2013 08 12 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

pirmadienis, RUGPJĹŞÄŒIO 12, 2013

www.kl.lt

184 (19 787) =6?:.162;6@ ?B4=7� š6<

9

RUBRIKA

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb`

CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Uoste svarbesnis pelnas ar prestiĹžas ?

Ĺ ven­ta­sis ra­ma­da­no mÄ—­ne­sis Ira­ke uŞ­baig­tas sker­dy­nÄ—­mis.

Locmanai jau mokomi ÄŻvesti ÄŻ KlaipÄ—dos uostÄ… dujoveĹžius.

PrieĹĄ kelerius metus sukomercinta ir valstybÄ—s melĹžiama karvute ban dyta paversti KlaipÄ—dos valstybinio jĹŤ rĹł uosto direkcija vis dar laikoma ta institucija, kuri turi neĹĄti pelnÄ… ÄŻ valstybÄ—s biudĹžetÄ…. Vidmantas Matu

v.matutis@kl.lt

tis

Netinkamas orien tyras ÄŻ TalinÄ…

„Pastaruoju metu vieĹĄojoje erdvÄ—je vÄ—l analizuojama valstybÄ—s ÄŻmoniĹł veikla, jĹł pelningu mas, Uosto direkcija vertinama labai siaurai, lyg vienetinÄ— komerci nÄ— ÄŻmonė“, – pastebÄ—jo KlaipÄ—dos valstybinio jĹŤrĹł uosto direkcijos ge neralinis direktorius Arvydas Vait kus.

0,5

ď Ž ReikĹĄmÄ—: b\`

aN` “ [R aVX cVR aN Xb_ ]YNb XV\ WN V_ cN_ ab\ WN `V YNV cNV ORa V_ cNY` af O

- tiek milijardĹł litĹł pajamĹł iĹĄ su uostu su sijusios veiklos kasmet gau na Lietuvos valstybÄ—.

Ar toks pinigĹł per Ă›` ]_R` aV \ V _NV vedimas ÄŻ biuXN tÄ… pervesti kelias dĹžetÄ… yra iĹĄmin CVQ ZN[ a\ :N ab Ă˜ deĹĄimt milijonĹł tingos valstybÄ—s V\ [b\ a_ Ä?io. Gauti pinigai litĹł Lietuvos nepa politikos rezultatas? naudojami uosvertÄ— turtingesLietuvoje da- ne, priklauso mĹŤsĹł to eksploatacijai, lis valdininkĹł, at o KlaipÄ—doje nebu konkurencingujo valdymo instisakingĹł uĹž valsvo pradÄ—ta tuci mas kitĹł uostĹł statyti pramoginiĹł tybÄ—s biudĹžeto for jai – Uosto direkci Uosto direkcijos atĹžvilgiu. lai mavimÄ…, mano, jai iĹĄlaikyti. Klai nega- kad taip. Uostinin ka. Tai lyg ir smulk vĹł prieplau- TaÄ?iau didĹžiausi pÄ—dos uostas sustos Jei tik pinigai yra inme kai tikina, kad vystytis, lima vertinti kaip jis bus paliktas re tai ir valstybÄ—s pres na, bet kartu vestuojami ÄŻ uostą“, Talino uostas, bu pagiono ekonomitiĹžo vÄ™s lyderis tarp – pastebÄ—jo nÄ—s A.Vaitkus. rytinÄ—s Baltijos plÄ—tros nuoĹĄalÄ—je. prastos valstybi Dar blogiau, kai dÄ—l reikalas. uostĹł, tÄ… vardÄ… Ir Lietuvos nÄ—s ekonomikai dÄ—l to milijonĹł litĹł, paim keliasdeĹĄimt praranda kaip tik bus tik blogiau“, ÄŻmonÄ—s, ji dirba dÄ—l Estijos trumtĹł iĹĄ uosto, bu– teigÄ— A.Vaitkus. RyĹĄkiausias ĹĄuo vo prarandami ke makparegio poĹžiĹŤrio lis regione li ĹĄim ÄŻ savo pagrindiroekonominiu lyg PadirbÄ™s kelis mÄ— kurie negauti iĹĄ bend tai milijonĹł, MakroekonomikÄ… su nius uostus. Jung menesius Uosto vokianÄ?iĹł ekstinio rojo uostinio per direkci to krova nuolat ma Talino uos- verslo. ApskaiÄ?iuo tĹł vertinimu, Klai niu, yra stambus ta, pÄ—dos uos- daug joje A.Vaitkus tikino matÄ…s Şėja, tuo metu Lieuosto veikla susijÄ™s kad visas su to valdymo modelis, nepriklausomas pozityviĹł pokyÄ?iĹł tuvos transporto Silamejos uostas verslas per mekai – pa pa ge ja rÄ—mos jo infrastruk neapmokestinamos, tus valstybei atne maz- kyla lyg ant mieliĹł. tĹŤros objektĹł vys ĹĄa apie pusÄ™ mio tygas, ĹĄalies verslo mos ÄŻ uosto vystymÄ…, investuoja- mo reikalai, maĹžiau lijardo litĹł pajamĹł. vÄ—luoja rangos geyra pats efek- dar tyviausias Baltijos bai. Jau netgi uĹžďŹ k Buhalterinio mÄ…s „Jokiu bĹŤdu Uosto neratorius. jĹŤros regione. tymo Ĺžala suota pavyzdirekcijos ne- Tai dĹžiĹł, kai statybos galima vertinti kaip „DrÄŻstu manyti, iliustruoja ir pats baigiamos ankskad paprastos valsdidĹžiausias, Ä?iau vertinant per il paimti iĹĄ KlaipÄ—dos sprendimas tybinÄ—s ÄŻmonÄ—s, ji termino. gesnÄŻ dirba makroevalstybinio jĹŤKlaipÄ—dos uosto veik laikotarpÄŻ, Atsi konominiu lygme rĹł uosto direkcijos niu, yra stambus los efektyvu- vys perkanÄ?iĹł uosto objektĹł pelnÄ… nebuvo mo augimas. Lietuvos transpor tymas – labai svar teisingas. IĹĄ ĹŤkio to mazgas, ĹĄalies dalies buvo paibus. Tai yra ekonomikos varik verslo generatorius. Ventspilis per de mami pinigai, ku Toks vertinimas lis. Anot A.VaitĹĄimtmetÄŻ tryprie duoda greitÄ… MĹŤsĹł darbuoga kaus, ne maĹžiau Ä?ioja vietoje, Talino tojai atliko skaiÄ?ia jamas ir su Talino li bĹŤti sie- ir efektyviÄ… grąŞą ĹĄa svarbĹŤs ir vadivimus ir ÄŻvertino, au lies eko uosto pavyz- kai“, ko, Rygos augo tik gimas smu- nami socialiniai ob dĹžiu. Ten valstybÄ—s – prieĹĄ kurÄŻ laikÄ… svars nomi- kad ÄŻ uostÄ… investuotĹł pi jektai. Tokiais todÄ—l, kad tai jis val nigĹł at tÄ— Klai- pirkimo laiko jau minÄ—tÄ… nÄ— bendrovÄ— apima doma akci- pÄ—dos valstybinio jĹŤ grÄ…Ĺža yra pati didĹžiau si- Latvijos valstybÄ—s sostinÄ— maŞųjĹł laivĹł rĹł uosto direksenÄ…jÄŻ Talino, ci ir di- prieplau sia“, dĹžiausias – tikino A.Vaitkus. Mugos, Paldiskio, jos vadovas A.Vait kÄ…, ki miestas tarp trijĹł kus. Saremo ir PalBalti- pÄ—dos mies tus bendrus su Klaijos ĹĄaliĹł. Tuo metu Jo nuomone, iĹĄ jasarÄ—s uostus. Kas PrieĹĄ kelerius me tu susijusius projek KlaipÄ—da padaviso klaidinga tus, kai Lietumet ĹĄi bendrotus. YpaÄ? rÄ— ryĹĄkĹł ĹĄuolÄŻ. vertinti, esÄ… Uosto voje buvo ÄŻvestas didelÄ™ naudÄ… Lietu vÄ— atseikÄ—ja po kelias konservatoriĹĄkas direkcija uĹždirvos turizdeĹĄimt milijo- bu mui, ĹĄalies presti ba kokius nors pel „AtÄ—jau ÄŻ direkcijÄ… nĹł eurĹł Estijos biu halterinis mÄ…sty Ĺžui, jo nus. laikydamasis tu mas, KlaipÄ—da dĹžetui. nuostatos, kad svar rÄ—tĹł suteikti Ĺ ven nuomone, patyrÄ— skausmingÄ… „MĹŤsĹł pajamos biausias jos uĹžtosios uosto ÄŻvykÄŻ. ÄŽ biudĹžeyra iĹĄ uosto da statyba. Realiai ji rinkliavĹł ir ĹžemÄ—s vinys yra kokybiĹĄ turÄ—tĹł prasidÄ—nuomos mokeskas uosto infti 2015-aisiais ir rastruktĹŤros plÄ— baigtis apie 2019 tojimas. Nuo to metus.

Arvydas Vaitkus:

Pasaulis 8p. Ĺ iandien priedas

4

Skrai­di­na tik kal­bo­mis

Kaina 1,30 Lt

„Šis ÄŻsta­ty­mas yra sim­bo­li­nis.“ Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lĹł ko­mi­te­to na­rys An­ta­nas Ma­tu­las apie pre­ky­ba al­ko­ho­liu rug­sÄ—­jo 1-Ä…jÄ… drau­dĹžian­tÄŻ ÄŻsta­ty­mÄ….

2p.

Tur­gu­je – ne­tik­ras „Adi­das“ Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

v.spuryte@kl.lt

Gar­siĹł pre­kiĹł Ĺženk­lĹł var­dus gi­ nan­tys pa­rei­gō­nai fal­si­fi­ka­tus me­dĹžio­ja ne tik pra­ban­giuo­se sos­ti­nÄ—s sa­lo­nuo­se, bet ir pa­jō­rio mies­te­liĹł tur­ga­vie­tÄ—­se. Sa­vait­ga­ lÄŻ po­li­ci­nin­kai drau­ge su gar­siĹł pre­kiĹł Ĺženk­lĹł at­sto­vais fal­si­fi­ka­ tais pre­kia­vu­sÄŻ ki­nÄ… su­lai­kÄ— Kre­ tin­go­je.

Ma­Şins kon­ku­ren­ci­jÄ…

Nu­si­pir­ko ran­ki­nÄ™

„„Atei­tis: virĹĄ Pa­lan­gos oro uos­to su­si­kau­pÄ™ juo­di de­be­sys, ku­riuos ke­lia ne­pa­si­ten­ki­ni­mas skry­dĹžiĹł sto­ka, ar­ba bus iť­sklai­dy­ti, ar­ba pra­pliups ga­

lin­ga aud­ra.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

Vi­sam pa­jō­rio re­gio­nui svar­baus Pa­lan­gos oro uos­to nu­ma­ to­ma reor­ga­ni­za­ci­ja ar­ba ga­li jam ÄŻkvÄ—p­ti nau­jos gy­vy­bÄ—s, ar­ba vi­siť­kai su­Şlug­dy­ti Ĺžmo­niĹł lō­kes­Ä?ius. Nors ke­liau­to­ jai no­rÄ—­tĹł, kad iĹĄ Pa­lan­gos bō­tĹł dau­giau tie­sio­gi­niĹł skry­dĹžiĹł ÄŻ to­li­mes­nes ĹĄa­lis, pra­bil­ta, jog rei­kÄ—­tĹł at­gai­vin­ti su­si­sie­ki­mÄ… oru su Vil­niu­mi.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ—

Vy­riau­sy­bÄ— jau nu­spren­dÄ— reor­ga­ ni­zuo­ti tris Lie­tu­vos oro uos­tus – Vil­niaus, Kau­no ir Pa­lan­gos. Reor­ ga­ni­za­ci­jos bō­das – pri­jun­gi­mas. Ki­taip ta­riant, Pa­lan­gos ir Kau­no oro uos­tai bus pri­jung­ti prie Vil­niaus oro uos­to.

4

DÄ—l spĹŤs­Ä?iĹł – pa­pil­do­ma juos­ta As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Aist­ras kai­ti­nan­Ä?ios spĹŤs­tys prie per­kÄ—­los Smil­ty­nÄ—­je tu­rÄ—­tĹł iť­nyk­ti tik ki­tÄ…­met. Per­kÄ—­los link be­si­drie­ kian­Ä?ia­me ke­ly­je ke­ti­na­ma ÄŻreng­ti pa­pil­do­mÄ… juos­tÄ… Ne­rin­go­je re­gist­ ruo­tiems gy­ven­to­jams, kel­tu be­si­ke­ lian­tiems su spe­cia­liais lei­di­mais. Ei­lÄ— iki Alks­ny­nÄ—s

„„SangrĹŤda: spĹŤs­tis prie per­kÄ—­los ti­ki­ma­si pa­nai­kin­ti ĹĄia­me ke­ly­je ÄŻren­

gus pa­pil­do­mÄ… eis­mo juos­tÄ….

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vi­sÄ… va­sa­rÄ… Smil­ty­nÄ—s pu­sÄ—­je sek­ ma­die­niais eis­mÄ… prie per­kÄ—­los ten­ ka re­gu­liuo­ti Ke­liĹł po­li­ci­jos eki­pa­Şui.

Tvar­kos ser­gÄ—­to­jĹł pa­gal­bos pri­rei­kÄ— pa­di­dÄ—­jus poil­siau­to­jĹł srau­tui. „Prob­le­mas ĹĄio­je vie­to­je iť­sprÄ™s­ tĹł au­to­mo­bi­liĹł srau­tĹł su­re­gu­lia­ vi­mas. Vie­ni vai­ruo­to­jai pyks­ta, kai ÄŻ kel­tÄ… brau­na­si Ne­rin­go­je re­ gist­ruo­ti, ta­Ä?iau iĹĄ tie­sĹł ki­tuo­se mies­tuo­se gy­ve­nan­tys poil­siau­to­ jai. Pik­ti­na­si ir tik­rie­ji ne­rin­giť­kiai, ku­riems iĹĄ tiesĹł rei­kia per­si­kel­ ti kel­tu, o ten­ka lai­kÄ… gaiť­ti ei­lÄ—­ je“, – ti­ki­no Ke­liĹł po­li­ci­jos biu­ro Ad­mi­nist­ra­ci­nÄ—s veik­los po­sky­rio vir­ťi­nin­kas Min­dau­gas DĹžer­mei­ka.

3

Pa­rei­gō­nai su aso­cia­ci­jos SNB-RE­ ACT at­sto­vu Lie­tu­vo­je Ka­zi­mie­ru Sar­Şic­ku ÄŻ Kre­tin­gos tur­ga­vie­tÄ™ pa­ si­Şval­gy­ti at­vy­ko ĹĄeť­ta­die­nÄŻ. Taip siek­ta uŞ­kirs­ti ke­liÄ… vers­tis ne­tei­ sÄ—­ta ĹŤki­ne ir fi­nan­si­ne veik­la Kre­ tin­go­je bei ra­jo­ne. JĹł dÄ—­me­sÄŻ pa­trau­kÄ— sve­tim­ťa­lis, ku­ris ant pre­kys­ta­lio bu­vo iť­si­dÄ—­lio­ jÄ™s pre­ki­niu Ĺženk­lu „Adi­ das“ pa­Şy­mÄ—­tas ran­ki­nes.

2

2

pirmadienis, rugpjūčio 12, 2013

miestas

Al­ko­ho­lio ribojimai atšvęsti netrukdys Ka­ro­lis Pi­ly­pas Liut­ke­vi­čius Pas­tan­gos pa­ža­bo­ti be­sai­kį al­ko­ ho­lio var­to­ji­mą šven­čiant pir­mą­ją moks­lo me­tų die­ną jau ant­rus me­ tus iš ei­lės ei­na per­niek. Jas žlug­ do ka­len­do­rius ir mo­kyk­lų spren­ di­mas Rug­sė­jo 1-osios šven­tę iš sa­ vait­ga­lio per­kel­ti į dar­bo die­ną.

Šie­met dau­ge­liui švie­ti­mo įstai­gų nu­spren­dus mo­ki­nius at­gal į mo­ kyk­las su­kvies­ti ne rug­sė­jo 1-ąją, o rus­gė­jo 2-ąją, at­si­ve­ria ga­li­my­bės šven­tę kaip rei­kiant pa­mi­nė­ti. Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rio, vie­no iš al­ko­ho­lio drau­di­mo rug­sė­jo 1-ąją ini­cia­to­rių An­ta­no Ma­tu­lo tei­gi­mu, Rug­sė­jo 1-oji yra sim­bo­li­nę reikš­mę tu­rin­ti šven­tė, ku­rios nu­kel­ti ne­de­rė­tų. „Ma­no ma­ny­mu, moks­lo ir ži­nių šven­tė tu­rė­tų bū­ti šven­čia­ma bū­ tent rug­sė­jo 1-ąją, ne­svar­bu, kad tai sek­ma­die­nis. Tai juk se­na ir gra­ ži tra­di­ci­ja, ku­rios nu­kė­li­nė­ti į ki­tą die­ną ne­ga­li­ma“, – kri­tiš­kai spren­

di­mą per­kel­ti šven­tę ver­ti­no par­la­ men­ta­ras. Jau ant­rus me­tus iš ei­lės Pre­ky­bos al­ko­ho­liu drau­di­mo įsta­ ty­mo yra iš­ven­gia­ma moks­lo šven­ tę per­kė­lus į ki­tą die­ną. Nie­kaip su moks­lais ne­su­si­ję žmo­nės abe­jo­ja, ar įsta­ty­mas veiks­min­gas. „Nie­ka­da ne­bu­vo tiks­lo už­draus­ ti var­to­ti al­ko­ho­lį. Svar­bu su­ma­ žin­ti jo pa­dau­gi­ni­mo at­ve­jus bei pa­sek­mes ir, ma­nau, tai pa­vy­ko. Šis įsta­ty­mas yra sim­bo­li­nis. Jis įro­do mū­sų vals­ty­bės pa­gar­bą moks­lui, tra­di­ci­jai ir moks­lei­viams“, – sa­vo įsi­ti­ki­ni­mą gy­nė A.Ma­tu­las. Pre­ky­bi­nin­kai sa­ko kaip nors ypa­tin­gai rug­sė­jo 1-ajai ne­si­ruo­ šian­tys ir ne­si­ti­ki, kad die­ną prieš tai ar po to pre­ky­ba al­ko­ho­liu vyks di­des­niais mas­tais. „Pa­pil­do­mai al­ko­ho­lio į san­ dė­lius ne­ve­ža­me ir ne­ma­no­me, kad moks­lei­viai šven­tės me­tu la­ bai daug gers. Al­ko­ho­lio par­da­vi­ mų šuo­lio ne­si­ti­ki­me“, – kal­bė­jo vie­no iš pre­ky­bos tink­lų at­sto­vas spau­dai.

Nes­ku­ba: ge­res­nio ap­švie­ti­mo ne tik mies­to cent­re, bet ir ki­to­se gat­vė­se dar teks pa­lauk­ti. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Švie­siau mies­te ne­bus Gat­vių ap­švie­ti­mui šie­met nu­ma­ty­ta pa­pil­do­mai skir­ti dau­giau nei tris šim­tus tūks­tan­čių li­tų. Ta­čiau švie­siau uos­ta­mies­ ty­je ne­bus. Pi­ni­gų trūks­ta elekt­rai pir­kti.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Neiš­ven­gia­ma: svai­ga­lų moks­lo me­tų pra­džiai at­švęs­ti jau­ni­mas be

var­go ga­lės įsi­gy­ti par­duo­tu­vė­se.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da pa­sa­ko­jo, kad pi­ni­ gų elekt­rai gat­vių ap­švie­ti­mui trū­ ko nuo me­tų pra­džios. „Kiek bu­vo su­ras­ta, tiek skir­ta. Neaiš­ku, ar ir jų už­teks“, – nuo­ gąs­ta­vo va­do­vas. Pa­sak L.Dū­dos, la­biau­siai są­skai­ tas už elekt­rą išau­gi­no įreng­ti nau­ ji švies­tu­vai: prie are­nos, Du­by­sos gat­vė­je, par­kuo­se. Įta­kos tu­rė­jo ir šiek tiek išau­gu­si elekt­ros kai­na. Klai­pė­die­čiai jau ne­be­su­lau­kia, ka­da mies­to gat­vė­se bus įjung­ti vi­si

Kas ant­ras švies­tu­ vas bu­vo iš­jung­tas prieš dau­giau nei ket­ve­rius me­tus.

ži­bin­tai. Kas ant­ras švies­tu­vas bu­ vo iš­jung­tas prieš dau­giau nei ket­ ve­rius me­tus. Po dau­giau nei me­ tų vi­si ži­bin­tai bu­vo įjung­ti mies­to cent­re. L.Dū­da pa­sa­ko­jo, kad pla­nų įjung­ti vi­sus ži­bin­tus mies­te neat­ si­sa­ko­ma, bet vis dar lau­kia­ma ge­ res­nių lai­kų.

„Kai pra­dė­si­me nor­ma­liai gy­ ven­ti, ap­švie­ti­mą at­nau­jin­si­me. Pa­raiš­ką ban­dy­si­me teik­ti ir ki­ tų me­tų biu­dže­tui. Jei at­si­ras lė­ šų, įjung­si­me vi­sus švies­tu­vus“, – tei­gė va­do­vas. Gat­vių ap­švie­ti­mui per me­ tus rei­kia dau­giau nei 5 mln. li­ tų. Tiek iš­lei­džia­ma elekt­ros ener­gi­jos pir­ki­mui ir eksp­loa­ta­ ci­jai. No­rint įjung­ti vi­sus švies­ tu­vus mies­te rei­kė­tų dar apie 2 mln. li­tų. Vien ne­vei­kian­čių švies­tu­vų įjun­gi­mas ga­li at­siei­ti apie ke­lis šim­tus tūks­tan­čių li­tų. Jau anks­ čiau spe­cia­lis­tai įspė­jo, kad bus neiš­veng­ta ge­di­mų. Li­ku­si su­ma – elekt­rai ir ži­bin­tų prie­žiū­rai. Anot L.Dū­dos, la­biau­siai gy­ven­ to­jai pa­si­gen­da ge­res­nio ap­švie­ti­ mo kie­muo­se. Ta­čiau to­kių nu­ si­skun­di­mų ne­su­lau­kia­ma daug. Be­sik­rei­pian­tie­siems paaiš­ki­na­ ma, kad ši pro­gra­ma da­bar nė­ra vyk­do­ma, nes trūks­ta lė­šų. „Jei at­si­ras pi­ni­gų, ge­rin­si­me ir ap­švie­ti­mą kie­muo­se“, – pa­brė­ žė L.Dū­da.

Tur­gu­je – ne­tik­ras „Adi­das“ Vie­ną jų pa­rei­gū­nai nu­ 1 si­pir­ko ir taip įsi­ti­ki­ no, kad šis as­muo ži­no­mu pre­kės

ženk­lu pa­žy­mė­tu daik­tu pre­kiau­ ja ge­ro­kai ma­žes­ne kai­na, nei juos par­duo­da tik­rie­ji ga­min­to­jai. Be to, pas šį ki­ną ap­tik­ti dar 79 daik­tai, pa­žy­mė­ti gar­sių ga­min­to­ jų pre­kių ženk­lais. Siū­lė in­ter­ne­tu

Rei­do da­ly­viai ap­si­lan­kė ir pas kre­ tin­giš­kę 39 me­tų Na­ta­li­ją, ku­ri so­ cia­li­nia­me tink­la­la­py­je skel­bė­si par­duo­dan­ti „Adi­das“ ženk­lu pa­žy­ mė­tą laik­ro­dį ir pra­šė už jį 40 li­tų. Mo­te­ris pa­rei­gū­nams par­da­vė ir „Ni­ke“ ženk­lu pa­žy­mė­tą vy­riš­ ką striu­kę. Šios mo­ters na­muo­se pa­rei­gū­nai ap­ti­ko dar du laik­ro­džius su „Cha­ nel“ ženk­lu. Pa­na­šius rei­dus ga­min­to­jų at­ sto­vai mū­sų kraš­te ren­gia ne pir­

mą kar­tą, ta­čiau gar­sių ga­min­to­ jų pre­kių pa­dir­bi­nių nuo to mū­sų pre­ky­vie­tė­se bei tur­ga­vie­tė­se ne­ ma­žė­ja.

Per­nai pa­na­šių pa­dir­bi­nių siun­tų uos­ta­mies­čio mui­ti­nin­kai bu­vo su­ lai­kę ne vie­ną. Fal­si­fi­ka­tus nai­ki­na

Uos­te – su­klas­to­ti žais­lai

Ne­ma­žai klas­to­čių su­lai­ko­ma pa­ ke­liui iš Azi­jos vals­ty­bių į Lie­tu­vą ar ki­tas ša­lis, kai šios pre­kės ga­be­ na­mos per mū­sų uos­tą. Prieš me­tus Klai­pė­dos te­ri­to­ ri­nės mui­ti­nės pa­rei­gū­nai su­lai­kė di­de­lę žais­lų siun­tą iš Ki­ni­jos. Tai bu­vo įvai­rūs žais­lai, pa­ženk­lin­ti „Le­go“, „Trans­for­mers“ ir „Ang­ ry Birds“ ženk­lais, kaip įta­ria­ma, pa­ga­min­ti pa­žei­džiant in­te­lek­ti­ nės nuo­sa­vy­bės tei­ses. Mui­ti­nin­kai, de­ta­liai pa­tik­ri­nę iš Ki­ni­jos at­vy­ku­sį kon­tei­ne­rį, ku­ria­ me ga­ben­ta be­veik 44 tūks­tan­čiai įvai­rių žais­lų, ja­me ap­ti­ko da­lį pre­ kių, ku­rios pa­rei­gū­nams su­kė­lė įta­ ri­mų, kad jos ga­li bū­ti klas­to­tos.

