2013 09 10 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ANTRADIENIS, RUGSÄ–JO 10, 2013

www.kl.lt

208 (19 811)

.;A?.162;6@ ?B4@Âź7<

11

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b X RcVĂ˜VR[Ă›

RUBRIKA

sveikata

Mokykla ir sveika ta –

Z.Vai­gaus­kas: „Ne­duo­ti Darbo par­ti­jai pi­ni­gĹł mes ne­ga­li­me“.

Lietuva 7p.

Mask­vos me­ro rin­ki­mus lai­mÄ—­jo Krem­liaus fa­vo­ri­tas S.So­bia­ni­nas.

Pasaulis 10p.

Rie­bus mais­tas – ne toks jau ir blo­gas.

Jei vasarÄ… vaikai maĹžai sportavo, grĹŤdinosi, tai bent dabar, mokslo metams prasidÄ—jus, bĹŤtina, kad jĹł mokymosi ir poilsio re Ĺžimas bĹŤtĹł subalansuotas, mityba sveika, kuprinÄ— ne per sunki. UĹž tai atsakingi tÄ—vai. JustÄ— KiburytÄ— Kaip praleido va

sarÄ…

Ką klasės draugams apie tai, kaip praleido vasarą, pasakoja vaikai? Ar visi jie pakanka mai judėjo, lakstė po lauką, plau kiojo eŞeruose ar upėse, karstėsi po medŞius? Tai buvo sveika. Tie, kurie didŞią ją dalį dienos praleido prie kom piuterio, televizoriaus, apie tai pri valo pasakyti ir gydytojams. Labai gali bōti, kad jų stuburas iťkrypęs, laikysena netaisyklinga, galimi ki tokie raumenų sutrikimai. skeleto bei Visoms ťioms moks leivių bėdoms neabejotinai įtakos turi ir per sunkios, knygų pri krautos kuprinės, nepatogōs suo lai.

Tik tuomet, kai vaikas augs fiziĹĄkai ir dvasiĹĄkai stiprus, atĹĄalus orams jo nepuls ligos.

Ĺ iandien priedas VaikĹł ortopedai pa taria tÄ—vams, kad kuprinÄ— su knygomis neturi sudaryti daugiau kaip mokinio svorio. Arit 10–12 proc. metika Ä?ia paprasta: pirmokas, sveriantis maĹždaug 25 kg, turÄ—tĹł neĹĄti ne daugiau kaip 2,5–3 kg sve rianÄ?iÄ… kuprinÄ™. Taigi, tuĹĄÄ?ios kup rinÄ—s svoris neturÄ—tĹł virĹĄyti 1,5 kg. Ji neturi spausti, trinti, privalo bĹŤti patogi. Ma tuotis perkamÄ… kuprinÄ™ geriausia apsi kÄ™ ir be jos, juk kup vilkus striurinÄ™ teks neĹĄioti ir ĹžiemÄ…, ir vasa rÄ…. Idealu, jei kupri nÄ—s dirŞų plotis – ne maĹžiau kaip 4 minkĹĄtinti. Per sto cm ir jie pari dirĹžai vaikui gali trinti paĹžas tis, ď Ž SÄ…lygos: ]V_ Z verĹžti. \ `V\` Z\X`

13

Suk­Ä?iai ÄŻkliu­vo ÄŻ pink­les

Bran­giu mo­bi­liuo­ ju te­le­fo­nu bei tĹŤks­ tan­Ä?io li­tĹł ver­tÄ—s Ä?e­ kiu klai­pÄ—­die­tÄŻ su­ gun­dy­ti ir pi­ni­gĹł iĹĄ jo iť­vi­lio­ti ban­dÄ™ su­kÄ?iai pa­tys ÄŻkliu­ vo ÄŻ pink­les. Au­ka ap­si­me­tÄ™s vy­ras iť­ sa­miai at­sklei­dÄ— sche­mÄ…, kaip ÄŻka­li­ ni­mo ÄŻstai­go­se sÄ—­ din­tys nu­si­kal­tÄ—­liai pil­do sa­vo te­le­fo­nĹł ir ban­kĹł sÄ…­skai­tas.

YĂş ZR aĂş `N cNV aĂ›` `b `V a

V XV Z\ `b Q_Nb TNV` Q VNbT` ZN` “ aNV] ]Na V[ QĂ› YV` Ă&#x; `cRV XN aĂ– Xb _V\` ]N _RV XN YNb` Z\X` YNV  @Uba aR_` a\PX• [b\ a_

„Juk ne vien ran­kÄ… at­ki­ťÄ™ tu­ri­me vaikť­Ä?io­ti.“ Klai­pÄ—­dos kon­cer­tĹł sa­lÄ—s va­do­vÄ— Da­nu­tÄ— Ĺ˝iÄ?­ku­vie­nÄ— ma­no, kad kul­tō­ros ÄŻstai­gos tu­rÄ—­tĹł ne lauk­ti do­ta­ci­jĹł, o uŞ­si­dirb­ti pa­Ä?ios.

Klu­bui – bank­ro­to by­la As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pÄ—­dos apy­gar­dos teis­mas uŞ­re­ gist­ra­vo vie­no iĹĄ krep­ťi­nin­kĹł ieť­ki­ nÄŻ krep­ťi­nio klu­bui „Nep­tō­nas“ dÄ—l bank­ro­to by­los iť­kÄ—­li­mo. Ta­Ä?iau klu­bo va­do­vy­bÄ— ÄŻsi­ti­ki­nu­si, kad Ĺžai­ dÄ—­jas ar­ti­miau­siu me­tu at­siims pa­ reiť­ki­mÄ… teis­mui, nes su ko­man­dos na­riu sku­ba­ma at­si­skai­ty­ti.

v.spuryte@kl.lt

Ĺ˝i­nu­tÄ™ ga­vo nak­tÄŻ

4

Kaina 1,30 Lt

5p.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ—

„Svei­ki­na­me! Ju­su nu­me­ris ta­ po lai­min­gas „OG­MI­NOS CENT­ RAS“ Jums do­va­no­ja mob. te­le­ fo­na No­kia x6 ir 1000lt ce­ki. Del do­va­nu at­sie­mi­mo kreip­tis siuo Nr. 816934860.“ – to­kiÄ… Ĺži­nu­tÄ™ (kal­ba ne­tai­sy­ta – V.S.) sa­vait­ga­lÄŻ 1 val. nak­ties ga­vo Au­ri­mas Moc­ kus. Ji ap­skrie­jo ir ĹĄim­tus ki­tĹł klai­ pÄ—­die­Ä?iĹł, tĹŤks­tan­Ä?ius Lie­tu­vos gy­ ven­to­jĹł. „Iť­kart su­pra­tau, kad tai su­kÄ?iai, nes nie­kas apie do­va­nas nak­ti­mis ne­pra­ne­ťi­nÄ—­ja.

suderinamos

„„Pi­lie­tiť­ku­mas: su­pra­tÄ™s, kad ÄŻ jÄŻ nu­si­tai­kÄ— te­le­fo­ni­niai su­kÄ?iai, A.Moc­kus su jais „pa­Şai­dė“, o po­kal­bius ÄŻra­

ĹĄÄ— ir pa­vie­ťi­no, kad ki­ti bō­tĹł at­sar­ges­ni.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Teis­mas dve­jus me­tus uos­ta­mies­ Ä?io klu­be Ĺžai­du­sio Rai­mun­do Da­ nio ieť­ki­nÄŻ ga­vo rug­sÄ—­jo 3-iÄ…­jÄ…. Krep­ťi­nin­kas nu­spren­dÄ— per teis­mÄ… iť­si­ko­vo­ti jam pri­klau­san­ tÄŻ at­ly­gi­ni­mÄ…. „Nep­tō­no“ klu­bo di­rek­to­rius Os­val­das Ku­raus­kas ti­ki­no, kad su krep­ťi­nin­ku ne­tru­kus bus ga­lu­ti­nai at­si­skai­ty­ta. „Tik gar­siai skam­ba bank­ro­to by­ la, o iĹĄ tie­sĹł tai bu­vo ÄŻsi­ sko­li­ni­mai Ĺžai­dÄ—­jui.

3

2

ANTRADIENIS, RUGSĖJO 10, 2013

miestas

Fon­dą už­ver­tė pra­šy­mais As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Bank­ru­tuo­jan­čios įmo­nės Ga­ran­ti­ nį fon­dą už­ver­tė pra­šy­mais skir­ti dar­buo­to­jams iš­mo­kas. Per pir­mą šių me­tų pus­me­tį gau­ta 512 įmo­ nių raš­tų, ku­riuo­se pra­šo­ma skir­ ti 15 mln. 602 tūkst. li­tų. Dau­giau­ sia pa­raiš­kų – 104 – gau­ta šių me­ tų bir­že­lį.

Trik­džiai: pa­grin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl prie jū­ros esan­čios Klai­pė­dos

gy­ven­vie­tės for­ma­liai ne­ga­li pre­ten­duo­ti į ku­ror­ti­nių te­ri­to­ri­jų sta­tu­ są, – nė­ra gam­ti­nių svei­ka­tos veiks­nių. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pė­da neiš­si­ža­da ku­ror­to sta­tu­so Meln­ra­gė, Gi­ru­liai ir Smil­ty­nė ga­li tap­ti ku­ ror­ti­nė­mis te­ri­to­ri­jo­mis. Nors sie­kiant to­ kio sta­tu­so rei­kia la­bai daug in­ves­ti­ci­jų, uos­ta­mies­čio val­džia at­šau­na, kad vis tiek svars­tys ga­li­my­bę kai ku­rias sa­vo gy­ven­ vie­tes va­din­ti ku­ror­tais. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ga­li­my­bė Meln­ra­gei, Gi­ru­liams ir Smil­ty­nei su­teik­ti ku­ror­ti­nių te­ri­ to­ri­jų sta­tu­są bu­vo ana­li­zuo­ja­ma vie­no­je stu­di­jos „Va­ka­rų kran­tas“ da­lių. Šią ga­li­my­bių stu­di­ją fi­nan­ suo­ja ES. Jos ren­gė­jai iša­na­li­za­vo ir gam­ti­ nius, ir so­cia­li­nius, ir inf­rast­ruk­tū­ ros rei­ka­la­vi­mus, ke­lia­mus ku­ror­ ti­nėms te­ri­to­ri­joms, ir nu­sta­tė, kad Meln­ra­gė, Gi­ru­liai ir Smil­ty­nė be­ veik nė vie­no jų nea­ti­tin­ka.

No­rint Meln­ra­gei, Gi­ ru­liams ir Smil­ty­nei gau­ti ku­ror­ti­nių te­ ri­to­ri­jų sta­tu­są šio­se gy­ven­vie­tė­se rei­kė­tų įsteig­ti po­li­ci­jos įstai­ gas, svei­ka­tos prie­ žiū­ros cent­rus.

To­dėl esą ir da­ry­ti­na iš­va­da, kad gy­ven­vie­čių sta­tu­so keis­ti ne­rei­ kė­tų. „No­rint, jog Meln­ra­gė, Gi­ru­liai ir Smil­ty­nė ati­tik­tų ku­ror­ti­nėms te­ ri­to­ri­joms ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus, rei­kia di­džiu­lių in­ves­ti­ci­jų. Var­gu ar jos at­si­pirk­tų, jei gy­ven­vie­tėms bū­tų su­teik­tas toks sta­tu­sas. Ži­no­ ma, rin­ko­da­ro­je žo­dis „ku­ror­tas“ la­bai pa­trauk­lus, Klai­pė­da, tu­rė­ da­ma to­kių ku­ror­ti­nių vie­tų, tap­ tų pa­trauk­les­nė tu­ris­tams. Ta­čiau gau­na­ma nau­da vis tiek bū­tų ma­

žes­nė nei in­ves­ti­ci­jos“, – pa­brė­žė ga­li­my­bių stu­di­ją „Va­ka­rų kran­ tas“ ren­gian­čios bend­ro­vės pro­ jek­to koor­di­na­to­rė So­fi­ja Ko­gan. Nus­ta­ty­ta, jog no­rint Meln­ra­gei, Gi­ru­liams ir Smil­ty­nei gau­ti ku­ ror­ti­nių te­ri­to­ri­jų sta­tu­są šio­se gy­ ven­vie­tė­se rei­kė­tų nuo­lat ma­tuo­ti oro tar­šą, įsteig­ti po­li­ci­jos įstai­gas, svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­rus, teik­ti svei­ka­ti­ni­mo, ap­gy­ven­di­ni­mo pa­ slau­gas, or­ga­ni­zuo­ti dau­giau pra­ mo­gų. Ta­čiau pa­grin­di­nis truk­dis, anot S.Ko­gan, tas, jog vi­so­se tri­jo­se gy­ ven­vie­tė­se nė­ra gam­ti­nių svei­ka­ tos veiks­nių (na­tū­ra­laus mi­ne­ra­li­ nio van­dens, dur­pi­nio pur­vo), ku­rie bū­ti­ni ku­ror­ti­nė­se te­ri­to­ri­jo­se. „Tai­gi, for­ma­liai nei Smil­ty­nė, nei Gi­ru­liai, nei Meln­ra­gė ku­ror­ ti­nio te­ri­to­ri­jų sta­tu­so ne­ga­li gau­ ti dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių“, – kons­ta­ta­vo S.Ko­gan. Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas tei­gė, jog to­kios iš­ va­dos yra tik iš­va­dos, ku­rias ga­li­ ma pa­keis­ti. „Ana­li­zuo­ti ga­li­my­bę ir siek­ ti ku­ror­ti­nių te­ri­to­ri­jų sta­tu­so yra bū­ti­na, nes tai su­tei­kia tei­sę ir bū­ dų pri­trauk­ti tam tik­rų in­ves­ti­ci­ jų. Na­tū­ra­lu, kad pra­mo­ni­nin­kai ar stam­bio­jo vers­lo at­sto­vai no­rė­ tų, jog Klai­pė­da bū­tų tik pra­mo­ni­ nis mies­tas. Ta­čiau jei mes no­ri­me di­din­ti uos­ta­mies­čio pa­trauk­lu­mą ja­me gy­ven­ti, tik­rai tu­ri­me neap­ leis­ti min­ties apie ku­ror­ti­nių te­ri­ to­ri­jų sta­tu­so sie­kia­my­bę prie jū­ros esan­čioms gy­ven­vie­tėms. Jei ga­li­ my­bių stu­di­jos ren­gė­jai sa­ko, kad neap­si­mo­ka, mes sa­ko­me, jog dar kar­tą vis­ką įver­tin­si­me“, – tvir­ti­ no vi­ce­me­ras.

Į Ga­ran­ti­nį fon­dą per 10 me­tų – nuo 2002 iki 2012-ųjų – Lie­tu­vos įmo­nės su­mo­kė­jo 531 mln. li­tų. Di­džiau­sią įmo­kų su­mą per tą lai­ką – be­veik 111 mln. li­tų – bend­ ro­vės į fon­dą per­ve­dė 2010-ai­ siais. Įmo­kų su­mos stip­riai kri­to per­nai, kai bend­ro­vės Ga­ran­ti­ nį fon­dą pa­pil­dė vos 16 mln. li­ tų. Šių me­tų fon­do są­ma­to­je nu­ ma­ty­ta iš darb­da­vių su­rink­ti 43 mln. 200 tūkst. li­tų, o iš­leis­ti – 40 tūkst. 655 li­tus. Per vi­są Ga­ran­ti­nio fon­do veik­ los lai­ką iš­mo­kos bu­vo skir­tos 168

tūkst. 200 bank­ru­ta­vu­sių įmo­nių dar­buo­to­jų. Jiems iš­mo­kė­ta 350 mln. li­tų. Nuo 2001 iki 2013 m. bir­že­lio pa­ bai­gos iš­mo­kos skir­tos 1 tūkst. 289 bank­ru­ta­vu­sių bend­ro­vių dar­buo­ to­jams. Ne­se­niai Ga­ran­ti­nio fon­ do ta­ry­bos po­sė­dy­je nag­ri­nė­ta ir bank­ru­ta­vu­sios bend­ro­vės „Klai­ pė­dos kra­nai“ pa­raiš­ka. Iš­mo­kų ti­ki­si apie 70 dar­buo­to­jų. Klai­pė­ dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos duo­ me­ni­mis, tai – vie­nas di­džiau­sių dar­buo­to­jų at­lei­di­mų šiais me­tais uos­ta­mies­ty­je. Per pir­mą šių me­tų pus­me­tį Ga­ ran­ti­nia­me fon­de gau­ta 512 įmo­nių pa­raiš­kos, ku­rio­se pra­šo­ma skir­ ti 15 mln. 602 tūkst. li­tų dar­buo­ to­jų iš­mo­koms, ta­čiau skir­ta ko­ne tri­mis mi­li­jo­nais li­tų ma­žiau. Di­ džiau­sias skai­čius pa­raiš­kų gau­tas šių me­tų bir­že­lį – 104. Dau­giau­sia iš­mo­kų – 59 pro­c. su­mos – skir­ta dar­bo už­mo­kes­čiui, 22 pro­c. – išei­ ti­nei iš­mo­kai, 15 pro­c. – pi­ni­gi­nei kom­pen­sa­ci­jai už ne­pa­nau­do­tas

kas­me­tines ato­sto­gas. Per­nai per vi­sus me­tus Ga­ran­ti­niam fon­dui bu­vo pa­teik­ta 922 pa­raiš­kos.

Fak­tai Ga­ran­ti­nis fon­das – tai pi­ni­gų fon­

das, iš ku­rio ski­ria­mos nu­sta­ty­to dy­džio iš­mo­kos bank­ru­tuo­jan­čių ar bank­ru­ta­vu­sių įmo­nių dar­buo­ to­jams, nu­trau­ku­siems dar­bo san­ ty­kius su šio­mis įmo­nė­mis, taip pat dar­buo­to­jams, kai įmo­nė jiems yra įsi­sko­li­nu­si. Ga­ran­ti­nis fon­das įsteig­tas 2001

m. bir­že­lio 15 d. Vy­ riau­sy­bės nu­ ta­ri­mu.

3

ANTRADIENIS, RUGSĖJO 10, 2013

miestas Šoks čem­pio­na­te

Ats­to­vaus Lie­tu­vai

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to šo­ kių gru­pė „Lea­der dan­ce“, ku­ riai va­do­vau­ja doc. Bro­nė Švit­ rie­nė, at­rink­ta šok­ti Slo­vė­ni­jo­ je vyks­tan­čia­me Eu­ro­pos vy­rų krep­ši­nio čem­pio­na­te. Gru­pė šoks rug­sė­jo 11–22 die­no­mis Liub­lia­nos pa­grin­di­nė­je are­no­ je. Į Slo­vė­ni­ją šo­kė­jai ir jų va­do­ vė iš­va­žia­vo va­kar.

Į Ka­li­ning­ra­dą va­kar iš­plau­kė Lie­ tu­vos jū­rų mu­zie­jaus ku­rė­nas „Süd1“. Šeš­ta­die­nį jis da­ly­vaus Pa­sau­li­nio van­de­ny­no mu­zie­jaus or­ga­ni­zuo­ja­ma­me is­to­ri­nių lai­ vų pa­ra­de „Van­de­nų asamb­lė­ja“. Ren­gi­ny­je ku­rė­nas da­ly­vaus ant­ rą kar­tą. Pir­mą kar­tą lie­tu­viš­kas žve­jų pa­vel­das Ka­li­ning­ra­de bu­vo pri­sta­ty­tas prieš dve­jus me­tus.

Da­nės pa­kran­čių im­sis ki­tą­met Da­nės upės pa­kran­ tės ki­tą­met tu­rė­ tų tap­ti šva­res­nės ir leng­viau pa­sie­ kia­mos žmo­nėms. Nu­ma­ty­ta ne tik su­ rink­ti šiukš­les, bet ir iš­kirs­ti ne­vie­to­je išau­gu­sius krū­mus, me­džius.

Dis­ku­si­ja. Ket­v ir­ta­d ie­n į 18 val. Klai­ pė­dos vie­š o­s ios bib­l io­te­kos Kal­nu­ pės fi­lia­le (Kal­nu­pės g. 13) vyks po­kal­ bis-dis­k u­si­ja „Te­le­fo­n i­n iai su­kčiai. Ar esa­te ga­ran­t uo­t i, kad ne­pak­l iū­si­te?“.

m.skiriute@kl.lt

Pra­džia: ke­ti­na­mų su­tvar­ky­ti Da­nės pa­kran­čių ruo­žas driek­sis nuo Bir­žos til­to.

lū­žu­sių me­džių, ku­riuos rei­kia pa­ ša­lin­ti, yra ne­ma­žai. No­ri­me, kad pa­kran­tės bū­tų tvar­kin­gos, ir žmo­ nės ga­lė­tų priei­ti prie upės ne­truk­

do­mi. Šis pro­jek­tas la­bai gra­žiai su­si­sie­ja su dvi­ra­čių ta­ko tie­si­mu“, – tvir­ti­no I.Ša­ka­lie­nė. Nu­ma­to­ma, kad šie dar­bai ga­lė­tų pra­si­dė­ti ki­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tais me­tais. Da­bar ren­gia­mos kon­ kur­so ran­go­vui pa­rink­ti są­ly­gos. Kiek kai­nuos dar­bai, paaiš­kės iš­ rin­kus nu­ga­lė­to­ją.

rius. Iš vi­so klu­bas bu­vo sko­lin­gas trims žai­dė­jams – Gied­riui Gus­tui, Lau­ry­nui Mi­ka­laus­kui ir Rai­mun­ dui Da­niui. Su G.Gus­tu ir L.Mi­ka­laus­ku jau yra at­si­skai­ty­ta, ta­čiau R.Da­niui, pa­sak O.Ku­raus­ko, klu­bas bu­vo sko­lin­gas 38 tūkst. li­tų. „Šiuo me­tu li­ko per 10 tūkst. li­tų su­ma. Mes ti­ki­mės, kad per rug­sė­ jį su žai­dė­ju bus vi­siš­kai at­si­skai­ty­ ta“, – aiš­ki­no O.Ku­raus­kas. Ka­dan­gi skun­das teis­me dar nė­ ra nag­ri­nė­tas, kol kas nė­ra pa­teik­ta pra­šy­mų areš­tuo­ti ir ki­taip ap­ri­bo­ti klu­bo tur­tą ir ban­ko są­skai­tas. „Ši sko­la su­si­da­rė per­nai, kai ne­ga­vo­me pla­nuo­tos di­de­lės pi­ ni­gų su­mos. Tai nė­ra ma­lo­nus pro­ce­sas, o ir ken­kia klu­bo re­pu­ ta­ci­jai. Toks žai­dė­jo el­ge­sys yra nea­dek­va­tus klu­bo at­žvil­giu. Mes ne­ven­gia­me at­si­skai­ty­ti ir pik­ty­ biš­kai ne­siel­gia­me. Nė­ra taip, kad kas pa­siųs­tų krep­ši­nin­ką“, – aiš­ ki­no O.Ku­raus­kas. Klu­bo di­rek­to­rius pri­si­mi­nė per­ nai vy­ku­sį teis­mo pro­ce­są su tre­ jus me­tus klu­be žai­du­siu Vy­te­niu Pet­ku­mi. Krep­ši­nin­kas pra­lai­mė­ jo by­li­nė­ji­mą­si ir neį­ro­dė, kad klu­

bas jam neiš­mo­kė­jo jo už­dirb­tų pi­ ni­gų. „Jis ban­dė įro­dy­ti ke­lių de­šim­čių li­tų sko­lą, ta­čiau teis­mo pro­ce­są mes lai­mė­jo­me ir pri­si­tei­sė­me net ad­vo­ka­to iš­lai­das. Nors ne­ga­li ži­no­ ti, ar neat­si­ras no­rin­čio vėl kreip­tis į teis­mą“, – ti­ki­no O.Ku­raus­kas.

Os­val­das Ku­raus­kas:

Toks žai­dė­jo el­ge­sys yra nea­dek­va­tus klu­ bo at­žvil­giu. Mes ne­ ven­gia­me at­si­skai­ty­ ti ir pik­ty­biš­kai ne­ siel­gia­me. Klu­bo di­rek­to­rius pri­pa­ži­no, kad yra už­si­tę­su­sių de­ry­bų su klu­bo rė­ mė­jais, ta­čiau bend­ra klu­bo fi­nan­ si­nė pa­dė­tis esą nė­ra to­kia ap­verk­ ti­na, kad bū­tų ke­lia­ma bank­ro­to by­la. „To­kie pro­ce­sai ga­li tik ap­sun­ kin­ti pa­dė­tį, o blo­giau­siu at­ve­ju tik dar la­biau nu­to­lin­ti at­si­skai­ty­ mą. To­kie da­ly­kai klu­bui ne­pa­de­da, ta­čiau dėl ke­lių de­šim­čių tūks­tan­ čių klu­bas tik­rai ne­bank­ru­tuos“, – kal­bė­jo klu­bo va­do­vas.

Svei­k a­t a. Klai­p ė­d os vi­s uo­m e­n ės svei­k a­tos biu­ro spe­c ia­l is­t ai pri­me­ na, kad kas­met mo­k i­n iai į mo­k yk­ las pri­va­lo pri­s ta­t y­t i pa­ž y­m as apie sa­vo svei­k a­tos būk­lę. Pa­ž y­m a apie moks­lei­v io svei­k a­tos būk­lę tu­r i bū­ ti pri­s ta­t y­t a vi­s uo­me­nės svei­k a­tos spe­c ia­l is­t ui mo­k yk­lo­j e iki rug­s ė­j o 15 die­nos. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 13 klai­ pė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Fe­t i­n a Bo­r i­ so­va (g. 1924 m.), Pet­rė Grikš­t ie­nė (g. 1926 m.), Mal­v i­na Miz­g i­r ie­nė (g. 1926 m.), Amb­ro­žė­jus Pet­ras Ma­šid­laus­k is (g. 1935 m.), Al­do­na Ma­r i­jo­na Evie­nė (g. 1938 m.), Cheo­n i­ja Skaš­čen­ko (g. 1939 m.), Lai­ma Pet­ro­nė­lė Rukš­nai­ tie­nė (g. 1943 m.), Ju­r ij Ti­cho­m i­rov (g. 1948 m.), Igor Dyš­len­kov (g. 1949 m.), Via­čes­la­vas Ko­zy­ro­vi­čius (g. 1951 m.), Ri­man­tas Va­len­t u­ko­n is (g. 1953 m.), My­ko­las Ru­š ins­kas (g. 1953 m.), Ar­ vy­das Stub­ra (g. 1959 m.).

