2013 09 12 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

KETVIRTADIENIS, RUGSÄ–JO 12, 2013

www.kl.lt

210 (19 813)

10 82AC6?A.162;6@ ?B 4@Âź7<

NagNYf[N`-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 2cRYV[N GR[XbaĂ›

atĹžalynas

Mokslai mokykloje romĹł nevilioja

Klai­pÄ—­die­Ä?io na­muo­se – pa­si­klau­sy­mo tech­ni­ka.

Gim­ta­die­nÄŻ ĹĄven­tÄ™s Si­ri­jos pre­zi­den­tas B.al As­sa­das su­lau­kÄ— ge­rĹł nau­jie­nĹł.

UĹžribis 8p.

Pasaulis 12p.

Romų tradicija – ankstyvas iťkritimas iť mokyklos.

KlaipÄ—doje oficialiai gyvena 76 ro mĹł tautybÄ—s ĹžmonÄ—s, didelÄ— jĹł dalis – mokyklinio amĹžiaus vaikai. TaÄ?iau mokyklas daugiausiai lanko tik pradinukai. VyresniĹł – mokslai nevilioja.

Asta DykovienÄ—

a.dykoviene@kl.lt

Dominuoja rizikos

ĹĄeimos

1989 m. Lietuvos gyventojĹł suraĹĄymo duomenimis, ĹĄalyje gyveno 2 tĹŤkst. 718 Ä?igonĹł tauty o 2011 m. – 2 tĹŤkst. bÄ—s ĹžmoniĹł, 115. KlaipÄ—dos apskri tyje prieĹĄ porÄ… metĹł buvo sura ĹĄyta kuriĹł 76 gyveno Klai 78 romai, iĹĄ pÄ— KlaipÄ—doje 12 romĹł dos mieste. tautybÄ—s ĹĄeimĹł, kuriose auga 23 vaikai, priskiriamos socialinÄ—s rizikos grupei. IĹĄ jĹł viena ĹĄeima augina 6, kitose po 1-2 vaikus. Ki taip veik pusÄ— visĹł romĹł, tariant, bekurie gyvena KlaipÄ—doje, priklau so socialinÄ—s rizikos ĹĄeimoms. „SocialinÄ—s rizikos ĹĄeimas mes kontroliuojame ir domimÄ—s, ar ĹĄios iĹĄleidĹžia vaikus ÄŻ mokyklÄ…. TaÄ?iau didĹžiausia proble ma – ĹĄiĹł ĹžmoniĹł poĹžiĹŤris ÄŻ mokslą“, – dos ĹĄeimos ir vaiko sakÄ— KlaipÄ—- ď Ž Tradicijos: _\ ZĂş aNb gerovÄ—s centro af OĂ›` cNV XNV `b[ XVNV [b `afT` aN[ a direktorÄ— Rita Bra f` Z\ XfX Y\` `b\ tÄ—naitÄ—-VitkienÄ—. YR [R _R aNV ]N T_V[ Ä?ikienÄ— patvirtino, KlaipÄ—dos vaiko tei QV [VĂş Z\X` YĂş [R kad ĹĄiuo metu siĹł apsaugos Ĺ˝ve ]N ONV TVN registro. Juos sutik tarnybos vadovÄ— Gra jybos uosto rajone .[Q_VNb` BSN_a\ /39 [ rins ir, kaip kasĹžina AurylienÄ— je veikianÄ?io- met, b\ a_ nÄ—ra nÄ— ĹĄimto. Ki neslÄ—pÄ—, kad romĹł mokykloje mokosi su Vaiko teisiĹł ap taip Vil vaikai bent pratik viena ro- ny saugos tar- vei mĹł tautybÄ—s mergai kia RomĹł visuome niuje, kur buvo ÄŻsteig tos spe cia ba pradÄ—s ieĹĄkoti ÄŻ dines mokyklas sten mokyklas nei- Jo lios kla sÄ—s nÄ—s centras. ro tÄ—. giasi lankyti ir mĹł tau tybÄ—s vai nanÄ?iĹł vaikĹł. vadovÄ— Svetlana pagal gabumus mo „Nors mes neiĹĄs kams. Ta Ä?iau Novopolska- Ly kiriame vaikĹł kosi. Problemos ja teigÄ—, kad pradi giĹł teisiĹł kontro pagal tautybÄ™, ta esÄ… prasideda vai nes lieriaus tarÄ?iau romĹł vaikai kams paaugus. vaikai paprastai lan klases romĹł nyba esÄ… uĹžprotes visada buvo pro tavo dÄ—l tokios ko. bleminiai. Vaiko Svetlana Novopolskaja: vaikĹł segregacijos, „Sunku iĹĄlaikyti gerovÄ—s komisijoje ÄŽ pradines mokyk teigdama, kad romĹł tautybÄ—s pernai svarstÄ—las iĹĄleidĹžia mokytis turi visi vaikus mokykloje me du: vienÄ… iĹĄ Vi „MĹŤsĹł mokyklÄ… ir kartu, neiĹĄskiir tam yra keleRomĹł tradicija – tÄ—s mokyklos dÄ—l pernai, ir uĹžperriant tautybÄ—s. tas prieĹžasÄ?iĹł. Ta iĹĄĹĄaukianÄ?io elgesio, nai lankÄ— keli romĹł Ä?iau, tau kitÄ… – dÄ—l moankstyvas iĹĄkri romĹł tradicija – anks aiĹĄku, yra ir „Lie Ĺ iemet irgi turime tybÄ—s vaikai. kyklos nelankymo. tuvoje yra iĹĄleis tityvas iĹĄkriti- vÄ— Ĺ eĹĄtokas, uĹžuot tas vadodu pirmokus. Ä—jÄ™s mas iĹĄ mokyklos“, lis „RomĹł abÄ—cÄ— Yra tokiĹł ĹĄeimĹł, ku ÄŻ pamokas, prie par mas iĹĄ mokyklos. – neslÄ—pÄ— S.Nolė“ specialiai rios labai rĹŤpiduotuvÄ—s lietuviĹĄkoms mo vopolskaja. su mama pardavi nasi savo vaikais, kykloms. Bet ta nÄ—jo kontrabano kiek jĹł nelanko iniciatyva nebuvo Vilniuje veikia ir nuo dines cigaretes. Vie mokyklos, mes ne ďŹ nan Ĺžinome“, – teigÄ— na tiksliai galiu tolinio mo- rem siĹĄkai pakymo centras, mo pripaĹžinti – pini ta. Mokytojams uĹž „Gilijos“ pradinÄ—s kiniai konsulgus skaiÄ?iuoti jie mokyklos direkfakultatyvus niekas nemo tuojami ir romai tikrai moka“, – pa EsÄ… pasitaiko tokiĹł torÄ— Aldona Kasnaus kÄ—jo, iniciatyva mokosi distancisakojo KlaipÄ—atvejĹł, kai ro- niu kie nuslĹŤgo, o vadovÄ— mÄ—s ateina pasiim dos savi bĹŤdu. Nors prie buvusios nÄ—. liu, mokant roti paĹĄalpĹł, o vai„Juodkran- ir kai valdybÄ—s Ugdymo kokybÄ—s kĹł ÄŻ mĹł vaikus, niekas Jau treÄ?ius metus tÄ—s“ parduotuvÄ—s mokyklÄ… neiĹĄleidĹžia. tos poskyrio vado praktiĹĄkai nesisurenkama 20nuo vÄ— Virginija naudoja“, – apgai 22 asmenĹł grupÄ—, jasi keliolika mokyk lat sukio- KazakauskienÄ—. lestavo S.NovoĹĄiÄ… li tybinius egzaminus vasarÄ… vals- polskaja. Specialus vadovÄ— vaikĹł, I.Simonaity nio amĹžiaus Ĺ vietimo skyrius lis ne iĹĄlaikÄ— 2 abine tÄ—s pagrindinÄ—s turientai, o viena RomĹł Lietuvoje ma tĹł gauti duomenis trukus turÄ—- KlaipÄ—dos romai nÄ— prigijo mokyklos direkto mergaitÄ— ÄŻstojo ÄŻ Şėja, esÄ… daug rÄ— GraĹžina Skunra iĹĄ nesimokanjĹł iĹĄvaĹžiavo ir gy oďŹ cialiÄ… tautinÄ™ bend susibĹŤrÄ™ ÄŻ kolegijÄ… Vilniuje. Ä?iĹł, nelankanÄ?iĹł vena JungtinÄ—je mokyklos vaikĹł ruomenÄ™, nes KaralystÄ—je. Yra ir jĹł tautybÄ—s ĹžmoniĹł PrieĹĄ ke lio li ka tokiĹł romĹł, kume tĹł vie no je uostamiestyje rie liovÄ—si save iden sostinÄ—s valstybi nÄ—je mokykloje tiďŹ kuoti su ĹĄia etnine grupe.

Ĺ iandien priedas

Koť­ma­rai pa­sie­ny­je tÄ™­sia­si Ner­vĹł tam­py­mo ka­ras – taip lie­tu­viai va­di­na pa­dÄ—­tÄŻ pa­ sie­nio punk­tuo­se su Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ ja. Nors au­to­mo­bi­liĹł ei­liĹł prie sie­nos su Ka­li­ning­ra­do sri­ti­ mi ties Ni­da vakar nebuvo, ta­Ä?iau Ä?ia lie­tu­viĹł maĹĄinos ga­ li­my­bÄ—s kirs­ti sie­nÄ… iĹĄ Ru­si­jos pu­sÄ—s lau­ kia net 8 va­lan­das.

Kaina 1,30 Lt

„Pen­si­nin­kai tie­siog per daŞ­nai ÄŻ laik­ro­dÄŻ Ĺžiō­ri.“ „Sod­ros“ Klai­pÄ—­dos sky­riaus di­rek­to­rius Val­de­ma­ras Anu­Şis ÄŻĹžvel­gÄ— prie­Şas­tÄŻ, ko­dÄ—l pa­gy­ve­nÄ™ Ĺžmo­nÄ—s su­ne­rims­ta, jei jiems pen­si­jos iť­mo­ka­mos ne mÄ—­ne­sio 10, o 12 die­nÄ….

3p.

Kon­kur­sas: at­veŞ­ki­te uni­ver­si­te­tĹł Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Uos­ta­mies­Ä?io va­do­vams vie­ťai dĹžiō­gau­jant, jog ÄŻ Klai­pÄ—­dÄ… Ä—mÄ— va­ Ĺžiuo­ti uŞ­sie­nio uni­ver­si­te­tĹł Ĺžval­gai, ti­rian­tys, ar Ä?ia tiks­lin­ga steig­ti sa­vo fi­lia­lus, sa­vi­val­dy­bÄ— pa­skel­bÄ— kon­ kur­sÄ…. Ji pa­si­ry­Şu­si su­mo­kÄ—­ti pi­ni­ gĹł vers­li­nin­kams, ku­rie ÄŻ „Klai­pÄ—­dÄ… at­veĹĄ 5–6 uni­ver­si­te­tus“.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Prie sie­nos mie­ga­ma ma­ťi­no­se

„Tai yra po­li­ti­ka, ir net pa­tys mui­ ti­nÄ—s po­stĹł vir­ťi­nin­kai ne­Şi­no, kiek tai tÄ™­sis. Ta­Ä?iau Ĺži­no­ma, kad iĹĄ vir­ťaus yra duo­tas ÄŻsa­ky­mas ne­ va nuo­dug­niai tik­rin­ti Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­tus au­to­mo­bi­lius“, – pa­ sa­ko­jo kiek­vie­nÄ… die­nÄ… ÄŻ Ka­li­ning­ ra­dÄ… va­Şi­nÄ—­jan­tis klai­pÄ—­die­tis Sau­ lius Stul­ga. Vy­ras ti­ki­no, jog lie­tu­viai pa­ sie­nio po­stuo­se ta­po „ne­pa­gei­ dau­j a­m i“ rugp­j ō­Ä? io 30-Ä…jÄ….

4

De­rÄ—­jo­si be pi­ni­gĹł

„„Sie­na: Ni­dos pa­sie­nio po­stÄ… va­kar vie­nas po ki­to kir­to pi­ges­niĹł pre­kiĹł ÄŻ Lie­tu­vÄ… sku­ban­Ä?iĹł ru­sĹł au­to­mo­

bi­liai, o dvi lie­tu­viĹł ma­ťi­nos ÄŻva­Şia­vi­mo ÄŻ sa­vo ĹĄa­lÄŻ ke­lias va­lan­das lau­kÄ— nuo anks­ty­vo ry­to.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Uos­ta­m ies­Ä? io me­ras Vy­tau­tas Grub­l iaus­kas dar bir­Ş e­l ÄŻ dien­ rať­Ä?iui „Klai­pÄ—­da“ dĹžiau­gÄ—­si, kad mies­te va­sa­rÄ… tu­rÄ—­tĹł ap­si­lan­ky­ti ke­liĹł Di­dĹžio­sios Bri­ta­ni­jos uni­ ver­si­te­tĹł at­sto­vai, ku­rie ver­tins, ar uos­ta­m ies­t is pa­t rauk­l us Ä?ia ÄŻsteig­ti aukť­tų­jĹł mo­kyk­lĹł fi­lia­ lus. Op­ti­mis­ti­nÄ— pro­gno­zÄ— – jie ga­li pra­dÄ—­ti veik­ti ki­tĹł me­tĹł rug­sÄ—­jÄŻ.

2

UĹž gy­ny­bÄ… at­si­ly­gi­na dos­nia rek­la­ma? Ug­nius Kri­vic­kas Bend­ro­ves „Nor­fos maŞ­me­na“ ir „Ri­vo­na“ val­dan­tys vers­li­nin­kai, at­ro­do, su­si­ra­do ÄŻta­kin­gÄ… gy­nÄ—­jÄ… – dienraĹĄtÄŻ „Lietuvos rytas“. At­sei­kÄ—­jo dos­niai

„„Pa­si­rin­ki­mas: D.Dun­du­lio val­do­ma „Nor­fos maŞ­me­na“ rek­la­mai „Lie­tu­vos ry­te“ at­sei­kÄ—­ja di­dĹžiau­sias su­

mas, nors, rek­la­mos spe­cia­lis­tų nuo­mo­ne, tai nee­fek­ty­vu.

Per pu­sant­rĹł me­tĹł uĹž dau­giau kaip mi­li­jo­nÄ… li­tĹł „Lie­tu­vos ry­te“ pa­si­ rek­la­ma­vu­sios ÄŻmo­nÄ—s ĹĄiame dien­ raĹĄtyje mi­ni­mos tik ge­ruo­ju, o pa­

grin­di­nis jĹł ak­ci­nin­kas Dai­nius Dun­du­lis nuo­lat gau­na tri­bō­nÄ… juo­din­ti jam neį­ti­ku­sius as­me­nis. ÄŽ di­dĹžiau­siĹł ĹĄa­lies rek­la­mos uŞ­ sa­ko­vĹł de­ťim­tu­kÄ… net ne­pa­ten­ kan­ti bend­ro­vÄ— „Nor­fos maŞ­me­ na“ pa­gal vie­nÄ… kri­te­ri­jĹł vis dÄ—l­to yra nea­be­jo­ti­na ly­de­rÄ—. Tas kri­te­ri­ jus â€“ tai dien­rať­ty­je „Lie­tu­vos ry­ tas“ spaus­di­na­mĹł „Nor­fos“ par­ duo­tu­viĹł tink­lo rek­la­mĹł kie­kis.

9

2

KETVIRTADIENIS, rugsėjo 12, 2013

miestas Pra­si­dės re­konst­ruk­ci­ja

uos­tas li­ko ant­ras

Pa­bai­gė se­zo­ną

Ry­toj vyks sim­bo­li­nės kap­su­ lės įka­si­mo ce­re­mo­ni­ja, žy­ min­ti ke­lio Smiltynė–Nida re­ konst­ruk­ci­jos pra­džią. Pir­miau­ sia bus tvar­ko­mas blo­giau­sias ke­lio ruo­žas tarp Ni­dos ir Prei­ los gy­ven­vie­čių. Iš vi­so bus re­ konst­ruo­ta 9,63 ki­lo­met­ro il­gio ruo­žas. Dar­bai vyks iki ki­to va­ sa­ros se­zo­no pra­džios.

Klai­pė­dos uos­tas pa­gal kro­vos apim­tis sausio–rugpjūčio mė­ ne­siais Bal­ti­jos vals­ty­bė­se nu­ si­lei­do Ry­gos uos­tui. Klai­pė­dos uos­te šie­met per­krau­ta 22,341 mln. to­nų kro­vi­nių – 2,7 pro­c. ma­žiau nei per tą pa­tį lai­ko­tar­ pį per­nai. Ry­gos uos­to kro­vi­nių apy­var­ta su­ma­žė­jo 5,7 pro­c. iki 23,35 mln. to­nų.

Šių­me­tį Klai­pė­dos krui­zi­nės lai­vy­bos se­zo­ną va­kar bai­gė lai­ne­ris „Delp­hin“. 157 m il­gio, 21,8 m plo­čio ir 6,2 m grimz­ lės lai­vas į Klai­pė­dą šį se­zo­ną už­su­ko ant­rą kar­tą. Per il­giau nei 4 mė­ne­sius tru­ku­sį se­zo­ną uos­ta­mies­tis šie­met pa­si­ti­ko 40 lai­ne­rių. Jais at­plau­kė apie 33 tūkst. tu­ris­tų.

Dienos telegrafas Kny­ga. Šian­dien Ni­do­je bus pri­sta­ty­ ta kny­ga „Chro­nik der Schu­le zu Nid­ den“ („Ni­dos mo­kyk­los kro­ni­ka“). Kny­ ga iš­leis­ta uni­ka­laus praė­ju­sio šimt­ me­čio pra­d žios rank­raš­čio pa­g rin­du, ku­r į 1923–1944 m. kruopš­č iai pil­dė tuo­me­ti­nis Ni­dos mo­kyk­los mo­ky­to­ jas Henry’s Fuch­sas ir jo ko­le­gos. Ar­ tė­jant Ant­ro­jo pa­sau­li­n io ka­ro pa­bai­ gai rank­raš­tis bu­vo iš­vež­tas į Vo­k ie­ti­ ją ir il­gą lai­ką lai­ky­tas din­gu­siu, iš­sky­ rus jo frag­men­tų ko­pi­jas. Lai­min­go at­ si­tik­ti­nu­mo dė­ka se­nų­jų kny­gų ko­lek­ ci­nin­kui Gi­ta­nui Nau­sė­dai 2012 m. pa­ va­sa­r į pa­vy­ko ap­tik­ti ir įsi­gy­ti šį rank­ raš­tį Ber­ly­no auk­cio­nų na­muo­se „Bas­ sen­ge“. Bū­tent jis pa­si­rū­pi­no kny­gos iš­ lei­di­mu. Po­pie­tė. Ry­toj 17 val. Klai­pė­dos vie­ šo­sios bib­l io­te­kos Miš­ko fi­l ia­le (Kre­ tin­gos g. 61) vyks po­pie­tė „Ru­de­nė­jan­ čios va­sa­ros ta­kais“. Ren­g i­ny­je da­ly­ vaus folk­lo­ro klu­bas „Šei­my­na“, svei­ kos gy­ven­se­nos pro­pa­guo­to­ja Ja­ni­na Da­nie­l ie­nė.

Kon­kur­sas: at­vež­ki­te uni­ver­si­te­tų Komentaras

Di­d žio­s ios Bri­ta­n i­jos 1 am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­ je Da­vi­das Hun­tas V.Grub­liaus­

kui esą taip pat pa­tvir­ti­no, jog tik­ rai tar­pi­nin­kaus, kad sve­čios ša­lies aukš­tų­jų mo­kyk­lų fi­lia­lai at­si­ras­tų Klai­pė­do­je. Me­ras sa­vo ruož­tu pa­ ža­dė­jo, jog sa­vi­val­dy­bė pa­si­rū­pins vis­kuo, kuo tik ga­lės, pa­vyz­džiui, su­teiks pa­tal­pas. Ta­čiau cent­ri­nė­je vie­šų­jų pir­ki­mų in­for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je šio­mis die­ no­mis at­si­ra­do skel­bi­mas, jog sa­vi­ val­dy­bė skel­bia kon­kur­są Klai­pė­dos re­gio­no dar­bo, pra­mo­nės ir stu­di­

Kon­kur­so do­ku­men­ tus ren­gę val­di­nin­kai nu­ro­do, kad lai­mė­to­ jų, be ki­tų dar­bų, prie­ vo­lė „5–6 uni­ver­si­te­tų at­ve­ži­mas į Klai­pė­dą“.

Vai­du­tis Lau­rė­nas

K

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to rek­to­rius

Tiks­las: už­sie­nio uni­ver­si­te­tų į Klai­pė­dą no­ri­ma pri­vi­lio­ti, kad jau­nuo­

liai tu­rė­tų di­des­nę ga­li­my­bę rink­tis, kur stu­di­juo­ti uos­ta­mies­ty­je.

Kon­fe­ren­ci­ja. Šeš­ta­die­nį 11 val. Klai­pė­ dos vie­šo­sios bib­lio­te­kos Jau­ni­mo sky­ riu­je (Til­žės g. 9) vyks Kul­tū­ros pa­vel­do die­noms skir­ta kon­fe­ren­ci­ja „Epo­chų ženk­lai Klai­pė­dos kraš­to kul­tū­ros pa­ vel­de“. Pra­ne­ši­mus skai­tys Arū­nas Ur­ nie­žis, Bi­ru­tė Skais­gi­rie­nė, Vy­tas Ma­ nei­kis, Vy­tau­tas Ja­nu­še­vi­čius. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­ruo­tos 3 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Eu­ge­ni­ja Ie­va Pet­ raus­k ie­nė (g. 1932 m.), Ga­l i­na Ma­la­ šen­ko­va (g. 1939 m.), Pet­ras Ja­nuš­ka (g. 1941 m.). Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 6 ber­niu­kai.

jų rin­kos ga­li­my­bių vie­ši­ni­mo pa­ slau­goms pirk­ti. Pir­ma­sis eta­pas – pa­skelb­ta tech­ni­nė spe­ci­fi­ka­ci­ja. Ją kon­kur­se da­ly­vau­ti pre­ten­duo­jan­ čios bend­ro­vės ga­li pa­pil­dy­ti sa­vo pa­ste­bė­ji­mais, o ta­da bus skel­bia­ mas at­vi­ras kon­kur­sas.

na­ty­vai 1 už­sie­nio uni­ver­si­te­to (ke­ ti­ni­mų pro­to­ko­lo) pa­si­ra­šy­mas su Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­be ar­ba Klai­pė­dos mies­te vei­kian­čia aukš­ to­jo moks­lo ins­ti­tu­ci­ja dėl jung­ti­nio fa­kul­te­to ar fi­lia­lo stei­gi­mo“. Nu­ma­ty­ta, kad vi­sus dar­bus kon­kur­so lai­mė­to­jai pri­va­lės at­lik­ ti iki ki­tų me­tų ko­vo 30 die­nos.

