2013 09 06 klaipeda internetas

PIRMAS miesto dienraštis

penktadienis, RUGsėjo 6, 2013

www.kl.lt

Kam iš tie­sų dir­ba de­ši­nie­ji po­li­ti­kai?

Nuomonės 6p.

R.Pak­sas no­ri, kad V.Ži­ri­novs­kis bū­tų ne­pa­gei­dau­ja­mas as­muo vi­so­je ES.

Aust­ra­li­jos rin­kė­jai met­ro il­gio bal­sa­la­piuo­se ban­dys su­si­gau­dy­ti di­di­namaisiais stik­lais.

Lietuva 8p.

Pasaulis 12p.

„Dei­man­to“ by­los bėg­lys Žmog­žu­dys­tė se­ na­ties ne­tu­ri. Pa­ties gar­siau­sio ju­ve­ly­ ri­nės par­duo­tu­vės „Dei­man­tas“ api­plė­ ši­mo is­to­ri­ja Klai­pė­ do­je – dar be pa­bai­ gos. Pag­rin­di­nis pik­ ta­da­rys klai­pė­die­ tis Si­gi­tas Nor­kus šian­dien tu­rė­tų bū­ ti 45-erių. Dėl dvi­gu­ bos žmog­žu­dys­tės ieš­ko­mas vy­ras nuo tei­sin­gu­mo slaps­to­si jau 18 me­tų.

„Žmo­gus išei­na į pen­si­ją, ne­tu­ri veik­los ir nu­mirš­ta.“ Skau­džią tie­są įvar­di­jo mies­to ta­ry­bos na­rys Ar­tū­ras Raz­ba­daus­kas, sie­kian­tis, kad Klai­pė­do­je sen­jo­rai se­nė­tų svei­kai.

Pi­ce­ri­jo­se pa­si­ges­ta tua­le­tų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Pi­cas par­da­vi­nė­ja, sta­liu­kai pa­ tie­ka­lams pa­si­dė­ti pa­sta­ty­ti, o net nė­ra kur ran­kų prieš val­gant nu­si­plau­ti“, – kai ku­rio­mis uos­ta­ mies­čio pi­ce­ri­jo­mis bai­sė­jo­si klai­ pė­die­čiai.

a.dykoviene@kl.lt

Per­žen­gę ri­bą

4

Kaina 1,30 Lt

3p.

As­ta Dy­ko­vie­nė

1995-ųjų ko­vo pa­bai­go­je į ju­ve­ly­ri­ nių dir­bi­nių par­duo­tu­vę „Dei­man­ tas“ Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tės kam­pe įsi­ver­žė du jau­ni vy­rai, vie­nas jų – gink­luo­tas pis­to­le­tu. Tiks­las ba­ na­lus – bran­ge­ny­bių va­gys­tė, ta­čiau pa­da­ri­niai – krau­pūs. Per iš­puo­lį sep­ty­niais šū­viais bu­vo mir­ti­nai su­ ža­lo­tas Klai­pė­dos ap­sau­gos po­li­ci­ jos vy­res­ny­sis po­li­ci­nin­ kas 45 m. Zig­mas R.

205 (19 808)

Paieš­ka: klai­pė­die­tis S.Nor­kus, ieš­ko­mas dėl dvi­gu­bos žmog­žu­dys­tės ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių par­duo­tu­vė­je, nuo

tei­sin­gu­mo slaps­to­si jau dau­giau nei 18 me­tų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­žas

Ta­čiau vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­ gas tik­ri­nan­tys spe­cia­lis­tai to­kius skun­dus va­di­no ne­pag­rįs­tais, nes esą klien­tai tie­siog ke­lia per di­de­ lius rei­ka­la­vi­mus.

Klien­tai ypač prie­kaiš­tus žė­rė pi­ ce­ri­joms „Piz­za Exp­ress“, ku­rios vei­kia net pen­kio­se Klai­pė­dos vie­ to­se. Jo­se iš­ties nė­ra įreng­ta tua­le­ tų, ku­riais ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti pi­cas per­kan­tys klai­pė­die­čiai. „Vi­sos šios pi­ce­ri­jos tu­ri mais­ to tvar­ky­mo pa­žy­mė­ ji­mus.

2

Skan­da­las dėl įtartinos ap­žiū­ros As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ag­ro­no­mui ap­kar­to ma­ši­nos pir­ ki­mo is­to­ri­ja. Pa­ti­kė­jęs par­da­vė­ju ir tech­ni­nės ap­žiū­ros do­ku­men­tu, vy­ras tik po san­do­rio įfor­mi­ni­mo su­ži­no­jo, kad ma­ši­na ap­skri­tai ne­ tin­ka­ma eksp­loa­tuo­ti.

Pa­ti­kė­jo ta­lo­nu

„Opel Ome­ga“ au­to­mo­bi­lį įsi­gi­jęs 62 me­tų Va­cys Zie­rin­gis įta­ria, kad

tech­ni­nės ap­žiū­ros ta­lo­nas jo au­to­ mo­bi­liui bu­vo iš­duo­tas ne­tei­sė­tai. „O tiks­liau, nu­pirk­tas. Ži­no­te, juk da­bar vis­ko pa­si­tai­ko. Kiek­vie­na­me kai­me žmo­nės tu­ri sa­vo kont­ra­ban­ di­nio ben­zi­no tie­kė­ją ar ci­ga­re­čių par­da­vė­ją. Spė­ju, kad ir au­to­mo­bi­lių pre­kei­viai tu­ri sa­vo kon­tak­tų tech­ni­ nei pa­tik­rai“, – kal­bė­jo ag­ro­no­mas.

Kre­tin­ga­lė­je gy­ve­nan­tis vy­ras in­ter­ ne­te ap­ti­ko skel­bi­mą, kad par­duo­da­ mas 1997 me­tais pa­ga­ min­tas „Opel Ome­ga“.

7

Pir­ki­nys: šis „Opel Ome­ga“ au­to­mo­bi­lis prieš me­tus bu­vo pri­pa­žin­tas tech­niš­kai tvar­kin­gas, o da­bar juo

drau­džia­ma va­ži­nė­ti.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

2

penktadienis, rugsėjo 6, 2013

miestas

Iš­tai­gin­gos san­tuo­kos – emig­ran­tų ženk­las Pa­si­bai­gus va­sa­rai, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­ jos sky­riaus dar­buo­to­jai ato­kvė­pio ne­si­ti­ ki – in­ten­sy­vus dar­by­me­tis truks iki pat spa­lio. Vien ar­tė­jan­tį sa­vait­ga­lį čia ke­ti­na­ ma su­tuok­ti be­veik tris de­šim­tis po­rų.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Pa­sak Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos po­ sky­rio ve­dė­jos Zi­tos Dap­šie­nės, ir šie­met be­si­tuo­kian­tys uos­ta­ mies­čio gy­ven­to­jai iš­ti­ki­mi tra­di­ ci­joms. Po­pu­lia­riau­sia al­ter­na­ty­vi vie­ta san­tuo­kai re­gist­ruo­ti iš­lie­ ka Klai­pė­dos pi­lia­vie­tės po­ter­nos, taip pat daž­nai su­lau­kia­ma pa­gei­ da­vi­mų su­si­ra­šy­ti pa­jū­ry­je, uni­ver­ si­te­to Bo­ta­ni­kos so­de ar lai­ve. „Ka­dan­gi ne­ma­žai ko­rek­ci­jų įne­ ša orai, žmo­nės įpras­tai sten­gia­ si virš gal­vos tu­rė­ti sto­gą. Bet jei pa­si­tai­ko gra­ži die­na, tiems, ku­rie bu­vo pa­si­rin­kę ce­re­mo­ni­ją po at­ vi­ru dan­gu­mi, iš­ties pa­si­se­ka. Bet ko­kiu at­ve­ju pra­šo­me pa­vė­si­nės ti­po sto­ge­lio, nes rei­kia ap­sau­go­ti do­ku­men­tus, jei ly­tų. Vie­ni tuo pa­ si­rū­pi­na, ki­ti ne, tad ten­ka pa­kliū­

ti į įvai­rias si­tua­ci­jas“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vė.

Pa­sak Z.Dap­šie­nės, jei al­ter­na­ty­ vias san­tuo­kos įre­gist­ra­vi­mo vie­tas be­si­ren­kan­čių po­rų pa­sta­rai­siais

Vie­na ryš­kiau­sių nau­jų ten­den­ci­jų – tai, jog san­tuo­kos ta­po ge­ro­kai kuk­les­nės.

me­tais ir dau­gė­ja, esą tik­rai ne­žy­ miai. Per tam skir­tą die­ną ne­ten­ka dau­giau kaip ke­tu­ris kar­tus vyk­ti į iš­skir­ti­nes­nes vie­tas.

Kaip tei­gė Klai­pė­dos ra­jo­no sa­ vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­ jos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ra­min­ta Jur­gu­lie­nė, po­pu­lia­riau­

Ri­zi­ka: tuok­tu­vių ce­re­mo­ni­ją po at­vi­ru dan­gu­mi be­si­ren­kan­tys jau­nie­ji neapd­raus­ti nuo gam­tos po­kštų. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

sia vie­ta, pa­si­rin­kus ne „val­diš­ką“ įstai­gą, yra pa­jū­ris, įpras­tai Olan­do Ke­pu­rės skar­dis.

Tarp ki­tų mėgs­ta­mų vie­tų – kai­ mo tu­riz­mo so­dy­bos, kai ku­rie jau­ nie­ji su­si­ra­šy­ti pa­gei­dau­ja net sa­vo na­muo­se. „Ko­kių nors keis­tų, ekst­ra­va­ gan­tiš­kų pa­gei­da­vi­mų ne­sa­me su­lau­kę. Vie­na ori­gi­na­les­nių vie­ tų – pi­lia­kal­niai, po at­ve­jį bu­vo ir

praė­ju­siais me­tais, ir šie­met. To­ kios ce­re­mo­ni­jos pri­me­na pa­go­ niš­kas apei­gas su li­ni­niais dra­bu­ žiais, lau­ko gė­lė­mis“, – šyp­te­lė­jo pa­šne­ko­vė.

R.Jur­gu­lie­nės pa­ste­bė­ji­mu, be­ si­ren­kan­čių al­ter­na­ty­vias tuok­tu­ vių vie­tas po­rų pa­sta­rai­siais me­tais po tru­pu­tį dau­gė­ja ir ne­re­tai tai bū­ na ne­be pir­mą kar­tą be­si­tuo­kian­ tys žmo­nės.

Vie­na ryš­kiau­sių nau­jų ten­den­ ci­jų, R.Jur­gu­lie­nės tei­gi­mu, tai, jog san­tuo­kos ta­po ge­ro­kai kuk­les­nės, ne­re­tai pa­ly­da mi­ni­ma­li – tik jau­ nie­ji ir liu­dy­to­jai, o jei ir yra po­rų – po tris, dau­giau­sia – pen­kios. „Praš­mat­nes­nes, pra­ban­ges­nes ves­tu­ves pa­pras­tai ke­lia emig­ran­ tai ir sa­vo iš­kil­mes jie daž­niau­siai pa­ti­ki ves­tu­vių pla­nuo­to­jams“, – pa­ste­bė­jo pa­šne­ko­vė.

Pi­ce­ri­jo­se pa­si­ges­ta tua­le­tų Juos iš­duo­dant, bu­vo 1 pa­teik­tas ir veik­los ap­ ra­šy­mas, o ja­me nu­ma­ty­ta, kad

to­se pi­ce­ri­jo­se mais­to pro­duk­tai par­duo­da­mi iš­si­neš­ti, o ne var­to­ ti vie­to­je. To­dėl tua­le­tų klien­tams ir ne­pri­va­lo­ma įreng­ti“, – aiš­ki­ no Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­ nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ bos vir­ši­nin­kas An­ta­nas Bau­ža.

Jis įžvel­gė, jog pro­ble­mų, ma­tyt, ne­kil­tų, jei ne­bū­tų pa­sta­ty­ta sta­liu­ kų. Jiems esant žmo­nės ir su­pran­ ta, kad pi­cas ar ki­tus už­kan­džius ga­li­ma val­gy­ti ir vie­to­je, ne­pri­va­ lo­ma iš­si­neš­ti. „Jei žmo­nės skun­džia­si, bū­ti­nai pa­tik­rin­si­me šias pre­ky­bos vie­tas, ar tik­rai jo­se vis­kas yra tin­ka­mai da­ro­ma“, – pa­ti­ki­no A.Bau­ža.

Jo tei­gi­mu, tua­le­tai to­kio­se pi­ce­ ri­jo­se vis dėl­to yra, ta­čiau jie skir­ti dar­buo­to­jams. „Jei ko­kį klien­tą pri­spir­tų mir­ti­ nas rei­ka­las, gal dar­buo­to­jai leis­tų pa­si­nau­do­ti tua­le­tu“, – ge­ra­no­riš­

ku­mo ap­tar­na­vi­mo sfe­ro­je ti­kė­jo­si vir­ši­nin­kas.

Dar kar­tą pa­ti­ki­nęs, jog tua­le­ tų klien­tams to­se vie­to­se, kur par­ duo­da­mas mais­tas iš­si­neš­ti, įreng­ti ne­pri­va­lo­ma, jis vy­lė­si, jog vers­li­ nin­kai bus su­pra­tin­ges­ni. „Aiš­ku, kad ga­lė­tų įreng­ti tų tua­ le­tų, juk taip ir klien­tai jaus­tų­si la­ biau ger­bia­mi, jų dau­giau atei­tų, pa­di­dė­tų apy­var­ta“, – ga­li­mą įvy­ kių se­ką var­di­jo A.Bau­ža. „Piz­za Exp­ress“ pi­ce­ri­jas Klai­ pė­do­je val­dan­čios bend­ro­vės di­ rek­to­rius To­mas Tus­ke­vi­čius tei­ gė, jog tua­le­tų klien­tams įreng­ti neį­ma­no­ma, nes pa­tal­pos tie­siog per ma­žos. „Mū­sų veik­los kon­cep­ci­ja yra pi­ cos iš­si­neš­ti. Kė­des ir aukš­tus sta­ liu­kus pa­sta­tė­me, kad klien­tams bū­tų pa­to­giau lauk­ti, kol iš­keps pi­cos. Jau ne mū­sų rei­ka­las, jei jie su­gal­vo­ja prie tų sta­liu­kų ir pa­val­ gy­ti“, – abe­jin­gas kai ku­rių klien­tų skun­dams bu­vo T.Tus­ke­vi­čius.

Samp­ra­ta: „Piz­za Exp­ress“ veik­los po­bū­dis yra pre­kiau­ti pi­co­mis iš­si­

neš­ti, to­dėl esą klien­tai ne­tu­rė­tų rei­ka­lau­ti ga­li­my­bės nu­si­plau­ti ran­ kų ar pa­si­nau­do­ti tua­le­tu.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

3

penktadienis, rugsėjo 6, 2013

miestas Lei­do pirk­ti ak­ci­jų

Kai­nos ne­ki­to

Stu­di­juo­ja už­sie­nie­čiai

Bend­ro­vei „Klai­pė­dos duo­na“ leis­ta įsi­gy­ti 88,5 pro­c. ke­pyk­los „Ja­vi­nė“ ak­ci­jų. To­kį pra­šy­mą va­ kar pa­ten­ki­no Kon­ku­ren­ci­jos ta­ ry­ba. Re­gist­rų cent­ro duo­me­ni­ mis, „Ja­vi­nės“ ak­ci­jas val­do 47 fi­zi­niai as­me­nys. Ke­pyk­la per­nai už­dir­bo 281 tūkst. li­tų pel­no – 41 pro­c. dau­giau nei už­per­nai. „Ja­ vi­nė­je“ dir­ba 110 dar­buo­to­jų.

Klai­pė­do­je par­duo­da­mų bu­tų kai­nos rugp­jū­tį, pa­ly­gin­ti su lie­ pa, ne­pa­ki­to ir vi­du­ti­niš­kai bu­vo 3320 li­tų už kv. m. Vil­niu­je rugp­ jū­tį kai­nos pa­ki­lo ir da­bar sie­kia iki 4148 li­tų už kv. m, Kau­ne su­ ma­žė­jo iki 3221 li­to už kv. m. Par­ duo­da­mų bu­tų kai­nos pen­kiuo­se di­džiau­siuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­ se per me­tus su­men­ko 0,5 pro­c.

Rug­sė­jo pir­mo­ji sa­vai­tė yra iš­ skir­ti­nė ne tik Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­to (KU) pir­ma­kur­siams, bet ir už­sie­nio stu­den­tams. Ru­dens se­mest­rą KU mo­ky­sis 34 stu­ den­tai iš Is­pa­ni­jos, Tur­ki­jos, Ita­li­ jos, Če­ki­jos, Vo­kie­ti­jos, Bal­ta­ru­si­ jos, Ru­mu­ni­jos, Ma­lai­zi­jos, Kroa­ ti­jos, Por­tu­ga­li­jos, Ni­ge­ri­jos, Ar­ mė­ni­jos bei Ka­zachs­ta­no.

Ieš­kos pi­ni­gų svei­kai se­nat­vei Klai­pė­da sens­ta. No­ rint iš­sau­go­ti pa­gy­ ve­nu­sius žmo­nes gy­vy­bin­gus rei­kia su­kur­ti svei­ko se­nė­ ji­mo kon­cep­ci­ją. To­ kį tiks­lą už­si­brė­žė kai ku­rie mies­to ta­ ry­bos na­riai, ku­rie jau ki­tų me­tų biu­ dže­te pra­šys pi­ni­gų įvai­riems sen­jo­rų už­siė­mi­mams.

Pa­žy­mė­ji­mas. Šian­dien 11 val. Klai­pė­ dos Liud­vi­ko Stul­pi­no pro­g im­na­z i­jo­ je bus pri­sta­ty­tas Elekt­ro­n i­n io mo­k i­ nio pa­ž y­mė­ji­mo die­g i­mo ban­do­ma­ sis pro­jek­tas.

Ke­lei­viai. Rugp­jū­t į mies­to au­to­bu­sais va­ž ia­vo per 692 tūkst. ke­lei­v ių. Po­pu­ lia­r iau­sios sto­te­lės bu­vo „Bib­l io­te­kos“, va­ž iuo­jant iš šiau­r i­nės į pie­t i­nę mies­ to pu­sę, „Smil­te­lės“, va­ž iuo­jant iš pie­t i­ nės į šiau­ri­nę mies­to pu­sę, „At­g i­mi­mo“, va­ž iuo­jant iš šiau­r i­nės į pie­t i­nę mies­ to pu­sę.

Įro­dy­ta: vie­na pa­grin­di­nių są­ly­gų, jog pa­gy­ve­nę žmo­nės bū­tų svei­ki ir jaus­tų­si lai­min­gi – jų užim­tu­mas.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Vi­suo­me­nė, ne tik klai­pė­die­čiai, sens­ta ir tai vi­siems aiš­ku“, – ten­ den­ci­ją įvar­di­jo Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rys, Stra­te­gi­nės plėt­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ar­tū­ras Raz­ ba­daus­kas.

Pa­sau­li­nės svei­ka­tos or­ga­ni­za­ ci­jos (PSO) ver­ti­ni­mu, šiuo me­tu se­nu įvar­di­ja­mas žmo­gus, su­lau­ kęs 75-erių ir dau­giau me­tų. As­ muo nuo 65-erių iki 75 me­tų lai­ ko­mas pa­gy­ve­nu­siu.

Ta­čiau PSO jau vyks­ta dis­ku­ si­jos, jog ver­tė­tų per­žiū­rė­ti se­ nų žmo­nių am­žiaus ri­bą ir ją pa­ kel­ti iki 80 me­tų. Ki­taip ta­riant, 79-erių žmo­gus dar bū­tų pa­gy­ve­ nęs, o jau tik įko­pęs į de­vin­tą de­ šim­tį – se­nas.

Dienos telegrafas

„Kai vi­suo­me­nė ši­taip sens­ta, iš­ ties rei­kia kal­bė­ti apie svei­ką se­nė­ ji­mą. Da­bar se­nat­vę su­vo­kia­me tik taip, kad vy­res­nio am­žiaus žmo­nės ge­ria tab­le­tes ir vis­kas. Jie už­da­ry­ ti tarp ke­tu­rių sie­nų, žiū­ri te­le­vi­ zo­rių, nuei­na tik iki šal­dy­tu­vo, nu­ tun­ka ir nu­mirš­ta. Tu­ri­me rū­pin­tis, kad taip neat­si­tik­tų“, – en­tu­zias­ tin­gai kal­bė­jo A.Raz­ba­daus­kas.