Klu­bui – bank­ro­to by­la Ta­rė­mės dėl at­si­skai­ty­ 1 mo, ta­čiau tai šiek tiek už­tru­ko“, – tvir­ti­no klu­bo di­rek­to­

Pris­ta­ty­mas. Šian­d ien 17 val. vie­šo­ sios I.Si­mo­nai­t y­tės bib­l io­te­kos kon­ fe­ren­c i­j ų sa­lė­j e vyks Al­fon­s o Sta­ pon­kaus kū­r y­bos va­ka­ras. Jo me­t u bus pri­sta­t y­ta au­to­r iaus kny­ga „Šir­ dies vir­pe­siai“. Ty­r i­m ai. Tre­č ia­d ie­n į ir ket­v ir­t a­d ie­ nį nuo 13 val. Klai­p ė­dos uni­ver­s i­te­ to Tech­no­lo­g i­n ių pro­ce­s ų ka­ted­ros ku­r uo­j an­č io­s e la­b o­r a­to­r i­j o­s e lan­ ky­to­j ai bus su­p a­ž in­d in­t i su che­m i­ jos ir ap­l in­kos ty­r i­mo me­to­dais, tu­r i­ ma la­bo­ra­to­r i­ne įran­ga. Bus su­teik­ta ga­l i­my­b ė da­ly­vau­t i pa­ro­do­mo­s iuo­ se eks­p e­r i­men­t uo­s e at­l ie­k ant naf­ tos, ap­l in­kos oro už­terš­t u­mo, ap­l in­ kos triukš­mo ly­g io ir me­t a­lų kie­t u­ mo ty­r i­mus.

Mil­da Ski­riu­tė

Pla­nuo­ja­mas su­tvar­ky­ti ruo­žas – nuo Bir­žos til­to iki Pa­lan­gos plen­ to ties „Ža­liuo­ju slė­niu“. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ jos Ire­nos Ša­ka­lie­nės, bus su­rink­ tos šiukš­lės kran­te ir van­dens pa­ vir­šiu­je, iš­kirs­ti su­ve­šė­ję krū­mai, nu­svi­rę, pa­lū­žę me­džiai. „Da­nės pa­kran­tės yra ne­tvar­ky­ tos. Sa­vai­me pri­žė­lu­sių krū­mų, nu­

Dienos telegrafas

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Lai­ma Pet­ro­nė­lė Rukš­nai­tie­nė, Ar­vy­ das Stub­ra, Mal­v i­na Miz­g i­r ie­nė. Jo­n iš­kės ka­p i­nės. Šian­d ien lai­do­ ja­m i Ri­man­tas Va­len­t u­ko­n is, Fe­t i­na Bo­r i­so­va. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 6 ber­n iu­kai.

By­la: „Nep­tū­no“ va­do­vui O.Ku­raus­kui teks su­ras­ti 10 tūkst. li­tų at­si­

skai­ty­ti su krep­ši­nin­ku R.Da­niu, nes žai­dė­jas mė­gi­na kel­ti klu­bui bank­ ro­to by­lą. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Grei­to­j i. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­ sios pa­gal­b os me­d i­kai su­lau­kė per 50 iš­k vie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­ giau­sia skun­dė­si trau­k u­l iais, aukš­t u krau­jos­pū­d žiu, pil­vo ir gal­vos skaus­ mais, krau­jo­ta­kos su­t ri­k i­mais. Me­d i­ kai į pa­gal­bą sku­bė­jo ir vie­šo­se vie­ to­se gu­l in­t iems ne­blai­v iems aso­cia­ liems žmo­nėms.

4

antradienis, rugsėjo 10, 2013

miestas

Suk­čiai įkliu­vo į pink­les 1

Be to, įta­riau, kad tie su­ kčiai iš ku­rio nors ka­ lė­ji­mo. Gal sa­vait­ga­lį prie­žiū­ ra švel­nes­nė, to­dėl ir jie pa­si­rin­ko išei­gi­nes die­nas sa­vo dar­bams“, – tei­gė A.Moc­kus. Po pu­sant­ros pa­ros jis pri­si­mi­nė, kad ga­vo šią ži­nu­tę, ir nu­spren­dė pa­tik­rin­ti, kaip vei­kia su­kčiai. „Net nea­be­jo­jau, kad jie ban­ dys iš­vi­lio­ti iš ma­nęs pi­ni­gų. Ta­ čiau la­bai no­rė­jo­si su­pras­ti, kaip jie vei­kia, no­rė­jo­si žmo­nėms vi­ sa tai pa­ro­dy­ti, kad neuž­kib­tų ant to­kių triu­kų“, – pi­lie­tiš­kai nu­si­tei­ kęs bu­vo A.Moc­kus. Sek­ma­die­nio po­pie­tę jis pa­ skam­bi­no nu­ro­dy­tu te­le­fo­nu ir po­ kal­bį įra­ši­nė­jo. „Tu­ri­te pa­da­ry­ti da­bar“

– „Og­mi­nos“ cent­ras. Va­dy­bi­nin­ kas Pau­lius klau­so. – La­ba die­na. Ga­vau ži­nu­tę iš jū­sų. – Kuo var­du ir iš ko­kio mies­to bū­si­te? – Au­ri­mas iš Klai­pė­dos. – Ga­vo­te pra­ne­ši­mą, kad do­va­no­ ja­mas te­le­fo­nas ir če­kis? – Taip, prieš ke­lias die­nas. Ar dar ne per vė­lu dėl do­va­nų kreip­tis? – No­rė­da­mas at­gau­ti do­va­nė­les, tu­rė­tu­mė­te įvyk­dy­ti mū­sų rė­mė­ jų sa­lo­no są­ly­gas. Jie yra tar­pi­nin­kai ir rė­mė­jai to­dėl, kad įstei­gė šį nuo­ sta­bų te­le­fo­ną. Da­bar tu­rė­tu­mė­ te „Mak­si­mos“ ar­ba „Per­lo“ ter­mi­ na­lo ka­so­se nu­si­pirk­ti mū­sų rė­mė­jų „Tele2“, liau­diš­kai ta­riant, pa­pil­dy­ mą už 50 li­tų. Au­ri­mai, ar jūs su­ge­ bė­si­te dėl sa­vęs tą kvi­tą įsi­gy­ti? – Čia sau? Ma­nau, kad su­ge­bė­ siu. – Ta pi­ni­gų su­ma jums bus grą­ži­ na­ma prie tūks­tan­čio li­tų če­kio. Tas kvi­tas bus kaip ga­ran­tas at­gau­nant do­va­nė­les ir jis bus ak­ty­vuo­ja­mas įve­dant tą su­mą į jū­sų nau­ją lai­mė­ tą te­le­fo­ną pra­di­niams po­kal­biams. Kai įsi­gy­si­te kvi­tą, pa­kar­to­ti­nai su­ si­sie­ki­te šiuo nu­me­riu. Mes ta­da stab­do­me kom­piu­te­ri­nį lai­ko li­mi­ tą ir ga­lu­ti­nai su­tar­si­me dėl do­va­ nų at­siė­mi­mo, ar at­vyk­si­te į Vil­nių, Vir­šu­liš­kių g. 40, kur yra „Og­mi­ nos“ cent­ro būs­ti­nė, ar­ba do­va­nas pri­sta­ty­si­me jums į na­mus pa­to­giu lai­ku. Ga­lė­čiau pa­mi­nė­ti, kad pri­ sta­ty­mas nie­ko ne­kai­nuo­ja. Taip pat su­tar­si­me, kaip at­siim­si­te tūks­tan­tį li­tų – ar no­rė­si­te gau­ti gry­nais pi­ni­ gais, ar ap­si­pre­kin­ti mū­sų pre­ky­bos cent­ruo­se su 25 pro­cen­tų nuo­lai­da. Be to, jū­sų lau­kia dar vie­na džiu­gi staig­me­na, bet apie ją pa­mi­nė­siu, kai pa­da­ry­si­te vi­sas nuo­ro­das. – Aš esu Klai­pė­do­je, bet po ke­lių die­nų bū­siu Vil­niu­je, tai pas jus ir ga­lė­čiau at­vyk­ti su tuo kvi­tu. – Ne, jūs vis­ką tu­ri­te pa­da­ry­ti da­ bar, po in­for­ma­ci­jos su­tei­ki­mo, pri­ va­lo­te įvyk­dy­ti vi­sus nu­ro­dy­mus, nes mes tu­ri­me su­da­ry­ti ga­lu­ti­nį lai­mė­to­jų są­ra­šą ir ta­da jū­sų lau­kia dar vie­na di­džiu­lė staig­me­na. – Sup­ra­tau. – Ta­da pa­lin­kė­si­me sėk­mės ir lauk­si­me skam­bu­čio. – O per kiek lai­ko jums rei­kia pa­ skam­bin­ti? – O kiek jūs už­truk­si­te, kol įsi­gy­ si­te pa­pil­dy­mo kvi­tą? – Gal pu­sę va­lan­dos. – Tai per pu­sę va­lan­dos ir pra­ šy­tu­me su mu­mis su­si­siek­ti, po­nas Au­ri­mai. Ne ži­nu­tę at­siųs­ti, o vėl

Komentarai

pa­skam­bin­ti šiuo nu­me­riu. Iki ma­ lo­naus. Sėk­mės. Ste­bė­ti­na kant­ry­bė

„Spe­cia­liai ap­si­me­čiau to­kiu kvai­ le­liu, nes no­rė­jau, jog su­kčiai la­ biau at­si­skleis­tų. Jau iš pir­mo po­ kal­bio ta­po aki­vaiz­du, kad ka­lė­ji­me sė­din­tiems nu­si­kal­tė­liams te­rei­kia, jog pa­pil­dy­čiau jų te­le­fo­no są­skai­ tas, bet žai­di­mą tę­siau“, – pa­sa­ko­ jo A.Moc­kus. Jis, kaip ir bu­vo liep­ta, nu­ro­dy­tu nu­me­riu pa­skam­bi­no maž­daug po pus­va­lan­džio ir po­kal­bį vėl įra­šė. – La­ba die­na, čia anks­čiau skam­ bi­nau. – Čia Au­ri­mas, taip? – Taip. – Ar nu­si­pir­ko­te pa­pil­dy­mo kvi­ tą? Ko­kiai su­mai? – Nu­si­pir­kau ke­tu­ris pa­pil­dy­mo kvi­tus po 10 li­tų ir dvi pa­pil­dy­mo kor­te­les po pen­kis li­tus. – Ką jūs čia juo­kau­ja­te, po­nas. Tu­rė­jo­te įsi­gy­ti vie­ną su­mą 50-iai li­tų. Vie­nas kvi­tu­kas už 50 li­tų. – Bet su­ma ir išei­na 50 li­tų, nes tu­riu dvi „Pil­dyk“ kor­te­les po pen­ kis li­tus ir ke­tu­ris kvi­tus po 10 li­tų. – „Mak­si­mo­je“ jums bū­tų „iš­mu­ šę“ vie­ną kvi­tą 50 li­tų su­mai. – Tai jei kor­te­lės ne­tin­ka, ga­liu tą 10 li­tų dar ban­dy­ti in­ter­ne­tu už­si­ pirk­ti. – Taip ne­ga­li­ma, juk aiš­ki­nau, kad rei­kia vie­no kvi­to 50 li­tų su­mai. – Tai kur man da­bar vis­ką dė­ti? Man at­ro­do, kad jūs kaž­ko­kius „ma­ ka­ro­nus ka­bi­na­te“. – Tai ką tiks­liai nu­si­pir­ko­te? – Ke­tu­ris pa­pil­dy­mo kvi­tus po 10 li­tų. Tai ne­gi man da­bar va­žiuo­ti at­ gal į par­duo­tu­vę ir pirk­ti nau­ją pa­ pil­dy­mo kvi­tą ar pra­šy­ti, kad tuos pa­keis­tų? – Po­nas, mes jū­sų nu­me­rį anu­ liuo­ja­me ir ren­ka­me ki­tą lai­min­ gą­jį.

Nė vie­na pa­do­riai ir at­sa­kin­gai vei­kian­ ti bend­ro­vė iš sa­vo klien­tų nie­ka­da ne­ pra­šė ir ne­pra­šys mo­bi­lio­jo te­le­fo­no są­skai­tos pa­pil­dy­ mo ko­dų. – Pra­si­de­da. Man at­ro­do, kad rei­ kės jus kaž­kur ap­skųs­ti. Jūs juk ne­ sa­kė­te, kad rei­kia pirk­ti vie­ną kvi­tą, o tik mi­nė­jo­te 50 li­tų. – Ar kvi­tuo­se ma­to­te, kur yra žvaigž­du­tė ir skai­čiai 110, ei­na to­kia įvai­rių skai­čių se­ka? – Ma­tau. – Tai dik­tuo­ki­te juos. – O kam jums rei­kia? – Ši­tie duo­me­nys bus siun­čia­mi į „Tele2“ sa­lo­ną pa­tik­rin­ti, ar pa­pil­ dy­mas ga­li­mas, ar neiš­nau­do­ti tie kvi­tai, jie eg­zis­tuo­jan­tys? Juk mi­nė­ jau, kad šie pi­ni­gai bus grą­žin­ti jums su lai­mė­tu te­le­fo­nu. Da­bar sa­ky­ki­ te skai­čius. – Pa­ra­šy­ta: „Rink, žvaigž­du­ tė, 110, žvaigž­du­tė, 2255497271649 ir gro­te­lės, ir spaus­ti skam­bi­ni­mo myg­tu­ką“. – Dar kar­tą pa­kar­to­ki­te, kad neį­ vyk­tų ne­su­sip­ra­ti­mas. O da­bar jau

Vi­ta­li­jus Gai­lius

Sei­mo na­r ys, An­t i­ko­r up­ci­jos ko­m i­si­jos pir­m i­n in­kas

N

Mai­nai: po „drau­giš­ko“ po­kal­bio su su­kčiais klai­pė­die­tis su­lau­kė ži­nu­

tės, kad ne­bė­ra tarp lai­mė­to­jų, ta­čiau į tai rea­ga­vo iro­niš­kai – pa­siū­lė jiems nu­pirk­ti sau­sai­nių „Gai­de­lis“. Au­ri­mo Moc­kaus nuo­tr.

sa­ky­ki­te ki­ta­me kvi­te esan­čius skai­ čius, iš­kart tai, kas po žvaigž­du­tės. Pa­kar­to­ki­te. – Jūs pa­kar­to­ki­te, ar tei­sin­gai už­ si­ra­šė­te. – Tai jūs pa­kar­to­ki­te. – Pa­si­me­čiau, ku­rį čia kar­to­ti? – Vis­kas, ge­ros jums die­nos. – Ne­sup­ra­tau aš jū­sų. Keis­tai jūs kal­ba­te, ar ne­bū­si­te iš ko­kio ka­lė­ji­ mo, tiks­liai. Tuo­met kal­bė­jęs as­muo tie­siog nu­trau­kė po­kal­bį. Prieš tai dar bu­ vo ga­li­ma iš­girs­ti, kad jis at­si­lie­pė ki­tu te­le­fo­nu. O kai A.Moc­kus dar kar­tą pa­skam­bi­no nu­ro­dy­tu nu­ me­riu, pa­si­gir­do bal­sas: „Nu­me­ ris, ku­riuo šiuo me­tu skam­bi­na­te, užim­tas.“ Lie­pia įro­dy­ti lo­ja­lu­mą

„Man taip gai­la žmo­nių, kai be­ veik kiek­vie­ną die­ną gir­džiu, skai­ tau, kad juos ap­ga­vo te­le­fo­ni­niai su­kčiai. Jie tik­rai įval­dę kal­bė­ji­mo, įtai­gos me­ną. Jie tu­ri at­sa­ky­mus į vi­sus klau­si­mus“, – sa­vo iš­va­do­ mis da­li­jo­si A.Moc­kus. Bend­ro­vės „Og­mi­na“, ku­rios var­du su­kčiai nau­do­ja­si jau ke­le­ rius me­tus, ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­ riaus pa­dė­jė­ja Ire­na Ma­ri­ja Sar­to­ va pa­tvir­ti­no, jog šio­mis die­no­mis afe­ris­tai, pri­si­den­gian­tys įmo­nės var­du, vėl suak­ty­vė­jo. „Jie vei­kia ban­guo­tai. Nus­lops­ ta, o pa­skui vėl ata­kuo­ja žmo­nes. Ma­tyt, lau­kia, kol pra­ras bud­ru­ mą. Ga­liu tik spė­ti, jog mū­sų įmo­ nės pa­va­di­ni­mas pa­si­rink­tas to­dėl, kad jis ge­rai ži­no­mas, var­das yra pa­ti­ki­mas, ne­ke­lian­tis abe­jo­nių. Gir­dė­jau, kad su­kčiai jau dangs­to­ si ir pre­ky­bos cent­rų „Ak­ro­po­lis“ var­du“, – tei­gė I.M.Sar­to­va. Ji pa­brė­žė, jog nė vie­na pa­do­riai ir at­sa­kin­gai vei­kian­ti bend­ro­vė iš sa­vo klien­tų nie­ka­da ne­pra­šė ir ne­ pra­šys mo­bi­lio­jo te­le­fo­no są­skai­tos pa­pil­dy­mo ko­dų, nes tai bū­tų nu­ si­kal­ti­mas.

„Te­ko gir­dė­ti ir liūd­nes­nių is­ to­ri­jų. Vie­na mo­te­ris, ku­ri ne­ va „Og­mi­nos“ cent­ro va­dy­bi­nin­ kui pa­dik­ta­vo nu­si­pirk­tus te­le­fo­no pa­pil­dy­mo są­skai­tos kvi­tus, pa­ skui ga­vo nu­ro­dy­mą įro­dy­ti sa­ vo lo­ja­lu­mą, kad pa­tek­tų tarp tri­jų pa­čių lai­min­giau­sių­jų, gau­sian­čių di­džiau­sias do­va­nas. To lo­ja­lu­mo įro­dy­mas bu­vo į nu­ro­dy­tą ban­ko są­skai­tą per­ves­ti 6 ar 7 tūkst. li­ tų. Mo­te­ris taip ir pa­da­rė ir, lai­mė, grei­tai pa­si­gy­rė sū­nui. Šis su­pra­to, jog ma­ma pa­te­ko į su­kčių ran­kas, spė­jo už­blo­kuo­ti jos ban­ko są­skai­ tą, kad pi­ni­gai afe­ris­tų ne­pa­siek­ tų“, – pa­vyz­džiais su­kčių su­ma­ nu­mą iliust­ra­vo I.M.Sar­to­va. Jos pa­ta­ri­mas bu­vo konk­re­tus: „Kai gau­si­te ži­nu­tę, kad lai­mė­jo­te ko­kį nors pri­zą, nors jo­kio­je lo­te­ri­ jo­je net ne­da­ly­va­vo­te, pa­si­skam­bin­ ki­te ne ži­nu­tė­je nu­ro­dy­tu nu­me­riu, o į tos įmo­nės klien­tų ap­tar­na­vi­mo cent­rą. Ja­me tiks­liai vis­ką su­ži­no­si­ te ir ne­pa­tir­si­te nuo­sto­lių“.

Skai­čiai ir fak­tai Po­li­ci­jos duo­me­nys ro­do, kad per­

nai nuo te­le­fo­ni­nių su­kčių nu­ken­tė­ ję gy­ven­to­jai pa­ty­rė apie 3 mln. li­tų ža­los. Ma­no­ma, kad rea­lūs žmo­nių

nuo­sto­liai yra ke­le­rio­pai di­des­ni, nes ne vi­si nu­ken­tė­ju­sie­ji krei­pia­ si į po­li­ci­ją. Po­li­ci­jos duo­me­ni­mis, vie­nas iki­

teis­mi­nis ty­ri­mas dėl su­kčia­vi­mo te­ le­fo­nu vi­du­ti­niš­kai kai­nuo­ja 12 tūkst. li­tų, tam per­nai iš vi­so iš­leis­ta 1,5 mln. li­tų. Nuo te­le­fo­ni­nių su­kčių daž­niau­siai

nu­ken­čia lai­di­niu te­le­fo­nu be­si­nau­ do­jan­tys gar­baus am­žiaus gy­ven­to­ jai, o nu­si­kal­tė­liai nau­do­ja­si mo­bi­lių­ jų ope­ra­to­rių išanks­ti­nio mo­kė­ji­mo kor­te­lė­mis.

o­r int ko­vo­t i su te­le­fo­n i­ niais su­kčiais, pro­ble­mą rei­k ia spręs­t i sis­te­m iš­ kai. Pir­m iau­s ia – nea­ ti­dė­l io­t i­n i tech­n i­n iai spren­d i­mai, blo­k uo­jant skam­bu­čius iš pa­tai­sos na­mų, nes 90 pro­c. skam­bu­čių, ku­ riais iš žmo­nių iš­vi­lio­ja­mi pi­ni­gai ar pri­si­jun­gi­mo prie elekt­ro­ni­nės ban­ ki­n in­k ys­tės ko­dai, yra iš įka­l i­n i­mo įstai­g ų. Ant­ra – bend­ra­dar­bia­vi­mas tarp ins­t i­t u­ci­jų: po­l i­ci­jos, ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tų, pro­ku­ra­tū­ros. Tre­čia – tin­ka­mai kva­l i­fi ­k uo­t i kal­t i­n i­mus, juk tai ne su­kčia­vi­mas, o tur­to prie­ var­ta­vi­mas, nes au­koms gra­si­na­ma, kad jei ne­per­ves pi­ni­gų, tai gi­mi­nai­ čiai at­si­sės į ka­lė­ji­mą ir pa­na­šiai. Tur­ to prie­var­ta­vi­mas yra sun­kus nu­si­ kal­ti­mas, o su­kčia­vi­mas – apy­sun­kis, to­dėl ski­ria­si san­kci­jos, baus­mės. Ir, aiš­k u, rei­k ia švies­t i vi­suo­me­nę. Pa­ vyz­d žiui, ma­no tė­vai, kai jiems kas nors įtar­t i­nas pa­skam­bi­na, iš­kart skam­bi­na man. Tuo­met aš jiems pa­ ta­r iu kreip­t is į po­l i­ci­ją, jie krei­pia­si, ta­čiau, gai­la, kad at­sa­ko­mo­jo ry­šio nė­ra ir taip neuž­ker­ta­mas ke­lias nu­ si­kal­t i­mams. Aki­vaiz­du, kad spren­ di­mų, kaip su­ma­žin­ti te­le­fo­ni­nių su­ kčių ata­kas, tik­rai yra, tik juos rei­kia įgy­ven­din­ti.

Li­na Kar­baus­kie­nė

Klai­pė­dos apy­l in­kės pro­k u­ro­rė

P

er ma­no pra­kti­ką bu­vu­sio­ se by­lo­se, ku­r io­se nu­teis­ ti te­le­fo­n i­n iai su­kčiai, vi­si au­koms skam­bi­nę as­me­ nys bu­vo iš įka­li­ni­mo įstai­gų. Ta­čiau ne­pa­vyk­da­vo nu­sta­ty­ti, kas iš au­kų pi­ni­gus pai­ma ar iš­gry­ni­na tuos, ku­ rie per­ve­da­m i į nu­ro­dy­t ą są­skai­ tą. Suk­čia­vi­mo mo­de­liai be­veik ne­ kin­ta. Po­pu­l ia­r iau­si iš­l ie­ka tie, kai skam­bi­na gi­m i­nai­čiu, pa­v yz­d žiui, sū­nu­mi ar anū­ku ap­si­me­tęs as­muo, ku­ris guo­džia­si, jog pa­te­ko į bė­dą ir rei­kia pi­ni­gų, kad dėl ne­va pa­da­ry­to pa­žei­di­mo ne­pa­tek­tų į ka­lė­ji­mą. Dar vie­nas mo­de­l is – skam­bi­na ne­va iš Fi­nan­si­n ių nu­si­kal­t i­mų ty­r i­mų tar­ ny­bos, au­kai pra­ne­ša, kad per jos są­ skai­tą „plau­na­mi“ pi­ni­gai, to­dėl rei­kia pri­si­jun­gi­mo prie elekt­ro­ni­nės ban­ ki­nin­kys­tės ko­dų. Mes pa­tys nuo­lat ieš­ko­me at­sa­ky­mų į klau­si­mą, kaip ap­sau­go­ti žmo­nes nuo su­kčių. At­ro­ dy­tų, jog in­for­ma­ci­jos tik­rai pa­kan­ ka, kad žmo­nės neuž­k ib­t ų ant afe­ ris­tų kab­l iu­ko. Tie, ku­rie skam­bi­na, juk sė­di ka­lė­ji­me, yra dau­g y­bę kar­ tų teis­t i, to­dėl ne­ma­nau, kad jie pa­ si­ž y­m i ko­k iais nors ta­len­tais sa­vo kal­bo­mis už­bur­t i žmo­nes. Vei­k iau­ siai au­kas, kai joms pa­sa­ko­ma, kad su jo­mis su­si­ję kas nors ne­le­ga­laus, iš­t in­ka stre­sas, tuo ir pa­si­nau­do­ja­ ma. Suk­čia­v i­mo at­ve­jai ir mo­de­l iai – lyg ban­gos. Vie­nu me­tu jau džiau­ gė­mės, kad tar­si ir pa­si­bai­gė tie ty­ ri­mai, kai ap­si­me­ta­ma pa­rei­g ū­nais ir iš žmo­n ių iš­v i­l io­ja­m i pri­si­jun­g i­ mų prie elekt­ro­ni­nės ban­k i­nin­kys­ tės ko­dai. Ta­čiau to­kių at­ve­jų vėl pa­ si­py­lė. Ma­tyt, su­kčiai ste­bi žmo­nes, nu­sta­to, ka­da jie pra­ran­da bud­ru­mą, o ta­da jau ata­kuo­ja.

