2013 09 09 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

pirmadienis, RUGsÄ—jo 9, 2013

www.kl.lt

207 (19 810) =6?:.162;6@ ?B4@Âź7 < &

9

RUBRIKA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb`

CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

JAV vals­ty­bÄ—s sek­re­to­rius J.Ker­ry dÄ—­ko­jo lie­tu­viams.

Lietuva 7p.

Nor­ve­gi­jos prem­je­rui J.Stol­ten­ber­gui rin­ki­mai – tik­ras iť­ťō­kis.

Pasaulis 8p.

Nau­ja ES po­li­ti­ka uos­tams uŞ­kars sun­kes­nÄ™ biu­rok­ra­ti­nÄ™ nať­tÄ….

Skaidrumas did

Europos SÄ…jungoje rengiamasi priimti vieningas uostĹł veiklos taisykles, kurios palyginti palankiai sutinkamos vakaruose, bet skeptiĹĄkai ÄŻ jas Ĺžvelgiama rytinÄ—je dalyje.

JĹŞRA

ins biurokratijÄ…

Vidmantas Matutis

v.matutis@kl.lt

Uostams daugÄ—s

paramos

KlaipÄ—doje vykusioje Baltijos uostĹł organizacijos (BPO - Baltic Ports Organization) generalinÄ—je asamblÄ—joje pagrindinÄ— renginio tema buvo nauja ES politika tymo srityje. Vengdama uostĹł vysnaujos krizÄ—s bangos ES pripaĹžindama, kad uostai yra ekonomikos variklis, jiems ketina skatinimo skirti dau- ď Ž Klausimas: giau paramos. Planuojama, QN_ [RNV Xb XNV kad iki cVR[V[T\` 2@ b\` 2030 metĹł ES parama aĂş aNV`fXYĂ›` `bQR _V[` ]NXN[XNZN darys per 10 milijardĹł ÄŻ uostus suV `XV_aV[TĂş aVRX ] NTNY QfQĂ&#x; aVRX ]N eurĹł. SiĹŤlo- taisykliĹł. TNY cNYQfZĂ– b\` mos 8 investavimo Europos Komisijos aĂş V[aR_R`b` sritys - bunkeat- veiks didĹžiuliuose stovas D. Theologitis ravimas (laivĹł aprĹŤpinimas CVQZN[a\ :NabĂ˜V\ [b\a_ uostuose, kaip ĹĄias taisykles Roterdamas, kuru), pristato, krova, gilinimas, laivĹł Antverpenas ar Ham- pasirinkimÄ… derÄ—tis su klientais ĹĄvartavimas, mentĹł kaip lankstĹł ES instru- burgas, uostĹł priÄ—mimo ÄŻrenginiai, ir kaip ji derÄ—s su maĹžyÄ?iais dÄ—l kainĹł. Tuo pat metu pritariarinkinÄŻ. Pagrindiniai ak- uostais, kaip aptarnavimas, laivavedyba keleiviĹł centai bus plÄ—toti Liepoja, Karlshamnas ma ES politikai sukurti lygiĹł galiinfrastruktĹŤrÄ…, ir vilki- stiprinti mybiĹł sistemÄ… visiems ar Silameja. kĹł paslaugos. uostĹł administravimo uostams. savarankiĹĄkumÄ…, didinti PavyzdĹžiui, Ĺ vedijoje Europos SÄ…jungoje skaidrumÄ…, kia veikia plÄ—toti bendradarbiavim 319 jĹŤrĹł uostĹł. 52 uostai. Vienintelis vei- Nemato skaidrumo poreikio Juose tikimaGete- RytinÄ—s uostĹł ir transportavimo Ä… tarp ES borgas laikomas si kroviniĹł transportavimo Baltijos uostai, dideliu augiĹ vedijoje yra maĹžyÄ?iĹł uostu. nuo Lenkijos, yra labiaupradedant mo bangos. Kai Daugeliui labiausiai sistemĹł. kuriuose uostucentraliuosteliĹł, kliĹŤva tai, zuoti, kur kad ES jĹŤrĹł uostuose, ose, o tarp sparÄ?iausiai per savaitÄ™ pakraunami tai yra jĹł valdymui kaip dabar iĹĄkraunami didelÄ—s ar iĹĄskiriamas Baltijos augsianÄ?iĹł yra oro uostuose, vos 1-2 laivai. Ĺ ve- ÄŻtakos turi valstybÄ—s institucijos. ketinama ÄŻvesti jĹŤros rytinis vieningÄ… Gdansko uosto administracijos regionas, krova Ä?ia infrastruktĹŤros mokes- dijos uostĹł asociacijos vadovas iki 2030 metĹł atstovo Juliano Skelniko Mikaelis Castanius Ä?iĹł sistemÄ…. Kitaip gali ir padvigubÄ—ti. tariant bus dajĹł ĹĄalies VyriausybÄ— teigÄ—, kad jei rytiniame Baltijos nuomone, roma viskas, kad Tuo pat metu rengiamos ES uostai dirbtĹł jĹŤros regionusprendÄ—, ne visus vieningu jog naujosios ES didÄ—s reguliavimas ES uostus ir bendrai ir panaĹĄiu ritmu. uostĹł taisyklÄ—s ES kroviniĹł Rusijos uostai juos iĹĄ Briuselio, bus diegiamos transportavimÄ… Tikimasi, kad vieningas nukonkuruos. Dimitrios apimsianÄ?ios uos- Tuo pat metu visuose uostuose. TodÄ—l bent Theologitis: tĹł rinkliavĹł ÄŻvedimas taisyklÄ—s. Ateityje rytiniame Ĺ vedijoje yra abetikÄ—tis ES parros regione negalima Baltijos jĹŤuostuose biurokratijÄ…. sumaĹžins joniĹł, ar jai bĹŤtina amos galÄ—s tik NaujĹł uosto taisykliĹł tie uostai, kurie varĹžyti didinti uos- vÄ—s metu kalbama apie Bet tuo pat tĹł krovos apimtis. paÄ?ioms ĹĄalims nustatyti laisvykdys ÄŻsipareigojimus Ĺ ioje ĹĄaly- tĹł tai, kad kon- je pagal nau- troliuoti, uos- akcentai bus veiklos ÄŻkainius. uostai tarnauja jas taisykles. kaip laikomasi ES plÄ—toti ne tranzito, o uostĹł vietinio Estijos uostĹł asociacijos specialiĹłjĹł taisykliĹł Europos Komisijos infrastruktĹŤrÄ…, stiprinaprĹŤpinimo ar eksporto atskirose prezidentas Victor Palmet transporto generalinioMobilumo ir se bus steigiamos kontrolieriųťaly- tikslais. Siekiama, kad Ĺ vedijoje pastebÄ—jo, ti uostĹł administrav direktorato, titucijos. ins- bĹŤtĹł daugiau Europos mobilumo imoderniĹł, bet ne- kad daĹžnai ES nuostatos yra pratinklo direktomo savarankiĹĄk dedamos dideliĹł uostĹł. Naujas rato uostĹł ir vidaus Tokia nuostata umÄ…, kliĹŤva laivybos sky- lio ES poĹžiĹŤ- numatantvykdyti per greitai, neriaus vadovas Dimitrios ES ĹĄaliĹł atstovams. dauge- ris ÄŻ uostus - daugiau pereinamĹłjĹł laikotar- didinti skaidrumÄ…, skaidrumo, piĹł. Theologitis logitis D. TheoplÄ—teigÄ—, kad naujas Tai uostuose, kurie tikino, kad dÄ—l kontrolieriĹł atviros rinkos skatinimo taisykles Europos dirba yra ypaÄ? toti bendradarb pri- didelÄ—s imtinas, institucijos dar nÄ—ra Parlamente tikimasi iavimÄ… vieningos po- kratijos bet nepriimtinas biuro- sukuria konkurencijos aplinkoje, tarp patvirtinti iki zicijos. 2014 metĹł balandĹžio, ES uostĹł ir transstresines situacijas. didÄ—jimas. GalbĹŤt jos nebus nes vÄ—liau jama reikalauLatvijos uostĹł atstovas Danijoje veikia 69 prasidÄ—s rinkimai ÄŻvesti tose ĹĄalyse, ÄŻ parlamentÄ…. uosteliai. IĹĄ jĹł tis kur uostai 24 municipaliniai Gun- portavimo sistemĹł. yra nedideli. Drunka pritarÄ—, kad iĹĄ ES (savivaldos), 26 reikia naujĹł privatĹŤs, 10 miĹĄraus Vieningi tarifai ir kontrolÄ— valdymo, 9 - sprendimĹł.ďŹ nansiniĹł ir techniniĹł naudojami vien Ĺžvejybos Vilioja lygios galimybes Jau kokie trys mÄ—nesiai Tuo pat metu jis vyksta dis- Ĺ iandien tikslais. davÄ— Ventspilio perBendrovÄ—s “Danijos kusijos dÄ—l naujĹłjĹł dar uosto sunkiai uostaiâ€? pozicijÄ…, uostĹł veiklos kaip suvokiama, vas Bjarne Lof Henrikses atsto- nemato didesnio skaidrumo kad jota ir dÄ—l vieningĹł tarifĹł vieningos ES uostĹł - ar reikia pastebÄ—- kio, nes porei- “kabintiâ€? taisyklÄ—s jo, kad uostai ir taip nuolat uostĹł tarifus, kurie uostai privalo turÄ—ti ĹĄiuo teikia laisvÄ… ataskaitas apie savo veiklÄ…. Suabe- metu kroviniĹł gabenimo logistinÄ—je grandinÄ—je yra patys Ĺžemiausi?

Ĺ iandien priedas

Na­mĹł dar­bai – uĹž pi­ni­gus

Kaina 1,30 Lt

„Jei jau uŞ­si­ra­ťei ÄŻ ÄŻstai­gÄ…, tai jÄ… ir tu­ri lan­ky­ti.“ Klai­pÄ—­dos mies­to ta­ry­bos na­rys Sau­lius Bu­di­nas – grieŞ­tas dar­Şe­li­nu­kams.

6p.

Ĺ eimoms – nauja tradicija Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Nuo­tai­kin­gai ir spal­vin­gai uos­ta­ mies­Ä?io ĹĄei­mos lais­va­lai­kÄŻ ĹĄeť­ta­ die­nÄŻ lei­do pir­mÄ… kar­tÄ… su­reng­ta­ me uni­ka­lia­me ren­gi­ny­je „Šei­mĹł die­nos“. Su­si­do­mÄ—­ji­mas ĹĄia ĹĄven­ te bu­vo toks di­de­lis, jog be­veik nea­be­jo­ja­ma, kad ren­gi­nys taps tra­di­ci­nis.

„„Pas­lau­gos: ma­te­ma­ti­kos uŞ­da­vi­niĹł spren­di­mus gan greitai ga­li­ma nu­si­pirk­ti in­ter­ne­tu.

Nu­si­ra­ťi­nÄ—­ji­mas ant pa­lan­gÄ—s prieĹĄ pa­mo­kas – jau se­niai at­gy­ve­ nÄ™s da­ly­kas. Da­bar tai mokiniams pa­da­ro pro­fe­sio­na­lai, te­rei­ kia tik su­si­mo­kÄ—­ti. In­ter­ne­te uĹž ke­lis ar ke­lias­de­ťimt li­tĹł vai­kai ga­li uŞ­si­sa­ky­ti pa­slau­gÄ… – uŞ­duo­Ä?iĹł at­li­ki­mÄ… per trum­pÄ… lai­kÄ….

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

Eve­li­na Zen­ku­tÄ— e.zenkute@kl.lt

At­siĹłs tÄ… pa­tÄŻ va­ka­rÄ…

Dvy­li­ka­me­tÄŻ sō­nĹł au­gi­nan­ti klai­ pÄ—­die­tÄ— Vai­va bu­vo ne­ma­lo­niai nu­ ste­bi­na, Ä—mu­si nar­ťy­ti in­ter­ne­to pla­ty­bÄ—­se.

4

Da­nÄ—s skve­re ke­lias va­lan­das vy­ ku­sio­je ĹĄven­tÄ—­je ne­trō­ko nei ge­ros vai­kĹł ir suau­gu­sių­jĹł nuo­tai­kos, nei spal­vĹł bei at­rak­ci­jĹł. „Pa­sau­ly­je nÄ—­ra nÄ— vie­no Ĺžmo­ gaus, ku­ris ne­tu­rÄ—­tĹł ĹĄei­mos. Tai – bend­ras var­dik­lis. Ta­Ä?iau ĹĄei­mÄ… mes su­pran­ta­me ÄŻvai­riai. Pa­vyz­dĹžiui, ban­ke man ban­do ÄŻro­dy­ti, kad ne­ tu­riu sō­nĹł, nes jie jau pil­na­me­Ä?iai. Ta­Ä?iau visi mes, kaip kiek­vie­na gy­ va bō­ty­bÄ—, tu­ri­me tÄ—­vus, vai­kus, se­ne­lius.

2

2

pirmadienis, rugsėjo 9, 2013

miestas Mies­tie­čiai lais­va­lai­kį lei­do „Šei­mų die­no­se“

Šeimoms – nauja tradicija 1

Gau­sa: pir­mą kar­tą vy­kęs šei­moms skir­tas ren­gi­nys sutraukė dau­gy­

bę žmo­nių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Tai ir yra šei­ma, tad rei­ kia pra­plės­ti ir pri­min­ti šią są­vo­ką, pa­ro­dy­ti gra­žaus bend­ra­ vi­mo pa­vyz­džių“, – dar prieš šven­tę apie jos tiks­lą kal­bė­jo „Šei­mos die­ nų“ or­ga­ni­za­to­rius Li­nas Švi­ri­nas. „Šei­mų die­nos“ pra­si­dė­jo dar penk­ta­die­nį – I.Si­mo­nai­ty­tės vie­ šo­jo­je bib­lio­te­ko­je vy­ko pa­skai­tos, ku­rio­se psi­cho­lo­gės pa­ta­rė, kaip tė­vams ge­riau su­tar­ti su vai­kais, ras­ti ry­šį su jais. Vie­nas bū­dų – kuo dau­giau lai­ ko pra­leis­ti drau­ge. To­dėl dau­gy­bė uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jų šeš­ta­die­nį

taip ir nu­spren­dė pa­sielg­ti. Juo la­biau kad lai­kas, pra­leis­tas „Šei­mų die­nų“ šven­tė­je, bu­vo itin tu­ri­nin­gas. Tė­vai su sa­vo at­ža­lo­mis ga­lė­ jo da­ly­vau­ti įvai­riuo­se kon­kur­suo­ se – nuo bur­bu­lų pū­ti­mo iki šei­mų šaš­kių tur­ny­ro. Su­s i­r in­k u­s iuo­s ius links­m i­n o sce­no­je vie­nas ki­tą kei­tę šei­my­ni­ niai due­tai ir an­samb­liai – bro­lis ir se­suo, ma­ma ir duk­ra, vi­sa šei­ma. Šven­tės or­ga­ni­za­to­riai vi­sus su­ rin­ku­siuo­sius su­bū­rė ir į ma­si­nį chorą/orkestrą – vie­nu me­tu dau­gy­

bė žmo­nių dai­na­vo ir gro­jo vai­kiš­kas dai­ne­les. Šur­mu­liuo­jan­čio­je šven­tė­ je klai­pė­die­čiams ypa­tin­gą at­rak­ci­ją do­va­no­jo į žais­min­gą fo­to­se­si­ją pa­ kvie­tęs dien­raš­tis „Klai­pė­da“. No­rin­čių­jų nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti su spe­cia­lio­mis dien­raš­čio aky­tė­mis nu­si­drie­kė ei­lė. „Dien­raš­tis – ma­ no akys į uos­ta­mies­čio nau­jie­nų pa­sau­lį“ – taip skel­bė vi­si tie, ku­ rie sa­vo vei­dus pa­puo­šė spe­cia­lio­ mis aky­tė­mis ir bu­vo įam­žin­ti. Vi­sų fo­to­se­si­jos da­ly­vių lau­kė ir staig­me­na – ga­li­my­bė da­ly­vau­ti lo­te­ri­jo­je, ku­rio­je li­jo pri­zais.

Tur­gu­je – pir­mo­sios švie­žios men­kės As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Uos­ta­mies­čio tur­ga­vie­tė­se pa­si­ro­ dė pir­mo­sios švie­žios men­kės. Ku­ rį lai­ką šias žu­vis bu­vo drau­džia­ ma gau­dy­ti, to­dėl pir­kė­jams bu­vo siū­lo­mos tik šal­dy­tos.

Men­kių žve­jy­ba tik įsi­bė­gė­ja, ta­ čiau kol kas lai­mi­kiais ne­si­džiau­ gia­ma. „Men­kės gau­do­mos nuo rug­sė­ jo 1-osios. Ta­čiau kol kas lai­mi­kiai la­bai ne­gau­sūs. Per pa­rą net to­ na žu­vų ne­su­gau­do­ma“, – ti­ki­no Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos va­do­vas Al­ fon­sas Bar­gai­la. Žve­jai kol kas ne­ži­no, ko­dėl jū­ro­ je tiek ma­žai žu­vų. „Tik Die­vas ga­li at­sa­ky­ti. Ma­ tyt, toks cik­las, vie­nais me­tais bū­ na žu­vų, o kar­tais ne­bū­na. Dar pa­ žiū­rė­si­me, sun­ku spręs­ti, nes kol kas tik pir­mo­sios žve­jy­bos die­

nos“, – aiš­ki­no A.Bar­gai­la. Jo tei­ gi­mu, žve­jai ne­si­džiau­gia di­de­liu už­dar­biu, nes jis kol kas są­nau­dų neat­per­ka. Men­kių pa­vyks­ta su­gau­ti dau­ giau, kai jū­ro­je siau­čia štor­mai. „Štor­mai pa­ke­lia žu­vis iš gi­lu­mų ir men­kių lai­mi­kis bū­na di­des­nis“, – tvir­ti­no A.Bar­gai­la. Nau­jo­jo tur­gaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas ūkio rei­ka­lams Vid­ man­tas Mic­kus ti­ki­no, kad švie­žios men­kės iš tie­sų ką tik pa­si­ro­dė tur­ ga­vie­tė­je. „Men­kių ki­log­ra­mas kai­nuo­ ja 11,99 li­to. Pir­ma die­na, kai pre­ kiau­ja­ma. Tu­ri­me švie­žių eše­rių, ku­rių ki­log­ra­mas kai­nuo­ja 7,99 li­ to, star­kių ki­log­ra­mas – 19,99 li­to, kar­šių – 4,5, o ly­de­kų – 12 li­tų“, – var­di­jo V.Mic­kus. Tur­ga­vie­tė­je ša­mų ki­log­ra­mas kai­nuo­ja 20 li­tų, švie­žios plekš­nės – 6,5 li­to už ki­log­ra­mą. Žiob­rių ki­ log­ra­mas par­duo­da­mas už 5,5, o rau­dės – po 4 li­tus.

Lai­mi­kis: pa­si­bai­gus žve­jy­bos drau­di­mui, tur­ga­vie­tė­se klai­pė­die­čiams

jau siū­lo­mos pir­mo­sios švie­žios men­kės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

3

pirmadienis, rugsėjo 9, 2013

miestas Mies­tie­čiai lais­va­lai­kį lei­do „Šei­mų die­no­se“

Lie­tu­viui – bron­zos me­da­lis Klai­pė­do­je sa­vai­tę vy­ku­siuo­se pir­ma­ ja­me Eu­ro­pos jau­ nu­čių (iki 15 m.) ir 11-aja­me jau­nių (iki 17 m.) sun­kio­sios at­le­ti­kos čem­pio­ na­tuo­se Lie­tu­vos stip­ruo­liai pa­si­ro­dė kuk­liai – lai­mė­jo vie­ ną bron­zos me­da­lį.

c.kavarza@kl.lt

Jį jau­nių svo­rio iki 77 kg gru­pė­je ro­ vi­mo veiks­mu pel­nė Vi­lius Ru­bi­ nas. Tel­šiš­kis iš­kė­lė 130 kg štan­gą. Ta­čiau Lie­tu­vos at­sto­vui pra­sčiau se­kė­si ki­to­je – stū­mi­mo rung­ty­ je. Įvei­kęs 155 kg štan­gą, jis užė­mė penk­tą­ją vie­tą. Dvi­ko­v ė­je V.Ru­b i­n as su­r in­ ko to­kią pat ki­log­ra­mų su­mą (285

kg), kaip ir Ma­nu­kas Mkrtčia­nas bei Pa­we­las Ja­sins­kis. Tri­jų spor­ ti­nin­kų vie­tas lė­mė jų as­me­ni­niai svo­riai. Bron­zą lai­mė­jo ar­mė­nas M.Mkrtčia­nas, ket­vir­tas li­ko len­ kas P.Ja­sins­kis, lie­tu­vis tu­rė­jo ten­ kin­tis penk­tą­ja vie­ta. Šio­je svo­rio gru­pė­je star­ta­vęs Klai­pė­dos spor­to cent­ro auk­lė­ti­ nis Ado­mas Kriau­čiū­nas, dvi­ko­ vė­je su­rin­kęs 252 kg (111; 141 kg), li­ko aš­tun­tas.

Čem­pio­nu ta­po is­pa­nas Ju­nio­ras De Je San­ta­na (135; 165; 300 kg), si­ dab­ras ati­te­ko ru­mu­nui Iliei Stoia­ nu Do­ru (136; 163; 299 kg). Va­kar ko­vo­jo Lie­tu­vos rink­ti­nės vil­tis – Ge­das Guis­kis (jau­nių gru­ pė), ta­čiau klai­pė­die­tis li­ko už pri­ zi­nin­kų tre­je­to. Pir­muo­ju ro­vi­mo veiks­mu jis iš­kė­lė 127 kg štan­gą. Po ki­tų dvie­jų ban­dy­mų, kai štan­ ga svė­rė 135 kg, Klai­pė­dos stip­ ruo­lis ne­si­džiau­gė penk­tą­ja vie­ta.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ge­riau se­kė­si stū­mi­mo var­žy­bo­ se, ku­rio­se G.Guis­kis bu­vo ket­vir­ tas. Ant­ruo­ju ban­dy­mu Bro­nis­la­vo Vyš­niaus­ko auk­lė­ti­nis iš­kė­lė 155 kg, ta­čiau tre­čiuo­ju ne­pa­vy­ko įveik­ti 161 kg štan­gos. Dvi­ko­vė­je G.Guis­kis bu­vo ket­vir­ tas (127; 155; 282 kg). Čem­pio­nu ta­ pęs ru­sas Ni­ki­ta So­lov­jo­vas dviem veiks­mais su­rin­ko 340 kg su­mą. Bron­zos me­da­lį lai­mė­jęs Va­len­ti­ nas Dob­rea lie­tu­vį ap­len­kė 32 kg.

Eis­mą at­nau­jins spa­lį Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­die­čiai ne­su­lau­kia, ka­da bus baig­tas Jo­niš­kės gat­vės re­mon­tas. Da­bar uos­ta­mies­čio pa­šo­nė­je gy­ ve­nan­tiems žmo­nėms į dar­bą ten­ ka va­žiuo­ti va­lan­dą. Si­tua­ci­ja tu­rė­ tų pa­si­keis­ti jau spa­lį.

Ja­kuo­se gy­ve­nan­ti klai­pė­die­tė pa­ sa­ko­jo, kad da­bar kiek­vie­ną ry­tą į dar­bą uos­ta­mies­čio cent­re – apie 10 ki­lo­met­rų – va­žiuo­ja va­lan­dą. Mo­ te­ris tvir­ti­no, kad va­žiuo­da­ma Lie­ pų gat­ve nuo­lat pa­kliū­va į au­to­mo­ bi­lių spūs­tis. „Vis­kas yra dėl to, kad re­mon­tuo­ja­ma Jo­niš­kės gat­vė. Ka­ da pa­ga­liau bus baig­ti dar­bai? Kol Jo­niš­kės gat­vė ne­bu­vo re­mon­tuo­ ja­ma, į dar­bą at­va­žiuo­da­vau per 20 mi­nu­čių“, – pa­ly­gi­no klai­pė­die­tė. Pab­rė­žia­ma, kad jau grei­tai to­kie ne­pa­to­gu­mai ne­be­kan­kins vai­ruo­ to­jų. Jo­niš­kės gat­vės re­mon­tas tu­

Gaisras. Ugniagesiai gelbėtojai vakar ge­ sino miške prie Lėbartų kapinių kilusį gaisrą. Spėjama, jog miškininkai valė miš­ ką ir sukrovė apie 80 m ilgio ir 8 m pločio šakų, nupjautų medžių krūvą. Ji ir užside­ gė. Pranešimas apie tai, kad Klaipėdos ra­ jone, Dovilų seniūnijoje, prie Lėbartų ka­ pinių esančiame miške kilo gaisras Ben­ drajame pagalbos centre gautas vakar 15.50 val. Gaisras lokalizuotas maždaug per valandą, jo priežastys tiriamos. In­sul­tas. Pap­lū­d i­m iuo­se lai­ką vis dar lei­d žian­t ys poil­siau­to­jai tu­rė­t ų ne­nu­ ver­t in­t i ru­de­n i­nės sau­lės – ji ga­l i bū­t i pa­vo­jin­ga. Klai­pė­do­je mo­te­r į, be­si­mė­ ga­vu­sią sau­lės vo­nio­mis ko­po­se, iš­ti­ko in­sul­tas. Klai­pė­die­tė lai­ką lei­do mo­te­r ų pa­plū­di­my­je, esan­čia­me tarp Pir­mo­sios ir Ant­ro­sios Meln­ra­gės. In­sul­tą pa­ty­ru­si mo­te­ris iš­vež­ta į li­go­ni­nę.

