2013 08 08 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

ketvirtadienis, RUGPJĹŞÄŒIO 8, 2013

82AC6?A.162;6@ ? B4=7�š6< %

turtas

ab_aN`-QVR[N Ya ?RQNXa\_Vb` 9bXN` :VX[RcVĂ˜Vb`

Bankrotas gimti

Po­li­ti­kĹł san­tuo­kos by­ra. Tarp jĹł – ir A.Ma­tu­lo.

Lietuva 7p.

Imig­ran­tai iĹĄ Kau­ka­zo ir cent­ri­nÄ—s Azi­jos Ru­si­jo­je ne­lau­kia­mi.

Pasaulis 12p.

Fi­zi­niĹł as­me­nĹł bank­ro­to ÄŻsta­ty­mas nu­vy­lÄ—.

181 (19 784)

10

Beveik prieĹĄ pusme tÄŻ ÄŻsigaliojÄ™s FiziniĹł asmenĹł bankroto ÄŻsta tymas nuvylÄ— finansiniĹł sunkumĹł pri spaustus lietuvius. Nors buvo Ĺžadama, kad bankrutuoti norintiems mĹŤsĹł tau tieÄ?iams neberei kÄ—s dÄ—l to vykti ÄŻ uĹžsienÄŻ, rodos, ĹĄis ÄŻstatymas tik dar labiau paskati no Ĺžmones bank rutuoti svetur. Lukas Miknevi

l.miknevicius@d

nÄ—je lietuviams

per skausminga s

Ä?ius

Kai kurie jĹł, paste iena.lt bÄ—jÄ™, kad lietuviĹł susidomÄ— jimas galimybe bankrutuoti DidĹžio SÄ…lygos per grieĹž tos joje Britanijoje pastaruoju metu SkaiÄ?iuojama, kad smarkiai iĹĄaugo, ĹĄiĹł metĹł kovo metÄ— kitas veiklas 1 d. mĹŤsĹł ĹĄalyje ÄŻsi ir da galiojusiu Fizitik tautieÄ?iĹł konsul bar uĹžsiima niĹł asmenĹł bank roto ÄŻstatymu gatavimu bĹŤtent asmeninio bankro lÄ—tĹł pasinaudoti apie to klausimais. 10–20 tĹŤkst. pradelstĹł skolĹł tu Negana to, Lietuvo rinÄ?iĹł ĹĄalies gyje pastaruoju metu rengiami mo ventojĹł, kuriĹł ÄŻsi pareigojimai virkami ir nemokami seminarai, ku ĹĄija turimo turto riuose kalbama vertÄ™. Vis dÄ—lto apie tai, kaip bank kol kas norÄ… bank rutuoti Lietuvoje rutuoti DidĹžiojoje Britanijoje, aiĹĄ yra pareiĹĄkÄ™ tik apie kinami tenykĹĄ100 gyventojĹł, Ä?io ÄŻstatymo pra o jau prasidÄ—jusiĹł naĹĄu bankroto proceginti su lietuviĹĄkuo mai, palydĹŤrĹł skaiÄ?ius nevir ju, ir, Ĺžinoma, ĹĄija deĹĄimties. nepamirĹĄtama pri Nuo minties bank statyti savo paru tuvoje su sunkumais tuoti Lie- slaugĹł. susidĹŤrusius gyventojus atgraso palyginti grieĹžtos mĹŤsiĹĄkio ÄŻsta tymo nuostatos, Mar tynas MikelÄ—nas: ilga procedĹŤra ir didelÄ— bankroto kaina. Fizinis asmuo, bank Ĺ˝moniĹł, kurie bankrutavÄ™s bet kurioje ES valstybÄ— rutuoti vaĹžiuoja je, siu laikomas visoje bankrutavuiĹĄ Bendrijoje. Ĺ ioLietuvos, pagrin je sistemoje nedaly dinÄ— vauja tik Danija. TodÄ—l nenuostabu, problema yra lai kad bankrutuodati pasiryĹžusiĹł lietu viĹł vimas uĹž kitĹł as ta ÄŻ tas ĹĄalis, kurio akys krypsmese bankrutuoti nĹł paskolas. lengviau nei Lietu voje. Pirmiausia ď Ž Lengviau: 1V ÄŻ DidĹžiÄ…jÄ… Britani Q V\ WV /_V aN [V WN ON[X jÄ…, ku _b ab\ aV N] `V `]_R[ cedĹŤra bene papras rioje ĹĄi proQb `Vb` YVR ab cVb` cV Ä?iausia ir maYV\ WN ]R[ XV` XN_ a iĹĄ kuriĹł paaiĹĄkÄ—ja, Ĺžiausiai skausmin b` a_bZ ]R` [R ]_\ kaip ĹĄie ĹžmonÄ—s ga, be to, penkis PR QĂ­ _N [RV 9VR ab ti, kol truks pati atÄ—jo iki gyvenimo Skausmingas spren kartus trumpesnÄ— c\ WR V_ YV OR _N YR` [ bankroto procetaĹĄko, kai lieVb ]\ VĂ­ _Vb nei Lietuvoje. dimas dĹŤra. MaĹždaug pu Kiti pasibaigus se ka paskutinÄ— iĹĄei Viename tokiame mi sÄ— seminaro datis – asmeninis seminare apsipa telefonus ir skam narui Ä?iumlyviĹł jam pasibai bankrotas. lankÄ™s laikraĹĄÄ?io Vilioja ÄŻ semina gus bina tai, kÄ… iĹĄrus Ĺžur lektoriaus, pasikei prieina prie girdo, papasakoti ĹĄei tikino, kad panaĹĄiuo nalistas ÄŻsiVis dÄ—lto ir vieni, Tokias tautieÄ?iĹł nuo Ä?ia mos nariams. ir kiti seminase tai kortelÄ—mis ir paĹĄnabĹž vizitinÄ—mis Beje, ĹĄeimas sukĹŤ pajusti ir ÄŻvairĹŤs kon kas netruko se susirenka toli gra renginiuo- ruose, rodos, lankosi rusiems domis grei- nÄ—ms tik dÄ—l vienos tai Ĺžu ne keletas prie sul ban rie, ÄŻsitvirtinÄ™ DidĹžio tantai, ku- ĹžmoniĹł. Nors visĹł Ĺžasties. Jiems rei pasirinkimas bank ĹžmojĹł istorijos gakia paskuti- kad do papasakoti savo istorijÄ…, ti Di joje Britanijo- na rutuonio akstino, kad dĹžiojoje Britanijo je, verÄ?iasi konsul bent maĹždaug su panaĹĄios, kiekvienas apsisprÄ™stĹł paĹžinotĹł, kiek skaus je kur kas tuo konkre atvykÄ—lius, padeda dami naujus cijÄ… iĹĄgyvena jautriai savo situa- likti gimtinÄ™, iĹĄ esmÄ—s mingesnis, nes iĹĄ vyk ir asmeniĹĄkai. ni jiems perprasti keisti gyve- ti bankÄ?iu jĹł atveju galÄ—tĹł kainuo- apsi moka su artimaisiais. ti labiau Dauguma semina mÄ… ir krimsti emig ĹĄios ĹĄalies teisinÄ™ rutuoti DidĹžiojoje rĹł lankytojĹł sÄ—di sistemÄ… ir uĹž tai ranto duonÄ…, jo To Britani- veju bri kiu atnes bankrutuoti je padÄ—sianÄ?io kon tylÄ—dami ir gaudo ima pinigus. tĹł teismai lengviau svetimoje ĹĄalykiekvienÄ… lektosultanto pa- kad patiki, slaugos. Ĺ ie ĹžmonÄ—s je galima tik joje bankrutuoti pagei riaus ĹžodÄŻ, kiti api pragyvenus apie daujan veikiausiai jau muo beria klausimais, apsisprendÄ— iĹĄvyk pusmetÄŻ, taip pat iĹĄties gyvena jĹł vals tis asti, kad svetimoje SkolĹł naĹĄtos kra reikia ten liktybÄ—je. aplinkoje atsikraty tosi ir B.Petriky tĹł savo skolĹł. tÄ— ÄŽstatymas nuvy lÄ— Lietuvoje norÄ… bank Ekonomikos stu rutuoti jau pareiĹĄdijas Anglijoje Ĺ ios ĹĄeimos atsto kÄ— beveik ĹĄimtas baigÄ™s ir Notinga vas yra vieninte ĹžmoniĹł, tarp jĹł yra mo mieste ÄŻsikĹŤlis klausimas. Klai ir bankrutavÄ™s kelios ĹĄeimos. Dau rÄ™s Martynas Mike pÄ—doje gauta 14 pra vyras. IĹĄ viso jau giausia siekianÄ?iĹł bankru- iĹĄ jĹł du ĹĄymĹł, lose spren lÄ—nas tavo po tris Kauno bankroto fiziniĹł atsisakyta priimti. dimai dar nepriim vertÄ—si lietuviĹł emig iĹĄ pradĹžiĹł bei KlaipÄ—dos rajo asmenĹł – didmiesKaune gauti 26 pa ti. BNS neno praĹĄymai, iĹĄ rantus konvyko gauti informa gyventojus ir viena Ä?iuose, taÄ?iau teis jĹł vienas paliktas sultuodamas so vilnietÄ—. Dar dÄ—l dviecijos, kiek tokiĹł mai yra sutikÄ™ nagnenagri- bylĹł ga cialiniĹł paĹĄalpĹł nÄ—tas, penki – grÄ… jĹł bankrotĹł teismo rinÄ—ti kur kas ma li bĹŤti Ĺ iauliuose. klausimais. TaÄ?iau Ĺžinti ieĹĄkovams, nutartys neÄŻsiteisÄ— Ĺžiau bylĹł – dauge TrakĹł, Ĺ irvindar tĹł, Palangos ju- vienÄ… atsisaky ĹĄÄŻ verslÄ… sugalis sios. Kol kas dau praĹĄymĹł dÄ—l bank teismuose taip pat ta priimti. giausia ieĹĄkiniĹł su dino vienas mĹŤsĹł roto grÄ…Ĺžinama payra pralaukÄ— tautietis, ÄŻ AngĹĄymĹł bankrutuo Vilniaus miesto apy pildyti. ti. lijÄ… atsiveŞęs apie linkÄ—s teismas – Ä?ia Vienu atveju pareiĹĄkimÄ… pateikÄ™ pusantro ĹĄimsu- Tarp pageidau gauta 19 praĹĄymĹł tuoktiniai jÄŻ po ku Bankrutavusiais janÄ?iĹł „nusimesti“ iĹĄkelti bankroto by to vaikus auginan rio laiko atsiÄ—mÄ—, jau paskelbti sep lÄ…, vienas skoÄ?iĹł moterĹł pasĹł, dar las kol kas tyni iĹĄ jĹł 10 ieĹĄkiniĹł at gyventojai, tarp jĹł asmuo nepaĹĄalino tik viena pramo sisakyta priimti, o su ĹĄiais yra vienintelÄ— Stando teis gĹł pasaukumentais prisigro mo nuro- lio at iĹĄkel- dytĹł ta viena bankroto kĹł ĹĄeima iĹĄ Kauno. stovÄ— – BirutÄ— Pet trĹŤkumĹł. PanevÄ— bÄ™s byla, dÄ—l likusiĹł aĹĄ paĹĄalpĹł ir taip bri rikytÄ—, kuri noĹžio miesto apytuo- linkÄ—s tĹł biudĹžetÄ… paniĹł praĹĄymĹł dar neiĹĄsp ri atsikratyti sko teisme gauti aĹĄtuo lĹł keliems bankams. tuĹĄtinÄ™s keliais mi rÄ™stas priÄ—mimo ni praĹĄymai, Teis lijonais svarĹł. Po vienÄ… atsisakyta mas galutinÄŻ spren priimti. Likusiose to atvejo ÄŻ visus pa dimÄ… planuoja by- priimti rugp ĹĄalpĹł praĹĄanÄ?ius jĹŤÄ?io 14-Ä…jÄ…. lietuvius Anglijoje pradÄ—ta ĹžiĹŤrÄ—ti lyg pro didinamÄ…jÄŻ stiklÄ…, tad vers-

Ĺ iandien priedas

Ĺ uo dvi­me­tei ki­bo ÄŻ vei­dÄ…

Klai­pÄ—­die­Ä?iĹł ĹĄei­mai ko­vi­nio ĹĄuns kai­ my­nys­tÄ— vos ne­ si­bai­gÄ— tra­ge­di­ja, – gar­baus am­Şiaus vy­ro lai­ko­mas gy­ vō­nas ki­bo jĹł dve­jĹł me­tĹł duk­rai ÄŻ vei­dÄ… ir jÄŻ smar­kiai ap­dras­ kÄ—. Va­kar ĹĄei­mi­nin­ kas pa­ts ge­ra­no­riť­ kai at­si­sa­kÄ— pa­vo­jin­ go ĹĄuns.

CVaNYVWNb` /VYRcVĂ˜VNb` Z \[aN N`

Kaina 1,30 Lt

„Va­sa­ra – la­bai ne­dÄ—­kin­gas lai­kas.“ Klai­pÄ—­dos Kul­tō­ros sky­riaus ve­dÄ—­jas Na­rō­nas Lend­rai­tis guo­dÄ—­si, jog ĹĄil­tuo­ju me­tĹł lai­ku su­dÄ—­tin­ga dirb­ti, nes daug spe­cia­lis­tĹł ato­sto­gau­ja.

2p.

Karť­Ä?iau­sia va­sa­ros die­na Eve­li­na Zen­ku­tÄ— e.zenkute@kl.lt

Si­nop­ti­kai pro­gno­zuo­ja, kad ĹĄian­ dien uos­ta­mies­tis su­lauks ĹĄios va­ sa­ros karť­Ä?io re­kor­do. Nors uŞ­klu­ pÄ™ tvan­kĹŤs orai Klai­pÄ—­dos gy­ven­ to­jus ir dĹžiu­gi­na, ir var­gi­na, me­di­ kĹł dar­bo di­de­lÄ— ĹĄi­lu­ma dar ne­pa­ vei­kÄ—.

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Pa­ťo­kÄ™s nu­stō­mÄ— vy­rÄ…

Reik­ja­vi­ko gat­vÄ—s 11A na­mo kie­me ne­lai­mÄ— ÄŻvy­ko lie­pos 26-Ä…jÄ…. Ĺ ia­me dau­gia­bu­ty­je gy­ve­nan­ tis And­re­jus Ba­lias­ni­ko­vas ir jo Ĺžmo­na An­dĹže­li­ka pa­sa­ko­jo, kad tÄ…­dien su dve­jĹł me­tĹł ir de­ťim­ ties mÄ—­n e­s iĹł duk­re­l e iĹĄÄ—­jo ÄŻ lau­kÄ….

4

„„Neaiť­ku: K.Vil­Ä?ins­kas tvir­ti­no, kad ĹĄuo drau­giť­kas, ir jam ne­sup­ran­ta­ma, ko­dÄ—l puo­lÄ— mer­gai­tÄ™.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jō­ri­niĹł pro­gno­ziĹł sky­riaus ve­dÄ—­jas Lion­gi­nas Pakť­tys in­for­ ma­vo, kad pa­sta­ro­sio­mis die­no­ mis ter­mo­met­ro stul­pe­lis ĹĄok­te­lÄ—­jo itin aukť­tai. Ti­kÄ—­ti­na, jog ĹĄian­dien klai­pÄ—­die­Ä?ius uŞ­klups karť­Ä?iau­sia va­sa­ros die­na. „Ant­ra­d ie­n ÄŻ bu­vo uŞ­f ik­s uo­ ta 30 laips­n iĹł karť­Ä? io, tre­Ä? ia­ die­n ÄŻ su­l au­k Ä—­m e 30–32 laips­ niĹł, o ket­vir­ta­die­nÄŻ ter­mo­met­ro stul­pe­lis ga­li kil­ti ir dar aukť­Ä?iau.

3

Ĺ˝ie­di­nÄ—­je san­kry­Şo­je – sÄ…­my­ťis As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Ĺ i­lu­tÄ—s plen­to ir Bal­ti­jos pro­spek­to nau­ja­sis Ĺžie­di­nÄ—s san­kry­Şos eis­mo juos­tĹł Ĺžy­mÄ—­ji­mas ke­lia at­vi­rÄ… vai­ ruo­to­jĹł ne­pa­si­ten­ki­ni­mÄ…. Eis­mo juos­to­se – mō­ťis

„Klai­pÄ—­dos“ kal­bin­ti drau­di­mo kom­pa­ni­jĹł at­sto­vai pri­pa­Şįs­ta, kad san­kry­Şo­je eis­mas ta­po su­dÄ—­tin­ ges­nis ir ÄŻta­ria, kad ĹĄio­je vie­to­je ga­ li dau­gÄ—­ti eis­mo ÄŻvy­kiĹł. „Aiť­kiai nu­brÄ—Ş­tos eis­mo juos­tĹł li­ni­jos pa­gelbs­ti vai­ruo­to­jui. Ne­

ky­la gin­Ä?Ĺł, kai ÄŻvyks­ta eis­mo ÄŻvy­ kis. Ĺ˝mo­nÄ—s pa­tys uŞ­pil­do ÄŻvy­kio dek­la­ra­ci­jas, nes pui­kiai ma­ty­ti, koks au­to­mo­bi­lis, ko­kio­je juos­ to­je yra. Ta­Ä?iau aĹĄ pa­ti vai­ruo­ ju ma­ťi­nÄ… ir pa­ste­biu, kad eis­mas ĹĄio­je san­kry­Şo­je nÄ—­ra pa­pras­tas“, – dien­rať­Ä?iui sakÄ— vie­nos drau­ di­mo bro­ke­riĹł kom­pa­ni­jos dar­ buo­to­ja. Mo­te­r is pa­s te­b Ä—­jo, kad Ĺ i­l u­ tÄ—s plen­te ÄŻva­Şiuo­da­ma ÄŻ Ĺžie­di­ nÄ™ san­kry­ŞÄ… ant­rÄ…­ja eis­mo juos­ ta ir no­rÄ—­da­ma pa­tek­ti ÄŻ pre­ky­bos cent­rÄ… „Ban­gi­nis“, su­si­du­ria su pro­ble­ma.

„Iť­va­Şiuo­da­mas iĹĄ Ĺžie­do ÄŻ Vil­ niaus plen­tÄ…, at­si­du­ri tre­Ä?io­jo­ je eis­mo juos­to­je. Tuo­met stab­dai ma­ťi­nÄ… ir mÄ—­gi­ni ri­kiuo­tis ÄŻ de­ťi­ nÄ™. Rei­kia kirs­ti net dvi eis­mo juos­ tas, kad pa­tek­tum ÄŻ pir­mÄ…­jÄ…, kur taip pat in­ten­sy­vus eis­mas, nes ĹĄia juos­ ta va­Şiuo­ja au­to­mo­bi­liai nuo prie­ ĹĄin­gos pu­sÄ—s“, – sa­vo pa­tir­ti­mi da­ li­jo­si drau­di­mo ÄŻmo­nÄ—s dar­buo­to­ja. Ki­tos drau­d i­m o kom­p a­n i­j os vie­ti­nio pa­da­li­nio va­do­vas pa­ste­ bÄ—­jo, kad jam pa­Ä?iam va­Şiuo­jant ĹĄiuo Ĺžie­du yra te­kÄ™ tik per plau­ kÄ… iť­veng­ti ava­ri­niĹł si­ tua­ci­jĹł.

8

„„Ra­tas: vai­ruo­to­jĹł keiks­no­ja­mo­je Bal­ti­jos pro­spek­to ir Ĺ i­lu­tÄ—s plen­to Ĺžie­di­

nÄ—­je san­kry­Şo­je lie­pÄ… ÄŻvy­ko 9 ava­ri­jos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

2

ketvirtadienis, rugpjūčio 8, 2013

miestas

Kultūros revizija baigsis festivaliu Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­da už­si­mo­jo or­ga­ni­zuo­ti dau­giau mies­tą rep­re­zen­tuo­jan­ čių ren­gi­nių – ne tik gar­siuo­sius Jū­ros šven­tę ir Pi­lies džia­zo fes­ti­ va­lį. Nau­jų ren­gi­nių, puo­se­lė­jan­ čių jū­ri­nę kul­tū­rą, ža­da­ma jau ki­ tais me­tais. De­ra­si su pro­diu­se­riais

„Ir ma­no, ir ki­tų kul­tū­ros sri­ties dar­buo­to­jų vi­zi­jo­se to­kių fes­ti­va­ lių yra. Dėl jų jau esa­me pra­dė­ję ir de­ry­bas su te­le­vi­zi­jo­mis, pro­diu­ se­rių kom­pa­ni­jo­mis. Kal­ba­me net ne apie vie­ną, o apie ke­lis nau­jus fes­ti­va­lius, nes jų Klai­pė­do­je tik­ rai trūks­ta. Pa­vyz­džiui, rugp­jū­ tį mies­te ne­vyks­ta nė vie­nas di­ des­nis vie­šas ren­gi­nys“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas Na­rū­nas Lend­ rai­tis. Nau­jų Klai­pė­dos rep­re­zen­ta­ci­nių ren­gi­nių vi­zi­ja yra vie­nas spe­cia­ liai sa­vi­val­dy­bė­je su­da­ry­tos dar­bo gru­pės, ku­ri tu­ri pa­reng­ti per­tvar­ kos mies­to kul­tū­ros sri­ty­je gai­res, už­da­vi­nių. Ji to­kias gai­res tu­ri pa­reng­ti iki rug­sė­jo pa­bai­gos. „Aiš­ku, va­sa­rą la­ bai sun­ku dirb­ti, nes daug kas ato­ sto­gau­ja. Ta­čiau tu­ri­me už­duo­tį ir pri­va­lo­me dirb­ti. To­kia dar­bo gru­pė su­da­ry­ta, nes ir man, kai tik pra­dė­jau dirb­ti, bu­vo iš­reikš­ta sa­vi­val­dy­bės va­do­vų va­lia, kad rei­kia kiek rim­čiau pa­si­žiū­rė­ti į ku­ruo­ja­mą sri­tį, kul­tū­ ros sis­te­mą, nu­ma­ty­ti ga­li­mas per­ tvar­kas. Juo la­biau kad ir 2014–2020 me­tų Klai­pė­dos stra­te­gi­nia­me pla­ne ne­ma­žai dė­me­sio ski­ria­ma kul­tū­rai“, – tvir­ti­no N.Lend­rai­tis. Pa­gei­da­vo vers­li­nin­kai

Jo tei­gi­mu, es­mi­nes per­tvar­kos kul­tū­ros sri­ty­je gai­res apim­tų kul­ tū­ros cent­ro Žve­jų rū­mų, Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­ te­kos li­ki­mą. Žve­jų rū­mus bū­ti­na reor­ga­ni­zuo­ti ir mo­der­ni­zuo­ti, o bib­lio­te­kų tink­lą op­ti­mi­zi­tuo­ti, nes pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je nu­ma­to­ma sta­ty­ti nau­ją.

„Bū­ti­ni ir „minkš­tie­ji“ spren­di­ mai. Kal­bu apie tai, jog tik­rai rei­kia per­žiū­rė­ti įvai­rias tvar­kas ir įver­ tin­ti, ar efek­ty­viai, ra­cio­na­liai kul­ tū­rai nau­do­ja­mos mies­to biu­dže­to lė­šos“, – pa­brė­žė Kul­tū­ros sky­ riaus ve­dė­jas. Jis ne­nei­gė, ne kar­tą gir­dė­ jęs pri­va­čių ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­ rių pa­gei­da­vi­mų, kad ir jie ga­lė­tų pre­ten­duo­ti į pa­ra­mą iš sa­vi­val­ dy­bės biu­dže­to. Da­bar to­kia pa­ ra­ma ski­ria­ma tik tiems kul­tū­ros pro­jek­tams, ku­rių ini­cia­to­riai yra ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos ar sa­vi­val­dy­bės biu­dže­ti­nės įstai­gos. Prit­rauks pa­pil­do­mų lė­šų

„Ma­nau, jog bū­tų tiks­lin­ga at­lais­ vin­ti pa­ra­mos sky­ri­mo varž­tus pri­ va­čiam vers­lui. Tai bū­tų vie­nas bū­dų į kul­tū­ros sri­tį pri­trauk­ti ir pa­pil­do­ mų pi­ni­gų, nes, kai ski­ria­ma pa­ra­ma iš biu­dže­to, ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riai įsi­pa­rei­go­ja tam tik­rą da­lį pro­jek­to są­ma­tos pa­deng­ti sa­vo ar rė­mė­jų lė­ šo­mis“, – aiš­ki­no N.Lend­rai­tis. Dar­bo gru­pė Klai­pė­dos mies­to kul­tū­ros per­tvar­kos gai­res tu­ri pa­ reng­ti iki rug­sė­jo 27 die­nos. „Pert­ var­ka skam­ba la­bai skam­biai. Jo­kių to­kių di­de­lių ir es­mi­nių re­for­mų tik­rai ne­pla­nuo­ja­me, tie­siog punk­ tais tu­ri­me iš­dės­ty­ti, ką da­ry­ti, kad kul­tū­ros sri­ty­je si­tua­ci­ja pa­si­keis­tų į ge­rą pu­sę“, – tei­gė Kul­tū­ros sky­ riaus ve­dė­jas.

Klai­pė­dos rep­re­zen­ta­ci­niai fes­ti­va­liai Folk­lo­ro fes­ti­va­lis „Par­bėg lai­ve­lis“ „Klai­pė­dos mu­zi­kos pa­va­sa­ris“ Teat­rų fes­ti­va­lis „Šer­mukš­nis“ Klai­pė­dos pi­lies džia­zo fes­ti­va­lis Sta­sio Šim­kaus cho­rų kon­kur­sas Jū­ros šven­tė Šiuo­lai­ki­nio me­no fes­ti­va­lis „Plart­ for­ma“ Ope­ros ir sim­fo­ni­nės mu­zi­kos fes­ti­

va­lis „Mu­zi­ki­nis rugp­jū­tis pa­jū­ry­je“

Išau­go: uos­ta­mies­ty­je ža­da­ma re­no­vuo­ti dau­giau na­mų, nei pla­nuo­ta anks­ čiau.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Re­no­vuos dau­giau na­mų Klai­pė­do­je ža­da­ma re­no­vuo­ti dau­giau na­mų, nei pla­nuo­ta anks­čiau. Į di­des­nę vals­ty­bės pa­ra­mą re­no­va­ci­jos dar­bams ga­lės pre­ten­duo­ti ir san­da­res­ni na­mai nei tie, ku­rie jau įtrauk­ti į „kiau­riau­sių“ sta­ti­nių są­ra­šą. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Anot Klai­p ė­d os sa­v i­val­dy­b ės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­riaus Liud­vi­ko Dū­dos, dar vie­ ną na­mų, ku­rių gy­ven­to­jai no­rė­tų re­no­va­ci­jos, są­ra­šą Ap­lin­kos mi­ nis­te­ri­jai rei­kia pa­teik­ti iki rug­sė­ jo 25-osios. „Pra­si­dė­jo ant­ra­sis eta­pas. Šiek tiek su­ma­žin­ta kar­te­lė. Į di­des­ nę pa­ra­mą ga­lės pre­ten­duo­ti ne tik na­mai, ku­rie vie­no kvad­ra­ti­ nio met­ro ap­šil­dy­mui su­var­to­ja ne ma­žiau nei 150 ki­lo­vat­va­lan­ džių per me­tus. Už­teks ir 130– 140 ki­lo­vat­va­lan­džių. Svar­biau­ sia, kad na­me sko­li­nin­kų bū­tų ne dau­giau nei 10 pro­c.“, – pa­sa­ko­ jo di­rek­to­rius. L.Dū­da pa­brė­žė, kad pir­me­ny­ bė bus tei­kia­ma na­mams, ku­rių gy­ven­to­jai pa­tys ro­dys ini­cia­ty­

vą, kad bū­tų at­lie­ka­ma re­no­va­ci­ja. Svar­biau­sia, kad pa­sta­tas ne­bū­ tų sau­go­mas kaip pa­vel­do ob­jek­

Liud­vi­kas Dū­da:

Kvie­si­mės vi­sus at­ sto­vus į sa­vi­val­dy­bę, su­pa­žin­din­si­me su orien­ta­ci­nė­mis kai­ no­mis – kiek dar­bai kai­nuos konk­re­čiam na­mui, vie­nam bu­tui. Žiū­rė­si­me reak­ci­jas.

tas. Iš vi­so Klai­pė­do­je yra 86 na­ mai, ku­riems bū­ti­na re­no­va­ci­ja. 24 iš jų jau įtrauk­ti į at­nau­ji­na­mų

dau­gia­bu­čių są­ra­šą pir­mo­jo eta­po me­tu. Da­bar bus ren­ka­ma­si iš li­ ku­sių 62. „Dar neaiš­ku, kiek na­mų bus re­ no­vuo­ta pa­lan­kes­nė­mis są­ly­go­mis. Pa­siū­ly­si­me žmo­nėms. Žiū­rė­si­me, kas bus“, – sa­kė L.Dū­da. Pa­tiems ne­san­da­riau­siems uos­ ta­mies­čio na­mams, ku­rie į re­no­ vuo­ti­nų są­ra­šą įtrauk­ti pir­mo­jo eta­po me­tu, ren­gia­mi in­ves­ti­ci­niai pro­jek­tai. Jie tu­ri bū­ti už­baig­ti iki rugp­jū­čio 19 d. „Ta­da kal­bė­si­me su gy­ven­to­ jais. Kvie­si­mės vi­sus at­sto­vus į sa­vi­val­dy­bę, su­pa­žin­din­si­me su orien­ta­ci­nė­mis kai­no­mis – kiek dar­bai kai­nuos konk­re­čiam na­ mui, vie­n am bu­t ui. Žiū­r ė­s i­m e reak­ci­jas. Ta­da bus or­ga­ni­zuo­ja­ mi su­si­rin­ki­mai, per ku­riuos gy­ ven­to­jai ga­l u­t i­n ai ap­s i­s pręs, ar no­ri re­no­vuo­ti na­mą“, – pa­sa­ko­ jo L.Dū­da.

