2013 09 04 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

treÄ?iadienis, RUGsÄ—jo 4, 2013

www.kl.lt

203 (19 806)

10 A?2š6.162;6@ ?B4 @Ÿ7< !

namai [NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

Svetur mĹŤsĹł diza i

KrepĹĄinio Ä?empionato sirgaliai aistras lies ir baruose.

Miestas 4p.

V.Putinas G20 susitikime neketina bĹŤti muse barĹĄÄ?iuose.

UŞ iťskirtinius baldus – iťskirtinė ir kaina.

neriai neskęsta

ď Ž IĹĄgarsÄ—jÄ™s: 6 :N

YN SRW QV] Y\ ZV [V` QN_ ON` “ _N \ ZN `V` `aN YN` `b `]N_ [R YVNV` “ ZN a\ ZN` QV gNV [\ `cR aNV [Ă› `R V[ aR_ [R a R WĂ&#x; WNb ]N `V Ă˜Vb ] \ TN ZV[ a\ WNV Vereta Rupeikai tÄ—

jai ÄŻvertino ir kitus na.lt jĹł sumanymus. kÄ™ mokÄ—ti daugiau“, „Dauguma mĹŤsĹł kurtĹł objektĹł – paaiĹĄkino A.SukareviÄ?ius. gaminami Lietuvo Diplominiai dar bai – gamyboje je, stalas, krÄ—slas, minkĹĄ pavyzdĹžiui, Dizaino platybÄ—se Kitas lietuvio kar tu su bendrasukurti kÄ… nors – vardijo A.Sukare tieji baldai“, moksle Shannon nauja, nurungti ki Payton sukurtas viÄ?ius. Tiesa, tai tus, ÄŻtikinti pirmedinis krÄ—slas ki kol kas panaĹĄu ÄŻ kÄ—jÄ… – itin sudÄ— vienetinÄ™ nei setĹł metĹł pavasatinga, taÄ?iau tai rÄŻ bus pradÄ—tas ga rijinÄ™ gamybÄ…. Vis neatgraso jaunĹł ĹžmoniĹł nuo sieminti Danijoje. dÄ—lto dizaineris „Danai pasiruoĹĄÄ™ nusiteikÄ™s optimis kio bĹŤti dizaine riais. Atkakliausi daugiau investiĹĄkai – gaminiĹł tuoti ir gaminti jÄŻ skaiÄ?ius pradeda kĹŤrÄ—jai semiasi Ĺži didesnÄ—mis serididÄ—ti. niĹł ne tik Lietujomis“, – prasita voje, dar bĹŤdami rÄ— dizaineris. studento kailyje Patys autoriai neÄŻ jie mÄ—gina idÄ—jas pirktĹł paversti gamyk„Lietuvoje viskas loje gamintais daik vyksta labai lÄ—- ArĹŤnas Sukare tais. Kas nesvaviÄ?ius: tai, niekas iĹĄ kar joja, kad jo pavardÄ— to dideliĹł invesbĹŤtĹł ÄŻraĹĄyta ant ticijĹł nelinkÄ™ ÄŻdÄ— gaminio etiketÄ—s MĹŤsĹł kĹŤryboje ti“, kokiame nors Eulabai paĹĄnekovas. Daugu – paaiĹĄkino ropos miesto dizai no salone? ma ĹĄiĹł gaminiĹł daug lemia, iĹĄkeliauja ÄŻ uĹžsienÄŻ. ď Ž Keliauja: 1N LietuviĹł idÄ—jos kiek ir ko [V W\ WR `ab QV Wb\ WN[ Pa ne prastesnÄ—s aV QV gNV [R kĹŤrÄ—jai nelabai juos tys ĹĄiĹł baldĹł gauni iĹĄ aplin nei vakarieÄ?iĹł – 6 :N YN SRW NaRV [N[ tikina ÄŻpirktĹł. Inesos kos. aĂ&#x; `R ZR`a _Ă– cN Vb\` Na _VĂş ]\ _N cV` T_Ă&#x; aN Ă&#x; 9VR ab cĂ– \ rÄ… dar tik pradedan savo karje- projektuotas raĹĄo YĂş C\ XVR aV W\ WR YVX aV ]_N XaV X\` Ă&#x; cVR masis stalas uĹžtys dizaineriai [Ă– V TN ZfX sienio salonuose Inesa Malafej ir ArĹŤ parduodamas uĹž =_\ WRX aĂş Nb a\ _VĂş [b\ nas Sukarevia_ 1–1,5 tĹŤkst. eurĹł, Ä?ius. Kartu mokÄ™ Lietuvoje jÄŻ bĹŤtĹł si Vilniaus dailÄ—s galima ÄŻsigyti kiek akademijoje, kar tu po bakalauro pigiau – maĹždaug uĹž 3 tĹŤkst. studijĹł ÄŻ DanijÄ… tÄ™s KokÄŻ atlygÄŻ gauna litĹł, nes atkrenta ti mokslĹł iĹĄvybaldo ar kito daikto kĹŤrÄ—jai, transportavimo sÄ… kÄ™ Inesa ir ArĹŤnas pasak A.Sukarenaudos. Nesititapo pora ne tik viÄ?iaus, priklauso kima, kad daug lie gyvenime, bet ir nuo susitarimo. tuviĹł jÄŻ ÄŻsigis. darbe. Jie drauKai kuriĹł baldĹł rek ge generuoja nau „Tokie dizaineriĹł jĹł daiktĹł idÄ—jas ir lama, realizavikurti baldai yra mu suinteresuoti iĹĄskirtiniai. JĹł kai dalijasi daugelio rĹŤpintis patys disavo kurtĹł daikna siog lietuviai jĹł neÄŻ logiĹĄka, tie- zaineriai – jie gauna tĹł autoryste. atitinkamÄ… properka, nes uĹžcentÄ… nuo parduo dirba ne tiek, kiek ÄŽ gamybÄ… pora iĹĄ to daikto. Kartais vakarieÄ?iai. IĹĄslydÄ—jo savo bagamykla nuperka kirtinio dizaino kalauro darbus. dizaineriĹł idÄ—jÄ… ir daiktus perka tik Inesa – raĹĄomÄ…jÄŻ tada ja disponuoja tie, kuriems tokio stalÄ…, Andrius – savo nuoĹžiĹŤra. krÄ—slÄ…. GamintoiĹĄskirtinio gaminio tikrai reikia „Manau, kad ir Lietuvoje diir jie nusiteizaineriai gali uĹžsi dirbti sau duov.rupeikaite@die

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 10p.

Kaip raĹĄomÄ…jÄŻ sta lÄ… apsaugoti nuo netvarkos? Ogi pritaisy kite jam sparnus, ÄŻ kuriuos galite drÄ…siai nustumti daiktus, ir darbastalis liks at laisvintas. Tokios jaunĹł dizaineriĹł idÄ—jos randa niĹĄÄ….

Nar­ko­ma­nui – mo­ti­nos vir­vÄ—

Kaina 1,30 Lt

„Pa­dÄ—­tÄŻ ga­li pa­tai­sy­ti tik pi­ni­gai.“ Pa­vel­do­sau­gi­nin­kas Lais­vō­nas Ka­va­liaus­kas, kal­bÄ—­da­mas apie jō­ri­nio pa­vel­do iť­sau­go­ji­mÄ…, Ĺžo­dĹžiĹł ÄŻ va­tÄ… ne­vy­nio­jo.

2p.

Ruduo – „zui­kiĹłâ€œ metas Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

Nors pa­sta­rai­siais me­tais mies­to au­to­bu­sais uĹž dy­kÄ… ban­dan­Ä?iĹł pa­ si­va­Şi­nÄ—­ti ke­lei­viĹł ma­ŞÄ—­ja, rug­sÄ—­ jÄŻ kont­ro­lie­riĹł lau­kia ak­ty­ves­nÄ— „zui­kiĹłâ€œ me­dĹžiok­lÄ—. Bent jau to­kias ten­den­ci­jas ko­ne kas­met ste­bi vie­ ĹĄo­sios ÄŻstai­gos „Klai­pÄ—­dos ke­lei­vi­ nis trans­por­tas“ at­sto­vai. Tvar­ka duo­da vai­siĹł „„Po­sō­kis: su­dÄ—­tin­gus li­ki­mo vin­gius ÄŻvei­kÄ™s V.Po­cius pa­ts ÄŻkō­rÄ— rea­bi­li­ta­ci­jos cent­rÄ… su pri­klau­so­my­be ko­vo­jan­tiems Ĺžmo­nÄ—ms.

Dau­giau nei prieĹĄ de­ťimt­me­tÄŻ nar­ko­ma­ni­jos liō­no dug­nu brai­dĹžio­ jÄ™s klai­pÄ—­die­tis Vla­dis­la­vas Po­cius pri­si­pa­Şįs­ta, kad jei ne ka­dai­se jÄŻ su­krÄ—­tÄ™s mo­ti­nos poel­gis, ka­Şin ar bō­tĹł su­ge­bÄ—­jÄ™s iť­si­lais­vin­ti iĹĄ pri­klau­so­my­bÄ—s. Ĺ ian­dien vy­ras pa­ts tie­sia pa­gal­bos ran­kÄ… nuo kvai­ťa­lĹł pri­klau­so­miems lie­tu­viĹł emig­ran­tams Ang­li­jo­je.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

ÄŽkō­rÄ— cent­rÄ… emig­ran­tams

„Žmo­gus vis ti­ki, kad jis ga­li kont­ ro­liuo­ti pri­klau­so­my­bÄ™. Ta­Ä?iau vi­sas gy­ve­ni­mas ga­li su­by­rÄ—­ti aki­mirks­niu. Man at­ro­dÄ—, kad tai tik ne­kal­ta pra­mo­ga.

7

Kaip pri­pa­Şi­no jos va­do­vas Gin­ta­ras Ne­niť­kis, tai ÄŻpras­tai su­si­jÄ™ su moks­ lo me­tĹł pra­dĹžio­je ÄŻ mies­to gy­ven­to­ jĹł gre­tas ÄŻsi­lie­jan­Ä?iĹł nau­jĹł stu­den­tĹł, pro­fe­si­nio ug­dy­mo ÄŻstai­gĹł moks­lei­ viĹł ban­ga. Ta­Ä?iau „Klai­pÄ—­dos ke­lei­ vi­nio trans­por­to“ di­rek­to­rius pa­ti­ki­ no, jog stip­rin­ti kont­ro­lÄ—s vie­ťa­ja­me mies­to trans­por­te ne­pla­nuo­ja­ma – esÄ… jau spa­lÄŻ lapk­ri­tÄŻ si­ tua­ci­ja nor­ma­li­zuo­ja­si.

3

2

trečiadienis, rugsėjo 4, 2013

miestas

Sa­vi­val­dy­bės sve­tai­nė – bro­kuo­ta As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ne vie­ną šim­tą tūks­tan­čių li­tų kai­ na­vu­si nau­jo­ji Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė tam­pa tik­ru koš­ma­ru pa­pras­tam klai­pė­ die­čiui, ban­dan­čiam čia su­si­gau­ dy­ti ir at­ras­ti ele­men­ta­riau­sią bui­ ti­nę in­for­ma­ci­ją. Idea­las – 3 pe­lės pa­spau­di­mai

Tai su­vo­kė ir vos ant­rą mė­ne­sį In­ for­ma­vi­mo ir e. pa­slau­gų sky­riui va­do­vau­jan­ti Vi­li­ja Venc­ku­tė-Pa­ lai­tie­nė. Ji ėmė­si ini­cia­ty­vos tai­sy­ ti sve­tai­nės bro­ką. Pa­sak sky­riaus va­do­vės, tei­sės ak­tai nu­ma­to, kad ofi­cia­lio­je vals­ty­ bi­nės ins­ti­tu­ci­jos sve­tai­nė­je gy­ven­ to­jas rei­kia­mą in­for­ma­ci­ją tu­ri gau­ti tri­mis pe­lės kla­vi­šo pa­spau­di­mais. Esą pa­ra­dok­sa­lu, bet daž­nu at­ve­ ju sa­vi­val­dy­bės tink­la­la­py­je tai vei­ kia, ta­čiau pri­pa­žįs­ta­ma, kad var­to­ ji­mui vis­gi ji ne vi­sai priim­ti­na. Pa­vyz­džiui, nau­jo­je pus­la­pio ver­si­jo­je sa­vi­val­dy­bės kont­ro­lie­rės ata­skai­tų ras­ti neį­ma­no­ma, sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­ to­riaus re­zer­vo fon­do tu­ri­nys ne­ pa­sie­kia­mas, jau ne­kal­bant apie pa­pras­tes­nę bui­ti­nę in­for­ma­ci­ ją – pa­vyz­džiui, vie­tas dar­že­liuo­ se. Žmo­gui, ku­ris ne­tu­ri są­ly­čio su val­diš­ka struk­tū­ra, ten­ka pa­nar­ šy­ti kiek­vie­no­je ak­ty­vio­je pus­la­ pio nuo­ro­do­je. „Ne­tu­riu kuo ir pa­si­tei­sin­ti. Ne­ga­ liu sa­ky­ti, kad tai – ne ma­no dar­žas. Tie­siog nė­ra ga­li­my­bių grei­tai vis­ką per­tvar­ky­ti. Kas­dien fik­suo­ju pus­ la­pio ne­pa­to­gu­mus, ku­riuos rei­kė­tų tai­sy­ti. Bet pa­ti sa­vi­val­dy­bė ne­tu­ri

ga­li­my­bių per­tvar­ky­ti sve­tai­nę, nes yra pa­slau­gos tei­kė­jas, su ku­riuo šis pro­jek­tas bu­vo su­de­rin­tas“, – ne­slė­ pė V.Venc­ku­tė-Pa­lai­tie­nė. Bran­gus ne­vy­kęs pro­jek­tas?

Klai­pė­dos mies­to ir vi­sos ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bių sve­tai­nės bu­vo pra­ dė­tos kur­ti 2010-ai­siais, ga­vus ES In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros pro­gra­mos pa­ra­mą. Sep­ty­nių sa­vi­ val­dy­bių in­ter­ne­to sve­tai­nėms su­ kur­ti bu­vo skir­ta 2,16 mln. Lt. Pu­sė vi­sų pi­ni­gų tu­rė­jo bū­ti skir­ta įran­ gai įsi­gy­ti, ki­ta da­lis – pro­gra­ma­vi­ mo ir di­zai­no su­kū­ri­mo dar­bams. V.Venc­ku­tė-Pa­lai­tie­nė tei­gia, jog per sa­vai­tę iš sa­vi­val­dy­bės dar­buo­ to­jų ke­ti­na su­rink­ti pa­sta­bas dėl in­ter­ne­ti­nės sve­tai­nės ne­pa­to­gu­ mų ir tuos pa­ste­bė­ji­mus su­si­ste­ min­ti bei pa­teik­ti tai­sy­mui. „Pir­miau­sia mums la­bai aiš­kiai rei­kia pa­tiems ži­no­ti, ko mes no­ ri­me, nes bė­da ta, kad kuo dau­giau žmo­nių ta­me tai­sy­me da­ly­vau­ja, tuo dau­giau skir­tin­gų vi­zi­jų ran­da­si. Ir priim­ti spren­di­mą yra su­dė­tin­ga“, – sa­kė V.Venc­ku­tė-Pa­lai­tie­nė. Sieks pa­pras­tes­nės ver­si­jos

Sky­riaus va­do­vė tei­gė ke­ti­nan­ti sa­ vi­val­dy­bės pus­la­pį grą­žin­ti prie pa­ pras­tes­nės ver­si­jos. Sve­tai­nė klai­pe­ da.lt tu­rė­tų tap­ti sa­vo­tiš­ku mies­to po­rta­lu, ku­ria­me bū­tų su­rink­ta vi­ sa gy­ven­to­jui rei­ka­lin­ga in­for­ma­ci­ ja, o ja nau­do­tis bū­tų pa­to­gu. „Tai – bran­gus ne­vy­kęs daik­ tas. Ver­čiu ko­le­gas tai­sy­ti klai­das – nai­kin­ti neak­tua­lią ar ne­svar­bią in­for­ma­ci­ją. Ta­čiau vis­kas vyks­ta pa­kan­ka­mai lė­tai“, – ap­gai­les­ta­vo V.Venc­ku­tė-Pa­lai­tie­nė.

Ne­pa­to­gi: nau­ją bran­giai kai­na­vu­sią sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­ti­nę sve­tai­nę

vėl bus ban­do­ma tai­sy­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ver­ty­bės: per­nai iš pi­lia­vie­tės iš­ga­ben­ti is­to­ri­niai lai­vai da­bar sau­go­mi pri­va­čio­se dirb­tu­vė­se.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Is­to­ri­nį ­lai­vą sau­go ant­sto­liai Klai­pė­die­čiai, ne­kant­riai lau­kian­tys su­ grįž­tan­čio mies­to sim­bo­lio „Me­ri­dia­no“, pri­si­mi­nė ir prieš me­tus iš Klai­pė­dos pi­ lia­vie­tės iš­ga­ben­tus bei ne­ži­nia kur din­ gu­sius ke­tu­ris is­to­ri­nius lai­vus.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Tu­ri ver­ty­bių sta­tu­są

„Nie­kur jie ne­din­go, yra sau­gūs ir lau­kia pi­ni­gų“, – pa­ti­ki­no Lie­tu­vos jū­ri­nės is­to­ri­jos ir kul­tū­ros klu­bo „Bu­dys“ va­do­vas Kos­tas Fran­kas. Pi­lia­vie­tė­je dau­gy­bę me­tų pa­ mirš­tos pu­vo trys me­di­nės jach­tos ir plie­ni­nis gar­lai­vis, sta­ty­tas XX am­žiaus pra­džio­je Pau­liaus Lin­de­ nau Klai­pė­dos lai­vų sta­tyk­lo­je. Tai – pir­ma­sis Lie­tu­vo­je lai­vas, ku­rio kor­pu­sas su­tvir­tin­tas ne knie­dė­ mis, bet su­vi­rin­tas. Šiuos ke­tu­ris lai­vus, ku­rie yra pri­pa­žin­ti kul­tū­ros ver­ty­bė­mis, per­nai prieš mies­to ju­bi­lie­jų klu­ bo „Bu­dys“ na­riai iš­ga­be­no, nes vi­suo­me­nė­je ki­lo su­ju­di­mas, kad jie yra ne­pri­žiū­ri­mi, ta­po be­na­mių gūž­to­mis. Ir nors ža­dė­ta, kad lai­vai bus res­tau­ruo­ti ir tar­naus vi­suo­me­nei, toks pa­ža­das rea­ly­be dar ne­ta­po. „Uni­ka­lu­sis gar­lai­vis „Ha­rol­das“ da­bar yra kaip nie­ka­da sau­go­mas, ne jį pri­žiū­ri ant­sto­liai. Lai­vas yra „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­to“ te­ri­to­ ri­jo­je“, – in­for­ma­vo K.Fran­kas.

Iš­ga­be­no į dirb­tu­ves

Ants­to­liai gar­lai­vį areš­ta­vo to­dėl, kad teis­mas pri­tei­sė klu­bui „Bu­ dys“ ir lai­vo „Ol­ga“, ku­rį klu­bas pri­žiū­rė­jo, sa­vi­nin­kui sa­vi­val­dy­bei su­mo­kė­ti 35 tūkst. li­tų. Tiek esą ža­los pa­da­ry­ta, kai „Ol­ga“ su­nio­ ko­jo Da­nės kran­ti­nę. „Ta­čiau „Ha­rol­das“ tik­rai bus res­tau­ruo­tas ir plau­kios Da­nės upe. Ka­da? Ka­da nors, kai bus pi­ni­gų“, – į de­ta­les ne­si­lei­do K.Fran­kas. Ki­tos trys iš pi­lia­vie­tės iš­ga­ben­tos ver­tin­gos jach­tos bu­vo nu­vež­tos į vie­ nam klu­bo „Bu­dys“ na­riui pri­klau­ san­čias dirb­tu­ves Mi­ni­jos gat­vė­je. „Jas taip pat ka­da nors res­tau­ ruo­si­me, nes ap­skai­čia­vo­me, kad vi­sų ke­tu­rių lai­vų su­tvar­ky­mas kai­nuo­tų 2,5 mln. li­tų. Džiu­gu, kad mi­nis­te­ri­jos jau pa­čios do­mi­si jū­ri­ niu pa­vel­du, aiš­ki­na­si, ko­kio jo yra, kad ga­lė­tų skir­ti pi­ni­gų“, – mįs­lin­ gai kal­bė­jo pa­šne­ko­vas. Ge­riau nei bu­vo

Mįs­les įmin­ti pa­dė­jo Kul­tū­ros pa­ vel­do de­par­ta­men­to Klai­pė­dos te­ ri­to­ri­nio pa­da­li­nio vy­riau­sia­sis vals­ty­bi­nis ins­pek­to­rius Lais­vū­ nas Ka­va­liaus­kas.

Kostas Fran­kas:

Uni­ka­lu­sis gar­lai­ vis „Ha­rol­das“ da­ bar yra kaip nie­ka­da sau­go­mas.