Ket­vir­tas: G.Guis­kis stū­mi­mo veiks­mu iš­kė­lęs 155 kg štan­gą bu­vo vi­sai ar­ti pri­zi­nin­kų tre­je­to.

Čes­lo­vas Ka­var­za

Dienos telegrafas

Ža­la. 1980 me­tais gi­męs lat­v is Klai­pė­ dos ap­skri­t ies vy­r iau­sio­jo po­l i­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to pa­rei­g ū­nams pra­ne­šė, jog pa­ ty­rė ne­men­ką fi­nan­si­nę ža­lą. Jis pa­ste­ bė­jo, kad bu­vo ap­vog­tas jo mik­roau­to­ bu­sas „Mer­ce­des“, sto­vė­jęs prie Kuo­sų g. 20 na­mo. Į trans­por­to prie­mo­nę įsi­bro­ vę il­ga­pirš­čiai iš jos pa­vo­gė įvai­rių daik­ tų, ku­rių ver­tė – 8,5 tūkst. li­tų. Sto­vyk­la. Į trum­pą tri­jų die­nų tre­n i­ ruo­čių sto­vyk­lą Ry­go­je sa­vait­ga­l į iš­vy­ ko Klai­p ė­dos „At­lan­to“ fut­b o­l i­n in­kai. Na­mie li­ko tik trau­muo­ti And­rius Bart­ kus ir And­rius Jok­šas bei tre­čia­sis var­ ti­nin­kas Os­val­das Kniukš­ta. Su ko­man­ dos drau­gais taip pat ne­si­tre­ni­ruos na­ cio­na­l i­nė­je rink­t i­nė­je esan­tys Eval­das Ra­z u­l is ir Ta­das Elio­šius. Sto­vyk­la ant­ ra­d ie­n į bus baig­ta rung­ty­nė­mis su Ry­ gos „Skon­to“ vie­nuo­li­ke.

ri bū­ti už­baig­tas iki lapk­ri­čio 1 die­ nos. Ta­čiau Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos ir inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ro­mual­das Sta­siu­lis tvir­ti­no, kad eis­mą ja ke­ti­na­ma at­nau­jin­ti mė­ne­ siu anks­čiau – iki spa­lio 1-osios.

Jo­niš­kės gat­vės re­ mon­tas tu­ri bū­ti už­ baig­tas iki lapk­ri­čio 1 die­nos. „Dar­bai vyks­ta pa­gal pla­ną. Nuk­ ry­pi­mų nuo gra­fi­ko nė­ra. Šį mė­ne­sį pra­dė­si­me as­fal­tuo­ti Jo­niš­kės gat­ vę. Bai­gę šiuos dar­bus at­nau­jin­si­ me eis­mą“, – pa­brė­žė R.Sta­siu­lis. Pa­sak jo, šiuo me­tu jau pa­klo­ti vi­si tink­lai. Ran­go­vas bai­gia įren­gi­ nė­ti pa­ma­tus. Už­bai­gus šiuos dar­ bus, pra­si­dės gat­vės as­fal­ta­vi­mas.

Plė­š i­k as. Sa­vait­ga­l io nak­t į pa­t ru­l iai uos­ta­m ies­ty­je vai­kė­si pei­l iu gink­luo­tą jau­ną plė­ši­ką, ku­ris bau­gi­no praei­vius ir ban­dė juos api­plėš­ti. Apie 2 val. Kau­no gat­vė­je plė­ši­kas iš pa­sa­lų dau­g ia­bu­čio na­mo kie­me už­puo­lė 1984 me­tais gi­mu­ sį klai­pė­d ie­t į. Už­puo­l i­kas au­kai įrė­mė pei­l į į gerk­lę, rei­ka­la­vo pi­ni­g ų ir iš ki­še­ nės ban­dė iš­trauk­ti mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­ fo­ną. Už­pul­ta­jam pa­vy­ko iš­si­lais­vin­ti ir pa­skam­bin­ti po­li­ci­jai. Ne­to­li įvy­kio vie­ tos bu­vę pa­tru­liai plė­ši­ką su­lai­kė. Nus­ta­ ty­ta, jog tai 1994 me­tais gi­męs klai­pė­die­ tis, gy­ve­nan­tis Ši­lu­tės plen­te.

Mir­t ys. Šeš­t a­d ie­n į Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­ ruo­tos 3 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ja­ni­ na Fe­t i­so­v ie­nė (g. 1928 m.), Liu­das Lek­ nius (g. 1934 m.), Ma­r i­jo­na Nor­vai­šie­nė (g. 1939 m.). Nau­ja­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 13 mo­te­r ų. Gi­mė 9 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

Pla­nai: jau šį mė­ne­sį Jo­niš­kės gat­vė bus as­fal­tuo­ja­ma.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė apie 50 iš­ kvie­ti­mų.

4

pirmadienis, rugsėjo 9, 2013

miestas

Na­mų dar­bai – už pi­ni­gus

Komentaras

1

Už­s u­k u­s i į sve­tai­n ę Kont­ro­li­niai.lt mo­te­ris ra­do pa­slau­gą na­mų dar­bus at­ lik­ti per dvi va­lan­das. Sup­ran­ta­ ma, ne už dy­ką. Sve­tai­nė­je tei­gia­ ma, kad pa­tuš­ti­nus ki­še­nę vi­siems no­rin­tiems bus at­siųs­ti vi­du­ri­nės mo­kyk­los kur­so ma­te­ma­ti­kos už­ da­vi­nių spren­di­mai. Už­sa­kius pa­ slau­gą ir ją ap­mo­kė­jus iki 19 val., pa­ruoš­ti na­mų dar­bai ga­li bū­ti at­ siųs­ti dar tą pa­tį va­ka­rą. Sve­tai­nės au­to­riai tei­gia, kad ga­li pa­teik­ti iš­sa­mius spren­di­mus su paaiš­ki­ ni­mais, brė­ži­niais ir for­mu­lė­mis. Vi­si spren­di­mai kai­nuo­ja: su­ma pri­klau­so nuo už­da­vi­nių kie­kio ir jų su­dė­tin­gu­mo. „Jei­gu no­ri­te ne tik iš­spręs­ti už­da­ vi­nį, bet ir pil­nai su­pras­ti nag­ri­nė­ja­ mą te­mą, už­sa­ky­ki­te vi­deo pa­mo­ką. Vi­deo pa­mo­ka – la­bai pa­to­gus bū­ das pa­si­ruoš­ti kont­ro­li­niam dar­bui. Ypač nau­din­ga ruo­šian­tis eg­za­mi­

Dr. To­mas Bag­dans­kis Ad­vo­ka­tas

Ž Pa­sek­mės: per­kant na­mų dar­bus in­ter­ne­tu, švais­to­mi pi­ni­gai – moks­lei­vis ne­to­bu­lė­ja, o to­kias pat pa­slau­

gas jis ga­li gau­ti ir kreip­da­ma­sis į sa­vo mo­ky­to­ją.

ne sa­vo pa­stan­go­mis, ga­li­ma iš­mok­ti ma­te­ma­ti­kos?“ – klau­sė ma­ma. Lyg­ties spren­di­mas – 7 li­tai

Vir­gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­nė:

Ma­nau, kad ap­gau­ di­nė­jan­tis mo­ki­nys anks­čiau ar vė­liau prieis liep­to ga­lą.

nams, kar­to­jant me­džia­gą. Ją ga­li­ ma už­sa­ky­ti ke­liems moks­lei­viams kar­tu – bus la­bai pi­gu“, – moks­lei­ vius gun­do po­rta­lo au­to­riai (kal­ba ne­tai­sy­ta – E.Z.). Anot jų, iš­mo­kę spren­di­mus moks­lei­viai ga­li pa­ge­rin­ti sa­vo ma­ te­ma­ti­kos pa­žy­mį. Moks­lei­vį au­gi­ nan­ti Vai­va bu­vo ap­stul­bu­si, kaip pa­pras­tai jau­ni­mui ga­li­ma iš­veng­ti na­mų dar­bų ruo­ši­mo. „Net ir ne­pras­tam mo­ki­niui pa­ ma­čius to­kias vi­lio­nes ga­li kil­ti pa­ gun­da iš­ban­dy­ti to­kį pa­siū­ly­mą. Ma­ nau, kad tai – pa­vo­jin­ga. Vai­kai ga­li ge­ro­kai pa­tuš­tin­ti tė­vų ki­še­nes, kar­ tu da­ry­da­mi ža­lą sau. Kaip ki­taip, jei

No­rin­tiems gau­ti iš­spręs­tus ma­te­ ma­ti­kos na­mų dar­bus per ke­lias va­ lan­das te­rei­kia už­pil­dy­ti pa­ruoš­tą for­mą. Moks­lei­vių pra­šo­ma pa­teik­ ti, ko­kio ti­po mo­ky­mo­si įstai­gą lan­ ko. Pa­si­rink­ti pa­slau­gą, ku­rią no­ri­ ma gau­ti: siū­lo­mos vi­deo­pa­mo­kos, na­mų, kont­ro­li­niai, la­bo­ra­to­ri­niai ar kur­si­niai dar­bai. Be­lie­ka pri­dė­ti sa­vo var­dą, te­le­ fo­ną ir elekt­ro­ni­nio pa­što ad­re­są, „pri­ka­bin­ti“ no­ri­mus už­da­vi­nius ir pa­si­rin­kit da­tą, ku­rią die­ną pa­gei­ dau­ja gau­ti spren­di­mus. Dien­raš­čio at­lik­tas eks­pe­ri­men­tas pa­ro­dė, kad sis­te­ma pui­kiai funk­cio­ nuo­ja. Su­ra­šius vi­są in­for­ma­ci­ją, bu­ vo pri­dė­tos ir dvi už­duo­tys – vie­na lyg­tis ir žo­di­nis už­da­vi­nys. Net­ru­kus į elekt­ro­ni­nį pa­štą at­ke­lia­vo laiš­kas, ku­ria­me nu­ro­do­ma šiek tiek pa­lauk­ti, kad pus­la­pio au­to­riai ga­lė­tų įver­tin­ti pa­teik­tas už­duo­tis, taip pat at­siųs­ti už­sa­ky­mo pa­tvir­ti­ni­mą bei kai­ną. Po ke­lių va­lan­dų nuo už­klau­sos pa­tvir­ ti­ni­mo, atė­jo ir ki­tas laiš­kas, ku­ria­ me pa­tiks­li­na­ma, jog vie­nos lyg­ties ir vie­no už­da­vi­nio spren­di­mas kai­nuos 7 li­tus. Klien­tui siū­lo­ma pa­da­ry­ti pa­ ve­di­mą į są­skai­tą ir lauk­ti at­siun­čia­ mų iš­spręs­tų na­mų dar­bų. Be ki­ta ko, pus­la­py­je gau­su ma­te­ ma­ti­kos už­da­vi­nių spren­di­mo pa­ vyz­džių, ku­riais ga­li­ma nau­do­tis ne­mo­ka­mai, o už 18 li­tų įma­no­ma nu­si­pirk­ti 2012 ar 2011 m. 10 kla­sės ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­no spren­di­mus su paaiš­ki­ni­mais.

Yla vis tiek iš­lįs iš mai­šo

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ko­ ky­bės ir kai­tos po­sky­rio ve­dė­ja Vir­ gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad ko­mer­ci­ja ir lie­ka ko­mer­ci­ja. „Švie­ti­mo sri­ty­je kal­ba­me apie pa­gal­bą vai­kui, mo­ty­va­ci­jos mo­ ky­tis kė­li­mą, to­dėl to­kie da­ly­kai ne­ga­li bū­ti pa­tei­si­na­mi. Nu­si­ra­ši­ nė­ji­mas ar net už­duo­čių pir­ki­mas mū­sų vi­suo­me­nė­je dar yra už­si­li­ ku­sios kul­tū­ros da­lis, o šias tra­di­ci­ jas bū­ti­na pa­mirš­ti“, – tei­gė V.Ka­ za­kau­sie­nė. Anot jos, nu­si­ra­ši­nė­ji­mas la­biau ak­tua­lus jau­nes­niems moks­lei­ viams, o vy­res­nie­ji, ypač abi­tu­rien­ tai, jau pa­gal­vo­ja, kaip rei­kės lai­ky­ ti vals­ty­bi­nius eg­za­mi­nus, ku­riuo­se pa­gal­bos ne­su­lauks. „Po tru­pu­tį tu­ri­me užaug­ti ir su­ vok­ti, kad ži­nios yra kiek­vie­no žmo­ gaus as­me­ni­nis rei­ka­las ir tur­tas. Ar­ba aš jas tu­riu, ar­ba – imi­tuo­ju, kad ga­liu jo­mis pa­si­gir­ti. Žmo­nių kul­tū­ra dar tu­rė­tų keis­tis. Išaiš­kė­ ja, kad aukš­tų­jų mo­kyk­lų dip­lo­mi­ niai dar­bai yra per­ka­mi. Tai – aukš­ to­jo moks­lo iš­si­gi­mi­mas“, – ne­slė­pė Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­rio ve­dė­ja. Kaip tei­gė V.Ka­za­kaus­kie­nė, da­ bar mo­kyk­lų ug­dy­mo pla­nai ku­ria­mi to­kie, kad vai­kai kuo dau­giau at­si­ skleis­tų kla­sė­je, o ne ruoš­da­mi na­ mų dar­bus, to­dėl yla iš mai­šo iš­len­ da la­bai grei­tai. „Ma­nau, kad ap­gau­di­nė­jan­tis mo­ ki­nys anks­čiau ar vė­liau prieis liep­to ga­lą. Dėl šios prie­žas­ties ge­riau kuo anks­čiau tap­ti są­mo­nin­gu žmo­gu­ mi“, – įsi­ti­ki­nu­si spe­cia­lis­tė.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ko­mer­ci­nė iliu­zi­ja

Klai­pė­dos Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­ zi­jos di­rek­to­rius Sta­sys Rui­ba nu­ ste­bo iš­gir­dęs, jog eg­zis­tuo­ja ir to­ kios pa­slau­gos. „Ko tik ne­ga­li­ma ras­ti in­ter­ne­ te. Kuo to­liau, tuo įdo­miau. Pa­si­ ro­do, vai­kai ga­li ne tik pra­šy­ti drau­ gų pa­gal­bos, bet ir įsi­gy­ti už­duo­čių at­sa­ky­mus. Tai nė­ra ge­ras da­ly­kas. Na­mų dar­bų pir­ki­mą už pi­ni­gus pa­tei­sin­čiau vie­nin­te­liu at­ve­ju – jei vai­kas no­ri pa­si­tik­rin­ti, ar tei­sin­gai iš­spren­dė už­da­vi­nį, ir ne­tu­ri kur dė­ ti pi­ni­gų“, – tei­gė S.Rui­ba. Anot jo, kiek­vie­no­je bend­ro­jo la­vi­ ni­mo įstai­go­je su­da­ry­tos są­ly­gos lei­ džia mo­ki­niui kon­sul­tuo­tis su pe­da­ go­gais ir su­lauk­ti pa­gal­bos, o už tai ne­rei­kės pa­klo­ti tam tik­ros su­mos. „Tur­būt tai pui­kus bū­das pseu­do­ vers­li­nin­kams už­si­dirb­ti pi­ni­gų. Bet, ma­no ma­ny­mu, si­tua­ci­ja nė­ra są­ži­ nin­ga. Įdo­mu, ką moks­lei­vis da­rys per eg­za­mi­nus, kai sa­vo tu­ri­mas ži­ nias tu­rės pa­de­monst­ruo­ti be jo­kių in­ter­ne­ti­nio ry­šio prie­mo­nių. Net ir pa­mo­kų me­tu pe­da­go­gai pa­ste­bi, ku­ris mo­ki­nys dir­ba sa­va­ran­kiš­kai, o ku­ris nu­si­ra­ši­nė­ja ar ki­taip ap­gau­di­ nė­ja. Mo­ky­to­jos daž­nai pra­šo vai­kų paaiš­kin­ti, kaip gau­na­mas at­sa­ky­ mas“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rius. Pa­sak jo, mo­ki­nys, pa­si­ra­šy­da­mas su­tar­tį su ug­dy­mo įstai­ga, įsi­pa­rei­go­ ja pa­gal sa­vo ga­li­my­bes mo­ky­tis są­ži­ nin­gai, o jei el­gia­si prie­šin­gai, pa­žei­ džia nor­mas. Kaip tei­gė S.Rui­ba, jei vai­kas no­ri kaž­ką pa­siek­ti gy­ve­ni­me, su­kčia­vi­mas nė­ra tin­ka­ma išei­tis. „Ma­nau, na­mų dar­bų pir­ki­mas – lai­ki­na iliu­zi­ja, jog esą at­si­skai­tei už

mo­g us tu­r i tei­sę teik­t i to­k ią pa­slau­gą, kaip au­to­ri­nių dar­ bų ra­š y­mas. Sa­k y­k i­me, as­ muo at­lie­ka už­sa­ky­mą ir pa­ pra­šo kom­pe­ten­ci­jos tu­rin­tį spe­cia­lis­tą pa­reng­ti re­fe­ra­tą tam tik­ra te­ma. Tai – tei­sė­ta veik­la, ta­čiau ji tu­ri tam tik­rų su­ bti­ly­bių. Jei aš tei­kiu to­kią pa­slau­gą ir są­mo­nin­gai su­vo­kiu, kad re­fe­ra­tas bus pa­si­ra­šy­tas ki­tu, bet ne ma­no var­du, to­ kios su­tar­ties tu­rė­čiau ne­su­da­ry­ti, nes tai prieš­ta­rau­ja vie­ša­jam tiks­lui ir in­te­ re­sui. Ly­giai to­kia pa­ti si­tua­ci­ja yra ir su ant­rą­ja pu­se. As­muo, per­kan­tis dar­bą, ne­ga­li prie jo pri­dė­ti sa­vo pa­var­dės. Tai­ gi, to­kia veik­la ga­li­ma, ta­čiau su iš­ly­go­ mis. Na­mų dar­bų pir­ki­mas – ana­lo­giš­ ka si­tua­ci­ja. Moks­lei­vis, nu­si­pir­kęs ki­to au­to­riaus iš­spręs­tą už­da­vi­nį, su­kčiau­ja. As­muo, pa­teik­da­mas jį kaip sa­vo, pa­žei­ džia vie­šo­jo in­te­re­so prin­ci­pą.

pri­va­lo­mas at­lik­ti už­duo­tis. Ta­čiau gy­ve­ni­mas vis­ką su­dė­lios į sa­vo vie­ tas“, – ti­ki­no Vy­tau­to Di­džio­jo gim­ na­zi­jos di­rek­to­rius. Meš­kos pa­slau­ga tė­vų lė­šo­mis

Klai­pė­dos „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ja Vi­li­ja Ši­lei­ kie­nė tei­gė, kad moks­lei­viai, be­si­ nau­do­jan­tys to­kio­mis pa­slau­go­mis, sau da­ro meš­kos pa­slau­gą. „Pri­pa­žin­siu, ži­nia apie to­kį pro­ jek­tą ma­ne nu­ste­bi­no. Ko tik nė­ ra da­ro­ma, no­rint už­si­dirb­ti. Sun­ku su­vok­ti, ko­kią nau­dą tai ga­li at­neš­ ti moks­lei­viui. Ge­riau jau tuos pi­ni­ gus lab­da­rai paau­ko­tų. Dau­gu­mos už­sie­nio ša­lių vai­kai ste­bi­si mū­sų nu­si­ra­ši­nė­ji­mo tra­di­ci­ja. Juk mo­ky­ tis rei­kia dėl sa­vęs“, – pri­mi­nė pe­ da­go­gė. Pa­sak jos, to­kiu at­ve­ju vė­jais švais­to­mi pi­ni­gai – mo­ki­nys ne­to­ bu­lė­ja, o to­kias pa­čias pa­slau­gas jis ga­li gau­ti ir kreip­da­ma­sis į sa­vo mo­ ky­to­ją. Apie ma­te­ma­ti­kos na­mų dar­bų pir­ki­mą in­ter­ne­tu pir­mą kar­tą su­ ži­no­jo ir tos pa­čios gim­na­zi­jos di­ rek­to­rė Vi­li­ja Priž­gin­tie­nė. „Pa­siū­la vi­sa­da at­spin­di pa­klau­są. Tur­būt vai­kų, ei­nan­čių leng­viau­siu ke­liu, yra. Vi­sa tai pri­me­na si­tua­ci­ją aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se, kur per­ka­mi ba­ka­lau­ro dar­bai ar kur­si­niai. Ma­tyt, ši ma­da atei­na ir į mo­kyk­las. No­riu ti­kė­ti, kad tai – lai­ki­nas ir vie­na­die­ nis da­ly­kas“, – vy­lė­si di­rek­to­rė.

Po pa­ro­dos ati­da­ry­mo – mir­tis Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Nep­raė­jus nė pa­rai po au­to­ri­nės pa­ro­dos ati­da­ry­mo, šeš­ta­die­nį ne­ ti­kė­tai mi­rė ži­no­mas uos­ta­mies­čio fo­to­me­ni­nin­kas Ar­vy­das Stub­ra. Jam ma­žiau nei prieš mė­ne­sį su­ ka­ko 54 me­tai.

Penk­ta­die­nio va­ka­rą, kai Klai­pė­dos kul­tū­rų ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­re bu­ vo ati­da­ry­ta jo per­so­na­li­nė pa­ro­da „Kas­die­ny­bės švie­sa“ bei pri­sta­ ty­tas to pa­ties pa­va­di­ni­mo fo­tog­

ra­fi­jų al­bu­mas, skir­tas įsi­min­ti­nai nuo­trau­kų se­ri­jai, su­kur­tai 1984– 1988 me­tais, nie­kas apie ne­lai­mę net neį­ta­rė. Fo­to­me­ni­nin­kas šil­tai ir nuo­ šir­džiai prii­mi­nė­jo svei­ki­ni­mus ir svei­ka­ta ne­si­skun­dė. Ta­čiau šeš­ta­die­nio pa­va­ka­rę uos­ta­mies­čio me­ni­nin­kų bend­ruo­ me­nę ap­skrie­jo ži­nia, kad A.Stub­ ra mi­rė. Neo­fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, jį, dir­ ban­tį so­de, pa­kir­to in­fark­tas ir me­ di­kai klai­pė­die­čio ne­beįs­ten­gė at­ gai­vin­ti.

A.Stub­ra gi­mė 1959 me­tais rugp­jū­čio 16 die­ną Klai­pė­do­je. Nuo 1986-ųjų jis bu­vo Lie­tu­vos fo­to­me­ni­nin­kų są­jun­gos na­rys, 2005-ai­siais jam su­teik­tas me­no kū­rė­jo sta­tu­sas. 1979–1981 me­tais A.Stub­ra mo­ kė­si tuo­me­ti­nia­me Vil­niaus tech­ no­lo­gi­jos tech­ni­ku­me, fo­to­tech­ ni­ko spe­cia­ly­bės, vė­liau ku­rį lai­ką dir­bo dien­raš­čio „Klai­pė­da“ fo­to­ ko­res­pon­den­tu. Fo­to­me­ni­nin­kas Lie­tu­vo­je su­ ren­gė dau­giau nei 10 in­di­vi­dua­lių pa­ro­dų.

Is­to­ri­ja: penk­ta­die­nio va­ka­rą sa­vo pa­ro­dos ati­da­ry­me A.Stub­ra dė­ko­

jo kiek­vie­nam atė­ju­sia­jam.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

5

pirmadienis, rugsėjo 9, 2013

miestas

Festivalis „InNovaCamp“: Atgimimo aikštėje įsikurs technologijos ir verslas Dominykas ŠALČIUS

Žai­di­mas: tur­ny­re, ku­ria­me rung­ty­niau­ja ir trys ge­riau­sios Lie­tu­vos

krep­ši­nio ko­man­dos, ne­trūks­ta įspū­din­gų epi­zo­dų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ko­man­dos var­žo­si dėl V.Ga­ras­to tau­rės Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­do­je ka­ra­liau­ja krep­ši­nis – ant­rą kar­tą are­no­je vyks­ta tur­ny­ ras V.Ga­ras­to tau­rei lai­mė­ti.

Šeš­ta­die­nį pra­si­dė­jęs tur­ny­ras vyks ke­tu­rias die­nas. Jo nu­ga­lė­to­jai ir pri­zi­nin­kai paaiš­kės ry­toj. Tur­ny­re ko­vo­ja še­šios ko­man­ dos. Tarp jų – trys ge­riau­sios Lie­ tu­vos eki­pos: Kau­no „Žal­gi­ris“, Vil­ niaus „Lie­tu­vos ry­tas“ ir Klai­pė­dos „Nep­tū­nas“. Su lie­tu­vių klu­bais ko­ vo­ja dvi ko­man­dos iš Ru­si­jos „Niž­nij Nov­go­rod“ ir „Lo­ko­mo­tiv-Ku­ban“ bei „Bu­di­vel­nik“ iš Uk­rai­nos. Pas­ ta­rą­ją tre­ni­ruo­ja bu­vęs „Nep­tū­no“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Pau­lius Juo­dis, o „Lo­ko­mo­tiv-Ku­ban“ gre­to­se žai­ džia lie­tu­vis Si­mas Ja­sai­tis. Ko­man­dos su­skirs­ty­tos į du po­ gru­pius. Ge­riau­siai juo­se pa­si­ro­ džiu­sios eki­pos var­žy­sis fi­na­le, užė­mu­sios ant­rą­sias vie­tas – dėl tre­čio­sios vie­tos. Pir­mo­sio­se var­žy­bo­se „Nep­tū­ nas“ su­si­ti­ko su „Niž­nij Nov­go­rod“

krep­ši­nin­kais. Po at­kak­lios ko­vos uos­ta­mies­čio ko­man­dai per­ga­ lė iš­sprū­do iš ran­kų. Klai­pė­die­čiai pra­lai­mė­jo re­zul­ta­tu 79:84, nors iki var­žy­bų pa­bai­gos li­kus žais­ti ke­lias mi­nu­tes dar pir­ma­vo. Va­kar „Nep­tū­nas“ iš­ban­dė sa­vo jė­gas su „Žal­gi­riu“. Šių­me­čia­me krep­ši­nio tur­ny­re V.Ga­ras­to tau­rei lai­mė­ti da­ly­vau­ja dau­giau ko­man­dų nei per­nai. Praė­ju­siais me­tais ja­me var­žė­ si ke­tu­rios eki­pos, o nu­ga­lė­to­jais ta­po „Lo­ko­mo­tiv-Ku­ban“ krep­ ši­nin­kai.

