2013 09 05 vilniaus diena by Diena Media News

9 771822 77903 0

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

rugsėjo 5–11 d., 2013 m. Nr. 36 (1537)

Savaitraštis miestui rugs ėjo 5–11,

2013

spor Re tas@ Ro daktor dien mas a.lt iu Po s de rys

Leid pris inį tato

Sie

Kre pši

201 vir 3

nau jos

ropo

s vy

n is

rų kr nauj epšini ieno o če m s viln ir užkupionat iaus lis o dien iai – a.lt

šūn ės

išeina ketvirtadieniais

Dovana

otis

Nr. 3

2013 6 m.

Tiražas

Šiandien su „Vilniaus diena“ – žurnalas 370 ir specialus priedas KREPŠINIS

: LK

TV HE ROJU S

SKAN AU

Seni žmoniausias patieS jos isto kala s rijo

je AR Britų ŽINO Hugh kino perlaJAI? Gra s

Iš pradžių – vietos darželyje ar geros mokyklos paieš kos, o dabar, prasi dėjus mokslo me tams, – dar vienas tėvų galvos skaus mas: kokia bus vai kų popamokinė veikla? Vilniuje gausu vaikų būre lių, bet kai kurio se sporto mokyk lose vietų jau nėra. Pavyzdžiui, į plau kimo treniruotes vaiko jau beveik neįmanoma užrašyti.

ntas

KIN

TEd LISyti Mūsų tikslas buvo paOrFOo Vilnių ir kaip modernų, dinamišką, atvirą menams, kultūrai, kasmet gražėjantį miestą. K Aliasarštas kr kos le aujas dynu ose

Sostinės dienų organizatorius Remigijus Merkelys

10p.

miestas

4p.

„Rotondai“ atgimti prireiks laiko Vyresn i viln iečiai dar pamena „Ro tondos“ laik us, tač iau jau kel is de šimtmeč ius unik alus stat inys sto vi apleistas. Pastat ui sut vark yt i rei kėtų 2–3 mln. litų. Tad ar jo lauk ia renes ans as?

Miestas

6p.

Vicemeras mero versti nežada

8 Tomo Avižinio montažas

vilniausdiena.lt

Kaip apeiti viešojo pirkimo procedūras? Pateikti tokias detalias konkur so sąlygas, kad jas atitiktų tik norimas nugalė tojas. Pavyzdžiui, Lietuvos miškų urėdijų iškeltas sąlygas gali ati tikti vienintelis automobilis pasaulyje. 13p.

34 92

„LIET BALS UVOS ARCHO“ ITEKT AS

Mar speklygio eneriųnė turi kiau cas Ga su atei tyvi bren šta viską Min gali įsi solis tie ų ža du bą idė sių , au – pa N s vi Mo dauga žieb ? Ta ti Jo čiau tie pran eturi ziją. jų, ai ir jau kščiau s na škų nų cūza supe Li jūna Ku da tiks per laiko etuvi s, gal zmins s Vala r ry s To ržvaig lą be ny žave tarpi ų žai net Li kas, nčiūna š rin Par ždžių, i keris toki akis sio, u ne dimas nas Kl Donata s, li ktinė Art ar is ų kaip tam Eurotodėl kėlė pr pasire eiza. s tų nių ru s pajė ūro Mo pana ng gum . roz pani s, ku pos lyg ir ibloš ngim ovo s ci Laba ty nu otr kom jos, rie pi krepši prasly kianči o tie aliom i sv nių re ą vien . G r iš s va arbu zu o andų rai mia nio do k ki pr Džiu fiziš ržybo , ka ltatų nekontro per jos usia ekspe o d gale ar Pr matė r ven gu, ka kai, tie ms bū žaidė reikė s. „S an jai d šie k tų Is pi gė pręs cūzijo kė onate traum met psich pasire ofi ti ap s žais ų, ta krep ologi ngę Li (LKF etu ška ie vo visi d Eu šini das ) pre s kr pajė ropo nkai iši. Sabo zide epši giau s če m nis. ntas nio si“, Arvy fede – sa raci jos

Lietuva

2,50 Lt LRT KU LTŪRO S IR PR AMOGŲ UŽTA ISAS

Vaikų būreliai – dar vienas tėvų galvos skausmas Už

Be F iš k s vil kamb ė lė tiks lą ti J.K az l nato mis – ių pa aus ž ko ri nk t rų k fina taip į adų, i nei ta lo – p 22-ą repši turn 38-ojo čiau a te k ti n į „Eu noz ją suž io rin yrą iš Euro su did r o Ba s ke ės ir ino ktin vyk pos elė t 2 013“ lūk sime ė. V o Lie čem mis pa ė esč p tu , jė g Ma iau iai. ko ve liausia vos iosių Ro rius Ba pen v rto mas g ke t s vi i rugs yPo dona u ką de Nė . sos ėjo rys s, ra Šie žvai pro tyrumetė gždžių grin sio sių tr kti ? Bu

TAIKIK LYJE

Savaitgalis

Šių laikų Babelio bokštu virtęs Eu ropos Parlamentas tragedijos dėl kalbų maišalynės neišgyvena. Dėl vienos paprastos priežasties: net 25 proc. visų Parlamento darbuo tojų – vertėjai. Kaip jų darbas at rodo iš vidaus? 19p.

Vaikų diena

Nuo šiol „Vilniaus dienoje“ nauja rubrika jauniesiems skaitytojams – „Vaikų diena“. Joje siūloma nusikel ti į linksmą ir spalvingą Džeronimo Stiltono pasaulį. Be to, skaitytojų laukia dovana – knyga apie Stiltoną „Musių šerbetas grafui“. 25p.

RUGSĖJO 5–11, 2013

MIESTAS

Susitikime Sostinės dienose: b Dūzgiantis prospektas

„Tau, Vilniau!“

KUR? Nuo Katedros iki Lukiškių aikštės. KADA? Rugsėjo 6 d. 12–23.30 val. Rugsėjo 7 d. 10–23.30 val. Rugsėjo 8 d. 10–22.30 val.

Žaidimų ir sveikatos parkas

Knygų alėja

Gardžių lauktuvių kelias

Menų ir muzikos gatvė

Prie Lukiškių aikštės lau kia gausybė lau ko ir sta lo žaidimų, specia lių at rakcijų vai kams ir jau nimui, spor to ren gi nių. Čia bus žaid žia mi aikštės šach matai, smi ginis, vyks įvairūs sportiniai pasirodymai, veiks netradicinės medicinos, masa žo ir kitokie sveikatingumo sean sai. Ypač smagūs nuotykiai ruošia mi vai kams – gi gantiški plasti ki niai burbu lai didelia me basei ne. Scenoje koncer tuos įvairių žanrų muzikos atlikėjai.

Dūzgiančio prospekto tradicija tapusi knygų mugė šiemet išsidėstys aplink rašytojos Žemaitės paminklą (nuo A.Jakšto iki Vasario 16-osios gatvės). Čia leidyklos pristatys knygų pasaulio naujoves, vyks susitikimai su žinomais autoriais, bus galima įsigyti knygų pigiau. Šioje vietoje organizatoriai pažadėjo ramią oazę knygų mėgėjams, kurie patogiai įsitaisę ant sėdmaišių ir gurkšnodami gardžią kavą galės klausyti jaukių bardų dainų.

Nuo Jogailos iki A.Jakšto gatvės besidriekiantis vadi na ma sis lauktuvių ke lias vi lios sma li žius ir gur ma nus. Ke liauda mi juo ra site įvai riau sių skanėstų: duo nos, pie no, me daus, mėsos ga mi nių, žuvies, sūrių, saldu mynų ir daug kitų. Vie na šio fes tiva lio naujienų ta, kad vi si mais to pro duk tai bus su gru puo ti, todėl jei jums reikės duonos, galė site vie noje vietoje rink tis iš gau sybės duo nos ga mi nių ir t. t.

Nuo Katedros iki V.Kudirkos aikštės bus įreng tos vi zua liųjų menų eks po zi cijos, pro fe sio na lių daili ninkų pa ro dos, bus ga li ma apžiūrėti ir įsi gy ti ke ra mikų bei tapy tojų darbų, įvai riau sių me no dir bi nių. Sce no se prie V.Ku dirkos bei Lu kiš kių aikš čių ir Naciona li nio dra mos teat ro vyks įvairių sti lių mu zi kos grupių koncertai, spek tak liai ir nuotai kin gi projek tai, vaikų ir jau ni mo kolek tyvų pa si ro dy mai.

Rugsėjo 8 d. 11– 16 val. jau devintą kartą Katedros aikštėje vyks Lietuvos spe cia lio sios kūrybos draugijos „Guboja“ organizuojamas rengi nys, ku rio tikslas – suar tinti neįga liuosius ir svei kus žmones. Orga ni zatorių tei gi mu, tai ga li mybė ne įga liems žmonėms pri staty ti vi suomenei savo kūrybi nius bei darbi nius pasieki mus ir pa rody ti neišsen kančią dvasios stiprybę. Į šventę suvažiuos apie 1,5 tūkst. neįgaliųjų iš visos Lietuvos. Čia vyks koncertai, liaudies amatų mugė, kitos pramogos.

Vilniaus g.

g. evsk io T.Vru bl

ėn

ka ln

4 Siena Odminių g. 6. Kūrinio autorius –

Jurgis Tarabilda. 5 Buvusios Šv. Jokūbo ligoninės fasa-

g. 2). Kūrinio autoriai – amerikiečiai Markas Jenkinsas ir Sandra Fernandez.

das (Vasario 16-osios g. 10). Kūri nio autorius – Antanas Dubra.

Šventaragio g.

S.Daukanto aikštė

Pylimo g.

Šv. Ig

to g

Pilies g.

2 Šiuolaikinio meno centras (Vokiečių

Katedros aikštė

ųg

on nik

g. 17). Kūrinio autorius – Malaizijoje gyvenantis lietuvis Er nestas Zacha revičius.

nio autoriai – duetas „Upperstudio“: italas Sebastia no Maioli no ir gru zi nas Ivanė Ksnelašvili.

Pa m

Didž ioji g

1 Buvęs kino teatras „Lietuva“ (Pylimo

3 Vilniaus rotušė (Didžioji g. 31). Kūri-

ektas ilos

Pirmą kartą Lietuvoje pristatomas Vilniaus gatvės meno festivalis. Penkiose sostinės vietose dirbs septyni menininkai.

prosp

Joga

„Vilnius Street Art“

V.Kudirkos aikštė

Totorių g.

antis

Vilniaus g.

Dūzgi

g Trakų

k Vo ieč

Rotušės aikštė

ių g.

og uk

Maironio g.

Žemaitės skv.

ard

g au

MIESTAS PER SAVAITĘ Sekmadienis Minint okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 20-metį ant Žaliojo tilto Vilniuje valdžios atstovai atidengė atminimo lentą. Tačiau ceremonija neapsiėjo be konfliktų – įpykę piliečiai protestavo dėl planų restauruoti Žaliojo tilto skulptūras. Dar prieš atminimo lentos atidengimo ceremoniją ant Žaliojo tilto būriavosi ne itin draugiškai mero Artūro Zuoko atžvilgiu nusiteikę piliečiai, prisistatę kaip Lietuvos laisvės gynėjai. Jie nešėsi plakatus su užrašais „Vilnius mūsų – Zuokas rusų“ ir „Gana niekinti laisvės aukų atminimą ir baikite gerbti okupantų-kolaborantų stabus“.

2013 08 29 2013 09 04

Pirmadienis

Į Vilniaus gatves išriedėjo 12 naujų mažos talpos „Mercedes-Benz O616“ 35 vietų (16 sėdimų ir 19 stovimų) autobusų. Nauji autobusai yra žemagrindžiai, todėl keleiviai gali greitai ir patogiai įlipti bei išlipti. Be to, juose sumontuo-

ta keleivių informavimo sistema BUSE, pranešanti keleiviams apie stoteles, įrengta elektroninio bilieto įranga – kompiuteris, kortelių skaitytuvai. Autobusuose už kelionę galima sumokėti ir vilniečio kortele.

Antradienis

Paviešinta „Vilmorus“ apklausa, kuri parodė, jog Vilniaus gyventojai gana smarkiai skiriasi nuo likusių Lietuvos gyventojų. 40,6 proc. vilniečių nurodė, kad labiausiai „nevirškinami“ žmonės jiems yra šou žvaigždės, 34,5 proc. paminėjo politikus. Likusioje Lietuvos dalyje situacija priešinga – tik 26,8 proc. gyventojų nemėgsta žvaigždžių, tačiau net 41,7 proc. labiausiai nepatinka politikai. Vilniečiai taip pat mažiau negu likę Lietuvos gyventojai mėgsta žurnalistus, tačiau sostinės gyventojams labiau negu kitiems patinka valstybės tarnautojai ir verslininkai. Valstybės tarnautojų ir verslininkų „nevirškina“ atitinkamai 4,7 proc. ir 2 proc. vilniečių.

RUGSĖJO 5–11, 2013

MIESTAS

10p.

Apie Sostinės dienų užkulisius – interviu su jų organizatoriumi R.Merkeliu.

bus linksma! Kvietimai į koncertą Užutrakio dvare

Festivalį atidarys publikos numylėti niai, dvidešimt metų gy vuojanti garsiausia Baltijos šalių muzikos grupė – lat viai „Brainstorm“, pa sivadinę savo gimtą ja kalba – „Prāta Vētra“.

Knygos

PASINAU DOK

PROGA!

Kvietimai į nuotykių parką  Rugsėjo 7 d. 21 val.

Bernardinų sodas

Tikro garso ir vaizdo koncerte šėlti kvies britų grupė „Touch and Go“, ka ra liaujanti pa sau lio šokių aikštelėse. Juos apšildys Lietuvos elekt roninės mu zi kos grupė „Golden Parazyth“.

in gi

Abonementas į teatrą

 Rugsėjo 6 d. 21 val.

lai m

Rugsėjo 8 d. 11 val. var tus vilniečiams ir mies to svečiams pa galiau at vers neat pažįs ta mai pa sikeitęs buvęs Sereikiškių parkas, dabar vėl vadinamas senuoju vardu – Bernardinų sodu. Rekonstruota me sode junta ma XIX a. dvasia. Čia išvysite Botani kos ir Vienuolyno sodų ekspozicijas, alpinariumą, rožyną, tvenkinį, muzikinį fontaną, net dvi vaikų žaidimo aikšteles. Sodas neabejotinai taps patrauk liausia sostinės rek reacine zona ir puikia laisvalai kio leidimo vieta.

Koncertai Katedros aikštėje

et ai

Bernardinų sodo atidarymas

Bilietai į kiną

li i b s Vi s o i loterij Bilietai į teatrą

Knygyno dovanų kuponas Taip nem pat – o fotokama ses ija

 Rugsėjo 8 d. 20 val.

Didįjį miesto festivalį vainikuos lietuviškos scenos mohikanai – grupė „Antis“ – su naują ja programa „Baisiai džiu gu“ ir nepa mirštais, nerūdijančiais hitais.

Trečiadienis

Vilniuje vyko renginiai, skirti palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinės kelionės į Lietuvą 20-mečiui paminėti. Arkikatedros šventoriuje buvo iškilmingai atidaryta „Jono Pauliaus II apaštalinės kelionės į Lietuvą“ fotografijų paroda. Tą patį vakarą Vilniaus kongresų rūmuose skambėjo lenkų kompozitoriaus Michało Lorenco „Missa Magna Beatificationis“. Jono Pauliaus II kelionės į Lietuvą 20-mečiui skirtus renginius organizavo Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus arkivyskupija ir bendrija „Wspólnota Polska“.

Per Sostinės dienas užsuk į „Vilniaus dienos“ palapinę (prie V.Kudirkos a.) ir dalyvauk prenumeratos akcijoje. Tavęs laukia daugybė prizų, didžiausias jų – skrydis oro balionu!

rugsėjo 5–11, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

„Erdvėlaivis Žemė“ vėl skraidins į mokslo pasaulį Rugilė Ereminaitė r.ereminaite@diena.lt

Šiemet jau 10-ą kartą penkiuo se šalies miestuose, tarp kurių ir Vilnius, vyks nacionalinis moks lo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“. Rugsėjo 10–19 d. vyksiančio fes tivalio organizatoriai miesto gy ventojus bandys suintriguoti įvai riais nemokamais renginiais.

Vilniečiai savo akimis galės pa matyti, kaip gaminami visame pa saulyje garsūs lietuviški lazeriai, kaip unikaliame reaktoriuje augi nami puslaidininkiai kristalai, taip pat kaip kuriami vaistai nuo vėžio ir dar daug įdomių dalykų.

Tai puiki proga su žinoti karščiausias mokslo bei techno logijų naujienas.

Festivalio lankytojams mokslinin kai ves paskaitas apie vykdomus lie tuvių genomo tyrimus, pasakos, kaip tiriama ir rašoma Lietuvos istorija, aiškins, kodėl mokslininkai kom piuteriais modeliuoja bakterijų ju dėjimą skystyje. Tradiciškai ir šiemet daug dėmesio bus skiriama mus su pančiai gamtai. Bus pasakojama apie

Pažinimas: kasmet mokslo festivalis pritraukia vis daugiau moksleivių.

įvairiausius augalus ir grybus. Mėgs tantys gamtos temą turės galimybę išvysti meteoritų kolekciją, švytin čias chromosomas, baltymus „pro žektorius“ ir kitokių įdomybių. Festivalyje žada dalyvauti ne tik profesorių iš Lietuvos, bet ir sve čių iš užsienio: Varšuvos M.Ko perniko mokslo centro direktorius Robertas Firmhoferis papasa kos apie mokslo muziejų reikš mę, skatinant moksleivių ir vi suomenės mokslinį smalsumą, o BBC žurnalistas ir dokumentinių filmų autorius Christopheris Ri ley primins intriguojančius fak tus apie „Apollo“ kosminę pro gramą ir parodys savo režisuotą filmą „Mėnulio šešėlyje“.

Renginio organizatorių nuotr.

„Organizuoti festivalį man pa siūlė į svečius atvykęs Europos mokslo populiarinimo renginių asociacijos generalinis sekreto rius Peteris Rebernikas. Šią idėją palaikė Švietimo ir mokslo minis terija ir taip mes pradėjome. Ka dangi renginiuose mielai dalyvau ja šalies mokslininkai, ją palaiko ir mūsų partneriai, mes šią tradiciją ir tęsiame“, – pasakojo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ organizato rius Rolandas Maskoliūnas. Pasak organizatoriaus, moks lo festivalio lankytojus labiausiai domina praktiniai užsiėmimai, ekskursijos mokslo centruose, la boratorijose. Kasmet renginiuose apsilanko vis daugiau moksleivių.

Kvies į kitokį cirką Rugilė Ereminaitė Rugsėjo 3–9 d. Menų spaustuvė vėl surengs festivalį „Naujojo cir ko savaitgalis“. Jau aštuntą kar tą organizuojamas alternatyvaus cirko festivalis pakvies linksmin tis kiek kitaip, nei įprasta tradici niuose cirkuose.

„Cirkas ne vaikams“ – būtent to kiu šūkiu šiemet festivalis kviečia pažinti pasaulyje sparčiai popu liarėjantį šiuolaikinį cirką. Mies tiečiai bus kviečiami ne tik pasi linksminti, bet ir susimąstyti. „Naujojo cirko savaitgalio“ da lyviai įprastai drąsiai laužo nusi

stovėjusius tradicinio cirko stan dartus ir kuria naujas šios meno šakos formas. Jiems cirkas – gali mybė ne tik stebinti žiūrovus įsta biais triukais, bet ir, pasitelkiant žmogaus kūno bei proto įgūdžius, pasakoti istoriją taip, kaip to ne padarytų niekas kitas. Šiuolaikinis cirkas yra vienas naujausių reiškinių ir apima dau gybę meno sričių: vaidybą, judesį, šokį, muziką, literatūrą. Pasak Me nų spaustuvės vadovo Audronio Imbraso, Lietuvos ir jos sostinės publika vis dar neturi galimybės matyti kai kurių ryškių pasaulinės kultūros įdomybių, todėl šiuo cirku ir bandoma šią spragą užpildyti.

Pasklis japoniška dvasia Rugilė Ereminaitė Jau penktą kartą Vilniuje skambės didžiausias Baltijos šalyse tradici nės ir šiuolaikinės japonų kultūros festivalis „nowJapan“. Rugsėjo 10– 15 d. vyksiantis festivalis kvies da lyvauti ne tik įvairiuose koncertuo se, bet ir menininkų parodose, pa skaitose, kūrybinėse dirbtuvėse.

Festivalyje bus galima išgirsti eks perimentinės ir klasikinės Japonijos muzikos garsus. Festivalio atidary mo koncerte antradienį Šv. Kotry nos bažnyčioje bus galima pasinerti į Japonijos egzotika alsuojantį džia zą, atliekamą japonų pianisto Yu ki Deai. Taip pat bus galima išgirs

Gedimino kalno papėdėje stūksan ti „Rotonda“ vieną dieną bus prikel ta naujam gyveni mui. Tik ta diena iš auš dar negreitai.

ti jaunojo japonų dainininko Hideki Sakomizu akustine gitara akompa nuojamas melodijas. Vieną iš festivalio dienų vyks „Pecha Kucha“. Šis Lietuvoje ma žai kam pažįstamas pavadinimas reiškia „trumpą pasiplepėjimą“. Jo metu apie Tekančios Saulės šalį pasakos meno atstovai, keliauto jai, verslininkai, muzikantai. Paskutinę festivalio dieną vyks kasmet didžiausio festivalio lan kytojų dėmesio sulaukiantis Ja ponijos populiariosios kultūros fenomenas – persirengėlių kon kursas „Cosplay“. Jame varžosi ir išradingus kostiumus demonst ruoja dalyviai ne tik iš Lietuvos, bet ir čia atvykę užsienio svečiai.

Trukdžiai: norėdami pradėti restau

čius ir gerai pakratyti kišenę.

Sunkus biu „Rotondos“ Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Koją kiša kasinėjimai

Jau beveik dešimtmetį iš vienų nuomininkų į kitų rankas keliau janti legendinė kavinė-ledainė niekaip nesulaukia naujo gyveni mo pradžios. Vilniaus miesto sa vivaldybei priklausanti „Rotonda“ pagal nuomos sutartį kadaise buvo perleista bendrovei „Gairė“. Pas tarąją įsigijus bendrovei „Vičiūnų restoranų grupė“, nuomos sutar tis perėjo į šios įmonės rankas. Įmonės „Vičiūnų restoranų gru pė“ vadovas Gediminas Balnis tei gė, kad „Rotondoje“ ketina įkurti kavinę. Tiesa, ne viskas taip pa prasta, kaip atrodo iš šono. Norint pradėti rekonstrukcijos darbus, pirmiausia reikia nutiesti komu nikacijas, nes ten nėra vandens, elektros. Norint visa tai padaryti, kaip aiškino pašnekovas, reikalin gi archeologiniai tyrimai.

„Sudėtinga ten teritorija, reikės archeologinių kasinėjimų, derini mų. Negaliu pasakyti laiko, kada kavinė galėtų būti atidaryta. Vis kas dabar yra projektuojama ir tai gali užtrukti ne vienus metus“, – sakė G.Balnis.

Negaliu pasakyti, ka da kavinė galėtų būti atidaryta. Viskas da bar yra projektuoja ma ir tai gali užtrukti ne vienus metus.

Restauracijai – keli milijonai

„Vičiūnų restoranų grupės“ vado vo teigimu, bendra suma, norint viską sutvarkyti, įskaitant ir pa stato restauraciją, gali siekti 2–3 mln. litų.

Ateitis: taip „Rotonda“ turėtų atrodyti pagal Vilniaus pilių valstybinio

kultūrinio rezervato direkcijos suderintą projektą.

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos vizualizacija.

rugsėjo 5–11, 2013

miestas

8p.

J.Lennono paminklas Viniuje iškils po metų.

Nerimi plauks kas kaip išmano Rugilė Ereminaitė Ateinantis šeštadienis vilnie čiams bus sportiškas. Rugsėjo 7 d. organizuojama jau 13-oji Vilniaus regata. Pramoginį pobūdį įgavu sios irklavimo varžybos Neries upe kasmet sutraukia šimtus da lyvių, kurie irkluoja įvairiausias plaukimo priemones.

uruoti „Rotondą“, prieš tai nuomininkai turės peržengti archeologų slenks

Gedimino Bartuškos nuotr.

urokratinis “ kelias G.Balnio teigimu, kur kas pa prasčiau būtų pastatą nugriauti ir pastatyti naują, nes esą restauruoti labai brangu. Bet to daryti negali ma, nes pastatas pagal Vilniaus pi lių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos patvirtintą projektą turi išlikti koks buvęs. „Įmonė turi jau seniai mūsų pa tvirtintą projektą, pagal jį „Ro tonda“ išlieka tokia, kaip bu vo anksčiau, sovietmečiu, kai čia rinkdavosi menininkai, kai ji buvo populiari tarp vilniečių. Bėda ta, kad, norint pastatą atkurti naujam gyvenimui ir įrengti jame kavinę, būtina nutiesti komunikacijas. Ta čiau prieš tai – atlikti archeologi nius kasinėjimus, o archeologai yra brangininkai“, – situaciją sudėlio jo Vilniaus pilių valstybinio kultū rinio rezervato direkcijos vadovė Audronė Kasperavičienė. Direktorės teigimu, laikrodis tik si, visi „Rotondos“ jau seniai ne kantriai laukia, bet, kaip ji sakė, nuo jų įstaigos niekas nepriklauso. „Čia viską lemia aplinkybės. Ma tot, nuomininkai juk ir nuomą už tą pastatą moka, aišku, jie suintere suoti, kad viskas vyktų greičiau. Žinoma, ta archeologija labai bran gi, tačiau mūsų teritorijoje ji būti na. Mes padaryti nieko negalime. Pastatas ne mūsų, jis tik stovi mū sų žemėje. Kiek galime, tiek inici juojame jo sutvarkymą“, – tvirtino A.Kasperavičienė. Sukūrė informacinius stendus

Kol visi laukia prasidedančių dar bų ir nors kokio ženklo, kad „Ro tonda“ dar tikrai sulauks savo eilės, direkcijos darbuotojai sumanė vie ną projektą. Jie parengė dvidešimt stendų, kuriuose bus nuotraukos ir trumpi aprašai apie „Rotondą“, ją supančią aplinką, įdomesnius isto rijos momentus.

„Tais stendais norime sukurti šiokią tokią intrigą miestiečiams, kad jie ateitų, pasidomėtų, suži notų ko nežinoję, pamatytų senų nuotraukų. Stenduose bus galima išvysti ir tokių dalykų kaip tram vajus Katedros aikštėje, buvęs Šu mano pasilinksminimo parkas, Vil niaus potvyniai ir kitų“, – projektą apibūdino direktorė. Stendus vilniečiams ketina ma pristatyti jau rugsėjo pradžio je. Kiek ilgai jie stovės aplink seną ją „Rotondą“, kol kas nenuspręsta. Tikimasi, kad Pilių parko lankyto jai jų nesuniokos. „Aš ir pati jaunystėje ten gėriau kavą, kai mokiausi Dailės institu te. Valgydavome ten ledus, rink davosi menininkai, buvo toks lais vėjančios visuomenės kampelis. „Rotonda“ nenaudojama jau gerus dvidešimt metų. Ta kavinė jau tapo istorija. Nors pastatytas 1956 m., pastatas neatspindi tos stalinisti nės ideologijos, nes buvo sukurtas pagal XIX a. sodų ir parkų paviljo nus“, – prisiminimais dalijosi at gimstančios „Rotondos“ nekant riai laukianti pašnekovė.

2–3

mln. litų

gali kainuoti „Rotondos“ rekonstrucija.

Kaip teigia renginio organizato riai, nuo 2001 m. organizuojamos varžybos nėra įprastas komerci nis, tačiau iš širdies organizuoja mas renginys. „Ši idėja gimė nuo dūšios ir tę siasi nuo dūšios, nes kitaip niekas jos nedarytų. Pagrindinė mintis yra surinkti bendraminčius. Pir moji mintis buvo – ką veikti, kai baigiasi vasara? Reikia susirinkti, pasidalyti įspūdžiais ir pritrauk ti draugų draugus. Dar dabar ta mintis yra besiplėtojanti ir vis di dėjanti. Ypač pastaraisiais metais tenka džiaugtis, kad gretos tų, ku rie nori pirmąjį rugsėjo savaitga lį susitikti, praplaukti ir į Vilnių pažiūrėti iš upės pusės, tik dau gėja“, – pasakojo vienas renginio organizatorių Linas Samaška. Pasak jo, Vilniaus regata jau na tūraliai tampa tradicija. Irkluotojų skaičius, palyginti su pirmaisiais varžybų organizavimo metais, yra smarkiai išaugęs. Pernai Neries upe plaukė 318 dalyvių, iš viso bu vo net 128 ekipažai. Kaip jau įpras ta, varžybų dalyviai plauks 10 km ruožą nuo Valakampių II paplūdi mio iki pėsčiųjų tilto Žvėryne.

Nuoširdumas: 13-ą kartą organizuojama Vilniaus regata – gražio

mis idėjomis paremtas renginys.

Ši idėja gimė nuo dūšios ir tęsiasi nuo dūšios, nes kitaip niekas jos nedarytų. Kaip skelbia renginio organiza toriai, varžybose plaukti bus gali ma bet kokiomis irklu varomomis plaukimo priemonėmis. „Jūs galite atsidaryti net labai didžiulę špro tų dėžutę, su draugais juos suval gyti ir įlipę į tą dėžutę nuplaukti iki Žvėryno tilto, ir tai bus įskaityta

Organizatorių nuotr.

kaip tam tikra plaukimo priemonė. Ir ji dalyvaus rungtyje, turės kon kurencinę klasę. Kiti gal plauks di deliame draugų kolos butelyje“, – šmaikštavo L.Samaška. Vilniaus regatos dalyviai taip pat sau leidžia pašmaikštauti ir pasitelkia kūrybi nę fantaziją. Kasmet čia susirenka etatiniai dalyviai, kurie bando su sikurti vis kitokią plaukimo prie monę, pasirenka vis kitas temas. Yra buvę atvejų, kai dalyviai plau kė pasidabinę šalmais iš arbūzų, susirentę plaustą iš likusių po na mo statybos medžiagų ar net pa naudotų butelių. Dar kiti atsiveža senovinius luotus.

Muzikinės šeimos susirinkimas Rugilė Ereminaitė Šį savaitgalį sostinėje muzikos klausytis kvies talentingiausi Lie tuvos ir šalių kaimynių atlikėjai. Rugsėjo 6–8 d. jau antrą kartą vyk siančiame festivalyje „Music Week 2013“ norą pareiškė dalyvauti pu santro šimto grupių ir atlikėjų.

Kaip ir praėjusiais metais, vie nas pagrindinių festivalio tiks lų – pristatyti muzikantus profe sionaliems muzikos pirkliams bei plačiajai visuomenei. Pernai daug susidomėjimo sulaukęs renginys šiemet okupuos net 16 Vilniaus se namiesčio vietų, tarp kurių – ir ba rai. Planuojama įrengti 12 scenų.

