2013 09 07 klaipeda internetas

RUGSĖJO 7, 2013 Nr. 206 (19 809)

Jū­rei­vys­tės mo­kyk­los va­do­vo V.Sen­či­los aist­ra – ro­kas ir mo­to­cik­lai. Šeš­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

www.kl.lt

Ko­kios vie­tos ap­link Klai­pė­dą yra pa­čios gry­bin­giau­sios?

Miestas 3p.

Pa­var­dė­se sly­pi is­to­ri­ja Žmo­nės kei­čia pa­ var­des ar var­dus ne tik tuok­da­mie­si ar skir­da­mie­si. Lie­tu­ vai at­ga­vus ne­prik­ lau­so­my­bę, Klai­pė­ dos ci­vi­li­nės met­ri­ ka­ci­jos sky­rius ko­ne kas­dien gau­da­vo po pra­šy­mą at­sta­ ty­ti tik­rą­ją tė­vų ar pro­tė­vių pa­var­dę. Šis pro­ce­sas ne­si­ bai­gia iki šiol.

Kaina 1,60 Lt

„To­kios pa­gar­bos ne­pa­ty­ riau per vi­są kar­je­rą Lie­tu­ vo­je, ko­kios su­lau­kiau vos pra­dė­jęs dirb­ti Ja­po­ni­jo­je.“ Tre­ne­ris An­ta­nas Si­rei­ka api­bū­di­no Rytų ir Vakarų kul­tū­ros skir­tu­mus.

16p.

Ge­riau­siam pa­tru­liui – kal­ti­ni­mai As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Dėl ne­va kal­bė­ji­mo mo­bi­liuo­ju te­ le­fo­nu vai­ruo­jant au­to­mo­bi­lį klai­ pė­die­čiui teks min­ti teis­mų slenks­ čius. Iš pa­žiū­ros men­kas nu­si­žen­ gi­mas vy­rui ga­li at­si­rūg­ti bau­džia­ mą­ja by­la už pa­si­prie­ši­ni­mą po­li­ci­ jos pa­rei­gū­nui.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pa­sip­rie­ši­no ir ap­spjau­dė?

Slaps­ty­tis pri­ver­tė ap­lin­ky­bės

Is­to­ri­nį tei­sin­gu­mą prieš 15 me­tų at­sta­tė Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to dės­ ty­to­jas, li­te­ra­tū­ros ty­ri­nė­to­jas, kri­ ti­kas, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ ta­ras, pe­da­go­gas ir ver­tė­jas Ma­ri­jus Šid­laus­kas. Iki 1998 m. ba­lan­džio 8 d. jis bu­vo Jo­nai­tis.

Tai, kad Ma­ri­jaus tė­vų ir jo pa­ties tik­ra pa­var­dė yra ne Jo­nai­čiai, Ma­ri­ jui, dar prieš at­gau­nant ne­prik­lau­ so­my­bę, pra­si­ta­rė šei­mą pa­žįs­tan­tys žmo­nės.

4

Su­sig­rą­ži­no: hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras M.Šid­laus­kas il­gus me­tus bu­vo M.Jo­nai­tis ir tik­rą­ją pro­tė­vių

pa­var­dę at­sta­tė tik prieš 15 me­tų.

Ne­ri­jaus Jan­kaus­ko nuo­tr.

Sta­ty­bos įmo­nei, ku­ri įsi­kū­ru­ si prie­šais Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­ sta­tą, va­do­vau­jan­tis Al­gir­das Un­ gu­lai­tis pa­tru­lio bu­vo su­stab­dy­tas ket­vir­ta­die­nį per pie­tus Mi­ni­jos ir Su­lu­pės gat­vių san­kry­žo­je. Po­li­ci­ jos tei­gi­mu, au­to­mo­bi­lį „Mer­ce­des“ vai­ra­vęs vy­ras kal­bė­jo mo­bi­liuo­ ju te­le­fo­nu. Tei­gia­ma, kad su­ra­šant pro­to­ko­lą dėl Ke­lių eis­mo tai­syk­ lių pa­žei­di­mo vy­ras ru­siš­kai iš­kei­ kė pa­tru­lį, jį ap­spjo­vė ir mė­gi­no trenk­ti į vei­dą.

3

2

šeštadienis, rugsėjo 7, 2013

miestas

Do­va­na mies­tui – bron­zi­nė mer­gy­tė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Veiks­mas: skulp­tū­rą „Ma­no“ ati­den­gė (iš kai­rės) mies­to me­ras V.Grub­liaus­kas, Klai­pė­dos pra­mo­ni­nin­kų

aso­cia­ci­jos vi­cep­re­zi­den­tas L.Ma­kū­nas, „Va­ka­rų me­die­nos gru­pės“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas S.Pau­laus­kas ir skulp­to­rius K.Pū­dy­mas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

M.Maž­vy­do alė­jo­je va­kar iš­kil­min­gai su­tik­ta il­gai lauk­ta vieš­nia – prie krū­ti­nės paukš­te­lį glau­džian­čios mer­gai­tės bron­zi­nė skulp­ tū­ra „Ma­no“ pa­puo­šė jau penk­tą gra­ni­ti­nį alė­jos suo­liu­ką.

Ši skulp­tū­ra – bend­ro­vės „Va­ka­rų me­die­nos gru­pė“ do­va­na Klai­pė­ dai ir jos gy­ven­to­jams. „Džiu­gu, kad mies­tas puo­šia­si, gra­žė­ja, kad me­ni­niais ak­cen­tais da­bi­na­ma M.Maž­vy­do alė­ja, ku­ ri tam­pa vis jau­kes­ne sa­le­le. Tik­rai ne­gai­la do­va­nų mies­tui ir ti­ki­mės, kad jos klai­pė­die­čiams ir uos­ta­ mies­čio sve­čiams teiks džiaugs­ mą, gė­rį, pa­lai­mą“, – vy­lė­si „Va­ ka­rų me­die­nos gru­pės“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas Si­gi­tas Pau­laus­kas.

Skulp­tū­rą „Ma­no“ su­kū­rė ži­ no­mas uos­ta­mies­čio skulp­to­rius Klau­di­jus Pū­dy­mas. Mer­gy­tė su ka­sy­tė­mis, ku­rią M.Maž­vy­do alė­ jo­je pa­ma­tę vai­kai glos­tė lyg sa­vo se­su­tę, prie sa­vo šir­de­lės lai­ko pri­ spaus­tą paukš­tį – sim­bo­lį, jog vi­si esa­me su­si­ję su gam­ta. „Kai pa­skel­bė­me kon­kur­są gra­ ni­ti­nius alė­jos suo­liu­kus puoš­ ti me­ni­niais ak­cen­tais ir jam bu­vo pa­teik­ta šios skulp­tū­rė­lės vi­zua­li­ za­ci­ja, jau ta­da bu­vo ma­ty­ti, kad ji pui­ki. Ta­čiau kai pa­ma­tė­me są­ma­ tą, kiek kai­nuo­tų ją su­kur­ti, sua­ be­jo­jo­me, ar skulp­tū­rė­lė pa­puoš M.Maž­vy­do alė­ją. Džiu­gu, kad at­ si­ra­do to­kių me­ce­na­tų, ku­rių dė­ka

mer­gy­tė su ka­sy­tė­mis jau sė­di ant suo­liu­ko“, – „Va­ka­rų me­die­nos gru­pei“ dė­ko­jo Klai­pė­dos pra­mo­ ni­nin­kų aso­cia­ci­jos vi­cep­re­zi­den­ tas Leo­nas Ma­kū­nas.

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas taip pat džiau­gė­si do­va­na mies­tui ir pa­ža­dė­jo, kad ją tin­ka­ mai gerbs ir glo­bos. „Man sma­gu,

Si­gi­tas Pau­laus­kas:

Tik­rai ne­gai­la do­ va­nų mies­tui ir ti­ ki­mės, kad jos klai­ pė­die­čiams ir uos­ta­mies­čio sve­ čiams teiks džiaugs­ mą, gė­rį, pa­lai­mą.

jog bend­ro­vė, ku­ri in­ves­tuo­ja ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už­sie­ny­je, el­gia­si pa­trio­tiš­kai, ne­pa­mirš­ta sa­vo iš­ta­ kų ir puo­šia sa­vo mies­tą Klai­pė­dą“, – pa­brė­žė V.Grub­liaus­kas.

Mer­gy­tė M.Maž­vy­do alė­jo­je il­ gai vie­ni­ša ne­bus. Net­ru­kus ne­to­ li jos ant ki­to suo­liu­ko tu­rė­tų at­si­ ras­ti ber­niu­ko skulp­tū­ra.

Mo­kyk­lo­je pristatyta elekt­ro­ni­nė nau­jo­vė

Rak­tas: V.Bur­lins­kai­tė de­monst­ra­vo vie­ną elekt­ro­ni­nio mo­ki­nio pa­žy­

mė­ji­mo ga­li­my­bių.

Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaityte@kl.lt

Nau­jus moks­lo me­tus Liud­vi­ko Stul­pi­no pro­gim­na­zi­ja pa­si­ti­ko nau­jo­vė­mis – va­kar jo­je pri­sta­ty­ tas elekt­ro­ni­nis mo­ki­nio pa­žy­mė­ ji­mas, ku­ris ne tik fik­suos, ka­da moks­lei­viai atei­na į mo­kyk­lą, bet ir leis pa­si­nau­do­ti įvai­rio­mis pa­ slau­go­mis.

„Šį na­cio­na­li­nį pro­jek­tą va­di­na­me „A mo­kyk­la“ – su min­ti­mi apie atei­ ties, aukš­čiau­sio ly­gio mo­kyk­lą. Juk ženk­las „A“ reiš­kia pa­žan­gą, nau­jo­ viš­ku­mą ir vi­sa tai, kas yra prie­ky­ je“, – tei­gė bend­ro­vės „Ta­vo mo­kyk­ la“ di­rek­to­rė Vik­to­ri­ja Bur­lins­kai­tė.

Be įė­ji­mo į mo­kyk­lą, pa­žy­mė­ji­ mas at­lie­ka ir ki­tas funk­ci­jas.

Jis su­sie­tas su elekt­ro­ni­niu die­ ny­nu, to­dėl tė­vai ope­ra­ty­viai ga­ li ste­bė­ti ne tik mo­ki­nių pa­žan­gu­ mą, bet ir at­si­skai­ty­mus mo­kyk­los val­gyk­lo­je bei bib­lio­te­ko­je – in­teg­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ruo­ta spe­cia­li sis­te­ma vai­kams at­ stos gry­nuo­sius pi­ni­gus.

Atei­ty­je pa­žy­mė­ji­mą pla­nuo­ja­ ma nau­do­ti ir kaip elekt­ro­ni­nį bi­ lie­tą vie­ša­ja­me mies­to trans­por­te. Į klau­si­mą, ar ne­kils pro­ble­mų, jei ko­du neap­sau­go­ta kor­te­lė bus pa­vog­ta ar pa­mes­ta, mo­kyk­los di­ rek­to­rė Dia­na Če­da­vi­čie­nė pa­ti­ki­ no, kad to­kiu at­ve­ju mo­ki­nys iš­ kart ga­lės pa­skam­bin­ti ne­mo­ka­mu trum­puo­ju nu­me­riu ir kor­te­lė bus už­blo­kuo­ta. Šis pi­lo­ti­nis pro­jek­tas kol kas ban­do­mas tik L.Stul­pi­no pro­gim­ na­zi­jo­je. Nuo 2 tūkst. iki 20 tūkst. li­tų, pri­klau­so­mai nuo komp­lek­ta­ ci­jos, kai­nuo­jan­ti sis­te­ma šiai mo­ kyk­lai įdieg­ta ne­mo­ka­mai. Ki­to­se mo­ky­mo įstai­go­se dar­bai bus fi­ nan­suo­ja­mi sa­vi­val­dy­bės lė­šo­mis. Šiuo me­tu elekt­ro­ni­niu pa­žy­mė­ ji­mu nau­do­ja­si apie 80 pro­c. mo­ kyk­los mo­ki­nių. L.Stul­pi­no pro­ gim­na­zi­jo­je tė­vai juos ga­li įsi­gy­ti už sa­vi­kai­ną – maž­daug 8 li­tus.

3

šeštadienis, rugsėjo 7, 2013

miestas Vie­nu me­tu – dvi ava­ri­jos

Kro­va su­ma­žė­jo

Skrai­di­no į li­go­ni­nę

Ke­ly­je Jakai–Dovilai va­kar vie­ nu me­tu įvy­ko dvi ava­ri­jos. „Au­di 80“ vai­ra­vu­si sen­jo­ra su­ko į kai­ rę, ne­pra­lei­do sunk­ve­ži­mio ir su juo su­si­dū­rė. Pas­kui va­žia­vęs vi­ su­rei­gio vai­ruo­to­jas, veng­da­mas at­si­trenk­ti į ką tik su­dau­žy­tą ma­ ši­ną, stai­ga stab­dė ir „ga­vo į už­ pa­ka­lį“ nuo iš pa­skos va­žia­vu­ sios „Au­di“.

Klai­pė­dos uos­te ir Bū­tin­gės ter­ mi­na­le rugp­jū­tį per­krau­ta 3,1 mln. to­nų – 18 pro­c., ar­ba 691,1 tūkst. to­nų, ma­žiau nei ati­tin­ka­ mu lai­ko­tar­piu per­nai. Klai­pė­dos uos­te krau­ta 2,3 mln. to­nų, ar­ba 21,3 pro­c., ma­žiau, Bū­tin­gės ter­ mi­na­le krau­ta 0,7 mln. to­nų, ar­ ba 5,6 pro­c., ma­žiau nei praė­ju­ sių me­tų rugp­jū­tį.

Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų sraig­tas­ par­niu MI8 va­kar į Jū­ri­nin­kų li­ go­ni­nę at­skrai­din­tas 1953-iai­ siais gi­męs vy­ras, ku­riam įtar­ tas in­sul­tas. Pra­ne­ši­mas, jog vie­nas įgu­los na­rys pra­ra­do są­ mo­nę, iš žve­jy­bi­nio lai­vo, ku­ ris nuo Klai­pė­dos į piet­va­ka­rius bu­vo nu­to­lęs apie 34 km, gau­ tas apie 11.30 val.

Gry­bai „per­si­kė­lė“ į Smil­ty­nę

Ke­lei­viai. Rugp­jū­t į mies­to au­to­bu­ sais va­ž ia­vo per 692 tūkst. žmo­n ių.

Po­pu­lia­riau­sios sto­te­lės bu­vo „Bib­lio­ te­kos“, va­ž iuo­jant iš šiau­r i­nės į pie­t i­ nę, „Smil­te­lės“, va­žiuo­jant iš pie­ti­nės į šiau­r i­nę, bei „At­g i­mi­mo“, va­ž iuo­jant iš šiau­r i­nės į pie­t i­nę mies­to pu­sę.

Tūks­tan­čius ba­ra­vy­kų šį se­zo­ną pri­si­rin­ kę klai­pė­die­čiai ne­si­bai­min­da­mi lau­kia gry­bų se­zo­no pa­bai­gos. Miš­ko gė­ry­bių šiuo me­tu pa­ta­ria­ma ieš­ko­ti ne­be že­ my­ni­nė­je da­ly­je, o Smil­ty­nė­je.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Gry­bų per ke­lis kar­tus šie­met pri­ si­rin­kau tiek, kiek ne­bu­vau pri­gry­ ba­vęs per pa­sta­ruo­sius de­šimt me­ tų. Vi­sa­da ma­niau, jog gry­bų ro­jus yra Nor­ve­gi­ja. Pats ke­le­rius me­tus ten gy­ve­nau, tad ba­ra­vy­kus iš miš­kų trak­to­riu­mi vež­da­vau. Ta­čiau tai, kas šie­met dė­jo­si ap­link Klai­pė­dą esan­ čiuo­se miš­kuo­se, pra­no­ko net Nor­ve­ gi­ją“, – pa­sa­ko­jo pri­sie­kęs gry­bau­to­ jas klai­pė­die­tis Au­ri­mas Moc­kus.

Jis pri­si­mi­nė, kad ba­ra­vy­kus šie­ met tie­siog „šie­na­vo“ – vie­no­ je vie­to­je jų ras­da­vo po 20–30, re­ kor­das – 47. A.Moc­kus at­sklei­dė, jog gry­bin­giau­sios vie­tos šie­met – miš­kai, ku­rie drie­kia­si nuo Klai­pė­ dos va­žiuo­jant Kre­tin­gos link.

„Dar la­bai ge­ros vie­tos – tarp Dar­bė­nų ir Sa­lan­tų, Tar­vy­duo­se, Di­džiuo­siuo­se Ža­li­muo­se, ne­to­ li Ku­lių. Rea­liai vi­si miš­kai ap­link Klai­pė­dą bu­vo pil­ni gry­bų. Ma­nau, kad jų įma­no­ma ras­ti ir šį sa­vait­ ga­lį. Bė­da ta, kad miš­kuo­se jau per sau­sa ir ne­ma­žai ke­pu­rė­tų­jų su­kir­ mi­ję. Be to, ba­ra­vy­kų se­zo­nas taip pat jau į pa­bai­gą, da­bar dau­giau­sia – rau­don­vir­šių ir lep­šių“, – pa­ste­ bė­ji­mais da­li­jo­si pa­šne­ko­vas.

A.Moc­kus pa­ta­rė gry­bau­to­jams, ku­rie nu­si­tei­kę šį sa­vait­ga­lį pra­leis­ ti miš­ke, kel­tis į Smil­ty­nę. „Rem­ da­mie­si mū­sų, gry­bau­to­jų, pa­tir­ti­ mi, ga­li­me drą­siai teig­ti, kad gry­bai Kur­šių ne­ri­jo­je pa­si­ro­do sa­vai­tę vė­liau nei že­my­ni­nė­je da­ly­je, to­dėl da­bar Smil­ty­nė­je tu­rė­tų bū­ti pa­ts jų se­zo­nas“, – aiš­ki­no A.Moc­kus.

Gau­sa: anot gry­bau­to­jų, šie­met pil­ni ba­ra­vy­kų bu­vo vi­si ap­link Klai­pė­

dą esan­tys miš­kai.

Au­ri­mo Moc­kaus nuo­tr.

Pak­laus­ta, kaip at­pa­žin­ti miš­ką, ku­ria­me ga­ran­tuo­tai įma­no­ma ras­ ti gry­bų, Bo­ta­ni­kos ins­ti­tu­to Mi­ko­ lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jos va­do­vė Jur­ga Mo­tie­jū­nai­tė pa­ti­ki­no, jog tai neį­ ma­no­ma – gry­bin­gas vie­tas tie­siog rei­kia ži­no­ti ir tu­rė­ti nuo­jau­tą. „Ta­čiau neap­si­ri­ki­te – jei šie­met vie­no­je vie­to­je „šie­na­vo­te“ ba­ra­ vy­kus, jų ki­tais me­tais to­je pa­čio­ je vie­to­je ne­ra­si­te. Gry­bų de­rė­ji­mo pi­kas yra kas tre­ji me­tai ir jei jis dar su­tam­pa su ge­ro­mis kli­ma­ti­nė­mis

są­ly­go­mis, nea­be­jo­ti­nai bus pui­ kus der­lius“, – pa­brė­žė J.Mo­tie­ jū­nai­tė. Nus­ta­ty­ta, jog dau­giau­ sia gry­bų bū­na ne se­nuo­se, kaip įpras­ta ma­ny­ti, miš­kuo­se, o vi­ du­ti­nio am­žiaus. Kai ku­rios gry­bų rū­šys, pa­vyz­džiui, kaz­lė­kai, mėgs­ ta jau­nuo­ly­nus. „Vis dėl­to di­džiau­ sią įta­ką gry­bų der­liui tu­ri gam­tos są­ly­gos. To­dėl jei šie­met bus nor­ ma­li bo­bų va­sa­ra, prieš tai dar pa­ lis, tai tę­sis ir gry­bų se­zo­nas“, – ti­ ki­no J.Mo­tie­jū­nai­tė.

Ge­riau­siam pa­tru­liui – kal­ti­ni­mai Esą vai­ruo­to­jas su­plė­ 1 šė pa­rei­gū­nui uni­for­mą ir net mė­gi­no bėg­ti. Ga­lų ga­le su­

lai­ky­tas 46 me­tų A.Un­gu­lai­tis bu­ vo nu­vež­tas į ko­mi­sa­ria­tą ir ap­ klaus­tas. Vers­li­nin­ką su­stab­dęs pa­rei­gū­nas krei­pė­si į me­di­kus, ku­ rie kons­ta­ta­vo kai­rio rie­šo są­na­rio pa­tem­pi­mą.

Skun­dė­si ko­mi­sa­ria­tui

Ta­čiau pa­ts A.Un­gu­lai­tis tvir­ti­na prie­šin­gą įvy­kių ver­si­ją, nei tei­gia po­li­ci­ja. „Aš ne­kal­bė­jau te­le­fo­nu. Ir tai mė­gin­siu įro­dy­ti teis­me. Vis­kas pra­si­dė­jo nuo to, kad prie san­kry­ žos sto­vė­jęs po­li­ci­jos pa­tru­lis ne­ tu­rė­jo kri­vū­lės, tie­siog mos­te­lė­jo del­nu. Pa­ma­niau, gal kas at­si­ti­ko, to­dėl su­sto­jau“, – pa­sa­ko­jo A.Un­ gu­lai­tis. A.Un­gu­lai­tis nu­si­ste­bė­jo ir pa­klau­sė ko­dėl pa­rei­gū­nas yra vie­ nas, nes gat­vė­se daž­niau­siai pa­tru­ liuo­ja kar­tu su po­ri­nin­kais bei po­ li­ci­jos au­to­mo­bi­liu. „Man bu­vo pa­sa­ky­ta, esą ko­le­ ga dir­ba ki­to­je gat­vė­je. Pa­rei­gū­nas iš­rė­žė, jog bū­siu nu­baus­tas už tai, kad kal­bė­jau te­le­fo­nu, ir lie­pė pa­ teik­ti do­ku­men­tus. Kai tik pa­si­ len­kiau jų paim­ti, jis stai­ga at­plė­ šė ma­ši­nos du­re­les ir pa­gro­bė juos

man iš ran­kų. Pa­rei­gū­nas iš kar­to nuė­jo į ma­ši­ną ra­šy­ti pro­to­ko­lo“, – ti­ki­no vai­ruo­to­jas.

A.Un­gu­lai­tis su­rin­ko bend­ro­ jo pa­gal­bos te­le­fo­no 112 nu­me­rį ir mė­gi­no paaiš­kin­ti, kad, jo ma­ny­ mu, pa­rei­gū­nas el­gia­si ne­tei­sė­tai. „Po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te te­le­fo­nu pa­rei­gū­nas man paaiš­ki­no, jog ga­ liu ne­pa­si­ra­šy­ti pro­to­ko­lo ir pa­ra­ šy­ti, kad ne­su­tin­ku su nuo­bau­da“, – tei­gė vy­ras.

Iš­va­di­no pir­džiu­mi

A.Un­gu­lai­tis pri­pa­žįs­ta, kad su pa­ tru­liu ap­si­žo­džia­vo. „Aš juk pa­da­viau pa­tru­liui te­ le­fo­ną ir pa­sa­kiau, kad jis ga­li pa­ ts pa­si­žiū­rė­ti, kal­bė­jau te­le­fo­nu ar ne. Ta­čiau su­ra­šęs pro­to­ko­lą pa­rei­ gū­nas de­monst­ra­ty­viai jį man nu­ me­tė. Ta­da ne­su­si­lai­kiau ir iš­va­ di­nau jį pir­džiu­mi“, – pri­si­pa­ži­no vai­ruo­to­jas.

Pa­sak A.Un­gu­lai­čio, lie­tu­viš­ kuo­se prie­žo­džiuo­se daž­nai var­ to­ja­mas žo­dis po­li­ci­jos pa­rei­gū­nui aso­ci­ja­vo­si su ki­tu žo­džiu – pe­de­ ras­to trum­pi­niu. „Šis pa­rei­gū­nas dvi­gu­bai stam­ bes­nis už ma­ne. Aš tik iš­gir­dau, kad jis at­bė­ga iš už nu­ga­ros ir grie­ bia už gerk­lės, šauk­da­mas „ran­

Dienos telegrafas

kas“. Parg­riau­tas vie­nos ran­kos net ne­ga­lė­jau iš­trauk­ti. Nei prie­ ši­nau­si, nei ką, tai jis tu­rė­jo ma­ne per­spė­ti, jei aš ne­va jo ne­klau­siau.

O ra­por­te pa­ra­šė, kad jį už­puo­liau.

Bu­vo juk prie­šin­gai“, – pa­sa­ko­ jo vy­ras. A.Un­gu­lai­tis dėl šio in­ci­ den­to pra­ra­do dar­bą. „Dėl to, kad bu­vau areš­ti­nė­je, ne­nu­vy­kau į su­si­ti­ki­mą. Esu in­ ži­nie­rius, įmo­nė sta­to pre­ky­bos cent­rą. Dėl vi­sos šios is­to­ri­jos su ma­ni­mi bu­vo nu­trauk­ta su­tar­tis“, – pa­sa­ko­jo vy­ras.

Ga­li įro­di­nė­ti, kad ne­kal­bė­jo

Paaiš­kė­jo, kad į in­ci­den­tą su vai­ ruo­to­ju įsi­vė­lė šių me­tų ge­riau­sios pa­tru­lių po­ros var­dą pel­nęs Pat­ru­ lių rink­ti­nės 2-osios kuo­pos 2-ojo bū­rio vy­res­ny­sis pa­tru­lis Juo­zas Bič­kus.

Ant­ros kuo­pos va­das Ge­das Sa­ ka­laus­kas nu­ste­bo, iš žur­na­lis­ tų su­ži­no­jęs, kad klai­pė­die­tis me­ ta kal­ti­ni­mus vie­nam ge­riau­sių jo pa­val­di­nių. „Kol kas jo­kio pa­reiš­ki­mo dėl ne­tei­sė­tų pa­rei­gū­no veiks­mų ne­ ga­vo­me. Jei bus skun­das, aiš­kin­ si­mės vi­sas ap­lin­ky­bes. Tai, kad pa­rei­gū­nas pa­tru­lia­vo san­kry­žo­ je, nė­ra nie­ko keis­to. Moks­lo me­

tų pra­džio­je yra su­stip­rin­tas pa­tru­ lia­vi­mas prie mo­kyk­lų, pa­grin­di­nių mies­to san­kry­žų“, – ti­ki­no G.Sa­ ka­laus­kas. Ar ga­lė­jo pa­rei­gū­nas stab­dy­ti au­to­mo­bi­lį del­nu, G.Sa­ ka­laus­kas ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti. „Jei yra aki­vaiz­dus pa­žei­di­ mas, gal ir ga­li­ma. Pat­ru­lių veik­ los inst­ruk­ci­jo­je nu­ro­dy­ta, kad pa­ rei­gū­nas tu­ri bū­ti ge­rai ma­to­mas, uni­for­muo­tas, su kri­vū­le. Jei bus at­lie­ka­mas tar­ny­bi­nis pa­tik­ri­ni­ mas, iš­siaiš­kin­si­me, kaip jis stab­ dė au­to­mo­bi­lį“, – ti­ki­no va­das.

G.Sa­ka­laus­kas tei­gė, jog vai­ruo­ to­jas tu­ri tei­sę gin­ti sa­vo nuo­mo­ nę ir ga­li įro­di­nė­ti, kad jis ne­kal­bė­ jo te­le­fo­nu. „Gal žmo­gus įsi­ra­šė po­kal­bį, o gal nu­fil­ma­vo, kaip el­gė­si pa­rei­gū­nas?

Juk kiek­vie­nas pa­tru­lis ne­si­ne­šio­ ja vaiz­dą ir gar­są įra­šan­čių prie­mo­ nių, to­dėl pa­si­ti­ki sa­vo aki­mis“, – kal­bė­jo pa­tru­lių kuo­pos va­das.

Iš­gir­dęs, kad vai­ruo­to­jas kal­ti­na J.Bič­kų už­puo­li­mu, G.Sa­ka­laus­kas ste­bė­jo­si, nes šiuo pa­rei­gū­nu iki šiol nie­kas nė­ra skun­dę­sis. „Tai prin­ci­pin­gas žmo­gus. Ne­ ma­nau, kad po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas be pre­teks­to stab­dy­tų au­to­mo­bi­ lį“, – ti­ki­no 2-osios pa­tru­lių kuo­ pos va­das.