Tvar­ka­raš­tis Rug­sė­jo 9 d. (pir­ma­die­nis) 17 val. – „Žal­gi­ris“ – „Niž­nij Nov­go­rod“ 21 val. – „Lie­tu­vos ry­tas“ – „Lo­ko­mo­

tiv-Ku­ban“ Rug­sė­jo 10 d. (ant­ra­die­nis) 15.45 val. – dėl 5–6 vie­tų 18 val. – ma­ža­sis fi­na­las 20.15 val. – fi­na­las

Tarptautinis V. Garasto taurės

VYRŲ KREPŠINIO

TURNYRAS Rugsėjo 7-10 d., Klaipėda

Dalyvauja:

Oficialus transliuotojas:

Turnyro informaciniai rėmėjai: www.kl.lt

Bilietai platinami:

Rugsėjo pabaigoje Klaipėdos Atgi­ mimo aikštėje dviem dienoms įsi­ kurs verslo ir technologijų festiva­ lio „InNovaCamp“ stovykla: moder­ niuose lauko paviljonuose veiks pa­ žangių Lietuvoje sukurtų technolo­ gijų ekspozicija bei vyks inovaty­ vių idėjų bei produktų kūrėjų ir pa­ žangių verslininkų paskaitos. Anot parodos organizatorės Raimondos Laužikienės, domėdamiesi mokslu bei technologijomis, atveriame sau ir miestui beribes tobulėjimo bei ge­ rovės kūrimo galimybes.

R.Laužikienės vadovaujama VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA) renginį organizuoja kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe bei Kauno technologijų universiteto verslumo centro „Startup Space“ komanda, entuziastingai atsiliepusia į klaipėdiečių kvietimą. „Palankesnio meto mokslo, technologijų ir inovacijų renginiui nerasi: rugsėjis yra žinių mėnuo, o rugsėjo 27-ąją visoje Europoje įvairiais mokslo populiarinimo renginiais minima Tyrėjų naktis“, – sako R.Laužikienė, į nemokamą renginį, finansuojamą pagal Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomą Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Palankios investicinės aplinkos Liepojoje ir Klaipėdoje kūrimas“ (INVEST TO GROW), kviečianti visus klaipėdiečius, nepaisant amžiaus, mokslinio pasirengimo bei profesijos. – Kodėl rengiate technologijų ekspoziciją originaliose palapinėse miesto viduryje, o ne paskaitas konferencijų salėje bei parodą arenoje? – teiravomės R.Laužikienės. – Ekspozicija mūsų miestui bus išties netikėta, tad tokia pat turėjo būti ir

Sumanymas: Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vadovė Rai-

monda Laužikienė technologijų ir verslo parodą „InNovaCamp“ vadina eksperimentu, skirtu sujudinti uostamiestį. Vytauto Petriko nuotr.

vieta. Pasakydamas „mokslas“ arba „kultūra“, gali tikėtis negausaus susidomėjusiųjų būrio, tačiau drąsiai išėjęs su šiais šūkiais į gatvę, turi šansą sudominti kuo įvairiausią publiką bei sukurti žaismingą aplinką rimtiems dalykams pristatyti. Kai organizavome Senamiesčio turgaus naktis, buvome apstulbę, koks efektyvus yra būtent toks, gatvės renginių, formatas. O ir palapinių nuoma yra daug pigesnė nei stacionarių salių. – Atgimimo aikštė nuolat yra specialistų ir miesto bendruomenės akiratyje. Ji pavadinama nejaukia, nefunkcionalia, moraliai pasenusia. Kaip atrodo jums? – Padedami architektų, suplanavome čia mobilių paviljonų miestelį, kuris laikinai, bet neatpažįstamai pakeis aikštės vaizdą. Todėl manau, kad šio renginio kontekste Atgimimo aikštės vardas skambės simboliškai, o pati erdvė – naujai ir įdomiai. Beje, festivalis „InNovaCamp“ turės ir urbanistinį akcentą: jo metu architektų urbanistų grupė kartu su miestiečiais rengs Senojo turgaus bei aplinkinių teritorijų vystymo scenarijus.

– „InNovaCamp“ programoje – verslo lyderių bei novatorių paskaitos, technologijų pristatymas, naktinis kinas ir netgi šou „Gaidos ir lazeriai“. Taikote užsienyje matytus pavyzdžius ar plėtojate savo sumanymą? – Daugelis Europos miestų turi mokslo centrus, kuriuose labai populiaria forma demonstruojami įvairūs gamtos dėsniai, mokslo atradimai. Technologijų ekspozicijos lauke nesu mačiusi, tai lyg ir eksperimentas, kurie mums yra būtini: drauge norime atkreipti visuomenės dėmesį į technologinio išprusimo aktualumą bei jo atveriamas perspektyvas. Neabejoju, kad Klaipėdai seniai laikas nusipurtyti provincialaus uostamiesčio su nepopuliariomis aukštosiomis mokyklomis įvaizdį bei siekti žinių ekonomikos miesto vardo. Labai kviečiame renginyje savo veiklą ir jos rezultatus pristatyti visus kūrybiškus uostamiesčio mokslininkus, technologijų vystytojus bei siekiančius jais tapti. Kontaktus ir informaciją apie renginį rasite interneto svetainėje www.kepa.lt.

6

pirmadienis, rugsėjo 9, 2013

nuomonės

Griež­tes­nė tvar­ka nai­kins ei­les?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ką nu­šaus ry­toj? Saulius Pocius

M

a­ri­jos že­mei net ne­be­rei­ kia lauk­t i ka­ro su Si­r i­ja. Šū­v iai čia ai­d i jau šian­ dien: iš pra­d žių Bir­ž uo­ se, pa­skui – Prie­nų ra­jo­ne. O ką nu­šaus ry­toj? Ne tik klau­si­mas be­jaus­miam li­ ki­mui, bet ir vi­siems tiems, ku­rie at­sa­ kin­g i už tai, kad pa­do­r ūs pi­l ie­čiai gy­ ven­tų sau­g iai. Bė­da čia ta, jog vi­si taip pri­pra­to prie ma­ fio­z ų „su šlip­sais“, kad ne­be­pas­te­bi tų, ku­rie yra gink­luo­t i ir fi­ziš­kai pa­vo­jin­g i. To­dėl šū­viai pri­ver­tė at­si­bus­ti ir su­vok­ti, jog vėl nu­si­drie­kė­me į 1993-iuo­sius, kai dak­ta­ri­niai, tul­pi­niai ir gaid­jur­gi­niai po­ li­ci­jos ko­m i­sa­r ia­t ų du­r is man­da­g iai at­ ver­da­vo ko­jo­mis. Tuo­met tai bu­vo toks ge­ro el­ge­sio eta­lo­nas, į ku­r į ly­gia­vo­si iki šiol ma­fio­z ų pa­vyz­d žiu pli­kai sa­vo bu­ kas gal­vas te­be­sis­ku­tan­ti kar­ta.

Si­ri­jos mums iš­ties ne­rei­ kia, nes ir taip gy­ve­na­me tar­si ka­ro są­ly­go­mis. Tik pa­tys sau tai ven­gia­me pri­pa­žin­ti. Be­je, ši ūkiš­ka ma­da vaikš­čio­ti be plau­ kų atė­jo iš so­viet­me­čio ka­lė­ji­mų, kur ka­ li­nius pli­kai kirp­da­vo vien dėl to, kad jų neap­n ik­t ų utė­lės. Anuo­met vaikš­čio­t i nu­skus­t u vir­šu­gal­v iu bu­vo gė­da vien dėl aliu­zi­jos į šiuos gy­vius. Da­bar utė­lių lyg ir ne­bė­ra, li­ko tik tos pa­čios gal­vos, ku­r io­se te­be­sirps­ta ag­re­si­ja, go­du­mas ir plė­ši­ka­vi­mo įgū­d žiai. Tai­g i 1993-ių­jų tre­nin­g i­niai per­so­na­žai nie­kur neiš­ny­ ko, jie tik įlin­do į dar gi­les­n į or­ga­ni­zuo­tą po­grin­d į ir ėmė du­sin­ti ša­l į kont­ra­ban­ di­nė­mis ci­ga­re­tė­mis, „kok­su“ ir int­ra­ve­ ni­niais nar­ko­ti­kais. Ko­dėl šiuo­lai­k i­n iai jau­nuo­l iai ne­be­ge­ ria vy­no, o nak­t i­n iuo­se klu­buo­se įky­ riai siur­bia ko­ka­ko­lą? Ne­jau­gi tei­sėt­var­ ki­nin­kai ne­ga­li at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą? Ma­tyt, ne­ga­li. Ar­ba ne­no­ri. Nes jei­gu at­ sa­ky­tų, jie tu­rė­tų pra­dė­ti tir­ti, kas tiems klu­bams ma­siš­kai tie­kia tam tik­ras tab­ le­tes, ku­r ias rei­k ia už­si­ger­t i ga­z uo­tais gė­ri­mais, kad grei­čiau trenk­tų į sme­ge­ nis. At­sa­k ius į tą klau­si­mą, tek­t ų dar ir vir­ši­n in­kams pa­siaiš­k in­t i, ko­dėl Lie­tu­ vo­je su­si­for­ma­vo ir vi­siš­kai ne­kliu­do­ma vei­kia nar­ko­ma­fi­ja? Tie­sa, apie ją ven­gia­ma kal­bė­ti, nes vi­sa­ da pa­ran­k iau at­sa­k in­gas gal­vas lai­k y­t i įki­šus į smė­l į. Tuo­met ga­li­ma už­merk­ti akis ir vai­din­ti, kad nie­ko ne­vyks­ta. Tai­gi Si­ri­jos mums iš­ties ne­rei­kia, nes ir taip gy­ve­na­me tar­si ka­ro są­ly­go­mis. Tik pa­tys sau tai ven­gia­me pri­pa­ž in­ti.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

397 728

telefonas@kl.lt

v.spuryte@kl.lt

uos­ta­mies­čio dar­že­lius ne­pa­ten­ka dau­giau nei 700 vai­kų, nes trūks­ta vie­tų, ta­čiau pu­sė tė­vų sa­ vo at­ža­lų į įstai­gas ne­ve­da ir tik yra užė­mę vie­tas. To­kias iš­va­das pa­skel­bė spe­cia­li val­di­nin­kų dar­ bo gru­pė. Ji pa­siū­lė griež­tin­ti tvar­ką, kad į dar­že­lius pa­tek­tų tie vai­kai, ku­rie juos tik­rai lan­ky­tų. Siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad be pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties į dar­že­ lį vai­ko per mė­ne­sį ga­li­ma neat­ves­ti tik 4 ar pen­kias die­nas, da­bar ga­li­ma vai­ko į įstai­gą ne­leis­ti kas ant­rą die­ną. Dar vie­na nau­jo­vė – abo­nen­ti­nis mo­kes­tis už

Į

mais­to ga­mi­ni­mą. Jį rei­kė­tų mo­kė­ti ir tiems tė­vams, ku­rie sa­vo at­ža­lų ne­ve­da į dar­že­lius, bet yra užė­mę vie­tą. „Mū­sų tiks­las – ne su­rink­ti dau­giau pi­ni­gų, o pa­siek­ti, kad į dar­že­lius pa­tek­tų tie vai­kai, ku­rie iš­ ties lan­ky­tų įstai­gas“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ni­ jo­lė Lau­ži­kie­nė. Ar rei­kia uos­ta­mies­čio dar­že­liuo­se griež­tin­ti jų lan­ ky­mo tvar­ką ir įves­ti abo­nen­ti­nį mo­kes­tį už mais­to ga­mi­ni­mą?

Už

Prieš

Vai­ruo­to­jams ne­pa­dė­ko­ja

Ma­ne džiu­gi­na mies­to vai­ruo­to­jų kul­tū­ra, ta­čiau sy­kiu ste­bi­na ke­ lei­vių ne­dė­kin­gu­mas. La­bai daž­ nai pa­ste­biu, kad vai­ruo­to­jas, jei pa­ma­to į au­to­bu­są dar at­bė­gan­ tį ko­kį nors ke­lei­vį, vi­sa­da pa­lau­ kia, neuž­da­ro du­rų prieš no­sį ir ne­nu­va­žiuo­ja. Ta­čiau ste­bi­na tai, jog tie žmo­nės, ku­rių vai­ruo­to­jai pa­lau­kė, kad tik jie su­spė­tų į au­ to­bu­są ir rei­kia­mu me­tu nu­vyk­tų į pla­nuo­tą vie­tą, ne­su­ge­ba iš­tar­ ti net men­kiau­sio „ačiū“. Ar taip sun­ku pa­dė­ko­ti už tai, kad vai­ ruo­to­jas žmo­niš­kai pa­siel­gė? Jei vi­si bū­tu­me ge­ra­no­riš­kes­ni vie­ni ki­tiems, tik­rai ne­rei­kė­tų skųs­tis, kad mus kas nors skriau­džia, jog esa­me neį­ver­tin­ti. Bea­ta

Paaug­liai spor­ti­nin­kai – rū­ka­liai

Sau­lius Bu­di­nas, Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rys, Ug­dy­mo ir jau­ni­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas: – Nea­be­jo­ju, kad da­bar ga­lio­jan­čią dar­že­lių lan­ky­mo ir mo­kes­čių už įstai­gų tei­kia­mas pa­slau­gas tvar­ką rei­ kia per­žiū­rė­ti ir su­griež­tin­ti. Aki­vaiz­du, kad tik­rai yra tė­vų, ku­rie pikt­nau­džiau­ja esa­ma pa­dė­ti­mi, o ki­ti lau­ kia ei­lė­je, nes dar­že­liuo­se nė­ra vie­tų. Tik taip ga­li­ma paaiš­kin­ti, ko­dėl dar­že­lių gru­pė­se kas­dien vi­du­ti­niš­kai nė­ra pu­sės vai­kų. Sup­ran­ta­ma, kad jei tė­vai tu­ri ga­li­ my­bę jų ne­ves­ti į dar­že­lį, už tą die­ną ne­rei­kia mo­kė­ti, tai ir ne­ve­da. Va­di­na­si, to­kiems tė­vams ir jų at­ža­loms dar­že­lis iš­ties nė­ra bū­ti­nas. O ki­tiems 700 tė­vų, ku­rie ne­tu­ri kur die­no­mis pa­lik­ti sa­vo vai­kų, dar­že­lių du­rys neat­si­da­ro. To­dėl esu įsi­ti­ki­nęs, jog ne­be­ga­li­ma leis­ ti, kad tė­vams bū­tų su­teik­ta ga­li­my­bė sa­vo vai­kus be pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties į dar­že­lius ves­ti tik kas ant­ rą die­ną. Jei jau už­si­ra­šei į įstai­gą, tai ją ir tu­ri lan­ ky­ti. Įž­vel­giu ne tik pikt­nau­džia­vi­mą esa­ma si­tua­ci­ja, bet ir ne­ra­cio­na­lų mies­to biu­dže­to pi­ni­gų nau­do­ji­mą. Nors pu­sė vai­kų, ku­rie už­ra­šy­ti į dar­že­lius, jų ne­lan­ko, auk­lė­to­joms, vi­rė­joms rei­kia mo­kė­ti at­ly­gi­ni­mus, at­ si­skai­ty­ti už ko­mu­na­li­nius pa­tar­na­vi­mus, pa­vyz­džiui, šil­dy­mą. To­dėl aki­vaiz­du, kad dar­že­lių lan­ky­mo tvar­ ka tu­ri bū­ti su­griež­tin­ta.

Arū­nas Barb­šys, Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­ rys, Kont­ro­lės ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas: – Jei da­bar rei­kė­tų bal­suo­ti, ar dar­že­liuo­se griež­ tin­ti jų lan­ky­mo tvar­ką, įves­ti abo­nen­ti­nį mo­kes­tį už mais­to ga­mi­ni­mą, bal­suo­čiau prieš ar­ba su­si­lai­ ky­čiau. Ne­ga­liu pa­ti­kė­ti vie­šai įvar­dy­tais skai­čiais, jog pu­sė vai­kų, ku­rių tė­vai juos už­ra­šę į dar­že­lius, įstai­gų ne­lan­ko. Keis­ta ir neį­ti­kė­ti­na. Ma­nau, rei­kia at­lik­ti iš­sa­mią ana­li­zę, ko­dėl tiek vai­kų, jei tai tie­ sa, ne­lan­ko dar­že­lių. Gal jie ser­ga, tik ne­pris­ta­to­ mos pa­žy­mos iš gy­dy­to­jų, nes juk da­bar lei­džia­ma 50 pro­c. die­nų per mė­ne­sį pra­leis­ti be pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties. Jei vai­kas ser­ga, ne­ga­li­ma jo brauk­ti iš dar­že­lio už ne­lan­ko­mu­mą. Ly­giai taip pat ser­gan­čių vai­kų tė­vų ne­ga­li­ma ap­krau­ti abo­nen­ti­niais mo­kes­ čiais, nes kai at­ža­la su­ne­ga­luo­ja, šei­ma ir taip pa­ ti­ria di­de­lių pa­pil­do­mų iš­lai­dų. Jei vai­kai iš­ties taip ser­ga ir ne­lan­ko dar­že­lių, gal pra­dė­ki­me kal­bė­ti apie jų svei­ka­tą, grū­di­ni­mą, o ne tik vis­ką griež­tin­ki­me ir ti­kė­ki­mės, jog taip pro­ble­mos iš­nyks. Vai­kai, jau­ nos šei­mos yra ta vi­suo­me­nės da­lis, ku­riai ne­ga­li­ma tau­py­ti mies­to biu­dže­to pi­ni­gų. To­dėl dar sy­kį rei­ kia la­bai ge­rai iš­sia­na­li­zuo­ti ir ga­lio­jan­čias tvar­kas, ir vai­kų lan­ko­mu­mą, o jau ta­da priim­ti spren­di­mus, nes jie la­bai svar­būs.

Atgarsiai

Uni­for­ma ap­si­tem­pia ir juok­da­riai A.Alek­sė­jū­nai­tė. „Ge­riau­siam pa­tru­liui – kal­ti­ni­mai“, „Klai­pė­da“, 2013 09 07. ***

Ne toks jau re­tas at­ve­jis, kai Klai­ pė­do­je va­žiuo­jan­tį žmo­gų su­stab­do po­li­ci­ja ir ap­kal­ti­na kal­bė­jus te­le­fo­ nu. Kaip įro­dy­si, kad esi ne kup­ra­ nu­ga­ris? Jau net at­si­ra­do ir spe­cia­lus po­li­ci­nin­kų kal­ti­ni­mas vai­ruo­to­jui, esą šis vai­ruo­da­mas stai­ga nu­me­tė te­le­fo­ną, ku­riuo tik ką kal­bė­jo, ant grin­dų, ir kas, kad ki­še­nė­je tu­ri ki­tą. Tai­gi iš­klo­ti­nė tam­pa ne įro­dy­mu. Ir

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

Tie­są sa­kant

***

Na, jei po­li­ci­nin­kas be kri­vū­lės ir tik ran­ka mo­ja­vo, kad vai­ruo­to­jas su­sto­tų, tai rei­kė­jo to­liau va­žiuo­ ti, tuo la­biau jog pa­rei­gū­nas bu­vo pės­čias ir vie­ni­šas. Uni­for­ma pas

Įdo­mu

***

La­bai pa­pras­ta įro­dy­ti, kal­bė­ jo vai­ruo­to­jas te­le­fo­nu ar ne­kal­ bė­jo. Tiks­lus lai­kas yra, be­li­ko tik skam­bu­čių iš­klo­ti­nę teis­mui pa­ teik­ti ir bus aiš­ku, kas kal­tas dėl in­ci­den­to. @ Portalo kl.lt skaitytojų komentarai

Ves­ta

Ge­rai, kad bus ant­ra ap­klau­sa

Gal ir ge­rai, kad Klai­pė­dos val­ džia su­gal­vo­jo reng­ti ir ant­rą­ ją vi­suo­ti­nę gy­ven­to­jų ap­klau­ są, nes esu įsi­ti­ki­nęs, jog bū­ti­na at­si­žvelg­ti į klai­pė­die­čių nuo­ mo­nę. Ta­čiau toks jaus­mas, kad mū­sų val­džia gy­ve­na kos­mo­se, o ne ant že­mės, to­dėl pa­tei­kia to­ kius ap­klau­sos klau­si­mus, ku­rie nie­kam ne­rei­ka­lin­gi. Pa­vyz­džiui, no­ri­ma pa­klaus­ti, ar rei­kia til­to, su­jung­sian­čio Klai­pė­dą ir Kur­ šių ne­ri­ją. Juk ir taip aiš­ku, kad ne­rei­kia, nes prie­šin­gu at­ve­ ju pra­ra­si­me Kur­šių ne­ri­jos uni­ ka­lu­mą, ją nu­nio­kos au­to­mo­bi­ liai. Tai tas pa­ts, kas klai­pė­die­čių pa­klaus­ti, ar rei­ka­lin­gas til­tas iš uos­ta­mies­čio į Mė­nu­lį. Ma­nau, jog Klai­pė­dos val­džia tu­rė­tų nu­ si­leis­ti ant že­mės ir to­je ap­klau­ so­je, ku­rią ke­ti­na or­ga­ni­zuo­ti, klai­pė­die­čiams pa­teik­ti že­miš­ kes­nių klau­si­mų. An­ta­nas Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

gin­čy­tis su pa­rei­gū­nu tai be­veik tas pa­ts, kas pa­žeis­ti vie­šą­ją tvar­ką, ga­li ta­ve ap­kal­tin­ti pa­si­prie­ši­ni­mu.

mus ir juok­da­riai ap­si­ren­gia. Gal Al­gis Ra­ma­naus­kas ap­si­me­tęs taip juo­kau­ja, kas čia ži­no.

Sma­gu, kad į Klai­pė­do­je vy­ku­ sį Eu­ro­pos jau­nių iki 15 ir 17 me­tų sun­kio­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­tą at­vy­ko daug spor­ti­nin­kų. Uos­ ta­mies­tis, bent jau mies­to cent­ ras, tik­rai vi­są sa­vai­tę bu­vo gy­vas. Ta­čiau šo­ki­ra­vo kai ku­rių spor­ti­ nin­kų ir jų tre­ne­rių el­ge­sys. Klai­ pė­do­je ne­pil­na­me­čiams rū­ky­ ti vie­šo­se vie­to­se yra už­draus­ta. Spor­t i­n in­kams, at­v y­k u­s iems iš ki­tų ša­lių, re­gis, tai ne­ga­lio­ jo. Sup­ran­tu, kad jie tik­rai ne­ga­ li įsi­dė­mė­ti vi­sų tai­syk­lių, ga­lio­ jan­čių tuo­se mies­tuo­se, į ku­riuos at­vyks­ta ko­vo­ti dėl me­da­lių. Bet vaiz­das, kai prie vieš­bu­čio rū­ kė paaug­liai spor­ti­nin­kai, o ša­ lia jų dū­mą pe­šė ir tre­ne­riai, bu­ vo iš­ties šo­ki­ruo­jan­tis. Aiš­ku, jie ir Klai­pė­do­je pri­tai­kė sa­vo ša­ly­ je ga­lio­jan­čią kul­tū­rą, pa­pro­čius, ta­čiau kaž­kaip „ne­ska­niai“ vi­sa tai at­ro­dė.

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmadienis, rugsėjo 9, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Ka­lė­ti jau pa­to­giau

Sa­vait­ga­lį Vil­niu­je po­sė­džia­vę ES už­ sie­nio rei­ka­lų mi­ nist­rai spren­dė, kaip elg­tis su Si­ri­jos re­ ži­mu, ir nu­ta­rė pa­ lauk­ti Jung­ti­nių Tau­tų (JT) iš­va­ dų, taip pat per­spė­ jo Ru­si­ją ne­da­ry­ ti spau­di­mo Bal­ti­jos kai­my­nėms bei Ry­ tų Eu­ro­pos ša­lims.

Ai­riams ir bri­tams at­si­sa­kant iš­ duo­ti įta­ria­muo­sius Lie­tu­vai dėl pra­stų ka­li­ni­mo są­ly­gų, Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tas ti­ki­na, kad pa­dė­ tis ša­lies tar­dy­mo izo­lia­to­riuo­se ge­rė­ja.

Spren­di­mas: JAV vals­ty­bės sek­re­to­rius J.Ker­ry (kai­rė­je) ES mi­nist­

rams dė­ko­jo už pri­ta­ri­mą dėl at­sa­ko Si­ri­jai, L.Lin­ke­vi­čiui – ir už Lie­tu­ vos in­dė­lį NA­TO mi­si­jo­se. Kęs­tu­čio Va­na­go / BFL nuo­tr.

