PIRMAS miesto dienraĹĄtis
TREÄŒIADIENIS, RUGSÄ–JO 11, 2013
www.kl.lt
209 (19 812)
10 A?2š6.162;6@ ?B4@ Ÿ7<
[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ&#x203A;
namai
Energetinis verti nimas dar
ValÂdĹžios idÄ&#x2014;Âja: iĹĄ uosÂtaÂmiesÂÄ?io tramÂvaÂjuÂmi â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ Ĺ venÂtÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026;.
JAV miÂniÂmos 12-osios rugÂsÄ&#x2014;Âjo 11 dieÂnos teÂroÂro iĹĄÂpuoÂliĹł meÂtiÂnÄ&#x2014;s.
Miestas 2p.
Pasaulis 12p.
PerÂkanÂtiems bĹŤsÂtÄ&#x2026; lieÂtuÂviams enerÂgeÂtiÂnis efekÂtyÂvuÂmas â&#x20AC;&#x201C; dar ne roÂdikÂlis.
Jau daugiau nei ĹĄeĹĄerius metus parduodami ar dovanodami bĹŤstÄ&#x2026; gyventojai privalo ÄŻvertinti jo energetinÄŻ naudingumÄ&#x2026;. Nuo jo priklauso, kiek pinigĹł teks pakloti ĹĄildymo sezono metu. Paradoksalu, taÄ?iau patys pirkÄ&#x2014;jai ÄŻ ĹĄiuos duomenis kol kas didesnio dÄ&#x2014;mesio nekreipia.
nerĹŤpi
Asta DykovienÄ&#x2014;
a.dykoviene@kl.lt
Kas tas sertifika vimas?
ÄŽsigijus nenaujos statybos bĹŤstÄ&#x2026; ne retam naujakuriui lyg ĹĄaltas duĹĄas bĹŤna pirmosios sÄ&#x2026; skai mÄ&#x2026;. Tai atsitinka to tos uĹž ĹĄildydÄ&#x2014;l, kad pirkdamas butÄ&#x2026; Ĺžmogus neatkreipia dÄ&#x2014;mesio ÄŻ jo energeti nÄŻ naudingumÄ&#x2026;. Ĺ iandien efektyvus pastato energijos resursĹł nau dojimas bei aplinkos tarĹĄos ma Ĺžinimas yra vertinamas energeti nio naudingumo sertiďŹ katu. PastatĹł energeti nio naudingumo sertiďŹ kavimas privalomas nuo 2007 metĹł sausio. Naujai stato- ď Ž Atsiranda: 8YNV miems pastatams ]Ă&#x203A; Q\ WR WNb ]_N QĂ&#x203A; energetinio nauaV `aN af aV f]NĂ&#x2DC; aNb dingumo klasÄ&#x2014; tu ]Ă` ]N `f cVR WV [N ri bĹŤti ne ĹžemesZNV Xb _VĂş R[R_ TR klasÄ&#x2122; masiĹĄkai ne nÄ&#x2014; kaip C. aV [V` [Nb QV[ Tb Z vertinami. Kol N` Â&#x201C; NbX Ă&#x2DC;VNb ` V\` XYN dingumÄ&#x2026; priklau kas bĹŤstĹł energe Pastato statytojas `Ă&#x203A;`  @Uba aR_` a\PXÂ&#x2022; [b\ sÄ&#x2014; nuo to, kokios tiniai sertiďŹ ka(uĹžsakovas) ar tai a_ A+, A, B, C, D, E, buvo energijos sÄ&#x2026; savininkas pirkÄ&#x2014;jui daugiausiai domi naudos. F, G. A++ klaar nuomininkui na tuos, ku- py Ĺ iuo atveju vyrau rie ketina pirkti pri ti nereikÄ&#x2014;jo, normos Kai tau- sÄ&#x2014; yra laikoma aukĹĄÄ?iau jĹł pageidavimu tu jantys ĹĄilumos vaÄ?ius gyvenari pateikti pastasia ir ji nu- ĹĄalti buvo vie- rodo muosius namus. niai yra pasyvĹŤs. to energetinio nau energijos beveik Tai â&#x20AC;&#x201C; saunevartojan- lÄ&#x2014;s dingumo sertitÄŻ pastatÄ&#x2026;, G klasÄ&#x2014; ĹĄiluma, ĹĄiluma, ku ďŹ katÄ&#x2026;, kurio galio â&#x20AC;&#x17E;Pirkdami bĹŤstÄ&#x2026; Ĺžmo â&#x20AC;&#x201C; energetiĹĄkai KlaipÄ&#x2014;dos daugiariÄ&#x2026; skleidĹžia jimo laikas turi nÄ&#x2014;s dar maelektros prietaisai neefektyvĹł pasta Ĺžai kreipia dÄ&#x2014;mesÄŻ bĹŤti ne ilgesnis kaip tÄ&#x2026;. ar ÄŻ pa 10 metĹł. buÄ?iai, statyti iki Taip pastate sunau net ĹžmonÄ&#x2014;s. getinÄŻ naudingumÄ&#x2026;. stato enerPastatĹł energeti dojama labai O to nauda yra nio naudingumaĹžai energijos. PasyviĹł jĹł namĹł didĹžiulÄ&#x2014;, tik reikia mo sertiďŹ kavimas 1990 metĹł, beveik stebuklas mokÄ&#x2014;ti tuo paturi bĹŤti atliktas KlaipÄ&#x2014;doje jau yra PavyzdĹžiui, ÄŻpras sinaudotiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvir baigtam statyti pa tas pastatyti ir keli tino sertiďŹ kavistatui prieĹĄ suravisi priklauso enertytas iki 1990 me namas, stataupieji (pasyvieji) mo ekspertas Rai ĹĄant statybos uĹžbai tĹł, namai. Tai tokie mundas Juodzegimo aktÄ&#x2026;. dvideĹĄimt kartĹł dau sunaudoja getinio naudingu pastatai, kuriuose viÄ?ius. Nustatyti pasta iĹĄlaidos uĹž ĹĄilgiau energijos to energetinio mo nei pasyvus namas. dymÄ&#x2026; yra minima naudingumo kla KlaipÄ&#x2014;dos daugia E klasei arba dar lios, taÄ?iau greta sÄ&#x2122; galima ir nebuÄ?iai, statyti Ĺževiso to reikia ÄŻskai Norint uĹžtikrinti iki 1990 metĹł, be baigtam arba dar Ä?iuoti vÄ&#x2014;dinimo, ma veik visi priklautik su mesnei. gijos poreikÄŻ, statant ĹžesnÄŻ enerelektros sÄ&#x2026;naudas. tam pastatui, taÄ?iau projektuo- so energetinio nau TaÄ?iau bendrai na dingumo E klaĹĄiais atvejais sei jÄŻ investuoti daugiau, mÄ&#x2026; tenka ÄŻ jo iĹĄlaikymas vis sertiďŹ katas neiĹĄduo arba dar Ĺžemesnei. tiek bus maĹžestaÄ?iau didesdamas. nis komfortas ir ma nis, nei ĹžemesnÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Visi namai, staty energetinÄ&#x2014;s klaĹžesnÄ&#x2014;s sÄ&#x2026;skaiti iki 1990 metos uĹž ĹĄildymÄ&#x2026; tai sÄ&#x2014;s pastato. tĹł, pagal ĹĄilumos Ĺ˝emiau nei vidu atperka. AukĹĄtinÄ&#x2014; klasÄ&#x2014; varĹžÄ&#x2026; yra anatesnÄ&#x2122; klasÄ&#x2122; gali nos, o dabar yra Pasyvusis namas logiĹĄki. Jie beveik Uostamiestyje gy pasiekti ir prieĹĄ â&#x20AC;&#x201C; tai pastatas, kitosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; venamieji pastanesiskiria, nes 30â&#x20AC;&#x201C;40 metĹł staty kuriame 20°C vi R.JuodzeviÄ?ius. statyti pagal tuo tai pagal energeti ti daugiabuÄ?iai. daus temperatĹŤmetu galiojusias nio naudingumo ra gali bĹŤti pasie â&#x20AC;&#x17E;Jei daugiabutyje normas. PoĹžiĹŤris Pagal energijos sÄ&#x2026; kiama nenaudobu ÄŻ energetinÄŻ naunaudas pastatas ĹĄilumos mazgas, vo renovuojant standartiniĹł tai klasiďŹ kuojami ĹĄildymo ir vÄ&#x2014;diÄŻ 9 klases: A++, ĹĄiltintos sienos, namas gali pa nimo sistemĹł. kliĹŤti ir ÄŻ D klasÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tikino R.Juo dzeviÄ?ius.
Ĺ iandien priedas
TeisÂme â&#x20AC;&#x201C; makabriĹĄka byÂla TeiÂsÄ&#x2014;s vaiÂruoÂti ne tuÂrinÂtis paÂlanÂgiĹĄÂ kis vaÂkar KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos apyÂlinÂkÄ&#x2014;s teisÂme mÄ&#x2014;ÂgiÂno apÂgaiÂles tauÂti dÄ&#x2014;l to, kad per nai lapkÂriÂtÄŻ auÂtoÂmo biÂliu uĹžÂmuÂĹĄÄ&#x2014; per gatÂvÄ&#x2122; einanÄ?iÄ&#x2026; klai pÄ&#x2014;ÂdieÂtÄ&#x2122;.
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;KoÂjos taip pat yra trans porÂto prieÂmoÂnÄ&#x2014;.â&#x20AC;&#x153; PoÂliÂtiÂkÄ&#x2014; RaÂmuÂnÄ&#x2014; StaÂĹĄeÂviÂÄ?iĹŤÂtÄ&#x2014; steÂbÄ&#x2014;ÂjoÂsi, koÂdÄ&#x2014;l anaÂliÂzuoÂjant transÂporÂto sisÂteÂmÄ&#x2026; VaÂkaÂrĹł LieÂtuÂvoÂje paÂmirĹĄÂti pÄ&#x2014;sÂtieÂji.
2p.
RoÂtuÂĹĄÄ&#x2014;s ÄŻnaÂmiai â&#x20AC;&#x201C; ÄŻnoÂrinÂgi
AsÂta AlekÂsÄ&#x2014;ÂjĹŤÂnaiÂtÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt
VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
NutÂrauÂkÄ&#x2014; koÂjas
PaÂliÂkÄ&#x2122;s gatÂvÄ&#x2014;Âje mirÂti merÂgiÂnÄ&#x2026;, 27 meÂtĹł EdÂviÂnas JurÂkus paÂspau dÄ&#x2014; greiÂÄ?io peÂdaÂlÄ&#x2026;, su dviem girÂtais drauÂgais paÂbÄ&#x2014;Âgo iĹĄ ÄŻvyÂkio vieÂtos ir deÂĹĄimt dieÂnĹł slapsÂtÄ&#x2014;Âsi nuoÂmoÂja mame buÂte. TeisÂmas antÂraÂdieÂnÄŻ bauÂdĹžia mÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; byÂlÄ&#x2026; praÂdÄ&#x2014;Âjo nagÂriÂnÄ&#x2014;Âti iĹĄ es mÄ&#x2014;s. PirÂmaÂjaÂme teisÂmo poÂsÄ&#x2014;ÂdyÂje apÂklausÂtas ÄŻvyÂkio kalÂtiÂninÂkas, ke li liuÂdiÂninÂkai ir ĹžuÂvuÂsios merÂgiÂnos buÂvuÂsi gloÂbÄ&#x2014;Âja. KrauÂpus eisÂmo ÄŻvyÂkis nuÂti ko perÂnai lapkÂriÂÄ?io 24 dieÂnÄ&#x2026;. Apie pusÂvaÂlanÂdÄŻ po viÂdurÂnakÂÄ?io Her kaus ManÂto ir J.JaÂnoÂnio gatÂviĹł san kryÂĹžoÂje miesÂtÄ&#x2026; steÂbinÂÄ?ios kaÂmeÂros uĹžÂfikÂsaÂvo, kaip virÂĹĄyÂdaÂmas grei tÄŻ ÄŻ sanÂkryÂĹžÄ&#x2026; ÄŻvaÂĹžiaÂvo auÂtoÂmoÂbi lis â&#x20AC;&#x17E;RanÂge RoÂverâ&#x20AC;&#x153;. KliuÂdÄ&#x2122;s vieÂnÄ&#x2026; iĹĄ gruÂpeÂlÄ&#x2014;Âje per gatÂvÄ&#x2122; einanÄ?iĹł Ĺžmo niĹł, auÂtoÂmoÂbiÂlis nuÂva ŞiaÂvo toÂlyn.
4
IĹĄ miesÂto roÂtuÂĹĄÄ&#x2014;s jau dveÂjus meÂtus neÂpaÂvyksÂta iĹĄÂkrausÂtyÂti kiÂtĹł ÄŻstai gĹł, toÂdÄ&#x2014;l daÂbar vieÂnaÂme paÂsta te glauÂdĹžiaÂsi ne tik KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos val dĹžia, bet ir dar penÂkios insÂtiÂtuÂci jos. Nors saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014; noÂrÄ&#x2014;ÂtĹł val dyÂti viÂsÄ&#x2026; paÂstaÂtÄ&#x2026;, taÂÄ?iau viÂsus jos paÂsiĹŤÂlyÂmus perÂsiÂkrausÂtyÂti ÄŻ kiÂtas paÂtalÂpas ÄŻstaiÂgos atÂmeÂta. AtÂsaÂkyÂmai â&#x20AC;&#x201C; tik neiÂgiaÂmi
Â&#x201E;Â&#x201E;ByÂla: E.JurÂkui uĹž 22 meÂtĹł A.DirÂgÄ&#x2014;ÂlaiÂtÄ&#x2014;s ŞōÂtÄŻ po jo vaiÂruoÂjaÂmos maÂĹĄiÂnos raÂtais greÂsia iki 8 meÂtĹł kaÂlÄ&#x2014;ÂjiÂmo.
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos meÂras VyÂtauÂtas Grub liausÂkas, jo paÂvaÂduoÂtoÂjai, miesÂto taÂryÂbos sekÂreÂtoÂriaÂtas ÄŻ roÂtuÂĹĄÄ&#x2122; per siÂkrausÂtÄ&#x2014; 2011 meÂtĹł birÂĹžeÂlÄŻ. Po kuÂrio laiÂko ÄŻ buÂvuÂsÄŻ likÂviÂduo tos KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos apÂskriÂties virÂĹĄiÂninÂko adÂmiÂnistÂraÂciÂjos paÂtalÂpas perÂsiÂkÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2014; ir saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s VieÂĹĄoÂsios tvarÂkos, Stra teÂgiÂnio plaÂnaÂviÂmo skyÂriai. DaÂbar sa viÂvalÂdyÂbÄ&#x2014; paÂgal paÂnauÂdos suÂtarÂtÄŻ su ValsÂtyÂbÄ&#x2014;s turÂto fonÂdu val do tik puÂsÄ&#x2122; roÂtuÂĹĄÄ&#x2014;s.
2
2
trečiadienis, rugsėjo 11, 2013
miestas
Fantazijos apie tramvajų gyvos Klaipėdos valdžia įsikibusi laikosi idė jos, jog nuo uostamiesčio iki Palangos ir Šventosios turi kursuoti tramvajus.
Realybė: miesto rotušėje norėtų karaliauti tik Klaipėdos savivaldybė, tačiau ji neranda kur iškraustyti pen
kių svetimų įstaigų.
Vytauto Petriko nuotr.