Jo tei­gi­mu, Ūkio mi­nis­te­ri­ ja šiuo me­tu su­da­ri­nė­ja pa­vel­do ob­jek­tų, ku­rie nuo 2014 me­tų bū­ tų tin­ka­mi res­tau­ruo­ti už ES lė­ šas, są­ra­šą. „Į jį pa­siū­liau įtrauk­ ti ir ke­tu­ris kul­tū­ros ver­ty­bė­mis pri­pa­žin­tus lai­vus. Pi­ni­gų jach­tų ir gar­lai­vio re­mon­tui tik­rai rei­kia ne­ma­žai. Klu­bas „Bu­dys“ to­kių lė­šų ne­tu­ri, bet nors ga­lė­tų pra­ dė­ti ieš­ko­ti, nes kul­tū­ros ver­ty­ bes pri­va­lu iš­sau­go­ti“, – pa­brė­ žė L.Ka­va­liaus­kas. Jis tei­gė, jog vi­siš­kai ne­se­niai ap­ žiū­rė­jo, kaip sau­go­mos ver­tin­go­ sios jach­tos. „Si­tua­ci­ja nė­ra pra­sta. Tik­rai daug ge­riau nei prieš me­tus, kai ant tų jach­tų pi­lia­vie­tė­je ga­lė­jo lai­pio­ti vi­si ir taip joms kenk­ti“, – tvir­ti­no pa­vel­do­sau­gi­nin­kas.

3

trečiadienis, rugsėjo 4, 2013

miestas Vy­ko pra­ty­bos

M.Ru­bac­ky­tė ves pa­mo­ką

Kvie­čia plauk­ti

Va­kar Klai­pė­dos gat­vė­se vy­ko vie­ na iš „Ge­le­ži­nio dra­ko­no“ pra­ty­ bų, skir­tų pa­si­reng­ti Tai­kos me­ to už­duo­tims, da­lių – 23 ka­ri­nės ma­ši­nos, ly­di­mos po­li­ci­jos eki­pa­ žų, ju­dė­jo pa­grin­di­nė­mis mies­ to gat­vė­mis iš Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Bu­ti­gei­džio dra­gū­ nų ba­ta­lio­no į Kai­rių po­li­go­ną. Čia vyks li­ku­si mo­ky­mų da­lis.

Penk­ta­die­nį nuo 11 iki 13 va­ lan­dos Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­to kon­cer­tų sa­lė­ je (K.Do­ne­lai­čio g. 4) vyks su­ si­ti­ki­mas su Lie­tu­vą pa­sau­ly­ je gar­si­nan­čia pia­nis­te pro­fe­ so­re Mū­za Ru­bac­ky­te (nuo­tr.). Ji su­rengs at­vi­rą meist­riš­ku­mo pa­mo­ką, ku­rio­je kvie­čia­mi da­ ly­vau­ti vi­si no­rin­tie­ji.

Žmo­nes su ne­ga­lia vie­ni­jan­čio tarp­tau­ti­nio pro­jek­to „Tvir­ty­bės bu­rės“ da­ly­viai plau­kio­ja pa­sau­ lio jū­ro­mis. Marš­ru­tas Bal­ti­jos jū­ ra įgu­lą at­ve­dė ir į Klai­pė­dą. Ke­ lio­nes ren­gian­tis Je­ka­te­rin­bur­go mies­to or­ga­ni­za­ci­jos „Bal­to­ji laz­ de­lė“ ly­de­ris Ole­gas Kol­paš­či­ko­ vas (kairėje) pri­si­jung­ti prie ki­tų eta­pų kvie­tė ir lie­tu­vius.

Mokyklas teberamsto pa­sto­liai Rug­sė­jį ir spa­lį uos­ ta­mies­čio ug­dy­mo įstai­gas lan­kys vi­ suo­me­nės svei­ka­ tos sau­gos spe­cia­ lis­tai, ku­rie tik­rins, ar mo­kyk­lo­se ir dar­ že­liuo­se vai­kams sau­gu.

Naf­ta. Per še­š is mė­ne­s ius įmo­nės „Klai­pė­dos naf­ta“ neau­di­tuo­tas pel­nas išau­go 2 pro­c. ir sie­kė 21,4 mln. li­tų, ly­ gi­nant su praė­ju­sių me­tų tuo pa­čiu lai­ ko­tar­piu. Gry­no­jo pel­no au­g i­mui įta­ kos tu­rė­jo sėk­min­g i naf­tos pro­duk­t ų kro­vos re­zul­ta­tai. Par­da­vi­mo pa­ja­mos per šių me­t ų pir­mą­jį pus­me­t į išau­go 5,9 pro­c. ir sie­kė 72,1 mln. li­tų, ly­gi­nant su praė­ju­sių me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­ piu. Įmo­nė per mi­nė­tą lai­ko­tar­pį į ter­ mi­na­lo tal­pas per­kro­vė 3,566 tūkst. to­ nų naf­tos pro­duk­tų – 6 pro­c. dau­g iau nei praė­ju­siais me­tais per tą pa­t į lai­ ko­tar­pį. Pas­kai­ta. Šian­d ien 18 val. Že­mai­t i­jos dai­l i­n in­k ų są­jun­gos ga­le­r i­jo­je (Žve­jų g. 1/2) vyks 51-oji pa­skai­ta iš cik­lo „Va­ ka­rai su se­ną­ja Klai­pė­da“. Ar­cheo­lo­ gas Klai­das Per­mi­nas ir is­to­ri­kas Dai­ nius Eler­tas kal­bės te­ma „Le­gen­di­nės Poys pi­lies beieš­kant“.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Kai ku­rioms mo­kyk­loms neiš­duo­ ti lei­di­mai veik­lai – hi­gie­nos pa­sai. Šias ug­dy­mo įstai­gas ir tik­rin­si­me pir­miau­sia, nes ga­li bū­ti, jog si­ tua­ci­ja pa­si­kei­tė ir ati­tin­ka­mi do­ ku­men­tai joms bus su­teik­ti“, – tei­ gė Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­ gos kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­ja As­ ta Šle­pe­tie­nė. Anot jos, lei­di­mų veik­lai ne­tu­ ri kai ku­rios ug­dy­mo įstai­gos, ku­ rio­se tik prieš rug­sė­jo 1-ąją bai­gė­ si re­mon­tas. „Kai jis vy­ko, na­tū­ra­lu, jog įstai­ go­se vai­kai ne­ga­lė­jo mo­ky­tis, to­ dėl joms ne­bu­vo iš­duo­ti hi­gie­nos pa­sai. Kai ku­rios ki­tos įstai­gos bu­ vo įspė­tos, kad lei­di­mai veik­lai ga­li bū­ti su­stab­dy­ti dėl hi­gie­nos nor­mų pa­žei­di­mų: ne­su­re­mon­tuo­tų sa­ni­ ta­ri­nių maz­gų, kos­me­ti­nio re­mon­to sto­kos. Tik­rin­si­me, ar si­tua­ci­ja pa­ si­kei­tė“, – aiš­ki­no A.Šle­pe­tie­nė.

Dienos telegrafas

Dar­bai: nors Vi­tės pa­grin­di­nę mo­kyk­lą dar „puo­šia“ pa­sto­liai, ti­ki­na­ma, kad dar­bi­nin­kai moks­lei­viams tik­

rai ne­truk­dys.

Iki moks­lo me­tų pra­džios pa­vy­ ko baig­ti dar­bus „Var­po“ gim­na­ zi­jo­je ir Send­va­rio pro­gim­na­zi­jo­ je – įstai­gos bu­vo re­no­vuo­tos, tai ati­tin­ka­mai kai­na­vo apie 4 mln. ir dau­giau nei 3,3 mln. li­tų. Pas­to­liai vis dar sto­vi prie Vi­ tės pa­grin­di­nės mo­kyk­los. „Ta­ čiau vi­sus tė­ve­lius ir moks­lei­vius ga­liu nu­ra­min­ti, kad ug­dy­mo pro­ ce­sui išo­rė­je at­lie­ka­mi dar­bai tik­ rai ne­truk­dys. Dar­bi­nin­kai da­bar šil­ti­na pa­ma­tus ir dar­bus tu­rė­ tų baig­ti iki lapk­ri­čio, bet, ma­ nau, kad pa­vyks su­si­tvar­ky­ti dar anks­čiau. Mo­kyk­los vi­dus su­ re­mon­tuo­tas, laip­tai į ją taip pat su­tvar­ky­ti“, – pa­brė­žė Vi­tės pa­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

El­vy­ra Stans­lo­vai­tie­nė:

Vi­sus tė­ve­lius ir moks­lei­vius ga­liu nu­ ra­min­ti, kad ug­dy­mo pro­ce­sui išo­rė­je at­lie­ ka­mi dar­bai tik­rai ne­ truk­dys. grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rė El­ vy­ra Stans­lo­vai­tie­nė. Šiais moks­lo me­tais bus tę­sia­ mas A.Bra­ko dai­lės mo­kyk­los pa­ sta­to ka­pi­ta­li­nis re­mon­tas. Dar­bai

kai­nuos dau­giau nei 5 mln. li­tų. Pla­nuo­ja­ma, kad jie bus baig­ti ki­ tais me­tais. A.Bra­ko dai­lės mo­kyk­ los auk­lė­ti­niai nuo rug­sė­jo 16 die­ nos iki lapk­ri­čio tu­rės lan­ky­ti ša­lia esan­čias „Ait­va­ro“ gim­na­zi­ją ir „Ga­bi­jos“ pro­gim­na­zi­ją. Prob­le­mų esą ne­tu­rė­tų kil­ti, nes dai­lės už­siė­ mi­mai yra po­pie­ti­nė veik­la. „Mo­kyk­lo­se, ku­rių vi­du­je vyks­ta re­mon­tas, ug­dy­mo pro­ce­sas tik­rai ne­tu­rė­tų bū­ti or­ga­ni­zuo­ja­mas“, – re­ko­men­da­vo A.Šle­pe­tie­nė. Šiais moks­lo me­tais bus pra­dė­ ta dar dvie­jų mo­kyk­lų – „Smel­tės“ pro­gim­na­zi­jos ir Vy­dū­no vi­du­ri­nės – pa­sta­tų re­no­va­ci­ja. Dar­bai ug­dy­ mo pro­ce­sui ne­tu­rė­tų truk­dy­ti.

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 2 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Gin­tau­tas Juo­zas Be­rei­š a (g. 1935 m.), Ana­to­l i­jus Kon­ dau­ro­vas (g. 1947 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mos Bar­b o­ra Rud­n ic­k ie­nė, Tat­ja­na Snars­ka­ja. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 12 mo­te­r ų. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 8 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 50 iš­k vie­t i­ mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­ si krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mais, pil­vo ir gal­ vos skaus­mais, aukš­tu krau­jos­pū­džiu. Me­di­kai į pa­gal­bą sku­bė­jo ir trau­mas pa­ty­ru­siems as­me­nims.

Ruduo – „zui­kių“ metas 1

Anot G.Ne­niš­kio, nuo to lai­ko, kai bu­vo įves­ta ke­lei­vių įlai­pi­ni­mo pro prie­ki­nes au­to­bu­so du­ris tvar­ka, be bi­lie­tų va­žiuo­jan­čių ke­lei­vių skai­čius sta­ bi­liai ma­žė­jo. Štai 2011 m. už­fik­suo­ta 4 tūkst. 700 „zui­kių“, 2012 m. – 4 tūkst. 100. Šie­met per 8 mė­ne­sius į kont­ ro­lie­rių aki­ra­tį pa­te­ko 2 tūkst. 589 to­kių ke­lei­vių, o per­nai per tą pa­tį lai­ko­tar­pį – 2 tūkst. 864. Pas­te­bi­ ma, kad di­dė­ja ir įsi­gy­jan­čių­jų bi­ lie­tus skai­čius – G.Ne­niš­kis spė­jo, jog tai yra da­lis tų, ku­rie anks­čiau už pa­slau­gą veng­da­vo su­si­mo­kė­ti. Ban­do gud­rau­ti

Ta­čiau, kaip pa­ste­bė­jo pa­šne­ko­ vas, šie­met at­si­ra­do ir nau­ja „zui­ kių“ ka­te­go­ri­ja.

„Nuo šių me­tų in­ten­sy­viau pra­ dė­jo­me va­ži­nė­ti į Klai­pė­dos ra­jo­ ną, prie­mies­čius – šiuo at­ve­ju ne­be­ga­lio­ja mies­to, o rei­kia tu­ rė­ti va­di­na­muo­sius ant­ro­sios zo­ nos bi­lie­tus. Tad pa­sta­ruo­ju me­tu išau­go ke­lei­vių, ku­rie ir į prie­ mies­čius no­ri va­žiuo­ti su mies­ to bi­lie­tais, skai­čius“, – kal­bė­jo G.Ne­niš­kis. Šiuo me­tu vie­šo­jo trans­por­to ke­lei­viams tik­rin­ti su­for­muo­ti du kont­ro­lie­rių eki­pa­žai, dir­ban­tys pa­gal tam tik­rą gra­fi­ką. „Šian­die­ni­nis pa­tik­ri­ni­mų skai­ čius, ma­nau, yra pa­kan­ka­mas si­ tua­ci­jai kont­ro­liuo­ti. Kal­bant apie per­spek­ty­vą, lai­ko­mės po­zi­ci­jos, jog žmo­gui tai yra tam tik­ras stre­ sas, ne­kal­bant apie tai, kad su­ lai­ko­mi au­to­bu­sai, kar­tais ky­la ir

konf­lik­ti­nių si­tua­ci­jų, to­dėl kont­ ro­lė tu­rė­tų bū­ti mi­ni­ma­li. Ta­čiau kad ji iš­liks – fak­tas, nes ven­gian­ čių su­si­mo­kė­ti už va­žia­vi­mą bus“, – tei­gė pa­šne­ko­vas. Eta­ti­niai sko­li­nin­kai

G.Ne­niš­kis juo­ka­vo, kad „zui­kiai“ iš­ra­din­gu­mo ne­sto­ko­ja – tai­ky­da­ mie­si pra­sprūs­ti pro pir­mi­nę vai­ ruo­to­jo kont­ro­lę, ty­ko prie ga­li­nių du­rų ar pri­si­gal­vo­ja ki­tų bū­dų, kaip ke­liau­ti už dy­ką. Anot pa­šne­ko­vo, kont­ro­lie­riams įkliū­van­tys „zui­kiai“ daž­niau­siai bū­na ir ki­tų įmo­nių sko­li­nin­kai. „Tie, ku­rie ne­mo­ka mo­kes­ čių, fak­tiš­kai yra ir mū­sų klien­tai. Tai ma­to­me, kai gau­na­me vyk­do­ muo­sius ant­sto­lių raš­tus, pa­pras­ tai juo­se mi­ni­mos ir vi­sos ko­mu­

Ten­den­ci­jos: į kont­ro­lie­rių aki­ra­tį pa­ten­ka vis ma­žiau ke­lei­vių, ban­

dan­čių lai­mę pa­si­va­ži­nė­ti dy­kai.

In­gos Juo­dy­tės nuo­tr.

na­li­nės, ko­mu­ni­ka­ci­jų įmo­nės, kar­tais – Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja“, – pa­ste­bė­jo pa­šne­ko­vas. Va­žiuo­jan­tiems be bi­lie­to ke­lei­ viams gre­sia nuo 60 iki 100 li­tų

bau­da. Jei ski­ria­ma mi­ni­ma­li san­ kci­ja, per 10 die­nų su­tei­kia­ma ga­li­ my­bė su­si­mo­kė­ti pu­sę bau­dos – 30 li­tų. Be to, ke­lei­vis už su­teik­tą pa­ slau­gą tu­ri įsi­gy­ti bi­lie­tą.

4

trečiadienis, rugsėjo 4, 2013

miestas

Uostamiesčio ka­vi­nes už­ka­riaus krep­ši­nis leis pa­to­giai žiū­rė­ti var­žy­bas“, – pa­brė­žė bend­ro­vės „Fried­ri­cho pa­ sa­žas“ par­da­vi­mų ir rin­ko­da­ros va­ do­vė Gied­rė Ma­že­ly­tė.

Klaipėdos val­džia vers­li­nin­kus vėl neo­fi­cia­liai įpa­rei­go­ jo pa­si­rū­pin­ti, kad krep­ši­nio aist­ruo­liai bend­ra­min­čių bū­ ry­je ga­lė­tų ste­bė­ti šian­dien pra­si­dė­ sian­čio Eu­ro­pos vy­ rų krep­ši­nio čem­ pio­na­to ko­vas.

Fil­muos sir­ga­lius

Ten­den­ci­ja: dau­giau­sia krep­ši­nio aist­ruo­lių Lie­tu­vos rink­ti­nės dvi­ko­vas ste­bi mies­to cent­re esan­čiuo­se ba­

ruo­se, kad per­ga­lę ga­lė­tų at­švęs­ti ir bū­riais iš­bė­gę į gat­ves bei aikš­tes.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pi­ni­gų ne­nu­ma­tė

Nė vie­no­je mies­to aikš­tė­je ar ki­to­ je vie­šo­je vie­to­je ne­bus pa­sta­ty­tas lau­ko ek­ra­nas, per ku­rį bū­tų trans­ liuo­ja­mos Lie­tu­vos vy­rų rink­ti­nės var­žy­bos Eu­ro­pos čem­pio­na­te. To­ kios tra­di­ci­jos yra įsi­tvir­ti­nu­sios ki­tuo­se di­džiuo­siuo­se ša­lies mies­ tuo­se, o Klai­pė­do­je nuo­lat žval­go­ ma­si į vers­li­nin­kus.

„Įreng­ti lau­ko ek­ra­nus ir trans­ liuo­ti Lie­tu­vos rink­ti­nės ko­vas pi­ ni­gų mies­to biu­dže­te tik­rai ne­bu­vo pla­nuo­ja­ma ir nė­ra nu­ma­ty­ta, to­dėl ti­ki­mės ini­cia­ty­vų iš vers­li­nin­kų“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Spor­ to ir kū­no kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas Man­tas Ba­go­čius. Uos­ta­mies­ty­ je, Teat­ro aikš­tė­je pa­sta­ty­ta­me di­ džiu­lia­me ek­ra­ne Lie­tu­vos rink­ti­nės ko­vos bu­vo trans­liuo­ja­mos tik prieš dve­jus me­tus, kai Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tas vy­ko mū­sų ša­ly­je.

Aikš­tė­je – per šal­ta

„Da­bar čem­pio­na­tas vyks­ta ne Lie­ tu­vo­je, o Slo­vė­ni­jo­je, to­dėl krep­ ši­nio trans­lia­ci­jos vie­šo­se vie­to­se tik­rai ne­bu­vo mū­sų prio­ri­te­tas. Be to, jau ir lai­kas toks, kad va­ka­rais ga­na vė­su žiū­rė­ti krep­ši­nį aikš­tė­ je. Ta­čiau nea­be­jo­ju, kad vers­li­nin­ kai tin­ka­mai su­rea­guos į Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tą“, – vy­lė­si M.Ba­go­čius. Jo vil­tis tik­rai pa­tei­sins „Fried­ ri­cho pa­sa­žas“, ku­ris nuo šian­dien

Vy­tau­to Petriko nuo­tr.

jam pri­klau­san­tį „Fried­ri­cho bist­ ro“ (Man­to g. 5) skel­bia „Sir­ga­lių šta­bu“. Nea­be­jo­ja­ma, kad per vi­są čem­ pio­na­tą, truk­sian­tį nuo šian­dien iki rug­sė­jo 22 die­nos, „Fried­ri­cho bist­ ro“ rink­sis pa­tys tik­riau­si Lie­tu­vos rink­ti­nės ir krep­ši­nio aist­ruo­liai. „Krep­ši­nio var­žy­bas ro­dy­si­me ir „Fried­ri­cho pa­sa­že“, ta­čiau sir­ga­ lius ypač kvie­čia­me į „Bist­ro“, nes čia bus su­mon­tuo­tas ir di­de­lis ek­ ra­nas, lau­ke pa­ka­bin­ti te­le­vi­zo­riai

„Fried­ri­cho bist­ro“ yra vie­nin­ te­lis uos­ta­mies­čio ba­ras, ku­ris pa­ si­ra­šė su­tar­tį su ofi­cia­liais Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­to Lie­tu­vo­je trans­liuo­to­jais. „Vi­so­je Lie­tu­vo­je yra tik trys to­ kie ba­rai ir mū­sų „Bist­ro“ – vie­ nas jų. Trans­liuo­to­jai per vie­ne­rias var­žy­bas fil­muos mū­sų ba­re sir­ga­ lių reak­ci­jas, juos kal­bins, o pa­skui pa­ro­dys per TV3 te­le­vi­zi­ją. Ta­čiau dar net pa­tys ne­ži­no­me, per ku­rias Lie­tu­vos rink­ti­nės var­žy­bas „Sir­ ga­lių šta­be“ bus fil­muo­ja­ma“, – int­ri­ga­vo G.Ma­že­ly­tė. Krep­ši­nio sir­ga­liams pa­reng­tas ir spe­cia­lus me­niu – už­kan­džiams bus siū­lo­mas pa­gal Bea­tos Ni­chol­ son re­cep­tą pa­ga­min­tas ve­ge­ta­riš­ kas pa­tie­ka­las ir pa­to­bu­lin­tas jo va­ rian­tas, pri­tai­ky­tas vy­rams. „Fried­ri­cho bist­ro“ iš ki­tų uos­ ta­mies­čio ba­rų iš­si­skirs ir tuo, kad ja­me bus ro­do­mos vi­sos Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­to var­žy­bos. „Krep­ši­nis pas mus ka­ra­liaus. Tad vi­su gar­su pir­myn!“ – atei­ti pa­ lai­ky­ti Lie­tu­vos rink­ti­nės ir pa­si­ mė­gau­ti krep­ši­niu kvie­tė G.Ma­ že­ly­tė.