Pagrindinis tiks las yra skleisti žinią apie Lietuvoje ku riamą muziką ir kar tu pristatyti šalių kaimynių grupes. „Į renginį susirenka nemažai žurnalistų iš įvairiausių šalių. Mu zikos agentų šiemet turime daug gausesnį būrį nei pernai ir juos domina konkretūs klausimai: jie nori pirkti grupes, nori jas kvies ti koncertuoti, nori apie jas rašyti. Pagrindinis tikslas yra skleisti ži nią apie Lietuvoje kuriamą muzi ką ir kartu pristatyti šalių kaimy nių grupes“, – pasakojo renginio

Galimybė: daugelis festivalyje dalyvaujančių grupių tikisi ne tik klau

sytojų, bet ir profesionalių muzikos agentų dėmesio.

organizatorius Lauras Lučiūnas. Pasak organizatoriaus, festivaly je dalyvaujančios grupės vieniems mažiau žinomos, kitiems – labiau, tačiau visi šie muzikantai yra at kaklūs ir nori dalyvauti. „Iš esmės mūsų kriterijai yra kūrybiškumas ir profesionalumas. Mes nesistengiame grupių vertinti stilistiškai, nors yra grupių, kurios jau besiruošdamos renginiui su prato, kad jiems čia dalyvauti dar anksti. Šiaip stengiamės priimti visus“, – sakė L.Lučiūnas. Nors šalyje per vasaros sezoną nuvilnijo nemažai muzikos festi valių, šis – kiek išskirtinis rekor diniu dalyvaujančių žmonių skai

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

čiumi. Pasak organizatoriaus, toks skaičius žmonių negroja nė viena me iš Lietuvoje vykstančių festi valių. Kitas renginio išskirtinu mas – integracija į patį miestą. Prie renginio organizavo priside da nemažai barų ir viešbučių. „Mūsų festivalis yra tarsi mu zikinės šeimos susitikimas. Tarp tautinės šeimos. Visi vieni kitus supranta, padeda ir palaiko“, – tikino L.Lučiūnas. Grupės renginyje išsibarstys Lu kiškių aikštėje, Dramos teatro ni šoje, V.Kudirkos aikštėje, Žemaitės skvere, baruose „Soulbox“, KAS KAS, „Studio 9“, „Vasaros teraso je“ ir daugelyje kitų vietų.

rugsėjo 5–11, 2013

miestas

Politikos užkulisiuose intrigų netrūks Rugsėjo 11-ąją Vilniaus miesto taryba pra deda naują politinį sezoną. Laukia dau gybė svarbių klausimų ir daug sunkaus darbo. Mero kėdė senokai kliba, bet ar bus visiškai išklibinta? Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Nesutarimus pamiršo

Dar ne taip seniai Darbo partijos (leiboristų) atstovo vicemero Jo no Pinskaus ir mero Artūro Zuoko bendradarbiavimą buvo perbėgu si juoda katė. Įsiplieskus skanda lui dėl atliekų rūšiavimo gamyklos projektavimo ir statybų konkur so, vicemeras sulaukė aštrių mero replikų ir kritikos. J.Pinskų ši kri tika užgavo ir jis net suabejojo val dančiosios koalicijos tvirtumu. „Tuos nesutarimus ir koalicijos gyvavimo klausimus iš kažkur iš kėlė žiniasklaida. Aišku, mes daž nai pasiginčijam, natūralu, kad turime skirtingas nuomones. Ne siginčija arba nediskutuoja tie, ku rie nedirba. O šiaip dirbam daug, dirbam kartu, rezultatai prade da matytis“, – į klausimą, kaip klostosi santykiai su meru, atsa kė J.Pinskus. Vis dėlto vicemeras neabejo ja, kad Vilniaus mero kėdė visa da bus klibinama, esą visada bus įvairių kalbų, ir visai nesvarbu, ar tuomet joje sėdės A.Zuokas, ar kas nors kitas. „Aš nieko tokio nedarau. Aš la biau nusiteikęs dirbti, o ne per versmus daryti. Kol kas su dabar tiniu meru gal ir pasiginčijam, bet bendrą vardiklį atrandam, – panei gė sklandančias kalbas J.Pinskus, tačiau pridūrė: – Jei to nebus, ta da, aišku, aš kelsiu tą klausimą.“

Opozicija galanda peilius

Panašios nuomonės laikosi ir opozi cijos atstovas miesto taryboje Vidas Urbonavičius. Pasak jo, mero kėdė kliba, bet ar ji bus visiškai išklibinta, priklauso nuo didžiosios dalies val dančiosios koalicijos frakcijų. „Jeigu jie turi sveiko proto, ma tydami, kas dabar vyksta transpor to, šilumos, atliekų tvarkymo sri tyse, ką nors darys. Jie remia, laiko, tai yra ir jų atsakomybė, tai ne vie nas meras. Tiek Darbo partija, tiek socialdemokratai, jie taip pat pri siėmė ir dalijasi tuos blogus dar bus. Taigi jei jie pagaliau atsipei kės, mes visada palaikysime tokias iniciatyvas, nes bet kuris kitas me ras būtų daug geriau nei esamas“, – teigė V.Urbonavičius. Neišspręstas atliekų klausimas

Kol kas miesto galvos vieni kitiems neskelbia karo ir visi dar nusiteikę dirbti. Nes, kaip sakė J.Pinskus, darbų šį naują sezoną miesto tary bos laukia iš tiesų daug ir įvairių. Vienas svarbiausių klausimų yra pastatų renovacija. „Vilniuje yra daugiausia reno vuotinų daugiabučių, susiduriame su daug problemų, komunikavimo taip pat, kurias spręsti reikėtų daž niau susitinkant. Aplinkos ministe rija iki rugsėjo 20 d. yra paskelbusi antrą paraiškų teikimo etapą. Šian dien jau turime apie 170 renovuotinų namų gyventojų sutikimų“, – sakė vicemeras. Antras svarbus klau simas yra atliekų tvarkymo siste

Draugystė: vicemeras J.Pinskus (kairėje) tikina, kad su meru A.Zuoku nuolat ginčijasi, bet bendrą vardiklį

atranda, o jei to nebus, tuomet ir spręsis miesto vadovo likimas.

ma. Tą patį klausimą akcentuo ja ir opozicija. Pasak tarybos nario V.Urbonavičiaus, atliekų rūšiavimo gamyklos klausimas – dar praėju sio sezono nebaigtas darbas. „Nuo to priklauso visų mūsų mokėjimai už atliekų tvarkymą. Bus labai įdomu, kaip tai išspręsi me. Ir viešoje, ir neviešoje erdvėje pasirodanti informacija, kad dabar vienintelis likęs siūlymas yra net keliais šimtais milijonų litų bloges nis nei kiti, verčia susimąstyti“, – svarstė V.Urbonavičius. Aiškinsis dėl teritorijos

„Artėja momentas, kai Vilnius tu rės perimti šilumos tinklus, man bus labai įdomu, kokius pasiruo šiamuosius darbus pradės daryti valdančioji koalicija. Nes vis dėl to tai yra didžiulė atsakomybė, ir

galiausiai, jei jie yra tokie profe sionalūs ir kompetentingi, galės pasirodyti, kaip gali sumažinti ši lumos kainas gyventojams“, – to liau naujojo sezono tarybos darbus vardijo V.Urbonavičius. Pasak jo, svarbus yra dar vienas naujai iškilęs skandalingas klausi mas, kad Antakalnyje, Žolyno gat vėje, galbūt, iškraustant troleibusų parką ir vaikų namus, yra formuo jamas didžiulis sklypas. „Kam jis formuojamas, ko siekia ma tokiais dalykais ir kaip elgiama si su tais vaikais? Drįsčiau pasakyti – nežmoniškai, kai jie per prievar tą grūdami į nugyventus sociali nius būstus. Tai, sakyčiau, daugiau opozicijos klausimas išsiaiškinti ir sustabdyti, jei iš tikrųjų tokie daly kai vyksta. Sostinėje to būti nega li, su vaikais elgiamasi kaip su ko

Tomo Lukšio / BFL nuotr.

kiais baudžiauninkais“, – piktinosi V.Urbonavičius. Vicemero J.Pinskaus teigimu, svarbi ir 2014–2020 m. ES para mos perspektyva. Rengiama per 300 projektų, yra apsvarstytos ir tikslinės teritorijos, kurios tary bai turi būti patvirtintos per pir mą posėdį. „Tose teritorijose visi projektai įgyja atitinkamus prioritetus. Ka dangi 2014–2020 m. laikotarpis bus, kai dauguma didžiųjų miestų paskutinį kartą galės pasinaudoti ES pinigais, didžiulį dėmesį kreip sime į tų projektų parengimą, kad Vilnius būtų tarp lyderių ES pinigų panaudojimo atžvilgiu. Tam ruo šiama ir investicinių projektų val dymo programa, kur galėsime su dėti visus tuos projektus ir juos kontroliuoti“, – dėstė J.Pinskus.

Važiuos beveik nemokamai Indrė Pepcevičiūtė Per pirmą Vilniaus miesto tarybos posėdį numatoma svarstyti apie 50 klausimų. Vienas jų – dėl viešojo transporto – autobusų ir troleibusų – kainų nustatymo pakeitimo.

„Šio sprendimo projektas skirtas, kad nuo Naujųjų metų atsirastų naujos kategorijos bilietai ir de fac to asmenims, kuriems yra sukakę 80 metų ir daugiau, bei per 1939– 1990 m. okupaciją nukentėjusiems asmenims – politiniams kaliniams ir tremtiniams – bilietai atpigtų“, – teigė tarybos sekretorius Miros lavas Monkevičius. Asmenims, kuriems yra 80 (Vil niuje tokių yra per 20 tūkst.) ir daugiau metų, metinis bilietas kainuotų tik 10 litų, o politiniams kaliniams ir tremtiniams – 25 li tus. „Bet, aišku, jei politiniai ka liniai ar tremtiniai yra sulaukę 80 ar daugiau metų, jiems galios me tinis bilietas už 10 litų“, – patiks lino M.Monkevičius. Kitas numatomas svarstyti klau simas susijęs su 2013–2016 m. ap linkosaugos investicijų planu. Nuo 2016-ųjų, kaip sakė tarybos sek retorius M.Monkevičius, įsigalios

Miroslavas Monkevičius:

Jei mūsų įrenginiai neatitiks tų reikala vimų, juos reikės su stabdyti arba teks mo kėti dideles baudas. kur kas griežtesni Europos Parla mento bei Europos Tarybos direk tyvose nustatyti reikalavimai ir jie bus taikomi visiems, taip pat Vil niuje esantiems šilumos energijos gamintojams. „Jei mūsų įrenginiai neatitiks tų reikalavimų, juos reikės sustabdy

ti arba teks mokėti dideles baudas. Todėl ir šis planas, kuris yra teikia mas šiai tarybai svarstyti, yra su sijęs su daug investicinių priemo nių būtent tam, kad mūsų šilumos įrenginiai atitiktų tuos reikalavi mus, išmestų mažiau teršalų bei galėtų būti naudojami ir po 2016ųjų“, – paaiškino miesto tarybos sekretorius. Kitas, pasak jo, aktualus klausi mas yra užterštos buvusios „Skai teks“ gamyklos teritorijos sutvar kymas. „Yra suplanuotas, suprojektuo tas puikus architektūros parkas, taip pat siūloma pasirašyti bendrą sutartį dėl savivaldybės ir privačių investuotojų investicijų į šią terito riją. Dalį projekto finansuotų ir Eu ropos regioninės plėtros fondas“, – sakė M.Monkevičius. Taip pat tarybai bus teikiamas klausimas dėl sąvartynų vartų mokesčio vežėjams. Šio mokesčio tikslas, M.Monkevičiaus teigimu, kad vežėjai kuo labiau rūšiuotų atliekas ir kuo mažiau jų patektų į sąvartynus, o būtų panaudojamos antrą kartą ir kitiems tikslams. O didesnis vartų mokestis, pasak ta rybos sekretoriaus, skatintų vežė jus tai daryti.

Rugsėjo 5–11, 2013

parama kaimui

Vilniaus rajono VVG atradimai Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą (KPP) įgyvendinamas LEADER metodas padėjo Vilniaus rajono bendruomenių nariams susikurti regiono plėtros strategiją ir ją įgyvendinti per vietos projektus. Realizuoti užsibrėžtus tikslus padėjo Vilniaus rajono vietos veiklos grupė (VVG). Laisvė Aužbikavičienė Parama – 16 mln. litų

„Pradžioje tiek jaunimas, tiek vyresni žmonės į VVG kvietimus žiūrėjo atsargiai. Tačiau per kelerius metus tai pasikeitė. Dabar esu tikra: jei tik paskelbtume kvietimą, tuoj pat sulauktume daugybės paraiškų“, – mintimis dalijasi Vilniaus rajono VVG projekto vadovė Violeta Jankauskienė. Šiuo metu Lietuvoje veikia 51 VVG. Šios grupės – tai energingų žmonių komandos, padedančios bendruomenės nariams panaudoti ES ir valstybės biudžeto lėšas, skirtas gyvenimo kokybei ir ekonomikos būklei kaimo vietovėse gerinti. Kiekviena VVG įgyvendina konkrečiai vietovei sukurtą strategiją. Jas VVG rengė 2009 ir 2010 m., atsižvelgdamos į savo administruojamos vietovės ypatybes bei poreikius. Bendromis pastangomis sukurti strategiją ir žengti pirmuosius žingsnius, diegiant LEADER metodą Lietuvoje, visoms VVG padėjo priemonės „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ parama. Vilniaus rajono VVG įgyvendina vietos veiklos strategiją, kurios vertė – net 16 mln. litų. Šią paramą panaudoti padeda Vilniaus rajono VVG penkių žmonių komanda. Jie priima ir vertina bendruomenių pateiktus projektus, skiria paramos lėšas ir talkina tinkamai administruojant projektų veiklas. Vilniaus VVG šiuo metu prižiūri apie 100 įvairių vietos bendruomenių projektų. „Visi mūsų vietos projektai dideli. Jų vertė – nuo 70 iki 200 tūkst. litų, o įgyvendinimo laikas vidutiniškai siekia dvejus metus. Žinoma, visiems tenka nemažai padirbėti, tačiau nei jėgų, nei laiko negaila – tai rimti, svarūs projektai, kurie iš tikrųjų padeda bendruomenėms stiprėti ir stotis ant kojų“, – sako Vilniaus rajono VVG projekto vadovė V.Jankauskienė. Pritrūksta kompromisų

Vadovaudamos strategijos įgyvendinimui, VVG atlieka daug svarbių užduočių: savarankiškai skelbia kvietimus teikti vietos projektus, vertina šių paraiškų tinkamumą gauti paramą ir administruoja finansuoti tinkamų projektų įgyvendinimą. Kad visi šie procesai būtų atlikti laiku ir tinkamai, stebi Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). Ne mažiau svarbi VVG užduotis – paskatinti vietos bendruomenes rengti projektus ir taip savarankiškai spręsti opiausias savo problemas. Ši užduotis nebuvo lengva ir Vilniaus rajono VVG komandai. „Iš pradžių motyvuoti žmones buvo sudėtinga. Tačiau rengėme mokymus, drauge su bendruome-

nėmis analizavome jų galimybes, galimas grėsmes. Pradžioje iš dešimties projektų tinkamai parengti pasisekdavo tik penkis“, – pirmuosius priemonės įgyvendinimo metus prisimena V.Jankauskienė. Jos teigimu, geriausiai nuo pat pradžių sekdavosi stiprioms bendruomenėms. Tačiau net ir šioms iškildavo sunkumų. „Vizijų ir energijos jas įgyvendinti bendruomenės nariams nepristigdavo, tačiau neretai išsiskirdavo nuomonės, požiūrio taškai“, – sako V.Jankauskienė. Anot jos, pradžioje tai neretai pakišdavo koją net vieningoms ir aktyvioms bendruomenėms – kai kurioms jų pavykdavo pateikti paraiškas tik per ketvirtą ar penktą kvietimą. „Tačiau šiuo metu visos aktyvesnės bendruomenės jau įgyvendina savo vietos projektus“, – džiaugiasi Vilniaus rajono VVG projekto vadovė.

VVG užduotis – paskatinti vietos bendruomenes rengti projektus ir taip savarankiškai spręsti opiausias savo problemas.

Padėjo atrasti atsitiktinumas

Pasiteiravus, kokių rezultatų davė bendras VVG ir bendruomenių darbas, V.Jankauskienė pirmiausia pamini Vilniaus rajono Šumsko miestelio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios didžiojo altoriaus tapybos atidengimą. 2005 m. šioje bažnyčioje tarnaujantis kunigas plaudamas altoriaus sienas atsitiktinai aptiko ant tinkuoto paviršiaus nutapytus baroko stiliaus didžiojo altoriaus retabulus. Restauravimo tarybos specialistai, apžiūrėję iliuzorinę sieninę tapybą, konstatavo, kad Lietuvos sakralinėje architektūroje ji labai reta ir turi didžiulę meninę bei istorinę vertę. 2009 m. atlikus išsamius didžiojo altoriaus tyrimus paaiškėjo, kad po dažų sluoksniu tapyba puikiai išsilaikiusi. Restauravimo taryba konstatavo, kad tokio dydžio centrinių nutapytų bažnyčios altorių mūsų šalyje nėra išlikę. „Taigi, turime vienintelį tokį altorių Lietuvoje. Parama, gauta pateikus vietos projektą, padėjo išsaugoti istorinę ir meninę vertę turintį kaimo paveldo objektą. Dabar visus kviečiame pas mus atvažiuoti ir šią brangenybę apžiūrėti“, – sako V.Jankauskienė. Šumsko miestelio Šv. arkangelo Mykolo parapijos įgyvendinamo vietos projekto vertė – 222 tūkst. litų. Tarp kitų reikšmingų projektų – Mostiškių kaime Vilniaus rajono savivaldybės sporto mokyklos įgy-

vendintas vietos projektas, skirtas aktyvaus laisvalaikio leidimo formoms, susijusioms su sveikatingumu, užsiėmimams organizuoti. Šio vietos projekto vertė – kiek daugiau nei 274 tūkst. litų. Už gautą paramą buvo įsigyta sporto inventoriaus, įrengtos sporto trasos ir maršrutai, Mostiškėse ir aplinkiniuose kaimuose gyvenantiems žmonėms suteikta galimybė nemokamai naudotis kokybiška įranga, pasikonsultuoti su sporto specialistais. Vilniaus krašto etnografinis muziejus taip pat įgyvendina tiesioginį poveikį bendruomenėms turintį vietos projektą, skirtą Vilniaus rajono mėgėjų meno kolektyvams tobulėti. Vietos projektas padėjo sukurti neformalią organizaciją „Menų karavanas“ ir įsigyti mobilią koncertų bazę, kuri prieinama viso Vilniaus rajono muzikos kolektyvams. Kaip pastebi V.Jankauskienė, jaunus žmones į bendruomenes dažniausiai suburia būtent sportas ir kultūra. „Be to, pastebėjome, kad tokio pobūdžio projektų paraiškas mūsų jaunimas teikia vis aktyviau“, – sako V.Jankauskienė. Sulaukia daugiau pasitikėjimo

Visos Lietuvos mastu iki šių metų rugpjūčio pabaigos finansavimą jau gavo 2580 vietos projektų, kuriuos VVG teikė įvairūs vietos pareiškėjai – tiek paprasti kaimo gyventojai, tiek susivienijusios vietos bendruomenės. Dauguma projektų paraiškų, kuriomis siekiama gauti ES paramą, jau patvirtintos visuose Lietuvos regionuose. Kaip pastebi NMA Kaimo vystymo programų skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jogėlienė, VVG iš visos Lietuvos per šešerius metus jau sukaupė pakankamai projektų įgyvendinimo ir teisės aktų nagrinėjimo patirties, todėl VVG vis profesionaliau atlieka joms patikėtas administracines užduotis. Atsižvelgiant į tai, šiemet vietos projektų finansavimas pradėtas vykdyti pagal naują, lengvesnę, tvarką – paramos sutartį turi pasirašyti tik VVG ir projektų vykdytojai. Ankstesniais metais ši sutartis buvo trišalė – ją pasirašydavo ir NMA. Remiantis bendra Lietuvos vietos projektų įgyvendinimo statistika tarp dažniausiai pasitaikančių klaidų išlieka viešojo pirkimo konkurso taisyklių pažeidimai, o didžiausia kliūtimi laiku įgyvendinti numatytus projektus tampa tai, kad pareiškėjams pritrūksta apyvartinių lėšų. Sėkmei reikia komandos

NMA specialistai pastebi, kad VVG sėkmė nevienoda. Vienos įgyvendina daugiau projektų, kitos – mažiau. Tokius skirtumus lemia ne tik skirtingi VVG administraciniai gebėjimai, VVG dydis, bet ir mokėjimas motyvuoti žmones pačius imtis gaivinti savo bendruomenę.

Atradimas: 2005 m. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje atsitiktinai ap-

tiktas baroko stiliaus didžiojo altoriaus retabulas.

Paprašyta įvardyti, kas, jos manymu, lemia bendruomenės sėkmę, Vilniaus rajono VVG projekto vadovė V.Jankauskienė įvardija komandinį darbą. „Vienas žmogus, kad ir koks iniciatyvus būtų, turi turėti komandą. Keliese darbus dirbti daug lengviau. Be to, pastebime, kad itin gerai sekasi toms bendruomenėms, kurios palaiko draugiškus santykius su seniūnijomis, prireikus gali kreiptis į jas pagalbos. Be abejo, yra labai savarankiškų ir sėkmingai veikiančių bendruomenių, kurios tvarkosi pačios“, – pasakoja V.Jankauskienė. LEADER metodas suteikia vietos pareiškėjams galimybę, atsižvelgiant į regiono vietos plėtros strategiją, pasirinkti įvairias alternatyvias žemės ūkiui KPP priemones. Daugiausia vietos projektų paraiškų teikiama pagal KPP trečios krypties priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Gavus paramą, remontuojami bendruomeniniai

Vilniaus rajono VVG archyvo nuotr.

statiniai, jie įrengiami, tvarkomos kitos viešosios erdvės. Ne mažiau aktyviai organizuojami renginiai, padedantys įtraukti daug žmonių į projektus, ugdyti jiems įgyvendinti reikiamus įgūdžius. Populiari galimybė organizuoti renginius, skirtus bendruomenėms supažindinti su jų gyvenama vietove, jos istorija ir iškiliomis asmenybėmis. Vangiausiai bendruomenės teikia paraiškas pagal priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. PR

Informacija VVG – vietos iniciatyva, tam tikra dalimi atliekanti NMA funkcijas regione: rengianti vietos plėtros strategiją, skelbianti kvietimus teikti vietos projektus, juos vėliau vertinanti ir stebinti jų įgyvendinimą.

rugsėjo 5–11, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Vilniuje bene po puliariausi vaikų būreliai – įvairios sporto treniruotės. Kai kuriose spor to mokyklose vie tų jau nėra. Sėkmė nusišypsojo tiems, kurių tėvai į būre lius vaikus susku bo užregistruoti dar pavasarį.

Neišsitenka: VVSM negali viršyti vandens sportui skirtų valandų skaiči

Vieta vaikų būrelyje gal Rugilė Ereminaitė r.ereminaite@diena.lt

Būrelių pasirinkimas platus

Lietuvos vaikų ir jaunimo centre (LVJC) įvairiausių veiklų, skirtų vaikams, per akis – jų net 400. Į populiariausių veiklų pirmas vie tas įprastai išsirikiuoja sportiniai užsiėmimai – pradedant plauki mu, baigiant koncertine gimnas tika ar šachmatais. Tiesa, popu liarumo netrūksta ir kai kurioms meninėms veikloms. „Baseinas yra vienas populia riausių. Priklauso nuo vadovų ir nuo veiklos. Sportinės veiklos pa gal visas statistikas pačios populia riausios: karatė, stalo tenisas (nors susižavėjimas juo po truputėlį ir mažėja). Iš meninių veiklų pas mus labai populiarus liaudies ansamb lis, kuriame šoka ir patys mažiau sieji, ir tėveliai. Labai populiarios dainavimo studijos, populiari dailė, keramika, įvairūs rankdarbių būre liai, komiksų piešimas“, – pasako jo LVJC Rinkodaros skyriaus vedė ja Asta Grabliauskienė. Pasak jos, ne į visus užsiėmimus dėl didelio populiarumo patenka visi norintys. Įprastai jau gegužę populiariausi laikai į kai kuriuos būrelius būna užimti. Veržiasi į baseiną

Viena sunkiausių užduočių – pa tekti į vandens sporto užsiėmi mus. Nors LVJC savo pastate tu ri net du baseinus – vienas skirtas mažiesiems iki 7 metų, o kitas – vyresniems, vietos visiems anaip tol neužtenka. „Mes neturime labai daug vietų, kad galėtume visus norinčius su talpinti. Įprastai moksleiviai ren kasi būrelius lankyti tik po pamo kų, tad į užsiėmimus, vykstančius nuo 14 val. iki vakaro, vienu me tu sutalpiname kiek galime. Per mėnesį baseine apsilanko 2500 moksleivių“, – pasakojo LJVC Rinkodaros skyriaus vedėja. Visi norintys netelpa ir į Lazdy nų baseiną, kur sportuoja Vilniaus vandens sporto mokyklai (VVSM) priklausantys mokiniai.

„Dar negaliu pasakyti, kiek nau jų norinčių atsirado šiems mokslo metams, bet mūsų mokykloje vi dutiniškai mokslo metų pradžioje būna per 800 mokinių. Norinčių kur kas daugiau, bet mes fiziškai negalime jų priimti. Mums trūks ta veidrodinio vandens ploto, mes neturime tiek galimybių“, – aiš kino VVSM direktorius Romual das Noreika. Pasak jo, galimybių plėstis nėra, nors susidomėjimas vandens sportu kasmet auga.

Įprastai mokslei viai renkasi būre lius lankyti tik po pamokų, tad į užsiė mimus, vykstančius nuo 14 val. iki vaka ro, vienu metu sutal piname kiek galime. Tiesa, ne visi vaikai į vandens sporto treniruotes susirenka nu siteikę rimtam sportui. „Grupės pas mus yra sportinės. Jeigu kalbėtume mokyklos termi nologija, klasės visiškai sukomp lektuojamos ir tada sudaromi at sarginiai sąrašai su kontaktiniais duomenimis. Būna, kas turi alergi ją chlorui, pradeda sirgti. O kai ku rie palieka baseiną po trijų mėne sių – dalis tėvų vaikus čia atiduoda tik tam, kad jie išmoktų plaukti. O čia yra vandens sporto mokykla, ne būrelis“, – pasakojo R.Noreika. Tokiems vaikams palikus užsiė mimus, tuoj pat pakviečiama kitų iš turimų sąrašų. Tad per moks lo metus VVSM lankančių vaikų skaičius išlaikomas ir jų trūkumo mokykla niekada nejaučia. Be abejo, pastaraisiais metais prie didėjančio vandens sporto populiarumo prisideda ir aukšti šalies plaukikų pasiekimai. Galimybę vaikams lankyti ba seiną tiesiogiai suteikia ir pats Lazdynų baseinas, kuriame šie met sezonas prasidės jau rug

sėjo 9-ąją. Į jam priklausančių trenerių užsiėmimus vaikai prii mami nuo 6–7 metų, tereikia įsi gyti abonementą. Tiesa, tokie už siėmimai nėra skirti sportiniams pasiekimams gerinti. Lengvajai atletikai – sunkios dienos

Nors norinčių užsiimti lengvą ja atletika vaikų skaičius išlieka maždaug pastovus, juos irgi daro si vis sunkiau sutalpinti – trūksta sporto bazių. „Mums nėra problemos surink ti vaikų, bet problema – kaip juos sutalpinti į vieną maniežą. Aišku, mes bandome juos sutalpinti, bet vis kiekvienais metais, ypač per praeitus metus, jaučiamas dide lis pagausėjimas. Nežinau, ar čia dėl to, kad lengvaatlečių rezulta tai buvo geri? Visada kai rezultatai geresni, kai per televiziją parodo, kad lengvaatlečiai ten ir ten gerai startavo, ir susidomėjimas dides nis“, – džiaugėsi Vilniaus lengvo sios atletikos mokyklos (VLAM) direktorius Marius Jukonis. Pasak jo, jei būtų suteikiamos geresnės sąlygos sportui, atleti ka taptų dar populiaresne sporto šaka. Didžiausia problema šiuo metu – nebaigtas renovuoti sta dionas. Tad VLAM sportininkai glaudžiasi kur tik sugeba. „Jeigu sąlygos prastesnės, atei na tėvai, pasižiūri, kad stadionas prastesnis ar persirengimo kam bariai prastesni, ir pasirenka ko kius nors privačius sporto klubus. Yra tėvų, kurie gali sau tai leisti. Šiaip susidomėjimas tikrai nema žas. Bet trūksta sporto bazių. Yra šiuo metu vienas maniežas, kur mes sportuojam nuo spalio iki ba landžio. O vasarą eidavome į Vin gio stadioną. Ir jis nuo pavasario yra uždarytas bei renovuojamas. Buvo žadėta jį sutvarkyti iki bir želio vidurio, bet šiuo metu dar nebaigta, darbai, kiek žinau, su stoję. Tad glaudžiamės Vilniaus universitete Saulėtekyje, einame į buvusį „Dinamo“ stadioną“, – guodėsi M.Jukonis. Pasak VLAM direktoriaus, dėl to sąlygos pasiruošti pasaulio čem

rugsėjo 5–11, 2013

miestas

20p.

M.Pociui žmona Viktorija dar negrojo pianinu, bet šokti jau mokė.

J.Lennono skulptūra į stoties rajoną įneš romantikos Rugilė Ereminaitė Jau kitais metais miestiečiai ga lės išvysti legendiniam britų atli kėjui Johnui Lennonui skirtą pa minklą. Šį kartą iš metalo sukur ta skulptūra bus atidengta viena me Vilniaus skverų. Jau žinoma ir kaip ji atrodys.

700

jaunuolių lanko Vilniaus krepšinio mokyklą.

iaus.