Jo ini­cia­ty­va ir Klai­pė­dos stra­ te­gi­nia­me pla­ne iki 2020 me­tų at­ si­ra­do įra­šas, jog bū­ti­na su­kur­ ti svei­ko se­nė­ji­mo kon­cep­ci­ją, ją įgy­ven­din­ti, taip užim­ti kuo dai­ giau sen­jo­rų, kad jie jaus­tų­si rei­ ka­lin­gi ir gy­vy­bin­gi. „Moks­li­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad jei žmo­gui, ypač vy­res­nio am­ žiaus, stin­ga veik­los, jis ne­si­jau­čia rei­ka­lin­gas, jo svei­ka­ta la­bai pa­ šly­ja. Pag­rin­di­niai svei­ko se­nė­ji­mo

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

prin­ci­pai ir yra sen­jo­rų užim­tu­mas, fi­zi­nis ak­ty­vu­mas ir svei­ka mi­ty­ba. Šiuos da­ly­kus ir rei­kia pro­pa­guo­ ti“, – pa­brė­žė po­li­ti­kas. Šiuo me­tu Klai­pė­do­je vei­kia Tre­ čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­tas, ta­čiau jo eg­zis­ta­vi­mas pa­ki­bo ant plau­ko. „Jį lan­ko dau­gy­bė sen­jo­rų ir ne to­ dėl, kad įgy­tų iš­si­la­vi­ni­mą, o tam, kad pa­bend­rau­tų, su­si­ras­tų bend­ ra­min­čių, tu­rė­tų veik­los. Ta­čiau mies­to val­džia Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­tui nė­ra sky­ru­si nė li­to, jį iš­lai­ko Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas.

Jis taip pat ne­si­taš­ko pi­ni­gais, to­dėl jau pra­bil­ta, jog sen­jo­rams ma­lo­nią veik­lą gal­būt teks nu­trauk­ti“, – apie grės­mę pra­kal­bo A.Raz­ba­daus­kas.

Jis tei­gė, jog Bend­ruo­me­nės svei­ka­tos ta­ry­ba, ku­riai po­li­ti­kas va­do­vau­ja, teiks ne vie­ną pa­siū­ ly­mą, ku­rios sen­jo­rų svei­ko se­nė­

ji­mo prie­mo­nės bū­tų fi­nan­suo­ja­ mos iš mies­to biu­dže­to. „Aiš­ku, pi­ni­gų vis­kam neuž­teks, bet bent kaž­kiek rei­kia skir­ti. Tie sen­ jo­rai yra mū­sų tė­vai, se­ne­liai, grei­ tai ir pa­tys jais bū­si­me. Gal kas nors ir no­rė­tų juos kuo grei­čiau pa­lai­do­ ti, kad ne­rei­kė­tų mo­kė­ti pen­si­jų, bet mes sa­vo ar­ti­mais žmo­nė­mis no­ri­me džiaug­tis kuo il­giau, to­dėl rei­kia su­ teik­ti jiems ga­li­my­bę sen­ti svei­kai“, – pa­brė­žė A.Raz­ba­daus­kas.

22,1 – tiek pro­c. klaipėdiečių yra pensinio amžiaus.

Ren­gi­nys. Šian­dien Ni­do­je vyks tra­di­ ci­nis, 15-asis ar­chi­tek­to Al­g i­man­to Za­ vi­šos (1935–1998) lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do ren­g i­nys. Penk­ta­die­n į ar­chi­tek­ tai rink­sis į se­m i­na­rą-dis­k u­si­ją te­ma „Šiuo­lai­ki­nė ar­chi­tek­tū­ra ir vie­ša­sis in­ te­re­sas Kur­šių ne­ri­jo­je“. Po ren­g i­nio 16 val. Ni­dos et­nog­ra­fi ­nė­se ka­pi­nė­se bus lan­ko­mas ar­chi­tek­to A.Za­vi­šos ka­pas.

Va­ka­re prie­plau­kos vy­ni­nė­je vyks ge­ riau­sių rek­rea­ci­nės, poil­sio, land­šaf­to, ur­ba­nis­ti­nių spren­di­mų pa­ro­dos-kon­ kur­so dar­bų pri­sta­ty­mas ir A.Za­v i­šos fon­do įsteig­to ap­do­va­no­ji­mo „Už ge­ riau­sią rek­rea­ci­nės ar­chi­tek­t ū­ros kū­ ri­n į“ įtei­k i­mas.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 3 klai­pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Eu­ge­n i­ja Kra­saus­k ie­nė (g.

1931 m.), Ju­li­ja Šmaukš­tie­nė (g. 1934 m.), Va­le­ri­ja Mu­za­levs­ka­ja (g. 1935 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ju­l i­ja Šmaukš­t ie­nė, Liud­m i­la Šče­ba­ ko­va, Bro­nė Pa­li­naus­k ie­nė.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir ber­niu­kas.

Apie at­lie­kų iš­ve­ži­mą pra­ne­ša SMS ži­nu­te Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Lie­tu­vos re­gio­ni­nių at­lie­kų tvar­ ky­mo cent­rus su­do­mi­no lat­vių pa­tir­tis. Šios įstai­gos ša­ly­je kai­ my­nė­je ne tik ren­ka pi­ni­gus, bet ir rū­pi­na­si šiukš­lių iš­ve­ži­mu, rū­ šia­vi­mu, per­dir­bi­mu ir net žmo­ nių švie­ti­mu.

Dėl nau­jo­vės – dis­ku­si­jos

Va­kar Klai­pė­do­je vy­ko tra­di­ci­nė Lie­tu­vos re­gio­ni­nių at­lie­kų tvar­ky­ mo cent­rų aso­cia­ci­jos or­ga­ni­zuo­ja­ ma tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja.

Kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vo vi­sų Lie­tu­vos re­gio­ni­nių at­lie­kų tvar­ ky­mo cent­rų va­do­vai, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ir sa­vi­val­dy­bės spe­ cia­lis­tai, sve­čiai iš Lat­vi­jos.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos spe­ cia­lis­tai kon­fe­ren­ci­jo­je pri­sta­ tė nau­ją rink­lia­vos už at­lie­kų tvar­ky­mą skai­čia­vi­mo me­to­di­ ką, ku­ri ga­lio­ja jau nuo lie­pos 1 d., ta­čiau sa­vi­val­dy­bės ja kol kas ne­si­va­do­vau­ja.

Nu­ma­ty­ta, kad nau­jo­ji rink­lia­vos skai­čia­vi­mo sis­te­ma tu­ri bū­ti įgy­ ven­din­ta per dve­jus me­tus.

Pag­rin­di­nis nau­jo­sios rink­lia­vos skai­čia­vi­mo tvar­kos skir­tu­mas tas, kad ji tam­pa dvi­na­rė – at­si­ ran­da pa­sto­vio­sios ir kin­ta­mo­sios iš­lai­dos.

Lie­tu­vos re­gio­ni­nių at­lie­kų tvar­ ky­mo cent­rų va­do­vai do­mė­jo­si, kiek įma­no­ma ją pri­tai­ky­ti pra­kti­ ko­je, ar tai pa­ska­tins žmo­nes rū­ šiuo­ti at­lie­kas, ar bus iš to nau­dos, kaip kis rink­lia­vos dy­dis.

Gau­na pra­ne­ši­mą te­le­fo­nu

Ypač di­de­lio su­si­do­mė­ji­mo su­lau­kė sve­čio iš Lat­vi­jos – ZAAO re­gio­ni­ nės įmo­nės va­do­vo Ai­va­ro Sir­mais

Ai­va­ras Sir­mais:

Pas­ta­ty­ti kon­tei­ne­ rius at­lie­koms rū­ šiuo­ti pa­pras­ta, bet iš­ mo­ky­ti į juos žmo­nes mes­ti at­lie­kas – pa­ts sun­kiau­sias dar­bas.

pra­ne­ši­mas apie re­gio­ni­nių at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­mą Val­mie­ro­je. Čia ga­lio­jan­ti sis­te­ma vi­siš­kai ski­ria­

si nuo Lie­tu­vos. Lat­vi­jos re­gio­ni­ nių at­lie­kų tvar­ky­mo cent­rai ne tik ad­mi­nist­ruo­ja rink­lia­vą, bet ir su­ ren­ka šiukš­les, jas iš­ve­ža, iš­rū­šiuo­ ja ir iš da­lies per­dir­ba. Tai sa­vi­val­ dy­bės įmo­nės.

Mi­nė­tas Lat­vi­jos cent­ras tu­ri apie 30 tūkst. klien­tų ir pa­gal su­tar­tis nu­ sta­to in­di­vi­dua­lų at­lie­kų iš­ve­ži­mą.

Anot A.Sir­mais, die­ną prieš at­ lie­kų iš­ve­ži­mą žmo­gus gau­na pra­ ne­ši­mą SMS ži­nu­te.

Jei šis ne­no­ri, kad at­lie­kos bū­tų iš­ vež­tos, ga­li pa­ra­šy­ti, jog pas jį ma­ši­ na ne­va­žiuo­tų, o jei pri­kau­pė di­des­ nį kie­kį šiukš­lių, ga­li pa­ra­šy­ti, kad šiukš­lia­ve­žiai at­vyk­tų pa­pil­do­mai.

Toks bend­ra­vi­mas vyks­ta ne tik su pri­va­čių na­mų sa­vi­nin­kais, bet ir dau­gia­bu­čių na­mų ad­mi­nist­ra­to­ riais, bend­ri­jo­mis. Be to, kiek­vie­nas

žmo­gus gau­na že­mė­la­pį su in­for­ma­ ci­ja, ka­da bus iš­ve­ža­mos at­lie­kos.

Ve­da eko­lo­gi­jos pa­mo­kas

Da­lis to­kiuo­se cent­ruo­se dir­ban­čių žmo­nių yra ates­tuo­ti pe­da­go­gai.

Jie ve­da eko­lo­gi­jos pa­mo­kas mo­ ki­niams, ren­gia eks­kur­si­jas. Švie­ čia­mi ir suau­gu­sie­ji. Jiems or­ga­ni­ zuo­ja­mos pa­skai­tos. „Pas­ta­ty­ti kon­tei­ne­rius at­lie­ koms rū­šiuo­ti pa­pras­ta, bet iš­mo­ ky­ti į juos žmo­nes mes­ti at­lie­kas – pa­ts sun­kiau­sias dar­bas“, – pa­ brė­žė A.Sir­mais. Lie­tu­vos re­gio­ ni­nių at­lie­kų tvar­ky­mo cent­rus su­do­mi­no lat­vių pa­tir­tis. Ta­čiau at­kreip­tas dė­me­sys, kad kai­my­ nai dir­ba il­giau – 15 me­tų. Lie­tu­ vo­je at­lie­kų tvar­ky­mo cent­rai vei­ kia 10 me­tų.

4

penktadienis, rugsėjo 6, 2013

miestas

„Dei­man­to“ by­los bėg­lys 1

Vie­no iš plė­ši­kų A.P. liu­di­ji­mu, jo bend­ras S.Nor­kus iš pa­rei­gū­no atė­mė tar­ ny­bi­nį pis­to­le­tą ir nu­šo­vė jį jo pa­ ties gink­lu. Nu­žu­dy­ta ir 25 m. par­ da­vė­ja Edi­ta S., iš pra­džių jai smog­ta per gal­vą me­ta­li­niu stry­pu. Mo­te­ris bu­vo nėš­čia.

Vė­liau žu­di­ko bend­ras pa­sa­ko­jo, kad S.Nor­kus, šau­da­mas į ją, nu­ si­su­ko.

Plė­ši­kai pa­spru­ko, kaž­kur gat­ vė­je nu­mes­da­mi nu­žu­dy­mo įran­ kį – pa­rei­gū­no gink­lą, ku­ris ne­ras­ tas iki šiol.

Tai bu­vo lig tol ne­re­gė­to įžū­lu­ mo nu­si­kal­ti­mas pa­čia­me Klai­pė­ dos cent­re.

Fa­ta­liš­ki su­ta­pi­mai

Val­das Ba­ly­nas prieš tre­jus me­tus at­si­svei­ki­no su tar­ny­ba po­li­ci­jo­je ir išė­jo į pen­si­ją. Ta­čiau bu­vu­sio Šta­bo ko­mi­sa­ro at­min­ty­je šian­dien vis dar neišb­lė­so šie 18 me­tų se­nu­mo įvy­ kiai, ku­riuo­se jam pa­čiam te­ko ak­ ty­viai da­ly­vau­ti ir iš­gy­ven­ti pra­ga­ riš­kų emo­ci­jų.

Fa­ta­liš­ki su­ta­pi­mai – gar­sio­jo ju­ ve­ly­ri­nės par­duo­tu­vės „Dei­man­tas“ api­plė­ši­mo da­ly­vis A.P. nu­si­kal­ti­mo me­tu dir­bo po­li­ci­jo­je ir bu­vo V.Ba­ ly­no pa­val­di­nys, ku­rį vė­liau pa­ts ko­ mi­sa­ras ir su­lai­kė.

Ant­ra­sis plė­ši­kas – lig šiol ieš­ko­ mas S.Nor­kus bu­vo V.Ba­ly­no kai­ my­nas. Jo šei­ma nuo­mo­jo­si būs­tą to­je pa­čio­je laip­ti­nės aikš­te­lė­je ša­ lia ko­mi­sa­ro bu­to Mo­gi­lio­vo gat­vės dau­gia­bu­ty­je.

Spon­ta­niš­kas spren­di­mas?

S.Nor­kus – bu­vęs po­li­ci­nin­kas, dir­ bo Vie­šo­sios po­li­ci­jos pa­da­li­niuo­ se, ta­čiau bu­vo at­leis­tas. V.Ba­ly­nas tei­gia ne­pri­si­me­nan­tis, ko­kie bu­ vo nu­ša­li­ni­mo nuo tar­ny­bos mo­ty­ vai, ta­čiau esą S.Nor­kus bu­vo kaž­ kuo rim­tai pra­si­žen­gęs. „Ta­da dir­bau Šta­bo ko­mi­sa­ru, šta­bo su­dė­ty­je bu­vo val­dy­mo or­ ga­ni­za­vi­mo sky­rius, vi­si bu­dė­to­jai.

Ant­ra­sis plė­ši­kas A.P. – tuo me­tu dir­bo bu­dė­to­jo pa­dė­jė­ju, bu­vo po­li­ ci­jos vir­ši­la. As­me­niš­kai pa­ži­no­jau abu to nu­si­kal­ti­mo da­ly­vius“, – pa­ tvir­ti­no V.Ba­ly­nas. Bu­vęs ko­mi­sa­ras vė­liau ne­ma­žai ana­li­za­vo api­plė­ši­ mo, nu­žu­dy­mo prie­žas­tis ir yra įsi­ ti­ki­nęs, kad tai bu­vo spon­ta­niš­kas, leng­va­bū­diš­kas poel­gis, ku­ris vir­to sun­kiu nu­si­kal­ti­mu. „Pas­kui jau, kai Vil­niu­je su­lai­kė­ me A.P. ir ve­žė­me jį į Klai­pė­dą, jis kal­bė­jo, kad no­rė­jo pa­vog­ti auk­są, iš­vež­ti ir par­duo­ti jį kur nors Lat­vi­ jo­je, nes troš­ko ge­rai gy­ven­ti“, – pa­ sa­ko­jo bu­vęs ko­mi­sa­ras.

Neišb­lė­so: už V.Ba­ly­no nu­ga­ros – pa­sta­tas, ku­ria­me be­veik prieš du de­šimt­me­čius vei­kė ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių par­

duo­tu­vė. Jo­je dėl auk­so 1995 m. ko­vą plė­ši­kai nu­žu­dė par­da­vė­ją ir po­li­ci­nin­ką.

„Pa­me­nu, grį­žo A.P. mo­ti­na, ji bu­vo leng­vai iš­gė­ru­si alaus ir vi­są lai­ką juo­ka­vo, ta­čiau, kai su­vo­kė, kas čia vyks­ta, iš­si­blai­vė per 5 mi­nu­tes“, – pri­si­mi­nė V.Ba­ly­nas.

Skam­bu­tis į na­mus

Neil­gai tru­kus, Vil­niu­je be­si­slaps­ tan­čiam A.P. neat­lai­kė ner­vai ir jis pa­skam­bi­no sa­vo vir­ši­nin­kui V.Ba­ ly­nui į na­mus.

Val­das Ba­ly­nas:

Praeis dar 10 me­tų ir jau ne­be­liks tų, kas ga­lė­tų jį at­pa­žin­ti.

„Sa­ko: ko­mi­sa­re, esu Vil­niu­je, at­ va­žiuo­ki­te ma­nęs pa­siim­ti, jei­gu kas bus ne taip, pa­gra­si­no, kad šau­dys, nes tu­ri gink­lą. Pra­dė­jo aiš­kin­ti, jog nu­spren­dė pa­si­duo­ti ir no­rė­tų, kad jo suim­ti at­vyk­čiau bū­tent aš, kal­ bė­jo, kad ma­ne ver­ti­na kaip ge­rą va­ do­vą“, – pa­sa­ko­jo V.Ba­ly­nas.

Vė­liau paaiš­kė­jo, kad A.P. sa­ vo bend­rui S.Nor­kui esą pa­sa­kęs, kad pa­si­duo­da, nes ne­ma­to pra­ smės dau­giau slaps­ty­tis. A.P. tei­ gė, kad S.Nor­kus pra­šęs jį nu­šau­ ti, o tik ta­da pa­si­duo­ti po­li­ci­jai, bet vis­kas pa­kry­po ki­taip. Plė­ši­ kai iš­si­sky­rė.

Pa­tei­kė rei­ka­la­vi­mus

Nu­si­kal­ti­mą at­sklei­dė žai­biš­kai

Sklan­do kal­bos, esą iš­kart po nu­žu­ dy­mo nu­si­kal­tė­liai ne­to­lie­se esan­ čia­me skve­re­ly­je sė­dė­jo ir gė­rė alų.

Ta­čiau, pa­rei­gū­nų duo­me­ni­mis, jie tą va­ka­rą sku­bė­jo bu­vu­sio Ka­lo­ tės są­var­ty­no link, kur per­nak­vo­jo.

O ry­te pre­ki­nio trau­ki­nio pus­va­go­ niu ant ang­lių krū­vos nu­si­bel­dė iki Vil­niaus.

Ta­čiau nu­si­kal­ti­mo da­ly­viai iden­ ti­fi­kuo­ti neį­ti­kė­ti­nai grei­tai. Nes pa­ čio­je po­li­ci­jo­je la­bai grei­tai pa­si­ges­ta tar­ny­bi­nio gink­lo ir nu­sta­ty­ta, kas jo ne­grą­ži­no į sei­fą. To­dėl pa­rei­gū­nai A.P. na­muo­se su­ren­gė pa­sa­lą, kur jo lau­kė dvi pa­ras. S.Nor­kaus bu­te du­ rų nie­kas nea­ti­da­rė.

Su va­do­vy­bės ži­nia V.Ba­ly­nas iš­ vy­ko į Vil­nių ne­tu­rė­da­mas men­ kiau­sio su­pra­ti­mo, kaip vys­ty­sis rei­ka­lai. Paaiš­kė­jo, kad A.P. slaps­ tė­si Že­mai­tės gat­vė­je, da­bar­ti­nio Spor­to de­par­ta­men­to pa­tal­po­se, kur sar­gu dir­bo jo dė­dė.

A.P. pa­tei­kė sa­vo rei­ka­la­vi­mus. Į Vil­nių tu­rė­jo at­vyk­ti pa­ts V.Ba­ly­ nas sa­vo as­me­ni­ne ma­ši­na, pri­va­ lė­jo kar­tu va­žiuo­ti ir A.P. žmo­na.

At­vy­kus rei­kė­jo pa­skam­bin­ti A.P. te­tai, ku­ri ir nu­ro­dė, kur jo ieš­ko­ti. Į ke­lio­nę as­me­ni­niu V.Ba­ly­no au­ to­mo­bi­liu iš­vy­ko tuo­me­tis Šta­ bo ko­mi­sa­ras, du jo ko­le­gos ir A.P. žmo­na. Pa­rei­gū­nai pa­siė­mė au­to­ ma­tus ir ne­per­šau­na­mas lie­me­nes.

Idea­li su­lai­ky­mo ope­ra­ci­ja

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dėl tar­ny­bi­nio gink­lo, ku­rio A.P. po bu­dė­ji­mo ne­sug­rą­ži­no į sei­fą ir jį pa­nau­do­jo nu­si­kal­ti­mui, li­ko kal­ tas tie­sio­gi­nis jo vir­ši­nin­kas – Šta­ bo ko­mi­sa­ras V.Ba­ly­nas. „Ta die­na bu­vo sa­vait­ga­lis ir aš ne­dir­bau, o bu­dė­ji­mą pe­rė­mė vie­nas vy­riau­sio­jo ko­mi­sa­ro pa­va­duo­to­jų – pul­ki­nin­kas Be­nas Šim­kus. Vė­liau jis ta­po me­ro pa­va­duo­to­ju. Kad ir keis­ ta, nuo­bau­dos jam ne­tai­kė. Pa­pei­ki­ mą ga­vau aš“, – nuo­skau­dos ne­slė­ pė bu­vęs Šta­bo ko­mi­sa­ras.

Pa­pei­ki­mas skir­tas dar ir dėl to, kad V.Ba­ly­nas, su­lai­ky­da­mas A.P., ri­zi­ka­vo sa­vo gy­vy­be. „Nes­mer­kiu nie­ko dėl tos nuo­ bau­dos. To­kia tvar­ka, kas nors juk tu­rė­jo at­sa­ky­ti už tą ne­pa­dė­tą į sei­fą gink­lą. Bu­dė­to­jai nu­baus­ti griež­tais pa­pei­ki­mais, man sky­rė pa­pei­ki­mą.