Vil­niu­je ES griež­ti­na to­ną Ru­si­jos at­žvil­giu Lauks JT iš­va­dų

Svar­biau­sias Vil­niu­je vy­ku­sio ES už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rų su­si­ti­ki­ mo klau­si­mas, be abe­jo, bu­vo Si­ri­ja. Ko­ne dvi die­nas de­ri­nę po­zi­ci­jas ES vals­ty­bių at­sto­vai šeš­ta­die­nį pa­reiš­ kė, kad bū­ti­nas „aiš­kus ir tvir­tas“ at­sa­kas į che­mi­nių gink­lų ata­ką Si­ ri­jo­je, bet kar­tu pa­brė­žė JT vaid­me­nį spren­džiant dėl veiks­mų prieš pre­zi­ den­to Bas­ha­ro al As­sa­do re­ži­mą. „Aiš­kus ir tvir­tas at­sa­kas yra la­ bai svar­bus sie­kiant aiš­kiai pa­ro­ dy­ti, kad to­kie nu­si­kal­ti­mai yra ne­priim­ti­ni ir ne­ga­li bū­ti ne­bau­ džia­mi“, – po mi­nist­rų su­si­ti­ki­ mo sa­kė ES išo­rės po­li­ti­kos va­do­ vė Cat­he­ri­ne Ash­ton. Ji pa­reiš­kė, kad tu­ri­mi duo­me­ nys esą „pa­tvir­ti­na, jog yra stip­rių įro­dy­mų, kad Si­ri­jos re­ži­mas at­sa­ kin­gas už ata­ką“, ku­ri rugp­jū­čio 21 d. Da­mas­ko pa­kraš­čiuo­se pra­žu­ dė šim­tus žmo­nių. ES ša­lims ne­su­ta­riant, ar ver­ta im­tis ka­ri­nių veiks­mų prieš Si­ri­ jos re­ži­mą, mi­nist­rų pa­tvir­tin­ta­me pa­reiš­ki­me iš­sa­ko­ma pa­ra­ma Pran­ cū­zi­jos po­zi­ci­jai pa­lauk­ti JT ty­ri­mo iš­va­dos, prieš spren­džiant dėl to­ les­nių veiks­mų. Spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je BNS pa­klaus­ta, ar ES nu­ta­rė, kad ka­ri­ niams smū­giams Sau­gu­mo Ta­ry­ bos man­da­tas ne­bū­ti­nas, C.Ash­ ton tei­gė, jog ES re­mia JT, bet pri­pa­žįs­ta „rea­ly­bę“.

„ES vi­suo­met rė­mė JT ir Sau­ gu­mo Ta­ry­bos dar­bą. Bet taip pat su­pran­ta­me da­bar­ti­nės si­tua­ci­jos rea­ly­bę“, – sa­kė C.Ash­ton.

ES vi­suo­met rė­mė JT ir Sau­gu­mo Ta­ry­ bos dar­bą. Bet taip pat su­pran­ta­me da­ bar­ti­nės si­tua­ci­jos rea­ly­bę. Dė­ko­jo už pa­lai­ky­mą

Dar vie­nas svar­bus sve­čias – JAV vals­ty­bės sek­re­to­rius Joh­nas Ker­ ry – taip pat at­vy­ko į Vil­nių siek­ti ES at­sto­vų pri­ta­ri­mo JAV ke­ti­ni­ mams ata­kuo­ti Si­ri­ją. Jis pa­svei­ ki­no ES mi­nist­rų pa­reiš­ki­mą, ku­ riuo ra­gi­na­ma im­tis aiš­kaus ir tvir­to at­sa­ko į che­mi­nių gink­lų ata­ką Si­ri­jo­je. „Esa­me la­bai dė­kin­gi už pa­reiš­ ki­mą, ku­ris pa­skelb­tas po su­si­ti­ki­ mo, skir­to Si­ri­jai, – stip­rus pa­reiš­ ki­mas apie at­sa­ko­my­bės bū­ti­ny­bę“, – spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Vil­niu­je sa­kė J.Ker­ry. Įs­pė­ji­mas Ru­si­jai

ES už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rai priė­mė dar vie­ną svar­bų su­ta­ri­mą – šeš­ta­ die­nį įspė­jo Ru­si­ją ne­da­ry­ti spau­di­

mo sa­vo kai­my­nėms, ku­rios sie­kia glau­des­nių san­ty­kių su Va­ka­rais. Po su­si­ti­ki­mo ES išo­rės po­li­ti­kos va­do­vė sa­kė, kad mi­nist­rai pri­pa­ ži­no, jog Ry­tų par­tne­rys­tės ša­lys „su­si­du­ria su di­de­liu spau­di­mu“. „Kal­bant apie mū­sų san­ty­kius su kai­my­nais Ry­tuo­se, no­ri­me, kad jie pa­tys ga­lė­tų pa­si­rink­ti sa­vo eko­no­ mi­nius ir po­li­ti­nius san­ty­kius“, – žur­na­lis­tams sa­kė C.Ash­ton. Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nist­ras L.Lin­ke­vi­čius per­spė­jo, jog „Ru­si­jos spau­di­mas Uk­rai­nai ir ki­ toms Ry­tų par­tne­rėms stip­rės, to­ dėl svar­bu, kad klau­si­mas iš­lik­tų ES dar­bot­var­kė­je“. Pa­gy­rė Lie­tu­vą

JAV vals­ty­bės sek­re­to­rius ne­gai­ lė­jo ge­rų žo­džių ir pa­čiai Lie­tu­vai. Pa­sak jo, per ke­lis ne­prik­lau­so­my­ bės de­šimt­me­čius Lie­tu­va pa­da­rė ne­pap­ras­tą pa­žan­gą, įtvir­tin­da­ma de­mok­ra­ti­jos ir lais­vo­sios eko­no­ mi­kos prin­ci­pus. „Tai bu­vo ne­pap­ras­tas virs­mas, ve­dęs į de­mok­ra­ti­ją, lais­vę ir lais­ vą­ją eko­no­mi­ką. Lie­tu­vos ke­lias į tai bu­vo ne­pap­ras­tas“, – sa­kė J.Ker­ry. Jis pažadėjo Lietuvai pa­ ramą plėtojant ES Rytų partnerys­ tės programą, padėkojo Lietuvai už misiją Afganistane ir bendradar­ biavimą energetikos, klimato kai­ tos srityje. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to at­sto­ vai tei­gia, kad iš už­sie­nio Lie­tu­ vai per­duo­ti as­me­nys ga­lė­tų bū­ti lai­ko­mi Kau­no tar­dy­mo izo­lia­to­ riu­je, o ne Lu­kiš­kė­se. „Pas­ta­ruo­ju me­tu, ma­žė­jant įka­lin­tų as­me­nų skai­čiui, pa­dė­ tis vi­suo­se tar­dy­mo izo­lia­to­riuo­ se ge­rė­ja“, – ra­šo­ma Ka­lė­ji­mų de­ par­ta­men­to at­sto­vės spau­dai BNS per­duo­ta­me at­sa­ky­me. Rug­sė­jo 3 d. duo­me­ni­mis, Kau­ no tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je, kur yra 336 vie­tos, lai­ko­mi 325 as­me­nys. Lu­kiš­kių tar­dy­mo izo­lia­to­riu­ je-ka­lė­ji­me bu­vo 1007 as­me­nys, nors ja­me tė­ra 954 vie­tos. Dau­ giau, nei nu­ma­ty­ta, žmo­nių yra ir Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je – 483, nors vie­tų yra 452. „Kaip ma­ty­ti iš pa­teik­tų duo­ me­nų, Kau­no tar­dy­mo izo­lia­to­ riu­je yra lais­vų vie­tų ir ja­me ga­lė­tų bū­ti lai­ko­mi per­duo­ti as­me­nys“, – tei­gia Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tas. De­par­ta­men­tas taip pat pa­brė­ žė, kad šiuo me­tu vyk­do­mas pla­ nas iš­kel­din­ti Lu­kiš­kių ka­lė­ji­mą į Pra­vie­niš­kes. Šis pro­jek­tas tu­rė­tų bū­ti įgy­ven­din­tas iki 2017 m. Ai­ri­ja ir Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja šie­ met at­si­sa­kė Lie­tu­vai per­duo­ti as­me­nis, ku­rie kal­ti­na­mi pa­ra­ma su­ka­rin­tai gru­puo­tei Tik­ra­jai Ai­

ri­jos res­pub­li­ko­nų ar­mi­jai. Teis­ mai nu­spren­dė, kad jų ka­li­ni­mas Lie­tu­vo­je pa­žeis­tų Eu­ro­pos žmo­ gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­ją. Vie­nin­te­lis šio­je by­lo­je tei­sia­ mas Lie­tu­vo­je 2008 m. su­lai­ky­tas Ai­ri­jos pi­lie­tis Mi­chae­las Camp­ bel­las. Jo ape­lia­ci­nį skun­dą dėl 12 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mės gink­lų kont­ra­ban­dos by­lo­je nag­ri­ nė­ja Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas. Praei­tą mė­ne­sį ste­bė­ti teis­mo pro­ ce­so at­vy­ko ke­tu­ri Ai­ri­jos par­la­ men­ta­rai, jie sa­kė nuo­gąs­tau­jan­tys dėl M.Camp­bel­lo ka­li­ni­mo są­ly­gų. Anks­čiau ži­niask­lai­da pra­ne­šė, kad pra­stas ka­li­ni­mo są­ly­gas kaip mo­ty­vą neiš­duo­ti įta­ria­mų­jų Lie­ tu­vai pa­si­tel­kė ir bu­vu­sių „Sno­ro“ va­do­vų Vla­di­mi­ro An­to­no­vo bei Rai­mon­do Ba­ra­naus­ko gy­ny­ba. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ar­mė­niš­ki for­ma­lu­mai Į Vil­nių šeš­ta­die­nį at­vy­kęs Ar­mė­ ni­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras pa­ti­ki­no, kad jo ša­lis to­liau no­ri bend­ra­dar­biau­ti su ES, ne­pai­sy­ da­ma spren­di­mo sto­ti į Ru­si­jos va­do­vau­ja­mą Mui­tų są­jun­gą.

Pa­sak Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­ lų mi­nist­ro Li­no Lin­ke­vi­čiaus, per su­si­ti­ki­mą su juo mi­nist­ras Ed­var­das Nal­ban­dia­nas pra­ne­ šė, kad „Ar­mė­ni­ja ir to­liau nu­si­ tei­ku­si da­ly­vau­ti Ry­tų par­tne­rys­ tės pro­gra­mo­je, bend­ra­dar­biau­ti su ES ir iš­nau­do­ti pa­siek­tą įdir­bį de­ry­bo­se“. „Ver­ti­nu tai kaip la­bai po­zi­ty­ vią ži­nią. Ger­bia­me bet ko­kį mū­sų par­tne­rių spren­di­mą. Ver­ti­na­me par­tne­rys­tę ir atei­ty­je to­liau kar­tu dirb­si­me, – sa­kė L.Lin­ke­vi­čius. Tie­sa, jis pri­pa­ži­no, kad nors Ar­mė­ni­jos spren­di­mą sto­ti į Mui­ tų są­jun­gą dar rei­kės įver­tin­ti tei­ siš­kai, iš prin­ci­po „na­rys­tė šio­ je or­ga­ni­za­ci­jo­je ne­su­de­ri­na­ma su ga­li­my­be pa­si­ra­šy­ti lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­tį su ES dėl skir­ tin­gų ta­ri­fin ­ ių rei­ka­la­vi­mų“.

Ar­mė­ni­jos pre­zi­den­tas apie sto­ji­mą į Mui­tų są­jun­gą pra­ne­šė šią sa­vai­tę po su­si­ti­ki­mo su Ru­si­ jos va­do­vu Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu. Anks­čiau ti­kė­ta­si, kad Ar­mė­ ni­ja ga­lė­tų pa­ra­fuo­ti aso­cia­ci­jos ir lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­tį su ES per Ry­tų par­tne­rys­tės vir­šū­ nių su­si­ti­ki­mą Vil­niu­je lapk­ri­tį. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

pirmadienis, rugsėjo 9, 2013

pasaulis „Šmaikš­tus“ po­kštas

Lai­mė­jo tei­sę

Žu­vo ci­vi­lių

Vir­tua­lio­je erd­vė­je pa­skli­do ži­ nia, esą JAV pre­zi­den­tas Ba­ rac­kas Oba­ma po Di­džio­jo dvi­ de­šim­tu­ko su­va­žia­vi­mo Sankt Pe­ter­bur­ge vie­šai pa­va­di­no Ru­ si­jos pre­zi­den­tą Vla­di­mi­rą Pu­ ti­ną kvai­liu. Pokš­tą, ku­riuo, re­ gis, daug kas pa­ti­kė­jo, pa­sklei­ dė lei­di­nio „The New Yor­ker“ sa­ty­ri­kas An­dy Bo­ro­wit­zas.

Ja­po­ni­jos sos­ti­nė To­ki­jas įvei­kė nuo­gąs­ta­vi­mus dėl ra­dia­ci­jos nuo­tė­kio iš Fu­ku­ši­mos elekt­ ri­nės ir lai­mė­jo tei­sę 2020 m. reng­ti olim­pi­nes žai­dy­nes. Pir­ mą­syk To­ki­ju­je žai­dy­nės vy­ ko 1964 m. Su To­ki­ju var­žė­si Stam­bu­las, per pir­mą­jį bal­sa­vi­ mą dra­ma­tiš­kai iš­stū­męs Is­pa­ ni­jos sos­ti­nę Mad­ri­dą.

Af­ga­nis­ta­ne, Va­ta­pu­ro ra­jo­ne, Ku­na­ro pro­vin­ci­jo­je, per NA­TO ­ oro smū­gį žu­vo ma­žiau­siai de­ šimt ci­vi­lių gy­ven­to­jų. Apie tai pra­ne­šė ša­lies vy­riau­sy­bė. Ta­ čiau Tarp­tau­ti­nės pa­ra­mos sau­gu­mui pa­jė­gų (ISAF) pra­ ne­ši­me bu­vo nu­ro­dy­ta, kad per tiks­lų smū­gį bu­vo nu­kau­ta de­šimt prie­šo pa­jė­gų ko­vo­to­jų.

At­vyk­ti į Nor­ve­gi­ją bus sun­kiau? Eu­ro­po­je yra ša­lis, kur tau­py­mas nie­kam ne­rū­pi. Prie­šin­gai, Nor­ve­gi­jo­je ver­da dis­ ku­si­jos, kaip pro­tin­gai iš­leis­ti pi­ni­gus. Mi­li­jar­dų, už­dirb­tų iš naf­tos, nor­ve­gams ne­trūks­ta.

Kur leis­ti pi­ni­gus?

„Dau­ge­lis vals­ty­bių Eu­ro­po­je pri­ vers­tos verž­tis dir­žus. O mū­sų di­ džiau­sias iš­šū­kis, kad tu­ri­me daug pi­ni­gų, ku­riuos ri­zi­kuo­ja­me pa­ leis­ti vė­jais“, – pa­brė­žė di­džiau­sio Nor­ve­gi­jos DNB ban­ko vy­riau­sia­ sis eko­no­mis­tas Oeys­tei­nas Doe­ ru­mas. Nor­ve­gi­jo­je iki šiol nė vie­na val­ dan­čio­ji par­ti­ja ne­siė­mė bea­to­dai­ riš­kai eik­vo­ti vals­ty­bės at­sar­gų. Šios, skai­čiuo­ja­ma, sie­kia apie 816 mlrd. do­le­rių. To­dėl prieš rin­ki­mus ak­ty­viai dis­ku­tuo­ja­ma, ku­ri par­ti­ja ir kaip efek­ty­viai ga­lė­tų su­kaup­tus pi­ni­ gus pa­nau­do­ti?

Kas bus, kai su­ma­ žės naf­tos kai­nos? Kas bus, kai naf­tos am­žius baig­sis?

Rin­kė­jai no­ri po­ky­čių

Apk­lau­sos ro­do, kad di­džiau­sias ga­li­my­bes lai­mė­ti rin­ki­mus tu­ri Kon­ser­va­to­rių par­ti­ja, va­do­vau­ja­ ma Er­nos Sol­berg. Ši ža­dė­jo, kad su­ma­žins mo­kes­ čius, pa­ge­rins svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos dar­bą, taip pat par­duos da­lį naf­tos pra­mo­nės.

Vis dėl­to kon­ser­va­to­riai vei­kiau­ siai bus pri­vers­ti bur­ti koa­li­ci­ją. Jo­ je, pa­sak eks­per­tų, ga­li bū­ti ir prieš imig­ra­ci­ją nu­si­sta­čiu­si po­pu­lis­ti­nė Pa­žan­gos par­ti­ja. Da­bar­ti­nis prem­je­ras Jen­sas Stol­ten­ber­gas, re­gis, pra­ra­do pa­si­ ti­kė­ji­mą. Nors jo vy­riau­sy­bė sėk­ min­gai su­si­do­ro­jo su 2008 m. pa­ sau­li­nės fi­nan­sų kri­zės pa­da­ri­niais, Dar­bo par­ti­jos ly­de­rį kri­ti­kai kal­ti­ na eko­no­mi­kos lė­tė­ji­mu, taip pat švais­čius su­kaup­tą ša­lies re­zer­ vą ne­tin­ka­moms vy­riau­sy­bės pro­ gra­moms. Rin­kė­jai ma­no, kad Nor­ve­gi­jai rei­kė­tų po­ky­čių. „Ne­m a­n au, kad vy­r iau­sy­ bė smar­kiai pri­si­dė­jo prie to, jog Nor­ve­gi­ja su­ge­bė­jo iš­veng­ti kri­ zės, – sa­kė 36-erių slau­gy­to­ja Da­ niel Sundk­vist. – Nors ne­ti­kiu, kad si­tua­ci­ja pa­ge­rės, esu įsi­ti­ki­nu­si, jog tu­rė­tu­me pa­keis­ti vy­riau­sy­ bę. Kal­bant apie svei­ka­tos ap­sau­ gos sis­te­mą, rei­ka­lai pa­blo­gė­jo tiek pa­cien­tams, tiek sis­te­mos dar­buo­ to­jams.“ Apk­lau­sos ro­do, kad Dar­bo par­ ti­ja, iki šiol val­dan­ti Nor­ve­gi­ją, ga­ li ti­kė­tis maž­daug 30 pro­c. rin­kė­jų pa­lai­ky­mo. Nors kol kas Dar­bo par­ti­ja iš­lie­ ka di­džiau­sia po­li­ti­ne jė­ga Nor­ve­ gi­jo­je, opo­zi­ci­nės par­ti­jos, re­mian­ tis ap­klau­so­mis, su­rink­tų de­šim­čia vie­tų dau­giau, tai­gi, jei for­muo­

Pa­ža­dai: Nor­ve­gi­jos kon­ser­va­to­rių ved­lė E.Sol­berg (cent­re) tvir­ti­na, kad Nor­ve­gi­jai atė­jo lai­kas tin­ka­mai in­

ves­tuo­ti iš naf­tos eks­por­to už­dirb­tus pi­ni­gus.

„Reu­ters“ nuo­tr.

komp­ro­mi­sų var­gu ar bus ap­siei­ ta“, – pro­gno­za­vo po­li­to­lo­gė Eli­ sa­beth Ivarsf­la­ten iš Ber­ge­no uni­ ver­si­te­to. Pa­žan­gos par­ti­ja pa­si­sa­ko už imig­ra­ci­jos iš ES ša­lių ma­ži­ni­mą, taip pat ra­gi­na smar­kiai ap­ri­bo­ ti as­me­nų, sie­kian­čių gau­ti prie­ globs­tį Nor­ve­gi­jo­je, skai­čių. Ta­čiau, pa­sak eks­per­tų, nors imig­ra­ci­jos mas­tas di­de­lis, ša­lies pra­mo­nei dar­bi­nin­kai rei­ka­lin­gi kaip krau­jas.

siū­lo­mą bent jau sim­bo­li­nį imig­ ra­ci­jos ma­ži­ni­mą. Ta­čiau E.Sol­berg pa­brė­žė, kad svar­biau­si jos prio­ri­te­tai – svei­ka­ tos ap­sau­gos ir švie­ti­mo sis­te­mų re­for­mos bei inf­rast­ruk­tū­ros pro­ jek­tai. „Mes ne­pa­si­nau­do­jo­me pui­ kia pro­ga in­ves­tuo­ti į atei­tį. Mū­ sų eko­no­mi­ka šiuo me­tu sto­vi ant vie­nos ko­jos – naf­tos sek­to­riaus. Kas bus, kai su­ma­žės naf­tos kai­ nos? Kas bus, kai naf­tos am­žius baig­sis?“ – per rin­ki­mų kam­pa­ni­ ją klau­sė E.Sol­berg. Kon­ser­va­to­rių ly­de­rė ža­dė­jo, kad ma­žins mo­kes­čius, par­duos da­lį naf­tos bend­ro­vių „Te­le­nor“ ir „Sta­toil“ ak­ci­jų. Ta­čiau, pa­sak jos, vy­riau­sy­bė ne­ke­ti­na be sai­ko iš­lai­ dau­ti. To no­rė­tų Pa­žan­gos par­ti­ja.

tų koa­li­ci­ją, ga­lė­tų ti­kė­tis mi­nist­ rų ka­bi­ne­to. Cent­ro de­ši­nių­jų koa­li­ci­ja?

Di­džiau­sia grės­me cent­ro de­ši­nie­ siems, ku­rie ga­lė­tų for­muo­ti vy­ riau­sy­bę, eks­per­tai va­di­na Pa­žan­ gos par­ti­ją. Be­je, šios par­ti­jos na­riu ka­dai­se bu­vo 77 žmo­nes Nor­ve­gi­jo­je pra­ žu­dęs ekst­re­mis­tas An­der­sas Beh­ rin­gas-Brei­vi­kas. Tie­sa, par­ti­ja po te­ro­ro iš­puo­lių ge­ro­kai su­švel­ni­no po­zi­ci­ją, ta­čiau ga­li­miems jų koa­li­ci­jos par­tne­ riams krikš­čio­nims de­mok­ra­tams ar­ba li­be­ra­lams to ga­li ne­pa­kak­ti. „Jie nė­ra kraš­tu­ti­niai de­ši­nie­ji. Jie vei­kiau yra po­pu­lis­tai, pa­na­šūs į ki­tų Eu­ro­pos vals­ty­bių po­pu­lis­ tus. Vis dėl­to jei jie ke­ti­na da­ly­ vau­ti for­muo­jant vy­riau­sy­bę, be

Švie­ti­mas ir svei­ka­ta

E.Sol­berg Nor­ve­gi­jo­je va­di­na­ma ge­le­ži­ne Er­na. Pa­sak eks­per­tų, jos griež­tas va­do­va­vi­mo sti­lius leis­tų jai su­val­dy­ti Pa­žan­gos par­ti­jos na­ rius, kad šie neim­tų maiš­tau­ti. Vis dėl­to ti­kė­ti­na, kad kon­ser­va­to­riai ga­lė­tų pa­rem­ti Pa­žan­gos par­ti­jos

„Reu­ters“, „Fi­nan­cial Ti­mes“, ABC inf.

Šven­ta­sis Tė­vas pa­si­sa­kė prieš ka­rą Sirijoje Va­ka­rams dė­lio­jant Si­ri­jos puo­li­ mo pla­nus po­pie­žius Pran­ciš­kus Ru­si­jos pre­zi­den­tui Vla­di­mi­rui Pu­ ti­nui nu­siun­tė laiš­ką, ku­ria­me pa­ ra­gi­no spręs­ti kri­zę Si­ri­jo­je tai­kio­ mis prie­mo­nė­mis.

Pa­reiš­ki­mas: po­pie­žius Pran­ciš­kus Ru­si­jos pre­zi­den­tui V.Pu­ti­nui pa­ra­šė

laiš­ką, ku­ria­me pa­ra­gi­no spręs­ti Si­ri­jos kri­zę tai­kio­mis prie­mo­nė­mis.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Pran­ciš­kus ak­cen­ta­vo, kad Si­ri­jo­ je bū­ti­nas tai­kus spren­di­mas. Pa­ sak Šven­to­jo Tė­vo, ka­ri­nis smū­gis Si­ri­jai bū­tų be­pras­mis. Sa­vo pa­sky­ro­je so­cia­li­nia­me tink­la­la­py­je „Twit­ter“ po­pie­žius kri­ti­ka­vo ka­ro pla­nus, kar­tu jis ra­ gi­no pa­sau­lio ti­kin­čiuo­sius mels­ti tai­kos Si­ri­jo­je. „Dau­giau ne­bus ka­ro!“ – pa­brė­žė vie­no­je ži­nu­tė­je Šven­ta­sis Tė­vas.

Laiš­ke V.Pu­ti­nui ir ki­tiems Di­ džio­jo dvi­de­šim­tu­ko (G 20) ly­de­ riams po­pie­žius Pran­ciš­kus ra­šė, kad pa­sau­lio ga­lin­gie­ji tu­rė­tų vi­ sais įma­no­mais bū­dais ieš­ko­ti tai­ kaus spren­di­mo Si­ri­jo­je nesiimda­ mi jė­gos. Jis pa­pra­šė Ru­si­jos va­do­vo įti­kin­ ti ki­tus G 20 ly­de­rius ir JAV pre­zi­ den­tą Ba­rac­ką Oba­mą, kad šis at­ si­sa­ky­tų pla­nų pul­ti Si­ri­ją. Po­pie­žiaus pa­ska­tin­ti Kong­re­so na­rius ne­rem­ti in­ter­ven­ci­jos į Si­ri­ją pa­ra­gi­no ir Ame­ri­kos vys­ku­pai. Pran­ciš­kaus po­zi­ci­ja ka­ro at­žvil­ giu ma­žai ski­ria­si nuo jo pirm­ta­ ko po­pie­žiaus eme­ri­to Be­ne­dik­to XVI. Jis taip pat ne­pa­lai­kė in­va­zi­

jos į Li­bi­ją, o Be­ne­dik­to XVI pirm­ ta­kas Jo­nas Pau­lius II prie­ši­no­si in­ va­zi­jai į Ira­ką. Šeš­ta­die­nį po­pie­žius kvie­tė ka­ ta­li­kus į vi­suo­ti­nę mal­dą už Si­ri­ją. Mal­dos die­na su­reng­ta JAV pre­zi­ den­tui B.Oba­mai spau­džiant Kong­ re­są pri­tar­ti ka­ri­niams veiks­mams prieš Si­ri­jos re­ži­mą. Kong­re­so bal­ sa­vi­mas nu­ma­ty­tas šian­dien. Va­šing­to­nas tvir­ti­na, kad per du­ jų ata­ką Si­ri­jo­je žu­vo dau­giau kaip 1,4 tūkst. žmo­nių. Ame­ri­kie­čiai dėl to kal­ti­na Si­ri­jos re­ži­mą. Dau­gu­ma di­džiau­sių pa­sau­lio vals­ty­bių ka­ri­nei in­ter­ven­ci­jai ne­ pri­ta­ria. „Dai­ly Mail“, BNS inf.

