9 771822 77903 0
TODĖL, KAD ESU VILNIETIS
Savaitraštis miestui
rugsėjo 12–18 d., 2013 m. Nr. 37 (1538)
išeina ketvirtadieniais
TAIKIK LYJE
DOVANA
2,50 Lt Ekstr Emal ūs,n uodė ming i,sma gūsB tVnuo tykia i
SKAITYTOJAMS
Nr. 3
2013 7 m.
Tiražas
LIETUVOJE PIRMĄ KARTĄ PRISTATOMA LUVRO MUZIEJAUS PARODA
35 50
0
tVHE roJa i
TV3
Tera juoko peuT ai
Žiūrėk
„ANTOINE’O WATTEAU IR PRANCŪZŲ GRAVIŪROS MENAS”
11
„Jis darė tikrus dalykus“
Sk
GardiaNau grybų S medž ioklė
AR
„Iš pirmo žvilgsnio gal sudarė rūstaus žmogaus įspūdį. Bet kai nusišypsoda vo ir akyse pasiro dydavo velniukai, iš karto suprasda vau, kad jis to rūstu mo ir piktumo turi mažiau, negu atro do“ – kalbėjo aktorė Vaiva Mainelytė apie amžinatilsį Lie tuvos kino roman tiką režisierių Arūną Žebriūną. Gerų žodžių ir pui kių atsiminimų apie A.Žebriūną negaili ir kiti jį pažinoję žmonės.
k
oTa Kitos koalicijos sudiNoeFd mo eLiS sios dalys žiūri savo siauro intereso – kaip pasinaudo jant buvimu valdžioje pada ryti tai, kas jiems reikalinga.
Hugh ŽINO Jackm JAI? laimės paslapano tis
Šei linksmos ver mi n tybės usika ltimaiir
Socialdemokratų garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas
10p.
miestas
6p.
Reikalavimai tėvams neteisėti Viln iaus miesto valdž ios užmojai priverst i vilniečius, kur ie savo vai kus leidž ia į darželius, atskleisti pa jamas yra neteisėti. Valstybinė duo menų aps augos insp ekc ija reko menduoja duomenų neteikti.
Miestas
6p.
Tarybos nariui – bėdos dėl moterų
8 Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių nuotr.
vilniausdiena.lt
Ekonomika
Bendrovių „Norfos mažmena“ ir „Rivo na“ valdytojai susi rado gynėją. Per pu santrų metų už dau giau kaip milijoną litų „Lietuvos ryte“ pasireklamavusios įmonės šiame dien raštyje minimos tik geruoju, o jų akci ninkas Dainius Dun dulis gauna tribūną neįtikusiems asme nims ir institucijoms 14p. juodinti. PR
2
rugsėjo 12–18, 2013
miestas
11p.
Apsilankykite parodoje „J.A. Watteau ir prancūzų graviūros menas“ nemokamai.
Paveikslų galerijoje – šedevrai iš Luvro Pagal galantiškųjų švenčių meist ro – dailininko Jeano Antoine’o Watteau – kūrinius, sukurtus gra fikos darbus, kurie saugomi Pary žiaus Luvro muziejuje, iki lapkričio 10-osios galės išvysti ir vilniečiai.
J.A.Watteau gyvenimo kelias ne buvo ilgas (1684–1721 m.), bet Europos mene jis paliko ryškų pėdsaką, – jis laikomas rokoko stiliaus tapybos pradininku. Sa vitas jo tapybos žanras tradiciškai vadinamas fêtes galantes – galan tiškosiomis šventėmis.
Vien savaitgalį į muziejų užsuko daugiau nei 1000 žmonių.
Kaip tikras XVIII a. visuome nės metraštininkas, J.A.Watteau vaizdavo ne tik elegantiškos pub likos pokylius bei pramogas nuo stabios gamtos apsuptyje, bet ir žanrines scenas su realiais perso nažais – elgetomis, klajojančiais muzikantais, teatro artistais, amatininkais, kareiviais, vals tiečiais. To meto prancūzų dailė je J.A.Watteau garsėjo ir kaip ne prilygstamas kolorito meistras, tęsiantis Venecijos mokyklos ta
pytojų Tiziano, Veronese’s ir di džiojo flamando Peterio Paulo Rubenso koloristines tradicijas. Po J.A.Watteau mirties drau gams kilo gera mintis įamžinti jo kūrybos palikimą graviūriose. 1724–1735 m. dailininko draugo ir globėjo Jeano de Julienne’o ini ciatyva pagal J.A.Watteau tapybos darbus ir piešinius buvo sukurta 600 estampų. Parodoje eksponuojama per 90 graviūrų, sukurtų pagal J.A.Wat teau piešinius ir tapytus paveiks lus. Dauguma graviūrų atrinkta iš beveik 40 tūkst. grafikos kūri nių kolekcijos, kurią Luvrui pa dovanojo baronas Edmondas de Rothschildas. Parodoje taip pat pristatomi paties J.A.Wat teau trois crayons (trijų kreide lių – pranc.) technika meistriškai sukurti piešiniai ir viena tapy ta drobė „Besimaudanti Diana“ (apie 1715–1716 m.). Beje, rugsėjo 5 d. atidaryta pa roda jau sulaukė rekordinio lan kytojų skaičiaus – vien savaitgalį į muziejų užsuko daugiau nei 1000 žmonių. VD inf.
Kur? Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje, Didžioji g. 4. Kada? Iki lapkričio 10 d. kiek? Su „Vilniaus diena“ – rugsėjo 12– 15 d. nemokamai.
Sekmadienį sosti nės senamiesčio gatvės bus užtver tos ir skirtos tik bėgi kams. Čia vyks jubi liejinis – dešimta sis – „Danske Bank“ Vilniaus maratonas.
Gausa: į „Danske Bank“ Vilniaus maratoną dalyviai suplaukia iš daugiau k
ponijos, Australijos, Naujosios Zelandijos, JAV ir kitų šalių.
Jubiliejinis Vilniaus ma Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
„Nesvarbu, kas tu ir kiek tau me tų, – tiesiog ateik ir išbandyk jėgas unikalaus grožio bėgimo trasoje pačiame Vilniaus centre! Patinka bėgti? Rinkis vieną iš distancijų ir įveik ją“, – tokiais žodžiais mara tono organizatoriai kviečia prisi jungti visus, neabejingus bėgimui. Nusprendę dalyvauti marato ne, kuris prasideda sekmadienį ly giai 9 val. ryto, gali pasirinkti vieną
trasų: maratono – 42,195 km, pus maratonio – 21,98 km, „Nestlé“ 10 km, „Rimi“ šeimos bėgimo 4,2 km distanciją, Lietuvos pašto koman dinę estafetę 4×10 km. Mažieji sa vo jėgas galės išbandyti UNICEF 500 m vaikų bėgime, o tėveliai su savo mažyliais galės varžytis 500 m vežimėlių bėgime. „Praėjusiais metais maratone dalyvavo per 4 tūkst. bėgikų, šie met užsiregistravusių yra jau per 5 tūkst. Sekmadienį tikimės sulauk ti iš viso apie 8 tūkst. dalyvių, nes
registravosi daug įmonių, daugiau yra dalyvių iš užsienio šalių“, – sa kė projektų vadovė Meilė Grinke vičiūtė ir pridūrė, kad jų tikslas – tapti ne mažesniems už latvius ir estus, kurių šiųmečiuose marato nuose dalyvavo atitinkamai 18 ir 20 tūkst. bėgikų. Jos teigimu, šiame maratone vi sad dalyvauja bėgikų iš daugiau nei dvidešimties užsienio šalių. Šįmet į Lietuvos sostinę atvyks bėgikų iš Japonijos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Jungtinių
Transporto maršrutų pokyčiai rugsėjo 15 d. Keisis šių maršrutų troleibusų trasos:
4 Antakalnis–Centras–Gerosios Vil
22 Lazdynai–Oslo gat-
1 Karoliniškės–Žvėrynas–Stotis;
ties stotelė;
vė–Centras;
2 Saulėtekis–Žygimantų gatvė–Stotis;
14 Saulėtekis–Šeimyniškių gatvė–
33 Šiaur ės mieste
J.Basanavičiaus gatvė–Gerosios Vil ties stotelė; 20 Žirmūnai–Žygimantų gatvė–Py
lis–Rinktinės gatvė– Sukilėlių gatvė–Gu riai;
limo gatvė– Stotis.
40 Fabijoniškės–S.Sta
10 Saulėtekis–Kalvarijų gatvė–Nau
Keisis šių maršrutų autobusų trasos:
nev ič iaus gatvė–Cen tras;
6 Žirmūnai–Kalvarijų gatvė–J.Basa
navičiaus gatvė–Žemieji Paneriai; 7 Pašilaičiai–Justiniškės–Žvėrynas–
Stotis;
Paveikslas: Charleso Nicolas Cochino (1688–1754 m.) „Meilė italų
teatre. Pagal J.A.Watteau.“
jininkai;
1G Stotis–Kalvarijų gatvė–Santariš
12 Žirmūnai–Šeimyniškių gatvė–J.Ba
kės;
sanavičiaus gatvė–Žemieji Paneriai;
3G Fabijoniškės–Centras–Oro uostas;
17 Žirmūnai–Naujininkai.
6G Parko gatvė–Olandų gatvė–Ža
Nevažiuos šių maršrutų troleibusai:
liasis tiltas;
gatvė–Žaliasis tiltas;
3 Karoliniškės–Žvėrynas–Šeimyniš
10 Fabijoniškės–Baltupiai–Marku
52 Centras–Ukmergės ga
čiai;
tvė–Tarandė;
kių gatvė;
43 Justiniškės–Šeškinė–
Žaliasis tiltas–Centras; 46 Pašilaičiai–A.Goštauto
Angèle Dequier / Luvro muziejaus nuotr.
miestas per savaitę
2013 09 05 2013 09 11
Penktadienis
Sekmadienis
Į Vilnių penktadienio vakare atvyko vienas įtakingiausių pasaulyje žmo nių – Jungtinių Valstijų valstybės sek retorius Johnas Kerry (nuotr.). Po nak vynės viešbutyje „Le Méridien Vilnius“ jis susitiko su Lietuvos Prezidente Da lia Grybauskaite, o su ES užsienio rei kalų ministrais aptarė galimus kari nius smūgius Sirijai, taip pat dalyvavo susitikimuose su JAV ambasados Lie tuvoje darbuotojais ir Lietuvos užsie nio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Šeštadienį vakare J.Kerry išvyko iš Vil niaus.