Bū­ta at­ve­jų, kai paaiš­kė­jo, jog fal­si­fi­ ka­tus ga­mi­no ir mū­sų ša­lies pi­lie­čiai. Prieš ke­le­rius me­tus de­mas­kuo­ta Pa­ne­vė­žy­je vei­ku­si įmo­nė, ga­mi­nu­si gar­sių au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jų ženk­ lais pa­žy­mė­tus plas­ti­ki­nius vals­ty­ bi­nių nu­me­rių lai­kik­lius. Apie su­lai­ky­tas pre­kes daž­niau­ siai in­for­muo­ja­mi pre­kių ženk­ lų at­sto­vai. Ne­re­tai jie pa­tvir­ti­na, kad jiems pa­teik­ti pre­kių pa­vyz­ džiai yra klas­to­tės. Spe­cia­lis­tai ti­ki­na, jog klas­to­ja­ ma vi­sų gar­siau­sių ga­min­to­jų pro­ duk­ci­ja. Kar­tais pa­dir­bi­niai bū­ na taip ko­ky­biš­kai pa­ga­min­ti, kad tik ne­di­de­lės smulk­me­nos iš­duo­ da, jog tai fal­si­fik ­ a­tas. Fal­si­fi­ka­ tų ga­my­ba ir pre­ky­ba, pri­si­den­

Pa­vo­jai: Lie­tu­vos tur­ga­vie­tė­se ir pre­ky­vie­tė­se kol kas dau­giau klas­to­

čių nei ori­gi­na­lių gar­sių ga­min­to­jų pre­kių.

giant gar­sių už­sie­nio fir­mų var­dais, ken­kia tiek ga­min­to­jo, tiek jam at­ sto­vau­jan­čios įmo­nės pres­ti­žui ir fi­nan­si­niams re­zul­ta­tams. Var­to­ to­jas, nu­si­pir­kęs ne­ko­ky­biš­ką pre­ kę, nu­si­vi­lia ge­ru kom­pa­ni­jos var­ du ir jos ga­mi­niais, ma­ny­da­mas, kad įmo­nės pro­duk­ci­ja yra ne­ko­ ky­biš­ka ar­ba kom­pa­ni­ja par­duo­ da bro­ką.

Vytauto Liaudanskio nuo­tr.

Pap­ras­tai vi­si pa­dir­bi­niai pre­ kių ženk­lų at­sto­vų spren­di­mu bū­ na su­nai­ki­na­mi. Apie gar­sių pre­kių ženk­lų klas­to­ tes mū­sų ša­ly­je ga­li­ma su­ži­no­ti in­ ter­ne­ti­niuo­se tink­la­la­piuo­se, ku­rie in­for­muo­ja ne tik kur ko­kios klas­ to­tės bu­vo ap­tik­tos, bet ir pa­de­da at­skir­ti ori­gi­na­lias pre­kes nuo jų pa­dir­bi­nių.

3

pirmadienis, rugpjūčio 12, 2013

miestas Dvi­ra­čiu kliudė mer­gai­tę

Imi­ta­vo gais­rą kel­te

Penk­ta­die­nį va­ka­re M.Maž­vy­do alė­jo­je dvi­ra­ti­nin­kas par­tren­kė bei rim­tai su­ža­lo­jo dve­jų me­tų ma­žy­lę. Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­ nė­je jai diag­no­zuo­tas rak­ti­kau­ lio lū­žis bei žan­di­kau­lio su­ža­lo­ ji­mas. Nors dvi­ra­ti­nin­kas ma­tė, kad su­ža­lo­jo vai­ką, ta­čiau ne­ sus­to­jo ir nu­va­žia­vo. Kal­ti­nin­ ko ieš­ko­ma.

Sa­vait­ga­lį Bal­ti­jos jū­ro­je, 10 jūr­ my­lių nuo Klai­pė­dos uos­to var­ tų, Lie­tu­vos bei Lat­vi­jos ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų lai­vai, Ka­ri­nių oro pa­jė­gų sraig­tas­par­nis bei kom­ pa­ni­jos „DFDS Sea­ways“ kel­tas vyk­dė gel­bė­ji­mo pra­ty­bas. Mo­ ky­ta­si tin­ka­mai rea­guo­ti į SOS sig­na­lą bei gel­bė­ti gais­ro apim­ to kel­to ke­lei­vius.

Ra­jo­ni­nių au­to­bu­sų nepageidauja

Pa­ro­da. Rugp­jū­čio 13–31 d. klai­pė­die­ čiai kvie­čia­mi ap­si­lan­ky­t i Me­no kie­ me (Baž­ny­čių g. 4) veik­sian­čio­je šei­ mų her­bų pa­ro­do­je. Her­bus su­k ū­rė ge­g u­žę Vil­niaus mo­ky­to­jų na­mų kie­ me­ly­je su­reng­tos tra­d i­ci­nės Gau­sių šei­mų die­nos da­ly­viai.

Siek­da­ma se­na­ mies­ty­je su­ma­žin­ti sun­kio­jo trans­por­to srau­tus, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė ėmė­si ap­ri­bo­ji­mų ra­jo­ni­ nių marš­ru­tų au­to­ bu­sams.

Kon­cer­tas. Rugp­jū­čio 14 d. 18 val. Klai­ pė­dos mies­to sa­v i­val­dy­b ės vie­š o­ sios bib­l io­te­kos Gi­r u­l ių fi­l ia­le (Šlai­to g. 10A) vyks vo­ka­l i­nio pro­jek­to „Red­ Vi­ta“ kon­cer­tas. Ro­man­sus, ari­jas iš žy­m iau­sių ope­r ų ir ope­re­č ių at­l iks Vi­ta­l i­jus Mu­rav­jo­vas (te­no­ras) ir ki­t i at­l i­kė­jai. Akom­pa­nuos Au­re­l i­ja Krža­ na­vi­čie­nė (for­te­pi­jo­nas). Ren­gi­nys ne­ mo­ka­mas. Kvie­ti­mas. Dėl vis di­dė­jan­čio sta­t y­ bos dar­bų po­rei­k io šiuo me­tu yra for­ muo­ja­mas nau­jas ka­ta­lo­gas, ku­ria­me iki šių me­tų rugp­jū­čio 14 die­nos kvie­ čia­mos re­g ist­r uo­t is vi­sos ša­l ies sta­ ty­bų bend­ro­vės. Dau­g iau in­for­ma­ci­ jos apie pa­raiš­k ų tei­ki­mą ra­si­te www. cpo.lt.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Nors jų eis­mas Til­tų gat­ve už­ draus­tas prieš mė­ne­sį, kai ku­ riems ve­žė­jams to­kie su­var­žy­mai nė mo­tais. Uos­ta­m ies­č io sa­v i­val­dy­b ės Trans­por­to sky­riaus ve­dė­jas Ri­ man­tas Moc­kus tei­gė, jog nu­ kreip­ti iš ra­jo­ni­nių mies­te­lių į Klai­pė­dą kur­suo­jan­čius au­to­bu­ sus nuo Til­tų gat­vės nu­spręs­ta ir rea­guo­jant į gy­ven­to­jų nu­si­skun­ di­mus, ir įver­ti­nus šių trans­por­to prie­mo­nių tech­ni­nę būk­lę. „Jau vien mies­to eis­mas yra in­ ten­sy­vus, o dar pri­si­de­da ra­jo­ ni­niai au­to­bu­sai. Juo la­biau kad jie yra to­li gra­žu ne „pir­mos jau­

Išim­tys: uos­ta­mies­čio Til­tų gat­vė­je iš ra­jo­ni­nių mies­te­lių kur­suo­jan­tys au­to­bu­sai ne­be­pa­gei­dau­ja­mi. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

nys­tės“, tad šiuo at­ve­ju kal­ba­me ir apie eko­lo­gi­nes pro­ble­mas“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vas. R.Moc­kaus tei­gi­mu, Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, kaip ra­jo­ni­nių marš­ru­tų or­ga­ni­za­to­rė, jau prieš ku­rį lai­ką bu­vo in­for­muo­ta, kad nuo lie­

pos 1-osios šiems au­to­bu­sams bus drau­džia­ma kur­suo­ti se­na­mies­čio Til­tų gat­ve. Taip pat nu­ro­dy­ti ga­li­ mi ap­link­ke­lių, kaip an­tai Kū­lių Var­ tų, Ban­gų gat­vė­mis, va­rian­tai. Pa­sak sa­vi­val­dy­bės at­sto­vo, ar­ ti­miau­siu me­tu bus tik­ri­na­ma,

kaip ra­jo­ni­nių au­to­bu­sų vai­ruo­ to­jai lai­ko­si šio rei­ka­la­vi­mo. „Ne­ma­nau, kad vi­si to­liau va­ žiuo­ja Til­tų gat­ve. Vie­ni rea­guo­ja tvar­kin­gai, ki­ti ne­krei­pia dė­me­ sio, vi­so­kių ve­žė­jų yra. Ban­dy­si­me kont­ro­liuo­ti“, – tei­gė R.Moc­kus.

Dėl spūs­čių – pa­pil­do­ma juos­ta Įžū­l es­n i vai­r uo­to­jai, 1 ne­pai­san­tys ap­ri­bo­ji­mų ir ker­tan­tys iš­ti­si­nę eis­mo juos­tos li­ni­ją, su­si­lau­kia bau­dų. Kiek­vie­ ną sa­vait­ga­lį nu­bau­džia­mos ke­lios de­šim­tys to­kių vai­ruo­to­jų. Vie­ną iš sa­vait­ga­lių, pa­sak po­li­ ci­jos pa­rei­gū­nų, no­rin­čių­jų iš Kur­ šių ne­ri­jos per­si­kel­ti į Klai­pė­dą ei­lė bu­vo nu­si­drie­ku­si net iki Alks­ny­ nės kont­ro­lės po­sto.

no, kad įmo­nė ruo­šia eis­mo sche­mą nau­jam ke­lio ženk­li­ni­mui. „Jau bai­gia­me de­rin­ti sche­mas su po­li­ci­ja, Su­si­sie­ki­mo mi­nis­ te­ri­ja ir mė­gin­si­me šia­me ke­ly­je

Pla­ti­nant eis­mo juos­ tą, pa­sak Ne­rin­gos me­ro, ne­rei­kės iš­kirs­ ti nė vie­no me­džio. įreng­ti pa­pil­do­mą eis­mo juos­tą. Ta­čiau ke­lias tė­ra 9 met­rų plo­ čio, eis­mo juos­tai už­tek­tų 3 met­ rų, bet stan­dar­tai rei­ka­lau­ja 3,75 plo­čio eis­mo juos­tos“, – sa­kė V.Gru­žas. Pla­tins ke­lią

Ke­li­nin­kai ma­no, kad jei pri­reiks, bū­tų ga­li­ma pa­ša­lin­ti eis­mo juos­ tas ski­rian­čią ža­lią­ją juos­tą. Ne­ rin­gos me­ras Da­rius Ja­sai­tis aiš­ ki­no, jog kol kas yra vil­čių, kad

Ky­šis. Šeš­ta­die­nį po 21 val. Pa­lan­go­je, Jū­ros gat­vė­je, 21 me­tų vai­k i­nas vai­ra­ vo au­to­mo­bi­l į ne­blai­vus (2,35 pro­m.) ir bu­vo pri­čiup­tas pa­rei­g ū­nų. Siek­da­ mas iš­veng­ti ad­mi­nist­ra­ci­nės at­sa­ko­ my­bės po­l i­ci­nin­kams jis pa­siū­lė 200 li­tų ky­šį. Vai­ruo­to­jas už­da­ry­tas į areš­ ti­nę. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl ban­dy­mo pa­pirk­t i pa­rei­g ū­nus. Nu­ken­tė­jo. Rugp­jū­čio 11-osios nak­t į į li­go­n i­nės Uro­lo­g i­jos sky­r ių pa­te­ko 1983 me­tais gi­męs Ram­by­no gat­vės gy­ven­to­jas. Jis tei­gė bu­vęs su­muš­tas pa­ž įs­ta­mos mo­ters. Ne­ti­kė­tu­mas. Sek­ma­d ie­n į prieš­piet Ne­mu­no gat­vė­je ties 79-ąja kran­t i­ne ma­r io­se žmo­nės pa­ste­bė­jo ir į kran­ tą iš­t rau­kė sken­duo­l į. Kol kas jo as­ me­ny­bė ne­ž i­no­ma. Vy­ras ga­lė­jo bū­ ti apie 40 me­tų, rus­v ų plau­k ų, ke­l ias die­nas ne­si­sku­tęs, vil­kė­jo mė­ly­no­mis džin­si­nė­mis kel­nė­mis, bal­tais marš­ki­ nė­l iais, pil­ku megz­t i­niu, avė­jo ru­dais ba­tais. Mir­tys. Rugp­jū­čio 10 d. Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos dvie­jų klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ona Jot­kie­nė (g. 1931 m.) ir Jur­gis Bau­žis (g. 1941 m.).

Trūks­ta tik met­ro plo­čio

„Pa­dė­tis nė­ra ge­ra, nors ne­ga­li­ me pik­tin­tis – kel­tai kur­suo­ja be su­sto­ji­mo. Dau­giau nei va­lan­dą šią va­sa­rą ne­sa­me lau­kę. Ta­čiau bū­na si­tua­ci­jų, kai žmo­nės sku­ ba į lėk­tu­vus ar ki­tus kel­tus. Jei dėl šių spūs­čių jie ne­sus­pė­tų, ga­li pa­tir­ti rim­tų nuo­sto­lių“, – pa­sa­ ko­jo Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­jos di­rek­to­rė Auš­ ra Fe­ser. Įmo­nės „Klai­pė­dos re­gio­no ke­ liai“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas ke­ lių prie­žiū­rai Vy­tau­tas Gru­žas ti­ki­

Dienos telegrafas

Situacija: nors keltai dažną vasaros sekmadienį kursuoja be sustoji­

mų, automobilių eilių išvengti nepavyksta.

pa­vyks įgy­ven­din­ti idė­ją šį ke­lią pra­pla­tin­ti met­ru. „Kol kas tam pri­ta­ria ir Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bė, ku­rios te­ri­to­ri­ jo­je šis ke­lias yra. Tam pri­ta­ria ir Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai, įmo­nė „Klai­pė­dos re­gio­no ke­liai“,

Vytauto Liaudanskio nuo­tr.

– pa­sa­ko­jo D.Ja­sai­tis. Pla­ti­nant eis­mo juos­tą, pa­sak Ne­rin­gos me­ ro, ne­rei­kės iš­kirs­ti nė vie­no me­ džio. „To­kiu at­ve­ju baig­sis ei­lės cent­ri­nia­me ke­ly­je, ku­rių net au­ to­bu­sai ne­ga­li ap­lenk­ti“,– kal­bė­ jo D.Ja­sai­tis.

Nau­ja­gi­miai. Šeš­ta­d ie­n į per sta­t is­t i­ nę pa­rą pa­g im­dė 8 mo­te­r ys, gi­mė 3 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai. Sek­ma­die­n į pa­g im­dė 13 mo­te­r ų, gi­mė 5 mer­gai­tės ir 8 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 74 iš­kvie­ti­mų. Dau­g u­ma su­ne­ga­la­vu­sių­jų skun­dė­si krau­jos­pū­d žio su­t ri­k i­mu, pil­vo bei gal­vos skaus­mais.

4

pirmAdienis, rugpjūčio 12, 2013

miestas

Skrai­di­na tik kal­bo­mis Komentaras

1

To­kį Vy­riau­sy­bės spren­ di­mą dar tu­ri pa­lai­min­ti Sei­mas, o ta­da bus spren­džia­ma, kaip va­din­sis nau­jas ju­ri­di­nis vie­ ne­tas. Jau be­veik aiš­ku, kad vals­ ty­bės įmo­nei, val­dan­čiai tris oro uos­tus, va­do­vaus da­bar­ti­nis Vil­ niaus oro uos­to di­rek­to­rius Ge­di­ mi­nas Al­man­tas. Pa­lan­gos oro uos­tas lik­tų nau­jos vals­ty­bės įmo­nės fi­lia­lu ir jam tik­ riau­siai va­do­vau­tų da­bar­ti­nė di­ rek­to­rė Jo­lan­ta Ju­ce­vi­čiū­tė, ku­ri bū­tų G.Al­man­to pa­va­duo­to­ja. „Pag­rin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl to­kia reor­ga­ni­za­ci­ja nu­ma­ty­ta, yra ta, jog tu­ri bū­ti vie­nas oro uos­tas „Lie­tu­va“, ne­prik­lau­so­mai nuo to, kiek jis tu­ri nu­si­lei­di­mo ir pa­ki­li­ mo ta­kų. Da­bar su­si­klos­tė to­kia si­tua­ci­ja, kad nors vi­si oro uos­tai yra vals­ty­bės įmo­nės, jie kon­ku­ ruo­ja tar­pu­sa­vy­je, da­ry­da­mi ak­ci­ jas at­rak­ci­jas vie­nas nuo ki­to ban­do „nu­trauk­ti“ skry­džius, o tai nie­kam nė­ra nau­din­ga“, – tei­gė su­si­sie­ki­ mo mi­nist­ro pa­ta­rė­jas ry­šiams su vi­suo­me­ne Ri­čar­das Slap­šys. Ki­ta prie­žas­tis – eko­no­mi­nis efek­tas. Esą reor­ga­ni­za­vus tris oro uos­tus, juos su­tel­kus į vie­ną vals­ ty­bės įmo­nę, per me­tus pa­vyk­tų su­tau­py­ti 1,2 mln. li­tų, nes tek­tų at­leis­ti 23 dar­buo­to­jus. Pa­va­di­ni­mo ne­keis

Nors Pa­lan­gos oro uos­tas vei­kiau­ siai ir pra­ras sa­vo da­bar­ti­nį ju­ri­di­nį sta­tu­są, jo pa­va­di­ni­mas – kaip pre­ kės ženk­las – bus iš­sau­go­tas. „Šiuo pe­rio­du tik­rai ne­svars­to­me pa­jū­ry­je esan­čio oro uos­to pa­va­ din­ti „Palanga–Klaipėda“. Ta­čiau ga­lu­ti­nia­me reor­ga­ni­za­ci­jos eta­pe gal­būt toks va­rian­tas ir bus pa­siū­ ly­tas. Ta­čiau ma­nau, jog rei­kia pro­ tin­gai pa­skai­čiuo­ti, ar pa­va­di­ni­mo kei­ti­mas at­si­pirk­tų, ar pa­ja­mos bū­ tų di­des­nės už nau­jo pre­kės ženk­ lo įve­di­mo į rin­ką iš­lai­das“, – tei­ gė R.Slap­šys. Jam ant­ri­no ir Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. „Kal­bant apie pa­va­di­ni­mą „Klaipėdos–Pa­ langos oro uos­tas“ ar at­virkš­čiai, tik­rai ne­rei­kė­tų afi­šuo­ti sa­vo už­ gau­tų am­bi­ci­jų, o šal­tu pro­tu ver­ tin­ti, ku­ris va­rian­tas ge­res­nis, duo­dan­tis dau­giau nau­dos vi­sam pa­jū­rio re­gio­nui“, – sa­vo nuo­mo­ nę reiš­kė uos­ta­mies­čio va­do­vas. Įti­ki­no skir­ti pi­ni­gų

Pak­laus­tas, kaip Su­si­sie­ki­mo mi­ nis­te­ri­ja ver­ti­na da­bar­ti­nę Pa­lan­gos oro uos­to veik­lą, R.Slap­šys tvir­ti­no, jog pre­ten­zi­jų nė­ra. „Su­tin­ka­me, kad skry­džių rei­kia dau­giau, ta­čiau jų nė­ra dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­ čių“, – pa­brė­žė R.Slap­šys. Klai­pė­dos ap­skri­ties sa­vi­ val­dy­bių va­do­vai yra kiek ki­to­kios nuo­mo­nės, ta­ čiau vie­šai svai­dy­ti kri­ ti­kos strė­lių taip pat ne­ bu­vo lin­kę.

Vi­da Ka­žu­ro

Klai­pė­dos pre­k y­bos, pra­mo­nės ir ama­t ų rū­mų di­rek­to­r iaus pa­va­duo­to­ja

S At­sar­gu­mas: G.Al­man­tas, ku­ris vei­kiau­siai bus ir Pa­lan­gos oro uos­tą

val­dan­čios vals­ty­bės įmo­nės di­rek­to­rius, ne­žars­tė pa­ža­dų apie nau­jas skry­džių kryp­tis iš pa­jū­rio. Vy­gin­to Ska­rai­čio (BFL) nuo­tr.

Vis dėl­to Klai­p ė­d os me­ras V.Grub­liaus­kas pri­pa­ži­no, jog prieš po­rą me­tų įkur­tos Klai­pė­dos re­gio­ no aso­cia­ci­jos, ku­ri vie­ni­ja vi­sas sep­ty­nias ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bes, vie­nas pa­grin­di­nių stei­gi­mo tiks­lų bu­vo gai­vin­ti Pa­lan­gos oro uos­tą, įpūs­ti jam gy­vy­bės. „Ga­li­ma sa­ky­ ti, kad lū­kes­čiai ne­bu­vo pa­tei­sin­ti, idė­ja kū­nu ne­ta­po. Iš­lik­siu dip­lo­ ma­tiš­kas ir tik­rai ne­siim­siu ver­ tin­ti Pa­lan­gos oro uos­to di­rek­to­ rės, ki­to per­so­na­lo dar­bo“, – nuo tie­saus at­sa­ky­mo iš­si­su­ko V.Grub­ liaus­kas. Pa­lan­gos oro uos­to va­do­vy­bė Klai­pė­dos re­gio­nų sa­vi­val­dy­bių me­rus be­veik pu­sant­rų me­tų įti­ ki­nė­jo, kad jų biu­dže­tuo­se rei­kė­ tų nu­ma­ty­ti pi­ni­gų nau­jų skry­džių rin­ko­da­rai ir taip esą pa­vyks pri­ trauk­ti avia­kom­pa­ni­jų. Šių­me­čiuo­se sa­vo biu­dže­tuo­se Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bė nu­ma­tė 150 tūkst. li­tų, Klai­pė­dos – 135 tūkst., ki­tos pen­kios sa­vi­val­dy­bės iš­ si­da­li­jo 115 tūkst. li­tų. Ki­taip ta­riant, sep­ty­nių re­gio­ nų sa­vi­val­dy­bių biu­dže­ tuo­se šie­met bu­vo nu­ ma­ty­ta 400 tūkst. li­tų. Jie tu­rė­jo bū­ ti skir­ti skry­džio iš Pa­lan­gos į L o n ­d o ­n ą rin­ko­da­ rai.

Pi­ ni­gų po­ l i ­t i ­k a i sky­rė tik to­ dėl, kad Pa­lan­ gos oro uos­to va­ do­vy­bė tvir­ti­no, jog dėl re­gu­lia­rių skry­džių į Lon­do­ną ke­lis kar­tus per sa­vai­tę jau be­veik su­si­ tar­ta su vie­na pi­gių skry­džių avia­kom­pa­ni­ja, rei­kia tik iš­pil­ dy­ti jos ke­lia­mas są­ly­gas.

bu­vo kon­ku­ren­ci­ja tarp Lie­tu­vos oro uos­tų. Ar­ba mes per drą­siai sva­jo­jo­ me, nors tuo ne­ti­kiu. Gal­būt, o, ma­ tyt, taip ir yra, jog kaž­kas kaž­ko iki ga­lo ne­pa­da­rė, kad sva­jo­nė tap­ tų kū­nu. To­kie klau­si­mai apie skry­džiams pri­trauk­ti nu­ ma­ty­tus ir ne­pa­nau­do­tus pi­ni­gus yra drus­ka ant žaiz­dos ne tik man, bet dar še­šių re­ gio­no sa­vi­val­dy­ bių me­rams“, – užuo­mi­no­ mis kal­bė­jo V.Grub­ liaus­ kas.

