2013 09 03 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

antradienis, RUGsÄ—jo 3, 2013

202 (19 805) .;A?.162;6@ ? B4@Âź7<

9

RUBRIKA

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

sveikata

Grybai: skanu

Moks­lo me­tĹł pra­dĹžios ĹĄven­tÄ— – mer­kiant ru­dens lie­tui.

Miestas 2p.

Nu­vers­tas Egip­to pre­zi­den­tas M.Mur­si stos prieĹĄ Te­mi­dÄ™.

Pasaulis 12p.

Gry­bai – ir mais­to pro­duk­tas, ir nuo­das.

Grybavimas su teikia didelÄŻ malo numÄ…, prilygsta poilsiui. Vis dÄ—lto Sveikatos mokymo ir ligĹł prevenci jos centro specia listai perspÄ—ja, kad rinkdami grybus privalome bĹŤti bud rĹŤs, ir moko, kaip elgtis jais apsinuodi jus.

JustÄ— Kibury

, maistinga ir

pavojinga

tÄ—

Sveika ne visiems

Mitybos specia listai tvirtina, kad valgomieji gry bai skanus maisto yra vertingas ir produktas. Pa cheminÄ™ sudÄ— tÄŻ ir baltymĹł kie gal kÄŻ jie artimi mÄ—sai. Grybai yra mais pÄ—s, PP, C, A,D, tingi, turi B gruU vitaminĹł, ge Ĺžies, magnio, lecinko, jodo, fos ro. Grybuose fo- ď Ž Rekomenda yra cija: 9VRabc\WR Nb kurios labai rei daug lÄ…stelienos, TN N]VR ! _Ă­ VĂş T_fOĂş `]RPVNYV`aNV _ kia Ĺžmogaus or NTV[N _V[XaV a nizmui, juose ga V Xb_VĂş _Ă­ VĂş T_fOĂş VX TR_NV ]N Ă&#x;` gausu fermen aNZb` T_fOb f_N [b\QV[TV V WĂş “ tĹł, ge` rinanÄ?iĹł virĹĄ „Jeigu gry kini “ YNONV ]Nc ÄŻsisavinimÄ…. Gry mÄ… ir medĹžiagĹł jo ir neim bo nepaŞįstate, geriau gus \WV[TV Z\TN b` TfcfORV a ki buose daug bal vemia, viduriuo NQ mĹł – dĹžiovinti ty- Şįstamus te. Rinkite tik gerai pa- ap  @UbaaR_`a\PX• [b sinuodijusÄŻjÄŻ re ja. IĹĄgelbÄ—ti ja baravykai turi grybus“, – pa \a_ taria V.Dudau- binskie PgrindinÄ—s tai giau baltymĹł virta musmirÄ— tai pavyksta. IĹĄnÄ—. negu duona, syklÄ—s grybau yra kruopos, jautiena. Kai kurios gry ĹĄalutinio kvapo, skani, graĹži, be tojams bĹł rĹŤĹĄys gali todÄ—l valgant nieJuose taip pat daug su- ko nega vandens, balty- kelti nervĹł sistemos, virĹĄ lima ÄŻtarti. ď Ž Rinkti ir var mĹł, mineraliniĹł kinimo toti maistui ga organĹł sutriki Ne kÄ… me lima tik ď Ž Ren mus. Nuodin gerai paŞįsta rĹŤgĹĄÄ?iĹł, todÄ—l jie dĹžiagĹł, organiniĹł sios yra kant grybus rei giau- smailia maĹžiau nuodinga yra mus grybus, Ĺžals kia gerai nuva lengvai paĹžeidĹžia kadangi Ĺže valgomieji ir lyti pelÄ—siĹł, lervĹł ir mÄ—tus kotus, nes mi musmirÄ—s. voji ir smailiakepurÄ— pras kepurÄ— musmirÄ—. Ji panuodingieji gry ĹžemÄ—je gali bĹŤ bakte tai auga pavie bai kar- vo tais bĹŤna labai ti paniui, tarp samajingĹł botulizmÄ… „TaÄ?iau tai nÄ—ra rijĹł. panaĹĄĹŤs. nĹł, sukelianÄ?iĹł bak sen leng gi vai rÄ—se. virĹĄkina- Ĺ˝als terimas maisto pro jĹł. Tokius grybus ď Ž MaistiniĹł voji musmirÄ— uĹždarius herme duk medĹžiagĹł dau tiĹĄkuogiausia se induose, su komenduojama tas. GrybĹł nereyra grybo ke sidarius anaero NuosÄ—dis, kĹŤ (blyĹĄkioji) – nuo val purÄ—lÄ—je, kotuo binÄ—ms sÄ…giabĹŤdÄ—, tauria se gero- lygoms (kai sergantiems virĹĄ gyti ĹžmonÄ—ms, kai maĹžiau. Mais dinbudÄ— nÄ—ra deguonies), Itin pavojingi kinamojo trak tui tin ga grybai yra nuo li pradÄ—ti ka virti jauni daugintis inkstĹł, kepenĹł to, giausias grybas grybai. botulizmo bak dingasis ir rausva li terijos ir iĹĄskirti sis nuosÄ—dis. Jis senyvo amĹžiaus gomis. Nesveika pasau labai nuodingÄ… auga vasarÄ… ir rude lyje. egzotoksinÄ…. ď Ž Grybai lin nÄŻ lapuoÄ?iĹł ir skrandis yra jaut ĹžmonÄ—ms, kuriĹł kÄ™ kaupti sun spygliuoÄ?iĹł miĹĄkuo kiuosius ď Ž ParuoĹĄtĹł val resnis, ir maĹžiems metalus, todÄ—l gyti grybĹł ne se pavieniui, gru vaikams, kuriĹł negalima grybau galima pelÄ—mis po Ä…Ĺžuo skrandĹžiai dar ti prie- palikti kitai dienai, miesÄ?iuose, pra lais, berĹžais, se nepakankamai iĹĄ o konservuo moniniuose ra nuose eglynuose. tus sivystę“, – per jonuo- reikÄ—tĹł suvartoti per se, pakelÄ—se, mies spÄ—ja Sveikatos moky pusmetÄŻ. Ĺ˝alsvoji musmi tĹł parkuose. Mirtinai nuodin mo ď Ž Nepirkite tur rÄ— (blyĹĄ cijos centro svei ir ligĹł preven- nuodin gas ď Ž Grybauti rei guje neĹžinomĹł, giausias grybas kioji) – rausvÄ—janÄ?ioji plau grybas yra ir kÄ—tĹł miĹĄkuose, abejoVida Dubinskie katos edukologÄ— je. Joje kurie nu- tinos kokybÄ—s konser pasauly- pa ĹĄa tolÄ™ nuo keliĹł, vuotĹł grybĹł. yra nustatyta vasarÄŻ parkuose, budÄ—. Ji auga nÄ—. plentĹł, geleĹžin 16 nuodingĹł reÄ?iau lapuoÄ?iĹł Ji pataria rink kelio 20– ď Ž Valgant gry medĹžiagĹł. 500 m. Daugiau miĹĄkuose. bus negalima ti sia terĹĄalĹł sukau vartoti nes jie yra mais jaunus grybus, sirodo ru Ji miĹĄko paklotÄ—je papia ru- svaigiĹłjĹł gÄ—rimĹł. dakepuris aksom Dar vienas nuo dens pradĹžioje, tin baravykis, papras din vertingesnÄ— nei gesni. KepurÄ—lÄ— vieniui auga pa- ru sis kelmutis, raukĹĄ ta- ď Ž ParuoĹĄtus gry ir grupelÄ— deninÄ— ir eglinÄ— gas grybas yra kotas. bus reikia laiky lÄ—tasis gudukas kĹŤgiabudÄ—. AulapuoÄ?iĹł miĹĄkuo mis, daĹžniausiai ga pavie ti ĹĄal(kal- dytuve ar vÄ— pokas), gelsva niui arba maĹžo se, taÄ?iau aptinrudis baltikas siame rĹŤsyje 0–6° Ĺ˝alsvosios mus mis (guo ka ma gru tÄ—). C temir pelÄ—mis ant supu peratĹŤroje. ĹĄiluose. mirÄ—s klasta ď Ž NereikÄ—tĹł vusiĹł kelmĹł, iĹĄ Lietuvoje auga pamirĹĄti, kad Ĺ˝alsvÄ…jÄ… musmi vargalima ap- ď Ž apie 400 rĹŤĹĄiĹł sinuodyti ir val rÄ™ lengva supai- tĹł, stuobriĹł, ĹžemÄ—je esan GrybĹł vartoti valgomĹłjĹł grybĹł, gomaisiais gry negalima, jei iĹĄ Ä?iĹł ĹĄakĹł, todÄ—l jas grybau bet vartotinĹł mais- nioti su pilkĹĄvaĹžale ĹŤmÄ— bais, jei stik jie renkami se pĹŤstas lainio dangte de. Musmitojai neretai tui yra tik apie ni, iĹĄtiŞę, sukir rÄ—s kotas esti su lis, ÄŻtar sumai mi ti 100 rĹŤĹĄiĹł. Tiek jÄ™. na ĹĄo Juospalva. se gali bĹŤti su su kelmuÄ?iais. Ĺžiedu ir pat, sustorÄ— sikaupusiĹł or 100 rĹŤĹĄiĹł gry Prie nuodinganizmui ď Ž PrieĹĄ einant ÄŻ miĹĄkÄ… jusiu pamatu, ap gumbiĹĄkai gĹł grybĹł priski bĹł kenksmingĹł bĹŤtina apsiria gaubtu balta jĹł 20–30 – la yra nuodingi, iĹĄ ar Ĺžalsva medĹžiagĹł. mauti ilgas kel nuodingoji tau mos ir arĹĄioji bei bai pavojingi plÄ—vele, vadi nes, apsivilkti riabudÄ—s, pana ĹžmomarĹĄkigaus gyvybei. ď Ž Pavojinga nius ilgomis ran Suvalgius Ĺžals nama iĹĄnara. rinkti ir varto Likusieji – men kovÄ—mis, uĹžsi vĹłjĹł musmiriĹł baltos spalvos pievagrybius, ĹĄios ÄŻ ti maistui pu verÄ?iai. ka- sutrinka dÄ—ti kestipriai ĹĄalnĹł rÄ™, apsiauti ba margoji ir gelsvoji pakÄ…stus gry kepenĹł tus aukĹĄtesniais bus. Juo- lais. musmirÄ—s, Pa se, skaidantis auda skaudÄ—ti pil funkcija, prade- jo plauĹĄa GrÄŻĹžus iĹĄ miĹĄ turabaltymams, su vÄ… ir krĹŤtinÄ™, ko reikia apĹžiĹŤ sidaro visÄ… kĹŤ Ĺžmo- bioji gi budÄ—, stamnuodingosios rÄ—ti nÄ…, ar nÄ—ra ÄŻsi medĹžiagos (ami jabudÄ—. siurbusiĹł erkiĹł. dai, ami

Ĺ iandien priedas

10

ÄŽ puo­tÄ… – be ĹĄu­kuo­se­nos Kas ga­li mo­te­riai su­ ga­din­ti nuo­tai­kÄ…? Ne­pa­gar­ba at­lik­tam dar­bui ar per­ne­lyg di­de­lÄ— kai­na uĹž jÄŻ? Pa­na­ťu, kad dÄ—l am­ bi­ci­jĹł kar­tais ga­li­ ma ne tik su­si­ga­ din­ti nuo­tai­kÄ…, bet ir nu­ken­tÄ—­ti. Tuo ÄŻsi­ ti­ki­no vos be ĹĄu­kuo­ se­nos sa­vo ju­bi­lie­ jaus die­nÄ… ne­li­ku­si klai­pÄ—­die­tÄ—.

nai).

Kaina 1,30 Lt

DrabuĹžius, su kuriais gryba vote, reikÄ—tĹł iĹĄpurtyti, iĹĄskalbti ir iĹĄdĹžio vinti.

„Pa­na­ťu, kad grei­tai rei­kÄ—s sta­ty­ti ir lie­taus laik­ro­dÄŻ.“ Ne­rin­gos me­ras Da­rius Ja­sai­tis juo­ka­vo, jog Kur­ťiĹł ne­ri­jo­je rei­kia nu­si­teik­ti vi­siems gam­tos reiť­ki­niams.

5p.

Pir­ma­sis auk­sas – lenkaitei ÄŒes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@kl.lt

GleŞ­n u­t Ä—s Sil­w ios Oles­k ie­w icz trium­fu Klai­pÄ—­do­je pra­si­dÄ—­jo pir­ ma­sis Eu­ro­pos jau­nu­Ä?iĹł (iki 15 me­tĹł) sun­kio­sios at­le­ti­kos Ä?em­pio­na­tas.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Vie­toj 16 – 22 li­tai

Ra­sa Ku­Ä?ins­kie­nÄ— sa­vo 50-ajam gim­ta­die­niui ruo­ťÄ—­si iĹĄ anks­to. Vis­kÄ… iki smulk­me­nĹł su­pla­na­vu­ si mo­te­ris ne tik pa­si­kvie­tÄ— dau­ gy­bÄ™ ar­ti­mų­jĹł, bet ir pa­si­rō­pi­no, kad pa­ti tÄ… die­nÄ… pui­kiai at­ro­dy­tĹł. Kir­pyk­lo­je, ku­rios klien­tÄ— yra jau ne vie­ne­rius me­tus, mo­te­ris dar rugp­jō­Ä?io pra­dĹžio­je uŞ­si­sa­kÄ— plau­ kĹł da­Şy­mÄ…, ĹĄu­kuo­se­nÄ… bei ma­kia­ŞÄ….

4

„„Emo­ci­jos: ju­bi­lie­jaus puo­tai be­si­ruo­ťu­si R.Ku­Ä?ins­kie­nÄ— kir­pyk­lo­je, kur pa­slau­gas bu­vo uŞ­si­sa­kiu­si iĹĄ anks­

to, pa­si­ju­to at­stum­ta.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Svo­rio iki 40 kg gru­pÄ—­je rung­ty­nia­ vu­si len­kÄ— lai­mÄ—­jo tris auk­so me­ da­lius. Ji bu­vo pa­jÄ—­giau­sia ro­vi­mo, stō­mi­mo rung­ty­se ir dvi­ko­vÄ—­je. Ĺ ian­dien uos­ta­mies­ty­je ÄŻ ko­vÄ… stos ir ki­to – 11-ojo Eu­ro­pos jau­ niĹł (iki 17 me­tĹł) Ä?em­pio­na­to da­ly­ viai. Ĺ tan­gĹł bil­de­sys nu­tils rug­sÄ—­ jo 8-Ä…jÄ…. Tai svar­biau­sios sun­kiaat­le­Ä?iĹł var­Şy­bos Klai­pÄ—­dos spor­to is­to­ ri­jo­je. Lie­tu­vos pa­jō­ry­je su­lauk­ta jau­nų­jĹł spor­ti­nin­kĹł iĹĄ 32 Se­no­jo Ĺže­my­no ĹĄa­liĹł. ÄŽ uos­ta­mies­tÄŻ su­gu­ Şė­jo per 400 da­ly­viĹł – spor­ti­nin­kĹł, tre­ne­riĹł.

13

2

antradienis, rugsėjo 3, 2013

miestas mokslo metų pradžios šven­tė klaipėdoje

Val­džia ren­gia­si ant­ra­jai ap­klau­sai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Nors Klai­pė­dos val­džios or­ga­ni­zuo­ta pir­mo­ji vi­suo­ti­nė gy­ven­to­jų ap­klau­ sa pa­ty­rė fias­ko, mies­to va­do­vai ne­ nu­lei­do ran­kų ir ke­ti­na su­reng­ti dar vie­ną – šiuo me­tu ren­ka­mos ak­tua­lios te­mos, iš ku­rių bū­tų ga­li­ma klai­pė­die­ čiams su­for­mu­luo­ti klau­si­mus. Gal­vo­ja apie pa­va­sa­rį

„Ma­no­me, kad ki­tų me­tų pa­va­sa­ rį tik­rai ga­lė­tu­me su­reng­ti ir ant­ rą vi­suo­ti­nę klai­pė­die­čių ap­klau­są. Ir mes jau bū­si­me pa­si­mo­kę, kaip jas or­ga­ni­zuo­ti, tad gal ir klai­pė­ die­čiai bus ak­ty­ves­ni. Es­mė ta, jog gy­ve­ni­mas yra itin di­na­miš­kas, to­ dėl rei­kė­tų kuo daž­niau pa­si­klaus­ti žmo­nių nuo­mo­nės“, – tei­gė Klai­ pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas. Šiuo me­tu jis pre­li­mi­na­riai dė­ lio­ja te­mas, pa­gal ku­rias bū­tų ga­li­ ma for­mu­luo­ti klau­si­mus klai­pė­die­ čiams. Vie­na to­kių te­mų – gra­fi­čiai. „Žmo­nių rei­kė­tų pa­klaus­ti, ar baus­ti pa­sta­tų sa­vi­nin­kus už ter­lio­nių ne­ nu­si­va­ly­mą, ar įtei­sin­ti gra­žius pie­ ši­nius, o gal vis­kas yra ge­rai. Šia te­ ma gir­di­me daug dis­ku­si­jų, to­dėl ir rei­kia ofi­cia­lios žmo­nių nuo­mo­nės“, – aiš­ki­no vi­ce­me­ras. Ant­ro­ji ga­li­ma te­ma – til­to iš Klai­pė­dos į Kur­šių ne­ri­ją sta­ty­bos: ar toks ob­jek­tas rei­ka­lin­gas. Tre­čias klau­si­mas, ku­rį svars­to­ ma pa­teik­ti klai­pė­die­čiams, – ar sa­ vi­val­dy­bė mies­to biu­dže­to pi­ni­gais tu­rė­tų įreng­ti gy­vū­nų ka­pi­nes. De­rins su so­cio­lo­gais

„Klau­si­mai tu­rė­tų bū­ti ak­tua­lūs tiek sa­vi­val­dy­bei, tiek gy­ven­to­jams. Ma­ nau, kad klau­si­mų ap­klau­so­je tik­rai ne­bus dau­giau nei de­šimt, gal už­ teks ir pen­kių. Jei žmo­nės įpras­ tų nau­do­tis elekt­ro­ni­ne ap­klau­sos ver­si­ja, jas ga­lė­tu­me or­ga­ni­zuo­ti nors ir kas ket­vir­tį ar dar daž­niau,

už­duo­da­mi vie­ną ar du klau­si­mus“, – svars­tė A.Šul­cas. Jis pa­tvir­ti­no, kad klau­si­mus pla­ nuo­ja­mai ant­ra­jai ap­klau­sai, kaip ir pir­ma­jai, pa­dės su­for­mu­luo­ti so­cio­ lo­gai. Pir­mo­ji vi­suo­ti­nė gy­ven­to­jų ap­ klau­sa vy­ko tris ge­gu­žės sa­vai­tes. Sa­ vi­val­dy­bė gy­ven­to­jus kvie­tė pa­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę še­šiais klau­si­mais. Iš 135 tūkst. 181 bal­sa­vi­mo tei­sę tu­rin­ čio klai­pė­die­čio ap­klau­so­je pa­si­sa­kė 1 tūkst. 640 (1,21 pro­c.) res­pon­den­tų. 75 pro­c. da­ly­va­vu­sių­jų ap­klau­ so­je į klau­si­mus at­sa­kė raš­tu, 25 pro­c. į klau­si­mus at­sa­kė elekt­ro­ni­ nė­je erd­vė­je. At­siž­velg­ti ne­pri­va­lo

Apk­lau­sos re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad gy­ven­to­jai (50 pro­c. res­pon­den­tų) Da­nės upę no­rė­tų va­din­ti Dan­ge. Sus­kys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­lo sta­ ty­bai prie Kiau­lės Nu­ga­ros pri­ta­rė 43 pro­c. res­pon­den­tų, o ne­pri­ta­rė 42 pro­c. 53 pro­c. ap­klau­sos da­ly­vių pa­si­sa­kė prieš gi­lia­van­de­nio uos­to sta­ty­bą jū­ro­je ties Meln­ra­ge. 54,82 pro­c. res­pon­den­tų pri­ta­rė At­gi­mi­ mo aikš­tės te­ri­to­ri­jos at­nau­ji­ni­mui įren­giant po­že­mi­nę au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę. Be­veik to­ly­giai pa­si­skirs­tė ap­klaus­tų­jų nuo­mo­nė dėl au­to­mo­bi­lių skai­čiaus ri­bo­ji­mo mies­to cent­re – tam pri­ta­rė 45,79 pro­c., ne­pri­ta­rė 46,33 pro­c. Po­li­ti­kai į šiuos ap­klau­sos re­zul­ ta­tus ga­li at­si­žvelg­ti sa­vo nuo­žiū­ra.

1,21

– tiek pro­c. bal­so tei­sę tu­rin­čių klai­pė­die­čių pa­reiš­kė sa­vo nuo­mo­ nę pir­mo­jo­je vi­suo­ti­nė­je ap­klau­so­je.

Do­mi­na: uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jų pla­nuo­ja­ma pa­klaus­ti, ar rei­kia til­to

į Kur­šių ne­ri­ją.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­žas

Oras: Moks­lo ir ži­nių die­na uos­ta­mies­ty­je bu­vo pa­ženk­lin­ta lie­tu­mi.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šven­tę suga­di­no lietus Pir­mo­ji ofi­cia­li nau­jų moks­lo me­tų die­na ta­po iš­ban­dy­mu uos­ta­mies­čio moks­lei­ viams, stu­den­tams ir pe­da­go­gams. Stip­ rus lie­tus jau­kė šven­ti­nius pla­nus ir ga­di­ no nuo­tai­ką. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Truk­dė pra­stas oras

Sim­bo­li­nė pir­mo­ji pa­mo­ka Klai­ pė­dos moks­lei­viams Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tė­je pra­si­dė­jo pi­lant lie­tui. Nors oras ir ne­le­pi­no, į tra­di­ci­ nį ren­gi­nį su­gu­žė­jo gau­sus bū­rys vai­kų, nuo lie­taus ir vė­jo be­si­sle­ pian­čių po mar­gas­pal­vių skė­čių jū­ ra. Pa­ly­di­mi mo­kyk­li­nio skam­bu­čio gar­sų Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tė­je pir­ muo­sius žings­nius į ži­nių ir moks­ lo pa­sau­lį žen­gė pir­mo­kai. Jiems ši die­na įsi­mins il­gam: aikš­tė­je ma­ žuo­sius moks­lei­vius į mo­kyk­lą iš­ ve­žęs links­ma­sis trau­ki­nu­kas pa­te­ ko į tik­rą liū­tį. Šven­tės da­ly­vius svei­ki­no stu­ di­jos „Vo­ka­lis“ at­li­kė­jai, „Pa­jū­rio kar­tin­gų“ at­sto­vai, Vai­kų ir lais­ va­lai­kio cent­ro šo­kė­jai. Mo­kyk­lų vė­lia­vo­mis mo­ja­vo vi­sų Klai­pė­dos mies­te esan­čių bend­ro­jo la­vi­ni­mo įstai­gų at­sto­vai. Klai­pė­dos mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas uos­ta­mies­čio moks­lei­ viams lin­kė­jo bū­ti smal­siems bei ku­ pi­niems en­tu­ziaz­mo. „Sie­ki­te sa­vo už­si­brėž­tų tiks­lų ir ne­bi­jo­ki­te klaus­ti. Be to, ne­pa­mirš­ki­te sva­jo­ti, nes sva­jo­ nės pil­do­si“, – ska­ti­no me­ras. Šie­met moks­lo me­tus uos­ta­ mies­ty­je pra­de­da 18 tūkst. moks­

lei­vių. Tai 483 vai­kais ma­žiau nei per­nai. Uos­ta­mies­čio švie­ti­mo sri­ ties bend­ruo­me­nę džiu­gi­na di­des­ nis pir­mo­kų bū­rys – jų šiais me­tais 90 dau­giau nei praė­ju­siais.

Šie­met moks­lo me­ tus uos­ta­mies­ty­ je pra­de­da 18 tūkst. moks­lei­vių.