Gedimino Bartuškos nuotr.

li būti ir deficitas pionatams, pirmenybėms ir visoms žaidynėms buvo sudėtingos. „Vilniuje vaikų daugėja, o ba zių mažėja“, – absurdišką situaci ją įvardijo M.Jukonis. „Vagia“ vaikus

Kitokią problemą įžvelgia Vilniaus krepšinio mokyklos (VKM) direk torius Antanas Naruševičius. Pa sak jo, VKM turėtų daug daugiau auklėtinių, jei ne privačių mokyk lų „vagystės“. „Oficialiai vaikų tu rėsime apie 700. Jeigu nebūtų to kių mokyklų, kurios įsikūrusios pasipinigauti, tada skaičiai augtų, ir labai stipriai. Galiu drąsiai pa sakyti, pas mus visgi mokykla nuo 1958 m. gyvuoja – turime savo tra dicijas, įdirbį, o kasmet į stovyk las išvažiuoja beveik 70 proc. mū sų moksleivių. Tačiau vyksta vaikų „vagystė“, – piktinosi A.Naruše vičius. Pasak jo, prieš 3 metus Lietuvos krepšinio federacija priėmė spe cialų reglamentą, pagal kurį pri vačios mokyklos, prikalbinusios vaikus ateiti sportuoti pas jas, turi

sumokėti ankstesnei mokyklai tam tikrą mokestį. Deja, šio dokumen to niekas nepaiso: privačios sporto mokyklos prikalbina vaikus keisti sportinio ugdymo mokyklą, tačiau buvusiajai už tai neatsiskaito. „Čia visos respublikos krepši nio mokyklų kova su Marčiulio nio mokykla. Jiems nesvarbu, kas iš to vaiko bus ateity, – jiems rei kalinga pergalė šiandien. Geriau jau šiandien tos pergalės nebū tų, o po trejų metų jis būtų toks kaip Jonas Valančiūnas. Pas ma ne dabar sėdi geriausias trene ris Lietuvoje ir mes aptarėme šių metų perspektyvas. Pas mus pro blema yra tik ta, kad trūksta ba zių“, – apie krepšinio politiką aiš kino VKM direktorius. Itin populiari sporto šaka išlie ka ir futbolas. Jo populiarumą šie met padidino pirmą kartą vykęs jaunimo Europos čempionatas bei puikus Vilniaus „Žalgirio“ klubo žaidimas – susidomėjimas gero kai didesnis nei pernai. Šiuo metu Vilniaus futbolo mokykla turi apie 600 ugdytinių.

LVJC veiklos Dainavimas Balso studija Vaizduojamieji menai Muzika ir grojimas Šokių studijos Dvikovos Liaudies ansamblis

„Ugnelė“ Nykštukų mokyklėlė

Veiklos neįgaliesiems Dramos studijos Verslumas ir komunikacijos Užsienio kalbos Baseinas Gimnastika, treniruoklių salė Stalo tenisas Šachmatai Studija „Jaunasis kulinaras“

Užsiėmimų įkainiai vaikams Lazdynų baseine Mėnesiniai abonementai

Baseinas vaikams ir moksleiviams,

norintiems išmokti plaukti su trene norintiems išmokti plaukti su trene rio pagalba, 12 kartų po 1 akademinę rio pagalba, 4 kartai po 1 akademinę valandą – 175 litai. valandą – 70 litų. Vienkartinis bilietas Baseinas vaikams ir moksleiviams,

Baseinas vaikams ir moksleiviams,

Baseinas vaikams ir moksleiviams, norintiems išmokti plaukti su trene norintiems išmokti plaukti su trene rio pagalba, 8 kartai po 1 akademinę rio pagalba, 1 akademinė valanda (45 valandą – 125 litai. minutės) – 25 litai.

Sąsajų ieškoti nereikia

Dar prieš metus Vilniaus Lukiš kių aikštėje buvo išdygusi garsio jo J.Lennono skulptūra iš smėlio, kurią sukūrė garsi latvių meni ninkų grupė „Frostiart Baltic“. Tačiau ilgai smėlio skulptūra sos tinėje neužsibuvo. Žinomas fo tomeninkas Saulius Paukštys jau pristatė savo inicijuotą naujo le gendiniam atlikėjui skirto pa minklo projektą, kuris turėtų bū ti įgyvendintas per metus. „Mes sugalvojome pastaty ti paminklą J.Lennonui kaip to kiam menininkui, kurio idėjos ir kūryba padarė įtaką viso pasau lio žmonėms, jų meno ir muzi kos sampratai, sudėjo pagrindus jau turbūt kelioms žmonių kar toms“, – aiškino idėjos iniciato rius S.Paukštys. Pasak jo, ieškoti J.Lennono są sajų su Vilniumi būtų galima, ta čiau tai būtų spekuliacijos. Tokį sumanymą galima paaiškinti tuo, kad Vilnius, kaip ir paties J.Len nono kūryba, yra harmoningas, besivystantis, pozityvus bei tai kus miestas. „Turbūt pati Vilniaus dvasia apima ir jo kūrybos dvasią. Toks artimumas ir buvo akstinas pradėti paminklo statymo dar bus“, – pasakojo S.Paukštys.

Medžiaga: planuojama, kad J.Lennonui skirtas paminklas bus paga

mintas iš metalo. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

bus iš kelių ar keliolikos modulių, kiekviename jų bus pavaizduo ta po kokį nors veido fragmentą. Ir tie moduliai erdvėje, žiūrint iš kurio nors taško, susidėlios į visu mą. Toje visumoje ir galėsime at pažinti herojų“, – apie idėją pasa kojo iniciatorius. Plan uojam a, kad pas taty ti skulptūrą kainuos keliasdešimt tūkstančių litų, tačiau tiksli ver tė dar neaiški. Šiuo metu projektui renkami pinigai, juos aukoja įmo nės ar privatūs asmenys. Būtent dėl ilgo pinigų rinkimo proceso legendinės žvaigždės paminklo reikės laukti bent metus.

Moderni koncepcija

Šiuo metu jau yra parengtas kon cepcinis projektas ir paminklas architektūriniu požiūriu suderin tas su vieta, kur jis stovės. Erdvi nei skulptūrinei kompozicijai pa rinktas skverelis, esantis priešais „Comfort“ viešbutį, Mindaugo g. 27. Žadama, kad nedidelėje aikš tėje bus įrengta ir suoliukų, atsi ras gėlynų. „Manau, kad medžiaga, iš ku rios bus pagaminta skulptūri nė kompozicija, bus metalas. Ji

Per daug dėmesio

Pats paminklo koncepcijos au torius skulptorius Jonas Gence vičius apie idėjos įgyvendinimą taip drąsiai dar nekalba. Pasak jo, dar nėra iki galo suplanuotas pa ties fizinio daikto dydis, vieta, ki tos detalės. „Nesakau, kad jau imsime ir statysime skulptūrą, bet taip, to kių minčių yra. Vertinimas toks – nuo pragmatizmo iki ironijos. Ma no galva, gali būti, kad ta skulptūra

sureikšminama šiek tiek labiau nei derėtų. Manau, kad tų skulptūrų visame pasaulyje gali būti galybės, kaip ir Vilniaus mieste. Nors da bar ir vyksta tų skulptūrų karštinė, manau, jų gali būti ir gerokai dau giau“, – aiškino J.Gencevičius. Svajotojams

„Kadangi J.Lennonas man visur asocijuojasi su viena daina – „Ima gine“, tai jos priedainyje yra toks tekstas: „You can say i am a drea mer, but i am not the only one“ („Gali sakyti, kad esu svajotojas, tačiau nesu toks vienintelis“ – angl.). Tie, kam patinka J.Lenno nas, galėtų patys pasijausti svajo tojais“, – pasakojo menininkas. Skulptūrai numatyta vieta, pa sak J.Gencevičiaus, irgi romanti zuota: „Kadangi toje vietoje, kur stoties prieigos, kažkada buvo sandėliai, pusiau depų rajonas, o dabar ten pastatė gražių šių die nų gyvenamųjų pastatų, tokiame rajone irgi, atrodo, yra svajotojų. Kas gali tokioje vietoje imti kur ti tokią romanizuotą erdvę? Tai gi, man ta vieta su tais dainos žo džiais susijusi.“

RUGSĖJO 5–11, 2013

NUOMONĖS

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Sirijos egzaminas Lietuvai Evaldas Labanauskas

i rijos Basha ro al Assado reži mas su lauks ka ri nio at sa ko už rugpjūčio 21-osios cheminę ataką. Dėl to nė ra jokios abejonės. Savaitga lį JAV dar kar tą patvir ti no, kad beveik pusantro tūkstančio žmonių, tarp jų kelis šimtus vai kų, nu žudžiusią cheminio ginklo ataką surengė B.al Assado režimas. Vašingtonas taip pat nedviprasmiškai pareiškė, kad atsakas būtinas ir net be Jung tinių Tautų pritarimo. Pa sau lio polici nin ke vadi na ma Ameri ka paprasčiau siai nega li nenubausti Si rijos režimo, nes kitaip sugrius Vašing tono autoritetas ir kar tu visa dabar ti nė tarptautinė sistema. Tad lieka esminis klausimas: kada tai bus ir koks tai bus atsa kas? Dar įdomiau, kad sprendžiant šį klausi mą toli gra žu ne paskutinį vaidmenį suvaidins Lietuva.

Lietuvos sostinėje spręsis tolesni Europos veiksmai Sirijos atžvilgiu ir tai taps vienu didžiausių egzaminų Lietuvos diplomatijai. Aišku, kad karinė operacija neprasidės anksčiau nei rugsėjo 9-ąją, kai turėtų susirinkti JAV Kongresas ir pritarti šiems veiksmams. Iki to laiko Amerikos diplomatijos laukia milžiniškas uždavinys – pabandyti suvaldyti įvykius pačioje Sirijoje po šių atakų ir užsitikrinti kuo platesnį tarptautinį palaikymą. Būtent dėl pasta rojo iššū kio Va šing tonas ir tikisi pagalbos iš Vilniaus, su kuriuo, cituojant Lietuvos Prezidentę, „pradėjo naują strategi nio bend radarbiavi mo etapą“. Šiuo metu pagrindinė ES pirmininkaujančios Lietuvos užduotis – kad nepasi kartotų Irako karo scenarijus, kai Europa suskilo į aršius karo priešininkus ir ištikimus Vašing tono są jungininkus. Net menkiausias Irako istorijos šešėlis yra pra gaištin gas. Ne veltui į šią savaitę vyksiantį nefor ma lų ES užsienio rei ka lų minist rų su siti ki mą Vil niuje tu rėtų at vykti Jung ti nių Vals tijų vals tybės sek retorius Johnas Kerry. Penktadienį ir šeštadienį Lietuvos sosti nėje bus apta ria mi tolesni Europos veiksmai Sirijos at žvilgiu ir tai taps vienu didžiausių egzaminų Lietuvos diplomatijai. Kad Lietuvos vaidmuo sprendžiant Sirijos kri zę labai svarbus, rodo ir Rusijos veiksmai. To įrodymas – neseniai nuskambėjusi naujiena, kad Krem liaus ana liti kai prakalbo apie Baltijos valstybių okupaciją, kaip atsa ką į Ameri kos ata ką prieš Si riją. Galbūt daugeliui tai pasi rodė juokinga, tačiau tai buvo aiškus sig na las arba bandymas pagąsdinti Lietuvos Vyriausybę. Prieš pradėdama ką nors daryti, esą ši turi susimąstyti, kokie gali būti padariniai.

Savaitės interviu

Čia susipina tradicijos ir n Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt

rieš beveik dvidešimtmetį pradėta rengti Sostinės dienų šventė šiandien yra sėkmingas savo pagrindinę idėją išlaikantis renginys. Kokia buvo ta idėja, kaip keitėsi šventės veidas, kodėl anksčiau ji buvo rengiama rugsėjo antroje pusėje? „Vilniaus diena“ apie tai kalbėjosi su Sostinės dienų organizatoriumi Remigijumi Merkeliu. – Prisiminkite Sostinės dienų pradžią, kaip viskas prasidėjo? – Sostinės dienos jau skaičiuoja devyniolika metų. Pačioje pradžioje šventę rengė įvairios organizacijos, o kuravo Vilniaus miesto savivaldybė. 2003 m., kai buvo įsteigta mūsų bendrovė „Vilniaus festivaliai“, kurios atsiradimą inicijavo didžiausi kultūros ir meno festivaliai Vilniuje, šį renginį savivaldybė perdavė mums. Mums visiems tai buvo nauja – surengti Sostinės dienas tuomet buvo didelis iššūkis, nes šis renginys buvo visai kitokio pobūdžio, negu mūsų rengiami festivaliai. Pirmieji žingsniai buvo gana nedrąsūs, tada Sostinės dienos tikrai nebuvo taip masiškai lankomos kaip dabar. Norėjosi surengti miesto festivalį ne bet kaip ir didelį dėmesį skirti kokybei. Ilgainiui pavyko suburti skirtingas sritis, organizacijas bei žmones ir sukurti tokį šventės modelį, kuris gyvuoja jau šešerius septynerius metus ir yra tikrai sėkmingas. Tik kasmet tenka sukti galvas, kaip papildyti programą, ką įdomaus žmonėms parodyti, kaip praplėsti jų akiratį. Šiandien turime Sostinės dienas, kuriose – gausybė įvairaus žanro renginių, visi jie nemokami ir pritraukia masę žmonių.

Mūsų tikslas buvo parodyti Vilnių ir kaip modernų, dinamišką, atvirą menams, kultūrai, kasmet į gera besikeičiantį, gražėjantį miestą. – Kuo išskirtinė ši šventė? – Iš kitų švenčių išsiskiriame tuo, kad mūsų pagrindinis prioritetas yra nešti kultūrinę žinią ir suteikti žmonėms ypatingų įspūdžių, nepakartojamų akimirkų visoje mūsų įgyvendinamų šventės renginių gausybėje. Stengiamės, kad šventė kvėpuotų ne praeitimi, o šiandiena, kaip ir pats Vilnius. Tačiau kartu stengiamės, kad ši šventė būtų jauki visiems vilniečiams bei miesto svečiams ir turėtų kuo didesnę trauką. Kadangi renginys yra masinis, tikrai esame atviri įvairiems sumanymams, netikėčiausioms idėjoms. Ypač jaunimui suteikiame galimybių pasireikšti. Jaunimas švęsti visada mokėjo, manau, mokės ir ateity. Kad ir ką sakytume, jaunimas yra šventės varomoji jėga. – Kokia buvo Sostinės dienų idėja? – Mūsų idėja – pristatyti Vilnių ne tik kaip kultūringą, gerbiantį savo tradicijas ir turtingą istoriją turintį miestą. Be viso to, siekiame parodyti Vilnių ir kaip šiuolaikišką, dinamišką, kuriantį, atvirą menams, kultūrai, kasmet gražėjantį, žodžiu, ypatingą miestą. Sostinės dienose visi šie dalykai susipina, o pačią šventės idėją įgyvendiname laiko patikrintu būdu: simbolinėse Vilniaus erdvėse – Gedimino prospekte bei pagrindinėse sostinės aikštėse – koncentruotai ir labai prieinamai žmonėms pateikiame itin daug įvairiausių renginių, kruopščiai atrinktų, kokybiškų ir tinkamų tokio miesto bei tokio masto šventei.

 Vieta: apytuštis Gedimino prospektas jau rytoj virs Dūzgiančiu. Jame, kaip pažadėjo Sos-

tinės dienų vadovas R.Merkelys, rasite pramogų, geros muzikos, knygų alėją, įvairiausių skanumynų. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

– Kitose šalyse veikiausiai irgi vyksta panašių miesto renginių. Ar teko juose lankytis, gal semiatės praktikos iš užsienio šalių? – Teko būti kai kuriose miestų šventėse užsienyje. Iš esmės daug kas panašu – dauguma renginių susiję su tų miestų tradicijomis, istorija. Kai kuriuose taip pat siekiama įgyvendinti naujus originalius sumanymus ir suteikti žmonėms nepakartojamų įspūdžių. Galima pasisemti daug įvairios patirties, žinoma, tai ir darome. Dabar pasaulis atviras, galime daug ką įdomaus perimti arba perduoti savo patirtį kitiems. Šios šventės esmė – kad viskas vyksta gatvėje. Nereikia eiti į koncertų sales, teatrą, tie dalykai patys ateina. Iš kitų kraštų, ypač pietų – Ispanijos, Italijos – miestų, švenčių galime pasisemti įdomių ir pas mus rečiau ar sunkiau įgyvendinamų dalykų, kaip antai gatvės teatro žanras, kuris pas juos labai išplėtotas. Apskritai tokios šventės parodo, kas miestui svarbu, daro jį gyvą, o tai ir yra svarbiausia. – Kaip per tiek metų pakito Sostinės dienų veidas? – Šventė keitėsi, bet, atrodo, ta kaita vos pastebima, nes praėjo gana nemažai laiko. Nuo pirmo renginio pokytis vis dėlto radikalus. Pirmose mūsų rengtose Sostinės dienose nebuvo Dūzgiančio prospekto. Buvo įvairių eitynių, maršų su pučiamaisiais orkestrais, pamenu, kaip Rotušės aikštėje pjaustėme re-

kordinio dydžio, bene 10 metrų ilgio, duonos kepalą... Vėliau supratome, kad per mažai veiksmo, kad šventė per trumpa, norint, jog šventinė atmosfera būtų juntama ilgesnį laiką. Kai kurie mažesni miestai daro vienos dienos šventes, o Vilnius, kaip sostinė, gali ir visą savaitgalį leisti žmonėms džiaugtis renginiais. Dabar turime gausybę renginių Gedimino prospekte, penkias skirtingas scenas, knygų mugę, galerijų, visi gali kaip bitutės dūgzti pirmyn atgal po prospektą ir kaskart surasti ką nors nauja. Manau, toks modelis pasiteisino. Mėginimai plėsti šventę – ir geografiškai, ir laiko atžvilgiu – nepasirodė labai sėkmingi. Nes tada žmonės išsisklaido, nebelieka to jausmo, kad visi esame kartu, kad galime smagiausioje miesto erdvėje patirti daugybę įvairių įspūdžių ir puikių emocijų. – Kas labiausiai džiugina šiųmetėje šventės programoje? – Labiausiai džiugina pirmą kartą Lietuvoje rengiamas Vilniaus gatvės meno festivalis „Vilnius Street Art“. Šis renginys labai susijęs su miesto kultūra, todėl jis puikiai papildo miesto šventę ir prideda labai svarbų vizualinį aspektą. Paradoksas, kad šiame renginyje nėra nieko tradiciškai šventinio, jokio masinio šurmulio, – tarsi pažiūrėjai į milžinišką paveikslą ant vieno ar kito pastato, ir tiek. Tačiau šis renginys atneša miestui naujų emocijų, papildo jo kultūrinę dvasią ir keičia identitetą.

rugsėjo 5–11, 2013

nuomonės

Nuomones, komentarus, diskusijų temų pasiūlymus siųskite e. paštu nuomone@diena.lt

naujovės – Norint surengti Vilniaus gatvės meno festivalį teko minti savivaldybės kelius dėl leidimų kurti ant pastatų. Kaip ap skritai sekasi bendradarbiauti su mies to valdžia? – Gauti norimą vietą vienam ar kitam su manymui įgyvendinti visada yra sunkiausia. Ypač gauti leidimus kurti ant pastatų. Jie buvo gauti, bet tai užtruko. Mieste nėra tokio žanro renginių taisyklių. Kai rengiame Sostinės die nas, prašome leidimo renginiui, ir tai kur kas paprasčiau, nes jau yra nusistovėjusi tvarka. O čia vos ne statybos leidimą reikia gauti. Įdomi yra kitų šalių patirtis šioje srity je. Tokie renginiai kaip gatvės meno festiva lis vyksta daugelyje didžiųjų pasaulio mies tų. Pavyzdžiui, Londone vietos policija turi Meno komisiją, kuri nusprendžia, ar padary tas vizualus viešas darbas yra meno kūrinys, ar ne. Jei ne, jį nupiešęs žmogus sumoka sim bolinę baudą ir gauna įspėjimą, o antrą kartą už tokį „darbą“ skiriama labai griežta bau da. Pas mus irgi galėtų būti įvesta kokia nors tvarka, aiškiai reglamentuojanti, suteikian ti leidimus ant vieno ar kito pastato meni ninkams pristatyti savo darbus. Aišku, reikia dar atsižvelgti ir į tai, kad nemažai pastatų priklauso kultūros paveldui. Svarbiausia, kad visi Vilniaus gatvės me no festivalio darbai daromi legaliai, nes iki šiol net ir kai kurie šio žanro menininkai, ku rie norėjo pasireikšti ir ką nors gero nutapyti, tai darydavo nelegaliai. O dabar jie apstul bę, kad šiame festivalyje tai galima daryti le galiai. (Šypsosi.) – Tai yra prošvaisčių, jog savivaldybė ims keisti miesto tvarką reglamentuo jančius įstatymus, kad tokius festivalius galėtumėte rengti? – Manau, jie dabar išgirdo visas festivalio rengėjų pastabas bei pasiūlymus, ir tikiu, kad sugalvos, ras būdą, kaip ta tvarka galėtų bū ti reglamentuota. – Ar Sostinės dienų data turi kokią nors reikšmę? – Kai perėmėme Sostinės dienas, jų data bu vo apie rugsėjo 20–25 d. Tuometėje savival dybėje buvo hipotezių, kad apie tokį laiką Ge diminas susapnavo savo garsųjį sapną apie Vilniaus sukūrimą. Kiek žinau, šios hipote zės nėra istoriškai patvirtintos. Ir mums bu vo liepiama išlaikyti panašią datą. Pirmąsias šventes darėme tokiu laiku ir supratome, kad ši data tikrai netinkama miesto šventei. Nes rugsėjo pabaiga gerokai vėsesnė, ypač vaka rais būna šaltoka, žmonėms nebesinori būti lauke. Todėl nusprendėme Sostinės dienų da tą perkelti į pirmą rugsėjo savaitgalį. Pava sarį turime „Kaziuką“, vasara daugeliui yra atostogų metas, taigi Sostinės dienoms ge riausia pati rudens pradžia. – Atidarymo koncerte penktadie nį Lietuvos publikai koncertuos grupė „Brainstorm“ (dabar jau „Prāta Vētra“). Kaip sumanėte juos pasikviesti? – Jau pernai norėjome juos pasikviesti, bet nepavyko. Na, tai yra viena garsiausių Bal tijos šalių grupių, turinti daugybę gerbėjų ir Lietuvoje. Jų muzikoje yra puiki pusiaus vyra tarp tradicinio skambesio ir naujovių, originalesnių elementų. Paties grupės lyde rio ir vokalisto asmenybė žmones labai žavi, traukia. Džiaugiamės, kad pavyko susitar ti. Suderinome datas, be to, dar pamatėme, kad penktadienį kaip tik Lietuvos rinktinė su latviais žaidžia krepšinį, šiam pasibaigus visi galės traukti į koncertą Katedros aikštėje.

Visą interviu skaitykite www.vilniausdiena.lt

Ringas

Komentaras

Prezidento rinkimai – su R.Paksu ar be jo? Ar Seimas pagaliau įgyvendins Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą ir atšauks iki gy vos galvos galiojantį draudimą kandidatuoti į aukš tus postus asmenims, kurie pripažinti sulaužę prie saiką? Apie tai – Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis ir Stasys Šedbaras.

Stasys Šedbaras

Remigijus Žemaitaitis

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Seime

Tvarkos ir teising umo part ijos atstovas Seime

ors komitete sprendimo dar nėra, linkstama link to Konstitucijos pa taisos varianto, kad sulaužius prie saiką būtų draudžiama kandidatuoti į bet kurias priesaikos reikalaujančias parei gas 10 metų be teisės būti Seimo pirmininku, pavaduotoju ar kandidatuoti į valstybės va dovo pareigas. Taigi, būtų leidžiama kandi datuoti tik į parlamentą. EŽTT atsižvelgė tik į protokolą, kuris numato bet kurio piliečio teisę į savo reikalų tvarkymą, t. y. teisę bū ti parlamente. Jie nurodė, kad gali būti ribo jimų, bet ši teisė negali būti atimta iki gyvos galvos. Bet prezidento ar Seimo pirmininko pareigos yra reprezentacinės, organizacinės. Konstitucijoje pasakyta, kad asmuo, ku ris turi teisę būti Seimo nariu, gali kandida tuoti į Seimo narius, bet yra papildomų rei kalavimų. Taip, tokia situacija, kaip R.Pakso, neaptarta. Bet tą problemą sukūrė Konsti tucinis Teismas. Tad mes turime sprendi mo laikytis. Na, jei Seime bus priimtas toks sprendimas, koks dabar siūlomas, bus gali ma vėl kreiptis į EŽTT, tačiau EŽTT sprendi me taip pat nekalbama apie valstybės vado vus, vadinasi, mums, kaip valstybei, palikta teisė spręsti savarankiškai. Ar nebus priekaištų, kad Seimas surado spragą EŽTT sprendime? Nemanau – taip ne galėtų sakyti nei mokslininkai, nei rinkėjai, nes Teismas, kaip minėjau, pasisakė tik dėl kandi datavimo į parlamentą. Kokia mano nuomo nė? Nuo pradžios maniau, kad ribojimas iki gyvos galvos yra neproporcingas. Ribojimas kandidatuoti į valstybės vadovo postą – na, labai abejoju, ar tai reikia įrašyti į Konstituci ją. Rinkėjai pakankamai išmintingi, vargu ar jie rinktųsi asmenį, pašalintą apkaltos būdu. Tad, mano asmenine nuomone, po tam tikro laiko gali būti ir leidžiama tapti prezidentu, ir drau džiama, o Konstitucijos taisyti visiškai nerei kia. Kaip balsuosiu? Greičiausiai susilaikysiu.

onstitucijos komisija jau yra pa sisakiusi – šiuo metu projektas svarstomas Seimo Teisės ir tei sėtvarkos komitete, bet komitetas dar neapsisprendė – ateinantį arba dar kitą trečiadienį projektas bus įtrauktas į darbot varkę, vėliau keliaus į Seimą, kur balsuos visi Seimo nariai. Dabar esminis pasiūly mas – leisti kandidatuoti rinkimuose tiek buvusiam prezidentui, tiek kitiems asme nims, kurie yra davę priesaiką, į tas pačias pareigas, nuo teismo sprendimo, kad prie saika sulaužyta, praėjus 8 metams. Yra gin čas – ar neturėtų būti 12, 14 arba 6 metai. Mes manome, kad to metų cenzo neturė tų būti visai, nes politikas renkamas vienai kadencijai, tad draudimas ir turi galioti iki kadencijos pabaigos. Aišku, tam reikia keisti Konstituciją, o tam reikia dviejų trečdalių, t. y. 94, Seimo narių balsų. Nuomonių yra įvairių ir pačioje Kons titucijos komisijoje: Kęstutis Masiulis sako, kad visiškai negalima leisti kelti kandidatū ros, bet yra ir labiau pagrįstų nuomonių, kad reikia įgyvendinti teismo sprendimą, kuris aktualus ir kai kuriems buvusiems teisėjams, advokatams, valstybės kontrolieriams, – ap kalta gali grėsti kiekvienam: yra ne tik Ro lando Pakso, Lino Karaliaus atvejai, ji gali grėsti ir Neringai Venckienei, ir man, ir bet kuriam politikui. Mano asmenine nuomone, užtektų nu matyti, kad kandidatuoti draudžiama ne konkretų skaičių metų, o, sakykime, dvi kadencijas. Taip, yra kas iš to nori dary ti politiką. Didžiausi oponentai – kon servatoriai, tačiau yra ir blaiviai mąstan čių, kurie pripažįsta, kad siekis uždrausti kandidatuoti iki gyvos galvos yra visiška nesąmonė. Tad bent jau Teisės ir teisėt varkos komiteto sprendimų reikėtų tikėtis artimiausiu metu. Parengė Ignas Jačauskas

Dienos klausimas. Ar leisti R.Paksui kandidatuoti į prezidentus? (proc.) 63 6 31 Taip Nežino Ne Šaltinis: diena.lt

Papjauti vištą dedeklę

Doc. dr. Gintautas Labanauskas

apjauti vištą dedeklę – to neleistų pa daryti jokia kaimo bobutė, tačiau Sei mo nariai gali, ypač jei kalbama apie dedeklę, kuri į Lietuvos bendrąjį vi daus produktą įdeda apie 12,9 proc., o tai su daro nei daug, nei mažai – 14,5 mlrd. litų. Būtent tai siūlo Seimo nariai Arimantas Dumčius ir Rita Tamašunienė. Jų teikiamos įstatymo pataisos numato, kad metinėse Ke lių priežiūros ir plėtros programos lėšų nau dojimo sąmatose valstybei, savivaldybėms vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti turi būti numatoma 30 proc. (vie toj 20 proc.) programos finansavimo lėšų.

Pasiūlymas sumažinti fi nansavimą magistrali niams Lietuvos keliams pražūtingas Lietuvai kaip tranzitinei valstybei. Ekonominė šalies plėtra tiesiogiai susijusi su transporto infrastruktūros išvystymo ly giu. Integravus gerai išvystytą transporto sis temą į bendrąją ES sistemą, atsiranda galimy bė išlaikyti tranzitinius transporto srautus ir papildomai pritraukti naujų. Tačiau tam rei kalinga visapusiška transporto infrastruktū ros plėtotė, trūkstamų transporto grandžių (uostų, terminalų, logistikos centrų) diegi mas į bendrą šalies logistikos grandinę. Taigi pasiūlymas sumažinti finansavimą magistraliniams Lietuvos keliams vystyti ir esamai būklei palaikyti, dalį lėšų papildomai skiriant šalies miestų gatvėms tvarkyti, yra pražūtingas Lietuvai kaip tranzitinei valstybei. Skirdami nepakankamą finansavimą magist raliniams keliams tvarkyti, mes dalį tranziti nio krovinio atiduosime šalims kaimynėms, nes šiandien kiekviena valstybė tranzitinio vežimo per savo teritoriją galimybes moty vuoja ne tik patogia geografine padėtimi, ta čiau ir gerai išvystyta infrastruktūra. Šiandien turbūt visiems aišku, kad išaugęs tranzitinių krovinių srautas sudarytų prielai das klestėti mūsų transporto įmonėms, dau giau žmonių gautų galimybę įsidarbinti trans porto paslaugų sektoriuje ir, be jokios abejonės, tai pajustų mūsų nacionalinis biudžetas ne tik tiesioginių, bet ir pridėtinėse transporto pa slaugų sferose įmokėtų mokesčių forma. Kita vertus, Seimo nariai, teikdami pasiū lymą paimti dalį pinigų iš magistralinių kelių tvarkymo miestų ir miestelių duobėms asfal tuoti, tikriausiai užmiršta, kad visi tų pačių Lietuvos miestų bei miestelių gyventojai nau dojasi tais pačiais magistraliniais keliais ir nė vienas jų nenori, kad jie būtų panašūs į išdau žytas ir sulopytas miestų gatves. Ir tuomet dalis krovinių siuntėjų, operatorių pasirink tų ne Klaipėdos, o Ventspilio ar Rygos uostus su geriau sutvarkytais Latvijos keliais. Taigi išvada paprasta: reikia rasti lėšų mies tų gatvėms tvarkyti nemažinant lėšų, skirtų magistraliniams keliams. Viena išeičių ga lėtų būti glaudesnis miestų vadovų bendra darbiavimas su verslu, rengiant miestų gat vių tvarkymo koncesijas. Be jokios abejonės, tai sunkiau, negu tiesiog pareikalauti pinigų iš valstybės, bet kam tada savivalda?

rugsėjo 5–11, 2013

lietuva

Ministerijose – atskira diplomatų kasta Lietuvos diplomatinėse atstovybėse dirba maždaug šimtas spe cialiųjų atašė, deleguotų 14-os ministerijų. Nuo žemės ūkio atsto vo Romoje iki transporto atašė Kinijoje. Ar ministerijų tarnų ka riauna, kuriai išleidžiami milijonai, – be reikalo neišsipūtusi? Justinas Argustas Užsimoję plačiai

Atašė pareigybių turi visos šalies ministerijos. Tačiau jų skaičius – skirtingas. Tarp ministerijų atašė skaičiumi lyderiauja Ūkio minis terija. Diplomatinėse atstovybėse užsienio valstybėse dirba beveik 19 ministerijos deleguotų atašė. Krašto apsaugos ministerija yra delegavusi 12 gynybos atašė. Kul tūros ministerija – maždaug tiek pat. Suprantama, turėti kultūros atašė JAV ar Rusijoje – būtinybė. Tačiau ką jie veikia, tarkime, Kroa tijoje ar Slovakijoje?

nėje atstovybėje Kinijoje. Įdomu, kad šias pareigas eina buvęs susi siekimo ministro Eligijaus Masiu lio patarėjas Rolandas Bražinskas. Jis Kinijoje atsidūrė, kai paaiškė jo, kad Liberalų sąjūdis nepateks į Vyriausybę.