5

ANTRADIENIS, RUGSĖJO 10, 2013

miestas

Ne­si­bai­gian­tis kri­zės re­ži­mas Per tre­jus me­tus Klai­pė­dos kul­tū­ros įstai­gų už­mo­kes­ čio fon­dą sa­vi­val­ dy­bė su­ma­ži­no be­ veik 30 pro­cen­tų. Jau da­bar aki­vaiz­ du, kad ir šių me­tų lapkričio–gruodžio mė­ne­siais vėl pri­ trūks pi­ni­gų kul­tū­ ri­nin­kų al­goms. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Prit­rūks pi­ni­gų al­goms

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros įstai­gų są­ra­še – Žve­jų rū­mai, Kon­ cer­tų sa­lė, Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­ to­ri­jos mu­zie­jus, mies­to vie­šo­ji bib­lio­te­ka, Kul­tū­rų ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­ras, Tau­ti­nių kul­tū­rų cent­ras, Et­no­kul­tū­ros cent­ras, vie­šo­ji įstai­ ga „Klai­pė­dos šven­tės“. Per pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė šių įstai­gų už­mo­kes­čio fon­dą kas­met ma­ži­no 15, 10 ir 5 pro­cen­tais. „Apie tai, kad kul­tū­ros įstai­goms bus at­kur­tas prieš­kri­zi­nis už­mo­ kes­čio fon­das, kol kas ty­li­ma. Bet, ma­nau, apie tai rei­kės kal­bė­ti. Juk da­lį tų pi­ni­gų bū­tų ga­li­ma skir­ti ge­res­niam pro­duk­tui kur­ti ar pa­ tal­poms at­nau­jin­ti“, – ma­no Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros sky­ riaus ve­dė­jas Na­rū­nas Lend­rai­tis. Žve­jų rū­mų si­tua­ci­ja su­dė­tin­ges­ nė nei ki­tų kul­tū­ri­nių įstai­gų Klai­ pė­do­je. Pas­ta­tas yra la­bai di­de­lis – jo plo­tas sie­kia 7,5 kv. met­rų ir rei­ka­lau­ja ka­pi­ta­li­nio re­mon­to. Pi­ ni­gus, su­rink­tus už pa­tal­pų nuo­mą, ku­riuos ga­lė­tų skir­ti re­mon­tui, ad­

Suk­ti­nis: Žve­jų rū­mų dar­buo­to­jų dar­bo už­mo­kes­čio fon­das iš­seks lapk­ri­čio vi­du­ry­je, tad ad­mi­nist­ra­ci­jai

ten­ka su­ktis, gal­vo­jant apie iš­gy­ve­ni­mą.

mi­nist­ra­ci­ja pri­vers­ta ati­duo­ti dar­ buo­to­jų al­goms. „Mums at­ly­gi­ni­mams pa­pil­do­mai rei­kia už­si­dirb­ti apie 66 tūkst. li­tų. Pri­va­lo­me su­spė­ti tai pa­da­ry­ti iki me­tų pa­bai­gos“, – tei­gė Žve­jų rū­ mų va­do­vas Al­vy­das Len­kaus­kas. Re­mon­tai ga­li pa­lauk­ti?

Si­tua­ci­ja esą yra pa­na­ši vi­so­se kul­tū­ ros įstai­go­se. Su­dė­tin­giau­sia tai, kad Žve­jų rū­muo­se ne­ga­li­ma da­ry­ti re­ mon­tų, nes tam ne­be­lie­ka pi­ni­gų. „Kai čia at­si­kraus­tė­me prieš 10 me­tų, re­mon­tui per me­tus skir­da­ vo­me iki 180 tūkst. li­tų, pa­skui tik 100 tūkst., vė­liau – 60 tūkst. Šiais me­tais ga­lė­jo­me skir­ti tik 14 tūkst. li­tų. Tvar­ko­me tik tai, kas gy­vy­biš­ kai svar­bu, nes ki­tų ga­li­my­bių ne­ tu­ri­me“, – sa­kė A.Len­kaus­kas. Žve­jų rū­muo­se dir­ba apie 40 žmo­ nių. Per mė­ne­sį vien jų dar­bo už­mo­ kes­čiui rei­kia apie 50 tūkst. li­tų. „Kiek me­tų mes dar ga­lė­si­me gy­ven­ti to­kiu re­ži­mu? Jei­gu bū­ tų grįž­ta prie bu­vu­sio už­mo­kes­čio fon­do ir sa­vo už­dirb­tas lė­šas ga­lė­ tu­me skir­ti re­mon­tui, vis­kas bū­tų

ki­taip. Bet jei ei­na­ma­jam re­mon­tui skir­si­me tik po ke­lio­li­ka tūks­tan­ čių, iš­temp­si­me vos ke­lis me­tus“, – kons­ta­ta­vo Žve­jų rū­mų va­do­vas.

Bai­mi­na­ma­si, jog inf­rast­ruk­tū­ra taip nu­si­dė­vės, kad atei­ ty­je sun­kiai pa­vyks ras­ti nuo­mi­nin­kų. Esą kiau­ras pa­sta­to sto­gas, ne­ tau­pus šil­dy­mas, nu­se­nu­si sce­nos tech­ni­ka. Bai­mi­na­ma­si, jog inf­ rast­ruk­tū­ra taip nu­si­dė­vės, kad atei­ty­je sun­kiai pa­vyks ras­ti nuo­ mi­nin­kų. Su iš­ties­ta ran­ka ne­vaikš­to

Pa­ra­dok­sa­lu, to­kio­se pat po­zi­ci­jo­ se yra ir Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė, ta­čiau šios įstai­gos pa­ja­mos di­dė­ ja. Per mė­ne­sį Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je vyks­ta 20–23 ren­gi­niai, sa­lės ap­kro­vi­mas mak­si­ma­lus. Sa­lė dir­ ba ir va­sa­rą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Už­mo­kes­čio fon­das jau tre­jus me­tus nu­rėž­tas, bet kaž­kaip iš­ gy­ve­no­me. Vi­saip bū­na, kar­tais ir pi­ni­gų pri­trūks­ta. Vis­kas pri­klau­so nuo pas mus or­ga­ni­zuo­ja­mų ren­gi­ nių ko­ky­bės, jų apim­ties, kvies­ti­nių at­li­kė­jų pro­fe­sio­na­lu­mo“, – dės­ tė Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lės va­do­ vė Da­nu­tė Žič­ku­vie­nė. Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lės pa­tal­ pos api­ma pus­ket­vir­to tūks­tan­čio kvad­ra­ti­nių met­rų. Ten dir­ba 86 dar­buo­to­jai, iš jų 11 – ad­mi­nist­ra­ ci­jo­je. Vi­si ki­ti – at­li­kė­jai: cho­ras, or­kest­ras, brass kvin­te­tas, ka­ri­lio­ ni­nin­kai. Nors pa­sta­tas ne­se­niai at­nau­jin­tas, kas­met kos­me­ti­niam re­mon­tui pi­ni­gų skir­ti ne­rei­kia, ta­čiau esą, jei pa­sta­to ne­pri­žiū­rė­ si, tai jis ims by­rė­ti. „Ki­tų me­tų pa­bai­go­je bus 10 me­ tų, kai pa­sta­tas re­no­vuo­tas, ta­čiau sce­ni­nė įran­ga jau ne­bea­ti­tin­ka rei­ ka­la­vi­mų, atei­ty­je teks tru­pu­tė­ lį in­ves­tuo­ti. Ne­ga­li­me sa­ky­ti, kad sa­vi­val­dy­bė yra ne­ge­ra­no­riš­ka, bet mes ir pa­tys tu­ri­me už­si­dirb­ti, juk ne vien ran­ką at­ki­šę tu­ri­me vaikš­ čio­ti“, – įsi­ti­ki­nu­si D.Žič­ku­vie­nė.

Iš pa­plū­di­mių iš­veš suo­lus ir ka­bi­nas Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Iš plia­žų jau ruo­šia­ma­si iš­vež­ti suo­lus, per­si­ren­gi­mo ka­bi­nas ir šiukš­lia­dė­žes. Tai ke­ti­na­ma da­ry­ ti šios sa­vai­tės pa­bai­go­je. Šią va­sa­ rą nuo­sto­lių neiš­veng­ta – da­lis in­ ven­to­riaus bu­vo ap­ga­din­ta.

Uos­ta­mies­ty­je va­sa­ros se­zo­nas ofi­cia­liai bai­gia­si rug­sė­jo 15-ąją. Tai pa­sku­ti­nė die­na, kai dir­ba gel­ bė­to­jai, ren­ka­ma rink­lia­va už au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą pa­plū­di­mių priei­go­se. Pas­ku­ti­nė­mis ofi­cia­laus va­sa­ros se­zo­no die­no­mis ke­ti­na­ma iš plia­ žų pra­dė­ti iš­vež­ti in­ven­to­rių. „Suo­lus, ka­bi­nas, šiukš­lia­dė­ žes pra­dė­si­me vež­ti penk­ta­die­nį ar šeš­ta­die­nį. Vis­kas pri­klau­sys, kaip pa­vyks su­si­tar­ti dėl tech­ni­kos“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos skęs­tan­čių­ jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Vir­gi­ni­jus Ur­bo­nas. Šis se­zo­nas – pir­ma­sis, kai gel­bė­ ji­mo tar­ny­ba rū­pi­no­si ne tik poil­

siau­to­jų sau­gu­mu, bet ir pri­žiū­rė­jo tvar­ką Smil­ty­nės pa­plū­di­miuo­se. „Pa­tiems sun­ku ver­tin­ti, kaip se­kė­si dirb­ti. Vis­ką ge­riau­siai ma­ to poil­siau­to­jai. Kol kas pre­ten­zi­ jų ne­su­lau­kė­me“, – apie gel­bė­ji­mo tar­ny­bai pri­skir­tą nau­ją veik­lą kal­ bė­jo V.Ur­bo­nas. Pa­sak jo, Smil­ty­nės pa­plū­di­ miuo­se di­de­lių tur­to nio­ko­ji­mų iš­ veng­ta. „Ras­da­vo­me ir suo­liu­kus su­lau­ žy­tus, ir ka­bi­ną nu­vers­tą. Ta­čiau ma­si­nių van­da­liz­mo at­ve­jų ne­bu­ vo“, – tvir­ti­no va­do­vas. Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių pa­plū­di­mius pri­žiū­rin­čios įmo­nės Klai­pė­dos re­ gio­no va­do­vas An­ta­nas Gu­de­lis pa­ sa­ko­jo, jog čia taip pat iš­veng­ta di­ de­lių van­da­liz­mo at­ve­jų. Te­ko re­mon­tuo­ti ir su­lau­žy­tus laip­tų tu­rėk­lus, va­ly­ti api­pai­šy­tus me­di­nius ta­kus. Po nak­ties ding­ da­vo ir da­lis me­die­nos, pa­ruoš­tos ta­kams ties­ti. „Di­de­lių nuo­sto­lių ne­pa­ty­rė­me, ta­čiau smul­kių in­ci­den­tų pa­si­tai­ kė“, – tvir­ti­no A.Gu­de­lis.

Lai­kas: per­si­ren­gi­mo ka­bi­nas, suo­lus ir šiukš­lia­dė­žes iš pa­plū­di­mių

ke­ti­na­ma iš­vež­ti pa­sku­ti­nė­mis ofi­cia­laus va­sa­ros se­zo­no die­no­mis.

Anot va­do­vo, blo­giau­sia, kad žmo­nės vis dar daug šiukš­li­na. Ypač jau­ni­mas. „Kai tik ge­res­nis oras, po nak­ties ko­pos bū­na pil­nos šiukš­lių. Ga­li ras­ti, ko tik no­ri. Jau­ni­mas ne­pa­ si­kei­tė nė tru­pu­čio“, – dėl ne­tvar­ kos ap­gai­les­ta­vo A.Gu­de­lis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Se­zo­no me­tu poil­siau­to­jai pik­ ti­no­si, kad Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių pa­plū­di­miuo­se ne­spė­ja­ma pa­klo­ ti me­di­nių ta­kų. Anot A.Gu­de­lio, dar­bai ar­tė­ja į pa­bai­gą. „Ran­go­vas ne­spė­ja ruoš­ti me­die­ nos. Lau­kia­me, kol jos gau­si­me“, – tei­gė va­do­vas.

in memoriam Arvydas Stubra (1959–2013)

Šeštadienį staiga sustojo žinomo uostamiesčio fotomenininko Arvydo Stubros širdis. Šeima, kolegos fotografai, Klaipėdos kultūrinė bendruomenė neteko brangaus, talentingo žmogaus, mylimo vyro ir tėvo, tikro fotografijos profesionalo, aktyvaus parodinio gyvenimo dalyvio. Jis mirė vos perkopęs 54-uosius, džiaugdamasis gyvenimu ir kūrybine sėkme. Tik prieš dieną Arvydas klaipėdiečiams pristatė savo svajonės išsipildymą – fotografijų knygą ir parodą „Kasdienybės šviesa“, uostamiesčio Parodų rūmuose veikiančią iki rugsėjo pabaigos. Prieš tai knyga ir jos fotografijų paroda su pasisekimu viešėjo Vilniuje. Parodą lydintis ir jos suvokimą išplečiantis fotoalbumas – antrasis A.Stubros leidinys, pirmasis „Kuršių nerija: šiapus ir anapus“ pasirodė 2000-aisiais. Jie abu įamžino tai, ką Arvydas labiausiai mėgo fotografuoti, – savo gimtąjį miestą ir pajūrį... A.Stubra gimė 1959-ųjų rugpjūčio 16-ąją Klaipėdoje. 1979–1981 m. jis mokėsi Vilniaus technologijos technikume, kur įgijo fototechniko specialybę. Vėliau kurį laiką dirbo fotokorespondentu „Klaipėdos“ laikraštyje. Pastaraisiais metais kūrė kaip laisvas menininkas, jo darbų nuolat būdavo galima pamatyti uostamiesčio fotografų projektuose. Pats Arvydas surengė per dešimtį individualių fotografijos parodų – jo kūriniai eksponuoti Kretingoje, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Šiauliuose, Kaune, Vilniuje. Dar 1986-aisiais jis tapo Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariu, 2005 m. jam suteiktas meno kūrėjo statusas. 2003–2004 m. A.Stubra vadovavo Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriui. Jis buvo žingeidus, giliai ir plačiai mąstantis, įžvalgus, kritiškas sau ir kitiems menininkas. Sukūrė fotografijų serijas „Peizažai“ (1993–2000) ir „Kasdienybės šviesa“ (1984– 1988). Dėl fotografo A.Stubros mirties liūdi artimi draugai – kolegos fotografai, reikšdami nuoširdžią užuojautą velionio žmonai ir dukrai. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius

Velionis pašarvotas Klaipėdos šv. Kazimiero bažnyčios šarvojimo salėje (Kretingos g. 40). Karstas bus išneštas šiandien 13 val., laidotuvės – Lėbartų kapinėse.

6

antradienis, rugsėjo 10, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Pe­si­mis­tiš­kai apie Si­ri­ją

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

K

a­ro rei­k ia ne­k urs­t y­t i, kad vė­l iau ne­rei­kė­tų skai­čiuo­ ti au­k ų. Si­r i­jo­je ka­ras ki­lo ir, aki­vaiz­du, tę­sis dar ne vie­ne­r ius me­t us. Au­k ų bus tūks­tan­ čiai, ne­pai­s ant to, bom­bar­duos Va­ ka­rai Si­r i­ją ar ne. Gal­būt ši pro­g no­zė skam­b a pe­s i­m is­t iš­kai, ta­č iau to­k ia yra rea­ly­bė. Ru­si­jos, JAV ir kai ku­rių jų są­jun­g i­nin­ kių gin­čai dėl Si­r i­jos vei­k iau pri­me­na Šal­to­jo ka­ro lai­kus, kai nors ir ne­tu­rė­ da­mos di­de­lio stra­te­gi­nio in­te­re­so su­ per­vals­ty­bės gin­či­jo­si, ku­ri tei­si. Gin­ čai tę­sė­si, o au­kos įvai­riuo­se pa­sau­lio kraš­t uo­se bu­vo skai­čiuo­ja­mos tūks­ tan­čiais, o kar­tais ir mi­li­jo­nais. Juk jei JAV tu­rė­tų in­te­re­sų Si­ri­jo­je, Va­šing­to­ nas nea­be­jo­ti­nai bū­tų jau smo­gęs Da­ mas­kui, o ne tiek lai­ko tem­pęs gu­mą. Di­d žio­ji Bri­ta­ni­ja šią te­mą taip pat pa­ ti­kė­jo par­la­men­tui.

Jei JAV tu­rė­tų in­te­re­sų Si­ ri­jo­je, Va­šing­to­nas nea­be­ jo­ti­nai bū­tų jau smo­gęs Da­mas­kui. Ru­si­ja, su­pran­ta­ma, pa­lai­ko is­to­ri­nį są­ jun­g i­nin­ką Bas­ha­rą al As­sa­dą, ta­čiau Mask­vos prieš­ta­ra­vi­mai vei­k iau su­si­ ję no­ru pa­ro­dy­ti Va­ka­rams, jog ant­ro­ sios Li­bi­jos ne­bus. Var­gu ar Ru­si­ja vel­ tų­si į ka­ri­nę akis­ta­tą su Ame­ri­ka, jei ši smog­tų B.al As­sa­dui. Ak­ty­viau­sios Si­r i­jos klau­si­mu – su­ni­ tiš­ko­sios Ar­ti­mų­jų Ry­tų vals­ty­bės. Jų prie­š a­k y­je – Tur­k i­ja, Sau­do Ara­bi­ja, Ka­ta­ras ir ki­tos. Ne pa­slap­tis, kad šios ša­lys kurs­tė konf­l ik­tą Si­ri­jo­je, o da­bar, ti­kė­t i­na, spau­d žia Va­ka­r us pri­si­dė­t i prie re­ž i­mo nu­ver­ti­mo. Vis dėl­to ir tai nie­ko ne­pa­keis. Konf­l ik­tas tę­sis dar il­gai, ne­pai­sant to, kad pa­sta­ruo­ju me­tu B.al As­sa­do pa­jė­ goms, pa­de­da­moms „Hiz­bol­lah“, se­kė­ si vi­sai ne­blo­gai. Tai­g i, vi­sos tos dip­lo­ma­t i­nės kal­bos, be­je, skam­bė­ju­sios tiek Vil­niu­je, tiek Sankt Pe­ter­bur­ge, esą pa­sau­l is tu­rė­ tų rim­tai rea­g uo­t i į tai, kas de­da­si Si­ ri­jo­je, skam­ba veid­mai­n iš­kai, nes iš tie­sų nie­kas iš di­d žių­jų pa­sau­l io ga­ lių ne­ke­t i­na iš es­mės stab­dy­t i smur­ to Si­r i­jo­je. Abe­jo­n ių ke­l ia ir pa­si­g ir­dę Lie­t u­vo­ je nuo­gąs­ta­v i­mai, esą Ru­si­ja (ker­šy­ da­ma už Si­r i­ją) im­sis spau­d i­mo Bal­ ti­jos ša­l ims. Juk Lie­tu­va Si­r i­jos klau­ si­mu nie­ko ne­spren­d žia, o ir Ru­si­jos in­te­re­sų Si­r i­jos klau­si­mas tie­sio­g iai ne­l ie­čia.

Apie el­ge­tų ap­gul­tį

Y

apie tai. Va­sa­rai bai­gian­tis, el­ge­tos nie­kur ne­din­go, jie pa­leng­va grį­žo į mies­ tą ir nak­vo­ja ten, kur jiems pa­tin­ ka. Re­gis, net se­na­mies­tis yra tik jiems ir skir­tas. Jei­gu jie no­ri, ga­li sau ra­miai da­lin­tis ban­de­le vie­na­ me se­na­mies­čio gat­ve­lių, no­ri, ga­ li sau iš­si­ties­ti gat­vė­je ir ty­so­ti, kol kas nors iš­kvies grei­to­sios me­di­ci­ nos pa­gal­bos bri­ga­dą ir to­ji, jei rei­ kės, nu­ga­bens į gy­dy­mo įstai­gą. Jei pa­tin­ka, jie ga­li sau, nie­kie­no ne­ kliu­do­mi, ant bu­vu­sių žo­ly­nų iš­ ties­ti se­nus kar­to­no ga­ba­lus, dar ko­kius nors drais­ka­lus ir mie­go­ti, pa­skui val­gy­ti. Prieš ke­lias die­nas čia, ne­to­li Se­ no­jo tur­gaus, dar bu­vo at­ga­ben­tas ne­ma­žas kon­tei­ne­ris šiukš­lėms. Vi­si ši­tie bu­vę gė­ly­nai-žo­ly­nai da­ bar tie­siog dvo­kia ne tik ne­šva­ra. Prieš ke­lias die­nas kaž­kas chlor­kal­ kė­mis ke­lias rū­sių sie­ne­les nu­bal­ti­ no. El­ge­tų ši­tai neiš­bai­dė. Pa­vė­siu­ ky­je vie­nas jų sau ra­miai snau­dė. Ne­ži­nau, ką gal­vo­ja už­sie­nio sve­čiai, pa­ma­tę to­kį mies­to val­ džios be­jė­giš­ku­mą. Bet ši­tai ma­to ir pa­tys klai­pė­die­čiai. Ir kai sa­ko­ ma, jog se­na­mies­tis mer­di, ma­nau, el­ge­tos, ne­kliu­do­mai iš­si­tie­sę se­ na­mies­ty­je, yra vie­na to mer­dė­ji­ mo prie­žas­čių. Ka­žin ar at­si­ras tė­vai, ku­rie no­ rės, kad jų at­ža­los ma­ty­tų pa­na­ šius vaiz­de­lius? Pa­ga­liau kiek­ vie­nas, išė­jęs pa­si­vaikš­čio­ti po se­na­mies­tį, ant­rą kar­tą ne­no­rės ei­ti pro ša­lį. Žmo­gus yra ne tik lais­vas, bet ir at­sa­kin­gas už sa­vo poel­gius. Sup­ ran­tu, kad el­ge­tos ga­li sau sė­dė­ ti ant suo­lų par­ke­liuo­se. Vi­saip žmo­nėms su­si­klos­to gy­ve­ni­mai. Bet kai el­ge­tos mies­to cent­rą pa­ ver­čia sa­vo te­ri­to­ri­ja, ku­rio­je jie el­ gia­si, kaip no­ri, ma­nau, kad ty­lė­ti ne­be­ga­li­ma. Kur jau kur, bet Vo­kie­ti­jo­je, Tiu­ bin­ge­ne, taip neat­si­tik­tų nie­ka­da. Ir ne tik dėl to, kad pi­lie­čiai ši­to ne­ pa­kęs­tų, bet ir po­li­ci­ja pa­si­do­mė­tų, ko­dėl jie nak­vo­ja iš­tryp­to žo­ly­nogė­ly­no vie­to­je? Nak­vy­nės na­muo­se jiems tik­rai at­si­ras­tų vie­tos.

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

Klai­pė­do­je vis­kas yra ki­taip. Da­ bar el­ge­tos ap­gu­lė se­na­mies­tį. Ir nie­ko. Mies­te yra so­cia­li­nių dar­buo­to­ jų? Be abe­jo. Ar tai ne­bū­tų vie­na jų prie­der­mių pa­si­rū­pin­ti šiais žmo­ nė­mis be vie­tos? Ki­ta ver­tus, se­na­mies­čio na­mai yra ad­mi­nist­ruo­ja­mi vie­nos ar ki­ tos na­mų val­dos. Kai kas mė­ne­sį gau­na­me są­skai­tas, jo­se es­ti ir ei­ lu­tė, ku­rio­je nu­ro­do­ma su­ma už na­mo ad­mi­nist­ra­vi­mą. Man at­ ro­do, jog ir na­mų val­dos tu­rė­tų ne tik lauk­ti, kol gy­ven­to­jai su­ mo­kės už ko­mu­na­li­nius pa­tar­ na­vi­mus, bet ir konk­re­čiai im­tis ką nors da­ry­ti gy­ven­to­jų ir mies­ to la­bui.

Kai el­ge­tos mies­to cent­rą pa­ver­čia sa­ vo te­ri­to­ri­ja, ku­rio­ je jie el­gia­si, kaip no­ ri, ma­nau, kad ty­lė­ti ne­be­ga­li­ma.

La­biau­siai man bu­vo gai­la žiū­ rė­ti, kai grei­to­sios pa­gal­bos me­ di­kai ban­dė iš se­na­mies­čio el­ge­tą nu­vež­ti į gy­dy­mo įstai­gą. Ta­čiau po die­nos tas el­ge­ta vėl gu­lė­jo sa­vo vie­to­je, bu­vu­sia­me žo­ly­negė­ly­ne. Sup­ran­tu, jog prie­var­tos ne­ga­ li bū­ti. Bet kaip ta­da su­pras­ti, ko­ dėl nor­ma­liai gy­ve­nan­tys mies­tie­ čiai yra pri­vers­ti bū­ti el­ge­tų įkai­tai? Kur tu­ri dė­tis tie, ku­rie se­na­mies­ ty­je gy­ve­na, dir­ba? Sun­ku pa­ti­kė­ti, kad mies­to at­sa­ kin­gos ins­ti­tu­ci­jos yra to­kios be­jė­ gės prieš el­ge­tau­jan­čius be­na­mius. Tie­siog to­kią jaut­rią ir ne­ma­lo­nią pro­ble­mą, re­gis, ban­do­ma iš­spręs­ ti ar­ba-ar­ba.