Sig­na­ta­ras at­guls Bi­tė­nų ka­pi­nai­tė­se

Li­ki­mas: na­ciams už­gro­bus Klai­pė­dos kraš­tą V.Di­džys pa­si­trau­kė iš

gim­ti­nės.

Praė­jus ke­tu­riems de­šimt­me­čiams po mir­ties, Til­žės ak­to sig­na­ta­ro bei lie­tu­vy­bės puo­se­lė­to­jo, bu­riuo­ to­jo, Klai­pė­dos ge­le­žin­ke­lio ruo­žo gy­dy­to­jo Val­te­rio Di­džio pa­lai­kus pri­glaus gim­ti­nės že­mė.

V.Di­džys bu­vo vie­nas iš 24 sig­ na­ta­rų, ku­ris 1918 m. lapk­ri­čio 30 d. pa­si­ra­šė Til­žės ak­tą, kraš­to lie­tu­vių pri­ly­gin­tą Lie­tu­vos ne­ prik­lau­so­my­bės 1918 m. va­sa­rio 16 d. ak­tui. Na­ciams už­gro­bus Klai­pė­dos kraš­tą, Di­džių šei­ma per­si­kė­lė į Kau­ną, o 1944-ai­siais pa­si­trau­kė į Vo­kie­ti­ją. Ten 1946 m. V.Di­džys ta­po at­kur­tos Ma­žo­sios Lie­tu­vos ta­ry­bos vi­ce­pir­mi­nin­ku, o po me­tų pa­si­ra­šė Ma­žo­sios Lie­tu­vos lie­tu­

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

vių pro­tes­tą, ku­riuo bu­vo rei­ka­lau­ ja­ma Ka­ra­liau­čiaus kraš­tą pri­jung­ ti prie Lie­tu­vos. Po to šei­ma per­si­kė­lė į Aust­ra­li­ją. Ten jis rė­mė Lie­tu­vių na­mų Mel­ bur­ne sta­ty­bą. Su bend­ra­min­čiais įstei­gė Ma­žo­sios Lie­tu­vos bi­čiu­lių drau­gi­ją, ku­ri vei­kė iki 1952 m. V.Di­džys mi­rė 1977 m., jo pa­lai­ kai bu­vo kre­muo­ti. Be­veik po ke­tu­ rių de­šimt­me­čių ur­na su sig­na­ta­ro pe­le­nais bus pa­lai­do­ta Bi­tė­nuo­ se, kur am­ži­no­jo poil­sio jau at­gu­lę Mar­ty­nas Jan­kus, Jo­nas Va­na­gai­ tis,Vil­hel­mas Sto­ros­ta Vy­dū­nas. Rug­sė­jo 7-ąją, šeš­ta­die­nį, 12 val. vyks mi­šios Vil­ky­čių baž­ny­čio­je, po to – lai­do­tu­vių ce­re­mo­ni­ja Bi­ tė­nų ka­pi­nė­se. „Klai­pė­dos“ inf.

5

trečiadienis, rugsėjo 4, 2013

miestas

Pareigos išvijo į Šve­di­ją Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaityte@kl.lt

Nau­jos pa­rei­gos ge­na uos­ta­mies­ čio me­rą į Šve­di­ją. Šian­dien Vy­ tau­tas Grub­liaus­kas iš­vy­ko į Kal­ ma­ro mies­tą, kur vyks­ta eu­ro­re­ gio­no „Bal­ti­ja“ ren­gi­niai. Jo vi­cep­re­zi­den­tas Klai­pė­dos me­ras ten vyks kar­tu su mies­to sa­vi­val­dos ir švie­ti­mo at­sto­vais.

Ar­tu­mas: pir­mą kar­tą uos­ta­mies­ty­je vyk­sian­čio ren­gi­nio tiks­las – pa­kvies­

ti klai­pė­die­čius kuo dau­giau lai­ko pra­leis­ti su sa­vo šei­ma.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Šei­mų die­no­se – tur­ge­lis ir žygis Uostamiestyje pir­mą kar­tą vyk­sian­čio­ se Šei­mų die­no­se klai­pė­die­čiai ne tik bus pa­kvies­ti links­min­tis, tap­ti gau­siau­sio cho­ro ir or­kest­ro da­ly­viais, bet ir dar sy­ kį pri­si­min­ti bei su­vok­ti šei­mos reikš­mę kiek­vie­no mū­sų gy­ve­ni­me. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Pa­sau­ly­je nė­ra nė vie­no žmo­ gaus, ku­ris ne­tu­rė­tų šei­mos. Tai – bend­ras var­dik­lis. Ta­čiau šei­mą mes su­pran­ta­me įvai­riai. Pa­vyz­ džiui, ban­ke man ban­do įro­dy­ti, kad ne­tu­riu sū­nų, nes jie jau pil­ na­me­čiai. Ta­čiau aš, kaip ir kiek­ vie­na gy­va bū­ty­bė, tu­ri­me tė­vus, vai­kus, se­ne­lius. Tai ir yra šei­ma, tad rei­kia pra­plės­ti ir pri­min­ti šią są­vo­ką, pa­ro­dy­ti gra­žaus bend­ra­ vi­mo pa­vyz­džių“, – en­tu­zias­tin­ gai kal­bė­jo Šei­mos die­nų or­ga­ni­ za­to­rius Li­nas Švi­ri­nas. Uni­ka­lus ren­gi­nys Klai­pė­do­ je vyks tris die­nas. Jis pra­si­dės jau šį penk­ta­die­nį – nu­ma­ty­ta rim­to­ji da­lis I.Si­mo­nai­ty­tės vie­šo­jo­je bib­ lio­te­ko­je nuo 17 val. Šeš­ta­die­nį šven­tė nuo 12 val. šur­mu­liuos Da­nės skve­re. Čia veiks „Lie­pų tur­ge­lis“, ku­ria­me bus ga­ li­ma įsi­gy­ti ko­ky­biš­kų nau­do­tų daik­tų iš jau­nų ma­mų. Tris va­lan­das vyks kon­cer­tas, ku­ria­me pa­si­ro­dys įvai­rios uos­ta­ mies­čio šei­mos, ki­ti at­li­kė­jai. Dar vie­na ak­ci­ja – šei­my­niš­ki lin­kė­ji­mai „Ki­tam kran­tui“. Klai­ pė­die­čiai bus kvie­čia­mi ant spe­ cia­lių la­pe­lių už­ra­šy­ti lin­kė­ji­mus sa­vo šei­mai ir ki­tiems žmo­nėms, o šven­tės or­ga­ni­za­to­riai juos pa­si­ stengs nu­pluk­dy­ti į ki­tą kran­tą, kad lin­kė­ji­mai iš­si­pil­dy­tų. At­rak­ci­jų šven­tė­je pa­siū­lys ir dien­raš­tis „Klai­pė­da“. Jis vi­sus pa­kvies į žais­min­gą fo­to­se­si­ją su dien­raš­čio aky­tė­mis „Dien­raš­tis – ma­no akys į uos­ta­mies­čio nau­jie­ nų pa­sau­lį“, vyks lo­te­ri­ja. Ma­žie­ ji klai­pė­die­čiai, sėk­min­gai įvei­kę „Vai­kų alė­jos“ už­duo­tė­les, bus ap­ do­va­no­ti spe­cia­liais pri­zais.

Li­nas Švi­ri­nas:

Pa­sau­ly­je nė­ra nė vie­no žmo­gaus, ku­ris ne­tu­rė­tų šei­mos. Tai – bend­ras var­dik­lis.

„Vi­sus žmo­nes į šven­tę ra­gi­ na­me at­si­neš­ti dū­de­lę, barš­ku­ tį, tarš­ku­tį, nes siek­si­me su­bur­ ti pa­tį di­džiau­sią ir vie­nin­giau­sią uos­ta­mies­čio cho­rą-or­kest­rą. Vie­nu me­tu vi­si at­si­neš­tais inst­ ru­men­tais ir bal­sais dai­nuo­si­me ir gro­si­me, pa­vyz­džiui, „Du gai­ de­lius“, – šven­tės „vi­nį“ at­sklei­ dė L.Švi­ri­nas. Šeš­ta­die­nį Da­nės skve­re skam­ bės ir „Tė­čio lop­ši­nės“, at­lie­ka­mos Jo­no Bal­to­ko ir L.Švi­ri­no, o ren­gi­nį vai­ni­kuos Klai­pė­dos et­no­kul­tū­ros cent­ras, pa­kvie­tęs su­šok­ti vo­ži­nį. Sek­ma­die­nį šei­moms nu­ma­ty­ ta ak­ty­vi pra­mo­ga – dvi­ra­čių žy­ gis nuo Va­sa­ros est­ra­dos iki Olan­ dų ke­pu­rės. Pra­džia – 10 val. „Ap­si­lan­ky­mas prie jū­ros taip pat yra šei­my­ni­nis už­siė­mi­mas. Jei kas nors to ne­da­ro, no­ri­me pa­ro­dy­ ti pa­vyz­dį“, – kvie­tė L.Švi­ri­nas.

Tarp­tau­ti­nio fo­ru­mo me­tu bus pri­ sta­ty­tos nau­jos bend­ra­dar­bia­vi­mo ga­li­my­bės bei ana­li­zuo­ja­mos ga­li­ mų bend­rų pro­jek­tų idė­jos. „Ma­nau, jog da­ly­va­vi­mas ren­gi­ niuo­se bus nau­din­gas ne tik vi­sam re­gio­nui, bet ir at­ski­roms sa­vi­val­ dy­bėms. Fo­ru­mo me­tu pa­grin­di­ nė­mis te­mo­mis tap­sian­tis jau­ni­mo ne­dar­bas ir dar­bo rin­kos mo­bi­lu­ mas – sri­tys, ku­rio­se Klai­pė­da dar tu­ri ko pa­si­mo­ky­ti“, – kal­bė­ jo V.Grub­liaus­kas. Pas­te­bė­da­mas, jog mi­nė­tos sri­tys atei­nan­čia­me fi­ nan­si­nia­me pe­rio­de ga­li ti­kė­tis ne­

men­kos pa­ra­mos, va­do­vas šią aso­ cia­ci­ją nu­ro­dė kaip įran­kį, kal­bant apie lė­šų įsi­sa­vi­ni­mą piet­ry­čių Bal­ ti­jos re­gio­ne. Nors fo­ru­mo me­tu bus gvil­de­ na­ma ir kai­my­nams la­biau ak­tua­li tu­riz­mo te­ma, V.Grub­liaus­kas nea­ be­jo­jo jos svar­ba ir pa­čiai Klai­pė­ dai. „Džiau­giuo­si, jog de­le­ga­ci­joje yra ir Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Gam­ tos moks­lų fa­kul­te­to Rek­rea­ci­jos ir tu­riz­mo ka­ted­ros ve­dė­ja Auš­ri­ nė Ar­mai­tie­nė. Pro­fe­so­rė skai­tys net du pra­ne­ši­mus, o tai tik pa­ro­ do, jog Lie­tu­vos, šiuo at­ve­ju Klai­ pė­dos, spe­cia­lis­tai ir už­sie­ny­je la­ bai ver­ti­na­mi“,– sa­kė jis. Fo­ru­me taip pat da­ly­vaus Len­ki­ jos, Ru­si­jos, Da­ni­jos ir Šve­di­jos or­ ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai. Eu­ro­re­gio­nas „Bal­ti­ja“ įkur­tas 1998 m., sie­kiant ska­tin­ti bend­ra­ dar­bia­vi­mą piet­ry­čių Bal­ti­jos jū­ ros re­gio­ne, siek­ti dar­naus piet­ry­ čių Bal­ti­jos re­gio­no vys­ty­mo­si bei ska­tin­ti ry­šius tarp vie­tos bend­ ruo­me­nių.

Viltis: V.Grubliauskas įsitikinęs,

kad forumas bus naudingas ir Klaipėdai.

6

trečiAdienis, rugsėjo 4, 2013

nuomonės

Redakcijos skiltis

Mū­sų men­ta­li­te­tas ste­bi­na

Svarbiausia – tautos meilė

N

Žvilgsnis

Justinas Argustas

S

varbiausius sprendimus atidėlioti ir saugiai lepintis tautos meile. Toks valdančiųjų bruožas išryškėjo per jų šalies valdymo laikotarpį. Esminiai žadėti darbai – vis nukeliami. „Svarbių sprendimų kuo labiau vengti“, – regis, šia teze lig šiol vadovaujasi premjeras Algirdas Butkevičius. Lietuvai reikia statyti atominę ar ne? Šio rebuso valdantieji lig šiol neišsprendė. Pusmetį muistęsi, kūrę darbo grupes, jie taip ir nepaaiškino, ar mūsų šalis suks atominiu keliu, ar ne. Vienu metu Seimo užkulisiuose jau kalbėta, kad kairieji Andriaus Kubiliaus projektą linkę tęsti, tik su pataisymais, nes kitaip nesuprastų tauta. Vis dėlto galutiniai sprendimai vėl atidėti. Kokie jie bus – neaišku.

Nenuoseklumas ir sprendimai, nelemiantys pokyčių, – iki šiol išryškėjo tik tokie socialdemokratų bruožai. Kaip žinoma, svarbių sprendimų vengimas neatsitiktinis kairiųjų modus operandi. Kitąmet – prezidento rinkimai. Aišku, A.Butkevičius, vengdamas kontroversinių klausimų, nori kuo ilgiau užsitikrinti tautos paramą. Tačiau ir prezidento rinkimų klausimas parodo lyderystės stoką. Lig šiol nė vienas politikas taip ir neatskleidė, ar drįstų mesti iššūkį, regis, antros kadencijos sieksiančiai Daliai Grybauskaitei. A.Butkevičius, klausiamas apie tą iššūkį, lig šiol tik muistosi. Lig šiol jis tepasako tiek, kad socialdemokratai savo kandidatą kels. Ar taip turi elgtis lyderis, pretenduojantis valdyti valstybę? Ką kairieji nuveikė per vasarą? Į akis krito tik tai, kad socialdemokratų viršūnėlės paskelbė, jog dėl Lietuvą užklupusios krizės kaltas Andrius Kubilius ir du ekonomistai – Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda. Kas dar? Taip, nuteistas Seimo vicepirmininkas Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys. Didžiausi koalicijos partneriai tik leptelėjo, kad jam geriau trauktis, tačiau „darbietis“ parodė špygą. Žodžiu, nusilenkė koalicijos partneriams. Principai, nenuoseklumas ir sprendimai, nelemiantys pokyčių, – iki šiol išryškėjo tik tokie socialdemokratų bruožai. Ar tiek užteks norint ir toliau saugiau lepintis tautos meile, paaiškės jau rudenį.

ors jau se­niai per­pra­tau lie­tu­viš­ką men­ta­li­te­tą, vis dar ne­su­vo­kiu, ko­dėl anks­čiau prie­ši­nę­si ta­ry­ bi­nei san­tvar­kai žmo­nės da­bar jos taip il­gi­si. Ir marš­ru­ti­nia­me au­to­ bu­se, ir mais­to pre­kių par­duo­tu­vė­ je – kur tik neiš­gir­si, jog „prie ru­so bu­vo ge­riau“. Net jau­ni­mas, nė akies kraš­te­ liu ne­ma­tęs to so­vie­ti­nio gy­ve­ni­ mo, kaip už­suk­tas tvir­ti­na tą pa­tį. Ne­gi nuo pat ne­prik­lau­so­mų die­nų juos au­gi­nę as­me­nys tik tai ir ka­lė jiems į gal­vą? Bai­su. Anks­čiau nė žings­nio ne­ga­lė­jęs sa­va­ran­kiš­kai ženg­ti žmo­gus, ma­ tyt, prie to ir pri­pra­to. Juk sa­ko­ma, kad vi­są gy­ve­ni­mą mu­ša­mas šuo, nu­sto­jus tai da­ry­ti,

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ap­leis­ta­me pa­sta­te – ne­tvar­ka

Bai­su žiū­rė­ti, kas da­ro­si prie Švy­ tu­rio gat­vės 6-ojo na­mo. Ap­link be­na­mių gul­tai su­dė­ti, vi­sur šiukš­ lės, ne­šva­ra, sklin­da dvo­kas. Ša­lia šio ap­leis­to pa­sta­to yra odon­to­lo­ gi­jos ka­bi­ne­tas, skal­byk­la, mo­kyk­ los sta­dio­nas, nau­ji gra­žūs gy­ve­na­ mie­ji na­mai. Vis­kas ap­žė­lę krū­mais, di­džiu­le žo­le. Kaž­kas tu­rė­tų tai su­ tvar­ky­ti – iš­vai­ky­ti gir­tuok­lius ir už­san­da­rin­ti ap­leis­tą na­mą. pa­bėgs iš na­mų nu­si­baig­ti, ma­ny­ da­mas, jog yra ne­be­rei­ka­lin­gas. Taip ir lie­tu­viai, tvir­tai įsi­ki­bę į so­vie­tų skver­nus, pra­šo ne­bū­ ti pa­lik­ti ne­prik­lau­so­mi. Bet gal atė­jo lai­kas su­pras­ti, kad mes jau

se­niai esa­me to­kie? Nors ką čia pa­lik­ti... Tik pa­leis­ti iš bū­dos į di­des­nį – eu­ro­pi­nį ap­tva­rą, o pa­ša­ras vis tiek li­ko tas pa­ts. Ho­ra­ci­jus Gvi­das

O ga­lė­jo bū­ti mu­zie­jus

Pers­kai­čiau V.Ma­tu­čio pub­li­ka­ci­ ją „Jū­ri­nės bend­ruo­me­nės ne­tek­ tis“ (2013 09 02, „Klai­pė­da“). Ja­ me ra­šo­ma, kad pir­mo­jo Klai­pė­dos uos­to ka­pi­to­no Liud­vi­ko Stul­pi­no na­mas iš Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to di­rek­ci­jos per­duo­tas Vals­ ty­bi­nei au­ga­li­nin­kys­tės tar­ny­bai. Keis­ta. Ne­gi uos­tas, to­kia tur­tin­ga or­ga­ni­za­ci­ja, ne­ga­li iš­lai­ky­ti na­me­ lio, įreng­ti ja­me jū­ri­nio pa­vel­do ar pa­ties uos­to mu­zie­jų. Man tai ne­ tel­pa gal­vo­je. Ri­čar­das

Neį­py­lė grie­ti­nės

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

vai­ruo­to­jai ta­po man­da­ges­ni. Pa­ si­tai­ko, jog net spūs­ties at­ve­ju pa­ sta­rie­ji mie­lai už­lei­džia iš­va­žiuo­ti iš ša­lu­ti­nio ke­lio. Nors daž­nai su­si­du­riu ir su bu­ kap­ro­čiais, grės­min­gai la­vi­ruo­jan­ čiais mies­to gat­vė­mis, pa­ste­biu, jog to­kių, lai­kui bė­gant, vis ma­žė­ja. Gal tik­rai vis griež­tes­nės vai­ra­vi­ mo mo­kyk­lų tai­syk­lės čia juos taip iš­mankš­ti­no?

Nors daž­nai su­si­du­ riu ir su bu­kap­ro­ čiais, grės­min­gai la­ vi­ruo­jan­čiais mies­to gat­vė­mis, pa­ste­biu, jog to­kių, lai­kui bė­ gant, vis ma­žė­ja.

Užė­jau į ke­pyk­lą, esan­čią prie bu­ vu­sio pre­ky­bos cent­ro „Vai­kų pa­ sau­lis“, nu­si­pirk­ti pils­to­mos grie­ ti­nės. At­si­ne­šiau sa­vo in­de­lį. Ta­čiau par­da­vė­ja at­si­sa­kė į jį pil­ti grie­ti­nę. Aiš­ki­no, kad taip ne­ga­li­ ma. Esą grie­ti­nę tu­riu pirk­ti kar­tu su jų in­de­liu. O jis kai­nuo­ja 0,20 li­ to. Ko­dėl kiek­vie­ną kar­tą aš jį tu­riu pirk­ti? Ne­gi sun­ku grie­ti­nę įpil­ti į ma­no at­si­neš­tą in­dą? Pa­vyz­džiui, nau­ja­ja­me tur­gu­je par­da­vė­jai įpi­ la grie­ti­nės į at­si­neš­tą in­de­lį. Ten man paaiš­ki­no, kad grei­čiau­siai ke­pyk­lo­je į at­si­neš­tą in­dą ne­pi­la, nes no­ri už­si­dirb­ti. Nuo kiek­vie­no par­duo­to in­de­lio esą už­dir­ba­ma po 10–15 cen­tų. An­ta­nas

Ag­nė

Ant pės­čio­jo – gat­vės ba­la

Atgarsiai

Ne­lai­mė mei­lės žir­gams ne­su­ma­ži­no M.Ski­riu­tė. „Žir­gas įkan­do mer­gai­tei“, „Klai­pė­da“, 2013 08 31.