Per iškilmingą ceremoniją buvo atidarytas Bernardinų sodas. Į šventę gausiai susirin kę vilniečiai maloniai nustebo, kad Serei kiškių parkas, kuris nuo šiol, kaip ir senais laikais, bus vadinamas Bernardinų sodu,
Pirmadienis po rekonstrukcijos neatpažįstamai pasikei tęs. Gedimino pilies papėdėje esančiame 8 hektarų dydžio Bernardinų sode darbai už truko ilgiau nei metus. Parko rekonstrukci ja ir įrengimas kainavo 19,7 mln. litų.
Vyriausioji rin kimų komisija patenkino vie no iš Lietuvos vyrų krepšinio rinkt i n ė s tre
3
rugsėjo 12–18, 2013
miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas
Skaitymo jaukumas sostinės gatvėse Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Ketvirtadienio vakarą Vilniuje prasidės pirmoji „Europos litera tūros naktis“. Dvi su puse valan dos Lietuvos kultūros autoritetų lūpomis skambės žymių Europos autorių kūriniai.
kaip 20 šalių. Šiemet bėgikų bus iš Ja Tomo Urbelionio / BFL nuotr.
aratonas Valstijų, Prancūzijos, Italijos, Is panijos ir kt. Į didžiulį bėgimo renginį kvie čiam i ir žiūrovai. Organ izato riai žada, kad linksma bus ne tik bėgikams, bet ir juos palaikan tiems. Mieste skambės muzika – gros dešimtys grupių ir didžėjai, taip pat laukia pramogos ir staig menos! Šventinis bėgimo renginys žiū rovams vyks Katedros aikštėje. Maratono dalyviai registruotis ga li iki sekmadienio 8 val. ryto.
53 Fabijoniškės–Kalvarijų gatvė–
Pylimo gatvė–Stotis; 56 Fabijoniškės–Šeškinė–Konstitucijos prospektas–Centras; 60 Centras–Ukmergės gatvė–Bukiškės; 73 Justiniškės–Centras–Naugardu-
ko gatvė–Vilkpėdė; 88 Oro uostas–Centras–Europos
aikštė. Nevažiuos šių maršrutų autobusai: 11 Žvėrynas–Senamiestis–Užupis.
Daugiau informacijos vilniausdiena.lt
„Vienas šio projekto tikslų – ska tinti tarptautinį įvairių šalių, ins titucijų bendradarbiavimą, taip pat tai yra ir literatūros sklaida – turi me galimybę susipažinti su įvai rių šalių literatūros tradicijomis. Ir, be abejo, didžiausias tikslas yra skatinti skaityti. Siekiame įtrauk ti žmones į literatūrinius renginius. Skaitytojo santykis su knyga labai individualus, skaitome knygą vie ni namuose. O šis projektas kviečia visus susiburti į skirtingas erdves ir klausytis įvairių kūrinių ištraukų“, – projektą apibūdino Tarptauti nių kultūros programų centro Li teratūros sklaidos skyriaus vadovė Eglė Vitkauskaitė. Klausytojų laukia net aštuonios erdvės Vilniaus senamiestyje, kur žinomi šalies žmonės skaitys įvai rių kūrinių ištraukas.
Italų kultūros instituto erdvėse eseistas Rolandas Rastauskas skai tys Paolo Giordano kūrinį „Pirmi nių skaičių vienatvė“. Galerijoje „Meno niša“ kino režisierius Gytis Lukšas skaitys Danų kultūros ins titutui atstovausiantį Jenso Chris tiano Grøndahlio romaną „Spalio tylėjimas“, pagal jį režisierius jau yra parengęs scenarijų kino filmui. Prancūzų kultūros instituto media tekoje literatūrologas, kritikas, ver tėjas, semiotikas bei Nacionalinės kultūros ir meno premijos laurea tas Kęstutis Nastopka klausytojams dovanos klasiko Marcelio Prousto kūrinio „Prarasto laiko beieškant. Svano pusėje“ ištraukas. Dainininkė Alina Orlova Savi čiaus gatvės kavinėje „Blusynė“ skaitys latvių rašytojos Ingos Abe lės kūrinio „Ugnis nepabudins“ iš traukas. Vilniaus paveikslų galeri joje aktorės Dalios Michelevičiūtės intonacijomis skambės atbalsiai iš XIX a. Žemaitijos. Skaitymai vyks Žydų kultūros ir informacijos cent re. Goethe’s instituto rekomenduo tos Nobelio premijos laureatės Her tos Müller knygos „Amo sūpuoklės“ ištraukas skaitys poetas ir žurnalis tas Mindaugas Nastaravičius.
publikuoto D.Mitchello kūrinio „Debesų atlasas“ ištraukas skaitys žurnalistas ir filmų įgarsintojas R.Zemkauskas. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Aktorė Nelė Savičenko teatre „Meno fortas“ skaitys Europos lite ratūros premijos laureatės Giedros Radvilavičiūtės esė rinkinio „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ ištraukas, o Vilniaus universiteto P.Smuglevi čiaus salėje bus pristatytas vienin telis Lietuvoje nepublikuotas Davido Mitchello kūrinys „Debesų atlasas“. Jo ištraukas skaitys žurnalistas ir fil mų įgarsintojas Rytis Zemkauskas.
Skaitymai prasidės pusę septy nių vakaro. Lankytojams bus pa teiktas žemėlapis, jame rasite pa žymėtas visas skaitymo erdves ir galėsite pasirinkti, kurį autorių norite išgirsti. Norintys išgirs ti visus irgi turės tokią galimybę, nes skaitymai vyks po penkioli ka minučių kas pusę valandos, ki tos penkiolika minučių bus skirtos vietai pakeisti.
Pažintis su kitomis tautomis Indrė Pepcevičiūtė Nuo penktadienio iki sekmadie nio Gedimino prospektas virs Tautų muge. Visi jos lankytojai tu rės galimybę susipažinti su Lietu voje gyvenančių tautų papročiais ir tradicijomis.
Teigiama, kad Lietuvoje gyve na 115-os tautybių žmonių, tačiau tik nedaugelis jų turi savo tautines bendrijas, gyvena aktyvų visuo meninį gyvenimą ir ne visiems yra žinomos jų buities tradicijos, pa pročiai, amatai ir nacionaliniai val giai. Siekiant ištaisyti šią klaidą or ganizuojama tradicinė tris dienas truksianti penktoji Tautų mugė.
115
-os
tautybių žmonių, kaip teigiama, gyvena Lietuvoje.
„Šios mugės tikslas – sureng ti Lietuvoje gyvenančių tauti nių bendrijų amatų, nacionalinių valgių, papročių ir buities tradici jų pristatymą“, – teigė mugės or ganizatoriai. Į mugę kviečiami patys akty viausi Lietuvoje gyvenančių tau tų amatų ir kulinarinio paveldo meistrai, dainos bei šokio virtuo zai. Kaip pranešė šventės organi zatoriai, mugėje pasirodys į meno šventę „Draugystės žiedas“ susi būrę karaimų, totorių, lenkų, ru sų, vokiečių, ukrainiečių, balta rusių ir lietuvių meno kolektyvai iš Vilniaus krašto, Trakų, Visagi no ir Pabradės. Savaitgalį savo folklorą pristatys svečiai iš užsienio šalių: Lenkijos, Airijos, Ukrainos, Baltarusijos. At vyks į mūsų sostinę ir svečių iš Len kijos, nes penktojoje Tautų mugėje vyks Gdansko kultūros dienos. Atskiroje ekspozicijų zonoje Gedimino prospekte pirmą kar tą Lietuvoje bus atidaryta lėlių ir meškiukų paroda „Lėlių namelis“, kurioje dalyvaus kūrėjai iš Rusi jos, Ukrainos, Baltarusijos, Ispa
Antradienis nerių štabo narių Dariaus Maskoliū no (nuotr.) prašymą nutraukti jo, kaip Vilniaus miesto tarybos nario, įgalio jimus. Lenkijos Sopoto „Trefl“ krepši nio komandą šį sezoną treniruosiantis D.Maskoliūnas nutarė bent jau kuriam laikui pasitraukti iš Vilniaus politikos, nes gyvens ne sostinėje. Į Vilniaus miesto tarybą D.Maskoliūnas buvo iš rinktas pagal Artūro Zuoko vadovauto nepartinių judėjimo sąrašą. Jį miesto tar yboje pakeis Lietuvos edukologi jos universitete dirbantis Algimantas Šventickas.
Dalyvauja: Vilniaus universiteto P.Smuglevičiaus salėje Lietuvoje ne
Dėl reklamos filmavimo antradienio rytą buvo uždaryta dalis Gedimino prospekto, dėl to aplinkinėse sostinės centro gatvėse buvo susidariusios automobilių spūstys. Savivaldybė, išdavusi leidimą filmavimo darbams per rytinį piką, už tai uždirbę 1,5
nijos, Latvijos, Estijos, Moldavi jos ir Lietuvos. Originalių rankų darbo lėlių bei meškiukų bus ga lima ir įsigyti. Šeštadienį smalsuoliai kvie čiami į Lukiškių aikštę, ten įsi kurs Lietuvos kariuomenės sto vyklos. O vakare Lukiškių aikštėje visi kviečiami stebėti ugnies regi nio „Ženklai pagal Donelaitį“. Čia iš medžio ir šiaudų bus kuriama Kristijono Donelaičio „Metams“ skirta 6 m aukščio ir pločio ug nies skulptūra „Sodas“. Taip pat šeštadienį V.Kudirkos aikštėje vidurdienį prasidės aš tuntasis atviras Lietuvos grilio čempionatas. Savaitgalį galėsite nemokamai paragauti, kaip teigė organiza toriai, įspūdingo skonio ir spal vos bulvių košės, kuri bus verda ma Pirmojo pasaulinio karo 500 l talpos katile. Gedimino prospek te vyks pirmasis Lietuvoje Bulvių festivalis! O besidomintys antikvariatais, galės aplankyti senovinių lygintu vų ekspoziciją. Atrodo, pramogų, kaip ir kasmet, išties netrūks!
