2013 08 10 klaipeda internetas

rugpjūčio 10, 2013 Nr. 183 (19 786)

Ka­ro su pi­ra­tais fron­to li­ni­ja nuo So­ma­lio kran­tų slen­ka į Va­ka­rus.

Pasaulis 10p.

www.kl.lt

Kul­tū­riz­mo le­gen­da N.Mur­ni­ko­vie­nė įsi­ti­ki­nu­si – ši san­tuo­ka bus pa­sku­ti­nė.

Vakarė 13p.

Klai­pė­dos džiung­lių pa­vo­jai Neį­pa­rei­go­jan­čių pra­mo­gų su Klai­pė­ dos mer­gi­no­mis ieš­ kan­tys jū­ri­nin­kai tam­pa vie­tos plė­ši­ kų au­ko­mis. Ta­ čiau iki šiol nė vie­nas toks at­ve­jis neiš­ tir­tas, nė vie­ nas ty­ri­mas ne­pra­dė­tas, nes nu­ ken­tė­ju­sie­ji net ne­ su­ge­ba paaiš­kin­ti, ku­rio­je mies­to vie­ to­je bu­vo už­pul­ti.

Kaina 1,60 Lt

„Gy­ve­nu Klai­pė­do­je, nors, kaip juo­kau­ju, šle­pe­tės – Vil­niu­je.“ Uos­to va­do­vui Ar­vy­dui Vait­kui ten­ka nuo­lat kur­suo­ti tarp uos­ta­mies­čio ir sos­ti­nės.

5p.

Ran­ko­se su­lieps­no­jo gin­ta­ras As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Pa­jū­ry­je gin­ta­rą rin­kęs poil­siau­to­ jas at­si­dū­rė li­go­ni­nė­je, kai į gin­ta­rą pa­na­šus ga­ba­lė­lis tie­siog už­si­lieps­ no­jo žmo­gaus ki­še­nė­je ir ap­de­gi­no da­lį kū­no.

Lyg bū­tų api­py­lę ben­zi­nu

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ki­taip nei so­viet­me­čiu

Per pus­me­tį bū­na ma­žiau­siai ke­ li at­ve­jai, kai už­sie­nio jū­ri­nin­kai su­si­vi­lio­ja leng­va­bū­diš­kais san­ty­ kiais su vie­tos mo­te­ri­mis ir skau­ džiai nu­si­vi­lia.

Sche­ma pa­pras­ta. Klai­pė­dos uos­te pri­si­švar­ta­vus už­sie­nio lai­ vui, jū­ri­nin­kai pa­pras­tai at­ran­da lais­vo lai­ko iš­lip­ti į kran­tą, pa­si­ dai­ry­ti po mies­tą, ap­si­ pirk­ti.

4

Vi­liok­lės: prie uos­ta­mies­čio pre­ky­bos cent­rų už­sie­nio jū­ri­nin­kų ty­ko mer­gi­nos, ku­rios nu­vi­lio­ja juos pas

plė­ši­kus.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Žmo­nės pa­sa­ko­jo, kad ato­sto­ga­ vo Lat­vi­jos pa­jū­ry­je. Vaikš­ti­nė­da­ ma pa­jū­riu, šei­ma gro­žė­jo­si jū­ra ir rin­ko gin­ta­ro ga­ba­lė­lius.

Stai­ga už­si­de­gė vy­ro kel­nės, ku­ rių ki­še­nė­je žmo­gus ne­šė­si pa­jū­ry­je ras­tą ak­me­nė­lį. Puo­lęs į jū­rą vy­ras ne­ga­lė­jo nu­mal­šin­ti lieps­nų, at­ro­ dė, kad ko­ja de­ga, lyg bū­tų api­pil­ ta ben­zi­nu.

Apim­tas stip­raus skaus­mo, vy­ ras vis ban­dė už­ge­sin­ti ug­nį del­nu, ta­čiau jam nu­de­gė ne tik ko­ja, bet ir ran­ka.

2

Pa­lan­gos sim­bo­liai ne­rims­ta Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Prie įva­žos į Pa­lan­gą iš­si­ri­kia­vu­ sios ir būs­tus iš­si­nuo­mo­ti siū­lan­ čios „mo­čiu­tės“ ta­po sa­vo­tiš­ku ku­ ror­to sim­bo­liu. Pa­gal jų skai­čių ga­ li­ma spręs­ti, kiek va­sa­ros sos­ti­nė­ je yra žmo­nių.

Klien­tų ieš­ko­da­vo sto­ty­je

Gau­dy­ti klien­tus pa­ke­lė­je, ku­ror­to priei­go­se būs­tų nuo­mo­to­jai pra­dė­ jo prieš ge­rą de­šimt­me­tį.

Nuo vai­kys­tės Pa­lan­go­je gy­ve­ nan­tis bu­vęs gel­bė­to­jų va­do­vas Jo­ nas Vi­ge­lis pa­sa­ko­jo, kad anks­čiau „mo­čiu­čių“ čia ne­bū­da­vo. „Būs­tų nuo­mo­to­jai poil­siau­to­ jų lauk­da­vo au­to­bu­sų sto­ty­je. Sa­ vo pa­slau­gas siū­ly­da­vo iš au­to­bu­sų iš­li­pu­siems žmo­nėms. Tais lai­kais ne­daug kas tu­rė­jo au­to­mo­bi­lius, tad būs­tų nuo­mo­to­jams ne­la­bai bū­da­vo ak­tua­lu sto­vė­ti pa­ke­lė­je“, – pa­sa­ko­jo pa­lan­giš­kis. J.Vi­ge­lis pri­si­mi­nė, kad ir pa­ts, bū­da­mas vai­kas, ei­da­vo už­si­dirb­ti.

2

Lai­kas: būs­tų nuo­mo­to­jai prie įva­žos į Pa­lan­gą pra­dė­jo sto­vė­ti prieš ge­rą de­šimt­m e­tį.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

2

šeštadienis, rugpjūčio 10, 2013

miestas

Pa­lan­gos sim­bo­liai ne­rims­ta

Pa­gal­vės mo­kes­tis negąsdina

Au­to­bu­sų sto­ty­je lauk­ 1 da­vo poil­siau­to­jų ir siū­ ly­da­vo pa­neš­ti la­ga­mi­nus iki gy­ve­

na­mo­sios vie­tos. „Už to­kias pa­slau­gas gau­da­vo­me ka­pei­kų. Tais lai­kais di­džią­ją da­lį poil­siau­to­jų su­da­rė žy­dai. Jie ap­ si­sto­da­vo cent­ri­nė­je da­ly­je – nuo Vy­tau­to gat­vės jū­ros pu­sės link“, – tvir­ti­no pa­lan­giš­kis.

Nuo­mo­to­jai ta­po ma­to­mes­ni

Anot J.Vi­ge­lio, vie­ti­nės mo­čiu­tės poil­siau­to­jams ir pie­tus vir­da­vo. Šie iš ry­to išei­da­vo į plia­žą, o vi­ dur­die­nį grįž­da­vo pa­val­gy­ti. Pa­ va­ka­riais – apie 17 val. poil­siau­to­ jai vėl su­kda­vo į pa­plū­di­mį. „Tais lai­kais bu­vo kur kas ma­žes­ni tu­ris­tų srau­tai. Nuo­mo­to­jų taip pat bu­vo ne­daug. Ne­bu­vo tiek bu­tų pri­ sta­ty­ta“, – pa­ste­bė­jo pa­lan­giš­kis.

Da­bar būs­tų nuo­mo­to­jai sa­vo pa­ slau­gas siū­lo įvai­rio­se vie­to­se. Kaip ir se­niau, da­lis pa­lan­giš­kių klien­tus gau­do au­to­bu­sų sto­ty­je. At­vy­ki­mo aikš­te­lė­je poil­siau­to­jus ir da­bar pa­ si­tin­ka bū­rys mo­te­rų. Iš­li­pus iš au­ to­bu­so, iš kar­to klau­sia­ma, ar ne­ rei­kės gy­ve­na­mo­jo plo­to.

Pa­ke­lė­je sto­vin­tys nuo­mo­to­jai per pa­sta­ruo­sius me­tus iš­to­bu­lė­jo – sten­gia­si tap­ti kuo ma­to­mes­ni.

Nus­te­bęs už­sie­nie­tis vie­no vers­li­nin­ko pa­ klau­sė, ko­dėl to­kios se­nos pro­sti­tu­tės sto­ vi pa­ke­lė­je.

Mo­te­rų su skel­bi­mais ran­ko­se gre­tas pa­pil­dė au­to­mo­bi­liai, ant ku­rių su­mon­tuo­tos rek­la­mi­nės iš­ ka­bos apie nuo­mo­ja­mus bu­tus. Be to, klien­tų jie lau­kia ge­ro­kai nu­to­lę nuo ku­ror­to pra­džios ženk­lo.

Ma­sė: pa­gal­vės mo­kes­tis poil­siau­to­jų įpro­čių ne­kei­čia – įsi­bė­gė­jus va­sa­rai Pa­lan­ga tam­pa žmo­nių knibž­dė­ly­ne.

Dau­giau nei me­tus Pa­lan­go­je gy­vuo­jan­ tis pa­gal­vės mo­kes­tis jau už­dir­bo treč­da­ lį šie­met pla­nuo­ja­mos su­rink­ti su­mos.

Per pus­me­tį į ku­ror­to biu­dže­tą pri­kap­sė­jo kiek dau­giau nei 180 tūkst. li­tų.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bės Rink­lia­vų sky­riaus vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės As­tos Mord­vi­nu­kie­nės duo­me­ni­ mis, per pir­muo­sius še­šis šių me­tų mė­ne­sius re­kor­dų ne­pa­siek­ta.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pagalvės mokesčio Pa­lan­goje surinkta: Sau­sį – 12,7 tūkst. li­tų Va­sa­rį – 12,3 tūkst. li­tų Ko­vą – 14,7 tūkst. li­tų Ba­lan­dį – 15,4 tūkst. li­tų Ge­gu­žę – 32,8 tūkst. li­tų Bir­že­lį – 96,3 tūkst. li­tų

kie­nės tei­gi­mu, pa­gal­vės mo­kes­ tį šie­met dek­la­ra­vo 130 ju­ri­di­nių ir 930 fi­zi­nių as­me­nų, pa­ly­gi­ni­mui per­nai – 135 ju­ri­di­niai ir 910 fi­zi­ nių as­me­nų.

Ran­ko­se su­lieps­no­jo gin­ta­ras 1

Dėl del­nų ir ko­jų odos nu­de­gi­mo vy­riš­kiui te­ ko kreip­tis į me­di­kus.

Pa­lai­kė pro­tes­tuo­to­jais

Pa­lan­gos tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Egi­di­ja Smi­lin­gie­nė tvir­ti­no, kad pa­ke­lė­je sto­vin­tys būs­tų nuo­mo­ to­jai tu­ris­tų jau ne­bes­te­bi­na. „Da­bar vi­si apie juos ži­no. Tu­ris­ tai net pa­tys kar­tais mū­sų pa­klau­ sia, kur jos sto­vi. Jo­kios nuo­sta­bos ne­bė­ra. Gal pra­džio­je su­lauk­da­vo­ me klau­si­mų, ko­dėl ties žmo­nės pro­tes­tuo­ja, bet ir tai juo­kais“, – tvir­ti­no pa­va­duo­to­ja.

Pa­lan­go­je iš lū­pų į lū­pas dar da­ bar sklan­do prieš dau­ge­lį me­tų nu­ ti­ku­si is­to­ri­ja, kai nu­ste­bęs už­sie­ nie­tis vie­no vers­li­nin­ko pa­klau­sė, ko­dėl čia to­kios se­nos pro­sti­tu­tės sto­vi pa­ke­lė­je.

Da­bar jau nie­kas ne­pa­sa­kys, ar ku­ror­to sve­čias taip juo­ka­vo, ar do­ mė­jo­si rim­tai.

Pa­gal mies­to priei­go­se sto­vin­čių „mo­čiu­čių“ skai­čių ga­li­ma spręs­ti, kiek žmo­nių yra Pa­lan­go­je. „Pa­tys pa­ke­lė­je sto­vin­tys nuo­ mo­to­jai yra pa­sa­ko­ję, kad jų būs­ tai to­lė­liau nuo jū­ros. Va­di­na­si, jei uži­ma­mi ir šie būs­tai, Pa­lan­ga tik­rai bū­na pil­na“, – sam­pro­ta­vo E.Smi­lin­gie­nė.

Dau­giau­siai įplau­kų šie­met su­ lauk­ta bir­že­lį – per 96 tūkst. li­tų, ir tai yra pa­na­ši su­ma kaip per­nai (kiek dau­giau nei 83 tūkst. li­tų). Pa­teik­ ti praė­ju­sio mė­ne­sio duo­me­nų sa­ vi­val­dy­bės at­sto­vė kol kas ne­ga­lė­jo.

Ta­čiau nea­be­jo­ti­nai lie­pą ir rugp­jū­ tį ku­ror­tas tu­rė­tų už­dirb­ti kur kas

dau­giau lė­šų, ka­dan­gi bū­tent šiais mė­ne­siais įpras­tai su­lau­kia­ma di­ džiau­sių poil­siau­to­jų srau­tų.

Pa­sak A.Mord­vi­nu­kie­nės, iš vi­so šie­met ti­ki­ma­si su­rink­ti apie 600 tūkst. li­tų pa­gal­vės mo­kes­čio.

Vie­ti­nė rink­lia­va – pri­va­lo­ma 1 li­to įmo­ka už as­me­niui su­teik­tą vie­ną nak­vy­nę – įves­ta nuo praė­ ju­sių me­tų bir­že­lio 1-osios.

Nuo šio mo­kes­čio at­lei­džia­mi li­go­niai, ku­riems me­di­ci­ni­nės rea­ bi­li­ta­ci­jos pa­slau­gos ap­mo­ka­mos iš Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­ mo fon­do, vai­kams iki 10 me­tų, taip pat ne­pil­na­me­čiams, be­si­gy­ dan­tiems rea­bi­li­ta­ci­jos sa­na­to­ri­jo­je „Pa­lan­gos gin­ta­ras“. A.Mord­vi­nu­

Che­mi­nio gink­lo li­ku­čiai?

Poil­siau­to­jams ki­lo min­tis, kad jie ra­do nuo ka­ro lai­kų jū­ros dug­ ne gu­lin­čio ir ban­gų mū­šos į kran­ tą iš­ri­den­to fos­fo­ro. Esą nuo ka­ro lai­kų ne­spro­gu­sio­se bom­bo­se, ku­ rios bu­vo pri­pil­dy­tos fos­fo­ro, ga­lė­ jo nuo ko­ro­zi­jos at­si­ras­ti ert­mių, ir nuo­din­ga me­džia­ga pa­te­ko į jū­rą.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bal­ti­jos pa­jū­rio ap­lin­kos ty­ri­mų ir pla­na­ vi­mo ins­ti­tu­to moks­lo dar­buo­to­ jas Al­ber­tas Bi­ti­nas pri­si­mi­nė, jog pa­na­šią is­to­ri­ją jau yra gir­dė­jęs. „Prieš daug me­tų man te­ko gir­ dė­ti, kad nuo ne­va į gin­ta­rą pa­na­ šaus ga­ba­lė­lio nu­ken­tė­jo žmo­gus.

So­vie­ti­niais lai­kais apie tai nie­kas ne­kal­bė­da­vo, vis dėl­to, ma­tyt, tai kar­to­ja­si. Aš ne­ma­nau, jog fos­fo­ras su­si­da­rė gam­ti­niu po­žiū­riu, ma­ny­ čiau, kad tai – che­mi­nio gink­lo pa­ sek­mė“, – tei­gė Al­ber­tas Bi­ti­nas.

Jis aiš­ki­no, kad jū­ros dug­ne iš tie­sų ga­li bū­ti įvai­riau­sių che­mi­ nių jun­gi­nių. „Kel­čiau ver­si­ją, jog na­tū­ra­liu bū­du ne­pa­gei­dau­ja­mų che­mi­nių me­džia­gų ne­tu­rė­tų bū­ti“, – sam­ pro­ta­vo spe­cia­lis­tas.

Pa­vo­jus vai­kams

O ins­ti­tu­to vy­res­ny­sis moks­lo dar­ buo­to­jas Ne­ri­jus Bla­žaus­kas net ne­nus­te­bo iš­gir­dęs apie poil­siau­ to­jo ki­še­nė­je už­si­de­gu­sį į gin­ta­rą pa­na­šų ga­ba­lė­lį. „Taip nu­tin­ka ne­tgi daž­nai.

Prob­le­ma ta, kad ne gin­ta­rą, o fos­ fo­ro ga­ba­lė­lį žmo­gus įsi­ki­šo į ki­ še­nę. Kai bū­na di­de­lis vė­jas, ban­ ga­vi­mas, štor­mas, to­kių at­ve­jų pa­si­tai­ko. Tie­sa, dau­giau to­kių nu­ ti­ki­mų – Lat­vi­jos pa­jū­ry­je“, – aiš­ ki­no N.Bla­žaus­kas Fos­fo­ras yra itin tok­siš­kas ir tie­ siog jį pa­lie­tus ga­li su­trik­ti or­ga­nų veik­la. „Jis už­si­de­ga jau nuo žmo­gaus kū­no tem­pe­ra­tū­ros. Pa­šil­džius to­kį ga­ba­lė­lį, bus gy­va lieps­na. Tuo me­ tu de­ga ne de­guo­nis, o pa­ts fos­fo­ras, to­dėl žmo­gus nie­kaip ne­ga­lė­jo už­ ge­sin­ti lieps­nos. Van­de­niu jo neuž­ ge­sin­si“, – ti­ki­no spe­cia­lis­tas.

N.Bla­žaus­kas pa­ste­bė­jo, kad gin­ ta­ro ga­ba­lė­lį nuo fos­fo­ro sun­ku at­ skir­ti. „Fos­fo­ras ga­li bū­ti gel­to­nos spal­ vos, to­dėl žmo­nėms jis pa­na­šus į gin­ta­rą. Ta­čiau jo kie­tu­mas ki­ toks, nors ne­pa­ty­ręs žmo­gus ne­ ži­nos. Tai dau­giau amor­fi­nė ma­ sė“, – kal­bė­jo moks­lo dar­buo­to­jas.

N.Bla­žaus­kas per­spė­jo, kad fos­fo­

Pa­vo­jai: pra­mo­ga ta­pęs gin­ta­ro rin­ki­mas ga­li bū­ti pa­vo­jin­gas – gin­ta­

ro ne­pa­žįs­tan­tys poil­siau­to­jai nu­de­gė nuo fos­fo­ro ga­ba­lė­lio.

ro ga­ba­lė­lis ga­li bū­ti la­bai pa­vo­jin­ gas ma­žam vai­kui.

Lie­tu­viš­kas pa­jū­ris – šva­rus

Prieš ke­le­tą me­tų Vo­kie­ti­jo­je bu­vo ki­lu­sios dis­ku­si­jos, ar rei­kė­tų už­ draus­ti poil­siau­to­jams rink­ti gin­ ta­rą po to, kai Uz­na­mo sa­lo­je pa­si­ kar­to­jo ke­li nu­de­gi­mų nuo fos­fo­ro at­ve­jai. Ži­no­mas gin­ta­ro rin­kė­jas Igo­ris Os­nač ti­ki­no, jog Lie­tu­vos pa­jū­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ry­je nė­ra ap­ti­kęs fos­fo­ro. „Gir­ dė­jau, kad Lat­vi­jo­je taip nu­tin­ka.

Pa­tar­č iau žmo­n ėms pir­m a ge­ rai pa­žin­ti gin­ta­rą, ta­da jie neims į ran­kas bet ko“, – tvir­ti­no spe­ cia­lis­tas.

Spe­cia­lis­tai ir pa­tys sun­kiai ga­li at­skir­ti fos­fo­ro ga­ba­lė­lius nuo gin­ ta­ro, to­dėl veiks­min­gas vie­nin­te­lis pa­ta­ri­mas – gin­ta­ro mė­gė­jams ra­ di­nius dė­ti ne į ki­še­nę, o ko­kią nors dė­žu­tę.

3

šeštadienis, rugpjūčio 10, 2013

miestas Su­čiu­po vagį

nu­si­lei­do ni­diš­kiams

Ket­vir­ta­die­nį va­ka­re Tai­kos pro­ spek­te ke­lių po­li­ci­nin­kai su­lai­ kė 34 me­tų Meln­ra­gės gy­ven­ to­ją, ku­ris ap­si­vo­gė vais­ti­nė­je.

Bėg­da­mas va­gis iš­me­tė ne­ma­ žai pa­grob­tų kre­mo bei se­ru­ mo pa­kuo­čių. Vais­ti­nei pa­da­ry­ ta 2,6 tūkst. li­tų ža­la. Įta­ria­ma­ sis yra pri­klau­so­mas nuo nar­ ko­ti­kų. Jis už­da­ry­tas į areš­ti­nę.

Smil­ty­nė­je va­kar vy­ku­sio­se gel­ bė­to­jų var­žy­bo­se nu­ga­lė­jo ne­ rin­giš­kiai. Jo­se da­ly­va­vo trys ko­man­dos. Dvi klai­pė­die­čių – Smil­ty­nės bei Meln­ra­gės-Gi­ru­lių ir ne­rin­giš­kių. Gel­bė­to­jai var­žė­ si 5 rung­ty­se. Toks tur­ny­ras pa­ jū­ry­je or­ga­ni­zuo­ja­mas jau tre­ čią kar­tą. No­ri­ma, kad tai tap­ tų tra­di­ci­ja.

Į Jo­niš­kės ka­pi­nes va­žiuos ki­taip Po Žo­li­nės klai­pė­ die­čiams į Jo­niš­ kės ka­pi­nes teks va­ žiuo­ti ki­taip. Dėl re­ konst­ruk­ci­jos bus už­da­ry­ta Jo­niš­kės gat­vės da­lis nuo Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nės ko­le­gi­jos iki ka­ pi­nių. m.skiriute@kl.lt

Po­ky­čiai: už­da­rius eis­mą Jo­niš­kės gat­vės da­ly­je nuo Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos, au­to­bu­sai į ka­pi­nes

ke­lei­vius veš iš Mo­kyk­los gat­vė­je esan­čios „Ver­pė­jų“ sto­te­lės.

Da­bar į Jo­niš­kės ka­pi­nes no­rin­tys pa­tek­ti klai­pė­die­čiai 17 ar­ba 18-ojo marš­ru­to au­to­bu­sais at­va­žiuo­da­ vo iki Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­ le­gi­jos. Ta­da jie tu­rė­da­vo per­sės­ti į 18A marš­ru­to ma­žą­jį au­to­bu­siu­ ką, ku­ris ne­mo­ka­mai re­mon­tuo­ja­ mu Jo­niš­kės gat­vės ruo­žu nu­vež­ da­vo iki ka­pi­nių. „Eis­mo są­ly­gos su­dė­tin­gos, bet ga­lė­da­vo­me va­žiuo­ti. De­rin­da­vo­mės prie ke­li­nin­kų, o šie prie mū­sų. Ta­ čiau su­pran­ta­me, kad rei­kia už­baig­ ti gat­vės re­mon­tą, o tam gat­vę rei­kia per­kas­ti“, – tei­gė di­rek­to­rius.

Už­da­rius Jo­niš­kės gat­vės da­

Gy­ven­to­jai prie Jo­ niš­kės ka­pi­nių bus pri­ve­ža­mi iš ki­tos pu­sės. lį nuo Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­ le­gi­jos iki ka­pi­nių, 18A marš­ru­ to au­to­bu­sas į ka­pi­nes iš­va­žiuo­tų ne iš „Pau­pių“ sto­te­lės, o iš Mo­ kyk­los gat­vė­je esan­čios „Ver­pė­jų“ sto­te­lės. „Gy­ven­to­jai prie Jo­niš­kės ka­pi­ nių bus pri­ve­ža­mi iš ki­tos pu­sės“,

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

– tvir­ti­no va­do­vas. Ap­sisp­ręs­ ta, kad Jo­niš­kės gat­vės da­lis nuo Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos iki ka­pi­nių bus už­da­ry­ta rugp­jū­ čio 16-ąją.

Iš Mo­kyk­los gat­vė­je esan­čios „Ver­pė­jų“ sto­te­lės klai­pė­die­čiai į Jo­niš­kės ka­pi­nes bus ve­ža­mi apie po­rą sa­vai­čių. Tiek bus už­da­ry­ta gat­vės da­lis. Į mi­nė­tą sto­te­lę ga­ li­ma at­va­žiuo­ti 2, 15, 15A, 18-ojo marš­ru­to au­to­bu­sais.

Sto­te­lė­je dirbs ir įstai­gos „Klai­ pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ dar­ buo­to­jas, ku­ris in­for­muos, kaip nu­ va­žiuo­ti į Jo­niš­kės ka­pi­nes.

Mies­to cent­re re­mon­tuos tra­sas Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je at­nau­jin­ta jau pu­sė šie­met re­konst­ruo­ti nu­ma­ty­tų ši­ lu­mos tink­lų. Ki­tą sa­vai­tę dar­bai iš pie­ti­nės mies­to da­lies per­si­kels į cent­rą.

Ši­lu­mos tra­sos at­nau­ji­na­mos vi­sa­ me mies­te.

Re­konst­ruo­ja­mos ir ma­gist­ra­lės, ir kvar­ta­li­niai tink­lai.

Dar­bai šią sa­vai­tę vy­ko pie­ti­nė­ je uos­ta­mies­čio da­ly­je. Iš vi­so šie­ met bus at­nau­jin­ta 5,172 ki­lo­met­ro tra­sų. Se­ni vamz­džiai bus pa­keis­ti nau­jais be­ka­na­liais, iš anks­to izo­ liuo­tais. Šie­met tink­lų re­konst­ruk­ci­ja kai­ nuos 9 mln. li­tų be pri­dė­ti­nės ver­ tės mo­kes­čio. Tra­sų kei­ti­mas bus fi­nan­suo­ja­mas bend­ro­vės „Klai­ pė­dos ener­gi­ja“ lė­šo­mis.

Tink­lai, ku­riuos rei­kia at­nau­jin­ ti, pa­si­rink­ti pa­gal ke­lis kri­te­ri­jus.

Mo­de­lis. Uos­ta­mies­t į ap­lan­kęs ir Jū­ ros šven­tės me­tu pri­sta­ty­tas su­skys­ tin­t ų­jų gam­t i­n ių du­jų lai­vo-sau­g yk­ los „In­de­pen­den­ce“ mo­de­l is iš­ke­l ia­ vo į Vil­nių. Nuo va­kar jis eks­po­nuo­ja­ mas pre­zi­den­tū­ro­je. Čia su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų lai­vo-sau­gyk­los ma­žą­ją ver­si­ją bus ga­li­ma pa­žiū­rė­ti iki rugp­jū­ čio 23 die­nos. Šven­tė. Šian­dien 12 val. Gargž­dų kraš­ to mu­z ie­jaus fi­l ia­le Dre­ver­no­je – J.Gi­ žo et­nog­ra­fi ­nė­je so­dy­bo­je vyks edu­ ka­ci­n is ren­g i­nys „Lai­va­d ir­bio die­na“.

Tai tra­di­ci­ja tam­pan­tis ren­gi­nys – vyk­ do­mo pro­jek­to „Da­rau lai­ve­l į, mez­g u tink­le­l į“ da­lis.

Mil­da Ski­riu­tė

Va­kar spe­cia­li ko­mi­si­ja bu­vo nu­vy­ ku­si į vie­tą ir spren­dė, kaip rei­kės or­ga­ni­zuo­ti eis­mą, už­da­rius mi­nė­ tą Jo­niš­kės gat­vės da­lį, kad kil­tų kuo ma­žiau ne­pa­to­gu­mų ke­lei­viams.

Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­ rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis pa­sa­ko­jo, kad Jo­niš­kės gat­vės da­lies nuo Mo­ kyk­los gat­vės iki ka­pi­nių būk­lė dar yra pa­ten­ki­na­ma.

Su­dė­tin­ges­nė si­tua­ci­ja yra nuo Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos pu­sės. „Čia pra­si­dė­jo ke­lio pa­grin­do su­tvir­ti­ni­mo dar­bai. Gat­vę no­ri­ ma per­kas­ti. Neiš­ven­gia­mai čia rei­kės už­da­ry­ti eis­mą“, – tvir­ti­no va­do­vas.

Dienos telegrafas

Vie­nas jų – nu­sta­ty­ti de­fek­tai hid­ rau­li­nių pa­tik­rių me­tu. Ypač pra­ sta tink­lų būk­lė yra mies­to cent­re, nuo Bir­žos til­to į šiau­rę. Čia jie yra vie­ni se­nes­nių. Įmo­n ės „Klai­p ė­d os ener­g i­ja“ Ši­lu­mos tie­ki­mo tar­ny­bos va­do­ vo pa­va­duo­to­jas Arū­nas Sma­gu­ ris tvir­ti­no, kad šio­je te­ri­to­ri­jo­je dar­bai tu­rė­tų pra­si­dė­ti ki­tą sa­ vai­tę. „Di­džiau­si dar­bai bu­vo at­lie­ka­ mi pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je. Cent­ re jie nė­ra to­kio di­de­lio mas­to. Ten re­mon­tuo­ja­mi kvar­ta­li­niai tink­lai.

Ta­čiau ky­la ki­to­kių pro­ble­mų: sau­ go­ma te­ri­to­ri­ja, siau­ros gat­ve­lės“, – tvir­ti­no pa­va­duo­to­jas.

Tra­sos mies­to cent­re bus re­mon­ tuo­ja­mos Šau­lių, Vil­ties, S.Dau­ kan­to gat­vė­se.

