2013 08 22 vilniaus diena

9 771822 77903 0

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

rugpjūčio 22–28 d., 2013 m. Nr. 34 (1535)

išeina ketvirtadieniais

2,50 Lt

KVIET IMAS Kenčia gelb nTiems ės d

DOVANA

„gro ėl išv a žio a rchiTeizdos KTai“

te PRolGevizijos RAMo s

2013 m.

Nr. 34

RuGP jūčio 24–30 d.

Su „Vilniaus diena“ Senųjų amatų dienos Trakų salos pilyje NEMOKAMAI

Žiūrėk

11

Sprangi įvaizd­žio kaina

TAIKIK LYJE

padė nusi kime jiems šy

Tiraža s 34

Be­veik 345 tūkst. litų – to­kia su­ma skir­ ta Vil­niaus mies­to įvaizd­žio to­bu­li­ni­mo stu­di­jai pa­reng­ti.

Ką tai duos net su kiem­sar­giais at­si­ skai­ty­ti ne­su­ge­ban­ čiam mies­tui? Opo­ zi­ci­ja įsi­ti­ki­nu­si, kad tai bus me­ro Artū­ ro Zuo­ko as­me­ ninė rek­la­ma. Sa­ vi­val­dybės ir kon­ kursą laimė­ju­sios bend­rovės „Luk­re­ ci­jos rek­la­ma“ at­sto­ vai tei­gia, kad stu­ di­ja būti­na bend­ ro Vil­niaus mies­to įvaizd­žio stra­te­gi­jai su­kur­ti.

u

Ant­r Ž ka ko­mo­ji­is­to­ri­n dRo en­ta­ ė­kre to­ria us­knp­ši­nio­ y­ga

p ri­o Mes vis no­s mt e ipa­si­pui­kuo­ti,

800

ak­cen­tuo­da­mi, kur bu­vo­me pir­mi, ką ap­lenkė­me.

Apie Bal­ti­jos ke­lią is­to­ri­kas Ze­no­nas But­kus

10p.

miestas

2p.

Į miestą su­grįžta ren­gi­niai Po ato­stogų se­zo­no į sos­t inę su­ grįžta ne tik vil­n ie­čiai, bet ir įvai­ riau­s i ren­g i­n iai. Sa­vait­galį kvies Balt­ra­m ie­jaus mugė, did­ž iau­s ias dvi­ra­čių ren­g i­nys Lie­t u­vo­je „Ve­lo­ ma­ra­to­nas 2013“, mer­gi­nos sa­vo jė­ gas iš­ban­dys nak­t i­n ia­me bėgi­me „We own the night“.

miestas

6p.

Vaikų dar­že­lių la­bi­rin­tai

6 Tomo Avižinio montažas

vilniausdiena.lt

Lietuva

Pa­čia­me Vil­niaus cent­re pa­do­riai įreng­tas ne­di­du­kas bu­tas, ku­rio nuo­ma – tik apie 10 litų per mėnesį. Tai ne fan­ta­zi­ja. Ta­čiau pus­vel­čiui gy­ven­ti Vil­niu­je ga­li tik Sei­mo na­rių pa­dėjėjai.

12p.

Eko­no­mi­ka Sunk­me­čiu itin nu­kentė­ju­si ša­ lies rek­la­mos rin­ka pa­sta­ruo­ju me­tu at­si­gau­na, nors ir ne­la­bai drąsiai. Tie­sa, kol kas už­sa­ko­ vai la­biau linkę in­ves­tuo­ti į rek­ la­mos kie­kybę, o ne į ko­kybę, bet toks po­žiū­ris ga­ li at­si­suk­ti prie­š juos pa­čius.

14p.

Sa­vait­ga­lis

At­gai­vin­ti de­tek­ty­vo žanrą, ap­gin­ ti jį ir su­grąžin­ti į ki­no sa­les ėmėsi re­ ži­sierė Agnė Mar­cin­ke­vi­čiūtė. Ru­ denį ki­no teat­rus pa­sieks jos re­ži­suo­ tas de­tek­ty­vas „Var­das tam­so­je“. Tai, be­je, pir­mas po dau­giau nei 25 metų lie­tu­viš­kas de­tek­ty­vas.

19p.

Sa­vait­ga­lis

Vie­nas po ki­to sa­vo po­stus pa­likę aukš­čiau­sio ly­gio va­do­vai mėgau­ ja­si lais­ve, grąži­na „sko­las“ šei­ mai. „Apie ateitį dar ne­su pa­si­ruošęs kalbė­ti“, – teigė An­ta­nas Da­nys, buvęs ban­ko „Swed­bank“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas.

23p.

miestas

8p.

Vilniuje nėra vie­tos se­nu­kams Kas­met Vil­n iu­je net 10 pro­c . pa­ daugė­ja gy­ven­tojų, ku­r ių am­ž ius vir­ši­ja 80 metų, o prie se­ne­l ių glo­ bos namų ri­kiuo­ja­si eilės. To­kia ten­ den­ci­ja lai­ko­si jau ke­letą metų ir nu­ ma­to­ma atei­t y­je. Sos­t i­nei tai – did­ž iulė naš­ta, su ku­r ia sun­k iai tvar­ ko­ma­si.

2

rugpjūčio 22–28, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Sma­gi pra­mo­ga mo­te­rims Indrė Pep­ce­vi­čiūtė Daug mu­zi­kos, šviesų, gerą nuo­ taiką ga­ran­tuo­jan­čių staig­menų.

La­biau pra­mogą nei spor­to ren­ ginį da­lyvėms ža­da nak­ti­nio mo­ terų bėgi­mo „We own the night“ or­ga­ni­za­to­riai.

Šeš­ta­dienį 9 val. va­ka­ro V.Ku­dir­ kos aikštė­je star­tuos pirmą kar­ tą mūsų ša­ly­je ren­gia­mas nak­ ti­nis mo­terų bėgi­mas. „Šie­met Lie­tu­vo­je jau vy­ko mo­terų bėgi­ mas, o šio bėgi­mo kon­cep­ci­ja yra tarp­tau­tinė. Jis šie­met vy­ko Var­ šu­vo­je, Ams­ter­da­me, Pa­ry­žiu­ je, Ber­ly­ne, Mi­la­ne ir Lon­do­ne.

Nusp­rendė­me tokį ren­ginį or­ga­ ni­zuo­ti ir Vil­niu­je“, – sakė bėgi­ mo ren­gi­nio ini­cia­torės – spor­to pre­kių ga­min­to­jos „Ni­ke“ – pre­ kės ženk­lo at­stovė Lie­tu­vo­je Mil­ da Mons­ta­vi­čiūtė. Šis nak­ti­nis bėgi­mas skir­tas būtent mo­te­rims ir tik mo­te­ rims. Kaip sakė pa­šne­kovė, mo­ terų bėgi­mas ne­ža­vi taip kaip vy­ rų, todėl šį ren­ginį or­ga­ni­za­to­riai pa­tei­kia dau­giau kaip pra­mogą – taip sie­kia­ma pri­trauk­ti kuo dau­giau da­ly­vių ir pa­ro­dy­ti, kad spor­tuo­ti ga­li būti iš­ties sma­gu.

„Pa­tei­kia­me šį bėgimą per sma­gu­mo pri­zmę, bus daug mu­ zi­kos, pa­lai­ky­mo ko­mandų. Mo­ te­rys, mer­gi­nos sa­vait­galį išei­ na su draugė­mis į miestą iš­ger­ti taurės vy­no ir ge­rai pra­leis­ti lai­ko.

Mes jas kvie­čia­me tą sa­vait­ga­lio va­karą taip pat sma­giai pra­leis­ ti laiką, tik ki­taip, ne­įpras­tai, – pa­sa­ko­jo vie­na ren­gi­nio or­ga­ni­ za­to­rių ir pri­dūrė: – Šio ren­gi­ nio idė­ja yra pa­kvies­ti mo­te­ris spor­tuo­ti, kad jos pra­dėtų dau­ giau lai­ko skir­ti sau. Ir kad pa­ ma­tytų, jog bėgi­mas yra links­ma spor­to ša­ka.“ Da­ly­vių lau­kia sma­gus ir ku­pi­ nas staig­menų 5 km marš­ru­tas se­ na­mies­čio gat­velė­mis. Li­kus pen­ kioms die­noms iki ren­gi­nio ja­me da­ly­vau­ti bu­vo už­si­re­gist­ra­vu­sios per 800 mo­terų. Re­gist­ra­ci­ja in­ ter­ne­tu vyks iki rugpjū­čio 23 d., o ren­gi­nio dieną re­gist­ruo­tis bus ga­li­ma ir ren­gi­nio vie­to­je. „Mūsų tiks­las – su­kvies­ti 2 tūkst. da­ly­vių. Iš pra­kti­kos (kitų sa­ vo ren­gi­nių) ži­no­me, kad lie­ tu­viai re­gist­ruo­ja­si pa­sku­tinę mi­nutę, tai­gi dar yra lai­ko ir ti­ kimės, kad tą skai­čių pa­siek­ si­me“, – op­ti­miz­mo ne­sto­ko­jo M.Mons­ta­vi­čiūtė.

Va­žiuos: tūkstan­čiai dvi­ra­ti­ninkų sek­ma­dienį stos prie „Ve­lo­ma­ra­to­no“ star­to li­ni­jos.

Dvi­ra­čius mins tūksta

Dau­giau kaip 7 tūkst. dvi­ra­ti­ninkų sek­ma­dienį pa­sklis Vil­niaus gatvė­se. Sos­tinę su­dre­bins ket­vir­tus me­tus iš eilės vyks­tan­tis did­žiau­sias dvi­ra­čių ren­gi­nys Lie­tu­vo­je – „Ve­lo­ma­ra­to­nas 2013“.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Ren­gi­nys: or­ga­ni­za­to­rių tei­gi­mu, nak­tinį mo­terų bėgimą ga­li­ma va­

din­ti bėgi­mu dis­ko­te­ka, nes ne­trūks ge­ros nuo­tai­kos, pui­kių staig­ menų, sma­gios mu­zi­kos ir švie­sos efektų. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Rugpjū­čio 25 d. tūkstan­čiai dvi­ ra­ti­ninkų lei­sis į sa­vo pa­si­rinktą 2,4 (vai­kai), 10, 30 (mėgėjai), 50 ar 100 (pro­fe­sio­na­lai) ki­lo­metrų tra­ są. „Ve­lo­ma­ra­to­no“ or­ga­ni­za­to­ riai nea­be­jo­ja, kad šių­me­tis ren­gi­ nys pra­lenks per­nykštį re­kordą, kai ma­ra­to­ne da­ly­va­vo dau­giau kaip 7,6 tūkst. da­ly­vių. Tai bu­vo re­kor­ di­nis da­ly­vių skai­čius spor­to ren­ gi­ny­je ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos is­ to­ri­jo­je. „Pir­mais me­tais mes taip pat bu­ vo­me did­žiau­sias ren­gi­nys – su­ laukė­me 2,4 tūkst. da­ly­vių, nes iki tol did­žiau­sias da­ly­vių skai­čius ko­kia­me nors ren­gi­ny­je bu­vo 800.

Ant­rais me­tais gre­tos pa­si­pildė iki 3,6 tūkst., o pra­ėju­siais pa­siekė 7,6 tūkst.“, – da­ly­vių skai­čiaus au­gi­ mo is­to­riją pa­pa­sa­ko­jo ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rius, Na­cio­na­li­nio au­ to­mo­bi­lių klu­bo di­rek­to­rius Be­ne­ dik­tas Va­na­gas.

Pa­sak jo, yra ke­tu­rios pa­grin­ dinės „Ve­lo­ma­ra­to­no“ ver­tybės:

miestas per savaitę Penk­ta­die­nis

Penk­ta­die­nio va­karą Vil­niaus Ge­di­mi­no pro­spek­te ge­ros nuo­tai­kos ne­trūko. Ne­ to­li Ka­ted­ros aikštės vy­ko Lo­tynų Ame­ ri­kos zum­bos šo­kio ma­ra­to­nas. Pa­ro­ domąją pro­gramą ir pie­tie­tiškų šo­kių se­siją vil­nie­čiams bei mies­to sve­čiams vedė pa­sau­li­nio ly­gio zum­bos tre­ne­ris

Ska­ti­na­me sau­gumą ke­ly­je ir sa­ko­me: „Nei­ma­me iš jūsų star­to mo­kes­čio, bet būki­te ge­ri, už­sidė­ ki­te šalmą.“

„Nors čia yra la­bai daug spor­to, mes ku­ria­me tra­di­ci­jas būti kar­tu, būti svei­kiems ir ug­dy­ti bend­ruo­ me­niš­kumą. Sten­giamės, kad kuo dau­giau žmo­nių galėtų da­ly­vau­ti ne­mo­ka­mai, ska­ti­na­me sau­gumą ke­ly­je ir sa­ko­me: „Nei­ma­me iš jū­ sų star­to mo­kes­čio, bet būki­te ge­ ri, už­sidė­ki­te šalmą.“ Ma­nau, čia yra ir daug so­cia­lu­mo, nes mums dar rei­kia pa­si­vy­ti ko­le­gas ir kai­ my­nus, ku­rie tas tra­di­ci­jas yra iš­ ugdę la­biau nei mes“, – sakė ren­ gi­nio or­ga­ni­za­to­rius.

Po­pu­lia­riau­sia­me dvi­ra­čių ren­ gi­ny­je trijų ka­te­go­rijų dvi­ra­ti­nin­ kai – vai­kai, mėgėjai ir pro­fe­sio­ na­lai – va­žiuos išs­kir­ti­ne dvi­ra­čių ma­ra­to­no tra­sa, ku­ri drie­kia­si pa­ čio­je sos­tinės se­na­mies­čio šir­dy­je.

Būtent dėl jos šis ma­ra­to­nas va­ di­na­mas spe­ci­fi­niu ren­gi­niu, nes, kaip sakė B.Va­na­gas, įpras­tai to­kio dyd­žio ren­gi­niai vyks­ta už mies­to.

Da­ly­vau­ti dvi­ra­čių ma­ra­to­ne ga­ li ne tik Lie­tu­vos, bet ir kitų ša­ lių gy­ven­to­jai. Praė­ju­siais me­tais da­ly­vių su­lauk­ta net iš 19 už­sie­ nio ša­lių, šįmet tarp už­si­re­gist­ra­ vu­sių yra ir bro­lių lat­vių, ir Jung­ti­ nių Vals­tijų, Aust­ra­li­jos gy­ven­tojų.

Ga­lu­ti­nis da­ly­vių sąra­šas paaiškės tik ren­gi­nio dieną. Li­kus sa­vai­tei iki ren­gi­nio ne­mo­ka­ma re­gist­ra­ci­ ja mėgėjams ta­po mo­ka­ma, o pro­ fe­sio­na­lams pa­didė­jo jos mo­kes­tis.

Tai pa­da­ry­ta sąmo­nin­gai, sie­kiant pa­ska­tin­ti da­ly­vius nea­tidė­ti re­ gist­ra­ci­jos pa­sku­ti­nei mi­nu­tei ir taip neapk­rau­ti or­ga­ni­za­to­rių did­žiu­liu dar­bu. Vai­kai ne­mo­ka­mai re­gist­ruo­tis galės iki pat ren­gi­nio die­nos.

2013 08 16 2013 08 21

Sa­vait­ga­lis

Shel­do­nas Chris­tiaa­nas. Eks­per­tui tal­ ki­no lie­tuvės Au­gus­ti­na Kro­paitė, Ka­milė Nar­kutė ir Giedrė Mi­cha­lovs­kytė. Į ju­de­sio sūkurį įsit­raukė net ir iki tol veiksmą ra­ miai stebėję praei­viai. Vil­nie­čiai kaip­mat pa­ju­to karštą pietų dvelksmą ir įsi­jungė į aist­rin­gais rit­mais kun­ku­liuo­jantį šokį.

šei­ma, svei­kas gy­ve­ni­mo būdas, eko­lo­gi­ja ir eis­mo sau­gu­mas.

Ankstų šeš­ta­die­nio rytą pra­si­dėjo lenk­tynės Vil­niaus mies­to Pi­ laitės žie­de, ku­ ris dar ži­no­mas kaip Kau­ka­ro žie­d as. Au­ to­mo­bi­lių ir m o ­t o ­c i k l ų šou vil­n ie­ čius ir mies­ to sve­č ius džiu­gi­no visą sa­vait­galį. Šeš­ ta­dienį vy­ko Lie­ tu­vos au­to­mo­bi­lių grei­tu­mi­nio sla­lo­mo pir­

me­ny­bių „MO­TUL Taurė“ fi­ na­li­nis ket­vir­ta­sis eta­ pas, o sek­ma­dienį smal­suo­lių akis ir au­sis džiu­gi­ no mo­toak­ro­ ba­ti­kos var­žy­bos „ARASF­R EES­T Y­L E tau­rei laimė­ ti“. Var­ž y­ bo­s e da­l y­ va­vo per 100 da­l y­v ių iš vi­ sos Lie­tu­vos, jau­ niau­siems jų – vos ke­tu­rio­li­ka.

Pir­ma­die­nis

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybė pra­nešė, kad Kal­va­rijų, Ozo, Olandų ir Bui­vy­diš­kių gatvė­ se bus įreng­tos pa­pil­do­mos eis­mo juos­tos, todėl eis­mo srau­tams nuo ru­dens vie­šo­ jo trans­por­to op­ti­mi­za­vi­mas įta­kos ne­be­turės. Pla­nuo­ja­ ma, kad vi­si dar­bai bus baig­ ti iki rugsė­jo 1 d. Ren­gian­tis vie­šo­jo trans­por­to per­tvar­kai sos­tinė­je bu­vo įreng­ta iki 13 km au­to­busų juostų, ta­čiau did­žio­ji da­lis šių darbų bu­vo at­lik­ta pla­ti­nant gat­ves. Taip A juos­tos bu­vo įreng­tos 8 km gat­vių.

3

rugpjūčio 22–28, 2013

Vilniečiams jau netrukus vartus atvers neatpažįstamai pasikeitęs buvęs Sereikiškių parkas. Kitas rekonstrukcijos eilėje – Reformatų parkelis.

4p.

miestas

Ke­lionė į vi­du­ram­žius Indrė Pep­ce­vi­čiūtė Penk­ta­dienį pra­si­de­da dvi die­nas truk­sian­ti penk­to­ji Šv. Balt­ra­mie­ jaus mugė. Ro­tušės aikštė­je lan­ky­ tojų lau­kia vi­du­ram­žių šo­kiai, žai­ di­mai, amatų pri­sta­ty­mas, kon­kur­ sai, kon­cer­tai.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

an­čiai Vai­ruo­tojų dėme­siui!

Vil­n iaus mies­to sa­v i­val­dybė pra­ne­ša, kad rugpjū­čio 25 d. or­ ga­n i­z uo­ja­mas dvi­ra­č ių ma­ra­ to­nas „Ve­lo­ma­ra­to­nas 2013“, to­ dėl sek­ma­dienį dvi­ra­čių ma­ra­ to­no tra­so­je bus draud­ž ia­mas eis­mas ir kei­sis kai ku­r ių tro­lei­ busų bei au­to­busų marš­ru­tai.

Dvi­ra­č ių ma­ra­to­no da­ly­v iai star­tuos nuo Nep­rik­lau­so­mybės aikštės ir va­žiuos Ge­di­mi­no pro­ spek­tu (nuo Lie­tu­vos Res­pub­li­ kos Sei­mo rūmų), Šven­ta­ra­g io, T.Vrub­levs­k io, Ar­se­na­lo, T.Kos­ ciuš­kos gatvė­mis, pri­va­žiavę iki trans­por­to žie­do ap­si­suks ir va­ žiuos T.Kos­ciuš­kos bei Ar­se­na­ lo gatvė­mis at­gal, per Ka­ra­liaus Min­dau­go tiltą, Žvejų, Upės, Vy­ tau­to ir A.Mic­ke­v i­čiaus gatvė­ mis, per Žvėry­no tiltą, A.Goš­tau­ to gat­ve iki Bal­to­jo til­to ir at­gal – A.Goš­tau­to gat­ve bei Ge­di­mi­no pro­spek­tu (iki Lie­tu­vos Res­pub­ li­kos Sei­mo rūmų).

Vi­so­je dvi­ra­čių ma­ra­to­no tra­so­ je nuo 7 iki 19 val. bus draud­žia­ ma sta­t y­t i trans­por­to prie­mo­ nes, nuo 8 iki 19 val. bus draud­ž ia­mas trans­por­to eis­mas vi­ so­je dvi­ra­čių ma­ra­to­no tra­so­je, o nuo 11 iki 19 val. kei­sis vie­šo­jo marš­ru­ti­nio trans­por­to eis­mas.

Apie tai dau­giau in­for­ma­ci­jos vil­niaus­die­na.lt.

VD inf.

Rugpjū­čio 23-iąją Šv. Balt­ra­mie­jaus mugė, kaip ir anks­tes­niais me­tais, pra­si­dės iš­kil­min­go­mis da­ly­vių ama­ti­ninkų ei­tynė­mis su is­to­rinė­ mis cechų vėlia­vo­mis nuo Auš­ros vartų per Vo­kie­čių, Do­mi­ni­konų, Šv. Jo­no ir Pi­lies gat­ves iki Ro­tušės aikštės. Ei­ty­nes ves ant žirgų jo­ jan­tys ri­te­riai, o lydės vi­du­ram­žių mu­ziką gro­jan­tys ko­lek­ty­vai.

Lie­tu­vos tau­ti­niu pa­vel­du pri­pa­ žin­toje Šv. Balt­ra­mie­jaus mugėje at­ ku­ria­mi vėlyvųjų vi­du­ram­žių ir Re­ ne­san­so epo­chos ama­tai, me­nai bei cechų tra­di­ci­jos.

Ro­tušės aikštė­je vyks mugės ati­ da­ry­mo ce­re­mo­ni­ja. Pas­kui sce­ no­je pa­si­ro­dys XV a. Eu­ro­pos vi­ du­ram­žių mu­ziką at­lie­kan­ti grupė

„Am­be­ra“, o es­ta­fetę pe­rims vi­ du­ram­žių juok­da­rys. Amatų de­ monst­ra­vi­mas ir pre­ky­ba dirbiniais vyks abi die­nas. Juos pa­įvai­rins se­ no­jo šo­kio tru­pių „Vi­du­ram­žių pa­ siun­ti­niai“, „Fes­ta Cor­te­se“ ir se­ no­sios mu­zi­kos grupės iš Če­ki­jos REM­DIH pa­si­ro­dy­mai, Vil­niaus teat­ro „Lėlė“ spek­tak­lis „Ba­tuo­ tas Ka­ti­nas“, Re­ne­san­so kos­tiumų pri­sta­ty­mas, vi­du­ram­žių ka­ry­ bos de­monst­ra­vi­mas, XV–XVII a. žai­di­mai.

Per mugę bus de­monst­ruo­ja­mi mo­ko­ma įvai­riau­si amatai – auk­ sa­ka­lių, siuvėjų, audėjų, bat­siu­vių, od­mi­nių, sta­lių, ku­bi­lių, puod­žių, kal­vių, knyg­ri­šių, stik­lo ir vit­ra­žo, se­no­sios me­di­ci­nos, mais­to ga­my­ bos, žva­kių lie­ji­mo, mui­lo ga­my­bos, alu­da­rystės ir kitų. Ro­tušės aikštė­je sa­vo pa­rei­gas vyk­dys bu­de­liai, vyks „dėžės“ teat­ro per­žiū­ros.

Tei­gia­ma, kad Lie­tu­vo­je apaš­ta­lo Balt­ra­mie­jaus šventė is­to­riškai itin svarbi. 1495 m. Šv. Balt­ra­mie­jaus die­nos (rugpjū­čio 24-osios) iš­va­ karė­se Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­

Šventė: iš­kil­min­go­mis ei­tynė­mis penk­ta­dienį mies­to gy­ven­to­jai ir sve­

čiai bus kvie­čia­mi į Šv. Balt­ra­mie­jaus mugę Ro­tušės aikštė­je.

tis Alek­sand­ras pa­tvir­ti­no pir­mo­jo LDK ce­cho sta­tutą. Vil­niaus auk­ sa­ka­lių ce­chui bu­vo su­teik­ta val­do­ vo pri­vi­le­gi­ja. Nuo ta­da rugpjū­čio 24-oji Vil­niaus ama­ti­nin­kams ta­ po at­min­ti­na die­na: būtent tą die-

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

ną vyk­da­vo svar­biau­sios cechų iš­ kilmės.

Tie­sa, Šv. Balt­ra­mie­jaus die­na – rugpjū­čio 24-oji – Lie­tu­vos kai­me nuo se­no ži­no­ma kaip Gandrų išlė­ ki­mo die­na.

Pa­žin­ti se­nuo­sius ama­tus Šeš­ta­dienį ir sek­ma­dienį nuo mies­ to šur­mu­lio pa­var­gu­sius vil­nie­čius Tra­kai kvie­čia į jau de­vintą kartą vyk­sian­čią Senųjų amatų šventę.

Dvi die­nas Trakų sa­los pi­ly­je bus ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su be­veik 20 amatų, vyks kon­cer­tai, kau­sis ri­te­ riai, su sve­čiais bend­raus is­to­ri­niai per­so­na­žai.

„Trakų is­to­ri­jos mu­zie­jus vie­nas pirmųjų Lie­tu­vo­je pra­dėjo or­ga­ni­ zuo­ti gy­vo­sios is­to­ri­jos ren­gi­nius, – teigė Vir­gi­li­jus Po­vi­liū­nas, Trakų is­to­ri­jos mu­zie­jaus di­rek­to­rius.

– Su­sik­lostė tra­di­ci­ja kvies­ti ama­ ti­nin­kus ir iš ša­lių kai­my­nių. Šiais me­tais į ren­ginį su­va­žiuos be­veik šim­tas da­ly­vių iš Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Len­ki­jos, Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos.“ Abi šventės die­nas nuo 10 iki 19 val. pi­lies kie­me vyks kal­vystės, ku­ bil­da­rystės, vit­ra­žo bei liepų žievės dir­bi­nių ga­my­bos, go­ti­kinės ke­ra­ mi­kos lip­dy­mo ant figū­ros ir žie­di­ mo pri­sta­ty­mai. Senųjų amatų en­ tu­zias­tai ro­dys, kaip mūsų pro­tėviai ga­mi­no pa­puo­ša­lus ir pei­lius, kalė mo­ne­tas, siu­vo dra­bu­žius, au­ga­li­ niais da­žais dažė siū­lus, pynė iš jų pi­ni­kus, drožė med­žio ra­kan­dus,

Ant­ra­dienis

Vil­niaus sa­vi­val­dybė, ieš­kan­ti, kas galė­ tų res­tau­ruo­ti prie­šta­rin­gai ver­ti­na­mas Ža­lio­jo til­to skulptū­ras, ati­dėjo kon­kur­so nu­galė­to­jo pa­skel­bimą. Kon­kur­so sąly­ go­se nu­ro­do­ma, kad kon­kursą laimė­ju­si bend­rovė įsi­pa­rei­gos per dve­jus me­tus

vėlė vilną, mezgė tink­lus, ri­šo var­ žas bei bu­čius. Ren­gi­ny­je bus ga­ li­ma ne tik stebė­ti meistrų darbą, bet ir pa­tiems pra­mok­ti vie­no ar ki­to ama­to, įsi­gy­ti pa­ti­kusį dir­binį.

Šiais me­tais į ren­ ginį su­va­žiuos be­ veik šim­tas da­ly­vių iš Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Len­ki­jos, Bal­ta­ru­si­ jos ir Lie­tu­vos.

Tra­di­ci­ja: Trakų is­to­ri­jos mu­zie­jus vie­nas pirmųjų Lie­tu­vo­je pra­dėjo

Trakų is­to­ri­jos mu­zie­jaus ren­gi­ nių sen­bu­vis Vil­niaus puod­žių ce­ chas pri­sta­tys dve­jopą – go­ti­kos ir re­ne­san­so – ke­ra­mi­kos eks­po­zi­ciją.

Be įvai­rios pa­skir­ties indų, bus ga­ li­ma pa­ma­ty­ti ir įspūdingą kok­lių ko­lek­ciją. Vil­niaus šio lai­ko­tar­pio rin­ki­nys yra gau­siau­sias Eu­ro­po­je, Trakų mies­te ir pi­ly­se per ka­sinė­ ji­mus jų taip pat ras­ta daug ir įvai­ rių. Dalį ga­li­ma pa­ma­ty­ti mu­zie­ jaus eks­po­zi­ci­jo­je. „Kok­liai bu­vo den­gia­mi glazū­ ra, – pa­sa­ko­jo ce­cho meistrė Ele­

at­lik­ti ka­pi­ta­linį skulptūrų re­montą. Ža­ lio­jo til­to skulptū­ros su so­vie­ti­niais sim­ bo­liais yra sau­go­mas kultū­ros pa­vel­do ob­jek­tas. Vie­no­je skulptūrų, ka­rių lai­ko­ mos vėlia­vos smai­ga­ly­je, vaiz­duo­ja­mas kūjis su pjau­tu­vu.

or­ga­ni­zuo­ti gy­vo­sios is­to­ri­jos ren­gi­nius.

na Alek­se­je­va. – Re­ne­san­sinės po­ lich­ro­minės glazū­ros re­ceptū­ras, rem­da­mie­si senųjų pa­vyzd­žių che­ mi­nių ty­rimų med­žia­ga ir XVI a. tech­no­lo­gi­niais ap­ra­šais, pir­mie­ ji Lie­tu­vo­je sėkmin­gai at­kūrė Vil­ niaus puod­žių ce­cho meist­rai.“ Šie ama­ti­nin­kai pri­sta­tys ir go­ ti­kinę rau­go ke­ra­miką, ku­rios ga­ mybą at­kūrė 1999 m. eks­pe­ri­men­ ti­niu būdu Tra­kuo­se.

Vi­du­ram­žių gy­ve­ni­mo ins­ce­ni­za­ ci­jas, ri­te­rių ko­vas bei dva­ro šo­kius

Ant­ra­die­nis

Vil­niu­je ati­da­ry­tas did­žiau­sias kny­ gy­nas Bal­ti­jos ša­ly­se – knygų na­ mai „Pe­ga­sas“. Be­veik 3 tūkst.­ kv. m plo­te įreng­ta­me kny­gy­ne įsikūrė ne tik 15 tūkst. pa­va­di­nimų knygų, bet ir ka­vinė, nu­miz­ma­ti­ kos, dailės, kan­ce­lia­ri­jos prie­mo­ nių sky­riai. „Šis kny­gy­nas – žings­ nis nau­jos kon­cep­ci­jos kny­gynų link. Čia įkūrėme ne tik tra­di­cinę knygų par­duo­tuvę, bet ir erdvę, kur ga­li­ma tu­ri­nin­gai leis­ti laiką, plėsti aki­ratį ir pa­bėgti nuo kas­dienės ru­ ti­nos“, – ren­gi­ny­je sakė kny­gy­nus „Pe­ga­sas“ val­dan­čios bend­rovės „ALG kny­gy­nai“ ge­ne­ra­linė di­rek­ torė Li­li­ja Tol­ba­to­va.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

ro­dys Kau­no ka­ro is­to­ri­jos klu­bas, „LDK Var­čiai“, bro­li­ja „Vi­du­ram­žių pa­siun­ti­niai“ ir se­no­vi­nių šo­kių bei kultū­ros klu­bas „Mys­te­ria mun­di“.

Pirmą kartą ren­gi­ny­je da­ly­vau­sian­ti Bauskės pi­lies is­to­ri­nio šo­kio grupė „Dvor“ šiam ren­gi­niui pa­ruošė du skir­tin­gus pa­si­ro­dy­mus. Skambės ir at­nau­jin­tos vi­du­ram­žių mu­zi­kos ko­lek­tyvų – kau­nie­čių „Han­sa­no­ vos“ bei bal­ta­ru­sių „Cor­nu­co­pios“ – pro­gra­mos.

VD inf.

4

rugpjūčio 22–28, 2013

miestas

Vei­das: Ber­nar­dinų so­das (buvęs Se­rei­kiš­kių par­kas) rugsėjį vil­nie­čius pa­si­tiks vi­siš­kai at­si­nau­jinęs.

Neat­pažįs­ta­mai pa­si­keitęs buvęs Se­re

Bo­ta­ni­kos ir vie­nuo­ly­no sodų eks­po­zi­ci­jos, al­pi­na­riu­mas, ro­žy­nas, bel­ve­de­ris, fon­ta­nai, tven­ki­nys, šim­tai suo­liukų, vaikų žai­di­mo aikš­telės, lau­ko ka­vi­nukė. Toks Ber­nar­dinų so­das rugsė­jo 1-ąją at­vers var­tus vil­nie­čiams.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

At­kur­tos sodų eks­po­zi­ci­jos

„Kiek me­na is­to­ri­ja, čia vi­sad bu­vo ža­lio­ji zo­na: Šven­to­ji gi­raitė, Ber­ nar­dinų so­das, Vil­niaus uni­ver­si­te­ to Bo­ta­ni­kos so­das, Vil­niaus mies­ to vie­šasis par­kas, Jau­ni­mo so­das, Se­rei­kiš­kių par­kas. Be­je, vie­tovės pa­va­di­ni­mas Še­rei­kiškės kil­di­na­ mas nuo Še­rei­kos, ku­ris čia ka­dai­ se gy­ve­no“, – apie at­kurtą prie­š šimt­metį gy­va­vusį Ber­nar­dinų so­ dą pa­sa­ko­jo so­do res­tau­ra­ci­jos pro­

19,7 mln. litų

kai­na­vo at­kur­ti Ber­nar­dinų sodą.

jek­to va­dovė, ar­chi­tektė Jur­ga Sil­ vi­ja Ve­čers­kytė-Ši­me­liūnė. Įžen­gus pro pa­grin­di­nius var­tus pa­si­tin­ka dūzgian­čios ma­ši­nos, dar­bi­nin­kai, gėli­ninkės. Te­be­vyks­ ta in­ten­sy­vus dar­bas, bet jau ma­ty­ ti bend­ras vaiz­das – XIX a. dva­sia al­suo­jan­tis, sun­kiai at­pažįs­ta­mas Ber­nar­dinų so­das (buvęs Se­rei­kiš­ kių par­kas).

Kiek pa­ėjėjus de­šinė­je – vie­nuo­ ly­no so­do eks­po­zi­ci­ja su įvai­riau­ siais au­ga­lais – vais­ta­žo­li­niais, ar­ ba­ti­niais. Gre­ta šios vie­tos įsi­kurs ir lau­ko ka­vi­nukė. Kairė­je – bo­ ta­ni­kos so­das. Vi­si au­ga­lai čia su­ skirs­ty­ti pa­gal gru­pes, kla­ses. Ša­lia įreng­tas ir kam­pe­lis moks­lei­viams.

Kaip pa­sa­ko­jo Ber­nar­dinų so­do res­tau­ra­ci­jos pro­jek­to va­dovė ar­ chi­tektė J.S.Ve­čers­kytė-Ši­me­liūnė, šio kam­pe­lio idė­ja – kad bio­lo­gi­jos mo­ky­to­jai moks­lei­viams čia galėtų reng­ti pa­mo­kas. Pa­lik­ta žemės, kur vai­kai galės so­din­ti ir sa­vo au­ga­lus, juos au­gin­ti, pri­žiūrė­ti.

Gro­jan­tis fon­ta­nas ir tven­ki­nys

Prie Lie­tu­vių liau­dies kultū­ros cent­ro, at­si­žvel­giant į ka­dai­se bu­ vusį par­ko vaizdą, atei­ty­je turėtų iš­dyg­ti oran­že­ri­ja. „Pa­reng­ta ar­ cheo­lo­gi­ja, is­to­ri­niai ty­ri­mai, bus at­ski­rai ren­gia­mi pro­jek­ti­niai pa­ si­ūly­mai, pa­skui tech­ni­nis pro­jek­ tas, nes tai yra sta­ti­nys. Ir mies­tas, ir pa­vel­do­sau­gi­nin­kai pa­lai­ko oran­ že­ri­jos idėją, nes ji čia yra bu­vu­si ir ati­tin­ka is­to­rinį šios vie­tos įvaiz­ dį“, – sakė ar­chi­tektė J.S.Ve­čers­ kytė-Ši­me­liūnė.

O kol kas būsi­mos oran­že­ri­jos vie­to­je ža­liuos pie­va. Ar­chi­tektė už­si­minė pa­tei­ku­si pa­si­ūlymą, kad šio­je vie­to­je, iki at­si­ras oran­že­ri­ ja, ant Lie­tu­vių liau­dies kultū­ros cent­ro pa­sta­to sie­nos būtų ga­li­ma ro­dy­ti kiną po žvaigždė­mis.

Ei­nant gi­lyn, pri­ėjus pa­grin­dinę par­ko aikš­telę, pa­si­tin­ka ro­žy­nas ir did­žiu­lis fon­ta­nas. Jis džiu­gins ne tik par­ko lan­ky­tojų akis, bet ir au­ sis – skleid­žia­mais mu­zi­kos gar­

sais. Tie­sa, gėlėmis džiaug­tis par­ ko lan­ky­to­jai galės tik kitą­met, nes rožės jau nu­žydė­jo.

Ki­to­je par­ko pusė­je, nuo cent­ rinės aikš­telės pa­su­kus de­šinėn, įreng­tas dar vie­nas fon­ta­nas. Iš vi­so jų par­ke bus ke­tu­ri, vie­nas plūdu­riuos iš­kas­ta­me tven­ki­ny­ je, ku­ris pui­kiai pa­pil­do visą par­ ko mo­zaiką. Is­to­rinė­je iko­nog­ra­fi­ jo­je ma­to­mi fon­ta­nai ir cent­rinė­je aikštė­je, ir tven­ki­ny­je.

Atei­ty­je – le­do are­na

Ber­nar­dinų so­de vai­kus džiu­gins įreng­tos mo­der­nios žai­di­mo aikš­ telės su sūpuoklė­mis, kars­tyklė­ mis. Jos įkur­tos net dvi. Vie­na skir­ta 2–6 metų, ki­ta – 6–12 me­ tų vai­kams. Šio­je net bus iš­temp­ tas ba­tu­tas šo­kinė­ti. Tėvai vai­kus galės stebė­ti pa­to­giai įsi­taisę ant suo­liukų, čia jų bus net vi­su šim­tu dau­giau nei prie­š tai – apie 300.

Nusk­riaus­ti ne­liks ir no­rin­tys iš­ ties­ti ko­jas ant žolės ar paiš­ky­lau­ti.

Vie­na pie­va skir­ta būtent poil­siau­ to­jams. So­de bus įreng­tos ger­ tuvės, vaiz­do stebė­ji­mo sis­te­ma, par­kas bus sau­go­mas, nak­čiai – už­da­ro­mas. Kiek dirbs, pri­klau­ sys nuo se­zo­no: va­sarą – il­giau, žiemą – trum­piau. Atei­ty­je cent­ rinė­je par­ko da­ly­je, prie gro­jan­ čio fon­ta­no, turėtų veik­ti be­lai­dis in­ter­ne­tas, o žiemą aikš­telė gal­

būt virs ma­ža le­do are­na. „Par­ kas yra vien­ti­sas ob­jek­tas. Tai nė­ ra tik žolės ir dangų mi­ši­nys, kurį rei­kia pri­žiūrė­ti, o pa­skui kaip jau Die­vas duos – žmonės ten lan­ky­ sis ar­ba ne. Jį rei­kia pri­žiūrė­ti, taip pat stebė­ti žmo­nių po­rei­kius. Todėl ti­kimės, kad per šį par­ką bus ga­li­ ma pra­dėti ko­ky­biš­kai bend­rau­ti su lan­ky­to­jais, at­spėti jų lūkes­čius, leis­ti jiems pa­jus­ti, kad mies­to par­ kas – vie­ša erdvė, skir­ta jiems, bet kar­tu jam rei­kia ir žmo­nių dėme­ sio bei pa­gal­bos“, – vil­da­ma­si, kad gy­ven­to­jai sau­gos ir ver­tins at­kurtą par­ką, sakė „Vil­niaus mies­to par­ kų“ vy­riau­sio­ji kraš­to­vaizd­žio ar­ chi­tektė Ra­munė San­der­son.

Iš­lai­ky­ti – 0,5 mln. litų

8 ha uži­man­čia­me Ber­nar­dinų so­ de li­ko bai­gia­mie­ji dar­bai: pa­so­ din­ti pa­sku­ti­nius au­ga­lus, ta­ke­lius už­ber­ti skal­da, su­dėti pa­sku­ti­nes ply­te­les, su­mon­tuo­ti li­ku­sius suo­ liu­kus. 2012 m. ba­landį už­da­ry­to par­ko re­konst­ruk­ci­ja užt­ru­ko dėl ka­sinė­jant ap­tiktų ar­cheo­lo­gi­nių ra­di­nių, taip pat dėl oro sąlygų.

Pri­me­na­me, kad vyk­dant bu­vu­ sio Se­rei­kiš­kių par­ko re­konst­ruk­ ciją ar­cheo­lo­gai at­ra­do XVI–XVII a. sta­ti­nių, ku­rie at­skleidė, kad Vil­ nius tuo me­tu bu­vo di­des­nis, nei ma­ny­ta iki šiol. Ras­ti sta­ti­niai bu­ vo kon­ser­vuo­ti ir už­kas­ti.

5

rugpjūčio 22–28, 2013

miestas Kiek me­na is­to­ri­ja, čia vi­sad bu­vo ža­lio­ji zo­ na: Šven­ to­ji gi­raitė, Ber­nar­dinų so­das, Vil­ niaus uni­ ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­das, Vil­ niaus mies­ to vie­ša­sis par­kas, Jau­ ni­mo so­das, Se­rei­kiš­kių par­kas.

Prob­le­miš­kiau­sias – Re­for­matų par­kas Indrė Pep­ce­vi­čiūtė Kaip vieną pro­ble­miš­kiau­sių vietų cent­rinė­je mies­to da­ly­je „Vil­niaus mies­to par­kų“ vy­riau­sio­ji kraš­to­ vaizd­žio ar­chi­tektė Ra­munė San­ der­son išs­ki­ria Re­for­matų par­ką. Jos tei­gi­mu, jam ver­kiant rei­ka­lin­ga inf­ rast­ruktū­ros ge­ri­ni­mo pro­gra­ma.

„Po tru­putį ban­do­me jį gai­vin­ ti ren­gi­niais, bet iš tiesų reikė­ tų tą erdvę per­da­ry­ti, per­tvar­ky­ti ir la­biau pri­tai­ky­ti žmo­nių po­rei­ kiams“, – teigė ar­chi­tektė.

Pa­sak pa­šne­kovės, visų kitų mies­to par­kų būklė pa­na­ši. „Gal tik Vin­gio par­kas la­biau pa­ si­ruošęs priim­ti lan­ky­to­jus. Ozo par­ke ky­la šiek tiek pro­blemų dėl ne­pri­gy­jan­čių med­žių, bet šiaip žmonės la­bai džiau­gia­si šia vie­ta.

Par­kas tik­rai šiuo­lai­kiš­kas, ga­na ge­

rai su­tvar­ky­tas. Svars­to­me, gal ten reikėtų dau­giau žai­di­mo aikš­te­lių, galbūt ko­kių nors skulptūrų“, – sa­ kė R.San­der­son.

Ra­munė San­der­son:

Po tru­putį link to ju­ da­me, jei ne­bus kri­ zių, me­tams bėgant ir tos erdvės pa­keis sa­vo veidą.

Mi­sio­nie­rių so­duo­se ir Kūdrų par­ke, jos tei­gi­mu, reikėtų at­kur­ ti is­to­rinį pa­veldą, at­gai­vin­ti Trakų Vokę. „Pro­jek­ti­nių pa­si­ūlymų yra, bet tech­ni­nių dar ne. Vis­kam su­ tvar­ky­ti rei­kia lėšų. Po tru­putį link

to ju­da­me, jei ne­bus kri­zių, me­ tams bėgant ir tos erdvės pa­keis sa­vo veidą“, – vylė­si ar­chi­tektė.