Taško pinigus?

Kęstutis Masiulis:

Jų darbo pamatuo ti neįmanoma, o at sisakę tokių parei gybių sutaupytume nemažai pinigų.

Šilta vietelė Kinijoje

Finansų ministerija nuolatinėje Lie tuvos atstovybėje ES (Briuselyje) yra delegavusi dešimt ministerijos spe cialiųjų atašė. Dar pernai tokių buvo tik šeši. Socialinės apsaugos ir dar bo ministerija nurodo, kad atstovy bėje prie ES iš jų ministerijos dirba trys atašė ir vienas pavaduotojas. Susisiekimo ministerija tei gia turinti aštuonis atašė. Vienas jų – transporto atašė diplomati

ri net žuvininkystės ir veterinari jos, fitosanitarijos atašė Lietuvos atstovybėje prie ES, netgi žemės ūkio atašė Romoje. Iš viso Žemės ūkio ministerija yra delegavusi 13 atašė.

Sveikatos apsaugos ministeri ja taip pat turi tris atašė. Visi jie dirba nuolatinėje Lietuvos atsto vybėje ES. Teisingumo ministeri ja yra delegavusi septynis atašė. O Vidaus reikalų ministerija turi du atašė prie ES specialiaisiais teisė saugos klausimais. Žemės ūkio ministerijoje šių pa reigūnų taip pat netrūksta. Ji tu

Seimo narys konservatorius Kęs tutis Masiulis sako jau seniai ste bįs atašė pareigybių skaičiaus di dėjimą. Jis daug metų klausia, ar Lietuvai tikrai reikia tiek ministe rijų atstovų užsienio valstybėse. „Neaišku, kokią pridėtinę vertę sukuria, pavyzdžiui, kultūros ata šė Prancūzijoje ar žemės ūkio atašė Romoje. Jų darbo pamatuoti neį manoma, o atsisakę tokių pareigy bių sutaupytume nemažai pinigų. Reikalus galėtų perimti Užsienio reikalų ministerijos atstovai“, – nurodė K.Masiulis. Be kita ko, K.Masiulis priminė, kad ministerijų deleguoti atašė yra finansuojami ne iš Užsienio reika lų ministerijos biudžeto, o iš juos delegavusių ministerijų. „Taigi iš laidos užsienio reikalams smarkiai išauga“, – sakė jis.

Mastas: beveik šimto ministerijų deleguotų atašė visame pasaulyje iš

laikymas kainuoja milijonus.

Vytauto Petriko nuotr.

Atsieina nemažai Duomenys, kiek ministerijoms kainuo ja išlaikyti atašė, negausūs. Tarkime, Ūkio ministerija šioms pareigybėms išlaikyti užpernai skyrė apie 1 mln. litų. Krašto apsaugos ministerija – beveik 3 mln. litų. Susisiekimo ministerijai už

pernai išlaikyti atašė kainavo 839 tūkst. litų. Finansų ministerijai – apie 1 mln. li tų. Vidaus reikalų ministerija išleido apie 580 tūkst. litų, o Aplinkos – apie pu sę milijono. Atašė atlyginimas svyruoja nuo 4 iki 6 tūkst. litų popieriuje.

rugsėjo 5–11, 2013

lietuva Kaip apeiti viešo jo pirkimo procedū ras? Pateikti tokias detalias konkur so sąlygas, kad jas atitiktų tik norimas nugalėtojas. Pavyz džiui, Lietuvos miš kų urėdijų iškeltas sąlygas gali atitikti vienintelis automo bilis pasaulyje.

konkursų baigėsi be jokios konkurencijos, nes dalyvauti panoro vienintelis automobilių tiekėjas. Schema: vieną ar kitą automobilį pašalinti iš konkurso nesunku. Užtenka nurodyti kėbulo matmenis.

Tomo Raginos nuotr.

Automobiliai – įtartinų pirkimų rezultatas Tadas Širvinskas t.sirvinskas@diena.lt

Renkasi iš vieno

„Daugelyje viešojo pirkimo kon kursų net neverta dalyvauti, nes ieškomų automobilių aprašymai būna labai konkretūs. Kai kurios reikalaujamos sąlygos net prasilen kia su logika. Tačiau tai nebestebi na – tokių pirkimų būna nuolat“, – teigė vienai Vokietijos automobilių gamintojų atstovaujančios įmonės darbuotoja. Jos žodžius patvirtina leidi nio atlikta urėdijų vykdytų pirki mų analizė. Iki rugpjūčio vidurio Lietuvos urėdijos jau buvo baigu sios 22 viešojo automobilių pirki mo konkursus. 17 konkursų baigėsi be jokios konkurencijos, nes daly vauti panoro vienintelis automobi lių tiekėjas. Vadinasi, tik penkiais atvejais išdėstyti reikalavimai ti ko daugiau nei vienam automobi lio modeliui. Panaši keistai maža konkurencija pastebima peržvelgus ir praėjusių metų urėdijų atliktus viešojo auto mobilių pirkimo konkursus. Prieblandos jutikliai – privalomi

Viešojo pirkimo konkursus orga nizuojančios įstaigos į perkamam objektui keliamų reikalavimų sąra šą gali įrašyti ką tik nori, tačiau tu ri paaiškinti, kam viena ar kita pir kinio ypatybė būtina. Kai kuriems urėdijų vadovams tai padaryti bu vo sunku. „Fuuu“, – į telefono ragelį pūs telėjo ir, regis, kelioms sekundėms sustingo Trakų miškų urėdijos va dovas Vygantas Mierkis, paklaus tas, kam urėdijos automobiliui bū tina beraktė paleidimo sistema. Ji įdiegta dvejuose šiemet pirktuose visureigiuose „Suzuki Grand Vi tara“. „Asmeninė mano žmonos ma šina tokią sistemą turi. Patogiau – tą pultelį įsidedi, nereikia sukioti... Na, gal ir buvo galima nerašyti to reikalavimo, nes jis nėra pagrindi nis. Mums svarbiausia kaina, au tomobilio aukštis, pravažumas,

degalų sąnaudos“, – po trumpos pauzės dėstė urėdas. Dar nešnekesnis buvo atosto gaujantį Kretingos miškų urė dą pavaduojantis Sigitas Kupšys. Pabandyti atsakyti į visus klausi mus žadėjęs vyras susikirto jau po pirmojo: kam urėdijos automobi liui reikalingi lietaus ir prieblan dos jutikliai? „Negaliu komentuoti. Reikia įsi gilinti į sąlygas. Aš buvau atostogo se. Jūs surašykite klausimus raštu, tada atsiųsime atsakymus“, – iš girdęs klausimą po trumpos pau zės nukirto pavaduotojas. Vėliau urėdija elektroniniu laiš ku atsakė, kad automatiškai įsijun giantys valytuvai ir žibintai padidi na vairuotojo, keleivių ir kitų eismo dalyvių saugumą. Priminsime, kad Kelių eismo tai syklės reikalauja su įjungtais ži bintais važiuoti kiaurą parą. Tad logiška būtų reikalauti užvedus au tomobilį automatiškai įsižiebiančių žibintų, o ne tokių, kurie įsijungtų užuodę prieblandą.

šyti iš „RAV4“ techninių ypatybių knygos. Vos ne žodis žodin aprašy tos būtinos automobilio sistemos. Kai kurias jų turi tik „Toyota“. „Rašomos tokios sąlygos, ku rios mums reikalingos, bet jos tik rai nėra pritaikytos vienam gamin tojui“, – dievagojosi Kauno miškų urėdijos urėdas Edmundas Koval čikas. „Toyotos“ – geri automobiliai. Mes jas pabandėme, jos mums tinka. Todėl svajojome nusipirkti „Toyotą“, bet nesutinku, kad są lygos pritaikytos vienam automo biliui. Viskas padaryta pagal įsta tymą“, – urėdui į pagalbą atėjo vyriausiasis urėdijos inžinierius Saulius Lazauskas.

Asmeninė mano žmonos mašina to kią sistemą turi. Pa togiau – tą pultelį įsidedi, nereikia su kioti...

Reikalavimai – lyg iš bukleto

Kretingos miškų urėdija rašė, kad taip pat dėl žmonių saugumo ir sie kiant transporto priemonę apsaugoti nuo apgadinimo reikalinga automo bilio gale įrengta vaizdo stebėjimo kamera. O šoniniai galinio vaizdo veidrodėliai esą būtinai turi būti kė bulo spalvos ir su integruotais posū kio signalais dėl to paties saugumo ar net taupymo sumetimų. Tarp privalomų reikalavimų pa minėta ir galinių sėdynių sulanks tymo sistema konkrečiu pavadini mu „Easy Flat“. Tokį šios sistemos pavadinimą vartoja tik „Toyota“. Todėl nenuostabu, kad sudėjus vi sus reikalavimus į krūvą urėdijai automobilį tenka rinktis iš vienin telio varianto – „Toyotos RAV4“. Į tokią pat padėtį pernai pate ko ir Kauno miškų urėdija. Viešo jo pirkimo konkursas taip susiklos tė, kad ji neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pirkti „Toyotą RAV4“. Ki taip ir negalėjo būti, nes reikalavi mai šiam pirkiniui buvo lyg nura

Savo poz ic ijos jis nepakei tė ir paklaustas, kodėl tarp būti nų reikalavimų automobiliui bu vo paminėta ir stabilumo sistema konkrečiu pavadinimu VSC. To kio pavadinimo sistemos montuo jamos tik į automobilius „Toyota“ ir to paties japonų koncerno gami namus „Lexus“. Sutapimų virtinė

Peržiūrint viešųjų pirkimų princi pu perkamiems automobiliams ke liamus privalomus reikalavimus, pirmiausia užkliūva labiausiai iš skirtiniai mašinų bruožai, tačiau įsigilinus į sąlygas galima aptikti ir daugiau reikšmingų detalių. Pavyzdžiui, pirkdami jau anks čiau minėtą „RAV4“, Kauno urė dijos darbuotojai nurodė, kad mašinos darbo tūris turi būti ne mažesnis nei 2 litrų. „RAV4“ tu ri tokius variklius, o jų techniniai duomenys stebėtinai sutampa su

kitais urėdijų keliamais reikalavi mais – bent 150 arklio galių, kai variklis pasiekia 6200 apsisuki mų per minutę. „Toyotos“ atstovai Lietuvoje nurodo, kad šių variklių techniniai duomenys tokie: 151 ar klio galia, kai pasiekiama 6200 ap sisukimų per minutę. Pastaruoju metu vienas labiau siai urėdijų giriamų ir perkamų automobilių „Toyota Hilux“ kro vininių visureigių klasėje turi ne vieną konkurentą. „Mitsubishi L200“ – vienas didžiausių. Atro dytų, kad tos pačios klasės ir maž daug panašių techninių ypatybių automobiliai viešuosiuose kon kursuose turėtų turėti apylyges galimybes, tačiau taip nėra. Per praėjusius ir šiuos metus urėdi jos „Toyotų Hilux“ nupirko 56, o „L200“ – 22. Vieną ar kitą automobilį paša linti iš konkurso nesunku. Už tenka nurodyti kėbulo matmenis. Pavyzdžiui, Pakruojo miškų urė dija prieš porą metų pirko visu reigį, kuris negalėjo būti trumpes nis nei 5,2 metro, bet ir ilgesnis nei 5,27 metro. 7 centimetrais ilgesnė transporto priemonė nebūtų tilpu si į urėdijos garažą? Urėdija neat sakė. Tais pačiais metais pirkdami lengvąjį automobilį Pakruojo miš kininkai jo mažiausią privalomą ilgį nurodė net pusės centimet ro tikslumu. Nė nereikėjo klausti, kokį automobilį urėdija įsigijo. Jam iškelti techniniai reikalavimai aki vaizdžiai sutapo su „Toyotos Aven sis“, turinčios benzininį variklį ir universalo kėbulą, ypatybėmis. Reikalavimų sąraše buvo nuro dyta, kad ratlankiai turi būti 17 co lių aukščio, o bagažinės talpa siekti 540 kubinių decimetrų. „Avensis“ bagažinės talpa – 543 kubiniai de cimetrai. Mašinos aukštis turėjo būti ne mažesnis nei 1,48 metro. Būtent tokio aukščio ir yra „Toyota“. Įdo mu, ar ji urėdams tiktų, jei ratlan kiai būtų 16, o ne 17 colių aukščio? Juk tokiu atveju automobilis būtų truputį žemesnis.

Automobilius perkančių urėdi jų keliamų absurdiškų reikalavi mų sąrašas labai ilgas. Pavyzdžiui, vieno pirkimo autoriams visiškai neįdomu, kokius degalus naudos mašina – benziną ar dyzeliną, ta čiau automobilyje privalo būti de galų bako dangtelio užraktas, o oro tarša neviršyti gana griežtų reika lavimų. Pradėtas tyrimas

Automobilių pardavėjai į kalbas apie viešuosius urėdijų prikimus nesileido. Vienas jų anonimiškai pakuždėjo, kad nemažoje daly je konkursų neįmanoma dalyvau ti vien dėl įsipareigojimo pristaty ti automobilius per kelis mėnesius. Vadinasi, viešajame konkurse da lyvauti nusprendusi bendrovė pir kimo objektą – automobilį – jau turi turėti sandėlyje prieš išreikš dama norą dalyvauti konkurse. „Mums pristatyti automobi lio laiku neįmanoma“, – konsta tavo vieno urėdijų viešojo pirkimo konkursų sąlygas peržiūrėjęs spe cialistas. Viešųjų pirkimų tarnyba savait raštį informavo, kad ji tyrimų dėl urėdijų vykdomo automobilių pir kimo nėra atlikusi, tačiau yra ga vusį skundą, kurio pagrindu Spe cialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Populiariausia – „Toyota Hilux“ Per šiuos ir praėjusius metus Lietu vos urėdijos daugiausia nupirko au tomobilių „Toyota Hilux“. Urėdų tei gimu, šie automobiliai pasiteisino, yra pranašesni už daugelį konku rentų. Antroje vietoje pagal populiarumą yra nebrangūs rusų gamybos „Lada Niva“. Tačiau šia technika važinėja mažuma urėdijų darbuotojų. Vos ne pusę visų rusiškų automobilių nupirko viena – Šalčininkų – urėdi ja. Daugelis kitų urėdų ladų vengia – teigia, kad jos labai nepatikimos.

9-OSIOS KAUNO BIENALĖS „UNITEKSTAS“ RENGINIŲ IR PARODŲ PROGRAMA KVIESTŲJŲ MENININKŲ PARODOS

PERFORMANSAI ATIDARYMŲ DIENOMIS

TAIP PAT REKOMENDUOJAME PAMATYTI:

VIETA: 1 Parodos laikas: 2013 09 13–2014 01 05 Atidarymas: rugsėjo 13 d. 18:00 Kuratorė: Virginija Vitkienė

VIETA: 1 M. Žilinsko dailės galerijoje Koordinatorės: Vaida Tamoševičiūtė, Daina Pupkevičiūtė

Paroda DUETAI: LAIMA ORŽEKAUSKIENĖ. VLADAS ORŽEKAUSKAS VIETA: 9 Parodos laikas: 2013 09 12–2013 09 27

PATRICIA PICCININI. Ilgai lauktas, 2008

Rugsėjo 13 d. 19:00–21:00 Rubiane Maia (BR). Laike vykstantis performansas iš serijos „Spalvų tetralogija“. AKISTATA. IR TUOMET IŠTARIAU: „TAIP, SUTINKU“ Chun Hua Dong (CN/CA) DVIGUBAS Rugsėjo 14 d. 11:00–14:00 Rubiane Maia (BR). Laike vykstantis performansas iš serijos „Spalvų tetralogija“. AKISTATA. IR TUOMET IŠTARIAU: „TAIP, SUTINKU“

LIETUVOS TEKSTILĖS MENO EKSPOZICIJA. VIETA: J Parodos laikas: 2013 09 13–2013 12 31 Performansas: Vaida Tamoševičiūtė KASDIENYBĖS RITUALAI: PA(SI)KLOTI LOVĄ. VIETA: J Performanso laikas: 2013 10 05, visa diena.

Aušra Kleizaitė (LT). SOME THINGS ARE CLOSER THAN THEY APPEAR VIETA: 3 Parodos laikas: 2013 09 14–2013 09 28 Atidarymas: rugsėjo 14 d. 17:00 Feliksas Jakubauskas (LT). KALBĖJIMAS – SIDABRAS... VIETA: 4 Parodos laikas: 2013 09 05–2013 11 30 Atidarymas: rugsėjo 14 d. 18:00 Zinaida Vogelienė (LT). SIDABRINIS ŠNABŽDESYS VIETA: 4 Parodos laikas: 2013 09 05–2013 11 30 Atidarymas: rugsėjo 14 d. 18:30

Rugsėjo 15 d. 13:00–15:00 Tamar Nissim (IL) performansas BŪK MANO SVEČIAS ir diskusija su menininke„Raudona gija“ Nuo 16:00 Rubiane Maia (BR) laike vykstantis performansas iš serijos„Spalvų tetralogija“. GĖLĖS ODA Patricia Piccinini (Australija) NEMATOMA SAULĖ SU MUMIS Gao Yuan (Taivanas) NAUJOJI EPOCHA Monika Žaltauskaitė-Grašienė ir Bronė Neverdauskienė (Lietuva) ABSOLIUTI LYGYBĖ. Kuratorius Ignas Kazakevičius

Kęstutis Grigaliūnas (LT). Interaktyvus projektas MARGINIMAS VIETA: 2 Parodos laikas: 2013 09 14–2014 01 05 Atidarymas: rugsėjo 14 d. 16:30

Jolanta Šmidtienė (LT). UGNIES ŠOKIS (bendradarbiaujant su Kauno šokio teatru AURA) VIETA: 5 Parodos laikas: 2013 09 14–2013 11 14 Atidarymas: rugsėjo 14 d. 20:00 Jūratė Petruškevičienė (LT). HUMANA: LAIMINGAS PUSVALANDIS VIETA: 5 Parodos laikas: 2013 09 14–2013 11 14 Atidarymas: rugsėjo 14 d. 20:30 AUŠRA KLEIZAITĖ. Red, 2013

LYDINČIOS PARODOS IR PROJEKTAI KONKURSINĖ PARODA VIETA: 1 Parodos laikas: 2013 09 13–2014 01 05 Atidarymas: rugsėjo 13 d. 18:00 Kuratorė: Virginija Vitkienė Žiuri nariai: Yves Aupetitallot (pirmininkas, Grenoblio šiuolaikinio meno centro „Le Magasin“ direktorius, Prancūzija), Patricia Piccinini (menininkė, Australija), Osvaldas Daugelis (Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius, Lietuva), dr. Skaidra Trilupaitytė (menotyrininkė, Lietuva), Ernestas Parulskis (menotyrininkas, kuratorius, Lietuva)

BARBORA GEDIMINAITĖ. Šviesos dialogas – daiktai II, 2013

JAUNŲJŲ MENININKŲ PROJEKTAI

Karina Bisch (FR) LE TÉMOIN (Liudininkas) Pristato: Grenoblio nacionalinis šiuolaikinio meno centras „Le Magasin“ bendradarbiaujant su VDU menų galerija „101“ VIETA: 7 Parodos laikas: 2013 09 13–2013 10 11 Atidarymas: rugsėjo 13 d. 16:00

JUDIT HETTEMA. Laminae + Serendipity, 2010

EDUKACINĖ PROGRAMA Vadovė: Vėjūnė Sudarytė Kūrybinės dirbtuvės PAŽINK IR KURK SU ŠEIMA Ruošė: Adomas Danusevičius, Aistė Jančiūtė, Neringa Kisielienė, Augustinas Kluoda, Renata Laurinavičiūtė, Rūta Naujalytė, Laura Selmistraitytė, Marija Šnipaitė, Renata Vinckevičiūtė, Vidmina Stasiulytė, Aušra Sedlevičiūtė, Rolandas Dabrukas, Aukštaitijos kūrybinių dirbtuvių kolektyvas „Drevinė pušis“, laikraščio „Meno propaganda“ komanda. VIETOS: 12 Dirbtuvių laikas: kiekvieną spalio ir lapkričio savaitgalį, nuo 12:00–16:00 Pamokos netradicinėje aplinkoje MOKYKIS SU KAUNO BIENALE Chemijos, biologijos, literatūros ir kt. pamokas parengė: Kauno bienalės edukacinė komanda, Gedimino sporto ir sveikatinimo mokyklos mokytojai. VIETOS: 12 Pamokos vedamos: kiekvieną spalio ir lapkričio trečiadienį. Pamokų užsakymas: tel. +370 620 52104, vejune@biennial.lt PAŽINK IR SUSIPAŽINK SU MENININKU Apžvalginiai turai. Veda: doc. Vita Gelūnienė, dr. Virginija Vitkienė, prof. dr. Rasa Andriušytė-Žukienė. VIETOS: 123456 Laikas: rugsėjo 21, 28, lapkričio 16 dienomis.

VIETA: 2 Parodos laikas: 2013 09 13–2014 01 05 Atidarymas: rugsėjo 13 d. 21:00 22:00 grupė BIONICS atliks audiovizualinį performansą.

Modris Tenisons (LV), Armands Strazds (LV), Vytautas Tumėnas (LT). Interaktyvus projektas LAIMOS TINKLAS VIETA: 1 Projekto laikas: 2013 09 14–2013 11 30 Atidarymas: rugsėjo 14 d. 14:00

Kuratorė: Ana Čižauskienė Kūrybinė komanda: Agnė Pinigienė, Dovilė Stirbytė, Vaida Stepanovaitė, Lukas Motiejūnas

Lina Jonikė (LT). REVERSINĖS TRAJEKTORIJOS VIETA: 2 Parodos laikas: 2013 09 14–2014 01 05 Atidarymas: rugsėjo 14 d. 15:00

Menininkai: Linas Blažiūnas, Adomas Danusevičius, Barbora Gediminaitė, Gabrielė Gervickaitė, Aistė Jančiūtė, Neringa Kisielienė, Tim Kliukoit, Augustinas Kluoda, Renata Laurinavičiūtė, Rūta Naujalytė, Paul Paper, Povilas Ramanauskas, Laura Selmistraitytė, Rūta Šatalovaitė, Marija Šnipaitė, Karolis Vaivada, Renata Vinckevičiūtė, Vytautas Viržbickas

Giedrė Kriaučionytė (LT). SUFORMATUOTA VIETA: 2 Parodos laikas: 2013 09 14–2014 01 05 Atidarymas: rugsėjo 14 d. 15:30

1 M. Žilinsko dailės galerija, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Nepriklausomybės a. 12, LT-44311 Kaunas Galerija dirba: II–VII 11:00–17:00

3 Kauno menininkų namai V. Putvinskio g. 56, LT- 44211 Kaunas Galerija dirba: I–V 10:00–17:00

5 Galerija „Balta“ M. Valančiaus g. 21, LT-44275 Kaunas Galerija dirba: I–V 11:00–19:00 , VI 11:00–16:00

7 VDU galerija „101“ Laisvės al. 53 – 101, LT-44309 Kaunas Galerija dirba: I–V 11:00–17:00

9 Galerija „Aukso pjūvis“ BLC, K. Donelaičio g. 62, LT-44248 Kaunas Galerija dirba: I–V 10:00–17:00

2 Kauno Paveikslų galerija, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus K. Donelaičio g. 16, LT-44213 Kaunas Galerija dirba: II–VII 11:00–17:00

4 A. Žmuidzinavičiaus memorialinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus V. Putvinskio g. 64, LT- 44211 Kaunas Galerija dirba: II–VII 11:00–17:00

6 Galerija „Meno parkas“ Rotušės a. 27, LT- 44279 Kaunas Galerija dirba: II–V 12:00–18:30, VI 11:00–17:00

8 Senamiesčio klubas Vilniaus g. 34, LT- 44287 Kaunas

J Studio Casa S. Daukanto g. 13, LT 44305 Kaunas Darbo laikas: I–V 10:00–19:00, VI 10:00–16:00

Menininkai: Naglis Rytis Baltušnikas (LT), Horia Boboia (US), Chun Hua Dong (CN/CA), Craig Fisher (UK), Silvia Giambone (IT), Judit Hettema (NL), Ai Ito (JP), Audrius Janušonis (LT), Jūratė Jarulytė (LT), Sadik Kwaish Alfraji (IQ / NL), Violeta Laužonytė (LT), Chi-Yu Liao (TW), Marija Marcelionytė-Paliukė (LT), Tamar Nissim (IL), Boris Oicherman (IL), Rubiane Maia (BR), Dana Sederowsky (SE), Kristina Sereikaitė (LT), Vidmina Stasiulytė (LT), Liu Wei (CN), Victoria Marchenkova (RU), Danny Winkler ir Emilia Loseva (UK)

Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė (LT). IŠARDYMAI VIETA: 2 Parodos laikas: 2013 09 14–2014 01 05 Atidarymas: rugsėjo 14 d. 16:00

AYAKO MATSUMURA. Kūno kostiumas, 2013

TAPISERIJOS NOVA: JAPONIJA – LIETUVA VIETA: 6 Parodos laikas: 2013 09 14–2013 10 15 Atidarymas: rugsėjo 14 d. 21:00 Partneris: VDA Kauno dailės fakultetas. Kuratorės: Keiko Kawashima (JP) ir Vita Gelūnienė (LT). Menininkai: Yasuko Fujino, Yuki Osumi, Miyuki Tatsumi, Ai Ito, Misao Watanabe, Toko Hayashi, Kanae Tsutsumi, Saori Sakai, Kumiko Sagawa, Yuko Enomoto, Ayako Matsumura (JP), Monika Beniulytė, Živilė Labutytė, Simona Skeltytė, Arūnė Deksnienė, Viltė Akromaitė, Kristina Čyžiūtė, Aistė Jančiūtė, Edita Karvelytė (LT)

Susitikimai su menininkais. Dalyvauja: Linas Blažiūnas, Barbora Gediminaitė, Gabrielė Gervickaitė, Aistė Jančiūtė, Neringa Kisielienė, Tim Kliukoit, Renata Laurinavičiūtė, Povilas Ramanauskas, Laura Selmistraitytė, Rūta Šatalovaitė, Karolis Vaivada, Vytautas Viržbickas. VIETOS: 278 Susitikimų laikas: spalio 10, 13, 20, 31 dienomis, lapkričio 7, 10, 14, 16, 21, 23, 28 dienomis. Marijos Šnipaitės tinklaraštis. VIETA: www.bienale.lt Laikas: 2013 10 01–2013 11 30 Seminaras kuratoriams. Organizatoriai: „Ecole du Magasin” (Grenoblis, Prancūzija), bendradarbiaujant su VDU galerija „101”. Veda Lore Gablier ir Nataša Ilić. VIETA: 7 Laikas: 2013 10 28–2013 10 31

BIENALĖS RENGINIŲ VIETOS

rugsėjo 5–11, 2013

ekonomika

Tamsus košmaras ar skaistus rytas? Lietuva po truputį ima lipti iš krizės liūno. Vieni ekonomistai žada, kad šalis turėtų greitai atsigauti, nes jau dabar jos augi mas vienas sparčiausių visoje ES. Tačiau kiti tvirtina, kad tai tik iliuzija ir ekonominė situacija Lietuvoje negerėja, o ateitis – tamsi.

Vaida Kalinkaitė v.kalinkaite@diena.lt

Ką mano centrinis bankas?

Lietuvos bankas keturis kartus per metus numato galimas ekonomi kos raidos perspektyvas. Remiantis rugpjūčio mėnesio prognozėmis, Lietuvos ekonomika gana stabiliai auga. Tikimasi, kad bendrasis vi daus produktas (BVP) ne tik šiais, bet ir ateinančiais metais kils. Didelę įtaką ūkio plėtrai, banko teigimu, tebedaro eksportas. Gau sus ankstesnių metų derlius žemės ūkio sektoriuje didino eksportą. 2012 m. pabaigoje ir 2013 m. pra džioje eksportas sumažėjo. Tačiau dabar jį palaiko padidėjusi naftos produktų gamyba. Lietuvos bankas prognozuoja, kad prie ekonomikos atsigavimo reikšmingai prisideda atsibundan ti vidaus paklausa. Akcentuojama, kad tam įtakos turi didesnis, nei tikėtasi, privatus vartojimas. Jį le mia augančios disponuojamos pa jamos. Pajamos didėja dėl pakilu sio darbo užmokesčio ir didėjančio užimtumo. Valdžia turi taupyti

Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausiasis ekspertas Vytautas Žukauskas atkreipia dė mesį į kitus ekonomikos aspektus. Jis dienraščiui tvirtino, kad vie na iš grėsmių, augant šalies BVP ir mažėjant valstybės biudžeto defi citui, gali būti atgimstantis poli tikų noras išlaidauti. „Valdžios sektorius neturėtų pa miršti, jog valstybės biudžetas vis dar nesubalansuotas, valstybės skola sparčiai auga, o poreikis gy venti pagal išgales yra būtinas“, – patarė V.Žukauskas. Taip pat jis akcentavo, kad vals tybės finansai turėtų būti tvarko mi atsižvelgiant į nereikalingas iš laidas, o ne į mokestinės gyventojų naštos didinimą. „Svarbu tęsti so cialinio draudimo, švietimo, svei katos sektorių reformas, orientuo tas į gyventojų pasirinkimą, naštos valstybės finansams mažinimą. Taip pat, nors ekonomika auga,

2013 m. opia problema išliks didelis nedarbas, kuris metų pabaigoje vis dar sieks daugiau nei 10 proc., kaip metų pradžioje prognozavo patys rinkos dalyviai,“ – apie kylančias problemas dėstė V.Žukauskas. Už darbą normaliai nemokama

Ekonomistė Aušra Maldeikienė šviesiomis ekonominėmis per spektyvomis abejoja. „Iš tiesų ši šalis remiasi tuo, kad galima ilgai tempti laiką, nemokant žmonėms už darbą. Moka tik tiek, kiek gali, o ne tiek, kiek darbas kainuoja“, – tvirtino A.Maldeikienė. Jos teigimu, tokios ekonominės sistemos greitai žlunga, nes yra pa jėgios išsilaikyti tik prievarta. Kaip pavyzdį ekonomistė pateikė Sovietų Sąjungą. „Ji taip ilgai laikėsi dėl to, kad laikė uždarytas sienas“, – įsitikinusi A.Maldeikienė.