San­tuo­kos. Šian­d ien Klai­pė­dos ci­ vi­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je tuok­sis 28 po­ros. Žie­dus su­ mai­nys Nai­l ia Ry­ba­ko­va ir De­n is Ig­ na­ciuk (10.30 val.), Gin­ta­rė Nag­roc­ kie­nė ir Žyd­r ū­nas Ja­na­v i­čius (10.40 val.), Lau­ra Briau­ny­tė ir Mar­t y­nas Te­ko­r ius (10.50 val.), Na­tal­ja Ko­z ik ir Va­d im Ža­r i­nov (11 val.), Rū­ta Ma­ la­chaus­k y­tė ir Lau­ras But­k us (11.10 val.), Vai­da Bliū­d žiu­v ie­nė ir Aud­ rius Mei­lu­t is (11.20 val.), Vil­ma Vai­ čiu­l ie­nė ir Vid­m an­t as Ka­č ins­k as (11.30 val.), Mar­ta Be­l ia­ko­va ir Alek­ sandr Ala­dov (11.40 val.), Eri­ka Sto­ ny­tė ir Da­r ius Vait­k us (11.50 val.), Kris­t i­na Ruš­k y­tė ir Lai­mo­nas Venc­ kus (12 val.), Ma­r i­ja Je­go­ro­va ir Alek­ sandr Bach­met­jev (12.10 val.), Kris­t i­ na Ston­k u­tė ir Ar­t iom Gre­kov (12.20 val.), Ka­r i­na Sprinž ir Kons­t an­t in Ščer­bič (12.30 val.), Ma­r i­na Ta­ra­nen­ ko ir Ju­r ij Mal­g in (12.40 val.), Je­ka­te­ ri­na Jan­čen­ko ir Alek­sandr Po­pov (14 val.), Lo­l i­ta Sa­ka­laus­k ie­nė ir Va­ le­r ij Gar­bu­zov (14.10 val.), Ana Čes­ nai­t y­tė ir Do­v y­das But­k us (14.30 val.), Jus­t i­na Stir­nai­tė ir Ge­d i­m i­nas Prans­ke­v i­čius (14.40 val.), Ina Alek­ se­je­va ir Bo­r is Spe­vak (15 val.), Ju­l i­ja Gri­ši­na ir Mi­chail Iva­nov (15.10 val.), Ilo­n a Va­ra­t ins­k ai­tė ir Min­d au­g as Nor­v i­las (15.20 val.), Auš­ra Gry­baus­ kai­tė ir Sau­l ius Tu­mo­sa (15.30 val.), Alek­sand­ra Nek­ra­so­va ir Vla­di­mi­ras Kra­kaus­kas (15.40 val.), Ali­na Gri­ga­ liū­tė ir Vid­man­tas Ka­r i­naus­kas (16 val.), Ka­ro­l i­na Ja­naus­kai­tė ir Ser­gej Tur­kov (16.10 val.), Na­tal­ja Chop­to ir Alek­sandr Čiu­pa­lov (16.20 val.), Jo­vi­ ta Mar­čiū­tė ir Vy­tau­tas But­kas (16.30 val.), Ina Bie­li­cai­tė ir An­ta­nas Ruš­kys (16.40 val.).

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 4 klai­ pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Na­dež­da Vla­ sen­ko (g. 1923 m.), Ana Ša­ve­k i­na (g.

1925 m.), Mi­chail Ko­los­kov (g. 1931 m.), Juo­zas Ba­ja­l is (g. 1956 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Va­le­r i­ja Mu­za­levs­ka­ja, Eu­ge­n i­ja Kra­saus­k ie­nė, Ana Ša­ve­k i­na.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­r ys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 7 ber­n iu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 65 iš­kvie­ ti­mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­ dė­si krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mais, pil­vo ir gal­vos skaus­mais.

4

šeštadienis, rugsėjo 7, 2013

miestas

Pa­var­dė­se sly­pi is­to­ri­ja

Komentaras

1

„Tė­vai, ži­no­ma, ne­no­ rė­jo tuo gir­tis. Jo­nai­čiu tė­tis ta­po 1946 m., kai po mo­bi­li­ za­ci­jos pa­bė­go iš Rau­do­no­sios ar­ mi­jos da­li­nio. Po ši­to įvy­kio jis jau tu­rė­jo tap­ti ki­toks“, – pa­sa­ko­jo M.Šid­laus­kas.

Jo­nai­čio pa­var­dė il­gai­niui ta­po prie­dan­ga, ta­čiau, kaip paaiš­kė­ jo vė­liau, so­vie­ti­nis sau­gu­mas ži­ no­jo Ma­ri­jaus tė­vo ta­pa­ty­bę, ku­rią jis bu­vo pri­vers­tas mas­kuo­ti pra­ si­dė­jus oku­pa­ci­nės val­džios rep­ re­si­joms, nes prieš­ka­ry be­si­mo­ ky­da­mas uni­ver­si­te­te va­do­va­vo atei­ti­nin­kams, o vė­liau spru­ko iš pri­vers­ti­nės ka­ro tar­ny­bos.

Ma­ri­jaus tė­vas, net at­si­ra­dus ga­ li­my­bei, ne­su­sig­rą­ži­no se­no­sios Šid­laus­ko pa­var­dės, bet pa­si­li­ko se­ną­ją, su ku­ria nu­gy­ve­no di­džią­ ją am­žiaus da­lį. Is­to­ri­nį tei­sin­gu­mą at­sta­tė vai­kai.

Vil­ma Ma­žei­kie­nė Psi­cho­lo­gė

A

r leng­va žmo­gui su­si­ta­pa­ tin­ti su nau­juo­ju var­du ar pa­var­de, sun­k u at­sa­k y­t i vie­na­reikš­miš­kai. Sup­ran­ ta­ma, ga­li kil­ti ta­pa­ty­bės pro­ble­mų, bet jei žmo­gus nu­spren­dė keis­ti sa­vo var­ dą ar pa­var­dę, tur­būt vi­di­nis lū­žis jau yra įvy­kęs. Tuo at­ve­ju, kai kei­čia­mas tė­vų su­teik­tas pri­gim­ti­nis var­das, as­ muo vei­kiau­siai ne­pa­jė­gia su­si­ta­pa­tin­ ti su tuo var­du. Bū­na, kai var­das yra iš­ krai­po­mas, šai­po­ma­si iš jo, ta­da ir ky­la no­ras jo at­si­kra­ty­ti, kaip kaž­ko­kios da­ lies as­me­ny­bės. Pa­si­tai­ko, kai sa­ko­ma: „Ne­ga­liu bū­ti Dan­guo­lė ar Kęs­tu­tis“. Ta­ da tai ker­ta­si su as­mens ta­pa­ty­be, to­ dėl žmo­g us ir sie­k ia ją pa­keis­t i. Jei žmo­gų sle­gia jo var­das, il­gai­niui de­for­ muo­ja­si ir jo as­me­ny­bė, to­dėl pa­keis­ti jį rei­kė­tų. Jei tik žmo­nės dėl to lai­min­ ges­ni, ne­ma­tau jo­kios pro­ble­mos.

Prit­rūks­ta liu­di­nin­kų

Klai­pė­dos glo­bos na­mų va­do­vas Gin­ter Har­ner dar prieš ke­lio­li­ka me­tų bu­vo Gin­ta­ras Gar­ne­ris.

Zi­ta Dap­šie­nė:

Žmo­nės tik­rai ne­ puo­la keis­ti pa­var­ džių ar var­dų neap­ gal­vo­ję, tai – la­bai at­sa­kin­gas žings­nis. „Ma­no is­to­ri­ja – kaip ir dau­ge­ lio šia­me kraš­te. Kai at­si­ra­do ga­ li­my­bė at­sta­ty­ti tik­rą­ją pa­var­dę, taip ir pa­da­rė­me. Po ne­prik­lau­so­ my­bės pa­skel­bi­mo tuo su­si­rū­pi­ no­me. Su nau­ju var­du ir pa­var­de su­si­gy­ve­nau la­bai grei­tai, toks bu­ vo sie­kis. O žmo­nės iki šiol ma­ne va­di­na Gin­ta­ru“, – pa­sa­ko­jo klai­

Per­mai­nos: Is­to­ri­nio ka­ry­bos klu­bo va­do­vas Egi­di­jus

Kaz­laus­kis (buv. Za­je­cas) tik­rą­ją sa­vo pa­var­dę at­sta­ tė tik su­lau­kęs pen­kias­de­šim­ties. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

pė­die­tis. G.Har­ner tei­gė, kad nuo ma­žu­mės ži­no­jo sa­vo gi­mi­nės šak­ nis, ži­no­jo, kad pro­tė­viai yra tik­rie­ ji šio kraš­to gy­ven­to­jai. Esą ne­ki­lo jo­kių abe­jo­nių, ar rei­kia su­si­grą­ žin­ti tik­rą­ją pa­var­dę. „Ta­ry­bi­niais lai­kais pa­var­dė bu­vo Gar­ne­ris, nes funk­cio­nie­riai iš pra­ džių žmo­nes re­gist­ra­vo ru­siš­kai, o ru­sų kal­bo­je H rai­dės nė­ra, to­dėl pa­var­dė bu­vo iš­krai­py­ta“, – pa­sa­ ko­jo klai­pė­die­tis.

Esą pa­tys ar­ti­miau­si gi­mi­nai­čiai dau­gy­bę me­tų gy­ve­na Vo­kie­ti­jo­je, jie jau se­niai bu­vo su­si­grą­ži­nę tik­ rą­ją pa­var­dę. „Kai pra­dė­jo­me pa­var­dės kei­ti­mo pro­ce­dū­rą, Vo­kie­ti­jos am­ba­sa­do­ je ne­bu­vo jo­kių pro­ble­mų, ga­vo­me rei­kia­mus šį fak­tą pa­tvir­ti­nan­čius do­ku­men­tus ir liu­di­ji­mus“, – pri­ si­mi­nė G.Har­ner.

Dau­gu­ma Klai­pė­dos kraš­to gy­ ven­to­jų taip pat sten­gė­si at­sta­ty­ti sa­vo tik­rą­sias pa­var­des, ta­čiau ne vi­si ga­lė­jo taip leng­vai įro­dy­ti, kad pa­var­dė anks­čiau bu­vo ki­to­kia.

Kraš­te bu­vo ne­ma­žai „vil­ko vai­ kų“ – taip pra­min­ti vo­kie­čių pa­ li­kuo­nys, gi­mę Rytp­rū­siuo­se, ku­ rie po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro dėl įvai­riau­sių prie­žas­čių neiš­vy­ko su

Skai­va: ren­gi­nių ir ra­di­jo lai­dų ve­dė­jos S.Ja­se­vi­

čiū­tės anks­tes­nis var­das bu­vo Kris­ti­na, ta­čiau šis jai taip ir ne­pri­gi­jo.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ki­tais vo­kie­čiais į Vo­kie­ti­ją, o li­ko So­vie­tų Są­jun­go­je. „Vil­ko vai­kams“ tai pa­da­ry­ti bu­ vo sun­kiau, dau­gu­ma jų neats­ta­tė sa­vo tik­rų­jų pa­var­džių ir var­dų, nes pri­trū­ko įro­dy­mų, ne­li­ko gy­vų liu­ di­nin­kų.

Pra­šy­mų ma­žė­ja

Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je po ne­prik­lau­so­my­bės at­ ga­vi­mo kas­met bū­da­vo gau­na­ma iki 300 pra­šy­mų pa­keis­ti var­dą ar pa­var­dę, tai yra be­veik po pra­šy­ mą kas­dien. Į šį są­ra­šą ne­pa­ten­ka be­si­tuo­ kian­tys as­me­nys, ku­rie po ve­dy­bų kei­čia pa­var­des į su­tuok­ti­nių. As­ me­nų, sie­kian­čių keis­ti pa­var­dę, mo­ty­vai – pa­tys įvai­riau­si. „No­rė­da­mi pa­si­keis­ti var­dą ar pa­var­dę, žmo­nės da­bar ne­bep­ri­va­ lo nu­ro­dy­ti mo­ty­vo. Tuo at­ve­ju, kai as­men­var­dis nea­ti­tin­ka lie­tu­viš­kos da­ry­bos, krei­pia­mės į Vals­ty­bi­nės kal­bos ko­mi­si­ją ir pra­šo­me pa­teik­ ti sa­vo iš­va­das“, – tei­gė Klai­pė­ dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riaus dar­buo­to­ja Zi­ta Dap­šie­nė.

Ko­mi­si­ja pri­ta­ria ar­ba ne­pri­ta­ ria žmo­gaus pa­si­rin­ki­mui. Nuo šių me­tų pra­džios Klai­pė­dos mies­to

ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos biu­rui pa­ teik­ti vos 54 pra­šy­mai keis­ti var­dą ar pa­var­dę.

Var­dą pa­lai­mi­no tė­vai

Ta­čiau pra­šy­mo blan­ke vis tiek iki šiol su­fle­ruo­ja­mi mo­ty­vai, ko­dėl žmo­gus pa­gei­dau­tų keis­ti pa­var­dę.

Vie­nas iš jų – kai pa­var­dė ar var­das že­mi­na žmo­gaus oru­mą ar yra ne­ pa­to­gus var­to­ti. „Da­bar to­kių at­ve­jų ne­pa­si­tai­ ko. Bet ku­ris var­das dėl ko­kių nors prie­žas­čių ga­li že­min­ti oru­mą, bet su žmo­gu­mi pa­si­kal­bė­ję ban­do­me įro­dy­ti, kad taip nė­ra, nes tai – tik su­bjek­ty­vi nuo­mo­nė“, – tvir­ti­no Z.Dap­šie­nė.

Esą bū­na taip, kad nuo gi­mi­ mo žmo­gui skir­tas var­das il­gai­niui ne­pri­gy­ja ar­ba jis su­si­gal­vo­ja ko­kį nors mo­der­nes­nį.

Ren­gi­nių ir ra­di­jo lai­dų ve­dė­ ja klai­pė­die­tė Skai­va Ja­se­vi­čiū­tė – vie­na tų, ku­ri ofi­cia­liai pa­si­kei­tė var­dą su­lau­ku­si pil­na­me­tys­tės. „Tai la­bai se­na is­to­ri­ja. Tė­ vai sky­rė šven­tą var­dą Kris­ti­na.

Jis tar­si tu­rė­jo pa­dė­ti man iš­tver­ ti šir­dies ope­ra­ci­ją. Pa­dė­jo. Ta­čiau tas var­das man nuo vai­kys­tės ne­ la­bai pa­ti­ko, tad su tė­vų pa­lai­mi­ ni­mu aš jį pa­kei­čiau ki­tu“, – pa­sa­ ko­jo Skai­va.

S.Ja­se­vi­čiū­tės tei­gi­mu, jau nuo 13–14 me­tų ją vi­si va­di­no bū­tent šiuo pa­si­rink­tu var­du. Ofi­cia­liai var­dą Skai­va pa­si­kei­tė su­lau­ku­si pil­na­me­tys­tės.

Pas­le­pia ne­pa­to­gią praei­tį?

Yra ne vie­nas at­ve­jis, kai kri­mi­ na­li­nę praei­tį tu­rin­tys as­me­ nys stai­ga pra­de­da va­din­tis ki­ta pa­var­de. Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riaus dar­buo­to­jai esą ne­tik­ ri­na šios in­for­ma­ci­jos nei Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je, nei ki­to­se tar­ny­bo­se.

Pa­var­dės kei­ti­mo pra­šy­mo blan­ ke pa­suf­l e­ruo­ti dar ke­li mo­ty­vai, kai pa­var­dę ga­li­ma pa­keis­ti ir tuo at­ve­ju, jei jos ga­lū­nė nea­ti­tin­ka žmo­gaus ly­ties ar as­muo da­ly­vau­ ja liu­dy­to­jų pro­gra­mo­je.

Lie­tu­viš­kų var­dų ke­lias XIII a. Lie­t u­vo­je žmo­nės va­d i­no­s i vien var­dais.

Nuo XV a. pra­dė­jo at­si­ras­t i prie­var­ džiai, vė­liau ta­pę pa­var­dė­mis.

Da­bar­ti­niai lie­tu­vių var­dai yra lie­tu­ viš­kos kil­mės (se­n ie­ji ir vė­les­n ie­ji), krikš­č io­n iš­k ie­ji, krikš­č io­ny­b ės lai­ ko­tar­piu atė­ję kaip krikš­to var­dai, ir nau­jie­ji sko­lin­ti­niai var­dai iš įvai­riau­ sių pa­sau­lio kal­bų.

Var­dais lie­tu­viai yra tur­tin­ges­ni už vi­ sas kai­my­ni­nes tau­tas, jų pri­skai­čiuo­ ja­ma dau­g iau nei 3,5 tūks­tan­čio.

„Ne­bu­vo to­kių at­ve­jų. Dėl liu­ dy­to­jų ap­sau­gos pro­gra­mos pra­ šy­mo keis­ti pa­var­dę taip pat ne­ bu­vo, ta­čiau įma­no­ma, kad mes to ga­li­me net ir ne­ži­no­ti“, – tei­ gė Z.Dap­šie­nė.

Bep­re­ce­den­tis at­ve­jis

As­me­nų, ku­rie pa­si­kei­tė pa­var­dę už­sie­nio vals­ty­bė­je, lau­kia sun­ki tų pa­kei­ti­mų įtei­si­ni­mo pro­ce­dū­ ra Lie­tu­vo­je.

Z.Dap­šie­nė pa­sa­ko­jo, kad bu­vo at­ve­jis, kai pil­na­me­tė mer­gi­na iš Lie­tu­vos bu­vo įsi­vai­kin­ta Vo­kie­ti­ jo­je. Ji priė­mė sa­vo įtė­vių pa­var­dę ir no­rė­jo ją įtei­sin­ti Lie­tu­vo­je. „Lie­tu­vo­je per teis­mą bu­vo pri­ pa­žin­tas įvai­ki­ni­mo do­ku­men­tas.

Tik po to ji pil­dė pra­šy­mą keis­ti pa­ var­dę. Ta­čiau li­ko daug neat­sa­ky­tų klau­si­mų, ar įtė­viai ati­tin­ka bio­lo­ gi­nių tė­vų sta­tu­są. Tai bu­vo vie­ nin­te­lis at­ve­jis per vi­są mū­sų dar­ bo pra­kti­ką“, – tei­gė Z.Dap­šie­nė.

Yra bu­vę ne­ma­žai at­ve­jų, kai žmo­nės, pa­gau­ti emo­ci­jų, puo­lė at­sta­ti­nė­ti tė­vų ar pro­tė­vių tu­rė­tą pa­var­dę ar­ba pa­si­rin­ko pa­tė­vių ar glo­bė­jų pa­var­dę, bet ne­tru­kus te­ko su­si­grą­žin­ti se­ną­jį va­rian­tą. „Taip, bu­vo, ir ne vie­nas at­ve­jis. Čia pa­na­ši si­tua­ci­ja – kuo dau­giau į miš­ką, tuo dau­giau me­džių. Ta­ čiau žmo­nės tik­rai ne­puo­la keis­ ti pa­var­džių ar var­dų neap­gal­vo­ję, tai – la­bai at­sa­kin­gas žings­nis“, – tvir­ti­no Z.Dap­šie­nė.

5

šeštadienis, rugsėjo 7, 2013

šeštadienio interviu

V.Sen­či­la: „Esu aist­rin­gas žmo­gus“ Eve­li­na Zen­ku­tė

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

e.zenkute@kl.lt

P

o ofi­cia­lia Lie­tu­vos aukš­ to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­ los di­rek­to­riaus Vik­to­ro Sen­či­los uni­for­ma sle­pia­si ko­lek­cio­nie­rius, ro­ko mu­zi­kos ger­ bė­jas ir mo­to­cik­lų mė­gė­jas. Va­do­ vau­da­ma­sis teo­ri­ja, kad pir­mą­ją gy­ ve­ni­mo da­lį rei­kia mo­ky­tis, ant­rą­ją – ke­liau­ti, o tre­čią­ją – mo­ky­ti ki­tus, vy­ras ti­ki­na, jog pla­ną įgy­ven­din­ti jam pa­vy­ko vi­sai ne­blo­gai.

Gi­mė 1958 m. rugp­jū­čio 28 d. Klai­ pė­do­je.

1975 m. bai­gė mo­k yk­lą uos­ta­m ies­ ty­je.

1980 m. Ka­li­ning­ra­do aukš­to­jo­je in­ ži­ne­r i­nė­je jū­rei­v ys­tės mo­k yk­lo­je įgi­jo in­ž i­n ie­r iaus-lai­v ų me­cha­n i­ko kva­li­fi ­ka­ci­ją.

1980–1984 m. Klai­pė­dos ref­r i­že­ra­to­ rių lai­vy­no ba­zė­je dir­bo me­cha­ni­ku.

1987 m. Cent­ri­nia­me dy­ze­lių moks­ li­n ių ty­r i­mų ins­t i­t u­te tuo­me­t i­n ia­ me Le­n ing­ra­de ap­s i­g y­nė tech­n i­ kos moks­lų dak­ta­ro laips­n į.

Pas­ka­ti­no tė­vo pa­vyz­dys

– Ka­da jus pa­šau­kė jū­ra?

– Gi­miau ir užau­gau Klai­pė­do­je, jū­ ri­nin­kų šei­mo­je. Tė­vas 12 me­tų ak­ty­ viai plau­kio­jo į jū­rą, o bai­gęs kar­je­rą lai­vuo­se dir­bo Klai­pė­dos okea­ni­nės žve­jy­bos lai­vy­no ba­zė­je. Ma­tyt, vy­ riš­kas pa­vyz­dys ir ap­lin­ka pa­da­rė sa­vo. Klai­pė­da – ypa­tin­gas mies­ tas, to­dėl no­ras gy­ve­ni­mą su­sie­ti su lai­vais nie­ko ne­ste­bi­no. Nuo­lat ap­ link sa­ve ma­čiau jū­rą, lai­vus ir jū­ ri­nin­kus. Dar mo­kyk­lo­je pa­suk­ti jū­ ros link iš de­šim­ties bend­rak­la­sių vai­ki­nų nu­spren­dė net 8. To­kie jau­ ni­mo pa­si­rin­ki­mai bū­da­vo na­tū­ra­ lūs. Klai­pė­do­je ma­ty­da­vo­me pa­ra­ dus, da­ly­vau­da­vo­me Žve­jo die­no­se, – vi­sas mies­tas al­sa­vo jū­ros dva­sia.

– Ar ro­man­tiš­ka ta­da at­ro­dė jū­ rei­vio spe­cia­ly­bė?

– Jū­ri­nin­ko dar­bas vi­sais lai­kais sie­ jo­si su tam tik­ra ro­man­ti­ka. Pats bu­ vi­mas lai­ve yra ki­toks nei sau­su­mo­je.

Vi­siš­kai ki­tu kam­pu ma­tai van­de­ny­ ną, gam­tą, dan­gų ar žvaigž­des. Ta­ čiau ma­no ir drau­gų su­me­ti­mai bu­vo kiek ki­to­kie. Mes ma­tė­me ga­li­my­bę įgy­ti pro­fe­si­ją, ku­ri su­teik­da­vo ga­ ran­tuo­tą dar­bą ir at­ly­gi­ni­mą. Be to, ka­dan­gi gy­ve­no­me san­tvar­ko­je, ku­ ri ne­lei­do lais­vai ke­liau­ti, ga­li­my­bė pa­ma­ty­ti pa­sau­lį la­bai vi­lio­jo. Gal ta­me ir ma­tė­me da­le­lę ro­man­ti­kos, ta­čiau kur jos nė­ra? Ir žve­jo­jant ar gry­bau­jant ga­li­ma ją pa­tir­ti.

Sie­kė iš­šū­kių

– Kaip pra­si­dė­jo jū­sų kar­je­ra?

– Bū­da­mas 16 me­tų Klai­pė­do­je bai­ giau mo­kyk­lą ir iš­vy­kau į Ka­li­ning­ ra­do aukš­tą­ją in­ži­ne­ri­nės jū­rei­vys­tės mo­kyk­lą. 21 me­tų jau bu­vau in­ži­nie­ rius, ran­ko­se tu­rin­tis rau­do­ną dip­lo­ mą. Ka­dan­gi aukš­ti pa­sie­ki­mai lei­do rink­tis, kur dirb­ti, grį­žau į Klai­pė­ dą. Čia ref­ri­že­ra­to­rių lai­vy­no ba­zė­ je bu­vau me­cha­ni­kas. Ta­da ir pra­ si­dė­jo rei­sai į jū­rą. Me­cha­ni­ku lai­ve dir­bau ir ne­ma­žą pa­sau­lio da­lį iš­ mai­šiau per ket­ve­rius me­tus. Vė­liau atė­jo na­tū­ra­lus no­ras iš­ban­dy­ti ką nors nau­jo. Pa­si­tai­kė ga­li­my­bė įgy­ti dak­ta­ro laips­nį, to­dėl moks­lo aukš­ tu­mų sie­kiau Le­ning­ra­de.

– Ne­no­rė­jo­te tęs­ti ak­ty­vaus plau­kio­ji­mo?

– Ži­no­ma, kad no­rė­jau. Pa­ra­dok­sa­ li si­tua­ci­ja: kai esi jū­ro­je, no­ri į sau­ su­mą, o grį­žus į ją vėl trau­kia lai­vai.

Ta­čiau su­pra­tau, kad ma­nęs lau­kia di­des­ni iš­šū­kiai, nes tuo me­tu vis­ kas at­ro­dė la­bai aiš­ku. Mo­ky­tis die­ ni­nė­se as­pi­ran­tū­ros stu­di­jo­se tuo­ me­čia­me Le­ning­ra­de bu­vo sun­kiau nei dirb­ti lai­ve.

– Vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad jū­ri­ nin­kas – ti­tu­las vi­sam gy­ve­

Nuo 1993 m. iki da­bar yra Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los di­ rek­to­rius.

Iš­si­t uo­kęs, tu­r i duk­rą Aną ir sū­nų Mi­chai­lą.

Po­mė­gis: V.Sen­či­la – ko­lek­cio­nie­rius, ga­lin­tis pa­si­gir­ti dau­giau nei tūks­tan­čiu ro­ko mu­zi­kos kom­pak­ti­nių

plokš­te­lių bei ko­ky­biš­ka gar­so apa­ra­tū­ra.

ni­mui. Su­tin­ka­te su to­kiu po­ žiū­riu?

– Ma­no tė­vas sa­ky­da­vo, o ir aš da­ bar sa­vo stu­den­tams kar­to­ju, kad jū­ra pra­si­de­da kran­te, ja­me ir bai­ gia­si. Žmo­gus vi­sa­da tu­ri pa­gal­vo­ ti, kad ka­da nors į jo gy­ve­ni­mą at­ eis po­ky­čiai: šei­ma, sės­lu­mo no­ras.

Tur­būt lie­ka jū­ro­je įgy­ti cha­rak­te­ rio bruo­žai, trau­ka šiai pro­fe­si­jai ir nos­tal­gi­ja.

Plau­kio­tų ir to­liau

– Kur te­ko pa­bu­vo­ti per tuos ket­ ve­rius me­tus?

– Ga­li­my­bė ke­liau­ti į sve­čias ša­lis lėk­ tu­vais tuo me­tu bu­vo ri­bo­ta. Na, ne­ bent dip­lo­ma­tai ga­lė­jo nau­do­tis to­kia pri­vi­le­gi­ja. Bū­tent mes tu­rė­jo­me ga­ li­my­bę už­sie­ny­je pa­ma­ty­ti ta­da eg­ zo­tiš­kai at­ro­džiu­sias ma­ši­nas, pirk­ti kram­to­mą­ją gu­mą. Ap­lan­kiau ne vie­ ną Pie­tų ir Cent­ri­nės Ame­ri­kos ša­lį, Pa­na­mos ka­na­lą, Ku­bą, Af­ri­ką, dau­ gy­bę Eu­ro­pos uos­tų. Juo­kau­da­mas sa­ kau, kad da­bar ke­lia­la­piai į Af­ri­ką – vie­ni bran­giau­sių, o se­niau jū­ri­nin­kas pa­si­jaus­da­vo lyg nu­baus­tas, kai jį iš­ siųs­da­vo į Juo­dą­jį že­my­ną.

– Žmo­na leng­vai iš­leis­da­vo į rei­sus?

– Su žmo­na esu iš­si­sky­ręs dve­ji me­ tai. O su­si­tuo­kė­me jau ta­da, kai ne­ bep­lau­kio­jau, to­dėl jai ne­te­ko pa­ tir­ti, ką reiš­kia gy­ve­ni­mas su tik­ru jū­ri­nin­ku. Tu­riu ir du vai­kus. Duk­ ra Suo­mi­jo­je tę­sia mik­ro­bio­lo­gi­ jos dok­to­ran­tū­ros stu­di­jas, o sū­ nus nu­spren­dė sek­ti ma­no pė­do­mis.

Mi­chai­lo ma­ma ir se­ne­lė prie­ši­no­si vai­ko pa­si­rin­ki­mui. Ku­rį lai­ką jis dar stu­di­ja­vo ki­tą spe­cia­ly­bę, ta­čiau vė­ liau bai­gė moks­lus Lie­tu­vos aukš­to­ jo­je jū­rei­vys­tės mo­kyk­lo­je. Da­bar jis – štur­ma­nas.

– Dar­bas lai­ve per dau­ge­lį me­tų pa­si­kei­tė. Žvel­giant į praei­tį, ar sa­vo gy­ve­ni­me ką nors bū­tu­mė­ te da­ręs ki­taip?

– Ma­ty­da­mas sa­vo sū­nų ir da­bar­ti­ nes ga­li­my­bes dar­buo­tis di­džiau­sio­se pa­sau­lio kom­pa­ni­jo­se, tur­būt ne­bū­ čiau var­gi­nę­sis as­pi­ran­tū­ros stu­di­ jo­mis. Ži­no­ma, jei šių die­nų są­ly­gos

per­si­kel­tų į anas die­nas. Da­bar rei­ sai ge­ro­kai trum­pes­ni, už­dir­ba­mi pi­ ni­gai – di­des­ni, są­ly­gos – ge­res­nės.

Net mai­ti­ni­ma­sis ta­po ko­ky­biš­kas.

Pas­ta­ruo­ju me­tu vie­nin­te­lis jū­rei­ vio pa­vo­jus lai­ve – ne­priaug­ti svo­ rio. Ne­pa­si­kei­tė tik mil­ži­niš­ka at­sa­ ko­my­bė ir in­ten­sy­vu­mas dar­be.

Sie­lo­je – ro­ke­ris

– Ar se­niai do­mi­tės sun­kią­ja mu­zi­ka?

– Dar nuo mo­kyk­los suo­lo. Ro­ko mu­zi­kos kryp­tys ir sti­liai for­ma­vo­ si 1970 m. Mo­kyk­lą aš bai­giau 1975 m., to­dėl tuo me­tu vi­si gy­ve­no­me no­ ru pa­žin­ti tai, kas sun­kiai pa­sie­kia­ ma. Su bend­rak­la­siais tu­rė­jo­me su­ kū­rę gru­pę, ku­rio­je gro­jau būg­nais.

