PIRMAS miesto dienraĹĄtis
ketvirtadienis, RUGsÄ—jo 5, 2013
www.kl.lt
204 (19 807)
10 82AC6?A.162;6@ ?B 4@Âź7< "
NagNYf[N`-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 2cRYV[N GR[XbaĂ&#x203A;
atĹžalynas
Ketvirtadienis â&#x20AC;&#x201C; pa Ĺžangos diena
Naujus mokslo metus dienraĹĄtis â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x153; pa
G.NauÂsÄ&#x2014;Âda paaiĹĄÂkiÂno, koÂdÄ&#x2014;l versÂliÂninÂkai neÂranÂda kvaÂliÂfiÂkuoÂtĹł darÂbuoÂtoÂjĹł.
Ekonomika 8p.
JAV monstÂras A.CastÂro kaÂlÄ&#x2014;ÂjiÂmo kaÂmeÂroÂje rasÂtas kaÂbanÂtis kilÂpoÂje.
Pasaulis 12p.
NauÂjas â&#x20AC;&#x17E;KlaiÂpÄ&#x2014;Âdosâ&#x20AC;&#x153; prieÂdas viÂsiems beÂsiÂmoÂkanÂtiems.
KlaipÄ&#x2014;dos universitete â&#x20AC;&#x201C; nauji vÄ&#x2014;jai iĹĄ Amerikos. SocialiniĹł mokslĹł fakulteto KomunikacijĹł katedroje visÄ&#x2026; rudens semest rÄ&#x2026; dirbs profesorius Frankas Barnasas iĹĄ Valdostos universiteto DĹžordĹžijos valstijoje.
laisvalaikio ir sa sitinka atsinauji viraiĹĄkos centnÄ&#x2122;s. rus kvie Ä?iame dalytis sa vo naujienomis, pasieki KiekvienÄ&#x2026; ketvir mais, laimÄ&#x2014;jimais tadienÄŻ skaityar uĹžgriuvusiais tojus nuo ĹĄiol pa rĹŤpesÄ?iais. Ĺ˝iniÄ&#x2026; sieks priedas â&#x20AC;&#x17E;AtĹžalynasâ&#x20AC;&#x153;, specialus ar norimÄ&#x2026; publi kuoti informaciskirtas ak- jÄ&#x2026; tualiausioms uos galite siĹłsti elekt tamiesÄ?io ĹĄvietironiniu paĹĄtu atĹžalynas@kl.lt ar mo temoms. Aka deminÄ&#x2122; bendruoba skambinti telefonu (8 46) 39 77 menÄ&#x2122;, mokyklas, darĹželius, vaikĹł 04. â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dosâ&#x20AC;&#x153; inf.
ď Ž GalimybÄ&#x2014;s:
Ĺ˝urnalistams â&#x20AC;&#x201C; pro fesoriaus iĹĄ JAV
Evelina Zenku
3 /N_ [N `N` cV Q b _f WR ]N aV XV [\ R`N[ aV` Na cV _N` ]N `VĂ Yf ZNZ` V_ OR[Q _N QN_ OVN cV ZbV `b 8B `ab QR[ aNV`
tÄ&#x2014;
e.zenkute@kl.lt naujienĹł tarnybai rengia vietiniĹł padÄ&#x2014;ties maĹžino naujienĹł reporta Ĺžusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;stytojo iĹĄlaidas ir rengÄ&#x2014; didelÄŻ konkursÄ&#x2026;. nuopelnus vardijo Patirtis televizi joje Daug vilÄ?iĹł, jog D.JanaviÄ?ienÄ&#x2014;. dÄ&#x2014;stytojÄ&#x2026; iĹĄ JAV pa Profesorius KlaipÄ&#x2014; vyks prisivilioti dos universitete ÄŻ KlaipÄ&#x2014;dÄ&#x2026;, neturÄ&#x2014; DĹžiaugÄ&#x2014;si sutiki (KU) Ĺžurnalistikos mu ta. bakalauro studijĹł Kaip teigÄ&#x2014; vedÄ&#x2014;ja, studentams dÄ&#x2014;stys ď Ž Verdiktas: ]R[ XVN ZR Ă&#x2DC;VNV N_ R VN profe pro ZR Ă&#x2DC;VNV [\_` V_ ]N â&#x20AC;&#x17E;NaujienĹł rengimas fesinÄŻ dalykÄ&#x2026; jo Fulbrighto fondo sorius laimÄ&#x2014;- Daiva aV ]`V PU\ Y\ TV XNV QN_ [Ă&#x203A;
Ă&#x;` aN _NV QR` Z\ XN `XNV sti JanaviÄ?ienÄ&#x2014;: ir raĹĄymasâ&#x20AC;&#x153;, o _N ]N `V _R[ TĂ? YN[ X Ă&#x2DC;Vb\ magistro dÄ&#x2014;l turi galimybÄ&#x2122; dau pendijÄ&#x2026; ir tof aV Z\ XfX Y\` studijĹł â&#x20AC;&#x17E;Medi giau nei keturis  @Uba aR_` a\PXÂ&#x2022; [b\ a_ nikacijaâ&#x20AC;&#x153; studentams jos ir komu- mÄ&#x2014;nesius gyventi uostamiestyje bei Jei bus rodoma abiâ&#x20AC;&#x201C; tiniĹł Amerikos Vals kursÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Jung- dirbti KlaipÄ&#x2014;dos uni pusÄ&#x2014; iniciatyva, versi tijĹł medijosâ&#x20AC;&#x153;. â&#x20AC;&#x17E;Kviesdami sveÄ?iÄ&#x2026; tete. KlaipÄ&#x2014;dos univer F.Barsiteto SocialiÄŻ mĹŤsĹł uni- nasas versitetÄ&#x2026;, Ä&#x2014;jome niĹł mokslĹł fakul galÄ&#x2014;s ne tik teto Komunikajau pramintais keliais. PrieĹĄ po cijĹł katedros vedÄ&#x2014; skaityti paskai rÄ&#x2026; me ja dr. Daiva Jatas ar vieĹĄÄ&#x2014;jo ir Informo tĹł pas mus naviÄ?ienÄ&#x2014; pasako jo, kad Valdostos lo jĹł programos stu gijos studi- vesti seminarus, bet universitete F.Bar Kristina Lenkai tytÄ&#x2014; nasas dÄ&#x2014;sto prodentams dÄ&#x2014;stÄ&#x2014; ir k.lenkaityte@kl.lt pagal Fulbrighto fesinius Ĺžurnalis organizuoti pra â&#x20AC;&#x17E;TÄ&#x2014;vai mano, jog tikos dalykus ir moks mokantis skaiktinĹł programÄ&#x2026; pakvies liniĹł mai- nius yra akademinÄ&#x2014;s Ä?iuoti ir paŞįstan ĹžurnalistĹł benduĹžsiÄ&#x2014;mimus. tis raides vaikas rius Delmusas Wil tas profesoruomenÄ&#x2014;s preziden jau gali lankyti PsichologĹł pata mokyklÄ&#x2026;. TaÄ?iau rimĹł neklausanliamsas iĹĄ JAV tas. Ohajo valstijos Ac taip nÄ&#x2014;ra. Kur kas Ä?ios mamos sa â&#x20AC;&#x17E;Profesorius turi vo atĹžalas ÄŻ uos rono universisvarbiau yra jo ilgametÄ&#x2122; darta- psichologi teto. Ĺ iais metais bo televizijo miesÄ?io mokyklas nis brandumas. Jei norÄ&#x2014;jome bĹŤtent tempia nuo penĹĄeĹĄia- bendradar je patirtÄŻ ir glaudĹžiai Ĺžurnalis metis negali susi keriĹł metĹł. Ta TaÄ?iau sÄ&#x2014;kmingai tikos specialybÄ&#x2014;s biauja su Ä?iau neretai joms kaup uĹžpildyta aplistuden- kacija vargsta â&#x20AC;&#x201C; mokyklai ti, greitai pa- vizija, sujungdamas vietine tele- tams suteikti gali tenka nusivilti ir aukĹĄta profeso â&#x20AC;&#x201C; pedagogai negaimybÄ&#x2122; pasisemti jis dar nÄ&#x2014;ra paĹžurnalistikos Ĺži riaus kvaliďŹ kacija leido jam studijas ir prakti siruoĹĄÄ&#x2122;sâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tikino lestingai konsta niĹł iĹĄ ĹĄios srities tuoja, kad vaikas laimÄ&#x2014;ti stipendikÄ&#x2026; darbo vietoE.LiutkuvienÄ&#x2014;. profesionaloâ&#x20AC;&#x153;, jÄ&#x2026; ir pradÄ&#x2014;ti darbÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo D.Jana se. Valdostos uni Ä?ia atkeliavo ge Jos teigimu, pirmo rokai per anksti. viÄ?ienÄ&#x2014;. KU. ver pradĹžiÄ&#x2026; profesorius PrieĹĄ rugsÄ&#x2014;jo kos yra deĹĄimt mi kams pamo- jĹł studija sutarties siteto mediPasak jos, ĹĄiais me nuÄ?iĹł trumpesF.Barnasas appagrindu CNN tais Fulbrighto silankÄ&#x2014; SocialiniĹł fondas dÄ&#x2014;l ne itin nÄ&#x2014;s nei kitiems, â&#x20AC;&#x17E;Pagal visus ÄŻro mokslĹł fakultete, taÄ?iau ir tai iĹĄsÄ&#x2014;dytus tyrimus ir geros ďŹ nansinÄ&#x2014;s susitiko su fakul dÄ&#x2014;ti iki galo pavyks psichologo reko teto dekanu prof. mendacijas, vaita ne visiems. Vieni vaikai per kÄ&#x2026; ÄŻ mokyklÄ&#x2026; derÄ&#x2014; vargsta greiÄ?iau, tĹł leisti nuo sepkiti dar praĹĄo papil tyneriĹł metĹł. Anks domos veiklos. Ä?iau, padarius brandumo testus, PedagogÄ&#x2014; prisimi ÄŻ pirmÄ&#x2026; klasÄ&#x2122; bunÄ&#x2014;, jog nuo minÄ?iĹł apie mokyklÄ&#x2026; vo galima atvesti ir gabesnius ĹĄeĹĄiane kartÄ&#x2026; teko atkalbÄ&#x2014;ti ir penkiame meÄ?ius. TaÄ?iau pa sitai Ä?iĹł tÄ&#x2014;vus, tvirtai psichologĹł gavÄ&#x2122; nei kydavo, jog iĹĄ ÄŻsitikinusius savo atĹžalos gabumais. gia Nors priÄ&#x2014;mimas tÄ&#x2014;vai vis tiek tvirtin mÄ&#x2026; atsakymÄ&#x2026;, Teigdami, jog vai ÄŻ profesines mokas davo, jog vaikas kyklas dar tÄ&#x2122;sia mai didelis, pasta jau pakankaper gabus sÄ&#x2014;dÄ&#x2014;ti si, jau aiĹĄku, kad namuose, todÄ&#x2014;l jÄŻ rieji sulaukdavo nemaĹžai mokyk tik vieno atsakymo tekdavo priimti su lĹł turÄ&#x2014;s formuotÄ&#x2014;vĹł sutikimuâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ti papildomas dar pasidĹžiaugti vai â&#x20AC;&#x17E;leiskite jam â&#x20AC;&#x201C; pasakojo â&#x20AC;&#x17E;Gilijosâ&#x20AC;&#x153; grupes siekdamos kysteâ&#x20AC;&#x153;. pradinÄ&#x2014;s mopriimti visus no kyklos direktoriaus PabrÄ&#x2014;Ĺždama, jog rinÄ?iuosius. pavaduotoja ugtokie atvejai vienetiniai, o ir dymui Edita Liutku ĹĄeĹĄiameÄ?iĹł movienÄ&#x2014; Iki ĹĄios savaitÄ&#x2014;s kykla turi vos ke Pasak jos, pernai, lis, paĹĄnekovÄ&#x2014; vis pradĹžios nopasikeitus tairÄ&#x2026; mokytis profe dÄ&#x2014;lto sutiko, jog syklÄ&#x2014;ms, ĹĄi tvarka sinÄ&#x2014; prieĹĄmokyklinis buvo se pareiĹĄkÄ&#x2014; daugiau se mokyklota. Nuo tada, norint sugrieĹžtin- pasiruoĹĄimas vai kui yra ÄŻ naudÄ&#x2026;. leisti jaunesnÄŻ pre ten den tĹł. Pa nei 19 tĹŤkst. â&#x20AC;&#x17E;Labai jauÄ?iamas nei 7 metĹł vaikÄ&#x2026; ÄŻ mokyklÄ&#x2026;, bĹŤtiskirtumas, kuris gei mokytis profesinio dau jan Ä?iĹł jĹł vaikas atÄ&#x2014;jo iĹĄ dar na gauti teigiamas Ĺželio, kuris iĹĄ namokymo ÄŻstaipsichologo iĹĄgose skaiÄ?ius jau mĹł. Juk maĹžylis, vadas. Kitaip ma pratÄ&#x2122;s nuolat bĹŤvirĹĄijo nustatytÄ&#x2026; Ĺžylis ÄŻ pirmokus priÄ&#x2014;mimo planÄ&#x2026;. ti tarp vaikĹł, daug kandidatuoti galÄ&#x2014;s lengviau adaptik po metĹł. ď Ž Populiarumas: tuojasi ir Ä?iaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; Beveik penkiasde nurodÄ&#x2014; ji. ĹĄimÄ?ia procentĹł 9VR ab c\` ]_\ SR ` V [Ă&#x203A; `R Z\ XfX Y\ ` daugiau norinÄ?iĹłjĹł QV [V` [\ _V[ Ă&#x2DC;VĂş Ă&#x;Tf R SVX `b\ WN ZN` _R sulaukÄ&#x2014; Vilniaus aV NZN aĂ&#x2013; Z\ XV [ X\_ automecha VĂş `XNV Ă&#x2DC;Vb` nikos ir vers  @Uba aR_` a\PXÂ&#x2022; [b\ a_ Ĺ˝eimelio ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio lo mokykla, mokykla, treÄ?-
patirtis
PenkiameÄ?iui mokykloje â&#x20AC;&#x201C; ne vie ta
ProfesinÄ&#x2014;se mokyk lose â&#x20AC;&#x201C; ĹĄturmas
Ĺ iandien priedas
SigÂnaÂliÂzaÂciÂja vaÂro iĹĄ proÂto DraÂgĹŤÂnĹł kvarÂtaÂlo gyÂvenÂtoÂjus nakÂti mis iĹĄ loÂvos iĹĄÂverÂÄ?ia be joÂkios prieÂĹžasÂties ÄŻsiÂjunÂgianÂti prieĹĄÂ gaisÂriÂnÄ&#x2014; sigÂnaÂliÂzaÂci ja. BĹŤÂna atÂveÂjĹł, kai ji plyÂĹĄauÂja puÂsant ros ar dvi vaÂlan das. NuoÂlat neiĹĄÂsi mieÂganÂtys gyÂvenÂto jai baiÂmiÂnaÂsi, kad ki lus reaÂliam gaisÂrui ÄŻ sigÂnaÂliÂzaÂciÂjÄ&#x2026; paÂpras Ä?iauÂsiai nieÂkas ne beÂreaÂguos.
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;AvieÂna ĹĄiÂtaÂme kamÂpe neÂpriÂgiÂjoâ&#x20AC;&#x153;. KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iĹł miÂtyÂbos ÄŻproÂÄ?ius apiÂbĹŤÂdiÂno â&#x20AC;&#x17E;SeÂnoÂjo turÂgausâ&#x20AC;&#x153; diÂrekÂtoÂrius ArÂvyÂdas GauÂdieÂĹĄius.
9p.
DarÂĹžeÂliai pilni tik poÂpieÂriuoÂse VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos valÂdĹžia paÂsiÂryÂĹžo skelb ti koÂvÄ&#x2026; saÂvo atÂĹžaÂlas ÄŻ uosÂtaÂmies Ä?io darÂĹžeÂlius uĹžÂraÂĹĄiuÂsiems, taÂÄ?iau jĹł ten neÂveÂdanÂtiems tÄ&#x2014;Âvams. Gim dyÂtoÂjĹł atÂsaÂkinÂguÂmÄ&#x2026; keÂtiÂnaÂma ug dyÂti aboÂnenÂtiÂniais moÂkesÂÄ?iais ir naiÂkiÂnaÂmoÂmis lengÂvaÂtoÂmis.
MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
VieÂtos uĹžimÂtos teoÂriĹĄÂkai
SisÂteÂmos nieÂkas neÂpriÂĹžiĹŤÂri
42 meÂtĹł klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtis su ĹĄeiÂma DraÂgĹŤÂnĹł kvarÂtaÂle gyÂveÂna ketÂve rius meÂtus. IĹĄ praÂdĹžiĹł jie buÂvo ÄŻsi kĹŤÂrÄ&#x2122; DraÂgĹŤÂnĹł gatÂvÄ&#x2014;s 18, daÂbar â&#x20AC;&#x201C; 10 naÂme. VyÂras paÂsaÂkoÂjo, jog ĹĄeiÂmos ra myÂbÄ&#x2122; nuoÂlat drumsÂÄ?ia ÄŻsiÂjunÂgianÂti apÂlinÂkiÂniĹł naÂmĹł prieĹĄÂgaisÂriÂnÄ&#x2014; sig naÂliÂzaÂciÂja. Su ĹĄia proÂbleÂma suÂsiÂdu riaÂma nuo ÄŻsiÂkĹŤÂriÂmo mi nÄ&#x2014;ÂtaÂme kvarÂtaÂle.
4
Â&#x201E;Â&#x201E;TriukĹĄÂmas: daÂlis DraÂgĹŤÂnĹł kvarÂtaÂlo gyÂvenÂtoÂjĹł ne tik dieÂnoÂmis, bet ir nakÂtiÂmis tuÂri kÄ&#x2122;sÂti plyÂĹĄauÂjanÂÄ?iÄ&#x2026; prieĹĄÂ
gaisÂriÂnÄ&#x2122; sigÂnaÂliÂzaÂciÂjÄ&#x2026;.