At­šau­kė ei­se­ną

Ne ką ma­žes­nių nuo­sto­lių su­bju­ręs oras su­kė­lė ir uos­ta­mies­čio aka­de­ mi­nei bend­ruo­me­nei. Stip­rus lie­tus ir vė­jas su­truk­dė stu­di­jų me­tų pra­ džios šven­tę pa­žy­mė­ti tra­di­ci­ne ei­ se­na Klai­pė­dos mies­to gat­vė­mis. Kaip tei­gė Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ to at­sto­vė spau­dai Edi­ta Va­lin­čie­ nė, jau­nuo­lių ko­lo­na šiais me­tais tu­rė­jo bū­ti itin gau­si. Gat­vė­mis tu­rė­jo ke­liau­ti ne tik KU pir­ma­kur­siai, bet ir uni­ver­si­ te­to me­no an­samb­lių at­sto­vai bei spor­ti­nin­kai: tau­ti­nio me­no an­ samb­lis „Vy­ti­nė“, Klai­pė­dos jau­ni­ mo teat­ro ak­to­riai, Me­nų fa­kul­te­to Cho­reog­ra­fi­jos ka­ted­ros stu­den­ tai, spor­ti­nin­kai, Stu­den­tų są­jun­ gos na­riai, aka­de­mi­nė bend­ruo­me­

nė. Šie­met ei­se­no­je bu­vo lau­kia­ma apie 800 da­ly­vių. „Į tra­di­ci­nės ei­se­nos or­ga­ni­za­ vi­mą įdė­jo­me daug dar­bo. Vy­lė­ mės, kad tai bus gra­žus ren­gi­nys vi­siems mies­tie­čiams, ta­čiau lie­ tus ir vė­jas pla­nus pa­kei­tė“, – sa­ kė E.Va­lin­čie­nė. Nors žy­gia­vi­mą Klai­pė­dos gat­vė­ mis te­ko at­šauk­ti, pra­stas oras su­ si­bur­ti prie Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio pa­mink­lo KU aka­de­mi­nei bend­ ruo­me­nei ne­sut­ruk­dė. Tra­di­ci­ne ta­pu­sią ce­re­mo­ni­ją – iš­kil­min­gą Do­ne­lai­čio pa­mink­lo vai­ni­ka­vi­mą – pa­ly­dė­jo gau­sus bū­rys stu­den­tų. Pla­nai kon­ku­ren­cin­gi

Vė­liau ce­re­mo­ni­ja per­si­kė­lė į „Au­ la Mag­na“ kor­pu­są, kur su­si­rin­ku­ sius svei­ki­no KU rek­to­rius Vai­du­tis Lau­rė­nas, Klai­pė­dos mies­to me­ras V.Grub­liaus­kas, KU ta­ry­bos pir­mi­ nin­kas Ar­nol­das Ši­lei­ka. La­biau­siai nu­si­pel­niu­siems stu­ den­tams bu­vo įteik­tos pre­mi­jos ir var­di­nės sti­pen­di­jos. V.Lau­rė­nas tei­gė, kad šie stu­ di­jų me­tai tu­ri tap­ti svar­būs per­ tvar­kant da­lį stu­di­jų pro­gra­mų. Anot jo, rei­kia mak­si­ma­liai iš­nau­ do­ti nau­jai su­kur­tas ir at­nau­jin­tas stu­di­jų la­bo­ra­to­ri­jas, ku­rių skai­čius priar­tė­jo prie dvi­de­šim­ties. „KU at­lie­ka­mi moks­li­niai ty­ri­ mai su­lau­kia vis di­des­nio tarp­tau­ti­ nio pri­pa­ži­ni­mo. Ir atei­ty­je siek­si­me tap­ti jū­ros moks­li­nių ty­ri­mų ly­de­ riais. Eko­lo­gų, is­to­ri­kų ir ar­cheo­lo­ gų pa­sie­ki­mai jau ta­po uni­ver­si­te­ to kas­die­ny­be. Ti­kė­ki­mės, po me­tų dve­jų pra­dės veik­ti da­bar pro­jek­tuo­ ja­mi So­cia­li­nių ir Svei­ka­tos moks­lų ins­ti­tu­tai, tu­rė­sian­tys ge­rai ap­gal­vo­ tas moks­li­nių ty­ri­mų pro­gra­mas“, – per­spek­ty­vas įvar­di­jo rek­to­rius.

3

antradienis, rugsėjo 3, 2013

miestas mokslo metų pradžios šven­tė klaipėdoje

Po liū­ties – neiš­va­žiuo­ja­mos gat­vės Prap­liu­pus stip­res­ niam lie­tui, va­kar kai ku­rios uos­ta­mies­čio gat­vės ta­po sun­kiai iš­va­žiuo­ja­mos. Vai­ ruo­to­jai su­si­kau­pu­ sį van­de­nį ban­dė ap­lenk­ti va­žiuo­da­ mi ša­li­gat­viais.

Pra­ty­bos. Šian­d ien nuo 15 iki 16 val. mies­to gat­vė­m is va­ž iuos 23 ka­r i­n ių ma­ši­nų ko­lo­na. Bus va­žiuo­ja­ma iš Lie­ tu­vos di­d žio­jo ku­n i­gaikš­čio Bu­t i­gei­ džio dra­g ū­nų ba­ta­l io­no į Kai­r ių po­l i­ go­ną. Tai vie­na iš pra­ty­bų „Ge­le­ž i­n is dra­ko­nas“ da­l ių. Ko­lo­ną ly­dės po­l i­ ci­jos eki­pa­žai. Ka­r i­n iam trans­por­t ui va­ž iuo­jant mies­to gat­vė­m is, bus ap­ ri­bo­tas eis­mas. Dėl to mies­to vie­ša­sis trans­por­tas ga­li at­si­lik­ti nuo gra­fi ­k ų. Fo­tog­ra­fi­ja. Ry­toj 17 val. Klai­p ė­dos I.Si­mo­nai­t y­tės bib­l io­te­kos ga­le­r i­jo­je 13L vyks Lie­tu­vos fo­to­me­ni­nin­k ų są­ jun­gos na­rio An­ta­no Sta­ne­vi­čiaus fo­ tog­ra­fi­jų pa­ro­dos „Jei­g u ta­ve už­mirš­ čiau, Je­ru­za­le...“ ap­ta­ri­mas.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ke­lią pa­sto­jo van­duo

Va­kar po pie­tų su­dė­tin­ga si­tua­ci­ ja bu­vo Ši­lu­tės plen­to ruo­že ties Kau­no ir Du­by­sos gat­vė­mis. Kai ku­ riems leng­vie­siems au­to­mo­bi­liams čia pra­va­žiuo­ti bu­vo neį­ma­no­ma. Įmo­nės „Klai­pė­dos van­duo“ dis­ pe­če­ri­nės va­do­vas Ma­rius Mar­ty­ nai­tis tvir­ti­no, kad ši vie­ta pri­ski­ ria­ma prie pro­ble­mi­nių. Ši­lu­tės plen­tas šia­me ruo­že kas­kart pa­ tvins­ta gau­siau pa­li­jus. „Prob­le­mų čia kils tol, kol ne­ bus pa­klo­ta nau­jų tink­lų“, – aiš­ki­ no vir­ši­nin­kas. Gy­ven­to­jai krei­pė­si ir dėl ki­ tų pa­tvi­nu­sių gat­vių: Deb­re­ce­no, Kau­no, Nau­jo­sios Uos­to. To­kių pro­ble­mų ki­lo ir Rim­kuo­se. Pa­sak M.Mar­ty­nai­čio, šio­se vie­to­se van­ duo su­si­kau­pia kas­kart. „Tie pa­tys taš­kai kaip vi­sa­da. Šiaip po stip­res­nio lie­taus, kol van­ duo su­bė­ga, vi­sa­da bū­na tam tik­ ro­se vie­to­se di­des­nių ar ma­žes­nių pro­ble­mų“, – tei­gė va­do­vas.

Dienos telegrafas

Spren­di­mas: vai­ruo­to­jams ne­li­ko nie­ko ki­to, kaip va­žiuo­ti ša­li­gat­viais.

Kai kur už­si­kim­šo gro­te­lės

M.Mar­ty­nai­tis aiš­ki­no, kad kai ku­ rio­se vie­to­se rei­kia at­nau­jin­ti lie­taus nu­te­kė­ji­mo tink­lus, ki­tur van­duo kau­pia­si, nes yra že­ma vie­ta ir per trum­pą lai­ką jis ne­spė­ja su­bėg­ti. „Rei­kia lai­ko, kad van­dens ne­be­ lik­tų. Po 1–2 val. pro­ble­mų ne­be­ lie­ka“, – tvir­ti­no va­do­vas. Pir­ma­die­nio ry­tą bu­vo gau­ta apie 10 pra­ne­ši­mų dėl pa­tvi­nu­sių gat­vių. Anot M.Mar­ty­nai­čio, iš jų tik ke­lio­se vie­to­se ras­tos už­si­kim­ šu­sios gro­te­lės. Li­ku­sio­se pa­pras­ čiau­siai ne­spė­jo su­bėg­ti van­duo. „Bū­na, at­va­žiuo­ja mū­sų bri­ga­da po va­lan­dos, o pro­ble­mos jau ne­ bė­ra. Va­di­na­si, van­duo su­bė­go. Kur bu­vo už­si­kim­šu­sios gro­te­lės, iš­va­ lė“, – pa­sa­ko­jo va­do­vas. M.Mar­ty­nai­tis tvir­ti­no, kad šį kar­tą, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis liū­ti­

mis, bu­vo gau­ta ma­žiau pra­ne­ši­ mų dėl pa­tvi­nu­sių gat­vių.

Ma­rius Mar­ty­nai­tis:

Bū­na, at­va­žiuo­ja mū­ sų bri­ga­da po va­lan­ dos, o pro­ble­mos jau ne­bė­ra. Išk­ri­to pa­vo­jin­gas kie­kis kri­tu­lių

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos duo­me­ni­mis, nuo 9 iki 15 val. Klai­pė­do­je iš­kri­tu­sio van­dens sluoks­nis sie­kė 14 mi­li­met­rų. „Tai di­de­lis kie­kis. Ne­to­li pa­vo­ jin­go reiš­ki­nio. Pas­ta­ra­sis pra­si­de­ da, kai iš­kri­tu­sio van­dens sluoks­ nis sie­kia 15 mi­li­met­rų“, – tvir­ti­no

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys. Uos­ta­mies­čio val­džia ke­ti­na re­ konst­ruo­ti pro­ble­mi­nių gat­vių lie­ taus nuo­te­kų tink­lus. Skai­čiuo­ja­ma, kad tam rei­kės maž­daug 5 mln. li­tų. Kiek tiks­liai kai­nuos dar­bai, paaiš­kės iš­rin­kus ran­go­vą. Kon­ kur­sas jau pa­skelb­tas. Pi­ni­gų pa­vy­ko gau­ti iš Lie­tu­ vos, Len­ki­jos ir Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos bend­ra­dar­bia­vi­mo per sie­ną pro­gra­ mos. Pag­rin­di­nis jos tiks­las – ge­ rin­ti Bal­ti­jos jū­ros van­dens ko­ky­bę, vys­tant lie­taus nuo­te­kų tink­lus. Lie­taus tink­lai bus re­konst­ruo­ ti Mo­kyk­los, Aguo­nų, Jo­niš­kės, Ga­ra­žų, Jū­ros, Da­nės, Štur­ma­nų, Kal­nu­pės, Žve­jų gat­vė­se, Teat­ro aikš­tė­je ir Ši­lu­tės plen­te prie „Klai­ pė­dos ener­gi­jos“.

Pas­kai­ta. Ry­toj 18 val. Že­mai­ti­jos dai­li­ nin­kų są­jun­gos ga­le­ri­jo­je (Žve­jų g. 1/2) vyks 51-oji pa­skai­ta iš cik­lo „Va­ka­rai su se­ną­ja Klai­pė­da“. Ar­cheo­lo­gas Klai­das Per­m i­nas ir is­to­r i­kas Dai­n ius Eler­tas kal­bės te­ma „Le­gen­d i­nės Poys pi­l ies beieš­kant“. Dis­ku­si­ja. Ket­v ir­ta­d ie­n į 18 val. Klai­ pė­dos vie­šo­sios bib­lio­te­kos Kal­nu­pės fi­l ia­le (Kal­nu­pės g. 13) vyks po­kal­bisdis­k u­si­ja „Ar rei­k ia pul­t i Si­r i­ją?“. Dis­ ku­si­jos ak­tua­lio­mis te­mo­mis nuo šiol vyks kiek­vie­ną ket­vir­ta­die­n į. Au­to­bu­sas. Dėl ke­lio re­mon­to dar­bų po Ja­k ų ir Sud­man­t ų via­du­k u pa­si­ kei­tė 21-ojo marš­ru­to au­to­bu­so tra­sa. Iš pra­d žių au­to­bu­sas va­ž iuos įpras­ tu marš­r u­tu, to­l iau Paš­to, So­do, Ju­bi­ lie­jaus gat­vė­m is, Ja­k ų žie­du, Pa­lan­ gos plen­t u, Send­va­r io gat­ve. Iš Sud­ man­tų jis iš pra­d žių va­ž iuos Send­va­ rio gat­ve, Pa­lan­gos plen­tu, to­liau įpras­ tu marš­ru­tu. Mir­t ys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­ jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 8 klai­pė­die­ čių mir­tys. Mi­rė Bo­les­lo­vas Rep­šas (g. 1921 m.), Ka­ro­l i­na Ra­mo­n ie­nė (g. 1925 m.), Ja­ni­na Sa­bu­tie­nė (g. 1926 m.), Bar­ bo­ra Rud­nic­kie­nė (g. 1929 m.), Liud­vi­ka Jo­nu­šie­nė (g. 1933 m.), Ta­tia­na Sus­ho­va (g. 1954 m.), Bo­les­lo­vas Alb­ri­kas (g. 1956 m.), Vla­di­mir Lu­gov­cov (g. 1959 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Vla­di­mir Lu­gov­cov, Iza­be­lė Min­ge­lie­ nė, Bo­les­lo­vas Alb­ri­kas. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 60 iš­k vie­t i­ mų. Dau­giau­sia krei­pė­si vy­res­nio am­ žiaus žmo­nės. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mais, gal­vos svai­gi­ mu, aukš­tu krau­jos­pū­d žiu. Me­d i­kai į pa­gal­bą sku­bė­jo ir į ce­men­to mai­šyk­ lę ran­ką įki­šu­siam bei su­si­ža­lo­ju­siam vie­nos įmo­nės dar­buo­to­jui.

4

antrAdienis, rugsėjo 3, 2013

miestas

Į puo­tą – be šu­kuo­se­nos 1

Kai po po­ros sa­vai­čių išau­šo po­ky­lio šeš­ta­die­ nis, D.Ku­čins­kie­nė iš ry­to drau­ge su sū­nu­mi iš­sku­bė­jo į tur­ga­vie­tę. Mo­te­ris dar tu­rė­jo šį bei tą nu­si­ pirk­ti. Taip pat už­su­ko į kir­pyk­lą. Ka­ dan­gi ne­bu­vo daug žmo­nių, nu­ spren­dė, kad ap­si­kirp­ti rei­kia ir sū­nui. Kol lū­ku­ria­vo, mo­te­ris ap­ žiū­rė­jo kai­no­raš­tį ir įsi­ti­ki­no, kad vai­kui kir­pi­mas kai­nuos 16 li­tų. Pa­li­ku­si sū­nui 50 li­tų ku­piū­rą, mo­ te­ris nuė­jo ap­si­pirk­ti. Su­si­ti­kęs su ma­ma tur­gu­je ber­ niu­kas pa­sa­kė, kad kir­pė­ja iš jo paė­mė 22 li­tus. Mo­te­ris nu­ste­bo ir nu­spren­dė nuei­ti pa­si­klaus­ti, ko­dėl taip stai­ga pa­ki­lo pa­slau­gos kai­na.

sė­dė­jo ki­ta mo­te­ris, o kir­pė­ja da­žė jai plau­kus. „Pa­ma­niau, kad ne­tru­kus ji baigs, nes mi­nu­tės tiks­lu­mu nu­ma­ty­ti to­kių dar­bų neį­ma­no­ma. Pap­ras­ tai to­kiais at­ve­jais meist­rė pa­pra­šo luk­te­lė­ti. Ta­čiau man kir­pė­ja nie­ko ne­sa­kė. Praė­jo de­šimt, pen­kio­li­ka mi­nu­čių, bet į ma­ne nie­kas ne­krei­ pė dė­me­sio, – pri­si­mi­nė R.Ku­čins­ kie­nė. – Pri­mi­niau, kad iš anks­ to bu­vau už­ra­šy­ta pir­mai va­lan­dai. Kir­pė­ja trum­pai ir aiš­kiai pa­reiš­kė, jog ma­nęs ne­priims.“ Mo­te­ris pri­si­me­na, kad vie­ ną aki­mir­ką pa­gal­vo­jo: gal meist­ rė ne­tu­ri da­žų ar ko ki­to. Pak­lau­ sė, ko­dėl kir­pė­ja taip nu­spren­dė, ir iš­gir­do ją nu­ste­bi­nu­sį at­sa­ky­mą: „Ne­no­ri­me“.

Per­ne­lyg sto­ri plau­kai

„Nuo sep­ty­ne­rių kirp­da­vau vai­ ką to­je kir­pyk­lo­je. Ži­nau, kad kai­ no­raš­ty­je pa­ra­šy­ta, jog vai­kų iki 14 me­tų am­žiaus kir­pi­mas kai­nuo­ja 16 li­tų. Kal­bė­jau la­bai ra­miai. Dėl tų pen­kių li­tų nei nu­skur­siu, nei pra­lob­siu, bet įvy­ko ne­su­sip­ra­ti­ mas, to­dėl no­rė­jau iš­siaiš­kin­ti. Juk jo­kių pa­pil­do­mų prie­mo­nių ne­bu­ vo nau­do­ta, o ir kir­pi­mas bu­vo pa­ pras­tas, toks, kaip vi­sa­da“, – pa­sa­ ko­jo klai­pė­die­tė. R.Ku­čins­kie­nė iš­gir­do paaiš­ki­ ni­mą, jog di­des­nė kai­na pa­skai­ čiuo­ta to­dėl, kad ber­niu­ko la­bai sto­ri plau­kai. Mo­te­rį toks paaiš­ki­ ni­mas nu­ste­bi­no, nes to­je pa­čio­je kir­pyk­lo­je vai­kas bū­da­vo ker­pa­mas ne vie­ne­rius me­tus, ta­čiau nė vie­ na kir­pė­ja nė­ra pa­sa­kiu­si, kad vai­ko plau­kai yra ki­to­kie nei vi­sų ki­tų. Ber­niu­ko ma­ma tei­gė, kad kir­ pė­ja ati­da­vė jai pen­kis li­tus net ne­pra­šy­ta, bet li­ko la­bai ne­pa­ten­ kin­ta ir dau­giau su R.Ku­čins­kie­ne ne­bend­ra­vo. Priim­ti klien­tės ne­be­no­rė­jo

Po ke­lių va­lan­dų atė­jo lai­kas, kai pa­gal išanks­ti­nį už­si­ra­šy­mą R.Ku­ čins­kie­nė tu­rė­jo gra­žin­tis to­je pa­ čio­je kir­pyk­lo­je ir net pas tą pa­čią kir­pė­ją, ku­ri ry­te kir­po plau­kus jos sū­nui. Mo­te­ris atė­jo pa­si­ruo­šu­si puo­ tai, jau pa­si­da­bi­nu­si aukš­ta­kul­ niais ir išei­gi­ne su­kne­le. Ji pla­na­ vo, kad iš­kart po vi­zi­to pas kir­pė­ją ap­si­lan­kys pas ta­me pa­čia­me pa­ sta­te dir­ban­čią vi­za­žis­tę, ku­ri tu­ rė­jo jai pa­da­ry­ti ma­kia­žą. Atė­ju­si į kir­pyk­lą mo­te­ris su­ pra­to, kad yra už­ra­šy­ta pas tą pa­ čią kir­pė­ją, su ku­ria ry­te tu­rė­jo ne­ ma­lo­nų in­ci­den­tą. Klien­tės kė­dė­je

Kal­bė­jo pa­ti su sa­vi­mi

R.Ku­čins­kie­nė ban­dė aiš­kin­ti, kad bu­vo iš anks­to už­si­ra­šiu­si, bet tai ne­pa­kei­tė meist­rės spren­di­mo, ji neat­si­suk­da­ma triū­sė prie ki­tos klien­tės. Pa­ban­džiu­si aiš­kin­tis, ar taip ka­ te­go­riš­kai jos at­žvil­giu kir­pė­ja nu­ si­tei­ku­si vien dėl pen­kių li­tų, mo­ te­ris ne­su­lau­kė jo­kio at­sa­ky­mo.

Kir­pė­ja Dia­na:

Sup­ras­ki­te, aš ir­gi esu žmo­gus, nors ir sa­ko­ma, kad klien­ tas vi­sa­da tei­sus. „Pri­mi­niau, kad tą­dien bu­vo ma­ no šven­tė, pa­pra­šiau bent su­šu­ kuo­ti plau­kus, jei jau da­žy­ti at­si­ sa­kė. Bet kir­pė­ja pa­reiš­kė, jog ne tik ne­da­žys, bet ir ne­šu­kuos. Sup­ ra­tau, kad man ker­ši­ja­ma dėl ry­te pa­reikš­tos pre­ten­zi­jos. Ban­džiau dar kaž­ką kal­bė­ti, bet bu­vo pa­na­ šu, jog kal­bu pa­ti su sa­vi­mi, nie­kas man ne­pra­ta­rė nė žo­de­lio. Išei­da­ ma pa­sa­kiau, kad taip be­sielg­da­ mos jos iš­bai­dys vi­sus klien­tus.“ Iki po­bū­vio bu­vo li­ku­sios vos ke­ lios va­lan­dos. Lai­mė, jog ki­to­je kir­ pyk­lo­je ne­bu­vo klien­tų ir R.Ku­čins­ kie­nė ne­li­ko be šu­kuo­se­nos. Tie­sa, tą­dien plau­kų jai jau ne­be­nu­da­žė, o ir ma­kia­žo da­ry­ti ta­me pa­čia­me gro­žio sa­lo­ne mo­te­ris ne­be­no­rė­jo, tad be už­dar­bio li­ko ir vi­za­žis­tė. Nuo­tai­ka bu­vo su­ga­din­ta. Apie sa­vo nu­ti­ki­mą drau­gėms pa­pa­sa­ ko­ju­si mo­te­ris iš­gir­do ne tik užuo­ jau­tos žo­džius dėl pa­tir­to stre­so,

Įp­ro­čiai: kir­pyk­la – ta vie­ta, kur daž­no­kai fik­suo­ja­mi in­ci­den­tai. Daž­

niau­siai tei­sūs bū­na klien­tai.

bet ir bi­čiu­lių pa­ti­ki­ni­mą, jog jos taip pat dau­giau ne­si­nau­dos šios kir­pyk­los pa­slau­go­mis. Už­ga­vo ne­pa­gar­ba dar­bui

Gro­žio sa­lo­no kir­pė­ja Dia­na, vos pa­kal­bin­ta, pri­si­mi­nė apie prieš po­rą sa­vai­čių įvy­ku­sį in­ci­den­tą. Mo­te­ris ne­no­rė­jo ko­men­tuo­ti įvy­ kio, bet bu­vo aki­vaiz­du, kad la­bai jau­di­no­si jį pri­si­mi­nu­si. Kir­pė­ja pa­sa­ko­jo, kad tą­dien mo­ te­ris, ku­ri daug me­tų lan­ky­da­vo­si šio­je kir­pyk­lo­je, bu­vo la­bai su­dir­ gu­si. Ji ne tik pa­reiš­kė pre­ten­zi­jas dėl ne­va per­ne­lyg di­de­lio už­mo­ kes­čio už sū­naus kir­pi­mą, bet pa­ sa­ko­jo ir apie konf­lik­tą su ša­ko­čio par­da­vė­ja. Esą bu­vo pa­na­šu, kad jai tą die­ną nie­kas neį­ti­ko. La­biau­siai kir­pė­ją Dia­ną už­ga­vo ne­pa­gar­ba jos dar­bui. „Aš ne­no­riu pri­si­min­ti ir pa­sa­ko­ ti. Tai bu­vo la­bai ne­gra­žu. Ji kal­bė­jo ir kal­bė­jo, nors ne­var­to­jo ne­cen­zū­ ri­nių žo­džių, bet vi­sa ta kal­ba bu­vo pik­ta ir lie­jo­si ne­pa­bai­gia­mu srau­ tu. Ne­ma­žai me­tų dir­bu, ma­no pra­ kti­ko­je to­kio įvy­kio dar nė­ra bu­vę. Ne­su konf­lik­tuo­jan­ti, bet tai, kas at­si­ti­ko tą­dien, ma­ne vi­siš­kai iš­mu­ šė iš vė­žių. Ran­kos dre­bė­jo. Bu­vau taip su­si­jau­di­nu­si, kad mo­te­ris, ku­ ri sė­dė­jo kė­dė­je, tu­rė­jo ma­ne guos­ti. Ji net ra­mi­no tą mo­te­rį. Be­je, ma­no

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

klien­tė už­ra­šė man sa­vo mo­bi­lio­ jo te­le­fo­no nu­me­rį ir sa­kė, kad, jei rei­kės, pa­liu­dys, jog aš bu­vau tei­si, – pri­si­mi­nė kir­pė­ja. – Tvar­džiau­si, kaip ga­lė­jau, ne­sa­kiau nė žo­džio, bet po vis­ko, ką ji pri­kal­bė­jo, im­tis jos plau­kų ne­ga­lė­jau. Sup­ras­ki­te, aš ir­gi esu žmo­gus, nors ir sa­ko­ma, kad klien­tas vi­sa­da tei­sus.“ Kir­pė­ja ti­ki­no, kad R.Ku­čins­kie­ nės sū­naus plau­kai bu­vo ne­kirp­ti ke­tu­ris su pu­se mė­ne­sio. „Vie­na yra ma­žas vai­ke­lis su švel­niais plau­ku­čiais. Jos sū­naus plau­kai bu­vo kaip liū­to. Dar­bo bu­ vo tik­rai daug. Juo la­biau kad nuo pa­sta­ro­jo šios mo­ters ap­si­lan­ky­mo kir­pyk­lo­je kai­nos bu­vo pa­ki­lu­sios. Ir dėl to­kios men­kos su­mos pa­kel­ ti to­kį triukš­mą. Man ne­sup­ran­ta­ ma, juo la­biau kai žmo­gus ruo­šia­ si sa­vo šven­tei. Ne­sup­ran­tu, kaip ji pa­ti ne­bi­jo­jo sės­ti į ma­no kė­dę“, – ste­bė­jo­si kir­pė­ja. Kir­pė­ja tei­gė nu­ste­bu­si, kai pa­ ma­tė po pie­tų atė­ju­sią R.Ku­čins­ kie­nę. Ji ma­nė, kad po to­kio in­ci­ den­to klien­tė ne­be­pa­ti­kės jai sa­vo plau­kų. Dia­nos bend­ra­dar­bė pri­si­mi­nė, kad klien­tė ne­si­kei­kė, bet kal­bė­jo pa­kel­tu to­nu ir la­bai pik­tai. Mo­te­ ris pri­si­mi­nė, jog in­ci­den­to me­tu ši pa­reiš­kė esan­ti ko­vo­to­ja ir ži­nan­ti, kur kreip­sis.