Ap­mau­du bu­vo, bet ką da­ry­si“, – tei­gė V.Ba­ly­nas.

„Pa­me­nu, bu­vo ko­vo 29 d., tu­rė­jo­me švęs­ti ma­no sū­naus gim­ta­die­nį, bet aš iš­va­žia­vau į Vil­nių par­vež­ti plė­ši­ ko. Kai at­vy­ko­me, bu­vo nak­tis, šal­ ta, plik­ša­la. Pas­kam­bi­nau A.P. te­tai, ji da­vė te­le­fo­no nu­me­rį, ku­riuo pri­ si­skam­bi­nau tie­sio­giai A.P. Jis lie­pė atei­ti su jo žmo­na. Jis bi­jo­jo su­lai­ ky­mo, nes pa­ts bu­vo po­li­ci­nin­kas ir ži­no­jo, kad su­lai­kant įvyks­ta įvai­rių da­ly­kų“, – pa­sa­ko­jo V.Ba­ly­nas.

Pa­rei­gū­nas pri­si­mi­nė, kad iš ap­ švies­tos gat­vės įė­jo į tam­sų pa­sta­ tą su vit­ri­ni­niais lan­gais ir bu­vo ge­ rai ma­to­mas. A.P. žmo­na V.Ba­ly­nui įsi­ki­bo į pa­ran­kę. To­lu­mo­je ko­ri­do­ riu­je at­si­rė­męs į sie­ną, de­ši­nę ran­ką už­si­ki­šęs už nu­ga­ros, o kai­re – lai­ ky­da­mas ci­ga­re­tę sto­vė­jo A.P. „Gal­vo­jau, kad čia ir bū­siu pa­gul­ dy­tas. Nie­kas ne­ga­lė­jo pro­gno­zuo­ti, kas jo gal­vo­je, juk api­plė­ši­mą jau bu­ vo įvyk­dęs. Gink­lą lai­kiau striu­kės ki­še­nė­je pa­ruoš­tą ko­vi­nė­je pa­dė­ty­ je. Žmo­na pa­šau­kė jį var­du, nu­stū­ miau ją už nu­ga­ros, ne­ži­nau, gal jis pla­na­vo ją nu­šau­ti ir nu­si­šau­ti pa­ts.

Pa­sis­vei­ki­no­me iš to­lo. Pak­lau­siau, ar jis ži­no, kaip elg­tis. Jis iš­trau­ kė ran­ką iš už nu­ga­ros“, – įtemp­tos nak­ties įvy­kiai iki šiol gy­vi V.Ba­ly­ no at­min­ty­je.

Ran­ko­je gink­lo ne­bu­vo. Ko­mi­sa­ras sa­kė, jog nuo šir­dies nu­rie­dė­jo di­de­ lis ak­muo. A.P. nu­si­su­ko vei­du į sie­ ną, pa­kė­lė ran­kas, gink­las bu­vo už­ kiš­tas nu­ga­ro­je už kel­nių dir­žo. A.P. dė­dė mal­da­vo ne­seg­ti ant­ran­kių, ta­ čiau jo pra­šy­mų nie­kas ne­pai­sė.

Ra­di­jo ry­šiu V.Ba­ly­nas pa­kvie­tė sa­vo ko­le­gas iš ma­ši­nos, ap­žiū­rė­jo pa­tal­pas, ieš­ko­da­mi ir S.Nor­kaus, bet jo ten ne­bu­vo. „A.P. bu­vo apim­tas bai­saus stre­ so, ne­ga­lė­jo iš­tar­ti nė žo­džio, ban­ dė­me iš­gau­ti, kur yra S.Nor­kus, jis tik pa­sa­kė, kad ne­ži­no“, – pa­sa­ko­ jo V.Ba­ly­nas.

S.Nor­kų su­lai­kė vė­liau Stu­den­ tų mies­te­lio bend­ra­bu­čio tua­le­te.

Pui­kiai dir­bo ope­ra­ty­vi­nin­kai. Ta­ čiau vė­liau kaž­kas ki­tas neat­li­ko sa­ vo dar­bo.

Su­lai­ky­tas S.Nor­kus ver­žė­si į lais­ vę. Tų pa­čių 1995-ųjų lie­pą, nak­ tį iš 23-io­sios į 24-ąją, kar­tu su 13 suim­tų­jų jis išar­dė sky­lę sie­no­je ir pa­bė­go iš Klai­pė­dos vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to areš­ti­nės Jū­ ros gat­vė­je. „Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad tai bu­ vo di­de­lis areš­ti­nės dar­buo­to­jų ap­ lai­du­mas. Jie tu­rė­jo da­ry­ti ap­žiū­ ras, bet to ne­pa­da­rė. Bėg­liai pa­te­ko į sta­liaus pa­tal­pas, pa­skui pro lau­ ko du­ris – į Jū­ros gat­vę. Pas­ku­ti­nis iš ka­me­ros pa­si­ša­li­no S.Nor­kus“, – pri­si­mi­nė V.Ba­ly­nas.

Vi­si bėg­liai ko­ne per nak­tį, iš­sky­ rus S.Nor­kų, bu­vo su­ras­ti. Su­lai­ky­ tų­jų tei­gi­mu, pa­bė­gi­mą suor­ga­ni­za­ vo bū­tent jis.

Pa­rei­gū­nai tuo­met per­spė­jo, kad S.Nor­kus yra la­bai pa­vo­jin­gas vi­ suo­me­nei, nes, ži­no­da­mas, kad jo lau­kia griež­tas nuo­spren­dis, ga­li da­ ry­ti ki­tus sun­kius nu­si­kal­ti­mus.

Klai­pė­dos po­li­ci­ja as­me­niui, su­tei­ ku­siam rea­lią in­for­ma­ci­ją, pa­dė­sian­ čią su­lai­ky­ti be­si­slaps­tan­tį S.Nor­kų, bu­vo pa­ža­dė­ju­si 4 tūkst. li­tų pre­mi­ją.

Ta­čiau bėg­lys din­go be pėd­sa­kų.

Vie­toj ap­do­va­no­ji­mo – nuobauda

Slaps­tė­si M.Maž­vy­do alė­jo­je?

Be šū­vio su­lai­kęs plė­ši­ką V.Ba­ly­nas bu­vo ne ap­do­va­no­tas, o nu­baus­tas.

Pa­bė­gi­mas iš ka­lė­ji­mo

Aki­vaiz­du, kad be­ne la­biau­siai tuo me­tu ieš­ko­tas S.Nor­kus be ki­

tų žmo­nių pa­gal­bos il­gai slaps­ty­ tis ne­bū­tų pa­jė­gęs. Ta­čiau kas bu­ vo tie „ge­ra­da­riai“, šian­dien sun­ku nu­spė­ti.

Ope­ra­ty­vi­niai dar­buo­to­jai il­gą lai­ ką vis gau­da­vo pa­dri­kos in­for­ma­ci­ jos apie vie­no­je ar ki­to­je vie­to­je ma­ ty­tą bėg­lį.

Pa­tik­ri­ni­mai jo­kio re­zul­ta­to ne­ da­vė. Pa­sa­ko­ja­ma, kad tuo me­tu vi­ suo­me­nė ir­gi bu­vo la­bai ak­ty­viai įsi­ jun­gu­si į paieš­ką. Žmo­nės ne­ga­lė­jo at­si­to­kė­ti dėl to­kio įžū­laus žu­di­kiš­ ko api­plė­ši­mo.

Po­li­ci­nin­kai tei­gia su­lauk­da­vę daug skam­bu­čių, ta­čiau paieš­ka bu­ vo be­vai­sė.

Nuo žu­dy­nių bu­vo praė­ję dau­giau nei 10 me­tų, kai vie­na klai­pė­die­tė, dir­ban­ti nak­ti­nia­me klu­be, bend­ra­ dar­biams pa­sa­ko­jo apie sa­vo drau­gę, ku­ri tvir­ti­no me­tus po nu­si­kal­ti­mo slė­pu­si S.Nor­kų sa­vo nuo­mo­ja­ma­ me bu­te M.Maž­vy­do alė­jo­je.

Mer­gi­na pa­sa­ko­jo, kad S.Nor­kus per tuos me­tus ne­drį­sęs net priei­ti prie lan­go, ku­rio užuo­lai­dos esą vi­są tą lai­ką ir taip bū­da­vo už­trauk­tos. Po to jis esą per­si­kė­lė kaž­kur ki­tur, o iš sa­vo „gel­bė­to­jos“ bu­to iš­vy­ko per­ si­ren­gęs mo­te­ri­mi.

Ne­pa­tik­rin­ta in­for­ma­ci­ja

Esą tu­rė­ta ope­ra­ty­vi­nių duo­me­nų, kad S.Nor­kus la­bai at­sar­giai pa­lai­ kė ry­šius su sa­vo šei­ma.

Pa­rei­gū­nai ne vie­ną kar­to ty­ko­jo ir ti­kė­jo­si, kad S.Nor­kus ban­dys grįž­ti na­mo, ta­čiau šis bu­vo at­sar­gus.

Ma­žai kas kal­ba apie per api­plė­ ši­mą din­gu­sį auk­są, vie­ni tei­gia, kad jo pa­grob­ti ne­spė­jo, ki­ti įvar­di­ ja mil­ži­niš­ką su­mą ir tvir­ti­na, kad gro­bio nie­kas taip ir ne­ra­do.

Pu­se lū­pų pra­si­tar­ta, esą din­gu­ sio plė­ši­ko ar­ti­mie­ji il­gus me­tus iš kaž­kur gau­da­vę fi­nan­si­nę pa­ra­mą.

Ta­čiau ir ši in­for­ma­ci­ja nie­kur ne­ bu­vo pa­tvir­tin­ta.

Iš­ven­gė mir­ties baus­mės

S.Nor­kaus ieš­ko­ma jau 18 me­tų.

Ga­li bū­ti, kad jis kaž­kur už­sie­ny­ je, o gal – jau mi­ręs. Bū­ta duo­me­ nų, kad gal­būt jis slaps­to­si Če­čė­ni­ jo­je ar­ba Si­bi­re. „Pa­sak A.P., S.Nor­kaus gi­mi­ nai­čiai gy­ve­no Si­bi­re, pa­ts Si­gi­tas ten kar­tais ato­sto­gau­da­vo. Gal jis ir yra ten. Bet praeis dar 10 me­tų ir jau ne­be­liks tų, kas ga­lė­tų jį at­ pa­žin­ti“, – tei­gė bu­vęs ko­mi­sa­ras V.Ba­ly­nas.

Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja me­ džia­gą apie S.Nor­kų iš­siun­ti­nė­jo į Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Ru­ si­jos (Ka­li­ning­ra­do sri­ties) tar­ny­ bas. Ta­čiau vi­si šie žings­niai jo­kių re­zul­ta­tų iki šiol ne­da­vė.

A.P. bu­vo nu­teis­tas 9 me­tus ka­ lė­ti. Jo bend­ras S.Nor­kus yra din­ gęs iki šiol ir va­di­na­mas vie­nu ieš­ ko­miau­sių Lie­tu­vos nu­si­kal­tė­lių. „Iš­kart po pa­bė­gi­mo su ko­mi­ sa­ru N.Aki­mo­vu nu­va­žia­vo­me pas S.Nor­kaus tė­vus. Pak­lau­sė­me: kur Si­gi­tas, jo tė­vas sa­ko: tai­gi ka­lė­ji­ me. Mes pra­ne­šė­me, kad jis pa­bė­ go. Ma­čiau, kaip jo mo­ti­na leng­viau at­si­du­so. Juk jei ta­da bū­tu­me jį su­ ga­vę, jam grė­sė aukš­čiau­sia – mir­ ties baus­mė“, – apie su­si­ti­ki­mą su „Dei­man­to“ by­los bėg­lio tė­vais pa­ sa­ko­jo V.Ba­ly­nas.

Mir­ties baus­mės tai­ky­mą Lie­tu­ vo­je Sei­mas pa­nai­ki­no tik 1998 m. gruo­džio 21 d.

5

penktadienis, rugsėjo 6, 2013

aktualijos

Taikos metu ka­riai tar­naus ci­vi­liams Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaityte@kl.lt

Tech­ni­kos eva­kua­ci­ja ir che­mi­nio, bio­lo­gi­nio, ra­dia­ci­nio už­terš­tu­mo ša­li­ni­mas. Šių dvie­jų da­ly­kų iš­mo­ kę ka­riai ne­tgi tai­kos me­tu ga­lės bū­ti nau­din­gi ci­vi­liams.

Kai­rių po­li­go­ne dvi die­nas vyks­ ta ka­ri­nės pra­ty­bos, pa­va­din­tos „Ge­le­ži­niu dra­ko­nu“, ku­rios skir­ tos ka­rius iš­mo­ky­ti tai­kos me­to už­ duo­čių. „Nors šiuo me­tu ka­riai vei­kia dau­giau pa­gal ka­ri­nį sce­na­ri­jų, ta­ čiau vis­ką ga­li­ma pri­tai­ky­ti ir tai­ kos me­tu. Mo­kė­da­mi iš­trauk­ti už­ stri­gu­sią ka­ri­nę tech­ni­ką, jie ga­lės pa­gel­bė­ti ir ci­vi­li­niam trans­por­ tui“, – pa­sa­ko­jo Lie­tu­vos Di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Bu­ti­gei­džio dra­gū­nų mo­to­ri­zuo­to­jo pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­ no S5 sky­riaus vir­ši­nin­kas ka­pi­to­ nas Vai­das Bim­bi­ris.

Ki­ta pra­ty­bų da­lis bu­vo skir­ta bio­lo­gi­niam, che­mi­niam ar ra­dia­ ci­niam už­terš­tu­mui ša­lin­ti. Jų me­ tu paei­liui bu­vo de­monst­ruo­ja­ma šva­ri­ni­mo ei­ga – nuo žmo­gaus pa­ tik­ri­ni­mo ir nu­purš­ki­mo tam tik­ ro­mis prie­mo­nė­mis, iki nu­si­prau­ si­mo du­še. Ka­riai, tu­rė­da­mi bū­ti­ną įran­ga, per va­lan­dą ga­li at­lik­ti 100 žmo­nių bei 20 trans­por­to prie­mo­ nių šva­ri­ni­mą.

Tai­kos me­tui skir­tos pra­ty­bos bu­vo pra­dė­tos dar už­va­kar, kai ka­ ri­nių ma­ši­nų ko­lo­na ju­dė­jo pa­grin­ di­nė­mis mies­to gat­vė­mis.

Tai­kos me­to už­duo­tys yra skir­ tos rea­guo­ti į vals­ty­bės su­ve­re­ni­te­ to pa­žei­di­mus, esant bū­ti­ny­bei su­ stip­rin­ti vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gą, vyk­dy­ti svar­bių vals­ty­bės ob­jek­tų ap­sau­gą bei jų gy­ny­bą nuo te­ro­ro ar ma­si­nio po­bū­džio smur­ti­nių iš­ puo­lių, taip pat ekst­re­ma­lio­mis si­ tua­ci­jo­mis teik­ti pa­gal­bą vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms.

Šilutėje varžysis žuvienės virėjai

Val­gis: kiek­vie­nas, ap­si­lan­kęs Žu­vie­nės vi­ri­mo čem­pio­na­te, bus pa­vai­

šin­tas šia uni­ka­lia sriu­ba.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ju­bi­lie­ji­nį Lie­tu­vos žu­vie­nės vi­ ri­mo čem­pio­na­tą ren­gian­tys ši­ lu­tiš­kiai, ja­me ne­su­lau­kę Klai­pė­ dos ko­man­dos, ke­ti­na boi­ko­tuo­ ti Jū­ros šven­tę ir ne­be­va­žiuo­ti į ją links­min­tis.

„Mes, or­ga­ni­za­to­riai, tik­rai svars­ to­me ga­li­my­bę Klai­pė­dos me­rui Vy­tau­tui Grub­liaus­kui pa­ra­šy­ti ir įteik­ti pe­ti­ci­ją, ku­rio­je pa­reik­ši­ me ul­ti­ma­tu­mą. Klai­pė­die­čiai tik­ rai mo­ka vir­ti žu­vie­nę, tuo net nea­ be­jo­ja­me. Ta­čiau, ma­tyt, yra tiek iš­mand­rė­ję, kad da­ly­vau­ti Ši­lu­tė­ je vyks­tan­čia­me Žu­vie­nės vi­ri­mo čem­pio­na­te ne­si­ren­gia. To­dėl jei ir ki­tais me­tais Klai­pė­dos me­ras su sa­vo ko­man­da ne­da­ly­vaus čem­pio­ na­te, ši­lu­tiš­kiai ne­be­va­žiuos į Jū­ros šven­tę“, – pu­siau juo­kais, pu­siau rim­tai gra­si­no vie­nas Lie­tu­vos žu­ vie­nės vi­ri­mo čem­pio­na­to or­ga­ni­ za­to­rius Ma­ri­jus Bud­rai­tis.

Gran­dio­zi­nis ren­gi­nys Ši­lu­tė­je vyks jau šį šeš­ta­die­nį. Penk­tą kar­tą or­ga­ni­ zuo­ja­ma­me čem­pio­na­te šie­met da­ly­ vaus re­kor­diš­kai daug ko­man­dų – jau už­si­re­gist­ra­vo 44. Pa­vyz­džiui, per­nai Žu­vie­nės vi­ri­mo čem­pio­na­te var­žė­ si 26 ko­man­dos, ku­rios iš­vi­rė apie 1,2 tūkst. lit­rų šios sriu­bos.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Ga­ran­tuo­ja­me, kad šie­met žu­ vie­nės bus iš­vir­ta dau­giau nei 2 tūkst. lit­rų, to­dėl vi­si žiū­ro­vai tik­ rai ja bus pa­vai­šin­ti. Šven­tės idė­ja ir yra to­kia, kad žu­vie­nės par­da­vi­ nė­ti ne­ga­li­ma, ją pri­va­lo­ma da­ly­ti dy­kai“, – pa­brė­žė M.Bud­rai­tis.

Ko­man­dų ku­li­na­ri­nius su­ge­bė­ji­ mus ver­tins kom­pe­ten­tin­ga ko­mi­ si­ja, ku­rio­je bus ir įžy­mių žmo­nių, ir žu­vie­nės vi­ri­mo spe­cia­lis­tų.

Kol spe­cia­lis­tai virs žu­vie­nę, žiū­ ro­vai ga­lės klau­sy­tis kon­cer­tų, da­ ly­vau­ti įvai­rio­se at­rak­ci­jo­se. Su­

Ma­ri­jus Bud­rai­tis:

Ga­ran­tuo­ja­me, kad šie­met žu­vie­nės bus iš­vir­ta dau­giau nei 2 tūkst. lit­rų. si­rin­ku­sie­siems kon­cer­tuos gru­pė „Vai­ras“, In­ga Va­lins­kie­nė ir Ši­lu­ tės an­samb­lis „Kar­če­ma“. Žu­vie­nės vi­ri­mo čem­pio­na­te bus pa­gerb­ti ir iš pa­ma­rio kraš­to ki­lę spor­ti­nin­kai, ku­rie įvai­rio­se olim­ pia­do­se yra iš­ko­vo­ję me­da­lių. Ši­lu­tės uos­te jau įreng­tas Olim­pie­čių skve­ ras. Ja­me šeš­ta­die­nį bus ati­deng­ta dis­ko me­ti­ko Ro­mo Ubar­to pė­da.

Pa­gal­ba: ka­riai, tu­rė­da­mi bū­ti­ną įran­gą, per va­lan­dą ga­li at­lik­ti 100 žmo­nių bei 20 trans­por­to prie­mo­nių

šva­ri­ni­mą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

6

penktadienis, rugsėjo 6, 2013

nuomonės

Gė­da dėl per­kel­tos šven­tės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Oran­ži­nis de­ser­tas

Š

Balys Šmigels­kas

A

be­jin­g ie­ji krep­ši­n iui šio­mis die­no­mis ven­gia bet ko­kios in­for­ma­ci­jos apie va­kar Slo­ vė­ni­jo­je pra­si­dė­ju­sias Eu­ro­ pos pir­me­ny­bes. Ki­ti neiš­len­da iš rung­ ty­nių sta­tis­ti­kos ir ana­li­zių srau­to. Ga­li­ ma su­pras­ti abi pu­ses.

Pa­si­kar­to­jan­t i in­for­ma­ci­ja, smulk­me­nų su­reikš­m i­n i­mas iš kant­r y­bės iš­ve­da ir pa­kan­čiau­sią. Ką da­ry­ti? Gy­ve­ni­me tik­ rai yra daug pra­smin­ges­nės veik­los, nei kiau­rą die­ną ste­bė­ti čem­pio­na­to rė­mė­jų rek­la­mos kli­pus ir ei­li­nį „iš­skir­ti­nį re­por­ ta­žą“. Gau­ti nau­dos iš oran­ž i­nės šven­tės suin­te­re­suo­t i dau­ge­l is – ir tai sa­vai­me su­pran­ta­ma.Ga­li­ma su­pras­ti ir krep­ši­nio fa­na­ti­kus. Čem­pio­na­tas ža­di­na jiems ne tik ma­lo­n ius pri­si­m i­n i­mus, bet ir įkve­ pia kas­d ie­nė­je veik­lo­je ar su­tei­k ia pui­ kią pro­gą už­megz­t i po­kal­bį. Jei­g u nau­ jie­nų apie krep­ši­n į skai­ty­mas ir ko­men­ ta­r ų ra­šy­mas pa­de­da už­pil­dy­t i vi­du­je tvy­ran­čią tuš­tu­mą – pui­ku. Kiek­vie­nas at­si­pa­lai­duo­ja­me sa­vaip. Tik sun­ku su­ pras­t i tuos pik­tus ko­men­ta­to­rius, ku­rie ma­no ži­ną vis­ką, ta­čiau pa­tys krep­ši­nio aikš­te­lė­je sun­kiai su­gau­na ka­muo­l į.