VyÂtauÂto PetÂriÂko foÂtoÂmonÂtaÂĹžas
KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje ĹĄiuo meÂtu yra per 700 vaiÂkĹł, noÂrinÂÄ?iĹł lanÂkyÂti darÂĹžeÂlÄŻ, ta Ä?iau ÄŻ juos neÂpaÂtenÂkanÂÄ?iĹł, nes nÄ&#x2014;Âra laisÂvĹł vieÂtĹł. ToÂdÄ&#x2014;l ir buÂvo suÂdaÂry ta speÂciaÂli darÂbo gruÂpÄ&#x2014;, kuÂriai buÂvo paÂvesÂta ieĹĄÂkoÂti bĹŤÂdĹł, kaip ĹĄiÄ&#x2026; pro bleÂmÄ&#x2026; sprÄ&#x2122;sÂti. GruÂpÄ&#x2014;, kuÂriai vaÂdo vaÂvo KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s Ug dyÂmo ir kulÂtĹŤÂros deÂparÂtaÂmenÂto diÂrekÂtoÂrÄ&#x2014; NiÂjoÂlÄ&#x2014; LauÂĹžiÂkieÂnÄ&#x2014;, nuÂsta tÄ&#x2014;, jog uosÂtaÂmiesÂÄ?io darÂĹžeÂliuoÂse yra dauÂgyÂbÄ&#x2014; tik teoÂriĹĄÂkai, o ne reaÂliai uĹžimÂtĹł vieÂtĹł.
11
2
ketvirtadienis, rugsėjo 5, 2013
miestas
Dviračių takui Karklėje ieškoma milijonų Kelyje per Karklės gyvenvietę turintiems išsitekti automobilių vairuotojams bei dvi ratininkams – ir geros, ir blogos naujienos. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Jau parengtas projektas, kaip dvirati ninkus „nukelti“ nuo važiuojamosios dalies, tačiau kol kas nenumatyta pi nigų naujam dviračių takui nutiesti. „Turime ne tik projektą, bet ir sta tybų leidimą. Numatyta, kad abiejo se kelio pusėse bus įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai. Jie drieksis apie keturis kilometrus – per visą Karklės gyven vietę. Bėda tai, jog kol kas nenuma tyta pinigų tokiems takams įrengti“, – pasakojo bendrovės „Klaipėdos re giono keliai“ direktoriaus pavaduo tojas Vytautas Gružas. Dabar nuo Vasaros estrados dvi račių taku Klaipėda–Palanga rie dantys dviratininkai Karklėje turi įveikti tikrą kliūčių ruožą. Ties šia
gyvenviete dviračių takas „išnyks ta“, tad dviratininkai turi važiuo ti keliu, kuriuo eismas ypač vasarą yra intensyvus. Dviračių takas vėl
Finansavimas kelių priežiūrai ir plėtrai nedidėja, o proble minių vietų daugėja. Atstumas: tame pačiame kelyje Karklėje turi išsitekti dviratininkai ir automobiliai.
prasideda jau pervažiavus Karklės gyvenvietę, kai pasukama Plazės rezervato link. „Žinome, šią problemą. Ne vel tui ir yra parengtas naujų dviračių takų įrengimo techninis projektas, gautas statybos leidimas. Galėtu
me jau skelbti konkursą parinkti rangovų, bet, deja, yra neišspręstas finansavimo klausimas“, – apgai lestavo Lietuvos automobilių ke lių direkcijos Perspektyvinio pla navimo skyriaus vedėjas Artūras Aušra. Pasak jo, paaiškėjus, kiek
pinigų Kelių priežiūros ir plėtros programai bus skirta kitiems me tams, taps aišku, ar Karklės kelio rekonstrukcija pateks tarp finan suojamų projektų. „Tačiau pažadėti tikrai negaliu. Esmė tai, kad finansavimas ke
Vytauto Petriko nuotr.
lių priežiūrai ir plėtrai nedidėja, o probleminių vietų daugėja“, – aiš kino A.Aušra. Skaičiuojama, jog abipus Kark lės kelio įrengti dviračių ir pėsčių jų takus kainuotų daugiau nei 10 mln. litų.
Ilsėtis prie tvenkinio trukdo šiukšlės Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Netvarka prie miesto vandens tel kinių erzina čia laiką leidžiančius miestiečius. Padangų, butelių, kitų šiukšlių primėtoma ne tik pakran tėse, bet ir į vandenį.
Uostamiestyje yra 17 vandens tel kinių, už kurių tvarką atsakinga miesto savivaldybė. Tarp jų – ne tik tvenkiniai, bet ir jachtų uoste lis, Danės paplūdimys Mažajame Kaimelyje, krantinės. Prie tvenkinio „Ąžuolyno“ gimna zijos pašonėje dažnai laiką leidžian tys klaipėdiečiai džiaugiasi sutvar kyta aplinka, tačiau ne pačiu vandens telkiniu – žmonės piktinasi, kad van denyje pilna visokių atliekų. „Prim ėtyta kažkok ių lent ų, neaiškių daiktų. Pikta, kad žmo nės taip teršia aplinką“, – skun dėsi klaipėdietė. Klaipėdos savivaldybės Miesto priežiūros poskyrio vedėja Irena Nachčiunova tvirtino, kad mies to vandens telkiniai ir jų pakran
tės tvarkomi du kartus per mė nesį. Rangovas ne tik surenka šiukšles krante, bet ir išgriebia jas iš vandens. „Plaukia valtimi ir renka. Šiukš lintojai pridaro daug rūpes čių, ypač per šventes“, – tvirtino I.Nachčiunova. Anot Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direk toriaus Liudviko Dūdos, jei žmonės prišiukšlina vandens telkinius, tai atliekos juose plūduriuos tol, kol vėl ateis laikas valyti. „Kalti ne tie, kurie tvarko, o tie, kurie teršia. Šiandien sutvarkė, gražu, o rytoj vėl gali būti nebeg ražu, nes kažkas priteršė. Žmonės šiukšlina visur. Ir statybinį laužą prie konteinerių pila, ir padangas deda, nors tai daryti draudžiama“, – teigė L.Dūda. Artimiausiu metu valyti iš pa grindų miesto tvenkinių neplanuo jama. Paskutinį kartą buvo išvaly ti trys Draugystės parke esantys tvenkiniai. Artimiausiu metu bus tęsiamas Mumlaukio ežero valymas.
Pribjaurojo: tvenkinio prie „Ąžuolyno“ gimnazijos nepuošia plūduriuo
jantis šiukšlynas.
Vytauto Petriko nuotr.
3
ketvirtadienis, rugsėjo 5, 2013
miestas Ieško skolintojų
Minės jubiliejų
Statys katilinę
Klaipėdos savivaldybė paskelbė atvirą konkursą pasiskolinti 1 mln. 535 tūkst. eurų (5 mln. 296 tūkst. litų). Konkurso laimėtojas pasko lą turėtų suteikti 10-čiai metų. Pi nigai bus skirti finansuoti ilgalai kius projektus, kurių sąrašą pa tvirtino miesto taryba. Savivaldy bės paimtų paskolų suma viršys 100 mln. litų.
„Vilties linija“, teikianti psicholo ginę anoniminę pagalbą telefo nu suaugusiesiems, rytoj Klai pėdoje organizuoja konferenci ją „Žvelgiant su viltimi“. Ji skirta „Vilties linijos“ 25 metų jubilie jui ir Pasaulinei savižudybių pre vencijos dienai paminėti. Konfe rencija nuo 14 val. vyks I.Simo naitytės viešojoje bibliotekoje.
Šilumos tiekimo bendrovė „Klai pėdos energija“ skolinsis 10 mln. litų 16 megavatų galios biokuro katilinės statybai. Katilinę planuo jama pastatyti už 20,328 mln. li tų. Ją pastačius, per metus bend rovė sutaupytų apie 20 mln. litų, kuriuos išleidžia gamtinėms du joms, bei 6,5 mln. litų, išleidžiamų šilumos energijai supirkti.
Poilsio nameliai – iš rankų į rankas Namelius poilsiau tojams Pajūrio kem pinge už ES pini gus pastačiusi uos tamiesčio savival dybė dabar juos sie kia išnuomoti vers lininkams.
Konferencija. Šiand ien 10 val. viešbu čio, esančio Žvejų gatvė 20, konferenci jų salėje vyks Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos organizuo jama tarptaut inė konferencija „Atl iek ų tvarkymo tendencijos“. Joje dalyvaus ne tik visų Lietuvos regioninių atliekų cent rų vadovai, bet ir Aplinkos ministerijos, savivaldybių aplinkosaugos specialistai, svečiai iš Latvijos. Konferencijoje bus pri statytos atliekų tvarkymo aktualijos, pla nuojamos sistemos permainos. Dovana. Rytoj 12 val. M.Mažvydo alė joje bus atidengta dar viena skulpt ū ra, papuošiant i suol iuką. Tai – bend rovės „Vakar ų medienos grupė“ dova na miestui. Skulptūrą „Mano“ suk ūrė skulptorius Klaudijus Pūdymas.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Nustatė įkainius
Aštuoni nameliai 4 žvaigždučių Pajūrio kempinge jau pastatyti, o keturių statyba turi būti baigta ne trukus. Miesto taryba dar prieš kelis mėnesius patvirtino įkainius, kiek poilsiautojai turės susimokėti už nakvynę namelyje. Politikai nu sprendė, kad namelio nuoma parai ne sezono metu kainuos 140–160 litų, o vasarą – 180–220 litų. Namelius esą turėtų nuomoti Klaipėdos turizmo ir kultūros in formacijos centras, kuriam pla nuota perduoti valdyti šį turtą. Tačiau realybė pasirodė kitokia – savivaldybė ir politikai namelių nuomos įkainiams negali daryti jo kios įtakos. „Iš aukštesnių institucijų gavo me išaiškinimą, jog namelių ne galime šiaip perduoti valdyti savo viešajai įstaigai, kad ji juos galėtų nuomoti pagal miesto tarybos nu statytus įkainius. Esmė tai, jog tu rime viešai parinkti operatorių – pasirašyti koncesijos sutartį, pagal
Dienos telegrafas
Turtas: Giruliuose esančiame kempinge pastatyti nameliai sukėlė sąmyšį.
kurią ir būtų eksploatuojamas Pa jūrio kempingas. Tapome šokiais tokiais situacijos įkaitais“, – ne slėpė Klaipėdos savivaldybės ad ministracijos direktoriaus pava duotoja Alina Velykienė. Siekiamybė – 0 litų
Ji pabrėžė, jog koncesijos konkurse galės dalyvauti ir viešieji, ir priva tūs juridiniai asmenys. Todėl neat metama tikimybė, kad kempingą valdys Klaipėdos turizmo ir kul tūros informacijos centras, kaip ir buvo planuota. „Rengsime koncesijos konkur so sąlygas. Mūsų siekiamybė yra tai, jog kempingo išlaikymas mies to biudžetui nieko nekainuotų, kad nereikėtų mokėti koncesijos mokes čio, nes kempingas juk yra ekono minė veikla“, – teigė A.Velykienė. Tačiau ji pripažino, jog savi valdybė nebeturės įtakos name
lių nuomos poilsiautojams kainai. Esą jas nusistatys konkursą laimė jęs koncesininkas. „Miesto tary
Alina Velykienė:
Miesto tarybos spren dimas, kuriuo nusta tyti namelių nuomos įkainiai, turės būti panaikintas.
bos sprendimas, kuriuo nustaty ti namelių nuomos įkainiai, turės būti panaikintas“, – tikino A.Ve lykienė. Tikisi išpešti naudos
Ji vylėsi, jog kempingo valdytoją pavyks išrinkti kitų metų pradžio
Vytauto Petriko nuotr.
je. Kol kas nameliai yra nenaudoja mi, tačiau savivaldybė vis tiek tiki si išpešti naudos. Todėl paskelbtas konkursas iš nuomoti aštuonis namelius. Kon kursą laimėjęs nuomininkas turė tų mokėti nuomą savivaldybei, bet namelius galėtų nuomoti poilsiau tojams ir iš jų rinkti pinigus. Konkursas išnuomoti visus aš tuonis namelius paskelbtas jau antrą kartą, nes pirmajame nesu laukta nė vieno pasiūlymo. Pradinė nuomos kaina – beveik 574 litai (be PVM) per mėnesį už vieną namelį. Nuomininkai papil domai turėtų mokėti ir komunali nius mokesčius. Namelius savivaldybė konkurso laimėtojui nuomotų tol, kol suras tų koncesininką. Pajūrio kempinge pastatyti 12 namelių iš ES fondų skirta apie 350 tūkst. litų.
Atsisveikinimas. Šeštadienį 12 val. Vil kyškių bažnyčioje vyks atsisveikinimas su Tilžės akto signataru bei lietuvybės puoselėtoju, išk il iu bur iuotoju, Klaipė dos gelež inkelio ruožo gydytoju Valte riu Didžiu. Po bažnytinės ceremonijos V.Did žio bei jo žmonos palaikai atg uls Bitėnų kapinaitėse. V.Did žys buvo vie nas iš 24 signatar ų, kuris 1918 m. lapkri čio 16 d. pasirašė Tilžės aktą, krašto lie tuvių prilyg intą Lietuvos nepriklauso mybės 1918 m. vasario 16 d. aktui. Mirtys. Vakar Klaip ėdos sav ivaldy bės Civ il inės metr ikacijos ir reg istra cijos skyriuje užreg istruotos 4 klaipė diečių mirtys. Mirė Galina Skripnik (g. 1922 m.), Tatjana Snarskaja (g. 1924 m.), Bronė Palinausk ienė (g. 1931 m.), Ach sar Džiojev (g. 1948 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Anatol ijus Kondaurovas, Gint aut as Juozas Bereiša. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 3 moter ys. Gimė 2 mergaitės ir ber niukas.
Įstaigų laukia įkurtuvės Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Lapkritį dvi įstaigos – Klaipėdos sporto medicinos centro bei Neįga lumo ir darbingumo nustatymo tar nyba ir Techninės pagalbos neįga liesiems centras – persikels į naujus namus. Šilutės plente šalia esančių dviejų administracinių pastatų sta tybos artėja prie pabaigos.
Klaipėdos sporto medicinos cent ro direktorė Sigita Kibildienė tvirtino, kad darbo dar yra. Liko įrengti vidų, sutvarkyti aplinką: pasodinti želdinius, įrengti tvo relę, mašinų stovėjimo aikštelę, iškloti trinkeles.
„Džiaugiamės, kad viskas vyks ta pagal planą. Daugiau nei trisde šimt metų laukiame, kada galėsime persikelti į naujas patalpas“, – pa brėžė S.Kibildienė. Dviejų aukštų, 935 kv. met rų ploto, stiklinio fasado pastatas, kuriame įsikurs Klaipėdos sporto medicinos centras, pradėtas sta tyti praėjusių metų gruodį. Jame bus ne tik kabinetai gydy tojams, fizioterapeutams, kinezi terapeutams, masažuotojams, bet ir persirengimo patalpos su dušais pacientams ir personalui. Darbai kainuos apie 4 mln. litų. Iki šiol Klaipėdos sporto medi cinos centras tebėra įsikūręs Pie vų Tako gatvėje. Šių patalpų būklė
yra prasta, trūksta ir kabinetų dar buotojams. Už poros mėnesių bus baigtas ir kitas pastatas, kuriame įsikurs Neįgalumo ir darbingumo nusta tymo tarnyba ir Techninės pagal bos neįgaliesiems centras. Pasak Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktoriaus pavaduotojos Vytautės Polujans kienės, jau vyksta baigiamieji dar bai. Pastato statybos atsieis apie 5 mln. litų. Užbaigus jį po vienu stogu įsi kurs visi Neįgalumo ir darbingu mo nustatymo tarnybos Klaipėdos skyriai. Dabar du jos skyriai yra įsi kūrę K.Donelaičio gatvėje, trečia sis – Bangų gatvėje.
Finišas: pastatas, kuriame įsikurs Klaipėdos sporto medicinos cent
ras, jau baigiamas statyti.
Vytauto Petriko nuotr.
4
ketvirtadienis, rugsėjo 5, 2013
miestas
Signalizacija varo iš proto 1
Pasak gyventojo, būna, kad iš lovos kaukimas iš verčia ir paryčiais – 4–5 valandą. Pasitaiko, jog priešgaisrinė signali zacija be rimtos priežasties įsijun gia ir kelis kartus per savaitę. „Po namais yra įrengti pože miniai garažai. Juose sumontuota garsinė priešgaisrinė signalizaci ja. Pastaroji nuolat įsijungia. Taip būna ir dieną, ir paryčiais“, – pa sakojo klaipėdietis. Anot vyro, jei signalizacija kauk tų 5 minutes, jis nesiskųstų. Tačiau praeina 1,5–2 valandos, kol ši išsi jungia. „Įsijungia ir kaukia. Niekas neatvažiuoja net pasižiūrėti, ar iš tikro kilo gaisras“, – tvirtino klai pėdietis. Pasak jo, dažniausiai gyventojų ramybę drumsčia Dragūnų gatvės 11 namo priešgaisrinė signalizaci ja. Tačiau kaukia ir 10 bei kitų ap linkinių namų. Įsijungia dėl automobilių
Klaipėdietis tvirtino, kad dėl šios problemos kreipėsi į Dragūnų kvar talo administratorių, tačiau niekas nepasikeitė. Priešgaisrinė signali zacija įsijunginėja toliau. „Administratorius buvo atva žiavęs patikrinti, bet pasakė, kad techniškai viskas yra gerai. Paaiš kino, jog signalizacija įsijungia, kai vairuotojai ilgiau įjunginėja mašinų variklius, susikaupia dūmų. Kažkas paryčiais variklį įjungė, „pagaza vo“ ir išvažiavo, o pusė namo ir ne miega“, – piktinosi gyventojas. Vyrui keista, kad nėra sudaryta sutartis su tarnyba, kuri reaguotų, kai įsijungia po daugiabučiu na mu esančios automobilių stovėji mo aikštelės signalizacija. „Klausiau, kodėl taip yra. Admi nistratorius aiškino, kad dėl to tu ri apsispręsti gyventojai. Tačiau jis turėtų pasiūlyti sprendimą“, – tei gė klaipėdietis. Nežino, kaip elgtis
Vyrui nesuprantama, kodėl nė ra pateikta informacijos gyvento jams, kaip elgtis, įsijungus signa lizacijai. „Prabudau, išgirdau – ir ką da ryti? Griebti vaikus, dokumentus, kelti kaimynus, kviesti ugniage sius, policiją, greitąją? Manau, to
Komentarai Virginijus Banevičius
Klaipėdos apskrit ies priešgaisr inės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisr inės priež iūros skyr iaus viršin inkas
P
riešg aisr in ės sign al iz ac i jos ar automat inės gesin i mo sistemos, įrengtos pa statuose, turi būti tinkamai priž iūrimos. Už tai atsakingas namo administratorius. Priešgaisrinė signa lizacija turi būt i tikrinama kartą per metus. Jei yra trūk umų, jie tur i būt i pašal int i. Sunku pasakyt i, kodėl sig nal izacija įsijung inėja, než inant, ko kia ji. Tačiau sprend imų visada yra. Gal gal ima sumaž int i dav ikl ių jaut rumą, jos garsą. Suprantama, kai sig nal izacija dažnai įsijung ia be rimto pavojaus, kilus gaisr ui, žmog us gal i nesureaguoti. Taip užmigdomas gy ventojų budr umas, jie nebekreipia dėmesio į signal izaciją. Saug iau, kai įsijungus signalizacijai, reaguoja sam dyta tarnyba. Tačiau dėl to turi apsi spręsti patys gyventojai.