Trečiadienis tūkst. litų. Be to, tai ne paskutinis išbandy mas vairuotojams – rugsėjį ir spalį išduo ta daugiau leidimų filmuoti ir taip stabdyti transporto eismą. Viena paguoda – Sluš kų ir P.Vileišio gatvėse nuo šios savaitės įvedamas dvipusis transporto eismas.
Į pirmą posėdį po vasaros poilsio susirin ko Vilniaus miesto taryba ir pritarė naujo Lazdynų poliklinikos vadovo paskyrimui. Juo taps Vismantas Matulas. Buvo pri tarta ir miesto viešojo transporto lengva toms, pagal kurias su 80 proc. nuolaida nuo kitų metų sausio 1 d. galės važinė ti visi 80 metų sulaukę senjorai. Taip pat paaiškėjo, kad „Susisiekimo paslau gos“ šiuo metu patiria per 340 tūkst. litų nuostolių. Taryba taip pat atmetė siūly mą leisti bendrovėms „Vilniaus energija“ bei „Dalkia“ į Vilniaus šilumos objektus investuoti beveik 72,5 mln. litų.
Šventė: tris dienas Gedimino
prospektas vėl bus sausakim šas. Ragausime, pirksime, do mėsimės, stebėsime, pažinsime kitus penktojoje Tautų mugėje. Gedimino Bartuškos nuotr.
4
rugsėjo 12–18, 2013
miestas
Naujasis teatro sezonas: kliūtys, atra Kokius spektaklius šį sezoną žiūrovai išvys Vilniaus teatruose? Apie kokius skaudulius jie kalbės, kaip paveiks žiūrovus – ar savo negatyvumu blokš į pragaro gelmes, ar sielą kels į aukštybes?
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Reikia naujų impulsų
„Mūsų klasė“, „Atžalynas“, „Kos mosas“, „Nuošaly“, „Barikados“, „Broken Heart Story“ („Sudaužy tos širdies istorija“) – tai premje ros, kurios šį sezoną bus parodytos Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Iš šešių tris spektaklius stato Lietuvos režisieriai, tris – užsienie čiai. „Kodėl pas mus dirba užsienio režisieriai? – retoriškai klausė teat ro meno vadovas Audronis Liuga. – Lietuvių teatrui reikia naujų idėjų, impulsų. Tie menininkai, kurie čia dirbs, manau, tai turi.“ Anot meno vadovo, tiek „Kosmo sas“, tiek „Barikados“, tiek „Atža lynas“, kurį statys režisierius Jonas Vaitkus su kelių kartų savo moki niais, kalba ne tik apie dabartį, bet ir apie ateitį. Apie tai kalba ir žy dų temą bei lenkų ir žydų santykius nagrinėjanti lenkų dramaturgo Ta deuszo Słobodzianeko pjesė „Mū sų klasė“. Nacionaliniame teatre ją stato režisierė Yana Ross. Spektak lio premjera vyks rugsėjo 20, 21 d. Ne vien apie holokaustą
„Mūsų klasė“ pastatyta daugelyje pasaulio miestų. Kodėl ji tokia ak
tuali? Anot spektaklio režisierės Y.Ross, tai – šiuolaikinė drama, gyva istorija, ne klasika, ją parašė šių laikų žmogus. Toks ir yra jos aktualumas.
A.Čechovas – tikrai magiškas, be jo pje sių nėra išsivertęs nė vienas geras režisierius.
„Aš ieškojau istorijos liudininkų. Mes dar galime apklausti savo se nelius, kaimynus, kaip šie gyveno savo gyvenimą, – pasakojo Y.Ross. – Taip ir čia – klasė, draugai visą savo gyvenimą pragyvena kartu nuo vaikystės iki senatvės – be veik visą XX a. Keičiasi jų atmin tis, jų požiūris į tam tikrus dalykus. Iš praeities, prisiminimų atsiranda istorija. Tai nėra pjesė apie Len kiją, kaip „Hamletas“ nėra pjesė apie Daniją.“ Režisierė pabrėžė, kad jos spek taklis – ne apie holokaustą. Jame – žmogaus gyvenimas. O tame gyve nime atsiranda karas, holokaustas, žudynės.
Moterys ieško tapatybės
Kokie bus kiti Nacionalinio dramos teatro spektakliai? Daugiau kaip du dešimtmečiai mus skiria nuo kovų už neprik lausomybę, vykusių trijose Bal tijos šalyse. Jaunosios kartos at stovo latvių režisieriaus Valtero Sylio ir Nacionalinio dramos teat ro bendras projektas „Barikados“ – tai dar viena istorijos ir dabar ties akistata. Suomių dramaturgės ir režisierės Saaros Turunen provokuojančių pjesių centre – moterys, ieškan čios savo tapatybės tarp moteriš kumo ir vyriškumo, sekso ir kūry bos. Tokia – ir pjesė „Broken Heart Story“ („Sudaužytos širdies istori ja“), kurią Nacionaliniame dramos teatre su lietuvių aktoriais statys pati režisierė. Regimo pasaulio pabaiga
2013-uosius paskelbus Tarmių metais, Valstybinis jaunimo teat ras nutarė panagrinėti, kuriuo se lietuviškų žodžių sąskambiuose galima ieškoti tautinės savasties ir minties autentiškumo. Tam puikiai tiko Žemaitės komedija „Trys my limos“, kurią į sceną atveda reži sierius Algirdas Latėnas. Spektak lio premjera vyks spalio 12, 13 d.
Po nedidelės pertraukos mažo ji teatro scena vėl taps eksperi mentų vieta. Savo diplominį darbą čia pristatys jauna ne tik Lietuvo je, bet ir užsienio šalyse studijavusi režisierė Saulė Norkutė. Jos spek taklis „Regimo pasaulio riba“ ty rinės, kokiu būdu į žmonių protus įperšami lyčių stereotipai ir laimės receptai. Režisieriaus Arvydo Lebeliūno spektaklis „Nepažįstamieji tarp mūsų“ – apie sergančius nepagy doma Alzheimerio liga. Kanadiečių dramaturgo Aarono Bushkowsky pjesės herojai – Alzheimerio li ga sergantys 70-mečiai Maiklas ir Gabrielė – susipažįsta tik patekę į slaugos namus, tačiau iš karto pa junta vienas kitam simpatiją. Nors jų atmintis trumpalaikė, jaus mams, regis, tai įtakos neturi. Kas yra žmogaus sielos buveinė – šir dis ar protas? Jei protas sutrinka, ar širdis liaujasi mylėjusi? Ko yra vertos ir kaip gali baig tis internetinės pažintys, virtua lios draugystės? Mažojoje teatro scenoje 2014 m. pavasarį planuo jamas spektaklis jaunimui nuo 14os metų – amerikiečių dramaturgo Carloso Murillo pjesė „Juodas žai dimas, arba Berniukų istorijos“, kurią statys režisierius iš Klaipė dos Darius Rabašauskas. Pjesės herojus 14 metų paauglys Nikas populiarioje interneto po kalbių svetainėje sukuria neegzis tuojančios merginos anketą. Tuo sukurtu personažu Nikas manipu liuoja kitų žmonių jausmais ir įsi velia į žaidimą, kurio pats nesuge ba suvaldyti. Trečioji dalis – „Žuvėdra“
Repeticijos: pirmąją Nacionalinio dramos teatro šio sezono premjerą – spektaklį apie sudėtingą žmonių
gyvenimą „Mūsų klasė“ – žiūrovai išvys rugsėjo 20, 21 ir 26 d.
Mikko Waltari nuotr.
Antonas Čechovas – tikrai magiš kas, be jo pjesių nėra išsivertęs nė vienas geras režisierius. Pagaliau (po daugiau kaip 20 darbo metų scenoje!) šio dramaturgo kūrybos – pjesės „Žuvėdra“ – ėmėsi ir garsu sis Oskaras Koršunovas.
Emigr ac ij a: žinomas režisierius E.N
kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka įvyks ne Vilniuje, o Vičencoje (Italija), „
„Žuvėdra“ – OKT/Vilniaus miesto teatrui reikšmingas etapi nis spektaklis, tarsi susumuosian tis tai, ko link teatras ėjo visus 15 savo gyvavimo metų. Šioje pjesė je A.Čechovas kalba apie inovaci jas teatre, o būtent to O.Koršunovo vadovaujamas teatras ir siekė visus 15 metų. „Žuvėdra“ – labai gera pjesė eks perimentams. Nuo pat pradžių ji bu vo pasmerkta paieškoms. Joje tęsiame temas, kurios yra „Hamlete“, „Dug ne“: šiuolaikinis teatras, šiuolaiki nis aktorius, šiuolaikinis žiūrovas. „Žuvėdra“ – tai tarsi trečioji triptiko dalis“, – sakė O.Koršunovas.
Scenas visiškai už Andrius Jevsejevas Teatro krit ikas
Kad Lietuvoje galėtum kalbė ti apie faktiškai dar nė neįvykusį spektaklį, telepatinių sugebėjimų turėti visai nebūtina. Manyčiau, pirmam įspūdžiui susidaryti bet kuriam per daug nepritinginčiam teatrinių procesų analitikui pa kanka pamatyti būsimos premje ros kūrėjų sąrašą ir spektaklio ap rašymą.