Iš mag­ne­to­fo­no leis­da­vo­me mu­zi­ką, ban­dy­da­vo­me nu­si­ra­šy­ti ang­liš­kus žo­džius, nors kal­bą su­pra­to­me silp­ nai. Da­bar sa­vo ko­lek­ci­jo­je ga­liu su­ skai­čiuo­ti per tūks­tan­tį kom­pak­ti­ nių plokš­te­lių su įvai­rių ro­ko sti­liaus gru­pių al­bu­mais. Tu­riu ge­rą apa­ra­ tū­rą, ku­rią il­gus me­tus rin­kau.

– Tur­būt jus ga­li­ma pa­va­din­ti me­lo­ma­nu?

– Vei­kiau au­dio­fi­lu. Man la­bai svar­ bi aukš­tos ko­ky­bės tech­ni­ka ir šva­ rus gar­sas, o ne įra­šų kie­kis. Me­lo­ ma­nas ak­cen­tuo­ja pa­čią mu­zi­ką ir iš jos gau­na­mą ma­lo­nu­mą, o man svar­bi apa­ra­tū­ra ir gar­sas.

– Ar plau­kio­da­mas par­si­vež­da­ vo­te įra­šų, ku­rių Lie­tu­vo­je gau­ti bū­da­vo itin sun­ku? O gal į ku­rių nors die­vai­čių kon­cer­tą yra pa­ si­se­kę pa­tek­ti?

– Pa­si­ro­dy­mų anuo­met ne­te­ko ma­ ty­ti. Ta­čiau prieš ke­le­rius me­tus Var­šu­vo­je vy­kęs ma­no mėgs­ta­mos gru­pės AC/DC kon­cer­tas pa­li­ko neiš­dil­do­mų įspū­džių. Įsi­vaiz­duo­ ki­te 160 tūkst. žmo­nių mi­nią. Tai – lyg vi­sa Klai­pė­da bū­tų su­si­rin­ku­si vie­no­je vie­to­je. O ką jau kal­bė­ti apie gar­so ko­ky­bę. Gar­so in­ži­nie­riams iš auk­so rei­kia iš­lie­ti pa­mink­lus. Ta­ me kon­cer­te bu­vau su sa­vo sū­nu­ mi. Ne­ti­kė­tai su­ti­kau vie­ną iš sa­vo bu­vu­sių stu­den­tų. Ste­bė­da­ma­sis jis pa­si­tei­ra­vo, ką aš čia da­rau. Pak­lau­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

siau, ke­lin­tais me­tais vai­ki­nas gi­mė. Šis at­sa­kė, jog 1985-ai­siais. Auk­lė­ti­ niui te­ko paaiš­kin­ti, kad dar 1983 m. iš ma­nęs ta­ry­bi­niai mui­ti­nin­kai kon­ fis­ka­vo AC/DC plokš­te­lę, ku­rią no­ rė­jau par­si­vež­ti į Lie­tu­vą. Juo­kau­ da­mas sa­kau, kad kar­tais jau­nas žmo­gus jau­čia­si kaip Jė­zus Kris­tus, nuo ku­rio gi­mi­mo skai­čiuo­ja­mi me­ tai ir is­to­ri­ja.

Va­ži­nė­ja mo­to­cik­lu

– Gal, be po­mė­gio ro­ko mu­zi­kai, de­ga­te dar ko­kia nors aist­ra?

– Vi­sai ne­se­niai vėl ir nau­jo at­ra­dau mo­to­cik­lus. Se­niau va­ži­nė­jau, ta­čiau il­gus me­tus bu­vau pa­mir­šęs šį už­siė­ mi­mą. Da­bar tu­riu du la­biau mies­tui skir­tus plie­ni­nius žir­gus – „Hon­dą“ ir „Ka­wa­sa­ki“. Tai se­ni, maž­daug 30 me­tų, ta­čiau ge­ros būk­lės mo­to­cik­lai.

Jais į il­ges­nes iš­vy­kas ne­su­si­ruo­šiu, ta­čiau po Lie­tu­vą pa­va­ži­nė­ju. Jo­kiam bai­ke­rių klu­bui ne­prik­lau­sau, ke­liau­ju sa­vo ma­lo­nu­mui, o dar di­des­nį „kai­ fą“ jau­čiu bliz­gin­da­mas mo­to­cik­lus.

– Esa­te at­sa­kin­gas vai­ruo­to­jas?

– Taip. Va­žiuo­ti rei­kia kul­tū­rin­gai.

Ma­nau, kad mū­sų mies­te lan­džio­ ti tarp ma­ši­nų nė­ra pra­smės. Mask­ vo­je ir Niu­jor­ke, da­ry­da­mas pi­rue­ tus tarp trans­por­to prie­mo­nių, gal ir ga­li su­tau­py­ti lai­ko, kai ei­lės ke­ ly­je sie­kia ke­lias­de­šimt ki­lo­met­rų.

Man to­kie veiks­mai Lie­tu­vo­je sie­ja­si su smul­kiu chu­li­ga­niz­mu.

– Ro­ko mu­zi­ka, mo­to­cik­lai – maiš­to ir lais­vės ženk­lai. Ar tie­ sa, kad po ofi­cia­lia ap­ran­ga sle­ pia­si žmo­gus su po­lė­kiu?

– At­sa­ky­ti į šį klau­si­mą reikš­tų ver­ tin­ti sa­ve. Ta­čiau prie ekst­re­ma­ lų sa­vęs tik­rai ne­pris­ki­riu. Ma­nau, yra ge­ro­kai pa­vo­jin­ges­nių už­siė­ mi­mų nei va­ži­nė­ji­ma­sis mo­to­cik­ lu. Vis­kam tie­siog rei­kia pa­si­ruo­ši­ mo ir gal­vos.

Aist­ra ko­lek­cio­nuo­ti

– Kuo dar do­mi­tės?

– Vaikš­tau į spor­to sa­lę, nes am­ žius jau ver­čia pa­gal­vo­ti apie svo­ rį ir svei­ka­tą. La­bai daug skai­tau.

Pas­te­bė­jau, kad dau­gy­bė jau­ni­mo da­bar ne­be­pai­ma kny­gos į ran­kas.

O skai­ty­ti rei­kia. Esu ko­lek­cio­na­ vęs durk­lus, se­no­vi­nius, dar iki Pir­ mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro iš­leis­tus, at­ vi­ru­kus, pa­veiks­lus, su­si­ju­sius su Klai­pė­dos ir jū­ri­ne te­ma­ti­ka. La­bai mėgs­tu is­to­ri­ją.

– Jū­rei­vio spe­cia­ly­bė ne­re­tai api­pin­ta mi­tais, le­gen­do­mis.

Sklan­do kal­bos ir apie įvai­rius prie­ta­rus. Kaip­gi vis dėl­to yra dėl mo­ters de­ny­je?

– Tai la­bai pa­se­nęs da­ly­kas, ku­ ris ap­skri­tai nė­ra tei­sin­gas. Vie­no­je kny­go­je skai­čiau apie ban­gi­nių gau­ dy­to­jus. Jū­rei­viai iš­si­ruoš­da­vo į 2–3 me­tų ke­lio­nes, ku­rių me­tu tek­da­ vo plau­kio­ti tol, kol triu­mai bū­da­ vo už­pil­dy­ti ban­gi­nių tau­kų at­sar­ go­mis. Lai­ve bū­da­vo ne tik mo­te­rys, bet ir dar­že­liai vai­kams. Jū­ri­nin­ kas pri­va­lo tu­rė­ti di­de­lę šir­dį ir gal­ vą ant pe­čių. Ir jo­kia mo­te­ris jam ne­ truk­dys. Šve­di­jos ka­ri­nia­me lai­vy­ne ir vy­rai, ir mo­te­rys tar­nau­ja vie­no­ do­mis są­ly­go­mis. Net du­šai ir ka­ ju­tės jiems tie pa­tys. Įs­to­jęs ten tu­ ri pa­mirš­ti apie sa­vo ly­tį.

Di­rek­to­riai ne­sens­ta

– Lie­tu­vos aukš­ta­jai jū­rei­vys­tės mo­kyk­lai suė­jo 65-eri, o kiek įstai­gai va­do­vau­ja­te jūs?

– Jau 20 me­tų. Per il­gą gy­va­vi­mą kei­tė­si mo­kyk­los sta­tu­sas, pa­va­ di­ni­mai. Ne­pai­sant to, kad va­do­vu dir­bu jau 20 me­tų, ne­tru­kus baig­sis tik pir­mo­ji ma­no ka­den­ci­ja. Prieš pen­ke­rius me­tus bu­vo or­ga­ni­zuo­tas kon­kur­sas, ku­rį lai­mė­jau. Lie­tu­vo­je vy­rau­ja įdo­mus po­žiū­ris: jei įstai­gai va­do­vau­ji il­gai, lai­kas pra­dė­ti gal­ vo­ti apie ro­ta­ci­ją. Bend­rau­da­mas su ko­le­go­mis iš Va­ka­rų Eu­ro­pos pa­ma­ čiau ki­tą po­žiū­rį. Jie su pa­si­di­džia­ vi­mu pa­tei­kia fak­tą, jog tu­ri net 20 me­tų va­do­va­vi­mo pa­tir­tį. Žiū­rė­da­ mas į bend­ra­min­čius, ku­rie taip pat ad­mi­nist­ra­vo šią įstai­gą ir to­liau jo­ je dir­ba, ga­liu pa­sa­ky­ti, kad di­rek­to­ riai ne­sens­ta.

– Ar dar dės­to­te jau­ni­mui?

– La­bai ne­daug, nes dir­bant ad­mi­ nist­ra­ci­nį dar­bą lie­ka ma­žai lai­ko.

Kiek­vie­na pa­skai­ta – lyg išė­ji­mas į sce­ną. O tam rei­kia ruoš­tis. Ta­čiau su stu­den­tais dirb­ti bū­ti­na. Kaip ki­ taip su­ži­no­si, ką gal­vo­ja jau­ni­mas ir ko­kiu oru jis kvė­puo­ja.

6

šeštAdienis, rugsėjo 7, 2013

sportas

Sporto telegrafas Bausmės. UEFA nubaudė Lenkijos futbolo klubus – Poznanės „Lech“ ir Glivicės „Piast“. Jiems “už rasistinį elgesį ir rasistinį plakatą“ skirta 5 tūkst. eurų bauda.

Stovykla. Šiandien į Latviją išvyks Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai, iki

antradienio stovyklausiantys šios šalies sostinėje Rygoje. Stovyklą klaipėdiečiai baigs kontrolinėmis rungtynėmis su Rygos „Skonto“ vienuolike.

Rankinis. Ištraukti Europos 18-mečių vaikinų rankinio čempionato burtai, kurie 34 rinktines suskirstė į 9 grupes. Lietuvos jaunųjų rankininkų varžovais 4-oje grupėje bus Ispanijos, Čekijos ir Ukrainos bendraamžiai.

Namų sienos atletams nepadeda

Nusivylimas: čempionatą

organizuojant daug jėgų atidavęs B.Vyšniauskas (viduryje) tikriausiai tikėjosi aukštesnių Lietuvos sunkiaatlečių vietų.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdoje vykstančiame Europos jaunučių (iki 15 metų) ir jaunių (iki 17 metų) sunkiosios atletikos čempionate ketvirtadienį kovojo vienas iš Lietuvos rinktinės lyderių – Svajūnas Aleksiejus.

Jaunių svorio iki 56 kg grupėje rungtyniavęs rokiškėnas rovimo veiksmu iškėlė 90 kg, išstūmė 115 kg štangą. Rovimo rungtyje S.Aleksiejus buvo šeštas, stūmimo – penktas. Dvikovėje su 205 kg lietuvis liko šeštas. Nuo bronzą iškovojusio lenko Adriano Franczyko stipruolis iš Rokiškio atsiliko vos dviem kilogramais. Šioje svorio kategorijoje triumfavo dvi pirmąsias vietas užėmę rumunai – Danielis Floris Vizitiu (105 kg; 125 kg, dvikovė 230 kg) ir Robertas Stefanas Manea (100; 125; 225).

Nepasisekė Vincentui Skirkai. Ma-

rijampolietis, rovimo veiksmu iškėlęs 80 kg štangą, buvo devintas.

Tačiau stūmimo rungtyje jam buvo per sunki 93 kg štanga. Neiškėlęs pradinio svorio įrankio, lietuvis gavo nulinį įvertinimą.

Dar du Lietuvos jaunieji sunkiaatlečiai varžėsi jaunių pirmenybėse. Svorio iki 69 kg grupėje klaipėdietis Tomas Rimkus (101; 125; 226) tenkinosi aštuntąja pozicija, o panevėžietis Viktoras Suiskis (80; 106; 186) liko dešimtas. Čempionu tapo bulgaras Bozhidaras Andrejevas (130; 160; 290), sidabrą iškovojo armėnas Žoržas Jehikianas (130; 155; 285), o bronza atiteko prancūzui Brandonui Vautardui (117; 151; 268).

Viltis, kad lietuviams pavyks laimėti nors vieną medalį, dar gyva.

Rytoj, paskutinę čempionato dieną, rungtyniaus dar vienas mūsų šalies komandos lyderis – klaipėdietis Gedas Guiskis (iki 94 kg), treniruojamas Bronislavo Vyšniausko.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

„Švyturio arenoje“ prasideda krepšinio turnyras Vlado Garasto taurei laimėti Klaipėda vėl trumpam taps Lietuvos krepšinio sostine. Šiandien uostamiesčio „Švyturio arenoje“ prasideda antrus metus iš eilės rengiamas draugiškas tarptautinis vyrų krepšinio turnyras Vlado Garasto taurei laimėti.

Tradiciniu tampančiame draugiškame krepšinio turnyre šiemet susirungs atsinaujinusios komandos iš Lietuvos - Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Klaipėdos „Neptūnas“, Rusijos – Žemutinio Naugardo „Nižnyj Novgorodas“ ir Krasnodaro „Lokomativ-Kuban“, Ukrainos – Kijevo „Budivelnik“.

Krepšinio aistruoliams turnyras žada daug įtemptų ir įspūdingų akimirkų – Klaipėdoje pergalės sieks itin stiprios komandos. Sezono metu ekipos varžysis Eurolygoje, Europos taurės turnyre „Eurocup“ bei VTB Vieningojoje lygoje.

Pernai turnyro nugalėtojais tapusi Krasnodaro „Lokomativ-Kuban“ komanda, šiemet taip pat tikisi išsaugoti lyderių pozicijas. „Pergalė, kurią iškovojome šiame solidžiame turnyre praėjusiais metais, buvo sėkminga rudens sezono starto pradžia. Kai sulaukėme kvietimo į Klaipėdą atvykti ir šiemet – net nesvarstę sutikome.

Nors šį rudenį turnyre dalyvaus itin stiprios ekipos, važiuojame nugalėti“, – Krasnodaro komandos nuotaikas atskleidė klubo viceprezidentas sporto reikalams Ginas Rutkauskas. „Lietuvos ryto“ klubo direktoriaus Martyno Purlio teigimu, praėjusių metų krepšinio šventė uostamiestyje paliko tik teigiamus įspūdžius ir sustiprino Klaipėdos, kaip krepšinio miesto, įvaizdį. „Šiame turnyre dalyvauja ir kelios Eurolygos komandos. Tokio aukšto lygio krepšinio renginio Lietuvoje iki šiol nebuvo. Be to, labai tinkamai parinktas ir laikas. Šis draugiškas turnyras – tai įžanga į naują sezoną, padėsiantį koman-

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

doms įvertinti savo jėgas“, – teigė M.Purlys.

Tai, jog savos namų sienos padės siekti pergalių „Švyturio arenoje“, tikisi ir Klaipėdos „Neptūno“ komandos vyr. treneris Kazys Maksvytis. „Laukia įtemptos kovos, susitikimai su stipriomis komandomis, bus puiki proga pasitikrinti savo jėgas. Manau, kad „Neptūno“ perspektyvos puikios – vieną iš turnyro komandų, Kijevo „Budivelnik“, neseniai įveikėme. Mums reikalingas ir klaipėdiečių palaikymas, todėl visus sirgalius kviečiu nepraleisti savo gimtojo miesto komandos varžybų, juk nuoširdus ir tikras palaikymas labai dažnai krepšininkams suteikia antrąjį kvėpavimą, vedantį laimėjimo link “, – kviečia „Neptūno“ vyr. treneris K.Maksvytis.

Nepaisant to, kad Slovėnijoje jau prasidėjo 38-asis Europos krepšinio čempionatas ir kai kurios svarbios Lietuvos rinktinės komandos varžybos vyks tomis dienomis, kai Klaipėdoje oš didžioji krepšinio šventė, „Švyturio arena“ užtikrina, kad tokie sutapimai nesutrukdys stebėti ir čempionato kovų, ir turnyro rungtynių.

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

711, 397 715

Vytauto Petriko nuotr.

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Rugsėjo 9 dieną, pirmadienį, 17 val. V.Garasto taurės turnyro žiūrovus „Švyturio arena“ kvies į „Žalgirio“ komandos ir Žemutinio Naugardo „Nižnyj Novgorodo“ ekipos varžybas. Joms pasibaigus arenos baruose įrengtame ekrane ir per televizorius bus galima stebėti Lietuvos rinktinės sustikimą su Bosnijos-Hercegovinos komanda.

Iškart po čempionato transliacijos – 21 val. „Švyturio arenoje“ tęsis turnyro kovos – aikštėje susitiks „Lietuvos ryto“ ir praėjusių metų nugalėtojų Krasnodaro „Lokomativ-Kuban“ komandos. Šiemet draugiškas krepšinio turnyras arenoje truks keturias dienas, rugsėjo 7-10 d., ir vyks dviejuose pogrupiuose, kasdien sužaidžiant po dvejas varžybas.

Daugiausiai taškų pelniusi komanda pateks į finalą, kuriame susitiks su kitos grupės lyderiais. Trys finalinės kovos vyks paskutinę turnyro dieną, rugsėjo 10-ąją d.

Apdovanotos bus ne tik pirmos trys komandos, bet ir geriausias krepšininkas iš kievieno klubo bei geriausias vidurio puolėjas, krašto puolėjas ir gynėjas.

Užs. 1159500

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštAdienis, rugsėjo 7, 2013

sportas

Makedonai: mums koją pakišo ispanas Po pralaimėjimo Lietuvos krepšininkams Makedonijos rinktinės treneris ir žaidėjai sukėlė audrą dėl teisėjų darbo, tarsi įspėdami mūsiškius: netylėkite, jeigu ir jus pradės smaugti.

Marius Bagdonas

Specialiai iš Jesenicių (Slovėnija)

Nusitaikė į arbitrą

Lietuviai nukovė makedonus 75:67, nors, iki rungtynių pabaigos likus mažiau nei trims minutėms, komandas skyrė vos tritaškis – 65:62.

Makedonijos rinktinė, atsilikdama 50:63, sugebėjo sušvelninti rezultatą. „Pradėjome geriau gintis, pulti ir buvome labai arti tikslo, bet Ispanijos teisėjo ir sekretoriato klaidos lėmė mūsų pralaimėjimą“, – po varžybų pareiškė makedonų strategas Alešas Pipanas ir pridūrė, kad lietuviai „laimėjo sąžiningai“.

A.Pipano nuomone, arbitras Juanas Arteaga nepagrįstai skyrė Todorui Gečevskiui pražangą stabdant Mantą Kalnietį, o dėl sekretoriato klaidos lietuviai metė baudas, nors makedonų sąskaitoje tuo metu buvo keturios komandinės pražangos. Be to, už pretenzijas techninę pražangą užsidirbo vidurio puolėjas Pero Antičius, tačiau jis kažkodėl tęsė rungtynes, nors buvo prasižengęs jau penkis kartus. „Dar per draugiškas rungtynes Ispanijoje šis teisėjas mums pasakė: pamatysite, kas jums bus Europos čempionate, nes per daug ginčijatės ir aiškinate. Dabar jis pasinaudojo proga ir atkeršijo. Gėda Tarptautinei krepšinio federacijai, gėda arbitrų vadovams“, – teigė P.Antičius.

Rungtynių statistika B grupė L iet uva–M ake don ij a 75 : 67 (20:15, 19:18, 18:17, 18:17). M.Kalnietis 17, J.Mačiulis 14, D.Motiejūnas, J.Valančiūnas po 11, R.Seibutis 9, D.Lavrinovičius 6, M.Pocius 4, T.Delininkaitis 2, R.Javtokas 1/V.Ilievskis 13, P.Antičius 12, B.McCalebbas 11, T.Gečevskis, P.Samardžiskis po 8, D.Stojanovskis 6, G.Čekovskis 5, V.Stojanovskis 4.

Latvija – Juodkalnija 73:72 (17:17, 20:20, 17:15, 19:20).

Serbija – Bosnija ir Hercegovina 77:67 (28:16, 17:15, 19:18, 13:18).

Bosnija ir Hercegovina – Juodkalnija 76:70 (13:17, 21:20, 15:22, 27:11).

Sustabdė B.McCalebbą

„Nenoriu kalbėti apie teisėjus“, – paprašytas pakomentuoti makedonų išvadas apie arbitrų darbą atsakė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas.

– Treneri, o už ką jūs gavote techninę pražangą?

– Aš taip ir nesupratau – ta pražanga buvo skirta man ar atsarginių žaidėjų suoleliui. Šiose rungtynėse buvo daug techninių pražangų, daug nervų. Nenorėčiau plačiau kalbėti šia tema.

– Ko per šias rungtynes nepavyko įgyvendinti ir kas pradžiugino?

– Manau, kad ir vėl prastai kovojome dėl kamuolio. Kita vertus, gerai gynėmės prieš Bo McCalebbą.

Tai buvo viena pagrindinių pergalės priežasčių. Kai mums pavykdavo apsiginti ar atkovoti kamuolį, mes žaisdavome lengvą greitą krepšinį. Vis dėlto jaudulys ir vėl pakišo koją. Iš pirmų dešimties atakų sėkmingai užbaigėme tik tris ir padarėme tris klaidas. Taip pat manau, kad kai kurie mūsų žaidėjai žaidė per daug. Norėtųsi didesnės rotacijos, nes per šešias dienas reikės sužaisti net penkis mačus. Mes vis dar ieškome vadovaujančio žaidėjo ir tai yra didžiausia problema.

– Vienas komandos lyderių Linas Kleiza vėl nerado savo vietos aikštėje. Kas jam atsitiko?

– Manau, kad tai – laikinas reiškinys. Be to, labai gerai į žaidimą įsi-

Taranas: J.Mačiulis sėkmingai griovė makedonų gynybos užtvaras.

liejo Jonas Valančiūnas ir Donatas Motiejūnas, tad nebuvo prasmės kažko daugiau ieškoti.

– Ar sutinkate, kad kautis su makedonais jūsų vyrai išėjo daug rimčiau nusiteikę nei per pirmąsias rungtynes su serbais?

– Jie ir pirmoms rungtynėms buvo gerai nusiteikę, tačiau šaltas dušas paveikė. Rimtai pasikalbėjome, vieni kitus supratome. Jauduliukas visada jaučiasi, tačiau jis turi pasibaigti, kai išmetamas ginčo kamuolys. Jei taip nėra, tuomet – blogai.

Kapituliavo ir čempionai

Pagaliau nutrūko Ispanijos rinktinės pergalių serija – Europos čem-

Artūro Morozovo nuotr.

pionus C grupėje ant menčių 78:69 paguldė Slovėnijos ekipa.

Per paskutines 15 minučių ispanai ir slovėnai lyderių vaidmenimis keitėsi net 14 kartų. Likus žaisti pusketvirtos minutės, Europos čempionai buvo išsiveržę į priekį – 68:67, bet po to iniciatyvą perėmė slovėnai. „Visos komandos, kovojančios su Ispanijos krepšininkais, yra motyvuotos 120 proc.“, – sakė Slovėnijos rinktinės strategas Božidaras Maljkovičius. Įveikti ir latviai

Vakar Slovėnijoje brolžudiškoje kovoje susitiko dviejų Baltijos šalių – Lietuvos ir Latvijos komandos. Kovą laimėjo mūsų krepšininkai 67:59.

A grupė Prancūzija – Didžioji Britanija 88:65 (26:14, 19:23, 26:11, 17:17).

Belgija – Vokietija 77:73 (14:16, 21:10, 13:15, 15:22, 14:10).

Ukraina – Izraelis 74:67 (19:13, 16:13, 18:20, 21:21).

Ukraina – Vokietija 88:83 (15:16, 24:14, 25:27, 24:26).

C grupė Kroatija – Gruzija 77:76 (17:15, 18:19, 15:18, 27:24).

Slovėnija – Ispanija 78:69 (9:14, 16:19, 27:18, 26:18). Čekija – Lenkija 69:68 (12:25, 22:13, 16:11, 19:19).

D grupė Suomija – Švedija 81:60 (27:27, 21:4, 19:5, 14:14).

Italija – Turkija 90:75 (22:19, 22:15, 30:22, 16:18).

Graikija – Rusija 80:71 (16:21, 25:13, 21:13, 18:24).

Įkvepia legendiniai akordai Marius Bagdonas

Specialiai iš Jesenicių (Slovėnija)

Prieš Lietuvos krepšininkų rungtynes Jesenicių „Podmežaklos“ sporto komplekso prieigose viską užgožia geltonos, žalios ir raudonos spalvų jūra, nors mūsų rinktinės sirgalių – gerokai mažiau nei serbų ar makedonų.

Tebeskamba „Trys milijonai“

Čia alus liejasi laisvai, o garsiai skambantys Marijono Mikutavičiaus „Trys milijonai“ ar 2011ųjų Europos krepšinio čempionato himnas „Nebetyli sirgaliai“ nepalieka abejingų net ir varžovų gerbėjų. „Prisimenu šį gabalą iš varžybų Kaune. Tuomet visi lietuviai irgi vieningai kartojo šiuos žodžius“, – klausydamasis „Trijų milijonų“ šypsojosi Makedonijos krepšinio aistruolis Dejanas.

Tarp Lietuvos rinktinę palaikančių sirgalių – nemažai motociklais į Slovėniją atvykusių vyrų.

„Keliavome į netoliese organizuojamą baikerių suvažiavimą ir nusprendėme, kad negalime praleisti puikios progos palaikyti mūsų krepšininkus“, – kalbėjo vienas jų, savo plieninį žirgą papuošęs ne tik lietuviška trispalve, bet ir Kauno „Žalgirio“ atributika.

Tramdė serbus ir bosnius

Pirmasis nedraugiškas sirgalių susidūrimas įvyko per Serbijos ir Bosnijos-Hercegovinos komandų dvikovą.

Prieš varžybas prie „Podmežaklos“ arenos buvo padidintos tvarką ir saugumą prižiūrinčių pareigūnų pajėgos.

Vis dėlto aistros įkaito. Serbai ir bosniai apsimėtė akmenimis, degančiais fejerverkais. Neoficialių šaltinių teigimu, serbai skandavo Srebrenicos miesto vardą – kaip žinoma, jo apylinkėse per pilietinį karą Bosnijos serbų armija išžudė maždaug 8 000 bosnių vyrų ir paauglių.

Pasak policijos, kuri operatyviai užkirto kelią galimam rimtam

konfliktui, žmonės nenukentėjo.

Apie sulaikytuosius kol kas nepranešta.

Narcizai ir „Laško“

Jesenicės garsėja kaip plieno ir uosių kraštas, tačiau oficialiame miesto logotipe – baltas šešialapis narcizo žiedas.

Narcizų žiedai puošia ir požeminių perėjų sienas, ir kavinių langus. „EuroBasket“ dienomis kainų ir paslaugų kokybė vienoda tiek vietiniams, tiek atvykėliams, tačiau „Podmežaklos“ arenos prieigose viskas kainuoja beveik dvigubai brangiau nei prekybos centruose. „Ejgos“ kavinėje padavėjai atneša meniu, kuriame patiekalų kainos įrašytos pieštuku – kad, pasibaigus čempionatui, jas trintuku būtų galima pakoreguoti į įprastas.

Lietuvos krepšinio aistruoliai prie „Podmežaklos“ arenos įrengtoje sirgalių zonoje mielai mėgaujasi ne vien „Švyturio“, bet ir slovėnų alumi, dažniausiai – „Laško“.

Apsauga: tokiais šalmais galima apsiginti ir nuo galimų varžovų ais-

truolių atakų.

Artūro Morozovo nuotr.

8

šeštadienis, rugsėjo 7, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Po de­ry­bų su „Gazp­rom“ – op­ti­mis­ti­nės nuo­tai­kos Du­jos pigs – to­kia nuo­tai­ka bai­gė­si mi­nist­ro pir­mi­nin­ko Al­gir­do But­ke­vi­čiaus va­ka­ rykš­tis su­si­ti­ki­mas su į Lie­tu­vą at­vy­ku­siu Ru­si­jos du­jų kon­cer­no „Gazp­rom“ val­dy­bos pir­mi­nin­ku Alek­se­ju­mi Mi­le­riu, ku­ris pri­sta­tė „Gazp­rom“ po­zi­ci­ją dėl in­ves­ti­ci­nių, ko­mer­ci­nių ir du­jų tran­zi­to klau­si­mų.

Po­kal­biai tę­sis

„Su­si­ti­ki­me vy­ko dis­ku­si­ja dėl dau­ge­lio Lie­tu­vai ak­tua­lių klau­si­ mų. Mes sie­kia­me nau­jos du­jų kai­ nos for­mu­lės, at­spin­din­čios pa­si­ kei­tu­sią si­tua­ci­ją rin­ko­je. Su­tar­ta, kad sa­vo po­zi­ci­ją du­jų kon­cer­nas pa­teiks raš­tu, tuo­met pa­siū­ly­mus de­ta­liai tu­rė­tų iš­nag­ri­nė­ti Lie­tu­ vos de­ry­bi­nė dar­bo gru­pė“, – po su­si­ti­ki­mo sa­kė prem­je­ras A.But­ ke­vi­čius. „Gazp­rom“ va­do­vas A.Mi­le­ris pa­ža­dė­jo su­ma­žin­ti du­jų kai­nas Lie­tu­vai, ta­čiau sa­kė, kad tai yra de­ry­bų dėl komp­lek­si­nio bend­ ra­dar­bia­vi­mo klau­si­mas ir su­si­ ta­ri­mai bus pa­siek­ti ar­ti­miau­siu me­tu.