P

ers­kai­tė­me dien­raš­ty­je in­ for­ma­ci­ją apie Smil­ty­nė­ je at­si­ti­ku­sią ne­lai­mę, kai žir­gas įkan­do mer­gai­tei. Tai bu­vo ma­no duk­ra. Nie­ka­da ne­gal­vo­jo­me, kad pa­ var­gu­sio, suer­zin­to žir­go el­ge­sys ga­lė­tų taip pa­si­keis­ti. Smil­ty­nė­je iš­ky­la­vo­me aš, kai­ my­nė ir mū­sų ke­tu­rios mer­gai­tės. Iš­vy­ka bai­gė­si liūd­nai. Smil­ty­nė­je atė­jo­me prie žir­gų ir, kaip vi­sa­da, juos le­pi­no­me duo­na, obuo­liais. Pa­sie­kę Jū­rų mu­zie­jų priė­jo­me prie ki­tų žir­gų. Pri­rie­dė­jus ka­rie­tai

su ku­me­le Ali­sa, nuė­jo­me jos link. Dar tu­rė­jo­me vie­ną kriau­šę. Vis­kas klos­tė­si žai­biš­kai. Ku­me­lė su­grie­bė dan­ti­mis ma­no duk­rą už krū­ti­nės, bloš­kė ją ant že­mės. Mer­gai­tė bu­vo iš­vež­ta į li­go­ni­nę. Te­ko ope­ruo­ti ran­ką – lū­žo de­ši­ny­ sis rie­šas. Na­mo grį­žo­me tik ki­tą die­ną. Mums bu­vo pa­skir­tos vak­ci­ nos po gy­vū­no įkan­di­mo, nes plo­ni marš­ki­nė­liai neap­sau­go­jo nuo žir­ go dan­tų. Ga­li­ma bū­tų tik pa­dė­ko­ti trau­ma­ to­lo­gui Dž.Si­vic­kiui už dė­me­sin­gu­ mą, vi­soms slau­gy­to­joms ir rent­ge­

no dar­buo­to­jai. Tai žmo­nės, ku­rie su mei­le dir­ba vai­ku­čių la­bui. Ti­ki­ mės, kad, pa­de­da­ma me­di­kų, duk­ry­ tė grei­tai su­grįš į mo­kyk­los suo­lą ir mu­zi­kos mo­kyk­lą, kur mo­ko­si gro­ti. No­riu pa­ti­kin­ti, jog dėl ne­lai­mės nie­ko ne­kal­ti­na­me. Li­ko ge­ri pri­si­ mi­ni­mai iš sma­gaus pa­si­jo­di­nė­ji­mo praė­ju­sią va­sa­rą. Duk­ros mei­lė ark­ liu­kams tik­rai ne­pra­din­go. Gal tik ti­kė­jo­mės, kad po­rą ki­lo­ met­rų nuo Jū­rų mu­zie­jaus iki kel­ to trau­muo­tą vai­ką va­de­lio­to­ja pa­ vė­žės. Ma­ma

Au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jams de­rė­ tų bū­ti šiek tiek kul­tū­rin­ges­niems. Kai tik pa­ly­ja, spėk žiū­rė­ti, kad koks nors chu­li­ga­nas ta­vęs neap­ taš­ky­tų nuo gal­vos iki ko­jų. Kai ku­rie, pa­ma­tę ei­nan­tį ar­ti gat­vės pės­čią­jį, spe­cia­liai grei­tį pa­di­di­na. Į pa­na­šią si­tua­ci­ją pa­te­kau Pa­ne­vė­ žio gat­vė­je, lauk­da­ma marš­ru­ti­nio tak­si. Vi­sa lai­mė, kad spė­jau to­lė­ liau nuo gat­vės pa­si­trauk­ti. Au­to­ mo­bi­lis par­lė­kė di­džiu­liu grei­čiu, o vi­sas van­duo iš gat­vės pliūp­te­lė­jo ant ša­li­gat­vio. Jei ne­bū­čiau spė­ju­si pa­si­trauk­ti, vi­sos ma­no ko­jos bū­ tų šla­pios. Au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­ jai tu­rė­tų pa­gai­lė­ti pės­čių­jų, ypač lie­tin­gu oru, ir va­žiuo­ti nor­ma­liu grei­čiu ar­ba bent jį pri­lė­tin­ti su­si­ gre­ti­nę su pės­čiuo­ju. Juk tik­rai nie­ kas ne­no­rė­tų sė­dė­ti vi­są die­ną dar­ be šla­pio­mis ko­jo­mis. Vi­ta­li­ja Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Alek­sand­ra

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

K

Informacija: 397

397 728

telefonas@kl.lt

Draus­min­gi vai­ruo­to­jai – mi­tas? ai vaikš­čio­da­vau pės­čio­ mis uos­ta­mies­čio gat­vė­ mis, at­ro­dė, jog au­to­mo­ bi­lių vai­ruo­to­jai vi­sa­da la­bai sku­ba, le­kia ne­kreip­da­mi dė­ me­sio į rau­do­ną švie­so­fo­ro sig­na­lą, ne­pai­so pės­čių­jų pe­rė­jo­mis ei­nan­ čių žmo­nių, grū­mo­ja ir kei­kia vie­ ni ki­tus. Jaus­da­vau­si kaip tai­ki­nys, ku­rį jie tik ir kė­si­na­si pa­ve­žio­ti ant va­rik­lio dang­čio. Kai pra­dė­jau vai­ruo­ti pa­ti, vis­kas pa­si­kei­tė. Pra­dė­jo er­zin­ti iš kaž­kur at­si­ran­dan­tys dvi­ra­ti­nin­kai, kaž­ko­ kie keis­ti pės­tie­ji, neap­sisp­ren­džian­ tys, ei­ti per gat­vę ar ne, ir aki­mirks­ niu iš­si­jun­gian­tis ža­lias švie­so­fo­ro sig­na­las, kai la­bai sku­bu. Ta­čiau au­to­mo­bi­lių val­dy­to­jų au­to­ri­te­tas ma­no aky­se pa­ki­lo. Pa­ si­ro­do, ne taip leng­va iš­la­vi­ruo­ti ar su­stab­dy­ti ma­ši­ną, to­dėl pra­dė­jau ver­tin­ti kiek­vie­ną jų gra­žų ges­tą. Jau ku­rį lai­ką va­ži­nė­da­ma au­ to­mo­bi­liu mies­te pa­ste­biu, jog ir

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiAdienis, rugsėjo 4, 2013

užribis

Nar­ko­ma­nui – mo­ti­nos vir­vė 1

Tačiau ne­tru­kus aš jau bu­vau pra­si­sko­li­nęs, pra­ si­dė­jo va­gys­tės, smur­tas. Žie­mą lei­dau laip­ti­nė­se ant ko­joms va­ ly­tis skir­to ki­li­mė­lio, glaus­da­ma­ sis prie ra­dia­to­riaus. Daug kar­tų mė­gi­nau ka­bin­tis į gy­ve­ni­mą, bet ir vėl „at­kris­da­vau“. Vie­ną die­ną ma­ma man pa­da­vė vir­vę ir pa­sa­kė, kad ma­nęs šei­ma dau­giau ne­be­no­ ri priim­ti. Tai bu­vo taš­kas“, – apie sa­vo pa­ties gy­ve­ni­mo lū­žį pra­bi­lo jau 12 me­tų nar­ko­ti­kų ne­var­to­jan­ tis V.Po­cius. Da­bar klai­pė­die­tis va­do­vau­ja vie­nin­te­liam Lon­do­ne lie­tu­viams emig­ran­tams įkur­tam pri­klau­so­ my­bės li­gų rea­bi­li­ta­ci­jos cent­rui „Al­fa“ ir pa­de­da be­da­liams. „Pa­čiam te­ko pa­tir­ti įvai­rių nuo­ puo­lių. Kar­tu su pri­klau­so­my­be se­ kė ma­ni­pu­lia­ci­jos net pa­čiais ar­ti­ miau­siais žmo­nė­mis, bu­vo me­lo ir ap­ga­vys­čių. Tuo me­tu už va­gys­tes ir nu­si­kal­ti­mus man bu­vo te­kę pa­ bu­vo­ti vi­suo­se Klai­pė­dos po­li­ci­ jos kar­ce­riuo­se – izo­lia­to­riuo­se“, – šir­dį at­vė­rė Lon­do­ne gy­ve­nan­tis 37-erių V.Po­cius. Vie­nuo­liai ne­priė­mė

„Ma­no pir­ma do­zė bu­vo iš­mė­gin­ta tuo­met, kai vie­ną va­ka­rą, užuo­t at­ ne­šu­si deg­ti­nės bu­te­lį, drau­gė par­ ne­šė fo­li­jos lanks­ti­nu­ką. Ta­da la­bai py­kau, ko­dėl ne­par­ne­šė bu­te­lio. Bet pir­mą kar­tą pa­rū­kius he­roi­no, ki­tą die­ną ne­skau­dė­jo gal­va“, – pri­si­ mi­nė vy­ras. Bu­vęs klai­pė­die­tis ti­ki­no, kad po­trau­kis nar­ko­ti­kams at­si­ra­do ne­ju­čia. „Pats or­ga­niz­mas rei­ka­lau­ja do­ zės. At­ro­do, jog ga­li pa­da­ry­ti vis­ką, kad tik pa­ten­kin­tum tą kū­no po­rei­ kį. Ta­čiau po pa­tir­tų bai­siau­sių iš­ mė­gi­ni­mų atė­jo lai­kas, kai rei­kė­ jo pa­si­rink­ti – ar­ba gy­ven­ti, ar­ba mir­ti“, – pri­si­pa­ži­no vy­ras. Ap­sisp­ren­dęs iš­si­va­duo­ti iš nar­ ko­ti­kų, uos­ta­mies­ty­je rim­tos pa­ gal­bos jis ne­ga­vo. „Krei­piau­si į vie­nuo­lius pran­ ciš­ko­nus Kre­tin­go­je. Jie bu­vo ką tik įkū­rę sa­vo cent­rą. Ta­čiau ten te­bu­vo 6–7 vie­tos ir vi­sos jos bu­ vo užim­tos. Tuo­met pa­gal­vo­ jau, jei jau Die­vas prieš ma­ne, tai kas man ga­li pa­dė­ti?“ – pri­si­mi­ nė V.Po­cius. Tuo­met prie­globs­tį vy­ras ra­do vie­no­je Kau­no bend­ruo­me­nė­je. Į Lon­do­ną – pi­ni­gų sko­loms

Ka­dai­se bu­vęs nu­stum­tas į už­ri­ bį, da­bar V.Po­cius ge­rai su­pran­ta, kiek svar­bi yra pa­gal­ba nuo kvai­ša­ lų pri­klau­so­miems žmo­nėms. „Vie­na­me rea­bi­li­ta­ci­jos cent­re ku­rį lai­ką dir­bau so­cia­li­niu dar­buo­ to­ju. Ma­no drau­gas pa­siū­lė at­va­ žiuo­ti pa­dir­bė­ti į Ang­li­ją. No­rė­ jau iš­mo­kė­ti sa­vo sko­las. Pra­džio­je dir­bau sta­ty­bo­se. Bet pa­ma­čiau, kad Lon­do­ne lie­tu­viai su­si­du­ria su ta pa­čia bė­da, ku­rią pa­ty­riau na­ muo­se“, – ti­ki­no vy­ras.

Pa­sak jo, Ang­li­jo­je pri­klau­so­my­ bę nuo kvai­ša­lų tu­rin­čiam žmo­gui su­tei­kia­ma gy­ve­na­mo­ji vie­ta, jie gau­na me­ta­do­no, o kaip žmo­gus to­liau kaps­ty­sis – nie­kam ne­rū­pi. Už­sie­ny­je įkū­ręs rea­bi­li­ta­ci­jos cent­rą lie­tu­viams, V.Po­cius iš­gir­ do be­ga­lę šir­dį ve­rian­čių is­to­ri­jų. „Ang­li­jo­je mes tu­ri­me di­de­lę bė­ dą, bet la­bai ma­žas pa­tal­pas. Me­ tams ga­li­me priim­ti 13 žmo­nių. Šiuo me­tu pas mus gy­ve­na 12 lie­ tu­vių, – pa­sa­ko­jo V.Po­cius. – Jei žmo­gus tik­rai ap­si­spren­dė iš­si­va­ duo­ti nuo pri­klau­so­my­bės, jam bū­ ti­na at­si­ri­bo­ti nuo įpras­tos ap­lin­ kos, se­nų drau­gų, keis­ti mąs­ty­mą ir įpro­čius.“ 12 mė­ne­sių pro­gra­mai pa­si­ruo­šęs žmo­gus tu­ri pe­rei­ti 4 eta­pus. Pir­mo­jo, trun­kan­čio 2 mė­ne­sius, eta­po me­tu bu­vu­siam nar­ko­ma­nui drau­džia­ma bend­rau­ti su ap­lin­ki­ niais. „Tai – ne­kon­tak­ti­nė fa­zė. Sie­ kia­ma, kad gal­vo­je nu­rim­tų min­ čių chao­sas, žmo­gus tu­ri at­gau­ ti ra­my­bę. Ant­ra­me eta­pe, ku­ris trun­ka 4 mė­ne­sius, žmo­gus ga­li 4–5 va­lan­doms su dau­giau pa­žen­ gu­siais cent­ro gy­ven­to­jais iš­vyk­ti į mies­tą“, – apie cent­ro pro­gra­mą pa­sa­ko­jo vy­ras.

Liu­das And­ri­kis:

Nar­ko­ma­nas yra iš­ trau­kia­mas iš už­bur­ to ra­to, bet to­li­mes­nės pa­gal­bos Klai­pė­do­je šiems žmo­nėms nė­ra.

Cent­ro gy­ven­to­jai lan­ko pa­skai­ tas, daug spor­tuo­ja ir ke­liau­ja. Tre­čia­ja­me 4 mė­ne­sių eta­pe sa­ vait­ga­liais ga­li­ma iš­vyk­ti pas šei­ mą. Ket­vir­ta­ja­me eta­pe žmo­gui pa­de­da­me in­teg­ruo­tis į vi­suo­me­ nę, su­ran­da­mas būs­tas, ieš­ko­ma dar­bo. „Į pri­klau­so­my­bės liū­ną pa­ten­ ka įvai­riau­si žmo­nės. Vie­ni lie­tu­ viai Ang­li­jo­je pa­ty­rė vai­ko ne­tek­ tį. Tuoj pat at­si­ra­do drau­gas, ku­ris pa­siū­lė nar­ko­ti­kų. Ki­tų prie­žas­tys bū­na įvai­rios – ne­lai­min­ga mei­lė, nuo­puo­liai, pra­ra­di­mai“, – kal­bė­ jo V.Po­cius. Iš­gel­bės nu­trauk­ti ry­šiai

Ne­se­niai pir­ma­gi­mio su­si­lau­kęs V.Po­cius ku­ria pla­nus vi­sam lai­kui su šei­ma su­grįž­ti į Lie­tu­vą ir pra­ džiai baig­ti vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. Vy­ras jau ži­no, kuo čia už­siim­ tų – Ma­ri­jam­po­lė­je įkū­rė dar vie­ ną rea­bi­li­ta­ci­jos cent­rą, ku­riam da­ bar va­do­vau­ja jo bi­čiu­lis. V.Po­cius įsi­ti­ki­nęs, kad rea­bi­li­ ta­ci­jos cent­rai nuo nar­ko­ti­kų pri­

klau­so­miems žmo­nėms tu­rė­tų bū­ti kuo ato­kiau nuo jų įpras­ti­nės gy­ve­ na­mo­sios ap­lin­kos. „Jei žmo­gus ne­tu­ri įgū­džių, per pir­mą­jį pus­me­tį ga­li vėl su­grįž­ ti prie se­nų įpro­čių. Gy­dy­tis sa­ vo gim­ta­ja­me mies­te yra la­bai sun­ku. Vi­si drau­gai, pa­žįs­ta­mi ir nar­ko­ti­kų taš­kai – čia pat. Sun­ ku net praei­ti pro ge­rai ži­no­mas laip­ti­nes. To­dėl aš pri­klau­so­my­ bės no­rin­tiems at­si­kra­ty­ti klai­pė­ die­čiams pa­ta­riu va­žiuo­ti gy­dy­tis kuo to­liau nuo sa­vo na­mų“, – ti­ ki­no V.Po­cius. Rea­bi­li­ta­ci­jos – į ki­tas ap­skri­tis

Ta­čiau uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jai ir ne­tu­ri ki­to pa­si­rin­ki­mo. Klai­pė­dos pri­klau­so­my­bės li­gų cent­ro va­do­ vas Liu­das And­ri­kis pri­pa­ži­no, kad mū­sų mies­te nė­ra nė vie­no rea­bi­ li­ta­ci­jos cent­ro bu­vu­siems nar­ko­ ma­nams. „Mū­sų cent­re tei­kia­ma tik svei­ ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­ga. Ta­čiau nė­ra aiš­ku, kas to­liau, kur žmo­ gus tu­ri gau­ti rea­bi­li­ta­ci­ją? Nar­ ko­ma­nas yra iš­trau­kia­mas iš už­ bur­to ra­to, bet to­li­mes­nės pa­gal­bos Klai­pė­do­je šiems žmo­nėms nė­ra“, – kal­bė­jo L.And­ri­kis. Prik­lau­so­my­bės li­gų cent­ro dar­ buo­to­jai ti­ki­no, kad po maž­daug pu­sant­ro mė­ne­sio, pra­leis­to jų glo­ bo­je, pa­cien­tus ten­ka siųs­ti į Kė­ dai­nių, Kau­no, Šiau­lių ar ki­tus ra­ jo­nus, kur yra įkur­ti rea­bi­li­ta­ci­jos cent­rai. Spa­cia­lis­tai pa­sa­ko­jo, kad ke­ lis to­kius cent­rus ša­ly­je yra įkū­rę su pri­klau­so­my­be praei­ty­je ko­vo­ ję žmo­nės. „Jei ne to­kios bend­ruo­me­nės, mū­sų dar­bas ne­bū­tų už­baig­tas iki ga­lo. Lie­tu­vo­je nė­ra sis­te­mos, ku­ ri rea­liai pa­dė­tų iš­trūk­ti iš pri­klau­ so­my­bės“, – pa­ste­bė­jo cent­ro va­ do­vas. Kve­pia reor­ga­ni­za­ci­ja

Šiuo me­tu Klai­pė­dos pri­klau­so­my­ bės li­gų cent­re gy­do­ma 40 pa­cien­ tų. Per me­tus jų skai­čius ga­li siek­ ti ir iki 100. „Ta­čiau tai tik led­kal­nio vir­šū­ nė. Tai skai­čius žmo­nių, ku­rie tik­ rai ap­si­spren­dė gy­dy­tis. Prob­le­mos mas­tai yra kur kas gi­les­ni“, – aiš­ ki­no įstai­gos va­do­vas. Prieš dve­jus me­tus Prik­lau­so­ my­bės li­gų cent­rui pra­dė­jęs va­do­ vau­ti L.And­ri­kis nu­si­ste­bė­jo su­ si­pa­ži­nęs, ko­kias pa­tal­pas val­do įstai­ga. „Mū­sų cent­ras įsi­kū­ręs pir­ma­ ja­me dau­gia­bu­čio na­mo aukš­te, o ket­vir­ta­me pa­sta­to aukš­te gy­ve­na bu­tus nu­si­pir­kę gy­ven­to­jai. To pa­ ties pa­sta­to penk­ta­me aukš­te vei­ kia sta­cio­na­ras. Pa­tal­pų ka­tast­ ro­fiš­kai trūks­ta. Kai psi­cho­lo­gas prii­ma ka­bi­ne­te pa­cien­tą kon­sul­ta­ ci­jai, ko­le­ga tu­ri išei­ti už du­rų. Si­ tua­ci­ja yra ap­verk­ti­na“, – pri­pa­ži­ no L.And­ri­kis. Pa­sak me­di­ko, ki­tą kar­tą Prik­ lau­so­my­bės li­gų cent­ro dar­buo­ to­jų en­tu­ziaz­mą pa­lai­ko tik vie­na ki­ta sėk­mės is­to­ri­ja. Dar­buo­to­jai me­na vie­ną klai­pė­die­tį, ku­ris ar­ ti­mų­jų ko­ne prie­var­ta bu­vo at­vež­ tas į cent­rą. Ma­žai vil­čių tei­kęs pa­cien­tas, vi­ sų nuo­sta­bai, sėk­min­gai įvei­kė de­ tok­si­ka­ci­ją, pa­kei­tė gy­ve­ni­mo bū­ dą, su­si­ra­do dar­bą ir at­ra­do ki­to­kį gy­ve­ni­mą.

Pa­vo­jus: mo­te­rys pa­sa­ko­jo, kad ne­to­li ried­len­ti­nin­kų ir rie­du­ti­nin­kų

par­ko šlais­tė­si be­na­mis, gra­si­nęs vi­sus nu­žu­dy­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ma­my­tes parke iš­gąs­di­no be­na­mis Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Poil­sio par­ko lan­ky­to­jai pa­si­ju­ to ne­sau­gūs – čia bai­mės kaip rei­ kiant įva­rė su pei­liu ran­ko­je be­si­ švais­tęs be­na­mis. Nep­rog­no­zuo­ ja­mas vy­ras šau­kė, kad tuoj vi­sus iš­žu­dys.