Gal ge­riau sa­vo ko­man­dą pa­lai­ky­ki­me? Juk sirg­ti nė­ra svei­ka. Šia­me kon­teks­te pa­ra­dok­sa­liai skam­ba žo­d is „sirg­t i“. Gal ge­r iau sa­vo ko­man­dą pa­lai­ky­ki­me? Juk sirg­ti nė­ra svei­ka.

Dau­ge­l iui la­biau­s iai pa­t in­k a mė­gau­ tis krep­ši­niu. Ir tik­rai ne­skau­da šir­dies, kad Juod­kal­ni­jos ata­koms di­ri­guo­ja bu­ vęs „Lie­t u­vos ry­to“ įžai­dė­jas Ty­re­sas Rice‘as, o Ma­ke­do­n i­ją į prie­k į tem­pia Les­te­r is Bo Mca­leb­bas. Prie­šin­gai. Na­ tū­ra­li­zuo­ti ame­ri­kie­čiai Bal­ka­nų rink­ti­ nėms su­tei­kia pa­pil­do­mą prie­sko­n į.

Suo­m ių per­ga­lė prieš Tur­k i­ją – sen­sa­ ci­ja? Ne­bent pa­tiems tur­kams. Jei prieš dve­jus me­tus Lie­tu­vo­je kai kas ir neį­ver­ ti­no šiau­rie­čių ke­lia­mo pa­vo­jaus, abe­jo­ nes dėl jų dis­cip­l i­nos ir ge­bė­ji­mo žais­ ti tu­rė­jo iš­sklai­dy­ti šios va­sa­ros kont­ro­ li­nės rung­ty­nės. NBA žvaigž­dės pra­lai­ mė­jo pel­ny­tai. O draus­min­gie­ji vo­kie­čiai pa­lau­žė iš­g ir­t uo­sius pran­cū­z us. Mėgs­ tan­t ie­ji nu­spė­t i gru­pės ar vi­so čem­pio­ na­to ri­k iuo­tę po to, ži­no­ma, tik ste­bi­si.

Bet juk vi­si ma­tė­me du vo­kie­tu­k ų tri­taš­ kius su pra­žan­go­mis rung­ty­nių pa­bai­go­ je. Jiems tik pa­si­se­kė? O žais­ti 39 mi­nu­ tes su Eu­ro­pos vi­ce­čem­pio­nais taš­kas į taš­ką – tai ir­gi tik at­si­tik­ti­nu­mas?

Užuot svars­tę, kuo mums baig­sis šis čem­pio­na­tas, da­r y­k i­me, kaip sa­ko Ar­ vy­das Sa­bo­nis: tie­siog pa­si­mė­gau­ki­me de­ser­tu.

ios min­tys ki­lo rug­sė­jo 1 die­ ną pa­si­va­ži­nė­jus dvi­ra­čių ta­ kais. Ta­čiau šį kar­tą ra­šau ne apie dvi­ra­čių ta­kus, dvi­ra­ti­ nin­kus ir pės­čiuo­sius ir net ne apie dvi­ra­čius bei šu­nis.

Vi­si ži­no, kad pa­grin­di­nis mies­ to dvi­ra­čių ta­kas drie­kia­si bent pro 10 Klai­pė­dos mo­kyk­lų. Sek­ma­die­ nį pra­va­žiuo­da­mas pro jas ti­kė­jau­ si pa­ma­ty­ti mo­kyk­lų kie­mus, pil­ nus mar­gai pa­si­da­bi­nu­sių vai­ku­čių, iš­girs­ti jų kle­ge­sį, iš­vys­ti šyp­se­nas ir jū­ras gė­lių. Juk tą­dien bu­vo rug­ sė­jo 1-oji.

Taip no­rė­jo­si šią da­tą ra­šy­ti di­ džią­ja rai­de, de­ja...

Vi­su ta­ku nu­va­žia­vau per iš­mi­ ru­sį mies­tą, ma­čiau tuš­čius mo­ kyk­lų kie­mus, už­ver­tas du­ris, nors bu­vo – Rug­sė­jo 1-oji, ma­no at­min­ ty­je į kū­ną ir dva­sią įau­gu­si kaip di­ de­lė šven­tė, ku­ri, ma­no su­pra­ti­ mu, ne­ga­lė­tų bū­ti per­kė­li­nė­ja­ma į ki­tą die­ną, kaip ne­ga­li bū­ti per­ kel­tos Ka­lė­dos, Ve­ly­kos ar Nau­jie­ ji me­tai.

O paaiš­kė­jo, šven­tės per­kė­li­mo mo­ty­va­ci­ja to­kia pri­mi­ty­vi ir pa­pras­ ta – ji su­tam­pa su poil­sio die­na.

Vieš­pa­tie šven­čiau­sia­sis, mo­ ky­to­jai, pa­si­ro­do, tiek iš­var­go per ato­sto­gas, kad dar die­ną pri­rei­ kė pail­sė­ti. Mo­ki­nu­kams gal ir džiaugs­mas – ma­žes­nie­siems dar vie­na die­na pa­si­laks­ty­mui, di­die­ siems – ga­li­my­bė moks­lo me­tų pra­džią net „ap­lais­ty­ti“.

S

N

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Dėl pel­kių kal­ti pro­jek­tuo­to­jai

Nuos­ta­ta: Moks­lo ir ži­nių die­ną švęs­ti lin­kę to­li gra­žu ne vi­si.

Bet juk šie „džiaugs­mai“ Rug­sė­ jo 1-ąją iš­tri­na kaip šven­tę, ją su­ni­ ve­liuo­ja su pa­pras­to­mis die­no­mis. O tai yra skau­du. Skau­du ne tik su­si­ju­ siems su šia die­na, skau­du net tiems se­nio­kams, tik pra­va­žiuo­jan­tiems tą die­ną pro mo­kyk­las dvi­ra­čiu.

Rug­sė­jo 1-ąją pra­va­ žia­vus pro tuš­tu­ma dvel­kian­čius mo­ kyk­lų kie­mus, už­ val­dė min­tis – su­ma­ te­ria­lė­jo­me, po­nai.

Juo­dai.

Gir­dė­jau, jog yra la­bai svar­bus dar ir eko­no­mi­nis šios šven­tės per­ kė­li­mo mo­ty­vas, kad pa­gal įsta­ty­ mą už dar­bą poil­sio die­ną rei­kia mo­kė­ti dvi­gu­bai.

Vieš­pa­tie, ko­kia gė­da. Ne­gi at­si­ ras­tų to­kių, ku­rie to dvi­gu­bo at­ly­ gio rei­ka­lau­tų per teis­mus? Juk ne dirb­ti tą die­ną ei­na pe­da­go­gai. Juk net ir dar­bo die­ną, šven­čiant Rug­ sė­jo 1-ąją, pa­mo­kų be­veik ne­bū­na.

Atei­na­ma tik švęs­ti, pa­si­ma­ty­ti po va­sa­ros, pa­si­džiaug­ti.

Bet taip tur­būt gal­vo­ja­me tik mes, vy­res­nio­ji kar­ta. Rug­sė­jo 1-ąją pra­ va­žia­vus pro tuš­tu­ma dvel­kian­čius mo­kyk­lų kie­mus, te­ko la­bai nu­si­ vil­ti, už­val­dė min­tis – su­ma­te­ria­ lė­jo­me, po­nai. Juo­dai.

Al­ma

Vi­sa die­na – sun­ki

Esu pa­si­pik­ti­nu­si elekt­ros tie­ki­mo įmo­ne – iš­jun­gia elekt­rą net ne­ pra­ne­šę. Tu­riu ma­ža­me­čių vai­kų, tai sun­ku vi­są die­ną bū­ti be elekt­ ros. Net ne­nu­ma­nau, kur kreip­ tis. Įmo­nės at­sto­vai nuo­lat ti­ki­ na, kad nie­ko ne­ži­no, kad gal­būt kaž­kas ne­ti­kė­tai su­ge­do. O kai rei­ kia są­skai­tas su­mo­kė­ti – pa­tys ta­ ve su­ran­da. Ir ket­vir­ta­die­nį ne­bu­ vo elekt­ros. Kiek iš­siaiš­ki­nau, – iki aš­tun­tos va­lan­dos va­ka­ro. Bet nie­ kas apie tai net neįs­pė­jo. Ir tai jau vyks­ta ne pir­mą kar­tą.

Priė­jau prie tos vie­tos, kur ja pre­ kiau­ja­ma. Sto­viu, lau­kiu ir ste­biu, kaip par­da­vė­jas pie­tau­ja – lap­no­ ja kiau­ši­nie­nę. Ka­dan­gi lauk­ti, kol at­kreips į ma­ne dė­me­sį, te­ko il­gai, tai jau ge­riau bū­čiau ap­si­su­ku­si ir nuė­ju­si kur ki­tur ka­vos nu­si­pirk­ti, tik, de­ja, ne­bu­vo kur.

Po kiek lai­ko par­da­vė­jas pa­kė­ lė akis į ma­ne ir sa­ko: „A no­rė­si

Ru­si­jos atei­na grės­mė ir vi­sas įma­ no­mas blo­gis?

Taip, čia jūs bū­si­te tei­sūs: iš tie­sų vie­nas de­ši­nių­jų po­li­ti­kų „ark­liu­ kų“ ir yra Ru­si­jos de­mo­ni­za­vi­mas.

Ta­čiau pa­si­žiū­rė­ki­me į šią veik­ lą ati­džiau, at­me­tę vi­sas ne­rei­ka­ lin­gas emo­ci­jas ir ypač – į re­zul­ta­ tą, ku­rio įkai­tais jau se­niai ta­po vi­si Lie­tu­vos gy­ven­to­jai. Kuo ši­tie vei­ kė­jai la­biau ska­li­ja apie grės­mes iš Ry­tų, tuo mū­sų di­džia­jai kai­my­nei yra nau­din­giau fi­nan­siš­kai. Po prie­ šiš­kų lie­tu­vių pa­reiš­ki­mų ru­sai tar­ si įgy­ja mo­ra­li­nę tei­sę pa­bran­gin­ti

As­ta

Šla­pi­no­si ant gat­vės

ko nors?“ Maž­daug: ko čia pie­tau­ ti truk­dai. Taip ir no­rė­jo­si at­šau­ti: ne, aš čia tik šiaip sto­viu, kad ga­lė­ čiau pa­si­gro­žė­ti, kaip tu val­gai.

Vi­sas su­si­rau­kęs tas ti­pas įpy­ lė man ka­vos. Pa­si­ju­tau tik­rai ne­ kaip. Jei taip ap­tar­nau­ja vi­sus žmo­ nes, tai iš kur to­je Pa­lan­go­je ru­de­nį ga­li bū­ti poil­siau­to­jų?

Vai­da

Ket­vir­ta­die­nį va­žiuo­jant į dar­bą te­ko pa­ma­ty­ti tik­rai ne­ma­lo­nų vaiz­dą. Ir dar vi­du­ry­je mies­to. Vy­ras, at­si­sto­ jęs prie pat gat­vės va­žiuo­ja­mo­sios da­lies, šla­pi­no­si. Kaip ga­li­ma ši­ taip elg­tis? Ne­jau­gi to­kie pa­žei­dė­jai ne­bau­džia­mi? Sup­ran­tu, kad kiek­ vie­no po­li­ci­ja ne­su­gau­dys ir ne­nu­ baus. Bet kaip žmo­gui ne gė­da? Vi­ siems ga­li pa­si­tai­ky­ti – pa­dau­gi­ni, už­si­ma­nai ir ne­su­lai­kai. Bet ne­de­ rė­tų taip at­vi­rai vi­siems ro­dy­ti sa­ vo gro­žy­bių. Rei­kė­tų mies­te vie­šų­jų tua­le­tų įreng­ti. Gal taip bū­tų ga­li­ma iš­veng­ti to­kių vaiz­di­nių va­žiuo­jant į dar­bą ir dar mies­to cent­re.

Ag­nė

Bus taip pat, kaip Ira­ke

mums du­jas, už ku­rias ir taip mo­ ka­me bran­giau­siai vi­so­je ES, o gal ir vi­sa­me pa­sau­ly­je. Po ul­ti­ma­tu­ mų at­ly­gin­ti oku­pa­ci­jos ža­lą ru­sai el­gia­si la­bai pra­gma­tiš­kai: su­stab­ do mū­sų pie­no pro­duk­tų im­por­tą ir taip pa­ra­ly­žiuo­ja da­lį že­mės ūkio pro­duk­tų ap­dir­bi­mo pra­mo­nės, da­ lį lo­gis­ti­kos bend­ro­vių. Įdo­mu tik, kaip ru­sai už­sa­ko šią mū­sų val­džio­je sė­din­čių ma­rio­ne­ čių „mu­zi­ką“? Ko­kiais ka­na­lais?

Va, čia tu­rė­tų pa­si­do­mė­ti spe­cia­ lio­sios tar­ny­bos.

V.Sta­nis­lo­vai­tis

Ame­ri­kie­čiai tik­rai su­kels ka­ri­nį konf­lik­tą su Si­ri­ja. Vėl bū­si­me ties Tre­čio­jo pa­sau­li­nio ka­ro ri­ba. Kaip aiš­kė­ja, yra tik įro­dy­mų, kad Si­ri­jo­je bu­vo pa­nau­do­tas che­mi­nis gink­las, ta­čiau kas jį pa­nau­do­jo, ži­nių nė­ ra. Vis­kas bus pa­gal tą pa­tį sce­na­ ri­jų, ko­kį jau ma­tė­me Ira­ke. Po ka­ro paaiš­kė­jo, kad jo­kio che­mi­nio gink­lo nė ne­bu­vo. Tik tūks­tan­čius žmo­nių per ka­ri­nius veiks­mus pa­siun­tė ana­ pi­lin. Taip, ma­tyt, at­si­tiks ir šį­syk.

Bai­su. Juk tai tik­ras nu­si­kal­ti­mas žmo­ni­jai. Kaž­ko­dėl ame­ri­kie­čiai vis įsi­ve­lia į ka­ri­nius konf­lik­tus ten, kur yra naf­tos. Kas at­sa­kys, ko­dėl?

Ri­man­tas Pa­ren­gė Ro­ber­ta Vi­čiu­ly­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Pers­kai­čiau „Karš­to te­le­fo­no“ ži­ nu­tę „Ap­taš­kė – pa­ti kal­ta“ ir no­ riu duo­ti at­kir­tį nuo­mo­nę iš­sa­kiu­ siam Pet­rui. Esu pa­si­pik­ti­nu­si ne tik po­no Pet­ro pa­si­sa­ky­mu, bet ir mies­to pro­jek­tuo­to­jais. Jie pės­tie­ siems pa­li­ko vie­tos tarp dvi­ra­čių ta­ko ir va­žiuo­ja­mo­sios gat­vės da­ lies. Prie pės­čių­jų pe­rė­jų taip pat vos pa­li­jus at­si­ran­da pel­kių, net per gat­vę sau­sas ne­ga­li pe­rei­ti. Ir kaip žmo­gus ga­li lik­ti neap­taš­ky­ tas? Te­ko pa­kliū­ti į to­kią si­tua­ci­ją, kai iš vie­nos pu­sės va­žiuo­ja au­to­ mo­bi­lis per pel­kes, o iš ki­tos pu­sės – dvi­ra­ti­nin­kas. Ir kur man rei­kė­jo dė­tis? Jau tur­būt ir sa­ky­ti ne­rei­kia, kaip ta­da tu­rė­jau at­ro­dy­ti.

Eu­ge­ni­jus Ur­ma­nas

Mū­sų val­džia dir­ba ru­sams? e­ži­nau, kaip ki­tiems at­ ro­do, ta­čiau, ma­no nuo­ mo­ne, ne­ma­žai val­džio­je esan­čių žmo­nių jau dau­ gy­bę me­tų nuo­sek­liai dir­ba Ru­si­jos nau­dai. Kad ir kaip at­ro­dy­tų keis­ta, tai da­ro de­ši­nie­ji po­li­ti­kai ir jiems pri­jau­čian­tys as­me­nys, pa­tys vi­sa­ da mėgs­tan­tys pa­brėž­ti, kad jų opo­ nen­tai – so­cial­de­mok­ra­tai ir „dar­ bie­čiai“ – pro­ru­siš­kos par­ti­jos. Čia ga­lio­ja tai­syk­lė: kuo pa­tys kve­pia, ki­tus te­pa.

Pak­lau­si­te, kaip taip ga­li bū­ti: juk de­ši­nie­ji vi­sa­da ak­cen­tuo­ja, kad iš

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

397 728

telefonas@kl.lt

Pie­tūs svar­bes­ni už klien­tą a­vait­ga­lį lan­kiau­si Pa­lan­go­je.

Ku­ror­te jau ne­be­li­ko va­sa­ riš­ko šur­mu­lio. Pag­rin­di­nė­ mis mies­to gat­vė­mis vaikš­to vie­nas ki­tas žmo­gus.

Su­si­da­ro įspū­dis, kad, pa­si­bai­gus se­zo­nui, dar te­be­dir­ban­tys pre­kei­ viai tų ke­lių poil­siau­to­jų ne­lai­ko žmo­nė­mis. J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­ vė­je no­rė­jau nu­si­pirk­ti ka­vos.

karštas telefonas

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, rugsėjo 6, 2013

užribis Ti­kė­jo ky­šio ­ ga­lia

Apš­va­ri­no ­ ar­ba­ti­nę

tik­ri­no ­ vai­ruo­to­jus

Su­lai­ky­tas ky­šį siū­lęs vai­ ruo­to­jas. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai 35 m. D.P. pa­tik­ri­nti su­stab­ dė Klai­pė­dos raj., Der­cek­lių k., Pa­va­sa­rio g. Vy­ras ma­ši­ną vai­ra­vo bū­da­mas gir­tas, jam nu­sta­ty­ta 3,41 pro­m. al­ko­ho­ lio ga­rų. No­rė­da­mas iš­veng­ ti baus­mės, vai­ruo­to­jas pa­rei­ gū­nui da­vė 140 li­tų.

Uos­ta­mies­čio po­li­ci­ja aiš­ki­ na­si, kas Klai­pė­dos cent­re įsi­ bro­vė į ar­ba­ti­nę. Kur­pių g. įsi­ kū­ru­si mai­ti­ni­mo įstai­ga vei­ kiau­siai ap­vog­ta nak­tį, nes įsi­ lau­ži­mas pa­ste­bė­tas tik ry­te. Į dar­bą atė­ję įstai­gos dar­buo­ to­jai ap­ti­ko, kad va­gys iš­ne­šė te­le­vi­zo­rių, dvi­ra­tį ir čia ras­tus 59 li­tus. Įvy­kį ti­ria po­li­ci­ja.

Klai­pė­dos ap­skri­ty­je įkliu­vo 22 ne­blai­vūs vai­ruo­to­jai. Ly­ giai tiek pat as­me­nų bu­vo svai­gi­nę­si al­ko­ho­liu, tik jo kie­ kis šių vai­ruo­to­jų krau­jy­je ne­ vir­ši­jo nu­sta­ty­tos ri­bos. 9 dvi­ ra­ti­nin­kai my­nė pe­da­lus ne­ blai­vūs. Iš vi­so ak­ci­jos me­tu mū­sų ap­skri­ty­je pa­tik­rin­tas ­ 2 510 vai­ruo­to­jų blai­vu­mas.

Skan­da­las dėl įtartinos ap­žiū­ros 1

„Aš esu kaimietis, man tereikėjo didesnės ma­ šinos į turgų nuvažiuoti. Smulkius gedimus juk galiu ir pats susitvar­ kyti. Mašiną apžiūrėjau Maciuičių kaime, netoli Gargždų. Pardavėjas paprašė 1400 litų. Nors pardavi­ mo sutartyje jis nurodė, kad maši­ ną pardavė už 750 litų“, – pasako­ jo vyras.

Pirkėjas apžiūrėjo techninės ap­ žiūros taloną. „Apžiūra buvo atlikta prieš me­ tus. Kadangi mašiną apžiūrinėjome sekmadienį, net nebuvo galimybių nuvažiuoti į arčiausiai esantį auto­ servisą, kad nuodugniau patikrin­ tų automobilį. Aš patikėjau, kad jis techniškai tvarkingas, nes iš išorės atrodė gana gražiai“, – prisiminė V.Zieringis.

Sugedo stabdžiai

Praėjus trims dienoms po mašinos įsigijimo, vyrui teko važiuoti į au­ toservisą pakeisti nutrūkusį ranki­ nio stabdžio trosą.