„Veš“ iki pa­va­sa­rio

Jau da­bar nu­ma­ty­ta, kad kon­kur­se ga­lės da­ly­vau­ti tik tos bend­ro­vės, ku­rios tu­ri ne ma­žes­nę nei tre­jų me­tų pa­tir­tį ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­ mo ar vie­šų­jų ry­šių sri­ty­je. Kon­kur­so do­ku­men­tus ren­gę val­ di­nin­kai nu­ro­do, kad lai­mė­to­jų, be ki­tų dar­bų, prie­vo­lė „5–6 uni­ver­si­ te­tų at­ve­ži­mas į Klai­pė­dą ar­ba al­ter­

INFORMUOJA Apie klaipėdos miesto pirmosios vandenvietės vandens ruošyklos baigiamuosius bandymus Nuo rugsėjo 12 iki 27 d. bus atliekami pirmosios vandenvietės vandens ruošyklos baigiamieji bandymai, palaipsniui didinant iš pirmosios ir mažinant iš trečiosios vandenviečių paduodamo vandens kiekį. Dėl to pasikeis vandens tekėjimo kryptis vandentiekio tinkluose rajone nuo Danės gatvės iki Baltijos prospekto ir galimas trumpalaikis nedidelis vandens drumstumo padidėjimas bei slėgio atskiruose vandentiekio ruožuose kitimas. Atsiprašome už galimus nepatogumus. AB „Klaipėdos vanduo“ administracija

Per­ka kon­sul­ta­ci­jas

Už kon­kur­so do­ku­men­ta­ci­jos ren­ gi­mą at­sa­kin­ga Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Vie­šų­jų ry­šių po­sky­rio ve­dė­ja Ri­ma Bei­no­ra­vi­čie­nė ne­ga­lė­jo konk­ re­čiai paaiš­kin­ti, ką reiš­kia „į Klai­ pė­dą at­vež­ti 5–6 uni­ver­si­te­tus“. Jei jie ne­bus „at­vež­ti“, kon­kur­so lai­mė­to­jas ne­gaus nu­ma­ty­tų pi­ni­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

gų? „Iš es­mės mes per­ka­me kon­ sul­ta­ci­jų pa­slau­gas. Įdir­bis dėl už­ sie­nio uni­ver­si­te­tų pri­trau­ki­mo į Klai­pė­dą jau yra pa­da­ry­tas, gal net yra žo­di­niai ke­ti­ni­mų pro­to­ko­lai. Žo­džiu, kon­kur­so lai­mė­to­jui ne­ rei­kės pra­dė­ti dirb­ti nuo nu­lio“, – tei­gė R.Bei­no­ra­vi­čie­nė. Pak­laus­ta, ko­dėl ap­skri­tai rei­ ka­lin­gas toks kon­kur­sas, jei įma­ no­ma su už­sie­nio uni­ver­si­te­tais de­rė­tis be tar­pi­nin­kų, R.Bei­no­ra­ vi­čie­nė pa­ti­ki­no, jog to­kios de­ry­ bos – ne sa­vi­val­dos funk­ci­ja. „Jei at­si­ras žmo­nės, kom­pa­ni­ja, ku­rie ir su­ge­bės į Klai­pė­dą „at­vež­ ti“ tuos uni­ver­si­te­tus, tai ko­dėl tuo ne­pa­si­nau­do­ti?“ – re­to­riš­kai klau­ sė Vie­šų­jų ry­šių po­sky­rio ve­dė­ja.

aip aka­de­mi­nės bend­ruo­me­ nės at­sto­vas pa­sa­ky­siu, kad aukš­to­jo moks­lo įstai­gų nie­ ka­da neuž­ten­ka, jų vi­sa­da ga­ lė­tų bū­ti dau­giau. Ta­čiau rei­kia pa­ty­ri­ nė­ti, ko­kių aukš­to­jo moks­lo įstai­gų dar rei­kia. Mes, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas, jau pra­de­da­me pa­lai­ky­ti ry­šius su Edin­bur­ go uni­ver­si­te­tu iš Ško­ti­jos. Mus stu­di­jų pro­gra­mos gal ir ma­žiau do­mi­na, la­biau – moks­li­niai ty­ri­mai, jū­ri­nio slė­nio plėt­ra, nes Edin­bur­go uni­ver­si­te­tas spe­cia­li­zuo­ ja­si bū­tent jū­ri­nių moks­lų sri­ty­je. Šio uni­ ver­si­te­to at­sto­vai jau bu­vo at­vy­kę, su­si­ pa­ži­no­me, pa­bend­ra­vo­me. Jie mums pra­ne­šė, kad prii­ma bend­ra­dar­bia­vi­mo per­spek­ty­vą, tad žiū­rė­si­me, kas bus to­ liau. Bet koks ban­dy­mas plės­ti aka­de­mi­ nę bend­ruo­me­nę yra tei­gia­mas. Kon­ku­ ren­ci­ja? Kon­ku­ren­tai da­bar ne­bū­ti­nai tu­ri sė­dė­ti ki­to­je gat­vės pu­sė­je, kon­ku­ren­ tai da­bar yra vi­sa­me pa­sau­ly­je, nes klai­ pė­die­čiai iš­vyks­ta stu­di­juo­ti ir į už­sie­nio uni­ver­si­te­tus. Gal net bū­tų ge­riau, jei jų fi­ lia­lai bū­tų Klai­pė­do­je, tuo­met klai­pė­die­ čiai lik­tų uos­ta­mies­ty­je. Bet ko­kiu at­ve­ju bend­ra­dar­bia­vi­mas su už­sie­nio uni­ver­ si­te­tais yra tei­gia­mas da­ly­kas.

Ji dar kar­tą pa­brė­žė, jog iš es­mės per­ka­mos kon­sul­ta­ci­jų pa­slau­gos, o tam ir rei­kia skelb­ti at­vi­rą kon­ kur­są, nes Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ ba la­bai ati­džiai kont­ro­liuo­ja sa­vi­ val­dy­bę.

3

KETVIRTADIENIS, rugsėjo 12, 2013

miestas

Van­da­lai ­nio­ko­ja, kas papuola po ranka Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai neat­si­gi­na van­da­lų. Tik su­re­mon­ tuo­tas tur­tas bū­na vėl su­nio­ko­tas, o gy­ven­to­jams ten­ka leis­ti pi­ni­gus ir im­tis dar­bų.

J.Ja­no­nio gat­vė­je žvė­riš­ką jė­gą ne­ nus­ta­ty­ti as­me­nys iš­lie­jo ant vie­ no pa­sta­to liet­vamz­džių. Ma­no­ma, kad jie su­spaus­ti ran­ko­mis. Gy­ven­ to­jams vėl teks leis­ti pi­ni­gus ir pa­ keis­ti liet­vamz­džio da­lį. „Tai tik vie­nas iš pa­vyz­džių, kai na­mai nu­ken­čia nuo chu­li­ga­nų. To­kie at­ve­jai daž­ni. Ma­tyt, pro ša­ lį ėjo ne­blai­vus jau­ni­mas, ne­tu­rė­

jo kur iš­lie­ti ener­gi­jos ir su­nio­ko­jo liet­vamz­dį. Jau­ni­mas, ypač iš­gė­ręs, tu­ri daug jė­gos. Ge­riau ją nu­kreip­tų į tei­gia­mus da­ly­kus“, – sa­kė na­mus ad­mi­nist­ruo­jan­čios įmo­nės „Vi­tės val­dos“ di­rek­to­rius Jev­ge­ni­jus Sa­ kovs­kis. Pik­čiau­sia, anot J.Sa­kovs­kio, tai, kad žmo­nės in­ves­tuo­ja pi­ ni­gus, at­lie­ka re­mon­tą, o vis­kas nuei­na per­niek. „Kaip na­mų lan­gus dau­žo, taip ir na­mus nio­ko­ja. Di­džiau­sia pro­ ble­ma yra gra­fi­ti­nin­kai. Bu­vo­me už­da­žę vi­sas jų ter­lio­nes. Ta­čiau pa­si­tai­kė at­ve­jų, kai ant tos pa­čios vie­tos at­si­ra­do dar di­des­nis gra­fi­ tis. Da­žyk ne­da­žęs“, – ap­gai­les­ta­ vo va­do­vas.

Prie­žas­tis: ma­no­ma, kad ne­blai­vūs as­me­nys liet­vamz­dį ga­lė­jo su­

spaus­ti ran­ko­mis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Senoliai pa­si­ge­do pensijų Kai ku­rie klai­pė­die­čiai pen­si­nin­kai, įpras­ tą die­ną ne­su­lau­kę se­nat­vės pen­si­jų, iš­ si­gan­do, jog „Sod­ra“ pri­sti­go pi­ni­gų joms mo­kė­ti. Ta­čiau šios at­sto­vai aiš­ki­na, kad pa­gy­ve­nę žmo­nės tie­siog yra la­bai ne­ kant­rūs ir per daž­nai žiū­ri į laik­ro­dį.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Įp­ras­tai kiek­vie­ną mė­ne­sį pen­ si­ją gau­da­vau 10 die­ną. Jei ji su­ tap­da­vo su sa­vait­ga­liu, tai pen­si­ją iš­mo­kė­da­vo die­na anks­čiau ar vė­ liau. Ta­čiau šį mė­ne­sį pen­si­jos nė­ ra nei 10, nei 11 die­ną. Bai­su. Juk mes, pen­si­nin­kai, skai­čiuo­ja­me kiek­vie­ną cen­tą – gy­ve­na­me nuo pen­si­jos iki pen­si­jos, to­dėl bet koks vė­la­vi­mas mums gre­sia ba­ du“, – guo­dė­si 63 me­tų klai­pė­die­ tė Ly­da Vaiš­vi­lie­nė. Rug­sė­jo 10 die­ną ne­su­lau­ku­si pen­si­jos, va­kar ji nuė­jo aiš­kin­tis į „Sod­rą“, ko­dėl pi­ni­gai mo­ters ne­ pa­sie­kia. „Iš ma­nęs tik iš­si­šai­pė, bet at­sa­ky­mo jo­kio taip ir neiš­ gir­dau. Lie­pė ei­ti aiš­kin­tis į ban­ ką. Bet kuo jis čia dė­tas, juk jei „Sod­ra“ per­ve­da pi­ni­gus į ma­no są­skai­tą, tai jie jo­je ir at­si­du­ria. Jei aš ne­su­mo­kė­čiau mo­kes­čių, man pra­dė­tų skai­čiuo­ti dels­pi­ni­ gius. O jei su ma­ni­mi vė­luo­ja at­ si­skai­ty­ti „Sod­ra“, tai jau nie­ko to­kio“, – val­diš­ką dar­bą dir­ban­ čių žmo­nių el­ge­siu pik­ti­no­si pa­ šne­ko­vė.

Ji pri­s i­pa­ž i­n o, jog šiuo me­t u ne­tu­ri nė cen­to – vis­ką iš­lei­do, nes rug­sė­jo 10 die­ną tu­rė­jo gau­ ti pen­si­ją. „Nuo­lat var­to­ju vais­tus, jie bai­ gė­si ir rei­kia įsi­gy­ti nau­ją pa­kuo­ tę, o pen­s i­jos nė­ra. Bu­vo la­bai gė­da, ta­čiau te­ko pra­šy­ti vai­kų pa­ra­mos. Ma­nau, kad jų iš už­sie­

Ly­da Vaiš­vi­lie­nė:

Jei aš ne­su­mo­kė­ čiau mo­kes­čių, man pra­dė­tų skai­čiuo­ti dels­pi­ni­gius. O jei su ma­ni­mi vė­luo­ja at­si­ skai­ty­ti „Sod­ra“, tai jau nie­ko to­kio.

nio siun­čia­mi pi­ni­gai ma­ne pa­ sieks grei­čiau nei iš „Sod­ros“, – spė­jo L.Vaiš­vi­lie­nė. „Sod­ros“ Klai­p ė­d os sky­r iaus di­rek­to­r ius Val­d e­m a­ras Anu­ž is pa­ti­ki­no, kad jo­kių trik­džių tik­

Sty­gius: iš kuk­lių pen­si­jų gy­ve­nan­

tieji skaičiuoja kiek­vie­ną cen­tą.

rai nė­ra, pen­si­jos žmo­nes pa­sieks lai­ku. „Jų mo­kė­ji­mai ne­vė­luo­ja. Nus­ ta­ty­ta tvar­ka, jog pen­si­jos mo­ ka­mos kiek­vie­no mė­ne­sio 10–12 die­ną im­ti­nai. Va­di­na­si, jei žmo­ gus pen­si­jos ne­ga­vo va­kar, tik­rai gaus šian­dien. Pen­si­nin­kai tie­siog per daž­nai į laik­ro­dį žiū­ri ir la­bai tiks­liai lai­ką skai­čiuo­ja“, – pa­ste­ bė­jo V.Anu­žis. Jis pa­ti­ki­no, kad „Sod­ra“ tik­rai ne­prit­rū­ko pi­ni­gų pen­si­joms. „Jei bū­tų ko­kių nors trik­džių, o kar­ tais jų pa­si­tai­ko, apie tai tik­rai in­ for­muo­tu­me“, – pa­brė­žė „Sod­ros“ Klai­pė­dos sky­riaus di­rek­to­rius.

Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondas Klaipėdos universitetui skyrė 125 tūkst. litų paramą Koncerno „Achemos grupė“ ir jo pagrindinių akcininkų valdomas dr. Bronislovo Lubio vardo labda­ ros ir paramos fondas Klaipėdos universitetui (KU) skyrė 125 tūkst. li­ tų paramą. Tokio paties dydžio su­ momis taip pat paremti Vilniaus ir Kauno technologijos universitetai.

Pasak KU rektoriaus prof. dr. Vai­ dučio Laurėno, tai – Klaipėdos universiteto veiklos pripažinimo ženklas. Dr. B.Lubio labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkė Ly­ da Lubienė sako, kad parama uni­ versitetams skirta siekiant išlai­ kyti jos šviesaus atminimo vyro vykdytos mecenatystės tradicijas, taip pat skatinant mokslo ir vers­ lo bendradarbiavimą. „Viena svar­ biausių koncerno įkūrėjo remiamų sričių visada buvo mokslas. Jis ska­ tino savo darbuotojus nuolat kel­ ti kvalifikaciją, įgyti naujų žinių, nemažai daliai darbuotojų finan­ savo jų studijas, netgi užsienyje. Mokymasis visą gyvenimą, glau­ dus mokslo ir verslo santykis buvo B.Lubio pasaulėžiūros, mokslo svarbos valstybės augimui suvo­ kimo dalis“, – kalba p. L.Lubienė. Ne mažiau svarbios buvo pers­ pektyvos vystyti mokslo bei vers­ lo bendradarbiavimą, todėl fondo

lėšas planuojama nukreipti į sritis, aktualias koncerno bendrovėms: inžinerinę ir chemijos technologi­ jas, elektros ir valdymo inžinerijos, mechanikos ir mechatronikos, te­ lekomunikacijų, elektronikos, in­ formacinių technologijų, ekono­ mikos ir finansų sritis. Pasak fondo valdybos narės Jū­ ratės Žadeikienės, KU pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad šis univer­ sitetas yra vienas reikšmingiausių Lietuvos Alma Mater. Už svarų indėlį plėtojant moks­ lą, atliktus darbus socialinių mokslų srityje, dr. B.Lubio labda­ ros ir paramos fondo 2013 metų premija paskirta Sveikatos moks­ lų fakulteto profesorei Elvyrai Acienei. Jūrų technikos fakulteto profesorei Eleonorai Guseinovie­ nei premija skirta už svarų indėlį plėtojant mokslą ir atliktus darbus technologijos mokslų srityje: „La­ bai vertinu dr. B.Lubio labdaros ir paramos fondo apdovanojimą, jis man ypač svarbus. Linkėčiau kie­ kvienam iš mūsų dirbti su meile ir atsidavimu, net ir nelaukiant pa­ dėkos. Na, o jei esi pastebėtas, tai norisi siekti dar geresnių rezulta­ tų ir dirbti dvigubai“, – sako prof. E.Guseinovienė. Už ryškią meninę muzikinę vei­ klą premija skirta Menų fakulteto

pedagogei ir pianistei prof. Tatjanai Romaškinai. „Ši premija – didžiulė garbė, taip pat ir atsakomybė. Gau­ ta premija yra labai svarbi man, bet svarbi ir universitetui. Esu univer­ siteto žmogus ir viskas, ką darau, darau galvodama apie universitetą, Menų fakultetą, apie Instrumenti­ nės muzikos katedrą. Manau, kad tai – bendras universiteto lygio ir čia atliekamos veiklos įvertinimas“, – kalba prof. T.Romaškina.

Premijas KU profesorėms rug­ sėjo 2 dieną įteikė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLAS­ CO) generalinis direktorius Au­ drius Pauža. Planuojama, kad iš paramos lė­ šų 25 tūkst. litų bus skiriami sti­ pendijoms ir studentų skatinimui, o 100 tūkst. litų – mokslinių tyri­ mų finansavimui arba mokslininkų skatinimui. Dr. B.Lubio labdaros ir paramos fondas įsteigtas šių metų

balandį B. Lubio žmonos Lydos Lu­ bienės, jo dukros Jūratės Žadeikie­ nės ir koncerno „Achemos grupė“ iniciatyva. Siekiama tęsti koncer­ no pradininko mecenatystės vei­ klą, kuri garsėjo aktyvia parama ir dėmesiu kultūros renginiams, kny­ gų leidybai, meno ir mokslo plėtrai. Pagrindinės fondo paramos sritys taip pat bus orientuojamos į švie­ timą, kultūrą ir mokslą.

4

ketvirtadienis, rugsėjo 12, 2013

miestas

Koš­ma­rai pa­sie­ny­je tę­sia­si 1

„Tą die­ną lie­tu­vių ma­ši­ nas už­lai­ky­da­vo po pu­sę va­lan­dos, o iš po­sto iš­leis­da­vo kas 20 mi­nu­čių. Pir­mą­ją die­ną, kaip ir lie­tu­viams, kliu­vo lat­viams ir es­ tams. Net vo­kie­čiai sto­vė­jo kar­tu su lie­tu­viais. Ta­čiau vė­liau ei­lė­se te­li­ko tik lie­tu­vių ma­ši­nos“, – pa­ sa­ko­jo klai­pė­die­tis. Ni­dos pa­sie­nio po­ste sie­ną ker­ ta tik leng­vie­ji au­to­mo­bi­liai ir au­ to­bu­sai. Sun­kias­vo­ris trans­por­tas į Kur­šių ne­ri­ją ne­tu­ri tei­sės va­žiuo­ ti. Ta­čiau net ir pus­tuš­čia­me po­ste su­ge­ba­ma su­kur­ti ei­les. „Ma­no pa­žįs­ta­mi, ku­rie va­kar 18 va­lan­dą va­ka­ro bu­vo Ru­si­jos pu­ sė­je, taip ir li­ko per nak­tį ne­kir­ tę sie­nos. Jiems te­ko mie­go­ti mui­ ti­nės te­ri­to­ri­jo­je, au­to­mo­bi­liuo­se. Kai aš šį ry­tą 8 val. va­žia­vau į Ru­si­ ją, jie dar bu­vo pa­sie­nio po­ste. Čia jau po­li­ti­ka, ki­taip to ne­pa­va­din­si. Jei mū­sų pu­sė­je pa­sie­nio ir mui­ti­ nės for­ma­lu­mus ga­li­ma su­tvar­ky­ ti per 10–15 mi­nu­čių, ano­je pu­sė­ je ten­ka lauk­ti va­lan­dų va­lan­das“ – pa­sa­ko­jo vy­ras. Kei­čia au­to­mo­bi­lius

Nuo­lat į Ka­li­ning­ra­dą va­ži­nė­jan­tis S.Stul­ga iš kas ry­tą be­si­svei­ki­nan­ čių kai­my­ni­nės ša­lies mui­ti­nin­kų iš­gir­do, kad jie net ir la­bai no­rė­da­ mi ne­ga­lė­tų pa­leng­vin­ti lie­tu­viams ke­lio­nės. „Nu­ro­dy­ta au­to­mo­bi­lio lai­ki­no įve­ži­mo į ša­lį do­ku­men­tus pil­dy­ti kar­tą per va­lan­dą ar pu­sant­ros. Pa­ rei­gū­nų va­do­vy­bė vi­sa­da ga­li pa­ tik­rin­ti, kiek lie­tu­vių kir­to sie­ną. Žmo­nės bi­jo nuo­bau­dų“, – pa­sa­ ko­jo vy­ras. S.Stul­ga va­kar sė­dė­jo prie ru­siš­ kais nu­me­riais ženk­lin­to au­to­mo­ bi­lio vai­ro ir pa­ste­bė­jo, kad ne jis vie­nas su­si­ra­do Ka­li­ning­ra­de re­ gist­ruo­tą ma­ši­ną, nes ki­taip bū­tų žlu­gęs jo vers­las. „Ki­taip bū­tų neį­ma­no­ma dirb­ ti. Žmo­nės sko­li­na­si au­to­mo­bi­lius net iš lat­vių, kad tik ne­va­ži­nė­tų lie­ tu­viš­kais nu­me­riais. Ma­no bi­čiu­ lis, ku­ris nuo 6 va­lan­dos ry­to sto­vi Ru­si­jos pu­sė­je, apie vi­dur­die­nį dar ne­ži­no­jo, ka­da ga­lės įva­žiuo­ti į ša­ lį“, – bai­sė­jo­si vy­ras.

Perspėjimai: rugsėjį Nidos pasienio poste beveik perpus sumažėjo automobilių, lyginant su rugpjūčio srautais.

ne tik lie­tu­viai, bet ir ru­sų vers­li­ nin­kai. „Į Ru­si­ją va­žiuo­ja­ma tik dvie­jų da­ly­kų – ben­zi­no ir ci­ga­re­čių. Ry­ ba­čij esan­čios de­ga­li­nės sa­vi­nin­kai pri­pa­žįs­ta, kad da­bar per pa­rą už­ dir­ba tiek, kiek anks­čiau už­dirb­ da­vo per pus­va­lan­dį ar va­lan­dą“, – ti­ki­no S.Stul­ga. Va­kar Ka­li­ning­ra­de pa­skli­do gan­das, kad nau­jo­ji su­griež­tin­ta tvar­ka bus tai­ko­ma iki rug­sė­jo 15 die­nos. „Ta­čiau rea­liai nie­kas ne­ži­no. Ki­ti net kal­ba, kad taip ga­li tęs­tis ne­ri­bo­tą lai­ką. Ma­no su­pra­ti­mu, tai yra po­li­ti­nis spren­di­mas. To­ kio žings­nio ru­sai ėmė­si po to, kai Lie­tu­va Jung­ti­nėms Vals­ti­joms ati­ da­vė gink­lų pre­ky­ba įta­ria­mą Ru­si­ jos pi­lie­tį Dmit­ri­jų Us­ti­no­vą, bei už tai, kad mū­sų Pre­zi­den­tė pa­reiš­kė pa­lai­ky­mą ame­ri­kie­čiams dėl Si­ri­ jo­je vyks­tan­čio konf­lik­to“, – sa­vo nuo­mo­nę dės­tė vy­ras. Ne­pa­gai­lė­jo net nėš­čio­sios

Kerš­tas už po­li­ti­ką?

Klai­pė­die­tis pa­ste­bi, kad dėl po­ li­ti­kos pa­sta­rą­sias sa­vai­tes ken­čia

Ki­tas klai­pė­die­tis, ku­ris yra ve­dęs Ru­si­jos pi­lie­tę, prieš ke­le­tą die­nų pa­te­ko į ne­pa­vy­dė­ti­ną pa­dė­tį.

8,5 mė­ne­sio nėš­čia ru­sė stai­ ga pa­sie­nio po­ste pa­si­ju­to blo­gai. Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­tu au­to­mo­bi­liu vy­ku­si šei­ma mė­gi­no aiš­kin­ti ru­sų mui­ti­nin­kams, kad nėš­čia­jai rei­kė­ tų pa­gal­bos, bet teiš­gir­do at­sa­ky­ mą, kad ga­li per­sės­ti į au­to­mo­bi­lį su Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos nu­me­riais, ta­da jie ga­lės va­žiuo­ti kur no­ri.

Aud­ro­nis Kli­ma­vi­čius:

Pa­ban­dy­tų lie­tu­viai ru­sus taip pa­lai­ky­ti, bū­tų mums ša­kės.