Klaipėdoje del­fi­nų dar teks p a Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Del­fi­nų pa­siil­gę Lie­tu­vos jū­rų mu­ zie­jaus lan­ky­to­jai jau ga­li su­si­ tai­ky­ti su min­ti­mi, jog šie­met vei­ kiau­siai šių žin­duo­lių pa­si­ro­dy­mų neiš­vys.

Si­tua­ci­ja: po Jū­ros šven­tės, ku­ri Klai­pė­dą su­dre­bi­na pa­sku­ti­nį­jį lie­pos

sa­vait­ga­lį, uos­ta­mies­tis tar­si ap­mirš­ta.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nors anks­čiau bu­vo pla­nuo­ta, jog 6–7 del­fi­nai iš Grai­ki­jos į Klai­pė­dą bus par­skrai­din­ti bir­že­lį ir jau per Jū­ros šven­tę su­reng­tas jų pa­si­ro­ dy­mas, to­kiems pla­nams ne­bu­vo lem­ta iš­si­pil­dy­ti. „Da­bar ma­n o­m e, kad da­l is Grai­ki­jo­je lai­ki­nai įkur­din­tų mū­ sų del­fi­nų ge­riau­siu at­ve­ju į Klai­ pė­dą grįš rug­sė­jo pa­bai­go­je. Jau bai­su ką nors ir pla­nuo­ti, nes vis ža­da­me, ža­da­me, ta­čiau dėl ne nuo mū­sų pri­klau­san­čių ap­lin­ ky­bių pa­ža­dų ne­pa­vyks­ta iš­te­ sė­ti. Ta­čiau rea­liai ti­kė­ti­na, kad

šie­met pa­si­ro­dy­mai ne­vyks, nes gy­vū­nai dar tu­rės ir ak­li­ma­ti­zuo­ tis“, – tei­gė Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ jaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Rū­ ta Ma­žei­kie­nė. Del­fi­nų į Klai­pė­dą kol kas ne­ga­li­ ma par­skrai­din­ti, nes dar tin­ka­mai neį­reng­tas del­fi­na­riu­mas, tad ne­ bū­tų, kur gy­vū­nų ap­gy­ven­din­ti. „Sta­ty­bos – toks rei­ka­las, kad la­bai sun­ku ką nors pro­gno­zuo­ti. Nie­kas nė­ra kal­tas, kad dar­bai už­ si­tę­sė ir vyks­ta ne pa­gal su­pla­nuo­tą gra­fik ­ ą. Dar­bi­nin­kai tik­rai plu­ša iš šir­dies“, – ti­ki­no R.Ma­žei­kie­nė. Dar­bai už­si­tę­sė to­dėl, kad bu­vo pa­ko­re­guo­tas pro­jek­tas, te­ko lauk­ ti, kol iš JAV ir Tai­lan­do bus at­ga­ ben­ta ak­ri­lo – skaid­rios me­džia­ gos, ku­ria bus pa­deng­ti pa­grin­di­nio del­fi­na­riu­mo kraš­tai, kad žiū­ro­vai del­fi­nus ga­lė­tų ma­ty­ti ne tik virš van­dens, bet ir po juo.

Dar­bų sku­bą ap­sun­ki­na ir tai, jog del­fi­na­riu­mo pa­sta­tas sto­vi ant ne­ sta­bi­laus grun­to. „Del­fi­na­riu­mo re­konst­ruk­ci­ja yra la­bai su­dė­tin­gas ir at­sa­kin­gas pro­jek­tas, to­dėl no­ri­me, kad dar­bai bū­tų at­lik­ti kuo ko­ky­biš­kiau. Ge­ riau jau šiek tiek už­dels­ti, bet kad pa­skui ne­rei­kė­tų grauž­tis“, – įsi­ ti­ki­nu­si pa­šne­ko­vė. Šiuo me­tu dar­bi­nin­kai re­konst­ ruo­ja pa­grin­di­nį del­fi­na­riu­mo pa­ sta­tą, ku­ris sta­ty­tas be­veik prieš 40 me­tų. Nu­ma­ty­ta, jog po re­konst­ ruk­ci­jos pa­sta­tas bus la­biau pri­ tai­ky­tas ir del­fi­nams, ir žiū­ro­vams – su­tvar­ky­ta sa­lė, bi­lie­tų ka­sos, ka­ vi­nė, tua­le­tai, pa­grin­di­nis ba­sei­nas, van­dens ruo­ši­mo sis­te­mos, pa­keis­ta sa­lės įran­ga pa­si­ro­dy­mams reng­ti. Grai­ki­jo­je, vie­na­me pri­va­čia­me zoo­lo­gi­jos so­de yra įkur­din­ti 14 Lie­ tu­vos jū­rų mu­zie­jui pri­klau­san­čių

3

ketvirtadienis, rugpjūčio 8, 2013

miestas Vyks pra­ty­bos

Re­konst­ruos ke­lią į Ni­dą

Už­sik­rė­tė ma­lia­ri­ja

Ry­toj Bal­ti­jos jū­ro­je, Lie­tu­vos te­ ri­to­ri­niuo­se van­de­ny­se, vyks di­ de­lio mas­to gel­bė­ji­mo pra­ty­bos. Jų me­tu bus imi­tuo­ja­mas kel­ te „Li­ver­pool Sea­ways“ su­kel­tas gais­ras ir SOS pa­gal­bos pra­ne­ ši­mas Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų Jū­rų gel­bė­ji­mo koor­di­na­vi­mo cent­ rui. Per pra­ty­bas tu­ri bū­ti iš­gel­ bė­ti ir „ke­lei­viai“, ir „įgu­la“.

Vals­ty­bi­nės reikš­mės ke­lio Smil­ tynė–Nida re­konst­ruk­ci­ja kai­ nuos 24,299 mln. li­tų. To­kią kai­ ną pa­siū­lė vie­nin­te­lė kon­kur­se da­ly­va­vu­si bend­ro­vė. Už šią su­ mą bus re­konst­ruo­tas apie 9,5 km il­gio ke­lio ruo­žas nuo Prei­los iki Ni­dos. Dar­bus ke­ti­na­ma pra­ dė­ti jau šį ru­de­nį, dėl jų pa­sun­ kės eis­mo są­ly­gos.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ ni­nė­je 33 me­tų vy­rui šią sa­vai­ tę diag­no­zuo­ta tro­pi­nė ma­lia­ri­ ja. Li­go­nis nuo per­nai spa­lio iki šių me­tų lie­pos 29 d. dir­bo sta­ ty­bi­nin­ku Gvi­nė­jo­je (Af­ri­ka) ir ma­lia­ri­jos pro­fi­lak­ti­kai vais­tų ne­var­to­jo. Vy­rui pra­dė­tas spe­ ci­fi­nis gy­dy­mas. Šie­met tai jau 3-ia­sis ma­lia­ri­jos at­ve­jis ša­ly­je.

Karš­čiau­sia va­sa­ros die­na 1

Specialistų pa­ta­ri­mai

Čia – ne spor­to var­žy­ bos, to­dėl kal­bė­ti apie re­kor­dus ne­rei­kė­tų, ta­čiau karš­tis ga­li šok­te­lė­ti ir iki 34 laips­nių. Tai bū­tų karš­čiau­sia ne tik rugp­jū­čio mė­ne­sio, net ir vi­sos va­sa­ros die­ na“, – tei­gė L.Pakš­tys. Pa­sak jo, ti­kė­ti­na, kad dėl tvan­ kaus oro nak­tį į penk­ta­die­nį lau­kia aud­rin­ga nak­tis. „Va­ka­ri­niuo­se ra­jo­nuo­se nu­ma­ to­mi škva­lai, ly­di­mi per­kū­ni­jų ir žai­bų. Ta­čiau tai – na­tū­ra­lus pro­ ce­sas be­si­kei­čiant orams. Įsi­ver­žus šal­tes­niam orui, su­si­da­ro ga­lin­ gi de­be­sys, ku­rie iš­šau­kia gū­sin­

Karš­tą bei sau­lė­tą die­ną ven­ki­

te bū­ti sau­lė­je nuo 11 iki 15 val., kai ji yra pa­ti pa­vo­jin­giau­sia. Tep­ki­te odą ap­sau­gi­niu kre­mu

ar los­jo­nu, li­kus ma­žiau­siai pu­sei va­lan­dos iki ei­nant į sau­lę, ir re­gu­ lia­riai bū­nant jo­je. In­ten­sy­vus sau­lės spin­du­lių po­

vei­kis vai­kams – svar­bus odos vė­ žio ri­zi­kos veiks­nys, ga­lin­tis tu­rė­ti įta­kos ir il­ga­lai­kiams odos pa­žei­di­ mams. Vai­kams iki 3 me­tų ap­skri­ tai pa­tar­ti­na veng­ti tie­sio­gi­nių sau­ lės spin­du­lių.

Ši va­sa­ra uos­ta­ mies­ty­je, anot me­ teo­ro­lo­gų, pra­si­dė­ jo anks­čiau ir bu­vo šil­tes­nė nei praė­ju­ siais me­tais. gus vė­jus, stip­rų lie­tų ir net kru­ šą. Tie­sa, oras iki 20 laips­nių at­vės jau penk­ta­die­nį. Pa­na­ši tem­pe­ra­ tū­ra iš­si­lai­kys ir vi­są sa­vait­ga­lį“, – ža­dė­jo ve­dė­jas. Van­duo Bal­ti­jos jū­ro­je pa­sta­ro­ sio­mis die­no­mis le­pi­na poil­siau­ to­jus – be­si­mė­gau­jan­tie­ji ban­go­ mis dar ga­li džiaug­tis šil­tu – 20–22 laips­nių – van­de­niu, ku­ris sa­vait­ ga­lį šiek tiek at­vės. Ši va­sa­ra uos­ta­mies­ty­je, anot me­ teo­ro­lo­gų, pra­si­dė­jo anks­čiau ir bu­ vo šil­tes­nė nei praė­ju­siais me­tais. Klai­pė­dos grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties vy­riau­sio­jo gy­dy­ to­jo pa­va­duo­to­ja Ni­jo­lė Damb­raus­

Rink­d a­m ie­s i ap­s au­g i­n ius kre­

mus at­k reip­k i­t e dė­m e­s į į sau­l ės fak­t o­r ių (SPF), ku­r is nu­r o­d y­t as ant pa­k uo­č ių. Kuo SPF skai­č ius di­d es­n is, tuo il­g iau ga­l i­m a bū­t i sau­lė­je. Nuo­la­tos su sa­vi­mi tu­rė­ki­te ge­

ria­mo­jo van­dens. Ven­ki­te gė­ri­mų su ko­fei­nu, cuk­ru­mi ar sal­dik­liais, ne­var­to­ki­te al­ko­ho­lio, nes šie gė­ri­ mai ska­ti­na van­dens pa­ša­li­ni­mą iš or­ga­niz­mo. Pa­sek­mės: me­di­kų tei­gi­mu, pa­sta­ro­sios tvan­kios die­nos di­des­nių svei­

ka­tos pro­ble­mų klai­pė­die­čiams iki šiol ne­kė­lė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pri­den­ki­te gal­vą ska­re­le ar dė­vė­

ki­te ke­pu­rę.

kie­nė pa­ti­ki­no, kad si­tua­ci­ja va­kar ir už­va­kar – ste­bi­na­mai ra­mi. „Su­lau­kė­me tik ke­le­to iš­kvie­ ti­mų, kai te­ko pa­gel­bė­ti nual­pu­ siems žmo­nėms. Jiems blo­ga bu­vo dėl tvan­kaus oro už­da­ro­se pa­tal­ po­se. Kol kas rim­tes­nių pro­ble­mų dėl karš­čio ne­bu­vo už­fik­suo­ta“, –

kal­bė­jo N.Damb­raus­kie­nė. Me­di­ kai neat­me­ta ga­li­my­bės, kad žmo­ nės tam­pa są­mo­nin­ges­ni. „Gal nuo­la­tos ka­la­ma in­for­ma­ ci­ja apie bū­ti­ny­bę ger­ti van­de­nį, pri­si­deng­ti gal­vą ke­pu­re ar ne­bū­ ti sau­lė­je pa­vo­jin­gu me­tu pa­ga­liau da­vė vai­sių“, – svars­tė me­di­kai.

Pa­tar­ti­na reng­tis švie­siais dra­bu­

žiais, kad jie at­spin­dė­tų sau­lės spin­ du­lius. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro inf.

alaukti

Dvi­ra­čiai. Šian­d ien nuo 17 iki 19 val. Du­by­sos gat­vės ir Tai­kos pro­spek­ to san­k ry­žo­je esan­čio­je au­to­mo­bi­l ių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je po­l i­ci­jos pa­rei­ gū­nai žy­mės klai­pė­d ie­čių dvi­ra­čius. No­rin­tie­ji pa­si­ž y­mė­ti dvi­ra­čius pri­va­ lo tu­rė­ti as­mens ta­pa­ty­bę pa­tvir­ti­nan­ tį do­ku­men­tą bei dvi­ra­čio do­ku­men­ tą. Šią va­sa­rą jau pa­ž y­mė­ta apie 200 klai­pė­die­čių dvi­ra­čių. Šven­tė. Šeš­t a­d ie­n į 12 val. Gargž­dų kraš­to mu­z ie­jaus fi­l ia­le Dre­ver­no­je – J.Gi­žo et­nog­ra­fi ­nė­je so­dy­bo­je vyks edu­ka­ci­nis ren­gi­nys „Lai­va­dir­bio die­ na“. Tai tra­di­ci­ja tam­pan­tis ren­g i­nys – pro­jek­to „Da­rau lai­ve­l į, mez­gu tink­le­ lį“ da­lis. Naf­ta. Bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ per sep­ty­nis mė­ne­sius į ter­mi­na­lo tal­pyk­ las kro­vė 4,045 tūkst. to­nų naf­tos pro­ duk­tų – tai yra 4 pro­c. dau­giau nei per­ nai tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu. Įmo­nės pre­ li­mi­na­rios pa­ja­mos sie­k ia 82,5 mln. li­ tų – 5 pro­c. di­des­nės nei per­nai tuo pa­ čiu lai­ko­tar­piu. Lie­pą įmo­nė į ter­mi­na­ lo tal­pyk­las kro­vė 479 tūkst. to­nų naf­ tos pro­duk­t ų – 12 pro­c. ma­ž iau nei praė­ju­sių me­tų tą pa­t į mė­ne­sį. Bend­ ro­vės pre­l i­m i­na­r ios pa­ja­mos ant­rą­ jį va­sa­ros mė­ne­sį sie­kė 8,8 mln. li­t ų – gau­ta 3 pro­c. ma­ž iau, pa­ly­g in­t i su praė­ju­sių me­tų tuo pa­čiu mė­ne­siu. Mo­ky­mai. Va­kar Klai­pė­do­je ir Bū­tin­ gė­je vy­ko Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ug­nia­ge­ sių gel­bė­to­jų jung­ti­niai mo­ky­mai pa­ gal pro­jek­tą Eko­lo­g i­n ių ava­r i­jų lik­v i­ da­v i­mas Bal­t i­jos jū­ros pa­k ran­čių re­ gio­ne. Pa­ro­da. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės vie­ šo­sios bib­l io­te­kos Pem­pi­n in­k ų fi­l ia­le (Tai­kos pr. 79/81A) eks­po­nuo­ja­ma Ele­ nos Ža­roms­k ie­nės pie­ši­n ių ant ke­ra­ mi­kos pa­ro­da „Iš šir­dies į šir­d į“. Ją bus ga­li­ma pa­si­ž iū­rė­ti iki rug­sė­jo 6 d. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 7 klai­ pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Vin­cas Skir­bu­ tis (g. 1925 m.), Adol­fas Nag­rec­k is (g. 1933 m.), Ste­pan Je­mel­ja­nov (g. 1936 m.), Alek­sandr Lap­ko (g. 1962 m.), Vid­ man­tas Ba­lan­d is (g. 1964 m.), Jū­ra­tė Kir­k i­l ie­nė (g. 1966 m.), Jo­nas Šliau­te­ ris (g. 1958 m.).

del­fin ­ ų. Prieš tre­jus me­tus į sve­čią ša­lį iš Klai­pė­dos bu­vo iš­skrai­din­ta 11 žin­duo­lių – Grai­ki­jo­je jie su­si­lau­kė tri­jų pa­li­kuo­nių. Pla­nuo­ja­ma į Klai­pė­dą par­skrai­ din­ti 6–7 del­fi­nus, nes dau­giau į re­konst­ruo­tą del­fi­na­riu­mą tie­siog ne­tilps. Kol kas vie­šai ne­svars­to­ ma, ka­da į Klai­pė­dą ga­lė­tų grįž­ti vi­si del­fi­nai.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Jo­nas Juo­za­pai­t is, Sta­n is­lo­vas Sa­lys, Yu­r y Ved­rov, Alek­sandr Lap­ko, Vin­ cas Skir­bu­tis, Jū­ra­tė Kir­k i­lie­nė.

14

– tiek Lie­tu­vos jū­rų mu­ zie­jui pri­klau­san­čių del­ fi­nų šiuo metu įkurdinti Graikijoje.

Dienos telegrafas

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir ber­niu­kas.

Nu­my­lė­ti­niai: klai­pė­die­čiai jau pa­siil­go del­fi­nų pa­si­ro­dy­mų, nes jų ne­ma­tė dau­giau nei tre­jus me­tus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 63 iš­kvie­ti­ mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­ si aukš­tu krau­jos­pū­d žiu, krau­jo­ta­kos su­tri­k i­mais, silp­nu­mu.

4

ketvirtAdienis, rugpjūčio 8, 2013

miestas

Šuo dvi­me­tei ki­bo į vei­dą

Ame­ri­kie­čių Sta­ford­šy­ro ter­je­ras;

1

„Ruo­šė­mės ei­ti pas ma­ no ma­mą. Tuo me­tu pa­ si­ro­dė kai­my­nas, ves­da­ma­sis sa­vo ko­vi­nį šu­nį. Nuė­jau pa­si­svei­kin­ ti. Žmo­na su duk­re­le li­ko sto­vė­ti kiek to­lė­liau. Stai­ga šuo šo­ko, ma­ ne nu­stū­mė, jas par­ver­tė ir ėmė kąs­ti duk­re­lei į vei­dą“, – pa­sa­ko­ jo vy­ras. A.Ba­l ias­n i­ko­vas suė­m ė šu­ nį už kak­lo ir grei­tai jį at­plė­šė nuo duk­ters. „Gy­vū­ną ban­dė tram­dy­ti ir šei­ mi­nin­kas. Jis timp­te­lė­jo pa­va­dė­ lį, bet kas iš to. Jė­gos ne­ly­gios. Šuo – stip­rus, o šei­mi­nin­kas – gar­baus am­žiaus“, – pri­si­mi­nė vy­ras. Ma­ža­me­tės tė­vas tei­gė, kad tuo mo­men­tu bu­vo ypač bai­su. Po šuns iš­puo­lio įvy­kio vie­to­je vi­sur telk­ šo­jo krau­jo ba­los. Mer­gai­tė bu­vo nu­vež­ta į li­go­ni­nę, kur me­di­kai jai diag­no­za­vo dau­gy­bi­nes vei­do kąs­ ti­nes žaiz­das. Vei­dą chi­rur­gai su­siu­vo dvie­jo­ se vie­to­se. Iš­puo­lio me­tu mer­gai­ tei bu­vo iš­muš­tas ir dan­tu­kas. Ga­lė­jo nuės­ti skruos­tus?

Nors mer­gai­tės žaiz­dos su­gi­ jo – pir­ma­die­nį bu­vo išim­ti siū­ lai, įvy­kio pa­sek­mes ji te­be­jau­čia. Ma­ža­me­tė da­bar bi­jo ne tik ją už­ puo­lu­sio, bet ir ki­tų šu­nų. „Pa­ma­to šu­nį ir bi­jo lip­ti iš ma­ši­ nos ar išei­ti iš laip­ti­nės. Kar­tą ėjo­ me, o prie to­lė­liau esan­čios laip­ti­ nės bu­vo šuo. Ji pa­ma­tė, pa­bė­go ir pa­si­slė­pė laip­ti­nė­je. Išė­jo tik ta­da, kai šei­mi­nin­kas su šu­ni­mi nuė­jo. Duk­ry­tė da­bar bi­jo bet ko­kių šu­ nų. Nei­na į lau­ką, jei pa­ma­to“, – pa­sa­ko­jo tė­vai. Pa­sak A.Ba­lias­ni­ko­vo, šis įvy­ kis dar bai­gė­si lai­min­gai: „Bi­jau net pa­gal­vo­ti, kas ga­lė­jo nu­tik­ ti, jei ne­bū­čiau bu­vęs ša­lia. Šuo ga­lė­jo nuės­ti pu­sę duk­re­lės vei­ do. Jei bū­tų dar ma­žes­nė, ga­lė­jo ir suės­ti“. Klai­pė­die­čiui keis­ta, kad šei­mi­ nin­kas ko­vi­nį šu­nį ve­džio­jo be ant­ snu­kio. „Tiks­liai ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, ko­ kios veis­lės šuo. Ži­nau tik tiek, kad ko­vi­nis. Kaip to­kį šu­nį ga­li­ma ve­ džio­ti be ant­snu­kio? Juk ne­ži­nai, kas jam ga­li šau­ti į gal­vą“, – ste­ bė­jo­si klai­pė­die­tis. Šei­mi­nin­kas el­gė­si ge­ra­no­riš­kai

Me­di­kai apie at­vež­tą šuns su­kan­ džio­tą mer­gai­tę pra­ne­šė Klai­pė­ dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­rui. Šis in­for­ma­ci­ją per­da­vė Klai­pė­dos vals­ty­bi­nei mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bai.

Pa­vo­jin­gos šu­nų veis­lės Sta­ford­šy­ro bul­ter­je­ras; Ame­ri­kie­čių bul­do­gas; Ar­gen­ti­nos do­gas; Fi­la Bra­si­lei­ro (bra­zi­lų mas­ti­fas); Kan­ga­las (tur­kų avi­ga­nis); Kau­ka­zo avi­ga­nis; Pie­tų Ru­si­jos avi­ga­nis.

tik tie žmo­nės, ku­rie gy­ve­na pri­ va­čia­me na­me. Bu­te lai­ky­ti drau­džia­ma

Spren­di­mas: K.Vil­čins­kas ge­ra­no­riš­kai su­ti­ko ati­duo­ti šu­nį į prie­glau­dą.

Tuo­met ins­pek­to­riai kar­tu su sa­ vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tais ir po­li­ci­jos pa­rei­gū­nais va­kar su­si­ruo­šė ieš­ko­ti mer­gai­tę su­ža­lo­ju­sio šuns ir jo šei­ mi­nin­ko. Tar­nau­to­jai ne­slė­pė, jog to­kio ly­gio pa­tik­ri­ni­mas, ku­ria­me da­ly­ vau­ja tiek įvai­rių tar­ny­bų spe­cia­ lis­tų, dėl šuns or­ga­ni­zuo­ja­mas pir­ mą kar­tą.