Komentaras Ne­rin­ga Ba­ro­nie­nė

Vals­ty­bi­nės var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos Mais­to pro­duk­t ų ir rek­rea­ci­n ių pa­slau­g ų sky­r iaus ve­dė­ja

K

ir­pyk­la pri­va­lo teik­t i pa­ slau­g as vi­s iems be­s i­ krei­pian­tiems klien­tams, ne­b ent bū­t ų pa­s i­t vir­t i­ nu­si tam tik­ras vi­daus tai­syk­les, ku­ rios nu­sta­ty­t ų, jog kir­pė­jos tu­r i tei­ sę neap­tar­nau­t i tam tik­r ų as­me­nų gru­pių, pa­v yz­d žiui, ne­blai­v ių, ag­ re­sy­v iai be­siel­g ian­čių ir pa­na­šiai. Tar­ny­ba yra ga­vu­si ke­le­to var­to­to­ jų skun­dus, ku­riuo­se mi­nė­ta, kad jų neap­tar­na­vo ka­vi­nė­je ar­ba neį­lei­do į nak­t i­n į klu­bą. Ta­čiau, kad kir­pė­ja bū­t ų at­si­sa­k iu­si ap­tar­nau­t i klien­tą, skun­dų ne­gau­ta. Ka­dan­g i Vals­ty­bi­ nė var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ ba nag­r i­nė­ja tik var­to­to­jų skun­dus, pa­slau­g ų tei­kė­jai dėl sa­vo pa­žeis­tų tei­sių gy­n i­mo į šią įstai­gą ne­si­k rei­ pia. Nors tei­sės ak­tuo­se nė­ra įtvir­tin­ ta gy­ve­ni­miš­ka nuo­sta­ta „Klien­tas – vi­s a­da tei­sus“, ta­č iau Ci­v i­l i­n ia­me ko­dek­se įtvir­tin­tas klien­to in­te­re­sų prio­ri­te­to prin­ci­pas. Pa­gal jį klien­to, kaip pa­slau­g ų ga­vė­jo, pa­dė­t is tei­si­ niuo­se san­t y­k iuo­se yra iš­skir­t i­nė, o pa­slau­g ų tei­kė­jas, teik­da­mas pa­ slau­gas, pri­va­lo veik­t i są­ž i­n in­gai ir pro­t in­gai, kad tai la­biau­siai ati­t ik­t ų klien­to in­te­re­sus.

Baus­ti nė­ra už ką

R.Ku­čins­kie­nė ne­si­ren­gė ap­skųs­ti kir­pė­jos jo­kioms ofi­cia­lioms var­ to­to­jų tei­ses gi­nan­čioms ins­ti­tu­ ci­joms. Ji ti­ki­no su­ge­bė­ju­si tą pa­ tį va­ka­rą įveik­ti nuo­skau­dą, ta­čiau kar­tė­lis šir­dy­je li­ko. „Jau­čiau­si at­stum­ta, iš­va­ry­ta. Toks nie­kas tie ke­li li­tai. Ma­nau, ga­li­ma iš­siaiš­kin­ti, jei ky­la ko­kie nors klau­si­mai“, – dės­tė mo­te­ris. Prieš 23 me­tus ėmę­sis gin­ti var­ to­to­jų tei­ses Lie­tu­vo­je ir įstei­gęs Lie­tu­vos var­to­to­jų aso­cia­ci­ją vil­ nie­tis Sta­nis­lo­vas Juod­val­kis ti­ki­ no, kad mū­sų ša­ly­je kur kas daž­ niau nu­ken­čia pir­kė­jai bei pa­slau­gų ga­vė­jai, nei jas tei­kian­tys as­me­nys bei įmo­nės. „Pa­na­šu, kad šiuo at­ve­ju ga­li­ ma tik pa­vie­šin­ti pa­slau­gą su­teik­ ti pa­ža­dė­ju­sią, bet to ne­pa­da­riu­ sią kir­pė­ją. Rei­ka­lau­ti skir­ti bau­dą čia nė­ra už ką, nes pa­slau­ga ne­bu­ vo at­lik­ta ne­ko­ky­biš­kai, jos tie­ siog ne­bu­vo. Mes kur kas daž­niau su­si­du­ria­me su pre­ten­zi­jo­mis dėl ne­tin­ka­mai at­lik­tų pa­slau­gų. Dėl kir­pyk­lų dar­bo skun­džia­ma­si ne­ daž­nai. Pas­ta­rą­jį kar­tą prieš ke­le­ rius me­tus krei­pė­si mo­te­ris, ku­riai kir­pė­ja taip su­su­ko plau­kus, kad jie at­ro­dė lyg juo­dao­dės – smul­kiai gar­ba­no­ti ir sty­ran­tys į vi­sas pu­ ses“, – pri­si­mi­nė S.Juod­val­kis.

5

antradienis, rugsėjo 3, 2013

miestas

„Bega“ padėjo darbuotojams suruošti vaikus į pirmąją klasę Naujų mokslo metų išvakarėse Klai­ pėdos jūrų krovinių kompanija „Be­ ga“ tradiciškai išlydėjo savo darbuo­ tojų vaikus į pirmąją klasę ir aprūpi­ no juos pagrindinėmis mokymosi priemonėmis bei kuprinėmis.

Vie­ta: Mė­nu­lio laik­ro­dį, kaip ir Sau­lės, nu­ma­to­ma įreng­ti ant Par­ni­džio

ko­pos, nes tai – tin­ka­miau­sia vie­ta ast­ro­no­mi­niu po­žiū­riu.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ni­do­je lai­ką ro­dys ir sau­lė, ir mė­nu­lis Ni­do­je tu­rė­tų at­si­ras­ti tu­ris­tams pa­trauk­ lus ob­jek­tas, juos vi­lio­sian­tis ne tik die­ ną, bet ir nak­tį. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Į ant Par­ni­džio ko­pos jau vei­kian­tį Sau­lės laik­ro­dį ke­ti­na­ma įmon­tuo­ ti Mė­nu­lio laik­ro­dį, ku­ris tiks­lų lai­ ką ro­dy­tų ir tam­so­je. „Su­ma­ny­mas pa­sta­ty­ti Mė­nu­lio laik­ro­dį gi­mė dar 1984 me­tais, sy­ kiu su Sau­lės laik­ro­džio pro­jek­tu. Praė­jo jau be­veik 30 me­tų ir, ma­tyt, su­ma­ny­mą pa­vyks įgy­ven­din­ti“, – vy­lė­si pro­jek­to au­to­rius ar­chi­tek­tas Ri­čar­das Kriš­ta­pa­vi­čius. Kai 1995 me­tais ant Par­ni­džio ko­ pos bu­vo pa­sta­ty­tas Sau­lės laik­ro­džio obe­lis­kas, ne­to­li jo ke­tin­ta įreng­ti ir Mė­nu­lio laik­ro­dį. Ta­čiau po ke­le­rių me­tų – 1999-ųjų gruo­dį Sau­lės laik­ ro­dį nu­nio­ko­jo ura­ga­nas Ana­to­li­jus. Tu­ris­tus vi­lio­jan­tis ob­jek­tas bu­vo at­ sta­ty­tas prieš dve­jus me­tus. „Kai Sau­lės laik­ro­dį at­sta­tė­me, ki­lo min­tis į jo aikš­te­lę in­teg­ruo­ti Mė­nu­lio laik­ro­dį. Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad ta aikš­te­lė da­bar ne itin tvar­ kin­gai at­ro­do, ak­me­nu­kais iš­bars­ ty­ta, ku­riuos tu­ris­tai lyg su­ve­ny­ rus bai­gia iš­si­ne­šio­ti. Mė­nu­lis yra 3,6 kar­to ma­žes­nis už Že­mę. Sau­ lės laik­ro­džio aikš­te­lės spin­du­lys yra 13,8 met­ro, ji yra Že­mės mo­de­ lis. Aikš­te­lė­je įmon­tuo­tas „mė­nu­ lis“ bus 3,6 kar­to ma­žes­nis už „že­ mę“ – iš­lai­ky­si­me tiks­lų san­ty­kį“, – aiš­ki­no R.Kriš­ta­pa­vi­čius. Jis sa­vo su­ma­ny­mą jau pri­sta­ tė ir Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės me­rui Da­riui Ja­sai­čiui. „Idė­ja – nuo­sta­bi.

Vi­siems, ku­riems ro­džiau pro­jek­tą, jį tik svei­ki­no. Da­bar iš au­to­riaus lau­kia­me są­ma­tos, kiek kai­nuo­ ja su­ma­ny­mas, Mė­nu­lio laik­ro­džio įren­gi­mas. Rei­kia skai­čiuo­ti, nes klau­si­mas – tik pi­ni­gai, o tai, kad toks ob­jek­tas rei­ka­lin­gas, nie­kas nea­be­jo­ja. Jis bū­tų pa­trauk­lus vi­są pa­rą“, – kal­bė­jo D.Ja­sai­tis.

Mė­nu­lio laik­ro­dis, anot R.Kriš­ta­pa­vi­ čiaus, – re­tas reiš­ki­ nys, to­dėl jis tik­rai pa­ puoš­tų Kur­šių ne­ri­ją. Mė­nu­lio laik­ro­dis, anot R.Kriš­ ta­pa­vi­čiaus, – re­tas reiš­ki­nys, to­dėl jis tik­rai pa­puoš­tų Kur­šių ne­ri­ją, pa­da­ry­tų ją dar la­biau iš­skir­ti­nę. Be to, Par­ni­džio ko­pa yra idea­ liau­sia vie­ta įreng­ti ir Sau­lės, ir Mė­nu­lio laik­ro­džius, nes nuo jos at­si­ve­ria ab­so­liu­tus ma­te­ma­ti­nis ho­ri­zon­tas – ma­ty­ti, kaip sau­lė pa­ ky­la iš van­dens ir į jį lei­džia­si. „Mė­nu­lis ap­link Že­mę kiek­vie­ną nak­tį skrie­ja skir­tin­ga tra­jek­to­ri­ja, to­dėl kiek­vie­nai nak­čiai Mė­nu­lio laik­ro­džio pro­jek­te nu­ma­ty­ta at­ ski­ra ska­lė. Kai įgy­ven­din­si­me šį pro­jek­tą, ir nak­tį tu­ris­tai ga­lės nu­ si­sta­ty­ti tiks­lų Ni­dos lai­ką. Juk tai la­bai ro­man­tiš­ka“, – int­ri­ga­vo R.Kriš­ta­pa­vi­čius.

Tradicija šventiškai palydėti mokyklą pradedančias lankyti kompanijos darbuotojų atžalas gyvuoja jau dvyliktus metus. Šiemet bendrovės parūpintos kuprinės su mokymosi priemonėmis, taip pat knygelės atminimui buvo įteiktos 14 pirmokėlių. Iš viso per pastaruosius 12 metų tokių dovanų ir dėmesio sulaukė per 120 „Begos“ darbuotojų vaikų. Su šiųmetiniais pirmokėliais susitikęs kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis linkėjo jiems įgyti kuo daugiau žinių ir galbūt ateityje grįžti į „Begą“ čia siekti karjeros. „Aš labai džiaugiuosi ir kartu didžiuojuosi šia tradicija, nes Rugsėjo 1-oji – kiekvienam žmogui visam gyvenimui įsimenanti šventė. Linkiu jums, pirmokėliai, sėkmingai įžengti į mokslo pasaulį ir įgyti kuo daugiau reikalingų žinių, kurios ateityje padės jums tapti dideliais žmonėmis“, – darbuotojų vaikus sveikino A.Kuzmarskis.

Pirmokėliai: kompanija „Bega“ jau daugiau nei dešimtmetį kasmet ap-

rūpina mokyklą pradedančius lankyti savo darbuotojų vaikus pagrindinėmis mokymosi priemonėmis, kuprinėmis bei atminimo dovanėlėmis.

6

antrAdienis, rugsėjo 3, 2013

nuomonės

Redakcijos skiltis

Sta­ty­bos ke­pa neį­ga­liuo­sius

Svai­gi rug­sė­jo pra­džia

M

Žvilgsnis

Sau­lius Tvir­bu­tas

J

au pri­pra­to­me, kad rug­sė­jo 1-ąją al­ko­ho­l i­n ių gė­r i­mų sky­r iai par­ duo­t u­vė­se tam­p a mu­z ie­jais – svai­ga­lų bu­te­l iais ga­l i gro­žė­t is, pa­čiu­pi­nė­ti, bet ne pirk­ti. Nie­ko nau­jo ne­ bu­vo ir šie­met. Išs­ky­rus vie­ną fak­tą. Per pir­mą­ją moks­lo me­tų die­ną par­duo­tu­vė­ se ga­lė­jai lais­vai įsi­gy­ti alaus, vy­no, deg­ ti­nės ir vi­sų ki­tų al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų. Ne, drau­d i­mas nie­k ur ne­d in­go, tie­siog dau­g u­ma Lie­t u­vos mo­k yk­lų moks­lo me­tų pra­džios šven­tes su­ren­gė pir­ma­ die­n į, tai yra rug­sė­jo 2-ąją, kai vėl ga­l i­ ma lais­vai įsi­gy­ti al­ko­ho­lio.

Jei rug­sė­jo 1-ąją ne­par­duo­ tas nė vie­nas bu­te­lis al­ko­ ho­lio, vi­sai ne­reiš­kia, kad tą die­ną ne­bus ir ap­svai­gu­ sių žmo­nių. Tie­sa, kai ku­r ių par­duo­t u­v ių at­sto­vai skam­biai ža­dė­jo ati­d žiau kont­ro­l iuo­t i pre­ky­bą svai­ga­lais ir rug­sė­jo 2-ąją. Lyg ki­to­mis die­no­mis į tai bū­tų žiū­ri­ma pro pirš­tus. Anks­tes­niais me­tais ta aky­les­nė kont­ro­lė reikš­da­vo tik kvai­lą rei­ka­la­vi­ mą pa­teik­ti pa­sus ar pa­dik­tuo­ti as­mens ko­dą net ir pen­si­nin­kams, ku­rie nie­kaip ne­ga­lė­jo bū­ti pa­na­šūs į moks­lei­vius. Tai­gi, ar tą svai­gią ant­rą­ją rug­sė­jo die­ną mies­tų ir mies­te­l ių gat­ves už­plū­do bū­ riai pri­si­l iuo­bu­sių moks­lei­v ių? Ar par­ duo­tu­vių al­ko­ho­lio sky­riai bu­vo už­gul­ ti kle­gan­čių vai­k ų? O gal grei­to­sios me­ di­ci­nos pa­gal­bos au­to­mo­bi­liai ne­spė­jo vež­ti ap­si­nuo­di­ju­sių vai­k ų? Ne, gy­ve­ni­ mas te­kė­jo įpras­ta va­ga. Jei kur nors ir bū­ta in­ci­den­tų, jie nie­kuo neiš­sis­ky­rė iš ki­tų die­nų įvy­kių. Sėk­min­gai iš­gy­ve­nus pir­mą­ją moks­lo me­tų die­ną be drau­di­ mų, ky­la klau­si­mas, ar tas pre­ky­bos al­ ko­ho­l iu ri­bo­ji­mas nė­ra vien ne­tu­r in­t is jo­kios pra­kti­nės reikš­mės spren­di­mas? Pre­k y­bi­n in­kai tvir­t i­na, kad prieš kiek­ vie­ną rug­sė­jo 1-ąją ge­ro­kai pa­di­dė­ja al­ ko­ho­lio par­da­vi­mas. Va­di­na­si, dau­ge­lis iš anks­to ap­si­r ū­pi­na at­sar­go­mis. To­dėl jei rug­sė­jo 1-ąją ne­par­duo­tas nė vie­nas bu­te­lis al­ko­ho­lio, vi­sai ne­reiš­kia, kad tą die­ną ne­bus ir ap­svai­gu­sių­jų. Al­ko­ho­l io iš­t ies var­to­ja­me per daug. Svai­ga­lai, ki­ti kvai­ša­lai yra skau­di rykš­tė vi­suo­me­nei, ta­čiau for­ma­liai blai­vi Rug­ sė­jo 1-oji – ne išei­tis. Vien drau­di­mai re­ zul­ta­tų ne­duo­da. Čia rei­kia neį­ky­rių, il­ ga­lai­kių švie­čia­mų­jų pro­gra­mų. Gal ver­ ta pa­stu­di­juo­ti ir vys­ku­po Mo­tie­jaus Va­ lan­čiaus pa­tir­t į? Juk jis su­ge­bė­jo ste­bė­ ti­nai daug nu­veik­ti vi­siš­kai ne­pa­lan­kio­ mis blai­vy­bei są­ly­go­mis.

an di­de­lį su­si­rū­pi­ni­ mą ke­lia tai, jog sta­ tyb­vie­tė­se tik­rai ig­no­ ruo­ja­mos dar­bo sau­gos tai­syk­lės ir, pa­na­šu, kad nie­kas ne­ kont­ro­liuo­ja, kaip jų lai­ko­ma­si. Bai­siau­sia tai, jog toks po­žiū­ris vals­ty­bė­je tik di­di­na neį­ga­lių žmo­ nių skai­čių. Mums dar to­li iki ci­vi­li­za­ci­jos, dar­bo sau­gą reg­la­men­tuo­jan­tys tei­sės ak­tai ne­vei­kia, nė­ra kont­ro­ lės. To­kią iš­va­dą pa­da­riau ne vie­ną die­ną ste­bė­da­ma ne­to­li tos vie­tos, kur gy­ve­nu, vyks­tan­čias sta­ty­bas. Šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je sta­to­ mas, ma­tyt, gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­las. Sta­ty­bos pra­si­dė­jo prieš ke­lis mė­ne­sius. Pir­mo­sio­mis die­ no­mis sta­ty­bi­nin­kai dir­bo su šal­ mais, ta­čiau vė­liau juos lyg pa­ mirš­ta už­si­dė­ti. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad sta­ty­bi­nin­ kai šal­mus tas ke­lias die­nas ne­ šio­jo tik to­dėl, kad ži­no­jo, jog juos tik­rins Dar­bo ins­pek­ci­ja. Kai pa­tik­ ri­ni­mai bai­gė­si, į dar­bo sau­gą nu­ mo­ta ran­ka. Bai­su žiū­rė­ti ir ma­ty­ti, kad ne­ lai­mė ty­ko kiek­vie­na­me žings­ny­je. Sta­ty­bi­nin­kai li­pa pa­sto­liais, dir­ ba ant sto­gų pa­kan­ka­mai di­de­lia­ me aukš­ty­je. Ir nė vie­nas dar­bi­nin­ kas neuž­si­dė­jęs šal­mo. Kas at­si­tik­tų, jei sta­ty­bi­nin­kai nu­kris­tų nuo sto­go ant gal­vos? At­ sa­ky­mas aiš­kus – rim­ta trau­ma ar­ ba net mir­tis. Be to, to­je sta­tyb­vie­tė­je vy­rau­ ja be­ga­li­nis triukš­mas, ga­lin­tis iš pro­to iš­ves­ti kiek­vie­ną. Mes, ne­ to­lie­se įsi­kū­rę gy­ven­to­jai, nuo jo

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

m­t nu­sii e ­ m i l ­ i a ­lie­ria ­rai, g – Vy us, kont­ro ­ . šalm ­ ia­vo iš­važ

Do­va­no­ju šu­niu­ką

i

Ieš­kau žmo­nių, no­rin­čių pri­glaus­ti pa­mes­ti­nu­kę ka­ly­tę. Maž­daug pu­ sant­ro mė­ne­sio ma­žy­lė yra juo­dos spal­vos, ru­do­mis le­te­nė­lė­mis, svei­ ka ir gu­vi, po tru­pu­tį mo­ko­ma gy­ ve­ni­mo na­muo­se tai­syk­lių. Ma­žy­lė jau da­bar de­monst­ruo­ja nuo­vo­ku­ mą, su­draus­min­ta klau­so. Šu­ne­ lis tu­rė­tų užaug­ti ne­di­de­lio ūgio, to­dėl tik­tų ir bu­te gy­ve­nan­čiam žmo­gui. Ka­ly­tė yra šva­ri, ga­vu­ si an­ti­hel­min­ti­nių vais­tų. Jei at­si­ ras­tų ge­ras žmo­gus, ku­ris priim­tų ir my­lė­tų šu­ne­lį, pra­šo­me pa­skam­ bin­ti te­le­fo­nu 8 655 26 932.