Kau­nie­tis Ovi­di­jus dien­raš­čiui pa­sa­ko­jo, kad jo ke­lio­nė į Ka­li­ning­ ra­dą iš lai­ki­no­sios sos­ti­nės už­tru­ko dau­giau nei pa­rą. „Jaus­mas yra klai­kus, kai ta­ve kaip nu­si­kal­tė­lį įva­ro į an­ga­rą ir pa­lie­ka lauk­ti va­lan­dų va­lan­das. Priė­ju­si mui­ti­nin­kė pa­reiš­kė, jog bus pa­tik­ ri­ni­mas. Tie­sa, per­spė­jo, kad ap­si­ vilk­čiau striu­kę. Iš to su­pra­tau, jog tai il­gai už­truks“, – pa­sa­ko­jo vy­ras.

Nelaukė: klaipėdietis A.Klimavičius pirmą kartą šį mėnesį mėgino patekti į Kaliningradą,

tačiau išsigando eilių pasienyje.

Lie­tu­viui ru­sai nu­ro­dė iš au­to­ mo­bi­lio iš­krau­ti vi­sus daik­tus ir iš­dė­lio­ti juos ant an­ga­re įreng­tos len­ty­nė­lės. „Jei ne­tu­ri au­to­mo­bi­ly­je van­ dens, nie­kam neį­do­mu, kaip tu pra­lei­si ke­lias va­lan­das be jo­kių skys­čių. O jei pa­si­da­rys blo­ga, čia tik ta­vo pro­ble­mos. Ma­čiau, kaip mui­ti­nin­kai tie­siog „už­mu­ši­nė­ jo“ lai­ką. Iš­gė­rę ka­vos, jie ėjo pa­ ve­džio­ti vol­je­ruo­se lai­ko­mų šu­nų, šne­ku­čia­vo­si tar­pu­sa­vy­je. At­ro­dė, kad net jau­čia­si pa­var­gę nuo nie­ko ne­vei­ki­mo“, – pa­sa­ko­jo Ovi­di­jus. Į pa­sie­nio po­sto te­ri­to­ri­ją įva­žia­ vęs 15.30 val., sie­ną lie­tu­vis kir­to tik tems­tant – apie 21 val. „Ta­čiau ki­tas lie­tu­vis, ku­ris į Smil­ty­nę tą die­ną kel­tu per­si­kė­lė apie 6 val. ry­to, apie 15.30 val. net ne­bu­vo įva­žia­vęs į Ru­si­ją. Jį pa­ma­ čiau te­bes­to­vin­tį ir lau­kian­tį“, – ti­ ki­no Ovi­di­jus. Klai­pė­die­tis Aud­ro­nis Kli­ma­vi­ čius apie vi­dur­die­nį grį­žo taip ir neį­va­žia­vęs į Ru­si­ją. „Aš ne­sto­vė­jau ei­lė­je. Nuė­jau, pa­si­kal­bė­jau su vy­rais ir ap­si­su­kau, kai iš­gir­dau, kad tiek lauk­ti rei­kia.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pa­ban­dy­tų lie­tu­viai ru­sus taip pa­ lai­ky­ti, bū­tų mums ša­kės“, – juo­ kė­si vy­ras. Ru­sai šluo­ja vis­ką

Va­kar per pus­die­nį Ni­dos pa­sie­nio po­ste Lie­tu­vos pu­sė­je bu­vo ma­ty­ti tik ru­sų au­to­mo­bi­lių vir­ti­nės. Per va­lan­dą į Lie­tu­vą įva­žia­vo apie 15 Ru­si­jo­je re­gist­ruo­tų au­to­ mo­bi­lių. Kal­bin­ti kai­my­ni­nės ša­lies pi­lie­ čiai ti­ki­no, kad gim­ti­nė­je jie ne­ma­ tė jo­kių au­to­mo­bi­lių ei­lių. „Mes ži­no­me, kas čia vyks­ta. Tai yra po­li­ti­ka. Ta­čiau ką mes ga­li­me pa­keis­ti?“ – kal­bė­jo apy­nau­ju au­ to­mo­bi­liu į Klai­pė­dą va­žiuo­jan­tis Ole­gas. Vy­ras pri­pa­ži­no, kad ru­sai į Lie­ tu­vą vyks­ta nuo­lat ir daž­nai. „Pas jus vis­kas pi­giau. Šam­pa­ ni­zuo­to vy­no bu­te­lis čia kai­nuo­ ja 15 li­tų, o pas mus – apie 20 eu­ rų (69 Lt). Lie­tu­viš­ko po­pu­lia­raus alaus skar­di­nė Ka­li­ning­ra­de kai­ nuo­ja 2 eu­rus (6,91 Lt). Pas jus ge­ro ver­mu­to bu­te­lis kai­nuo­ja 20 li­tų, o pas mus – 20–30 eu­rų (69–103,58 Lt). Net tua­le­ti­nį po­pie­rių žmo­nės

Politika: S.Stulga įsitikinęs, kad pasienyje dvigubi standartai lietuviams buvo įvesti dėl

politinių dalykų.

5

ketvirtadienis, rugsėjo 12, 2013

miestas per­ka pas jus, juk ke­tu­ri ru­lo­nė­liai pas mus kai­nuo­ja 2 eu­rus (6,91 Lt), o čia da­bar yra ak­ci­ja – už be­veik 20 li­tų ga­li­ma nu­si­pirk­ti 20 ru­lo­ nė­lių pa­kuo­tę“, – kai­nas ly­gi­no ka­ li­ning­ra­die­tis. Ole­gas pri­si­pa­ži­no, kad ru­sai nuo­lat in­ter­ne­te se­ka lie­tu­viš­kų pre­ky­bos cent­rų skel­bia­mas ak­ ci­jas. Vie­ną sa­vait­ga­lį, kai 30 pro­c. nuo­lai­dą pa­siū­lė so­do tech­ni­kos ir sta­ty­bi­nių me­džia­gų pre­ky­bos cent­ras, jau nuo ry­to prie sie­nos su Lie­tu­va nu­si­drie­kė au­to­mo­bi­ lių ei­lė. Va­kar žur­na­lis­tų kal­bin­tos Iri­na, Ža­na ir Kris­ti­na džiū­ga­vo, kad va­ žiuo­ja į pre­ky­bos ir pra­mo­gų cent­ rą Klai­pė­do­je. „Šian­dien – tre­čia­die­nis, jo­kių ei­lių nė­ra, to­dėl ir va­žiuo­ja­me. Mū­ sų pu­sė­je ma­tė­me tik du lie­tu­vių au­to­mo­bi­lius“, – ti­ki­no mo­te­rys.

IN MEMORIAM Petras Januška (1941–2013)

Skun­džia­si kon­su­la­tui

Lie­tu­vos ge­ne­ra­li­nis kon­su­las Ka­ li­ning­ra­de Vac­la­vas Stan­ke­vi­čius pa­sku­ti­nes dvi sa­vai­tes as­me­niš­ kai ap­skam­bi­na ke­tu­ris pa­sie­nio po­stus su Lie­tu­va. „Apie tai, kas de­da­si pa­sie­nio po­stuo­se, kas ry­tą in­for­muo­ju Už­ sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ją. Si­tua­ci­ ja yra to­kia pat ir ne­si­kei­čia nuo rugp­jū­čio 30 die­nos“, – pa­sa­ko­jo ge­ne­ra­li­nis kon­su­las. V.Stan­ke­vi­čius pa­brė­žė, kad iki šiol nė­ra ofi­cia­liai pra­neš­ta, ko­dėl lie­tu­vių leng­vie­ji au­to­mo­bi­liai Ru­ si­jos pa­rei­gū­nų po­stuo­se yra už­lai­ ko­mi ko­ne po 16 va­lan­dų. Vie­šo­jo­je erd­vė­je mi­ni­ma, kad Ru­si­jos mui­ti­nin­kai ne­va pra­dė­ jo ana­li­zuo­ti pre­kių srau­tų ju­dė­ji­ mą, o tai rei­ka­lau­ja nuo­dug­nes­nio tik­ri­ni­mo. „Mums nie­ko ki­to ne­be­li­ko, tik in­for­muo­ti mū­sų pi­lie­čius apie pa­dė­tį pa­sie­ny­je ir pa­tar­ti ne­vyk­ti į kai­my­ni­nę ša­lį. Šis Už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­jos iš­pla­tin­tas pra­ ne­ši­mas ant­ra­die­nį su­kė­lė ažio­ta­žą tarp Ka­li­ning­ra­do spau­dos at­sto­vų. Žur­na­lis­tai tie­siog uža­ta­ka­vo ma­ne klau­si­mais, ko­dėl ne­pa­ta­ria­ma va­ žiuo­ti lie­tu­viams į Ka­li­ning­ra­dą“, – apie nuo­tai­kas sri­ty­je pa­sa­ko­jo V.Stan­ke­vi­čius. Ge­ne­ra­li­nio kon­su­lo tei­gi­mu, dėl šios tvar­kos jau nu­ken­tė­jo vers­lą kai­my­ni­nė­je ša­ly­je vys­tan­tys lie­ tu­vių vers­li­nin­kai. „Ken­čia net ir kul­tū­ri­niai mai­ nai. Šį ry­tą į Ka­li­ning­ra­dą tu­rė­ jo vyk­ti de­le­ga­ci­ja iš Pa­lan­gos į čia vyks­tan­tį fes­ti­va­lį. Kiek ži­nau, pa­ lan­giš­kiai ati­dė­jo sa­vo ke­lio­nę“, – pa­sa­ko­jo kon­su­las. V.Stan­ke­vi­čius pri­si­mi­nė, kad pir­mą kar­tą per jo dar­bo pra­kti­ką pa­sie­nio po­stuo­se yra su­si­da­riu­ si to­kia pa­dė­tis. O dirb­ti­nė­se ei­lė­ se gai­ši­na­mi lie­tu­viai ėmė skųs­tis kon­su­la­tui. „Ma­no ži­nio­mis, Ry­ba­čij lie­tu­ viams ten­ka lauk­ti 8 va­lan­das. Dar su­dė­tin­giau yra tuo­se po­stuo­se, kur sie­ną ker­ta kro­vi­ni­nis trans­ por­tas. Čia ei­lė­je pra­lei­džia­ma po 16 va­lan­dų. Tie­sa, da­bar va­žiuo­ja žy­miai ma­žiau lie­tu­vių“, – pa­sa­ ko­jo kon­su­las. Pa­čiam V.Stan­ke­vi­čiui pa­sku­ti­ nį kar­tą sie­ną te­ko kirs­ti prieš sa­ vai­tę. „Įsi­ti­ki­nau, kad ru­sų pa­sie­nie­ čiai dir­ba, kaip ir anks­čiau, la­bai grei­tai, o mui­ti­nin­kai lie­tu­vius lai­ ko la­bai il­gai. Ta­čiau mums be­lie­ ka ti­kė­tis, kad si­tua­ci­ja pa­ge­rės“, – vy­lė­si V.Stan­ke­vi­čius.

Kaimynai: Irina, Žana ir Kristina džiūgavo, kad prekybos ir pramogų centrą uostamiestyje pasieks be trik-

džių pasienyje.

Srautai: Rusijos Federacijos pusėje pasienio poste vakar nebuvo matyti automobilių eilių, nors vienas lietu-

vis buvo priverstas miegoti mašinoje, kiti du leidimo įvažiuoti į Lietuvą laukė mažiausiai 4–5 valandas.

Laikas: iš keturių pasienio postų su Rusijos Federacija trumpiausiai – iki 8 valandų – tenka laukti Nidos pos-

te, kitur lietuviai užtrunka net iki 16 valandų.

Po sunkios ligos, eidamas 73 metus, mirė choro dirigentas ir pedagogas Petras Januška. Petras Januška gimė 1941 m. kovo 6 d. Kurkliečių kaime Rokiškio apskr. 1955–1959 m. Panevėžio muzikos mokykloje (dab. konservatorija) studijavo trombono specialybę. 1962–1967 m. studijavo choro dirigavimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1962–1976 m. Pasvalio vaikų muzikos mokyklos direktorius. 1963–1973 m. Pasvalio rajoninių kultūros namų pavyzdinio mišriojo choro „Vyturys“ meno vadovas ir dirigentas. Subūręs apie 60 balsingų dainininkų kolektyvą, per 10metį pasiekė ryškių meninių laimėjimų. Nuo 1976 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose dėstė choro dirigavimą ir kitas disciplinas. Nuolat vadovavo įvairiems Klaipėdos miesto meno kolektyvams: J.Kačinsko vaikų muzikos mokyklos pučiamųjų ir akordeonistų orkestrui, Klaipėdos teritorinės vandentiekio valdybos vokaliniams ansambliams ir mišriajam chorui. Kolektyvai dalyvavo televizijos laidose, apžiūrose bei konkursuose laimėjo pirmųjų ir kitų prizinių vietų. 1979–1990 m. Klaipėdos grūdų produktų kombinato vokalinių ansamblių ir liaudies instrumentų orkestro vadovas. 1984–1989 m. Klaipėdos pieno kombinato mišriojo choro vadovas. Pastaraisiais metais vadovavo Klaipėdos trečiojo amžiaus universiteto moterų ansambliui „Jūrainė“. P.Januška – Pasvalio rajono dainų švenčių organizatorius ir vyr. dirigentas, respublikinių ir Klaipėdos dainų švenčių konsultantas ir dirigentas. P.Januška pasižymėjo ypatingu atsidavimu savo darbui. Savo studentuose jis visada sugebėjo įžvelgti talentą, jam neegzistavo negabūs choristai ar studentai. Universiteto bendruomenė giliai liūdi netekusi ilgamečio dėstytojo ir nuoširdžiai užjaučia velionio šeimą ir artimuosius. Velionis pašarvotas Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios koplyčioje. Atsisveikinimas su Velioniu ketvirtadienį nuo 15 val. Gedulingos mišios penktadienį 14 val. Karstas išnešamas 14.30 val., laidojamas Lėbartų kapinėse.

6

ketvirtadienis, rugsėjo 12, 2013

nuomonės

Val­ka­tos pa­si­sa­vi­no Klai­pė­dą

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Be nuo­mo­nės

Ignas Jačauskas

N

uo­mo­nei iš­reikš­t i yra be­ ga­lės bū­dų. Ją ga­l i­ma iš­ dės­ty­ti ra­miai, už­ra­šy­ti ant trans­pa­ran­to, ga­li­ma mė­ty­ ti ak­me­nis ar pa­pras­čiau­siai pe­rei­ti į ki­ tą šven­tyk­los pu­sę, kaip se­no­vės Ro­mo­ je. Ga­lų ga­le ga­li­ma nuo­mo­nę pa­si­lai­ky­ ti sau. Bet ga­li­ma ir ty­lė­ti, vy­nio­ti į va­tą ir šiaip ne­da­ry­ti nie­ko. Čia apie Lie­tu­vos va­do­vų elg­se­ną JAV–ES –Rusijos po­zi­ci­ jų la­bi­rin­te dėl Si­ri­jos, taip pat ir apie Lie­ tu­vai be­ne reikš­min­ges­n į įvy­k į – Da­lai La­mos vi­zi­tą.

Mū­sų po­li­ti­kai sa­vo eg­za­ mi­ną lai­ko sun­kiai, ne­tgi pri­mi­ty­viai, nu­spręs­da­mi vi­sais klau­si­mais ne­tu­rė­ti nuo­mo­nės. Pra­de­dant nuo Si­ri­jos – su­pran­ta­ma, si­ tua­ci­ja su­dė­tin­ga: Lie­tu­va jau­čia įsmi­gu­ sius tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­nės žvilgs­ nius dėl pir­mi­n in­ka­vi­mo ES, o kur dar Si­r i­jos puo­l i­mo ini­cia­to­rės JAV vals­t y­ bės sek­re­to­riaus vi­zi­tas Lie­tu­vo­je. Iš ki­ tos pu­sės – Ru­si­jos pro­vo­ka­to­rių drabs­ to­mi pa­reiš­ki­mai apie ga­li­mą įsi­ver­ži­mą į Bal­t i­jos ša­l is, pa­sie­nie­čių ak­ci­jos nuo­ dug­niai tik­ri­nant lie­tu­viš­kus au­to­mo­bi­ lius, spren­di­mas nuo rug­sė­jo vi­du­rio ap­ sun­kin­ti gy­ve­ni­mą ir mū­sų kro­vi­nių ve­ žė­jams. Ta­čiau jei net pra­de­dan­čiam ek­ vi­l ib­r is­tui pe­rei­t i ke­l ių met­r ų ly­ną virš že­mės nė­ra su­dė­t in­ga už­duo­t is, mū­sų po­l i­t i­kai sa­vo eg­za­m i­ną lai­ko sun­k iai, ne­t gi pri­m i­t y­v iai, nu­spręs­da­m i vi­sais klau­si­mais ne­tu­rė­t i nuo­mo­nės, kad tik ne­su­pyk­dy­tų pa­sau­lio mil­ž i­nės. Kal­ba čia ne tik apie nie­ko ne­sa­kan­čius pa­reiš­ki­mus, kad „che­mi­nio gink­lo nau­ do­ji­mas – ne­pa­tei­si­na­mas“, bet ir apie tre­ čia­die­nį at­vy­ku­sio Ti­be­to dva­si­nio ly­de­ rio Da­lai La­mos pa­si­ti­ki­mą. Gal tiks­liau bū­tų sa­k y­t i, „vie­nos Ki­n i­jos pro­vin­ci­jos gu­ber­na­to­r iaus“, mat už­sie­n io rei­ka­lų mi­n ist­ras Li­nas Lin­ke­v i­čius nu­spren­ dė už vi­sus: „lai­ko­ma­si vie­nos Ki­n i­jos po­l i­t i­kos“ (tai ko­dėl Če­čė­n i­jos ir Gru­z i­ jos at­ve­ju ne­si­lai­ko­ma „Vie­nos Ru­si­jos po­li­ti­kos?“), tam pri­ta­ria ir ki­ti mū­sų ša­ lies va­do­vai, stai­ga ga­li­my­bę su­si­tik­ti su Jo Šven­te­ny­be iš­kei­tę į „nea­ti­dė­lio­ti­nus dar­bus“. Taip pa­sau­liui trans­liuo­ja­ma ži­ nia, jog 40 me­tų oku­pa­ci­ją iš­gy­ve­nę lie­ tu­viai ma­no, kad Ti­be­tas – tai Ki­ni­ja. Gir­di­me ar­gu­men­tus, kad mū­sų ma­žai ša­l iai tu­rė­t i sa­vo nuo­mo­nę yra per­ne­ lyg pa­vo­jin­ga. Kai ka­da – gal ir taip. Bet kai ku­r iais at­ve­jais ne­tu­r int sa­vo nuo­ mo­nės ne­ten­ka­me pra­ban­gos va­d in­ tis de­mok­ra­t i­ne vals­t y­be ar vals­t y­be ap­skri­tai.

K

lai­pė­dą val­do įžū­lūs val­ka­tos, ku­rių nie­kas nė ne­ke­ti­na su­tram­dy­ ti. Tik to­kia min­tis šo­ vė į gal­vą, kai anks­tų ry­tą ma­ ne ne fi­ziš­kai, bet psi­cho­lo­giš­kai už­puo­lė ne­rep­re­zen­ta­ty­vios iš­va­ dos pi­lie­tis. Kiek­vie­ną ry­tą bė­gio­ju Spor­ti­ nin­kų gat­ve, o jos pa­bai­go­je dar pra­su­ku ra­tą per ten esan­čias au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­les. Vie­no­je jų ant­ra­die­nio ry­tą, apie 6.20 val., ma­ne ne­ti­kė­tai su­stab­ dė ne­ma­lo­nios iš­vaiz­dos vy­ras. Jis dvi­ra­čiu iš­vin­gu­ria­vo iš ne­to­lie­ se esan­čių krū­mų, pri­puo­lė prie ma­nęs ir rik­te­lė­jo: „Ar tu­ri lei­di­ mą čia bė­gio­ti?“ Puo­li­mas bu­vo toks ne­ti­kė­tas, jog ne­te­kau amo – stab­te­lė­jau, iš au­sų iš­si­trau­kiau au­si­nes, kad tin­ka­mai iš­girs­čiau, ką man sa­ ko mies­to šei­mi­nin­ku be­si­jau­čiąs į val­ka­tą pa­na­šus ti­pas. „Kad dau­ giau ta­vęs čia ne­ma­ty­čiau“, – už­ rė­kė jis dar kar­tą. Iš­t i­ko šo­kas, bet ne­p uo­l iau nuo jo nei bėg­ti, nei rėk­ti.

Tų val­ka­tų knibž­ da ant kiek­vie­no kam­po, jie jau­čia­si ere­liai, nes nie­kas jiems net pirš­tu ne­pag­rū­mo­ja.

Ar su­truk­džiau ką nors veik­ti, nes po ke­lių aki­mir­kų iš tų pa­čių krū­mų iš­lin­do dar vie­nas vy­riš­kis, ku­rio vei­das iš­da­vė, kad žmo­gaus or­ga­niz­mas no­rė­tų svai­ga­lų. Ne­ga­na to, tą žmo­gys­tą ly­dė­jo ir pa­lai­das šuo. Mies­te ga­lio­jan­čios

tai­syk­lės, reg­la­men­tuo­jan­čios šva­rą, tvar­ką, gy­vū­nų lai­ky­mą ir prie­žiū­rą, val­ka­toms ne­ga­lio­ja. Aki­vaiz­du! Bai­siau­sia yra tai, kad da­bar tik­ rai bi­jau bė­gio­ti sa­vo įpras­ta tra­sa, nes bet ku­rį ki­tą ry­tą ga­li pa­si­kar­ to­ti to­kia pat si­tua­ci­ja. Nors ma­nęs tas val­ka­ta fi­ziš­kai ir ne­nusk­riau­dė, ta­čiau tai, ką pa­ da­rė, ga­lė­čiau drą­siai įvar­dy­ti psi­ cho­lo­gi­niu smur­tu. Sup­ran­ta­ma, bė­gio­ji­mui ga­liu pa­si­rink­ti ki­tą vie­tą, bet kas man ga­li ga­ran­tuo­ti, kad ir jo­je ne­pa­ si­kar­tos to­kia si­tua­ci­ja? Tų val­ka­ tų knibž­da ant kiek­vie­no kam­po, jie jau­čia­si ere­liai, nes nie­kas jiems net pirš­tu ne­pag­rū­mo­ja. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad įvai­rių bū­ dų, kaip su jais ko­vo­ti, yra, ta­čiau nie­ko ne­da­ro­ma. Taip leng­viau – at­sa­kin­gi as­me­nys ir ins­ti­tu­ci­jos už­mer­kia akis, o pa­pras­ti žmo­nės jau­čia­si įbau­gin­ti. Ži­nau tik tiek, kad ki­tą ry­tą bėg­ da­ma kro­są ran­ko­je tu­rė­siu du­jų ba­lio­nė­lį. Klai­pė­da – lais­vu sti­liu­mi! Sau­go­ ki­mės kiek­vie­nas, kaip tik iš­ma­no­me. Vir­gi­ni­ja

397 728

telefonas@kl.lt

Kur su­per­ka­ma ma­ku­la­tū­ra?