O jei esama papildomos vaizdinės medžiagos ir naują pastatymą ins piravęs kūrinys yra neblogai ži nomas, spektaklį recenzuoti be veik galima jame nė neapsilankius. Suklysti, kaip rodo ne tik asme ninė praktika, tenka pernelyg re
tai. Ir tai mūsų teatrinėje realybėje liūdina labiausiai. Artėjantis Vilniaus teatro se zonas vėl žada šūsnį premjerų, o jausmas toks, lyg visa tai, kas dar nė neįvyko, jau būtum matęs. Aiš ku, išimčių esama. Bet jos taisyklę tik patvirtina. Peržvelg us sost inės scen o se planuojamų spektaklių sąra šus darosi klaiku: afišas visiškai uzurpavo klasika. Kitaip tariant, jei neskaitysime pastaraisiais me tais aiškiu Lietuvos teatrų lyde riu tapusio Nacionalinio dramos teatro, kurio meno vadovas Aud ronis Liuga jau ilgai sistemingai pažindina mūsų teatrą su naująja europine drama, Agniaus Janke vičiaus, Jaunimo teatre režisuo sianč io įdom aus lenkų dram a
5
rugsėjo 12–18, 2013
miestas
adimai, netikėtumai titeatras, visai kitokia forma, nei įprasta“, – sakė Rusijoje ir Euro poje populiarus K.Bogomolovas. Staigmena laukia ispanų poeto bei dramaturgo Federico Garcíos Lorcos gerbėjų – ateinantį sezoną premjerą „Kruvinos vestuvės“ Mažajame teatre parodys Paulius Ignatavičius. Bus tęsiamas projektas „Jaunieji režisieriai lietuvių klasikos veidro dyje“. Praėjusį sezoną pristatytus eskizus toliau vystys Tomas Ja šinskas ir Gabrielė Tuminaitė. Eksperimentui teatro laboratori joje T.Jašinskas pasirinko Kazio Binkio pjesę „Generalinė repeti cija“, o G.Tuminaitė ėmėsi Juozo Tumo-Vaižganto apysakos „Dėdės ir dėdienės“. Teatro pastatui – 100 metų
Lietuvos rusų dramos teatro sezoną ženklina kelios naujienos. Pirma, ja me pradės dirbti šeši jauni aktoriai, šiemet baigę studijas Lietuvos mu zikos ir teatro akademijoje, profe soriaus Jono Vaitkaus kurse. Antra, spalio 21–25 d. teatras minės savo pastato 100 metų jubiliejų. J.Basa navičiaus gatvės 13-uoju numeriu pažymėtame pastate pastarąjį am žių buvo įsikūręs ne vienas teatras. Rusų dramos teatre rengiamos dvi premjeros vaikams. Viena jų – „Junas ir Sofus, arba Auksinis rite ris“ – tai spektaklio „Stebuklingoji kreidelė“ antroji dalis. Kūrinį pa gal norvegų rašytojos Zinken Hopp pasaką stato režisierė Olga Lapina. Nekrošius (kairėje) „Meno forte“ šį sezoną repetuoja spektaklį „Jobo knyga“, Rugsėjo 15-ąją spektaklis pradės aktorius R.Vilkaitis. Tačiau pasaulinė spektaklio premjera rugsėjo 19–22 d. naująjį teatro sezoną ir bus rodo „Olimpico“ teatre. Mariaus Nekrošiaus nuotr. mas lietuvių bei rusų kalbomis. Spalio 17-ąją vyks aktoriaus Vla Pasaulinė premjera Italijoje E.Nekrošius pradės antrą darbo se dimiro Serovo režisuoto kūrinio „Meno fortas“ taip pat turi įdomią zoną. Lietuvių meistras yra šio teat „Žvirblio lizdas“ premjera. Skam naujieną. Lietuvių teatro meist ro meno vadovas, atsakingas už kla bant gyvai muzikai ir aktorei Rasai ras Eimuntas Nekrošius šį sezoną sikinių spektaklių repertuarą. „Jobo Rapalytei atliekant milijonus su pradėjo repetuoti spektaklį „Jobo knyga“ – „Meno forto“ ir „Olimpi žavėjusias Édith Piaf dainas, žiū knyga“ pagal Senąjį Testamentą. Ji co“ teatro bendras darbas. rovai išvys neįprastą pasakojimą. pasakoja apie Jobą, kuris, praradęs Gruodžio 13-ąją bus parody turtą, vaikus, sveikatą, vis tiek ne Prašė nepardavinėti emocijų ta netradicinė „Eugenijaus One siliovė tikėjęs Dievo. Pagrindinį Kokių netikėtumų ir intrigų pažers gino“ premjera, kurią režisuo – Jobo – vaidmenį atliks aktorius režisieriaus iš Maskvos Konstan ja J.Vaitkus. Garsusis Aleksandro tino Bogomolovo spektaklis „Ma Puškino kūrinys suskambės teatro Remigijus Vilkaitis. Tačiau pasaulinė spektaklio prem no tėvas – Agamemnonas“ pagal scenai neįprasta Sergejaus Prokof jera rugsėjo 19–22 d. vyks ne Vilniu Euripido tragedijas? Tai – pirmoji jevo muzika. Ją kompozitorius spe je, o Vičencoje (Italija), „Olimpico“ Valstybinio Vilniaus mažojo teatro cialiai sukūrė 100-osioms A.Puš teatre. Lietuvoje spektaklį planuoja sezono premjera, kuri bus rodoma kino mirties metinėms paminėti. ma parodyti 2014 m. Šiuo spektak rugsėjo 13 d. „Aktorių prašau ne Tačiau sovietinei cenzūrai užkir liu unikaliajame „Olimpico“ teatre pardavinėti emocijų, tai bus an tus kelią scenos ji nepasiekė.
žvaldys nemarioji klasika? turgo Paweło Demirskio pjesę, ir dviejų Vido Bareikio vadovaujamo „No Theatre“ premjerų, sostinės teatrai kol kas lyg ir neplanuoja nė vieno šiuolaikinės dramaturgijos pastatymo. Kodėl? Manau, galimi trys va riantai: a) šiuolaikinėje dramo je neanalizuojami šių dienų žmo gui svarbūs klausimai; b) pjesės Lietuvos teatro kūrėjams yra fiziš kai neprieinamos; c) mūsų teat ralų dramaturginės žinios apsiri boja mokyklos suole perskaitytų autorių kūriniais. Remdamasis tuo, kad daugiau sia visuomenės dėmesio sulaukę atrad im ai pas vis us art im iau sius kaimynus įvyko būtent šiuo laikinės dramos ir postdraminio teatro srityje, o užsienio kalbų
mokėjimas – kiekvieno asmeninė atsakomybė, pirmus du spėjimus atmesčiau. Vadinasi, lieka trečiasis varian tas – pats skaudžiausias ir nema loniausias. Nesupraskite neteisingai: kla sika – dalykas geras. Bet tik tada, kai jai realizuoti esama režisūri nio potencialo. Labai abejočiau, ar Algirdas Latėnas yra pajėgus kūrybinio sąstingio sukaustyto je Jaunimo teatro scenoje prakal binti Žemaitę ar nauja spalva nu šviesti Antono Čechovo „Vyšnių sodą“. Esu tikras, kad Juozas Tu mas-Vaižgantas yra tikras mirties nuosprendis savo kūrybinio brai žo dar neradusiai Gabrielei Tumi naitei, nes tai tiesiog silpna med žiaga dram at urg in iu pož iūr iu.
Lygiai kaip Rolando Kazlo stato mas Kristijonas Donelaitis „Lėlės“ teatre. Žinia, pastarąjį dešimtmetį Lie tuvoje bene vienintelis Oskaras Koršunovas darbais įrodinėja, kad klasikinės dramaturgijos pastaty mai gali budinti, skatinti mąstyti, analizuoti šiandienos tikrovę ir jo je gyvenantį žmogų, o ne vien būti intelektine užuovėja nuo ikėjų pa vargusiai smegeninei. Į šio režisieriaus statomą A.Če chovo „Žuvėdrą“, kaip ir į jau minėto A.Jankevičiaus, V.Barei kio pastatymus bei visuomeniš kai atsakingai formuojamą Nacio nalinio dramos teatro repertuarą ir dedu daugiausia vilčių šiame pro fesinį akligatvį priėjusiame sos tinės teatro sezone.
Greitai: G.Verdi operos „Ernani“ solistams Reginai Šilinskaitei ir Au-
driui Rubežiui tenka paklusti režisieriaus J.C.Berutti nurodymams. Šia premjera rugsėjo 14-ąją prasidės naujasis LNOBT sezonas.
Martyno Aleksos nuotr.
Operos teatre – ir įdomūs koncertai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) nuo rugsė jo iki gegužės vyks trijų operų ir dviejų baletų premjeros. Numa tyti penki koncertai, vieną jų su rengs Londono simfoninis orkest ras ir garsusis smuikininkas Leo nidas Kavakas.
Taip pat bus surengta Giuseppe’s Verdi savaitė, skirta garsiojo italų kompozitoriaus 200-osioms gi mimo metinėms. G.Verdi operos „Ernani“, ku ri Lietuvoje statoma pirmą kartą, premjera rugsėjo 14-ąją ir prasi dės naujasis šio teatro sezonas. Operą stato italų menininkai: re žisierius Jeanas Claude’as Berut ti, dirigentai Giampaolo Bisan ti ir Gianluca Marcianò. G.Verdi savaitėje spalio 4–10 d. žiūrovai išvys ir kitas jo operas: „Otelą“, „Traviatą“ ir – paskutinį kartą – „Rigoletą“. Lapkričio pabaigoje numatyta baleto „Karmen“ pagal Georges’o Bizet muziką premjera. Choreog rafės Dity Weldman (Olandija) statomas spektaklis bus itin es tetiškas, šokyje derės šiuolaikiš kumas ir klasika. Vasario 21 d. vyks kompozi torės Onutės Narbutaitės operos „Kornetas“ pagal Rainerio Marios
Rilke’s poemą premjera. Šią operą kompozitorė sukūrė teatro užsa kymu. Balandį rampos šviesas iš vysianti Gioachino Rossini ope ra „Sevilijos kirpėjas“ – bendras LNOBT ir San Fransisko operos darbas. Penktoji sezono premjera bus gegužės 16 d. – tai baletas visai šeimai „Sniego karalienė“ pa gal Sergejaus Prokofjevo muziką. Spektaklio choreografas britas Michaelas Corderis už šį pasta tymą jau yra pelnęs apdovano jimų. Operos teatre vyks ir penki koncertai. Bene didžiausia nau jovė – šventinis Gala vakaras Naujųjų metų išvakarėse. Laisvės gynėjų dienai dedikuojamas 2014 m. sausio 12-osios koncer tas su Ludwigo van Beethoveno „Missa solemnis“. Jausmingą Sergejaus Rachma ninovo ir Johanneso Brahmso muzikos programą 2014-ųjų kovo 31 d. atveža „West Deutche Rund funk“ simfoninis orkestras. O sezono pabaigoje, gegužės 24 d., klausytojų laukia dar vienas išskirtinis susitikimas – Londo no simfoninio orkestro ir pasau linės smuiko įžymybės L.Kavako koncertas. VD inf.