And­re­jus Ba­lias­ni­ko­vas:

Bi­jau net pa­gal­vo­ti, kas ga­lė­jo nu­tik­ti, jei ne­bū­čiau bu­vęs ša­ lia. Šuo ga­lė­jo nuės­ti pu­sę duk­re­lės vei­do. Ma­ža­me­tę su­ža­lo­ju­sio gy­vū­no 78 me­tų šei­mi­nin­kas Ka­zi­mie­ras Vil­ čins­kas bu­vo ge­ra­no­riš­kas. Tik­rin­ to­jus jis be gin­čų įsi­lei­do į sa­vo bu­ tą ir pa­ro­dė šu­nį. Paaiš­kė­jo, kad se­no­lis su sa­vi­mi ne­tu­ri gy­vū­no do­ku­men­tų. Vy­ ras tvir­ti­no, kad šie yra pas anū­ką, ku­riam ir pri­klau­so gy­vū­nas. Pa­ sak klai­pė­die­čio, šuo yra Sta­ford­ šy­ro ter­je­rų veis­lės. „Ma­no duk­ra ne­te­ko dar­bo. Anū­ kas bai­gė moks­lus ir ta­po jū­ri­nin­ku. Jis nuo­lat plau­kia į jū­rą. Išp­lau­kia pus­me­čiui, su­grįž­ta ke­liems mė­ne­ siams ir vėl iš­plau­kia. Ne­bu­vo kam

pri­žiū­rė­ti šuns. Pap­ra­šė ma­nęs ir aš jį priė­miau. O kur dau­giau dė­si?“ – klau­sė klai­pė­die­tis. Bu­vo la­bai drau­giš­kas

K.Vil­čins­kas ne­slė­pė, kad au­gin­ ti šu­nį jam sun­ku: „Kiek­vie­ną ry­tą 6 val. ei­nu jo ve­džio­ti. Ma­no am­ žiaus žmo­gui tai jau sun­ku. Be to, ir pi­ni­gų daug iš­lai­ky­mas kai­nuo­ja, o man bu­tą rei­kia iš­lai­ky­ti“. Klai­pė­die­tis ti­ki­no, kad gy­vū­ną jis sten­gia­si ve­džio­ti su ant­snu­kiu. Be jo iš­si­ve­da tik anks­ti ry­tais, kai nė­ ra žmo­nių. K.Vil­čins­ko tei­gi­mu, ne­ lai­mės die­ną gy­vū­nas be ant­snu­kio bu­vo, nes jau ruo­šė­si ei­ti į na­mus. „Kai nė­ra žmo­nių, pa­lan­džio­ja­ me po krū­mus be ant­snu­kio. Šiaip jį už­de­du. Tą die­ną bu­vo­me ne­be­ to­li na­mų, to­dėl gy­vū­nas ir bu­vo be ant­snu­kio“, – pri­si­mi­nė klai­ pė­die­tis. Vy­ras dar da­bar pa­ts ste­bi­si, kaip ga­lė­jo įvyk­ti to­kia ne­lai­mė. Pa­sak šei­mi­nin­ko, dėl gy­vū­no anks­čiau jo­kių pro­ble­mų ne­bu­vo ki­lę. Kad šuo drau­giš­kas, pa­tvir­ti­no ir ki­ti kai­my­nai. „Nė­ra ant ko nors net su­lo­jęs. Tą die­ną jis pa­ma­tė pro du­ris išei­nan­ tį kai­my­ną. Šuo at­si­gu­lė ant žo­lės ir lau­kė, kol prie jo prieis. Kol kai­ my­nas glos­ti­nė­jo gy­vū­ną, išė­jo jo duk­tė ir žmo­na. Mer­gai­tė taip pat priė­jo prie šuns. Glos­tė. Iš pra­džių vis­kas bu­vo ge­rai. Šuo pa­ten­kin­tas. Ta­čiau stai­ga puo­lė“, – sa­vo įvy­kių ver­si­ją dės­tė K.Vil­čins­kas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­ras spė­jo, kad mer­gai­tė šu­ niui paė­mė už no­sies, o jis to ne­ mėgs­ta. „Ta­da šuo puo­lė, aš truk­te­lė­ jau at­gal. Tai spė­jo iš­plėš­ti. Šiaip jis su vi­sais – ir vai­kais, ir suau­gu­ siai­siais su­gy­ven­da­vo“, – pa­brė­žė šei­mi­nin­kas. Su ka­ti­nu – vie­na­me kam­ba­ry­je

K.Vil­čins­kas ge­ra­no­riš­kai su­ti­ko su tik­rin­to­jų pa­siū­ly­mu ir ati­da­vė šu­ nį į prie­glau­dą ne­grą­žin­ti­nai. „Ati­duo­du. Drau­gas bu­vo, bet per sun­ku man. Iš pra­džių aš net ne­ži­ no­jau, kad dau­gia­bu­čia­me na­me ne­ga­li­ma lai­ky­ti pa­vo­jin­gų veis­lių gy­vū­nų. Tik vė­liau apie tai per­skai­ čiau laik­raš­ty­je“, – tei­gė vy­ras. Apie pus­va­lan­dį, kol at­vyks prie­ glau­dos dar­buo­to­jai, šuo bu­vo už­ da­ry­tas kam­ba­ry­je. Kar­tu su juo bu­vo ir ka­ti­nas. Ke­tur­ko­jai gy­ve­no ta­me pa­čia­me bu­te. „Jei šuo ir ka­ti­nas su­gy­ve­na, va­ di­na­si, šu­va nė­ra pik­tas. Ma­tyt, kaž­kas jam ne­pa­ti­ko, kad puo­lė“, – svars­tė ap­lin­ki­niai. K.Vil­čins­ko šuo bus ap­gy­ven­din­ tas prie­glau­do­je. 14 die­nų jis bus ste­bi­mas, ar ne­ser­ga pa­siut­li­ge. „Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, šuo pa­siut­li­gės po­žy­mių ne­tu­ri“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Vir­gi­li­jus Va­lan­ti­nas. K.Vil­čins­kas šuns ne­ga­lės at­ gau­ti. Jį tu­rės ga­li­my­bę paim­ti

Nuo lie­pos 1 d. įsi­ga­lio­jo Gy­vū­nų glo­bos, lai­ky­mo ir nau­do­ji­mo įsta­ ty­mo pa­tai­sa, pa­gal ku­rią dau­gia­ bu­čiuo­se na­muo­se ne­ga­li­ma lai­ky­ti pa­vo­jin­goms veis­lėms pri­ski­ria­mų šu­nų ir jų miš­rū­nų. To­kių veis­lių yra aš­tuo­nios. Dau­ gia­bu­čiuo­se na­muo­se ga­li lik­ti tik tie pa­vo­jin­gi šu­nys ir jų miš­rū­ nai, ku­rie už­re­gist­ruo­ti iki įsta­ty­ mo pa­tai­sos įsi­ga­lio­ji­mo. Ta­čiau šie gy­vū­nai tu­ri bū­ti kast­ruo­ti. Įs­ta­ty­me nu­ma­ty­ta, kad pa­vo­ jin­gų veis­lių šu­nys, ku­rie lai­ko­mi dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se be lei­di­ mo, tu­ri bū­ti paim­ti iš šei­mi­nin­kų. Jiems bus pa­skir­ta lai­ki­na glo­ba. K.Vil­čins­ko šuo – toks pir­ma­sis Klai­pė­do­je. Uos­ta­mies­ty­je yra iš­duo­ta 15 lei­ di­mų lai­ky­ti pa­vo­jin­gų veis­lių šu­ nis. 11 iš jų – nuo sau­sio 1 iki lie­pos 1 d., kai jau bu­vo pa­skelb­ta apie įsi­ ga­lio­sian­čią nau­ją­ją tvar­ką. Ta­čiau, anot Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Mies­to prie­žiū­ros po­ sky­rio vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės Lai­mos Jū­re­vi­čie­nės, aki­vaiz­du, kad to­kių gy­vū­nų yra kur kas dau­giau. Ar dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se be lei­di­mų nė­ra au­gi­na­mi pa­vo­jin­ gų veis­lių šu­nys, kont­ro­liuo­ja sa­ vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­ riaus spe­cia­lis­tai. Rea­guo­ja­ma į gy­ven­to­jų skun­dus. „Nė vie­nas gy­ven­to­jas dar ne­ pra­ne­šė, kad jo na­me au­gi­na­mas pa­vo­jin­gos veis­lės šuo. Dau­giau­ sia nu­si­skun­di­mų su­lau­kia­me dėl lo­ji­mo, kad truk­do mie­go­ti“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Kont­ro­lės ir pre­ven­ci­jos po­sky­rio vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Vi­gan­das Jab­lons­kis. Anks­čiau teig­ta, jog ypač bus su­ dė­tin­ga nu­sta­ty­ti pa­vo­jin­gų veis­lių miš­rū­nus. Ta­čiau tam į pa­gal­bą pa­ si­tel­kia­mi spe­cia­lis­tai.

5

ketvirtAdienis, rugpjūčio 8, 2013

miestas

Pir­ma­kur­sius tebeskaičiuoja Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Nuo rug­sė­jo mė­ne­sio Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to (KU) bend­ruo­me­nės gre­tas pa­pil­dys be­veik du tūks­tan­ čiai ba­ka­lau­ro ir ma­gist­ro stu­di­jų pir­ma­kur­sių. Tai ga­lu­ti­nai paaiš­ kė­jo po pa­si­bai­gu­sio ant­ro­jo priė­ mi­mo į Lie­tu­vos aukš­tą­sias mo­ kyk­las eta­po.

Ne­pa­to­gu­mas: Tur­gaus ir Til­tų gat­vių san­kir­to­je esan­tis švie­so­fo­ras pa­si­slė­pė po gė­lė­mis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Švie­so­fo­ras – po gė­lė­mis Vie­na iš Klai­pė­dos se­na­mies­čio san­kry­ žų ke­lia ne­pa­si­ten­ki­ni­mo ban­gas. Už gė­lių va­zo­no pa­si­slė­pęs švie­so­fo­ras poil­siau­to­ jus ne tik klai­di­na, bet ir pik­ti­na.

Pa­sak jo, toks sa­vi­val­dy­bės ne­ veiks­nu­mas ga­li su­kel­ti ir tei­si­nių pro­ble­mų. „Jei ne­ma­ty­da­mas ke­lio ženk­ lo žmo­gus pa­žei­džia tai­syk­les, pa­ trauk­ti jį at­sa­ko­my­bėn nė­ra taip pa­pras­ta. Teis­mo me­tu pa­tei­kęs vi­sus duo­me­nis ir tos vie­tos nuo­

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Stu­den­ tų priė­mi­mo sky­riaus ve­dė­ja Bea­ ta Ka­ju­ty­tė aiš­ki­no, kad tiks­laus skai­čiaus, kiek stu­den­tų po pir­mo­ jo eta­po pa­si­ra­šė su­tar­tis su uos­ ta­mies­čio aukš­to­jo moks­lo įstai­ga, dar ne­ga­li­ma įvar­dy­ti. „Re­zul­ta­tus ir sta­tis­ti­ką pa­teik­ si­me po tre­čio­jo – pa­sku­ti­nio – eta­po“, – kal­bė­jo sky­riaus ve­dė­ja. Kaip tei­gė B.Ka­ju­ty­tė, pir­ma­ja­me priė­mi­mo eta­pe stu­di­jas Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te šie­met pir­mu nu­me­riu pa­si­rin­ko 1469 sto­jan­tie­ji, o ant­ra­ ja­me – 416 jau­nuo­lių. „Na­tū­ra­lu, kad po pir­mo­sios ban­gos sto­jan­čių­jų skai­čius ge­ro­ kai su­ma­žė­ja. Sto­ja­ma tik į li­ku­sias vie­tas ar­ba ne­sėk­mės at­ve­ju ki­tur. Be to, šie­met taip pat bu­vo tai­ko­ mas že­miau­sio ba­lo kri­te­ri­jus, ku­ ris tu­rė­jo bū­ti ne ma­žes­nis kaip 6“, – tei­gė B.Ka­ju­ty­tė. Vals­ty­bės lė­šo­mis KU stu­di­juos be­veik 294 pir­ma­kur­siai – tai tik 12

stu­di­jų krep­še­lių ma­žiau nei praė­ ju­siais me­tais, nors sto­jan­čių­jų vi­ sos Lie­tu­vos mas­tu su­ma­žė­jo be­ veik 3 tūkst. KU tarp 21 bend­ra­ja­me priė­mi­me da­ly­vau­jan­čios aukš­to­sios moks­lo įstai­gos šie­met, kaip ir praė­ju­siais me­tais, iš­li­ko 7 vie­to­je. Sto­jan­tie­ji į uos­ta­mies­čio uni­ ver­si­te­tą daž­niau­siai pra­šy­muo­ se mi­nė­jo vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo, psi­cho­lo­gi­jos, rek­rea­ci­jos ir tu­riz­ mo, ki­ne­zi­te­ra­pi­jos, eko­no­mi­kos, slau­gos, žur­na­lis­ti­kos stu­di­jas. Aka­de­mi­nę bend­ruo­me­nę nu­ džiu­gi­no fak­tas, kad šiais me­tais bū­si­mie­ji stu­den­tai ak­ty­viau rin­ ko­si bio­me­di­ci­nos moks­lus, jū­rų uos­tų in­ži­ne­ri­ją, lai­vo in­ži­ne­ri­ją, jū­rų trans­por­to ener­ge­ti­kos in­ži­ne­ ri­ją, eko­lo­gi­ją ir ap­lin­ko­ty­ros stu­ di­jų pro­gra­mas. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Stu­den­ tų priė­mi­mo sky­riaus ve­dė­ja in­ for­ma­vo, kad jau­nuo­liai, ates­ta­tus ga­vę vė­liau ar dėl ki­tų prie­žas­čių ne­spė­ję da­ly­vau­ti sto­ji­me, pa­sku­ ti­nį kar­tą tai ga­lės pa­da­ry­ti rugp­ jū­čio 9–10 die­no­mis. „Pa­raiš­kas bus ga­li­ma pil­dy­ti in­ ter­ne­tu. Rugp­jū­čio 11 d. paaiš­kės re­zul­ta­tai, o to pa­ties mė­ne­sio 12– 13 die­no­mis tie, ku­rie bus pa­kvies­ ti stu­di­juo­ti, į uni­ver­si­te­tą ga­lės at­ vyk­ti pa­si­ra­šy­ti su­tar­čių. Tik po to bus aiš­kus tiks­lus pir­ma­kur­sių stu­ den­tų skai­čius“, – sa­kė B.Ka­ju­ty­tė.

Min­dau­gas Džer­mei­ka: Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaityte@kl.lt

„Esu ne­vie­ti­nė, ne­ži­nau vi­sų švie­ so­fo­rų vie­tų, tai kaip man su­pras­ti, jog jo ieš­ko­ti po gė­lė­mis?“ – skun­ dė­si se­na­mies­ty­je su­tik­ta tu­ris­ tė, drą­siai žen­gu­si per gat­vę ir vos ne­pak­liu­vu­si po ma­ši­na. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to prie­žiū­ros po­sky­rio vy­riau­sio­ sios spe­cia­lis­tės Jo­lan­tos Rim­kie­ nės tei­gi­mu, šiuos ne­pa­to­gu­mus su­kė­lė va­sa­ros pra­džio­je pa­ka­bin­ ti gė­lių va­zo­nai. Lai­kui bė­gant, vi­ jok­li­niai au­ga­lai plė­tė­si ir au­go, taip už­deng­da­mi di­džią­ją da­lį Tur­gaus ir Til­tų gat­vių san­kry­žo­je esan­čio švie­so­fo­ro.

Nors dėl to gy­ven­to­jų skun­dai sa­vi­val­dy­bės dar ne­pa­sie­kė, spe­ cia­lis­tė pri­ža­dė­jo, jog ši vie­ta grei­ tu me­tu bus su­tvar­ky­ta ir au­ga­lai pa­kel­ti aukš­čiau. Kol kas ei­da­mi per gat­vę žmo­nės yra pri­vers­ti dai­ry­tis ki­tų, to­lė­liau mirk­sin­čių švie­so­fo­rų sig­na­lų. Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los po­sky­rio vir­ši­nin­kas Min­dau­gas Džer­mei­ ka pa­sa­ko­jo, jog to­kių, pa­vo­jų ke­ lian­čių vie­tų mies­te pa­si­tai­ko ga­ na daž­nai. „Daž­niau­siai taip nu­tin­ka atė­jus pa­va­sa­riui ar va­sa­ros me­tu. Su­ža­lia­ vę krū­mai už­den­gia ženk­lus, dėl to di­dė­ja ava­ri­jos ti­ki­my­bė, klai­di­na­mi žmo­nės“, – nu­ro­dė pa­rei­gū­nas.

Su­ža­lia­vę krū­mai už­ den­gia ženk­lus, dėl to di­dė­ja ava­ri­jos ti­ ki­my­bė, klai­di­na­mi žmo­nės. trau­kas, toks as­muo bū­tų pri­pa­ žįs­ta­mas ne­kal­tu“, – kaip pa­vyz­ dį nu­ro­dė M. Džer­mei­ka. Jo tei­gi­mu, tei­si­nė­je sis­te­mo­ je nu­ma­ty­ta, kad vi­sos kliū­tys ir neaiš­ku­mai ver­ti­na­mi kal­ti­nin­ko nau­dai, to­dėl vos pa­ste­bė­jęs pa­ na­šias vie­tas pa­rei­gū­nas ti­ki­na iš kar­to pra­ne­šan­tis Mies­to tvar­ky­ mo sky­riaus at­sto­vams.

Skai­čius: vals­ty­bės lė­šo­mis KU stu­di­juos be­veik 294 pir­ma­kur­siai – tai

12 stu­di­jų krep­še­lių ma­žiau nei praė­ju­s iais me­tais.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ant I.Si­mo­nai­ty­tės kal­no – „ap­žval­gi­nė so­fa“ Kris­ti­na Len­kai­ty­tė Nuo­bo­džiau­da­mi žmo­nės pri­si­gal­ vo­ja keis­čiau­sių pra­mo­gų. Vie­na jų – ant I.Si­mo­nai­ty­tės kal­no įkur­ti „apar­ta­men­tus“ no­rin­tie­siems pa­ to­giau ap­žvelg­ti mies­to pa­no­ra­mą.

Trau­kia: ant I.Si­mo­nai­ty­tės kal­no at­bo­gin­ta so­fa ta­po mėgs­ta­ma jau­ni­mo vie­ta.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Jau ku­rį lai­ką ant kal­no stūk­san­ ti so­fa – smal­suo­lių trau­kos cent­ ras. Gy­ven­to­jai spė­lio­ja, kas čia ją ga­lė­jo at­ga­ben­ti – ar tai be­si­links­ mi­nan­čio jau­ni­mo, ar uos­ta­mies­ čio val­ka­tų dar­bas. Nors api­ply­šu­sio ir mur­zi­no bal­ do būk­lė su kiek­vie­na die­na vis pra­stė­ja, va­ka­rais čia ga­li­ma pa­ ma­ty­ti jau­kiai įsi­tai­siu­sias po­re­les ar ap­link be­si­su­kio­jan­čius įkau­šu­ sius as­me­nis.

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė tei­gė, jog šio daik­to da­bar­ti­nė vie­ta yra ne­to­le­ ruo­ti­na. „Tai – vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­ mas, to­dėl grei­tu me­tu ši šiukš­lė iš ten bus pa­ša­lin­ta“, – tvir­ti­no ji. Pa­sak K.Vin­ti­lai­tės, I.Si­mo­ nai­ty­tės kal­nas jau se­niai ke­lia pro­ble­mų. Čia nuo­lat su­si­ren­ ka įžū­liai gir­tau­jan­tys as­me­nys, te­ri­to­ri­ja yra šiukš­li­na­ma, laks­to pa­lai­di šu­nys. Svars­ty­da­ma, jog žmo­nių ne­ tvar­kin­gai iš­mes­tą daik­tą ant kal­ no už­neš­ti ga­lė­jo va­ka­rais be­si­ šlais­tan­tys be­na­miai, ve­dė­ja bu­vo ka­te­go­riš­ka – šios vie­tos kont­ro­ lė tik stip­rės.

6

ketvirtAdienis, rugpjūčio 8, 2013

nuomonės

Redakcijos skiltis

Už agur­kus – kos­mi­nė kai­na

Klyst­ke­lio link

V

Žvilgsnis

Evaldas Labanauskas

Š

ian­dien kon­ser­va­to­riai or­ga­ni­ zuo­ja mi­tin­gą, nu­kreip­tą ne tik prieš Ru­si­jos ag­re­si­ją Gru­zi­jos at­žvil­giu, bet ir prieš pa­čią Gru­ zi­ją, ku­r io­je ne­va nu­tols­ta­ma nuo de­ mok­ra­ti­jos. Ar tik­rai kon­ser­va­to­rių per­ ša­mi bau­bai yra tik­ri? Ką tik te­ko lan­ky­tis Gru­zi­jo­je. Tai bu­vo pir­ma­sis ap­si­lan­k y­mas nuo val­d žios pa­si­kei­ti­mo praė­ju­siais me­tais, kai pre­ zi­den­to Mi­chai­lo Saa­kaš­vi­lio Vie­nin­ga­ sis na­cio­na­l i­n is ju­dė­ji­mas pa­t y­rė pra­ lai­mė­ji­mą par­la­men­to rin­ki­muo­se mi­li­ jar­die­riaus ir da­bar­ti­nio prem­je­ro Bi­dzi­ nos Iva­niš­vi­lio opo­zi­ci­jos blo­kui „Gru­zi­ jos sva­jo­nė“. Ten­ka nu­liū­din­ti pe­si­mis­tus. Nors M.Saa­ kaš­vi­lis Va­ka­ruo­se iki šiol la­bai my­li­mas ir lai­ko­mas Gru­zi­jos va­ka­rė­ji­mo bei de­ mok­ra­tė­ji­mo ga­ran­tu, ta­čiau jo po­li­ti­ka ten­ki­no to­li gra­žu ne vi­sus gru­zi­nus. To­ dėl da­lį jų ypač siu­ti­na iš už­sie­nio sklin­

Blo­giau­sia, kai į vi­di­ nius Gru­zi­jos žai­di­mus įsi­trau­kia už­sie­nio, tarp jų ir Lie­tu­vos, po­li­ti­kai, ku­rie taip pat sie­kia po­ li­ti­nių di­vi­den­dų. dan­čios kal­bos, kad da­bar Gru­z i­ja vėl grįž­ta į Ru­si­jos glė­bį. To­kias įžval­gas la­ bai mėgs­ta ne kas ki­tas, o M.Saa­kaš­vi­lio reng­to­se puo­to­se daž­nai da­ly­va­vę Lie­tu­ vos kon­ser­va­to­riai. Tie­sa, per M.Saa­kaš­vi­lio val­dy­mo me­tus Gru­zi­ja pa­da­rė di­džiu­lį pro­ver­žį. Net sun­ ku ap­sa­ky­ti, kaip ski­ria­si ko­kių 2005-ųjų ir da­bar­ti­nė Gru­zi­ja, – su­tvar­ky­ti ke­liai, at­nau­jin­ti mies­tai, ta­po sau­giau. Vis dėl­ to per tą lai­ką bu­vo pa­da­ry­ta ir daug ne­ ge­rų dar­bų, la­biau pa­lie­tu­sių pa­pras­tus gru­zi­nus, ku­riuos ne vi­sa­da pa­ste­bė­da­ vo vai­šin­gu­mo ap­svai­gin­ti už­sie­nie­čiai. Dar dau­g iau, šiuo me­tu Gru­zi­jo­je įsi­ga­ lė­jo ma­žų ma­žiau­siai dvi­val­dys­tė. Tarp par­la­men­te dau­g u­mą su­da­ran­čios bu­ vu­sios opo­zi­ci­jos ir jai at­sto­vau­jan­čios Vy­riau­sy­bės, pre­zi­den­to va­do­vau­ja­mos da­bar­ti­nės opo­zi­ci­jos ir M.Saa­kaš­vi­lį pa­ lai­kan­čios vie­tos val­džios at­sto­vų vyks­ ta įnir­tin­ga ko­va be tai­syk­lių. La­biau­siai nuo to nu­ken­čia ne kas ki­tas, o Gru­zi­ja. Blo­giau­sia, kai į vi­di­nius Gru­zi­ jos žai­di­mus įsi­trau­kia už­sie­nio, tarp jų ir Lie­tu­vos, po­li­ti­kai, ku­rie taip pat sie­kia sa­vų po­li­ti­nių di­vi­den­dų. Gru­zi­jo­je ir to­liau kun­ku­liuos po­li­ti­nės aist­ros, bet šių aist­r ų ka­ti­le ne­nau­do­ja­ mi ka­laš­ni­ko­vo au­to­ma­tai. Tai ir yra di­ džiau­sias Gru­zi­jos pa­sie­ki­mas, ku­rį Va­ ka­rai ir Lie­tu­va tu­ri pa­dė­ti iš­sau­go­ti, o ne pa­lai­ky­ti vie­ną ar ki­tą pu­sę.

i­sa­da pa­lai­kiau mo­čiu­ tes, ku­rios prie pre­ky­bos cent­rų par­da­vi­nė­ja sa­ vo so­de­liuo­se užau­gin­ tas dar­žo­ves ir taip bent ke­lis li­tus pri­si­du­ria prie pen­si­jos. Pa­rei­gū­ nus, ku­rie jas vai­ky­da­vo, skir­da­vo bau­das už ne­le­ga­lią pre­ky­bą, ma­ niau esant ant­žmo­gius. Ta­čiau da­bar ir ma­no nuo­mo­nė apie tas mo­čiu­tes pa­si­kei­tė, nes gal ne vi­sos, bet kai ku­rios tik­rai suį­ žū­lė­jo. Prie M.Maž­vy­do alė­jos esan­čio pre­ky­bos cent­ro kiek­vie­ną die­ną pre­kiau­ja ke­lios sen­jo­ros. Jų vei­dai pa­žįs­ta­mi vi­siems, ku­rie ei­na ap­si­ pirk­ti į tą pre­ky­bos cent­rą. Mo­čiu­tės „sa­vo“ biz­nį pra­de­ da pa­va­sa­rį, kai tik at­si­ran­da pir­ mų­jų so­do gė­ry­bių – svo­gū­nų laiš­ kų, sa­lo­tų, ri­di­kų. Jos pre­kiau­ja iki vė­ly­vo ru­dens, kol nui­ma pa­sku­ti­ nį der­lių. Iki šiol sen­jo­rų „pro­duk­ci­jos“ kai­nos vi­sa­da bu­vo že­mes­nės nei par­duo­tu­vė­je. To­dėl aną­dien, no­ rė­da­ma iš jų nu­si­pirk­ti švie­žių agur­kų, bu­vau šo­ki­ruo­ta, kai iš­gir­ dau, kiek kai­nuo­ja jų ki­log­ra­mas. „5 li­tai“, – nė ne­mirk­čio­da­ma tvir­tu bal­su kai­ną įvar­di­jo ne­le­ga­ li par­da­vė­ja. Šo­kas, nuo­sta­ba, pa­si­pik­ti­ni­mas. Kaip ga­li­ma tiek pra­šy­ti už ki­log­ra­

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Neį­va­žiuo­ja į par­duo­tu­vę

Skir­tu­mas: iš le­ga­lių pre­kei­vių Klai­pė­do­je agur­kų ki­log­ra­mą ga­li­ma įsi­

gy­ti maž­daug už 1–3 li­tus, o ne­le­ga­liai dar­žo­ves par­da­vi­nė­jan­čios mo­ čiu­tės pra­šo ke­lis kar­tus dau­giau pi­ni­gų. And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

mą agur­kų, kai par­duo­tu­vė­je toks pat kie­kis kai­nuo­ja 3 li­tus? Aiš­ku, sko­nis agur­kų, pirk­tų iš mo­čiu­čių ir iš par­duo­tu­vės, yra ne­pa­ly­gi­na­mas. Pas­ta­rie­ji yra lyg gu­mi­niai, o mo­čiu­čių so­de­liuo­se užau­gin­ti net kve­pia. Žo­džiu, tik­ ra dar­žo­vė. Ta­čiau net ir tai įver­ti­nu­si, gar­ siai iš­reiš­kiau nuo­sta­bą, jog 5 li­ tai už ki­log­ra­mą agur­kų yra la­bai daug. Da­bar pa­ts šių dar­žo­vių se­ zo­no įkarš­tis, o der­lius daž­nam so­ di­nin­kui už­de­rė­jo toks, kad jie net ne­be­ži­no, kur tuos agur­kus dė­ti. „Sup­ras­ki­te, mums pen­si­jas mo­ kės tik rugp­jū­čio 10 die­ną, tad rei­

kia dar kaž­kaip iki jos iš­gy­ven­ti. Va taip ir pri­si­du­ria­me“, – mo­čiu­tės paaiš­ki­no, ko­dėl agur­kų ki­log­ra­mą par­duo­da už 5 li­tus. Su­mo­kė­jau tuos pi­ni­gus, kad tik sen­jo­roms bū­tų leng­viau su­lauk­ ti pen­si­jos. Bet mo­čiu­tėms vis tiek no­rė­tų­si pa­lin­kė­ti bū­ti bent šiek tiek kuk­les­nėms, nes ga­li at­bai­dy­ ti pir­kė­jus. Juk jos ne­mo­ka nei rink­lia­vos už pre­ky­bos vie­tą, nei pri­dė­ti­nės ver­ tės mo­kes­čio. Žmo­nės tai to­le­ruo­ja, jas re­mia pirk­da­mi jų siū­lo­mą asor­ ti­men­tą, tad tik­rai ne­de­rė­tų ge­ra­no­ riš­kais pir­kė­jais taip ma­ni­pu­liuo­ti. Ra­min­ta

Gry­bau­to­jams: tu­rė­ki­te są­ži­nės, kler­kai V.Spu­ry­tė. „Kler­kai vėl vyks gry­bau­ti“, „Klai­pė­da“, 2013 08 07.