P

raė­ju­sį sa­vait­ga­lį te­ko va­ ka­ro­ti vie­na­me Klai­pė­dos ba­re. Ka­dan­gi ne­bu­vo šal­ ta, lai­ką su kom­pa­ni­ja lei­ dau gry­na­me ore. Net­ru­kus prie mū­sų pri­si­sta­tė įtar­ti­nos iš­vaiz­dos vi­du­ti­nio am­ žiaus vy­ru­kas. Žmo­gus bu­vo aki­

Taip ne­bū­na. Rei­kia ieš­ko­ti tar­ pi­nio va­rian­to. Ne­taps tie be­na­ miai el­ge­tos bu­tų sa­vi­nin­kais, gal kai ku­riems tai yra ta­pę sa­vo­tiš­ku gy­ve­ni­mo bū­du. Ži­nau vie­na, jog ma­no lais­vė ne­ ga­li bū­ti kliu­vi­niu ki­to as­mens lais­ vei. Štai dėl ši­to nie­kaip ne­sup­ ran­tu mies­te esan­čių ins­ti­tu­ci­jų be­jė­giš­ku­mo. Kai ka­da at­ro­do, jog mies­to val­ džia gy­ve­na sau, o pi­lie­čiai – sau. Vo­kie­ti­jo­je jau se­niai rū­šiuo­ja at­ lie­kas, stik­lo ta­rą. Tik ten nie­kam nea­tei­na į gal­vą min­tis, to­kius kon­ tei­ne­rius pa­sta­ty­ti po gy­ve­na­mų­jų na­mų lan­gais. Kai stik­lo ta­ros kon­tei­ne­riai vie­ na­me Tiu­bin­ge­no mik­ro­ra­jo­nų bu­ vo pa­sta­ty­ti ne­to­li gy­ven­to­jų na­mų, gy­ven­to­jai ne­tru­ko pa­si­pik­tin­ti ir da­bar jie nu­ga­ben­ti į ato­kes­nę vie­ tą. Be­je, ten nu­ro­dy­tas ir lai­kas, ka­ da ga­li­ma pa­lik­ti tuš­čią ta­rą, idant ne­bū­tų trik­do­ma ra­my­bė. Pe­rei­ki­te Klai­pė­dos mies­tą ir pa­ ma­ty­si­te, kad pas mus si­tua­ci­ja – ge­ro­kai ki­to­kia. Jo­kios pa­gar­bos tiems, kas mo­ka mo­kes­čius, ku­rių dė­ka tie kon­tei­ne­rių sta­ty­to­jai tu­ ri vi­sai ne­blo­gai ap­mo­ka­mas dar­ bo vie­tas. Gal ka­da nors tie at­lie­kų tvar­ ky­to­jai pa­ma­ty­tų ir ša­lia be­si­glau­ džian­čius be­na­mius el­ge­tas? Vi­siš­kai ne­ma­nau, jog mies­to val­džios vei­kė­jai pa­tys as­me­niš­kai tu­rė­tų tuos rei­ka­lus tvar­ky­ti. Ta­ čiau, at­leis­ki­te, to­kio be­jė­giš­ku­mo se­niai ne­ma­čiau. Kai ka­da gal­vo­ju, ar tie, nuo ku­ rių pri­klau­so tvar­ka uos­ta­mies­čio vie­šo­jo­je erd­vė­je, su­pran­ta, ką jie tu­ri da­ry­ti? Ne­ti­kiu, jog Nep­rik­lau­so­mo­je Lie­tu­vos vals­ty­bė­je nė­ra jo­kių ga­ li­my­bių su­tvar­ky­ti šiuos ne­pa­to­ gius rei­ka­lus. O kol svars­to­ma, ką da­ry­ti, už­ sie­nio tu­ris­tai vaikš­to po se­na­ mies­tį gru­pe­lė­mis. Jiems ir taip yra iš ko čia pa­si­juok­ti. Bet, sa­ky­ki­te, ko­dėl lei­džia­me sve­čiams juok­tis iš mū­sų ne­va­ly­vu­mo? Ne kri­zė dėl to yra kal­ta. Man re­gis, kad ne­su­ge­bė­ji­mas su­ si­tvar­ky­ti su pa­rei­go­mis yra pa­ts di­ džiau­sias kliu­vi­nys. Jei no­ri­te, tai ir yra tas ma­žas ak­me­nu­kas, ver­čian­ tis nuo ra­tų vi­są gra­žų ve­ži­mą.

to­kius as­me­nis tu­rė­tų rea­guo­ti už­ sie­nie­čiai, ku­rie ne­sup­ran­ta mū­sų kal­bos ir ga­li ne­sup­ras­ti, ko to­kie ti­pai no­ri? Aso­cia­lus as­muo tą va­ka­rą vaikš­ čio­jo nuo vie­no sta­liu­ko prie ki­to ir gąs­di­no vi­sus ba­ro lan­ky­to­jus. Ar­nas

Pui­ky­bė ken­kia svei­ka­tai

Pas­te­bė­jau, jog iš­po­pu­lia­rė­jo bė­gio­ ji­mas. Ma­tyt, žmo­nės taip mankš­ ti­na­si, no­ri ge­res­nės fi­zi­nės for­mos, pui­kes­nes sa­vi­jau­tos. Ta­čiau keis­ta tai, kad tie bė­gi­kai spor­tuo­ja pa­čia­ me mies­to cent­re – jie bė­gio­ja Man­to gat­vės ša­li­gat­viais ir vi­sais plau­čiais kvė­puo­ja iš­me­ta­mo­sio­mis du­jo­mis. Ar tai svei­ka­ta? Man la­biau pa­na­šu, kad bė­gi­kai tie­siog no­ri pa­si­pui­kuo­ ti prieš ki­tus ir net ne­nu­tuo­kia, jog pa­tys sau ken­kia. Nar­ci­zai, ne­gal­vo­ jan­tys apie pa­sek­mes! Re­gi­na

Var­gi­na ei­lės

Esu se­ny­vas žmo­gus ir ju­dė­ti man sun­ku. Dėl svei­ka­tos pro­ble­mų te­ ko ap­si­lan­ky­ti vie­no­je uos­ta­mies­ čio po­lik­li­ni­ko­je. Tvar­ka, su ku­ ria su­si­dū­riau ten, sun­kiai pro­tu paaiš­ki­na­ma. No­rė­jau gau­ti ta­lo­ną pas spe­cia­lis­tą, ta­čiau te­ko sto­vė­ti mil­ži­niš­ko­je ei­lė­je. Iš pen­kių lan­ge­ lių vei­kė tik vie­nas. Neišt­vė­ręs no­ rė­jau nuei­ti pas įstai­gos va­do­vę, bet ši ato­sto­ga­vo. Ma­nau, kad ši­taip su žmo­nė­mis elg­tis ne­ga­li­ma. Zig­mas

Mė­to nuo­rū­kas

Nie­kaip ne­sup­ran­tu, ko­dėl žmo­nės, su­rū­kę ci­ga­re­tę, net ir ta­da, kai ša­lia yra šiukš­lia­dė­žė, nuo­rū­ką me­ta ant že­mės. Ir to­kius ne­va­ly­vus pi­lie­čius ma­tau kiek­vie­ną die­ną. Gal pa­rei­gū­ nams rei­kė­tų baus­ti už šiukš­li­ni­mą vie­šo­se vie­to­se. Bent pi­ni­gų už­dirb­ tų. Jei mums trūks­ta kul­tū­ros, gal pi­ ni­gi­nės san­kci­jos pa­dė­tų su­tvar­ky­ti si­tua­ci­ją. Aš šiukš­les, jei ne­tu­riu kur iš­mes­ti, ir su sa­vi­mi pa­si­ne­šio­ju. Ra­sa

Sklei­džia li­gas

Va­žia­vau pil­nu­tė­lia­me au­to­bu­se. Ša­lia sė­dė­ju­si mo­te­riš­kė nu­ste­bi­no sa­vo abe­jin­gu­mu ap­lin­ki­niams. Vi­ du­ti­nio am­žiaus dai­lio­sios ly­ties at­ sto­vė ko­sė­jo ir čiau­dė­jo nė ne­ban­dy­ da­ma už­si­deng­ti bur­nos ran­ko­mis. Šiais lai­kais sirg­ti – pra­ban­ga. Vais­ tai kai­nuo­ja di­de­lius pi­ni­gus, ne­ dar­bin­gu­mo pa­žy­mos im­ti ne­si­no­ ri. Žmo­nių vie­šo­se vie­to­se no­rė­tų­si pa­pra­šy­ti są­mo­nin­gu­mo. Juk ir pa­ tys ne­no­rė­tų bū­ti už­krės­ti pa­ša­li­nių. Sup­ran­tu, kad sė­dė­ti na­mie ser­gan­ čių­jų ne­pri­ver­si, bet te­gul už­kra­to sklei­dė­jai bent pri­si­den­gia bur­ną. Mo­ni­ka

Nus­te­bi­no dvi­ra­ti­nin­kas

Dau­gy­bė žmo­nių pik­ti­na­si dvi­ra­ti­ nin­kais Klai­pė­do­je. O aš no­rė­čiau pa­si­džiaug­ti vie­nu se­ny­vo am­žiaus žmo­gu­mi. Li­kau ma­lo­niai nu­ste­bin­ ta, kai sen­jo­ras ne­di­de­lė­je dau­gia­ bu­čių na­mų kie­mo gat­vė­je, kur be­ veik ne­va­žiuo­ja ma­ši­nos, ran­ka ro­dė po­sū­kio sig­na­lą. Ne vie­nas dvi­ra­čių en­tu­zias­tas ga­lė­tų pa­si­mo­ky­ti vai­ ra­vi­mo kul­tū­ros iš šio žmo­gaus. Ri­mas Pa­ren­gė Eve­li­na Zen­ku­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

vaiz­džiai gir­tas ir at­ro­dė ag­re­sy­viai nu­si­tei­kęs. Su­ne­ri­mau, kad priė­jęs ne­pag­rieb­tų ant kė­dės bu­vu­sios ma­no ran­ki­nės. Net­ru­kus tas ne­ blai­vus as­muo pra­dė­jo pra­šy­ti pi­ ni­gų. Sa­kė, kad tiks ir ke­li cen­tai. Mums, lie­tu­viams, to­kie pra­šy­ to­jai nė­ra nau­jie­na. Ta­čiau kaip į

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

397 728

telefonas@kl.lt

Ka­vi­nė­se er­zi­na pra­ša­lai­čiai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

ra ge­rai ži­no­mas po­sa­ kis, jog ne­rei­kia iš­si­ža­dė­ ti el­ge­tos krep­šio, laz­dos ir ka­lė­ji­mo. Bet šį­kart ne

karštas telefonas

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

AntrADIENIS, rugsėjo 10, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Bausmės nėra, pi­nigų – bus

Didelė netektis Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Dar­bo par­ti­jos su­si­jun­gi­mas su lei­bo­ris­tais par­ti­jai lei­do iš­veng­ti baud­žia­mo­sios at­sa­ ko­mybės, ta­čiau gau­ti do­ta­ciją ne­beeg­ zis­tuo­jan­čiai par­ti­jai tai ne­sut­rukdė. Spren­di­mas mo­ty­vuo­ja­mas tuo, kad teis­ mo ver­dik­tas dar ne­įsi­teisėjęs. Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Vy­riau­sio­ji rin­kimų ko­mi­si­ja (VRK) vakar par­ti­joms pa­skirstė ant­ro­ jo pus­me­čio biud­že­to do­ta­ciją – be­veik 9,5 mln. litų. Po 2,1 li­to už kiek­vieną per pra­ėju­sius Sei­mo, Eu­ro­pos Par­la­men­to ir sa­vi­val­dy­bių rin­ki­mus gautą balsą do­ta­ciją pa­si­ da­lys de­vy­nios par­ti­jos. Tarp jų – ir Dar­bo par­ti­ja, nors jau po rin­ kimų ji bu­vo pe­ror­ga­ni­zuo­ta į naują ju­ri­dinį as­menį ir dėl to par­ti­ja iš­ vengė at­sa­ko­mybės va­di­na­mo­sios juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­lo­je. Ta­čiau tai neuž­kir­to ke­lio par­ ti­jos sąskai­tai da­bar pa­si­pil­dy­ ti 1,7 mln. litų. VRK pir­mi­nin­kas Ze­no­nas Vai­gaus­kas paaiš­ki­no, kad teis­mo spren­di­mas dar ne­ga­ lu­ti­nis, todėl ne­skir­ti pi­nigų ne­ beeg­zis­tuo­jan­čiai par­ti­jai ne­ga­ li­ma. „Mes ne­ga­lim ši­tuo teis­mo spren­di­mu va­do­vau­tis, nes jis ne­

įsi­teisėjęs. Jei­gu pa­ban­dy­tu­me va­ do­vau­tis, mus iš­juoktų bet ku­ris teis­mas. Do­ta­ci­jos yra tai par­ti­jai, ku­ri rin­ki­muo­se gau­na balsų“, – tvir­ti­no Z.Vai­gaus­kas. Į Seimą ne­pa­te­ku­sios, ta­čiau už sa­vi­val­dy­bių ta­rybų rin­ki­muo­se laimė­tus bal­sus 437 tūkst. litų ga­ vu­sios Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­liųjų sąjun­gos va­do­vas Ramū­nas Kar­ baus­kis ti­ki­no VRK spren­di­mo ne­ skųsiąs, ta­čiau si­tua­ci­ja jį ste­bi­na. „Man tik­tai keis­ta, aš, aiš­ku, ne tei­si­nin­kas, bet įsi­vaiz­duo­ju, kad par­ti­ja tą at­sa­ko­mybę turėtų turė­ti. Ma­niau, kad Dar­bo par­ti­jos do­ta­ ci­jos bus per­da­ly­tos ki­toms par­ti­ joms, nes tos par­ti­jos ne­bėra, tei­sių per­ėmėjo ji ne­tu­ri ir ati­tin­ka­mai Lei­bo­ristų par­ti­jai reiks nau­jai per rin­ki­mus įro­dy­ti sa­vo teisę į do­ta­ ci­jas. Lo­giš­kai mąstant, taip turėtų būti“, – svarstė R.Kar­baus­kis. Juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­lo­je tei­siamųjų skun­dus Lie­tu­vos ape­

Rugsė­jo 9-ąją po sun­kios li­gos Vil­niu­je mirė ži­no­mas Lie­tu­vos ki­no re­ži­sie­rius, sce­na­ris­tas Arū­nas Žeb­riū­nas. Ki­no meist­ rui bu­vo 83-eji.

Grei­tai: Ape­lia­ci­nis teis­mas Dar­bo par­ti­jos bylą at­vers spa­lio 10 d.

lia­ci­nis teis­mas pra­dės nag­rinė­ti spa­lio 10 d. Teis­mo pir­mi­nin­ko pa­ dėjėja ry­šiams su vi­suo­me­ne Kris­ ti­na Pet­ro­šienė sakė iš­sa­mesnės in­ for­ma­ci­jos apie by­los nag­rinė­jimą su­teik­ti ne­ga­lin­ti, ta­čiau aki­vaiz­ du, kad pro­ce­sas už­sitęs. „By­la yra la­bai su­dėtin­ga, re­zo­nan­sinė, pa­ pras­tai būna la­bai daug pra­šymų, tadi pro­gno­zuo­ti to­kio nag­rinė­ji­ mo ne­įma­no­ma. Įver­tin­kit tai, kiek metų ji bu­vo nag­rinė­ja­ma apy­gar­ dos teis­me. Pas mus per mėnesį ar du, ma­nau, tik­rai ne­bus iš­nag­rinė­ ta“, – aiš­ki­no K.Pet­ro­šienė. Kad by­lo­je kal­tais pri­pa­žin­ti Dar­ bo par­ti­jos įkūrėjas Vik­to­ras Us­ pas­ki­chas, da­bar­ti­nis su lei­bo­ris­ tais su­si­jun­gu­sios par­ti­jos va­do­vas Vy­tau­tas Gap­šys, Sei­mo narė Vi­ ta­li­ja Von­žu­taitė ir bu­vu­si par­ti­jos fi­nan­si­ninkė Ma­ri­na Liut­ke­vi­čienė

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

skųs nuo­sprendį, abe­jo­nių ne­bu­vo iš­kart po Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo ver­dik­to. Ape­lia­cinį skundą pa­teikė ir pro­ku­ratū­ra, tie­sa, ji pra­šė nuo­ sprendį griež­tin­ti. Kiek dar lai­ko praeis, kol paaiš­ kės, ar tei­sia­mie­siems bus pa­skir­tos nu­ma­ty­tos bausmės, ne­sii­ma ver­ tin­ti ir eks­per­tai. Vie­šo­jo­je erdvė­ je jau būta kalbų, kad pro­ce­sas ga­ li už­sitęs­ti ne mėne­sius ir ne­tgi ne vie­nus me­tus. Pa­na­šiai dien­raš­čiui sakė ir ad­vo­ka­tas Sta­sys Za­bi­ta. „La­bai sun­ku pa­sa­ky­ti, tie­siog ten, kur pra­si­de­da po­li­ti­ka, bai­ gia­si teisė. Jei Ape­lia­ci­nis teis­mas pa­liks ga­lio­ti nuo­sprendį, tai la­bai grei­tai ir pa­si­baigs – tris mėne­sius pa­lauk­ti iki Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo. O jei­gu ati­duos at­gal ar nag­rinės pa­tys iš esmės, ga­li užt­ruk­ti“, – pro­gno­za­vo ad­vo­ka­tas.

„Vel­nio nuo­ta­ka“, „Rie­šutų duo­na“, „Tur­tuo­lis varg­šas...“, „Ke­lionė į rojų“, „Gra­žuolė“, „Pas­ku­tinė ato­stogų die­na“, „Sek­lio Ka­lio nuo­ty­kiai“ – tai fil­mai, ku­riuos su­kūrė A.Žeb­ riū­nas ir ku­riuos matė ne vie­na Lie­tu­vos žiū­rovų kar­ta. Ne vieną nau­jovę A.Žeb­riū­ nas įnešė į Lie­tu­vos kiną. Tai – vie­n in­te­l is lie­t u­v ių re­ž i­s ie­ rius, su­kūręs tiek daug filmų vai­kams ir apie vai­kus. Juo­se daug fi­l o­so­f i­n ių ap­m ąstymų apie gėrį ir blogį, apie sva­jo­ nes. Re­ži­sie­rius kūrė šviesų ir poe­tišką kiną. Taip pat A.Žeb­riū­nas – iki šiol pir­mas ir vie­nin­te­lis lie­tu­vių re­ ži­sie­rius, su­kūręs ki­no filmąmiu­ziklą. Tai – „Vel­nio nuo­ta­ ka“ pa­gal Via­čes­la­vo Ga­ne­li­no mu­ziką. Sa­vo vertės ši juos­ta nėra pra­ra­du­si iki šiol. Per gy­ve­nimą A.Žeb­riū­nas pelnė dau­gybę ap­do­va­no­jimų. Vy­ro ir tėvo ne­te­ko žmo­na – dai­ni­ninkė Giedrė Kau­kaitė – ir duk­te­rys: al­ti­ninkė Ūla Uli­jo­na Žeb­riū­naitė bei Mo­ni­ka Žeb­riū­ naitė-Ed­gar.

8

antradienis, rugsėjo 10, 2013

užribis Po spor­to ­ iš­ti­ko mir­tis

Ki­šen­va­giai ­ dar­buo­ja­si

Gau­dė ­ pre­kiau­to­jus

Sek­ma­die­nį po pie­tų Smil­ty­ nės pa­plū­di­my­je stai­ga mi­ rė 62 m. Lent­va­rio gy­ven­to­jas. Vy­ras žai­dė pa­plū­di­mio tink­li­nį ir ne­ti­kė­tai pa­si­ju­to blo­gai. Me­ di­kai ne­spė­jo jam su­teik­ti pa­ gal­bos. Nors dėl vy­ro mir­ties prie­žas­ties be­veik nė­ra abe­jo­ nių, uos­ta­mies­čio po­li­ci­nin­kai pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą.

Sek­ma­die­nio vi­dur­die­nį Meln­ra­gė­je iš­li­pęs „Teo“ dar­ buo­to­jas pa­ste­bė­jo, kad din­ go jo ki­še­nė­je lai­ky­tas bend­ ro­vės mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ nas. Tos pa­čios die­nos ry­te Smil­te­lės g. žmo­gus pa­si­ge­ do ran­ki­nė­je bu­vu­sios pi­ni­gi­ nės. Jo­je bu­vo 400 li­tų, do­ku­ men­tai ir ban­ko kor­te­lės.

Šeš­ta­die­nį po­li­ci­jai pra­neš­ta, kad prie Nai­ku­pės g. 18 na­mo tam­saus gy­mio mo­te­ris par­ da­vi­nė­ja kont­ra­ban­di­nes ci­ga­ re­tes. Pa­rei­gū­nai jos ran­ki­nė­ je ap­ti­ko 11 pa­ke­lių ci­ga­re­čių su ru­siš­ko­mis ban­de­ro­lė­mis. Sek­ma­die­nį ten pat su­lai­ky­ta ki­ta prekeivė, ji tu­rė­jo 8 pa­ke­ lius kont­ra­ban­di­nių ci­ga­re­čių.

Va­gys nu­si­tai­kė į sau­lės ba­te­ri­jas Klai­pė­dos ra­jo­ne už­fik­suo­ta iki šiol ne­gir­dė­ta va­gys­ tė. Nu­si­kal­tė­liai nu­ si­tai­kė į sau­lės ba­te­ ri­jas. Pa­tik­ra: kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį tiks­li­nius rei­dus ren­gian­tys pa­rei­gū­nai

stab­do vi­sas trans­por­to prie­mo­nes ir tik­ri­na vai­ruo­to­jų blai­vu­mą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vėl gau­dė girtuoklius Dai­va Ja­naus­kai­tė Sa­vait­ga­lį uos­ta­mies­čio Ke­lių po­ li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nų, tik­ri­nu­sių vai­ruo­to­jų blai­vu­mą, ne­nus­te­bi­no rei­do re­zul­ta­tai – mies­to gat­vė­mis vis dar va­ži­nė­ja ne­blai­vių vai­ruo­ to­jų vai­ruo­ja­mi au­to­mo­bi­liai.

Pa­rei­gū­nai įvai­riau­sius or­ga­ni­zuo­ ja­mus tik­ri­ni­mus va­di­na po­li­ci­nė­ mis prie­mo­nė­mis. Juos po­li­ci­nin­ kai ren­gia kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį. Daž­niau­siai tik­ri­na­mas vai­ruo­ to­jų blai­vu­mas. Pap­ras­tai stab­do­ mos vi­sos be išim­ties trans­por­to prie­mo­nės ir tik­ri­na­mas kiek­vie­ nas vai­ruo­to­jas. Šį­kart pa­rei­gū­ nai stab­dė au­to­mo­bi­lius Lie­pų bei Kre­tin­gos gat­vės ga­le. Sek­ma­die­nio ry­tą bu­vo tik­ri­na­ mi vi­si į Til­žės tur­gų iš už­mies­čio at­vyks­tan­tys au­to­mo­bi­liai. „Ne­pa­vargs­tu ste­bė­tis, kaip daž­ nai pa­rei­gū­nai ren­gia įvai­riau­sius rei­dus, bet ne­bū­na nė vie­no kar­to,

kad ne­nut­ver­tu­me ne­blai­vių vai­ ruo­to­jų“, – tvir­ti­no Ke­lių po­li­ci­ jos biu­ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­ dei­kis. Net­ru­kus, rug­sė­jo pa­bai­go­je – spa­lio pra­džio­je, pa­rei­gū­nai ke­ti­na ypa­tin­gą dė­me­sį skir­ti pės­tie­siems bei dvi­ra­ti­nin­kams.

Fak­tai ir skai­čiai Per penk­ta­die­nio va­ka­rą, šeš­ta­die­nį bei sek­ma­die­n į pa­tik­rin­ti 1 026 as­me­nys, nu­sta­ty­ti 9 leng­vai ap­svai­gę vai­

ruo­to­jai, dar 12 as­me­nų bu­vo var­to­ję al­ko­

ho­lio, bet jų gir­tu­mas ne­vir­ši­jo leis­ti­ nos nor­mos, vie­nas žmo­gus sė­do prie vai­ro ne­

tu­rė­da­mas tei­sės vai­ruo­ti.

Per bul­via­ka­sį vaikas ne­te­ko ko­jos Dai­va Ja­naus­kai­tė Bul­via­ka­sis Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės te­ ri­to­ri­jo­je esan­čia­me Stumb­rių kai­me gy­ve­nan­čiai šei­mai pra­si­dė­jo ne­lai­ me – sek­ma­die­nį trak­to­riaus ve­le­nas 11-me­čiui ber­niu­kui nu­trau­kė ko­ją.