9

pirmADIENIS, rugsėjo 9, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Skaidrumas didins biurokratiją Europos Sąjungoje rengiamasi priimti vieningas uostų veiklos taisykles, kurios palyginti palankiai sutinkamos Vakaruose, bet skeptiškai į jas žvelgiama rytinėje dalyje.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Uostams daugės paramos

Klaipėdoje vykusioje Baltijos uostų organizacijos (BPO – Baltic Ports Organization) generalinėje asamblėjoje pagrindinė renginio tema buvo nauja ES politika uostų vystymo srityje. Vengdama naujos krizės bangos ES, pripažindama, kad uostai yra ekonomikos skatinimo variklis, jiems ketina skirti daugiau paramos. Planuojama, kad iki 2030 metų ES parama į uostus sudarys per 10 milijardų eurų. Siūlomos 8 investavimo sritys – bunkeriavimas (laivų aprūpinimas kuru), krova, gilinimas, laivų švartavimas, uostų priėmimo įrenginiai, keleivių aptarnavimas, laivavedyba ir vilkikų paslaugos. Europos Sąjungoje veikia 319 jūrų uostų. Juose tikimasi krovinių transportavimo augimo bangos. Kai kuriuose uostuose, o tarp sparčiausiai augsiančių išskiriamas Baltijos jūros rytinis regionas, krova čia iki 2030 metų gali ir padvigubėti. Tuo pat metu rengiamos visus ES uostus ir bendrai ES krovinių transportavimą apimsiančios taisyklės. Ateityje tikėtis ES paramos galės tik tie uostai, kurie vykdys įsipareigojimus pagal naujas taisykles. Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktorato, Europos mobilumo tinklo direktorato uostų ir vidaus laivybos skyriaus vadovas Dimitrios Theologitis teigė, kad naujas taisykles Europos Parlamente tikimasi patvirtinti iki 2014 metų balandžio, nes vėliau prasidės rinkimai į Parlamentą. Vieningi tarifai ir kontrolė

Jau gal trys mėnesiai vyksta diskusijos dėl naujųjų uostų veiklos tai-

Klausimas: dar neaišku, kaip vieningos ES uostų taisyklės suderins pakankamai skirtingų tiek pagal dydį, tiek pagal valdymą uostų interesus.

syklių. Europos Komisijos atstovas D.Theologitis šias taisykles pristato kaip lankstų ES instrumentų rinkinį. Pagrindiniai akcentai bus plėtoti infrastruktūrą, stiprinti uostų administravimo savarankiškumą, didinti skaidrumą, plėsti bendradarbiavimą tarp ES uostų ir transportavimo sistemų. Daugeliui labiausiai kliūva tai, kad ES jūrų uostuose, kaip dabar yra oro uostuose, ketinama įvesti vieningą infrastruktūros mokesčių sistemą. Kitaip tariant, bus daroma viskas, kad ES uostai dirbtų vieningu ir panašiu ritmu. Tikimasi, kad vieningas uostų rinkliavų įvedimas sumažins uostuose biurokratiją. Bet tuo pat metu kalbama apie tai, kad kontroliuoti, kaip laikomasi ES uostų specialiųjų taisyklių, atskirose šalyse bus steigiamos kontrolierių institucijos. Tokia nuostata kliūva daugelio ES šalių atstovams. D.Theologitis tikino, kad dėl kontrolierių institucijos dar nėra vieningos pozicijos. Galbūt jos nebus reikalaujama įvesti tose šalyse, kur uostai yra nedideli. Vilioja lygios galimybės

Šiandien dar sunkiai suvokiama, kaip vieningos ES uostų taisyklės

Vidmanto Matučio nuotr.

veiks didžiuliuose uostuose, tokiuose kaip Roterdamas, Antverpenas ar Hamburgas, ir kaip ji derės su mažyčiais uostais, tokiais kaip Liepoja, Karlshamnas ar Silameja. Pavyzdžiui, Švedijoje veikia 52 uostai. Vienintelis Geteborgas laikomas dideliu uostu. Švedijoje yra mažyčių uostelių, kur per savaitę pakraunami ar iškraunami vos 1–2 laivai. Švedijos uostų asociacijos vadovas Mikaelis Castanius teigė, kad jų šalies vyriausybė nusprendė, jog naujosios ES uostų taisyklės bus diegiamos visuose uostuose. Tuo pat metu Švedijoje yra abejonių, ar jai būtina didinti uostų krovos apimtis. Šioje šalyje uostai tarnauja ne tranzito, o vietinio aprūpinimo ar eksporto tikslais. Siekiama, kad Švedijoje būtų daugiau modernių, bet nedidelių uostų. Naujas ES požiūris į uostus – daugiau skaidrumo, atviros rinkos skatinimo yra priimtinas, bet nepriimtinas biurokratijos didėjimas. Danijoje veikia 69 uosteliai. Iš jų 24 municipaliniai (savivaldos), 26 privatūs, 10 mišraus valdymo, 9 – naudojami vien žvejybos tikslais. Bendrovės „Danijos uostai“ atstovas Bjarne Lof Henrikses pastebėjo, kad uostai privalo turėti laisvą

pasirinkimą derėtis su klientais dėl kainų. Tuo pat metu pritariama ES politikai sukurti lygių galimybių sistemą visiems uostams. Nemato skaidrumo poreikio

Rytinės Baltijos uostai, pradedant nuo Lenkijos, yra labiau centralizuoti, tai yra jų valdymui didelės įtakos turi valstybės institucijos. Gdansko uosto administracijos atstovo Juliano Skelniko nuomone, jei rytiniame Baltijos jūros regione didės reguliavimas iš Briuselio, Rusijos uostai juos nukonkuruos. Todėl bent rytiniame Baltijos jūros regione negalima varžyti laisvės pačioms šalims nustatyti uostų veiklos įkainius. Estijos uostų asociacijos prezidentas Viktoras Palmetas pastebėjo, kad dažnai ES nuostatos yra pradedamos vykdyti per greitai, nenumatant pereinamųjų laikotarpių. Tai uostuose, kurie dirba ypač didelės konkurencijos aplinkoje, sukuria stresines situacijas. Latvijos uostų atstovas Guntis Drunka pritarė, kad iš ES reikia naujų finansinių ir techninių sprendimų. Tuo pat metu jis perdavė Ventspilio uosto poziciją, kad nemato didesnio skaidrumo poreikio, nes uostai ir taip nuolat teikia ataskaitas apie savo veiklą. Suabe-

Dimitrios Theologitis:

Naujų uosto taisyklių akcentai bus plėtoti infrastruktūrą, stiprinti uostų administravimo savarankiškumą, didinti skaidrumą, plėsti bendradarbiavimą tarp ES uostų ir transportavimo sistemų.

jota ir dėl vieningų tarifų – ar reikia „kabinti“ uostų tarifus, kurie šiuo metu krovinių gabenimo logistinėje grandinėje yra patys žemiausi?

10

pirmADIENIS, rugsėjo 9, 2013

rubrika JŪRA Un­gu­riai ma­rio­se

Už­da­ro­ma li­ni­ja

To­li­mo­sios jū­ros

Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­ba tirs eu­ro­ pi­nių un­gu­rių būk­lę Kur­šių ma­ rio­se. Un­gu­rių būk­lės ty­rė­jas bus nu­sta­ty­tas kon­kur­so me­ tu. Dug­ni­niu un­gu­ri­niu tra­lu ar­ ba žu­vų gau­dyk­le jam bus leis­ ta pa­gau­ti ty­ri­mams ne ma­ žiau kaip 50 un­gu­rių. Žve­jai ti­ki­ na, kad da­bar ma­rio­se un­gu­rių smar­kiai su­ma­žė­jo.

Šio mė­ne­sio pa­bai­go­je kom­pa­ni­ ja „DFDS Sea­ways“ pla­nuo­ja už­ da­ry­ti kel­tų li­ni­ją iš Klai­pė­dos į Zas­ni­cą. Apie tai pra­ne­šė „DFDS Sea­ways“ vi­cep­re­zi­den­tas An­ der­sas Ref­gar­das. Li­ni­ja į Zas­ni­ cą ar­ba Muk­ra­ną lė­mė tai, kad 1986 me­tais Klai­pė­do­je bu­vo pa­sta­ty­ta ją ap­tar­nau­jan­ti Tarp­ tau­ti­nė jū­rų per­kė­la.

Ne­te­ku­si okea­ni­nės žve­jy­bos lai­ vy­no Lie­tu­va iš­švais­tė ir šio­je sri­ ty­je tu­rė­tą pa­tir­tį. Žu­vi­nin­kys­ tės tar­ny­ba ieš­ko eks­per­tų, ku­rie jos dar­buo­to­jams su­reng­tų mo­ ky­mus apie to­li­mų­jų jū­rų vers­ li­nių žu­vų įvai­ro­vę, iš­tek­lių būk­ lę, jų žve­jy­bos is­to­ri­ją ir įran­kius, rai­dą, žu­vų pa­tei­ki­mo ir ap­do­ro­ ji­mo bū­dus, žu­vų pa­pli­ti­mą.

„Mal­kų įlan­kos Tra­di­ci­ja: Klai­pė­dos uos­te puo­se­lė­ja­ma Smel­tės bo­ta­ni­nio draus­ti­nio ir Kiau­lės Nu­ga­ros ap­lin­ka.

Uos­tai iš­lai­ko gam­tos kam­pe­lius Vid­man­tas Ma­tu­tis Pa­sau­ly­je įpras­ta, kad uos­tai sta­ to­mi gra­žiau­sio­se gam­tos vie­to­se – upių žio­ty­se, įlan­ko­se, ne­tgi sa­lo­ se ar fior­duo­se.

Įvai­rio­se ša­ly­se uos­tai daž­niau­siai yra „su­val­gę“ žve­jų kai­mus, ku­ rie bu­vo įreng­ti prie upių žio­čių ar van­dens tel­ki­nių. Dau­gu­mo­je ša­lių tarp uos­tų sta­ty­to­jų, vie­tos gy­ven­ to­jų, ap­lin­kos sau­go­to­jų iš­ky­la ne­ su­ta­ri­mų. Uos­tuo­se, kur yra pro­tin­gi val­ dy­to­jai, sten­gia­ma­si iš­lai­ky­ti pu­ siaus­vy­rą tarp vers­lo in­te­re­sų ir gam­tos. Tuo te­ko įsi­ti­kin­ti ne­se­niai lan­ kan­tis Ant­ver­pe­no uos­te. Jo te­ri­ to­ri­jo­je ša­lia ge­le­žin­ke­lio sto­ties ir naf­tos ter­mi­na­lų iš­li­ko Kui­ feend eže­riu­kas. Ja­me pe­ri net 18 rū­šių van­dens paukš­čiai. Jiems ste­bė­ti tarp mel­dų įreng­tas spe­ cia­lus na­me­lis su žiū­ro­nais. Šį iš­ li­ku­sį į uos­tą įsi­ter­pu­sį na­tū­ra­lios gam­tos kam­pe­lį sa­vo lė­šo­mis iš­ lai­ko Ant­ver­pe­no uos­to ad­mi­ nist­ra­ci­ja. Kas­kart, kai į Ant­ver­pe­no uos­tą at­vyks­ta sve­čių de­le­ga­ci­jos, jos ve­ ža­mos į na­tū­ra­lų gam­tos kam­pe­lį. Ant­ver­pe­no uos­te ste­bi­na ir iš­li­ kę se­ni vė­jo ma­lū­nai. Ne ma­žiau įdo­mi vie­ta čia ir iš­li­ kęs na­tū­ra­lus Bel­gi­jos kai­mas. Ša­lia jo iš­li­ko ir se­na­sis lai­vy­bos ka­na­las, ku­riuo plau­kio­ja ma­žie­ji pra­mo­gi­ niai lai­ve­liai. Iš to kai­mo ma­ty­ti ir di­džiau­sia Ant­ver­pe­no uos­to „įžy­ my­bė“ – jo te­ri­to­ri­jo­je pa­sta­ty­ta ato­mi­nė elekt­ri­nė. Klai­pė­dos uos­tas taip pat iš­lai­ ko pu­siaus­vy­rą tarp vers­lo ir gam­ tos. Tai dik­tuo­ja jo geog­ra­fin ­ ė pa­ dė­tis – uos­tas įsi­kū­ręs ša­lia Kur­šių

Mal­kų įlan­ko­je te­ko ste­bė­ti neįp­ras­tą vaiz­dą – ati­da­rant bi­rių kro­vi­nių ter­mi­ na­lą, čia dau­giau­siai at­vy­ko žem­dir­bių iš to­li­miau­sių Lie­tu­ vos kam­pe­lių.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Nau­jo­vės grū­dų ter­mi­na­le Praei­tis: Ant­ver­pe­no uos­to te­ri­to­ri­jo­je iš­li­kęs se­nas bel­giš­kas kai­mas

su lai­vų ka­na­lais ir pra­mo­gi­niais lai­vais.

ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko ir „Na­ tū­ra 2000“ gam­tos kam­pe­lio Kur­ šių ma­rių. Mi­nė­ti ob­jek­tai nė­ra uos­to da­lis. Ta­čiau į Klai­pė­dos uos­to te­ri­to­ri­ją įsi­ter­pę na­tū­ra­liai sau­go­mi gam­ tos plo­tai. Tarp uos­to ter­mi­na­lų įsi­kū­rė Smel­tės bo­ta­ni­nis draus­ ti­nis. Jis pa­lei Mal­kų įlan­kos kran­ tą drie­kia­si 1 534 met­rus. Jo plo­tas – 2,8 hek­ta­ro. Smel­tės bo­ta­ni­nia­ me draus­ti­ny­je sau­go­mi re­ti au­ ga­lai, to­kie, kaip tris­pal­vis ast­ras, drus­ki­nis vikš­ris ir pa­jū­ri­nė na­ ryt­žo­lė. Į uos­to te­ri­to­ri­ją įsi­ter­pęs draus­ ti­nis su­da­ro sun­ku­mų gi­lin­ant Mal­kų įlan­kos įplau­ką ir kran­ti­nes. Uos­to at­sto­vai ne kar­tą už­si­mi­nė, kad to­je da­ly­je ga­lė­tų bū­ti įreng­tos kran­ti­nės. Ki­tas uos­to da­lies kam­pe­lis – Kiau­lės Nu­ga­ra. 800 met­rų il­gio ir 200–300 met­rų plo­čio sa­la bu­ vo su­for­muo­ta dirb­ti­nai sta­tant Jū­ rų per­kė­lą. Jo­je pe­ri re­tos paukš­čių rū­šys. Dėl to bu­vo at­si­sa­ky­ta idė­ jos ant sa­los įreng­ti su­skys­tin­tų­

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Kas­kart, kai į Ant­ ver­pe­no uos­tą at­ vyks­ta sve­čių de­le­ ga­ci­jos, jos ve­ža­mos į na­tū­ra­lų gam­tos kam­pe­lį.

jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lą. Jis bus sta­to­mas uos­to ak­va­to­ri­jo­je ša­lia Kiau­lės Nu­ga­ros sa­los. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu yra įpa­rei­go­ta kar­tą per me­tus, ru­dens ar žie­mos mė­ne­siais, nu­šie­nau­ti Mal­kų įlan­kos pa­kran­tes ties Smel­ tės bo­ta­ni­niu draus­ti­niu, pa­ša­lin­ ti žo­lių są­ža­ly­nus iš maž­daug 18 ha Kiau­lės Nu­ga­ros da­lies ir tvar­ky­ti 1,7 ha te­ri­to­ri­ją ties Smel­tės pu­ sia­sa­liu nuo Kur­šių ma­rių pu­sės. Šiems plo­tams šie­nau­ti 2013–2015 me­tais kaip tik ne­tru­kus bus skel­ bia­mas kon­kur­sas.

Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­lo bend­ro­ vės di­rek­to­rius Ju­lius Kir­šis mi­nė­ jo, kad tra­di­ciš­kai kro­vęs me­die­ną, iner­ti­nes me­džia­gas, jų ter­mi­na­las su­ra­do nau­ją spe­cia­li­za­ci­ją – grū­dų kro­vą. Šie­met ti­ki­ma­si krau­ti apie 250 tūkst. to­nų grū­dų. Pas­ta­čius nau­ją san­dė­lį atei­ty­je grū­dų kro­vą ke­ti­na­ma pa­dvi­gu­bin­ti. Ki­tur Klai­pė­dos uos­te grū­dų kro­vos ter­mi­na­lai orien­tuo­ja­si į di­de­lius kro­vi­nių srau­tus. Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­las dir­ba ir su ma­ žes­niais tie­kė­jais. Jų pa­to­gu­mui įreng­ta grū­dų ko­ ky­bei nu­sta­ty­ti skir­ta la­bo­ra­to­ri­ja. Mė­gi­nys pai­ma­mas ir in­for­ma­ci­ja apie grū­dų ko­ky­bę su­tei­kia­ma per ke­lias mi­nu­tes. Ūki­nin­kai grū­dus į šį ter­mi­na­lą, jei jie sau­si, ga­li vež­ti tie­siai iš lau­kų. Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­lo bend­ ro­vės at­sto­vai di­džia­vo­si, kad šiuo me­tu uos­te yra pa­ts mo­der­niau­ sias, ar­čiau­siai ūki­nin­kų esan­tis ter­mi­na­las. Ja­me vei­kia žy­miau­sių pa­sau­ly­je ga­min­to­jų tech­no­lo­gi­nės li­ni­jos – au­to­ma­ti­nės tem­pe­ra­tū­

įlan­kos ter­mi­na­lo bend­ro­vė.

rų mo­ni­to­rin­go sis­te­mos, pir­ma­ sis Klai­pė­dos uos­te grū­dų priė­mi­ mo punk­tas ir la­bo­ra­to­ri­ja. Kon­ku­ren­ci­ja su lat­viais

Tuo pat me­tu ter­mi­na­las pri­tai­ ky­tas ir di­des­nėms par­ti­joms grū­ dų priim­ti. Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­ lo bend­ro­vė dir­ba su pa­grin­di­niais sa­vo par­tne­riais – bend­ro­vė­mis „Scan­dag­ra“ ir „Ave­na Nor­dic Grain“. „Klai­pė­do­je at­si­ra­do pui­kus grū­ dų ter­mi­na­las. Mal­kų įlan­kos ter­ mi­na­las žy­miai pri­si­dės prie to­les­ nės mū­sų vers­lo sėk­mės Lie­tu­vo­je. Čia dir­ba­me ne pir­mus me­tus, tu­ ri­me daug par­tne­rių, Lie­tu­vos ūki­ nin­kai pa­ti­kė­jo mu­mis ir par­duo­ da sa­vo grū­dus“, – ti­ki­no „Ave­na Nor­dic Grain“ ge­ne­ra­li­nė di­rek­to­rė iš Hel­sin­kio Kai­ja Vil­ja­nen. Sėk­lo­mis, trą­šo­mis, pes­ti­ci­dais ir grū­dais pre­kiau­jan­čios bend­ro­ vės „Scan­dag­ra“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­

Tirs po­ky­čius uos Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Per ar­ti­miau­sius kiek dau­giau nei dve­jus me­tus Klai­pė­dos uos­te bus ti­ria­mi pie­ti­nis ir šiau­ri­nis mo­lai.

Ap­lin­ka: paukš­čių pe­rim­vie­tė ir ste­bė­ji­mo vie­ta ša­lia Kui­feend eže­riu­ko Ant­ver­pe­no uos­te.

Is­to­ri­ja: ply­na­me lau­ke, uos­to pa­kra

Vie­no­kie ar ki­to­kie uos­to mo­lų ty­ ri­mai vyks­ta nuo­lat. 2011 me­tais bu­vo at­lik­ta uos­to mo­lų spe­cia­ lio­ji ap­žiū­ra. 2012 me­tų pa­va­sa­ rį na­rai at­li­ko mo­lų po­van­de­ni­nės da­lies ap­žiū­rą. Ne­žy­mių po­ky­čių bu­vo ras­ta. Kas­kart mo­lai bu­vo ti­ria­mi ir uos­to įplau­kos ka­na­le ties jais vyk­

dant gi­li­ni­mus. Iš­sa­mius mo­lų ty­ ri­mus pla­nuo­ja­ma at­lik­ti 2014 ir 2015 me­tais. Dar šie­met bus ren­ gia­ma­si at­lik­ti mo­lų geo­tech­ni­ nius ma­ta­vi­mus. Tam bokš­tuo­ se, ku­rie yra mo­lų smai­ga­liuo­se, bus su­mon­tuo­ta spe­cia­li ma­ta­vi­ mų įran­ga. Se­nuo­siuo­se mo­luo­se kas 50 met­rų, o nau­juo­siuo­se kas 20 met­rų bus iš­dė­lio­tos ma­ta­vi­ mų žy­mės. Mo­lai yra svar­būs Klai­pė­dos uos­ to hid­ro­tech­ni­niai sta­ti­niai. Jie per aud­ras at­lai­ko di­džiau­sius ban­gų smū­gius, sau­go uos­to įplau­kos ka­ na­lą. Ofi­cia­liai žy­mi­ma, kad pie­ti­

11

pirmADIENIS, rugsėjo 9, 2013

JŪRA Ru­si­jos už­mo­jai

Ode­sos su­kčiai

Es­ti­jos kel­tai

Ru­si­jos kom­pa­ni­jos „Ros­neft“, „Gazp­rom“ ir „Sov­komf­lot“ iki 2030 me­tų Ark­ties šel­fe du­joms ir naf­tai iš­gau­ti bei trans­por­tuo­ti pla­nuo­ja pa­si­sta­ty­ti net 512 lai­ vų. Tai kai­nuo­tų apie 6,5 tri­li­jo­ no rub­lių. Ru­si­ja ne­pla­nuo­ja lai­ vų sta­ty­ti Ki­ni­jos ar Ko­rė­jos lai­vų sta­tyk­lo­se, o steng­sis at­gai­vin­ti sa­vo sta­tyk­las.

Suk­čia­vi­mu gar­sė­jan­ti Ode­sa pa­si­žy­mė­jo ir jū­ri­nin­kų įdar­bi­ni­ mo sri­ty­je. Ode­so­je vei­kia apie 300 kriuin­go kom­pa­ni­jų. Daug jų yra fik­ty­vios ir už­sii­ma akių dū­ mi­mu. Vien­kar­ti­nė jū­ri­nin­ko įdar­ bi­ni­mo pa­slau­ga Ode­so­je kai­ nuo­ja nuo 500 iki 2 tūkst. JAV do­le­rių. Tai ir su­kū­rė „pla­čios veik­los“ są­ly­gas.