Marius Pankevičius
Gausa: dažniausiai dėl kaukiančių automobilių signalizacijų skundžiasi miegamųjų rajonų gyventojai. Vytauto Petriko nuotr.
kia informacija turėtų būti pateikta ne tik garaže. O kas bus, jei tarny bos suvažiuos, o pavojaus nėra?“ – retoriškai klausė vyras. Gyventojas nuogąstavo, kad dėl tokių klaidingų signalizacijos su veikimų, šiai pradėjus kaukti, išti kus gaisrui, niekas gali nereaguoti. „Niekas nebekreips dėmesio. Manys, kad dar vienas netikras pavojus. Reikėtų sumažinti signa lizacijos jautrumą, sutrumpinti jos kaukimo laiką iki 5 minučių, suda ryti sutartį su tarnyba, kuri į ją rea guotų. Manau, žmonės nepagailėtų po 2 litus“, – siūlė klaipėdietis. Pasak vyro, signalizaciją gir di ne visų butų gyventojai. Viskas priklauso nuo to, į kurią pusę yra kambarių langai. Kalti ir prisvilę blynai
Dragūnų kvartalą administruojan čios įmonės „Adminta“ vadovas Aleksejus Jegorovas aiškino, jog yra kelios priežastys, kodėl prade da kaukti priešgaisrinė signalizaci ja. Pasitaiko, kad ją įjungia vaikai. „Tėvai pasitiki vaikais, duoda raktą, kad patektų į rūsį ir pasiimtų dviratuką, o jie įjungia signalizaci ją. Porą kartų teko užklijuoti pultelį
lipnia juosta, kad neprieitų“, – pa sakojo vadovas. A.Jegorovas pripažino, kad bu vo keletas atvejų, kai priešgaisrinė signalizacija įsijungė naktį, tačiau tai nėra toks dažnas reiškinys, kaip pasakojo pasipiktinęs gyventojas. „Taip nutiko, kai įjungiant ma šinos variklį buvo uždūminta pa talpa. Jei kas nors važiuoja anksti grybauti, nieko nepadarysi. Gyve nimas nėra idealus“, – teigė direk torius.
Aleksejus Jegorovas:
Jei 6 val. ryto įsijungė signalizacija, budrus žmogus tikrai nuei tų pasižiūrėti, ar ne liepsnoja jo mašina.
Anot A.Jegorovo, signalizacija gali įsijungti ir dėl elektros įtampos svyravimų, o tai nuo administrato riaus nepriklauso. Dragūnų gatvės 2 name signa lizacija gali įsijungti net kaimynui
prisvilinus blynus. Butuose esantys davikliai čia prijungti prie bendros sistemos. Kol dūmai nepasišalins, signalizacija kauks. Kituose namuose tokių proble mų nėra. Butuose įrengti autono miniai davikliai. Įsijungus signalizacijai, vado vas patarė skambinti jam. A.Jego rovas pabrėžė, kad atvažiuos ir iš jungs bet kuriuo paros metu, net paryčiais. „Man žmonės skambina pranešti apie problemą ir 2, ir 4 valandą ry to. Visada reaguoju“, – tvirtino di rektorius. Taisykles mato ne visi
Pasak A.Jegorovo, vienintelis Dra gūnų gatvės 2 namas yra sudaręs sutartį su saugos tarnyba, kad ši reaguotų, įsijungus priešgaisrinei signalizacijai. „Tas namas yra 19 aukštų. Be to, priduotas vienas iš paskutinių. Jam buvo keliami kitokie reikala vimai nei žemesniems ar anksčiau užbaigtiems namams. Tai padidin to pavojingumo objektas“, – teigė vadovas. A.Jegorovas pabrėžė, jog gyven tojai patys turi apsispręsti, ar nori, kad įsijungus priešgaisrinei signa lizacijai reaguotų saugos tarnyba. „O ir jei 6 val. ryto suveikė sig nalizacija, budrus žmogus tikrai nusileistų pasižiūrėti, ar nelieps noja jo mašina. Niekas greičiau už gyventojus nesužinos, kad ki lo gaisras. Kol ekipažas atvažiuo tų iš miesto centro, padariniai gali būti skaudūs. Kilus gaisrui svar bi kiekviena minutė. Signalizacija yra įrengta pačių gyventojų labui“, – pabrėžė vadovas. A.Jegorovas tvirtino, kad pože minėje aikštelėje prie priešgais rinės signalizacijos pulto yra su rašyta, ką reikia daryti, sugedus signalizacijai, kilus gaisrui. „Aišku, jei žmogus neturi vietos garaže, tada visos tos informacijos nemato“, – teigė vadovas. Savininkų ieško policija
Kur kas dažniau klaipėdiečių ra mybę trikdo pradėjusios kaukti automobilių signalizacijos. Uos
Klaipėdos sav ivaldybės Adm in istracin ių pažeid imų tyr imo poskyr io vedėjas
B
e rimtos priežasties kaukian čios signalizacijos, išskyrus gyvenamųjų namų, net ur i trikdyt i gyventojų rimt ies. Tai numatyta miesto tarybos patvir tintose taisyklėse. Sav in inkams au tomobilių, kurių signalizacijos nuolat kauk ia be rimtos priežast ies, gal ima skirti nuobaudą. Ji siekia iki 2 tūkst. li tų. Tokių nusiskundimų nesame gavę. Dažniau žmonės dėl kaukiančių auto mobilių kreipiasi į policiją. Dėl gyvena mųjų namų sudėtingiau. Reikėtų ana lizuoti konkretų atvejį. Tada paaiškėtų, ar tai pažeidimas.
tamiesčio policija tokių pranešimų sulaukia kasdien po kelis. „Reaguojame. Bandome nu statyti, kam priklauso transporto priemonės, skambiname savinin kams, kad išjungtų“, – pasako jo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas Vir ginijus Zubauskas. Dėl kaukiančių mašinų dažniau siai kreipiasi miegamųjų rajonų gy ventojai. Nemažai klaipėdiečių kyla klau simas, kam reikalinga signalizaci ja automobilyje, jei savininkas jai įsijungus nereaguoja. Tačiau, anot V.Zubausko, triukšmas gali išbai dyti vagį. Kitų šalių valdžia, pavyzdžiui, Rusijos dūma, siūlo apskritai vi siškai uždrausti automobilių garsi nes signalizacijas, nes į jas savinin kai nereaguoja, o triukšmas trikdo gyventojų ramybę. Deputatų nuomone, galima nau dotis dabar pardavinėjamomis sig nalizacijomis, kurios išsiunčia au tomobilio savininkui garsinę ar tekstinę žinutę į telefoną. V.Zubauskas tvirtino, kad užsie nyje neišgirsi kaukiančios automo bilių signalizacijos. „Ten naudojamos blokuojančios patekimą į automobilį arba jo va riklio įjungimą. Yra ir tokių, ku rios išsiunčia pranešimą apie pa vojų savininkui į telefoną. Kokią signalizaciją galima naudoti, pri klauso nuo tos šalies tvarkos. Užd raudus garsines, tikrai atsirastų daugiau ramybės“, – pabrėžė pa reigūnas.
5
ketvirtadienis, rugsėjo 5, 2013
lietuva Kaip apeiti viešo jo pirkimo procedū ras? Pateikti tokias detalias konkur so sąlygas, kad jas atitiktų tik norimas nugalėtojas. Pavyz džiui, Lietuvos miš kų urėdijų iškeltas sąlygas gali atitikti vienintelis automo bilis pasaulyje.
17
konkursų baigėsi be jokios konkurencijos, nes dalyvauti panoro vienintelis automobilių tiekėjas. Schema: vieną ar kitą automobilį pašalinti iš konkurso nesunku. Užtenka nurodyti kėbulo matmenis.
Tomo Raginos nuotr.
Automobiliai – įtartinų pirkimų rezultatas Tadas Širvinskas t.sirvinskas@diena.lt
Renkasi iš vieno
„Daugelyje viešojo pirkimo kon kursų net neverta dalyvauti, nes ieškomų automobilių aprašymai būna labai konkretūs. Kai kurios reikalaujamos sąlygos net prasilen kia su logika. Tačiau tai nebestebi na – tokių pirkimų būna nuolat“, – teigė vienai Vokietijos automobilių gamintojų atstovaujančios įmonės darbuotoja. Jos žodžius patvirtina leidi nio atlikta urėdijų vykdytų pirki mų analizė. Iki rugpjūčio vidurio Lietuvos urėdijos jau buvo baigu sios 22 viešojo automobilių pirki mo konkursus. 17 konkursų baigėsi be jokios konkurencijos, nes daly vauti panoro vienintelis automobi lių tiekėjas. Vadinasi, tik penkiais atvejais išdėstyti reikalavimai ti ko daugiau nei vienam automobi lio modeliui. Panaši keistai maža konkurencija pastebima peržvelgus ir praėjusių metų urėdijų atliktus viešojo auto mobilių pirkimo konkursus. Prieblandos jutikliai – privalomi
Viešojo pirkimo konkursus orga nizuojančios įstaigos į perkamam objektui keliamų reikalavimų sąra šą gali įrašyti ką tik nori, tačiau tu ri paaiškinti, kam viena ar kita pir kinio ypatybė būtina. Kai kuriems urėdijų vadovams tai padaryti bu vo sunku. „Fuuu“, – į telefono ragelį pūs telėjo ir, regis, kelioms sekundėms sustingo Trakų miškų urėdijos va dovas Vygantas Mierkis, paklaus tas, kam urėdijos automobiliui bū tina beraktė paleidimo sistema. Ji įdiegta dvejuose šiemet pirktuose visureigiuose „Suzuki Grand Vi tara“. „Asmeninė mano žmonos ma šina tokią sistemą turi. Patogiau – tą pultelį įsidedi, nereikia sukioti... Na, gal ir buvo galima nerašyti to reikalavimo, nes jis nėra pagrindi nis. Mums svarbiausia kaina, au tomobilio aukštis, pravažumas,
degalų sąnaudos“, – po trumpos pauzės dėstė urėdas. Dar nešnekesnis buvo atosto gaujantį Kretingos miškų urė dą pavaduojantis Sigitas Kupšys. Pabandyti atsakyti į visus klausi mus žadėjęs vyras susikirto jau po pirmojo: kam urėdijos automobi liui reikalingi lietaus ir prieblan dos jutikliai? „Negaliu komentuoti. Reikia įsi gilinti į sąlygas. Aš buvau atostogo se. Jūs surašykite klausimus raštu, tada atsiųsime atsakymus“, – iš girdęs klausimą po trumpos pau zės nukirto pavaduotojas. Vėliau urėdija elektroniniu laiš ku atsakė, kad automatiškai įsijun giantys valytuvai ir žibintai padidi na vairuotojo, keleivių ir kitų eismo dalyvių saugumą. Priminsime, kad Kelių eismo tai syklės reikalauja su įjungtais ži bintais važiuoti kiaurą parą. Tad logiška būtų reikalauti užvedus au tomobilį automatiškai įsižiebiančių žibintų, o ne tokių, kurie įsijungtų užuodę prieblandą.
šyti iš „RAV4“ techninių ypatybių knygos. Vos ne žodis žodin aprašy tos būtinos automobilio sistemos. Kai kurias jų turi tik „Toyota“. „Rašomos tokios sąlygos, ku rios mums reikalingos, bet jos tik rai nėra pritaikytos vienam gamin tojui“, – dievagojosi Kauno miškų urėdijos urėdas Edmundas Koval čikas. „Toyotos“ – geri automobiliai. Mes jas pabandėme, jos mums tinka. Todėl svajojome nusipirkti „Toyotą“, bet nesutinku, kad są lygos pritaikytos vienam automo biliui. Viskas padaryta pagal įsta tymą“, – urėdui į pagalbą atėjo vyriausiasis urėdijos inžinierius Saulius Lazauskas.
Asmeninė mano žmonos mašina to kią sistemą turi. Pa togiau – tą pultelį įsidedi, nereikia su kioti...
Reikalavimai – lyg iš bukleto
Kretingos miškų urėdija rašė, kad taip pat dėl žmonių saugumo ir sie kiant transporto priemonę apsaugoti nuo apgadinimo reikalinga automo bilio gale įrengta vaizdo stebėjimo kamera. O šoniniai galinio vaizdo veidrodėliai esą būtinai turi būti kė bulo spalvos ir su integruotais posū kio signalais dėl to paties saugumo ar net taupymo sumetimų. Tarp privalomų reikalavimų pa minėta ir galinių sėdynių sulanks tymo sistema konkrečiu pavadini mu „Easy Flat“. Tokį šios sistemos pavadinimą vartoja tik „Toyota“. Todėl nenuostabu, kad sudėjus vi sus reikalavimus į krūvą urėdijai automobilį tenka rinktis iš vienin telio varianto – „Toyotos RAV4“. Į tokią pat padėtį pernai pate ko ir Kauno miškų urėdija. Viešo jo pirkimo konkursas taip susiklos tė, kad ji neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pirkti „Toyotą RAV4“. Ki taip ir negalėjo būti, nes reikalavi mai šiam pirkiniui buvo lyg nura
Savo poz ic ijos jis nepakei tė ir paklaustas, kodėl tarp būti nų reikalavimų automobiliui bu vo paminėta ir stabilumo sistema konkrečiu pavadinimu VSC. To kio pavadinimo sistemos montuo jamos tik į automobilius „Toyota“ ir to paties japonų koncerno gami namus „Lexus“. Sutapimų virtinė
Peržiūrint viešųjų pirkimų princi pu perkamiems automobiliams ke liamus privalomus reikalavimus, pirmiausia užkliūva labiausiai iš skirtiniai mašinų bruožai, tačiau įsigilinus į sąlygas galima aptikti ir daugiau reikšmingų detalių. Pavyzdžiui, pirkdami jau anks čiau minėtą „RAV4“, Kauno urė dijos darbuotojai nurodė, kad mašinos darbo tūris turi būti ne mažesnis nei 2 litrų. „RAV4“ tu ri tokius variklius, o jų techniniai duomenys stebėtinai sutampa su
kitais urėdijų keliamais reikalavi mais – bent 150 arklio galių, kai variklis pasiekia 6200 apsisuki mų per minutę. „Toyotos“ atstovai Lietuvoje nurodo, kad šių variklių techniniai duomenys tokie: 151 ar klio galia, kai pasiekiama 6200 ap sisukimų per minutę. Pastaruoju metu vienas labiau siai urėdijų giriamų ir perkamų automobilių „Toyota Hilux“ kro vininių visureigių klasėje turi ne vieną konkurentą. „Mitsubishi L200“ – vienas didžiausių. Atro dytų, kad tos pačios klasės ir maž daug panašių techninių ypatybių automobiliai viešuosiuose kon kursuose turėtų turėti apylyges galimybes, tačiau taip nėra. Per praėjusius ir šiuos metus urėdi jos „Toyotų Hilux“ nupirko 56, o „L200“ – 22. Vieną ar kitą automobilį paša linti iš konkurso nesunku. Už tenka nurodyti kėbulo matmenis. Pavyzdžiui, Pakruojo miškų urė dija prieš porą metų pirko visu reigį, kuris negalėjo būti trumpes nis nei 5,2 metro, bet ir ilgesnis nei 5,27 metro. 7 centimetrais ilgesnė transporto priemonė nebūtų tilpu si į urėdijos garažą? Urėdija neat sakė. Tais pačiais metais pirkdami lengvąjį automobilį Pakruojo miš kininkai jo mažiausią privalomą ilgį nurodė net pusės centimet ro tikslumu. Nė nereikėjo klausti, kokį automobilį urėdija įsigijo. Jam iškelti techniniai reikalavimai aki vaizdžiai sutapo su „Toyotos Aven sis“, turinčios benzininį variklį ir universalo kėbulą, ypatybėmis. Reikalavimų sąraše buvo nuro dyta, kad ratlankiai turi būti 17 co lių aukščio, o bagažinės talpa siekti 540 kubinių decimetrų. „Avensis“ bagažinės talpa – 543 kubiniai de cimetrai. Mašinos aukštis turėjo būti ne mažesnis nei 1,48 metro. Būtent tokio aukščio ir yra „Toyota“. Įdo mu, ar ji urėdams tiktų, jei ratlan kiai būtų 16, o ne 17 colių aukščio? Juk tokiu atveju automobilis būtų truputį žemesnis.
Automobilius perkančių urėdi jų keliamų absurdiškų reikalavi mų sąrašas labai ilgas. Pavyzdžiui, vieno pirkimo autoriams visiškai neįdomu, kokius degalus naudos mašina – benziną ar dyzeliną, ta čiau automobilyje privalo būti de galų bako dangtelio užraktas, o oro tarša neviršyti gana griežtų reika lavimų. Pradėtas tyrimas
Automobilių pardavėjai į kalbas apie viešuosius urėdijų prikimus nesileido. Vienas jų anonimiškai pakuždėjo, kad nemažoje daly je konkursų neįmanoma dalyvau ti vien dėl įsipareigojimo pristaty ti automobilius per kelis mėnesius. Vadinasi, viešajame konkurse da lyvauti nusprendusi bendrovė pir kimo objektą – automobilį – jau turi turėti sandėlyje prieš išreikš dama norą dalyvauti konkurse. „Mums pristatyti automobi lio laiku neįmanoma“, – konsta tavo vieno urėdijų viešojo pirkimo konkursų sąlygas peržiūrėjęs spe cialistas. Viešųjų pirkimų tarnyba savait raštį informavo, kad ji tyrimų dėl urėdijų vykdomo automobilių pir kimo nėra atlikusi, tačiau yra ga vusį skundą, kurio pagrindu Spe cialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Populiariausia – „Toyota Hilux“ Per šiuos ir praėjusius metus Lietu vos urėdijos daugiausia nupirko au tomobilių „Toyota Hilux“. Urėdų tei gimu, šie automobiliai pasiteisino, yra pranašesni už daugelį konku rentų. Antroje vietoje pagal populiarumą yra nebrangūs rusų gamybos „Lada Niva“. Tačiau šia technika važinėja mažuma urėdijų darbuotojų. Vos ne pusę visų rusiškų automobilių nupirko viena – Šalčininkų – urėdi ja. Daugelis kitų urėdų ladų vengia – teigia, kad jos labai nepatikimos.