Nu­ma­to­ma, kad tink­lų re­konst­ ruk­ci­ja vyks iki spa­lio. Dėl tra­sų at­ nau­ji­ni­mo kai ku­riems var­to­to­jams ga­li bū­ti lai­ki­nai nu­trauk­tas karš­to van­dens tie­ki­mas. Iš vi­so Klai­pė­

San­tuo­kos. Šian­dien Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­ gist­ra­ci­jos sky­riu­je tuok­sis 24 po­ros. Žie­dus su­mai­nys Sa­fi­ra Dol­bi­lo­va ir Ser­gej Drob (10.30 val.), Ka­ri­na Ro­di­ na ir Ma­rius Lu­čins­kas (10.40 val.), In­ ga Damb­raus­kie­nė ir Min­dau­gas Moc­ kus (10.50 val.), Ode­ta Di­liau­tai­tė ir Ed­ mun­das Ra­ma­naus­kas (11.10 val.), Li­na Po­po­va ir Ro­ber­tas Moc­kus (11.30 val.), Vik­to­ri­ja Bič­kai­ty­tė ir Ul­dis Hin­cen­ bergs (11.40 val.), Sand­ra Za­ka­ry­tė ir Si­ gi­tas Gi­ka­ras (11.50 val.), Ma­ri­ja Epo­va ir Mar­ty­nas Za­lec­kis (12 val.), Ie­va Gu­de­ ly­tė ir Min­dau­gas Agur­kis (12.10 val.), Go­da Bar­šaus­kai­tė ir Si­mas Ged­vi­las (12.20 val.), Vik­to­ri­ja Ston­ku­tė ir An­ton Gu­zen­kov (12.30 val.), Kris­ti­na Pro­ko­ po­vič ir Va­dim Ku­del­ko (12.40 val.), Ne­ rin­ga Vait­ku­tė ir Ed­ga­ras Mi­luš­ki­nas (14 val.), Ves­ta Ba­bi­lė ir Vy­tau­tas Ba­ne­ vi­čius (14.10 val.), Ma­ri­na Za­gi­dul­li­na ir And­rej Tre­fi­lov (14.20 val.), Na­tal­ja Koš­ ki­na ir Ni­ki­ta Iva­nov (14.30 val.), Ol­ga So­lov­jo­va ir Rus­lan Du­cho­vič (15 val.), Mo­ni­ka Za­gai­no­va ir Pa­vel Se­mia­ni­kov (15.10 val.), Ja­ros­la­va Da­ni­šur­ko ir Sva­ jū­nas Rau­chas (15.20 val.), Iri­na Po­ciū­ tė ir And­rie­jus Ču­pi­nas (15.30 val.), Dia­ na Ur­ba­na­vi­čiū­tė ir Man­tas Al­sei­ka (16 val.), Dai­va Bub­liaus­kai­tė ir To­mas Ja­se­ vi­čius (16.10 val.), Jo­lan­ta Tar­vy­die­nė ir Gin­tau­tas Dar­gis (16.20 val.), Ind­rė Buk­ čiu­tė ir To­mas Šiau­lys (16.40 val.).

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 6 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Klav­d i­ja Gruz­de­ va (g. 1930 m.), Mor­ta But­k ie­nė (g. 1931 m.), Va­le­rij Tro­fi­mi­šin (g. 1951 m.), Ade­ lė Oku­li­čie­nė (g. 1933 m.), Sta­nis­lo­vas Drun­ge­las (g. 1935 m.), Al­vi­na Ana­chi­ na (g. 1935 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Va­le­rij Tro­fi ­mi­šin, ry­toj – Al­vi­na Ana­ chi­na, Ka­zi­mie­ras Ši­las.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai.

do­ji­mo lai­kas yra 30 me­tų. Ši­lu­mos tink­lų re­konst­ruk­ci­ją įmo­nė „Klai­ pė­dos ener­gi­ja“ vyk­do kas­met.

Grei­to­j i. Va­kar iki 15 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 60 iš­kvie­ ti­mų.

Dar­bai: šią sa­vai­tę tra­sos bu­vo at­nau­ji­na­mos pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je.

do­je yra apie 210 ki­lo­met­rų cent­ ra­li­zuo­to ši­lu­mos tie­ki­mo tink­lų. Iš jų at­nau­jin­ta treč­da­lis. Tink­lų nau­

4

šeštadienis, rugpjūčio 10, 2013

miestas

Klai­pė­dos džiung­lių pa­vo­jai Ne­re­tai dau­ge­lis jų sva­ 1 jo­ja apie lais­vą mei­lę, ku­rią kad ir Pie­tų Ame­ri­kos uos­

tuo­se pa­pras­tai ras­ti – jo­kia pro­ ble­ma. Šiais lai­kais Klai­pė­do­je si­tua­ci­ja kiek ki­to­kia, nei bu­vo so­viet­me­čiu.

Ta­čiau šią ni­šą už­pil­dė ki­to po­bū­ džio veik­la. Ži­no­da­mi in­ty­mų po­rei­kį, vie­ tos nu­si­kal­tė­liai imi­tuo­ja šią veik­ lą, ku­ri bai­gia­si ne sek­su, o api­ plė­ši­mu.

Vis dėl­to at­si­ran­da klai­pė­die­čių, ku­rie at­vy­kė­lius ge­ra­no­riš­kai per­ spė­ja. „Di­džio­ji da­lis už­sie­nio jū­ri­nin­ kų pas mus at­vyks­ta pir­mą kar­tą.

Mū­sų cent­ro dar­buo­to­jai su jais su­si­tin­ka ir ne pa­slap­tis, jog daž­ nai su­lau­kia­me klau­si­mų, kur ras­ ti mer­gi­nų. O dar opes­nė pro­ble­ma yra pas mus vei­kian­ti nu­si­kals­ta­ ma gau­ja, ku­ri to­kiais už­sie­nie­čiais nau­do­ja­si. Bu­vo at­ve­jis, kai ant to kab­liu­ko už­ki­bo net lai­vo ka­pi­to­ nas“, – pa­sa­ko­jo Jū­ri­nin­kų cent­ro va­do­vas Al­gir­das Gry­bas.

Puo­la lyg į pink­les

Iš­li­pę į kran­tą už­sie­nie­čiai pa­ pras­tai atei­na į Jū­ri­nin­kų cent­ rą („Seamen‘s club“), esan­tį Ag­ luo­nos gat­vė­je. Ten tu­ri ga­li­my­bę ne­mo­ka­mai pa­si­nau­do­ti in­ter­ne­ tu, skai­tyk­los pa­slau­go­mis, pa­ bend­rau­ti.

Iš Jū­ri­nin­kų cent­ro at­vy­kė­liai trau­kia į pre­ky­bos cent­rus. Prie vie­no jų ir ty­ko pa­vo­jai.

Ten jau lū­ku­riuo­ja mer­gi­nos, ku­ rios ap­si­me­ta pro­sti­tu­tė­mis. Jos pa­pras­tai nu­vi­lio­ja už­sie­nie­tį į pri­ va­tų bu­tą, ku­ria­me vie­to­je ža­dė­tų ma­lo­nu­mų jū­ri­nin­ką pa­si­tin­ka vy­ rai, ap­si­gink­la­vę pei­liais, ir sve­čius nu­ren­gia iki apa­ti­nių. „Jie verk­da­mi grįž­ta į Jū­ri­nin­ kų cent­rą, mes iš­kvie­čia­me po­li­ ci­ją, su­ra­šo­mas pro­to­ko­las, ir vis­ kas, nes lai­vas tu­ri iš­plauk­ti jau ki­tą die­ną. Ir to­kie at­ve­jai yra ne vie­nas ki­tas“, – tei­gė A.Gry­bas.

4 tūkst. do­le­rių, du pil­ni pir­ki­ nių krep­šiai, auk­si­nės gran­di­nė­

Komentaras

lės, laik­ro­džiai, ver­tin­ges­ni rū­bai, ne­šio­ja­ma­sis kom­piu­te­ris. Tiek iš kar­to pra­ra­do tur­kas, pa­ti­kė­jęs, kad už ke­lias­de­šimt do­le­rių Klai­pė­do­je ga­li nu­si­pirk­ti mo­te­rį.

Ki­nai, fi­li­pi­nie­čiai, in­do­ne­zie­čiai, tur­kai, kroa­tai, ku­rie ne­nu­tuo­kia mū­sų kraš­to gy­ven­to­jų men­ta­li­te­ to, ly­gi­na jį su Pie­tų Ame­ri­kos ša­ li­mis ir pa­kliū­va į bė­dą. „Jie ne­ga­li įsi­są­mo­nin­ti, kad čia vis dėl­to yra Eu­ro­pa, ma­žas kraš­ tas, ne Bra­zi­li­ja ir ne Ve­ne­sue­la, kur sek­so in­dust­ri­ja yra pla­čiai iš­vys­ty­ ta. Mes vi­so­mis iš­ga­lė­mis sten­gia­ me juos ap­sau­go­ti nuo tų ne­ma­lo­ nu­mų, bet net po to­kių paaiš­ki­ni­mų jie vis tiek pa­puo­la į tas pink­les“, – tvir­ti­no A.Gry­bas.

To­bu­las mo­de­lis

Mer­gi­nų tiks­las – kad jū­ri­nin­kai pa­ti­kė­tų, jog dėl in­ty­mių pa­slau­gų su­de­rė­ta. Ta­da už­sie­nie­tis ve­ža­ mas į bu­tą, bend­ra­bu­čio kam­ba­rį ar net į ba­rą. Po vis­ko už­sie­nie­tis net ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kur tai įvy­ko, nes ne­pa­žįs­ta­mas mies­tas jam tar­ si la­bi­rin­tas. „Ba­re bu­vo at­ve­jis, kai prie jū­ ri­nin­ko priė­jo vie­ti­nis jau­nuo­lis ir pra­dė­jo ka­bi­nė­tis, ko­dėl jis čia su jo mer­gi­na gir­tuok­liau­ja. Vis­kas bai­ gė­si api­plė­ši­mu“, – pa­sa­ko­jo vie­no įvy­kio liu­di­nin­kė. „Kai iš­kvies­da­vo­me po­li­ci­ją ir jie kar­tu ban­dy­da­vo ras­ti bu­tą, ku­ria­ me įvy­ko nu­si­kal­ti­mas, vis­kas baig­da­vo­si ne­sėk­me, nes at­vy­kė­liai net neat­si­min­da­vo, ku­ria­me aukš­ te bu­vo tas bu­tas. Jū­ri­nin­kai bū­ da­vo su­krės­ti ir šo­ki­ruo­ti. Jie aiš­ kin­da­vo, kad tuo me­tu svar­biau­sia jiems at­ro­dė lik­ti gy­viems“, – tvir­ ti­no A.Gry­bas.

Plė­ši­kai pa­pras­tai iš­kvies­da­vo tak­si ar duo­da­vo 10 li­tų, kad sve­ čias grįž­tų į lai­vą. Ar tak­sis­tai nė­ ra nu­si­kal­tė­lių bend­ri­nin­kai, ir­gi ne­ga­li­ma įro­dy­ti, nes jie tei­gė, kad ga­vo iš­kvie­ti­mą ir at­vy­ko.

Ro­do nuo­trau­kas ir įspė­ja

„Mums pa­vy­ko jas nu­fo­tog­ra­fuo­ ti ir da­bar tų mer­gi­nų nuo­trau­kas

Pet­ras Be­kė­ža

Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos va­do­vas

N Pers­pė­ji­mas: Jū­ri­nin­kų cent­ro va­do­vas A.Gry­bas tei­gė, kad at­vy­ku­

siems jū­ri­nin­kams pa­ro­do mer­gi­nų nuo­trau­kas ir įspė­ja su jo­mis ne­ pra­si­dė­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ro­do­me kiek­vie­nam at­vy­ku­siam jū­ri­nin­kui, įspė­da­mi, kad su jo­mis ne­su­si­dė­tų. Nors kai ku­riais at­ve­ jais jos net pri­si­sta­to, kad yra Jū­ri­ nin­kų cent­ro dar­buo­to­jos. Tai yra tik­rai di­de­lė pro­ble­ma“, – tei­gė A.Gry­bas.

Al­gir­das Gry­bas:

Dar opes­nė pro­ble­ ma yra pas mus vei­ kian­ti nu­si­kals­ta­ma gau­ja, ku­ri to­kiais už­sie­nie­čiais nau­do­ja­si.

Iden­ti­fi­kuo­ti tų mo­te­rų kol kas ne­pa­vy­ko. Ta­čiau kri­mi­na­li­nės po­ li­ci­jos pa­rei­gū­nai vie­ną jų vis dėl­ to at­pa­ži­no. Tai – jiems ge­rai pa­ žįs­ta­ma nar­ko­ma­nė, nar­ko­ma­no su­gy­ven­ti­nė, ne kar­tą įkliu­vu­si už smul­kius nu­si­kal­ti­mus.

Ant­ro­ji – pa­rei­gū­nams taip pat ma­ty­ta, spė­ja­ma, ro­mų tau­ty­bės.

Ta­čiau pa­rei­gū­nai jos at­pa­žin­ti ne­ ga­lė­jo. Pa­ra­dok­sa­lu, bet po­li­ci­jo­je šių mo­te­rų nu­si­kal­ti­mai prieš jū­ri­ nin­kus neuž­fik­suo­ti. To­dėl vie­šai jų nuo­trau­kų skelb­ti ne­ga­li­ma. „Pas­ku­ti­nis at­ve­jis bu­vo, kai nu­ ken­tė­jo tur­kas. Jis la­bai pra­stai kal­ bė­jo ang­liš­kai, kaip ir po­li­ci­nin­kai.

Tai­gi nie­ko iš­siaiš­kin­ti ne­pa­vy­ko. Be to, žmo­gus net ne­ra­šė pa­reiš­ki­mo, ki­tu at­ve­ju Klai­pė­do­je bū­tų už­tru­ kęs, kol vyks ty­ri­mas“, – pa­sa­ko­jo Jū­ri­nin­kų cent­ro dar­buo­to­ja. Ži­no, ka­da at­plau­kia lai­vai

Pa­rei­gū­nams api­plė­ši­mo siu­že­tas pa­žįs­ta­mas. To­kių da­ly­kų nu­tik­ da­vo ne tik jū­ri­nin­kams, bet ir ki­ tų pro­fe­si­jų at­sto­vams, ne­re­tai taip pat už­sie­nie­čiams.

Tai­gi po­li­ci­ja gau­na iš­kvie­ti­mą, ta­čiau tuo vis­kas ir pa­si­bai­gia.

Anot Klai­pė­dos ap­skri­ties po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­sto­vo spau­dai Al­bi­no Stru­my­los, su­ves­ti­nė­je to­ kių įra­šų nė­ra bu­vę, nes iki­teis­mi­ niai ty­ri­mai ne­pra­dė­ti.

Vis dėl­to už­puo­li­mas su pei­liais ir api­plė­ši­mas – rim­tas nu­si­kal­ti­ mas, už ku­rį tai­ko­mos la­bai rim­ tos san­kci­jos. In­for­ma­ci­ja apie už­

ei­gia­mai žiū­riu į to­kius da­ly­ kus. Tai dar ta­ry­bi­nių lai­kų pa­li­ki­mas. Sup­ran­ta­ma, jei jū­ri­nin­kai pa­reiš­ki­mų ne­ ra­šo, iš­tir­ti nu­si­kal­ti­mo neį­ma­no­ma. Ta­ čiau pa­rei­gū­nai tu­rė­tų vyk­dy­ti pre­ven­ ci­ją. Pa­gal tu­ri­mą in­for­ma­ci­ją, ma­nau, ga­li­ma su­stab­dy­ti to­les­nę nu­si­kals­ta­ mą veik­lą. Čia vei­kia prin­ci­pas: nė­ra au­ kos, nė­ra ir pa­grin­do ty­ri­mui. Bet taip ne­tu­rė­tų bū­ti. At­vy­kę jū­ri­nin­kai nuo to­ kių api­plė­ši­mų pa­pras­tai nė­ra fi­nan­siš­ kai ap­draus­ti. Ne­bent pa­vyk­tų at­ras­ti jų daik­tus ar pi­ni­gus. Tarp­tau­ti­niuo­se jū­ri­nin­kų aso­cia­ci­jų su­si­ti­ki­muo­se yra at­krei­pia­mas dė­me­sys į pa­vo­jus, ty­ kan­čius jū­ri­nin­kų kai ku­riuo­se pa­sau­ lio uos­tuo­se. Pers­pė­ja­ma, kur ne­vaikš­ ti­nė­ti po vie­ną, ne­pa­si­duo­ti to­kioms pro­vo­ka­ci­joms. Kol kas Klai­pė­da dar neįt­rauk­ta į to­kių uos­tų są­ra­šą. Bet jei tų in­ci­den­tų bus dau­giau, rei­kės in­for­muo­ ti Tarp­tau­ti­nę trans­por­to dar­buo­to­jų fe­ de­ra­ci­ją, Eu­ro­pos trans­por­to dar­buo­to­ jų fe­de­ra­ci­ją, kad pas mus to­kie at­ve­jai kar­to­ja­si ir rei­kia apie tai įspė­ti at­vyks­ tan­čius jū­ri­nin­kus.

sie­nio lai­vų at­vy­ki­mą į Klai­pė­dos uos­tą yra vie­šai priei­na­ma. Mer­gi­ nos pui­kiai ži­no, ka­da joms ruoš­ tis „į tra­są“. „Pats nuė­jau pa­si­dai­ry­ti, kur tos „me­džio­to­jos“ sto­vi. Pa­ma­čiau to­ kias ne­di­du­kes, ap­kū­nias iki ke­tu­ rias­de­šim­ties me­tų mo­te­ris, ku­ rios šau­do aki­mis ir pro­fe­sio­na­liu žvilgs­niu su­si­ran­da au­ką. Jos švie­ čia kaip žva­kės, ypač kai at­plau­kia dau­giau už­sie­nio lai­vų“, – pa­sa­ko­ jo A.Gry­bas.

Klai­pė­dos uos­te per me­tus at­ plau­kia per 7 tūkst. lai­vų. Di­džio­ji jų da­lis – su už­sie­nio vals­ty­bių vė­ lia­va. Per mė­ne­sį Jū­ri­nin­kų cent­re ap­si­lan­ko ke­li šim­tai už­sie­nio jū­ri­ nin­kų.

Ak­to­riai gel­bės Tan­za­ni­jos vai­kus Ži­no­mi Lie­tu­vos žmo­nės, tarp ku­ rių ir klai­pė­die­čiai, šią sa­vai­tę iš­ vyks į tre­čią­ją UNI­CEF ren­gia­mą mi­si­ją, šį­kart ren­gia­mą Tan­za­ni­ jo­je. Mi­si­ja no­ri­ma at­kreip­ti vi­suo­ me­nės dė­me­sį į sun­kią var­gin­go­se pa­sau­lio ša­ly­se gy­ve­nan­čių vai­kų pa­dė­tį.

Sek­ma­die­nį į Tan­za­ni­ją iš­ke­liaus žur­na­lis­tė Bea­ta Ni­chol­son, klai­ pė­die­čiai ak­to­riai Gied­rius Sa­vic­ kas ir Vir­gi­ni­ja Ko­chans­ky­tė, ku­ri yra UNI­CEF ge­ros va­lios am­ba­sa­ do­rė ir į to­kią mi­si­ją vyks­ta ne­be pir­mą kar­tą.

Jie bend­raus su skur­džiau­sio

Tan­za­ni­jos re­gio­no šei­mo­mis, ken­ čian­čio­mis nuo mir­ti­nų li­gų pro­ trū­kių ir ele­men­ta­rios svei­ka­tos prie­žiū­ros sto­kos.

Mi­si­jos da­ly­vių įspū­džiai bus pa­ ro­dy­ti pa­ra­mos ren­gi­ny­je per TV3 te­le­vi­zi­ją spa­lio mė­ne­sį.

41,8 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­ ti Tan­za­ni­ja yra vie­na pa­sku­ti­nių­ jų pa­sau­ly­je pa­gal pa­ja­mas vie­nam gy­ven­to­jui – čia žmo­gui rei­kia iš­ gy­ven­ti už 500 do­le­rių per me­tus.

Ypač nuo skur­do ken­čia mo­te­rys ir vai­kai, ma­siš­kai mirš­tan­tys nuo ma­lia­ri­jos, ŽIV ir ki­tų li­gų.

Anks­čiau pa­na­šios mi­si­jos jau vyk­dy­tos Kam­b o­d žo­je ir Sie­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

ra Leo­nė­je. Anot UNI­CEF, po šių mi­si­jų bu­vo paau­ko­ta be­veik pu­ sant­ro mi­li­jo­no li­tų, nuo mir­ti­nų li­gų pa­skie­py­ta apie 200 tūkst. vai­kų. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

500

– tiek dolerių per metus Tenzanijoje tenka vienam gyventojui

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Patirtis: ak­to­riui G.Sa­vic­kui mi­si­ja kol kas naujiena, o V.Ko­chans­ky­tė, ku­ri

yra UNI­CEF ge­ros va­lios am­ba­sa­do­rė, ten vyks­ta ne­be pir­mą kar­tą.

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

5

šeštadienis, rugpjūčio 10, 2013

šeštadienio interviu

Į aukš­tu­mas – iš Ma­žo­jo Kai­me­lio

P

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

er vi­są sa­vo kar­je­rą Klai­ pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos va­do­ vui Ar­vy­dui Vait­kui te­ ko dirb­ti in­ži­nie­riu­mi konst­ra­vi­mo biu­re, ope­ra­ty­vi­niu įga­lio­ti­niu po­ li­ci­jo­je, su­ktis pri­va­čia­me vers­le ir Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jo­je. A.Vait­ kus džiau­gia­si, kad gy­ve­ni­me jam te­ko su­tik­ti dau­gy­bę įsta­bių as­me­ ny­bių.

Gi­mė 1963 m. ge­gu­žės 11 d. Klai­pė­ do­je.

Bai­gė 12-ąją vi­du­ri­nę mo­kyk­lą.

1981–1986 m. Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te įgi­jo in­ž i­nie­riaus me­cha­ ni­ko spe­cia­ly­bę.

As­ta Dy­ko­vie­nė

Dir­bo spe­cia­laus konst­ra­vi­mo biu­ re, mi­li­ci­jo­je – ope­ra­ty­vi­niu įga­lio­ ti­niu, vė­liau po­li­ci­jo­je.

a.dykoviene@kl.lt

Vai­kys­tė – tarp ka­ro tro­fė­jų 1987–1988 m. stu­d i­j a­vo tei­s ės moks­lus Uk­rai­nos na­cio­na­li­nia­me vi­daus rei­ka­lų uni­ver­si­te­te (Char­ ko­vo aukš­tie­ji ju­ri­di­niai kur­sai).

– Esa­te klai­pė­die­tis?

– Pats tik­riau­sias, čia gi­męs, čia au­gęs. Esu Ma­žo­jo Kai­me­lio ber­ niu­kas. Ma­no tė­vai ten pa­si­sta­ tė na­mą.

– Kaip Ma­ža­sis Kai­me­lis at­ro­dė jū­sų vai­kys­tės me­tais?

– At­min­ty­je iš­li­ko miš­kas. Lie­po­ jos plen­to ta­da ne­bu­vo. Prie Va­ sa­ros est­ra­dos stūk­so­jo bun­ke­riai.

To­je vie­to­je, kur da­bar nu­ties­tas ke­lias, sto­vė­jo šau­dyk­los sie­na, iš­li­ku­si nuo ka­ro lai­kų, ne­ga­liu pa­ sa­ky­ti, ką prie jos da­ry­da­vo, neat­ me­tu, kad tai ga­lė­jo bū­ti ir eg­ze­ku­ ci­jų vie­ta.

– Ar ta­da ras­da­vo­te nuo ka­ro už­si­li­ku­sių šo­vi­nių?

– Mes rink­da­vo­me sprog­me­nis ir ne tik tuš­č ius, kol du vai­kai iš­ lė­kė į orą. Vie­nas žu­vo, ki­tas li­ ko be ga­lū­nių. Ta­da tė­vai griež­tai už­drau­dė ši­tuos žai­di­mus. Ne­to­ lie­se esan­t is Mum­l au­k io eže­ras bu­vo už­vers­tas avia­ci­nė­mis bom­ bo­mis, nes be­si­trau­kian­ti vo­kie­ čių ar­mi­ja di­de­lę da­lį gink­luo­tės me­tė į eže­rą. Ten ma­no vai­kys­tės lai­kais bu­vo iš­trauk­tas ir tan­kas.

Man bu­vo gal 8-eri, kai ka­riš­kiai ėmė va­ly­ti miš­ką rink­da­mi šaud­ me­nis.

– Ar il­gai ­tru­ko li­ku­sių mies­te sprog­me­nų rin­ki­mas?

– Kai tė­vu­kai sta­tė nau­ją tvo­rą ap­link na­mą, ir­gi ra­do 5 avia­ci­nes bom­bas, dė­žę kul­kos­vai­džio šo­vi­ nių, pis­to­le­tų. Iš­mi­nuo­to­jai dir­bo sa­vai­tę, kol vis­ką iš­rin­ko, – po ka­ ro jau bu­vo praė­ję dau­giau nei 20 me­tų. Nea­be­jo­ju, kad ta­me miš­ke ir da­bar tų sprog­me­nų te­bė­ra pil­ na. Tarp Tu­ber­ku­lio­zės li­go­ni­nės ir Va­sa­ros est­ra­dos yra bun­ke­riai, tik jie už­pil­ti že­mė­mis, man juos vi­sus te­ko iš­lan­džio­ti. Ka­dan­gi Ma­ža­sis Kai­me­lis yra ne­to­li jū­ros, tai nuo uos­to var­tų iki Gi­ru­lių vi­sus bun­ ke­rius taip pat iš­šniukš­ti­nė­jo­me. Šo­ki­nė­da­vo­me nuo Juo­do­sios tvir­ to­vės. Nep­ri­si­me­nu, kiek man me­ tų bu­vo, bet iš mū­sų gat­vės tik trys ber­niu­kai ne­bi­jo­jo nuo jos nu­šok­ti, vie­nas jų bu­vau aš. Ne­ži­nau, koks ten bu­vo aukš­tis, bet šok­ti bu­vo la­ bai bai­su.

Nuo at­ra­di­mų iki tei­sės

– Kaip pa­si­rin­ko­te pro­fe­si­ją?

– Gal nuo 8 kla­sės pa­si­reiš­kė ma­ no po­mė­gis tech­ni­kai. Pa­ga­mi­no­me švie­sos mu­zi­ką, pa­ts gro­jau mo­kyk­ los est­ra­di­nia­me an­samb­ly­je. Kai sa­vo bū­si­mą žmo­ną pir­mą kar­tą pa­si­kvie­čiau į sve­čius, jai ir­gi de­ monst­ra­vau sa­vo at­ra­di­mus.

Nuo 1992 m. dir­b o pri­va­č ia­me vers­le.

2002–2009 m. Su­si­sie­ki­mo mi­nis­ te­ri­jos sek­re­to­rius.

2009–2011 m. dir­b o kon­cer­ne „Ache­mos gru­pė“.

A.Vait­kus: džiau­giuo­si, kad gy­ve­ni­me te­ko lai­mė pa­žin­ti tiek daug įsta­bių as­me­n y­bių.

– Tai ta­po­te in­ži­nie­riu­mi?

– Taip, bai­gęs moks­lus tuo­me­ti­nia­ me Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te (KPI), ga­vau pa­sky­ri­mą Klai­pė­do­ je, pro­f. Vi­liaus Ži­do­nio la­bo­ra­to­ ri­jo­je. Pas­kui la­bo­ra­to­ri­ja per­var­ dy­ta į Spe­cia­lų konst­ra­vi­mo biu­rą, jis bu­vo „pri­riš­tas“ prie tuo me­ tu Ma­ri­jam­po­lė­je vei­ku­sios TSRS 50-me­čio ga­myk­los, ku­ri ga­mi­no mais­to pra­mo­nės ma­ši­nas ir įren­ gi­nius. Ta­čiau mums kė­lė už­duo­ tis, kad kai ku­riuos me­cha­niz­mus su­konst­ruo­tu­me la­biau uni­ver­sa­ lius. Ži­no­ma, kė­lė įta­ri­mų, kam to rei­kia. Bet su ka­ri­ne pra­mo­ne jo­kių są­sa­jų ne­tu­rė­jau.

– Bet jūs bai­gė­te ir tei­sės moks­ lus?

– Tuo me­tu grė­sė tar­ny­ba ta­ry­bi­nė­ je ar­mi­jo­je. Ta­da jau bu­vau su­kū­ręs šei­mą. Bet man pa­vy­ko to iš­veng­ ti, bai­giau ka­ri­nius kur­sus stu­di­ juo­da­mas KPI. Tad vie­nas žmo­gus, dir­bęs tuo­me­ti­nė­je mi­li­ci­jo­je, sa­ko: ateik pas mus, pa­bū­si ko­kius du– tris mė­ne­sius, mes iš ka­ri­nio ko­mi­ sa­ria­to paim­si­me ta­vo kor­te­lę ir jie ta­ve pa­liks ra­my­bė­je. Taip pa­te­kau į Vi­daus rei­ka­lų sis­te­mą. Vie­ną die­ną kaž­kas atė­jo iš tuo­me­čių va­do­vų ir sa­ko, kad man ne­blo­gai se­ka­si, pa­ klau­sė, ar ne­no­rė­čiau pa­stu­di­juo­ ti. Taip at­si­dū­riau Char­ko­ve. Pa­ te­kau į pa­kan­ka­mai rim­tą įstai­gą, mo­kyk­la bu­vo su­kur­ta prie Uk­rai­ nos tei­sės aka­de­mi­jos, kur per pu­ sant­rų me­tų ga­vo­me ant­rą aukš­tą­ jį iš­si­la­vi­ni­mą. Stu­di­jos bu­vo la­bai įtemp­tos, iš 500 stu­den­tų bai­gė tik pu­sė. Tei­sės ži­no­ji­mas vė­liau la­bai pra­ver­tė vers­le, ap­sau­go­jo nuo ne­ tei­sin­gų spren­di­mų.

– Jums yra te­kę iš­girs­ti ir pro­ vo­k uo­jan­č ių klau­s i­m ų dėl moks­lų Char­ko­ve?

– Taip, per vie­ną spau­dos kon­fe­ ren­ci­ją ma­nęs pa­klau­sė, ar tu­rė­ jau ry­šį su KGB (so­vie­ti­nė vals­ty­bės sau­gu­mo tar­ny­ba), ar pri­klau­siau ko­mu­nis­tų par­ti­jai. Ne­tu­rė­jau jo­ kio ry­šio su KGB ir nie­ka­da ne­prik­ lau­siau jo­kiai par­ti­jai. Nors į par­ ti­ją sto­ti siū­lė du kar­tus. Po moks­lų

Char­ko­ve pa­ra­šė ge­rą re­ko­men­da­ ci­ją, bet ma­ne iš­si­kvie­tęs ko­mi­sa­ ria­to par­ti­jos sek­re­to­rius pa­brė­žė, kad par­ti­jai tu­rė­siu pri­nok­ti. Pa­ si­ro­do, pri­no­kau la­bai grei­tai, nes po ko­kio pus­me­čio ma­ne pa­ra­gi­no grei­tai ra­šy­ti pa­reiš­ki­mą. Bet ta­da jau bu­vo pra­si­dė­jęs pro­ce­sas, kai žmo­nės dė­jo par­ti­nius bi­lie­tus ant sta­lo. Pa­sa­kiau, kad par­ti­jai esu dar ne­pri­no­kęs. Ži­no­ma, ta­da toks žings­nis bu­vo ri­zi­kin­gas, bet po­li­ti­ nės nuo­tai­kos jau kei­tė­si.