Es­ti­jo­je bręs­ta ne­ti­kė­tas po­sū­ kis kel­tų li­ni­jo­se tarp Sa­re­mo ir Hiu­mos. Šias li­ni­jas ap­tar­na­vo Sa­re­mos lai­vy­bos kom­pa­ni­ja. Ji sta­tė­si nau­jus kel­tus Klai­pė­do­ je. 2016 m. kompanija bus iš­ stum­ta iš vers­lo. Es­ti­jos eko­no­ mi­kos mi­nis­te­ri­ja pa­tei­kė pla­ ną, pa­gal ku­rį vals­ty­bė ap­tar­ nau­tų li­ni­ją su 4 kel­tais.

ter­mi­na­las“ – ar­čiau­siai ūki­nin­kų

aš­ty­je, kur ne­bu­vo ne­tgi kran­ti­nių, da­bar vei­kia nuo­lat be­si­kei­čian­ti Mal­kų

Do­mė­ji­ma­sis: įver­tin­ti nau­ją grū­dų ter­mi­na­lą su­si­rin­ko ūki­nin­kai iš vi­sos Lie­tu­vos.

to­rius Ed­ga­ras Ba­čė­nas ak­cen­ta­vo, kad Mal­kų įlan­ko­je at­si­ra­dus nau­ jam grū­dų ter­mi­na­lui, jie žen­gia į aukš­tes­nį ly­gį ir tu­ri ga­li­my­bių tap­ ti vie­nu di­džiau­sių grū­dų eks­por­ tuo­to­jų Lie­tu­vo­je. Do­mė­ji­ma­sis grū­dų eks­por­to ga­li­my­bė­mis per Klai­pė­dos uos­ tą vi­sa­da bu­vo, tik ne vi­sa­da uos­ tas su­ge­bė­da­vo pa­ten­kin­ti po­rei­ kius. Da­lis lie­tu­viš­kų grū­dų pa­gal praė­ju­sių me­tų pa­tir­tį, kai bu­vo di­džiu­lis jų ant­plū­dis, krau­ti Lie­ po­jos uos­te. Ti­ki­ma­si, kad šie­met lie­tu­viš­ki grū­dai ke­liaus tik per Klai­pė­dą. „Pas­te­bė­jo­me, kad kro­vi­nių siun­tė­jams kai­na yra ant­ro­je vie­ to­je. Svar­biau­sias jų klau­si­mas: ar tu­ri­te ga­li­my­bes? At­si­ra­dus nau­ jam bi­rių kro­vi­nių ter­mi­na­lui Mal­ kų įlan­kos ter­mi­na­lo bend­ro­vė­ je, uos­to pa­jė­gu­mai ir ga­li­my­bės krau­ti grū­dus ge­ro­kai pra­si­plė­tė“, – pa­ste­bė­jo Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio

jū­rų uos­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ar­vy­das Vait­kus. Nau­ja­sis iš­ki­lo per pus­me­tį

Bi­rių kro­vi­nių ter­mi­na­las Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­lo bend­ro­vė­je at­ si­ra­do tuš­čio­je vie­to­je. 2011 me­tais pa­sta­ty­ti ke­tu­ri si­lo­si­niai bokš­ tai po 5 tūkst. to­nų tal­pos kiek­vie­ nas su grū­dų iš­kro­vi­mo iš va­go­nų ir au­to­mo­bi­lių sto­ti­mis, na­šio­mis svars­tyk­lė­mis. Įver­ti­nus klien­tų po­rei­kius, šių me­tų pra­džio­je, va­sa­rį, pra­dė­tas sta­ty­ti nau­jas 4,3 tūkst. kvad­ra­ti­ nių met­rų plo­to, 35 tūkst. to­nų tal­ pos grū­dų san­dė­lis. Iš jo į 142 kran­ ti­nę nu­ties­ta trans­por­te­rių li­ni­ja. Komp­lek­sas baig­tas sta­ty­ti šie­ met rugp­jū­tį. Ter­mi­na­lo sta­ty­bo­je pa­nau­do­ta ge­riau­sia Va­ka­rų Eu­ro­ pos kom­pa­ni­jų įran­ga. „Džiu­gu, kad prieš sta­tant ter­ mi­na­lą mū­sų veik­los ga­li­my­bė­ mis pa­ti­kė­jo pa­grin­di­niai par­tne­

riai „Scan­dag­ra“ ir „Ave­na Nor­dic Grain“. Esu dė­kin­gas ir SEB ban­ kui, kad su­tei­kė ga­li­my­bę sta­ty­ti mo­der­nų grū­dų ter­mi­na­lą“, – ti­ki­ no J.Kir­šis. Mo­der­naus Bi­rių kro­vi­ nių ter­mi­na­lo sta­ty­ba kai­na­vo per 20 mln. li­tų. Klai­pė­dai pa­lan­ki bend­ro­vė

Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­lo svar­bą ak­cen­ta­vo ir Klai­pė­dos me­ras Vy­ tau­tas Grub­liaus­kas. Ši bend­ro­vė pa­lan­ki mies­tie­čiams. Tiek trans­ por­tas su grū­dais ir ki­tais kro­vi­ niais, tiek trau­ki­niai ju­da „ne­ka­ bin­da­mi“ mies­to. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­ja šiuo me­tu re­konst­ruo­ ja ge­le­žin­ke­lio pri­va­žia­vi­mo kelius į Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­lą. Vie­to­ je bu­vu­sių dvie­jų bus įreng­ti ke­tu­ ri ke­liai, prail­gės va­go­nų sta­ty­mo ke­liai. Kro­vi­nių pra­lai­du­mas Mal­ kų įlan­kos ter­mi­na­lo bend­ro­vė­je pa­di­dės dvi­gu­bai.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Komentaras Ju­lius Kir­šis

Mal­k ų įlan­kos ter­m i­na­lo bend­ro­vės di­rek­to­r ius

B

i­r ių kro­v i­n ių ter­m i­n a­l as mums at­vė­rė vi­siš­kai ki­to­ kias kro­vos ga­l i­my­bes. Jis val­do­m as au­to­m a­t iš­k ai, be žmo­gaus įsi­k i­ši­mo. Kro­va tiek į lai­v us, tiek iš va­go­nų ar au­to­mo­bi­ lių į san­dė­l ius vyk­do­ma ke­l ių myg­ tu­kų pa­spau­di­mais. Pro­ce­są ga­li­ma val­dy­t i ne­t gi nau­do­jan­t is plan­še­t i­ niu kom­piu­te­riu. Tiek po nau­jai pa­ sta­ty­tu san­dė­liu, tiek po se­niau vei­ kian­čio­mis si­lo­si­nė­mis sau­gyk­lo­mis įreng­tos po­že­m i­nės ga­le­r i­jos. Jo­ mis ir ke­liau­ja grū­dai. Nau­do­da­mie­ si trans­por­te­r iais per pa­rą į lai­v us ga­l i­me pa­k rau­t i apie 10 tūkst. to­nų grū­dų. Iš ge­le­ž in­ke­l ių va­go­nų ga­l i­ me priim­ti apie 400 to­nų grū­dų per va­lan­dą, iš au­to­mo­bi­li­nio trans­por­

to – apie 200 to­nų per va­lan­dą. Taip pat da­l į grū­dų ga­l i­me vež­t i tie­siai į san­dė­lius, jei jie tuš­ti. Krau­nant grū­ dus nau­do­ja­mės na­šio­mis bun­ke­ri­ nė­mis svars­tyk­lė­mis. Jos per 15–20 se­kun­d žių už­fi k­suo­ja 3 to­nų grū­dų svo­r į su ma­ža iki dvie­jų ki­log­ra­mų pa­k lai­da. Per va­lan­dą to­k ios svars­ tyk­lės pa­sve­ria iki 500 to­nų grū­dų. Mū­sų bend­ro­vės bi­rių kro­vi­nių ter­ mi­na­lo nau­jo­vė yra ne tik tai, kad tu­ri­me na­šias bun­ke­ri­nes svars­tyk­ les, bet ir tai, kad ati­da­rė­me pir­mą­ ją Klai­pė­dos uos­te grū­dų priė­mi­mo la­bo­ra­to­ri­ją. Daug dė­me­sio ski­ria­me klien­tų grū­dų ko­ky­bei. San­dė­liuo­se yra įdieg­ta va­d i­na­mo­ji tem­pe­ra­t ū­ ros mo­n i­to­r in­go sis­te­ma. Įvai­r iais ly­g iais iš­dė­l io­t i grū­dų tem­pe­ra­tū­r ų da­vik­liai. Jei kur nors pra­de­da kais­ ti grū­dai, jie trans­por­te­riais per­krau­ na­mi iš vie­no san­dė­lio į ki­tą ir taip at­ vė­si­na­mi.

s­to var­tų mo­luo­se nio mo­lo il­gis – 1374 met­rai, šiau­ ri­nio – 715 met­rų. 29 mė­ne­sius vyk­sian­tis mo­lų ty­ ri­mas bus itin tiks­lus. Ma­ta­vi­mus pla­nuo­ja­ma at­lik­ti ir jų duo­me­nis už­fik­suo­ti ne ma­žiau nei vie­ną kar­ tą per pa­rą. Ma­tuo­jant bus fik­suo­ ja­mi mi­ni­ma­lūs iki vie­no mi­li­met­ro po­ky­čiai. Tuo pat me­tu bus ste­bi­ mi ir mo­lų bokš­tų pa­svi­ri­mai. Pa­ čiuo­se mo­luo­se bus įreng­ta nuo­la­ ti­nė jū­ros van­dens ly­gio ir van­dens tem­pe­ra­tū­ros ma­ta­vi­mo įran­ga. Bus ana­li­zuo­ja­ma, ko­kie po­ky­čiai mo­lams yra dėl me­tų lai­kų, ban­gų in­ten­sy­vu­mo ir dy­džių.

At­lie­kant mo­lų ste­bė­ji­mus, ypa­ tin­gą dė­me­sį ke­ti­na­ma skir­ti kai ku­rio­se vie­to­se mo­luo­se at­si­ra­du­ siems be­to­no konst­ruk­ci­jų įtrū­ ki­mams. Ties kiek­vie­nu įtrū­ki­mu pla­nuo­ja­ma įreng­ti ply­šo­ma­čius ir tir­ti, kaip kin­ta įtrū­ki­mai. Kas at­liks ty­ri­mus, kol kas neaiš­ ku. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­ja pla­nuo­ja skelb­ti mo­lų ste­bė­ji­mo kon­kur­są. Mo­lai, kaip ir bet ku­ris ki­tas uos­ to hid­ro­tech­ni­nis sta­ti­nys – kran­ ti­nės, pir­sai, tu­ri tech­ni­nius pa­sus, ku­riuo­se žy­mi­mi bet ko­kie juo­se vyks­tan­tys po­ky­čiai.

Bokš­tuo­se, ku­rie yra mo­lų smai­ga­ liuo­se, bus su­ mon­tuo­ta spe­cia­li ma­ta­vi­mų įran­ga.

Sta­ti­nys: uos­to pie­ti­nis mo­las tę­sia­si per 1,3 ki­lo­met­ro. Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

12

pirmADIENIS, rugsėjo 9, 2013

JŪRA

Senosioms vėtrungėms reikia daugiau dėmesio Istorija: jūrų mūšis La Platos įlankoje 1841 m. vasarą. Paveikslas sau-

gomas Urugvajaus nacionaliniame muziejuje.

Jūrų mūšis, kai iš patrankų skriejo sūriai

Jūrinių papročių puoselėjimu besirūpinanti Jūrinės kultūros koordinacinė taryba ketina rekomenduoti valdžios institucijoms 2014-uosius skelbti Vėtrungės metais.

Venantas Butkus La Platos įlankoje, kuri įsiterpusi tarp Urugvajaus ir Argentinos valstybių, vyko kurioziškas jūrų mūšis.

Jauna Urugvajaus respublika neturėjo nei pinigų, nei laiko kariniam laivynui sukurti, kai ją pradėjo puldinėti galingesnė Argentina. Iškilus karo grėsmei, urugvajiečiai staigiai nupirko ar paprasčiausiai rekvizavo keletą prekybinių laivų ir juos apginklavo. Šių laivų įgulas daugeliu atvejų sudarė iš užsienio atvykę savanoriai. Greitosiomis sulipdytai Urugvajaus karinei eskadrai vadovauti buvo paskirtas amerikietis Johnas Halsteadas Coe (1806–1864). Jis irgi buvo savanoris, bet kai kas J.Coe iki šiol laiko tipišku samdiniu, kuris tarnavo tiems, kas daugiau moka. Gimęs Naujojo Džersio valstijoje (JAV), J.Coe, būdamas dar tik 18 metų jau tarnavo Čilės kariniuose laivuose. Vėliau perėjo į Argentinos karinį laivyną. Kilus Argentinos ir Urugvajaus konfliktui, jį prisiviliojo urugvajiečių prezidentas F. Rivera, suteikęs amerikiečiui komodoro laipsnį. 1841 metų vasarą argentiniečių eskadra, vadovaujama airių kilmės admirolo Williamo Browno (1777– 1857), sėkmingų manevrų dėka užspeitė kelis J.Coe laivus Paranos upės žiotyse. Prasidėjo mūšis. Prieš keletą metų J.Coe buvo admirolo W.Browno pavaldinys, tad pastarasis žinojo, jog narsus amerikietis lengvai nepasiduos. Ir iš tiesų urugvajiečiai bandė pralaužti blokadą, tačiau jiems pritrūko sviedinių. J.Coe įsakymu pabūklai buvo užtaisomi išardytų inkarų grandinių dalimis ir kitokiais po ranka pasitaikiusiais metaliniais daiktais. Tačiau šie improvizuoti sviediniai taip pat turėjo greitai baigtis. J.Coe su nerimu ir apmaudu žvelgė, kaip W.Browno flagmaninio laivo stiebe pasirodė signalas, skelbiantis atakos pradžią. Nelinksmas komodoro mintis pertraukė laivo artileristo šūksnis: „Ką darysime, komodore? Visai nebeturime sviedinių“. J.Coe nusileido į laivagalio triumą, norėdamas pats įsitikinti, kad nieko nebeliko, ką būtų galima įkišti į pabūklo vamzdį. Bet čia voliojosi tik statinaitės su dabar nebereikalingu paraku ir olandiško sūrio apvalūs gabalai, matyt, palikti laivo buvusio savininko. Susierzinęs komodoras iš visų jėgų spyrė į sūrio gabalą ir suriko iš skausmo, lyg būtų spyręs į kiečiausią akmenį.

Išsiskiria: tokių ženklų kaip lietuviškos vėtrungės nėra jokioje kito-

je šalyje.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Įamžino: sūrių mūšį pralaimėjusio

admirolo W.Browno statula Argentinos kariniame laive „Libertad“.

Netikėdamas sėkme, J.Coe paėmė į rankas ilgai triume išgulėjusio sūrio gabalą ir vos nesuriko „Eurika!”. Sūris buvo toks kietas, jog puikiausiai tiko šaudymui iš pabūklų. Po kelių sekundžių artileristai netikėjo savo akims, matydami prie lafetų kraunamas sūrio gabalų krūvas. J.Coe vėl pasijuto savo stichijoje. Puikiai manevruodamas savo burlaiviu, jis priartėjo prie argentiniečių brigo „Belgrano“, kurio škancuose (viršutinio denio dalis tarp vidurinio ir užpakalinio stiebo) susirinko visi laivo karininkai su admirolu priekyje. Jie tikėjosi, kad J.Coe atplaukė pasiduoti ar bent jau prašyti paliaubų. Vietoj to urugvajiečių laivą netikėtai apgaubė parako dūmai ir pasipylė sūrių salvės. Jos prakiurdino bures, į laivo antstatus ir stiebus atsitrenkę „sviediniai“ plačiai pasklido po denį, žalodami čia susigrūdusius jūreivius ir jūrų pėstininkus. Sūrių atakos auka vos netapo ir pats admirolas W. Brownas, jei nebūtų spėjęs pasislėpti po valtimi. Netikėta J.Coe ataka suardė Argentinos laivų rikiuotę ir urugvajiečiai išsiveržė iš apsupties. Taip pirmą kartą karinių laivų istorijoje mūšis buvo laimėtas paprasto sūrio dėka. Šių kautynių vadų likimai susiklostė skirtingai. Admirolas Guillermo (tokį vardą pasirinko vietoje anksčiau turėto William) Brownas iki šiol laikomas Argentinos karinio laivyno tėvu, o J.Coe, nurimus pilietiniams karams, apsigyveno Buenos Airėse (Argentina) ir ramiai čia baigė savo dienas. Tačiau jo nepamiršo ir Urugvajus: 1981 metais šios šalies naujas patrulinis laivas buvo pavadintas „Comodoro Coe“.

Apie tai bus diskutuojama rugsėjį vyksiančiame šios tarybos pasitarime. Jei ne visos šalies mastu, tai bent Lietuvos pamaryje vėtrungės yra analogų pasaulyje neturintis atributas. Į vėtrunges dėmesį jau atkreipė ir Kaliningrado srities valdžia. Pradėti kurti planai, kaip atgaivinti vėtrunges šiame krašte. Vėtrungių priešistorė siekia XIX amžių. 1844 metais anuometinis laivybos Kuršių mariose inspektorius Ernstas Vilhelmas Berbomas išleido įsakymą, privalomą visiems marių žvejams. Tais laikais aplink Kuršių marias buvo 133 kaimai, kuriuose gyveno žvejai. Jie privalėjo paženklinti savo laivus stačiakampio formos ženklais su skirtingų dviejų spalvų geometriniu piešiniu. Juodą ir baltą spalvas gavo vakarinis marių krantas, Klaipėda, geltoną ir mėlyną - pietinis (dabartinė Kaliningrado sritis), o raudoną ir baltą - rytinis žemyno krantas (dabartinis Šilutės rajonas). Tokie laivų išskirtinumai leido lengviau kontroliuoti žūklę Kuršių

mariose. Vėtrungės puošdavo kurėnų, bradinių bei kiudelinių valčių stiebo viršūnes. Pradžioje jos nebuvo įmantrios – darytos iš paprasčiausios skardos, nudažomos juodai balta spalva. Gale pritvirtindavo raudonos ir baltos spalvos vėliavėlę. Vėliau žvejai pradėjo puošti priešvėjinę dalį įmantriais mediniais raižiniais. Juose susipynė valstybingumo, religinių simbolių, gamtos motyvai. Iš jų galima buvo sužinoti apie kurėno savininko šeimą, jo turtinę padėtį. Anuomet žvejai laiveliuose Kuršių mariose praleisdavo ištisas paras, neišlipdami į krantą. Plokščiadugniuose laivuose kūrendavo laužus, gamindavosi maistą. Kovodami su nuoboduliu žvejai ėmė drožinėti iš medžio įvairių formų plokšteles. Jas nuspalvindavo ir pritvirtindavo šalia identifikacinio kaimo ženklo. Taip gimė unikaliosios pamario vėtrungės. Autentiškų XIX–XX a. vėtrungių pavyzdžių iki mūsų laikų yra išlikę vos keletas. Jos saugomos muziejuje Nidoje. XXI amžiuje vėtrungės pradėjo grįžti į viešąjį gyvenimą, vis dažniau buvo nau-

Tikslinga prikelti pamario vėtrunges, kurios galėtų būti kaip vienas labiausiai Lietuvos pamarį, pajūrį atspindinčių ir viešajame sektoriuje kraštą reprezentuojančių simbolių.

dojamos ne tik kaip suvenyras, bet ir kaip gyvenamosios aplinkos puošmena, dovana ar asmeninis šeimos istorijos meninis atspindys. Vėtrungės labiau paplitusios tik Neringos savivaldybėje ir nepelnytai pamirštos Klaipėdoje, nepakankamai išnaudojamos reprezentaciniais tikslais Šilutės rajone. Todėl tikslinga prikelti pamario vėtrunges, kurios galėtų būti kaip vienas labiausiai Lietuvos pamarį, pajūrį atspindinčių ir viešajame sektoriuje kraštą reprezentuojančių simbolių.

Laikmetis: dabartiniai žvejai, plaukiantys su žymekliais ant bortų, netgi nelabai ir žino, kad prieš šimtmetį

be vėtrungės kaip skiriamojo ženklo nebuvo galima išplaukti į Kuršių marias.

Vidmanto Matučio nuotr.

13

pirmADIENIS, rugsėjo 9, 2013

14p.

turtas

At­si­gau­nan­čio­je rin­ko­je lau­kia peš­tynės dėl pa­talpų.

turtas@diena.lt redaktorius Lukas Miknevičius

Savaitės citata

Girdė­ti tai, ką jis pa­sakė, bu­vo mažų ma­žiau­siai keis­ta. Iš to ga­li­ma da­ry­ti iš­vadą, kad ap­skri­tai nėra pra­smės rim­tai rea­guo­ti į prem­je­ro kalbė­jimą. Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos mokslų ins­ti­tu­to va­do­vas Ramū­nas Vil­pi­šaus­kas ste­bi­si Al­gir­do But­ke­vi­čiaus kal­bo­mis, kad per krizę bu­vo ga­li­ma sko­lin­tis 2 mlrd. litų dau­giau.

Savaitės Įmonė Ži­no­mo ša­lies vers­li­nin­ko Be­no Gu­ de­lio įmonė „Big Group“ dar per­nai ne­vykdė jo­kios veik­los, o 2012-ųjų pa­b ai­go­j e jos tur­t as siekė vos 8,9 tūkst. litų. Ta­čiau šią sa­vaitę bu­ vo pa­skelb­ta, kad „Big Group“ per­ka 34 pro­c. „Lie­tu­vos ry­to“ ak­cijų val­ dan­čią „Sno­ro“ grupės įmonę „Sno­ ras Me­dia“. Did­žiau­siu „Lie­tu­vos ry­ to“ ak­ci­nin­ku per „Big Group“ tam­ pan­t is B.Gu­de­l is sa­ko, kad san­do­ rio vertė – dau­giau nei 10 mln. litų. Tie­s a, fi­n ansų ana­l i­t i­kai anks­č iau kalbė­jo, kad ak­ci­jos ga­li būti ver­tos ir apie 30 mln. litų.

Savaitės skaičius

7

mln. litų

– tiek Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja turėtų skir­ti af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro pre­ ven­ci­jai Bal­ta­ru­si­ jos pa­sie­ny­je. Savaitės tendencija Pa­taikė: norėjęs pa­ts svei­kai val­gy­ti, E.Na­vi­kaus­kas įsu­ko sėkmingą svei­ko mais­to verslą.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Svei­ko mais­to jėga Postū­mis kur­ti verslą ga­li būti ir no­ras keis­tis pa­čiam ir net at­si­sa­ ky­ti va­ka­rie­tiškų mi­ty­bos įpro­čių. Kau­nie­tis Ei­man­tas Na­vi­kaus­ kas, prie­š pen­ke­rius me­tus at­vėręs svei­ko mais­to res­to­ranų tin­ klą „Ta­ke­Way“, ban­do ir kon­ku­rentų kant­rybę, pra­šy­da­mas maistą pa­ga­min­ti taip, kaip no­ri jis. 16

Al­gos ky­la vi­so­je ša­ly­je Sa­vi­val­dybė Vil­niaus mies­to Vil­niaus ra­jo­no Kau­no mies­to Kau­no ra­jo­no Klaipė­dos mies­to Klaipė­dos ra­jo­no Šiau­lių mies­to Šiau­lių ra­jo­no Pa­nevė­ž io mies­to Pa­nevė­ž io ra­jo­no Aly­taus mies­to Aly­taus ra­jo­no

Vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas iki mo­kes­čių (litais) 2598,5 1982,5 2214,1 1973,3 2398,8 2114,6 1994,4 1732,9 2096,6 1746,6 2096,6 1968,8

Po­ky­tis per me­tus (pro­c.) +3,8 +7,3 +4,5 +4,3 +3,2 +1,1 +7,4 +2,8 +6,6 +3,6 +8,9 +4,2

14

pirmADIENIS, rugsėjo 9, 2013

turtas

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 1000 2,9056 DB sva­ras ster­lingų 1 4,1043 JAV do­le­ris 1 2,6296 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5094 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9161 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,0404 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,2980 Ru­si­jos rub­lis 100 7,8655 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7878

pokytis

+0,4216 % +0,2712 % +0,3128 % +0,4242 % +0,0224 % –0,4038 % –0,3362 % +0,2907 % –0,0430 %

Lie­tu­va – eks­por­to ­ ly­derė re­gio­ne

Ne­ra­mu­mai Si­ri­jo­je – tik pre­teks­tas?

Lie­tu­va pirmą pus­metį eks­por­ta­vo dau­giau nei Lat­vi­ja ir Es­ti­ja drau­ge, kaip ro­do Lat­vi­jos cent­rinės sta­tis­ti­kos val­dy­bos duo­me­nys. Lie­tu­vos eks­por­tas ver­ti­na­mas 11,876 mlrd. eurų, im­por­tas – 12,695 mlrd. eurų, Lat­vi­jos ati­tin­ka­mai – 4,799 mlrd. ir 5,931 mlrd. eurų, Es­ti­jos – 6,244 mlrd. ir 6,867 mlrd. eurų. ES te­ko 59 pro­c. vi­so Lie­tu­vos eks­por­to ir 58 pro­c. im­por­to. Lat­vi­jos ati­tin­ka­mai – 72 ir 78 pro­c., Es­ti­jos – 71 ir 82 pro­c.

Ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rius „Go Pla­net Tra­vel“, ku­rio ak­ci­ninkė yra Kip­re re­gist­ruo­ta per­ nai įkur­ta val­dy­mo bend­rovė „Grand Go Group Ltd.“, stiprė­jant įtam­pai dėl Si­ri­jos at­si­sakė rugsė­jo 10-ąją nu­ma­ty­to pir­mo skryd­žio į Kiprą, o rin­ka tokį ar­gu­mentą va­ di­na tik pre­teks­tu – esą ne­su­rink­ta klientų. Kip­ras, skir­tin­gai nei Si­ri­ja, nėra įtrauk­tas į ša­lių, į ku­rias vyks­tant pa­ta­ria­ma at­kreip­ti dėmesį į ke­lionės sau­gumą, sąrašą.

TEma

At­si­gau­nan­čio­je rin­ko­je la At­si­gau­nan­tis ša­lies vers­las ir vis be­si­ple­ čian­tis pa­slaugų sek­to­rius iš­ju­di­no ir ko­mer­ci­nio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rinką. Kol kas vers­li­nin­kai pa­tal­pas ren­ka­si ieš­ ko­da­mi ge­riau­sios kai­nos, bet ne­tru­kus ga­li tek­ti nuo­mo­tis tai, kas li­ko. Pa­talpų trūku­mas kai kur jau jun­ta­mas.