Pakėlus automobilį keltuvu, vy­ ras apžiūrėjo mašinos apatinę da­ lį ir nustėro. „Ten viskas supuvę, surūdiję, ke­ leivio pusėje stipriau pastūmus ko­ ja turbūt dugnas išlūžtų. Vietomis metalas taip sutrupėjęs, kad net taisant nėra kaip tvirtinti detalių.

Nemanau, kad tokia mašina galėjo būti pripažinta techniškai tvarkin­ ga“, – nuomonę dėstė vyras.

Pripažino netinkama naudoti

V.Zieringis iš karto paskambino mašiną pardavusiam vaikinui. Ta­ čiau, pasak V.Zieringio, jis net ne­ sileido į kalbas apie sandorio anu­ liavimą. „Jei esu pirkėjas ir gavau netin­ kamą prekę, aš turiu teisę ją grą­

Paradoksas: paaiškėjo, kad mašinos apačia yra visiškai surūdijusi, tačiau formaliai ji yra vis tiek tvarkinga.

žinti. Jei žmogus užsiima prekyba ir tikisi toliau vystyti savo vers­ lą, jis bent mėgina spręsti proble­ mą. Tačiau man buvo pasakyta, kad neieškočiau teisybės, ir nie­ kas man pinigų negrąžins“, – ti­ kino vyras.

Pirkėjas spėjo pasakyti parda­ vėjui, jog už tai, kad buvo apgau­ tas, pardavėjui gali grėsti nemalo­ numai.

Vyriškis surašė skundą polici­ jai ir išsiuntė į Vilnių, elektroniniu paštu, o kopijas išsiuntė Susisieki­ mo ministerijai, Seimo nariams.

Užvakar vyras sulaukė techni­ nes apžiūras Klaipėdos apskrityje atliekančios įmonės „Transkona“ vadovo kvietimo atvykti nuodu­ gniai apžiūrai. „Atvykau į Kretingoje esantį pa­ tikros centrą. Susirinko visa val­ džia. Mano mašiną patikrino pa­ gal visus parametrus, ilgai vyrai ją apžiūrinėjo, fotografavo. Galų ga­ le gavau lapą, kad mašina yra ne­ tinkama eksploatuoti“, – pasako­ jo vyras.

Net ir praradęs 1,4 tūkst. litų V.Zieringis nenuleidžia rankų. „Suprantu, kad pinigus jau išme­ čiau į balą, bet gal po šio sujudini­ mo pasikeis požiūris, gal kas nors pasikeis visoje šioje sistemoje?“ – vylėsi agronomas.

Paulius Pleskovas:

Prieš pirkdamas žmogus gali pasitikrinti mašinos techninę būklę. Kodėl klientai nesinaudoja šia paslauga, o įsigyja nežinia ką?

Lūženą įvertino kretingiškiai

Įmonės „Transkona“ vadovas Pau­ lius Pleskovas tikino, kad labai rimtai aiškinsis nuskriausto vai­ ruotojo skundą. „Tačiau šią akimirką sunku pa­ sakyti, ar tikrai automobilyje nu­ statyti gedimai yra atsiradę per

šiuos metus eksploatuojant maši­ ną. Mums kyla įtarimų, kad kai ku­ rie gedimai galėjo būti ir anksčiau, bet nuo patikros praėjo daug lai­ ko“, – aiškino P.Pleskovas. Įmonės darbuotojų komisija, ap­ žiūrėjusi automobilį, įvertino tai, kad techninė apžiūra buvo atlikta prieš metus ir tris mėnesius. Per šį laiką automobilis galėjo gesti, tuo labiau kad juo yra nuvažiuota ne­ mažai kilometrų. „Tačiau mes nuodugniai aiškin­ simės, nes mesti labai rimti kalti­ nimai korupcija. Ar galėjo būti, kad techninės apžiūros talonas išduo­ tas neteisėtai, tikrai išsiaiškinsi­ me. Situacija nemaloni, bet kon­ trolės sistemą esame sustiprinę“, – tikino P.Pleskovas.

Jau žinoma, kad šios mašinos techninę būklę vertino Kretingo­ je esančio patikros centro darbuo­ tojas. „Pagrindiniai klausimai yra dėl kėbulo būklės, o visi kiti gedimai galėjo atsirasti ir eksploatacijos metu. Žmogus nusipirko ne tai, ką

Asmeninio archyvo nuotr.

jis tikėjosi. Tačiau čia mes niekuo dėti“, – tvirtino P.Pleskovas.

Galėjo pasitikrinti pirkinį

Pasak P.Pleskovo, bet kuris maši­ nos pirkėjas turi galimybę pasiti­ krinti savo pirkinį. „Prieš pirkdamas žmogus ga­ li pasitikrinti mašinos techni­ nę būklę. Kompleksinis patikrini­ mas kainuoja 30 litų. Kodėl klientai nesinaudoja šia paslauga, o įsigy­ ja nežinia ką? Juk galima stabdžius patikrinti, išmetamųjų dujų koky­ bę, šviesų būklę, ir žmogus žinos, kokį daiktą jis renkasi“, – siūlė įmonės vadovas.

Prieš metus šios įmonės veiklą buvo sukrėtęs skandalas dėl už ky­ šius išduodamų techninės apžiūros talonų. STT agentai darbo vietoje sulaikė visą Šilutės techninių ap­ žiūrų centro pamainą.

Tuomet įmonė dar kartą griežti­ no darbuotojų kontrolę, centruose atsirado po papildomą darbuotoją, kuris privalėjo stebėti, ar darbuo­ tojai neužsiima neteisėta veikla.

Po nelaimės laive – tyrimas Sau­lės smū­gis iš­gel­bė­jo gy­vy­bę Asta Aleksėjūnaitė

Klaipėdos uoste vykstant krovos darbams laive buvo sužalotas darbi­ ninkas. Žmogui lūžo blauzdikauliai.

Nelaimė nutiko trečiadienį, kai bu­ vo iškraunamas laivo krovinys. Au­ tokrautuvą vairavęs kitas darbinin­ kas nepastebėjo už mašinos galo buvusio žmogaus.

Autokrautuvas tuo metu važia­ vo atbulas. Jį vairavo 34 metų do­ kininkas-mechanikas. Įvykio me­ tu nukentėjo 58 metų darbininkas.

Vyrui nustatytas dešinės kojos abiejų blauzdikaulių atviras lūžis.

Darbininkas gydomas ligoninėje, incidentą tiria Jūrų uosto policija.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Iš­gel­bė­ti žmo­gų nuo sa­vi­žu­dy­ bės ga­li ir sau­lės smū­gis. Tuo praė­ju­sią sa­vai­tę įsi­ti­ki­no Smil­ ty­nės pa­plū­di­my­je dir­ban­tys gel­bė­to­jai.

Lūžis: darbininkui lūžo kojos kaulai, kai jį kliudė autokrautuvas.

Vytauto Petriko nuotr.

Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki pa­sa­ko­jo, kad pa­va­ka­riais į juos krei­pė­si apie 30 me­tų am­žiaus vy­ras, vil­kin­tis juo­ dais dra­bu­žiais. Jis tvir­ti­no pa­ty­ręs sau­lės smū­gį. Prieš tai vy­ras sė­dė­

jo ko­po­se ir gė­rė stip­rų al­ko­ho­li­nį gė­ri­mą. „Die­na bu­vo karš­ta. Nie­ko nuo­ sta­baus, kad sė­dė­da­mas ko­po­ se vy­ras pa­ty­rė sau­lės smū­gį. Be to, jis bu­vo ne­blai­vus“, – tvir­ti­no A.Siak­ki.

Kol plia­že bu­din­čios slau­gės tei­ kė pa­gal­bą, vy­ras pa­sa­ko­jo, kad mi­rė jo vai­kas, o čia atė­jo nu­si­žu­ dy­ti, nes ne­be­no­ri gy­ven­ti. Vy­ras per­duo­tas grei­to­sios pa­gal­bos me­ di­kams. „Ge­rai, kad vy­ras vil­kė­jo juo­dais dra­bu­žiais. Sau­lės smū­gis iš­gel­bė­jo gy­vy­bę“, – sam­pro­ta­vo A.Siak­ki.

8

penktadienis, rugsėjo 6, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Kir­tis Bir­žų gau­jai Po­li­ci­ja po me­tus tru­ku­sios Pa­ne­ vė­žio kri­mi­na­lis­tų ope­ra­ci­jos va­ kar pra­ne­šė su­lai­kiu­si pen­kis įta­ ria­muo­sius, ku­rie sie­ja­mi su Bir­žų mies­to nu­si­kal­tė­liais.

Su­lai­ky­tie­ji, ku­riems yra nuo 28 iki 47 me­tų, įta­ria­mi re­ke­ta­vę Pa­ne­vė­ žio re­gio­no ūki­nin­kus.

Po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nis ko­mi­sa­ras Sau­lius Skver­ne­lis pa­reiš­kė, kad po­li­ci­ja kont­ro­liuo­ja ir ste­bi vi­sas ša­ly­je vei­kian­čias nu­si­kals­ta­mas gru­puo­tes. „Jo­kia nu­si­kals­ta­ma gru­puo­tė ne­val­do ir ne­val­dys nė vie­no Lie­ tu­vos mies­to“, – pra­ne­ši­me spau­ dai tei­gė po­li­ci­jos va­do­vas.

Per ope­ra­ci­ją, ku­rio­je da­ly­va­vo an­ti­te­ro­ris­ti­nių ope­ra­ci­jų rink­ti­nės „Aras“ pa­rei­gū­nai, pen­kiuo­se Lie­ tu­vos mies­tuo­se at­lik­ta 13 kra­tų.

Su­lai­ky­tie­ji yra anks­čiau teis­ti Vir­gi­ni­jus Jo­nai­tis, Kęs­tu­tis Kop­ lu­nas ir Val­das Žu­kaus­kas, ne­teis­ ti Ger­har­das Jo­nai­tis ir Gied­rius Rim­kus. Po­li­ci­jos tei­gi­mu, praė­ ju­sių me­tų pa­bai­go­je gau­ta in­for­ ma­ci­ja bu­vo nuo­dug­niai tik­ri­na­ ma, pa­laips­niui fik­suo­ja­mi įkal­čiai, ren­ka­mi ki­ti įro­dy­mai.

2012 m. pa­bai­go­je į pa­rei­gū­nus krei­pė­si in­di­vi­dua­lia že­mės ūkio veik­la už­sii­man­tis ap­skri­ties gy­ ven­to­jas. Jis pra­ne­šė, kad, gra­sin­ da­ma su­si­do­ro­ji­mu, gru­pė as­me­nų rei­ka­lau­ja iš jo 150 tūkst. li­tų.

Per iki­teis­mi­nį ty­ri­mą bu­vo nu­ sta­ty­ta, kad veik­da­mi or­ga­ni­zuo­to­ je gru­pė­je su­lai­ky­tie­ji sie­kė atim­ti ir ati­mi­nė­jo pi­ni­gi­nes lė­šas, gau­na­mas iš Na­cio­na­li­nės mo­kė­ji­mo agen­tū­ ros, sie­kė už­val­dy­ti že­mės skly­pus. „Klaipėdos“, BNS inf.

Pas­tan­gos: Bir­žai ga­lės ra­miau

at­si­pūs­ti – įta­ria­mi re­ke­ti­nin­kai su­lai­ky­ti va­kar.

Tomo Urbelionio / BFL nuo­tr.

Ru­si­jos po­li­ti­kos ra­ di­ka­lui Vla­di­mi­ rui Ži­ri­novs­kiui vie­ šai pa­ra­gi­nus „oku­ puo­ti ar­ba su­nai­ kin­ti“ Bal­ti­jos vals­ ty­bes, pa­si­gir­do siū­ ly­mų įtrauk­ti po­li­ ti­ką į ES ne­pa­gei­ dau­ja­mų as­me­nų są­ra­šą. Ta­čiau mū­ sų val­džios at­sto­vai at­kir­čio ne­ren­gia.

Po­žiū­ris: nors V.Ži­ri­novs­kio pa­reiš­ki­mai Lie­tu­vos po­li­ti­kų ne­ver­ti­na­mi kaip rim­ti gra­si­ni­mai, šis as­muo

ne­re­tai vie­šai iš­sa­ko neo­fi­cia­lią Krem­liaus lai­ky­se­ną įvai­riais klau­si­mais.

Andriaus Žuko / BFL nuo­tr.

Į gra­si­ni­mus at­sa­kys ty­la Gvi­das Kar­čins­kas g.karcinskas@diena.lt

Dirb­ti­nės ei­lės iš Ka­li­ning­ra­ do sri­ties į Lie­tu­vą vyks­tan­tiems vai­ruo­to­jams su užuo­mi­no­mis į „nu­ro­dy­mus iš Mask­vos“ ir vis ašt­rė­jan­ti Ru­si­jos ra­di­ka­lų re­to­ ri­ka ver­čia ne juo­kais su­si­rū­pin­ti tiek Lie­tu­vos gy­ven­to­jus, tiek kai ku­riuos mū­sų po­li­ti­kus. Pas­ta­ro­ sio­mis die­no­mis iš di­džio­sios Ry­tų kai­my­nės pa­si­gir­do vi­sai ne­sub­ti­ lių užuo­mi­nų, kad JAV ėmu­sis ka­ ri­nių veiks­mų Si­ri­jo­je Ru­si­ja tu­ rė­tų at­sa­ky­ti veiks­mais Bal­ti­jos re­gio­ne.

Pir­ma­sis apie tai dau­giau nei prieš sa­vai­tę pra­bi­lo pro­krem­liš­ ka pro­pa­gan­da gar­sė­jan­čio Nep­rik­lau­so­mų vals­ty­bių san­drau­ gos Bal­ti­jos ša­lių ins­ti­tu­to va­do­vas Mi­chai­las Alek­sand­ro­vas. Prieš ke­lias die­nas prie jo pri­si­jun­gė ir po­li­ti­kos ra­di­ka­las, ne taip se­niai dar ėjęs Ru­si­jos Dū­mos vi­ce­pir­mi­ nin­ko pa­rei­gas V.Ži­ri­novs­kis. „Ru­si­ja tu­ri aiš­kiai pa­ro­dy­ti Va­ ka­rams, kad už ag­re­si­ją prieš Si­ri­ ją jiems teks su­mo­kė­ti di­de­lę kai­ ną. To­dėl Ru­si­ja tu­ri pa­spaus­ti ten, kur mes tu­ri­me aiš­kų stra­te­gi­nį pra­na­šu­mą, tai yra Bal­ti­jos ša­ly­ se“, – sa­vo tink­la­raš­ty­je min­ti­mis da­li­jo­si M.Alek­sand­ro­vas. Jis pri­ dū­rė, kad Ru­si­jos ka­rių įve­di­mas į Bal­ti­jos ša­lis „ap­siei­tų su mi­ni­ma­ liais nuo­sto­liais ar­ba vi­sai be jų“.

Ant­ra­sis apie tai pra­bi­lo V.Ži­ri­ novs­kis. „Kai to­kie šu­ny­čiai kiauk­

si pa­sau­li­nia­me pro­ce­se, po to juos oku­puo­ja <...>. Vi­sos Bal­ti­jos ša­lys bū­ti­nai bus oku­puo­tos ar­ba su­nai­ kin­tos“, – pa­reiš­kė Lie­tu­vos, Lat­ vi­jos ir Es­ti­jos ne­by­liu pri­ta­ri­mu ga­li­miems JAV veiks­mams Si­ri­jo­je pa­si­pik­ti­nęs V.Ži­ri­novs­kis. Jis taip pat pa­siū­lė nu­trauk­ti vi­sus eko­no­ mi­nius ry­šius su Bal­ti­jos vals­ty­bė­ mis, o kro­vi­nius ga­ben­ti per Ru­si­ jos uos­tus.

Ro­lan­das Pak­sas:

V.Ži­ri­novs­kis tu­ri bū­ti pa­skelb­tas ES ne­pa­gei­dau­ja­mu as­ me­niu. Dip­lo­ma­ti­nė for­mu­luo­tė „ne­rea­ guo­ti“ tik­rai ne­pa­ kan­ka­ma.

Iki va­kar va­ka­ro ofi­cia­lūs Lie­ tu­vos as­me­nys ne­pa­tei­kė jo­kios reak­ci­jos į iš­sa­ky­tus gra­si­ni­mus.

Tie­sa, į ašt­r ė­jan­č ią pro­b le­m ą pir­ma­sis dė­me­sį at­krei­pė eu­ro­ par­la­men­ta­ras Ro­lan­das Pak­sas, jis iš­kė­lė idė­ją, kad į V.Ži­ri­novs­ kio pa­reiš­k i­m us ne tik bū­t i­n a rea­g uo­t i, bet Už­s ie­n io rei­ka­l ų mi­n is­te­r i­ja (URM) tu­r ė­t ų ap­ svars­ty­ti ga­li­my­bę įtrauk­ti ru­sų ra­di­ka­lą į ES ne­pa­gei­dau­ja­mų as­ me­nų są­ra­šą.

„V.Ži­ri­novs­kis ES tu­ri bū­ti pa­ skelb­tas ne­pa­gei­dau­ja­mu as­me­ niu. Šis įžū­lus iš­puo­lis prieš NATO ir ES vals­ty­bes yra įvyk­dy­tas su­ dė­tin­gos tarp­tau­ti­nės si­tua­ci­jos kon­teks­te, to­dėl ne­ga­li lik­ti be at­ sa­ko. Ma­nau, kad dip­lo­ma­ti­nė for­ mu­luo­tė „ne­rea­guo­ti“ šiuo at­ve­ju tik­rai ne­pa­kan­ka­ma“, – pa­reiš­ kė Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos pir­mi­nin­kas.

Pa­sak R.Pak­so, V.Ži­ri­novs­kis jau se­niai yra per­žen­gęs vi­sas po­li­ti­nio pa­do­ru­mo ri­bas. Įžū­lių šio vei­kė­jo iš­puo­lių prieš Lie­tu­vą ir ki­tas Bal­ ti­jos ša­lis re­gu­lia­riai iš­ky­la su­dė­ tin­gų pa­sau­lio įvy­kių fo­ne. Ta­čiau to­kia re­to­ri­ka ne­ga­li bū­ti priim­ti­ na ir „tu­ri iš­nyk­ti iš vie­šo­sios tarp­ tau­ti­nių san­ty­kių erd­vės kaip dū­ mas“.

Ta­čiau už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ ras Li­nas Lin­ke­vi­čius va­kar spau­ dos kon­fe­ren­ci­jo­je tvir­ti­no, kad mi­nis­te­ri­ja ne­ko­men­tuos ir ki­ taip ne­rea­guos į ra­di­ka­lius pa­ reiš­ki­mus. „Aš tik­rai ne­no­riu ko­men­tuo­ ti to­kių pa­reiš­ki­mų Bal­ti­jos ša­lių at­žvil­giu. Jų bū­na daž­nai: ir po­li­ to­lo­gai kal­ba, ir kai ku­rie po­li­ti­kai.

Gal ne­bus įžei­du pa­sa­ky­ti, kad kai ku­rie pa­reiš­ki­mai pra­si­len­kia su svei­ku pro­tu, bet tur­būt net ne­tu­ rė­čiau jų ko­men­tuo­ti. Ne apie tai kal­ba. Mes tie­siog kal­ba­me, kad tu­ri bū­ti ar­gu­men­tų dis­ku­si­ja, o ne iš jė­gos po­zi­ci­jų, ne ko­kie gra­si­ni­ mai. Tai yra es­mė“, – va­kar dės­tė L.Lin­ke­vi­čius.

Komentaras

Čes­lo­vas Iš­kaus­kas Po­l i­to­lo­gas

Į

si­dė­mė­t i­na, kad pa­sta­r uo­ju me­ tu to­k ių akib­rokš­t ų Bal­t i­jos ša­l ių at­ž vil­g iu pa­si­py­lė ir dau­g iau – ir M.Alek­sand­ro­vo, ku­rį ap­žval­gi­nin­ kai pa­va­d i­no ir ši­zof­re­n i­k u, ir V.Ži­r i­ novs­k io. Bū­tent šiuo me­tu, kai Lie­tu­ va pir­mi­n in­kau­ja ES. Pri­si­deng­da­mi ga­li­ma JAV ag­re­si­ja prieš Si­ri­ją jie šau­ do iš pro­pa­gan­di­nių pa­tran­k ų į Bal­ti­ jos ša­lis, tar­si čia bū­tų silp­niau­sia vie­ta, ne­san­t i po NA­TO spar­nu nuo 2004ųjų. Taip zon­duo­ja­ma pa­sau­l io, mū­ sų nuo­mo­nė tuo pat me­tu, kai Ba­rac­kas Oba­ma ne­pa­gei­dau­ja su­si­tik­ti su pa­čiu Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu. Vis­kas tam­ pa in­for­ma­ci­niu žai­di­mu, ku­ris ri­bo­ ja­si su rim­to­mis pro­vo­ka­ci­jo­mis, – ga­ li­ma pri­si­min­ti ir 1940-uo­sius. Ta­čiau ne­ma­nau, kad Ru­si­ja im­sis veiks­mų, apie ku­riuos šne­ka V.Ži­ri­novs­kis. Pro­ pa­gan­di­nia­me ka­re yra du reak­ci­jos bū­dai: vi­sai ne­rea­guo­ti ir duo­ti rim­tą at­kir­tį. Tai jau da­ro po­li­ti­kos ap­žval­gi­ nin­kai, bet vi­suo­me­nė tu­ri ži­no­ti, kad Mask­vo­je sė­di žmo­nių, ne­lin­kin­čių ge­ ro Bal­ti­jos vals­ty­bė­ms. Tad man at­ro­ do, kad URM ly­giu bū­ti­na rea­guo­ti į to­ kius akib­rokš­tus.