Ar­vy­das Vait­kus:

Ne­tu­rė­jau jo­kio ry­ šio su KGB ir nie­ka­da ne­prik­lau­siau jo­kiai par­ti­jai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

gau į jo ka­bi­ne­tą, jis skai­tė kaž­ko­kį laik­raš­tį. Juo­kau­da­mas sa­kau: ką čia skai­tai? Ji su­vy­nio­jo tą laik­raš­ tį ir nu­me­tė po sta­lu. Man jau pa­ si­da­rė įdo­mu. Jis iš­rau­do ir klau­sia, kaip tu žiū­ri į tai, kas čia vyks­ta?

At­sa­kiau – lie­tu­viš­kai. Jis sa­ko, imk, pa­skai­tyk ir nie­kam ne­pa­sa­ kok. Mes už­si­ra­ki­no­me ka­bi­ne­te ir skai­tė­me pir­mą­ją Są­jū­džio spau­dą.

Dar vie­nas įdo­mus epi­zo­das – dau­ gu­ma mū­sų ko­le­gų bu­vo me­džio­to­ jai. Bu­vo duo­tas įsa­ky­mas vi­siems, tarp jų ir pa­rei­gū­nams, su­neš­ti gink­lus, bet mes juos slė­pė­me, nak­tį ka­sė­me po ga­ra­žais pie­ti­nė­je mies­ to da­ly­je. Ši­tas įsa­ky­mas li­ko neį­ vyk­dy­tas. Džiau­giuo­si, kad Klai­pė­ do­je bu­vo pa­kan­ka­mai iš­min­tin­gų žmo­nių, ku­rie mo­kė­jo su­val­dy­ti si­ tua­ci­ją, kad vis­kas neiš­virs­tų į at­ vi­rą ko­vą.

Klai­pė­da–­Vil­nius–K­lai­pė­da

Per­mai­nin­gų me­tų sū­ku­ry­je

– Jums mi­li­ci­jo­je te­ko dirb­ti tuo me­tu, kai ji vir­to po­li­ci­ja?

– Si­tua­ci­ja Klai­pė­dos po­li­ci­jo­je bu­ vo su­dė­tin­ga, ap­lin­kui bu­vo daug žmo­nių, pri­klau­siu­sių „Je­dinst­ vai“, jie vis klaus­da­vo, ar mes ei­si­ me į dar­bą. Gink­luo­ti bu­dė­da­vo­me po ke­lias pa­ras. Man su ko­le­ga bu­vo pa­ves­ta užim­ti „Mol­ni­jos“ būs­ti­nę, ji bu­vo pa­sta­te Lie­pų g. 2. „Mol­ni­ ja“ – tai at­ski­ra ry­šio li­ni­ja, kur tik ra­ge­lio pa­kė­li­mu bu­vo su­jun­gia­ma su par­ti­jos ko­mi­te­tu Vil­niu­je. Ke­tu­ ri žmo­nės bu­vo už­si­ba­ri­ka­da­vę, te­ ko tas pa­tal­pas im­ti jė­ga. Ne­ži­nau, nuo ko jie tas pa­tal­pas gy­nė. Po to jas pe­rė­mė Są­jū­džio žmo­nės.

– Jė­gos struk­tū­ro­se bu­vo ir ne­ lo­ja­lių ne­prik­lau­so­mai Lie­tu­ vai?

– Bu­vo ko­le­gų iš po­li­ci­jos, ku­rių jau ne­bė­ra Lie­tu­vo­je, jie tie­siai klaus­ da­vo: ar pri­si­me­ni, kam da­vei prie­ sai­ką? Kai ku­rie adap­ta­vo­si čia, bet kas jie to­kie ir kuo jie kvė­pa­vo ta­da, mes aiš­kiai ma­tė­me. Pir­mą im­pul­są ga­vau iš bu­vu­sio Sei­mo na­rio Ri­mo Val­čiu­ko. Ta­da dir­bo­me kar­tu. Įbė­

– Ka­da il­ges­niam lai­kui iš­vy­ko­ te iš Klai­pė­dos?

– Po 6 me­tų dar­bo po­li­ci­jo­je dir­ bau pri­va­čia­me vers­le. Bu­vo toks Lai­vy­no in­ži­ne­ri­jos cent­ras, pri­va­ ti kom­pa­ni­ja, ku­rio­je su ki­tais par­ tne­riais dir­bau 10 me­tų, ren­gė­me uos­to sau­gos tai­syk­les, prieš­gais­ ri­nes tai­syk­les. Dir­bo­me su kro­vi­ nių tvir­ti­ni­mais prie lai­vų ir tam tik­rais lai­vų pro­jek­tais. Į Vil­nių iš­ va­žia­vau 2002 m. Ma­ne pa­kvie­ tė tuo­me­tis su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Zig­man­tas Bal­čy­tis.

– Tai iš­si­kraus­tė­te į Vil­nių?

– Ma­no šei­ma į Vil­nių per­va­žia­ vo tik po ket­ve­rių me­tų, tad vi­są tą lai­ką kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį, jei tik ne­bū­da­vau ko­man­di­ruo­tė­je, grįž­ da­vau į Klai­pė­dą. 2006 me­tų pa­ bai­go­je, kai bai­giau Vil­niu­je sta­ty­ti na­mą, o vy­res­ny­sis sū­nus iš­va­žia­ vo mo­ky­tis į Man­čes­te­rį, žmo­na su jau­nes­niuo­ju sū­nu­mi per­va­žia­vo gy­ven­ti į Vil­nių.

– Pas­ta­ruo­sius ke­lio­li­ka me­tų te­ko daug va­ži­nė­ti po pa­sau­lį?

– 2009-ai­siais, kai išė­jau iš mi­nis­ te­ri­jos ir pra­dė­jau dirb­ti „Ache­mos

Da­bar va­do­vau­ja Klai­pė­dos vals­ ty­bi­niam jū­r ų uos­tui. Žmo­na Ilo­na, sū­nūs And­rius ir Ed­ ga­ras.

gru­pė­je“, kur aš gy­ve­nau, ne­ga­ liu pa­sa­ky­ti, bet daž­niau­siai ma­ ši­no­je, lėk­tu­ve. Ku­ra­vau vi­so kon­ cer­no lo­gis­ti­kos ir ne tik lo­gis­ti­kos įmo­nes, te­ko daug ke­liau­ti. Da­bar gy­ve­nu Klai­pė­do­je, nors, kaip juo­ kau­ju, šle­pe­tės – Vil­niu­je. Da­bar pa­to­gu­mas toks, kad į Klai­pė­dą iš Vil­niaus sa­vait­ga­liais at­va­žiuo­ ja žmo­na. Kaž­ka­da skai­čia­vau, jog per me­tus tek­da­vo nu­ke­liau­ti 80 tūkst. km.

– Jums te­ko bend­rau­ti su įsta­ bio­mis as­me­ny­bė­mis – pre­zi­ den­tu Al­gir­du Bra­zaus­ku, Bro­ nis­lo­vu Lu­biu, ko­kį ženk­lą jū­sų gy­ve­ni­me pa­li­ko šie žmo­nės?

– Tu­rė­jau gy­ve­ni­me to­kią lai­mę, kad te­ko la­bai daug ką pa­žin­ti ir bend­rau­ti su iš­ki­lio­mis as­me­ny­ bė­m is. La­bai ger­b iu pre­z i­d en­t ą Val­dą Adam­kų. Kai ga­vau dar­bo pa­siū­ly­mą iš B.Lu­bio, bu­vau la­ bai nu­ste­bęs, nes dirb­da­mas mi­ nis­te­r i­j o­j e pri­va­l ė­jau nė vie­n os kom­pa­ni­jos neišs­kir­ti iš ki­tų, taip pat ir „Ache­mos gru­pės“. Ki­taip to­kia­me po­ste ne­bū­čiau iš­si­lai­kęs.

Nors kai ku­rios bend­ro­vės ban­dė spaus­ti, tie­sa, B.Lu­bys nie­ka­da to ne­da­rė. Kai ga­vau dar­bo pa­siū­ly­ mą, svars­čiau 2 sa­vai­tes, ma­ne ža­vė­jo ne at­ly­gi­ni­mas, o tai, kad ga­lė­siu pra­tęs­ti sa­vo dar­bus pra­ ktiš­kai. Vis dėl­to vals­ty­bės tar­ ny­ba ir vers­las šiek tiek ski­ria­si.

Pa­si­rin­kę ne­prik­lau­so­my­bės ke­ lią, įsto­ję į ES la­bai aiš­kiai dek­la­ ra­vo­me, ko­kie dar­bi­niai san­ty­kiai mū­sų vals­ty­bė­je bus. Da­bar ke­lia­ mas klau­si­mas, ar vers­las yra ger­ bia­mas Lie­tu­vo­je? Vers­le yra tam tik­ros ag­re­si­jos, ku­ri nu­kreip­ta į mo­no­po­li­nes tei­ses, aš tik­rai esu prieš to­kius žings­nius, bet ne vi­ sas vers­las yra toks. Vers­las vis dėl­t o su­ren­ka di­d žią­j ą biu­d že­ to da­lį ir to ne­ver­tin­ti mes tie­siog ne­tu­ri­me tei­sės.

6

šeštadienis, rugpjūčio 10, 2013

aktualijos

Pu­sė am­žiaus su kal­tu ran­ko­se

Pla­nas: Pa­lan­gos gin­ta­ro mu­zie­jaus re­no­va­ci­ja tu­rė­tų bū­ti baig­ta 2014 me­tais.

Meist­ras: klai­pė­die­čio F.Puč­ko­riaus na­mų sie­nos nu­ka­bi­nė­tos pa­ties

iš­drož­tais dar­bais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

De­šim­tą de­šim­tį pra­dė­jęs klai­pė­ die­tis tau­to­dai­li­nin­kas Fol­gen­tas Puč­ko­rius lig šiol dar ne­si­liau­ja kur­ti. Ir su­lau­kęs gar­baus am­žiaus meist­ras dro­žia me­di­nes skulp­tū­ rė­les.

Iš Skuo­do ki­lęs meist­ras Klai­pė­do­ je gy­ve­na di­des­nę am­žiaus da­lį. Jo po­lin­kis tau­to­dai­lei pa­si­reiš­kė dar vai­kys­tė­je. „Pa­me­nu, dar ma­ži bu­vo­me, o aš jau drož­da­vau ma­lū­nė­lius, žmo­nių fi­gū­ras. At­ro­dy­da­vo, kaip tik­ri. Ta­ čiau nie­kas tų ma­no ge­bė­ji­mų ne­ pas­te­bė­jo, pro­fe­sio­na­liai dro­ži­nė­ti pra­dė­jau tik bū­da­mas 50-ies me­tų.

Kai meist­rai pa­ma­tė ma­no dar­bus, pa­siū­lė im­tis kal­to, ku­rio iš ran­ kų ne­pa­lei­džiu iki šiol“, – pa­sa­ko­ jo meist­ras.

F.Puč­ko­rius per sa­vo gy­ve­ni­mą iš­dro­žė ke­lis tūks­tan­čius skulp­tū­ rė­lių ir kau­kių.

De­š im­ta­d a­l is dar­b ų puo­š ia meist­ro na­mų sie­nas. Ne­se­niai 90

gy­ve­ni­mą iš­dro­žė ke­lis tūks­tan­ čius skulp­tū­rė­lių ir kau­kių.

me­tų ju­bi­lie­jų at­šven­tęs tau­to­dai­ li­nin­kas ti­ki­na, kad dro­žy­bos neat­ si­sa­kys, kol leis svei­ka­ta.

Ka­ro­lio Pi­ly­po Liut­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Mu­zie­jui – gro­žio sean­sas Be­ne la­biau­siai Lie­tu­vo­je lan­ko­mas Pa­ lan­gos gin­ta­ro mu­zie­jus sa­vo 50-uo­sius gy­va­vi­mo me­tus pa­si­tin­ka at­nau­jin­ta eks­po­zi­ci­ja bei gra­žė­jan­čiu fa­sa­du.

Ka­ro­lis Pi­ly­pas Liut­ke­vi­čius

Kūryba: F.Puč­ko­rius per sa­vo

„Nuo lan­gų iki sto­go – vi­sa re­no­ va­ci­ja at­lie­ka­ma la­bai de­ta­liai. Ga­ li­me džiaug­tis, kad ant­rą re­no­va­ ci­jos eta­pą įpu­sė­jo­me: jau yra ir nau­jos ka­sos, rū­bi­nė, tua­le­tai, fa­ sa­do re­no­va­ci­ja taip pat be­veik baig­ta. Be­li­ko tik vi­dus. Sie­kia­me, kad at­nau­jin­tas mu­zie­jaus pa­sta­tas jau 2014-ųjų bir­že­lį ga­lė­tų tap­ti ir Bal­ti­jos ša­lių kul­tū­ri­nio su­si­ti­ki­ mo cent­ru“, – džiau­gė­si mu­zie­ jaus vy­riau­sio­ji mu­zie­ji­nin­kė Re­ gi­na Ma­kaus­kie­nė.

Po re­konst­ruk­ci­jos Gin­ta­ro mu­ zie­jus pa­si­puoš nau­ju fa­sa­du, va­ri­ niu sto­gu, me­di­niais, se­ną­ją is­to­ri­ nę fur­ni­tū­rą at­kar­to­jan­čiais lan­gais bei vi­siš­kai re­no­vuo­tu co­ko­li­niu aukš­tu. Šiam pro­jek­tui skir­ta be­

veik 8 mln. li­tų ES struk­tū­ri­nių fon­dų pa­ra­mos. „Nors iki vi­so pa­sta­to re­no­va­ci­ jos pa­bai­gos teks dar pa­lauk­ti, jau da­bar ga­li­ma ap­lan­ky­ti iš­skir­ti­nę ir įspū­din­gą gin­ta­ro pa­ro­dą“, – kvie­ tė R.Ma­kaus­kie­nė.

Už gau­tas lė­šas pir­miau­sia bu­vo at­nau­jin­ta gin­ta­ro eks­po­zi­ci­ja: pa­ keis­tos vit­ri­nos, ap­švie­ti­mas. Ka­ dan­gi per aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra ir stip­ri švie­sa tam­si­na, „su­de­gi­na“ gin­ta­rą, įreng­tos spe­cia­lios ne­kait­ ri­nės lem­pos. Vi­sa tai puo­šia nau­ ją, ju­bi­lie­jaus pro­ga įreng­tą pa­ro­dą „Gin­ta­ro mu­zie­jui – 50“ Nau­jo­jo­je pa­ro­do­je lan­ky­to­jams pri­sta­to­ma dau­giau nei 70 uni­ ka­lių gin­ta­ro ga­ba­lų, ver­ti­na­mų ne tik dėl įspū­din­go sa­vo dy­džio, bet ir for­mos, at­spau­dų, spal­vi­

nių niuan­sų. Di­džiau­sias ir įspū­ din­giau­sias eks­po­na­tas – 3,524 kg sve­rian­tis gin­ta­ro ga­ba­las, va­di­na­ mas Sau­lės ak­me­niu.

Tau­to­dai­li­nin­ko Kos­to To­lei­kio mu­zie­jui do­va­no­tas iš­skir­ti­nis gin­ ta­ro lui­tas apau­go ir iš­skir­ti­ne is­to­ ri­ja, mat 2002 me­tais bu­vo pa­vog­ tas, ta­čiau vė­liau, kaip nu­sta­ty­ta

Re­gi­na Ma­kaus­kie­nė:

Nors iki vi­so pa­sta­ to re­no­va­ci­jos pa­bai­ gos teks dar pa­lauk­ ti, jau da­bar ga­li­ma ap­lan­ky­ti iš­skir­ti­nę ir įspū­din­gą gin­ta­ro pa­ro­dą.

ty­ri­mo me­tu, pa­čių va­gių grą­žin­ tas mu­zie­jui. Sau­lės ak­muo yra tre­čias pa­gal dy­dį pa­sau­ly­je gin­ta­ ras. Bran­giau­sias Pa­lan­gos gin­ta­ ro mu­zie­jaus eks­po­na­tas įver­tin­ tas 850 tūkst. li­tų.

Kvai­ša­lų ieš­kos su šu­ni­mis Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Jau­ni­mo mu­zi­kos fes­ti­va­liui „Sat­ta Out­si­de“ Pa­lan­gos po­li­ci­nin­kai šie­ met sky­rė ypa­tin­gą dė­me­sį ir pir­ muo­sius griež­to pa­tik­ri­ni­mo vai­ sius raš­kė jau ket­vir­ta­die­nį.

Šie­met „Sat­ta Out­si­de“ iš Šven­ to­sios iš­kel­tas į pa­tį Lie­tu­vos pa­ kraš­tį prie mū­sų vals­ty­bės sie­nos su Lat­vi­ja. Vie­na to­kio vie­tos pa­ si­rin­ki­mo prie­žas­čių – sie­kia­ma už­tik­rin­ti poil­siau­to­jų sau­gu­mą bei ra­my­bę. „Ne pa­slap­tis, kad šis fes­ti­va­lis yra ta­pęs ma­si­niu leng­vų­jų nar­ ko­ti­kų var­to­ji­mo su­si­bū­ri­mu. Ka­ dan­gi tai yra ko­mer­ci­nis ren­gi­nys, jo te­ri­to­ri­jo­je tvar­kos žiū­ri tam pa­ sam­dy­ta sau­gos tar­ny­ba. Ta­čiau po­li­ci­ja dir­ba jo priei­go­se bei pa­ ke­liui į fes­ti­va­lio die­ną. Tai da­ry­ si­me, kol baig­sis vi­są šį sa­vait­ga­

lį truk­sian­tis fes­ti­va­lis“, – ti­ki­no Pa­lan­gos mies­to po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to vir­ši­nin­kas Al­vy­das Kat­ kaus­kas. Į „Sat­ta Out­si­de“ jau­ni­mas pra­ dė­jo plūs­ti jau sa­vai­tės pra­džio­je.

Pir­mie­ji ren­gi­niai, su­lau­kę da­ly­vių ant­plū­džio, čia vy­ko ket­vir­ta­die­nį.

To­dėl Pa­lan­gos po­li­ci­jos bei Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nai, pa­de­ da­mi pa­sie­nie­čių ki­no­lo­gų, tą­dien tik­ri­no au­to­mo­bi­lius.

22 me­tų vil­nie­tis Kos­tas nu­tver­ tas ve­žę­sis 244 raus­vas tab­le­tes, kaip spė­ja­ma, jos tu­ri psi­chot­ro­ pi­nį po­vei­kį.

Jo bend­raam­žis Do­vy­das ga­be­ no­si 11 pa­ke­tė­lių su au­ga­li­nės kil­ mės me­džia­ga, kaip įta­ria­ma – ka­ na­pė­mis.

Au­to­mo­bi­liu „Ford“ į fes­ti­va­ lį va­žia­vę 23-ejų Lau­ry­nas ir jo bend­raam­žis Vik­to­ras ga­be­no 12 pa­ke­tė­lių ka­na­pių bei po­rą pa­kuo­ čių bal­tų mil­te­lių.

„BMW 530“ į Šven­tą­ją at­vy­kęs Ar­nas ve­žė­si di­des­nį kie­kį „žo­le“ va­di­na­mų nar­ko­ti­kų. „Au­di 80“ va­žia­vęs Ro­lan­das ka­ na­pių tu­rė­jo kup­ri­nė­je bei au­to­mo­ bi­ly­je.

Pa­na­šu, jog šį kar­tą pa­rei­gū­nai bus itin ati­dūs, o nar­ko­ti­nių me­ džia­gų ieš­ko­ti iš­mo­ky­tas šuo jiems pa­dės ras­ti kvai­ša­lus, kad ir kur šie bū­tų sle­pia­mi.

6

– tiek žmonių, vykstančių į festivalį, per vieną dieną buvo sulaikyta su kvaišalais.

Re­pu­ta­ci­ja: šio­mis die­no­mis Pa­lan­gos po­li­ci­jai dau­giau­siai rū­pes­čių

ke­lia leng­vuo­sius nar­ko­ti­kus mėgs­tan­tis jau­ni­mė­lis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

7

šeštadienis, rugpjūčio 10, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Krei­pė­si į eti­kos sar­gus Na­cio­na­li­nis pa­rei­gū­nų pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mas (NPPSS) krei­pė­si į Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­ dū­rų ko­mi­si­ją su pra­šy­mu įver­ tin­ti Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ jos frak­ci­jos se­niū­no Pet­ro Gra­žu­ lio el­ge­sį per Vil­niu­je vy­ku­sias ei­ ty­nes „Už ly­gy­bę“.

„Aš tik­rai ne­si­jau­čiu ką nors pa­žei­ dęs, nes pa­si­sa­kiau ir ma­nau, kad ho­mo­sek­sua­lių san­ty­kių pro­pa­ga­ vi­mas yra nu­si­kal­ti­mas, ku­ris da­ro ypač di­de­lę ža­lą vai­kams bei paaug­ liams, ir tik­rai ko­vo­ju, tei­kiu įsta­ty­ mo pa­tai­sas, kad tas pro­pa­ga­vi­mas bū­tų už­draus­tas, ir tik­rai ne­ma­tau, kad kaip nors bū­čiau pa­žei­dęs eti­ ką“, – BNS sa­kė P.Gra­žu­lis.

P.Gra­žu­lis yra Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos na­rys. Opo­zi­ ci­ja ban­dė prie­šin­tis prieš­ta­rin­gais pa­reiš­ki­mais pa­gar­sė­ju­sio P.Gra­ žu­lio sky­ri­mui į šią ko­mi­si­ją, bet ne­sėk­min­gai.

Pa­žei­dė vie­šą­ją tvar­ ką, men­ki­no, įžei­ di­nė­jo ir šmei­žė po­ li­ci­jos pa­rei­gū­nus, prie­ši­no­si pa­rei­gū­ nams ir ne­vyk­dė jų tei­sė­tų rei­ka­la­vi­mų. „Kai ma­ne svars­tys ko­mi­si­ja, tu­ rė­siu nu­si­ša­lin­ti, ne­tu­rė­siu tei­sės bal­sa­vi­me da­ly­vau­ti“, – į klau­si­ mą, ar ke­ti­na nu­si­ša­lin­ti, kai bus svars­to­mas jo klau­si­mas, at­sa­kė P.Gra­žu­lis.

Pa­rei­gū­nai ma­no, kad P.Gra­žu­lis per lie­pos 27 d. vy­ku­sį ren­gi­nį pa­ žei­dė Lie­tu­vos vals­ty­bės po­li­ti­kų el­ge­sio ko­dek­są, ne­si­lai­kė šio ko­ dek­so 4 straips­ny­je įtvir­tin­tų pa­ gar­bos žmo­gui ir vals­ty­bei, pa­do­ ru­mo bei pa­vyz­din­gu­mo prin­ci­pų. „Sa­vo el­ge­siu vie­šo­je erd­vė­je jis są­mo­nin­gai pa­si­rin­ko ne­tin­ka­mas iš­raiš­kos prie­mo­nes ne­pa­si­ten­ki­ni­ mui sek­sua­li­nių ma­žu­mų at­žvil­giu iš­reikš­ti, taip pa­žei­dė vie­šą­ją tvar­ką, men­ki­no, įžei­di­nė­jo ir šmei­žė po­li­ ci­jos pa­rei­gū­nus, prie­ši­no­si pa­rei­gū­ nams ir ne­vyk­dė jų tei­sė­tų rei­ka­la­vi­ mų“, – ra­šo­ma NPPSS krei­pi­me­si.

Prieš pat ei­ty­nes „Už ly­gy­bę“ Vil­niu­je lie­pos 27 d. P.Gra­žu­lis bu­ vo su­lai­ky­tas, kai su šių ei­ty­nių prie­ši­nin­kais ban­dė pra­si­brau­ti pro po­li­ci­nin­kų už­kar­dą. Sei­mo na­rys bu­vo įso­din­tas į po­li­ci­jos au­to­mo­ bi­lį ir iš­vež­tas.

P.Gra­žu­liui skir­ta 200 li­tų bau­da už tai, kad jis per ren­gi­nį Ge­di­mi­no pro­spek­te ne­pai­sė spe­cia­lios po­li­ ci­jos nu­ties­tos „stop“ juos­tos. Be to, po­li­ti­kui su­ra­šy­ti dar du ad­mi­ nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ ko­lai – dėl pa­si­prie­ši­ni­mo pa­rei­gū­ nams ir jų rei­ka­la­vi­mų ne­vyk­dy­mo.

Už tai gre­sia ne tik bau­da, bet ir iki 30 pa­rų areš­tas. Šias by­las bū­tų ga­li­ma nag­ri­nė­ti tik tuo at­ve­ju, jei Sei­mas pa­nai­kin­tų P.Gra­žu­lio tei­ si­nę ne­lie­čia­my­bę.

Par­la­men­ta­ras sa­ko ei­ty­nė­se nu­ ken­tė­jęs nuo po­li­ci­nin­kų. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

„Tu me­la­gis!“ – to­kia lek­si­ka san­ty­kius ėmė aiš­kin­tis li­be­ ra­lų par­ti­jų ly­de­riai Ar­tū­ras Me­lia­nas ir Eli­gi­jus Ma­siu­lis. Li­ be­ra­lų ir cent­ro są­ jun­ga (LiCS) bei Li­ be­ra­lų są­jū­dis (LS) įsi­vė­lė į tik­rą žo­džių mū­šį.

Įtam­pa: E.Ma­siu­lis (nuotr. kairėje) ir A.Me­lia­nas vie­nas ki­tą ėmė kal­tin­ti me­la­vus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Li­be­ra­lai ki­bo vienas ki­tam į at­la­pus Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Iš­va­di­no tri­gu­bu me­la­giu

Da­lis LiCS na­rių pa­no­ro pri­si­jung­ ti prie E.Ma­siu­lio va­do­vau­ja­mo LS. Bent taip ne per se­niau­siai gy­rė­si pa­ts LS ly­de­ris. Ta­čiau LiCS va­kar ūmai puo­lė tai neig­ti. „Ap­si­me­la­ vo“, – taip be užuo­lan­kų pra­ne­ši­ me spau­dai kir­to by­ran­čios par­ti­ jos pro­pa­gan­dis­tai. „Ten­ka ap­gai­les­tau­ti, kad par­ la­men­ti­nės par­ti­jos pir­mi­nin­kas E.Ma­siu­lis vie­šai ap­si­me­la­vo, pa­ reikš­da­mas, kad į LS įsi­lie­jo apie 700 bu­vu­sių LiCS na­rių. E.Ma­ siu­lis tiks­liai ži­no, kad tai ne­tie­sa.

Tei­sy­bės dė­lei rei­kė­tų pa­mi­nė­ti, kad LS na­riai pe­rei­na į LiCS gre­ tas“, – ra­šo­ma pra­ne­ši­me.

Ta­čiau, re­gis, yra prie­šin­gai – juk prieš ku­rį lai­ką iš LiCS gre­tų išė­ jo vie­nas ryš­kiau­sių par­ti­jos vei­dų Rai­mon­das Šu­kys, o ne per se­niau­ siai apie pa­si­trau­ki­mą pa­reiš­kė ir

nuo pat par­ti­jos pra­džios jo­je esan­ tis di­si­den­tas Vy­tau­tas Bo­gu­šis.

LiCS na­riai, be ki­ta ko, aiš­ki­na, kad E.Ma­siu­lis me­la­vo ir dau­giau.

Esą A.Me­lia­nas, da­bar­ti­nis LiCS pir­mi­nin­kas, rin­ki­mų šta­bui ne­ va­do­va­vo. „E.Ma­siu­lis dir­bo kar­tu Vy­riau­ sy­bė­je ir tiks­liai ži­no­jo, kad, li­kus iki rin­ki­mų dau­giau nei pus­me­čiui, A.Me­lia­nas at­si­sta­ty­di­no iš rin­ki­ mų šta­bo va­do­vo pa­rei­gų“, – aiš­ ki­na­ma E.Ma­siu­liui. „Vie­ną kar­tą ga­li­ma su­klys­ti, bet vie­na­me po­kal­by­je tris kar­tus pa­ me­luo­ti – jau sis­te­ma“, – bai­gia LiCS at­sto­vai.

Sa­vo žo­džių neiš­si­ža­da

„Ten­ka ap­gai­les­tau­ti dėl sa­vo ko­ le­gų, kad to­kiais pi­giais triu­kais sten­gia­ma­si at­kreip­ti ži­niask­lai­ dos dė­me­sį, – taip į LiCS pra­ne­ ši­mą su­rea­ga­vo E.Ma­siu­lis. – Aš tik­rai pa­sa­kiau tai, ką pa­sa­kiau, ir dar kar­tą ga­liu pa­tvir­tin­ti, kad ma­

no mi­nė­ti skai­čiai, fak­tai yra tik­ ri. O tai, kad da­bar ban­do­ma vai­ din­ti, jog lai­vas ne­skęs­ta, jų pa­čių pro­ble­ma.“

To­kius pa­reiš­ki­mus karš­čiau­sią va­sa­ros die­ną da­ry­ti neat­sa­ kin­ga. „Juo­kin­ga“, – apie fak­tą, kad LS na­riai trau­kia į LiCS, pa­sa­kė E.Ma­ siu­lis. Ži­no­ma, kreip­tis į teis­mą dėl šmeiž­to ar im­tis ki­to­kių prie­mo­ nių dėl LiCS pa­reiš­ki­mo jis ne­si­ ren­gia. „To­kius pa­reiš­ki­mus karš­čiau­ sią va­sa­ros die­ną da­ry­ti neat­sa­kin­ ga“, – šmaikš­ta­vo li­be­ra­las.

Pap­ras­čiau­sias „pil­kis“

LiCS bu­vo įkur­ta 2003-iai­siais, su­ si­jun­gus Li­be­ra­lų są­jun­gai, Cent­ro

są­jun­gai ir Mo­der­nių­jų krikš­čio­nių de­mok­ra­tų są­jun­gai. Jos va­do­vu tuo­met ta­po Ar­tū­ras Zuo­kas.

Jo va­d o­va­v i­m u ne­pa­ten­k in­ ta na­rių da­lis at­ski­lo ir įkū­rė LS. Vė­liau iš są­jun­gos pa­si­trau­kė ir pats A.Zuo­kas, jis įkū­rė vi­suo­me­ ni­nį ju­dė­ji­mą, o pa­skui ir par­ti­ ją „Taip“.