Mies­to sa­vi­val­dybės tei­gi­mu, at­ ski­rai skve­rams ir par­kams tvar­ky­ti ne­skir­ta lėšų, nes šias erd­ves tvar­ ko tie pa­tys ran­go­vai kaip ir visą se­niū­niją. „Vil­niaus mies­to par­ kai“, pri­žiū­rin­tys Ja­mon­to, Vin­ gio, Se­rei­kiš­kių, Trakų Vokės, Re­ for­matų, San­tuokų rūmų bei Ozo (Ke­tu­rių tven­ki­nių) par­kus ir Pet­ ro Cvir­kos skverą, Mi­sio­nie­rių so­ dus, kas mėnesį šioms te­ri­to­ri­joms tvar­ky­ti ski­ria apie 100 tūkst. litų. „Re­for­matų par­kui ren­gia­mi pro­jek­ti­niai siū­ly­mai, pa­skui rei­ kės tech­ni­nio pro­jek­to. Šią žiemą bu­vo pa­ša­lin­ti ava­ri­niai med­žiai, at­ver­tos erdvės. Kal­bant apie re­ konst­ruk­ciją, Re­for­matų par­kas yra vie­nas pirmųjų sąra­še“, – sakė sa­ vi­val­dybės at­sto­vas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

ei­kiš­kių par­kas Ar­chi­tektė J.S.Ve­čers­kytė-Ši­ me­liūnė pa­sa­ko­jo, kad tarp ra­di­ nių – daug įvai­riau­sių lai­ko­tar­pių mo­netų, ke­ra­mi­kos dir­bi­nių, kas­ die­nių daiktų: žirk­lių, ci­garų lai­ kik­lių, įvai­riau­sių formų, dyd­žių ir spalvų li­ke­rio bu­te­liukų. Pas­ta­rie­ ji čia už­si­li­ko nuo bu­vu­sio Ber­nar­ dinų so­do laikų – ja­me bu­vo gau­su

ka­vi­nių. Šie ra­di­niai sau­go­mi Lie­ tu­vos na­cio­na­li­nia­me mu­zie­ju­je.

At­nau­jin­to par­ko prie­žiū­ra mies­ tui kas­met at­sieis apie 0,5 mln. li­ tų. Pa­pil­do­mas fi­nan­sa­vi­mas par­ kui įreng­ti šių metų lie­pos 10 d. bu­vo skir­tas Vil­niaus mies­to ta­ry­ bos spren­di­mu, su­ma pa­didė­jo 1,175 mln. litų ir pa­siekė 19,741 mln. litų.

Se­rei­kiš­kių par­ko is­to­ri­ja Da­bar­t inė­je par­ko te­r i­to­r i­jo­je XIII– XIV a. au­go šven­ta­sis miš­kas. XIV a. pa­b ai­g o­j e įve­dus krikš­č io­nybę šven­t a­s is miš­k as bu­vo iš­k irs­t as.

XV a. ant­ro­je pusė­je ka­ra­l ius Ka­zi­ mie­ras Jo­gai­lai­t is šį sklypą pa­do­ va­no­jo į Vil­n ių pa­k vies­t iems vie­ nuo­liams ber­nar­di­nams. Jie čia pa­ statė Šv. Onos, Šv. Pran­ciš­kaus ir Ber­nar­di­no baž­ny­čių bei vie­nuo­ly­ no komp­leksą, įkūrė sodą su tven­ki­ niais, ka­na­lais bei der­lin­gais dar­žais.

ba nu­tarė Se­rei­kiškė­se įsteig­ti vie­ šąjį mies­to par­ką, ku­r is apimtų ir bu­vusį Ber­nar­dinų vie­nuo­ly­no so­ dą. Ši už­duo­tis bu­vo pa­tikė­ta dai­li­ nin­kui Ale­xan­de­r iui Straus­sui. Po aš­tuo­ne­r ių metų par­kas bu­vo ati­ da­ry­tas lan­ky­ti vie­šai.

Po 1863 m. su­ki­li­mo Ru­si­jos vald­žiai už­da­r ius Ber­nar­d inų vie­nuo­lyną, so­d as bu­vo per­leis­t as mies­t ui.

1880 m. Vil­niaus sa­vi­val­dybės ta­ry­

XVII a. Vil­n iaus kvar­t a­l as, nors anks­čiau ma­ny­ta, kad čia vil­nie­čiai jau ne­gy­ve­no. Par­ke taip pat iš­sau­ go­tas se­niau­sias Vil­niu­je ąžuo­las.

Po Ant­ro­jo pa­sau­l i­n io ka­ro Se­rei­ kiš­k ių vie­ša­sis par­kas bu­vo pa­va­ din­tas Jau­n i­mo so­du, ja­me bu­vo pa­s ta­t y­t a est­ra­da, įreng­t a šo­k ių aikš­telė, at­rak­cionų, žai­d imų aikš­ Apie XVIII a. pabaigą–XIX a. pra­džią te­lių vai­kams. Lie­tu­vai at­k ūrus ne­ da­bar­t i­n io par­ko šiaurės va­karų prik­lau­so­mybę vi­sa tai iš par­ko bu­ pusė­je bu­vo įkur­tas Vil­n iaus uni­ vo iš­kel­ta, jam grąžin­tas Se­rei­kiš­kių ver­si­te­to Bo­ta­n i­kos so­das, jis ta­po par­ko var­das. vie­nu tur­t in­g iau­sių bo­ta­n i­kos so­ Praė­ju­siais me­t ais pra­dėjus vyk­ dų Eu­ro­po­je. Bet apie XIX a. vi­durį dy­t i par­ko re­konst­r uk­ciją, tie­siant jis bu­vo su­nai­k in­tas. in­ž i­ne­r i­nes sis­te­mas bu­vo ras­tas

Ki­tas: Re­for­matų par­kas yra vie­nas pirmųjų re­konst­ruo­jamų Vil­niaus par­kų sąra­še.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

6

rugpjūčio 22–26, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Vie­ta vaikų dar­že­ly­je – vis dar mi­ra­žas Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Ma­žy­lių tė­vus api­ma pa­ni­ka – iki rug­sė­jo li­kus vos dau­giau kaip sa­ vai­tei strin­ga sa­vi­val­dy­bės in­for­ ma­ci­nė sis­te­ma, ku­rio­je ga­li­ma ste­bė­ti vai­ko vie­tą ei­lė­je į dar­že­lį.

Jo­kios in­for­ma­ci­jos

Vil­nie­tė Kris­ti­na Mon­kie­nė duk­rą į dar­že­lį už­ra­šė ko­vo 19 d. Mo­te­ris vai­ką už­re­gist­ra­vo iš­kart į pen­kis dar­že­lius, kad pa­di­dė­tų ti­ki­my­bė gau­ti vie­tą. Ta­čiau tai, kad per tiek lai­ko vie­ta dar­že­ly­je vis dar at­ro­ do ne­pa­sie­kia­ma, – ne di­džiau­ sia blo­gy­bė. Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, jau ke­lias sa­vai­tes pri­si­jun­gus prie sa­vi­val­dy­bės sve­tai­nės vil­nius.lt skil­ties „Ma­no dar­že­lis“ jo­kios in­for­ma­ci­jos ne­ro­do­ma. O už šią in­for­ma­ci­ją at­sa­kin­gi sa­vi­val­dy­ bės spe­cia­lis­tai, K.Mon­kie­nės tei­ gi­mu, į skam­bu­čius tie­siog neat­ si­lie­pia. „Ge­rai, gal už­stri­go ta sis­te­ma, bet bent pa­kel­tų ra­ge­lį. Du lan­ ge­liai ap­tar­nau­ja ši­tuo klau­si­mu.

Skam­bi­nau aną sa­vai­tę bend­ruo­ ju nu­me­riu, sa­ko, tur­būt su­si­rin­ ki­mas vyks­ta, gal dar­buo­to­jai – ne dar­bo vie­to­je. Šian­dien skam­bi­nu (tre­čia­die­nį – red. pa­st.), sa­kau, ar­gi ga­li bū­ti ket­vir­tą die­ną su­ si­rin­ki­mas? Juo­kia­si, sa­ko – tik­ rai ne, bet aš nie­kuo ne­ga­liu pa­dė­ ti. Sa­ko, duo­siu Švie­ti­mo sky­riaus tie­sio­gi­nį nu­me­rį. Bet jie ir­gi ne­ke­ lia ra­ge­lio“, – pa­sa­ko­jo vil­nie­tė.

Sis­te­ma lū­kes­čių nea­ti­tin­ka

Pa­sak K.Mon­kie­nės, ši si­tua­ci­ja, iki rug­sė­jo li­kus vi­sai ne­daug, anaip­ tol ne­džiu­gi­na. O to­kių pro­ble­mų esą ky­la ne tik jos šei­mai, bet ir ne vie­nam ma­žus vai­kus au­gi­nan­ čiam gi­mi­nai­čiui ar drau­gui.

Apie tai, kad sos­ti­nė­je už­re­gist­ ruo­ti vai­ką į dar­že­lį yra di­džiu­ lė pro­ble­ma, kal­ba­ma jau ne vie­ nus me­tus. Per­nai sos­ti­nės val­džia įve­dė nau­ją priė­mi­mo į iki­mo­kyk­ li­nes įstai­gas tvar­ką, kai re­gist­

ruo­ja­ma­si ne konk­re­čia­me dar­že­ ly­je, o sa­vi­val­dy­bės in­for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je, pa­skirs­tan­čio­je vie­tas. Ža­dė­ta, kad toks me­to­das įneš dau­giau aiš­ku­mo ir pa­leng­vins re­gist­ra­ci­ją. Ta­čiau K.Mon­kie­ nė sa­ko ga­lin­ti pa­pa­sa­ko­ti ne vie­ ną is­to­ri­ją, at­sklei­džian­čią, kad iki to­bu­ly­bės sis­te­mai – dar to­li.

Kris­ti­na Mon­kie­nė:

Gal už­stri­go ta sis­te­ ma, bet bent pa­kel­ tų ra­ge­lį. „Pa­vyz­džiui, jei­gu no­ri pa­pil­dy­ti dar­že­lių są­ra­šą, vi­sas vie­tas ei­lė­se pra­ran­di, vis­kas iš nau­jo for­muo­ ja­ma. La­bai gud­riai, jei­gu no­ri pa­ pil­dy­ti – vis­kas. Prie ma­nęs vie­ną kar­tą sa­vi­val­dy­bė­je sto­vė­jo mo­te­ ris. Ji lau­kė­si, sa­ko, per­si­kraus­tėm į ki­tą vie­tą, da­bar dar­že­lis tie­siog kie­me ir no­rim įtrauk­ti jį į są­ra­šą.

Ta­čiau bu­vo paaiš­kin­ta, kad į ei­ lę rei­kia sto­ti iš nau­jo. Sa­ko, tiek ne­daug trūks­ta ki­tuo­se dar­že­liuo­ se, bet tu­riu iš nau­jo sto­ti į ei­lę“, – pri­si­mi­nė mo­te­ris.

Pa­te­ko į ru­sų gru­pę

Vil­nie­tės tei­gi­mu, drau­gams ten­ka kaps­ty­tis ir iš dar pai­nes­nių si­tua­ ci­jų. Pa­vyz­džiui, kai vai­kas tė­vams ne­ži­nant per­ke­lia­mas į ki­ta­kal­bių gru­pę. „Kai­my­nai lie­tu­vių gru­pė­je se­ niai pri­si­re­gist­ra­vę, iš kar­to, kai tik vai­kas gi­mė, spa­lį bus tre­ji me­tai.

Pa­te­ko jie į tą lie­tu­vių gru­pę, vis­ kas ge­rai. O nuė­jo į dar­že­lį ra­šy­ti pra­šy­mo ir, pa­si­ro­do, jie per­kel­ti į ru­sų gru­pę. Tai jo­je ir bus, svars­ to, kad gal vai­kas la­bai ne­su­sit­rau­ muos... Nė­ra ki­tos išei­ties, ne­ga­li sau leis­ti pri­va­taus. Sa­ko, gal bė­ gant lai­kui pa­vyks pe­rei­ti“, – pa­ sa­ko­jo K.Mon­kie­nė.

Pak­laus­ta, ką da­rys, jei vie­ ta vals­ty­bi­nia­me dar­že­ly­je taip ir

neat­si­ras, mo­te­ris sa­kė duk­rą ir to­liau lei­sian­ti į pri­va­tų. Ta­čiau ja­me kai­na mė­ne­siui ko­ne ke­tu­ris kar­tus di­des­nė ir sie­kia 1200 li­tų. „Su vy­ru pa­si­ta­rė­me, kad ge­riau ši­tą su­mą ati­dė­tu­me bū­si­miems vai­ko moks­lams“, – liūd­nai šyp­ te­lė­jo K.Mon­kie­nė.

Sa­vi­val­dy­bė tre­čia­die­nį re­dak­ ci­jai at­siun­tė at­sa­ky­mą, kad In­ for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų sky­rius ne­tu­ri ži­nių, jog sis­te­ma ne­vei­kia.

Esą ne­gau­ta ir var­to­to­jų skun­dų. „O Švie­ti­mo sky­riaus Ne­for­ ma­lio­jo švie­ti­mo po­sky­ris dir­ba vi­su pa­jė­gu­mu – vie­na spe­cia­lis­ tė ato­sto­gau­ja, ki­tos dvi ap­tar­nau­ ja in­te­re­san­tus prie lan­ge­lių, li­ku­si vie­na dir­ba su raš­to dar­bais. At­sa­ ko­ma į te­le­fo­nų skam­bu­čius pa­gal žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių ga­li­my­bes“, – ši­taip pa­dė­tį paaiš­ki­no sa­vi­val­dy­ bės Vie­šų­jų ry­šių sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja Dai­va Sa­vic­kie­nė.

Vis dėl­to, K.Mon­kie­nės tei­gi­ mu, prie sis­te­mos ne­pa­vy­ko pri­ si­jung­ti ir ga­vus sa­vi­val­dy­bės at­ sa­ky­mą.

At­siž­vel­gia­ma į prio­ri­te­tus Iš vi­so Vil­niu­je yra 124 dar­že­liai ir 14 dar­že­lių-mo­kyk­lų.

Re­mian­tis Vil­niaus mies­to sa­vi­ val­dy­bės in­for­ma­ci­ja, dar­že­lių ei­ lės yra su­da­ro­mos at­si­žvel­giant į pra­šy­me nu­ro­dy­tus prio­ri­te­tus ir pir­mu­mo tei­sę su­tei­kian­čias prie­ žas­tis. Pir­mu­mo tei­sė su­tei­kia­ma tik tuo at­ve­ju, jei­gu vai­ko dek­la­ ruo­ta gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra te­ri­to­ ri­jo­je, ku­riai pri­skir­tas dar­že­lis. Pir­ mu­mo tei­sė su­tei­kia­ma vai­kams iš šei­mų, ku­rio­se au­ga trys ir dau­ giau vai­kų, taip pat vai­kams, ku­ riuos au­gi­na vie­nas iš tė­vų ar ku­rių vie­nas iš tė­vų tu­ri ne dau­giau kaip 40 pro­c. dar­bin­gu­mo ly­gio. Pir­mu­ mo tei­sę, sa­vi­val­dy­bės tei­gi­mu, tu­ ri įstai­gos dar­buo­to­jų vai­kai ir tie vai­kai, ku­rių bro­lis ar se­suo lan­ko tą pa­čią įstai­gą.

Akib­rokš­tas: pa­si­tai­ko ir to­kių staig­me­nų, kai vai­kas for­ma­liai pa­te­ko į lie­tu­vių vai­kų gru­pę, o nuė­jus į

dar­že­lį išaiš­kė­ja, kad jis bus ki­ta­kal­bių gru­pė­je.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Gin­čas: ne vi­siems 345 tūkst. li­tų kai­nuo­jan­tys mies­to įvaiz­džio ge­ri­ni­mo

Treč­da­lio mi­li­jo­n Be­veik 345 tūkst. li­tų – to­kia su­ma skir­ta Vil­niaus mies­to įvaiz­džio to­bu­li­ni­mo stu­ di­jai pa­reng­ti. Ką tai duos net su kiem­sar­ giais at­si­skai­ty­ti ne­su­ge­ban­čiam mies­tui?

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Su­da­rė dar­bo gru­pę

Praė­ju­sių me­tų lapk­ri­tį pro­jek­tas „Vil­niaus mies­to įvaiz­džio to­bu­ li­ni­mo stu­di­jos pa­ren­gi­mas“ bu­ vo pa­tvir­tin­tas mies­to ta­ry­bo­je.

Bend­ra pro­jek­to ver­tė ta­da sie­kė šiek tiek dau­giau kaip pu­sę mi­li­jo­ no – apie 512 tūkst. li­tų.

Vil­niaus mies­to įvaiz­dį pa­to­bu­ lin­ti už­si­mo­ju­si sa­vi­val­dy­bė pa­ skel­bė kon­kur­są. Šių me­tų ge­gu­žę iš tri­jų da­ly­vių jį lai­mė­jo rek­la­mos bend­ro­vė „Luk­re­ci­jos rek­la­ma“. Su šia bend­ro­ve pro­jek­to už­sa­ko­vė – Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­ja – su­tar­tį pa­si­ra­šė prieš ge­rą mė­ne­sį, lie­pos ant­ro­je pu­sė­ je. Įmo­nė pra­dė­jo rū­pin­tis stu­di­jos kū­ri­mu, o už­da­vi­niams for­muo­ti iš sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų bu­vo su­kur­ ta de­šim­ties as­me­nų dar­bo gru­pė. Į ją įtrauk­ti sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­ tai, dir­ban­tys eko­no­mi­kos ir in­ves­ ti­ci­jų, tu­riz­mo, e. mies­to, Vil­niaus ki­no biu­ro, už­sie­nio ry­šių srityse. „Stu­di­jos es­mė – kad bū­tų iš­ nag­ri­nė­tas esa­mas Vil­niaus įvaiz­ dis, pa­da­ry­tos SSGG, SWOT ana­ li­zės, iš­tir­ta kon­ku­ren­ci­nė ap­lin­ka, iš­gry­nin­ti uni­ka­lūs mies­to as­pek­tai, sa­vy­bės. Į tą ana­li­zę pa­ten­ka ir Vil­ niu­je vyks­tan­tys kul­tū­ros bei spor­ to ren­gi­niai. Bus ti­ria­mos Vil­niaus mies­to ga­li­my­bės „Crea­ti­ve ci­ty“, „Mee­ting friend­ly ci­ty“, „Smart ci­ ty“, „Fil­ming friend­ly ci­ty“ as­pek­ tais. Po šios ana­li­zės bus ren­gia­ma kon­cep­ci­ja ir bus siū­lo­mas konk­re­ tus rin­ko­da­ros bei ko­mu­ni­ka­ci­jos prie­mo­nių pla­nas. Ir vi­sa tai su­guls į bend­ro Vil­niaus mies­to įvaiz­džio, o jo šiuo me­tu tik­rai trūks­ta, stra­te­gi­ ją“, – pro­jek­to ei­gą nu­pa­sa­ko­jo pro­ jek­to dar­bo gru­pės va­do­vė, mies­to ta­ry­bos na­rė Ind­rė Ja­kai­ty­tė.

Ji pri­dū­rė, kad, žvel­giant į Vil­nių kaip į kon­ku­ren­cin­gą mies­tą tarp­ tau­ti­nė­je plot­mė­je, įvaiz­džio klau­ si­mo nuo­ša­ly pa­lik­ti ne­ga­li­ma, esą ta­da tą ko­vą tik­rai pra­lai­mė­si­me.

Vi­das Ur­bo­na­vi­čius:

A.Zuo­kas yra su­si­ komp­ro­mi­ta­vęs vil­ nie­čių aky­se, tai da­bar sam­do­si pro­fe­ sio­na­lus ir ge­ri­na sa­ vo įvaiz­dį.

Vi­zi­jos dar ne­tu­ri?

Be kon­kur­są lai­mė­ju­sios įmo­nės „Luk­re­ci­jos rek­la­ma“, pro­jek­te da­ly­ vau­ti sie­kė ir dvi ūkio su­bjek­tų gru­pės.

Vie­ną jų su­da­rė dvi suo­mių bend­ro­ vės – „FCG De­sign and En­gi­nee­ring Ltd“ ir „Pla­ce Mar­ke­ting Ltd“, ki­tą – trys bend­ro­vės: lie­tu­vių „Ci­vit­ta“ ir PIAR bei es­tų „Cor­po­re“ AS, kū­ru­si Es­ti­jos įvaiz­džio kon­cep­ci­ją.

Kon­kur­są lai­mė­ju­si įmo­nė stu­di­ jai pa­reng­ti tu­ri de­vy­nis mė­ne­sius – vė­liau­siai iki ki­tų me­tų ba­lan­džio ant­ros pu­sės. Lai­mė­to­jos pa­siū­ly­ ta pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo su­ma – 344 850 li­tų, di­džio­ji da­lis fi­nan­ suo­jama iš ES lė­šų.

Pa­si­tei­ra­vus, su ko­kio­mis idė­jo­ mis ir pa­siū­ly­mais bu­vo da­ly­vau­ ja­ma kon­kur­se, „Luk­re­ci­jos rek­ la­mos“ va­do­vas Ma­rius Vaup­šas paaiš­ki­no, kad pir­ki­mo do­ku­men­ te jie dar nie­ko ne­siū­lo ir kad ten vis­kas for­mu­luo­ja­ma ki­taip. „Yra ke­tu­rios pro­jek­to fa­zės. Pir­ ma jų – ana­li­zė, čia mes ir esa­me.

Yra nu­ro­dy­ta iš­nag­ri­nė­ti ke­tu­rias ga­li­mas po­zi­ci­jas, tai mes ir da­ro­ me su par­tne­riais. „Fil­ming friend­

7

rugpjūčio 22–26, 2013

miestas

17p.

Ar ukrainietė taps naująja Lady Gaga?

Pe­rė­ji­mas prie bio­ku­ro – pa­sa­ka be ga­lo?

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Jau ta­po tra­di­ci­ja, kad ar­tė­jant nau­jam šil­dy­mo se­zo­nui vėl suin­ ten­sy­vė­ja kal­bos apie pe­rė­ji­mą prie bio­ku­ro ir ši­lu­mos kai­nų ma­ ži­ni­mą. Šį kar­tą Vil­niaus sa­vi­val­ dy­bė obuo­liau­ti su­si­ruo­šė su „Lie­ tu­vos ener­gi­ja“ (LE).

Kai­na išau­go

o pro­jek­tai ke­lia su­si­ža­vė­ji­mą.

Kęstučio Vanago / BFL nuo­tr.

no ver­tas įvaiz­dis ly ci­ty“ nag­ri­nė­ti pa­de­da įmo­nė „Pea­ce­ful Fish“, ji dir­ba su mū­sų Lie­tu­vos ki­no cent­ru, kon­sul­tuo­ja es­tus, kaip pri­trauk­ti ki­no pra­mo­ nės pi­ni­gus ir pan. Prie „Smart ci­ ty“ dir­ba įmo­nė „Ernst & Young“.

Jie tu­ri di­de­lę bū­tent vie­šų­jų pa­ slau­gų, trans­por­to ir kt. val­dy­mo pa­tir­tį, „Mee­ting friend­ly ci­ty“ ana­li­zuo­ti pa­de­da įmo­nė „Eko­no­ mi­nės kon­sul­ta­ci­jos ir ty­ri­mai“, o „Crea­ti­ve ci­ty“ – Je­re­my Hild­ reth’as“, – dės­tė M.Vaup­šas.

ro­do. Bū­tu­me do­mė­ję­si ir dir­bę, kad tas įvaiz­dis bū­tų tik­ras, au­ ten­tiš­kas ir ska­tin­tų veik­ti“, – tei­ gė J.Pačkauskaitė. Įmo­nei ir jos bend­ra­žy­gėms lai­ mė­ti kon­kur­są su­truk­dė tech­ni­nio pa­siū­ly­mo ver­ti­ni­mas, lie­čian­tis pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo as­pek­tus, dėl ku­rio pa­siū­ly­mas bu­vo at­mes­ tas. Tie­sa, „Ci­vit­tos“ siū­ly­ta su­ma pro­jek­tui įgy­ven­din­ti bu­vo ma­žes­ nė nei kon­kur­są lai­mė­ju­sios „Luk­ re­ci­jos rek­la­mos“.

Prak­tiš­ki siū­ly­mai ne­pa­dė­jo

To­kiais pro­jek­tais ne­ti­ki

Vie­nos kon­kur­są pra­lai­mė­ju­sios įmo­nės at­sto­vė apie teik­tus pa­ siū­ly­mus ir idė­jas tu­rė­jo kur kas dau­giau ką pa­sa­ky­ti. Bend­ro­vės „Ci­vit­ta“ pro­jek­tų va­do­vė Jus­ tė Pač­kaus­kai­tė pa­pa­sa­ko­jo, kad jau­na kon­sul­ta­ci­jų įmo­nė „Ci­vit­ ta“, dir­ban­ti ir su pri­va­čiuo­ju, ir su vals­ty­bi­niu sek­to­riu­mi, da­ly­vau­ ti šia­me kon­kur­se bu­vo nu­spren­ du­si, nes tu­rė­jo konk­re­čių ir la­bai pra­ktiš­kų pa­siū­ly­mų Vil­niui. „Mū­sų įmo­nė vi­sa­da sie­kia teik­ ti fak­tais pa­grįs­tus pa­ta­ri­mus ir kon­sul­ta­ci­jas. Ma­no­me, kad tai yra mū­sų pra­na­šu­mas. Tai­gi no­rė­jo­ me pa­si­nau­do­ti sa­vo kom­pe­ten­ci­ ja ir pa­siū­ly­ti kiek ki­to­kį po­žiū­rį į mies­tą, ne tiek rin­ko­da­ros, vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­to, o la­biau ana­li­ti­nį, ne­sle­piant nuo sa­vęs, kaip mies­tas da­bar at­ro­do už­sie­nie­čiams“, – sa­ kė J.Pač­kaus­kai­tė.

Jos tei­gi­mu, ga­li­me ti­kė­ti, kad Vil­nius yra nuo­sta­bi ba­ro­ki­nė sos­ ti­nė, bet už­sie­nie­čiai ma­to ir blo­ ki­nius ra­jo­nus, kur mies­tas at­ro­do pro­vin­cia­lus, gal­būt da­liai už­sie­ nie­čių ap­link mies­tą esan­ti ža­lu­ma at­ro­do tie­siog ne­tvar­kin­gas miš­kas, ku­ria­me neaiš­ku, ką veik­ti. „Pag­rin­di­nė mū­sų min­tis bu­ vo orien­tuo­tis į at­vi­ru­mą. Vil­nius yra tas mies­tas, kur daug ga­li­my­ bių kur­ti vers­lą, pri­trauk­ti įvai­rio­ mis kal­bo­mis kal­ban­čius žmo­nes, ku­ria­me yra nor­ma­li dar­bo kul­ tū­ra. Taip pat yra ir dau­gia­kul­tū­ rio mies­to pa­vel­das ir čia no­rė­jo­me pa­siū­ly­ti mies­to at­vi­ru­mo kon­cep­ ci­ją. Įvaiz­džio idė­ja tu­ri bū­ti pa­ grįs­ta tuo, kaip mies­tas rea­liai at­

Ne vi­siems to­kie mies­to įvaiz­džio ge­ri­ni­mo pro­jek­tai ke­lia su­si­ža­vė­ji­ mą. Kon­ser­va­to­rius ir am­ži­nas me­ ro Ar­tū­ro Zuo­ko opo­nen­tas Vil­niaus mies­to ta­ry­bos na­rys Vi­das Ur­bo­na­ vi­čius to­kius pro­jek­tus va­di­na mis­ ti­niais, sle­pia­mais po de­vy­niais už­ rak­tais ir ne­sle­pia ma­nan­tis, kad „mies­to įvaiz­dis“ tė­ra prie­dan­ga. „A.Zuo­kas yra su­si­komp­ro­mi­ta­ vęs vil­nie­čių aky­se, tai da­bar sam­ do­si pro­fe­sio­na­lus ir ge­ri­na sa­vo įvaiz­dį, tik tai va­di­na­ma Vil­niaus mies­to įvaiz­džio ge­ri­ni­mu. Ma­nau, kon­sul­tan­tams mo­ka­mi pi­ni­gai, kad pa­ge­rin­tų konk­re­taus as­mens įvaiz­ dį, tur­būt ten at­lie­ka­mi ati­tin­ka­mi ty­ri­mai, na­tū­ra­lu, kad tai kai­nuo­ja ne­ma­žus pi­ni­gus“, – ak­me­nų į me­ ro dar­žą mes­te­lė­jo ta­ry­bos na­rys.

V.Ur­bo­na­vi­čius taip pat pik­ti­no­si, kad sko­lo­se sken­din­ti sa­vi­val­dy­bė švais­to pi­ni­gus to­kiems nie­kams. „Pra­s is­ko­l i­n u­s i sa­v i­val­dy­b ė, prem­je­ras ne­pri­pa­žįs­ta, kad iš es­ mės bank­ru­tuo­jan­ti sa­vi­val­dy­bė mė­to pi­ni­gus to­kiems da­ly­kams“, – sa­kė V.Ur­bo­na­vi­čius Ar yra tie­sos ta­ry­bos na­rio žo­ džiuo­se, kad šiuo pro­jek­tu sie­kia­ ma pa­ge­rin­ti konk­re­taus as­mens įvaiz­dį? „Tik­rai ne, – at­sa­kė stu­di­ ją ren­gian­čios bend­ro­vės va­do­vas M.Vaup­šas. – Yra ES pir­ki­mas pa­ gal ES stan­dar­tus, for­mų pil­dy­mas ir vi­si ki­ti da­ly­kai. Tik­rai vie­nas žmo­gus ar tu­ri­mas min­ty žmo­gus ne­for­mu­luo­ja nie­ko, yra su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­ri for­mu­luo­ja už­ da­vi­nius. Tik­rai ne­no­rė­čiau, kad ši­tas pro­jek­tas įsi­vel­tų į ko­kį nors po­li­ti­ka­vi­mą.“

Dar tuo­me­tė AB Vi­sa­gi­no ato­mi­nė elekt­ri­nė (da­bar „Lie­tu­vos ener­ gi­ja“) dėl Vil­niaus elekt­ri­nės pro­ jek­to ke­ti­ni­mų pro­to­ko­lą pa­si­ra­šė su bend­ro­ve „For­tum Heat Lie­ tu­va“, ir pro­to­ko­las neat­šauk­tas.

Ta­čiau LE par­tne­re ban­dan­ti tap­ti Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė kon­ ku­ren­ci­nės ko­vos ne­si­bai­mi­na.

Pa­va­sa­rį Vil­niaus mies­to me­ ro Ar­tū­ro Zuo­ko pa­teik­tas pa­siū­ ly­mas LE jau tu­ri griau­čius. Vil­ niaus ši­lu­mos ūkį iš­si­nuo­mo­ju­si bend­ro­vė „Dal­kia“ stu­mia­ma į šo­ ną, o sos­ti­nės 3-ią­ją ter­mo­fi­ka­ci­ nę elekt­ri­nę pla­nuo­ja­ma pa­vers­ti bio­ku­ro kon­ver­si­jos elekt­ri­ne.

Tie­sa, 2010 m. „Dal­kia“ siū­ lė įgy­ven­din­ti pa­na­šų pro­jek­tą, ku­rio ver­tė bū­tų bu­vu­si 640 mln. li­tų. Ta­čiau Vil­niaus mies­to ta­ry­ ba šį pro­jek­tą at­me­tė. Šiuo me­tu nau­jo LE brai­žo­mo pro­jek­to kai­na dar neaiš­ki, nes vyk­do­ma ga­li­my­ bių stu­di­ja. Vis dėl­to pre­li­mi­na­ri su­ma bū­tų ge­ro­kai di­des­nė – iki 800 mln. li­tų.

Pro­jek­to at­sto­vai tei­gia, kad sėk­min­gai įgy­ven­di­nus pro­jek­ tą ši­lu­mos ener­gi­jos kai­na ga­ lu­ti­niams var­to­to­jams pig­tų 20 pro­c., nes sa­vi­kai­na už ki­lo­vat­va­ lan­dę su­ma­žė­tų nuo 17 iki 10 ar 11 cen­tų.

Vil­tis: ti­ki­ma­si, kad, per­ve­dus Vil­niaus 3-ią­ją ter­mo­fi­ka­ci­nę elekt­ri­

nę prie bio­ku­ro, ši­lu­mos kai­nos su­ma­žės, ta­čiau vi­siš­kai iš­si­va­duo­ti nuo bran­gių du­jų pri­klau­so­my­bės ne­pa­vyks.

To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

tas LE ko­ge­ne­ra­ci­nės elekt­ri­nės pro­jek­tas. „Yra toks su­si­ta­ri­mas ir „Vil­ niaus ener­gi­ja“ ne­ke­lia ypa­tin­ gų pro­ble­mų, ge­ra­no­riš­kai lei­ džia elekt­ri­nę per­duo­ti“, – tei­gė M.Na­ge­vi­čius.

Šiuo me­tu nau­jo LE brai­žo­mo pro­jek­to kai­na dar neaiš­ki, nes vyk­do­ma ga­li­ my­bių stu­di­ja.

Vil­tis – ES pa­ra­ma

Nau­jo­ji elekt­ri­nė ener­gi­ją ga­min­ tų vi­sus me­tus: ir šil­dy­mo, ir va­ sa­ros se­zo­nu. Pa­gal LE pla­nus ir skai­čia­vi­mus nau­jo­ji elekt­ri­nė pa­ ga­min­tų šiek tiek dau­giau nei 46 pro­c. vi­sos pa­ga­mi­na­mos ši­lu­ mos Vil­niaus mies­tui. O šal­tuo­ ju me­tų lai­ku, žie­mą, kaip ma­no­ ma, ki­tą rei­ka­lin­gos ener­gi­jos da­lį ga­lė­tų pa­ga­min­ti ma­žie­ji ne­re­gu­ liuo­ja­mi ga­min­to­jai. Skai­čiuo­ja­ ma, kad jiems tek­tų apie 34 pro­c. vi­sos mies­tui pa­ga­mi­na­mos ener­ gi­jos. „Yra vie­nas ne­di­de­lis 2-osios elekt­ri­nės blo­kas. Esant la­bai šal­ tam orui, bū­tų ga­li­ma ir du­jo­mis

Nors Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė ir ver­ žia­si kar­tu su LE įgy­ven­din­ti elekt­ri­nės pro­jek­tą, lė­šų mies­tas ne­tu­ri. Tie­sa, sa­vi­val­dy­bės įna­šas bū­tų tur­ti­nis.

LE šiuo at­ve­ju prie pro­jek­to pri­ si­dė­tų pi­ni­gais, ku­rie rei­ka­lin­gi elekt­ri­nės re­konst­ruk­ci­jai. Pa­gal tur­tą ir įneš­tų pi­ni­gų san­ty­kį abu da­li­nin­kai pa­si­da­ly­tų ir nau­jo­sios įmo­nės ak­ci­jas.

Kas ap­mo­kės mil­ži­niš­kas in­ves­ ti­ci­jas, ku­rios bū­ti­nos pe­rei­nant prie bio­ku­ro? No­rint, kad Vil­niaus ko­ge­ne­ra­ci­nė­je elekt­ri­nė­je pa­ga­ min­tos elekt­ros kai­na ati­tik­tų rea­ lią rin­kos kai­ną, o ši­lu­mos ener­ gi­ja bū­tų pi­ges­nė, bū­ti­na ne­ma­ža ES pa­ra­ma. „Bend­ra­dar­biau­ja­ma su Vy­riau­ sy­be ir Vy­riau­sy­bė la­bai ge­ra­no­ riš­kai žiū­ri. Tik klau­si­mas, ko­kio in­ten­sy­vu­mo su­bsi­di­ja bus rei­ka­ lin­ga, kad pro­jek­tas bū­tų pa­trauk­ lus ne tik ši­lu­mos ga­min­to­jui, bet ir in­ves­tuo­to­jui“, – aiš­ki­no M.Na­ ge­vi­čius.

lu­mos tie­k i­mo be­veik ne­t u­r i. O, pa­ vyz­d žiui, skan­di­na­vai ir mes tu­ri­me cent­ra­li­zuo­tus ši­lu­mos tie­ki­mo tink­ lus ir ga­li­me de­g in­ti to­k į pra­stą ku­rą kaip bio­k u­ras, dur­pės, at­l ie­kos. Mes pri­va­lo­me iš­nau­do­ti ši­tą pra­na­šu­mą, o ne dis­ku­tuo­ti Tik klau­s i­mas, ko­dėl iki šiol to ne­ da­rė­me. Ka­d an­g i kal­b a­m a apie ši­ lu­mos ir elekt­ros ga­my­bą, tik­rai yra pra­na­š u­mas, kad mes neiš­me­ta­me ši­lu­mos į orą, kaip vi­si da­ro Eu­ro­po­ je, o pa­nau­do­ja­me pra­s min­gai. Kai žie­m ą trūks, ta­d a rei­kės pri­s i­dur­t i

ir ma­žoms ka­t i­l i­nėms. Bio­k u­ras pi­ gus, bet bran­g ios in­ves­t i­ci­jos. Du­jos lie­k a, jei­g u tik įvyk­t ų toks ste­buk­ las, kad jos at­pig­t ų, vi­s i su ma­lo­nu de­g ins du­jas ir pa­s i­lai­k ys tą bio­k u­ rą atei­č iai.

Daug svar­biau yra ko­k io­mis kai­no­ mis tą pro­jek­tą įgy­ven­din­tų, nes in­ ves­ti­ci­jas rei­kės su­si­grą­žin­ti, – nuo to ir pri­klau­sys ši­lu­mos kai­na. Jei­gu bus pra­smin­gai pa­nau­do­ti eu­ro­pi­niai pi­ ni­gai ir jų ne­rei­kės grą­žin­ti, ta­da ši­lu­ mos kai­na iš kar­to at­pigs pa­sta­čius to­ kį ob­jek­tą.

Ku­ris pro­jek­tas pra­na­šes­nis?

„Jų siū­lo­mas pro­jek­tas apė­mė 2-ąją ir 3-ią­ją elekt­ri­nes. Pro­jek­ tas iš es­mės toks pat“, – sa­kė Vil­ niaus me­ro pa­ta­rė­jas ener­ge­ti­kos klau­si­mais Mar­ty­nas Na­ge­vi­čius.

Pa­sak jo, jei bū­tų įgy­ven­din­tas pro­jek­tas ir bū­tų su­kur­ta nau­ja elekt­ri­nė, vie­no blo­kų ga­lia bū­tų 180 MW elekt­ros ga­my­bos ir dau­ giau nei 300 MW ši­lu­mos ener­gi­ jos. Tie­sa, „Dal­kia“ siū­lė prie bio­ ku­ro per­ves­ti vie­ną blo­ką. Blo­ko nau­din­ga­sis vei­ki­mas bū­tų 482 MW (iš jų 180 MW elekt­ra), 550 MW – pa­duo­da­mo ku­ro ga­lia. „Dal­kia“ su „Vil­niaus ener­gi­ja“ nuo­mos su­tar­tį yra su­da­riu­si dar 2002 m. ir ji ga­lio­ja iki 2017 m., bū­tent iki ta­da, kai, pla­nams klos­ tan­tis sėk­min­gai, bū­tų įgy­ven­din­

kū­ren­ti, nes pa­jė­gu­mai dar li­kę“, – li­ku­sių 20 pro­c. spra­gą ko­men­ ta­vo M.Na­ge­vi­čius.

Pa­sak jo, pa­gal nu­ma­to­mas ga­ lias elekt­ri­nė pa­ga­min­tų ir 10 pro­c. mies­tui rei­kia­mos elekt­ros ener­gi­jos.

Bran­gios du­jos iš­liks

Komentaras

Val­das Lu­ko­še­vi­čius

Lie­tu­vos ener­ge­t i­kos kon­sul­tan­t ų aso­ cia­ci­jos pre­z i­den­tas

K

i­t ų al­ter­na­t y­v ų šiuo me­ tu tur­būt nė­ra. Vi­sa Eu­ro­ pa nau­do­ja tik du­jas, nes ES ša­lys cent­ra­l i­z uo­to ši­

8

rugpjūčio 22–28, 2013

miestas

Sostinė ne­pa­jė­gi ap­tar­nau­ti se­no­lių Kas­met Vil­niu­je net 10 pro­c. pa­dau­gė­ ja gy­ven­to­jų, ku­rių am­žius vir­ši­ja 80 me­tų, o prie se­ne­ lių glo­bos na­mų ri­ kiuo­ja­si ei­lės. To­ kia ten­den­ci­ja jau lai­ko­si ke­le­tą me­tų ir nu­ma­to­ma atei­ ty­je. Sos­ti­nei tai – di­ džiu­lė naš­ta, su ku­ ria sun­kiai tvar­ko­ ma­si.

Įstai­gos, už­sii­mančios se­ne­lių glo­ba Vil­niaus evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų

baž­ny­čios dia­ko­ni­jos sa­va­ran­kiš­ ko gy­ve­ni­mo na­mai „Vil­niaus san­ do­ra“, Vo­kie­čių g. 22 Fa­bi­jo­niš­kių pen­sio­nas, S.Sta­ne­

vi­čiaus g. 57 Pa­lai­min­to­jo Jur­gio Ma­tu­lai­čio

so­cia­li­nis cent­ras, J.Ma­tu­lai­čio a. 3 Pen­sio­nas „Vil­ties na­mai“, Ru­ke­

liš­kių g. 44 VšĮ An­ta­vi­lių pen­sio­na­tas, An­ta­

vi­lių g. 11 VšĮ „Se­vi­lis“, Vil­niaus g. 55, Ne­

men­či­nė, Vil­niaus r.

Globos namai „Senevita“, Ryšinin­

ko k., Nemenčinės se., Vilniaus r.

Vietos, kur teikiamos slaugos paslaugos Vilk­pė­dės li­go­ni­nė, Vilk­pė­dės g. 3 My­ko­lo Mar­cin­ke­vi­čiaus li­go­ni­

nė, Kau­no g. 7 / 2

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė

Šv. Ro­ko li­go­ni­nė, Ty­zen­hau­zų

r.ereminaite@diena.lt

g. 18 Vil­niaus mies­to kli­ni­ki­nė li­go­ni­

Tu­ri pri­si­dė­ti ir ar­ti­mie­ji

Nors Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė se­ne­lių slau­gos ir glo­bos rei­ka­lams ski­ria ne­ma­žai pi­ni­gų, tai ne­pa­de­ da iš­spręs­ti vi­sų pro­ble­mų. Kas­met se­ny­vo am­žiaus žmo­nių sos­ti­nė­je vis dau­gė­ja, tad pro­ble­mos spren­ di­mo bū­dų rei­kia ieš­ko­ti ki­tur. „Tiek sa­vi­val­dy­bei, tiek vals­ty­bei tai la­bai bran­giai kai­nuo­ja. Kiek­vie­ nas se­ne­lis kai­nuo­ja apie 2000 li­ tų kiek­vie­ną mė­ne­sį – tai mil­ži­niš­ ki pi­ni­gai. Rei­kia pra­dė­ti rū­pin­tis, kad pri­si­dė­tų ir šei­ma“, – si­tua­ci­ją ko­men­ta­vo sa­vi­val­dy­bės Gy­ven­to­jų slau­gos ir glo­bos rei­ka­lų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Rū­ta Va­na­gai­tė.

Sa­vi­val­dy­bės duo­me­ni­mis, per vie­nus me­tus Vil­niu­je gy­ven­to­jų, ku­rių am­žius vir­ši­ja 80 me­tų, pa­ dau­gė­ja net 10 pro­c. To­kia pro­ble­ ma at­si­ra­do dėl to, kad sos­ti­nė­je gy­ ve­nan­čios šei­mos į mies­tą at­si­ve­ža sa­vo se­ny­vo am­žiaus slau­gos rei­ka­ lau­jan­čius tė­vus. Na­tū­ra­lu, kad di­ dė­ja no­rin­čių gy­dy­tis mies­to po­lik­ li­ni­ko­se ir slau­gos li­go­ni­nė­se ei­lė.

Pa­sak ta­ry­bos na­rės R.Va­na­gai­ tės, šiuo me­tu bū­ti­na su­kur­ti mo­ de­lį, ku­riuo re­mian­tis se­no­lių vai­ kai bei gi­mi­nai­čiai prie jų slau­gos ir glo­bos pri­si­dė­tų fi­nan­siš­kai: „Lie­ tu­vo­je yra tra­di­ci­ja, kad se­ne­liai

nė, An­ta­kal­nio g. 57 Rea­bi­li­ta­ci­jos cent­ras „Gem­ma“,

Bist­ry­čios g. 13

100

žmo­nių

Tra­di­ci­jos: Lie­tu­vo­je įpras­ta, kad pa­gy­ve­nę žmo­nės sa­vo būs­tus perleidžia vai­kams, o pa­tys at­si­duo­da vals­

ty­bės glo­bai.

pa­lie­ka sa­vo bu­tus vai­kams ir anū­ kams, o pa­tys at­si­duo­da vals­ty­bės glo­bai. Nie­kur Eu­ro­po­je taip nė­ra.