Rotušės įnamiai – įnoringi Vizija: kai kurie Klaipėdos valdžios atstovai įsitikinę, jog tramvajus ga
lėtų kursuoti ne tik tarp Palangos ir uostamiesčio, bet ir pačiame mies te Taikos prospektu. Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Siūlė elektrobusus
Atsisakyti tokios minties neįtikino net tai, kad įrengti tramvajaus inf rastruktūrą kainuotų 1,5 mlrd. litų, o tokios investicijos atsipirktų per 80 metų. Tokie skaičiai pateikti regioninės galimybių studijos „Vakarų kran tas“ preliminariuose sprendiniuo se, kurie vakar pristatyti Klaipėdos politikams ir valdininkams. Šios studijos tikslas buvo pateik ti analizę, kaip regione pagerinti susisiekimą ir vietos keleiviams, ir turistams, kaip skatinti ekologišką transportą. Galimybių studiją imta rengti, nes Klaipėdos valdžia norėjo iš girsti atsakymą, ar įmanoma tarp uostamiesčio ir Palangos įrengti bėgius, kad susisiekimas tarp šių miestų taptų patogesnis. Rengėjai esą analizavo tris va riantus – įrengti tramvajaus liniją, nutiesti geležinkelių bėgius ir pa leisti kursuoti elektroautubusus. Pastarasis variantas esą optima liausias – ir pigiausias, ir realiau siai įgyvendinamas. „Neslėpiau ir neslėpsiu, kad esu tramvajaus šalininkė, todėl ma ne tikrai stebina atsakymas, kad jį įrengti per brangu. Rėmėtės Vil niaus skaičiais, o reikia skaičiuoti, kad linijos būtų tiesiamos per miš ką“, – teigė Klaipėdos miesto tary bos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė. Prašė išgirsti prašymą
Plano rengėjai tikino, kad įreng ti vieną kilometrą tramvajaus inf rastruktūros vidutiniškai kainuo ja apie 50 mln. litų, vadinasi, linija tarp Klaipėdos ir Palangos (Šven tosios) kainuotų 1,5 mlrd. litų. Ren gėjai skaičiavo ir tai, kokie žmonių
srautai galėtų važiuoti tramvajumi. Juos įvertinus suskaičiuota, jog in vesticijos atsipirktų per 79 metus. „Jei mes prašome išanalizuoti galimybę kursuoti tramvajui, no rime, kad mūsų prašymas būtų iš girstas. Taip bus lengviau bend rauti ir mokėti pinigus už atliktą darbą“, – pabrėžė Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas. Rengėjai pažadėjo, kad į šią pa stabą tikrai bus atsižvelgta. Galimybių studijoje „Vakarų krantas“, kurioje analizuota, kaip gerinti susisiekimą visoje Klaipė dos apskrityje, pateikti sprendi niai, kad Vakarų Lietuvos regio ną reikėtų paversti tokiu, kuriame naudojamas tik ekologiškas trans portas. Todėl esą žmonės, įvažiuojantys į pajūrio ir pamario regioną, savo automobilius turėtų palikti spe cialiose aikštelėse, įsigyti specia lią kortelę, kuria būtų galima atsi skaityti už visas transporto rūšis ir taip tęsti kelionę. Teigiama, jog tam reikėtų įrengti dviračių, elekt romobilių nuomos punktus, page rinti susisiekimą vandens keliais. Pasigedo maršrutų pėstiesiems
„Kojos irgi yra transporto priemo nė, o jūs nenumatėte jokių marš rutų pėstiesiems“, – papriekaišta vo R.Staševičiūtė. „Visa tai, ką jūs dėstote, kainuo ja mažiausiai 2 mlrd. litų. Ar tai realu? Per kiek laiko visa tai gali ma pasiekti?“ – klausimų studi jos rengėjams turėjo uostamiesčio valdžios atstovai, tačiau konkrečių atsakymų neišgirdo. Rengėjai tik pažadėjo, kad gali mybių studijos pasiūlymus tobu lins ir juos pristatys dar ne kartą. Už regioninę galimybių studiją „Vakarų krantas“ bus sumokėta ES pinigais. Numatoma, kad ji kainuos daugiau nei 500 tūkst. litų.
Likusioje pastato da 1 lyje vis dar dirba pen kių įstaigų – Vyriausybės atsto
vo Klaipėdos apskrityje tarnybos, Nac ion al in ės žem ės tarnyb os Klaipėdos ir Neringos skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statyb os insp ekc ijos Klaip ė dos skyriaus, Regioninės plėtros departamento Klaipėdos apskri ties skyriaus, Klaipėdos preky bos, pram on ės ir amat ų rūm ų darbuotojai. Sutarta, kad visa rotušė savi valdybei atiteks tik tuomet, kai ji šioms įstaigoms pasiūlys tinkamas patalpas, į kurias jos galėtų persi kraustyti. „Siūlome, bet kol kas sulaukia me tik neigiamų atsakymų. Žo džiu, neturime nė vienos įstaigos sutikimo išsikraustyti. Visos jos nori patalpų miesto centre ir kad šios būtų suremontuotos“, – rei kalavimus įvardijo Klaipėdos savi valdybės Turto skyriaus vedėja Ge novaitė Paulikienė. Skaičiavo, kad brangu
Tačiau ji patvirtino, jog savival dybė nesiliaus siūlyti, nes vizi ja išlieka ta pati – rotušė turi pri klausyti uostamiesčio valdžios institucijai.
Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš neslėpė, jog nelabai ir norima išsikraustyti iš užimamų patalpų. „Mūsų tarnyba čia veikia beveik 15 metų – nuo tada, kai buvo at kurta. Aišku, kad patogu, juk pa ts miesto centras, pastatas – rep
Dabar savivaldybė pagal panaudos su tartį su Valstybės tur to fondu valdo tik pu sę rotušės.
rezentacinis, žmonės žino, kur mes esame. Tačiau gal savivaldybė pa siūlys tai, kas mums tiks“, – teigė D.Kerekeš. Kol kas Vyriausybės atstovo Klai pėdos apskrityje tarnybai buvo siū lyta persikraustyti į Liepų g. 7 esantį pastatą arba įsikurti Kalvos g. 4 – patalpose, kur dabar dirba savival dybės kontrolieriaus tarnyba. „Liepų g. 7 pastate esančių pa talpų iškart atsisakėme, nes tai juk buvęs muziejus, reikia remon to. Kalvos g. 4 esančios patalpos mums tiesiog per didelės. Be to,
tam pastatui yra priskirtas ir že mės sklypas, tad yra papildomų mokesčių. Todėl šis pasiūlymas mums tiesiog buvo per brangus“, – aiškino D.Kerekeš. Kankina nežinia
Iš rotušės išsikraustyti neskuba ir Regioninės plėtros departamen to Klaipėdos apskrities skyrius. Jo darbuotojams pasiūlyta įsikur ti savivaldybei priklausančiose patalpose, esančiose Šaulių g. 24, kur anksčiau dirbo Civilinės sau gos skyriaus specialistai. „Mes kol kas negalime atsakyti nei teigiamai, nei neigiamai. Esmė ta, kad patys nežinome, koks liki mas mūsų laukia. Lyg kalbama, kad bus steigiamos viešosios įstaigos regioninės plėtros departamentai, vadinasi, reikės daugiau darbuo tojų, o tos patalpos Šaulių gatvėje tikrai yra mažesnės už tas, kuriose dirbame dabar“, – dėstė Regioni nės plėtros departamento Klaipė dos apskrities skyriaus vedėja As ta Raugalienė. Ji tikino suprantanti, kad savi valdybė nori kuo greičiau įstai gas iškraustyti, kad galėtų tinka mai eksploatuoti rotušę, tačiau esą aplinkybės dabar tiesiog ne palankios.
3
trečiadienis, rugsėjo 11, 2013
miestas Paskutinis laivas
Dalyvauja pratybose
Kviečia mokytis
Šiandien apie 8 val. į Klaipėdą atplauks kruizinis laivas „Delp hin“. Jis užbaigs Klaipėdos uos to kruizinį sezoną, kuris prasi dėjo gegužės 4 dieną. Šis lai vas Klaipėdoje lankosi kasmet. Jis yra 157 m ilgio, 21,8 m pločio ir 6,2 m grimzlės. Laivas atpluk dys 470 turistų. Ekskursijas yra užsisakę per 300 žmonių.
Baltijos šalių karinių laivų jungi niui priskirtas Lietuvos kariuo menės Karinių jūrų pajėgų lai vas „Jotvingis“ rugsėjo 9–19 d. dalyvauja NATO ir ES šalių ka rinėse pratybose „Šiauriniai krantai 2013“. Pratybose daly vauja daugiau nei 40 karinių lai vų, 10 orlaivių bei sausumos ir specialiosios pajėgos iš 15 šalių.
Klaipėdos savivaldybės viešo ji biblioteka tęsia nemokamus kompiuterinio raštingumo ir in terneto išteklių mokymus suau gusiesiems. Mokymai vyks ir gyventojai registruojami Pempi ninkų filiale (Taikos pr. 79/81A, tel. 34 63 01) ir Jaunimo skyriu je (Tilžės g. 9, tel. 31 47 28). Mo kymų pradžia rugsėjo 16 dieną.
Atgimimo aikštei kuria tris vizijas
Paroda. Šiandien 17 val. I.Simonaitytės bibliotekos galerijoje „13L“ bus pristaty ti daugiau nei 30-ies šiuolaikinių meni ninkų, kuriančių rytinėje Čekijos Res publikos dalyje – istorinėje Moravijos teritorijoje – darbai. Manoma, kad jie geriausiai reprezentuoja dominuojan čias tendencijas čekų mene. Parodos sudarytojai didesnį dėmesį skyrė vy resniosios ir viduriniosios kartos au toriams, kurių kūryba pradėjo reikštis regioninės izoliacijos laikotarpiu. Ver nisaže dalyvaus Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Radekas Pe chas. Paroda veiks iki spalio 1 d.
Visuomenėje vyks tančios diskusijos dėl Atgimimo aikš tės likimo jau per keliamos į kitą lyg menį – spręsti, kaip turi būti sutvarkyta miesto centre esan ti erdvė, imsis Klai pėdos politikai.
Forumas. Rytoj Klaipėdoje praside da tarptautinis forumas „Švedija 2013: kultūros, verslo ir socialinė strategija“. Jame dalyvaus tie, kur ie jau yra už mezgę ar norėt ų užmegzt i ryšius su Šved ija. Forumas vyks jau 20-ąjį kar tą. Jis truks tris dienas.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Rytoj vyksiančiame miesto tary bos kolegijos posėdyje jos narių bus prašoma apsispręsti, ar reikia atnaujinti Atgimimo aikštę, o jei reikia, tai kaip. „Ir savivaldybės administracija, ir kai kurie politikai inicijavo, kad klausimas dėl Atgimimo aikštės at naujinimo būtų svarstomas kolegi jos posėdyje, todėl ir teikiame tokį klausimą“, – aiškino Klaipėdos sa vivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė. Kolegijai bus pasiūlytos trys al ternatyvos, kaip tvarkyti aikštę. Viena jų – atkurti tokį teritorijos užstatymą ir gatvių tinklą, koks bu vo prieš Antrąjį pasaulinį karą. To kia Atgimimo aikštės perspektyva numatyta ir 2000 metais pareng tame teritorijos detaliajame plane. Antroji siūloma alternatyva – sutvarkyti aikštę, tačiau išsaugoti dabartinę suformuotą atvirą erd vę, trečioji – renovuoti aikštę pa
Dienos telegrafas
Svarstymai: neabejojama, jog Atgimimo aikštę būtina tvarkyti, tačiau kol kas neapsispręsta kaip: užstaty
ti ar išsaugoti esamą erdvę.
gal visiškai naują koncepciją, kurią dar reikėtų sukurti. „Politikai ir turės apsispręsti, kurią vieną šių alternatyvų pasi rinkti. Gal miesto tarybos nariai pasakys, kad nieko daryti nereikia, nors abejoju, nes visi sutinka, kad Atgimimo aikštę būtina tvarkyti“, – svarstė I.Butenienė. Kai miesto kolegija apsispręs, kaip tvarkyti Atgimimo aikštę, tu rėtų būti numatyta ir pinigų mies to biudžete. Jų reikėtų Atgimimo aikštės atnaujinimo programos pa rengimo paslaugai pirkti. Joje būtų įvertinta, kiek kainuotų sutvarky ti šią miesto erdvę, kokią finansinę naudą iš to galima gauti. Savivaldybės administracijoje neformali darbo grupė jau yra pa
Vytauto Petriko nuotr.
Kai miesto kolegija apsispręs, kaip tvar kyti Atgimimo aikš tę, turėtų būti numa tyta ir pinigų miesto biudžete. rengusi veiksmų planą, kaip su tvarkyti Atgimimo aikštę pagal ga liojantį detalųjį planą. „Tačiau tas planas parengtas prieš 13 metų, todėl kai kurie architektai viešai suabejojo, ar dabar vis dar tikslinga įgyvendinti jo sprendinius, nes aplink Atgimimo aikštę atsirado naujų statinių“, – teigė I.Butenienė.
Parengtame neoficialiame veiksmų plane numatyta, jog sutvarkyti At gimimo aikštę – atkurti joje iki ka ro buvusį gatvių tinklą ir atstatyti pastatus būtų galima per penkerius šešerius metus. Tačiau neįvardija ma, kiek tai kainuotų. Klaipėdiečiai, gegužę dalyvavę pirmojoje uostamiestyje visuotinė je gyventojų apklausoje, jau turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę dėl Atgimimo aikštės likimo. Jų buvo klausiama, ar reikia at naujinti šią teritoriją įrengiant po žeminę automobilių stovėjimo aikštelę. 54,82 proc. respondentų tokiai minčiai pritarė. Tačiau ap klausoje dalyvavo vos 1 tūkst. 640 žmonių, tai yra 1,21 proc. turėju siųjų tokią teisę.
Mirtys. Vakar Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje užregistruotos 7 klaipėdiečių mirtys. Mirė Eugenija Steponaitienė (g. 1926 m.), Juozas Paragis (g. 1936 m.), Ste fanija Birutė Norkienė (g. 1936 m.), Zita Lygnugarienė (g. 1940 m.), Bogdan Korsa (g. 1942 m.), Daiva Gūža Liemaika (g. 1977 m.), Mykolas Pranckevičius (g. 2013 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Cheonija Skaščenko, Jurij Tichomirov, My kolas Rušinskas, Eugenija Steponaitienė. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja mas Bogdan Korsa. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 6 moterys. Gimė 5 mergaitės ir berniukas. Greitoji. Vakar iki 16.30 val. greitosios pagalbos med ikai sulaukė per 60 iš kviet imų.
Namus ruošia šildymo sezonui Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Uostamiesčio daugiabučius namus baigiama parengti šildymo sezo nui. Miesto savivaldybė žada kont roliuoti šį procesą, kad vėliau ne kiltų problemų. Tačiau kol kas in formacijos apie namus, kurie nega lėtų pradėti šildytis, negauta.
Nuo praėjusių metų leidimą šildy tis namui išduoda ne šilumos tie kėjas, o administratorius ar bend rijos pirmininkas. Nepaisant to, miesto savivaldybė pasirengusi kontroliuoti, kaip pasirengta šil dymo sezonui. „Su šilumos tiekėju jau kalbėjome apie artėjantį sezoną. Rinksime in formaciją, ar namai jam pasiruošė.
Norime kontroliuoti situaciją, kad nekiltų problemų, nors administra toriai ir bendrijų pirmininkai puikiai žino savo darbą“, – tvirtino Klaipė dos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis. Pasak jo, kol kas informacijos apie namus, kurie dėl techninių problemų negalėtų šildytis, ne gauta. Vienos iš įmonių, kuri prižiū ri šildymo ir karšto vandens siste mas daugiabučiuose namuose, va dovas Jonas Kondratas teigė, kad pasiruošimas vyksta įprastai. „Visada yra ir puikiai paruoštų, ir probleminių namų. Vieni dau giau paruošti, kiti – mažiau. Ar spės viską paruošti laiku, nega liu pasakyti. Mes savo darbą esa me atlikę, toliau viskas priklauso
nuo administratorių“, – pabrė žė J.Kondratas. Namus administ ruojančios įmonės „Vitės valdos“ direktorius Jevgenijus Sakovskis pasakojo, kad pasiruošimas šil dymo sezonui jau pasiekė pasku tinę stadiją. Dabar sudaromi aktai, kuriuos reikės pasirašyti, kad daugiabutis namas būtų šildomas. „Žinoma, nedidelių problemų yra. Tačiau kažkokių išskirtinių atvejų – ne. Prastos būklės namus sutvarkėme, pakeitėme šilumos punktus. Kur dar nebuvo kritinė situacija, vyko einamieji remon tai“, – pasakojo vadovas. Pasak J.Sakovskio, kol kas leidi mai šildytis išduoti ne visiems na mams, kuriuos administruoja jų vadovaujama įmonė.
Tradicija: teigiama, kad situacija nesikeičia – dalis namų geriau, da
lis prasčiau yra paruošti šildymo sezonui.
Vytauto Petriko nuotr.
4
trečiadienis, rugsėjo 11, 2013
miestas
Teisme – makabriška byla Paaiškėjo, kad ne per pe 1 rėją gatvę kirto 22 metų Agnė Dirgėlaitė. Automobilio kliu
Pabėgę iš įvykio vietos vy rai maši ną pali ko vieno daugia bučio na mo kie me ir taksi sugrįžo į Palangą.
dyta mergina žuvo vietoje. Teisme žuvusiosios mamos sesuo Janina Sauserienė tikino, kad patyrė šoką, kai sužinojo apie kraupią nelaimę. „Juk jos visą kūną ištaškė į gaba lus, kojos atskirai buvo nuo kūno“, – kalbėjo kurį laiką merginą augi nusi teta.
Liepė bėgti iš įvykio vietos
Terminas: didžiausias sporto kompleksas Klaipėdoje, įsikursiantis bu
vusiame skerdyklos pastate, lankytojus pakvies jau kitų metų rudenį.
Vytauto Petriko nuotr.