9

penktadienis, rugsėjo 6, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

gidas Nauja pradžia – su M.Rubackyte Jubiliejinį, 10-ąjį koncertinį sezoną Klaipėdos koncertų salė (KKS) rytoj pradės neįprastai ir ypatingu renginiu, kuriame muzikuos pasaulinio masto muzikos atlikėja pianistė Mūza Rubackytė. Šis koncertas bus vienintelis Lietuvoje.

Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

Nepaprasta, intymi muzika

Jame su Klaipėdos kameriniu orkestru, vadovaujamu violončelininko Mindaugo Bačkaus, pianistė leisis į nuostabią kelionę „Romantikos keliais“, skambindama Frédérico Chopino koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 1, e-moll. Orkestras dar atliks kitą emociškai stiprų kūrinį – Franzo Schuberto kvartetą „Mirtis ir mergelė“. Skambės abiejų opusų versijos styginių orkestrui. Šiuo metu Vilniuje, Paryžiuje ir Ženevoje gyvenanti M.Rubackytė specialiai dėl šio koncerto atvyko iš užsienio. „Paskambino M.Bačkus ir kukliai, labai nedrąsiai paklausė apie tokią galimybę. Man tai atrodo nuostabi idėja. Klaipėdoje grosiu jau ketvirtąkart, bet iki šiol dar nė sykio neteko scenoje pasirodyti su jūsų orkestru. Šiandien su juo repetavome – esu patenkinta, maloniai nudžiuginta požiūriu, įsiklausymu“, – vakar pasakojo pianistė apie šio koncerto atsiradimo aplinkybes. Ji tvirtino ne be reikalo pasitikėjusi profesiniais gandais ir Klaipėdos kamerinio orkestro, kurio iki šiol nebuvo girdėjusi, reputacija: „Žinojau, kad bus vertas dėmesio šis bendradarbiavimas“. „Stengiamės spėti su pasauliniu tempu. Su tuo sunku kovoti – žmonėms norisi vis naujų įspūdžių. Ir

mes siekiame bendradarbiauti su tais, kas pasaulyje skleidžia muzikos meną, – kalbėjo M.Bačkus. – Muzikantui didžiausias džiaugsmas – groti su geriausiais pasaulio menininkais. Tai suteikia prasmės jausmo ir pasitikėjimo savimi. Be to, mūsų profesija – viena gražiausių, nes turime galimybę kasdien groti vis kažką naujo. Būsimo koncerto muzika – nepaprasta ir labai intymi.“ „Su šia koncertine programa einame priešinga kryptimi nei gyvenimo tempas – į intymumą, – tęsė mintį M.Rubackytė. – Dar gerai, kad mes dirbame kartu be dirigento. Čia man visai ir nereikia jo, kuris tik trukdytų natūraliam muzikos tekėjimui. Šiandien turime galimybę užuosti vystančių rožių žiedlapių kvapą...“ „...Mūsų uždavinys, kad tas aromatas pasiektų ir salės galą“, – šypsojosi orkestro vadovas. „Pajutau repeticijoje, kad labai malonu klausytis to intymaus fortepijono ir orkestro pokalbio“, – pastebėjo KKS direktorės pavaduotoja Loreta Narvilaitė.

Dalysis savo talentu

M.Rubackytė aiškino, kad buvo keli šios programos variantai, bet ji pati pasiūlė F.Chopino koncertą: „Nes labai intensyvus gyvenimas, daug keliauju, koncertuoju. Programos susiklosto tam tikrais periodais – dabar šis kūrinys yra mano repertuare.

Trečiadienio vakarą atvykusi į Klaipėdą, pianistė apsigyveno „Navalio“ viešbutyje. Vakar rytą ir popiet jau repetavo su Klaipėdos kameriniu orkestru. Šiandien tarp repeticijų ji dar apsilankys Klaipėdos universitete, kur susitiks su dėstytojais ir studentais, ves meistriškumo pamoką gabiausiems jauniesiems pianistams. „Mūsų orkestro idėja, kad atvykstantys garsūs menininkai įneštų savo indėlį ir į Klaipėdos universiteto veiklą, kad jie dalytųsi savo talentu ir meile muzikai“, – pažymėjo M.Bačkus. „Aš labai vertinu galimybę pasimatyti su jaunimu, įpūsti pozityvios energijos. Gimtojoje Lietuvoje man itin svarbu išgirsti jaunus muzikantus, „patikrinti temperatūrą“ ir kažką nuveikti kartu“, – teigė viešnia.

M.Rubackytė pajūryje praleis visą savaitgalį. Šiandien iš Ženevos atskris jos vyras, kartu jiedu ruošiasi aplankyti draugus Palangoje, būtinai nueiti prie jūros. „Net maudymosi kostiumėlį pasiėmiau. Žiūrėsim, kas iš to išeis“, – juokėsi pianistė.

Ji nuolat koncertuoja visoje Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje bei Azijoje. Jos svarbiausių gastrolių sąraše – Argentina, Urugvajus, Kolumbija, Peru, Čilė, Meksika, Japonija. M.Rubackytės rečitaliai rengiami garsiose koncertų salėse, ji muzikuoja su įvairiais orkestrais.

Taip pat pianistė yra tarptautinio Vilniaus fortepijono festivalio įkūrėja ir meno vadovė, šių metų lapkritį rengianti jau trečiąjį festivalį, be to, ji – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, vedanti meistriškumo kursus visame pasaulyje.

Vyksta geriausi dalykai

KKS direktorė Danutė Žičkuvienė džiaugėsi jubiliejinio sezono užmojais ir tempais. Koncertas

Jubiliejinis: M.Bačkus, D.Žičkuvienė, M.Rubackytė ir L.Narvilaitė pasidalijo mintimis apie išskirtines 10-ojo

Klaipėdos koncertų salės sezono programas.

Vytauto Petriko nuotr.

Su šia koncertine programa einame priešinga kryptimi nei gyvenimo tempas – į intymumą.

Trauka: Nacionalinės kultūros ir meno premijos laure-

atė pianistė M.Rubackytė dažnai koncertuoja įvairiose Žemės rutulio vietose, bet ją vis traukia grįžti į Lietuvą.

su M.Rubackyte bus vienintelis ir nepakartojamas – uostamiesčio koncertinė įstaiga jį pristato savarankiškai, ir jis nebus dubliuojamas. „Mes kasmet taip darysim nuo šiol. Tai naujos tradicijos pradžia – sakė ji. – Ir festivalis „Permainų muzika“, anksčiau pradėdavęs sezoną, ateityje vyks kiek vėliau, kaip šiemet. Atkreipkite dėmesį – šis renginys keičia dislokaciją. Šiemet jis nukeliaus ir į Klaipėdos geležinkelio stotį. Dar vienas išskirtinis projektas su puikiu čekų kilmės pianistu mūsų kamerinio orkestro ir publikos laukia spalio pabaigoje – skambės du W.A.Mozarto koncertai. Sezoną užbaigsime irgi ne bet kaip...“ „Sostinė – ne vienintelė vieta, kur vyksta geriausi dalykai, – tvirtino M.Bačkus. – Dar vienas įrodymas: birželį ruošiamės atlikti G.Gershwino operą „Porgis ir Besė“. Ji retai būna scenose. Pagrindines partijas dainuos tamsiaodžiai solistai, prie Klaipėdos kamerinio orkestro prisijungs Liepojos simfoninis orkestras. Kartu sieksime labai stilingo rezultato.“ L.Narvilaitė priminė, kad rugsėjo 19-ąją prasidės KKS festivalis „Permainų muzika“, kviečiantis atsiverti pokyčiams ir naujiems įspūdžiams. Šiemetis festivalis bus jau 9-asis. Jo pro-

gramoje – šeši koncertai, o festivalio pradžia ir pabaiga spalio 4-ąją vėlgi siejama su Klaipėdos kameriniu orkestru, kurio naujose koncertinėse programose skambės amerikiečių ir lietuvių kompozitorės Ramintos Šerkšnytės muzika. Festivalio videoklube svečiuosis pianistas Rokas Zubovas, pristatysiantis naują vaidybinę kino juostą „Laiškai Sofijai“, kurioje jis pasirodo kitame amplua; bus galima pamatyti į filmą nepatekusius kadrus. Festivalyje svečiuosis kanadiečių saksofonų kvartetas „Quasar“, Nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas prof. Juozo Domarko, pateiks lietuvių kompozitorių kūrinių koncertą, kartu pasirodys garsūs solistai instrumentalistai Mike Svoboda, Petras Geniušas, Indrė Baikštytė ir Ingrida Armonaitė. Spalio 1-ąją, Pasaulinę muzikos dieną, „Permainų muzika“ su styginių kvartetu „Chordos“ nukeliaus į geležinkelio stotį – koncerte „Garsų traukiniai“ bus atliktas to paties pavadinimo Steve’o Reicho kūrinys.

Naująjį KKS sezoną savo programomis džiugins ir kiti tradiciniai festivaliai – „Klaipėdos muzikos pavasaris“, „Salve Musica“, publikai žadantys daug naujų potyrių.

10

penktadienis, rugsėjo 6, 2013

pramogų gidas Vyksta festivalis „Sound Around“

Žmogiškasis faktorius – dėžėje

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre vakar prasidėjo ir rytoj baigsis tarptautinio garso meno ir eksperimentinės muzikos festivalio „Sound Around“ renginiai. Šįvakar jo dalyviai iš trijų šalių – Rusijos Lenkijos ir Lietuvos – pakvies į pirmąjį festivalio koncertą uostamiesčio Meno kieme. Ten solinius pasirodymus surengs bei kolektyvinėse improvizacijose dalyvaus svečiai iš Gdansko R.Suszko-Dat Rayon ir M.Liberakas-Verbalizer, kaliningradiečiai S.Ivanovas-Kratong ir K.Traščenkovas, vilnietis G.Skudžinskas-GyS bei klaipėdiečiai D.Bielkauskas-d.n.s. ir V.Manomaitis.

KUR? Meno kieme (Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10).

KADA? Rugsėjo 6 d. 19 val.

KAINA? Nemokamai.

Uostamiestyje šiandien atidaroma iš Klaipėdos rajono kilusio, dabar Vilniuje gyvenančio ir kuriančio skulptoriaus Andriaus Ermino (g.

1971) instaliacijos paroda „Žmogiškasis faktorius. Dėžė“. Eksponuojami objektai yra tik nuoroda į galimai dėžėje esantį, buvusį, būsiantį daiktą, nenurodant formos, paskirties ar kitos informacijos. Tai lyg žaidimas: matomas-nematomas, vidinis-išorinis. „Tarsi tatuiruotė ant kūno, kuri esti kaip užuomina apie žmogaus būdo savybes. Niekada nežinai, kas iš tikrųjų yra viduje. Kol neatidarai dėžės“, – šypsojosi autorius. Paroda veiks iki spalio 1 d.

KUR? „si:said“ galerijoje (Galinio Pylimo g. 28).

KADA? Vernisažas – rugsėjo 6 d. 19 val.

KAINA? Nemokamai.

Klaipėdos lėlių teatre – taškuotas sezonas Klaipėdos lėlių teatras visą naująjį sezoną kvies keliauti nuo vieno kūrybinio taško iki kito – į klaipėdiečių lėlininkų premjeras ir publikos pamėgtus spektaklius, edukacinius renginius mažiesiems bei parodas. moteris, vyras. Sena kaip pasaulis romantinių santykių struktūra – trikampis. Meilė – rimta ar juokinga? „Komedija“, kaip sufleruoja pavadinimas, yra spektaklis ne tik apie santykius, bet ir apie scenos meną. Lėlių teatro galimybės daugiasluoksniam S.Becketto kūriniui suteikia papildomą dimensiją. Scenoje santykius narplioja lėlė ir aktorius žmogus.

Spektaklis vienu metu bus rodomas išskirtinai mažai – vos 20 žmonių – auditorijai. Bilieto kaina – 20 Lt, studentams ir moksleiviams – 10 Lt. Bilietai parduodami Klaipėdos lėlių teatre (Vežėjų g. 4) II–V 13–17 val. bei prieš valandą iki spektaklio. Bilietų rezervacija – tel. 239 932.

Rugsėjo 14 ir 15 d. 12 val. režisierė Karolina Jurkštaitė pristatys premjerą „Arbatėlė“. Taip, taip, viskas prasideda nuo arbatos gėrimo, kaip H.K.Anderseno pasakoje apie šeivamedžio močiutę. Tai – atspirtis netikėčiausių įvykių virtinei, kuri laukia K.Jurkštaitės sukurtoje istorijoje. „Ji – apie tai, kiek daug įvairių dalykų turime savyje ir kaip įdomu juos atrasti“, – sakė režisierė, šiame spektaklyje įgyvendinanti seniai puoselėtą idėją pasitelkti neįprastus aktorius – oro balionus.

Spektaklyje vaidins Erika Mažulienė ir Justina Jukonytė, kompozitorė – Aušra Vaštakaitė, dailininkė – Viktorija Dambrauskaitė.

Dar viena šio sezono premjera planuojama lapkritį. Režisierė Gintarė Radvilavičiūtė repetuoja spektaklį pagal lietuvių liaudies pasaką.

Jį įkvėpė šešėlio galimybės. „Radau labai gražią mintį, kad šešėlis gali daugiau nei šviesa. Iš tiesų – jis patenka už uždarų spintos durų, į sugniaužtą kumštį, į užčiauptą burną ir apskritai į žmogaus vidų“, – kalbėjo šiuo metu į kūrybinį procesą pasinėrusi režisierė, vaidinime šešėlius išleisianti į sceną.

Premjeros – visai šeimai

Kviečia mokyklėlė ir paroda

Iliustracija: R.Joni piešinys.

Klaipėdos lėlių teatro komanda naująjį sezoną pasitinka filosofiniais pamąstymais apie tašką.

Tašką, kuriuo prasideda kiekvienas kūrinys. Tašką, kurį kartais norisi padėti, kad pradėtum iš naujo ieškoti išeities taško. Ir retsykiais kylantį nenumaldomą norą viską užtaškuoti… „Gyvenime sieki keliauti kaskart iki aukštesnio taško. O Klaipėdos lėlių teatre – naujas virsmo taškas, už kurio – dar daugybė taškų. Juos norime sujungti, kaip vaikiškame žaidime, o rezultatu pasidžiaugti su teatro mėgėjais. Koks jis bus, pamatysime – leiskimės į kelionę!“ – ragina teatro lėlės ir žmonės.

trų festivalis bei Šarlevilio-Mezjer aukštoji nacionalinė lėlių teatro meno mokykla yra žinoma visame pasaulyje ir sutraukia talentingus kūrėjus iš įvairiausių kraštų. Šitaip susitiko skirtingos profesionalios teatrinės patirties turintys kūrėjai: Jūratė Trimakaitė iš Lietuvos, Vera Rozanova iš Rusijos, Lucas Prieux iš Prancūzijos ir Thais Trulio iš Brazilijos, susibūrę į nepriklausomą trupę.

Klaipėdos lėlių teatre – naujas virsmo taškas, už kurio – dar daugybė taškų.

Pradžioje – apie meilę

Rugsėjo 7 ir 8 d. 17 ir 19 val. tarptautinė lėlininkų trupė „23:50“ pristatys vizualiai bei emociškai išskirtinį spektaklį jaunimui ir suaugusiesiems „1 for 2“ pagal Samuelio Becketto pjesę „Komedija“ (režisierė Vera Rozanova).

Trupės nariai susipažino lėlių teatro mekoje Šarlevilyje (Prancūzija). Šarlevilio tarptautinis lėlių tea-

Savo pirmam bendram darbui – spektakliui „1 for 2“ – trupė pasirinko absurdo literatūros klasiko S.Becketto pjesę „Komedija“, kurios pavadinimas angliškai skamba kaip „Play“. Veikėjų sąrašas įtaigus savo trumpumu: M1, M2, V – pirma moteris, antra

Jausmai: tarptautinės lėlininkų grupės iš Prancūzijos spektaklio „1 for 2“ jaunimui ir suaugusiesiems cen-

Savo ruožtu mažųjų klaipėdiečių draugas Karakumų asilėlis paskelbė registraciją į savo mokyklėlę – jau pamėgtą ir aktyviai lankomą. Čia laukiami ikimokyklinio amžiaus vaikai nuo vienerių drauge su tėveliais.

Mokyklėlės tikslas – supažindinti mažiausiuosius su lėlių teatru, mokyti reikšti mintis, nebijoti išreikšti save ir pažinti kitus.

Registracija vyksta tel. 239 932 bei elektroniniu paštu klaipedosleles@ gmail.com iki rugsėjo 27 d. Karakumų asilėlio mokyklėlės mokslo metai prasidės spalio 8 d.

Klaipėdos lėlių teatre nuo rugsėjo 7 d. bus eksponuojami knygų iliustratorės, animacijos kūrėjos, įvairių edukacinių projektų vadovės Rasos Joni darbai. Jos iliustruotos bei maketuotos knygos nesyk buvo pripažintos gražiausiomis knygomis vaikams, iliustracijos eksponuotos daugelyje parodų Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybinga jauna menininkė parodoje pristatys savo knygų „Žvaigždėtasis Arkliukas ir Meškiukas Panda“, „Mano draugas Paukštelis“, Romo Sadausko knygos „Kaip tapti karaliumi“ iliustracijas bei darbus, papuošusius Pietų Korėjoje išleistas knygas mažiesiems. Paroda veiks rugsėjo–lapkričio mėnesiais.

Organizatorių nuotr.

„Klaipėdos“ inf.

tre – beketiškas meilės trikampis.

Nuo rugsėjo 14-osios Klaipėdos lėlių teatras spektaklius rodys kiekvieną savaitgalį – šeštadienį bei sekmadienį 12 val. Žiūrovai laukiami publikos simpatijas pelniusiuose spektakliuose bei kviečiami įvertinti premjeras, kurias rengia teatro kolektyvas.

Kaligrafija: Z.Inčirauskienės „Medij

Rude Šiandien Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) rudens renginių sezoną pradės iškart trys vernisažai.

Rašto meno diskursas

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) 17 val. lankytojams duris atvers kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija&naujosios. medijos“, kuri kelia klausimą – ar skaitmeninio turinio ir virtualiosios erdvės dominavimo laikais, kurie verčia abejoti rašymo ranka įgūdžių tvarumu, išliks rašto menas?

Sparti technologijų raida ir virtualiojo pasaulio plėtra, globalizacija ir mėginimas koegzistuoti kultūrinėje erdvėje sukuria aplinkybes, kuriomis galime prarasti pamatinius kalbos (autentiškų žodynų) bei tradicinio rašymo ranka įgūdžius. Kitaip tariant, imame vienodėti. Projektu žadinama diskusija, ar tūkstantmečius gyvavusi kaligrafijos, rašto meno tradicija gali išsaugoti savo raiškos unikalumą šių dienų sąlygomis. Projekto koncepcijai pasirinkta šiuolai-

11

penktadienis, rugsėjo 6, 2013

pramogų gidas Suvažiavo iš aštuonių valstybių

Pristatys Moravijos meno kolekciją

Parodos atidarymu Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ šiandien Kuršių nerijoje prasideda XIX tarptautinė kūrybinė stovykla-pleneras „Nidos ekspresija“, kuriame šiemet svečiuojasi 10 Latvijos Saulkrastų miesto menininkų. Kartu su būriu tapytojų iš Lietuvos, Lenkijos, Armėnijos, Rusijos, Vokietijos, Danijos ir Nairobio jie iki rugsėjo vidurio kurs Nidoje. Rugsėjo 15-ąją pleneras persikels į Juodkrantę ir ten vyks dar savaitę. Kaip sakė renginio organizatorius ir kuratorius tapytojas Saulius Kruopis, šiemet plenero dalyviai iš natūros tapys figūrines kompozicijas – tokia tema.

KUR? Nidos „Agiloje“ (Taikos g. 4).

KADA? Atidarymas – rugsėjo 6 d. 16 val.

KAINA? Nemokamai.

jos medyje Nr.4“ ir R.Renardo „Rumunija. Notre Pre 2“.

Kitą savaitę Klaipėdoje, I.Simonaitytės bibliotekos galerijoje „13L“, bus pristatyta daugiau nei 30-ies šiuolaikinių menininkų, kuriančių rytinėje Čekijos Respublikos dalyje – istorinėje Moravijos teritorijoje – darbai.

Manoma, kad jie geriausiai reprezentuoja dominuojančias tendencijas čekų mene. Parodos sudarytojai didesnį dėmesį skyrė vyresniosios ir viduriniosios kartos autoriams, kurių kūryba pradėjo reikštis regioninės izoliacijos laikotarpiu. Iki spalio 1 d. Klaipėdoje viešėsiančios parodos atidaryme dalyvaus Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Radekas Pechas.

KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25).

KADA? Vernisažas – rugsėjo 11 d. 17 val.