6
ketvirtadienis, rugsėjo 5, 2013
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Sirijos egzaminas Lietuvai
Ar leisti R.Paksui kandidatuoti į prezidentus? Ignas Jačauskas
A
r Seimas pagaliau įgyvendins Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą ir atšauks iki gy vos galvos galiojantį draudimą kandidatuoti į aukštus postus asmenims, kurie pripažinti sulaužę priesaiką? Apie tai – Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis ir Stasys Šedbaras.
Už
Prieš
Evaldas Labanauskas
S
ir ijos Basharo al Ass ado re žimas sul auks kar in io ats a ko už rugpjūčio 21-osios che minę ataką. Dėl to nėra jok ios abejonės. Savaitgal į JAV dar kartą pa tvirt ino, kad beveik pusantro tūkstan čio žmon ių, tarp jų kel is šimtus vaik ų, nuž udžiusią cheminio ginklo ataką su rengė B.al Assado režimas. Vašingtonas taip pat nedviprasmiškai pareiškė, kad atsakas būtinas ir net be Jungtinių Tau tų pritar imo. Priežast is paprasta – che min io ginklo panaudojimas perženg ia visas ribas. Tai negali būti toleruotina, o ataka Sirijoje neturi tapti precedentu to lesniam šio ginklo naudojimui. Kitaip tar iant, pasaul io pol icin inke va dinama Amerika paprasčiausiai negali nenubausti Sirijos rež imo, nes kitaip su grius Vašingtono autoritetas ir kartu vi sa dabartinė tarptautinė sistema. Dar įdomiau, kad sprendžiant šį klausi mą toli gražu ne paskutinį vaidmenį su vaidins Lietuva.
Lietuvos sostinėje spręsis tolesni Europos veiksmai Sirijos atžvilgiu ir tai taps vienu didžiausių egzaminų Lietuvos diplomatijai. Aišk u, kad kar inė operacija neprasidės anksčiau nei rugsėjo 9-ąją, kai turėtų su sir inkt i JAV Kongresas ir pritart i šiems veiksmams. Iki to laiko Amerikos diplo mat ijos lauk ia milž in iškas uždav inys – pabandyti suvaldyti įvykius pačioje Siri joje po šių atakų ir užsitikrinti kuo plates nį tarptautin į palaikymą. Būtent dėl pa starojo iššūk io Vašingtonas ir tik isi pa galbos iš Vilniaus. Šiuo metu pagrindinė ES pirmininkaujančios Lietuvos užduo tis – kad nepasikartotų Irako karo scena rijus, kai Europa suskilo į karo priešinin kus ir ištikimus Vašingtono sąjunginin kus. Ne veltui į šią savaitę vyksiant į ne formalų ES užsienio reikalų ministrų su sitikimą Vilniuje turėtų atvykti JAV vals tybės sekretorius Johnas Kerry. Penkta dienį ir šeštadienį Lietuvos sostinėje bus aptariami tolesni Europos veiksmai Siri jos atž vilgiu ir tai taps vienu didžiausių egzaminų mūsų diplomatijai. Kad Lietuvos vaidmuo sprendžiant Siri jos krizę svarbus, byloja ir Rusijos veiks mai. Kremliaus analitikai prakalbo apie Balt ijos valst ybių okupaciją, kaip atsa ką į Amerikos ataką prieš Siriją. Galbūt daugel iui tai pasirodė juok inga, tačiau tai buvo aiškus signalas ir bandymas pa gąsdinti Lietuvos Vyriausybę.
397 728
telefonas@kl.lt
Žardės tvenkinys liūdina
Noriu pasisakyti apie Klaipėdos tvenkinius. Juk jie yra miesto puoš mena. Žmonės čia gali pailsėti, pasi grožėti vandeniu, gamta. Štai Drau gystės parke tvenkiniai sutvarkyti, klaipėdiečiai ilsisi, džiaugiasi. O bū damas prie Žardės rajone esančio tvenkinio nejauti jokio malonumo – gal tik koks trečdalis vandens telki nio neapaugęs baisiais meldais. Vie nais metais iškirto krūmus, viename šone palygino krantus. Kampe, kur dar matyti vanduo, išgrįsta trinke lėmis. Ir viskas, daugiau nieko nesi mato, vien meldų miškai. Įdomu, ką galvoja atsakingi mūsų savivaldybės darbuotojai, taip užleidę šį kampelį. Dar dveji treji metai, ir visas tvenki nys bus meldais apaugęs. Albertas
Sportininkai barzdočiai
Remigijus Žemaitaitis, Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas: – Konstitucijos komisija jau yra pasisakiusi – šiuo metu projektas svarstomas Seimo Teisės ir teisėt varkos komitete, bet komitetas dar neapsisprendė – ateinantį arba dar kitą trečiadienį projektas bus įtrauktas į darbotvarkę, vėliau keliaus į Seimą, kur balsuos visi Seimo nariai. Dabar esminis pasiūlymas – leisti kandidatuoti rin kimuose tiek buvusiam prezidentui, tiek kitiems as menims, kurie yra davę priesaiką, į tas pačias parei gas, nuo teismo sprendimo, kad priesaika sulaužyta, praėjus 8 metams. Yra ginčas – ar neturėtų būti 12, 14 arba 6 metai. Mes manome, kad to metų cenzo ne turėtų būti visai, nes politikas renkamas vienai ka dencijai, tad draudimas ir turi galioti iki kadencijos pabaigos. Aišku, tam reikia keisti Konstituciją, o tam reikia dviejų trečdalių, t. y. 94, Seimo narių balsų. Nuo monių yra įvairių ir pačioje Konstitucijos komisijo je: Kęstutis Masiulis sako, kad visiškai negalima leisti kelti kandidatūros, bet yra ir labiau pagrįstų nuomo nių, kad reikia įgyvendinti teismo sprendimą, kuris aktualus ir kai kuriems buvusiems teisėjams, ad vokatams, valstybės kontrolieriams, – apkalta ga li grėsti kiekvienam: yra ne tik Rolando Pakso, Lino Karaliaus atvejai, ji gali grėsti ir Neringai Venckienei, ir man, ir bet kuriam politikui. Mano asmenine nuomone, užtektų numatyti, kad kandidatuoti draudžiama ne konkretų skaičių metų, o, sakykime, dvi kadencijas. Taip, yra kas iš to nori daryti politiką. Didžiausi oponentai – konservato riai, tačiau yra ir blaiviai mąstančių, kurie pripažįs ta, kad siekis uždrausti kandidatuoti iki gyvos galvos yra visiška nesąmonė. Tad bent jau Teisės ir teisėt varkos komiteto sprendimų reikėtų tikėtis artimiau siu metu.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
karštas telefonas
Monika
Šiurpina bejėgystė
Tai, kas dabar vyksta Biržuose, ma no nuomone, tik dar kartą įrodo, kad mes iki šiol nesame sukūrę jokios valstybės. Dirbame nežinia kam ir nežinia, pagal kokią muziką šokame. Goro provincijoje mūsų kariuome nei pinigų užtenka, o tokiame Bir žų miestelyje dirba du policininkai. Todėl banditai klesti kaip pirmaisiais nepriklausomybės metais, kai siau tėjo visokios brigados. Dabar išaugo nauja karta ir dar drąsesnių, šaudo jau žmones dienos metu. Visi Biržai dreba, žmonės bijo išeiti į gatvę. Ir niekas nieko negali padaryti. Pana šu, kad mes kažkokį fašizmą kuria me, ne veltui Kšištofas Lavrinovičius svastiką ant krepšio nusipaišė. Augustinas
Aptaškė – pati kalta
Perskaičiau „Karšto telefono“ ži nutę „Ant pėsčiojo – gatvės bala“ ir negaliu suprasti, kaip žmogui ateina mintis dėl to kreiptis į laikraštį. Mo teris pasakoja, kad stovėjo prie gat vės, atlėkė vairuotojas dideliu grei čiu ir aptaškė. Kas jai liepė stovėti prie balos pusę metro nuo nosies? Ar žmogus, važiuodamas gatve, tu ri matyti tą balą? Sutinku, kad kar tais vairuotojai galėtų važiuoti lė čiau, bet 90 proc. kaltės yra tam, kuris stovi prie tos balos. Petras Parengė Lina Bieliauskaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Stasys Šedbaras, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas: – Nors komitete sprendimo dar nėra, linkstama link to Konstitucijos pataisos varianto, kad sulaužius priesai ką būtų draudžiama kandidatuoti į bet kurias priesai kos reikalaujančias pareigas 10 metų be teisės būti Sei mo pirmininku, pavaduotoju ar kandidatuoti į valstybės vadovo pareigas. Taigi, būtų leidžiama kandidatuoti tik į parlamentą. EŽTT atsižvelgė tik į protokolą, kuris nu mato bet kurio piliečio teisę į savo reikalų tvarkymą, t. y. teisę būti parlamente. Jie nurodė, kad gali būti ribo jimų, bet ši teisė negali būti atimta iki gyvos galvos. Bet prezidento ar Seimo pirmininko pareigos yra reprezen tacinės, organizacinės. Konstitucijoje pasakyta, kad asmuo, kuris turi tei sę būti Seimo nariu, gali kandidatuoti į Seimo narius, bet yra papildomų reikalavimų. Taip, tokia situacija, kaip R.Pakso, neaptarta. Bet tą problemą sukūrė Kons titucinis Teismas. Tad mes turime sprendimo laikytis. Na, jei Seime bus priimtas toks sprendimas, koks dabar siūlomas, bus galima vėl kreiptis į EŽTT, tačiau EŽTT sprendime taip pat nekalbama apie valstybės vadovus, vadinasi, mums, kaip valstybei, palikta teisė spręsti sa varankiškai. Ar nebus priekaištų, kad Seimas surado spragą EŽTT sprendime? Nemanau – taip negalėtų sakyti nei moks lininkai, nei rinkėjai, nes Teismas, kaip minėjau, pasi sakė tik dėl kandidatavimo į parlamentą. Kokia mano nuomonė? Nuo pradžios maniau, kad ribojimas iki gy vos galvos yra neproporcingas. Ribojimas kandidatuoti į valstybės vadovo postą – na, labai abejoju, ar tai rei kia įrašyti į Konstituciją. Rinkėjai pakankamai išmintin gi, vargu ar jie rinktųsi asmenį, pašalintą apkaltos bū du. Tad, mano asmenine nuomone, po tam tikro laiko gali būti ir leidžiama tapti prezidentu, ir draudžiama, o Konstitucijos taisyti visiškai nereikia. Kaip balsuosiu? Veikiausiai susilaikysiu.
Anądien žiūrėjau mūsų krepšinio komandos rungtynes su Gruzijos atstovais. Labai buvo keista matyti jaunus gražius mūsų sportininkus, kurių didžioji dalis apaugę barzdo mis. Atrodo, lyg iš kokio vidugirio išlindę. Ar čia kokia nauja mada, ar baisi tinginystė, niekaip nesuprantu. Niekaip nesuprantu ir to, kam jau niems vyrukams taip susisendinti, spės dar barzdomis apželti. Tik kai „stuktelės“ po 40–50 metų, kažin ar patys tų barzdų norės. O kalbos apie sportinius prietarus tik juokina.
reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Platinimo tarnyba:
397 713
397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –
711, 397 715
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
ketvirtadienis, rugsėjo 5, 2013
užribis
Pamirštas ženklas sukėlė pyktį Dituvoje buvusį greičio matuoklį į kitą vie tą pastatę kelininkai buvo pamiršę per kelti ir apie matuoklį informuojantį kelio ženklą. Tai sukėlė kai kurių vairuotojų pa sipiktinimą. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Greičio matuoklis, prieš kurį ne buvo apie tai įspėjančio ženklo, kurį laiką piktino vairuotojus, va žiuojančius iš Priekulės Klaipėdos link. Anksčiau greičio matuoklis sto vėjo Dituvos teritorijoje. Tačiau kelininkai jį perkėlė už 200 metrų, o apie tai įspėjantį ženklą perkel ti pamiršo. Vairuotojų nuomone, kol šio ženklo nebuvo, radaro užfiksuo ti greičio pažeidėjai neturėtų būti baudžiami. „Aš pats vairuoju saugiai, tačiau noriu padėti kitiems. Prieš greičio
matuoklį turi stovėti įspėjamasis ženklas. Kodėl turi būti taikomos nuobaudos už kažkieno aplaidu mą?“ – klausė vienas vairuotojų. Įmonės „Klaipėdos regiono ke liai“ direktoriaus pavaduotojas Vy tautas Gružas aiškino, kad greičio matuoklį į naują vietą perkėlė įmo nė „Lemminkainen Lietuva“, kuri tiesia Priekulės aplinkkelį. Įrenginį reikėjo iškelti, nes šis buvo atsidū ręs sankryžoje – vietoje, kur naujas kelias įsilies į pagrindinį. „Jie turėjo perkelti ir įspėjamajį ženklą“, – tvirtino pavaduotojas, tačiau pabrėžė, kad keliuose vai ruotojams reikia važiuoti norma liu greičiu – tada nereikės pykti, kad ženklas neperkeltas.
Komentaras
Mindaugas Džermeika
Klaipėdos kel ių pol icijos biuro Adm in istracinės veiklos poskyr io viršin inkas
M Vytauto Petriko nuotr.
es kontroliuojame eis mo saug umą. Jei vai ruotojas virš ija greit į ir tai užfiksavo greičio matuokl is, jis turi atsakyt i už pažei dimą. Toks mūsų darbas. Jei nebu vo įspėjamojo ženklo apie matuoklį, nors šis privalėjo būti, vairuotojas ga li apskųsti mūsų sprendimą. Įrodinė ti, kad jis pažeidimą padarė, nes ne buvo įspėtas. Kaip teismas nuspręs, taip mes ir dar ysime. Jei vair uoto jas tok ioje situacijoje būtų pripaž in tas teisiu, panaik intume nuobaudą. Tačiau saugaus eismo reik ia laik y tis visada.
tu greičiu ir pamatė matuoklį, o apie tai įspėjančio ženklo nebu vo, ir kuriam sugadinome kelionę. Tai didžiulis nusižengimas. Labai blogai. Atsiprašome“, – tvirtino
įmonės „Lemminkainen Lietuva“ Vakarų regiono direktorius Algir das Alūzas. Pasak jo, šis ženklas jau pastaty tas savo vietoje.
Pozicija: vairuotojas piktinosi, kad greičio matuoklis buvo perkeltas,
o apie jį informuojantis ženklas – ne.
„Visi pyksta, nes patys kalti. Jei visi vairuotojai būtų protingi, radarų iš vis nereikėtų“, – pabrėžė V.Gružas. „Labai atsiprašome vairuoto jo, kuris važiavo savo pasirink
Prekybos bazėje – savavališka kanalizacija? Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Buvusios Klaipėdos prekybos ba zės Šilutės plente teritorijoje galio ja savi įstatymai. Viena įmonė, ne turėdama jokių leidimų, nuspren dė valstybės žemėje įsirengti sava vališką kanalizaciją. Kasė fekalijų duobę
Vienos įmonės darbuotojai, išvydę priešais savo langus netikėtai pasi rodžiusius statybininkus, susido mėjo, kas ir kodėl kasa žemę. „Pamatėme, kad darbininkai jau leidžia betoninius rentinius. Pasi domėjome, kas čia bus įrengta. Iš girdome, kad kaimynai nori įsireng ti vietinę kanalizaciją“, – pasakojo gretimame pastate įsikūrusios įmo nės direktorė Ida Barabanova. Ilgą laiką tuščias stovėjusias pa talpas esą buvo nuspręsta išnuo moti. Tačiau nuomininkai nedi delio namelio savininkams iškėlė sąlygą – patalpose turi būti įves tas vandentiekis ir kanalizacija. „Bent būtų modernią vietinę ka nalizaciją įsirengę. O jie įkasė ke lis šulinio žiedus ir ketino įsireng ti išgriebimo duobę“, – pasakojo moteris.
Leidimų neturi
Įmonės darbuotojai sukluso, suži noję, kad jiems po langais bus fe kalijų išgriebimo duobė. „Kaip mums teks dirbti, kai čia atvažiuos mašina ir siurbs kanali zacijos šulinį? Bus baisi smarvė“, – piktinosi moteris. Buvusios prekybos bazės teri torija driekiasi valstybinės žemės sklype. Čia yra išvedžiota kanali zacijos sistema. „Ji yra apverktinos būklės, per žiemą kelis kartus vamzdžiai bu vo užšalę. Nuotekų tinklus pri žiūrinčiai įmonei teko remontuo ti, atkasti vamzdžius“, – pasakojo I.Barabanova. Paaiškėjo, kad kanalizacijos duo bę norėjo išsikasti įmonės „Gargž dų aibė“ vadovai. Pasak Naciona linės žemės tarnybos Klaipėdos skyriaus, ši įmonė šiais metais nė ra prašiusi leidimo atlikti darbus, įrengiant vietinę kanalizaciją. Gresia baudos
Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų poskyrio vyriausioji spe
cialistė Gintarė Kašienė tikino, kad verslininkai iš tiesų šeiminin kavo valstybinėje žemėje. „Sklypo ribų nėra, žemė – vals tybės. Nuvažiavome į vietą ir įsi tikinome, kad prie pat pastato yra įleisti rentiniai. Kiek žinoma, bu vo ketinta čia įrengti vietinę kana lizaciją. Darbai buvo sustabdyti“, – aiškino savivaldybės darbuotoja. G.Kašienei kol kas nepavyko su sisiekti su įmonės vadovais. Mo biliojo ryšio telefono ragelio vers lininkai nekėlė ir vakar. „Negaliu jų paklausti, kodėl jie taip drąsiai elgėsi svetimoje žemė je? Nes jokių leidimų jie neturi. To kiu atveju bus surašytas protokolas ir už tokius darbus gresia bauda“, – tikino G.Kašienė. Pasak G.Kašienės, pirmą kartą už tokį nusižengimą gresia 50 litų bauda, tačiau jei verslininkai ir to liau nepaisys nurodymų, grės ir di desnė nuobauda. „Ši teritorija yra problemiška, tačiau neįtikėtina, kad galima ši taip savavališkai šeimininkauti?“ – stebėjosi G.Kašienė.