Alek­se­jus

Be­na­miai žai­džia šach­ma­tais

M.Maž­vy­do alė­jo­je ant ak­me­ni­nių ke­tur­kam­pių lui­tų įtai­sė šach­ma­tų ir šaš­kių len­tą bei me­di­nius at­lo­šus žais­ti no­rin­tiems žmo­nėms. Ste­bi­ na ir džiu­gi­na, kad daž­niau­siai var­ žo­si aso­cia­lūs pi­lie­čiai, ku­riems šaš­kių fi­gū­ras at­sto­ja ar­ba mo­ne­ tos, ar­ba ki­ti daik­tai. O aną­dien net nu­ste­bau: va­di­na­mie­ji bom­žai žai­ dė šach­ma­tais. Tai – in­te­lek­tua­lus, mąs­ty­ti ver­čian­tis žai­di­mas. Tie­sa, trū­ko kai ku­rių fi­gū­rų, ta­čiau žai­ dė­jai ra­do išei­tį. Tik­ri šau­nuo­liai, ke­lian­tys sa­vo kul­tū­ri­nį ly­gį. Rei­kia spręs­ti klau­si­mą

Kiek ga­li­ma ter­lio­tis su tais be­na­ miais? Ki­tuo­se mies­tuo­se tiek jų ne­ma­ty­ti, va­di­na­si, kaž­kaip spren­ džia­mas šis klau­si­mas. O pas mus kaip vi­du­ram­žiais, per tuos at­ma­ tas praei­ti ne­ga­li, – vi­sur smir­di ir prie­ka­biau­ja. Jei ati­džiau pa­si­žval­ gy­si, tai ne­tru­kus su­ra­si ir jų mi­ gius pa­čia­me mies­to cent­re. Blo­ gai, kad nie­kas nie­ko šiuo klau­si­mu ne­da­ro, žmo­nės ši­tos pikt­žaiz­dės net ne­be­pas­te­bi. Ilo­na Deš­ry­tė And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

pre­mi­jų, yra nie­ki­nis ar­ba net pa­ si­ty­čio­ja­mas. Pa­si­žiū­rė­ki­te, ko­kius prie­dus prie al­gų gau­na­te! Sup­ran­ ta­ma, tai ne pre­mi­jos. Ta­čiau už ką jie ta­da kas mė­ne­sį jums iš­mo­ka­ mi? Už gra­žias akis? Pa­sa­ky­siu tei­sy­bę – jums, po­ nu­liai, prie­dai mo­ka­mi šiaip sau, ne­ži­nia už ką. Ir jie dar drįs­ta de­ juo­ti! Atei­ki­te pas mus, į pri­va­tų sek­to­rių, pa­ma­ty­si­te, kas tai yra dar­bas. Ta­čiau ka­dan­gi pri­va­čiai dirb­ti ne­su­ge­ba­te, ei­na­te tin­gė­ ti į val­diš­ką dar­bą. Ka­da pa­sta­ rą­jį kar­tą per die­ną dir­bo­te 13 ar 14 va­lan­dų? Ka­da į dar­bą atė­jo­

te sek­ma­die­nį, kad pa­si­ruoš­tu­ mė­te bū­si­mai dar­bo die­nai? Ka­ da dir­bo­te vi­są sa­vait­ga­lį, kad klien­tui pa­siek­tu­mė­te re­zul­ta­tą jau pir­mą­ją sa­vai­tės die­ną? O jūs drįs­ta­te iš dar­bo­vie­tės išei­ti na­ mo penk­ta­die­niais jau 16 va­lan­ dą! Daž­niau­siai ir dar anks­čiau. Atei­ki­te pas mus, į pri­va­čią įmo­ nę, mes jus grei­tai iš­mo­ky­si­me dirb­ti taip, kaip rei­kia. Tai­gi val­di­nin­kams ne prie­mo­ kas rei­kė­tų mo­kė­ti, o dar la­biau su­ma­žin­ti al­gas, nes jie tik­rai ne­ per­si­dir­ba. Ar­vy­das Len­kus

Pri­šiukš­lin­to­je aikš­tė­je – už­sie­nie­čiai

Kiek su­pran­tu, Teat­ro ar Ta­ra­vos Ani­kės aikš­tė pri­klau­so sa­vi­val­ dy­bei. Aikš­tė­je au­ga trys svy­ran­ tys me­de­liai. Po vie­nu jų aną­ryt gu­lė­jo še­ši tuš­ti bu­te­liai, at­ro­do, vy­no. Ne­ga­na to, vi­sur pri­mė­ty­ta nuo­rū­kų. Blo­gai tai, kad to­kį vaiz­ dą ma­tė tu­ris­tai, ku­rių bu­vo pil­ na aikš­tė. Ma­nau, kad sa­vi­val­dy­ bė aikš­tė­je pre­kiau­ti no­rin­tiems pi­lie­čiams lei­di­mus duo­da ne už ačiū. Tik­riau­siai mies­to val­džia kaž­kam ski­ria pi­ni­gų, kad pri­žiū­ rė­tų aikš­tė­je šva­rą. Ir tie ap­tver­ti me­de­liai bu­vo nu­da­žy­ti, ko ge­ro, ca­ro ma­ro lai­kais. Onu­tė Pa­ren­gė Čes­lo­vas Ka­var­za

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Esu pir­mos gru­pės in­va­li­das, ne­ vaikš­tau, ju­du elekt­ri­niu ve­ži­ mė­liu. Tik­riau­siai įsi­vaiz­duo­ja­ te, kiek kliū­čių bū­na ke­liuo­se, kai no­ri­me pa­tek­ti vie­nur ar ki­tur. Ne taip se­niai Mi­ni­jos gat­vė­je, bu­vu­ sio­je „Ma­rių“ uni­ver­sa­li­nė­je par­ duo­tu­vė­je įren­gė nau­ją pre­ky­bos cent­rą. Iki tol į tas „Ma­rias“ sa­va­ ran­kiš­kai pa­tek­ti man bu­vo neį­ ma­no­ma mi­si­ja. Kai įren­gė nau­ ją par­duo­tu­vę, įren­gė ir nuo­žul­nų pa­ki­li­mą, ku­riuo ga­liu už­va­žiuo­ ti iki du­rų ar­ba nu­va­žiuo­ti že­myn. Pa­to­gu – ga­liu tik pa­si­džiaug­ ti. Ta­čiau pri­va­žia­vus prie du­rų – aukš­tas slenks­tis. Jo ve­ži­mė­liu nie­kaip neį­ma­no­ma įveik­ti. Kuo mąs­tė dar­bų vyk­dy­to­jai, kai klo­jo tą slenks­tį? To­dėl mais­to pre­kių tu­riu vyk­ti į to pa­ties tink­lo par­ duo­tu­vę Tai­kos pro­spek­te.

Vy­tau­tas

T

Informacija: 397

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 728

telefonas@kl.lt

Atgarsiai

ai, kad val­di­nin­kai ir šiais me­tais už mies­to pi­ni­gus va­žiuos pa­gry­bau­ti, yra Klai­pė­dos gė­da. Na, ne­jau­ gi jie nie­kaip nė­ra pa­jė­gūs su­pras­ti, jog taip da­ry­ti ne­ga­li­ma? Ir tai yra ne 2 tūkst. li­tų klau­si­mas. Tai yra mo­ra­lės ir eti­kos klau­si­mas, ne­jau­gi taip sun­ku to­kius da­ly­kus su­pras­ ti? Juk tai yra tie­sio­gi­nis pa­si­ty­ čio­ji­mas iš mo­kes­čių mo­kė­to­ jų ir vi­sų mies­tie­čių, tie­siog spjū­vis jiems į vei­dą: at­seit va­žia­vo­me ir va­žiuo­si­me, jūs mums ne­paaiš­kin­si­te, kaip elg­tis su jū­sų pa­čių pi­ni­gais. Mies­to biu­dže­tas dėl šios ke­lio­ nės ne­nu­ken­tės, ta­čiau rei­ka­las čia ne tas. Val­di­nin­kų pres­ti­žas ir taip že­mas, o čia jį tar­si vi­sai su­try­pia ko­jo­mis. Ne­jau­gi mies­to val­di­nin­ kai lau­kia, kol žmo­nėms kant­ry­bė baig­sis ir jie, kaip Są­jū­džio lai­kais, su­si­rinks prie sa­vi­val­dy­bės su pla­ ka­tais ir ims šauk­ti: „Gė­da!“? Su žmo­nė­mis vi­siš­kai ne­si­skai­ tan­tys vei­kė­jai tu­ri ži­no­ti – gy­ven­ to­jų kant­ry­bė taip pat tu­ri ri­bas, ne­ga­li­ma siek­ti, kad ta kant­ry­bė iš tie­sų vie­ną die­ną baig­tų­si. Ir tas ar­gu­men­tas, kad mies­to kler­kai nė­ra ska­ti­na­mi, ne­gau­na

karštas telefonas

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, rugpjūčio 8, 2013

lietuva

Ant po­li­ti­kos au­ku­ro – ir šei­mos lai­mė Gy­ve­ni­mas to­li nuo šei­mos. Re­ti su­si­ti­ki­ mai su su­tuok­ti­nė­mis ir vai­kais. Ga­liau­siai vis­kas bai­gia­si sky­ry­bo­mis. To­kia da­lia iš­ ti­ko to­li gra­žu ne vie­ną Sei­mo na­rį.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Pa­tys pri­si­pa­žįs­ta

Šei­mos ver­ty­bių „puo­se­lė­to­jo“ 54erių Pet­ro Gra­žu­lio san­tuo­ka jau be­veik su­žlu­go. Ne­se­niai su­griu­ vo ant­ro­ji li­be­ra­lo 46-erių Gin­ta­ ro Ste­po­na­vi­čiaus, o prieš ke­le­rius me­tus – kon­ser­va­to­riaus 57-erių An­ta­no Ma­tu­lo san­tuo­kos. Pap­ra­šy­tas įvar­dy­ti, kiek yra dar­ bo Sei­me kal­tės, kad jo šei­mo­je jau pa­kvi­po sky­ry­bo­mis, P.Gra­žu­lis rė­ žė: „70 pro­c.“ A.Ma­tu­las bu­vo dar griež­tes­nis – dar­bui Sei­me ne­dve­jo­ da­mas su­ver­tė net 80 pro­c. kal­tės. Žmo­na pa­rei­ka­la­vo sky­ry­bų

Jau­kas: iš­si­sky­ręs, vie­ni­šas, ne­ga­na to, dar ir tur­tin­gas vy­ras trau­kia

mo­te­ris lyg me­dus mu­ses. Į to­kią pa­dė­tį pa­te­ko prieš ke­le­rius me­tus dėl il­gai trun­kan­čio dar­bo Sei­me iš­si­sky­ręs A.Ma­tu­las.

Ša­rū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

Nuos­kau­dos: „Po­li­ti­ko­je bū­na ir to­kių lai­ko­tar­pių, kai ten­ka au­ko­ti as­

me­ni­nį gy­ve­ni­mą“, – ne­links­mai kons­ta­ta­vo Sei­mo na­rys G.Ste­po­na­ vi­čius, šie­met iš­si­sky­ręs su ant­rą­ja žmo­na U.Ja­sins­kai­te.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

P.Gra­žu­liui da­bar tik­rai ne py­ ra­gai. Skan­da­lin­gai iš­si­šo­kęs per ho­mo­sek­sua­lų ei­ty­nes „Už ly­gy­ bę“ Vil­niu­je ir dėl to tu­rė­jęs rei­ka­ lų su po­li­ci­ja, jis su­lau­kė dar vie­no smū­gio – žmo­na Ra­min­ta Gra­žu­ lie­nė trink­te­lė­jo ant sta­lo sky­ry­ bų pa­reiš­ki­mą. Kau­ne esan­čio­je bend­ro­vė­je „Ju­dex“ vyr. bu­hal­te­ rės pa­va­duo­to­ja dir­ban­ti R.Gra­ žu­lie­nė teis­mo pa­pra­šė nu­trauk­ ti san­tuo­ką dėl su­tuok­ti­nio kal­tės. O kal­tė yra to­kia: jos Pet­ras daug me­tų gy­ve­na at­ski­rai. Ta­čiau Pet­ ras sa­ko: „Aš ma­nau, kad mes ga­ lė­jom gy­vent. Dėl vai­kų.“ Gra­žu­liai au­gi­na ke­tu­ris vai­kus, trys iš jų jau suau­gę, o jau­niau­sia­ jam sū­nui – 13 me­tų. Sa­vo su­tuok­ ti­nei P.Gra­žu­lis ne­gai­li pa­gy­rų: „Ji at­si­da­vu­si vai­kams, jos gy­ve­ni­mo džiaugs­mas – vai­kai.“ „Ma­no šei­ma gy­ve­na Kau­ne, pats – Vil­niu­je, o ma­no apy­gar­ da – Klai­pė­dos ra­jo­nas, ten vyks­ta vi­so­kių ren­gi­nių. Ne­ga­li iš­va­žiuo­ ti ry­te, o grįž­ti va­ka­re. Va­žiuo­ji sa­ vait­ga­lį – penk­ta­die­nį, šeš­ta­die­nį, sek­ma­die­nį, – aiškino jau penk­tą ka­den­ci­ją Sei­me dir­ban­tis P.Gra­ žu­lis. – Ir ma­žai to lai­ko lie­ka už­ suk­ti į Kau­ną, į na­mus.“ Kaip grau­dų pa­vyz­dį Sei­mo na­ rys pa­tei­kė rug­sė­jo 1-osios šven­tę. „Ta­da gal­vo­ji, kur da­ly­vaut – ar sa­ vo vai­kus pa­si­rinkt, ar tuos, ku­rie už ta­ve bal­sa­vo, ta­vi­mi pa­si­ti­kė­jo? Daž­nu at­ve­ju ren­kie­si tuos, ku­rie ta­vi­mi pa­si­ti­kė­jo, ku­rie už ta­ve bal­ sa­vo, – ne­slė­pė P.Gra­žu­lis. – O kai da­bar esu val­dan­čio­joj dau­gu­moj, dar – frak­ci­jos se­niū­nas, tai vi­sai ma­žai to lais­vo lai­ko lie­ka. Įvai­ riau­si po­sė­džiai, ren­gi­niai.“ Paš­ne­ko­vas pri­mi­nė, kad praė­ju­ sį sa­vait­ga­lį su­lau­kė kvie­ti­mo net į tris ren­gi­nius. Ats­ki­rai gy­ve­na 16 me­tų

Ne­pa­si­duos: „O ma­no cha­rak­te­ris tur­būt ži­no­te koks – ma­nęs nei po­

li­ti­ko­je, nei kur nors ki­tur ne­la­bai pa­mo­ky­si“, – ne­slė­pė aud­rin­go bū­ do Sei­mo na­rys P.Gra­žu­lis, ku­rio na­muo­se pa­kvi­po sky­ry­bo­mis.

Bu­tau­to Ba­raus­ko / BFL nuo­tr.

pa­tei­si­na. Aiš­ku, ir jie no­rė­tų, kad vi­sa šei­ma daž­niau na­mie su­si­tik­ tų va­ka­rais.

„Na, vis tiek pa­rei­ga šau­kia su­da­ly­ vaut, jei­gu žmo­nės kvie­čia, – „mi­ tin­gų“ trau­kai neat­sis­pi­ria P.Gra­ žu­lis. – Dėl to la­bai ken­čia šei­ma, vai­kai ken­čia, ne­ma­to tė­vo.“ Anot pa­šne­ko­vo, bū­tų leng­viau, jei jis bū­tų iš­rink­tas į Sei­mą to­ je apy­gar­do­je, kur gy­ve­na, o da­bar jam – la­bai sun­ku. „Tik­rai su­ma­žė­ja tų jaus­mų, kai ne vie­nus ir ne dve­jus, o 16 me­tų gy­ve­na­me at­ski­rai, – pri­pa­ži­no po­ li­ti­kas. – Kai ki­tų žmo­nių šei­mo­ je vyks­ta ko­kia nors šven­tė, jie net ne­sup­ran­ta, kaip ga­li­ma jo­je ne­da­ ly­vau­ti. O ma­no šei­mo­je tai – la­bai daž­nas at­ve­jis.“ Po­li­ti­kas tvir­ti­no, kad ta te­ma kal­bė­jo ir su sa­vo vai­kais. O šie esą su­pran­ta, koks jo dar­bas, ir tė­vą

Val­džia ne­pa­lei­džia

Tad kur šuo pa­kas­tas? Ne­gi dar­bas Sei­me, ne­gi ta po­li­ti­ka to­kia sal­ di, net sal­des­nė už me­dų, kad yra svar­bes­nė už sa­vą šei­mą? Gal po­ li­ti­ka iš tik­rų­jų tu­ri ma­gi­jos lyg ša­ ma­nų bur­tai? Ne pa­slap­tis, po­li­ti­ ko­je – ir di­džiu­liai pi­ni­gai, įta­ka, val­džia, ku­riai mir­tin­gam žmo­gui sun­ku at­si­spir­ti. Čia P.Gra­žu­lis su­tri­ko: „Aš ir pats ne­ži­nau, kur ta ma­gi­ja.“ Vy­ras pri­si­pa­ži­no mąs­tęs, kad gal rei­kė­tų mes­ti po­li­ti­ką, jos at­si­sa­ky­ti. „Kai prieš rin­ki­mus ta­ve la­bai puo­la, net ap­šil­do­mos vi­sos jė­gos, kad tik ta­vęs neiš­rink­tų į Sei­mą, gal­vo­ji: „Na, ne­gi žmo­nės pa­ti­kės vi­so­kiais gan­dais, ap­kal­bom? Ban­ dy­siu. Pa­žiū­rė­siu, ar jau pra­ra­dau jų pa­si­ti­kė­ji­mą?“ Ir, žiū­rėk, iš­ren­ka. Ir vėl tu­ri tą naš­tą ne­št. Gal ki­ti po­li­ ti­kai tu­ri ki­tų mo­ty­vų? Aš as­me­ni­ nės nau­dos iš po­li­ti­kos ne­sie­kiau ir ne­sie­kiu. Vis­kas, ką da­riau, – tik dėl žmo­nių. Tas žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mas – pa­ts svar­biau­sias da­ly­kas. Gal­būt tai la­biau­siai ir įkve­pia po­li­ti­ko­je. Ir tu­ri ati­dirbt už tą pa­si­ti­kė­ji­mą, tu­ri žmo­nėms pa­gel­bėt. Vi­si tie da­ly­kai nu­le­mia, kad ei­ni į po­li­ti­ką, – dės­tė P.Gra­žu­lis. – Bet tik ne pi­ni­gai.“ Paš­ne­ko­vo nuo­mo­ne, šei­mo­ je ki­lus konf­lik­tui nie­ka­da ne­bū­na tei­si vie­na pu­sė. Ir vie­no­je, ir ki­to­ je pu­sė­je yra da­lis tei­sy­bės. „O ma­ no cha­rak­te­ris tur­būt ži­no­te koks – ma­nęs nei po­li­ti­ko­je, nei kur nors ki­tur ne­la­bai pa­mo­ky­si“, – ne­slė­pė aud­rin­go sa­vo bū­do Sei­mo na­rys.

Ei­ni žmo­gus į po­li­ti­ ką gal­vo­da­mas, kad iš­sau­go­si šei­mą. Man po­li­ti­ka pa­tin­ka.

Ir mėgs­ta, ir ne­ken­čia

Vis dėl­to iš­dės­ty­ti, kuo po­li­ti­ka jam to­kia sal­di, kad yra svar­bes­nė už šei­mą, A.Ma­tu­lui bu­vo sun­kiau nei P.Gra­žu­liui. Esą, nė­ra taip, kad po­li­ti­ka jį la­bai trauk­tų. Tu­ri va­ žiuo­ti dirb­ti į Vil­nių, o šei­ma ten ne­si­kraus­to. Sa­vait­ga­liais ne vi­sa­ da pa­vyk­da­vo su ja su­si­tik­ti. „Ei­ni žmo­gus į po­li­ti­ką gal­vo­da­ mas, kad iš­sau­go­si šei­mą, – sa­kė pa­šne­ko­vas, ta­čiau pri­dū­rė: – Man po­li­ti­ka pa­tin­ka. Man tas dar­bas pa­tin­ka. Gal dėl to ma­ne žmo­nės ren­ka, kad sten­giuo­si vi­sur bū­ti? Aš po­li­ti­ko­je nuo 1990 m. Nuo ta­ da ja ir už­si­krė­čiau.“ Neat­me­tė san­tuo­kos ga­li­my­bės

Iš­sis­ky­ręs, vie­ni­šas, ne­ga­na to – dar ir tur­tin­gas vy­ras trau­kia mo­ te­ris lyg me­dus mu­ses, ar ne? „Aš kol kas gy­ve­nu vie­nas“, – at­sar­giai sa­kė A.Ma­tu­las, o pa­ gal­vo­jęs pri­dū­rė: – „Pats lai­kas ką nors su­si­rast.“ Nu­sis­te­bė­jus, ne­gi iki šiol nie­ko ne­su­si­ra­do ir gy­ve­ na kaip vie­nuo­lis, po­li­ti­kas ne­slė­ pė: „Drau­gę tu­riu.“ Ko­kios ji pro­ fe­si­jos ne­ga­lįs sa­ky­ti, gal pa­si­keis drau­gė, kas čia ži­no. Gal­būt su da­bar­ti­ne sa­vo drau­ge jis ar­tė­ja ve­dy­bų link? Pa­vyz­džiui, kaip Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­las, ku­ris per­nai lie­pą iš­si­ sky­rė su žmo­na Ele­na, o šių me­tų ge­gu­žę slap­tai su­si­tuo­kė su il­ga­ me­te drau­ge Jo­lan­ta? „Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kaip vis­kas klos­ty­sis. Esant to­kio am­žiaus, kaip ma­no, kai jau vis­kas iš­ban­dy­ ta, im­tis ini­cia­ty­vos nė­ra la­bai di­ de­lio en­tu­ziaz­mo. Bet ga­li­ma gal­ vo­ti apie to­kius da­ly­kus“, – nau­jos san­tuo­kos ga­li­my­bės neat­me­tė A.Ma­tu­las. Ta­čiau po­li­ti­kas tvir­ti­no, kad sky­ry­boms su žmo­na drau­gė jo­kios įta­kos ne­tu­rė­jo. „Ji at­si­ra­do praė­jus maž­daug pu­sant­rų me­tų po sky­ry­ bų“, – pa­tiks­li­no par­la­men­ta­ras. Nuo­ty­kiai su sek­so eks­per­te

Ap­kal­ti­no ir dar­bą Sei­me

Kon­ser­va­to­rius A.Ma­tu­las taip pat tei­gė, kad di­džią­ja da­li­mi dar­ bas Sei­me kal­tas dėl to, kad iši­ro jo san­tuo­ka su Pas­va­ly­je gy­ve­nan­čia ir gy­dy­to­ja kar­dio­lo­ge dir­ban­čia žmo­na Ni­jo­le Ma­tu­lie­ne. „Na, gal ne­tie­sio­giai dar­bas Sei­ me, bet iš­si­sky­ri­mas ir bu­vi­mas at­ ski­rai il­gą lai­ką da­ro sa­vo“, – pa­ tiks­li­no jau ket­vir­tą ka­den­ci­ją Sei­me dir­ban­tis A.Ma­tu­las. Ma­tu­lai iš­si­sky­rė dau­giau kaip prieš tre­jus me­tus. Sky­ry­bas, po­ li­ti­ko tei­gi­mu, ini­ci­ja­vo jo žmo­na Ni­jo­lė. Jam sky­ry­bos, kaip tvir­ti­ no, bu­vu­sios skaus­min­gos. Šei­ma užau­gi­no tris sū­nus. Jau­niau­sias – ant­ro kur­so stu­den­tas. „Bu­vi­mas at­ski­rai il­gą lai­ką at­ ski­ria žmo­nes, at­šal­do san­ty­kius. Vi­sa­da kal­tos abi pu­sės. Be abe­jo, ir aš gy­ve­ni­me esu pri­da­ręs daug klai­dų. Pir­mo­ji – per il­gai Vil­niu­ je bu­vau vie­nas. Gal rei­kė­jo kal­bin­ ti žmo­ną va­žiuo­ti į Vil­nių gy­ven­ti kar­tu? Tai – di­de­lė klai­da. Bet tik­ rai ne­su tas, ku­ris 100 pro­c. kal­ tas dėl sky­ry­bų, – ma­no A.Ma­tu­ las. – Na, o jei­gu no­ri dirb­ti su sa­vo apy­gar­dos žmo­nė­mis, penk­ta­die­ nį, šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį dar­bas bū­na dar in­ten­sy­ves­nis ne­gu Sei­ me. Tai iš­ti­sas bu­vi­mas apy­gar­dos ren­gi­niuo­se, o ne na­mie.“

Šiurkš­čiau­sias, pra­kal­bus šia te­ ma, pa­si­ro­dė Sei­mo na­rys G.Ste­ po­na­vi­čius. „Ne­no­rė­čiau tos te­mos ko­men­ tuo­ti, ypač dar vi­so­kių gra­žu­lių fo­ ne“, – G.Ste­po­na­vi­čius pa­si­dy­gė­jo „drau­gys­te“ ta­me pa­čia­me straips­ ny­je su Sei­mo ko­le­ga P.Gra­žu­liu. Šie­met G.Ste­po­na­vi­čius iš­si­sky­rė su ant­rą­ja žmo­na – tei­si­nin­ke Ug­ne Ja­sins­kai­te. Šaukš­tas de­gu­to į jų gy­ ve­ni­mą bu­vo pi­kan­tiš­kas skan­da­las. Dvip­ras­miš­ko tu­ri­nio SMS ži­nu­tes G.Ste­po­na­vi­čius ne­va siun­tė bu­ vu­siai par­ti­jos ko­le­gei Mil­dai Bar­ ta­šiū­nai­tei, sa­ve va­di­nan­čiai sek­so eks­per­te, o ši jas pa­vie­ši­no. Ar dar­bas Sei­me, po­li­ti­ko­je tu­rė­ jo įta­kos, kad su­griū­tų vie­na, o pa­ skui ir ki­ta jo šei­ma? „Ta te­ma ma­no, kaip vie­šo žmo­ gaus, nė­ra nei pa­slap­tis, nei ką. Ga­lė­čiau la­bai la­ko­niš­kai pa­ko­ men­tuo­ti: po­li­ti­ko­je bū­na ir to­kių lai­ko­tar­pių, kai ten­ka au­ko­ti as­me­ ni­nį gy­ve­ni­mą. Tu tie­siog esi pa­ni­ ręs į dar­bus ir as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas gal­būt šiek tiek ken­čia. Ne­be­lie­ka lai­ko au­ko­tis dėl vai­kų, dėl ki­tų da­ ly­kų“, – kal­bė­jo G.Ste­po­na­vi­čius. Vy­ras pa­brė­žė, kad nė­ra at­ri­bo­ tas nuo sa­vo vai­kų. Da­bar lei­džia ato­sto­gas su abiem jais – sū­nu­mi iš pir­mo­sios ir duk­te­ri­mi iš ant­ro­ sios san­tuo­kų.

8

ketvirtAdienis, rugpjūčio 8, 2013

užribis Nak­tį įsi­lau­žė į va­lyk­lą

Pag­ro­bė in­va­li­do ve­ži­mė­lį

Ap­vo­gė mie­gan­tį na­mie

Ant­ra­die­nio ry­tą atė­ję į dar­bą va­ lyk­los, įsi­kū­ru­sios Her­kaus Man­ to g. 36 na­me, dar­buo­to­jai su­ pra­to, kad nak­tį čia pa­bu­vo­jo va­ gys. Nu­si­kal­tė­liai su­ga­di­no du­ ris ir pa­te­ko į vi­dų. Dėl di­džiu­lės jų pa­lik­tos ne­tvar­kos iš­kart ne­ bu­vo įma­no­ma su­pras­ti, kiek ir ko pa­vog­ta. Nuos­to­liai te­bes­kai­ čiuo­ja­mi.