Vietoj skerdyklos – sporto kompleksas Simbolinės kapsulės įkasimu pažymėta moderniausio uostamiestyje sporto ir sveikatingumo komplekso „Impuls“ staty bų pradžia. Jau po metų buvusiame sker dyklos pastate duris klaipėdiečiams at vers didžiausia Klaipėdoje erdvė sportui. Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Sveikatingumo ir sporto klubų tinklo „Impuls“ vadovas Vidman tas Šiugždinis teigė, kad užkas ta kapsulė su palinkėjimais atei ties sportuojančioms kartoms jam primena lobio slėpimą. „Tikimės, kad jau kitų metų ru denį sporto klubas taps netikėtu atradimu ir klaipėdiečiams. Nauja vieta, skirta aktyviam laisvalaikio praleidimui, visiems gyventojams suteiks gerą savijautą ir dovanos galimybę tapti sveikesniems, o tai – didžiausias žmogaus turtas. Be to, naujam gyvenimui prikelia mas istorinis buvusios skerdyk los pastatas taps dar viena dova na kiekvienam žmogui“, – kalbėjo V.Šiugždinis. Klaipėdos meras Vytautas Grub liauskas patikino, kad šio objekto statybų pabaigos laukia daugybė klaipėdiečių. „Naujasis kompleksas suteiks daugiau galimybių aktyviam lais valaikiui, paįvairins miestiečių gy venimą, o sportininkams užtikrins kokybiškas sąlygas siekti dar ge resnių rezultatų ir garsinti Klaipė dą bei visą šalį. Džiugu, kad klai pėdiečiai galės sportuoti ne tik moderniausios technikos, bet ir dvasingumu pasižyminčio kultū ros paveldo apsuptyje“, – kalbė jo meras. Bendra projekto vertė siekia 15 mln. Lt, o į sporto įrangą bei klien tų aptarnavimo sistemas bus in
15 – tiek mln. litų siekia bendra projekto vertė. vestuojama apie 2,5 mln. Lt. Tei giama, kad naujajame klube bus sukurta apie 40 darbo vietų. Kompleksas, kurio bendras plo tas sieks 4 100 kvadratinių met rų, vienu metu galės priimti iki 500 lankytojų. Statomas sporto klubas pasižymės ne tik moder niausia įranga aprūpintomis tre niruoklių bei grupinių treniruo čių salėmis, bet ir erdviu plaukimo baseinu. Teigiama, kad komplek se veiks 25 m ilgio penkių plauki mo takelių baseinas, kurio ypač laukia vandens pramogų pasiilgę klaipėdiečiai. Kompleksas kyla ypatingoje vie toje – jį įrengiant naujam gyveni mui prikeliamas istorinis mies to pastatas – buvusi skerdykla. Jis yra prižiūrimas Kultūros vertybių apsaugos departamento. Pastatas atstatomas bei papildomas nauju, greta iškilsiančiu statiniu. Plan uojam a, kad sporto klu bo statybų darbai bus baigti 2014 m. rugpjūtį. Į naujas klubo „Im puls“ patalpas sportuojančiuo sius ketinama pakviesti jau 2014 m. rudenį.
Pats įvykio kaltininkas E.Jurkus teisme papasakojo tos nakties įvykius. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjęs vyras jau buvo ne kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tai jo nesus tabdė ir lemtingą vakarą jis sėdo prie draugo mašinos vairo. „Mes šventėme gimtadienį. Su pusbrol iu nuvaž iavom e į bar ą, kur susitikome du mano bend ramokslius. Išgėrėme keturiese. Vienas draugų pasiūlė važiuoti į naktinį klubą Klaipėdoje. Kadan gi jie buvo girtesni, prie vairo sė dau aš. Buvau išgėręs 100 gramų viskio su kokakola“, – pasakojo E.Jurkus. Vyras su draugu ir jo mašina pasuko uostamiesčio link, pake liui aplenkdami dar vieną bičiu lių ekipažą. „Aš važiavau Herkaus Man to gatve antrąja eismo juosta. Prie sankryžos su J.Janonio gatve pa mačiau, kaip priekyje važiavusi mašina pristabdė. Pagalvojau, kad ją aplenksiu pirmąja eismo juosta. Tuo metu pajutau smūgį“, – aiški no palangiškis. Vyras suprato, kad partrenkė žmogų, tačiau šalia sėdėjęs maši nos savininkas sušuko, kad drau gas važiuotų toliau. „Jis sakė, kad važiuočiau toliau, nestočiau. Aš jo paklausiau“, – prisipažino E.Jurkus. Slėpėsi 10 dienų
Pabėgę iš įvykio vietos vyrai maši ną paliko vieno daugiabučio namo kieme ir taksi sugrįžo į Palangą. Netrukus policija išsiaiškino, kam priklauso paliktas kieme ap lamdytas automobilis. Jo savinin kas nurodė, kad mašiną vairavo E.Jurkus. Vyro dešimt parų ieškojo tei sėsaugininkai, tačiau šis išjun gęs mobilųjį telefoną nuo polici jos slapstėsi nuomojamame bute Šventojoje. E.Jurkus aiškino neišt
Pastangos: E.Jurkus atlygino turtinę žalą – sumokė
jo 7 tūkst. litų.
vėręs graužaties ir pats atėjo į pro kuratūrą prisipažinti dėl padaryto nusikaltimo. Gresia iki 8 metų kalėjimo
Ekspertai nustatė, kad palangiškis viršijo greitį. Už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir mašiną vairavo neturėdamas vai ruotojo pažymėjimo, E.Jurkui jau paskirta bauda. Už gyvybės atėmimą E.Jurkui gresia iki 8 metų laisvės atėmimas. Taip pat vyrui pateiktas 150 tūkst. litų civilinis ieškinys. Tokią su mą už sesers dukrą nori prisiteis ti J.Sauserienė. E.Jurkus nuken
Vytauto Liaudanskio nuotr.
tėjusiajai jau yra atlyginęs turtinę žalą ir pervedė į moters sąskaitą 7 tūkst. litų žuvusiosios laidotuvių išlaidoms padengti. Avarijoje žuvusi A.Dirgėlai tė prieš du mėnesius iki lemtingo įvykio išgarsėjo tuo, jog paskam bino savo globėjai ir pranešė, kad ją neva pagrobė du vyrai iš išvežė į mišką. Sustiprintos policijos pa jėgos ieškojo merginos visoje ap skrityje. Vėliau paaiškėjo, kad mergina tądien linksminosi su drauge ir, va kare nenorėdama grįžti namo pas tetą, išsigalvojo baisią pagrobimo istoriją.
Statistika ir skaičiai Šiemet Klaipėdos gatvėse žuvo 6
Liepos 31-osios rytą Šilutės plento ir
žmonės, Klaipėdos apskrityje – 16 as menų.
Vingio gatvių sankryžoje susidūrė nuo Rimkų pusės atvažiavęs ir į Vingio gat vę sukęs „Volkswagen Golf“ bei Šilutės plento pirmąja eismo juosta į pietus va žiavęs „Citroen“. Susidūrimo metu iš kart žuvo 72 metų „Volkswagen Golf“ vairuotojas ir jo 65 metų žmona.
Klaipėdoje gegužės 2-ąją 23.30 val.
Pilies gatvėje automobilis BMW 528, vairuojamas 1991 metais gimusio vai kino, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, trenkėsi į šalikelės me dį, nuo šio smūgio apsisuko ir trenkė si į pastato sieną. Avarijos metu žuvo du 1991 metais gimę vaikinai, jų bend raamžis vairuotojas liko gyvas. Vė liau paaiškėjo, kad jis buvo rūkęs ma rihuanos.
Kovo 12-osios vidurdienį automo
bilis „Mercedes Benz“ partrenkė pės čiąjį trečioje Baltijos prospekto eismo juostoje, kai jis jau buvo beveik perė jęs gatvę. Tą patį vakarą ligoninėje 1926 metais gimęs vyras mirė.
5
trečiadienis, rugsėjo 11, 2013
miestas
Pajūrio verslininkai džiaugiasi sezonu Paplūdimiuose kavines turintys verslinin kai džiaugiasi sėkminga vasara. Šį sezoną jiems pavyko uždirbti daugiau nei praė jusį. Išvengta ir neplanuotų nuostolių dėl stichijų. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
diečių juos atsineša“, – pastebėjo M.Junokas.
Daugiausia pirko ledus
Išpopuliarėjo gultai
„Vasara buvo gera. Aišku, nebe tie laikai, kai žmonės daug pirk davo, bet skųst is negal i. Paly ginti su praėjusia vasara, sekėsi labai gerai“, – tvirtino kelias ka vines paplūdimiuose turintis Ma rius Junokas. Pasak verslininko, džiugina ir tai, kad šią vasarą nebuvo neplanuotų nuostolių. „Praėjusią vasarą siautė škvalai. Dvi kavinės buvo suniokotos. Šie met nebuvo nė vieno škvalo, tad nepatyrėme neplanuotų nuosto lių. Įvertinus dvejus metus, gali ma sakyti išsilyginome“, – pasa kojo M.Junokas. Poilsiautojai paplūdimio kavi nėse šią vasarą daugiausia pirko ledus, vaisvandenius, skrudintas bulvytes. Alų pirko kas dešimtas klientas. M.Junokas tvirtino, kad alko holinių gėrimų kainos paplūdi mio kavinėse nebuvo mažos. Jo įstaigose pusės litro alaus boka las kainavo 6, sidro – 7 litus. Buvo kavinių, kur už šiuos gėrimus pra šyta litu daugiau. „Gėrimus perka tik poilsiautojai. 90 proc. klaipė
Paplūdimyje kavines turintys vers lininkai teikė ne tik maitinimo pa slaugas. Prie įstaigų buvo įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, nuomoja mi gultai, siūlomos vandens pra mogos, seifai daiktams pasidėti. Anot M.Junoko, šiemet ypač iš populiarėjo gultai. Vieno nuoma visai dienai kainavo 6 litus.
Antrą sezoną visiškai nepasiteisino kavi nėse esančios daiktų saugojimo spintelės.
„Anksčiau gultai tikrai nebuvo tokie populiarūs tarp poilsiautojų kaip šį sezoną. Čia kažkokia ma da“, – pasakojo verslininkas. Populiarios buvo ir vaikų žaidi mų aikštelės. Diena joje atsiėjo 5 li tus. Tačiau vaikų žaidimų aikštelės tarp poilsiautojų populiarios kiek vieną sezoną. Nemažo susidomėjimo sulaukė ir vandens atrakcija – pasivažinė
Ruduo: ištuštėjus paplūdimiams, ištuštėjo ir kavinės.
jimas ant bananu vadinamo pripu čiamo čiužinio, kurį tempė van dens motociklas. „Norinčiųjų tikrai buvo. Atvy kėliai džiaugėsi, kad nors kažko kia pramoga atsirado. Tik ta mūsų Baltija nepastovi – kai jūra ban guota, negali plaukti“, – pasako jo M.Junokas. Daiktadėžės nepasiteisino
Antrą sezoną visiškai nepasiteisi no kavinėse esančios daiktų sau gojimo spintelės, kurias įrengti rei kalavo miesto valdžia. Ši paslauga dienai kainavo 3 litus. Per vasarą M.Junoko kavinė se buvo tik 10 norinčiųjų pasidė
ti daiktus. 9 iš jų – atvykėliai iš Rusijos. „Klaipėdiečiams šios paslaugos nereikia. Kreipiasi tik atvykėliai. Norėdami pasivaikščioti pajūriu jie palikdavo daiktus. Abejoju, kad ši paslauga išpopuliarės. Atėjo du žmonės prie jūros, nori kartu eiti maudytis, atrodo, reikėtų saugiai pasidėti daiktus, tačiau jie geriau paprašo paliktus daiktus prižvelg ti šalia gulinčio kaimyno“, – dėstė verslininkas. Kitas dalykas, kurio nepasigenda poilsiautojai, – dušai. Įrengti juos taip pat reikalavo miesto valdžia. Pasak M.Junoko, dušais niekas ne sidomi. Net neklausia, kur jie yra.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Žmonės į kavinę ateina nebent rankų ar mažylio čiulptuko nu plauti. Tam turime specialias tal pas su vandeniu. Dušų tikrai nerei kia. Pas mus jūra nėra tokia sūri“, – samprotavo verslininkas. Pasak jo, jei paplūdimyje būtų įrengti stacionarūs dušai, tai juose pradėtų praustis atitinkamo kon tingento žmonės, kurie net atsi neštų savo kempines. „Tikrai būtų vaizdų“, – neabejo jo verslininkas. Šiemet Melnragės ir Girulių pa plūdimiuose veikė 8 kavinės, nors vietų joms yra daugiau. Smiltynės pliažuose buvo įsikūrusios 3 tokios įstaigos.
6
trečiadienis, rugsėjo 11, 2013
nuomonės
Pirk prekes tik lietuviškas. Tik kur jos pradingo?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Laisva nelaisvė
Š
iandien viso pasaulio tibetie čiai mini lhakarą. Šis kiekvie ną trečiadienį pasikartojantis teatral iškas ritualas – tibetie čiai tądien dėvi savo tautinius rūbus, valgo taut in ius valg ius, kalba sava kalba – dar viena taikaus protesto for ma, kuria jie bando išsireikalauti savo kraštui autonomijos.
Tokį gestą įprasta laikyti Dalai Lamos lankomos ša lies nuolankumo Pekinui ženklu. Nors tautos lopšys okupuotas, tibe tiečiai jaučiasi laisvi. Trečiadieniais – laisvi ne tik širdimi, bet ir veiksmais. Paradoksas, tačiau šiand ien okupa cijoje gyvenant i Tibeto tauta pasiro dys esanti laisvesnė nei lietuviai, ku rių pol it in iai lyder iai atsuko nugaras į Lietuvą atvykstančiam Dalai Lamai. Tok į gestą įprasta laikyti Dalai Lamos lankomos šalies nuolankumo Pekinui ženklu. Kinų diplomat ų rag in imo ignor uot i tibetiečių pasiuntin į klausoma neno rint pablog inti santyk ių su Kinija. Tarsi pastaroji iš komunistų bastiono Azijoje nebūtų virtusi ekonomine su pervalstybe, su pasauliu bendraujan čia tik juanių kalba. Tarsi jai Vakarų rinkos rūpėtų mažiau nei Vakarams – pig i kiniška produkci ja bei žaliavos. Lyg JTO Saug umo Tar yboje Pek inas dažniausiai nesielgtų paisydamas sa vo, o ne Vakar ų interesų. Mūsišk iai pol it ikai šįkart elg iasi kiek kitaip nei prieš dešimtmetį, kai tuome tinis Prez identas į susitik imus skubė jo kone tiesiai iš palatos Santariškėse. Elgesio permainas, savaime supranta ma, lėmė mūsų pasidid žiavimas – tei sė pusmet į būti ES veidu. Tik ar tikrai pirm in inkav imo parei gos gal i priverst i ignor uot i Dalai La mą – ne kok į nors marg inalą, bet Va karų pripažintą autoritetą, Nobelio tai kos premijos laureatą, kuris, be kita ko, buvo tarp pirmųjų, pasveik inusių ne priklausomybę atkovojusią Lietuvą? Pirmin inkav imas būt ų buvusi pui ki proga parag int i ES tarpin inkaut i sprend žiant Tibeto konfl iktą ir taip bent pabandyt i grąž int i skolą se nam bičiul iui bei įrodyt i, kad laisv i esame ne tik teisiškai, bet ir mint i mis bei šird imi.
ai apsidairai parduotuvėse, į akis krenta ne tik tai, jog 90 proc. prekių yra iš Kinijos, bet ir faktas, kad absoliuti dauguma parduodamų gaminių yra atvežti iš užsienio. Prekybos centruose nė su žiburiu nerasi produkcijos iš Lietuvos. Net degtukai ar ausų krapštukai gaminami tolimose šalyse. Klausimas: kur dingo lietuviškos prekės? Gal Lietuvoje apskritai gamybos nebeliko, kad jau seniai neteko matyti daikto, ant kurio būtų parašyta „Made in Lithuania“? Šiaip jau parduotuvių asortimentas byloja apie šalies gamybos lygį. Tačiau pas mus byloti nėra apie ką – aišku, kad Lietuvoje gamyba merdi. Prekystaliai užversti užsieniečių pagamintomis prekėmis, kurių didmeną tenka pirkti už tvirtą valiutą, o ne už „medinius“ litus. Va čia ir yra viena tų priežasčių, dėl kurios valstybei pražūtingais mastais reikia skolintis. Kita vertus, kokio lygio tos atvežtinės prekės? Sakykime, vyno butelis iš Čilės parduotuvėje kainuoja 13,99 lito. Tai yra kaina jau su antkainiu ir pridėtinės vertės mokesčiu. Atėmus vien jį, kaina lieka gerokai mažesnė – apie 11 litų. Antkainis dar gali siekti nuo 30 iki 50 proc. Vadinasi, to vyno butelio didmeninė kaina Lietuvoje yra apie 6–7 litus. Kadangi vynas atgabenamas iš Čilės, šalies, kuri pasiekiama lėktuvais, nes yra užatlantėje, kyla klausimas, už kiek jis perkamas ten, kur gaminamas? Juk net ir 0,7
Už svaičiojimus turėtų atsakyti
Andriaus Deltuvos karikatūra
litro atgabenimas lėktuvu kainuoja labai brangiai, daugiau nei, pavyzdžiui, tris litus. O kur dar mokesčiai, muitai ir taip toliau?