50
– tiek litų baudą gali tekti susimokėti sava- vališkai kanalizaciją mėginusiems įrengti verslininkams.
Savivalė: be leidimų vietinę kanalizaciją norėję įsirengti verslininkai
nepagaunami net savivaldybės darbuotojams.
Vytauto Petriko nuotr.
Pokyčiai: tikimasi, kad iš sovietmečiu KGB darbuotojus glaudusio pa
stato Palangos policija persikels į naujai rekonstruotas patalpas Ga nyklų gatvėje. Vytauto Petriko nuotr.
Palangos komisariatas laukia įkurtuvių Asta Aleksėjūnaitė Jau kartą žlugusios Palangos po licijos pareigūnų viltys persikelti į naujas komisariato patalpas gai vinamos naujomis rangovo paieš komis.
Anksčiau skelbtą komisariato re konstrukcijos konkursą laimėjusi bendrovė „Vėtrūna“ nevykdė įsi pareigojimų. Palangos policinin kai jau šiais metais turėjo įsikelti į naujai rekonstruotas patalpas Ga nyklų gatvėje. „Mums buvo perduotos valsty bės įmonės poilsio namų „Baltija“ patalpos. Jos yra miesto centre, ir žmonėms būtų kur kas patogiau nei dabartinis komisariatas, kuris yra kone užmiestyje. Tačiau su tartis su rangovu buvo nutrauk ta, nes rekonstrukcijos darbai bu vo sužlugdyti. Paskelbtas naujas konkursas“, – aiškino Klaipėdos
apskrities Vyriausiojo policijos ko misariato viršininko pavaduotojas Silvijus Baranauskas. Jei konkursas įvyks sklandžiai, dar šį rudenį tikimasi, kad naujas rangovas imsis darbų. „Naujose patalpose bus kur kas daugiau erdvės, bus nauja, moder ni budėtojų dalis. Numatyta įrengti laikino sulaikymo kameras, o mies tą pareigūnai galės stebėti moder nia stebėjimo sistema“, – aiškino S.Baranauskas. Kurį laiką Ganyklų gatvėje buvo įkurdintas migracijos poskyris. Naujo komisariato įkurdinimui numatyta 5,3 mln. litų. Palangos policijos komisariatas iš Vytauto gatvės, kur buvo anks čiau, į dabartinę savo vietą iškel tas dar 1996 m. Sovietmečiu šiame pastate bu vo įsikūręs KGB valdybos padali nys, saugojęs vyriausybinius pa status kurorte.
8
KetvirtADIENIS, rugsėjo 5, 2013
ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 1000 2,8985 DB svaras sterlingų 1 4,0827 JAV doleris 1 2,6217 Kanados doleris 1 2,4908 Latvijos latas 1 4,9146 Lenkijos zlotas 10 8,1007 Norvegijos krona 10 4,3203 Rusijos rublis 100 7,8359 Šveicarijos frankas 1 2,7962
pokytis
–0,2134 % +0,1054 % +0,0076 % +0,1407 % –0,0020 % –0,0839 % +0,2506 % –0,2393 % –0,0572 %
Dezinfekcijai – per 6 mln. litų
Euro zona kapstosi iš duobės
Lietuvai siekiant užkirsti kelią afrikinio kiau lių maro užkratui, vilkikų dezinfekcijai Lie tuvos ir Baltarusijos pasienyje per trejus metus numatoma išleisti 6,05 mln. litų (su PVM). Valstybinė maisto ir veterinarijos tar nyba rugpjūčio 28 d. pasirašė naują tokios vertės sutartį su bendrove „Dezinfekcijos paslaugos“. Centriniame viešųjų pirkimų portale skelbiama, kad „Dezinfekcijos pa slaugos“ buvo vienintelė konkurso dalyvė.
Euro zona pagaliau įveikė nuosmukį, kuris tęsėsi net 18 mėnesių. Regiono bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birže lio mėnesiais, palyginti su ankstesniu ket virčiu, paūgėjo 0,3 proc., kaip rodo galuti niai „Eurostat“ skaičiavimai. Antrą ketvirtį tarp ES šalių geriausius rezultatus pasiekė Portugalija, kurios BVP padidėjo 1,1 proc. Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Suomijos ir Lietuvos BVP padidėjo po 0,7 proc.
Šalių lenktynėse pralaimime Pasauliniame šalių konkurencingumo reitinge Lietuva nusirito per tris pozicijas. Tačiau kur kas blogiau tai, kad pagal gebėjimą pritraukti kvalifikuotų specialistų ir juos išlaikyti mūsų šalis velkasi pačioje valstybių sąrašo uodegoje. Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt
Yra kur pasitempti
Nuosmukis: Pasaulio ekonomikos forumo šalių konkurencingumo rei
tinge Lietuva nusileido keliais laipteliais žemyn.
Sauliaus Žiūros / BFL nuotr.
2013 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos bankas išleidžia į apyvartą 50 litų kolekcinę (proginę) sidabro monetą, skirtą
Žemaitijos krikšto 600 metų sukakčiai
Pasaulio ekonomikos forumas va kar paskelbė valstybių konkuren cingumo reitingą, kuriame yra 148 pasaulio šalys. Lietuva šia me reitinge atsidūrė 45-oje vieto je – trimis pozicijomis žemiau nei pernai. Mūsų šalis kol kas lenkia kai mynę Latviją, kuri iš 55-os pakilo į 52-ą poziciją, tačiau smarkiai at silieka nuo Estijos. Ši valstybė rei tinge pakilo iš 34-os į 32-ą vietą. Nors už mūsų rikiuojasi daugiau kaip du trečdaliai Pasaulio ekono mikos forumo reitinguojamų vals tybių, kai kurie vertinti kriterijai nuteikia visai ne optimistiškai. Žemiausias vietas tarp 148 pa saulio šalių Lietuva užima pagal ša lies gebėjimą pritraukti talentingų specialistų (135 vieta), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo praktiką (130 vieta), šalies gebėjimą išlaikyti ta lentingus specialistus (127 vieta), mokesčių poveikį skatinimui dirb ti (120 vieta), mokesčių poveikį in vestavimui skatinti (114 vieta), at leidimo iš darbo išlaidas (111 vieta), verslo įtaką tiesioginių užsienio in vesticijų valdymui (111 vieta), ban kų patikimumą (111 vieta), įmonių branduolių išvystymo lygį (109 vie ta), valstybės viešuosius pirkimus, skatinančius inovacijas (109 vieta) ir valdžios reguliavimo naštą (107 vieta). Teigiamo įspūdžio nepalieka
Monetos dailininkas – Petras Repšys Monetos nukaldintos UAB Lietuvos monetų kalykloje Tiražas – 3 000 monetų Monetos pardavimo kaina (su PVM) reprezentacinėje dėžutėje – 150 litų, be reprezentacinės dėžutės – 135 litai Monetas galima įsigyti Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8, Žirmūnų g. 151), taip pat Kaune (Maironio g. 25) Išsamesnė informacija Lietuvos banko interneto svetainėje www.lb.lt, tel.: (8 5) 268 0316, (8 5) 268 0326 arba el. paštu info@lb.lt
Viešosios įstaigos „Investuok Lie tuvoje“ generalinės direktorės Mildos Dargužaitės teigimu, tokie Lietuvos rezultatai pasauliniame konkurencingumo reitinge rodo, kad mūsų šaliai dar yra kur pasi tempti. „Tai signalas, kad Lietuvai reikia reformuoti tam tikras dar bo santykių reguliavimo dalis. Ši sritis – vienas iš svarbių kriterijų, kuriuos vertina užsienio investuo tojas, rinkdamasis šalį. Jiems tei giamo įspūdžio apie Lietuvą ne kuria faktai, kad pasaulyje pagal darbuotojų priėmimo ir atleidimo lankstumą, atleidimo kainą, šalies galimybes pritraukti talentų ir juos išlaikyti esame sąrašo pabaigoje“, – teigė M.Dargužaitė. Anot jos, tai, kad darbo santy kių reguliavimas Lietuvoje perne
lyg griežtas, patvirtina ir faktas, jog pagal darbo rinkos efektyvu mo vertinimą šiemet nukritome per keturias vietas ir atsidūrėme 69 vietoje pasaulyje – žemiau nei kitos Baltijos šalys. „Užsienio investuotojų nuomo ne, vienu iš sprendimų gali tapti galimybė verslui lanksčiau sudaryti terminuotąsias sutartis. Šiandien tai galima taikyti tik naujai stei giamoms darbo vietoms ir nenuo latinio pobūdžio darbams. Be to, bendrovės, su kuriomis dirbame, pastebėjo, kad joms kyla sunkumų dėl sezoninio darbo sutarčių, – dalis specialybių, kurių poreikis išauga tam tikru metų laiku, vis dar nepripažįstamos kaip sezo ninės“, – Lietuvos trūkumus var dijo M.Dargužaitė.
Gitanas Nausėda:
Yra dvi problemos. Pirmoji ta, kad Lietuva praranda talentus. Kita – kad svetur tie talentai dažnu atveju dirba ne pagal kvalifikaciją. Ji pasakojo, kad dirbant su už sienio investuotojais išryškėjo dar viena probleminė sritis: bendrovės, susidūrusios su ekonominiais sun kumais ar tiesiog norėdamos efek tyvinti veiklą, patiria nemažai pro blemų, siekdamos optimizuoti savo darbuotojų skaičių. „Su darbuotoju, kuris dirba nee fektyviai ir kurio rezultatai prasti, nėra galimybės greitai atsisveikin ti, išmokant didesnę išeitinę iš moką. Be to, atleidimo priežastys dažnai ginčijamos teisme, o šian dien susidariusi teismų praktika –
itin nepalanki darbdaviui“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ vadovė. Darbo santykiai – ne viskas
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda laikosi kiek ki tokios pozicijos dėl Lietuvoje eg zistuojančio darbo santykių reg lamentavimo. Jo teigimu, darbo santykių liberalizavimas tikrai ne būtų ta panacėja, kuri mūsų šalį konkurencingumo reitinge galėtų kaip reikiant kilstelėti į viršų. „Jei pažiūrėtume į šalis, ku rios bendrame reitinge yra gero kai aukščiau už Lietuvą, pama tytume, kad jose darbo santykiai reglamentuojami taip pat griežtai ar dar griežčiau nei Lietuvoje. Pa vyzdžiui, Vokietijoje darbo santy kiai reglamentuojami kone griež čiausiai visoje ES. Todėl, manau, Lietuvai reikėtų ieškoti ir kitų as pektų, kurie mūsų šalį pakeltų“, – svarstė pašnekovas. Paklaustas, kas Lietuvai truk do pritraukti kvalifikuotų specia listų ir juos išlaikyti, G.Nausėda mestelėjo akmenėlį ir į verslininkų daržą. „Tenka bendrauti su versli ninkais, kurie skundžiasi, kad ne randa kvalifikuotų darbuotojų. Ta čiau pasidomėjus, kiek jie tiems darbuotojams moka, paaiškėja, kad minimumą. Tuomet kyla klausi mas, ko tu skundiesi“, – sakė eko nomistas. Jo teigimu, kad suprastum, jog mūsų šaliai sunkiai sekasi išlaiky ti geriausius darbuotojus, specialių tyrimų net nereikia – užtenka pa sižiūrėti į tokių darbuotojų emig racijos rodiklius. „Yra dvi problemos. Pirmoji ta, kad Lietuva praranda talentus. Ki ta – kad svetur tie talentai dažnu atveju dirba ne pagal kvalifikaciją, neišnaudodami savo potencijos“, – pabrėžė G.Nausėda. Pasiteiravus, kodėl pagal bankų patikimumo kriterijų Lietuva uži ma tik 111 vietą, nors mūsų šaly je beveik visi veikiantys bankai yra tie patys kaip Skandinavijos šaly se, SEB banko prezidento patarė jas teigė, kad tai nulėmė „Snoro“ ir Ūkio banko bankrotai. „Du žlugę bankai per dvejus me tus yra traktuojami kaip dažni at vejai. Neabejoju, kad prieš porą metų minėtas kriterijus būtų bu vęs įvertintas visai kitaip“, – sakė G.Nausėda.
9
ketvirtadienis, rugsėjo 5, 2013
KLAIPėdos Verslas Nereikės antspaudų
Uostų iššūkiai
Šoktelėjo nedarbas
Ūkio ministerija siūlo panaikin ti reikalavimą verslo įmonėms turėti antspaudą. Esą ant spaudas dubliuoja asmens pa rašo funkciją, kartu didina ad ministracinę naštą ir papildo mas išlaidas. Pareiga naudo ti antspaudą išlieka valstybės bei savivaldybių institucijoms, notarams bei antstoliams.
Šiandien Klaipėdoje prasidėjo dvi dienas truksianti tarptauti nė Baltijos uostų organizacijos konferencija ir metinė genera linė asamblėja. Konferencijoje „Baltijos uostų iššūkiai naujo mis rinkos sąlygomis“ bus ap žvelgiamos ES uostų politikos gairės, naujų rinkos sąlygų įta ka uostų valdymui ir veiklai.
Šių metų rugsėjo 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose bu vo registruota 190,1 tūkst. be darbių ir jie sudarė 10,4 proc. šalies darbingo amžiaus gy ventojų. Kaip paprastai, vasa ros pabaigoje sumažėjus laiki no užimtumo dalyvių skaičiui, 0,3 proc., padidėjo registruo tas nedarbas.
Subjauroti namai – ne pelno šaltinis? Už subjaurotus pastatų fasadus baudžiami namų savininkai ar administratoriai nusiteikę kantriai kęsti išpuolius ir toliau ap mokėti vandalų padarytus nuostolius. Išterliotų sienų restaura cija verslininkų kol kas nesudomino, taip pat ir draudikai nesku ba drausti pastatų fasadų nuo teplionių. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Esą neapsimoka, sumos – nedide lės, o vargo – daug.
Skaičiuoja terliones
Stumia į bankrotą
Pastatų su vandalų suniokotais fasadais Klaipėdoje kol kas užfik suota apie 80, tačiau tai dar ne visa statistika. Uostamiesčio savivaldy bės Viešosios tvarkos skyriaus dar buotojai pradėjo tikrinti šiaurinę miesto dalį, dabar artėja link pie tinių gyvenamųjų rajonų. „Mes subjaurotus fasadus skai čiuojame nuo šių metų gegužės. Per tą laiką jau surašyta 50 admi nistracinės teisės pažeidimų proto kolų už statinių priežiūros taisyklių pažeidimą. Bauda už tai siekia iki 2 tūkst. litų, bet pirmą kartą mes tik įspėjame“, – tikino Klaipėdos sa vivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys. Viešosios tvarkos skyriaus dar buotojų teigimu, savininkams ar namų administratoriams skiriamas protingas terminas fasadams susi tvarkyti, Esą jei numatytas restau racijos planas, atidedamas reikala vimas sutvarkyti. Teigiama, kad kol kas drastiškai nieko nebaudžia. Tvarkosi savo jėgomis
Daug iab uč ių nam ų bendr ijos „Naglis“ pirmininkė Stanislava Pujauskienė sakė, jog jos namo fa sadas Kauno gatvėje ne taip seniai buvo nuniokotas sienų terliotojų. „Mes viską nusivalėme patys. Mūsų kiemsargis su dar vienu pa galbininku viską nutrynė, šiandien žiūriu – vėl kažkas užtepliota. Ap sidrausti nebandėme, patys susi tvarkome“, – teigė S.Pujauskienė. Daugiabučių namų bendrijos „Disvitis“ pirmininkė Irena Ke kienė, kuri administruoja du na mus Laukininkų gatvėje, pasakojo, kad pernai nusivalė išteptus fasa dus, šiemet vėl pripaišyta. „Perdažymas mums kainavo apie 800 litų. Vandalizmas kartojasi, tačiau galimybės apsidrausti nuo tokių dalykų bendrijoje nesvarstė me“, – teigė I.Kekienė. Kol kas paslaugų restauruoti na mų fasadus nesiūlo ir verslininkai.
Vieni pirmųjų fasado darkyto ją pričiupo Žvejų rūmų darbuo tojai. Tada kreiptasi į policiją, su skaičiuota sąmata – 1 kv. m plytų mūro sienos valymas ir uždažy mas be padengimo vašku kainavo nuo 111 iki 144 litų. Kadangi ter šėjas buvo pričiuptas, jis nupirko dažus, tačiau suniokotą sieną su sitvarkė patys Žvejų rūmų darbuo tojai, nes taip buvo pigiau. Įstaigos vadovas Alvydas Lenkaus kas sakė, kad fasado apdrausti vis tiek neketina, nors tokių inciden tų gali pasikartoti ir nuostolius ga li tekti padengti patiems. „Mes esame biudžetinė įstaiga ir ypač kruopščiai skaičiuojame išlai das. Jei apdraustume nuo vandalų pastato fasadą, mus ištiktų bank rotas. Buvo atvejis, kai mums nuo nelaimingų atsitikimų siūlė ap drausti visus Žvejų rūmuose ap silankančius renginių lankytojus, bet mums tai – kosminės sumos“, – neslėpė Žvejų rūmų vadovas. Apskaičiuota, kad vieno kvadra tinio metro tinkuotos sienos nu valymas ir nudažymas kainuotų 53 litus. Tačiau teigiama, kad daž
nu atveju ant sienos lieka dėmė, nes pritaikyti net tuos pačius da žus neįmanoma. Todėl tenka per dažyti visą sieną ir išlaidos išauga dešimteriopai. Draudikai intereso nerodo
Draudimo bendrovės verslo rizikos vadovas Arūnas Raziūnas tikino, kad apsidrausti atskirai tik dėl grafičių padarytos žalos pastatų fasadams kompanija nesiūlo, esą toks „pro duktas“ būtų nepatrauklus klientui dėl ribotos rizikos ir kainos. „Atskirai fasadai nedraudžiami, tai – sudėtinė pastato dalis. Gy ventojai net nepageidavo drausti turtą dalimis. Tačiau daugiabučių draudimas Lietuvoje iš viso mažai išvystytas. Estijoje daugiabučių draudimas įsibėgėjo, pas mus tos kultūros dar nėra“, – teigė ir kitos draudimo bendrovės atstovė Lina Jakučionienė. „Jei pastatai ar pastatas draudžia mi rizikų paketu, tokia draudimo apsauga paprastai aprėpia ir nuo stolius dėl piktavalių asmenų suga dinimų grafičiais, tačiau toks įvykis turi atsitikti tik dėl neteisėtų pikta vališkų veiksmų, padarytų trečiųjų asmenų, piešinys neturi būti atsira dęs prieš draudimo sutarties suda rymą“, – pridūrė A.Raziūnas.