Per il­ges­nį lai­ką na­muo­se su­si­kau­ pia įvai­rių po­pie­rių, ku­riuos tvar­ kin­gai de­da­me į vie­ną vie­tą. Anks­ čiau už ma­ku­la­tū­rą bū­da­vo ga­li­ma gau­ti de­fic­ i­ti­nių pre­kių. Da­bar jau nie­kas ne­be­ži­no net to­kio žo­džio, nu­si­pirk­ti ga­li­ma vis­ką, ko šir­dis gei­džia. O po­pie­rius esa­me ra­gi­ na­mi mes­ti į at­ski­rus kon­tei­ne­rius. Bet tai yra ant­ri­nė ža­lia­va, už ku­rią tu­rė­tų bū­ti mo­ka­mi pi­ni­gai. Ka­žin ar mū­sų mies­te dar yra vie­ta, kur su­per­ka­ma ma­ku­la­tū­ra? Prie itin kuk­lios pen­si­jos vie­nas ki­tas li­tas bū­tų vi­sai ne­pro­šal. Ire­na

Kol mo­kė­jau, nu­bau­dė

Bu­vau pri­vers­ta ap­si­lan­ky­ti pas gy­dy­to­jus kon­sul­ta­ci­nė­je po­lik­li­ ni­ko­je prie ka­rei­vi­nių. Vos su­sto­jo­ me aikš­te­lė­je, žmo­gus, gy­ve­nan­tis gre­ti­ma­me na­me, iš­lin­do per lan­ gą ir įspė­jo, kad rei­kia su­mo­kė­ti už au­to­mo­bi­lį, ki­taip nu­baus. Nuė­jo­ me ieš­ko­ti apa­ra­to. Pri­si­pa­žin­siu, il­go­kai ieš­ko­jo­me, gal 10 mi­nu­ čių, nes ar­ti­miau­sias yra už ke­lių šim­tų met­rų au­to­mo­bi­lių aikš­te­ lės pa­kraš­ty­je. Kai grį­žo­me prie ma­ši­nos, ra­do­me jau už­kiš­tą la­ pe­lį apie tai, kad esa­me nu­baus­ ti 28 li­tų bau­da, o jei ne­su­mo­kė­ si­me tą pa­čią die­ną, bau­da išaugs ke­lis kar­tus. Ban­džiau aiš­kin­tis su sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jais, kad ne­ven­gė­me mo­kes­čio, ir iš­gir­do­ me paaiš­ki­ni­mą, jog mo­kes­tį pri­ va­lu su­mo­kė­ti dar prieš su­sto­jant mo­ka­mo­je zo­no­je. Keis­ta lo­gi­ka. Ma­no ma­ny­mu, vi­sur rei­ka­lin­gas žmo­niš­ku­mas. Ro­ma

Ir vėl pri­me­ta iš­lai­das

Andriaus Deltuvos karikatūra

Vie­toj kon­sul­ta­ci­jos – ne­vil­tis

V

džiai ty­lė­jo, nors bu­vo gir­dė­ti lau­ ki­mo sig­na­las. Pas­kam­bi­nau į li­go­ni­nės prii­ ma­mą­jį, no­rė­da­ma iš­siaiš­kin­ti, ka­da čia dirbs ma­ne gy­dan­ti gy­ dy­to­ja. Prii­ma­mo­jo va­do­vas lie­pė man skam­bin­ti į sky­rių. Nors aš jam aiš­ki­nau, kad dvi die­nas nie­ kas sky­riu­je ne­ke­lia ra­ge­lio, gy­dy­ to­jas ne­no­rė­jo pa­ti­kė­ti, jog vi­sas li­go­ni­nės sky­rius yra li­kęs be te­le­ fo­ni­nio ry­šio. Tie­sa, jis tars­te­lė­jo, kad gal­būt tai, ką sa­kau, ga­lė­tų bū­ti tie­sa, nes li­go­ni­nė­je vyks­ta re­mon­to dar­bai.

Neiš­ken­tu­si tre­čią die­ną nu­kul­ nia­vau į li­go­ni­nę ieš­ko­ti sa­vo me­ di­kės. Ta­čiau vėl li­kau nie­ko ne­ pe­šu­si, gy­dy­to­ja jau bu­vo išė­ju­si ato­sto­gų. Ka­žin ar aš vie­na esu to­kia, dėl ne­lem­to te­le­fo­no li­ku­si vi­sam mė­ ne­siui be gy­dy­to­jo kon­sul­ta­ci­jos? Ir ko­dėl nie­kas iš li­go­ni­nės ne­pa­ si­rū­pi­no, kad ne­vei­kian­ti te­le­fo­ no li­ni­ja bent bū­tų pe­rad­re­suo­ta į ku­rį nors ki­tą sky­rių? Juk li­go­ni­ nės tu­ri in­for­ma­ci­jos sky­rių ir re­ gist­ra­tū­rą? Klai­pė­die­tė

Ar šir­šės – šva­rūs vabz­džiai?

Vie­na­me mies­to kraš­te esan­čia­ me pre­ky­bos cent­re yra duo­nos par­duo­tu­vė. Mėgs­ta­me jo­je pirk­ ti, bet va­sa­rą čia nuo­lat bū­da­vo pil­na šir­šių. Ro­pi­nė­jo per ban­de­ les, duo­ną. Kar­tą ban­džiau sa­ky­ti par­da­vė­joms, kad tai ne­hi­gie­niš­ ka, bet iš­gir­dau keis­tą at­sa­ky­mą. Esą šir­šės ne­ne­šio­ja „bru­do“, jos – šva­rūs vabz­džiai. Ka­žin ar tai tik­ rai tie­sa? Kaip be­bū­tų, man ne­pa­ tin­ka pirk­ti ga­mi­nius, ku­riais ką tik vai­ši­no­si šir­šės. Joa­na Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Gy­ve­nu vie­na­me Smil­te­lės gat­ vės na­me. Mū­sų bend­ri­jos pir­ mi­nin­kė vis su­gal­vo­ja ge­rin­ti mū­ sų bui­tį bran­giais pro­jek­tais. Jau su­mo­kė­jo­me ne­ma­žus pi­ni­gus už laip­ti­nės du­ris. Da­bar pir­mi­nin­ kė įsi­gei­dė keis­ti pa­što dė­žu­tes ir laip­ti­nių lan­gus. Jie dar ge­ri, kam juos keis­ti? Žmo­nės vos iš­gy­ve­na, o čia nau­jos iš­lai­dos. Pik­ta, kad kaž­kas sve­ti­mas ki­ša ran­kas į mū­ sų ki­še­nes. Ja­ni­na

i­są sa­vai­tę ne­ga­lė­jau su­si­ siek­ti su gy­dy­to­ja vien tik dėl to, kad vie­no­je Klai­ pė­dos li­go­ni­nių vyks­ta re­mon­to dar­bai. Gy­dy­to­jos nu­ro­ dy­tu me­tu pa­mė­gi­nau pa­skam­bin­ ti į mies­to cent­re įsi­kū­ru­sią li­go­ ni­nę ir su­si­tar­ti su ma­ne gy­dan­čia gi­ne­ko­lo­ge. Ta­čiau vi­są die­ną sky­riaus te­le­ fo­nas gū­džiai ty­lė­jo. Iš pra­džių pa­ma­niau, kad gal iš tie­sų nie­ko nė­ra, o sky­riaus gy­dy­ to­jos už­siė­mu­sios su li­go­nė­mis. Bet ki­tą die­ną te­le­fo­no ra­ge­lis vėl gū­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ra­miai tę­siau sa­vo pa­si­bė­gio­ji­ mą įpras­ta tra­sa. Ta­čiau vi­są ry­tą min­ty­se kir­bė­ jo min­tis, ko­dėl už­si­trau­kiau jo ne­ ma­lo­nę, juk bė­gio­jau vie­šo­je vie­to­ je, o ne pri­va­čio­se erd­vė­se.

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

KetvirtADIENIS, rugsėjo 12, 2013

lietuva

Da­lai La­mos vi­zi­tas su­jaukė už­sie­nio po­li­tiką Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė vis dėlto su­si­ti­ko su į Lie­tuvą at­vy­ku­siu Ti­be­to dva­ si­niu ly­de­riu Da­lai La­ma, nors, at­ro­do, to­ kį spren­dimą lėmė vi­suo­menė­je ki­lu­sios dis­ku­si­jos dėl vald­žios abe­jin­gu­mo. Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Ke­tu­rių dienų vi­zi­to No­be­lio tai­ kos pre­mi­jos lau­rea­tas Da­lai La­ ma XIV į Lie­tuvą at­vy­ko bend­ru Sei­m o Tarp­p ar­l a­m en­t i­n ių ry­ šių su Ti­b e­t u grupės, Vil­n iaus mies­to sa­v i­val­dybės ir Lie­t u­vos bu­d istų bend­r uo­m e­n ių kvie­t i­ mu. Pre­z i­d entės dar­b ot­varkė­j e su­s i­t i­k i­m as ne­b u­vo su­p la­n uo­ tas, ta­čiau tre­čia­die­nio pa­va­karę paaiškė­jo, kad D.Gry­baus­kaitės pri­va­taus su­si­ti­ki­mo su Da­lai La­ ma ga­li­mybė vis dėlto de­ri­na­ma. Net­r u­k us ša­l ies va­d ovės „Fa­ce­ book“ pro­f i­ly­j e pa­s i­rodė nuo­ trau­ka su la­ko­n iš­k u už­ra­š u apie pri­va­taus po­būdžio su­si­ti­kimą su Ti­be­to ly­de­riu. Pas­ku­tinę mi­nutę pa­skir­da­ma su­si­ti­kimą ša­lies va­dovė sa­vo­tiš­ kai dūrė ke­liems ki­tiems vald­žios at­sto­vams, dar tre­čia­die­nio rytą be­si­tei­si­nu­siems, kad su­si­ti­ki­mas kirstų­si su ša­lies vyk­do­ma už­sie­nio po­li­ti­ka ir galbūt pa­kenktų san­ty­ kiams su Ki­ni­ja.

Val­das Adam­kus:

Tai mo­ralės klau­si­ mas, į kurį tu­ri at­sa­ ky­ti da­bar­ti­niai va­ do­vai, o aš ga­liu tik ap­gai­les­tau­ti. Pa­vyzd­žiui, Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­las pa­reiškė su Ti­ be­to dva­si­niu ly­de­riu ne­su­si­tiks, nes taip re­ko­men­da­vo Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­ja (URM). „Mū­ sų už­sie­nio po­li­tiką vyk­do URM, Vy­riau­sybė vyk­do už­sie­nio po­li­ tiką, aiš­ku, mes tu­ri­me ir­gi tam tik­ros įta­kos kaip po­li­ti­kai, tai aš vyk­dau URM re­ko­men­da­ci­jas“, – taip Ži­nių ra­di­jui si­tua­ciją paaiš­ ki­no V.Ged­vi­las. Pa­na­šios po­zi­ci­jos lai­ko­si ir šiuo me­tu Strasbū­re esan­tis už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras Li­nas Lin­ke­vi­čius. Tie­sa, jis nau­jienų agentū­rai BNS kalbė­jo dar at­vi­riau, esą Lie­tu­va lai­ ko­si „vie­nos Ki­ni­jos“ po­li­ti­kos, tad būtent todėl su­si­ti­kimų su Ti­be­to ly­de­riu ne­nu­ma­ty­ta. Mo­ra­linę pa­ ramą Ki­ni­jos te­ri­to­ri­jo­je esan­čiam Ti­be­tui, anot mi­nist­ro, su­teiks ei­ li­niai Lie­tu­vos gy­ven­to­jai. Tre­čia­dienį Ti­be­to laisvės rėmė­ jai Pre­zi­den­tei įteikė 6 tūkst. Lie­ tu­vo­je su­rinktų pa­rašų, ku­riais ra­ gi­na­ma Ti­be­to klau­simą įtrauk­ti į ES dar­bot­varkę. Ak­ty­vistų tei­gi­ mu, ES turėtų pa­ra­gin­ti, kad būtų de­ra­ma­si „dėl rea­lios Ti­be­to au­to­ no­mi­jos, Ti­be­to kultū­ros, jo uni­ka­ lios gam­tos“. Tarp­par­la­men­ti­nių ry­šių Ti­be­to rėmi­mo grupės at­sto­vai pa­brėžė, kad Lie­tu­vos vald­žia Da­lai La­mai turėtų pa­ro­dy­ti kur kas di­desnį

dėmesį. Pri­me­na­ma, kad 1990 m. ko­vo 11 d. Lie­tu­vai pa­skel­bus ne­ prik­lau­so­mybę jau ba­land­žio 3 d. su­lauk­ta Da­lai La­mos svei­ki­ni­ mo te­leg­ra­mos, o ki­tais me­tais jis pirmą­kart at­vy­ko į mūsų šalį. Nuo­monės, kad Lie­tu­vos vald­žios at­sto­vai ne­turėtų at­suk­ti nu­ga­ ros ka­dai­se mus par­ėmu­siam as­ me­niui, lai­ko­si ir ka­den­ciją bai­ gęs pre­zi­den­tas Valdas Adam­kus. Būtent jis 2001 m., per ant­rąjį Da­ lai La­mos vi­zitą į Lie­tuvą, sve­čią pri­ė mė pre­z i­d entū­ro­je. Tąkart V.Adam­kus į su­si­ti­kimą at­skubė­ jo ne­tgi po ope­ra­ci­jos iš San­ta­riš­ kių kli­nikų. Dar prie­š D.Gry­baus­ kaitės spren­dimą su­si­tik­ti su Da­lai La­ma (tai paaiškė­jo tik tre­čia­dienį 16 val.) V.Adam­kus, su Ti­be­to dva­ si­niu ly­de­riu pla­nuo­jan­tis su­si­tik­ ti ir šįkart, tvir­ti­no, kad da­bar­ti­ nių vald­žios at­stovų po­zi­ci­ja šiuo klau­si­mu yra ne­mo­ra­li ir ne­prin­ ci­pin­ga, o jo­kių san­kcijų iš Ki­ni­ jos, ko bai­mi­na­ma­si, esą tik­rai ne­ su­lauk­tu­me. – Po­ne pre­zi­den­te, kaip ver­ti­ na­te si­tua­ciją, kad aukš­čiau­ si vald­žios at­sto­vai ne­pla­nuo­ja su­si­tik­ti su Lie­tu­vo­je vie­šin­čiu Da­lai La­ma? – paklausėme prezi­ dento V.Adamkus. – Da­bar­tinės Vy­riau­sybės ar vals­ tybės va­dovų nu­si­sta­ty­mas man sun­kiai su­pran­ta­mas. Aš ma­nau, kad tai su­si­ję su darbų ir žod­žių dar­ na, dar reikėtų pri­jung­ti ir mo­ralę. Kai mes ko­vo­jo­me dėl sa­vo laisvės, ne­prik­lau­so­mybės, mes žvalgėmės ir ieš­ko­jo­me draugų, džiaugėmės kiek­ vie­nu at­si­lie­pi­mu, pa­lai­kan­čiu mūsų po­zi­ciją. Kaip tik Ti­be­tas – aš pui­kiai ži­nau ir jūs ži­no­te – bu­vo vie­nas pir­ mųjų, ku­rie pa­svei­ki­no ir pri­pa­ži­no mūsų teisę į laisvą gy­ve­nimą. Šian­ dien Ti­be­tas yra oku­puo­tas, atim­tos lais­vo ap­si­spren­di­mo teisės, ir kai jis žval­go­si į lais­vo­jo pa­sau­lio sąžinę ir yra rei­ka­lin­gas pa­ra­mos, mes pa­si­ ren­ka­me tru­putį skir­tingą ke­lią, ne­ gu elgė­si tas pa­ts Ti­be­tas su mu­mis. Man tai ne­priim­ti­na, bet aš šian­ dien kal­bu neats­to­vau­da­mas jo­kiai už­sie­nio po­li­ti­kai ar Lie­tu­vos vals­ tybės ofi­cia­lia­jai po­li­ti­kai. Tai mo­ ralės klau­si­mas, į kurį tu­ri at­sa­ky­ ti da­bar­ti­niai va­do­vai, o aš ga­liu tik ap­gai­les­tau­ti. Iš sa­vo po­zi­ci­jos ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ket­vir­ta­dienį su­si­tin­ ku su Da­lai La­ma. – Sei­mo pir­mi­nin­kas V.Ged­vi­ las sa­ko ne­su­si­tin­kan­tis su Ti­ be­to ly­de­riu, nes pai­so URM re­ ko­men­da­ci­jos. Ar to­kiu at­ve­ju jos būti­na pai­sy­ti? – Re­ko­men­da­cijų ga­li būti vi­so­kių. Man at­ro­do, tai yra as­menų, šiuo at­ve­ju – Sei­mo pir­mi­nin­ko – ap­ si­spren­di­mas, priim­ti ją ar ne. Bet man tai ne­mo­ra­lu. Kai mums rei­kia pa­gal­bos, ta­da šau­kia­me, ieš­ko­me, o kai į to­kią pa­dėtį pa­ten­ka ki­ti, mes pra­de­da­me žais­ti žai­dimą, ku­ris va­ rian­tas pa­to­ges­nis.

Skir­tu­mai: už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras sakė, kad už­teks, jog Da­lai Lamą su­tiks pa­pras­ti žmonės, o Pre­zi­dentė

su­si­ti­kimą su Ti­be­to dva­si­niu va­do­vu su­rengė pa­sku­tinę mi­nutę.

„Scanpix“ nuo­tr.

8

ketvirtadienis, rugsėjo 12, 2013

užribis

Vaikų gauja įsisiautėjo Uos­ta­mies­čio po­li­ ci­jos pa­rei­gū­nai de­ mas­ka­vo vai­kų gau­ ją, ku­ri nuo šių me­tų pa­va­sa­rio Klai­pė­do­je įvyk­dė de­šim­tis įvai­ rių nu­si­kal­ti­mų. Įta­ri­mai: pa­si­klau­sy­mo apa­ra­tą lu­bų ert­mė­je prie lem­pos ap­ti­kęs vy­

ras ma­no, kad tai žmo­nos dar­bas.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Po lem­pa rado pa­si­klau­sy­mo apa­ra­tą Dai­va Ja­naus­kai­tė Uos­ta­mies­čio po­li­ci­nin­kai aiš­ki­ na­si, kas ir ko­dėl klai­pė­die­čio bu­te įren­gė pa­si­klau­sy­mo apa­ra­tū­rą.

Ant­ra­die­nį į po­li­ci­ją krei­pė­si 39 me­tų uos­ta­mies­čio Jau­nys­tės gat­vės gy­ven­to­jas ir pra­ne­šė, kad sa­vo bu­to ko­ri­do­riu­je ap­ti­ko kaž­ ką pa­na­šaus į pa­si­klau­sy­mo apa­ ra­tū­rą. Vy­ras pa­sa­ko­jo pa­ste­bė­jęs ko­ ri­do­riu­je ant grin­dų nu­by­rė­ju­sio tin­ko ga­ba­lė­lių, o ne­tru­kus pra­dė­ jo mirk­čio­ti lem­pa. Pa­si­li­pęs ant kė­dės jis pa­sie­kė lu­bo­se ert­mę ša­ lia lem­pos ir ap­ti­ko jo­je iki tol ne­ ma­ty­tą dė­žu­tę. Pa­si­do­mė­jęs in­ter­ne­te klai­pė­die­ tis su­vo­kė, jog daik­tas la­bai pri­me­ na pa­si­klau­sy­mo apa­ra­tą, juo la­ biau kad dė­žu­tė­je bu­vo mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­no SIM kor­te­lė. Pa­na­šu, kad tai abo­nen­to, o ne pa­pil­dy­mo kor­te­lė, tad ti­kė­ti­na, kad pa­rei­gū­ nams pa­vyks nu­sta­ty­ti, kas ją įsi­

gi­jo. Gal­būt ta­da paaiš­kės ir pa­si­ klau­sy­mo tiks­las. Val­diš­ko­je įstai­go­je dir­ban­tis vy­ ras įsi­ti­ki­nęs, kad jis sek­tas ne dėl tar­ny­bos. Šiuo me­tu vyks­ta iš­tuo­ kos pro­ce­sas, tad klai­pė­die­tis ma­ no, jog jo ga­lė­jo bū­ti klau­so­ma­si žmo­nos ini­cia­ty­va. „Kol kas ne­ga­liu ka­te­go­riš­kai teig­ti, kad vis­kas yra bū­tent taip, bet jo­kia ki­ta ver­si­ja man į gal­ vą nea­tei­na. Bu­to rak­tą tu­ri­me tik aš ir žmo­na. Ti­kiuo­si, kad pa­rei­ gū­nams pa­vyks iš­siaiš­kin­ti tik­rą­ ją tie­są. Ma­nau, tai pa­da­ry­ti jiems ne­bus su­dė­tin­ga“, – tei­gė vy­ras. Jis at­vi­ra­vo, kad sky­ry­bų ini­ cia­to­rė yra žmo­na, o jis pa­ts pra­šė teis­mą skir­ti lai­ko su­si­tai­ky­ti. Nors šni­pi­nė­ji­mo pa­slau­gas mū­ sų mies­te ga­li­ma už­si­sa­ky­ti ne­sun­ kiai, iki šiol į po­li­ci­ją dėl ne­tei­sė­ to pa­si­klau­sy­mo pri­va­čio­je erd­vė­je ne­bū­ta. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, tad pa­rei­gū­nai šio at­ve­jo kol kas ne­ko­men­tuo­ja.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

„Klai­pė­da“ jau ra­šė apie ne­sut­ ram­do­mus ma­žuo­sius nu­si­kal­tė­ lius, ku­rių ne­ma­ža da­lis yra to­kio jau­no am­žiaus, kad įsta­ty­mai dar ne­lei­džia jų baus­ti. Šio­mis die­no­mis ta­po aiš­ku, kad ši vai­kų gau­ja nuo ba­lan­džio vien šiau­ri­nė­je mies­to pu­sė­je ga­lė­jo įvyk­dy­ti ne ma­žiau nei 20 įvai­rių nu­si­kal­ti­mų. Neat­me­ta­ma ga­li­my­ bė, kad pa­rei­gū­nai bus už­čiuo­pę tik pa­čią led­kal­nio vir­šū­nę, mat pa­tys vai­kai nė­ra lin­kę at­vi­rau­ti apie sa­vo „žyg­dar­bius“, o ir po­li­ci­ją pa­sie­kė ne vi­sų nuo jų nu­ken­tė­ju­sių žmo­ nių skun­dai. Jau­niau­si gau­jos na­riai yra vos de­šim­ties me­tų. Kar­tu su vi­su bū­ riu ber­niu­kų vyk­dant nu­si­kal­ti­mus da­ly­va­vo ir ke­lios ma­ža­me­tės mer­ gai­tės. Di­des­nio­ji nu­si­kal­ti­mų da­lis bū­da­vo vyk­do­mi nak­ti­mis. Kol kas pa­rei­gū­nai ban­do aiš­kin­ tis, kiek ir ko­kių nu­si­kal­ti­mų yra pa­da­rę šie vai­kai. Jau da­bar ži­no­

Pa­sek­mės: tė­vų ne­pri­žiū­rė­ti vai­kai anks­ti su­si­bū­rė į gau­ją.

ma, kad nak­ti­mis jie mėg­da­vo plėš­ti gir­tus suau­gu­sius vy­rus. Vi­sas bū­ rys api­pul­da­vo au­ką ir atim­da­vo pi­ ni­gus bei bran­giau­sius daik­tus. Šios gau­jos gro­bis bū­da­vo mo­bi­ lio­jo ry­šio te­le­fo­nai, kom­piu­te­riai bei ki­to­kios ver­ty­bės. Po­li­ci­nin­kai dar aiš­ki­na­si, kas vai­kams tal­ki­ no par­duo­dant pa­grob­tus daik­tus. Nea­be­jo­ja­ma, kad neap­siei­ta be suau­gu­sių­jų pa­gal­bos. Kas yra šie as­me­nys, koks jų vaid­muo or­ga­ni­ zuo­jant ne­pil­na­me­čių ir ma­ža­me­ čių nu­si­kal­ti­mus, dar ti­ria­ma. Kal­bė­da­mi apie šią gau­ją, pa­rei­ gū­nai tei­gė, kad vai­kai vo­gė vis­ką, kas jiems pa­si­tai­ky­da­vo po ran­ka. Bū­ta at­ve­jų, kai ma­žie­ji il­ga­pirš­čiai įžū­liai pa­grob­da­vo pi­ni­gus iš par­ duo­tu­vių ka­sos apa­ra­tų ir pa­spruk­ da­vo ap­sau­gi­nin­kams ne­spė­jus nė su­rea­guo­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­sak pa­rei­gū­nų, ma­žų­jų nu­si­ kal­tė­lių tė­vai ne­su­sit­var­ko su at­ža­ lo­mis, jų šei­mos yra ži­no­mos Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos dar­buo­ to­jams. Ne vi­si nu­si­kal­tę vai­kai yra at­ vi­ri bend­rau­da­mi su po­li­ci­nin­kais. Pas­te­bė­ta, kad nuo­šir­džiau­si – jau­ nes­ni nei 14 me­tų vai­kai. Jie ne tik pa­sa­ko­ja, ką blo­go su drau­gais yra pa­da­rę, bet ir at­sklei­džia kiek­vie­ no da­ly­vio vaid­me­nį. Ki­ti pri­pa­žįs­ ta kal­tę tik ta­da, kai pa­rei­gū­nai pri­ re­mia juos prie sie­nos fak­tais. Koks bus nu­si­kal­tu­sių vai­kų, ku­ rių įsta­ty­mas ne­lei­džia baus­ti, li­ ki­mas, dar neaiš­ku. Pa­na­šu, kad vie­nas ak­ty­viau­sių šios gau­jos na­ rys 11-me­tis Eri­kas va­žiuos į vai­kų so­cia­li­za­ci­jos cent­rą. Ki­tus gal­būt bus ban­do­ma pe­ rauk­lė­ti ne­pai­mant jų iš šei­mos.