Prekybos centruose nė su žiburiu nerasi produkcijos iš Lietuvos. Net degtukai ar ausų krapštukai gaminami tolimose šalyse. Nejaugi Čilės verslininkai yra tokie naivūs, kad vyno butelį pardavinėja po du ar tris litus? Kažkaip sunku patikėti. Galbūt tas vynas išpilstomas kažkur čia, Europoje? Todėl visiškai tikėtina, kad tas gaminys nėra gabenamas iš Čilės, o tai yra falsifikatas, kuris sumaišomas kur nors Rumunijoje, Če-
kijoje ar Bulgarijoje. Tik dokumentai suveikiami, kad tai prekė iš Čilės. Kad panašiai buvo falsifikuojama degtinė, gali paliudyti visų Rytinės Europos šalių policininkai ir muitininkai. Kodėl tad pagal tą pačią schemą negali būti falsifikuojami ir vynai? Visiškai realu. Žodžiu, visiškai gali būti, kad pirkdami prekę, ypač nelietuvišką, atgabentą per daugelį šalių, mes rizikuojame įsigyti patys nežinome ką. O kas trukdo Lietuvos verslininkams gaminti kad ir tą patį natūralų lietuvišką vyną, kurio parduotuvėse dabar beveik nėra? Tik kam gaminti, jei kažkas to vyno butelį perka po du ar tris litus ir jokio vargo nematydamas perpardavinėja. Visa tai byloja apie tai, kad mūsų rinka išties serga liga, kuri jau seniai paralyžiavo gamybą. Regimantas Alionis
Tikras vargas dėl prizo
V
ienos momentinės loterijos organizatoriai klaidina žmones. Pirkau bilietą, kuris kainuoja 2 litus. Kitoje loterijos bilieto pusėje yra nurodyta, kokiais atvejais jis yra laimingas. Jei nutrynus sluoksnį matomi tam tikri simboliai, laimėjai tam tikrą sumą pinigų. Jei trys „auto“, tai laimėjai automobilį. Jei yra žodžiai „tik vyrai“, tada laimi žurnalą tik „Tik vyrams“. Būtent tokį užrašą radau nutrynusi savo nusipirktą bilietą. Paskaičiau, kad prizą galima atsiimti kioske. Kad jau laimėjau, nuėjau pasiimti. Čia ir prasidėjo mano rūpesčiai. Kiosko darbuotoja apie prizo atidavimą net į kalbas nėjo. Paaiškino, kad tokia akcija nėra vykdoma.
Informacija: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Mane labai nustebino Rusijos dūmos nario Vladimiro Žirinovskio svaičiojimai okupuoti Baltijos šalis ir įvesti čia kariuomenę. Jei JAV panaudos jėgą prieš Siriją, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patikino, kad tai būtų prilyginama jėgos panaudojimui prieš suverenią valstybę ir būtų traktuojama kaip agresija. Tad kaip vertinti V.Žirinovskio svaičiojimus apie Baltijos valstybių okupaciją? Manau, kad pirmiausiai Rusijos prezidentas turėtų užkirsti kelią tokiems svaičiojimais. Nes tai žemina pačius rusus ir jų valstybę. Tokie svaičiojimai skatina nesantaiką ir kursto karo galimybę. O kas būtų, jei įvyktų karinis konfliktas, kai daugybė šalių turi cheminius ir branduolinius ginklus? Juk įvyktų visatos sunaikinimas. Birutė
Kur gauti mopedų detalių?
Vienas žmogus „Karštame telefone“ skundėsi, kad negali rasti meistro, kuris jam suremontuotų motorolerio spidometrą. Teisybė. Norėčiau pasakyti, kad ne tik meistrai, bet ir detalių pardavėjai Klaipėdoje dirba pogrindyje. Pažiūrėjau internete, kad kažkokia parduotuvė siūlo atsargines mopedų dalis Šilutės plente 78. Nuvažiavau. Arba ten nieko nėra, arba pastato tiesiog nesugebėjau surasti. Kitokios informacijos niekur nėra. Prekybininkai, matyt, tikrai veikia pogrindyje. Kyla klausimas, ar jų išvis yra, ar jie dirba nelegaliai? Arvydas
Dingo stiklainių dangteliai
Neįtikėtina, tačiau per patį konservavimo įkarštį viename prekybos centrų pradingo dangteliai stiklainiams. Savaitgalį susiruošusi virti obuolienę susizgribau, kad neturiu tiek metalinių dangtelių, kiek galėtų prireikti. Skubiai mečiau darbus sode ir išskubėjau į Gargžduose esančias parduotuves. Apibėgusi vieną iš dviejų šalia įsikūrusių prekybos centrų, neradau nė vieno dangtelio. Teko skubėti į kitą prekybos centrą. Ten taip pat teradau ant kartoninės dėžės dugno likusius tik kelis metalinius dangtelius. Neįtikėtina, tačiau nejau rudenį prekybininkai pamiršta pasirūpinti tokia preke? Aldona
Piktina elgetos
Andriaus Deltuvos karikatūra
Parduotuvėje, kur pirkau bilietą, pardavėjos apskritai nieko nesugebėjo paaiškinti. Pasiūlė paskambinti loterijos organizatoriui. Taip ir padariau. Atsiliepęs darbuotojas paaiškino, kad aš jiems atsiųsčiau bilietą paštu ir jie man atsiųs prizą. Pikčiau-
sia, kad ant loterijos bilieto viskas parašyta kitaip. Kai paskaičiuoji, tai koks čia laimėjimas. Pirkau bilietą, dar reikia pirkti voką ir pašto ženklą. Tada aš jau geriau pati tą žurnalą nusipirksiu. Tikra nesąmonė. Laura
Senamiestyje dažnai matau išmaldos prašantį vyriškį. Vieni praeiviai tylomis jam centą įmeta, kiti pakalbina žmogų. Kartą išvydau, kaip prie elgetos pasilenkė moteris. Negirdėjau, ką pasakė, tačiau nemanau, kad iškeikė. O štai benamis tuoj pat ėmė šaukti, išvadino moterį paleistuve, palydėdamas kiekvieną žodį keiksmažodžiais. Mane sukrėtė matytas vaizdas. Net nesinori duoti išmaldos, nes bet kada gali būti iškeiktas. Dalia Parengė Asta Aleksėjūnaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
397 713
397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –
397 728
telefonas@kl.lt
K
Violeta Juodelienė
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
karštas telefonas
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
trečiadienis, rugsėjo 11, 2013
lietuva Atsisveikinimas su A.Žebriūnu
Bandymų papirkti daugėja
Atsisveikinti su pirmadienį mirusiu vie nu garsiausių Lietuvos kino režisierių Arū nu Žebriūnu bus galima Vilniuje, Šv. Jo nų bažnyčioje, ketvirtadienį 12–19 val. ir penktadienį 10–18 val. Ketvirtadienį 18 val. Šv. Jonų bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios. Penktadienio vakarą A.Žebriū no palaikai bus vežami kremuoti, o urna su jais bus laidojama šeštadienį Antakal nio kapinėse.
Pirmą šių metų pusmetį užregistruo ti 448 bandymai papirkti pareigūnus. Pa lyginti su 2012 m., kai užregistruota 316 tokių atvejų, bandymų papirkti padau gėjo 1,4 karto, o palyginti su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu – 2,4 karto. 270 kartų iš 448 policijos pareigūnus papirkti ban dė neblaivūs asmenys. 88 proc. atvejų neteisėtai susitarti su pareigūnais bando ma dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
šiu pareiškė 44 Seimo nariai.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
Teko aiškintis viešai Reikalavo aiškumo
Konservatorių lyderis Andrius Ku bilius ir jo partijos kolegė Irena De gutienė posėdyje priekaištavo, kad premjero A.Butkevičiaus ir „Gazprom“ prezidento Aleksejaus Mi lerio susitikimo detalės žinomos tik iš žiniasklaidos, bet ne iš paties ministro pirmininko. Be to, Prezi dentė Dalia Grybauskaitė žurna listams yra sakiusi, kad derybos jai kelia susirūpinimą, nes aiškiai ne visa informacija pateikiama visuo menei, vadinasi, gali būti noras da ryti nuolaidų dujų milžinei. „Prašau nedelsiant, nustatyta tvarka, išsaugant konfidencialumą, Seimui pateikti visą medžiagą, susi jusią su derybomis. Nes turiu įtari mų, jog Lietuvos Vyriausybė pasiūlė „Gazprom“, kad Lietuva atsisakys arbitražinio ieškinio Stokholme. Tai yra 5 mlrd. litų vertės klausi mas. Antras klausimas: apie ką jūs kalbėjotės su A.Mileriu?“ – posė dyje premjero klausė A.Kubilius. A.Butkevičius tikino Seimui pa teiksiantis visą reikalingą doku mentaciją, o apie susitikimą su A.Mileriu jis Prezidentei esą pa pasakojo telefonu. Žada, kad nuolaidų nebus
Premjero teigimu, Lietuva neke tina daryti nuolaidų „Gazprom“. Šią poziciją A.Butkevičius A.Mi leriui esą aiškiai išdėstė. „Būtų keista, jei „Gazprom“ ne sakytų, kad tai mums yra jautrus klausimas. Taip, jie kėlė tą klausi
Finansų ministerijos nuomone išaugs Bendrasis vidaus produktas iki metų pabaigos.
Po „Klaipėdos“ straipsnio libera las Remigijus Šimašius kreipėsi į Vyriausiosios rinkimų komisi jos (VRK) vadovą Zenoną Vai gauską ir domėjosi, kokiu pa grindu Darbo partijai skirta biu džeto dotacija.
Smūgis: nepasitikėjimą Seimo pirmininko pirmuoju pavaduotoju V.Gap
e.sepetyte@diena.lt
proc.
Užkliuvo parama Darbo partijai
Pirmajame Seimo rudens sesijos po sėdyje opozicija premjerą Algirdą Butkevičių rėmė prie sienos paaiš kinti, apie ką šis kal bėjęs su „Gazprom“ vadovu. Jis patiki no dokumentus Sei mui pateiksiantis, o kalbos, esą Lietuva nebesiteis Stokhol mo arbitraže, – ne teisingos.
Eglė Šepetytė
3,7
mą, bet mūsų buvo aiškiai pasakyta, kad šis klausimas negali būti svars tomas ir nebus svarstomas. Pas kui buvo kalbama apie kitus klau simus, kur jokių nuolaidų nebuvo daroma“, – aiškino premjeras.
Algirdas Butkevičius:
Būtų keista, jei „Gazprom“ nesakytų, kad tai mums yra jautrus klausimas. Taip, jie kėlė tą klausimą.
Pasak A.Butkevičiaus, derybos su dujų bendrove prasidėjo kovą, kai jis Sankt Peterburge buvo su sitikęs su Rusijos vyriausybės va dovu Dmitrijumi Medvedevu. Ta da abi šalys sudarė savo ekspertų grupes. Lietuvių ekspertai savo darbą baigė liepos pradžioje ir in formaciją persiuntė „Gazprom“, o šios vadovas norą susitikti išreiš kė rugpjūčio antroje pusėje. Toliau esą laukiama išvadų, su kuo rusai sutinka, o su kuo – ne. „Galiu pasakyti aiškiai, kad susi tikime Sankt Peterburge buvo pa sakyta, jog trečiasis energetikos paketas nebediskutuojamas, jie su tuo susitaikę“, – pabrėžė A.But kevičius. Dreba V.Gapšio ir E.Vareikio kėdės
Pirmajame sesijos posėdyje regist ravosi 125 Seimo nariai iš 141. Ja me taip pat patvirtinta sesijos dar
bų programa ir aptarti prioritetai. Svarbiausias jų – valstybės ir savi valdybių biudžetai. Kaip ir planuota, vakar opozicija Seimo pirmininkui Darbo partijos (leiboristų) atstovui Vydui Gedvi lui įteikė parašus dėl nepasitikėji mo jo partijos kolega ir pirmuoju pavaduotoju Vytautu Gapšiu. Nepasitikėjimą juo pareiškė 44 Seimo nariai. Pasirašytame do kumente teigiama, kad po teis mo sprendimo pripažinti V.Gapšį kaltu juodosios buhalterijos bylo je tolesnis V.Gapšio darbas einant Seimo pirmininko pavaduotojo pa reigas „daro žalą Lietuvos Respub likai, menkina piliečių pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis, žemina Seimo vardą ir autoritetą“. Kol kas neaiškus ir į skandalus dėl alkoholio vartojimo įsipainio jusio konservatoriaus Egidijaus Vareikio likimas. Konservatorių ly deris A.Kubilius žurnalistams sakė, kad šis klausimas kol kas nesvars tytas, nes pats E.Vareikis šiuo me tu yra „specialistų globoje“.
Laukia šimtai projektų Pagal Seimo valdybos patvirtintą planą rudens sesijoje planuojama surengti 45 plenarinius posėdžius. Sesijos darbų plane įrašytas 821 tei sės aktų projektas. Iš jų unikalių pro jektų yra 694, Prezidentė pasiūlė įtraukti 13 unikalių teisės aktų pro jektų, Vyriausybė – 146 pagrindinius teisės aktų projektus, Seimo nariai – 219 unikalių teisės aktų projektų.
Kaip dienraštis jau informavo, VRK užvakar paskirstė partijoms antrą šių metų pusmečio dotaci ją: valdančioji Darbo partija (lei boristai) gaus per 1,771 mln. litų iš beveik 9,5 mln. litų paskirsty tos sumos. Liberalų sąjūdžio narys R.Ši mašius savo kreipimesi į VRK pabrėžė, kad vadinamąją juodo sios buhalterijos bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nuo sprendyje konstatavo, jog Dar bo partija kaip juridinis asmuo baigė gyvuoti po reorganizacijos šių metų gegužę, ir pridūrė, kad baudžiamosios atsakomybės ju ridiniam asmeniui, pasibaigus jo veiklai po reorganizacijos, įstaty mas nereglamentuoja. „Kokiu pagrindu VRK spren dime numatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai skiriami politinei partijai „Darbo parti ja“, kai, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo nuosprendy
je konstatuotas aplinkybes, toks juridinis asmuo šiuo metu ne beegzistuoja, o naujasis juridi nis asmuo nėra laikomas Darbo partijos teisių ir pareigų perėmė ju?“ – klausė liberalas. VRK pirmininkas Z.Vaigaus kas sakė, kad pirmiausia Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl Darbo partijos neįsiteisėjęs ir komisija juo vadovautis nega li, be to, jis priimtas remiantis baudžiamąja teise, o šiuo atve ju VRK vadovaujasi civiline teise. VRK vadovas pabrėžė, kad visais atvejais, susijungus partijoms, jų dotacijos dalis būdavo paskiriama naujam dariniui. Darbo partija kaltinta 2004– 2006 m. neįtraukusi į apskaitą daugiau nei 24 mln. litų pajamų ir 23 mln. litų išlaidų. Teismas kaltais pripažino buvusios Dar bo partijos lyderį Viktorą Us paskichą bei dabartinės Darbo partijos (leiboristų) vadovą Vy tautą Gapšį, kitus asmenis, ta čiau Darbo partijos kaip juridinio asmens atžvilgiu tyrimą nutrau kė, nes toks juridinis asmuo ne beegzistuoja. Nuosprendis yra apskųstas aukštesnės instanci jos teismui. „Klaipėdos“, BNS inf.
Kelių erelis iš Seimo Seimo Darbo partijos (leiboristų) frakcijos narys Gediminas Jaka vonis buvo ne tik nubaustas už greičio viršijimą, bet ir savo elge sį, kai iš pradžių bandė nuobau dos išvengti. Jį tikriausiai turėtų svarstyti Etikos ir procedūrų ko misija.
„Seimo etikos ir procedūrų ko misija turėtų pažiūrėti, kaip ir visus moralinius dalykus“, – va kar žurnalistams sakė Seimo va dovas Vydas Gedvilas, kuris pri klauso tai pačiai partijai, kaip ir G.Jakavonis. G.Jakavonis vakar žurnalistams teigė neprisimenąs, kas kovo 6 d. vairavo jo žmonai priklausantį automobilį. „Komisija Alytuje buvo pasikvie tusi. Iš tos nuotraukos labai sunku nustatyti, aš prisiėmiau, kad važia vau, perrašė baudą man ir sumokė jau“, – aiškino Seimo narys. Anot jo, anksčiau Alytaus poli cija buvo nustačiusi, kad automo bilį vairavo jo žmona. Kas iš tiesų kovo 6 d. vairavo Kelių eismo taisykles pažeidu sį automobilį, politikas tvirtino nepamenąs.
„Manęs paklausė, kur jūs buvote kovo 6 d.? Ar jūs dabar galėtumė te pasakyti, kur buvote kovo 6 d.? Ta mašina paprastai važinėja mano žmona“, – dėstė G.Jakavonis. Alytaus apskrities policijos ko misariate Seimo nariui už greičio viršijimą skirta 200 litų bauda. Jakavon ių šeim os vis urei gį prieš keletą mėnesių užmies čio kelyje užfiksavo greičio ma tuoklis. Nuotraukoje matyti, kad prie automobilio vairo sėdi vy ras, panašus į parlamentarą G.Ja kavonį. Tačiau birželio 6 d. Varėnos rajono policijos komisariato Ke lių policijos skyriaus tyrėja Marta Kodis dėl greičio viršijimo kelyje Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kalinin gradas protokolą surašė nuobau dų neturinčiai Seimo nario žmo nai Nijolei Jakavonienei. Seimo narys G.Jakavonis tuo metu turėjo tris galiojančias nuobaudas. Ketvirtoji nuobauda reikštų, kad jam turėtų būti skir ta maksimali numatyta bauda – 300 litų. Tyrėjai M.Kodis skirta tarnybi nė nuobauda – papeikimas. „Klaipėdos“, BNS inf.