Nevilioja: Klaipėdos gyventojai yra abejingi avių augintojų siūlomai
produkcijai.
Aviena – reta ir brangi prekė Asta Dykovienė Klaipėdos turgavietėse aviena ir ėriena – itin reta prekė. Klaipėdos senojoje turgavietėje avių sker dienos nėra jau nuo liepos pabai gos. Klaipėdiečiai kažkodėl nelin kę pirkti šios brangios, nors ir be ne sveikiausios mėsos. Avių ūkiai regione auga
Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Algirdas Vilimas pripažįs ta, kad avių ūkių Klaipėdos regio ne nėra daug, tačiau visoje Lietu voje avių augintojų yra daugiau nei 5 tūkst., kurie augina daugiau nei 110 tūkst. avių. Mūsų šalyje augi namos 32 veislių avys. Teigiama, kad avininkystė ne itin greitas pasipelnymo šaltinis. Esą kol gyvulys tinka skerdimui, praeina 2 metai. Vis dėlto šią ūkio šaką dotuoja valstybė, jei ji nebū tų remiama, esą skerdiena būtų dar brangesnė. „Kiekvienas ūkininkas apskai čiuoja išlaidas, kiek investuoja į avį, kad bent kažkiek jam tai atsi pirktų, todėl aviena nėra pigi“, – paaiškino A.Vilimas. Viename ūkyje Kauno rajo ne parduodama 60–65 Vokietijos juodgalvių avių banda, avys ėrin gos, vienos kaina – 550 litų. Paly ginimui: veršinga karvė kainuoja iki 3,5 tūkst. litų, o triušinga triu šio patelė – 60 litų. Dingo nuo prekystalių
Niša: verslininkai kol kas neišnaudoja galimybės uždirbti valydami ir
dažydami vandalų subjaurotus pastatų fasadus ar tiltus Klaipėdoje.
Vytauto Petriko nuotr.
„Shutterstock“ nuotr.
Avių supirkimo kaina yra gana di delė, gyvo svorio kilogramas siekia 5,5 lito. Tačiau išeiga yra tik apie 50 proc. gryno svorio, todėl skerdie nos kaina didelė ir siekia iki 40 litų už kilogramą. Palyginimui – kiau lienos gyvo svorio supirkimo kaina vasarą siekė 4 litus už kilogramą. „Aviena mūsų turgavietėje pre kiaujama labai retai ir labai mažai. Turbūt nėra poreikio. Aviena kaž kodėl šitame kampe neprigijo, ne suprantu, kodėl. Panašiai yra ir su
jautiena“, – teigė bendrovės „Se nasis turgus“ direktorius Arvydas Gaudiešius. „Pastarąjį kartą aviena ir ėriena mūsų turgavietėje prekiauta prieš pusantro mėnesio, liepos pabai goje. Čia tokia reta ir brangi prekė. Tai – ne kiauliena ir ne menkė“, – teigė bendrovės „Senasis turgus“ administracijos darbuotoja Lilija na Leparskaitė. Avių mėsa tokia brangi, nes į avienos kilogramą viskas įskai čiuota – nuo skerdimo paslaugų iki prekybos vietos turgavietėje. „Yra vienas kitas klientas, kuris pageidauja ėrienos ar avienos. Tai yra brangus malonumas. Nors pa našiai kainuoja ir veršienos kilogra mas“, – patvirtino L.Leparskaitė. Mažas klientų ratas
Tačiau bent jau tarp pavienių žmo nių avienos poreikis gyvuoja. Yra tendencija, kad kiekvienas ūki ninkas turi savo klientus: kas res toranus, kas privačius žmones. Prekybos centruose dažniausiai prekiaujama iš Lenkijos atvežta aviena. Ji truputį pigesnė, kaina – apie 35 litus už kg mėsos. „Aviena pas mus prekiaujama mažai, matyt, todėl, kad lietuvių vartojimo tradicijos nėra nukreip tos į avieną. Šiaip tai aviena la bai gera mėsa ir jos reikėtų vartoti daugiau. Juk tas gyvūnas – grynas žolėdis. Gera tendencija – augina mų avių skaičius auga“, – tvirti no Klaipėdos maisto ir veterinari jos tarnybos viršininkas Antanas Bauža. Lietuvoje jau atsiranda įmonių, kurios apdoroja ir avių vilną. Ta čiau poreikis dar nedidelis. „Vienas didžiausių avių augintojų Baltijos šalyse, auginantis 2 tūkst. avių bandą, tikina, kad didelių pel nų neskaičiuoja, patenkina savo reikmes ir investuoja į ūkį. Avini ninkystė didelio ir greito pelno ne neša, šitą darbą reikia ir suprasti, ir mėgti“, – pabrėžė A.Vilimas.
10
atzalynas@kl.lt Redaktorė Evelina Zenkutė
ketvirtadienis, rugsėjo 5, 2013
atžalynas
Ketvirtadienis – pažangos diena Naujus mokslo metus dienraštis „Klaipėda“ pasitinka atsinaujinęs.
Kiekvieną ketvirtadienį skaity tojus nuo šiol pasieks specialus priedas „Atžalynas“, skirtas ak tualiausioms uostamiesčio švieti mo temoms. Akademinę bendruo menę, mokyklas, darželius, vaikų
laisvalaikio ir saviraiškos cent rus kviečiame dalytis savo nau jienomis, pasiekimais, laimėjimais ar užgriuvusiais rūpesčiais. Žinią ar norimą publikuoti informaci ją galite siųsti elektroniniu paštu atžalynas@kl.lt arba skambinti te lefonu (8 46) 39 77 04. „Klaipėdos“ inf.
Klaipėdos univer sitete – nauji vėjai iš Amerikos. Socia linių mokslų fakul teto Komunikaci jų katedroje visą rudens semestrą dirbs profesorius Frankas Barnasas iš Valdostos uni versiteto Džordži jos valstijoje.
Galimybės: F.Barnasas patikino esantis atviras pasiūlymams ir bendrada
Žurnalistams – profesoria Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
naujienų tarnybai rengia vietinių naujienų reportažus“, – dėstytojo nuopelnus vardijo D.Janavičienė.
Patirtis televizijoje
Verdiktas: penkiamečiai ar šešiamečiai, nors ir pažįsta raides, moka skaičiuo
ti, psichologiškai dar nėra pasirengę lankyti mokyklos.
„Shutterstock“ nuotr.
Penkiamečiui mokykloje – ne vieta Kristina Lenkaitytė k.lenkaityte@kl.lt
Psichologų patarimų neklausan čios mamos savo atžalas į uosta miesčio mokyklas tempia nuo pen kerių metų. Tačiau neretai joms tenka nusivilti – pedagogai negai lestingai konstatuoja, kad vaikas čia atkeliavo gerokai per anksti.
„Pagal visus įrodytus tyrimus ir psichologo rekomendacijas, vai ką į mokyklą derėtų leisti nuo sep tynerių metų. Anksčiau, padarius brandumo testus, į pirmą klasę bu vo galima atvesti ir gabesnius šešia mečius. Tačiau pasitaikydavo, jog iš psichologų gavę neigiamą atsakymą, tėvai vis tiek tvirtindavo, jog vaikas per gabus sėdėti namuose, todėl jį tekdavo priimti su tėvų sutikimu“, – pasakojo „Gilijos“ pradinės mo kyklos direktoriaus pavaduotoja ug dymui Edita Liutkuvienė. Pasak jos, pernai, pasikeitus tai syklėms, ši tvarka buvo sugriežtin ta. Nuo tada, norint leisti jaunesnį nei 7 metų vaiką į mokyklą, būti na gauti teigiamas psichologo iš vadas. Kitaip mažylis į pirmokus kandidatuoti galės tik po metų.
„Tėvai mano, jog mokantis skai čiuoti ir pažįstantis raides vaikas jau gali lankyti mokyklą. Tačiau taip nėra. Kur kas svarbiau yra jo psichologinis brandumas. Jei šešia metis negali susikaupti, greitai pa vargsta – mokyklai jis dar nėra pa siruošęs“, – tikino E.Liutkuvienė. Jos teigimu, pirmokams pamo kos yra dešimt minučių trumpes nės nei kitiems, tačiau ir tai išsė dėti iki galo pavyksta ne visiems. Vieni vaikai pervargsta greičiau, kiti dar prašo papildomos veiklos. Pedagogė prisiminė, jog nuo min čių apie mokyklą ne kartą teko at kalbėti ir penkiamečių tėvus, tvirtai įsitikinusius savo atžalos gabumais. Teigdami, jog vaikas jau pakanka mai didelis, pastarieji sulaukdavo tik vieno atsakymo – „leiskite jam dar pasidžiaugti vaikyste“. Pabrėždama, jog tokie atvejai vienetiniai, o ir šešiamečių mo kykla turi vos kelis, pašnekovė vis dėlto sutiko, jog priešmokyklinis pasiruošimas vaikui yra į naudą. „Labai jaučiamas skirtumas, kuris vaikas atėjo iš darželio, kuris iš na mų. Juk mažylis, pratęs nuolat bū ti tarp vaikų, daug lengviau adap tuojasi ir čia“, – nurodė ji.
Profesorius Klaipėdos universitete (KU) žurnalistikos bakalauro studijų studentams dėstys profesinį dalyką „Naujienų rengimas ir rašymas“, o magistro studijų „Medijos ir komu nikacija“ studentams – kursą „Jung tinių Amerikos Valstijų medijos“. Klaipėdos universiteto Sociali nių mokslų fakulteto Komunika cijų katedros vedėja dr. Daiva Ja navičienė pasakojo, kad Valdostos universitete F.Barnasas dėsto pro fesinius žurnalistikos dalykus ir yra akademinės žurnalistų bend ruomenės prezidentas. „Profesorius turi ilgametę dar bo televizijoje patirtį ir glaudžiai bendradarbiauja su vietine tele vizija, sujungdamas žurnalistikos studijas ir praktiką darbo vieto se. Valdostos universiteto medi jų studija sutarties pagrindu CNN
padėties mažino išlaidas ir rengė didelį konkursą. Daug vilčių, jog dėstytoją iš JAV pavyks prisivilioti į Klaipėdą, neturėta.
Džiaugėsi sutikimu
Kaip teigė vedėja, profesorius laimė jo Fulbrighto fondo stipendiją ir to dėl turi galimybę daugiau nei keturis mėnesius gyventi uostamiestyje bei dirbti Klaipėdos universitete. „Kviesdami svečią į mūsų uni versitetą, ėjome jau pramintais keliais. Prieš porą metų pas mus viešėjo ir Informologijos studi jų programos studentams dėstė pagal Fulbrighto mokslinių mai nų programą pakviestas profeso rius Delmusas Williamsas iš JAV Ohajo valstijos Acrono universi teto. Šiais metais norėjome būtent žurnalistikos specialybės studen tams suteikti galimybę pasisemti žinių iš šios srities profesionalo“, – kalbėjo D.Janavičienė. Pasak jos, šiais metais Fulbrighto fondas dėl ne itin geros finansinės
Daiva Janavičienė:
Jei bus rodoma abi pusė iniciatyva, F.Bar nasas galės ne tik skaityti paskaitas ar vesti seminarus, bet ir organizuoti prakti nius užsiėmimus. Tačiau sėkmingai užpildyta apli kacija ir aukšta profesoriaus kvali fikacija leido jam laimėti stipendi ją ir pradėti darbą KU. Prieš rugsėjo pradžią profesorius F.Barnasas ap silankė Socialinių mokslų fakultete, susitiko su fakulteto dekanu prof.
Pirmenybė – Nors priėmimas į profesines mo kyklas dar tęsiasi, jau aišku, kad nemažai mokyklų turės formuo ti papildomas grupes siekdamos priimti visus norinčiuosius.
Populiarumas: Lietuvos profesinėse mokyklose fiksuojamas rekor
dinis norinčių įgyti amatą mokinių skaičius.
„Shutterstock“ nuotr.
Iki šios savaitės pradžios no rą mokytis profesinėse mokyklo se pareiškė daugiau nei 19 tūkst. pretend ent ų. Pageid aujanč iųj ų mokytis profesinio mokymo įstai gose skaičius jau viršijo nustatytą priėmimo planą. Beveik penkiasdešimčia procentų daugiau norinčiųjų sulaukė Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla, Žeimelio žemės ūkio mokykla, treč
11
ketvirtadienis, rugsėjo 5, 2013
atžalynas Rodys eksperimentus
Sąlygos gerės
Skyrė lėšų
Rugsėjo 11–12 d. Klaipėdos uni versiteto Jūrų technikos fakulte te bus galima susipažinti su che mijos ir aplinkos tyrimo meto dais, laboratorine įranga. Lanky tojai galės dalyvauti parodomuo siuose eksperimentuose atliekant naftos, aplinkos oro užterštumo, aplinkos triukšmo lygio ir metalų kietumo tyrimus.
Vyriausybė patvirtino mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakei timus. Įteisintos nuostatos pa dės išlikti mažoms kaimo mokyk loms, daugiau vidurinių mokyklų galės pretenduoti tapti gimnazi jomis, padės spręsti klasių komp lektų finansavimo, pedagogų kai tos problemas.
Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterija, atsižvelgdama į esa mą vaikų dienos centrų teikiamų dienos socialinės priežiūros pa slaugų poreikį, vaikų dienos cent rų plėtrai papildomai skyrė 500 tūkst. litų. Projektų vertinimo ir atrankos komisija teigiamai įver tino 30 reikalavimus atitinkančių projektų.
Darželiai pilni tik popieriuose 1
arbiavimui su KU studentais.
Ritos Gorodeckienės nuotr.
aus iš JAV patirtis dr. Antanu Bučinsku, Komunikaci jų katedros darbuotojais, apžiūrėjo Medijų laboratoriją ir auditorijas. Profesorius pasidžiaugė drau gišku sutikimu. Nors į Klaipėdą jis atvyko tik prieš savaitę, jo pa ties žodžiais tariant, jau baigia pri sitaikyti prie laiko skirtumo ir yra pasirengęs bendradarbiauti su ka tedros kolektyvu. Kalbės lėčiau
„Profesorius žinojo, kur vyksta. Be to, jam buvo parodytos katedro je esančios galimybės. Dėstytojas patikino, kad yra atviras pasiūly mams ar bendradarbiavimui. Daug kas šioje situacijoje priklauso ir nuo pačių studentų. Jei bus rodoma abi pusė iniciatyva, F.Barnasas galės ne tik skaityti paskaitas ar vesti semi narus, bet ir organizuoti praktinius užsiėmimus“, – sakė vedėja. Fulbrighto stipendiją F.Barna sas laimi ne pirmą kartą. Profe sorius prasitarė, kad jo gyveni
mo credo – keliauti. Jis yra dėstęs Rusijos, Malaizijos, Pietų Afrikos Respublikos, Vokietijos universi tetuose. KU profesorius pasirin ko todėl, kad tai, jo nuomone, naujas universitetas, o žurnalis tikos studijų programa „pasiren gusi tobulėti“. „Paskaitos auditorijose vyks ang lų kalba. Bakalauro laipsnio siekian tiems studentams šios paskaitos yra laisvai pasirenkamos. Jose skatina me dalyvauti ir kitų fakultetų jau nimą. Įspėjome profesorių, jog KU studentams anglų kalba yra išmokta, todėl paskaitų metu gali kilti nedide lių problemų“, – sakė pašnekovė. Anot jos, jis pažadėjo kalbėti kuo suprantamiau ir lėčiau. Rugsėjo 2 d. vykusio pristatymo metu F.Bar nasas jau pademonstravo, kad šne ka suprantamai ir aiškiai. „Dėstytojo iš JAV viešnagė su teiks progą tobulėti ne tik studen tams, bet ir katedros darbuoto jams“, – džiaugėsi D.Janavičienė.
Tad eilių patekti į juos galėtų ir nebūti. „Situa cija tokia, kad apie 50 proc. vaikų, kurie yra užrašyti į darželius, jų ne lanko. Kitaip tariant, jei grupėje tu ri būti 20 darželinukų, tai joje kas dien vidutiniškai būna 10–12 vaikų. Iš viso Klaipėdos ikimokyklinio ug dymo įstaigose yra apie 450 grupių. Jei į kiekvieną jų leistume papildo mai priimti po du vaikus, eilių nebe liktų“, – skaičiavo N.Laužikienė. Tačiau egzistuoja higienos nor ma, kurioje nustatyta, kad ikimo kyklinukų grupėse teoriškai nega li būti daugiau nei 20 vaikų. „Šios normos kol kas neketinama keis ti, todėl patys ir ieškojome būdų, kaip spręsti problemą“, – pabrė žė N.Laužikienė.
ir į atsilaisvinusią vietą priimti ki tą vaiką, kuris laukia eilėje“, – aiš kino N.Laužikienė. Įmoka bus fiksuota
Dar vienas būdas, kuris esą pri verstų tėvus vesti savo vaikus į darželį, o ne vietą užimti tik teo riškai – mokesčiai.
Leis neateiti 4–5 dienas
Ji konstatavo, jog šiuo metu Klai pėdoje galiojanti darželių lanky mo ir mokesčių už juos tvarka yra pernelyg liberali. Pavyzdžiui, vai kas be pateisinamos priežasties į ikimokyklinio ugdymo įstaigą gali būti neatvedamas net pusę dienų, kai privalo darželį lankyti. „Tuo ir naudojasi mamos, kurios yra motinystės atostogose, augina mažą vaikelį ir gauna motinystės išmoką, o sykiu prižiūri ir jau šiek tiek ūgtelėjusias atžalas, kurias yra užrašiusios į darželius. Taip vieta užimama, bet ji realiai laisva. Yra daugybė ir kitų priežasčių, dėl ku rių tėvai neveda savo vaikų į dar želius, nors turi juose vietą. Ir tos priežastys nepateisinamos“, – tei gė N.Laužikienė. Todėl darbo grupė nusprendė, jog reikia griežtinti tokią tvarką ir nu statyti, kad vaikai be pateisinamos priežasties darželio gali nelanky ti tik 20 proc. per mėnesį lankyti nų dienų. Kitaip tariant, be patei sinamos priežasties galima vaiko į darželį nevesti keturias ar penkias dienas per mėnesį. „Jei šis skaičius bus viršytas, įstaigos turėtų viena šališkai nutraukti sutartį su tėvais
Nijolė Laužikienė:
Pabrėžtina, kad jei tė vai savo atžalas sąži ningai veda į darželį kiekvieną dieną, mo kestis jiems nedidėja.