Pa­ lang ­ os oro uos­to di­ rek­to­rė J.Ju­ce­ vi­čiū­tė tei­gė, jog dėl to, kad iš Pa­lan­ gos tie­sio­giai į Lon­ do­ną vis dar ne­skrai­do lėk­tu­vai, kal­tos ob­jek­ty­ vios prie­žas­tys. Esą re­gio­ no po­li­ti­kai pi­ni­gų skry­džio rin­ko­da­rai pa­ža­dė­jo per vė­lai – avia­kom­pa­ni­ja jau bu­vo su­si­pla­ na­vu­si ir pa­tvir­ti­nu­si sa­vo šių­me­ čių skry­džių kryp­čių są­ra­šą. „Ta­čiau nie­kas dar ne­pra­ras­ta. Rug­sė­jį grį­ši­me prie de­ry­bų, nes ru­de­nį avia­kom­pa­ni­jos ir dė­lio­ja­si sa­vo pla­nus ki­tiems me­tams. Ma­ nau, pra­šy­si­me, kad re­gio­no sa­vi­ val­dy­bės ki­tų me­tų biu­dže­te nu­ ma­ty­tų tuos pi­ni­gus, ku­riuos bu­vo nu­ma­čiu­sios ir jie li­ko ne­pa­nau­do­ ti. Nors Pa­lan­gos oro uos­to įmo­nės sta­tu­sas ir ga­li pa­si­keis­ti, ta­čiau jo svar­ba re­gio­nui juk lie­ka ta pa­ti“, – tvir­ti­no J.Ju­ce­vi­čiū­tė. Ji pa­mi­nė­jo, kad bus tę­sia­mos ir de­ry­bos dėl re­gu­lia­rių skry­džių į Ham­bur­gą.

Drus­ka ant žaiz­dos

Nu­ma­ty­ti pi­ni­gai taip ir li­ko sa­vi­ val­dy­bių biu­dže­tuo­se, o tie­sio­gi­nio skry­džio į Lon­do­ną iš Pa­lan­gos iki šiol nė­ra. „As­me­niš­kai ma­nau, jog la­biau­siai ne­dė­kin­gas fak­to­rius ir

No­rė­tų skrai­dy­ti į sos­ti­nę

„Pa­lan­gos oro uos­to veik­lą ver­ti­ na­me pa­kan­ka­mai tei­gia­mai, juk įmo­nė už­si­dir­ba, iš­si­lai­ko. Aiš­ku, gai­la, kad skry­džių tik­rai yra per

un­ku da­bar ver­tin­ti, ar ša­ lies oro uos­tų reor­ga­ni­ za­ci­ja duos nau­dos. Jei vals­ty­bė ma­to pliu­sų, tai gal ir ge­rai, ta­ čiau žiū­rint iš mū­sų, pa­jū­r io, po­z i­ci­jos, ši reor­ga­n i­za­ci­ ja yra dar vie­ na cent­ra­l i­ za­ci­ja, kai spren­ di­mai dėl

Pa­ lan­ gos oro uos­to bus prii­ma­mi Vil­ niu­je. Ne­ž i­nau, ar dėl to Pa­lan­gos oro uos­to veik­la pa­ ge­rės. Ji ne­si­kei­čia nuo 2003 me­t ų – ta­da Klai­pė­ dos pre­k y­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mai pra­dė­jo ra­šy­ti raš­ tus Su­si­sie­k i­mo mi­n is­te­r i­jai, Vy­ riau­sy­bei, kad Pa­lan­gos oro uos­tui tu­ri bū­ti ski­ria­mas di­des­nis dė­me­sys, ieš­ko­ma bū­dų, kaip pri­trauk­ti dau­giau avia­kom­pa­n i­jų, or­ga­n i­z uo­t i dau­g iau įvai­res­nių kryp­čių skry­d žių. 10 me­tų ra­šo­me raš­tus, o nie­kas ne­si­kei­čia – lie­ ka vis tie pa­tys pa­ža­dai, jog su avia­kom­ pa­ni­jo­mis vyks­ta de­ry­bos ir tuoj at­si­ras nau­jų skry­džių. Ma­nau, pa­grin­di­nė bė­ da ta, kad Pa­lan­gos oro uos­tas yra vals­ ty­bės įmo­nė, o avia­kom­pa­n i­jos – pri­ va­čios bend­ro­vės. To­dėl jos ir ne­ga­l i tin­ka­mai su­si­kal­bė­ti, su­si­de­rė­ti. Pa­dė­tis ypač pa­blo­gė­jo, kai Lie­tu­va ne­te­ko sa­vo

avia­l i­ ni­jų. Da­ bar pri­ va­č ios tik dik­t uo­ja są­ly­ gos, jei no­r i­ma, kad jos or­ga­n i­z uo­ tų skry­d žius iš Pa­lan­ gos oro uos­to. Jos pa­gei­ dau­ja, kad kaž­kas at­l ik­t ų rin­kos ty­ri­mus, ku­rie ne­pi­giai kai­nuo­ja, pri­siim­tų jų ri­zi­ką. Sa­vi­ val­dy­bės pirš­tais lyg ir ro­do į re­gio­ no vers­li­nin­kus, kad jie tu­rė­tų pri­siim­ ti tą ki­tų pri­va­čių vers­lų ri­zi­ką. Ta­čiau mū­sų vers­li­nin­kai ir taip jau daug pa­ da­rė – su­tvar­kė inf­rast­ruk­tū­rą, at­si­ra­ do gol­fo lau­kų, re­konst­ruo­ti vieš­bu­čiai. Esu įsi­t i­k i­nu­si, jog tu­r i keis­t is vals­ty­ bės po­ž iū­ris į Pa­lan­gos oro uos­tą, nes nei re­gio­no sa­vi­val­dy­bės, nei vers­li­nin­ kai nė­ra pa­jė­gūs pa­keis­ti si­tua­ci­ją. Da­ bar ir tu­ri­me to­k į re­zul­ta­tą – tris skry­ džių kryp­tis ir žiau­rias bi­lie­tų kai­nas, apie ku­r ias kaž­ko­dėl nie­kas ne­drįs­ta kal­bė­ti. Ko­kių skry­džių kryp­čių no­rė­ tų pa­jū­rio re­g io­no vers­li­nin­kai? Bė­da ta, kad są­ly­gas dik­tuo­ja tie, kas už­sa­ ko mu­z i­ką. Kal­bu apie tai, jog Klai­pė­ dos ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bės nu­si­ma­tė pi­n i­g ų sa­vo biu­d že­tuo­se vie­no skry­ džio iš Pa­lan­gos oro uos­to rin­ko­da­rai ir prio­ri­te­ti­ne pa­si­rin­ko kryp­tį į Lon­do­ną. Tai – emig­ran­tų skry­dis, ne­nau­din­gas re­gio­nui. Keis­ta, kad sa­vi­val­dy­bės no­ri bū­ti ge­ros tiems, ku­rie net joms mo­kes­ čių ne­mo­ka. Vers­lui, re­gio­nui bū­tų kur kas nau­din­giau, jei iš Pa­lan­gos oro uos­ to bū­tų or­ga­ni­zuo­ja­mi re­gu­lia­rūs skry­ džiai į Ham­bur­gą, Frank­fur­tą, Ams­ter­ da­mą. Ti­kė­ki­mės, kad po Pa­lan­gos oro uos­to reor­ga­ni­za­ci­jos jo veik­los re­zul­ ta­tai bus ge­res­ni.

ma­žai. To­dėl ir oro uos­to reor­ga­ ni­za­ci­ja, jei ji skir­ta ne jam už­da­ ry­ti, ver­tin­čiau pa­lan­kiai. Gal­būt ta­da skry­džiai iš Pa­lan­gos bus nu­ krei­pia­mi ne į Ry­gą, o į Vil­nių“, – svars­tė Pa­lan­gos me­ro pa­va­duo­to­ jas Sau­lius Si­mė. Jis pa­brė­žė, jog skry­dis Palan­ ga–Vilnius–Palanga bū­tų itin ak­ tua­lus Klai­pė­dos ap­skri­ties sa­vi­ val­dy­bių va­do­vams, ku­riems la­bai daž­nai ten­ka dar­bo rei­ka­lais vyk­ ti į sos­ti­nę. „Aps­kai­čia­vo­me, jog nu­va­žiuo­ti au­to­mo­bi­liu į Vil­nių ir at­gal kai­ nuo­ja 300 li­tų. Jei skrai­dy­tų lėk­ tu­vai ir kai­na bū­tų pa­trauk­li, tik­ rai rink­tu­mė­mės ke­lio­nę oru, nes taip bū­t ų grei­č iau“, – aiš­k i­n o S.Si­mė. G.Al­man­tas, ku­ris vei­kiau­siai va­do­vaus nau­jai vals­ty­bės įmo­nei, vie­ni­jan­čiai tris ša­lies oro uos­tus, tei­gė, jog apie skry­dį Palanga–Vil­ nius–Palanga vis daž­niau pra­by­

la ir val­džios, ir oro uos­tų, ir avia­ kom­pa­ni­jų at­sto­vai. „Kaž­ka­da toks skry­dis bu­vo, ta­ čiau la­bai su­dė­tin­gas klau­si­mas, ar pa­vyk­tų jį at­gai­vin­ti. Tam, kad žmo­nės juo nau­do­tų­si, skry­dis tu­ ri bū­ti pa­kan­ka­mai daž­nas ir pi­gus. Pat­rauk­lios kai­nos klau­si­mas šian­ dien yra sun­kiai iš­spren­džia­mas“, – ne­slė­pė G.Al­man­tas. Ta­čiau jis pa­brė­žė, kad, ne­pai­ sant to, jog skry­džiai iš ku­ror­to į Vil­nių ir ne­bū­tų or­ga­ni­zuo­ja­mi, Pa­lan­gos oro uos­tas tik­rai ne­ bus nu­ma­rin­tas. „Mes steng­si­mės stip­rin­ti jo veik­lą ir plės­ti pa­slau­gų spekt­rą. Ma­nau, jis liks stip­rus re­ gio­ni­nis oro uos­tas. Dras­tiš­kų po­ ky­čių dėl tie­sio­gi­nių skry­džių į ki­ tas ša­lis tik­rai ne­bus. Jei ir at­si­ras ko­kia nors nau­ja kryp­tis, tai ji at­si­ ras pa­grįs­tai, nes nie­kas iš dan­gaus ne­krin­ta“, – sa­vo vi­zi­ją į Pa­lan­gos oro uos­to per­spek­ty­vas trum­pai iš­ dės­tė G.Al­man­tas.

5

pirmadienis, rugpjūčio 12, 2013

lietuva Dvy­lik­tą kar­tą į są­ skry­dį ne­to­li Var­ nių su­si­rin­kę Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos na­riai šie­ met ne tik pra­mo­ga­ vo bei spren­dė par­ ti­jos rei­ka­lus, bet ir sie­kė Lie­tu­vos re­ kor­do.

Bend­rys­tė: šį kar­tą į są­skry­dį prie Lūks­to at­va­žia­vę Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos na­riai su­kū­rė di­džiau­sią iki šiol Lie­tu­vo­je ES vė­lia­vą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ir dir­bo, ir pra­mo­ga­vo, ir re­kor­do sie­kė Dai­na Bal­ta­duo­nė d.baltaduone@diena.lt

Di­džiau­sia vė­lia­va Lie­tu­vo­je

Šeš­ta­die­nį par­ti­jos na­riai iš vi­sos Lie­tu­vos rin­ko­si į tra­di­ciš­kai Var­ nių re­gio­ni­nia­me par­ke prie Lūks­ to eže­ro ren­gia­mą są­skry­dį. Į Že­mai­ti­ją jų su­va­žia­vo apie pust­re­čio tūks­tan­čio. Išsk­lei­dę tūks­tan­tį mė­ly­nų ir dvy­li­ka gel­to­nų skė­čių Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos na­riai su­kū­rė įspū­din­go dy­džio vė­lia­vą. Tai su­ vie­ni­jo iš­ky­lau­jan­čius par­ti­jos ko­ le­gas. Vė­lia­vos kraš­ti­nės sie­kė 30 ir 55 met­rus, o jos plo­tas – 1650 kv. met­rų. Taip bu­vo pa­mi­nė­tas Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mas ES. Ma­žos ša­lies bal­sas ver­tin­gas

Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys ir par­ ti­jos pir­mi­nin­kas Ro­lan­das Pak­sas tei­gė, kad, bū­da­ma ma­ža vals­ty­bė, Lie­tu­va ga­li pa­dė­ti Eu­ro­pai ras­ ti auk­so vi­du­rį tarp ne­pa­ma­tuo­to glo­ba­liz­mo, po­lin­kio į vi­sas vai­vo­ rykš­tės spal­vas ir na­cio­na­li­nio su­ si­prie­ši­ni­mo bei se­pa­ra­tiz­mo. Ta­da kiek­vie­na vals­ty­bė tu­rė­tų ga­li­my­

bę iš­sau­go­ti sa­vo ver­ty­bes ir tu­rė­tų stip­rų bal­są. Bū­tent tai reiš­kia bū­ ti Eu­ro­pos vi­du­ry­je. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos są­skry­dy­je da­ly­va­vo ir ki­tų Lie­tu­ vos, taip pat Veng­ri­jos, Len­ki­jos bei Lat­vi­jos po­li­ti­nių par­ti­jų at­sto­vai.

Ro­lan­das Pak­sas:

Mū­sų po­zi­ci­ja to­kia: kuo dau­giau žmo­nės iš­sa­kys sa­vo nuo­mo­ nę bet ku­riais vi­sai ša­ liai svar­biais klau­si­ mais, tuo Lie­tu­vai bus ge­riau.

„Rink­tis Že­mai­ti­jo­je prie Var­ nių yra mū­sų tra­di­ci­ja. Tra­di­ci­ja yra ir ką nors nu­veik­ti drau­ge. Kar­ tą sie­kė­me re­kor­do trauk­da­mi vir­ vę, vie­nu me­tu priė­mė­me į par­ti­ją dau­giau­sia žmo­nių, be­ne vi­są tūks­ tan­tį. Kas­kart su­gal­vo­ja­me ką nors nau­ja, bet kar­tu su­si­tin­ka­me tie­siog pa­bend­rau­ti, pa­si­kal­bė­ti, pa­dis­ku­

tuo­ti ak­tua­liais vi­siems klau­si­mais, ap­mąs­ty­ti, kas bu­vo ge­rai, ką rei­kė­ tų nu­veik­ti. Kaip vi­sa­da, čia bū­na šo­kiai, žai­di­mai, spor­to var­žy­bos, ver­da­me sriu­bą. Čia už­ten­ka vie­ tos ir vai­kams, ir suau­gu­sie­siems. Man čia sma­gu, su­pran­tu, kad ma­ no bend­ra­žy­giams taip pat“, – pa­ sa­ko­jo Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ jos pir­mi­nin­kas R.Pak­sas. Ra­gins reng­ti re­fe­ren­du­mą

Prieš są­skry­džio pra­džią Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos ta­ry­ba su­si­rin­ ko į po­sė­dį. Ja­me priim­ti trys do­ ku­men­tai. Vie­nas jų – re­zo­liu­ci­ja, ku­rio­je Lie­tu­vos pi­lie­čiai kvie­čia­mi ak­ty­ viai ra­gin­ti po­li­ti­kus su­reng­ti pri­ va­lo­mą­jį re­fe­ren­du­mą ir gau­ti tau­ tos man­da­tą dėl eu­ro įve­di­mo. „Mū­sų po­zi­ci­ja to­kia: kuo dau­ giau žmo­nės iš­sa­kys sa­vo nuo­mo­ nę bet ku­riais vi­sai ša­liai svar­biais klau­si­mais, tuo Lie­tu­vai bus ge­ riau. Šiuo at­ve­ju kal­ba­me apie eu­ ro įve­di­mą“, – tei­gė R.Pak­sas. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja taip pat siū­lo ma­žin­ti kar­te­lę sie­ kiant su­reng­ti re­fe­ren­du­mą. Par­ti­ja ruo­šia­si ir 2014 m. vyk­ sian­tiems rin­ki­mams į Eu­ro­pos

Re­kor­das: tūks­tan­tį mė­ly­nų ir dvy­li­ka gel­to­nų skė­čių lai­kė Tvar­kos ir

tei­sin­gu­mo par­ti­jos va­dai bei ei­li­niai.

Par­la­men­tą, tad ta­ry­bo­je pa­tvir­ tin­tos pro­gra­mi­nės nuo­sta­tos šiuo klau­si­mu. Be to, pa­tvir­tin­tas šių rin­ki­mų šta­bo va­do­vas. Juo ta­po Sei­mo na­rys Kęs­tas Koms­kis. Nors

už­fik­sa­vus nau­ją Lie­tu­vos re­kor­dą ir pa­si­bai­gus są­skry­džio ati­da­ry­mo iš­kil­mėms pra­pliu­po lie­tus, jis sto­ vyk­lau­to­jams ge­ros nuo­tai­kos ne­ su­ga­di­no.

Ne­pa­kan­tūs, bet ne ho­mo­fo­bai? Pa­ra­dok­sas – lie­tu­viai ne­pri­ta­ria sek­sua­li­nių ma­žu­mų san­tuo­koms, bet tai vi­sai ne­reiš­kia, kad jie yra prieš gė­jus ir les­bie­tes. Taip ma­no vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ir rin­kos ty­ri­mų bend­ro­vės „Vil­mo­rus“ di­ rek­to­rius Vla­das Gai­dys.

Po­žiū­ris: Lie­tu­va yra tarp ša­lių,

kur pri­ta­rian­čių ho­mo­sek­sua­lų san­tuo­koms yra ma­žiau­siai.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

„No­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad san­ tuo­kos yra vie­nas da­ly­kas, bet nuo­ sta­tos prieš ho­mo­sek­sua­lus – iš es­ mės kiek ki­tas. Jei­gu klau­si­mas bū­tų, ar ga­li žmo­gus my­lė­ti tos pa­čios ly­ ties as­me­nį, tur­būt ko­kio nors ypa­ tin­go pa­si­prie­ši­ni­mo jis ne­su­lauk­tų“, – BNS sa­kė so­cio­lo­gas V.Gai­dys. „Vil­mo­rus“ lie­pos 5–15 d. ap­ klau­sus 1 tūkst. suau­gu­sių Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, 79,4 pro­c. res­pon­den­ tų tei­gė, kad gė­jams ir les­bie­tėms

ne­tu­rė­tų bū­ti lei­džia­ma tuok­tis. Ho­mo­sek­sua­lių as­me­nų san­tuo­ kai pri­tar­tų 10,9 pro­c. ap­klaus­tų­ jų, dar 9,7 pro­c. ne­ži­no­jo, kaip at­ sa­ky­ti į to­kį klau­si­mą. Pa­sak V.Gai­džio, tos pa­čios ly­ties as­me­nų par­tne­rys­tei tur­būt pri­ta­ ria dau­giau gy­ven­to­jų nei san­tuo­ koms. „Tie­siog kuo ar­čiau šei­mos, tuo sun­kiau žmo­nės įsi­vaiz­duo­ja. Šei­ ma sie­ja­ma su vai­kais, neaiš­ku, kaip tai at­ro­dys. Part­ne­rys­tė šiek tiek lais­ves­nis da­ly­kas, aš ma­nau, kad bū­tų vi­sai ki­tas re­zul­ta­tas“, – svars­tė jis. So­cio­lo­go tei­gi­mu, prieš ke­le­rius me­tus ES vyk­dy­tos pa­na­šios ap­ klau­sos re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad Lie­ tu­va yra tarp ša­lių, kur pri­ta­rian­

čių ho­mo­sek­sua­lų san­tuo­koms yra ma­žiau­siai. Jis taip pat sa­kė, kad ta ap­klau­sa at­sklei­dė di­džiu­lius ša­lių skir­tu­mus. Tarp pa­lan­kiau­siai to­ kias san­tuo­kas ver­ti­nan­čių – Ny­ der­lan­dų (čia už jas pa­si­sa­kan­čių dau­giau­sia – 82 pro­c.), Šve­di­jos, Da­ni­jos, Bel­gi­jos gy­ven­to­jai, ma­ žiau­siai pa­lan­kūs – lie­tu­viai, len­kai, grai­kai, Kip­ro gy­ven­to­jai, lat­viai. Lie­tu­vos gė­jų ly­gos (LGL) va­do­ vas Vla­di­mi­ras Si­mon­ko anks­čiau yra sa­kęs, kad LGL kol kas ne­ko­ vos nei už tos pa­čios ly­ties as­me­ nų san­tuo­kas, nei už ga­li­my­bę to­ kioms po­roms įsi­vai­kin­ti vai­kus. Ta­čiau, jo tei­gi­mu, par­tne­rys­tės ins­ti­tu­to ne­bu­vi­mas Lie­tu­vo­je pa­ žei­džia kai ku­rių pi­lie­čių tei­ses. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

79,4 proc.

– tiek Lie­tu­vos gy­ven­to­jų tei­gė, kad gė­jams ir les­bie­tėms ne­tu­rė­tų bū­ti lei­džia­ma tuok­tis.

6

pirmAdienis, rugpjūčio 12, 2013

nuomonės

Ar re­gist­ruo­ti vi­sus gy­vū­nus?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Už­mu­šė? Pats ir kal­tas

m.skiriute@kl.lt

Nak­tį dul­ki­no ki­li­mą

D

au­gia­bu­čiuo­se na­muo­se gy­ve­nan­tys klai­pė­die­čiai kar­tais net ne­ga­li įsi­vaiz­duo­ti, ko­kį gy­vū­ną už sie­ nos au­gi­na jo kai­my­nas. Nors lau­ki­nius gy­vū­nus Klai­pė­do­je lai­ky­ti drau­džia­ma, yra as­me­nų, ku­ rie au­gi­na pi­to­ną, smaug­lį ar kro­ko­di­lą. Spe­cia­lis­tai ne­sle­pia, kad to­kie gy­vū­nai ke­lia pa­vo­jų ap­lin­ ki­niams. Da­bar Klai­pė­do­je pri­va­lo­ma re­gist­ruo­ti šu­nis, ka­tes ir šeš­kus. Ar rei­kia re­gist­ruo­ti vi­sus žmo­nių lai­ko­mus gy­vū­nus?

Prieš

K

ai kas nors sa­ko, kad lie­t u­ viai ne­ken­čia vie­nas ki­to, o gra­ž iau­s ias vaiz­das jiems yra de­gan­t is kai­my­nų tvar­ tas, ne­ti­kė­ki­te. Tai ne ak­sio­ma. Ki­taip ta­ riant, ne vi­sa­da ta kru­vi­na nea­py­kan­ta kai­my­nui ar­ba ko­kiam nors ar­ti­ma­jam lieps­no­ja iš tie­sų. Štai ka­lė­ji­mo žar­go­nu ke­l ių gai­de­l iu pa­krikš­ty­tas A.Jo­ni­kas, vi­so­je Lie­tu­vo­ je iš­gar­sė­jęs tuo, kad au­to­mo­bi­l iu nu­ do­bė nie­k uo dė­tą mo­te­r į ir kaip tik­ras sa­mu­ra­jus pa­bė­go, o pa­skui dar ir azar­ tiš­kai pa­si­slė­pė nuo tei­sin­gu­mo, jau vėl džiau­gia­si lais­ve. Ne­ž i­nia (o gal ži­nia?) ko­kių ar­gu­men­tų įti­k in­tas tei­sė­jas jau­nuo­l į bac ir pa­lei­ do. Ma­tyt, areš­ti­nė­je anam bu­vo to­kios sun­kios die­nos, kad de­mi­nu­ty­vi­niu gai­ džio įvaiz­džiu iš­gar­sė­ju­sį varg­še­lį iš tie­ sų rei­kė­jo pa­leis­ti nuo lak­tų. Kad ga­lė­tų to­liau ra­miai sau dirb­ti tė­viš­kei nau­din­ gus dar­bus.

Pa­si­pik­ti­nau sa­vo kai­my­nais, ku­rie 22 val. su­ma­nė dau­gia­bu­čio na­mo kie­me dul­kin­ti ki­li­mą. Ne­ži­nau, kas tu­rė­tų at­si­tik­ti, gal su­du­žo stik­li­nis in­das? Ta­čiau man re­gis, nė vie­nas svei­ko pro­to žmo­gus taip ne­sielg­ tų. Iš pra­džių gal­vo­jau, kad per­kū­ ni­ja bumb­si, bet paaiš­kė­jo, kad kai­ my­nai ki­li­mą kie­me dul­ki­na. Be­je, šiais lai­kais nor­ma­lūs žmo­nės na­ muo­se tu­ri dul­kių siurb­lius. Ode­ta

Ei­lės par­duo­tu­vė­je

Bri­gi­ta Ky­man­tai­tė, gy­vū­nų glo­bos tar­ny­bos „Pi­fas“ va­do­vė:

– Vi­si žmo­nių lai­ko­mi gy­vū­nai tu­rė­tų bū­ti re­gist­ruo­ ja­mi. Ta­čiau to­kio re­gist­ro nė­ra ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir pa­sau­ly­je. Gy­vū­nų ap­sau­gos or­ga­ni­za­ci­jos sie­kia, kad jis at­si­ras­tų. Tai pa­dė­tų ma­ty­ti, ko­kie srau­tai gy­vū­nų įve­ža­mi į ša­lį, kiek čia jų nu­gaiš­ta. Re­gist­ras pa­dė­tų iš­ veng­ti ir pa­vo­jų – kad į ša­lį ne­pa­tek­tų ko­kios nors in­va­ zi­nės rū­šys. Da­bar šie da­ly­kai nė­ra ži­no­mi. Toks re­gist­ ras pa­dė­tų ap­ri­bo­ti ir eg­zo­ti­nių gy­vū­nų kont­ra­ban­dą.

Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­ sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja:

– Vyk­dy­ti vi­sų gy­vū­nų re­gist­ra­ci­ją nė­ra lo­giš­ka. Įs­ta­ ty­mu yra ap­skri­tai drau­džia­ma lai­ky­ti ne­lais­vė­je kai ku­rių rū­šių gy­vū­nus. Aiš­ku, re­gist­ras nau­din­gas. Iš jo pa­vyk­tų su­ži­no­ti, kas lai­ko drau­džia­mus gy­vū­nus. Ta­ čiau abe­jo­ju, kad to­kie žmo­nės vyk­dy­tų re­gist­ra­ci­ją. Jie tik­rai ži­no, jog lai­ko drau­džia­mą gy­vū­ną, ir tik­rai ne­no­rė­tų bū­ti nu­baus­ti. Re­gist­ras yra vie­ša duo­me­nų ba­zė. Pri­rei­kus juo ga­li­ma pa­si­nau­do­ti.

Kad teis­mų, ypač jų spren­di­mų, ne­ga­li­ma kri­ti­kuo­ti, pas mus ži­no vi­si, net ir pa­ts pa­triar­ chas V.Lands­ber­gis.

Šu­nys: baus­ti pa­si­gai­lė­ti ne­ga­li­ma

O sa­kė­te, kad lie­tu­viai ne­ken­čia vie­nas ki­to. Ko­kia čia nea­py­kan­ta, jei de­da­si to­ kie da­ly­kai, – tei­sė­jas, ma­tyt, daž­nai skai­ to Bib­li­ją ir ži­no, kas tai yra tik­ro­ji at­jau­ta. Ne teis­mas, o tik­ras „Ca­ri­to“ cent­ras. Tik kaip da­bar jaus­tis tos jau pa­lai­do­tos mo­ters ar­ti­mie­siems, ką jiems gal­vo­ti? Kad Lie­tu­vo­je tei­sin­gu­mo ne­bė­ra? Gal – kad tos mo­ters nie­kas neuž­mu­šė, tie­ siog tik stuk­te­lė­jo daik­tu, „pa­na­šiu į „VW Golf“, o iš įvy­k io vie­tos, pa­l i­kęs gir­t us bend­ra­ke­lei­vius, spru­ko tik vy­ras, „pa­ na­šus į A.Jo­ni­ką“? Juk to­kia šven­ta pre­ zump­ci­jos re­to­ri­ka („nu­šo­vė daik­tu, pa­ na­šiu į pis­to­le­tą“) da­bar mėgs­ta ma­din­ gai dangs­ty­tis tei­si­nin­kai. Kas lei­do įtar­t i, kad tei­sin­g u­mo nė­ra? Jo­kiais bū­dais! A.Jo­ni­ko pa­lei­di­mo fak­ tas – le­ga­lus, to­dėl jį rei­kia ver­tin­ti kaip ab­so­l iu­čiai tei­sin­gą Te­m i­dės spren­d i­ mą, ku­r io ne­va­l ia net kri­t i­k uo­t i, idant smar­kiai neį­si­žeis­tų ko­kia nors tei­sė­jų ta­r y­ba ar­ba ki­tas ža­vus or­ga­nas, re­g u­ liuo­jan­t is vi­sa­l iau­d i­nę mąs­t y­se­ną ju­ ri­d i­nė­m is te­mo­m is. Kad teis­mų, ypač jų spren­di­mų, ne­ga­l i­ma kri­t i­kuo­t i, pas mus ži­no vi­si, net ir pa­t s pa­t riar­chas V.Lands­ber­gis. Bė­da čia tik ta, kad Lie­tu­vo­je la­biau­siai pa­nie­kin­ti bū­na ne nu­si­kal­tė­liai, o jų au­ kos. Apie jas pas mus nie­kas per daug ne­gal­vo­ja. O ką, ne­rei­kė­jo at­si­dur­t i ne lai­ku ir ne vie­to­je. Už­mu­šė? Pa­ti kal­ta.

Ka­žin ar tau į no­sį su­kiš­ti pirš­tai ne­su­kel­tų ag­re­si­jos. Ly­giai taip pat ir šuo gy­nė­si nuo dir­gik­lių. Ma­tai šu­nį, apeik ra­tu, o ne pulk glos­ti­nė­ti. Čia ne ka­ti­nas, nors ir tas ga­li įkąs­ti.

M.Ski­riu­tė. „Šuo dvi­me­tei ki­bo į vei­dą“, „Klai­pė­da“, 2013 08 08.

Šei­mi­nin­kė

gą. Pa­ma­čiau mer­gi­ną, vaikš­čio­ jan­čią su to­kios pat veis­lės šu­ni­mi. Ir ką jūs gal­vo­ja­te, kad jis bu­vo su ant­snu­kiu? Tik­rai ne. O lau­ky­mė­je Sta­ty­bi­nin­kų pro­spek­te prie vai­kų dar­že­lio, ma­nau, tai tik­rai rei­kė­tų da­ry­ti tvar­ką.

***

Ines­sa

Šuo re­gist­ruo­tas? Šuo bu­vo su ant­snu­kiu? Su šu­ni­mi bu­vęs as­muo yra iš­klau­sęs pri­va­lo­mą­jį inst­ruk­ta­ žą apie šios veis­lės šu­nis? NE? Tuo­ met pa­da­ry­tas nu­si­kal­ti­mas, ku­ris pa­da­rė tiek fi­zi­nę, tiek psi­cho­lo­gi­ nę ža­lą ki­tam žmo­gui. As­muo tu­ ri bū­ti nu­teis­tas pa­gal vi­są įsta­ty­ mo griež­tu­mą. Tai, ku­ri pa­si­ra­šo Šei­mi­nin­kė

***

Ko­vi­nius šu­nis rei­kia pri­ly­gin­ti šau­na­ma­jam gink­lui, o gink­lai lai­ ko­mi sei­fe.

keis­ta skai­tyt

*** Ko­vi­nis šuo nuo lie­pos pir­mo­sios jau pri­ly­gin­tas šau­na­ma­jam gink­ lui. Rei­kia tu­rė­ti lei­di­mą jam lai­ky­ ti, praei­ti kur­sus, re­gist­ruo­ti šu­nį. ***

Šu­nų žmo­gėd­rų šei­mi­nin­kus rei­ kia už­da­ry­ti iki gy­vos gal­vos, kad nie­ka­da dau­giau ne­beiš­lįs­tų pas nor­ma­lius žmo­nes.

Šei­mi­nin­kei

***

Šian­dien per­skai­čiau straips­ nį ir ne­ty­čia žvilg­te­lė­jau pro lan­

Be gai­les­čio

***

Kaip tai ga­li bū­ti – jei šuo įkan­ do, tai kal­tas tas, ku­riam įkan­do...

Ma­ne ste­bi­na pre­ky­bos cent­rų dar­ buo­to­jų lo­gi­ka. Va­ka­re už­bė­gau į par­duo­tu­vę nu­si­pirk­ti mais­to pro­ duk­tų. Šio­je par­duo­tu­vė­je yra trys ka­sos. Prie vie­nos jų bu­vo nu­si­drie­ ku­si il­giau­sia pir­kė­jų ei­lė, prie ki­ tos žmo­nės sto­vi­nia­vo ir lau­kė, kol par­da­vė­ja su­si­dė­lios tuš­čius bu­te­ lius į dė­žes. Vi­si ne­kant­ra­vo, žmo­ nės jau­tė nuo­var­gį. Ta­čiau tre­čio­ji par­da­vė­ja ra­miau­siai dė­lio­jo pre­ kes pre­ky­bos sa­lė­je. Ne­jau­gi tai yra tin­ka­mas lai­kas? Gal pre­kes rei­kė­tų stum­dy­ti tuo­met, kai par­duo­tu­vė­je nė­ra to­kio žmo­nių ant­plū­džio? Fi­lo­me­na

Klai­di­na pir­kė­jus

Kai­me­lio ra­jo­ne vei­kian­tis pre­ky­ bos cent­ras klai­di­na pir­kė­jus. Ne­ se­niai ant par­duo­tu­vės du­rų at­ si­ra­do skel­bi­mas, kad ji veiks iki 22.30 val. Vie­ną va­ka­rą nu­žings­ nia­vau į par­duo­tu­vę le­dų. Ta­čiau dar ge­ro­kai prieš nu­ro­dy­tą dar­bo lai­ko pa­bai­gą du­rys jau bu­vo už­ ra­kin­tos. Anks­čiau ši par­duo­tu­vė dir­bo iki 22 val. Jei iš­li­ko se­na­sis dar­bo gra­fik ­ as, ko­dėl yra klai­di­na­ mi pir­kė­jai?

***

Vai­da

Mer­gy­tės tė­vai tu­rė­tų bū­ti nu­baus­ ti už vai­ko ne­prie­žiu­rą. Ko­kie ne­pro­ tau­jan­tys tu­ri bū­ti tė­vai, kad leis­tų 2 me­tų vai­ku­tį prie šuns! Ir ne­svar­bu, ko­kios veis­lės ar dy­džio šuo, vai­ko leis­ti prie sve­ti­mo šuns NE­GA­LI­MA! Tė­vas pa­ts lei­do vai­kui lįs­ti prie šuns, o po to šau­kia, kad jis ko­vi­nis. Tai kam lei­dai prie to „ko­vi­nio“ šuns?! Klp

***

Lin­kiu vi­sų ko­vi­nių šu­nų my­lė­ to­jams bū­ti ap­kan­džio­tiems sa­vo au­gin­ti­nių, tik ta­da jie su­pras, kad jų šu­niu­kas nė­ra an­ge­lė­lis.

Iru­tei

Tei­sin­gai, jei­gu įlį­si į šuns bū­ dą ar­ba nuim­si ant­snu­kį ir su­ki­ši ran­ką į bur­ną, te­gul jau kan­da, bet mies­te pa­lai­das šuo ne­ga­li bū­ti be ant­snu­kio... Tuo la­biau – mies­tas yra žmo­nėms.

ką čia dis­ku­tuot

*** Da­bar ne­be es­mė, ką ta mer­gai­tė pa­da­rė ar ne­pa­da­rė. Mer­gai­tė bu­ vo sa­vo te­ri­to­ri­joj, žmo­nių gy­ve­na­ mo­jo na­mo laip­ti­nėj, o šuns vie­ta prie bū­dos, štai ir vis­kas. Šuo kal­ tas, o dar kal­tes­nis jo šei­mi­nin­kas, kad pro­to ne­tu­ri to­kiam am­žiuj ir to­kį šu­nį bu­te lai­ky­ti. tam eee Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Se­na­mies­tis – pri­šiukš­lin­tas

Vi­si spren­džia pro­ble­mą, kaip at­ gai­vin­ti se­na­mies­tį. Aš ma­ny­čiau, kad pir­ma rei­kė­tų nu­da­žy­ti suo­ liu­kus. Bal­tais rū­bais ne­sma­gu at­ si­sės­ti, suo­liu­kai – pur­vi­ni, bai­sūs. Pats se­na­mies­tis yra pil­nas šiukš­lių. Teat­ro aikš­tė­je, kur žmo­nės mėgs­ ta pa­sė­dė­ti, suo­liu­kai bu­vo da­žy­ti prieš daug me­tų. Pri­ta­riu klai­pė­die­ tei, ku­ri pa­ste­bė­jo, jog pir­miau­siai se­na­mies­tį rei­kia su­tvar­ky­ti, gal ir dau­giau žmo­nių tai pri­trauks. Te­gul mū­sų val­di­nin­kai tru­pu­tį pa­ju­da. Te­gul val­džia pra­de­da nuo smulk­ me­nų – šva­ros ir tvar­kos. Ire­na

Rei­kė­tų pa­baig­tu­vių šven­tės

Po kiek­vie­no va­sa­ros se­zo­no Pa­lan­ go­je vyks­ta pa­baig­tu­vių šven­tė. Tai la­bai gra­ži tra­di­ci­ja, nes šven­tės me­ tu ap­do­va­no­ja­mi nu­si­pel­nę ku­ror­to gy­ven­to­jai. Ga­lė­tų pa­na­šus ren­gi­ nys bū­ti ir Klai­pė­do­je. Ko­dėl ne, juk mū­sų mies­tas ir­gi ku­ror­tas, nors ir ne toks triukš­min­gas, kaip Pa­lan­ga. Sta­nis­lo­vas V. Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

De­bi­lai tie šu­nų sa­vi­nin­kai, ku­rie taip sa­ko.

Iru­tė

***

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Mil­da Ski­riu­tė

Už

Saulius Pocius

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmadienis, rugpjūčio 12, 2013

ekonomika Skun­džia „Sno­ro“ ­ kre­di­to­rių ei­lę

„Lie­tu­vos drau­di­mo“ pel­nas au­go

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas jau ga­vo tris skun­dus dėl „Sno­ro“ kre­di­to­rių ei­lės, ku­rio­ je ant­rą vie­tą po žlu­gu­sio ban­ko dar­buo­to­jų da­bar uži­ma be­veik 4 mlrd. li­tų ver­tės in­dė­lių kom­pen­sa­vęs In­dė­lių drau­di­mo fon­das. Fon­ do pir­me­ny­bę „Sno­ro“ kre­di­to­rių ei­lė­je iš vi­ so skun­džia be­veik 500 Lie­tu­vos ir už­sie­nio įmo­nių, taip pat fi­zi­nių as­me­nų. Du skun­dus pa­tei­kė gru­pei klien­tų at­sto­vau­jan­čios ad­vo­ ka­tų kon­to­ros, o vie­ną – fi­zi­nis as­muo.

Di­džiau­sia ša­lies ne gy­vy­bės drau­di­mo bend­ro­ vė „Lie­tu­vos drau­di­mas“ pir­mą šių pus­me­tį už­ dir­bo 32 mln. li­tų neau­di­tuo­to gry­no­jo pel­no – 21,2 pro­c. dau­giau nei per­nai sausį–birželį, kai įmo­nės gry­na­sis pel­nas bu­vo 26,4 mln. li­tų. „Lie­tu­vos drau­di­mas“ pir­mą šių me­tų pus­me­ tį pasirašė draudimo sutarčių, kurių vertė 197,5 mln. litų. Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, „Lie­ tu­vos drau­di­mas“ pir­mą pus­me­tį val­dė 29,9 pro­c. ša­lies ne gy­vy­bės drau­di­mo rin­kos.

gos, nors dar nė­ra įro­dę, jog yra jos ver­ti.

Jau įpras­ta, kad kiek­vie­nų me­ tų lie­pą išau­ga į te­ri­to­ri­nes dar­bo bir­žas be­si­krei­pian­čių jau­nų žmo­ nių skai­čius. Šie me­tai – ne išim­ tis. Be­dar­bių, jau­nes­nių nei 25 me­tų, praė­ju­sį mė­ne­sį bu­vo re­ gist­ruo­ta 11,2 tūkst. Net ke­tu­ris kar­tus, pa­ly­gin­ti su bir­že­lio mė­ ne­siu, pa­dau­gė­jo dar­bo ieš­kan­čių ab­sol­ven­tų skai­čius – į dar­bo bir­ žą su dip­lo­mais ran­ko­se at­ke­lia­vo 7,4 tūkst. jau­nų žmo­nių. Dar­bo ieš­ko­jo dau­giau­sia pro­fe­ si­nių mo­kyk­lų ab­sol­ven­tai – 36,6 pro­c., įgi­ju­sių aukš­tą­jį uni­ver­si­te­ ti­nį iš­si­la­vi­ni­mą – be­veik 36 pro­c., aukš­tą­jį neu­ni­ver­si­te­ti­nį (ko­le­gi­nį) iš­si­la­vi­ni­mą – per 27,6 pro­c. Pa­gal stu­di­jų pro­gra­mas dau­ giau­sia re­gist­ruo­ja­ma bai­gu­sių eko­no­mi­kos, so­cia­li­nio dar­bo, vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo, vers­lo ad­mi­nist­ra­vi­mo, so­cia­li­nės pe­da­ go­gi­kos, tei­sės, dai­lės, bend­ro­sios pra­kti­kos slau­gos ir sta­ty­bos in­ži­ ne­ri­jos stu­di­jas. O pro­fe­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą įgi­ję jau­nuo­liai daž­niau­siai ieš­ko kir­pė­ jo, au­to­mo­bi­lių me­cha­ni­ko, par­ da­vė­jo, ap­skai­ti­nin­ko, pa­da­vė­jo ar bar­me­no, vi­rė­jo dar­bo.

Pa­siū­ly­mų ne­trūks­ta

Ro­dos, jau­niems spe­cia­lis­tams ne­tu­rė­tų bū­ti la­bai sun­ku įsi­dar­ bin­ti, nes bū­tent iš­var­dy­tų spe­cia­ ly­bių at­sto­vams dar­bo pa­siū­ly­mų tik­rai yra. Pa­vyz­džiui, vien lie­pą darb­da­ viai re­gist­ra­vo 27,2 tūkst. lais­vų dar­bo vie­tų. Dau­giau­sia – 20,7 pro­c. – vi­ sų lais­vų dar­bo vie­tų pa­tei­kė pre­ ky­bos įmo­nės. Per 17 pro­c. dar­bo pa­siū­ly­mų pa­tei­kė ap­dir­ba­mo­sios ga­my­bos sek­to­riaus darb­da­viai, sta­ty­bos – 15,2 pro­c., trans­por­to – 10,2 pro­c. Di­džiau­sias ga­li­my­ bes įsi­dar­bin­ti tu­rė­jo par­da­vė­jai, sun­kias­vo­rių sunk­ve­ži­mių ir kro­ vi­ni­nių trans­por­to prie­mo­nių vai­ ruo­to­jai, par­da­vi­mo va­dy­bi­nin­kai, vi­rė­jai, da­žy­to­jai, leng­vų­jų au­to­ mo­bi­lių, tak­si ir fur­go­nų vai­ruo­to­ jai, sta­ty­bi­nin­kai bei su­vi­rin­to­jai. Vis dėl­to ne vis­kas taip pa­pras­ ta. Kai ku­rie darb­da­viai sa­ko, kad pa­tys ga­biau­si ir la­biau­siai mo­ty­ vuo­ti jau­nuo­liai dirb­ti pra­de­da dar stu­di­jų me­tais, to­dėl bai­gus moks­ lus jiems ne­rei­kia vars­ty­ti dar­bo bir­žos du­rų. Dar ki­ti tik ga­vę dip­ lo­mą krau­na­si la­ga­mi­nus ir lai­mės ieš­ko­ti trau­kia į už­sie­nį. O tie, ku­rie lie­ka, dirb­ti ne vi­ suo­met no­ri ir su­ge­ba. Be to, kar­ tais jie darb­da­viams ke­lia to­kias

są­ly­gas, kad lie­ka tik gūž­čio­ti pe­ čiais, kai nie­kuo­met ne­dir­bęs žmo­gus už­si­pra­šo ko­ne dvi­gu­ bai di­des­nio nei vi­du­ti­nis at­ly­gi­ ni­mo.

To­kiais at­ve­jais vi­ suo­met gal­vo­ju, kad ar­ba ta eko­no­mi­ka pas mus la­bai pra­stai dės­to­ma, ar­ba tas žmo­gus nie­ko ne­si­mo­kė.

Ne­pa­ma­tuo­ti no­rai

Vie­nos sos­ti­nės pre­ky­bos įmo­nės va­do­vas pa­sa­ko­jo, kad kal­bė­tis dėl įdar­bi­ni­mo su ką tik moks­lus bai­ gu­siais jau­nuo­liais daž­nu at­ve­ju bū­na kur kas sun­kiau nei su vy­ res­nio am­žiaus be­dar­biais. „Atei­na pas ma­ne, pa­vyz­džiui, eko­no­mi­kos stu­di­jas bai­gęs jau­ nas žmo­gus ir net neišk­lau­sęs, ką jam pa­sa­ky­siu, rė­žia, kad už ma­ žiau kaip 3,5 tūkst. li­tų į ran­kas ne­dirbs. To­kiais at­ve­jais vi­suo­ met gal­vo­ju, kad ar­ba ta eko­no­mi­ ka pas mus la­bai pra­stai dės­to­ma, ar­ba tas žmo­gus nie­ko ne­si­mo­

kė. Ma­no su­pra­ti­mu, eko­no­mi­kos stu­di­jų ne­rei­kia, kad pa­žvel­gęs į dar­bo rin­kos skai­čius su­pras­tum, jog ne tu čia dik­tuo­ji są­ly­gas“, – dės­tė pa­var­dės pra­šęs ne­mi­nė­ti vers­li­nin­kas. Anot jo, tik­rai ge­riems dar­buo­ to­jams ne­gai­la ir di­des­nio nei 3,5 tūkst. li­tų at­ly­gi­ni­mo, ta­čiau pir­ miau­sia dar­buo­to­jas tu­ri įro­dy­ ti, kad yra už ką jam tiek mo­kė­ti. O jau­ni žmo­nės vis­ką no­ri gau­ti iš kar­to. „Yra ir ki­ta pro­ble­ma. Jau­nas žmo­gus pa­dir­ba že­miau­sio­je gran­ dy­je, atei­na pas ma­ne po po­ros mė­ne­sių ir sa­ko, kad ne­pa­tin­ka, neį­do­mu, no­ri išei­ti. Aš jo klau­ siu, kur ei­si. At­sa­ky­mas daž­niau­ siai bū­na, kad va­žiuo­siu į Ang­li­ją, dirb­siu tą pa­tį, ką dir­bu čia, bet gau­siu di­des­nį at­ly­gi­ni­mą. Ar tai pro­tin­go ir am­bi­cin­go žmo­gaus kal­ba? To­kiems net ne­ ban­dau aiš­kin­ti, kad ir pa­ts kaž­ka­ da pra­dė­jau nuo že­miau­sios gran­ dies, kad Ang­li­jo­je jis grei­čiau­siai taip ir ne­pa­kils nuo to že­miau­sio dar­bo, o Lie­tu­vo­je tu­rė­tų so­čiai kar­je­ros ga­li­my­bių, jei tik nuo pat pra­džių įro­dy­tų sa­vo ver­tę. Bet jei sa­vi­ver­tę ma­tuo­ji tik pi­ni­gais, tai va­žiuok ir dirbk tą ne­mėgs­ta­mą dar­bą gal­vos ne­pa­kel­da­mas“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas.

Dar­bo rin­ka skai­čiais Lie­tu­vos dar­bo bir­žos duo­me­nų re­ gist­re rugp­jū­čio 1 d. bu­vo 185,8 tūkst. be­dar­bių – be­veik 2 tūkst. ma­žiau nei bir­že­lį. Jie su­da­rė 10,1 pro­c. vi­sų ša­lies dar­bin­ go am­žiaus gy­ven­to­jų – 0,1 pro­c. punk­to ma­žiau nei prieš mė­ne­sį ir 1,2 pro­c. punk­ to ma­žiau nei 2012 m. rugp­jū­čio 1 d. Praė­ ju­sį mė­ne­sį ša­lies te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­

Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9001 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0118 JAV do­le­ris 1 2,5796 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5002 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9154 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2389 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3634 Ru­si­jos rub­lis 100 7,8484 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8050

pokytis

–0,0896 % +0,0449 % –0,2012 % +0,6603 % +0,0163 % +0,3655 % –0,5493 % –0,0293 % –0,2276 %

žos be­dar­bio sta­tu­są iš vi­so su­tei­kė 29,7 tūkst. dar­bo ieš­kan­čių žmo­nių. Užim­tu­mas per mė­ne­sį su­teik­tas dau­ giau kaip 30 tūkst. dar­bo ieš­kan­čių žmo­nių: pa­dė­ta įsi­dar­bin­ti 16,8 tūkst. žmo­nių, sa­va­ran­kiš­ką veik­lą, įsi­gi­ję vers­lo liu­di­ji­mus iki 6 mė­ne­sių, pra­ dė­jo 6,6 tūkst. be­dar­bių, į ak­ty­vios dar­ bo rin­kos po­li­ti­kos prie­mo­nes nu­siųs­

ta 6,7 tūkst. dar­bo ieš­kan­čių žmo­nių, iš pro­c., Kal­va­ri­jos – 16,7 pro­c. ir Za­ra­sų – jų dau­giau­sia – 3,7 tūkst. – dir­ba vie­šuo­ 16,5 pro­c. ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bė­se. Iš did­ sius dar­bus. mies­čių di­džiau­sias be­dar­bių skai­čius Dau­giau­sia jau­ni­mo da­ly­vau­ja dar­bo iš­li­ko Pa­ne­vė­žy­je – 10,2 pro­c., ma­žiau­ įgū­džių įgi­ji­mo rė­mi­mo prie­mo­nė­je. sias Klai­pė­dos mies­te – 7,3 pro­c. Per šių me­tų sep­ty­nis mė­ne­sius dar­ bo įgū­džių įgi­jo be­veik 1,8 tūkst. jau­nų be­dar­bių. Dau­giau­sia be­dar­bių re­gist­ ruo­ta Aly­taus – 17,9 pro­c., Laz­di­jų – 16,9

Ši me­to­di­ka pa­reng­ta po to, kai Sei­ mas priė­mė Ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus, ku­riais įpa­rei­go­jo ko­ mi­si­ją nuo lie­pos tvir­tin­ti cent­ra­ li­zuo­tai gy­ven­to­jams tie­kia­mų su­ skys­tin­tų­jų du­jų kai­nas. Ko­mi­si­ja pra­ne­šė, kad me­to­di­ko­ je nu­ma­ty­ta, jog kai­nos su­si­dės iš pa­sto­vio­sios ir kin­ta­mo­sios da­lių, taip pat nu­sta­ty­ta du­jų veik­los są­ nau­dų at­sky­ri­mo tvar­ka.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Truk­do ne­pa­ma­tuo­ti lū­kes­čiai Su dip­lo­mu – į bir­žą

Šiandien

Kai­nų ko­mi­si­ja pa­ren­gė su­skys­tin­ tų­jų du­jų kai­nos nu­sta­ty­mo me­to­di­ ką ir pa­tei­kė ją vie­šam svars­ty­mui.