8
trečiadienis, rugsėjo 11, 2013
užribis Gaisras parduotuvėje
Vežėsi kvaišalų
Nori vairuoti
Šventosios mieste, Topolių g., pirmadienį vakare gaisras kilo rąstiniame name įrengtoje par duotuvėje. Per gaisrą išdegė 3 kvadratiniai metrai grindų, ap rūko lubos ir sienos. Kretingoje ugniagesiai skubėjo į pagalbą lifte įstrigusiam vyrui ir 5 metų vaikui. Budėta, kol atvyko liftų avarinės tarnybos darbuotojai.
Palangoje naktį policijos pa truliai patikrinimui sustab dė automobilį BMW. Maši nos salone policininkai apti ko augalinės kilmės medžia gų. Spėjama, kad tai gali būti kvaišalai. Dėl įvykio į areštinę uždarytas mašinos vairuo tojas – 31 m. Vilniaus miesto gyventojas V.M.
Koncertų ir renginių organiza torius Martynas Tyla prašo Klai pėdos apylinkės teismo sugrą žinti teisę vairuoti mašiną. Pa žymėjimo vyras neteko pernai gruodį, kai policijos pareigūnų buvo sulaikytas neblaivus prie vairo. Jam buvo skirta 1,1 tūkst. litų bauda ir metams atimtas vairuotojo pažymėjimas.
Žagintojas slėpė veidą Susitikimas: porą metų bendravę tik telefonu arba virtualioje erdvėje
Liepojos bei Klaipėdos teismų teisėjai susitiko mūsų mieste.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuotr.
Latvių teisėjai dairėsi po mūsų teismą Vos už šimto kilometrų gyvenan tys Latvijos uostamiesčio Liepo jos teisėjai pirmą kartą apsilankė Klaipėdos miesto apylinkės teis me ir dalijosi bendrais rūpesčiais.
Abiejų valstybių teisėjai apžvelgė savo šalyse ketinamas įgyvendinti teismų reformas bei domėjosi vie ni kitų darbo specifika. Susitikimo metu įvyko diskusija apie teismų reorganizavimą. Klaipėdos miesto apylinkės teis mo pirmininkė Audronė Gaižutie nė minėjo, kad kaimynystėje gyve nančių uostamiesčių teisėjai dvejus metus bendravo įvairiais klausi mais virtualioje erdvėje ir pagaliau susitiko gyvai. Liepojos teismo pirmininkas Ilg vars Jaunģelže į susitikimo daly vius prabilo lietuviškai. A.Gaižutienė minėjo, kad vyks tant teismų reformai, diegiant įvairias naujoves yra svarbu susi pažinti su užsienio valstybių patir timi, pasiektais rezultatais. Latvijos teisėjai pasakojo, jog jų šalyje jau priimtas įstatymas, pagal kurį apylinkės teismai nuo 2016ųjų nagrinės visas baudžiamąsias bylas, o dar po trejų – ir visas civi lines bylas. Apygardų teismai bus
sujungti ir nagrinės tik apeliaci nius skundus. Svečiai taip pat pasakojo, kaip jų šalyje bylos skirstomos teisėjams. Klaipėdiečiams buvo smalsu suži noti, kad darydami teismo posė džio garso įrašą latviai protokolą rašo sutrumpinta forma. Latvijoje dar nėra mūsų šaliai jau įprastos mediacijos procedūros, tad kaimynams buvo smalsu, koks tai darbas ir kaip tampama media toriumi. Svečių dėmesio sulaukė ir darbas su elektroninėmis bylomis, kurios jau taip pat yra mūsų gyve nimo kasdienybė. Kaimynai pastebėjo, jog Liepojos teisme šiemet gerokai sumažėjo dėl bankroto besikreipiančių lietuvių. Svečiai stebėjosi Klaipėdos mies to apylinkės teismo teisėjams ten kančiu didžiuliu darbo krūviu. Lie pojos teisme dirba 16 teisėjų, 14 jų lankėsi Klaipėdoje. Teisėjai latviai iš arčiau susipaži no ir su teismo patalpomis. Jie ap lankė posėdžių sales, nepilnamečių apklausos kambarį, o užėję į teismo darbuotojų kabinetus, nepraleido progos pabendrauti. Vėliau kole goms buvo surengta trumpa eks kursija po Klaipėdos senamiestį. „Klaipėdos“ inf.
Pasiklydusios grybautojos ieškojo ir šunys Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas su žmones rasti išmokytu šunimi skubėjo į Sedos apylinkes ieškoti miške pasiklydusios senolės.
Vakar Sedos apylinkėse, Dagių miške, grybavo anūkas ir 85 me tų jo močiutė. Vyras paliko senolę netoli automobilio, o kai grįžo, jos nerado. Ilgokai močiutės ieškojęs vyras galiausiai suprato, kad vie
nas jos neras, ir kreipėsi į policiją. Mažeikių policijos komisariato pareigūnai išsiuntė savo kinolo gą. Pranešimas apie dingusią mo terį policiją pasiekė apie 17 val., tad baimintasi, kad vienas šuo gali ne spėti iki sutemų jos rasti. Todėl pa prašyta pagalbos iš Klaipėdos vy riausiojo policijos komisariato. Arčiausiai Dagių miško važiuoti plungiškiams, tad kinologas su šu nimi išskubėjo iš šio rajono centro komisariato. Paieškas ketinta tęs ti tol, kol žmonės ir keturkojai pa jėgs dirbti.
Ne sykį teistas šilu tiškis Ramūnas Kri vičius šį kartą į tei siamųjų suolą sė do už nepilname tės mergaitės išža ginimą.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Klaipėdos apylinkės teisme R.Kri vičius, vedamas į teismo posėdį, slėpė veidą. Vyrui už paauglės iš žaginimą gresia nuo trejų iki de šimties metų nelaisvė. R.Krivičius šį kartą teisiamas už pernai gruodį padarytą nusikal timą. Jis tuo metu buvo grįžęs iš įkalinimo vietos ir laisve mėgavo si apie savaitę. Bylos duomenimis, vyras gruo džio 14 d. užpuolė namo iš būrelio ėjusią nė 15 metų dar nesulaukusią mergaitę. Nusikaltėlis griebė vaiką už sprando ir pareikalavo atiduoti vertingus daiktus. Moksleivė turėjo 10 litų ir mobiliojo ryšio telefoną. Tačiau užpuolikui to nepakako, R.Krivičius mergaitę nusivedė už vieno prekybos centro ir ten ne pilnametę išžagino.
Bausmė: už nepilnametės išniekinimą R.Krivičiui gresia iki 10 metų ka
lėjimo.
Išniekinęs mergaitę vyras paliko ją ir pabėgo. Policijos pareigūnai paskelbė nusikaltėlio paiešką.
Vyrui už mažame čio asmens išžagini mą gresia iki 10 me tų kalėjimo.
Netrukus pareigūnų pajėgos iš siaiškino, kad R.Krivičius ga
Vytauto Liaudanskio nuotr.
li slapstytis tėvų namuose Šilutės rajone, Žemaičių Naumiestyje. Surengę pasalą, pareigūnai štur mavo įtariamojo slėptuvę, bet vy ras iššoko pro langą ir basas pabė go nuo persekiotojų. Tačiau neradęs kitos prieglau dos vėl sugrįžo į tuos pačius na mus, kur ir buvo sučiuptas. Teismo posėdyje R.Krivičius sa vo kaltės neneigė. Vyrui už maža mečio asmens išžaginimą gresia iki 10 metų kalėjimo. Teismas bylą nagrinės uždarame teismo posėdyje.
Sukčiai nusitaikė į banką Pasinaudodami Lietuvos banko svetainės vaizdu, nusikaltėliai mė gina išgauti duomenų apie mokėji mo korteles.
Lietuvos bankas perspėja kredi to kortelių turėtojus neužkibti ant sukčių kabliuko – jie internetu mė gina apgaule išgauti asmeninius gyventojų duomenis ir pasisavin ti lėšas iš jų sąskaitų. „Lietuvos bankas neaptarnauja mokėjimo kortelių turėtojų ir ne renka jų duomenų. Bet kokie mė ginimai tokią informaciją išgau ti interneto svetainėse, turinčiose Lietuvos banko svetainės dizai no elementų, yra apgaulė. Papras čiausias būdas nuo to apsisaugoti – nereaguoti į įtartinus elektroninius laiškus ir neatskleisti informacijos apie save nežinomiems klausė
jams“, – teigė Lietuvos banko Ko munikacijos departamento direk torius Giedrius Simonavičius. Apie bandymus sukčiauti Lietu vos bankas informavo teisėsaugos institucijas. Tokios duomenų vagystės, ang liškai vadinamos „phishing“ (žve jyba), sukčių paprastai pradeda mos elektroniniu laišku, kuriame yra nuoroda į suklastotą svetai nę. Į ją patekus paprastai prašo ma pateikti asmeninius duomenis, pvz., elektroninės bankininkystės slaptažodžius, kredito kortelių in formaciją. Pagal tokią sukčiavimo schemą gautus duomenis nusikal tėliai gali panaudoti prisijungdami prie informacinių sistemų, vogda mi pinigus iš sąskaitų ar elektroni nėje erdvėje atsiskaitydami už pre kes svetimomis kortelėmis.
„Ragintume gyventojus būti ypač budrius ir, kilus įtarimams, kad gali būti sukčiaujama pasi naudojant Lietuvos banko vardu, prašytume kreiptis tiesiai į cent rinį banką, taip pat į kitas institu cijas, kuriomis galimai neteisėtai bandoma prisidengti. Taip grei čiau bus užkirstas kelias žmonių apgaudinėjimui“, – tvirtino G.Si monavičius. Daugiau informacijos apie su kčiavimo būdus ir patarimų, kaip nuo jų apsisaugoti, rasite Lietuvos banko finansinio švietimo tinkla lapyje „Pinigų bitė“, Ryšių regu liavimo tarnybos svetainėje, taip pat mokėjimo korteles išduodan čių ir kitas elektroninės bankinin kystės paslaugas teikiančių komer cinių bankų svetainėse. „Klaipėdos“ inf.
9
trečiadienis, rugsėjo 11, 2013
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,25 %
–0,59 %
+0,17 %
A.Zabulis dirbs jau antram premjerui
Draudimais Lietuvos gyventojai netiki
€
Buvęs ilgametis telekomunikacijų bend rovės „Omnitel“ vadovas Antanas Zabu lis patars premjerui Algirdui Butkevičiui žinių ekonomikos klausimais. Premjeras A.Butkevičius potvarkį dėl A.Zabulio sky rimo visuomeniniu konsultantu pasirašė pirmadienį. A.Zabulis yra dirbęs ankstes nio premjero Andriaus Kubiliaus visuome niniu konsultantu ir patarinėjęs jam infor macinės visuomenės klausimais.
Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad ES svarstomas tabako gaminių – mėtinių, plonųjų cigarečių draudimas ar įspėjamie ji ženklai ant pakelių nesumažins rūkalių skaičiaus ir tik padidins kontrabandos mas tą. Tai parodė įstaigos „Lietuva be šešėlio“ užsakymu atliktas tyrimų bendrovės „GfK Custom Research Baltic“ tyrimas. 90 proc. apklaustųjų mano, kad gyventojai toliau pirks cigaretes šešėlinėje rinkoje.
Baltarusijos rublis 1000 2,8768 DB svaras sterlingų 1 4,0871 JAV doleris 1 2,6049 Kanados doleris 1 2,5109 Latvijos latas 1 4,9163 Lenkijos zlotas 10 8,0918 Norvegijos krona 10 4,3257 Rusijos rublis 100 7,8750 Šveicarijos frankas 1 2,7908
Dėl naminukės vėl kryžiuojamos ietys
l.miknevicius@diena.lt
Palankaus sprendimo nesitiki
Alkoholio kontrolės įstatymo pa taisoms, kuriomis siūloma leisti ūkininkams Lietuvoje legaliai ga minti naminę degtinę ir kitus svai giuosius gėrimus, Seimas po patei kimo pritarė birželį.
ninkui priklausančioje kaimo tu rizmo sodyboje. Šiuo metu minėtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos yra nukeliavusios į Seimo Sveikatos reikalų komitetą. Šis jų kol kas ne svarstė, tačiau tai turėtų įvykti jau rugsėjį ar spalį. Tiesa, vienas pa grindinių šių pataisų iniciatorių Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, kalbėdamas su dienraščiu, neslėpė, kad nesitiki palankaus kolegų iš Sveikatos rei kalų komiteto sprendimo. Įtaria verslo įtaką
Remigijus Žemaitaitis:
Aš jų ne kartą klau siau, kas yra geriau – kad būtų gaminami normalūs gėrimai ar kad žmonės kaime gertų surogatinius pilstukus. Pataisomis siūloma leisti gamin ti naminius alkoholinius gėrimus ūkininkams, kurių ūkis būtų užre gistruotas Lietuvos ūkininkų ūkių registre. Jie teiktų kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslau gas ir pagal reikalavimus būtų serti fikuoti kaip tradiciniai amatininkai. Tokiems ūkininkams būtų lei džiama gaminti ne didesnio kaip 65 laipsnių stiprumo alkoholinius gėrimus. Per metus būtų galima pagaminti ne daugiau kaip 1 tūkst. litrų alkoholinių gėrimų, kurie bū tų vartojami ir parduodami tik ūki
„Na, Sveikatos reikalų komitetas jau ne kartą nepritarė naminės degtinės legalizavimui, todėl nenustebčiau, jei ir dabar būtų tas pats. Bet kokiu atveju jie rudenį turės pateikti savo nuomonę, kuriai Seimas pritars ar ba ne“, – dėstė R.Žemaitaitis. Paklaustas, kodėl, jo nuomone, Sveikatos reikalų komitetas prie šinasi naminės degtinės legaliza vimui, Tvarkos ir teisingumo frak cijos atstovas teigė, kad „Sveikatos reikalų komitete ne vadovaujamasi logika, o politikuojama ir užsiima ma viešaisiais ryšiais, siekiant po puliarumo“. „Aš jų ne kartą klausiau, kas yra geriau – kad Lietuvoje būtų gami nami normalūs sertifikuoti gėrimai ar kad žmonės kaime gertų suroga tinius pilstukus. Galbūt kai kurie Sveikatos reikalų komiteto nariai veikiami verslininkų, kurie į Lietu vą veža tuos langų valymo skysčius ir juos pardavinėja kioskuose po ke lis litus, todėl ir nėra suinteresuo ti normalaus gėrimo legalizavimu. Dabar man jau kyla ir tokių min čių“, – piktinosi R.Žemaitaitis. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas sakė, kad kol kas naminės degtinės legalizavimo klausimas neįtrauktas į komiteto posėdžių darbotvarkę, tačiau neslėpė, kad
pokytis
–0,5256 % –0,3073 % –0,5801 % –0,4322 % +0,0203 % +0,2888 % +0,3363 % +0,2393 % –0,1288 %
Lietuvos bankas perspėja kre dito kortelių turėtojus neužkib ti ant sukčių meškerės – šie su kūrė centrinio banko interneto svetainės imitaciją ir taip bando apgaule išgauti asmeninius gy ventojų duomenis bei pasisa vinti lėšas iš jų sąskaitų.
„Lietuvos bankas neaptarnau ja mokėjimo kortelių turėtojų ir nerenka jų duomenų. Bet kokie mėginimai tokią informaciją iš gauti interneto svetainėse, turin čiose Lietuvos banko svetainės dizaino elementų, yra apgaulė. Paprasčiausias būdas nuo to ap sisaugoti – nereaguoti į įtartinus elektroninius laiškus ir neatsk leisti informacijos apie save ne žinomiems klausėjams“, – sakė Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Gied rius Simonavičius.
Laukimas: kol kas nežinia, ar kaimo turizmo sodybų svečiai artimiau
siu metu galės paragauti ūkininkų pagamintos naminės degtinės.