Ne­lai­mė įvy­ko sek­ma­die­nį per pie­ tus, kai vi­sa šei­ma lau­kuo­se ka­sė bul­ves. Kaip tei­gė Rie­ta­vo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Aloy­zas

Vai­čiu­lis, pir­mi­niais duo­me­ni­ mis, ber­niu­kas pri­bė­go per ar­ti trak­to­riaus ka­so­mo­jo įren­gi­nio. Ve­le­nas pa­ga­vo vai­ko ko­ją ir ją nu­pjo­vė. Ko­jos iki ke­lio ne­te­kęs vai­kas sku­biai iš­ga­ben­tas gy­dy­ti į Kau­ną. Rie­ta­vo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Aiš­ ki­na­ma­si, ar lai­ky­ta­si vi­sų sau­gu­ mo rei­ka­la­vi­mų. Kol kas įta­ri­mai nie­kam ne­pa­ reikš­ti.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Sek­ma­die­nį iš ry­to pa­ste­bė­ta, kad lau­kuo­se ne­to­li Ja­kų žie­do ap­vog­ tas sau­lės ba­te­ri­jų par­kas. Din­go 22 sau­lės ba­te­ri­jų in­ver­te­riais va­ di­na­mi kei­tik­liai. Jie įver­tin­ti net 220 tūkst. li­tų. Nak­tį iš šeš­ta­die­nio į sek­ma­die­nį ap­sau­gos sig­na­li­za­ci­ja šia­me sau­ go­ma­me ob­jek­te su­vei­kė tris­kart. Sau­gos tar­ny­bos G4S dar­buo­to­ jai bu­vo nu­vy­kę prie sau­lės ba­te­ri­ jų par­ko, ta­čiau va­gių ne­pas­te­bė­jo. Par­kas yra ap­juos­tas me­ta­li­ne ašt­ riab­riau­ne tvo­ra, bet va­gims ji ne­ ta­po kliū­ti­mi. Ry­te, kai bu­vo kons­ta­tuo­ta, kad įvyk­dy­ta va­gys­tė, pa­rei­gū­nai ra­ do au­to­mo­bi­lių pėd­sa­kus, ve­dan­ čius iš šios vie­tos. Nu­si­kal­tė­liai pa­ gro­bė ne vi­sus čia įreng­tų ba­te­ri­jų kei­tik­lius. Jie ne­si­var­gi­no tvar­kin­

Užt­va­ra: me­ta­li­nė tvo­ra il­ga­pirš­čiams – ne kliū­tis.

gai iš­mon­tuo­ti įren­gi­nius, tie­siog nu­kir­po lai­dus ir pa­gro­bė bran­gias de­ta­les. Kol kas pa­rei­gū­nai ne­lin­kę ko­ men­tuo­ti ty­ri­mo. Tei­gia­ma, kad pa­jū­rio kraš­te iki šiol sau­lės ba­te­ ri­jų va­gys ne­siaub­da­vo. Sau­gos tar­ny­bos G4S Klai­pė­dos re­gio­no va­do­vas Ar­vy­das Gai­du­ke­ vi­čius ti­ki­no įvy­kio taip pat ne­ko­ men­tuo­siąs, nes vyks­ta iki­teis­mi­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

nis ty­ri­mas. Sau­lės ba­te­ri­jų par­kas yra ap­draus­tas, sa­vo veik­lą ap­si­ drau­du­si ir sau­gos tar­ny­ba. Mū­sų kraš­te kol kas pa­na­šių va­ gys­čių ne­bū­ta. Prieš ke­lias sa­vai­tes Vil­niaus ra­ jo­ne, Avi­žie­nių kai­me, nuo bend­ ro­vės sto­go bu­vo pa­vog­ti du in­ver­ te­riai ir 90 sau­lės ba­te­ri­jų. Tą­kart nu­ken­tė­ju­si bend­ro­vė pra­ne­šė pa­ ty­ru­si 180 tūkst. li­tų nuo­sto­lį.

Už neaiš­kiai įgy­tą tur­tą – teis­mas Ne­su­ge­bė­jęs įro­dy­ti, kad tris že­ mės skly­pus su sta­ti­niais, bu­tą bei bend­ro­vės ak­ci­jų įgi­jo tei­sė­tais bū­ dais, klai­pė­die­tis tu­rės teis­me aiš­ kin­tis, ar pra­tur­tė­jo tei­sė­tai.

Apie pu­sės sa­vo ofi­cia­liai re­gist­ruo­ to ir be­veik 2,5 mln. li­tų sie­kian­čio tur­to Vi­ta­li­jus K. ne­su­ge­bė­jo pa­ grįs­ti tei­sė­to­mis pa­ja­mo­mis. Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­ tū­ra kar­tu su iki­teis­mi­nį ty­ri­mą at­li­ku­siais Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­ mų ty­ri­mo tar­ny­bos Klai­pė­dos val­dy­bos pa­rei­gū­nais teis­mui per­ da­vė nag­ri­nė­ti bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je ne­tei­sė­tu pra­tur­tė­ji­mu, su­kčia­vi­mu mo­kes­čių sri­ty­je bei ap­lai­džiu ap­skai­tos tvar­ky­mu kal­ ti­na­mas 42 m. Kark­lės kai­mo gy­ ven­to­jas Vi­ta­li­jus K.

Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo duo­me­ni­ mis, anks­čiau ne­teis­tas vy­ras 2008 m. įkū­rė bend­ro­vę vien tam, kad iš vals­ty­bės biu­dže­to su­si­grą­žin­tų PMV per­mo­ką, t.y., kad ga­lė­tų su­ kčiau­ti mo­kes­čių sri­ty­je. Vals­ty­bi­nei mo­kes­čių ins­pek­ci­ jai už 2008 m. bu­vo pa­teik­ta 167 tūkst. li­tų ta­ria­ma PVM per­mo­ka, nors bend­ro­vė jo­kios rea­lios veik­ los ne­vyk­dė, o į jos bu­hal­te­ri­nę ap­skai­tą įtrau­kė bu­to Klai­pė­do­ je įsi­gi­ji­mo bei įren­gi­mo san­do­rių są­skai­tas fak­tū­ras. Jos ir ta­po su­ si­grą­žin­ti­nos per­mo­kos pa­grin­ du. Įta­ria­ma­sis kal­ti­na­mas sa­vo nau­dai įgi­jęs di­de­lės ver­tės – per 125 tūkst. li­tų – vals­ty­bės biu­dže­ to lė­šų. Be to, kal­ti­na­ma­sis tu­rės teis­me įro­dy­ti, iš ko­kių pa­ja­mų įsi­gi­jo tur­

to už dau­giau nei mi­li­jo­ną li­tų, ka­ dan­gi jo kil­mės ne­ga­lė­jo pa­grįs­ti tei­sė­tai gau­to­mis pa­ja­mo­mis. „Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu įta­ ria­ma­sis at­si­sa­kė duo­ti pa­ro­dy­ mus, jo bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę leng­vi­nan­čių ap­lin­ky­bių ne­nus­ ta­ty­ta. Sun­ki­nan­ti – kal­ti­na­ma­ sis mo­kes­čių sri­ty­je su­kčia­vo iš sa­va­nau­diš­kų pa­ska­tų“, – aiš­ki­ no iki­teis­mi­niam ty­ri­mui va­do­va­ vęs bei vals­ty­bi­nį kal­ti­ni­mą teis­me pa­lai­ky­sian­tis Klai­pė­dos apy­gar­ dos pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ras Li­ nas Kiau­ra­kis. Už šį nu­si­kal­ti­mą įsta­ty­mas nu­ ma­to lais­vės atė­mi­mo baus­mę iki 4 me­tų, o už di­de­lės ver­tės sve­ti­ mo tur­to įgi­ji­mą sa­vo nau­dai lais­ vės ga­li­ma ne­tek­ti 8 me­tams. „Klai­pė­dos“ inf.

9

antradienis, rugsėjo 10, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,18 %

+0,06 %

–1,49 %

Kny­gos ­ ne­pigs

Vers­las – ­ be leng­va­tų

Vy­riau­sy­bė iš es­mės ne­pri­ta­rė siū­ly­mui dar la­biau su­ma­žin­ti pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį (PVM) kny­goms. Sei­mo at­sto­ vų siū­ly­ta, kad da­bar­ti­nis 9 pro­c. PVM ta­ ri­fas po­pie­ri­nėms ir elekt­ro­ni­nėms kny­ goms bū­tų ma­ži­na­mas iki 5 pro­c., iki 9 pro­c. ma­žė­tų ir kny­gų po­pie­riaus bei jų spaus­di­ni­mo PVM. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ jos skai­čia­vi­mais, dėl to vals­ty­bė ne­tek­tų apie 3,5 mln. li­tų pa­ja­mų.

Vy­riau­sy­bė ne­pri­ta­rė siū­ly­mui nau­jas įmo­ nes, ku­rių pa­ja­mos ne­vir­šys 1 mln. li­tų, me­tus at­leis­ti nuo pel­no mo­kes­čio. Da­bar įmo­nių, ku­rio­se dar­buo­to­jų skai­čius ne­vir­ ši­ja 10, o pa­ja­mos – 1 mln. li­tų, pel­nas ap­ mo­kes­ti­na­mas 5 pro­c. ta­ri­fu, jos ne­mo­ka avan­si­nio pel­no mo­kes­čio. Leng­va­ta tai­ ko­ma 60 pro­c. vi­sų Lie­tu­vos įmo­nių. Iki 2012 m. šis ta­ri­fas bu­vo tai­ko­mas iki 0,5 mln. li­tų pel­no gau­nan­čioms įmo­nėms.

Elekt­ros skirs­to­mų­jų tink­lų ope­ ra­to­rei „Les­to“ gre­sia bau­da už tai, kad jos veik­lą ti­rian­čiai Kai­ nų ko­mi­si­jai įmo­nė ne­pa­tei­kė vi­sų pra­šy­tų do­ku­men­tų. Bend­ ro­vės at­sto­vai ža­da ar­ti­miau­siu me­tu pro­ble­mą iš­spręs­ti.

Nau­da: pir­mi­nin­ka­vi­mas ES – pui­ki ga­li­my­bė Lie­tu­vos val­džios at­sto­

vams pa­ro­dy­ti, kad jie iš­ma­no sa­vo sri­tį ir ge­ba spręs­ti bend­rus vi­sai ES rū­pi­mus klau­si­mus. Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Spręs tik ES bė­das v.kalinkaite@diena.lt

Fi­nan­sų mi­nist­ro pa­ta­rė­jas Ros­val­ das Gor­ba­čio­vas ti­ki­no, kad ES mi­ nist­rai ap­tars vi­sai Bend­ri­jai svar­ bius rei­ka­lus, o kel­ti klau­si­mus, su­si­ju­sius su Lie­tu­vos in­te­re­sais, esą bū­tų ne­tak­tiš­ka. „Esa­me pir­mi­nin­kau­jan­ti vals­ty­ bė, tad tu­ri­me orien­tuo­tis į bend­rus ES in­te­re­sus, ne­ga­li­me iš­kel­ti vie­ nos vals­ty­bės in­te­re­sų – tuo­met bū­tu­me keis­tai ver­ti­na­mi bend­ra­ me kon­teks­te. Tad tai at­si­spin­dės ir dar­bot­var­kė­je“, – sa­kė R.Gor­ba­ čio­vas. Eko­no­mis­tas Val­de­ma­ras Kat­kus įsi­ti­ki­nęs, kad Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja lai­ko­si tin­ka­mos po­zi­ci­jos. „Pir­mi­ nin­ka­vi­mas yra sa­vo rei­ka­lų nu­stū­ mi­mas į ant­rą pla­ną“, – tei­gė jis. V.Kat­kus at­krei­pė dė­me­sį, kad vi­so­je ES su­dė­tin­ga fi­nan­si­nė pa­ dė­tis ir ki­taip ne­gu dau­ge­lis vals­ty­ bių na­rių Lie­tu­va ne­prik­lau­so eu­ro zo­nai. To­dėl kel­ti klau­si­mus, at­ si­žvel­giant vien į Lie­tu­vos pa­dė­tį, bū­tų ne tik nee­tiš­ka, bet ir ne­pro­ fe­sio­na­lu.

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 1000 2,8920 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0997 JAV do­le­ris 1 2,6201 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5218 Latvijos la­tas 1 4,9153 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,0685 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3112 Ru­si­jos rub­lis 100 7,8920 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7944

pokytis

–0,4681 % –0,1121 % –0,3613 % +0,4941 % –0,0163 % +0,3495 % +0,3071 % –0,4681 % +0,2367 %

„Les­to“ gra­si­na­ma bau­do­mis

Šią sa­vai­tę Vil­niu­ je vyks Ne­for­ma­lus ES eko­no­mi­kos ir fi­ nan­sų rei­ka­lų mi­ nist­rų su­si­ti­ki­mas (ECO­FIN). Su­si­ti­ki­ mo dar­bot­var­kė­je Lie­tu­vos eko­no­mi­ kos pro­ble­moms vie­tos nė­ra.

Vai­da Ka­lin­kai­tė

€

Eko­no­mis­tas Gi­ta­nas Nau­sė­ da taip pat pri­ta­ria, kad ne­de­rė­tų kel­ti Lie­tu­vos in­te­re­sų. „Ne­ma­nau, kad tai tu­rė­tų bū­ti re­gio­ni­niai klau­si­mai. Aš ma­nau, jog Lie­tu­vai la­bai svar­bu pa­ro­dy­ ti, kad ji ge­ba tin­ka­mai va­do­vau­ ti spren­džiant vi­sos ES fi­nan­si­nius klau­si­mus. Mums tai pui­ki pro­ ga ne­pa­si­ro­dy­ti pro­vin­cia­liai, ne siek­ti pa­si­nau­do­ti pir­mi­nin­ka­vi­ mo ga­li­my­be ko­kiems nors nau­dos sau klau­si­mams spręs­ti, o bū­tent iš­kel­ti į die­nos švie­są bend­ras eu­ ro­pi­nes pro­ble­mas“, – sa­vo nuo­ mo­nę dės­tė G.Nau­sė­da. Eko­no­mis­tas ma­no, kad nau­jų klau­si­mų ar pro­ble­mų Lie­tu­va iš­kel­ ti ne­su­ge­bė­tų. „Iš tie­sų tuos klau­ si­mus ir vi­są dar­bot­var­kę dik­tuo­ja pa­ts gy­ve­ni­mas. T. y. vis dar neaiš­ki fi­nan­si­nė si­tua­ci­ja ir ban­kų to­les­nės rai­dos klau­si­mai“, – sa­kė jis. Eko­no­mi­nės nau­dos iš pir­mi­ nin­ka­vi­mo ES Lie­tu­va ar­ti­miau­ siu me­tu taip pat ne­tu­rė­tų ti­kė­tis. V.Kat­kus įžvel­gė vie­nin­te­lę nau­ dą – kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mą. „Šiuo at­ve­ju da­ly­vaus dau­giau žmo­nių, jie tu­rės as­me­ni­nę pa­tir­tį, kar­

tu pa­to­bu­lins ir pro­fe­si­nius ge­bė­ ji­mus. To­kia ir bus nau­da. Eko­no­ mi­ka dėl to tik­rai nie­kaip ne­pa­jus po­vei­kio“, – įsi­ti­ki­nęs V.Kat­kus. Jam pri­ta­rė ir G.Nau­sė­da, ta­čiau jis yra lin­kęs ti­kė­ti, kad pir­mi­nin­ ka­vi­mas eko­no­mi­nės nau­dos ga­li duo­ti vė­liau. „Vei­kiau­siai nau­da yra ne tiek eko­no­mi­nė, kiek po­li­ti­nė. Pir­ mą kar­tą Lie­tu­va tu­ri pa­si­ro­dy­ ti, – nors ir to­kiu prin­ci­pu, kai vi­ sos ša­lys ga­li sa­ve iš­ban­dy­ti ly­de­rės vie­to­je, – bet vis dėl­to tai yra pui­ ki ga­li­my­bė pa­si­ro­dy­ti“, – aiš­ki­no G.Nau­sė­da. Jis tvir­ti­no, jog tai pui­ ki ga­li­my­bė ir val­džios at­sto­vams pa­ro­dy­ti, kad jie iš­ma­no sa­vo sri­ tį ir ge­ba spręs­ti bend­rus vi­sai ES rū­pi­mus klau­si­mus. „Po­li­ti­nė nau­da atei­ty­je ga­li virs­ti ir eko­no­mi­ne nau­da, – vy­lė­ si G.Nau­sė­da. – Pa­ga­liau pa­ts fak­ tas, kad Lie­tu­va pa­ma­to­ma iš ar­ ti, kad ver­ti­na­mi Lie­tu­vos mies­tai, tu­ri la­bai di­de­lę reikš­mę. Tai ga­li atei­ty­je pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jų. Ne­ for­ma­lūs žmo­nių ry­šiai, vi­zi­tai yra la­bai svar­būs, nes ei­na in­for­ma­ci­ja iš lū­pų į lū­pas.“

„Les­to“ at­sto­vas ry­šiams su vi­ suo­me­ne Er­nes­tas Nap­rys BNS sa­kė, kad pro­ble­ma ki­lo dėl di­ džiu­lės do­ku­men­tų apim­ties, – anot jo, Kai­nų ko­mi­si­ja lie­pos 10 d. pra­ne­šė apie ne­pla­ni­nį pa­tik­ri­ ni­mą ir nu­ro­dė pa­teik­ti maž­daug dve­jų me­tų in­for­ma­ci­ją bei do­ku­ men­tus, su­si­ju­sius su dau­giau nei 1 tūkst. elekt­ri­nių. „Rug­sė­jo 5 d. paaiš­kė­jo, kad trūks­ta ne­di­de­lės da­lies in­for­ ma­ci­jos, su­si­ju­sios su 81 ob­jek­tu. „Les­to“ ge­ra­no­riš­kai bend­ra­dar­ biau­ja su Kai­nų ko­mi­si­ja ir ti­ki­ si trūks­ta­mą in­for­ma­ci­ją pa­teik­ti per trum­piau­sią lai­ką. Bend­ro­vė vei­kia skaid­riai, lai­ky­da­ma­si įsta­ ty­mų ir jo­kių bau­dų iš Kai­nų ko­ mi­si­jos nė­ra ga­vu­si“, – BNS tei­ gė E.Nap­rys. Kai­nų ko­mi­si­ja šį ket­vir­ta­die­nį ke­ti­na įpa­rei­go­ti „Les­to“ per tris dar­bo die­nas pa­teik­ti do­ku­men­

tus. Jei „Les­to“ pa­žei­di­mų neiš­ tai­sys, įmo­nei gre­sia bau­da nuo 1 tūkst. li­tų iki 0,5 pro­c. me­ti­nių pa­ja­mų iš re­gu­liuo­ja­mos veik­ los, at­si­nau­ji­nan­čius ener­gi­jos iš­tek­lius pri­jun­giant prie „Les­ to“ tink­lų. Kai­nų ko­mi­si­ja pra­šė, kad „Les­ to“ in­for­ma­ci­ją pa­teik­tų iki lie­pos 26 d., vė­liau – iki rugp­jū­čio 20 d., ir nors bend­ro­vė tei­kė do­ku­men­ tus, ko­mi­si­ja pa­si­ge­do 81-os su­ tar­ties su sau­lės ener­gi­jos ga­min­ to­jais. „Ko­mi­si­jai rei­ka­lin­ga vi­sa in­ for­ma­ci­ja, ir da­li­nis jos pa­tei­ki­ mas ne­ga­li bū­ti lai­ko­mas tin­ka­mu įpa­rei­go­ji­mo įvyk­dy­mu“, – nu­ro­ dė ko­mi­si­ja. „Les­to“ gru­pė pir­mą pus­me­ tį už­dir­bo 22,85 mln. li­tų gry­no­ jo pel­no, jos pa­ja­mos sie­kė 1,22 mlrd. li­tų. 82,63 pro­c. „Les­to“ įsta­ti­nio ka­pi­ta­lo val­do vals­ty­bės kont­ ro­liuo­ja­ma bend­ro­vė „Lie­tu­vos ener­gi­ja“ (bu­vu­si Vi­sa­gi­no ato­ mi­nė elekt­ri­nė). „Les­to“ ak­ci­jos ko­ti­ruo­ja­mos „Nas­daq Omx“ Vil­ niaus bir­žos Ofi­cia­lia­ja­me pre­ky­ bos są­ra­še. „Klaipėdos“, BNS inf.

Pra­šy­mai: „Les­to“ at­sto­vų tei­gi­mu, do­ku­men­tų ne­spė­ta per­duo­ti

dėl di­de­lės jų apim­ties.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„Om­ni­tel“ va­do­vas at­si­pra­šė už praei­tį Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos mo­bi­ lio­jo ry­šio ope­ra­to­rių „Om­ni­tel“ nau­ja­sis va­do­vas Da­nas Strömber­ gas sa­ko siek­sian­tis su­grą­žin­ti bend­ro­vę į rin­kos ly­de­rės po­zi­ci­ ją ir tei­gia, kad įmo­nė ne­be­kar­tos anks­tes­nių klai­dų.

„Vėl tap­ti rin­kos ly­de­re yra tai, dėl ko aš čia esu. Mes sie­kia­me vėl užim­ti rin­kos ly­de­rės po­zi­ci­ ją“, – va­kar su­si­ti­ki­me su žur­na­ lis­tais sa­kė „Om­ni­tel“ pre­zi­den­tas D.Strömber­gas.

Dau­giau kaip 20 me­tų bend­ro­ vė­je „Te­lia­So­ne­ra“ dir­ban­tis šve­ das D.Strömber­gas pa­brė­žė tu­rin­ tis pa­tir­ties pa­ver­čiant bend­ro­ves „pel­nin­go­mis ir sėk­min­go­mis“. „Ir mes pa­da­ry­si­me vis­ką, ko tam (tap­ti rin­kos ly­de­re – red. pa­st.) pri­reiks. Mes tai pa­da­ry­si­me tik­ rai, tai tik lai­ko klau­si­mas“, – sa­kė nau­ja­sis bend­ro­vės pre­zi­den­tas. Jis pri­pa­ži­no, kad bend­ro­vė praei­ty­je pa­da­rė klai­dų: „Pri­si­pa­ žin­siu – pra­ra­do­me ly­de­rės po­ zi­ci­jas. Mes pa­da­rė­me tam tik­

rų klai­dų. Tai­gi, at­si­pra­šau už šias klai­das – mes iš jų pa­si­mo­kė­me, dau­giau ne­da­ry­si­me.“ D.Strömber­gas ne­slė­pė, kad di­ džiau­sia „Om­ni­tel“ klai­da bu­vo as­ me­ni­nio pla­no įve­di­mas (tuo­met kei­čiant pla­ną ne­tgi ne­bu­vo at­si­ klau­sia­ma klien­tų, ar jie to no­ri, – red. pa­st.), ir šį veiks­mą pa­va­di­no aro­gan­tiš­ku. Jo tei­gi­mu, ly­de­rės po­zi­ci­ jos bend­ro­vė sieks pa­si­nau­do­da­ ma klien­tų ba­ze (dau­giau nei pu­ sė klien­tų ope­ra­to­rės pa­slau­go­mis

nau­do­ja­si il­giau nei 5 me­tus), siū­ ly­da­ma pa­pras­tas pa­slau­gas, ge­ rą klien­tų ap­tar­na­vi­mą ir di­džiau­ sią tink­lą, pa­vyz­džiui, pla­nuo­ja­ma, kad jau ki­tą­met pu­sė­je Lie­tu­vos bus 4G ry­šys. „Om­ni­tel“ va­do­vas ti­ki­no, kad kar­tu su „Teo LT“ įmo­nė ga­li pa­ siū­ly­ti dau­giau bend­rų spren­di­ mų. „Aš ti­kiu si­ner­gi­ja“, – sa­kė šve­ das. Jis, be to, tei­gė ma­nan­tis, kad „Om­ni­tel“ kai­nos tu­ri bū­ti pa­na­ šios į kon­ku­ren­tų.

D.Strömber­gas tei­gė į sa­vo ko­ man­dą pa­si­kvie­tęs dar­buo­to­jų iš „Te­lia­So­ne­ros“. D.Strömber­gas bir­že­lį „Om­ni­tel“ va­do­vo po­ste pa­kei­tė 12 me­tų bend­ ro­vei va­do­va­vu­sį An­ta­ną Za­bu­lį. „Om­ni­tel“ pa­ja­mos per še­šis šių me­tų mė­ne­sius bu­vo 230 mln. li­tų – 6,5 pro­c. ma­žiau nei 2012-ųjų sau­ sio–birželio mė­ne­siais. Bir­že­lio pa­ bai­go­je „Om­ni­tel“ tu­rė­jo 1,95 mln. var­to­to­jų. Šve­di­jos „Te­lia­So­ne­ra“ val­do 100 pro­c. „Om­ni­tel“ ak­ci­jų. „Klaipėdos“, BNS inf.

10

antradienis, rugsėjo 10, 2013

pasaulis Nus­ly­do nuo ta­ko

Pas­vei­ki­no „ge­rą tė­tį“

„Ne“ gro­žio kon­kur­sui

Oro li­ni­jų bend­ro­vės „Thai Air­ways“ lėk­tu­vui „Air­bus A330-300“, ku­riuo skri­do dau­giau kaip 280 žmo­nių, nu­ sly­dus nuo Ban­ko­ko pa­grin­di­ nio oro uos­to tū­pi­mo ta­ko bu­ vo su­žeis­ta 14 ke­lei­vių. Vė­lų sek­ma­die­nio va­ka­rą įvy­ku­sio in­ci­den­to prie­žas­tis – or­lai­vio va­žiuok­lės ge­di­mas.

Po ant­ro ap­si­lan­ky­mo Pchen­ ja­ne praė­ju­sią sa­vai­tę Jung­ti­ nių Vals­ti­jų krep­ši­nio žvaigž­ dė Den­nis Rod­ma­nas par­ve­žė nau­jie­ną, kad jo bi­čiu­lis Šiau­ rės Ko­rė­jos ly­de­ris Kim Jongunas tu­ri ma­žą duk­re­lę var­ du Ju-ae. „Jis – ge­ras tė­tis ir tu­ri nuo­sta­bią šei­mą“, – sa­kė D.Rod­ma­nas.

In­do­ne­zi­jos Ba­lio sa­lo­je gro­ žio kon­kur­sas „Mis pa­sau­lis“ sek­ma­die­nį pra­si­dė­jo su­stip­ ri­nus sau­gu­mą, nes vi­są sa­ vai­tę šios mu­sul­mo­niš­kos ša­ lies gy­ven­to­jai pro­tes­ta­vo ir rei­ka­la­vo at­šauk­ti kon­kur­są, jį va­di­no amo­ra­liu ir įžei­džian­ čiu jų kul­tū­ri­nes bei re­li­gi­nes ver­ty­bes.