6
rugsėjo 12–18, 2013
miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas
Užrūstino trakiškes Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Trakų švietimo centro (TŠC) dar buotojai Vilniaus tarybos narį Vi dą Urbonavičių kaltina asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir tarnybinės etikos normų pažei dimu. Šis neigia kaltinimus ir sa vos teisybės ieško teismuose.
tė ir nepateikė jokių dokumentų, elgėsi arogantiškai, su naujomis direktorėmis darbuotojams da rė spaudimą, reikalavo pasirašy ti dokumentus. Kadangi VTEK nėra įgaliota kontroliuoti bendrųjų valstybės politikų elgesio principų, gautą prašymą nagrinėti perdavė Vil niaus miesto savivaldybės tary bos Etikos komisijai.
Vilniaus miesto val džios užmojai pri versti vilniečius, kurie savo vaikus leidžia į darželius, atskleisti pajamas yra neteisėti.
Apie pokyčius nebuvo įspėti
Birželio pabaigoje Vyriausioji tar nybinės etikos komisija (VTEK) iš TŠC darbuotojų gavo pranešimą dėl galbūt netinkamo Vilniaus tarybos nario konservatoriaus V.Urbonavičiaus elgesio. Gegužės 30 d. sprendimu savi valdybės biudžetinė įstaiga TŠC buvo reorganizuota. Vietoj cent ro įsteigtos dvi biudžetinės įstai gos: Trakų švietimo pagalbos tar nyba (TŠPT) ir Trakų suaugusiųjų mokykla (TSM). Buvo paskirti ir naujųjų įstaigų direktoriai. VTEK skirtame darbuotojų praneši me teigiama, kad TŠC darbuoto jai apie reorganizaciją nebuvo in formuoti ir įspėti. Su naujosiomis direktorėmis birželio 19 d. TŠC ir TSM pasiro džiusį V.Urbonavičių darbuotojai pažino iš televizijos. Prašyme tei giama, kad naujoji TŠPT direkto rė Rasa Dikevičienė pareikalavo pateikti visų TŠC darbuotojų su tartis ir tarifikacijos dokumentus, o paskui darbuotojai po vieną bu vo kviečiami į buvusios direkto rės Nijolės Lisevičienės kabine tą, kur sėdėjo ir V.Urbonavičius. Darbuotojams buvo siūloma pa sirašyti darbo sutarčių pakeiti mus. Ta pati situacija esą pasi kartojo ir vėliau tą pačią dieną, kai V.Urbonavičius su kita nau jai paskirta direktore Jurgita Švi riniene atvyko į TSM.
Vyrą gali pavadinti ir plūgu, o moteriai pasakyk ką nors ne taip, tai gali liūdnai baigtis. Matyt, jis ir padarė tokią klaidą. Nustatė pažeidimų
Liepos viduryje tarybos Etikos komisijos pirmininkui Gedimi nui Rudžioniui paaiškinimą para šęs tarybos narys V.Urbonavičius teigė, kad dėstoma informacija neatitinka tikrovės. „Visi kaltinimai laužti iš pirš to ir tai yra pagrindinės politinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš čionių demokratų oponentės Tra kų rajone Liberalų ir centro sąjun gos pirmininkės N.Lisevičienės inspiruota politinė akcija“, – savo paaiškinime rašė V.Urbonavičius. Komisija liepos 31 d. nustatė, kad V.Urbonavičius nesupainio jo viešųjų ir privačiųjų interesų, tačiau „pažeidė Lietuvos Res publikos valstybės politikų el gesio kodekso 4 straipsnio 3, 5, 7 ir 9 punktų reikalavimus“. T. y. jis, kaip valstybės politikas, vie šajame gyvenime nesivadova vo sąžiningumo, padorumo, ne savanaudiškumo ir atsakomybės principais.
Patyrė psichologinį spaudimą
Darbuotojų teigimu, įstaigoje pa matę svetimą asmenį – V.Urbo navičių – jie patyrė psichologinį spaudimą ir negalėjo susikaup ti pasirašydami naujas siūlomas sutartis. Vienam jų nesutikus pasirašyti, V.Urbonavičius esą pareiškęs: „Nesutinki pasirašyti, vadinasi, išeini savo noru ir tau niekas nepriklauso.“ TŠC darbuotojams išreiškus nepasitenkinimą, kad jų duo menys ir kita konfidenciali in formacija viešinama pašaliniam asmeniui – V.Urbonavičiui, nau joji direktorė pareiškė, kad V.Ur bonavičius atstovauja jai – kon sultuoja teisiniais klausimais. Darbuotojai piktinosi, kad V.Ur bonavičius niekam neprisista
Apskundė teismui
Tai užrūstino tarybos narį – jis Etikos komisijos sprendimą rug sėjo pradžioje apskundė teismui. Pasak Etikos komisijos pirmi ninko G.Rudžionio, kuris, beje, irgi yra opozicijoje, visos šios is torijos buvo galima išvengti, jei V.Urbonavičius būtų pasmai linęs liežuvį bendraudamas su TŠC darbuotojais, kurių daugu ma – moterys. „Žinot, kaip su moterimis, aš griežtai namie pasielgsiu su žmo na, tai man ne Etikos komisija, bet keptuvė į kaktą bus. Vyrą gali pa vadinti ir plūgu, o moteriai pasa kyk ką nors ne taip, tai gali liūdnai baigtis. Matyt, jis ir padarė tokią klaidą“, – sakė G.Rudžionis.
Špyga: VDAI specialistai darželį lankančių vaikų tėveliams rekomenduoj
prašomų nesant teisėto tikslo ir teisinio pagrindo.
Savivaldybės gudrybėms Rugilė Ereminaitė r.ereminaite@diena.lt
Gudrybės tėvelius šokiravo
Daugumą sostinėje į darželius vaikus leidžiančių tėvelių sukrėtė naujiena, kad jie privalo Vilniaus miesto savivaldybei duoti ataskaitą – kurią gyvenamąją vietą ir kokias pajamas deklaruoja. Tačiau, vals tybės specialistų ir privačių teisi ninkų teigimu, reikalauti tokios in formacijos yra visiškai neteisėta ir taip pažeidžiamos piliečių teisės. „Pasipiktinau vos išgirdusi pra šymą. Reikalavimas būtų norma lus, jei reikalautų tik fakto apie su mokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM), o ne konkrečios sumos – kiek sumokėta GPM. Manau, kad mūsų teisės, be abejo, pažeidžia mos. Jei savivaldybė turėtų teisę į šią informaciją, būtų kreipusis į Valstybinę mokesčių inspekciją“, – piktinosi vilnietė darželinuko mama Vilma. Moteris, vos gavusi tokį prašy mą, susisiekė su Vilniaus savival dybe, asmens duomenų apsaugos tarnyba ir Švietimo ministerija. Darželinuko mama neklydo – rei
kalavimas pateikti pažymą jau bu vo atšauktas.
Klausant savival dybės darbuotojų, skaudžiausia, kad visą kaltę jie suver čia darželiams.
Įsakė meras
Tiesa, moterį įskaudino ir kitas šios situacijos niuansas. „Klausant savivaldybės darbuo tojų, skaudžiausia, kad visą kaltę jie suverčia darželiams. Atseit, rei kėjo pažymos iš darbovietės – ku riame mieste GPM sumokėtas. Bet tai visiška nesąmonė – buvo pra šymas pristatyti FR0573 formą, bet šią formą pildo, jei aš neklystu, ne darbdavys, o pats asmuo. Negana to, auklėtojoms, nesurinkusioms šių pažymų, buvo grasinama bau domis. Taip išeina, kad darželių direktorės bendru sutarimu nu sprendė prašyti FR0573 formos... Labai abejotina, kad jos pačios su
sigalvojo“, – su karčia ironija pa sakojo moteris. Kalbinta vieno Vilniaus mies to lopšelio-darželio direktorė pa reiškimą, kad pažymos yra darželių vadovų išmonė, laiko nesąmone, nes sprendimas buvo priimtas esą Vilniaus mero Artūro Zuoko valia specialiame pasitarime, o darželių atstovams tik pavesta tai vykdy ti. Tačiau, kad ir kaip būtų keista, problemos šioje situacijoje neįž velgia. „Pažymoje nereikia įrašyti jokių tikslių pajamų, tik miestą, savival dybę, kuriai išskaičiuotas ir sumo kėtas pajamų mokestis. Tai išduo da darbdavys. Nėra čia problemos. Todėl, kad šiuo atveju kalbama apie tai, jog Vilniaus miesto savivaldy bė nesurenka mokesčių“, – aiški no darželio direktorė. Panoro daugiau, negu reikia
Valstyb in ė duom en ų apsaugos inspekcija (VDAI) „Vilniaus die nai“ patvirtino, kad jau sulaukė nemažai pasipiktinusių gyvento jų užklausų dėl tokios naujovės. Inspekcijos teigimu, toks prašy mas darželių auklėtinių tėvams
Komentarai Rytis Martinkėnas Advokat ų kontoros SOR AIN EN teisin inkas
F Verdiktas: Vilniaus tarybos Etikos komisija nustatė, kad V.Urbonavi
čius „pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 3, 5, 7 ir 9 punktų reikalavimus“. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
izinio asmens pajamų dek laracijos, kur iose atsispin di asmens per metus gautos pajamos, darbovietė ir kiti fi nansiniai duomenys, neabejotinai yra asmens privatūs duomenys, kurių ap saugą užtikrina Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Šiame įstatyme numatyti pa grindai, kuriais vadovaujantis gali būti teisėtai renkami ir tvarkomi fizinių as
menų duomenys. Visgi asmens pajamų deklaracijos ir juose esantys duomenys gali būti tvarkomi, jei pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti tokius asmens duomenis. Kadangi nei vaikų darželiai, nei savi valdybė neturi įgaliojimų įstatymiškai nustatyti pareigą rinkti tokią informa ciją, reikalavimas pateikt i finansines deklaracijas laikytinas neteisėtu. Dar želiai tėvų finansinių deklaracijų galė tų reikalauti tik tuo atveju, jeigu tai bū tų numatyta įstatymo lygmens teisės akte, kurį gali priimti tik Lietuvos Res publikos Seimas.