Jei­gu tu tu­ri bu­tą ir jį pa­lie­ki anū­ kams, va­di­na­si, jie ir tu­ri mo­kė­ti bent da­lį pi­ni­gų už glo­bą.“ Ei­lės į glo­bos na­mus

Ne­men­či­nės plen­te įsi­kū­ru­sių glo­ bos na­mų „Se­vi­lis“ va­do­vė Eu­ge­ ni­ja Žvi­nie­nė pa­tvir­ti­no, kad lau­ kian­čių ei­lė­je į glo­bos na­mus yra tik­rai ne vie­nas. „Anks­čiau net skel­bi­mus dė­da­ vo­me su kvie­ti­mu at­vyk­ti, tu­rė­jo­ me lais­vų vie­tų ir, gy­ven­to­jui iš­ vy­kus į lai­ki­ną ne­mo­ka­mą slau­gą,

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

bū­da­vo bent vie­na dvi lais­vos vie­ tos, o da­bar lais­vų vie­tų ne­tu­ri­me ir kiek­vie­ną die­ną su­lau­kiu ke­tu­ rių pen­kių skam­bu­čių su pra­šy­ mais. Rek­la­mos ne­be­de­da­me, bet vis su­lau­kia­me no­rin­čių pas mus ap­si­gy­ven­ti“, – sa­kė E.Žvi­nie­nė. „Se­vi­lio“ glo­bos na­muo­se iš vi­so yra 45 vie­tos, iš jų 12 skir­ta se­no­ liams, ku­rie gau­na vie­tą pa­gal spe­ cia­lią su­tar­tį su mies­to sa­vi­val­dy­ be, ir 33 ko­mer­ci­nės vie­tos. Pa­sak E.Žvi­nie­nės, šiuo me­tu sa­vi­val­dy­ bės ei­lė­je į glo­bos na­mus už­re­gist­ ruo­ta dau­giau nei 20 žmo­nių, o ei­ lė­je į ko­mer­ci­nes vie­tas už­si­ra­šę 18 žmo­nių.

Ban­dys ge­rin­ti si­tua­ci­ją So­cia­l i­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­n is­ te­ri­ja ne pir­mus me­tus sie­k ia to, kad slau­gos ir glo­bos pa­slau­gos bū­tų tei­ kia­mos jų rei­ka­l in­g iems žmo­nėms ne vien glo­bos įstai­go­se, bet ir na­ muo­se. Šie­met pa­si­ra­šy­ta 20 su­tar­čių su pa­ slau­g ų tei­kė­jais, ku­r ie sa­vo sa­v i­val­ dy­b ė­se teiks žmo­nėms in­teg­ra­l ias slau­gos ir glo­bos pa­slau­gas, – at­v yks į na­mus. Šis pro­jek­t as bus vyk­do­ mas iš ES struk­t ū­r i­n ių lė­š ų. Pro­jek­ te da­ly­vau­ja ir Vil­n iaus mies­to sa­v i­ val­dy­bė.

Ti­k i­ma­si, kad šių pro­jek­t ų pa­t ir­t is pa­dės pa­to­bu­l in­t i bend­rą in­teg­r uo­ tų slau­gos ir glo­bos pa­slau­g ų or­ga­ni­ za­vi­mo bei fi­nan­sa­vi­mo mo­de­l į.

2013 m. ko­vo 8 d. svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ky­mu bu­vo su­da­ry­ta tar­pins­t i­t u­ci­nė dar­bo gru­pė in­teg­r uo­t ų slau­gos ir glo­bos pa­slau­g ų or­ga­ni­za­ vi­mo ir fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lio to­bu­li­ ni­mo pa­siū­ly­mams pa­reng­ti. Jai va­ do­vau­ja svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro pa­ta­rė­ja Ja­ni­na Kum­pie­nė, da­ly­vau­ ja įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai. Iš­va­dos tu­ri bū­ti pa­teik­tos iki spa­lio 1 d.

Nau­jų vie­tų at­si­lais­vi­na re­tai, nes čia gy­ve­na se­no­liai, ku­rių li­gos yra su­dė­tin­gos ir ku­riais pa­tys ar­ti­mie­ji pa­si­rū­pin­ti ne­su­ge­ba. Se­no­liai ar jų šei­mos na­riai, ku­rie iš­ga­li už glo­bos na­mus su­si­mo­kė­ti pa­tys, kas mė­ne­ sį at­sei­kė­ja nuo 1300 iki 1800 li­tų.

Anks­čiau net skel­ bi­mus dė­da­vo­me su kvie­ti­mu at­vyk­ti, o da­bar lais­vų vie­tų ne­tu­ri­me ir kiek­vie­ ną die­ną su­lau­kiu ke­ tu­rių pen­kių skam­ bu­čių su pra­šy­mais. „Mes taip pat tei­kia­me lai­ki­nos glo­bos ir slau­gos pa­slau­gas: nuo dvie­jų die­nų iki mė­ne­sio. Bū­na, kad va­sa­rą at­si­ran­da ypač daug no­ rin­čių at­vyk­ti ap­si­gy­ven­ti lai­ki­nai, nes jau­ni­mas ato­sto­gau­ja ar lai­ki­ nai iš­vyks­ta“, – apie si­tua­ci­ją pa­ sa­ko­jo „Se­vi­lio“ va­do­vė.

Slau­gos li­go­ni­nė­se si­tua­ci­ja pa­na­ši

Al­ter­na­ty­va glo­bos na­mams yra slau­gos li­go­ni­nės, ku­rių Vil­niu­ je, kaip ir glo­bos na­mų, – ne vie­ na. Ta­čiau bė­da, kad šio­se įstai­go­se

lau­kia ei­lė­je į Vilk­pė­dės slau­gos li­go­ni­nę. li­go­niai lai­ko­mi ne il­giau kaip ke­ tu­ris mė­ne­sius. Ne­bent ar­ti­mie­ ji nu­spręs­tų to­les­nę slau­gą kom­ pen­suo­ti iš sa­vos ki­še­nės. „Nie­ka­da ne­tu­rė­jo­me pro­ble­ mos, kad li­go­ni­nė bū­tų tuš­čia, – vi­sa­da ei­lės. Ir da­bar gal­būt ne­tgi di­des­nės. Tam ski­ria­ma daug dė­ me­sio, rek­la­muo­ja­mės ir pa­tys – vi­sais įma­no­mais bū­dais lei­džia­ me apie sa­ve ži­no­ti, kad ap­skri­tai bū­tų su­pra­ti­mas, kas vyks­ta slau­ gos įstai­go­se“, – pa­sa­ko­jo Vilk­pė­ dės slau­gos li­go­ni­nės per­so­na­lo va­ do­vė Dia­na Ig­na­ta­vi­čie­nė.

Slau­gos li­go­ni­nė­se se­ny­vo am­ žiaus žmo­nės at­si­du­ria po įvai­rių lū­žių ar am­žiaus de­men­ci­jos li­gų.

Vi­si į to­kias įstai­gas prii­ma­mi ei­ lės tvar­ka. „Jei­gu pa­sa­ky­siu, kad ei­lė­je lau­kia 100 žmo­nių, ne­la­bai su­kly­siu. Pas­ ta­ruo­ju me­tu skai­čius plius mi­nus yra toks“, – sa­kė D.Ig­na­ta­vi­čie­nė.

Li­go­ni­nės per­so­na­lo va­do­vė taip pat pa­tvir­ti­no, kad be­si­gy­dan­čių slau­gos li­go­ni­nė­je am­žiaus vi­dur­ kis yra 75–80 me­tų: „Yra ir la­bai jau­nų žmo­nių, bet jų yra vie­ne­tai – dėl ypa­tin­gų li­gų. Tie ke­li jau­ ni žmo­nės am­žiaus vi­dur­kį šiek tiek su­ma­ži­na. Bet, ži­no­ma, dau­ gu­ma yra pa­gy­ve­nę žmo­nės, ku­ rie dėl rim­tų li­gų ar dėl se­nat­vi­nių simp­to­mų ne­la­bai ga­li sa­vi­mi pa­ si­rū­pin­ti.“

9

rugpjūčio 22–28, 2013

miestietis Pa­kel­ti spar­nus iš jau­kaus tė­vy­nės liz­ do, pa­žin­ti to­li­mus ho­ri­zon­tus, su­pras­ ti sa­ve ir pa­jus­ti glo­ ba­laus me­no pul­ są me­ni­nin­kui la­bai svar­bu. Tuo įsi­ti­ki­ nęs šiuo me­tu Niu­ jor­ke dir­ban­tis fo­to­ me­ni­nin­kas Min­ dau­gas Gab­rė­nas, trum­pam su­grį­žęs į sos­ti­nę, ku­rio­je anks­čiau gy­ve­no ir ku­rią ge­rai pa­ži­no.

Kai­na: M.Gab­rė­nui pa­tin­ka pra­gma­tiš­kas ame­ri­kie­čių po­žiū­ris į me­ną – Niu­jor­ke svar­bu par­duo­ti, svar­bu, kad nu­pirk­tų, o Lie­

tu­vo­je įkai­no­ti me­ną dar daž­nai per­ne­lyg švent­va­giš­ka.

Esa­me skir­tin­gi, ir tai džiu­ gi­na – gal ge­riau ir iš­li­ki­me sa­vi­mi be di­des­nių pa­mo­ky­ mų...

Asmeninio archyvo nuotr.

Žvilgs­nis į Vil­nių per Niu­jor­ko pri­zmę Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

– Kas jus nu­bloš­kė į Niu­jor­ką?

Ir kas par­ve­da at­gal į Lie­tu­vą?

– Į Niu­jor­ką ma­ne nu­bloš­kė dar­bo rei­ka­lai. Ta­čiau, be abe­jo, Niu­jor­ kas dau­giau at­si­sklei­džia ne dir­ bant ka­bi­ne­te, bet ban­dant jį pa­ žin­ti kas­die­ny­bė­je. O į Lie­tu­vą at­gal tra­di­ciš­kai par­ge­na ato­sto­gos: šei­ mos, na­mų, pa­žįs­ta­mų žmo­nių, vie­tų il­ge­sys.

– Nie­ka­da ne­mie­gan­tis mies­tas, ku­ria­me pil­do­si sva­jo­nės, pil­nas vie­ni­šių, ma­dos au­kų, pa­sau­lio sos­ti­nė, nuo­žmią kon­ku­ren­ci­ ją sle­pian­čios links­my­bės – to­ kie api­bū­di­ni­mai pa­pras­tai ly­di Niu­jor­ką. Koks jis jū­sų aki­mis?

– Iš­ties Niu­jor­kas tur­būt yra vie­nas la­biau­siai įvai­rio­mis eti­ke­tė­mis ir kli­šė­mis api­pin­tų pa­sau­lio mies­tų. Jį ga­na su­dė­tin­ga „pa­ma­ty­ti“ sa­vaip, nes vi­sos iki tol gir­dė­tos is­to­ri­jos ir api­bū­di­ni­mai jį įpras­mi­na, ta­čiau gal­būt kiek ki­taip, nei jį įpras­min­ tum tu pa­ts. Ir fo­tog­ra­fuo­ti Niu­jor­ ką nė­ra leng­va – akis pa­ga­din­ta to mi­li­jo­no jau ma­ty­tų vaiz­dų.

Ir vis dėl­to fil­muo­se bei kny­go­ se apie šį mies­tą pa­sa­ky­ta daug tie­ sos. Tai – di­džiu­lis, la­bai įvai­rus ir ne­vie­na­ly­tis mies­tas. Ja­me ga­li ras­ ti vis­ko – nuo be­pro­tiš­ko tem­po iki bo­he­miš­kos ra­my­bės. Tur­būt tuo Niu­jor­kas ir ža­vi: yra vis­ko, tik ži­ nok, ko no­ri. Ne­ga­lė­čiau teig­ti, kad šis mies­tas jau ta­po sa­vas, koks ka­ dai­se bu­vo, tar­ki­me, Mad­ri­das. Nors čia sa­vo vie­tą ga­li ras­ti kiek­vie­nas, čia gy­ve­na įvai­riau­sių tau­ty­bių ir kul­tū­rų žmo­nės, man jis ne­pa­si­ro­dė leng­vas gy­ven­ti. Tur­būt tu­ri tie­siog praei­ti dau­giau lai­ko, kad su­si­vok­ tum, kas šia­me „jo­va­le“ tau iš­ties įdo­mu ir svar­bu. Aš vis dar ban­dau jį pa­žin­ti, me­no rin­ka čia mil­ži­niš­ ka, tur­būt ma­žiau­siai me­tus kas­dien ga­lė­tum lan­ky­tis vis ki­to­se ga­le­ri­jo­ se ar tie­siog me­no erd­vė­se ir nie­ka­ da neuž­suk­ti į tą pa­čią.

– Kaip Niu­jor­ko me­ni­nin­kai ver­ti­na ko­le­gą iš Lit­hu... Na, kaž­ko­kios ne­ži­no­mos ša­lies?

– Man pa­si­ro­dė, kad Niu­jor­ke Lie­ tu­va ži­no­ma la­biau nei, tar­ki­me, Mad­ri­de. Bū­da­mas lie­tu­vis čia jau­ čiuo­si pui­kiai, nes, kaip mi­nė­jau, dau­gu­ma mies­to gy­ven­to­jų at­vy­

kę iš ki­tų Ame­ri­kos vie­tų ar iš už­ sie­nio. Be to, Lie­tu­va – ma­ža ša­lis, ma­žai kam ži­no­ma, to­dėl ir įdo­mi.

– O koks at­ro­do mū­sų Vil­nius su­grį­žus čia?

– Dar kar­tą įsi­ti­ki­nu, kad Vil­nius – neap­sa­ko­mai jau­kus mies­tas, pil­nas sen­ti­men­tų. Tai ir ra­my­bės uos­tas, ir pel­kė, ir ka­me­ri­nis mies­ tu­kas, ir pro­vin­ci­ja. Pil­nas pra­na­ šu­mų ir trū­ku­mų, bet toks be­są­ly­ giš­kai sa­vas ir mie­las.

– Kaip ma­no­te, ko Lie­tu­vos sos­ti­nė ir lie­tu­viai ap­skri­tai ga­lė­tų pa­si­mo­ky­ti iš ame­ri­kie­ čių? Ir ko juos ga­lė­tu­me pa­mo­ ky­ti mes?

– Esa­me skir­tin­gi, ir tai džiu­gi­na – gal ge­riau ir iš­li­ki­me sa­vi­mi be di­des­nių pa­mo­ky­mų... Man iš­ties pa­ti­ko pra­gma­tiš­kas ame­ri­kie­čių po­žiū­ris į me­ną. Niu­jor­ke svar­bu par­duo­ti, svar­bu, kad nu­pirk­tų. Vi­ so­se me­no ga­le­ri­jo­se iš­dė­lio­ti ka­ta­ lo­gai su kū­ri­nių kai­no­mis, ir tai sa­ vai­me su­pran­ta­ma: par­duo­ti kū­ri­nį no­ri ne tik me­ni­nin­kas, bet ir ga­le­ ri­ja, de­dan­ti ne­ma­žas pa­stan­gas, kad taip ir nu­tik­tų.

Lie­tu­vo­je įkai­no­ti me­ną dar daž­ nai per­ne­lyg švent­va­giš­ka. Iš pra­ džių keis­tai at­ro­džiu­sios bend­ ruo­me­ni­nės tai­syk­lės, kaip vė­liau paaiš­kė­jo, ne iš pirš­to lauž­tos. Pa­ vyz­džiui, gy­ven­da­mas nau­jes­nia­ me na­me ir no­rė­da­mas nu­si­ga­ben­ti bal­dą ar tie­siog di­des­nį daik­tą lif­ tu į sa­vo bu­tą, pa­ts ne­la­bai tai ga­li da­ry­ti – bū­ti­na iš anks­to už­si­sa­ky­ti kro­vi­ni­nio lif­to pa­slau­gas ir sam­ dy­ti kro­vi­kus, tu­rin­čius drau­di­mą.

Iš pra­džių tai at­ro­dė kvai­lys­tė, ta­ čiau vė­liau ta­po aiš­ku, ko­dėl di­des­ nių na­mų vie­šo­sios erd­vės (laip­ti­ nės, fo­jė, lif­tai ect.) yra šva­rios ir tvar­kin­gos tar­si mu­zie­jai.

Ne­ži­nau, kaip ki­to­se JAV vie­to­ se, bet Niu­jor­ke pa­ste­bė­jau ne­ma­ žai su­var­žy­mų. Pa­vyz­džiui, Že­ne­ vo­je va­ka­rus žmo­nės lei­džia ant žo­ly­tės ša­lia eže­ro kep­da­mi bar­ be­kiu, ra­gau­da­mi pui­kų švei­ca­ ris­ką vy­ną, o Niu­jor­ke tai sun­kiai bū­tų įma­no­ma. Man, fo­tog­ra­fuo­ jan­čiam žmo­gui, ga­na su­dė­tin­ga pa­tek­ti į ma­žiau lan­ko­mas, ne­tu­ ris­ti­nes, erd­ves. Štai fo­tog­ra­fuo­ da­mas nak­ti­nį Man­ha­ta­ną nuo Bruk­li­no par­ko pu­sės tai tu­rė­jau da­ry­ti slap­ta, nes par­kas už­da­ro­

mas nu­si­lei­dus sau­lei, su­te­mus ja­ me bū­ti ne­va­lia, nors vaiz­das nu­ si­lei­dus sau­lei tur­būt ge­res­nis nei die­ną.

– Koks bū­tų jū­sų sve­tim­ša­liams drau­gams siū­lo­mas marš­ru­tas po Vil­nių, po Lie­tu­vą?

– Vil­niu­je siū­ly­čiau tie­siog ra­miai pa­si­vaikš­čio­ti po se­na­mies­tį, Užu­pį, gal Žvė­ry­ną, ži­no­ma, už­suk­ti į sto­ ties ra­jo­ną. Vil­nius ma­žas, ne­sun­ kiai apei­na­mas per die­ną. Lie­tu­vo­ je bū­ti­na ap­lan­ky­ti Kur­šių ne­ri­ją, aš sve­čius nu­vež­čiau į tė­vų so­dy­bą Dzū­ki­jo­je... Tie­sa, Užu­pis kiek nu­ vy­lė, bu­vu­si spal­vin­ga „Ga­le­ra“ ta­ po nuo­bo­džiai „iš­lai­žy­tu“ pa­sta­tu, vie­toj links­mos „Stop­kės“ at­si­ra­do kaž­ko­kia keis­ta erd­vė...

– Kur ve­da jū­sų, kaip fo­to­me­ni­ nin­ko, ke­liai?

– Ne­ži­nau. Man pa­tin­ka mies­tai prie jū­ros.

– Ką jums reiš­kia bū­ti lie­tu­viu?

– Tie­są sa­kant, nie­ko – pa­na­šiai kaip ir bū­ti ru­dų akių. Tai – ne­ kves­tio­nuo­ja­ma ir per 35 me­tus ta­ po dau­giau nei na­tū­ra­lu.

Kont­ras­tai: Niu­jor­kas – ver­dan­tis tau­tų ka­ti­las, ku­ria­me ga­li ras­ti vis­ko: nuo be­pro­tiš­ko tem­po iki bo­he­miš­kos ra­my­bės, ir Vil­nius – neap­sa­ko­mai jau­kus mies­tas, pil­nas sen­ti­men­tų,

sa­vo­tiš­kas ra­my­bės uos­tas, – to­kios fo­to­me­ni­nin­ko M.Gab­rė­no sto­te­lės šiuo me­tu.

Andriaus Ufarto / BFL, „Shutterstock“ nuotr.

10

rugpjūčio 22–28, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Jums rūpimus klausimus Vilniaus merui Artūrui Zuokui siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt

Savaitės interviu

Ta­da bu­vo­me vie­nin­gi Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Da­bar gy­ven­sim kaip Eu­ro­po­je Lukas Miknevičius

P

si­cho­zė, ku­r ią Lie­t u­vo­je su­kė­lė dvie­jų pa­sau­li­nių pre­kės ženk­lų – „Ikeos“ ir H&M – atė­ji­mas į mū­ sų ša­l į at­ro­do juo­k in­gai. Kaip sa­ vo tink­la­raš­t y­je taik­l iai rep­l i­ka­vo žur­na­ lis­tas And­r ius Ta­pi­nas, pa­ž vel­g us į nie­ kaip ne­ma­žė­jan­čias ei­les prie „Ikeos“ par­ duo­tu­vės, at­ro­do, kad Lie­tu­vo­je yra tūks­ tan­čiai žmo­nių, ku­rie iki šių me­tų rugp­jū­ čio gy­ve­no be bal­dų, fak­tiš­kai ant grin­dų.

Ki­taip var­gu ar įma­no­ma paaiš­kin­ti šią par­ duo­tu­vę už­plū­du­sias mi­nias.

Vi­są šį triukš­mą dėl dvie­jų par­duo­tu­vių ga­li­ma paaiš­kin­ ti lie­tu­vių tau­tos ne­visa­ver­tiš­ ku­mo komp­lek­sais. Šeš­ta­d ie­n į, kai Vil­n iaus „Ak­ro­po­ly­je“ bus ati­da­ry­ta H&M dra­bu­ž ių par­duo­tu­vė, vei­ kiau­siai bus ga­l i­ma juok­t is, kad dau­g y­bė lie­tu­vių iki šios va­sa­ros ne­tu­rė­jo ne tik bal­ dų, bet ir kuo ap­si­reng­ti.

Juo­kas juo­kais, ta­čiau lie­tu­vių aist­ra di­de­ liems pa­sau­l i­n iams pre­kės ženk­lams ga­ lė­t ų bū­t i so­cio­lo­g i­n io ty­r i­mo ob­jek­tas. Ir tur­būt paaiš­kė­tų, kad ar­gu­men­tas, jog šio­ se par­duo­tu­vė­se vis­kas pi­g iau nei pas lie­ tu­vių pre­ky­bi­nin­kus, bū­tų ne pa­sku­ti­nė­je vie­to­je, bet tik­rai ne pa­ts svar­biau­sias.

Iš tik­rų­jų juk nie­ko neį­vy­ko. Dau­gy­bė lie­tu­ vių jau se­niai mie­ga „Ikeos“ lo­vose, o „Ike­ os“ in­dus lai­ko tos pa­čios „Ikeos“ vir­tu­vi­nė­ se spin­te­lė­se. Skir­tu­mas tik tas, kad jos at­ si­vež­tos iš to pa­ties pre­kės ženk­lo par­duo­ tu­vės Var­šu­vo­je.

Taip pat bū­tų sun­ku ras­ti lie­tu­vį, ku­ris, ato­ sto­gau­da­mas di­des­nė­je Eu­ro­pos sos­ti­nė­je ar lan­ky­da­mas Lon­do­ne už­dar­biau­jan­čius ar­ti­muo­sius, ne­bū­tų už­su­kęs į H&M pre­kės ženk­lo par­duo­tu­vę, kaip pa­ts sa­ko, „pri­si­ pirk­ti šmut­k ių“.

Vi­są šį triukš­mą dėl dvie­jų par­duo­tu­vių ga­ li­ma paaiš­k in­t i lie­tu­v ių tau­tos nevisa­ver­ tiš­ku­mo komp­lek­sais. Ma­žos, ne­prik­lau­so­ my­bę ne­se­niai at­ga­vu­sios ša­lies no­ru „gy­ ven­ti kaip Eu­ro­po­je“.

Juk at­si­ra­dus ga­li­my­bei pa­si­dai­ry­ti už ge­ le­ži­nės už­dan­gos pir­mie­siems tai pa­da­riu­ siems Eu­ro­pa pir­miau­sia ir bu­vo vi­sos tos par­duo­tu­vės, ku­rio­se nie­ko ne­trū­ko. Dau­ ge­liui lie­tu­vių tu­ris­tų taip yra ir iki šiol.

To­dėl da­bar lie­tu­vis ga­lės iš­d i­d žiai žiū­rė­ ti į akis vo­k ie­čiui, bri­tui ar šve­dui ir sa­ky­ti, kad tu­r i vis­ką, ką ir jie. Nes­var­bu, kad tas „vis­kas“ – spin­te­lė, su­ren­ka­ma iš da­lių, ku­ rias (ko­kia iro­ni­ja) lie­tu­viš­ka­me fab­ri­ke ga­ mi­no lie­tu­vių dar­bi­nin­kai.

P

enk­ta­die­nį sueis 24-eri Bal­ti­jos ke­ liui. 1989 m. rugp­jū­čio 23 d., mi­ nint 50-ąsias Mo­lo­to­vo–Rib­bent­ro­ po pa­kto, pa­nai­ki­nu­sio Bal­ti­jos ša­lių ne­prik­lau­so­my­bę, me­ti­nes, žmo­nių gran­di­ nė su­jun­gė tri­jų Bal­ti­jos ša­lių sos­ti­nes – Vil­ nių, Ry­gą ir Ta­li­ną. „Kal­bant apie Bal­ti­jos ke­lią, tai bu­vo bend­ ras vi­sų Bal­ti­jos ša­lių žings­nis, ne­ga­li­ma sa­ ky­ti, kad lie­tu­viai čia ko­kie nors ypa­tin­gi.

Mes vis no­ri­me pa­si­pui­kuo­ti, ak­cen­tuo­da­mi, kur bu­vo­me pir­mi, ką ap­len­kė­me“, – in­ter­ viu „Vil­niaus die­nai“ tei­gė is­to­ri­kas Vil­niaus uni­ver­si­te­to Is­to­ri­jos fa­kul­te­to Nau­jo­sios is­ to­ri­jos ka­ted­ros ve­dė­jas pro­fe­so­rius Ze­no­nas But­kus.

– Dar 1986 m. Lie­tu­va, kaip ir Lat­vi­ja bei Es­ti­ja, bu­vo vi­siš­kai po­li­tiš­kai pa­klus­ni ša­lis. Kas nu­ti­ko, kad jau 1989 m. jos vir­ to tik­ro­mis maiš­ti­nin­kė­mis ir suor­ga­ni­ za­vo Bal­ti­jos ke­lią. Kaip at­si­ti­ko, kad pa­ sy­vi vi­suo­me­nė me­tė to­kį iš­šū­kį?

– Pert­var­ka SSRS pra­si­dė­jo į val­džią atė­jus Mi­chai­lui Gor­ba­čio­vui 1985 m. Po­ky­čius di­ džią­ja da­li­mi nu­lė­mė ir lie­tu­vių tau­tos is­to­ ri­nė pa­tir­tis.

Be to, anks­čiau bū­ta So­vie­tų Są­jun­gos re­ for­mų. Pa­vyz­džiui, po Jo­si­fo Sta­li­no mir­ties Lav­ren­ti­jus Be­ri­ja ku­rį lai­ką val­dė ir ban­dė li­ be­ra­li­zuo­ti re­ži­mą.

1987–1988 m. lie­tu­vių tau­ta, kaip pa­ty­ru­ si, ap­si­žval­gė ir pa­ma­tė, kad per­tvar­ka yra rea­li ir ga­li­ma ja pa­si­nau­do­ti bei iš­kel­ti is­ to­ri­nius nu­si­kal­ti­mus – Mo­lo­to­vo–Rib­bent­ ro­po pa­ktą, oku­pa­ci­ją – ir siek­ti sa­va­ran­kiš­ ku­mo.

Bal­ti­jos ke­lio veiks­mai bu­vo de­ri­na­mi. Vi­ sos Bal­ti­jos ša­lys vei­kė kar­tu. Es­tai ro­dė ini­ cia­ty­vą. Es­tai ir da­bar pa­žan­ges­ni. Dėl to, kad dau­giau mo­te­rų yra to­je vi­suo­me­nė­je.

Kuo Lie­tu­vos vi­suo­me­nė bu­vo ypa­tin­ga, kad prie­ši­ no­si? Ma­ny­čiau, tuo, kad iš­ma­nė is­to­ri­ją.

– Tai di­džiau­sia ini­cia­ty­va ki­lo iš Es­ti­ jos?

– Taip ka­te­go­riš­kai ne­teig­čiau. Veiks­mus de­ ri­no vi­sos trys ša­lys. Vi­so­se jų bu­vo įvai­rių są­jū­džių – kul­tū­ri­nių, gam­to­sau­gos.

– Bal­ti­jos ke­lias – tai sa­vo­tiš­kas re­fe­ren­ du­mas Mask­vai?

– Taip, tai la­bai svar­bus eta­pas. Jis daug lė­ mė ir su­vie­ni­jo Bal­ti­jos ša­lis, iš­kė­lė jų pro­ble­mas pa­sau­ly­je: kad jos nė­ra sa­va­ran­kiš­ kai, sa­va­no­riš­kai įsto­ju­sios į SSRS bū­tent dėl tarp­tau­ti­nio Mo­lo­to­vo–Rib­bent­ro­po pa­kto. Ži­nia, rugp­jū­tį vi­si ato­sto­gau­ja. Di­džiau­si

Tak­ti­ka: is­to­ri­kas Z.But­kus pa­brė­žia, jog Bal­ti­jos ke­lias pa­vy­ko tik to­dėl, kad Bal­ti­jos ša­

lys vei­kė kar­tu, o tai – di­de­lė ver­ty­bė.

nu­si­kal­ti­mai da­ro­mi prieš auš­rą ir per ato­sto­gas. Adol­fas Hit­le­ris, J.Sta­li­nas ir Via­čes­ la­vas Mo­lo­to­vas ren­gė są­moks­lą, o Lie­tu­vos dip­lo­ma­tai ato­sto­ga­vo.

1989 m. Bal­ti­jos ke­lias – di­de­lis žings­nis link Lie­tu­vos lais­vės.

– Į Bal­ti­jos ke­lią la­bai ašt­riai su­rea­ga­vo Mask­va, bet lie­tu­viai neiš­si­gan­do. Kas tai nu­lė­mė?

– Mask­va iš tie­sų la­bai skaus­min­gai rea­ga­ vo. Išp­la­tin­tas Po­lit­biu­ro pa­reiš­ki­mas, ku­ria­ me bu­vo gra­so­ma, kad kils grės­mė tau­tų li­ki­ mui, įvyks ge­no­ci­das.

O neiš­si­gan­do dėl to, kad Są­jū­džio ly­de­riai bu­vo adek­va­tūs. Bu­vo la­bai ge­rai su­ra­šy­tas at­sa­ky­mas SSRS. Bu­vo aiš­kiai klau­sia­ma, da­ly­kiš­kai, kas val­do so­vie­tų gink­luo­tą­sias pa­jė­gas. Ku­ris or­ga­nas? Po­lit­biu­ras. Ne­rink­ ti žmo­nės val­do ga­lin­gą ka­ri­nę jė­gą su ato­mi­ niu gink­lu. Bu­vo tie­siog aiš­kiai ke­lia­mi svar­ būs klau­si­mai.

– Su­tik­tu­mė­te su te­ze, kad prie Są­jū­ džio la­biau­siai pri­si­dė­jo to me­to in­te­ lek­tua­lai?

– Ne. Ini­cia­ty­va vis tiek ki­lo iš apa­čios. Neį­ ma­no­ma, kad kas su­kurs­ty­tų tau­tą. Tau­ ta nuo se­no yra ob­jek­ty­viai or­ga­ni­zuo­jan­tis veiks­nys – da­ly­va­vo vi­si. Tie­sa, nė vie­nas są­ jū­dis ne­vyks­ta be va­dų. Žmo­nės, tu­rin­tys sa­ vo in­te­re­sų ir idė­jų, iš­ke­lia ly­de­rius.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Tai ir čia bu­vo bend­ras tau­tos są­jū­dis, vi­sų gy­ven­to­jų, o tarp jų iš­ki­lo ly­de­riai in­te­lek­tua­ lai – la­biau­siai iš­si­la­vi­nę, iš­ma­nan­tys is­to­ ri­ją, su­pran­tan­tys, kas bu­vo tas tarp­tau­ti­ nis nu­si­kal­ti­mas.

In­te­lek­tua­lai vai­di­no svar­bų vaid­me­nį, bet vis­gi bruz­dė­ji­mas pra­si­dė­jo iš apa­čios. Dau­ ge­lis žmo­nių išė­jo į vie­šu­mą. Aišku, tuo, kas bu­vo ži­no­mes­nis, la­biau pa­si­ti­kė­ta.

– Ku­rio­je ša­ly­je są­jū­dis vei­kė veiks­min­ giau?

– Bal­ti­jos ša­lys ėjo pa­na­šiu ke­liu. Bet, kaip man at­ro­do, Lie­tu­vos tas są­jū­dis vei­kė veiks­ min­giau ne­gu Lat­vi­jo­je ar Es­ti­jo­je. Kad ir kaip ten bū­tų, at­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę, es­ tai vei­kė efek­ty­viau. Pir­miau­sia įsi­ve­dė va­ liu­tą ir vyk­dė pri­va­ti­za­ci­ją, o Lie­tu­vo­je vis­ kas vy­ko at­virkš­čiai. Ga­li bū­ti, kad tai, kaip tei­gia ko­le­ga Ze­no­nas Nor­kus, ir nu­lė­mė Lie­ tu­vos at­si­li­ki­mą.

Iš tie­sų, kal­bant apie Bal­ti­jos ke­lią, tai bu­ vo bend­ras Bal­ti­jos ša­lių žings­nis, ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad lie­tu­viai čia ko­kie nors ypa­tin­gi.

Mes vis no­ri­me pa­si­pui­kuo­ti, ak­cen­tuo­da­mi, kur bu­vo­me pir­mi, ką ap­len­kė­me.

Kuo Lie­tu­vos vi­suo­me­nė bu­vo ypa­tin­ga, kad prie­ši­no­si? Ma­ny­čiau, tuo, kad iš­ma­nė is­to­ri­ją, per­duo­da­mą iš kar­tos į kar­tą. Su­ vo­kė sa­vo vals­ty­bin­gu­mą nuo vi­du­ram­žių, ži­no­jo apie su­ki­li­mus, reng­tus kar­tu su len­ kais, ir t. t.

Reikšmė: Baltijos kelias suvienijo Baltijos šalis, iškėlė jų problemas pasaulyje: kad jos nėra savarankiškai įstojusios į SSRS.

Kęstučio Vanago / BFL nuo­tr.

11

rugpjūčio 22–28, 2013

nuomonės

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, dis­ku­si­jų te­mų pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomone@diena.lt

Ringas

Ar mūsų eko­no­mi­ką pa­veiks pro­ce­sai Ru­si­jo­je?

Ru­si­jos eko­no­mi­kos au­gi­mas šių me­tų pir­mą pus­me­tį be­veik su­sto­jo ir da­lis eko­no­mis­tų pro­gno­zuo­ja rim­tą kri­ zę šio­je Lie­tu­vos kai­my­nė­je. Kas bus Lie­tu­vai? Ar pa­si­kar­tos 1998-ųjų Ru­si­jos kri­zės smū­gis? Kaip stip­riai pro­ ce­sai Ru­si­jo­je ga­li pa­veik­ti Lie­tu­vą, sa­vo įžval­go­mis da­li­ja­si eko­no­mis­tai Ne­ri­jus Ma­čiu­lis ir Gi­ta­nas Nau­sė­da.

Ne­ri­jus Ma­čiu­lis

„Swed­bank“ vy­r iau­sia­sis eko­no­m is­tas

T

aip, Ru­si­jos eko­no­mi­ka su­klu­po, ta­čiau nė­ra prie be­dug­nės kraš­to – dau­gu­ mos Ru­si­jos mak­roe­ko­no­mi­nių ro­dik­ lių Eu­ro­pos vals­ty­bės ga­lė­tų pa­vy­dė­ ti. Ga­li­mo jos eko­no­mi­kos nuo­smu­kio Lie­tu­vos ga­min­to­jai ga­li ir ne­pa­jus­ti. Net 48 pro­c. vi­so Ru­si­jos eks­por­to su­da­ro naf­ta, o dar 19 pro­c. – gam­ti­nės du­jos. Tai, kad naf­tos var­to­ji­mas pa­ sau­ly­je ar­tė­ja pi­ko link, o gam­ti­nes du­jas ga­ na sėk­min­gai pa­kei­čia ska­lū­nų du­jos, Ru­si­jos eko­no­mi­kai ne­ža­da nie­ko ge­ro. Ta­čiau tai ne ka­tast­ro­fa – šiuos gam­ti­nius iš­tek­lius Ru­si­ja ir to­liau eks­por­tuos, tik, ti­kė­ti­na, už ma­žes­nę kai­ną. Tei­gia­mas Ru­si­jos eko­no­mi­kos ver­ti­ni­ mas yra žong­li­ra­vi­mas nuo­din­go­mis gy­va­tė­mis už­riš­to­mis aki­mis, ta­čiau bū­ki­me ob­jek­ty­vūs – dau­gu­ma šios ša­lies mak­roe­ko­no­mi­nių ro­dik­lių

prie­lai­dų di­de­liam ne­ri­mui ne­su­ku­ria. Ru­si­jos sko­la sie­kia tik 10 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­ duk­to (BVP) ir yra vie­na ma­žiau­sių pa­sau­ly­je.

Pa­ly­gin­ki­me – Lie­tu­vos sko­los ro­dik­lis sie­kia 40 pro­c. BVP, o dau­gu­mos iš­si­vys­čiu­ sių pa­sau­lio vals­ty­bių yra ar­ti 100 pro­c. BVP. Net su­ma­žė­jus naf­tos kai­noms, šie­met Ru­si­ jos biu­dže­tas iš­lie­ka su­ba­lan­suo­tas, o ei­na­ mo­sios są­skai­tos per­tek­lius nors ma­žė­ja, bet vis dar sie­kia 3 pro­c. BVP. Ne­dar­bo ly­gis pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­ tus ma­žė­jo ir tik šiek tiek vir­ši­ja 5 pro­c. Ru­si­jai dau­giau­sia pro­ble­mų su­kė­lė gam­ti­nių iš­tek­ lių pa­klau­sos ir kai­nų su­ma­žė­ji­mas, per griež­ ta pi­ni­gų po­li­ti­ka, tai­ky­ta ban­dant su­val­dy­ti per di­de­lę inf­lia­ci­ją, ir ne­pa­kan­ka­mos in­ves­ ti­ci­jos. Ru­si­jos eko­no­mi­kos po­ten­cia­lą slo­ pi­na se­nai ži­no­mos struk­tū­ri­nės pro­ble­mos, at­bai­dan­čios vi­daus ir už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas, – per di­de­lis re­gu­lia­vi­mas, ko­rup­ci­ja, neį­ga­lios ins­ti­tu­ci­jos. Šio­je sri­ty­je nie­ko nau­jo.

Vis­gi Ru­si­ja tu­ri ne­ma­žai prie­mo­nių, ga­ lin­čių sta­bi­li­zuo­ti eko­no­mi­ką trum­puo­ju ir vi­du­ti­niu lai­ko­tar­piu. Tu­rė­da­ma itin ma­ žą sko­lą ir 4 pro­c. BVP sie­kian­tį Na­cio­na­li­nį tur­to fon­dą, grei­čiau­siai ji pa­di­dins vals­ty­bi­ nes in­ves­ti­ci­jas ir ki­to­mis fis­ka­li­nė­mis prie­ mo­nė­mis ska­tins vi­daus pa­klau­są. Šią va­sa­rą Ru­si­jos cent­ri­nio ban­ko vai­rą pe­rė­mė El­vi­ra Ne­bu­li­na, ku­ri jau pra­dė­jo keis­ti pi­ni­gų po­ li­ti­kos kryp­tį – pi­ni­gų pa­siū­la Ru­si­jo­je di­dės, o pa­lū­ka­nos tik­riau­siai ma­žės.

Gi­ta­nas Nau­sė­da

SEB ban­ko pre­z i­den­to pa­ta­rė­jas

S

i­tua­ci­ja nė­ra to­kia links­ma. Eko­no­mi­ kos au­gi­mo Ru­si­jo­je be­veik ne­be­li­ko, jei­gu skai­čiuo­tu­me ket­vir­tį, ly­gin­da­ mi su anks­tes­niuo­ju, ir vi­sa tai at­si­ti­ko per trum­pą lai­ką. Ir pa­čių ru­sų eko­no­mis­tai tei­gia, kad Ru­si­jos eko­no­mi­ka ir to­liau ne­ nus­tos kri­tu­si. Tai pa­čios ar­ti­miau­sios atei­ ties da­ly­kas.

Mums, Lie­tu­vai, ne­la­bai skau­da, kai Ru­ si­jos eko­no­mi­ka smun­ka dėl to, kad ma­žė­ja eks­por­tas. Mums la­bai svar­bus kom­po­nen­tas – Ru­si­jos vi­daus pa­klau­sa, per­ka­mo­ji ga­lia.

Ji per pa­sta­rą­jį ket­vir­tį ryš­kiai lė­tė­jo. Ir gal­ būt dar šian­dien vers­li­nin­kai ne vi­sa apim­ ti­mi tai ma­to. Tie, ku­rie ope­ra­ty­viau dir­ba, – toks sek­to­rius kaip ve­žė­jai, – jie jau šian­ dien kons­ta­tuo­ja, kad nė­ra ge­rai. O kai ku­

Su

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

rioms eks­por­tuo­jan­čioms įmo­nėms su­si­da­ ro vaiz­das, jog nie­kas ne­pa­si­kei­tė.

Ru­si­jos eko­no­mi­ka su­si­du­ria su pro­ble­ mo­mis, ku­rios nė­ra lai­ki­nos. Bi­jau, kad pro­ ble­mos, ku­rios ka­muo­ja Ru­si­jos eko­no­mi­ką, la­bai men­kai spren­džia­si. Tai ir ne­kon­ku­ ren­cin­gas vers­las, ir ins­ti­tu­ci­nis silp­nu­mas, ir per di­de­lis vers­lo re­gu­lia­vi­mas. Daug pri­ kur­ta dek­la­ra­ci­jų, bet nie­kas į prie­kį ne­ju­da.

Kol kas Ru­si­ją gel­bė­ja tik ga­na aukš­tas pa­ sau­li­nių naf­tos kai­nų ly­gis.

Sus­vy­ra­vus naf­tos kai­noms Ru­si­jos eko­ no­mi­ka ga­li at­si­dur­ti la­bai gi­lio­je duo­bė­ je. Jau se­niai skai­čiuo­ja­ma, kas Lie­tu­vai ge­ riau – aukš­tos ar že­mos pa­sau­li­nės naf­tos kai­nos. Kol Ru­si­jos ly­gi­na­ma­sis svo­ris mū­ sų pre­ky­bo­je bu­vo 9–10 pro­c., bu­vo aki­vaiz­ du, kad mums nau­din­gos že­mos naf­tos kai­ nos. Da­bar, kai Ru­si­ja su­da­ro 20 pro­c. mū­sų eks­por­to, į šį klau­si­mą bū­tų ne taip pa­pras­ ta at­sa­ky­ti.

Pra­ra­dus Ru­si­jos rin­ką Lie­tu­vos ga­min­to­ jams į Va­ka­rus pra­si­muš­ti bū­tų itin sun­ku.

Kai mes pa­si­žiū­rė­jo­me, ką dau­giau­sia ve­ža­ me į Va­ka­rų Eu­ro­pą, pa­ma­tė­me, kad pro­duk­ ci­ja la­bai su­tam­pa su ta, ku­ri ve­ža­ma į Ru­ si­ją. Mais­to pro­duk­tus pe­ro­rien­tuo­ti iš Ry­tų rin­kos į Va­ka­rų tik­rai ne­leng­va. Ką jau kal­bė­ti apie nau­do­tus au­to­mo­bi­lius ar pa­na­šius da­ ly­kus. To­kios pre­kės ir ke­liau­ja į Ru­si­ją, nes tai rin­ka, tai­kan­ti ne to­kius aukš­tus ko­ky­bės kri­te­ri­jus ir ga­lin­ti pa­siū­ly­ti ge­riau­sią kai­ną.

apsilankyk NEMOKAMAI

12

rugpjūčio 22–28, 2013

lietuva

Sei­mo vieš­bu­tis – pi­gus būstas pa­tep­tie Pa­čia­me Vil­niaus cent­re pa­do­riai įreng­tas ne­di­du­kas bu­tas, ku­ rio nuo­ma – tik apie 150 litų per mėnesį. Tai ne fan­ta­zi­ja. Ta­ čiau stu­den­tams ar ki­tiems mir­tin­gie­siems, ieš­kan­tiems būsto, ge­riau ne­si­var­gin­ti. Pus­vel­čiui gy­ven­ti Vil­niu­je ga­li tik Sei­mo na­rių pa­dėjėjai.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Įkai­no­jo kan­ce­lia­ri­ja

Vil­niaus šir­dy­je – Ge­di­mi­no pro­spek­te – įsikū­ru­sia­me vieš­bu­ty­je, pa­si­ro­do, ga­li glaus­tis ne tik tau­tos iš­rink­tie­ji, bet ir jų pa­dėjėjai. Joks įsta­ty­mas jiems to­kios pri­vi­le­gi­jos ne­nu­ma­to, ta­čiau Sei­mo kan­ce­lia­ ri­jos va­do­vai, re­gis, ma­no ki­taip.

Paaiškė­jo, kad par­la­men­tarų vieš­bu­ty­je gy­ve­na ir ke­tu­ri po­li­ti­ nio pa­si­tikė­ji­mo veikė­jai. Ži­no­ma, jų bu­tai – ne to­kie di­de­li kaip tau­ tos iš­rinktųjų. As­me­nys glaud­žia­ si ke­tu­riuo­se be­veik 30 kvad­ra­ti­nių metrų vie­no kam­ba­rio bu­tuo­se.

Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja dien­raš­čiui nu­rodė, kad įna­miai už vieną kvad­ ra­tinį metrą mo­ka kiek dau­giau nei 5 li­tus. Tai nu­ma­to per­nai iš­leis­tas Sei­mo kanc­le­rio Jo­no Mi­le­riaus įsa­ky­mas. „Nuom­pi­ni­gių dy­dis ap­skai­čiuo­tas va­do­vau­jan­tis Vals­ tybės ir sa­vi­val­dy­bių gy­ve­namųjų pa­talpų nuo­mos mo­kes­čio ap­skai­ čia­vi­mo tvar­ka, pa­tvir­tin­ta Lie­

tu­vos Res­pub­li­kos ir Dau­gia­bu­čių namų ad­mi­nist­ra­vi­mo ta­rifų ap­ skai­čia­vi­mo me­to­di­ka“, – biu­rok­ ra­ti­ne kal­ba paaiš­ki­no Sei­mo kan­ ce­lia­ri­jos at­sto­vas Ma­rius Žiū­kas.

Nuo­mo­jamų vie­no kam­ba­rio butų kai­ nos pa­na­šio­je vie­to­je svy­ruo­ja nuo 700 litų, daž­niau­siai tai yra 1 tūkst. litų.

į jų kiekį bei ko­kybę. Prie­mo­ka už bal­dus svy­ruo­ja nuo 15 iki 55 litų.

Tai­gi vi­du­ti­niš­kai už vie­no kam­ba­ rio bu­to nuo­mą Sei­mo kan­ce­lia­ri­ ja gau­na apie 150–180 litų. Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos at­sto­vai nu­rodė, kad už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas (elek­ trą, šil­dymą, van­denį, šiukš­lių iš­ ve­žimą, ap­lin­kos tvar­kymą ir kt.)

Sei­mo vieš­bu­čio įna­miai at­si­skai­ to pa­gal su­nau­dotą kiekį.

Tie­sa, Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja taip ir neatsk­leidė, kas tie ke­tu­ri lai­min­ gie­ji, ku­rie bu­tus ga­li nuo­mo­tis ne rin­kos kai­na. Dien­raš­tis iš­siaiš­ki­ no, kad tai ke­lių Sei­mo na­rių pa­ dėjėjai.

Už van­denį su­si­mo­ka

Kan­ce­lia­ri­jos at­sto­vas ne­pa­mir­šo pri­dur­ti, kad nuo­mpi­ni­gių dy­dis per­žiū­ri­mas vieną kartą per me­tus, „at­si­žvel­giant į pa­si­kei­tu­sius teisės ak­tus ir ki­tas ap­lin­ky­bes, ku­rios ga­li turė­ti įta­kos nuo­mpi­ni­gių dyd­žiui“. Be to, kan­ce­lia­ri­ja pa­brėžė, kad pa­pil­do­mai mo­ka­mi nuo­mpi­ ni­giai už kam­ba­riuo­se esan­čius bal­dus ir in­ven­to­rių, at­si­žvel­giant

Sei­mo na­riams ne­tin­ka

J.Mi­le­rius, Sei­mo kanc­le­ris, tai pa­ tvir­ti­no: „Iš Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos ten nie­kas ne­gy­ve­na. Tie pa­dėjėjai yra Sei­mo na­rių, ku­rie at­vykę iš ki­ tų miestų. Bu­tai nėra vi­sai tin­ka­mi gy­ven­ti Sei­mo na­riams.“ Kanc­le­ris įro­dinė­jo, kad blo­ giau būtų, jei tie ke­tu­ri bu­tai sto­ vėtų tuš­ti. „Jei yra laisvų butų ir

Išs­kir­ti­niai: ša­lia tau­tos iš­rinktųjų šia­me vieš­bu­ty­je be­veik vel­tui įsikūrė

pat lie­ka klau­si­mas?

už juos mo­ka, mo­kes­čių mokė­to­ jams tai nie­ko ne­kai­nuo­ja. Už tuš­ čius reikėtų mokė­ti. Jie už ko­mu­ na­li­nes pa­slau­gas su­si­mo­ka kaip ir bet ku­ris Vil­niaus gy­ven­to­jas. Pa­ tikė­ki­te, nė vie­nas Sei­mo na­rys ten ne­gy­ventų“, – dėstė J.Mi­le­rius.

Nuo­mo­ja be pa­grin­do

„Tai pa­pras­čiau­sia ne­tvar­ka. Sei­ mo kanc­le­ris turėtų jaus­ti at­sa­ko­ mybę“, – taip šią pi­gios nuo­mos is­to­riją ko­men­ta­vo kaž­ka­da Sei­

mo kan­ce­lia­ri­jai va­do­vavęs kon­ ser­va­to­rius Jur­gis Raz­ma. Jis pri­ minė, kad Sei­mo vieš­bu­ty­je ir taip trūksta vietų. Juk Uk­mergė­je pa­ va­sarį iš­rink­tas so­cial­de­mok­ra­tas Ka­zys Gry­baus­kas iki šiol į Vil­nių va­žinė­ja iš sa­vo mies­to. „Būstas turėtų būti nuo­mo­ja­ mas rin­kos kai­na. Juo­lab kad tai Sei­mo na­rių vieš­bu­tis. Nuo­mo­ ti par­la­men­tarų pa­tarė­jams to­kias pa­tal­pas nėra jo­kio tei­si­nio pa­grin­do“, – pa­reiškė J.Raz­ma.

Vai­kai – did­žiau­sios emig­ra­ci­jos As­ta Dy­ko­vienė

riu ir su ki­to­kiais at­ve­jais“, – pa­sa­ ko­jo Lo­re­ta.

Išs­va­jo­ta­sis ro­jus Ang­li­jo­je ne­re­ tam emig­ran­tui ir jo šei­mai ap­kars­ ta, nes da­lis at­vykė­lių ne­pajėgūs pri­si­tai­ky­ti prie sve­ti­mos kultū­ros ir ap­lin­kos. O be­ne la­biau­siai dėl to ken­čia vai­kai, kaip įsi­ti­ki­nu­si britų so­cia­li­niams dar­buo­to­jams vertė­ jau­jan­ti Lo­re­ta Vil­kytė.

Di­de­lis ma­žo žmo­gaus siel­var­tas

a.dykoviene@diena.lt

Pas­kui so­cia­li­nius dar­buo­to­jus

Tra­ge­di­ja: įmes­ti į sve­timą ap­linką emig­rantų vai­kai ne­re­tai sun­kiai

su­si­tvar­ko su per­mai­no­mis.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Emig­ra­ci­jos mas­tas Lie­tu­vo­je Ofi­c ia­l iai nuo 2001 iki 2012 m. iš

Lie­t u­v os emig­r a­v o 469 562 as­m e­ nys.

Per tą lai­ko­tarpį ma­žiau­siai žmo­nių iš­vy­ko 2002 m. – 16 719 as­menų.

Dau­giau­sia žmo­nių iš Lie­tu­vos iš­ va­žia­vo 2010 m. – net 82 157 as­me­ nys.

Per­nai iš Lie­tu­vos iš­vy­ko 41 100 gy­

ven­tojų.

2012 m. iš Lie­tu­vos iš­vy­ko 2394 as­

me­nys iki 19 metų, tarp jų – 45 pro­c. vaikų iki ket­ve­rių metų.

Be­veik pusė visų iš­vy­ku­sių emig­ra­ vo į Jung­tinę Ka­ra­lystę.

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to inf.

Klaipė­do­je dir­bu­si teat­ro mo­ky­ to­ja L.Vil­kytė – meilės emig­rantė.

Mo­te­ris iš­tekė­jo už ang­lo ir jau be­ veik 10 metų su šei­ma gy­ve­na Jor­ke.

L.Vil­ky­tei ne­sve­ti­mas lie­tu­vių emig­ rantų gy­ve­ni­mas, nes ji vertė­jau­ja vie­tos so­cia­li­niams dar­buo­to­jams.

Per sa­vo dar­bo pra­ktiką mo­te­ riai te­ko pa­tir­ti dau­gybę dra­ma­ tiškų iš­gy­ve­nimų. Ir ji drąsiai tei­ gia – sun­kiau­siai emig­rantų da­lią pa­ke­lia vai­kai.

Mi­tas, esą jie grei­čiau­siai adap­ tuo­ja­si ir in­teg­ruo­ja­si į naują ap­ linką. L.Vil­kytė su­si­dūrė su to­kiais at­ve­jais, ku­riuos įvar­di­jo kaip emo­ cinį ir dva­sinį vaikų luo­ši­nimą.

Pa­sak Lo­re­tos, yra ne­ma­žai emig­rantų šeimų, ku­rios pui­kiai įsikūrė ir ge­rai ver­čia­si, ta­čiau yra ne­ma­žai ir ki­to­kių, jas neiš­ven­gia­ mai kont­ro­liuo­ja so­cia­linės tar­ny­ bos. Jei tėvai pra­ran­da darbą, gy­ve­ na iš pa­šalpų, jų vai­kams ky­la ko­kių nors pro­blemų mo­kyk­lo­je, to­kioms šei­moms ski­ria­mas globė­jas. „Ti­kiu, kad tarp emig­rantų yra to­kių, ku­rie per­pran­ta sis­temą, in­ teg­ruo­ja­si, dir­ba, mo­ko­si. Va­do­ vau­ju lie­tu­vių vaikų ir tėve­lių klu­ bui Jor­ke, pas mus yra 18 šeimų ir vi­si pui­kiai įsikūrė, ta­čiau su­si­du­

Ar vai­kai sve­ti­mo­je ap­lin­ko­je emo­ ciš­kai luo­ši­na­mi, pri­klau­so nuo šei­ mos, nuo to, kaip jo tėvai in­teg­ra­vo­ si į vi­suo­menę ir ko­kie jų san­ty­kiai su pa­čiu vai­ku, kaip ti­ki­no L.Vil­ kytė. „Ma­ne iš­sik­vietė pa­si­kalbė­ti su de­vyn­me­čiu lie­tu­vių ber­niu­ku, norė­da­mi iš­siaiš­kin­ti, ar jis psi­ chiš­kai svei­kas, nes vai­kas ne­kalbė­ jo, tik dirb­ti­nai šyp­so­jo­si, nuo­lat kasė­si ir lin­ga­vo. Man pa­čiai, kaip ma­mai, per­vėrė širdį nuo to, ką pa­ ma­čiau“, – pri­si­minė Lo­re­ta.

Lo­re­ta Vil­kytė:

Jei kas nors nu­fil­ muotų vai­kus, kaip jie jau­čia­si klasė­je, ir pa­ro­dytų tėvams, su­ drebėtų jiems šir­dis.

Ber­niu­kas mo­kyklą lankė pusę metų ir per tą laiką neiš­mo­ko nė žod­žio ang­liš­kai. Mo­ky­to­ja aiš­ki­no pa­mo­kas, jis nie­ko ne­sup­ra­to. Nors ša­lia turė­jo pa­dėjėją, ku­ri bandė pie­ši­nu­kais jam viską paaiš­kin­ti in­ di­vi­dua­liai. „Kai at­ėjau ir jį pra­kal­ bi­nau, jis la­bai nu­ste­bo, kad kaž­kas kal­ba lie­tu­viš­kai. Nus­tatė­me, kad vai­kas gra­žiai kal­ba, mo­ka ra­šy­ti ir skai­ty­ti, ži­no pa­sakų ir eilė­raš­čių.

Nus­tatė­me jo raš­tin­gu­mo lygį, jis pui­kiau­siai mokė­jo gimtąją kalbą“, – sakė L.Vil­kytė.

Lo­re­ta pa­sa­ko­jo, kad ber­niu­kas sėdėjo at­ski­rai nuo kitų, vai­kai su

juo ne­su­si­kalbė­jo, mo­ky­to­jai įta­ rė, jog jam kas nors ne­ge­rai. „Vai­ kas bu­vo tie­siog įmes­tas į jam vi­sai sve­timą ap­linką. Ang­lai tu­ri po­pu­ liarų po­sakį „išp­lauks kaip žu­vis“, esą per dve­jus me­tus iš­moks ang­ liš­kai. Bet ką jis da­ro tuos me­tus, ko­kių trau­mų pa­ti­ria, kol iš­moks­ ta tą kalbą, ar bent kas nors su­vo­ kia?“, – apie gy­ve­ni­mo per­mainų kan­čias kalbė­jo vertė­ja.

Lo­re­ta pa­sa­ko­jo, jog bu­vo pa­ reng­ta pro­gra­ma, kad būtų grąžin­ta vai­ko sa­vi­vertė to­je mo­kyk­lo­je. Juk jis at­vy­ko turė­da­mas sa­vo gimtąją kalbą – vie­nin­telę prie­monę ko­mu­ ni­kuo­ti su ap­lin­ka, žmonė­mis – ir stai­ga ji ta­po ne­ver­tin­ga, ne­rei­ka­ lin­ga. „Tėvai pri­valė­jo ne­pa­lik­ti vai­ ko vie­no. Juk jie galė­jo atei­ti į mo­ kyklą per per­trau­kas pa­bend­rau­ti su vai­ku. 6 va­lan­das jis ne­turė­jo su kuo net pa­si­kalbė­ti. Ir taip kiek­ vieną dieną. Kai ku­rie vai­kai tam­ pa ag­re­syvūs, pik­ti, ei­na lauk iš mo­ kyklų“, – pa­sa­ko­jo L.Vil­kytė.

Su Lo­re­tos pa­gal­ba mo­ky­to­jos pa­rašė laišką to ber­niu­ko tėvams, kad ap­lan­kytų jį mo­kyk­lo­je, bet jie neatė­jo. Jie esą ir­gi kal­bos ne­mo­ka, daug dir­ba. „Jei kas nors nu­fil­muotų vai­kus, kaip jie jau­čia­si klasė­je, ir pa­ro­dytų tėvams, su­drebėtų jiems šir­dis“, – įsi­ti­ki­nu­si L.Vil­kytė.

Lo­re­ta su šei­ma gy­ve­na Jor­ke, maž­daug 100 km nuo Man­čes­ te­rio. Jor­ke su emig­rantų pro­ble­ mo­mis jai su­si­dur­ti ne­te­ko, ta­čiau ten­ka va­žinė­ti į gre­timą mies­telį, kur yra pra­mo­ni­nis ra­jo­nas su fab­ ri­kais, juo­se dar­buo­ja­si dau­giau­ sia at­vykė­lių, taip pat iš Lie­tu­vos.

Ten so­cia­li­niai dar­buo­to­jai ne­ re­tai kvie­čia­si vertė­jus į lie­tu­vių šei­mas.

13

rugpjūčio 22–28, 2013

lietuva vilniausdiena.lt/naujienos/lietuva

e­siems

Se­mi­na­ri­jo­se – ­ dau­giau būsimų ku­nigų

Už­si­mo­jo reng­ti ­ re­fe­ren­dumą

Lie­tu­vos ku­nigų se­mi­na­ri­jo­se šie­met moks­ lo me­tus pra­dės 17 pir­ma­kur­sių – tri­mis dau­giau nei per­nai. 12 nau­jokų pri­ėmė Kau­ no ku­nigų se­mi­na­ri­ja. Vil­niaus šv. Juo­za­po ku­nigų se­mi­na­ri­ja šie­met su­laukė ke­tu­rių no­rin­čių stu­di­juo­ti, eg­za­mi­nus iš­laikė trys.

Tel­šių vys­ku­po Vin­cen­to Bo­ri­se­vi­čiaus ku­ nigų se­mi­na­ri­jo­je šiais moks­lo me­tais, kaip ir pra­ėju­siais, bus du nau­jo­kai. Ši mo­kyk­la taip pat su­laukė ke­tu­rių pra­šymų stu­di­juo­ti.

Grupė pi­lie­čių sie­kia su­reng­ti pri­va­lomąjį re­ fe­ren­dumą dėl trijų Kons­ti­tu­ci­jos straips­ nių kei­ti­mo – jie no­ri su­ma­žin­ti rei­ka­la­vi­mus ren­giant re­fe­ren­dumą ir užd­raus­ti par­duo­ti žemę už­sie­nie­čiams. Vy­riau­sio­ji rin­kimų ko­ mi­si­ja šian­dien spręs, ar re­gist­ruo­ti pi­lie­čių ini­cia­ty­vinę grupę. Jei­gu ji bus įre­gist­ruo­ta, per tris mėne­sius pri­valės su­rink­ti ne ma­ žiau kaip 300 tūkst. rin­kimų teisę tu­rin­čių pi­lie­čių pa­rašų re­fe­ren­du­mui reng­ti.

St. Bartholomew’s Fair

ke­li jų pa­dėjėjai. Ar tai teisė­ta, taip Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bend­ rovės „Ober-Haus“ Ver­ti­ni­mo ir rin­ko­ty­ros sky­riaus va­do­vas Sau­lius Va­go­nis teigė, kad to­kia kai­na rin­ko­je, švel­niai ta­riant, ne­įpras­ta. „Kad ir kaip būtų tie bu­tai ap­sta­ty­ti, tai tik­rai ne rin­ kos kai­na. Nuo­mo­jamų vie­no kam­ba­rio butų kai­nos pa­na­šio­ je vie­to­je svy­ruo­ja nuo 700 litų, daž­niau­siai tai yra 1 tūkst. litų“, – paaiš­ki­no ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­čių spe­cia­lis­tas.

au­kos Pa­sak Lo­re­tos, ji pa­žįsta ne vieną šeimą, ku­rių at­ža­los ne­ lan­ko mo­kyk­los. Tai nu­tin­ ka dėl įvai­rių prie­žas­čių, ta­čiau daž­niau­sia – vai­kas ne­mokė­ jo kal­bos ir iš jo šaipė­si vie­ti­ niai. „Pažįs­tu vieną 15-os metų lie­tuvį, ku­ris metė mo­kyklą, tė­ vai lau­kia, ka­da jam su­kaks 16-a ir galės jį iš­siųs­ti kur nors dirb­ ti. Jis ne­baigė mo­kyk­los, nes ne­ su­gebė­jo pri­tap­ti. Ne vi­si pa­ke­lia to­kias dras­tiš­kas gy­ve­ni­mo per­ mai­nas“, – ma­no L.Vil­kytė.

Baud­žia tėvus

Ang­li­jo­je to­kia tvar­ka: tėvai vai­ kus iš­leid­žia į mo­kyklą, jei jie jos ne­pa­sie­kia, mo­kyk­los at­sto­vai iš kar­to skam­bi­na tėvams. Jei vai­ kų nėra ir na­mie, pri­va­lo­ma pra­ neš­ti po­li­ci­jai. „Tėvai pa­tys tu­ ri pra­neš­ti, jei vai­kas dėl ko­kių nors prie­žas­čių nea­tei­na į mo­ kyklą. Jei jo nėra nei mo­kyk­lo­ je, nei na­muo­se, pra­si­de­da po­ li­ci­jos paieš­ka. Pa­reigū­nams vi­si ra­jo­nai ži­no­mi, jį grei­tai ap­tin­ ka“, – pa­sa­ko­jo L.Vil­kytė.

Pa­sak Lo­re­tos, ne­re­tai lie­tu­vių šei­mos ap­gai­les­tau­ja, kad jų vai­ kai neiš­siun­čia­mi į spe­cia­lią­sias mo­kyk­las ne­klau­ža­doms. Ta­čiau ten mo­ko­si tik su­tri­ku­sio el­ge­sio, linkę nu­si­kals­ti vai­kai, ne vi­soms emig­rantų at­ža­loms jos ir būti­ nos. „Jei vai­kai ne­lan­ko mo­kyk­ los, už tai baud­žia tėvus. Iš pra­ džių yra pi­ni­ginės bau­dos, ta­čiau, jei tai kar­to­ja­si, tėvams ga­li būti ap­ri­bo­ja­mos teisės ir iš jų ati­ma­ mi vai­kai. Čia ker­ta­si lie­tu­vių ir anglų kultūrų bei tei­si­niai ypa­tu­ mai, taip pat po­žiū­ris į tuos pa­ čius da­ly­kus“, – teigė L.Vil­kytė.

2013 m. rugpjūčio 23 –24 d.

Vilniaus Rotušės aikštėje 11.00 –21.00 val.

Lietuvos tautiniu paveldu pripažinta tradicinė Šv. Baltramiejaus mugė atgaivinama šventiniu renginiu, rekonstruojant vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso epochos amatus, menus ir cechų tradicijas.

23th–24th of August, 2013 Vilnius City Hall Square 11 a.m.– 9 p.m.

Traditional St. Bartholomew’s fair certificated as Lithuanian national heritage is revived each year with a great event reconstructing crafts, arts and guild traditions of late medieval ages and Renaissance.

ORGANIZATORIUS VŠĮ „Amatų gildija“, Pranciškonų g. 6, LT-01133, Vilnius el. paštas amatu.gildija@gmail.com www.amatugildija.lt PARTNERIAI: Eksperimentinės archeologijos klubas „Pajauta“ Vilniaus dailiųjų amatų asociacija Vilniaus dailės akademija Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra Senojo šokio trupė „Festa Cortese“ VŠĮ Vilniaus rotušė VŠĮ Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras Vilniaus teatras „Lėlė“ VŠĮ Vita Antiqua PAGRINDINIAI RĖMĖJAI:

RĖMĖJAI:

KULTŪROS RĖMIMO FONDAS www.krf.lt VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ

INFORMACINIAI RĖMĖJAI:

14

rugpjūčio 22–28, 2013

ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 1000 2,8846 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0314 JAV do­le­ris 1 2,5745 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4674 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9151 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1535 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3226 Ru­si­jos rub­lis 100 7,8072 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8033

pokytis

–0,6201 % –0,4740 % –0,5639 % –1,1656 % –0,0122 % +0,3965 % –1,1593 % –0,4920 % +0,0393 %

Dėl lė­šų ke­liams – ne­ži­nia

Oro uos­tuo­se ke­lei­vių bu­vo dau­giau

Vy­riau­sy­bė neap­sisp­ren­dė dėl Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos siū­ly­mo ne­pri­tar­ti ke­ti­ni­mams iš ke­lių prie­žiū­ros pro­gra­mos dau­giau lė­šų skir­ti vie­ti­nės reikš­mės ke­liams. Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja siū­lo ne­pri­tar­ti par­la­men­ta­rų Ari­ man­to Dum­čiaus ir Ri­tos Ta­ma­šu­nie­nės pa­ reng­tiems įsta­ty­mų pro­jek­tams, ku­riais nu­ ma­to­ma pa­di­din­ti fi­nan­sa­vi­mą sa­vi­val­dy­bių ke­liams nuo 20 iki 30–40 pro­c. ke­lių prie­žiū­ ros pro­gra­mos lė­šų.

Į Lie­tu­vos oro uos­tus per šių me­tų sausio–liepos mė­ne­sius at­vy­ko ir iš jų iš­vy­ko 1,937 mln. ke­lei­vių – 6,4 pro­c. dau­giau nei per ati­tin­ka­mą 2012-ųjų lai­ko­tar­pį. Vien lie­pos mė­ne­sį, pa­ly­ gin­ti su 2012 m. lie­pa, į ša­lies oro uos­tus at­vy­ ku­sių ir iš jų iš­vy­ku­sių ke­lei­vių skai­čius pa­di­ dė­jo 10,4 pro­c., o pa­ly­gin­ti su šių me­tų bir­že­liu – išau­go 7,1 pro­c., iki 374 tūkst. Dau­giau­sia ke­ lei­vių šie­met iš­vy­ko į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją, Vo­kie­ ti­ją, Nor­ve­gi­ją, Ita­li­ją ir at­vy­ko iš jų.

Rek­la­mos rin­ko­je – at­si­ga­vi Sunk­me­čiu itin nu­ken­tė­ju­si ša­lies rek­la­mos rin­ka pa­sta­ruo­ju me­tu ro­do at­si­ga­vi­mą, nors ir ne­la­bai drą­sų. Tie­sa, kol kas už­sa­ ko­vai la­biau lin­kę in­ves­tuo­ti į rek­la­mos kie­ky­bę, ta­čiau toks po­žiū­ris ga­li at­si­suk­ti prieš juos pa­čius.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

At­si­gau­na spar­čiau

Praė­ju­siais me­tais Lie­tu­vos rek­la­ mos rin­ka ūg­te­lė­jo vos 0,7 pro­c. ir pa­sie­kė bend­rą 343,1 mln. li­tų apy­ var­tą. Ta­čiau jau šių me­tų re­zul­ta­ tai tu­rė­tų bū­ti kur kas ge­res­ni. Vi­sų pir­ma dėl to, kad ga­na spar­čiai ky­la gy­ven­to­jų var­to­ji­mo ro­dik­liai, ku­ rie tie­sio­giai sie­ja­si ir su rek­la­mos rin­ka, – kuo la­biau žmo­nės lin­ kę leis­ti pi­ni­gus, tuo dau­giau at­ si­ran­da rek­la­mos, ku­rios tiks­las – kad tie pi­ni­gai bū­tų iš­leis­ti bū­tent tam tik­ram pro­duk­tui.

Ryš­kes­nių rek­la­mos rin­kos at­si­ ga­vi­mo ženk­lų bu­vo ga­li­ma įžvelg­ ti jau pir­mą šių me­tų pus­me­tį. Pa­ ly­gin­ti su tuo pa­čiu praė­ju­sių me­tų lai­ko­tar­piu, rek­la­mos rin­ka Lie­tu­ vo­je šie­met ūg­te­lė­jo be­veik 3 pro­c.

Tu­rint ome­ny­je, kad į šį lai­ko­tar­pį ne­pa­ten­ka di­džio­ji da­lis va­sa­ros, kai ak­ty­viai rek­la­muo­ja­si, pa­vyz­džiui, alu­da­riai ar gai­vių­jų gė­ri­mų ga­min­ to­jai, o prieš akis dar lau­kia nau­jų moks­lo me­tų pra­džia, rug­sė­jį vyk­ sian­tis Eu­ro­pos vy­rų krep­ši­nio čem­ pio­na­tas ir di­džio­sios žie­mos šven­ tės, ti­kė­ti­na, kad 2013-ie­ji pa­ga­liau leis leng­viau at­si­kvėp­ti tiek rek­la­ mos kū­ri­mo, tiek pla­na­vi­mo agen­ tū­roms, tiek ka­na­lų, per ku­riuos sklei­džia­ma rek­la­ma, sa­vi­nin­kams.

La­biau­siai au­go ra­di­jas

Šiuo me­tu ga­li­ma iš­skir­ti tris la­ biau­siai au­gan­čias rek­la­mos rū­ šis – in­ter­ne­to rek­la­mą, rek­la­mą, ro­do­mą ki­no teat­ruo­se prieš sean­ sus, ir rek­la­mą ra­di­jo ete­ry­je. Ki­tų rū­šių rek­la­ma kol kas krin­ta ar­ba ne­ga­li pa­si­gir­ti di­de­liu au­gi­mu.

Bend­ro­v ės TNS LT duo­m e­ ni­mis, ra­di­jo sto­tys per 2013 m. sausį–gegužę trans­l ia­vo 2,601 mln. se­kun­džių rek­la­mos ir tai di­ džiau­sias au­gi­mas tarp vi­sų rū­šių rek­la­mos. Ra­di­jo sto­tys rek­la­mos trans­lia­vo net 42,4 pro­c. dau­giau nei per tą pa­tį praė­ju­sių me­tų lai­ ko­tar­pį. Tie­sa, rek­la­mos ra­di­ju­je apim­ties au­gi­mui įta­ką pa­da­rė šių me­tų pra­džio­je pra­dė­ta ma­tuo­ti ZIP FM ra­di­jo sto­tis, ta­čiau ir be jos ra­di­jo rek­la­mos apim­tis išau­ go 27,5 pro­c.

Au­to­ma­ti­nė in­ter­ne­to rek­la­mos sis­te­ma „Eva­liant“ per pir­mus pen­kis šių me­tų mė­ne­sius už­fik­sa­ vo 18,1 pro­c. dau­giau rek­la­mos ne­

gu per 2012 m. sausį–gegužę – iš vi­so 1,79 mln. rek­la­mos vie­ne­tų.

Ki­no rek­la­ma per pir­mus pen­kis šių me­tų mė­ne­sius, pa­ly­gin­ti su 2012 m. sausiu–geguže, au­go 13,1 pro­c. Šiais me­tais ki­no teat­ruo­se bu­vo pa­ro­dy­ta 121 tūkst. rek­la­mi­ nių kli­pų.

Va­sa­ris Or­že­kaus­kas:

Daž­nu at­ve­ju pa­ mirš­ta­mas ki­tų ži­ niask­lai­dos ka­na­ lų įdir­bis, dėl ku­rio in­ter­ne­tas ir tam­pa efek­ty­vus.

Rek­la­mos te­le­vi­zi­jo­je apim­tis per pen­kis pir­mus šių me­tų mė­ne­sius au­go tik 3,5 pro­c., o pa­ša­li­nus ko­ vo mė­ne­sį pra­dė­to ma­tuo­ti ka­na­lo „RTR Pla­ne­ta“ įta­ką – vos 0,8 pro­c.

Spau­dos rek­la­mos apim­tis kri­to 7,7 pro­c. – laik­raš­čiuo­se rek­la­mos plo­tas ma­žė­jo 9,3 pro­c., žur­na­luo­ se – 4,5 pro­c.

Vis dėl­to spau­dos rek­la­mos rin­ka atei­ty­je tu­ri ne­ma­žai ga­li­my­bių kil­ ti. Įvai­rūs ty­ri­mai ro­do, kad to­kia rek­la­ma yra be­ne ge­riau­siai įsi­me­ na­ma var­to­to­jų, be to, ma­žiau­siai juos er­zi­na. Tad ne kie­ky­bės, o ko­ ky­bės ieš­kan­tys rek­lam­da­viai tu­rė­ tų at­si­gręž­ti į spau­dą.

Tai, kad rek­la­mos laik­raš­čiuo­ se bei žur­na­luo­se ne­ver­ta sku­bė­ti nu­ra­šy­ti, ro­do ir ki­tų Bal­ti­jos ša­ lių pa­vyz­džiai. Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­ je to­kia rek­la­ma pa­ma­žu au­ga vi­ sus šiuos me­tus.

Ten­den­ci­ja – in­ter­ne­tas

Ži­niask­lai­dos pla­na­vi­mo agen­ tū­ros „Me­dia Hou­se“ di­rek­to­rius Ro­lan­das Ra­ga­liaus­kas savaitraš­ čiui sa­kė, kad ryš­kes­nių po­ky­ čių rek­la­mos rin­ko­je šiais me­tais ne­si­ti­ki. Pa­sak jo, bend­ra rin­ka ir to­liau tu­rė­tų nuo­sai­kiai aug­ti, o at­ski­ri rek­la­mos ka­na­lai taip pat ro­dys pa­na­šius re­zul­ta­tus, kaip iki šiol. „Pag­rin­di­nė ten­den­ci­ja, ži­no­ ma, yra in­ter­ne­tas. Ten ir ke­liau­ ja di­džio­ji da­lis rek­la­mos pi­ni­gų.

Bend­ros ten­den­ci­jos šie­met, ma­ nau, nie­kaip ne­si­keis. Gal­būt spar­ tes­nio rek­la­mos apim­ties au­gi­mo

ga­li­ma ti­kė­tis te­le­vi­zi­jo­je, bet ste­ buk­lų ne­bus ir čia“, – pro­gno­za­vo R.Ra­ga­liaus­kas.

Tie­sa, pa­sak pa­šne­ko­vo, šie­met pa­ste­bi­mas si­tua­ci­jos sta­bi­li­za­vi­ ma­sis spau­do­je, ypač žur­na­lų rin­ ko­je. „Net jei bend­ras rek­la­mos plo­ tas žur­na­luo­se kiek su­ma­žė­jo, jiems ski­ria­mi rek­la­mos biu­dže­tai ne­si­kei­čia, o kai ku­riais at­ve­jais ir au­ga“, – sa­kė R.Ra­ga­liaus­kas. Jo tei­gi­mu, pir­miau­sia tai pa­sa­ky­ti­ na apie mo­te­rų au­di­to­ri­jai skir­tus žur­na­lus, ku­riuo­se rek­la­muo­ja­mi bū­tent dai­lio­sios ly­ties at­sto­vėms skir­ti pro­duk­tai.

Pa­sak jo, laik­raš­čiuo­se rek­la­mos apim­tis ar­ti­miau­siu me­tu grei­čiau­ siai to­liau ma­žės, ta­čiau tai lems ir na­tū­ra­lios prie­žas­tys, pa­vyz­džiui, tai, kad ma­žės pa­čių laik­raš­čių, di­ džio­ji da­lis ša­lies dien­raš­čių ne­ be­pa­si­ro­dys pir­ma­die­niais, ma­ žins ti­ra­žus. Ki­ta ver­tus, ga­li bū­ti, kad dau­giau rek­la­mos ati­teks tiems laik­raš­čiams, ku­rie lei­dy­bos po­ky­ čių ne­siims ir to­liau skai­ty­to­jus pa­ sieks vi­so­mis įpras­to­mis die­no­mis.

Ma­ty­ti ge­res­nių ženk­lų

Rek­la­mos pla­na­vi­mo agen­tū­ros „Ins­pi­red UM“ di­rek­to­rius Va­sa­ris Or­že­kaus­kas tei­gė, kad pir­mas me­ tų ket­vir­tis rek­la­mos rin­kai bu­vo la­ bai pra­stas, ant­ra­s – taip pat pra­stas, bet jau kiek ge­res­nis. Ta­čiau atei­ty­je ma­to­mi ženk­lai ge­res­ni. „Ant­ras pus­me­tis tu­rė­tų bū­ti ge­ res­nis nei pir­mas, vi­sų pir­ma, dėl ge­rė­jan­čių lū­kes­čių var­to­to­jų, ku­ rie pa­ste­bi­mai at­si­tie­sia po kri­zės.

Rek­la­ma tu­ri sa­vo iner­ci­ją, t. y. iš pra­džių pa­di­dė­ja var­to­ji­mas ir tik tuo­met rek­la­ma. At­virkš­ti­nio me­ cha­niz­mo dar ne­bu­vo pa­si­tai­kę“, – tei­gė rek­la­mos rin­kos eks­per­tas.

Pak­laus­tas, ku­riems rek­la­mos ka­na­lams šie me­tai bus ge­riau­si, o ku­riems blo­giau­si, pa­šne­ko­vas svars­tė, kad la­bai sun­ku pa­sa­ky­ti, nes „ge­riau­si“ ir „blo­giau­si“ yra su­bjek­ty­vios ka­te­go­ri­jos. „In­ter­ne­tas tu­rė­tų to­liau aug­ ti spar­čiau­siai. Li­kę ži­niask­lai­dos ka­na­lai tu­rė­tų iš­lik­ti sta­bi­lūs ar­ba ne­smar­kiai aug­ti“, – pro­gno­za­vo V.Or­že­kaus­kas. Že­miau ne­bek­ris

Anot V.Or­že­kaus­ko, rek­la­mos apim­tis ne­be­tu­rė­tų la­biau kris­ti ir spau­do­je: „Ma­no ma­ny­mu, spau­

Kry­tis: la­biau­siai per pa­sta­ruo­sius me­tus su­ma­žė­jo lau­ko rek­la­mos apim

dos rek­la­ma jau pa­sie­kė dug­ną, ir da­bar pa­ja­mų au­gi­mas ar ma­žė­ji­ mas pri­klau­sys nuo kiek­vie­no lei­ di­nio pri­trau­kia­mos au­di­to­ri­jos kie­kio ir ko­ky­bės.“ Paš­ne­ko­vas taip pat pa­brė­žė, kad rek­la­mos biu­dže­tus ma­ži­nan­ tys už­sa­ko­vai kar­tais per­ne­lyg pa­si­ kliau­na in­ter­ne­to tei­kia­mo­mis ga­li­ my­bė­mis ir neį­ver­ti­na po­ten­cia­lios nau­dos iš ki­tų rek­la­mos ka­na­lų. „Spar­tus in­ter­ne­to au­gi­mas la­ biau­siai sie­ti­nas su tuo, kad in­ter­ ne­tas lai­ko­mas ta­ria­mai la­biau­siai in­ves­ti­ci­jų grą­žą pa­grin­džian­čiu ir iš­ma­tuo­ja­mu ka­na­lu. Ta­čiau daž­nu at­ve­ju pa­mirš­ta­mas ki­tų ži­niask­ lai­dos ka­na­lų įdir­bis, dėl ku­rio in­ ter­ne­tas ir tam­pa efek­ty­vus“, – ti­ ki­no V.Or­že­kaus­kas.

Agen­tū­ros „Ins­pi­red UM“ va­ do­vas taip pat svars­tė, kad tei­gia­ mą po­slin­kį Lie­tu­vos rek­la­mos rin­ kai tu­rė­tų duo­ti to­kių pre­kės ženk­lų kaip „Ikea“ ir H&M atė­ji­mas į mū­sų ša­lį. Vi­sų pir­ma ne dėl jų pa­čių nu­ per­ka­mos rek­la­mos kie­kio, o dėl at­ si­ra­du­sios di­des­nės kon­ku­ren­ci­jos. „Pa­tys pre­kės ženk­lai ne­pa­keis rek­la­mos rin­kos, ta­čiau jie vei­kiau­ siai su­ju­dins kon­ku­ren­tus sa­vo ka­ te­go­ri­jo­se, ku­rie iš es­mės bu­vo la­

bai ra­mūs. Tad, at­si­bu­dus bal­dų, na­mų apy­vo­kos ir dra­bu­žių sek­ to­riaus įmo­nėms, įta­ka rek­la­mos rin­kai tu­rė­tų bū­ti jun­ta­ma“, – tei­ gė V.Or­že­kaus­kas.

Reklamuotis bus priversti

Agen­tū­ros „Open Agen­cy“ va­do­vas Arū­nas Ke­me­žys tei­gė, kad šie me­ tai rek­la­mos rin­kai bus kur kas ge­ res­ni, nei bu­vo ga­li­ma pro­gno­zuo­ ti jų pra­džio­je. „Me­tų pra­džio­je pro­gno­za­vo­me, kad jo­kio au­gi­mo šie­met ne­bus, ta­čiau jiems įpu­sė­jus ma­to­me, jog rek­la­mos rin­ka vis­gi tu­rė­tų aug­ ti, ir tas au­gi­mas bus di­des­nis nei per­nykš­tis 0,7 pro­c.“, – tei­gė pa­ šne­ko­vas.

Anot jo, rin­ką pir­miau­sia au­gi­na rek­la­mos už­sa­ko­vai, ku­rie ne­bi­jo­jo ri­zi­kuo­ti, im­tis iš­ra­din­ges­nių rek­ la­mos kam­pa­ni­jų. „To­kie už­sa­ko­vai me­tų pra­džio­ je apie ga­li­my­bę di­din­ti rek­la­mos biu­dže­tus kal­bė­jo la­bai at­sar­giai.

Ta­čiau da­bar jie pa­ma­tė, kad in­ ves­ti­ci­ja į efek­ty­vią rek­la­mą at­si­ per­ka, iš­leis­ti pi­ni­gai duo­da grą­žą, to­dėl rek­la­mos biu­dže­tų ne tik ne­ ma­ži­na, bet juos ir di­di­na“, – sa­kė A.Ke­me­žys.

15

rugpjūčio 22–28, 2013

ekonomika diena.lt/naujienos/verslas

Kro­vi­nių per­ve­ži­mai kri­to ne­smar­kiai Vals­ty­bės val­do­ma bend­ro­vė „Lie­tu­vos ge­ le­žin­ke­liai“ sausį–liepą ve­žė 27,477 mln. to­ nų kro­vi­nių – 1 pro­c. ma­žiau nei per­nai tais pa­čiais mė­ne­siais. Tarp­tau­ti­niais ge­le­žin­ ke­lių marš­ru­tais vež­tų kro­vi­nių ly­gi­na­mu lai­ko­tar­piu su­men­ko 8,3 pro­c., iki 19 mln. to­nų, vi­daus – pa­dau­gė­jo 20,6 pro­c., iki 8,5 mln. to­nų. To­kius skai­čius, rem­da­ma­sis išanks­ti­niais duo­me­ni­mis, pa­tei­kė Sta­tis­ti­ kos de­par­ta­men­tas.

i­mo dai­gai

m­tis. To­kios rek­la­mos da­bar ma­žiau net penk­ta­da­liu.

Di­džiau­si rek­lam­da­viai šie­met 1. „Tele2“ 2. „Stu­dio mo­der­na“ 3. „Procter&Gamble“ 4. „Om­ni­tel“ 5. „Ma­xi­ma LT“ 6. „Hen­kel“ 7. „Bi­tė“ 8. „Uni­le­ver“ 9. „4finance“ 10. „Pa­link“

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Kas daž­niau­siai rek­la­muo­ja­ma 1. Pre­ky­bos tink­lai 2. Mo­bi­lio­jo ry­šio išanks­ti­nio mo­kė­ji­mo kor­ te­lės 3. Grei­tie­ji kre­di­tai 4. Mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nai 5. Vais­ti­nės 6. Po­pu­lia­rio­sios mu­zi­kos kon­cer­tai, fes­ti­ va­liai 7. Pre­ky­bos cent­rai 8. Alus 9. Pas­ko­los, iš­per­ka­mo­sios nuo­mos pa­slau­gos 10. Vi­ta­mi­nai, žu­vų tau­kai, ki­ti prie­dai

Rek­la­mos apim­ties po­ky­tis* Ži­niask­lai­dos rū­šis Te­le­vi­z i­ja Laik­raš­čiai Žur­na­lai Ra­di­jas In­ter­ne­tas Lau­ko sta­t i­nė rek­la­ma Lau­ko vaiz­do rek­la­ma Ki­no rek­la­ma

Rek­la­mos apim­tis se­kun­dės kv. cm kv. cm se­kun­dės kar­tai kv. m se­kun­dės kar­tai

Po­ky­tis (pro­c .) +3,5 –9,3 –4,5 +42,4 +18,1 –21,5 –19 +13,1

* 2012 m. sausis–gegužė, pa­ly­g in­ti su 2013 m. sausiu–geguže. Šaltinis: TNS LT

Są­ly­gas dik­tuo­ja par­da­vė­jai Lie­tu­vos ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­ ko­je pir­mą šių me­tų pus­me­tį pa­ klau­sa au­go, o pa­siū­la ma­žė­jo, to­ dėl par­da­vė­jų po­zi­ci­jos su­stip­rė­jo ir jie pra­de­da dik­tuo­ti są­ly­gas.

Pa­sak bend­ro­vės „In­real“ Kon­ sul­ta­ci­jų ir ana­li­zės de­par­ta­men­ to va­do­vo Ar­nol­do An­ta­na­vi­čiaus, kri­zės me­tais do­mi­na­vu­sios va­di­ na­mo­sios pir­kė­jų rin­kos po­zi­ci­jos silp­nė­ja – au­gant pa­klau­sai ir ma­ žė­jant pa­siū­lai vis dau­giau de­ry­bi­ nių sver­tų at­si­ran­da par­da­vė­jų ran­ ko­se.

Jo tei­gi­mu, pir­mas šių me­tų pus­ me­tis būs­to sek­to­riu­je pa­si­žy­mė­jo ypa­tin­gu pir­kė­jų ak­ty­vu­mu – bu­ vo su­da­ry­ta 12,1 tūkst. bu­tų pirki­ mo–pardavimo san­do­rių, ar­ba 21 pro­c. dau­giau nei per­nai sausio– birželio mė­ne­siais. Au­gi­mas už­ fik­suo­tas ir nau­jos sta­ty­bos bu­ tų sek­to­riu­je – per pir­mą pus­me­tį par­duo­ta apie 1,4 tūkst. nau­jų bu­ tų, ar­ba 48 pro­c. dau­giau nei per pir­mą 2012 m. pus­me­tį.

Lie­tu­vo­je per pus­me­tį pra­dė­tas par­da­vi­mas 29 nau­jų pro­jek­tų, ku­ riuo­se – dau­giau nei 1,2 tūkst. bu­ tų. Pa­ly­gin­ti su ati­tin­ka­mu praė­

ju­sių me­tų lai­ko­tar­piu, nau­jų bu­tų rin­kai pa­siū­ly­ta be­veik per­pus ma­ žiau.

Anot „In­real“ ana­li­ti­kų, Vil­niaus rin­ko­je nau­jos sta­ty­bos bu­tų lik­vi­ du­mas be­veik pa­sie­kė prieš­kri­zi­ nį ly­gį – iš­par­duo­ti esa­mą pa­siū­ lą už­truk­tų apie 12 mė­ne­sių ir tai yra be­veik du­kart ge­res­nis ro­dik­lis nei prieš me­tus. Kau­ne būs­to rin­ ka taip pat įsi­bė­gė­jo – per pus­me­tį par­duo­ta 17 pro­c. dau­giau bu­tų nei prieš me­tus. „Pa­jū­rio ku­ror­ti­niai mies­te­liai taip pat fik­sa­vo nau­jų bu­tų pa­ klau­sos šuo­lį: Pa­lan­go­je par­duo­ ta be­veik dviem treč­da­liais, o Ne­ rin­go­je – aš­tuo­nis kar­tus dau­giau nau­jos sta­ty­bos bu­tų nei 2012 m. pir­mą pus­me­tį“, – tei­gė A.An­ta­ na­vi­čius.