Klai­pė­die­tė Si­gi­ta A. pa­sa­ko­jo, kad Poil­sio par­ke lan­ko­si daž­nai – atei­ na pa­si­vaikš­čio­ti su pu­sant­rų me­ tų duk­ry­te. Prieš ke­lias die­nas pa­va­ka­ re mo­te­ris su drau­ge, ku­ri au­gi­na pa­na­šaus am­žiaus sū­nų, pri­sė­ do ne­to­li ried­len­ti­nin­kų ir rie­ du­ti­nin­kų aikš­te­lės. Ta­čiau prie jų priė­ju­sios šu­nis ve­džio­ju­sios mo­te­rys pa­ta­rė kuo grei­čiau iš ten spruk­ti, nes esą ne­to­lie­se vaikš­ to be­na­mis, ku­ris ka­bi­nė­ja­si prie žmo­nių, gra­si­na iš­si­trauk­ti pei­lį bei vi­sus iš­žu­dy­ti. „La­bai iš­si­gan­do­me. Pa­siė­mė­ me vai­kus ir spru­ko­me. Kaž­kas bai­saus, kai to­kie da­ly­kai vyks­

ta par­ke, kur pil­na vai­kų“, – dės­ tė Si­gi­ta A. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad Poil­sio par­ke yra pa­kliu­vu­si ir į dau­giau ne­ma­lo­nių si­tua­ci­jų. „Kar­tą su drau­ge su­ti­ko­me vie­ šai be­si­mas­tur­buo­jan­tį vy­rą. Te­ ko ma­ty­ti ir gu­lin­čią nuo nar­ko­ ti­kų ap­svai­gu­sią mer­gi­ną. Apie gir­tau­jan­čius as­me­nis jau net ne­ kal­bu. Ir ra­di­nių keis­tų čia ga­li­ma ap­tik­ti. Par­ke mė­to­si net lie­me­nė­ lės ir apa­ti­nės kel­nai­tės“, – ste­bė­ jo­si jau­na ma­ma. Si­gi­tos A. ma­ny­mu, Poil­sio par­ ke tu­rė­tų daž­niau pa­tru­liuo­ti po­li­ ci­jos pa­rei­gū­nai. Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­sto­vas spau­ dai Al­bi­nas Stru­my­la pa­brė­žė, kad to­kiais at­ve­jais, kai kas nors gra­si­na nu­žu­dy­ti, rei­kia kvies­ti po­li­ci­ją ir jo­ kiu bū­du ne­siim­ti veiks­mų pa­tiems. „Ne­ži­nai, kas už­puo­li­kui ga­ li šau­ti į gal­vą ir ką jis ga­li pa­da­ ry­ti. Im­da­ma­sis veiks­mų, žmo­gus ga­li pa­ts nu­ken­tė­ti“, – pa­brė­žė A.Stru­my­la.

Vi­su­rei­gio kelionę nutraukė spro­gi­mas

Nuos­to­liai: po­li­ci­ja aiš­ki­na­si, ar vi­su­rei­gį ap­ga­di­nęs sprog­muo ga­lė­jo

bū­ti skir­tas ma­ši­nos sa­vi­nin­kui.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­dos po­li­ci­ja ti­ria re­tą įvy­kį, ku­rio me­tu nu­ken­tė­jo pro ša­lį va­ žiuo­jan­tis klai­pė­die­čio au­to­mo­ bi­lis, kai ne­to­li Vil­hel­mo ka­na­lo pir­ma­die­nio va­ka­rą nu­griau­dė­jo spro­gi­mas.

Į po­li­ci­ją krei­pė­si 55 me­tų klai­pė­ die­tis, ku­ris au­to­mo­bi­liu „Hyun­ day Ga­lo­per“ va­žia­vo už mies­to esan­čia Ma­rių gat­ve Vil­hel­mo ka­ na­lo link. Vy­ras daž­nai va­ži­nė­ja šiuo ke­liu ir pa­sa­ko­jo čia at­vež­da­ vęs pa­laks­ty­ti šu­nį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ne­ti­kė­tai, va­žiuo­jant žvyr­ke­liu, po me­džiu nu­griau­dė­jo spro­gi­mas. Jo epi­cent­ras bu­vo už 30 met­rų nuo ke­lio. Įvy­kio me­tu ma­ši­nos vai­ruo­to­ jas A.S. ne­nu­ken­tė­jo. O štai sprog­ mens ske­veld­ros su­smi­go į vi­su­ rei­gio de­ši­nį­jį spar­ną. Nuo smū­gio su­ski­lo vie­nas au­to­mo­bi­lio lan­gas. Į įvy­kio vie­tą bu­vo iš­kvies­ti Lie­ tu­vos po­li­ci­jos spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­ jų rink­ti­nės „Aras“ iš­mi­nuo­to­jai. Spė­ja­m a, kad drioks­te­l ė­j ęs sprog­muo ga­li bū­ti sa­va­dar­bis. Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl įvy­kio pra­ dė­jo Klai­pė­dos po­li­ci­jos Or­ga­ni­zuo­ to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo biu­ras.

8

trečiadienis, rugsėjo 4, 2013

lietuva

Sei­me – blai­vy­bės se­si­ja Sei­mas tel­kia pa­jė­gas ko­vai su al­ko­ho­lio var­to­ji­mu: tai­so­mas drau­di­mas par­da­vi­nė­ti al­ko­ho­lį rug­sė­jo 1-ąją, už­si­mo­ta pra­de­dan­ tiems vai­ruo­to­jams ma­žin­ti leis­ti­ną al­ko­ho­lio krau­jy­je kie­kį iki 0 pro­mi­lių bei už­draus­ti gurkš­no­ti net alų vie­šuo­se ren­gi­niuo­se. Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Įs­ta­ty­mai tu­ri spra­gų

Dar ne­pra­si­dė­jus Sei­mo ru­dens se­ si­jai pa­si­py­lė par­la­men­ta­rų siū­ly­ mai ri­bo­ti, draus­ti al­ko­ho­lio var­to­ ji­mą, di­din­ti bau­das už pa­žei­di­mus, ma­žin­ti leis­ti­ną pro­mi­lių ri­bą vai­ ruo­to­jams ir ki­taip pro­pa­guo­ti blai­vy­bę. Vie­ni tai siū­lan­tys par­ la­men­to at­sto­vai baks­no­ja pirš­tu į žiau­rius ne­blai­vių ne­pil­na­me­čių smur­ti­nius nu­si­kal­ti­mus, ki­ti – į da­bar­ti­nių įsta­ty­mų spra­gas, lei­ džian­čias pirk­ti stip­riuo­sius gė­ri­ mus Moks­lo ir ži­nių die­ną. Pa­vyz­džiui, Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jai pa­skel­bus, kad Rug­ sė­jo 1-osios šven­tę sa­vi­val­dy­bėms lei­džia­ma per­kel­ti iš sek­ma­die­ nio į pir­ma­die­nį, Pet­ras Čim­ba­ ras su­sku­bo re­gist­ruo­ti Al­ko­ho­lio kont­ro­lės įsta­ty­mo pa­tai­sas, nu­ ma­tan­čias, kad „drau­di­mas pre­ kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais rug­ sė­jo 1-ąją ne­tai­ko­mas, jei rug­sė­jo 1 d. yra sek­ma­die­nis ir yra priim­ tas spren­di­mas per­kel­ti pir­mą­ją moks­lo me­tų die­ną į ki­tą die­ną“.

Jis pri­pa­ži­no, kad jo pa­tai­so­se ne­nu­ma­ty­tas drau­di­mas pre­kiau­ti al­ko­ho­liu rug­sė­jo 2-ąją ar 3-ią­ją. „Drau­di­mas bū­tų per­kel­tas. Na taip, įsta­ty­me nė­ra, bet svars­tys ko­mi­te­tai – tai ką jie pa­siū­lys, ir pri­jung­si­me prie pro­jek­to“, – tei­ si­no­si jis.

Prie­mo­nes pa­ly­gin­ čiau su žmo­gu­mi, ku­ ris nie­kaip ne­nu­bė­ga nė 5 ki­lo­met­rų neuž­ dus­da­mas, bet stai­ ga už­si­brė­žia tiks­lą įveik­ti ma­ra­to­ną.

Suk­rė­tė nu­si­kal­ti­mai

Miš­riai Sei­mo na­rių gru­pei pri­ klau­san­ti Ri­ma Baš­kie­nė su­si­rū­pi­ no, kad ne­pil­na­me­čiai gir­tau­ja vi­ suo­se vie­šuo­se ren­gi­niuo­se. „Prieš tai bu­vo­me su­ren­gę kon­ fe­ren­ci­ją, žmo­nės iš­sa­kė aki­vaiz­ džius pa­ste­bė­ji­mus: dau­gė­ja al­ko­

ho­lio var­to­jan­čių ne­pil­na­me­čių. Ir kai šven­tės, fes­ti­va­liai tam­pa vie­šo gir­ta­vi­mo vie­to­mis, rei­kia ką nors keis­ti, t. y. su­teik­ti tei­sę sa­vi­val­dy­ bėms ne tik draus­ti pre­ky­bą al­ko­ ho­liu, bet ir draus­ti var­to­ti gė­ri­mus, jei ren­gi­ny­je da­ly­vau­ja ne­pil­na­me­ čių“, – paaiš­ki­no Sei­mo na­rė. Prie vai­ro – be kva­pe­lio

Dar vie­na par­la­men­ta­rė, Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tų) at­sto­vė La­ri­ sa Dmit­ri­je­va, no­ri tai­sy­ti net tris tei­sės ak­tus – Al­ko­ho­lio kont­ro­lės, Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mus ir Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­są. Jais nu­ma­to­ ma, kad ne­pil­na­me­čiams par­da­vę al­ko­ho­lio pre­ky­bi­nin­kai ne­tek­tų li­ cen­ci­jos me­tams, taip pat leis­ti­na al­ko­ho­lio kie­kio ri­ba krau­jy­je pra­ de­dan­tiems, kro­vi­ni­nio trans­por­to, tak­si bei mo­to­cik­lų vai­ruo­to­jams bū­tų su­ma­žin­ta iki 0 pro­mi­lių. Jei į ma­tuok­lį bū­tų pri­pu­čia­ma vos 0,01 pro­mi­lės, tai jau bū­tų lai­ko­ ma leng­vu gir­tu­mo laips­niu. Pa­ti L.Dmit­ri­je­va nea­be­jo­jo, kad jos pa­siū­ly­mai si­tua­ci­ją ke­liuo­se pa­keis iš es­mės.

Rū­pes­tis: par­la­men­ta­rai su­si­rū­pi­no ne­blai­via Moks­lo ir ži­nių die­na ir

už­si­mo­jo jau­niems vai­ruo­to­jams ne­leis­ti sės­ti prie vai­ro iš­gė­rus bent gurkš­nį, ta­čiau kai ku­rie šia tak­ti­ka abe­jo­ja. To­mo Ur­be­lio­nio / BFL nuo­tr.

Su ada­ta prieš dramb­lį?

Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­vas Re­ mi­gi­jus Ši­ma­šius neabejojo, kad siū­ly­mas įves­ti 0 pro­mi­lių ri­bą kai ku­riems vai­ruo­to­jams ne­pa­ ge­rins si­tua­ci­jos ke­liuo­se nė per plau­ką. „Ne­su spe­cia­lis­tas, bet jei bū­tų lai­ko­ma­si ir da­bar­ti­nės ri­bos, bė­ dų ne­bū­tų. O jei di­džio­ji bė­da yra tai, kad žmo­gus prieš dvi die­nas ką nors šven­tė ir už­si­li­ko ta šim­

to­ji pro­mi­lės da­lis, tai to­kį siū­ly­ mą bū­tų ga­li­ma priim­ti. Bet bė­ da – ne tai. Tai įtei­si­nus, ga­li bū­ti ir po­li­ci­jos pikt­nau­džia­vi­mo. Rei­ kia pri­pa­žin­ti, kad Lie­tu­vo­je prie vai­ro sė­da per daug gir­tų žmo­nių. Bet to­kias prie­mo­nes pa­ly­gin­čiau su tuo žmo­gu­mi, ku­ris nie­kaip ne­nu­bė­ga nė 5 ki­lo­met­rų neuž­ dus­da­mas, bet stai­ga už­si­brė­žia tiks­lą įveik­ti ma­ra­to­ną“, – sa­kė R.Ši­ma­šius.

9

trečiadienis, rugsėjo 4, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,46 %

–1,41 %

–1,17 %

„Lie­tu­vos ry­to“ ­ ak­ci­jas per­ka B.Gu­de­lis

Bank­ro­tų skai­čius ­ ma­žiau­sias per me­tus

Bank­ru­ta­vu­sio ir šiuo me­tu lik­vi­duo­ja­mo „Sno­ro“ ban­ko val­do­mą įmo­nę „Sno­ras Me­ dia“, ku­riai pri­klau­so 34 pro­c. „Lie­tu­vos ry­ to“ ak­ci­jų, ke­ti­na įsi­gy­ti vers­li­nin­ko Be­no Gu­ de­lio val­do­mos bend­ro­vės „Frag­ran­ces In­ter­ na­tio­nal“ ant­ri­nė įmo­nė „Big Group“. Pre­li­mi­ na­ria­me „Sno­ro“ bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus ir „Big Group“ su­si­ta­ri­me nu­ma­ty­ta, kad san­ do­ris bus su­da­ry­tas ga­vus Kon­ku­ren­ci­jos ta­ ry­bos lei­di­mą ir įvyk­džius ki­tas są­ly­gas.

Rugp­jū­čio mė­ne­sį bank­ru­ta­vo 89 įmo­nės, ar­ ba 33 pro­c. ma­žiau už šių me­tų mė­ne­si­nį vi­ dur­kį, ku­ris sie­kia 133. Pas­ta­rą­jį kar­tą bank­ro­ tų skai­čius 100 įmo­nių ri­bos ne­pa­sie­kė praė­ ju­sių me­tų rugp­jū­tį. Tai ro­do kre­di­tų biu­ro „Cre­di­tin­fo“ duo­me­nys. Per šiuos me­tus dau­ giau­sia bank­ru­ta­vo maž­me­ni­nės pre­ky­bos (181), pa­slau­gų (178) ir sta­ty­bos bend­ro­vės (132). Bank­ru­ta­vu­sios bend­ro­vės vi­du­ti­niš­kai tu­rė­jo 2,1 mln. li­tų apy­var­tą.

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 1000 2,9047 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0784 JAV do­le­ris 1 2,6215 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4873 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9147 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1075 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3095 Ru­si­jos rub­lis 100 7,8547 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7978

pokytis

+0,2485 % +0,3494 % +0,3599 % +0,2257 % +0,0489 % +0,0173 % +0,8400 % +0,0115 % –0,1998 %

Ty­ri­mo iš­va­dos ban­kui ne­pa­lan­kios Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (VMI) bai­ gė ty­ri­mą dėl di­džiau­sio Lie­tu­vo­je SEB ban­ko su­mo­kė­to pel­no mo­kes­čio. Ko­ kios ty­ri­mo iš­va­dos, neatsk­lei­džia­ma, bet ga­li­ma spė­ti, kad jos ban­kui ne­pa­lan­kios, nes šis su jo­mis ne­su­tin­ka. Kaip tei­gė VMI at­sto­vas spau­dai Da­rius Bu­ta, SEB ban­ko pa­sta­bų dėl mo­kes­čių ins­pek­to­rių at­lik­to ty­ri­mo bus lau­kia­ma iki šio mė­ne­ sio pa­bai­gos. „SEB ban­kas ne­su­tin­ka su VMI nuo­mo­ne ir ją gin­čys, jei pri­reiks. Sa­vo nuo­mo­nę ban­kas pa­teiks įsta­ ty­mų nu­ma­ty­ta tvar­ka ir ter­mi­nais. Ka­dan­gi pro­ce­sas te­be­vyks­ta, mes šiuo me­tu nie­ko dau­giau ne­ko­ men­tuo­ja­me“, – BNS sa­kė SEB ban­ko ry­šių su ži­niask­lai­da va­do­ vas Ar­vy­das Ži­lins­kas. „Ty­ri­mas dėl SEB ban­ko baig­tas rugp­jū­čio vi­du­ry­je, ta­čiau ka­dan­gi jo iš­va­dos ne­ga­lu­ti­nės ir neį­si­tei­sė­ ju­sios, mes jų ne­ko­men­tuo­si­me“, – tei­gė D.Bu­ta. Fi­nan­sų mi­nist­ro pa­ta­rė­ja Vio­le­ ta Lat­vie­nė BNS sa­kė, kad anks­tes­ niais lai­ko­tar­piais su­mo­kė­tų mo­ kes­čių dy­dis yra išim­ti­nai VMI ir ban­kų rei­ka­las. „No­riu ak­cen­tuo­ti, kad mo­kė­ ti­nus mo­kes­čius VMI ap­skai­čiuo­ ja pa­gal vei­kian­čius tei­sės ak­tus ir mo­kes­čių mo­kė­to­jui pa­tei­kia ak­ tą. Į pro­ce­są ne­si­ki­ša nei Vy­riau­ sy­bė, nei Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja“, – BNS sa­kė fi­nan­sų mi­nist­ro pa­ ta­rė­ja, ko­men­tuo­da­ma prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus pa­reiš­ki­mą, kad ban­kai ga­li bū­ti ap­mo­kes­tin­ti at­ga­li­ne da­ta. D.Bu­ta ne­ko­men­ta­vo, ar ins­pek­ to­riai ti­ria „Swed­bank“ pel­no mo­ kes­čio mo­kė­ji­mus.

Tei­gia­ma, kad per­nai SEB ban­ kas ir „Swed­bank“ kar­tu su­mo­kė­jo vos per 3 tūkst. li­tų pel­no mo­kes­ čio, to­dėl VMI ėmė tir­ti pi­ni­gų tarp šių ban­kų ir juos val­dan­čių Skan­di­ na­vi­jos ban­kų ju­dė­ji­mą.

Ob­jek­tas: mo­kes­čių ins­pek­to­riai su­si­do­mė­jo, ar tei­sė­tai SEB ban­kas su­mo­kė­jo tiek ma­žai pel­no mo­kes­čio.

Ar­vy­das Ži­lins­kas:

Ban­kas ne­su­tin­ka su VMI nuo­mo­ne ir ją gin­čys, jei pri­reiks. VMI at­sto­vas D.Bu­ta BNS sa­kė, kad VMI ne­skel­bia, ku­rio mo­kes­ ti­nio lai­ko­tar­pio SEB ban­ko mo­ kes­čiai tir­ti. Lie­tu­vos įsta­ty­mai nu­ma­to, kad dėl nuo­sto­lin­gais me­tais su­da­ry­tų spe­cia­lių­jų ati­dė­ji­nių pa­tir­tus nuo­ sto­lius ban­kai ga­li per­kel­ti į pel­nin­ gus me­tus. Tai lei­džia ban­kams ir

pel­nin­gais me­tais ne­mo­kė­ti pel­no mo­kes­čio, kol bus vi­siš­kai kom­pen­ suo­ti dėl kri­zės pa­tir­ti nuo­sto­liai. 2011–2012 m. SEB ban­kas už­dir­ bo ati­tin­ka­mai 928,6 tūkst. ir 1,682 mln. li­tų au­di­tuo­to iki­mo­kes­ti­nio pel­no, ta­čiau nė vie­nais me­tais pel­ no mo­kes­čio ne­mo­kė­jo. 2011 m. SEB ban­kas į ap­skai­tą įtrau­kė anks­tes­ niais lai­ko­tar­piais pa­tir­tus 947,291 mln. li­tų, o 2012 m. – 857,656 mln. li­tų su­kaup­tų ne­pa­nau­do­tų mo­kes­ ti­nių nuo­sto­lių. SEB ban­ko kon­so­l i­d uo­to­jo­ je 2012 m. ata­skai­to­je nu­ro­do­ma, kad, pa­si­bai­gus ata­skai­ti­niams mo­kes­ti­niams me­tams, pen­ke­rių

To­mo Ur­be­lio­nio / BFL nuo­tr.

me­tų lai­ko­tar­piu Mo­kes­čių ins­ pek­ci­ja ga­li at­lik­ti ban­ko ir gru­pės ap­skai­tos do­ku­men­tų pa­tik­ri­ni­mą ir ap­skai­čiuo­ti pa­pil­do­mus mo­kes­ čius ar bau­das. Atas­kai­to­je ra­šo­ma, kad SEB ban­ko ir gru­pės va­do­vy­bei nė­ra ži­no­ma ap­lin­ky­bių, ku­rios tu­ rė­tų įta­kos to­kioms pa­pil­do­moms mo­kes­ti­nėms prie­vo­lėms. Lie­tu­ vos ban­ko duo­me­ni­mis, 2009 m. ša­lies ban­kai pa­ty­rė 3,7 mlrd. li­tų, o 2010-ai­siais – 0,3 mlrd. li­tų nuo­ sto­lių. Per 2011 ir 2012 m. bend­ras ban­kų sis­te­mos pel­nas sie­kė apie 1,8 mlrd. li­tų, ta­čiau dar ne­pa­den­ gti anks­tes­nių me­tų nuo­sto­liai. BNS inf.

3

tūkst. litų

– tiek pelno mokesčio pernai tesumokėjo SEB ir „Swedbank“ bankai.

Žval­gy­bos kon­kur­so ne­bes­tab­dys Val­dan­čio­sios par­ti­jos su­ta­rė, kad JAV ener­ge­ti­kos bend­ro­vę „Chev­ ron“ rei­kia pa­skelb­ti ska­lū­nų du­jų žval­gy­bos ir ga­vy­bos Va­ka­rų Lie­ tu­vo­je kon­kur­so nu­ga­lė­to­ja.