Tei­si­niai gin­čai su „Gazp­rom“ ne­bus nu­trauk­ti, kol vi­ si klau­si­mai ne­bus komp­lek­siš­kai iš­ spręs­ti. „Ži­no­ma, Lie­tu­vos var­to­to­jams pa­ts įdo­miau­sias ir svar­biau­sias klau­si­mas yra du­jų kai­nų ly­gis, ku­rį tai­ko „Gazp­rom“. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad komp­lek­si­nio su­ta­ ri­mo vi­sais svar­biau­siais klau­si­ mais kon­teks­te mes kal­ba­me apie es­mi­nį kai­nos su­ma­ži­ni­mą Lie­ tu­vos var­to­to­jams. De­ry­bos dėl bend­ra­dar­bia­vi­mo sce­na­ri­jų bus pra­tęs­tos, abi pu­sės no­ri jas baig­ ti ar­ti­miau­siu me­tu“, – po su­si­ ti­ki­mo su prem­je­ru žur­na­lis­tams sa­kė A.Mi­le­ris. Ša­lys ne­ko­men­tuo­ja, ko­kio­mis są­ly­go­mis „Gazp­rom“ su­ma­žin­ tų du­jų kai­ną Lie­tu­vai, ta­čiau ti­

ki­na, kad ne­kal­ba­ma apie tre­čio­ jo ES ener­ge­ti­kos pa­ke­to per­žiū­rą, bet dis­ku­tuo­ja­ma dėl 5 mlrd. li­tų ver­tės Lie­tu­vos ieš­ki­nio Stok­hol­ mo ar­bit­ra­že ir il­ga­lai­kės du­jų tie­ ki­mo su­tar­ties.

Kon­sul­tuo­ja­si su EK at­sto­vais

A.But­ke­vi­čius pa­brė­žė, kad per vi­ są iki šiol vy­ku­sių de­ry­bų pro­ce­są bu­vo lai­ko­ma­si Eu­ro­po­je ir Lie­tu­ vo­je ga­lio­jan­čių tei­sės ak­tų, nuo­lat kon­sul­tuo­ta­si su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ jos at­sto­vais.

Su­si­ti­ki­me taip pat kal­bė­ta apie tran­zi­tą į Ka­li­ning­ra­dą, tai, kad Lie­tu­va už­tik­ri­na sta­bi­lų ir pa­ ti­ki­mą du­jų tran­zi­tą. Ko­mer­ci­nė tran­zi­to su­tar­tis tu­rė­tų bū­ti su­ da­ry­ta tarp bend­ro­v ių „Am­b er Grid“ bei „Gazp­rom“ ir ati­tik­ ti ES tei­sę. „Tei­si­niai gin­čai su „Gazp­rom“ ne­bus nu­trauk­ti, kol vi­si klau­si­ mai ne­bus komp­lek­siš­kai iš­spręs­ ti. Šian­dien įvy­ku­sį po­kal­bį ver­ti­nu kaip tei­gia­mą konst­ruk­ty­vių de­ry­ bų re­zul­ta­tą. Šis su­si­ti­ki­mas ne­tu­ rės įta­kos nei tre­čio­jo ES ener­ge­ti­ kos pa­ke­to, nei at­ski­rų stra­te­gi­nių pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mui Lie­tu­vo­ je“, – tei­gė mi­nist­ras pir­mi­nin­kas A.But­ke­vi­čius.

Tai­so pirm­ta­kų klai­das

Nuo 2010 m. Va­ka­r ų Eu­ro­p os ša­lys ir Lat­vi­ja už du­jas mo­kė­jo ma­žes­nė­mis kai­no­mis, o Lie­tu­ vai dėl kon­ser­va­to­rių bei li­be­ra­lų Vy­r iau­sy­b ės vyk­dy­tos po­l i­t i­kos jos iš­l i­ko ne­pa­k i­t u­s ios ir su­s ie­ tos su di­dė­jan­čia naf­tos bei dy­ ze­li­no kai­na.

Eks­p er­t ų skai­č ia­v i­m u, ver­t i­ nant du­jų kai­nų di­na­mi­ką per mi­ nė­tą lai­ko­tar­pį Lie­tu­va, pa­ly­gin­ ti su Lat­vi­ja, už du­jas per­mo­kė­jo apie 2,6 mlrd. li­tų, o su Vo­kie­ti­

Sėk­mė: po su­si­ti­ki­mo su „Gazp­rom“ at­sto­vais prem­je­ras A.But­ke­vi­

čius ne­slė­pė, kad su­si­for­ma­vo po­zi­ty­vi at­mos­fe­ra ir de­ry­bos bus tę­ sia­mos.

Val­do Še­rei­kos nuo­tr.

ja – apie 700 mln. li­tų. Dėl to­kios kai­no­da­ros są­skai­tų už šil­dy­mą naš­ta gu­lė ant Lie­tu­vos gy­ven­ to­jų pe­čių, di­dė­jo vers­lo iš­lai­dos, o vals­ty­b ės kon­k u­ren­c in­g u­m as ma­žė­jo.

A.But­ke­v i­č iaus va­d o­vau­ja­m a Vy­riau­sy­bė dar ba­lan­dį įpa­rei­go­ jo Lie­tu­vos de­ry­bų gru­pę pra­dė­ ti de­rė­tis su „Gazp­rom“ dėl vi­sų neišsp­ręs­tų klau­si­mų, tarp jų ir dėl ma­žes­nės du­jų kai­nos Lie­tu­vai. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

2,6 mlrd. li­tų

– tiek Lie­tu­va per­mo­kė­jo už du­jas dėl anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės po­li­ti­kos.

Kla­jo­nės bai­gė­si Tė­v y­n ės są­j un­g os-Lie­t u­v os krikš­čio­nių de­mok­ra­tų (TSLKD) at­sto­vo Sei­me Egi­di­jaus Va­rei­kio nuo­ty­kiai bai­gė­si. Pa­ sak jo su­tuok­ti­nės Roz­vi­tos Va­ rei­kie­nės, po­li­ti­kas grį­žęs į na­ mus Vil­niu­je ir šiuo me­tu gy­do­ mas.

„No­riu in­for­muo­ti vi­suo­me­nę, kad E.Va­rei­kis grį­žo į na­mus, adap­tuo­ja­si, gy­do­si ir su spe­ cia­lis­tų pa­gal­ba ban­dys grįž­ti į vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą. Dė­ko­ju vi­ siems už su­pra­tin­gu­mą ir pa­ gal­bą“, – BNS tei­gė par­la­men­ ta­ro žmo­na.

Tre­č ia­d ie­n į bu­vo pra­n eš­ta, kad po­li­ti­ko ar­ti­mie­ji krei­pė­ si į po­li­ci­ją, kai E.Va­rei­kis ne­ grį­žo iš ke­lio­nės į Ro­mą. Kon­ ser­va­to­r ių frak­c i­jos se­n iū­n o pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas Jur­gis Raz­ma tuo­met sa­kė, kad ry­šys su ko­l e­ga nu­t rū­ko jam grįž­ tant iš Ro­mos, pa­sta­rą­jį kar­ tą su juo bend­rau­ta Da­ni­jo­je.

J.Raz­mos tei­gi­mu, ar­ti­mie­ji dėl par­la­men­ta­ro din­gi­mo krei­pė­ si į po­li­ci­ją.

Ket­vir­ta­die­nį Lie­tu­vos am­ba­ sa­da Ko­pen­ha­go­je pra­ne­šė, kad TS-LKD frak­ci­jos Sei­me na­rio E.Va­rei­kio bu­vi­mo vie­ta yra ži­ no­ma.

Par­la­men­ta­ro ke­lio­nės epo­ pė­ja pra­s i­d ė­jo dar praė­j u­ sią sa­vai­tę. Gal­būt ne­blai­vus jis Vil­niaus oro uos­te pa­si­ro­ dė praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį. Rea­ guo­da­mas į to­kią in­for­ma­ci­ ją, frak­ci­jos se­niū­nas And­rius Ku­bi­lius iš­pla­ti­no pra­ne­ši­mą, ku­ria­me tei­gia­ma, kad ap­tars E.Va­rei­kio bė­dą su juo pa­čiu.

J.Raz­ma praė­ju­sią sa­vai­tę sa­ kė, jog ge­riau­sia išei­tis iš su­si­ da­riu­sios pa­dė­ties bū­tų, kad E.Va­rei­kis at­si­sa­ky­tų Sei­mo na­ rio man­da­to, nes in­ci­den­tas oro uos­te – ne pir­mas to­kio po­bū­ džio at­ve­jis.

E.Va­rei­kiui šie­met bu­vo iš­kel­ ta by­la dėl ki­to in­ci­den­to, ku­ria­ me jis da­ly­va­vo ne­blai­vus. Po­li­ ci­jos duo­me­ni­mis, E.Va­rei­kis, bū­da­mas ap­svai­gęs nuo al­ko­ho­ lio, ge­gu­žės 4 d. sa­vo na­muo­se Vil­niaus ra­jo­ne smur­ta­vo prieš su­tuok­ti­nę ir su­kė­lė jai fi­zi­nį skaus­mą. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ke­lio­nė: Sei­mo na­rio E.Va­rei­

kio ke­lio­nės epo­pė­ja pra­si­dė­ jo dar praė­ju­sią sa­vai­tę, kai gal­būt ne­blai­vus jis pa­si­ro­dė Vil­niaus oro uos­te.

To­mo Vi­nic­ko / del­fi.lt nuo­tr.

9

ŠeštADIENIS, rugsėjo 7, 2013

ekonomika Kainų svars­tyklės

Priims sve­čius

Per sa­vaitę de­galų kai­nos Lie­tu­vo­je keitė­ si ne­vie­no­dai. „Lu­koil“ ir „Or­len“ E95 markės ben­ziną Vil­niu­je va­kar par­davė po 4,97 li­to už litrą – cen­tu bran­giau nei prie­š sa­vaitę. „Sta­toil“ E95 ben­ziną at­pi­ gi­no cen­tu, iki 4,95 li­to. Dy­ze­li­nas „Lu­koil“ ir „Or­len“ de­ga­linė­se pa­bran­go 3 cen­tais, iki 4,74 li­to už litrą, o „Sta­toil“ – 1 cen­tu, iki 4,72 li­to. Sus­kys­tin­to­sios du­jos vi­sur bran­go 6 cen­tais – iki 2,26 li­to.

Rugsė­jo 12 ir 13 d. Vil­niu­je vyks EU­RO­FI fi­nansų fo­ru­mas – ren­gi­ny­je, ku­ria­me da­ ly­vaus vie­šo­jo sek­to­riaus, cent­ri­nių ir vi­ sa­me pa­sau­ly­je ži­nomų ko­mer­ci­nių ban­ kų, aso­ci­juotų vers­lo or­ga­ni­za­cijų at­sto­ vai, po­li­ti­kai ir ne­prik­lau­so­mi fi­nansų eks­ per­tai, bus ap­tar­ti Bankų sąjun­gos vys­ty­ mo as­pek­tai, bankų gai­vi­ni­mo ir per­tvar­ ky­mo po­li­ti­kos klau­si­mai, il­ga­lai­kis eko­ no­mi­kos au­gi­mo ska­ti­ni­mas.

blemų ar pra­stų eis­mo sąlygų, ir dėl kitų vai­ruo­tojų ne­draus­min­gu­mo.

Ro­lan­do Žal­ge­vi­čiaus / BFL nuo­tr.

Pa­vo­jin­giau­sias dar­bas – kro­vi­nių per­ve­ži­mas Rim­tas sig­na­las – nuo­var­gis

Mirė jau ke­tu­ri

Vals­ty­binės dar­bo ins­pek­ci­jos Ko­ mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus vedė­ja Gab­ rielė Ba­nai­tytė teigė, kad mir­tys dar­be dėl li­gos (ne dėl ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo) – ga­na daž­nos trans­ por­to sek­to­riu­je. „Šiais me­tais, rugsė­jo 5 d. duo­me­ni­mis, dar­be yra mirę ke­tu­ri kro­vi­ni­nio trans­ por­to vai­ruo­to­jai“, – sakė ji.

Tai su­da­ro 18 pro­c. visų mir­ties dar­be at­vejų šiais me­tais. Per­nai mirė 20 vai­ruo­tojų – be­veik treč­ da­lis visų mi­ru­sių dar­bo vie­to­je. Iš 20 vai­ruo­tojų aš­tuo­ni mirė Lie­tu­ vos te­ri­to­ri­jo­je, dvy­li­ka – už­sie­ny­je: pen­ki Ru­si­jo­je ir po vieną Lat­vi­jo­je, Suo­mi­jo­je, Bal­ta­ru­si­jo­je, Če­ki­jo­je, Prancū­zi­jo­je, Bel­gi­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je.

– tiek pa­ra­mos pra­šo Kau­ne įsi­kur­ti no­rin­ti JAV svei­ka­tos prie­žiū­ros kor­po­ra­ci­ja „In­ter­me­dix“.

Na­cio­na­linė tu­riz­mo vers­lo aso­ cia­ci­ja (NTVA) pra­šo Kon­ku­ren­ ci­jos ta­ry­bos užd­raus­ti ke­lio­ nių or­ga­ni­za­to­riui „No­va­tu­ras“ steig­ti bendrą įmonę su ke­lio­nių agentū­ro­mis. O vers­li­nin­kai ke­ ti­nimų neat­si­sa­ko.

Bėdos: ga­na daž­ni eis­mo įvy­kiai, į ku­riuos pa­ten­ka vil­kikų vai­ruo­to­jai, nu­tin­ka ir dėl nuo­var­gio, tech­ni­nių pro­

v.kalinkaite@diena.lt

mln. litų

Ke­lia sąmyšį ke­lio­nių rin­ko­je

Apie mirtį dar­be, ne­tin­ka­mas dar­bo sąly­gas daž­niau­siai gir­di­me, kai kal­ba­ ma apie sta­tybų sek­to­rių. Ta­čiau dar daž­niau su­si­ža­lo­ja ar dėl li­gos mirš­ta ir to­limųjų reisų vai­ruo­to­jai.

Vai­da Ka­lin­kaitė

3,5

Dau­ge­lis ligų, dėl ku­rių mirš­ta vai­ ruo­to­jai, – pro­fe­sinės, ki­lu­sios dėl stre­so, ne­tin­kamų dar­bo sąlygų.

Vie­na svar­biau­sių sąlygų – vai­ruo­ tojų dar­bo trukmė.

Per par­ą vai­ruo­ti ga­li­ma ne dau­ giau kaip 9 va­lan­das. Du kar­tus per sa­vaitę vai­ra­vi­mo trukmę ga­ li­ma pail­gin­ti iki 10 va­landų. Vai­ ravęs 4,5 va­lan­dos vai­ruo­to­jas tu­ri da­ry­ti ne trum­pesnę kaip 45 mi­nu­ čių per­trauką. Taip pat nu­sta­ty­tas lai­kas il­ges­niam poil­siui.

Reiktų at­kreip­ti dėmesį į tai, kad to­limųjų reisų vai­ruo­to­jai ne tik per­ve­ža kro­vinį iš vie­no taš­ ko į kitą, bet ir rūpi­na­si jo pa­kro­ vi­mu – pa­ruo­šia prie­kabą, šal­dy­ tuvą ar cis­terną, tu­ri su­tvar­ky­ti per­ve­ži­mo do­ku­men­tus. Tuo me­ tu au­to­mo­bi­lis sto­vi, o vai­ruo­to­jui

Treč­da­lis ne­lai­mių – prie vai­ro Mir­čių dar­be dėl li­gos at­vejų, įvy­ku­sių 2012 m., pa­si­skirs­ty­mas pa­gal mi­ru­sių dar­be pro­fe­si­jas Mir­ties dar­be Pro­cen­tas nuo visų at­vejų skai­čius mir­ties dar­be at­vejų Kro­vi­ni­nio trans­por­to vai­ruo­to­jai 20 30,3 Įmo­nių va­do­vai, meist­rai, pro­jektų 11 16,7 va­do­vai, spe­cia­lis­tai Šalt­kal­viai, su­vi­rin­to­jai, elekt­ri­kai, 8 12,1 laivų kor­pusų su­rinkė­jai Sar­gai, kiem­sar­g iai, ap­sau­gos 7 10,6 dar­buo­to­jai, va­ly­to­jai Pa­gal­bi­niai dar­bi­nin­kai, kro­vi­kai 6 9,1 Par­davė­jai, pie­no su­pirkė­jai 2 3 Krau­tuvų vai­ruo­to­jai 2 3 Pra­mo­ni­nių įren­g i­nių ope­ra­to­riai 2 3 Ke­lei­vi­nio trans­por­to vai­ruo­to­jai 1 1,5 Kitų pro­fe­sijų dar­bi­nin­kai 7 10,6 Iš vi­so ša­ly­je 66 100 Pro­fe­si­ja

Šaltinis: Valstybinė darbo inspekcija

fik­suo­ja­mas poil­sio lai­kas, nors iš tiesų jis dir­ba.

Kal­ti ir vai­ruo­to­jai

Ki­tas svar­bus rei­ka­la­vi­mas – tech­ niš­kai tvar­kin­gas au­to­mo­bi­lis. „Tvar­kin­gi tu­ri būti ne tik pa­grin­ di­niai me­cha­niz­mai, bet ir šil­dy­mo sis­te­ma. Dėl jos ge­di­mo ar ne­tin­ ka­mos prie­žiū­ros iš­me­ta­mo­sio­mis du­jo­mis yra ap­si­nuo­dijęs ne vie­ nas vai­ruo­to­jas“, – aiš­ki­no G.Ba­ nai­tytė.

Tei­si­ninkų įmonės „Ver­sum“ tei­ si­nin­kas Man­tas Va­lat­ka taip pat tvir­ti­no, kad sau­gias svei­ka­tai ne­ ken­kian­čias sąly­gas tu­ri su­kur­ ti darb­da­vys, bet ak­cen­ta­vo, jog tai pri­klau­so ir nuo pa­ties vai­ruo­to­ jo. „Dar­buo­to­jas ir pa­ts tu­ri rūpin­ tis sa­vo svei­ka­ta bei gy­vy­be. Jis ga­li būti tin­ka­mai inst­ruk­tuo­tas, turė­ti vi­sas rei­kia­mas sau­gos prie­mo­nes, bet jei jis pa­ts ne­nau­dos tų prie­ mo­nių ir sąmo­nin­gai ne­si­lai­kys inst­ruk­cijų, pa­ts ir at­sa­kys už sa­vo svei­ka­tos pa­blogė­jimą“, – aiš­ki­no M.Va­lat­ka. Vai­ruo­to­jui ne­si­lai­kant sau­gu­mo rei­ka­la­vimų ar ki­taip ža­ lo­jant sa­vo svei­katą, pa­vyzd­žiui, jei dar­buo­to­jas mirš­ta dėl per di­de­lio kie­kio al­ko­ho­lio, darb­da­vys neat­sa­ ko už pa­tirtą žalą ne­laimės at­ve­ju.

Kom­pen­suo­ti tu­ri „Sod­ra“

Be­je, to­limųjų reisų vai­ruo­to­jui mi­ rus rei­so me­tu, ar­ti­mie­siems ten­ ka ne tik iš­gy­ven­ti ne­tek­ties skaus­ mą, bet ir pa­tir­ti kitų pro­blemų, pa­vyzd­žiui, su­mokė­ti už pa­laikų par­ga­be­nimą. Tam tik­rais at­ve­jais ga­li­ma su­lauk­ti šių iš­laidų kom­ pen­sa­ci­jos.

„To­kių iš­laidų kom­pen­sa­vi­mas pri­klau­so nuo mir­ties ap­lin­ky­bių.

Jei­gu vai­ruo­to­jo mir­ties prie­žas­tis yra ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas dar­be ar pro­fe­sinė li­ga ir šios ap­lin­kybės pri­pažįs­ta­mos draud­žia­muo­ju įvy­ kiu, tuo­met vi­sas ar­ba dalį dėl vai­ ruo­to­jo mir­ties pa­tirtų iš­laidų tu­ rėtų at­ly­gin­ti „Sod­ra“, – sakė M.Va­lat­ka. – Taip pat, jei vai­ruo­ to­jo ar­ti­mie­ji pri­ski­ria­mi prie ne­di­ de­les pa­ja­mas gau­nan­čių as­menų, jie ga­li kreip­tis į sa­vo sa­vi­val­dybę, kad ši kom­pen­suotų pa­laikų par­ve­ ži­mo iš už­sie­nio iš­lai­das.“ Jei­gu vai­ruo­to­jas mirš­ta rei­so me­tu, ta­čiau ne­pri­pažįs­ta­ma, kad jo mir­tis – ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas ar dėl pro­fe­sinės li­gos, tuo­met kū­ no par­ga­be­ni­mo iš­lai­das tu­ri pa­ deng­ti vai­ruo­to­jo ar­ti­mie­ji.

Pri­rei­kia ir teismų

Jei darb­da­vys ne­su­tin­ka at­ly­gin­ ti iš­laidų, nors turėtų tai pa­da­ry­ti, ar­ti­mie­ji kom­pen­sa­ciją ga­li pri­si­ teis­ti. Tie­sa, tuo­met ten­ka nuei­ ti kry­žiaus ke­lius – rei­kia įro­dy­ ti, kad mir­ties me­tu vai­ruo­to­jas ir darb­da­vys bu­vo su­si­ję dar­bo san­ ty­kiais, vai­ruo­to­jas mir­ties me­ tu at­li­ko sa­vo dar­bo funk­ciją. Taip pat rei­kia nu­ro­dy­ti ža­los dydį, įro­ dy­ti darb­da­vio vyk­dy­tus ne­teisė­ tus veiks­mus ar ne­vyk­dy­tas pa­rei­ gas, kaip tai lėmė vai­ruo­to­jo mirtį ir įro­dy­ti darb­da­vio kaltę.

Tei­si­nin­kas pa­ta­ria, kad vai­ ruo­to­jas pa­ts pa­si­rūpintų sa­vi­mi ir ap­si­draustų pri­va­čio­je drau­di­ mo bend­rovė­je. Taip pat vai­ruo­to­ jai turėtų re­gu­lia­riai tik­rin­tis svei­ katą ir pa­tys ja rūpin­tis.

NTVA išp­la­ti­no pra­ne­šimą, ku­ ria­me tei­gia­ma, kad Kon­ku­ren­ ci­jos ta­ry­bai įteik­tas pra­šy­mas ne­leis­ti „No­va­tu­rui“ drau­ge su did­žiau­sio­mis ša­lies ke­lio­nių agentū­ro­mis „Bal­tic Clip­per“ ir „West Exp­ress“ steig­ti bend­ ros įmonės. Šios įmonės veik­ la, kaip tei­gia­ma, būtų su­sie­ta su in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų spren­di­mais.

NTVA ti­ki­na ma­nan­ti, kad taip sie­kia­ma pa­di­din­ti rin­kos kon­cent­ra­ciją, su­si­kur­ti išs­kir­ ti­nes sąly­gas ke­lių vers­lo su­ bjektų veik­lai. „No­va­tu­ro“ ge­ne­ra­li­nis di­ rek­to­rius Li­nas Al­do­nis ti­ki­na, kad įmonė lai­ko­si po­žiū­rio, jog vi­si rin­kos da­ly­viai ga­li lais­vai reikš­ti sa­vo nuo­monę, o spren­ di­mus tu­ri priim­ti Kon­ku­ren­ci­ jos ta­ry­ba, į ku­rią ir bu­vo kreip­ ta­si dėl nau­jos įmonės stei­gi­mo.

Li­nas Al­do­nis:

Esu tik­ras, kad Kon­ ku­ren­ci­jos ta­ry­ba, išk­lau­siu­si įvai­rias nuo­mo­nes, priims spren­dimą, o iš­va­ dos at­si­spindės pa­ žy­mo­je. „Vys­ty­da­mi verslą, ieš­ko­me būdų, kaip ap­tar­nau­ti dau­giau klientų ir ki­to­se tu­riz­mo rin­ko­ se. Šiuo at­ve­ju teik­ti tech­no­lo­gi­ nius spren­di­mus ki­tiems rin­kos da­ly­viams, par­duo­dant tik vieš­ bu­čių pa­slau­gas. Pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mus kreipė­ mės į kom­pe­ten­tin­gas ins­ti­tu­ ci­jas, šiuo at­ve­ju – į Kon­ku­ren­ ci­jos tar­nybą, kad ji įver­tintų mūsų siekį vys­ty­ti verslą ki­to­se rin­ko­se. Pa­gal vi­sas bendrą­sias pro­cedū­ras vi­si rin­kos da­ly­viai ga­li iš­reikš­ti sa­vo nuo­monę. Esu tik­ras, kad Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ ba, išk­lau­siu­si įvai­rias nuo­mo­ nes, priims spren­dimą, o iš­va­ dos at­si­spindės pa­žy­mo­je. Tai ir bus pa­grin­das to­les­nei mū­ sų įmonės plėtrai šio­je klientų ka­te­go­ri­jo­je“ – ra­miai į NTVA veiks­mus rea­ga­vo L.Al­do­nis. „Klaipėdos“ inf.

10

Šeštadienis, rugsėjo 7, 2013

12p.

Fukušimos vardas japonams kelia šleikštulį.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Mask­vos me­ro rin­ki­mai – tie­sos Mask­vos me­ro – tre­čio­jo as­mens vals­tybė­je – rin­ki­muo­se do­mi­nuo­ja ne mies­to pro­ ble­mos, o klau­si­mas, kiek dar sos­tinė pa­si­ti­ki cent­ri­ne vald­žia. Šįkart Krem­liui ne­rei­ kia nei triuš­ki­na­mos per­galės, nei fal­si­fi­ka­cijų.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Oku­pa­vo eterį

Mask­vie­tis Mak­si­mas laik­raš­čiui pa­sa­ko­jo ne­tu­rin­tis jo­kių iliu­zijų dėl šio sa­vait­ga­lio rin­kimų. „Var­žo­si ga­na daug kan­di­datų, bet šansų be­veik nie­kas ne­tu­ri, – sakė vy­ras. – Da­bar­ti­nis me­ras Ser­ge­jus So­bia­ni­nas pa­si­nau­do­ jo jau pa­tik­rin­ta vald­žios tak­ti­ka: jo­kių de­batų. Ki­ti pen­ki kan­di­da­ tai da­ly­va­vo de­ba­tuo­se, o jis tie­ siog oku­puo­ja eterį, jį ro­do kas­dien ir daug, bet ko­kia pro­ga, ar rugsė­ jo 1-ąją su vai­kais, ar ki­to­mis pro­

go­mis. Ka­dan­gi dau­gu­ma žmo­nių žiū­ri te­le­vi­zo­rių, re­zul­ta­tas turėtų būti aiš­kus.“ Rin­kimų de­ba­tuo­se nė kar­to ne­ da­ly­va­vo nei Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas, nei vieną ka­ den­ciją šias pa­rei­gas ėjęs Dmit­ri­ jus Med­ve­de­vas.

Tęsda­mas šią tra­di­ciją, S.So­bia­ ni­nas paaiš­ki­no laik­raš­čiui „Ve­do­ mos­ti“, kad dis­ku­si­jos su ma­žai ži­ no­mais po­li­ti­kais tik pri­de­da šiems po­pu­lia­ru­mo, o jis nėra tuo suin­te­ re­suo­tas. „Tai ži­no­ma tech­no­lo­gi­ ja: jei­gu ta­vo kon­ku­rentų ži­no­mu­ mas ge­ro­kai ma­žes­nis už ta­viškį, per to­kius ren­gi­nius tu tie­siog juos

po­pu­lia­ri­ni. Tam ne­tgi ga­li­ma būtų ryž­tis, bet dis­ku­si­jos, ku­rios da­bar vyks­ta, daž­nai būna la­bai nu­to­lu­ sios nuo rea­lių pro­blemų“, – sakė S.So­bia­ni­nas.

Di­delę juo­ko bangą pra­ėjusį mėnesį su­kėlė vals­ty­bi­nio Ru­si­ jos vi­suo­menės nuo­monės ty­rimų cent­ro pra­ne­ši­mas, kad 6 pro­c. res­ pon­dentų pa­reiškė stebėję rin­kimų de­ba­tus su S.So­bia­ni­nu.

Ti­ki­si ant­ro tu­ro

Ki­tos ap­klau­sos nėra to­kios juo­ kin­gos, ypač pa­čiam S.So­bia­ni­ nui. Re­mian­tis Le­va­dos vie­šo­sios nuo­monės ty­rimų cent­ro pra­ėjusį sa­vait­galį at­lik­ta ap­klau­sa, už da­ bar­tinį mies­to va­dovą pa­si­ryžę bal­ suo­ti 58 pro­c. mask­vie­čių – net 20 pro­c. ma­žiau nei liepą. Ant­ro­je vie­ to­je žen­gian­čio opo­zi­ci­jos ly­de­rio Alek­se­jaus Na­val­no rei­tin­gai per tą pa­tį laiką šok­telė­jo 10 pro­centinių punktų – nuo 8 iki 18 pro­c. „Aš ma­tau, kad esa­me per plau­ ką nuo ant­ro tu­ro, – ko­men­tuo­da­ mas šiuos skai­čius sakė A.Na­val­ nas. – Dar 30 pro­c. rinkėjų nėra iki ga­lo ap­si­sprendę. Ma­nau, per pa­sku­tinę sa­vaitę pa­da­ry­si­me spurtą ir ei­si­me į ant­rą turą. O ant­ ra­me tu­re vis­kas pa­si­keis ir, ma­nau, per­galė yra rea­li.“

Li­li­ja Šev­co­va:

V.Pu­ti­nui rei­kia bū­ tent vi­du­ti­nių S.So­bia­ ni­no re­zul­tatų, nea­ be­jo­ti­nos per­galės, bet ne triuš­ki­na­mos.