LiCS pa­sta­rie­ji rin­ki­mai į Sei­mą bu­vo ne­sėk­min­gi. Dėl to iš par­ti­ jos pir­mi­nin­ko po­sto pa­si­trau­kė Al­gis Čap­li­kas, o vie­toj jo iš­rink­ tas A.Me­lia­nas. „Žmo­gus, ku­ris va­do­va­vo rin­ ki­mų šta­bui, ku­ris su­rie­tė par­ti­ ją į ožio ra­gą, tam­pa par­ti­jos pir­ mi­nin­ku, žmo­gus, ku­ris su­žlug­dė par­ti­ją“, – taip apie da­bar­ti­nį par­ ti­jos pir­mi­nin­ką A.Me­lia­ną ne per se­niau­siai at­si­lie­pė V.Bo­gu­šis ir pri­dū­rė, kad da­bar­ti­nis par­ti­jos va­do­vas nė­ra nei ge­ne­ro­las, nei pil­ka­sis kar­di­no­las, o pa­pras­čiau­ sias „pil­kis“, t. y. pil­kas, neiš­raiš­ kin­gas, nuo­bo­dus po­li­ti­kas.

8

10p.

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 10, 2013

Ko­va su pi­ra­tais – kaip ka­tės ir pe­lės žai­di­mas.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Iš­puo­lis Af­ri­ko­je svar­bus sim­bo­l 1998 m. rugp­jū­čio 7 d. „Al Qae­dos“ te­ro­ ris­tai su­sprog­di­no ga­lin­gus už­tai­sus prie JAV ambasadų Ke­ni­jo­je ir Tan­za­ni­jo­ je. Šį rugp­jū­tį Va­ka­rai ne­siė­mė ri­zi­kuo­ti ir už­vė­rė atstovybių Vi­du­ri­niuo­se Ry­tuo­se du­ris. Ar iš tie­sų grės­mė to­kia rea­li?

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį per pa­sau­lį nu­ vil­ni­jo per­spė­ji­mas – te­ro­riz­mo pa­ vo­jus kaip nie­kuo­met rea­lus. Va­ka­ rų ša­lys tuč­tuo­jau ėmė­si veiks­mų.

Vi­du­ri­niuo­se ir Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se bu­vo už­da­ry­tos Vo­kie­ti­ jos, Pran­cū­zi­jos, Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos, Ka­na­dos ir Jung­ti­nių Vals­ti­ jų am­ba­sa­dos.

„Al Qae­da“ kaip or­ ga­niz­mas jau ne­ beeg­zis­tuo­ja, ta­čiau, kal­bant bio­lo­giš­kai, pa­sė­ta sėk­la su­dy­go kaip ki­tos gy­vy­bės.

Kas taip įbau­gi­no Va­ka­rų ša­lis?

Pa­sak ame­ri­kie­čių žval­gy­bos, sau­ gu­mo pa­rei­gū­nams pa­vy­ko pe­rim­ ti po­kal­bį tarp „Al Qae­dos“ va­dų, ku­rie, kaip spė­ja­ma, dis­ku­ta­vo apie re­gio­ne pla­nuo­ja­mas ata­kas prieš Va­ka­rus.

At­sar­ga gė­dos ne­da­ro? „Klai­ pėda“ kal­bė­jo­si su Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riu­mi Eg­dū­nu Ra­čiu­mi apie ki­lu­sį są­my­šį dėl gal­būt pla­nuo­ja­mo te­ro­ro ak­to.

– Pro­fe­so­riau, šią sa­vai­tę mi­nė­ tos ir 1998 m. te­ro­ro ak­tų Ke­ni­ jo­je bei Tan­za­ni­jo­je me­ti­nės. Ko­ kį pėd­sa­ką pa­li­ko šie iš­puo­liai?

– Sa­ky­čiau, kad iš­puo­lis Af­ri­ko­ je bu­vo svar­bus sim­bo­li­ne pra­sme.

Gal ne tiek dėl žu­vu­sių, nors žu­vo iš tie­sų daug žmo­nių, ta­čiau tai bu­vo be­ne svar­biau­si du įžan­gi­niai „Al Qae­dos“ iš­puo­liai, ku­rie vė­liau, da­bar jau žiū­rint ret­ros­pek­ty­viai, aiš­kiai pa­ro­dė, kad „Al Qae­da“ jau bu­vo la­bai grės­min­ga jė­ga, su ku­ria rei­kė­jo ryž­tin­gai do­ro­tis.

Aiš­ku, da­bar ver­tin­da­mi iš lai­ ko per­spek­ty­vos ga­li­me sa­ky­ti, kad tuo­me­tė JAV ad­mi­nist­ra­ci­ja, va­do­ vau­ja­ma de­mok­ra­to Bil­lo Clin­to­no, bu­vo ne­pa­kan­ka­mai ryž­tin­ga ar­ba gal­būt neį­ver­ti­no tos grės­mės, ku­ri, kaip ži­no­me, po tre­jų me­tų iš­si­lie­jo jau Jung­ti­nių Vals­ti­jų te­ri­to­ri­jo­je.

Api­bend­ri­nant, šie spro­gi­mai tik­ rai bu­vo la­bai svar­bus įvy­kis. Osa­ ma bin La­de­nas sa­vo fron­tą ko­vai su sio­nis­tais ir kry­žiuo­čiais jau bu­ vo su­bū­ręs ke­liais me­tais anks­čiau prieš rug­sė­jo 11-osios ata­kas. De­ja, į šią grės­mę ne­bu­vo žiū­ri­ma rim­tai.

O, pa­si­ro­do, į tai rei­kė­jo at­si­žvelg­ti.

Nes to­kie iš­puo­liai – ge­rai pa­reng­ ti, koor­di­nuo­ti, prieš ge­rai įtvir­tin­ tas ir ap­sau­go­tas Jung­ti­nių Vals­ti­jų at­sto­vy­bes – ro­dė, kad „Al Qae­da“ jau tuo me­tu bu­vo la­bai svar­bi vei­ kė­ja, ži­no­ma, nei­gia­ma pra­sme, tarp­tau­ti­nių san­ty­kių sri­ty­je.

Grės­mė: pa­sak E.Ra­čiaus, jei JAV už­da­rė sa­vo am­ba­sa­das, šiam žings­niui bu­vo rim­tas pa­grin­das.

– Praė­jo jau ne­ma­žai lai­ko nuo 1998 m. Kas pa­si­kei­tė per šį lai­ ką? Kaip pa­si­kei­tė pa­ti iš­puo­lių or­ga­ni­za­to­rė „Al Qae­da“?

– Sa­ky­čiau, kad, pa­ly­gin­ti su 1998 m. ar­ba su 2001 m., po­ky­čiai yra fun­da­men­ta­lūs. Kal­bu apie „Al Qae­dos“ ar­ba, tiks­liau, vi­so dži­ ha­diz­mo ju­dė­ji­mo evo­liu­ci­ją. „Al Qae­da“ vei­kiau bu­vo pa­ grin­di­nė or­ga­ni­za­ci­ja dži­ha­dis­tų ju­dė­ji­me, bet ne vie­nin­te­lė. Šiuo

at­ve­ju ji da­vė to­ną, su­bū­rė bend­ ra­min­čius, ne­bū­ti­nai fi­ziš­kai su­ bū­rė į vie­ną or­ga­ni­za­ci­ją, vei­kiau dva­s iš­kai. Dži­h a­d iz­m as iš­l i­k o, bet pa­ki­tu­sio­mis for­mo­mis. Ta­ čiau „Al Qae­da“ kaip or­ga­ni­za­ci­ ja fak­tiš­kai nu­sto­jo gy­vuo­ti, da­bar ga­li­me kal­bė­ti apie at­ski­ras dži­ ha­dis­tų kuo­pe­les, ku­rios, ži­no­ma, ga­li bū­ti la­bai pa­vo­jin­gos, ga­li bū­ti ne to­kios pa­vo­jin­gos, sun­ko­ka tai įver­tin­ti.

Pa­vyz­džiui, Je­me­ne vy­riau­sy­ bė gi­ria­si už­kir­tu­si ke­lią di­de­liam iš­puo­liui. Aki­vaiz­du, kad gru­pe­ lės ga­li bū­ti ge­rai gink­luo­tos, tech­ niš­kai pa­si­ren­gu­sios, mo­ty­vuo­tos, ta­čiau tai jau ne­bė­ra „Al Qae­da“.

Ki­taip sa­kant, „Al Qae­da“ kaip or­ ga­niz­mas jau ne­beeg­zis­tuo­ja, ta­ čiau, kal­bant bio­lo­giš­kai, pa­sė­ ta sėk­la su­dy­go kaip ki­tos gy­vy­bės.

Kuo­pe­lės vei­kia ir, imant bend­rai, yra to­kios pat grės­min­gos. Grės­mė,

Pa­vo­jaus sig­na­lai iš Arabijos pusiasalio Je­me­no „Al Qae­da“ – ko­dėl Va­ka­ rai jos taip bi­jo? Iš­puo­lių prieš Va­ ka­rų ša­lių am­ba­sa­das ti­ki­my­bė Je­ me­ne – di­de­lė. Ta­čiau ne tik tai gąs­ di­na va­ka­rie­čius.

Lyderis: Je­me­ne vei­kian­ti AQAP,

pa­sak Va­ka­rų žval­gy­bos, yra lo­ja­ li fak­ti­niam „Al Qae­dos“ va­dui A.al Za­wa­hi­ri.

AFP nuo­tr.

Je­me­no sos­ti­nė­je Sa­no­je šią sa­vai­tę du­ris už­vė­rė ne tik Jung­ti­nių Vals­ ti­jų ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, ta­čiau ir Vo­kie­ti­jos bei Pran­cū­zi­jos am­ba­ sa­dos. Ma­ža to, Je­me­no vy­riau­sy­bė pa­reiš­kė, kad su­žlug­dė „Al Qae­dos“ ko­vo­to­jų są­moks­lą už­grob­ti Je­me­ ne ka­na­die­čių va­do­vau­ja­mą naf­tos ter­mi­na­lą ir nu­žu­dy­ti ar pa­grob­ ti ten dir­ban­čius už­sie­nie­čius. Vil­

kė­da­mi Je­me­no ar­mi­jos uni­for­mas ko­vo­to­jai pla­na­vo pe­rim­ti ka­na­die­ čių val­do­mą naf­tos ter­mi­na­lą „Mi­ na al Dha­ba“ prie Ara­bi­jos jū­ros.

Ata­ką įvyk­dy­ti pla­nuo­ta pir­ma­ die­nį, rugp­jū­čio 5 d. Bet są­moks­las, pa­sak Je­me­no sau­gu­mo, at­skleis­tas dviem die­no­mis anks­čiau.

Va­ka­rų ša­lys Je­me­ne įžvel­gia daug grės­mių. Je­me­nas yra „Al Qae­dos“ bas­tio­nas Ara­bi­jos pu­sia­ sa­ly­je. Čia vei­kian­tis „Al Qae­dos“ pa­da­li­nys va­di­na­mas Ara­bi­jos pu­ sia­sa­lio „Al Qae­da“ (AQAP).

Tai nė­ra, jei taip ga­li­ma sa­ky­ ti, pa­ts di­džiau­sias „Al Qae­dos“

pa­da­li­nys, be to, Je­me­no te­ro­ris­ tai, kal­bant apie iš­puo­lių gau­są ir mas­tą, nė­ra vie­ni ak­ty­viau­sių.

Dži­ha­dis­tai Si­ri­jo­je ir Ira­ke – ge­ro­kai triukš­min­ges­ni. Vis­gi šis „Al Qae­dos“ pa­da­li­nys lai­ko­mas tu­r in­č iu dau­g iau­s ia ga­l i­my­b ių reng­ti di­de­lio mas­to ata­kas prieš Va­ka­rams svar­bius ob­jek­tus Vi­du­ ri­niuo­se Ry­tuo­se.

AQAP, pa­sak žval­gy­bos, yra lo­ ja­li fak­ti­niam „Al Qae­dos“ ly­de­ riui Ay­ma­nui al Za­wa­hi­ri, ki­lu­ siam iš Egip­to. Su „Al Qae­dos“ va­do­vy­be – A.al Za­wa­hi­ri ir ki­tais or­ga­ni­za­ci­jos va­dei­vo­mis, ku­rie iki

šiol slaps­to­si Pa­kis­ta­no šiau­rė­je, – AQAP pa­lai­ko ar­ti­mus ry­šius.

Va­ka­rų ša­lys įžvel­gia tris pa­ grin­di­nes AQAP grės­mes: lo­ka­li (pa­vo­jus Va­ka­rų am­ba­sa­doms Je­ me­ne, taip pat Je­me­no gy­ven­to­ jams); „įkve­pian­čio­ji“ (AQAP ga­li įkvėp­ti dži­ha­dis­tus iš vi­so pa­sau­ lio pla­nuo­ti ir reng­ti iš­puo­lius, taip pat juos ap­mo­ky­ti); pasaulinė (ga­li reng­ti iš­puo­lius Va­ka­ruo­se).

AQAP sa­vo gre­to­se tu­ri ge­rai sa­ vo dar­bą iš­ma­nan­čių bom­bų kū­ri­mo eks­per­tų, ku­rie ga­li pa­ga­min­ti la­bai įmant­rių ir kom­pak­tiš­kų už­tai­sų.

BBC, BNS inf.

9

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 10, 2013

pasaulis Iz­rae­lis įsi­žei­dė

Aja­to­los per­spė­ji­mas

Šiur­pi ži­nu­tė

Iz­rae­lis pa­gra­si­no ne­pa­si­ra­šy­ siąs moks­li­nių ty­ri­mų par­tne­ rys­tės su­tar­ties su ES. Pa­sak ES, vi­so­se par­tne­rys­tės su­tar­ ty­se su Iz­rae­liu tu­ri bū­ti nu­ro­ dy­ta, kad jos ne­bus tai­ko­mos Va­ka­rų Kran­te, Ga­zos Ruo­že ir Ry­tų Je­ru­za­lė­je – te­ri­to­ri­jo­se, ku­rias Iz­rae­lis užė­mė per 1967 m. ka­rą.

Ira­no aukš­čiau­sia­sis ly­de­ris ­ aja­to­la Ali Kha­me­nei (nuotr.) ­ per­spė­jo, kad po­li­ti­nė kri­zė Egip­te, ki­lu­si, kai Egip­to ka­riuo­ me­nė nu­ver­tė is­la­miš­kų pa­žiū­rų pre­zi­den­tą Mo­ha­me­dą Mor­si, ga­li pe­raug­ti į pi­lie­ti­nį ka­rą. Pa­ sak dva­si­nio Ira­no ly­de­rio, ka­ras pri­lyg­tų „ka­tast­ro­fai, ku­ri su­kel­ tų pra­gaiš­tin­gų pa­da­ri­nių“.

JAV po­li­ci­ja ap­klau­sė 31-ų De­ re­ką Me­di­ną, ku­ris įta­ria­mas nu­šo­vęs sa­vo 26-erių žmo­ną Jen­ni­fer Al­fon­so ir šiur­pų jos la­vo­no at­vaiz­dą pa­skel­bęs feis­ bu­ke. D.Me­di­na pa­skel­bė kru­ vi­no žmo­nos la­vo­no nuo­trau­ką so­cia­li­nia­me tink­le su prie­ra­šu „RIP (il­sė­kis ra­my­bė­je – angl.)

J.Al­fon­so“ ir pa­si­da­vė po­li­ci­jai.

­li­ne pra­sme ku­mas, stai­gus jų pa­nau­do­ji­mas.

Ma­tė­me Geor­ge’o W.Bus­ho ad­mi­ nist­ra­ci­jos veiks­mus – grei­tai ir daug. Tei­sė­tai – ne­tei­sė­tai, tei­sin­ gai – ne­tei­sin­gai, esant pa­grin­dui, ne­sant pa­grin­do – apie tai jau de­ šimt­me­tį dis­ku­tuo­ja­ma.

Ba­rac­kas Oba­ma iš da­lies yra įspraus­tas į rė­mus. Jis pa­vel­dė­jo ka­ri­nes mi­si­jas, nors aš sa­ky­čiau – oku­pa­ci­jas, tiek Ira­ko, tiek Af­ga­ nis­ta­no. Jam te­ko priim­ti ne­po­pu­ lia­rius spren­di­mus, nes jau pa­čios oku­pa­ci­jos bu­vo ne­po­pu­lia­rios.

B.Clin­to­nui rei­kė­jo priim­ti kiek ki­to­kius spren­di­mus, ir tai jam ne­ bu­vo taip skaus­min­ga. Šiuo at­ve­ju mes ma­to­me, kad de­mok­ra­tų tak­ ti­kos lyg­me­niu (ar­ba ope­ra­ci­jų lyg­ me­niu) el­ge­sys ski­ria­si. Na­tū­ra­lu, kad veiks­mai ski­ria­si ir nuo anks­ čiau bu­vu­sių res­pub­li­ko­nų ad­mi­ nist­ra­ci­jų.

„Reu­ters“ nuo­tr.

kel­ta 1998, 2001 ar 2013 m. (aiš­ku, tai sun­ku ob­jek­ty­viai pa­ma­tuo­ti), te­bė­ra di­de­lė.

– Kal­bant apie Jung­ti­nes Vals­ti­ jas. Gal­būt de­mok­ra­tai lin­kę švel­ niau žiū­rė­ti į ga­li­mas grės­mes nei res­pub­li­ko­nai, ku­rie ėmė­si pla­ taus ka­ro su te­ro­riz­mu?

– Sa­ky­čiau, kad yra pa­ma­ti­niai da­ ly­kai, ku­rie bend­ri tiek res­pub­li­ko­ nams, tiek de­mok­ra­tams, kal­bant apie ša­lies sau­gu­mą. Prio­ri­te­tai nea­be­jo­ti­nai yra to­kie pat.

Ki­tas klau­si­mas – prie­mo­nės.

Ki­taip sa­kant, prie­mo­nių ma­siš­

– Tai­gi te­ro­ro iš­puo­lių pa­vo­jus, pa­skelb­tas šią sa­vai­tę, nea­be­jo­ ti­nai tu­ri pa­grin­do?

– Aiš­ku, sun­ku įver­tin­ti, nes ne­ dis­po­nuo­ju in­for­ma­ci­ja. Vis dėl­to ma­nau, kad JAV to­kį be­pre­ce­den­tį žings­nį im­tų­si ženg­ti tik to­kiu at­ ve­ju, jei tu­rė­tų in­for­ma­ci­jos. Ži­no­ ma, ga­li­ma dis­ku­tuo­ti, kiek ji pa­ ti­ki­ma, kiek ne, ta­čiau fak­tas, kad in­for­ma­ci­jos apie ga­li­mus iš­puo­lius tu­rė­jo bū­ti.

Ki­taip sa­kant, už­da­ry­ti sa­vai­ tei sa­vo at­sto­vy­bes rei­kė­jo tvir­ to pa­grin­do. Vie­na ver­tus, tai la­ bai bran­gu, ki­ta ver­tus, sim­bo­liš­kai tai reiš­kia ar­ba pra­lai­mė­ji­mą, ar­ ba silp­nu­mo pa­ro­dy­mą, o tai ka­ re su te­ro­ris­tais ne­leis­ti­na. To­dėl spė­ju, jog JAV spe­cia­lio­sios tar­ny­ bos tu­rė­jo pa­kan­ka­mai me­džia­gos, kad pre­ven­ty­viai už­da­ry­tų am­ba­ sa­das.

Per tą lai­ką ga­li­ma iš­siaiš­kin­ ti, kas ir ką ke­ti­no „iš­krės­ti“, ar­ ba gal­būt bus la­biau už­tik­rin­tas sau­gu­mas. Tar­ki­me, bus at­siųs­ta dau­giau jū­rų pės­ti­nin­kų ar­ba bus įreng­ta dau­giau vaiz­do ka­me­rų ir kt., kad bū­tų už­kirs­tas ke­lias ga­li­ mam iš­puo­liui.

Ka­ro su te­ro­riz­mu au­kos Moks­l i­nin­kai ir sta­tis­ti­kos eks­per­tai iki šiol ne­su­ta­r ia, kiek tiks­l iai žmo­ nių ga­lė­jo žū­ti ka­ro su te­ro­r iz­mu lai­ ko­tar­piu nuo 2001 iki 2013 m.

Ka­ras Ira­ke. Skai­čiuo­ja­ma, kad per ka­rą nuo 2003 iki 2013 m. ga­lė­jo žū­ ti nuo 62,5 tūkst. iki 1,1 mln. žmo­nių.

Taip pat žu­vo 4,4 tūkst. JAV ka­rių, 31,9 tūkst. bu­vo su­žeis­ta.

Ka­ras Af­ga­nis­ta­ne. Ma­no­ma, kad

per šį ka­rą ga­lė­jo žū­ti nuo 10,9 iki 49,6 tūkst. žmo­nių. Žu­vo 2 tūkst. JAV ka­ rių, 18,2 tūkst. su­žeis­ta.

Pa­kis­ta­nas. Nors tiks­lių duo­me­

nų nė­ra, svars­to­ma, kad Pa­kis­ta­ne per ka­rą su te­ro­riz­mu ga­lė­jo žū­ti be­ veik 49 tūkst. žmo­nių. Dau­giau­sia au­ kų pa­si­glem­žė JAV bepiločių lėk­tu­ vų mi­si­jos.

Je­me­nas. Skai­čiuo­ja­ma, kad šio­je

ša­ly­je be­pi­lo­čių lėk­tu­vų ata­kos nu­si­ ne­ša tiek pat ci­vi­lių gy­vy­bių, kiek Pa­ kis­ta­ne. Tie­sa, konk­re­čių skai­čių nė­ ra. 2012 m. JAV be­pi­lo­čiai lėk­tu­vai at­ li­ko 80 skry­džių, per ku­riuos ata­kuo­ tos te­ro­ris­tų ba­zės.

Dau­giau­sia au­kų nu­si­ne­šę te­ro­ro ak­tai

1998 m. Ke­ni­ja ir Tan­za­ni­ja. Prie

Jung­ti­nių Vals­ti­jų am­ba­sa­dų Ke­ni­ jos sos­ti­nė­je Nai­ro­by­je ir Tan­za­ni­ jos Dar es Sa­la­mo mies­te žu­vo 303 žmo­nės, 4,9 tūkst. su­žeis­ta.

1983 m. Li­ba­nas. Ne­to­li JAV ir 2001 m. JAV. Per rug­sė­jo 11-osios

iš­puo­lį žu­vo 2,9 tūkst. žmo­nių, 8,9 tūkst. bu­vo su­žeis­ta. Te­ro­ris­tai už­ gro­bė ke­tu­ris lėk­tu­vus, tris iš jų nu­ krei­pė į Pa­sau­lio pre­ky­bos cent­ro dan­go­rai­žius Niu­jor­ke ir Pen­ta­go­no pa­sta­tą Va­šing­to­ne. Ket­vir­ta­sis lėk­ tu­vas su­du­žo Pen­sil­va­ni­jos vals­ti­jo­ je JAV.

Pran­cū­zi­jos jū­rų pės­ti­nin­kų ba­ra­kų spro­go sunk­ve­ži­miuo­se pa­slėp­tos bom­bos. Žu­vo 301 žmo­gus, 161 su­ žeis­tas.

2007 m. Ira­kas. Per koor­di­nuo­ tus už­mi­nuo­tų au­to­mo­bi­lių spro­gi­ mus žu­vo 520 žmo­nių, 1,5 tūkst. bu­ vo su­žeis­ta.

2002 m. Ru­si­ja. Če­čė­nų ko­vo­to­jai paė­mė įkai­tais spek­tak­lio „Nord Ost“ žiū­ro­vus Mask­vos Dub­rov­kos teat­ re. Per teat­ro štur­mą žu­vo 170 žmo­ nių, 656 bu­vo su­žeis­ti.

1978 m. Ira­nas. Aba­da­no mies­te

ki­no teat­re ki­lo gais­ras, per ku­rį žu­ vo 470 žmo­nių. Ira­no vy­riau­sy­bė iš­ puo­lio or­ga­ni­za­vi­mu ap­kal­ti­no is­la­ mis­tų ko­vo­to­jus.

2008 m. In­di­ja. Mum­ba­jaus mies­ te te­ro­ris­tai gra­na­to­mis už­puo­lė trau­ ki­nių sto­tį ir ke­lis res­to­ra­nus, ta­da paė­mė įkai­tais pra­ban­gia­me mies­to vieš­bu­ty­je ap­si­sto­ju­sius tu­ris­tus. Žu­ vo 174 žmo­nės, tarp jų – de­vy­ni te­ro­ ris­tai, su­žeis­ta 370 žmo­nių.

1988 m. Ško­ti­ja. Virš Lo­ker­bio

mies­te­lio su­sprog­din­tas „Pa­nAm“ oro li­ni­jų bend­ro­vės lėk­tu­vas „Boeing 747“. Žu­vo 270 žmo­nių, 12 su­žeis­ta.

1979 m. Sau­do Ara­bi­ja. Di­džio­

jo­je me­če­tė­je te­ro­ris­tai paė­mė įkai­ tais ten esan­čius žmo­nes. Žu­vo 240 žmo­nių, tarp jų – 87 te­ro­ris­tai. 600 buvo su­žeis­ta.

2006 m. In­di­ja. Mum­ba­ju­je su­

sprog­din­ti sep­ty­ni prie­mies­ti­niai trau­ki­niai. Žu­vo 209 žmo­nės, 714 bu­vo su­žeis­ta.

2002 m. In­do­ne­zi­ja. Ku­tos mies­te

ne­to­li nak­ti­nio klu­bo spro­go bom­ba. Žu­vo 202 žmo­nės, su­žeis­ta 350.

1995 m. JAV. Spro­gi­mas su­grio­vė

fe­de­ra­li­nį pa­sta­tą Ok­la­ho­mos mies­ te, Ok­la­ho­mos vals­ti­jo­je. Žu­vo 169 žmo­nės, 675 su­žeis­ti.

1999 m. Ru­si­ja. 130 žmo­nių žu­vo, dar 150 bu­vo su­žeis­ta per Mask­vos dau­gia­bu­čių spro­gi­mus.

2002 m. Ru­si­ja. Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­

jos Če­čė­ni­jos res­pub­li­ko­je nu­muš­tas Ru­si­jos ka­riuo­me­nės sraig­tas­par­nis. Žu­vo 127 žmo­nės, 14 su­žeis­ta.

2004 m. Ru­si­ja. Ru­si­jos Fe­de­ra­

ci­jos Šiau­rės Ose­ti­jos res­pub­li­ko­je esan­čia­me Bes­la­no mies­te te­ro­ris­tai paė­mė įkai­tais mo­kyk­los mo­ki­nius, jų tė­vus ir dar­buo­to­jus. Per įkai­tų va­ da­vi­mo ope­ra­ci­ją žu­vo 372 žmo­nės, tarp jų – 35 te­ro­ris­tai. 747 žmo­nės bu­ vo su­žeis­ti.

1985 m. Ai­ri­ja ir Ja­po­ni­ja. Virš

Ai­ri­jos te­ri­to­ri­nių van­de­nų At­lan­to van­de­ny­ne spro­go oro li­ni­jų bend­ ro­vei „Air In­dia“ pri­klau­san­tis lai­ne­ ris „Boeing 747“. Žu­vo 331 žmo­gus.

Ki­tas bend­ro­vei pri­klau­san­tis lai­ne­ ris tuo pat me­tu su­sprog­din­tas Ja­po­ ni­jos sos­ti­nės To­ki­jo Na­ri­tos oro uos­ te. Žu­vo du žmo­nės.

2004 m. Is­pa­ni­ja. Ke­tu­riuo­se

prie­mies­ti­niuo­se trau­ki­niuo­se ne­ to­li sos­ti­nės Mad­ri­do spro­go bom­ bos. Žu­vo 191 žmo­gus, 1,8 tūkst. bu­ vo su­žeis­ta.

2010 m. Ru­si­ja. Mask­vos met­ro nu­

griau­dė­jo spro­gi­mai, per ku­riuos žu­ vo 40 žmo­nių, 100 bu­vo su­žeis­ta.

10

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 10, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/uzsienis

Ko­va su pi­ra­tais –

pasaulio darbotvarkė

KUR? JAV. KA­DA? Rugp­jū­čio 10 d.

B.Obamos atostogos JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma pra­dė­jo va­sa­ros ato­sto­gas pra­šmat­nio­je Mar­tos Vy­nuo­gy­no sa­lo­je. Ma­sa­ču­set­se esan­tis Mar­tos Vy­nuo­gy­nas gar­sė­ja kaip iš­skir­ti­nė va­sa­ros ato­sto­gų vie­ta tur­tuo­liams. Praė­ju­sias B.Oba­mos ato­ sto­gas – per Ka­lė­das – su­žlug­dė va­di­na­mo­jo fis­ka­li­nio skar­džio pa­vo­jus, dėl ku­rio pre­zi­den­tas pir­ma lai­ko grį­žo iš Ha­va­jų į Va­šing­to­ną. B.Oba­ma ir jo šei­ ma pla­nuo­ja Mar­tos Vy­nuo­gy­ne pa­bū­ti nuo rugp­jū­čio 10 iki rugp­jū­čio 18 d.

Lie­tu­vos ka­riai pri­ si­jun­gė prie ES an­ ti­pi­ra­ti­nės mi­si­jos „Ata­lan­ta“ prie So­ ma­lio kran­tų, bet pa­sau­lio lai­vy­bos pra­mo­nės ir pi­ra­ tų par­ti­za­ni­nio ka­ ro fron­tas jau pa­si­ slin­ko ki­tur.

KUR? Berlyne. KA­DA? Rugp­jū­čio 13 d.

Berlyno sienos metinės Vo­kie­ti­jo­je mi­ni­mos Ber­ly­no sie­nos sta­ty­bų pra­džios me­ti­nės. Sie­na pra­dė­ta sta­ty­ti 1961 m. rugp­jū­čio 13 d. Ji at­sky­rė Jung­ti­nių Vals­ti­jų, Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos ir Pran­cū­zi­jos kont­ro­liuo­ja­mus Ber­ly­no sek­to­rius nuo Ry­tų Vo­kie­ti­jos ir ta­po Šal­to­jo ka­ro sim­bo­liu. Ber­ly­nas bu­vo pa­da­ly­tas į Va­ka­rų ir Ry­tų. Pas­ta­ čius sie­ną Vo­kie­ti­jos De­mok­ra­ti­nė Res­pub­li­ka su­stab­dė šio­je ša­ly­je gy­ve­nu­ sių vo­kie­čių bė­gi­mą į Va­ka­rus. Sie­na bu­vo nu­griau­ta 1989 m. lapk­ri­čio 9 d.