Sta­ty­bi­nin­kai li­pa pa­sto­liais, dir­ba ant sto­gų pa­kan­ka­mai di­de­lia­me aukš­ty­ je. Ir nė vie­nas dar­bi­ nin­kas neuž­si­dė­jęs šal­mo. ne­la­bai ken­čia­me, nes die­no­mis išei­na­me į dar­bus, na­muo­se ne­ bū­na­me. Ta­čiau ma­čiau, kad dar­bi­nin­ kai, ku­rie dir­ba ben­zi­ni­niu pjūk­lu, sklei­džian­čiu be­pro­tiš­ką triukš­mą, ne­dė­vi ap­sau­gi­nių au­si­nių, ga­lin­ čių bent kiek juos nuo to triukš­mo ap­sau­go­ti. Jau da­bar aiš­ku, kad tie dar­bi­ nin­kai yra prie­kur­čiai – tai su­pra­

tau, klau­sy­da­ma­si, kaip jie tar­pu­ sa­vy­je ne kal­ba­si, o gar­siai rė­kia, nes jau ne­be­gir­di vie­nas ki­to. Va­di­na­si, po me­tų ar ke­le­rių jų klau­sa bus dar pra­stes­nė ir jie pa­pil­ dys neį­ga­lių­jų, gau­nan­čių pa­šal­pą iš vals­ty­bės biu­dže­to, gre­tas. O vy­rai – jau­ni, gal apie 30 me­tų am­žiaus. Tai­gi, aki­vaiz­du, kad rei­kia griež­ tin­ti dar­bo sau­gos kont­ro­lę sta­tyb­ vie­tė­se. Prie­šin­gu at­ve­ju ne­var­žo­ mai ir ne­kont­ro­liuo­ja­mai di­dė­ja neį­ga­lių­jų ar li­gos pa­šal­pų pra­šy­to­ jų, o mes dar ste­bi­mės, ko­dėl vals­ ty­bės biu­dže­tas yra kiau­ras. Kaip jis ga­li bū­ti ki­toks, jei iš to pa­ties biu­dže­to iš­lai­ko­mos vals­ ty­bės ins­ti­tu­ci­jos neat­lie­ka sa­vo funk­ci­jų? Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad jei sta­tyb­vie­ tė­se bū­tų dau­giau kont­ro­lės, neį­ ga­lių­jų bū­tų ma­žiau. Au­gus­ti­na

Oku­pa­vo be­na­miai

La­bai džiau­giau­si, kai M.Maž­vy­do alė­jo­je at­si­ra­do dvi ža­vios kė­du­tės ir sta­liu­kas su žai­di­mų len­ta šach­ ma­tams bei šaš­kėms. Ta­čiau jau ku­ rį lai­ką pa­ste­biu, kad ši­tą vie­tą nuo­ la­tos ap­tū­pę be­na­miai, ku­rie nie­ko ki­to ne­pri­si­lei­džia, bet pa­tys plie­kia gel­to­no­mis ir bal­to­mis mo­ne­to­mis, at­sto­jan­čio­mis jiems šaš­kes. Ap­ link su­ki­nė­ja­si vai­kai, jie ir­gi no­rė­ tų pa­žais­ti, ta­čiau, re­gis, ta vie­ta ta­ po pra­dvo­ku­sių val­ka­tų nuo­sa­vy­be. Kas juos tu­rė­tų su­tram­dy­ti, nes pro juos mies­te jau praei­ti ne­beį­ma­no­ ma. Ga­liu drą­siai teig­ti, kad jie jau tam­pa Klai­pė­dos vei­du. Vai­va

Rug­sė­jo 1-oji – ne šven­tė

Ne­sup­ran­tu, ko čia džiaug­tis ta rug­sė­jo 1-ąja? Net šven­te tą die­ną kai ku­rie va­di­na, ir vi­siems, žiū­riu, ne­svar­bu ir tai, kad ją „šven­tė­me“ rug­sė­jo 2-ąją. Ko­kia čia šven­tė? Vai­kų kan­čių pra­džios die­na. Ma­ nau, ši die­na pa­na­ši į Ge­du­lo ir vil­ ties die­ną, o ne į šven­tę. Jo­kia čia šven­tė, bai­ki­te vie­ną kar­tą kvai­lio­ ti. Paž­vel­ki­te į sa­vo ap­si­mie­go­ju­ sius vai­kus, pa­tys pa­ma­ty­si­te, ne­ rei­kės jo­kių įro­dy­mų. O kiek iš­lai­dų tė­vams? Ko čia taip džiaug­tis? Val­das

Ne­rin­ga – Die­vo do­va­na Lie­tu­vai

Sa­vait­ga­lį bu­vo­me Ne­rin­go­je. Ši­ toks gro­žis net ir pa­čią ru­dens pra­džią, neį­ma­no­ma net žo­džiais ap­sa­ky­ti. Rei­kia vi­so­mis jė­go­mis sau­go­ti šį uni­ka­lų gam­tos kam­pe­ lį, nie­ko pa­na­šaus nie­kas ne­tu­ri, tik Lie­tu­va yra Die­vo ap­do­va­no­ta.

Objektas: šunis labiausiai vilioja greitai judantys dviratininkai.

Ju­li­ja

Jos įsi­ti­ki­ni­mu, šu­nys tu­ri laks­ty­ ti pa­lai­di. Iš sa­vo pa­tir­ties ži­nau, kaip žmo­nės rea­guo­ja į pa­lai­dus ar be ant­snu­kio ve­džio­ja­mus šu­nis – kvie­čia po­li­ci­ją. Keis­ta, kad į to­kius at­ve­jus pa­rei­gū­nai ne­rea­guo­ja. Juk šei­mi­nin­kė tik­rai ži­no­ma. Mo­te­ris el­gia­si ne­sup­ran­ta­mai ir net nu­si­ kals­ta­mai. Kai ki­tą die­ną ją su­ti­ko­ me, ji ma­tė su­kan­džio­tą ma­no šu­nį. Pap­rie­kaiš­ta­vau jai, bet to­ji mo­te­ris paaiš­ki­no, kad au­gin­ti­niai laks­to po

sa­vo te­ri­to­ri­ją. Ta­čiau tai yra vi­siš­ ka ne­są­mo­nė, ten nė­ra ap­tver­ta, juo la­biau kad ten ei­na dvi­ra­čių ta­kas. Ma­n au, straips­ny­je ap­ra­š y­ ta mo­te­ris nu­ken­tė­jo nuo pa­leis­tų Irk­la­vi­mo cent­ro šu­nų. Se­na­mies­ ty­je gy­ve­nan­tys šu­ni­nin­kai, ves­da­ mi sa­vo au­gin­ti­nius pa­si­vaikš­čio­ti, da­ro di­džiu­lį lan­ką. Ta­čiau ti­ki­my­ bė su­tik­ti pa­leis­tus šu­nis bet ku­rio­ je ki­to­je vie­to­je yra ne ma­žes­nė. Dai­va

Dir­ba tar­si po­grin­dy­je

Skai­čiau „Karš­ta­me te­le­fo­ne“, kad mies­te nie­kas ne­ga­li su­re­mon­tuo­ti mo­pe­do spi­do­met­ro. Ta­čiau yra ir dau­gy­bė ki­tų daik­tų, ku­riuos ne­ži­ nai, kur re­mon­tuo­ti. Pa­vyz­džiui, kas pa­sa­kys, kur Klai­pė­do­je ga­li­ma per­ vy­nio­ti elekt­ros va­rik­lius. Anks­čiau tai da­ry­da­vo Bi­ru­tės gat­vė­je, o kur tai da­ro da­bar? Vi­siš­kai ne­beaiš­ku. Vi­si tar­si dir­ba po­grin­dy­je. Ri­čar­das Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Klai­pė­die­tė

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

A

Informacija: 397

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

397 728

telefonas@kl.lt

Rei­kė­tų dau­giau kont­ro­lės š ži­nau, kie­no šu­nys su­ kan­d žio­jo dien­raš­ty­je „Klai­pė­da“ ap­ra­šy­tą mo­ te­rį, var­du As­ta. Man po die­nos at­si­ti­ko vi­siš­kai pa­na­šiai. Tu­riu di­de­lį, bet ne ko­vi­nį šu­nį. Has­kių veis­lės šu­nys, ne­pai­sant di­ de­lio ūgio, vi­siš­kai ne­tu­ri ag­re­si­jos. Ma­no au­gin­ti­nį už­puo­lė ir smar­kiai su­kan­džio­jo pa­lai­di šu­nys. Pa­žįs­tu tų ag­re­sy­vių šu­nų šei­mi­nin­kę. Ta mo­te­ris, pri­si­sta­tan­ti dai­li­ nin­ke, dir­ba Irk­la­vi­mo cent­re. Dar­ bo me­tu ji ne tik lai­ko lais­vus sa­vus, bet pa­lei­džia ir cent­ro sar­gi­nius šu­ nis. Vi­si ke­tu­ri nu­bė­ga iki Tri­ny­čių tven­ki­nio, Jo­no kal­ne­lio, laks­to dvi­ ra­čių ta­ku pa­lei Da­nę iki Jo­niš­kės gat­vės ir dar to­liau. Pa­ti esu ma­ čiu­si, kaip jie ap­lo­ja žmo­nes. Ne kar­tą skam­bi­nau į Irk­la­vi­mo cent­rą, pra­šiau pa­kal­bė­ti su šu­nų šei­mi­nin­ke ir už­draus­ti jai pa­leis­ ti šu­nis. Cent­ro dar­buo­to­jai man paaiš­ki­no, kad da­vė jai vel­nių, bet ne­su­si­kal­bė­jo su sar­ge, pa­na­šu, kad ji ne­sup­ran­ta, kas jai sa­ko­ma.

karštas telefonas

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antrAdienis, rugsėjo 3, 2013

užribis

Juo­do­jo ar­cheo­lo­go po­mė­gis – ne­pil­na­me­tės Pa­va­sa­rį iš­klau­sęs nuo­spren­dį dėl ne­ tei­sė­tos pre­ky­bos ar­cheo­lo­gi­niais ra­ di­niais Ne­ris Bu­da­ vi­čius vėl tei­sia­mų­ jų suo­le.

Eismas: Vin­gio gat­vės ir Ši­lu­tės plen­to san­kry­žo­je „Re­nault Me­ga­ne“

lė­kė de­gant drau­džia­mam švie­so­fo­ro sig­na­lui.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Gin­ta­ro Vai­če­kaus­ko („Bal­ti­cum TV“ lai­da „Rei­das“) nuo­tr.

Į san­kry­žą – de­gant rau­do­nam sig­na­lui

Su­lau­kė lyg­ti­nės baus­mės

26 me­tų vy­ras nu­teis­tas už ma­ža­ me­tės tvir­ki­ni­mą ir ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mą su ne­pil­na­me­tė­mis. N.Bu­da­vi­čiaus po­trau­kis ne­pil­ na­me­tėms išaiš­kė­jo, kai tei­sė­sau­ ga ėmė do­mė­tis juo­do­jo ar­cheo­lo­go veik­la. Pa­rei­gū­nai klau­sė­si te­le­fo­ ni­nių įta­ria­mo­jo po­kal­bių. Ty­ri­mo me­tu nu­sta­ty­ta, kad N.Bu­da­vi­čius per­nai va­sa­rą tu­rė­ jo ly­ti­nių san­ty­kių su dviem ne­pil­ na­me­tė­mis, ku­rioms te­bu­vo po 14 ir 15 me­tų. Dar vie­nai ne­pil­na­me­ tei, ku­riai tuo me­tu bu­vo 13 me­tų, juo­da­sis ar­cheo­lo­gas siun­tė sek­ sua­li­nio po­bū­džio ži­nu­tes ir siū­lė už­siim­ti ora­li­niu sek­su. Už ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mą pa­ žei­džiant ne­pil­na­me­čio as­mens sek­sua­li­nio ap­si­spren­di­mo lais­vę ir ne­lie­čia­mu­mą bei už ne­pil­na­ me­čio as­mens tvir­ki­ni­mą N.Bu­ da­vi­čius nu­teis­tas 2 me­tams lais­ vės atė­mi­mo baus­me, ją ati­de­dant 2 me­tams. N.Bu­da­vi­čius įpa­rei­go­ tas da­ly­vau­ti el­ge­sio pa­tai­sos pro­ gra­mo­je. Nu­tei­sė už mei­lę?

Iš Pa­ne­vė­žio ra­jo­no ki­lu­siam, Dai­ lės aka­de­mi­ją bai­gu­siam N.Bu­da­ vi­čiui at­ro­do, kad jis ne­tei­sin­gai yra nu­teis­tas už mei­lę vai­kų glo­bos na­ mų auk­lė­ti­nei.

Pot­rau­kis: juo­duo­ju ar­cheo­lo­gu pra­min­tas N.Bu­da­vi­čius su­lau­kė 2

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

me­tų lyg­ti­nės baus­mės už sek­są su ne­pil­na­me­tė­mis.

„Ma­ža kam aš ko­kias ži­nu­tes siun­ti­nė­ju, ga­liu ir jums at­siųs­ti. Ir ko­dėl kaž­kam pa­rū­po, su kuo aš tu­riu ar ne­tu­riu san­ty­kių?“ – prieš nuo­spren­džio pa­skel­bi­mą pik­ti­no­ si N.Bu­da­vi­čius. Vy­ras gra­si­no, kad, dėl jo ma­ny­ mu, ne­tei­sė­to po­kal­bių klau­sy­mo­ si jis kreip­sis į teis­mą. Vy­ras ti­ki­no, kad baus­mės su­ lau­kė už san­ty­kius su sa­vo pa­ne­le. Bet pa­klaus­tas, ko­dėl by­lo­je mi­ni­ mi sek­sua­li­niai san­ty­kiai ir su ki­ta ne­pil­na­me­te, N.Bu­da­vi­čius at­rė­žė, kad tuo me­tu su drau­ge bu­vo lai­ki­ nai iš­si­sky­ręs, nes su­si­py­ko. „Teis­mo me­tu san­ty­kiai kaip tik su­lieps­no­jo. Mes vėl kar­tu. Tik mums ne­lei­džia teis­mas bend­rau­ ti“, – aiš­ki­no N.Bu­da­vi­čius. Aist­rą ten­ki­no ma­ši­no­je

Su vie­na iš pen­kio­lik­me­čių N.Bu­ da­vi­čius su­si­pa­ži­no in­ter­ne­to pa­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

žin­čių tink­la­la­py­je ir pa­sky­rė pa­si­ ma­ty­mą prie vie­nos par­duo­tu­vės. De­šim­čia me­tų vy­res­nis N.Bu­da­ vi­čius aist­rą su ne­pil­na­me­te ten­ki­ no au­to­mo­bi­ly­je „Au­di“ prie Ja­kų žie­do esan­čio­je au­to­mo­bi­lių sto­vė­ ji­mo aikš­te­lė­je bei už mies­to esan­ čių kar­je­rų pa­kran­tė­je. N.Bu­da­vi­čius teis­me tvir­ti­no, jog ne­pil­na­me­tei duo­da­vo pi­ni­gų, kad drau­gė ga­lė­tų sau ką nors nu­ si­pirk­ti. Esą tuo­met, kai vy­ras su ja su­si­ py­ko, ku­rį lai­ką bend­ra­vo su drau­ gės bi­čiu­le, ku­rią nu­si­ve­žė į Kiš­kė­nų kai­me esan­čią du­jų per­py­li­mo ko­ lo­nė­lę ir aikš­te­lė­je su ja san­ty­kia­vo ant au­to­mo­bi­lio ga­li­nės sė­dy­nės. Teis­mo ma­ny­mu, šie N.Bu­da­ vi­čiaus pa­da­ry­ti nu­si­kal­ti­mai yra pri­ski­ria­mi ne­sun­kiems, o sek­sua­ li­nio po­bū­džio ži­nu­tės 13-me­tei ir siū­ly­mai už­siim­ti sek­su – jau sun­ kus nu­si­kal­ti­mas.

Ne vie­na kru­vi­na ava­ri­ja pa­si­žy­ mė­ju­si Vin­gio gat­vės ir Ši­lu­tės plen­to san­kry­ža va­kar vėl bu­vo pa­ženk­lin­ta krau­ju. Po ava­ri­jos į li­go­ni­nę pa­te­ko eis­mo įvy­kio kal­ ti­nin­kas ir jo su­tuok­ti­nė.

Ne­lai­mė nu­ti­ko apie vi­dur­die­nį, kai 77 me­tų Al­fon­sas Pet­ras sa­vo au­ to­mo­bi­liu „Re­nault Me­ga­ne“ nė­rė sker­sai san­kry­žos, ne­pai­sy­da­mas rau­do­no švie­so­fo­ro sig­na­lo. Pen­si­nin­ko vai­ruo­ja­ma ma­ši­na su­si­dū­rė su mais­to pre­kes iš­ve­žio­ jan­čiu sunk­ve­ži­miu „Re­nault“. Sun­kias­vo­rę ma­ši­ną vai­ra­vo 24 me­tų Man­tas, ku­ris įvy­kio me­tu bu­vo blai­vus. Vy­ras pa­sa­ko­jo, kad va­žia­vo Vin­ gio gat­ve, san­kry­žą kir­to de­gant ža­liam švie­so­fo­ro sig­na­lui ir su­ko Ši­lu­tės plen­tu. Eis­mo įvy­kio me­ tu sunk­ve­ži­mio vai­ruo­to­jas ne­nu­ ken­tė­jo. O štai eis­mo įvy­kio kal­ti­nin­kas, ku­ris pri­si­pa­ži­no į san­kry­žą įva­žia­

vęs pa­žeis­da­mas ke­lių eis­mo tai­ syk­les, pa­te­ko į li­go­ni­nę. Pen­si­nin­kas kar­tu su žmo­na ke­ ti­no va­žiuo­ti tie­siai Ši­lu­tės plen­tu. Nors tuo me­tu li­jo, o grei­tis šio­je vie­to­je lei­džia­mas iki 70 km/val., pen­si­nin­kas tu­rė­jo pa­ste­bė­ti, kad į san­kry­žą jau bu­vo pra­dė­ję ju­dė­ti au­to­mo­bi­liai iš Vin­gio gat­vės. Su­tuok­ti­niai va­žia­vo tre­čią­ja eis­ mo juos­ta ir rė­žė­si į sunk­ve­ži­mį. Po ava­ri­jos ma­ši­nos li­ko smar­ kiai ap­lam­dy­tos, o Al­fon­sas Pet­ras su žmo­na grei­to­sios me­di­ci­nos pa­ gal­bos eki­pa­žo bu­vo iš­ga­ben­ti į li­ go­ni­nę. Jei pen­si­nin­ko žmo­na bū­tų sė­ dė­ju­si ša­lia vai­ruo­to­jo, ava­ri­jos pa­ sek­mės ga­lė­jo bū­ti kur kas skau­ des­nės, nes smū­gis te­ko bū­tent į šią au­to­mo­bi­lio vie­tą. Mo­te­ris, lai­mei, bu­vo įsi­tai­siu­si ant ga­li­nės ma­ši­nos sė­dy­nės. Tai ne pir­ma ne­lai­mė šio­je san­ kry­žo­je. Rugp­jū­čio 12 d., čia su­si­ dū­rus au­to­mo­bi­liams „Cit­roen“ ir „VW Golf“, žu­vo va­žia­vu­si pa­gy­ ve­nu­sių su­tuok­ti­nių po­ra.

Tei­sia­mas ke­tu­rių vai­kų mo­ti­nos žu­di­kas As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas pra­ dė­jo nag­ri­nė­ti re­zo­nan­si­nę ke­tu­rių vai­kų mo­ti­nos nu­žu­dy­mo by­lą.

Klai­pė­dos ra­jo­ne esan­čio Lūž­ga­lių kai­mo gy­ven­to­jui 37-erių Po­vi­lui Va­lei­kai, kal­ti­na­mam itin žiau­riai nu­žu­džius be­jė­giš­kos būk­lės su­ tuok­ti­nę, gre­sia 20 me­tų lais­vės atė­mi­mas ar­ba ka­lė­ji­mas iki gy­ vos gal­vos. 33 me­tų Lau­ra V. mir­ti­nai su­ muš­ta, kai na­muo­se bu­vo ma­ža­ me­čiai vai­kai. Tra­ge­di­ja įvy­ko va­sa­rio 11-osios va­ka­rą, kai į Di­tu­vos kai­me esan­ čius na­mus atė­jo gir­tas P.Va­lei­ka. Anks­čiau ne kar­tą smur­ta­vęs vy­ras ne­pai­sė teis­mo drau­di­mo ar­tin­tis prie šei­mos. Ki­tą die­ną tu­rė­jo įsi­ tei­sė­ti teis­mo spren­di­mas, ku­riuo

P.Va­lei­ka už smur­tą šei­mo­je tu­rė­jo bū­ti pa­siųs­tas už gro­tų 2,5 me­tų. Nek­vies­tas sve­čias puo­lė muš­ ti Lau­rą V. Mo­te­ris bu­vo tal­žo­ma į įvai­rias kū­no vie­tas, ke­tu­rių vai­ kų mo­ti­na bu­vo tą­so­ma už plau­kų, eks­per­tai kons­ta­ta­vo, kad už­puo­li­ kas jų da­lį iš­ro­vė. Po eg­ze­ku­ci­jos P.Va­lei­ka iš­žio­di­ no pri­muš­tą mo­te­rį ir su­py­lė jai di­ de­lį kie­kį al­ko­ho­lio. It bok­so kriau­šė tal­žy­ta ke­tu­rių vai­kų ma­ma dar mė­gi­no šauk­tis pa­gal­bos ir skam­bi­no po­li­ci­jai. Ta­čiau po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai nu­ spren­dė pir­miau­siai rea­guo­ti į ki­ tą iš­kvie­ti­mą. Pa­gal­bos ne­su­lau­ku­ si Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­ja mi­rė nuo pa­tir­tų su­ža­lo­ji­mų. Sa­vo na­muo­se ne­gy­vą ke­tu­rių vai­kų ma­mą ap­ti­ko jos bro­lis Ry­tis U. Vy­ras pri­glau­dė naš­lai­čiais li­ku­ sius se­sers vai­kus.

Pir­ma­die­nį at­ves­din­tas į teis­mo po­sė­dį P.Va­lei­ka ne­pra­ta­rė nė žo­ džio ir slė­pė akis nuo pa­ša­li­nių. Vy­rui už nu­žu­dy­mą gre­sia ne tik il­gi me­tai ne­lais­vės, bet ir nu­žu­ dy­to­sios ar­ti­mų­jų pa­teik­tas ci­vi­li­ nis ieš­ki­nys. Ta­čiau ke­tu­ris se­sers vai­kus au­gi­ nan­tis R.Ur­bo­na­vi­čius ne­puo­se­lė­ja vil­čių, kad se­sers žu­di­kas at­ly­gins ža­lą. Vy­ras ža­da ne­tur­ti­nę ža­lą pri­ si­teis­ti iš vals­ty­bės – po mi­li­jo­ną už kiek­vie­no vai­ko su­lau­žy­tą li­ki­mą. Dėl lem­tin­gų įvy­kių Klai­pė­dos ra­jo­ne bus at­vers­ta dar vie­na by­la, ku­rio­je dėl ne­tin­ka­mo pa­rei­gų vyk­ dy­mo bus kal­ti­na­mi du Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­ rei­gū­nai. Už tai pa­rei­gū­nams gre­ sia bau­da, areš­tas ar­ba lais­vės atė­ mi­mas iki dve­jų me­tų. By­la Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­me nag­ri­nė­ja­ma už už­da­rų du­rų.

Baus­mė: mir­ti­nai su­mu­šu­siam ke­tu­rių vai­kų mo­ti­ną P.Va­lei­kai gre­sia

įka­li­ni­mas iki 20 me­tų ar­ba iki gy­vos gal­vos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

8

antradienis, rugsėjo 3, 2013

lietuva Sve­čias iš ­ Uk­rai­nos

Vi­siš­kos ­ lais­vės ne­duos

Ei­lės ­ pa­sie­ny­je

Į Lie­tu­vą su vi­zi­tu šią sa­vai­ tę at­vyks Uk­rai­nos par­la­ men­to pir­mi­nin­kas Vla­di­mi­ ras Ry­ba­kas. Jis penk­ta­die­ nį at­vyks į Vil­nių, kur su­si­tiks ne tik su Lie­tu­vos Pre­zi­den­ te Da­lia Gry­baus­kai­te, Sei­mo pir­mi­nin­ku Vy­du Ged­vi­lu, bet ir su ES išo­rės po­li­ti­kos va­do­ ve Cat­he­ri­ne Ash­ton.

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­ bo mi­nis­te­ri­ja siū­lo, kad nuo 2014 m. 55-io­se ša­lies sa­vi­ val­dy­bė­se so­cia­li­nės pa­šal­pos bū­tų skirs­to­mos sa­va­ran­kiš­ kai, ta­čiau kom­pen­sa­ci­jų už šil­dy­mą ir van­de­nį skirs­ty­mas tu­rė­tų lik­ti vals­ty­bės funk­ci­ja, ku­ri bus fi­nan­suo­ja­ma tie­sio­ giai iš vals­ty­bės biu­dže­to.

Dėl už­da­ry­to Rai­gar­do-Pri­val­ kos pa­sie­nio punk­to pail­gė­ jo vil­ki­kų ei­lės ki­tuo­se pa­sie­ nio po­stuo­se. Na­cio­na­li­nės ve­žė­jų au­to­mo­bi­liais aso­cia­ ci­jos „Li­na­va“ duo­me­ni­mis, va­kar ry­te ei­lė­je į Lie­tu­vą iš Bal­ta­ru­si­jos įva­žiuo­ti lau­kė 700 vil­ki­kų, dau­giau­sia – per 300 – ties Me­di­nin­kų po­stu.