Ją rei­kia pra­skies­ti A.Na­val­no kok­tei­liu.

Pers­pek­ty­vos: su­rinkęs dau­giau balsų, nei per 2012 m. pre­zi­den­to rin­

ki­mus Mask­vo­je su­rin­ko V.Pu­ti­nas (kairė­je), S.So­bia­ni­nas su­tvir­tintų sa­vo, kaip po­li­tinės figū­ros, po­zi­ci­jas.

Po­li­ti­kos eks­per­tai gi­ria A.Na­ val­no rin­kimų kam­pa­niją, vyk­ domą iš apa­čios, ir ly­gi­na ją su JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos agi­ ta­ci­ja. A.Na­val­no šta­bas su­rin­ko dau­giau nei mi­li­joną do­le­rių pa­ ra­mos, pri­traukė tūkstan­čius sa­ va­no­rių, įrengė sos­tinė­je šim­tus „kubų“, ku­riuo­se sa­va­no­riai da­li­ja buk­le­tus ir agi­tuo­ja už kan­di­datą. „Pirmą kartą, ir ne per pa­ sta­ruo­sius de­šimt metų, o nuo SSRS žlu­g i­m o, Ru­s i­jo­je vyks­ta tik­ra rin­kimų kam­pa­ni­ja, – rašė ap­žval­gi­ninkė Ju­li­ja La­ty­ni­na. – Kad ir kaip būtų pa­ra­dok­sa­lu, ru­

sų de­mok­ra­tai nuo 1991 m. dar nė kar­to ne­vykdė vi­sa­vertės tik­ ro­s ios rin­k imų kam­pa­n i­jos, kai kan­d i­d atą ban­d o­m a par­d uo­t i rinkė­jams kaip skar­dinę ko­ka­ko­ los. Vi­si jie – nuo Gai­da­ro iki De­ ši­niųjų jėgų sąjun­gos – manė, kad jie to­kie šaunūs, jog ap­si­švie­tu­ si tau­ta pa­ti juos iš­rinks. Vaikš­ čio­ti pas rinkė­jus, su­si­ti­kinė­ti su jais po tris kar­tus per dieną, da­ly­ ti lanks­ti­nu­kus, aiš­kin­ti kiek­vie­ nai mo­čiu­tei, kad rei­kia bal­suo­ti už ta­ve, – to Ru­si­jos de­mok­ra­tai nie­ka­da ne­darė.“ Prog­ra­mos – vie­no­dos

Ru­si­jos po­li­to­logų nuo­mo­ne, išė­ji­ mas į ant­rą turą, kad ir jį pra­laimė­ jus, jau būtų di­delė per­galė A.Na­ val­nui. Tai būtų pir­mas žings­nis jam iš tink­la­raš­ti­nin­ko ir gatvės pro­testų ly­de­rio tam­pant fe­de­ra­li­ nio lyg­mens po­li­ti­ku. Tik dau­gu­ma Ru­si­jos eks­pertų vis dėlto abe­jo­ ja, ar ant­ro tu­ro pri­reiks. So­cio­lo­ gai paaiš­ki­no, kad rei­tingų šuo­lius va­sa­ros pa­bai­go­je lėmė iš ato­stogų grįžę mask­vie­čiai ir kad iki rin­kimų jie smar­kiai keis­tis ne­turėtų.

Opo­zi­ci­jos kan­di­da­tams sun­ ku kri­ti­kuo­ti S.So­bia­niną. Kalbė­ da­mi apie mies­to pro­ble­mas, jie pri­vers­ti kar­to­ti jo te­zes, dėl to vi­ sų še­šių kan­di­datų pro­gra­mos be­ veik ne­si­ski­ria. Vi­si jie pa­si­ryžę ko­ vo­ti su trans­por­to pro­ble­mo­mis ir ne­le­ga­lia mig­ra­ci­ja, kur­ti pa­lan­ kias sąly­gas vers­lui ir to­bu­lin­ti so­ cia­linę po­li­tiką – pa­dėti pen­si­nin­ kams, sta­ty­ti vaikų dar­že­lius.

Po­li­to­lo­go Dmit­ri­jaus Oreš­ki­no nuo­mo­ne, vi­suo­menė pa­si­da­li­jo į dvi ne­ly­gias da­lis: maž­daug treč­ da­lis pa­lai­ko pro­tes­tuo­tojų pa­žiū­ ras, o likę du treč­da­liai, eks­per­to žod­žiais, „mąsto ra­cio­na­liai“. „Tie, kas mąsto ra­cio­na­liai, ma­no, kad S.So­bia­ni­nas yra ne­blo­gas me­ ras. Ir tai iš tikrųjų yra tie­sa. Ge­res­nis nei Ju­ri­jus Luž­ko­vas, ma­žiau va­gia, o gal ir iš­vis ne­va­gia, mes to ne­ži­no­ me. As­fal­tas klo­ja­mas, šiukšlės iš­ve­ ža­mos, šal­tas ir karš­tas van­duo yra, elekt­ra yra, žolė ža­liuo­ja. Apskritai – jis dir­ba, ir tai ma­ty­ti. Kodėl gi jo ne­ pa­lai­ky­ti? Tai ab­so­liu­čiai nor­ma­ li, pra­gma­tiš­ka po­zi­ci­ja“, – aiš­ki­no D.Oreš­ki­nas.

Rei­kia sąži­ningų rin­kimų

Pag­rin­di­nis prie­kaiš­tas, kurį S.So­ bia­ni­nui reiš­kia jo prie­ši­nin­kai, yra tai, kad jis yra V.Pu­ti­no ko­man­dos na­rys. Todėl Mask­vos me­ro rin­ki­

Agi­ta­ci­ja: eks­per­tai džiau­gia­si pirmą

mai ver­ti­na­mi kaip re­fe­ren­du­mas dėl pa­si­tikė­ji­mo vald­žia ap­skri­tai.

Tai su­pran­ta ir Krem­lius, todėl, at­ si­žvelg­da­mas į pa­lan­kius rei­tin­gus, sten­gia­si, kad S.So­bia­ni­no per­galė būtų sąži­nin­ga ir keltų kuo ma­žiau abe­jo­nių.

Straips­ny­je su iro­niš­ka ant­raš­te „Par­ti­ja pa­sakė: ne­rei­kia!“ Ru­si­jos laik­raš­tis „Ve­do­mos­ti“ rašė, kad rin­kimų ko­mi­si­joms iš vir­šaus duo­ ti nu­ro­dy­mai už­kirs­ti ke­lią tie­sio­ ginėms fal­si­fi­ka­ci­joms. „Jo­kių pa­ pil­domų sąrašų, vi­siš­ka stebė­ji­mo laisvė, skru­pu­lin­gas visų pro­cedūrų lai­ky­ma­sis. Ša­lin­ti stebė­to­jus ga­li­ ma tik jų vi­siš­kai nea­dek­va­taus el­ ge­sio at­ve­ju, o pro­to­kolų ko­pijų jiems rei­kia duo­ti tiek, kiek pa­pra­ šys“, – Mask­vos Šiaurės Va­karų ad­mi­nist­ra­cinės apy­gar­dos pre­fek­to inst­ruk­ci­jas ci­ta­vo „Ve­do­mos­ti“.

Mask­vos Car­ne­gie cent­ro eks­ pertės Li­li­jos Šev­co­vos nuo­mo­ne, triuš­ki­nan­ti S.So­bia­ni­no per­galė Krem­liui ir­gi ne­rei­ka­lin­ga, ypač jei­gu jis Mask­vo­je su­rinktų ge­ro­kai dau­giau balsų, nei per 2012 m. pre­ zi­den­to rin­ki­mus sos­tinė­je su­rin­ ko V.Pu­ti­nas. Tuo­met už da­bar­tinį pre­zi­dentą Mask­vo­je bal­sa­vo tik 47 pro­c. rinkėjų. „V.Pu­ti­nui ne­rei­kia jo­kio žmo­ gaus, pri­pa­žin­to ma­si­niu bal­sa­vi­ mu did­žiau­sia­me Ru­si­jos mies­te.

Todėl, jei­gu kalbė­si­me lai­ky­da­

11

Šeštadienis, rugsėjo 7, 2013

pasaulis Ne­ra­do ­ komp­ro­mi­so

Pri­pa­ži­no ­ kaltę

Pa­li­ko ­ už grotų

Ga­lin­giau­sios pa­sau­lio ša­lys ket­vir­ta­dienį per Did­žio­jo dvi­ de­šim­tu­ko viršū­nių su­si­ti­ki­mo va­ka­rienę ap­tarė Si­ri­jos krizę, bet ne­su­gebė­jo išspręs­ti di­de­ lių ne­su­ta­rimų dėl JAV pla­no su­duo­ti ka­rinį smūgį pre­zi­den­ to Bas­ha­ro al As­sa­do re­ži­mui, kal­ti­na­mam įvykd­žius che­ minę ata­ką Da­mas­ke.

Olan­di­jos vals­tybė yra at­sa­ kin­ga už trijų Bos­ni­jos mu­sul­ monų pa­siun­timą į mirtį, kai jie 1995 m. Sreb­re­ni­co­je bu­vo iš­va­ry­ti iš Jung­ti­nių Tautų ba­ zės. Toks Aukš­čiau­sio­jo teis­ mo spren­di­mas, ku­ris bu­vo pa­skelb­tas va­kar Ha­go­je, leis aukų ar­ti­mie­siems rei­ka­lau­ti kom­pen­sa­ci­jos.

Bal­ta­ru­si­jos teis­mas at­si­sakė pa­leis­ti Ru­si­jos trąšų mil­žinės „Ural­ka­lij“ va­dovą Vla­dis­ lavą Baum­gert­nerį, ku­ris bu­vo suim­tas Mins­ke rugpjū­čio ­ 26 d. ir ap­kal­tin­tas pikt­nau-­ d­ža­vi­mu įga­lio­ji­mais. Pro­ku­ro­ rai tei­gia, kad jo veiks­mai ­ Bal­ta­ru­si­jai pa­darė 100 mln. do­le­rių nuo­stolį.

aki­mir­ka ir Krem­liui, ir opo­zi­ci­jai

ą kartą Ru­si­jo­je pa­matę tikrąją rin­kimų kam­pa­niją, kai kan­di­datą rinkė­jams ban­do­ma par­duo­ti kaip skar­dinę ko­ka­ko­los.

Komentaras

Ber­na­ras Iva­no­vas

Vy­tau­to Did­ž io­jo uni­ver­si­te­to do­cen­tas

A

leksejaus Na­val­no da­ly­va­ vi­mas Mask­vos me­ro rin­ ki­muo­se by­lo­ja apie nau­ ją kryptį Vladimiro Pu­ti­no ir Krem­liaus po­li­ti­ko­je. Blogė­jant eko­ no­mi­nei si­tua­ci­jai Ru­si­jo­je, Krem­lius pa­su­ko „pliu­ra­liz­mo“ ke­liu. Tai bu­vo dek­la­ruo­ta ofi­cia­liai per ofi­cia­lią ži­ niask­laidą. Idė­ja čia pa­pras­ta: rinkė­jams per­duo­da­ma tar­si di­desnė da­lis at­sa­ko­ mybės už tai, kas vyks­ta ša­ly­je. Tai, ga­ li­ma sa­ky­ti, – nau­jas re­ži­mo įtei­si­ni­mo įran­kis. A.Na­val­nas ga­na meist­riš­kai

mie­si vien­val­dystės ir le­gi­ti­mu­mo lo­gi­kos, V.Pu­ti­nui rei­kia būtent vi­du­ti­nių S.So­bia­ni­no re­zul­tatų, nea­be­jo­ti­nos per­galės, vald­žios per­galės, bet ne triuš­ki­na­mos per­ galės. Ją rei­kia pra­skies­ti A.Na­ val­no kok­tei­liu. Taip pat vald­žiai ne­rei­kia ypa­tingų ma­ni­pu­lia­cijų, nes tai tik su­teiks pa­pil­domų taš­ kų A.Na­val­nui kaip po­li­ti­niam ly­ de­riui“, – aiš­ki­no eks­pertė.

iš­nau­do­ja šitą si­tua­ciją ir grei­čiau­siai gaus sa­vo 15 pro­c. balsų per rin­ki­mus.

Tai, kas šiek tiek nu­vi­lia, – po­zi­ty­vio­ji A.Na­val­no pro­gra­ma. Jis iš esmės nie­ ko nau­jo ne­si­ūlo. Vi­sos jo idė­jos apie ko­ mu­na­li­nio ūkio per­tvar­kas ar mies­tie­ čių in­for­ma­vimą apie šiukš­lių iš­ve­žimą ne­ga­li būti ver­ti­na­mos kaip an­ti­sis­te­ minės. Tai yra rim­ta pro­ble­ma. V.Pu­ti­ no po­li­tinė sis­te­ma ro­do ga­na ne­blogą su­gebė­jimą adap­tuo­ti į ją pa­te­ku­sius opo­zi­cio­nie­rius, tad A.Na­val­no da­ly­va­ vi­mas rin­ki­muo­se es­mi­nių per­mainų po­li­ti­nia­me Ru­si­jos gy­ve­ni­me ne­įneš.

Padėtį galėtų keis­ti tik dar la­biau pa­ blogė­ju­si eko­no­minė si­tua­ci­ja ir re­ž i­ mo ne­su­gebė­ji­mas vyk­dy­ti fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­jimų. Tai galėtų ins­pi­r uo­t i dalį po­li­ti­nio eli­to im­tis ak­ty­vių veiks­ mų. Vis dėl to tai taip pat Ru­si­jos prie de­mok­ra­t i­jos ne­priar­t ins, o su­da­r ys pa­pil­do­mas ga­li­my­bes įsi­vy­rau­ti nau­ jiems kla­nams Ru­si­jos po­li­ti­ko­je.

58 proc.

– tiek balsų S.Sobianinui žada apklausos.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Rin­kimų var­žo­vai Ser­ge­jus So­bia­

Iva­nas Mel­ni­ko­

Ni­k o­l a­j us Le­v i­

ni­nas, val­dan­čio­ ji par­ti­ja „Vie­nin­ go­ji Ru­si­ja“. Vyk­ do pa­sy­vią rin­ kimų kam­pa­niją, re­tai duo­da in­ter­ viu ar tie­sio­giai su­si­tin­ka su gy­ven­to­jais. Ne­da­ly­va­ vo de­ba­tuo­se, at­si­sakė tie­sio­ginės li­ ni­jos su sos­tinės gy­ven­to­jais per te­le­ vi­ziją, bet vie­no­je ra­di­jo lai­do­je su­dai­ na­vo dainą apie rin­ki­mus. Kan­di­da­to rin­kimų kam­pa­niją vakar vai­ni­kavo už­da­ras kon­cer­tas, į kurį susirinko 30 tūkst. jo rėmėjų.

vas, Ko­m u­n istų par­ti­ja. Vyk­do tra­ di­c inę ko­m u­n istų kam­p a­n iją: ža­d a ma­ž in­t i pra­r ają tarp vargšų ir tur­t ingų, di­d in­t i var­ to­t o­j o krep­š elį, per­s kai­č iuo­t i vi­ sas so­cia­li­nes iš­mo­kas. Ra­gi­na per­ žiūrė­ti mais­to pro­duktų ir vaistų kai­ no­darą, kri­ti­kuo­ja per di­delę biud­že­ tinės sfe­ros ko­mer­cia­li­za­ciją. Turė­ da­mas Mask­vos vals­ty­bi­nio uni­ver­ si­te­to pro­fe­so­riaus laipsnį, gi­na ne­ mo­kamą aukštąjį mokslą.

če­vas, par­ti­ja „Tei­ sin­go­ji Ru­si­ja“. Ak­ ty­v iai kri­t i­k a­v o A.Na­valną, kai šio na­muo­se bu­vo at­ lie­k a­m os kra­t os, bet ga­l iau­s iai pa­ reiškė, kad pa­si­ryžęs pa­si­trauk­ti iš rin­kimų ki­to kan­di­da­to nau­dai ir pa­ dėti jam pa­tek­ti į ant­rąjį turą. Ta­čiau rin­kimų ko­mi­si­ja pa­sku­tinę sa­vaitę prie­š rin­ki­mus jam to pa­da­ry­ti ne­ lei­do, o po­li­to­lo­gai pra­bi­lo apie rim­ tą „Tei­sin­go­sios Ru­si­jos“ krizę ir ko­ vas jos vi­du­je.

Alek­se­jus Na­

Mi­chai­las

val­nas, ne­par­ti­nis, iš­kel­tas li­be­ra­lios par­ti­jos RPR-PAR­ NAS. Vyk­do ryž­ tingą, ame­ri­kie­tiš­ ko sti­liaus rin­kimų kam­pa­niją, sa­vo po­pu­lia­rumą di­di­na pa­si­telk­da­mas in­ter­netą. Tapęs Mask­vos me­ru ža­da ri­bo­ti imig­ra­ciją ir leis­ti vals­ty­binėms įstai­goms sam­dy­ti tik aukš­tos kva­li­fi­ ka­ci­jos už­sie­nie­čius, reng­ti ne­prik­lau­ so­mas eks­per­ti­zes di­di­nant ko­mu­na­li­ nius mo­kes­čius, tai­kos teisė­jus pa­da­ry­ ti ren­ka­mus.

Deg­ Ser­ge­jus Mit­ro­ tia­re­vas, Li­be­ralų chi­nas, li­be­ra­lio­ji ­d e­m ok­r atų par­t i­ par­t i­j a „Jab­l o­k o“. ja. Anks­čiau garsė­ Ža­d a su­g rąžin­t i jęs vien sa­vo pavald­ž ią mask­v ie­ ­s i­ū ly­m u su­t eik­t i čiams ir kal­t i­n a mo­te­rims po dvi S.So­b ia­n iną nau­ išei­g i­n es „kri­t inė­ do­jant ad­mi­nist­ra­ mis die­no­mis“, rin­kimų kam­pa­ni­jai ei­ ci­nius iš­tek­lius rin­kimų agi­ta­ci­jai. Dėl nant į pa­baigą jis ta­po ak­ty­ves­nis. Pa­ ga­na ak­ty­vios kam­pa­ni­jos – gau­sių reiškė lai­kan­tis sa­ve stip­riau­siu kan­di­ rek­la­mi­nių pla­katų ir da­li­jamų lanks­ da­tu, nes yra aukš­tas ir spor­tiš­kas, tu­ ti­nukų – per rin­kimų kam­pa­niją su­ ri tvirtą sta­čia­ti­kių šeimą. Jo rin­kimų gebė­jo pa­di­din­ti sa­vo rei­tin­gus nuo kam­pa­ni­ja re­mia­si V.Pu­ti­no įsa­kais. 1 iki 5 pro­c. Prik­lau­so nuo­sai­kia­jai Ru­ La­bai nemėgs­ta A.Na­val­no ir kal­ti­na si­jos opo­zi­ci­jai, ku­ri ra­gi­na keis­ti valjį veid­mai­nys­te. d­žią be re­vo­liu­cijų.

12

ŠeštADIENIS, rugsėjo 7, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/uzsienis

pasaulio darbotvarkė

KUR? Bue­nos Ai­rė­se. KA­DA? Rug­sė­jo 7 d.

2020-ųjų olim­pia­dos sos­ti­nė Tarp­tau­ti­nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas (TOK) pa­skelbs 2020 m. va­sa­ros olim­pi­nių žai­dy­nių sos­ti­nę. Šei­mi­nin­kau­ti žai­dy­nė­se pre­ten­duo­ja To­ki­jas, Mad­ri­das ir Stam­bu­las. Per 125-ąją se­si­ją Ar­gen­ti­nos sos­ti­nė­je TOK taip pat nu­spręs, ku­ ri iš tri­jų spor­to rū­šių – im­ty­nės, skvo­šas ar beis­bo­las – bus įtrauk­ta į olim­pia­ dos pro­gra­mą, ir iš­rinks ko­mi­te­to pre­zi­den­tą, ku­ris pa­keis nuo 2011 m. va­do­ vau­jan­tį Jac­ques’ą Rog­ge.

Fu­ku­ši­mos var­d Cu­na­mio už­lie­to­ je Fu­ku­ši­mos elekt­ ri­nė­je iki šiol tvy­ro chao­sas. Vy­riau­sy­ bė ža­da, kad pro­ ble­mas iš­spręs, ta­ čiau vi­suo­me­nei įgri­so lauk­ti. Pyk­tis die­na iš die­nos au­ga.

KUR? Va­šing­to­ne. KA­DA? Rug­sė­jo 9 d.

Karš­ti de­ba­tai JAV Kong­re­sas grįš į dar­bą po va­sa­ros ato­sto­gų, ir pir­mo­sio­mis die­no­mis jo lau­kia karš­ti de­ba­tai dėl ka­ri­nio įsi­ki­ši­mo į Si­ri­jos konf­lik­tą. Re­zo­liu­ci­ja, ku­ rią svars­tys Kong­re­so na­riai, už­de­ga ža­lią švie­są JAV ka­ri­nei in­ter­ven­ci­jai ir nu­sta­to jai 90 die­nų ter­mi­ną, bet drau­džia siųs­ti į Si­ri­jos te­ri­to­ri­ją sau­su­mos pa­jė­gas ko­vi­niais tiks­lais. Ma­no­ma, kad Va­šing­to­nas ke­ti­na ata­kuo­ti Si­ri­jos pa­jė­gų ob­jek­tus spar­nuo­to­sio­mis ra­ke­to­mis.

KUR? Nor­ve­gi­jo­je. KA­DA? Rug­sė­jo 9 d.

Kei­sis val­džia Apk­lau­sos ro­do, kad Nor­ve­gi­jo­je vyk­sian­čiuo­se par­la­men­to rin­ki­muo­se de­ ši­nie­ji tu­rė­tų įveik­ti val­dan­čią­ją kai­rių­jų koa­li­ci­ją. Bet prem­je­rą Jen­są Stol­ ten­ber­gą pa­keis­ti pre­ten­duo­jan­čios kon­ser­va­to­rės Er­nos Sol­berg lau­kia ne­ leng­va už­duo­tis: jai vei­kiau­siai teks kvies­tis į koa­li­ci­ją po­pu­lis­ti­nę ir ra­di­ka­ lią Prog­re­so par­ti­ją, ku­ri ko­vo­ja su imig­ra­ci­ja ir ku­riai anks­čiau pri­klau­sė An­ der­sas Beh­rin­gas-Brei­vi­kas, 2011 m. nu­žu­dęs 77 žmo­nes.

KUR? Var­šu­vo­je. KA­DA? Rug­sė­jo 11 d.

Pro­tes­tų ban­ga Trys di­džiau­sios Len­ki­jos pro­fe­si­nės są­jun­gos pra­dės ke­tu­rių die­nų pro­tes­ to ak­ci­ją, rei­ka­lau­da­mos at­šauk­ti vy­riau­sy­bės pla­nuo­ja­mas Dar­bo ko­dek­so pa­tai­sas, di­din­ti mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą bei at­sta­ty­din­ti dar­bo ir so­cia­li­nės po­li­ ti­kos mi­nist­rą. Dar­buo­to­jai taip pat prie­ši­na­si ke­ti­ni­mams pa­laips­niui di­din­ti pen­si­nį am­žių iki 67 me­tų. Pro­tes­tuo­to­jai pi­ke­tuos prie mi­nis­te­ri­jų ir Sei­mo, o šeš­ta­die­nį ža­da vi­siš­kai pa­ra­ly­žiuo­ti trans­por­to eis­mą sos­ti­nė­je.

Prob­le­ma: Fu­ku­ši­mos elekt­ri­nę val­dan­čios bend­ro­vės TEPCO spe­cia­lis­ta

Tik­sin­ti bom­ba

Dau­ge­lis mies­tų ir mies­te­lių ap­ link Fu­ku­ši­mos elekt­ri­nę jau spė­ jo apaug­ti pikt­žo­lė­mis. Su­rū­di­jo ge­le­žin­ke­lio bė­giai, žo­lė­mis už­ žėlė gat­vės, o par­kai ir so­dai vir­to džiung­lė­mis.

To­se gy­ven­vie­tė­se, ku­rios pa­te­ko į smar­kiai už­terš­tą te­ri­to­ri­ją, nė­ra nė gy­vos dva­sios.

Kiek to­liau nuo pa­vo­jin­gos zo­ nos, at­ro­do, ver­da gy­ve­ni­mas. Čia triū­sia dar­bi­nin­kai. Vil­kė­da­mi ap­ sau­gi­nius kos­tiu­mus jie va­lo iš lau­ kų už­terš­tą grun­tą, kad vė­liau že­ mę ga­lė­tų dirb­ti žem­dir­biai.

Tik ar to­kių at­si­ras... Kai vi­sai ša­ lia stūk­so elekt­ri­nė, iš ku­rios kas­dien sklin­da bau­gi­nan­čios nau­jie­nos.

An­tai elekt­ri­nę val­dan­ti bend­ro­ vė „To­kyo Elect­ric Po­wer“ (TEP­CO) lie­pą dar sy­kį pri­pa­ži­no, kad ne­ su­ge­ba su­si­do­ro­ti su pro­ble­mo­ mis elekt­ri­nė­je. Da­bar ten­ka spręs­ ti, kaip su­stab­dy­ti iš jos nu­te­kan­tį ra­dioak­ty­vų­jį van­de­nį.

Van­duo lai­ko­mas ap­link elekt­ri­ nę su­sta­ty­tuo­se re­zer­vua­ruo­se. Jis bu­vo nau­do­ja­mas au­ši­nant Fu­ku­ši­ mos elekt­ri­nės reak­to­rius ne­tru­kus po ka­tast­ro­fos, kai cu­na­mio ban­ga už­lie­jo ir su­ga­di­no dy­ze­li­nius ge­ ne­ra­to­rius. Šie pum­pa­vo au­šin­ti skir­tą van­de­nį į reak­to­rius.

Sut­ri­kus au­ši­ni­mui dar­bi­nin­ kams te­ko pum­puo­ti jū­ros van­ de­nį, kad per­kai­tę reak­to­riai ne­ sprog­tų. De­ja, ne­lai­mės ne­pa­vy­ko iš­veng­ti. Ku­ro stul­pai ėmė ly­dy­tis, o su­si­kau­pu­sios du­jos nu­ne­šė tri­jų iš ke­tu­rių reak­to­rių sto­gus.

Vy­riau­sy­bė spręs pro­ble­mą?

Da­bar TEP­CO pri­pa­ži­no, kad re­ zer­vua­rai nė­ra pa­kan­ka­mai san­da­ rūs. Ma­ža to, spe­cia­lis­tai pa­reiš­kė, kad bė­gan­tis nuo kal­nų van­duo,

pa­te­kęs į elekt­ri­nės te­ri­to­ri­ją, už­ ter­šia­mas ra­dioak­ty­vio­sio­mis da­ le­lė­mis ir vė­liau pa­ten­ka į Ra­mų­ jį van­de­ny­ną.

Ja­po­ni­jos vy­riau­sy­bė, pa­si­ta­ru­ si su moks­li­nin­kais, pa­reiš­kė, kad spręs­ti šią pro­ble­mą ga­li­ma tik ryž­tin­go­mis prie­mo­nė­mis.

Vie­na jų – įšal­dy­ti že­mę ap­link elekt­ri­nę. Pro­jek­tas ne tik am­bi­ cin­gas, bet ir bran­gus, kai­nuo­sian­ tis apie 500 mln. do­le­rių.

Ta­čiau jis, pa­sak su­ma­ny­to­jų, tu­rė­tų pa­ža­bo­ti grun­ti­nio van­dens te­kė­ji­mą į už­terš­tus elekt­ri­nės pa­ sta­tus.

TEP­CO, pa­sak vy­riau­sy­bės, ne­ su­ge­bė­jo pa­ža­bo­ti ava­ri­jos, to­dėl tuo tu­rė­tų už­siim­ti vy­riau­sy­bė. Ži­no­ma, to­kio mas­to pro­jek­tas dar la­biau iš­pūs ir taip mil­ži­niš­ką Ja­po­ ni­jos sko­lą. Ta­čiau prem­je­ras Shin­ zo Abe lei­do su­pras­ti, kad tai da­bar vy­riau­sy­bei – ant­raei­lis da­ly­kas. „Vy­riau­sy­bei rei­kia iš­spręs­ti šią pro­ble­mą at­si­sto­jant prie­ša­ky­je, – pa­reiš­kė prem­je­ras. – At­si­sa­ky­da­ mi da­bar­ti­nio, imp­ro­vi­zuo­to, at­ sa­ko nu­sta­ty­si­me sa­vo pa­ma­ti­nę po­li­ti­ką už­terš­to van­dens pro­ble­ mai spręs­ti iš es­mės. Vy­riau­sy­bė pa­da­rys vi­sa, ką ga­li, ir im­sis bū­ ti­nų fis­ka­li­nių veiks­mų.“ Abe­jo­nės vi­suo­me­nė­je

Tiek Shinzo Abe’s, tiek jo pirm­ta­ kų Yos­hi­hi­ko No­dos ir Nao­to Ka­no vy­riau­sy­bės su­lau­kė di­džiu­lio pa­ si­pik­ti­ni­mo dėl ne­su­ge­bė­ji­mo pa­ ža­bo­ti bran­duo­li­nę kri­zę, lai­ko­mą di­džiau­sia to­kio po­bū­džio ne­lai­ me nuo pat Čer­no­by­lio ka­tast­ro­ fos Uk­rai­no­je.