Nuomonės: dauguma analitikų Lietuvos ūkiui prognozuoja kad ir nelabai spartų, bet stabilų ir užtikrintą augi-

mą, tačiau netrūksta ir skeptiškų balsų, skelbiančių apie tykančias dideles grėsmes.

Specialistė sakė, kad Lietuva jau dabar susiduria su keblumais ekonomikos srityje. Padėtį gelbė ja tik įtempta situacija visoje Eu ropoje ir grįžtantys emigrantai. „Na, dabar toks metas, kai žmo nės įgąsdinti ir tyliai sėdi. Bet vis tiek per kokius ketverius ar pen kerius metus tos problemos iškils į šviesą“, – aiškino ekonomistė.

mažus darbo užmokesčius. Realiai konkurencija vyksta kenkiant dar buotojams. Palyginus darbo užmo kesčio didėjimo tendencijas, kurios yra Lietuvoje, su pramonės ir vers lo augimo tendencijomis, mato ma, kad jos skirtingos. Verslas ga na smarkiai šovė į priekį, bet apie darbo užmokesčius to pasakyti ne galima. Dėl to, kol nebus išjudintas vidinis vartojimas, aš tokių didelių, šviesių perspektyvų nematau“, – sakė A.Černiauskas. Jis teigė, kad realus darbo užmo kestis vis dar nepasiekė prieškrizi nio laikotarpio užmokesčio lygio ir tai skatina žmones emigruoti. „Žmonės praranda norą dirbti, nes gaunamas darbo užmokestis neuž tikrina net minimalių jų poreikių. Perspektyvos nėra geros, net darbo jėgos atžvilgiu. Specialistai emigruo ja ir tuoj ateis toks momentas, kai ne bus kam dirbti. Tada pramonė pradės buksuoti dėl specialistų trūkumo. Todėl reiktų atsigręžti į darbuoto jus ir skirti jiems bei darbo užmo kesčiui didesnį dėmesį“, – įsitikinęs profsąjungų lyderis.

Atlygis – paskata emigruoti

Užmokestis pakankamas

Aušra Maldeikienė:

Iš tiesų ši šalis re miasi tuo, kad ga lima ilgai temp ti laiką, nemokant žmonėms už darbą.

A.Maldeikienei pritaria ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas. Jis tvirtino, kad yra džiugu, jog auga BVP, vystosi pramonė. Bet atkreipė dėmesį, kad visa tai vyksta dėl eks porto. „Turbūt svarbiausia dirban tiems žmonėms yra tai, kad ekspor to prekių konkurencingumas lemia

Tačiau ekonomistė Rūta Vainienė nepritaria A.Maldeikienei. Ji tei gia, kad atlyginimai atitinka žmo nių atliekamus darbus. „Manau, kad ne atlyginimų, o rinkos dydis šiuo atveju yra trūku mas. Parodykite šaltinį, iš kurio mokėti didesnę algą. Aš tokio šalti nio nematau“, – sakė R.Vainienė.

Ekonomika pernai ir ateities perspektyvos 2012

2013

Vidutinė metinė infl iacija (proc.)

Metai

3,2

1,4

2014 1,5

Darbo užmokesčio aug imas (proc.)

3,4

4,1

3,2

Bendrojo vidaus produkto aug imas (proc.)

3,7

2,8

3,5 3,3

Privataus vartojimo išlaidų aug imas (proc.)

4,3

2,9

Valdž ios sektor iaus vartojimo išlaidų aug imas (proc.)

0,4

1,6

2,1

Prek ių ir paslaugų eksporto aug imas (proc.)

11,9

7,1

6,3

Prek ių ir paslaugų importo aug imas (proc.)

6,6

7,5

7,0

Nedarbo lyg is (proc.)

13,2

11,6

10,3 Šaltinis: Lietuvos bankas

Pasak jos, vidaus rinka nėra tik darbo užmokestis. Tai ir įmonių gaunamas pelnas. „Iš tikrųjų ma nau, kad nesvarbu kaip, ar per atly ginimus, ar per verslo pajamas, yra uždirbamos pajamos vidaus rinko je“, – teigė pašnekovė. Eksportą kompensuos

Banko „Nordea“ ekonomistas Žy gimantas Mauricas į ekonomikos perspektyvas žvelgia pozityviai ir yra įsitikinęs, kad vidaus rinko je situacija gerėja, o rinka nėra per maža. „Na, aš nenoriu būti perdėm pozityvus, bet tikrai džiugi naujie na yra ta, kad praėjus penkeriems metams, po ekonominės krizės,

Vitalijaus Bilevičiaus montažas

vidaus vartojimas jau tvirtai stoja si ant kojų. Žinoma, gal ne visuose regionuose ir ne visuose sektoriuo se, bet apskritai ta tendencija yra. Nes tiek mažėjantis nedarbo lygis, tiek šiais metais pradėjęs didėti darbo užmokestis skatina gyven tojus plačiau atverti savo pinigines. Jie ne tiek jaudinasi dėl savo atei ties“, – tvirtino Ž.Mauricas. Ekonomistas neneigia, jog Lie tuva gali susidurti su specialistų trūkumo problema, bet yra įsiti kinęs, kad gana pigi darbo jėga ša lyje yra teigiamas Lietuvos aspek tas, ypač atsižvelgiant į tai, jog darbuotojų kvalifikacija nedaug skiriasi nuo kitų valstybių.

2013 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos bankas išleidžia į apyvartą 50 litų kolekcinę (proginę) sidabro monetą, skirtą

Žemaitijos krikšto 600 metų sukakčiai

Monetos dailininkas – Petras Repšys Monetos nukaldintos UAB Lietuvos monetų kalykloje Tiražas – 3 000 monetų Monetos pardavimo kaina (su PVM) reprezentacinėje dėžutėje – 150 litų, be reprezentacinės dėžutės – 135 litai Monetas galima įsigyti Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8, Žirmūnų g. 151), taip pat Kaune (Maironio g. 25) Išsamesnė informacija Lietuvos banko interneto svetainėje www.lb.lt, tel.: (8 5) 268 0316, (8 5) 268 0326 arba el. paštu info@lb.lt

rugsėjo 5–11, 2013

pasaulis

Maskvos mero rinkimai – tiesos Maskvos mero – trečiojo asmens valstybėje – rinkimuose domi nuoja ne miesto problemos, o klausimas, kiek dar sostinė pasiti ki centrine valdžia. Šįkart Kremliui nereikia nei triuškinamos pergalės, nei falsifik acijų.

Julijanas Gališanskis j.galisanskis@diena.lt

Okupavo eterį

Maskvietis Maksimas laikraščiui pasakojo neturintis jokių iliuzijų dėl šio savaitgalio rinkimų. „Varžosi gana daug kandidatų, bet šansų beveik niekas neturi, – sakė vyras. – Dabartinis meras Sergejus Sobianinas pasinaudo jo jau patikrinta valdžios taktika: jokių debatų. Kiti penki kandida tai dalyvavo debatuose, o jis tie siog okupuoja eterį, jį rodo kasdien ir daug, bet kokia proga, ar rugsė jo 1-ąją su vaikais, ar kitomis pro gomis. Kadangi dauguma žmonių žiūri televizorių, rezultatas turėtų būti aiškus.“ Rinkimų debatuose nė karto ne dalyvavo nei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nei vieną ka denciją šias pareigas ėjęs Dmitri jus Medvedevas. Tęsdamas šią tradiciją, S.Sobia ninas paaiškino laikraščiui „Vedo

mosti“, kad diskusijos su mažai ži nomais politikais tik prideda šiems populiarumo, o jis nėra tuo suinte resuotas. „Tai žinoma technologija: jeigu tavo konkurentų žinomumas ge rokai mažesnis už taviškį, per to kius renginius tu tiesiog juos po puliarini. Tam netgi galima būtų ryžtis, bet diskusijos, kurios dabar vyksta, dažnai būna labai nutolu sios nuo realių problemų“, – sakė S.Sobianinas. Didelę juoko bangą praėjusį mėnesį sukėlė valstybinio Rusi jos visuomenės nuomonės tyrimų centro pranešimas, kad 6 proc. res pondentų pareiškė stebėję rinkimų debatus su S.Sobianinu. Tikisi antro turo

Kitos apklausos nėra tokios juo kingos, ypač pačiam S.Sobiani nui. Remiantis Levados viešosios nuomonės tyrimų centro praėjusį savaitgalį atlikta apklausa, už da bartinį miesto vadovą pasiryžę bal

suoti 58 proc. maskviečių – net 20 proc. mažiau nei liepą. Antroje vie toje žengiančio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno reitingai per tą patį laiką šoktelėjo 10 procentinių punktų – nuo 8 iki 18 proc. „Aš matau, kad esame per plau ką nuo antro turo, – komentuoda mas šiuos skaičius sakė A.Naval nas. – Dar 30 proc. rinkėjų nėra iki galo apsisprendę. Manau, per paskutinę savaitę padarysime spurtą ir eisime į antrą turą. O ant rame ture viskas pasikeis ir, manau, pergalė yra reali.“ Politikos ekspertai giria A.Na valno rinkimų kampaniją, vyk domą iš apačios, ir lygina ją su JAV prezidento Baracko Obamos agi tacija. A.Navalno štabas surinko daugiau nei milijoną dolerių pa ramos, pritraukė tūkstančius sa vanorių, įrengė sostinėje šimtus „kubų“, kuriuose savanoriai dalija bukletus ir agituoja už kandidatą. „Pirmą kartą, ir ne per pasta ruosius dešimt metų, o nuo SSRS žlugimo, Rusijoje vyksta tikra rin kimų kampanija, – rašė apžvalgi ninkė Julija Latynina. – Kad ir kaip būtų paradoksalu, rusų demokra tai nuo 1991 m. dar nė karto ne vykdė visavertės tikrosios rin kimų kampanijos, kai kandidatą bandoma parduoti rinkėjams kaip skardinę kokakolos. Visi jie – nuo Gaidaro iki Dešiniųjų jėgų sąjun gos – manė, kad jie tokie šaunūs, jog apsišvietusi tauta pati juos iš rinks. Vaikščioti pas rinkėjus, su sitikinėti su jais po tris kartus per dieną, dalyti lankstinukus, aiškinti kiekvienai močiutei, kad reikia bal suoti už tave, – to Rusijos demok ratai niekada nedarė.“ Programos – vienodos

Perspektyvos: surinkęs daugiau balsų, nei per 2012 m. prezidento rin

kimus Maskvoje surinko V.Putinas (kairėje), S.Sobianinas sutvirtintų savo, kaip politinės figūros, pozicijas.

Rusijos politologų nuomone, išėji mas į antrą turą, kad ir jį pralaimė jus, jau būtų didelė pergalė A.Na valnui. Tai būtų pirmas žingsnis jam iš tinklaraštininko ir gatvės protestų lyderio tampant federali nio lygmens politiku. Tik dauguma Rusijos ekspertų vis dėlto abejo ja, ar antro turo prireiks. Sociolo gai paaiškino, kad reitingų šuolius vasaros pabaigoje lėmė iš atostogų grįžę maskviečiai ir kad iki rinkimų jie smarkiai keistis neturėtų. Opozicijos kandidatams sun ku kritikuoti S.Sobianiną. Kalbė dami apie miesto problemas, jie priversti kartoti jo tezes, dėl to vi sų šešių kandidatų programos be veik nesiskiria. Visi jie pasiryžę ko voti su transporto problemomis ir nelegalia migracija, kurti palan kias sąlygas verslui ir tobulinti so cialinę politiką – padėti pensinin kams, statyti vaikų darželius. Politologo Dmitrijaus Oreškino nuomone, visuomenė pasidalijo į dvi nelygias dalis: maždaug treč dalis palaiko protestuotojų pažiū ras, o likę du trečdaliai, eksperto žodžiais, „mąsto racionaliai“.

Agitacija: ekspertai džiaugiasi pirmą kartą Rusijoje pamatę tikrąją rinkimų

„Tie, kas mąsto racionaliai, ma no, kad S.Sobianinas yra neblo gas meras. Ir tai iš tikrųjų yra tie sa. Geresnis nei Jurijus Lužkovas, mažiau vagia, o gal ir išvis neva gia, mes to nežinome. Asfaltas klojamas, šiukšlės išvežamos, šal tas ir karštas vanduo yra, elekt ra yra, žolė žaliuoja. Apskritai – jis dirba, ir tai matyti. Kodėl gi jo ne palaikyti? Tai absoliučiai normali, pragmatiška pozicija“, – aiškino D.Oreškinas.

Lilija Ševcova:

V.Putinui reikia bū tent vidutinių S.Sobia nino rezultatų, nea bejotinos pergalės, bet ne triuškinamos. Ją reikia praskiesti A.Navalno kokteiliu.

Reikia sąžiningų rinkimų

Pagrindinis priekaištas, kurį S.So bianinui reiškia jo priešininkai, yra tai, kad jis yra V.Putino komandos

narys. Todėl Maskvos mero rinki mai vertinami kaip referendumas dėl pasitikėjimo valdžia apskritai. Tai supranta ir Kremlius, todėl, at sižvelgdamas į palankius reitingus, stengiasi, kad S.Sobianino pergalė būtų sąžininga ir keltų kuo mažiau abejonių. Straipsnyje su ironiška antrašte „Partija pasakė: nereikia!“ Rusijos laikraštis „Vedomosti“ rašė, kad rinkimų komisijoms iš viršaus duo ti nurodymai užkirsti kelią tiesio ginėms falsifikacijoms. „Jokių pa pildomų sąrašų, visiška stebėjimo laisvė, skrupulingas visų procedūrų laikymasis. Šalinti stebėtojus gali ma tik jų visiškai neadekvataus el gesio atveju, o protokolų kopijų jiems reikia duoti tiek, kiek papra šys“, – Maskvos Šiaurės Vakarų administracinės apygardos prefekto instrukcijas citavo „Vedomosti“. Maskvos Carnegie centro eks pertės Lilijos Ševcovos nuomone, triuškinanti S.Sobianino pergalė Kremliui irgi nereikalinga, ypač jeigu jis Maskvoje surinktų gerokai daugiau balsų, nei per 2012 m. pre zidento rinkimus sostinėje surin ko V.Putinas. Tuomet už dabartinį prezidentą Maskvoje balsavo tik 47 proc. rinkėjų.

rugsėjo 5–11, 2013

pasaulis

akimirka ir Kremliui, ir opozicijai Rinkimų varžovai Sergejus Sobia

Ivanas Melniko

Nik ol aj us Lev i

ninas, valdančio ji partija „Vienin goji Rusija“. Vyk do pasyvią rin kimų kampaniją, retai duoda inter viu ar tiesiogiai susitinka su gyventojais. Nedalyva vo debatuose, atsisakė tiesioginės li nijos su sostinės gyventojais per tele viziją, bet vienoje radijo laidoje sudai navo dainą apie rinkimus. Kandidato rinkimų kampaniją penktadienį vaini kuos uždaras koncertas, kuriame lau kiama 30 tūkst. jo rėmėjų.

vas, Kom un istų partija. Vykdo tra dic inę kom un istų kamp an iją: žad a maž int i prar ają tarp vargšų ir turt ingų, did int i var tot oj o krepš elį, pers kaič iuot i vi sas socialines išmokas. Ragina per žiūrėti maisto produktų ir vaistų kai nodarą, kritikuoja per didelę biudže tinės sferos komercializaciją. Turė damas Maskvos valstybinio univer siteto profesoriaus laipsnį, gina ne mokamą aukštąjį mokslą.

čevas, partija „Tei singoji Rusija“. Ak tyv iai krit ik av o A.Navalną, kai šio namuose buvo at liek am os krat os, bet gal iaus iai pa reiškė, kad pasiryžęs pasitraukti iš rinkimų kito kandidato naudai ir pa dėti jam patekti į antrąjį turą. Tačiau rinkimų komisija paskutinę savaitę prieš rinkimus jam to padaryti ne leido, o politologai prabilo apie rim tą „Teisingosios Rusijos“ krizę ir ko vas jos viduje.

Aleksejus Na

Michailas

Sergejus Mitro

valnas, nepartinis, iškeltas liberalios partijos RPR-PAR NAS. Vykdo ryž tingą, amerikietiš ko stiliaus rinkimų kampaniją, savo populiarumą didina pasitelkdamas internetą. Tapęs Maskvos meru žada riboti imigraciją ir leisti valstybinėms įstaigoms samdyti tik aukštos kvalifi kacijos užsieniečius, rengti nepriklau somas ekspertizes didinant komunali nius mokesčius, taikos teisėjus padary ti renkamus.

kampaniją, kai kandidatą rinkėjams bandoma parduoti kaip skardinę kokakolos. „Reuters“ nuotr.

„V.Putinui nereikia jokio žmo gaus, pripaž into mas in iu bal sav im u didž iaus iam e Rus ij os mieste. Todėl, jeig u kalbės im e laikydamiesi vienvaldystės ir le gitimumo logikos, V.Putinui rei kia būtent vidutinių S.Sobianino rezultatų, neabejotinos pergalės,

Komentaras

Bernaras Ivanovas

Vytauto Didž iojo universiteto docentas

leksejaus Navalno dalyva vimas Maskvos mero rin kimuose byloja apie nau ją kryptį Vladimiro Putino ir Kremliaus politikoje. Blogėjant eko nominei situacijai Rusijoje, Kremlius pasuko „pliuralizmo“ keliu. Tai buvo deklaruota oficialiai per oficialią ži niasklaidą. Idėja čia paprasta: rinkėjams perduodama tarsi didesnė dalis atsako mybės už tai, kas vyksta šalyje. Tai, ga lima sakyti, – naujas režimo įteisinimo įrankis. A.Navalnas gana meistriškai

valdžios pergalės, bet ne triuš kinamos pergalės. Ją reikia pra skiesti A.Navalno kokteiliu. Taip pat valdž iai nereik ia ypat ingų manipuliacijų, nes tai tik suteiks papildomų taškų A.Navalnui kaip pol it in iam lyd er iui“, – aišk in o ekspertė. išnaudoja šitą situaciją ir greičiausiai gaus savo 15 proc. balsų per rinkimus. Tai, kas šiek tiek nuvilia, – pozityvioji A.Navalno programa. Jis iš esmės nie ko naujo nesiūlo. Visos jo idėjos apie ko munalinio ūkio pertvarkas ar miestie čių informavimą apie šiukšlių išvežimą negali būti vertinamos kaip antisiste minės. Tai yra rimta problema. V.Puti no politinė sistema rodo gana neblogą sugebėjimą adaptuoti į ją patekusius opozicionierius, tad A.Navalno dalyva vimas rinkimuose esminių permainų politiniame Rusijos gyvenime neįneš. Padėtį galėtų keisti tik dar labiau pa blogėjusi ekonominė situacija ir rež i mo nesugebėjimas vykdyti finansinių įsipareigojimų. Tai galėtų inspir uot i dalį politinio elito imtis aktyvių veiks mų. Vis dėl to tai taip pat Rusijos prie demokrat ijos nepriart ins, o sudar ys papildomas galimybes įsivyrauti nau jiems klanams Rusijos politikoje.

Deg tiarevas, Lib er al dem okr atų part i ja. Anksčiau garsė jęs vien savo pas iū lym u sut eikt i moterims po dvi išeig in es „krit inė mis dienomis“, rinkimų kampanijai ei nant į pabaigą jis tapo aktyvesnis. Pa reiškė laikantis save stipriausiu kandi datu, nes yra aukštas ir sportiškas, tu ri tvirtą stačiatikių šeimą. Jo rinkimų kampanija remiasi V.Putino įsakais. Labai nemėgsta A.Navalno ir kaltina jį veidmainyste.

chinas, liberalioji part ij a „Jabl ok o“. Žad a sug rąžint i valdž ią maskv ie čiams ir kalt in a S.Sob ian iną nau dojant administra cinius išteklius rinkimų agitacijai. Dėl gana aktyvios kampanijos – gausių reklaminių plakatų ir dalijamų lanks tinukų – per rinkimų kampaniją su gebėjo padidinti savo reitingus nuo 1 iki 5 proc. Priklauso nuosaikiajai Ru sijos opozicijai, kuri ragina keisti valdžią be revoliucijų.

rugsėjo 5–11, 2013

sportas

Krepšinio šešėlyje – futbolo rudens derlius Verdant Europos krepšinio čempiona to Slovėnijoje aistroms, futbolo gerbėjai taip pat neliks nuskriausti. Balys Šmigelskas

b.smigelskas@diena.lt

Ar intriga sugrįš?

Lietuvos A lygos lyderis Vilniaus „Žalgiris“ jau baigė kaip niekad sėk mingą pasirodymą „Europos taurės“ atrankos varžybose. Rudenį žalgirie čiai visą dėmesį vėl galės skirti vi daus čempionato kovoms. Iki jų pa baigos vilniečiams dar liko sužaisti dešimt rungtynių. Visą sezoną už tikrintai pirmaujantis klubas žings niuoja link pirmojo čempionų trofė jaus nuo 1998–1999 m. sezono. Vos vieną pralaimėjimą per 22 mačus patyrę žalgiriečiai praėju sią savaitę Marijampolėje prarado 2 taškus, kai su vietos „Sūduvos“ vienuoliktuku sužaidė lygiosiomis 1:1. Artimiausias vilniečių per sekiotojas Klaipėdos „Atlanto“ klubas yra sužaidęs net dvejomis rungtynėmis daugiau ir nuo „Žal girio“ atsilieka 6 taškais. Visi ženklai rodo, kad į sostinę sugrįžta geriausias futbolas. Jeigu vilniečiai taškų nebarstys, čem pionato nugalėtojas gali paaiškė ti jau greitai. Artimiausiomis savaitėmis lygos lyderių laukia itin svarbios dviko vos su lentelės kaimynais. Rug sėjo 17 d. uostamiestyje Mareko Zubo treniruojamas „Žalgiris“ su sitiks su „Atlantu“, o 25 d. namie bandys įveikti trečioje vietoje šiuo metu žengiančius Panevėžio „Ek rano“ futbolininkus. Rezultatyviausių čempionato žaidėjų lenktynėse intrigos kur kas daugiau. Kol kas čia pirmauja 17

kartų varžovų vartininką nugink lavęs „Žalgirio“ puolėjas Kami lis Bilinskis ir tiek pat taiklių šūvių savo taupyklėje turintis „Sūduvos“ snaiperis Nerijus Valskis. Trečias šiame garbingame sąraše žengia 15 kartų taikliai smūgiavęs „Atlanto“ šaulys Evaldas Raziulis. Čempionų lygos spindesys

Į didžiuosius Europos stadionus aukščiausios prabos futbolas sugrįš jau po pusantros savaitės. Presti žinio trofėjaus – Čempionų lygos taurės – medžioklę prie starto lini jos pradės 32 pajėgiausi Senojo že myno klubai. Didžiausią aistruolių dėmesį šaltais ir ilgais vakarais prie televizijos ekranų kaustys F grupės komandų akistatos. Savo jėgą demonstruos tarpse zoniu gerokai atsinaujinęs Lon dono „Arsenal“, praėjusių me tų turnyro finalininkė Dortmundo „Borussia“, Marselio „Olympique“ ir Neapolio „Napoli“ klubai. Ilgą laiką su praėjusiame sezone triumfavusia Miuncheno „Bayern“ ekipa sietas Robertas Lewandows kis dar metams lieka Dortmunde, o Londono klubas vasaros tur gų užbaigė įspūdingu pirkiniu – iš Madrido „Real“ įsigytu saugu Me sutu Özilu. 24-erių vokiečiui pa giriamųjų žodžių negaili net pats į „Chelsea“ sugrįžęs legendinis tre neris José Mourinho. Pagrįstų pre tenzijų patekti tarp 16 stipriausių turnyro komandų turi „Napoli“ ir „Olympique“ klubai. Kitose grupėse savo vertę iš nau jo sieks įrodyti į Madrido „Real“

Čempionai: jeigu Vilniaus „Žalgiris“ taškų nebarstys, jau greitai galės didžiuotis Lietuvos A lygos nugalėto

jo titulu.

persikėlęs Garethas Bale’as, ša lia geriausio planetos futbolininko Leonelio Messi Barselonos klube „Barcelona“ žaisiantis Neyma ras ir į Milano „AC Milan“ sugrį žęs Kaká. Be minėtų komandų, maksima lius tikslus tradiciškai sau kelia Londono „Chelsea“, „Manchester United“, „Manchester City“, Turi no „Juventus“ ir Paryžiaus „Saint Germain“ klubai. Ar pavyks atsirevanšuoti?

Šį penktadienį Rygos „Skonto“ stadione Lietuva žais 2014-ųjų pasaulio futbolo čempionato at

rankos turnyro rungtynes su Latvijos rinktine. Šiuo metu Lietuva pasaulio fut bolo čempionato Europos zonos G grupės lentelėje su viena pergale, dvejomis lygiosiomis ir trejomis pralaimėtomis rungtynėmis užima ketvirtą vietą. Vienu tašku mažiau surinkę latviai yra penkti. Abi rinktinės jau palaidojusios viltis kovoti dėl vietos pagrindinia me pasaulio čempionato turnyre, tad vienintelė artėjančių rungty nių intriga – ar pavyks lietuviams atsirevanšuoti už vieną skaudžiau sių pralaimėjimų šalies futbolo is torijoje. Csabos László auklėtiniai

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

praėjusiais metais gavo ypač skau dų latvių antausį – Baltijos taurės turnyro pusfinalyje kaimynams buvo beviltiškai pralaimėta 0:5.

pajėgiausi Europos klubai jau greitai pradės Čempionų lygos taurės medžioklę.

rugsėjo 5–11, 2013

27p.

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

Maišalynė: EP įteisintos 24 oficialios kalbos ir nepasiklysti tarp jų, surasti bendrą kalbą padeda 1,7 tūkst. vertėjų.

Veretos Rupeikaitės nuotr.

Briuselio kalbų labirinto gidai Šių laikų Babelio bokštu virtęs Europos Parlamentas (EP) trage dijos dėl kalbų maišalynės neišgyvena. Dėl vienos paprastos priežasties: net 25 proc. visų EP darbuotojų – vertėjai. Kaip jų darbas atrodo iš vidaus?

Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt

Visų kalbų nemoka

Pirmąkart apsilankius EP rūmuose, ar tai būtų Briuselis, ar Strasbūras, slegia ne tik didžiulės erdvės, bet ir kalbų mišrainė – nuo liepos 1-osios prie ES prisijungus dar ir Kroatijai, EP įteisintos 24 oficialios kalbos (iš viso yra 28 valstybės, tačiau kai ku rių jų valstybinės kalbos sutampa). Tačiau susišnekėti problemų nėra.

Populiariausia kalba čia, vartoja ma tiek darbe, tiek per neoficialius pokalbius, kaip įprasta, yra anglų. Tačiau nemaža dalis europarla mentarų, ypač iš Pietų Europos, šneka tik gimtąja kalba. Tad euro parlamentarų ir visų ES šalių pilie čių patogumui dirba mažiausiai 1,7 tūkst. vertėjų, iš kurių apie 60 ver čia ir į lietuvių kalbą bei iš jos. Beje, atrankos vykdomos gana griežtai, o Lietuvos vertėjų biu ro EP siekiamybė –

rugsėjo 5–11, 2013

savaitgalis

„Dabar jau žmona“ Dar neseniai paklausta, ką pasiimtų į negyvenamą salą, šokė ja Viktorija Kunauskaitė teigė, kad tai būtų šuniukas Knopkė ir dantų šepetėlis. Dabar 24-erių Viktorija, tapusi Pociene, gyveni mo negyvenamoje saloje neįsivaizduotų be mylimo vyro – Kauno „Žalgirio“ krepšininko Martyno Pociaus. Darius Sėlenis

d.selenis@diena.lt

Branda ir atsakomybė

„Dabar pristatys mane kaip krep šininko žmoną, o ne šokėją, – šyp telėjo sportiniais šokiais ir šokių projektais išgarsėjusi V.Pocienė. – Bet šokėja kaip buvau, taip ir tebe su. Tai – mano sieloje.“ Verslo vadybos bakalaurą įgiju si Viktorija dabar Venecijos univer sitetui priklausančiame Eurolygos universitete mokosi sporto vady bos rinkodaros magistrantūroje. Jos greitai laukia diplominis dar bas viename romantiškiausių pa saulio miestų. Po dvejų metų draugystės ji ir Martynas amžiną meilę prisiekė Varėnos rajone, Liškiavos švč. Tre jybės bažnyčioje. „Ar jau pripratau prie sutuoktuvių žiedo? Juk paklausėte moters, kuri mėgsta mūvėti žiedus. Ant šito pirš to žiedelį nešiojau ir anksčiau, tai – mamos dovana, – šyptelėjo Viktori ja, o po to jau rimtai tęsė: – Santuoka tarsi nieko nepakeitė, bet kartu ta pau brandesnė, labiau suaugusi, su vokiau, kad esu atsakinga ir už save, ir už mylimą žmogų. Suprantau, kad niekas gyvenime neatneš tau vis ko ant lėkštutės, turiu daugiau pa reigų. Anksčiau manimi rūpindavo si tėvai, seneliai, o dabar mes su vyru turime rūpintis vienas kitu.“ V.Pocienė tik nusijuokė, išgir dusi klausimą, kodėl netapo, kaip dabar madinga, Kunauske ar Poce. To ji net nesvarstė: „Šimtmečius moteris priimdavo vyro pavardę. To norėjau ir aš.“ Viktorijai patiko ir tradicinė lietuviška ištekėjusios moters pavardės priesaga.

Šventė ne visam pasauliui

Kodėl Viktorija ir Martynas, prie šingai nei daugelis šou žvaigždžių, nesipuikavo savo vestuvėmis, o į barokinį Švč.Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno komp leksą Liškiavoje prie Nemuno pasi kvietė tik pačius artimiausius šei mos narius? „Mes – ne šou ar verslo pasau lio žmonės. Jis – sportininkas, aš – sportinių šokių šokėja, – trumpam nutilo jauna moteris. – Ši šventė labai graži, sakralinė, todėl tokias akimirkas turi išgyventi tik pačių artimiausių žmonių būryje, o ne dalytis su visu pasauliu.“ Tik su pačiais artimiausiais žmo nėmis, jos ir Martyno tėvais, Vik torija praleido bendras atostogas ir medaus mėnesį Maldyvuose. „Ten jau buvome praėjusias me tais. Žinot, kai padovanoja atviruką su nuostabiu vaizdu, manai, kad tai tik apgaulė, pagražintas vaizdas, – užsisvajojo V.Pocienė. – Bet Mal dyvuose viskas kaip atviruke. Ir net gražiau, pranoko visus mū sų lūkesčius. Ten gali pabėgti nuo civilizacijos, kompiuterio, mobi liųjų telefonų. Ir pabūti su bran giausiais žmonėmis, su tėvais, o kartu – dviese.“ Mokosi Eurolygos universitete

Kokia ji? Mergina iš Elektrėnų rajo no, Vievio seniūnijos, užbūrusi Lie tuvos rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ krepšininko M.Pociaus širdį? „Dukra. Dabar jau žmona, – rin ko žodžius Viktorija. – Komunika bilus, savo tikslo siekiantis, turin tis daug ambicijų, visada randantis išeitį iš kebliausių situacijų žmo gus. Geriausiai mane apibūdinan

Šokėja: Viktorija – ambicinga, gyvenime nešvaistanti laiko, komunika

bili optimistė.