Slap­tą in­for­ma­ci­ją pri­žiū­rės mi­nis­te­ri­ja Prie Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ ta­men­to (VSD) vei­kian­tį Vy­riau­ sy­bi­nių ry­šių cent­rą, ku­ris už­tik­ ri­na įslap­tin­tos in­for­ma­ci­jos per­ da­vi­mo ap­sau­gą, ke­ti­na­ma per­ duo­ti Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ jos ži­nion.

Praei­tą sa­vai­tę pa­skelb­tą Vy­riau­ sy­bės nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, ku­riuo kei­čia­mas įstai­gos pa­val­du­mas, ke­ti­na­ma ap­svars­ty­ti iki Sei­mo ru­dens se­si­jos. Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja siū­lo, kad nu­ta­ri­mas įsi­ga­lio­tų nuo ki­tų me­tų. Vy­riau­sy­bi­nių ry­šių cent­ras tu­ri už­tik­rin­ti ko­mu­ni­ka­ci­jų, nau­do­ ja­mų įslap­tin­tai in­for­ma­ci­jai per­ duo­ti, ap­sau­gą. Jis taip pat val­do ne ka­ri­nei sri­čiai skir­tą įslap­tin­tos in­for­ma­ci­jos krip­tog­ra­fi­nę įran­gą, ku­ri skir­ta in­for­ma­ci­jai šif­ruo­ti. Kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras Juo­ zas Ole­kas BNS sa­kė, kad ini­cia­ ty­vą dėl pa­val­du­mo kei­ti­mo pa­ ro­dė VSD, o po dar­bo gru­pės svars­ty­mų nu­spręs­ta cent­rui su­ teik­ti įstai­gos prie Kraš­to ap­sau­ gos mi­nis­te­ri­jos sta­tu­są. Tarp ki­ tų al­ter­na­ty­vų bu­vo svars­to­ma cent­rą pa­vers­ti įstai­ga prie Vy­ riau­sy­bės. „Vals­ty­bi­nių ry­šių cent­ras neat­ lie­ka ko­kių nors VSD funk­ci­jų, žval­gy­bi­nių funk­ci­jų, to­dėl bu­vo toks pa­siū­ly­mas. Ini­cia­ty­va ėjo ne iš Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ jos, o iš VSD, sie­kiant iš­gry­nin­ti

sa­vo funk­ci­jas“, – sa­kė J.Ole­kas. „Svars­tė­me įvai­rius va­rian­tus, ir ap­si­sto­ta pa­ves­ti Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai ku­ruo­ti šią sri­tį, nes tu­ri­me daug svar­bių ry­šių, ku­rie tu­rė­tų bū­ti pri­žiū­ri­mi. At­siž­vel­ gė­me į Eu­ro­pos vals­ty­bių pa­tir­ tį“, – tei­gė mi­nist­ras. J.Ole­ko tei­gi­mu, dar per anks­ ti pa­sa­ky­ti, ar gau­ti pa­pil­do­mi asig­na­vi­mai bū­tų įskai­čiuo­ja­mi kaip da­lis gy­ny­bos biu­dže­to, ku­ ris yra svar­bus dėl NA­TO įsi­pa­rei­ go­ji­mų. „Tu­ri­me vi­di­nę NA­TO kont­ro­ lę, tuos klau­si­mus ap­ta­ria­me su NA­TO eks­per­tais. Pa­si­tar­si­me su NA­TO eks­per­tais, ar tai priim­ti­ nos lė­šos, ku­rios ga­li bū­ti įskai­ čiuo­tos, ar ne“, – kal­bė­jo mi­ nist­ras. Pa­sak jo, kai ku­rie dar­buo­to­ jai tap­tų vals­ty­bės tar­nau­to­jais, kai ku­rie – sta­tu­ti­niais pa­rei­gū­ nais, pri­klau­so­mai nuo vyk­do­mų funk­ci­jų. J.Ole­ko tei­gi­mu, pa­gal da­bar­ ti­nį siū­ly­mą Kraš­to ap­sau­gos mi­ nis­te­ri­jo­je vei­kian­ti Ry­šių ir in­ for­ma­ci­nių sis­te­mų tar­ny­ba lik­tų at­ski­ra ins­ti­tu­ci­ja. Kei­čiant pa­val­du­mą, rei­kė­tų keis­ti ir kai ku­riuos įsta­ty­mus. „No­rė­tu­me, kad iki rug­sė­jo 10 d., kai pra­si­dės se­si­ja, vi­si įsta­ ty­mai jau bū­tų at­si­dū­rę Sei­me“, – sa­kė J.Ole­kas. „Klaipėdos“, BNS inf.

Spręs dėl ska­lū­nų Val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos po­li­ti­nė ta­ry­ba šian­dien svars­tys, ar tęs­ ti ska­lū­nų du­jų žval­gy­bos bei ga­ vy­bos kon­kur­są ir JAV ener­ge­ti­ kos bend­ro­vę „Chev­ron“ pa­skelb­ ti nu­ga­lė­to­ja.

Tai pa­tvir­ti­no ap­lin­kos mi­nist­ras Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­ sto­vas Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis. „Aš ma­nau, kad yra du pa­si­rin­ ki­mai: ar­ba tę­sia­me kon­kur­są ir rug­sė­jo 16 d. pa­skel­bia­me „Chev­ ron“ lai­mė­to­ja, ar­ba stab­do­me ko­mi­si­jos dar­bą ku­riam lai­kui, ar­ba vi­sai nu­trau­kia­me kon­kur­ są. <...> Kaip mi­nist­ras, pra­šy­ siu, kad bū­tų aiš­kus spren­di­mas, kuria kryp­ti­mi to­liau ei­na­me“, – BNS sa­kė V.Ma­zu­ro­nis. Pa­sak jo, vis ati­de­da­mas lai­mė­ to­jo pa­skel­bi­mas ne­tu­ri tei­si­nio pa­grin­do, o vie­šo­jo­je erd­vė­je iš­ sa­ko­ma po­zi­ci­ja, kad pir­ma rei­kia su­si­tar­ti su vie­tos bend­ruo­me­nė­ mis, tu­ri bū­ti pa­rem­ta tei­siš­kai. „Iš­sa­ko­ma po­zi­ci­ja, kad rei­kia tar­tis su bend­ruo­me­nė­mis, yra

svei­kin­ti­na, bet ne­ma­tau tei­si­ nio pa­grin­do. Su sa­vi­val­dos ta­ ry­bo­mis ta­ria­ma­si pa­gal Po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo įsta­ty­mą. Jei­ gu pa­skelb­tu­me nu­ga­lė­to­ją, pa­si­ ra­šy­tu­me su­tar­tį, ta­da bū­tų pa­gal įsta­ty­mus ta­ria­ma­si. O da­bar ta­ ri­ma­sis ne­tu­ri jo­kio tei­si­nio pa­ grin­do, ju­ri­diš­kai nea­pib­rėž­ta“, – BNS tei­gė ap­lin­kos mi­nist­ras. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos pir­mi­nin­kas Ro­lan­das Pak­sas BNS sa­kė, kad dėl ska­lū­nų du­jų tu­ri bū­ti priim­tas po­li­ti­nis spren­di­mas. Jis taip pat tvir­ti­no po­li­ti­nė­je ta­ry­bo­je kel­siąs re­fe­ren­du­mo dėl eu­ro įve­di­mo klau­si­mą. R.Pak­sas mi­nė­jo, jog Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja siū­lo ki­tų me­ tų biu­dže­te nu­ma­ty­ti fi­nan­sa­vi­mą ne­for­ma­lia­jam švie­ti­mui, kad vi­ si vai­kai ne­mo­ka­mai ga­lė­tų lan­ ky­ti bū­re­lius. Anot jo, val­dan­čio­ sios koa­li­ci­jos ly­de­riai ry­toj taip pat ke­ti­na svars­ty­ti cent­ra­li­zuo­tą tur­to val­dy­mą, vi­ce­mi­nist­rų po­stų kvo­tas. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ga­li­my­bės: kol pa­čios JAV neap­sisp­ręs, ar bom­bar­duo­ti stra­te­gi­nius tai­ki­nius Si­ri­jo­je, Lie­tu­va sa­vo nuo­mo­

nės, prie­šin­gai nei di­džio­sios NA­TO vals­ty­bės Eu­ro­po­je, ne­ža­da iš­sa­ky­ti.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Lie­tu­va – be nuo­mo­nės

Lie­tu­va kol kas ne­tu­ri po­zi­ci­jos in­ter­ven­ci­jos į Si­ri­ją klau­si­ mu – kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras lei­džia su­pras­ti, kad ji at­si­ras tik po JAV Kong­re­so bal­sa­vi­mo. Po­li­to­lo­gas Čes­lo­vas Iš­kaus­kas pri­ pa­žįs­ta, kad to­kia ma­žos vals­ty­bės nuo­sta­ta – iš­min­tin­giau­sia. Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Dar ne­dis­ku­ta­vo

Šian­dien į už­da­rą po­sė­dį iš­klau­sy­ti in­for­ma­ci­jos dėl si­tua­ci­jos Si­ri­jo­je rink­sis Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­ mo ir gy­ny­bos bei Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tų na­riai. Ta­čiau aukš­čiau­ si ša­lies va­do­vai aiš­kios po­zi­ci­jos, ar pa­lai­ko JAV ke­ti­ni­mą ata­kuo­ti gal­būt che­mi­nį gink­lą pa­nau­do­ju­ sį Bas­ha­ro al As­sa­do re­ži­mą, neiš­ sa­ko. Kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras Juo­ zas Ole­kas, pa­klaus­tas, ko­kia Lie­ tu­vos nuo­sta­ta šiuo klau­si­mu, aiš­ kaus at­sa­ky­mo kol kas ne­pa­tei­kė. Ga­li­mas che­mi­nio gink­lo pa­nau­ do­ji­mas Si­ri­jo­je smer­kia­mas, ta­ čiau dėl prie­mo­nių esą su par­tne­ riais dar ne­si­tar­ta. „Mes aiš­kiai pa­reiš­kė­me, kad che­mi­nio gink­lo nau­do­ji­mas prieš ci­vi­lius gy­ven­to­jus yra ne­priim­ti­ nas XXI a. ir tie, ku­rie jį pa­nau­do­ jo, tu­rė­tų už tai at­sa­ky­ti. O ko­kios prie­mo­nės bus su­tar­tos, pri­tai­ky­ tos – žiū­rė­sim. Kol kas mes dėl to su par­tne­riais ne­sa­me pla­čiai dis­ ku­ta­vę“, – tei­gė mi­nist­ras. Vis­ką lems JAV Kong­re­sas

Griež­tą „ne“ in­ter­ven­ci­jai į Si­ri­ją sa­ko Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ ras Pu­ti­nas. Jo tei­gi­mu, pir­miau­sia rei­kia su­lauk­ti iš­va­dų, ar tūks­tan­ čio žmo­nių gy­vy­bę prieš dvi sa­vai­ tes nu­si­ne­šė bū­tent che­mi­nis gink­ las. Jung­ti­nių Tau­tų (JT) eks­per­tai mė­gi­nius jau ti­ria, ta­čiau ga­lu­ti­nių iš­va­dų dar teks pa­lauk­ti.

Dar apie 10 die­nų rei­kės lauk­ti ir JAV po­zi­ci­jos, ar Si­ri­ja bus ata­kuo­ ja­ma. Tai paaiš­kės, kai dėl šio klau­ si­mo bal­suos iš ato­sto­gų grį­žęs JAV Kong­re­sas. Iš pra­džių ryž­tin­gai nu­ si­tei­kęs JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma vė­liau, ne­su­lau­kęs di­de­ lio ki­tų vals­ty­bių pa­lai­ky­mo, nu­ ta­rė spren­di­mą pa­ti­kė­ti tau­tos at­ sto­vams. Pak­laus­tas, ko­kios Lie­tu­vos po­zi­ ci­jos ir veiks­mų ti­kė­tis, jei Kong­re­ sas bal­suos už in­ter­ven­ci­ją, J.Ole­ kas taip pat at­sa­kė ap­ta­kiai, t. y. be­veik pa­žo­džiui pa­kar­to­jo ką tik su B.Oba­ma su­si­ti­ku­sios Lie­tu­vos Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­ tės iš­sa­ky­tą po­zi­ci­ją: esą tie, ku­ rie pa­nau­do­jo che­mi­nį gink­lą, tu­ri su­lauk­ti at­sa­ko­my­bės. Ta­čiau ko­ kios – ne­de­ta­li­zuo­ja­ma. „Mū­sų ir JAV po­zi­ci­ja so­li­da­ri: ir mes smer­kia­me che­mi­nio gink­lo nau­do­ji­mą, ir jie smer­kia“, – teat­ sa­kė mi­nist­ras.

kia po­zi­ci­ja vi­siš­kai su­pran­ta­ma, tuo la­biau kad ir JAV neap­sisp­ren­ du­sios. <...> Lau­ki­mas su­si­jęs su iš­min­ti­mi, Lie­tu­va lauks, kaip įvy­ kiai klos­ty­sis to­liau. Ži­no­ma, jos da­ly­va­vi­mas JAV ar NA­TO ata­ko­ je prieš Si­ri­jos re­ži­mą yra dau­giau pre­ven­ci­nis, per­spė­jan­tis. Lie­tu­va, kaip ma­ža NA­TO na­rė, neką ga­li ka­ri­niu po­žiū­riu pa­dė­ti, tik mo­ra­ liš­kai pa­lai­ky­ti JAV“, – ko­men­ta­vo Č.Iš­kaus­kas.

„Po­zi­ci­ja iš­min­tin­ga“

Kaip rea­guo­tų Lie­tu­va, jei JAV Kong­re­sas nu­spręs­tų ata­kuo­ti Si­ri­ ją? Po­li­to­lo­gas įsi­ti­ki­nęs, kad bent jau mo­ra­li­nę Lie­tu­vos aukš­čiau­sių va­do­vų pa­ra­mą JAV gau­tų. „Na, Lie­tu­va po da­bar­ti­nio vi­zi­ to Va­šing­to­ne su­stip­ri­no sa­vo mo­ ra­li­nius ir dva­si­nius ry­šius su JAV. Ji, be abe­jo, pa­lai­ky­tų ši­tą pre­ven­ ci­nį vien­kar­ti­nį smū­gį, ži­no­ma, ką ir kal­bė­ti apie ko­kį nors ka­riuo­me­ nės įžen­gi­mą į Si­ri­ją ir t. t., nie­kas to ne­si­ti­ki. Ta­čiau pa­ra­ma, bent jau aukš­čiau­sio ša­lies va­do­vo (D.Gry­ baus­kai­tės – red. pa­st.), bū­tų“, – pa­brė­žė Č.Iš­kaus­kas.

Po­li­to­lo­gas Č.Iš­kaus­kas sa­ko, kad šiuo at­ve­ju Lie­tu­va, bū­da­ma ma­ža ša­lis, pa­si­rin­ko pro­tin­gą po­zi­ci­ ją. Esą sun­ku ti­kė­tis ki­tų vals­ty­bių ap­si­spren­di­mo, kai jo dar ne­tu­ri pa­čios Jung­ti­nės Vals­ti­jos. Kol kas tvir­tą pa­ra­mą ka­ri­nei in­ter­ven­ci­jai reiš­kia Pran­cū­zi­ja ir Tur­ki­ja, o ka­ ri­niams veiks­mams ne­pri­ta­ria Di­ džio­ji Bri­ta­ni­ja, Vo­kie­ti­ja, Len­ki­ja. „Po­zi­ci­jos ne­tu­rė­ji­mas ir­gi yra po­zi­ci­ja. Lie­tu­va, kaip vie­na NATO na­rių ir ma­ža ša­lis, pa­si­ren­ka to­kią po­zi­ci­ją, kaip anks­čiau ru­sai sa­ky­ da­vo „nei jums, nei mums“. Ir to­

Juo­zas Ole­kas:

Ko­kios prie­mo­nės bus su­tar­tos, pri­tai­ ky­tos – žiū­rė­sim. Kol kas mes dėl to su par­tne­riais ne­sa­me pla­čiai dis­ku­ta­vę.

9

ANTRADIENIS, rugsėjo 3, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Gry­bai: ska­nu, mais­tin­ga ir pa­vo­jin­ga Gry­ba­vi­mas su­tei­ kia di­de­lį ma­lo­nu­ mą, pri­lygs­ta poil­ siui. Vis dėl­to Svei­ ka­tos mo­ky­mo ir li­gų pre­ven­ci­jos cent­ro spe­cia­lis­tai per­spė­ja, kad rink­ da­mi gry­bus pri­va­ lo­me bū­ti bud­rūs, ir mo­ko, kaip elg­tis jais ap­si­nuo­di­jus.

Jus­tė Ki­bu­ry­tė Svei­ka ne vi­siems

Mi­ty­bos spe­cia­lis­tai tvir­ti­na, kad val­go­mie­ji gry­bai yra ver­tin­gas ir ska­nus mais­to pro­duk­tas. Pa­gal che­mi­nę su­dė­tį ir bal­ty­mų kie­kį jie ar­ti­mi mė­sai. Gry­bai yra mais­tin­gi, tu­ri B gru­ pės, PP, C, A,D, U vi­ta­mi­nų, ge­le­ žies, mag­nio, cin­ko, jo­do, fos­fo­ ro. Gry­buo­se yra daug ląs­te­lie­nos, ku­rios la­bai rei­kia žmo­gaus or­ga­ niz­mui, juo­se gau­su fer­men­tų, ge­ ri­nan­čių virš­ki­ni­mą ir me­džia­gų įsi­sa­vi­ni­mą. Gry­buo­se daug bal­ty­ mų – džio­vin­ti ba­ra­vy­kai tu­ri dau­ giau bal­ty­mų ne­gu duo­na, kruo­ pos, jau­tie­na. Juo­se taip pat daug van­dens, bal­ty­ mų, mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų, or­ga­ni­nių rūgš­čių, to­dėl jie leng­vai pa­žei­džia­mi pe­lė­sių, ler­vų ir bak­te­ri­jų. „Ta­čiau tai nė­ra leng­vai virš­ki­na­ mas mais­to pro­duk­tas. Gry­bų ne­re­ ko­men­duo­ja­ma val­gy­ti žmo­nėms, ser­gan­tiems virš­ki­na­mo­jo trak­to, inks­tų, ke­pe­nų li­go­mis. Nes­vei­ka se­ny­vo am­žiaus žmo­nėms, ku­rių skran­dis yra jaut­res­nis, ir ma­žiems vai­kams, ku­rių skran­džiai dar ne­ pa­kan­ka­mai iš­si­vys­tę“, – per­spė­ja Svei­ka­tos mo­ky­mo ir li­gų pre­ven­ ci­jos cent­ro svei­ka­tos edu­ko­lo­gė Vi­da Du­bins­kie­nė. Ji pa­ta­ria rink­ti jau­nus gry­bus, nes jie yra mais­tin­ges­ni. Ke­pu­rė­lė ver­tin­ges­nė nei ko­tas. Žals­vo­sios mus­mi­rės klas­ta

Lie­tu­vo­je au­ga apie 400 rū­šių val­ go­mų­jų gry­bų, bet var­to­ti­nų mais­ tui yra tik apie 100 rū­šių. Tiek pat, 100 rū­šių gry­bų yra nuo­din­gi, iš jų 20–30 – la­bai pa­vo­jin­gi žmo­ gaus gy­vy­bei. Li­ku­sie­ji – men­ka­ ver­čiai.

Rekomendacija: Lietuvoje auga apie 400 rūšių grybų, iš kurių 100 rūšių grybų yra nuodingi, iš jų 20–30 – labai pavojingi žmogaus gyvybei, tad

specialistai ragina rinkti tik gerai pažįstamus grybus.

„Jei­gu gry­bo ne­pa­žįs­ta­te, ge­riau jo ir neim­ki­te. Rin­ki­te tik ge­rai pa­ žįs­ta­mus gry­bus“, – pa­ta­ria V.Du­ bins­kie­nė. Kai ku­rios gry­bų rū­šys ga­li su­ kel­ti ner­vų sis­te­mos, virš­ki­ni­mo or­ga­nų su­tri­ki­mus. Nuo­din­giau­ sios yra žals­vo­ji ir smai­lia­ke­pu­rė mus­mi­rės.

gus ve­mia, vi­du­riuo­ja. Iš­gel­bė­ti ja ap­si­nuo­di­ju­sį­jį re­tai pa­vyks­ta. Iš­ vir­ta mus­mi­rė yra ska­ni, gra­ži, be ša­lu­ti­nio kva­po, to­dėl val­gant nie­ ko ne­ga­li­ma įtar­ti. Ne ką ma­žiau nuo­din­ga yra smai­lia­ke­pu­rė mus­mi­rė. Ji pa­ pras­tai au­ga pa­vie­niui, tarp sa­ma­ nų, sen­gi­rė­se.

Žals­vo­ji mus­mi­rė (blyš­kio­ji) – nuo­din­ giau­sias gry­bas pa­sau­ly­je.

Nuo­sė­dis, kū­gia­bu­dė, tau­ria­bu­dė

Žals­vo­ji mus­mi­rė (blyš­kio­ji) – nuo­din­giau­sias gry­bas pa­sau­ly­ je. Jo­je yra nu­sta­ty­ta 16 nuo­din­gų me­džia­gų. Ji miš­ko pa­klo­tė­je pa­ si­ro­do ru­dens pra­džio­je, au­ga pa­ vie­niui ir gru­pe­lė­mis, daž­niau­siai la­puo­čių miš­kuo­se, ta­čiau ap­tin­ ka­ma ir ši­luo­se. Žals­vą­ją mus­mi­rę leng­va su­pai­ nio­ti su pilkš­va­ža­le ūmė­de. Mus­mi­ rės ko­tas es­ti su žie­du ir gum­biš­kai su­sto­rė­ju­siu pa­ma­tu, ap­gaub­tu bal­ta ar žals­va plė­ve­le, va­di­na­ma iš­na­ra. Su­val­gius žals­vų­jų mus­mi­rių su­trin­ka ke­pe­nų funk­ci­ja, pra­de­ da skau­dė­ti pil­vą ir krū­ti­nę, žmo­

Itin pa­vo­jin­gi gry­bai yra nuo­din­ ga­sis ir raus­va­sis nuo­sė­dis. Jis au­ga va­sa­rą ir ru­de­nį la­puo­čių ir spyg­ liuo­čių miš­kuo­se pa­vie­niui, gru­pe­ lė­mis po ąžuo­lais, ber­žais, se­nuo­ se eg­ly­nuo­se. Mir­ti­nai nuo­din­gas gry­bas yra ir raus­vė­jan­čio­ji plau­ša­bu­dė. Ji au­ga pa­va­sa­rį par­kuo­se, re­čiau la­puo­čių miš­kuo­se. Dar vie­nas nuo­din­gas gry­bas yra ru­de­ni­nė ir eg­li­nė kū­gia­bu­dė. Au­ ga pa­vie­niui ar­ba ma­žo­mis gru­pe­ lė­mis ant su­pu­vu­sių kel­mų, iš­var­ tų, stuob­rių, že­mė­je esan­čių ša­kų, to­dėl jas gry­bau­to­jai ne­re­tai su­ mai­šo su kel­mu­čiais. Prie nuo­din­ gų gry­bų pri­ski­ria­mos ir ar­šio­ji bei nuo­din­go­ji tau­ria­bu­dės, pa­na­šios į bal­tos spal­vos pie­vag­ry­bius, mar­ go­ji ir gels­vo­ji mus­mi­rės, Pa­tu­ra­ jo plau­ša­bu­dė, stam­ bio­ji gi­ja­bu­dė.

10

„Shutterstock“ nuotr.

Pagrin­di­nės tai­syk­lės gry­bau­to­jams Rink­ti ir var­to­ti mais­tui ga­li­ma tik

Ren­kant gry­bus rei­kia ge­rai nu­va­ly­ti

ge­rai pa­žįs­ta­mus gry­bus, ka­dan­gi val­go­mie­ji ir nuo­din­gie­ji gry­bai kar­ tais bū­na la­bai pa­na­šūs.