Sir­ga­liams – po­li­ci­jos dė­me­sys Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Nak­tį Klai­pė­do­je šau­dy­ta Dai­va Ja­naus­kai­tė Nak­tį iš ant­ra­die­nio į tre­čia­die­nį aikš­tė­je prie nak­ti­nio klu­bo „Pi­te­ ris“ vy­ko muš­ty­nės, bu­vo šau­do­ ma. Tvar­kos da­ry­ti į šią vie­tą sku­bė­ jo trys po­li­ci­jos pa­tru­lių eki­pa­žai.

Tre­čia­die­nį 3.18 val. uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos bu­dė­to­jus pa­sie­kė ži­nia apie di­džiu­les muš­ty­nes. Be­re­gint į Tai­kos pro­spek­tą prie nak­ti­nio klu­bo iš­sku­bė­jo trys po­li­ci­jos pa­ tru­lių eki­pa­žai. Jiems bu­vo pra­neš­ ta apie maž­daug de­šim­tį be­si­mu­ šan­čių vy­rų. Kai at­vy­ko pa­rei­gū­nai, klu­bo ap­ sau­gi­nin­kai bu­vo su­lai­kę vie­ną jau­ ną vy­rą ir atė­mę iš jo du­ji­nį pis­to­ le­tą. Du jo bend­ri­nin­kai bū­tent tuo me­tu grį­žo į įvy­kio vie­tą ir taip pat bu­vo suim­ti. Vie­ną vy­rą grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­lis sku­biai iš­ga­be­no į li­ go­ni­nę. Va­kar muš­ty­nių prie­žas­tis iki ga­ lo ne­bu­vo aiš­ki, nes nu­ken­tė­ju­sy­sis dar ne­bu­vo pa­ra­šęs pa­reiš­ki­mo. Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, nu­ken­ tė­ju­siai­siais ta­po 30-me­tis vy­ras ir jo šiek tiek jau­nes­nė drau­gė. Prie jų pri­si­ka­bi­no prie nak­ti­nio klu­

bo kaž­ko lū­ku­ria­vę trys jau­nuo­liai. Be­je, vie­nas jų yra ne­pil­na­me­tis, jam – tik 16 me­tų. Už­ka­bi­nę po­rą vai­ki­nai pra­dė­ jo muš­ty­nes. No­rė­da­mas ap­si­gin­ ti vy­ras iš­si­trau­kė sa­vi­gy­nai įsi­gy­ tą du­ji­nį pis­to­le­tą, ta­čiau vie­nas už­puo­li­kų gink­lą atė­mė ir šo­vė į žmo­gų. Už­vi­rus muš­ty­nėms tvar­ką da­ ry­ti ėmė­si „Pi­te­rio“ ap­sau­gi­nin­ kai, o po­li­ci­ją iš­kvie­tė įvy­kių liu­ di­nin­kas. Pa­rei­gū­nai vi­sus tris mu­šei­kas pri­sta­tė į 1-ąjį po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­tą, kur paaiš­kė­jo, kad jie bu­vo gir­ti. In­ci­den­tą ti­rian­tiems po­li­ci­ nin­kams ki­lo klau­si­mų, ką ge­ro­kai po vi­dur­nak­čio šio­je vie­to­je vei­kė paaug­lys, ko prie pa­si­links­mi­ni­mo įstai­gos lau­kė trys jau­ni vy­rai. „Klai­pė­do­je šau­do­ma ne kas­ nakt, ta­čiau šio­je vie­to­je nak­ti­mis ne­re­tai api­plė­šia­mi žmo­nės ar ky­la muš­ty­nės. Tik­rin­si­me, ar su­lai­ky­ tie­ji anks­čiau tu­rė­jo rei­ka­lų su tei­ sė­sau­ga, aiš­kin­si­mės kiek­vie­no jų vaid­me­nį in­ci­den­to me­tu“, – tei­ gė Klai­pė­dos 1-ojo po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to Vie­šo­sios po­li­ci­jos sky­ riaus vy­riau­sia­sis ty­rė­jas Arū­nas Pu­žaus­kas.

v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos are­no­je lie­jo­si Kau­no „Žal­gi­rio“ ir Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­ to“ krep­ši­nio ko­man­dų sir­ga­lių abi­pu­sė nea­py­kan­ta, ku­rią mal­ ši­no gau­sios po­li­ci­jos ir pri­va­čios sau­gos tar­ny­bos pa­jė­gos.

„Žal­gi­rio“ ir „Lie­tu­vos ry­to“ krep­ ši­nin­kai da­ly­va­vo ant­rą kar­tą uos­ ta­mies­ty­je su­reng­ta­me tarp­tau­ti­ nia­me krep­ši­nio tur­ny­re V.Ga­ras­to tau­rei lai­mė­ti. Nors šios ko­man­dos tar­pu­sa­vy­ je ne­su­si­ko­vė nė kar­to, jų aist­ruo­ liams tai ne­sut­ruk­dė pa­de­monst­ ruo­ti, kad jie yra ar­šiau­si prie­šai bet ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis. „Žal­gi­ris“ tur­ny­ro fi­na­le žai­dė ant­ra­die­nio va­ka­rą. Pa­lai­ky­ti sa­ vo ko­man­dos bu­vo at­vy­kę ke­lio­li­ ka sir­ga­lių ir iš Kau­no. „Lie­tu­vos ry­to“ krep­ši­nio ko­ man­da žai­dė tą pa­čią die­ną, bet ge­ ro­kai anks­čiau, nes ko­vo­jo tik dėl penk­to­sios vie­tos tur­ny­re. Ne­pai­sant to, iš Vil­niaus at­vy­kę krep­ši­nio aist­ruo­liai lau­kė tur­ny­ ro pa­bai­gos. Kai tik pra­si­dė­jo fi­na­li­nė ko­va ir į aikš­te­lę iš­bė­go Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai, ko­man­dos sir­ga­liai ėmė skan­duo­ti sa­vo die­vu­kus pa­ lai­kan­čias skan­duo­tes. Lyg iš nie­ kur gre­ti­mo­je tri­bū­no­je at­si­ra­do

Pro­vo­ka­ci­ja: aki­vaiz­džiai ag­re­sy­ves­ni bu­vo „Lie­tu­vos ry­to“ sir­ga­liai,

tarp ku­rių įsi­mai­šė ir klai­pė­die­čių.

„Lie­tu­vos ry­to“ aist­ruo­liai, ku­ rie sa­vo ener­gi­ją nu­krei­pė į Kau­no „Žal­gi­rio“ sir­ga­lius – juos ėmė ko­ ne­veik­ti, skan­duo­ti ne­cen­zū­ri­niais žo­džiais pri­sod­rin­tas skan­duo­tes. Kau­nie­čiai iš­kart da­vė at­sa­ką – taip pat pa­lei­do ri­muo­tų keiks­ma­ žo­džių ti­ra­dą, įžei­džian­čią Vil­niaus mies­tą ir „Lie­tu­vos ry­to“ ko­man­dą. Bes­kan­d uo­jan­č ios aist­r uo­l ių gru­puo­tės žings­nis po žings­nio ar­tė­jo vie­na prie ki­tos. Tarp jų su­ sku­bo įsi­terp­ti apie de­šimt ap­sau­ gos tar­ny­bos dar­buo­to­jų ir po­li­ci­ jos pa­rei­gū­nų. Jiems te­ko nau­do­ti ir fi­zi­nius veiks­mus – sa­vo kū­nais tar­si sky­dais sir­ga­lius at­stum­ti vie­ nus nuo ki­tų, kad ne­kil­tų riau­šės. Vis dėl­to ne­ti­kė­tai ata­ka­vo vie­ nas „Lie­tu­vos ry­to“ aist­ruo­lis. Jis

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

su­ge­bė­jo pra­smuk­ti pro pa­rei­gū­nus ir pa­grie­bė Kau­no „Žal­gi­rio“ vė­lia­ vą, ku­rią tu­rė­jo kau­nie­čiai aist­ruo­ liai. Tai šiuos ga­lu­ti­nai įsiu­ti­no ir jie vi­sa jė­ga puo­lė var­žo­vus. Ap­sau­gi­nin­kai vil­nie­čius, juos sau­go­da­mi, iš­vi­jo lauk iš are­nos. Kau­nie­čiai sir­ga­liai li­ko tri­bū­no­je ir to­liau pa­lai­kė sa­vo ko­man­dą. Per vi­sas var­žy­bas po­li­ci­jos pa­ tru­lių au­to­mo­bi­lis su­ko ra­tus ap­link are­ną – bu­vo ieš­ko­ma, ar kur nors ne­si­bū­riuo­ja įžeis­ti vil­nie­čiai, lauk­ da­mi, ka­da ga­lės su­kel­ti muš­ty­nes. Po var­žy­bų ap­sau­gi­nin­kai ke­ lio­li­ka „Žal­gi­rio“ sir­ga­lių pa­ly­dė­jo iš are­nos – jie bu­vo iš­ves­ti pro at­ sar­gi­nį išė­ji­mą ir sau­giai įso­din­ti į tas trans­por­to prie­mo­nes, ku­rio­ mis at­vy­ko.

9

KETVIRTADIENIS, rugsėjo 12, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,27 %

–0,20 %

+0,39 %

Ke­liams tvar­ky­ti – pa­pil­do­mi mi­li­jo­nai

„Wes­tern Union“ plė­sis to­liau

€

Vy­riau­sy­bė tre­čia­die­nį po­sė­dy­je pri­ta­rė, kad šie­met Lie­tu­vos ke­liams bū­tų skir­ta pa­pil­do­mai 156 mln. li­tų. Tai re­zer­vi­nė Ke­lių pro­gra­mos su­ma, ku­ri kas­met ket­vir­tą ket­ vir­tį ga­li bū­ti per­žiū­rė­ta. Su­si­sie­ki­mo mi­nis­ te­ri­ja nu­ro­dė, kad 58,43 mln. li­tų bus skir­ ta ke­liams, 19 mln. li­tų – žvyr­ke­liams, 5,5 mln. li­tų – til­tams, via­du­kams ir tu­ne­liams, 5,426 mln. li­tų – in­ves­ti­ci­jų pro­jek­tams, 17,709 mln. li­tų – ke­lių prie­žiū­ros dar­bams.

Dve­jus me­tus Lie­tu­vo­je vei­kian­ti pa­sau­ li­nė gry­nų­jų pi­ni­gų per­lai­dų ly­de­rė „Wes­ tern Union“ to­liau ke­ti­na plės­tis. Tai pa­reiš­ kė bend­ro­vės Eu­ro­pos ir Nep­rik­lau­so­mų vals­ty­bių san­drau­gos ša­lių re­gio­no vy­res­ny­ sis vi­cep­re­zi­den­tas Ja­nas Hil­le­re­das. Anot jo, in­ves­ti­ci­ją Lie­tu­vo­je „Wes­tern Union“ ver­ ti­na kaip vie­ną ge­riau­sių bend­ro­vės ka­da nors priim­tų spren­di­mų. „Wes­tern Union“ Lie­tu­vo­je jau su­kū­rė 900 nau­jų dar­bo vie­tų.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 1000 2,8703 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0968 JAV do­le­ris 1 2,6048 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5147 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9157 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1286 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3917 Ru­si­jos rub­lis 100 7,9065 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7835

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

–0,2259 % +0,2373 % –0,0038 % +0,1513 % –0,0122 % +0,4548 % +1,5258 % +0,4000 % –0,2616 %

Už gy­ny­bą at­si­ly­gi­na dos­nia rek­la­ma? dėl „Nor­fos maž­me­na“ 1 Ko­ di­de­lę sa­vo rek­la­mos biu­

dže­to da­lį ski­ria vie­nam šal­ti­niui? Spe­cia­lis­tai tei­gia, kad į šį klau­si­mą ne­sun­ku at­sa­ky­ti pa­žiū­rė­jus, ką ir kaip apie „Nor­fą“ pa­sta­ruo­ju me­tu ra­šo „Lie­tu­vos ry­tas“. Per­ša­si iš­va­ da, kad dos­niai rek­la­mos „Lie­tu­vos ry­te“ už­si­sa­kę „Nor­fos maž­me­ną“ ir pa­grin­di­nę šios bend­ro­vės pre­kių tie­kė­ją „Ri­vo­ną“ val­dan­tys vers­li­ nin­kai re­dak­to­riams ga­li dik­tuo­ti ir tai, kas tu­ri bū­ti ra­šo­ma. O pi­ni­gų iš sa­vo rek­la­mos biu­ dže­to „Nor­fos maž­me­na“ „Lie­tu­ vos ry­tui“ at­sei­kė­jo iš­ties dos­niai. Bend­ro­vės TNS LT duo­me­ni­mis, praė­ju­siais me­tais bend­ro­vės „Ma­ xi­ma LT“ gross iš­lai­dos (skai­čiuo­ jant pa­gal ofi­cia­lius kai­ni­nin­kus, be ga­li­mų nuo­lai­dų ir PVM) rek­la­ mai „Lie­tu­vos ry­te“ su­da­rė 98,023 tūkst. li­tų, vie­no di­džiau­sio ša­lies rek­la­mų už­sa­ko­vo „Eu­ro­vais­ti­ nių“ tink­lo – 6,82 tūkst. li­tų, par­ duo­tu­ves „Iki“ val­dan­čios bend­ro­ vės „Pa­link“ – 417,714 tūkst. li­tų, o „Nor­fos maž­me­nos“ – be­veik 700 tūkst. li­tų. Dar la­biau ato­trū­kis tarp „Nor­ fos maž­me­nos“ ir ki­tų di­džiau­sių rek­la­mos už­sa­ko­vų „Lie­tu­vos ry­ te“ išau­go šiais me­tais. TNS LT duo­me­ni­mis, „Pa­link“ gross iš­ lai­dos rek­la­mai „Lie­tu­vos ry­te“ šie­met su­da­rė 93,32 tūkst. li­tų, „Eu­ro­vais­ti­nės“ – 15,137 tūkst. li­t ų, o „Nor­fos maž­m e­n a“ jau bai­g ia pa­s i­v y­t i praė­j u­s ių me­t ų ro­dik­lį ir „Lie­tu­vos ry­tui“ sky­rė 643,49 tūkst. li­tų gross rek­la­mos iš­lai­dų. Per­ka rek­la­mą, gau­na įta­ką?

„To­kios su­mos, iš­lei­džia­mos rek­ la­mai vie­na­me ka­na­le, iš­ties ste­ bi­na. Ne­bū­tų nie­ko nuo­sta­baus, jei „Nor­fos maž­me­na“ tiek pat rek­la­ muo­tų­si ir ki­tur, ta­čiau taip nė­ ra. O da­bar net ne­rei­kia bū­ti di­ de­liu eks­per­tu, kad su­pras­tum, jog trans­liuo­ti rek­la­mą dau­giau­sia vie­nu ka­na­lu nė­ra efek­ty­vu“, – tei­ gė vie­no­je ži­niask­lai­dos pla­na­vi­mo agen­tū­ro­je dir­ban­tis rek­la­mos rin­ kos spe­cia­lis­tas. Pa­sak jo, aki­vaiz­ du, kad tiek daug rek­la­mos pi­ni­gų „Lie­tu­vos ry­tui“ ski­rian­tys „Nor­ fos maž­me­nos“ val­dy­to­jai tu­ri sa­ vų tiks­lų – vi­sų pir­ma, da­ry­ti įta­ką dien­raš­čio tu­ri­niui. „Kal­bant apie „Lie­tu­vos ry­tą“, ku­rio gru­pės nuo­sto­liai per­nai su­da­rė 4,6 mln. li­tų, tai, ži­no­ma, iš „Nor­fos maž­me­nos“ rek­la­mos gau­na­mos pa­ja­mos yra di­de­li pi­ ni­gai, ku­rių ne­tek­ti bū­tų skau­du. Aiš­ku, kad tai su­pran­ta ir „Nor­ fos maž­me­nos“ sa­vi­nin­kai, to­dėl grei­čiau­siai spau­džia „Lie­tu­vos ry­tą“ da­ry­ti tam tik­ras nuo­lai­das. O „Lie­tu­vos ry­tas“ grei­čiau­siai su to­mis nuo­lai­do­mis su­tin­ka, nes,

Pra­lai­mi: D.Dun­du­liui (centre) pri­klau­san­čios „Nor­fos maž­me­nos“ pre­ky­bos cent­rai nuo kon­ku­ren­tų at­si­lie­ka ir pa­gal tai, kiek var­to­to­jų skun­dų

pa­si­tvir­ti­na.

kaip mi­nė­jau, pi­ni­gai iš­ties di­de­ li“, – svars­tė pa­šne­ko­vas. Už­si­puo­lė tik­rin­to­jus

Ro­dos, to­kie sam­pro­ta­vi­mai – ne be pa­grin­do. Pas­ta­ruo­ju me­tu „Lie­tu­vos ry­to“ pus­la­piuo­se kliū­ va vi­siems, ku­rie neį­tin­ka per 100 par­duo­tu­vių val­dan­čios „Nor­ fos maž­me­nos“ ir jos tie­kė­jos „Ri­ vo­nos“ pa­grin­di­niam ak­ci­nin­kui D.Dun­du­liui. Dien­raš­čio pub­li­ka­ ci­jo­se kri­ti­ka že­ria­ma tei­sė­jams, pro­ku­ro­rams, Vals­ty­bi­nei mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bai, Vals­ty­bi­nei ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­jai. Pas­ta­rai­siais mė­ne­siais Vals­ty­ bi­nė ne mais­to pre­kių ins­pek­ci­ja bend­ro­vei „Ri­vo­na“ sky­rė ne vie­ ną bau­dą už iš Ki­ni­jos at­vež­tus ne­ko­ky­biš­kus ir pa­vo­jų ke­lian­čius žais­lus, ku­riais bu­vo pre­kiau­ja­ma „Nor­fos“ pre­ky­bos tink­lo par­duo­ tu­vė­se. Ge­gu­žės mė­ne­sį apie „Nor­fos“ len­ty­no­se pa­si­ro­džiu­sį abe­jo­ti­nos ko­ky­bės žais­lą – plas­ti­ki­nį an­čiu­ ką kiau­ši­ny­je – Ne mais­to pro­duk­ tų ins­pek­ci­jai pra­ne­šė jį sa­vo vai­ kams nu­pir­kęs tė­vas. Pir­kė­jo nuo­gąs­ta­vi­mai pa­si­tvir­ ti­no – pa­gal nu­sta­ty­tą me­to­di­ką vyk­dant tem­pi­mo ir smū­gių ban­ dy­mus žais­lo de­ta­lės at­si­skir­da­vo, vai­kams ypač pa­vo­jin­gas ga­lė­jo bū­ ti ašt­rus me­ta­li­nis žais­lo smai­ga­

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

lys. Per ty­ri­mą nu­sta­ty­ta, kad iš­ ban­dy­tas žais­las nea­ti­tin­ka žais­lų sau­gos tech­ni­nio reg­la­men­to rei­ ka­la­vi­mų. Lie­pos pa­bai­go­je tai pa­čiai „Ri­ vo­nai“ vėl bu­vo skir­ta 5 tūkst. li­tų bau­da, kai paaiš­kė­jo, kad „Nor­fos“ pre­ky­bos cent­ruo­se par­duo­da­mos ser­ve­tė­lės, ku­rios net ga­li kel­ti pa­ vo­jų ma­žų vai­kų gy­vy­bei.

At­ro­do, kad mil­ži­ niš­kas su­mas pi­ni­gų rek­la­mai „Lie­tu­vos ry­te“ iš­lei­džian­čios įmo­nės sa­vi­nin­kas sa­vo kie­me su­si­tvar­ ky­ti ne­su­ge­ba.

Užuot puo­lęs at­si­pra­šy­ti sa­ vo klien­tų, „Nor­fos maž­me­nos“ ir „Ri­vo­nos“ ak­ci­nin­kas D.Dun­ du­lis smo­gė at­sa­ko­mą­jį smū­gį ne kur ki­tur, o „Lie­tu­vos ry­te“, ir ėmė skelb­ti apie ne­va prieš jo vers­lą pra­dė­tą ne mais­to pro­duk­tų kont­ ro­lie­rių ka­rą. „Ins­pek­to­riai įsi­siau­tė­jo“, „Ins­ pek­to­riai ata­kuo­ja pre­ky­bi­nin­kus“, „Rin­kos prie­vaiz­dų ata­kos gre­sia di­džiu­liais nuo­sto­liais“. To­kio­mis

ant­raš­tė­mis pa­puoš­ti straips­niai pa­si­ro­dė „Lie­tu­vos ry­te“. Pub­li­ka­ci­jo­se ci­tuo­ja­mas D.Dun­ du­lis skai­ty­to­jus ban­dė įti­kin­ti, kad Ne mais­to pre­kių ins­pek­ci­jos spe­ cia­lis­tai yra ne­kom­pe­ten­tin­gi, su­ bjek­ty­viai spren­džia, ku­rie žais­lai tin­ka­mi vai­kams, o ku­rie – ne. Tei­sė­jas jau­tė­si spau­džia­mas

Sa­vo in­te­re­sus per „Lie­tu­vos ry­tą“ vie­nas tur­tin­giau­sių ša­lies vers­li­ nin­kų D.Dun­du­lis gi­na ne tik at­ mes­da­mas ins­pek­to­rių prie­kaiš­tus dėl pre­ky­bos ne­ko­ky­biš­ko­mis pre­ kė­mis, bet ir teis­muo­se ko­vo­da­mas dėl 7 mln. li­tų, ku­riuos jo įmo­nėms teis­mas nu­ro­dė su­mo­kė­ti už par­ duo­tus ma­žes­nius, nei bu­vo nu­ro­ dy­ta pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­ty­ se, skly­pus. Li­kus vos ke­lioms die­noms iki teis­m o spren­d i­m o priė­m i­m o, „Lie­tu­vos ry­te“ pa­si­ro­dė straips­ nis, ku­ria­me bu­vo už­si­pul­tas by­ lą nag­ri­nė­jęs tei­sė­jas Dai­nius Rin­ ke­vi­čius. Pats tei­sė­jas šį straips­nį įvar­di­ jo kaip ban­dy­mą da­ry­ti spau­di­mą teis­mui: „Kai toks straips­nis pa­si­ ro­do prieš pa­skel­biant spren­di­mą, tai yra aki­vaiz­dus spau­di­mas teis­ mui. Ki­taip nė ne­pa­va­din­si.“ „Aiš­ku, to­kio­je si­tua­ci­jo­je tei­sė­ jas ne­ga­li jaus­tis ge­rai. Bet nu­si­ša­ li­nus nuo by­los bū­tų pa­ro­dy­ta, kad

toks spau­di­mas Lie­tu­vo­je ga­li­mas. Tai bū­tų dar blo­giau. Te­ko priim­ti spren­di­mą by­lo­je. Pub­li­ka­ci­ja jam ne­tu­rė­jo jo­kios įta­kos. Bet ko­kiu at­ve­ju spren­di­mas bū­tų bu­vęs toks pa­ts“, – tei­gė D.Rin­ke­vi­čius. Pa­žei­di­mų dau­gė­ja

Kol D.Dun­du­lis sa­vo in­te­re­sus gi­ na „Lie­tu­vos ry­to“ pus­la­piuo­se, jo val­do­mo­se „Nor­fos“ par­duo­tu­vė­se to­li gra­žu ne vis­kas ge­rai. At­ro­do, kad mil­ži­niš­kas pi­ni­gų su­mas rek­ la­mai „Lie­tu­vos ry­te“ iš­lei­džian­ čios įmo­nės sa­vi­nin­kas sa­vo kie­me su­si­tvar­ky­ti ne­su­ge­ba. „Nor­fos“ par­duo­tu­vių val­dy­to­ jai į VMVT spe­cia­lis­tų vi­zi­tus ir jų pa­ta­ri­mus, ro­dos, žvel­gia pro pirš­ tus. Per­nai šio­se par­duo­tu­vė­se bu­ vo at­lik­ti 373 pa­tik­ri­ni­mai, 33 pro­c. at­ve­jų nu­sta­ty­ta pa­žei­di­mų. Pir­mą šių me­tų pus­me­tį šis ro­dik­lis bu­ vo dar pra­stes­nis. Per 162 „Nor­ fos“ par­duo­tu­vė­se at­lik­tus pa­tik­ ri­ni­mus pa­žei­di­mų bu­vo nu­sta­ty­ta jau 35 pro­c. at­ve­jų. Bend­ro­vės „Nor­fos maž­me­na“ pre­ky­bos cent­rai nuo kon­ku­ren­tų at­si­lie­ka ir pa­gal tai, kiek var­to­to­ jų skun­dų pa­si­tvir­ti­na. Per­nai pa­ si­tvir­ti­no 32 pro­c. dėl šių par­duo­ tu­vių VMVT pa­teik­tų var­to­to­jų skun­dų, toks pa­ts šis skai­čius iš­li­ ko ir pir­mą šių me­tų pus­me­tį.