Kai kas net ėmė svars­ty­ti, ar TEP­CO ir ša­lies vy­riau­sy­bė ap­skri­ tai su­vo­kia, ką rei­kė­tų da­ry­ti, kad Fu­ku­ši­mos kri­zė bū­tų su­val­dy­ta?

Kiyos­hi Ku­ro­ka­wa, va­do­va­vęs vy­riau­sy­bi­niam ne­lai­mės Fu­ku­ši­ mos elekt­ri­nė­je ty­ri­mui, skep­tiš­ kai ver­ti­no nau­jus pa­siū­ly­mus dėl šios kri­zės.

Kuo to­liau kri­zė tę­ sia­si, tuo la­biau žmo­ nės ne­pa­si­ti­ki TEP­CO ir vy­riau­sy­be. „Van­duo te­bė­ra reak­to­rių vi­du­ je, nuo­lau­žos po spro­gi­mo vis dar mė­to­si ap­lin­kui. Man tai pa­na­šiau į žai­di­mą, sten­gian­tis, kad Fu­ku­ši­ mos pro­ble­mą spręs­tų atei­nan­čios kar­tos“, – rė­žė eks­per­tas.

Rim­tos pro­ble­mos Fu­ku­ši­mo­ je pra­si­dė­jo šių me­tų lie­pą. Bū­tent tuo me­tu bu­vo nu­sta­ty­tas ra­dioak­ ty­vio­jo van­dens nuo­tė­kis.

Ta­čiau TEP­CO tik prieš dvi sa­ vai­tes ofi­cia­liai pri­pa­ži­no, kad ter­ ša­lai srū­va į Ra­mų­jį van­de­ny­ną.

Pa­sak bend­ro­vės spe­cia­lis­tų, iš vi­ so į jū­rą ga­lė­jo nu­bėg­ti apie 300 to­ nų už­terš­to van­dens.

Nors moks­li­nin­kai ra­mi­na, kad van­duo nė­ra smar­kiai už­terš­tas, tai var­gu ar yra ge­ra ži­nia.

Dau­ge­lis ja­po­nų ne­be­ti­ki tuo, ką kal­ba po­li­ti­kai To­ki­ju­je.

Skep­ti­kai pa­reiš­kė, kad vy­riau­ sy­bė, pra­neš­da­ma, jog ima­si spręs­ ti Fu­ku­ši­mos klau­si­mą, tik no­rė­jo įsi­teik­ti Tarp­tau­ti­nio olim­pi­nio ko­ mi­te­to kler­kams, ne­tru­kus svars­ty­ sian­tiems, ku­riam mies­tui 2020 m. pa­ti­kė­ti su­reng­ti žai­dy­nes.

To­ki­jas – vie­nas pre­ten­den­tų, ta­čiau Ja­po­ni­jos sos­ti­nė įsi­kū­ru­si vos už 220 km nuo elekt­ri­nės.

Gran­dio­zi­nių cu­na­mio nu­siaub­tų re­gio­nų at­sta­ty­mo pro­jek­tų mas­tas

13

ŠeštADIENIS, rugsėjo 7, 2013

pasaulis

das ja­po­nams ke­lia šleikš­tu­lį Ava­ri­ja Fu­ku­ši­mos ato­mi­nė­je elekt­ri­nė­je: svar­biau­si fak­tai 2011 m. ko­vo 11 d. Ra­mia­ja­me van­

de­ny­ne įvy­ko ga­lin­gas be­veik 9 ba­ lų pa­gal Rich­te­rio ska­lę že­mės dre­ bė­ji­mas. Jis su­kė­lė cu­na­mį.

bu­vo bū­ti­na at­ver­ti, sie­kiant su­ma­ žin­ti slė­gį. Suar­dy­ti reak­to­riai vis dar ga­mi­no pa­vo­jin­gai daug ši­lu­ mos ir vė­liau bu­vo au­ši­na­mi jū­ros van­de­niu, pi­lant jį ant reak­to­rių lie­ ka­nų gi­gan­tiš­kais siurb­liais.

Fu­ku­ši­mos elekt­ri­nė bu­vo įsi­kū­ru­

si ant Ra­mio­jo van­de­ny­no pa­kran­ tės. Nors tu­rė­jo ap­sau­gi­nį nuo maž­ daug 6 met­rų aukš­čio ban­gų ap­sau­ go­ti tu­rin­tį dirb­ti­nį ri­fą, jo ne­pa­ka­ko, nes cu­na­mio ban­ga sie­kė be­veik 11 met­rų aukš­tį. Re­mian­tis vė­liau pa­ skelb­tais do­ku­men­tais, elekt­ri­nę val­dan­ti bend­ro­vė „To­kyo Elect­ric Com­pa­ny“ prieš ka­tast­ro­fą ig­no­ra­ vo eks­per­tų per­spė­ji­mus dėl ne­pa­ kan­ka­mos ap­sau­gos nuo sti­chi­jos.

Iš kar­to po že­mės dre­bė­ji­mo Fu­

ai pri­pa­ži­no, kad ra­dioak­ty­vu­sis van­duo sun­kia­si per re­zer­vua­rus.

džiu­gi­no, ta­čiau pra­dė­jus juos vyk­ dy­ti paaiš­kė­jo, kad nie­kas de­ra­mai ne­bu­vo ap­gal­vo­ta.

Vė­liau vy­riau­sy­bė ėmė da­ry­ ti vis­ką, kad ap­sau­go­tų bran­duo­li­ nę ša­lies pra­mo­nę nuo vi­suo­me­nės kri­ti­kos, užuo­t la­biau pa­dė­ju­si nu­ ken­tė­ju­sie­siems ar­ba su­tel­ku­si dė­ me­sį į Fu­ku­ši­mą.

Di­džiau­sia vy­riau­sy­bės kal­te ja­ po­nai lai­ko spren­di­mą pa­lik­ti Fu­ ku­ši­mos rei­ka­lus TEP­CO ran­ko­se.

Ja­po­nams ši bend­ro­vė se­niai ne­ke­ lia jo­kio pa­si­ti­kė­ji­mo.

Be­ne kiek­vie­nas TEP­CO pa­da­ ry­tas žings­nis Fu­ku­ši­mo­je su­kė­lė nau­jų pro­ble­mų.

Re­zer­vua­ras, iš ku­rio pa­si­py­lė už­terš­tas van­duo, yra vie­nas iš ke­ lių šim­tų, ku­riuo­se sau­go­ma 430 tūkst. to­nų ra­dioak­ty­vio­jo van­ dens. Kas­dien į juos pri­pum­puo­ ja­ma po 400 to­nų van­dens.

Ta­čiau die­na iš die­nos fik­suo­ja­ ma nau­jų nuo­tė­kių.

Kri­ti­kai sa­ko, kad vy­riau­sy­bė per­ne­lyg su­si­sais­čiu­si su bran­duo­ li­nės pra­mo­nės gi­gan­tais. Pa­sak jų, Ja­po­ni­jai bū­tų ge­ro­kai pa­pras­ čiau­ su­si­tvar­ky­ti su pro­ble­mo­mis, jei vy­riau­sy­bė tar­tų­si su už­sie­nio eks­per­tais.

Pa­da­ri­nius lik­vi­duo­ti su­dė­tin­ga

Kai ku­rie kri­ti­kai skep­tiš­kai ver­ti­na ga­li­my­bes su­stab­dy­ti ter­ša­lų nu­te­ kė­ji­mą va­di­na­mą­ja le­do sie­na.

Pir­ma, tech­no­lo­giš­kai tai – su­ dė­tin­gas pro­jek­tas. Be to, šal­dy­ mo sis­te­mai pa­lai­ky­ti rei­kia di­de­ lių ener­gi­jos są­nau­dų.

Eks­per­tus gąs­di­na ir pro­jek­to mas­tas, pa­sak jų, to­kio dy­džio le­ do sie­nos nie­kas iki šiol pa­sau­ly­ je ne­bu­vo įren­gęs. Ga­liau­siai, toks spren­di­mas ge­riau­siu at­ve­ju ga­ li bū­ti lai­ki­nas, o Fu­ku­ši­mo­je le­do

sie­na tu­rės veik­ti ma­žiau­siai de­ šimt­me­tį.

Bran­duo­li­nės sau­gos eks­per­tai taip pat abe­jo­ja Ja­po­ni­jos vy­riau­ sy­bės ir TEP­CO pla­nais iš su­nio­ko­ tų po spro­gi­mo reak­to­rių iš­trauk­ti bran­duo­li­nio ku­ro stry­pus.

Pa­sak kai ku­rių eks­per­tų, šį dar­ bą tech­niš­kai la­bai su­dė­tin­ga at­ lik­ti. 1979 m. įvy­kus ava­ri­jai Tri­jų My­lių sa­los ato­mi­nė­je elekt­ri­nė­je, Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se in­ži­nie­riams taip pat te­ko iš­kel­ti ku­ro stul­pus iš reak­to­riaus. Elekt­ri­nė­je bu­vo už­ fik­suo­tas ra­dioak­ty­vių­jų me­džia­gų nu­te­kė­ji­mas iš bran­duo­li­nio reak­ to­riaus, ga­liau­siai bu­vo iš­siaiš­ kin­ta, kad iš­si­ly­dė vie­no reak­to­ rių šer­dis.

Nors tech­ni­kams pa­vy­ko iš­kel­ti stul­pus iš su­nio­ko­to reak­to­riaus, šį dar­bą dau­ge­lis eks­per­tų va­di­na in­ži­ne­ri­jos pa­sie­ki­mu, o kai ku­rie ki­ti skep­ti­kai – ste­buk­lu.

Skir­tin­gai nei Tri­jų My­lių sa­ lo­je, Fu­ku­ši­mos elekt­ri­nės reak­ to­riai, ti­kė­ti­na, yra ge­ro­kai la­biau pa­žeis­ti.

Dar vie­na pro­ble­ma, kad iš­si­ ly­džiu­si ku­ro stul­pų ma­sė ga­lė­ jo su­bėg­ti į po­že­mi­nes Fu­ku­ši­mos elekt­ri­nės ert­mes, o gal ir grun­ tą po elekt­ri­ne, ko ne­nu­ti­ko Tri­jų My­lių sa­lo­je. Čer­no­by­lio tak­ti­ka ne­tin­ka

Ta­čiau ja­po­nams nei vy­riau­sy­bės, nei eks­per­tų tei­gi­niai ne­rū­pi.

Jiems jau ta­po aki­vaiz­du, kad val­di­nin­kai ban­do dis­ku­si­jas šiais klau­si­mais nu­ma­rin­ti. Aiš­ku, už po­li­ti­kų ky­šo bran­duo­li­nės ener­ ge­ti­kos mil­ži­nų au­sys. „Ma­nau, kad to­kia jų tak­ti­ka – iš­veng­ti at­sa­ko­my­bės“, – pik­ti­no­ si so­cio­lo­gas Ha­ru­tos­hi Fu­na­bas­hi, kar­tu su ki­tais Ja­po­ni­jos aka­de­mi­

AFP nuo­tr.

kais ren­gęs stu­di­ją apie at­sta­ty­mo dar­bus.

Pa­sak jo, de­rė­tų pa­sielg­ti taip, kaip Čer­no­by­ly­je, – už­deng­ti reak­ to­rius ap­sau­gi­niu šar­vu ir aiš­kiai api­brėž­ti te­ri­to­ri­ją, ku­rio­je ne­bus lei­džia­ma gy­ven­ti.

Tie­sa, spe­cia­lis­tai at­ker­ta, kad toks spren­di­mo bū­das Fu­ku­ši­mai ne­tin­ka. Esą dėl san­ty­ki­nai di­de­ lio grun­ti­nio van­dens kie­kio po elekt­ri­ne vien reak­to­rių už­den­gi­ mas sar­ko­fa­gu pro­ble­mos neišsp­ręs­tų.

Taip pat eks­per­tai sa­ko, kad ne­ ga­li ak­li­nai už­ver­ti už­terš­tos te­ri­ to­ri­jos, nes ši tan­kiai ap­gy­ven­ta.

Elekt­ri­nės pro­ble­ma dau­ge­lį už­ terš­tų apy­lin­kių gy­ven­to­jų ver­čia to­liau slėp­tis nuo ra­dia­ci­jos. Dau­ ge­lis tvir­ti­no, kad nors vy­riau­sy­ bė iš­va­lys te­ri­to­ri­ją, ne­sta­bi­lu­mas elekt­ri­nė­je jiems ke­lia bai­mę, to­dėl jie liks prie­glau­do­se tol, kol pa­dė­tis iš es­mės bus iš­spręs­ta. „Kas tris die­nas ky­la nau­jų pro­ ble­mų. Kuo to­liau kri­zė tę­sia­si, tuo la­biau žmo­nės ne­pa­si­ti­ki TEP­CO ir vy­riau­sy­be“, – re­ziu­ma­vo vie­no mies­to, esan­čio ne­to­li elekt­ri­nės, gy­ven­to­jas Yu­kiei Mat­su­mo­to.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

500

mln. do­le­rių

– tiek kainuos įšaldyti gruntą aplinkui Fukušimos elektrinę.

ku­ši­mos pir­ma­sis, ant­ra­sis ir tre­čia­ sis reak­to­riai bu­vo au­to­ma­tiš­kai su­stab­dy­ti (ket­vir­ta­sis, penk­ta­sis ir šeš­ta­sis bu­vo iš­jung­ti dėl pla­ni­nio re­mon­to). Įsi­jun­gė au­ši­ni­mo sis­te­ mos. Jos elekt­ri­nei su­sto­jus gau­na elekt­ros ener­gi­jos iš skirs­to­mo­jo tink­lo, o, šiam su­ge­dus, iš ava­ri­nių ge­ne­ra­to­rių. Dre­bė­ji­mo me­tu bu­vo pa­žeis­tos išo­ri­nės elekt­ros li­ni­jos, o įsi­jun­gu­sius ge­ne­ra­to­rius už­lie­jo cu­ na­mio ban­ga.

Reak­to­rius vė­si­nęs van­duo su­

si­kau­pė reak­to­rių rū­siuo­se ir ta­ po la­bai ra­dioak­ty­vus. Ka­dan­gi au­ šin­ti reak­to­rius rei­kė­jo ir to­liau, ra­ dioak­ty­vaus van­dens ly­gis rū­siuo­ se ki­lo.

Ja­po­ni­jos vy­riau­sy­bė lei­do iš­leis­

ti da­lį anks­čiau elekt­ri­nė­je sau­go­to ne to­kio ra­dioak­ty­vaus van­dens, kad da­lį ra­dioak­ty­ves­nio van­dens iš rū­sių bū­tų ga­li­ma per­pum­puo­ti į tal­pyk­las.

Il­gai­niui bu­vo pa­sta­ty­tos už­da­

Il­gai dir­ban­čio reak­to­riaus stai­ga ir

res­nės au­ši­ni­mo sis­te­mos ir į reak­ to­rius pra­dė­tas pil­ti rū­siuo­se esan­ tis nuo ra­dia­ci­jos ap­va­ly­tas van­ duo. Pa­nau­do­jant tą pa­tį van­de­nį, po­tvy­niai šiuo me­tu jau ne­gre­sia.

Reak­to­rių tem­pe­ra­tū­ra per ke­lis mė­ne­sius nu­kri­to že­miau 100 °C ir pa­ti sa­vai­me ne­ke­lia pa­vo­jaus. Ta­ čiau ka­da ir kaip pa­vyks išar­dy­ti ir neut­ra­li­zuo­ti iš­si­ly­džiu­sius reak­to­ rius, šiuo me­tu dar neaiš­ku.

vi­siš­kai su­stab­dy­ti neį­ma­no­ma. To­ dėl au­ši­ni­mo sis­te­ma tu­ri ku­rį lai­ką veik­ti, kad reak­to­riai at­šal­tų. Sus­to­ ju­siuo­se blo­kuo­se su­tri­ko reak­to­ rių au­ši­ni­mas, pra­dė­jo kil­ti tem­pe­ ra­tū­ra ir slė­gis. Pra­dė­jo veik­ti ava­ri­ nės elekt­ros ne­rei­ka­lau­jan­čios au­ ši­ni­mo sis­te­mos, ta­čiau jų ne­pa­ka­ ko. At­ga­ben­tų kil­no­ja­mų­jų elekt­ros ge­ne­ra­to­rių ne­bu­vo kaip pri­jung­ti, nes rū­siuo­se esan­tys įva­dai bu­vo už­tvin­dy­ti.

Au­ši­ni­mo van­de­niui pra­dė­jus

Fu­ku­ši­mos ka­tast­ro­fai skir­tas

vir­ti ir iš­ga­ra­vus, ak­ty­vi reak­to­rių da­lis li­ko be au­ši­na­mo­jo skys­čio ir per ke­le­tą va­lan­dų ar die­nų iš­ si­ly­dė. Su­si­da­riu­si la­va nu­te­kė­jo į ap­sau­gi­nių pa­sta­tų dug­ną. Įkai­tu­ siems van­dens ga­rams rea­guo­jant su reak­to­riu­je nau­do­ja­mu cir­ko­ niu, su­si­da­rė van­de­ni­lis, ku­ris vė­ liau pir­ma­ja­me, ant­ra­ja­me ir tre­ čia­ja­me blo­kuo­se spro­go ir su­grio­ vė išo­ri­nius pa­sta­tus.

sep­tin­tas INE­SA reikš­min­gu­mo lyg­muo – toks pa­ts kaip Čer­no­by­ lio ne­lai­mei.

Reak­to­riai bu­vo ap­sau­go­ti gaub­

tais, to­dėl spro­gi­mo me­tu ra­dioak­ ty­vi me­džia­ga teo­riš­kai tu­rė­jo lik­ti vi­du­je. Ta­čiau kai ku­riuos gaub­tus

14

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

šeštADIENIS, rugsėjo 7, 2013

vakarė

V.Liaug­mi­nie­nė: „Lai­mės ga­li­m Šio­je aka­de­mi­jo­je gi­li­na­ma­si ne į ma­te­ma­ ti­nes for­mu­les, kal­bos tai­syk­les, eko­no­mi­ kos dės­nius. Jo­je neiš­duo­da­mas dip­lo­ mas, ku­rį bū­tų ga­li­ma pa­ro­dy­ti darb­da­ viui ar rė­me­liuo­se pa­si­ka­bin­ti ant sie­nos.

Kad ir kaip keis­tai nu­skam­bė­tų, žmo­nės čia sie­kia iš­mok­ti lai­mės.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ima ir vis­ką pa­kei­čia

Prieš dve­jus me­tus „Lai­mės aka­de­ mi­ją“ įkū­ru­si klai­pė­die­tė ast­ro­lo­gė Vio­le­ta Liaug­mi­nie­nė pri­si­pa­ži­no, jog il­gai svars­tė, kaip įvar­dy­ti mo­ ky­mo pro­gra­mą, ku­rios tik­rai ne­ pa­siū­lys jo­kia aukš­to­ji mo­kyk­la. „Daug me­tų ty­ri­nė­ju žmo­nių li­ ki­mus, ma­čiau įvai­riau­sių si­tua­ ci­jų. Vie­ni su­si­tai­ko su sa­vo lem­ ti­mi ir tik keiks­no­ja gy­ve­ni­mą, o ki­ti ima ir vis­ką pa­kei­čia. Žmo­gaus gy­ve­ni­mas – jo po­žiū­rio re­zul­ta­tas, to­dėl es­mi­niai po­ky­čiai įvyks­ta ta­ da, kai kei­čia­me sa­vo po­žiū­rį į gy­ ve­ni­mą, jo pra­smę, ap­lin­ką, pro­ce­ sus, ku­rie vyks­ta. Nes­var­bu, ko­kį gy­ve­ni­mą tu­ri­me – vi­si no­ri­me ir tu­ri­me siek­ti as­me­ni­nės, pro­fe­si­ nės, fi­nan­si­nės lai­mės. Lai­mės ne­ nu­si­pirk­si, bet ga­li­ma jos iš­mok­ti, nes lai­min­gas ga­li bū­ti kiek­vie­nas.

Mo­ky­mo­si pro­ce­sas – kū­ry­bin­gas, įdo­mus ir mo­ty­vuo­jan­tis. Lai­mė – ne tik emo­ci­nė bū­se­na, tai sie­los ir kū­no dar­ni mu­zi­ka“, – kal­bė­jo pa­ šne­ko­vė.

Ne­for­ma­laus ug­dy­mo „Lai­mės aka­de­mi­jos“ įkū­rė­ja aiš­ki­no, jog čia ei­na­ma sa­vęs, sa­vo pri­gim­ties, kū­no pa­ži­ni­mo ke­liu. „Iš­mo­kę val­dy­ti fi­zi­nes ir psi­ cho­lo­gi­nes sa­vo bū­se­nas, žmo­nės kei­čia ne tik sa­vo gy­ve­ni­mus, bet ir ar­ti­mų­jų eg­zis­ten­ci­ją. Sa­vo li­ki­mą mes val­do­me pa­tys. Ir lai­mę ga­li­ma su­si­kur­ti. Dau­ge­lį iš­tin­ka šo­kas, kai ima su­vok­ti, kad už vis­ką, ką gau­na gy­ve­ni­me, yra at­sa­kin­gi pa­tys, nes pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę už sa­vo bū­tį – es­mi­nis spren­di­mas, sie­kiant lai­ mės“, – tei­gė Vio­le­ta.

Ne­pai­so­me vi­sa­tos dės­nių

Pa­tir­tis: V.Liaug­mi­nie­nės tei­gi­mu, lai­mė yra ne tik emo­ci­nė bū­se­na – tai dar­ni sie­los ir kū­no mu­zi­ka.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Skep­ti­kų rep­li­kos „Lai­mės aka­de­ mi­jos“ įkū­rė­jos ne­trik­do – esą ji re­mia­si ne tik ap­lin­ki­nių, bet ir sa­ va gy­ve­ni­miš­ka pa­tir­ti­mi. „Pa­vyz­džiui, ir neu­ro­ling­vis­ti­ nio pro­gra­ma­vi­mo sis­te­ma re­mia­ si tuo, kad rei­kia ste­bė­ti, kaip gy­

ve­na sėk­min­gi, lai­min­gi žmo­nės, bei mo­de­liuo­ti jų gy­ve­ni­mus. Vi­sa tai da­riau to dar ne­ži­no­da­ma, vi­ sai ne­są­mo­nin­gai, ir to­kią ga­li­my­bę man su­tei­kė ma­no dar­bas“, – pa­ sa­ko­jo V.Liaug­mi­nie­nė.

Nors pa­šne­ko­vė pa­si­džiau­gė, kad da­bar tas laik­me­tis, kai žmo­ni­ja pa­ma­žu bun­da, kai są­mo­nės ly­gis yra pa­si­kei­tęs, vis dėl­to dar dau­ge­ lis mū­sų, bū­da­mi ci­vi­li­zuo­ti, iš­si­ la­vi­nę ir pro­tin­gi, ne­pai­so­me ele­ men­ta­rių vi­sa­tos dės­nių – dar­nos, mei­lės, to­le­ran­ci­jos, pa­gar­bos.

Vio­le­ta Liaug­mi­nie­nė:

Dau­ge­liui sun­ku su­ vok­ti, kad sa­vo li­ki­ mą mes ku­ria­me sa­ vo min­ti­mis. Tad jei esa­me kri­tiš­ki, nu­ si­tei­kę ne­ga­ty­viai – gy­ve­ni­mas mums siun­čia pa­mo­kas: ne­sėk­mes, li­gas.

„Vi­są są­mo­nin­gą gy­ve­ni­mą esu pa­sky­ru­si paieš­koms, ką mes šia­me pa­sau­ly­je vei­kia­me, ko mes į jį atė­ jo­me. At­sa­ky­mų į šiuos klau­si­mus, ži­nių aukš­to­sio­se mo­ky­mo įstai­ go­se aš ne­ga­vau. Juos ra­dau Ve­dų psi­cho­lo­gi­jo­je, to­se ži­nių sis­te­mo­ se, ku­rios į mus žiū­ri kaip į sie­lą, o ne tik kaip į kū­ną. Kiek­vie­nos sie­ los už­duo­tis – atei­ti į šį pa­sau­lį ne varg­ti, bet at­ras­ti džiaugs­mą, rea­li­ zuo­ti sa­ve ir gy­ven­ti gy­ve­ni­mą taip, kad sie­la šį pa­sau­lį išei­da­ma pa­lik­tų la­bai leng­vai“, – dės­tė pa­šne­ko­vė.

Pa­sak Vio­le­tos, vie­na ver­tus, tai vi­siš­kai ne­sun­ku – tie­siog rei­kia ži­ no­ti tam tik­ras lai­min­go gy­ve­ni­mo for­mu­les, svar­bius mums skir­tus vaid­me­nis. Ki­ta ver­tus, tam ne­re­ tai pri­rei­kia la­bai daug ką pa­keis­ti sa­vo mąs­ty­me, po­žiū­riuo­se, gy­ve­ ni­mo ap­lin­ko­je.

15

šeštADIENIS, rugsėjo 7, 2013

vakarė

Nau­jas „Pi­ka­so“ na­rys gru­pė­je jau­čia­si it sen­bu­vis Li­na Bie­liaus­kai­tė

­ma iš­mok­ti“ Už­tek­tų vie­nos len­ty­nos

Bū­tent to­kių ži­nių „Lai­mės aka­ de­mi­jo­je“ ir ieš­ko jos lan­ky­to­jai.

Po de­vy­nių mė­ne­sių pro­gra­mos, ku­ri pa­rem­ta ne tik teo­ri­niais, bet ir pra­kti­niais už­siė­mi­mais, pa­šne­ ko­vės ti­ki­ni­mu, žmo­nės iš­ties ga­li jaus­tis it nau­jai gi­mę. „Pir­mi trys mė­ne­siai skir­ti dar­ bui su sa­vo fi­zi­ne, dva­si­ne svei­ka­ ta. Vyks­ta pra­kti­niai už­siė­mi­mai – ir spor­tuo­ja­me, ir kvė­puo­ja­me, ir me­di­tuo­ja­me. Kar­tais ten­ka iš­girs­ti – ži­nai, aš ne­ga­liu, tin­giu, gal atei­ siu tik į teo­ri­nius už­siė­mi­mus. Ta­ čiau jei žmo­gus neį­veiks to pir­mo­jo laip­te­lio, ne­pa­keis mi­ty­bos įpro­čių, ne­pra­dės svei­kai gy­ven­ti, jam bus sun­ku pa­keis­ti ir sa­vo są­mo­nę“, – kal­bė­jo V.Liaug­mi­nie­nė.

Ar svei­kos mi­ty­bos pro­pa­guo­to­ jai pri­va­lo at­si­sa­ky­ti mė­sos, o gal tu­ri tap­ti ža­lia­val­giais? „Svar­bu su­vok­ti, kad mū­sų or­ ga­niz­mui bū­ti­nas gy­vas, au­ga­li­nis, sau­lės ga­vęs mais­tas, o ne sin­te­ti­ ka, be­ver­čiai pus­ga­mi­niai. Mais­tas yra vais­tas. Vien tai­syk­lin­gai mai­ tin­da­mie­si mes jau ga­li­me bū­ti ge­ ros svei­ka­tos. Šian­dien bet ko­kio­ je par­duo­tu­vė­je ma­to­me lūž­tan­čias nuo mais­to len­ty­nas, ta­čiau iš vi­sos šios gau­sy­bės už­tek­tų ir vie­nos len­ ty­nos pro­duk­tų, ku­rie mums iš tie­ sų rei­ka­lin­gi. Vi­sa ki­ta – ne tik kad ne­rei­ka­lin­ga, bet ne­re­tai ir kenks­ min­ga“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vė. „Na­mų dar­bas“ – šyp­so­tis

Pa­sak Vio­le­tos, „Lai­mės aka­de­mi­ jo­je“ daug dė­me­sio ski­ria­ma dar­ bui su sa­vi­mi, sa­vo cha­rak­te­riu, įpro­čiais. „La­bai daž­nai tu­ri­me ne­tei­sin­gų nuo­sta­tų, bai­mių, ne­pa­si­ti­kė­ji­mo.

Dau­ge­liui sun­ku su­vok­ti, kad sa­ vo li­ki­mą mes ku­ria­me sa­vo min­ ti­mis. Tad jei esa­me kri­tiš­ki, nu­ si­tei­kę ne­ga­ty­viai – gy­ve­ni­mas mums siun­čia pa­mo­kas: ne­sėk­ mes, li­gas ir pa­na­šiai. Kai „Lai­ mės aka­de­mi­jos“ stu­den­tai gau­ na „na­mų dar­bus“ – iša­na­li­zuo­ti sa­vo po­kal­bius, min­tis vi­sa tai už­ si­ra­šant, nu­stem­ba, kad var­to­ja la­bai daug ne­ga­ty­vo. O mū­sų gy­ ve­ni­me vei­kia fon­dog­rą­žos dės­nis: ką duo­di, tą ir gau­ni. Pa­suk­ti gy­ ve­ni­mą po­zi­ty­via kryp­ti­mi – ga­li­ ma, rei­kia tik no­ro ir pa­stan­gų bei ti­kė­ji­mo sa­vi­mi. Kiek­vie­nas mū­sų esa­me uni­ka­lūs ir ne­pa­kar­to­ja­mi, to­dėl ga­li­me gy­ven­ti lai­min­gą gy­ ve­ni­mą“.

Pa­sak „Lai­mės aka­de­mi­jos“ įkū­ rė­jos, vie­nas rak­tų į lai­mę – ge­ri san­ty­kiai su ki­tais žmo­nė­mis: „Jei mes ap­link sa­ve ku­ria­me har­mo­ nin­gus san­ty­kius, mū­sų gy­ve­ni­me žy­di mei­lė, pa­si­ti­kė­ji­mas, pa­gar­ba ir to­le­ran­ci­ja. Jei ren­ka­mės ne­ga­

ty­vią po­zi­ci­ją – su­lau­kia­me skau­ džių iš­gy­ve­ni­mų. Tai­gi san­ty­kiai, ku­rie mū­sų ne­ten­ki­na, – mū­sų pa­ čių kū­ri­nys“.