že­mė­tus ko­tus, nes že­mė­je ga­li bū­ti pa­ vo­jin­gų bo­tu­liz­mą su­ke­lian­čių bak­te­ri­ jų. To­kius gry­bus už­da­rius her­me­tiš­kuo­ se in­duo­se, su­si­da­rius anae­ro­bi­nėms są­ ly­goms (kai nė­ra de­guo­nies), ga­li pra­dė­ti dau­gin­tis bo­tu­liz­mo bak­te­ri­jos ir iš­skir­ti la­bai nuo­din­gą eg­zo­tok­si­ną.

Mais­ti­nių me­džia­gų dau­giau­sia

yra gry­bo ke­pu­rė­lė­je, ko­tuo­se ge­ro­ kai ma­žiau. Mais­tui tin­ka vir­ti jau­ni gry­bai. Gry­bai lin­kę kaup­ti sun­kiuo­sius

me­ta­lus, to­dėl ne­ga­li­ma gry­bau­ti prie­ mies­čiuo­se, pra­mo­ni­niuo­se ra­jo­nuo­ se, pa­ke­lė­se, mies­tų par­kuo­se. Gry­bau­ti rei­kė­tų miš­kuo­se, ku­rie nu­

Pa­ruoš­tų val­gy­ti gry­bų ne­ga­li­ma

pa­lik­ti ki­tai die­nai, o kon­ser­vuo­tus rei­kė­tų su­var­to­ti per pus­me­tį. Ne­pir­ki­te tur­gu­je ne­ži­no­mų, abe­jo­

ti­nos ko­ky­bės kon­ser­vuo­tų gry­bų.

to­lę nuo ke­lių, plen­tų, ge­le­žin­ke­lio 20– 500 m. Dau­giau­sia ter­ša­lų su­kau­pia ru­ da­ke­pu­ris ak­som­ba­ra­vy­kis, pa­pras­ta­ sis kel­mu­tis, raukš­lė­ta­sis gu­du­kas (kal­ po­kas), gels­va­ru­dis bal­ti­kas (guo­tė).

Val­gant gry­bus ne­ga­li­ma var­to­ti

Ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti, kad ga­li­ma ap­

Gry­bų var­to­ti ne­ga­li­ma, jei iš­pūs­tas

si­nuo­dy­ti ir val­go­mai­siais gry­bais, jei jie ren­ka­mi se­ni, iš­ti­žę, su­kir­mi­ję. Juo­ se ga­li bū­ti su­si­kau­pu­sių or­ga­niz­mui kenks­min­gų me­džia­gų.

Prieš ei­nant į miš­ką bū­ti­na ap­si­

Pa­vo­jin­ga rink­ti ir var­to­ti mais­tui

stip­riai šal­nų pa­kąs­tus gry­bus. Juo­ se, skai­dan­tis bal­ty­mams, su­si­da­ro nuo­din­go­sios me­džia­gos (ami­dai, ami­nai).

svai­gių­jų gė­ri­mų. Pa­ruoš­tus gry­bus rei­kia lai­ky­ti šal­

dy­tu­ve ar vė­sia­me rū­sy­je 0–6° C tem­ pe­ra­tū­ro­je. stik­lai­nio dang­te­lis, įtar­ti­na spal­va. mau­ti il­gas kel­nes, ap­si­vilk­ti marš­ki­ nius il­go­mis ran­ko­vė­mis, už­si­dė­ti ke­ pu­rę, ap­siau­ti ba­tus aukš­tes­niais au­ lais. Grį­žus iš miš­ko rei­kia ap­žiū­rė­ti vi­są kū­ną, ar nė­ra įsi­siur­bu­sių er­kių. Dra­bu­žius, su ku­riais gry­ba­vo­te, rei­ kė­tų iš­pur­ty­ti, iš­skalb­ti ir iš­džio­vin­ti.

10

ANTRADIENIS, rugsėjo 3, 2013

rubrika sveikata

Vaikų li­go­ninėje – moderni operacinė Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nė dar dau­giau dė­ me­sio sky­rė itin sun­kiems li­go­niu­kams. Įs­tai­go­je du­ris at­vė­rė mo­der­ni ope­ra­ci­nė su gre­ta įreng­tu sto­ma­to­lo­gi­jos ka­bi­ne­tu, taip pat pa­lia­ty­vios slau­gos pa­la­ta. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Vis­kas nau­ja

Per­nai sau­sį Vai­kų li­go­ni­nė­je pra­ si­dė­ju­si die­nos chi­rur­gi­jos ope­ra­ ci­nio blo­ko re­no­va­ci­ja baig­ta. Da­bar Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nės die­nos chi­rur­gi­jos ope­ra­ci­nių blo­ke bus at­lie­ka­mos au­sų, no­sies, gerk­ lės li­gų, gy­do­mų chi­rur­gi­niu bū­du, ope­ra­ci­jos. Vie­nu me­tu pa­slau­gas bus ga­li­ma teik­ti dviem vai­kams. Blo­ke tam skir­tos dvi ope­ra­ci­nės. Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nės vy­riau­ sio­ji gy­dy­to­ja Klau­di­ja Bo­bians­kie­nė džiau­gė­si, kad mo­der­ni­zuo­to­se pa­ tal­po­se nė­ra nė vie­no anks­čiau nau­ do­to daik­to: jo­se nuo inst­ru­men­tų iki apa­ra­tū­ros vis­kas – nau­ja. Spe­cia­lis­tai džiau­gia­si ir mo­der­ niu sto­ma­to­lo­gi­jos ka­bi­ne­tu. Anot jų, to­kios įran­gos ga­li pa­vy­dė­ti ir pri­va­čios įstai­gos. Ope­ra­ci­nių blo­ke įreng­ta­me sto­ ma­to­lo­gi­jos ka­bi­ne­te bus at­lie­ka­ mos įvai­rios dan­tų gy­dy­mo pro­ce­ dū­ros, nau­do­jant bend­rą ne­jaut­rą. „Daž­niau­siai to­kia pa­slau­ga tei­ kia­ma neį­ga­liems vai­ku­čiams, ku­ rių dan­tu­kais dėl ne­ga­lios ga­li­ma pa­si­rū­pin­ti tik tai­kant bend­rą ne­ jaut­rą. Į sto­ma­to­lo­go kė­dę ga­lės sės­ti ir svei­ki ma­žie­ji. Pa­si­tai­ko, kad vai­kai ne­nus­tygs­ta vie­to­je, ne­pra­ žio­ja bur­ny­čių. Tai­gi, šis ka­bi­ne­tas tar­naus vi­siems no­rin­tie­siems“, – kal­bė­jo li­go­ni­nės dar­buo­to­jai. Pa­gel­bės tė­vams

Kal­bė­da­ma apie pa­lia­ty­vios slau­ gos pa­la­tą, K.Bo­bians­kie­nė pa­ti­ ki­no, kad at­nau­jin­to­je pa­la­to­je su­ da­ry­tos idea­lios są­ly­gos glo­bo­ti itin sun­kiai ser­gan­čius li­go­niu­kus. Čia pa­sta­ty­tos dvi lo­vos, nu­pirk­ta mik­ro­ban­gų kros­ne­lė, šal­dy­tu­vas. „Nors pa­la­ta vi­siš­kai nau­ja bei mo­der­ni, no­ri­me, kad ji kiek įma­

no­ma daž­niau bū­tų tuš­čia“, – sa­ kė vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja. Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nės Oto­ ri­no­la­rin­go­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja Vai­di­lu­tė Ka­nop­kie­nė tei­gė, kad pa­ lia­ty­vios pa­gal­bos pa­la­ta skir­ta tė­ vams, no­rin­tiems slau­gy­ti at­ža­las, ku­rių svei­ka­tos būk­lė itin pra­sta.

Prob­le­ma: dėl neat­sa­kin­go tė­vų po­žiū­rio į vai­kų burnos hi­gie­ną ir blo­gi mi­ty­bos įpro­čiai daž­nai bai­gia­si ėduo­ni­mi.

Ne­re­tai šio­je pa­la­to­ je ma­žie­ji pra­lei­džia sa­vo pa­sku­ti­nią­sias die­nas.

Pie­ni­nius dan­tis būtina gydyti As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

„Čia ap­si­sto­ja be­vil­tiš­ki neu­ro­lo­ gi­niai li­go­niai, ka­muo­ja­mi sme­ge­ nų aug­lio, ap­si­gi­mę vai­ku­čiai, neį­ ga­lie­ji. Ne­re­tai šio­je pa­la­to­je ma­žie­ji pra­lei­džia sa­vo pa­sku­ti­nią­sias die­ nas. Na­muo­se lik­ti jie ne­ga­li, nes ten nė­ra tin­ka­mos me­di­ci­ni­nės prie­žiū­ ros“, – sa­kė V.Ka­nop­kie­nė. Pi­ni­gai ir li­go­ni­nės, ir ES

Pla­nuo­ja­ma, kad per me­tus ko­ky­ biš­kos die­nos chi­rur­gi­jos pa­slau­ gos bus su­teik­tos 1 tūkst. 200 ma­ žų­jų pa­cien­tų. Kaip tei­g ė Klai­p ė­d os vai­ kų li­go­ni­nės vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ ja K.Bo­bians­kie­nė, ope­ra­ci­nė bu­vo mo­der­ni­zuo­ta ES lė­šo­mis, o sto­ ma­to­lo­gi­jos ka­bi­ne­tą li­go­ni­nei te­ ko įsi­reng­ti už sa­vo pi­ni­gus. „At­si­ti­ko taip, kad Svei­ka­tos ap­ sau­gos mi­nis­te­ri­ja die­nos ope­ra­ci­ nių blo­ko ir pa­lia­ty­vios pa­gal­bos pa­la­tos at­nau­ji­ni­mo pro­jek­tus su­ jun­gė į vie­ną. Dėl šios prie­žas­ties bu­vo „nu­rėž­ta“ apie 800 tūkst. Lt. Nuo­lat sti­go lė­šų. Ko­ri­do­rių ir kai ku­rias pa­tal­pas re­mon­tuo­ti tu­rė­ jo­me pa­tys, pa­si­rū­pi­no­me ir ven­ ti­lia­ci­jos įre­gi­mu“, – sa­kė vy­riau­ sio­ji gy­dy­to­ja.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Rei­ka­la­vi­mas tik­rin­ti vai­kų dan­ tis prieš nau­jus moks­lo me­tus gy­ vuo­ja jau ne pir­mus me­tus. To­kia pa­ti svei­ka­tos pa­žy­ma rei­ka­lin­ga ir į mo­kyk­las, ir į dar­že­lius po va­ sa­ros ato­sto­gų grįž­tan­tiems ma­ žie­siems. Nors uos­ta­mies­ty­je yra maž­daug 20 tūkst. iki­mo­kyk­li­nio ir mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kų, tei­ gia­ma, kad Klai­pė­do­je prieš rug­ sė­jo 1-ąją di­de­lių ei­lių pas odon­to­ lo­gus ne­bu­vo.

„Pro­fi­lak­ti­nei pa­tik­rai pa­cien­tai ga­li atei­ti bet ku­rią die­ną, be išanks­ti­nio už­si­ra­šy­mo ir jo­kių ei­lių nė­ra. Mes vai­kų svei­ka­tą tik­ri­na­me vi­sus me­ tus ir ne­jau­čia­me la­bai di­de­lio ei­lių pa­di­dė­ji­mo prieš moks­lo me­tus“, –

ti­ki­no Klai­pė­dos pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja Lo­ re­ta Venc­kie­nė. Jei vai­kai yra pri­ra­šy­ti prie svei­ka­ tos prie­žiū­ros cent­rų ar odon­to­lo­gi­ jos po­lik­li­ni­kos, pro­fi­lak­ti­nė dan­tų ap­žiū­ra ne­kai­nuo­ja. Pri­va­čio­se uos­ ta­mies­čio odon­to­lo­gi­jos kli­ni­ko­se to­kios pa­tik­ros kai­na – 20 li­tų. „Jau­nes­nio am­žiaus vai­kų dan­ tys re­tai bū­na su­ge­dę, jie atei­na pas odon­to­lo­gus tik ta­da, kai su­skaus­ ta“, – tei­gė Klai­pė­dos odon­to­lo­ gi­jos po­lik­li­ni­kos gy­dy­to­ja Al­do­na Stan­čai­tie­nė. Pa­sak jos, la­biau­siai su­ge­dę 16–17 me­tų jau­nuo­lių dan­tys, ta­čiau pro­ ble­mų esą tu­ri ir ma­žes­ni vai­kai. Pag­rin­di­nė bė­da – ėduo­nis anks­ ty­va­me am­žiu­je. Tei­gia­ma, kad vie­na šios dan­tų li­gos prie­žas­čių – neat­sa­kin­gas tė­vų po­žiū­ris į vai­

Gry­bai: ska­nu, mais­tin­ga ir pa­vo­jin­ga La­puo­čių ir spyg­liuo­ 9 čių miš­kuo­se au­ga ir dau­giau nuo­din­gų gry­bų, ku­rie pa­

na­šūs į val­go­muo­sius. Kai ku­riuo­se nuo­din­guo­siuo­se gry­buo­se yra ir ha­liu­ci­na­ci­jas su­ ke­lian­čių me­džia­gų – mus­ka­ri­no, mus­ci­mo­lo, mus­ka­zo­no ir kt. Kuo vė­liau, tuo blo­giau

Ap­si­nuo­di­ji­mo gry­bais pa­da­ri­niai pri­klau­so nuo to, ko­kių gry­bų val­ gy­ta ir kaip sku­biai bu­vo su­teik­ta pir­mo­ji pa­gal­ba. Trum­pas slap­ta­sis lai­ko­tar­pis pa­si­reiš­kia ta­da, kai ap­si­nuo­di­ji­mo

po­žy­mių at­si­ran­da anks­čiau ne­gu po 6 va­lan­dų (ap­si­nuo­di­jus pa­ pras­tą­ja mus­mi­re, ra­ša­li­niu mėš­ lag­ry­biu, pil­ką­ja sky­da­bu­de ir ki­ tais nuo­din­gais gry­bais). Ap­si­nuo­di­ji­mo po­žy­mių at­si­ra­ dus vė­liau kaip po 6 va­lan­dų (il­gas slap­ta­sis pe­rio­das), ga­li­ma įtar­ ti, kad ap­si­nuo­di­ji­mas yra sun­kus ir gy­vy­bei pa­vo­jin­gas (ap­si­nuo­di­ jus žals­vą­ja mus­mi­re, nuo­din­guo­ ju nuo­sė­džiu, bo­bau­siu). „Tai­gi, ei­nant į miš­ką, rei­kia ge­ rai įsi­dė­mė­ti, ko­kie gry­bai yra nuo­ din­gi, ir pa­si­do­mė­ti, kaip jie at­ro­ do“, – pa­ta­ria V.Du­bins­kie­nė.

Ap­si­nuo­di­ji­mo simp­to­mai py­ki­ni­mas ir vė­mi­mas; smar­kus van­de­nin­gas vi­du­ria­vi­mas; pil­vo skaus­mai; mie­guis­tu­mas; gal­vos svai­gi­mas; koor­di­na­ci­jos su­tri­ki­mas; aša­ro­ji­mas; gau­sus pra­kai­ta­vi­mas; ha­liu­ci­na­ci­jos; pa­ki­tęs pul­sas, kvė­pa­vi­mas; Pas­kir­tis: die­nos chi­rur­gi­jos pa­slau­gos ope­ra­ci­nių blo­ke bus tei­kia­mos

au­sų, no­sies, gerk­lės li­gų ka­muo­ja­miems vai­kams.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

kų dan­tų hi­gie­ną ir blo­gi mi­ty­bos įpro­čiai, taip pat vai­kų bai­mė bei ne­no­ras gy­dy­tis. Pa­sak odon­to­lo­gų, ne­pai­sant to, kad pie­ni­niai dan­tys vis tiek iš­kris, esą pri­va­lo­ma gy­dy­ti ir juos. Me­di­kai įsi­ti­ki­nę, kad prieš­lai­ ki­nis dan­tų ne­te­ki­mas ga­li tu­rė­ti įta­kos vai­ko su­pra­ti­mui apie bur­ nos svei­ka­tą. Jie ga­li pa­ma­ny­ti, kad dan­tys nė­ra svar­būs ir jais ne­ver­ ta rū­pin­tis. Odon­to­lo­gai pa­brė­žia, kad, be psi­cho­lo­gi­nių, yra ir kli­ni­ki­nės prie­žas­tys, dėl ko rei­kia gy­dy­ti pie­ ni­nius dan­tis – su­ge­dę dan­tys su­ ke­lia skaus­mą ir in­fek­ci­ją, o skaus­ mas trik­do mie­gą bei mi­ty­bą. Dėl prieš­lai­ki­nio pie­ni­nių dan­ tų ne­te­ki­mo vys­to­si ne­tai­syk­lin­ gas są­kan­dis. O tai vė­liau su­ke­lia di­de­lių pro­ble­mų.

są­mo­nės pra­ra­di­mas; trau­ku­liai.

Pir­mo­ji pa­gal­ba Jei ap­s i­nuo­d i­j ęs žmo­g us yra są­ mo­n in­gas, pa­k laus­k i­te, ka­da val­ gė gry­bų. Jei val­gė ką tik, są­mo­nin­ gam žmo­gui ga­li­ma su­kel­ti vė­mi­mą. Duo­ki­te iš­ger­ti stik­li­nę šil­to van­dens ir pa­tar­k i­te pirš­tais su­dir­g in­ti lie­ž u­ vio šak­n į, kad su­kel­tų vė­mi­mą. Jei simp­to­mai at­si­ra­do po il­go­jo slap­to­ jo lai­ko­tar­pio (dau­giau kaip po 6 va­lan­ dų), ne­dels­da­mi kvies­ki­te grei­tą­ją me­ di­ci­nos pa­gal­bą ar­ba pa­tys kuo sku­biau vež­ki­te ap­si­nuo­di­ju­sį­jį į li­go­ni­nę. Jei nu­ken­tė­ju­sy­sis ne­są­mo­n in­gas, at­ver­k i­te kvė­pa­vi­mo ta­kus ir nu­sta­t y­k i­te, ar kvė­puo­ja. Jei nė­ra kvė­p a­v i­mo, at­l i­k i­te 30 krū­t i­nės ląs­tos pa­s pau­d i­ mų ir įpūs­k i­te per bur­n ą du kar­t us oro. Jei žmo­gus kvė­ puo­ja, pa­gul­dy­k i­te jį į sta­bi­lią šo­ni­ nę pa­dė­t į, kad vem­da­mas neužsp­ ring­t ų. Sku­biai kvies­k i­te grei­t ą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą. Vi­sais at­ve­jais gry­bais ap­si­nuo­di­jęs žmo­gus tu­ri bū­ti kuo grei­čiau ve­ža­ mas į li­go­ni­nę.

11

ANTRADIENIS, rugsėjo 3, 2013

sveikata

Nau­jiems gy­dy­to­jams – ga­li­my­bė to­bu­lė­ti Šiais me­tais Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė (KUL) du­ ris at­vė­rė 25 nau­ jiems gy­dy­to­jams, at­sto­vau­jan­tiems 14 skir­tin­gų spe­cia­ly­ bių. Kaip tei­gia įstai­ gos at­sto­vai, li­go­ ni­nė tam­pa vis pa­ trauk­les­ne vie­ta jau­niems spe­cia­lis­ tams, sie­kian­tiems kar­je­ros aukš­tu­mų.

Vei­dai: nau­jie­ji Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės me­di­kai (pir­mo­je ei­lė­je iš kai­rės): Bri­gi­ta Be­lia­je­va, Ie­va Diš­ke­vi­čiū­tė, Edi­ta Ja­ku­baus­kie­nė,

Dia­na Bu­ba­lie­nė, Auš­ra Ban­kaus­kai­tė, Vai­da Bal­sie­nė, In­ga Mar­ke­vi­čie­nė, (ant­ro­je ei­lė­je iš kai­rės) Min­dau­gas Gvaz­dai­tis, Ag­nė Stan­ke­vi­čie­nė, Vik­to­ri­ja Pal­ta­rac­kie­nė, Jo­lan­ta Tat­laus­kai­tė, Ro­ma Vait­ke­vi­čiū­tė, Ag­nė Či­žaus­kai­tė, Alek­sandr Gem­bic­kij, Ar­tū­ras Siau­rys. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Li­na Lik­šai­tė Pat­rauk­lūs jau­ni­mui

KUL 2013 m. me­di­kų gre­tas pa­pil­ dė gy­dy­to­jai ra­dio­lo­gai, aler­go­lo­gas – kli­ni­ki­nis imu­no­lo­gas, vi­daus li­ gų gy­dy­to­jas, on­ko­lo­gai che­mo­te­ ra­peu­tai, gast­roen­te­ro­lo­gai, ab­do­ mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos spe­cia­lis­tai, or­to­pe­das-trau­ma­to­lo­gas, anes­te­ zio­lo­gai – rea­ni­ma­to­lo­gai, aku­še­ riai-gi­ne­ko­lo­gai, en­dok­ri­no­lo­gai, in­fek­ci­nių li­gų gy­dy­to­jas, pa­to­lo­ gas, ne­fro­lo­gas bei vei­do ir žan­di­ kau­lių chi­rur­gi­jos spe­cia­lis­tas. Kaip tei­gė KUL vy­riau­sio­jo gy­ dy­to­jo pa­va­duo­to­jas Vir­gi­li­jus Va­na­gas, šiais me­tais me­di­ci­nos įstai­go­je įsi­dar­bin­ti no­rė­jo daug nau­jų spe­cia­lis­tų, ta­čiau ne vi­si bu­vo priim­ti. „Tai lė­mė li­go­ni­nės ga­li­my­bės ir tam tik­rų spe­cia­ly­bių po­rei­kis. Džiu­gu, kad jau­ni­mui esa­me pa­ trauk­lūs, to­dėl no­riai bend­ra­dar­ biau­ja­me su en­tu­ziaz­mo ne­sto­ko­ jan­čiais žmo­nė­mis. Be­veik vi­si šiais me­tais pra­dė­ję dar­buo­tis spe­cia­lis­ tai yra bai­gę re­zi­den­tū­rą ar in­ter­ na­tū­rą KUL ir sa­vo kar­je­rą me­di­ ci­nos sri­ty­je nu­spren­dė pra­dė­ti čia. Džiu­gu, kad li­go­ni­nė tu­ri ga­li­my­bę glo­bo­ti jau­ną žmo­gų ir su­tei­kia jam są­ly­gas siek­ti pro­fe­si­nės sėk­mės“, – tei­gė V.Va­na­gas. Anot jo, kiek­vie­nais me­tais pa­ ste­bi­mas vis di­des­nis jau­ni­mo su­ si­do­mė­ji­mas KUL. Džiu­gi­na ko­lek­ty­vas

Įs­tai­go­je pra­dė­ju­si dar­buo­tis aler­ go­lo­gė ir kli­ni­ki­nė imu­no­lo­gė Vik­ to­ri­ja Pal­ta­rac­kie­nė ti­ki­no, jog KUL ji pa­si­rin­ko dėl ke­lių prie­žas­čių. „Prieš ket­ve­rius me­tus čia at­li­kau in­ter­na­tū­rą, ku­rios me­tu su­si­pa­ži­ nau su įstai­gos struk­tū­ra ir ge­rais spe­cia­lis­tais. Be to, bu­vo pa­siū­ly­ tos ge­ros dar­bo są­ly­gos ir per­spek­ ty­vos“, – sa­kė jau­no­ji me­di­kė.