Darželiuose dabar renkamos tri jų rūšių įmokos: už maisto produk tus, už maisto gaminimą ir už ug dymą. Pastarasis yra abonentinis ir siekia 13 litų per mėnesį. Kiti du mokesčiai apskaičiuojami pagal tai, kiek dienų vaikas per mė nesį lankė darželį. Įkainis už maisto gaminimą yra 1,6 lito per dieną. „Šie pinigai yra skiriami mokėti atlygini mus virėjoms. Jos dirba tiek pat, ne priklausomai nuo to, ar į grupę atėjo 20, ar 10 vaikų. Puodą reikia maišy ti tokį pat, atlyginimą taip pat mo kėti tokį patį. Todėl logiška ir socia liai teisinga, kad mokestis už maisto gaminimą būtų fiksuotas“, – darbo grupės išvadas citavo N.Laužikie
nė. Jei politikai pritartų ir mokestis už maisto gaminimą taptų abonen tiniu, jis per mėnesį siektų 33,6 lito. „Pabrėžtina, kad jei tėvai savo atža las sąžiningai veda į darželį kiekvie ną dieną, mokestis jiems nedidėja. Pinigų daugiau turės sumokėti tie, kurie yra linkę piktnaudžiauti ir vai kų į darželį nevesti be pateisinamos priežasties“, – tvirtino Ugdymo ir kultūros departamento direktorė. Mokesčio už maisto produktus siūloma nekeisti. Jis šiuo metu vi dutiniškai siekia 7,76 lito per dieną. Suskaičiuota, kad dėl to, jog tėvai, kurie vaikų neveda į darželius, nors ir užima vietą, už tas dienas nemoka mokesčių, į miesto biudžetą per me tus nesurenkama apie 3,5 mln. litų. Tėvų už darželius sumokėtų mokesčių dydis per metus viršija 8 mln. litų. Tvarka – nuo sausio
„Manome, jog tikrai neetiška, kad 700 vaikų laukia eilės patekti į dar želius, kai juose realiai yra laisvų vietų. Todėl tvarką ikimokyklinio ugdymo įstaigose pirmiausia rei kia griežtinti ne dėl pinigų, kad jų surinktume daugiau, o todėl, kad nebeliktų laukiančiųjų patekti į ikimokyklines ugdymo įstaigas ei lių“, – pabrėžė N.Laužikienė. Valdininkai taip pat peržiūrėjo ir į darželius vaikus vedantiems tė vams taikomas mokesčių lengva tas ir dalį jų siūlo panaikinti. Peržiūrėjusi lengvatų sistemą, savivaldybės administracija poli tikams siūlys pritarti, jog 50 proc. mažiau už darželį reikėtų mokėti tik studentų šeimoms ir gimdyto jams, atsidūrusiems sunkioje ma terialinėje padėtyje. Visiškai už darželį siūloma leisti nemokėti tiems tėvams, kurie gau na socialinę pašalpą. Visi šie pokyčiai ikimokyklinė se įstaigose, jei jiems pritars tary ba, turėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios. Klaipėdos darželius lan ko apie 8,5 tūkst. vaikų.
paprastoms profesijoms daliu – Biržų technologijų ir verslo mokymo centras, Daugų technolo gijos ir verslo mokykla. Tarp siekiančiųjų įgyti profesiją taip pat populiarios Kauno paslau gų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro, Vilniaus paslaugų ir verslo darbuotojų profesinio ren gimo centro, Panevėžio profesinio rengimo centro, Raseinių techno logijos ir verslo mokyklos, Elekt rėnų profesinio mokymo cent ro, Varėnos technologijos ir verslo mokyklos, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos ir kitų mokyklų siūlomos programos. Beveik pu sė, apie 8,4 tūkst., iš pareiškusiųjų
norą mokytis profesinio mokymo įstaigose yra įgiję vidurinį išsilavi nimą. Daugiau nei tūkstantis pre tendentų jau turi aukštojo mokslo diplomą. Per 70 šalies profesinio mokymo įstaigų siūlo apie 300 įvairių profe sinio mokymo programų: architektū ros ir statybos, gamybos ir perdirbi mo, inžinerijos, kompiuterijos, meno, socialinių paslaugų, sveikatos prie žiūros, transporto, žemės ūkio, miš kininkystės ir žuvininkystės ir kitų. Į mokyklas priimami asmenys nuo 14 metų. Priėmimas į profesines mokyklas tęsiasi iki rugsėjo 15 d. Švietimo ir mokslo ministerijos inf.
Nelanko: tyrimas atskleidė – nors darželių grupėse turi būti po 20 vaikų, jų vidutiniškai būna perpus mažiau.
Tomo Raginos nuotr.
12
ketvirtadienis, rugsėjo 5, 2013
pasaulis Įspėjo dėl agresijos
Perversmo repeticija?
Išžudė šeimą
Rusijos prezidentas Vladi miras Putinas neatmetė už sienio karinės intervencijos į Sirijos konfliktą galimybės, bet tik gavus Jungtinių Tau tų Saugumo Tarybos sankci ją. Priešingu atveju, preziden to teigimu, jėgos naudojimas prieš suverenią valstybę pri lygtų agresijai.
70 proc. Venesuelos antra dienį likus be elektros ener gijos, prezidentas Nicolás Maduro apkaltino opozici ją sabotažu ir pareiškė, kad tai buvo perversmo repetici ja. Dėl elektros tinklų avari jos 12-oje valstijų kilo chao sas, sostinėje nedirbo metro, bankai ir parduotuvės.
Į pietus nuo Bagdado kovoto jams vakar anksti ryte apšau džius ir susprogdinus du gre timus namus, priklausančius dviem broliams šiitams, žuvo 18 šios šeimos narių. Tarp žu vusiųjų yra mažiausiai pen kios moterys ir šeši vaikai. Dieną prieš tai per išpuolius Bagdade žuvo 40 žmonių.
Monstras kankintojas pasirinko mirtį Dešimtmetį tris moteris savo namuose Klivlande laikęs bei žaginęs ir už tai kalė ti iki gyvos galvos nuteistas amerikietis rastas kabantis kilpoje kalėjimo kameroje. Atgaivinti nepavyko
Ohajo valstijos kalėjimų sistemos atstovė Jo Ellen Smith sakė, kad 53-ejų Arielis Castro buvo rastas pasikoręs savo kameroje antra dienį maždaug 21.20 val. Kalėjimo medikai bandė gaivinti vyrą ir nu vežė jį į ligoninę, kur buvo konsta tuota jo mirtis. Dėl įvykdytų nusikaltimų sun kumo A.Castro buvo laikomas vie nas specialioje kameroje, kurią kas pusvalandį apeidavo sargybiniai. Būtent per šį laiką jis ir spėjo pa sikarti.
Mes gyvename ci vilizuotoje visuo menėje, ir niekam nereikėtų švęsti jo mirties. Nuteistojo advokatas Craigas Weintraubas sakė, jog kalėjimo administracija turėjo imtis dau giau priemonių, kad būtų išveng ta jo galimos savižudybės. Jis prašė atlikti nepriklausomą A.Castro kū no ekspertizę, bet išgirdo neigiamą atsakymą. „Buvau apstulbęs, – sakė teisinin kas. – Manau, labai neįprasta, kad vos mėnesį kalėjime išbuvęs kalinys randamas negyvas kameroje.“ „Kai kam jo mirtis gali pasirodyti kaip laiminga šios istorijos pabai ga, greita ir pateisinama pabaiga. Bet mes gyvename civilizuotoje vi suomenėje, ir niekam nereikėtų to švęsti“, – pridūrė advokatas. Kankintojo aukos nusprendė ne daryti jokių pareiškimų dėl jo mir ties. Išvengė mirties bausmės
Minėtos trys moterys atskirai din go 2002–2004 m., kai joms buvo 14, 16 ir 20 metų. Jos ištrūko gegu žės 6 d., kai viena moterų išlaužė dalį durų ir prisišaukė kaimyno pa galbą. Tą patį vakarą A.Castro bu vo areštuotas. Buvęs mokyklos autobuso vai ruotojas A.Castro rugpjūčio 1 d. buvo nuteistas kalėti iki gyvos gal vos ir dar tūkstančiui metų – pa gal susitarimą pripažinti kaltę dėl 937 kaltinimų, tarp kurių yra kal tinimai pagrobimais ir žaginimais. Vieną moterų, kuri buvo nėščia, A.Castro marino badu ir mušė, dėl
to ji patyrė persileidimą, kuris teis mo buvo kvalifikuotas kaip žmog žudystė. Vienai įkaičių pabandžius pabėgti, pagrobėjas smaugė ją dul kių siurblio laidu. Susitarimas pripažinti kaltę pa dėjo A.Castro išvengti mirties bausmės. „Aš – ne monstras“
Per teismą padrikai neva mėginda mas atsiprašyti savo aukų A.Castro tvirtino, kad veikė pagautas impul so, kurio priežastis – priklausomy bė nuo sekso, pornografij os ir mas turbacijos. „Aš – ne monstras. Aš sirgau“, – sakė A.Castro. Jis teigė, kad iki šiol negali supras ti, kas paskatino jį laikyti nelaisvėje tris moteris, bet tvirtino, kad „tuo se namuose buvo santarvė“. Jis taip pat tvirtino, jog aukos melavo, kai sakė, kad jis jas mu šė ir žagino, ir pareiškė: „Aš nesu smurtautojas.“ A.Castro taip pat pridūrė, kad „dauguma to sekso“ vyko „abipu siu sutikimu“. O nukentėjusiosios teisme pasakojo, kaip jis kiekvie ną sekmadienį eidavo į bažnyčią, o grįžęs jas kankindavo. „11 metų gyvenau pragare. Da bar tavo pragaras tik prasideda. Tu gyvensi pragare amžinai“, – teisme sakė Michelle Knight, vienintelė iš nukentėjusių, kuri teisme susitiko akis į akį su savo kankintoju. 42 kg grandinių
Jo nusikaltimai išaiškėjo 27-erių Amandai Berry ištrūkus su savo šešerių metų dukterimi – ji gegu žės 6 d. pro užrakintas namo duris prisišaukė kaimyno pagalbą. DNR tyrimai patvirtino, kad šešiametės tėvas yra A.Castro. Teismas visam gyvenimui uždraudė nuteistajam su ja matytis. Tuose nešvariuose tamsiuose namuose, kur moterys buvo lai komos užrakintuose kambariuose su lentomis užkaltais langais, buvo rasta daugiau kaip 42 kg grandinių. Jomis, kaip teigė prokurorai, mote rys buvo rakinamos prie stulpo na mo rūsyje ir radiatoriaus. Po teismo proceso valdžia nuro dė nugriauti namą, kuriame buvo kalinamos ir kankinamos mote rys. Rugpjūčio pradžioje buldo zeriai sulygino jį su žeme, aidint kaimynų ir vienos aukų džiaugs mo šūkiams. BNS, BBC, CNN inf.
Savižudybė: A.Castro priėmė kaltės pripažinimo susitarimą, kad išvengtų mirties bausmės, bet kalėjimo
kameroje pats užsinėrė kilpą.
„Reuters“ nuotr.
Pagrobėjo aukos A.Berry dingo 2003 m. balandžio
M.Knight ding o Klivl and e 2002 Gina, paskutinį kartą iki pagrobimo m., tuomet jai buvo 20 metų. Apie buvo pastebėta Klivlande prie takso jos dingimo aplinkybes buvo žino fono 2004 m. balandžio 2 d. po pietų. ma nedaug, laikraščiai apie tai be 14-metė su klasės drauge ėjo iš mo veik nieko nerašė. Mergina taip pat kyklos namo. Draugės mot ina nelei nebuvo įtraukta į Ohajo valstijos ofi do jai nakvoti G.DeJesus namuose, to cialų dingusiųjų be žinios sąrašą. Šei dėl paauglės išsiskyrė. 2006 m. poli mos nariai manė, kad ji nieko nepra Klivlando policija gavo ne vieną pra cija sulaikė du įtariamus pag robėjus, nešusi pati išėjo iš namų pradėti sa nešimą, kur gali būti dingusi mergina, bet neradusi kaltės įrodymų juos pa varankiško gyvenimo po to, kai iš jos bet visos nuorodos buvo klaidingos. leido. Vėliau tais pačiais metais gavę buvo atimta sūnaus globos teisė. 2012 m. vienas vyrišk is nurodė vietą, pranešimą apie galimą mergaitės pa Art imieji pasakojo keletą kart ų Kliv kur užkasti A.Berry palaikai. laik ų buv imo vietą pareig ūnai išar lande matę į M.Khight panašią mote Pareig ūnai iškasė vietovę, bet nieko dė vieno garažo beton ines grind is, rį su vyresniu vyru. nerado. Vyras už klaidinančius paro bet vėl nieko nerado. Kartą jos močiutė Barbara Knight netdymus ir trukdymą teisėsaugos dar G.DeJesus pusseserė Sylvia Colon pa gi pašaukė ją, bet moter is neatsigrę bui buvo nuteistas kalėti ketverius su sakojo, kad jos šeima niekada nebuvo žė, o vyras čiupo ją už rankos ir nusi puse metų. praradusi vilties. vedė šalin.
21 ., 17-ojo gimtadienio išvakarėse, išė jusi iš darbo Klivlando užkandinėje. Mergina spėjo paskambinti seseriai ir pranešti, kad ją pavėžės iki namų, bet taip ir negrįžo. Po keleto metų bevai sių paieškų 2006-aisiais mirė prislėg ta jos motina.
Georgina DeJesus, vadinta tiesiog
13
ketvirtadienis, rugsėjo 5, 2013
sportas
Žygis į naują viršūnę prasidėjo Be skambių pažadų, tačiau su didelėmis viltimis – taip į 38-ojo Europos čempionato finalo turnyrą išvyko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, vakar jau kovojusi su Serbijos rinktine. Marius Bagdonas Romas Poderys
Šiemetė rinktinė turi viską – patyrusių trenerių štabą, aukščiausio lygio subrendusių ir jaunų perspektyvių žaidėjų, aiškų tikslą bei ateities viziją. Neturi superžvaigždžių, tokių kaip prancūzas Tony Parkeris ar ispanas Marcas Gasolis? Tačiau dar ryškiau gali įsižiebti Jonas Valančiūnas, Mindaugas Kuzminskas, Donatas Motiejūnas, gal net ir Linas Kleiza. Lietuvių žaidimas pasirengimo laikotarpiu nekėlė pribloškiančio žavesio, todėl lyg ir praslydo pro akis Europos krepšinio ekspertams, kurie pirmiausia matė Ispanijos, Graikijos ar Prancūzijos komandų pergales?
„Spręsti apie rinktinės pajėgumą vien pagal kontrolinių rungtynių rezultatus nereikėtų. Labai svarbu, kad žaidėjai oficialioms varžyboms būtų pasirengę tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Džiugu, kad šiemet krepšininkai išvengė traumų, tad Europos čempionate žais visi pajėgiausieji“, – sakė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis. Galinga Lietuvos ekipos puolėjų rikiuotė ir jai nelygiavertė įžaidėjų, gynėjų grandis? O ar kuri nors kita „EuroBasket 2013“ komanda turi bent daugmaž subalansuotą sudėtį? Šiuo požiūriu dešimtuku savęs neįvertins nei prancūzai ar ispanai, nei graikai ar serbai, juolab rusai ar italai.
Lietuvių rungtynės 5 d. (ketvirtadienis) 22 val.: su Makedonija 6 d. (penktadienis) 18.45 val.: su Latvija 8 d. (sekmadienis) 22 val.: su Juodkalnija 9 d. (pirmadienis) 18.45 val.: su Bosnija ir Hercegovina
Pirmieji rezultatai Izraelis – Didžioji Britanija 71:75 (17:22, 13:12, 22:13, 14:19, pratęsimas 5:9). Latvija – Bosnija ir Hercegovina 86:75 (20:20, 23:13, 19:24, 24:18). Gruzija – Lenkija 84:67 (20:14, 19:8, 16:15, 29:30) Kartos: J.Kazlauskui šio Europos čempionato finalo turnyras su naci-
onaline rinktine bus ketvirtasis, D.Motiejūnui – pirmasis.