Pa­ra­dok­sas: darb­da­viai tei­gia, kad moks­lus bai­gę jau­nuo­liai daž­nai atei­na ieš­ko­ti ne dar­bo, o di­de­lės al­

l.miknevicius@diena.lt

Valiutų kursai

Ban­do su­val­dy­ti kai­nas

Bend­ras ne­dar­ bo ly­gis ša­ly­je iš lė­ to mąž­ta, ta­čiau te­ ri­to­ri­nes dar­bo bir­žas už­plū­dus aukš­tų­jų mo­kyk­lų ab­sol­ven­tams jau­ ni­mo ne­dar­bo ly­gis dar la­biau išau­go.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius

€

Že­miau­sias ne­dar­bas re­gist­ruo­tas ša­ lies pa­jū­ry­je: Ne­rin­go­je – 3,4 pro­c., Pa­ lan­go­je – 5,1 pro­c. ir Kre­tin­go­je – 5,6 pro­c.

Dėl su­skys­tin­tų­jų du­jų kai­nų var­to­to­ jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mas ki­lo po to, kai dvi bend­ro­vės smarkiai pa­kė­lė įkai­nius. Ener­ge­ti­kos įmo­nės, tu­rin­čios lei­di­mą vers­tis maž­me­ni­ne pre­ky­ba su­skys­tin­to­mis naf­tos du­jo­mis, ko­ mi­si­jai teik­da­mos cent­ra­li­zuo­tai tie­ kia­mų su­skys­tin­tų naf­tos du­jų kai­nų pro­jek­tą ir pa­grin­di­mą pri­va­lės va­ do­vau­tis nau­juo­ju do­ku­men­tu. Nus­ta­tant du­jų kai­ną tarp ki­tų kri­te­ri­jų tu­rės bū­ti ver­ti­na­mas jų did­me­ni­nių ir maž­me­ni­nių kai­nų san­ty­kis. Kai­nos ga­lės bū­ti di­fe­ren­ ci­juo­ja­mos pa­gal at­ski­ras var­to­to­jų gru­pes, at­si­žvel­giant į su­var­to­tą du­ jų kie­kį, bet kryž­mi­nis su­bsi­di­ja­vi­ mas tarp var­to­to­jų gru­pių bus drau­ džia­mas. Ener­ge­ti­kos įmo­nių iki šiol nu­sta­ty­tos du­jų kai­nos ga­lios iki gruo­džio 1 d. Dėl su­skys­tin­tų­ jų du­jų kai­nų var­to­to­jų ne­pa­si­ten­ ki­ni­mas ki­lo po to, kai dvi bend­ro­ vės smar­kiai pa­kė­lė įkai­nius. Mo­lė­tų ir Vil­ka­viš­kio ra­jo­nuo­ se vei­kian­ti bend­ro­vė „Sus­kys­tin­ tos du­jos“ 2012 m. pa­bai­go­je tu­rė­ jo 19 tūkst. abo­nen­tų, jos kin­ta­ma du­jų kai­na iki šių me­tų va­sa­rio, pri­ klau­so­mai nuo var­to­to­jų gru­pės, bu­ vo 9,2–10,65 li­to už 1 kub. met­rą, o abo­ne­men­ti­nis mo­kes­tis – 6 li­tai per mė­ne­sį. Nuo va­sa­rio kin­ta­ma du­jų kai­na bu­vo su­ma­žin­ta iki 8,82– 9,47 li­to už 1 kub. met­rą, ta­čiau abo­ ne­men­ti­nis mo­kes­tis, pri­klau­so­mai nuo ra­jo­no, išau­go iki 11,9–19,2 li­to. „Sau­ri­da“, ku­ri Ma­žei­kių mies­ te tu­ri apie 14 tūkst. abo­nen­tų, nuo 2012 m. gruo­džio abo­ne­men­ ti­nį mo­kes­tį pa­di­di­no nuo 6,05 li­ to iki 18,15 li­to, o kin­ta­mo­sios kai­ nos da­lies ta­ri­fų ne­kei­tė – jie li­ko 6,56–10,65 li­to. BNS inf.

8

pirmadienis, rugpjūčio 12, 2013

pasaulis Tai­ki­nys – ­ ES

Pra­ga­riš­kas karš­tis

Sta­ty­bos ­ tę­sia­si

ES yra tarp prio­ri­te­ti­nių JAV Na­cio­na­li­nės sau­gu­mo agen­ tū­ros šni­pi­nė­ji­mo tai­ki­nių. Pa­sak vo­kie­čių lei­di­nio „Der Spie­gel“, JAV slap­to­sios tar­ ny­bos yra suin­te­re­suo­tos rink­ti žval­gy­bi­nę in­for­ma­ci­ją apie 28 ES vals­ty­bių už­sie­nio po­li­ti­ką, tarp­tau­ti­nę pre­ky­bą ir eko­no­mi­nį sta­bi­lu­mą.

Ja­po­ni­ją du­si­nan­ti karš­čio ban­ga sa­vait­ga­lį pa­rei­ka­la­vo ke­tu­rių au­kų. Kai ku­rio­se ša­lies vie­to­se oro tem­pe­ra­tū­ra vir­ši­jo 40 laips­nių pa­gal Cel­si­jų. Šeš­ ta­die­nį nuo ši­lu­mos smū­gio Va­ka­rų Ja­po­ni­jo­je mi­rė 84-erių mo­te­ris ir 66-erių vy­ras. Dar du žmo­nės nuo ši­lu­mos smū­ gio mi­rė sek­ma­die­nį.

Iz­rae­lis li­kus trims die­noms iki Je­ru­za­lė­je at­nau­ji­na­mų tai­kos de­ry­bų su pa­les­ti­nie­ čiais pri­ta­rė be­veik 1,2 tūkst. nau­jų bu­tų nau­ja­ku­riams sta­ ty­bai. 793 bu­tai bus pa­sta­ty­ti žy­dų ra­jo­nuo­se Ry­tų Je­ru­za­ lė­je, dar 394 bu­tai bus pa­sta­ ty­ti ke­lio­se di­de­lė­se gy­ven­ vie­tė­se Va­ka­rų Kran­te.

Kru­vi­nas ra­ma­da­no mė­nuo Ira­ke

Šven­to­jo ra­ma­da­no mė­ne­sio pa­bai­ga Ira­ke pa­žy­mė­ta kru­vi­nais te­ro­ro ak­tais. At­ro­do, smur­to ban­ga Ira­ke pa­ma­žu virs­ta cu­na­ miu. Ar ne­pe­raugs ne­ra­mu­mai į su­ni­tų ir šii­tų konf­lik­tą? „Bro­lis ne­gy­vas“

Ira­ko kas­die­ny­bė – su­kre­čian­ti. Tur­būt nė­ra die­nos, kai Ira­ke per spro­gi­mus, šau­dy­mus ar ki­to­kius smur­to pro­trū­kius ne­žū­tų žmo­ nių. An­tai BBC žur­na­lis­tas, skri­dęs į Bag­da­dą lėk­tu­vu iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, pa­sa­ko­jo nu­gir­dęs ša­ lia sė­dė­ju­sio šii­to ira­kie­čio po­kal­ bį su vie­nu pa­žįs­ta­mu. Jis ke­lia­vo į gim­ti­nę ap­lan­ky­ti sa­vo šei­mos. Nu­si­lei­dus oro uos­te vy­riš­kį pa­si­ ti­kęs bro­lis pra­ne­šė liūd­ną ži­nią –

jo jau­nes­ny­sis bro­lis žu­vo per spro­ gi­mą. „Jis žu­vo, ne­no­rė­jau tau to sa­ky­ti, kol ne­su­ti­kau akis į akį“, – per­pa­ sa­ko­jo Bag­da­do oro uos­te nu­girs­tą dvie­jų vy­rų po­kal­bį re­por­te­ris. Te­ro­ro ban­ga vien lie­pą Ira­ke nu­ si­ne­šė be­veik tūks­tan­čio ira­kie­čių gy­vy­bę. Lie­pa – kru­vi­niau­sias mė­ nuo ša­lies is­to­ri­jo­je nuo pat 2006– 2007 m. To­kie pat kru­vi­ni ir šie me­ tai. Skai­čiuo­ja­ma, kad 2013 m. žu­vo apie 4 tūkst. Ira­ko gy­ven­to­jų.

me­čius. Prie­ši­na­mės vy­riau­sy­bei, ku­ri so­di­na mū­sų žmo­nes į ka­lė­ ji­mus ir pa­žei­džia mū­sų tei­ses. Tai tu­ri liau­tis, – pik­ti­no­si dva­siš­kis. – Mes ar­ba gy­ven­si­me oriai, ar­ba mir­si­me oriai.“

Mes prie­ši­na­mės vy­ riau­sy­bei, ku­ri so­ di­na mū­sų žmo­nes į ka­lė­ji­mus ir pa­žei­ džia mū­sų tei­ses.

Kurs­to smur­tą

Žudynės Ira­ke Lie­pos 12 d. Kir­ku­ko mies­te ka­vi­

nė­je spro­gus bom­bai žu­vo 38 žmo­ nės. Lie­pos 13 d. spro­gi­mai nu­griau­

dė­jo ne­to­li Bag­da­do su­ni­tų me­če­ čių. Žu­vo 21 žmo­gus. Lie­pos 14 d. ke­liuo­se Ira­ko mies­

tuo­se su­sprog­din­tos bom­bos nu­si­ ne­šė 34 žmo­nių gy­vy­bę. Lie­pos 19 d. cent­ri­nė­je Ira­ko da­

ly­je ne­to­li su­ni­tų me­če­tės nu­griau­ dė­jęs spro­gi­mas nu­si­ne­šė 20 žmo­ nių gy­vy­bę. Lie­pos 20 d. 30 žmo­nių žu­vo

per au­to­mo­bi­lių spro­gi­mus sos­ti­ nė­je Bag­da­de. Rugp­jū­čio 6 d. spro­gi­mai Bag­da­

de ir jo apy­lin­kė­se nu­si­ne­šė 41 žmo­ gaus gy­vy­bę. Rugp­jū­čio 10 d. per spro­gi­mus

sos­ti­nė­je žu­vo ma­žiau­siai 60 žmo­ nių.

Ko sie­kia ata­kų or­ga­ni­za­to­riai? Jų tiks­las – tarp­kon­fe­si­nis šii­tų ir su­ ni­tų konf­lik­tas. Šii­tai daž­niau­siai tam­pa tai­ki­ niais, nes do­mi­nuo­ja vy­riau­sy­bė­ je, ka­riuo­me­nė­je ir ša­lies sau­gu­mo ins­ti­tu­ci­jo­se. O su­ni­tai šii­tus kal­ti­ na ig­no­ruo­jant ar­ba ska­ti­nant ata­ kas prieš su­ni­tus. Sad­da­mo Hus­sei­no val­dy­mo me­tais val­džio­je do­mi­na­vo su­ni­tai, nors pa­ts re­ži­mas bu­vo se­ku­lia­rus. Da­bar si­tua­ci­ja prie­šin­ga. Su­ni­tai sa­ko, kad su jais šii­tų vy­riau­sy­bė el­gia­si blo­gai, to­dėl jie pro­tes­tuo­ja. Ta­čiau kar­tu su­ni­tų ly­de­riai teigia, kad grieb­tis gink­lų prieš šii­tus jie ne­ke­ti­na. Šei­chas Mus­ta­fa al Baya­ti, su­ ni­tų dva­si­nin­kas ir pro­tes­tų prieš vy­riau­sy­bę ly­de­ris, pa­brė­žė, kad su­ni­tų pro­tes­tas ne­tu­ri re­li­gi­nio pa­grin­do. „Mes ne­ke­ti­na­me su­kil­ti prieš šii­tus. Su jais su­gy­ve­no­me šimt­

Spro­gi­mas: vie­na­me Bag­da­do ra­jo­nų nu­griau­dė­jęs spro­gi­mas ne­pa­

Bu­vo lai­kas, kai su­ni­tai pa­sa­kė „ne“ „Al Qae­dai“, ta­čiau vy­riau­ sy­bės silp­nu­mas – ge­ra pro­ga te­ro­ ris­tams vėl pa­kurs­ty­ti ru­se­nan­čio konf­lik­to ži­di­nį. Ma­ža to, ekst­re­ mis­tams la­bai pa­ran­kus ira­kie­čių nu­si­vy­li­mas val­džia ir savo ša­li­mi. Štai ira­kie­tis tak­sis­tas, ku­riam 30 me­tų, BBC žur­na­lis­tui pra­si­ ta­rė, kad no­rė­tų kuo grei­čiau pa­ spruk­ti iš Ira­ko. „Ira­kas – tur­tin­ga ša­lis, ta­čiau mes, pa­pras­ti žmo­nės, to ne­ma­to­ me. No­riu gy­ven­ti ge­res­nė­je vie­ to­je – Eu­ro­po­je, Ame­ri­ko­je ar dar kur... Lai­mės Ira­ke nė­ra. Nie­kuo­ met ne­si­jau­čiau lai­min­gas“, – bai­ gė po­kal­bį ira­kie­tis, at­ve­žęs žur­na­ lis­tą iki oro uos­to. Lai­mė, dau­gu­ma šii­tų bent jau ne­kal­ti­na vi­sos su­ni­tų bend­ruo­ me­nės. Te­ro­ris­tų tiks­las – su­kir­ šin­ti dvi di­džiau­sias Ira­ko kon­fe­si­

tai­so­mai su­nio­ko­jo pa­sta­tą.

nes bend­ruo­me­nes. Jiems jau bu­vo pa­si­se­kę 2006–2007 m. Juo­da­sis sa­vait­ga­lis

Šį sa­vait­ga­lį Ira­ką su­pur­tę te­ro­ro ak­tai bu­vo pa­tys di­džiau­si per pa­ sta­ruo­sius ke­lis mė­ne­sius. Bag­da­de prie ka­vi­nių ir tur­guo­ se spro­go au­to­mo­bi­liuo­se pa­dė­tos bom­bos. Pa­rei­gū­nai sa­kė, kad iš vi­ so bu­vo su­sprog­din­ta 12 už­tai­sų. Smur­to pro­trū­kis nu­si­ne­šė ma­ žiau­siai 60 žmo­nių gy­vy­bę. Dar be­veik 300 bu­vo su­žeis­ta. Spro­gi­mai Ira­ke griau­dė­jo praė­ jus vos ke­lioms sa­vai­tėms po įžū­ lių iš­puo­lių, kai vie­nai „Al Qae­dos“ gru­pei ata­ka­vus Abu Grai­bo ka­lė­ ji­mą ne­to­li Bag­da­do į lais­vę iš­trū­ ko šim­tai ko­vo­to­jų, tarp jų bu­vo ir aukš­tų „Al Qae­dos“ na­rių. In­ter­ po­las po šio in­ci­den­to iš­pla­ti­no

AFP nuo­tr.

pa­sau­li­nį per­spė­ji­mą dėl te­ro­riz­mo pa­vo­jaus, o Va­ka­rų ša­lys už­da­rė sa­ vo dip­lo­ma­ti­nes at­sto­vy­bes Vi­du­ ri­niuo­se Ry­tuo­se. JAV pa­skel­bė, kad siū­lys 10 mln. do­le­rių at­ly­gį už nu­ma­no­mo „Al Qae­dos“ Ira­ke ly­de­rio Abu Bak­ ro al Bagh­da­di gal­vą. Pa­sak Vals­ ty­bės de­par­ta­men­to at­sto­vės Jen Psa­ki, šis as­muo pri­siė­mė at­sa­ko­ my­bę už vir­ti­nę te­ro­ro ak­tų ša­ly­je nuo 2011 m. „Pas­ta­ruo­ju me­tu šis as­muo pri­siė­mė at­sa­ko­my­bę už ope­ra­ci­ jas prieš Abu Grai­bo ka­lė­ji­mą prie Bag­da­do, sprog­din­to­jo mir­ti­nin­ko (su­reng­tą – red. pa­st.) Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos už­puo­li­mą, ne­mi­nint ki­tų ata­kų prieš Ira­ko sau­gu­mo pa­ jė­gas ir Ira­ko pi­lie­čius“, – pa­brė­ žė J.Psa­ki. BBC, „Reu­ters“, BNS inf.

Sunaikintas prekybos žmonėmis tinklas Is­pa­ni­jos ir Pran­cū­zi­jos po­li­ci­ja su­ lai­kė 75 as­me­nis, įta­ria­mus ne­le­ga­ liai į Eu­ro­pą ir JAV ga­be­nu­sius ki­ nų mig­ran­tus.

Laimikis: policija iš nusikaltėlių

konfiskavo 81 pasą.

AFP nuo­tr.

Pa­rei­gū­nai pa­skel­bė, kad su­dė­tin­ga ope­ra­ci­ja prieš pre­ky­bą žmo­nė­mis bu­vo pra­dė­ta vyk­dy­ti prieš dve­jus me­tus. „Pag­rin­di­nė gru­puo­tė vei­kė Ki­ ni­jo­je, o ne­prik­lau­so­mos kuo­ pe­lės – įvai­rio­se ša­ly­se, vi­siš­kai at­skir­tos vie­na nuo ki­tos. Tai ap­ sun­ki­no ty­ri­mą“, – bu­vo tei­gia­ma po­li­ci­jos pa­reiš­ki­me. Tarp areš­ tuo­tų­jų, anot po­li­ci­jos, yra „pa­

grin­di­niai šios or­ga­ni­za­ci­jos vei­kė­ jai Eu­ro­po­je, įsi­kū­rę Bar­se­lo­no­je“. Bū­tent šia­me mies­te bu­vo ga­mi­ na­mi su­klas­to­ti do­ku­men­tai imig­ ran­tams. Iš vi­so bu­vo suim­ti 24 įta­ria­mie­ji Pran­cū­zi­jo­je ir 51 Is­pa­ni­jo­je. Ma­no­ma, kad už vie­no Ki­ni­ jos pi­lie­čio per­ve­ži­mą į Jung­ti­nes Vals­ti­jas ar ki­tas ša­lis, to­kias kaip Is­pa­ni­ja, Pran­cū­zi­ja, Grai­ki­ja, Ita­ li­ja, Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė, Ai­ri­ja ir Tur­ki­ja, bu­vo ima­ma 40–50 tūkst. eu­rų (138–172 tūkst. li­tų). Kont­ra­ ban­di­nin­kai pa­rū­pin­da­vo ki­nams su­klas­to­tus do­ku­men­tus. Kai ku­

riais at­ve­jais tas pa­ts tink­las bu­vo su­si­jęs su mig­ran­tų ly­ti­niu iš­nau­ do­ji­mu. Is­pa­ni­jos po­li­ci­ja kon­fis­ ka­vo 81 pa­są – Azi­jos ša­lių ir to­kių te­ri­to­ri­jų kaip Tai­va­nas, Pie­tų Ko­ rė­ja, Ma­lai­zi­ja, Ja­po­ni­ja, Hon­kon­ gas ir Sin­ga­pū­ras. Kont­ra­ban­d i­n in­kai ly­d ė­d a­vo sa­vo klien­tus iš Ki­ni­jos į Is­pa­ni­ ją – „pa­sku­ti­nę sto­te­lę, ku­ri bu­vo tramp­li­nas į ga­lu­ti­nį tiks­lą, pa­pras­ tai Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę ar­ba Jung­ti­ nes Vals­ti­jas“. O Ita­li­jos pa­kran­čių sar­gy­ba pra­ ne­šė, kad šeš­ta­die­nį Si­ci­li­jos pa­ plū­di­my­je ap­ti­ko še­šis ne­gy­vus

mig­ran­tus. Ty­rė­jai nu­ro­dė, kad vie­nu lai­vu at­plau­kė iš vi­so apie 120 žmo­nių, tarp jų bu­vo mo­te­rų ir ma­žų vai­kų. Pa­sak Ita­li­jos ži­niask­lai­dos, še­ši žu­vę mig­ran­tai ne­mo­kė­jo plauk­ ti ir nu­sken­do mė­gin­da­mi pa­siek­ ti vos už 15 met­rų bu­vu­sį kran­tą, kai jų lai­vas už­plau­kė ant sek­lu­ mos. Dar vie­na gru­pė, ku­rią su­da­rė apie 100 mig­ran­tų – dau­giau­sia si­rų šei­ mos, bu­vo iš­gel­bė­ta nak­tį į ket­vir­ta­ die­nį prie Ka­lab­ri­jos re­gio­no kran­tų Ita­li­jos že­my­ni­nė­je da­ly­je. „The Guar­dian“, BNS inf.

9

pirmADIENIS, rugpjūčio 12, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Uos­te svar­bes­nis pel­nas ar pres­ti­žas? Prieš ke­le­rius me­ tus su­ko­mer­cin­ta ir vals­ty­bės mel­žia­ ma kar­vu­te ban­dy­ ta pa­vers­ti Klai­pė­ dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja vis dar lai­ko­ma ta ins­ ti­tu­ci­ja, ku­ri tu­ri ne­ šti pel­ną į vals­ty­bės biu­dže­tą. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ne­tin­ka­mas orien­ty­ras į Ta­li­ną

„Pas­ta­ruo­ju me­tu vie­šo­jo­je erd­vė­je vėl ana­li­zuo­ja­ma vals­ty­bės įmo­nių veik­la, jų pel­nin­gu­mas, Uos­to di­ rek­ci­ja ver­ti­na­ma la­bai siau­rai, lyg vie­ne­ti­nė ko­mer­ci­nė įmo­nė“, – pa­ ste­bė­jo Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Ar­vy­das Vait­kus.

0,5 - tiek mi­li­jar­dų li­tų pa­ja­ mų iš su uos­tu su­si­ju­sios veik­los kas­met gau­na Lie­tu­vos vals­ty­bė. Reikš­mė: uos­tas – ne tik vie­ta, kur plau­kio­ja ir švar­tuo­ja­si lai­vai, bet ir vals­ty­bės pres­ti­žo iš­raiš­ka.

Arvydas Vaitkus:

Uos­to di­rek­ci­jos ne­ga­ li­ma ver­tin­ti kaip pa­ pras­tos vals­ty­bi­nės įmo­nės, ji dir­ba mak­ roe­ko­no­mi­niu lyg­me­ niu, yra stam­bus Lie­ tu­vos trans­por­to maz­ gas, ša­lies vers­lo ge­ ne­ra­to­rius.

Toks ver­ti­ni­mas ga­li bū­ti sie­ ja­mas ir su Ta­li­no uos­to pa­vyz­ džiu. Ten vals­ty­bės val­do­ma ak­ci­ nė bend­ro­vė api­ma se­ną­jį Ta­li­no, Mu­gos, Pal­dis­kio, Sa­re­mo ir Pal­ ja­sa­rės uos­tus. Kas­met ši bend­ro­ vė at­sei­kė­ja po ke­lias­de­šimt mi­li­jo­ nų eu­rų Es­ti­jos biu­dže­tui.