KUR? Je­ru­za­lė­je. KA­DA? Rugp­jū­čio 14 d.

sieks užbaigti konfliktą Pa­les­ti­nie­čiai ir Iz­rae­lis su­rengs de­ry­bas Jeruzalėje. Apie tai pra­ne­šė JAV vals­ty­bės de­par­ta­men­tas. Prieš tre­jus me­tus įstri­gu­sios de­ry­bos iš nau­jo bu­ vo pra­dė­tos praė­ju­sį mė­ne­sį Va­šing­to­ne, tar­pi­nin­kau­jant JAV, ir abi ša­lys su­ si­ta­rė ban­dy­ti ne­su­ta­ri­mus iš­spręs­ti per 9 mė­ne­sius. JAV vals­ty­bės de­par­ ta­men­to at­sto­vė Jen Psa­ki sa­kė, kad ki­ta­me de­ry­bų ra­te da­ly­vaus JAV tar­pi­ nin­kas Mar­ti­nas In­dy­kas ir kad vė­liau įvyks su­si­ti­ki­mas Je­ri­che.

Lai­mi­kis: So­ma­lio pi­ra­tai grob­da­vo lai­vus dėl iš­pir­kų, ku­rios siek­da­vo 20

Ats­tu­mas – ne kliū­tis

Šių me­tų ba­lan­džio 22 d. Vo­kie­ ti­jos kon­tei­ne­ri­nis lai­vas „Han­sa Mar­burg“ ra­miai plau­kė At­lan­to van­de­ny­nu, ga­na to­li nuo kran­ to – maž­daug 130 jūr­my­lių nuo Pu­siau­jo Gvi­nė­jos uos­to Ma­la­bo.

Pap­ras­tai tai per di­de­lis at­stu­mas ata­koms mo­to­ri­nė­mis val­ti­mis, bet tą nak­tį vis­kas bu­vo ki­taip. Pi­ra­tai grei­tai už­si­ropš­tė į lai­vą, paė­mė ke­tu­ris įkai­tus ir din­go tam­so­je.

Lai­vas, plau­kęs su Li­be­ri­jos vė­ lia­va, pri­klau­sė Ham­bur­ge įsi­kū­ru­ siai lai­vy­bos bend­ro­vei „Leon­hardt & Blum­berg“. Tik po mė­ne­sio, ge­ gu­žės 24 d., ji ga­lė­jo pa­skelb­ti, kad ke­tu­ri jū­ri­nin­kai at­ga­vo lais­vę gy­ vi ir svei­ki.

Prieš pat šį in­ci­den­tą šie­met ba­ lan­dį ne­to­li Ni­ge­ri­jos kran­tų pi­ra­tų ran­ko­se bu­vo at­si­dū­ręs dar vie­nas Vo­kie­ti­jos bend­ro­vės lai­vas „Ci­ ty of Xia­men“. Įgu­la bu­vo pa­leis­ ta po pen­kių die­nų.

Vie­ni pa­sta­rų­jų prie To­go ir Ga­ bo­no kran­tų nuo pi­ra­tų nu­ken­tė­

jo su Mar­ša­lo sa­lų vė­lia­va plau­kęs che­mi­jos pro­duk­tų tank­lai­vis bei Mal­tos naf­tos pro­duk­tų tank­lai­vis.

Mil­ži­niš­ki nuo­sto­liai

Pas­ta­rie­ji įvy­kiai ro­do, kad pa­sau­ lio lai­vy­bos pra­mo­nės ir Af­ri­kos pi­ra­tų par­ti­za­ni­nio ka­ro fron­tas pa­si­slin­ko iš Ry­tų į Va­ka­rus – nuo Af­ri­kos pu­sia­sa­lio iki Gvi­nė­ jos įlan­kos. ES an­ti­pi­ra­ti­nė mi­si­ ja „Ata­lan­ta“ prie So­ma­lio kran­tų da­vė reikš­min­gų vai­sių, o Gvi­nė­ jos įlan­ko­je pi­ra­tai per pir­mą šių me­tų pus­me­tį jau su­ren­gė 30 ata­ kų ir gra­si­no dar pa­blo­gin­ti praė­ ju­sių me­tų sta­tis­ti­ką.

Bet tai ga­li bū­ti tik led­kal­nio vir­ šū­nė, nes lai­vy­bos įmo­nės, no­rė­ da­mos iš­veng­ti di­des­nių drau­di­ mo įmo­kų, daž­nai ne­pra­ne­ša apie pi­ra­tų ata­kas.

Eko­no­mi­niai nuo­sto­liai mil­ži­niš­ ki. Per pa­tį pi­ra­tų siau­tė­ji­mo prie So­ma­lio kran­tų pi­ką 2011-ai­siais Vo­kie­ti­jos lai­vų sa­vi­nin­kų aso­cia­ ci­ja skai­čia­vo, kad per me­tus pa­

pil­do­mai iš­lei­do 5,3 mlrd. eu­rų ap­sau­gos prie­mo­nėms, drau­di­ mui, ke­lio­nėms ap­lin­ki­niais marš­ ru­tais ir iš­pir­koms, ku­rios siek­da­ vo 20 mln. do­le­rių.

2012 m. ge­gu­žę ES jū­rų pa­jė­gos pra­dė­jo sraig­tas­par­niais ata­kuo­ti pi­ra­tų ba­zes Af­ri­kos pu­sia­sa­ly­je ir nai­kin­ti jų val­tis. Pu­sia­sa­lis ir ka­ro su­dras­ky­tas So­ma­lis ta­po sau­ges­ nis, o lai­vy­bos sau­gu­mą su­stip­ri­ no ne tik tarp­tau­ti­nės pa­tru­lia­vi­mo mi­si­jos, bet ir pa­čių lai­vy­bos įmo­nių sau­gu­mo prie­mo­nės. Kas ant­ras pro So­ma­lį plau­kian­tis lai­vas da­bar tu­ri sam­dy­tą gink­luo­tą ap­sau­gą.

Ne­tu­ri pa­kran­čių ap­sau­gos

Va­ka­rų Af­ri­ko­je jū­rų plė­ši­kams veik­ti ge­ro­kai leng­viau. Šio re­ gio­no vals­ty­bės ne­vie­ni­ja pa­stan­ gų ko­vo­je su pi­ra­tais, be to, kai ku­ rios net ne­tu­ri pa­kran­čių ap­sau­gos. „Pi­ra­ta­vi­mas Va­ka­rų Af­ri­ko­je to­ liau pa­ma­žu au­ga, ir ten nė­ra to­kio spau­di­mo, koks da­ro­mas pi­ra­tams (že­my­no – red. pa­st.) ry­tuo­se, –

Ir lietuviai Ant­rą šių me­tų pus­me­tį ES va­do­ vau­ja­mo­je ko­vos su pi­ra­ta­vi­mu ir gink­luo­tais plė­ši­mais jū­ro­je ope­ ra­ci­jo­je „Ata­lan­ta“ prie So­ma­lio kran­tų da­ly­vau­ja gru­pė Lie­tu­vos ka­rių.

KUR? Kip­re. KA­DA? Rugp­jū­čio 16 d.

nepriklausomybės sukaktis Kip­ras mi­nės ne­prik­lau­so­my­bės nuo Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos su­kak­tį. Nuo 1878 iki 1960 m., kai ta­po ne­prik­lau­so­ma vals­ty­be, Kip­ras bu­vo Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos val­da, o nuo 1914 m. – Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ko­lo­ni­ja. Tie­sa, iki šiol Kip­ ras lie­ka pa­da­ly­tas į va­di­na­mą­sias grai­kų ir tur­kų da­lis. Dvi jos da­lis, įskai­ tant ir pa­da­ly­tą sos­ti­nę Ni­ko­si­ją, ski­ria Jung­ti­nių Tau­tų pa­jė­gų pa­tru­liuo­ja­ ma ža­lio­ji li­ni­ja.

Operacija: kovos su piratavimu operacijoje dalyvauja 20 Lietuvos karių.

KAM nuotr.

Kaip in­for­ma­vo Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (KAM), tai di­džiau­ sias iki šiol Lie­tu­vos in­dė­lis ES va­ do­vau­ja­mo­se ka­ri­nė­se mi­si­jo­se ir pir­mo­ji jū­rų ope­ra­ci­ja, ku­rio­je da­ ly­vau­ja Lie­tu­vos ka­riai. Jie su sa­vo gink­luo­te ir įran­ga nuo pi­ra­tų iš­ puo­lių sau­go Pa­sau­lio mais­to pro­

11

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 10, 2013

pasaulis

– kaip ka­tės ir pe­lės žai­di­mas

5,3 mlrd. eu­rų

– to­kius me­ti­nius pi­ra­ta­vi­mo nuo­sto­lius skai­čia­vo Vo­kie­ti­jos lai­vy­bos bend­ro­vės.

ne­siė­mus jo­kių veiks­mų nu­si­kals­ ta­mu­mas, te­ro­riz­mas ir et­ni­niai konf­lik­tai tik stip­rės. „Va­ka­rų Af­ri­ka pa­sie­kė lem­tin­ gą taš­ką, – žur­na­lui „Der Spie­gel“ sa­kė ty­ri­mo au­to­rius pro­fe­so­rius Car­lo Ma­sa­la. – Jei­gu Vo­kie­ti­jos vy­riau­sy­bė ne­no­ri, kad vi­sa­me re­ gio­ne įsi­vy­rau­tų anar­chi­ja, ji tu­ ri pa­dė­ti su pi­ra­ta­vi­mu su­si­dū­ru­ sioms vals­ty­bė­ms.“ Pro­fe­so­rius siū­lo teik­ti pa­gal­bą Va­ka­rų Af­ri­kos pa­kran­čių ap­sau­ gai ir kur­ti JAV bei ES grei­to­jo rea­ ga­vi­mo jū­rų pa­jė­gas.

Pri­vers­ti im­tis gud­ry­bių

0 mln. do­le­rių, o Gvi­nė­jos įlan­ko­je jū­rų plė­ši­kų tiks­las yra naf­ta ir ki­ti kro­vi­niai.

sa­vo ata­skai­to­je ra­šė pri­va­ti JAV žval­gy­bos bend­ro­vė „Strat­for“. – Gvi­nė­jos įlan­ko­je šiuo me­tu trūks­ ta ka­ri­nių pa­jė­gu­mų.“

Kuo dau­giau pre­kių at­vyks­ta į La­go­so uos­tą, tuo dau­giau pi­ra­tų pa­ste­bi­ma laks­tant mo­to­ri­nė­ mis val­ti­mis pa­lei pa­kran­tę.

Ki­ta pi­ra­ta­vi­mo geog­ra­fi­nio po­ slin­kio prie­žas­tis yra ta, kad iš­ bris­ti iš skur­do il­gą lai­ką ne­pa­ jė­gu­sios ša­lys, to­kios kaip To­gas, Ga­na ir Ni­ge­ri­ja, pa­ga­liau pra­de­da eko­no­miš­kai at­si­gau­ti. O kuo dau­ giau pre­kių at­vyks­ta į La­go­so uos­ tą, tuo dau­giau pi­ra­tų pa­ste­bi­ma laks­tant mo­to­ri­nė­mis val­ti­mis pa­ lei pa­kran­tę.

Atei­ty­je pa­dė­tis ga­li to­liau blo­gė­ ti. Eu­ro­pa jau im­por­tuo­ja 13 pro­c. naf­tos iš šio re­gio­no, o du­jų im­por­ tas iš jo iki 2025-ųjų ga­li pa­tri­gu­ bė­ti. Tai­gi Gvi­nė­jos įlan­ka tam­pa svar­biu tran­zi­ti­niu Se­no­jo že­my­no ža­lia­vų im­por­to re­gio­nu.

Pi­ra­tų evo­liu­ci­ja

Va­ka­rų Af­ri­ka tie­kia de­šim­ta­da­lį pa­ sau­ly­je su­nau­do­ja­mos naf­tos, dau­ giau­sia po Ar­ti­mų­jų Ry­tų ir bu­vu­ sios So­vie­tų Są­jun­gos. Anks­čiau, nuo praė­ju­sio de­šimt­me­čio pra­džios, plė­ši­ka­vi­mo cent­ras bu­vo pa­grin­di­ nė re­gio­no naf­tos ga­min­to­ja Ni­ge­ri­ ja, ku­riai or­ga­ni­zuo­tos su­ki­lė­lių gru­ puo­tės, vo­gu­sios naf­tą iš vamz­dy­nų, pul­di­nė­ju­sios ga­vy­bos ob­jek­tus ir grob­da­vu­sios jų dar­buo­to­jus, kas­ met at­neš­da­vo šim­tus mi­li­jo­nų do­ le­rių nuo­sto­lių. Naf­tos bend­ro­vėms su­stip­ri­nus sau­gu­mą sau­su­mo­je, plė­ši­kai per­si­kė­lė į jū­rą. Su naf­tos bu­mu plė­tė­si ir pi­ra­ta­vi­mo mas­tas.

Jū­rų plė­ši­kai pa­sie­kė To­gą, Ga­bo­ną, Be­ni­ną ir Dramb­lio Kau­lo Kran­tą.

AFP nuo­tr.

Au­gan­ti naf­tos svar­ba pa­ska­ti­no ir pi­ra­tų spe­cia­li­za­ci­ją. Kai ku­rios jų gru­puo­tės da­bar puo­la tik tank­ lai­vius.

Ata­kos pa­pras­tai yra pa­na­šaus brai­žo. Už­puo­li­kai at­plau­kia mo­ to­ri­nė­mis val­ti­mis, už­grob­tas lai­ vas nu­pluk­do­mas į ato­kes­nę vie­tą, kur per­pi­la­ma naf­ta ir ku­ras, o sau­ su­mo­je už­ver­da pre­ky­ba pa­vog­tais daik­tais ir pre­kė­mis.

Dau­giau smur­to

„Per ke­lias die­nas, kol lai­vas lai­ko­ mas už­grob­tas, vi­sa ar­ba da­lis naf­ tos per­pum­puo­ja­ma į ki­tus lai­vus.

Ag­re­so­riai pa­pras­tai pa­si­žy­mi di­ de­liu po­lin­kiu į smur­tą“, – Vo­kie­ ti­jos žur­na­las „Der Spie­gel“ ci­ta­vo fe­de­ra­li­nės po­li­ci­jos ata­skai­tą apie pi­ra­ta­vi­mą.

Gink­luo­tą lai­vų ap­sau­gą tei­kian­ čios bend­ro­vės „Pro­tec­tion Group In­ter­na­tio­nal“ va­do­vas Bar­ry Ro­ che tei­gė, kad Va­ka­rų Af­ri­ko­je pi­ ra­tai smur­tau­ja dau­giau, nes yra ge­riau gink­luo­ti, o jų tiks­las pa­

i kibs į atlapus jūrų plėšikams gra­mos lai­vą, iš Ke­ni­jos ga­be­nan­ tį mais­to siun­tas į So­ma­lį.

Iš vi­so ko­vos su pi­ra­ta­vi­mu ope­ ra­ci­jo­je da­ly­vau­ja 20 Lie­tu­vos ka­ rių. 16 jų yra au­to­no­mi­nės lai­ vų ap­sau­gos gru­pės, su­for­muo­tos Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Al­ gir­do me­cha­ni­zuo­to­jo pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­no pa­grin­du, ka­riai. Dar du lo­gis­ti­nę pa­ra­mą už­tik­ri­nan­tys ka­ riai dis­lo­kuo­ti Dži­bu­ty­je.

Lie­tu­vos ka­rių kon­tin­gen­te ope­ ra­ci­jo­je „Ata­lan­ta“ taip pat da­ly­ vau­ja Ny­der­lan­dų va­do­vau­ja­ma­me šta­bo lai­ve tar­ny­bą šie­met pra­dė­jęs

Lie­tu­vos ka­ri­nin­kas ir nuo 2011 m. ope­ra­ci­jų va­da­vie­tė­je Jung­ti­nė­ je Ka­ra­lys­tė­je, Nort­vu­de, tar­nau­ jan­tis Lie­tu­vos ka­ri­nių jū­rų pa­jė­ gų šta­bo ka­ri­nin­kas.

ES di­džiau­sią sa­vo ka­ri­nę ope­ ra­ci­ją „Ata­lan­ta“ pra­dė­jo 2008 m. pa­bai­go­je, rea­guo­da­ma į itin išau­gu­sį pi­ra­ta­vi­mo at­ve­jų skai­ čių prie So­ma­lio kran­tų. Ope­ra­ ci­jo­je da­ly­vau­jan­tys ka­ro lai­vai Ade­no įlan­ko­je ir So­ma­lio van­de­ ny­se ly­di Pa­sau­lio mais­to pro­gra­ mos lai­vus, ga­be­nan­čius pa­ra­mą So­m a­l io gy­ven­to­jams, at­g ra­

so ir su­lai­ko pi­ra­tus, gink­luo­tus plė­ši­kus ope­ra­ci­jos ra­jo­ne, vyk­ do žve­jy­bos mo­ni­to­rin­gą ir ki­tas už­duo­tis. Šiuo me­tu ope­ra­ci­jo­je da­ly­vau­ja 23 ES ir trys Bend­ri­jai ne­prik­lau­san­čios vals­ty­bės, ski­ rian­čios iki 2 tūkst. ka­rių. „Ata­lan­ta“ – ne vie­nin­te­lė ES ope­ra­ci­ja, ku­rio­je da­ly­vau­ja Lie­tu­ vos ka­riai. Nuo šių me­tų pa­va­sa­ rio Lie­tu­vos ka­ri­niai inst­ruk­to­riai da­ly­vau­ja mo­ky­mo mi­si­jo­je Ma­ly­ je, kur tre­ni­ruo­ja Ma­lio ka­riuo­me­ nės ka­rius.

KAM inf.

pras­tai bū­na ne įkai­tai ir iš­pir­ kos, bet kro­vi­niai. Per­nai per pi­ ra­tų ata­kas Gvi­nė­jos įlan­ko­je žu­vo pen­ki žmo­nės, o prie Af­ri­kos ry­ti­ nės pa­kran­tės – nė vie­no. „Tai pa­na­šu į Ira­ko ir Af­ga­nis­ta­ no konf­lik­tų ly­gi­ni­mą, – sa­kė B.Ro­ che JAV vers­lo nau­jie­nų agen­tū­rai „Bloom­berg“. – Geog­ra­fi­nė ir po­ li­ti­nė pa­dė­tis re­gio­ne (Va­ka­rų Af­ri­ ko­je – red. pa­st.) ne­lei­džia nau­do­ti to pa­ties mo­de­lio, ku­ris sėk­min­gai bu­vo pri­tai­ky­tas In­di­jos van­de­ ny­ne. Vy­riau­sy­bės tu­rė­tų pra­dė­ti mąs­ty­ti ki­taip.“ B.Ro­che pro­gno­zuo­ja, kad pi­ra­tų grės­mė Va­ka­rų Af­ri­ko­je ar­ti­miau­ siais me­tais tik di­dės ir trik­dys naf­ tos eks­por­tą.

Lem­tin­gas taš­kas

Atk­reip­ti po­li­ti­kų dė­me­sį į pi­ra­ ta­vi­mo geog­ra­fi­nį po­slin­kį ban­do ir Miun­che­no bun­des­ve­ro uni­ver­ si­te­tas, su­si­jęs su Vo­kie­ti­jos ka­ riuo­me­ne. Jo moks­li­nin­kų at­lik­ to ty­ri­mo iš­va­do­se tei­gia­ma, kad

Skai­čiai ir fak­tai Pi­ra­ta­vi­mo mas­tas vi­sa­me pa­

Jam pri­ta­ria ir ki­ti eks­per­tai, bet po­li­ti­kai ne­sku­ba priim­ti spren­di­ mų. Jung­ti­nėms Vals­ti­joms ran­kas su­ri­šo smar­kiai ap­kar­py­tas gy­ny­ bos biu­dže­tas, o Eu­ro­pos va­do­vams kol kas at­ro­do, kad Va­ka­rų Af­ri­kos vals­ty­bės, skir­tin­gai nei Ry­tų Af­ri­ kos, yra ga­na funk­cio­na­lios ir pa­ čios pa­jė­gios už­tik­rin­ti sau­gu­mą. „Šiuo me­tu jo­kia mi­si­ja ne­pla­ nuo­ja­ma“, – į klau­si­mą apie ga­li­mą Vo­kie­ti­jos ope­ra­ci­ją Gvi­nė­jos įlan­ ko­je praė­ju­sį mė­ne­sį at­sa­kė ša­lies kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel.

Po­sū­kio ga­li­ma ti­kė­tis ne­bent gruo­dį, kai Eu­ro­pos va­do­vai vėl su­sės svars­ty­ti bend­ros sau­gu­mo ir gy­ny­bos po­li­ti­kos.

Bet lai­vy­bos bend­ro­vės ne­ga­ li lauk­ti, kol vals­ty­bės im­sis ko­ kių nors veiks­mų. Jų lai­vai kas­dien įplau­kia į ne­sau­gius uos­tus ap­si­ gink­la­vę vien vil­ti­mi, kad vis­kas bus ge­rai.

Da­ni­jos lai­vy­bos mil­ži­nas „Ma­ ersk“ bu­vo ne­tgi pri­vers­tas im­tis gud­ry­bių, kad su­ma­žin­tų ri­zi­ką. Kai jo lai­vas ar­tė­ja prie pa­vo­jin­go Va­ka­ rų Af­ri­kos uos­to, įgu­la kiek įma­no­ ma il­giau ne­pra­ne­ša apie tai uos­tui ir sten­gia­si siųs­ti ra­di­jo sig­na­lą pa­ sku­ti­nę mi­nu­tę. Ši­taip lai­vai ban­do ap­si­sau­go­ti nuo ne­kvies­tų sve­čių.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

PIRATŲ ATAKOS JEMENAS Adeno įlanka

sau­ly­je su­ma­žė­jo. Lon­do­ne įsi­kū­ ręs Tarp­tau­ti­nis lai­vy­bos biu­ras pir­mą šių me­tų pus­me­tį re­gist­ra­ vo 138 pi­ra­ta­vi­mo at­ve­jus, o per tą pa­tį lai­ko­tar­pį per­nai – 177.

Prie So­ma­lio kran­tų jū­rų plė­ši­kus

pa­vy­ko su­tram­dy­ti: pir­mą šių me­ tų pus­me­tį re­gist­ruo­ti aš­tuo­ni pi­ra­ ta­vi­mo at­ve­jai, o per­nai per tą pa­tį lai­ko­tar­pį – 69.

Gvi­nė­jos įlan­ko­je pi­ra­tai 2010 m.

lai­vus ata­ka­vo 33 kar­tus, 2012-ai­ siais – 58, o per pir­mą šių me­tų pus­ KENIJA me­tį – 31 kar­tą.

ETIOPIJA

SOMALIS Mogadišas

INDIJOS VA N D E N Y N A S

12

šeštAdienis, rugpjūčio 10, 2013

sportas „Granitas“ – į kitą etapą

iškovota 13–a pergalė

pranoko lenkus

Lietuvos futbolo taurės turnyro antrąjį etapą sėkmingai įveikė 1-osios lygos lyderis Klaipėdos „Granitas“. Uostamiesčio klubas sostinėje 1:0 (1:0) nugalėjo 2-osios lygos Pietų zonos čempionate pirmaujančią Vilniaus „Gariūnų“ ekipą ir pateko į trečiąjį etapą. Įvartį 22-ąją min. pasiekė Simonas Babilius.

Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai šalies A lygos čempionato rungtynes vakar Tauragėje žaidė su autsaideriu – vos 4 taškus iškovojusiu „Tauru“. Rungtynes uostamiesčio klubas laimėjo 5:0 (3:0). Po 14-osios sėkmės Konstantino Sarsanijos auklėtiniai turi 44 taškus ir išliko antroje komandų turnyrinės rikiuotės vietoje.

Europos lygos futbolo turnyro atsakomosiose rungtynėse Vilniaus „Žalgiris“ svečiuose 1:2 (1:0) nusileido Poznanės „Lech“ (Lenkija) ekipai, tačiau pateko į kitą etapą. Lietuviai namie buvo laimėję 1:0. „Žalgiris“ ketvirtame etape susitiks su Austrijos „Salzburg“ – rugpjūčio 22 (svečiuose) ir 29 (namie) dienomis.

Futbolo taurė liko Klaipėdoje

Patriotas: S.Galdikas pernelyg

nesižvalgė kitų klubų – norėjo žaisti gimtajame mieste.

S.Galdikas kovos namie „Neptūno“ krepšinio komanda pratęsė sutartį su 26-erių Simu Galdiku.

Uostamiesčio klubas su 203 cm puolėju sudarė vienerių metų sutartį. Praėjusį sezoną klaipėdietis žaidė Ukrainoje – Dnepropetrovsko „Dnipro“ komandoje, tačiau po dviejų mėnesių jis abipusiu sutarimu nutraukė sutartį ir grįžo į Lietuvą. „Neptūnas“ prieš keletą dienų pratęsė sutartį su Mariumi Runkausku, taip pat komandoje yra Vytautas Šarakauskas ir Mindaugas Girdžiūnas. Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis bus sutarta ir su Valdu Vasyliumi. „Klaipėdos“ inf.

Triumfas: keturių valstybių komandų varžybose pajėgiausi buvo mū-

sų jaunieji žaidėjai.

Pergalė: klaipėdiečiai (žali marškinėliai) lemiamose varžybose prano-

ko svečius iš Liepojos.

Tradiciniame jaunučių turnyre, skirtame buvusiems uostamiesčio futbolo mokyklos direktoriams Romualdui Dambrauskui ir Vladui Ulinauskui pagerbti, triumfavo jaunieji klaipėdiečiai. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Raimondo Vainoro ir Prano Ivaškevičiaus ugdomi 12-mečiai pasistengė laimėti visus susitikimus ir

išsaugoti didžiulę taurę, kad ji liktų Klaipėdoje. Turnyre varžėsi aštuonios ekipos iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos ir Švedijos.

A grupėje geriausiai sekėsi klaipėdiečiams ir Karlskronos futbo-

lininkams, pranokusiems Kaliningrado antrąją ir Telšių komandas.

B grupėje pirmąsias vietas užėmė Liepojos žaidėjai ir Kaliningrado pirmoji ekipa. Už jų liko kauniečiai ir gargždiškiai.

Vytauto Petriko nuotr.

Kovą dėl taurės tęsė keturios komandos. Pergalingame kelyje buvę klaipėdiečiai, žengdami pirmosios vietos link, 2:0 įveikė kaliningradiečius ir 4:1 liepojiečius.

Geriausiu Klaipėdos komandos žaidėju pripažintas Benas Babenskas. Geriausio varžybų saugo prizą gavo rezultatyviausias turnyro žaidėjas (9 įvarčiai) Karolis Žebrauskas. Perspektyviausiu vartininku išrinktas uostamiesčio ekipos vartų sargas Dovydas Komža.

Uostamiesčio komandoje žais M.Malinauskas ir E.Veliulis Klaipėdos „Atlanto“ klubas pasirašė sutartis iki 2014 metų pabaigos su dviem naujokais – patyrusiu 30-mečiu vartininku Mindaugu Malinausku ir 21-erių saugu Ernestu Veliuliu.

Rytoj 31-ąjį gimtadienį švęsiantis M.Malinauskas nuo žiemos iki vasaros pertraukos rungtyniavo Pakruojo „Kruojos“ ekipoje. Profesionalią karjerą Vilniaus „Žalgirio“ komandoje pradėjęs M.Malinauskas žaidė „Kauno“, „Šilutės“, latvių Ventspilio „Tranzit“, vengrų Miškolco DVTK, Debreceno VSC klubuose. Gynė Lietuvos jaunimo iki 21 metų rinktinės vartus. 2006 m. debiutavo nacionalinėje rinktinėje per draugiškas rungtynes su albanais. „Atlanto“ futbolo klubas vartininko pradėjo ieškoti po to, kai į Rusijos aukščiausioje lygoje žaidžiančią Nižnij Novgorodo „Volgos“ komandą buvo pakviestas Michailas Komarovas.

Rugpjūčio 22 dieną 21-ojo gimtadienio sulauksiantis E.Veliulis futbolą žaisti pradėjo gimtajame

Panevėžyje. Atstovavo „Ekrano“ dublerių ekipai. 17-metį futbolininką pakvietė į „Kruoją“. 2013ųjų sausį E.Veliulis atvyko į Rygos

„Daugavos“ klubą. Jau pirmosiose rungtynėse saugas patyrė sunkią čiurnos traumą. „Klaipėdos“ inf.

Klajonės: M.Malinauskas iki atvykdamas į Klaipėdą, rungtyniavo dau-

gelyje klubų.

Sugrįžtuvės: kaimyninėje Latvijoje pusmetį buvęs E.Veliulis vėl grįžo

į Lietuvą.

13

šeštADIENIS, rugpjūčio 10, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Lem­tin­gas ge­le­ži­nės mo­ters kar­tas Šian­dien ji ne­bi­jo pa­sa­ky­ti, kad gy­ve­ na su ro­ži­niais aki­ niais ir jai tai la­ bai pa­tin­ka. „No­riu bū­ti lai­min­ga ir esu lai­min­ga“, – at­vi­ra­ vo ge­le­ži­ne mo­te­ri­ mi, Lie­tu­vos kul­tū­ riz­mo le­gen­da ti­tu­ luo­ja­ma klai­pė­die­ tė Na­ta­li­ja Mur­ni­ko­ vie­nė, vos prieš sa­ vai­tę pra­tur­tė­ju­si dar vie­na – Bar­ta­še­ vi­čie­nės pa­var­de.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Pir­miau­sia – mo­te­ris

Bal­ta nuo­ta­kos su­kne­lė, fo­to­se­si­ ja ant­ruo­siuo­se Na­ta­li­jos na­muo­ se – spor­to klu­be, ves­tu­vių po­ky­lis ar­ti­miau­sių žmo­nių bū­ry­je. Bū­tent to­kios šven­tės be di­de­lių iš­kil­mių ir po­mpas­ti­kos pa­gei­da­vo jau­nie­ji.

Vie­na, ko dar ne­spė­jo ką tik žie­ dus su­mai­nę su­tuok­ti­niai – pa­ sma­gu­riau­ti me­daus mė­ne­sio ma­ lo­nu­mais. Ta­čiau Na­ta­li­ja juo­ka­vo, kad nuo­sta­bi ke­lio­nė su links­my­bė­ mis, žyd­ra jū­ra, pi­na co­la­da kok­tei­ liais ir „vis­kas įskai­čiuo­ta“ jau pa­ ma­žu pla­nuo­ja­ma.

Ne tik svai­gių per­ga­lių, bet ir ne­ ma­žai aud­rų as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­ me pa­ty­ru­si 44-erių mo­te­ris juo­ ka­vo, jog ši san­tuo­ka jau tik­rai bus pa­sku­ti­nė, ta­čiau pa­tik­ti­no, kad tre­čią­kart bris­ti į „tą pa­čią upę“ ne­si­bai­mi­no. „De­šimt me­tų sa­kiau, kad dau­ giau ne­te­kė­siu, bet vie­ną die­ną su­ti­kau Li­ną. Apsk­ri­tai gy­ve­ni­ me va­do­vau­juo­si po­sa­kiu, kad ge­ riau pa­da­ry­ti kaž­ką ir gai­lė­tis, ne­gu ne­pa­da­ry­ti ir po to gai­lė­tis vi­są gy­ ve­ni­mą. Ne­be tas am­žius, kad ga­ lė­tum bi­jo­ti“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ ko­vė.