Žilvinas Stašaitis Teisin inkas
M
ano manymu, tai nevisiš kai teisėta ir tokios galios savivaldybė arba meras neturi. Asmens duome nis saugo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir, norint gauti pri vačius asmens duomenis, reikėtų, kad asmuo savanoriškai juos teiktų. Jeigu asmuo jų neteikia, priversti jį galima tik tam tikrų teisės aktų pagrindu. Tokio įstatymo, kuris įpareigotų juos pateikti šią informaciją, nėra. Jeigu savivaldybė
7
rugsėjo 12–18, 2013
miestas
12p.
Ar Lietuva tebeturi elektros rezervą?
Neįgalūs mero pažadai neįgaliesiems Rugilė Ereminaitė Arba Vilniaus meras Artūras Zuo kas šiek tiek pamelavo, arba jo pa vedimų neįgyvendina savivaldy bės valdininkai? Blogiausia, kad dėl to nukenčia viena jautriausių visuomenės grupių – neįgalieji. Meras paskubėjo pasigirti
ja neteikti deklaracijų, kitų duomenų, Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.
– atkirtis teikiamas remiantis miesto me ro A.Zuoko pasitarimo protoko lu. Deja, šis pasitarimo protokolas nėra tinkamas teisinis pagrindas rinkti tokius duomenis ir tėveliai tokių duomenų teikti tikrai nepri valo. „Darželių vadovai tėvų paprašė pateikti pajamų deklaracijos formą FR0573, kurioje nurodyta, kiek as muo sumokėjo pajamų mokesčio. VDAI nuomone, prašoma pertekli nės informacijos“, – aiškino VDAI specialistai. Pagal šalies įstatymus duomenys apie darželį lankančių vaikų tėvų išskaičiuotą bei sumokėtą pajamų mokestį laikomi asmens duomeni mis ir gali būti teikiami tik Asmens duomenų teisinės apsaugos įstaty mo nustatyta tvarka. Toks miesto savivaldybės prašymas neatitinka teisėto asmens duomenų tvarky mo kriterijų ir apskritai negali bū ti laikomas teisėtu. Šia problema rimtai susirūpinę VDAI specialistai rekomenduoja darželį lankančių vaikų tėveliams deklaracijų, kitų duomenų, prašo mų nesant teisėto tikslo ir teisinio pagrindo, neteikti.
priimtų kokį potvarkį ar nutarimą, kad tėvai privalo tą informaciją pateikti, ma nau, toks potvarkis būtų neteisėtas. Toks klausimas turėtų būti sprendžia mas įstatymų, o ne kokių nors savival dybės tvarkų lygiu. Bet, mano žiniomis, netgi nėra tokio savivaldybės potvar kio. Administracijos įsakyme dėl vaikų priėmimo į vaikų darželius tokio reika lavimo irgi nėra. Tai dar kartą patvirtina nuomonę, kad toks reikalavimas neteisė tas. Jeigu tėvai neteiks informacijos, san kcijų jiems pateikti nebus galima. Vaiko priėmimas į darželį neturėtų būti susijęs su tėvų gaunamomis pajamomis.
Daugiau nei prieš savaitę tiesiogi niame radijo eteryje sostinės me ras A.Zuokas tikino, kad jo va dovaujama savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją su klau simu dėl galimybės pakeisti Kelių eismo taisykles (KET) neįgalių jų naudai. Meras tvirtino siekian tis, kad neįgalieji galėtų važiuoti autobusams skirtomis juostomis. Poelgis pagirtinas, tačiau gaila, kad jo nebuvo. Į radijo eterį skambinęs neįgalus miestietis Antanas į merą kreipėsi tokiu klausimu: „Aš esu neįgalus ir yra labai daug neįgaliųjų, važinė jančių vežimėliuose. Mano prašy mas būtų, kad neįgaliesiems būtų leista važiuoti juosta, kuria važiuo ja ir viešasis transportas. Neįgalia jam labai sunku pasiekti stotelę, jei jis su vežimėliu. O nuo stotelės dar reikia kur nors privažiuoti. Kadan gi degalai labai brangūs, galėtumė te priimti taisykles, kad neįgalieji galėtų važiuoti šia juosta.“ Į klausimą A.Zuokas atsakė pri tariamai ir tikino, kad jau yra pra dėjęs tuo rūpintis: „Ir anksčiau į mus yra kreipęsi su tokiais pasiū lymais. Deja, kol kas nėra tokios galimybės, nes tokią išimtį turi numatyti KET. Tačiau savivaldy
bė jau kreipėsi į Susisiekimo mi nisteriją, ir tikimės, kad ministeri ja įvertins šį prašymą. Patikrins jį saugaus eismo požiūriu, patikslins KET ir šiomis kelių eismo juosto mis galėtų važiuoti žmonės, turin tys negalią.“ Tačiau „Vilniaus dienai“ Su sisiekimo ministerija pateikė at sakymą, neatitinkantį A.Zuoko žodžių: „Informuojame, kad Su sisiekimo ministerija nėra gavusi Vilniaus miesto mero kreipimosi minėtu klausimu.“
Susisiekimo mi nisterija nėra ga vusi Vilniaus mies to mero kreipimosi minėtu klausimu. Nieko keisti nežada
Susisiekimo ministerijos specia listų teigimu, dėl A juostų (au tobusams skirtų juostų gatvėse) ženklinimo sprendimus priima kelio savininkas, šiuo atveju – Vilniaus miesto savivaldybė. Taip pat buvo paaiškinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės specialis tai, teikdami siūlymus dėl A juos tų ženklinimo, patys turi įvertinti visas aplinkybes, t. y. transpor to srautus, gatvių ypatybes ir ki tus niuansus, todėl gali nuspręsti skirtingai žymėti A juostas. Kaip ir visuose kituose miestuo se, Vilniuje pagal KET nuostatas vairuotojams leidžiama važiuoti 4+ pažymėtomis juostomis, jeigu
Realybė: šiuo metu autobusams skirtomis juostomis neįgaliesiems
važiuoti draudžiama.
automobilyje yra keturi ir daugiau asmenų, taip pat leidžiama dvira čiams bei mopedams važiuoti A simboliu pažymėtomis juosto mis. Elektromobilius vairuojantys asmenys autobusų juostomis turi teisę važiuoti tik tada, kai A juos tos pažymėtos ir specialiu elekt romobilio simboliu. Vis dėlto meras nesuklydo dėl vieno – pagal KET nuostatas neį galiesiems važiuoti A juostomis draudžiama, ir kol kas Susisieki mo ministerija nesiruošia daryti kokių nors pakeitimų. Kaip į sieną
Pasak neįgaliųjų atstovų, tai ne pirmas kartas, kai savivaldybės vadovai jiems ką nors pažada, o paskui pamiršta. „Mes kreipėmės į merą, kad neį galiųjų draugijoms išduotų specia lias korteles. Kadangi mes atsto
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
vaujame neįgaliesiems, norėjome organizacijai parūpinti kortelių, kurios suteiktų leidimą sustoti bet kur, kur neįgaliesiems patogu išlipti. Kortelės nebuvo išduotos“, – teigė Vilniaus miesto neįgaliųjų draugijos vadovė Jadvyga Rasovskaja. Ji taip pat prisiminė, kad Vil niaus neįgaliųjų organizacijų fo rume buvo kreiptasi į savivaldybę dėl transporto stovėjimo, dėl po liklinikų ir kitų šiai jautriai visuo menės grupei svarbių dalykų. „Mums buvo pažadėta, kad ap svarstys, bet taip jokio sprendi mo ir nesulaukėme“, – nusivylusi kalbėjo J.Rasovskaja. Įdomu ir tai, kad pati Vilniaus miesto savivaldybė „Vilniaus die nos“ klausimus, susijusius su šia tema, buvo linkusi ignoruoti ir oficialaus atsakymo dėl mero ke tinimų padėti neįgaliesiems ne pateikė.
Gydymo įstaigoms geresnių dienų nematyti Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
Santariškių gydytojai susitaikė su tuo, kad dėl pinigų stygiaus bu vo priversti eiti nemokamų ato stogų. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriu kaitis negali pažadėti, kad padėtis nesikartos. Terminą pratęsė
Santariškių klinikų gydytojų aist ros dėl priverstinių atostogų ki lo vasaros pradžioje, kai sumažėjo asignavimai iš Valstybinės ligonių kasos. Buvo galima rinktis iš dvie jų blogybių: gauti laikinai suma žintas algas arba 10 dienų keliauti nemokamų atostogų. Darbuoto jų skaičiavimais, žala dėl pastaro jo pasirinkimo mažesnė, tad pasi rinktas būtent jis. Santariškių klinikų vyriausio sios specialistės ryšiams su visuo mene Gitanos Letukienės teigimu, didelio darbuotojų nepasitenkini mo dėl poilsio už dyką nėra. Be to, atostogų terminas pratęstas iki šių metų pabaigos ir atostogauti gali ma nebūtinai visas dienas iš kar to, kad finansiniai nuostoliai būtų mažesni. Tačiau kai kurie atosto gas specialiai išnaudojo vasarą, kad nuostolių nepatirtų šildymo sezonu. „Darbuotojų per visas Santariš kes yra 5 tūkst., ir padaryta taip, kad kada kam patogu, kas kada nori, tada ir pasirenka atostogau ti. Yra žmonių, kurie tų 10 dienų
dar neišbuvę. Aš, pavyzdžiui, ši tas atostogas jau išnaudojau, ne laukiau rudens“, – pasakojo G.Le tukienė.