Rolando Grizicko / BFL nuotr.

tis bruožas – optimizmas.“ Kam sportinių šokių gerbėjai prireikė mokytis sporto vadybos ir rinko daros? Ar tam, kad taptų Martyno vadybininke? Viktorija nusijuokė: „Ne, ne... Ši profesija man seniai patiko. Mano bakalauras buvo verslo vadyba. Be to, tai mokslas, paremtas prakti ka. Jei pavyks, tapsiu lygos ar klu bo vadybininke.“ Įstojusi į Venecijos universite tą internetu Viktorija Barselono je baigė vieną sesiją, Londone, per Eurolygos finalinio ketverto varžy bas, – antrą, o dabar laukia diplo minio darbo gynimas Venecijoje. „Šokis – sielos ir kūno malonu mas. Be jo negaliu. Mokslo reikia tobulėjimui, išsilavinimui. Noriu žengti į priekį“, – tarė ji. V.Pocienė mano, kad gyvenimas duotas ne veltui, todėl reikia iš naudoti jo suteikiamas galimybes, siekti tikslo, nešvaistyti tuščiai laiko, nebūti viskam apatiškam: „Kad paskui nesigailėtum, jog ko nors nepadarei, išsigandai, pristi gai ryžto. Kai šokdavau profesio naliai, mokiausi, lankiau muzikos mokyklą ir mokėjau detaliai supla nuoti darbus. Ir man laiko nestigo, užtekdavo ir laisvalaikio.“

Už pinigus nenusi pirksi didžiausio turto – laimės, svei katos, optimizmo, draugystės, šeimos ir meilės. Ko nenusipirksi už pinigus

Ne, ji nepanaši į tas gražuoles, ku rios tik fotografuojasi papūtusios lūpas ar demonstruoja visiems si likoninius priedus. Baigdama ketvirtą kursą Lietu voje Viktorija šoko, dalyvavo pro jektuose ir išvykusi į Madridą, kur Martynas žaidė „Real“, nė nesva jojo, kad nieko neveiks ir tik vaikš čios po parduotuves. Ispanijos sostinėje ji pradėjo mo kytis flamenko meno, vasario mė nesį – intensyviai mokytis magist rantūroje: „Noriu ką nors atrasti, veikti, daryti ir nesėdėti rankų su dėjusi.“ Viktorija nepanaši ir į išpaikin tą gražuolę, kurios spintoje ka bo prabangūs žymių dizainerių drabužiai. Ji visą laiką intensyviai dirbo, o brangiausias jos drabužis – 3500 litų kainavusi šokiams pri valoma suknelė. „Ar iš tiesų žmonėms būtinai reikia prabangos? – svarstė V.Po cienė. – Karališkų krėslų, šimtų suknelių? Kam tai – pasipuikuoti? Savo tuštybei parodyti?“ „Pinigai, – kalbėjo Viktorija, – padeda gyventi ir siekti kai kurių tikslų. Bet už pinigus nenusipirksi

Vestuvės: sakralinę šventę Pociai skyrė ne visam pasauliui, o tik patiems

didžiausio ir svarbiausio žmogaus turto – laimės, sveikatos, optimiz mo, draugystės, šeimos ir meilės.“

kolus. Be to, labai patinka ir futbo las, tenisas, „Formulė-1“.“ Sužavėjo protu, atrado gėrį

Pora gyvens Žaliakalnyje

Pajuokavus, ar nebus baisu iš Mad rido grįžti į Kauną, Viktorija nusi juokė ir nuoširdžiai prisipažino, kad Ispanijos sostinėje jai labai pa tiko ir architektūra, ir klimatas, ir žmonės. „Vis dėlto aš gimiau Kaune, čia praleidau vaikystę, puikiai pa žįstu šį miestą, žmones, – kalbė jo V.Pocienė. – Kad ir kur būtum, nesvarbu, kuriame pasaulio kam pelyje, labai svarbu sukurti tau pa tinkančią aplinką, kad tave suptų tau patinkantys žmonės. Kokio mis spalvomis nudažysi tave su pantį pasaulį, toks jis ir bus.“ Pociai gyvens Žaliakalnyje. Vik torija nusikvatojo, kad dabar jau bus priversta sirgti už Kauno „Žal girį“: „Oi, ne, ne priversta. Iš tikrų jų aš, kaip ir mano tėvai, jau seniai sirgome tik už „Žalgirį“ ir Lietu vos krepšinio rinktinę. Manęs ne reikėjo mokyti, kas yra aikštės gy nyba. Krepšinis man nebuvo naujas stebuklas. Nuo mažens žaisdavau aikštelėje prie namų, 10 klasėje net pildžiau krepšinio varžybų proto

Kuo sužavėjo Martyną ši žavi tam siaplaukė, apie kurią choreogra fas Jurijus Smoriginas kadaise pa sakė, kad ji verta tikro vyro, kuris pastebėtų ne tik išorinį, bet ir vi dinį grožį ir įvertintų jos darbštu mą bei svajones? Viktorija kukliai šypsojosi: „Pa matai žmogų ir nori vėl su juo susi tikti. Ir vėl. Viskas išėjo natūraliai. Vėliau draugystė tęsėsi per atstu mą. Marčius mane sužavėjo protu, bendravimu ir humoro jausmu. Iš krepšininkų jis išsiskiria ir ramy be – nekart mačiau, kai jis buvo ir psichologas komandos draugams. O pažinusi jį atradau rūpestingu mą ir absoliutų gerumą.“ Jie skirtingi: Martynas ramus, o Viktorija ugninga, greit užsiplies kianti, tačiau abiejų vertybės ir požiūris į gyvenimą labai pana šūs: „Vienas ką nors pasako, o ki tas prisipažįsta, kad lygiai tą patį pagalvojo.“ Ramybė ir šokis

Mėgstanti pakalbėti V.Pocienė pri pažino, kad kartais tyla gyvenime

rugsėjo 5–11, 2013

savaitgalis vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis

Kokiomis spalvomis nudažysi tave supantį pasaulį, toks jis ir bus.

Briuselio kalbų labirinto gidai kad darbuotojai mo 19 kėtų bent penkias užsienio kalbas.

Sėdint EP plenariniuose ar ko mitetų posėdžiuose gali atrody ti, kad kiekvienos šalies vertėjai moka kone visas 24 kalbas. Lie tuvos vertėjų delegacijai EP va dovaujantis Gintaras Morkūnas nuramina – taip niekada nebus, nes tuomet parlamente įsivyrau tų chaosas. „Aišku, mes nemokame visų ES valstybių kalbų, nėra nė vienoje ka binoje tokių vertėjų. Senųjų valsty bių narių kabinos dažniausiai turi daugiau galimų kalbų kombinacijų, nei naujųjų valstybių, bet taip pat ne visas. Jei būtų verčiama iš visų kalbų į visas, situacija būtų neval doma – tų derinių teoriškai būtų daugiau nei 500. Tad viskas padaryta papras čiau: kai pranešėjas kalba mažiau paplitusia kalba, sakykime, lat viškai, lietuviškai, suomiškai, ne tgi portugališkai, – iš jų verčiama į labiausiai paplitusias ES kal bas, t. y. anglų, prancūzų, vokie čių, o toliau verčiama į visas liku sias. Sakykime, lietuvių kalbą, be mūsų, moka vienintelis vokiečių vertėjas. Tad visą darbą dirba lie tuvių vertėjai – priklausomai nuo to, kas yra klausytojai, verčiame į anglų, prancūzų, taip pat į italų bei ispanų kalbas. Tad taip, ver timas yra dvigubas“, – pripažino G.Morkūnas. Patarimas – kalbėkite lietuviškai

Jis nesutiko, jog dėl dvigubo sinchroninio vertimo pasisakymai kartais nutolsta nuo realybės, – EP esą dirba profesionalai, kurie ver čia ne pažodžiui, o siekia perteikti mintį, tad tokių problemų pavyks ta išvengti. Daug diskusijų vyko ir dėl Lie tuvos ministrų prisistatymo EP –

vieni tai bandė daryti užsienio kal bomis, kiti prisidengdami tuo, jog „lietuvių kalba – viena seniausių ir gražiausių indoeuropiečių kal bų“, savo pirmininkavimo planus pristatė lietuviškai. G.Morkūnas mano panašiai – pirmininkavimas, anot jo, yra pati geriausia proga pabrėžti savo kalbos svarbą.

Kalbėdamas užsie nio kalba dažnai ga li pasakyti tik tai, ką gali pasakyti, o ne ką norėtum. „Didesnė dalis pirmininkavu sių valstybių atstovų kalbėjo savo gimtąja kalba. Be to, kalbėdamas užsienio kalba dažnai gali pasa kyti tik tai, ką gali pasakyti, o ne ką norėtum, – yra ir šis niuan sas. EP yra turbūt vienintelė ins titucija, kur numatyta ne galimy bė, o teisė kalbėti viena iš oficialių ES kalbų, – ta teisė ir yra tam, kad kiekvienos valstybės atstovai ga lėtų nevaržomi vartoti savo kal bą. Aišku, gali iškilti ir pasitikėji mo vertėjais klausimas – vertėjai kartais kritikuojami dėl klaidin gų vertimų. Taip, pasitaiko visko, tačiau visas problemas galima iš spręsti bendradarbiaujant su ver tėjais, pavyzdžiui, iš anksto atne šant savo pasiruoštą kalbą į vertėjų kabiną“, – teigė pašnekovas. Pagrindinė EP prisistačiusių Lietuvos atstovų bėda – skaitymas iš lapo. Anot G.Morkūno, laisva, šiek tiek improvizuota kalba ne tik efektyviau pasiektų klausyto jus, tačiau būtų darbo palengvi nimas ir patiems vertėjams, nes žodžiu dėliojamas mintis versti dažnai būna lengviau.

Pastiprinimo neprireikė

Beje, trimis ar daugiau kalbų pui kiai kalbančių europarlamentarų yra užtektinai. Yra ir turinčių ke lias gimtąsias kalbas. Tačiau nere tai karštakošiški EP narių pasisa kymai vėliau bandomi pateisinti prastu vertimu, nors vertėjų kal tės čia būna mažiausiai. Vis dėlto, kad vertimo klaidos neperaugtų į diplomatinius konf liktus, EP yra teisinė nuostata, jog sinchroninis vertimas negali būti laikomas tikslia pasisakymo ver sija, – reikia laukti oficialios ste nogramos. „Ir tokia nuostata yra supranta ma – tekstus turime ne visuomet, juos kalbėtojai dažnai skaito labai greitai, todėl darbo sąlygos kartais būna tokios, kad tiksliai išversti, pateikti viso vertimo neįmano ma“, – pripažino pašnekovas. Vert ėjai atrenkam i taikant bendrus ES institucijų reikalavi mus – kiekvienai kabinai patei kiamas laisvai samdomų vertėjų sąrašas, kiekvienas vertėjų padali nys nusistato, kurios kalbos svar biausios. Lietuvos atveju tai yra didžiosios kalbos – anglų, pran cūzų, vokiečių, ispanų, italų. Nes būtent per jas verčiama į kitas už sienio kalbas. Pasak G.Morkūno, prieš Lietu vos pirmininkavimo ES pradžią nebuvo įdarbintas nė vienas pa pildomas vertėjas – išsiverčiama su turimais, dalis laisvai samdomų vertėjų dirba dar ir kitose europi nėse institucijose. Gelbėja ir kolegos

Beje, vertėjai dažnai būna pa tys pirmieji į ES šeimą kandi datuojančios valstybės atstovai EP. Vertėjai iš Kroatijos dirbo jau prieš gerus metus. Lygiai taip pat ir su lietuviais – jie pradėjo dar bą 2003-iaisiais, kai EP pasirodė

vadinamieji stebėtojai iš Lietuvos. Tiesa, G.Morkūnas pamena ir pir muosius vertimo kuriozus. „Buvo vien as pirm ųj ų mū sų plenarinių posėdžių, kuriame kalbėjo mūsų europarlamenta ras, vertėjai vertė į anglų kal bą. Vertėjas nepasižiūrėjo, kad jo vertimas buvo transliuojamas per nenaudojamą kanalą. Būtų to vertimo niekas negirdėjęs, tačiau anglų kalbos vertėjai pamatė, kad lietuviai dirba, ir patys savo ini ciatyva kartojo lietuvių vertėjo žodžius. Tad, galima sakyti, jie mus išgelbėjo“, – prisiminė Lie tuvos vertėjų EP vadovas.

Viliojantis atlyginimas Iš viso EP dirba apie 1,7 tūkst. vertė jų – tai, kaip teigiama, sudaro maž daug 25 proc. visų šios institucijos darbuotojų. Parlamente nuolatines darbo su tartis turi 10 lietuvių kalbos ver tėjų, dar apie 50 dirba kaip laisvai samdomi – jie taip pat talkina ir Eu ropos Komisijos, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei kitose ES institu cijose. Nors bazinis atlyginimas čia pa prastai siekia apie 2300 eurų (8 tūkst. litų), priklausomai nuo dar bo patirties, visi EP dirbantys ver tėjai priskiriami bent 5-ajai katego rijai – šios kategorijos specialistai uždirba maždaug 4,5–5,5 tūkst. eu rų (15,5–19 tūkst. litų). Be to, kiekvienas į Briuselį ar Stras būrą atvykęs darbuotojas gauna vienkartinę apie 15 proc. bazinio at lyginimo sudarančią įsikūrimo iš moką, Taip pat egzistuoja įvairios išmokos šeimai išlaikyti ir papildo mos sumos auginantiems nepilna mečius vaikus.

s artimiausiems žmonėms. Asmeninio archyvo nuotr.

labai naudinga: „Tačiau paskui tur būt vėl prapliurpčiau.“ Beje, bū tent ramybės, paprastesnio požiū rio į gyvenimą M.Pocius ir suteikė optimistei Viktorijai. O ši turbūt jį mokė šokti? V.Pocienė šypsojosi: „Teko mo kyti ir lėto valso, ir rumbos, ir ča ča.“ O su kuriuo šokiu palygintų savo gyvenimą Kauno „Žalgirio“ krepšininko žmona, šokėja Vik torija? „Esu mačiusi ir šilto, ir šalto. Gyvenimas turbūt yra visų šo kių atspindys. Jei reikėtų išrinkti tris – tai būtų lėtas valsas, ča ča ir kvikstepas“, – svarstė ji. Tiesa, ne vieno šokio Martyną mokiu si Viktorija vyrui dar niekada ne grojo pianinu. Jos senutėlis myli mas instrumentas – neapdulkėjęs ir neapaugęs voratinkliais, tačiau stovi tėvų namuose Vievyje. Ko kią melodiją ji vis dėlto sugrotų savo mylimam vyrui? Ar pakarto tų televizijos projekte grotą dai nos „I Love You Like a Love Song“ versiją? V.Pocienė nutilo ir susimąstė: „Ne. Marčiui sugročiau „Linkin Park“ grupės dainos „Numb“ me lodiją pianinu. Ji – pasakiško gro žio. Ir net dabar skamba ausyse.“

1,7 tūkst.

vertėjų dirba EP. Pasitikėjimas: dažniausiai Lietuvos atstovams tenka versti klausantis sinchroninio kitoje kabinoje sėdinčių kolegų vertimo, tačiau dėl dar

buotojų profesionalumo didesnių klaidų, anot mūsiškių, nepasitaiko.

Veretos Rupeikaitės nuotr.

rugsėjo 5–11, 2013

savaitgalis

Alpių viršukalnių vaizdai sva Ne visi atostogau tojai vasarą renka si žydrą jūrą, auk saspalvį smėlį ir gai viuosius kokteilius. Kiti velkasi šiltes nes striukes, auna si storapadžius ba tus ir mina purų bal tą sniegą. Akinanti Prancūzijos saulė dosni visiems – ne tik besipliuškenan tiems jūroje, bet ir nardantiems po vir šukalnių debesis.

Loreta Galubauskienė l.galubauskiene@diena.lt

Alpių paveikslas kaskart kitoks

Šamoni. Pirmoji pažintis su Pran cūzijos Alpių miesteliu, esančiu Baltajame slėnyje 1042 m virš jū ros lygio, prieš atvykstant buvo chrestomatinė: pirmosios žiemos olimpinės žaidynės 1924 m., il giausia Europoje 22 km slidinėji mo trasa. Ir skaudžios lietuvių al pinistų netektys, kopiant į išdidųjį Monblaną. Ir ne tik jų – aukščiau sia Alpių viršukalnė kasmet parei kalauja aukų. Atvažiavus mažas jaukus mies telis apgaubė malonia vėsa, kal nų gaiva ir būriais turistų, šmiri nėjančių keliomis pagrindinėmis gatvel ėm is. Kas kel iasd eš imt metr ų išs id ėsč ius ios sport in ių drabužių ir kalnų inventoriaus garsių vardų parduotuvės – ko gero, paklausiausios. Net ir atvy kęs vasarą iš Prancūzijos Rivjeros čia rasi visko, ko galėtų prireikti pirmai akistatai su snieguotomis Alpėmis. Sakoma, kalnų nemyli tik tie, kurie juose nebuvo, – bent sykį pa buvę norės sugrįžti ir vėl. Tuo dar kartą įsitikini, stebėdamas vakarė jančio Šamoni vaizdus.

Susisiekimas: kalnų apžvalgos aikšteles jungia laiptai, tuneliai, tilteliai ir liftas.

Kone kas valandą vis kitas pei zažas: besileidžiančios saulės ir besikeičiančių debesų nutvieks tas miestelis atrodo vis naujai, kol galop sutemus jautiesi, lyg būtum užsiklojęs ne tik antklode, bet ir kalnais – jie visai čia pat.

Aplink – saulėje spindintis sniegas. Spengiančią tylą drasko tik susižavė jusių turistų balsai.

Per metus – 0,5 mln. lankytojų

Rytą vos pramerkus akis pirmas ritualas – išsiaiškinti, koks oras už lango. Norint pasikelti į kalnus tai itin svarbu. Į Alpes iš Šamoni ve ža šimtametis tramvajus ir trauki

nys, o į snieguotas viršukalnes ke lia keltuvas. Sužinoti dienos orų prognozės ir pažvelgti į interneto kameras, fik suojančias, kas dedasi aukštai kal nuose, pėdiname į keltuvų stotį – čia tokių smalsuolių ne vienas. Saulė viršuje kaipmat sustato vi sus į ilgą eilę – sumokėję už keltu vo bilietą 50 eurų ir palaukę apie pusvalandį, pagaliau kylame aukš tikalnių link ir per 20 minučių įvei kiame 2747 m. Per valandą keltuvai pakelia 600 žmonių, o per metus – kone pusę milijono norinčių pa žvelgti Monblanui į akis. Aplink visur – saulėje spindin tis sniegas. Keli laipsniai šalčio. Spengiančią tylą drasko tik su sižavėjusių turistų balsai. Gied rą dieną atsiveria pasakiška kalnų panorama, žvilgsniu galima pa liesti net Italijos bei Šveicarijos viršukalnes bei dirstelėti į Šamo

ni iš daugiau kaip pustrečio kilo metro aukščio.

ro gylio praraja. Dabar atliekami šios konstrukcijos parengiamie ji darbai.

Po kojomis – kilometro praraja

Alpių aukštikalnėse yra kelios ap žvalgos aikštelės, tarp jų veda laip tai, tuneliai ir tilteliai. Į rekordi ninkę „Aiguille du Midi“, esančią 3842 m aukštyje, kelia liftas. Tai aukščiausia vieta, į kurią gali pasi kelti inteligentiško (ne)kopimo en tuziastai. Tolumoje sniege vos įžiūrimi juo di mažyčiai taškeliai – tikrieji alpi nistai, lyg skruzdėliukai kopiantys 4810 m Monblano link, – juos pa siseka įžiūrėti tik vaizdą priartinus fotokamera. Ateityje Šam on i Alp ių kaln ų mylėtojai, tarsi Didžiajame Kan jone Amerikoje, turės puikią ga limybę pakaboti stiklinėje kabi noje, po kurios permatomomis grindimis žiojęs kone kilomet

Danguje – kaip ir ant žemės

Ledo tunelyje priverčia nusišypso ti šmaikštus užrašas-priminimas: „Tunelis – ne tualetas.“ Matyt, kai kam nuo gražių vaizdų ne tik gal va svaigsta... Vėliau nuo to kenčia ir turistai, ir ledo tunelį prižiūrin tis personalas. Kad danguje yra taip, kaip ir ant žemės, paliudija ir nuostabus re ginys – jaunavedžių pora. Atrodo, vestuvių fotografai prancūzai Al pėse turi savų idėjų. Baltapūkė jaunoji, laikanti gy vų gėlių puokštę, ir kostiumuotas jaunasis, avintis sportiniais bate liais, spaudžiant kelių laipsnių šal tukui Monblano fone atrodo labai neįprastai ir sukelia turistų ploji mų laviną.

rugsėjo 5–11, 2013

savaitgalis

aigina labiau nei šampanas

Įžymybės: ant seniausios pasaulyje Šamoni kalnų gidų kompanijos na

mo sienos išpieštos svarbiausios Monblano istorijoje figūros.

eurų

kainuoja keltuvo bilietas vienam žmogui.

Asmeninio archyvo nuotr.

Fondiu – pagal kiekvieno skonį

Į keltuvą, nuleidžiantį į Šamoni, reikia suskubti iki 17.30 val. – tai paskutinė galimybė prieš naktį su grįžti į miestelį. Nors Šamoni turi ir golfo aikštelių, ir naktinių klubų, ir net lošimo namų, vis dėlto pir miausia derėtų prisėsti ir paragauti sūrio fondiu – įvairų jo pasirinki mą rasite kone kiekviename resto ranėlyje. Malonumas brangus, bet vertas pagyrų – juk į prancūzišką fondiu pilama net šampano. Vis dėlto Šamoni labiausiai svai gina ne vynas ar šampanas, o Alpių ir ledynų vaizdai. Miestelio cent re stovi skulptūra: garsus alpinistas Jacquesas Balmatas ranka rodo fizi kui ir geologui Horace’ui Bénédictui de Saussure’ui tiesiai į Monblaną – viršukalnę, kurios neįmanoma ne matyti, o pamačius dar sunkiau pa miršti. Kone kiekvienas čia lengvai apsvaigęs nuo kalnų.

Tvarka: kiekvienas alpinistas atsakingai rengiasi kopti į kalnus.

Vaizdas: Šamoni iš pustrečio kilometro aukščio.

rugsėjo 5–11, 2013

savaitgalis

Geležinkelis kaip ir gyvenimas Traukinių mašinistai sako, kad vieniems jų pasiseka labiau, kitiems – mažiau. Apie 20 metų elektrinį traukinį vairuojančiam Tadeušui Orlovskiui pasisekė – per vi są karjerą jo valdomas traukinys mirtinai partrenkė tik vieną žmogų. Darius Sėlenis

d.selenis@diena.lt

Psichologiškai sunki profesija

„Staiga netoli Vilniaus ant bėgių prieš atvažiuojantį traukinį išė jo moteris. Iki jos tebuvo apie 100 metrų“, – apie įvykį, kurio nepa mirš niekada gyvenime, ėmė pasa koti T.Orlovskis. Moters veido nespėjęs pamaty ti mašinistas akimirksniu įjungė garsinį signalą, stabdė, tačiau ži nojo – vėlu. Moteris stovėjo ant bėgių ir laukė tragiško likimo. Va žiuojančio traukinio iškart sustab dyti neįmanoma: apie 100 km/val. greičiu lekiantis traukinys sustab dytas dar slysta bėgiais apie 500– 800 m. Į mašinisto kabiną žurnalistą su fotografu pakvietęs Tadeušas ati džiai žvelgė į kelią ir prieš kelionę iš Kauno į Vilnių dar kartą patikrino prietaisų parametrus, stabdžius. T.Orlovskis negirdėjo, kad žmo nes mirtinai sužaloję jo kolegos būtų kreipęsi į psichologą ar me tę darbą, nors Europoje traukinio mažinisto profesija laikoma vie na tų, kurių atstovams itin dažnai tenka kreiptis į psichologą. „Man pasisekė, – pakartojo T.Orlovskis. – Yra kolegų, kurie mirtinai sužalojo 10 ir net 15 žmo nių.“ „Iš patirties žinau, kad nuojauta kartais net svarbiau už reakciją“, – tarė T.Orlovskis.

žmogų, turi sveikatos problemų, padidėja kraujospūdis, tampa ner vingesni. Neatsitiktinai mašinistai į pensiją anksčiau galėjo išeiti su laukę 55 metų. Ir daugelyje valsty bių geležinkelių bendrovės neat sisakė šios taisyklės dėl saugumo. Deja, Lietuvoje šis amžiaus apribo jimas panaikintas.“ Nuo užrašų sukasi galva

Mitas, nors kai kurie žmonės juo tiki, kad traukinio mašinistas be veik nieko neveikia: įsėda, įjungia vairalazdę ir važiuoja sau. „Dabar traukinys valdomas au tomatiškai, tačiau aš jį progra muoju, – pasakojo T.Orlovskis, mus priėmęs prieš penkerius me tus pirkto naujo čekų elektrinio traukinio EJ 575 mašinisto kabino je. – Turime ir analoginį, ir skait meninį radijo ryšį. Taip pat – kelis traukinio važiavimo saugumą už tikrinančius prietaisus, yra bor to kompiuteris, padedantis valdy ti traukinį, užtikrinantis nuolatinį greitį, kontroliuojantis traukinio sistemas, įrangos darbą, pateikian tis visą informaciją.“ Valdymo kabinoje – daugy bė mygtukų, svirtelių su užrašais: „informacinė sistema“, „kompre soriai“, „stiklų valytuvas“, „pro žektoriai“, „traukinio šildymas“, „budrumas“, „švilpukas“... Per kelionę beveik nebuvo mi nutės tarpo, kad Tadeušas nebūtų paspaudęs bent vieno mygtuko.

Neįmanoma grįžti ir vėl va žiuoti tuo pa čiu keliu. Ir jei pavėlavai, ką nors praleidai, kaip ir gyve nime, – sunku pavyti ar ką nors pakeisti.

Jis jau nebeskaičiuoja, kiek žmo nių, išgirdę laiku įjungtą signalą, atšoka, nulipa nuo bėgių. Maši nistas tik pamena, kai prie Panerių staiga prietemoje iš už posūkio iš vydo bėgių link žengiančią grupe lę vaikų. T.Orlovskis spėjo greitai pa spausti garsinį signalą ir jį išgirdę vaikai paskutinę akimirką perbė go bėgius. „Net pačiam akimirką bloga pa sidarė pagalvojus, kiek trūko iki nelaimės, – prisipažino 50 metų Tadeušas. – Žinau, kad didelė psi chologinė našta anksčiau ar vėliau palieka pėdsaką ir kai kurie maši nistai, mirtinai sužaloję ne vieną

Dažniausiai, žinoma, jis jungė gar sinius signalus – prieš tunelį, tiltus, posūkius, pervažas ir kitas vietas. Budrumo mygtukas? Mašinistas pakelia uniformos švarko rankovę ir rodo Rusijoje, radijo gamyklo je, kuri gamina įvairius įrenginius ir karo pramonei, pagamintą juodą plastikinę apyrankę-mikroschemą ant dešinės rankos. „Tai – sudėtingas saugos siste mos prietaisas – įrangos režimas. Jis skenuoja informaciją nuo kon taktuojančių su mano rankos oda elektrodų, kurią perduoda be laidžiu būdu į pagrindinį traukinio saugos sistemos bloką. Jei aš neį vykdysiu kokios nors komandos,

Stažas: T.Orlovskis mašinistu dirba beveik 20 metų.

užsisvajosiu, nepaspausiu kurio nors per kelionę užprogramuoto ar būtino mygtuko, pasigirs gar sinis signalas. Tuomet privalau paspausti vieną ar kitą mygtuką „budrumas“, – T.Orlovskis rodė vieną mygtuką viršuje ir kitą – ant valdymo pulto. – Jei per septy nias sekundes nepaspausiu myg tuko „budrumas“, traukinys pra dės stoti automatiškai.“ „Galime važiuoti iki 120 km/val. greičiu. Jei viršysime greitį nors penkiais kilometrais per valandą, gausime didelę nuobaudą, – ma šinistas rodė į nedidelį juodą įren ginį. – Tai – visų parametrų at mintinė, kurią prieš išvykdami užprogramuojame. Kažkas pana šaus į juodąją dėžę lėktuvuose.“

Policijos sulaikytiems vaikinams mašinistas atleido ir pasidžiaugė, kad tokie chuliganizmo atvejai Lie tuvoje retenybė. „Gerai, kad pas mus nepopulia rūs Rusijoje ar Lotynų Ameriko je įprasti būdai pavojingai kvailio ti, kai gulasi ant bėgių, bėga prieš traukinį ar lipa ant vagonų viršaus. Ant stogo labai pavojinga – elekt ra gali mirtinai nutrenkti, nereikia net prisiliesti prie kontaktinio lai do“, – perspėjo T.Orlovskis. Didžiausi chuliganai, su ku riais susiduria Tadeušas, – grafi čių piešėjai ir kai kurie futbolo sir galiai, kurie triukšmauja, kartais geria alkoholinius gėrimus, neno ri susimokėti už bilietą, nors vis kas fiksuojama ir matoma vaizdo kamerose.

Per stiklą įlėkė akmuo

Iš traukinio mašinisto kabinos ge ru oru matomumas būna 2–3 km. Sunkiausia vairuoti žiemą, per rū ką. Jau seniai fotografiją mėgs tantis ir visą laiką besivežiojantis fotoaparatą Tadeušas labiausiai žavisi rudeniu. „O pats gražiausias vaizdas – ankstyvas rytas, kai bunda gamta, tvyro rūkas, – mašinistui nesveti mas romantizmas ir meilė gamtai. – Nuostabiai atrodo Kauno tune lis ryte, pakelėje matomi kaime liai, bažnyčios, naktį – apšviesta Vilniaus geležinkelio stotis.“ Vis dėlto kiekvieną akimirką ma šinistas privalo būti budrus. Prieš 10 metų T.Orlovskis pastebėjo ant gretimų bėgių suverstus akmenis, metalinius daiktus ir kai, pakėlęs ragelį, norėjo apie tai pranešti sto ties budėtojui, staiga pamatė pro stiklą į jį skriejantį akmenį. Jis pa taikė į ranką. Laimė, ne į galvą. Šios plačiai pagarsėjusios isto rijos kaltininkai – paaugliai chu liganai, kurie kvailai pokštavo.