KAINA? Nemokamai.

Grafika: U.Balčaitės spalvotas ofortas „Viskas, ko Voveraitei reikėjo“.

eninis parodų maratonas kiniam pasauliui aktuali naujųjų medijų apibrėžtis – kaligrafija naujųjų medijų kontekste: santykis ir diskursas.

Atsiliepdami į kuratorės menotyrininkės Godos Giedraitytės kvietimą, autoriai parodai pateikė darbus, balansuojančius ant skirtingų medijų platformų. Vieni kūrėjai išlieka artimi rašto meno prigimčiai, kiti ieško jo transformacijų ir/ ar adaptacijų galimybių, pasitelkdami gamtos ar programinę intervenciją, treti persikelia į virtualios erdvės paraštes, kurdami naująją rašto estetiką.

Ar tūkstantmečius gyvavusi kaligrafijos, rašto meno tradicija gali išsaugoti savo raiškos unikalumą šių dienų sąlygomis?

Parodoje dalyvauja 12 menininkų iš Rumunijos (Ciprian Chirileanu, Rene Renard, Andor Komives) ir Lietuvos (Santa Čipkutė, Zita Inčirauskienė, Vaidotas Janulis, Lidija Kuklienė, Mindaugas Petrulis, Donata Porvaneckaitė, Jūratė Rekevičiūtė, Rimas Sakalauskas, Laimonas Zakas).

Susipažinti su kaligrafija ir jos diskursu naujųjų medijų kontekste žiūrovai kviečiami iki rugsėjo 29 d. Projekto metu taip pat veiks kaligrafijos dirbtuvės.

Klaipėda seniai tituluojama Lietuvos kaligrafijos sostine. Prie

šio vardo įsitvirtinimo itin prisidėjo garsus kaligrafijos meistras prof. Algis Kliševičius. Klaipėdoje inicijuotos ir surengtos keturios svarbiausios Lietuvos rašto meno ir kaligrafijos parodos, leidžiamas vienintelis Lietuvoje tęstinis leidinys „Kaligrafijos sąsiuviniai“.

2012 m. projektas „Kaligrafija Klaipėdai“ pristatė unikalią ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje rašto meno parodą „Kaligrafija ant burių“, kurios metu kaligrafijos kūriniai buvo eksponuoti ant specialiai pagamintų burių Danės upėje.

Reportažai be įvykių

KKKC Parodų rūmuose klaipėdietis fotografas Arvydas Stubra 18 val. pristatys savo fotografijų parodą „Kasdienybės šviesa“ bei to paties pavadinimo fotoalbumą, skirtą įsimintinai nuotraukų serijai, sukurtai 1984–1988 m. ir nuspalvintai melancholiškos „nuobodulio estetikos“.

Per ketverius metus A.Stubra sukūrė nuotraukų seriją „Kasdienybės šviesa“. Fotografijose – daugiausia Klaipėdos vaizdai, tarp kurių įsiterpia ir nuotraukos iš Palangos bei Nidos. Autorius kūrė tai, ką pats vadina „reportažu be įvykio“. Anot menotyrininko Tomo Pabedinsko, A.Stubros darbuose jungiasi, atrodytų, prieštaringi požiūriai į kūrybą ir nesuderinamos kūrybinės praktikos tendencijos.

Laikotarpis, kuriuo buvo sukurta albume pristatoma darbų serija, ir dalis fotografijų stiliaus bruožų A.Stubros kūrybą leidžia sieti su XX a. devintojo dešimtmečio Lietuvos fotografijos kryptimi, ku-

riai apibrėžti menotyrininkė Agnė Narušytė suformulavo „nuobodulio estetikos“ sąvoką. Dalis įamžintų vaizdų atrodo buitiški ir nereikšmingi. Akimirkos fiksavimą A.Stubros fotografijose kartais keičia ilgesnės ekspozicijos, dėl judesio išsilieję objektai, o kartais – tiesiog jokio įvykio, jokio siužeto neužpildyti vaizdai. Aiškiai fotografijų estetikoje matomas „nuobodulys“ buvo būdas išreikšti gyvenimo monotoniją.

Perteikti vėlyvojo tarybinio Lietuvos istorijos laikotarpio sąstingį, fiksuoti be reikšmingų pokyčių tekantį kasdienybės laiką labiausiai tiko fotografija, kuri prasmingo veiksmo požiūriu atrodė tokia pat tuščia, kaip ir pats gyvenimas.

Nesusitikę žmonių žvilgsniai, lankytojų nesulaukusios ar jų jau apleistos kavinės, tuščias dangus su vos matomais praskrendančiais paukščiais – nebuvę įvykiai, kuriuos ateičiai išsaugojo A.Stubros fotografijos. Ši ateitis, anot T.Pabedinsko, atėjo kaip tik dabar: „Šiandien į fotografo darbus ir dėl jų sukūrimo laiko, ir dėl autoriaus kūrybinio braižo įdomiausia žiūrėti kaip į tam tikro savito laikotarpio ženklą ir to laikotarpio nulemtos fotografo asmeninės patirties išraišką. Nei anksčiau, nei vėliau, autorius teigia, nieko panašaus į „Kasdienybės šviesos“ seriją nekūręs“. Lietuvoje prasidėjus Sąjūdžiui, fotografas baigė ir minėtą seriją – joje įamžintas laikotarpis nutolo į asmeninio gyvenimo praeitį ir šalies istoriją, o laisvės sąlygomis ankstesnės kritinės nuostatos ir jas perteikęs kūrybinis braižas nebeteko aiškaus taikinio ir prasmės.

Fotografija: A.Stubros nuotrauka iš ciklo „Kasdienybės šviesa“.

Permąstyti vaizdų archyvai

Kita šiandien KKKC Parodų rūmuose 18 val. atidaroma paroda „Vaizdų archyvai“ sutelkė grafikos studijas Vilniaus dailės akademijoje baigusias jaunas menininkes, kurios nesistengia pabėgti nuo šiuolaikinio meno kontekste dažnai negyvėle pavadinamos grafikos.

Dauguma eksponuojamų darbų atlikti tradicinėmis grafikos technikomis – ofortu, sausa adata, ksilografija, šilkografija. „Vaizdų archyvus“ sudarė atmintin įstrigę vaizdiniai, svarbūs gyvenimo įvykiai ir patyrimų atgarsiai bei juos lydėję apmąstymai ir pamąstymai. Menininkai, kaip archyvai, kaupia ir saugo viską savyje tol, kol galiausiai chaotiškos pasąmonės bylos ima prašytis apdorojamos – permąstomos vizualiai ir konceptualiai. Išgrynintos vaizdų, idėjų, prisiminimų nuotrupos nugulė medžio, meta-

lo, plastiko klišėse, šilkografijos trafaretuose, kompiuterių ekranuose...

Jaunos menininkės neapsiribojo vien savo darbų eksponavimu: beveik kiekvieną darbą lydi jo suvokimo lauką praplečiančios detalės. Dažnai tai yra atvirukai, kuriuos lankytojai gali priglausti savo asmeniniuose archyvuose. Žiūrovas kviečiamas pasidalyti savo patirtimis ir kiek galima asmeniškiau suvokti parodos eksponatus, kurie byloja paprasta vaizdų kalba.

Parodos kuratorės ir koncepcijos autorės – Toma Šlimaitė ir Urtė Balčaitė. Parodoje dalyvauja U.Balčaitė, Milda Dainovskytė, Elena Grudzinskaitė, Aistė Papartytė, Monika Puzauskaitė, Laura Selmistraitytė, Ieva Stasevičiūtė, Vilma Šlimaitė ir Toma Šlimaitė.

Pastarosios dvi parodos taip pat veiks iki rugsėjo 29 d. „Klaipėdos“ inf.

12

penktadienis, rugsėjo 6, 2013

pasaulis Su­lai­kė ­ įta­ria­mą­jį

Pa­si­kė­si­ni­mas ­ į mi­nist­rą

Gy­va ­ sie­na

Pa­kis­ta­ne su­lai­ky­tas bu­vęs su­ka­rin­tos gru­puo­tės „Teh­ rik-i-Ta­li­ban“, už­draus­tos šio­ je ša­ly­je, va­dei­va Qa­ri­bul­lah, dar va­di­na­mas Ha­sa­nu. Jis įta­ria­mas są­sa­ja su lie­tu­vio Er­nes­to Mark­šai­čio ir dar ke­ lių už­sie­nio al­pi­nis­tų nu­žu­dy­ mu šie­met bir­že­lį ne­to­li Nan­ ga Par­ba­to kal­no.

Egip­to sos­ti­nė­je va­kar su­ reng­tas iš­puo­lis prieš vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro Mo­ham­me­ do Ib­ra­hi­mo au­to­mo­bi­lių kor­ te­žą. Au­to­mo­bi­ly­je pa­slėp­ ta bom­ba spro­go ir ap­ga­di­ no ke­lis kor­te­žo au­to­mo­bi­lius, bet mi­nist­ras ne­nu­ken­tė­jo. Tai pir­mas toks iš­puo­lis Egip­to sos­ti­nė­je per dau­ge­lį me­tų.

Si­ri­jos pre­zi­den­to Bas­ha­ro al As­sa­do ša­li­nin­kai Da­mas­ ke pra­dė­jo sta­ty­ti gy­vą sie­ną prie ob­jek­tų, ku­rie ga­li tap­ ti Va­ka­rų ra­ke­tų ata­kų tai­ki­ niais. JAV Se­na­to Už­sie­nio san­ty­kių ko­mi­te­tas tre­čia­die­ nį pri­ta­rė jė­gos nau­do­ji­mui prieš Si­ri­ją, da­bar klau­si­mą svars­tys vi­sas Se­na­tas.

Rin­ki­mų biu­le­te­niuo­se – mar­gu­my­nas Aust­ra­li­jos rin­ki­mų ko­mi­si­ja už­sa­kė 40 tūkst. di­di­na­mų­jų stik­lų, ku­rie ry­toj pa­ dės rin­kė­jams su­si­gau­dy­ti met­ro il­gio bal­ sa­vi­mo biu­le­te­niuo­se.

Sek­so par­ti­ja

Dėl vie­tos Aust­ra­li­jos aukš­tes­niuo­ siuo­se par­la­men­to rū­muo­se šeš­ta­ die­nį var­žy­sis 54 par­ti­jos – dvi­gu­ bai dau­giau nei 2010-ai­siais.

Tarp jų yra prieš ke­le­tą me­tų įsteig­ta Sek­so par­ti­ja, ku­riai va­do­ vau­ja bu­vu­si sek­so in­dust­ri­jos dar­ buo­to­ja Fio­na Pat­ten. Sa­vo rin­ki­mų kam­pa­ni­jai iš­lei­du­si spe­cia­lią pre­ zer­va­ty­vų se­ri­ją, ši po­li­ti­nė jė­ga ža­da le­ga­li­zuo­ti ma­ri­hua­ną ir vie­ nos ly­ties as­me­nų san­tuo­kas. „Šian­dien Aust­ra­li­jo­je še­šio­lik­ me­čiui leng­viau įsi­gy­ti ma­ri­hua­nos su­kti­nę ne­gu ci­ga­re­tę, – aiš­ki­no F.Pat­ten. – Kuk­liau­siais skai­čia­ vi­mais, ka­na­pių pra­mo­nė Aust­ra­ li­jo­je ver­ta maž­daug 6 mlrd. do­ le­rių. Įve­dę 30 pro­c. ak­ci­zą ir 10 pro­c. pre­kių bei pa­slau­gų mo­kes­ tį, at­riek­tu­me iš šios pra­mo­nės 2,4 mlrd. do­le­rių mo­kes­čių.“ Sek­so par­ti­ja taip pat ke­ti­na įtei­ sin­ti eu­ta­na­zi­ją. To pa­ties tiks­ lo sie­kia ir Sa­va­no­riš­kos eu­ta­na­ zi­jos par­ti­ja, va­do­vau­ja­ma Phi­li­po Nitsch­ke, ku­rį ži­niask­lai­da pra­mi­ nė Dak­ta­ru Mir­ti­mi. Žen­gė į po­li­ti­ką

Tarp sep­ty­nių „Wi­ki­Leaks“ par­ti­jos iš­kel­tų kan­di­da­tų yra ir šio skan­da­ lin­go tink­la­la­pio įkū­rė­jas Ju­lia­nas Assange’as, ga­vęs Ek­va­do­ro po­li­ ti­nį prie­globs­tį ir jau me­tus na­mų areš­to są­ly­go­mis gy­ve­nan­tis šios ša­lies am­ba­sa­do­je Lon­do­ne. Šie­met ko­vą įsteig­ta par­ti­ja ža­da gin­ti pi­lie­ti­nes tei­ses ir lais­ves, už­ tik­rin­ti vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų skaid­ ru­mą ir at­skai­tin­gu­mą pi­lie­čiams,

ko­vo­ti su ki­ši­mu­si į pri­va­tų gy­ve­ni­ mą. Tūks­tan­čius slap­tų JAV ka­ri­nių ir dip­lo­ma­ti­nių do­ku­men­tų pa­vie­ ši­nęs J.Assange’as Šve­di­jo­je kal­ ti­na­mas prie­var­ta­vi­mu. Jis tei­gia, kad kal­ti­ni­mai yra po­li­tiš­kai mo­ty­ vuo­ti, ir bai­mi­na­si, jog bus iš­duo­ tas Jung­ti­nėms Vals­ti­joms, ku­rios no­ri ji teis­ti.

Nau­jo „Ti­ta­ni­co“ kū­rė­jas

Ang­lies ka­sy­bos mag­na­tas Clive’as Pal­me­ris į rin­ki­mus žen­gia su sa­vo įsteig­ta Pal­me­rio jung­ti­ne par­ti­ja.

Pag­rin­di­nis mi­li­jar­die­riaus dek­la­ ruo­ja­mas tiks­las – už­draus­ti po­li­ ti­nių lo­bis­tų veik­lą.

Šian­dien Aust­ra­li­ jo­je še­šio­lik­me­čiui leng­viau įsi­gy­ti ma­ ri­hua­nos su­kti­nę ne­gu ci­ga­re­tę.

C.Pal­me­ris ne­se­niai iš­gar­sė­jo vi­ sa­me pa­sau­ly­je pa­skelb­da­mas, kad sta­to nau­ją „Ti­ta­ni­co“ ver­si­ją. „Ti­ ta­ni­ce II“ bus mo­der­nių pa­kei­ti­mų, bet bus sten­gia­ma­si jį pa­sta­ty­ti kuo pa­na­šes­nį į ori­gi­na­lą, ku­ris 1912 m. nu­sken­do su­si­dū­ręs su led­kal­niu.

Pa­sak C.Pal­me­rio, lai­vo sta­ty­bos pra­si­dės ki­tų me­tų ko­vą Ki­ni­jo­je.

C.Pal­me­ris sa­ko, kad de­šim­tys tūks­tan­čių žmo­nių jau už­si­re­gist­ ra­vo į pir­mą­ją šio lai­vo ke­lio­nę, ku­ ri pla­nuo­ja­ma 2016 m.

Per­mai­nos: kon­ser­va­to­rius T.Ab­bot­tas (de­ši­nė­je) ke­ti­na už­baig­ti še­še­rius me­tus tru­ku­sį K.Rud­do va­do­vau­

ja­mų kai­rių­jų val­dy­mą.

Per­ga­lę švęs opo­zi­ci­ja?

Eks­per­tai pro­gno­zuo­ja, kad di­de­ lis kan­di­da­tuo­jan­čių par­ti­jų mar­ gu­my­nas ap­sun­kins veiks­nios vy­ riau­sy­bės for­ma­vi­mą. „At­siž­vel­giant į di­de­lį skai­čių kan­di­da­tų ir par­ti­jų, ku­rios kan­ di­da­tuo­ja į Se­na­tą, ga­li bū­ti dau­ giau lai­mė­to­jų iš ma­žes­nių par­ti­ jų, – sa­kė Ade­lai­dės uni­ver­si­te­to po­li­to­lo­gas Dea­nas Jaens­chas. – To­dėl ga­li­ma pro­gno­zuo­ti, kad Se­ na­tas po rin­ki­mų liks pa­ki­bęs ore ir bus la­bai svar­bu, kas už­tik­rins val­ džios pu­siaus­vy­rą.“ Pag­rin­di­nė ko­va rin­ki­muo­se vyks tarp da­bar­ti­nio prem­je­ro Ke­vi­no Rud­do Dar­bo par­ti­jos, ku­rios pa­

grin­du bu­vo su­for­muo­ta da­bar­ti­nė ma­žu­mos vy­riau­sy­bė, ir opo­zi­ci­jos ly­de­rio To­ny Ab­bot­to va­do­vau­ja­ mos kon­ser­va­ty­vio­sios koa­li­ci­jos.

Nuo­mo­nių ap­klau­sos per­ga­lę pro­ gno­zuo­ja pa­sta­ra­jam, bet sta­bi­liai koa­li­ci­jai su­for­muo­ti jam rei­kės ma­žes­nių par­ti­jų pa­ra­mos.

Pel­nė po­pu­lia­ru­mą

55 me­tų už­kie­tė­jęs kon­ser­va­to­rius, mo­nar­chis­tas ir vie­nos ly­ties as­ me­nų san­tuo­kų prie­ši­nin­kas T.Ab­ bot­tas per plau­ką ne­ta­po prem­je­ru per 2010 m. rin­ki­mus. Jo rei­tin­gai ėmė kil­ti po to, kai mi­nist­rė pir­ mi­nin­kė Ju­lia Gil­lard spau­džia­ ma ža­lių­jų su­lau­žė rin­ki­mų pa­ža­

AFP nuo­tr.

dą ir įve­dė pa­pil­do­mus mo­kes­čius di­džiau­siems ša­lies ter­šė­jams. Dėl to pa­ki­lo ener­gi­jos kai­nos var­to­to­ jams ir vers­lui.

BBC, „Bloom­berg“, „The Wall Street Jour­nal“ inf.

54 partijų

varžosi Australijos parlamento rinkimuose.

Bal­suo­ti – pri­va­lo­ma tvar­ka Aust­ra­li­jo­je, kur bal­sa­vi­mas rin­ ki­muo­se yra pri­va­lo­mas, jau maž­ daug šimt­me­tį ne­nu­ty­la dis­ku­si­ jos, ar to­kia tai­syk­lė ne­si­ker­ta su de­mok­ra­ti­jos prin­ci­pais.

Ak­ty­vu­mas: pa­sta­ruo­siuo­se rin­ki­muo­se 2010-ai­siais rin­ki­muo­se da­

ly­va­vo 94 pro­c. aust­ra­lų.

AFP nuo­tr.

Vi­sa­me pa­sau­ly­je žmo­nės ko­vo­ja už tei­sę bal­suo­ti, o aust­ra­lai ne­tu­ri pa­si­rin­ki­mo. Jų vals­ty­bė yra vie­na iš 23 vi­sa­me pa­sau­ly­je, kur ga­lio­ja pri­va­lo­mo bal­sa­vi­mo įsta­ty­mai.

Re­gist­ruo­tis bal­suo­ti ir ei­ti bal­ suo­ti yra kiek­vie­no aust­ra­lo, vy­res­ nio nei 18 me­tų, pa­rei­ga. Jos neat­li­ kus gre­sia bau­da ir die­na teis­me.

Aust­ra­li­jos ap­žval­gi­nin­ko Ja­so­ no Ken­to nuo­mo­ne, tai ker­ta­si su pa­grin­di­niais de­mok­ra­ti­jos prin­ ci­pais.

„Žmo­nėms ati­ma­ma lais­vė už tai, kad jie ne­bal­suo­ja. Tai šlykš­tu!

Tai ne­de­mok­ra­tiš­ka. Mes ne­sa­me de­mok­ra­ti­ja, jei ne­ga­li­me de­mok­ ra­tiš­kai bal­suo­ti“, – tei­gė jis.

Bet Sid­nė­jaus uni­ver­si­te­to po­li­ti­ kos moks­lų dak­ta­ras Pe­te­ris Che­nas įsi­ti­ki­nęs, kad to­kia re­to­ri­ka per­dė­ ta. Anot jo, nuei­ti į rin­ki­mus nė­ra di­de­lė naš­ta. „Sis­te­ma de­monst­ ruo­ja lū­kes­čius, kad kiek­vie­nas tu­ri da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se kas ke­le­tą me­ tų, ir tai yra ge­ras da­ly­kas“, – tvir­ti­ no jis. Nors gre­sian­ti bau­da ne­di­de­ lė – 20 Aust­ra­li­jos do­le­rių (48 li­tai), aust­ra­lai rin­ki­muo­se da­ly­vau­ja ga­ na pa­vyz­din­gai. Pas­ta­ruo­siuo­se fe­ de­ra­li­niuo­se rin­ki­muo­se ša­ly­je da­ ly­va­vo 94 pro­c. rin­kė­jų. Di­džio­sios

Bri­ta­ni­jos par­la­men­to rin­ki­muo­ se 2010 m. ak­ty­vu­mas te­sie­kė 65 pro­c., o JAV pre­zi­den­to rin­ki­muo­ se 2012-ai­siais – tik 57 pro­c.