Ar toks pi­ni­gų per­ve­di­mas į biu­ dže­tą yra iš­min­tin­gos vals­ty­bės po­li­ti­kos re­zul­ta­tas? Lie­tu­vo­je da­ lis val­di­nin­kų, at­sa­kin­gų už vals­ ty­bės biu­dže­to for­ma­vi­mą, ma­no, kad taip. Uos­ti­nin­kai ti­ki­na, kad Ta­li­no uos­tas, bu­vęs ly­de­ris tarp ry­ti­nės Bal­ti­jos uos­tų, tą var­dą pra­ran­da kaip tik dėl Es­ti­jos trum­ pa­re­gio po­žiū­rio į sa­vo pa­grin­di­ nius uos­tus. Jung­ti­nio Ta­li­no uos­ to kro­va nuo­lat ma­žė­ja, tuo me­tu ne­prik­lau­so­mas Si­la­me­jos uos­tas ky­la lyg ant mie­lių. Bu­hal­te­ri­nio mąs­ty­mo ža­la

„Drįs­tu ma­ny­ti, kad spren­di­mas paim­ti iš Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to di­rek­ci­jos pel­ną ne­bu­vo tei­sin­gas. Iš ūkio da­lies bu­vo pai­ ma­mi pi­ni­gai, ku­rie duo­da grei­tą ir efek­ty­vią grą­žą ša­lies eko­no­mi­ kai“, – prieš ku­rį lai­ką svars­tė Klai­ pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ ci­jos va­do­vas A.Vait­kus. Prieš ke­le­rius me­tus, kai Lie­tu­ vo­je bu­vo įves­tas kon­ser­va­to­riš­kas bu­hal­te­ri­nis mąs­ty­mas, Klai­pė­da pa­ty­rė skaus­min­gą įvy­kį. Į biu­dže­

tą per­ves­ti ke­lias­de­šimt mi­li­jo­nų li­tų Lie­tu­vos ne­pa­ver­tė tur­tin­ges­ ne, o Klai­pė­do­je ne­bu­vo pra­dė­ta sta­ty­ti pra­mo­gi­nių lai­vų prie­plau­ ka. Tai lyg ir smulk­me­na, bet kar­tu tai ir vals­ty­bės pres­ti­žo rei­ka­las. Dar blo­giau, kai dėl ke­lias­de­šimt mi­li­jo­nų li­tų, paim­tų iš uos­to, bu­ vo pra­ran­da­mi ke­li šim­tai mi­li­jo­nų, ku­rie ne­gau­ti iš bend­ro­jo uos­ti­nio vers­lo. Aps­kai­čiuo­ta, kad vi­sas su uos­to veik­la su­si­jęs vers­las per me­ tus vals­ty­bei at­ne­ša apie pu­sę mi­ li­jar­do li­tų pa­ja­mų. „Jo­kiu bū­du Uos­to di­rek­ci­jos ne­ ga­li­ma ver­tin­ti kaip pa­pras­tos vals­ ty­bi­nės įmo­nės, ji dir­ba mak­roe­ ko­no­mi­niu lyg­me­niu, yra stam­bus Lie­tu­vos trans­por­to maz­gas, ša­lies vers­lo ge­ne­ra­to­rius. Mū­sų dar­buo­ to­jai at­li­ko skai­čia­vi­mus ir įver­ti­no, kad į uos­tą in­ves­tuo­tų pi­ni­gų at­si­ pir­ki­mo grą­ža yra pa­ti di­džiau­sia“, – ti­ki­no A.Vait­kus. Jo nuo­mo­ne, iš vi­so klai­din­ga ver­tin­ti, esą Uos­to di­rek­ci­ja už­dir­ ba ko­kius nors pel­nus. „Mū­sų pa­ja­mos yra iš uos­to rink­lia­vų ir že­mės nuo­mos mo­kes­

čio. Gau­ti pi­ni­gai nau­do­ja­mi uos­ to eksp­loa­ta­ci­jai, jo val­dy­mo ins­ti­ tu­ci­jai – Uos­to di­rek­ci­jai iš­lai­ky­ti. Ta­čiau di­džiau­si pi­ni­gai yra in­ ves­tuo­ja­mi į uos­tą“, – pa­ste­bė­jo A.Vait­kus. Ryš­kiau­sias šuo­lis re­gio­ne

Mak­roe­ko­no­mi­ką su­vo­kian­čių eks­ per­tų ver­ti­ni­mu, Klai­pė­dos uos­ to val­dy­mo mo­de­lis, kai pa­ja­mos neap­mo­kes­ti­na­mos, o in­ves­tuo­ja­ mos į uos­to vys­ty­mą, yra pa­ts efek­ ty­viau­sias Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne. Tai iliust­ruo­ja ir pa­ts di­džiau­sias, ver­ti­nant per il­ges­nį lai­ko­tar­pį, Klai­pė­dos uos­to veik­los efek­ty­vu­ mo au­gi­mas. Vents­pi­lis per de­šimt­me­tį tryp­ čio­ja vie­to­je, Ta­li­no au­gi­mas smu­ ko, Ry­gos au­go tik to­dėl, kad tai Lat­vi­jos vals­ty­bės sos­ti­nė ir di­ džiau­sias mies­tas tarp tri­jų Bal­ti­ jos ša­lių. Tuo me­tu Klai­pė­da pa­da­ rė ryš­kų šuo­lį. „Atė­jau į di­rek­ci­ją lai­ky­da­ma­sis nuo­sta­tos, kad svar­biau­sias jos už­ da­vi­nys yra ko­ky­biš­kas uos­to inf­ rast­ruk­tū­ros plė­to­ji­mas. Nuo to

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

pri­klau­so mū­sų kon­ku­ren­cin­gu­ mas ki­tų uos­tų at­žvil­giu. Jei tik Klai­pė­dos uos­tas su­stos vys­ty­tis, jis bus pa­lik­tas re­gio­no eko­no­mi­ nės plėt­ros nuo­ša­lė­je. Ir Lie­tu­vos eko­no­mi­kai dėl to bus tik blo­giau“, – tei­gė A.Vait­kus. Pa­dir­bęs ke­lis mė­ne­sius Uos­to di­rek­ci­jo­je A.Vait­kus ti­ki­no ma­tąs daug po­zi­ty­vių po­ky­čių – pa­ge­rė­ jo inf­rast­ruk­tū­ros ob­jek­tų vys­ty­ mo rei­ka­lai, ma­žiau vė­luo­ja ran­gos dar­bai. Jau ne­tgi už­fik­suo­ta pa­vyz­ džių, kai sta­ty­bos bai­gia­mos anks­ čiau ter­mi­no. At­si­per­kan­čių uos­to ob­jek­tų vys­ty­mas – la­bai svar­bus. Tai yra eko­no­mi­kos va­rik­lis. Anot A.Vait­ kaus, ne ma­žiau svar­būs ir va­di­ na­mi so­cia­li­niai ob­jek­tai. To­kiais jis lai­ko jau mi­nė­tą ma­žų­jų lai­vų prie­plau­ką, ki­tus bend­rus su Klai­ pė­dos mies­tu su­si­ju­sius pro­jek­tus. Ypač di­de­lę nau­dą Lie­tu­vos tu­riz­ mui, ša­lies pres­ti­žui, jo nuo­mo­ne, tu­rė­tų su­teik­ti Šven­to­sios uos­to sta­ty­ba. Rea­liai ji tu­rė­tų pra­si­dė­ ti 2015-aisiais ir baig­tis apie 2019 me­tus.

10

pirmADIENIS, rugpjūčio 12, 2013

rubrika JŪRA Jū­ri­niai kel­tai

Lai­vai uos­te

Ge­le­žies rū­da

Iš Vo­kie­ti­jos Zas­ni­co į Ru­si­ jos Bal­tijs­ko ir Ust Lu­gos uos­ tus plau­kio­jęs jū­rų kel­tas „Pe­ ters­burg“ jau už­su­ka ir į Lie­po­ jos uos­tą. Kel­tas plau­kio­ja su Ru­si­jos vė­lia­va, jį ope­ruo­ja BFI. Kel­tas „Pe­ters­burg“ pri­klau­so „Scan­li­nes“. Jos da­lį val­do „Ste­ na Li­ne“. Ši kom­pa­ni­ja į Lie­po­ją vyk­do ir ki­tus rei­sus iš Vo­kie­ti­jos.

Klai­pė­dos uos­te dau­gė­ja di­ de­lių lai­vų. Jei anks­čiau į uos­ tą at­plau­kian­tis il­ges­nis nei 200 met­rų lai­vas bū­da­vo re­te­ny­bė, tai da­bar kas­dien lan­ko­si po ke­ lis to­kius lai­vus. Per mė­ne­sį at­ plau­kia apie 510 lai­vų – vi­du­ti­ niš­kai apie 16–18 kas­dien. Apie 40–50 lai­vų per mė­ne­sį bū­na il­ ges­ni nei 100 met­rų.

Įren­gus nau­jas 8–9 kran­ti­nes ir pa­pil­do­mai iš­gi­li­nus dug­ną prie jų, lie­pą Klai­pė­dos uos­te krau­ta dvi­gu­bai dau­giau nei per­nai ge­ le­žies rū­dos. Tai nau­jas ru­siš­kas kro­vi­nys, at­ke­lia­vęs į Lie­tu­vą dėl tin­ka­mos inf­rast­ruk­tū­ros. Nors bend­ra rū­dos kro­va per 7 mė­ne­ sius dar yra ma­žes­nė nei per­nai, au­gi­mo ten­den­ci­ja ryš­ki.

Ka­pi­to­ną džiu­g Kaip su­ma­nūs ir at­sa­kin­gi pa­sau­ly­je ver­ ti­na­mi Lie­tu­vos jū­ri­nin­kai vis daž­niau su­ran­da dar­bą įdo­miuo­se spe­cia­li­zuo­ tuo­se lai­vuo­se.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ener­gi­ją tau­pan­tis lai­vas

Mo­ky­mai: Klai­pė­dos uos­to loc­ma­nai pra­ktiš­kai mo­ky­sis, kaip įves­ti ir iš­ves­ti iš uos­to du­jo­ve­žius, kaip juos

švar­tuo­ti, kaip elg­tis ekst­re­ma­lio­mis są­ly­go­mis.

„Klai­pė­dos naf­tos“ nuo­tr.

Mo­ky­sis ves­ti SGD lai­vus Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Nors pa­gal pla­nus pir­ma­sis du­jo­ ve­žis į Klai­pė­dos uos­tą at­plauk­tų tik ki­tų me­tų pa­bai­go­je, uos­to loc­ ma­nai jau ren­gia­mi įves­ti į uos­tą šiuos lai­vus.

Nu­ma­ty­ta, kad šie­met lapk­ri­čio 4–30 die­no­mis vyks loc­ma­nų mo­ ky­mai, kaip įves­ti į uos­tą su­skys­ tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų (SGD) lai­vą. Mo­ky­mai vyks lai­vo tre­ni­ruok­lio til­te­ly­je.

Ekst­re­ma­lia si­tua­ ci­ja ga­li tap­ti ir SGD lai­vo va­rik­lio ar vai­ ro ge­di­mas plau­ kiant jam Klai­pė­ dos uos­te, ne­ti­kė­tos kliū­ties ka­na­le at­si­ ra­di­mas. Kas rengs tuos mo­ky­mus, kol kas neaiš­ku. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja yra pa­skel­bu­si to­kių mo­ky­mų ren­gi­mo kon­kur­są. Mo­ky­muo­se, ku­rie vyks ke­tu­ rio­se gru­pė­se, da­ly­vaus 22 Klai­pė­ dos uos­to loc­ma­nai ir 8 lai­vų eis­mo tar­ny­bos ope­ra­to­riai. Tai reiš­kia, kad su SGD lai­vų ve­ di­mu bus su­pa­žin­din­ti vi­si Klai­pė­ dos uos­to loc­ma­nai ir lai­vų eis­mo tar­ny­bos ope­ra­to­riai.

Tai bus la­bai rim­ti Klai­pė­dos uos­to loc­ma­nų mo­ky­mai. Jie kiek­ vie­nai gru­pei vyks pen­kias die­nas po 7,5 va­lan­dos kas­dien. Mo­ky­ mų me­tu tre­ni­ruok­liuo­se bus imi­ tuo­ja­mos įvai­rios ga­li­mos si­tua­ci­ jos, su­sie­tos su SGD lai­vų ve­di­mu Klai­pė­dos uos­te. Pir­miau­sia uos­to loc­ma­nai mo­ ky­sis, kaip įves­ti į uos­tą ir iš­ves­ti iš jo pa­krau­tus du­jo­mis, taip pat ba­ las­tu stan­dar­ti­nius 290 met­rų il­gio SGD lai­vus. To­kie lai­vai ga­li bū­ti dvie­jų ti­ pų – su memb­ra­ni­nė­mis ar­ba ku­ po­li­nė­mis su­skys­tin­tų­jų du­jų sau­ gyk­lo­mis. Jų val­dy­mas pa­gal ti­pus šiek tiek ski­ria­si – ga­li bū­ti ne­vie­ no­di lai­vų bū­rin­gu­mai. Dar nė­ra priim­ta ap­ri­bo­ji­mų, ko­kio­mis oro są­ly­go­mis į Klai­pė­ dos uos­tą ga­lės įplauk­ti SGD lai­ vai. Pa­si­ta­ri­muo­se yra nu­skam­bė­ ju­sios nuo­mo­nės, kad lai­vas ga­lė­tų bū­ti prii­ma­mas esant iki 10 met­rų per se­kun­dę vė­jui. Sau­gus plau­ki­ mas Klai­pė­dos uos­te pri­klau­so ir nuo vė­jo kryp­ties, sro­vių in­ten­ sy­vu­mo lai­vy­bos ka­na­le. Mo­ky­ mų tre­ni­ruok­liuo­se me­tu taip pat paaiš­kės ir op­ti­ma­liau­sios SGD lai­ vų priė­mi­mo uos­te są­ly­gos. Ki­tas niuan­sas, kad į Klai­pė­dos uos­tą plau­kiant SGD lai­vui jam pa­dės ne ma­žiau kaip pen­ki vil­ki­ kai. Mo­ky­muo­se kaip tik ir bus šli­ fuo­ja­mos sche­mos, kad SGD lai­ vo priė­mi­mo ir iš­ly­dė­ji­mo iš uos­to ope­ra­ci­jo­je da­ly­vau­ja ne ma­žiau kaip pen­ki vil­ki­kai, ku­rie bū­tų pa­ si­ren­gę ly­dė­ti SGD lai­vą, stum­ti ar trauk­ti esant rei­ka­lui.

Ki­ta mo­ky­mų ope­ra­ci­ja – SGD lai­vo švar­ta­vi­mas prie pir­so, ku­ ris bus įreng­tas ne­to­li Kiau­lės Nu­ ga­ros ir ant­ru kor­pu­su prie lai­vo – sau­gyk­los (FSRU). Nu­ma­ty­tas ir toks at­ve­jis, kad ar­tė­jant štor­mui ar ura­ga­nui nuo pir­so prie Kiau­lės Nu­ga­ros sku­biai ga­li tek­ti iš­ves­ti ne tik SGD lai­vą, bet ir FSRU įren­gi­nį. Kaip tai vyk­ tų ekst­re­ma­lio­mis są­ly­go­mis, taip pat paaiš­kės loc­ma­nams pra­ktiš­ kai tre­ni­ruo­jan­tis jū­ri­nia­me tre­ni­ ruok­ly­je. Ekst­re­ma­lia si­tua­ci­ja ga­li tap­ti ir SGD lai­vo va­rik­lio ar vai­ro ge­di­mas plau­kiant jam Klai­pė­dos uos­te, ne­ ti­kė­tos kliū­ties ka­na­le at­si­ra­di­mas. Bus ana­li­zuo­ja­ma sche­ma, kaip ir ko­kią pa­gal­bą to­kiais at­ve­jais ga­li su­teik­ti vil­ki­kai. Maž­daug 11 ki­lo­met­rų at­stu­mą iš šiau­ri­nės į pie­ti­nę uos­to da­lį ar­ ba at­virkš­čiai SGD lai­vas plauks dau­giau nei va­lan­dą. Pre­li­mi­na­ riais duo­me­ni­mis, jo­kie ki­ti lai­vai uos­te tuo me­tu ne­ga­lės plau­kio­ti, bet kaip tai bus rea­liai atei­ty­je, pri­ klau­sys nuo uos­to ka­pi­to­no spren­ di­mo. Loc­ma­nų mo­ky­mai tre­ni­ruok­ liuo­se taip pat pa­dės ap­si­spręs­ ti dėl lai­vy­bos są­ly­gų ir ap­lin­kos uos­te plau­kiant SGD lai­vui. Po šių mo­ky­mų Klai­pė­dos uos­te vei­kiau­ siai bus pa­reng­tas at­ski­ras do­ku­ men­tas, reg­la­men­tuo­jan­tis SGD lai­vo įve­di­mo į uos­tą, švar­ta­vi­mo SGD ter­mi­na­le ir iš­ve­di­mo są­ly­gas, taip pat SGD ter­mi­na­lo jū­ri­nės da­ lies sau­gios lai­vy­bos są­ly­gos esant ekst­re­ma­lioms si­tua­ci­joms.

Spe­cia­liai „Jū­rai“ iš Bra­zi­li­jos pa­ ra­šė klai­pė­die­tis jū­rų ka­pi­to­nas Vik­to­ras Po­zon­ke­vi­čius. Jis bu­ vo iš­rink­tas kan­di­da­tu tap­ti „Me­ tų jū­ri­nin­ku“, ku­rį ren­ka dien­raš­ čio „Klai­pė­da“ skai­ty­to­jai. V.Po­zon­ke­vi­čius yra lai­vo „Vec­ tis Fal­con“, ku­ris plau­kio­ja su Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos vė­lia­va, ka­pi­ to­nas. Lai­vas pri­klau­so šios ša­lies kom­pa­ni­jai „Ca­risb­roo­ke Ship­ ping“. Tai yra be­veik nau­jas, 2012

Lai­vo ka­pi­to­nas til­ te­ly­je ga­li nuo­lat ste­ bė­ti de­ga­lų są­nau­ das ir, kei­čian­tis vė­jo kryp­tims bei jo stip­ ru­mui, rink­tis pa­lan­ kiau­sią są­nau­dų re­ ži­mą. me­tais sta­ty­tas spe­cia­li­zuo­tas lai­ vas, skir­tas ga­ben­ti sun­kias­vo­rius ne­stan­dar­ti­nius kro­vi­nius. „No­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į šio lai­vo prie­kio di­zai­ną, ang­liš­kai va­ di­na­mą „Groot cross-bow“. Lai­ vo prie­kis su­konst­ruo­tas taip, kad

kirs­tų ban­gas blo­go­mis oro są­ly­go­mis. Aud­ros iki 8 ba­ lų me­tu kirs­da­mas prie­šin­ gas ban­gas lai­vas ne­daug pra­ran­da grei­čio, de­ga­ lų są­nau­dos be­veik ne­pa­di­ dė­ja, fak­tiš­kai nė­ra sle­ min­go (hid­ro­di­na­mi­nių prie­šin­gų ban­gų smū­ gių į lai­vo kor­pu­są). Dėl to­kio lai­vo prie­ kio ja­me su­mon­tuo­ tas pa­grin­di­nis še­ šių ci­lind­rų MAK va­rik­lis yra tik 2 400 ki­lo­va­tų ga­ lios. Jis ma­ži­na są­n au­d as, ku­ rios yra iki 10 to­ nų sun­kaus ku­ro per pa­rą. Dirb­da­ mas tau­piu re­ži­mu, 6190 „gros­to­na­žo“ (GT) lai­vas iš­ vys­to iki 12 maz­gų grei­tį“, – ra­šė V.Po­zon­ke­vi­čius. Anot jo, Vo­kie­ti­jos re­gist­ras (Ger­ma­nis­her Lloyd) šiam lai­vui iš­da­vė Ener­gi­jos tau­pu­mo in­dek­so ser­ti­fi­ka­tą (Ener­gy Ef ­fi­cien­cy In­dex De­sign Cer­ti­fi­ca­te). „Vec­tis Fal­con“ na­vi­ga­ci­nia­me til­te­ly­je yra įreng­ta de­ga­lų są­nau­dų ste­bė­ji­mo (mo­ni­ to­rin­go) sis­te­ma. Lai­vo ka­pi­to­nas til­te­ly­je ga­li nuo­lat ste­bė­ti de­ga­lų są­nau­das ir, kei­čian­tis vė­jo kryp­ tims ir jo stip­ru­mui, rink­tis pa­lan­ kiau­sią są­nau­dų, skai­čiuo­jant vie­ nai jūr­my­lei, re­ži­mą.

Kro­vi­nys: vė­jo jė­gai­nių men­čių pa­kro­vi­mo ope­ra­ci­ja San­tos uos­te (Bra­zi­li­ja)

11

pirmADIENIS, rugpjūčio 12, 2013

JŪRA Sta­to­mas bar­kas

Kon­tei­ne­riai – varg­šams

Dir­ba pel­nin­gai

Bu­ri­nių lai­vų sta­ty­ba dar neiš­ny­ ko. Pe­ru ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų už­ sa­ky­mu pra­dė­tas sta­ty­ti mo­ko­ ma­sis bur­lai­vis „La Union“. 113,5 met­ro il­gio ke­turs­tie­bis bar­kas bus vie­nas di­džiau­sių pa­sau­ly­je. Jo sta­ty­ba kai­nuos per 50 mln. JAV do­le­rių. Lai­vas, ku­rio įgu­lą su­da­rys 257 na­riai, bus pa­sta­ty­ tas iki 2015 me­tų.

Ka­na­dos Van­ku­ve­rio sa­vi­val­ da ra­do pi­gų bū­dą, kaip ap­gy­ ven­din­ti aso­cia­lius as­me­nis. Iš jū­ri­nių kon­tei­ne­rių sta­to­mi tri­ jų aukš­tų na­mai, kur rug­sė­jį bus ap­gy­ven­din­tos be­na­mės mo­te­ rys. Įreng­ti bu­tą kon­tei­ne­ry­je su ap­šil­tin­ta ap­dai­la kai­nuo­ja 82 tūkst. do­le­rių. Įp­ras­tos sta­ty­bos kai­na su­da­ro 220 tūkst. do­le­rių.

Ne­pai­sant šie­met 6 pro­c. su­ ma­žė­ju­sios kro­vos, Ta­li­no uos­ tas per pus­me­tį dir­bo pel­nin­gai. Jo apy­var­ta su­da­rė 55 mln. eu­rų, pel­nas – 17,4 mln. eu­rų. Pus­me­ čio pel­nas bu­vo treč­da­liu di­des­ nis nei per­nai. Tai lė­mė pra­dė­ta nau­jo lo­gis­ti­kos par­ko veik­la Mu­ gos uos­te, Ta­li­ne 4 pro­c. pa­di­dė­ jęs ke­lei­vių skai­čius.

­gi­na iš­skir­ti­nis lai­vas Kom­pen­suo­ja že­mės

).

ūkio pro­duk­tai Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Iš ry­ti­nės Bal­ti­jos uos­tų vie­nin­te­ lė Klai­pė­da per sep­ty­nis mė­ne­sius dar iš­lai­kė tei­gia­mą kro­vos ly­gį.

Nau­jo­vė: ypa­tin­gu ma­nev­rin­gu­mu pa­si­žy­min­tis lai­vas „Vec­tis Fal­con“.

Ir eu­ro­pie­čiai, ir fi­li­pi­nie­čiai

Kom­pa­ni­ja „Ca­risb­roo­ke Ship­ ping“ (www.ca­risb­roo­kes­hip­ping. net) val­do 71 lai­vą nuo 5 tūkst. iki 19, 5 tūkst. to­nų ded­vei­to. Tos kla­ sės lai­vų kom­pa­ni­ja tu­ri 8. Vi­si jie yra va­di­na­mo­sios ža­lio­sios kla­sės – ap­lin­kai pa­lan­kūs lai­vai. „Vec­tis Fal­con“ V.Po­zon­ke­vi­ čius dir­ba du mė­ne­sius. Lai­ve yra 14 įgu­los na­rių. Vi­si ei­li­niai jū­rei­ viai – fi­li­pi­nie­čiai, va­do­vau­jan­tys jū­ri­nin­kai – eu­ro­pie­čiai. Vy­riau­ sia­sis me­cha­ni­kas – iš Kroa­ti­jos,

Vik­to­ro Po­zon­ke­vi­čiaus nuo­tr.

vy­riau­sia­sis ka­pi­to­no pa­dė­jė­jas – iš Ru­si­jos, ant­ra­sis ka­pi­to­no pa­dė­jė­jas ir ant­ra­sis me­cha­ni­ kas – iš Ru­mu­ni­jos. Anot V.Po­ zon­ke­vi­čiaus, lai­vy­bos kom­pa­ni­ ja ski­ria di­de­lį dė­me­sį sa­vo kad­rų ruo­ši­mui. Vi­suo­se lai­vuo­se yra pra­kti­kan­tų, lai­ve „Vec­tis Fal­con“ – du de­nio ir vie­nas ma­ši­nų sky­ riaus pra­kti­kan­tas. Į kom­pa­ni­jos lai­vus at­lik­ti pra­kti­ką prii­ma­mi ir jū­rų ka­de­tai nuo 16 me­tų. V.Po­zon­ke­vi­čius gir­dė­jo, kad „Ca­ risb­roo­ke Ship­ping“ kom­pa­ni­jos lai­

Ka­pi­to­nas: V.Po­zon­ke­vi­čius lai­

vo „Vec­tis Fal­con“ ka­pi­to­no til­ te­ly­je.

vuo­se dir­ba ir dau­giau Lie­tu­vos pi­ lie­čių, ta­čiau pa­ts jų ne­su­ti­ko. Su­dė­tin­gos kro­vos ope­ra­ci­jos

Įgu­la: „Vec­tis Fal­con“ ko­man­do­je – įvai­rių tau­ty­bių jū­ri­nin­kai.

Bra­zi­li­jos San­tos uos­te pa­si­kro­ vęs vė­jo jė­gai­nių men­čių šiuo me­ tu „Vec­tis Fal­con“ plau­kia į Ru­mu­ ni­jos Mi­dia uos­tą. Ja­me bus rugp­jū­čio pa­bai­go­je. Rei­sas, įskai­tant de­ga­lų pa­pil­dy­ mą Ka­na­rų sa­lų Las Pal­mo uos­te, trun­ka 25 pa­ras. Pir­mą kar­tą to­kio ti­po lai­ vais plau­kian­tis V.Po­zon­ke­vi­čius džiau­gė­si jo ma­nev­rin­gu­mu ir ga­ li­my­bė­mis. Lai­vas tu­ri du po 80 to­nų ke­lia­ mo­sios ga­lios kra­nus (kel­tu­vus), to­dėl uos­tuo­se ga­li pa­ts pa­si­krau­ ti ar iš­krau­ti kro­vi­nius. Anot V.Po­ zon­ke­vi­čiaus, kro­vos ope­ra­ci­jos yra su­dė­tin­gos, kro­vi­nio tvir­ti­ni­mo pro­ce­sas la­bai at­sa­kin­gas, kro­vi­ nys – bran­gus. Iš Bra­zi­li­jos į Eu­ro­ pą „Vec­tis Fal­con“ ga­be­na 30 vė­ jo jė­gai­nių men­čių – po 15 triu­me ir ant de­nio.