Gedimino Savickio / BFL nuotr.
jo atstovaujamas komitetas laiky sis kategoriškos pozicijos nepritar ti naminukės legalizavimui. „Būtų visiškas absurdas, jei tam pritartų Sveikatos reikalų komite tas. Žvelgiant iš sveikatos apsaugos pozicijų tai būtų visiškai nelogiškas sprendimas“, – kalbėjo A.Matulas. Paklaustas, ar legalizuoti nami nę degtinę nebūtų logiškas žings nis žvelgiant iš ekonominių pozi cijų, konservatorius tikino, kad yra kaip tik priešingai. „Europos Komisija prieš trejus metus yra paskelbusi išvadą, kad 1 euras, gaunamas iš mokesčių, su sijusių su alkoholio pardavimu, at neša 8 eurus išlaidų sveikatos sri tyje. Tai jūs man pasakykite, kur čia ekonominė logika? Su alkoho lio vartojimu susijusioms ligoms gydyti ir kitiems panašiems rei kalams Lietuva per metus išleidžia apie milijardą litų“, – skaičiavo Sveikatos reikalų komiteto pirmi ninkės pavaduotojas. Laukia trečią kadenciją
Griežtai nepritars
kiekis Santykis
Sukčiai apsimeta Lietuvos banku
Naminės degtinės legalizavimo šalinin kai viliasi, kad Seimas savo nuomonę šiuo klausimu pareikš dar rudens sesijoje. Tie sa, nesitikima, kad naminukės legaliza vimui pritars parlamento Sveikatos rei kalų komitetas, nors to jau seniai laukia ir šalies kaimo turizmo verslas. Lukas Miknevičius
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
Kaimo turizmo asociacijos vado vas Linas Žabaliūnas dienraščiui teigė, kad naminės degtinės lega lizavimas tikrai nepavirstų tautos girdymu. Visų pirma dėl to, kad šio gėrimo gamybos procesas būtų sudėtingas ir griežtai kontroliuo
jamas, o galutinis produktas tikrai nebūtų pigus. „Galiu tik pasakyti, kad šio įsta tymo kaimo turizmas laukia jau tur būt trečią Seimo kadenciją ir tikrai nenujaučiame, kaip bus šį rudenį. Nesame orakulai. Vis dėlto, jei pa taisoms būtų pritarta, tai pavadin čiau tik žalios šviesos uždegimu. Paskui vis tiek reikėtų priimti kitus teisės aktus, kurie reglamentuo tų naminės degtinės gamybą, nu statytų leidžiamas gamybos tech nologijas ir t. t. Tai ilgas procesas. Tikrai nebūtų taip, kad vos priėmus pataisas visų kaimo turizmo sody bų šeimininkai pultų gaminti nami nę degtinę ir ją siūlyti savo klien tams“, – aiškino pašnekovas. Pasak jo, Agrarinės ekonomikos institutas yra apskaičiavęs, kad priėmus atitinkamas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas kas met galėtų atsirasti vos penkios še šios kaimo turizmo sodybos, kurių svečiai galėtų legaliai paragauti na minės degtinės. Paklaustas, ar kaimo turizmo so dybų svečiai dažnai bando išsiaiš kinti, kur apylinkėse būtų galima įsigyti nelegaliai gaminamos nami nukės, L.Žabaliūnas teigė, kad to kios informacijos jo vadovaujama asociacija nerenka, tačiau „grei čiausiai tokių atvejų būna“.
Mėginimai tokią in formaciją išgauti in terneto svetainėse, turinčiose Lietuvos banko svetainės di zaino elementų, yra apgaulė.
Apie bandymus sukčiauti infor muotos teisėsaugos institucijos. Tok ios duom en ų vag ys tės, angliškai vadinamos „phishing“, sukčių paprastai prade damos elektroniniu laišku, ku riame yra nuoroda į suklastotą svetainę. Į ją patekus paprastai prašoma pateikti asmens duo menis, pvz., elektroninės ban kininkystės slaptažodžius, kre dito kortelių informaciją. Pagal tokią sukčiavimo schemą gau tus duomenis nusikaltėliai ga li panaudoti prisijungdami prie informacinių sistemų, vogdami pinigus iš sąskaitų ar elektroni nėje erdvėje atsiskaitydami už prekes svetimomis kortelėmis. „Ragintume gyventojus bū ti ypač budrius ir kilus įtarimų, kad gali būti sukčiaujama pasi naudojant Lietuvos banko var du, prašytume kreiptis tiesiai į centrinį banką, taip pat į ki tas institucijas, kuriomis galbūt neteisėtai bandoma prisideng ti“, – teigė G.Simonavičius. „Klaipėdos“ inf.
10
trečiadienis, rugsėjo 11, 2013
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Energetinis vertinimas dar nerūpi Jau daugiau nei še šerius metus par duodami ar dova nodami būstą gy ventojai privalo įvertinti jo energe tinį naudingumą. Nuo jo priklauso, kiek pinigų teks pakloti šildymo se zono metu. Para doksalu, tačiau pa tys pirkėjai į šiuos duomenis kol kas didesnio dėmesio nekreipia.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Kas tas sertifikavimas?
Įsigijus nenaujos statybos būstą ne retam naujakuriui lyg šaltas dušas būna pirmosios sąskaitos už šildy mą. Tai atsitinka todėl, kad pirkda mas butą žmogus neatkreipia dė mesio į jo energetinį naudingumą. Šiandien efektyvus pastato ener gijos resursų naudojimas bei ap linkos taršos mažinimas yra ver tinamas energetinio naudingumo sertifikatu. Pastatų energetinio naudingu mo sertifikavimas privalomas nuo 2007 metų sausio. Naujai stato miems pastatams energetinio nau dingumo klasė turi būti ne žemes nė kaip C. Pastato statytojas (užsakovas) ar savininkas pirkėjui ar nuomininkui jų pageidavimu turi pateikti pasta to energetinio naudingumo serti fikatą, kurio galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų. Pastatų energetinio naudingu mo sertifikavimas turi būti atliktas baigtam statyti pastatui prieš sura šant statybos užbaigimo aktą. Nustatyti pastato energetinio naudingumo klasę galima ir ne baigtam arba dar tik suprojektuo tam pastatui, tačiau šiais atvejais sertifik atas neišduodamas. Žemiau nei vidutinė klasė
Uostamiestyje gyvenamieji pasta tai pagal energetinio naudingumo
Atsiranda: Klaipėdoje jau pradėti statyti ypač taupūs pasyvieji namai, kurių energetinis naudingumas – aukščiaus ios klasės.
klasę masiškai nevertinami. Kol kas būstų energetiniai sertifika tai daugiausiai domina tuos, ku rie ketina pirkti privačius gyvena muosius namus. „Pirkdami būstą žmonės dar ma žai kreipia dėmesį į pastato ener getinį naudingumą. O to nauda yra didžiulė, tik reikia mokėti tuo pa sinaudoti“, – tvirtino sertifikavi mo ekspertas Raimundas Juodze vičius. Klaipėdos daugiabučiai, statyti iki 1990 metų, beveik visi priklau so energetinio naudingumo E kla sei arba dar žemesnei. „Visi namai, statyti iki 1990 me tų, pagal šilumos varžą yra ana logiški. Jie beveik nesiskiria, nes statyti pagal tuo metu galiojusias normas. Požiūris į energetinį nau
dingumą priklausė nuo to, kokios buvo energijos sąnaudos. Kai tau pyti nereikėjo, normos buvo vie
Klaipėdos daugia bučiai, statyti iki 1990 metų, beveik visi priklauso ener getinio naudingumo E klasei arba dar že mesnei.
nos, o dabar yra kitos“, – teigė R.Juodzevičius. Pagal energijos sąnaudas pasta tai klasifikuojami į 9 klases: A++,
A+, A, B, C, D, E, F, G. A++ kla sė yra laikoma aukščiausia ir ji nu rodo energijos beveik nevartojan tį pastatą, G klasė – energetiškai neefektyvų pastatą. Pasyviųjų namų stebuklas
Klaipėdoje jau yra pastatyti ir keli taupieji (pasyvieji) namai. Tai tokie pastatai, kuriuose išlaidos už šil dymą yra minimalios, tačiau greta viso to reikia įskaičiuoti vėdinimo, elektros sąnaudas. Tačiau bendrai jo išlaikymas vis tiek bus mažes nis, nei žemesnės energetinės kla sės pastato. Pasyvusis namas – tai pastatas, kuriame 20°C vidaus temperatū ra gali būti pasiekiama nenaudo jant standartinių šildymo ir vėdi nimo sistemų.
„Shutterstock“ nuotr.
Šiuo atveju vyraujantys šilumos šaltiniai yra pasyvūs. Tai – sau lės šiluma, šiluma, kurią skleidžia elektros prietaisai ar net žmonės. Taip pastate sunaudojama labai mažai energijos. Pavyzdžiui, įprastas namas, sta tytas iki 1990 metų, sunaudoja dvidešimt kartų daugiau energijos nei pasyvus namas. Norint užtikrinti mažesnį ener gijos poreikį, statant namą tenka į jį investuoti daugiau, tačiau dides nis komfortas ir mažesnės sąskai tos už šildymą tai atperka. Aukš tesnę klasę gali pasiekti ir prieš 30–40 metų statyti daugiabučiai. „Jei daugiabutyje buvo renovuo tas šilumos mazgas, šiltintos sie nos, namas gali pakliūti ir į D kla sę“, – tikino R.Juodzevičius.
11
trečiadienis, rugsėjo 11, 2013
namai
Vietoje šaukšto – morka
Autobusas tapo namais ant ratų
Ar verta investuoti į vienkartinius įran kius, jei faktiškai vienąkart panau doti jie atsiduria šiukšliadėžėje?
Vienas tokių – architektūros stu dentas Hankas Butitta, kuris su sim eistravo nam us, perd ar ęs paprasčiausią seną mokyklinį au tobusą. Per 15 savaičių šią transporto priemonę jis pavertė šiuolaiki niu būstu, kuriame galima rasti visus civilizuoto gyvenimo atri butus. Buv us iam e autob use įrengta virtuvė, miegamasis, vonios kam barys, o projektuodamas erdves H.Butitta nestokojo pragmatiško ir racionalaus požiūrio.
Racionalumas: buvusiame autobuse yra visko, ko reikia patogiam gyvenimui, o erdvė čia išnaudota ap
Akivaizdu, kad ki nų dizaineris Qiyu nas Dengas sau gal vos dėl to nesuka. Kūrėjas pristatė žaismingą ekologiškų įrankių seri ją „Graft“. Spalvingų šakučių, šaukštų, pei lių „prototipais“ tapo įvairios dar žovės ir vaisiai. Taigi dizaineris siūlo valgy ti morkomis, artišokais, baklaža nais, pjaustyti produktus, pavyz džiui, poro lapais, o dubeniu tapo apelsino žievė. Patiems įrankiams gaminti nau dojamas bioplastikas. Tad be to, kad jie yra originalūs, dar ir leng vai suyra bei neteršia aplinkos. Nors tokie įrankiai atrodo kiek keistokai, bet ne vieną nuteiks žaismingai, o gal sužadins apetitą papildomai porcijai.
Parengė Lina Bieliauskaitė
mymodernmet.com
Parengė Lina Bieliauskaitė
Kai kurie žmonės dievina motoro gausmą, nesibaigiantį kelią ir nori mėgautis laisve. Jiems nereikia bu tų, sklypų ar namų, tad vietoje ne kilnojamojo turto mieliau renkasi būstą ant ratų.
galvotai.
Gamtos įkvėptas gaiviklis Lempa ant telegrafo stulpo Namų, biurų patalpoms nemažai žmonių naudoja tradicinius oro gaiviklius, tačiau ne visi jie yra draugiški aplinkai bei mūsų svei katai.
Latvių dizainerė Kristine Bula ra do alternatyvą tokiems gaminiams – jos siūlomi gaivikliai ne tik „kvė pina“, bet ir valo orą. COCO pavadintas produktas nepretenduoja į aukštąsias tech nologijas. Tiesiog autorė naudoja natūralius aromatus ir ekologiš kus prietaisus. Pastarieji nenaudoja elektros energijos – jų veikimą už tikrina viduje įmon tuoti magnetai, kurie sukuria nuolatinį siūbavimą. Oro valytuvas ir gaiviklis turi keičiamas kva pų ir oro valy mo kapsules. „Klaipėdos” inf.
Baldų bei kitų interjero aksesua rų dizainą kurianti Olandijos kompanija „Moooi“ siūlo nau ją produktą – originalią lempą „Construction“.
Tokio produkto idėją jos autoriui – olandui Joostui van Bleiswijkui – padiktavo senieji žaislai-konst ruktoriai. Išties lempos „koja“ labai pana ši į telegrafo stulpą, sumontuotą iš vaikiško konstruktoriaus. Visos stovo detalės sutvirtintos stam biais sraigtais. Tiems, kuriems patiks stilingas ga minys, gali rinktis iš dviejų – juodos ir baldos – spalvų. Baltajai lempos „versijai“ būdingi ne tik aukso sraig tai, bet ir medinės konstrukcijos de talės. Taip pat galima rinktis iš dvie jų siūlomų dydžių. Mažesniąją lempą tiks pastatyti ant stalo, spintelės, o didžioji skirta statyti ant grindų. „Klaipėdos” inf.
12
trečiadienis, rugsėjo 11, 2013
pasaulis Pripažino kaltais
Analizuoja pasiūlymą
Neatsisakys programos
Indijos teismas keturis vyrus pripažino kaltais dėl studen tės Delio autobuse išžaginimo ir nužudymo. Kaltinamieji bu vo trumpam atvežti į teismą. Pernai gruodį įvykdytas nusi kaltimas sukėlė pasibjaurėji mą Indijoje ir paskatino priim ti griežtus įstatymus dėl lyti nių nusikaltimų.
ES pasveikino Rusijos pasiūly mą Sirijai sunaikinti savo che minius ginklus, kad būtų iš vengta karinių veiksmų reži mo atžvilgiu. Europos Komi sijos atstovas Michaelis Man nas sakė, kad Bendrijos eks pertai nagrinėja Maskvos pa siūlymą, nors sveikina pastan gas nutraukti smurtą.
Iranas nė per nago juodymą neatsisakys savo teisių į bran duolinę programą. Tai pareiš kė naujasis šalies prezidentas Hassanas Rowhani (nuotr.). Niujorke kiek vėliau vyks Irano užsienio reikalų ministro Mo hammado Javado Zarifo ir ES užsienio politikos vadovės Ca- therine Ashton susitikimas.
Norvegija po rinkimų pasuko dešinėn Kaip ir tikėtasi, Norvegijos parla mento rinkimus laimėjo dešinie ji. Jų blokas gavo 96 iš 169 vietų parlamente, o centro kairioji Dar bo partija – 72.
Rinkimai, regis, užbaigė aštuone rius metus trukusį Darbo partijos valdymą. Konservatoriai šventė pergalę, o prie jų besigretinantys Pažangos partijos nariai trynė ran komis, nes gavo istorinę galimybę dalyvauti vyriausybės darbe. Tiesa, Pažangos partija Norve gijoje laikoma populistine, ypač dėl kategoriškos pozicijos prieš imigraciją. Tačiau, pasak eksper tų, siekdama patekti į vyriausy bę ji veikiausiai sutiks su komp romisais. Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas iš Darbo partijos, paskelbus rinkimų rezultatus, pripažino pralaimėjimą. „Pagal Norvegijos parlamento tradiciją sieksiu savo vyriausybės atsistatydinimo po nacionalinio biudžeto pristatymo spalio 14 d., kai bus aišku, kad parlamente yra pamatas naujai vyriausybei“, – pripažino J.Stoltenbergas. O jo varžovė geležine Norvegijos ledi vadinama konservatorė Erna Sol berg džiaugėsi, kad partijai pavy ko pasiekti istorinę pergalę. „Šiandien rinkėjai nulėmė is torinę rinkimų pergalę dešiniojo sparno partijoms“, – sakė ji. Tiesa, kad konservatoriams pavyktų suformuoti vyriausybę, jiems reikia Krikščionių demok ratų ir Liberalų partijų paramos. Klausimas, ar šios partijos ke tina dalyvauti vyriausybėje, ar tik rems konservatorius ir Pažangos partiją parlamente? Tokiu atve ju E.Solberg vadovautų mažumos vyriausybei. Pažangos partija per šiuos rin kimus prarado net 12 vietų parla
mente, bet turės 29. Tačiau par tijos vadovai pareiškė, kad sieks ministrų portfelių. „Derėsimės dėl platformos vy riausybei ir per visą kampani ją kalbėjome, kad norime palikti rimtą pėdsaką toje platformoje“, – sakė Pažangos partijos lyderė Siv Jensen. Pažangos partijai kadaise pri klausė ekstremistinių pažiūrų Andersas Behringas-Breivikas, kuris susprogdino bombą prie vyriausybės pastato Osle, o paskui šaudė į Darbo partijos jau nimo stovyklos dalyvius Utiojos saloje. Per teroro išpuolį žuvo 77 žmonės. Tačiau niekas Norvegijoje ne siejo šios partijos su A.Behrin go-Breiviko įvykdytomis sker dynėmis. Per rinkimų kampaniją domina vo sveikatos apsaugos, švietimo, mokesčių temos ir klausimai dėl to, ką daryti su didžiuliu iš naftos gaunamu Norvegijos turtu. Rinkėjai sakė, kad dabartiniai valdantieji nieko daugiau nepa siūlys, todėl balsavo už permainas. „Šalis laikosi gana gerai, bet taip yra dėl naftos, ne dėl lyderių, – sakė vienas rinkėjas. – Laikas gauti naują vyriausybę.“ „Norvegija yra viena turtin giausių šalių pasaulyje, jeigu ne pati turtingiausia, tačiau ta kar ta, kuri sukūrė tokią valstybę, ko kia yra šiandien, negali naudotis vaisiais“, – sakė Oslo pensinin kas Espenas Ekas ir pridūrė, kad balsavo „už permainas“. Nors valdant Darbo partijai Norvegija išlaviravo per didžiau sią Europos pokario ekonomi nę krizę ir išsaugojo labai aukštą norvegų gyvenimo lygį, J.Stolten bergo koalicija sulaukė vis dau giau kritikos dėl išsikvėpimo. BBC, BNS inf.
Ceremonija: Amerikoje šiandien minimos dvyliktos rugsėjo 11-osios atakų metinės.