Pro­tes­tuo­da­mi kai ku­rie aust­ra­ lai me­ta į bal­sa­dė­žes tuš­čius ar­ba ne­tai­syk­lin­gai už­pil­dy­tus biu­le­te­ nius. Per 2010-ųjų rin­ki­mus to­kių bal­sa­la­pių bu­vo 6 pro­c. Bet dau­ gu­ma aust­ra­lų vis­gi pri­ta­ria pri­va­ lo­mam bal­sa­vi­mui, ir ne­pai­sy­da­ mi ne­si­bai­gian­čių de­ba­tų po­li­ti­kai ne­si­ryž­ta im­tis keis­ti tai­syk­lių. „Dau­ge­liui aust­ra­lų at­ro­dy­ tų įtar­ti­ni ban­dy­mai keis­ti tvar­ką.

Mes pa­si­ti­ki­me sa­vo rin­ki­mų sis­ te­ma la­biau nei sa­vo po­li­ti­kais“, – sa­kė po­li­to­lo­gas P.Che­nas.

BBC inf.

13

penktadienis, rugsėjo 6, 2013

sportas

J.Kazlauskas: serbai mus apdaužė ir primušė Serbijos rinktinės vidurio puolėjas Nenadas Krstičius į šipulius sudaužė Lietuvos krepšininkų gynybą, nors mūsiškiai prieš dvikovą tvirtino, kad rengiasi sustabdyti varžovų taraną ir žino, kaip tai padaryti. Tačiau – 56:63.

Marius Bagdonas

Specialiai „Klaipėdai“ iš Jesenicių (Slovėnija)

Duda vėl pranašesnis

Lietuvių nuo pralaimėjimo „EuroBasket 2013“ finalo turnyre neišgelbėjo ir tai, kad Jonas Kazlauskas yra treniravęs N.Krstičių Maskvos CSKA klube, Darjušas Lavrinovičius – žaidęs su juo, o Serbijos krepšininko ginklų arsenalas mūsiškiams – gerai žinomas.

Varžovų strategas Dušanas „Duda“ Ivkovičius pergudravo J.Kazlauską dramatiškame 2012 m.

Eurolygos finale, kai sensacingai atvedė Pirėjo „Olympiakos“ ekipą į viršūnę, pergudravo ir šįsyk, nors į Slovėniją atsivežė jauną, neužgrūdintą, tačiau degančiomis akimis komandą. Skirtumas tas, kad pernai N.Krstičius buvo J.Kazlausko kariaunoje, o dabar – D.Ivkovičiaus. Šį kartą N.Krstičius pelnė 20 taškų ir atkovojo 9 kamuolius.

Mūsų aukštaūgių šešetas – Donatas Motiejūnas, Jonas Valančiūnas, Robertas Javtokas, Linas Kleiza ir broliai Lavrinovičiai – surinko 24. „Nesuprantu, kaip galėjo taip nutikti. Mano manymu, jei negali apsiginti vienas prieš vieną, tai

kažkas kitas turi padėti. To šį kartą pasigedau“, – mūsiškių žaidimo taktika stebėjosi Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis.

Sutrikdė ir jaudulys

„Mačo pirmoje dalyje nesusitvarkėme su N.Krstičiumi ir su starto jauduliu. Tai, ko gero, ir buvo pagrindinės priežastys, kodėl varžovai lemtingai nutolo. Vėliau broliai Lavrinovičiai pakeitė situaciją, buvo momentas, kai galėjome įsižaisti savo ritmu, bet skuboti sprendimai viską pavertė niekais, – po rungtynių sakė J.Kazlauskas. – Serbai niekuo nenustebino – žaidė taip pat, kaip ir pastaruosius kelerius metus. Jie mus apdaužė ir primušė. O mes buvome kitokie. Nenorėčiau galvoti, kad kai kuriems mūsų žaidėjams užteko vien patekti į rinktinės dvyliktuką. Tikiuosi, kad jie atsiskleis ateityje“, – teigė J.Kazlauskas. „Nusipelnėme šios pergalės.

Kontroliavome rungtynių eigą visą laiką. Labai gerai pasiruošėme šiai dvikovai, kruopščiai atlikome namų darbus, užtikrintai gynėmės. Per mačą su Lietuvos ko-

Ryngtynių rezultatai A grupė Didžioji Britanija – Izraelis 75:71 (22:17, 12:13, 13:22, 19:14, 9:5).

Ukraina – Belgija 58:57 (11:12, 15:24, 14:12, 18:9).

Vokietija – Prancūzija 80:74 (27:14, 16:25, 14:17, 23:18).

Ukraina – Izraelis 74:67 (19:13, 16:13, 18:20, 21:21).

Pastangos: M.Kalnietis mėgino savo azartu ir veržlumu įkvėpti visus

komandos draugus.

Artūro Morozovo nuotr.

manda praleisti tik 56 taškus – tai jau šis tas, – kalbėjo D.Ivkovičius.

– Ši pergalė dar labiau įkvėps mūsų žaidėjus ateities kovoms.“ Vakar serbai išmėgino jėgas su bosniais, kurie pirmame ture 75:86 nusileido latviams. „Žinojome, kad bosnių lyderis Mirza Teletovičius nepersistengia gindamasis, tad tuo ir pasinaudojome. Jis surinko savo taškų normą, bet komandinis žaidimas mūsų varžovams nesisekė“, – paaiškino Latvijos rinktinės vyriausiasis treneris Ainaras Bagatskis.

Latviai antrame ture ketvirtadienį susitiko su Juodkalnijos komanda.

Šiame Balkanų atstovų mače daug aistrų sukėlė paskutinis epizodas: po netaiklaus Georgijaus Čekovskio metimo makedonai kovojo dėl kamuolio, o jiems sutrukdyti bandęs juodkalnietis Milko Bjelica truktelėjo krepšio tinkliuką žemyn ir kamuolys neįkrito.

Iš pradžių arbitrai įskaitė du taškus, tačiau po keliolikos sekundžių pasitarimo pakeitė sprendimą Juodkalnijos ekipos naudai. Makedonai pateikė apeliaciją, tačiau Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) Europos skyriaus techninis komitetas ją atmetė.

Viena didžiausių pirmo turo sensacijų – Vokietijos krepšininkų pergalė 80:74 prieš 2011-ųjų Europos vicečempionę Prancūzijos ekipą. Vokiečiai pataikė net 60 proc. tritaškių (9/15), prancūzai – 36 proc. (9/25). Be to, nugalėtojai laimėjo kovą dėl kamuolio 29:18.

Vokiečių staigmena

Vakar Lietuvos krepšininkai kovėsi su taip pat pralaimėjimo kartėlį jau žinančiais makedonais – jie 80:81 kapituliavo prieš juodkalniečius.

Vis dar laukiame medalių Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdoje vykstančiame Europos jaunučių (iki 15 metų) ir jaunių (iki 17 metų) sunkiosios atletikos čempionate lietuviams prizininkų pakyla – per aukšta.

Geriausiai tarp mūsų šalies atletų pasirodęs klaipėdietis Rokas Šiaulys (svorio iki 45 kg grupė, treneris

Mantas Žvirblis), jaunučių pirmenybėse užėmė ketvirtą vietą.

Trečiadienį jaunių čempionato svorio iki 62 kg grupėje kovojo du Arvydo Bušecko auklėtiniai – Einaras Butkus ir Linas Kecorius.

Geriau sekėsi pastarajam atletui, bendroje įskaitoje užėmusiam šeštąją vietą. E.Butkus liko paskutinis – devintas. L.Kecorius rovimo veiksmu iškėlė 80 kg ir išstūmė 93 kg sveriančią štangą.

Septintas: E.Mikalauskas, nors neužėmė aukštos pozicijos, savo pasi-

rodymu nenuvylė specialistų.

Vytauto Petriko nuotr.

Vakar tarp jaunučių varžėsi 14metis Edvinas Mikalauskas (treneris Regimantas Mikalauskas).

Svorio iki 69 kg grupėje varžęsis klaipėdietis užėmė septintą vietą tarp septynių dalyvių.

Tačiau Lietuvos rinktinės treneriai liko patenkinti atleto pasirodymu. E.Mikalauskas, rovimo veiksmu iškėlęs 70 kg, o stūmimo – 84 kg štangą, pagerino savo asmeninius rezultatus.

B grupė Latvija–Bosnija ir Hercegovina 86:75 (20:20, 23:13, 19:24, 24:18).

Juodkalnija–Makedonija 81:80 (25:24, 20:22, 19:21, 17:13).

Juodkalnija – Latvija 72:73 (17:17, 20:20, 15:17, 20:19).

C grupė Gruzija – Lenkija 84:67 (20:14, 19:8, 16:15, 29:30).

Ispanija – Kroatija 68:40 (24:9, 9:11, 16:17, 19:3).

Slovėnija – Čekija 62:60 (21:19, 15:13, 15:14, 11:14).

Kroatija – Gruzija 77:76 (17:15, 18:19, 15:18, 27:24).

D grupė Suomija – Turkija 61:55 (10:8, 22:11, 17:19, 12:17).

Graikija – Švedija 79:51 (15:13, 24:8, 20:14, 20:16).

Rusija – Italija 69:76 (18:25, 11:17, 13:14, 27:20).

Suomija – Švedija 81:60 (27:27, 21:4, 19:15, 14:14).

9-oji Adolfo taurė Prisiekęs teniso entuziastas Adolfas Krizonis kviečia visus šios sporto šakos mėgėjus į 9-ąjį jo taurės turnyrą, kuris, prasidėjęs rytoj, baigsis sekmadienį.

Jau žinoma, kad Skulptūrų parko teniso aikštyne kovos garsių trenerių Romano Revuto, Juozo Povilaičio, Tomo Butvilo, Vyto Bartninko, Jolantos Romančikienės auklėtiniai. Taip pat laukiama dau-

giau tenisininkų iš Klaipėdos, kitų miestų, gal net užsienio.

Adolfo didžioji taurė, du kartus laimėjusiam Dainiui Diržauskui, jei ir jis šįmet švęstų pergalę, būtų įteikta visam laikui.

Taip pat žaidėjų laukia prizai, įsteigti Sergejaus Gorbunovo ir bendrovės „Segosta“. Jie atiteks žvaliausiems, techniškiausiems ir kitaip pasižymėjusiems tenisininkams. „Klaipėdos“ inf.

19

penktAdienis, rugsėjo 6, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Daliaus (ExMemel) Viršilo knygą „Tikras turtas II“.

D. (ExMemel) Viršilas. „Tikras turtas II“. Ši knyga – tai tikro gyvenimo istorija. Dalius per 10 metų patyrė daugiau kaip 10 krizių, tačiau liko gyvas ir viskas jam išėjo į naudą, nes KRIZĖ – tai GALIMYBĖ (pakeisti gyvenimo kryptį). Dalius yra šeimos verslo Memelex bei viešosios įstaigos Ekovalstybė įkūrėjas, gyvenimo transformatorius.

Jo misija – pagerinti žmonių gyvenimą bei nurodyti kryptį dvasinio tobulėjimo link.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 10 d.

Avinas (03 21–04 20). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas.

Jautis (04 21–05 20). Viskas erzins ir pykdys. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galimybes.

Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite bendrauti ir pasidalyti mintimis.

Tačiau pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ką pasakėte. Atminkite, geras pašnekovas gali tapti ištikimu draugu.

Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena priimti svarbius sprendimus.

Jūsų nuojauta atvers naujas galimybes. Išmušė realių veiksmų valanda, nepraleiskite pasitaikiusios progos.

Liūtas (07 23–08 23). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą.

Rytoj taip pat neturėtų būti jokių nemalonių staigmenų.

Mergelė (08 24–09 23). Naujo ciklo pradžia. Šiandien leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Gal atsiras laisvo laiko savo dvasiniam pasauliui pažinti, pamedituoti.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Būsite nusiteikęs naujiems iššūkiams ir darbams. Kai kas gal ir nesupras jūsų idėjų, bet įvertins jūsų originalumą bei sugebėjimus.

Skorpionas (10 24–11 22). Esate nusiteikęs iš naujo įvertinti savo gyvenimą. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Būkite atidus, kad netyčia neįskaudintumėte artimo žmogaus. Šaulys (11 23–12 21). Trokštate pažinti kitus pasaulius ir nerealią meilę. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis.

Ožiaragis (12 22–01 20). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Kaip niekada dabar jums padės įgimtas nuoširdumas, sąžiningumas ir atvirumas.

Vandenis (01 21–02 19). Jūsų ir jaunų žmonių požiūriai išsiskirs.

Tačiau neskubėkite ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul šiandien viskas lieka taip, kaip yra. Žuvys (02 20–03 20). Viską vertinsite ir branginsite, lengvai spręsite problemas. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje bus šilta, be lietaus. Šiandien bus mažai debesuota, temperatūra 19-20 laipsnių šilumos. Šeštadienio naktį kai kur rūkas, oro temperatūra sieks 4–6 laipsnius šilumos, dieną bus 20– 21 laipsnis šilumos. Saulėtus orus sinoptikai prognozuoja ne tik artėjantį savaitgalį, bet ir kitos savaitės pradžioje.

Šiandien, rugsėjo 6 d.

+19

+17

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+20

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+19

Utena

+19

6.50 20.16 13.26

249-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 116 dienų.

Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+21

Pasaulyje Atėnai +29 Berlynas +25 Brazilija +27 Briuselis +29 Dublinas +15 Kairas +33 Keiptaunas +21 Kopenhaga +22

kokteilis Pa­si­šai­pė iš vai­ruo­to­jo Skai­ty­to­jai vis ran­da links­mais pie­ši­ niais nu­da­žy­tų au­to­mo­bi­lių, kaip aną­ dien „Kok­tei­liui“ at­siųs­to­se Si­gi­to nuo­ trau­ko­se.

Va­kar pa­si­sten­gė Ka­l i­ning­ra­de „Klai­ pė­dą“ skai­tan­tis Ole­gas, įro­dęs, kad ir Ru­si­jo­je yra links­mų plau­čių žmo­nių, au­to­mo­bi­l į pa­puo­šu­sių „Na­ša Ra­ša“ he­ro­jais.

Užat­lan­tė­je gy­ve­nan­tis Pra­nas taip pat pa­ma­tė įdo­mų kaž­ku­rio ame­ri­kie­čio spren­d i­mą – nu­da­ž y­tas ka­bi­nos du­ ris. Iš to­lo, jei vai­ruo­to­jas yra prie vai­ ro, at­ro­do, kad jis, kel­nes nu­si­lei­dęs, sė­ di ant uni­ta­zo.

Kaunas Londonas +18 Madridas +30 Maskva +13 Minskas +17 Niujorkas +21 Oslas +20 Paryžius +26 Pekinas +27

Praha +23 Ryga +19 Roma +29 Sidnėjus +24 Talinas +20 Tel Avivas +32 Tokijas +29 Varšuva +21

Vėjas

3–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+20

+19

Marijampolė

Vilnius

+20

Alytus

Vardai Beata, Faustas, Magnas, Tautenė, Vaištautas.

RUGsėjO 6-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+12

+17

+16

+12

3

+12

+17

+15

+13

3

+12

+17

+15

+13

1

rytoj

sekmadienį

1901 m. Niu­jor­ke bu­vo šau­ta į Jung­ti­nių Ame­ri­ kos Vals­t i­jų pre­z i­den­tą (1897–1901 m.), Wil­lia­mą McKin­ley’į, ku­ris po aš­ tuo­nių die­nų nu­mi­rė.

1917 m. Vil­niu­je iš­leis­tas pir­ma­sis laik­raš­čio „Lie­ tu­vos ai­das“ nu­me­r is, ku­r io re­dak­to­r iu­m i bu­ vo An­ta­nas Sme­to­na.

1975 m. te­ni­so žvaigž­dė če­kė Mar­ti­na Nav­ra­ti­lo­ va Niu­jor­ke JAV te­n i­so tur­ny­ro me­tu pa­si­pra­šė po­li­ti­nio prie­globs­čio.

1986 m. Kau­ne gi­mė krep­š i­n in­kas Man­t as Kal­nie­tis.

1991 m. ant­ram di­džiau­ siam Ru­si­jos mies­tui Le­ ning­ra­dui bu­vo grą­ž in­ tas Sankt Pe­ter­bur­go var­das.

1991 m. SSRS pri­pa­ž i­no Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­ jos ne­prik­lau­so­my­bę.

1997 m. prin­ce­sės Dia­ nos lai­do­t u­ves Lon­do­ ne ste­bė­jo dau­giau kaip 2 mln. žmo­nių.

2007 m. ei­da­mas 72-uo­ sius me­tus mi­rė gar­sus ope­ros so­lis­tas Lu­cia­no Pa­va­rot­ti.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei sap­nuo­ja­te, kad mel­žia­te ož­ką, nu­

Pie­ši­nys: taip iš­da­žy­tos du­rys

pri­ver­čia nu­si­šyp­so­ti ko­le­gas ke­ly­je.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ne­nu­si­min­k i­te, jei vai­k ys­tė pra­bė­go.

Se­nat­vė­je vėl tap­si­me vai­kais.

Nu­girs­tas po­kal­bis

vils ne­di­de­lis pel­nas. Jo­ti ant ož­kos – gė­ da, ypač ren­gi­ny­je, kur bus daug vy­r ų.

Sap­nuo­ti ožį, ypač be ra­g ų – mei­lė be at­ sa­ko. Jei sap­nuo­ja­te, kad ga­no­te ož­kas, dar tą pa­t į mė­ne­sį pa­tek­si­te į dė­me­sio cent­rą, bus iš­ban­dy­ta jū­sų kant­ry­bė ar su­ge­bė­ji­mai. Ož­kos kai­lis sap­ne – skur­ das, ku­r io ne­pa­v yks nu­slėp­t i nuo ne­ nuo­šir­d žių smal­suo­l ių. Šis sap­nas ga­l i reikš­ti ir da­ly­bas, ku­rio­mis ne­bū­si­te pa­ ten­kin­tas. Pirk­ti ož­ką – pra­ž ū­tin­gas tau­ pu­mas. Jei sap­ne ke­liau­ja­te po ne­pa­žįs­ta­mas, niū­r ias vie­tas, tai daž­n iau­s iai reiš­k ia svei­ka­tos pro­ble­mas. Jei ke­l iau­ja­te su ma­lo­n iais žmo­nė­mis, tu­rė­si­te ne­ma­lo­ nu­mų, bet drau­gai pa­dės. Sap­ne re­gė­ti, kad ke­l iau­ja jū­sų ar­t i­m ie­ji, reiš­k ia, kad dėl sa­vo kal­tės pa­kliū­si­te į bė­dą.

– Ko­k ie šian­d ien va­d i­na­mie­ji nau­jie­ ji čiuk­čiai?

– Tai to­k ie, ku­r ie va­ž i­nė­ja pa­si­k in­kę 600 el­nių.

Pa­siž­val­gius po gat­ves Apie kai ku­rių mar­kių au­to­mo­bi­lių vai­ ruo­to­jus gir­dė­ti ne­ma­žai įvai­rių pa­sa­ ko­ji­mų ar mi­t ų – tie gan­dai iš pirš­to lauž­t i ar at­spin­d i rea­ly­bę? Gal­būt iš tie­sų tam tik­r ų mar­k ių au­to­mo­bi­lius tu­r in­t ie­ji lei­džia sau ne­si­lai­ky­t i ke­lių eis­mo tai­syk­lių, de­monst­ruo­ti ne tar­ pu­sa­vio pa­gar­bą, o sa­vo vir­še­ny­bę ke­ liuo­se?

Ano­k ia pa­slap­t is, dau­g iau­sia gan­dų, anot au­to­g i­das.lt ap­k lau­sos, sklan­do apie BMW vai­ruo­to­jus, vie­nas ki­tas – apie „Au­di“, „Fiat“ ir „Re­nault“ mar­k ių au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jus.

Gar­siai kal­ba­ma, kad BMW vai­ruo­to­ jai mėgs­ta grei­tį, jie ma­no, kad nie­kas jų ne­ga­li ap­lenk­ti, ne­si­lai­ko ke­lių eis­ mo tai­syk­l ių ir ne­pa­ž įs­ta ke­l io ženk­ lų, ne­re­tai sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je jiems ne­pa­kan­ka vie­nos vie­tos au­to­mo­bi­ liui, gąs­di­na praei­vius. Jiems neeg­zis­ tuo­ja po­sū­kių sig­na­lai – re­tai ka­da iš­ vy­si BMW vai­ruo­to­ją, ro­dan­t į, į ku­rią pu­sę pa­suks, taip pat jie ne­pra­lei­džia pės­čių­jų. Čes­ka (397 719; BMW au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jai – kaž­koks siau­bas)

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1069

2013 09 04 AUKSO PUODAS - 8 210 116 Lt DIDYSIS PRIZAS - 4 479 183 Lt 12 33 14 08 13 47 Auksinis skaičius 03 Papildomi skaičiai 48 27 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 22 735 Lt (0 priz.)

5 skaičiai 12 991 Lt (2 priz.)

4 skaičiai 153 Lt (232 priz.)

3 skaičiai 12 Lt (4031 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (5655 priz.)

Džokeris - bil. nr. 080 074 629 (107 182 Lt) Prognozė: Aukso puode – 12 mln. Lt Didysis prizas – 6 mln. Lt „Džokeris“ – 110 000 Lt