Sa­vai­tės pra­džio­je Gargž­duo­se gy­ve­nan­ti neį­ga­li mo­te­ris pa­ si­ge­do in­va­li­do ve­ži­mė­lio, ku­rį įpras­tai lai­kė dau­gia­bu­čio na­ mo laip­ti­nė­je. Ve­ži­mė­lis ver­ti­ na­mas 200 li­tų. Spė­ja­ma, kad jį pa­gro­bė 60-me­tis vie­tos gy­ ven­to­jas. Įta­ria­ma­sis pa­rei­gū­ nų su­lai­ky­tas ir nu­ga­ben­tas į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą.

Tre­čia­die­nio ry­tą pa­bu­dęs Tai­ kos pr. 6-ojo na­mo gy­ven­to­jas su­pra­to, kad va­gys pa­si­nau­do­ jo at­vi­ru bu­to lan­gu. Spė­ja­ma, kad įsi­brau­ta bū­tent pro lan­ gą. Din­go bu­te mie­go­ju­sio ir nie­ ko ne­pa­ju­tu­sio vy­ro ran­ki­nė, ku­ rio­je jis lai­kė vai­ruo­to­jo pa­žy­ mė­ji­mą, ta­pa­ty­bės kor­te­lę, ban­ ko kor­te­lę.

Mi­ni­jo­je ieš­ko sken­duo­lio Dai­va Ja­naus­kai­tė Ne­to­li Gargž­dų ant­rą die­ną ug­nia­ge­ siai bei pa­rei­gū­nai ieš­ko sken­duo­ lio. Be­veik nea­be­jo­ja­ma, kad Mi­ni­ jo­je nu­sken­do 25 me­tų vai­ki­nas.

Ant­ra­die­nį va­ka­re Kal­niš­kės kai­ me prie upės atė­jo bū­re­lis jau­ nuo­lių. Jie ke­ti­no po dar­bo nu­ si­praus­ti ir at­si­gai­vin­ti vė­sio­je upė­je. Drau­gai pa­li­ko bi­čiu­lį be­si­mau­ dan­tį ir pa­tys išė­jo. Ta­čiau ne­su­ lau­kę jo pa­rei­nan­čio grį­žo prie Mi­ ni­jos. Vai­ki­no dra­bu­žiai te­be­gu­lė­jo ant kran­to. Įta­rę, kad drau­gas ga­lė­jo nu­skęs­ ti, drau­gai iš­kvie­tė pa­gal­bą.

Apie 19 val. Prieš­gais­ri­nės gel­bė­ ji­mo tar­ny­bos gel­bė­to­jams pra­neš­ ta apie ga­li­mą ne­lai­mę. Iš Vei­vir­žė­nų se­niū­ni­jos at­ vy­kęs jau­nuo­lis nuo­mo­jo­si bu­tą Gargž­duo­se, o ant­ra­die­nį pas jį bu­vo at­va­žia­vę bi­čiu­liai. Jie dar tu­rė­jo men­ką vil­tį, kad drau­gas grįš nak­tį, ta­čiau šis ne­pa­rė­jo. Gel­bė­to­jai ieš­ko­jo sken­duo­ lio upės pa­vir­šiu­je bei pa­kran­tės mel­duo­se iki su­te­mų. Tą­dien bu­ vo iš­žval­gy­ta 450 kv. met­rų Mi­ni­ jos dug­no. Va­kar nuo ry­to gel­bė­to­jai tę­sė dar­ bus. Jiems tal­ki­no vie­tos po­li­ci­nin­ kai, va­ka­rop prie jų pri­si­jun­gė na­rai. Kū­no ne­pa­vy­ko ras­ti ne tik ten, kur vai­ki­nas mau­dė­si, bet ir ato­kiau.

Vai­kas pa­ra­ga­vo nežinomų tab­le­čių Dai­va Ja­naus­kai­tė Klai­pė­do­je vai­kas pa­ra­ga­vo kaž­ ko­kių tab­le­čių ir dėl stai­ga pa­si­ reiš­ku­sio jų po­vei­kio pa­te­ko į li­ go­ni­nę.

12 me­tų ber­niu­kas, gy­ve­nan­tis Žve­jy­bos uos­to ra­jo­ne, Mi­ni­jos gat­ vė­je, ne­ži­no­mų me­di­ka­men­tų pa­ ra­ga­vo ant­ra­die­nį po pie­tų. Tą­dien vai­kas su ke­liais drau­gais lai­ką lei­do prie And­re­jaus Rub­lio­ vo pa­grin­di­nės mo­kyk­los. Vai­kas pa­si­ju­to blo­gai, to­dėl ne­tru­kus at­

sku­bė­ję grei­to­sios pa­gal­bos me­ di­kai nu­ve­žė ber­niu­ką į Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nę. Ap­si­nuo­di­ju­siam vai­kui me­di­kai plo­vė skran­dį bei ste­bė­jo jo būk­lę. Va­kar jis jau­tė­si ga­na žva­lus. Net­ ru­kus ke­ti­na­ma ber­niu­ką iš­leis­ ti na­mo. Me­di­kai ne­ti­ria, ko­kiais me­di­ka­ men­tais vai­kas ap­si­nuo­di­jo. Uos­ta­mies­čio 2-ojo po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai pra­dė­jo iki­ teis­mi­nį ty­ri­mą. Ti­ki­ma­si iš­siaiš­ kin­ti, iš kur vai­kai ga­vo vais­tų ir ko­kie tai yra me­di­ka­men­tai.

Klai­pė­dos apy­gar­ dos teis­me pa­skel­ bus nuo­spren­dį pe­ do­fi­li­ja ap­kal­tin­tam 37 me­tų Da­riui S. il­ gai tram­dy­tos emo­ ci­jos iš­si­lie­jo ne­ti­kė­ tai – nu­teis­to­jo mo­ ti­na, pa­ma­čiu­si ant­ ran­kiais su­ra­kin­ tą sū­nų, nual­po. Nu­ ken­tė­ju­sio­ji neįs­ten­ gė su­lai­ky­ti aša­rų. Ver­dik­tas: nu­teis­tam vy­rui nuo­spren­džio pa­skel­bi­mo die­na ta­po lais­vo gy­

ve­ni­mo pa­bai­ga, o jo au­kai – slo­gios praei­ties fi­na­lu.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Po­duk­rą tvir­ki­no nuo tre­jų Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Va­kar kiek vy­res­nei nei 20-ies mer­ gai­tei iš vie­no Že­mai­ti­jos mies­te­lio bai­gė­si vi­są jos vai­kys­tę bei paaug­ lys­tę nuo­di­ju­si is­to­ri­ja. Anks­čiau ne­teis­tam vy­rui ši die­na ta­po kar­čiau­sių iš­gy­ve­ni­ mų da­ta. Teis­mas pri­pa­ži­no, kad nuo tre­ jų tvir­kin­ta, sek­sua­liai prie­var­tau­ ta, gąs­di­na­ma smur­tu ir to­dėl ten­ ki­nu­si pa­tė­vio ly­ti­nę aist­rą bei dėl to su­si­rgu­si dep­re­si­ja mer­gai­tė nu­ ken­tė­jo nuo bu­vu­sio pa­tė­vio. Vy­ras bu­vo pri­pa­žin­tas kal­tu, su­ ra­kin­tas ant­ran­kiais teis­mo sa­lė­je ir po­li­ci­jos au­to­mo­bi­liu nu­vež­tas tie­ siai į areš­ti­nę.

Tei­sia­ma­sis, ma­tyt, ne­si­ti­kė­jo to­kios by­los baig­ties, nes iš­klau­ sy­ti nuo­spren­džio atė­jo tuš­čio­mis ran­ko­mis. Pa­ma­čiu­si po­li­ci­nin­kų iš­ve­da­mą sū­nų, jo mo­ti­na ne­te­ko są­mo­nės. Nu­ken­tė­ju­sios mer­gai­tės ma­ma puo­lė gai­vin­ti bu­vu­sią any­tą, ją kė­ lė nuo grin­dų ir gir­dė van­de­niu. At­ si­ga­vu­si ši pra­pliu­po rau­da vis kar­ to­da­ma, kad sū­nus ne­kal­tas. Gal­būt pa­tir­ta mer­gai­tės skriau­ da bū­tų li­ku­si di­džią­ja jos pa­slap­ti­ mi, jei ne pra­si­dė­ju­si dep­re­si­ja. Vie­ną die­ną ji pa­li­ko neiš­jung­ tą kom­piu­te­rio lan­gą, ku­ria­me kal­bė­jo su drau­gu apie sa­vo li­ gą, dėl ku­rios tu­ri gul­tis į li­go­ni­ nę. Mer­gai­tė at­vi­ra­vo, kad su­si­ rgo dėl nuo ma­žens il­gus me­tus

iš pa­tė­vio pa­ti­ria­mų tvir­ki­ni­mo veiks­mų. Laiš­ką per­skai­tė jos ma­ma ir tie­siai pa­klau­sė duk­ros apie šir­ dies so­pu­lius. Mer­gai­tė ne­bes­lė­ pė ir at­vi­rai pa­pa­sa­ko­jo apie pa­tė­ vio el­ge­sį. Tir­da­mi by­lą pa­rei­gū­nai su­ži­no­ jo, kad tvar­kin­ga dvie­jų vai­kų ma­ ma nė neį­ta­rė apie su­tuok­ti­nio el­ ge­sį. Šei­ma iši­ro dėl at­ša­lu­sių vy­ro jaus­mų žmo­nai. Jis nuo­lat bū­da­vo įni­kęs į kom­piu­te­rį ir tik su po­duk­ ra bu­vo itin ar­ti­mas. Šio­kių to­kių abe­jo­nių dėl vy­ro el­ge­sio su po­duk­ra bu­vo ki­lę šei­mą pa­ži­no­ju­siems žmo­nėms. Teis­mo spren­di­mu Da­rius S. nu­teis­tas ka­lė­ti še­še­rius me­tus. Nuosp­ren­dį jis dar ga­li ap­skųs­ti.

Žie­di­nė­je san­kry­žo­je – są­my­šis 1

„Iš tie­sų, šio­je vie­to­ je pai­nia­vos yra. Pa­mė­ gin­ki­te iš Ši­lu­tės plen­to, nuo pie­ ti­nės mies­to da­lies, pir­mą­ja juos­ta iš­suk­ti į Vil­niaus plen­tą. Fak­tiš­kai neį­ma­no­ma. Da­lis ma­ši­nų srau­to su­ka į pre­ky­bos cent­rą, tad iš­la­vi­ ruo­ti yra la­bai su­dė­tin­ga“, – aiš­ki­ no drau­di­kas. Ava­ri­jų ma­žė­ja

BI­TA drau­di­mo kom­pa­ni­jos Eks­ per­ti­zių sky­riaus va­do­vas-vy­riau­ sia­sis eks­per­tas And­rius Žiu­ke­lis ti­ki­no, kad šio­je žie­di­nė­je san­kry­ žo­je ava­ri­jų tik­rai bū­na. „Vi­du­ti­niš­kai šio­je vie­to­je per mė­ne­sį įvyks­ta 9 ava­ri­jos. Pa­si­kei­ tus eis­mo juos­tų ženk­li­ni­mui, bir­ že­lį už­fik­suo­tos 6 ava­ri­jos, o lie­pą – 9. Rugp­jū­tį čia jau įvy­ko 3 ava­ri­

jos“, – at­krei­pė dė­me­sį eks­per­tas. Pa­sak A.Žiu­ke­lio, nors vai­ruo­ to­jai ir keiks­no­ja po­ky­čius, ta­čiau tai juos pri­ver­čia šio­je vie­to­je elg­ tis ati­džiau. Kliū­ties de­ši­nė­je tai­syk­lė

Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro Ad­ mi­nist­ra­ci­nės veik­los po­sky­rio vir­ ši­nin­kas Min­dau­gas Džer­mei­ka ti­ki­no, jog pa­rei­gū­nai nė­ra pa­ste­ bė­ję, kad po juos­tų ženk­li­ni­mo šio­ je san­kry­žo­je bū­tų pa­dau­gė­ję eis­ mo įvy­kių. „Mes pa­si­klys­da­vo­me, kai juos­tų ne­bū­da­vo. Vai­ruo­to­jai, ne­pa­si­da­li­ ję ke­liu, su­kel­da­vo ava­ri­ją, o po to dar gin­čy­da­vo­si, kas yra kal­tas. To­ dėl tik plo­ja­me ran­ko­mis, kad nu­ brai­žė juos­tas“, – tvir­ti­no M.Džer­ mei­ka.

Ta­čiau vai­ruo­to­jai prie­kaiš­tau­ja, kad šio­je san­kry­žo­je yra su­dė­tin­ga pa­suk­ti iš tre­čio­sios juos­tos į pir­ mą­ją ir pa­tek­ti į pre­ky­bos cent­rą.

Nors vai­ruo­to­jai ir keiks­no­ja po­ky­čius, ta­čiau tai juos pri­ ver­čia šio­je vie­to­je elg­tis ati­džiau. „Va­žiuo­da­mi žie­du, jie tu­rė­tų per­si­ri­kiuo­ti į pir­mą­ją juos­tą ir ta­ da at­si­du­ria­ma ant­ro­jo­je. Tuo­met rei­kia per­si­ri­kiuo­ti į de­ši­nę ir pa­ suk­ti į pre­ky­bos cent­ro aikš­te­lę. O tie, ku­rie at­va­žiuo­ja de­ši­niuo­ju po­

sū­kiu nuo Ši­lu­tės plen­to, tu­ri pra­ leis­ti iš­va­žiuo­jan­čiuo­sius iš žie­do“, – aiš­ki­no M.Džer­mei­ka. Pa­sak pa­rei­gū­no, vai­ruo­to­jai pa­ mirš­ta va­di­na­mą­ją kliū­ties de­ši­nė­ je tai­syk­lę, kai vai­ruo­to­jas pri­va­ lo pra­leis­ti iš de­ši­nės ar­tė­jan­čias trans­por­to prie­mo­nes. „Tie, ku­riems kliū­tis yra de­ši­ nė­je, tu­ri pra­leis­ti ki­tus au­to­mo­ bi­lius“, – pa­brė­žė pa­rei­gū­nas. Pro­jek­tuo­to­jų klai­da?

Ta­čiau M.Džer­mei­ka pa­ste­bė­jo, kad klai­da pro­jek­tuo­jant šią san­ kry­žą bu­vo pa­da­ry­ta dar ta­da, kai bu­vo sta­to­mas pre­ky­bos cent­ras. „Ži­no­ma, toks pre­ky­bos cent­ras no­rė­jo dvie­jų įva­žų. Ta­čiau pro­jek­ tuo­jant įva­žą iš Vil­niaus plen­to į au­ to­mo­bi­lių aikš­te­lę, ją rei­kė­jo įreng­ti

to­liau, ne prie pat žie­do. To­kiu at­ve­ ju at­si­ran­da dau­giau ke­lio vai­ruo­to­ jams per­si­ri­kiuo­ti į de­ši­nę. Kal­čiau­ si čia tie, kas tvir­ti­no de­ta­lų­jį pla­ną ir ne­pa­gal­vo­jo apie san­kry­žą ir srau­ tus“, – pa­ste­bė­jo M.Džer­mei­ka. Sa­vi­val­dy­bės Sau­gaus eis­mo ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­kas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas, pa­klaus­tas, kaip vai­ ruo­to­jui sau­giai iš žie­di­nės san­kry­ žos pa­tek­ti į pre­ky­bos cent­rą, at­sa­ kė, kad rei­kia tie­siog įjung­ti de­ši­nio po­sū­kio sig­na­lą. „Sank­ry­žo­je da­bar aiš­ku, kur ga­ li­ma, kur ne­ga­li­ma va­žiuo­ti. Juk čia nie­ka­da ne­bu­vo ženk­li­ni­mo. Ženk­ li­ni­mo sche­mai pri­ta­rė Ke­lių po­li­ ci­ja. Pa­va­sa­rį ap­žiū­rė­jo­me žie­dą, ir Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos spe­cia­ lis­tai pa­tei­kė sche­mą“, – paaiš­ki­ no V.Kar­ma­no­vas.

9

ketvirtadienis, rugpjūčio 8, 2013

klaipėdos verslas Ieš­ko dar­bo

Di­dė­jo kai­nos

Atp­lauks lai­vas

Lie­pos mė­ne­sį į Klai­pė­dos te­ ri­to­ri­nę dar­bo bir­žą krei­pė­si 3,5 tūkst. be­dar­bių – 42 pro­c. dau­giau nei bir­že­lio mė­ne­sį. Tarp be­dar­bių mo­te­rys su­da­ rė 51 pro­c., jau­ni­mas iki 25 m. – 36 pro­c., vy­res­ni nei 50 m. – 18 pro­c. Pa­dė­ta įsi­dar­bin­ti 2,1 tūkst. as­me­nų – tiek pat kaip praė­ju­sį mė­ne­sį.

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­ men­to duo­me­ni­mis, 2013 m. lie­pą, pa­ly­gin­ti su bir­že­lio mėn., ga­min­to­jų par­duo­tos pra­mo­nės pro­duk­ci­jos kai­nos pa­di­dė­jo 0,7 pro­c. Bend­ra­jam kai­nų po­ky­čiui di­džiau­sią įta­ką tu­rė­jo 3,1 pro­c. pa­di­dė­ju­sios ra­fi­nuo­tų naf­tos pro­duk­tų, 0,1 – mais­to pro­duk­ tų ga­my­bos kai­nos.

Šian­dien Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­ na­le švar­tuo­sis su Ber­mu­dų vė­ lia­va plau­kio­jan­tis ke­lei­vi­nis lai­ ne­ris „Ar­tan­ta“. Lai­vas į Klai­pė­ dą šiais me­tais at­vyks pir­mą­ kart. Tai – dau­giau nei 230 m il­ gio, vie­nas di­des­nių į uos­ta­ mies­tį at­plau­ku­sių lai­vų. Šį se­ zo­ną Klai­pė­dą ap­lan­kys 39 krui­ zi­niai lai­ne­riai.

Vie­toj poil­sio apar­ta­men­tuo­se – šo­kas Esa­me su­nie­kin­ti ir su­tryp­ti. To­kius jaus­ mus ir emo­ci­jas iš­gy­ve­na pail­sė­ti į uos­ta­ mies­tį at­vy­ku­si klai­pė­die­čių šei­ma, jau ge­ rą de­šimt­me­tį gy­ve­nan­ti Jung­ti­nė­je Ka­ ra­lys­tė­je, kur ver­čia­si vieš­bu­čių vers­lu. Po­ra iš anks­to su­mo­kė­jo pi­ni­gus ir mies­to pa­kraš­ty­je iš­si­nuo­mo­jo apar­ta­men­tus, iš ku­rių po sa­vai­tės pa­bė­go.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pa­mo­ka: su­si­tvar­kyk pa­ts

„Ne­no­riu vie­šin­ti sa­vo pa­var­dės spau­do­je, ta­čiau į vi­sas ins­ti­tu­ci­jas – Var­to­to­jų tei­sių tar­ny­bą, Vals­ty­ bi­nę mo­kes­čių ins­pek­ci­ją ir ki­tas dėl pa­žeis­tų ma­no, kaip var­to­to­ jo, tei­sių, krei­piau­si nea­no­ni­miš­ kai, pa­tei­kiau vi­są vaiz­do ir gar­so me­džia­gą, kur mus ap­gy­ven­di­no, kaip bend­ra­vo ir ko­kius rei­ka­la­vi­ mus kė­lė apar­ta­men­tų sa­vi­nin­kės įga­lio­ti­nė“, – ti­ki­no sve­čias. Is­to­ri­ja ne vi­sai įpras­ta. Jau dau­ giau nei 10 me­tų klai­pė­die­čių šei­ ma gy­ve­na Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, per tą lai­ką pa­vy­ko pra­si­gy­ven­ti, da­bar po­ra val­do ne­di­de­lį 5 žvaigž­ du­čių vieš­bu­tį. To­dėl pui­kiai nu­si­ ma­no, kas yra ap­tar­na­vi­mo kul­tū­ra ir ką dėl klien­tų tu­ri pa­da­ry­ti ap­ tar­nau­jan­tis per­so­na­las bei vieš­ bu­čio sa­vi­nin­kai. Tai, kas nu­ti­ko Klai­pė­do­je, esą pro­tu ne­su­vo­kia­ma. Po­ra iš anks­to 2 sa­vai­tėms už­si­sa­kė apar­ta­men­tus vie­na­me uos­ta­mies­čio prie­mies­ty­ je esan­čia­me vieš­bu­ty­je. Su sa­vi­ nin­ke bend­ra­vo te­le­fo­nu. At­vy­kus paaiš­kė­jo, kad vie­ną sa­ vai­tę teks gy­ven­ti apar­ta­men­tuo­se su dviem mie­ga­mai­siais, nors to­ kio di­de­lio plo­to šei­mai ne­rei­kė­ jo, o dar vie­ną sa­vai­tę teks iš­si­kel­ ti į pus­rū­sį. Ma­ža to, iš­si­ke­liant iš anks­tes­nių kam­ba­rių sa­vi­nin­kės įga­lio­ti­nė pa­reiš­kė, kad sve­čiai tu­ ri pa­tys iš­va­ly­ti kam­ba­rį. „Ta­da jau skam­bi­nau sa­vi­nin­ kei ir pa­sa­kiau, kad mes at­ra­do­me la­bai pra­stus tuos apar­ta­men­tus. Vien iš pa­gar­bos jai ir tau­py­da­mi sa­vo lai­ką iš pat pra­džių ne­reiš­kė­ me pre­ten­zi­jų. Bet jo­kio­je su­tar­ty­je ne­pa­ra­šy­ta, kad iš­si­kraus­ty­da­mas tu­riu dar ir grin­dis iš­plau­ti“, – ste­ bė­jo­si sve­čias. Vieš­bu­čio klien­tas tei­gė, kad ir in­ter­ne­to sve­tai­nė­je ne­nu­ro­dy­ta, jog po ato­sto­gų at­vy­kė­liams rei­kia iš­si­kuop­ti kam­ba­rius, to­dėl ka­te­ go­riš­kai at­si­sa­kė tai da­ry­ti. „Sup­ra­tau, kad ji ne­su­vo­kė ma­ no pa­si­pik­ti­ni­mo. At­si­sė­dau va­ka­

re, pa­ra­šiau jai laiš­ką, iš­dės­čiau, ko­kie stan­dar­tai ga­lio­ja čia, Lie­tu­ vo­je, ko­kios hi­gie­nos tu­ri bū­ti lai­ ko­ma­si nuo­mo­ja­muo­se vieš­bu­čių kam­ba­riuo­se, iš­siun­čiau elekt­ro­ ni­niu pa­štu. Jo­kio at­sa­ky­mo ne­ga­ vau, sa­vi­nin­kė mus ig­no­ruo­ja“, – ma­no klai­pė­die­tis. At­sip­ra­šy­mo ne­su­lau­kė

Pa­sak vy­ro, jis ne­rei­ka­la­vo jo­kių kom­pen­sa­ci­jų, tik pa­pra­šė at­kreip­ti dė­me­sį į pa­reikš­tas pa­sta­bas. Sve­ čias tei­gia no­rė­jęs tik ele­men­ta­raus vieš­bu­čio sa­vi­nin­kės at­si­pra­šy­mo. Ar­tė­jo ta die­na, kai iš di­džių­ jų apar­ta­men­tų po­rai te­ko per­si­ kraus­ty­ti į pus­rū­sį, ku­ris esą ir­gi yra apar­ta­men­tai. „Iš tik­rų­jų tai – net ne apar­ta­ men­tai, o gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos, įreng­tos rū­sy­je. Vie­na­me kam­ba­ry­ je – sve­tai­nė, ki­ta­me – mie­ga­ma­ sis, yra ke­lios pa­tal­pos san­dė­liui, dar yra pir­tis, bet jos du­rys už­kal­ tos len­ta. Pa­lik­tas tik du­šas. Vis­kas apau­gę pe­lė­siais, vi­sa tai nu­fil­ma­ vau, kad tu­rė­čiau įro­dy­mų“, – pa­ sa­ko­jo apar­ta­men­tų sve­čias. Tuo me­tu, kai iš tre­čio aukš­to su sa­vo la­ga­mi­nais po­ra kraus­tė­si į va­ di­na­muo­sius apar­ta­men­tus pus­rū­ sy­je, kaž­ko­kie žmo­nės pro jų kam­ ba­rius ėmė ne­šio­ti spin­te­les. Paaiš­kė­jo, kad apar­ta­men­tų sa­ vi­nin­kė ki­tų sve­čių ne­rei­ka­lin­gus daik­tus lie­pė su­neš­ti į rū­sį, tai yra į tuos apar­ta­men­tus, ku­riuo­se tu­ rė­jo įsi­kur­ti at­vy­kė­liai iš Jung­ti­ nės Ka­ra­lys­tės. Jie po šio in­ci­den­to nu­spren­dė iš­si­kraus­ty­ti ir pa­pra­šė grą­žin­ti as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lę, ku­rią vieš­bu­čio at­sto­vė bu­vo paė­ mu­si, bei iš anks­to su­mo­kė­tą su­mą už ant­rą sa­vai­tę – 800 li­tų. Pi­ni­gų nie­kas ne­grą­ži­no, as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lę ati­da­vė. Vie­nin­te­liai „jaut­ruo­liai“

„Vieš­bu­čio at­sto­vė sa­kė, kad jie jau 10 me­tų ver­čia­si vieš­bu­čių vers­lu ir mes esą pir­mi to­kie „jaut­ruo­liai“. Na, per kam­ba­rį kaž­kas pe­rė­jo, ir mes bai­siau­siai įsi­žei­dė­me“, – ne­ ma­lo­nią pa­tir­tį pri­si­mi­nė emig­ran­ tas. Pa­ra­dok­sa­lu, bet šis nuo­ty­kis

Staig­me­na: prieš iš­si­kraus­tant iš vie­no uos­ta­mies­čio apar­ta­men­to, sve­čiams bu­vo pa­siū­ly­ta iš­plau­ti sa­vo

nuo­mo­tą kam­ba­rį.

nu­ti­ko žmo­nėms, ku­rie pa­tys tu­ri 5 žvaigž­du­čių vieš­bu­tį Ang­li­jo­je. „Par­va­žiuo­ja­me re­tai, vi­są pa­ sau­lį esa­me iš­mai­šę, ma­tė­me daug eg­zo­tiš­kų kraš­tų, bet to­kios eg­ zo­ti­kos, kaip ši­ta­me vieš­bu­ty­je, mums pa­tir­ti ne­te­ko“, – bai­sė­jo­ si at­vy­kė­lis.

Apar­ta­men­tų sve­čiai:

Mes par­va­žiuo­ja­ me re­tai, vi­są pa­sau­ lį esa­me iš­mai­šę, ma­ tė­me daug eg­zo­tiš­kų kraš­tų, bet to­kios eg­ zo­ti­kos, kaip ši­ta­me vieš­bu­ty­je, mums pa­ tir­ti ne­te­ko.