5

– tiek investicinių sandorių komercinio NT rinkoje sudaryta pirmąjį šių metų pusmetį.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Pak­lau­sa vis au­ga

Nors biurų pa­talpų pa­klau­sa ir pa­si­ūla daug sta­bi­lesnė už gy­ve­ namųjų būstų rinką, be­si­ple­čian­ tis pa­slaugų sek­to­rius di­di­na ir ko­mer­cinės pa­skir­ties pa­talpų pa­ klau­sos au­gimą. Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to eks­per­tai pa­ ste­bi, kad biu­ro pa­talpų ieš­kan­tys vers­li­nin­kai pir­miau­sia dėmesį krei­ pia į nuo­mos kainą ir į vietą, ku­rio­ je yra pa­tal­pos, o tik pa­skui į pres­tižą. „Did­žiau­sias dėme­sys ieš­kant pa­ talpų biu­rui, ži­no­ma, ski­ria­mas nuo­ mos kai­nai ir vie­tai. To­liau ri­kiuo­ja­si pres­ti­žas, ko­mu­na­li­nių mo­kes­čių dy­ dis, aukš­tas, ku­ria­me yra biu­ras, au­ to­mo­bi­lių sta­ty­mo vie­tos. Ga­liau­siai at­si­žvel­gia­ma į vi­dinę pa­talpų būklę – ar yra vir­tuvė, pa­talpų nau­jumą ir re­montą, funk­cio­na­lumą“, – sakė ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to agentū­ros „011“ bro­ke­ris Er­nes­tas Ado­mai­tis. Pa­sak jo, nuo­mo­jamų pa­talpų dy­ dis tie­sio­giai pri­klau­so nuo įmonės dyd­žio. Ta­čiau pa­ste­bi­ma, kad Kau­ ne pa­si­ren­ka­mos kiek ma­žesnės – nuo 20 iki 500 kvad­ra­ti­nių metrų, išim­ti­nais at­ve­jais iki 1000 kvad­ra­ ti­nių metrų, o Vil­niu­je net ir iki ke­lių kartų di­des­nio plo­to biu­ro pa­tal­pos. Anot E.Ado­mai­čio, kai­na did­žiau­sią įtaką da­ro ren­kan­tis san­ dėlia­vi­mo pa­tal­pas. Čia pres­ti­žas ne­rei­ka­lin­gas, svar­biau­sia – kad būtų pa­to­gu pri­va­žiuo­ti ir kad tai ati­tiktų įmonės pa­kro­vi­mo ir (ar­ba) išk­ro­vi­mo ar ga­my­bos po­rei­kius. Biurų rin­ko­je kai­nos jau ko­pia į viršų, o pa­talpų ieš­kan­tiems vers­ li­nin­kams ten­ka vis pla­čiau at­ver­ti pi­ni­gi­nes. „Vos prie­š me­tus aukš­tos klasės pa­tal­pas biu­rui Kau­ne bu­vo ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti ir už 22, da­bar vers­lo cent­ruo­se kai­nos grįžo į 25– 30 (ir dau­giau) litų už kvad­ra­tinį metrą lygį“, – sakė E.Ado­mai­tis. Užim­tu­mas itin di­de­lis At­si­ga­vi­mas: ko­mer­ci­nio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­ko­je kol kas aiš­kus ly­de­ris Vil­nius, ta­čiau ir ki­tuo­se did­

žiuo­siuo­se mies­tuo­se ne­tru­kus lau­kia­ma pa­klau­sos ir kainų au­gi­mo.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Pa­sak ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to eks­ pertų, Kau­ne, pa­ly­gin­ti su Vil­

niu­mi ir Klaipė­da, mo­der­nių biu­ rų užim­tu­mas itin di­de­lis. Pa­siū­la šia­me mies­te mi­ni­ma­li, todėl ieš­ kan­tys pa­talpų biu­rui su­si­du­ria su ne­pa­to­gu­mais.

Sau­lius Va­go­nis:

Aki­vaiz­du, kad Lie­ tu­vos ko­mer­ci­nio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to in­ves­ti­ci­nių san­do­ rių rin­ka įgau­na vis di­desnį pa­greitį. „Biu­ro pa­talpų pa­klau­sai au­ gant, mo­d er­n ių biu­ro pa­talpų trūku­mo pro­ble­ma tik didės. Šiuo me­tu Kau­ne baig­ti du biurų pro­ jek­tai. Pir­ma­sis – „Se­nukų“ ad­ mi­nist­ra­ci­nis pa­sta­tas, ku­ris skir­ tas įmonės ad­m i­n ist­ra­c i­n iams po­rei­kiams pa­ten­kin­ti, todėl rin­ kai nuo­mo­jamų pa­talpų bus siū­ lo­ma tik gre­ta pre­ky­bos cent­ro „Ban­gi­nis“ esan­čia­me se­nos sta­ ty­bos, nors ir at­nau­jin­ta­me ad­ mi­nist­ra­ci­nia­me pa­sta­te. Ant­ra­ sis – išs­kir­ti­nis pro­jek­tas – „KTU San­ta­kos slėnis“, skir­tas ino­va­ty­ vioms ir su tech­no­lo­gi­jo­mis su­si­ ju­sioms įmonėms, todėl pa­slaugų sek­to­riaus po­rei­kio taip pat ne­ ten­kins. Vi­si ki­ti vers­lo cent­rai vis dar tik brėži­niuo­se ir pla­nuo­se. O Vil­niu­je vers­lo centrų plėtra pra­ dėta jau prie­š ke­letą metų, todėl pa­si­ūlos ten­den­ci­jos ge­resnės nei Kau­ne“, – si­tua­ciją did­žiuo­siuo­ se mies­tuo­se ly­gi­no ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to eks­per­tas. Nuo­ma – ge­resnė išei­tis

Pa­sak E.Ado­mai­čio, vers­lo įmo­nei nuo­mo­tis pa­tal­pas nuo­lat be­si­kei­ čian­čio­je ap­lin­ko­je yra daug lanks­ tes­nis spren­di­mas nei jas įsi­gy­ti. Įmo­nei, ku­rio­je kei­čia­si dar­buo­tojų skai­čius ar ga­my­bos mas­tas, pirk­ti pa­tal­pas ga­li būti ne­naudinga, nes

15

pirmADIENIS, rugsėjo 9, 2013

turtas

327

Ša­lies va­liutų rin­ka su­si­traukė perpus Lie­tu­vos va­liutų rin­ka per tre­jus me­tus su­ mažė­jo 2,2 kar­to – rin­kos apy­var­ta šių metų ba­landį bu­vo 11,089 mlrd. JAV do­le­rių, o per dieną su­da­romų san­do­rių vi­du­tinė apy­var­ta siekė 0,5 mlrd. JAV do­le­rių. Va­liutų ap­si­kei­ti­ mo san­do­riai su­darė 68 pro­c., nea­tidė­lio­ti­ni san­do­riai – 32 pro­c. va­liutų rin­kos mėne­sio apy­var­tos, kaip pra­nešė Lie­tu­vos ban­kas, da­ly­vavęs ren­giant pa­sau­lio va­liutų ir iš­ves­ti­ nių fi­nan­si­nių prie­mo­nių rinkų ap­žvalgą.

mln. litų

– tiek rugpjūtį su­mažė­jo Lie­tu­vos ofi­cia­lio­sios tarp­tau­tinės at­sar­gos.

au­kia peš­tynės dėl pa­talpų

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pa­slaugų bend­rovės „Ober-Haus“ Ver­ti­ni­ mo ir rin­kos ty­rimų sky­riaus va­ do­vas Sau­lius Va­go­nis at­krei­pia dėmesį į dar vieną ko­mer­ci­nio ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­kos au­gi­mo rodiklių – in­ves­ti­ci­nių san­do­rių skai­čių ir vertę. Po itin pra­stų pra­ ėju­sių metų šie­met to­kių san­do­rių ge­ro­kai pa­gausė­jo, o jų vertė kaip rei­kiant išau­go. „Ober-Haus“ duo­me­ni­mis, per pirmą šių metų pus­metį Lie­tu­vo­je iš vi­so bu­vo su­da­ry­ti pen­ki in­ves­ ti­ci­niai san­do­riai, ku­rių bend­ra in­ ves­ti­cijų vertė sie­kia apie 430 mln. litų, – tai yra net 193 pro­c. dau­giau nei per vi­sus 2012-uo­sius. Bend­ras šie­met įsi­gy­to ko­mer­ci­nio ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to plo­tas su­da­ro apie 126,5 tūkst. kvad­ra­ti­nių metrų. „Re­zul­ta­tai iš­kal­bin­gi. Aki­vaiz­ du, kad Lie­tu­vos ko­mer­ci­nio ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to in­ves­ti­ci­nių san­do­ rių rin­ka įgau­na vis di­desnį pa­greitį ir spar­čiai su­si­grąži­na in­ves­tuo­tojų pa­si­tikė­jimą“, – teigė S.Va­go­nis.

Ar­nol­das An­ta­na­vi­čius:

Ma­to­me, kad pa­klau­ sa sta­bi­liai au­ga, tad ne­tru­kus pa­talpų sa­ vi­nin­kai galės di­din­ti kai­nas ir im­tis naujų pro­jektų. Laisvų pa­talpų mąžta

Duo­me­nys to­liau gerė­ja ir mo­der­nių biu­ro pa­talpų rin­ko­je. Ga­na ryškūs tei­gia­mi po­slin­kiai fik­suo­ja­mi sos­ tinė­je, kur pa­talpų užim­tu­mo ro­ dik­liai grįžta į prie­škri­zinį lygį. Vil­ niu­je per ant­rą šių metų ket­virtį laisvų pa­talpų ly­gis su­mažė­jo nuo 8

Pa­sak S.Va­go­nio, ne­pai­sant spar­ čiai anon­suo­jamų ir plėto­jamų pro­ jektų gau­sos, šiais me­tais Vil­niu­je bus baig­tos tik dviejų naujų vers­ lo centrų sta­ty­bos: GA­MA ir „Bal­tic Hearts“. „Šie pro­jek­tai ne­turėtų at­ neš­ti di­des­nių po­ky­čių vi­sai rin­kai, nes jų bend­ras plo­tas su­da­rys tik 3 pro­c. vi­sos esa­mos pa­si­ūlos, o di­delė da­lis pa­talpų jau iš­nuo­mo­ta. Di­des­ nio mo­der­nių biu­ro pa­talpų pa­si­ūlos šuo­lio lau­kia­ma 2014–2015 m. „Ober-Haus“ duo­me­ni­mis, Kau­ ne laisvų pa­talpų kie­kis per ant­rą šių metų ket­virtį su­mažė­jo iki 3,6 pro­c., o bend­ras laisvų pa­talpų kie­ kis su­da­ro tik 2,5 tūkst. kvad­ra­ti­ nių metrų. Klaipė­do­je laisvų pa­talpų ly­gis iš­lie­ka aukš­čiau­sias, ta­čiau šia­me mies­te taip pat fik­suo­ja­mas jų mažė­ ji­mas nuo 17,8 iki 17,3 pro­c. Bend­ras laisvų pa­talpų kie­kis uos­ta­mies­čio mo­der­niuo­se vers­lo cent­ruo­se su­ da­ro 10,4 tūkst. kvad­ra­ti­nių metrų. Kai­nos pra­dėjo aug­ti

„Ober-Haus“ skai­čiuo­ja, kad per ant­rą šių metų ket­virtį Vil­niu­je A klasės biu­ro pa­talpų nuo­mos kai­ nos ūgtelė­jo vi­du­ti­niš­kai 2 pro­c. ir šiuo me­tu sie­kia 38–50 litų už kvad­ra­tinį metrą. B klasės pa­talpų nuo­mos kai­nos iš­li­ko sta­bi­lios – 25–36 li­tai už kvad­ra­tinį metrą. Kau­ne ir Klaipė­do­je au­gi­mas fik­suo­ja­mas B klasės sek­to­riu­je, kur nuo­mos kai­nos vi­du­ti­niš­kai ūgtelė­jo 4 pro­c. Šiuo me­tu Kau­ne ir Klaipė­do­je biurų nuo­mos kai­nos iš­lie­ka pa­na­šios: A klasė – 24–38 li­tai už kvad­ra­tinį metrą, B klasė – 15–23 li­tai už kvad­ra­tinį metrą. Au­gan­tys įmo­nių veik­los ro­dik­ liai pa­ste­bi­mai ge­ri­na ir san­dėlia­ vi­mo pa­talpų sek­to­riaus re­zul­ta­tus Lie­tu­vos did­mies­čiuo­se. „Ober-Haus“ pa­ste­bi, kad šiuo me­tu mo­der­nių san­dėlia­vi­mo pa­ talpų užim­tu­mas Vil­niaus, Kau­no

Biu­rai

Pre­ky­binės pa­tal­pos

Nau­ji san­dėliai

Ga­my­binės pa­tal­pos

Vil­nius

Se­na­mies­tis Cent­ras (pir­mas aukš­tas) Cent­ras (ki­ti aukš­tai) Gy­ve­na­mie­ji ra­jo­nai Prie­mies­čiai, pra­mo­ni­niai ra­jo­nai

20–50 25–50 20–50 15–32 8–15

30–130 20–45 20–45 15–40 6–20

Nėra pa­si­ū los Nėra pa­si­ū los Nėra pa­si­ū los 13–16 12–14

Nėra pa­si­ū los Nėra pa­si­ū los Nėra pa­si­ū los 6–10 5–9

Kau­nas

Se­na­mies­tis Cent­ras (pir­mas aukš­tas) Cent­ras (ki­ti aukš­tai) Gy­ve­na­mie­ji ra­jo­nai Prie­mies­čiai, pra­mo­ni­niai ra­jo­nai

16–28 18–37 12–28 10–20 7–12

25–50 25–60 15–28 14–23 9–14

Nėra pa­si­ū los Nėra pa­si­ū los Nėra pa­si­ū los Nėra pa­si­ū los 12–16

Nėra pa­si­ū los Nėra pa­si­ū los Nėra pa­si­ū los 5–10 5–8

Klaipė­da

Po­rei­kio ne­pa­ten­kins

Ko­mer­ci­nio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to nuo­mos kai­nos rugpjūtį (už 1 kv. m)

Cent­ras (pir­mas aukš­tas) Cent­ras (ki­ti aukš­tai) Ki­ti ra­jo­nai

16–38 12–28 8–20

18–45 10–25 8–30

Nėra pa­si­ū los Nėra pa­si­ū los 10–15

Nėra pa­si­ū los Nėra pa­si­ū los 4–8 Šal­ti­nis: „Ober-Haus“

Mo­der­nių biurų nuo­mos kai­nos (už 1 kv. m) Vil­nius

Grįžta pa­si­tikė­ji­mas

iki 6,6 pro­c., o bend­ras laisvų pa­ talpų kie­kis rin­ko­je smuk­telė­jo iki 30,8 tūkst. kvad­ra­ti­nių metrų. Did­žiau­sias laisvų pa­talpų kie­kis iš­lie­ka B klasės vers­lo cent­ruo­se, ta­čiau šis ro­dik­lis šiais me­tais spar­ čiai mažė­jo ir pa­siekė 7,9 pro­c. A klasės vers­lo cent­ruo­se laisvų pa­talpų ly­gis per tą pa­tį lai­ko­tarpį su­mažė­jo iki 4,6 pro­c. Per ant­rą šių metų ket­virtį vei­kian­čiuo­se Vil­niaus vers­lo cent­ruo­se iš vi­so bu­vo iš­nuo­ mo­ta 10,35 tūkst. kvad­ra­ti­nių metrų biu­ro pa­talpų, ar­ba 15 pro­c. ma­žiau nei per 2012 m. tą pa­tį lai­ko­tarpį. Net 77 pro­c. visų iš­nuo­motų pa­ talpų su­darė B klasės pa­tal­pos.

B klasės biu­rai 25–36

Klaipė­da Kau­nas

ji ar­ba turės pa­talpų per­tek­lių, ar­ ba trūkumą. O nuo­mo­jan­tis ga­li­ma ga­na funk­cio­na­liai ir grei­tai pra­ plėsti nuo­mo­jamą plotą ar­ba iš­si­ nuo­mo­ti ki­tas, pa­ti­riant tik kraus­ ty­mo­si iš­lai­das. „Ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas ne gu­ma, todėl nuo­mos spren­di­mas pla­nuo­ jant verslą yra ge­ras išė­ji­mo ar­ba plėtros at­ve­ju. Pa­vyzd­žiui, to­kios įmonės kaip „Barc­lays“ ar DHL yra fi­nan­siš­kai pa­jėgios įsi­gy­ti ar­ba pa­ si­sta­ty­ti sa­vo po­rei­kius ati­tin­kan­ čius pa­sta­tus, ta­čiau pla­nuo­da­ mos 10 ar 15 metų per­spek­ty­vo­je tarp­tau­tinės bend­rovės yra lin­ ku­sios pa­si­lik­ti plėtros ar­ba išė­ ji­mo iš rin­kos stra­te­giją“, – teigė E.Ado­mai­tis.

B klasės biu­rai 15–23

A klasės biu­rai 25–37

B klasės biu­rai 15–22 5

10

15

20

A klasės biu­rai 38–50

A klasės biu­rai 24–38 25

30

35

40

45

50

Šal­ti­nis: „Ober-Haus“

ir Klaipė­dos re­gio­nuo­se sie­kia 95– 97 pro­c. Kaip ir pra­ėju­siais, taip ir šiais me­tais fik­suo­ja­mi tei­gia­mi san­dėlia­vi­mo pa­talpų kainų po­ky­ čiai Lie­tu­vos did­mies­čiuo­se. Per pirmą 2013 m. pus­metį nau­ jų ir senų san­dėlia­vi­mo pa­talpų nuo­mos kai­nos Vil­niaus, Kau­no ir Klaipė­dos re­gio­nuo­se vi­du­ti­niš­kai išau­go 7–10 pro­c. Šiuo me­tu Vil­niu­je nau­jos sta­ty­ bos san­dėlia­vi­mo pa­tal­pas siū­lo­ma nuo­mo­tis už 12–17 litų už kvad­ra­ tinį metrą, o se­nos – už 4–10 litų už kvad­ra­tinį metrą. Kau­ne už nau­jos sta­ty­bos san­ dėlia­vi­mo pa­tal­pas pra­šo­ma 11–15 litų už kvad­ra­tinį metrą, o už se­ nos – 4–10 litų už kvad­ra­tinį me­ trą, Klaipė­do­je ati­tin­ka­mai 10–15 ir 4–8 litų už kvad­ra­tinį metrą. „Padrą­sin­ti tei­giamų po­ky­čių eko­no­mi­ko­je, trans­por­to bei san­ dėlia­vi­mo sek­to­riuo­se ir sėkmin­ gai įgy­ven­dintų pa­starųjų pro­jektų, plėto­to­jai vis daž­niau už­si­me­na apie naujų pro­jektų įgy­ven­di­nimą, o įmonės – apie plėtrą. Kaip ma­ty­ti iš šiuo me­tu plėto­jamų ar pla­nuo­ jamų pro­jektų, did­žio­ji da­lis jų skir­ ta sa­vo reikmėms ir tik da­lis pa­talpų yra ar bus pa­si­ūly­tos rin­kai“, – teigė S.Va­go­nis.

In­ves­ti­ci­nių san­do­rių apim­tis Lie­tu­vo­je 2011 m. 2012 m. 2013 m. pir­mas pus­me­tis

246 mln. litų 147 mln. litų 430 mln. litų Šal­ti­nis: „Ober-Haus“

Komentaras

Ar­nol­das An­ta­na­vi­čius

„In­real“ Kon­sul­ta­cijų ir ana­l izės de­par­ta­men­to va­do­vas

Š

ie­met dau­g iau naujų ko­mer­ ci­n io ne­k il­no­j a­mo­j o tur­to pro­jektų ga­li­ma tikė­tis tik Vil­ niu­je, ta­čiau jau kitų metų ant­ rą pus­metį iš stag­na­ci­jos turėtų iš­si­va­ duo­ti ir Kau­nas bei Klaipė­da. Kol kas naujų pro­jektų vys­t ymą ne sos­t inė­je stab­do dar ga­na že­mos pa­ talpų nuo­mos kai­nos. Pa­t alpų nuo­ mos kainų ly­g is Kau­ne ir Klaipė­do­je

kol kas yra toks, kad in­ves­t uo­to­jams dar neap­s i­mo­k a im­t is naujų pro­ jektų, nes ar­t i­m iau­siu me­t u jie neat­ si­pirks. Vil­n iu­je kai­nos jau pa­siekė ly­ gį, kai in­ves­t uo­to­jai ga­l i drąsiai im­t is naujų vers­lo centrų sta­t ybų. Kau­ne ir Klaipė­do­je kol kas ima­ma­si senų pro­ jektų at­nau­ji­n i­mo. Tiesa, Kau­ne ir Klaipė­do­je vers­las taip pat aki­vaizd­žiai at­si­gau­na, įmonės ple­ čia­si, o tai reiš­kia, kad šie po­ky­čiai ne­ tru­kus bus jun­ta­mi ir ko­mer­ci­nio ne­ kil­no­j a­mo­j o tur­to rin­ko­j e. Vis­k as pri­k lau­so nuo pa­si­ū los ir pa­k lau­sos san­ty­k io. Ma­to­me, kad pa­k lau­sa sta­ bi­liai au­ga, tad ne­tru­kus pa­talpų sa­vi­ nin­kai galės di­din­ti kai­nas ir im­tis nau­ jų pro­jektų. Rea­lu, kad per ar­ti­miau­sius me­tus ko­ mer­ci­nio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to nuo­mos kai­nos ga­li aug­ti 5–10 pro­c.

16

pirmADIENIS, rugsėjo 9, 2013

turtas Sėkmės istorija

Svei­ko mais­to jėga

Po teisės stu­dijų tre­jus me­tus po­li­ci­nin­ko duoną krimtęs kau­ nie­tis Ei­man­tas Na­vi­kaus­kas su­pra­to, kad ši jam ne­ska­ni. Jau­ nų žmo­nių ko­mandą su­būręs vy­ras ėmėsi keis­ti lie­tu­vių mi­ ty­bos įpro­čius: svei­ko mais­to res­to­ra­nai „Ta­ke­Way“ Kau­ne ir Vil­niu­je jau džiau­gia­si ne­ma­žu būriu iš­ti­kimų val­gy­tojų, o idė­jos va­rik­lis Ei­man­tas dai­ro­si į už­sie­nio ša­lių rin­kas.

Auš­ra Gar­nienė

a.garniene@diena.lt

Al­kis pa­gimdė verslą

Nosį pa­ku­te­na aro­ma­tin­gas ka­vos dvelks­mas. Vėlyvų pus­ry­čių, o gal anks­tyvų pietų už­su­ku­siam vy­ rui pa­davė­ja at­ne­ša lėkštę sa­lotų su viš­tie­na. „Mais­tas yra jėga“, – res­to­ra­no „Ta­ke­Way“ lan­ky­to­jams pri­me­na bal­tos raidės ža­lio­je in­ter­ je­ro pie­velė­je. „Juk taip ir yra! Ge­ras mais­tas tei­kia žmo­gui ener­gi­jos“, – žva­ liai šyp­telė­jo prie sta­liu­ko pri­sėdęs E.Na­vi­kaus­kas, prie­š pen­ke­rius me­ tus ėmęsis svei­ko mais­to vers­lo. Vers­lo idėją Ei­man­tui pa­dik­ta­vo as­me­ninė pro­ble­ma. Daug spor­ tavęs jau­nas vy­ras ne­ras­da­vo Kau­ ne vietų, kur būtų ga­li­ma svei­kai pa­val­gy­ti, juo­lab kad spor­tuo­jan­ čiam žmo­gui rei­kia val­gy­ti daž­ nai. Alek­so­te E.Na­vi­kaus­kas įkūrė mais­to ga­my­bos pa­tal­pas – vir­ tuvę su svei­kiems pa­tie­ka­lams ga­ min­ti rei­ka­lin­ga įran­ga. „Da­riau tai iš idė­jos. Norė­jau pa­ts svei­kai mai­ tin­tis ir pa­ten­kin­ti kitų spor­ti­ninkų mi­ty­bos po­rei­kius“, – į sa­vo vers­lo pra­džią su­grįžo 30-me­tis. Ban­dy­mas tiek­ti sveiką maistą tie­ siai į val­gy­tojų na­mus ar biu­rus ne­ bu­vo la­bai vykęs. Pa­sak vers­li­nin­ ko ir mi­ty­bos spe­cia­lis­to, ve­žamas mais­tas at­šąla, nu­kren­ta ar dar kas nors nu­tin­ka, ir jo ko­kybė tik­rai ne­ būna to­kia, kaip ką tik pa­ga­min­to. „Tai prie­šta­ra­vo ma­no nuo­sta­tai, kad rei­kia val­gy­ti sveiką, švie­žią maistą“, – nu­sprendė E.Na­vi­kaus­kas. Picų sko­nis ne­su­vi­lio­jo

Sun­kiau­sia bu­vo ras­ti bend­ra­min­ čių, ku­rie pa­tikėtų svei­ko mais­to res­to­ranų idė­ja ir norėtų au­ko­ti sa­ vo lais­va­laikį jai įgy­ven­din­ti. Trūko

ir pa­tir­ties, nes, anot Ei­man­to, toks vers­las – la­bai spe­ci­fi­nis. „Jei­gu reikėtų viską pa­kar­to­ti iš nau­jo, ne­ži­nau, ar vėl tą pa­tį rink­ čiau­si“, – pri­pažino kau­nie­tis. Jis ži­no, kad pa­gal pel­nin­gumą ir po­pu­ lia­rumą būtų buvę ge­ro­kai pa­pras­ čiau kep­ti pi­cas ir plauk­ti ant po­ pu­lia­ru­mo ban­gos, ta­čiau ta­da būtų reikėję grum­tis nuo­žmio­je kon­ku­ ren­cinė­je ko­vo­je. „Mūsų vers­lo idė­ ją nu­ko­pi­juo­ti ge­ro­kai sun­kiau“, – įsi­ti­kinęs E.Na­vi­kaus­kas.

Ei­man­tas Na­vi­kaus­kas:

Norė­jau pa­ts svei­ kai mai­tin­tis ir pa­ ten­kin­ti kitų spor­ ti­ninkų mi­ty­bos po­rei­kius.

Tre­čius me­tus gy­vuo­jan­čio „Ta­ ke­Way“ res­to­ranų tink­lo įkūrėjas džiau­gia­si, kad jo pro­jektą pa­stebė­ jo ir įver­ti­no Vers­lo an­gelų fon­das. Po me­tus tru­ku­sių de­rybų pa­vy­ko ras­ti in­ves­tuo­tojų, o at­ si­ra­dus pi­nigų Ei­ man­to idė­joms už­si­degė ža­ lia švie­sa.