Pag­ra­žė­ja ir fi­ziš­kai

Anot Vio­le­tos, „na­mų dar­bams“ ga­vę už­duo­tį vi­są sa­vai­tę šyp­so­ tis žmo­nės iš pra­džių nu­stem­ba, o atė­ję į ki­tą už­siė­mi­mą pri­si­pa­žįs­ ta, jog bu­vo ap­stul­bin­ti pa­siek­tais re­zul­ta­tais. „Ki­to žmo­gaus nie­ka­da ne­ pa­kei­si­me, bet keis­da­mas sa­ ve, žmo­gus kei­čia ir ki­tą. Kai mes sie­kia­me lai­mės, ieš­ko­me ke­lių į ją, vyks­ta po­zi­ty­vūs po­ky­čiai – mu­my­se at­si­ran­da dau­giau mei­ lės, ku­ri šil­do ir ša­lia esan­čius“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

Anot pa­šne­ko­vės, „Lai­mės aka­ de­mi­ją“ lan­kan­čių mo­te­rų šei­mo­ se įsi­vy­rau­ja ne tik ra­my­bė ir to­ le­ran­ci­ja, bet ir at­gims­ta blės­tan­ti mei­lė. „Vy­rai sa­vo žmo­nas ska­ti­na lan­ ky­ti mū­sų aka­de­mi­ją, nes jos pa­ gra­žė­ja ne tik fi­ziš­kai, bet ir dva­ siš­kai, o kai ku­rios šei­mos, ku­rios bu­vo ant sky­ry­bų slenks­čio, ir šian­dien kar­tu. Ma­ža to, da­bar už­siė­mi­mus su­tuok­ti­niai lan­ko drau­ge“.

Paš­ne­ko­vė pri­pa­ži­no, jog di­džią­ ją aka­de­mi­jos lan­ky­to­jų da­lį su­da­ro mo­te­rys, ta­čiau pa­ma­žu įsi­drą­si­na ir stip­rio­sios ly­ties at­sto­vai. Ar­ti­miau­ siuo­se V.Liaug­mi­nie­nės pla­nuo­se – vy­rų gru­pei skir­ti už­siė­mi­mai.

Paš­ne­ko­vė pa­si­džiau­gė, jog no­ rin­tie­siems ženg­ti dar to­liau, „Lai­ mės aka­de­mi­ja“ jau ga­li pa­siū­ly­ ti dve­jų me­tų ho­lis­ti­nės pra­kti­kos men­to­riaus stu­di­jas, taip pat or­ga­ ni­zuo­ja­mi už­siė­mi­mai jau­ni­mui.

Pa­lik­ti kom­for­to zo­ną

Anot Vio­le­tos, aka­de­mi­jo­je di­de­ lis dė­me­sys ski­ria­mas pa­skai­toms, ku­rių me­tu stu­den­tai ban­do ieš­ ko­ti sa­vo gy­ve­ni­mo, bū­ties tiks­ lo, mo­de­liuo­ja ir pro­gra­muo­ja sa­ vo gy­ve­ni­mą. „Juk dar­be pra­lei­džia­me la­bai di­ de­lę da­lį sa­vo lai­ko, to­dėl žmo­gui la­bai svar­bu dirb­ti tai, kas jam tei­ kia ma­lo­nu­mą. Ma­no pa­tir­tis, be­je, ir sta­tis­ti­niai duo­me­nys ro­do, kad 80 pro­c. ar net dau­giau žmo­nių ei­ na į dar­bą tik to­dėl, kad taip rei­kia, kad už­dirb­tų pi­ni­gų. Pa­ti kaž­ka­da tai pa­da­riau – iš kom­for­to zo­nos išė­jau į vi­siš­ką ne­ži­nią, tad ir sa­vo stu­den­tus ska­ti­nu ne­bi­jo­ti, ieš­ko­ti sa­vęs“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė.

Anot jos, la­bai įdo­mu ste­bė­ti, kai į už­siė­mi­mus atė­ję žmo­nės, dau­gy­ bę me­tų dir­bę ne­mie­lą dar­bą, pa­ ga­liau at­ran­da sa­ve, pra­de­da keis­ ti dar­bus, kur­ti vers­lus, ir esą to­kių pa­vyz­džių ap­stu.

Nau­jas bal­sas – nau­ji vė­jai. Ne­se­ niai į „Pi­ka­so“ gre­tas įsi­lie­jus vo­ ka­lis­tui Ro­kui Lau­rec­kiui, gru­pės ger­bė­jams ža­da­ma int­ri­guo­ja­mų per­mai­nų.

Su­ži­bo „Lie­tu­vos bal­se“

„Švie­žias“ mu­zi­ki­nis vaiz­do kli­pas, po tru­pu­tį bran­di­na­mas de­biu­ti­nis nau­jos su­dė­ties tri­ju­lės al­bu­mas ir pla­nuo­ja­mi pa­si­ro­dy­mai – klau­sy­ to­jai ne­truks pa­tys įver­tin­ti, kaip ir ar iš­ties pa­si­kei­tė „Pi­ka­so“ skam­ be­sys.

Aky­liau ša­lies po­pmu­zi­kos nau­ jie­nas se­kan­tiems tau­tie­čiams Ro­ ko vei­das ir bal­sas tu­rė­tų bū­ti at­ pa­žįs­ta­mi. Iš Kau­no ki­lęs 22-ejų jau­nuo­lis mu­zi­ki­nė­je sce­no­je – ne nau­jo­kas.

At­li­kė­jas ryš­kiai su­spin­do pir­ ma­ja­me „Lie­tu­vos bal­so“ pro­jek­te, ta­čiau pa­si­mė­gau­ti šlo­vės spin­du­ liais il­gai ne­te­ko. „Ne­ma­nau, kad iš­kri­tau tuo me­ tu, kai tu­rė­jau. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad bu­vo tik­rai ver­tes­nių už ma­ne pa­ lik­ti „Lie­tu­vos bal­są“. Tą­kart kri­ to ir ki­ti ge­ri bal­sai, tie­siog žmo­ nės taip bal­sa­vo. Nie­ka­da ne­sa­kiau, kaip ki­ti, kad no­riu tik da­ly­vau­ ti, iš­ban­dy­ti sa­ve. Tik­rai nė­jau sa­ vęs iš­ban­dy­ti, nes jau prieš tai bu­ vau da­ly­va­vęs vie­na­me pro­jek­te. „Lie­tu­vos bal­se“ no­rė­jau lai­mė­ti.

Ta­čiau kaž­kas, va­di­na­si, bu­vo ne taip – gal ne tos dai­nos pa­si­rink­ tos ar dar kaž­kas“, – svars­tė pa­ šne­ko­vas.

Ly­gi­na su D.Mont­vy­du

Ro­kas šyp­te­li – „Lie­tu­vos bal­sas“ la­bai stai­giai iš­kė­lė, bet sy­kiu vis­ kas grei­tai ir nu­slū­go. Anot pa­šne­ ko­vo, kad taip ne­nu­tik­tų, rei­kia įdė­ti ne tik daug dar­bo, bet ir lė­ šų, tu­rė­ti pa­žin­čių bei ži­no­ti, nuo ko ap­skri­tai pra­dė­ti. Ką jau kal­bė­ti apie so­li­nę kar­je­rą. „Vie­nam pa­čiam, be stip­rios ko­ man­dos im­tis so­li­nės veik­los sun­ ku. Vien bal­so neuž­ten­ka. Tu­ri stip­riai į sa­ve in­ves­tuo­ti ir dirb­ti vi­ so­se sri­ty­se – tiek dai­na­vi­mo, tiek įvaiz­džio. O pro­diu­se­riai Gin­ta­ras ir Min­dau­gas Ben­džiai tu­ri ne­ma­ žą pa­tir­tį mu­zi­ki­nia­me pa­sau­ly­je.

Su ma­no atė­ji­mu į „Pi­ka­so“ no­ ri­me at­vers­ti nau­ją gru­pės is­to­ri­ jos la­pą, įneš­ti kaž­ką nau­jo. O jei

Mintys: nuo šiol kaip „Pikaso“ narys gerbėjų širdis virpinsiantis

R.Laureckis neatsisako ir solinės karjeros planų.

il­gai­niui vis­kas ge­rai klos­ty­sis, gal ša­lia at­si­ras vie­tos ir so­li­nei kar­je­ rai. Ma­nau, kad pro­diu­se­riai man neat­si­sa­kys pa­dė­ti“, – atei­ties su­ ma­ny­mais da­li­jo­si at­li­kė­jas.

Pra­di­nį mu­zi­ki­nį iš­si­la­vi­ni­mą įgi­jęs mu­zi­kos mo­kyk­lo­je, at­li­kė­ jas pri­si­pa­ži­no ir iki „Lie­tu­vos bal­ so“ vo­ka­lą pa­pil­do­mai la­vi­nęs pas šios sri­ties pro­fe­sio­na­lus. Tarp jų – ir Ro­si­ta Či­vi­ly­tė. Ro­kas svars­tė, jog gal­būt to­dėl ne­re­tai jis pa­ly­gi­ na­mas su ki­tu jos mo­ki­niu – Do­na­ tu Mont­vy­du.

Dai­nuo­jan­tis tei­si­nin­kas

Anot pa­šne­ko­vo, vie­niems tai at­ro­ do blo­gai, ki­tiems – prie­šin­gai. „Mes iš tie­sų tu­ri­me vo­ka­li­nių pa­na­šu­mų, gal taip yra dėl to, kad tu­rė­jo­me tą pa­čią mo­ky­to­ją. Ten­ka ne­re­tai iš­girs­ti to­kių pa­ly­gi­ni­mų. Ir ne tik su Do­na­tu. Bet ma­nau, kad tai nė­ra blo­gai, nes D.Mont­vy­das – vie­nas ge­riau­sių Lie­tu­vos at­li­kė­jų.

Filipo Butkino nuotr.

Juk ne su Mi­ne­du ma­ne ly­gi­na“, – šyp­te­lė­jo Ro­kas.

Pas­ta­ruo­ju me­tu ne­ma­žai veik­ los pa­jū­ry­je tu­rė­jęs nau­ja­sis „Pi­ ka­so“ na­rys nuo ru­dens krims tei­sės moks­lus M.Ro­me­rio uni­ ver­si­te­te. „Mu­zi­ka vi­sa­da bus ma­no ho­bis, bet ša­lia to kaž­ką vis tiek rei­kia tu­ rė­ti“, – ra­cio­na­liai kal­bė­jo at­li­kė­ jas, ne­nei­gęs, jog su­lau­kia rep­li­kų, kad bus dai­nuo­jan­tis tei­si­nin­kas.

Pak­laus­tas, ar pa­ly­gin­ti ne­daug lai­ko kar­tu pra­lei­du­si tri­ju­lė jau spė­jo „ap­si­šli­fuo­ti“ kam­pus, Ro­ kas pa­ti­ki­no, jog jo nuo­gąs­ta­vi­mai, kaip sen­bu­viai priims nau­jo­ką, bu­ vo be pa­grin­do. „Ma­niau, kad vis­kas bus kur kas sun­kiau, vis dėl­to ki­ti gru­pės na­riai jau bū­na su­si­gy­ve­nę, su­si­bend­ra­vę ne tik sce­no­je, bet ir gy­ve­ni­me. Ta­ čiau tik­rai ne­pa­si­jau­čiau, kad bū­ čiau koks nau­jo­kas“, – šyp­te­lė­ jo Ro­kas.

Nie­ka­da ne­sa­kiau, kaip ki­ti, kad no­riu tik da­ly­vau­ ti, iš­ban­ dy­ti sa­ve. „Lie­tu­vos bal­se“ no­rė­ jau lai­mė­ti.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

16

šeštADIENIS, rugsėjo 7, 2013

vakarė

Vie­nas gar­siau­sių Lietuvos stra Ne­ga­li­ma ant spor­ti­nin­ko rik­te­lė­ti, krep­ši­ nin­kas po var­žy­bų ne­ga­li išei­ti iš are­nos, kol neat­sis­vei­kins su prie aikš­te­lės esan­ čiais žiū­ro­vais, prie du­rų į sa­lę nė­ra tik­rin­ to­jų ir nie­kam ne­rū­pi, ar žmo­gus tu­ri bi­ lie­tą. Ja­po­ni­jo­je dir­ban­tis An­ta­nas Si­rei­ ka ne­sun­kiai už­pil­dy­tų vi­są są­siu­vi­nį po­ ty­riais, ku­rie jo lau­kė šio­je to­li­mo­je Azi­jos vals­ty­bė­je.

Čes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@kl.lt

Pa­ke­rė­jo ja­po­nus

Vis dėl­to nuo 2012-ųjų bir­že­lio Te­ kan­čios Sau­lės ša­ly­je plu­šan­čio lie­ tu­vio di­džiau­sias ir ma­lo­niau­sias at­ra­di­mas – pa­gar­ba tre­ne­riui. „Rei­kė­jo nu­gy­ven­ti 57 me­tus, kol su­lau­kiau tos die­nos, kad ir tre­ne­ris ga­li bū­ti ger­bia­mas žmo­ gus. To­kios pa­gar­bos ne­pa­ty­riau per vi­są kar­je­rą Lie­tu­vo­je, ko­ kios su­lau­kiau vos pra­dė­jęs dirb­ ti Ja­po­ni­jo­je“, – šyp­te­lė­jo A.Si­rei­ ka, kar­tu su ja­po­nų „Link To­chi­gi Brex“ ko­man­da at­vy­kęs į Lie­tu­vos pa­jū­ry­je su­reng­tą tre­ni­ruo­čių sto­ vyk­lą. „Vie­ną die­ną agen­tas pa­siū­lė: gal no­ri nu­va­žiuo­ti į eg­zo­tiš­ką ša­lį? – A.Si­rei­ka at­sklei­dė, ko­kiais ke­liais at­si­dū­rė to­li­mo­jo­je Ja­po­ni­jo­je. – Iš pra­džių bu­vau nu­ta­ręs dirb­ti ar­čiau na­mų – Eu­ro­po­je. Pa­siū­ly­mas su­ gun­dė, ta­čiau iš kar­to neat­sa­kiau.

Nu­vy­kau pa­si­žiū­rė­ti, su­si­ti­kau su klu­bo pre­zi­den­tu, ge­ne­ra­li­niu va­ dy­bi­nin­ku. Su­ži­no­jau apie ko­man­ dą, apie tiks­lus. Su­ren­giau tre­ni­ ruo­tę.“ Auk­si­nės Lie­tu­vos rink­ti­nės, 2003 m. po 64 me­tų per­trau­kos trium­fa­vu­sios Eu­ro­pos čem­pio­na­ te, vy­riau­sia­sis tre­ne­ris sa­vo bend­ ra­vi­mu, pro­fe­sio­na­lu­mu ir ti­tu­lais pa­ke­rė­jo ja­po­nus. Jau ki­tą die­ną jie pa­kvie­tė Šiau­lių mies­to gar­bės pi­ lie­tį pa­si­lik­ti. „Mes no­ri­me, kad jūs, gar­sus tre­ ne­ris, čia pa­si­lik­tu­mė­te“, – pra­šė pre­zi­den­tas, pa­siū­lęs lie­tu­viui ge­ ras są­ly­gas. Štur­ma­vo ne­ži­no­mą vir­šū­nę

„Ne­ti­kė­tai sau pa­čiam li­kau, – dau­ giau nei me­tų se­nu­mo die­nas pri­si­ mi­nė stra­te­gas. – Sun­ku bu­vo net pa­gal­vo­ti, kad pa­si­lik­siu to­li­ma­me kraš­te – ki­ta­me pa­sau­ly­je. Šian­dien to­kiu spren­di­mu la­bai džiau­giuo­si.

Nie­kas iš lie­tu­vių krep­ši­nio tre­ne­ rių dar ne­dir­bo Ja­po­ni­jo­je. Mū­sų

tau­tie­čiai pra­my­nė ta­kus Ki­ni­jo­je.

Ta­čiau ši ša­lis ir Ja­po­ni­ja – skir­tin­ gi da­ly­kai. Bu­vau tar­si al­pi­nis­tas, ku­ris štur­muo­ja ne­ži­no­mas aukš­ tu­mas, ar­ba ke­liau­to­jas, ban­dan­tis sa­ve žy­giuo­se į aši­ga­lius.“ Nuo praė­ju­sių me­tų bir­že­lio lie­tu­vio mies­tu ta­po Uco­no­mi­ja.

Nuo Ja­po­ni­jos sos­ti­nės To­ki­jo iki To­či­gio pre­fek­tū­ros cent­ro ne­to­li – 120 km, ta­čiau ke­lio­nė už­trun­ ka, nes ke­lias ei­na vien per prie­ mies­čius.

An­ta­nas Si­rei­ka:

Rei­kė­jo nu­gy­ven­ti 57 me­tus, kol su­lau­ kiau tos die­nos, kad ir tre­ne­ris ga­li bū­ti ger­bia­mas žmo­gus.

„Ja­po­ni­ja – tan­kiai ap­gy­ven­din­ ta ša­lis. Ne­be­sis­te­biu, kad grįž­tant iš To­ki­jo į Uco­no­mi­ją ar va­žiuo­jant į sos­ti­nę ne­pa­ma­ty­si lau­kų – ke­ lias ei­na vien per mies­te­lius ir gy­ ven­vie­tes, – juo­ka­vo A.Si­rei­ka. – Ir pa­ti Uco­no­mi­ja – ko­ne To­ki­jo prie­ mies­tis.“ Anot krep­ši­nio spe­cia­lis­to, mies­ tas, ku­ria­me jis ap­si­gy­ve­no, Lie­tu­ vo­je bū­tų di­džiau­sias, ta­čiau Ja­po­ ni­jo­je 700 tūkst. gy­ven­to­jų tu­rin­tis mies­tas iš­ties tik mies­te­lis.

Lie­tu­viui bu­vo su­teik­tas tri­ jų kam­ba­rių bu­tas ko­te­dže. „Nor­ ma­liai įsi­kū­riau, – bui­ties są­ly­gas įver­ti­no lie­tu­vis. – Ta­čiau au­to­mo­ bi­lio ne­ga­vau – ve­žio­ja ko­man­dos tre­ne­ris.“ Šie­met A.Si­rei­kai gy­ve­ni­mas pra­links­mė­jo – klu­bo va­do­vai su­ti­ ko, kad jis iš­si­kvies­tų asis­ten­tą lie­ tu­vį, 1992 m. Bar­se­lo­nos olim­pi­nių žai­dy­nių bron­zos me­da­li­nin­ką 45erių Da­rių Di­ma­vi­čių, ku­riam bu­vo su­teik­tas bu­tas už ke­lių du­rų ta­me pa­čia­me pa­sta­te.

Ki­taip: anot A.Si­rei­kos, at­vy­kus dirb­ti į sve­čią ša­lį pir­miau­sia te­ko per­pras­ti žmo­nių tar­pu­sa­vio san­ty­kius.

San­ty­kiai su žmo­nė­mis

Lie­tu­vį nuo pir­mų­jų die­nų ėmė ste­bin­ti gy­ve­ni­mas, vi­siš­kai ki­toks nei Ne­mu­no kraš­te. „Pir­ma­sis bar­je­ras, pa­si­tai­kęs ma­no ja­po­niš­ka­me ke­ly­je, – kad tu­ rė­jau per­pras­ti san­ty­kius su žmo­nė­ mis, – pa­sa­ko­jo bu­vęs Kau­no „Žal­ gi­rio“ tre­ne­ris. – Ten vi­sai ki­to­kia ap­lin­ka, ki­toks dė­me­sys vie­nas ki­ tam. Kaip įpras­tai, per tre­ni­ruo­tę rik­te­lė­jau, vi­si krep­ši­nin­kai ėmė į ma­ne žiū­rė­ti. Vė­liau vie­ti­niai asis­ ten­tai paaiš­ki­no, kad gar­siau rėk­ti – ne­priim­ti­na. Tai lyg žmo­gaus, ant ku­rio šūk­te­lė­jai, įžei­di­mas. Lie­tu­ vo­je, ne pa­slap­tis, tre­ne­ris taip nu­ si­kei­kia, kad net gir­di žiū­ro­vai. Ja­ po­ni­jo­je to nė­ra, nes ten žmo­nės ger­bia vie­ni ki­tus. Net ei­da­mi per gat­vę vie­nas ki­tam ne­rė­kia: „Ei, tu, Vi­tai, Pet­rai!“, o prie san­kry­žos pe­ rei­na į tą pa­čią gat­vės pu­sę ar­ba pa­ skam­bi­na žmo­gui te­le­fo­nu.“ Su pa­na­šio­mis si­tua­ci­jo­mis K.Si­ rei­ka su­si­dū­rė ne kar­tą: prieš įei­

da­mi į po­pu­lia­rius fit­ne­so ar tre­ni­ ruok­lių klu­bus žmo­nės pa­si­šne­ka, o sa­lė­je plu­ša ty­lė­da­mi. Kiek­vie­nas ži­no, kad vie­no­je erd­vė­je – daug žmo­nių, tad kas bus, jei kiek­vie­ nas ims kal­bė­ti. Ja­po­nų tre­ne­riai ne­šau­kia gar­siai – spor­ti­nin­kų ne­ ba­ra. Jie ver­čiau il­giau, bet kant­riai jam aiš­kins, ko no­ri. „Jei­gu krep­ši­nin­kas blo­gai su­žai­ dė, va­di­na­si, tre­ne­ris jam ge­rai nei­ šaiš­ki­no, kaip rei­kia žais­ti“, – tuo jau ne­si­ste­bi A.Si­rei­ka. Žmo­nai po­ky­čiai pa­ti­ko

Anot pa­šne­ko­vo, kai jo žmo­na Au­ re­li­ja per Nau­juo­sius me­tus ap­ lan­kė vy­rą, be­re­gint pa­ste­bė­jo po­ ky­čius. A.Si­rei­kie­nės tei­gi­mu, jos ant­ro­ji pu­sė ta­po ra­mes­nis, ne­pik­ tas ir ty­liau kal­ban­tis. „Ar vi­sa­da toks bū­si, klau­sė Au­ re­li­ja, – juo­kė­si A.Si­rei­ka, pri­si­mi­ nęs su­si­ti­ki­mą su žmo­na. – Aš pa­ ts ne­pas­te­biu, kad esu ra­mes­nis, bet jei ar­ti­mas žmo­gus tai įžvel­gė

– gra­žu. Juo­ka­vau su žmo­na, kad ko­kia ap­lin­ka, toks ir žmo­gus.“ Tre­ne­riui iš Lie­tu­vos taip pat pa­ ti­ko krep­ši­nin­kų ir žiū­ro­vų bend­ ra­vi­mas. „Žai­dė­jai, net jei pra­lai­mi ir yra liū­di, nie­ka­da nei­šeis iš sa­lės, kol neat­sis­vei­kins su žiū­ro­vais, neap­ suks ra­to ir ne­pa­lies ran­ko­mis pir­ mo­se ei­lė­se bu­vu­sių sir­ga­lių. Bend­ rau­ti su aist­ruo­liais yra jų dar­bas.

O žmo­nės, nors ko­man­da ir pra­ lai­mi, ne­pa­ky­la nuo suo­lų anks­ čiau nei bai­gia­si var­žy­bos. Jie lai­ min­gi, kai krep­ši­nin­kai at­si­svei­ki­na su jais, o jei dar su­rai­to au­tog­ra­fą – bū­na de­vin­ta­me dan­gu­je“, – pa­sa­ ko­jo il­ga­me­tis „Šiau­lių“ ko­man­dos vai­ri­nin­kas.

Gau­na ne­ma­žus at­ly­gi­ni­mus

„Link To­chi­gi Brex“ ko­man­da praė­ju­sia­me Ja­po­ni­jos čem­pio­na­ te ne­bliz­gė­jo – aukš­čiau­sios ly­ gos čem­pio­na­te tarp aš­tuo­nių ko­ man­dų užė­mė šeš­tą­ją vie­tą. Šie­met

17

šeštADIENIS, rugsėjo 7, 2013

vakarė

ra­te­gų Ja­po­ni­jo­je iš­mo­ko ty­lė­ti ne­bū­na. Rei­kia jį su­pras­ti, Klai­pė­ do­je vie­na pa­ra vieš­bu­ty­je su mai­ ti­ni­mu kai­nuo­ja apie 170 li­tų, o To­ ki­ju­je – net 700.“ Ki­tų spor­to ša­kų še­šė­ly­je

Vi­zi­tas: A.Si­rei­ka džiau­gia­si, kad sa­vo darb­da­vius pa­ga­liau pa­vy­ko įti­kin­ti su­reng­ti ja­po­nų krep­ši­nin­kų sto­

vyk­lą Lie­tu­vo­je – spor­ti­nin­kų tre­ni­ruo­tės vy­ko Klai­pė­do­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Krep­ši­niui sun­ku kon­ku­ruo­ti su ki­to­mis, se­nas tra­di­ci­jas Ja­po­ni­ jo­je tu­rin­čio­mis spor­to ša­ko­mis, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vas. – Po­pu­ lia­riau­sio žai­di­mo lau­rais pa­si­da­ bi­nęs beis­bo­las. Po to – fut­bo­las.

Ypač vy­riš­ką spor­tą iš­po­pu­lia­ri­no ja­po­nų mo­te­rys, ta­pu­sios pa­sau­lio čem­pio­nė­mis. Ja­po­nams taip pat pa­tin­ka tink­li­nis, gol­fas. Nors že­ mės kai­nos kos­mi­nės ir vie­ti­niai ją bran­gi­na, pa­ki­lus lėk­tu­vu ga­li­ma ma­ty­ti dau­gy­bę gol­fo lau­kų.“ Ta­čiau Uco­no­mi­jos gy­ven­to­ jai ak­ty­viai lan­ko krep­ši­nio rung­ ty­nes. „Žmo­nių su­si­ren­ka, vis dėl­to tai di­de­lis mies­tas, – tai, kad kiek­vie­ nas rung­ty­nes ste­bi apie 3 tūkst. žiū­ro­vų, ne­su­reikš­mi­no lie­tu­vis. – Gal ei­na to­dėl, kad pra­mo­gų mies­ te nė­ra daug.“ Tre­ne­rį ste­bi­na žmo­nių są­mo­ nin­gu­mas. Esą jie per­ka bi­lie­tus, ku­rių kai­na svy­ruo­ja nuo 20 iki 80 JAV do­le­rių, nors prie du­rų ne­sto­vi kont­ro­lie­riai ir nie­kas bi­lie­tų šak­ ne­lių ne­nup­lė­šia. „Ja­po­nai ži­no, jog iš jų pi­ni­ gų iš­si­lai­ko klu­bas. Nė­ra nė vie­no zy­zian­čio, kad įves­tu­me į rung­ty­ nes ne­mo­ka­mai. Tai man bu­vo la­ bai ne­ti­kė­ta, o ten – įpras­ta“, – sa­ kė A.Si­rei­ka.

Nuo krep­ši­nin­ko iki tre­ne­rio Iš Ba­z i­l io­nų (Šiau­l ių ra­jo­nas) ki­lęs A.Si­rei­ka krep­ši­nin­ko kar­je­rą pra­dė­ jo 1978 m. Šiau­lių „Ke­li­nin­ko“, „Tau­ro“ ir „Sta­ty­bi­n in­ko“ krep­ši­n io ko­man­ do­se, dir­bo tre­ne­r iu Šiau­l ių krep­ši­ nio mo­kyk­lo­je.

1996 m. jam su­teik­tas Lie­tu­vos nu­si­ pel­niu­sio tre­ne­rio var­das.

Įta­ka: stra­te­gas juo­ka­vo, jog į Ja­po­ni­ją at­vy­ku­si ap­lan­ky­ti žmo­na Au­re­li­ja be­mat pa­ste­bė­jo, kad čia gy­ven­ As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

čem­pio­na­te bus po­ky­čių – rung­ ty­niaus 12 eki­pų, su­skirs­ty­tų į dvi kon­fe­ren­ci­jas.

Ja­po­nų klu­buo­se ga­li žais­ti po du le­gio­nie­rius. „Ne tik mū­sų, bet ir ki­to­se ko­ man­do­se už­sie­nie­čiai yra ly­de­ riai, nes vie­ti­nis krep­ši­nis nė­ ra itin aukš­to ly­gio“, – pri­pa­ži­no A.Si­rei­ka.

Nors ja­po­nų eki­pos vos įveik­tų Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je krep­ši­nio ly­go­je žai­džian­čius pen­ke­tu­kus, ta­ čiau krep­ši­nin­kai yra pro­fe­sio­na­lai, gy­ve­nan­tys iš krep­ši­nio ir gau­nan­ tys ne­ma­žus at­ly­gi­ni­mus. „Ja­po­ni­ja bran­gi ša­lis, ta­čiau ir žai­dė­jams mo­ka­mi pi­ni­gai yra di­ de­li, – pa­sa­ko­jo tre­ne­ris. – Nė­ra ko ly­gin­ti su Lie­tu­va ir ap­lin­ki­nė­ mis mū­sų vals­ty­bė­mis.“ „Link To­chi­gi Brex“ ir ki­tų eki­ pų le­gio­nie­riai – vi­du­ti­nio­kai pa­gal krep­ši­nio gra­da­ci­ją, meist­riš­ku­mu pa­na­šūs į tuos, ku­rie rung­ty­niau­ja ir Lie­tu­vo­je.

da­mas su­tuok­ti­nis ge­ro­kai pa­si­kei­tė.