Tačiau tai permetama ant gydyto jų pečių ir sakoma, kad jie labiau siai korumpuoti, dėl to tokios eilės susidaro. Čia toks ratas, jau nusi bodo, kad viskas – į tuos pačius vartus, kad mes esam nusikaltė liai“, – piktinosi B.Markevič.
Esminis skaičius – 0,89 balo
Lietuvos gydytojų sąjungos Vil niaus filialo tarybos narės Boženos Markevič teigimu, įstaigos vado vybės dėl nepatogumų niekas ne kaltina. Problema esą ta pati visoje šalyje – netinkamas finansavimo reglamentas, savaime sukuriantis gydymo įstaigų skolą. „Nėra taip, kad už paslaugą mokama litas už litą, mokama pagal balo vertę, kuri šiandien yra 0,89. Taigi, jei išleista suma yra 3 tūkst. litų, ją reikia daugin ti iš 0,89 ir iš karto sumokant už paslaugas susidaro minusas. Ant ras dalykas – nuostolių susidaro dėl to, kad pas mus patenka labai sunkių pacientų, į kuriuos daug investuojama, sąnaudos didžiu lės, bet sumokama ta suma, kuri nustatyta Ligonių kasos“, – aiš kino B.Markevič. Ji sakė suprantanti, kad reikia mų lėšų gali trūkti, tačiau gydy tojai užkliūva Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija, kai dalis kal tės esą verčiama patiems gydyto jams ir nesakoma visos tiesos. „Nereikia pacientams į akis me luoti, kaip ministerija sako, kad absoliučiai už viską Ligonių ka sa sumoka. Tai netiesa, ji sumoka 0,89 balo vertės, o ją reikia dau ginti iš tos sumos. Arba tiesiog reikia tiesiai šviesiai pasakyti,
Permainų žadėti bijo
Problemos: medikai piktinasi,
kad, sumažinus finansavimą gy dymo įstaigoms, pacientų akyse jie liko kalčiausi, tačiau sveika tos apsaugos ministras dides nių permainų nežada.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
kad biudžetas yra kiauras, skiria mas nepakankamas finansavimas ir kai kurios planinės paslaugos bus gautos vėliau, negu priklauso.
Sveikatos apsaugos min istras V.P.Andriukaitis, paklaustas, ar įmanoma geriau subalansuoti gy dymo įstaigoms skiriamą finan savimą ir kilstelėti dabar esantį balą, tikino, kad „viskas esą pri klauso nuo šalies ekonominių ro diklių“. Ministro teigimu, per krizę pa mažintas balas leido neuždaryti gydymo įstaigų ir išvengti masinio gydytojų atleidimo. Tačiau pernai Lietuvai priėmus Fiskalinio stabi lumo paktą padėtis esą dar labiau komplikavosi. „Paskui Lietuva įsipareigojo priimti ir konstitucinį įstatymą, kuris reguliuotų mūsų makroeko nominius rodiklius priklausomai nuo euro zonos rodiklių. Šis griež tas įstatymų reguliavimas, kuris nustato šalies deficito ribas, įsiga liojo nuo šių metų sausio 1 d. Pagal šį įstatymą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezer vas įtraukiamas į valstybės skolą. Iki praėjusių metų jį buvo galima naudoti netgi ministro sprendimu, o nuo šių metų jis įskaičiuojamas į šalies deficito rodiklius“, – apie esą surištas ministerijos rankas kalbėjo V.P.Andriukaitis.
8
rugsėjo 12–18, 2013
tema
Kino romantikas A.Žebriūnas ieš Šeštadienį Vilniaus Antakalnio kapinės priglaus žinomą Lietuvos kino režisie rių, scenaristą Arūną Žebriūną. Jis mirė sostinėje rugsėjo 9-ąją nuo vėžio. Kino meistrui buvo 83-eji.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Įnešė daug naujovių
„Velnio nuotaka“, „Riešutų duo na“, „Turtuolis vargšas...“, „Ke lionė į rojų“, „Gražuolė“, „Pasku tinė atostogų diena“, „Seklio Kalio nuotykiai“ – tai filmai, kuriuos su kūrė A.Žebriūnas ir kuriuos matė ne viena Lietuvos žiūrovų karta. Ne vieną naujovę A.Žebriūnas įnešė į Lietuvos kiną. Jis – vieninte lis lietuvių režisierius, sukūręs tiek daug filmų vaikams ir apie vaikus. Juose daug filosofin ių apmąstymų apie gėrį, blogį, svajones. Režisierius kūrė šviesų ir poetišką kiną. Svar biausia, savo juostose žiūrovams nebruko primestų ano meto verty bių, nešlovino sovietinės sistemos ir Komunistų partijos veikėjų. Taip pat A.Žebriūnas – iki šiol vienintelis lietuvių režisierius, su kūręs kino miuziklą. Tai – „Velnio nuotaka“ pagal Viačeslavo Ganeli no muziką. Savo vertės ir aktualu mo ši juosta nėra praradusi iki šiol. Režisierius kinui atrado dvi žiūrovų pamėgtas gražias moteris – Vai vą Mainelytę „Velnio nuotakoje“ ir Nelę Savičenko seriale „Turtuo lis vargšas...“. Pagalba – tiesiai į aikštelę
Novatorius: ne vieną naujovę A.Žebriūnas įnešė į Lietuvos kiną. Svar
biausia, savo juostose žiūrovams nebruko primestų ano meto verty bių, nešlovino sovietinės sistemos veikėjų. Šarūno Mažeikos / BFL nuotr.
Architekto duonos neragavo A.Žebriūnas gimė 1930 m. rugpjūčio 8 d. Kaune. 1955 m. tuomečiame Dai lės institute baigęs architektūrą, ga vo paskyrimą dirbti dailininku Lietu vos kino studijoje. Tačiau tapo ne kino dailininku, o režisieriumi. Savo juosto se pradėjęs kalbėti apie tiesos ir gėrio ieškotojus, vėliau nemažai filmų jis su kūrė vaikams. Tačiau juos vadino fil mais suaugusiesiems apie vaikus.
sierių – Didįjį prizą Kanų (Prancūzija) jaunimo filmų festivalyje.
Už filmą „Gražuolė“ rež isierius ir pa grindinė jo aktorė – mažoji Inga Mic kytė – apdovanot i IV sąjung iniame kino fest ivalyje Minske (1970 m.). „Nakt ibalda“ apdovanota diplomu už kūrybinius ieškojimus VII sąjun gin iame kino fest ivalyje Bak u, o 1974 m. sukurtas kino miuziklas „Vel Liet uvoje prasidėjus Atg im imui, ki nio nuotaka“ – IX sąjunginiame kino no men in inkas akt yv iai dalyvavo festivalyje Frunzėje. „Riešutų duona“ Liet uvos Pers itvark ymo Sąjūdžio įvertinta prizu už rež isūrinio meist riškumo savitumą XI sąjung iniame veikloje. Per gyven imą A.Žebr iūnas pelnė kino festivalyje Jerevane. daugybę apdovanojimų. Vien už fil Daugiausia sovietų laikais dirbęs reži mą „Paskutinė atostogų diena“ (1964 sierius buvo įvertintas ir šiandienėje m.) jis pelnė tris prizus: „Sidabrines Lietuvoje. 2010 m. A.Žebriūnas buvo bures“ Lokarno (Šveicarija) kino fes apdovanotas „Auksinės gervės“ sta tivalyje (1965 m.), premiją VI Baltijos, tulėle už viso gyvenimo nuopelnus Baltarusijos ir Moldavijos kino festiva Lietuvos kinui. 2011 m. jam skirta Na lyje Taline ir pirmasis iš Lietuvos reži cionalinė kultūros ir meno premija.
„Ir pats žmogus, ir jo kinas įdomus. Todėl, kad jis buvo išsaugojęs anų senų gerų nepriklausomybės lai kų dvasią – buvo inteligentiškas, turėjo savo stilių. Tuo jis man im ponavo, – sakė rašytojas Saulius Šaltenis, A.Žebriūnui parašęs filmų „Riešutų duona“ ir „Kelionė į rojų“ scenarijus. – Norint būti geru reži sieriumi, reikia būti asmenybe. Jis ir buvo asmenybė. Jis darė tikrus dalykus – nekonjunktūrinius, ne sovietinius. Jis užčiuopė žmogaus grynuolį.“ Pats A.Žebriūnas labai vertino S.Šaltenio scenarijus – viešai yra pareiškęs, kad tai geriausias Lie tuvos kino scenaristas. Rašytojas prisiminė, kad ne kar tą anonimiškai A.Žebriūnui yra at skubėjęs į pagalbą. Būdavo, reikia ką nors skubiai pakeisti. Tokiais atvejais režisierius pasitelkdavo į pagalbą S.Šaltenį, o šis tiesiog fil mavimo aikštelėje pakoreguodavo kito rašytojo scenarijų – sukurda vo kokias dvi naujas scenas. Gilinosi į gyvulio charakterį
Didžiulės sėkmės anuometėje Lie tuvoje sulaukė ir „Riešutų duona“ – juosta apie meilę ir vaidus, apie tie sos paieškas ir... karvę. A.Žebriūnas už tos apysakos užsikabino, kai pa matė Jaunimo teatre pagal ją Dalios Tamulevičiūtės sukurtą spektaklį „Škac, mirtie, visados škac“. Žiūrė damas spektaklį, jis labai kvatojo. Ar A.Žebriūnas ir S.Šaltenis konfliktuodavo filmavimo aikš
telėje? „Ne, mes nekalbėdavome pakeltais balsais. Aš – nekonflik tiškas, o jis buvo inteligentiškas žmogus. Būdavo visokių anekdo tinių situacijų, – prisiminė S.Šal tenis. – Aš nežinau, ar į aikštelę filmuoti atvesdavo tą pačią karvę, ar kitą, bet vis klausdavau, ar jis ją įsidėmi, ar jaučia gyvulio charak terį. Maudydavo ją šampūnu, ta karvė būdavo išprausta, graži. Pavyko jam tas filmas. Po kiek metų nuvažiavau į Uteną – uteniš kiai ant ežero kranto rengdavo su sitikimus ir kiną rodydavo. Bijojau filmą žiūrėti – buvau tik jaunystė je matęs. Maniau, bus labai pasenęs. Bet pamačius tos mano baimės iš sisklaidė. Pajutau, kad jame yra kaž kas tikro.“ Akyse pasirodydavo velniukai
„A.Žebriūno kinas man patinka sa vo lyriškumu, poezija. Man jis labai artimas. Jo filmai – šviesūs, teikia žmogui viltį. Iš jo filmų neišeida vai prastos nuotaikos – atvirkš čiai, būdavo lengva širdy. Aš – už tai, kad menas žmogui teiktų viltį“, – sakė aktorė V.Mainelytė. Jautrios sielos aktorę sujaudino režisieriaus – jos kino mokytojo – mirtis. „A.Žebriūnas buvo įvairialypis. Jis buvo reiklus ir sau, ir kitiems. Iš pirmo žvilgsnio gal sudarė rūstaus žmogaus įspūdį. Bet kai nusišyp sodavo ir akyse pasirodydavo vel niukai, iš karto suprasdavau, kad jis to rūstumo ir piktumo turi mažiau, negu atrodo“, – kalbėjo aktorė.