Vie­nin­te­lė­je Klai­pė­do­je nau­jos sta­ty­bos bu­tų par­da­vi­mas su­men­ ko 20 pro­c., ta­čiau se­nų bu­tų pa­ klau­sa di­dė­jo.

In­di­vi­dua­lių­jų na­mų bei že­mės skly­pų sek­to­riuo­se san­do­rių au­ gi­mas bu­vo nuo­sai­kes­nis – pir­ mą šių me­tų pus­me­tį Lie­tu­vo­je ­re­gist­ruo­ta 5 tūkst. in­di­vi­dua­lių­jų na­mų bei 17,1 tūkst. že­mės skly­pų

pirkimo–pardavimo san­do­rių ir tai bu­vo ati­tin­ka­mai 3,5 pro­c. bei 9 pro­c. dau­giau nei 2012 m. pir­mą pus­me­tį. Po­pu­lia­riau­si bu­vo že­mės ūkio pa­skir­ties skly­pai, jie su­da­rė apie 72 pro­c. vi­sų san­do­rių. „Ko­mer­ci­nio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ to sek­to­riuo­se do­mi­na­vo Vil­nius.

2013 m. pir­mą pus­me­tį Vil­niaus vers­lo cent­rų sek­to­riu­je nuo 7,1 iki 4,7 pro­c. ma­žė­jo neiš­nuo­mo­tas plo­tas, vi­du­ti­niš­kai 5 pro­c. di­dė­jo nuo­mos kai­nos“, – sa­kė A.An­ta­ na­vi­čius.

Pa­sak jo, tai pa­ska­ti­no nau­ jų pro­jek­tų at­si­ra­di­mą. Pus­me­čio pa­bai­go­je, be jau plė­to­ja­mų pen­kių vers­lo cent­rų, ku­rie Vil­niaus biu­ rų rin­ką tu­rė­tų pa­pil­dy­ti apy­tiks­ liai 40,8 tūkst. kvad­ra­ti­nių met­ rų nuo­mo­ja­mo plo­to, pla­nuo­ja­ma pra­dė­ti sta­ty­ti dar tris vers­lo cent­ rus su 32,6 tūkst. tūkst. kvad­ra­ti­ nių met­rų nuo­mo­ja­mo plo­to. Įgy­ ven­di­nus šiuos pro­jek­tus, Vil­niaus mo­der­nių biu­rų rin­ka išaugs penk­ ta­da­liu.

Ne to­kio­se ak­ty­vio­se Kau­no ir Klai­pė­dos rin­ko­se į šį sek­to­rių ir to­liau ven­gia­ma in­ves­tuo­ti.

BNS inf.

16

rugpjūčio 22–28, 2013

pasaulis

Ba­lan­suo­ti tarp Rytų ir Va­karų – vis su Ilgą laiką vi­lio­ju­si Ki­jevą į Muitų sąjungą ma­žesnė­mis dujų kai­no­mis, Ru­si­ja ga­liau­siai su­rengė eko­no­minės blo­ka­ dos re­pe­ti­ciją. Briu­se­lis įspėjo Ru­siją ne­baus­ti Uk­rai­nos už jos ban­dy­mus už­megz­ti glau­des­nius eko­no­mi­nius ry­šius su ES.

Tik­ri­no vi­sus kro­vi­nius

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vas Joh­nas Clan­cy šią sa­vaitę pa­reiškė abe­jo­ nių dėl to, ar Ru­si­ja tu­ri pa­grįstų prie­žas­čių ri­bo­ti im­portą iš Uk­rai­ nos. „ES po­žiū­riu bet ko­kie Ru­si­ jos eko­no­mi­niai gra­si­ni­mai, nu­ kreip­ti prie­š Uk­rainą ir su­si­ję su jos sie­kiu pa­si­ra­šy­ti aso­cia­ci­jos su­tartį su ES, yra ne­priim­ti­ni“, – sakė pa­reigū­nas.

Ser­ge­jus Glaz­je­vas:

Mes ruo­šiamės su­ griež­tin­ti mui­tinės ad­mi­nist­ra­vimą, jei­gu Uk­rai­na vis­gi žengs šį sa­vi­žu­dišką žingsnį ir pa­si­ra­šys aso­cia­ci­jos su­tartį su ES.

Šis pa­reiš­ki­mas nu­skambė­jo po to, kai Ru­si­ja pra­ėju­sią sa­vaitę su­ griež­ti­no mui­tinės pa­tik­ri­ni­mus, ku­rie, anot Uk­rai­nos eks­por­tuo­ tojų, sulė­ti­no pre­kių tie­kimą ir at­ nešė jiems ne­menkų nuo­sto­lių.

Mui­ti­nin­kai išk­rovė ir tik­ri­no vi­ sus kro­vi­nius, dėl to pa­sie­ny­je su­ si­for­ma­vo did­žiulės vil­kikų bei va­ gonų eilės.

Po sa­vaitės Ru­si­jos ir Uk­rai­nos pa­reigū­nai su­rengė su­si­ti­kimą ir su­tarė, kad Uk­rai­nos prekėms ne­ bus tai­ko­mos pa­pil­do­mos mui­tinės kont­rolės pro­cedū­ros.

Parodė ko laukti

Į Ru­siją ke­liau­ja maž­daug ket­vir­ ta­da­lis Uk­rai­nos eks­por­to. Va­karų ži­niask­lai­da skel­bia, kad, sa­vai­tei įve­du­si Ki­je­vui pa­pil­domų bar­ jerų, Mask­va su­rengė eko­no­minės blo­ka­dos re­pe­ti­ciją norė­da­ma pa­ ro­dy­ti Uk­rai­nos vers­li­nin­kams, kas jų lau­kia, jei­gu šie­met lapk­ ritį Vil­niu­je vals­tybė pa­si­ra­šys pre­ky­bos su­tartį su ES. „Šie pa­tik­ ri­ni­mai turė­jo vien­kar­tinį po­būdį.

Iš­va­dos kol kas ne­pa­da­ry­tos, in­for­ ma­ci­ja dar ap­do­ro­ja­ma, – sakė Ru­ si­jos pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no pa­tarė­jas Ser­ge­jus Glaz­je­vas. – Da­ bar pa­dėtis nor­ma­li­za­vo­si, bet mes dėl vi­sa ko ruo­šiamės su­griež­tin­ ti mui­tinės ad­mi­nist­ra­vimą, jei­gu Uk­rai­na vis­gi žengs šį sa­vi­žu­dišką žingsnį ir pa­si­ra­šys aso­cia­ci­jos su­ tartį su ES.“ Pre­zi­den­to pa­tarė­jas aiš­ki­no, kad to­kiu at­ve­ju Ru­si­ja ban­dys ap­si­sau­ go­ti nuo ne­pa­tik­rintų eu­ro­pie­tiškų pre­kių ant­plūdžio. „Uk­rai­nos rin­ko­je at­si­ras mil­ži­ niš­kas kie­kis eu­ro­pie­tiškų, tur­kiškų ir ki­to­kių pre­kių, ku­rios pa­skui ke­ liaus pas mus. Tai­gi mes pir­miau­ sia bai­mi­namės reim­por­to“, – sa­ kė S.Glaz­je­vas.

Pa­reigū­nas pri­dūrė, kad jau da­bar fik­suo­ja­mas di­de­lis kie­kis neuk­rai­ nie­tiš­kos mėsos, sūrių ir ki­to­kių pro­duktų, ke­liau­jan­čių per sieną.

Mask­va nie­ko ne­peš

Mask­va se­niai pi­gesnė­mis du­jo­ mis vi­l io­ja Ki­jevą į sa­vo su­for­ muotą Muitų sąjungą su Bal­ta­ru­ si­ja ir Ka­zachs­ta­nu, bet Uk­rai­nos pre­z i­d en­tas Vik­to­ras Ja­n u­ko­v y­ čius lei­do su­pras­ti, kad šiuo me­ tu jam svar­besnė su­tar­tis su ES. Ta­čiau ba­lan­suo­ti tarp Rytų ir Va­karų jam da­ro­si vis sun­kiau. Uk­ rai­na ne­pajėgs iš kar­to įsit­vir­tin­ti ES rin­ko­je, kur vyks­ta di­delė kon­ ku­ren­ci­ja. O trum­pa­laikės pro­ble­ mos dėl pra­ras­to par­da­vi­mo Mui­ tų sąjun­gos ša­ly­se ga­li skaud­žiai smog­ti tra­piai Uk­rai­nos eko­no­mi­

Pla­nai: prie­š Rytų par­tne­rystės viršū­nių su­si­ti­kimą lapk­ritį Vil­niu­je, kur ti­ki­ma­si pa­si­ra­šy­ti Uk­rai­nos ir ES aso­cia­ci­jos

nė­je) pla­nuo­ja su­si­tik­ti su V.Pu­ti­nu.

kai, ku­ri ban­do išb­ris­ti jau iš ant­ ros re­ce­si­jos per pa­sta­ruo­sius pen­ ke­rius me­tus.

Uk­rai­nos po­li­to­lo­gas Vla­di­mi­ ras Fe­sen­ka įsi­ti­kinęs, kad Ru­si­ja kol kas ne­sie­kia pri­vers­ti Uk­rai­nos įsto­ti į Muitų sąjungą. „Jiems pir­ miau­sia rei­kia su­stab­dy­ti Eu­ro­pos in­teg­ra­ci­jos pro­cesą. Ir Mask­va pa­ ėmė į ran­kas rykštę. Ten tik­riau­siai ne­sup­ran­ta­ma, kad nau­do­jant vien spau­dimą ir jėgą iš Uk­rai­nos nie­ko neiš­pe­ši“, – teigė eks­per­tas.

Jam pri­tarė Ki­je­vo po­li­ti­nių ty­ rimų ir konf­lik­to­lo­gi­jos cent­ro di­ rek­to­rius Mi­chai­las Pog­re­bins­kis: „Ži­no­da­mas V.Ja­nu­ko­vy­čiaus cha­ rak­terį, esu įsi­ti­kinęs, kad jis neat­ si­sa­kys su­si­ta­rimų su ES.“ Su­lauks prie­šin­go efek­to?

Lie­tu­vos eu­ro­par­la­men­tarų nuo­ mo­ne, Ru­si­jos spau­di­mas pre­ky­

Gre­sia ne­mo­ku­mas

Uk­rai­nos eko­no­mi­ka ant­rą šių metų ket­virtį, pa­ly­g in­t i su tuo pa­čiu lai­ko­ tar­piu per­nai, su­si­traukė 1,1 pro­c. Dėl su­mažė­ju­sios plie­no ir ki­tos Uk­rai­

bos sri­ty­je, prie­šin­gai, ga­li tik dar la­biau pa­ska­tin­ti Uk­rainą im­tis žings­nių pa­si­ra­šy­ti aso­cia­ci­jos ir lais­vo­sios pre­ky­bos su­tartį su ES. „Jei­gu Uk­rai­na at­si­lai­kys, Ru­ si­ja ga­li la­bai pra­laimė­ti dėl sa­ vo po­li­ti­kos, nes, pa­vyzd­žiui, Uk­ rai­na ta­da ga­li kaip tik pa­ma­ty­ti, kad jos vil­tis yra lais­vo­sios pre­ ky­bos su­tar­tis su ES ir rei­kia žūt­ būt šį ru­denį tai pa­siek­ti. Ir ta­da įvyks­ta tas Uk­rai­nos su­sio­rien­ta­ vi­mas, ji­nai jau ne­sėdi ant dviejų kėdžių, ji­nai da­ly­vau­ja su Eu­ro­ pa ir nu­krei­pia sa­vo pre­kes į Eu­ ropą, – nau­jienų agentū­rai BNS sakė Vy­tau­tas Lands­ber­gis. – Uk­ rai­na ir­gi tu­ri kai ką pa­da­ry­ti, kad ne­kliūtų su­tar­tis su ES. Tai gal tas Ru­si­jos spau­di­mas pa­dės Uk­rai­nai pa­da­ry­ti, kas rei­ka­lin­ga.“ Pa­na­šios nuo­monės lai­ko­si ir Eu­ ro­pos Par­la­men­to so­cia­listų frak­ci­

jos at­sto­vas Zig­man­tas Bal­čy­tis. Jo nuo­mo­ne, Ru­si­jos spau­di­mas tu­ rėtų dar la­biau pa­ska­tin­ti Uk­rainą rink­tis eu­ro­pinę kryptį. „Ta­da tik­ rai ES, pa­si­ra­šiu­si aso­cia­ci­jos su­ tartį, galėtų jau vi­sa­pu­siš­kai gin­ti vals­tybės in­te­re­sus“, – sakė eu­ro­ par­la­men­ta­ras.

Briu­se­lis no­ri glau­des­nių eko­ no­mi­nių ry­šių su Uk­rai­na, tu­rin­ čia di­delę var­to­tojų rinką ir gau­ sių gam­ti­nių iš­tek­lių, bet jį er­zi­na V.Ja­nu­ko­vy­čiaus va­do­va­vi­mo sti­ lius ir nu­kry­pi­mas nuo de­mok­ra­ ti­jos, ypač – bu­vu­sios prem­jerės ir opo­zi­ci­jos ly­derės Ju­li­jos Ty­mo­ šen­ko įka­li­ni­mas bei pro­tek­cio­nis­ tinė eko­no­minė po­li­ti­ka.

Ra­gi­na gin­ti par­tne­rius

Lie­tu­vos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ ras Li­nas Lin­ke­vi­čius tre­čia­dienį pa­reiškė, kad jam ke­lia di­delį ne­

Skai­čiuo­ja nuo­sto­lius nos eks­por­to pro­duk­ci­jos pa­k lau­sos pra­monės ga­my­ba pirmą šių metų pus­metį smu­ko 5,3 pro­c. Nors žemės ūkiui šie me­tai ga­na sėkmin­g i, jis ne­ pajėgs at­sver­t i pra­monės nuo­sto­l ių, nes su­da­ro ge­ro­kai ma­žesnę bend­ ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) dalį.

sąlygų kre­di­to pro­g ra­ma bu­vo už­šal­ dy­ta. Pag­rin­di­nis TVF rei­ka­la­vi­mas – ma­žin­ti dujų su­bsi­di­jas gy­ven­to­jams, ku­rios at­siei­na 5 pro­c. ša­lies BVP. V.Ja­ nu­ko­v y­čius to­k ius rei­ka­la­v i­mus va­ di­na ne­priim­ti­nais, nes tai turėtų nei­ giamų so­cia­li­nių pa­da­ri­nių.

Spar­čiai mažė­jan­čios auk­so bei už­sie­ nio va­liu­tos at­sar­gos ir didė­jan­ti skylė biud­že­te ver­čia Uk­rai­nos vald­ž ią vėl pra­šy­ti pa­sko­los iš Tarp­tau­ti­nio va­liu­ tos fon­do (TVF). Dėl jos bu­vo su­tar­ta dar 2009 m., bet Ki­je­vui ne­įvykd­ž ius

Kai ku­r ie eko­no­m is­t ai įspėja, kad Uk­rai­na jau šie­met ga­l i tap­t i ne­mo­ ki. Rei­t ingų agentū­ra „Stan­dard & Poor’s“ skel­bia, kad per pus­metį Uk­ rai­nos de­fol­to ri­zi­ka išau­go nuo 34,8 iki 44,25 pro­c.

Lie­pos pa­bai­go­je Ru­si­jos vy­riau­sia­sis sa­ni­ta­ri­jos gy­dy­to­jas Ge­na­di­jus Oniš­ čen­ka pa­skelbė, kad Uk­rai­nos kon­di­ te­ri­jos kor­po­ra­ci­jos „Ros­hen“ pro­duk­ ci­ja nea­t i­t in­ka ko­k ybės bei sau­ gu­mo rei­ka­la­v imų, ir užd­raudė jos im­portą. Ru­ si­jos spe­cia­l is­tai šo­ ko­l a­do ga­m i­n iuo­ se ap­ti­ko vėžį su­ke­ lian­čios med­ž ia­gos benz­pi­re­no, nors jų ko­le­gos Ka­zachs­ta­ne,

Kir­g i­z i­jo­je, Mol­do­vo­je, Tad­ž i­k i­jo­je ir Bal­ta­r u­si­jo­je ir­g i at­l i­ko ty­r i­mus ir jo­ kių pa­vo­jingų med­ž iagų ne­ra­do. „Ros­hen“ plėtros di­rek­to­rius Jev­ge­ni­ jus Vov­ča­novs­kis pra­nešė, kad dėl Ru­si­jos įves­tas im­por­ to drau­di­mas iki šių me­ tų pa­bai­gos kai­nuos dau­giau nei 120 mln. eurų. Anot va­do­vo, to­k ius nuo­s to­l ius pa­tirs ne tik „Ros­hen“, bet ir su­si­ju­sios bend­

17

rugpjūčio 22–28, 2013

pasaulis vilniausdiena.lt/naujienos/pasaulis

n­kiau

Ar uk­rai­nietė taps naują­ja La­dy Ga­ga?

Skur­de gimęs pa­kis­ta­nie­tis Uk­rai­ no­je su­kūrė mi­li­jar­do vertės plie­ no im­pe­riją ir vedė bu­vu­sią Mi­sis pa­sau­lis. Da­bar jis iš­sikėlė naują tikslą – pa­vers­ti žmoną naują­ja La­ dy Ga­ga.

In­ves­tuo­ja į žmoną

Mo­ham­ma­das Za­hoo­ras ne­lai­ko savęs oli­gar­chu, bet sa­vo pra­ban­ giu mėly­nu bent­liu skrie­ja Ki­je­ vo greit­ke­liu dvi­gu­bai vir­šy­da­mas leis­tiną greitį ir ly­di­mas mer­se­de­ so vi­su­rei­gio. Ša­lia jo sėdi žmo­na Ka­ma­li­ja, pa­si­puo­šu­si bal­ta dei­ man­tais nu­sags­ty­ta su­kne­le. Prie vai­ruo­to­jo įsi­taisęs as­mens sar­gy­ bi­nis Igo­ris, anks­čiau dirbęs ve­ lio­nio Ru­si­jos pre­zi­den­to Bo­ri­so Jel­ci­no ap­sau­gos ko­man­do­je. Jis griež­tu žvilgs­niu pa­ly­di kiek­vieną vai­ruo­toją, ku­ris grei­tai ne­su­sip­ran­ta duo­ti ke­lio. Jie sku­ba į Ki­je­ vo kon­certų salę, kur Ka­ma­li­ja at­ liks ba­ladę mi­ru­sio ži­no­mo ma­dos di­zai­ne­rio Mi­chai­lo Vo­ro­ni­no at­ mi­ni­mui.

Dai­ni­ninkė Ka­ma­li­ja yra ne tik M.Za­hoo­ro žmo­na, bet ir jo pro­ jek­tas. Uk­rai­no­je ji yra ge­rai ži­no­ ma žvaigždė, sa­vo kūry­bo­je su­jun­ gu­si tra­di­cinę operą ir po­pmu­ziką.

Be to, ji laimė­jo kon­kursą „Mi­ sis pa­sau­lis“ 2008 m. ir fil­ma­vo­si kar­tu su Sha­ron Sto­ne. M.Za­hoo­ ras įžvelgė di­delį žmo­nos po­ten­ cialą ir pa­ga­liau ra­do kur dėti sa­ vo pi­ni­gus.

su­tartį, spalį V.Ja­nu­ko­vy­čius (de­ši- „Reu­ters“ nuo­tr.

rimą Ru­si­jos tai­ko­mi ap­ri­bo­ji­ mai prekėms iš Uk­rai­nos ir kad ES turėtų gin­ti sa­vo par­tne­rius Uk­rai­no­je. „Tai ke­lia di­delį su­si­rūpi­nimą, nes kiek­vie­na ša­lis tu­ri teisę pa­ si­rink­ti, ku­riuo ke­liu ei­ti. Jei šios prie­monės, su­var­žy­mai pa­sie­ ny­je tai­ko­mi tik kaip kerš­tas ar­ ba prie­monė rea­guo­jant į ga­ limą su­tar­ties pa­si­ra­šymą su Uk­rai­na, – ko ne­neigė kai ku­ rie pa­reigū­nai, – tai tik­rai ne­ priim­ti­na“, – žur­na­lis­tams sa­ kė L.Lin­ke­vi­čius. „Tai ne­nau­din­ga ne tik Uk­ rai­nai, bet ir pa­čiai Ru­si­jai, vis dėlto vyk­do­ma to­kia po­li­ti­ ka. Ma­no­me, kad turė­tu­me bū­ ti vie­nin­gi šiuo at­žvil­giu ir gin­ti sa­vo par­tne­rius Uk­rai­no­je“, – kalbė­jo Lie­tu­vos mi­nist­ras.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

rovės bei Uk­rai­nos biud­že­tas, ku­ris gaus ma­ž iau mo­kes­čių ir so­cia­li­nių įmokų. J.Vov­ča­novs­ kis taip pat ap­gai­les­ta­vo, kad drau­di­mas įves­tas prie­š pat „šo­ ko­la­d inį se­zoną“, – sal­du­mynų par­da­v i­mas pa­pras­tai piką pa­ sie­kia ru­denį ir žiemą. „Ros­hen“ yra vie­na stam­biau­ sių kon­d i­te­r i­jos bend­ro­v ių pa­ sau­ly­j e, eks­p or­t uo­j an­t i sa­vo pro­duk­ciją į dau­gelį ša­l ių, taip pat Lie­tuvą.

M.Za­hoo­ras ke­letą va­landų lau­kia, kol Ka­ma­li­ja pa­si­puoš ir kol jis su as­mens sar­ gy­bi­niu galės pa­lydė­ ti ją rau­do­nu ki­li­mu.

Pel­nin­gas san­do­ris

Pusės am­žiaus slenkstį per­žengęs M.Za­hoo­ras anks­čiau Uk­rai­no­ je valdė pen­kias plie­no ga­myk­las, o jas par­davęs už­dir­bo maž­daug 1 mlrd. do­le­rių. Dalį pi­nigų jis in­ ves­ta­vo į du vieš­bu­čius Ki­je­ve ir ke­letą biurų pa­statų, įsi­gi­jo an­ glų kal­ba leid­žiamą laik­raštį „Kyiv Post“, taip pat te­le­vi­zi­jos stu­diją, lėktuvą, jachtą, du bent­lius, du mer­se­de­sus ir dar ke­letą pra­ban­ gių au­to­mo­bi­lių.

Ki­ti oli­gar­chai dar per­ka fut­bo­lo klu­bus. Pa­vyzd­žiui, tur­tin­giau­sias uk­rai­nie­tis Ri­na­tas Ach­me­to­vas val­do Do­nec­ko klubą „Šach­tar“.

Jis pa­samdė ke­letą žaidėjų bra­zilų, ir 2009 m. „Šach­tar“ ta­po pir­ muo­ju Uk­rai­nos klu­bu, laimė­ju­siu UE­FA taurę.

M.Za­hoo­ras ne­si­do­mi fut­bo­lu, o vie­toj bra­zilų fut­bo­li­ninkų jis ga­ li pa­sam­dy­ti ge­riau­sius pro­diu­se­ rius, šokė­jus bei viešųjų ry­šių spe­ cia­lis­tus ir pa­vers­ti žmoną ryš­kia Eu­ro­pos žvaigž­de. „Mes ruo­šiamės iš­leis­ti La­dy Ga­ gą į pen­siją“, – ne­sle­pia tur­tuo­lis.

Jo žod­žiai ga­li skambė­ti įžū­ liai, bet M.Za­hoo­ras iš sa­vo pa­tir­ ties ži­no, ko­kių ga­lių tu­ri sėkmė.

Būda­mas 19-os jis pa­li­ko Ka­račį ir tuš­čio­mis ki­šenė­mis at­vy­ko į So­ vietų Sąjungą stu­di­juo­ti me­ta­lo in­ži­ne­ri­jos, tuo­met jis taip pat ne­

galė­jo įsi­vaiz­duo­ti, kad vieną die­ ną taps vie­nu tur­tin­giau­sių Uk­rai­ nos žmo­nių.

Po­pu­lia­ru­mas au­ga

36-erių Ka­ma­li­ja ta­len­tin­ga ir pro­ fe­sio­na­liai dai­nuo­ja nuo vai­kystės, būda­ma vie­nuo­li­kos pirmą kar­ tą laimė­jo dainų kon­kursą. Ji įgi­ jo kla­si­kinį mu­zi­kinį iš­si­la­vi­nimą, įskai­tant dai­na­vimą ir smui­ko pa­ mo­kas. Mo­te­ris ga­li dai­nuo­ti tri­mis ok­ta­vo­mis. 1997 m. dai­ni­ninkė iš­ lei­do pirmąjį al­bumą „Tech­no sti­ lius“, ku­ris iš­gar­si­no ją Uk­rai­no­je.

Ka­ma­li­ja dai­na­vo due­tu su Ru­si­jos žvaigž­de Fi­li­pu Kir­ko­ro­vu, bet vė­ liau jos kar­je­ra ėmė sto­ti. Ne­pai­ sant to, 2008 m. jai pa­vy­ko laimė­ti kon­kursą „Mi­sis pa­sau­lis“.

Iš pra­džių Ka­ma­li­jos va­dy­bi­ ninkės pa­rei­gas ėjo jos mo­ti­na, bet da­bar ji pa­samdė pro­fe­sio­nalą vo­ kietį. „Šią sa­vaitę ta­vo kli­pai „You­ Tu­be“ bu­vo dau­giau­sia per­žiūrė­ ti Is­pa­ni­jo­je, taip pat Len­ki­jo­je, – ra­por­tuo­ja jis. – Vo­kie­ti­jo­je per sa­vaitę tu­ri 15 tūkst. per­žiūrų, o tai yra daug.“ Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, ku­ri kar­ tais va­di­na­ma po­pmu­zi­kos tėvy­ ne, Ka­ma­li­jai per­nai pa­vy­ko pa­kil­ ti į šeštą vietą po­pu­lia­riau­sių dainų sąra­še.

Pro­fe­sio­nalų ko­man­da

Štur­muo­ti mu­zi­kos pa­sau­lio aukš­ tu­mas jai pa­de­da būrys pro­fe­sio­ nalų. M.Za­hoo­ras pa­samdė Lon­ do­no pro­diu­se­rius „Di­gi­tal Dog“, ku­rie dir­bo su Cyn­di Lau­per, Brit­ ney Spears ir Mi­ley Cy­rus. Kur­ ti nau­jau­sią al­bumą „Klu­bas Ope­ ra“, skirtą Va­karų Eu­ro­pos pub­li­kai už­ka­riau­ti, Ka­ma­li­jai pa­dėjo bu­ vęs Vo­kie­ti­jos grupės „Ne­no“ na­ rys Uwe Fah­renk­ro­gas-Pe­ter­se­nas.

Dai­nuo­ti su ja due­tu bu­vo pa­sam­ dy­tas Uk­rai­no­je po­pu­lia­rus vo­kie­ čių at­likė­jas Tho­mas An­der­sas, o ne­to­li­mo­je atei­ty­je jau su­pla­nuo­ tas due­tas su José Car­re­ra­su.

M.Za­hoo­ras taip pat fi­nan­sa­vo Ho­li­vu­do filmą „What about Lo­ ve“, ku­ria­me vai­di­na Sh.Sto­ne.

Mi­li­jar­die­rius iškėlė vie­nin­telę są­ lygą: vaid­menį fil­me tu­ri gau­ti ir jo žmo­na. „Mes ga­li­me tai pa­da­ry­ti“, – tei­ gia M.Za­hoo­ras, ku­riam po­pmu­zi­ kos vers­las neat­ro­do la­bai su­dėtin­ gas. Kol kas jis in­ves­ta­vo 5 mln. do­le­rių, tai­gi tai tėra tik pra­džia.

Tėvynė­je ta­po ne­rei­ka­lin­gas

Jis su­ti­ko dai­ni­ninkę 2003 m., kai dar pre­kia­vo plie­nu. Nors tuo­met jau bu­vo pa­si­tu­rin­tis, jis iš pra­džių ne­su­do­mi­no Uk­rai­nos po­pmu­zi­kos žvaigždės. Bet vy­ras kas­dien siųs­ da­vo sa­vo sim­pa­ti­jai gėlių, kol ji ga­liau­siai su­ti­ko už jo iš­tekė­ti.

Jau­nystė­je M.Za­hoo­ras ne­turė­ jo jo­kio su­pra­ti­mo, kas yra So­vietų Sąjun­ga, bet norė­jo bet ko­kia kai­na iš­va­žiuo­ti iš Pa­kis­ta­no. Jis at­vy­ko į Maskvą 1974 m., būda­mas 19-os ir ne­mokė­da­mas ru­siš­kai nė žod­ žio. Bet per tris mėne­sius jau­nuo­lis pra­mo­ko kal­bos ir įsto­jo į Do­nec­ ko tech­ni­kumą, kur iš­mo­ko ap­do­ ro­ti plieną. Baigęs moks­lus So­vietų Sąjun­go­je, M.Za­hoo­ras grįžo į Pa­ kis­taną, kur grei­tai pa­ki­lo kar­je­ros laip­tais vals­ty­binė­je plie­no bend­

Am­bi­ci­jos: ar nuo vai­kystės de­monst­ruo­ja­mas ta­len­tas ir vy­ro mi­li­jo­

nai pa­dės Ka­ma­li­jai pralenkti La­dy Gagą?

rovė­je. Jis vedė sa­vo pirmąją žmo­ ną rusę, bet kai aš­tun­to­jo de­šimt­ me­čio pa­bai­go­je So­vietų Sąjun­ga įsi­veržė į Af­ga­nis­taną, ru­sai Pa­ kis­ta­ne ta­po nea­py­kan­tos ob­jek­tu. Žmoną rusę tu­rin­tis pa­reigū­nas ne­galė­jo dirb­ti vals­ty­binė­je bend­ rovė­je, todėl M.Za­hoo­rui te­ko pa­ lik­ti šalį.

De­vin­to­jo de­šimt­me­čio pa­bai­ go­je jis grįžo į So­vietų Sąjungą ir dar prie­š jos griūtį 1991-ai­siais ėmėsi pre­ky­bos plie­nu bei įsi­gi­ jo pirmąją plie­no ga­myklą. Tuo me­tu jos ne­bu­vo bran­gios, tad po ku­rio lai­ko M.Za­hoo­ras jau turė­jo jas pen­kias, taip pat biu­rus Niu­ jor­ke ir Hon­kon­ge. Įgijęs Did­žio­ sios Bri­ta­ni­jos pi­lie­tybę jis nu­si­ pir­ko ka­ra­lienės Vik­to­ri­jos laikų rūmus Lon­do­ne.

M.Za­hoo­ras pa­sa­ko­ja, kad ki­ ti Uk­rai­nos oli­gar­chai į jo verslą ne­si­ki­šo: „Plie­nas tuo­met jų ne­ do­mi­no. Bu­vo ma­no­ma, kad tai nyks­tan­ti pra­monės rūšis, rei­ka­ lau­jan­ti mil­ži­niškų in­ves­ti­cijų, kol ims duo­ti grąžą. Tai ne­bu­vo grei­ ti pi­ni­gai. Todėl ma­no ko­le­gos la­

AFP, as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

biau domė­jo­si lo­ši­mo na­mais, deg­ ti­ne ir naf­ta.“ Lau­kia­si dvy­nu­kių

M.Za­hoo­ras tei­gia, kad stengė­si iš­lai­ky­ti at­stumą nuo kitų Ki­je­vo mag­natų. Jis su­si­kūrė „ge­ro­jo oli­ gar­cho“ įvaizdį, įsi­gijęs so­lidų po­li­ tinį lei­dinį, ku­ris kri­ti­kuo­ja vy­riau­ sybę, ir pa­do­va­nojęs ša­liai Uk­rai­nos mu­zi­kos ap­do­va­no­ji­mus.

Būda­mas plie­no mag­na­tu, M.Za­ hoo­ras skir­da­vo daug lai­ko su­si­ti­ ki­mams ir pie­tums su ki­tais šios pra­monės ša­kos at­sto­vais. Da­bar jis po ke­letą va­landų lau­kia, kol Ka­ ma­li­ja pa­si­puoš ir kol jis su as­mens sar­gy­bi­niu Igo­riu galės pa­lydė­ti ją rau­do­nu ki­li­mu. Igo­rio už­duo­tis yra vaiz­duo­ti, kad vai­ko fo­tog­ra­fus ir ope­ra­to­rius, nors būtent šie yra svar­biau­sia šio žai­di­mo da­lis.

Tie­sa, gy­ve­ni­mas po­ros pla­nus šiek tiek pa­ko­re­ga­vo. Šį mėne­ sį Ka­ma­li­ja at­skleidė, kad lau­kia­ si dvy­nu­kių. Kaip tai at­si­lieps jos kar­je­rai, kol kas nėra tik­ras ir pa­ts M.Za­hoo­ras.

VD, „Der Spie­gel“ inf.

18

rugpjūčio 22–28, 2013

sportas

Eu­ro­pos čem­pio­na­to ap­žval­ga (II da­lis) Bal­ti­jos sesės at­si­durs Bal­kanų pra­ga­re. Dėmesį B grupė­je kaus­ tys ne tik mūsiš­kių pa­si­ro­dy­mas, prin­ci­pinės geog­ra­fi­nių kai­ mynų dvi­ko­vos, bet ir aukš­čiau­sio ly­gio krep­ši­nin­kai.

Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

BIH: ko­man­di­nis žai­di­mas

Prieš dve­jus me­tus Mir­zos Te­le­ to­vi­ćiaus ir Hen­ry Do­mer­can­to ve­da­ma Bos­ni­jos ir Her­ce­go­vi­nos (BIH) rink­t inė Aly­taus are­n o­ je nu­kovė Juod­kal­niją ir Kroa­tiją, ta­čiau to bu­vo ma­ža. Už­sis­va­jo­ ju­sius Sa­bi­to Had­ži­ćiaus auklė­ ti­nius ant žemės nu­lei­do men­kas krep­ši­nio tra­di­ci­jas tu­rin­ti Suo­ mi­jos rink­tinė.

Pra­sib­rau­ti to­lyn bos­niams šie­ met leng­viau ne­bus. Nau­ja­sis rink­ tinės stra­te­gas Alek­san­da­ras Pet­ ro­vi­ćius ap­link sa­ve su­būrė vi­siš­kai naują ko­mandą, ku­rio­je Eu­ro­pos pir­me­ny­bių pa­ra­ko yra uostę vos pen­ki žaidė­jai.

Jau da­bar aki­vaiz­du, kad A.Pet­ro­ vi­ćiaus rink­tinė žais ki­taip. Anks­ čiau bos­niai puo­li­me rem­da­vo­si in­ di­vi­dua­lio­mis ly­de­rių sa­vybė­mis, o Slovė­ni­jo­je turė­tu­me pa­ma­ty­ti dau­giau ko­man­di­nio žai­di­mo.

Prog­nozė – pra­gma­tiš­ka: ne­ reikėtų aik­čio­ti iš nuo­sta­bos, jei bos­niams vis­gi pa­vyktų pra­si­muš­ ti į kitą etapą. Ta­čiau nie­ko ne­nus­ te­bintų ir dar vie­na jų anks­ty­va ke­ lionė na­mo.

Lie­tu­va: ar vi­si gink­lai iš­šaus lai­ku?

Du kar­tus iš eilės ne­per­ženg­tas ket­ virt­fi­na­lio bar­je­ras Kęstutį Kem­ zūrą pri­vertė pa­lik­ti vy­riau­sio­jo tre­ne­rio po­stą. Pra­laimė­ji­mai ma­ ke­do­nams ir ru­sams krep­ši­nio ša­ ly­je pa­ska­ti­no kal­bas apie tikrų ly­ de­rių trūkumą, o gelbė­ti rink­tinės pres­tižą Ar­vy­das Sa­bo­nis įkalbė­jo Joną Kaz­lauską.

De­biu­ti­nius se­zo­nus NBA ly­go­je su­žaidę Jo­nas Va­lan­čiū­nas (nuotr.) ir Do­na­tas Mo­tiejū­nas su­tvirtė­jo fi­ziš­kai ir psi­cho­lo­giš­kai, o buvęs Kau­no „Žal­gi­rio“ tre­ne­ris Joa­nas Pla­za pri­vertė su­žydė­ti Min­dau­go Kuz­mins­ko ta­lentą. Li­nas Klei­za kaip nie­ka­da iki šiol suin­te­re­suo­ tas pa­ro­dy­ti sa­vo tikrąją vertę.

Pa­na­šius žod­žius ga­li­ma skir­ti ir ata­kuo­jan­tiems gynė­jams – į Lie­tu­vos klu­bus grįžu­siems Mar­ty­nui Ge­ce­vi­čiui bei Mar­ ty­nui Po­ciui.

Bro­liai Dar­ju­šas ir Kšiš­to­fas Lav­ri­no­vi­čiai jau yra dirbę su vy­riau­siuo­ju tre­ne­riu J.Kaz­ laus­ku, ir tai pui­kiai at­si­spin­ di dvy­nių žai­di­me drau­giškų rung­ty­nių cik­le. Lai­kinąją sos­ tinę pirmą kartą sa­vo kar­je­ro­je pa­ likęs Man­tas Kal­nie­tis Kras­no­da­

ro „Lo­ko­mo­tiv“ klu­be su­žaidė be­ne ge­riau­sią se­zoną kar­je­ro­je. Pridė­ki­ me ko­vin­gu­mu nie­ka­da ne­si­skund­ žian­čius Re­naldą Sei­butį ir Ro­bertą Jav­toką. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, vi­ si šie tei­gia­mi as­pek­tai yra vi­siš­kai nie­ki­niai, jei­gu minė­ti krep­ši­nin­kai ne­su­gebės įgy­ven­din­ti J.Kaz­laus­ ko žai­di­mo vi­zi­jos. „Jei­gu kas nors ma­no, kad yra ly­ges­nis už ki­tus, tas la­bai klys­ta. Čia ne vaikų dar­že­ lis, kiek­vie­no už ran­kos tik­rai ne­ved­žio­siu. Jei­gu kam nors ma­no sis­te­ ma ne­pa­tin­ka, jie vi­si lais­vi ke­liau­ti sa­vais ke­liais“, – dar­bo me­to­dus pa­ sa­ko­jo J.Kaz­laus­kas.

Ta­len­to ir verž­lu­mo sty­giu­mi ši rink­tinė tik­rai ne­si­skųs. Pag­rin­di­ niais klau­si­mais šiuo me­tu derėtų lai­ky­ti šiuos: ar ko­man­da su­gebės žais­ti stra­te­go rei­ka­lau­ja­mu tem­ pu ir iki mi­ni­mu­mo su­ma­žin­ti klai­ dų skai­čių? Se­na­ja­me že­my­ne aiš­ki tai­syklė: puo­li­mas lai­mi rung­ty­nes, o gy­ny­ba – čem­pio­na­tus.

Itin svar­bios bus pir­mo­sios dve­ jos tre­jos čem­pio­na­to rung­tynės.

Būki­me at­vi­ri – pa­te­ki­mu į ket­virt­ fi­nalį ne­pa­si­ten­kins nei žaidė­jai ir tre­ne­riai, nei gel­to­nai, ža­liai bei rau­do­nai pa­ si­da­binę sir­ga­liai.

Po per­nai ne­su­sik­los­čiu­sio olim­ pinės at­ran­kos tur­ny­ro rink­tinę gra­si­no pa­lik­ti Vla­do Ili­jevs­kis, Pe­ ro An­ti­čius ir To­do­ras Ge­čevs­kis.

Ta­čiau vi­sa ši tri­julė per­si­gal­vo­jo ir jau plu­ša Ale­šo Pi­pa­no tre­ni­ruotė­ se. Ma­ža to, var­žovų krep­šiui ir vėl gra­sins ne­su­lai­ko­mas vi­jur­kas Bo McCa­leb­bas. Įkvėpti 2011-ųjų sėkmės ma­ke­ do­nai artė­jan­čiam Eu­ro­pos čem­ pio­na­tui nu­si­teikę op­ti­mis­tiš­kai.

Jiems tai bus pui­ki pro­ga įro­dy­ ti, kad pra­ėju­sio­se Se­no­jo že­my­no pir­me­nybė­se pa­siek­tas re­zul­ta­tas ne­bu­vo at­si­tik­ti­nu­mas. Šias ne­regė­tas aukš­tu­mas Ma­ ke­do­ni­jai at­nešė klam­pus ir var­ žo­vus mig­dan­tis žai­di­mas. At­ro­ do, kad Alek­sand­ro Ma­ke­do­nie­čio pa­li­kuo­niai dvi­ra­čio iš­ras­ti neban­ dys ir Slovė­ni­jo­je žais pa­našų krep­ šinį. Vi­sos pa­grin­dinės ko­man­dos pa­stan­gos bus ski­ria­mos ag­re­sy­viai gy­ny­bai, o puo­li­me ka­muo­lys pa­ teks į ke­lių ly­de­rių ran­kas. Žings­nis po žings­nio nie­kam neužk­liū­van­ti Ma­ke­do­ni­ja ga­li vėl su­kel­ti triukš­mo.

Ma­ke­do­ni­ja: be rei­ ka­lo nu­ver­tin­ta?

Tre­čia va­sa­ra – tre­čias vy­riau­sia­ sis tre­ne­ris. To­kia ne­gai­les­tin­ga sta­tis­ ti­ka vy­rau­ja lie­tu­ vių skriau­dikų gre­t o­s e.

Juod­kal­ni­ja: bėda vie­na ne­vaikš­to

Juod­kal­ni­ja į Eu­ro­pos čem­ pio­natą pa­te­ko dau­giau nei už­tik­rin­tai – laimė­jo vi­sas 10 at­ran­kos eta­po rung­ty­ nių ir taip užsidirbo naują įrašą ša­lies krep­ši­nio is­to­ri­ jo­je. Šio to­bu­lo ba­lan­so vyš­ nai­te ant tor­to ta­po dvi per­galės p r i e š­ Ser­bi­jos rink­ tinę.

Vis dėlto ties juod­kal­n ie­t iš­ka pa­sa­ka de­be­sys pra­dėjo tvenk­tis

B grupė Bos­ni­ja ir Her­ce­go­vi­na

Juod­kal­ni­ja

Eu­ro­pos čem­pio­na­te da­ly­vaus 8 kartą.

Eu­ro­pos čem­pio­na­te da­ly­vaus an­ trą kartą.

Aukš­čiau­sias pa­sie­ki­mas – 8 vie­ta (1993 m.).

Aukš­čiau­sias pa­sie­k i­mas – 21 vie­ta (2011 m.)

Ly­de­ris – M.Te­le­to­vi­ćius.

Ly­de­ris – N.Vu­če­vi­čius.

Eu­ro­pos čem­pio­na­te da­ly­vaus 13 kartą.

Ser­bi­ja Eu­ro­pos čem­pio­na­te, kaip at­ski­ra vals­tybė be Juod­kal­ni­jos, da­ly­vaus tik 4 kartą.

Aukš­čiau­sias pa­sie­ki­mas – 1 vie­ta (1937 m., 1939 m. ir 2003 m.).

Aukš­čiau­sias pa­sie­k i­mas – 2 vie­ta (2009 m.).

Ly­de­ris – L.Klei­za.

Ly­de­ris – M.Teo­do­si­čius.

Lie­tu­va

Ma­ke­do­ni­ja

Lat­vi­ja

Eu­ro­pos čem­pio­na­te da­ly­vaus 4 kartą.

Eu­ro­p os čem­pio­n a­te da­ly­vaus 12 kartą.

Aukš­čiau­sias pa­sie­ki­mas – 4 vie­ta (2011 m.).

Aukš­čiau­sias pa­sie­k i­mas – 1 vie­ta (1935 m.).

Ly­de­ris – B.McCa­leb­bas.

Ly­de­ris – J.Blūmas.

dar net ne­pra­sidė­jus Se­no­jo že­my­ no pir­me­nybėms. Dėl už­sitę­su­sių de­rybų su Mi­ne­so­tos „Tim­ber­wol­ ves“ klu­bu į rink­tinę neat­vyks 211 cm ūgio Ni­ko­la Pe­ko­vi­čius. Ko­ man­do­je taip pat ne­bėra ki­to aukš­ taū­gio Slav­ko Vra­ne­šo ir nau­jo­ jo „Lie­tu­vos ry­to“ įžaidė­jo Oma­ro Coo­ko. O Mad­ri­do „Real“ žvaigždė Ni­ko­la Mi­ro­ti­čius, at­ro­do, Juod­kal­ ni­jai nie­ka­da ne­beats­to­vaus. Lyg to būtų ma­ža, ne­ži­nio­je pa­ki­bo ir pra­ ėjusį se­zoną „Bar­ce­lo­nos“ eki­po­je rung­ty­nia­vu­sio aukš­taū­gio Mar­ko To­do­ro­vi­čiaus svei­ka­tos būklė.