10

atzalynas@kl.lt Redaktorė Evelina Zenkutė

ketvirtadienis, rugsėjo 12, 2013

atžalynas

Moks­lai mokykloje ro­mų ne­vi­lio­ja Klai­pė­do­je ofi­cia­ liai gy­ve­na 76 ro­mų tau­ty­bės žmo­nės, di­de­lė jų da­lis – mo­ kyk­li­nio am­žiaus vai­kai. Ta­čiau mo­ kyk­las dau­giau­ siai lan­ko tik pra­ di­nu­kai. Vy­res­nių – moks­lai ne­vi­lio­ja.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Do­mi­nuo­ja ri­zi­kos šei­mos

1989 m. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų su­ra­ šy­mo duo­me­ni­mis, ša­ly­je gy­ve­no 2 tūkst. 718 či­go­nų tau­ty­bės žmo­nių, o 2011 m. – 2 tūkst. 115. Klai­pė­dos ap­skri­ty­je prieš po­ rą me­tų bu­vo su­ra­šy­ta 78 ro­mai, iš ku­rių 76 gy­ve­no Klai­pė­dos mies­te. Klai­pė­do­je 12 ro­mų tau­ty­bės šei­ mų, ku­rio­se au­ga 23 vai­kai, pri­ski­ ria­mos so­cia­li­nės ri­zi­kos gru­pei. Iš jų vie­na šei­ma au­gi­na 6, ki­to­se po 1-2 vai­kus. Ki­taip ta­riant, be­ veik pu­sė vi­sų ro­mų, ku­rie gy­ve­na Klai­pė­do­je, pri­klau­so so­cia­li­nės ri­ zi­kos šei­moms. „So­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mas mes kont­ro­liuo­ja­me ir do­mi­mės, ar šios iš­lei­džia vai­kus į mo­kyk­lą. Ta­čiau di­džiau­sia pro­ble­ma – šių žmo­nių po­žiū­ris į moks­lą“, – sa­kė Klai­pė­ dos šei­mos ir vai­ko ge­ro­vės cent­ro di­rek­to­rė Ri­ta Bra­tė­nai­tė-Vit­kie­nė. Klai­pė­dos vai­ko tei­sių apsaugos tar­ny­bos va­do­vė Gra­ži­na Au­ry­lie­nė ne­slė­pė, kad ro­mų vai­kai bent pra­ di­nes mo­kyk­las sten­gia­si lan­ky­ti ir pa­gal ga­bu­mus mo­ko­si. Prob­le­mos esą pra­si­de­da vai­kams paau­gus. Į pra­di­nes mo­kyk­las iš­lei­džia

„Mū­sų mo­kyk­lą ir per­nai, ir už­per­ nai lan­kė ke­li ro­mų tau­ty­bės vai­kai. Šie­met ir­gi tu­ri­me du pir­mo­kus. Yra to­kių šei­mų, ku­rios la­bai rū­pi­ na­si sa­vo vai­kais, o kiek jų ne­lan­ko mo­kyk­los, mes ne­ži­no­me“, – tei­gė „Gi­li­jos“ pra­di­nės mo­kyk­los di­rek­ to­rė Al­do­na Kas­naus­kie­nė. Nors prie bu­vu­sios „Juodk­ran­ tės“ par­duo­tu­vės nuo­lat su­kio­ ja­si ke­lio­li­ka mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kų, I.Si­mo­nai­ty­tės pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rė Gra­ži­na Skun­

Tra­di­ci­jos: ro­mų tau­ty­bės vai­kai, sun­kiai nu­stygs­tan­tys mo­kyk­los suo­le, ne­re­tai pa­grin­di­nių moks­lų ne­pa­bai­gia.

či­kie­nė pa­tvir­ti­no, kad šiuo me­tu Žve­jy­bos uos­to ra­jo­ne vei­kian­čio­ je mo­kyk­lo­je mo­ko­si tik vie­na ro­ mų tau­ty­bės mer­gai­tė. „Nors mes neišs­ki­ria­me vai­kų pa­gal tau­ty­bę, ta­čiau ro­mų vai­kai vi­sa­da bu­vo pro­ble­mi­niai. Vai­ko ge­ro­vės ko­mi­si­jo­je per­nai svars­tė­ me du: vie­ną iš Vi­tės mo­kyk­los dėl iš­šau­kian­čio el­ge­sio, ki­tą – dėl mo­ kyk­los ne­lan­ky­mo. Šeš­to­kas, užuo­t ėjęs į pa­mo­kas, prie par­duo­tu­vės su ma­ma par­da­vi­nė­jo kont­ra­ban­ di­nes ci­ga­re­tes. Vie­na tiks­liai ga­liu pri­pa­žin­ti – pi­ni­gus skai­čiuo­ti jie tik­rai mo­ka“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­rio va­do­vė Vir­gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­nė. Švie­ti­mo sky­rius ne­tru­kus tu­rė­ tų gau­ti duo­me­nis iš ne­si­mo­kan­ čių, ne­lan­kan­čių mo­kyk­los vai­kų

re­gist­ro. Juos su­tik­rins ir, kaip kas­ met, su Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ ny­ba pra­dės ieš­ko­ti į mo­kyk­las nei­ nan­čių vai­kų.

Svet­la­na No­vo­pols­ka­ja:

Ro­mų tra­di­ci­ja – anks­ty­vas iš­kri­ti­ mas iš mo­kyk­los. Esą pa­si­tai­ko to­kių at­ve­jų, kai ro­ mės atei­na pa­siim­ti pa­šal­pų, o vai­ kų į mo­kyk­lą neiš­lei­džia. Spe­cia­lus va­do­vė­lis ne­pri­gi­jo

Klai­pė­dos ro­mai nė­ra su­si­bū­rę į ofi­cia­lią tau­ti­nę bend­ruo­me­nę, nes jų tau­ty­bės žmo­nių uos­ta­mies­ty­je

nė­ra nė šim­to. Ki­taip Vil­niu­je, kur vei­kia Ro­mų vi­suo­me­nės cent­ras. Jo va­do­vė Svet­la­na No­vo­pols­ka­ ja tei­gė, kad pra­di­nes kla­ses ro­mų vai­kai pa­pras­tai lan­ko. „Sun­ku iš­lai­ky­ti ro­mų tau­ty­bės vai­kus mo­kyk­lo­je ir tam yra ke­le­ tas prie­žas­čių. Ta­čiau, aiš­ku, yra ir ro­mų tra­di­ci­ja – anks­ty­vas iš­kri­ti­ mas iš mo­kyk­los“, – ne­slė­pė S.No­ vo­pols­ka­ja. Vil­niu­je vei­kia ir nuo­to­li­nio mo­ ky­mo cent­ras, mo­ki­niai kon­sul­ tuo­ja­mi ir ro­mai mo­ko­si dis­tan­ci­ niu bū­du. Jau tre­čius me­tus su­ren­ka­ma 2022 as­me­nų gru­pė, šią va­sa­rą vals­ ty­bi­nius eg­za­mi­nus iš­lai­kė 2 abi­ tu­rien­tai, o vie­na mer­gai­tė įsto­jo į ko­le­gi­ją Vil­niu­je. Prieš ke­l io­l i­ka me­t ų vie­n o­je sos­ti­nės vals­ty­bi­nė­je mo­kyk­lo­je

Andriaus Ufarto/BFL nuo­tr.

bu­vo įsteig­tos spe­cia­lios kla­sės ro­mų tau­ty­bės vai­kams. Ta­čiau Ly­gių tei­sių kont­ro­lie­riaus tar­ ny­ba esą už­pro­tes­ta­vo dėl to­kios vai­kų seg­re­ga­ci­jos, tei­gda­ma, kad mo­ky­tis tu­ri vi­si kar­tu, neišs­ki­ riant tau­ty­bės. „Lie­tu­vo­je yra iš­leis­tas va­do­ vė­lis „Ro­mų abė­cė­lė“ spe­cia­liai lie­tu­viš­koms mo­kyk­loms. Bet ta ini­cia­ty­va ne­bu­vo fi­nan­siš­kai pa­ rem­ta. Mo­ky­to­jams už fa­kul­ta­ty­ vus nie­kas ne­mo­kė­jo, ini­cia­ty­va nu­slū­go, o va­do­vė­liu, mo­kant ro­ mų vai­kus, nie­kas pra­ktiš­kai ne­si­ nau­do­ja“, – ap­gai­les­ta­vo S.No­vo­ pols­ka­ja. Ro­mų Lie­tu­vo­je ma­žė­ja, esą daug jų iš­va­žia­vo ir gy­ve­na Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je. Yra ir to­kių ro­mų, ku­ rie lio­vė­si sa­ve iden­ti­fi­kuo­ti su šia et­ni­ne gru­pe.

11

ketvirtadienis, rugsėjo 12, 2013

atžalynas Įgis pa­tir­ties

Kny­gos su­tik­tu­vės

Pat­rauk­lus už­sie­nie­čiams

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Gam­tos ir ma­te­ma­ti­kos moks­lų fa­kul­te­te rug­sė­jo 13 d. pra­si­dės tarp­tau­ti­ nis pro­gra­mi­nės įran­gos pro­jek­ta­ vi­mo kon­kur­sas. Pag­rin­di­nis kon­ kur­so tiks­las – su­teik­ti in­for­ma­ ti­kos stu­di­jų pro­gra­mos stu­den­ tams da­ly­va­vi­mo tarp­tau­ti­niuo­ se pro­jek­tuo­se pa­tir­ties dir­bant tarp­tau­ti­nė­se ko­man­do­se.

Šian­dien Ni­do­je pri­sta­to­ma kny­ ga „Chro­nik der Schu­le zu Nid­ den“ („Ni­dos mo­kyk­los kro­ni­ ka“), ku­ri iš­leis­ta uni­ka­laus rank­ raš­čio pa­grin­du. Ją 1923–1944 m. kruopš­čiai pil­dė tuo­me­ti­nis Ni­ dos mo­kyk­los mo­ky­to­jas Henry’s Fuch­sas. Vė­liau rank­raš­tis bu­vo iš­vež­tas į Vo­kie­ti­ją ir il­gą lai­ką lai­ ky­tas din­gu­siu.

Nau­jus moks­lo me­tus KU pa­si­ tin­ka 34 stu­den­tai iš įvai­rių pa­ sau­lio ša­lių. Ru­dens se­mest­rą prie jū­ros pra­leis jau­nuo­liai iš Is­ pa­ni­jos, Tur­ki­jos, Ita­li­jos, Če­ki­ jos, Vo­kie­ti­jos, Ru­mu­ni­jos, Lat­ vi­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Ma­lai­zi­jos, Kroa­ti­jos, Bel­gi­jos, Por­tu­ga­li­ jos, Ni­ge­ri­jos, Ar­mė­ni­jos bei Ka­ zachs­ta­no.

Kal­bų mo­ky­ma­sis – su nuo­tai­ka Po­lig­lo­tų tei­gi­mu, pui­kiai iš­mok­ti už­sie­nio kal­bą ga­li kiek­vie­nas. Tei­ gia­mas re­zul­ta­tas daž­niau­siai pri­ klau­so nuo mo­ki­nio po­žiū­rio, mo­ ty­va­ci­jos ir įdė­to dar­bo.

Sa­vy­bės: Val­dor­fo ug­dy­mo sis­te­mos kla­sė­se mo­ky­to­jas tu­ri bū­ti neei­li­nis: ly­de­ris ir me­ni­nin­kas.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Uni­ka­lio­se kla­sė­se ugdys as­me­ny­bę Šiais me­tais Klai­pė­do­je pra­dė­ta tai­ky­ti nau­ja mo­ky­mo­si sis­te­ ma, ku­ria sie­kia­ma išug­dy­ti har­mo­nin­gą, lais­vą ir at­sa­kin­gą as­ me­ny­bę, nu­si­tei­ku­sią nuo­lat mo­ky­tis. Val­dor­fo sis­te­mos kla­sė­ se ku­ria­ma šil­ta bend­ra­vi­mo ap­lin­ka ir no­ri­ma di­din­ti mo­ky­mo­ si mo­ty­va­ci­ją. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Ban­do adap­tuo­ti

Uos­ta­mies­čio Ged­mi­nų pa­grin­di­ nės mo­kyk­los di­rek­to­rius Au­re­li­jus Liau­dans­kas pa­sa­ko­jo, kad jų mo­ kyk­lo­je nuo šių me­tų su­for­muo­tos dvi uni­ka­lios – pir­mo­kų ir ant­ro­ kų – kla­sės, ku­rioms tai­ko­mas kiek ki­toks nei vi­so­se bend­ro­jo la­vi­ni­mo įstai­go­se pra­kti­kuo­ja­mas mo­ky­mas. „Dar ne­ga­li­me pa­sa­ky­ti, kad tu­ri­ me tik­ras dvi Val­dor­fo ug­dy­mo sis­ te­mos kla­ses. Klai­pė­do­je šio­je sri­ ty­je esa­me pio­nie­riai, tik žen­gia­me pir­muo­sius žings­nius, ban­dy­da­ mi adap­tuo­ti šią Lie­tu­vo­je dar ma­ žai ži­no­mą mo­ky­mo­si sis­te­mą. Tai – su­dė­tin­gas pro­ce­sas, rei­ka­lau­jan­ tis tiek pro­fe­sio­na­lių pe­da­go­gų įgū­ džių, tiek tin­ka­mų są­ly­gų mo­ky­mo­si įstai­go­je“, – kal­bė­jo di­rek­to­rius. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je Val­dor­ fo mo­ky­mo pa­grin­du su­for­muo­ tų kla­sių yra tik Vil­niu­je ir Kau­ne. Dau­gu­ma jų pri­klau­so pri­va­čioms mo­ky­mo­si įstai­goms. Atei­ty­je Ged­mi­nų pa­grin­di­nė­ je mo­kyk­lo­je kla­sių, tai­kan­čių Val­ dor­fo mo­ky­mo sis­te­mą, tu­rė­tų bū­ ti dau­giau. Uos­ta­mies­ty­je iki šiol yra ke­li dar­že­liai, ku­rie va­do­vau­

ja­si šia me­to­di­ka, to­dėl ti­ki­ma­si, kad šių iki­mo­kyk­li­nių įstai­gų vai­ kai vė­liau pri­si­jungs prie Ged­mi­nų pa­grin­di­nės mo­kyk­los. Pe­da­go­ gų įsi­ti­ki­ni­mu, Val­dor­fo mo­ky­mo sis­te­ma sėk­min­gai pra­kti­kuo­ja­ma ir vy­res­nė­se kla­sė­se. Skir­ta jaut­res­niems

Kaip tei­gė A.Liau­dans­kas, mo­ky­ ma­sis dvie­jo­se eks­pe­ri­men­ti­nė­se kla­sė­se vyks­ta pa­gal pro­gra­mą, ku­ ri nau­do­ja­ma ir įpras­to­se mo­kyk­lo­ se, ta­čiau ži­nios vai­kams su­tei­kia­ mos kiek ki­to­kiais me­to­dais. „Pa­mo­kų me­tu tai­ko­mi žais­min­ gi mo­ky­mo­si bū­dai, vai­kai ug­do­mi nau­do­jant gar­sus, pa­kar­to­ji­mus, rit­mi­nius pra­ti­mus, mu­zi­ką, ju­de­sį. Net pir­mo­sios rai­dės, su ku­rio­mis su­pa­žin­di­na­mi jau­nie­ji moks­lei­viai, yra pa­tei­kia­mos ki­taip. Ga­li­ma sa­ ky­ti, kad tai­ko­ma daug su me­nu su­ si­ju­sių me­to­dų. Pa­mo­kų me­tu la­bai svar­bus in­di­vi­dua­lus pa­ži­ni­mas“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rius. Pa­sak jo, to­kia me­to­di­ka ypač nau­din­ga vai­kams, ku­rie kiek lė­ tes­ni nei bend­raam­žiai, jų pa­sau­lis ir su­vo­ki­mas gi­les­nis. To­kie mo­ki­ niai pa­pras­tai bū­na jaut­res­ni, me­ niš­kes­ni, jiems rei­kia dau­giau lai­ko su­vok­ti įvai­rius da­ly­kus.

Pe­da­go­gas to­kio­se kla­sė­se taip pat tu­ri bū­ti neei­li­nis. Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, jis pri­va­lo pa­si­žy­mė­ti iš­ skir­ti­nu­mu: pa­trauk­ti ly­de­rio sa­ vy­bė­mis ir me­niš­ku­mu. „Val­dor­fo mo­ky­mo sis­te­ma la­ bai įdo­mi ir nau­din­ga. Ji itin pla­ti ir ga­li bū­ti su­vo­kia­ma kaip vi­sa fi­ lo­so­fi­ja, ku­rios įlie­ji­mas į mo­kyk­las – uni­ver­sa­lus. Bė­da ta, kad uos­ta­

Ži­nios pa­tei­kia­mos ne „su­kram­ty­tos“, bet pa­čiam vai­kui lei­džia­ma „pa­ska­ nau­ti“ ir pa­tir­ti at­ra­ di­mo džiaugs­mą. mies­čio bend­ro­jo la­vi­ni­mo įstai­go­se dar sun­ku ją pri­tai­ky­ti. To­kio­se kla­ sė­se vai­kų tu­rė­tų bū­ti ge­ro­kai ma­ žiau nei įpras­ta, jiems dės­ty­ti tu­rė­tų ke­li pe­da­go­gai, pa­ts mo­ky­mo­si pro­ ce­sas ne­tu­rė­tų bū­ti skirs­to­mas į pa­ mo­kas“, – tei­gė A.Liau­dans­kas. Ak­cen­tas – me­nai

Dar ma­žai Lie­tu­vo­je ži­no­ma sis­ te­ma uni­ka­li tuo, kad sie­kia mo­

ki­nį auk­lė­ti, ug­dy­ti kū­no, sie­los ir dva­sios stip­ry­bę bei ge­bė­ji­mus, neap­si­ri­bo­da­ma tik da­ly­kų mo­ky­ mu, kaip ki­to­se švie­ti­mo įstai­go­se. Pa­gal ją ži­nios mo­ki­niui tu­ri bū­ ti per­tei­kia­mos ne da­li­mis, bet vi­ sos mo­kyk­li­nės dis­cip­li­nos pri­va­lo bū­ti tei­kia­mos tik dar­no­je su mo­ ki­nio gy­ve­ni­mu ir jo esa­mu bran­ dos tarps­niu. Vie­nos die­nos mo­ky­mo pla­nas skirs­to­mas į pa­grin­di­nę pa­mo­ką ir ki­tų da­ly­kų pa­mo­ką. Pag­rin­di­nė­je pa­mo­ko­je maž­daug ke­tu­rias sa­vai­ tes dės­to­mas tas pa­ts da­ly­kas. Ki­tų da­ly­kų pa­mo­ko­je, ei­nan­čio­je po to, da­ly­kas kei­čia­mas kas 45 mi­nu­tes, pa­na­šiai kaip ir ki­to­se mo­kyk­lo­se. Ži­nios pa­tei­kia­mos ne „su­kram­ ty­tos“, bet pa­čiam vai­kui lei­džia­ma „pa­ska­nau­ti“ ir pa­tir­ti at­ra­di­mo džiaugs­mą. Kla­sė­se sten­gia­ma­si iš­sau­go­ti vai­ko ži­nių troš­ku­lį, pa­ lai­ky­ti jo sie­kį to­bu­lė­ti, pra­nok­ ti sa­ve, ten­kin­ti es­te­ti­nius po­rei­ kius, už­tik­rin­ti ne tik fi­zi­nį, bet ir psi­cho­lo­gi­nį sau­gu­mą. Prie Val­dor­fo mo­kyk­los ypa­tu­mų pri­skir­ti­na tai, kad ap­skri­tai at­si­sa­ ko­ma pa­žy­mių sis­te­mos. Mo­ki­niai ne­pa­lie­ka­mi to­je pa­čio­je kla­sė­je, to­ dėl su­ma­žė­ja aka­de­mi­nis lenk­ty­nia­ vi­mas, ku­ris daž­niau­siai neiš­ven­ gia­mas vals­ty­bi­nė­se mo­kyk­lo­se. Jau nuo pir­mos kla­sės pra­de­da­ ma mo­ky­ti dvie­jų už­sie­nio kal­bų. Mo­ky­ma­sis vyks­ta per dai­na­vi­mą ir žai­di­mus. Gra­ma­ti­ka pa­lie­ka­ ma ant­ro­je vie­to­je iki pat mo­kyk­ los bai­gi­mo. Vi­so mo­kyk­li­nio ug­ dy­mo vie­nas svar­biau­sių ak­cen­tų – me­nai. Gro­ji­mui, šo­kiui, teat­ri­ nei vai­dy­bai per die­ną ski­ria­ma ga­ na daug lai­ko.

Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, rei­kė­tų kiek­ vie­ną die­ną re­gu­lia­riai skir­ti lai­ko no­ri­mai iš­mok­ti kal­bai. Čia vis­kas pa­na­šu į dar­bą spor­to sa­lė­je: no­ri­te įspū­din­gų rau­me­nų – nuo­la­tos tre­ ni­ruo­ki­tės. Re­ko­men­duo­ja­ma bent 10–15 mi­nu­čių skai­ty­ti ar mo­ky­tis nau­jų fra­zių. Jei moks­lei­vis jau­čia, kad no­ ras iš­mok­ti kal­bą pa­ma­žu dings­ ta, ga­li­ma su­si­kur­ti pa­trauk­lų už­ siė­mi­mų tvar­ka­raš­tį. Pa­vyz­džiui, tam tik­rą lai­ko da­lį skir­ti in­ten­sy­ viam stu­di­ja­vi­mui, po to pa­si­klau­ sy­ti mu­zi­kos, o dar vė­liau – trum­ pam išei­ti pa­si­vaikš­čio­ti. Ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti, jog, mo­ kan­tis nau­jos kal­bos, kon­teks­ tas – svar­biau­sias da­ly­kas. Nie­ ka­da ne­rei­kė­tų mo­ky­tis pa­vie­nių žo­džių. Anot spe­cia­lis­tų, jun­ki­ te juos į konst­ruk­ci­jas. Sa­ky­ki­me, jei jūs įsi­mi­nė­te pa­sa­ky­mą „strong wind“ („stip­rus vė­jas“), tai at­min­ ty­je pa­si­li­ku­si fra­zė, iš­gir­dus vie­ną iš šių žo­džių, au­to­ma­tiš­kai leis pri­ si­min­ti ir ant­rą­jį. Pa­tar­ti­na min­ ty­se ban­dy­ti iš­vers­ti vis­ką, kas jus su­pa: straips­nių ant­raš­tes, rek­la­ mas, dai­nų ar po­kal­bių nuo­tru­pas. Pe­da­go­gų įsi­ti­ki­ni­mu, mo­ky­tis at­min­ti­nai – pui­kus da­ly­kas. Ta­ čiau ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti, kad iš­kal­ti tam tik­ras fra­zes, pa­sa­ky­mus, žo­ džių de­ri­nius rei­kia po to, kai esa­ me įsi­ti­ki­nę, jog jie vi­siš­kai tai­syk­ lin­gi. Be to, jau pa­ruoš­tas fra­zes, iš­si­reiš­ki­mus bū­ti­na už­si­ra­šy­ti, kaup­ti ir steng­tis nau­do­ti pir­muo­ ju as­me­niu pra­kti­ko­je. Pa­ren­gė Eve­li­na Zen­ku­tė

Pa­ta­ri­mas: mo­kan­tis kal­bos pa­

tar­ti­na min­ty­se ban­dy­ti iš­vers­ti vis­ką, kas jus su­pa.

12

ketvirtadienis, rugsėjo 12, 2013

pasaulis Ma­to­ at­si­ga­vi­mą

Em­bar­gas ­ vy­nui

Ga­lin­gas ­ spro­gi­mas

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­do­vas José Ma­nue­lis Bar­ro­so va­kar Eu­ro­pos Par­la­men­te skai­ty­ da­mas pa­sku­ti­nį sa­vo ka­den­ ci­jos me­ti­nį pra­ne­ši­mą gy­nė prie­mo­nes, ku­rių bu­vo im­ta­si sko­lų kri­zei su­val­dy­ti. „Eu­ro­ pos at­si­ga­vi­mas jau ma­to­mas re­gos lau­ke, va­di­na­si, ei­na­me tei­sin­gu ke­liu“, – kal­bė­jo jis.

Ru­si­ja ant­ra­die­nį dėl prie­ kaiš­tų ko­ky­bei su­stab­dė vy­ no im­por­tą iš Mol­da­vi­jos. „Mes dar tu­ri­me iš­siaiš­kin­ ti, ar tai sie­ja­ma su Mol­da­vi­ jos vy­no ko­ky­be, ar tai ty­čia pa­da­ry­ta Ry­tų par­tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ki­mo Vil­niu­je iš­ va­ka­rė­se“, – sa­kė Mol­da­vi­jos pre­zi­den­tas Ni­co­lae Ti­mof­ti.

Li­bi­jos Ben­ga­zio mies­te va­ kar per ga­lin­gą spro­gi­mą bu­vo smar­kiai ap­ga­din­tas Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos pa­sta­tas. Spro­gi­mas nu­griau­dė­jo per pir­mą­sias JAV kon­su­la­to Ben­ ga­zy­je už­puo­li­mo me­ti­nes. Ta­ da ko­vo­to­jams ata­ka­vus kon­ su­la­tą žu­vo am­ba­sa­do­rius Chris­top­he­ris Ste­ven­sas.

Dar vie­nas šan­sas dip­lo­ma­ti­jai JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ati­dė­jo Kong­re­so bal­sa­vi­mą dėl smū­gio Si­ri­jai ir da­vė šan­są dip­lo­ma­ti­jai. Bet ar įgy­ven­di­ na­mas Ru­si­jos pa­siū­ly­tas pla­nas per­duo­ti Si­ri­jos che­mi­nių gink­lų ar­se­na­lą tarp­tau­ti­ nėn prie­žiū­ron? At­sar­gios vil­tys

Iš Bal­tų­jų rū­mų per te­le­vi­zi­ją kreip­ da­ma­sis į ame­ri­kie­čius, B.Oba­ ma sa­kė pa­pra­šęs Kong­re­so ati­dė­ti bal­sa­vi­mą dėl JAV ka­ri­nių veiks­mų Si­ri­jos at­žvil­giu, kol Va­šing­to­nas stu­di­juo­ja Ru­si­jos ini­cia­ty­vą. Jis sa­kė, kad pa­lai­kys as­me­ni­nius kon­tak­tus su Ru­si­jos pre­zi­den­tu Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu ir šian­dien iš­siųs vals­ty­bės sek­re­to­rių Joh­ną Ker­ry į Že­ne­vą su­si­tik­ti su Ru­si­jos už­sie­ nio rei­ka­lų mi­nist­ru. „Dar per anks­ti pa­sa­ky­ti, ar šis pa­siū­ly­mas pa­vyks, ir pa­gal bet ko­kį su­si­ta­ri­mą tu­ri bū­ti tik­ri­na­ ma, ar Bas­ha­ro al As­sa­do re­ži­mas vyk­do sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus“, – sa­ kė B.Oba­ma, kal­bė­da­mas iš tos pa­ čios Bal­tų­jų rū­mų sa­lės, iš ku­rios 2011 m. pa­skel­bė apie Osa­mos bin La­de­no mir­tį. „Bet ši ini­cia­ty­va tu­ri po­ten­cia­ lą pa­ša­lin­ti che­mi­nių gink­lų grės­ mę ne­pa­nau­do­jant jė­gos, ypač dėl to, kad Ru­si­ja yra vie­na iš­ti­ki­miau­ sių B.al As­sa­do są­jun­gi­nin­kių“, – sa­kė jis. Ka­ro lai­vų ne­pat­rauks

Jis taip pat pa­ža­dė­jo lai­ky­ti JAV ka­ ri­nio jū­rų lai­vy­no lai­vus prie Si­ri­jos pa­kran­tės, kad ir to­liau bū­tų da­ro­ mas spau­di­mas B.al As­sa­do re­ži­mui, kar­tu su­da­rant są­ly­gas ir dip­lo­ma­ti­ niam spren­di­mo bū­dui plė­to­ti. „JAV ka­riš­kiai seg­tu­ko įdū­ri­mais neuž­sii­ma. Net ri­bo­to mas­to smū­

gis pa­siųs to­kią ži­nią B.al As­sa­dui, ko­kios ne­ga­li pa­siųs­ti jo­kia ki­ta ša­ lis“, – sa­kė B.Oba­ma. Ta­čiau, pa­ly­gin­ti su pa­sta­rų­ jų sa­vai­čių re­to­ri­ka, kai Pen­ta­go­ no pa­rei­gū­nai žur­na­lis­tams sa­kė, kad ra­ke­tų sal­vė ga­li bū­ti pa­leis­ ta jau po ke­lių die­nų, ši pre­zi­den­ to kal­ba bu­vo aiš­kus po­sū­kis dip­ lo­ma­ti­jos link.

Sau­gu­mo Ta­ry­bos re­zo­liu­ci­jos pro­jek­ tas vėl ga­li bū­ti pa­ skan­din­tas gin­čuo­se dėl są­ly­gų ir for­mu­ luo­čių. Su­tin­ka pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį

Da­mas­kas pri­ta­rė Ru­si­jos pa­siū­ ly­tam pla­nui per­duo­ti Si­ri­jos ner­ vus pa­ra­ly­žiuo­jan­čių du­jų ar­se­na­lą tarp­tau­ti­nėn prie­žiū­ron ir pri­dū­ rė, kad pa­si­ra­šys Jung­ti­nių Tau­ tų (JT) che­mi­nių gink­lų drau­di­ mo su­tar­tį. Si­ri­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ ras Wa­li­das al Mual­le­mas Ru­si­jos nau­jie­nų agen­tū­rai „In­ter­fax“ sa­ kė: „Esa­me pa­si­ren­gę dek­la­ruo­ti, kur yra che­mi­niai gink­lai, su­stab­ dy­ti che­mi­nių gink­lų ga­my­bą ir pa­ ro­dy­ti šiuos ob­jek­tus Ru­si­jos, ki­tų ša­lių ir JT at­sto­vams.“

Komp­ro­mi­sas: Si­ri­ja su­ti­ko at­ver­ti pa­sau­liui sa­vo che­mi­nių gink­lų ar­se­na­lą.

„No­ri­me pri­si­jung­ti prie che­mi­ nių gink­lų drau­di­mo su­tar­ties. Lai­ ky­si­mės sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mų rem­ da­mie­si šia su­tar­ti­mi, įskai­tant in­for­ma­ci­jos apie šiuos gink­lus tei­ ki­mą“, – pri­dū­rė jis. Si­ri­ja yra vie­na iš vos sep­ty­nių JT na­rių, dar ne­da­ly­vau­jan­čių 1993 m. Kon­ven­ci­jo­je dėl che­mi­nio gink­lo kū­ri­mo, ga­my­bos, kau­pi­mo ir pa­ nau­do­ji­mo už­drau­di­mo bei jo su­ nai­ki­ni­mo. Sun­kiai įgy­ven­di­na­mas pla­nas

Kon­ven­ci­ją pa­si­ra­šiu­sios ša­lys tu­ ri su­nai­kin­ti vi­sus tu­ri­mus che­ mi­nius gink­lus ir leis­ti JT ins­pek­ to­riams lan­ky­tis sa­vo ob­jek­tuo­se.

Ta­čiau eks­per­tai tei­gia, kad pra­ktiš­kai tai įgy­ven­din­ti Si­ri­jos at­ve­ ju bus la­bai su­dė­tin­ga. Net jei­gu B.al As­sa­das pa­ro­dys, kur ir kiek che­mi­nių gink­lų tu­ri, to­liau ne­nu­tils gin­čai, ar šis są­ra­ šas ati­tin­ka tik­ro­vę ir ar Da­mas­ kas ne­tu­ri pa­slė­pęs dar che­mi­nių bom­bų. JT che­mi­nių gink­lų ins­ pek­to­riai dau­giau nei de­šimt­me­tį pe­rio­diš­kai lan­kė­si Ira­ke, bet che­ mi­nis gink­las, nors ga­liau­siai ne­ bu­vo ras­tas, vis tiek 2003 m. ta­po dings­ti­mi su­reng­ti in­va­zi­ją. JT tu­rės pa­teik­ti ofi­cia­lų pra­šy­ mą ar­ba rei­ka­la­vi­mą Si­ri­jai per­ duo­ti sa­vo che­mi­nių gink­lų ar­se­ na­lą tarp­tau­ti­nėn kont­ro­lėn. JT

Žvaigž­dė: krau­jo lie­ji­mu kal­ti­na­

mas B.al As­sa­das Si­ri­jo­je vis dar tu­ri ne­ma­žai ša­li­nin­kų.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Si­ri­jos re­ži­mą pa­lai­kan­ti in­ter­ ne­to sve­tai­nė pa­ra­gi­no sos­ti­ nės Da­mas­ko gy­ven­to­jus pa­ro­ dy­ti pa­ra­mą B.al As­sa­do re­ži­mui ir pri­si­dė­ti prie jo gar­bei or­ga­ni­ zuo­ja­mos au­to­mo­bi­lių vilks­ti­nės Ma­zos ra­jo­ne. B.al As­sa­das, Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je moks­lus bai­gęs of­tal­mo­lo­ gas ir tri­jų vai­kų tė­vas, va­do­va­

vi­mą ša­liai pe­rė­mė iš sa­vo tė­vo Ha­fe­zo po jo mir­ties 2000 m. Pre­zi­den­to po­stas B.al As­sa­dui ati­te­ko ne­ti­kė­tai, kai jo bro­lis Bas­ se­lis, tu­rė­jęs tap­ti pre­zi­den­tu po tė­vo mir­ties, žu­vo per au­to­mo­bi­ lio ava­ri­ją. Kaž­ka­da re­for­mų ša­li­nin­ku lai­ ky­tas B.al As­sa­das, daug kal­bė­ jęs apie po­li­ti­nio ir eko­no­mi­nio at­vi­ru­mo svar­bą, da­bar ge­le­ži­ niu kumš­čiu sten­gia­si nu­mal­šin­ ti 2011 m. ko­vo mė­ne­sį pra­si­dė­ju­ sį su­ki­li­mą. Per šį konf­lik­tą, ku­ris vir­to pi­lie­ti­niu ka­ru, jau žu­vo dau­ giau nei 110 tūkst. žmo­nių. „Da­bar jis dar di­des­nis bo­ sas ne­gu anks­čiau, nors ir ne­ga­

ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Ban Kimoo­nas ke­ti­na kreip­tis į Sau­gu­mo Ta­ry­bą, kad ši pa­ra­gin­tų Si­ri­ją per­ kel­ti sa­vo che­mi­nius gink­lus į tam tik­rą vie­tą, kur jie ga­lė­tų bū­ti sau­ go­mi ir ga­liau­siai su­nai­kin­ti. Bet re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tas vėl ga­ li bū­ti pa­skan­din­tas gin­čuo­se dėl są­ly­gų ir for­mu­luo­čių. Pran­cū­zi­ ja jau pa­skel­bė, kad į re­zo­liu­ci­ją tu­rė­tų bū­ti įtrauk­tos griež­tos są­ ly­gos, siau­ri ter­mi­nai ir įspė­ji­mai apie sun­kius pa­da­ri­nius, jei­gu rei­ ka­la­vi­mai ne­bus įvyk­dy­ti. Ar Ru­si­ja su tuo su­tiks? Su pa­ sku­ti­niu punk­tu – vei­kiau­siai ne. Ar pa­vyks nu­trauk­ti ug­nį?

li nie­ko pa­da­ry­ti be ka­riuo­me­nės ir sau­gu­mo apa­ra­to pa­ra­mos, – sa­kė Ny­der­lan­dų dip­lo­ma­tas ir kny­gos apie Si­ri­ją au­to­rius Ni­ ko­lao­sas van Da­mas. – Jis klau­ so­si sa­vo pa­ta­rė­jų, bet spren­di­ mus prii­ma pa­ts.“ Vie­nas iš­ti­ki­miau­sių B.al As­sa­ do pa­ti­kė­ti­nių yra jo bro­lis Ma­he­ ras al As­sa­das, pul­ki­nin­kas, va­ do­vau­jan­tis už sos­ti­nę Da­mas­ką at­sa­kin­gai di­vi­zi­jai. Iš­ti­ki­mai vy­ rą pa­lai­ko ir žmo­na As­ma. Dau­gu­ma B.al As­sa­do ap­lin­kos žmo­nių pri­klau­so ala­vi­tų ma­ žu­mai, o žmo­na yra mu­sul­mo­nė su­ni­tė.

Net jei­gu vi­sas šias kliū­tis pa­vyks įveik­ti, iš­kils pra­kti­nė pro­ble­ma – kaip nu­siųs­ti JT ins­pek­to­rius į Si­ri­ ją per pa­tį pi­lie­ti­nio ka­ro įkarš­tį. Eks­per­tai abe­jo­ja, ar pa­vyks vi­sas konf­lik­to pu­ses įti­kin­ti nu­trauk­ti ug­nį, kad ins­pek­to­riai ga­lė­tų pa­ siek­ti che­mi­nio gink­lo sau­go­ji­mo vie­tas. Ir ar pa­vyks už­tik­rin­ti ins­ pek­to­rių sau­gu­mą tuo­se re­gio­nuo­ se, ku­rių ne­kont­ro­liuo­ja nė vie­na gru­pė? „Anks­tes­ni ban­dy­mai už­tik­rin­ ti pa­liau­bas tam, kad hu­ma­ni­ta­ri­ nės or­ga­ni­za­ci­jos ga­lė­tų pa­dė­ti su­ žeis­tie­siems ir ne­te­ku­siems sto­go virš gal­vos, ne­pa­vy­ko. Su­si­tar­ti dėl ug­nies nu­trau­ki­mo tu­rint da­bar­ti­nį tiks­lą bus ge­ro­kai su­dė­tin­giau“, – tei­gė Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­ na­li­nio trans­liuo­to­jo BBC ap­žval­ gi­nin­kė Brid­get Ken­dall.

BNS, „Fran­ce 24“ inf.

BNS, BBC inf.

B.al As­sa­das at­šven­tė gim­ta­die­nį Si­ri­jos pre­zi­den­tas Bas­ha­ras al As­sa­das va­kar šven­tė sa­vo 48-ąjį gim­ta­die­nį, iš pa­žiū­ros at­slū­gus grės­mei, kad JAV va­do­vau­jant bus smog­ta jo re­ži­mui ka­ri­nė­mis prie­mo­nė­mis, at­sa­kant į įta­ria­mą che­mi­nių gink­lų pa­nau­do­ji­mą.

„Reu­ters“ nuo­tr.

13

ketvirtadienis, rugsėjo 12, 2013

sportas

Pirmasis „Žalgirio“ šūvis – taiklus

Latvių kirtis ukrainiečiams

Antrajame V.Garasto taurės turnyre triumfavo praėjusiais metais Klaipėdoje nerungtyniavę „Žalgirio“ krepšininkai. Kauniečiai finale po permainingos kovos 96:93 įveikė Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ penketuką, neįstengusį apginti pernai laimėto trofėjaus.

Įspūdinga pergale Europos krepšinio čempionato antrąjį etapą pradėjo Latvijos krepšininkai.

Mūsų kaimynai E grupės, kurioje žaidžia ir lietuviai, pirmosiose varžybose net 85:51 (24:11, 18:11, 23:10, 20:19) sutriuškino Ukrainos krepšininkus. Tai buvo pirmasis latvių įskaitinis taškas, suteikęs jiems vilčių kovoti dėl vietos ketvertuke. Tarp nugalėtojų sėkmingiausiai rungtyniavo Kristapas Janičenokas, pelnęs 14 taškų, Rihardas Kuksikas –13 ir Martinas Meieras – 11. Ukrainiečių gretose rezultatyviu žaidimu pasižymėjo tik Sergejus Gladyrius, surinkęs 12 taškų. Vakar dar žaidė Serbijos ir Belgijos ekipos bei Senojo žemyno vicečempionė Prancūzija ir Lietuvos rinktinė. „Klaipėdos“ inf.

Reabilitacija: nelaimėjęs Kaune S.Butauto taurės turnyro, „Žalgiris“ savo aistruolių nenuvylė Klaipėdoje.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Daugkartiniai šalies čempionai turnyre vertėsi be nacionalinės rinktinės žaidėjų. Rusams padėti negalėjo Slovėnijoje Lietuvos garbę ginantis Mantas Kalnietis. Nežaidė ir su „Lokomotiv-Kuban“ ekipa Klaipėdoje buvęs Simas Jasaitis. Puolėjas vis dar gydosi traumas, dėl kurių net nebandė patekti į nacionalinę ekipą. Finalą geriau pradėjo Europos ULEB taurės turnyro nugalėtojai –

12:5. Baigiantis pirmajam ketvirčiui Jevgenijaus Pašutino auklėtiniai pirmavo dar didesniu skirtumu – 27:18. Po mažosios pertraukos kauniečiai surengė įspūdingą atakų škvalą – per dešimt minučių Iliaso Zouroso kariauna pelnė net 38 taškus. Varžovams leidę pelnyti vos 11 taškų, kauniečiai sulaukė didžiosios pauzės pirmaudami 56:38. Rusijos žaidėjai nesiruošė kelti baltos vėliavos, antroje rungtynių pusėje be perstojo vijęsi „Žalgirį“. Įpusėjus ketvirtajam ketvir-

Vytauto Petriko nuotr.

čiui „Lokomotiv-Kuban“ žaidėjams pavyko išlyginti rezultatą – 80:80, o likus žaisti minutę ir mažiau net du kartus persvėrė jį – 91:90, 93:92. Tačiau lietuvių nervai buvo šalti, jie taikliais metimais susigrąžindavo persvarą. Likus žaisti 4 sek., kauniečių legionierius Sustinas Dentmonas dviem baudomis padėjo pergalingą tašką – 96:93. Amerikietis ir Paulius Jankūnas buvo rezultatyviausi „Žalgiryje“. Abu jie pelnė po 21 tašką. 14 taškų prie pergalės prisidėjo Mindau-

gas Kupšas, 11 – Simas Sanderis Vene. Rusų komandoje 23 taškus surinko Valerijus Likhodejus, 17 – Sergejus Bykovas, 16 – Andrejus Zubkovas. Trečiąją vietą užėmė klaipėdiečio Pauliaus Juodžio vadovaujami Kijevo „Budivelnik“ krepšininkai. Ukrainiečiai dėl prizinės vietos palaužė varžybų šeimininkus – Klaipėdos „Neptūną“ 81:72. Penktas buvo Vilniaus „Lietuvos ryto“ penketukas, varžybose dėl šios pozicijos įveikęs rusų „Nižnij Novgorod“ ekipą net 99:66.

2-as etapas Šiandien: 15.30 val. Suomija – Kroatija, 18.45 val. Graikija – Ispanija, 22 val. Slovėnija – Italija (F grupė). Rytoj: 15.30 val. Lietuva – Belgija, 18.45 val. Ukraina – Serbija, 22 val. Prancūzija – Latvija (E grupė). 14 d. 15.30 val. Kroatija – Italija, 18.45 val. Ispanija – Suomija, 22 val. Graikija – Slovėnija (F grupė). 15 d. 15.30 val. Latvija – Belgija, 18.45 val. Ukraina – Lietuva, 22 val. Serbija – Prancūzija (E grupė). 16 d. 15.30 val. Kroatija – Graikija, 18.45 val. Italija – Ispanija, 22 val. Suomija – Slovėnija (F grupė).

„Dragūnas“ sėkmingai pradėjo šalies pirmenybes Česlovas Kavarza Klaipėdos „Dragūnas“ pergalingai pradėjo Lietuvos rankinio lygos (LRL) čempionatą, vakar Utenoje 42:19 (18:8) įveikęs „Utenos“ septynetuką. Žais devynios ekipos

Kitos komandos pirmenybes pradės savaitgalį. Uteniškių ir klaipėdiečių susitikimas vyko anksčiau dėl to, kad uostamiesčio ekipa dalyvauja Europos rankinio federacijos (EHF) taurės turnyre. Šeštadienį Artūrą Juškėną pakeitusio Migliaus Astrausko auklėtiniai žais atsakomąsias rungtynes su Liuksemburgo „Handball Kaerjeng“ klubu, kuriam namie nepavyko įgyti persvaros – 30:30. Šalies pirmenybėse rungtyniaus devynios komandos, viena mažiau nei įprasta pastaraisiais metais. Dieną prieš čempionato pradžią vykusiame LRL posėdyje nemalonią naujieną pateikė Pasvalio „Triobet“ komandos atstovai, pranešę, kad nežais Lietuvos pirmenybėse. Varžybų sistema nepakito

Nepaisant mažesnio klubų skaičiaus, varžybų sistema išliko tokia pati kaip pernai. Pirmajame etape komandos tarp savęs sužais po dvejas rungtynes – namuose ir išvykoje.