Piktinasi nesuderintu pareiškimu Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel pa­si­pik­ti­no ke­tu­rių ES ša­lių bend­ ru pa­reiš­ki­mu dėl „stip­raus“ at­sa­ ko į nu­ma­no­mą che­mi­nę Si­ri­jos re­ ži­mo ata­ką.

A.Mer­kel teigė, kad ją pa­pik­ti­ no Is­pa­ni­jos, Pran­cū­zi­jos, Ita­li­jos ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos su ki­to­mis Bend­ri­jos ša­li­mis ne­de­rin­tas pa­ reiš­ki­mas. Jung­ti­nėms Vals­ti­joms sie­kiant su­telk­ti tarp­tau­ti­nę pa­ra­mą dėl bau­džia­mų­jų smū­gių Si­ri­jai po rugp­jū­čio 21 d. che­mi­nės ata­kos, ke­tu­rios ES ša­lys penk­ta­die­nį Di­ džio­jo dvi­de­šim­tu­ko (G 20) vir­šū­ nių su­si­ti­ki­me pa­si­ra­šė pa­reiš­ki­mą, ku­riuo ra­gi­na­ma su­reng­ti „stip­rų“ at­sa­ką.

Štai ko­dėl pa­sa­kiau: „Pa­si­rū­pin­ki­me, kad tu­rė­tu­me bend­rą vi­ sų 28 na­rių po­zi­ci­ją.“

Va­šing­to­no pa­reng­tą pa­reiš­ki­mą tą die­ną Sankt Pe­ter­bur­ge Ru­si­jo­ je pa­si­ra­šė iš vi­so 11 ša­lių, ta­čiau ne Vo­kie­ti­ja, ku­ri pri­klau­so G 20. Vo­kie­ti­ja pa­si­ra­šė pa­reiš­ki­mą šeš­ ta­die­nį, kai Vil­niu­je bu­vo pa­tvir­ tin­tas bend­ras ES už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rų su­si­ta­ri­mas dėl bend­ros po­zi­ci­jos Si­ri­jos at­žvil­giu. A.Mer­kel sa­kė no­rė­ju­si įtrauk­ti vi­sas 28 ES na­res. „Ne­ti­kiu, kad tei­sin­ga pen­kioms ša­lims su­si­tar­ti dėl bend­ros po­zi­ci­ jos be ki­tų 23, ku­rios ne­ga­li ten bū­ ti, ži­nant, jog po 24 va­lan­dų vi­sos 28 su­si­rinks prie to pa­ties sta­lo“, – per kam­pa­ni­jos mi­tin­gą Va­ka­rų Vo­kie­ ti­jo­je sa­kė A.Mer­kel, ku­ri po dvie­jų sa­vai­čių sieks bū­ti per­rink­ta. „Štai ko­dėl pa­sa­kiau: „Pa­si­rū­ pin­ki­me, kad tu­rė­tu­me bend­rą vi­ sų 28 na­rių po­zi­ci­ją“, – pri­dū­rė ji. Šios pa­sta­bos bu­vo už­mas­kuo­ta kri­ti­ka Di­džia­jai Bri­ta­ni­jai, Pran­ cū­zi­jai, Ita­li­jai ir Is­pa­ni­jai – ke­ tu­rioms ES ša­lims, penk­ta­die­nį pa­si­ra­šiu­sioms mi­nė­tą G 20 pa­ reiš­ki­mą. Nei G 20 pa­reiš­ki­me, nei ES pa­ reiš­ki­me, ku­ris bu­vo pa­skelb­tas po su­si­ti­ki­mo da­ly­vau­jant ir JAV vals­ ty­bės sek­re­to­riui Joh­nui Ker­ry, ne­ra­ gi­na­ma reng­ti ka­ri­nę in­ter­ven­ci­ją. ES pa­reiš­ki­me rugp­jū­čio 21 d. ata­ka prie Da­mas­ko va­di­na­ma „ka­ ro nu­si­kal­ti­mu ir nu­si­kal­ti­mu žmo­ giš­ku­mui“, sa­ko­ma, jog yra „tvir­tų įro­dy­mų, kad at­sa­kin­gas yra Si­ri­ jos re­ži­mas“. BNS inf.

„Mask­vai ne­rei­ kia me­ro po­li­ti­ ko“, – pa­reiš­kė Ru­ si­jos pre­zi­den­ tas Vla­di­mi­ras Pu­ ti­nas. Kam tuo­ met rin­ki­mai? Ge­ras klau­si­mas. Vis­gi juos lai­mė­jo Krem­liui ar­ti­mas Ser­ge­jus So­bia­ni­ nas.

Ne­pa­vy­ko: imig­ran­tus iš Mask­vos iš­mes­ti ža­dė­jęs A.Na­val­nas Ru­si­jos sos­ti­nės me­ro kė­dės ne­gaus. „Reu­ters“ nuo­tr.

A.Na­val­nas su­bliz­gė­jo, bet pra­lai­mė­jo Ge­riau tech­nok­ra­tas

Mask­vai, pa­sak V.Pu­ti­no, rei­kė­jo žmo­gaus, ku­ris ga­li dirb­ti ir su­si­ tvar­ky­ti su pro­ble­mo­mis, o ne po­ li­ti­kuo­ti. Ži­no­ma, kri­ti­kos strė­lė skrie­jo A.Na­val­no pu­sėn. „To­kiems di­de­liems mies­tams la­biau rei­kia ne po­li­ti­kų, o de­po­ li­ti­zuo­tų, da­ly­kiš­kų, konk­re­čių žmo­nių, ku­rie mo­ka dirb­ti“, – sa­ kė V.Pu­ti­nas. Nie­kas nea­be­jo­ja, už ką V.Pu­ti­ nas ati­da­vė bal­są. Vei­kiau­siai už sa­vo re­mia­mą kan­di­da­tą S.So­bia­ ni­ną. Šis už­si­tik­ri­no 51,33 pro­c., o jo pa­grin­di­nis var­žo­vas A.Na­val­ nas – 27,27 pro­c. bal­sų. Ke­ti­na pro­tes­tuo­ti

Tie­sa, S.So­bia­ni­nas tik per plau­ ką iš­ven­gė ant­ro­jo rin­ki­mų tu­ro. Tam, kad jis vyk­tų, rei­kė­jo, kad fa­vo­ri­tas ne­gau­tų rei­kia­mų 50 pro­c. bal­sų. A.Na­val­nas tra­di­ciš­kai pa­reiš­kė, jog rin­ki­mai bu­vo klas­to­ja­mi. Ta­čiau sa­vo re­zul­ta­tu nau­jo­ ji Ru­si­jos po­li­ti­kos žvaigž­dė ga­lė­ tų džiaug­tis. Jam prieš rin­ki­mus to­li gra­žu ne­bu­vo pro­gno­zuo­ja­ma dau­giau nei ket­vir­ta­da­lis mask­ vie­čių bal­sų. Bet A.Na­val­nas vėl pa­gra­si­no Krem­liui ir jo kan­di­da­tui S.So­bia­ ni­nui gat­vių pro­tes­tais. Esą šis ne­ ga­vo 50 pro­c. bal­sų.

„Tai, ką da­bar ma­to­me, yra aiš­ kios fal­si­fi­ka­ci­jos, – sa­kė opo­zi­ cio­nie­rius. – Mes rei­ka­lau­ja­me, kad bū­tų su­reng­tas ant­ra­sis ra­tas. Jei tai ne­bus pa­da­ry­ta, mes kreip­ si­mės į pi­lie­čius ir pra­šy­si­me jų išei­ti į Mask­vos gat­ves.“ Tie­sa, mi­tin­gą pir­ma­sis po rin­ ki­mų su­ren­gė ne A.Na­val­nas, o S.So­bia­ni­nas. Jo pa­lai­ky­ti su­si­ rin­ko tūks­tan­čiai žmo­nių. Tie­sa, rin­ki­mų ak­ty­vu­mas bu­vo men­kas. Eks­per­tai pa­ste­bė­jo, kad dau­giau­sia prie bal­sa­dė­žių ri­kia­ vo­si bū­tent A.Na­val­no rė­mė­jai, o ne S.So­bia­ni­no ša­li­nin­kai. Šio pa­ si­rink­ta rin­ki­mų stra­te­gi­ja bu­vo gan san­tū­ri ir nuo­bo­di. Ko­mu­nis­tų kan­di­da­tas Iva­nas Mel­ni­ko­vas rin­ki­muo­se li­ko tre­ čias su 10,7 pro­c. bal­sų. Pas­ku­ti­ nes tris vie­tas pa­si­da­li­jo „Jab­lo­ko“ kan­di­da­tas Ser­ge­jus Mit­ro­chi­nas, ga­vęs 3,51 pro­c. bal­sų, Ru­si­jos li­ be­ra­lų de­mok­ra­tų par­ti­jos kan­di­ da­tas Mi­chai­las Deg­tia­rio­vas, už ku­rį bal­sa­vo 2,86 pro­c. rin­kė­jų, ir „Tei­sin­go­sios Ru­si­jos“ at­sto­vas Ni­ko­la­jus Le­vi­če­vas, su­rin­kęs 2,79 pro­c. bal­sų. Ge­ras re­zul­ta­tas

Mask­vos me­ro rin­ki­mai bu­vo pir­ mie­ji Ru­si­jo­je po 2011 ir 2012 m. vy­ ku­sių Dū­mos ir pre­zi­den­to rin­ki­mų. 2011–2012 m. žie­mą Mask­vą su­

krė­tė di­džiu­lės spon­ta­niš­kos pro­ tes­to ak­ci­jos, ku­rio­se bu­vo pro­ tes­tuo­ja­ma prieš ne­są­ži­nin­gus rin­ki­mus. Bū­tent per tuos pro­tes­tus į Ru­ si­jos po­li­ti­nę pa­dan­gę iš­ki­lo A.Na­ val­nas. Po­li­ti­kos eks­per­tai sa­ko, kad me­ro rin­ki­mai bu­vo ne­men­ ka per­ga­lė opo­zi­ci­jos ved­liui, nors juos jis ir pra­lai­mė­jo. „Tai – A.Na­val­no per­ga­lė, jo gau­ti re­zul­ta­tai la­bai ge­ri, net jei ir ne­bus ant­ro­jo ra­to“, – ko­men­ ta­vo po­li­ti­kos ana­li­ti­kas Gle­bas Pav­lovs­kis, ku­ris vie­nu me­tu bu­ vo Krem­liaus kon­sul­tan­tas. Pa­č iam V.Pu­t i­n ui Mask­vo­ je už­ka­riau­ti sim­pa­ti­jas da­ro­si vis sun­kiau. 2012 m. rin­ki­muo­se Krem­liaus šei­mi­nin­kas sos­ti­nė­je te­su­rin­ko 46,95 pro­c. bal­sų. Ne­pai­sant po­li­ti­nio ka­pi­ta­lo, A.Na­val­nui gre­sia ne­ma­lo­nu­mai su tei­sė­sau­ga. Lie­pą A.Na­val­nas dėl kal­ti­ni­mų su­kčia­vus, ku­riuos va­di­na su­fab­ri­kuo­tais, bu­vo nu­ teis­tas pen­ke­rius me­tus ka­lė­ti pa­ tai­sos ko­lo­ni­jo­je. Opo­zi­cio­nie­rius bu­vo areš­tuo­tas teis­mo sa­lė­je, bet po die­nos stai­ga pa­leis­tas, iki bus iš­nag­ri­nė­ta jo ape­lia­ci­ja. „Klau­si­mas toks: ką jie da­bar da­rys A.Na­val­nui? – sa­kė Ni­ko­la­ jus Pet­ro­vas, Aukš­tes­nio­sios eko­ no­mi­kos mo­kyk­los ana­li­ti­kas. – Ma­nau, kad jo baus­mė bus pa­

keis­ta lyg­ti­ne, – tai ne­leis­tų pro­ tes­tams su­lieps­no­ti ir ku­riam lai­ kui iš­stum­tų jį iš po­li­ti­kos.“ AFP, „In­ter­fax“, BNS inf.

Je­ka­te­rin­bur­ge trium­fa­vo opo­zi­cio­nie­rius Opo­zi­ci­jos ak­ty­vis­tas Jev­ge­ni­jus Roiz­ma­nas, gar­sė­jan­tis ko­vos su nar­ko­ti­kais pro­jek­tu, lai­mė­jo ket­ vir­to pa­gal dy­dį Ru­si­jos Je­ka­te­rin­ bur­go mies­to me­ro rin­ki­mus. Su­ rin­kęs 30,11 pro­c. bal­sų jis įvei­kė val­dan­čio­sios par­ti­jos „Vie­nin­go­ ji Ru­si­ja“ kan­di­da­tą Ja­ko­vą Si­li­ną, ku­ris su­rin­ko 26,48 pro­c. bal­sų. Ki­ taip nei Mask­vo­je, Je­ka­te­rin­bur­ge me­ras iš­ren­ka­mas per vie­ną tu­rą. Jei J.Roiz­ma­no per­ga­lė ne­bus už­ gin­čy­ta, jis taps vie­nu pir­mų­jų opo­ zi­ci­jos kan­di­da­tų Ru­si­jos is­to­ri­jo­je, ku­ris val­dan­čio­sios par­ti­jos fi­g ū­ rą įvei­kia to­kio dy­džio mies­te kaip Je­ka­te­rin­bur­gas. J.Si­li­nas šiuo me­ tu yra to re­gio­no gu­ber­na­to­riaus pa­va­duo­to­jas ir jo pra­lai­mė­ji­mas reikš­tų aiš­kų val­dan­čio­jo eli­to at­ me­ti­mą vie­na­me pa­grin­di­nių Ru­ si­jos pra­mo­ni­nių re­gio­nų. J.Roiz­ ma­nas, mi­l i­jar­d ie­r iaus Mi­chai­lo Pro­cho­ro­vo par­ti­jos „Pi­lie­čių plat­ for­ma“ kan­di­da­tas, iš­gar­sė­jo sa­vo kam­pa­ni­ja „Mies­tas be nar­ko­ti­kų“.

11

ANTRADIENIS, RUGSĖJO 10, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Mo­kykla ir svei­ka­ta – suderinamos Jei va­sa­rą vai­kai ma­žai spor­ta­vo, grū­di­no­si, tai bent da­bar, moks­lo me­ tams pra­si­dė­jus, bū­ ti­na, kad jų mo­ky­ mo­si ir poil­sio re­ži­ mas bū­tų su­ba­lan­ suo­tas, mi­ty­ba svei­ ka, kup­ri­nė ne per sun­ki. Už tai at­sa­ kin­gi tė­vai. Jus­tė Ki­bu­ry­tė Kaip pra­lei­do va­sa­rą

Ką kla­sės drau­gams apie tai, kaip pra­lei­do va­sa­rą, pa­sa­ko­ja vai­kai? Ar vi­si jie pa­kan­ka­mai ju­dė­jo, laks­ tė po lau­ką, plau­kio­jo eže­ruo­se ar upė­se, kars­tė­si po me­džius? Tai bu­vo svei­ka. Tie, ku­rie di­džią­ją da­lį die­nos pra­lei­do prie kom­piu­te­rio, te­le­vi­ zo­riaus, apie tai pri­va­lo pa­sa­ky­ti ir gy­dy­to­jams. La­bai ga­li bū­ti, kad jų stu­bu­ras iš­kry­pęs, lai­ky­se­na ne­tai­ syk­lin­ga, ga­li­mi ki­to­kie ske­le­to bei rau­me­nų su­tri­ki­mai. Vi­soms šioms moks­lei­vių bė­ doms nea­be­jo­ti­nai įta­kos tu­ri ir per sun­kios, kny­gų pri­krau­tos kup­ri­ nės, ne­pa­to­gūs suo­lai.

Tik tuo­met, kai vai­ kas augs fi­ziš­kai ir dva­siš­kai stip­rus, at­ša­lus orams jo ne­ puls li­gos. Vai­kų or­to­pe­dai pa­ta­ria tė­vams, kad kup­ri­nė su kny­go­mis ne­tu­ri su­da­ry­ti dau­giau kaip 10–12 pro­c. mo­ki­nio svo­rio. Arit­me­ti­ka čia pa­ pras­ta: pir­mo­kas, sve­rian­tis maž­ daug 25 kg, tu­rė­tų ne­šti ne dau­giau kaip 2,5–3 kg sve­rian­čią kup­ri­nę. Tai­gi, tuš­čios kup­ri­nės svo­ris ne­ tu­rė­tų vir­šy­ti 1,5 kg. Ji ne­tu­ri spaus­ti, trin­ti, pri­va­ lo bū­ti pa­to­gi. Ma­tuo­tis per­ka­mą kup­ri­nę ge­riau­sia ap­si­vil­kus striu­ kę ir be jos, juk kup­ri­nę teks ne­šio­ ti ir žie­mą, ir va­sa­rą. Idea­lu, jei kup­ri­nės dir­žų plo­ tis – ne ma­žiau kaip 4 cm ir jie pa­ minkš­tin­ti. Per sto­ri dir­žai vai­kui ga­li trin­ti pa­žas­tis, verž­ti.

13

Są­ly­gos: pir­mo­sios moks­lo me­tų sa­vai­tės su­si­ti­ki­mo su drau­gais džiaugs­mas – taip pat in­dė­lis į svei­ka­tą, ku­rios pa­rei­ka­laus moks­lai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

12

ANTRADIENIS, RUGSĖJO 10, 2013

rubrika sveikata Rūpinasi dantimis

Stabdo vėžį

Daugėja sergančiųjų

Prasidėjus mokslo metams, Valstybinė ligonių kasa primena, kad tėveliai, turintys mokyklinio amžiaus vaikų nuo 6 iki 14 metų ir norintys savo atžaloms dantukus padengti silantais, gali šią paslaugą gauti nemokamai, nes jos išlaidos yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Raudonuosiuose burokėliuose esantis ir jiems spalvą suteikiantis pigmentas betaninas dažnai naudojamas kaip dažas ir kitiems maisto produktams. Mokslininkai atliko tyrimą su pelytėmis ir nustatė, kad ši medžiaga stabdo vėžio išsivystymą. Betanino gavusiems gyvūnams vėžio ląstelių kiekis ir navikų skaičius mažesnis.

Per pastaruosius trylika metų depresija sergančių žmonių skaičius Lietuvoje išaugo dvigubai. Europoje Lietuva pirmauja ir pagal antidepresantų vartojimą. Depresija sergančių žmonių per šį laikotarpį padaugėjo nuo 380 iki 754 šimtui tūkstančių gyventojų. 2011 m. trečią ketvirtį Lietuvoje buvo parduota 197,7 tūkst. antidepresatų pakuočių.

Dirb­ti­nis ap­vai­si­ni­mas ber­niu­kui? Me­di­ci­nos vers­lo už­ku­li­siai ne­su­dė­tin­ gi: kuo sun­kes­nė pa­cien­to li­ga, tuo dau­giau li­go­nių ka­sos su­mo­ka už jo gy­dy­mą. Kuo li­go­nis ser­ ga, nu­sta­to gy­dy­to­jai, ir nie­kas ki­tas. Ko­dėl gi ne­diag­no­zuo­ti sun­kių li­gų? Pa­tik­rin­tos 59 įstai­gos

Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa prie Svei­ ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos (VLK) pa­sta­ruo­ju me­tu ak­ty­viai kont­ro­ liuo­ja gy­dy­mo įstai­gų tei­kia­mą in­ for­ma­ci­ją apie pa­cien­tų gy­dy­mą, nuo ku­rios pri­klau­so žmo­nėms su­teik­tų gy­dy­mo pa­slau­gų iš­lai­dų ap­mo­kė­ji­mas Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­ tos drau­di­mo fon­do (PSDF) biu­ dže­to lė­šo­mis. „Tai da­ro­ma, nes pa­si­tai­ko at­ ve­jų, kai nu­ro­do­mos su­dė­tin­ges­ nės nei iš tie­sų bu­vo diag­no­zės, ir tai le­mia ne­pag­rįs­tai išau­gu­sią gy­ dy­mo kai­ną“, – sa­ko VLK di­rek­to­ rius Al­gis Sas­naus­kas. VLK pa­tik­ri­no, kaip gy­dy­mo įstai­gos, su­ves­da­mos duo­me­nis į in­for­ma­ci­nę sis­te­mą, nu­ro­do pa­ cien­tams su­teik­tas pa­slau­gas ir spe­cia­lius diag­no­zių ko­dus, tu­rin­ čius įta­kos su­teik­tų pa­slau­gų iš­lai­ dų ap­mo­kė­ji­mui. Bu­vo pa­tik­rin­tos 59 gy­dy­mo įstai­gos iš 83 (71 pro­c.), dau­giau­sia li­go­ni­nės. Pa­tik­ri­ni­mai at­lik­ti pe­rei­na­muo­ ju mo­der­nios sis­te­mos die­gi­mo lai­ ko­tar­piu. Pa­gal nau­ją­ją sis­te­mą ar­ ti­miau­siu me­tu bus at­si­skai­to­ma su gy­dy­mo įstai­go­mis už pa­cien­ tams su­teik­tas pa­slau­gas. Sun­kiau­si li­go­niai gy­do­mi ra­jo­nuo­se?

„Api­bend­ri­nus vy­ku­sių pa­tik­ri­ni­ mų re­zul­ta­tus, su­si­da­ro įspū­dis, kad Lie­tu­vo­je gy­do­ma la­bai daug sun­kio­mis li­go­mis ser­gan­čių li­ go­nių – ša­lies vi­dur­kis su­da­ro net 18 pro­c.“, – at­krei­pia dė­me­sį VLK Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tė Vi­ta Lys­koi­tie­nė. Ki­to­se ša­ly­se, tai­kan­čio­se to­kią pat li­gų kla­si­fik ­ a­ci­ją, su­dė­tin­giau­si gy­dy­mo at­ve­jai ir pa­vo­jin­gos gy­vy­ bei komp­li­ka­ci­jos su­da­ro vos 6–8 pro­c. Pas mus dau­giau­sia to­kių at­ ve­jų už­fik­suo­ta ra­jo­nų li­go­ni­nė­se, nors jie tu­rė­tų bū­ti gy­do­mi di­džių­ jų mies­tų gy­dy­mo įstai­go­se. VLK di­rek­to­riaus A.Sas­naus­ko tei­gi­mu, šie pa­tik­ri­ni­mai pa­ro­dė, kad gy­dy­mo įstai­gų tei­kia­ma in­ for­ma­ci­ja ne vi­sa­da yra tei­sin­ga. Me­di­kai tik­rai iš­ra­din­gi

„Gy­dy­mo įstai­gos, pa­teik­da­mos ata­skai­tas apie žmo­nėms su­teik­

tas gy­dy­mo pa­ slau­gas, pri­va­ lo į in­for­ma­ci­nę sis­te­mą su­ves­ ti tiks­lius duo­ me­n is apie li­go­niams nu­ sta­ty­tas diag­ no­zes. Mū­sų at­ lik­ti pa­tik­ri­ni­mai pa­ro­dė, kad gy­ dy­mo įstai­gų pa­ teik­to­je in­for­ma­ ci­jo­je yra ne­ma­žai ne­tiks­lu­mų ir klai­ dų“, – tvir­ti­no A.Sas­ naus­kas. Pa­sak jo, ne­tiks­liai tei­ kia­mi duo­me­nys iš­krei­pia bend­rą ša­lies sta­tis­ti­ką apie

Dar ku­rio­ziš­kiau, kad 9-erių ber­niu­kui diag­no­zuo­tas dirb­ ti­nis ap­vai­si­ni­mas, 14 me­tų paaug­liui – nau­ja­gi­mio ste­bė­ji­ mas dėl su­dė­tin­gos būk­lės, 18 me­tų jau­ nuo­liui – fo­bi­jos (bai­ mės), ta­čiau at­lik­ta sme­ge­nų ope­ra­ci­ja.

pa­cien­tams su­teik­tas gy­dy­mo pa­ slau­gas ir iš­ski­ria mus iš ki­tų vals­ ty­bių, nes Lie­tu­vos ro­dik­liai at­ro­ do ge­ro­kai aukš­tes­ni už ki­tų ša­lių vi­dur­kį. Be to, pa­cien­tams su­teik­ tų gy­dy­mo pa­slau­gų iš­lai­dų ap­mo­ kė­ji­mas PSDF biu­dže­to lė­šo­mis ar­ ti­miau­siu me­tu vi­siš­kai pri­klau­sys nuo to, kaip yra ko­duo­ja­mos diag­ no­zės. „Iš­ra­din­gu­mo ko­duo­jant diag­ no­zes ne­stin­ga. Tar­ki­me, bu­vo gy­ dy­ta ne­su­dė­tin­ga li­ga, ta­čiau nu­ro­ do­mi su­dė­tin­gų diag­no­zių ko­dai. Štai žmo­gus gy­dy­tas nuo ga­lū­nių pa­ra­ly­žiaus, nors ser­ga ra­di­ku­li­tu. Na, o jau­nuo­liai, ku­riems ne­bu­ vo diag­no­zuo­tos su­dė­tin­gos li­gos,

Bu­me­ran­gas: kai vals­ty­bė gy­dy­mo įstai­gas fi­nan­suo­ja men­kai, me­di­kai su­gal­vo­ja, kaip ją ap­gau­ti.

nu­steb­tų su­ži­no­ję, kad jie bu­vo gy­ dy­ti ne­va dėl šla­pi­mo ar­ba iš­ma­tų ne­lai­ky­mo. Ko­duo­jant po­pu­lia­ru nu­ro­dy­ti ir šo­ko diag­no­zę“, – tei­ gė A.Sas­naus­kas. Dėl bai­mės ope­ruo­tos sme­ge­nys

Pa­si­tai­ko ir juo­kin­gų klai­dų. Pa­vyz­džiui, pa­cien­tas at­vy­ko dėl gal­vos trau­mos, o jam gy­dy­ta ko­ ja. Dar ku­rio­ziš­kiau, kad 9-erių ber­niu­kui diag­no­zuo­tas dirb­ti­nis ap­vai­si­ni­mas, 14 me­tų paaug­liui – nau­ja­gi­mio ste­bė­ji­mas dėl su­ dė­tin­gos būk­lės, 18 me­tų jau­nuo­ liui – fo­bi­jos (bai­mės), ta­čiau at­lik­ ta sme­ge­nų ope­ra­ci­ja. Dar vie­nam pa­cien­tui diag­no­ zuo­tas ko­jų pa­vir­ši­nių ve­nų už­ de­gi­mas, ta­čiau ope­ruo­ti šir­dies vož­tu­vai. Nus­ta­ty­ta pe­ties li­ga, o nu­ro­dy­ta, kad gy­dy­tas ke­lio są­na­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

rys. VLK di­rek­to­rius pa­brė­žia, kad, pa­si­bai­gus pe­rei­na­ma­jam lai­ko­tar­ piui, kai už gy­dy­mo pa­slau­gas bus at­si­skai­to­ma pa­gal nau­jai die­gia­ mą sis­te­mą, ne­bus to­le­ruo­ja­mas klai­din­gų duo­me­nų pa­tei­ki­mas ir jų klas­to­ji­mas. To­kiais at­ve­jais ža­ da­ma tai­ky­ti tei­si­nio po­vei­kio prie­ mo­nes. Dėl ne­ži­no­ji­mo ar sku­bos

VLK Drau­di­mo plėt­ros de­par­ta­ men­to di­rek­to­riaus Gin­ta­ro Ka­ ce­vi­čiaus tei­gi­mu, gy­dy­mo įstai­gų klai­das bū­tų ga­li­ma skirs­ty­ti į dvi gru­pes. Dau­gu­ma jų at­si­ran­da dėl ne­ži­no­ji­mo ar­ba sku­bė­ji­mo su­ve­ dant duo­me­nis. „Vis dėl­to yra ir to­kių klai­dų, kur ga­li­ma įžvelg­ti li­go­ni­nių no­ rą pa­pras­tus at­ve­jus pa­teik­ti kaip su­dė­tin­gus, sie­kiant, kad jie bū­

tų bran­giau ap­mo­ka­mi. Taip elg­ tis yra ne­są­ži­nin­ga ki­tų įstai­gų at­žvil­giu. Kol kas dar lei­džia­me gy­dy­mo įstai­goms iš­tai­sy­ti klai­ das, ska­ti­na­me iš­mok­ti tei­sin­gai ko­duo­ti ir atei­ty­je pa­na­šių klai­ dų ne­be­kar­to­ti. Dau­gu­ma įstai­gų klai­das tai­so no­riai, ta­čiau pa­si­ tai­ko ir ki­to­kių at­ve­jų“, – pa­sa­ ko­jo G. Ka­ce­vi­čius. Anot jo, duo­me­nų pa­tei­ki­mo ko­ ky­bė la­bai pri­klau­so nuo li­go­ni­nių va­do­vy­bės po­žiū­rio į ko­da­vi­mo svar­bą. VLK vyk­do­ma kont­ro­lė tik di­dės, kad mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ ni­gai bū­tų nau­do­ja­mi skaid­riai. Be to, VLK ar­ti­miau­siu me­tu pla­ nuo­ja tai­ky­ti rei­tin­ga­vi­mo sis­te­mą – įvar­dy­ti ge­riau­siai ir pra­sčiau­ siai duo­me­nis tei­kian­čias gy­dy­mo įstai­gas. „Klaipėdos“ inf.