Būki­me at­vi­ri – pa­ te­ki­mu į ket­virt­fi­ nalį ne­pa­si­ten­kins nei žaidė­jai ir tre­ne­ riai, nei gel­to­nai, ža­ liai bei rau­do­nai pa­ si­da­binę sir­ga­liai.

Dviejų bokštų li­ni­jos rink­tinė­je ne­bus, bet jo­je jau plu­ša ant­ras ge­ riau­sias ko­vo­to­jas dėl at­šo­ku­sių ka­ muo­lių NBA ly­go­je Ni­ko­la Vu­če­vi­ čius. Be jo, Juod­kal­ni­jos vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Lu­ka Pa­vi­če­vi­čius rem­sis Mil­ko Bje­li­ca, Vla­di­mi­ru Da­ši­čiu­mi, Sea­du Še­ho­vi­čiu­mi ir Bla­go­ta Se­ ku­li­čiu­mi. Tie­sa, Juod­kal­ni­jos pi­ lie­tybę ne­se­niai ga­vo ir dar vie­nas buvęs „Lie­tu­vos ry­to“ žaidė­jas – Tyrese’as Rice’as. Ta­čiau kol kas jo­kių duo­menų apie jo da­ly­va­vimą rink­tinės sto­vyk­lo­se nėra.

Ka­te­go­riš­kai at­mes­ti, kad tik 2006-ai­siais ne­prik­lau­so­mybę pa­ skel­bu­si Juod­kal­ni­ja ne­pa­teks tarp trijų stip­riau­sių grupės ko­mandų, ne­ga­li­me.

Ser­bi­ja: ly­de­rių nuo­tai­ka

Per pa­sta­ruo­sius 10 metų – vos vie­ nas me­da­lis. To­kiu pa­sie­ki­mu nuo 2003 m. ga­li pa­si­gir­ti serbų rink­ tinės ka­riai. Be to, Slovė­ni­joje ne­bus net trijų kraš­to puolėjų – Duš­ko Sa­ va­no­vi­čiaus, Zo­ra­no Er­ce­go bei No­ vi­cos Ve­lič­ko­vi­čiaus. Pas­ta­ruo­ju me­ tu pri­gesęs po trau­mos sveiks­tan­tis Mi­lo­šas Teo­do­si­čius. Prob­lemų su svei­ka­ta tu­ri puolė­jai Vla­di­mi­ras Lu­či­čius bei Ste­fa­nas Bir­če­vi­čius.

Vis dėlto op­ti­ma­lios spor­tinės for­mos ru­denį turėtų būti su Ouk­ lan­do „War­riors“ su­tartį šią va­sarą su­daręs Ne­man­ja Ne­do­vi­čius. Ga­ lin­ga jėga po krep­šiu iš­lie­ka ir Ne­ na­das Krsti­čius, o pa­dėti ly­de­riams vi­sa­da pa­si­ruošę Bog­da­nas Bog­da­ no­vi­čius ar Vla­di­mi­ras Šti­ma­cas. Šiuo me­tu ju­gos­la­viš­kos mo­kyk­ los at­sto­vai yra nu­ver­ti­na­mi, ta­čiau tai ga­li virs­ti did­žiau­siu jų ko­zi­riu.

Lat­vi­ja: ka­da ateis per­galės?

Eu­ro­pos krep­ši­ny­je Bal­ti­jos se­ sės ma­das dik­ta­vo prie­š 76 me­ tus. Kai­my­nai iš šiaurės trium­fa­vo pir­ma­ja­me Eu­ro­pos čem­pio­na­te, o 1939-ai­siais pra­laimėję fi­nalą Lie­ tu­vos rink­ti­nei li­ko ant­ri. Vi­sa tai bu­vo se­niai, o pa­sta­rai­siais me­tais vyrų ko­man­da tarp­tau­tinė­se are­ no­se pa­si­žy­mi ne per­galė­mis be­si­ bai­gian­čiais opu­sais. Šie­met Lat­vi­jos ko­man­do­je ryš­ kiau­siai turėtų žibė­ti Kas­pa­ras Bėrzi­nis, Ja­nis Blūmas, Dai­ris Ber­ ta­nas, Ja­nis Strėlnie­kas, Ar­man­das Škėlė ir Ro­lan­das Frei­ma­nis. Lat­ viai be aukš­taū­gio šia­me pa­si­ruo­ ši­mo cik­le su­gebė­jo įveik­ti Tur­ki­jos ir Ru­si­jos rink­ti­nes. Tre­ne­ris A.Ba­ gats­kis iš at­si­nau­ji­nu­sios ko­man­ dos rei­ka­lau­ja aukštą ir in­ten­syvų tempą iš­lai­ky­ti per vi­sas rung­ty­ nes. Šie­met Slovė­ni­jo­je jų žai­di­mas turėtų at­ro­dy­ti ga­na pa­trauk­liai.

Spor­to aist­ruo­lio kalendorius

KUR? Zalc­bur­ge ar­ba LRT ka­na­lu.

KA­DA? Rugpjū­čio 22 d. 20 val.

Is­to­rinės rung­tynės

rink­tinė – Vil­niu­je!

Vil­niaus „Žal­gi­rio“ fut­bo­li­nin­kai yra per žingsnį nuo is­to­ri­nio laimė­ji­mo.

Tris var­žo­vus iš ke­lio jau eli­mi­navę vil­nie­čiai ban­dys per­šok­ti pa­sku­tinę už­kardą ir pa­tek­ti į pa­grin­di­nes Eu­ ro­pos ly­gos var­žy­bas. „Žal­gi­rio“ var­žo­ vai – Aust­ri­jos vi­ce­čem­pio­nai „FC Salz­ burg“ fut­bo­li­nin­kai.

Eu­ro­pos čem­pio­na­tui besiruošian­ti Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­tinė Vil­niu­je dar su­žais dvejas kont­ro­li­nes rung­ty­ nes. Tre­čia­dienį mūsiš­kiai su­si­ti­ko su suo­miais, o ket­vir­ta­dienį jų „Sie­mens“ are­no­je lau­kia prin­ci­pinė dvi­ko­va su Ru­si­jos rink­ti­ne. Penk­ta­dienį lie­tu­vių var­žo­vai bus čekų krep­ši­nin­kai.

KUR? „Sie­mens“ are­no­je (bi­lie­tai – 19–108 li­tai) ar­ba TV3 ka­na­lu.

KA­DA? Rugpjū­čio 22 ir 23 d. 19.15 val.

19

RugpjŪčio 22–28, 2013

Vilniečio savaitės renginių gidas.

savaitgalis

28p.

prasideda su „Vilniaus diena“

„Kas­die­nis ma­lo­nu­mas – kad dar ne­mi­riau“

At­gai­vin­ti de­tek­ty­vo žanrą, ap­gin­ti jį ir su­grąžin­ti į ki­no sa­les ėmėsi re­ži­sierė Agnė Mar­cin­ke­vi­čiūtė.

Ru­denį ki­no teat­rus pa­sieks jos re­ži­suo­ tas de­tek­ty­vas „Var­das tam­so­je“.

Tai, be­je, pir­mas po dau­giau nei 25 metų lie­tu­viš­kas de­tek­ty­vas.

20 Fi­lo­so­fi­ja: „Vi­sas gy­ve­ni­mas yra ma­lo­nu­mas, ne­pai­sant jo kliū­čių, sun­kumų, ne­ga­ty­vių mo­mentų, – tai praei­na“, – sakė re­ži­sierė A.Mar­cin­ke­vi­čiūtė.

Butauto Barausko / BFL nuotr.

20

RugpjŪčio 22–28, 2013

savaitgalis

„Kas­die­nis ma­lo­nu­mas – kad Agnė Klim­čiaus­kaitė a.klimciauskaite@diena.lt

De­tek­ty­vo kūri­mo mįsles narp­lio­ ti pa­si­ry­žu­si A.Mar­cin­ke­vi­čiūtė iš­sis­ki­ria nu­si­pel­niu­sių Lie­tu­ vai žmo­nių po­rtre­tais, t. y. fil­mais apie Jus­tiną Mar­cin­ke­vi­čių, Jurgą Iva­naus­kaitę, Jurgį Kun­činą, Ro­ mualdą Gra­nauską.

Jos de­biu­ti­nis pil­na­met­ra­žis vai­ dy­bi­nis fil­mas „Var­das tam­so­je“ su­kur­tas pa­gal po­pu­liarų to pa­ties pa­va­di­ni­mo Re­na­tos Še­re­lytės ro­ maną, o ja­me vai­di­na garsūs ki­no, teat­ro ir te­le­vi­zi­jos žmonės: Ne­ rin­ga Var­ne­lytė, Jur­gi­ta Jur­kutė, Gin­ta­ras Liut­ke­vi­čius, Ge­di­mi­nas Stor­pirš­tis, Kris­ti­na Kaz­laus­kaitė, Ri­mantė Va­liu­kaitė, Al­gir­das Dai­ na­vi­čius, Ais­tis Mic­ke­vi­čius, El­ vy­ra Že­ber­ta­vi­čiūtė, Dei­me­na Drąsu­tytė ir kt. Fil­mo kūrėja nau­ jąjį kūrinį va­di­na dau­gias­luoks­niu – ja­me or­ga­niš­kai de­ra ir de­tek­ty­ vo, ir is­to­ri­jos, ir ko­me­di­jos, ir fi­lo­ so­fi­jos ele­men­tai, o ki­no mėgėjai jį įver­tin­ti galės nuo spa­lio 11 d.

– Kaip pri­sta­ty­tumė­te filmą „Var­das tam­so­je“?

– Tai dau­gias­luoks­nis de­tek­ty­vas – ir is­to­ri­nis, ir eg­zis­ten­ci­nis, ir hu­ mo­ris­ti­nis. De­tek­ty­vo li­ni­ja yra tik vie­na fil­mo briau­na. Išanks­tinės per­žiū­ros žiū­ro­vai kaip vieną la­ biau­siai pa­ti­ku­sių fil­mo kom­po­ nentų pa­brėžė hu­morą. Ži­no­ma, žiūrė­da­mas jį ne­si­juok­si vi­sa gerk­ le. R.Še­re­lytė la­bai ge­ra­no­riš­kai

Vi­zi­tinė kor­telė Agnė Mar­cin­ke­vi­čiūtė Gimė 1972 m.

Baigė Vil­n iaus pe­da­go­g inę mo­ kyklą, Klaipė­dos uni­ver­si­te­te stu­ di­ja­vo lie­t u­v ių kalbą ir re­ž isūrą, Lie­tu­vos mu­z i­kos ir teat­ro aka­de­ mi­jo­je še­še­rius me­tus stu­di­ja­vo te­ le­v i­z i­jos re­ž isūrą, įgi­jo menų ma­ gist­ro laipsnį. Yra ne vie­no fil­mo sce­na­r i­jaus va­dovė.

Fil­mog­ra­fi­ja „Ka­čių gatvė“ (2000 m.) „Me­nest­re­liai mak­si pal­tais“

(2002 m.) „Rau­do­nu ant bal­to“ (2003 m.) „Be­veik lai­min­gas“ (2004 m.) „Lai­ku su­spėjo­me pa­si­kalbė­ti“

(2006 m.) „Sap­no siū­las“ (2007 m.) „Šo­kis dy­ku­mo­je“ (2009 m.) „Prie ru­gių ir prie ug­nies“

(2010 m.) „Par­ti­za­no žmo­na“ (2011m.) –

bend­ras dar­bas su Vy­tau­tu V.Lands­ber­giu „Var­das tam­so­je“ (2013 m.)

2006 m. A.Mar­cin­ke­v i­č iū­tei bu­ vo įteik­ta Lie­tu­vos ki­ne­ma­tog­ra­fi­ ninkų sąjun­gos pre­mi­ja už ge­riau­ sią do­ku­men­tinį filmą.

2008 m. įteik­tas Lie­t u­vos me­no kūrėjų aso­cia­ci­jos lau­rea­to dip­lo­ mas už pro­fe­s inį meist­r iš­k umą, at­skleid­ž iant Lie­tu­vai bran­g ias is­ to­ri­nes, kultū­ri­nes ir žmo­g išką­sias ver­ty­bes.

ver­ti­no ga­li­mybę kur­ti filmą pa­gal jos ro­maną. Nors emo­ci­jas ji reiš­ kia nuo­sai­kiai, bet ma­nau, jai ma­ lo­nu, kad kūri­nys su­lau­kia dėme­ sio ir yra ek­ra­ni­zuo­tas. Be­je, pa­ti ra­šy­to­ja sakė, kad šis ro­ma­nas iš­ kart pa­traukė ki­no kūrėjų dėmesį.

Ne­bu­vau vie­nin­telė, ku­ri domė­jo­si jo ek­ra­ni­za­vi­mu, ta­čiau aš užbė­gau ki­tiems už akių.

– Ko lie­tu­viš­ko ki­no pa­sau­ly­je trūksta jums?

– La­biau­siai – filmų pla­ti­ni­mo, ki­no kūrėjų ry­šio su žiū­ro­vais. Pa­ vyzd­žiui, esu su­kūru­si ke­letą filmų, ku­riuos ir pa­ti ge­rai ver­ti­nu, ir apie kiną iš­ma­nan­tys žmonės ma­no, kad juos vertėtų pa­ro­dy­ti, ta­čiau jie gu­li stal­čiu­je. Gal­vo­ju: kodėl iš žmo­nių, ku­riems fil­mai po­ten­cia­ liai ga­li pa­tik­ti, ati­ma­ma to­kia ga­ li­mybė? Ta­čiau šiuo at­ve­ju yra ki­ta pro­ble­ma – siū­lo­ma ir ro­do­ma tai, kas tu­ri pa­klausą, o jei fil­mai ne­ ro­do­mi, va­di­na­si, jų ne­rei­kia. Tik kaip au­gin­ti žmo­nes, kad jie gebė­ tų su­pras­ti ki­tokį kiną, at­ras­ti fil­ mo pra­smes? Tik­rai ne­ma­nau, kad ki­no kūrėjas turėtų su­pap­ras­tin­ti juos­tas, iš­vis ne­kur­ti filmų, ku­rie ska­ti­na mąsty­ti ir rei­ka­lau­ja ži­ nių, ar pa­tai­kau­ti tin­giam, neišp­ru­su­siam, sa­vo sie­los so­do ne­ pu­re­nan­čiam žiū­ro­vui.

– Pri­tar­tumė­te ki­no pa­mo­koms mo­kyk­lo­je?

– Mo­kyk­la galėtų būti vie­nin­telė vie­ta, kur ne­ko­mer­ci­nis ki­nas bū­ tų bru­ka­mas „prie­var­ti­niu“ bū­ du sie­kiant gerų tikslų. Ti­kiu, kad ki­no pa­mo­kos būtų ma­lo­niai priim­tos vaikų. Ir ap­skri­tai fil­ mai ga­li būti pa­pil­do­ma ug­do­mo­ji prie­monė. Aš pa­ti esu ve­du­si pen­ kias ki­no pa­mo­kas pa­gal Lie­tu­ vos me­no kūrėjų aso­cia­ci­jos pro­ jektą AKIM („Aukš­to­sios kultū­ros im­pul­sai mo­kyk­lai“). Tuo­met 240 me­ni­ninkų iš­sisk­laidė po visą Lie­ tuvą. Ta­čiau tam, kad ki­no pa­mo­ ka būtų ko­ky­biš­ka, rei­kia mo­ki­nių pa­ren­gi­mo ir, ži­no­ma, mo­ty­va­ci­jos.

Ne­ga­li tie­siog pa­ro­dy­ti fil­mo, nes jis bus ne­sup­ras­tas. Mo­ky­to­jo už­ duo­tis būtų įva­das – būti­na paaiš­ kin­ti mo­ki­niams is­to­rinį, so­cia­linį kon­tekstą, lai­ko­tar­pio dva­sią. Taip gims­ta ir bend­ra vai­ko in­te­li­gen­ci­ ja, eru­di­ci­ja. Po to­kio įva­do žiūrė­ da­mas filmą mo­ki­nys ima su­pras­ ti, kodėl jis su­kur­tas toks ir taip, ko­kias pra­smes at­skleid­žia, o ne nu­mo­ja ran­ka, kad tai ei­li­nis lie­ tu­viš­kas „me­nas“.

– Mo­ky­to­jai liūd­nai kons­ta­tuo­ ja, kad užuot skaitę kny­gas mo­ ki­niai ren­ka­si jų ek­ra­ni­za­ci­jas.

– Nors tiek. Jei tie mo­ki­niai ne­ turėtų fil­mo, ma­no­te, imtų knygą skai­ty­ti? Vei­kiau­siai pa­siimtų ko­ kią jos san­trauką. Ta­čiau ap­skri­ tai fil­mas ga­li būti pir­mas žings­nis sie­kiant su­pras­ti au­to­riaus kūry­ bą, as­me­nybės au­gi­ni­mo da­lis.

– Kad ir kaip būtų ver­ti­na­mas ne­ko­mer­ci­nis ki­nas, vis daž­ niau ga­li­ma iš­girs­ti, jog ki­nas tu­ri būti pra­mo­ga, at­pa­lai­duo­ jan­ti žiū­rovą, o ne ver­čian­ti mąsty­ti apie kitų pro­ble­mas, kai ir savų yra ap­sčiai. Ką ma­ no­te jūs?

Leng­vai ga­liu ne juostą kur­ ti, o fil­muo­ ti ves­tu­ves ar vaikų dar­že­lio šven­tes, ir tai manęs nė kiek ne­žeid­žia.

Iššū­kis: Ma­no dar­bas at­ro­do maž­daug taip: vie­na ran­ka mai­šau puodą, lu­pu bul­ves – gal­vo­ju

gal­vo­ju, kad bulvės ne­su­degtų“, –sakė A.Mar­cin­ke­vi­čiūtė.

– Ži­no­ma, ki­no pa­skir­tis – su­teik­ ti emo­cijų, emo­ci­jos ga­li būti la­bai įvai­rios. Ki­nas vien pra­mo­gai, ma­ no nuo­mo­ne, – tai ne­tei­sin­gas po­ žiū­ris. Aš sa­kau ki­taip: gy­ve­ni­mas toks sun­kus, tiek daug pro­blemų ap­ link, kad kuo dau­giau rūpin­sie­si kitų žmo­nių pro­ble­mo­mis, tuo la­biau pa­ mir­ši savą­sias ir bus leng­viau. Leng­ vo tu­ri­nio fil­mai gau­na fi­nan­sa­vimą, yra to­kių filmų po­rei­kis, bet juk ir sa­ vo vai­kams sa­ko­me, kad ne ly­giuotų­ si į blo­giau­sius, o dirbtų su sa­vi­mi, siektų dau­giau, nei pa­darė va­kar.

– Ar kūrybą įma­no­ma įspraus­ ti į tai­syk­les?

– Nėra uni­ver­sa­lių ki­no kūri­mo punktų. Nors gal ir yra, bet juos iš­

mokęs kiek­vie­nas kūrėjas tu­ri at­ ras­ti sa­vo ki­no kalbą. Ne­re­tai bū­ na, kad ki­no kūrėjai nemėgs­ta ki­to re­ži­sie­riaus filmų ne todėl, kad yra pik­ti, jau­čia­si pra­stes­ni kon­ku­ren­ cinė­je ko­vo­je, bet tie­siog ne­ga­li pa­ kęsti to­kio me­no, kokį ku­ria anie.

– Ku­rių ki­no kūrėjų nemėgs­ta­ te jūs?

– Gar­saus re­ži­sie­riaus Woo­dy Al­ le­no. Tik­rai band­žiau žiūrė­ti jo fil­ mus, sten­giau­si su­pras­ti, ypač jau­nystė­je, bet ne­ga­liu iškęs­ti ir iš­ jun­giu. Jo pa­si­rink­tos te­mos dar įtiktų, bet pa­sa­ko­ji­mo būdas man ne­priim­ti­nas.

– O ku­rie im­po­nuo­ja?

– Prancūzų kiną ne­la­bai mėgstu, bet ma­ne ste­bi­na šios ša­lies sce­na­ris­tas ir re­ži­sie­rius Bert­rand’as Blier, ypač jo fil­mas „Šal­ti už­kand­žiai“. Ja­me paim­ta ap­verstų ver­ty­bių kon­cep­ ci­ja – tai, kas ge­rai, tam­pa blo­gai, ir at­virkš­čiai. Tai šo­ki­ruo­ja, su­pur­ to, trau­kia ne­ži­no­mybė, ko tikė­tis iš is­to­rijų po­sūkių.

– Ar daž­nai lan­kotės ki­no teat­ re?

– Tik kai pa­kvie­čia. At­ras­čiau ką pa­ma­ty­ti, bet tu­riu ke­tu­ris vai­kus ir ži­nau, kaip la­bai rei­kia tau­py­ti lai­ ką. Su­pyks­tu, kai kur nors nuei­nu, o man ne­pa­tin­ka, kas nors nu­vi­lia.

Sten­giuo­si ver­čiau de­rin­ti tiks­lus – ne tik pa­žiūrė­ti filmą, bet ir pa­

21

RugpjŪčio 22–28, 2013

savaitgalis

dar ne­mi­riau“ gal­vo­ju, kad bulvės ne­su­degtų. Bet būtent todėl, kad dau­giau­sia dir­bu na­mie, per­ėjau į va­di­namąjį nak­ tinį re­žimą. Ei­nu mie­go­ti 6 ar 8 val. ry­to, mie­gu ati­tin­ka­mai iki 9 ar 11 val., ta­da ke­liuo­si, dir­bu ki­tus dar­ bus – nuo bui­ties iki or­ga­ni­za­ci­nių fil­mo rei­kalų, 18 val. ei­nu mie­go­ti iki va­ka­rienės, pa­val­go­me, su­gul­ dau vai­kus ir vėliau­siai 23 val. sė­ du dirb­ti. To­kiu re­ži­mu gy­ve­nu jau dau­giau nei me­tus.

– Ko­kia esa­te ma­ma?

– La­bai reik­li. Man ne­si­se­ka bend­ rau­ti su ne­sąmo­nin­gais žmonė­mis.

Jei at­ro­do ne­sąmonė, man sun­ ku žais­ti. Pra­šau elg­tis pro­tin­gai, bet kas to no­ri? Ne­mo­ku gra­žiuo­ ju tar­tis. Ren­kuo­si tie­siau­sią ke­ lią į re­zul­tatą, tai­gi daž­nai pri­sii­ mu dukrų dar­bus. Būna, kad pra­šo leis­ti nu­skus­ti bul­vių, o aš at­sa­kau, kad lai­ko ne­tu­riu ir pa­ti tai pa­da­ ry­siu. Ži­nau, kad tai blo­gai. Bet yra teo­ri­ja, kad vai­kas pa­ts pa­si­ren­ka tėvus, va­di­na­si, jei ma­no­sios gimė per ma­ne, taip joms, ma­tyt, reikė­ jo. Ir reikės su­ras­ti išeitį.

Bet tu­riu la­bai gerą vyrą, o duk­ ros – tėtį, ku­riam ir ati­duo­du vi­sus žai­di­mus su vai­kais: nu­ves­ti į filmą, van­dens par­ką, pas gy­dy­to­jus ir t. t.

Taip jis vie­nas su ke­tu­rio­mis mer­ gaitė­mis ir vaikš­to, o aš tuo me­tu už­sii­mu dar­bais. Kar­tais net sa­kau, kad duk­ros iš vai­kystės pri­si­mins tik tėvą. Bet mąstau taip: ma­no vai­kus kas nors au­gi­na, aš au­gi­nu kie­no nors ki­to vai­kus – pa­vyzd­žiui, ga­liu pa­si­ūly­ti filmą apie J.Kun­činą, Just.

Mar­cin­ke­vi­čių, J.Iva­naus­kaitę.

Siū­lo­ma ir ro­do­ma tai, kas tu­ri pa­klausą, o jei fil­mai ne­ro­ do­mi, va­di­na­si, jų ne­rei­kia.

– Ką lai­ko­te lai­ko švais­ty­mu?

– De­gi­nimą­si. Jau nuo vai­kystės nemė­gau, kai ma­ne pa­gul­dy­da­vo ir var­ty­da­vo, kad įdeg­čiau to­ly­giai.

Da­bar de­gi­ni­ma­sis man būtų did­žiau­sia kan­ki­ni­mo prie­monė. Kaip ir koks nors gro­žio sa­lo­nas, SPA. Kartą su­gal­vo­jau nuei­ti ir nu­si­da­ žy­ti ke­letą rau­donų sruogų. Iš pra­ džių nu­dažė plau­kus, ta­da išt­raukė sruo­gas, nu­ba­li­no jas pe­rok­si­du ir apie filmą, at­si­sėdu mon­tuo­ti fil­mo – pa­sakė, kad jau da­bar pra­dės da­žy­ Butauto Barausko / BFL nuotr. ti. Kai iš­gir­dau, kad dar 20 mi­nu­ čių užt­ruks, pa­dėko­jau, pa­sa­kiau, lai­ky­ti au­to­rių, kad ne­tektų gailė­ti kad tiks man ir tos bal­tos sruo­gos, ir pra­ras­to lai­ko. išė­jau. Ne­beiš­laikė ner­vai. Gai­la lai­ ko to­kioms pro­cedū­roms. Iš­vaiz­dai jo – Kaip se­ka­si la­vi­ruo­ti tarp kū- ski­riu mi­ni­ma­liai – juo­kau­ju, jog už­ ry­bos ir šei­mos, ke­tu­rių dukrų ten­ka tiek, kad žmo­nių ne­gąsdin­čiau. auklė­ji­mo?

– La­bai blo­gai, bet taip jau yra. Nei – Ką pa­va­din­tumė­te kas­die­niu aš nu­ve­du vaikų į po­lik­li­niką lai­ku, ma­lo­nu­mu? nei spėju nu­bėgti į tėvų su­si­rin­ki­ – Kas­die­nis ma­lo­nu­mas – kad dar mus. Kiek ga­liu, tiek da­rau. Ir nie­ ne­mi­riau. Vi­sas gy­ve­ni­mas yra ma­ kur ne­spėju. Pa­gal­vo­ju, kad ap­skri­ lo­nu­mas, ne­pai­sant jo kliū­čių, sun­ tai ne­reikėtų dirb­ti, – tie­siog būčiau kumų, ne­ga­ty­vių mo­mentų, – tai na­mie, au­gin­čiau vai­kus, bet ir ta­ praei­na. da vis­ko ne­spėčiau pa­da­ry­ti. Tai­ gi da­bar da­rau viską ir sten­giuo­ – Jūsų fil­mog­ra­fi­jo­je vy­rau­ja si kuo ge­riau. Ma­no dar­bas at­ro­do žy­mių žmo­nių po­rtre­tai. Kodėl maž­daug taip: vie­na ran­ka mai­šau būtent tai už­si­mo­jo­te kur­ti? puodą, lu­pu bul­ves – gal­vo­ju apie – Ma­no už­si­mo­ji­mas bu­vo vie­ filmą, at­si­sėdu mon­tuo­ti fil­mo – nas – Just.Mar­cin­ke­vi­čius, nes

man vi­sa­da pa­ti­ko ir da­bar pa­tin­ ka jo kūry­ba. Skai­ty­da­vau jo kny­ gas ir pa­gerė­da­vo. Tad fil­mas bu­ vo lyg sko­la. O vi­si ki­ti po­rtre­tai yra ne vi­sai ma­no pa­si­rin­ki­mas, la­ biau kvie­ti­mas įsi­jung­ti, dirb­ti šia kryp­ti­mi.

Apie filmą „Var­das tam­so­je“ Veiks­mas nu­ke­lia į 1995 m. Ma­žo Lie­tu­vos mies­te­lio vieš­bu­ty­je nu­ž u­dy­ta jau­na mer­g i­na. Žmog­ž u­dystė iš pa­matų su­pur­to vi­so mies­te­l io ir nu­si­kal­ timą ti­rian­čios tar­dy­to­jos gy­ve­nimą. Žmog­ž u­dystės ty­ri­mas rei­ka­lau­ja ne tik su­telk­ti vi­sus pro­fe­si­nius įgūdžius. Jis pa­lie­čia tar­dy­toją as­me­niš­kai, nes pa­grin­di­niu įta­ria­muo­ju tam­pa buvęs tar­dy­to­jos mu­zi­kos mo­ky­to­jas, su ku­ riuo mo­terį jau­nystė­je sie­jo lo­li­tiš­ka meilės is­to­ri­ja.

– Ar ten­ka pra­šy­ti žmo­nių dirb­ ti ne­mo­ka­mai?

– Taip. Tik prie­š klaus­da­mas tu­ ri ge­rai pamąs­ty­ti, ką žmo­gui tas dar­bas duos, ko­kia jam bus nau­da.

Vie­nin­te­liai žmonės, ku­rie ne­su­tin­ ka pa­dėti ir neim­ti pi­nigų, iš ma­no pa­ty­ri­mo yra ju­ris­tai. Drįstu teig­ti, kad tai kas­ta, ku­ri ne­sup­ran­ta dar­ bo at­ly­gio. Tik Sąjūdžio lai­kais tai su­pra­to.

– Kas jums yra laisvė?

– Laisvė yra ga­li­mybė žmo­gui da­ ry­ti tai, ką no­ri. Bet jis no­ri da­ ry­ti tai, kas ne­pa­žeid­žia nie­kie­no in­te­resų. Laisvė – pir­miau­sia dar­ bas su sa­vi­mi. Ta­čiau ar vi­si žmo­ nės ži­no, ką da­ry­ti su lais­ve, ar jie ži­no, ko ieš­ko?

– Pas­ta­rai­siais me­tais iš lie­ tu­viš­ko ki­no už­ku­li­sių iš­len­da kalbų apie ki­no kūrėjų ne­su­ ta­ri­mus, int­ri­gas, filmų fi­nan­ sa­vi­mo (ne)tei­sin­gumą ir pan.

Jums tai pa­žįsta­ma?

– Aš sa­vo nuo­monę apie to­kią pa­ dėtį tu­riu, bet ne­si­ve­liu nie­kur. At­ si­ri­bo­ju nuo visų int­rigų ir ne­da­rau pro­blemų. Leng­vai ga­liu ne juos­ tą kur­ti, o fil­muo­ti ves­tu­ves ar vai­ kų dar­že­lio šven­tes, ir tai manęs nė kiek ne­žeid­žia. Ga­liu ir vi­sai ne­fil­ muo­ti. Bu­vo juk to­kių pe­riodų, kai ne­kur­da­vau. Ta­da nu­si­pir­kau ka­ merą, nu­ėjau į po­rtalą, ku­riam ra­ šiau, ir pa­si­ūliau vaiz­do rub­riką.

Tuo­met nie­kur ki­tur to­kio da­ly­ko ne­bu­vo. Ne­turė­čiau ga­li­my­bių kur­ti ki­no – da­ry­čiau ką nors ki­ta. Galė­ čiau vėl žur­na­lis­te dirb­ti.

– Ko­kiais kūry­bi­niais dar­bais už­sii­ma­te šiuo me­tu?

– Šią va­sarą su­kūriau sce­na­rijų J.Kun­či­no ro­ma­nui „Kil­no­ja­mo­sios rent­ge­no sto­tys“. Esu jį pa­da­vu­ si ke­liems drau­gams, kad pa­tartų, ar ver­ta to­liau dirb­ti šia link­me, ar rei­kia to­kio fil­mo. Per­kel­ti teks­ tą į filmą ne­sudė­tin­ga, ta­čiau šia­ me kūri­ny­je yra ir pa­ts J.Kun­či­nas.

Pa­gal­vo­jau apie balsą už kad­ro. Jis taip or­ga­niš­kai ir ke­liau­ja per vi­ są filmą. Jei iš­gir­siu nuo­mo­nių, kad pro­jek­tas ne­ver­tas dėme­sio, vis­kas ir baig­sis. Jei pa­ska­tins tęsti – pa­ ra­šy­siu ant­rą va­riantą, ta­da rei­ kės ieš­ko­ti pro­diu­se­rių bend­rovės, ir jei­gu paaiškės, kad nie­kas ne­no­ri fil­mo, pa­si­dėsiu jį į stal­čių.

– Nu­si­vil­tumė­te, jei jūsų filmą te­pa­ma­tytų šim­tas žiū­rovų? O gal jums už­ten­ka dirb­ti tik dėl savęs, ma­lo­nu­mo sau?

– Tik šim­to žiū­rovų nie­ka­da ne­bu­ vo – vi­sa­da pa­ma­to ge­ro­kai dau­ giau. Ži­no­ma, la­bai no­ri­si, kad ta­ vo kūrinį pa­ma­tytų, ki­ta ver­tus, jei filmą ten­ka pa­si­dėti tik sau, dar­bas juk nie­kur ne­pra­puo­la, – tai, ko iš­ mo­kau kur­da­ma, ne­dings. Bet dėl savęs pa­čios man nie­ko ne­rei­kia. Jei ką da­rau, da­rau dėl kitų žmo­nių. Kai ki­tiems ge­rai, ta­da ge­rai ir man. Tik toks dar­bo prin­ci­pas ma­ne ten­ki­na.

Kadrai iš filmo

22

rugpjūčio 22–28, 2013

savaitgalis

Bi­nis­has Ku­ru­vil­la – ne­tra­di­ci­nis in­das, nors ir ki­lęs iš or­to­ dok­sų šei­mos. No­rė­ da­mas pa­tir­ti kul­tū­ ri­nį šo­ką, jis iš­vy­ko į Es­ti­ją, ten bai­gė ki­ne­ma­tog­ra­fi­jos stu­di­jas, ve­dė lie­tu­ vę, Lie­tu­vo­je įkū­rė eg­zo­tiš­kų pa­tie­ka­ lų res­to­ra­ną, per de­ šimt me­tų nu­fo­tog­ ra­fa­vo daug ves­tu­ vių ir daug lie­tu­vių mo­te­rų ak­tų.

Šei­ma: Ku­ru ir Lau­ra duk­rą va­di­na Mei­le – Pia.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„No­rė­jau kul­tū­ri­nio šo­ko“ Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

No­rė­jo pa­tir­ti šo­ką

Di­de­lės, ryš­kios tam­siai ru­dos akys, juo­di il­gi tan­kūs plau­kai, neaukš­ tas, liek­nas, pla­ti bal­ta­dan­tė šyp­ se­na. Ku­ru (taip 36-erių in­dą va­di­ na drau­gai) kaž­kuo pri­me­na pa­gal Ru­dyar­do Kip­lin­go ro­ma­ną su­kur­to ani­ma­ci­nio fil­mo he­ro­jų Maug­lį. „Da­bar sun­ku pa­sa­ky­ti, kas yra tra­di­ci­nis in­das, – gūž­te­lė­ja pe­ čiais ne­to­li Ko­čio mies­to esan­čia­ me Kuz­hu­pil­ly kai­me, ku­ria­me apie 15 tūkst. gy­ven­to­jų, au­gęs B.Ku­ru­ vil­la. – Sto­ru­liu­kai, su pil­vais, 8–10 vai­kų šei­mo­je – taip bu­vo prieš 30 me­tų. O da­bar ma­no dė­dės ir te­tos au­gi­na po vie­ną ar du vai­kus. In­di­ ja kei­čia­si. Žmo­nės iš kai­mų sku­ ba per­si­kel­ti į mies­tą. Jiems, įsi­ kū­ru­siems did­mies­čiuo­se, la­biau už vai­kus ima rū­pė­ti pi­ni­gai.“ Pries­ko­nių sos­ti­ne va­di­na­mo­je Ke­ra­los vals­ti­jo­je au­gęs Ku­ru In­ di­jo­je bai­gė ba­ka­lau­ro stu­di­jas. Jis iš­ma­no vieš­bu­čių va­dy­bą ir yra įgi­ jęs vir­tu­vės še­fo spe­cia­ly­bę. „La­bai mėgs­tu ne tik ska­niai pa­val­gy­ti, bet ir pa­ts ga­min­ti“, – sa­kė in­das.

Kaip nu­ti­ko, kad iš gim­to­sios In­ di­jos Ku­ru gy­ve­ni­mo ke­lias pa­su­ ko į apie 70 kar­tų plo­tu ma­žes­nę ir net apie 950 kar­tų ma­žiau gy­ven­ to­jų tu­rin­čią Es­ti­ją? „No­rė­jau kul­tū­ri­nio šo­ko, – juo­ kia­si blyks­te­lė­jęs aki­na­ma šyp­se­na.

– Ieš­ko­jau šal­tos, ma­žos ir kar­tu ci­ vi­li­zuo­tos ša­lies. Pa­bo­do 25 me­tus gy­ven­ti nuo­lat tvy­rant karš­čiui.“ Prip­ra­to prie spei­gų

Nu­si­lei­dęs Es­ti­jos sos­ti­nės Ta­li­no oro uos­te Ku­ru pa­ty­rė lauk­tą šo­ką.

Tą žie­mos die­ną oro tem­pe­ra­tū­ra sie­kė apie 30 laips­nių šal­čio. Jį pa­ si­ti­kęs nak­vy­nės na­mų dar­buo­to­ jas nu­stė­ro pa­ma­tęs leng­vai ap­si­ ren­gu­sį in­dą. „Pa­me­nu, kaip ma­čiau žmo­gų, ban­dan­tį at­ra­kin­ti ap­ša­lu­sias kios­ ko du­ris su ap­šerkš­ni­ju­sia spy­na.

Kad ją at­šil­dy­tų, už­py­lė spe­cia­laus skys­čio“, – pir­muo­sius įspū­džius iš Es­ti­jos pa­sa­ko­jo B.Ku­ru­vil­la.

Per pen­ke­rius me­tus, pra­leis­tus Es­ti­jo­je be­si­mo­kant, bai­giant ki­ne­ ma­tog­ra­fi­jos spe­cia­ly­bės ma­gist­ ran­tū­rą, Ku­ru pri­pra­to prie es­tiš­kų žie­mų šal­čio, nors bu­vo ir sun­kių aki­mir­kų.

Ta­li­nas jam pa­ti­ko. In­das daug vaikš­čio­jo pės­čio­mis, su­si­ra­do už­ sie­nie­čių drau­gų, lan­kė­si tur­gu­je, mo­kyk­lo­se, se­na­mies­ty­je. Kaip jis api­bū­din­tų es­tus? Kaip šal­tus, už­ da­rus žmo­nes.

Es­ti­jo­je su­ti­ko žmo­ną

„In­di­jo­je išė­jęs į gat­vę daug leng­ viau ra­si drau­gų, – šyp­so­si B.Ku­ru­ vil­la. – Ži­no­ma, pui­kiai su­pran­tu, kad ten, Es­ti­jo­je, – šal­ta, ki­ta kul­ tū­ra. Mie­les­nės, be­je, bu­vo Es­ti­jo­ je gy­ve­nan­čios ru­sės.“ Ra­sis­ti­niai šū­kiai, įžei­di­nė­ji­mai ar muš­ty­nės? In­das to neišs­ki­ria: vi­sur yra te­kę su­tik­ti įvai­rių žmo­ nių, gir­dė­ti įžei­di­mų. Pik­tų žmo­nių jis yra su­ti­kęs ir Es­ti­jo­je, ir Lon­do­ ne, ir Lie­tu­vo­je. „Tai pri­klau­so ne nuo tau­ty­bės, o žmo­niš­ku­mo. Bu­vo ir mo­čiu­ čių tur­gu­je, ku­rios su­si­ža­vė­ju­sios lies­da­vo ma­no odą“, – Ku­ru pa­ro­ dė, kaip nu­ste­bu­sios mo­te­rys ly­tė­ da­vo pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me ma­to­ mą to­kios spal­vos odą.

Es­ti­jo­je, bai­gian­tis 2002-ie­ siems, B.Ku­ru­vil­la su­ti­ko au­dio­ vi­zua­li­nius me­nus stu­di­juo­jan­ čią lie­tu­vę Lau­rą, vė­liau ji ta­po jo žmo­na.

Lie­tu­viai emo­cin­ges­ni

At­vy­kus iš Es­ti­jos Lie­tu­va jau ne­šo­ ki­ra­vo. Mū­sų ša­ly­je Ku­ru jau bu­vo lan­kę­sis: va­sa­ro­mis jis ke­lioms sa­ vai­tėms at­vyk­da­vo į Pa­lan­gą, Ne­ rin­gą, da­ly­vau­da­vo įvai­riuo­se fes­ ti­va­liuo­se, ki­tuo­se ren­gi­niuo­se. „La­bai pa­ti­ko, – pri­si­mi­nė Ku­ru.

– Lie­tu­viai – emo­cin­ges­ni už es­tus.

Bet ir ne­kant­res­ni, šiek tiek pik­tes­ ni – tai jus­ti ke­liuo­se, kai sig­na­li­

zuo­ja vie­nas ki­tam.“ Kaip dar vie­ ną skir­tu­mą vy­ras įvar­di­jo tai, jog jo tė­vy­nė­je daug la­biau ger­bia­ mi, pri­žiū­ri­mi se­ni tė­vai, se­ne­liai.

Ten sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kad jie vie­ ni, su­var­gę ei­tų nu­si­pirk­ti mais­to, vais­tų. „In­di­jo­je jau­niau­si šei­mos na­ riai pri­va­lo pri­žiū­rė­ti se­nus žmo­ nes ir ro­dy­ti jiems ypa­tin­gą pa­ gar­bą. Nors In­di­jos did­mies­čiuo­se to­kios tra­di­ci­jos ir­gi kei­čia­si“, – sa­kė B.Ku­ru­vil­la.

Be­veik taip pat kaip In­di­jo­je skam­ba jū­ sų žo­džiai „akis“, „pė­dos“, „tė­vas“, „ran­ka“, „Die­vas“.

Ves­tu­vė­se – tik 200 žmo­nių?!

Ku­ru ir še­še­riais me­tais už jį jau­ nes­nė Lau­ra Lie­tu­vo­je su­si­tuo­kė pa­gal krikš­čio­nių pa­pro­čius. Ves­ tu­ves jie no­rė­jo su­reng­ti ir In­di­jo­je, ta­čiau vie­tos or­to­dok­sų dva­si­nin­ kas ant­rą kar­tą tuok­tis ne­lei­do. „Tuo­m et su­ren­g ė­m e kuk­l ią šven­tę, ku­rio­je da­ly­va­vo apie 200 žmo­nių, – šyp­so­jo­si in­das. – Jei bū­tų bu­vu­sios ves­tu­vės, bū­tų da­ ly­va­vę bent 1500 sve­čių. In­di­jo­je žmo­nės tu­ri daug gi­mi­nių, drau­ gų, pa­žįs­ta­mų.“ Ne­kart Lie­tu­vo­je ves­tu­ves fo­ tog­ra­fa­vu­sį (fo­tog­ra­fi­ja Ku­ru su­si­ do­mė­jo prieš de­šimt me­tų) vy­rą ir da­bar dar ste­bi­na, kai lie­tu­vių ves­ tu­vė­se da­ly­vau­ja 20, 15 ar vos ke­tu­ ri-še­ši žmo­nės, ku­rie tel­pa ne­di­de­ lia­me jo įkur­ta­me res­to­ra­ne. „Įdo­mūs ir jū­sų ves­tu­vių pa­pro­ čiai, – nuo­šir­džiai kal­bė­jo B.Ku­ ru­vil­la. – Pirš­lio ko­ri­mas, iš­ban­ dy­mai jau­ni­kiui, įvai­rūs žai­di­mai.

Tie­sa, jū­sų ves­tu­vė­se la­bai daug al­ko­ho­lio. Da­bar jo dau­gė­ja ir In­ di­jos did­mies­čiuo­se gy­ve­nan­čių šei­mų šven­tė­se.“

Kal­bų pa­na­šu­mai

Iš In­di­jos prie­sko­nių sos­ti­nės at­ vy­ku­sį Ku­ru ste­bi­na, kad lie­tu­ viai re­tai nau­do­ja prie­sko­nius, o mais­tą ga­li ga­min­ti gar­din­da­mi vien drus­ka. „In­di­jo­je val­go­me daug dar­žo­ vių, nau­do­ja­me ka­rį. Ant sta­lo daž­ niau­siai bū­na apie sep­ty­nis pa­tie­ ka­lus“, – aiš­ki­na jis.

Pra­kal­bus apie lie­tu­viš­kus didž­ ku­ku­lius Ku­ru nuo­šir­džiai su­si­rau­ kė ir nu­si­juo­kė: „Ne­pa­tin­ka. Bet ba­lan­dė­liai pa­ti­ko. Juos ga­mi­na­me ir na­mie.“ Pa­si­tei­ra­vus, ko­dėl jis kal­ba lie­ tu­viš­kai, – juk mū­sų ša­ly­je yra žmo­nių, net ži­no­mų, ku­rie gy­ve­ na ke­lias­de­šimt ar ke­lio­li­ka me­tų, bet ne­kal­ba lie­tu­viš­kai, – Ku­ru nu­ si­ste­bi: „Jei gy­ve­ni ku­rio­je nors ša­ ly­je, tu­ri mo­kė­ti tos ša­lies kal­bą.“ Lie­tu­viš­kai su ak­cen­tu kal­ban­ tis in­das net spe­cia­liai tris mė­ne­ sius lan­kė lie­tu­vių kal­bos ir fi­lo­lo­ gi­jos kur­sus. „Lie­tu­vių ir in­dų kal­bos tu­ri pa­ na­šu­mų. Be­veik taip pat kaip In­di­ jo­je skam­ba ir to­kią pa­čią reikš­mę tu­ri jū­sų žo­džiai „akis“, „pė­dos“, „tė­vas“, „ran­ka“, „Die­vas“ ir ki­ti.