Po to aštuonių geriausių ekipų lauks atkrintamosios – ketvirtfinalio, pusfinalio rungtynės. Šiuose etapuose septynetukai žais iki dviejų pergalių. Finale ir varžybose dėl bronzos medalių geriausios komandos bus paskelbtos joms laimėjus po tris pergales. „Dragūnas“ liko be A.Juškėno

Per tarpsezonį daugkartinių čempionų ekipoje įvyko nemažai pokyčių. Sulaukęs Zaporožės ZTR klubo pasiūlymo, treniruoti šios Ukrainos komandos neatsisakė ilgametis „Dragūno“ komandos vadovas A.Juškėnas. Jį pakeitė jau anksčiau Klaipėdoje dirbęs M.Astrauskas. Naujasis strategas trenerių štabo nedidino, nutaręs, kad užteks vienos asistentės – Rasos Juškėnienės. Su profesionaliu rankiniu atsisveikino trys čempionai – Gediminas Vaitkus, Kęstutis Kremeris ir Audrius Mamkus. Tačiau uostamiesčio klubas nesusilpnėjo. Jo tvirtybę sieks išlaikyti į Klaipėdą grįžęs buvęs „dragūnų“ kapitonas, patyręs rankininkas Remigijus Vaičikauskas ir iš ZTR klubo atsiųstas tobulėti Antonas Maroka. 200 cm ukrainietis paliko gerą įspūdį pirmosiose varžybose Liuksemburge, kur, pelnęs 7 įvarčius, buvo vienas iš klaipėdiečių lyderių.

Taip pat pakviesti jauni žaidėjai – Klaipėdos universiteto studentai Mindaugas Meškauskas ir Šarūnas Ugianskis (atvyko studijuoti iš Utenos) bei tauragiškis Lukas Jurys. Vis dar visa jėga kautis negali vienas iš „Dragūno“ lyderių – Jonas Truchanovičius, sveikstantis po peties operacijos. Kaip žaidžia draugai, turės stebėti ir ne varžybų metu ranką susilaužęs Karolis Stropus. Didžiausia našta guls ant komandos senbuvių – Gražvydo Juškos, Dariaus Jasinsko, Beno Petreikio, Tado Stankevičiaus. Vis daugiau laiko aikštelėje praleis Edvinas Vorobjovas, Mindaugas Dumčius.

LRL komandos Klaipėdos „Dragūnas“ Alytaus „Almeida-Stronglasas“ Kauno „LSU-Lūšis“ Vilniaus „Šviesa“ Vilniaus „Vilnius“ Kauno „Granitas-Gaja-Karys“ Šiaulių „Dubysa-Gubernija“ Varėnos „Ūla“ Utenos „Utena“

Gynyba: uteniškiai (mėlyna apranga) stengėsi kuo geriau ginti savo

vartus, tačiau B.Petreikis rado spragų tarp šeimininkų žaidėjų.

Vytauto Petriko nuotr.

19

ketvirtAdienis, rugsėjo 12, 2013

įvairenybės

P.Domšaičio galerijoje – jubiliejinė grafiko paroda Šiandien 17.30 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) visuomenei bus pristatyta jubiliejinė Augustino Virgilijaus Burbos grafikos paroda „Kalbėjimas. Balta ir juoda“.

Parodoje eksponuojami naujausi klaipėdiečio dailininko didelio formato estampai, skirti Kristijono Donelaičio gimimo 300 metų jubiliejui. Vienas ryškiausių šiandieninės Klaipėdos grafikų A.V.Burba gimė 1943 m. Kretingos rajono Grūšlaukės kaime. 1966–1971 m. studijavo dailės pedagogiką ir tapybą tuomečiame Vilniaus valstybiniame dailės ins-

titute (dabar Vilniaus dailės akademija). Nuo 1975 m. dirba Adomo Brako vaikų dailės mokykloje, nuo 1990 m. dėsto Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos dailės pagrindų katedroje, docentas (2007). Parodose A.V.Burba dalyvauja nuo 1976 m., Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1980). Sukūrė estampų ir jų ciklų, piešinių, tapybos darbų, medalių, per 650 ekslibrisų. Kūrybiniai šio grafiko darbai, ypač ekslibriso srityje, ir pedagoginė, visuomeninė veikla pelnė per 30 įvairių apdovanojimų. Jis surengė per 20 individualių parodų šalyje ir užsienyje.

A.V.Burbos kūrinių yra įsigiję privatūs asmenys, muziejai Lietuvoje ir visame pasaulyje. „Atsidaviau linoleumo raižymui, tartum nusikeldamas į tikrą lino gadynės laiką, lietusį Tolminkiemį, Lazdynėlius, tos žemės žmones, kur ir kuriems K.Donelaitis teikė sekmadieninius palaiminimus. Donelaičio temą suvokiu kaip jėgą, padedančią būti kasdienybės vėjuose, nepasimesti žmogiškų vertybių margumyne. Žavi šio poeto buvimo pilnatvė, kurią lemia tiek konkretus laikas ir erdvė, tiek nuo mūsų nepriklausantys gamtos ciklai“, – dalijosi mintimis parodos autorius.

Kaip pastebėjo parodą organizuojanti dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė, „ekspresyviuose A.V.Burbos estampuose atsiskleidžia grafiko stilius, kuriame organiškai dera dinamika ir statika. Jo kūriniai pasižymi turtinga raižysena, veržliu štrichu, siautulingu juodos ir baltos spalvų dėmių žaismu. Pagrindinis dailininko kūrinių motyvas – monumentali ir dinamiška žmogaus figūra dažnai vaizduojama sudėtingu rakursu, deformuota, apsupta daugybės perkeltinę prasmę turinčių objektų, detalių, ji pati tampa ženklu ar simboliu“. Paroda P.Domšaičio galerijoje veiks iki spalio 20 d. „Klaipėdos“ inf.

kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Kazio Almeno knygą „Lietingos dienos“.

K. Almenas. „Lietingos dienos“. Žinomo rašytojo knyga apie sovietmečio Lietuvą aštuntojo dešimtmečio pradžioje: šalia istorinių ir politinių įvykių, sąlygojusių sovietinių piliečių gyvenimą, vyksta detektyvinės įtampos kupinas veiksmas vienoje Palangos viloje, kurioje atsidūręs milicijos leitenantas Donatas Vėbra žmogžudystės byloje tampa ir kaltinamuoju, ir kaltintoju. Veiksmas trunka nuo sekmadienio popietės iki ketvirtadienio. Be paliovos lyja, išskyrus trečiadienį. Lietus – kaip fonas jau primirštai sovietinei tikrovei, kuri knygoje atkurta itin vaizdingai ir tiksliai, gyvais nepakartojamų charakterinių tipų paveikslais, buities detalėmis ir leksika, paryškinta žemaitiškos šnektos, tarnybinio žargono, nevengiant ir grubių rusiškų keiksmažodžių.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

A.V.Burba. Sekmadienio žemė IX.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, rugsėjo 17 d.

Avinas (03 21–04 20). Gana atsakinga diena – jei sugebėsite atlaikyti spaudimą, šiandien galite padaryti svaiginančią karjerą. Svarbu suvokti, ko iš tiesų norite. Diena palanki rimtiems susitikimams, sutarčių pasirašymui, naujų darbų pradžiai. Jautis (04 21–05 20). Puiki diena, pagaliau pajusite, kad galite veikti be apribojimų, delsimo. Sėkminga antroji dienos pusė – galite imtis naujos veiklos, pasirašinėti sutartis. Dvyniai (05 21–06 21). Jausite pasitikėjimą savimi, nestigs energijos, naujų sumanymų. Dauguma sričių jums šiandien bus sėkmingos, galite sulaukti rimtų pasiūlymų vykti į užsienį, atsivers daugiau galimybių jūsų karjerai. Ypač seksis meilės reikalai. Vėžys (06 22–07 22). Šiandien pajusite, kad jūsų pastangos pagaliau duoda ir materialinių, apčiuopiamų rezultatų. Drąsiai skirkite rimtus, dalykinius susitikimus su verslo partneriais. Liūtas (07 23–08 23). Viena iš sėkmingiausių šio mėnesio dienų. Didelė tikimybė rasti bendraminčių, iš tiesų jus palaikančių, pritariančių jūsų sumanymams žmonių. Pasistenkite, kad jūsų tikslai būtų iš tiesų prasmingi. Mergelė (08 24–09 23). Nepraleiskite progos atkurti darną santykiuose su partneriu, tik pasitelkite atsargumą, korektiškumą. Intuicija turėtų jums pakuždėti, ką daryti ir kur pasukti. Svarstyklės (09 24–10 23). Šiandien raskite laiko ramiai pabūti, pamąstyti apie esmines vertybes. Jūsų šeimoje galimi pokyčiai. Nesukūrusiems šeimų – palankus metas tai daryti. Skorpionas (10 24–11 22). Šiandien išlaisvinsite savo energijos potencialą, gyvybingumą, aistrą ir žavesį. Puikus metas meilei – ne vienam gresia staigus, audringas įsimylėjimas. Šaulys (11 23–12 21). Šiandien turėsite jėgų ir drąsos naujiems, dideliems sumanymams įgyvendinti. Pagaliau būsite pastebėti ir įvertinti, nebijokite ieškoti ir išreikšti savo prigimtį. Ožiaragis (12 22–01 20).Pasitaikys puikių progų užsidirbti, nepraleiskite jų. Nepamirškite pasirūpinti sveikata – pats metas pradėti sportuoti. Pamąstykite ir apie dvasines vertybes, raskite laiko dvasiniam apsivalymui. Vandenis (01 21–02 19). Naujos galimybės, įdomūs pasiūlymai ateis per draugus ar pažįstamus. Nesnauskite, pasinaudokite puikiomis progomis. Bendraukite, mokykitės. Geras laikas užsiimti investicijomis. Žuvys (02 20–03 20). Ši diena reikšminga jūsų karjerai – galite skirti svarbius susitikimus, pradėti naujus darbus. Jausitės kupini pasitikėjimo savimi, žavesio. Galite įgyti nekilnojamojo turto.

Orai

Šiandien lietus į Lietuvą brausis at­ kakliau, galima perkūnija. Oras šils iki 17–22 laipsnių. Rytoj palis beveik visoje šalyje, kai kur galima perkūni­ ja. Naktį atvės iki 9–14 laipsnių, dieną numatoma 15–20 laipsnių šiluma.

Šiandien, rugsėjo 12 d.

+19

+16

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+19

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+19

Utena

+19

7.02 20.01 12.59

255-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 110 dienų. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+19

Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +16 Brazilija +27 Briuselis +17 Dublinas +17 Kairas +33 Keiptaunas +16 Kopenhaga +17

kokteilis Kup­ri­nės iš­krei­pia stu­bu­rą „Kok­tei­l is“ pa­s te­b ė­j o ne­ž mo­n iš­k ai sun­kias kup­ri­nes ant pe­čių tem­pian­ čius ma­žes­n ių­jų kla­sių mo­k i­nu­k us. Kai vie­nas jų su­da­rė są­ly­gas įsi­ti­kin­ti, ar kup­ri­nė tik­rai ko­ne švi­ni­nė, iš tie­sų te­ko su­kaup­ti ne­ma­žai jė­gų, kol pa­vy­ ko ją at­plėš­ti nuo grin­dų. Po ži­nu­tės be­re­gint su­kru­to me­di­kai ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai. „Kup­r i­nė yra neat­sie­ja­mas mo­k i­n io at­r i­bu­tas. Kiek­v ie­no pra­d i­n ių kla­sių mo­k i­nu­ko kup­r i­nė­je pra­k tiš­kai ga­ li­ma ras­t i vis­ko: va­do­vė­l ių, pa­sa­k ų kny­gu­čių, są­siu­vi­nių, pieš­tu­kų, ak­va­ re­lės, žais­lų ir ki­tų „bū­ti­nų“ daik­tų“, – sa­ kė ner­vų li­gų spe­cia­lis­tas. „Ne­tai­syk­l in­gas kup­r i­nės ne­ši­mas ir per di­de­l is jos svo­r is for­muo­ja ne­tai­ syk­lin­gą lai­ky­se­ną, ku­ri kin­ta vi­są gy­ ve­ni­mą. Ta­čiau ak­ty­viau­si ir reikš­min­ giau­si jos pa­ki­ti­mai vyks­ta vai­kys­tė­je bei paaug­lys­tė­je – in­ten­sy­viau­sio au­gi­ mo pe­rio­de“, – jam ant­ri­no pe­diat­ras.

Kal­ba ma­žie­ji klai­pė­die­čiai Gab­r ie­lė apie stiuar­de­sę: „Ji bū­t i­nai tu­r i bū­t i lie­sa. Nes jei­gu ji bū­tų sto­ra, tai lėk­tu­ve įstrig­tų tarp sė­dy­nių. Pi­lo­ tui tek­tų atei­ti per vi­są praė­ji­mą ir iš­ stum­ti ją, o tai ne­la­bai pa­to­gu“. Lai­mu­tė apie ma­ne­ke­nių dar­bą: „Tai sun­ki pro­fe­si­ja, nes rei­kia vi­są lai­ką lai­ ky­tis die­tos ir grei­tai nu­si­ren­gi­nė­ti“.

Ne­mo­ka­mi pa­ta­ri­mai Ma­my­tės ir tė­ve­l iai, kup­r i­nės dy­d is tu­r i bū­t i pri­tai­k y­tas vai­ko ūgiui. Dir­ žai tu­r i bū­t i už­dė­t i ant abie­jų pe­čių, ne­ša­mos kup­ri­nės apa­čia ne­tu­ri bū­ti že­miau juos­mens. Sun­k iau­sius daik­ tus te­g ul vai­kas de­da į kup­ri­nės da­l į ar­čiau­siai nu­ga­ros. Jei sū­ne­lis ar duk­ re­lė tin­gi, tvar­kin­gai su­dė­ki­te daik­tus, kad jie ne­sli­di­nė­tų po kup­ri­nės vi­dų. Kas­d ien kar­tu su vai­ku per­ž iū­rė­k i­te kup­ri­nės tu­ri­nį ir su­dė­ki­te tik tai die­ nai rei­ka­lin­gus daik­tus.

Pra­šy­mas: tė­ve­liai, ne­pir­ki­te vai­

kams di­de­lių kup­ri­nių, kad jie į jas ne­ga­lė­tų dė­ti daug daik­tų.

Links­mie­ji tirš­čiai – Ma­ma, ko­dėl pa­li­kai bro­liui tiek daug sal­dai­nių? – Ne, Pet­riuk. Sa­vo jis jau su­val­gė. Čia – tau. – Tik tiek? Čes­ka (397 719; vai­kai, tik ne­dė­ki­te į kup­ri­nę kar­tu su kny­go­mis ža­lių kiau­ši­nių, po­mi­do­rų)

Kaunas Londonas +17 Madridas +29 Maskva +15 Minskas +21 Niujorkas +32 Oslas +18 Paryžius +19 Pekinas +29

Praha +16 Ryga +20 Roma +24 Sidnėjus +23 Talinas +20 Tel Avivas +33 Tokijas +29 Varšuva +18

Vėjas

2–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+13

+16

+16

+14

2

+14

+18

+16

+14

2

rytoj

šeštadienį

+18

Marijampolė

Vilnius

+18

Alytus

+16

+14

2

1801 m. Ru­si­jos ca­ras Alek­sand­ras I anek­sa­vo Gru­zi­ją. 1873 m. klien­tams bu­vo par­duo­ta pir­mo­ji spaus­ di­ni­mo ma­ši­nė­lė. 1910 m. į Los An­d že­lo (JAV) po­l i­ci­jos de­par­ta­ men­tą dirb­ti priim­ta Ali­ ce Wells – pir­mo­ji mo­te­ ris po­li­ci­nin­kė pa­sau­lio is­to­ri­jo­je. 1934 m. Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­t i­ja pa­si­ra­šė bend­ ra­dar­bia­v i­mo ir abi­pu­ sio pa­lai­ky­mo su­tar­tį.

Gvidas, Marija, Tolvaldas, Vaidmantė.

1953 m. gi­mė Al­gir­das Kauš­p ė­das, ar­chi­tek­ tas, gru­pės „An­t is“ ly­ de­r is ir dai­n i­n in­kas, vie­nas Lie­t u­vos Są­jū­ džio ini­cia­to­rių.

O.Pi­kul pavergė sir­ga­lių dė­me­sį

1953 m. se­na­to­rius Joh­ nas F. Ken­ne­dy ve­dė Jac­que­li­ne Bou­vier. 1970 m. pra­b an­g u­s is „Con­cor­de“ pir­mą kar­ tą nu­s i­lei­do Lon­do­no „Heath­row“ oro uos­te. 1998 m. pro­ku­ro­ras Ken­ net­has Star­ras JAV Kong­ re­sui pa­tei­kė ata­skai­tą, ku­r io­je pre­z i­den­t ui Bil­ lui Clin­to­nui pa­teik­ta 11 kal­t i­n i­mų jo sek­s ua­l i­ nių san­ty­kių is­to­ri­jo­je su Bal­tų­jų rū­mų sta­žuo­to­ja Mo­ni­ca Le­wins­ky.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei­gu su­sap­na­vo­te, jog esa­te kau­kių

Krep­ši­nio var­žy­bo­ se, ku­rio­se žai­dė Si­ mo Ja­sai­čio ko­man­ da, dau­giau dė­me­ sio nei spor­ti­nin­ kas su­lau­kė jo su­ tuok­ti­nė Ok­sa­na Pi­ kul. Klai­pė­dos are­ no­je ap­si­lan­kiu­si gar­se­ny­bė bu­vo pa­ gar­bin­ta sir­ga­lių.

ba­liaus da­ly­vis, toks sap­nas reiš­k ia, kad ar­ti­miau­siu me­tu jus ga­li su­gun­dy­ ti trum­pa­lai­kiai ir že­mi po­mė­giai. Jei­gu pa­na­šų sap­ną su­sap­na­vo jau­na mer­g i­ na, tai toks sap­nas reiš­kia, kad ji ga­li tap­ ti ap­gau­lės au­ka. Sap­ne ma­ty­ti daug auk­so reiš­kia, kad lau­k ia sun­k ūs lai­kai. Ta­čiau šis sap­nas ga­li tu­rė­ti ir tei­g ia­mą reikš­mę – auk­sas ga­li reikš­ti ga­lią ir au­to­ri­te­tą. Jei sap­ne ra­do­te auk­so, tai – ke­lias į gar­bę ir tur­tą. O jei ka­sa­te auk­są, reiš­kia lai­mės ieš­ko­ te ne ten. Sap­ne ras­ti auk­so gys­lą reiš­ kia, kad jums pa­ti­kės ne­leng­vą, bet gar­ bin­gą dar­bą. Auk­si­nis rak­tas sap­ne reiš­kia, kad spren­di­mas pro­ble­mai jau ras­tas ar­ba kad lau­k ia nau­jas gy­ve­ni­mo bū­das. Jei sap­nuo­ja­te, jog ta­po­te ka­ra­l iu­m i, tai per­spė­ji­mas, kad neiš­puik­t u­mė­te, ypač bend­rau­da­m i su vy­res­n io am­ žiaus žmo­nė­m is. Da­ly­va­v i­mas me­ džiok­lė­je kar­tu su ka­ra­liu­mi ža­da, kad va­do­vo įta­r i­mai ga­l i su­kel­t i konf­l ik­tą. Jei sap­ne pel­nė­te iš­skir­t i­n į ka­ra­l iaus dė­me­sį, reiš­k ia, kad atei­tis sėk­min­ges­ nė už da­bar­tį, jei at­si­kra­ty­si­te pa­vy­duo­ lių ir skun­di­k ų. Jei­gu sap­ne jūs ban­do­ te įei­ti kaž­kur be že­to­no – per­spė­jan­tis sap­nas, kad ar­tė­ja juo­das gy­ve­ni­mo pe­ rio­das ir jums teks pa­tir­ti ne­nu­ma­ty­tas iš­lai­das, konf­l ik­tus ir gin­čus. Sap­ne gir­dė­ti gro­jant dūd­mai­šius reiš­ kia, kad vi­sa­da ir vi­sur jus ly­dės tai­ka ir ra­my­bė.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Mo­te­ris ste­bė­jo are­no­je vy­ku­sio krep­ši­nio tur­ny­ro V.Ga­ras­to tau­rei lai­mė­ti fi­na­lą, ku­ria­me ant­ra­die­ nio va­ka­rą su­si­ko­vė Kau­no „Žal­ gi­rio“ ir Kras­no­da­ro „Lo­ko­mo­tiv“ ko­man­dos. Pas­ta­ro­sios gre­to­se yra ne­se­niai ofi­cia­liu O.Pi­kul vy­ru ta­ pęs S.Ja­sai­tis. Krep­ši­nin­kas var­ žy­boms net ne­bu­vo re­gist­ruo­tas ir vi­są lai­ką pra­lei­do ant at­sar­gi­nių žai­dė­jų suo­le­lio. Var­žy­bo­se ap­si­lan­kiu­si ir apy­ tuš­tė­je tri­bū­no­je pri­sė­du­si O.Pi­ kul-Ja­sai­tie­nė aki­mirks­niu pri­ kaus­tė Kau­no „Žal­gi­rio“ sir­ga­lių, į uos­ta­mies­tį at­vy­ku­sių pa­lai­ky­ti sa­ vo ko­man­dos, dė­me­sį. Re­gis, jie net pa­mir­šo, jog aikš­ te­lė­je žal­gi­rie­čiai kau­na­si dėl pir­ mo­jo šį se­zo­ną tro­fė­jaus, ir sa­vo skan­duo­tes ad­re­sa­vo O.Pi­kul-Ja­ sai­tie­nei. „Jei Ok­sa­na vi­sai nie­ko, tai su­ plok! Jei Ok­sa­na vi­sai nie­ko, tai su­plok“, – dai­na­vo ža­liai bal­ti sir­ ga­liai.

Vardai

RUGsėjO 12-ąją

Rytas

+14

+19

+18

Šyp­se­na: Klai­pė­dos are­no­je į var­žy­bas atė­ju­si O.Pi­kul-Ja­sai­tie­nė tryš­

ko ge­ra nuo­tai­ka, nors ko­man­da, ku­rio­je žai­džia jos vy­ras S.Ja­sai­tis, ir pra­lai­mė­jo. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­ti mo­te­ris to­kį dė­me­sį priė­mė šyp­so­da­ma­si ir ga­vo jo dar dau­ giau. „Ne­liesk Si­mo da­mos, ne­ liesk. Ne­liesk gar­ba­no­tų plau­kų. Ne­liesk ka­ra­lie­nės, ne­liesk. Aš ją mei­lės šo­kiui kvie­čiu“, – en­tu­zias­ tin­gai dai­na­vo imp­ro­vi­zuo­tu cho­ru ta­pę „Žal­gi­rio“ aist­ruo­liai. O.Pi­kul-Ja­sai­tie­nė „dai­ni­nin­ kus“ ap­do­va­no­jo pla­čia šyp­se­na. Ži­no­mą mo­te­rį pa­ste­bė­jo ir le­gen­ di­nės lai­dos „Krep­ši­nio pa­sau­ly­ je“ ve­dė­jas Vi­das Ma­čiu­lis. Jis įda­

vė at­li­kė­jai mik­ro­fo­ną ir nu­fil­ma­vo ke­lis kad­rus. Mo­te­ris are­no­je bu­vo iki pat var­ žy­bų pa­bai­gos, ta­čiau jų be­veik ne­ žiū­rė­jo – vi­są lai­ką mai­gė sa­vo mo­ bi­lų­jį te­le­fo­ną ar­ba juo kal­bė­jo. Pa­si­bai­gus var­žy­boms, ji prie vy­ro ne­priė­jo, nors šis li­ko aikš­ te­lė­je mė­ty­ti į krep­šį, kai ko­man­da nuė­jo į rū­bi­nę. O.Pi­kul-Ja­sai­tie­ nė pa­trau­kė iš are­nos lauk su ki­tais žiū­ro­vais, sė­do į sa­vo pra­ban­gų au­ to­mo­bi­lį „Mer­ce­des“ ir nu­rū­ko.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.