Anot Na­ta­li­jos, nors dau­ge­liui gal ir at­ro­do stip­ri, pir­miau­sia ji – mo­te­ris, ku­riai taip pat no­ri­si su­ras­ti tą, vie­nin­ te­lį, už ku­rio ga­lė­tų jaus­tis lyg už mū­ro.

15

Siu­že­tas: Na­ta­li­jos ir Li­no ves­tu­vių fo­to­se­si­ja ne­pri­me­na įpras­tų tra­di­ci­nių kad­rų.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

14

šeštADIENIS, rugpjūčio 10, 2013

vakarė

Ta­tui­ruo­tes da­ro­si ir ant pa­dų Ta­tui­ruo­tės is­to­ri­ja tę­sia­si ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių me­tų. Ta­čiau net ir šian­dien pie­ši­niai ant kū­no ver­ti­na­mi skir­tin­gai.

Vie­ni tai lai­ko me­nu, ki­ti – ma­da, tre­tiems ta­tui­ruo­tės vi­sa­da aso­ci­juo­sis su ka­li­nių įvaiz­džiu.

Ur­tė So­fi­ja Mi­to­kai­tė Įam­ži­na svar­biau­sias aki­mir­kas

Ma­žiau nei prieš pu­sę me­tų ta­tui­ ruo­tes pra­dė­jęs mar­gin­ti pie­ši­nių ant kū­no meist­ras Vai­nius sa­ko, kad jam, kaip meist­rui, tai yra me­ nas. Žmo­gui – sa­vi­raiš­kos for­ma.

Il­gap­lau­kio vai­ki­no kū­ną puo­šia ne vie­na ta­tui­ruo­tė. „Kiek­vie­na jų man kaž­ką reiš­kia. Taip sten­giuo­ si įam­žin­ti svar­bias gy­ve­ni­mo aki­ mir­kas“, – ne­slė­pė Vai­nius.

Meist­ras sa­ko, kad pa­si­tai­ko žmo­nių, ku­rie sa­vo kū­ną pa­puo­šia tik dėl ma­dos.

Ne­pil­na­me­čiams ne­da­ro

Di­džio­ji da­lis meist­ro klien­tų – jau­ni žmo­nės. Jų am­žius sie­ka nuo 20 iki 40 me­tų. „Į ta­tui­ruo­čių sa­lo­ną atei­nan­tie­ ji at­si­ne­ša ir idė­ją ar konk­re­tų pie­ ši­nį, ku­riuo no­rė­tų pa­gra­žin­ti sa­vo kū­ną. De­ja, pa­si­tai­ko to­kių, ku­rie atei­na ir pra­šo pa­da­ry­ti ta­tui­ruo­tę, ta­čiau ne­ži­no, nei ko, nei kur no­ ri. Jiems ten­ka pa­tar­ti. O tai la­bai sun­ku“, – pa­sa­ko­jo vai­ki­nas. Anot meist­ro, to­kiems žmo­nėms siū­lo­ ma pa­gal­vo­ti, ar iš tie­sų to no­ri. „Ta­tui­ruo­tė lie­ka vi­sam gy­ve­ni­ mui, to­dėl žmo­gus tu­ri pui­kiai su­ vok­ti, ko no­ri. Mū­sų sa­lo­nas ne­ da­ro ta­tui­ruo­čių ne­pil­na­me­čiams net su tė­vų su­ti­ki­mu, nes ma­no­ me, kad jų gy­ve­ni­miš­kos pa­žiū­ros dar nė­ra tin­ka­mai su­si­for­ma­vu­sios.

Kam da­ry­ti ta­tui­ruo­tę, jei po ke­lių me­tų ateis ir sa­kys, kad ji jam ne­ pa­tin­ka“, – re­to­riš­kai klau­sė pa­ šne­ko­vas.

Plūs­ta emig­ran­tai

Įdo­mu tai, kad di­džio­ji da­lis klien­ tų – emig­ran­tai. „Žmo­nės, ku­rie iš­va­žiuo­ja dirb­ ti ar mo­ky­tis į ki­tą ša­lį, pa­ma­to ki­ to­kias kul­tū­ras, skir­tin­gus žmo­nes.

Pa­ma­to, kad vis­kas gy­ve­ni­me yra pa­pras­čiau, lais­viau. To­dėl su­grį­žę na­mo daž­nas už­su­ka pa­si­da­ry­ti ta­ tui­ruo­tės“, – sa­kė meist­ras.

Ma­no­ma, kad ta­tui­ruo­tės vie­ tą, te­ma­ti­ką, spal­vin­gu­mą ir ki­tus

da­ly­kus le­mia ne tik gy­ve­ni­mo bū­ das bei pa­sau­lė­žiū­ra, bet ir pa­rei­ gos. Ta­čiau klai­pė­die­tis ti­ki­na, kad pa­si­da­ry­ti ta­tui­ruo­tės atei­na la­bai įvai­rių pro­fe­si­jų žmo­nės, bū­na ne­ tgi me­di­kų.

Pa­sak vai­ki­no, jei žmo­gus su­gal­ vo­jo da­ry­tis ta­tui­ruo­tę ma­to­mo­je vie­to­je, pa­vyz­džiui, ant kak­lo, tai iš­duo­da, kad jis pa­ts yra iš­skir­ti­ nio cha­rak­te­rio ar pro­fe­si­jos.

Po­pu­lia­riau­sios – plunks­ne­lės

Vai­nius tvir­ti­na, kad mo­te­rų pa­si­ rink­ti pie­ši­niai ski­ria­si nuo vy­riš­ kų. „Mer­gi­nos mėgs­ta paukš­čiu­kų, dru­ge­lių, gė­lių pie­ši­nius. Vie­nas po­pu­lia­riau­sių pie­ši­nių šiuo me­tu – plunks­ne­lės. Pa­sak vai­ki­no, vy­ rai mėgs­ta da­ry­tis gy­vū­nų, zo­dia­ kų ženk­lų, mao­riš­kų raš­tų ar įvai­ rių or­na­men­tų mo­ty­vus.

Ma­nau, kad ateis lai­ kas, kai pa­si­da­ry­ ti ta­tui­ruo­tę bus taip pat na­tū­ra­lu, kaip įsi­ver­ti aus­ka­rą.

Po­žiū­ris: ta­tui­ruo­čių sa­vi­nin­kai tei­gia šo­ki­ruo­ti ap­lin­ki­nių ne­no­rin­tys – kiek­vie­nas pie­ši­nys jiems yra svar­

bus dėl vi­sai ki­tų prie­žas­čių.

ar aš­tuo­nių sean­sų. Vie­nas sean­ sas – trys va­lan­dos, o po kiek­vie­ no rei­kia da­ry­ti bent sa­vai­tės per­ trau­ką. To­dėl to­kiai ta­tui­ruo­tei pri­rei­kia ko­ne pu­sės me­tų. Au­to­ ma­tiš­kai ir kai­na išau­ga“, – pa­sa­ ko­jo meist­ras.

Pa­sak jo, ne­re­tai pa­si­da­ręs pir­mą ta­tui­ruo­tę žmo­gus su­grįž­ta ir no­ri ki­tos. „Tarp mū­sų meist­rų yra po­ sa­kis, kad ta­tui­ruo­tė po vie­ną ne­ vaikš­to“, – juo­kė­si Vai­nius.

Tatuiruočių ateitis

Po­pu­lia­riau­sia ta­tui­ra­vi­mo vie­ta – ran­kos. „Ypač ran­kų dil­biai. Taip pat žmo­nės mėgs­ta mar­gin­ti pe­ čius, nu­ga­rą. Mo­te­rys pa­mė­go da­ ry­tis ta­tui­ruo­tes ant pė­dų“, – pa­ brė­žė meist­ras.

Kaip su­dė­tin­giau­sias pie­ši­nių ant kū­no vie­tas Vai­nius iš­sky­rė kak­lą ir mo­te­rų krū­ti­nę. „La­bai sun­ku ta­tui­ruo­ti ties šon­ kau­liais, nes šio­je vie­to­je žmo­nėms skau­da, ne­ma­lo­nu, jie daž­nai muis­ to­si“, – pa­sa­ko­jo meist­ras.

Ko­kia ta­tui­ruo­čių atei­tis? Pa­sak pa­šne­ko­vo, su­si­do­mė­ji­mas jo­mis atei­ty­je išaugs, nes ta­tui­ruo­tės tam­pa la­biau priei­na­mos, ge­rė­ ja jų ko­ky­bė, kei­čia­si žmo­nių nuo­ mo­nė. „Ma­nau, kad ateis lai­kas, kai pa­ si­da­ry­ti ta­tui­ruo­tę bus taip pat na­ tū­ra­lu, kaip įsi­ver­ti aus­ka­rą. Štai Vo­kie­ti­jo­je šiuo me­tu kiek­vie­no­ je šei­mo­je yra bent po vie­ną žmo­ gų, ku­ris tu­ri ta­tui­ruo­tę. Lie­tu­ vo­je, ma­tyt, kiek­vie­na šei­ma tu­ri bent po vie­ną emig­ran­tą“, – juo­ ka­vo Vai­nius.

Pi­ni­gų ne­gai­li

In­ty­mio­je vie­to­je – ka­čių pė­du­tės

„Ap­lin­ki­nių po­žiū­ris įvai­rus: yra pa­šie­pian­čių, yra neut­ra­lių, ta­čiau la­bai be­si­ža­vin­čių ma­žai“, – ne­slė­ pė klai­pė­die­tė Ra­sa, ant sa­vo kū­no tu­rin­ti dvi ta­tui­ruo­tes.

Se­na­mies­ty­je su­tik­ta Iri­na pa­sa­ ko­ja, jog ta­tui­ruo­tė jai tu­ri dvi­gu­ bą reikš­mę. „Vi­sų pir­ma, tai pri­ si­mi­ni­mai apie ma­no my­li­mą ša­lį.

Ta­tui­ruo­tės reikš­mė, ma­nau, ga­ na tra­di­ci­nė, reiš­kia lais­vę: min­ tims, gy­ve­ni­mo pa­si­rin­ki­mams“, – pa­sa­ko­jo mer­gi­na, ku­rios nu­ga­ rą puo­šia ba­lan­dis su ša­ke­le. „Man as­me­niš­kai ta­tui­ruo­tė yra sa­vo vi­di­nio pa­sau­lio at­sklei­di­mas išo­rė­je“, – sa­kė ka­tės pė­du­tes in­ ty­mio­je vie­to­je iš­si­ta­tui­ra­vu­si ki­ ta mer­gi­na. „Ta­tui­ruo­tės, kiek­vie­na jų de­ta­lė tu­ri tu­rė­ti reikš­mę. Da­riau­si jas, kad lai­ky­čiau­si sa­vo gy­ve­ni­mo prin­ci­ pų“, – sa­kė Li­na. Pak­laus­ta, ko­kius prin­ci­pus sim­bo­li­zuo­ja pie­ši­niai, mer­gi­na tei­gė, jog tai mo­te­riš­ku­ mas, sek­sua­lu­mas, tei­sin­gu­mas, pa­slap­tin­gu­mas, in­te­lek­tua­lu­mas, lais­vė pa­si­rink­ti spren­di­mus.

Darb­da­viai ver­ti­na skir­tin­gai

Už am­ži­nus kū­no pie­ši­nius žmo­nės vi­du­ti­niš­kai su­mo­ka apie 300 li­tų.

Pie­ši­nio kai­na pri­klau­so nuo jo dy­ džio ir dar­bo truk­mės. „Pa­v yz­d žiui, ta­t ui­r uo­t i vi­ są ran­ką už­trun­ka ga­na daug lai­ ko. Daž­niau­siai tam rei­kia še­šių

Uos­ta­mies­čio gat­vė­se, ypač va­ sa­rą, neį­ma­no­ma ne­pas­te­bė­ti kū­ ną iš­si­mar­gi­nu­sių žmo­nių. Nors Lie­tu­vo­je dar vy­rau­ja ste­reo­ti­pas, kad ta­tui­ruo­tes da­ro­si blo­gos re­ pu­ta­ci­jos žmo­nės, jau­ni­mui – tai nė mo­tais.

Ne kiek­vie­nas darb­da­vys yra pa­si­ ruo­šęs to­le­ruo­ti ta­tui­ruo­tus dar­ buo­to­jus. „Sup­ran­tu, kad tai gra­ žu, gal­būt ma­din­ga, bet aš pa­ts esu prieš ta­tui­ruo­tes, to­dėl ne­no­ rė­čiau, kad ma­no dar­buo­to­jai bū­tų jo­mis pa­si­da­bi­nę“, – tei­gė vie­nos įmo­nės di­rek­to­rius Al­gir­das.

„Juk prieš ke­lis de­šimt­me­čius ta­tui­ruo­tes tu­rė­da­vo vi­so­kie nu­ si­kal­tė­liai. To­dėl esu se­na­ma­diš­ka ir nie­ka­da ne­priim­siu į dar­bą žmo­ gaus su ta­tui­ruo­te. Net ir ma­ža.

Ma­nau, kad to­kie žmo­nės ga­li bū­ ti ne­pa­ti­ki­mi“, – kal­bė­jo Vir­gi­ni­ja, dra­bu­žių par­duo­tu­vės sa­vi­nin­kė.

Ta­čiau ne vi­si darb­da­viai yra nu­ si­tei­kę prieš ta­tui­ruo­tuo­sius. Lie­ tu­vo­je dau­gė­ja to­kių, ku­rie į ta­tui­ ruo­tus žiū­ri pa­lan­kiai. „Ži­no­ma, pa­si­tai­ko ta­tui­ruo­tų žmo­nių, ku­rie atei­na į dar­bo po­kal­ bius. Mū­sų įmo­nė to­le­ruo­ja to­kius dar­buo­to­jus. Jei­gu žmo­gus su­ge­ba pa­slėp­ti ta­tui­ruo­tę dar­bo me­tu bei ati­tin­ka mū­sų ke­lia­mus rei­ka­la­vi­ mus, ko­dėl ne­ver­tė­tų jo priim­ti į dar­bą“, – min­ti­mis da­li­jo­si vie­no ka­vi­nių tink­lo at­sto­vė. „Ma­nau, kad ko­kia esi as­me­ ny­bė, taip ap­lin­ki­niai ir rea­guos į ta­tui­ruo­tę. Kiek­vie­nas su­bren­ dęs žmo­gus ren­ka­si, ką no­ri veik­ ti gy­ve­ni­me, kur dirb­ti. Net­gi no­ rint užim­ti aukš­tas pa­rei­gas, ne ta­tui­ruo­tė ga­li bū­ti kliū­tis, o žmo­ gaus kvai­lu­mas. Ne­sa­kau, jog bū­ ti­na vei­dą ir pirš­tus iš­si­ta­tui­ruo­ti.

Ta­čiau ži­nau daug žmo­nių, ku­ rie gy­ve­na ne­rea­liai ko­ky­biš­ką ir sma­gų gy­ve­ni­mą tu­rė­da­mi ta­tui­ ruo­tes. Nes to­kie žmo­nės ga­li bū­ ti įdo­mūs, ža­vin­gi ir kū­ry­bin­gi“, – sa­kė pa­slau­gų sek­to­riu­je dir­ban­ti mo­te­ris, pa­ti ant kū­no tu­rin­ti ke­ lis pie­ši­nius.

15

šeštADIENIS, rugpjūčio 10, 2013

vakarė

Lem­tin­gas ge­le­ži­nės mo­ters kartas 13

„Esu vie­nas tų vy­ rų, ku­rie Na­ta­li­jai ga­li pa­sa­ky­ti – aš stip­res­nis, at­si­pa­lai­ duok“, – šyp­so­jo­si po­kal­bio me­tu nė mi­nu­tei žmo­nos ran­kos ne­pa­lei­ dęs Li­nas.

Pir­masis bu­či­nys

Su­tuok­ti­niai ne­nei­gė, jog pa­na­ ši veik­la, aist­ra spor­tui juo­du ne tik su­ve­dė, bet ir lei­džia puo­se­lė­ti tvir­tą ry­šį. Nors Li­nas ti­ki­no, jog jo pa­sie­ki­mai kul­tū­riz­mo sri­ty­je ge­ ro­kai kuk­les­ni už žmo­nos. „Sup­ran­ta­me vie­nas ki­tą iš pu­ sės žo­džio. Šis pa­sau­lis tu­ri sa­vų niuan­sų, daug su­bti­ly­bių – mai­ ti­ni­mo­si, re­ži­mo, dar­bo, juk tu­ri­ me ir tie­sio­gi­nį kon­tak­tą su ki­tais žmo­nė­mis, pa­vyz­džiui, aš – su gra­žio­mis mo­te­ri­mis, ji – su gra­ žiais vy­rais. Jei to su­pra­ti­mo nė­ra, ga­li bū­ti di­de­lių pro­ble­mų“, – juo­ ka­vo pa­šne­ko­vas.

Li­nas Bar­ta­še­vi­čius:

Esu vie­nas tų vy­rų, ku­rie Na­ta­li­jai ga­li pa­ sa­ky­ti – aš stip­res­nis, at­si­pa­lai­duok. „Vie­nas apie ki­tą ži­no­jo­me pa­ kan­ka­mai se­niai, bet ne­bu­vo­me ma­tę­si „gy­vai“. Jis Kau­ne ug­dė tre­ne­rius, dir­bo dės­ty­to­ju, tad jam te­ko apie ma­ne skai­ty­ti pa­skai­tas.

Pa­kan­ka­mai il­gai, gal pu­sant­rų me­ tų su­si­ra­ši­nė­jo­me, o kai su­si­ti­ko­me, fak­tiš­kai dau­giau ir neiš­sis­ky­rė­me – po pir­mo bu­či­nio vis­kas bu­vo aiš­ku“, – at­vi­ra­vo pa­šne­ko­vė.

Nors vie­nas pir­mų­jų jud­vie­ jų su­si­ti­ki­mų įvy­ko prieš dau­ge­lį me­tų, ta­čiau kiek­vie­no at­min­ty­je pa­li­ko skir­tin­gus pėd­sa­kus. Tiks­ liau, kaip pri­si­pa­ži­no Na­ta­li­ja, ji šio fak­to tuo­met vi­siš­kai neuž­ fik­sa­vo. Ta­čiau Li­nas iki šiol pri­ si­me­na sa­vo pa­žin­tį su tuo me­tu kul­tū­riz­mo Olim­pe spin­dė­ju­sia žvaigž­de.

„Vie­nas pir­mų­jų mū­sų su­si­ti­ ki­mų įvy­ko var­žy­bo­se Šiau­liuo­ se, man ta­da bu­vo 19 me­tų. Ji su tuo­me­čiu sa­vo vy­ru užė­jo į gri­mo kam­ba­rį. Tie­siog su­si­pa­ži­no­me, pa­si­šne­kė­jo­me. Ta­da tik­rai ne­ma­ niau, kad kaž­ka­da tu­rė­si­me ką nors bend­ra“, – šyp­te­lė­jo Li­nas.

Ir grakš­ti, ir sek­sua­li

Pa­sak pa­šne­ko­vo, ir tuo­met, ir jau ge­ro­kai vė­liau, kai su­si­ti­kus Na­ ta­li­ją tren­kė jaus­mų žai­bas, jo­ je jis ma­tė ne vien daug pa­sie­ku­ sią spor­ti­nin­kę. „Tu­rė­da­ma tiek rau­me­nų, Na­ta­ li­ja ne­pra­ra­do plas­ti­kos, grakš­tu­ mo. Gal to­dėl, kad anks­čiau bu­vo gim­nas­tė. Jos po­za­vi­mas – sek­sua­ lus, gra­žus“, – su­si­ža­vė­ji­mo ne­slė­ pė vy­ras.

Dėl my­li­mos mo­ters į Klai­pė­dą per­si­kė­lęs Li­nas ti­ki­no, jog au­ka to ne­pa­va­din­tų. „Jau­čiuo­si čia kaip ku­ror­te, nes vis­kas ju­da vi­siš­kai ki­tu rit­mu.

Kau­ne tu­rė­jau ke­tu­ris dar­bus, bū­ da­vau įpra­tęs kel­tis penk­tą, pu­sę še­šių, o Klai­pė­do­je li­ko tik dvi veik­ los. Tai lei­džia dau­giau lai­ko skir­ ti sau, sa­vo to­bu­lė­ji­mui“, – pa­sa­ ko­jo vie­na­me uos­ta­mies­čio spor­to klu­be tre­ne­riu bei mais­to pa­pil­dų par­duo­tu­vė­je kon­sul­tan­tu dir­ban­ tis vy­ras.

Na­ta­li­ja ne­nei­gė, jog pa­žin­tis su Li­nu įne­šė nau­jų vė­jų ne tik į jos pa­čios, bet ir į dvie­jų at­ža­lų gy­ve­ ni­mą. Mo­te­ris pa­si­džiau­gė, jog my­ li­ma­sis pri­ta­po šei­mo­je ir su­ra­do bend­rą kal­bą su paaug­lys­tės tarps­ nį iš­gy­ve­nan­čiais jos sū­nu­mis.

Apie spren­di­mą pa­si­lik­ti ir bu­ vu­sio vy­ro pa­var­dę po­ra kal­ba at­ vi­rai – tai yra sa­vo­tiš­kas Na­ta­li­ jos pa­sie­ki­mų „bren­das“, ku­ris ir šian­dien spor­ti­nin­kei pa­de­da už­ dirb­ti pi­ni­gus.

Spor­ti­nin­kė juo­ka­vo, kad nors šian­dien ji ir ga­li džiaug­tis sta­bi­liu už­dar­biu, ta­čiau jau­čia­si tar­si už­ da­ry­ta auk­si­nia­me nar­ve­ly­je. „Ma­ne „nu­pir­ko“ vie­na kom­pa­ ni­ja ir ne­tu­riu tei­sės tre­ni­ruo­ti ki­

Po­ra: pir­mą­kart žie­dus su­mai­nęs L.Bar­ta­še­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, jog su­ti­ko sa­vo gy­ve­ni­mo mo­te­rį.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

tų, o tik šios kom­pa­ni­jos žmo­nes.

Bet aš at­ve­žiau į Klai­pė­dą Li­ną, mo­te­rys, pra­šom kreip­tis“, – kva­ to­jo pa­šne­ko­vė.

Kny­ga – vis dar pla­nuo­se

Pa­sak Na­ta­li­jos su­tuok­ti­nio, jis ne­sie­kia keis­ti my­li­mo­sios įpro­ čių, nu­si­sto­vė­ju­sio gy­ve­ni­mo rit­ mo. „Vei­kiau pil­do­si jos sva­jo­nės“, – šyp­te­lė­jo vy­ras. „Li­nas la­bai ro­man­tiš­kas. Kar­tą žie­mą pa­ruo­šė karš­to vy­no, paė­mė dvi kė­des ir nu­va­žia­vo­me pa­sė­dė­ti prie jū­ros“, – šil­tas aki­mir­kas pri­ si­mi­nė pa­šne­ko­vė.

Na­ta­li­ja kva­to­jo, kad tuo­kian­tis vie­nin­te­lė Li­no iš­kel­ta są­ly­ga bu­vo ta, kad ji su juo tu­rės mo­ky­tis šok­

ti. „Kau­ne lan­kiau pra­mo­gi­nius šo­kius. Ši spor­to ša­ka kaus­to, tad to rei­kia, kad ne­pra­ras­tum lanks­ tu­mo, gra­ci­jos, plas­ti­kos“, – pa­ pras­tai paaiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

Mo­te­ris juo­ka­vo, jog per ves­tu­ ves pa­de­monst­ra­vo pir­muo­sius kuk­lius re­zul­ta­tus – su su­tuok­ti­ niu su­šo­ko Vie­nos val­są. „Li­nas ra­mus, o aš ener­gin­ga. Jis dau­giau iš­pru­sęs, o aš tu­riu ki­to­ kių sa­vy­bių. Mes esa­me la­bai ge­ras due­tas ir pla­nuo­ja­me kar­tu nu­veik­ti daug dar­bų. Pa­ga­liau at­si­ra­do žmo­ gus, ku­ris pa­dės su­ra­šy­ti ma­no min­ tis ir ga­lė­si­me iš­leis­ti kny­gą, ku­ri, ti­ kiuo­si, taps Bib­li­ja vi­soms mo­te­rims.

Ma­nau, nuo ki­tų me­tų im­si­mės dar­ bo“, – šyp­te­lė­jo pa­šne­ko­vė.

Na­ta­li­ja pa­ti­ki­no nie­ka­da ne­si­ gai­lė­ju­si, jog pa­si­rin­ko to­kį pro­fe­ si­nį ke­lią, nors te­ko lie­ti pra­kai­tą ir ali­nan­čio­se tre­ni­ruo­tė­se, ir lai­ky­ tis itin griež­tų die­tų. „Pa­sek­mės to­kios, kad jei da­bar ne­spor­tuo­ju, man blo­ga“, – juo­kė­si mo­te­ris. „Anks­čiau kul­tū­riz­mas bu­vo žy­miai po­pu­lia­res­nis, nes tai la­bai sun­kus dar­bas. Da­bar „ant ban­ gos“ – fit­ne­sas. Spor­tuo­ti da­ro­si ma­din­ga, ir tai la­bai džiu­gi­na, nes pir­miau­sia tai su­si­ję su svei­ka­ta.

Tu­rė­ti ge­rą už­pa­ka­liu­ką, tvir­tus pe­čius, džiaug­tis pui­kio­mis for­mo­ mis no­ri ir vis dau­giau vy­rų. Va­di­ na­si, mo­te­rys pra­dė­jo to rei­ka­lau­ti.

Vien sto­ros pi­ni­gi­nės ne­beuž­ten­ ka“, – pri­dū­rė pa­šne­ko­vė.

Vardas: buvusi kultūristė neneigė, jog pasiekti svaiginamų aukštumų reikėjo daug valios ir darbo, tačiau kitokio savo gyvenimo scenarijaus moteris neįsivaizduoja.

16

šeštADIENIS, rugpjūčio 10, 2013

vakarė

Briu­se­lis – alaus ir sta­žuo­tojų mies­tas Va­ka­rais čia ba­rai sau­sa­kim­ši šėlstan­čio jau­ni­mo, o pie­vos nu­sėstos kos­tiu­muotų sta­ žuo­tojų, gurkš­no­jan­čių ir bel­gišką alų. Nors iš pir­mo žvilgs­nio Briu­se­lis – blan­ko­kas, yra dau­gybė smulk­menų, dėl ku­rių būtų ga­li­ma jį pa­mil­ti. Nes­kai­tant alaus, nuo­ sta­baus šo­ko­la­do ar kitų tra­di­ci­nių at­ri­butų.

Alų ge­ria ir par­kuo­se

Ru­gilė Ere­mi­naitė

Châtelain ir Liuksemburgo aikštės yra viešos vie­tos, ku­rio­se ga­li­ma vie­šai var­to­ti al­ko­holį. Kas ne­tin­gi, čia ga­li at­si­neš­ti savų gėrimų. Ypač šia ga­li­my­be Briu­se­ly­je nau­do­ja­si sta­žuo­to­jai – juk taip pi­giau. Pa­ly­ gin­ki­me: to­je pa­čio­je aikštė­je esan­ čia­me ba­re alaus kai­na – maž­daug 4 eu­rai už pus­litrį, o par­duo­tuvė­je tą pa­tį kiekį alaus ga­li­ma įsi­gy­ti ir už pu­sant­ro eu­ro.

Jau­ni­mas čia al­ko­holį var­to­ja ir ki­tuo­se par­kuo­se. Tie­sa, „eta­ti­nių“ gir­tuok­lių, kaip ir vi­sa­me pa­sau­ly­ je, ga­li­ma su­tik­ti įvai­rio­se Briu­se­ lio vie­to­se, ypač cent­rinės sto­ties ra­jo­ne, ten esan­čia­me po­že­mi­nia­ me met­ro. Taip pat to­kio­se vie­to­ se, kur įpras­tai da­li­ja­mas ir ne­mo­ ka­mas mais­tas bei įkur­ti be­na­mių nak­vynės na­mai.

r.ereminaite@diena.lt

Sa­vait­ga­liais ra­miau

Nors dau­ge­lis mūsų aukš­čiau­sių po­li­tikų Briu­se­ly­je jau nėra sve­ti­mi, ar­ti­miau­sią pus­metį ši kryp­tis bus be­ne po­pu­lia­riau­sia nuo pat Lie­tu­ vos įsto­ji­mo į ES. O kaip­gi at­ro­do ki­ta, neo­fi­cia­lio­ji, vie­no iš ES ad­ mi­nist­ra­ci­nių centrų pusė?

Tu­ristų srau­tas Briu­se­ly­je nėra ste­buk­lin­gai di­de­lis. At­vyks­tan­čių pa­ma­ty­ti miestą čia, aiš­ku, dau­ giau­sia va­sa­ros lai­ko­tar­piu. Kad ir kaip būtų keis­ta, čia at­vyks­ta ne­ ma­žai azi­jie­čių, ku­rie il­gai neuž­ sibū­na – miestą ap­žiū­ri grei­to­mis.

Ta­čiau Briu­se­lio cent­ras ak­ty­vus vi­sa­da ir čia gy­ve­ni­mas te­ka sa­va va­ga: žmonės trau­kia į res­to­ra­nus, už­kan­di­nes bei įvai­rias pa­si­links­ mi­ni­mo vie­tas.

Tie­sa, Briu­se­lis sa­vait­ga­liais kiek iš­tuštė­ja, nes na­mo iš­vyks­ta vi­ si Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP) ir Eu­ ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) dar­buo­to­ jai. Va­di­na­ma­sis eu­ro­pi­nis ra­jo­nas ak­ty­vus tik dar­bo die­no­mis, ta­čiau tuš­čias va­ka­rais ir sa­vait­ga­liais.

Toks mies­to iš­tuštė­ji­mas tu­ri ir ne­ mažą pliusą tu­ris­tams – Briu­se­ly­ je sa­vait­ga­liais kai ku­rių vieš­bu­čių kai­nos nu­kren­ta ko­ne per­pus.