Anot jos, ne ką ma­žiau svar­bus bu­vo fak­tas, kad Klai­pė­da yra gim­ ta­sis jos mies­tas, ku­ris pa­trauk­lus ir jos šei­mai. Me­di­kė pri­si­mi­nė, kad dar­bo pra­ džia li­go­ni­nė­je bu­vo pui­ki. „Dir­bu Kon­sul­ta­ci­nia­me sky­riu­je ir kon­sul­ tuo­ju pa­cien­tus sta­cio­na­re. Ma­nau, aler­go­lo­go ir kli­ni­ki­nio imu­no­lo­

Vir­gi­li­jus Va­na­gas:

Džiu­gu, kad li­go­ni­nė tu­ri ga­li­my­bę glo­bo­ti jau­ną žmo­gų ir su­tei­ kia jam są­ly­gas siek­ti pro­fe­si­nės sėk­mės.

go pro­fe­si­ja la­bai įdo­mi ir rei­ka­lin­ga pa­cien­tams bei ki­tų spe­cia­ly­bių gy­ dy­to­jams, spren­džiant diag­nos­ti­kos, komp­lek­si­nio gy­dy­mo klau­si­mus“, – sa­kė V.Pal­ta­rac­kie­nė. Me­di­kė tei­gė, kad ją ža­vi li­go­ ni­nė­je esan­čios diag­nos­ti­kos ga­li­ my­bės, ku­rios leis pri­tai­ky­ti nau­jus gy­dy­mo me­to­dus. Pa­ta­rė bend­ra­moks­liai

Gy­dy­to­ja gast­roen­te­ro­lo­gė Edi­ ta Ja­ku­baus­kie­nė sa­kė, jog pra­dė­ ti dirb­ti KUL nu­spren­dė pa­veik­ta kur­so drau­gų re­ko­men­da­ci­jų. At­ li­kę pra­kti­kas bend­ra­moks­liai mi­ nė­jo, kad įstai­gos ko­lek­ty­vą sie­ja pui­kūs san­ty­kiai, o ir pa­ti li­go­ni­nė gar­sė­ja nuo­lat di­dė­jan­čiu pa­slau­gų skai­čiu­mi bei mo­der­nia įran­ga. „Nors pra­džia ir ne­bu­vo leng­va. Trū­ko aiš­ku­mo dėl įstai­gos vi­daus tvar­kos, sky­rė­si gy­dy­mo me­to­dai, ta­čiau si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė, kai grį­žo de­par­ta­men­to va­do­vė, ku­ri drau­ giš­kai paaiš­ki­no tai­syk­les, tvar­ką ir vis­ką su­dė­lio­jo į sa­vo vie­tas“, – sa­kė E.Ja­ku­baus­kie­nė.

Pa­sak jos, atei­ty­je me­di­kė no­ rė­tų to­bu­lė­ti tiek kli­ni­ki­nė­je, tiek moks­li­nė­je sri­ty­je: at­lik­ti en­dos­ko­ pi­nius ty­ri­mus, echos­ko­pi­jas, da­ ly­vau­ti moks­li­nė­je veik­lo­je ir ap­si­ gin­ti moks­li­nį laips­nį.

bai svar­bu. Ga­li­ma sa­ky­ti, KUL aš pra­lei­dau sa­vo vai­kys­tę. Mėgs­tu sa­vo dar­bą ir ma­tau pui­kias kar­je­ ros per­spek­ty­vas“, – kal­bė­jo aku­ še­rė-gi­ne­ko­lo­gė. Pa­dė­jo in­teg­ruo­tis

At­sa­ko į klau­si­mus

Ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­ to­jas Ber­nar­das Va­si­liaus­kas pa­ ti­ki­no, kad yra tik­ras klai­pė­die­tis, to­dėl dirb­ti pa­bai­gus moks­lus kaž­ kur ki­tur ne­bu­vo net min­ties. „Da­lį sa­vo re­zi­den­tū­ros bu­vau pra­lei­dęs KUL, to­dėl ge­ras ir nuo­ šir­dus li­go­ni­nės ko­lek­ty­vas jau bu­vo pa­žįs­ta­mas. Ir da­bar, pra­dė­jus dirb­ ti sa­va­ran­kiš­kai, ne­re­tai ky­la daug klau­si­mų, ta­čiau į juos at­sa­ky­mus pa­de­da su­ras­ti drau­giš­ki bend­ra­dar­ biai“, – tei­gė B.Va­si­liaus­kas. Anot me­di­ko, KUL jis ti­ki­si aug­ ti kaip spe­cia­lis­tas: įgy­ti dau­giau nau­jų ži­nių, lai­kui bė­gant at­lik­ti vis su­dė­tin­ges­nes ope­ra­ci­jas, to­bu­lin­ tis Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je vyk­sian­ čio­se kon­fe­ren­ci­jo­se, o svar­biau­sia – pa­dė­ti sun­kio­mis chi­rur­gi­nė­mis li­go­mis ser­gan­tiems pa­cien­tams. Grį­žo į šei­mą

Gy­dy­to­ja aku­še­rė-gi­ne­ko­lo­gė Bri­ gi­ta Be­lia­je­va pa­ti­ki­no, kad nau­ju žmo­gu­mi KUL ne­si­jau­čia. „Čia dir­bu jau pen­ke­rius me­tus. KUL at­li­kau in­ter­na­tū­rą ir di­des­nę da­lį re­zi­den­tū­ros, to­dėl šio­je įstai­ go­je jau se­niai esu sa­vas žmo­gus. Tu­ri­nin­gai pra­leis­ti pra­kti­kos me­ tai ne­be­kė­lė abe­jo­nių, ku­rią li­go­ni­ nę rink­tis nuo­la­ti­niam dar­bui“, – sa­kė jau­no­ji spe­cia­lis­tė. Pa­sak jos, į ko­lek­ty­vą mer­gi­na įsi­lie­jo dar bū­da­ma gy­dy­to­ja in­ ter­nė. Kaip tei­gė B.Be­lia­je­va, drau­ giš­ki ko­le­gos taip pat pri­si­dė­jo prie pa­si­rin­ki­mo lik­ti uos­ta­mies­ty­je. „Sek­da­ma jau pa­ty­ru­sių ko­le­ gų pa­vy­džiu, ga­liu mo­ky­tis ir to­ bu­lė­ti. Jau­nam spe­cia­lis­tui tai la­

Gy­dy­to­jas anes­te­zio­lo­gas-rea­ni­ ma­to­lo­gas Alek­sandr Gem­bic­kij pri­si­mi­nė, kad dar stu­di­juo­da­mas Kau­ne apie KUL gir­dė­jo dau­gy­bę tei­gia­mų at­si­lie­pi­mų. „Ko­le­gos pa­sa­ko­jo, o ir spau­do­ je te­ko skai­ty­ti, jog ši įstai­ga pa­si­ žy­mi mo­der­nia me­di­ci­ni­ne įran­ga. Tei­gia­mai ver­ti­na­mas bu­vo ir itin pro­fe­sio­na­lus Rea­ni­ma­ci­jos sky­ riaus ko­lek­ty­vas. Po re­zi­den­tū­ros no­riu to­bu­lė­ti ir to­liau, to­dėl pa­si­ rin­kau šią gy­dy­mo įstai­gą“, – tei­ gė A.Gem­bic­kij. Anot me­di­ko, pri­tap­ti prie ko­lek­ ty­vo jam se­kė­si leng­vai. Drau­giš­ kas per­so­na­las pa­dė­jo in­teg­ruo­tis, paaiš­ki­no dar­bo su­bti­ly­bes, nes, kaip ir kiek­vie­na me­di­ci­nos įstai­ ga, ši tu­ri sa­vo tvar­ką ir tai­syk­les. „Bend­ra­dar­bių pa­si­ti­kė­ji­mą dar rei­kia įgy­ti ir nu­si­pel­ny­ti, ta­čiau, jau­čiu, jog su kiek­vie­nu bu­dė­ji­mu tai pa­vyk­ta vis leng­viau. Ka­dan­ gi li­go­ni­nė yra uni­ver­si­te­ti­nė, no­ rė­čiau pa­siek­ti aukš­tų re­zul­ta­tų ne tik kli­ni­ki­nė­je, bet ir aka­de­mi­kė­je veik­lo­je“, – ti­ki­no A.Gem­bic­kij. Pa­si­ju­to lau­kia­mas

Gy­dy­to­jas ra­dio­lo­gas Min­dau­gas Gvaz­dai­tis pa­sa­ko­jo, kad ren­kan­ tis dar­bo vie­tą jam im­po­na­vo, kad ši li­go­ni­nė yra di­de­lė ir dau­giap­ro­ fi­li­nė. Vai­ki­nas pri­pa­ži­no, kad ne ką ma­žes­nę įta­ką pa­da­rė ir sim­pa­ti­jos jū­rai bei pa­čiam Klai­pė­dos mies­tui. „KUL yra vi­sa rei­ka­lin­ga ra­dio­lo­ gi­nė apa­ra­tū­ra, ku­ri bū­ti­na pla­taus pro­fil­ io ty­ri­mams at­lik­ti. Atė­ju­ siems dirb­ti spe­cia­lis­tams su­tei­ kia­ma ga­li­my­bė nau­do­tis vi­sais ra­ dio­lo­gi­niais me­to­dais: mag­ne­ti­niu

re­zo­nan­su, ult­ra­gar­si­ne diag­nos­ ti­ka, rent­ge­no­lo­gi­niais ty­ri­mais, kom­piu­te­ri­ne to­mog­ra­fi­ja. Jau­čiu, jog čia ga­liu ne tik pri­tai­ky­ti sa­vo tu­ri­mas ži­nias, bet ir pa­gi­lin­ti jas“, – kal­bė­jo nau­jo­kas. Pa­sak jo, ko­lek­ty­vas li­go­ni­nė­ je yra la­bai ma­lo­nus. M.Gvaz­dai­tis pa­ti­ki­no, kad at­vy­kęs dirb­ti pa­si­ju­ to lau­kia­mas. „Iš­ki­lus neaiš­kiai si­tua­ci­jai, vi­ sa­da su­lau­kiu pa­gal­bos. Ne­pa­ju­ tau, jog ko­le­gos ma­no, kaip nau­jo žmo­gaus, at­žvil­giu bū­tų nu­si­tei­kę prie­šiš­kai. Apie per­spek­ty­vas kal­ bė­ti dar sun­ku. Ta­čiau ma­nau, kad KUL su­tei­kia ge­ras są­ly­gas spe­cia­ li­zuo­tis. Ra­dio­lo­gi­ja – pla­ti sri­tis, to­dėl vi­sur bū­ti ge­riau­siam sun­ ku“, – tei­gė jau­nuo­lis. Pri­ta­po leng­vai

Gy­dy­to­ja on­ko­lo­gė-che­mo­te­ra­peu­ tė Vai­da Bal­sie­nė, ki­lu­si iš Že­mai­ti­ jos, sa­kė, kad sa­va že­mė ir jū­ra trau­ kė šak­nis įleis­ti uos­ta­mies­ty­je. „Čia at­li­kau in­ter­na­tū­rą. Jau ta­da ma­ne su­ža­vė­jo pa­ti li­go­ni­nė, jos ap­ lin­ka, per­so­na­las. Te­ko dirb­ti Priė­ mi­mo ir che­mo­te­ra­pi­jos sky­riu­je. Ta­da ir su­si­pa­ži­nau su sa­vo bend­ra­ dar­biais. Tie­sa, re­zi­den­tū­rą at­li­kau Kau­ne, ta­čiau dar­bas ten ma­nęs ne­ su­ža­vė­jo. KUL ma­nęs jau lau­kė ko­ le­gos, to­dėl klau­si­mų, kur tu­rė­čiau lik­ti, ne­ki­lo“, – V.Bal­sie­nė. Kaip tei­gė on­ko­lo­gė-che­mo­te­ra­ peu­tė, pri­tap­ti nau­jo­je dar­bo vie­ to­je se­kė­si leng­vai: li­go­ni­nė­je spe­ cia­lis­tė pa­si­jau­tė lyg šei­mo­je. „Vi­sa­da ga­liu pa­si­tar­ti, su­lau­kiu pa­gal­bos, kon­sul­ta­ci­jų. Sun­ku­mų ne­bu­vo, nes bend­ra­vi­mas su ko­le­ go­mis bu­vo pa­pras­tas ir ma­lo­nus. Kal­bant apie atei­tį, che­mo­te­ra­pi­ja ir on­ko­lo­gi­ja – per­spek­ty­vi ir itin rei­ka­lin­ga sri­tis. Su­sir­gi­mų vė­žiu dau­gė­ja, to­dėl ti­kiu, kad mo­der­ nio­je li­go­ni­nė­je ga­lė­siu bū­ti nau­ din­ga“, – sa­kė me­di­kė.

12

antradienis, rugsėjo 3, 2013

pasaulis Ru­si­jos ­ neį­ti­ki­no

Ne­ke­ti­na ­ tuok­tis

Pa­di­dė­jo ­ ūgis

Pa­sak Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­ lų mi­nist­ro Ser­ge­jaus Lav­ro­vo, jo „vi­siš­kai“ neį­ti­ki­no JAV ir jų są­jun­gi­nin­kių pa­teik­ti įro­dy­mai dėl įta­ria­mos che­mi­nės ata­ kos prie Da­mas­ko, ku­rią, Va­ ka­rų tei­gi­mu, įvyk­dė Si­ri­jos re­ ži­mas. Jis pri­dū­rė, kad esa­ma „daug abe­jo­nių“ dėl ata­kos at­ vaiz­dų, pa­skelb­tų in­ter­ne­te.

Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­to Fran­ çois Hollande’o par­tne­rė Valé­ rie Trier­wei­ler ša­lies ži­niask­ lai­dai pa­reiš­kė, kad juo­du kol kas ne­pla­nuo­ja ofi­cia­liai re­ gist­ruo­ti san­tuo­kos. Pa­sak jos, dėl to, kad nė­ra ofi­cia­li ša­ lies va­do­vo žmo­na, ji ne­pa­ty­rė jo­kių sun­ku­mų, kal­bant apie vals­ty­bės pro­to­ko­lą.

Re­mian­tis vie­na stu­di­ja, vi­ du­ti­nis Eu­ro­pos vy­rų ūgis nuo 1870 iki 1980 m. pa­di­dė­ jo 11 cm – tai pre­ce­den­to ne­ tu­rin­tis pa­di­dė­ji­mas, su­si­jęs dau­giau­sia su ge­res­ne svei­ ka­ta. Vi­du­ti­nis ūgis bu­vo ap­ skai­čiuo­tas re­mian­tis duo­ me­ni­mis apie maž­daug 21 me­tų vy­rus iš 15 vals­ty­bių.

De­ba­tuo­se – ly­gio­sios Po­li­ti­nis mū­šis tarp Vo­kie­ti­jos de­ ši­nių­jų ir kai­rių­jų ver­da. Sek­ma­ die­nį Vo­kie­ti­jo­je įvy­ko di­džių­jų par­ti­jų ly­de­rių de­ba­tai.

Vie­nos ap­klau­sos pa­ro­dė, kad juos lai­mė­jo da­bar­ti­nė kanc­le­rė An­ge­ la Mer­kel, at­sto­vau­jan­ti de­ši­nių­jų sto­vyk­lai, ki­tos – kad įti­ki­na­miau kal­bė­jo jos kon­ku­ren­tas kai­rių­ jų so­cial­de­mok­ra­tų ved­lys Pee­ras Steinbrüc­kas. A.Mer­kel per de­ba­tus var­di­ jo at­lik­tus dar­bus, o P.Steinbrüc­ kas dės­tė sa­vo vi­zi­ją, ta­čiau, pa­sak po­li­ti­kos ana­li­ti­kų, ne­siė­mė smū­ giuo­ti sa­vo var­žo­vei dėl es­mi­nių jos pro­gra­mos as­pek­tų. Kol kas eks­per­tai ne­sii­ma ver­tin­ ti, kas ga­li lai­mė­ti rin­ki­mus. Tiek So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos, tiek de­ ši­nių­jų Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų są­ jun­gos po­zi­ci­jos daž­nai ver­ti­na­mos kaip apy­ly­gės.

A.Mer­kel ak­cen­ta­ vo sta­bi­lu­mą ir at­ krei­pė dė­me­sį į eko­ no­mi­kos au­gi­mą bei ma­žą ne­dar­bą. „Vo­kie­ti­ja yra au­gi­mo va­rik­ lis, sta­bi­lu­mo in­ka­ras, – džiau­gė­si A.Mer­kel. – Pa­ro­dė­me, kad ga­li­me tai pa­da­ry­ti sun­kiais lai­kais.“ Ji taip pat ak­cen­ta­vo, kad jos vy­ riau­sy­bė ma­ži­no vals­ty­bės sko­lą, ir sa­kė, kad griež­ta jos po­zi­ci­ja rei­ ka­lau­jant re­for­mų iš eko­no­mi­nius sun­ku­mus iš­gy­ve­nan­čių eu­ro zo­ nos ša­lių mai­nais į fi­nan­si­nę pa­ gal­bą ima ro­dy­ti pir­muo­sius sėk­ mės ženk­lus. P.Steinbrüc­k as tei­g ė, kad A.Mer­kel po­zi­ci­ja daž­niau­siai re­ mia­si šū­kiu „Pa­gy­ven­si­me ir pa­ ma­ty­s i­m e“. Ta­č iau A.Mer­kel sa­vo var­žo­vui, ku­ris bu­vo pri­si­ da­ręs bė­dų dėl vir­ti­nės neap­dai­ rių ko­men­ta­rų, bet di­džiuo­ja­si sa­vo „tie­sia kal­ba“, kan­džiai at­rė­ žė: „Aš ne pir­ma pa­da­rau, o pa­skui pa­gal­vo­ju. Aš da­rau prie­šin­ gai: gal­vo­ju, ta­da nu­spren­džiu ir ta­da da­rau.“ Te­le­vi­zi­jos RTL ap­klau­sa pa­ro­ dė, kad de­ba­tus ne­di­de­le per­sva­ra (44 prieš 43 pro­c.) lai­mė­jo A.Mer­ kel. Ta­čiau te­le­vi­zi­jos ARD ap­ klau­sa at­sklei­dė, kad P.Steinbrüc­ kas kal­bė­jo įti­ki­na­miau (49 prieš 44 pro­c.). Vo­kie­ti­jos dien­raš­tis „Der Spie­ gel“ kons­ta­ta­vo, kad dvi­ko­vo­ je vei­kiau bu­vo pa­siek­tos pa­liau­ bos, nei ku­ris nors iš dis­ku­ta­vu­sių su­ži­bė­jo. BBC, BNS inf.

H.Mu­ba­ra­ką pa­lei­do, M.Mor­si teis Bu­vęs Egip­to pre­zi­den­tas Mo­ha­me­das Mor­si stos prieš teis­mą. Gal­būt ir jį po ku­rio lai­ko pa­leis, kaip pa­lei­do Hos­ni Mu­ba­ra­ką? Spė­lio­ti sun­ku. Ne­bent ka­riuo­me­nei pa­ vyks vi­siš­kai už­gniauž­ti Mu­sul­mo­nų bro­li­jos pa­si­prie­ši­ni­mą. Ne pa­leis, o teis

Praė­jo du mė­ne­siai nuo M.Mor­ si nu­ša­li­ni­mo ir po­ra sa­vai­čių nuo kru­vi­no ka­riuo­me­nės su­si­do­ro­ji­mo su jo ša­li­nin­kais sos­ti­nė­je Kai­re. Ka­riuo­me­nė skel­bė, kad bu­ vęs ša­lies va­do­vas lai­ko­mas na­ mų areš­to są­ly­go­mis. Da­bar lai­ ki­no­ji vy­riau­sy­bė ža­da, kad prieš M.Mor­si bus im­ta­si tei­si­nių veiks­ mų. Esą jis kurs­tė ne­ra­mu­mus ša­ ly­je, bend­ra­dar­bia­vo su te­ro­ris­tais ir žu­dė žmo­nes. Kar­tu su M.Mor­si tei­sia­mi bus dar 14 ki­tų įta­ria­mų­jų iš Mu­sul­ mo­nų bro­li­jos. Esą šie „kurs­tė žu­ dy­ti ir smur­tau­ti“ 2012 m. gruo­ dį, kai prie pre­zi­den­tū­ros tarp M.Mor­si ša­li­nin­kų ir prie­ši­nin­kų ki­lo kru­vi­ni su­si­rė­mi­mai. Per­nai gruo­dį tūks­tan­čiai de­ monst­ran­tų su­si­rin­ko prie­šais pre­zi­den­tū­ros rū­mus pro­tes­tuo­ti prieš pre­zi­den­to dek­re­tą, ku­riuo bu­vo iš­plės­tos M.Mor­si ga­lios, ir is­la­miš­kų jė­gų pa­reng­tą kons­ti­ tu­ci­ją. Per su­si­rė­mi­mus žu­vo ma­ žiau­siai sep­ty­ni žmo­nės. Tarp ki­tų by­los at­sa­ko­vų yra Mu­sul­mo­nų bro­li­jos aukš­to ran­go na­rių, pa­vyz­džiui, Mo­ha­me­das al Bel­ta­gi, ir to­kių ly­de­rių kaip Bro­ li­jos po­li­ti­nio spar­no – Lais­vės ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos – va­do­vo pa­ va­duo­to­jas Es­sa­mas el Eria­nas. Ga­li grės­ti ke­li kal­ti­ni­mai

Egip­to tei­sė­sau­ga skel­bia, kad M.Mor­si ir Mu­sul­mo­nų bro­li­ jos na­riams vei­kiau­siai bus pa­

teik­ta dau­giau kal­ti­ni­mų. Pa­vyz­ džiui, įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mu, kai, pa­sak pro­ku­ro­rų, M.Mor­si ne­tei­ sė­tai iš­plė­tė sa­vo ga­lias pa­skelb­ da­mas pre­zi­den­to dek­re­tą ir re­ fe­ren­du­mu ban­dė pa­keis­ti ša­lies kons­ti­tu­ci­ją.

Ne­pai­sy­da­mi rugp­jū­tį su­reng­to kru­ vi­no su­si­do­ro­ji­mo, M.Mor­si ša­li­nin­kai to­liau pro­tes­tuo­ja. Anks­čiau M.Mor­si bu­vo pa­teik­ ti kal­ti­ni­mai ke­lių ka­li­nių, pa­rei­ gū­nų ir ka­riš­kių nu­žu­dy­mu, kai jis 2011 m. lie­pą kar­tu su ki­tais Mu­ sul­mo­nų bro­li­jos ly­de­riais pa­bė­go iš ka­lė­ji­mo. Be to, pro­ku­ro­rai įta­ria, kad M.Mor­si ga­lė­jo kurs­ty­ti ne­ra­ mumus su Pa­les­ti­nos or­ga­ni­za­ci­ jos „Ha­mas“ na­rių pa­gal­ba. Tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė, ypač Jung­ti­nės Vals­ti­jos ir ES, kas­met at­sei­kė­jan­čios Egip­tui so­li­džią 1,3 mlrd. do­le­rių pa­ra­mą, ra­gi­no Egip­to lai­ki­ną­ją vy­riau­sy­bę ir ka­ riuo­me­nę pa­leis­ti M.Mor­si. Ta­čiau JAV gy­ny­bos sek­re­to­ rius Chuc­kas Ha­ge­lis praė­ju­ sią sa­vai­tę tvir­ti­no, jog ne­pri­ta­ ria tam, kad JAV nu­trauk­tų sa­vo ka­ri­nę pa­gal­bą Egip­tui, nors ka­ riš­kiai to­liau spau­džia Mu­sul­mo­ nų bro­li­ją.

„Daug me­tų pa­lai­kė­me stip­ rią par­tne­rys­tę su Egip­tu, pra­de­ dant tai­kos su­tar­ti­mi tarp Iz­rae­lio ir Egip­to, ku­riai JAV tar­pi­nin­ka­ vo 1979 m. ir ku­ri iš es­mės ne­lei­do re­gio­nui įsi­vel­ti į re­gio­ni­nį ka­rą, – sa­kė Pen­ta­go­no va­do­vas. – Egip­tas bu­vo la­bai at­sa­kin­gas par­tne­ris.“ M.Mor­si bu­vo nu­vers­tas lie­pos pra­džio­je, ki­lus ma­si­niams pro­ tes­tams tarp jo ša­li­nin­kų ir prie­ ši­nin­kų. Ga­liau­siai rugp­jū­tį M.Mor­si ša­ li­nin­kų sto­vyk­los Egip­to cent­re bu­vo išar­dy­tos per kru­vi­ną ka­riuo­ me­nės ope­ra­ci­ją, ku­rios me­tu žu­vo ma­žiau­siai 900 pro­tes­tuo­to­jų. Ka­riuo­me­nė ope­ra­ci­ją įvar­di­ jo kaip ko­vą su te­ro­ris­tais, ta­čiau bro­li­ja at­rė­žė, jog vy­riau­sy­bė taip tik sie­kė pa­tei­sin­ti ma­si­nes jos ša­ li­nin­kų žu­dy­nes. Mu­sul­mo­nų bro­li­jos at­sto­vai pa­reiš­kė, kad lai­ko­si tai­kin­gos po­ zi­ci­jos, ne­ke­ti­na kurs­ty­ti ne­ra­mu­ mų ir jų ne­kurs­to. Nau­ji pro­tes­tai

Ne­pai­sy­da­mi rugp­jū­tį su­reng­to kru­vi­no su­si­do­ro­ji­mo, M.Mor­si ša­li­nin­kai to­liau pro­tes­tuo­ja. Sa­vait­ga­lį tūks­tan­čiai pro­tes­ tuo­to­jų žy­gia­vo Kai­ro gat­vė­mis rei­ka­lau­da­mi grąžinti M.Mor­si į val­džią. Tie­sa, šį kar­tą pro­tes­ tai vy­ko be rim­tų in­ci­den­tų, nors sau­gu­mo ins­ti­tu­ci­jos pra­ne­šė, kad per juos žu­vo ma­žiau­siai še­ši žmo­nės. 20 žmo­nių bu­vo suim­ta, 50 – su­ža­lo­ta.