Ne ministrai, bet mašinistai

Dažniausiai parą su pertraukomis dirbantis mašinistas kartais trau kinius ir sapnuoja. „Neseniai per miegus pamačiau be mašinisto važiuojantį kitą trau kinį, – nusijuokė Tadeušas. – Sus tabdžiau savo traukinį, perbėgau į kitą ir spėjau jį sustabdyti. Prabu dau negalėdamas apsispręsti, kurio traukinio mašinistu prisistatyti. O daug mašinistų sapnuoja košma rus, kad pervažiuoja degant raudo nam šviesoforo signalui arba nega li sustabdyti traukinio.“ Darbe būna ir kuriozų. Kar tą sustojęs stotyje T.Orlovskis pro traukinio langą išgirdo, kaip vaikai svarsto, eiti į mokyklą ar ne. „Jei eisite ir gerai mokysitės, bū site ministrais, jei ne – mašinis tais“, – perspėjo vaikus Tadeušas. Šie jam išpyškino: „O, tada į mo kyklą neisime!“ Pasiteiravus, kodėl tarp trau kinio mašinistų nėra moterų, Ta deušas patikslino, kad Kaune jau

Artūro Morozovo nuotr.

yra mašinisto padėjėja, o Rusijoje – ir mašinistė. „Moterys, – aiškino T.Orlovskis, – gali būti mašinistės, tačiau jos – emocingesnės, greitai supanikuoja, o būna situacijų, kai negalima nė akimirkos pasiduo ti panikai ir reikia žaibiškai priimti teisingą sprendimą.“ T.Orlovskiui teko važiuoti trau kinio mašinisto kabinoje Lenkijoje. Jis tikino, kad Lietuvoje sistemos modernesnės nei šalyje kaimynė je: lenkai tuo metu neturėjo tech nikos, kuri nustatyto, kad priešais tais pačiais geležinkelio bėgiais va žiuoja kitas traukinys. Japonijos greitasis traukinys „Hayabusa“ T.Orlovskiui nekelia ypatingų emocijų, tačiau jis mielai norėtų išbandyti 300 km/val. grei čiu važiuojantį Prancūzijos TVG traukinį. „Geležinkelis – kaip ir gyveni mas, – filosofiškai kalbėjo Tadeu šas. – Jame yra taisyklingų ir ne taisyklingų, atrodančių tiesiai, bet išties vingiuotų kelių. Yra aklakelių ir šalutinių kelių. Daug leidžiama, bet dar daugiau draudžiama. Neį manoma grįžti ir vėl važiuoti tuo pačiu keliu. Ir jei pavėlavai, ką nors praleidai, kaip ir gyvenime, – sun ku pavyti ar ką nors pakeisti.“

Kai kurie traukinių garsiniai signalai Trys trumpi signalai – sustoji

mas; vienas ilgas – išvykimas; vienas ilgas ir du trumpi – gaisras

traukinyje; ilgas, trumpas ir vėl ilgas signa

las – vienas svarbiausių garsinių sig nalų, perspėjančių ant bėgių dirban čius geležinkelio darbuotojus apie artėjantį traukinį.

RUGSĖJO 5–11, 2013

VAIKŲ DIENA Mieli bičiuliai graužikai, sveiki atvykę į Džeronimo Stiltono pasaulį! Pasikuitęs „Graužikų aido“ redakcijos knygų lentynoje atradau ne ką kita, o tikrą lobį – tris naujausias knygas Musių šerbetas grafui. Ar norėtum, kad viena jų atitektų tau ir tik tau? Tuomet perskaityk šios knygos ištrauką ir atsakyk į puslapio apačioje esantį laaaaabai paprastą klausimą. Atsakymą siųsk e.paštu vaikudiena@vilniausdiena.lt , iki 2013 m. rugsėjo 10 dienos. Trims teisingai atsakiusiems padovanosiu po knygą Musių šerbetas grafui. Stiltono garbės žodis!

Musių šerbetas grafui (Ištrauka) Graužiko garbės žodis Tą akimirką išgirdau brakštelėjimą. Mano sesutė liuoktelėjusi užstojo man kelią. Paklausiau: – Kas yra? Ką čia darai? – Nieko, nieko. Koks tu įtarus! Liuoktelėjau kairėn, bet Tėja buvo greitesnė. Liuoktelėjau dešinėn, bet ji ir vėl spėjo greičiau už mane. – Ganaaaa! Ką ten slepi už nugaros? Tėja purkštelėjo: – Skrynią! Tą akimirką skrynia sujudėjo, tarsi būtų gyva, paskui dangtis atsivožė ir pasirodė dvi mažos ausytės. Tai buvo Bendžaminas, mano sūnėnas:

– Labas, dėde Dži!

– Ką čia veikia Bendžaminas? – sušukau. – Negalime tokio mažo peliuko vežtis į Trans-

pelakiją!

– Aš ne

mažas! Man jau beveik devyneri! – suspiegė sūnėnas. – Be to, teta Tėja sakė, kad praversiu. Jai reikalingas padėjėjas, kuris atliktų įvairius pavedimus, paneštų skrynią... – Ne, ne ir dar kartą ne! Nė nesvajokite! Negali būti nė kalbos! Duodu jums graužiko garbės žodį, kad šį kartą bus taip, kaip pasakysiu. Jei ne, aš nebe Džeroni-

transpelakiškame rūke, stovi Pelinskio rūmai, apgaubti paslapties skraiste... Bendžaminas įsitaisė po mano paltu. – Brrr, kaip šalta. Bet nieko tokio, aš taip džiaugiuosi, kad keliauju su tavimi, dėde Džeronimai! – ciepsėjo patenkintas. Švelniai paglosčiau jam ausytes.

mas Stiltonas!

Peliiiiinskio stotis... Po dešimties minučių visi trys sėdėjome ant atlenkiamų kėdžių traukinio vagone ir lėkėme tolyn. – Grrr... – griežiau dantį. O mano sesutė buvo nusiteikusi kuo puikiausiai ir garsiai skaitė Transpelakijos kelionių vadovą: – Ant sunkiai prieinamos viršukalnės, paskendę

Bendžaminas yra mylimiausias mano sūnėnas...

Česnakai, česnakai, česnakai – Gal malonėtumėte pasakyti, kaip nueiti į Pelinskio rūmus? – paklausiau praeivio. Jis pažvelgė į mane išplėtęs akis, pasičiupinėjo česnakų vėrinį, kabantį ant kaklo, o tada, netaręs nė žodžio, tyliai spruko šalin ir dingo rūke. Tėja purkštelėjo: – Paklausiu aš. Tu nemoki! Atleiskite, gal galite parodyti kelią į fon Pelinskio rūmus? – paklausė vienos kaimietės. – Cyyyyyyy! – suspiegė ji, mojuodama česnako skiltelių apyranke. Užsukome į stoties suvenyrų parduotuvėlę. Vitrinoje stovėjo klaikus kaukolės formos puodelis, šiurpą keliantis karsto pavidalo drožtukas ir niūrūs atvirukai su užrašu...

Slinko valandos: gamtovaizdis darėsi vis niūresnis. Kelionės pradžioje buvęs pilnutėlis traukinys palengva ištuštėjo. Kai privažiavome Pelinskio stotį, traukinyje buvome likę tik mes trys. „Linkėjimai iš Transpelakijos!“ – Pelinskis! Pelinskio stoUž prekystalio stovintis tis! – tirštėjančiame rūke graužikas smalsiai žvelgė į aidėjo kimus balsas.

mus. – Būkite malonus, gal galite nupasakoti kelią į... – Taiiip? – ...grafo... – Taiiip? – ...Pelinskio rūmus? Išgirdęs paskutinius žodžius jis išvertė akis, čiupo pirmą po ranka pasitaikiusį česnakų vėrinį, persimetė jį per kaklą ir mums parodė duris. Tuomet tas vyrukas, tiksliau, peliukas, skubiai nuleido žaliuzes. Žingsniavome pro restoraną.

– Česnakų suflė, česnakų šašlykai, česnakų pyragas. Koks keistas meniu! Nusipurčiau.

Restorano šeimininkas iškišo nosį: – Užsuksite papietauti, pone? – Ačiū, neee! – išveblenau gaudydamas orą. – Gal galėtumėte parodyti kelią į fon Pelinskio rūmus?

Restorano šeimininkas čiupo didžiulį butelį ir užsivertęs išmaukė – sprendžiant iš kvapo, tai turbūt buvo česnakų sultys. – Cyyypt! – suspiegė ir užtrenkė mums prieš nosį duris. KLAUSIMAS: Kodėl Pelinskio gyventojai valgo tiek daug česnakų?????

rugsėjo 5–11, 2013

meilė

Svarbiausia: Dovas ir Reda savo santuoką būtinai norėjo įtvirtinti Dievo akivaizdoje.

Tomo Lukšio nuotr.

„Ne šiaip susitarimo reikalas, o giliau“ Dovas ir Reda Vyšniauskai po trejų metų draugystės ir netra dicinių piršlybų susituokė bažnyčioje. Kaip šiais laikais reta, šiai jaunai porai jungtuvės Dievo akivaizdoje buvo labai svar bus momentas. Rugilė Ereminaitė Pasipiršo degalinėje

„Susipažinome, kai aš savano riavau tokiame vienuolyne Zara sų rajone, o ji čia kartais atvažiuo davo į stovyklas“, – apie pažintį su žmona antropologe pasakojo skulptorius Dovas. Tiesa, jauna vedžiai šiuo metu užsiima kiek ki tokia veikla. Po trejų metų draugystės praė jusių metų spalį vaikinas savo bū simai nuotakai pasipiršo kelionėje po Vengriją. Dovas ir Reda kelia vo autostopu iš Serbijos, kur mer gina studijavo pagal ERASMUS programą, į Vengriją. Pora mėgs ta taip keliauti. „Vienoje degalinių aš pasipir šau. Bandžiau po kavos puode liu žiedą padėti, bet viskas kiek komplikuotai išėjo, buvo fias ko“, – apie netikėtas piršlybas pasakojo Dovas. Pagelbėjo būrys draugų

Pora vestuves planavo pati, tie sa, labai daug pagalbos sulaukė iš

savo didelio būrio draugų. Jauna vedžiai labai džiaugėsi, kad daug draugų sutiko dalyvauti ne tik vestuvėse, bet suprato jų rūpes čius ir vestuvių planavimą gero kai palengvino. Praėjusį šeštadie nį vykusiai tuoktuvių ceremonijai

Susijungimas į viena Dievo aki vaizdoje mums svarbus – svarbi ce remonija bažnyčio je, o paskui – šventė su draugais.

įsimylėjėliai pasirinko sostinės senamiestyje esančią Šv. Mika lojaus bažnyčią. Jiems labai svar bus pats Santuokos sakramentas: „Kad būtų ne šiaip toks susitari mo reikalas, o giliau.“ „Susijungimas į viena Dievo akivaizdoje mums svarbus – svar

bi ceremonija bažnyčioje, o pa skui – šventė su draugais. Šventė me Anykščių rajone, šimtametėje sodyboje, vienkiemyje, aplinkui tik stirnos ir kiti gyvūnėliai laks to“, – romantišku pokyliu džiau gėsi jaunavedžiai. Keliaus į Italiją

Miškuose, senovinėje sodybo je, vykusioje puotoje, kur sutilpo net 70 svečių, grojo poros drau gai – modernios muzikos atlikė jai „Garbanotas Bosistas“, „Bal tasis kiras“, atlikėjas iš užsienio Martinas Ballas ir dar vienas pa žįstamas muzikantas iš Jungtinių Valstijų. Fotografuoti vestuvių šven tės pora taip pat pasikvietė savo draugus profesionalius fotografus – Tomą Lukšį ir Gediminą Venc kų. Pora norėjo įsiamžinti net ke lių skirtingų stilių fotografijose – klasikinio ir publicistinio. Praėjus kiek laiko po įspūdingų tuoktuvių Dovas ir Reda medaus mėnesio ruošiasi vykti į jaukų Ita lijos kampelį.

„Vilniaus dienos“ rubrikoje „Meilė“ kviečiame jaunavedžius papasakoti apie save, savo meilę, pasidalyti įspūdžiais iš vestuvių. Gali kreiptis ir jaunųjų artimieji ar draugai ir pasveikinti jaunavedžius „Vilniaus dienoje“. Daugiau informacijos teiraukitės e. paštu redakcija@diena.lt arba tel. 219 1372.

rugsėjo 5–11, 2013

idėjos laisvalaikiui

Užutrakio dvaras kviečia muzikos gurmanus Rudens pradžioje, po poros mėnesių pertraukos, Užutra kio rūmų Baltojoje salėje vėl suskam bės muzikos garsai. Rugsėjo–gruodžio mėnesių repertua re – klasika, džia zas, šiuolaikinė muzika.

Turtinga istorija Pusiasalis tarp Galvės ir Skaisčio ežerų istoriniuose šaltiniuose mini mas nuo XIV a. XIX a. antroje pusėje jį įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius. Po jo mirties 1891 m. dvarą paveldėjo jauniausias sūnus, taip pat Juozapas, čia jis įkūrė Užutrakio dvaro sodybą. Pagal lenkų architekto Jozefo Huso projektą ant Galvės ežero kranto pa statyti prabangaus Liudviko XVI sti liaus interjeru dekoruoti istorizmo stiliaus rūmai su įspūdinga, atvirais paviljonais karūnuota terasa.

Trauka: kameriniai koncertai, muzikos ir poezijos vakarai, spektakliai, kurių skaičius jau siekia bemaž aš

tuonias dešimtis, Užutrakio dvaro sodybos rūmuose pradėti rengti 2009-aisiais.

Laukia ir atsinaujinusi salė

Rugsėjo 8 d. 15 val. čia vyks pir masis rudens sezono Užutrakio rūmuose koncertas „Gyvenimo atspindžiai dainų cikluose“. Mu zikos gurmanai dėl vokalinei mu zikai ypač tinkančios salės akusti kos galės gėrėtis emocijas subtiliai perteikiančio tenoro Héctoro Pala cio (JAV) jaudinančiai sodrių tonų balsu. Solistui akompanuos ypa tingu muzikos partnerio pajauti mu apdovanotas lietuvių pianis tas Andrius Vasiliauskas. Dviejų menininkų muzikinis pokalbis ves per įvairiaspalvio gyvenimo vin gius, atsispindinčius italų ir ispa nų kompozitorių kūriniuose. Koncerto išskirtinumą pabrėš ir klausytojus pasitiksianti atnaujin ta Baltoji salė: vietoj anksčiau čia buvusių ne itin patogių ir stilis tiškai prie salės interjero nederė jusių kėdžių stovės Liudviko XVI stiliaus baldai, rūmams pagamin ti pagal specialų užsakymą. Nuo šiol Baltoji salė iš tiesų bus balta, o ištaigingas ir skoningas in

terjeras atskleis harmonizuojančią estetinio pasigėrėjimo vertę ir jėgą.

Nuo šiol Baltoji sa lė iš tiesų bus balta, o ištaigingas ir sko ningas interjeras atskleis harmoni zuojančią estetinio pasigėrėjimo vertę ir jėgą.

Gausybė garsių vardų

Rugsėjo–gruodžio mėnesių re pertuare skambės tokių solistų kaip Sabina Martinaitytė, Kristina Zmailaitė, H.Palacio, Liudas Mika lauskas, Edmundas Seilius balsai, garsių lietuvių poetų lyriką skaitys aktorius Vytautas Rumšas, džia zo kompozicijas atliks saksofo no žvaigždė Liudas Mockūnas. Su jais muzikuos Lietuvos nacionali

nės premijos laureatas Čiurlionio kvartetas, trio „Claviola“, kvarte tas „Chordos“. Pakartotinai bus rodomas ypatin go žiūrovų susidomėjimo sulaukęs spektaklis „Altorių šešėly“, skir tas lietuvių literatūros klasiko Vin co Mykolaičio-Putino 120-osioms gimimo ir romano „Altorių šešėly“ 80-osioms išleidimo metinėms. Nepakartojamos „Fazioli“ forte pijono garsų spalvos atsiskleis per pianisto Gintaro Januševičiaus re čitalį. Koncerte skambės atlikėjo iki smulkiausių detalių atkurta 1913 m. įvykusio genialiojo rusų kom pozitoriaus, pianisto ir dirigento Sergejaus Rachmaninovo koncer tų turo po Rytų Europą ir Didžią ją Britaniją programa. Jau pasiruošta net Kalėdoms

Gruodžio pabaigoje klausytojai bus kviečiami į nuotaikingus šventi nius koncertus. Kad Kalėdų stebuklą ir gerumą širdyje gali įžiebti nuoširdūs muzi kos garsai, visai šeimai skirtoje pro

Organizatorių nuotr.

gramoje liudys kūrybingas daini ninkės Vytautės Pupšytės ir džiazo pianisto Vyčio Smolskaus duetas. Pakilų Naujųjų metų laukimą pabrėš Sostinės vario kvinteto programa. Nepaprasta aura apsuptoje erd vėje naujametį vakarą koncertuos žinomi Lietuvos atlikėjai, neatsie jami scenos partneriai Rasa Juzuko nytė, Deividas Staponkus ir Aušra Motuzienė. Girdėsime elegantiš kos muzikos programą, nukeliančią į praėjusio šimtmečio vidurį, kai ki no ekranuose, radijo transliacijose, plokštelių įrašuose karaliavo Mari ka Rökk, Lolita Torres, Frankas Si natra, Mario Lanza... Beje, iki pat gruodžio 31 d. Užut rakio rūmuose veiks lenkų tapyto jų Wojciecho Weisso ir jo žmonos Aneri tapybos darbų paroda „Mei lė ir epocha“. Tad apsilankymas Užutrakyje taps ne tik pasivaikš čiojimu maloniame gamtos prie globstyje, bet ir pažintimi su dar niai tarpusavyje persipinančiomis meno vertybėmis.

Unikalus Trakų kraštovaizdis ir iš skirtinė vietovės aura lėmė ne tik grafo pasirinkimą čia gyventi, bet ir ypatingą dėmesį supančiai aplin kai. Ją sutvarkyti grafas patikėjo žy miam prancūzų kraštovaizdžio ar chitektui Édouard’ui François An dré, kuris atvyko į Užutrakį 1898 m. ir suplanavo jo kūrybai būdingo mišraus stiliaus parką. Priešais rū mus suprojektuoti taisyklingų for mų parteriai su karpomų liepų alė jom is, ornament in iais gėlynais, marmuro vazomis ir skulptūromis. Rūmus su prancūziškais parteriais supa peizažinis parkas. É.F.André meistriškai panaudojo kontrastin gą pusiasalio peizažą, dirbtinių uo lų kompozicijomis pabrėždamas jo kalvas, o didingą Galvės ir Skaisčio spindesį papildydamas pažemėji muose ir pelkutėse iškastų tvenki nių veidrodžiais. Užutrakio rūmų Baltoji salė – ypa tinga akustika pasižyminti koncer tinė erdvė. O salėje stovintis nau jutėlaitis, tik žiemos pradžioje į rū mus atvežtas „Fazioli“ firmos forte pijonas traukia koncertuoti tiek pia nistus, tiek įvairius ansamblius. Ka meriniai koncertai, muzikos ir poe zijos vakarai, spektakliai, kurių skai čius jau siekia bemaž aštuonias de šimtis, Užutrakio dvaro sodybos rū muose pradėti rengti 2009-aisiais.

VD inf.

„Vilniaus diena“ rekomenduoja

KUR? VU Botanikos sode Kairėnuose, Kairėnų g. 43. KADA? Rugsėjo 8 d. 19 val. KIEK? 30–60 litų.

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Rugsėjo 8 d. 19 val. KIEK? 10–30 litų.

KUR? „Lėlės“ teatre, Arklių g. 5. KADA? Rugsėjo 10 d. 18.30 val. KIEK? Nemokamai. Registruotis vilmantas@teatraslele.lt iki rugsėjo 9 d.

KUR? Vilniaus paveikslų galerijos kieme, Didžioji g. 4. KADA? Rugsėjo 11 d. 19 val. KIEK? 32–102 litai.

Paskutinį sekmadienį...

Tarp Katalonijos ir Norvegijos

Ar tai meilė, ar komedija?

A.Rybako smuiko pasaka

Paskutinis „Kristupo piknikų“ sekma dienis bus šiek tiek nostalgiškas. Liu das Mikalauskas ir Egidijus Bavikinas paruošė programą, kurioje netrūks geros nuo taikos ir vaidybos. Dainininkai nukels į tarpuka rį, skambant tokioms puikiai žinomoms melodi joms kaip „Onyte, einam su manim pašokti“, „Ar monika“, „Sudiev, sudiev“, „Kariškas vaizdelis“, „Pa langos jūroj“, „Paskutinį sekmadienį“ ir kt.

Ansamblis „Hirundo maris“ (jūros kregž dės – lot.) aprėpia muziką nuo Kataloni jos iki Norvegijos ir atspindi šių skirtin gų regionų muzikos tradicijas. Į muzikinę kelionę ves Arianna Savall (balsas, gotikinė arfa) ir Pette ris Udlandas Johansenas (balsas, Hardangerio fi delis, mandolina). Prieš dvejus metus parengtos programos mintis – muzikos garsais susieti Pietų ir Šiaurės jūras.

Spektaklis „1 for 2“ pagal Samuelio Becket to „Komediją“ – skirtingos teatrinės patir ties kūrėjų iš Lietuvos, Rusijos, Prancūzijos ir Brazilijos bendras darbas. „Nuo mažens mums pa sakoja gražias istorijas apie meilę. Kai suaugame, su sirandame savo princeses ir princus... Įsimylim, su situokiam, pavyduliaujam, meluojam, kenčiam, ne kenčiam… Ar tai meilė? O gal visa tai tik komedija?“ – klausia viena spektaklio autorių Jūratė Trimakaitė.

Kristupo vasaros festivalyje – muziki nė intriga: su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, diriguojamu Donato Katkaus, pasirodys charizmatiškasis Aleksandras Ryba kas iš Norvegijos. Dainininkas, išgarsėjęs po per galės „Eurovizijoje“, pirmą kartą Lietuvoje pasiro dys kaip rimtosios muzikos atlikėjas. Ši jo veiklos pusė mažai pažįstama, tačiau smuikas A.Rybako gyvenime užima nepaprastai svarbią vietą.

rugsÄ&#x2014;jo 5â&#x20AC;&#x201C;11, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBÄ&#x2013;S NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014; socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt. Informacija tel. 1664. PasitikÄ&#x2014;jimo tel. (8 5) 211 2885. PirminÄ&#x2014; teisinÄ&#x2014; pagalba â&#x20AC;&#x201C; gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBÄ&#x2013;S ADMINISTRACIJA SKELBIA KONKURSÄ&#x201E; ÄŽRENGTI IR EKSPLOATUOTI SPORTO IR POILSIO KOMPLEKSÄ&#x201E; TERITORIJOJE PRIE BALTOJO TILTO Konkurso tikslas â&#x20AC;&#x201C; ÄŻrengti ir eksploatuoti miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos Intesporto ir poilsio kompleksÄ&#x2026; apie 16 000 kv. resantĹł aptarnavimo skyriuje, Konstitucijos m. ploto teritorijoje prie Baltojo tilto, skirtÄ&#x2026; pr. 3, 16 ir 17 langeliuose, dalyviams pateivilnieÄ?iams sportuoti kokybiĹĄkai ÄŻrengtose kus raĹĄytinÄŻ laisvos formos praĹĄymÄ&#x2026; ir supaplĹŤdimio tinklinio, krepĹĄinio, rieduÄ?iĹł ir mokÄ&#x2014;jus 100 Lt ÄŻ Vilniaus miesto savivaldyriedlenÄ?iĹł aikĹĄtelÄ&#x2014;se, organizuoti varĹžybas bÄ&#x2014;s administracijos FinansĹł departamento ir turnyrus, turiningai praleisti laisvalai- (departamento kodas 188708377) a. s. LT kÄŻ. Konkurso laimÄ&#x2014;tojas turÄ&#x2014;s teisÄ&#x2122; ÄŻreng- 93 7044 0600 0123 5077 AB SEB Vilniaus ti, eksploatuoti ir nuolat priĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti sporto ir banke (banko kodas 70440) uĹž Sporto ir poilsio kompleksÄ&#x2026; teritorijoje prie Baltojo poilsio komplekso teritorijoje prie Baltojo tilto 2014, 2015 ir 2016 m. Konkurso objek- tilto ÄŻrengimo ir eksploatavimo operatotas ÄŻ dalis neskaidomas. riaus parinkimo konkurso dokumentus. Konkurso organizavimo pagrindas â&#x20AC;&#x201C; Konkurso dalyviai iki 2013 m. rugsÄ&#x2014;jo 25 Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administraci- d. 8.30 val. pateikia dokumentus uĹžklijuojos direktoriaus 2013 m. rugsÄ&#x2014;jo 3 d. ÄŻsa- tame ir uĹžantspauduotame voke su uĹžrakymas Nr. 30-1904 â&#x20AC;&#x17E;DÄ&#x2014;l sporto ir poilsio ĹĄu â&#x20AC;&#x17E;Sporto ir poilsio komplekso teritorijoje komplekso teritorijoje prie Baltojo tilto prie Baltojo tilto ÄŻrengimo ir eksploataviÄŻrengimo ir eksploatavimo operatoriaus mo operatoriaus parinkimo konkursuiâ&#x20AC;&#x153; ÄŻ parinkimo konkurso nuostatĹł tvirtinimoâ&#x20AC;&#x153;. Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administraciSporto ir poilsio komplekso teritorijoje jos InteresantĹł aptarnavimo skyriĹł (Konsprie Baltojo tilto planuojami laikini stati- titucijos pr. 3, 16 ir 17 langeliuose). niai ÄŻrengiami pagal nustatyta tvarka paKonkursiniame pasiĹŤlymai esantys dotvirtintÄ&#x2026; projektÄ&#x2026;. kumentai (su priedais) turi bĹŤti parengti Konkurso vertinimo kriterijai: valstybine kalba, sunumeruoti, susiĹŤti ir â&#x20AC;&#x201C; siĹŤlomas paramos socialinÄ&#x2014;s infras- paskutinio lapo antroje pusÄ&#x2014;je patvirtinti truktĹŤros plÄ&#x2014;trai kiekvienais metais dydis; ÄŻmonÄ&#x2014;s vadovo paraĹĄu ir antspaudu. â&#x20AC;&#x201C; planuojamas didĹžiausias investicijĹł VokĹł su konkursiniais pasiĹŤlyme atplÄ&#x2014;ÄŻ sporto ir poilsio komplekso teritorijoje ĹĄimas ÄŻvyks 2013 m. rugsÄ&#x2014;jo25 d. 8.30 val. prie Baltojo tilto ÄŻrengimÄ&#x2026; dydis; 216 kabinete (Konstitucijos pr. 3). â&#x20AC;&#x201C; projektiniĹł siĹŤlymĹł sprendiniai; Papildoma informacija teikiama teleâ&#x20AC;&#x201C; trumpiausias sporto ir poilsio kom- fonu 211 2269 arba e. paĹĄtu audrone.kerplekso teritorijoje prie Baltojo tilto ÄŻrengi- nagiene@vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos Ekonomikos mo terminas mÄ&#x2014;nesiais. Konkurso dalyviai registruojami ir daly- ir investicijĹł departamento darbo laikas: viams konkurso dokumentĹł paketai iĹĄduo- Iâ&#x20AC;&#x201C;IV 8.30â&#x20AC;&#x201C;17.30; V 8.30â&#x20AC;&#x201C;16.15. PietĹł perdami nuo 2013 m. rugsÄ&#x2014;jo 9 d. Vilniaus trauka 12.30â&#x20AC;&#x201C;13.15.

SiĹŤlo darbÄ&#x2026; UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys patirties statybininkai prie mediniĹł karkasiniĹł namĹł, apdailininkai (glaistymas-daĹžymas), linoleumo grindĹł klojÄ&#x2014;jai. Reikalavimai: anglĹł kalbos pagrindai, pageidautina automobilis. Tel. 8 620 77 510. 1155122

atrinktĹł ĹžmoniĹł apklausa. Mes siĹŤlome lankstĹł darbo grafikÄ&#x2026;, socialines garantijas, atlyginimÄ&#x2026;, priklausantÄŻ nuo kokybiĹĄkai uĹžpildytĹł anketĹł skaiÄ?iaus. Reikalavimai: vidurinis iĹĄsilavinimas, darbo kompiuteriu pagrindai, gera lietuviĹł kalba. Kreiptis tel. (8 5) 219 2883 arba cv@ gfk.lt.

â&#x20AC;&#x17E;Grindaâ&#x20AC;&#x153; aukcione pardavinÄ&#x2014;s turtÄ&#x2026;, kurio vertÄ&#x2014; siekia 4,5 milijono litĹł ÄŽmonÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Grindaâ&#x20AC;&#x153; planuoja vieĹĄo aukciono bĹŤdu parduoti nekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026;, kurio vertÄ&#x2014; siekia 4,5 milijono litĹł.

ÄŽ parduodamo nekilnojamojo turto sÄ&#x2026;raĹĄÄ&#x2026; yra ÄŻtrauktas administracinis bei buitinis pastatas, garaĹžas, gamybinis pastatas, sandÄ&#x2014;lis, degalĹł kolonÄ&#x2014;lÄ&#x2014; ir naftos purvo gaudytuvas. Ĺ ie statiniai yra 1,0420 ha ploto Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. ÄŻsakymu Nr. 30-1789 Miesto plÄ&#x2014;tros departamentui pavesta organizuoti apie 0,4 ha teritorijos prie J. iĹĄkeviÄ?iaus ir E.PliaterytÄ&#x2014;s gatviĹł detaliojo plano rengimÄ&#x2026;. Planavimo tikslas â&#x20AC;&#x201C; nekeiÄ?iant Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniĹł ir sklypo (kadastro Nr. 0101/0162:511) pagrindinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo paskirties (kitos), naudojimo bĹŤdo (gyvenamosios teritorijos (G) ir naudojimo pobĹŤdĹžio (vienbuÄ?iĹł (dvibuÄ?iĹł) gyvenamĹłjĹł pastatĹł statybos (G1), pakeisti sklypo (kadastro Nr. 0101/0162:1992) pagrindinÄ&#x2122; ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo paskirtÄŻ iĹĄ ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio ÄŻ kitos paskirties ĹžemÄ&#x2122;, nustatyti gyvenamosios teritorijos (G) ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo bĹŤdÄ&#x2026;, vienbuÄ?iĹł (dvibuÄ?iĹł) gyvenamĹłjĹł pastatĹł statybos (G1) ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo pobĹŤdÄŻ, planuojamoje teritorijoje suformuoti sklypus, prijungti naudojamÄ&#x2026; ir tarp gatvÄ&#x2014;s ribĹł ÄŻsiterpusiÄ&#x2026; valstybinÄ&#x2122;

Statybos ir remonto

valstybinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s sklype ElektrinÄ&#x2014;s g. 3. Ĺ˝emÄ&#x2014;s sklypas visiĹĄkai aprĹŤpintas inĹžinerine ir susisiekimo infrastruktĹŤra. Pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius ĹžemÄ&#x2014;s sklypas patenka ÄŻ rajono centrĹł ir kitÄ&#x2026; miĹĄriÄ&#x2026; didelio uĹžstatymo intensyvumo teritorijÄ&#x2026;, kurioje leistinas maksimalus uĹžstatymo intensyvumas â&#x20AC;&#x201C; 3,0; leistinas pastatĹł aukĹĄtis â&#x20AC;&#x201C; iki 35 m (jei tai bus nusta-

tyta AukĹĄtybiniĹł pastatĹł iĹĄdÄ&#x2014;stymo specialiajame plane). Ĺ˝emÄ&#x2014;s sklypo paskirtis â&#x20AC;&#x201C; komercinÄ&#x2014;s paskirties objektĹł teritorijos, prekybos paslaugĹł ir pramogĹł objektĹł statybos, inĹžinerinÄ&#x2014;s infrastruktĹŤros teritorijos, susisiekimo ir inĹžineriniĹł komunikacijĹł aptarnavimo objektĹł statybos. Planuojama, kad aukcionas bus rengiamas spalÄŻ.