13

ANTRADIENIS, RUGSĖJO 10, 2013

sveikata

Mo­kykla ir svei­ka­ta – suderinamos Kup­ri­nės nu­ga­rė­lė tu­ 11 rė­tų bū­ti pa­minkš­tin­ta, ran­ke­na – taip pat, kad bū­tų pa­to­

gu ne­šti. Vai­kui už­si­dė­jus kup­ri­nę, ši ne­tu­rė­tų iš­kil­ti virš pe­čių. Aki­nių gė­dy­tis kvai­la

Be­sai­kis lai­ko lei­di­mas prie kom­ piu­te­rio ar te­le­vi­zo­riaus tik­rą­ja to žo­džio pra­sme iš­krai­po ne tik stu­ bu­rą, bet ir re­gė­ji­mą – or­to­pe­dams pri­ta­ria gy­dy­to­ja of­tal­mo­lo­gė Vai­ va Nas­vy­tie­nė. Pa­sak gy­dy­to­jos, moks­liš­kai įro­ dy­ta, kad ak­ty­viai lai­ką lei­džiant lau­ke, ma­žė­ja re­gė­ji­mo pro­ble­mų. „Gal kam ir sun­ku tuo pa­ti­kė­ti, bet kiek­vie­na pa­pil­do­ma gry­na­ me ore pra­leis­ta va­lan­da per sa­ vai­tę net 2 pro­c. su­ma­ži­na trum­ pa­re­gys­tės ri­zi­ką. Taip yra dėl to, kad akis tei­gia­mai vei­kia na­tū­ra­ li švie­sa ir ga­li­my­bė žiū­rė­ti į to­ liau esan­čius ob­jek­tus“, – pa­sa­ ko­ja V.Nas­vy­tie­nė.

12

– dau­giau­sia tiek procentų mo­ki­nio svo­rio ga­li su­da­ry­ti kup­ri­nė. Pa­tar­ti­na val­gy­ti kuo dau­giau mor­kų, mė­ly­nių, ža­lių la­pi­nių dar­ žo­vių, pie­no ga­mi­nių – šių pro­duk­ tų su­dė­ty­je gau­su akims rei­ka­lin­gų me­džia­gų. Pa­mo­kos, mi­ty­ba, poil­sis

Rū­pin­tis vai­ko svei­ka­ta bū­ti­na vi­ sus me­tus, ne tik dėl svei­ka­tos pa­ žy­mų mo­kyk­lai. „Rei­kia re­gu­lia­riai pro­fi­lak­tiš­kai lan­ky­tis pas gy­dy­to­jus spe­cia­lis­tus, lai­ku pa­ste­bė­ti vai­ko sa­vi­jau­tos po­ ky­čius, įver­tin­ti moks­lo krū­vį, ne­ pa­mirš­ti vi­sa­ver­tės mi­ty­bos, ko­ky­ biš­ko poil­sio, vi­ta­mi­nų“, – pa­ta­ria bend­ro­sios pra­kti­kos gy­dy­to­ja Lai­ ma Pet­raus­kie­nė. Ji ak­cen­tuo­ja, kad tik tuo­met, kai vai­kas augs fi­ziš­kai ir dva­siš­ kai stip­rus, at­ša­lus orams jo ne­ puls li­gos. „Nuo dau­gu­mos už­kre­čia­mų­jų li­gų vai­kai bū­na pa­skie­py­ti pir­ mai­siais sa­vo gy­ve­ni­mo me­tais, ta­čiau kai ku­rių vak­ci­nų su­da­ry­ tas imu­ni­te­tas silps­ta, to­dėl maž­ daug 6–7 me­tų vai­kai tu­ri bū­ti pa­kar­to­ti­nai pa­skie­py­ti nuo dif­ te­ri­jos, stab­li­gės, kok­liu­šo, po­ lio­mie­li­to, ty­mų, rau­do­nu­kės ir epi­de­mi­nio pa­ro­ti­to. 15–16 me­tų paaug­liai pa­kar­to­ti­nai skie­pi­ja­mi nuo dif­te­ri­jos ir stab­li­gės“, – pri­ me­na L.Pet­raus­kie­nė. Mū­sų ša­ly­je vyk­do­ma 6–14 me­ tų vai­kų krū­mi­nių dan­tų den­gi­mo si­lan­tais pro­gra­ma. Pa­gal ją ne­ mo­ka­mai spe­cia­lio­mis skys­to­mis plom­bi­nė­mis me­džia­go­mis pa­ den­gia­mos svei­kų krū­mi­nių dan­ tų kram­to­mų­jų pa­vir­šių va­ge­lės. Tai ne­lei­džia su­si­da­ry­ti ėduo­niui – vie­nai la­biau­siai pa­sau­ly­je pa­ pli­tu­sių dan­tų li­gų tarp vai­kų ir paaug­lių.

Rie­baus mais­to – nė kąs­ne­lio? Na­cio­na­ li­nio mais­to ir ve­te­ ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ ti­ni­mo ins­ti­tu­to spe­ cia­lis­tai tvir­ti­na, kad su mais­tu gau­na­mi rie­ba­lai yra svar­ bus ener­gi­jos šal­ ti­nis, o vai­kams iki dve­jų me­tų – la­bai svar­būs sme­ge­nims vys­ty­tis. For­mu­lė: 1:1:4 – toks tu­ri bū­ti rie­ba­lų, bal­ty­mų ir ang­lia­van­de­nių san­ty­kis mais­ te.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Rie­baus mais­to rea­bi­li­ta­ci­ja Jus­tė Ki­bu­ry­tė Nau­da ir sai­kas

At­ro­do, kad atė­jo lai­kas rea­bi­li­tuo­ ti rie­ba­lus, tai­gi ir jų tu­rin­čius lie­ tu­vių mėgs­ta­mus la­ši­nius? Sa­ky­da­mi, kad rie­ba­lai yra bū­ti­ni mū­sų or­ga­niz­mui, mi­ty­bos spe­cia­ lis­tai per­spė­ja: rie­ba­lų, bal­ty­mų ir ang­lia­van­de­nių san­ty­kis mais­te tu­ rė­tų bū­ti ly­gus 1:1:4. Ži­no­ti­na, kad, su­skai­džius 1 g ang­lia­van­de­nių ar bal­ty­mų, iš­si­ski­ria 4 kcal ener­gi­jos, o su­skai­džius to­kį pa­tį kie­kį rie­ba­ lų – net 9 kcal. Rie­ba­lai bū­ti­ni vi­ta­mi­nams A, D, E, K įsi­sa­vin­ti, nes jie tirps­ta bū­ tent rie­ba­luo­se. Be to, rie­ba­lai su­ tei­kia mais­to pro­duk­tams struk­tū­ rą ir sko­nį, yra kai ku­rių bio­lo­giš­kai ak­ty­vių me­džia­gų pirm­ta­kai. Vis dėl­to ne­sai­kin­gai var­to­jant rie­ba­lus, ypač so­čiuo­sius, ga­li pa­ di­dė­ti cho­les­te­ro­lio kie­kis krau­jy­ je, o tai yra vie­nas iš šir­dies ir krau­ ja­gys­lių sis­te­mos li­gų iš­si­vys­ty­mo ri­zi­kos veiks­nių. Lie­tu­vos, kaip ir dau­ge­lio ki­tų ša­lių, gy­ven­to­jai, rie­ ba­li­nės kil­mės ka­lo­ri­jų su mais­tu su­var­to­ja per daug. Me­di­kai pa­ta­ ria gy­vū­ni­nės kil­mės rie­ba­lus keis­ ti au­ga­li­niais ir iš vi­so ma­žiau var­ to­ti rie­ba­lų. Šir­džiai ken­kia so­tie­ji

Vi­si rie­ba­lai skirs­to­mi į so­čiuo­sius ir ne­so­čiuo­sius. Iš so­čių­jų rie­ba­lų rūgš­čių gau­ na­mos ener­gi­jos kie­kis ne­tu­rė­ tų su­da­ry­ti dau­giau kaip 10 pro­c. per pa­rą gau­na­mo ener­gi­jos kie­ kio. Šios rū­šies rie­ba­lų rūgš­čių dau­giau­sia yra gy­vū­ni­nės kil­mės mais­to pro­duk­tuo­se, ta­čiau jų yra ir au­ga­li­niuo­se pro­duk­tuo­se: ko­ko­ sų, pal­mių ir pal­mių rie­šu­tų alie­ju­ je bei ka­ka­vos svies­te.

Ins­ti­tu­to spe­cia­lis­tai var­to­to­jams pri­me­na, kad so­tie­ji rie­ba­lai pa­di­ di­na krau­jy­je ma­žo tan­kio li­pop­ ro­tei­nų, į ku­rių su­dė­tį įei­na blo­ ga­sis cho­les­te­ro­lis. Jis da­ly­vau­ja ate­rosk­le­ro­zės vys­ty­mo­si pro­ce­ se, to­dėl gau­siai var­to­jant so­čių­jų rie­ba­lų rūgš­tis pa­di­dė­ja ri­zi­ka sirg­ ti lė­ti­nė­mis, ypač vai­ni­ki­nių šir­dies krau­ja­gys­lių, li­go­mis.

Var­to­jant po­li­ne­so­ čią­sias rie­ba­lų rūgš­ tis, ga­li su­ma­žė­ti va­ di­na­mo­jo blo­go­jo cho­les­te­ro­lio, ma­žė­ ja trom­bo­zių, vai­ni­ki­ nių šir­dies krau­ja­gys­ lių li­gų ir šir­dies rit­ mo su­tri­ki­mų ri­zi­ka. Ne­so­tie­ji ir po­li­ne­so­tie­ji

So­čiuo­sius rie­ba­lus re­ko­men­duo­ ja­ma keis­ti ne­so­čiai­siais, ta­čiau ir juos rei­kė­tų var­to­ti sai­kin­gai, nes jų ener­gi­nė ver­tė, kaip ir ki­tų rie­ ba­lų, yra di­de­lė. Dau­giau­sia šių rie­ba­lų rūgš­čių ap­tin­ka­ma skys­tuo­siuo­se alie­juo­ se. Ne­so­čio­sios rie­ba­lų rūgš­tys yra dvie­jų rū­šių. Tai mo­no­ne­so­čio­sios ir po­li­ne­so­čio­sios. Pas­ta­ro­sios yra la­bai svar­bios or­ga­niz­mui. Jos įei­na į ląs­te­lių memb­ra­nų su­dė­tį, yra kai ku­rių bio­lo­giš­kai ak­ty­vių me­džia­ gų pirm­ta­kės. Žmo­gaus or­ga­niz­mas po­li­ne­so­ čių­jų rie­ba­lų rūgš­čių ne­si­nte­ti­na, to­dėl jų tu­ri­me gau­ti pa­kan­ka­mai su mais­tu. Su po­li­ne­so­čio­sio­mis rie­ba­lų rūgš­ti­mis gau­na­mas ener­ gi­jos kie­kis tu­rė­tų su­da­ry­ti apie

6–10 pro­c. per pa­rą gau­na­mos ener­gi­jos. Moks­li­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad var­to­jant po­li­ne­so­čią­sias rie­ba­ lų rūgš­tis ga­li su­ma­žė­ti ma­žo tan­ kio li­pop­ro­tei­nų cho­les­te­ro­lio kon­ cent­ra­ci­ja (blo­go­jo cho­les­te­ro­lio), ma­žė­ja trig­li­ce­ri­dų kon­cent­ra­ci­ ja krau­jy­je, trom­bo­ci­tų ag­re­ga­ci­ja, to­dėl ma­žė­ja ir trom­bo­zių, vai­ni­ki­ nių šir­dies krau­ja­gys­lių li­gų bei šir­ dies rit­mo su­tri­ki­mų ri­zi­ka. Trans­rie­ba­lai. Kas tai?

Var­to­jant daug mo­no­ne­so­čių­jų rie­ba­lų rūgš­čių tu­rin­čių pro­duk­tų ma­žė­ja cho­les­te­ro­lio kon­cent­ra­ci­ja ma­žo tan­kio li­pop­ro­tei­nuo­se, da­ly­ vau­jan­čiuo­se ate­rosk­le­ro­zės vys­ty­ mo­si pro­ce­se, ir di­dė­ja di­de­lio tan­ kio li­pop­ro­tei­nuo­se, stab­dan­čiuo­se ate­rosk­le­ro­zės vys­ty­mą­si. Ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, kad šios rū­ šies rie­ba­lai ap­sau­go nuo šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mos li­gų, taip pat yra nau­din­gi žmo­nėms, ser­gan­ tiems ant­ro­jo ti­po cuk­ri­niu dia­ be­tu. Tre­čio­sios rū­šies rie­ba­lų – trans­ rie­ba­lų – na­tū­ra­liai ga­li bū­ti kai ku­riuo­se gy­vū­ni­nės kil­mės mais­ to pro­duk­tuo­se, bet dau­giau­sia jų su­si­da­ro iš da­lies hid­ri­nant ne­so­ čią­sias rie­ba­lų rūgš­tis – au­ga­li­nius alie­jus. Vyks­tant hid­ri­ni­mo pro­ce­ sui au­ga­li­nis alie­jus pa­ver­čia­mas pu­siau kie­tais rie­ba­lais, nau­do­ja­ mais ga­mi­nant mar­ga­ri­nus ir ruo­ šiant ko­mer­ci­nį mais­tą. Kli­ni­ki­niais ir epi­de­mio­lo­gi­niais ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, kad dau­giau var­to­jant trans­rie­ba­lų rūgš­čių di­dė­ ja ri­zi­ka su­si­rgti ko­ro­na­ri­ne šir­dies li­ga, vė­žiu ir ki­to­mis lė­ti­nė­mis li­go­ mis. Šių rie­ba­lų yra spur­go­se, sau­ sai­niuo­se, kre­ke­riuo­se, mar­ga­ri­ne, alie­ju­je, skru­din­to­se bul­vy­tė­se.

Spe­cia­lis­tai pa­ta­ria Įdė­miai skai­ty­ki­te pro­duk­tų eti­ke­

tė­se pa­tei­kia­mą in­for­ma­ci­ją ir ven­ ki­te tų pro­duk­tų, ku­rių su­dė­ty­je yra daug so­čių­jų rie­ba­lų. Rin­ki­tės ne­rie­bius pie­no pro­duk­

tus, nes rie­biuo­se yra daug so­čių­jų rie­ba­lų rūgš­čių. Net ir lie­so­je grie­ti­ nė­je yra ne­ma­žai rie­ba­lų (10–12 pro­c.), tad šiuos pro­duk­tus var­to­ti rei­kė­tų sai­kin­gai. Rin­ki­tės tuos pro­duk­tus, ku­rių su­

dė­ty­je nė­ra trans­rie­ba­lų. Daug so­čių­jų rie­ba­lų rūgš­čių tu­rin­

čius pro­duk­tus keis­ki­te mais­to pro­ duk­tais, ku­rių su­dė­ty­je yra mo­no­ne­ so­čių­jų ar po­li­ne­so­čių­jų rie­ba­lų rūgš­ čių, pa­vyz­džiui, svies­tą keis­ki­te au­ga­ li­niais alie­jais, vie­toj mė­sos daž­niau rin­ki­tės žu­vis. Val­gy­ki­te tuos pro­duk­tus, ku­rių su­

dė­ty­je na­tū­ra­liai nė­ra daug rie­ba­lų: grū­di­nius pro­duk­tus, vai­sius ir dar­ žo­ves. Rin­ki­tės pro­duk­tus, ku­rių su­dė­ty­je

yra gau­su tir­pių skai­du­lų – dar­žo­ves, vai­sius, ypač obuo­lius. Moks­li­niais ty­ ri­mais nu­sta­ty­ta, kad dau­giau var­to­ jant tir­pių skai­du­lų, su­ma­žė­ja ko­ro­ na­ri­nės šir­dies li­gos ri­zi­kos veiks­nių – cho­les­te­ro­lio ir trig­li­ce­ri­dų kie­kis. Nug­rieb­ki­te su­kie­tė­ju­sius rie­ba­lus

nuo at­vė­su­sių sriu­bų, sul­ti­nių ar troš­ ki­nių pa­vir­šiaus. Ri­bo­ki­te pro­duk­tus, ku­riuo­se yra

slap­tų­jų rie­ba­lų, pa­vyz­džiui, spur­gų, sau­sai­nių, kre­ke­rių. Daug so­čių­jų rie­ba­lų yra paukš­tie­

Rie­ba­lų rūgš­čių šaltiniai

nos ode­lė­je, to­dėl, prieš val­gy­da­mi, ją nu­lup­ki­te.

šo­ko­la­das, sau­sai­niai, py­ra­gai, py­ra­gai­čiai.

Mo­no­ne­so­čių­jų rie­ba­lų

Jau­nes­niems nei dve­jų me­tų vai­

rūgš­čių šal­ti­niai

mė­sa – kiau­l ie­na, jau­t ie­na, ver­šie­na, avie­na ir kt.,

Po­li­ne­so­čių­jų rie­ba­lų

avo­ka­dai,

rūgš­čių yra

svies­tas, tau­kai,

rie­bio­se žu­vy­se – sil­kė­se, skumb­rė­se, la­ši­šo­se, upė­ta­k iuo­se, stin­to­se, žu­v ų tau­kuo­se, rie­šu­tuo­se – ana­kar­d žių, ka­r i­jų, mig­ do­lų,

rie­š u­t ai: ana­k ar­d žių, ka­r i­j ų, mig­ do­lų,

kams rie­ba­lų ne­rei­kė­tų ri­bo­ti, nes tiek cho­les­te­ro­lis, tiek ki­ti rie­ba­lai yra svar­būs sme­ge­nims vys­ty­tis.

Pro­duk­tai, ku­riuo­se gau­su

so­čių­jų rie­ba­lų rūgš­čių

sū­ris, ypač kie­tas, pie­no pro­duk­tai, ku­riuo­se rie­ba­lų yra dau­g iau nei 1 pro­c., pa­vyz­d žiui, grie­ ti­nė, grie­ti­nė­lė, le­dai,

au­ga­li­niuo­se alie­juo­se – rap­sų, ku­ku­ rū­z ų, li­nų sė­me­nų, so­jų, sau­lėg­rą­ž ų.

sėk­los, au­g a­l i­n iai alie­j ai – rap­s ų, aly­v uo­g ių, se­z a­m ų, že­m ės rie­š u­t ų, sau­l ėg­ rą­ž ų.

14

antradienis, rugsėjo 10, 2013

sportas

Lietuviai kraustosi į Liublianą

Pastangos: klaipėdiečiams (balti marškinėliai) pavyko sustabdyti pir-

mą kėlinį galingai žaidusius šeimininkus.

Lygiosios – lyg pergalė Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Iki pertraukos lyg nesavomis rankomis Liuksemburge žaidę Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai buvo arti prarajos pirmosiose Europos rankinio federacijos taurės varžybose.

Pirmąjį kėlinį Bašaragės „Handball Kaerjeng“ ekipa akivaizdžiai pranoko daugkartinius Lietuvos čempionus, išsiveržusi į priekį 13:7, 17:11. Laimė, Migliui Astrauskui pavyko sustabdyti tragiškai besiklostantį susitikimą. Atsitokėję klaipėdiečiai sustabdė šeimininkus ir iki pertraukos sumažino skirtumą iki 13:18. Antrąjį kėlinį „Dragūno“ rankininkai gana greitai pavijo varžovus – 22:21 (40 min.), o įpusėjus kėliniui išlygino rezultatą – 23:23. Per likusias minutes vyko nuožmi kova, po kurios buvo užfiksuotos lygiosios 30:30. Nors Liuksemburgo ekipa nepranoko lietuvių, tačiau jos vyriausia-

sis treneris Ricardo Trullini įsitikinęs, kad jo auklėtiniai stipresni nei mūsiškiai, ir tai, ko nepavyko padaryti namie, pavyks įgyvendinti per atsakomąsias varžybas rugsėjo 14 d. Klaipėdoje. Varžovų strategas apgailestavo, kad pirmaujant 6 įvarčiais jo žaidėjams nepavyko dar labiau padidinti skirtumo ir užsitikrinti ramybę vykstant į Lietuvą. „Dragūno“ komandoje rezultatyviu žaidimu išsiskyrė po 7 įvarčius pelnę Gražvydas Juška ir legionierius iš Ukrainos Antonas Moroka. Po 3 kartus taikliai metė keturi klaipėdiečiai.

Rungtynių statistika „Handball Kaerjeng“ – „Dragūnas“ 30:30 (18:13). V.Temelkovas 9, M.Hummelis 4, L.Nicolelti, T.Meisas po 3/G.Juška, A.Moroka po 7, D.Jasinskas, B.Petreikis, T.Stankevičius, E.Vorobjovas po 3, M.Dumčius 2, J.Truchanovičius, R.Vaičikauskas po 1.

Nors Lietuvos krepšininkai nesėkme užbaigė 38-ojo Europos čempionato finalo turnyro pirmą etapą, tačiau jie iš Jesenicių keliasi į Liublianą, kur tęs kovą naujoje aštuntfinalio E grupėje.

Gelbėtojas: K.Lavrinovičius varžybose su Juodkalnijos komanda pel-

nė taškus tada, kai jų labiausiai reikėjo.

Marius Bagdonas Jesenicės (Slovėnija)

Vakar paskutinėse pirmo etapo B grupės rungtynėse lietuviai 72:78 pralaimėjo Bosnijos ir Hercegovinos komandai, tačiau užsitikrino vieną iš trijų kelialapių į Liublianą. Prieš rungtynes su bosniais Jono Kazlausko kariauna tik po pratęsimo 77:70 palaužė Juodkalnijos rinktinę, kuriai šis čempionatas jau baigėsi. Likus žaisti 45 sek., Lietuvos ekipą į priekį buvo išvedęs Kšištofas Lavrinovičius – 63:60, bet varžovams pavyko išlyginti rezultatą – pataikė Tyrese’as Rice. Per papildomas penkias minutes savo sąlygas diktavo Lietuvos rinktinė, o ypač svarbų tritaškį įmetęs Darjušas Lavrinovičius padidino persvarą iki 75:70. „Varžovai sužaidė labai gerai, jiems buvo paskutinis šansas, todėl juodkalniečiai kabinosi iš paskutiniųjų“, – po rungtynių kalbėjo J.Kazlauskas. – Treneri, ar sutinkate, kad pergalė vėl buvo išvargta? – paklausėme stratego.