Imig­ran­tai ne­ramūs

Nors te­ko girdė­ti kalbų, kad mies­ tas ga­na sau­gus, bud­ru­mo pra­ras­ ti ne­reikėtų. Gy­ve­nan­tys Briu­se­ly­ je sa­ko, kad ei­ti į tam tik­rus ra­jo­nus nėra rei­ka­lo. Ypač di­delė ti­ki­mybė su­tik­ti aso­cia­lių žmo­nių ar be­ na­mių – ap­link trau­ki­nių stotį ir cent­rinė­se mies­to gatvė­se. Ta­čiau ki­tur – sau­gu ir ra­mu.

Tie­sa, itin nu­ste­bi­no, kad be­na­ miai šia­me Va­karų mies­te gy­ve­na itin „pra­ban­giai“: ei­nant vie­na se­ na­mies­čio gat­ve­le te­ko pa­ma­ty­ti

Châtelain ir Liuk­ semburgo aikštės yra viešos vie­tos, ku­rio­se leid­žia­ma vie­šai var­to­ti al­ko­holį. be­na­mių gir­tuok­lių kom­pa­niją, ku­ rie links­mi­no­si klau­sy­da­mie­si mu­ zi­kos iš ne taip ir pra­stai at­ro­dan­ čio ne­šio­ja­mo­jo kom­piu­te­rio. Kiek vėliau su­ži­no­jau, kad aš ne vie­nin­ telė, ma­čiu­si to­kių vaizdų.

Apsk­ri­tai kal­bant, va­ka­rie­tiš­ kuo­se mies­tuo­se žmonės ne to­kie ag­re­syvūs kaip Lie­tu­vo­je. Ta­čiau sa­ko, kad čia ag­re­sy­viau­si imig­ ran­tai: tur­kai, ma­ro­kie­čiai, ru­sai ir ki­ti, at­vykę iš Rytų Eu­ro­pos.

Dieną vaikš­čio­jant pa­grin­dinė­ mis mies­to gatvė­mis būtent jų dau­giau­sia ir ga­li­ma su­tik­ti – ry­ tie­čių mo­te­rys su vai­kais ap­gu­la par­duo­tu­ves.

Kiek­vie­nam – sa­vas ra­jo­nas

Briu­se­ly­je skir­tingų tautų žmonės, kaip ir dau­ge­ly­je Eu­ro­pos did­mies­ čių, tu­ri „sa­vus“ ra­jo­nus. Pa­vyzd­žiui, af­ri­kie­čiai čia tu­ri sa­vo at­skirą se­

Tur­tas: net ir Briu­se­lio be­na­miai, pa­ly­gin­ti su „ko­le­go­mis“ iš Lie­tu­vos,

gy­ve­na pra­ban­giai.

Vie­toj stalų – kars­tai

ną ra­joną, kurį su­si­kūrė būtent at­vykė­liai iš Bel­gi­jos ko­lo­ni­jos Ka­merū­ne, – jie čia ne­blo­gai pri­si­ taikę. Prie nau­jes­nių at­vykė­lių bū­ tų ga­li­ma pri­skir­ti tur­kus, ara­bus.

Ta­čiau šie ne tik tam tik­ruo­se sa­vo ra­jo­nuo­se gy­ve­na, bet ir įkūrę di­ delį skai­čių ke­babų už­kan­di­nių vi­ sa­me mies­te.

Pa­tys bel­gai čia ir­g i su­s i­ skaldę: Briu­se­lis pa­da­ly­tas į va­ lonų (prancū­za­kal­bių) ir fla­mandų (kal­ban­čių olan­diš­kai) sa­vi­val­dy­ bes. Kiek­vie­na sa­vi­val­dybė ren­ka sa­vus mo­kes­čius, nu­sta­to sa­vas tai­syk­les, kai kur ties sa­vi­val­dy­ bių ri­bo­mis net gat­vių ženk­li­ni­ mas ar ša­li­gat­vių ply­telės ski­ria­si.

Kas yra tik­ra­sis Briu­se­lio gy­ven­ to­jas, at­vy­ku­siam sun­ku nu­sta­ty­ ti, nes čia daug at­vykė­lių ne tik iš kitų ša­lių, bet ir iš įvai­riau­sių Bel­ gi­jos re­gionų.

Vietų lais­va­lai­kiui Briu­se­ly­je ga­ li ras­ti kiek­vie­nas pa­gal sa­vo sko­ nį – yra dau­gybė uni­ka­lių erd­vių.

Pa­vyzd­žiui, yra ba­ras „Le Cer­ cueil“, ku­ria­me alaus ga­li­ma ger­ti iš kau­kolė­mis de­ko­ruotų bo­kalų, pri­sėdus prie stalų karstų. Apš­ vie­ti­mas čia su­ku­ria ga­na šiur­ pų vaizdą: žmo­nių akys ir dan­tys at­ro­do lyg zom­bių. Ta­čiau ga­li­ ma ras­ti ir kur kas tra­di­ciš­kes­nių erd­vių.

Cent­re – vi­sa ga­lybė ai­riškų ba­ rų, kur jau­ni­mas su­si­ren­ka ne tik alaus iš­ger­ti, bet ir pa­šok­ti. Va­di­ na­ma­ja­me eu­ro­pi­nia­me ra­jo­ne yra ir itin mo­der­nių vietų, pa­vyzd­žiui, tarp­tau­t i­n io tink­l o vieš­b u­ty­je „Aloft“ esan­tis itin šiuo­lai­kiš­ko di­ zai­no ba­ras, gar­sus sa­vo itin iš­puo­ selė­tais kve­pian­čiais tua­le­tais, – taip pat pamėg­tas sta­žuo­tojų.

Vie­tos res­to­ra­nai įdomūs tuo, kad kar­tais net ne­tu­ri iš­kabų. Dau­ gu­ma at­ro­do ne­di­du­kai, kuklūs, ta­

Pap­ras­tu­mas: pa­grin­dinė­je Briu­se­lio

čiau jaukūs. Ir kai­nos kai ku­riuo­se res­to­ranė­liuo­se čia ne­si­kand­žio­ja – ga­li­ma pui­kiai pa­pie­tau­ti už pa­ tie­kalą vi­du­ti­niš­kai mo­kant 13 eu­ rų, o, pa­vyzd­žiui, už mažą bo­kalą alaus – 2 eu­rus.

Ket­vir­ta­die­niais į gat­ves būriais plūs­ ta ir eu­ro­pi­nių ins­ ti­tu­cijų sta­žuo­to­jai, ku­rie mėgsta rink­ tis Liuk­sem­bur­go aikštė­je, prie­šais Par­la­mentą.

Jei­gu no­ri­si pa­ra­gau­ti ko nors iš vie­tos pa­tie­kalų, ga­li­ma rink­tis tra­ di­cinę kiaulės koją ar­ba deš­re­les su bul­vių bei kitų dar­žo­vių ko­še. Tik­

Pa­na­šu­mai: ES ins­ti­tu­cijų kler­kai mie­liau nau­do­ja­si ne au­to­mo­bi­liais, o vie­šuo­ju trans­por­tu ar dvi­ra­čių nuo­mos

rovė, kaip ir Vil­niu­je.

17

šeštADIENIS, rugpjūčio 10, 2013

vakarė Belgija

Faktai ir skaičiai Ma­n o­m a, kad mies­t as įkur­t as

979 m.

Briu­se­lis Bel­gi­jos sos­ti­ne ta­po 1830

m., da­bar mies­tas de fac­to lai­ko­mas ir ES sos­ti­ne.

Mies­te įsikū­ru­si NA­TO būstinė.

Tarp­t au­t inės po­l i­t i­k os cent­r u

im­tas lai­ky­ti po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro.

Briu­se­lio re­gio­nas yra vie­nas iš tri­

jų ofi­cia­lių Bel­gi­jos re­gionų.

Mies­te gy­ve­na dau­giau nei 1 mln.

žmo­nių.

Nors is­to­riš­kai Briu­se­lis lai­ko­mas

fla­man­diš­kai kal­ban­čiu mies­tu, čia kal­b a­m a ir prancū­z iš­k ai. Dvi­k al­ bystė pa­tvir­tin­ta ir ofi­cia­liai.

Didžiojoje aikštė­je tiek vie­ti­niai, tiek tu­ris­tai ne­si­bo­di pri­sėsti tie­siog ant grin­di­nio ir grožė­tis ar­chi­tektū­ra.

riau­siai reikėtų ne­pa­mirš­ti ir tra­di­ ci­nių bel­giškų bul­vy­čių, ku­rių ras­ti tik­rai ne­sun­ku. Kaip at­skirą val­gy­ mo tra­di­ciją būtų ga­li­ma pa­minė­ti ir žu­vies pa­tie­ka­lus, ta­čiau šie pa­ten­ka į bran­ges­nių valgių ka­te­go­riją.

Kaip jau bu­vo ga­li­ma su­pras­ ti, se­na­mies­ty­je gau­su grai­kiškų, ry­tie­tiškų res­to­ranė­lių (jei­gu taip ga­li­ma pa­va­din­ti) ar­ba tie­siog už­ kan­di­nių. At­siž­vel­giant į jų skai­ čių, at­ro­do, kad grei­tai pa­ruo­šia­ mas mais­tas, toks kaip ke­ba­bai, Briu­se­ly­je po­pu­lia­rus.

Be­je, dar vie­na įdo­mybė – va­ di­na­mo­sios alaus užei­gos mies­to cent­re, nors ir tu­ri did­žiulį alaus asor­ti­mentą, klien­tams pa­pras­ tai, be sūrių rie­šutė­lių, ne­siū­lo jo­ kių ele­men­ta­rių už­kand­žių. Ta­čiau tai – jo­kia bėda: pa­davė­jas tuoj pat pirš­tu pa­ro­do į gre­ta esantį jūros gėry­bių res­to­raną ar bul­vy­čių bei ke­babų užeigėlę, esą mais­to kuo

sis­te­ma – be­je, ją pri­žiū­ri ta pa­ti bend­

pui­kiau­siai ga­li­te at­si­neš­ti iš ten, nie­kas dėl to ne­pyks.

Vie­tos įdo­mybės

Briu­se­ly­je ap­si­stoję itin daug eu­ro­ pie­čių – ES ins­ti­tu­cijų dar­buo­tojų, bet jie ne itin bend­rau­ja su vie­ti­ niais ir tar­si gy­ve­na ki­ta­me, sa­vo už­da­ra­me, pa­sau­ly­je. Tad, kal­bant apie lais­va­laikį ir skir­tingų žmo­nių gru­pių lan­ky­ti­nas vie­tas, si­tua­ci­ja pa­na­ši kaip ir su gy­ve­namųjų ra­ jonų pa­si­skirs­ty­mu – kiek­vie­nam sa­vos vie­tos pa­trauk­lios.

Pa­vyzd­žiui, kiek­vieną sa­vaitę, tra­di­ciš­kai tre­čia­die­niais, vie­ tos jau­ni­mas ren­ka­si spe­cia­lio­ je jau minė­to­je Briu­se­lio vie­to­je – Châtelain aikštėje, kur vyks­ta mugė bei pa­si­links­mi­ni­mai: vie­ni at­si­ne­ša savų gėrimų, ki­ti per­ka iš barų, o ak­ty­vus bend­ra­vi­mas vyks­ ta tie­siog gatvė­je. Vie­nas Briu­se­ly­ je gy­ve­nan­tis lie­tu­vis sakė, kad to­

kiais va­ka­rais ga­li­ma pa­si­jaus­ti lyg mūsiškė­je Pa­lan­gos J.Ba­sa­na­vi­ čiaus gatvė­je.

Ket­vir­ta­die­niais į gat­ves būriais plūsta ir eu­ro­pi­nių ins­ti­tu­cijų sta­ žuo­to­jai, ku­rie mėgsta rink­tis Liuk­ sem­bur­go aikštė­je, prie­šais Par­ la­mentą. Ten vėlgi vis­kas vyks­ta pa­na­šiai kaip ir Châtelain aikštė­je.

Sek­ma­die­niais dau­ge­ly­je Briu­se­ lio vietų vyks­ta turgūs, kur ga­li­ma įsi­gy­ti švie­žių dar­žo­vių, pa­ra­gau­ ti ma­ro­kie­čių vir­tuvės pa­tie­kalų ir pan. Daž­nai kiek­vie­na­me ra­jo­ne or­ga­ni­zuo­ja­mos spe­cia­lios mugės su mu­zi­ka, už­kand­žiais bei at­rak­ cio­nais.

Ta­čiau įspūdin­giau­sios mies­to šventės vyks­ta rugpjūtį, ka­da ga­ li­ma iš­vys­ti gėlių ki­li­mus. Ieš­kan­ tiems gro­žio Briu­se­lis turėtų pa­tik­ti ir ge­gužę, kai žydė­ji­mo me­tu lan­ ko­mi Ka­ra­liš­kie­ji so­dai. Tai 1873 m. su­kur­ti Ka­ra­liš­kie­ji Lae­ke­no so­dai,

Ko­lo­ri­tas: spal­vingą Briu­selį ku­ria ne tik pa­va­sarį žy­din­tys so­dai, bet

ir at­vykė­liai iš vi­sos Eu­ro­pos ar net Azi­jos.

Ig­no Ja­čaus­ko nuo­tr.

Did­žio­ji da­lis mies­to gy­ven­tojų nė­

ku­riuo­se ga­li­ma iš­vys­ti visą ga­lybę ne­įti­ki­mai gra­žių žiedų.

ra pra­kti­kuo­jan­tys Ro­mos ka­ta­li­kai.

Tik apie 10 pro­c. gy­ven­tojų re­gu­lia­ riai vaikš­to į baž­ny­čią.

Briu­se­lio sta­žuo­tojų pa­sau­lis

Briu­se­lio re­gio­ne net 25,5 pro­c. gy­

Sta­žuo­tojų, ku­rie ir­gi for­muo­ ja šian­dienį Briu­se­lio veidą, tik­ riau­siai ne­derėtų už­mirš­ti. Jų ten – iš­ties daug. Ir neat­ro­do, kad at­vykė­ liai iš vi­sos Eu­ro­pos Briu­se­ly­je liū­ dėtų, rei­kalų ir veik­los – iki kak­lo.

Sta­žuo­to­jai neo­fic­ ia­liai net skirs­ to­mi į ke­lias kas­tas. Vie­na iš jų – EK sta­žuo­to­jai. Šie, kad pa­tektų į Ko­ mi­siją, tu­ri įveik­ti did­žiulę at­ranką: įpras­tai kas pusę metų į 600 vietų tai­ko­si 12 tūkst. jau­nuo­lių. Lai­min­ gie­ji, pa­tekę į sta­žuotę Ko­mi­si­jo­je, gau­na fik­suotą 1000 eurų at­ly­gi­ nimą per mėnesį. Vi­du­ti­niš­kai pusė tų lai­mingųjų tu­ri bent po du ma­ gist­ro dip­lo­mus ir mo­ka po ke­tu­rias kal­bas. Iš skir­tingų Eu­ro­pos ša­lių su­plūdu­sių sta­žuo­tojų am­žiaus vi­ dur­kis – 28–29 me­tai, ir dau­gu­ma jų tu­ri tarp­tau­tinės dar­bo pa­tir­ties.

Tie­sa, iš Lie­tu­vos sta­žuo­tojų EK ne tiek ir daug – per pus­metį čia at­ke­ liau­ja tik 10–20 lie­tu­vių.

Kad ir kaip būtų keis­ta, EP sta­ žuo­to­jai lai­ko­mi kiek že­mes­nio ly­ gio dar­buo­to­jais – jie daž­nai dar net ne­tu­ri aukš­to­jo iš­si­la­vi­ni­mo, o ir at­ly­gi­nimą gau­na ne vi­sa­da. Tai pri­klau­so nuo pa­ties Par­la­men­to va­lios. Ir ga­liau­siai že­miau­sio ly­gio sta­žuo­to­jais lai­ko­mi ki­to­se Briu­ se­lio or­ga­ni­za­ci­jo­se dir­ban­tys sta­ žuo­to­jai. Jie at­ly­gi­ni­mo daž­niau­siai ap­skri­tai ne­gau­na.

Ko­mi­si­jos sta­žuo­to­jai eli­tu lai­ ko­mi ne be rei­ka­lo. Su­kur­ta net spe­cia­li sta­žuo­tojų val­do­ma ne­ vy­riau­sy­binė or­ga­ni­za­ci­ja, ku­ ri or­ga­ni­zuo­ja pa­čių sta­žuo­tojų lais­va­laikį bei so­cia­linę veiklą, – tai va­di­na­ma­sis sta­žuo­tojų ko­mi­

ven­tojų su­da­ro mu­sul­mo­nai.

Tu­ri tarp­tau­tinį Za­ven­te­mo oro

uostą, taip pat ma­žesnį – Šar­le­rua oro uostą.

Mies­to šiaurės va­ka­ruo­se įkur­tas ir

svar­bus mies­tui jūrų uos­tas.

Vi­d u­t inė me­t inė tem­p e­r atū­r a

mies­te yra +14,2 °C. Briu­se­lis pa­sau­ly­je po­pu­lia­rus sa­

vo tra­di­ci­niais vie­ti­niais vaf­liais, prancū­ziš­ko­mis bul­vytė­mis, šo­ko­ la­du ir ne­sus­kai­čiuo­ja­ma daugybe alaus rūšių.

Sos­tinė­je esan­tis Ka­ra­liaus Bo­

due­no fut­bo­lo sta­dio­nas yra did­žiau­sias ša­ly­je.

Po­pu­lia­riau­sios tu­ristų lan­ky­ti­nos

vie­tos: Did­žio­ji aikštė, Par­la­men­to kvar­ta­las, „Be­siš­la­pi­nan­čio ber­niu­ko“ skulptū­ra, Pen­kias­de­šimt­me­čio par­ kas, Bru­parck (mi­ni Eu­ro­pos mies­te­ lis ir „Ato­miu­mas“), Ka­ra­liaus rūmai, Bel­gi­jos ka­ra­liš­ka­sis dailės mu­zie­jus.

te­tas. Sta­žuo­to­jams kas sa­vaitę rengiamos įvai­rios ke­lionės, eks­ kur­si­jos. Pa­ti or­ga­ni­za­ci­ja tu­ri sa­ vo biud­žetą, ku­ris fi­nan­suo­ja­mas iš ke­lio­nių bei pra­mogų. Biud­že­ tas ski­ria­mas sta­žuo­tojų so­cia­ li­nei veik­lai: kar­je­ros mugėms, sta­žuo­tojų ins­ti­tu­cijų pa­ra­mai, fi­ nan­suo­ja­miems tre­čio­jo pa­sau­ lio ša­lių pro­jek­tams ir taip to­liau.

Briu­se­ly­je sta­žuo­to­jai ne tik ko­le­ goms pa­de­da or­ga­ni­zuo­ti pa­čias įvai­ riau­sias veik­las, bet ir nuo­lat ren­gia įvai­riau­sius pa­si­links­mi­ni­mus, šo­ kius, va­karė­lius na­muo­se ir pan.

18

šeštADIENIS, rugpjūčio 10, 2013

vakarė

Pa­slap­tis sau­gos iki ka­po duo­bės Apie sa­vo dar­bą ga­lė­čiau pa­sa­ko­ti vis­ką, bet žmo­gų, ku­ris tai iš­klau­sy­tų, iš­kart rei­ kė­tų nu­šau­ti. Taip juo­kau­ja apie 20 me­ tų JAV ka­ri­nė­je ba­zė­je ir ae­ro­kos­mo­so kom­pa­ni­jo­se mil­ži­nė­se „Grum­man Air­ craft“ ir „Lock­heed Cor­po­ra­tion“ dir­bu­si Pa­ sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Ma­ri­ja Dan­guo­lė Na­vic­kie­nė.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Ne vis­ką ga­li pa­pa­sa­ko­ti

Ne­to­li Los An­dže­lo, West­la­ke Vil­ la­ge mies­te­ly­je Ka­li­for­ni­jos kal­ nuo­se, gy­ve­nan­ti 69-erių Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­ kė ka­ri­nė­je ba­zė­je Point Mu­gu vie­ to­vė­je nuo 1977 m. dir­bo pro­gra­ mi­nės įran­gos spe­cia­lis­te, po to pen­ke­rius me­tus – dar slap­tes­nė­ je gar­sio­je ae­ro­kos­mo­so kor­po­ra­ ci­jo­je „Lock­heed Cor­po­ra­tion“. „Iš dar­bo išė­jau vis­ką ra­cio­na­ liai ap­svars­čiu­si, nes Lie­tu­va ta­po ne­prik­lau­so­ma, no­rė­jau daž­niau bend­rau­ti su lie­tu­viais, o dir­bant to­kį dar­bą tai nė­ra itin svei­kin­ti­ na“, – kal­ba D.Na­vic­kie­nė.

To­d ėl, at­s i­sa­k iu­s i dar vie­ no pa­siū­ly­mo dirb­ti re­tiems mir­ tin­gie­siems priei­na­mo­je vie­to­ je, Dan­guo­lė įsi­dar­bi­no drau­di­mo kom­pa­ni­jo­je ir ra­mia šir­di­mi ga­lė­jo daž­niau lan­ky­tis gim­ti­nė­je.

Tie­sa, nuo 1949 m. JAV gy­ve­ nan­ti, bet tik su ne­di­de­liu ak­cen­ tu kal­ban­ti lie­tu­vė apie sa­vo bu­vu­sį dar­bą ga­li pa­pa­sa­ko­ti la­bai ma­žai.

Lėk­tu­vai „Grum­man F-14 Tom­ cat“ jau ne­skrai­do, to­dėl da­bar tu­ riu tei­sę to ne­slėp­ti, – apie 1986 m. Li­bi­ją bom­bar­da­vu­sius virš­ gar­si­nius, dvie­jų va­rik­lių, dvi­vie­ čius, kei­čia­mo spar­nų kam­po ka­ ri­nius reak­ty­vi­nius lėk­tu­vus sa­ko D.Na­vic­kie­nė. – Vis dėl­to yra lėk­ tu­vų, apie ku­riuos dar ir da­bar ne­ ga­liu net už­si­min­ti.“ Bė­go nuo Si­bi­ro

Į Ka­li­for­ni­ją su dviem sa­vo vai­ kais – sep­tyn­m e­te Ry­m an­te ir pen­kia­me­čiu Ta­du Dan­guo­lė per­

si­kė­lė iš Nau­jo­jo Džer­sio, kur dir­ bo drau­di­mo kom­pa­ni­jo­je.

Pap­ra­šy­ta pri­si­min­ti, ko­dėl ji at­vy­ko gy­ven­ti į JAV, Laz­di­juo­ se gi­mu­si mo­te­ris nu­ty­la: „Dar ir da­bar re­giu vai­kys­tė­je ma­ty­ tą vaiz­dą – rau­dan­čius tė­vus, kai šie su­ži­no­jo, kad ka­ro pa­bai­go­je iš Lie­tu­vos tu­rės bėg­ti į Vo­kie­ti­ ją, nes pa­te­ko į Si­bi­rą tre­mia­mų­jų są­ra­šus. Jie ma­nė, kad ka­rui pa­si­ bai­gus ga­lės grįž­ti į Lie­tu­vą.“ Vėl pra­dė­jus kal­bė­ti apie dar­bą JAV ka­ro pra­mo­nė­je, ma­te­ma­ti­ką stu­di­ja­vu­si D.Na­vic­kie­nė ne­sle­pia, kad ji ne­si­ti­kė­jo gau­ti dar­bo ka­ri­ nė­je lai­vy­no ba­zė­je, kur bu­vo at­ lie­ka­ma daug „F-14“ ir ki­tų lėk­tu­ vų tes­ta­vi­mų.

Su­po sie­nos su vie­lo­mis

„Pa­siū­lė ad­mi­nist­ra­to­riu­mi ten dir­bęs sū­naus krikš­ta­tė­vis, – pa­ me­na lie­tu­vė, ku­ri tik po eg­za­mi­no ir dau­gy­bės tik­ri­ni­mų ga­lė­jo dirb­ti slap­tą dar­bą. – Kiek­vie­na­me lėk­ tu­ve – tūks­tan­čiai lai­dų nuo vie­no kom­piu­te­rio iki ki­to, o per na­no­ se­kun­dės da­lį tu­ri atei­ti in­for­ma­ ci­ja. Pa­vyz­džiui, ka­da keis­ti grei­tį, ka­da šau­ti, ko­kiu gink­lu. Kom­piu­ te­riai tu­ri ko­mu­ni­kuo­ti be klai­dų, tad mes mo­der­ni­zuo­da­vo­me, ban­ dy­da­vo­me, ko­re­guo­da­vo­me pro­ gra­mą.“ Apie 30 km nuo Dan­guo­lės na­ mų įkur­ta ba­zė Point Mu­gu bu­vo sau­go­ma gink­luo­tų ka­riš­kių, sie­ nos su vie­lo­mis pri­mi­nė kon­cent­ ra­ci­jos sto­vyk­lą.

Tie­sa, iš pra­džių lie­tu­vė ne­ga­lė­jo iš­kart dirb­ti prie svar­bes­nių lėk­tu­ vų pro­jek­tų: ji bu­vo tik­ri­na­ma FTB pa­rei­gū­nų bent de­vy­nis mė­ne­sius. „Bu­vo vie­nas po­kal­bis ir po to

Karo siaubūnas „Grum­man F-14 Tom­cat“ Tai – virš­gar­si­n is, dvie­jų va­r ik­l ių, dvi­v ie­t is, kei­čia­mo spar­nų kam­po, ka­r i­nis reak­ty­vi­nis lėk­tu­vas. „F-14“ bu­vo su­k ur­t as XX a. šeš­t a­ ja­m e de­š imt­m e­t y­j e, sie­k iant pa­ keis­t i „F-4 Phan­tom II“ ti­p o nai­k in­

tu­v us. Bu­vo nau­d o­t as JAV lai­v y­ ne kaip pa­g rin­d i­n is nai­k in­t u­v as.

1976 m. šiuos nai­k in­t u­v us įsi­g i­j o Ira­n as. Šiuo me­t u jie ir yra nau­do­ ja­m i tik Ira­n e, JAV 2006 m. bu­vo pa­keis­t i nau­j es­n iais „F/A–18E/F Su­ per Hor­n et“.

Slap­tu­mas: apie karinės bazės ir ae­ro­kos­mo­so kor­po­ra­ci­jos „Lock­heed Cor­po­ra­tion“ kasdienę rutiną D.Na­

vic­kie­nė ne­ga­lė­jo pa­sa­ko­ti net šei­mos n a­riams.

daug įvai­riau­sių an­ke­tų“, – D.Na­ vic­kie­nė tu­rė­jo de­ta­liai pa­sa­ko­ti apie gi­mi­nes. Tei­rau­ta­si, ar ją bū­tų įma­no­ma šan­ta­žuo­ti per Lie­tu­vo­je li­ku­sius žmo­nes, ver­tin­tas jos lo­ja­ lu­mas JAV, kaip ji rea­guo­tų, jei at­ vyk­tų žmo­nės ir pra­šy­tų in­for­ma­ ci­jos ne­va Lie­tu­vai iš­lais­vin­ti.

Ka­bi­ne­tuo­se bu­vo pa­ta­ria­ma kal­bė­tis pa­šnibž­do­mis, kad tam, kam ne­rei­kia, ne­bū­tų įma­no­ma leng­vai klau­sy­tis.

Tes­ta­vi­mas trau­kia „žve­jus“

Lie­tu­vė ke­lis kar­tus ir pa­ti sė­dė­jo lėk­tu­ve „F-14“. Tre­čia­sis D.Na­vic­ kie­nės dar­bo­vie­tės pa­sta­to aukš­tas bu­vo pa­ts di­džiau­sias – iš ten au­ to­ma­tiš­kai iš­va­žiuo­da­vo spe­cia­li plat­for­ma į van­de­ny­no pu­sę. Nuo plat­for­mos bu­vo ma­ty­ti ore skrai­ dan­tys ir virš sa­lų tes­tuo­ja­mi lėk­ tu­vai, ku­rie ne­gy­ve­na­mo­sio­se sa­ lo­se iš­ban­dy­da­vo ir gink­lus.

Pri­si­mi­nu­si juo­dą­jį hu­mo­rą Dan­ guo­lė nu­si­juo­kė: „Kar­tą dir­bau „F-14“, o kai iš jo iš­li­pau, ko­le­ga klau­sė, ar tik­rai pa­tik­ri­nau, ar ka­ta­ pul­tas iš­jung­tas. Jei ne­ty­čia bū­čiau įjun­gu­si, bū­čiau šo­vu­si į an­ga­ro lu­ bas ir nuo smū­gio iš­si­trėš­ku­si.“ Be­je, kiek­vie­ną kar­tą, kai vyk­ da­vo svar­bes­ni lėk­tu­vų tes­ta­vi­mai, van­de­ny­no ho­ri­zon­te pa­si­ro­dy­da­ vo Ru­si­jos „žve­jy­bos“ lai­vas.

Bom­bar­da­vo Li­bi­ją

„Gar­siau­sias įvy­kis dar­be bu­vo, kai „Grum­man F-14 Tom­cat“, prie ku­rių dir­bo­me, 1986 m. bom­bar­ da­vo Li­bi­ją, sprog­di­no pre­zi­den­ to Moam­ma­ro Gad­da­fi rū­mus. Per tą mi­si­ją nu­kri­to tik vie­nas ar du ame­ri­kie­čių lėk­tu­vai, bet jie bu­ vo pa­žei­džia­mes­ni, nes jiems virš sa­vo te­ri­to­ri­jos ne­lei­do skris­ti kai ku­rios ša­lys“, – pa­me­na D.Na­vic­ kie­nė.

Jai ir ko­le­goms at­siųs­da­vo juo­dą­ sias dė­žes. Paš­ne­ko­vė pa­tiks­li­no, kad lėk­tu­vas, ypač, ka­ri­nis, prie­ šin­gai, nei ma­no dau­ge­lis žmo­nių, tu­ri ne vie­ną juo­dą­ją dė­žę: yra spe­ cia­li dė­žė na­vi­ga­ci­jai, ra­da­rui, tem­ pe­ra­tū­rai ir at­mos­fe­ros są­ly­goms, gink­lams, dar ke­lios ir bend­ra.

Dan­guo­lė su ko­le­go­mis ne­ži­no­jo apie vi­sus lėk­tu­vų tes­ta­vi­mus ir ban­ dy­mus. Prog­ra­muo­to­jai gau­da­vo tik tech­ni­nius fak­tus. Dar­be bu­vo po­pu­ lia­ri fra­zė: „Ar rei­kia tai ži­no­ti?“ Tie­sa, jei kaž­kur lėk­tu­vas nu­kris­ da­vo ar nu­tik­da­vo ne­lai­mė, jie ži­no­ jo. Kaip ir apie vie­ną įvy­kį, kai per pir­mus ty­ri­nė­ji­mo eta­pus „F-14“ pa­šo­vė... sa­ve: tuo­met lėk­tu­vas ap­ len­kė jo iš­šau­tas ra­ke­tas. Lai­mė, pi­ lo­tas spė­jo ka­ta­pul­tuo­tis.