Nors lie­pą Klai­pė­dos uos­to kro­va bu­vo 365 tūkst. to­nų, ar­ba 12 pro­c. ma­žes­nė nei per­nai, o kar­tu su Bū­ tin­gės naf­tos ter­mi­na­lu – 371 tūkst. to­nų, ar­ba 9,4 pro­c. ma­žes­nė, tiek Klai­pė­dos uos­tas vie­nas, tiek kar­tu su Bū­tin­gės naf­tos ter­mi­na­lu iš­lai­ kė tei­gia­mas kro­vos ten­den­ci­jas. Per 7 mė­ne­sius Klai­pė­dos uos­ tas kro­vė 25 tūkst. to­nų dau­giau nei per­nai, ar­ba 0,1 pro­c., o kar­tu su Bū­tin­gės naf­tos ter­mi­na­lu – 1 mln. to­nų, ar­ba 4,2 pro­c. dau­giau nei per­nai. Di­džiau­sias šių me­tų kro­vos kri­ti­mas Klai­pė­dos uos­te fik­suo­ tas ge­gu­žę. Da­bar kro­va jau pa­ma­ žu di­dė­ja, nors nuo praė­ju­sių me­tų at­si­li­ki­mas žymus. Per­nai per mė­ ne­sį bū­da­vo krau­na­ma per 3 mln. to­nų, šie­met pa­sta­ruo­sius tris mė­ ne­sius – kiek dau­giau nei 2,6 mln. to­nų. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos rin­ko­da­ros ir ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rius Ar­tū­ras Drun­ gi­las tei­gė, kad kro­vos su­ma­žė­ji­mą lė­mė ob­jek­ty­vios prie­žas­tys – pa­ sau­lio rin­ko­se ge­ro­kai kri­to bal­ta­ ru­siš­kų trą­šų pa­klau­sa. Uos­te ge­ ro­kai ma­žiau – net 535 tūkst. to­nų – krau­ta na­tū­ra­lių ir che­mi­jos trą­ šų. Per­nai trą­šos per 7 mė­ne­sius bu­vo pa­grin­di­nis Klai­pė­dos uos­to, įskai­tant ir Bū­tin­gę, kro­vi­nys. Jos su­da­rė 4,85 mln. to­nų. Po jų se­kė naf­tos pro­duk­tai (4,77 mln. to­nų), Bū­tin­gės ter­mi­na­lo naf­ta (4,31 mln. to­nų). Šie­met dau­giau­siai krau­ta ža­lios naf­tos Bū­tin­gė­je (5,29 mln. to­nų), naf­tos pro­duk­tų Klai­pė­do­je (4,84 mln. to­nų), o trą­šos jau nu­si­ ri­to į tre­čią vie­tą (4,31 mln. to­nų). „Ga­li bū­ti, kad dėl rim­tų po­ky­ čių trą­šų rin­ko­je jų kro­va grei­taibus

tokia, kaip ir anksčiau. Jau šį mė­ ne­sį tu­rė­tų vyk­ti de­ry­bos su Ki­ni­ jos trą­šų var­to­to­jais. Ti­ki­ma­si, kad trą­šų kai­nos pa­sau­li­nė­je rin­ko­ je su­ma­žės. Po­ky­čiai tu­rė­tų pra­si­ dė­ti jau rug­sė­jo mė­ne­sį“, – vy­lė­si A.Drun­gi­las. Trą­šų kro­vos kri­ti­mas yra ne­ prog­no­zuo­tas da­ly­kas. Prieš pen­kis mė­ne­sius Klai­pė­dos uos­te lan­kę­sis Bal­ta­ru­si­jos prem­je­ras Mi­chai­las Mias­ni­ko­vi­čius op­ti­mis­tiš­kai kal­ bė­jo apie šios ša­lies kro­vi­nių srau­ tų di­dė­ji­mą per Klai­pė­dos uos­ tą. Jis tei­gė, kad ti­ki­ma­si ir trą­šų kro­vos au­gi­mo, nes „Be­la­rus­ka­lij“ įsi­gi­jo 30 pro­c. trą­šų kro­va Klai­ pė­dos uos­te be­si­spe­cia­li­zuo­jan­ čios bend­ro­vės Bi­rių kro­vi­nių ter­ mi­na­lo ak­ci­jų. Nie­kas ne­ga­li ži­no­ti, ko­kie po­ky­ čiai vyks re­ce­si­jos dar vis ka­muo­ja­ mo­je pa­sau­li­nė­je rin­ko­je. Tei­gia­mas po­ky­tis yra tas, kad Klai­pė­dos uos­ te di­dė­jo že­mės ūkio pro­duk­tų eks­ por­tas. Šie­met jis di­des­nis net 595 tūkst. to­nų, ar­ba 81 pro­c. Že­mės ūkio pro­duk­tai šie­met uos­te su­da­rė 1,33 mln. to­nų ir pir­mą kar­tą ap­len­kė to­ kį kro­vi­nių seg­men­tą, kaip nau­din­ gų iš­ka­se­nų ir sta­ty­bi­nių me­džia­gų kro­va. Ne kon­tei­ne­riai, kaip pla­nuo­ ta anks­čiau, o že­mės ūkio pro­duk­tai Klai­pė­dos uos­te ta­po HUB-u (kro­vi­ nių skirs­ty­mo cent­ru). Vis pri­si­me­na­ma, kaip bir­že­ lį Klai­pė­dos uos­te prie nau­jo­jo lai­ vų kro­vos bend­ro­vės „Be­ga“ pir­so lan­kė­si di­de­lis „Pa­na­max“ lai­vas „Me­di Ko­be“, iš ku­rio kro­vi­niai bu­vo per­krau­ti į ma­žes­nius lai­vus ir iš­pluk­dy­ti į ki­tus Bal­ti­jos ša­lių uos­tus. Tai vi­siš­kai nau­jo ti­po kro­ va Klai­pė­dos uos­te. Jei ki­tais me­tais, kaip pla­nuo­ta, pra­dės veik­ti ir kon­tei­ne­rių pa­ skirs­ty­mo cent­ras, jis, kaip pro­ gno­za­vo Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ar­vy­das Vait­kus, Klai­ pė­dos uos­to kro­vą kils­te­lės į nau­ ją lyg­me­nį.

Ly­gis: iš lai­vo „Me­di Ko­be“ į ma­žes­nius lai­vus krau­na­mi že­mės ūkio

pro­duk­tai su­tei­kė Klai­pė­dos uos­tui že­mės ūkio pro­duk­tų pa­skirs­ty­ mo cent­ro var­dą. Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

12

pirmADIENIS, rugpjūčio 12, 2013

JŪRA

Sankt Pe­ter­bur­go ap­žval­ga – iš „kab­rio­le­tų“ Nuo rugp­jū­čio 1 die­nos dau­gy­bė­je Ru­si­ jos jū­rų sos­ti­nės ka­na­lų pra­dė­jo plau­ kio­ti va­ka­rie­tiš­ko ti­po ap­žval­gos lai­vai. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

„Pal­my­ra-2“ pa­ga­min­ti Ru­si­jo­ je, La­do­gos trans­por­to ga­myk­lo­ je pa­gal olan­dų pro­jek­tą. Apie 100 žmo­nių ga­lin­tys tal­pin­ti že­mi lai­vai spe­cia­liai su­konst­ruo­ti at­si­žvel­ gus į Sankt Pe­ter­bur­go til­tų ypa­ tu­mus. Jie ga­li pa­lįs­ti po vi­sais til­ tais ir pra­plauk­ti dau­gu­ma ka­na­lų. Nau­jie­ji lai­vai, ku­rie dėl slan­kio­ jan­čio skaid­raus sto­go jau pa­va­din­ti van­dens kab­rio­le­tais, ne­se­niai pri­ sta­ty­ti Sankt Pe­ter­bur­ge vy­ku­sio­je ma­žų­jų lai­vų pa­ro­do­je. Sankt Pe­ter­bur­go mies­to ad­mi­ nist­ra­ci­ja sie­kia, kad ka­na­lais plau­ kio­tų ma­žiau­siai pen­ki „kab­rio­le­ tai“ ir jie su­da­ry­tų pla­tų ka­na­lus ap­rė­pian­tį tink­lą. Įsi­gi­jęs bi­lie­tą, ku­ris ga­lio­tų 48 va­lan­das, tu­ris­tas

ga­lė­tų nau­do­tis vi­sais pen­kiais ap­ žval­gi­niais lai­vais bet ka­da įlip­da­ mas ar iš­lip­da­mas iš jų. Kol kas nu­ma­ty­ti pen­ki stab­te­lė­ ji­mai – prie Va­ri­nio rai­te­lio, Va­sa­ ros so­do, Anič­ki­no til­to, krei­se­rio „Au­ro­ra“ ir Pet­ro­pav­lovs­ko tvir­to­ vės. 2014 me­tais jau bū­tų 14 to­kių stab­te­lė­ji­mų. To­kia ka­na­lų ap­žval­ gos sis­te­ma Sankt Pe­ter­bur­ge die­ gia­ma pa­gal tu­ris­ti­nį pro­jek­tą „Ci­ ty Tour. Ca­nal Crui­se“. Pa­na­šios ka­na­lų ap­žval­gos sis­te­mos vei­kia Ams­ter­da­me, Stok­hol­me, Niu­ jor­ke. Kol kas to­kio tink­lo nė­ra – pa­ si­plau­kio­ji­mas van­dens „kab­rio­le­tu“ kai­nuo­ja 300 rub­lių – per 20 li­tų. Nau­juo­sius ap­žval­gos lai­vus Sankt Pe­ter­bur­ge die­gia van­dens tu­riz­mą ir eks­kur­si­jas dau­giau nei 10 me­tų pri­sta­tan­ti kom­pa­ni­ ja „Ast­ra Ma­rin“.

Pa­sie­ki­mas: Sankt Pe­ter­bur­ge pri­sta­ty­tas olan­diš­kas ka­na­lų ap­žval­gos lai­vas.

„Ci­ty Ca­nal.ru“ nuo­tr.

Bai­gia sta­ty­ti vieš­bu­tį ant van­dens Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Dar šiais me­tais Ma­lai­zi­jo­je bus baig­ tas sta­ty­ti vieš­bu­tis ant van­dens, ku­ ris dar va­di­na­mas ir jach­ta.

Lai­kas: vie­no­kia nak­tis jū­ro­je, kai švie­čia mė­nu­lio pil­na­tis, ki­to­kia, kai

vi­sai jo nė­ra.

Švie­sos jū­rų ke­liuo­se Ve­nan­tas But­kus An­ti­kos lai­kų jū­ri­nin­kai, iš­plauk­ da­mi į ne­ži­no­mus to­lius, ga­lė­jo lauk­ti vi­so­kių bė­dų, ta­čiau ma­žiau­ siai – nak­tį su­si­dur­ti su ki­tu lai­vu. Vis dėl­to su­te­mus ka­pi­to­nai įsa­ky­ da­vo lai­ve iš­ka­bin­ti ži­bin­tus.

Už­deg­tas ži­bin­tas nuo se­no ap­sau­ go­da­vo lai­vus nuo at­si­tik­ti­nio su­ si­dū­ri­mo nak­ties me­tu. Ta­čiau vis la­biau in­ten­sy­vė­jant lai­vy­bai jū­ro­ se, o ypač at­si­ra­dus gar­lai­viams, to ne­beuž­te­ko. Nau­jai­siais lai­kais vie­ na svar­biau­sių ne­lai­mių prie­žas­ti­mi ta­po lai­vų su­si­dū­ri­mai jū­rų ke­liuo­se nak­tį. Bet tik XIX a. vi­du­ry­je pra­dė­ta

Sig­na­li­niai lai­vų ži­ bin­tai pirmiausia įtei­ sin­ti ang­lų, o vė­liau ir ki­tų ša­lių lai­vuo­se.

kur­ti vie­nin­gas ir vi­siems pri­va­lo­mas tai­syk­les, nu­sa­kan­čias, ko­kios tu­rė­tų bū­ti lai­vų na­vi­ga­ci­nės švie­sos. 1838 me­tais JAV bu­vo priim­tas tei­sės ak­tas, rei­ka­lau­jan­tis, kad lai­ vai, plau­kian­tys tarp sau­lė­ly­džio ir sau­lė­te­kio, tu­rė­tų vie­ną ar dau­giau sig­na­li­nių švie­sų. Jų spal­va, vie­

ta lai­ve ir in­ten­sy­vu­mas ta­da dar ne­bu­vo nu­sta­ty­tas. Tai kiek vė­liau pa­da­rė bri­tai. Ad­mi­ra­li­te­tas 1847 me­tais pa­skel­bė cir­ku­lia­rą apie ke­ tu­rias švie­sas, ku­rias tam­siu pa­ros me­tu pri­va­lė­jo tu­rė­ti ke­lei­vi­niai ir pa­što gar­lai­viai. Tai bu­vo ski­ria­ mo­sios švie­sos – ža­lia žy­mėjo de­ ši­nį bor­tą, rau­do­na – kai­rį­jį, o bal­ta švie­sa – stie­be. Bor­ti­nius ži­bin­tus den­gė už­tam­si­nan­tys sky­dai, lei­ džian­tys sklis­ti švie­sai tik tam tik­ ru kam­pu. Taip buvo galima nu­sta­ ty­ti, ku­ria link­me plau­kia su­tik­tas lai­vas. Tai­gi da­bar lai­vai ga­lė­jo sau­ giai pra­si­lenk­ti ir pa­čią tam­siau­sią nak­tį. Net­ru­kus sig­na­li­niai lai­vų ži­bin­tai bu­vo įtei­sin­ti vi­suo­se ang­ lų, o vė­liau ir ki­tų ša­lių lai­vuo­se. Nuo to lai­ko jū­rų lai­vy­bo­je įvy­ ko di­de­lių per­mai­nų. Lė­taei­gius jū­ rų gar­lai­vius pa­kei­tė grei­ti ke­lei­vi­ niai lai­ne­riai, gi­gan­tiš­ki tank­lai­viai ir kon­tei­ne­rių ga­ben­to­jai, ga­lin­ gi ato­mi­niai led­lau­žiai ir dau­ge­lis spe­cia­lios pa­skir­ties lai­vų. Ta­čiau pa­grin­di­niai lai­vo ži­bin­tai vei­kia be­veik taip pat, kaip tai bu­ vo įtei­sin­ta dau­giau nei prieš 160 me­tų. Tie­sa, sie­kiant iš­veng­ti lai­ vų su­si­dū­ri­mų jū­ro­je, tarp­tau­ti­ niais su­si­ta­ri­mais bu­vo įves­ti pa­ pil­do­mi na­vi­ga­ci­niai ži­bin­tai, ku­rie lei­džia nu­sta­ty­ti lai­vo ti­pą, jo veik­ los po­bū­dį – sto­vi nu­lei­dęs in­ka­rą, trau­kia tra­lą ir t.t.

Pen­kių žvaigž­du­čių vieš­bu­tisjach­ta sto­vės Gib­ral­ta­re tarp ki­tų pra­mo­gi­nių lai­ve­lių, at­plau­kian­čių iš vi­so pa­sau­lio. Vieš­bu­tis ant van­ dens la­biau pa­na­šus į krui­zi­nį lai­ vą nei į jach­tą. Skir­tu­mas tik tas, kad vieš­bu­tis yra skir­tas ne plau­kio­ti, o priim­ ti, tu­ris­tus, kad jie iš sa­vo kam­ ba­rių ga­lė­tų ža­vė­tis gra­žiu Gib­ ral­ta­ro „Ocean Vil­la­ge Ma­ri­na“ vaiz­de­liu. Pas­ta­ty­ti di­džiu­lį 142 met­rų il­ gio vieš­bu­tį-jach­tą už­sa­kė kom­pa­ ni­ja „Sun Born“. Toks sta­ti­nys jai kai­nuos 130 mln. sva­rų ster­lin­gų. Vieš­bu­ty­je bus 190 kam­ba­rių. Gy­ ven­ti pa­rą juo­se kai­nuos nuo 200 iki 2 tūkst. JAV do­le­rių. Dar ne­ pra­dė­jęs veik­ti vieš­bu­tis ant van­

Pas­kir­tis: nau­jo di­zai­no vieš­bu­tis-jach­ta.

dens pre­ten­duo­ja tap­ti pra­ban­ giau­siu Vi­dur­že­mio jū­ros re­gio­no vieš­bu­čiu. Vieš­bu­čių ant van­dens sta­ty­ba dar tik žen­gia pir­muo­sius žings­ nius. Nie­kas ne­si­ryž­da­vo sta­ty­ ti to­kių vieš­bu­čių, nes jų sta­ty­ba ir eksp­loa­ta­ci­ja yra žy­miai bran­ges­ nė nei įpras­ti­nių sta­ti­nių ša­lia van­ dens.

„Ko­rab­ley.net“ nuo­tr.

Nau­jo ti­po vieš­bu­čių pri­va­lu­mas ir tai, kad jie ga­lės plauk­ti iš vie­nos vie­tos į ki­tą. Ti­ki­ma­si, kad nau­ jo ti­po vieš­bu­čiai ant van­dens bus nau­do­ja­mi įvai­riuo­se pa­sau­li­niuo­ se fo­ru­muo­se, olim­pi­nė­se žai­dy­ nė­se, pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­ tuo­se. Jie tu­rė­tų pa­keis­ti spe­cia­liai to­kioms var­žy­boms frak­tuo­ja­mus krui­zi­nius lai­vus.

Vie­ta: vieš­bu­tis ant van­dens sto­vės Gib­ral­ta­ro „Ocean Vil­la­ge Ma­ri­na“ prie­plau­ko­je ša­lia pra­ban­gių jach­tų.

13

pirmAdienis, rugpjūčio 12, 2013

sportas

Autsaideriui – skambus antausis Trečiasis Klaipėdos „Atlanto“ ir Tauragės „Tauro“ susitikimas Lietuvos futbolo A lygos čempionate vienai iš komandų buvo lengviausias, kitai – blyškiausias. Išvykoje žaidę uostamiesčio futbolininkai savo pranašumą įrodė penkiais „sausais“ įvarčiais – 5:0.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pirmojo rato rungtynėse klaipėdiečiai išvargo tris taškus, laimėję vos 1:0. Ankstyvą pavasarį vykusiose varžybose mūsų vienuolikei šeimininkai ne kartą pavojingai grasė. Antroji akistata, kai „Atlantas“ pirmą sykį sezone žaidė ne Gargžduose, o Klaipėdoje, baigėsi Konstantino Sarsanijos auklėtinių pergale 4:0. Šiose varžybose atkakliai kovoję autsaideriai galėjo sugadinti klaipėdiečiams šventę, jei esant rezultatui 0:0 būtų realizavę turėtas progas. Trečiosiose rungtynėse intrigos neliko jau po pusvalandžio. 9-ąją min. gražiu baudos smūgiu į viršutinę vartų dalį kamuolį pasiuntė Marius Papšys. Po trijų minučių rezultatą padvigubino Evaldas Razulis, gražiu galvos smūgiu nuginklavęs „Tauro“ vartų sargą. Netrukus puolėjas uždirbo 11 m baudinį, kurį pats realizavo – 3:0. 32-ąją min. E.Razulis trečią sykį patikrino vartų tinklo tvirtumą, tačiau teisėjas įžvelgė nuošalę. Po pertraukos – 50-ąją min. „Tauro“ gynėjas savo baudos aikštelėje kamuolį sustabdė ranka. Dar kartą vartininkui vilčių atmušti kamuolį nepaliko rezultatyviausio A lygos žaidėjo titulą susigrąžinęs, tačiau po paros vėl jį praradęs E.Razulis. 75-ąją min. rezultatą galėjo padidinti nuo 62-osios min.

aikštėje pasirodęs Andrius Bartkus, tačiau patyręs futbolininkas iš 6 metrų pasiuntė kamuolį virš vartų. Tašką rungtynėse padėjo „Atlanto“ naujokas Donatas Nakrošius, debiutavęs uostamiesčio ekipoje. 83-iąją min. gynėjas kone įgrūdo kamuolį į šeimininkų vartus – 5:0. „Pamačius veją, juokai išgaravo. Manau, kad ant tokios žolės negali vykti čempionato rungtynės“,– Tauragės stadionui kritikos negailėjo „Atlanto“ vyriausiasis treneris K.Sarsanija. Paprašytas įvertinti varžybas, specialistas sakė, kad liepė žaidėjams nusiteikti kovai nuo pirmųjų minučių. „Futbolininkai išgirdo mano žodžius, – sakė treneris. – Tik kai rezultatas buvo 2:0, 3:0, vienas ar kitas žaidėjas leido sau atsipalaiduoti.“ Šeštadienį kiek netikėtai baigėsi susitikimas Panevėžyje. Čempiono titulą ginantis „Ekranas“ namuose 1:3 (1:1) pralaimėjo Marijampolės „Sūduvos“ vienuolikei. Du įvarčius į šeimininkų vartus įmušė Nerijus Valskis. Jis su 15 įvarčių tapo rezultatyviausiu pirmenybių žaidėju. E.Razulis taikliai smūgiavo 14 kartų. Pakruojyje, pliaupiant lietui, „Kruoja“ 1:0 įveikė turnyrinės rikiuotės kaimynę Gargždų „Bangą“ ir nuo jos atitolo 9 taškais. Vakar Alytuje vyko paskutinioji turo kova tarp „Dainavos“ ir Vilniaus „Žalgirio“.

Česlovas Kavarza Dar prieš kelionę į pasaulio jaunių (iki 18 metų) irklavimo čempionatą klaipėdiečius irkluotojus persekiojančios nelaimės neapleido jų ir varžybų vietoje Trakuose.

Taikliakojis: E.Razulis po rungtynių Tauragėje savo įvarčių skaičių pa-

didino iki 14-os.

Rungtynių statistika Tauragės „Tauras“ – Klaipėdos „Atlantas“ – 0:5 (0:3). M.Papšys (9 min.), E.Razulis (12, 26 ir 51 – iš 11 m), D.Nakrošius (83). „Atlantas“: M.Galdikas, M.Beneta, M.Kazlauskas, K.Gnedojus, A.Jokšas (nuo 62 min. D.Nakrošius), D.Navikas (nuo 62 min. A.Bartkus), G.Žukauskas, D.Kazlauskas, M.Papšys, T.Eliošius, E.Razulis (nuo 70 min. A.Urbšys). „Kruoja“ – „Banga“ 1:0 (1:0). N.Mačiulis (18). „Ekranas“ – „Sūduva“ 1:3 (1:1). G.Tomkevičius (13); N.Valskis (37, 57), M.Šoblinskas (88).

„Atlanto“ futbolo klubo nuotr.

Komandų rikiuotė Vieta Komanda

Rungt. Taškai

1.Vilniaus „Žalgiris“

19

50

2.Klaipėdos „Atlantas“

20

44

3.Panevėžio „Ekranas“

20

41

4.Marijampolės „Sūduva“

20

34

5.Pakruojo „Kruoja“

20

32

6.Gargždų „Banga“

21

23

7.Šiaulių „Šiauliai“

20

17

8.Alytaus „Dainava“

20

12

9.Tauragės „Tauras“

20

4

L.Grinčikaitė liko 28-a Česlovas Kavarza Didelių vilčių pasaulio lengvosios atletikos čempionate nepuoselėjusi klaipėdietė Lina Grinčikaitė pasirodymą baigė po pirmojo etapo.

Nepervargo: L.Grinčikaitė Maskvoje bėgo vos kartą.

Alfredo Pliadžio nuotr.

Irkluotojai – dvylikti

26-erių klaipėdietė, 100 m nubėgusi per 11,48 sek., savo grupėje tarp aštuonių dalyvių liko penkta, o bendroje įskaitoje tarp 45 sprinterių užėmė kuklią 28-ą vietą. Nepatekusi į pusfinalį Edmundo Norvilo auklėtinė užnugary paliko tik Virginijos salų, Nauru Respublikos ir Prancūzijos Polinezijos sportininkes. Greičiausiai pirmame etape bėgo amerikietė English Gardner (10,94 sek.), Jamaikos bėgikė Kerron Stewart (11,02 sek.) ir Blessing Okagbare (11,03 sek.) iš Nigerijos. Londono olimpinių žaidynių

čempionė Shelly-Ann Fraser-Pryce (11,15 sek.) iš Jamaikos kvalifikacinėse varžybose buvo septinta, o pasaulio čempionės titulą ginanti amerikietė Carmelita Jeter (11,24 sek.) – keturiolikta. „Linai šį sezoną svarbiausia buvo universiada, kurioje ji turėjo tapti prizininke. Bėgikė, laimėjusi sidabro medalį, užduotį įvykdė. O į Maskvą skrendame dėl to, kad ten skaniai maitins“, – prieš kelionę į Rusiją juokavo greičiausios Lietuvos moters treneris. Pernai Europos čempionate iškovojusi bronzą L.Grinčikaitė, šįmet greičiausiai distanciją įveikė per 11,31 sek. Nuo mažens sprinterę ugdantis E.Norvilas atviravo, kad sportininkė su aktyvia karjera žada atsisveikinti 2016-aisiais, po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių.