„Jei taip bū­tų nu­ti­kę mū­sų val­ do­ma­me vieš­bu­ty­je, jis bū­tų už­da­ ry­tas jau ki­tą die­ną. Ma­žų ma­žiau­ siai tu­rė­tu­me klien­tui su­grą­žin­ti tai, ką jis su­mo­kė­jo. Neį­si­vaiz­duo­ ju, kaip rei­kė­tų įduo­ti klien­tui va­ ly­mo prie­mo­nes ir pa­sa­ky­ti, kad iš­si­va­ly­tų pa­tal­pas ar­ba pa­pil­do­ mai už tai su­mo­kė­tų kam­ba­ri­nei. Tai įma­no­ma tur­būt tik čia“, – sve­čiui ant­ri­no žmo­na. Apar­ta­men­tų sa­vi­nin­kė po­nia Ri­ta tu­ri sa­vą šios is­to­ri­jos ver­si­ją. „Jie bu­vo ap­gy­ven­din­ti la­bai bran­giuo­se apar­ta­men­tuo­se, bet la­bai pi­giai su­mo­kė­jo. Prieš at­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

vyks­tant, aš juos įspė­jau, kad po sa­vai­tės teks iš­si­kel­ti į ki­tas pa­tal­ pas. Bet ten la­bai gra­žiai įreng­ta. Kas čia to­kio, kad ten kaž­kas tru­ pu­tį nuo sie­nos at­si­lu­pę, bet tai gi ne­truk­do“, – sve­čių pre­ten­zi­jų ne­ sup­ra­to ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­ti klai­pė­die­tė. Esą bu­tas, ku­ria­me ap­gy­ven­di­ no sve­čius, pa­rai kai­nuo­ja 100 eu­ rų. Mo­te­ris tei­gė, jog ji pa­siū­lė ge­ rą kai­ną, bet su­ta­rė, kad po sa­vai­tės sve­čiams teks iš­si­kel­ti į pus­rū­sį. At­vy­kė­liai esą su­ti­ko. Pa­si­tei­ra­vus, ar įpras­ta pra­kti­ ka liep­ti sve­čiams plau­ti nuo­mo­ ja­mo kam­ba­rio grin­dis, Ri­ta tei­gė, jog pa­gei­dau­ja­ma, kad vis­ką jie pa­ lik­tų tvar­kin­gai. Esą tai yra ne vieš­ bu­tis, o – bu­tai. „Man tai pir­mas at­ve­jis. Su­tar­ ty­je pa­ra­šy­ta, kad bu­tą rei­kia pa­lik­ ti tvar­kin­gą, to­kį, ko­kį ra­do. O kas čia to­kio?“ – ste­bė­jo­si Ri­ta. „Mū­sų drau­gai, ir­gi emig­ran­tai, sa­ko: kol dar esa­me vi­sai ne­nu­se­nę, grįž­ki­me į Lie­tu­vą pa­gy­ven­ti, pa­ ban­dy­ki­me, vers­lai te­gul lie­ka Ang­ li­jo­je, o mes – čia. Par­va­žiuo­ja­me, tu­ri­me ne­ra­šy­tą su­si­ta­ri­mą ne­ma­ ty­ti blo­gų da­ly­kų, ieš­ko­ti tik tei­gia­ mų. Kaip tai sun­ku, ypač po to­kios pa­tir­ties“, – neat­ly­žo sve­čias. Var­to­to­jai ne­ty­li

Vals­ty­bi­nės var­to­to­jų tei­sių ap­sau­ gos tar­ny­bos vy­riau­sia­sis ry­šių su vi­suo­me­ne spe­cia­lis­tas Vi­tas Jo­ nas Ūsas pa­tvir­ti­no, kad at­sa­ky­mą į sa­vo skun­dą iš tar­ny­bos var­to­to­ jai gaus pa­gal nu­sta­ty­tą tvar­ką, ne

vė­liau nei per 30 die­nų. „Per me­tus mes gau­na­me apie 12 tūkst. skun­ dų. 85 pro­cen­tai jų bū­na pa­grįs­ti. Jei skun­das pa­grįs­tas, mes įpa­rei­ go­ja­me par­da­vė­ją ar pa­slau­gos tei­ kė­ją var­to­to­jo pa­gei­da­vi­mą įvyk­dy­ ti“, – tvir­ti­no V.J.Ūsas. Jei Vals­ty­bi­nės var­to­to­jų tei­sių ap­ sau­gos tar­ny­bos nu­ta­ri­mas neį­vyk­do­ mas, pa­slau­gos tei­kė­jas ar par­da­vė­jas įtrau­kia­mas į tar­ny­bos „juo­duo­sius są­ra­šus“ ir skel­bia­mas vie­šai, o var­ to­to­jas sa­vo tei­ses gi­na teis­me. Apie 130 įmo­nių vie­ni­jan­čios Lie­tu­vos vieš­bu­čių ir res­to­ra­nų aso­cia­ci­jos vyk­dan­čio­ji di­rek­to­rė Eg­lė Dil­kie­nė pa­tvir­ti­no, kad apar­ ta­men­tus, ku­riuo­se įvy­ko ne­su­sip­ ra­ti­mas, val­dan­ti įmo­nė nė­ra aso­ cia­ci­jos na­rys. „Dar ne­su gir­dė­ju­si, kad sve­čių, prieš jiems iš­si­kraus­tant, bū­tų pa­ pra­šy­ta pa­tiems iš­si­va­ly­ti kam­ ba­rius ar pa­pil­do­mai mo­kė­ti už kam­ba­ri­nės pa­slau­gas. Čia gal ko­ kie nors pri­va­tūs bu­tai, kur to­kios tai­syk­lės nu­sta­ty­tos. Čia vi­sai ki­tas seg­men­tas, to­kių aso­cia­ci­jo­je mes net ne­tu­ri­me“, – sa­kė E.Dil­kie­nė. Ap­gy­ven­di­ni­mo rū­šis ir pa­slau­ gas reg­la­men­tuo­ja Tu­riz­mo įsta­ ty­mas, kas ir kaip to­kias pa­slau­ gas tei­kia. „Pa­si­tai­ko, kad klien­tai krei­pia­si į mus, kai neiš­pil­do­mi jų lū­kes­čiai ar ap­tar­nau­jan­tis per­so­na­las bu­vo ne­sve­tin­gas. Vis­ko pa­si­tai­ko, bet to­kių ap­gy­ven­di­ni­mo at­ve­jų dar ne­te­ko gir­dė­ti, mes to­kių vieš­bu­ čių ne­ži­no­me ir jie mums ne­prik­ lau­so“, – tvir­ti­no E.Dil­kie­nė.

10

ketvirtADIENIS, rugpjūčio 8, 2013

turtas

turtas@diena.lt Redaktorius Lukas Miknevičius

Bank­ro­tas gim­ti­nė­je lie­tu­viam Be­veik prieš pus­me­tį įsi­ga­lio­jęs Fi­zi­nių as­ me­nų bank­ro­to įsta­ty­mas nu­vy­lė fi­nan­ si­nių sun­ku­mų pri­spaus­tus lie­tu­vius. Nors bu­vo ža­da­ma, kad bank­ru­tuo­ti no­ rin­tiems mū­sų tau­tie­čiams ne­be­rei­kės dėl to vyk­ti į už­sie­nį, ro­dos, šis įsta­ty­mas tik dar la­biau pa­ska­ti­no žmo­nes bank­ru­tuo­ti sve­tur. Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Są­ly­gos per griež­tos

Skai­čiuo­ja­ma, kad šių me­tų ko­vo 1 d. mū­sų ša­ly­je įsi­ga­lio­ju­siu Fi­zi­ nių as­me­nų bank­ro­to įsta­ty­mu ga­ lė­tų pa­si­nau­do­ti apie 10–20 tūkst. pra­dels­tų sko­lų tu­rin­čių ša­lies gy­ ven­to­jų, ku­rių įsi­pa­rei­go­ji­mai vir­ ši­ja tu­ri­mo tur­to ver­tę. Vis dėl­to kol kas no­rą bank­ru­tuo­ti Lie­tu­vo­je yra pa­reiš­kę tik apie 100 gy­ven­to­jų, o jau pra­si­dė­ju­sių bank­ro­to pro­ce­ dū­rų skai­čius ne­vir­ši­ja de­šim­ties. Nuo min­ties bank­ru­tuo­ti Lie­ tu­vo­je su sun­ku­mais su­si­dū­ru­sius gy­ven­to­jus at­gra­so pa­ly­gin­ti griež­ tos mū­siš­kio įsta­ty­mo nuo­sta­tos, il­ga pro­ce­dū­ra ir di­de­lė bank­ro­ to kai­na. Fi­zi­nis as­muo, bank­ru­ta­vęs bet ku­rio­je ES vals­ty­bė­je, bank­ru­ta­vu­ siu lai­ko­mas vi­so­je Bend­ri­jo­je. Šio­ je sis­te­mo­je ne­da­ly­vau­ja tik Da­ni­ja. To­dėl ne­nuos­ta­bu, kad bank­ru­tuo­ ti pa­si­ry­žu­sių lie­tu­vių akys kryps­ ta į tas ša­lis, ku­rio­se bank­ru­tuo­ti leng­viau nei Lie­tu­vo­je. Pir­miau­sia į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją, ku­rio­je ši pro­ ce­dū­ra be­ne pa­pras­čiau­sia ir ma­ žiau­siai skaus­min­ga, be to, pen­kis kar­tus trum­pes­nė nei Lie­tu­vo­je. Vi­lio­ja į se­mi­na­rus

To­kias tau­tie­čių nuo­tai­kas ne­tru­ko pa­jus­ti ir įvai­rūs kon­sul­tan­tai, ku­ rie, įsi­tvir­ti­nę Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­ je, ver­čia­si kon­sul­tuo­da­mi nau­jus at­vy­kė­lius, pa­de­da jiems per­pras­ti šios ša­lies tei­si­nę sis­te­mą ir už tai ima pi­ni­gus.

Kai ku­rie jų, pa­ste­bė­ję, kad lie­ tu­vių su­si­do­mė­ji­mas ga­li­my­be bank­ru­tuo­ti Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je pa­sta­ruo­ju me­tu smar­kiai išau­go, me­tė ki­tas veik­las ir da­bar už­sii­ma tik tau­tie­čių kon­sul­ta­vi­mu bū­tent as­me­ni­nio bank­ro­to klau­si­mais. Ne­ga­na to, Lie­tu­vo­je pa­sta­ruo­ju me­tu ren­gia­mi mo­ka­mi ir ne­mo­ ka­mi se­mi­na­rai, ku­riuo­se kal­ba­ma apie tai, kaip bank­ru­tuo­ti Di­džio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je, aiš­ki­na­mi te­nykš­ čio įsta­ty­mo pra­na­šu­mai, pa­ly­ gin­ti su lie­tu­viš­kuo­ju, ir, ži­no­ma, ne­pa­mirš­ta­ma pri­sta­ty­ti sa­vo pa­ slau­gų.

Mar­ty­nas Mi­ke­lė­nas:

Žmo­nių, ku­rie bank­ ru­tuo­ti va­žiuo­ja iš Lie­tu­vos, pa­grin­di­nė pro­ble­ma yra lai­da­ vi­mas už ki­tų as­me­ nų pa­sko­las.

Skaus­min­gas spren­di­mas

Vie­na­me to­kia­me se­mi­na­re ap­si­ lan­kęs laik­raš­čio žur­na­lis­tas įsi­ ti­ki­no, kad pa­na­šiuo­se ren­gi­niuo­ se su­si­ren­ka to­li gra­žu ne ke­le­tas žmo­nių. Nors vi­sų jų is­to­ri­jos ga­ na pa­na­šios, kiek­vie­nas sa­vo si­tua­ ci­ją iš­gy­ve­na jaut­riai ir as­me­niš­kai. Dau­gu­ma se­mi­na­rų lan­ky­to­jų sė­di ty­lė­da­mi ir gau­do kiek­vie­ną lek­to­ riaus žo­dį, ki­ti api­be­ria klau­si­mais,

Leng­viau: Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja bank­ru­tuo­ti ap­si­spren­du­sius lie­tu­vius vi­lio­ja pen­kis kar­tus trum­pes­ne pro­ce­dū­ra n

iš ku­rių paaiš­kė­ja, kaip šie žmo­nės atė­jo iki gy­ve­ni­mo taš­ko, kai lie­ ka pa­sku­ti­nė išei­tis – as­me­ni­nis bank­ro­tas. Vis dėl­to ir vie­ni, ir ki­ti se­mi­na­ ruo­se, ro­dos, lan­ko­si tik dėl vie­nos prie­žas­ties. Jiems rei­kia pa­sku­ti­ nio aks­ti­no, kad ap­si­spręs­tų pa­ lik­ti gim­ti­nę, iš es­mės keis­ti gy­ve­ ni­mą ir krims­ti emig­ran­to duo­ną, nes bank­ru­tuo­ti sve­ti­mo­je ša­ly­ je ga­li­ma tik jo­je pra­gy­ve­nus apie pus­me­tį, taip pat rei­kia ten lik­

ti, kol truks pa­ti bank­ro­to pro­ce­ dū­ra. Maž­daug pu­sė se­mi­na­ro da­ ly­vių jam pa­si­bai­gus priei­na prie lek­to­riaus, pa­si­kei­čia vi­zi­ti­nė­mis kor­te­lė­mis ir pa­šnabž­do­mis grei­ tai ban­do pa­pa­sa­ko­ti sa­vo is­to­ri­ją, kad bent maž­daug su­ži­no­tų, kiek konk­re­čiu jų at­ve­ju ga­lė­tų kai­nuo­ ti bank­ru­tuo­ti Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­ jo­je pa­dė­sian­čio kon­sul­tan­to pa­ slau­gos. Šie žmo­nės vei­kiau­siai jau ap­si­spren­dė iš­vyk­ti, kad sve­ti­mo­je ap­lin­ko­je at­si­kra­ty­tų sa­vo sko­lų.

Sko­lų naš­tos kra­to­si ir B.Pet­ri­ky­tė Lie­tu­vo­je no­rą bank­ru­tuo­ti jau pa­reiš­ kė be­veik šim­tas žmo­nių, tarp jų yra ir ke­lios šei­mos. Dau­giau­sia sie­kian­čių bank­ro­to fi­zi­nių as­me­nų – did­mies­ čiuo­se, ta­čiau teis­mai yra su­ti­kę nag­ ri­nė­ti kur kas ma­žiau by­lų – dau­ge­lis pra­šy­mų dėl bank­ro­to grą­ži­na­ma pa­ pil­dy­ti. Bank­ru­ta­vu­siais jau pa­skelb­ti sep­ty­ni gy­ven­to­jai, tarp jų yra vie­nin­te­lė Stan­ kų šei­ma iš Kau­no.

Šios šei­mos at­sto­vas yra vie­nin­te­lis bank­ru­ta­vęs vy­ras. Iš vi­so jau bank­ru­ ta­vo po tris Kau­no bei Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­jus ir vie­na vil­nie­tė. Dar dėl dvie­ jų bank­ro­tų teis­mo nu­tar­tys neį­si­tei­sė­ju­ sios. Kol kas dau­giau­sia ieš­ki­nių su­lau­kė Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­mas – čia gau­ta 19 pra­šy­mų iš­kel­ti bank­ro­to by­lą, iš jų 10 ieš­ki­nių at­si­sa­ky­ta priim­ti, o iš­kel­ ta vie­na bank­ro­to by­la, dėl li­ku­sių aš­tuo­ nių pra­šy­mų dar neišsp­ręs­tas priė­mi­mo

klau­si­mas. Klai­pė­do­je gau­ta 14 pra­šy­mų, iš jų du at­si­sa­ky­ta priim­ti. Kau­ne gau­ti 26 pra­šy­mai, iš jų vie­nas pa­lik­tas ne­nag­ri­ nė­tas, pen­ki – grą­žin­ti ieš­ko­vams, dar vie­ną at­si­sa­ky­ta priim­ti. Vie­nu at­ve­ju pa­reiš­ki­mą pa­tei­kę su­ tuok­ti­niai jį po ku­rio lai­ko at­siė­mė, dar vie­nas as­muo ne­pa­ša­li­no teis­mo nu­ro­ dy­tų trū­ku­mų. Pa­ne­vė­žio mies­to apy­ lin­kės teis­me gau­ti aš­tuo­ni pra­šy­mai, vie­ną at­si­sa­ky­ta priim­ti. Li­ku­sio­se by­

lo­se spren­di­mai dar ne­priim­ti. BNS ne­ pa­vy­ko gau­ti in­for­ma­ci­jos, kiek to­kių by­lų ga­li bū­ti Šiau­liuo­se. Tra­kų, Šir­vin­ tų, Pa­lan­gos teis­muo­se taip pat yra pra­ šy­mų bank­ru­tuo­ti. Tarp pa­gei­dau­jan­čių „nu­si­mes­ti“ sko­ las kol kas tik vie­na pra­mo­gų pa­sau­ lio at­sto­vė – Birutė Pet­ri­ky­tė, ku­ri no­ ri at­si­kra­ty­ti sko­lų ke­liems ban­kams. Teis­mas ga­lu­ti­nį spren­di­mą pla­nuo­ja priim­ti rugp­jū­čio 14-ąją.

Ki­ti pa­si­bai­gus se­mi­na­rui čium­ pa te­le­fo­nus ir skam­bi­na tai, ką iš­ gir­do, pa­pa­sa­ko­ti šei­mos na­riams. Be­je, šei­mas su­kū­ru­siems žmo­ nėms pa­si­rin­ki­mas bank­ru­tuo­ ti Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je kur kas skaus­min­ges­nis, nes iš­vyk­ti la­biau ap­si­mo­ka su ar­ti­mai­siais. To­kiu at­ ve­ju bri­tų teis­mai leng­viau pa­ti­ki, kad bank­ru­tuo­ti pa­gei­dau­jan­tis as­ muo iš­ties gy­ve­na jų vals­ty­bė­je. Įs­ta­ty­mas nu­vy­lė

Eko­no­mi­kos stu­di­jas Ang­li­jo­je bai­gęs ir No­tin­ga­mo mies­te įsi­kū­ ręs Mar­ty­nas Mi­ke­lė­nas iš pra­džių ver­tė­si lie­tu­vių emig­ran­tus kon­ sul­tuo­da­mas so­cia­li­nių pa­šal­pų klau­si­mais. Ta­čiau šį vers­lą su­ga­ di­no vie­nas mū­sų tau­tie­tis, į Ang­ li­ją at­si­ve­žęs apie pu­sant­ro šim­ to vai­kus au­gi­nan­čių mo­te­rų pa­sų, su šiais do­ku­men­tais pri­si­gro­bęs pa­šal­pų ir taip bri­tų biu­dže­tą pa­ tuš­ti­nęs ke­liais mi­li­jo­nais sva­rų. Po to at­ve­jo į vi­sus pa­šal­pų pra­šan­čius lie­tu­vius Ang­li­jo­je pra­dė­ta žiū­rė­ti lyg pro di­di­na­mą­jį stik­lą, tad vers­

11

ketvirtADIENIS, rugpjūčio 8, 2013

turtas Par­da­vė „SNO­RO ­ li­zin­gą“

Tarp­tau­ti­nės ­ at­sar­gos paau­go

Bank­ru­ta­vęs ir šiuo me­tu lik­vi­duo­ja­mas „Sno­ ro“ ban­kas tre­čia­die­nį bai­gė iš­per­ka­mo­sios nuo­mos bend­ro­vės „SNO­RO li­zin­gas“ par­ da­vi­mą Es­ti­jos ban­kui LHV, in­ves­ti­ci­jų gru­pei „Ža­bo­lis ir par­tne­riai“ bei „Se­nu­kų“ pre­ky­bos tink­lą val­dan­čiai Ra­kaus­kų šei­mai. Pa­gal su­ si­ta­ri­mą, ku­ris bu­vo pa­si­ra­šy­tas 2013 m. ge­ gu­žės 17 d., bend­ra san­do­rio ver­tė, įskai­tant vi­siš­ką pa­sko­lų iš­mo­kė­ji­mą „Sno­rui“, yra 74 mln. li­tų. Tai pra­ne­šė „Sno­ro“ ban­kas.

Lie­tu­vos ban­ko ofi­cia­lio­sios tarp­tau­ti­ nės at­sar­gos lie­pos pa­bai­go­je bu­vo 20,646 mlrd. li­tų – per mė­ne­sį jos pa­di­dė­jo 1,297 mlrd. li­tų, ar­ba 6,7 pro­c. Lie­tu­vos ban­kas pra­ne­šė, kad ofi­cia­lių­jų tarp­tau­ti­nių at­sar­ gų pa­di­dė­ji­mui lie­pos mė­ne­sį įta­kos tu­rė­jo 835,3 mln. li­tų išau­gę cent­ri­nės val­džios ir 515,3 mln. li­tų – ki­tų pi­ni­gų fi­nan­si­nių ins­ti­ tu­ci­jų in­dė­liai Lie­tu­vos ban­ke, 103,9 mln. li­ tų – ki­ti veiks­niai.

ms per skaus­min­gas il­ga­lai­kiais emig­ran­tais, nes per tą lai­ką su­si­ku­ria­mas gy­ve­ni­mas, ku­ rio pa­lik­ti ne­be­si­no­ri. „Ga­li­ma sa­ky­ti, kad ir vie­nų, ir ki­tų yra maž­daug po ly­giai. Bet la­ bai ski­ria­si jų pro­fi­lis. Tie žmo­nės, ku­rie gy­ve­na Ang­li­jo­je, sko­las daž­ niau­siai bū­na at­si­ve­žę iš Lie­tu­vos. Jų sko­los daž­nai bū­na var­to­ja­mo­jo kre­di­to po­bū­džio ar­ba li­ku­sios po to, kai ban­kas pe­rė­mė už pa­sko­lą pirk­tą būs­tą, bet jo ver­tės ne­pa­ka­ ko tai pa­sko­lai pa­deng­ti. Žmo­nių, ku­rie bank­ru­tuo­ti va­ žiuo­ja iš Lie­tu­vos, pa­grin­di­nė pro­ ble­ma yra lai­da­vi­mas už ki­tų as­ me­nų pa­sko­las. Prieš kri­zę bu­vo toks taš­kas, kai vi­si sko­li­no­si, ban­ kai rei­ka­la­vo sau­gu­mo, to­dėl vi­si leng­va ran­ka ir lai­da­vo. Ga­liau­siai tu­ri­me to­kią si­tua­ci­ją“, – kal­bė­jo M.Mi­ke­lė­nas. Nors bank­ru­tuo­ti pa­gal lie­tu­viš­ ką įsta­ty­mą šiuo me­tu pa­gei­dau­ja apie 100 as­me­nų, pa­šne­ko­vo tei­ gi­mu, žmo­nių, ke­ti­nan­čių rink­ tis šią išei­tį, yra kur kas dau­giau ir da­lis jų pa­si­rinks bank­ru­tuo­ti ne sa­vo ša­ly­je. „Per pa­sta­rą­jį pus­me­ tį mes tu­rė­jo­me apie 300 už­klau­ sų dėl ga­li­my­bės bank­ru­tuo­ti Di­ džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. Ma­nau, kad iš jų koks 100 bu­vo rim­tos, – t. y. tų žmo­nių, ku­rie to­kią ga­li­my­bę vei­kiau­siai ir pa­si­rinks“, – tei­gė M.Mi­ke­lė­nas.

nei Lie­tu­vo­je ir li­be­ra­les­niu po­žiū­riu.

tis šios sri­ties kon­sul­ta­ci­jo­mis pa­ si­da­rė per­ne­lyg su­dė­tin­ga. Pas­ta­ruo­sius tre­je­tą me­tų M.Mi­ ke­lė­nas kon­sul­tuo­ja tik as­me­ni­nio bank­ro­to klau­si­mais. Kol kas tarp jo klien­tų vien tau­tie­čiai, ta­čiau Ang­li­jo­je gy­ve­nan­tis lie­tu­vis ti­ki­ si, kad at­si­ras ir ki­tų tau­ty­bių at­ sto­vų. Ypač gar­dus kąs­ne­lis bū­tų vo­kie­čiai ir aust­rai, ku­rie su­da­ ro Di­džio­je Bri­ta­ni­jo­je bank­ru­tuo­ jan­čių už­sie­nie­čių dau­gu­mą. Šiuo me­tu M.Mi­ke­lė­nas kon­sul­ tuo­ja de­vy­nis Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­ je bank­ru­tuo­jan­čius lie­tu­vius ir šis skai­čius daug­maž pa­sto­vus – vie­ni klien­tai bank­ro­to pro­ce­dū­ras bai­ gia, ki­ti tik pra­de­da. Vis dėl­to jis ma­no, kad ne­tru­kus klien­tų tu­rė­ tų at­si­ras­ti dau­giau, nes mū­sų tau­ tie­čių su­si­do­mė­ji­mas ga­li­my­bė­mis bank­ru­tuo­ti Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je la­bai išau­go. „Iš tik­rų­jų di­de­lį po­ten­cia­lių klien­tų su­si­do­mė­ji­mą pa­slau­go­mis aš pa­ju­tau tik įsi­ga­lio­jus lie­tu­viš­ kam Fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to įsta­ ty­mui. Iki tol bu­vo šioks toks ju­de­

Vitalijaus Bilevičiaus montažas

sys, bet ne itin di­de­lis. Tai reiš­kia, kad ne­ma­žai žmo­nių del­sė bank­ ru­tuo­ti, lauk­da­mi, kol įsta­ty­mas įsi­ga­lios ir Lie­tu­vo­je, ta­čiau kai tai nu­ti­ko, jie li­ko nu­si­vy­lę“, – laik­ raš­čiui sa­kė M.Mi­ke­lė­nas. Su­si­do­mė­ji­mas išau­go

Anot pa­šne­ko­vo, Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je bank­ru­tuo­jan­čius lie­tu­vius ga­li­ma su­skirs­ty­ti į dvi gru­pes. Vie­ni ten gy­ve­na ir dir­ba jau se­niai, ta­čiau bank­ru­tuo­ti bū­na pri­vers­ti, kai juos pa­si­ve­ja Lie­tu­vo­je li­ku­sios sko­los. Tie­sa, kol tai nu­tin­ka, ga­li truk­ti me­tų me­tus. Ki­ti bank­ru­tuo­ti Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je pa­si­ren­ka, kai su sko­lo­mis ne­be­su­sit­var­ko gim­ti­nė­je. Tuo­met ke­lio­nės tiks­las vie­nas – pra­temp­ ti pus­me­tį, kreip­tis į teis­mą dėl bank­ro­to by­los iš­kė­li­mo ir pa­gy­ ven­ti ten dar me­tus, kol pa­si­baigs vi­sos pro­ce­dū­ros. Vis dėl­to, pa­sak M.Mi­ke­lė­no, daž­niau­siai nu­tin­ka taip, kad Di­ džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je bank­ru­ta­vę lie­ tu­viai į gim­ti­nę ne­beg­rįž­ta ir tam­pa

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9160 DB sva­ras ster­lin­gų 1 3,9802 JAV do­le­ris 1 2,5967 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4991 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9142 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1955 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3832 Ru­si­jos rub­lis 100 7,8728 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8031

pokytis

–0,3656 % –0,3904 % –0,3110 % –0,5650 % +0,0183 % +0,0708 % –0,2254 % –0,4413 % –0,0285 %

Už­dar­biau­ja ne­bau­džia­mi Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

Va­sa­rą, pa­dau­gė­jus no­rin­čių sa­ vait­ga­lį ar ato­sto­gas pra­leis­ti pa­ jū­ry­je, ne­trūks­ta siū­lan­čių juos ten nu­vež­ti. Skel­bi­mų va­žiuo­ti pi­giau ga­li­ma pa­ma­ty­ti gat­vė­se, o kai ku­rie ve­žė­jai klien­tus kvie­ čia tie­siog šū­kau­da­mi prie šalies au­to­bu­sų stočių.