Dvyliktosios teroro išpuolio metinės Šiandien Jungtinėse Valstijose minimos rugsėjo 11-osios atakų metinės. Kaip visuomet atminimo ceremonijos vyks prie su griauto Pasaulio prekybos centro Niujorke, Pentagono pastato Vašingtone ir Pensilvanijos valstijos dykvietėje, kur sudužo ket virtasis užgrobtas laineris. Grėsmės neįžvelgia
Jungtinių Valstijų saugumas minė jimo išvakarėse pareiškė, kad rea lios grėsmės Amerikai nėra, nors dar visai neseniai Jungtinės Valsti jos buvo priverstos uždaryti didžią ją dalį savo ambasadų Viduriniuo se Rytuose, baimindamosi, kad šios gali tapti teroristų taikiniu. Pasak žvalgybos, pareigūnai te bėra susirūpinę dėl su „Al Qaeda“ siejamų kovotojų išpuolių prieš taikinius Vakarų valstybėse, ta čiau neturi informacijos, kad ku ri nors grupuotė šiuo metu ketintų surengti išpuolį. Tiesa, žvalgybai nerimą kelia ga limas Jungtinių Valstijų smūgis Si rijai, esą tai galėtų paskatinti naują ekstremizmo bangą.
dorius. Balandį Bostone du jau nuoliai susprogdino užtaisus per maratoną.
Po daugiau nei de šimtmečio duris pa galiau atvers Me morialinis rugsėjo 11-osios atakų mu ziejus. Grėsmė Jungtinėms Valstijoms egzistuoja. Prieš 12 metų JAV tar nybos žinojo apie planuojamą są mokslą surengti teroro aktus šalies teritorijoje, tačiau to nepakako, kad būtų užkirstas kelias išpuoliui.
Ramūs jaustis negali
Laimėjo: konservatorė E.Solberg džiaugėsi istorine konservatorių
pergale.
„Reuters“ nuotr.
„Reuters“ nuotr.
Prieš met us Lib ij os Benga zio mieste buvo nužudyti keturi amerikiečiai, tarp jų JAV ambasa
Duris atvers muziejus
Niujorko valdžia ir teroro išpuolio aukų artimieji džiaugiasi, kad po
daugiau nei dešimtmečio duris pa galiau atvers Memorialinis rugsė jo 11-osios atakų muziejus, įkurtas toje vietoje, kur stovėjo Pasaulio prekybos centro bokštai dvyniai. Jame bus eksponuojamos bokš tų nuolaužos, menančios tragedi ją, kuri nusinešė 3 tūkst. žmonių gyvybę. Pasak muziejaus vadovo Joe Da nielso, kai kurios nuolaužos bu vo tokios didelės, kad muziejų te ko statyti aplinkui jas. Planuojama, kad duris muziejus atvers kitų me tų pavasarį. Muziejaus statybos buvo ne sykį sustabdytos. Tai dėl uragano Sen di, tai nesutarimų tarp Niujorko ir Naujojo Džersio uostų administra cijų dėl teritorijos pavaldumo. Norėta, kad muziejus atvertų duris 10-ųjų metinių proga, tačiau laiku darbų pabaigti nepavyko. „The New York Times“, „Nashua Telegraph“ inf.
13
trečiadienis, rugsėjo 11, 2013
sportas
Naujas barjeras – Europos vicečempionai Lietuvos krepšininkai, šiek tiek apsvilę varžovų iš Balkanų pragare, bet iš jo ištrūkę sveiki, antrą Europos čempionato finalo turnyro etapą Liublianoje pradės dvikova su 2011-ųjų vicečempionais prancūzais.
Marius Bagdonas Jesenicės (Slovėnija)
„Mūsų grupė buvo sudėtingiausia iš visų keturių. Be to, žaidėme vos ne varžovų tvirtovėje, kur krepšinis – specifinis. Gerai, kad išėjome iš šios grupės į kitą etapą bent su vienu tašku“, – po dramatiškos dvikovos su bosniais sakė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas. Paskutines B grupės rungtynes lietuviai pralaimėjo Bosnijos ir Hercegovinos ekipai 72:78, tačiau buvo netoli katastrofos, kai varžovai nutolo 74:58, o pralaimėjimas didesniu nei 9 taškų skirtumu galėjo būti pražūtingas. – Treneri, kas tuo metu dėjosi jūsų širdyje? – paklausėme J.Kazlausko. – Kaip visada: ieškojau būdų padėti komandai. – Ar žinojimas, kad 9 taškai yra lemtinga riba, veikė žaidėjus? – Be abejonės. Privalėjome pasakyti komandai, kuo viskas gali baigtis, bet, kita vertus, negalima rungtyniauti žiūrint į švieslentę. Tuomet ir
žaidimo nėra. Reikia žaisti dėl pergalės, o tokiais atvejais tai ne visada pavyksta. – Ar esate patenkintas kolektyvo mikroklimatu? – Rinktinėje nėra pykčių, bet kažko tokio... irgi nėra. Atrodo, visi draugiški, kalba tas pačias frazes, bet kaip buvo užsivedę bosniai, kaip jie ėjo per visas mūsų užtvaras, koks buvo greitis... Norėčiau tą patį matyti iš savo žaidėjų. Belgai jau pažįstami
Mūsų rinktinės varžovai aštuntfinalio E grupėje, be prancūzų, bus ir belgai bei ukrainiečiai. Su Belgijos komanda J.Kazlausko kariauna išmėgino jėgas rengdamasi „EuroBasket“ kovoms ir abi kontrolines rungtynes laimėjo: Kėdainiuose – 86:61, Kaune – 66:53. „Šis čempionatas prognozių mėgėjams – košmaras. Kas dabar mūsų grupės favoritai? Lietuviai? Tačiau baltai vos ne vos pateko į antrą etapą, stebuklingai išsigelbėję nuo bosnių“, – svarstė Prancūzijos ekipos puolėjas Borisas Diawas.
Tvarkaraštis Data 2013 09 11
2013 09 12
2013 09 13
2013 09 14
2013 09 15
2013 09 16
Laikas 15.30 18.45 22.00 15.30 18.45 22.00 15.30 18.45 22.00 15.30 18.45 22.00 15.30 18.45 22.00 15.30 18.45 22.00
Pasižymėjo: J.Valančiūnas kol kas vienintelis Lietuvos rinktinėje yra atlikęs du dvigubus dublius.
Artūro Morozovo nuotr.
„Manau, kad pirmas etapas mums buvo sėkmingas. Išvengėme didelių žaidimo duobių. Dabar laukia kitos užduotys. Yra šansas iškovoti kelialapį į pasaulio čempionatą. Būtų nuodėmė tuo nepasinaudoti. Serbai, lietuviai ir latviai – rimti varžovai, tačiau bent vieną iš jų tikrai įveiksime. Svarbiausia – žaisti taip, kaip pirmame etape, o būtent – komandinį krepšinį“, – kalbėjo Ukrainos komandos kapitonas gynėjas Dmitrijus Zabirčenka.
Nuo olimpinių prizininkų pakylos – į autsaiderius. Toks buvo Rusijos krepšininkų pasirodymas Slovėnijoje. 2012-ųjų Londono olimpiados bronzos medalius iškovoję rusai šį kartą įveikė tik krizės kamuojamą Turkijos ekipą, bet sensacingai pralaimėjo švedams ir suomiams. „Senokai buvo taip gėda kaip dabar. Rinktinėje nebuvo priešų, konfliktų, tačiau, jeigu reikėtų pasirinkti, su kuo eiti į žvejybą, pasikviesčiau ne visus. Mikroklimatas
Ketvirtfinalis Grupė E
Komandos Latvija – Ukraina Belgija – Serbija Lietuva – Prancūzija Suomija – Kroatija Graikija – Ispanija Slovėnija – Italija Lietuva – Belgija Ukraina – Serbija Prancūzija – Latvija Kroatija – Italija Ispanija – Suomija Graikija – Slovėnija Latvija – Belgija Ukraina – Lietuva Serbija – Prancūzija Kroatija – Graikija Italija – Ispanija Suomija – Slovėnija
F
E
F
E
F
E grupė (Liubliana)
Data 2013 09 18 2013 09 19
Laikas 18.30 22.00 18.45 22.00
Rungtynių statistika
Komandos E/1 – F/4 F/2 – E/3 F/1 – E/4 E/2 – F/3
Lietuva–Bosnija ir Hercegovina 72:78 (18:18, 12:13, 22:26, 20:21). L.Kleiza 20, M.Pocius 14, M.Kalnietis 11, R.Seibutis 7, T.Delininkaitis 6, D.Lavrinovičius, J.Mačiulis po 4, D.Motiejūnas, K.Lavrinovičius, R.Javtokas po 2/M.Teletovičius 31, N.Djedovičius 20, E.Kikanovičius 10, M.Šutalo 7, N.Gordičius 6, A.Stipanovičius 4.
Laikas 18.45 22.00
Komandos E2/F3 nugalėtojas – F1/E4 nugalėtojas E1/F4 nugalėtojas – F2/E3 nugalėtojas
A grupė: Didžioji Britanija–Ukraina 68:87, Vokietija–Izraelis 80:76, Belgija–Prancūzija 65:82. B grupė: Latvija–Makedonija 76:66, Juodkalnija–Serbija 83:76. C grupė: Gruzija–Ispanija 59:83, Kroatija–Čekija 70:53, Slovėnija–Lenkija 61:71.
Finalas Data 2013 09 22
A grupė
5 turas
Pusfinalis Data 2013 09 20
Laikas 22.00
– ne toks, koks buvo anksčiau“, – sakė Rusijos komandos kapitonas Sergejus Monia. Turkų rinktinės strategas Bogdanas Tanjevičius tapo pirmuoju treneriu, padėjusiu ant stalo atsistatydinimo pareiškimą. „Komanda buvo be charakterio, be kovinės dvasios. Kai tokia padėtis, kažkas privalo pasitraukti“, – pareiškė B.Tanjevičius, 2010aisiais atvedęs Turkijos krepšininkus iki pasaulio čempionato finalo ir sidabro medalių.
Komandos E2/F3 ir F1/E4 nugalėtojas – E1/F4 ir F2/ E3 nugalėtojas
D grupė: Graikija–Suomija 77:86, Italija–Švedija 82:79, Turkija–Rusija 77:89.
F grupė (Liubliana)
Vieta Komanda 1. Prancūzija 2. Ukraina 3. Belgija 4. D.Britanija 5. Vokietija 6. Izraelis
Perg. 4 4 2 2 2 1
Pral. 1 1 3 3 3 4
Perg. 3 3 3 3 2 1
Pral. 2 2 2 2 3 4
Perg. 4 4 3 2 1 1
Pral. 1 1 2 3 4 4
Perg. 5 4 3 1 1 1
Pral. 0 1 2 4 4 4
B grupė Vieta Komanda 1. Serbija 2. Latvija 3. Lietuva 4. Bosn.-Herceg. 5. Juodkalnija 6. Makedonija
C grupė Perg. Pral. Vieta
Serbija
80:71
Latvija
71:80
Lietuva
56:63
Perg. Pral. Vieta
63:56
Ispanija
59:67
Kroatija
40:68
Slovėnija
78:69
67:59
Prancūzija
77:71
Ukraina
71:77
Belgija
65:82
Paaiškinimai: Perg. – pergalės, Pral. – pralaimėjimai.
57:58
68:40
Vieta Komanda 1. Ispanija 2. Kroatija 3. Slovėnija 4. Čekija 5. Gruzija 6. Lenkija
69:78 76:74
74:76
82:65
Italija
58:57
Suomija
44:62
Graikija
72:81
Paaiškinimai: Perg. – pergalės, Pral. – pralaimėjimai.
62:44
81:72 86:77
77:86
D grupė Vieta Komanda 1. Italija 2. Suomija 3. Graikija 4. Švedija 5. Turkija 6. Rusija
14
trečiadienis, rugsėjo 11, 2013
sportas
Su lyderiu – taikiai Antrą kartą šiais metais Latvijos sostinėje jėgas išbandė Klaipėdos „Atlanto“ ir Rygos „Skonto“ vienuolikės.
Kaip ir vasarą vykusiose varžybose, komandos neįrodė savo persvaros. Birželio mėnesį klubai apsikeitė įvarčiais – 1:1, šįkart vartininkai sugebėjo apginti vartus – 0:0. Abu klubai vertėsi be į nacionalines rinktines deleguotų žaidėjų. Rungtynėmis su Latvijos čempionate pirmaujančia „Skonto“ komanda „Atlantas“ baigė trumpą trijų dienų stovyklą Rygoje. Rugsėjo 14 d. klaipėdiečių laukia Lietuvos futbolo A lygos čempionato ketvirto rato pirmosios rungtynės Marijampolėje su „Sūduva“. 17 d. 19 val. „Atlantas“ namie priims Vilniaus „Žalgirį“. Per pertrauką Klaipėdos klubas trims mėnesiams atsisveikino su Antonu Alajevu. 19-metis gynėjas iki lapkričio pabaigos rungtyniaus Čekijoje. Maskvoje gimęs žaidėjas atstovaus Hranicės „Hranice“ futbolo komandai, rungtyniaujančiai savo šalies 4-osios lygos E divizione (jų yra penki). Beveik 20 tūkst. gyventojų turinčio miesto futbolininkai nesėkmingai pradėjo čempionatą – po 5 turų yra iškovoję 4 taškus (pergalė, lygiosios ir trys pralaimėjimai) ir tarp 16 ekipų užima 13-ąją vietą. Šįmet į Klaipėdą atvykusiam A.Alajevui nepavyko įsitvirtinti „Atlanto“ komandoje – rungtyniavo vos vieneriose Lietuvos A lygos čempionato rungtynėse. „Klaipėdos“ inf.
„Neptūnas“ – greta prizininkų Tarptautiniame Vlado Garasto taurės krepšinio turnyre Klaipėdos „Neptūnas“ savo arenoje įnirtingai kovojo dėl trečiosios vietos, tačiau liko šalia prizininkų pakylos.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdiečiams varžybose dėl prizinės vietos koją pakišo Kijevo „Budivelnik“ ekipa, vadovaujama buvusio „Neptūno“ vyriausiojo trenerio Pauliaus Juodžio. Ukrainiečiai pranoko šeimininkus 81:72. Beveik visas varžybas pirmavo svečiai, tačiau klaipėdiečiai neleido jiems itin atitrūkti. „Neptūnui“ nesisekė perimti iniciatyvos – jie klimpo kibioje „Budivelnik“ krepšininkų gynyboje. Įpusėjus ketvirtajam kėliniui po keleto sė-
Sporto telegrafas Pergalė. Lietuvos futbolininkai namie 2:0 įveikę Lichtenšteino rinktinę, 2014 metų pasaulio čempionato atrankos turnyre iškovojo antrąją pergalę. 18 min. pasižymėjo Deividas Matulevičius, 40-ąją – Tadas Kijanskas.
Aklavietė: klaipėdiečiai (mėlyna apranga) nerado būdų persverti rezultato ir laimėti.
kmingo atakų uostamiesčio žaidėjai prisivijo varžovus iki minimumo 63:64. Pajutę grėsmę „Budivelnik“ krepšininkai spurtavo ir atitrūko šešiais taškais – 71:65. Saugų skirtumą svečiai išlaikė iki finalinio švilpuko.
151C 0 / 65 / 100 / 0 237 / 114 / 3 ED7203
PMS CMYK RGB HEX
Turnyro finale susikovė Kauno „Žalgiris“ ir Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ ekipa, praėjusių metų turnyro nugalėtoja. Rungtynėse dėl 5-osios vietos Vilniaus „Lietuvos rytas“ net 99:66 (22:10, 17:15, 29:17, 31:9) įveikė Rusijos „Nižnij Novgorod“ ekipos krepšininkus.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Klaipėdos futbolo mokyklos 12mečiai berniukai, treniruojami Raimundo Vainoro ir Prano Ivaškevičiaus, tapo prizininkais prestižiniame Justo Labučio taurės turnyre.
do marijampoliečiams, po to be įvarčių baigė susitikimą su Trakų ekipa. Kad patektų į stipriausiųjų penkių ekipų finalą, Klaipėdos FM auklėtiniai privalėjo nugalėti likusias dvi Jonavos komandas. Uostamiesčio berniukai nugalėjo abi varžovų kariaunas vienodu rezultatu 2:0. Lemiamame etape silpnų komandų nebuvo. Dar kartą pralaimėję Marijampolės žaidėjams 0:2, po to suklupę rungtynėse su Vilniaus „Žalgiriečiu“ 0:1, klaipėdiečiai komplikavo sau padėtį kovoje dėl prizinės vietos. Dar labiau situacija tapo sunkesnė po lygiųjų 1:1 su Ukmerge. Ar bus mūsiškiai treti, turėjo atsakyti susitikimas su taip pat į šią vietą nusitaikiusiais kauniečiais. Ne pajėgiausios sudėties
Jonavoje rungtyniavę Klaipėdos futbolininkai per visas rungtynes su Kauno žaidėjais turėjo skirti dėmesį savo vartų gynybai. Per pridėtą laiką prie varžovų vartų buvo skirtas kampinis. Jį pakėlus, Arūnas Elkimavičius sugebėjo nukreipti kamuolį į Kauno komandos vartų tinklą – 1:0. Džiaugsmo uostamiesčio ekipos stovykloje buvo nė kiek ne mažiau nei būtų laimėję turnyrą. A.Elkimavičius gavo geriausio Klaipėdos komandos žaidėjo prizą. Turnyro vartininko prizu apdovanotas Dovydas Komža. Į simbolinę turnyro rinktinę pateko mūsų ekipos narys Ignas Venckus. Rezultatyviausiai tarp klaipėdiečių žaidė Kasparas Davidonis, įmušęs 3 įvarčius.