At­si­bo­do: prem­je­ras A.But­ke­vi­

čius tei­gia, kad bend­ruo­me­nėms bu­vo su­teik­ta ga­li­my­bė dis­ku­ tuo­ti su „Chev­ron“, ta­čiau jos ja ne­pa­si­nau­do­jo. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

JAV bend­ro­vė bu­vo vie­nin­te­lė kon­ kur­so da­ly­vė, o nu­ga­lė­to­ja ją ke­ti­ na­ma pa­skelb­ti rug­sė­jo 16 d. „Dėl ska­lū­nų nu­tar­ta, kad ko­mi­ si­ja jau ar­ti­miau­siu me­tu pri­pa­žins nu­ga­lė­to­ją. Kai bus pri­pa­žin­ta nu­ ga­lė­to­ja, bus iš­duo­da­ma li­cen­ci­ja ir per tam tik­rą lai­ko­tar­pį at­sa­kin­ gos ins­ti­tu­ci­jos pa­rengs su­tar­tį bei pa­teiks Vy­riau­sy­bei“, – po po­li­ti­ nės ta­ry­bos va­kar žur­na­lis­tams sa­

kė prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius. Pa­sak jo, tai reiš­kia, kad „Chev­ron“ ga­lės pra­dė­ti ieš­ko­ti ska­lū­nų du­jų: „Jie tu­rės dar tam tik­ras pro­ce­dū­ ras įgy­ven­din­ti, bet jiems bus su­ teik­ta to­kia tei­sė.“ Anot jo, vie­tos bend­ruo­me­nės, ku­rios prie­ši­na­si ska­lū­nų du­jų ga­ vy­bai, pra­ra­do sa­vo šan­są kal­bė­ tis po to, kai praė­ju­sią sa­vai­tę Vy­ riau­sy­bė­je ne­da­ly­va­vo su­si­ti­ki­me su „Chev­ron“. „Bend­ruo­me­nės tu­rė­jo šan­są praė­ju­sią sa­vai­tę ir jo neiš­nau­do­ jo, ir šiuo me­tu mes jau ne­be­ga­li­ me tęs­ti“, – sa­kė mi­nist­ras pir­mi­ nin­kas.

Ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis tei­gė, kad „Chev­ron“ ati­t in­ka vi­s us rei­ka­l a­v i­m us, to­ dėl tu­rė­tų bū­ti pa­skelb­ta nu­ga­ lė­to­ja. „Šian­dien bu­vo priim­tas po­li­ti­ nės ta­ry­bos spren­di­mas tęs­ti kon­ kur­są to­mis są­ly­go­mis, ku­rio­mis jis bu­vo pa­skelb­tas. Tai ko­mi­si­ jos už­duo­tis – per­žiū­rė­ti vi­są do­ ku­men­ta­ci­ją, ar ati­tin­ka, ar ne, ir jie tu­ri priim­ti spren­di­mą. Aš ne­ gir­dė­jau ko­kių nors duo­me­nų, dėl ku­rių „Chev­ron“ nea­ti­tik­tų ko­kių są­ly­gų“, – va­kar po po­li­ti­nės ta­ry­ bos susirinkimo žur­na­lis­tams sa­kė V.Ma­zu­ro­nis.

Anot jo, su gy­ven­to­jais bus ta­ ria­ma­si, ren­giant po­vei­kio ap­lin­ kai ver­ti­ni­mą. „Tar­tis ir kal­bė­tis su gy­ven­to­jais rei­kia vi­sa­da. O su­si­tar­ti tei­si­niu lyg­me­niu yra mū­sų Kons­ti­tu­ci­jos ir įsta­ty­mų api­brėž­ta pro­ce­dū­ra. Vi­siems gy­ven­to­jams šian­dien at­ sto­vau­ja sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bos, <...> tas de­ri­ni­mas tu­rės vyk­ti, ren­giant po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mą“, – ti­ ki­no mi­nist­ras. Pa­sak jo, kol kas dar neaiš­ku, ka­da „Chev­ron“ gaus žval­gy­bos li­cen­ci­ją. Ta­čiau, at­si­ žvel­giant į ter­mi­nus, tai tu­rė­tų bū­ti pa­da­ry­ta iki 2014-ųjų pra­džios. BNS inf.

10

trečiadienis, rugsėjo 4, 2013

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Sve­tur mū­sų di­zai­ne­riai ne­s

Iš­gar­sė­jęs: I.Ma­la­fej dip­lo­mi­nis dar­bas – ra­šo­ma­sis sta­las su spar­ne­liais – ma­to­mas di­zai­no sve­tai­nė­se in­ter­ne­te, jį jau pa­si­čiu­po ga­min­to­jai.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Dip­lo­mi­niai dar­bai – ga­my­bo­je

Ke­liau­ja: Da­ni­jo­je stu­di­juo­jan­ti di­zai­ne­rių po­ra vis grįž­ta į Lie­tu­vą, o

I.Ma­la­fej atei­nan­tį se­mest­rą va­žiuos at­lik­ti pra­kti­kos į vie­ną iš ga­myk­ lų Vo­kie­ti­jo­je. Pro­jek­tų au­to­rių nuo­tr.

Kaip ra­šo­mą­jį sta­lą ap­sau­go­ti nuo ne­tvar­ kos? Ogi pri­tai­sy­ki­te jam spar­nus, į ku­ riuos ga­li­te drą­siai nu­stum­ti daik­tus, ir dar­bas­ta­lis liks at­lais­vin­tas. To­kios jau­nų di­zai­ne­rių idė­jos ran­da ni­šą.

Di­zai­no pla­ty­bė­se su­kur­ti ką nors nau­ja, nu­rung­ti ki­tus, įti­kin­ti pir­ kė­ją – itin su­dė­tin­ga, ta­čiau tai neatg­ra­so jau­nų žmo­nių nuo sie­ kio bū­ti di­zai­ne­riais. At­kak­liau­si kū­rė­jai se­mia­si ži­nių ne tik Lie­tu­ vo­je, dar bū­da­mi stu­den­to kai­ly­je jie mė­gi­na idė­jas pa­vers­ti ga­myk­ lo­je ga­min­tais daik­tais. Kas ne­sva­ jo­ja, kad jo pa­var­dė bū­tų įra­šy­ta ant ga­mi­nio eti­ke­tės ko­kia­me nors Eu­ ro­pos mies­to di­zai­no sa­lo­ne? Lie­tu­vių idė­jos ne pra­stes­nės nei va­ka­rie­čių – ti­ki­na sa­vo kar­je­ rą dar tik pra­de­dan­tys di­zai­ne­riai Ine­sa Ma­la­fej ir Arū­nas Su­ka­re­vi­ čius. Kar­tu mo­kę­si Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jo­je, kar­tu po ba­ka­lau­ro stu­di­jų į Da­ni­ją tęs­ti moks­lų iš­vy­ kę Ine­sa ir Arū­nas ta­po po­ra ne tik gy­ve­ni­me, bet ir dar­be. Jie drau­ ge ge­ne­ruo­ja nau­jų daik­tų idė­jas ir da­li­ja­si dau­ge­lio sa­vo kur­tų daik­ tų au­to­rys­te. Į ga­my­bą po­ra iš­ly­dė­jo sa­vo ba­ ka­lau­ro dar­bus. Ine­sa – ra­šo­mą­jį sta­lą, And­rius – krės­lą. Ga­min­to­

jai įver­ti­no ir ki­tus jų su­ma­ny­mus. „Dau­gu­ma mū­sų kur­tų ob­jek­tų ga­mi­na­mi Lie­tu­vo­je, pa­vyz­džiui, sta­las, krės­las, minkš­tie­ji bal­dai“, – var­di­jo A.Su­ka­re­vi­čius. Tie­sa, tai kol kas pa­na­šu į vie­ne­ti­nę nei se­ ri­ji­nę ga­my­bą. Vis dėl­to di­zai­ne­ris nu­si­tei­kęs op­ti­mis­tiš­kai – ga­mi­nių skai­čius pra­de­da di­dė­ti.

kę mo­kė­ti dau­giau“, – paaiš­ki­no A.Su­ka­re­vi­čius. Ki­tas lie­tu­vio kar­tu su bend­ra­ moks­le Shan­non Pay­ton su­kur­tas me­di­nis krės­las ki­tų me­tų pa­va­sa­ rį bus pra­dė­tas ga­min­ti Da­ni­jo­je. „Da­nai pa­si­ruo­šę dau­giau in­ves­ tuo­ti ir ga­min­ti jį di­des­nė­mis se­ri­ jo­mis“, – pra­si­ta­rė di­zai­ne­ris.

Pa­tys au­to­riai neį­pirk­tų

Arūnas Su­ka­re­vi­čius:

„Lie­tu­vo­je vis­kas vyks­ta la­bai lė­ tai, nie­kas iš kar­to di­de­lių in­ves­ ti­ci­jų ne­lin­kę įdė­ti“, – paaiš­ki­no pa­šne­ko­vas. Dau­gu­ma šių ga­mi­nių iš­ke­liau­ja į už­sie­nį. Pa­tys šių bal­dų kū­rė­jai ne­la­bai juos įpirk­tų. Ine­sos pro­jek­tuo­tas ra­šo­ma­sis sta­las už­ sie­nio sa­lo­nuo­se par­duo­da­mas už 1–1,5 tūkst. eu­rų, Lie­tu­vo­je jį bū­tų ga­li­ma įsi­gy­ti kiek pi­giau – maž­ daug už 3 tūkst. li­tų, nes at­kren­ta trans­por­ta­vi­mo są­nau­dos. Ne­si­ti­ ki­ma, kad daug lie­tu­vių jį įsi­gis. „To­kie di­zai­ne­rių kur­ti bal­dai yra iš­skir­ti­niai. Jų kai­na lo­giš­ka, tie­ siog lie­tu­viai jų neį­per­ka, nes už­ dir­ba ne tiek, kiek va­ka­rie­čiai. Išs­ kir­ti­nio di­zai­no daik­tus per­ka tik tie, ku­riems to­kio iš­skir­ti­nio ga­ mi­nio tik­rai rei­kia ir jie nu­si­tei­

Mū­sų kū­ry­bo­je la­bai daug le­mia, kiek ir ko gau­ni iš ap­lin­kos.

Ko­kį at­ly­gį gau­na bal­do ar ki­ to daik­to kū­rė­jai, pa­sak A.Su­ka­re­ vi­čiaus, pri­klau­so nuo su­si­ta­ri­mo. Kai ku­rių bal­dų rek­la­ma, rea­li­za­vi­ mu suin­te­re­suo­ti rū­pin­tis pa­tys di­ zai­ne­riai – jie gau­na ati­tin­ka­mą pro­ cen­tą nuo par­duo­to daik­to. Kar­tais ga­myk­la nu­per­ka di­zai­ne­rių idė­ją ir ta­da ja dis­po­nuo­ja sa­vo nuo­žiū­ra. „Ma­nau, kad ir Lie­tu­vo­je di­ zai­ne­riai ga­li už­si­dirb­ti sau duo­

11

trečiadienis, rugsėjo 4, 2013

namai

Sva­jo­se – lof­tas? Per­kant ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą dėl fi­ nan­si­nių ga­li­my­bių ne­re­tam ša­lies gy­ven­to­jui ten­ka at­si­sa­ky­ti sa­vo no­rų. Ta­čiau juk sva­jo­ti nie­kas ne­ drau­džia.

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to po­rta­lo aruo­ das.lt at­lik­tos ap­klau­sos me­tu in­ ter­nau­tai at­vi­ra­vo, ko­kį būs­tą įsi­ gy­tų, jei jų ne­ri­bo­tų fi­nan­si­nės ga­li­my­bės ar ki­ti da­ly­kai. Kiek ne­ti­kė­ta, jog res­pon­den­tus la­ biau­siai do­mi­na lof­tai (pu­sė ap­klau­sos da­ly­vių), ant­ro­jo­je vie­to­je – tra­di­ci­nio ti­po bu­tai (26 pro­c.), tre­čio­jo­je – stu­ di­jos ti­po bu­tai (24 pro­c.). Dau­gu­ma da­ly­va­vu­sių­jų ap­ klau­so­je ne­no­rė­tų gy­ven­ti to­li nuo mies­to cent­ri­nės da­lies ir la­biau­siai sva­jo­ja apie bu­tą mies­to cent­re ar­ba ap­link cent­rą esan­čiuo­se mik­ro­ra­ jo­nuo­se (ati­tin­ka­mai 45 ir 31 pro­c. da­ly­vių). De­šim­ta­da­lis rink­tų­si bu­ tą mie­ga­muo­siuo­se ra­jo­nuo­se, po 7 pro­c. res­pon­den­tų – pra­ban­gia­me prie­mies­ty­je ar mies­to pa­kraš­ty­je esan­čius bu­tus. Sva­jo­nių pa­sta­tas, ku­ria­me tu­ rė­tų bū­ti sva­jo­nių bu­tas, dau­gu­mai

skęs­ta ną, si­tua­ci­ja ge­rė­ja. Ir ga­min­to­jai, ir di­zai­ne­riai mo­ko­si, pra­de­da su­ pras­ti, kas pa­sau­liui la­biau pa­tin­ ka. Gal pi­ni­gų ir ne­daug pas mus už­si­dirb­si, bet ga­li­ma įgy­ti ge­ros pa­tir­ ties“, – op­ti­mis­tiš­kai nu­si­tei­kęs A.Su­ka­re­ vi­čius. Ka­dan­gi kri­zės lai­ko­ tar­piu už­si­da­rė ne­ma­žai bal­dų įmo­nių, jau­na­sis di­ zai­ne­ris ma­no, kad da­bar ge­ras lai­ kas in­ves­tuo­ti. „Ikea“ tink­lo atė­ ji­mas į Lie­tu­vą, pa­sak jo, pri­vers pa­si­temp­ti tiek ga­min­to­jus, tiek ir di­zai­ne­rius. Bū­ti­na plės­ti aki­ra­tį

Jau­nie­ji kū­rė­jai Ine­sa ir Arū­nas neiš­si­ža­da Lie­tu­vos, ne­sa­ko, kad nie­ka­da į ją ne­grįš, bet ir ne­tei­ gia, kad ga­vę ver­tin­gų pa­siū­ly­ mų dirb­ti už­sie­ny­je jų at­si­sa­ ky­tų. Gal­būt už­si­dirbs pi­ni­gų, grįš į gim­tą­jį kraš­tą, įkurs ga­ my­bos įmo­nę ir ga­mins tai, ką pa­tys su­ku­ria? Kol kas, jų įsi­ ti­ki­ni­mu, jau­nam kū­rė­jui bū­ ti­na dai­ry­tis po pa­sau­lį. „No­rint su­kur­ti kaž­ką nau­ jo, įdo­maus, rei­kia pa­ma­ty­ti, ką ku­ria ki­ti, kaip gy­ve­na va­ ka­rie­čiai. Vi­sus še­še­rius me­ tus mo­ky­tis vie­no­je vie­to­je su to­ kia spe­cia­ly­be sun­ku, nes rei­kia vis at­ras­ti kaž­ką nau­ja. Dėl to nu­ spren­dė­me tęs­ti stu­di­jas už­sie­ny­ je“, – kaip šei­mos gal­va už sa­ve ir Ine­są kal­bė­jo A.Su­ka­re­vi­čius. Jis pri­dū­rė, kad Lie­tu­vo­je di­zai­no mo­kyk­la la­bai jau­na, dar ir dėl to no­rė­jo­si ži­nias gi­lin­ti sve­tur, su­si­ pa­žin­ti su se­nes­nė­mis di­zai­no tra­ di­ci­jo­mis. Ant­ra ver­tus, jis ne­pei­ kia moks­lų tė­vy­nė­je ir sa­ko, kad į už­sie­nį iš­vy­kę lie­tu­viai dar­gi su­ ku­ria įdo­mes­nių da­ly­kų nei vie­ti­ niai ko­le­gos. Su­tik­ti lie­tu­vį di­zai­ne­rį ar ar­chi­ tek­tą ku­rio­je nors Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­je, pa­sak A.Su­ka­re­vi­čiaus, ne­ bū­tų di­de­lė staig­me­na. „Ki­tur iš­ va­žia­vę lie­tu­viai di­zai­ne­riai ar ar­ chi­tek­tai ant to van­dens ne­skęs­ta, ug­ny­je ne­de­ga“, – vaiz­džiai iš­si­ reiš­kė pa­šne­ko­vas. A.Su­ka­re­vi­čius ne­ma­no, kad jau­ nie­ji kū­rė­jai emig­ruo­ja dėl to, kad jiems blo­gai Lie­tu­vo­je. „Ma­nau, jie iš­va­žiuo­ja pa­ra­gau­ti kaž­ko ki­ to. Mū­sų kū­r y­b o­j e la­bai daug le­mia, kiek ir ko gau­ni iš ap­lin­kos“, – sa­ vo pro­fe­si­jos at­sto­ vus pa­tei­si­no lie­tu­vis.

Įvai­ro­vė: di­zai­ne­rių po­ra ku­ria ne tik bal­dus, bet ir švies­tu­vus, ki­tus

in­ter­je­ro ele­men­tus.

yra mo­der­nus nau­jas na­mas (40 pro­c.) ar­ba dan­go­rai­žis (25 pro­c.), dar 15 pro­c. ap­klau­sos da­ly­vių sva­ jo­ja apie bu­tą tie­siog pa­pras­ta­me, bet nau­ja­me na­me. Iš ap­klau­sos re­zul­ta­tų ma­ty­ti, kad pa­sta­to sta­ ty­bos me­tai ir nau­ju­mo kri­te­ri­jus įgau­na vis di­des­nę svar­bą ren­kan­ tis būs­tą. Pak­laus­ti, koks in­ter­je­ro sti­lius tu­rė­tų do­mi­nuo­ti sva­jo­nių bu­te, dau­gu­ma tei­gia, kad rink­tų­si mo­ der­nų mi­ni­ma­lis­ti­nį (34 pro­c.) ar­ ba skir­tin­go­se bu­to erd­vė­se de­rin­tų skir­tin­gus sti­lius (20 pro­c.). Ki­tos res­pon­den­tų gru­pės sva­jo­ja apie šiuo­lai­ki­niu, kla­si­ki­niu ar­ba skan­ di­na­viš­ku sti­liu­mi įreng­tus bu­tus. Di­džio­ji da­lis res­pon­den­tų sva­ jo­ja apie bu­tą per ke­lis aukš­tus (34 pro­c.), taip pat bū­tų pui­ku, jei jis bū­ tų aukš­to­mis lu­bo­mis (23 pro­c.) ar­ba su vit­ri­ni­niais lan­gais (21 pro­c.). Jei­gu ga­lė­tų rink­tis, ko­kia pa­pil­ do­ma erd­vė tu­rė­tų bū­ti bu­te, dau­ gu­ma no­rė­tų di­de­lės te­ra­sos ar­ ba bal­ko­no (23 pro­c.), dra­bu­ži­nės (16 pro­c.), di­de­lio vo­nios kam­ba­ rio (14 pro­c.).

In­ter­je­ro pa­ro­do­je sieks re­kor­do Uos­ta­mies­čio are­ną ne­tru­kus oku­ puo­sian­ti tra­di­ci­nė pa­ro­da „In­ter De­ co 2013“ lan­ky­to­jus vi­lios ne tik įvai­ rio­mis in­ter­je­ro ir di­zai­no pre­kė­mis, bet ir šios sri­ties spe­cia­lis­tų kon­sul­ ta­ci­jo­mis.

At­si­gau­nan­ti sta­ty­bų ir ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to rin­ka ren­gi­nio or­ga­ni­ za­to­riams lei­džia vil­tis, jog pa­ro­dos te­ma lan­ky­to­jams bus ne ma­žiau ak­tua­li nei gau­siam bū­riui da­ly­vių. „In­ter De­co 2013“ pri­sta­tan­čios bend­ro­vės „Ex­po Va­ka­rai“ at­sto­vų tei­gi­mu, šie­met, kaip ir praė­ju­siais me­tais, at­ski­ru seg­men­tu ta­po uni­ ver­sa­lus in­ter­je­ras neį­ga­lie­siems. Pa­ro­do­je vyks dis­ku­si­ja apie vi­ suo­me­ni­nių pa­sta­tų in­ter­je­ro pri­ tai­ky­mą ak­lie­siems ir silp­na­re­giams. Jos me­tu bus nag­ri­nė­ja­mi vie­šo­sios erd­vės, poil­sio zo­nų, pa­jū­rio, bend­ ro­sios pa­skir­ties sta­ti­nių bei ap­lin­ kos pri­tai­ky­mo žmo­nėms su re­gos ne­ga­lia klau­si­mai Klai­pė­dos mies­te. Pa­ro­dos lan­ky­to­jams bus skir­ti ir spe­cia­li­zuo­ti se­mi­na­rai, ir nau­din­ gos in­ter­je­ro di­zai­ne­rių kon­sul­ta­ ci­jos. Spe­cia­lis­tai pa­si­ry­žę pa­dė­ti priim­ti op­ti­ma­liau­sius spren­di­mus ku­riant ar­ba at­nau­ji­nant gy­ve­na­ mą­ją erd­vę.