Pro­tes­tuo­to­jai šį kar­tą pa­si­rin­ko tak­ti­ką ne pro­tes­tuo­ti di­džio­sio­ se Kai­ro aikš­tė­se, o su­reng­ti ke­lis ma­žes­nius pa­vie­nius pro­tes­tus. Dau­ge­l is M.Mor­s i ša­l i­n in­ kų skan­da­vo šū­kius: „At­si­bus­ki­ te, ne­bi­jo­ki­te, ar­mi­ja pri­va­lo at­si­ trauk­ti!“ Ki­ti: „Egip­tas is­la­miš­kas, o ne se­ku­lia­rus!“ Ka­riuo­me­nės pa­rei­gū­nai ap­tvė­ rė pa­grin­di­nes gat­ves, ve­dan­čias prie pre­zi­den­tū­ros ir par­la­men­to. Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja per­ spė­jo, kad į pro­tes­tuo­to­jus, mė­ gin­sian­čius pul­ti vals­ty­bės ins­ ti­tu­ci­jas, bus šau­do­ma tik­ro­mis kul­ko­mis. Ko­men­tuo­da­mas nau­jus pro­tes­ tus po­li­ti­kos ana­li­ti­kas Mus­tap­ha al Sayyi­das pa­brė­žė, kad Mu­sul­ mo­nų bro­li­jos net ir po to, kai bu­ vo su­si­do­ro­ta su jos ša­li­nin­kais, ne­ga­li­ma nu­ra­šy­ti. „Pro­tes­to ak­ci­jos ro­do, kad bro­ li­jos or­ga­ni­za­ci­nė struk­tū­ra vei­kia pui­kiai. Tai, ma­nau, yra iš­šū­kis vy­riau­sy­bei, ku­ri ban­do pa­ža­bo­ti pro­tes­tus ir įves­ti sta­bi­lu­mą“, – sa­kė ana­li­ti­kas. Dar vie­nas gal­vos skaus­mas Egip­to ka­riuo­me­nei – ne­si­liau­jan­ tys ne­ra­mu­mai Si­na­jaus pu­sia­sa­ ly­je, dėl ku­rių ka­riš­kiai, ži­no­ma, kal­ti­na Mu­sul­mo­nų bro­li­ją. Šeš­ta­die­nį Sue­co ka­na­le, pa­sak ar­mi­jos at­sto­vų, ban­dy­ta ne­sėk­min­ gai su­reng­ti te­ro­riz­mo ata­ką prieš kon­tei­ne­ri­nį lai­vą. Ta­čiau, anot ka­ riuo­me­nės, iš­puo­lis ne­pa­vy­ko. BBC, „Reu­ters“, BNS inf.

Li­ki­mas: iš­vers­tas iš pre­zi­den­to po­sto, du mė­ne­sius lai­ky­tas na­mų areš­to są­ly­go­mis M.Mor­si ga­liau­siai stos prieš Te­mi­dę.

„Reu­ters“ nuo­tr.

13

antrAdienis, rugsėjo 3, 2013

sportas

Pir­ma­sis auk­sas – lenkaitei 1

Pir­mie­ji at­vy­ko Pran­ cū­zi­jos rink­ti­nės na­riai. Net­ru­kus į „Am­ber­ton Klai­pė­da“ vieš­bu­tį, ku­ria­me kū­rė­si vi­si at­le­ tai, pa­si­bel­dė ita­lai. Nak­tį iš sek­ma­die­nio į pir­ma­die­ nį su­lauk­ta gau­siau­sios ko­man­dos, ku­ri at­vy­ko iš Tur­ki­jos. Šios ša­lies de­le­ga­ci­jo­je – net 44 žmo­nės. „Čem­pio­na­tas Klai­pė­do­je vyks­ta neat­si­tik­ti­nai, – tei­gė mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas, svei­kin­da­ mas da­ly­vius per var­žy­bų ati­da­ry­ mo iš­kil­mes. – Tai il­gos ir pra­smin­ gos mū­sų mies­to sun­kiaat­le­čių veik­los įver­ti­ni­mas. Klai­pė­da ga­li di­džiuo­tis šios spor­to ša­kos re­zul­ ta­tais, ku­rie kal­ba pa­tys už sa­ve.“ Lie­tu­vai pir­me­ny­bė­se at­sto­vaus 23 spor­ti­nin­kai: jau­nu­čių var­žy­ bo­se – 14 (8 vai­ki­nai, 6 mer­gi­nos), jau­nių – 9 (8; 1). Dau­giau­siai vil­čių sie­ja­ma su jau­niais, Lie­tu­vos čem­pio­nais ir re­kor­di­nin­kais – klai­pė­die­čiu Ge­ du Guis­kiu (svo­rio iki 94 kg gru­ pė), ro­kiš­kė­nu Sva­jū­nu Alek­sie­ju­ mi (iki 56 kg) ir tel­šiš­kiu Vi­liu­mi Ru­bi­nu (iki 77 kg).

Ge­riau­sios: pir­ma­sis komp­lek­tas me­da­lių ati­te­ko Len­ki­jos, Ru­mu­ni­

jos ir Bul­ga­ri­jos sun­kiaat­le­tėms.

Pa­si­ro­dy­mas: ati­da­ry­mo iš­kil­mė­se spor­ti­nin­kus ir sve­čius džiu­gi­no

„Vie­su­lo“ spor­to cent­ro gim­nas­tės.

Prarasti taškai Gargžduose Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Nugalėjo japonus Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai žaidė draugiškas rungtynes su Antano Sireikos treniruojama Japonijos „Link Tochigi Brex“ komanda ir be didesnio vargo palaužė ją 27 taškų skirtumu – 106:79.

Vakarų Lietuvos derbiui Gargždų „Bangos“ ir Klaipėdos „Atlanto“ žaidėjai nusiteikė skirtingai. Gargždiškiai kovojo, lyg tai būtų jų lemiamos varžybos gyvenime, o klaipėdiečiai manė, kad įveiks kaimynus stoviniuodami.

Todėl po 90 min. kovos švieslentėje išlikusiais nuliais šeimininkai džiaugėsi lyg pergale, o „Atlanto“ futbolininkai ėjo į autobusą panarinę galvas. Konstantino Sarsanijos auklėtiniai dėl prarastų taškų turėtų kaltinti tik save, nes daugiau nei kėlinį jie dėl išvaryto „Bangos“ žaidėjo Andriaus Butkaus turėjo kiekybinę persvarą. Prieš rungtynes netikėtai sunkiai sunegalavo „Atlanto“ atakų dispečeris Donatas Navikas. Dėl pilvo skausmų saugas buvo išvežtas į ligoninę. Vietoje jo nuo pirmųjų minučių rungtyniavo Andrius Urbšys. Negana to, vyriausiasis treneris nusprendė eksperimentuoti, tarp atsarginių žaidėjų palikęs Marių Papšį ir Donatą Kazlauską, o vietoje jų į startinę sudėtį įtraukęs Ernestą Veliulį ir Zigmantą Jesipovą. Matydamas, kad „Bangos“ gynyba dėl nepavojingų klaipėdiečių atakų nebraška, 33-iąją min. K.Sarsanija vietoje Z.Jesipovo išleido M.Papšį. Realiausią progą pasižymėti pirmajame kėlinyje turėjo „Atlanto“ saugas E.Veliulis, 26-ąją min. atsidūręs vienui vienas prieš „Bangos“ vartininką Rimantą Bogužą. Tačiau klaipėdietis buvo pernelyg arti vartų sargo, kad galėtų jį įveikti. Antroje rungtynių dalyje „Atlanto“ žaidėjai ir treneriai po neišnaudotų progų už galvų stvėrėsi ne kartą ir ne du.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Gynyba: gargždiškiams vis dėlto pavyko išsaugoti savo vartus „sausais“ po atkaklių „Atlanto“ (geltoni marš­

kinėliai) atakų.

Jau pirmosios atakos metu keturi klaipėdiečiai išbėgo prieš tris šeimininkų žaidėjus, tačiau E.Razulis iš keleto metrų spyrė virš vartų. 62-ąją min. atodūsis nuvilnijo per Gargždų stadiono tribūną – Evaldo Grigaičio smūgiuotas kamuolys prašvilpė greta Mindaugo Malinausko vartų virpsto. Po dviejų minučių tokią pat progą jau turėjo „Atlanto“ puolėjas Tadas Eliošius. Klaipėdiečio spirtas kamuolys taip pat praskriejo pro pat vartus. 82-ąją min. A.Urbšys permetė kamuolį per iš vartų išbėgusį R.Bogužą, tačiau nestipriai lėkusį kamuolį nuo vartų linijos spėjo išmušti „Bangos“ gynėjas Karolis Urbaitis. Senkant laikui „Atlantas“ bandė šturmuoti gargždiškių vartus. Per pridėtą laiką išplėšti pergalę galėjo E.Razulis, tačiau rezultatyviausio uostamies-

Vytauto Petriko nuotr.

čio ekipos žaidėjo galva smūgiuotas kamuolys praskriejo virš skersinio. Po rungtynių K.Sarsanija neslėpė pykčio. „Trenerių štabas visą savaitę kovojo su komanda. Žaidėjai nusprendė, jog jie yra tokie stiprūs, kad visus gali nugalėti ramiai. Šių rungtynių rezultatas atspindi, kaip jie dirbo, – sakė strategas.

Komandų rikiuotė Vieta Komanda

1.Vilniaus „Žalgiris“ 2.Klaipėdos „Atlantas“ 3.Panevėžio „Ekranas“ 4.Marijampolės „Sūduva“ 5.Pakruojo „Kruoja“ 6.Gargždų „Banga“ 7.Šiaulių „Šiauliai“ 8.Alytaus „Dainava“ 9.Tauragės „Tauras“

Rungt. Taškai

21 24 23 22 23 24 24 24 23

56 51 50 40 33 24 24 15 4

–Kai futbolininkai nesusikaupė, visą savaitę dirbo ne visa jėga, futbolo dievas irgi nusisuko.“

Rungtynių statistika „Banga“ – „Atlantas“ 0:0. „ Atla nta s“: M . M a l i n au sk a s , K .G ne doj u s , M . K a z l au s k a s , M.Beneta, Z.Jesipovas (nuo 33 min. M.Papšys), A.Urbšys (48 min. įspėtas), G.Žukauskas, E.Veliulis (68 min. įspėtas, nuo 68 min. D.Kazlauskas), T.Eliošius (nuo 77 min. L.Baranauskas), E.Razulis. „Kruoja“ – „Šiauliai“ 0:0. „Ekranas“ – „Tauras“ 5:0 (2:0). D.Petrauskas (15), A.Buinickis (38), A.Ribokas (54), V.Kavaliauskas (72, 73).

Japonai priešinosi pirmąjį kėlinį, tačiau Kazio Maksvyčio auklėtiniai, įjungę aukštesnę pavarą, dar iki didžiosios pertraukos susikrovė 22 taškų pranašumą – 60:38. Klaipėdos ekipą į pergalę vedė Valdas Vasylius, surinkęs 21 tašką, Simas Galdikas pridėjo 18 (11 atkovotų kamuolių), Arnas Butkevičius – 17, Vytautas Šarakauskas – 14, Martynas Mažeika – 12, Arvydas Eitutavičius ir Mindaugas Girdžiūnas – po 7. Šiandien į uostamiestį atvyks 211 cm ūgio legionierius iš JAV – Andrew Smithas. Rugsėjo 9 d. 23-iąjį gimtadienį švęsiantis krepšininkas su „Neptūno“ ekipa sudarė vienerių metų sutartį. Pirmoji A.Smitho pažintis su „Neptūno“ ekipa įvyks rugsėjo 7-10 d. „Švyturio“ arenoje rengiamo Vlado Garasto taurės turnyro metu. Jame, be „Neptūno“, dalyvaus šalies čempionas Kauno „Žalgiris“, vicečempionas Vilniaus „Lietuvos rytas“, taip pat atvyks ekipos iš Rusijos – Nižnij Novgorodo „Nižnyj Novgorod“, Europos taurės turnyro nugalėtojas Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ ir Ukrainos čempionas – Kijevo „Budivelnik“. „Neptūnas“ šią vasarą sudarė kontraktus su A.Butkevičiumi, V.Vasyliumi, Davidu McClure, M.Mažeika, Mariumi Runkausku, S.Galdiku ir Arvydu Eitutavičiumi, taip pat turi galiojančias sutartis su V.Šarakausku ir Mindaugu Girdžiūnu. „Klaipėdos“ inf.

Orai

Savaitės pradžioje trumpam atvėsęs oras Lietuvoje vėl pradės šilti. Šiandien vietomis palis, temperatūra bus 15–17 laipsnių šilumos. Trečiadienį lietaus nenumatoma, bus debesuota su pragiedruliais, naktį 7–12, dieną 17–19 laipsnių šilumos. Artėjant savaitgaliui oras toliau šils.

Šiandien, rugsėjo 3 d.

+17

+19

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+16

Šiauliai

Klaipėda

+16

Panevėžys

+16

Utena

+17

6.44 20.24 13.40

246-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 119 dienų. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+16

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +31 Berlynas +19 Brazilija +29 Briuselis +25 Dublinas +21 Kairas +34 Keiptaunas +17 Kopenhaga +21

kokteilis Vai­kui – le­dų, ma­mai – deg­ti­nės Ne­d i­de­l ia­me mies­te­ly­je gy­ve­nan­t i Vio­le­ta pa­si­da­l i­jo vaiz­de­l iu, ma­t y­t u par­duo­tu­vė­je pir­mą­ją nau­jų moks­lo me­tų die­ną: „Gat­vės pil­nos šven­tiš­kai pa­si­puo­šu­sių žmo­n ių. Bū­t i­n i pir­mo­ sios moks­lų die­nos at­ri­bu­tai – ran­ko­se: kai­rė­je – kar­de­liai (gla­dio­lės), de­ši­nė­je – skė­tis, ku­ris nuo vė­jo gū­sio aki­mirks­ niu tam­pa pe­rau­g u­siu gry­bu, la­biau­ siai pri­me­nan­čiu lep­šį. Par­duo­tu­vė­je per­ka­ma vis­kas, kas įpras­ta. Pir­mo­kė­ lio ma­ma il­gai dai­ro­si po len­ty­nas, vis už­mes­da­ma akį į pi­ni­gi­nės tu­ri­nį. Gal pir­mą kar­tą taip iš­puoš­tas „pir­mak­lec­ kis“ pul­di­nė­ja po vi­są par­duo­tu­vę, aki­ mis ry­da­mas vis­ką, kas bliz­ga. Ga­liau­ siai ma­ma ap­si­spren­d žia. Vie­nas bu­ te­l is deg­t i­nės, trys apel­si­nai (ma­žes­ ni) ir po­rci­ja pi­ges­nių le­dų. Par­da­vė­ja suo­kal­biš­kai žvilg­te­li į ma­ne, o aš kal­ tai šyp­te­liu, nes ne­tu­riu ką jai aki­mis at­ sa­ky­ti. Ma­žy­lis, pa­ma­tęs iš­lai­dau­jan­čią ma­mą, įsi­ka­bi­nęs į jos „pa­dur­kus“, pri­ si­trau­kia ma­mos au­sį prie sa­vo lū­pų ir pra­de­da ty­lias de­ry­bas. Ma­ma iš­ri­de­na pra­šy­mą, lyg sun­kų ak­me­nį, nu­pirk­da­ ma skar­di­nę ko­ka­ko­los. Vai­kas – švy­ti. Pra­si­dė­jo rug­sė­jis. Yra kaip yra.“

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Mo­ky­ki­mės, mo­ky­ki­mės ir dar kar­tą mo­ ky­ki­mės, nes dar­bo vis tiek ne­ra­si­me.

Su­si­ti­ki­mas: moks­lo me­tai į mo­

kyk­las su­kvie­čia draugų pa­siil­gu­ sius moks­lei­vius.

Ma­lo­nus fak­tas Į pir­mą kla­sę Lie­tu­vo­je atė­jo apie 29 tūkst. pir­mo­kų, tai 2 tūkst. dau­giau nei 2012 m. ru­de­nį.

Ne­ma­lo­nūs fak­tai 2012–2013 moks­lo me­tų pra­džio­je ša­ ly­je vei­kė 1 242 bend­ro­jo ug­dy­mo mo­ kyk­los. Per me­tus su­ma­žė­jo 67 mo­ kyk­lo­m is, o pa­ly­g in­t i su 2005–2006 moks­lo me­tais – 292. Dau­g iau­sia su­ ma­žė­jo pa­g rin­di­nių ir vi­du­ri­n ių mo­ kyk­lų. Tie­sa, gim­na­zi­jų skai­čius, pa­ly­ gin­ti su 2011–2012 moks­lo me­tais, išau­ go nuo 229 iki 236.

Links­mie­ji tirš­čiai Ei­da­mas į mo­kyk­lą vai­kas klau­sia ma­ my­tės: – Ar an­ge­lai skrai­do? – Skrai­do, sū­ne­li, skrai­do. – Tai ko­dėl mū­sų tė­ve­lis ma­no auk­lę an­ge­lu pa­va­di­no? – Ry­toj iš­skris. Čes­ka (397 719; kaip aš no­rė­čiau ei­ti į mo­kyk­lą, bet tik­riau­siai ne­priim­tų)

Londonas +26 Madridas +33 Maskva +17 Minskas +13 Niujorkas +28 Oslas +22 Paryžius +26 Pekinas +28

Praha +18 Ryga +19 Roma +28 Sidnėjus +21 Talinas +18 Tel Avivas +31 Tokijas +32 Varšuva +20

Vėjas

7–12 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+15

+16

Marijampolė

Vilnius

+16

Alytus

Vardai Auksė, Bronislova, Grigalius, Mirga, Pijus, Sirtautas.

RUGsėjO 3-iąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+15

+19

+17

+17

10

+17

+19

+17

+15

4

+15

+19

+17

+16

2

rytoj

ketvirtadienį

1826 m. ka­rū­nuo­tas Ru­ si­jos ca­ras Ni­ko­la­jus I. 1856 m. gi­mė mo­der­ nios Ame­ri­kos ar­chi­tek­ tū­ros pra­d i­n in­kas, pir­ mų­jų dan­go­rai­ž ių pro­ jek­tuo­to­jas Loui­sas Sul­ li­va­nas. 1883 m. mi­rė ru­sų ra­šy­to­ jas Iva­nas Tur­ge­ne­vas. 1939 m. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ ja ir Pran­cū­zi­ja pa­skel­bė ka­rą Vo­kie­ti­jai. 1945 m. po tre­jų me­t ų per­trau­kos bri­tai iš ja­po­ nų at­siė­mė Sin­ga­pū­rą.

1965 m. gi­mė ak­to­rius Char­lie Shee­nas.

D.Mont­vy­das ­fil­ma­vosi ga­ra­že

1967 m. Šve­di­jos ke­liuo­ se įves­tas de­ši­nės pu­sės eis­mas. 1991 m. Es­ti­ja, Lat­vi­ja ir Lie­tu­va pa­pra­šė na­r ys­ tės JT. 2010 m. ne­to­li Alias­kos, Aleu­t ų sa­ly­no ra­jo­ne, įvy­ko 6,5 ba­lo stip­ru­mo že­mės dre­bė­ji­mas. 2012 m. Li­ba­ne įsi­ga­ lio­jo drau­d i­mas rū­k y­ ti vi­so­se už­da­ro­se vie­ šo­se erd­vė­se, įskai­tant ka­v i­nes, res­to­ra­nus ir ba­rus.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­nuo­ti, jog pre­kiau­ja­te tur­gu­je, reiš­

Pa­jū­ry­je ku­ria­mo Do­na­to Mont­vy­ do vaiz­do kli­pe at­li­kė­jo ger­bė­jai ga­lės iš­vys­ti ne tik ne­ma­žai Klai­ pė­dos vaiz­dų, bet ir uos­ta­mies­čio Dra­mos teat­ro ar­tis­tų pa­jė­gas.

Mies­to cent­re įsi­kū­ru­sio vieš­bu­čio ma­ši­nų sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je va­ kar po­pie­tę bu­vo fil­muo­ja­mos bai­ gia­mo­sios mu­zi­ki­nio fil­mu­ko sce­ nos, ku­rio­se, be pa­ties dai­ni­nin­ko, įsiam­ži­no ir klai­pė­die­čiai ak­to­riai Jo­lan­ta Puo­dė­nai­tė, Vai­das Jo­čys bei Do­na­tas Švi­rė­nas. Dai­nos „Ar­to­jų him­nas“ mu­zi­ki­ niam vaiz­do kli­pui bu­vo pa­si­rink­tas ko­me­di­jos žan­ras, kai ku­rie vaiz­dai taip pat bu­vo įam­žin­ti Dre­ver­no­je, vie­na­me uos­ta­mies­čio nak­ti­nia­me klu­be, ku­ria­me at­li­kė­jas yra ne kar­ tą kon­cer­ta­vęs. Šeš­ta­die­nį, sek­ma­die­nį ir va­kar fil­muo­tą me­džia­gą pla­nuo­ja­ma su­ mon­tuo­ti per po­rą sa­vai­čių, tad, ti­ kė­ti­na, ne­tru­kus ga­lu­ti­nis pro­duk­ tas pa­sieks ir žiū­ro­vus.

Siu­že­tas: nau­ja­me mu­zi­ki­nia­me fil­mu­ke D.Mont­vy­das pa­si­ro­dys epi­

„Klai­pė­dos“ inf.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

zo­diš­kai.

kia, kad alins gė­da, pa­že­mi­ni­mas. Tuš­ čias tur­g us sap­ne – ne­tek­t is gi­m i­nė­je. Šis sap­nas ga­l i reikš­t i ir pa­vė­luo­tą at­si­ pra­šy­mą. Jei sap­nuo­ja­te tur­g ų po lan­ gais, tai lyg per­spė­ji­mas sau­go­tis va­gių, ypač mi­nio­je. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad esa­ te tur­gu­je, va­di­na­si, bū­si­te tau­pūs ir pa­ ro­dy­si­te di­d žiu­l į ak­t y­v u­mą vers­lo rei­ ka­luo­se. Jei tur­g u­je la­bai daug žmo­nių ir jūs jau­čia­te bai­mę, ne­sau­gu­mą, va­di­ na­si, sun­kiai bend­rau­si­te su ki­tais žmo­ nė­mis, jums kaž­kas truk­dys. Jei­gu sap­ nuo­ja­te, kad tur­g u­je jus ap­ga­vo, sau­go­ ki­tės ap­gau­lės ir šmeiž­to. Jei­gu sap­ne jūs da­ly­vau­ja­te kar­tin­gų var­žy­bo­se, toks sap­nas reiš­k ia iš­si­sky­ ri­mą su ar­ti­mu žmo­gu­mi, jei esa­te kar­ tin­g ų var­ž y­bų ger­bė­jas, tai toks sap­nas reiš­kia, kad siek­ti sėk­mės jums teks il­gai ir at­kak­liai. Jei sap­nuo­ja­te, kad pa­si­ra­ši­nė­ja­te do­ ku­men­t us, pa­v yks įti­k in­t i par­t ne­r ius ar bend­ra­dar­bius, jog rei­k ia pri­tar­t i jū­ sų nuo­mo­nei. Jei pa­si­ra­ši­nė­ja­te už ki­ tą, ap­niks ne­pa­si­ti­kė­ji­mas sa­vo su­ge­bė­ ji­mais. Du skir­t in­g i to pa­t ies žmo­gaus pa­ra­šai – veid­mai­nys­tė at­vers akis dar tą pa­t į pus­me­t į; Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad at­si­sa­ko­te pa­ rei­gų, va­di­na­si, jums pa­si­seks nau­ji dar­ bai. Jei­gu sap­ne su­ž i­no­te, kad kas nors ki­tas išė­jo iš dar­bo – lau­kia ne­ma­lo­nios nau­jie­nos.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.