Likus kelioms dienoms į pirmenybių, Jurgiui Jurgilevičiui ant kojos užkrito nelengvas šaldiklis, o prieš pusfinalio etapą sunegalavo komandos yrininkas Rokas Gedrimas. „R.Gedrimui prieš varžybas pakilo temperatūra iki 39 laipsnių. Tikriausiai užpuolė kažkoks virusas. Komandos siela, lyg orkestre dirigento funkcijas atliekantis yrininkas rado tvirtybės padėti draugams, tačiau iš karto po finišo buvo išvežtas į Santariškių klinikas“, – pasakojo treneris Liudvikas Mileška. Nenuostabu, kad pusfinalyje uostamiesčio aštuonvietei – R.Gedrimui, J.Jurgilevičiui, Jonui Mockevičiui, Tautvydui Vaitkūnui, Mantui Muliuoliui, Sauliui Iloniui, Gediminui Girdvainiui, Mantui Malakauskui ir Dovydui Donskiui (vairininkas) nepavyko aplenkti nė vienos valties. Užėmę šeštą vietą, vakar klaipėdiečiai (R.Gedrimą pakeitė vilnietis Petras Poška) kovojo B finale ir jame liko paskutiniai. Galutinėje rikiuotėje Klaipėdos komanda, rungtyniavusi su kitų šalių rinktinėmis, užėmė 12-ą vietą tarp 14 ekipažų. „Susirinko itin pajėgios komandos. Net amerikiečiai, vokiečiai, kroatai, baltarusiai varžėsi tik dėl 7-osios vietos“, – sakė L.Mileška.

„Neptūne“ – A.Eitutavičius Po ketverių metų gimtojoje Klaipėdoje vėl rungtyniaus Arvydas Eitutavičius. 30-metis gynėjas su „Neptūno“ krepšinio klubu pasirašė vienerių metų sutartį.

Įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose rungtyniaujantis 188 cm krepšininkas yra žaidęs Tijolos „Promobys“ (Ispanija), Šolė „Basket“ (Prancūzija), Salonikų „Iraklis“ (Graikija), Prostejovo „Prostejov“ (Čekija), Južno „Chimik“ (Ukraina), Nantero JSF (Prancūzija) ir Vloclaveko „Anwil“ (Lenkija) ekipose. 2001-2007 metais Arvydas studijavo ir žaidė Jungtinėse Valstijose. Iš užatlantės grįžo būdamas verslo administravimo specialistas. 2010-aisiais klaipėdietis bandė patekti į Lietuvos nacionalinę rinktinę. Praėjusį sezoną A.Eitutavičiaus atstovaujama „Anwil“ komanda žaidė Lenkijos pirmenybių mažajame finale, tačiau bronzos medalių neiškovojo. Vloclaveko penketukas 0:2 nusileido Košalino AZS komandai. Savaitgalį „Neptūno“ atstovai pratęsė ir sutartį su 2012-2013 metais „Neptūne“ žaidusiu 27-erių legionieriumi iš JAV Davidu McClure. „Klaipėdos“ inf.

19

pirmAdienis, rugpjūčio 12, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame S.E.Phillips knygą „Pabučiuok angelą“.

S.E.Phillips. „Pabučiuok angelą“. Per sutuoktuvių ceremoniją Deizė Devro įsigudrino pamiršti savo sužadėtinio vardą. Ir kaip čia nepamirši, jeigu šį vyruką ji regėjo vos kartą, kai pildė vedybų sutartį, o „dangaus laiminama sąjunga“ – grynas akių dūmimas! Ir apskritai niūrokas gražuolis Aleksas – ne iš tų vyriškių, kurie traukia Deizės akį. O Aleksą sužadėtinė pribloškė iš pirmo žvilgsnio ir nesiliovė stulbinusi po vedybų. Tik kodėl jis elgiasi taip, lyg norėtų ją už kažką nubausti?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

TEATRAS Klaipėdos dramos teatro gastrolės Palangoje (Palangos senoji gimnazija, Jūratės g. 13/Maironio g. 1) Rugpjūčio 14 d. 20 val. – J.Kesselring. „Aršenikas ir seni nėriniai“, 2 d. komedija. Rež. P.Gaidys. Rugpjūčio 15 d. 20 val. – M.Gavran. „Viskas apie moteris“, 1 d. spektaklis. Rež. D.Tamulevičiūtė. Rugpjūčio 16 d. 20 val. – E.E.Schmitt. „Paleistuvis“, 2 d. laisvamaniška komedija. Rež. P.Gaidys. Bilietai parduodami nuo rugpjūčio 2 d. Palangos senojoje gimnazijoje 12–18 val., spektaklių rodymo dienomis 13–20 val. Tel. 8 614 42 524. Bilietus platina BILIETŲ PASAULIS.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras XVI tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ Rugpjūčio 14 d. 20 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4, Neringa, Nida) – „Operissimo“. Operos ir simfoninės muzikos koncertas. Dirigentas D.Pavilionis. Bilieto kaina 25 Lt.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

Rugpjūčio 16 d. 19 val. Laikrodžių muziejaus kiemelyje (Liepų g. 12) – Operos naktis. G.Verdi. „Traviata“. 3 v. opera. Dirigentas M.Barkauskas, režisierius E.Domarkas. Bilieto kaina 25 Lt. Po spektaklio žiūrovai kviečiami prisijungti prie gluosnio sodinimo akcijos KU Botanikos sode (Kretingos g. 92). Rugpjūčio 17 d. 19 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) – „Viduržemio stygų istorijos“. Akustinės gitaros virtuozo Ch.Tzifakis (Graikija) koncertas. Bilieto kaina 22 Lt. Rugpjūčio 18 d. 18 val. Kretingos muziejaus Žiemos sode (Vilniaus g. 20, Kretinga) – „Viduržemio stygų istorijos“. Akustinės gitaros virtuozo Ch.Tzifakis (Graikija) koncertas. Bilieto kaina 15 Lt.

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Rugpjūčio 15 d. 19 val. didžiojoje salėje – Sankt Peterburgo (Rusija) teatro žvaigždės – J.Vorobej, A.Fedorcovas, S.Strugačiovas komedijoje „Itališka meilė“. Rež. I.Vladimirovas, S.Strugačiovas. Bilieto kaina 59–119 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Rugpjūčio 20 d. 18 val. didžiojoje salėje – Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras. Moljeras. „Tartiufas“ (premjera). 1 v. komedija. Rež. D.Kazlauskas. Bilieto kaina 33–43 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 20 d.

parodos Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmai (Didžioji Vandens g. 2) Iki rugpjūčio 18 d. trečioji projekto „Pažadas. Pirma triuko dalis“ paroda/epizodas. Autorius S.Nicaise. Kuratorė N.Bumbulienė. Iki rugsėjo 1 d. Lietuvos dailininkų Klaipėdos skyriaus paroda „Keturiasdešimt kūrybos metų“. Kuratorius A.Sakalauskas.

„Klaipėdos galerija“ (Bažnyčių g. 4/Daržų g. 10) Iki rugpjūčio 22 d. tapytojo iš Peterburgo Aleksandro Nekrasovo tapybos paroda „Prie jūros“.

„Klaipėdos galerijos“ filialas „Herkaus“ mados ir verslo centras (Herkaus Manto g. 22) Iki rugpjūčio 22 d. Virginijaus Viningo personalinė tapybos paroda „Concerto“.

Lietuvos aklųjų bibliotekos Klaipėdos filialas (Šviesos g. 3) Iki rugsėjo 1 d. Regos ugdymo centro ugdytinių ir Socialinio ugdymo skyriaus programų dalyvių keramikos darbų paroda (mokytoja R.Razmienė).

LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, nuolatinė dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) kūrinių ekspozicija „Prie Baltijos ir prie Atlanto“; V.Kašubos kūrybos ekspozicija „Žmogaus misterija“. Iki rugsėjo 29 d. „Sveika, jūra“ (marinistiniai peizažai XVII–XX a. tapybos iš Lietuvos dailės ir Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejų rinkinių); „Nuo baroko iki secesijos” (Europos meno stiliai XVIII–XIX taikomosios dailės kūriniuose iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių); „XVI–XIX a. Vakarų Europos meistrų grafika” (iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių). Iki 2014 m. gruodžio mėn. „Dionyzo Varkalio kolekcija“ (Klaipėdos krašto XIX–XX a. taikomosios dailės rinkinys).

Avinas (03 21–04 20). Galimi nesklandumai tiek dėl jūsų pačių, tiek dėl kolegų ar partnerių neatidumo. Pasistenkite būti kuo punktualesni, šaltakraujiškesni. Pusiausvyrą padės atgauti vakaras su draugais ar giminaičiais. Jautis (04 21–05 20). Šiandien bus nelengva visur spėti, niekam nesinorės atsakyti, tačiau teks rinktis, kam teikti pirmenybę. Greičiausiai pajusite, kad poilsio trūkumas kenkia sveikatai. Vakarą skirkite poilsiui, bendravimui. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien kuo daugiau planuokite, mąstykite, atraskite savyje kūrybingumo gyslelę. Šiandien užmegztos pažintys greičiausiai vystysis ne visai taip, kaip tikitės, tačiau nereikėtų jų bijoti. Vėžys (06 22–07 22). Šiandien kiek apribokite veiklos apimtį, susikoncentruokite ties svarbiausiais, iš seniau pradėtais darbais. Netikėtumai galimi, jei turite vienokių ar kitokių ryšių su užsieniu. Liūtas (07 23–08 23). Pirmoje dienos pusėje greičiausiai išgyvensite emocinį pakilimą – sulauksite malonios staigmenos. Nepamirškite kontroliuoti išlaidų. Mergelė (08 24–09 23). Jei tektų tvarkyti su nekilnojamuoju turtu susijusius reikalus, vienas verčiau nepriiminėkite sprendimų. Pasitarkite su išmanančiu žmogumi. Apskritai visą dieną jausitės veiklūs, aktyvūs ir komunikabilūs. Svarstyklės (09 24–10 23). Nebloga diena – būsite susikaupę, dalykiški ir praktiški, pastabumas padės įvertinti situaciją iš pirmo žvilgsnio. Finansininkams visgi patartina atsargiau investuoti pinigus. Skorpionas (10 24–11 22). Pasistenkite iš pat ryto nusiteikti kuo pozityviau. Jei kiltų konfliktų su kolegomis ar tiesiog praeiviais, neleiskite sau pratrūkti. Antroje dienos pusėje savijauta pagerės, kils naujų minčių. Šaulys (11 23–12 21). Veikdami išvien su kolegomis, paklosite tvirtus pamatus ateičiai. Asmeniniuose santykiuose lengvai pavyktų nutraukti senus ryšius, tik pirma išsiaiškinkite, ar tikrai to norite. Ožiaragis (12 22–01 20). Leiskite mintims laisvai tekėti, nebijokite norėti ir pradžiai mintyse siekti, ko norite. Galima pasirašyti dokumentus, tvarkyti juridinius, finansinius reikalus, jei tai nėra daroma skubotai. Vakare neužsisklęskite namuose. Vandenis (01 21–02 19). Šios dienos sėkmei svarbu kuo platesnė pasaulėžiūra ir tolerancija. Apmąstykite naujus projektus, aptarkite juos su kolegomis. Asmeniniame gyvenime drąsiai išsakykite sutuoktiniui slapčiausius troškimus ir tikėkitės supratimo. Žuvys (02 20–03 20). Šiandien išlaikykite ramybę, nekelkite nei sau, nei kitiems per didelių reikalavimų, antraip tikėtini konfliktai. Patartina daugiau dėmesio skirti sveikatai.

Iki rugpjūčio 23 d. nuo antradienio iki penktadienio 10–12 val. – Vasaros studija. Kviečiame įvairaus amžiaus vaikus.

Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykla (Paryžiaus Komunos g. 12, tel. 383 489) Iki rugpjūčio 31 d. Klaipėdos apygardos teisme (Herkaus Manto g. 26) projekto „Jūrinis mazgas“ paroda.

kinas Forum cinemas „Bjaurusis aš 2“ (V, lietuvių k.) – 10.15, 11.15 (3D), 12.30, 13.45 (3D), 14.45, 16.30 (3D), 17, 19.30 val. „Smurfai 2“ (V, lietuvių k.) – 10.30, 13.15 (3D), 16.15, 19.15 (3D). „Paslaptinga karalystė“ (V, lietuvių k.) – 10.45, 13 val. „Karališka drąsa“ (N7, lietuvių k.) – 11 val. „Ernis“ (N13) – 12, 15, 18, 20.45 val. „Eliziejus“ (N13) – 13.30, 16, 18.30, 21.15 val. „Rizikinga erzinti Diedukus 2“ (N13) – 15.30, 18.15, 21 val. „Sekso abėcėlė“ (N16) – 19, 21.50 val. „Vienas šūvis. Dvi kulkos“ (N13) – 21.45 val. „Purgenas“ (N16) – 21.30 val.

Orai

Šiandien daug kur, daugiausia šiaurės vakarinėje šalies pusėje, trumpi lietūs, kai kur galima perkūnija. Temperatū­ ra naktį 10–15, pajūryje apie 16 laips­ nių šilumos, dieną 19–24 laipsniai. Rytoj naktį kai kur, dieną daug kur trum­ pi lietūs. Temperatūra naktį 11–16, die­ ną 19–24 laipsniai šilumos.

Šiandien, rugpjūčio 12 d.

+18

+17

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+19

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+20

Utena

+18

6.02 21.18 15.16

224-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 141 diena. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+20

Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +20 Brazilija +27 Briuselis +18 Dublinas +18 Kairas +33 Keiptaunas +21 Kopenhaga +20

kokteilis Bu­te­lius tuš­ti­no cent­re Ar kai­tin­tų ali­nan­ti kait­ra, ar žnai­by­tų ne­žmo­niš­kas spei­gas, ar pliaup­tų ato­ grą­žų lie­tus – lie­tu­vį vis vien kan­kins troš­ku­lys. Lyg tai dar kar­tą įro­dy­tų – sek­ma­die­nį ry­tą, po lie­tin­go šeš­ta­die­nio, Til­tų gat­ vė­je mė­tė­si pi­gaus vy­no bu­te­liai. Ma­ žiau kul­tū­rin­gi juos iš­mė­tė, aukš­tes­nio in­te­lek­to pi­lie­čiai tuš­čią plas­ti­ki­nę ta­ rą iš­ri­kia­vo prie na­mo sie­nos. Tuo vie­ nas nuo ki­to iš­si­sky­rė pi­gaus vy­ne­lio „triū­by­to­jai“. Tū­las klai­pė­die­tis klau­sia, o kur žiū­ri mū­sų vi­suo­me­nė, po­l i­ci­ja, kai pa­čio­ je mies­to šir­dy­je ren­gia­mos vy­no gė­ ri­mo ak­ci­jos?

Kaunas Londonas +20 Madridas +36 Maskva +25 Minskas +23 Niujorkas +25 Oslas +17 Paryžius +23 Pekinas +35

Praha +23 Ryga +20 Roma +32 Sidnėjus +22 Talinas +20 Tel Avivas +32 Tokijas +36 Varšuva +24

Vėjas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+17

+17

+16

+15

10

+14

+14

+14

+13

6

rytoj

trečiadienį

+14

Vilnius

+20

Alytus

Vardai Radegunda, Laimonas, Laimona, Klara, Radė.

RUGPJŪČIO 12-ąją

Rytas

+14

Marijampolė

4–11 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+20

+20

+13

+13

10

1851 m. Isaa­cui Sin­ge­ riui bu­vo iš­duo­tas dvie­ jų gal­vu­čių siu­vi­mo ma­ ši­nos pa­ten­tas. 1877 m. Tho­mas Edi­ so­nas iš­ra­do fo­nog­ra­ fą ir pa­da­rė pir­mą­jį gar­ so įra­šą. 1898 m. JAV anek­sa­vo Ha­va­jus. 1925 m. gi­mė Gi­ne­so re­kor­dų kny­g os įkū­ rė­jai dvy­n iai Nor­r i­s as McWhir­te­r is ir Ros­s as McWhir­te­ris.

1927 m. gi­mė gar­sus vio­ lon­če­li­nin­kas ir di­ri­gen­ tas Mstis­la­vas Rost­ro­po­ vi­čius. Mi­rė 2007 m.

Pliau­piant lie­tui ka­lė Mei­lės me­dį

1953 m. So­vie­tų Są­jun­ga slap­tai iš­ban­dė sa­vo pir­ mą­ją hid­ro­ge­ni­nę bom­bą. 1955 m. mi­rė vo­k ie­čių ra­šy­to­jas Tho­mas Man­ nas. Gi­mė 1875 m. 1966 m. Joh­nas Len­no­ nas spau­dos kon­fe­ren­ ci­jo­je Či­ka­go­je at­si­pra­šė už sa­vo fra­zę, kad „bit­lai po­pu­lia­res­ni už Jė­zų“. 2000 m. Ba­ren­so jū­ro­je nu­sken­do ru­sų po­van­ de­ni­nis ato­mi­nis lai­vas „Kursk“.

teleloto

Nr. 905

2013 08 11 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 57 962 (2 x 28 981) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 9 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 68 18 36 26 33 19 16 01 64 48 71 12 60 22 45 31 03 15 52 13 04 62 09 14 50 66 11 08 24 72 37 51 58 05 54 §§§ 49 42 06 35 30 §§ §§§ 55 34 61 21 65 §§§ §§§ §§§ 25 40 74

Ta­ra: plas­ti­ki­nių vy­no bu­te­lių

nie­kas ne­superka, to­dėl jie pa­ lie­ka­mi ten, kur bu­vo išgerti.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ir po­li­ci­nin­kai tu­ri sa­vait­ga­lius. Tai ko­ dėl jie per poil­sio die­nas tu­ri žval­gy­tis, kas kur ką da­ro?

Ano­kia nau­jie­na Drau­di­mo spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, kad kei­ čian­tis mė­nu­lio fa­zėms ir ypač įsi­vy­ rau­jant pil­na­ties lai­ko­tar­piui daž­niau nei pa­pras­t ai su­lau­k ia­ma žmo­n ių skam­bu­čių su pra­ne­ši­mais apie įvai­ rius įvy­kius. Drau­di­kai tvir­ti­na, kad mė­nu­lio pil­na­ tis tik­rai vei­kia žmo­nių psi­cho­lo­g i­nę bū­se­ną ir veiks­mus, to­dėl jie su­lau­kia iki 10 pro­c. dau­giau skam­bu­čių. Skam­ bi­nan­t ie­ji pa­sa­ko­ja net apie ne­bū­tus įvy­kius.

Re­zul­ta­tas: jau pir­mo­sios ple­ne­ro die­nos va­ka­re ėmė ryš­kė­ti bend­ro ke­tu­rių ša­lių kal­vių kū­ri­nio kon­tū­rai.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pro­tin­gų žmo­nių nuo­mo­nė Moks­li­nin­kai dau­žo­si į krū­ti­nes sa­ky­ da­mi, kad pil­na­ties me­tu mė­nu­lis at­ spin­di dau­giau­siai švie­sos ir že­mė tuo me­tu yra vei­kia­ma stip­riau­sios gra­vi­ ta­ci­nės jė­gos. Tai sun­kus me­tas tu­rin­ tiems psi­chi­kos su­t ri­k i­mų, nes to­k ių as­me­nų būk­lė daž­nai pa­blo­gė­ja. Net ir psi­chiš­kai sta­bi­lūs žmo­nės tam­pa ag­ re­sy­ves­ni, irz­les­ni, to­dėl pil­na­ties me­ tu pa­d i­dė­ja nu­si­kal­t i­mų, ypač smur­ ti­nių, skai­čius. Pil­na­tis yra me­tas, kai žmo­g us leng­vai per­žen­g ia sa­vo ga­li­ my­bių ri­bas, lau­žo ste­reo­ti­pus. Tai ga­ na įtemp­tas lai­kas tiek emo­ci­niu, tiek fi­zi­niu po­žiū­riu.

Links­mie­ji tirš­čiai Du Klai­pė­dos po­l i­ci­n in­kai ra­do tris gra­na­tas ir nu­spren­dė nu­neš­ti jas į ko­ mi­sa­ria­tą. Vie­nas jų klau­sia: – O jei pa­ke­liui vie­na gra­na­ta sprogs? – Pa­sa­ky­si­me, kad tik dvi ra­do­me. Čes­ka (397 719; o jums taip ne­bū­na, kad ne­ras­tu­mė­te prie­žas­ties ne­ger­ti?)

Sa­vait­ga­lį Klai­pė­dos krui­zi­nių lai­ vų ter­mi­na­le su­si­ti­ko ug­nis, že­mė, me­ta­las, van­duo ir me­dis. Kal­viai iš ke­tu­rių ša­lių juos pa­ža­bo­jo ir su­ kū­rė Mei­lės me­dį.

Ant ma­rių kran­to, kur klai­pė­die­čiai ir mies­to sve­čiai atei­na pa­si­gro­žė­ti ro­man­tiš­kais vaiz­dais, vi­są šeš­ta­ die­nį ai­dė­jo kal­vių kū­jų dū­žiai. Čia vy­ko tarp­tau­ti­nis kal­vys­tės ple­ne­ ras „Ke­tu­ri vė­jai“. Kas ne­pa­bū­go dar­ga­no­to oro, ga­ lė­jo gro­žė­tis, ko ge­ro, pa­ties vy­ riš­kiau­sio ama­to at­sto­vų dar­bu. Žaizd­ras po at­vi­ru dan­gu­mi, ku­rio ne­su­ge­bė­jo už­ge­sin­ti lie­tus, stip­rios vy­rų ran­kos, be per­sto­jo ka­lan­čios iki rau­do­nu­mo įkai­tu­sį me­ta­lą. Žiū­ro­vų aky­se gi­mė lanks­čios for­mos, pri­me­nan­čios au­ga­lą. Jau pir­mo­sios die­nos pa­va­ka­re konst­ ruk­ci­jos bu­vo su­jung­tos ir at­sklei­ dė kū­rė­jų už­ma­ny­mą.

Papildomi prizai: „Ford Mondeo“ – Algimantas Korsakas „Ford Mondeo“ – 0043014 „Ford Mondeo“ – 0267253 Kelialapis į Maljorką – 0237702 Kelialapis į Kretą – 0171376 Kelialapis į Turkiją – 0326586 Poriniai kelialapiai į Palangą – 0389987, 0442110, 0446441, 0403319, 0154583 Motoroleriai „Mosca Fava“ – 0441420, 0270097, 0169541 Dviračiai „Panther“ – 043*677 LED televizoriai „Orion“ – 034*834 Muzikos centrai su DVD „Philips“ – 031*688 Fotokameros „Fujifilm“ – 050*692 Cikloninės krosnelės LR – 046*912 Keptuvių rinkiniai „Tefal“ – 017*686 Kavos aparatai „Delonghi“ – 002*277 GPS navigatoriai „Lark Freebird“ – 034*368 Planšetiniai kompiuteriai „eSTAR“ – 039*600 Tel. 1634 (rugpjūčio 5 d.): 10 000 Lt – Raimondas Orantas iš Kauno, Teresa Bazarnaja iš Vilniaus, Milda Bolskytė iš Klaipėdos Kvietimai į TV: 048*294, 018*860, 004*361 Prognozė: Aukso puode bus – 600 000 Lt

EUROJACKPOTAS Nr. 1234 Nr. 28 EUROJACKPOTAS

2013 00 00 2013 08 09 EUROJACKPOTAS 00Lt000 000 Lt EUROJACKPOTAS – 46 916-102 Karš­tis: kal­viai dir­bo po at­vi­ru dan­gu­mi, tad smal­suo­liai ga­lė­jo iš ar­ti

pa­ma­ty­ti, kaip me­ta­las virs­ta me­no dir­bi­niu.

Lie­tu­viai, lat­viai, uk­rai­nie­čiai bei če­kai dvi die­nas kū­rė skulp­tū­rą, ku­rią pa­va­di­no Mei­lės me­džiu. Ti­ki­ma­si, kad šį kū­ri­nį pa­mėgs jau­na­ve­džiai ir am­ži­nos mei­lės sim­ bo­lį – spy­nas nuo šiol ka­bins ne ant til­tų at­ra­mų, o ant šios skulp­tū­ros. Dėl pra­pliu­pu­sio lie­taus kal­vių dar­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

bą ste­bė­jo ne­daug žiū­ro­vų, ta­čiau meist­rai ne­bu­vo nu­si­mi­nę, juos su­ vie­ni­jo bend­ras tiks­las. Sek­ma­die­nio vi­dur­die­nį jie jau gro­žė­jo­si sa­vo kū­ri­niu. Gaub­lį pri­ me­nan­tis me­dis, api­pin­tas iš­la­kio­ mis ša­ko­mis, iš pa­žiū­ros tra­pus, yra tvir­tas ir ele­gan­tiš­kas vie­nu me­tu.

07 26 32 34 49 + 01 06 00 00 00 00 Laimėjimas: 00 00 Atspėta: 5 Papildomi +2 46 9160102 skaičiai 0 Lt 5+1 1 412 182 Lt 5 Prognozė: 367 167 Lt 4 Eurojackpote +2 15 405mln. Lt Lt - 00 4+1 800 Lt 4 387 Lt 3+2 200 Lt 3+1 75 Lt 2+2 55 Lt 3 45 Lt 1+2 36 Lt 2+1 29 Lt Prognozė: „Eurojackpotas“ – 51 mln. Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.