Pap­ras­tai ame­ri­kie­čiai sva­jo­ja iš ten iš­vež­ti la­ga­mi­nus – žais­ti Se­ na­ja­me že­my­ne, Eu­ro­ly­go­je. Nors jie ži­no, kad Eu­ro­pos ko­man­dos mo­kės ma­žiau, ta­čiau spor­ti­nin­ kai no­ri aukš­tes­nio ly­gio.

A.Si­rei­ka sie­kia sa­vo klu­bo val­ džiai ir ja­po­nų krep­ši­nin­kams įro­ dy­ti, kad ne vien ame­ri­kie­čiai mo­ ka žais­ti krep­ši­nį.

To­dėl lie­tu­vis ir sie­kė su­reng­ti tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lą gim­to­jo­je ša­ ly­je, kad ga­lė­tų pa­ro­dy­ti, jog net ne stip­riau­si Lie­tu­vos klu­bai pra­noks­ ta ja­po­nus ir kar­tu su jais žai­džian­ čius ame­ri­kie­čius.

Die­vi­na­mas Ame­ri­kos krep­ši­nis

„La­bai sun­ku įti­kin­ti, – ne­slė­pė A.Si­rei­ka. – Jei tai pa­vyk­tų, bū­tų di­džiau­sia mi­si­jos sėk­mė. Iki šiol, kai pa­sa­ko­da­vau apie Lie­tu­vos krep­ši­nin­kus, ja­po­nai į ma­ne žiū­ rė­da­vo, klau­sy­da­vo, bet man­da­ giai at­sa­ky­da­vo, jog apie juos nie­ kur nė­ra pa­ra­šy­ta.“

Anot tre­ne­rio, šio­je ša­ly­je la­bai ver­ti­na­ma spor­ti­nin­ko biog­ra­fij­ a, jo ti­tu­lai.

Nors japonų ekipos vos įveiktų Lietuvos nacionalinėje krepšinio lygoje žaidžiančius penketukus, tačiau krepšininkai yra profesionalai, gyvenantys iš krepšinio ir gaunantys nemažus atlyginimus. „Jei ne­tu­ri įspū­din­ges­nio gy­ve­ ni­mo ap­ra­šy­mo, ja­po­nams įspū­džio ne­pa­da­ry­si, – šyp­so­jo­si spe­cia­lis­ tas. – Juos ga­li­ma su­pras­ti – sa­vo

re­gio­ne su daug kuo ne­bend­rau­ ja – nei su ki­nais, nei su ko­rė­jie­ čiais. Ja­po­nams pa­vyz­dys – Ame­ ri­kos spor­tas, NBA ly­ga. Jie ži­no tik aukš­čiau­sio ly­gio spor­ti­nin­kus.“ Ta­čiau A.Si­rei­ka jau ma­to pir­ mą­sias kregž­des. „Mes su ja­po­nų klu­bo pre­zi­den­ tu ge­rai su­ta­ria­me, jis pra­dė­jo ti­kė­ ti ma­ni­mi, – pa­si­džiau­gė lie­tu­vis.

– To įro­dy­mas – sto­vyk­la Lie­tu­ vo­je. Jis ne­ga­li at­si­ste­bė­ti, kaip to­ kia ma­ža ša­lis tu­ri tiek krep­ši­nin­kų ir dar ga­li kau­tis su Ame­ri­ka. Pre­ zi­den­tas neį­si­vaiz­duo­ja, kad man va­do­vau­jant 2004 m. mes įvei­kė­ me ame­ri­kie­čius.“ Pak­laus­tas, ar ja­po­nai tau­po, tre­ne­ris ne­dve­jo­da­mas pa­sa­kė – taip. „Kai įkal­bė­jau pre­zi­den­tą reng­ ti sto­vyk­lą Lie­tu­vo­je, jis pra­šė, kad gy­ven­tu­me ne­pra­ban­gia­me vieš­ bu­ty­je, – at­vi­ra­vo A.Si­rei­ka. – Kai pa­sa­kiau ge­ro Lie­tu­vos vieš­bu­čio kai­ną, va­do­vas nu­džiu­go – pi­giau

1997 m. A.Si­rei­ka pra­dė­jo dirb­t i ša­ lies vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nės vy­riau­ sio­jo stra­te­go asis­ten­tu, o 2001 m. ta­ po ir vy­riau­siuo­ju Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ti­nės tre­ne­riu.

2002 m. pa­kvies­tas va­do­vau­ti Kau­ no „Žal­gi­ris“ ko­man­dai.

2003 m. A.Si­rei­kos tre­ni­ruo­ja­ma Lie­ tu­vos rink­ti­nė Šve­di­jo­je ta­po Eu­ro­ pos čem­pio­ne.

2003 m. tre­ne­r iui su­teik­tas Šiau­l ių mies­to gar­bės pi­lie­čio var­das.

2006 m. bir­že­l į A.Si­rei­ka pa­si­ra­ šė me­tų su­tar­t į su Ka­za­nės (Ru­si­ja) „Uniks“ klu­bu.

2006 m. at­si­sta­ty­d i­no iš na­cio­na­l i­ nės rink­t i­nės vy­r iau­sio­jo tre­ne­r io pa­rei­gų.

2008 m. ta­po Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­to“ ko­man­dos vy­riau­siuo­ju stra­te­gu tre­ ne­riu. Tais pa­čiais me­tais grį­žo į Šiau­ lius ug­dy­t i „Šiau­l ių“ eki­pos.

Nuo 2012ųjų tre­ n i r­ u o ­ ja ja­p o­ nų „Link To ­c h i ­g i Brex“ ko­ man­dą.

18

šeštADIENIS, rugsėjo 7, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

E.Vait­ke­vi­čė – Ang­li­jo­je, Astrologinė prognozė rugsėjo 7–13 dienoms buvęs draugas – JAV ŠAU­LYS (11 23–12 21)

AVI­NAS (03 21–04 20)

Šią va­sa­rą į Ang­li­ją emig­ra­vo bur­ les­kos Lie­tu­vo­je pra­di­nin­kė Eg­li­ ja Vait­ke­vi­čė. Ži­no­ma mo­te­ris, vi­ sa­da mė­gu­si ži­niask­lai­dos dė­me­ sį, įsi­kū­rė Lon­do­ne, vis dėl­to, pa­ sak jos, su Lie­tu­va ry­šių nu­trauk­ ti ne­ke­ti­na.

Bu­vęs E.Vait­ke­vi­čės šir­dies drau­ gas ir va­dy­bi­nin­kas Lai­mas Fer­ gi­zas taip pat emig­ra­vo. Rugp­ jū­čio pa­bai­go­je vy­ras iš­vy­ko į Ame­ri­ką. Bu­vęs E.Vait­ke­vi­čės my­li­ma­sis ir va­dy­bi­nin­kas lai­ mė­jo ža­lią­ją kor­te­lę ir jau spė­jo įsi­kur­ti Niu­jor­ke. „Ame­ri­ko­je at­si­dū­riau lai­mė­jęs ža­lią­ją kor­te­lę. Man­ha­ta­nas ma­ne

ve­ža. Ten­ka pra­dė­ti gy­ve­ni­mą nuo nu­lio, bet man šis mies­tas įdo­mus, int­ri­guo­ja“, – ži­niask­lai­dai pa­sa­ ko­jo L.Fer­gi­zas.

Jis sa­kė­si jau da­ly­va­vęs ak­to­rių at­ran­ko­je, nuo­trau­kų iš šios at­ ran­kos L.Fer­gi­zas pa­tei­kė ir sa­ vo so­cia­li­nio tink­lo „Fa­ce­book“ pro­fi­ly­je.

Re­gis, Jung­ti­nės Vals­ti­jos pa­tei­ kė ma­lo­nių staig­me­nų L.Fer­gi­zui.

Jis teigia Ame­ri­ko­je ma­tąs ne ne­ svei­ką mais­tą, o len­ty­no­se iš­dė­ lio­tus vai­sius – vi­ta­mi­nų bom­bas.

Be to, pa­sak jo, JAV de­ga­li­nės la­ bai pa­trio­tiš­kos, ame­ri­kie­tiš­kos, čia ne­pa­ma­ty­si „Sta­toil“. „Klaipėdos“ inf.

Savaitgalį išvengsite nesu­ sipratimų, jeigu nesielgsite savanaudiškai ir kaprizingai. Jei tu­ rite realių priešų, jie taps labiau ne­ prognozuojami arba provokuos jus netinkamai elgtis. Kitą savaitę teks spręsti finansinius, draudimo, pa­ skolų reikalus, kreiptis dėl alimen­ tų, kompensacijų, išmokų ar pan.

Savaitės viduryje galima neįprasta situacija – prireiks ypatingos kom­ petencijos, moralumo. Galite gauti žinią iš aukštesnės institucijos, ap­ sispręsti dėl dalykinio pasirinkimo ar kelionės.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Savaitgalis nekoks sveika­ tai, tad venkite persitemp­ ti, nekokybiško maisto, svaigalų.

Verčiau nesižavėkite neaiškiais pa­ pildais, tariamai skirtais lieknėti ar jaunystei grąžinti. Sekmadienį gali­ te daug nuveikti ūkyje, buityje. Kitą savaitę kažkaip susikirs jūsų ir an­ trosios pusės arba verslo partnerių interesai. Tiktų imtis juridinių rei­ kalų, advokatauti, ieškotis tinkamų tarpininkų, tvirtinti dokumentus. Į savaitės pabaigą augs noras vyk­ ti viešnagėn ar į ekskursiją.

Savaitgalį jums rūpės su­ sirasti šaunią kompaniją ir kartu praleisti laisvalaikį. Galbūt ir pavyks, tačiau tas laisvalaikis ga­ li nemažai kainuoti – tiesiogine ir perkeltine prasmėmis, nes galite įsivelti į spontanišką nuotykį. Kad ir kaip būtų, nesėdėkite tarp ketu­ rių sienų. Kitą savaitę dalį jėgų iš­ eikvosite neproduktyviam darbui.

Arba tiesiog nepasiteisins kažko­ kios iliuzijos. Vis dėlto konfiden­ ciali informacija suteiks galimybių geriau pasirengti aktualiam pokal­ biui, apklausai ar kt.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalį būsite nusiteikę bendrauti. Ir pažįstami, ir nepažįstami jums atrodys įdomūs, kupini staigmenų. Vis dėlto jums nebūtinai patiks kai kurios stai­ gmenos. Bus galimybių užmegz­ ti romantišką pažintį. Kitą savaitę tarsi ieškosite kaltų dėl jums kilu­ sių sunkumų. Nesielkite impulsy­ viai. Nereikėtų iš savęs ir artimųjų reikalauti per daug. Apie savaitės vidurį galite išmėginti neįprastą metodiką. Visose veiklose pravar­ tu su entuziazmu padirbėti.

Savaitgalį pasižymėsite ka­ tegoriškumu, noru kitus val­ dyti, kritikuoti. Regis, net kantriau­ si pašnekovai praras pusiausvyrą.

Jeigu išprovokuosite šeiminę sceną, nejuokais pasigailėsite. Sekmadienį galite dalyvauti visuomeniniame ar politiniame renginyje. Nuo pirma­ dienio laukia rūpesčiai, susiję su fi­ nansais. Galite įsitikinti, kad geras draugas – tikras lobis. Jei intriguo­ ja svetimos paslaptys, netrūks gal­ vosūkių, susijusių su kitų žmonių nuodėmėmis, melu ir tiesa.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Savaitgalį jums norėsis pa­ togiai, jaukiai praleisti lai­ ką, skaniai pasmaguriauti, pasidai­ ryti po parduotuvės. Regis, kažkas iš artimųjų elgsis erzinamai ar­ ba per daug reikalaus savo naudai.

Kad ir kaip būtų, gerai seksis bui­ ties, ūkio darbai, smulki komerci­ ja, meninė veikla. Kitą savaitę galite sulaukti vėluojančios žinios. Galbūt susidursite su etine dilema, ypač jei žinote svetimų paslapčių. Apskritai jums turėtų sektis tai, kas susiję su žiniasklaida, aptarnavimu, komer­ cija, logistika, mokymais. Tik pasi­ saugokite sukčių.

Išsiskyrė: E.Vaitkevičė ir L.Fergizas pasuko skirtingais keliais.

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Se­lo pa­ža­dai – tuš­ti 48 me­tų Da­nu­tė Ma­la­kaus­kie­nė, ra­šo laik­raš­tis „Si­dab­rė“, gim­dos kak­le­lio vė­žiu su­si­rgo prieš tre­ je­tą me­tų. Prieš pu­sant­rų me­tų li­ ga at­si­nau­ji­no. Po che­mo­te­ra­pi­jos sean­sų me­di­kai jai pa­ta­rė nau­do­ ti skys­tą ryk­lių kremz­lių ekst­rak­ tą, se­le­ną, ge­le­žį.

10 die­nų gy­dy­mo kur­sui ryk­lių kremz­lių ekst­rak­tas kai­nuo­ja apie 180 li­tų, per mė­ne­sį – 540 li­tų.

Tiek, kiek vi­sa Da­nu­tės neį­ga­lu­mo pen­si­ja. O kur dar vi­si ki­ti mais­to pa­pil­dai, bū­ti­ni or­ga­niz­mo funk­ci­ joms at­kur­ti?

13-me­tė D.Ma­la­kaus­kie­nės duk­ ra in­ter­ne­te ap­ti­ko sa­vo mėgs­ta­mo dai­ni­nin­ko Egi­di­jaus Dra­gū­no-Se­lo pa­ra­mos fon­do ad­re­są ir te­le­fo­ną.

Da­nu­tė, nie­ko ne­lau­ku­si, su Se­ lu su­si­sie­kė – ir te­le­fo­nu kal­bė­jo, ir SMS ži­nu­tė­mis su­si­ra­ši­nė­jo. Dai­ ni­nin­kas mo­te­riai su­tei­kė vil­ties, kad fi­nan­siš­kai ją pa­rems.

Kai su­teik­ta to­kia vil­tis, Da­nu­tė nu­ta­rė ne­gaiš­ti – gy­dy­tis jai rei­kia da­bar, šią va­lan­dą, to­dėl drą­siai pa­ si­nau­do­jo grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­ vės pa­slau­ga – pa­siė­mė 2 tūkst. li­tų

pa­sko­lą ir pri­si­pir­ko vais­tų. Mąs­tė lo­giš­kai: jai fi­nan­si­nę pa­ra­mą ne­ tru­kus su­teiks Se­las ir ji su kre­di­tų bend­ro­ve tuoj pat at­si­skai­tys.

Tris mė­ne­sius mo­te­ris var­to­ jo ryk­lių kremz­lių ekst­rak­tą. Gy­ dy­to­ja po pa­sku­ti­nių ty­ri­mų sa­kė esan­ti pa­ten­ki­na: „Pa­dė­tis sta­bi­ li­za­vo­si. Taip ir to­liau.“ Bet Da­ nu­tė pa­pil­dų dau­giau ne­be­tu­ri iš ko įsi­gy­ti. Ne tik tų mais­to pa­pil­ dų iš ko nu­si­pirk­ti, bet ir iš ko grą­ žin­ti sko­lą.

E.Dra­gū­no fon­das ža­dė­tų pi­ni­gų, kaip paaiš­kė­jo, nu­ta­rė ne­skir­ti.

Laik­raš­tis „Si­dab­rė“ su­si­sie­kė su dai­ni­nin­ku E.Dra­gū­nu. „Ne­rei­kia čia man da­bar lip­ti ant są­ži­nės, – ta­rė Se­las. – Ta mo­te­ris ne taip blo­gai gy­ve­na, yra daug skur­des­ nių, ne­pri­tek­lių ka­muo­ja­mų. Ma­ no fon­do pa­ra­ma nu­kreip­ta pa­dė­ ti ser­gan­tiems vai­kams. Bai­siau­sia, kad žmo­nės ga­li pirk­ti pra­ban­gius te­le­fo­nus, bet ne pa­dė­ti sau. To­dėl ir įky­riai len­da, nors sau pa­dė­ti ir pa­tys iš­ga­li. Bū­tų ki­taip, gy­ven­tų kuk­liau. To­dėl ne ma­no ir ne ma­no fon­do rei­ka­las tos mo­ters bė­dos.“ „Klaipėdos“ inf.

Savaitgalį būsite linkę leis­ tis į avantiūras, išlaidauti ir ieškoti nuotykių. Staiga susirasta kompanija gali pasielgti neprogno­ zuojamai. Nuo rizikingų išdaigų, triukų pasaugokite ir vaikus. Se­ kmadienį tiktų dalyvauti šou ren­ giniuose, skirti pasimatymus. Kitą savaitę sukruskite, jei reikia kreip­ tis į darbo biržą ar kokią firmą dėl darbo. Jei artimam žmogui nesi­ seka jums įtikti ar susirasti darbą, santykiai bus kupini savigynos, iš­ sisukinėjimų. Saugokitės sukčių.

Galima žinia, susijusi su sveikatos tyrimais.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Savaitgalį nepabėgsite nuo buitinės rutinos. Regis, ta buitis jūsų neslėgs, tačiau nuotai­ ką kartins antrosios pusės valdin­ gas tonas, pastabos. Dėl to gali iš­ irti planas kažkur dalyvauti. Namie plušėti ir ilsėtis netgi geriau, nes viešumoje jausite disharmoniją.

Kitą savaitę turbūt mėginsite siek­ ti permainų. Atsakingai žiūrėsite į vaikų ugdymą, jų poreikius ir dėl jų stengsitės. Į jūsų širdį gali pasibelsti meilė. Gali būti, kad turėsite progą dalyvauti darbo pokalbyje, įsidar­ binti. Rūpinkitės sveikata, grožiu.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Savaitgalio dienomis būsite įsitempę, dėl visko linkę įsi­ žeisti, prarasti pusiausvyrą. Tokiu būdu patys sau kursite asmenines problemas, nes niekam nepatiks toks perdėtas jautrumas. Gali kil­ ti net skyrybų grėsmė. Sekmadie­ nis jau nuteiks optimistiškiau. Kitą savaitę būsite susirūpinę finansinė­ mis galimybėmis, verslo perspekty­ va. Sudarydami sutartis racionaliai aiškinkitės sąlygas, garantijas, nes neaiškumais kiti gali pasinaudo­ ti ne jūsų naudai. Jei duosite inter­ viu, apgalvokite kiekvieną žodį, iš anksto pasiruoškite.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Šį savaitgalį niekuo nepasi­ tikėsite, tad bet kokia drau­ gija nervins. O jei laiką leisite vie­ numoje, gali apimti hipochondrija.

Bet koks negalavimas atrodys grės­ mingas. Beje, jūsų sveikata išties pažeidžiama. Nekenkite sau. Jums pravartu pailsėti, pasimėgauti ra­ mybe. Kitą savaitę būsite emocio­ nalūs, prisigalvosite priežasčių pa­ vydui, pykčiui. Regis, sulauksite atitinkamo atsako. Vis dėto savaitė gali būti produktyvi, jei tinkamai ją susiplanuosite. Seksis ieškotis no­ rimų prekių, pajamų šaltinių.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Savaitgalį tikra bausmė bū­ tų likti namuose tarp ke­ turių sienų. Norėsis įspūdžių, do­ mins nepažįstami veidai ir įvairi egzotika. Jei šeštadienį vakare sė­ dėsite prie vairo, jokia rizika ne­ patartina. Kitą savaitę darbo bus daugiau, nei tikėjotės. Pirmadie­ nis bus sunkus, bet nuo antradie­ nio numatomas palankesnis metas oficialiems susitikimams, politinei veiklai. Galbūt teks vykti į koman­ diruotę, dalyvauti profesiniame konkurse. Lengvai megsite pažin­ tis, organizuosite susitikimus. Vis dėlto galima patirti nuostolių. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Savaitgalį būsite linkę dra­ matizuoti ir giliai įsijausti į kitų situaciją. Kažkas gali tuo ma­ nipuliuoti. Galbūt ką nors pirksi­ te išperkamosios nuomos būdu, nuomositės ar nuomosite. Ramy­ bės neduos draudžiamos meilės pagundos. Kitą savaitę kaip žu­ vys vandenyje nardysite po tą sri­ tį, kurioje jaučiatės kompetentingi ir apie kurią galite diskutuoti. Ga­ lite sublizgėti prieš neeilinę, reiklią auditoriją. Kita vertus, gali pradėti ryškėti kažkokių jūsų veiksmų arba Sidonija neveiklumo padariniai.

šeštadienis, rugsėjo 7, 2013

19

vaikų alėja 7–12 m.

24

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje išsilaikys saulėti orai, tačiau naktys bus vėsios. Šiandien sušils iki 19–21 laipsnio, bus saulėta. Sekmadienio naktį laikysis 6–8 laipsnių temperatūra, dieną ji pakils iki 21–22 laipsnių.

Saulėti orai dar laikysis pirmadienį.

Prognozuojama, kad vėliau temperatūra nukris iki 16 laipsnių šilumos, vyraus lietingi orai.

Šiandien, rugsėjo 7 d.

+20

+21

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+20

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+19

Utena

+21

6.52 20.14 13.22

250-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 115 dienų.

Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+20

Pasaulyje Atėnai +30 Berlynas +25 Brazilija +27 Briuselis +22 Dublinas +10 Kairas +33 Keiptaunas +20 Kopenhaga +22

kokteilis Mo­ky­ki­mės, kaip „dirb­ti“

Kaunas Londonas +21 Madridas +29 Maskva +13 Minskas +19 Niujorkas +24 Oslas +22 Paryžius +22 Pekinas +29

Praha +24 Ryga +19 Roma +29 Sidnėjus +22 Talinas +20 Tel Avivas +31 Tokijas +29 Varšuva +21

Vėjas

4–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

„Kok­tei­lis“ ga­vo ga­na slap­tą tai­syk­lių rin­k i­n į, kaip tu­r i žmo­nės elg­t is, kad darb­da­viai džiaug­tų­si jų dar­bu, nors tie tik imi­tuo­ja sa­vo veik­lą.

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+12

+21

+15

+9

6

+13

+23

+16

+8

1

+13

+23

+16

+10

3

pirmadienį

Už­siė­mu­sio žmo­gaus vei­do iš­raiš­ka.

Dar­be vi­są lai­ką at­ro­dy­ki­te bai­siai už­ siė­męs. Bet ne­si­blaš­k y­k i­te. Pa­sit­re­n i­ ruo­ki­te prieš veid­ro­dį nu­sta­ty­ti to­kią vei­do iš­raiš­ką, kad va­do­vy­bė tik pa­ žvel­g u­si į jus su­pras­tų – jūs at­lie­ka­te sku­bius ir svar­bius dar­bus. Čes­ka (kad žo­džiai ne­si­skir­tų nuo veiks­mų, rei­kia ty­lė­ti ir nie­ko ne­da­ry­ti)

Marijampolė

Vilnius

+19

Alytus

Vardai Bartas, Bartė, Klodas, Klodoaldas, Palmira, Pulcherija, Regina.

RUGsėjO 7-ąją

rytoj

Nie­ka­da ne­vaikš­čio­ki­te po biu­rą be po­ pie­rių ran­ko­se. Žmo­gus su po­pie­riais su­da­ro są­ž i­n in­gai dir­ban­čio įspū­d į.

Jei­g u žmo­g us ei­na tuš­čio­mis ran­ko­ mis, tai ap­lin­ki­niams at­ro­do, kad jis ei­ na ger­ti ka­vos. O jei­gu ran­ko­se yra laik­ raš­tis, tai jis ei­na į tua­le­tą. Be to, po dar­ bo ei­da­mi na­mo im­ki­te su sa­vi­mi kuo dau­giau po­pie­rių – at­ro­dys, kad jūs dir­ ba­te net nak­ti­mis. „Barš­k in­k i­te“ kom­piu­te­r į – at­ro­dy­si­te la­bai už­siė­męs. Jei­gu jūs daug spaus­ din­si­te kla­via­tū­ra, tai at­si­tik­ti­niam ste­ bė­to­jui at­ro­dys, kad bai­siai daug dir­ba­ te. Aiš­ku, iš tik­rų­jų jūs ga­li­te ra­šy­ti as­ me­n i­n ius el. laiš­k us, kal­bė­t is IRC ar ICQ. Kai jus pri­griebs jū­sų vir­ši­nin­kas (o tai anks­čiau ar vė­liau at­si­tiks) sa­ky­ ki­te, kad jūs mo­ko­tės, iš­ban­do­te nau­ją pro­gra­mi­nę įran­gą.

Net­var­ka ant dar­bo sta­lo. Aukš­čiau­ sia va­do­vy­bė ga­li sau leis­ti va­ka­re išei­ da­ma pa­lik­ti šva­rų sta­lą. Pap­ras­tiems mir­tin­gie­siems tai bū­tų ne­do­va­no­ti­na klai­da, nes ta­da lei­džia­me ki­tiems su­ pras­t i, kad dir­ba­me ne vi­sa jė­ga. Sta­ las tu­r i bū­t i la­bai ap­k rau­tas įvai­r iais po­pie­riais. Ki­tiems per­nykš­čiai do­ku­ men­tai at­ro­do taip pat, kaip ir šian­die­ ni­niai, to­dėl svar­bu tik kie­kis. Po­pie­rių stir­tos tu­ri bū­ti kuo aukš­tes­nės. Jei­gu ži­no­te, kad į jus kreip­sis dėl ko­kio nors do­ku­men­to, bū­ti­nai jį įgrūs­ki­te kuo gi­ liau. Ta­da rei­ka­lui esant ga­lė­si­te pa­ro­ dy­ti, kaip grei­tai kau­pia­si po­pie­riai ir kiek jums rei­kia pa­stan­gų su­ras­ti tin­ ka­mą.

+19

+19

1533 m. gi­mė Ang­l i­jos ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta I, val­ džiu­si 1558–1603 m.

1870 m. Pen­zos gu­ber­ni­ jo­je gi­mė ru­sų ra­šy­to­jas Alek­sand­ras Kup­ri­nas.

1943 m. gi­mė lie­t u­v ių kil­mės dai­n i­n in­kė Vo­ kie­ti­jo­je, šla­ge­rių at­li­kė­ ja Le­na Va­lai­tis.

1949 m. gi­mė JAV dai­ ni­n in­kė Glo­r ia Gay­nor, iš­gar­s ė­ju­s i sa­vo dis­ko eros hi­tais „I Will Sur­ vi­ve“, „Ne­ver Can Say Good­bye“.

1961 m. gi­mė lie­tu­v ių re­ž i­s ie­r ius Gin­t a­r as Var­nas.

1973 m. gi­mė Lie­t u­vos krep­š i­n in­k as Min­d au­ gas Bu­dzi­naus­kas.

1975 m. 22 me­tų Steve‘as An­d er­s o­n as pa­s ie­kė nau­ją re­kor­dą – jis gro­ jo gi­ta­ra 114 va­lan­dų ir 7 mi­nu­tes, pa­ge­rin­da­mas bu­vu­sį re­kor­dą ke­tu­rio­ mis va­lan­do­mis.

1987 m. gi­mė Evan Ra­ chel Wood, ame­ri­kie­čių ak­to­rė ir dai­ni­nin­kė.

1998 m. Ka­l i­for­n i­j o­j e įkur­ta „Goog­le Inc.“ kom­ pa­ni­ja.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­nuo­ti ap­nuo­gin­tą pil­vą – gė­da ar skur­das po leng­va­bū­d iš­ko gy­ve­n i­mo ki­tų są­skai­ta. Sap­nuo­ti la­bai di­de­l į pil­vą reiš­kia, kad pel­nas ati­teks vie­nam as­me­ niui. Jei sap­nuo­ja­te skau­dan­tį pil­vą, reiš­ kia – dėl sa­vo ne­sėk­mių esa­te kal­tas tik pa­ts. Jei pil­vas gur­g ia – ne­su­ge­ba­te pa­ tek­ti į dė­me­sio cent­rą. Jei­gu jūs su­sap­ na­vo­te, kad jū­sų pil­vas yra iš­džiū­vęs ir oda tie­siog pri­l i­pu­si prie stu­bu­ro, toks sap­nas reiš­k ia sun­k ius iš­g y­ve­ni­mus, o žmo­nės, ku­r iuos nai­v iai lai­kė­te drau­ gais, pa­ro­dys sa­vo tik­rą­jį vei­dą ir jus at­ stums. Jei­g u jū­sų pil­vas iš­si­pū­tęs, toks sap­nas reiš­kia ne­lai­mę, ta­čiau jūs ga­lė­ si­te nu­ga­lė­ti vi­sas ne­gan­das, jei­gu jū­sų veik­la at­neš ap­čiuo­pia­mą pel­ną. Jei­g u sap­ne jū­sų pil­vu ro­po­ja koks nors va­ba­ las, tai toks sap­nas reiš­k ia, kad dar­bas, ku­r į jūs dir­ba­te, bus ne tik sun­kus, bet ir že­mi­nan­tis. Sap­nuo­ti ap­va­lų pil­vą reiš­ kia, kad rū­pes­čiai grei­tai baig­sis. Sap­nuo­ti sa­ma­nas – di­de­li pi­ni­gai, gu­ lė­ti ant jų – svei­ka­ta. Jei­gu sap­ne jus už­klu­po pū­ga, lau­kia liū­de­sys ir nu­si­v y­l i­mas, nes jūs ne­si­ džiau­g ia­te tuo, ko taip il­gai lau­kė­te. Šis sap­nas ža­da šir­d ies dra­mą. Jei­g u sap­ nuo­ja­te, kad pa­si­kly­do­te snie­go pū­go­je ir ne­ga­li­te su­ras­ti ke­lio, lau­k ia ne­ma­lo­ nu­mai dar­be. Jei sap­nuo­ja­te ant­pirš­tį, su­si­tuok­si­te.

Jei esa­te vy­ras – ve­si­te do­rą ir darbš­čią mo­te­r į; jei esa­te mo­te­r is, iš­te­kė­si­te už ati­daus ir švel­naus vy­ro.