Vie­ša pa­slap­ti­mi ta­pę ne­le­ga­lūs ve­žė­jai jau ne vie­nus me­tus su­ kio­ja­si ap­link miestų au­to­bu­sų sto­tis. Jie klien­tus su­do­mi­na la­bai pa­pras­tai – siū­lo ma­žes­nę ve­ži­mo kai­ną. Daž­nas ve­žė­jas ke­lio­nės kryp­tį ir bi­lie­to kai­ną ty­liai ša­lia au­to­bu­sų sto­ties siū­lo tol, kol su­ si­ren­ka rei­kia­mas skai­čius ke­lei­ vių. Bi­lie­tas kai­nuo­ja ma­žiau dėl pa­pras­tos prie­žas­ties – šie ve­žė­ jai dir­ba ne­le­ga­liai, to­dėl ne­mo­ka jo­kių mo­kes­čių vals­ty­bei.

ir vi­sos vals­ty­bi­nės įstai­gos. Ta­ čiau pa­gal­bos vis ne­su­lau­kia­ma. Tai ne­tie­sio­giai pa­tvir­ti­no ir Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tas. Pa­sak jo, pa­rei­gū­nai ne­le­ga­lių ve­žė­jų gau­dy­mu tik­rai neuž­sii­ma. Nes­kai­tant mo­kes­čių ven­gi­mo, ki­ta di­de­lė pro­ble­ma, ku­ri iš­ky­la nau­do­jan­tis ne­le­ga­lių ve­žė­jų pa­slau­go­mis, – sau­gu­mas. Nu­ti­kus ne­lai­mei ne­le­ga­lus ve­žė­jas ne­ bus at­sa­kin­gas, nes nė­ra tam įsi­ pa­rei­go­jęs. Ne­pai­sy­da­mi to, žmo­nės to­ liau nau­do­ja­si šio­mis pa­slau­go­ mis ir jų tei­kė­jų ne­tgi dau­gė­ja. „Da­bar jau yra ir ki­tur taip ve­ žan­čių bei su­da­ran­čių gru­pes. Ir nuo Spau­dos rū­mų ve­ža į pa­jū­ rį, ir nuo „Pa­no­ra­mos“, – tvir­ti­ no A.Ind­ra­šius. Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­ jos (VMI) prie Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ jos Ope­ra­ty­vios kont­ro­lės or­ga­ni­ za­vi­mo sky­riaus ve­dė­jas Ro­lan­das

Kai ne­rei­ kia mo­kė­ti mo­kes­čių, jie ga­li vež­ ti už ma­žes­ nę kai­ną ir taip už­si­ dirb­ti, įsi­ dė­da­mi vis­ ką į ki­še­nę.

No­ri ir su­kčiau­ti

M.Mi­ke­lė­nas pa­sa­ko­jo, kad ne­ trūks­ta ir lie­tu­vių, ku­rie pa­gei­dau­ja ap­gau­ti bri­tų sis­te­mą ir bank­ru­tuo­ ti iš tie­sų gy­ven­da­mi Lie­tu­vo­je. „Man ra­šo žmo­nės ir tie­siai švie­ siai aiš­ki­na – „pa­da­ry­siu, kad gy­ ven­siu, pa­da­ry­siu, kad dirb­siu“, o tu man tik po­pie­rius su­tvar­kyk. Ta­čiau ma­no po­zi­ci­ja yra dirb­ti tik su žmo­nė­mis, ku­rie rea­liai ten gy­ ve­na“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vas. M.Mi­ke­lė­nas pa­sa­ko­jo, kad bri­tų teis­mai vi­suo­met lai­ko­si išanks­ti­ nės nuo­sta­tos, jog dėl bank­ro­to by­ los iš­kė­li­mo be­si­krei­pian­tis as­muo ne­me­luo­ja ir apie sa­vo si­tua­ci­ją sa­ ko tie­są. Ta­čiau tie, ku­rie tą pa­si­ti­ kė­ji­mą su­griau­na, bau­džia­mi žiau­ riai. Anot jo, ti­ki­my­bė, kad teis­me pa­vyks pra­slys­ti, nė­ra vi­siš­kai nu­ li­nė, ta­čiau bank­ru­tuo­ti jų ša­ly­je no­rin­čius už­sie­nie­čius bri­tai ver­ ti­na la­bai ati­džiai. No­rė­da­mas įsi­ ti­kin­ti, kur žmo­gus rea­liai gy­ve­na ir ką vei­kia, tei­sė­jas ga­li net pa­tik­ rin­ti jo pa­sky­rą feis­bu­ke. Pa­tiems bri­tams jų tei­si­nė sis­te­ ma gai­les­tin­ges­nė. Net­rūks­ta at­ ve­jų, kai Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pi­ lie­čiams bank­ro­to pro­ce­dū­ros pa­bai­gia­mos ir po pus­me­čio. Už­ sie­nie­čiams ten­ka ken­tė­ti vi­sus me­tus.

€

„Šio­je sri­ty­je nie­kas ne­pa­si­kei­ tė. Kaip bu­vo, taip li­ko“, – sa­kė bend­ro­vės TOKS, už­sii­man­čios tarp­mies­ti­niu ke­lei­vių per­ve­ži­ mu, ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Arū­ nas Ind­ra­šius. Jis tvir­ti­no, kad bu­vo ra­šy­tas ne vie­nas krei­pi­ma­sis bei pra­šy­mas įvai­rioms ins­ti­tu­ci­joms ir ne­tgi mi­nist­rui pir­mi­nin­kui dėl esa­mos si­tua­ci­jos. Ta­čiau nie­kas ne­pa­si­ kei­tė ir ne­le­ga­lūs ve­žė­jai ne­bau­ džia­mi už­dar­biau­ja to­liau. „Vi­si at­sa­ky­mai la­bai nai­vūs. Nie­kas nie­kuo neuž­sii­ma. Jei­gu tie vi­si ne­le­ga­lūs ve­žė­jai, ku­rie yra prie sto­ties ir ne­le­ga­liai ve­ža į Klai­pė­dą bei ki­tas vie­tas, su­si­ mo­kė­tų vi­sus mo­kes­čius, vis­kas pa­si­keis­tų. Bet kai ne­rei­kia mo­ kė­ti mo­kes­čių, jie ga­li vež­ti už ma­žes­nę kai­ną ir taip už­si­dirb­ti, įsi­dė­da­mi vis­ką į ki­še­nę“, – aiš­ ki­no pa­dė­tį A.Ind­ra­šius. Jis tvir­ti­no, kad apie šią pro­ble­ mą ži­no ne tik pa­slau­ga be­si­nau­ do­jan­tys ar sto­ty­je be­si­lan­kan­tys žmo­nės. Apie tai yra in­for­muo­tos

Pun­ce­vi­čius sa­kė, kad VMI kar­ tu su Vals­ty­bi­ne ke­lių trans­por­to ins­pek­ci­ja bei po­li­ci­ja vyk­do to­ kių ve­žė­jų pa­tik­ras. „Šiais me­tais kont­ro­liuo­jant ke­lei­vių ve­ži­mo veik­lą bu­vo nu­sta­ty­ti 52 as­me­nys ir jiems pri­tai­ky­ta ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė“, – tei­gė R.Pun­ce­vi­ čius. Jis nu­ro­dė, kad už ver­ti­mą­si ūki­ne, fi­nan­si­ne ar pro­fe­si­ne veik­ la, ne­tu­rint lei­di­mo, gre­sia bau­da nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. li­tų. Taip pat jis pa­ta­rė ke­lei­viams vi­sa­da rei­ka­lau­ti ke­lei­vio bi­lie­to. „Ke­lei­vio bi­lie­tas yra ir jo ve­ži­mo su­tar­tį pa­tvir­ti­nan­tis do­ku­men­ tas, už­tik­ri­nan­tis sau­gų pa­slau­ gų tei­ki­mą. Be jo vai­ruo­to­jas ne­ pri­sii­ma at­sa­ko­my­bės už as­mens gal­būt pa­ti­ria­mą ža­lą per ke­lio­ nę. To­dėl ke­lei­viai už su­teik­tas ke­lio­nės pa­slau­gas tu­rė­tų rei­ ka­lau­ti ke­lio­nės bi­lie­to, nes ki­tu at­ve­ju jie ne tik lie­ka be sau­gios ke­lio­nės už­tik­ri­ni­mo, bet ir pa­ de­da ne­są­ži­nin­giems as­me­nims iš­veng­ti mo­kes­čių vals­ty­bei“, – aiš­ki­no R.Pun­ce­vi­čius.

12

ketvirtadienis, rugpjūčio 8, 2013

pasaulis Su­ri­jo lieps­nos

Mi­si­ja ne­pa­vy­ko

Pre­zi­den­tas su­py­ko

Gais­ro nu­nio­ko­tas Ke­ni­jos sos­ ti­nės Nai­ro­bio oro uos­tas sto­ ja­si ant ko­jų. Kro­vi­ni­nių lėk­tu­vų rei­sai ir vie­ti­niai Ke­ni­jos skry­ džiai at­nau­jin­ti va­kar, ta­čiau ne­ži­no­ma, ka­da oro uos­tas ga­ lės ap­tar­nau­ti tarp­tau­ti­nius ke­ lei­vi­nius. Šis oro uos­tas yra pa­ grin­di­nis Ry­tų Af­ri­kos re­gio­no oro trans­por­to cent­ras.

Va­ka­rų ir Ara­bų ša­lių dip­lo­ma­ tų pa­stan­gos išei­ti iš po­li­ti­nės ak­la­vie­tės Egip­to vy­riau­sy­ bės gin­če su is­la­miš­ko­mis jė­ go­mis bu­vo ne­sėk­min­gos. Tai pa­reiš­kė Egip­to pre­zi­den­tū­ra. Per su­si­rė­mi­mus tarp nu­vers­ to ša­lies va­do­vo Mo­ha­me­do Mor­si ša­li­nin­kų ir po­li­ci­jos žu­ vo dau­giau kaip 250 žmo­nių.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma pa­reiš­kė, kad jį „va­ro iš kant­ry­bės“ ki­tų ša­lių įsta­ty­ mai, disk­ri­mi­nuo­jan­tys ho­mo­ sek­sua­lius žmo­nes. B.Oba­ma pa­brė­žė, kad Ru­si­ja nė­ra uni­ ka­li šiuo klau­si­mu. Jis pa­mi­ nė­jo ša­lis Af­ri­ko­je, ku­rio­se taip pat „tam tik­rais at­žvil­giais per­ se­kio­ja­mi gė­jai ir les­bie­tės“.

Slo­gios nuotaikos Gru­zi­jo­je mi­ni­mos penk­to­sios konf­lik­to Pie­tų Ose­ti­jo­je me­ti­ nės. Žmo­nės ka­ro nuo­sto­lius te­ bes­kai­čiuo­ja iki šiol.

2008 m. rugp­jū­čio 8-osios nak­tį Gru­zi­jos ka­ri­nės pa­jė­gos už­puo­ lė Pie­tų Ose­ti­ją, ta­čiau ne­tru­kus į konf­lik­tą įsi­ki­šus Ru­si­jai bu­vo pri­vers­tos spruk­ti. Ami­ra­nas Gu­gu­tiš­vi­lis pa­sa­ ko­jo, kad šio ka­ro žaiz­dos dar neuž­gi­jo. Ša­lia jo gi­mi­nai­čių iš­ de­gu­sio na­mo sie­nų vin­gu­riuo­ ja 1,2 m aukš­čio spyg­liuo­tos vie­ los spi­ra­lės, ku­rios ski­ria Pie­tų Ose­ti­ją nuo Gru­zi­jos. Tvo­ra at­ sky­rė A.Gu­gu­tiš­vi­lį nuo vais­ me­džių so­dų, ku­rie kaž­ka­da bu­ vo jo pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis. „Jaus­mas toks, tar­si gy­ven­čiau ka­lė­ji­me, – ap­gai­les­ta­vo 67 me­ tų A.Gu­gu­tiš­vi­lis, ro­dy­da­mas į vy­nuo­gy­nus, ku­riuo­se da­bar pa­ tru­liuo­ja tik gink­luo­ti ru­sų pa­sie­ nie­čiai su šu­ni­mis. – Lais­vės nė­ra – ko­kia čia ga­li bū­ti lais­vė?“ Pie­tų Ose­ti­ja po ka­ro pa­skel­ bė ne­prik­lau­so­my­bę ir su­for­ ma­vo sa­vo pa­čios ad­mi­nist­ra­ci­ ją. Ry­šiai tarp Gru­zi­jos ir Pie­tų Ose­ti­jos – ko­ne vi­siš­kai nu­kirs­ti. Ru­si­ja ofi­cia­liai pri­pa­ži­no Pie­tų Ose­ti­ją bei Ab­cha­zi­ją – ki­tą nuo Gru­zi­jos at­si­sky­ru­sią te­ri­to­ri­ją – ne­prik­lau­so­mo­mis vals­ty­bė­mis ir da­bar Mask­va šia­me stra­te­gi­ nę reikš­mę tu­rin­čia­me re­gio­ne lai­ko tūks­tan­čius sa­vo ka­rių. „Jo­kia šio ka­ro ša­lis ne­ga­ vo to, ko iš tie­sų sie­kė“, – pri­ pa­ži­no Gru­zi­jos rein­teg­ra­ci­jos mi­nist­ras Paa­ta Za­ka­reiš­vi­lis, ku­rio tiks­las – vie­ną die­ną su­ vie­ny­ti at­si­sky­ru­sias nuo Gru­ zi­jos te­ri­to­ri­jas. BNS inf.

Pa­da­ri­niai: Gru­zi­ją nuo Pie­

tų Ose­ti­jos da­bar ski­ria spyg­ liuo­tos vie­los. AFP nuo­tr.

Dau­ge­lis ru­sų imig­ ran­tus iš ki­tų ša­ lių lai­ko di­džiau­ sia grės­me valsty­ bei. Fo­bi­jų Ru­si­jo­je daug, ta­čiau kse­no­ fo­bi­ja, at­ro­do, kles­ ti. Ypač sos­ti­nė­je Mask­vo­je.

Pyk­tis: dau­ge­lis mask­vie­čių, ypač gy­ve­nan­čių skur­džiau, at­vy­kė­lių iš už­sie­nio, švel­niai ta­riant, ne­mėgs­ta.

Imig­ran­tams sa­ko „lauk“ Pik­ti­na­si atvykėliais

Ram­za­nas Ka­di­ro­vas, Ru­si­jos Če­čė­ ni­jos res­pub­li­kos pre­zi­den­tas, ne­ se­niai pa­reiš­kė esąs su­ne­ri­męs dėl dar­bi­nin­kų iš Viet­na­mo ant­plū­džio. Pa­sak jo, ne­dar­bo ly­gis Če­čė­ni­jo­je ir taip sie­kia be­veik 27,8 pro­c., to­dėl res­pub­li­ka ne­ga­li sau leis­ti ne­kont­ ro­liuo­ja­mos imig­ra­ci­jos. Bu­vęs Mask­vos me­ras Ser­ge­jus So­bia­ni­nas ra­gi­no ki­tus Ru­si­jos mies­tus baus­ti vers­li­nin­kus, ku­rie sam­do dar­buo­tis ne­le­ga­lius imig­ ran­tus. Taip pat jis pa­reiš­kė, kad vi­si ne­le­ga­lūs as­me­nys tu­ri bū­ti de­por­tuo­ti iš ša­lies. La­biau­siai iš vi­sų Ru­si­jos mies­ tų ne­le­ga­lių imig­ran­tų ant­plū­džiu pa­si­pik­ti­nę Mask­vos gy­ven­to­jai. Jiems kal­bos apie imig­ran­tų ant­ plū­džio ma­ži­ni­mą – kaip at­gai­va. Dau­giau nei pu­sė ap­klaus­tų Mask­vos gy­ven­to­jų pa­brė­žė, kad imig­ran­tai su­ke­lia dau­giau pro­ ble­mų, nei duo­da nau­dos. Dar dau­ giau – net 88 pro­c. – mask­vie­čių no­rė­tų, kad mies­to val­džia griež­ čiau kont­ro­liuo­tų at­vy­kė­lių srau­ tus. 55 pro­c. Mask­vos gy­ven­to­jų, pa­klaus­ti, ko­kia di­džiau­sia mies­to pro­ble­ma, įvar­di­jo ne­le­ga­lių imig­ ran­tų iš Kau­ka­zo ir pie­ti­nių Cent­ ri­nės Azi­jos ša­lių gau­sė­ji­mą. Mask­vos gy­ven­to­jai Kau­ka­zą, pri­klau­san­tį Ru­si­jai, ir šio re­gio­no gy­ven­to­jus ver­ti­na taip pat pra­stai, kaip ir at­vy­kė­lius iš bu­vu­sių Ta­ry­ bų Są­jun­gos vals­ty­bių. Tai kiek ste­bi­na. Pa­sak Le­va­dos cent­ro at­sto­vo Le­vo Gud­ko­vo, net

70 pro­c. kse­no­fo­bi­jos at­ve­jų Mask­ vo­je su­si­ję su as­me­ni­mis iš Šiau­rės Kau­ka­zo. Mig­ra­ci­jos stu­di­jų cent­ro di­rek­ to­rius Dmit­ri­jus Po­le­ta­je­vas pri­dū­ rė, kad mask­vie­čiai „ne­lai­ko at­vy­ kė­lių iš Če­čė­ni­jos Ru­si­jos pi­lie­čiais, nors jie to­kie yra“. Iš­pu­čia skai­čius

Tie­sa, sta­tis­ti­ka ro­do, kad pa­sta­ ruo­ju me­tu imig­ran­tų skai­čius Ru­si­jo­je ma­žė­ja. Prieš de­šimt­me­ tį Ru­si­jos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ ja skai­čia­vo, kad ša­ly­je gy­ve­na apie 20 mln. at­vy­kė­lių, iš jų – 2–3 mln. ne­le­ga­lių.

Mask­vie­čiai ne­lai­ ko at­vy­kė­lių iš Če­čė­ ni­jos Ru­si­jos pi­lie­ čiais, nors jie to­kie yra.

Šiuo me­tu, pa­sak pa­rei­gū­nų, at­ vy­kė­lių yra 10,8 mln. Tie­sa, apie 4 mln. at­vy­kė­lių te­bė­ra „še­šė­ly­je“. Apie 3 mln. ne­le­ga­lių as­me­nų dir­ba, tie­sa, kaip sa­ko D.Po­le­ta­je­ vas, be lei­di­mo. Ta­čiau jis pri­dū­ rė, kad žmo­nės vi­suo­met lin­kę iš­ pūs­ti ne­le­ga­lių imig­ran­tų skai­čių. Daž­nai sa­ko­ma, kad jų ga­li bū­ti apie 5 mln. Eks­per­tas to­kiais skai­čiais abe­jo­ ja, nors pri­pa­ži­no, kad tik­rų­jų skai­

čių vei­kiau­siai ne­ži­no net už imig­ ran­tus at­sa­kin­gi pa­rei­gū­nai. Tai­gi, pa­sak eks­per­tų, Ru­si­jo­je tiek le­ ga­lių, tiek ne­le­ga­lių dar­bi­nin­kų iš už­sie­nio ga­li bū­ti apie 6 mln. Sta­ tis­ti­kai juo­kia­si iš kal­bų, kad dar­bi­ nin­kų iš už­sie­nio Ru­si­jo­je – 25–30 mln. Pa­sak jų, tai reikš­tų, kad kas tre­čias dar­bi­nin­kas Ru­si­jo­je – už­ sie­nie­tis. Be at­vy­kė­lių neiš­si­vers

Vis dėl­to dau­gu­ma sos­ti­nės gy­ ven­to­jų įsi­ti­ki­nę, kad imig­ran­ tai va­gia vie­ti­nių dar­bus. Ta­čiau drau­ge daug mask­vie­čių pri­pa­ žįs­ta, kad į men­kai mo­ka­mas dar­ bo vie­tas sam­dy­ti rei­kė­tų bū­tent ne­kva­li­fi­kuo­tus už­sie­nie­čius. Pa­ sak ap­klaus­tų Mask­vos gy­ven­to­jų, imig­ran­tai dir­ba il­giau, dau­giau ir gau­na tą pa­čią al­gą. Ta­čiau Ru­si­ja jau ne­ga­li iš­si­vers­ti be už­sie­nie­čių dar­bi­nin­kų. Dar­bin­ go am­žiaus žmo­nių skai­čius ša­ly­ je ma­žė­ja. Sta­tis­ti­ka ro­do, kad dar­ bin­gų žmo­nių kas­met su­ma­žė­ja po ke­lis šim­tus tūks­tan­čių. Dar­bo jė­ gos sty­gius jun­ta­mas net eko­no­mi­ kai sto­jant. „Jei eko­no­mi­ka at­si­gaus, vers­las su­voks, kad rea­liai ša­ly­je dir­ban­ čių nė­ra tiek daug“, – kons­ta­ta­vo D.Po­le­ta­je­vas. Bend­ro­vės, ku­rios sam­do už­sie­ nie­čius, tu­ri gau­ti lei­di­mą, nes ne­ ga­li vir­šy­ti nu­sta­ty­tų kvo­tų. Bū­na at­ve­jų, kad kai ku­rios įmo­nės per­ si­sam­do už­sie­nie­čius iš ki­tų bend­ ro­vių, ta­čiau tai kai­nuo­ja ge­ro­kai

AFP nuo­tr.

dau­giau, nei sam­dy­ti ne­le­ga­lų dar­ bi­nin­ką ar­ba duo­ti ky­šį, kad kvo­tos bū­tų pa­di­din­tos. Ga­liau­siai, tiek dar­bi­nin­kai, tiek jų darb­da­viai įsi­su­ka į ko­rup­ci­jos ka­ru­se­lę. Da­bar­ti­nės kvo­tos Ru­si­ jo­je nu­ma­to, kad už­sie­nie­čių ša­ly­je ga­li dirb­ti apie 1,7 mln. Ta­da iš kur tie 6 mln. dar­bi­nin­kų? Tai re­to­ri­ nis klau­si­mas... Ru­sai skep­tiš­kai žiū­ri ir į ga­li­my­ bę leis­ti imig­ran­tams nuo­lat lik­ti Ru­si­jo­je. To pra­šan­čių už­sie­nie­čių – 28 pro­c. Ki­ta pro­ble­ma – mies­ tie­čių ir kai­mo gy­ven­to­jų san­ty­kis mies­tuo­se. „Prieš 10 ar 15 me­tų imig­ran­tai į Ru­si­ją plū­do iš mies­tų, da­bar jie at­vyks­ta iš kai­mų. Mask­vie­čiai nė­ ra tuo pa­ten­kin­ti. Mies­tie­čiai leng­ viau adap­tuo­ja­si, o kai­mo gy­ven­ to­jai ne­mo­ka ru­sų kal­bos, taip pat juos ski­ria kul­tū­ri­nis bar­je­ras“, – pa­ste­bė­jo D.Po­le­ta­je­vas. Tie­sa, čia pat jis pri­dū­rė, kad Mask­vo­je su­si­klos­tė pa­ra­dok­sa­li si­ tua­ci­ja, kai pa­tys iš kai­mo į sos­ti­nę gy­ven­ti at­vy­kę žmo­nės la­biau­siai prie­ši­na­si imig­ra­ci­jai. Ant­ros kar­tos mask­vie­čiai to­le­ran­tiš­kes­ni, nes, pa­ sak eks­per­to, yra ge­riau įsi­tvir­ti­nę, o skur­džiau gy­ve­nan­tys bi­jo, kad imig­ ran­tai atims jų pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nį. Pa­sak L.Gud­ko­vo, žmo­nės dar nuo ta­ry­bi­nių lai­kų įpra­tę, kad val­ džia tu­ri vis­kuo pa­si­rū­pin­ti. Ka­ dan­gi val­džia jais ne­si­rū­pi­na, jie pyks­ta ir ban­do sa­vo pyk­tį iš­lie­ti ant imig­ran­tų. „Kom­mer­sant“ inf.

13

ketvirtAdienis, rugpjūčio 8, 2013

sportas

Klaipėdos aštuonvietės laukia iššūkis Trakuose vykstančiame pasaulio jaunių čempionate, Galvės ežere, šiandien irklus merks Lietuvos garbę ginsiantys klaipėdiečiai.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Rokas Gedrimas (yrininkas), Mantas Muliuolis, Jurgis Jurgilevičius, Gediminas Girdvainis, Mantas Malakauskas, Martynas Juozaitis, Tautvydas Vaitekūnas, Jonas Mockevičius ir vairininkas Dovydas Donskis 10 val. rikiuosis prie starto juostos dalyvauti kvalifikacinėse aštuonviečių valčių varžybose. Lietuvos pirmenybėse teisę dalyvauti planetos jaunių (gimusių 1995 metais ir vėliau) čempionate iškovojęs uostamiesčio ekipažas – vienintelis iš Klaipėdos. Liudviko Mileškos ir Tado Katlioriaus auklėtinių laukia nelengva kova. Dėl aukso varžysis 14 įgulų. Anot L.Mileškos, beveik visi varžovai – iš galingųjų, didžiųjų valstybių – JAV, Australijos, Vokietijos, Italijos, todėl sunku tikėtis aukštos vietos. Juolab kad dalis klaipėdie-

Egzaminas: jauniesiems uostamiesčio irkluotojams nekeliami aukšti tikslai.

čių – metais ar net dviem jaunesni už varžovus. „Patekti į pirmąjį šešetuką vaikinams maža vilčių, tačiau turėtų dalyvauti antrajame finale – kovoti dėl septintosios vietos“, – kokie tikslai laukia irkluotojų, išdavė L.Mileška. Finalai vyks paskutinę čempionato dieną – sekmadienį. Klaipėdos irklavimo centro vadovas tvirtino, kad klaipėdiečių irkluotojų komanda – ateities. Iš jos laukiama pergalių po metų, kitų.

„Į aštuonvietę suburti perspektyvūs, gerų duomenų vyrukai, – sakė L.Mileška. – Jiems šis tarptautinis egzaminas – pirmasis. Irkluotojai nėra užsigrūdinę užsienio regatose. Tad ir reikalauti iš vaikinų aukštos vietos – nelogiška. Apskritai džiaugiuosi, kad Lietuvoje pavyko rasti tiek aukštų irkluoti mėgstančių vyrukų ir suformuoti iš jų aštuonvietės įgulą.“ Antradienį įvyko iškilminga čempionato atidarymo ceremonija – dalyviai ir delegacijų atstovai

žygiavo nuo irklavimo bazės finišo bokštelio iki Trakų pilies. Įspūdingame bei margaspalviame parade sportininkai tryško puikia nuotaika bei kūrė puikią atmosferą, kuri tebetvyrojo ir oficialioje čempionato atidarymo dalyje. Antrą kartą Lietuvoje organizuojamas pasaulio jaunių irklavimo čempionatas šiemet pasižymi didžiule dalyvių gausa. Į senąją Lietuvos sostinę varžytis sugužėjo beveik 800 sportininkų iš 59 valstybių. Pirmieji atvyko tolimo-

Sporto telegrafas

Tinklininkės sieks naujo titulo Česlovas Kavarza Klaipėdietė Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė iš Tytuvėnų stengsis pakartoti 2011-ųjų žygdarbį, kai laimėjo aukso medalius Lietuvoje vykusiame Europos jaunių (iki 18 metų) paplūdimio tinklinio čempionate.

Šiandien Vilniuje, tame pačiame aikštyne prie Baltojo tilto, prasidėsiančiose Senojo žemyno jaunimo iki 20 metų pirmenybėse lietuvėms pakartoti pasiekimą – realu. Praėjusiais metais I.Dumbauskaitė ir M.Povilaitytė Kipre įrodė, kad tarp savo bendraamžių yra geriausios ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Jau pernai mūsų tinklininkės išbandė jėgas su 20-metėmis varžovėmis ir tarp jų jautėsi drąsiai – iškovojo bronzos medalius. Sportininkių pergalės išaukštino Lietuvos vardą užsienio aikštynuose. Merginos jau gali didžiuotis aukščiausiais pasiekimais šalies paplūdimio tinklinio istorijoje, tačiau jos sieks pratęsti pergalių sąrašą.