ĹžemÄ&#x2122;, nustatyti sklypĹł ribas ir plotus, planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo reĹžimus ir statybos reglamentus. Miesto ĹŤkio ir transporto departamentas ÄŻpareigojamas iĹĄduodamose planavimo sÄ&#x2026;lygose nustatyti reikalavimÄ&#x2026;, kad esant Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s poreikiui (planuojamo ĹžemÄ&#x2014;s sklypo dalis patenka ÄŻ suplanuotas ar preliminarias gatvÄ&#x2014;s raudonÄ&#x2026;sias linijas) turi bĹŤti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inĹžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktĹŤrai ÄŻrengti. Informacija tel. (8 5) 211 2641. Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. ÄŻsakymu Nr. 30-1791 keiÄ?iamas Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos direktoriaus 2013 m. balandĹžio 25 d. ÄŻsakymo Nr. 30-952 â&#x20AC;&#x17E;DÄ&#x2014;l pavedimo organizuoti apie 12 ha terito-

rijos prie GuriĹł gatvÄ&#x2014;s detaliojo plano rengimÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153; 2 punktas ir iĹĄdÄ&#x2014;stomas taip: â&#x20AC;&#x17E;2. N u s t a t a u, kad detaliojo plano rengimo tikslas â&#x20AC;&#x201C; nekeiÄ?iant Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniĹł, suformuoti naujus sklypus, nustatyti ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo ir tvarkymo reĹžimÄ&#x2026;, gyvenamosios teritorijos (G), inĹžinerinÄ&#x2014;s infrastruktĹŤros teritorijos (I), visuomeninÄ&#x2014;s paskirties (V) naudojimo bĹŤdus ir daugiabuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł pastatĹł ir bendrabuÄ?iĹł statybos (G2), susisiekimo ir inĹžineriniĹł komunikacijĹł aptarnavimo objektĹł statybos (I2), mokslo, kultĹŤros, sporto ir gydymo paskirties pastatĹł bei statiniĹł statybos (V3) naudojimo pobĹŤdĹžius ir kitus pagal galiojanÄ?ius teritorijĹł planavimo dokumentus bei teisÄ&#x2014;s aktus leistinus ĹžemÄ&#x2014;s sklypo tvarkymo ir naudojimo reĹžimo reikalavimus bei statybos reglamentus.â&#x20AC;&#x153;

www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

8 656 97 046, (8 5) 205 2603; www.neuromeda.lt. Trinapolio g. 9C.

1093214

KelioniĹł IĹĄ/ÄŻ LondonÄ&#x2026; veĹžame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija â&#x20AC;&#x201C; www.lietuvalondonas.com.

1154196

1155068

Reikalingos valytojos Vilniuje, turinÄ?ios neÄŻgalumo paĹžymÄ&#x2014;jimÄ&#x2026;. Kontaktinis tel. 8 600 16 887.

AnoniminÄ&#x2014; ir efektyvi pagalba medicinos centre â&#x20AC;&#x17E;Neuromedaâ&#x20AC;&#x153;. Detoksikacija, kodavimas. Speciali kaina psichiatro konsultacijai + kodavimui tik 299 Lt. Registracija tel.

Sveikatos ir groĹžio

Aptarnavimo sfera 1152872

Nekilnojamasis turtas, statyba

VANDENS GRÄ&#x2DC;Ĺ˝INIAI, GEOTERMINIS Ĺ ILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje iĹĄtisus metus! Garantija, aptarnavimas.

1155277

Technikos remonto Taisome visĹł tipĹł KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. AtriĹĄame ĹžaidimĹł kompiuterius. Suteikiame garantijÄ&#x2026;. Tel. 8 647 07 741. 1076348

VisĹł kompiuteriĹł ir televizoriĹł bei garso technikos servisas. Ĺ˝algirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 1129627

UAB â&#x20AC;&#x17E;Kovendaâ&#x20AC;? darbui Ĺ vedijoje (su sutartimi), ieĹĄko fasado ĹĄiltintojo. Tel. (8 5) 276 7449, 8 686 30 534 (Robertas), e.paĹĄtas info@kovenda.lt. 1158508

Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkis Anglija! ObuoliĹł, kriauĹĄiĹł nuÄ&#x2014;mimas, pakavimas. AnglĹł k. nebĹŤtina. Kaina 430 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532. 1150326

Rinkos tyrimĹł kompanija â&#x20AC;&#x17E;GfKâ&#x20AC;&#x153;, kvieÄ?ia dirbti APKLAUSĹ˛ ATLIKÄ&#x2013;JAIS. Darbo pobĹŤdis: pagal pateiktas metodikas savo miesto ÄŻmonÄ&#x2014;se, gatvÄ&#x2014;se, namuose atsitiktinai

NQZV[V`a_NPVW\` QVQ V\W\WR `NYĂ&#x203A;WR ?V[XaV[Ă&#x203A;` T " CVY[Vb` ;NPV\[NYV[Ă&#x203A; Z\XĂ&#x203A;WVZ\ , 4 + 3 NTR[aĂ_N ]_VR RZĂ&#x203A;` ĂXV\ ZV[V`aR_VW\` \_TN[Vgb\WN V[S\_ZNPV[Ă&#x; `RZV[N_Ă&#x2013;

Paslaugos Pigiai gamina spintas stumdomomis durimis, virtuvÄ&#x2014;s, miegamojo, kt. baldus pagal individualius uĹžsakymus. Tel. 8 676 80 295.

Vilniuje, paÄ?ioje miesto ĹĄirdyje, atsidaranti nauja prancĹŤziĹĄka kepyklÄ&#x2014;lÄ&#x2014;, kepanti aukĹĄÄ?iausios kokybÄ&#x2014;s natĹŤralius kepinius, ÄŻ savo darnĹł kolektyvÄ&#x2026; priims

kepÄ&#x2014;jÄ&#x2026; (arba kepÄ&#x2014;jÄ&#x2026;-konditerÄ&#x2122;), turinÄ?iÄ&#x2026; darbo kepykloje patirties.

SiĹŤlome gerÄ&#x2026; oficialĹł, visada laiku mokamÄ&#x2026; atlyginimÄ&#x2026;, patogĹł darbo grafikÄ&#x2026;, mokamas atostogas, puikius santykius kolektyve. Teirautis telefonu: 8 615 85 436.

2013 m. sausio 23 d., treÄ?iadienÄŻ, 10 val. Aleksandro Stulginskio universitete 214 kab. # ) ' &!% (& /! ! $. ) " ! ' # &$ ()! #' $ )# * &' ( ( $"% )( & 2 ' !3 kompiuteriĹł salÄ&#x2014;je (StudentĹł g. 13, Akademija, Kauno r.) Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkio ministerija organizuoja () #(2 " )#$ & - "3' 1 $ " # '( & $& # ,)$ # $&" #0 & # #0 6[S\_Zb\WNZR XNQ Z _bT`Ă&#x203A;W\ & Q ]V_ZNQVR[Ă&#x; cNY CVY[VNb` _ `NcVcNYQfOĂ&#x203A;` informacinÄŻ renginÄŻ

1154838

3 - 4 2 * 1 * 0

Â @b ]Y\ab `b`VWb`VĂş ]_VRZ\[VĂş ]NTNY 9VRabc\` XNVZ\ ]YĂ&#x203A;a_\` 4 * $Â&#x201C; Z ]_\T_NZĂ&#x2013; Z NQZV[V`a_NcVZ\ NXabNYVW\`Â&#x2022;

# #+ * 4 " !+* )( 3 2 !+( )' ! # $' &)' # # 2 '* ! $ !)# 3' & '2

@RZV[N_N` `XV_aN` ]N_NZ\` b RZĂ&#x203A;` ĂXV\ [NbQZR[Ăş V_ XVab` ]Y\ab` ]N_NV XĂş * ! . $ ' # 2 ( *$ & $ . $ & $#2 ' * * ! + 2 " # '(& 2 " ! $& $' '% ! '( tracijĹł melioracijos specialistai. NQZV[Và_NcVZ\ ORV X\[a_\YĂ&#x203A;` NXabNYVW\Z` N]aN_aV Ă _R[TV[V\ QNYfcVĂş _Ă]VZb` XYNb`VZb` Na`NXf` _NW\[\ ]N_NV XN` NQZV[Và_b\WN[af` ;NPV\[NYV[Ă&#x203A;` Z\XĂ&#x203A;WVZ\ Renginys nemokamas. TrukmÄ&#x2014;: ~2NTR[aĂ_\` `]RPVNYVàNV 8\[a_\YĂ&#x203A;` QR]N_aNZR[a\ Naà\cNV val. /'

@RZV[N_R XcVRĂ&#x2DC;VNZV QNYfcNbaV CVY[VNb` V_cV[aĂş V_ A_NXĂş _NW\[Ăş ĂXV[V[XNV `R[VĂ[VWĂş QN_Ob\a\WNV cVRa\` RZQV_OVĂş `NcVcNYQ\` Na`a\cNV ]N_RV XĂ&#x203A;WNV V_ cV`V XNZ NXabNYV V\ `RZV[N_\ aRZN @RZV[N_N` [RZ\XNZN` A_bXZĂ&#x203A;' N]VR Â&#x201C; cNY

=NTN_OVNV ;NPV\[NYV[Ă&#x203A; Z\XĂ&#x203A;WVZ\ NTR[aĂ_N

rugsėjo 5–11, 2013

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Parduoda Parduodu kokybišką, šviežią, natūralų medų. 1 kg kaina – 17 Lt. Pristatymas į namus nemokamas. Tel. 8 648 25777. 1159020

čio konferencijų centre (Sausio 13-osios g. 2, Vilnius). Seminaro metu bus nagrinėjami daugiabučių namų priežiūros (taip pat šilumos, karšto vandens bei kitų paslaugų) klausimai, remontų ir renovacijos organizavimo tvarkos klausimai bei daugiabučių namų savininkų bendrijų veiklos bei finansų ir dokumentų valdymo klausimai. Išsamios informacijos teirautis tel. 261 1003, 212 0647, e. paštas info@bustorumai.lt; www.bustorumai.lt. 1158874

1143778

Perka Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 1058722

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444. 1068535

Kviečia mokytis Šnekamosios ANGLŲ kalbos kursai tiesioginiu metodu. Tel. 8 657 88 501.

1158053

Vilniaus DNSB asociacija, vykdydama būsto dalyvių švietimo programą, finansuojamą Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis pagal sutartį su VšĮ „Atnaujinkime miestą“, kviečia Justiniškių, Pašilaičių ir Perkūnkiemio daugiabučių namų gyventojus į nemokamą seminarą, kuris vyks 2013 m. rugsėjo 18 d. 15 val. „Karolinos“ viešbu-

AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS Keltų linija Klaipėda–Kylis 4 sėdimos vietos + automobilis + pusryčiai – tik 726 Lt* 2 sėdimos vietos + automobilis + pusryčiai – tik 418 Lt* Vienvietė „Commodore“ kajutė + pusryčiai +automobilis – tik 495 Lt Dvivietė „Commodore“ kajutė + pusryčiai +automobilis – tik 844 Lt* Keturvietė kajutė + automobilis – tik 987 Lt*

Pamestą UAB ISPS antspaudą, laikyti negaliojančiu. k.

1158058

Pradedamas rengti žemės sklypų, buv. Gurelių km., Panerių sen. (kad Nr. 0101/0165:678, kad. Nr. 0101/0165:718), detalusis planas. Planavimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010 03 02 įsakymas Nr. 30-459 ir Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2013 04 30 sutartis Nr. 042246, registracijos Nr. A615-57(2.15.1.7-AD4). Planavimo organizatoriai – Petras Augustinavičius, Regina Augustinavičienė. Planavimo tikslai – vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais pakeisti žemės paskirtį į gyvenamąsias teritorijas (vienbučiams ir dvibučiams namams statyti) ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijas (apsauginės ir ekologinės paskirties želdynų), sudalyti sklypais, nustatyti statybos reglamentus: gyvenamosios paskirties sklypams užstatymo intensyvumas iki – 0,8, negyvenamosios paskirties sklypams iki – 2,0, aukštingumas iki – 4 aukštų įskaitant mansardą. Detaliojo plano rengėjas – UAB „Projektavimo strategija“, adresas: A.Juozapavičiaus g. 11-313, LT-09311, Vilnius. Informacija teikiama tel. 8 675 43 255, e. paštu info@projektavimostrategija.lt. 1156127

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Informuojame, kad pradedamas rengti žemės sklypo Kryžiokų k. (kadastro Nr. 0101/0115:16) -1,5351 ha detalusis planas. Planavimo pagrindas – 2013 m. balandžio 26 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. A615-41-(2.15.1.7-AD4). Planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, nustatyti žemės sklypo naudojimo paskirtį – kitą, naudojimo būdus – gyvenamosios teritorijos – (G) ir atskirų želdynų teritorijos (E), pobūdžius – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1) ir rekreacinės paskirties želdynų (E1) bei kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktus leistinus sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, padalyti sklypą. Planuojamas žemės sklypų būdas ir pobūdis – gyvenamoji naudojimo būdo, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, atskirų želdynų teritorijos, rekreacinės paskirties želdynų ir inžinerinės infrastruktūros būdo bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių pobūdžio. Numatomi statyti statiniai - gyvenamieji vienbučiai/dvibučiai namai, inžinerinės ir susisiekimo komunikacijos. Planavimo organizatorius – Genoefa Lapševič (Kryžiokų g. 300, Vilnius, tel. 231 8508). Planavimo terminai – 2013 06 - 2013 12. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Informacija teikiama tel. 8 686 80 136. Planavimo pasiūlymų teikimo tvarka – pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti planavimo organizatoriui arba projekto rengėjui iki viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys, gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekci-

Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

Pamesta (laikyti negaliojančiu) Pamestas UAB „Trikobalta“ (įm. 123854587) registracijos pažymėjimas.

Detalieji planai

Nekilnojamąjį turtą

1157761

1155408

Įvairūs

Alytaus r., Nemunaičio sen. SODYBĄ su 20 ha žemės ir pastatais. Sodyba ribojasi su Nemuno pakrante 480 metrų, privesta trifazė elektra, nemažą dalį žemės sudaro gražus pušynas. Kaina 700 000 Lt. Tel. 8 684 65 003.

jos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

Keltų linija Klaipėda–Karlshamnas 4 sėdimos vietos + automobilis + pusryčiai – tik 726 Lt* 2 sėdimos vietos + automobilis + pusryčiai – tik 418 Lt* Keturvietė kajutė + automobilis – tik 984 Lt* Dvivietė „Commodore“ kajutė + pusryčiai + automobilis – tik 850 Lt* Akcijos galioja 2013 09 01–11 30 * Kaina nurodyta į vieną pusę. Pasiūlymų kiekis kiekviename reise ribotas. Yra papildomų sąlygų. Daugiau informacijos www.krantas.lt.

Kita 2013 09 06 nuo 9 iki 9.15 val. Vilniaus m., Antakalnio sen., Vinciūniškių sodų 16-oji g. 4, nuo 11.30 iki 11.45 val. Vilniaus raj., Dukštų sen., Antakalnių k., Airėnų sodų 2-oji g. 11 bei nuo 12 iki 12.15 val. Vilniaus raj., Dūkštų sen., Brinkiškių k., Žaros 21-oji g. 5 bus ženklinamos sklypų ribos. Gretimo sklypo SB „Žara“ Nr. 280 savininkas, SB „Airėnų“ skl.Nr. 244 savininkas ir skl. kad. Nr. 0101/0007:1897 mirusios savininkės Reginos Bronislavos Banelienės paveldėtojai kviečiami dalyvauti ženklinime. UAB „Žemės matavimų grupė“, Žalgirio g. 90 - 502, Vilnius, tel. 8 611 31 242. 1155971

Rengiamas žemės sklypo Skroblų g. 13 planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės 2013 06 28 įsakymas Nr. A301602. Rengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Išsamesnės informacijos prašome kreiptis į SĮ VILNIAUS PLANAS, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, 527 kab. Tel. 8 698 81 851, matininkas A.Kunigėlis.

rugsėjo 5–11, 2013

skelbimai

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2013 08 30 įsakymu Nr. 48VĮ- (14.48.2.) - 2421 yra patvirtintas žemės sklypo esančio Kalvelių sen., Kenos glž. st., Kalabariškių k., formavimo ir pertvarkymo projektas. Planavimo tikslas – supaprastinta tvarka suformuoti naują valstybinės žemės sklypą, adresu Kalvelių sen., Kenos glž. st., Kalabariškių k., reikalingą AB „Lietuvos geležinkeliai” patikėjimo teise valdomo statinio naudojimui pagal paskirtį. Planavimo organizatorius – AB „Lietuvos geležinkeliai“ a. k. 110053842, Mindaugo g. 12, Vilnius. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjas - uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“ I. Kanto g. 25, LT-44296, Kaunas. Teirautis grupės vadovo Evaldo Grybausko, tel. (8 37) 205 229, arba inžinierės Daivos Sinkevičiūtės tel. 8 614 23 301, e. paštas Daiva.Sinkevičiūtė@kelprojektas.lt; www.kelprojektas.lt. 1157246

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2.)-2390 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Karveliškių k., Riešės sen., Vilniaus raj., (kad. Nr. 4170/1000:550), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto iniciatorius – Česlav Rauba. 1157946

INFORMACIJA APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITĄ. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo užsakovas: UAB „Pramonės energija“, Jogailos g. 4, Vilnius, tel.: 8 5 268 5989, faks.: 8 5 268 5988. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas: UAB „R.A.C.H.E.L Consulting”, S. Žukausko 33-53, LT – 09129, Vilnius, Tel. 8 5 278 9595 Faks. 8 5 277 8195, mob. 8 655 42 182; Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Ga-

mybinio pastato rekonstrukcija įrengiant du po 8MW biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Geologų g. 12A, Vilnius, Vilniaus apskr. PAV subjektai, nagrinėjantys dokumentus, teikiantys išvadas: Vilniaus visuomenės sveikatos centras; KPD Vilniaus teritorinis padalinys; Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba; Vilniaus miesto savivaldybė. Atsakinga institucija priimsianti sprendimą: Vilniaus Regioninis aplinkos apsaugos departamentas (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius). Susipažinti su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita galima nuo rugsėjo 9 d. iki rugsėjo 23 d. Naujininkų seniūnijoje (Dariaus ir Girėno g. 11, LT-02170 Vilnius) darbo dienomis: pirmadieniais–ketvirtadieniais 7.30–16.30 val., penktadieniais 7.30–15.15 val. Pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai

institucijai) prašome teikti PAV dokumentų rengėjui UAB “R.A.C.H.E.L Consulting” S. Žukausko 33-53, LT – 09129 Vilnius (kontaktinis asmuo V.Beržinytė, vaiga@rachel.lt), raštu, el.paštu nuo 8 iki 17 val. darbo dienomis, per 10 d.d. nuo šios informacijos paskelbimo dienos iki viešo svarstymo ir 10 d.d. dienų po jo. Informuojame, kad viešas visuomenės supažindinimas su PAV ataskaita vyks 2013 m. rugsėjo 23 dieną 15 val. Naujininkų seniūnijos patalpose. 1159080

Pranešame, kad UAB „MJRgroup“ 2013 rugsėjo 16 d. 9.00 val. atliks Eglės Valiulytės sklypo Kad. Nr. 4154/1102:241, esančio Migūnų 8-oji g. 14, SB „Migūnai“, Pakovarniškių k., Marijampolio sen., Vilniaus r. sav. kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo Kad. Nr. 4154/1102:0141 savininką Roman Skėrlo dalyvauti nustatant sklypų bendrą ribą. UAB „MJRgroup“ adresas Ulonų g. 5, LT-08240, Vilnius. Tel. 8 675 31 877, e. p. info@mjrgroup.lt. 1156229

laisvalaikis

„Vinetu Kaimas” – autentiška Amerikos indėnų poilsiavietė, įsikūrusi vaizdingame Akmenos-Danės upės slėnyje kviečia Jus PASIJUSTI TIKRAIS INDĖNAIS ir siūlo: sutikti krintančių spalvingų lapų mėnesį, pasi-

semiant indėnų išminties ir žinių, dalyvaujant pažintinėse-pramoginėse programose, akies taiklumą išbandyti šaudymo iš lanko, spjaudyklės ir ietės mėtymo turnyre, išsižiesti molines puodynes, bei pailsėti gamtoje!!! Poilsiauti, pramogauti mistiniame indėnų name vigvame, surūkyti taikos pypkę; išbandyti indėnišką septynių sielos prakaitų pirtį – inipi; švęsti gimtadienius, organizuoti sąskrydžius, susitikimus, bernvakarius, mergvakarius ir kitas šventes. Vandens turistams siūlome keliones kanoja ar baidare Minijos ar Danės upėmis. Sekmadieniais organizuojamos šeimos popietės. Mus rasite: 15 km nuo Klaipėdos, Kretingalės sen. Šlikių k. Daugiau informacijos: www.vinetukaimas.lt, tel.: +370 602 50 008 1146358

Dėl prašymų pateikimo rengiant Geisiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad 2013 m. spalio 16 d. bus pradėtas rengti 233,75 ha teritorijos Vilniaus rajono Geisiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmenys, pageidaujantys Geisiškių kadastro vietovės teritorijoje susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 rugsėjo 16 d. gali pateikti prašymus Naci-

onalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui. Projektavimo darbus vykdo Irena Sinkevič ir Marija Nescer (VĮ „Valstybės žemės fondas“ Konstitucijos pr. 23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818). Su Geisiškių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www.nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriuje, Kalvarijų g. 147, Vilnius, 11 aukšte., I–IV 8–17 val., V 8–15.45 val., pietų pertrauka 12–12.45 val.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius informuoja, kad 2013 m. spalio 1 d. bus pradėtas rengti 22.4900 ha teritorijos Vilniaus miesto kadastro vietovės Trakų Vokės, Vaidotų (d.), Dobrovolės, Guobų, Daniliškių, Vaidegių, Naujakiemio, Kazbėjų kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmenys, pageidaujantys Trakų Vokės, Vaidotų (d.), Dobrovolės, Guobų, Daniliškių, Vaidegių, Naujakiemio, Kazbėjų kaimų teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui, susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai,

pirkti arba nuomoti (prie nuosavybės teise turimų statinių) iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 m. rugsėjo 13 d. gali pateikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriui. Projektavimo darbus vykdo Genovaitė Indrulėnaitė, (Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas Vilniaus žemėtvarkos skyrius, Konstitucijos pr. 23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2853). Su kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www.nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriuje, Kalvarijų g. 147, Vilnius, 807 kab., darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., penktadieniais nuo 8 iki 15.45 val.

Dėl prašymų pateikimo rengiant Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad 2013 m. spalio 10 d. bus pradėtas rengti 102,45 ha teritorijos Vilniaus rajono Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmenys, pageidaujantys Raudondvario kadastro vietovės teritorijoje susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 rugsėjo 14 d.

gali pateikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui. Projektavimo darbus vykdo Jelena Gordej, (VĮ Valstybės žemės fondas, Konstitucijos pr. 23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818). Su Raudondvario kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www.nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriuje, Kalvarijų g. 147, Vilnius, 9 aukšte, 905 kab., IV 8.30–12 val.

Orai

Vėjas 3–4 m/s

penktadienį +18

Ši savaitė turėtų baigtis be lietaus – sinoptikai prognozuoja, kad artimiausios dienos bus saulėtos, o lietaus iki kitos savaitės nenumatoma. Šiandien temperatūra pakils iki 17–21 laipsnio, lietaus neprognozuojama. Penktadienio naktį temperatūra laikysis apie 5–10, dieną 17–22 laipsnius šilumos. Panašūs orai išsilaikys ir savaitgalį: naktimis temperatūra bus apie 5–11, o dieną 20–22 laipsnius šilumos.

36-oji metų savaitė. Saulė Mergelės ženkle.

Savaitgalio orai

+20

+19

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+19

Klaipėda

Panevėžys

+30 +24 +28 +30 +16 +33 +18 +20

+19

+18

+20

šeštadienį

Tauragė

+20

Pasaulyje Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena

Naktis

Kaunas

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+30 +30 +12 +18 +26 +19 +32 +26

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+19

Vėjas (m/s)

+21

Vilnius

+18

+23 +20 +29 +28 +20 +31 +31 +21

Diena

Marijampolė

+19

sekmadienį

Alytus

Naktis

Diena

Vėjas (m/s)

+22

Kalendorius Ketvirtadienis, rugsėjo 5 d.

penktadienis, rugsėjo 6 d.

šeštadienis, rugsėjo 7 d.

sekmadienis, rugsėjo 8 d.

pirmadienis, rugsėjo 9 d.

antradienis, rugsėjo 10 d.

trečiadienis, rugsėjo 11 d.

Teka 6.33 Leidžiasi 20.01

Teka 6.35 Leidžiasi 19.58

Teka 6.37 Leidžiasi 19.56

Teka 6.39 Leidžiasi 19.53

Teka 6.41 Leidžiasi 19.51

Teka 6.42 Leidžiasi 19.48

Teka 6.44 Leidžiasi 19.46

Mėnulis Jaunatis

VARDAI: Dingailė, Erdenis, Justina, Laurynas

VARDAI: Beata, Faustina, Faustas, Tautas, Vaištautas

VARDAI: Bartas, Klodas, Palmyra, Regina

VARDAI: Adriana, Daumantė, Klementina, Marė, Marija

VARDAI: Argintas, Ramutė, Sergijus, Sonata

VARDAI: Dionyzas, Konstancija, Salvija, Tautgirdas

VARDAI: Augantas, Daugmantas, Gytautė, Nutautas

1638 m. gimė Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, dar vadinamas Karaliumi Saule. 1666 m. baigėsi Didysis Londono gaisras. 10 tūkst. pastatų, tarp jų ir Šv. Pauliaus katedra, buvo sunaikinta. Gaisras nusinešė 6 žmonių gyvybę. 1946 m. Zanzibare gimė britų grupės „Queen“ lyderis, dainininkas, dainų autorius Freddie Mercury (tikrasis vardas Farrokas Bulsara). 1948 m. gimė teatro ir kino aktorė Vaiva Mainelytė. 1997 m. mirė Motina Teresė, albanų kilmės religinio ordino steigėja, Nobelio taikos premijos laureatė.

1920 m. gimė poetas Paulius Širvys. 1943 m. gimė britų grupės „Pink Floyd“ muzikantas Rogeris Watersas. 1972 m. gimė futbolininkas Saulius Mikalajūnas. 1986 m. gimė krepšininkas, Lietuvos rinktinės įžaidėjas Mantas Kalnietis. 1991 m. Sovietų Sąjunga pripažino Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę. 1998 m. mirė japonų kino režisierius Akira Kurosawa. 2004 m. mirė poetas, rašytojas, vertėjas Vladas Šimkus. 2007 m. mirė italų operos solistas Luciano Pavarotti.

Panevėžio miesto diena 1533 m. gimė Anglijos karalienė Elžbieta I. 1812 m. įvyko Borodino mūšis: rusai, pralaimėję Napoleono vadovaujamai prancūzų armijai, paliko Maskvą. 1829 m. gimė chemikas Friedrichas Augustas Kekulé. Jis laikomas organinės chemijos tėvu. 1870 m. gimė rusų rašytojas Aleksandras Kuprinas. 1949 m. gimė JAV dainininkė Gloria Gaynor. 1952 m. gimė lietuvių literatūros tyrinėtoja Jūratė Sprindytė. 1961 m. gimė teatro režisierius Gintaras Varnas.

Šilinės (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena) Vytauto Didžiojo karūnavimo diena Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena Tarptautinė raštingumo diena 1157 m. gimė Anglijos karalius Ričardas I, dar vadinamas Ričardu Liūtaširdžiu. 1841 m. gimė čekų kompozitorius romantikas Antonínas Dvořákas. 1928 m. gimė režisierius Petras Abukevičius. 1971 m. gimė amerikiečių aktorius Davidas Arquette’as. 1979 m. gimė JAV dainininkė Pink.

Tarptautinė grožio diena Testuotojų diena 1585 m. gimė kardinolas Rišeljė. 1828 m. gimė rusų rašytojas Levas Tolstojus. 1901 m. mirė prancūzų dailininkas ir litografas Henri de Toulouse’as-Lautrecas. 1932 m. gimė rašytojas Vytautas Bubnys. 1934 m. mirė kompozitorius Juozas Naujalis. 1960 m. gimė aktorius Hugh Grantas. 1966 m. gimė amerikiečių aktorius Adamas Sandleris. 1975 m. gimė Kanados dainininkas Michaelas Bublé. 1980 m. gimė amerikiečių aktorė Michelle Williams.

Pasaulinė savižudybių prevencijos diena 1933 m. gimė vokiečių dizaineris Karlas Lagerfeldas. 1950 m. gimė grupės „Aerosmith“ narys Joe Perry. 1960 m. gimė aktorius Colinas Firthas. 1968 m. gimė britų režisierius Guy Ritchie. 1974 m. gimė NBA krepšininkas Benas Wallace’as. 1976 m. gimė profesionalus brazilų tenisininkas Gustavo Kuertenas, buvusi pirmoji pasaulio raketė. 1977 m. gimė laidų vedėja, folkloro dainininkė, etnomuzikologė Loreta Sungailienė. 1978 m. gimė krepšininkas Ramūnas Šiškauskas.

1885 m. gimė anglų rašytojas Davidas Lawrence’as. 1937 m. gimė poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas Tomas Venclova. 1940 m. gimė JAV režisierius Brianas De Palma. 1945 m. gimė buvęs vokiečių futbolininkas Franzas Beckenbaueris. 1961 m. mirė išeivijos rašytojas Antanas Škėma. 1965 m. gimė JAV muzikantas Moby. 2001 m. JAV buvo įvykdytas teroro aktas: du pagrobti lėktuvai trenkėsi į Pasaulio prekybos centro Niujorke dangoraižius, vienas – į Pentagoną, dar vienas nukrito Pensilvanijoje.

1 6

lengvas sudoku

4 7

7 karštOJI linija: 212

5 2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1385 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

1 9

8 7

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

8 9

9 8

8 3

1 4 3

2 sunkus sudoku

9 2

reklamos skyrius: 261

6 5

9 6

3 3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1378 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1378 LIETUVA: Eglė Šepetytė – 219 1375 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1373

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

8 Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1372 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1378

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 3800.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3600 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 279 1370, 261 3659, faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: (8 37) 302 242