Taip pat pa­ro­dos me­tu vyks ir kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės, tad pa­de­da­ mi me­ni­nin­kų no­rin­tie­ji ga­lės pa­ si­ga­min­ti uni­ka­lią na­mų in­ter­je­ ro de­ta­lę. Va­di­na­ma­sis „Po­pie­ru­ko“ pro­jek­ tas ska­tins „di­zai­no ju­dė­ji­mą“, ne­ stan­dar­ti­nius spren­di­mus ir idė­jų paieš­kas nau­do­jant po­pie­rių. Pro­ jek­to at­sto­vai kar­tu su pa­ro­dos lan­ ky­to­jais kurs tū­ri­nius po­pie­riaus pa­veiks­lus, taip pat ga­lės pa­si­sem­ti ta­py­mo ant van­dens įgū­džių. Pa­ro­do­je taip pat bus ga­li­ma su­ si­pa­žin­ti su šių­me­čio kon­kur­so „Me­tų in­ter­je­ras“ ge­riau­siais Lie­ tu­vos ar­chi­tek­tų ir in­ter­je­ro di­zai­ ne­rių pro­jek­tais. Pa­ro­dos lan­ky­to­jams taip pat bus su­teik­ta ga­li­my­bė su­ži­no­ti se­nų stik­lo ar ke­ra­mi­kos va­zų ko­ lek­cio­nuo­ja­mą­ją ver­tę bei su­ži­no­ ti ki­tą in­for­ma­ci­ją apie at­si­neš­ tą va­zą. Dar vie­na at­rak­ci­ja – gė­lių kom­ po­zi­ci­jų re­kor­das. Ren­gi­nio me­tu su­si­bū­rę Va­ka­rų Lie­tu­vos flo­ris­tai kurs gė­lių kom­po­zi­ci­jas pa­gal pa­ teik­tus pa­veiks­lus. Pa­ro­da „In­ter De­co 2013“ vyks rug­sė­jo 19–21 die­no­mis. „Klai­pė­dos“ inf.

Pa­siū­la: pa­ro­dos da­ly­vių pa­vi­ljo­nuo­se bus pri­sta­to­mi įvai­rūs būs­to ga­

mi­niai būs­tui įreng­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

12

trečiadienis, rugsėjo 4, 2013

pasaulis Įs­pū­din­gas re­kor­das

Pa­si­kė­si­ni­mas į pre­zi­den­tą

Nie­ko ne­ža­dė­jo

64 me­tų ame­ri­kie­tė Dia­na Ny­ ad pa­te­ko į is­to­ri­ją – per tris die­nas nu­plau­ku­si iš Ku­bos į Flo­ri­dą ir ta­pu­si pir­muo­ju žmo­ gu­mi, pa­da­riu­siu tai be ap­sau­ gi­nio nar­vo nuo ryk­lių. Plau­ki­ kė ve­te­ra­nė vy­lė­si tą 160 km at­stu­mą įveik­ti per 80 va­lan­dų, bet ga­liau­siai ji tai pa­da­rė per 52 va­lan­das 54 mi­nu­tes.

So­ma­lio pre­zi­den­tas Has­sa­ nas Sheik­has Mo­ha­mu­das ne­ nu­ken­tė­jo per jo kor­te­žo už­ puo­li­mą, už ku­rį at­sa­ko­my­bę pri­siė­mė su „Al Qae­da“ su­si­ ję is­la­mis­tai. Dip­lo­ma­ti­niai šal­ ti­niai pa­tvir­ti­no, kad H.Sh.Mo­ ha­mu­das ir vi­si jo ko­man­dos na­riai po už­puo­li­mo iš pa­sa­lų sau­giai pa­sie­kė Mar­kos uos­tą.

Bu­vu­si NBA žvaigž­dė Den­nis Rod­ma­nas sa­kė, kad vyks­ta į Pchen­ja­ną pa­si­ma­ty­ti su sa­ vo „drau­gu“, Šiau­rės Ko­rė­jos ly­de­riu Kim Jong-unu. Ta­čiau jis at­si­sa­kė pa­sa­ky­ti, ar par­ va­žiuos su ka­li­na­mu 44 me­ tų ame­ri­kie­čiu Ken­net­hu Bae. Šis Šiau­rės Ko­rė­jos ka­lė­ji­me lai­ko­mas nuo lapk­ri­čio.

Ne vie­nas prieš vi­sus Gim­ta­sis Ru­si­jos pre­zi­den­to Vla­di­mi­ ro Pu­ti­no mies­tas Sankt Pe­ter­bur­gas lau­ kia Di­džio­jo dvi­de­šim­tu­ko (G 20) vals­ty­ bių ly­de­rių. Kaip mu­sė barš­čiuo­se V.Pu­ ti­nas šį kar­tą ne­si­jaus. G 20 – ne va­ka­rie­ čių klu­bas. Ne­su­ta­ri­mai su JAV

Kal­bė­tis akis į akį su Jung­ti­nių Vals­ti­jų pre­zi­den­tu Ba­rac­ku Oba­ ma V.Pu­ti­nui ne­rei­kės. B.Oba­ma sy­kį juo­kais pra­si­ta­rė, kad V.Pu­ ti­nas jam pri­me­na „vie­to­je ne­nu­ sė­din­tį vai­ką kla­sės ga­le, ku­riam nuo­bo­du klau­sy­tis pa­mo­kos“. Šį kar­tą pa­moks­lo Ru­si­jai Ame­ri­ ka ne­pla­nuo­ja skai­ty­ti, nes B.Oba­ ma jau kiek se­niau at­šau­kė dvi­ša­lį su­si­ti­ki­mą su V.Pu­ti­nu. Kai kas sa­ko, jog tai bu­vo dip­lo­ ma­ti­nis ma­nev­ras, esą no­rint pa­ ro­dy­ti ru­sams, kad jų po­zi­ci­ja er­ zi­na, o gal­būt abiem ly­de­riams iš tie­sų nė­ra apie ką kal­bė­ti... Tie­sa, sė­dė­ti prie bend­ro sta­lo teks ir prie jo bus dau­giau Va­ka­rų vals­ty­bių va­do­vų, ku­rie nė­ra pa­ ten­kin­ti Ru­si­jos ka­te­go­riš­ka po­zi­ ci­ja dėl Si­ri­jos. V.Pu­ti­nui nea­be­jo­ti­nai rei­kės ne­ ma­žai kal­bė­ti apie Si­ri­ją. Ki­ta ver­ tus, Mask­va iki šiol ne­ro­dė jo­kių ženk­lų, kad jos po­zi­ci­ja Da­mas­ ko at­žvil­giu keis­tų­si, ne­pai­sy­da­ma tarp­tau­ti­nė­je are­no­je ki­lu­sio šur­ mu­lio dėl esą Si­ri­jos re­ži­mo įvyk­ dy­to du­jų ant­puo­lio. Spau­di­mą pa­jus ir B.Oba­ma. Jis šeš­ta­die­nį pa­reiš­kė, kad pa­ts ne­ ke­ti­na priim­ti spren­di­mo dėl in­ ter­ven­ci­jos į Si­ri­ją, o kon­sul­tuo­sis su Kong­re­su.

Si­ri­jos opo­zi­ci­ja ir ją pa­lai­kan­tys tuč­tuo­jau pa­reiš­kė, kad B.Oba­ma ig­no­ruo­ja re­ži­mo vyk­do­mus tarp­ tau­ti­nės tei­sės pa­žei­di­mus. Ke­ti­na dis­ku­tuo­ti

V.Pu­ti­nas Di­džio­jo aš­tuo­ne­to (G 8) su­si­ti­ki­me Šiau­rės Ai­ri­jo­je jau­tė­si kaip mu­sė barš­čiuo­se. Jis bu­vo vie­ nin­te­lis, ku­ris pa­lai­kė B.al As­sa­dą. Ta­čiau G 20 – ne G 8. Čia ne­do­mi­ nuo­ja Va­ka­rų vals­ty­bės. To­dėl V.Pu­ ti­nas, at­ro­do, lai­ky­sis sa­vo.

Tu­rė­tu­me pri­si­min­ti praė­ju­sį de­šimt­me­ tį. JAV ini­ci­ja­vo daug ka­ri­nių ak­ci­jų, tik ar jos iš­spren­dė nors vie­ną pro­ble­mą?

„Tu­rė­tu­me pri­si­min­ti praė­ju­ sį de­šimt­me­tį. JAV ini­ci­ja­vo daug ka­ri­nių ak­ci­jų, tik ar jos iš­spren­dė nors vie­ną pro­ble­mą?“ – lan­ky­da­ ma­sis Vla­di­vos­to­ke žur­na­lis­tų re­ to­riš­kai pa­klau­sė V.Pu­ti­nas. Jis pri­dū­rė: „Af­ga­nis­ta­nas, Ira­kas... Ten nė­ra tai­kos, nė­ra de­mok­ra­ti­jos, ku­rių mū­sų par­tne­riai taip sie­kė.“

Neg­los­tys: V.Pu­ti­nas Sankt Pe­ter­bur­ge ne­ke­ti­na glos­ty­ti su­si­rin­ku­sių į G 20 su­va­žia­vi­mą va­ka­rie­čių. „Reu­ters“ nuo­tr.

Pak­laus­tas apie du­jų ata­ką Si­ri­jo­ je, dėl ku­rios kal­ti­na­mas B.al As­sa­ das, V.Pu­ti­nas pa­kar­to­jo, kad Ru­si­ jos neį­ti­ki­no Va­ka­rų įro­dy­mai. Tai­gi, V.Pu­ti­nas pa­ro­dė, kad Sankt Pe­ter­bur­ge Jung­ti­nes Vals­ ti­jas ir jų są­jun­gi­nin­kes mė­gins pa­ vaiz­duo­ti kaip blo­giu­kes. „G 20 nė­ra jo­kia for­ma­li pa­sau­ li­nė ins­ti­tu­ci­ja. G 20 nė­ra Jung­ti­ nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ry­bos pa­ kai­tas, tai­gi ja­me ne­ga­li­ma priim­ti spren­di­mų pa­nau­do­ti jė­gą. Ta­čiau tai ge­ra dis­ku­si­jų plat­for­ma, ko­dėl tuo ne­pa­si­nau­do­ti? – vėl­gi pa­klau­ sė V.Pu­ti­nas. – Ar JAV tiks­las yra griau­ti tarp­tau­ti­nę sis­te­mą, kli­ bin­ti fun­da­men­ta­lius tarp­tau­ti­nės tei­sės pa­grin­dus? Ar tai su­stip­rins JAV tarp­tau­ti­nę pa­dė­tį? Var­gu...“ Šie pa­reiš­ki­mai bu­vo pir­mie­ji po to, kai rugp­jū­čio 21 d. Si­ri­jos re­ži­ mas bu­vo ap­kal­tin­tas pa­nau­do­jęs du­jas prieš ci­vi­lius gy­ven­to­jus. Ta­čiau ne tik Si­ri­jos, bet ir ame­ ri­kie­čio bėg­lio Ed­war­do Snow­de­no, ku­riam Ru­si­ja su­tei­kė prie­globs­tį, klau­si­mas, taip pat va­di­na­ma­sis gė­jų pro­pa­gan­dos įsta­ty­mas ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti su­si­ti­ki­mą.

Ga­liau­siai Va­ka­rai jau se­niai kri­ ti­kuo­ja V.Pu­ti­no veiks­mus prieš Ru­si­jos opo­zi­ci­ją. Eks­per­tai su­ta­ria, kad šis G 20 susitikimas bus ki­toks nei anks­ tes­ni. Daž­niau­siai šio ti­po su­si­ ti­ki­muo­se do­mi­nuo­da­vo fi­nan­sų kri­zės klau­si­mai, da­bar, re­gis, bus kal­ba­ma apie rea­lius vals­ty­bių po­ zi­ci­jų su­si­kir­ti­mus dėl la­bai konk­ re­čių klau­si­mų. Dau­ge­lis su­tin­ka, kad jei JAV ry­ šis in­ter­ven­ci­jai į Si­ri­ją, tai ga­li nu­ lem­ti Šal­to­jo ka­ro lai­kus pri­me­ nan­čius san­ty­kius tarp Mask­vos ir Va­šing­to­no. Gal­būt Ru­si­ja ne­tu­ri ko prieš­ prie­šin­ti JAV, kad šios ne­pul­tų Si­ ri­jos, ta­čiau to­liau bend­ra­dar­biau­ ti ga­li ne­no­rė­ti. Ru­si­jos ir Ki­ni­jos san­ty­kiai

G 20 su­si­ti­ki­me V.Pu­ti­nas ke­ti­na skir­ti ne­ma­žai dė­me­sio Ki­ni­jos va­ do­vui Xi Jin­pin­gui, ku­ris jau ant­rą­syk per šiuos me­tus lan­ko­si Ru­si­jo­je. Po sa­vai­tės abie­jų ša­lių ly­de­riai su­si­tiks Šan­cha­jaus bend­ra­dar­bia­ vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos su­si­ti­ki­me Kir­ gi­zi­jos sos­ti­nė­je Biš­ke­ke, vė­liau vėl

Ru­si­jo­je, kai čia vyks BRICS ša­lių su­si­ti­ki­mas. Dau­ge­lis eks­per­tų sa­ko, kad Ki­ ni­jos ir Ru­si­jos san­ty­kiai šil­tė­ja. Ti­kė­ti­na, kad JAV bei Ru­si­jos ne­ su­ta­ri­mai dėl Si­ri­jos tik pa­ska­tins Mask­vos ir Pe­ki­no, taip pat skep­ tiš­kai žiū­rin­čio į Va­ka­rų veiks­mus Si­ri­jo­je, suar­tė­ji­mą. G 20 su­si­ti­ki­me V.Pu­ti­nas jei ir ne­tu­rės už­nu­ga­rio, tai bent jaus kai ku­rių ki­tų eko­no­mi­škai stipriausių pa­sau­lio ša­lių pa­lai­ky­mą. Var­gu ar Sankt Pe­ter­bur­ge ku­rios nors ša­lių ly­de­ris leis sau pa­sa­ky­ti, kad su­si­ti­ki­mo for­ma, jo ma­ny­mu, yra G 19 + 1. Bū­tent taip pa­reiš­kė Ka­na­dos prem­je­ras Step­he­nas Har­pe­ris po G 8 su­si­ti­ki­mo Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­ je. Jis sa­kė, kad su­si­ti­ki­mas bu­vo G 7 + 1, tu­rė­da­mas ome­ny­je Ru­si­ją. Tie­sa, di­džių­jų vals­ty­bių ly­de­rių lau­kia ne­ma­žai eko­no­mi­kos klau­ si­mų. JAV eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mas iš­lie­ka lė­tas, eu­ro zo­nos kri­zė ne­ pa­si­bai­gu­si, sto­ja ir Ki­ni­jos eko­no­ mi­kos au­gi­mas. O In­di­jo­je ir Pie­tų Af­ri­ko­je au­ga inf­lia­ci­ja. „Reu­ters“, RT, „Chi­na Dai­ly“ inf.

Už­šal­dys že­mę ap­link elekt­ri­nę Kad ra­dioak­ty­vus van­duo liau­ tų­si te­kė­jęs iš Fu­ku­ši­mos ato­mi­ nės elekt­ri­nės, Ja­po­ni­jos vy­riau­ sy­bė ke­ti­na už­šal­dy­ti že­mę po ja. Pro­jek­tas kai­nuos įspū­din­gus 470 mln. do­le­rių.

Pro­jek­tas: Ja­po­ni­jos vy­riau­sy­

bė skirs 470 mln. do­le­rių grun­ tui ap­link Fu­ku­ši­mos elekt­ri­nę už­šal­dy­ti. „Reu­ters“ nuo­tr.

Vy­riau­sy­bė il­gai kri­ti­ka­vo elekt­ri­nę val­dan­čią „To­kyo Elect­ric Po­wer“ (TEP­CO), kad ši ne­su­ge­ba su­si­ tvar­ky­ti su pro­ble­mo­mis lik­vi­duo­ da­ma ne­lai­mės prie­žas­tis. Ga­liau­siai prem­je­ras Shin­zo Abe pa­reiš­kė, jog jo ad­mi­nist­ra­ci­ja skirs vals­ty­bės pi­ni­gų, kad grun­to įšal­

dy­mo dar­bai bū­tų at­lik­ti. „Vy­riau­ sy­bei rei­kia iš­spręs­ti šią pro­ble­mą at­si­sto­jant prie­ša­ky­je, – tvir­ti­no prem­je­ras. – At­si­sa­ky­da­mi da­bar­ti­ nio imp­ro­vi­zuo­to at­sa­ko nu­sta­ty­si­ me sa­vo pa­ma­ti­nę po­li­ti­ką už­terš­to van­dens pro­ble­mai spręs­ti iš es­mės. Vy­riau­sy­bė pa­da­rys vi­sa, ką ga­li, ir im­sis bū­ti­nų fis­ka­li­nių veiks­mų.“ To­kį žings­nį To­ki­jas žen­gė ke­ lios die­nos prieš tai, kai Tarp­tau­ti­ nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas Ar­gen­ti­no­ je tu­ri priim­ti spren­di­mą, kur vyks 2020 m. olim­pia­da. Ste­bė­to­jai per­spė­ja, kad si­tua­ci­ja

Fu­ku­ši­mo­je ga­li pa­kirs­ti To­ki­jo ke­ ti­ni­mus su­reng­ti žai­dy­nes. Lai­ki­nuo­se 220 km į šiau­rę nuo To­ki­jo esan­čios Fu­ku­ši­mos re­zer­ vua­ruo­se lai­ko­ma tūks­tan­čiai to­nų ra­dioak­ty­vaus van­dens, ku­rio di­de­ lė da­lis bu­vo nau­do­ja­ma po 2011 m. ko­vo cu­na­mio iš­si­ly­džiu­sioms reak­to­rių šer­dims au­šin­ti. Ta­čiau tiek re­zer­vua­rai, tiek į juos ei­nan­tys vamz­džiai – ne­san­ da­rūs. Per ply­šius sun­kia­si van­duo, be to, at­si­ra­do ra­dia­ci­jos ži­di­nių, kur van­dens ne­ma­tyti. Da­lis van­ dens nu­te­kė­jo ir į Ra­mų­jį van­de­ny­

ną, nes per elekt­ri­nės te­ri­to­ri­ją nuo kal­nų bė­ga grun­ti­nis van­duo. TEP­CO sa­ko, kad kas­dien į jū­ rą pa­ten­ka iki 300 to­nų vi­du­ti­niš­ kai ra­dioak­ty­vaus van­dens. Siek­da­ mi su­stab­dy­ti nuo­tė­kį, moks­li­nin­kai už­šal­dys že­mę ap­link reak­to­rius, kad su­for­muo­tų neį­vei­kia­mą sie­ną, ku­ ri, kaip ti­ki­ma­si, nu­kreips grun­ti­nio van­dens srau­tus nuo ga­myk­los. Tam rei­kės ver­ti­ka­liai įkas­ti vamz­ džius ir leis­ti jais šal­dy­mo me­džia­ gą. Pa­rei­gū­nai ap­skai­čia­vo, kad vi­ sas pro­jek­tas už­truks dve­jus me­tus. BBC, BNS inf.

13

trečiAdienis, rugsėjo 4, 2013

sportas

Medalis ir rekordas buvo arti Rokas Šiaulys Europos jaunučių (iki 15 metų) sunkiosios atletikos čempionate liko per žingsnį nuo medalio – jis užėmė ketvirtąją vietą. Nuotaiką sportininkui apkartino ir teisėjai, atėmę iš jo Lietuvos rekordą.

c.kavarza@kl.lt

Svorio iki 45 kg grupėje kovojęs klaipėdietis rovimo veiksmu iškėlė 57 kg štangą. Manto Žvirblio auklėtinis paskutiniu veiksmu stojo prie 3 kg sunkesnio įrankio. 60 kg štangą R.Šiaulys iškėlė. Du teisėjai iš trijų užskaitė bandymą, tačiau trečiasis arbitras kreipėsi į specialios čempionato žiuri narius. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, buvo anuliuotas Klaipėdos sportininko rezultatas, galėjęs būti nauju Lietuvos 15-mečių rekordu. „Keistas teisėjų principingumas, – galvas kraipė varžybas stebėję sunkiosios atletikos specialistai. – R.Šiaulio iškelta štanga neturėjo įtakos vietų pasiskirstymui. Klaipėdietis būtų buvęs ketvirtas, jei ir būtų įskaitytas bandymas. Juolab kad du iš trijų teisėjų neįžvelgė atleto veiksme klaidos.“ Iškėlęs 71 kg štangą, uostamiesčio sportininkas ketvirtas buvo ir stūmimo rungtyje. Toje pačioje pozicijoje sunkiaatletis liko ir dvikovėje. „Rokas pasirodė puikiai – pranoko save“, – R.Šiaulį pagyrė Lietuvos rinktinės treneris Regimantas Norvilas. Iki rugsėjo 8 dienos vyksiančiuose jaunučių ir jaunių (iki 17 metų) čempionatuose klaipėdiečiai dar rungtyniaus. Šiandien jaunučių pirmenybėse svorio iki 62 kg grupėje kovos Arvydo Bušecko auklėtiniai Einaras Butkus ir Linas Kecorius, rytoj – Edvinas Mikalauskas (iki 69 kg; treneris R.Norvilas). Penktadienį ant pakylos pasirodys Eimantas Rudzinskas (iki 77 kg; M.Žvirblis).

Dukrelė. Vakar „Neptūno“ krepšininkas Simas Galdikas tapo tėčiu. Puolėjui gimė dukra. Slovėnijoje. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vakar atskrido į Slovėniją, kur jau šiandien prasidės Europos čempionatas. Po 1 val. 40 min. skrydžio ir valandos kelionės autobusu iš Liublianos į Kranskos Goros miestelį lietuvių delegacija apsigyveno „Kompas“ viešbutyje, kuris artimiausią savaitę bus rinktinės namais. Po pirmadienį dėl sugedusio lėktuvo neįvykusio skrydžio vakar kelionėje nesklandumų išvengta. Viešbutis lietuvius pasitiko gaiviaisiais gėrimais ir lengvais užkandžiais. Vos atvykę Lietuvos krepšininkai sutiko pažįstamų žmonių. Vos išlipę iš autobuso keli krepšininkai bendravo su Juodkalnijos rinktinės natūralizuotu amerikiečiu T.Rice, su kuriuo rungtyniavo „Lietuvos ryto“ klube. Netrukus viešbučio fojė žaidėjai ir treneriai sveikinosi su gerai pažįstamu buvusiu Kauno „Žalgirio“, o dabar – Latvijos rinktinės vyriausiuoju treneriu Ainaru Bagatskiu.