„Mes norime patekti į ketvertuką ir iškovoti medalių. Nėra ko slėpti savo tikslų“ – atviravo M.Povilaitytė. Čempionate startuos ir kaunietės Simona Vaičiukaitytė ir Urtė Andriukaitytė. Joms teks rungtyniauti su keletu metų vyresnėmis varžovėmis. Tai bus puiki proga geriau pasiruošti savo metų Europos pirmenybėms. Nors ir žino, kad bus nelengva, žaidėjos sau kelia aukštus tikslus ir svajoja patekti į stipriausiųjų aštuntuką. Vaikinų turnyre Lietuvai atstovaus taip pat du duetai – Lukas Každailis iš Tytuvėnų ir Arnas Rumševičius iš Raseinių bei suvalkiečiai – Matas Navickas iš Marijampolės ir Edvinas Vaškelis iš Vilkaviškio. L.Každailis ir A.Rumševičius kartu žaisti pradėjo tik šią vasarą. Tačiau jau pasaulio čempionate įrodė, jog gerai supranta vienas kitą. Vaikinai kukliai teigia, jog didžiausias jų uždavinys – patekti į šešetuką. M.Navickas ir E.Vaškelis bus vieni jauniausių. Jie prisipažino, kad labai džiaugtųsi jei patektų į kitą etapą.

sios Naujosios Zelandijos irkluotojai. Įkandin jų pasibeldė atletai iš Zimbabvės, Tuniso, Kanados, JAV, Meksikos, Japonijos. Daugiausia sportininkų delegavo Italija, Vokietija ir JAV – po 49. Nuo šių šalių nedaug atsilieka Australija – 47 ir Baltarusija – 44. Čempionate startuos 25 Lietuvos irkluotojai, kurie varžysis 8 valčių klasėse. Vienais varžybų favoritų įvardijami dviviečių porinių valčių klasėje startuosiantys broliai Vytautas ir Andrius Lapatiukai.

Dviračių sportas. Antradienį JAV prasidėjo tarptautinės šešių dienų „The Larry H.Miller Tour of Utah“ dviratininkų lenktynės. Vienintelis lenktynėse dalyvaujantis Lietuvos dviratininkas Tomas Vaitkus, atstovaujantis australų „Orica GreenEDGE“ komandai, pirmąjį 180 km etapą baigė 105as. Klaipėdietis 55 sek. atsiliko nuo pergalę iškovojusio belgo Grego Van Avermaeto. Nugalėtojas finišo tiesėje spurtu aplenkė prizininkais tapusius australą Michaelį Matthewsą bei amerikietį Ty Magnerį.

Tikslas: I.Dumbauskaitė (priekyje) ir M.Povilaitytė pasiruošusios štur-

muoti naują aukštumą.

Rusijoje. Antrąją pergalę Rusijos 1-osios lygos futbolo čempionate iškovojo Valdo Ivanausko treniruojama Chabarovsko „SKA-Energija“ (9 taškai) vienuolikė, kurioje nebuvo registruotas Darius Miceika. „SKA-Energija“ futbolininkai vakar namuose 2:1 (2:1) įveikė į dešimtąją poziciją smuktelėjusią Novosibirsko „Sibir“ (8 taškai) ekipą. Po įvartį nugalėtojams pelnė Gogita Gogija (13 min. iš 11 m baudinio) ir Romanas Slavnovas (41 min.), o svečių gretose įvarčiu pasižymėjo Tomašas Vychodilas (34 min.). Beje, jau 9-ą min. iš aikštės buvo pašalintas „Sibir“ ekipos vartininkas Ilja Truninas. Čempionate pirmauja Tulos „Arsenal“ (16 taškų) futbolininkai, lenkiantys Saransko „Mordovijos“ (15) vienuolikę bei Dzeržinsko „Chimik“ (11) komandą. Deivido Šembero Vladikaukazo „Alanija“ (10) klubas – penktas, o vartininko Sauliaus Klevinsko Maskvos „Torpedo“ (2) ekipa – aštuoniolikta.

14

ketvirtAdienis, rugpjūčio 8, 2013

sportas

Į Maskvą – be tikslo Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Sprinterė Lina Grinčikaitė jau susikrovė lagaminus į šeštadienį Maskvoje prasidėsiantį 14-ąjį pasaulio lengvosios atletikos čempionatą.

Dviejose olimpiadose dalyvavusiai uostamiesčio bėgikei tai bus pirmasis planetos suaugusiųjų čempionatas stadione. Šiandien 26-erių klaipėdietė su dalimi Lietuvos rinktinės narių iš Vilniaus išskris į Rusijos sostinę. Treneris Edmundas Norvilas į planetos pirmenybes išvyks dieną vėliau. Paklaustas, koks tikslas iškeltas auklėtinei, specialistas neveidmainiavo: „Linai šį sezoną svarbiausia buvo universiada, kurioje ji turėjo tapti prizininke. Bėgikė, laimėjusi sidabro medalį, užduotį įvykdė.“ Anot E.Norvilo, įvykdžius pasaulio čempionato normatyvą, būtų keista nevažiuoti. „Skrendame į Maskvą ir dėl to, kad ten skaniai maitins“, – juokavo greičiausios Lietuvos moters treneris. Konkretesnė buvo L.Grinčikaitė, sakiusi, kad yra sveika ir pasirengusi kovoti. „Rusijoje norėčiau patekti į pusfinalį, – sakė greitakojė. – Tuomet savo pasirodymą galėčiau įvertinti tikrai gerai. Žinoma, jeigu to nepavyktų pasiekti, būtų gana didelis nusivylimas. Šiuo metu apie kovą dėl medalių ir bėgimą finale labai sunku kalbėti, nedrįsčiau prognozuoti, nors viduje visada tokie mano tikslai ir yra.“ Kvalifikacinės 100 m moterų rungties varžybos vyks rugpjūčio 10 d., pusfinaliai ir finalas – 12 d. Nuo mažens L.Grinčikaitę ugdantis E.Norvilas atviravo, kad sportininkė su aktyvia karjera žada atsisveikinti 2016-aisiais, po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių.

Tandemas: žiūrovai tikėjosi ir sulaukė aikštelėje vienu metu žaidusių D.Motiejūno ir J.Valančiūno (balti marškinėliai).

Pergalė nedžiugino J.Kazlausko Europos čempionatui besirengianti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė ir antrą kartą kontrolinėse rungtynėse įveikė Belgijos ekipą – 66:53. Pirmosiose varžybose mūsų žaidėjų pranašumas buvo beveik dvigubai akivaizdesnis –86:61.

Reakcija: auklėtinių veiksmai dažnai vertė J.Kazlauską stebėtis.

Valdas Kasperavičius, Zigmas Jurevičius

Pastangos: greičiausia šalies bė-

gikė Maskvoje sieks pasirodyti kuo geriau.

Po susitikimo Kauno sporto halėje lietuvių komandos vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas vietoje komplimentų negailėjo pylos auklėtiniams. „Rungtynės man sukėlė daug klausimų. Kokie mes esame – tokie kaip pirmosiose rungtynės, ar tokie kaip antrosiose. Tikiuosi, kad tokie kaip pirmosiose – kovingi. Jauni žaidėjai priima blogus sprendimus, pervertina savo galimybes. Po to jiems – šokas. Šiandien išėjome atbukę, nenusiteikę. Negaliu pasakyti, kad kuris nors krepšininkas sužaidė labai gerai“, – po antradienio mačo pyko strategas.

Paklaustas, kaip vertina Lino Kleizos nesportišką elgesį, kai šis gavo techninę pražangą, J.Kazlauskas atsakė: „Blogai. Nenoriu vertinti „ant karštųjų“. Lietuvos rinktinėje visi yra lygūs ir jei kas galvoja, kad yra lygesnis, tai yra neteisinga. Taip elgtis negalima ir tai akcentuosime“. „Šita komanda, jeigu žaistų pagal savo lygį, būtų Europos čempionė“, – šiltai apie Lietuvos rinktinę atsiliepė Belgijos ekipos treneris Eddy Casteelsas. Rungtynės prasidėjo taikliais Manto Kalniečio metimais – 5:0. 8-ąją min. svečiams pavyko sumažinti skirtumą iki vieną taško – 14:15. Tačiau netrukus lietuviai vėl buvo priekyje 20:14.

Antrąjį kėlinį šeimininkai atitrūko iki 25:15. Ilsėtis krepšininkai išėjo, kai švieslentėje žibėjo solidi persvara – 39:27. Po pauzės skirtumas padidėjo iki 14 taškų – 41:27, 44:30. 29 min. po Tomo Delininkaičio metimo iš po krepšio pranašumas tapo triuškinamas – 54:34. Paskutiniajame kėlinyje sėkmingiau žaidė belgai. Jie ėmė artėti prie lietuvių, o netrukus komandas skyrė vos septyni taškai – 48:55. Paskutiniąją minutę J.Kazlausko kariauna sugebėjo padidinti persvarą iki dviženklio skaičiaus – 66:53. Lietuvos rinktinei pirmą kartą atstovavo Toronto „Raptors“ vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas. Žaidė ir kitas NBA rungtyniaujan-

Artūro Morozovo nuotr.

tis aukštaūgis Donatas Motiejūnas. Treneriai antrajai dvikovai neregistravo Renaldo Seibučio ir aukštaūgių Roberto Javtoko bei Kšištofo Lavrinovičiaus. Pirmadienį ir trečiadienį Panevėžyje lietuviai žais dvejas kontrolines rungtynes su švedais.

Rungtynių statistika Lietuva – Belgija 66:53 (23:14, 16:13, 16:9, 11:17). M.Kuzminskas 13, J.Valančiūnas 12, D.Lavrinovičius, M.Pocius po 7, M.Kalnietis, T.Delininkaitis, V.Čižauskas po 5, M.Gecevičius, J.Mačiulis, L.Kleiza po 3, D.Motiejūnas 2, A.Juškevičius 1/J.Tabu 12, S.van Rossomas 11.

19

ketvirtAdienis, rugpjūčio 8, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „AUŠRA“ spaustuvė kartu su „Minties“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Viktoro Suvorovo knygą „Akvariumas“.

V. Suvorovas. „Akvariumas“. Ši knyga buvo pirmoji, atskleidusi pačios slapčiausios pasaulio žvalgybos – GRU (čia vadinamos Akvariumu) paslaptis. „Akvariumas“ sulaukė daugiau kaip 70 leidimų 27 kalbomis, paskatino sukurti kino filmą, televizijos serialą, begalę literatūrinių pamėgdžiojimų. Viktoras Suvorovas – profesionalaus žvalgybininko Vladimiro Rezuno pseudonimas. V.Suvorovas buvo GRU pulkininkas. 1968 m. dalyvavo įsiveržime į Čekoslovakiją. Jis baigė specialiosios paskirties kursus, mokėsi Karinėje Frunzės akademijoje Leningrade ir ją baigęs buvo paskirtas į GRU centrinę būstinę Maskvoje. Dirbo Vienoje – sovietų karinio atašė padėjėju, kaupė žvalgybinę informaciją. 1978 metais pasiliko Vakaruose. Už išdavystę už akių nuteistas mirties bausme. Gyvena Didžiojoje Britanijoje.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 13 d.

Avinas (03 21–04 20). Palanku laikyti egzaminus, pasitobulinti trumpalaikiuose kursuose, pasivaržyti konkurse. Po pietų galbūt gausite informacijos, kurios dėka pavyks pasiekti esminių pokyčių trokštamoje srityje. Jautis (04 21–05 20). Nusiteikite ramiai veiklai. Pagaliau turėtų išnykti įtampa, baimės, pats metas išbristi iš chaoso – nudirbkite atidėtus darbus, skirkite dėmesio kūnui – subalansuokite mitybą, pasimankštinkite. Dvyniai (05 21–06 21). Dvyniams pasiekiamos bet kokios aukštumos, jei tik įdėsite pakankamai pastangų. Imkitės išvynioti problemų kamuolį, ieškokite sprendimų. Poroje gali kilti ginčų, tačiau jie bus nereikšmingi. Vėžys (06 22–07 22). Asmeniniame gyvenime greičiausiai ryšitės aukoms, kad sugrįžtų stabilumas. Bėgant laikui partneris tikrai įvertins jūsų pastangas ir bus dėkingas. Patausokite sveikatą. Liūtas (07 23–08 23). Plėskite pažinčių ratą, ieškokite naudingų kontaktų. Prireikus nepasidrovėkite kreiptis į giminaičius ar draugus. Palanku kaupti informaciją, įsigilinti į nuosavybės bei savo verslo dokumentus. Mergelė (08 24–09 23). Skirkite dėmesio būsto reikalams, karjerai. Labai padėtų draugų protekcijos, tik venkite skubotų veiksmų. Vienišieji gali sutikti savo antrąją pusę, tik žinoma, jei nutraukėte senus ryšius. Svarstyklės (09 24–10 23). Priimkite visus pasiūlymus, nesidairykite į praeitį. Su žmonėmis bendrauti seksis lengvai, būtinai tuo pasinaudokite. Skorpionas (10 24–11 22). Tinkama diena imtis kultūrinių ar socialinių projektų, lengvai pavyks rasti rėmėjų. Seksis finansiniai reikalai – bus lengva įkalbėti būsimus partnerius pakeisti sprendimą. Šaulys (11 23–12 21). Atitrūkite nuo rūpesčių ir nepabaigiamų darbų. Galvą gerai pravėdina filmai, knygos arba nuoširdūs pokalbiai. Vakare pasistenkite neužgauti sutuoktinio ambicijų, atsižvelkite į jo pageidavimus. Ožiaragis (12 22–01 20). Turite daug šansų užmegzti aistringą ryšį ar atnaujinti nutrūkusius ryšius su mylimu žmogumi. Drąsiai leiskitės į nuotykius, kuo prasmingiau išnaudokite laisvalaikį. Į proto argumentus šiandien galite numoti ranka. Vandenis (01 21–02 19). Prieš akis veriasi galimybės, tereikia mokėti jomis pasinaudoti. Ilgai nesvarstykite – tokių progų gali greit nebepasitaikyti. Norėsis imtis iniciatyvos ne tik karjeros, bet ir meilės srityje. Žuvys (02 20–03 20). Diena itin tinkama informacijai kaupti. Jei kas nors norėtų pasidalyti patirtimi, atidžiai išklausykite. Žodžiu, klokite pamatus įvairiose srityse – diena tam itin palanki.

Orai

Ketvirtadienį karštis kils iki 31–33 laips­ nių. Karščiausia turėtų būti vakarinėje šalies pusėje iki 35 laipsnių, lietaus tiki­ mybė maža. Rytoj karščiai po truputį atslūgs, ims lyti. Naktį bus 17–19 laipsnių šilumos. Dieną 26–30 laipsniai šilumos. Numatoma perkūnija, kruša ir škvalas, kurio metu vėjo gūsiai sieks 15–20 m/s. Savaitgalis turėtų būti gaivesnis. Apie 20–23 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugpjūčio 8 d.

+30

+29

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+31

Šiauliai

Klaipėda

+31

Panevėžys

+29

Utena

+31

5.54 21.27 15.33

220-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 145 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+31

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +26 Brazilija +27 Briuselis +16 Dublinas +19 Kairas +36 Keiptaunas +13 Kopenhaga +21

kokteilis Ge­riau ne­lai­mė­ti? Ano­kia pa­slap­tis, kad su van­de­niu su­ si­ju­sių spor­to ša­k ų – plau­k i­mo, van­ dens­v y­d žio, irk­l a­v i­mo, var­ž y­b o­s e prieš jų pa­čių va­lią mau­do­mi nu­ga­lė­ to­jų tre­ne­riai. Nust­ver­ti už ran­kų ir ko­ jų, jie le­kia į van­de­nį net ne­nu­reng­ti. Šio­je tra­di­ci­jo­je ge­res­nė plau­ki­mo spe­ cia­lis­tų, kren­tan­čių į šil­tą ba­sei­ną, si­tua­ ci­ja, o irk­la­vi­mo ar bu­ria­vi­mo tre­ne­riai tu­ri iš­kęs­ti lau­ko tem­pe­ra­tū­ros van­dens vo­nią. Iš kur atė­jo to­kia tra­di­ci­ja, ne­ži­nia. Ką reiš­kia – ir­gi sun­ku gau­ti at­sa­ky­mą. Plau­ki­kai įsi­ti­ki­nę, kad įme­tus tre­ne­r į į ba­sei­ną, sėk­mė ir to­liau bus su jais. O štai vie­nos van­dens­vy­džio ko­man­ dos vy­rams neuž­te­ko to, kad jų tre­ne­ ris spor­ti­niu kos­tiu­mu niurk­te­lė­jo į ba­ sei­ną, dar jie lie­pė ug­dy­to­jui pa­sem­ti čem­pio­nų tau­re van­dens ir jį iš­ger­ti. Kiek ki­to­kia tra­di­ci­ja bu­riuo­to­jų bend­ ruo­me­nė­je. Šios spor­to ša­kos iš­skir­ti­ nu­mas – į van­de­nį šo­ka vi­sas lai­mė­ju­ sios jach­tos eki­pa­žas. „Kok­tei­lis“ sa­vo aki­mis ma­tė, kaip čem­pio­nai nuo kran­ to įsiū­buo­ti kri­to į šal­tą van­de­nį. Brrr... Bet to­kios jau tra­di­ci­jos, nuo ku­rių ga­li iš­si­suk­ti tik ne­lai­mė­jęs var­žy­bų.

Kaunas Londonas +22 Madridas +28 Maskva +25 Minskas +28 Niujorkas +27 Oslas +18 Paryžius +22 Pekinas +31

Praha +28 Ryga +29 Roma +33 Sidnėjus +15 Talinas +28 Tel Avivas +31 Tokijas +34 Varšuva +36

Vėjas

2–7 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+24

+29

+25

+22

7

+21

+21

+20

+19

5

rytoj

šeštadienį

+20

Marijampolė

Vilnius

+31

Alytus

+19

+18

4

1815 m. Na­po­leo­nas Bo­ na­par­te’as iš­v y­ko į Šv. Ele­nos sa­lą, kur trem­ty­ je tu­rė­jo pra­leis­t i li­k u­sį sa­vo gy­ve­ni­mą. 1945 m. Jung­t i­n ėms Ame­ri­kos Vals­ti­joms, So­ vie­tų Są­jun­gai, Di­džia­jai Bri­ta­n i­jai ir Pran­cū­z i­jai pa­si­ra­šius Lon­do­no su­ tar­tį, bu­vo įtei­sin­ta Niurn­ ber­go teis­mo veik­la. 1974 m. JAV pre­z i­den­ tas Ri­char­das Ni­xo­nas pa­skel­bė apie sa­vo at­si­ sta­ty­di­ni­mą.

Šach­ma­tai vi­lio­ja ir tu­ris­tus

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

Pir­mo­sios var­žy­bos Tausoja: nors šach­ma­tai gy­ven­to­jus ir mies­to sve­čius džiu­gi­na jau dau­giau nei mė­ne­sį, kol kas nė vie­na fi­

gū­ra ne­bu­vo nei pa­vog­ta, nei su­ga­din­ta.

Links­mie­ji tirš­čiai – Bran­gu­sis, tau ka­vos į lo­vą? – Ne, ge­riau į puo­de­lį. Čes­ka (397 719; „Kok­tei­lio“ ži­nio­mis, yra ir vos ne­nus­ken­du­sių tre­ne­rių, ku­rie įmes­ti ne­mo­kė­jo plauk­ti)

Sap­ni­nin­kas Sap­nuo­ti, kad jums gims­ta kū­di­kis – gy­ve­ni­mo pa­ge­rė­ji­mas, ga­li­mas ir vai­ ko gi­mi­mas. Daug kū­di­kių – var­gai, bė­ dos. Sap­nuo­ti kū­di­kį iš­te­kė­ju­siai mo­te­ riai – lai­mė; ne­te­kė­ju­siai – gre­sia ap­si­ juo­ki­mas, naš­lei – pa­juo­ka. Jei kū­di­kė­ lis vys­tyk­luo­se – ga­li grės­ti il­ga ir pa­ vo­jin­ga li­ga. Sap­nuo­t i, kad mau­do­te nau­ja­gi­mį, reiš­kia, kad lai­min­gai iš­si­ suk­si­te iš sun­k ios pa­dė­t ies. Nau­ja­g i­ mio verks­mas sap­nuo­se ža­da ne­ra­ mius lai­kus. Sap­ne re­gė­tas že­mė­la­pis sim­bo­li­ zuo­ja ke­lio­nes, per­mai­nas. Jei sap­nuo­ ja­te, kad že­mė­la­py­je ne­ran­da­te ieš­ko­ mos vie­to­vės, – ne­pa­vyks iš­tai­sy­ti lem­ tin­gos klai­dos, taip pat šis sap­nas ga­li reikš­ti ir iš­da­vys­tę. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad ieš­ko­te že­mė­la­pio – jums ne­pa­ tin­ka jū­sų ap­lin­ka ir šis ne­pa­si­ten­ki­ni­ mas pa­dės jums pa­kil­ti kar­je­ros laip­ tais. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad var­to­te že­ mė­la­pį – va­di­na­si, rei­kia įver­tin­ti sa­vo ga­li­my­bes prieš pra­de­dant dar­bą ar­ba rim­tai pa­gal­vo­ti, ar ver­ta vyk­ti į ko­kią nors ke­lio­nę šiuo me­tu.

Bū­na to­kių se­kun­džių, kai vis­ką le­mia mi­nu­tės. Ir tai trun­ka va­lan­das.

Šven­to­sio­se in­dų kny­go­se pa­ra­šy­ta: „Van­ dens sro­vė gy­do, van­duo atau­ši­na karšt­li­gę, gy­do nuo vi­sų li­gų“. Jų iš­min­čiai tei­gė, kad šal­to van­dens vo­nios tei­kia 10 pra­na­šu­mų: pro­to aiš­ku­mą, gai­vu­mą, žva­lu­mą, svei­ka­ tą, jė­gą, gro­žį, jau­nys­tę, šva­ru­mą, ma­lo­nią odos spal­vą ir gra­žių mo­te­rų dė­me­sį. Di­de­l is grū­d i­ni­mo­si ša­l i­n in­kas bu­vo Pi­ta­go­ras. Spar­tos pi­lie­čiai iš­to­bu­li­no grū­di­ni­mo me­ną ir tai­kė jį sa­vo gy­ve­ni­me. Hi­pok­ra­tas, gy­ve­nęs 110 me­t ų, ypač pla­čiai pro­pa­ga­vo grū­di­ni­mą­si. Im­pe­ra­to­r iaus Ce­za­r io gy­dy­to­jas ir­ gi gy­dė šal­tu van­de­niu. Juo jis gy­dė ir poe­tą Ho­ra­ci­jų.

1990 m. Ira­kas for­ma­l iai už­bai­gė Ku­vei­to anek­si­ją. 1994 m. Iz­rae­lis ir Jor­da­ ni­ja ofi­cia­liai ati­da­rė pir­ mą­jį abi vals­ty­bes jun­ gian­tį ke­lią sau­su­ma. 2000 m. Mask­vos cent­ re esan­čio­je jud­rio­je po­ že­m i­nė­je pe­rė­jo­je, ve­ dan­čio­je į Puš­k i­no aikš­ tę, spro­go bom­ba. Žu­vo ir bu­vo su­žeis­ti žmo­nės. 2011 m. In­di­jo­je pri­saik­ din­tas po­li­ti­nis Da­lai La­ mos įpė­d i­n is 43 me­t ų Lob­san­gas San­gay.

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

tre­ne­rį į van­de­nį taip pat ma­lo­ nu, kaip ir lai­mė­ti auk­so me­da­lį.

Šal­tas van­duo gy­do

Daina, Dainius, Dominykas, Domas, Elidijus, Gustavas, Taulgirdas.

1981 m. gi­mė Ro­ge­ris Fe­ de­re­ris, švei­ca­rų te­ni­si­ nin­kas, pir­mo­ji pa­sau­lio ra­ke­tė (nuo 2009 m.) .

Skry­dis: spor­ti­nin­kams įmes­ti

Bu­vo su­reng­tos mo­te­rų in­te­lek­to ly­gio var­žy­bos. Jas lai­mė­jo at­si­tik­ti­nių skai­ čių ge­ne­ra­to­rius.

Vardai

RUGPJŪČIO 8-ąją

Rytas

+20

+30

+30

Kad šach­ma­tai – vy­rų žai­di­mas, jau ku­ rį lai­ką ro­do Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je įsi­ kū­ru­si mil­ži­niš­ka šio žai­di­mo len­ta. Nors plas­ti­ki­nė­mis šach­ma­tų fi­gū­ro­mis kvie­ čia­mi pa­žais­ti vi­si, šia ga­li­my­be daž­niau­ siai pa­si­nau­do­ja vy­riš­kos ly­ties at­sto­vai. Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaityte@kl.lt

„Praei­da­ma pa­ste­bė­jau, kad mo­te­ rys tik fi­gū­rė­les pa­kil­no­ja ir nuei­ na“, – juo­kė­si poil­siau­to­ja Ir­ma, at­skleis­da­ma, jog taip da­ro ir pa­ ti. Jos nuo­mo­ne, šach­ma­tų žai­di­ mas dai­lio­sios ly­ties ne­la­bai do­ mi­na, ta­čiau iš ar­čiau ap­žiū­rė­ti šią vie­tą sma­gu.

Idė­jos vie­ną se­na­mies­čio aikš­ čių pa­vers­ti šach­ma­tų žai­di­mo len­ta ini­cia­to­rius Klai­pė­dos mies­ to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys Aud­ rius Vaiš­vi­la pri­pa­ži­no, jog čia žai­ džian­čių mo­te­rų ir jam dar ne­te­ko ma­ty­ti. „Ta­čiau tarp žiū­ro­vų jų vi­ sa­da yra“, – ti­ki­no jis. Pak­lau­sus, ar pa­čiam jau te­ko su­ žais­ti ko­kią par­ti­ją, ta­ry­bos na­rys ap­gai­les­ta­vo, jog kol kas šį žai­di­

Vytauto Petriko nuotr.

mą „žai­džia“ tik aki­mis. „Va­ka­rais praei­da­mas su­skai­čiuo­ju žai­dė­jus ir žvilg­te­liu, ar vi­sos fi­gū­ros vie­to­ je“, – juo­kė­si jis, pri­si­min­da­mas, jog kar­tą čia te­ko ste­bė­ti į Klai­pė­ dą at­plau­ku­sios Ru­si­jos de­le­ga­ci­jos mi­ni šach­ma­tų tur­ny­rą. Nors Mė­si­nin­kų ir Kur­pių gat­vių san­kir­to­je esan­čia­me skve­re šach­ ma­tai gy­ven­to­jus ir mies­to sve­čius džiu­gi­na jau dau­giau nei mė­ne­sį, kol kas nė vie­na fi­gū­ra ne­bu­vo nei pa­vog­ta, nei su­ga­din­ta. Plas­ti­ki­nės fi­gū­ros mies­to biu­ dže­tui kai­na­vo 1 600 li­tų. Jo­mis ant len­tos ga­li­ma žais­ti vi­są pa­rą. Neat­me­ta­ma ga­li­my­bė pa­na­šių pra­mo­gų įreng­ti ir pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je. Mies­to cent­re šach­ma­tais ar šaš­kė­mis ga­li­ma su­loš­ti ir M.Maž­ vy­do alė­jo­je, kur tam pri­tai­ky­ti suo­le­liai. Ta­čiau čia yra tik len­ta, o fi­gū­rė­les ten­ka at­si­neš­ti pa­čiam.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.