Ka­bi­ne­tai su ko­dais

Dar di­des­ni sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mai bu­vo ke­lia­mi ki­to­je D.Na­vic­kie­nės dar­bo­vie­tė­je – ae­ro­kos­mo­so mil­ ži­ne va­di­na­mo­je 1912 m. įkur­to­je kom­pa­ni­jo­je „Lock­heed Cor­po­ ra­tion“: 1995 m. prie šios vie­nos di­d žiau­s ių aukš­t ų­j ų tech­n o­l o­ gi­jų, lėk­tu­vų ir ki­tų avia­ci­jos bei kos­mo­nau­ti­kos apa­ra­tų ga­my­bos kor­po­ra­ci­jų pri­si­jun­gė kom­pa­ni­ ja „Mar­tin Ma­riet­ta“ ir kom­pa­ni­ ja ta­po „Lock­heed Mar­tin“.

Kom­pa­ni­ja bu­vo įsi­kū­ru­si mies­ te­ly­je, ją sau­go­jo ci­vi­li­niais dra­bu­ žiais gink­luo­ti vy­rai ne tik prie įva­ žia­vi­mo ke­lio, bet ir prie kiek­vie­no pa­sta­to. „Kiek­vie­na mū­sų la­bo­ra­to­ri­ja ar ka­bi­ne­tas bu­vo ne tik už­ra­ki­na­mas, bet ir tu­rė­jo elekt­ro­ni­nį už­rak­tą su ko­du, – da­lį pa­slap­ties skrais­tės ati­den­gia lie­tu­vė. – O ka­bi­ne­tuo­se bu­vo pa­ta­ria­ma kal­bė­tis pa­šnibž­ do­mis, kad tam, kam ne­rei­kia, ne­ bū­tų įma­no­ma leng­vai klau­sy­tis.“ Tie­sa, apie dar­bą „Lock­heed Cor­po­ra­tion“ Dan­guo­lė daug ne­ pa­sa­ko­jo, tik pri­si­pa­ži­no, kad tai bu­vo ne tik ka­ri­niai pro­jek­tai, bet ir ast­ro­nau­ti­ka. Ji šyp­te­lė­ja, pri­si­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

mi­nu­si vie­ną po­sa­kį: „Dar­be juo­ kau­da­vo­me, kad ga­li­me pa­sa­ko­ ti vis­ką, tik po to tą žmo­gų rei­kė­tų nu­šau­ti.“ Apie jos dar­bą be­veik nie­ko ne­ži­ no­jo pir­ma­sis vy­ras Rim­tau­tas Viz­ gir­da, „Boeing“ kom­pa­ni­jo­je dir­ bęs ant­ra­sis vy­ras Jo­nas Na­vic­kas ir duk­ra su sū­nu­mi Ta­du – bu­vu­siu Lat­vi­jos skry­džių bend­ro­vės „air­ Bal­tic“ vi­cep­re­zi­den­tu ir ge­ne­ra­li­ niu di­rek­to­riu­mi Lie­tu­vai.

Tai ga­li tik „F-14“

Mo­te­ris ne­sle­pia, kad, Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę, dirb­ ti ta­po sun­kiau, kai ku­rie ame­ri­ kie­čiai ne­bu­vo pa­ten­kin­ti, to­dėl po kiek­vie­nos iš­vy­kos į tė­vy­nę ji tu­rė­jo da­ly­vau­ti FTB pa­rei­gū­no ap­klau­so­je: „Ką vei­kiau, su kuo, kur ir ka­da ma­čiau­si, apie ką kal­ bė­jo­me.“ Dan­guo­lė no­rė­jo daž­niau bū­ti tė­vy­nė­je, to­dėl šal­tai ir ra­cio­na­liai vis­ką ap­mąs­čiu­si lie­tu­vy­bę puo­ se­lė­jan­ti mo­te­ris nu­spren­dė dar­ bo at­si­sa­ky­ti, at­me­tė dar vie­nos su slap­tais pro­jek­tais dir­ban­čios kom­pa­ni­jos pa­siū­ly­mą ir vė­liau pe­rė­jo dirb­ti į drau­di­mo kom­pa­ ni­ją. „Man la­bai svar­bu iš­lai­ky­ti lie­ tu­viš­ką ta­pa­ty­bę. Šir­dy­je bu­vo­me ir esa­me lie­tu­viai, nors ir gy­ve­na­ me JAV, to­dėl san­ty­kiai su Lie­tu­va man la­bai bran­gūs“, – ne­sle­pia Pa­ sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nės pir­ mi­nin­kė.

D.Na­vic­kie­nė ir da­bar ski­ria ka­ ri­nio lėk­tu­vo gar­są nuo ke­lei­vi­nio ar spor­ti­nio. Ji daž­nai žval­go­si į dan­gų, o ki­no teat­ro sa­lė­je jai su­ spau­džia šir­dį, kai fil­muo­se pa­ma­ to lėk­tu­vus, ypač ka­ri­nius, prie ku­ rių ji dir­bo.

Kar­tą ki­no teat­re ro­dė fil­mą apie lėk­tu­vus. Kai vie­nas jų pa­ki­lo nuo lėk­tuv­ne­šio, prie­šais ei­lė­je su kom­ pa­ni­ja sė­din­tis paaug­lys su­šu­ko: „O, „F-16“!

Dan­guo­lė pa­si­len­kė prie vai­ki­ nų ir pa­sa­kė: „Ne, tai – ne „F-16“.

Taip ga­li tik „F-14“!

19

šeštADIENIS, rugpjūčio 10, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

Merūno šukuosenos žmona dar nematė Darius Sėlenis

d.selenis@diena.lt

Po darbų operos scenose Austrijoje ir Estijoje dainininkas Merūnas Vitulskis rugpjūčio 19 d. pagaliau grįš į Lietuvą. Tris mėnesius jo nemačiusi, todėl labai pasiilgusi žmona Erika vyrą išvys pakeitusį šukuoseną. Dabar Merūnas – gerokai ilgesniais plaukais.

Naujoji šukuosena buvo ne paties M.Vitulskio užgaida. „Toks buvo užsakovų reikalavimas, tai pabrėžė ir agentė. Sąlyga užsiauginti ilgesnius plaukus įrašyta netgi mano kontrakte“, – pasakojo dainininkas. „Dabar prie tokios šukuosenos įpratau, tad tik apsilyginsiu nelygiai ataugusius plaukus ir bent metus būsiu ilgesniais“, – teigė Merūnas.

Pirmasis tokios šukuosenos reikalavo istorinis Makdufo vaidmuo „Makbete“, po to Rodolfo Grace vaidmuo Giacomo Puccini operoje „La Bohema“, taip pat Pinkertono vaidmuo operoje „Madam Baterflai“.

Austrijos Sankt Margareteno operos festivalyje tenoras

M.Vitulskis, beje, dėl savo dainavimo sulaukęs daugybės kritikų ir žiūrovų komplimentų, puikavosi dar ilgesniais plaukais.

Kiekvienas G.Puccini operos „Bohema“ spektaklis egzotiškoje salėje po atviru dangumi sutraukia į Sankt Margareteną beveik 5 000 žiūrovų. Operos gerbėjų susirenka daugiau, nei yra gyventojų pačiame miestelyje. Šiuo metu Austrijos sostinėje Vienoje gyvenantis Merūnas neslėpė, kad auginti plaukus iš pradžių buvo neįprasta: „Veidrodyje sau atrodžiau apsileidęs, tačiau po to pripratau ir dabar atrodau sau solidesnis, brandesnis.“ Paklaustas, kokia buvo žmonos reakcija, Merūnas šyptelėjo: „Ji mane matė tik nuotraukose, bet juokėsi. Jai nesvarbu, kokie mano plaukai. Ji manyje vertina ne tai.“ Jau pustrečio mėnesio nematęs mylimos moters, M.Vitulskis į Lietuvą planuoja grįžti rugpjūčio 19 d.: „Pasiilgau labai. Bet toks gyvenimas, toks darbas.“ Austrijoje kaunietis ketina dainuoti iki lapkričio. Po to dar grįš į Taliną. Tiesa, planai gali keistis, nes M.Vitulskio dienotvarkė siekia jau 2019 m.

Astrologinė prognozė rugpjūčio 10–16 dienoms

JAU­TIS (04 21–05 20)

Savaitgalis nežada nieko ypatingo. Bus ūkinių ar panašių reikalų, kurių atidėlioti nevertėtų, tad turbūt jais ir užsiimsite. Tuo atveju, jei reikalinga sveikatai, galite vykti į kurortą ir ten stiprinti organizmą. Sekmadienį jau būkite labai saikingi, antraip galite prisidaryti žalos. Kitą savaitę jums bus itin svarbu šalia savęs turėti gerą partnerį, sąjungininkų, nes be kitų palaikymo jausitės per silpni siekti tikslų ir teisybės, atlaikyti konkurencinę įtampą.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Savaitgalis gali būti atpalaiduojamas ir ramus, jei tik nesugalvosite lįsti į skolas trokšdami prabangos. Blaiviai įvertinkite tai, ką kiti siūlo, ir racionaliai pasiskaičiuokite, ar jums priimtina. Kitą savaitę suksitės kaip vijurkai ir, nepriklausomai nuo to, atostogaujate ar dirbate, taip nusiplūksite, kad nuo ketvirtadienio jau norėsis sėdėti tarp keturių sienų ir nieko neveikti. Kita vertus, pasijusite lyg atstumti, jeigu atsisakysite siūlomų užsiėmimų.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalį pravartu tartis dėl bendrų reikalų su draugais, partneriais. Tik venkite demonstruoti netoleranciją, įkyriai filosofuoti, politikuoti. Sekmadienį nestigs emocinės įtampos. Ją kels aplinkinių abejingumas arba šeiminės problemos. Kitą savaitę būsite linkę ieškoti pažinčių, ryšių arba siekti atgaivinti ankstesnius meilės santykius. Galite sulaukti rimto pasiūlymo. Į periodo pabaigą vis mažiau norėsis bendrauti ir atgaivą ims teikti vienatvė, ramybė.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

DVY­NIAI (05 21–06 21)

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Merūno Vitulskio asmeninio archyvo nuotr.

Savaitgalį susitiksite su senais draugais. Būsite linkę kitiems padėti, pasižymėsite dosnumu. Tikėtina iškyla ar kitoks renginys. Tik nerizikuokite nei savo santaupomis, nei bendrais šeimos pinigais. Kitą savaitę viską darysite lyg snausdami ar apsvaigę. Pavojinga vartoti alkoholį, slopinančius vaistus. Iki ketvirtadienio nederėtų veržtis į viešumą, aktyviai reikštis. Ten netrūks norinčiųjų pastumti, pakišti koją. Periodo pabaiga žada nekasdieniškų ispūdžių.

Savaitgalį laiką leisite su draugais, giminaičiais ar kitais žmonėmis iš savo įprasto rato. Sekmadienį pasistenkite skrupulingai laikytis Kelių eismo taisyklių. Susirašinėdami, diskutuodami su nepažįstamais žmonėmis, nenaudokite per aštrių epitetų. Kitos savaitės pradžia bus gana buitiška. Daug laiko skirsite artimiesiems, rūpinsitės jų reikalais.

Nuo ketvirtadienio imsite dairytis atrakcijų sau ir vaikams. Galimas flirtas, intriga. Bet ir aferistai nesnaus, tad pasisaugokite finansinio išnaudojimo, apgaulės.

Savaitgalį būsite nusiteikę vasariškai ir romantiškai linksmintis. Tikėtini pobūviai, iškylos, šou renginiai. O galbūt jums užteks mylimo žmogaus šalia ir tai bus lyg šventė be papildomų atrakcijų. Regis, ir vaikams skirsite daugiau dėmesio nei paprastai.

Kitos savaitės pradžioje uoliai darbuositės arba eisite į darbo pokalbius, siųsite CV, noriai bendrausite su esamais ar buvusiais kolegomis.

Nuo ketvirtadienio laukia išsiilgti susitikimai, simpatijos ir antipatijos. Galite užmegzti pažintį, kuri peraugs į ilgalaikį ryšį.

Pasikeitimas: ilgesni Merūno plaukai buvo viena kontrakto sąlygų.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

AVI­NAS (03 21–04 20)

Šeštadienis bus malonesnis ir labiau tinkamas megzti partnerystės ryšius nei sekmadienis, tad neverta atidėlioti pasimatymų, susitikimų. Jei dalyvausite savo ar ne savo vestuvėse, jausite jų dvasią ir mėgausitės ceremonijomis. Kitą savaitę turėsite reikalų, susijusių su finansais, skolomis, draudimu, investicijomis. Galite sudaryti sutartį, turto aprašą, buhalterinę ataskaitą ar kt. Nuo ketvirtadienio jau norėsis skrieti kuo toliau nuo kasdien matomų vaizdų, įprastų reikalų ir kontaktų.

Savaitgalį nesiveršite į nuotykius, netrokšite atrakcijų. Norėsis ramiai būti namuose ar sodyboje su artimiausiais žmonėmis, pasikrapštyti buityje. Arba gal nelabai norėsis, tačiau stigs galimybių, jėgų kaip nors neįprastai paiškylauti. Toks noras turėtų kilti tik antradienį, trečiadienį. Jeigu atostogaujate, kažką smagaus sugalvosite, į tai įtraukdami vaikus. Galite sublizgėti sporte, scenoje arba meilės srityje. Vis labiau rūpės grožis, dietos, sveikata arba naminiai augintiniai, jų išvaizda.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Savaitgalio dienotvarkė priklausys nuo jūsų nuotaikos, emocijų. Šeštadienį galite daug ko prisiplanuoti ir prižadėti, o sekmadienį jau nebepildyti tų pažadų ir kažką nuvilti. Arba patys pasijusite panašiai apvilti. Kitą savaitę galite nemažai nuveikti, tačiau tik jausdami materialinį, piniginį suinteresuotumą. Iš idėjos, altruizmo tikriausiai irgi neatsisakysite pasistengti, tačiau darysite tai dėl reklamos, straipsnio, interviu ar panašaus pasiviešinimo. Periodo pabaiga žada išvykų, ekskursijų, viešnagių.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Savaitgalį patartinas ramus poilsis, taiki aplinka. Galite sužinoti tai, kas buvo slepiama. Beje, būsite patiklūs, tad galite pasielgti taip, kad vėliau patys stebėsitės savo naivumu. Venkite svaigalų.

Kitą savaitę reikės ieškoti pusiausvyros tarp asmeninių ir partnerių poreikių. Kitiems gali atrodyti, kad jūs kuriate įtampą ir demonstruojate kaprizus. Gali tekti aiškintis dėl finansinės ar kitokios atsakomybės, vertybinės orientacijos. Periodo pabaigoje sieksite pasilepinti tuo, kas malonu kūnui ir sielai.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Šeštadienis žada gerą nuotaiką, naujų idėjų. Turbūt išsiveršite iš rutinos gniaužtų, leisitės į kelionę ar kt. Išryškės jūsų sugebėjimas prasmingai panaudoti turimas žinias. Sekmadienis gali priversti keisti požiūrį, tikslus, už kažką prisiimti atsakomybę.

Kitą savaitę jums rūpės valdžios, konkurencinės kovos, profesinių perspektyvų klausimai. Nebūkite familiarūs, paisykite autoritetų nuomonės ir galiojančių taisyklių.

Periodo pabaigoje numatomi masiniai renginiai, varžybos, susitikimai su bendraminčiais. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Savaitgalį įsiklausykite į reiškiamą kritiką, perspėjimus, neignoruokite partnerio poreikių. Sekmadienį nepalanku lįsti į skolas, ką nors pirkti išsimokėtinai ar per internetą. Kitą savaitę kalbos suksis apie galimus svečius iš užsienio, keliones ir pan. Galbūt teks kam nors atstovauti, leistis į kelionę. Tikėtina, kad teks pavaduoti kolegą, vykti į svarbią komandiruotę, tarptautinį renginį ar kt. Būkite atidūs, kad nepadarytumėte klaidų, nepakenktumėSidonija te reputacijai.

20

ŠEŠTADIENIS, rugpjūčio 10, 2013

vaikų alėja 4–7 m.

konkursas@kl.lt.

Piešinių konkursas „Mano kiemas“ Nuoširdžiai sveikiname savo skaitytoją - penkerių metų Dariją Kubiliūtę. Jos šaunus piešinėlis šią savaitę papuošė mūsų redakciją. Laukiame Darijos atvykstant į „Klaipėdos“ redakciją (Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, I aukštas, skelbimų skyrius) atsiimti Nykštuko dovanėlės.

Darija Kubiliūtė, 5 metai

Orai

Trumpas ar gausus lietus šiandien numatomas visoje Lietuvoje, kai kur gali lyti su perkūnija. Oras iki 20–23 laipsnių šilumos. Sekmadienį kai kuriuose regionuose taip pat gali trumpai palyti, bus debesuota su pragiedruliais. Naktį oro temperatūra laikysis apie 12, dieną bus iki 22–25 šilumos. Trumpi lietūs prognozuojami ir kitą savaitę, vyraus 22 laipsnių šiluma.

Šiandien, rugpjūčio 10 d.

+21

+19

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+21

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+23

Utena

+20

5.58 21.22 15.24

222-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 143 dienos.

Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+21

Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +24 Brazilija +27 Briuselis +21 Dublinas +19 Kairas +34 Keiptaunas +21 Kopenhaga +22

kokteilis Is­pa­nai de­gi­na­si po skė­čiais Dau­gu­ma is­pa­nų prie jū­ros trau­kia ne­ šda­mie­si skė­čius nuo sau­lės, su­lanks­ to­mas plia­žo kė­des, ran­ki­nes su mais­ tu, įvai­riais daik­tais. Is­pa­nai, ypač vy­ res­n io am­ž iaus, mėgs­ta de­g in­t is sė­ dė­da­mi kė­du­tė­se. Mums, lie­tu­viams, keis­ta ma­ty­t i prie jū­ros atė­ju­sius, ta­ čiau po skė­čiais sė­d in­čius ir kny­gas skai­tan­čius žmo­nes.

Tie, ku­rie atei­na su ma­žais vai­kais, tu­ ri at­si­tem­pę spe­cia­lias plia­ži­nes pa­la­ pi­nes, ku­r ių vie­nas ga­las at­vi­ras. Tai ver­tas dė­me­sio spren­di­mas – tik­tų ir mums, Bal­ti­jos jū­ros ger­bė­jams. Pa­la­ pi­nė ne tik ap­sau­go nuo vė­jų, jo­je vai­ kai mie­ga, žai­džia. Šiaip tos pa­la­pi­nės iš plo­no au­dek­lo – daug vie­tos neu­ži­ma. Ir kai­na žmo­giš­ ka – ga­li­ma nu­pirk­ti už 20 eu­rų.

Is­pa­ni­jo­je da­bar – pa­ts se­zo­nas. Į San­ tan­de­ro ku­ror­tą pil­nas poil­siau­to­jų du kar­tus per die­ną at­plau­kia di­džiu­ lis kel­tas iš Ang­li­jos. Dau­gu­ma jų – su kem­pe­riais. Ne­nuos­ta­bu, kad sto­vyk­ la­vie­tės, ku­rio­se ga­li­ma juos pa­sta­ty­ ti, yra sau­sa­kim­šos.

Kaunas Londonas +22 Madridas +37 Maskva +30 Minskas +31 Niujorkas +30 Oslas +22 Paryžius +23 Pekinas +35

Praha +23 Ryga +19 Roma +31 Sidnėjus +22 Talinas +21 Tel Avivas +31 Tokijas +36 Varšuva +21

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+21

Alytus

3–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+22

+21

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+19

+17

+16

+17

1

+17

+19

+18

+16

7

rytoj

pirmadienį

+19

+19

+18

6

1874 m. Užu­lė­nio kai­ me (Ute­nos ap­skri­tis) gi­mė pir­ma­sis Lie­tu­ vos pre­zi­den­tas An­ta­ nas Sme­to­na.

1913 m. pa­si­bai­gė II Bal­ ka­nų ka­ras. Bul­ga­r i­jos, Juod­k al­n i­jos, Ser­bi­jos, Ru­mu­n i­jos ir Grai­k i­jos at­sto­vai pa­si­ra­šė Bu­ka­ reš­to su­tar­t į, ku­r ia už­ bai­gė ka­rą.

1966 m. pa­leis­tas kos­ mi­n is apa­ra­tas „Or­bi­ter 1“, ku­ris pir­ma­sis per­da­ vė ga­l i­mo nu­si­lei­d i­mo vie­tos Mė­nu­ly­j e nuo­ trau­kas.

1991 m. ser­bai ir kroa­tai pir­mą kar­tą pa­si­kei­tė ka­

Karš­čių kol kas ne­lau­kia­ma

Va­sa­ra: per­ne­lyg tvan­kūs orai daug džiaugs­mo ne­tei­kia ir au­gin­ti­niams.

Vis žai­džia su gy­vy­be

ruo­ja, kai priar­tė­ja ra­guo­tie­ji.

Čes­ka (gal ir ne­blo­gai: pir­miau pa­sielg­ti, po to – pa­gal­vo­ti)

Sap­ni­nin­kas Sap­nuo­ti, kad at­lie­ka­te sa­vo įpras­

O štai pie­ti­niuo­se Is­pa­ni­jos ku­ror­tuo­se vieš­bu­čiai – pus­tuš­čiai, nes poil­siau­to­ jai mie­liau nuo­mo­ja­si na­mus. Ga­li­ma ras­ti mė­ne­siui už tūks­tan­tį eu­rų. Kai­ na pri­klau­so nuo at­stu­mo iki jū­ros ir ki­tų są­ly­gų.

Vie­tos žmo­nės, kaip Pa­lan­go­je ar Ni­do­ je, net su­si­ran­da vie­tų, kur iš­si­kraus­ty­ ti, kad se­zo­no me­tu ga­lė­tų iš­nuo­mo­ti bu­tus. Tai su­pran­ta­ma, nes ir pas is­ pa­nus su dar­bais striu­ka, o taip ga­l i­ ma pri­si­dur­ti pi­ni­gų.

Po­ky­tis: nar­suo­lių tvir­ty­bė iš­ga­

ro be­lais­viais.

1999 m. is­la­mis­tų ko­vo­ to­jai pa­skel­b ė Ru­s i­jos Da­ges­t a­no Res­pub­l i­k ą ne­prik­lau­so­ma vals­ty­be ir pa­ra­gi­no pra­dė­ti šven­ tą iš­si­va­da­vi­mo ka­rą.

2003 m. įvy­ko pir­mo­ sios kos­m i­nės ves­t u­ vės. Ju­r i­jus Ma­len­čen­ ko, Tarp­tau­ti­nės kos­mi­ nės sto­t ies va­das, bu­vo kos­mo­se, o jo nuo­ta­ka Je­ka­te­r i­na Dmit­r i­je­va – Že­mė­je.

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Vie­toj vieš­bu­čio ren­ka­si na­mus

Ne­se­niai Pamp­lo­no­je vy­ko tra­di­ci­nis žai­di­mas su gy­vy­be, kai prieš bu­lius, pa­leis­tus mies­to gat­ve­lė­mis, bė­ga ad­ re­na­li­no iš­troš­ku­sių kvai­lių bū­rys. Ga­ li­te įsi­vaiz­duo­t i, kaip tie jau­čiai le­k ia siau­ru­tė­mis se­na­mies­čio gat­ve­lė­mis.

Vie­nas da­ly­kas tai ma­ty­ti per te­le­vi­zi­ ją ar nuo­trau­ko­se, vi­sai kas ki­ta – ste­bė­ ti iš bal­ko­nų ar­ba pro ka­vi­nių lan­gus. Ir čia is­pa­nai ra­do bū­dą už­si­dirb­ti nuo­ mo­da­mi tra­so­je esan­čių na­mų bal­ko­ nus – po 50–100 eu­r ų žmo­g ui. Prieš var­žy­bas su mir­ti­mi smal­suo­liai klo­ja po tūks­tan­tį eu­rų už bu­tą. Ir svar­biau­ sia – gau­ti iš­si­nuo­mo­ti ga­li­ma tik prieš ge­rą pus­me­tį.

Aistė, Astorija (Astra), Astrida, Aurimas, Laurencija, Laurynas, Narimantas.

RUGPJŪČIO 10-ąją

Rytas

+16

Vardai

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ke­lias die­nas tvy­ro­ju­sius karš­čius vėl kei­čia „nuo­sai­kes­ni“ va­sa­riš­ki orai. Si­nop­ti­kai pro­gno­zuo­ja, jog ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis bus ga­ na šil­ta, ta­čiau vei­kiau­siai lie­taus iš­veng­ti ne­pa­vyks.

„Karš­čiai pa­si­trau­kė į Ry­tus, da­bar atei­na At­lan­to orų ma­sės, ku­rios ir da­rys įta­ką mū­sų orams – bus vė­ siau, daž­niau pa­lis ir pa­pūs stip­

res­ni vė­jai“, – ko­men­ta­vo Lie­tu­ vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys.

Spe­cia­lis­to tei­gi­mu, šian­dien uos­ta­mies­ty­je taip pat lau­kia­ma lie­taus, pūs 8–13 m/s šiau­rės va­ ka­rų, va­ka­rų vė­jas. Sa­vait­ga­lio die­ no­mis nu­ma­to­ma aukš­čiau­sia oro tem­pe­ra­tū­ra – 18–20, nak­ti­mis lai­ ky­sis 14–16 laips­nių ši­lu­mos.

Sek­ma­die­nį bus de­be­suo­ta, pro­ tar­piais ti­kė­ti­nas lie­tus, pūs 7–12 m/s va­ka­rų, piet­va­ka­rių vė­jas.

An­ta­no Sla­vins­ko nuo­tr.

Spe­c ia­l is­to tei­g i­m u, atei­n an­ čią sa­vai­t ę tu­r ė­t ų iš­l ik­t i pa­n a­ šūs orai – bus de­be­suo­ta, pro­tar­ piais pa­lis. Die­no­mis ter­mo­met­ro stul­pe­lis kils maž­daug iki 17–20, nak­ti­mis – iki 13–16 laips­nių ši­ lu­mos. „Tik ki­tos sa­vai­tės pa­bai­go­je lau­ kia­me, kad orai kiek pa­ge­rės, bus šil­čiau ir be žy­mes­nio lie­taus. Oro tem­pe­ra­tū­ra die­no­mis tu­rė­tų pa­ kil­ti iki 20–23 laips­nių ši­lu­mos“, – pro­gno­za­vo Hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­ jos tar­ny­bos at­sto­vas.

Išvargino rekordinė kaitra Ne tik Lietuvoje, tačiau ir Vidurio Euro­ pos šalyse fiksuotas šios vasaros karš­ čio rekordas. Austrijoje ir kaimyninė­ je Vengrijoje buvo užregistruoti net vi­ sų laikų aukščiausios oro temperatū­ ros rekordai, šiame regione jau beveik dvi savaites laikantis kaitros bangai.

Keliose Austrijos vietovėse ketvirta­ dienį termometrai parodė daugiau nei 40 laipsnių Celsijaus – pirmąkart nuo matavimų pradžios XIX šimtme­

čio viduryje. Noizydlyje prie Ežero temperatūra pakilo iki 40,6 laipsnio Celsijaus. Ankstesnis aukščiausios oro temperatūros rekordas Austrijoje – 39,7 laipsnio – buvo užfiksuotas maž­ daug prieš 30 metų. Sostinėje Vienoje oras buvo įkaitęs iki 39,5 laipsnio – la­ biausiai nuo 1957 m. Vengrijoje kaitra buvo tik truputį mažesnė ir siekė 40 laipsnių Celsijaus.

BNS inf.

tą dar­bą – per­var­gi­mas, rū­pes­čiai, su­ si­ję su dar­bu ar su jū­sų už­siė­m i­mu.

Jei sap­ne dar­bas at­lie­ka­mas at­mes­ti­ nai, be pa­stan­gų, ga­li reikš­ti nu­si­vy­li­ mą. Jei dar­bas dir­ba­mas sun­kiai ar net ne­ma­lo­niai – yra ne­sėk­mės ženk­las. Ir tas, ku­ris sap­nuo­ja, tu­rės abe­jo­ti, ar su­ si­tvar­kys sa­vo rei­ka­lus. Sap­nuo­ti, kad at­lie­ka­te neįp­ras­tą dar­bą ir ge­rai jį už­ bai­g ia­te – ge­ras ženk­las, ta­čiau jei jo ne­pa­si­se­ka pa­da­ry­ti, reiš­kia, kad jums teks įveik­ti daug kliū­čių. Yra ma­no­ma, kad sap­nuo­ja­mas dar­bas tu­ri ar­ti­mą ry­šį su pa­čiu sap­nuo­jan­čio­jo gy­ve­ni­ mu ir jo truk­me – jei kas sap­nuo­ja, kad dar­bą už­bai­gia ga­lu­ti­nai – toks sap­nas ga­li pra­na­šau­ti ne­tgi mir­tį. Pur­vas sap­ne ga­li reikš­ti vai­sin­gu­ mą, tur­tą, pi­n i­g us ir der­l ių, taip pat daug kliū­čių as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me.

Pur­vi­nas vei­das pra­na­šau­ja šmeiž­tą.

Jei sap­nuo­ja­te, kad bren­da­te per pur­ vą, abe­jin­g u­mas neįp­ras­tai ap­l in­kai taps kliū­ti­mi. Taip pat ga­li reikš­ti blo­ gą, ne­tin­ka­mą kom­pa­ni­ją. Pur­vas ant nau­jų ba­tų – konf­lik­tai su my­li­mu žmo­ gu­mi ar­ti­na san­ty­kių pa­bai­gą, ku­ri bus kaip gurkš­nis ty­ro van­dens. Ap­taš­ky­ ti pur­vu dra­bu­žiai – paaiš­kės, kas sie­ kia užim­ti jū­sų vie­tą, ne­bū­ti­nai dar­be.

Pur­vas ant lan­gų – pra­ž ū­tin­gas smal­ su­mas. Jei pur­vi­na­te sa­ve – lai­mė. Jei­ gu sap­ne jūs ei­na­te pur­vi­nu ta­ku, tai toks sap­nas reiš­kia, kad jū­sų drau­gai ju­mis ne­be­pa­si­ti­ki. Jei­gu jūs sap­ne sa­ vo pur­vi­nus dra­bu­žius iš­plau­na­te, tai toks sap­nas reiš­kia, kad ap­kal­bų ir ne­ su­ta­r i­mų pa­v yks iš­veng­t i. Nus­kęs­t i pur­vuo­se – li­ga ar net mir­tis.