La­bai pa­na­šus mū­sų sau­lės ženk­ las ir se­no­vi­nis jū­sų sim­bo­lis“, – ži­nias de­monst­ra­vo in­das. Žmo­niš­ku­mas – be sie­nų

Ku­ru pa­tin­ka, kad Lie­tu­vo­je žmo­ nės ga­na to­le­ran­tiš­ki įvai­rioms re­ li­gi­joms ir įky­riai ne­bru­ka sa­vo pa­ žiū­rų. In­di­jo­je be­veik vi­sų re­li­gi­jų at­sto­vai tei­gia, kad pa­ti ge­riau­ sia ir tei­sin­giau­sia re­li­gi­ja yra bū­ tent jų.

B.Ku­ru­vil­la ne­mėgs­ta fa­na­tiz­mo, po­li­ti­kos, to­dėl jis ir pas sa­ve įdar­ bi­no „am­ži­ną in­dų prie­šą“ – pa­kis­ ta­nie­tį. „Aš ne­tu­riu sie­nų. Gar­bė ir žmo­niš­ku­mas to­kie pat vi­sa­me pa­ sau­ly­je“, – sa­kė vy­ras.

Lie­tu­vės mo­te­rys? Ku­ru pa­ste­ bė­ji­mu, jos ren­gia­si drą­siai, yra ne­su­var­žy­tos, nors Pran­cū­zi­jo­je ar Skan­di­na­vi­jo­je mo­te­rys dar drą­

ses­nės: jos ga­li kaip nie­kur nie­ko pa­sa­ky­ti: „Ei­me pa­si­my­lė­ti.“ Fo­tog­ra­fuo­ja mo­te­rų ak­tus

Pra­dė­jęs fo­tog­ra­fuo­ti, B.Ku­ru­vil­ la Lie­tu­vo­je su­kū­rė ne­ma­žai mo­ters ak­tų. Jam tai pa­tin­ka? In­das šyp­so­si: „Gra­žu, tai – me­nas. Taip, lie­tu­vės drą­sios ir ne­su­var­žy­tos mo­te­rys.“ Ku­ru ne­sle­pia: jo ša­ly­je mo­te­rys itin re­tai pa­si­ryž­tų po­zuo­ti ak­tui ir tai ga­lė­tų nu­tik­ti tik In­di­jos did­ mies­čiuo­se.

Tė­vy­nės jis neap­lan­kė tik per­ nai, kai įkū­rė ka­vi­nę. Įp­ras­tai kas­ met, kai į Lie­tu­vą atei­na žie­ma ir kar­tais už­puo­la nos­tal­gi­ja, Ku­ru su žmo­na, da­bar – jau ir še­še­rių duk­ re­le Pia ap­lan­ko sa­vo gim­ti­nę. „Ką reiš­kia Pia? Mei­lė“, – aiš­ki­ no B.Ku­ru­vil­la. Pa­si­tei­ra­vus apie neįp­ras­tus ri­tua­lus gi­mus duk­rai, jis sa­ko, kad jie – kos­mo­po­li­tai, o duk­re­lė – krikš­ty­ta.

Ne kal­bė­ti, o da­ry­ti

Ne­jau­gi jo na­muo­se žmo­na lie­tu­vė jam ne­plau­na ko­jų, ką ne­re­tai da­ ro žmo­nės in­dės? Ku­ru vėl juo­kia­ si: „Ne, ne, mes gy­ve­na­me eu­ro­ pie­tiš­kai. Tie­sa, kai sir­gau, žmo­na ko­jas man plo­vė.“ Ku­ru pa­sa­ko­jo, ko­kius jo po­ky­ čius, grį­žus į In­di­ją, pa­ste­bi drau­ gai ir ar­ti­mie­ji. „Ma­ma py­ko, kai pa­val­gęs jai pra­dė­jau dė­ko­ti“, – vėl nu­si­šyp­ so­jo. Ku­ru paaiš­ki­no: Lie­tu­vo­je, kaip ir vi­so­je Eu­ro­po­je, žmo­nės la­ bai daž­nai, pa­ly­gin­ti su In­di­ja, sa­ ko „ačiū“. „In­di­jo­je mes ma­no­me, kad daug svar­biau ne tai, ką tu kal­bi, bet ką tu da­rai, – kal­bė­jo B.Ku­ru­vil­la. – Rei­ kia pa­dė­ti vie­nas ki­tam, bet ne­bū­ ti­na apie tai kal­bė­ti, nes tu pa­de­di vie­nam, jis – ki­tam, ir taip vis­ kas su­ka­si ra­tu. O Eu­ro­po­je žmo­ nės kar­tais sa­ko tai, ko ne­no­ri, ir to ne­pag­rin­džia veiks­mu.“ Taip ir su mei­le. Ku­ru šyp­so­ si: „My­liu“ – tik be­pras­mis žo­dis.

Rei­kia ne sa­ky­ti, o my­lė­ti.“

23

rugpjūčio 22–28, 2013

savaitgalis vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura

Po gro­žio kon­kur­so – par­da­vinė­ti ke­babų

Prieš keletą mėnesių vienas po ki­to savo po­stus pa­ likę aukš­ čiau­sio ly­gio va­do­vai mėgau­ja­si lais­ve, grąži­na „sko­ las“ šei­mai, ta­čiau ne­ puo­la at­vi­ rau­ti, kuo už­siims atei­ty­je.

Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Po kon­kur­so „Mis Lie­tu­va 2013“ daug sim­pa­tijų su­lau­ku­si sep­ty­ nio­lik­metė Ka­ro­li­na Au­gu­tytė grįžo na­mo. Tre­jus me­tus mo­ de­liu dir­ban­ti Ute­nos Dau­niš­kio gim­na­zi­jos moks­leivė ne­tru­kus vėl par­da­vinės ke­ba­bus.

Val­go daug

Atos­to­gos: nors ir ta­po Vi­sa­gi­no ato­minės elekt­rinės stebė­tojų na­riu, A.Da­nys ti­ki­na,

kad tai daug lai­ko ne­rei­ka­lau­jan­ti po­zi­ci­ja ir da­bar jis ati­duo­da „skolą“ šei­mai bei at­si­ kve­pia nuo darbų.

Ka­ro­lio Ka­volė­lio / BFL nuo­tr.

Va­dovų kai­ta – natū­ra­lus pro­ce­sas Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Vie­nas iš trijų mi­li­jonų

Buvęs te­le­ko­mu­ni­ka­cijų bend­rovės „Teo LT“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Arū­nas Šikš­ta – vie­nas tų va­dovų, pa­likęs aukštą ir ge­rai mo­kamą po­stą. Jis sakė, kad nie­ko ne­pla­ nuo­ja: „Au­gi­nu vai­kus ir džiau­ giuo­si per 20 metų už­dirb­tu ka­pi­ ta­lu – rei­kia jį val­dy­ti.“ Gal pa­šne­ko­vas pla­nuo­ja trauk­ ti gy­ven­ti ir dirb­ti į už­sienį? „Tai – as­me­ni­niai ma­no šei­mos rei­ka­lai, apie ku­riuos ne­turė­čiau pa­sa­ko­ti, – be skru­pulų at­kir­to A.Šikš­ta. – Da­ bar esu pri­va­tus as­muo – vie­nas iš tų trijų mi­li­jonų.“ Pak­laus­tas, kas bu­vo sun­kiau­sia jo dar­be, ko­kius spren­di­mus bu­vo sun­kiau­sia priim­ti, A.Šikš­ta sa­ kė, kad jau ne­be­pa­me­na, – esą per tuos 20 metų tiek vis­ko bu­vo. Dir­ bant, ku­riant, in­ves­tuo­jant, pri­ trau­kiant in­ves­tuo­tojų į Lie­tuvą. „Po­ky­čiai, krizės, var­to­tojų ne­ pa­si­ten­ki­ni­mas – vis­ko bu­vo. Vi­ sas komp­lek­sas da­lykų. Kaip aš sa­ kau, kla­si­ki­nių ir stan­dar­ti­nių, taip pat šiek tiek ne­stan­dar­ti­nių pa­gal Lie­tu­vos rin­kos spe­ci­fiką bu­vo tų spren­dimų“, – var­di­jo pa­šne­ko­ vas.

Ieš­ko kitų veik­los sri­čių

Aukš­čiau­sių Lie­tu­vos va­dovų kai­ tą A.Šikš­ta pa­va­di­no natū­ra­lia.

Juk lais­va­jai Lie­tu­vos rin­kai – jau 20 metų.

„Nuo jos at­si­ra­di­mo dau­ge­lis spe­cia­listų, eks­pertų, va­dovų, va­ dy­bi­ninkų tiek vie­tos, tiek už­sie­ nio in­ves­tuo­to­jams pa­dėjo plėto­ ti, kur­ti, steig­ti, „pa­leis­ti“ verslą.

Ir rin­ka pri­si­so­ti­no. Vi­so­se sri­ty­ se. Pas­laugų ir pro­duktų pa­ga­mi­ na­ma ge­ro­kai dau­giau, ne­gu su­ ge­ba­ma jų su­var­to­ti. Atė­jo ki­tas lai­ko­tar­pis. Vi­sa, kas su­kur­ta, vei­ kia – sėkmin­gai, pel­nin­gai, rei­kia tik pri­žiūrė­ti.

Rei­ka­lin­gi va­do­vai, ku­rie tu­ri ki­to­kios pa­tir­ties. Ku­rie gal nėra la­bai di­de­li stra­te­gai, ne­no­ri vyk­dy­ti plėtros, o la­biau no­ri veik­ti ope­ra­cijų ly­giu.

Di­delės plėtros jau ne­nu­ma­to­ ma, di­de­lių in­ves­ti­cijų dau­ge­ly­je sek­to­rių – taip pat. Ma­nau, natū­ ra­liai va­do­vai ren­ka­si – žiū­ri, ar jų in­te­re­sai su­tam­pa su ak­ci­ninkų in­te­re­sais. Nes dau­ge­l is ak­c i­ ninkų ma­žiau in­ves­tuo­ja, ma­žiau įmo­nių įsi­gy­ja, su­jun­gia. Įmo­nių veik­la sta­bi­li­zuo­ja­si, plėtra lėtė­ ja – joms rei­ka­lin­gi va­do­vai, ku­ rie tu­ri ki­to­kios pa­tir­ties. Ku­rie gal nėra la­bai di­de­li stra­te­gai, ne­ no­ri vyk­dy­ti plėtros, o la­biau no­ri veik­ti ope­ra­cijų ly­giu – pri­žiūrė­

ti iš­lai­das. O tie va­do­vai, ku­rie per 15–20 metų su­kaupė pa­tir­ ties, ieš­ko kitų veik­los sri­čių“, – dėstė A.Šikš­ta.

Anot pa­šne­ko­vo, rei­kia tuo džiaug­tis, nes kai ku­rie po 10– 20 metų iš­dir­bo įmo­nių va­do­vais.

Ame­ri­kos rin­ko­je va­dovų kai­ta – vi­siš­kai nor­ma­lus da­ly­kas. Ten va­ do­vas įmo­nei va­do­vau­ja ne il­giau kaip 3–4 me­tus. Ir per tą laiką pui­ kiai spėja daug ką nu­veik­ti.

Pa­suks į nuo­savą verslą

An­ta­nas Da­nys, ban­ko „Swed­bank“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas ir ad­mi­nist­ ra­ci­jos va­do­vas, iš po­sto pa­si­traukė ge­gužės pa­bai­go­je. Šias pa­rei­gas jis ėjo 15 metų. „Ka­dan­gi nie­ko nau­jo ne­pradė­ jau, tai ir ne­tu­riu ką pa­sa­kyt, – kalbė­jo A.Da­nys. – Apie praeitį ne­ norė­čiau kalbė­ti, ge­riau apie ateitį.

O apie ateitį dar ne­su pa­si­ruošęs kalbė­ti – ją dar dėlio­ju.“ Galbūt vy­ras pa­suks į nuo­savą verslą? „Taip“, – pa­ti­ki­no buvęs ban­ki­nin­kas, ta­čiau ko­kio po­būdžio bus tas vers­las, neatsk­leidė.

Pas­ta­ruo­ju me­tu A.Da­nys ati­ duo­da „skolą“ šei­mai ir pa­ts at­ si­kve­pia nuo darbų. Kai ėjo at­sa­ kin­gas pa­rei­gas, tam la­bai trūko lai­ko. Bir­želį su šei­ma jis lankė­si Kroa­ti­jo­je, pa­skui ato­sto­ga­vo Lie­ tu­vos pa­jūry­je. „Tu­riu tris ma­žus vai­kus. Ir se­ne­liai bu­vo kar­tu. La­ bai džiau­giamės tuo mo­men­tu, nes anks­čiau pri­trūkda­vo lai­ko“, – sa­ kė A.Da­nys.

„Taip, esu mo­de­lis, par­da­vinė­ jan­tis ke­ba­bus, – šyp­teli nuo 12 metų pa­dėju­si ma­mai, o nuo 15 metų ofi­cia­liai šei­mos vers­le dir­ ban­ti 172 cm ūgio mer­gi­na. – Ma­ mai dėko­ju už figūrą ir val­gau, ką tik no­riu. Nuo­lat ką nors vei­kiu, kol ne­tu­riu vai­ruo­to­jo pa­žymė­ji­ mo, daug vaikš­tau pėsčio­mis, tad grei­tai su­de­gi­nu ka­lo­ri­jas.“ Fo­to­mo­de­liams leid­žia­ma bū­ ti ap­va­lesnėms, ne­gu ant po­diu­mo dir­ ban­čioms mer­gi­ noms, todėl 172 cm ūgio ir 52 kg svo­rio Ka­ro­li­nai ne­ke­lia­mi rei­ka­ la­vi­mai būti ypač liek­nai. „Ce­pe­linų nemėgs­tu, ta­čiau ke­ba­bus – la­bai la­bai. Juos val­ gau be­veik kas­ dien. Tie­sa, tik mūsų pa­ga­min­tus.

Tur­ki­jo­je, be­je, ke­ba­bai ne­pa­ti­ ko, – šyp­so­si du kar­tus Ki­ni­jo­je, be to, Ja­po­ni­jo­je, Tur­ ki­jo­je, Tai­lan­de mo­ de­liu dir­bu­si ECM agentū­ros mer­gi­na. – Kar­tais rei­kia su­ma­ žin­ti ap­su­kas, bet val­ gy­ti mėgstu. Re­kor­ das? Mūsų nuo dūšios pa­ga­mintą ke­babą su daug dar­žo­vių su­val­ gau vieną, bet keps­ ne­lius, ku­riuos al­ ka­ni vy­rai su­val­go du, aš ga­liu įveik­ ti ir ke­tu­ris. O po to ir šal­ti­barš­čių su­val­gy­ti.“

ti iš anks­to pa­dėto ant lėkštutės, Ka­ro­li­na ne­si­dro­vi sa­vo dar­bo: „Ir šiukš­les rin­kau, ir ke­ba­bus par­ da­vinė­ju. Kodėl turė­čiau gėdy­tis dar­bo? Vi­si sąži­nin­gai at­lie­ka­mi dar­bai puo­šia žmogų. Aš ger­biu visų pro­fe­sijų žmo­nes.“

Svar­bu, koks tas žmo­gus, kokį jį išau­gi­no tėvai. Tuo tu ir esi tur­tin­gas ar­ba varg­šas. Žmonės Ute­no­je, su­ži­noję, kad ke­babų par­davė­ja K.Au­gu­tytė da­ ly­vau­ja „Mis Lie­tu­vos“ kon­kur­se, ta­po dar ma­lo­nes­ni, man­da­giau elg­tis pra­dėjo ir kai ku­rios vie­tos gra­žuolės, nemėgs­tan­čios dai­les­ nių už sa­ve kon­ku­ren­čių.

Tur­tuo­lių duk­relės juokė­si

Da­ly­vau­ti kon­kur­se „Mis Lie­tu­va“ Ka­ro­li­na ry­žo­si per sa­vo 16-ąjį gim­ta­dienį, su­si­la­ži­nu­si su ma­ma. Ke­ ba­bus par­da­vinė­jan­ti mer­ gi­na ne­sle­pia, kad ne vi­sos da­lyvės nor­ma­liai rea­ ga­vo su­ži­no­ ju­sios, ką ji dir­ba. „Yra daug pa­ p ra s t ų ir drau­ giškų mer­ ginų, ta­čiau yra ir tuš­tu­čių, ma­ te­ria­lis­čių, – at­ vi­rau­ja K.Au­gu­ tytė. – O vie­na vil­nietė, iš­gir­ du­si, kad po re­ pe­ti­cijų sa­vait­galį va­žiuo­siu na­mo pa­dirbė­ti ke­ba­ binė­je, ėmė kva­ to­tis. Bu­vo to­kių tur­tingų tėve­lių duk­re­lių, ku­rios ne­ži­no, kas yra dar­bas. Jos įpra­tu­ Dar­bas žmogų puo­šia sios, kad joms vis­ Draugą lie­tuvį tu­rin­ti Ka­ro­li­na kas pa­dėta ant lėkš­ ne­su­reikš­mi­na, kai vy­rai gi­ria tutės.“ jos iš­ki­lias for­mas: „Būki­me at­ Pen­k e­r ių metų vi­ri. Ne­bend­ravę su žmo­gu­mi, bro­liuką tu­rin­ti mer­ ma­to­me tik jo iš­vaizdą. Jei gi­na nuo vai­kystės la­ pa­ma­ty­čiau liekną mer­giną bai my­li vai­kus ir nea­ su di­des­ne krūti­ne, ir­gi be­jo­ja, kad jos gy­ve­ni­mo at­kreip­čiau dėmesį. Ta­ pa­šau­ki­mas – dirb­ti su čiau tuš­tybės nemėgs­tu. vai­kais. „Ko­kia aš ne­ Svar­bu, koks tas žmo­ su? – pa­kar­to­ja klau­simą gus, kokį jį išau­gi­no tė­ K.Au­gu­tytė. – Ne­su ma­ vai. Tuo tu ir esi tur­ te­ria­listė ir sa­va­naudė. tin­gas ar­ba varg­šas.“ Vie­nuo­liktą klasę baig­siu Nuo­šir­di mer­gi­ Vil­niaus Ozo mo­kyk­na ne­sle­pia, kad lo­je, kur yra in­ter­ne­tinė jai įdo­mu dirb­ti pro­gra­ma. Po to – kaip ne tik mo­de­liu, Die­vas duos. Ir, ži­ bet ir par­da­ no­ma, po kon­kur­ vinė­ti ke­ba­ so „Mis Lie­ bus šei­mos tu­va“ Ute­no­je įkur­to­je ka­ vėl par­da­vinė­ vinė­je Ute­no­je. siu ke­ba­bus.

Nuo ma­žens Ža­vio­ji: mo­de­lis K.Au­gu­tytė Juk esu pa­ ne­si­kuk­li­na dirb­ti ir pa­dėti tė­ įpra­tu­si dirb­ti pras­ta kai­mo vams.

Agentū­ros ECM nuo­tr. ir nie­ko ne­gau­ mer­gaitė.“

24

rugpjūčio 22–28, 2013

savaitgalis

Salynas , kuriame užd­rau Sval­bar­do (Nor­ve­gi­ja) gy­ven­to­jams užd­raus­ta mir­ti tėvynė­je, už mies­te­lio ribų pri­va­lo­ma vaikš­čio­ti su šau­tu­vais, ten­ka gin­tis nuo žuvėdrų ir iš­gy­ven­ti pus­metį trun­kan­čią dieną bei naktį.

Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

12 laips­nių ši­lu­mos – karš­ta

„Nemėgs­tu karš­tos lie­tu­viš­kos va­ sa­ros, – šyp­so­jo­si Lie­tu­vos Ma­ ge­la­no ti­tulą tu­rin­tis ke­liau­to­jas Dai­nius Kin­de­ris, per karš­čius iš­ maišęs ir Af­riką, ir di­delę dalį Azi­ jos. – Man pa­tin­ka ke­tu­ri metų lai­ kai, tarp ku­rių yra ir žie­ma, todėl 10 laips­nių ši­lu­mos į šiaurę nuo Eu­ro­ pos sa­ly­ne Ark­ties van­de­ny­ne bu­vo idea­lu. Be­je, vie­tos gy­ven­to­jai, oro tem­pe­ratū­rai pa­ki­lus iki 12 laips­ nių ši­lu­mos, va­žiuo­ja dvi­ra­čiais už mies­to de­gin­tis ant ak­menų.“

Kas ant­ras gy­ven­to­jas vaikš­to su šau­tu­vu, kurį pa­lie­ka prie ba­ro durų, nes su gink­lais įženg­ti užd­raus­ta.

Skan­di­na­viš­kos tvar­kos ir šva­ros vil­nie­tis Sval­bar­de ne­su­ra­do. Ir iš pra­džių stebė­jo­si ma­ty­da­mas pra­ mo­ni­nes šiukš­les, iš­vir­tu­sius se­nus stul­pus, ap­leis­tus me­di­nius pa­sta­ tus, šach­tas, baž­ny­čias. „Kas bu­vo sta­ty­ta iki 1946 m. – jų kultū­ri­nis pa­vel­das, ne­ga­li­ma keis­ti, per­da­ ry­ti, nes jie sa­vo is­to­riją skai­čiuo­ja nuo 1920 m., kai tarp­tau­tinė bend­ ruo­menė Sval­bardą pri­pa­ži­no pri­ klausant Nor­ve­gi­jai“, – aiš­ki­no D.Kin­de­ris.

Apie 3000 gy­ven­tojų tu­rin­čia­me sa­ly­ne nėra es­kimų ar ki­tų šiau­rės tau­te­lių pa­li­kuo­nių. Jiems ši vie­ta Ark­ties van­de­ny­ne bu­vo per­ne­lyg to­li­ma.

Dvi mo­ky­to­jos ir dvi me­dikės

„Tik­rie­ji Sval­bar­do gy­ven­to­jai – nor­ve­gai. Bet su­ti­kau būrį azi­jie­ tiškų bruožų žmo­nių – tai prie­š 30

metų at­vykę ta­jai. Ga­li būti, kad juos pa­vi­lio­jo tai, jog Sval­bar­de ne­ sudė­tin­gos sąly­gos at­vyk­ti dirb­ti ir gy­ven­ti, – svarstė D.Ki­nde­ris. – Uni­ver­si­te­te mo­ko­si apie 300 stu­ dentų iš įvai­rių pa­sau­lio ša­lių, ku­ rie įpras­tai dir­ba bar­me­nais, pa­ davė­jais, gi­dais.“ Dviejų aukštų mo­der­nio­je li­go­ ninė­je dir­ba dvi me­dikės: vie­na – odon­to­logė, ki­ta – visų kitų li­ gų spe­cia­listė. Mo­kyk­lo­je, ku­rio­je mo­ko­si 30 vaikų, yra dvi mo­ky­to­ jos: mu­zi­kos ir visų kitų dalykų.

Be­ne eg­zo­tiš­kiau­sia vie­ta – Ba­ renc­bur­gas, mies­tas, ku­ria­me gy­ ve­na prie­š 300 metų įsikūrę ru­sai. „Pa­si­ju­tau kaip Si­bi­re, – šyp­telė­ jo D.Kin­de­ris. – Se­ni, ap­leis­ti na­ me­liai su lan­ginė­mis. Ant suo­liukų sėdin­tys ir gliau­dan­tys saulėgrą­žas – pa­pras­ti, bet šiurkš­to­ki, daug be­ si­kei­kian­tys žmonės.“ Sa­ly­ne neau­ga med­žiai, todėl ru­ sai nu­piešė pa­veiks­lų su med­žiais ir juos iš­ka­binė­jo ant namų.

Dau­gu­ma rusų, kaip ir uk­rai­nie­ čių, dir­ba šach­to­se, tad­ži­kai – sta­ ty­bi­nin­kais, armė­nai – vai­ruo­to­ jais. Iki šach­tos nu­ties­tas ki­lo­met­ro il­gio be­to­ni­nis ke­lias, ku­riuo kur­ suo­ja au­to­bu­sas. „Bu­vau šo­ki­ruo­tas, kai čia su­ ti­kau ir sep­ty­ne­rius me­tus gy­ ve­n an­č ią lie­t uvę, – nu­s i­j uokė D.Kin­de­ris. – Iš­tekė­jo už vie­ti­nio, au­gi­na vaiką ir, kaip sakė, yra lai­ min­ga. Teigė, kad tu­ri vis­ko. Yra ir nak­ti­nis klu­bas, ir res­to­ranų, ir barų. O did­žiau­sią stresą su­ke­ lia iš krui­zi­nio lai­vo pa­si­pylę apie 3000 tu­ristų.“ Už mies­te­lio – tik su šau­tu­vu

Daž­niau­siai Sval­bardą lan­kan­tys tu­ris­tai – nor­ve­gai, ku­rie įpras­ tai at­vyks­ta pailsė­ti ir pri­si­ger­ ti. „Taurė vy­no Os­le kai­nuo­ja 40, čia – 20 litų, tad nor­ve­gams sa­ly­ ne daug pi­giau, todėl jie at­vyks­ ta pra­leis­ti sa­vait­ga­lio ar Kalėdų

Pramoga: kelionė haskių kinkiniu kainuoja 300 litų.

Natū­ra­lu­mas: ty­ra ir įspūdin­ga Sval­bar­do gam­ta – kiek­vie­na­me žings­ny­je.

ato­stogų, – pa­sa­ko­jo D.Kin­de­ris.

– Šo­ki­ra­vo, kad Sval­bar­de ska­ti­na var­to­ti al­ko­holį rek­la­muo­da­mi, jog tuo­met per mo­kes­čius su­grįš dau­ giau pi­nigų. Todėl ma­čiau ne­ma­žai ge­rian­čio jau­ni­mo.“ Dai­nius su drau­gu lankė­si ir šiau­riau­siai įreng­ta­me res­to­ra­ne, kur so­čiai pa­pie­ta­vo už 600 litų, ir šiau­riau­sio­je baž­ny­čio­je, ku­ rio­je tem­pe­ratū­ra siekė 30 laips­ nių karš­čio: „Vi­du­je – nė vie­no žmo­gaus, al­to­rius, vie­ta užkąs­ ti ir iš­ger­ti ka­vos. Vis­kas įreng­ta kaip aukš­čiau­sio ly­gio res­to­ra­ne, bet tu­ri ap­si­tar­nau­ti, įmuš­ti į ka­ są ir pa­likti du eu­rus. In­de pa­lik­

ta krūva kronų – be­ne pus­ket­vir­to tūkstan­čio litų.“ Už mies­te­lių te­ri­to­ri­jos ga­li­ma iš­vyk­ti tik su šau­tu­vais: tam rei­ kia gau­ti gu­ber­na­to­riaus lei­dimą.

Sval­bar­de pri­skai­čiuo­ja­ma apie 3 000 po­lia­ri­nių meškų, ku­rios per pa­sta­ruo­sius 40 metų su­draskė apie 30 žmo­nių. „Vis dėlto šau­tu­ vais šau­dy­ti užd­raus­ta. Už­puolėją rei­kia at­bai­dy­ti rau­do­na sig­na­li­ne švie­sa ir tik ta­da, jei ne­be­liks ki­to­ kios ga­li­mybės, šau­ti, – pa­sa­ko­jo ke­liau­to­jas. – Kas ant­ras gy­ven­to­ jas vaikš­to su šau­tu­vu, kurį pa­lie­ ka prie ba­ro durų, nes su gink­lais įženg­ti užd­raus­ta.“

Ag­re­sy­vios žuvėd­ros

D.Kin­derį už­puolė ne meš­kos, bet po­lia­rinės žuvėd­ros – Long­jyr­bie­ no mies­to gatvė­je, Špic­ber­ge­no sa­lo­je. „Pas­tebė­jo­me žmogų, ku­ ris nuo gal­vos kažką baidė lyg mu­ ses. Paaiškė­jo, kad žmo­gus gynė­si nuo įžūlios žuvėd­ros. Ji ata­ka­vo ir mus“, – pri­si­minė ke­liau­to­jas.

Vėliau lie­tu­viai per­skaitė iš­ka­bintą at­min­tinę, kad po­lia­rinės žuvėd­ ros mies­te, ne­to­li ke­lio, su­ka liz­dus ir pe­ri kiau­ši­nius. Po­lia­rinės lapės, ėdan­čios jų kiau­ši­nius, bi­jo ei­ti ant ke­lio, kur būna has­kių. „Žuvėd­ros ata­kuo­ja ag­re­sy­viai. Dėl vi­so pik­to už­sidė­jau aki­nius. Vie­ti­niai tą vietą

Ka­pinės: vie­nin­telė­je vie­to­je, kur bu­vo lai­do­ja­mi žmo­nės, tai užd­raus­ta da­ry­ti jau 80 metų.

25

rugpjūčio 22–28, 2013

savaitgalis

us­ta mir­ti

30

Norvegijos ka­ra­lystės da­lis Sval­bar­das yra Nor­ve­gi­jos Ka­ra­lystės da­lis, esan­ti Ark­ties van­de­ny­ne į šiau­ rę nuo Eu­ro­pos že­my­no. Jis su­si­de­da iš salų grupės nuo 74° iki 81° šiaurės pla­ tu­mos ir nuo 10° iki 34° rytų il­gu­mos; tai yra šiau­riau­sia Nor­ve­gi­jos Ka­ra­lystės val­da. Trys iš šių salų yra gy­ve­na­mos: Špic­ber­ge­nas, Lo­kių sa­la ir Hu­pe­nas.

Sval­b ar­d as yra šiau­r iau­s iai esan­t i Eu­ro­pos te­r i­to­r i­ja. Sa­los iš vi­so uži­ma 62 050 kv. km, tarp jų iš­s is­k i­r ia trys di­d elės sa­l os: Špic­b er­g e­n as (39 000 kv. km), Šiaurės Rytų Žemė (14 600 kv. km) ir Edžo sa­la (5000 kv. km). Taip pat yra ma­ž esnė Ba­ren­co sa­l a.

Gro­žis: Sval­bardą den­gia ma­syvūs led­kal­nių lie­žu­viai.

žmo­nių

per ke­lis de­šimt­me­čius su­draskė Sval­bar­do po­lia­rinės meš­kos.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

praei­na virš gal­vos iškėlę bam­bu­ki­ nes laz­das, tuo­met žuvėd­ros puola lazdą“, – sakė D.Kin­de­ris.

Kūnai neirs­ta

Žiemą uos­tas užšą­la, o ge­riau­sia Sval­bardą ap­lan­ky­ti kovo–balan­ džio mėne­siais, kai bai­gia­si po­lia­ rinė žie­ma, bet dar yra snie­go. Ga­ li­ma va­žinė­tis ir šunų kin­ki­niais, ir snie­go mo­to­cik­lais. „Vie­ti­niams po­lia­rinė nak­tis, trun­kan­ti apie pus­metį, yra ma­lo­nesnė už po­lia­ rinę dieną, nes kai sa­vaitė­mis ne­ tems­ta, dau­gu­ma žmo­nių, nors jau įpratę, vaikš­to pa­rau­du­sio­mis aki­ mis“, – Dai­nius ir­gi pa­ju­to, ką reiš­

kia, kai spi­gi­na itin skais­ti saulė, ku­ri pra­si­skver­bia į na­mus, ir už­ mig­ti la­bai sun­ku.

Dar sun­kiau Sval­bar­de mir­ti. Pu­ siau rim­tai, pu­siau juo­kais sa­ko­ ma, kad tai da­ry­ti užd­raus­ta. Špic­ ber­ge­ne yra ka­pinės su 30 kry­žių.

Pradėję lai­do­ti mi­ru­siuo­sius sa­vo ka­pi­naitė­se vie­ti­niai ne­tru­ko įsi­ ti­kin­ti, kad am­ži­no­jo įša­lo žemė­je kūnai neirs­ta, – pa­skli­do vi­ru­sas.

Todėl se­nas, pa­sku­ti­nes die­nas gy­ve­nan­tis žmo­gus iš­siun­čia­mas mir­ti ki­tur. Jei mir­tis smogė ne­tikė­ tai, žu­vu­sio, pa­sken­du­sio ar nuo li­ gos stai­ga mi­ru­sio gy­ven­to­jo pa­lai­ kus taip pat iš­ve­ža iš Sval­bar­do.

Įspūdis: D.Kinderis iš pradžių stebėjosi matydamas pramonines šiukš-

les, išvirtusius senus stulpus, apleistus medinius pastatus.

Pi­giau nei Nor­ve­gi­jo­je, bet bran­gu Ke­lionė bai­darė­mis fior­de – 400 litų. po­lia­ri­niu lai­vu, ga­li­mybė pa­ma­ty­ Karš­tas pa­tie­ka­las – 100–200 litų. ti meš­kų, ruo­nių, le­dy­nus, ap­lan­ky­ti rusų kaimą, pa­ska­nau­ti ban­gi­nių mė­ Nak­vynė vieš­bu­ty­je – nuo 350 litų. sos – 500 litų.

Skry­dis pir­myn ir at­gal – apie 2 000 Ke­lionė has­kių kin­ki­niu – 300 litų. litų.

Eks­k ur­s i­j a Ark­t ies van­d e­n y­n u

Pa­vo­j us: žuvėd­ros ag­re­sy­viai

ata­kuo­ja žmo­nes.

Le­ni­nas: šiau­riau­sia bu­vu­sio So­vietų Sąjun­gos va­do sta­tu­la pa­sau­ly­je – sla­viš­ka­me Ba­renc­bur­ge. Šiame šach­ti­ninkų mies­te gy­ve­na ru­sai, uk­rai­nie­čiai, tad­ži­kai ir armė­nai.

26

rugpjūčio 22–28, 2013

meilė

Nei per anks­ti, nei per vėlai – pa­čiu lai­ku Vil­niaus Die­vo Gai­les­tin­gu­mo šven­tovė­je, se­niau va­din­to­je Švč. Tre­jybės baž­ny­čia, rugpjū­čio 16-ąją duo­tus san­tuo­kos įža­dus 26-erių To­mas ir Mil­da va­di­na gra­žiau­siu meilės įpras­mi­ni­mu.

Agnė Klim­čiaus­kaitė a.klimciauskaite@diena.lt

Natū­ra­lus san­ty­kių eta­pas

Jau­na­ved­žiai sa­vo san­ty­kius pa­ tik­ri­no il­ga drau­gys­te – iki ves­tu­ vių po­ra drau­ga­vo net sep­ty­ne­rius su pu­se metų. Todėl spren­di­mas ženg­ti prie al­to­riaus ir įsi­pa­rei­go­ ti vie­nas ki­tam vi­sam gy­ve­ni­mui jųdviejų šei­moms bu­vo il­gai lauk­ ta šventė, o pa­tiems jau­nuo­liams – natū­ra­li san­ty­kių tąsa. „Gy­ve­ni­mas kar­tu ne­su­si­tuo­kus ga­li būti būdas iš­ban­dy­ti vie­nam ki­ tą, bet ne gy­ve­ni­mo būdas. Įsi­my­ li, drau­gau­ji, o ta­da tuo­kie­si. Ma­no nuo­mo­ne, san­tuo­ka – dar vie­nas natū­ra­lus san­ty­kių eta­pas“, – „Vil­ niaus die­nai“ kalbė­jo jau­na­ve­dys. Ir juo­ka­vo, kad tuo­kia­si nei per anks­ti, nei per vėlai, – su­lau­kus 26-erių la­ bai tin­ka­mas lai­kas kur­ti šeimą.

Su­žadė­tuvės mėne­sie­no­je

Il­gai drau­gau­jan­čios po­ros spren­ dimą tuok­tis ne­re­tai prii­ma per pa­

prastą po­kalbį apie ateitį, ap­siei­ da­mos be gėlių, žva­kių ir poemų.

Ta­čiau To­mui pa­si­pir­ši­mas at­rodė būti­nas, kaip ir ga­li­mybė pa­si­ džiaug­ti su­žadė­ti­nių sta­tu­su lau­ kiant ves­tu­vių die­nos.

Po po­ros de­šimt­me­ čių norėtų­si gy­ven­ti gra­žio­je Vil­niaus vie­ to­je, turė­ti sa­vo namą su so­du, ma­žiau­siai du vai­kus ir auk­sas­palvį ret­ri­verį.

Kaip sa­vo iš­rink­to­sios pa­prašė tap­ti jo žmo­na, jau­nas vy­ras pa­sa­ ko­ti ne­pa­no­ro ir sakė, kad ši jaut­ ri aki­mir­ka la­bai as­me­niš­ka. Vis­ gi jis pra­si­tarė, kad meilės žod­žiai bu­vo iš­tar­ti ro­man­tiš­ko­je mėne­ sie­no­je. Po­ra paisė ir nie­kur ne­ra­ šy­to pa­ta­ri­mo su­si­tuok­ti per me­tus

po su­žadė­tu­vių, ku­rios įvy­ko pra­ ėjusį rugsėjį.

Ves­tu­vių dieną To­mui ir Mil­dai ne­si­bai­gian­čios ro­man­ti­kos ir lai­ mės linkė­jo 46 puo­tos sve­čiai. Šei­mos atei­tis – Vil­niu­je

Me­daus mėne­sio aki­mir­kos, jau­ na­ved­žių nuo­mo­ne, šei­mos pri­si­ mi­nimų skry­nelė­je – būti­nos. Tai­gi To­mas ir Mil­da jo nea­tidė­lio­jo – vos nu­ri­mus ves­tu­vių šur­mu­liui ėmė krau­tis la­ga­mi­nus.

Pir­ma­dienį po­ra iš­ke­lia­vo į Saulės sa­la va­di­namą Si­ci­liją, garsė­jan­čią ne tik kalbomis apie ma­fiją, bet ir tur­tin­ga is­to­ri­ja, nuo­sta­bia gam­ta, sma­rag­di­ne jūra ir pui­kiu poil­siu.

Gra­ži meilės ir drau­gystės is­to­ri­ja, gra­žios ves­tuvės, gra­žios ir atei­ties sva­jonės. „Ti­kiu, kad mūsų gy­ve­ni­ mas bus pui­kus. Po po­ros de­šimt­ me­čių norėtų­si gy­ven­ti gra­žio­je Vil­ niaus vie­to­je, galbūt Žvėry­ne, turė­ti sa­vo namą su so­du, ma­žiau­siai du vai­kus ir auk­sas­palvį ret­ri­verį“, – min­ti­mis da­li­jo­si To­mas.

Iš­ban­dy­ti: jau­na­ved­žiai sa­vo san­ty­kius pa­tik­ri­no il­ga drau­gys­te – iki

ves­tu­vių po­ra drau­ga­vo net sep­ty­ne­rius su pu­se metų.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

!

„Vilniaus dienos“ rubrikoje „Meilė“ kviečiame jaunavedžius papasakoti apie save, savo meilę, pasidalyti įspūdžiais iš vestuvių.

Gali kreiptis ir jaunųjų artimieji ar draugai ir pasveikinti jaunavedžius „Vilniaus dienoje“. Daugiau informacijos teiraukitės e. paštu redakcija@diena.lt arba tel. 219 1372.

27

rugpjūčio 22–28, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

Chao­tiš­kai be­si­for­ muo­jan­čia­me ki­no prem­jerų pa­ra­de di­delę vietą da­bar uži­ma fan­tas­ti­niai siu­že­tai. Žiū­rovų dėme­siui – net trys ki­no teatrų nau­ jie­nos: „Eli­zie­jus“, „Per­sis Džek­so-­ nas. Monstrų jūra“ ir „Bi­zan­ti­ja“.

kinomanams

N-13

Paslaptingas pasaulis

Kadras iš filmo „Eliziejus“

Al­ter­na­ty­vos fan­tasti­nio ki­no ka­no­nams Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas Tai, kas pa­tin­ka žiū­ro­vams

„Eli­zie­jus“, ku­ria­me pa­grin­dinį vaid­menį at­lie­ka ne­įpras­tai pli­kas Mat­tas Da­mo­nas, rep­re­zen­tuo­ja pe­si­mis­tinį po­žiūrį į ateitį, ku­rio­ je žmo­ni­ja pa­si­da­li­ju­si į du an­ta­go­ nis­ti­nius pa­sau­lius.

To­kią fu­tu­ris­tinę vi­ziją ki­ne matė­ me ne kartą. Bet re­ži­sie­riaus Neil­lo Blom­kam­po pa­vardė „Eli­zie­jaus“ tit­ruo­se int­ri­ga­vo ir žadė­jo bent jau naują po­žiūrį į kla­si­kinę fan­tas­ tinę schemą. Ne taip se­niai matė­ me, kaip fil­me „De­vin­ta­sis ra­jo­nas“ (2009 m.) N.Blom­kam­pas su ne­di­ de­liu biud­že­tu su­gebė­jo pa­teik­ti iš­ ra­dingą al­ter­na­tyvą ho­li­vu­di­nio ki­no ka­no­nams. De­ja, tris kar­tus bran­ giau kai­navęs „Eli­zie­jus“ neat­ro­do ge­riau už „De­vintąjį ra­joną“. At­ virkš­čiai, kar­tu su ho­li­vu­di­niu biud­že­tu re­ži­sie­rius ga­vo ir ati­tin­ka­mus rei­ka­la­vi­mus – ne­de­monst­ruo­ti di­ de­lio ori­gi­na­lu­mo, o da­ry­ti tai, kas pa­tin­ka žiū­ro­vams, – spal­vingą ir triukš­mingą veiks­mo kiną.

Ha­rio Po­te­rio pusb­ro­lis

Kai prie­š tre­jetą metų ek­ra­nuo­se pa­si­rodė paaug­liams skir­tas nuo­ ty­kių fil­mas „Per­sis Džek­so­nas ir Olim­po die­vai. Žai­bo va­gis“, jo pa­ N-13 „Eli­zie­jus“ Nuo 2013 08 09 Truk­mė 110 min.

„Eli­zie­jus“ („Ely­sium“) Fan­tas­ti­nis tri­le­ris.

JAV, 2013 m.

Rež. N.Blom­kam­pas.

Vai­di­na M.Da­mo­nas, Jo­die Fos­ter, Ali­ce Bra­ga, Wil­lia­mas Ficht­ne­ris.

grin­di­nis he­ro­jus ga­vo iro­nišką Ha­ rio Po­te­rio pusb­ro­lio pra­vardę. Šis fil­mas iš tikrųjų pre­ten­da­vo į tuo me­tu beat­si­lais­vi­nan­čią nišą, ku­rią ly­giai de­šimt­metį užėmė J.K.Row­ ling knygų ek­ra­ni­za­ci­jos. Per­sis Džek­so­nas iš tikrųjų bu­vo pa­na­šus į Harį Po­terį, tik mokė­si ne Hog­vart­ so ma­gi­jos mo­kyk­lo­je, o pa­pras­ta­ me ame­ri­kie­tiš­ka­me ko­led­že, bet už­tai bu­vo die­vo Po­sei­do­no ir mir­ tin­gos mo­ters sūnus (va­di­na­si, pus­ die­vis pa­gal olim­pinę hie­rar­chiją).

Pir­ma­ja­me fil­me Per­sis Džek­so­ nas pri­valė­jo at­lik­ti He­rak­lio ver­tus žyg­dar­bius – su­ras­ti žai­bo vagį, iš­ gelbė­ti sa­vo din­gu­sią mo­tiną ir su­ tai­ky­ti su­kir­šin­tus Olim­po die­vus.

Ne men­kesnės už­duo­tys sep­tin­ tos klasės mo­ki­nio lau­kia ir nau­ja­ja­ me fil­me „Per­sis Džek­so­nas. Mons­ trų jūra“. Baig­da­mas dar vie­nus moks­lo me­tus vai­ki­nas jau pla­nuo­ ja pra­leis­ti sma­gias ato­sto­gas kar­tu su pa­na­šaus li­ki­mo bro­liais pus­die­ vių sto­vyk­lo­je. Ta­čiau šią vie­nin­telę sau­gią vie­telę žemė­je da­bar siau­bia vi­so­kios mi­to­lo­ginės pa­bai­sos. Ne ma­žiau baisūs pa­vo­jai Per­sio ty­kos ir sa­lo­je už Monstrų jūros (da­bar ši te­ri­to­ri­ja va­di­na­ma Ber­mudų tri­ kam­piu), kur teks iš kik­lo­po Po­li­ fe­mo pink­lių gelbė­ti bėdon pa­kliu­ vusį draugą Grou­verį.

N-7 „Per­sis Džek­so­nas. Monstrų jūra“ Nuo 2013 08 16 Truk­mė 110 min.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

3

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Vingis“, „Forum Cinemas Akropolis“, „Multikino“. KA­DA? Nuo rugpjūčio 23 d.

„Per­sis Džek­so­nas.