Šeima: į čempionatą su žmona Inese ir sūnumi Ąžuolu atvykęs R.Vyšniauskas nesislapstė nuo fotografų.

Česlovas Kavarza

Sporto telegrafas

Rytoj egzamino diena išauš ir Klaipėdos jauniams. Svorio iki 69 kg grupėje pergalių sieks Tomas Rimkus (treneris M.Žvirblis) ir Adomas Kriaučiūnas (iki 77 kg; A.Bušeckas). Sekmadienį rungtyniaus Lietuvos rinktinės lyderis Gedas Guiskis (iki 94 kg; Bronislavas Vyšniauskas). Pirmoji Lietuvos garbę pirmąją dieną gynė Deimantė Jakovlevaitė iš Degaičių (Telšių r.). 14-metė sportininkė rovimo veiksmu iškėlė 28 kg štangą, tačiau stūmimo rungtyje ji neįstengė iškelti 35, o po to ir 38 kg štangos. Gavusi nulinį įvertinimą, D.Jakovlevaitė užėmė ne tik paskutinę – penktąją vietą, bet ir nepelnė nė taško neoficialiai rinktinių įskaitai. Sportininkės treneris Bronislavas Šiaudkulis nebuvo nusiminęs: „Sunkiaatletė dar tik žengia pirmuosius žingsnius šioje sporto šakoje. Jei Europos čempionatas vyktų ne Lietuvoje, tikriausiai būtume nevykę į jį. Galimybė rungtyniauti Klaipėdoje jai tarsi avansas ateičiai.“ Jaunųjų sportininkų varžybas stebėjo ir tituluočiausias Lietuvos atletas Ramūnas Vyšniauskas, neslėpęs, kad uoliai rengiasi Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms. „Sunku patikėti, ką matau Klaipėdoje, – džiaugėsi R.Vyšniauskas, žiūrėdamas į neatpažįstamai pasikeitusias lengvosios atletikos maniežo erdves, virtusias jaunųjų stipruolių kovų vieta. – Viliuosi, kad po gerai surengto šio čempionato klaipėdiečiai dar iki 2016 metų olimpinių žaidynių gaus teisę surengti Europos vyrų ir moterų pirmenybes.“

Vytauto Petriko nuotr.

Nesėkmė: D.Jakovlevaitė neįveikusi jaudulio, neiškėlė štangos.

Teisėjai. Rugsėjo 10 d. Lietuvos futbolo teisėjų švilpukas aidės tolimosiose Farerų salose. Torsvauro miesto stadione vyks pasaulio futbolo čempionato C grupės atrankos rungtynės tarp šeimininkų ir triskart pasaulio bei Europos čempionų Vokietijos futbolininkų. Šioms rungtynėms teisėjauti paskirtas kaunietis Gediminas Mažeika. Jam talkins Vytenis Kazlauskas ir Dovydas Sužiedėlis. Rezerviniu teisėju bus Nerijus Dunauskas. Vokiečiai yra vienvaldžiai C grupės lyderiai, o Farerų salų rinktinė žengia paskutinėje vietoje, savo sąskaitoje neturėdama nė taško. Šioje grupėje dėl kelialapio į čempionato finalą taip pat kovoja Austrijos, Švedijos, Airijos ir Kazachstano rinktinės. Tenisas. Austrijoje tęsiasi teniso turnyras, kurio prizų fondą sudaro 10 tūkst. JAV dolerių. Nesėkmingai vienetų varžybos susiklostė antrąjį reitingą turėjusiam 22-ejų Laurynui Grigeliui. 438-ąją vietą pajėgiausių planetos tenisininkų reitinge užimantis klaipėdietis vakar šešioliktfinalyje 4:6, 4:6 nusileido metais jaunesniam nereitinguotam vokiečiui Sebastianui Fanselowui. Sėkmingai dvejetų varžybas pradėjusi ketvirtoji pagal reitingą Lauryno Grigelio bei italo Giuseppės Mengos pora, pirmadienį aštuntfinalyje 6:2, 7:6 (7:2) nugalėjo austrus Krisą ir Roy’ų Krawcewiczius.

19

trečiAdienis, rugsėjo 4, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Daliaus (ExMemel) Viršilo knygą „Tikras turtas II“.

D. (ExMemel) Viršilas. „Tikras turtas II“. Ši knyga – tai tikro gyvenimo istorija. Dalius per 10 metų patyrė daugiau kaip 10 krizių, tačiau liko gyvas ir viskas jam išėjo į naudą, nes KRIZĖ – tai GALIMYBĖ (pakeisti gyvenimo kryptį). Dalius yra šeimos verslo Memelex bei viešosios įstaigos Ekovalstybė įkūrėjas, gyvenimo transformatorius. Jo misija – pagerinti žmonių gyvenimą bei nurodyti kryptį dvasinio tobulėjimo link.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 10 d.

Avinas (03 21–04 20). Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Patarimo kreipkitės į vyresnį arba autoritetingą žmogų. Jautis (04 21–05 20). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms, pailsėti suspėsite ir kitomis dienomis. Dvyniai (05 21–06 21). Neskubėkite, jeigu šiandien jums kas nors trukdo mąstyti. Patirsite sunkumų bendraudamas arba liksite nesuprastas. Pasinerkite į darbą ir diena pralėks akimirksniu. Vėžys (06 22–07 22). Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Svarbiausia pasirinkti geras temas, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis. Mergelė (08 24–09 23). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Svarstyklės (09 24–10 23). Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Tačiau nereikia pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes rytoj galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės. Skorpionas (10 24–11 22). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų ypatingą skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti, juk nesiruošiate apsiriboti jau esamais pasiekimais. Šaulys (11 23–12 21). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Minėtos savybės bei gebėjimas reikšti savo mintis trauks ir žavės aplinkinius. Ožiaragis (12 22–01 20). Labai sėkmingas laikotarpis, atsiras daugybė galimybių įgyvendinti savo planus. Aplinkybės bus tikrai palankios, todėl nesunkiai pasirinksite tinkamą kelią. Vandenis (01 21–02 19). Norėsite pakeisti savo gyvenimo būdą arba pagerinti supančią aplinką, tačiau ši diena nepalanki svarbiems ir lemtingiems klausimams spręsti. Nepamirškite – svarbiausia ištvermė. Žuvys (02 20–03 20). Daug ginčysitės, nesutiksite su aplinkinių nuomone arba sunkiai bendrausite. Jei sugebate susitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą ir ne laiku ištartų žodžių padarinius.

A.Stanevičius: „Jeigu tave užmirščiau, Jeruzale...“ Šiandien 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos galerijoje „13L“ vyks Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Jeigu tave užmirščiau, Jeruzale...“ aptarimas.

Pasirinkęs tokį pavadinimą renginiui, A.Stanevičius teigė, kad „šis šauksmas ir atodūsis aktualus ne vien žydams, bet ir mums, lietuviams. Pažįstamas nuo pirmųjų kazokų kulkų ir nagaikų, išginusių į Sibirą XIX a. pradžioje ir viduryje. „Jeigu tave užmirščiau, Lietuva...“ – verkė tremtinės motinos galvijų vagonuose su stingstančiais ant rankų naujagimiais, dundant traukinių ratams 1941-aisiais

ir po Antrojo karo į Laptevų jūros, Baikalo, Krasnojarko ar Karagandos pusę. „Jeigu tave užmirščiau, Lietuva...“ – šnabždėjo lūpos Čikagos, Klyvlendo, Niujorko, Los Andželo ir Adelaidės bažnyčiose visą pusę šimto metų. Mūsų kaimynai latviai, estai, ukrainiečiai ir patys rusai, armėnai, čečėnai – kas tik neturėjo ir neturi prarastosios Jeruzalės – savo tėvynės – jausmo!.. Ilgiausiai, net du tūkstantmečius, savo tėvynės buvo netekę žydai. Tačiau atkaklioji tauta, patyrusi persekiojimų ir neregėto baisumo holokaustą, rado jėgų sugrįžti į savąją Jeruzalę ir kakta atsiremti į Raudų sieną – sugriautosios Antrosios Šventyklos – vakarinę sieną. Kokia patriotizmo pamoka

kiekvienam mūsų! Koks raudos ir priesaikos pavyzdys: Jeigu tave užmirščiau, Jeruzale, tenuvysta mano dešinė! Teprilimpa man liežuvis prie gomurio... Apmąstykime tai dabar, kuomet su šautuvu iš Tėvynės niekas nevaro“. Kviesdamas visus į fotoparodos aptarimą, jos autorius sakė: „Tikiuosi, kad bus įdomu pakeisti valandai aplinką: parymoti prie Raudų sienos, paėjėti Kristaus kančių keliu, pažvelgti į Galilėjos jūrą...“ A.Stanevičiaus nuotraukas komentuos prof. habil. dr. Stasys Vaitekūnas, pranciškonas brolis Evaldas, Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis ir kiti, aplankiusieji Šventąją Žemę. „Klaipėdos“ inf.

A.Stanevičiaus nuotr.

Orai

Lietingi rudeniški orai nuo trečiadienio turėtų baigtis. Šiandien sušils iki 19 laipsnių, bus debesuota su pragiedruliais. Trumpai palyti gali Panevėžio regione. Ketvirtadienio naktis bus debesuota, temperatūra sieks 9–10 laipsnių šilumos. Dieną bus mažai debesuota, sušils iki 18–19 laipsnių. Penktadienį ir savaitgalį prognozuojami saulėti orai, oras šils iki 20–21 laipsnio.

Šiandien, rugsėjo 4 d.

+17

+18

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+19

Šiauliai

Klaipėda

+18

Panevėžys

+17

Utena

+18

6.46 20.21 13.35

247-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 118 dienų. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+19

Pasaulyje Atėnai +31 Berlynas +22 Brazilija +28 Briuselis +29 Dublinas +21 Kairas +33 Keiptaunas +17 Kopenhaga +19

kokteilis Pie­ši­niais iš­mar­gin­ta ma­ši­na „Kar­tais vien ei­nant kur nors ar grįž­ tant iš kur nors, šiaip slam­pi­nė­jant, ga­ li­ma pa­ma­ty­ti vaiz­de­lių, pa­ke­lian­čių nuo­tai­ką“, – sa­kė su „Kok­tei­liu“ pa­bend­ rau­ti pa­no­ręs Si­gi­tas. Vy­riš­kis tu­rė­jo ome­ny­je mies­te pa­ma­ ty­tą ne­di­de­l į au­to­mo­bi­l į, ku­rio kė­bu­ las be­veik iš vi­sų pu­sių bu­vo iš­dai­lin­ tas gra­žiais mo­ters pie­ši­niais ir ap­ra­ši­ nė­tas ga­na links­mo­mis fra­zė­mis. Skai­ty­to­jas net nu­fo­tog­ra­fa­vo jam į akį kri­tu­sią ma­ši­ną, iš pra­džių prie jos il­go­ kai ki­ke­nęs. „Kuo dau­giau bū­tų to­kių links­mų vai­ ruo­to­jų, tuo dau­giau ke­liuo­se bū­tų ge­ rų, o ne blo­gų, pik­tų aki­mir­kų“, – sa­kė klai­pė­die­tis.

Kaunas Londonas +28 Madridas +33 Maskva +16 Minskas +16 Niujorkas +28 Oslas +19 Paryžius +30 Pekinas +26

Praha +21 Ryga +19 Roma +29 Sidnėjus +22 Talinas +19 Tel Avivas +31 Tokijas +30 Varšuva +20

Vėjas

2–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+16

+18

+16

+14

4

+14

+18

+16

+13

1

rytoj

penktadienį

+18

Vilnius

Marijampolė

+18

Alytus

+17

+13

3

1669 m., po 21-erius me­ tus tru­k u­sios ap­siaus­ ties, tur­kai užė­mė Kre­ tos sa­lą. 1781 m. is­pa­nų už­ka­riau­ to­jai įkū­rė Los An­dže­lą, pa­va­di­nę jį „El Pueb­lo de Nuest­ra Se­no­ra La Rei­na de Los An­ge­les“ (Die­vo Mo­t i­nos An­ge­lų Ka­ra­ lie­nės gy­ven­vie­te). 1870 m. nu­vers­tas bu­vęs Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas ir im­pe­ra­to­rius Na­po­leo­ nas III. Pas­kelb­ta Tre­čio­ji Res­pub­li­ka.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Tur­guo­se ir pre­ky­bos vie­to­se gat­ vė­se jau pre­kiau­ja­ma šie­me­ti­niais laz­dy­nų rie­šu­tais. Ta­čiau šios gė­ry­ bės užau­gin­tos ne Lie­tu­vo­je, o Len­ ki­jo­je. Pre­kei­viai tvir­ti­na, kad lie­ tu­viš­kų rie­šu­tų šie­met ne­bus.

Iš­mo­nė: ma­žas au­to­mo­bi­lis ne­

lei­džia abe­jin­gai, neatk­rei­pus dė­ me­sio, praei­ti pro ša­lį.

Kas ką pro­vo­kuo­ja? Au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jai kal­ti­na mo­to­ cik­li­nin­kus, kad šie laks­to lyg akis iš­de­ gę ir iš­dygs­ta lyg iš nie­kur, o mo­to­cik­ li­nin­kai žars­to kri­ti­ką au­to­mo­bi­lių vai­ ruo­to­jams – ne­va au­to­mo­bi­liuo­se sė­ din­tie­ji są­mo­nin­gai truk­do mo­to­cik­li­ nin­kams, juos pro­vo­kuo­ja. At­ro­do, au­ to­mo­bi­l i­nin­k ų ir mo­to­cik­li­nin­k ų kri­ ti­ka vie­ni ki­tiems yra neiš­se­mia­ma ir var­gu ar ka­da liau­sis.

Nu­girs­tas vers­li­nin­kų po­kal­bis Kri­zė man pa­dė­jo at­si­sto­ti ant ko­jų. Už ne­su­mo­kė­tas pa­sko­las ban­kas atė­mė au­to­mo­bi­lį.

Links­mie­ji tirš­čiai Pa­li­ko žmo­gus au­to­mo­bi­lį, užė­jo į par­ duo­tu­vę. Išei­na – ma­ši­na su­dau­ž y­ta, nes kaž­kas įtren­kė. O kal­ti­nin­ko nė­ra. Ma­to – už va­ly­tu­vo raš­te­l is už­k iš­tas. Skai­to: „Aš at­si­tren­kiau į jū­sų ma­ši­ną. Da­bar ra­šau šį raš­te­lį ir už­ki­šiu jį už va­ ly­tu­vo. O ap­link daug smal­sių akių ste­ bi ma­ne ir gal­vo­ja, kad šia­me raš­te­ly­je aš jums pa­ra­šy­siu sa­vo pa­var­dę, ad­re­ są ir te­le­fo­ną. Bet aš ma­nau, kad jie la­ bai klys­ta.“ Čes­ka (397 719; tik­ra tei­sy­bė: ke­lių že­mė­la­py­je yra vi­sa rei­ka­lin­ga in­for­ma­ci­ja. Išs­ky­rus tai, kaip jį vėl su­lanks­ty­ti)

Germantė, Girstautas, Ida, Rozalija.

1872 m. ang­lai ir pran­ cū­zai vėl pe­re­mė Egip­to ad­mi­nist­ra­vi­mą. 1929 m. vo­k ie­čių di­r i­ žab­l is „Graf Zep­p e­l in“ sėk­m in­gai bai­gė ke­l io­ nę apie pa­sau­lį. 1944 m. per Ant­rą­jį pa­ sau­li­nį ka­rą są­jun­gi­nin­ kės iš­va­da­vo Bel­g i­jos mies­tus Briu­se­l į ir Ant­ ver­pe­ną. 1948 m. Ny­der­lan­dų ka­ ra­lie­nė Wil­hel­mi­na at­si­ sa­kė sos­to sa­vo duk­ters Ju­lia­nos nau­dai.

Laz­dy­nai rie­šu­tais ne­le­pins

Ki­log­ra­mas švie­žių len­kiš­kų laz­dy­nų rie­šu­tų uos­ta­mies­čio tur­ga­vie­tė­se kai­nuo­ja 12–14 li­tų. Lie­tu­viš­kų rie­ šu­tų ga­lė­tų at­si­ras­ti ne­bent už po­ ros sa­vai­čių, ta­čiau, anot par­da­vė­jos Fai­nos, jų šie­met tik­riau­siai ne­bus. „Vi­si nu­kri­to. Ko­dėl – sun­ku pa­ sa­ky­ti. Gal nu­ša­lo“, – spė­jo Fai­na. Žmo­nės įvar­di­ja skir­tin­gas prie­ žas­tis, ko­dėl šie­met toks ma­žas laz­dy­nų rie­šu­tų der­lius. Vie­nų nuo­mo­ne, tam įta­kos tu­rė­jo šal­ nos, ki­tų – saus­ra. Kre­tin­gos miš­kų urė­das An­ta­nas Ba­ra­naus­kas ne­bu­vo toks pe­si­mis­ tas, kaip pre­kei­vės.

Vardai

RUGsėjO 4-ąją

Rytas

+13

+18

+17

At­vež­ti: uos­ta­mies­ty­je jau ga­li­ma nu­si­pirk­ti šių­me­ti­nių laz­dy­nų rie­šu­

tų, ta­čiau jie užau­gin­ti ne Lie­tu­vo­je, o Len­ki­jo­je.

„Kad vi­siš­kai ne­bus laz­dy­nų rie­ šu­tų – ne­ti­kiu. Pap­ras­tai taip ne­ bū­na. Gal vie­no­je vie­to­je ne­bus, o ki­to­je bus. Ta­čiau iš­ties šie­met jų der­lius bus žy­miai ma­žes­nis ne per­nai. Jei ir vi­sai neuž­de­rė­tų, bū­ tų nor­ma­lus reiš­ki­nys“, – tvir­ti­no urė­das. Pa­sak A.Ba­ra­naus­ko, prie­žas­čių, ko­dėl pra­stas laz­dy­nų rie­šu­tų der­ lius, ga­li bū­ti vi­so­kių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Gam­ta pa­ti vis­ką re­gu­liuo­ja. Di­ de­liam ar ma­žam der­liui įta­kos ga­ li tu­rė­ti ir ši­lu­ma, drėg­mė, šal­nos“, – dės­tė urė­das. A.Ba­ra­naus­kas pa­brė­žė, kad laz­ dy­nai vie­nus me­tus yra ap­li­pę rie­ šu­tais, ki­tais der­lius – pra­stas. „Rei­kia ti­kė­tis, kad ki­tais me­tais bus dau­giau rie­šu­tų. Po ne­der­lin­gų me­tų vi­sa­da bū­na der­lin­gi“, – pa­ brė­žė A.Ba­ra­naus­kas.

1993 m. nuo rug­sė­jo 4 iki 8 die­nos Lie­tu­vo­je lan­kė­si po­pie­ž ius Jo­ nas Pau­lius II.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei sap­nuo­ja­te, kad esa­te baž­ny­čio­je, reiš­kia, kad pa­leng­vės kan­čios. Jei esa­ te baž­ny­čio­je tu­rė­da­mi tiks­lą da­ly­vau­ ti pa­mal­do­se ar­ba at­si­k lau­pę mel­d žia­ tės – tai ge­r u­mo, džiaugs­mo ir pa­g uo­ dos ženk­las. Sap­nuo­t i, kad jūs įei­na­te į baž­ny­čią, reiš­kia, jog bū­si­te kil­nus ir ger­ bia­mas žmo­gus. Ma­ty­ti šven­tei pa­puoš­ tą baž­ny­čią reiš­kia pa­li­ki­mą, bet ly­di­mą nuo­bo­d žių teis­mi­nių gin­čų. Kal­bė­t i ar­ ba blo­giau – gin­čy­tis baž­ny­čio­je yra tik­ ras ženk­las bū­si­mų šei­mo­je gin­čų ir pa­ vy­do. Sug­r iau­ta baž­ny­čia – gy­ve­n i­mo per­mai­na. Jei­gu sap­nuo­ja­te plėš­rų paukš­tį – sa­ ka­lą ar­ba va­na­gą, daž­niau­siai toks sap­ nas reiš­kia kaž­ko­kią ap­gau­lę, ta­čiau ne­ šio­ti jį – gar­bė. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad šie paukš­čiai jus puo­la, ta­čiau juos iš­vai­ko­te – rei­ka­lai klos­ty­sis ge­rai. Jei­gu sap­nuo­ja­ te, kad šau­do­te plėš­riuo­sius paukš­čius, va­di­na­si, drą­siai siek­si­te sa­vo tiks­lo nu­ ga­lė­da­mi vi­sas kliū­tis. Rin­gas sap­ne reiš­kia, jog ar­tė­ja lai­ kas, kai teks vi­są dė­me­sį skir­t i tik vie­ nam žmo­gui ar vie­nam dar­bui, vie­nam tiks­lui. Jei sap­nuo­ja­te, kad ne­ga­li­te išei­ ti iš rin­go, nu­ste­bins pa­stan­gos ap­ri­bo­ti lais­vę. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir pri­vers­ti­ nį po­rei­k ių su­ma­ž i­ni­mą, tau­py­mą. Ne­ su­lauk­ti rin­ge var­žo­vo – leng­va per­ga­lė be ko­vos, be abe­jo, ne vien spor­te.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.