– Rungtynes pradėjome neblogai, tačiau prastai kovojome dėl kamuolio, klydome gindamiesi. Žaidėjai ėmė nervintis. Paskutinėmis ketvirto kėlinio minutėmis nesugebėjome atkovoti septynių kamuolių iš eilės, neprasižengėme, kai turėjome trijų taškų persvarą. Gerai, kad laimėjome, tačiau nerimo keliančių dalykų yra nemažai. – Kodėl broliai Lavrinovičiai rungtynes pradėjo starto sudėtyje? – Analizavome varžovus, atlikome namų darbus. Juodkalnijos komandos žaidimas grindžiamas deriniu „dviese prieš du“ su T.Rice arba aukštaūgių persvara prieš varžovų žemaūgius. Jie labai gerai išnaudoja savo puolėjus. Jeigu būtume į kovą metę Liną Kleizą, jie būtų turėję ūgio ir jėgos persvarą, tad nusprendėme išleisti į aikštę abu brolius. – Kodėl šį kartą nerungtyniavo Martynas Pocius? – Mes norime laimėti, tad išdalyti laiką visam dvyliktukui – sudėtinga.

Artūro Morozovo nuotr.

Rungtynių statistika Lietuva – Juodkalnija 77:70 (19:19, 13:15, 19:13, 12:16, 14:7). K.Lavrinovičius 24, J.Valančiūnas 12 M.Kalnietis, L.Kleiza po 10, D.Lavrinovičius 9, R.Seibutis 8, T.Delininkaitis 3, J.Mačiulis 1/ T.Rice 19, B.Dubljevičius 14, Seadas Sehovičius 9, N.Vučevičius 8, M.Bjelica 7, B.Sekuličius 6, Suadas Sehovičius 5.

Rezultatai A grupė. Sekmadienį: Didžioji Britanija – Vokietija 81:74, Ukraina – Prancūzija 71:77, Izraelis – Belgija 87:69. Vakar: Ukraina – D.Britanija 87:68, Izraelis – Vokietija 76:80. B grupė. Sekmadienį: Bosnija ir Hercegovina – Makedonija 62:54, Serbija – Latvija 80:71. Vakar: Latvija – Makedonija 76:66. C grupė. Sekmadienį: Lenkija – Ispanija 53:89, Čekija – Gruzija 95:79, Slovėnija – Kroatija 74:76. Vakar: Gruzija – Ispanija 59:83, Kroatija – Čekija 70:53. D grupė. Sekmadienį: Suomija – Rusija 86:83, Graikija – Italija 72:81, Švedija – Turkija 74:87. Vakar: Suomija – Graikija 86:77, Italija – Švedija 82:79.

„Neptūnas“ V.Garasto turnyre žais dėl 3-iosios vietos Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt

Tarptautiniame V.Garasto taurės krepšinio turnyre, vykstančiame Klaipėdos arenoje, uostamiesčio „Neptūnas“ parklupdė daugkartinius Lietuvos čempionus – Kauno „Žalgirio“ krepšininkus 79:77.

Klaipėdiečiai varžyboms nusiteikė itin kovingai, – per pirmąsias minutes išsiveržė į priekį net 13:2. Tačiau kėliniui baigiantis kauniečiai sumažino skirtumą iki 18:22. Antrąjį kėlinį rezultatyviau pradėję svečiai pavijo šeimininkus – 26:26. Lemiami įvykiai klostėsi per paskutiniąsias minutes. Likus žaisti pustrečios minutės Kazio Maksvyčio auklėtiniai pirmavo 75:70, tačiau pasinaudoję keliomis jų klaidomis Kauno krepšininkai išlygino rezultatą. Įtampa apogėjų pasiekė likus žaisti 40 sek., kai uostamiesčio ekipos atakos metu po netaiklaus metimo atšokusį kamuolį į krepšį nukreipė Marius Runkauskas – 79:77. Per likusias 10 sek. „Žalgiris“ nesurengė rezultatyvios atakos. Daugiausiai taškų „Neptūno“ ekipoje pelnė Arnas Butkevičius

– 15. Valdas Vasylius surinko 14, M.Runkauskas ir Mindaugas Girdžiūnas – po 11. Vakar „Žalgirio“ krepšininkai išliejo pyktį žaisdami paskutiniąsias A grupės rungtynes. Kauniečiai, akivaizdžiai pranokę Rusijos „Nižnij Novgorodo“ krepšininkus 72:56, dėl geresnio taškų skirtumo grupėje užėmė pirmąją vietą ir šiandien kovos finale. Pirmą turnyro dieną klaipėdiečiai pralaimėjo „Nižnij Novgorodo“ ekipai 79:84. Tačiau įveikusi „Žalgirį“ ir sulaukusi kauniečių pergalės rungtynėse su rusais, uostamiesčio komanda grupėje užėmė antrąją vietą ir iškovojo teisę kovoti dėl 3-iosios vietos. Kas bus lietuvių penketukų varžovai, tapo žinoma po vakar vėlai pasibaigusių Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ varžybų.

Rungtynių tvarkaraštis 15.45 val. rungtynės dėl 5-osios vietos. 18 val. rungtynės dėl 3-iosios vietos. 20.15 val. – finalas.

Lyderis: klaipėdiečius į priekį vedė rezultatyviausiai žaidęs A.Butkevičius.

Vytauto Petriko nuotr.

19

antrAdienis, rugsėjo 10, 2013

įvairenybės

„Individualistų“ grupės parodoje – stiprių emocijų pliūpsnis Šiandien 17.30 val. „Klaipėdos galerijos“ filiale centrinėje uostamiesčio gatvėje (Herkaus Manto g. 22) vyks tapytojų grupės „Individualistai“ parodos atidarymas.

Ši neformali tapytojų grupė „Klaipėdos galerijoje“ svečiuosis pirmąsyk. „Individualistai“ susibūrė 1993-iaisiais. Skirtingai nuo kitų Nepriklausomybės pradžioje atsiradusių menininkų grupių, kurios pirmiausiai siekė griauti senas ir kurti naujas organizacines struktūras, „Individualistų“ menininkus sujungė artimos estetinės pažiūros, pagarba tapybos meno tradicijai, savojo kultūrinio identiteto suvokimas.

Kaip teigė grupės iniciatorius ir daugelio parodų įkvėpėjas, žymus Lietuvos tapytojas Aloyzas Stasiulevičius, skirtingas menines individualybes jungia ištikimybė spalvų menui. „Individualistai“ vengia šokiruojančių, stipriai deformuotų plastinių formų. Skirtingo amžiaus dailininkai ieško harmonijos, spalvų, faktūrų, potėpių sintezės, nepamiršdami senųjų ištakų ir estetinio žvilgsnio. Dailininkai „Individualistai“ – lietuviškos tapybos mokyklos tradicijų tęsėjai, išsaugoję profesinį meistriškumą ir menininko tarnystės etiką. Šiems tapytojams kūryba – ne sekmadieninė, projektinė veikla, o kasdieniu darbu ugdomas pašaukimas.

„Individualistų“ tapyba – gaivalinga, ekspresyvi, romantiška, mitologizuota, retsykiais bandanti paneigti pasaulį su visa jo raida, tačiau tvirtai akcentuojanti sąsajas su sena tradicija. Parodoje Klaipėdoje savo kūrybą pristatys „Individualistų“ grupės tapytojai Antanas Beinaravičius, Juozas Pranckevičius, Algimantas Stanislovas Kliauga, Pranas Gudaitis, bus eksponuojami ir ankstesnei grupei priklausiusių tapytojų Aleksandro Vozbino, Leonardo Tuleikio, Raimondo Savicko, Jono Daniliausko, Rimo Zigmo Bičiūno, Svajūno Armono, A.Stasiulevičiaus darbai. Paroda veiks iki spalio 9 d. „Klaipėdos“ inf.

R.Z.Bičiūno paveikslas.

kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Kazio Almeno knygą „Lietingos dienos“.

K. Almenas. „Lietingos dienos“. Žinomo rašytojo knyga apie sovietmečio Lietuvą aštuntojo dešimtmečio pradžioje: šalia istorinių ir politinių įvykių, sąlygojusių sovietinių piliečių gyvenimą, vyksta detektyvinės įtampos kupinas veiksmas vienoje Palangos viloje, kurioje atsidūręs milicijos leitenantas Donatas Vėbra žmogžudystės byloje tampa ir kaltinamuoju, ir kaltintoju. Veiksmas trunka nuo sekmadienio popietės iki ketvirtadienio. Be paliovos lyja, išskyrus trečiadienį. Lietus – kaip fonas jau primirštai sovietinei tikrovei, kuri knygoje atkurta itin vaizdingai ir tiksliai, gyvais nepakartojamų charakterinių tipų paveikslais, buities detalėmis ir leksika, paryškinta žemaitiškos šnektos, tarnybinio žargono, nevengiant ir grubių rusiškų keiksmažodžių.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Kontrabanda antradienis – Aktorius trečiadienis – Tvirtovė ketvirtadienis – Pasitarimas penktadienis – Žvalgytuvės Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Organizatorių nuotr.

Praėjusios savaitės laimėtoja – Vilma Kostiugovienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, rugsėjo 17 d.

Avinas (03 21–04 20). Nepalanki diena spręsti svarbius klausimus, nes bus sunku teisingai pasirinkti. Būsite nepatenkintas dabartine padėtimi. Kas nors bandys jums patarti, bet klausyti ar ne – jūsų pasirinkimas. Jautis (04 21–05 20). Palankus laikas kurti planus ir priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Nešvaistykite puikios dienos smulkmenoms – atsipalaiduoti ir pailsėti suspėsite ir vėliau. Dvyniai (05 21–06 21). Klaidingai įvertinsite jėgas ir užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų galimybėms. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu reikalu. Vėžys (06 22–07 22). Ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas nekels rūpesčių. Pagalvokite apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, ką numatysite, ateityje gali tapti realybe. Liūtas (07 23–08 23). Bendraujant su vyresniais žmonėmis gali išsirutulioti puikių idėjų. Pasistenkite išsaugoti ramybę, neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Mergelė (08 24–09 23). Nepraleiskite progos pasitelkti vaizduotę. Knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Dar geriau būtų aplankyti parodą, prezentaciją, ką nors, kas įkvėptų ir suteiktų naujų jėgų. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate vertinamas dėl savo gebėjimo susitvarkyti su sudėtingiausiomis užduotimis. Nereikėtų pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes vėliau galite gailėtis dėl neatsargiai išsakytos nuomonės. Skorpionas (10 24–11 22). Puikiai seksis suprasti aplinkinius. Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena tikrai puiki. Šaulys (11 23–12 21). Seksis bendrauti su šeima ir draugais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Bet jiems taip pat reikalinga jūsų parama, ypač jei planuojate ką nors kartu svarbaus nuveikti. Ožiaragis (12 22–01 20). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nes išleisite per daug pinigų. Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Daugiau klausykite savo intuicijos. Vandenis (01 21–02 19). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač kūrybinėje srityje. Kils idėjų, kuriomis norėsite pasidalyti su aplinkiniais. Žuvys (02 20–03 20). Atrodys, kad kas nors tyčiojasi iš jūsų ar bando specialiai suerzinti. Bus sunku valdytis. Kontroliuokite save.

Orai

Sinoptikai prognozuoja, kad šią savaitę į Lietuvą sugrįš lietingi orai. Šiandien vietomis jau gali trumpai palyti. Oras sušils iki 17–23 laipsnių. Trečiadienio naktį prognozuojama 9–13 laipsnių. Dieną trumpai palis visoje šalyje, bus debesuota su pragiedruliais, laikysis apie 18–20 laipsnių šiluma. Lietingi orai turėtų išsilaikyti iki savaitgalio.

Šiandien, rugsėjo 10 d.

+18

+14

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+20

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+19

Utena

+17

6.58 20.06 13.08

253-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 112 dienų. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+19

Pasaulyje Atėnai +30 Berlynas +17 Brazilija +27 Briuselis +16 Dublinas +16 Kairas +33 Keiptaunas +16 Kopenhaga +17

kokteilis Kam mer­gi­nos, kam krep­ši­nis Ano­k ia čia pa­slap­t is, kad į krep­ši­n io rung­t y­nes su­si­ren­kan­t ys vy­rai ne­ga­ li at­plėš­ti akių nuo per var­žy­bų pau­zes šo­kan­čių mer­gi­nų, ku­rios, kal­bė­ki­me tie­ siai švie­siai, mums, pa­ti­nams, pa­ro­do tai, ką mes ir no­ri­me pa­ma­ty­ti. Tu­ri­ma ome­ ny­je špa­ga­tus, šuo­liu­kus į aukš­t į, til­te­ lius, vik­ru­mą, plas­tiš­ku­mą, šyp­se­nas. Daž­nai tas do­mė­ji­ma­sis ant­raei­l iais įvy­kiais per rung­ty­nes bū­na net di­des­ nis nei pa­čio­mis var­ž y­bo­mis ir jų re­ zul­ta­tu. Aną­dien bu­vo pa­ste­bė­tas pi­ lie­tis, sa­vo plan­še­ti­nį kom­piu­te­rį, ku­ris ob­jek­tą pri­trau­kia daug ar­čiau, daž­nai lai­kęs nu­kreip­tą į Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­to „Lea­der dan­ce“ mer­gi­nas. Ir jei to pi­lie­čio kas nors bū­tų pa­klau­ sę, ko­kios ko­man­dos aikš­te­lė­je rung­ ty­niau­ja ir koks re­zul­ta­tas, „Kok­tei­lis“ ga­ran­tuo­ja, kad at­sa­ky­mų į abu klau­ si­mus taip ir ne­bū­tų su­lauk­ta.

Kaunas Londonas +17 Madridas +31 Maskva +17 Minskas +21 Niujorkas +28 Oslas +21 Paryžius +19 Pekinas +30

Praha +19 Ryga +21 Roma +25 Sidnėjus +29 Talinas +18 Tel Avivas +32 Tokijas +28 Varšuva +19

Vėjas

4–11 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+19

+17

Marijampolė

Vilnius

+18

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+13

+14

+14

+12

4

+12

+14

+13

+12

5

+12

+15

+13

+11

3

rytoj

ketvirtadienį

1855 m. gi­mė vo­k ie­čių ar­cheo­lo­gas Ro­bert Kol­ de­wey, nu­sta­tęs, jog Bib­ li­jo­je mi­ni­mas Ba­bi­lo­nas tik­rai eg­zis­ta­vo. 1895 m. tak­si vai­ruo­to­ jas iš Lon­do­no Geor­ge Smith ta­po pir­muo­ju nu­ baus­tu ne­blai­viu vai­ruo­ to­ju. Jam bu­vo pa­skir­ta 2 do­le­rių bau­da. 1898 m. ita­lų anar­chis­ tas Lui­g i Luc­che­n i Že­ ne­vo­je nu­ž u­dė Aust­r i­ jos-Veng­ri­jos mo­nar­chę Elž­bie­tą.

1960 m. gi­mė ak­to­rius Co­lin Firth.

Gam­tos ženk­lai: žiema bus ša­lta

per plan­še­ti­nį kom­piu­te­rį uo­liai ap­žiū­ri­nė­jo šo­kė­jas.

„Kok­tei­lio“ pozicija Jei vy­ras ke­tu­ris kar­tus pa­suks į kai­ rę, tai pa­gal geo­met­ri­jos tai­syk­lę jis grįš na­mo pas žmo­ną.

Tik­ra is­to­ri­ja Su­ži­no­ju­si, kad jos bu­vęs vy­ras ruo­šia­ si ves­ti jau­nu­tę kai­my­nę, at­ker­ši­jo jam mo­te­riš­kai: iš­te­kė­jo už kai­my­nės tė­vo ir ta­po jam uoš­ve.

Še­še­tas mei­lės arit­me­ti­ko­je

Links­mie­ji tirš­čiai Laik­raš­t is pa­skel­bė kon­k ur­są. Si­tua­ ci­ja: „Jūs atei­na­te į res­to­ra­ną su da­ma, ku­r ios anks­č iau ne­pa­ž i­no­jo­te, bet jums ji la­bai pa­tin­ka. Ir stai­ga jums pri­ rei­k ia į tua­le­tą. Kaip at­si­pra­šy­ti man­ da­giai, bet kar­tu ir pa­sa­ky­ti tei­sy­bę?“ Lai­mė­jo toks at­sa­ky­mas: – At­sip­ra­šau, aš tu­riu ei­ti pa­dė­ti sa­vo ge­ram drau­gui, su ku­riuo aš jus vė­liau su­pa­žin­din­siu. Čes­ka (397 719; sto­ty­je pa­ste­bė­jau pa­tal­pas su len­te­le „Vy­ro ir mo­ters kam­ba­rys“. Kam jis skir­tas, įdo­mu?)

Ko­vos: bi­ti­nin­kas A.Ne­ver­daus­kas sa­vo avi­liuo­se ste­bi tik­ras bi­čių ko­vas ir spė­ja, kad ne­tru­kus pra­si­dės

šal­čiai.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Šiais me­tais gam­ta, pa­žė­ru­si įvai­ rių ne­ti­kė­tu­mų, ga­li ste­bin­ti ir to­ liau. Bi­ti­nin­kai jau ste­bi šal­čiams be­si­ruo­šian­čias bi­tes, o žo­li­nin­ kai pra­na­šau­ja gū­džią ir ne­ti­kė­tai anks­ti pra­si­dė­sian­čią žie­mą. Vabzdžiai jau­čia orų po­ky­čius?

Pa­jū­ry­je apie ar­tė­jan­tį ru­de­nį kol kas pri­me­na tik anks­ti rau­do­niu nu­si­da­ žiu­sios šer­mukš­nių uo­gos. Se­no­liai nuo se­no sa­ko, kad anks­ti pa­rau­dę šer­mukš­niai pra­na­šau­ja šal­tą žie­mą. Klai­pė­dos kraš­to bi­ti­nin­kų bend­ ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Arū­nas Ne­ ver­daus­kas pa­ste­bi ir ki­tų šios ži­ nios pra­na­šų. „Esu pa­ste­bė­jęs, kad bi­tės pra­ dė­jo ruoš­tis šal­čiams. Jau da­bar

Dionyzas, Girmintė, Konstancija, Kostė, Mikalojus, Salvijus, Tautgirdas.

RUGsėjO 10-ąją

Ma­nia­kas: pa­gy­ve­nęs vy­riš­kis

Še­ši – lai­m in­gas ir sėk­mę ne­š an­t is skai­čius, nes jį su­da­ro jo da­l ik­l ių su­ ma – 1+2+3=6. Nu­me­ro­lo­g i­jo­je še­še­tu­ kas – Ve­ne­ros sim­bo­lis, glo­bo­jan­tis įsi­ my­lė­jė­lius. Jei­gu no­ri­te su­stip­rin­ti sa­ vo mei­lę, ro­man­tiš­kus pa­si­ma­ty­mus ren­ki­te šeš­tą­ją sa­vai­tės die­ną, į bend­ ras ke­lio­nes vy­ki­te šeš­tą mė­ne­sio die­ ną ar šeš­tą me­tų mė­ne­sį. Sve­čius kvies­ki­tės lai­ky­da­mie­si skai­ čiaus še­ši – te­gul prie sta­lo sė­da trys po­ros, ta­da jūs vi­si suar­tė­si­te su sa­vo par­tne­riais.

Vardai

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

jos prieš avi­lio la­ką yra su­for­ma­ vu­sios sa­vo­tiš­ką pi­kio tvo­re­lę. Taip jos sten­gia­si, kad ši­lu­ma nei­šei­tų iš avi­lio“, – ti­ki­no A.Ne­ver­daus­kas. Vyks­ta bi­čių ka­rai

Pa­sak bi­ti­nin­ko, gam­ta kei­čia­si, ir ti­kė­ti tuo, ką se­no­liai bu­vo pa­ste­ bė­ję gam­to­je, da­bar yra sun­ku. „Dau­ge­lis bi­ti­nin­kų jau pa­ste­bė­ jo, kad bi­tės šiuo me­tu puo­la sve­ ti­mus avi­lius. Nors pie­vo­se dar yra žy­din­čių gė­lių, ste­bi­me neį­ti­kė­ti­ nas ko­vas tarp bi­čių šei­mų. Jei bi­tės pra­de­da­mos mai­tin­ti die­nos pa­bai­ go­je, bet ne vė­ly­vą va­ka­rą, sve­ti­mo avi­lio vabz­džiai už­puo­la ki­tas šei­ mas. Jos no­ri pa­si­sem­ti me­du­čio ir ne­ša­si jį į sa­vo avi­lius“, – aiš­ki­no bi­ti­nin­kas. Esą žmo­nių jos ne­kan­da, bet žu­ do vie­na ki­tą. To­dėl rei­kia su­ma­

žin­ti avi­lio an­gą, kad silp­nes­nės šei­mos ne­bū­tų iš­pjau­tos. Bus stai­gi ir šal­ta žie­ma

Žo­li­nin­kė Ade­lė Ka­ra­liū­nai­tė, pa­ klaus­ta, ko­kia šie­met ga­lė­tų bū­ti žie­ma, pa­ti­ki­no, kad ji bus anks­ty­ va ir šal­ta. „Ma­no ma­ny­mu, jau pir­ma­sis šal­tis pra­si­dės taip, lyg le­dyn­me­ tis pra­si­dė­tų“, – aiš­ki­no A.Ka­ra­ liū­nai­tė. – „Jau yra taip bu­vę. Šie­ met lau­kia vie­na iš tų žie­mų, ku­rios pra­si­de­da la­bai anks­ti. Ko ge­ro, ji ne tik anks­ti pra­si­dės, bet ir il­ gai tę­sis, nes au­ga­lai šak­nis su­lei­ do į že­mę la­bai gi­liai. Taip au­ga­las ruo­šia­si žie­mai“, – ti­ki­no A.Ka­ra­ liū­nai­tė. A.Ka­ra­liū­nai­tės spė­ji­mu, pir­mo­ sios rim­tes­nės šal­nos tu­rė­tų pra­si­dė­ ti jau rug­sė­jo pa­sku­ti­nią­ją sa­vai­tę.

1967 m. be­veik vi­si Gib­ ral­ta­ro rin­kė­jai bal­sa­vo už su­ve­re­n i­te­tą Di­d žio­ sios Bri­ta­n i­jos su­dė­ty­je, at­mes­da­mi Is­pa­ni­jos ad­ mi­nist­ra­vi­mo ga­li­my­bę. 1974 m. Bi­s au Gvi­nė­jos vals­ty­bė at­ga­vo ne­prik­lau­ so­my­bę iš Por­tu­ga­li­jos. 1979 m. vi­zi­to Mask­vo­je me­tu mi­rė An­go­los pre­zi­ den­tas Agos­tin­ho Ne­to. 1989 m. Veng­r i­ja lei­do be­veik 7 tūkst. bu­vu­sios VDR gy­ven­to­jų pe­rei­t i sie­ną į Va­ka­rų Vo­kie­ti­ją.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei­gu sap­nuo­ja­te žmo­gų in­va­li­do ve­ži­ mė­ly­je, lau­ki­te ba­do ir ka­tast­ro­fų, ku­rių me­tu jūs pa­dė­si­te žmo­nėms. Jei sap­ne pa­tys sė­di­te in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je, tai ga­li reikš­ti, kad pa­ts lai­kas per­mai­noms. Jei stu­mia­te tuš­čią ve­ž i­mė­l į, ga­li­mi svei­ka­ tos su­tri­ki­mai. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad pa­si­gė­rė­te, va­ di­na­si, kaž­kas truk­dys jū­sų sie­k iams ir ma­lo­nu­mams. Taip pat pa­si­gė­r i­mas sap­ne ga­li sim­bo­li­zuo­ti iš­da­vys­tę. Sap­ ne re­gė­t i gir­t us ki­t us as­me­n is reiš­k ia neap­gal­vo­tus poel­g ius, dėl ku­r ių tu­rė­ si­te ne­ma­lo­nu­mų.  Sap­nuo­ti pil­ną pi­ni­gi­nę – nau­jo­je drau­g i­jo­je ar dar­be bū­si­te su­t ik­tas la­ bai pa­lan­kiai. Jei sap­ne ra­do­te pi­ni­gi­nę, lau­kia ne­ti­kė­tos iš­lai­dos. Jei sap­nuo­ja­te, kad iš jū­sų atė­mė pi­ni­g i­nę, reiš­k ia, kad vi­si rū­pes­čiai teks ki­t iems. Jei per­ka­te pi­n i­g i­nę, šei­mo­je ar gi­m i­nė­je gims kū­ di­kis. Gau­ti do­va­nų pi­ni­gi­nę – užuo­mi­ na, kad esa­te la­bai šykš­t us. Tuš­čia pi­ ni­g i­nė – nu­si­vy­li­mas šei­ma. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir pa­ra­gi­ni­mą ma­ž iau ple­pė­ ti apie sa­vo sėk­mę. Jei­g u sap­ne pa­me­ tė­te pi­n i­g i­nę, tai reiš­k ia, kad ga­l i­te pra­ ras­ti vi­sam lai­kui ge­rą sa­vo drau­gą dėl pa­pras­tos jū­sų pa­da­ry­tos klai­dos ar ne­ su­sip­ra­ti­mo. Jei­gu sap­ne pa­ma­to­te se­ną pi­ni­gi­nę, tai reiš­kia, kad jūs dirb­si­te sun­ kų ir di­de­l į dar­bą, bet no­ri­mo re­zul­ta­to ne­su­lauk­si­te. Sap­nas, ku­ria­me re­gi­te grei­to­sios pa­ gal­bos ma­ši­ną, ro­do, kad šiuo me­tu la­bai ne­ri­mau­ja­te dėl atei­ties.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.