Monstrų jūra“ („Per­cy Jack­son: Sea of Mons­ters“) Nuo­ty­kių fil­mas.

JAV, 2013 m.

Rež. Tho­ras Freu­dent­ha­lis.

Vai­di­na Lo­ga­nas Ler­ma­nas, Ale­xand­ra Dad­da­rio, Sea­nas Bea­nas, Stan­ley Tuc­ci.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

3

Jei fil­mus apie Per­sio Džek­so­no nuo­ty­kius ga­li­ma rim­tai va­din­ti al­ ter­na­ty­va Ha­riui Po­te­riui, tai tik su sąly­ga, kad jie bent jau paaug­liams ga­li at­sto­ti ryš­kiai iliust­ruotą Grai­ ki­jos mitų pra­džia­mokslį.

Vam­py­riš­kas de­ka­dan­sas

Al­ter­na­ty­va po­pu­lia­riam ki­nui ga­ li­ma lai­ky­ti ir „Bi­zan­tiją“. Taip sa­vo nau­jau­sią filmą pa­va­di­no ai­rių re­ži­ sie­rius Nei­las Jor­da­nas, ku­rio „In­ ter­viu su vam­py­ru“ (1994 m.) te­ be­siau­čian­čios vam­py­riškų filmų ma­dos fo­ne at­ro­do ne kaip eg­zo­tiš­ kos te­ma­ti­kos fil­mas, o vos ne fi­lo­so­ fi­nis trak­ta­tas apie ne­mir­tin­gumą.

Bend­ra tarp „In­ter­viu su vam­ py­ru“ ir „Bi­zan­ti­jos“ yra tai, kad abiejų filmų sti­lis­ti­ka dvel­kia ra­ fi­nuo­to de­ka­dan­so at­mos­fe­ra. Yra dar vie­nas bend­ras bruo­žas: abiejų filmų cent­re – vam­pyrų po­ra. Tik šį kartą vie­toj To­mo Cruise’o ir Bra­ do Pit­to ma­ty­si­me dvi sim­pa­tiš­kas mo­te­ris, at­vy­ku­sias į vieną Ang­li­ jos mies­telį. Kol vie­tos gy­ven­to­jai sprend­žia, kas gi yra tos pa­slap­tin­ gos at­vykėlės – se­se­rys ar mo­ti­na su duk­ra, Kla­ra (ak­torė Gem­ma Ar­ ter­ton) ir Eleo­no­ra (ak­torė Saoir­se Ro­nan) ima rea­li­zuo­ti sa­vo keis­to­ kai su­for­mu­luotą mi­siją: „Mes esa­ me aštrūs tei­sin­gu­mo na­gai.“ N-16 „Bi­zan­ti­ja“ Nuo 2013 08 16 Truk­mė 118 min.

„Bi­zan­ti­ja“ („By­zan­tium“) Fan­tas­ti­nis tri­le­ris.

D.Bri­ta­ni­ja, JAV, Ai­ri­ja, 2012 m. Rež. N.Jor­da­nas.

Vai­di­na S.Ro­nan, G.Ar­ter­ton, War­re­nas Brow­nas, Bar­ry Cas­si­nas.

Mistiškame ir romantiškame nuotykių filme „Mirties įrankiai. Kaulų miestas“ žiūrovai išvys šiuolaikiniame Niujorke gyvenantį jaunimą ir visai greta besiglaudžiančias neįtikimas būtybes – gėrio karius, iš tūkstantmečių glūdumos kilusius angelų kraujo turinčius prieblandos medžiotojus ir vilkolakius, vampyrus bei demonus. Kas galėtų patikėti, jog šalia slypi kitas, stebinantis, gąsdinantis ir paslaptingas pasaulis, kurį gali matyti tik išrinktieji.

N-16

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Vingis“, „Forum Cinemas Akropolis“, „Multikino“. KA­DA? Nuo rugpjūčio 23 d.

Demonų išvarymas Peronų šeima persikelia gyventi į naują namą, kur prasideda nepaaiškinami dalykai: šeimos šuo nesutinka užeiti į vidų, naktį visi laikrodžiai sustoja tą pačią akimirką, viena dukterų prabunda nuo keisto kutenimo į kojų pirštus... Į pagalbą Peronai pasikviečia žinomus paranormalių reiškinių ekspertus, tačiau jų metodai pažadina ilgai tylėjusią demoniškai įsiutusią dvasią. „Išvarymas“ – tai įtikinamai ir išradingai gąsdinantis mistinis siaubo trileris.

V

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Vingis“, „Forum Cinemas Akropolis“, „Multikino“. KA­DA? Nuo rugpjūčio 23 d.

Monstriška draugystė „Monstrų universitetas“ – kultinio animacinio filmo „Monstrų biuras“ priešistorė. Čia sužinosime siaubingą tiesą: Maikas ir Salis ne visada buvo geriausi draugai. Pirmąkart susitikę pačiame baisiausiame Monstrų universitete, kur mokėsi monstriško gyvenimo baisybių, jie neapkentė vienas kito ir vienas kitam krėtė bjauriausias šunybes. „Monstrų universitetas“ papasakos, kaip patys baisiausi monstrai tapo neišskiriamais draugais.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

•••

V

KUR? „Kine po žvaigždėmis“, ŠMC kiemelyje, Vokiečių g. 2 / Rūdninkų g. 1.

KA­DA? Rugpjūčio 24 d. 22.30 val.

Netikėta meilė

erotika

••• siaubas

•••

3

Romantinėje komedijoje „Subtilumas“ Natali ir Fransua laimingai įsimylėję, tačiau pasaka netikėtai baigiasi, kai bėgant krosą sustoja Fransua širdis. Natali apsisprendžia gedėti mažiausiai trejus metus ir atsiduoda vien tik karjerai.

Bet vieną dieną moteris užsigeidžia pabučiuoti kolegą. Drovus ir malonus švedas Markusas galbūt ir svajojo apie panašų scenarijų, bet nedrįso griebtis iniciatyvos. Pirmą kartą gyvenime jam įsižiebė proga rimtai įsimylėti.

28

rugpjūčio 22–28, 2013

idėjos laisvalaikiui knygų mėgėjams

renginių kalendorius

Ar mo­ka­te vai­ruo­ti? „Vai­ruo­to­j o va­ do­vas“ – pui­ki kny­ga, pa­ra­šy­ ta aiš­kia ir su­ pran­t a­m a kal­ ba, tin­kan­ti tiek pra­de­d an­č iam, tiek pa­ty­ru­siam vai­ruo­to­jui. Lyg ir ži­no­me – ge­ ras vai­ruo­to­jas yra at­sar­gus, at­sa­kin­ gas, tau­so­jan­tis ap­lin­ką so­cia­lus eis­ mo da­ly­vis. No­rint tin­ka­mai elg­tis ke­ ly­je, ne­pa­kan­ka mo­kė­ti Ke­lių eis­mo tai­syk­les, jas rei­kia su­pras­ti, juk ži­ nios be su­pra­ti­mo nie­ko ver­tos. Sup­ ra­ti­mas kaip tik yra tas rak­tas, ku­ris ži­nioms su­tei­kia pra­smę. Ši kny­ga tu­ ri ši­tą rak­tą ir tai yra pui­ku. Kny­go­je ra­si­te daug pa­ta­ri­mų, pa­grįs­tų pra­kti­ ne au­to­riaus Vi­tol­do Mi­liaus pa­tir­ti­ mi ir įžval­go­mis, su­kaup­to­mis ke­liau­ jant po įvai­rias ša­lis, to­dėl bū­tų neat­ sa­kin­ga neį­ver­tin­ti gau­sių ži­nių ir pa­ ta­ri­mų.

Mei­lė ir pa­slap­tis Ma­ri­na Ach­me­do­ va – jau­na ta­len­ tin­ga ra­šy­to­ja, dir­ ban­ti ir Ru­si­jos sa­ vait­raš­čio „Russ­kij re­por­tior“ ko­res­ pon­den­te. Lie­tu­ vių kal­ba iš­leis­ta M.Ach­m e­d o­v os kny­ga „Mir­ti­nin­kės die­no­raš­tis. Cha­di­ža“ pel­nė ne vie­ną pres­ti­ži­nę li­te­ra­tū­ros pre­mi­ją. Nau­jau­ sias au­to­rės ro­ma­nas „Še­dev­ras“ pa­sa­ ko­ja ne apie ka­rą, o apie mei­lę. Mer­gi­ na nu­bun­da ir su­vo­kia, kad yra įka­lin­ ta už stik­lo. Ji ne­pri­si­me­na nie­ko – nei sa­vo var­do, nei iš­vaiz­dos, nei praei­ties.

Vie­nin­te­lis žmo­gus, su ku­riuo ji ga­li pa­ si­kal­bė­ti ir pra­šy­ti pa­gal­bos, – ta­me pat kam­ba­ry­je gy­ve­nan­ti ka­ro­lių meist­rė, sva­jo­jan­ti su­ver­ti še­dev­rą. Ta­čiau ji kaž­ko­dėl abe­jin­ga ka­li­nės skun­dams ir mal­da­vi­mams iš­leis­ti. Įka­lin­to­ji iš pa­sku­ti­nių­jų sie­kia iš­siaiš­kin­ti meist­ rės pa­slap­tį, nes tai vie­nin­te­lis bū­das iš­si­lais­vin­ti.

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30.

KA­DA? Rugpjūčio 25 d. 19 val. KIEK? 30–60 litų.

KUR? Šv. Kazimiero bažnyčioje, Didžioji g. 34.

KA­DA? Rugpjūčio 27 d. 19 val. KIEK? Nemokamai.

Akordeonas ir popmuzika

Galingas vargonų skambesys

Atrodytų, ką bendro turi visiškai tarpusavyje nesuderinami Lady Gaga, Katy Perry, Michaelas Jacksonas, „Linkin Park“ ir akordeonas? Publikos numylėtinio akordeonisto Martyno Levickio rankose suskambės žymiausi užsienio popmuzikos hitai. Užsimojęs įrodyti akordeono universalumą atlikėjas sėkmingai tęsia savo misiją. Ankstesniuose rečitaliuose atskleidęs rimtąją akordeono pusę, šį kartą bandys jam suteikti popsinio blizgesio. Tad jei jums smalsu, ryžkitės šiam muzikiniam nuotykiui.

Ciklo „Sakralinės muzikos valandos“ uždarymo koncerte – aktyvi vargonų muzikos puoselėtoja Renata Marcinkutė-Lesieur. Ji daugelį metų Kristupo vasaros festivalio klausytojus supažindina su iškiliausiais pasaulio vargonininkais ir atveria turtingus šiam instrumentui sukurtos muzikos klodus. Šį kartą ji pasirinko tokią formulę – vargonų gausmas, praturtintas galingu Vilniaus savivaldybės choro „Jauna muzika“ balsų skambesiu.

KUR? Lietuvos rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13.

KA­DA? Rugpjūčio 28 d. 19 val. KIEK? 35–85 litai.

KUR? Vilniaus „Lėlės“ teatre, Arklių g. 5.

KA­DA? Rugpjūčio 25 d. 12 val. KIEK? 10 litų.

KUR? Rotušės aikštėje.

KA­DA? Rugpjūčio 29 d. 19 val.

Kūnų perkusija

Pasaka ir legenda lėlių spektaklyje

Pažink Vilnių ant dviračio

Koncerto „Body percussion“ idėjos autorius dirigentas Mindaugas Piečaitis sako: „Kūno perkusija, sujungianti muziką, fizinę energiją ir judesį, <...> modernus būdas suvokti ritmą, lavinti ritminius įgūdžius. Tai kelias į vidinę harmoniją su pačiu savimi.“ Projekto dalyviai gros ne tik instrumentais, savo kūnu, bet ir lietaus vamzdžiais, vandens bakais, dėžėmis, stalais, stiklinėmis ir kitais neįprastais daiktais.

Kas iš vaikų nežino pasakos apie našlaitę Elenytę ir Joniuką, kuris išgėrė vandens iš avino pėdos ir tapo aviniuku? O kas iš tėvelių nežino legendos apie karalienės Barboros ir karaliaus Žygimanto Augusto meilę? Marionečių teatro spektaklyje „Našlaitė Elenytė ir Joniukas aviniukas“ susipynė į viena ir graži pasaka, ir romantiška legenda.

Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami dalyvauti 4-ajame pažintinio orientavimosi žaidimo dviračiais „Velo Orient 2013“ etape. Tai puikus būdas iš naujo atrasti Vilnių, sužinoti įdomių faktų apie jį ir aplankyti daugumai nepastebimas vietas. Žaidimo esmė – gavus užduotis išsiaiškinti, kur reikia nuvykti, o atvykus – atlikti užduotį, atsakyti į klausimą. Žaidimui skirtos 2 valandos.

1941-ie­ji. Vo­kie­čiai ku­ria slap­tą pla­ ną, kaip su­nai­kin­ ti Rau­do­ną­ją ar­mi­ ją. Mask­vo­je jie tu­ ri ypač slap­tą šni­ pą. Ta­čiau ru­sai iš­ siaiš­ki­no, ka­da tu­ri pa­si­ro­dy­ti ry­ši­nin­ kas. Jie ke­ti­na su­ keis­ti ry­ši­nin­ką su sa­vo agen­tu ir taip pri­si­kas­ti iki vo­kie­čių šni­po. La­biau­ siai šiai už­duo­čiai tin­ka jau­nes­ny­sis lei­te­nan­tas Je­go­ras Do­ri­nas. Švie­siap­ lau­kis, mė­ly­na­kis bok­si­nin­kas pui­ kiai kal­ba vo­kiš­kai, mo­kė­si ypa­tin­go­ sios pa­skir­ties mo­kyk­lo­je, yra grei­tas ir su­ma­nus. Bet ar jis su­ge­bės už­tik­rin­ ti ope­ra­ci­jos sėk­mę? Bo­ri­sas Aku­ni­nas – po­pu­lia­rus Ru­si­jos ver­tė­jas, li­te­ra­tū­ ro­lo­gas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas, dau­giau nei dvi­de­šim­ties kny­gų au­to­rius. Jis iš­ gar­sė­jo vos iš­lei­dęs pir­mą­jį de­tek­ty­vą „Aza­ze­lis“ 1998 m.

Silvestras Džiaukštas. „Balkono gėlės“.

Šni­pų is­to­ri­ja

KUR? Vingio parke. KA­DA? Šeštadieniais ir sekmadieniais 8 val. KIEK? Nemokamai.

KUR? Šv. Jono gatvės galerijoje, Šv. Jono g. 11.

KA­DA? Iki rugsėjo 7 d. 17 val.

KUR? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. KA­DA? Iki spalio 30 d. KIEK? 3, 6 litai.

Mankšta kūnui ir dvasiai

Žaisminga ir lengva grafika

Retrospektyvinė kūrybos paroda

Taiči sveikatingumo mankšta yra puiki priemonė nuo streso, depresijos, atpalaiduojanti kūną ir protą. Paprasti judesiai, suderinti su kvėpavimu, padeda spręsti įvairias sveikatos problemas nepriklausomai nuo amžiaus ir fizinio pasirengimo. Pagrindinis taiči tikslas – išmokyti save valdyti ne tik fiziniu, tačiau ir dvasiniu lygiu.

Grafikė Joana Danutė Plikionytė pažymėdama 70 metų jubiliejų pristato ofortų kolekciją. Dailėtyrininkė Eglė Jaškūnienė teigia: „J.D.Plikionytė yra nuolatiniame kūrybinių ieškojimų procese, todėl jos darbo stilius dažnai prieštarauja net pačiai grafikos prigimčiai. Dailininkės kūriniai žavūs, lengvi ir žaismingi, netgi trapūs, paperkantys išoriniu nerūpestingumu, tačiau filosofiškai išmintingi.“

Vyresniosios kartos tapytojų Silvestro Džiaukšto ir Galinos Petrovos-Džiaukštienės bendra retrospektyvinė paroda – tai dviejų menininkų kūrybos pristatymas. Šiai kūrybingų ir energijos nestokojančių menininkų šeimai būdingas savitas plastinis mąstymas. Jų puoselėjamos skirtingos temos atskleidžia ne tik individualią kūrybos kryptį, bet ir XX a. II pusės lietuvių dailės istorijos puslapį.

29

rugpjūčio 22–28, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Vilniaus miesto savivaldybės 2013 m. rugsėjo mėn. privatizuojami objektai Objekto pavadinimas, trumpas aprašas, adresas

Pradinė pardavimo kaina (Lt)

Privatizuojama viešo aukciono būdu (akcijų paketas proc.)

UAB Vilniaus centrinis knygynas, Gedimino pr. 13, Vilnius 10 000* (100 proc.)

Privatizuojama viešo aukciono būdu (ilgalaikis materialusis turtas) Negyvenamos patalpos (21,01 kv. m su 4,41 kv. m, bendrojo naudojimo patalpa 1 a. mūrinio 30 000 pastato pastogėje), Linkmenų g. 9-6, Vilnius Negyvenamosios patalpos (203,21 kv. m, 2 a. mūrinio pastato rūsyje ir 1 a.), Antakalnio g. 36, 499 000* Vilnius Negyvenamosios patalpos (416,21 kv. m, 3 a. mūrinio pastato 2 ir 3 a.), Pilies g. 16, Vilnius 2 150 000* Negyvenamosios patalpos (62,94 kv. m, 3 a. mūrinio pastato rūsyje), Kauno g. 6, Vilnius 49 000* Negyvenamosios patalpos (116,84 kv. m, 3 a. mūrinio pastato pastogėje), Pilies g. 16, Vilnius 699 000* Administracinės patalpos (914,63 kv. m, su 38,12 kv. m bendrojo naudojimo patalpomis 2 a.

3 500 000* mūrinio pastato pusrūsyje, 1 ir 2 a.), Gedimino pr. 34, Vilnius Sandėlio pastatas (1206,25 kv. m, 1 a. betoninis pastatas), kiemo statiniai (rampa) ir šiam 39 138* objektui priskirtas 0,6700 ha žemės sklypas, Spenglos g. 8, Naujųjų Valkininkų k., Valkininkų sen., Varėnos r. sav.

Sandėlio pastatas (57,77 kv. m, 1 a., mūrinis) ir šiam objektui priskirtas bendrojo naudojimo 109 000* 170/5269 (0,0170 ha) žemės sklypas, J.Basanavičiaus g. 44, Vilnius Sandėlio pastatas (45,98 kv. m, 1 a., mūrinis) ir šiam objektui priskirtas bendrojo naudojimo 89 000* 136/5269 (0,0136 ha) žemės sklypas, J.Basanavičiaus g. 44, Vilnius Garažas (16,99 kv. m, 1 a. mūrinio pastato 1 a.), J.Basanavičiaus g. 44, Vilnius 11 000* Negyvenamasis pastatas (67,48 kv. m, 1 a., mūrinis) ir šiam objektui priskirtas bendrojo naudo- 576 000* jimo 477/1527 (0,0477 ha) žemės sklypas, Kęstučio g. 2A, Vilnius PASTABA. Į patalpas investuota privataus kapitalo.

Viešojo tualeto pastatas (47,06 kv. m, 1 a., mūrinis, fiziškai pažeistas) ir šiam objektui priskirtas 132 431* 0,0930 ha žemės sklypas, Pergalės g. 9, Vilnius Viešasis tualetas (40,77 kv. m 1 a., mūrinis požeminis pastatas) ir šiam objektui priskirtas 79 526* 0,0344 ha žemės sklypas, Brolių g. 21A, Vilnius Skalbyklos patalpa (24,69 kv. m, 5 a. mūrinio pastato rūsyje), Karaliaučiaus g. 7, Vilnius 40 000* Slėptuvės pastatas (183,23 kv. m, betoninis) ir šiam objektui priskirtas bendrojo naudojimo 250 303* 410/1159 (0,041 ha) žemės sklypas, S.Moniuškos g. 21, Vilnius Gyvenamasis namas (52,42 kv. m, likę 58 proc., pamatai, avarinis) ir šiam objektui priskirtas 109 304* 0,1199 ha žemės sklypas, Briedžių g. 11, Vilnius Administracinės patalpos (67,07 kv. m, 2 a. mūrinio pastato rūsyje ir 1 a.), Burbiškių g. 5A, 49 000* Vilnius

Aukciono laikas

2013-09-18 14.30 val.

2013-09-10 11.30 val.

2013-09-18 11.30 val.

2013-09-19 11.30 val.

2013-09-19 14.30 val.

2013-09-19 16.30 val.

2013-09-20 11.30 val.

2013-09-20 14.30 val.

2013-09-23 11.30 val.

2013-09-23 14.30 val.

2013-09-23 16.30 val.

2013-09-24 11.30 val.

2013-09-24 14.30 val.

2013-09-25 11.30 val.

2013-09-25 14.30 val.

2013-09-26 11.30 val.

2013-09-26 14.30 val.

2013-09-27 11.30 val.

* Informaciją apie objekto privatizavimą, jo kainą pasitikslinkite po 2013-08-30 (įvykus Privatizavimo komisijos posėdžiui) Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt arba paskambinkite žemiau pateiktais telefonais.

PASTABA. Į aukcionus registruojama 214 kab., Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius.

Išsamesnė informacija teikiama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Privatizavimo poskyryje, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel.: (8 5) 211 2711 / 211 2705.

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

Siūlo darbą

1093212

namų savininkų bendrijų veiklos bei finansų ir dokumentų valdymo klausimai. Išsamios informacijos teirautis www.bustorumai.lt, tel. 261 1003, 212 0647, e. p. info@ bustorumai.lt.

1151580

Technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

Parduoda

Parengta „Apie 22 ha teritorijos tarp Pajautos, Geležių ir Varnės gatvių, Vilniuje, detaliojo plano“ koceptualioji dalis Planavimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 30-867 bei 2007 m. rugpjūčio 23 d. sudaryta trišalė tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartis Nr. A70-57 (3.1.36-MP) „Teritorijos tarp Pajautos, Geležių ir Varnės gatvių, Vilniuje, detalusis planas“ detaliajam planui rengti.

Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius. Informacija tel. (8 5) 211 2752.

Detaliojo plano rengėjas – UAB „Architectura humana“, A.Juozapavičiaus g. 9A-168, Vilnius. Informacija tel. (8 5) 262 0052, 8 687 35 428, e. paštas: remigijusputinas@yahoo.com.

Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais, sudalinti sklypais, pakeisti žemės tikslinę paskirtį iš žemės ūkio į kitą paskirtį, gyvenamojo daugiaaukščio, mažaaukščio, visuomeninio, komercinio naudojimo būdą.

Su parengtu projektu galima susipažin-

ti rengėjo patalpose A.Juozapavičiaus g.

9A-168, Vilnius, tel. (8 5) 262 0052, 8 687 35 428, nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2013 m. rugsėjo 23 d. darbo dienomis nuo 9 iki 17 val.

Parengtas detaliojo plano koceptualiosios dalies projektas eksponuojamas Pilaitės seniūnijos patalpose, Vidūno g. 20, nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 23 d. Viešas detaliojo plano konceptualiosios dalies aptarimas vyks ten pat 2013 m. rugsėjo 23 d. 15 val.

Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos teikiami raštu planavimo organizatoriui iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys, gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

5. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013 06 07 raštu Nr. (12-37)-2-2812 kreipėsi į VRAAD dėl prašymo persvarstyti atrankos išvadą, kadangi nepateikta informacija apie planuojamos ūkinės veiklos ir su ja padidėjusio automobilių srauto triukšmo lygius ir kvapo poveikį aplinkinių gyvenamųjų teritorijų gyventojams. Neįvertinta, kad planuojamoje teritorijoje numatomai biokuro katilinei bei pavojingų atliekų saugojimo aikštelei turi būti nustatyta sanitarinė apsaugos zona, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (Žin., 1992, Nr. 22-652; 2012, Nr. 80-4168) reikalavimais. 6. Galutinės išvados priėmimo motyvai: PAV subjektai – Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, pritaria Vilniaus RAAD 2013 06 06 atrankos išvadai Nr. (38-4)-VR-1.7-2825 dėl neprivalomo poveikio aplinkai vertinimo; PŪV triukšmo poveikis įvertintas pagal Vilniaus VSC reikalavimus. Papildomi triukšmo modeliavimo rezultatai parodė, jog numačius triukšmo mažinimo priemones, triukšmo ribiniai dydžiai artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje nebus viršijami; PŪV yra sąlyginai švari ir reikšmingo poveikio aplinkos komponentams neturės; PŪV numatoma žemės sklype, kurio naudojimo būdas komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba. PŪV numatoma teritorijoje, kurioje yra visi veiklai vykdyti reikalingi inžineriniai tinklai; visas veiklos metu susidarysiančias atliekas numatoma rūšiuoti ir tolesniam tvarkymui pagal sutartį perduoti licencijuotiems atitinkamų atliekų tvarkytojams; PŪV metu susidarysiančios nuotekos bus tvarkomos centralizuotai; paviršinės nuotekos nuo pagrindinių pravažiavimų, automobilių stovėjimo aikštelių prieš išleidžiant į centralizuotus tinklus bus apvalomos; oro taršos modeliavimo rezultatai parodė, kad teršalų koncentracijos ore neviršys ribinių verčių. 7. VRAAD 2013 08 08 priėmė galutinę atrankos išvadą Nr. (38-4)-VR-1.7-3968, kad prekybos pastato Kalvarijų g. 180, Vilniuje, statybai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

1058720

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1068533

1076346

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1129625

Kelionių Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449.

Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1131010

Sveikatos ir grožio Maisto pramonė Kepyklėlėje Vilniuje ir Lentvaryje reikalinga kepėja. Turinčioms patirties mokame gerą atlyginimą. Be patirties – apmokome.

Kreiptis tel. 8 685 69 231.

1141041

Medicinos centre „Neuromeda“ konsultuoja ir gydo aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Konsultuojame pacientus su šeimos gydytojo siuntimais. Gydomos įvairios priklausomybės formos, kodavimas, išblaivinimas.

Registracija tel. 8 656 97 046, (8 5) 205 2603, Trinapolio g. 9C. www.neuromeda.lt.

1141032

Žemės ūkis

Kitos

Anglija! Obuolių, kriaušių nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 430 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

1150326

Paslaugos Pigiai gamina spintas su stumdomomis durimis, virtuvės, miegamojo, kt. baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1149718

Statybos ir remonto

Įvairūs

Nekilnojamąjį turtą

UŽ GAMTINES DUJAS MOKĖK MAŽIAU! Sužinokite daugiau: www.dujos24.lt, tel. 8 676 59 006, 8 603 53 822, 8 609 24 009.

1149815

Kviečia mokytis Vilniaus DNSB asociacija, vykdydama būsto dalyvių švietimo programą, finansuojamą Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis pagal sutartį su VšĮ „Atnaujinkime miestą“, kviečia Lazdynų, Bukčių, Karoliniškių bei Žvėryno daugiabučių namų gyventojus į nemokamą seminarą, kuris vyks 2013 m. rugsėjo 4 d. 15 val. „Karolinos“ viešbučio konferencijos salėje (Sausio 13-osios g.

2, Vilnius). Seminaro metu bus nagrinėjami daugiabučių namų priežiūros (taip pat šilumos, karšto vandens bei kitų paslaugų) klausimai, remonto ir renovacijos organizavimo tvarkos klausimai bei daugiabučių

Alytaus r., Nemunaičio sen. SODYBĄ su 20 ha žemės ir pastatais. Sodyba ribojasi su Nemuno pakrante 480 metrų, privesta trifazė elektra, nemažą dalį žemės sudaro gražus pušynas. Kaina 999 000 Lt. Tel. 8 684 65 003.

1143776

Perka

Teismo informacija Pranešu, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. 11.45 val. Vilniaus apygardos teisme bus nagrinėjamas bankrutuojančios BUAB „Metline“ administratoriaus prašymas dėl įmonės pabaigos. Įmonės kreditorius kviečiu dalyvauti minimame posėdyje. BUAB „Metline“ administratorius Vladas Stropus.

1151049

Kita INFORMACIJA APIE PREKYBOS PASTATO STATYBĄ KALVARIJŲ G. 180, VILNIUJE, GALUTINĘ ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – UAB „K-18“, Saltoniškių g. 9B, Vilnius, tel. 8 614 54 721. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – Prekybos pastato statyba. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Kalvarijų g. 180, Vilniaus m. 4.Persvarstoma Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – VRAAD) 2013 06 06 priimta atrankos išvada, Nr. (38-4)-VR-1.7-2825, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

1151931

UAB „Geodeziniai matavimai“ informuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 08 08 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2162 yra patvirtintas žemės sklypo kadastrinis Nr.4177/0704:372, Melioratorių 14-oji g.15, Dusinėnų k., Juodšilių sen., Vilniaus r.sav, Vilniaus apskr. formavimo ir pertvarkymo projektas.

1151738

30

skelbimai

rugpjūčio 22–28, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt Informuojame, kad vadovaujantis 2013 02 21 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 073-13, reg. Nr. AD-128-(3.31) rengiamas 0,6364 ha ploto žemės ūkio paskirties vietovės lygmens žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0200:524, esančio Dvarykščių k., Rukainių sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatoriai: Olga Didovec, Roman Didovec, Aleksandr Voitovič, Liubov Voitovič, gyvenantys Pašilaičių g. 18-32, Vilnius. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, projektuoti gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1) – sklypus, nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/ rekonstruojamiems statiniams – iki dviejų aukštų, vieno buto. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 09 05 iki 2013 09 19 Rukainių seniūnijos patalpose (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 09 19 10 val. Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone.

1150899

2013 09 03 9 val. Vilniaus m., Pašilaičių sen., Gineitiškių k., bus ženklinamos žemės sklypo ribos, suformuotos patvirtinus Gineitiškių ir Pavilionių teritorijos T5 kvartalo Pašilaičių seniūnijoje detalųjį planą sklypams kad. Nr. 0101/0170:0725; 0101/0170:0710; 0101/0170:0340; 0101/0170:0360. Į žemės sklypo ribų ženklinimą kviečiame dalyvau-

ti gretimo sklypo, kad. Nr. 0101/0170:0346, savininkus ir paveldėtojus. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija“, Linkmenų g. 13, Vilnius, e. paštas justyna@ bmo.lt, tel. 8 618 35 631.

1152105

Informuojame, kad vadovaujantis 2013 04 17 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 184-13 reg. Nr. AD-264-(3.31) rengiamas 0,9053 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4110/0700:159, esančio Antežerių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatorius: Klavdija Kazlova, adresas: Ežero g. 49, Antežerių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g.

50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, padalyti į sklypus, projektuoti gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1) – sklypus, nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams – iki dviejų aukštų, vieno buto. Planavimo terminai: rengiamas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 09 05 iki 2013 09 19 Zujūnų seniūnijos patalpose (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 09 19 10 val. Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone.

1150898

Nac. žemės tarnybos Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2013 08 16 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2315 patvirtintas žemės sklypo, esančio Mėnulio g.7, Šumsko mst., Kalve-

Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

Išsirinksite kruizą iš daugybės laivų, uostų bei norimų pamatyti vietovių!

7 naktų Viduržemio jūros kruizas Italija–Graikija–Turkija Roma, Sicilija, Atėnai, Kašadasis, Kreta Išvykimas iš Romos spalio mėn.

Kaina nuo 1015 Lt* asm.

7 naktų Viduržemio kruizas Italija–Kroatija–Graikija–Juodkalnija Venecija, Dubrovnikas, Kotoras, Korfu Išvykimas iš Venecijos spalio mėn.

Kaina nuo 1615 Lt* asm

lių sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį suformuotas valstybinės žemės sklypas 0,2266 ha ploto po nuosavybės teise turimais statiniais. Planavimo organizatorius – Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus raj. skyrius; rengėjas – UAB „Inverstatus“.

1151618

Pranešame, kad 2013 m. rugsėjo 2 d. 10 val. žemės sklypui, kad. Nr. 4180/0200:0149, ir 11 val. žemės sklypui, kad. Nr. 4180/0200:0148, savininkas Stefan Romanovskij, esantiems Ašmenėlės kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, bus atliekami kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0200:0114, savininką Edgarą Boguckij (10 val.) ir žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0200:0049, savininkę Zofiją Simanovič (11 val.) atvykti į savo žemės sklypus dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į individualią S.Bumblausko įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1151914

Pranešame, kad 2013 m. rugsėjo 2 d. 12.30 val. Ašmenėlės kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, bus atliekami žemės sklypui, kad. Nr. 4180/0200:0147, kadastriniai matavimai, savininkė Veslava Speteliūnienė. Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0200:0133, savininkų Ryšard Stankevič, Vandos Žilinskajos, Leokadijos Romanovskajos paveldėtojus ir savininką Zbignev Sivolov nurodytu laiku atvykti į savo žemės sklypą dėl bendrų žemės sklypų ribų suderinimo arba kreiptis į individualią S.Bumblausko įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1151915

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

15 naktų transaltantinis kruizas Ispanija–Kanarų salos–Brazilija Barselona, Kadisas, Lisabona, Tenerifė, Rio de Žaneiras, Santosas Išvykimas iš Barselonos lapkričio mėn.

Kaina nuo 1720 Lt* asm. * Kaina pateikta asmeniui dvivieteje kajuteje iš išvykimo uosto.

Svarbu: mes padėsime Jums įsigyti lėktuvo bilietus, patarsime, paaiškinsime kaip nuvažiuoti iki išplaukimo uosto.

Daugiau kruizų rasite www.krantas.lt.

Pranešame, kad 2013 m. rugsėjo 4 d. 10.00 val. žemės sklypui kad.

Nr.4180/0600:0687, savininkas Stanislav Vojevodskij ir rugsėjo 4 d. 12.00 val. žemės sklypui kad. Nr. 4180/0600:0632, savininkas Mečislav Ulevič ir Vladislav Ulevič, esantiems Zatišiaus kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone bus atliekami kadastriniai matavimai. Prašome gretimų žemės sklypų kad. Nr.4180/0600:0685, kad.

Nr.4180/0600:0684 savininko Edvardo Vojevudzkio paveldėtojus ir savininką Ivan Vojevodski nurodytu laiku atvykti į savo žemės sklypus, dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo, arba kreiptis individualią S. Bumblausko įmonė „Matininkas“, Rinktinės g.

55-18, LT-09207 Vilnius, tel. 8 5 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1151913

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus Verkių specialiosios mokyklos-daugiafunkcinio centro pavadinimas keičiamas į Vilniaus Verkių mokyklą-daugiafunkcį centrą. Administracija.

1151897

1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2277 patvirtino Vilniaus rajono, Avižienių seniūnijos, Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribas ir laisvos valstybinės žemės fondo 36,1518 ha žemės plotą. Projekto autorius – Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, vyr. specialistė Irena Sinkevič, adresas Konstitucijos pr.

23, korpusas A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818. Projektavimo darbų pradžia – 2013 m. spalio 10 d.

2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2278 patvirtino Vilniaus rajono, Avižienių seniūnijos, Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribas ir laisvos valstybinės žemės fondo 6,40 ha žemės plotą. Projekto autorius - Valstybės įmonė Valstybės

žemės fondas, vyr. specialistė Irena Sinkevič, adresas Konstitucijos pr. 23, korpusas A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818. Projektavimo darbų pradžia – 2013 m. spalio 1 d.

Prašymų nepateikę pretendentai, pageidaujantys Avižienių ir Riešės kadastro vietovėse gauti žemės neatlygintinai, ją pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, per 10 dienų nuo šio skelbimo paskelbimo prašymus gali pateikti Vilniaus rajono skyriuje.

Susipažinti su Avižienių ir Riešės kadastro vietovių laisvos žemės fondo žemės planais suinteresuoti asmenys gali Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje www.nzt.lt arba Vilniaus rajono skyriuje, Kalvarijų g. 147, LT-08221 Vilnius.

Informuojame, kad nuo šios informacijos paskelbimo dienos bus laikoma, kad apie sprendimą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus yra pranešta.

Minėti įsakymai yra paskelbti Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje www.nzt.lt.

laisvalaikis

„Vinetu kaimas” – autentiška Amerikos indėnų poilsiavietė, įsikūrusi Klaipėdos raj. vaizdingame Akmenos-Danės upės slėnyje kviečia Jus PASIJUSTI TIKRAIS INDĖNAIS ir siūlo: poilsį, nakvynę bei pramogas mistiniame indėnų name vigvame su taikos pypkės ritualu; švęsti gimtadienius, organizuoti sąskrydžius, susitikimus, bernvakarius, mergvakarius ir kitas šventes. Vaikai kviečiami pasiversti indėnais „Jaunųjų vilkų stovykloje“. Išbandyti indėnišką septynių sielos prakaitų pirtį inipi; išbandyti akies taiklumą iš lanko įvairiuose turnyruose! Vandens turistams siūlome keliones kanoja ar baidare Minijos ar Danės upėmis. Mus rasite: 15 km nuo Klaipėdos, Kretingalės kryptis. Šlikių k.

Daugiau informacijos: www.vinetukaimas. lt tel. +370 602 50 008.

1146356

NETURI VIETOS, KUR GALĖTUM REALIZUOTI SAVO IDĖJAS? NORI IR MOKI RAŠYTI, PIEŠTI, FOTOGRAFUOTI, GRIMUOTI? Savo idėjas siūlyk 37O@vilniausdiena.lt

31

rugpjūčio 22–28, 2013

skelbimai

Vieta jūsų reklamai. Skambinkite:

261 3653 261 3659 279 1370

Orai

Vėjas 1–3 m/s

penktadienį +20

Šiandien vietomis trumpai palis, kai kur su perkūnija. Temperatūra bus 18–23 laipsniai šilumos. Penktadienis turėtų būti be lietaus, vyraus vidutiniškai šilti orai. Naktį temperatūra sieks 11–14, dieną šils iki 23 laipsnių. Savaitgalį turėtų išsilaikyti panašūs orai kaip ir penktadienį.

34-oji metų savaitė.

Saulė Liūto ženkle.

Savaitgalio orai

+20

+20

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+22

Klaipėda

+12

Panevėžys

+20

2

šeštadienį Naktis

Kaunas

Pasaulyje +32 +22 +27 +23 +20 +35 +15 +20

+23

+19

+22

Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena Tauragė

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+24 +38 +27 +26 +30 +21 +27 +33

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+10

+22

Vėjas (m/s)

+23

2

Vilnius

+19

+22 +19 +29 +19 +18 +32 +33 +22

Diena

Marijampolė

+18

sekmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+10

Vėjas (m/s)

+23

3

Kalendorius Ketvirtadienis, rugpjūčio 22 D.

penktadienis, rugpjūčio 23 D.

šeštadienis, rugpjūčio 24 D.

sekmadienis, rugpjūčio 25 D.

pirmadienis, rugpjūčio 26 D.

antradienis, rugpjūčio 27 D.

trečiadienis, rugpjūčio 28 D.

Teka 6.07 Leidžiasi 20.35

Teka 6.09 Leidžiasi 20.32

Teka 6.11 Leidžiasi 20.30

Teka 6.13 Leidžiasi 20.28

Teka 6.15 Leidžiasi 20.25

Teka 6.17 Leidžiasi 20.23

Teka 6.18 Leidžiasi 20.20

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Delčia

VARDAI: Karijotas, Siga, Sigita, Sigitas, Zigfridas

VARDAI: Girkantas, Girma, Pilypas, Tautgailė

VARDAI: Baltramiejus, Baltrus, Rasuolė, Viešvilas

VARDAI: Liuda, Liudas, Liudvika, Liudvikas, Luiza

VARDAI: Aleksandras, Algintas, Algintė, Gailius

VARDAI: Aušrinė, Monika, Tolvydas, Tolvyda

VARDAI: Augustas, Augustinas, Augustina, Liūtas

1862 m. gimė prancūzų kompozitorius Claude’as Debussy.

1908 m. gimė Henri Cartier-Bressonas, fotomenininkas, dar vadinamas fotožurnalistikos tėvu.

1917 m. gimė JAV bliuzo legenda Johnas Lee Hookeris.

1920 m. gimė amerikiečių rašytojas fantastas Ray Bradbury.

1929 m. gimė poetas, vertėjas Alfonsas Maldonis.

1963 m. gimė amerikiečių dainininkė Tori Amos.

1973 m. gimė buvęs krepšininkas Eurelijus Žukauskas. 2003 m. jis su Lietuvos krepšinio rinktine iškovojo Europos čempiono titulą.

Juodojo kaspino diena Baltijos kelio diena Tarptautinė vergovės panaikinimo diena 1939 m. SSRS ir Vokietija pasirašė nepuolimo sutartį – Molotovo–Ribbentropo paktą.

1967 m. gimė dainininkas, dainų autorius, aktorius Andrius Mamontovas.

1975 m. gimė dainininkas Igoris Kofas.

1978 m. gimė NBA krepšininkas Kobe Bryantas.

1989 m. įvyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautų vienybės ir protesto akcija – Baltijos kelias.

2006 m. Baltarusijoje žuvo valstybės saugumo pareigūnas Vytautas Pociūnas.

Šv. Baltramiejus Gandrų išskridimo diena 79 m. išsiveržus Vezuvijaus ugnikalniui po pelenais buvo palaidoti trys Italijos miestai – Pompėja, Herkulanumas ir Stabija.

1882 m. gimė lietuvių literatūros ir kultūros istorikas, 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mykolas Biržiška. .

1947 m. gimė brazilų rašytojas Paulo Coelho.

1948 m. gimė prancūzų elektroninės muzikos kompozitorius Jeanas Michelis Jarre’as.

1975 m. gimė krepšininkas Mindaugas Žukauskas.

1887 m. gimė dailininkas Kazys Šimonis.

1900 m. mirė vokiečių mokslininkas, filosofas bei kritikas Friedrichas Nietzsche.

1925 m. gimė krepšininkas ir treneris Stepas Butautas.

1930 m. Škotijoje gimė aktorius seras Seanas Connery.

1954 m. gimė britų muzikantas Elvis Costello.

1958 m. gimė Timas Burtonas, amerikiečių filmų režisierius, prodiuseris.

1970 m. gimė vokiečių modelis Claudia Schiffer.

1976 m. gimė švedų aktorius Alexanderis Skarsgårdas.

1743 m. gimė moderniosios chemijos pradininkas prancūzas Antoine’as Paurent’as Lavoisier, deguonies atradėjas.

1910 m. gimė Motina Teresė, albanų kilmės religinio ordino steigėja, Nobelio taikos premijos laureatė.

1955 m. gimė choreografas, baleto šokėjas, „Vilniaus baleto“ meno vadovas Jurijus Smoriginas.

1976 m. gimė Rusijos dainininkė Zemfira.

1979 m. mirė suomių romanistas Mika Waltari, išgarsėjęs istoriniu romanu „Sinuhė egiptietis“.

1980 m. gimė filmo „Vienas namuose“ žvaigždė Macaulay Culkinas.

1577 m. mirė italų tapytojas Ticianas.

1770 m. gimė vokiečių filosofas Georgas Wilhelmas Friedrichas Hegelis.

1871 m. gimė amerikiečių rašytojas Theodore’as Dreiseris.

1877 m. gimė variklių gamintojas ir aviatorius britas Charlesas Rollsas; jis su Henry Royce’u įkūrė garsiąją automobilių bendrovę „Rolls-Royce“.

1941 m. Žaliojo Kyšulio salose gimė dainininkė Cesária Évora.

1970 m. mirė poetas, vertėjas Henrikas Radauskas.

1976 m. gimė „Formulės-1“ lenktynininkas Markas Webberis.

430 m. mirė vienas įtakingiausių Katalikų bažnyčios mokytojų, teologų šv. Augustinas.

1749 m. gimė vokiečių poetas Johannas Wolfgangas von Goethe.

1828 m. gimė rusų rašytojas Levas Tolstojus.

1937 m. Japonijoje įkurta automobilių gamintoja „Toyota“.

1961 m. gimė pianistas pedagogas Zbignevas Ibelhauptas.

1965 m. gimė Kanados dainininkė Shania Twain.

1969 m. gimė amerikiečių aktorius Jasonas Priestley.

1996 m. Velso princas Charlesas oficialiai išsiskyrė su princese Diana.

9

1 8

3

9

9

6

3

8

4 3

5

2

7

2

5

3 7

6

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

8

3

7

2

1 2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

7

2 3 5

3

4

1 6

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

8 9

8 5

6

7

9

5 4

9

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

6 4

sunkus sudoku

7

lengvas sudoku

2

4 7

reklamos skyrius: 261

6

7 6

8

8

1

3

9

9 3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1391 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372

2

6

8

3

9

7

4

5

1

5

3

7

4

1

8

2

9

6 8

9

1

4

2

5

6

7

3

4

7

6

5

8

9

1

2

3

1

2

5

7

3

4

6

8

9

3

8

9

1

6

2

5

7

4

8

4

3

6

7

5

9

1

2

7

9

2

8

4

1

3

6

5

6

5

1

9

2

3

8

4

7

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

6

Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

PR

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

Praėjusios savaitės protų mūšio atsakymai: 1. Šlageris 2. „Vagnorkėse“ 3. Objektyvą 4. Misisipėje 5. Ant marškinėlių užsidėjo reklamą

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 3800.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: 261 3653