Žais Balkanų pragare Balys Šmigelskas Retas atvejis: „EuroBasket 2013“ finalo turnyro B grupėje – net trys komandos, kurios kartu kovėsi ir 2011-aisiais Alytuje, tačiau šį kartą makedonų, bosnių ir juodkalniečių kompanijoje – Balkanų krepšinio grandai serbai bei dvi ekipos nuo Baltijos jūros. Mirzos mįslė
Prieš dvejus metus Mirzos Teletovičiaus ir Henry Domercanto vedama Bosnijos ir Hercegovinos rinktinė Alytuje nukovė Juodkalniją ir Kroatiją, tačiau netikėtai net 64:92 pralaimėjo suomiams. Prasibrauti tolyn bosniams šiemet lengviau nebus. Naujasis rinktinės strategas Aleksandras Petrovičius subūrė naują komandą, kurioje Europos pirmenybių parako yra uostę vos 5 žaidėjai, be to, treneris nesureikšmina ilgamečio lyderio M.Teletovičiaus vaidmens. Bosnių vežimą kartu su M.Teletovičiumi turėtų tempti H.Domercantą pakeitęs Zackary Wrightas ir Nihadas Džedovičius. Patirties turėtų pridėti Nemanja Gordičius, Edinas Bavčičius ir Elmedinas Kikanovičius. Tie patys makedonai
Trečia vasara – trečias vyriausiasis treneris. Tokia negailestinga makedonų rinktinės statistika. Po pernykštės nesėkmės olimpinės atrankos turnyre komandą grasino palikti Vlado Illievskis, Pero Antinius ir Todoras Gečevskis. Tačiau jie persigalvojo. Prie jų pridėję virtuozą Lesterį Bo McCalebbą, gynėją Vojdaną Stojanovskį ir Lietuvos krepšinį gerai pažįstantį vidurio puolėją Predragą Samardžiskį turėsime tą
pačią smogiamąją jėgą, 2011-aisiais ketvirtfinalyje privertusią kapituliuoti Lietuvos rinktinę. Sąskaitas su makedonais norės suvesti ne tik beveik visi kaimynai, bet ir lietuviai, tačiau vargu ar derėtų iš anksto mojuoti kardais, turint galvoje 2011-ųjų staigmenas? Juodkalnija – be N.Pekovičiaus
Juodkalniečiai į „EuroBasket 2013“ finalo turnyrą pateko laimėję visas 10 atrankos etapo rungtynių, o vyšnaite ant torto tapo dvi pergalės prieš Serbijos rinktinę. Vis dėlto juodkalnietišką pasaką aptemdė debesys – iš Minesotos „Timberwolves“ klubo neatvyko 211 cm ūgio Nikola Pekovičius, komandoje taip pat nebėra kito milžino Slavko Vranešo (230 cm) ir naujojo Vilniaus „Lietuvos ryto“ įžaidėjo Omaro Cooko. Tačiau šios Balkanų ekipos gretose – antrasis geriausias kovotojas dėl kamuolio NBA lygoje Nikola Vučevičius. 22-ejų metų Orlando „Magic“ vidurio puolėjas pasižymėjo ir per kontrolines rungtynes. Vyriausiasis treneris Luka Pavičevičius remsis kadaise Vilniuje žibėjusiu Milko Bjelica, taip pat Vladimiru Dasičiumi, Seadu Sehovičiumi ir Blagota Sekuličiumi. Pagrindinėje sudėtyje – dar vienas Lietuvoje žaidęs legionierius Tyresas Rice. Serbiški kalneliai
Per pastaruosius 10 metų – vos vienas medalis. Tokiais laimėjimais nuo 2003-iųjų gali pasigirti serbų rinktinė. 2002-ųjų pasaulio čempionai visišką fiasko patyrė 2005-ųjų Europos čempionate, kai savo aikštėje nesugebėjo prasibrauti net į ketvirtfinalį, tačiau 2008-aisiais nacionalinės komandos vairą per-
ėmęs legendinis Dušanas Ivkovičius per metus sugebėjo nulipdyti Europos vicečempionus, o pasaulio čempionate serbai pasiekė pusfinalį, kur tik po itin nervingos kovos pripažino turkų pranašumą. 2011-aisiais Lietuvoje serbai tenkinosi 8-ąja vieta ir vos įveikė atranką į „EuroBasket 2013“. Šiemetėje rinktinėje nėra net trijų krašto puolėjų – Duško Savanovičiaus, Zorano Ercego bei Novicos Veličkovičiaus, sveikatos problemos sustabdė Milošą Teodosičių, bet geros sportinės formos yra su „Golden State Warriors“ sutartį sudaręs Nemanja Nedovičius, vis dar galingas „centras“ Nenadas Krstičius, o padėti lyderiams pasirengę Bogdanas Bogdanovičius, Raško Katičius ar Danilo Andžušičius. Nauji lūkesčiai
2009-ųjų Europos čempionato finalo turnyre Lenkijoje latviai kūrė ambicingus planus, o komandą tuomet treniravo Kęstutis Kemzūra. Tačiau koją kaimynams pakišo tarpusavio nesutarimai ir jie pasirodymą baigė jau po pirmojo etapo. Ainaro Bagatskio treniruojami latviai prieš dvejus metus Lietuvoje vykusiame čempionate pralaimėjo visas penkerias rungtynes. Ką šiemet pasieks iš jaunų ir patyrusių žaidėjų suburtas kolektyvas? „Europos dvidešimtmečių čempionate blykstelėjęs Janis Berzinis į vyrų rinktinę pakviestas tikrai ne kaip turistas. Tikiu, kad jis sudarys rimtą konkurenciją savo pozicijos žaidėjams“, – lūkesčiais dalijosi A.Bagatskis. Ar jaunimas privers pasitempti senbuvius Janį Blūmą, Armandą Škelę? Ar nepristigs veteranai kvapo, nes A.Bagatskis reikalauja didelio greičio, intensyvumo?
Artūro Morozovo nuotr.
Turkija – Suomija 55:61 (8:10, 11:22, 19:17, 17:12).
R.Jonaitis – vėl prezidentas Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos (KLFF) visuotiniame narių susirinkime kitai ketverių metų kadencijai prezidentu perrinktas Romualdas Jonaitis.
Už „Atlanto“ klubo prezidento kandidatūrą balsavo visi 11 KLFF juridinių narių iš Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Kretingos, Palangos ir Šilutės.
R.Jonaitis pristatė kandidatus į KLFF valdybą. Po atskirų balsavimų ją sudarys: Rimantas Skersys (bus atsakingas už vaikų, jaunimo ir masinį futbolą), Ričardas Tilvikas (už senjorų futbolą), Vacys Lekevičius (už profesionalųjį futbolą) ir perrinktas Edmundas Mieliulis (atstovaus Klaipėdos regiono teisėjams). „Klaipėdos“ inf.
Tarptautinis V. Garasto taurės
VYRŲ KREPŠINIO
TURNYRAS Rugsėjo 7-10 d., Klaipėda
Dalyvauja:
Oficialus transliuotojas:
Turnyro informaciniai rėmėjai: www.kl.lt
Bilietai platinami:
19
ketvirtAdienis, rugsėjo 5, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Daliaus (ExMemel) Viršilo knygą „Tikras turtas II“.
D. (ExMemel) Viršilas. „Tikras turtas II“. Ši knyga – tai tikro gyvenimo istorija. Dalius per 10 metų patyrė daugiau kaip 10 krizių, tačiau liko gyvas ir viskas jam išėjo į naudą, nes KRIZĖ – tai GALIMYBĖ (pakeisti gyvenimo kryptį). Dalius yra šeimos verslo Memelex bei viešosios įstaigos Ekovalstybė įkūrėjas, gyvenimo transformatorius. Jo misija – pagerinti žmonių gyvenimą bei nurodyti kryptį dvasinio tobulėjimo link.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 10 d.
Avinas (03 21–04 20). Susigrąžindami prarastas pozicijas profesinėje veikloje, neskubėkite – rinkitės paprastesnius metodus, ieškokite lengvesnių sprendimų. Kruopščiai planuokite kiekvieną žingsnį, stebėkite žmones su kuriais bendraujate. Jautis (04 21–05 20). Palanku pamažu ieškoti naujų erdvių, perspektyvų. Kita vertus į atsiveriančias galimybes žiūrėkite kritiškiau, kiekvieną sulauktą pasiūlymą nuodugniai apsvarstykite. Dvyniai (05 21–06 21). Dvyniams patartina tausoti jėgas, šaltakraujiškai analizuoti aplinkybes. Kliūtys, su kuriomis susidūrėte, greičiausiai tik jums atrodo neįveikiamos. Didžiosios problemos šios savaitės ar mėnesio gale jau bus įveiktos. Vėžys (06 22–07 22). Per skubėjimą galite tapti žaisliuku nešvariame žaidime, įsipainioti smulkiuose buitiniuose interesuose. Jokiu būdu netaupykite sveikatai – jei pastai jaučiatės, apsilankykite pas gydytoją ar bent pasidovanokite poilsio vakarą. Liūtas (07 23–08 23). Asmeniniame gyvenime vėl tikėtina sumaištis, sugrįžta dvejonės. Per aukštai keldamas kartelę kitam ir nieko nereikalaudamas iš savęs, galite likti vienas. Mergelė (08 24–09 23). Mergelėms patartina nepamiršti savęs. Pamaloninkite save, atlikite ar įsigykite tai, kas jus asmeniškai džiugina, ką vertinate ir mėgstate, pajuskite gyvenimo skonį. Šiandien sveikas egoizmas ne nuodėmė, o būtinybė. Svarstyklės (09 24–10 23). Šiandien kiek atsitraukite į šalį, pamirškite skubėjimą, įkvėpkite gryno oro. Remkitės draugais ir bendraminčiais, kurie palaiko keisčiausias jūsų idėjas. Neskubėkite prisiimti atsakomybės už svetimas klaidas. Skorpionas (10 24–11 22). Nurims aistros, ateis ramybė, pamažu rasite išmintingą sprendimą seniai ramybės nedavusiam klausimui. Asmeniniame gyvenime turėkite omeny, kad antrajai pusei būtina parama. Šaulys (11 23–12 21). Šiandien nervų sistema bus itin lengvai pažeidžiama. Turėkite minty, kad nereikia skubėti, karščiuotis, pataupykite energiją. Atskirkite savas problemas nuo svetimų, pasitelkite atsargumą. Ožiaragis (12 22–01 20). Nepatartina daug bendrauti, ieškoti kontaktų. Verčiau apmąstykite, kas konkrečiai jūsų netenkina ir ką įmanoma palaipsniui pakeisti. Vadovaukitės tik savo nuomone, tačiau neskubėkite. Vandenis (01 21–02 19). Imkitės tų darbų, kuriuos įmanoma greitai užbaigti. Po pietų itin rizikinga pasirašinėti sutartis, dalyvauti derybose, diskusijose – jų baigtį būtų sudėtinga prognozuoti. Vakare nepamirškite pasidomėti partnerio reikalais. Žuvys (02 20–03 20). Situacija asmeniniuose santykiuose vis dar kebloka, gausu painiavos. Pamėginkite ramiau į viską pažiūrėti, išvykite vienas į nedidelę kelionę, pamąstykite, neskubėkite priimti sprendimo.
Orai
Šiandien lietaus tikimybė bus maža. Įdienojus termometrai rodys 1722 laipsnių šilumą. Penktadienį numatomi panašūs orai. Naktį atvės iki 5-10 laipsnių, dieną oras šils iki 18-23 laipsnių.
Šiandien, rugsėjo 5 d.
+17
+17
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
+19
Šiauliai
Klaipėda
+19
Panevėžys
+17
Utena
+18
6.48 20.19 13.31
248-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 117 dienų. Saulė Mergelės ženkle.
Tauragė
+19
Pasaulyje Atėnai +31 Berlynas +22 Brazilija +28 Briuselis +29 Dublinas +17 Kairas +33 Keiptaunas +17 Kopenhaga +19
kokteilis Merui nesant – letargas „Klaip ėdos miesto sav ivaldyb ės ad min istracijoje svarbių susit ik imų, po sėd žių, pasitar imų nenumatyta“, – kai miesto žin iasklaid in inkai gauna tok ią rytojaus „darbų“ išklotinę iš Informavi mo ir e.paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio specialistų, jie yra garantuoti, kad meras Vytautas Grubliauskas arba atostogauja, arba komandiruotėje. Pakanka miesto galvai kur nors išvyk ti arba su žmona Inga ir vaikučiais ato stogauti, Klaipėdos valdininkus apima letargo būsena. Ir mieguisti biurokratai būna iki tol, kol Kongas sugrįžta į darbą. O tuomet vėl – posėd žiai, pasitar imai: funkcionieriai pluša (arba bent tai vaiz duoja) iki devinto prakaito. Iki kito mero išvykimo.
Nuovarg is: visas dienas prie
kompiuterių praleidžiantys val dininkai tikrai pavargsta.
Kaunas Londonas +28 Madridas +28 Maskva +12 Minskas +16 Niujorkas +26 Oslas +20 Paryžius +31 Pekinas +26
Šiandien
Kai Baltar usijos prez identas Aliak sandras Lukašenka mokėsi žaist i le do ritul į, kiekviename kolūkyje įren gė ledo ritulio aikšteles. O dabar visur stato bibliotekas.
Ir rusai yra linksmi Vakar į „Kokteilį“ pateko Sigito nufotog raf uoto automobil io nuot raukos, ku riose buvo matyti, kaip jis buvo apipa vidalintas piešiniais ir frazėmis. Didelis „Kokteilio“ draugas kaliningra dietis Olegas atsiuntė nuotraukų kaip įrodymą, kad ir Rusijoje vair uotojai yra linksmų plaučių – nevengia savo mašinas papuošti piešiniais.
+19
+18
Vėjas
2–5 m/s
orai klaipėdoje
Marijampolė
Vilnius
+18
Alytus
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+13
+17
+15
+12
3
+12
+17
+16
+12
3
rytoj
šeštadienį
+11
+17
+16
+12
2
Pasibaigus aktyviam vasaros turizmo se zonui, klaipėdiečiai kviečiami pasinerti į rudeninių kelionių džiaugsmus. Uosta miesčio Turizmo ir kultūros informacijos centras tradiciškai rengia vienos dienos trukmės ekskursijas, kurios skirtos geriau pažinti gimtąjį kraštą.
Rugsėjo šeštadieniais suplanuotos keturios tokios kelionės, kurių me tų norintieji galės keliauti po Tel šių kraštą, Šilutės rajoną, aplankyti Žemaitijos dvarus, taip pat Merki nės piramidę, Liškiavos komplek są bei Druskininkus. Kaip teigė Turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Ro
1946 m. gimė grupės „Queen“ vok al ist as Fredd ie Mercur y. Mi rė 1991 m.
mena Savickienė, tokios ekskursi jos, įprastai organizuojamos dukart per metus pavasarį ir rudenį, pir miausia tampa išsigelbėjimu neiš galintiems keliauti savarankiškai. „Žinoma, ne visada pavyksta su rinkti grupes, tačiau šios kelionės populiarėja, ir tai mus džiugina. Sa kykime, tai yra ir duoklė tiems klai pėdiečiams, kurie norėtų aplankyti aplinkinius miestelius, bet netu ri savo transporto arba amžius jau
nebe toks, kad patys galėtų vairuoti. Juolab kad kartu vyksta ir gidas, ku ris pateikia daug įdomios informa cijos. Tad daugiausia į tokias eks kursijas važiuoja vyresnio amžiaus žmonės“, – pasakojo pašnekovė. Šį rudenį pasiūlytos trys naujos kryptys – ekskursija į Telšius, į Že maitijos dvarus bei Druskininkus. „Organizuodami keliones pai some ne vieno faktoriaus – ir kad kaina neišgąsdintų, ir kad išvy ka nebūtų labai tolima, varginan ti, vis dėlto reikia „įsitekti“ į vieną dieną“, – aiškino R.Savickienė. Kelionių kainos, priklausomai nuo pobūdžio, svyruoja nuo 85 iki 130 litų, tam tikroms grupėms žmonių taikomos nuolaidos. Pašnekovė pripažino, jog tokios ekskursijos Turizmo ir kultūros in formacijos centrui pelnų nekrauna. „Džiaugiamės, kad jų organizavi mas išeina „ant nulio“, – juokėsi įstaigos vadovė.
Žvaigždės: automobilį papuošė
„Naša Raša“ herojai.
Linksmieji tirščiai Moteris skundžiasi gydytojui, kad jos vyras prarado seksualinę energiją. – O kiek jam metų? – 75. – Na, tok iame amž iuje iš jo negalima daug reikalaut i. O kada pirmą kartą tai pastebėjote? – Vakar... ir šiandien ryte taip pat. Česka (397 719; patikėkite, vaidinti, kad dirbi, yra labai nelengva)
Taškas: vienos klaipėdiečiams skirtos ekskursijos maršrutas driekiasi ir per Druskininkų kurortą.
Laurynas, Erdenis, Dingailė, Justina, Stanislava, Stasė.
1948 m. Rokiškyje gimė aktorė Vaiva Mainelytė. 1997 m. mirė Motina Te resė. Gimė 1910 m. 2000 m. Hagoje pradė jo veikti Lietuvos amba sada Nyderlandų Kara lystėje. 2001 m. Vašingtone su rengtoj e konferenc ijo je moksl in inkai patei kė svarių įrodymų, kad Paukšč ių Tako centre egzistuoja juodoji skylė. 2009 m. Dubingių pilia vietėje Molėtų rajone iš
Dienos išvyka – Lietuvai pažinti
l.bieliauskaite@kl.lt
Vardai
RUGsėjO 5-ąją
Rytas
Lina Bieliauskaitė „Kokteilio“ pozicija
Praha +21 Ryga +19 Roma +29 Sidnėjus +22 Talinas +18 Tel Avivas +31 Tokijas +30 Varšuva +19
Redakcijos archyvo nuotr.
kilmingai perlaidoti Lie tuvos Did žiosios Kun i gaikšt ystės (LDK) did i kų Radv ilų gim inės at stovų palaikai. 2011 m. mirė iškilus Itali jos operos tenoras Salva tore Licitra. 2012 m. Filipinuose mi rė vyriausias (111 metų) šal ies Antrojo pasaul i nio karo veteranas, ku ris spėjo pabėgti nuo ja ponų karių prieš mirties žygį Batano pusiasalyje ir tapo partizanu.
Sapnininkas
Ką šiąnakt sapnavote?
Jeigu sapnavote žmogų invalido veži mėlyje, laukite sunkių laik ų, kurių metu padėsite žmonėms. Jei patys esate inva lido vež imėlyje, tai gali reikšti, kad pats laikas permainoms. Jei stumiate tuščią vež imėl į, galimi sveikatos sutrikimai. Sapnuoti duonos riekę reiškia, kad rei kėtų būti taupesniems. Sapne regėti augant barzdą reiškia, jog jūsų turtas taip pat augs. Nusikirpti barz dą – padar yt i kam nors skriaudą. Sap nuoti, kad skutatės barzdą, reiškia, kad prarasite artimuosius arba turtą. Jei sapnuojate, kad jus kažkas užkrė tė sunkia liga, patart ina daug iau laiko praleist i su šeima. Tai gal i reikšt i ir pa vojų – kažkas nor i pasisav int i jūsų tei sėtą turtą. Sapne mokytis matematikos – nema lonumai, visokios pinklės. Jei mokysite kitus – būsite rodomas pavyzdžiu. Jeigu sapnuojate tvenkinį, vadinasi, kažkok ie blog i įvyk iai nesuteiks liūde sio, o lik imas išsaugos ramybę. Sapne regėti tvenkin į, pilną žuvų, reiškia, kad reikalai pagerės, o jūsų laukia pasilinks minimai. Jeigu sapne tvenkinys nešva rus, laukia barniai namuose, galbūt nu liūdins kažkieno liga. Maudytis tvenki nyje – nedidelis pelnas. Sapnuoti, kad se miate vandenį iš tvenkinio, gali būti, kad pasir inksite net inkamą būdą ir pralai mėsite. Jei tvenkinys išdžiūvęs, gali bū ti, kad sulauksite giminaičių priekaištų, jog jų neaplankote. Kasamas ar gil ina mas tvenkinys – atkaklus nauding ų pa žinčių ieškojimas neliks be naudos.