3145 C 100 / 15 / 30 / 0 0 / 141 / 170 008DAA
'DXJLDX LQIRUPDFLMRV ZZZ VY\WXULRDUHQD OW
Vytauto Petriko nuotr.
Džiaugsmas paskutinę akimirką
Pirmajame etape 14 komandų, kurias sudarė po 9 žaidėjus, buvo suskirstyta į keturis pogrupius. Jaunieji uostamiesčio futbolininkai nesunkiai peršoko pirmąjį barjerą, 1:0 įveikę Kauno „FM-Taurą“ ir 2:0 Jonavos bendraamžius. Antrame etape klaipėdiečių laukė ketverios rungtynės, kurios klostėsi skirtingai. Iš pradžių mūsų futbolininkai 0:2 nusilei-
PMS CMYK RGB HEX
„Neptūno“ gretose rezultatyviausiai žaidė Martynas Mažeika, pelnęs 20 taškų, Valdas Vasylius surinko 14, Arnas Butkevičius – 10 taškų. Pastarasis krepšininkas buvo pripažintas naudingiausiu „Neptūno“ žaidėju.
Prizininkai: Klaipėdos FM futbolininkai su treneriais P.Ivaškevičiumi (kairėje) ir R.Vainoru.
19
trečiAdienis, rugsėjo 11, 2013
įvairenybės
Trys vakarai – su „Nominum“ festivalio filmais Šiandien, rytoj ir poryt Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje vyks „Nominum“ filmų festivalis. Bibliotekos Gerlacho palėpėje nuo 18 val. per tris vakarus bus parodytos šešios dokumentinio kino juostos.
Renginys prasidės festivaliniu susitikimu su režisiere Dali Rust, ir susirinkusieji šįvakar galės pamatyti du jos filmus. Pirmasis – „Zona“ (2012 m., 23 min.), nukeliantis į lietuviškoje Kuršių nerijos dalyje įsikūrusią kormoranų koloniją. Kol paukščių buvo nedaug, jie buvo įrašyti į šalies Raudonąją knygą. Per 30 me-
tų kormoranų kolonija išaugo, ir paukštis tapo priešu Nr. 1. Filmas klausia, koks tikslus skaičius tų paukščių turėtų būti, kad kormoranai nekeltų pavojaus vartotojiškai žmonių bendruomenei. Kitoje D.Rust juostoje „Nadiežda“ (2010 m., 32 min.) nesupoetinta forma „tapomas“ vienišos kaimo moters portretas. Visas Nadieždos pasaulis – tai mažas kambarėlis name ant kalno bei kasdienė rutina. Vakarop Nadieždos jėgos senka ir ateina gaudžianti tuštuma, bet, išaušus naujai dienai, ji vėl atkunta... Ketvirtadienį festivalio ekrane – Oksanos Burajos filmas „Išpa-
žintis“ (2008 m., 34 min.) ir Ramunės Rakauskaitės juosta „Žalumose“ (2012, 29 min.). „Išpažintis“ – eksperimentinis diptikas, kuriame tyrinėjama kūrybos prigimtis. Autorė bando įsižiūrėti į epizodus, kurie dažnai sunaikinami dėl kino iliuzijos sukūrimo. Filmas „Žalumose“ pasakoja apie neįtikėtino likimo ir pašaukimo moteris: vieniems – burtininkes, raganas, kitiems – gelbėtojas, kurios vaistažolėmis ir užkalbėjimais išgydo sunkiausiomis ligomis sergančius žmones. Penktadienį festivalį užbaigs Arūno Matelio filmas „Iš dar ne-
baigtų Jeruzalės pasakų“ (1996 m., 26 min.) ir Eglės Vertelytės „UB Lama“ (2011 m., 50 min.). A.Matelio filmas – esė. Jame išnyra kaimas, apsemtas pavasarinio potvynio. Velykų išvakarėse kaimo žmonės renkasi keistam senoviniam ritualui – budėti bažnyčioje prie Nukryžiuotojo skulptūros iki aušros... Juosta „UB Lama“ – apie 12metį mongolų berniuką Galaa, kuris su mama ir jaunesniuoju broliu gyvena labai skurdžiomis sąlygomis pakrypusioje jurtoje Ulan Batoro pakraštyje. Vaikas bando išgyventi turguje pardavinėdamas cigaretes, tačiau pamažu užsikre-
kryžiažodis
čia svajone tapti budistų vienuoliu... Visi „Nominum“ festivalio filmai bus rodomi nemokamai. „Klaipėdos“ inf.
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Kazio Almeno knygą „Lietingos dienos“.
K. Almenas. „Lietingos dienos“. Žinomo rašytojo knyga apie sovietmečio Lietuvą aštuntojo dešimtmečio pradžioje: šalia istorinių ir politinių įvykių, sąlygojusių sovietinių piliečių gyvenimą, vyksta detektyvinės įtampos kupinas veiksmas vienoje Palangos viloje, kurioje atsidūręs milicijos leitenantas Donatas Vėbra žmogžudystės byloje tampa ir kaltinamuoju, ir kaltintoju. Veiksmas trunka nuo sekmadienio popietės iki ketvirtadienio. Be paliovos lyja, išskyrus trečiadienį. Lietus – kaip fonas jau primirštai sovietinei tikrovei, kuri knygoje atkurta itin vaizdingai ir tiksliai, gyvais nepakartojamų charakterinių tipų paveikslais, buities detalėmis ir leksika, paryškinta žemaitiškos šnektos, tarnybinio žargono, nevengiant ir grubių rusiškų keiksmažodžių.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Kadras iš filmo „Nadiežda“.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, rugsėjo 17 d.
Avinas (03 21–04 20). Gali būti sudėtinga paaiškinti savo ketinimus. Kas nors gali nesutikti su jūsų idėjomis. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu pasiekti savo, nes kitą dieną tam neprireiks jokių pastangų. Jautis (04 21–05 20). Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, nes daugelis nesupras jūsų skonio. Nesijaudinkite, nieko baisaus neatsitiko: šis sudėtingas laikotarpis baigsis, o dabar geriausia pabūti vienumoje. Dvyniai (05 21–06 21). Laukia svarbus susitikimas, galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers jūsų gebėjimas susitarti. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena priimti svarbius sprendimus. Sugebėsite įveikti beveik visas kliūtis ir lengvai kontroliuosite įvykius. Išmušė realių veiksmų valanda, nepraleiskite progos. Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas. Venkite tuščiai leisti laiką. Mergelė (08 24–09 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks artimųjų pritarimo bei meilės. Galite susipykti su kuo nors, todėl patirsite stresą. Bet pyktis greitai praeis ir viskas stos į savo vietas. Svarstyklės (09 24–10 23). Jausite šeimos ir draugų supratimą bei palaikymą. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu. Prisiimtus įsipareigojimus vėliau teks vykdyti. Skorpionas (10 24–11 22). Apmąstykite praeities įvykius ir padarykite išvadas. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, svarbu nebekartoti senų klaidų. Šaulys (11 23–12 21). Bus sunku susikaupti, gali kilti neigiamų minčių ir netinkamų idėjų. Tai emociškai sunkus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ar autoritetingais žmonėmis. Jums vertėtų atsipalaiduoti, užsiimti mėgstama veikla. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena ieškoti bendraminčių, su kuriais kartu galėtumėte pradėti bendrą veiklą. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Vandenis (01 21–02 19). Karjera neigiamai veiks šeimą ir dvasinę būseną. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais ar jaunais žmonėmis. Pasistenkite su niekuo nesusipykti. Žuvys (02 20–03 20). Jausite stiprų poreikį bendrauti. Tačiau būkite atsargus, nes teks rinktis – draugiška kompanija ar nepritarimas tam tikroms kolegų idėjoms. Norėsite plaukti prieš srovę.
Orai
Saulėtus orus Lietuvoje keis apsi niaukę ir lietingi. Šiandien sušils iki 18–20 laipsnių šilumos, bus debe suota su pragiedruliais, vietomis pa lis. Ketvirtadienio naktį lis visoje Lie tuvoje, dieną lietus sustiprės. Naktį temperatūra laikysis apie 11–13 laips nių šilumos, dieną 15–16 laipsnių šilu mos. Panašūs orai vyraus iki savaitės pabaigos.
Šiandien, rugsėjo 11 d.
+20
+18
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+19
Šiauliai
Klaipėda
+20
Panevėžys
+19
Utena
+19
7.00 20.03 13.03
254-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 111 dienų. Saulė Mergelės ženkle.
Tauragė
+19
Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +16 Brazilija +27 Briuselis +17 Dublinas +16 Kairas +33 Keiptaunas +16 Kopenhaga +17
kokteilis Kuprinės – lyg švininės Įsibėgėja naujieji mokslo metai. Į akis krenta než mon iškai sunk ias kupr i nes ant pečių tempiantys mažesnių jų klasių mokinukai. Anądien vienas jų, mat yt, užsisvajojęs, net ikėtai už klydo į Klaipėdos tiesos, šviesos, hu moro šventovę – „Kokteilį“. Tuomet ir buvo gal imybė įsit ik int i, ar tikrai tos kuprinės sunkios, ar tik mūsų mažie ji vaikšto perlinkę nuo sėdėjimo prie kompiuterių. Teko sukaupt i nemažai jėg ų, kol pa vyko kuprinę atplėšti nuo grindų. Jei iš šiand ien in ių pirmok ų, antrok ų ar trečiok ų neišaugs mokslininkai, inž i nier iai, kosmonautai, tai sunk iaatle čiai – tikrai.
Palyginimas: neretai mokinių
kuprinės būna didesnės už jų šeimininkus.
Kaunas Londonas +18 Madridas +29 Maskva +17 Minskas +21 Niujorkas +32 Oslas +18 Paryžius +17 Pekinas +29
Praha +16 Ryga +20 Roma +24 Sidnėjus +23 Talinas +20 Tel Avivas +33 Tokijas +29 Varšuva +20
Vėjas
3–8 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+19
+18
Marijampolė
Vilnius
+20
Alytus
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+14
+18
+17
+15
2
+15
+18
+17
+16
2
+16
+20
+19
+17
4
rytoj
penktadienį
1944 m. Antrojo pasau linio karo metu JAV ar mija įžengė į Vok iet ijos teritoriją. 1944 m. Winston as Churchillis ir Franklinas D. Rooseveltas susit iko antrojoje Kvebeko kon ferencijoje Kanadoje. 1962 m. SSRS įspėjo JAV, jog jei ši atakuos Kubos ar sovietų laivus, tai bus ver tinama kaip karo pradžia. 1971 m. sulaukęs 77-erių mirė Nikita Chruščiovas, buvęs SSKP lyderis.
1993 m. oficialiai praneš ta apie Lietuvos savano rių maištą Kaune, kuris truko beveik du mėne sius. 1998 m. Rusijos Šiaurės kar in io laiv yno atom i niame povandeniniame laive Murmanske priva lomąją kar inę tarnyb ą atliekantis jūreivis iš au tomato sušaudė aštuonis tarnybos draug us; laive užsibarikadavęs žudikas po nepavykusių derybų vėliau nusižudė.
Lietuviai laimingesni už estus Pasauliniame lai mės indekse Lie tuva šiemet užė mė 71-ą vietą tarp 156 įvertintų valsty bių, aplenkdama ki tas Baltijos šalis, ro do naujas Jungtinių Tautų remiamas ty rimas.
– Petrai, kodėl tave išvijo iš klasės? – Aš – klasinis priešas.
Kol baigė Kvėdarnos mok yklą, Mil da šventai tikėjo, jog norint ką nors iš mokti tereikia po pagalve padėti atitin kamo dalyko vadovėlį ir per naktį da lis žinių sueis į galvą. Tiesa, knygos pri valėjo būti atverstos tais puslapiais, ku riuose buvo reikalingų pamokų tema. Mergaitė buvo taip giliai įsitikinusi, kad jos negalėjo perkalbėti nei mama, nei tė tis. Negana to, Milda norėjo išmokti „ur mu“, po pagalve iš karto kraudavo kelių dalykų vadovėlius. Nieko keisto, kad ry te atsibusdavusi skaudančiu kaklu gal vodavo, kodėl „susuktas sprandas“.
Mažėja jaunimo 2013-ųjų prad žioje Lietuvoje gyveno 630 tūkst. 14–29 met ų amž iaus jau nuol ių. Šio amž iaus asmenys sudarė 21 proc. visų šalies gyventojų. Per dešimtmet į jaunimo skaičius su mažėjo 145 tūkst., arba 18,7 proc. 14–29 m. amžiaus merginos sudarė 49 proc., to pat ies amž iaus vaik inai – 51 proc. visų 14–29 m. amžiaus jaunuolių. Daugiausia (apie 91 tūkst.) buvo 20 ir 21 m. amžiaus jaunuolių. Česka (397 719; galėčiau būti profesorius – turiu ypatybę kalbėti su kitais žmonėmis, kurie net miega)
Pirmadienį paskelbtos ataskai tos autorių teigimu, laimingiausi žmonės gyvena Danijoje, Norve gijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduo se ir Švedijoje. ES Lietuva aplenkė kaimynines Latviją (88 vieta) ir Estiją (72), taip pat Rumuniją (90), Vengriją (110) ir Bulgariją (144). Kolumbijos universiteto Žemės instituto tyrimas rodo, kad ma žiausiai savo gyvenimu žmonės patenkinti Afrikos valstybėse – Ruandoje, Burundyje, Centrinėje
Augantas, Gytautė (Gytė), Helga, Hiacintas, Jacintas, Jackus, Nutautas.
RUGsėjO 11-ąją
Nugirstas pokalbis
Vaikiškas naivumas
Vardai
Statistika: Pasaulio laimės indekse Lietuvai skirta 71-a vieta iš 156.
Afrikos Respublikoje, Benine ir To ge. Jungtinėms Valstijoms teko 17 vieta, Jungtinei Karalystei 22, Vo kietijai 26, Japonijai 43, Rusijai 68, Kinijai 93 pozicija. Ataskaita sudaryta remian tis tyrimais, atliktais 2010–2012 metais.
„Shutterstock“ nuotr.
Tyrimo autorių teigimu, laimę labiausiai lemia šie faktoriai: bend rojo vidaus produkto dydis, gyve nimo trukmė, korupcijos suvokimo lygis, laisvė priimti sprendimus, gyventojų dosnumas ir turėjimas į ką atsiremti sunkią akimirką. BNS inf.
Krūmynų gaisrai Australijos Naujojo Pietų Velso vals tiją siaubia krūmynų gaisrai. Lieps nos įsiplieskė į vakarus nuo didžiau sio Australijos miesto Sidnėjaus. Šalį alina beveik 30 laipsnių pagal Celci jų karštis, taip pat gaisrus kursto sti prus vėjas. Dalis vakarinio Sidnėjaus paskendo dūmuose. Kovodami su liepsnomis buvo sužeisti 7 ugniage siai. Iš viso su gaisrais kovoja per 500 pareigūnų. Kai kuriuose regionuose, kuriuose kilo gaisrai, nelijo jau beveik mėnesį. BBC inf., AFP nuotr.
2001 m. JAV buvo įvyk dytas didžiausias isto rijoje teroro aktas.
Sapnininkas Ką šiąnakt sapnavote?
Jei sapnuojate akligatvį, tai rodo, kad ne tuo kel iu gyven ime einat. Reikėt ų permainų. Šis sapnas gali perspėti, kad kažką darote ne taip, ar tai, ką dabar da rote, tiesiog nesiseka. Sapne matyti elgetą reiškia didelę ir net ikėtą laimę, tačiau jei sapne elgeta esate jūs pats, tai gal i reikšt i varg ingą ateit į. Sušelpt i elgetą – geras ženklas, lemiantis didel į džiaugsmą. Sapnuoti medų nešančias bites – ge ros vilt ys. Mat yt i dedant medų kur nors namuose rodo, kad garbė ir turtas džiug ina jų gyventojus, kad priešai nė ra padarę jiems žalos. Jei sapne įgėlė bi tė, reišk ia, kad kažkas, kuriam sapnuo jantysis rodo didel į pasit ikėjimą, jį ap gaus. Jei sapne užmušėte bitę, tai liūd na pranašystė apie finansinius praradi mus ir visišką nesėkmę. Sapnuoti bites tupiant ant galvos – turtas. Jeigu sapnuojate plėšrų paukštį sa kal ą arba vanagą, dažn iaus iai toks sapnas reišk ia, kad jus kažkas apgaus, t.y. kažkok ią apgaulę, tačiau nešioti jį – gal i reikšt i ir garbę. Jeig u sapnuojate, kad šie paukščiai puola, tačiau juos iš vaikote, reišk ia, kad reikalai klostysis gerai.