Šiuo me­tu Kau­ne vei­kia vie­nas, Vil­niu­je – du „Ta­ke­Way“ res­to­ra­ nai. Net­ru­kus sos­tinė­je du­ris at­vers dar dvi svei­kos mi­ty­bos įstai­gos. Reik­lus iki smulk­menų

Vai­kystė­je mėgęs kep­ti py­ra­gus E.Na­vi­kaus­kas da­bar yra vie­nin­ te­lis ak­ci­nin­kas, dir­ban­tis res­to­ ranų tink­le. „Tech­no­lo­gi­niai pro­ ce­sai man nėra kos­mo­sas. Apie tai iš­ma­nau tik­rai daug, bet į vir­tuvę sten­giuo­si nei­ti, nes su­si­ga­di­nu nuo­taiką. Turbūt su­ga­di­nu ir dar­ buo­to­jams“, – juo­kė­si Ei­man­tas. Jis ne­sle­pia mėgstąs švarą bei tvarką ir esąs reik­lus iki ma­žiau­sių smulk­menų – ser­vetė­les ant sta­ lo jis vi­sa­da no­ri ras­ti to­je pa­čio­je vie­to­je. Vers­li­nin­kas rūpi­na­si rin­ ko­da­ra, mais­to ga­my­ba, įvai­riais kūry­bi­niais pro­ce­sais, o ki­ti ko­ man­dos na­riai at­sa­kin­gi už fi­nan­ sus, ad­mi­nist­ra­ci­nius klau­si­mus ir ki­tus res­to­ranų rei­ka­lus. „Nea­be­jo­ti­nos mūsų valgiaraš­ čio ly­derės – sa­lo­tos“, – kons­ta­ta­vo E.Na­vi­kaus­kas. Jo res­to­ra­nai orien­ tuo­ja­si į pa­val­gy­ti atei­nan­čius, o ne prie sta­liukų laiką stumian­čius žmo­nes. Kiek­vie­nas klien­tas ga­li su­ ži­no­ti, ko­kia vie­no ar ki­to iš­si­rink­ to pa­tie­ka­lo ener­ginė vertė, kiek sa­ lo­to­se, sriu­bo­je ar ma­ka­ro­nuo­se yra bal­tymų, rie­balų, cuk­raus ar kitų į or­ga­nizmą pa­ten­kan­čių med­žiagų. Ce­pe­linų ir kitų lie­tu­viškų pa­tie­ kalų nemėgs­tan­tis vy­ras daž­niau­ siai val­go sa­vo res­to­ranų tink­lo ga­ mi­namą maistą, ta­čiau ne­sle­pia kar­tais da­ran­tis per­trauką. „Pra­ de­di jaus­ti kiek­vieną prie­skonį – ta pa­ti vir­tuvė nu­si­bos­ ta. Neslėp­siu, mėgstu picą, „McDo­nald’s“ maistą, – apie sa­vo mi­ty­b os įpro­č ius

Ska­nu: ypač mo­te­rys neat­sis­pi­ria „Ta­ke­Way“ sa­lotų vi­lio­ti­niui.

pa­sa­ko­jo vers­li­nin­kas ir pri­pažino ki­tuo­se res­to­ra­nuo­se esan­tis bjau­ rus klien­tas: – Pra­šau, kad man pa­da­rytų taip, kaip aš no­riu. Šio­ je sri­ty­je aš iš­si­dir­binė­ju.“ Pa­si­domė­jus, ar ne­klau­sia res­to­ ra­ne val­gan­čių klientų nuo­monės apie mais­to ko­kybę, vy­ras tik šyp­ telė­jo: „To ne­da­rau, nes pa­ts la­bai nemėgs­tu, kai man len­da į akis.“ Anot E.Na­vi­kaus­ko, klien­to ne­ pa­si­ten­ki­nimą ge­riau­siai pa­ro­do lėkštėje pa­lik­tas mais­tas. Kad taip nu­tiktų kuo re­čiau, dar­buo­tojų ko­ man­da nuo­lat ana­li­zuo­ja sa­vo dar­ bą ir lan­ky­tojų at­si­lie­pi­mus. Juo­da su­tei­kia so­li­du­mo

Pas­te­li­nių spalvų in­ter­je­re be­si­ su­kan­čios pa­davė­jos, bar­me­nai ir vir­tuvės dar­buo­to­jai vil­ki juo­ dus dar­bui pri­tai­ky­tus dra­bu­žius. Į akis krin­ta ant stalų pa­dėtos ne­ įpras­tos, juo­dos, spal­vos po­pie­ rinės ser­vetėlės. Ei­man­tas sa­ko, kad juo­da spal­va su­tei­kia so­li­du­ mo, tad jos res­to­ranų in­ter­je­ruo­se lai­kui bėgant bus dau­giau. „Mūsų res­to­ranų tipas ne­skir­ tas masėms. Pas mus lan­ko­si vi­ du­ri­nio ir aukš­tes­nio sluoks­nio klien­tai. Mer­gi­nas ir mo­te­ris vi­ lio­ja mūsų sa­lo­tos. Jau pa­stebė­jo­ me, kad mūsų pa­tie­ka­lai kai­nuo­ja per pi­giai“, – at­vi­ravo vers­li­nin­ kas ir pa­si­džiau­gė, kad lie­tu­vių mi­ty­bos įpro­čiai kei­čia­si į ge­ra. Pa­sak jo, už­sie­ny­je vietų, kur ga­ li svei­kai pa­val­gy­ti, yra ge­ro­kai dau­ giau, o į Lie­tuvą svei­ko mais­to kultū­ ra atei­na po tru­putį. E.Na­vi­kaus­kas nuo­lat va­žiuo­ja į ki­tas ša­lis, do­mi­si to­kio vers­lo nau­jovė­mis, se­ka, kaip dir­ba šios sri­ties sen­bu­viai. Ki­še­nių tik­rin­ti ne­rei­kia

Auklė­ja: apie ge­ro mais­to svarbą pri­me­na res­to­ranų tink­lo šūkiai.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Kaip pa­si­sekė su­rink­ti dar­buo­tojų ko­mandą? Vers­li­nin­kas ma­no tu­ rin­tis do­vaną pri­trauk­ti žmo­nes. Res­to­ra­nuo­se dir­ba dau­giau kaip 60 dar­buo­tojų ir vi­si jie dar ne­tu­ ri 30-ies. Priim­da­mas į darbą E.Na­vi­kaus­ kas į dip­lomą ga­li ir ne­žiūrė­ti. Svar­ biau­sia vers­li­nin­kui – žmo­gaus pa­ žiū­ros. „Iš­mok­ti ga­li vi­si. Ga­li būti

bet kuo, tik rei­kia norė­ti“, – įsi­ti­ kinęs kau­nie­tis. Baigęs teisės stu­ di­jas, jis tre­jus me­tus dir­bo po­li­ ci­jo­je, bet su­pra­to, kad tai vi­siš­kai ne jam. Ei­man­tas ne­nei­gia – pa­ reigū­no dar­be bu­vo ir įdo­mių da­ lykų, bet jų bu­vo tiek ma­žai, kad vy­ras ne­matė pra­smės ten il­giau pa­si­lik­ti. Sun­kias aki­mir­kas vers­lo pra­ džio­je iš­gy­venęs E.Na­vi­kaus­kas ste­bi­si, kad da­bar jau­ni žmonės no­ ri ne­dirb­ti, bet gau­ti daug pi­nigų. „Man toks po­žiū­ris ne­priim­ti­nas. Bu­vo la­bai striu­ka, nie­ko neuž­ dirb­da­vau, reikė­jo sko­lin­tis, bet jei­gu būčiau verkęs, tai ir būčiau likęs ver­kian­tis. Vis­kas pri­klau­so nuo žmo­gaus ir jo po­žiū­rio“, – įsi­ ti­kinęs res­to­ranų tink­lo įkūrėjas. Ne pa­slap­tis, kad maistą ga­mi­ nan­čio­se įmonė­se kai ku­rie dar­buo­ to­jai įsi­gud­ri­na nu­gvelb­ti mais­to pro­duktų, bet „Ta­ke­Way“ res­to­ranų tink­lo įkūrėjas pur­to galvą – tai so­ vie­ti­nis pa­li­ki­mas. „Ran­ki­nių ir ki­ še­nių ne­tik­ri­na­me, tai būtų la­bai jau že­ma. Jei­gu reikėtų tik­rin­ti, to­kie dar­buo­to­jai pas mus ne­dirbtų“, – ka­te­go­riš­kas E.Na­vi­kaus­kas. Sa­ko, esu išp­rotėjęs

„Ar tie­sa, kad pra­dėję sa­vo vers­ lą žmonės ne­be­mie­ga nak­ti­mis?“ klau­siu E.Na­vi­kaus­ko. Jis šį po­pu­ liarų mitą tik pa­tvir­ti­na – gu­la vėlai, ke­lia anks­ti, nes la­bai daug dir­ba. „Jo­kiais ait­va­rais ar sėkme ne­ti­ kiu. Ži­nau, kad kiek pa­da­ry­siu, tiek ir turė­siu. Tai ma­no dar­bas ir ho­ bis. Kitų po­mėgių ne­tu­riu. Kai kas sa­ko, kad esu išp­rotėjęs“, – sa­vo gy­ve­ni­mo būdą at­skleidė kau­nie­ tis. Ne­ma­žai lai­ko ati­ma ir ki­ti jo vers­lai – E.Na­vi­kaus­kas yra ke­lių Kau­no barų ir klubų bend­ra­tur­tis. „Ta­ke­Way“ res­to­ranų tink­las ir to­ liau ke­ti­na plėstis Lie­tu­vo­je, ta­čiau Ei­man­tas jau dai­ro­si ir į ki­tas ša­lis, nes ma­no, kad Lie­tu­vo­je svei­kos mi­ ty­bos ša­li­ninkų skai­čius yra ri­bo­tas. Ar už­sie­nio rin­kos bus sve­tin­gos jo idė­jai? Vers­li­nin­kas nea­be­jo­ja turįs sėkmės ko­zirį: kol ki­ti dau­giau dėme­ sio ski­ria rin­ko­da­rai, „Ta­ke­Way“ to­ bu­li­na mais­to ko­kybę ir skonį.

23

pirmAdienis, rugsėjo 9, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Kazio Almeno knygą „Lietingos dienos“.

K. Almenas. „Lietingos dienos“. Žinomo rašytojo knyga apie sovietmečio Lietuvą aštuntojo dešimtmečio pradžioje: šalia istorinių ir politinių įvykių, sąlygojusių sovietinių piliečių gyvenimą, vyksta detektyvinės įtampos kupinas veiksmas vienoje Palangos viloje, kurioje atsidūręs milicijos leitenantas Donatas Vėbra žmogžudystės byloje tampa ir kaltinamuoju, ir kaltintoju. Veiksmas trunka nuo sekmadienio popietės iki ketvirtadienio. Be paliovos lyja, išskyrus trečiadienį. Lietus – kaip fonas jau primirštai sovietinei tikrovei, kuri knygoje atkurta itin vaizdingai ir tiksliai, gyvais nepakartojamų charakterinių tipų paveikslais, buities detalėmis ir leksika, paryškinta žemaitiškos šnektos, tarnybinio žargono, nevengiant ir grubių rusiškų keiksmažodžių.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 17 d.

Avinas (03 21–04 20). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Svajosite apie atostogas ar bent kelias poilsio dienas, nes esate šiek tiek išvargintas darbo ir sunkumų. Atsipūskite. Jautis (04 21–05 20). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti kitą žmogų. Nesišvaistykite nereikalingomis pastabomis ir nekritikuokite, taip bus geriau visiems. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi. Vėžys (06 22–07 22). Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Galima bloga nuotaika ir nenoras palaikyti kitus žmones. Bet žinokite, kad viskas praeina. Liūtas (07 23–08 23). Būsite energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą motyvacijos antplūdį. Pasistenkite tinkamai paskirstyti laiką ir darbus, kad vakare nepasirodytų, jog nieko nespėjote, nors išliejote daug prakaito. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite, ką buvote pažadėjęs padaryti. Svarstyklės (09 24–10 23). Patyrinėkite savo vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos, tik savo nuomones ir spėliones slėpkite savyje, kad ko nors neįžeistumėte. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruošęs emocijų protrūkiui. Šaulys (11 23–12 21). Įgyvendinti planus trukdys emocijos, o sprendžiant svarbų reikalą, nervingumas gali pakišti koją. Pasimankštinkite, pakvėpuokite grynu oru, kuo greičiau atsikratykite streso, ir viskas susitvarkys. Ožiaragis (12 22–01 20). Aplinkiniai padės įgyvendinti jūsų ambicijas. Pavyks atmesti neesminius dalykus. Neignoruokite aplinkinių patarimų, patraukite į savo pusę draugus, juk jūsų siekiai dabar tikrai puikūs. Vandenis (01 21–02 19). Aplinkinių pripažinimas turės teigiamos įtakos jūsų nusiteikimui. Dėl jūsų gebėjimo teisingai pasirinkti puikiai seksis karjera. Šiuo metu viskas jūsų rankose, todėl sėkmė tikrai neaplenks. Žuvys (02 20–03 20). Dėl skirtingų vertybių ir skonio gali įsiplieksti konfliktas su kolega ar draugu. Neskubėkite ginčytis, geriau dar kartą išklausykite savo pašnekovą ir pasistenkite jį suprasti.

Orai

Savaitės pradžioje tęsis šilti ir giedri orai. Šiandien vietomis oras gali sušilti iki 24 laipsnių šilumos, lietaus nenumatoma. Antradienio naktimis atvės iki 5–9 laipsnių. Dieną bus nepastoviai debesuota, bus 22–23 laipsniai šilumos. Lietus į Lietuvą gali ateiti trečiadienį. Antroje savaitės pusėje trumpai palyti turėtų daugelyje rajonų.

Šiandien, rugsėjo 9 d.

+22

+22

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+22

Šiauliai

Klaipėda

+22

Panevėžys

+19

Utena

+23

6.56 20.08 13.12

252-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 113 dienų. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+22

Pasaulyje Atėnai +30 Berlynas +16 Brazilija +28 Briuselis +18 Dublinas +16 Kairas +33 Keiptaunas +16 Kopenhaga +19

kokteilis Po­li­ci­nin­kams – na­mų ki­nas „Ar po­l i­ci­nin­kams ne­si­mie­ga gū­d žią nak­t į?“ – no­r i­si pa­k laus­t i, su­ž i­no­jus apie tai, kad jie nak­t į į sek­ma­d ie­n į, apie ant­rą va­lan­dą nak­t ies, Sta­t y­bi­ nin­kų pro­spek­te stab­dė au­to­mo­bi­lius. Užuot ra­miai mie­go­ję ir sap­na­vę ma­lo­ nius sap­nus, pa­rei­gū­nai ša­lo, bend­ra­ vo su su­stab­dy­tais vai­ruo­to­jais. Ma­lo­nu, kad yra po­l i­ci­n in­k us už­jau­ čian­čių au­to­mo­bi­li­nin­kų. An­tai vie­nas vy­riš­kis, tik­riau­siai tą va­ka­rą šven­tęs sa­vo ju­bi­l ie­jų – 30-me­t į, ma­ty­da­mas sun­kiai dir­ban­čius, nu­ta­rė juos pa­rem­ ti do­va­no­mis. „Va­ž iuo­ja­me, vy­rai, iki ma­no na­mų, – pa­k vie­tė jis po­l i­ci­nin­kus vyk­t i iš pa­ skos, – pa­do­va­no­siu aš jums mu­zi­k i­ nį cent­rą ir na­mų ki­no sis­te­mą. Nei aš mu­zi­kos klau­sau­si, nei fil­mų žiū­riu, o jums ir jū­sų šei­moms pra­vers.“ Su­siž­val­gė pa­rei­gū­nai vie­nas į ki­tą, pa­ žvel­gė į al­ko­ho­lio ma­tuok­l į ir su­pra­to, jog dos­nu­sis vai­ruo­to­jas, to­dėl ir dos­nus, kad blai­vu­mo tik­ri­ni­mo apa­ra­tas ro­dė nei daug, nei ma­žai – 2,21 pro­mi­lės. „Gal ki­tą kar­tą ir paim­si­me. Tik kol kas ir to­liau klau­sy­si­mės mu­zi­kos per se­ ną­jį „ve­fu­ką“, o na­mų ki­no sis­te­mą at­ stos „Tau­ro“ te­le­v i­zo­r ius“, – nu­my­kė uni­for­muo­tie­ji ir pi­lie­tį, pa­no­ru­sį tap­ ti po­li­ci­jos rė­mė­ju, nu­si­ve­žė į ati­tin­ka­ mą įstai­gą.

Žmo­nės: po­li­ci­nin­kai, kaip ir vi­si

ki­ti mir­tin­gie­ji, taip pat neat­sis­ pi­ria pa­gun­doms.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ko­dėl kai ku­rie žmo­nės, truk­te­lė­ję al­ ko­ho­li­nių gė­ri­mų, tu­ri po­trau­kį pa­do­ va­no­ti net pa­sku­ti­nes trum­pi­kes?

Kaunas Londonas +20 Madridas +31 Maskva +17 Minskas +20 Niujorkas +21 Oslas +21 Paryžius +17 Pekinas +27

Praha +16 Ryga +22 Roma +25 Sidnėjus +26 Talinas +20 Tel Avivas +30 Tokijas +27 Varšuva +25

Vėjas

4–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+21

+20

Marijampolė

Vilnius

+22

Alytus

Vardai Argintas, Darius, Ramutė, Serapina, Sergijus, Sonata .

RUGsėjO 9-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+13

+22

+17

+15

4

+14

+17

+16

+15

2

+14

+17

+16

+14

3

rytoj

trečiadienį

1585 m. gi­mė Ar­mand Jean du Ples­sis (Ar­ma­ nas Ža­nas du Ple­si) – kar­ di­no­las Ri­šel­jė, ku­ris fak­ tiš­kai val­dė Pran­cū­z i­ją ka­ra­l iaus Liud­v i­ko XIII val­dy­mo me­tais. 1776 m. Ame­ri­kos Kong­ re­sas pri­ta­rė nau­jam ša­ lies – Jung­t i­n ių Ame­r i­ kos Vals­t i­jų (JAV) – pa­ va­di­ni­mui. 1828 m. gi­mė ru­sų li­te­ ra­t ū­ros kla­si­kas Le­vas Tols­to­jus. Mi­rė 1910 m.

1932 m. gi­mė ra­šy­to­jas Vy­tau­tas Bub­nys. 1944 m. praė­jus die­nai po so­vie­tų ar­mi­jos įžen­ gi­mo į Bul­ga­ri­ją, val­džią už­gro­bė ko­mu­nis­tai. 1976 m. mi­rė mark­sis­tas re­vo­l iu­cio­n ie­r ius, Ki­n i­ jos ko­mu­n is­t ų par­t i­jos ly­de­ris Mao Ze­dong. 1966 m. me­no ga­le­ri­jo­je su­si­ti­ko John Len­non ir Yo­ko Ono. Tą pa­čią die­ną 1971 me­tais J.Len­no­nas iš­ lei­do plokš­te­lę „Ima­gi­ne“.

Išpilstė 2 200 lit­rų žu­vie­nės

1960 m. gi­mė ak­to­rius Hugh Gran­tas.

teleloto

Nr. 909

2013 09 08

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Penk­tą­jį, ju­bi­lie­ji­nį, žu­vie­nės vi­ri­ mo čem­pio­na­tą, vy­ku­sį Ši­lu­tė­je, lai­mė­jo pa­ma­rio kraš­to at­sto­vai. Pir­mą kar­tą čem­pio­na­to is­to­ri­jo­je žu­vie­nės vi­ri­mo čem­pio­nės žie­das ati­te­ko mo­te­riai – Ilo­nai Lio­ran­čie­ nei iš Rus­nės. Ji va­do­va­vo ši­lu­tiš­ kių ko­man­dai.

Čem­pio­na­te šį­kart var­žė­si net 45 ko­man­dos – be­veik dvi­gu­bai dau­ giau nei per­nai. Šių­me­čių ko­man­dų ku­li­na­ri­ niais su­ge­bė­ji­mais bu­vo su­ža­vė­ta ne tik ko­mi­si­ja, ku­rios gre­to­se bu­ vo Arū­nas Va­lins­kas, Žil­vi­nas Žva­ gu­lis, Hen­ri­kas Vai­tie­kū­nas, bet ir žiū­ro­vai. Jie tu­rė­jo uni­ka­lią ga­li­my­ bę ne tik pa­ska­nau­ti žu­vie­nės, bet ir so­čiai jos pri­si­kirs­ti. Čem­pio­na­te bu­vo iš­vir­ta 2,2 tūkst. lit­rų žu­vie­nės ir žu­vies sriu­ bos. Ren­gi­nio tai­syk­lės to­kios, jog vi­są žu­vie­nę žiū­ro­vams bū­ti­na iš­ da­ly­ti dy­kai, už ją ne­ga­li­ma im­ ti nė cen­to.

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 71 950 (1 x 71950) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 9 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

Ko­va: 45 ko­man­dos žu­vie­nės vi­ri­mo čem­pio­na­te var­žė­si, ku­ri iš­virs

gar­džiau­sią sriu­bą.

Ta­čiau tūks­tan­čius žiū­ro­vų į ren­gi­nį pri­vi­lio­jo ne tik gar­džiai kve­pian­ti žu­vie­nė, bet ir dau­gy­bė at­rak­ci­jų. Pa­ma­lo­ni­nę skran­dį ir sie­lą, žmo­nės jau ėmė lauk­ti ki­tų me­ tų – šeš­to­jo žu­vie­nės vi­ri­mo čem­ pio­na­to.

Ro­mual­do Eg­lins­ko nuo­tr.

„Ti­ki­mės, jog ki­tą­met ja­me da­ly­ vaus ir bent vie­na ko­man­da iš Klai­ pė­dos, nes klai­pė­die­čiai iki šiol bu­ vo pa­sy­vūs. Prie­šin­gu at­ve­ju mes, ši­lu­tiš­kiai, boi­ko­tuo­si­me Jū­ros šven­tę“, – juo­ka­vo vie­nas žu­vie­ nės vi­ri­mo čem­pio­na­to or­ga­ni­za­ to­rių Ma­ri­jus Bud­rai­tis.

§§ §§ 50 56 75 61 20 25 53 13 12 30 07 63 40 14 43 49 54 55 21 39 24 06 11 04 42 60 08 23 70 67 62 28 72 01 18 §§§ 03 19 17 38 32 §§ §§§ 47 51 29 15 34 §§§ §§§ §§§ 31 74 45 Papildomi prizai: „Citroen C-Elysee“ – 0479544, 0596142, 0629681 30 000 Lt – 0209001, 0522661, 0127314 25 000 Lt – 0226810 20 000 Lt – 0576812, 0250922, 0284353, 0131795, 0176219, 0340971, 0449934, 0326404 15 000 Lt – 0595170 10 000 Lt – 0484623, 0131324, 0099366, 0474485, 0541218, 0059511, 0630426, 0469156, 0531023, 0141677, 0309813, 0302533, 0307738, 0239202, 0053745, 0430033, 0419701, 0504138, 0286428, 0044818, 0444498 Tel. 1634 (rugsėjo 2 d.): 10 000 Lt – Virginija Jonikienė iš Telšių, Algis Jankauskas iš Jurbarko, Gintautas Markūnas iš Klaipėdos, Kęstutis Ulozevičius iš Kauno, Regina Lygnugarienė iš Kretingos Kvietimai į TV: 039*123, 013*816, 063*530 Prognozė: Aukso puode bus – 700 000 Lt

Tau­pie­ji vai­ruo­to­jai Dau­g u­ma vai­r uo­to­jų de­ga­lams per mė­ne­sį iš­lei­džia vi­du­ti­niš­kai 300–500 li­tų. Su­si­da­rius to­kiai ne­ma­žai su­mai, ten­ka gal­vo­ti, kaip su­tau­py­ti, kaip su­ ma­žin­ti de­ga­lams skir­tas iš­lai­das. Pu­sė vai­ruo­to­jų pri­pa­ž įs­ta, kad pa­si­ tai­kius pro­gai de­ga­lus pi­la­si ne de­ga­ li­nė­se, nes gau­na pi­ges­nių. Da­lis „šo­ fe­rių“ da­bar ra­do spren­di­mą, ku­ris pa­ de­da su­tau­py­ti. Maž­daug 60 pro­c. vai­ ruo­to­jų ar­ba pa­ve­ža ko­le­gas ar drau­ gus, va­ž iuo­jan­čius ta pa­čia kryp­ti­mi, ar­ba pa­tys pri­si­jun­gia prie taip va­žiuo­ jan­čių­jų. Čes­ka (397 719; jei na­mų ki­no sis­te­ma po­li­ci­nin­kams – per pra­stas ky­šis, tai ką jie ta­da ima?)

Nr. 32 EUROJACKPOTAS Nr. 1234 EUROJACKPOTAS

2013 00 00 2013 09 06 EUROJACKPOTAS – 46 268-583 EUROJACKPOTAS 00 Lt000 000 Lt 03 07 20 32 44 + 04 05 00 00 00 00 Laimėjimas: 00 00 Atspėta: 5 Papildomi +2 46 2680583 skaičiai 0 Lt 5+1 1 342 450 Lt 5 Prognozė: 174 518 Lt 4+2 10 392 Lt Eurojackpote - 00Ltmln. Lt 4+1 623 4 325 Lt 3+2 173 Lt 3+1 68 Lt 2+2 48 Lt 3 46 Lt 1+2 32 Lt 2+1 26 Lt Prognozė: „Eurojackpotas“ – 51 mln. Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.