Vaiva Mainelytė:
Iš pirmo žvilgsnio jis sudarė rūstaus žmo gaus įspūdį. Bet kai nusišypsodavo ir akyse pasirodydavo velniukai, suprasda vau, kad jis to rūstu mo ir piktumo turi mažiau, negu atrodo.
Filmas „Velnio nuotaka“, kuria me V.Mainelytė suvaidino malū nininko Baltaragio dukterį gra žuolę Jurgą, – jos vizitinė kortelė. „A.Žebriūnas mano kūrybinėje biografijoje turėjo ypatingą vaid menį“, – neslėpė ir pati aktorė. Ekranuose pasirodžius „Velnio nuotakai“ jai pasipylė pasiūlymų iš įvairių kino studijų. Kurti „Velnio nuotaką“ visai kūrybinei komandai buvo įdomu, nes tai buvo dar nebandyta sritis. Nė vienas iš dramos teatro akto rių miuzikle nebuvo vaidinęs. Tos scenos, kurios turėjo būti filmuo
Įvertinimas: didžiulės sėkmės sula
karvę. Pagrindinius vaidmenis atliko
jamos rytoj, būdavo repetuojamos jau iš vakaro. „Kadangi visi gyvenome vieš butyje, vakare susirinkdavome į jo kambarį, aptardavome būsimą sce ną – kaip jis norėtų ją filmuoti, kaip mes įsivaizduojame. Kai ką netgi pa repetuodavome, tuo labiau kad vi si turėjome išmokti savo arijas. Ki tą dieną žinodavome, kas ką daro. Tačiau dažnai būdavo ir improviza cijų – aikštelė, gamta, natūra kartais daug ką keičia. Bet esmę visada pa gaudavome“, – pasakojo aktorė. O dabar padaryk prancūziškai
Režisierius buvo didelis estetas, la bai jautė saiką, niekada neleisdavo pervaidinti, perspausti. Jis mokė davo po repeticijos kitaip – ne tradiciškai – aktoriui pasakyti, ko reikėtų. Vaivai sakydavo: „Viskas gerai, tu čia viską neblogai darai, o dabar tai padaryk prancūziškai.“ „Tai buvo mūsų paslaptis. Tai reiškė – suvaidink lengviau, žais mingiau, seksualiau. Tokios re žisieriaus ir aktoriaus paslaptys labai brangios. Aplinkui niekas ne supranta, ką jis sako, o tu žinai“, – šypsojosi Vaiva. Anais laikais „Velnio nuota ka“ sukėlė didžiulį ažiotažą. Kaip A.Žebriūnas reagavo į šlovę? „Ku ris menininkas nesidžiaugs, jeigu jo kūrinys pavyko? – retoriškai klausė aktorė. – Kai važinėdavo
9
rugsėjo 12–18, 2013
tema
škojo šviesiųjų žmogaus pusių Norint būti geru režisieriu mi, reikia būti asme nybe. Jis ir buvo as menybė. Jis darė tikrus da lykus. Jis užčiuopė žmogaus grynuolį.
V.Mainelytė: „Sakydavo: „O dabar tai padaryk prancūziškai“. Tai
buvo mūsų paslaptis. Tai reiškė – suvaidink lengviau, žaismingiau, seksualiau.“ Simono Švitros nuotr.
D.Katkus: „Visos panos žiūrėdavo į režisierius. Ta chebra buvo in
telektualai, ne su bet kuo bendraudavo. Jie mąstė daug plačiau.“
Simono Švitros nuotr.
aukęs A.Žebriūno filmas „Riešutų duona“ – juosta apie meilę ir vaidus, apie tiesos paieškas ir... Algirdas Latėnas ir Elvyra Piškinaitė. Šio filmo darbo momentus įamžino Algimantas Mockus.
me su filmu po Lietuvą, labai šiltai būdavome sutikti. Visada Arūnas pasidžiaugdavo ir mūsų, aktorių, darbais.“ Be Jurgos „Velnio nuotako je“, V.Mainelytė atliko du visiškai skirtingus vaidmenis dar keliuo se A.Žebriūno filmuose. „Tai man ir brangu, kad jis man patikėjo visai skirtingus, charakterinius, vaidme nis: ir kaubojiškos motinos „Seklio Kalio nuotykiuose“, ir prancūzų kalbos mokytojos juostoje „Tur tuolis vargšas...“. Ir vizualiai jie bu vo visiškai kitokie nei Jurgos vaid muo“, – sakė aktorė. Kovojo dėl aktorių ateities
N.Savičenko, atlikusi pagrindinį vaidmenį A.Žebriūno keturių se rijų televizijos filme „Turtuolis vargšas...“, kurį jis suko tuometės centrinės televizijos užsakymu, sa kė, jog tas darbas – ryškiausias jos prisiminimas. Tai buvo pats pirmas jaunos aktorės filmas, kur jai buvo patikėtas pagrindinis vaidmuo. O režisierius – žinomas, patyręs ki no meistras, autoritetas. „Aikštelėje A.Žebriūnas bu vo kaip psichologas – ir reiklus, ir švelnus, dalijosi savo patirtimi ir išmintimi. Ir man, ir Sauliui Ba landžiui, ir Liubomirui Laucevi čiui, kurie filmavomės tame seria le, jis linkėjo tiktai sėkmės. Man atrodo, kad tuo filmu mums bu
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių nuotr.
vo atidaryti vartai į kitas kino stu dijas, nes jis sulaukė didžiulės sė kmės. Žinau, kad su Maskva jam teko pakovoti dėl mūsų – jaunų ak torių“, – prisiminė N.Savičenko. Įveikdavo Maskvos užtvankas
Kino meistras žvalgydavosi ne tik į profesionalius aktorius. Jam, kaip ir italų kino legendai Federico Fel lini, patikdavo žmonės „iš gatvės“. A.Žebriūno juostose „Seklio Kalio nuotykiai“ bei „Kelionė į rojų“ vai dino ir dirigentas Donatas Katkus. Anot jo, tuomet kinas, jį kūrę re žisieriai ir aktoriai buvo ypatingi žmonės – turėjo kitą statusą me nininkų bendruomenėje. „Visos panos žiūrėdavo į režisie rius. Ta chebra buvo intelektua lai, ne su bet kuo bendraudavo. Jie mąstė daug plačiau. Vytautas Ža lakevičius buvo vos ne pusdievis, A.Žebriūnas – truputėlį kitoks, – kalbėjo Šv. Kristoforo kameri nio orkestro vadovas ir dirigen tas D.Katkus. – Sakyčiau, A.Žeb riūnas buvo sąžiningas režisierius, nepridirbo jokių nesąmonių, nors tada viską tvirtindavo Maskva. Jis sugebėjo praplaukti pro Maskvos užtvankas ir sukūrė puikių filmų. Jis gelbėjosi žaismu ir ironija.“ Kaip muzikas atsidūrė vaikiš kame seriale „Seklio Kalio nuo tykiai“? Ko gero, šuo pakastas čia, kad D.Katkus su A.Žebriūno
žmona dainininke Giedre Kau kaite buvo seni pažįstami – kar tu studijavo tuometėje Konser vatorijoje. Matyt, jos patartas į tą filmą režisierius pakvietė nema žai neprofesionalių aktorių. Ir tai puikiai suveikė. Anot pašnekovo, A.Žebriūnas buvo labai savotiškas. „Jis turė jo ekraninį matymą. Žinia, reži sierius atsakingas už bet kokią de talę, kuri parodoma. Bet jis mums leido žaisti – nenurodinėjo. Aš toje juostoje buvau Šlykštusis, – pasa kojo D.Katkus. – Daugelį metų per kiekvienus Naujuosius metus tą filmą rodydavo centrinė televizija. Vaikams jis nepaprastai patiko. Jie žaisdavo. Ir mes žaidėme – buvo me kaip vaikai. Jis iš mūsų sugebėjo išspausti viską, ko reikia.“ Pats juokingiausias dalykas di rigentui yra tai, kad kai televizi ja parodė tą filmą, jis pradėjo gau ti daug pasiūlymų iš įvairių kino studijų filmuotis. Bet neturėjo tam laiko. Tada D.Katkus grojo Vilniaus styginių kvartete – negalėjo visko mesti ir dviem mėnesiams kur nors lėkti į kino aikštelę. „Tai buvo labai didelio intelekto žmogus. Talentingas jis buvo, ru pūžė, – kaip visada žodžių kišenė je neieškojo D.Katkus. – Tik dabar pamatai, kad jis puikių dalykų pa darė. Mes anais laikais ne taip juos vertinome, kaip dabar.“
N.Savičenko: „Man atrodo, kad tuo filmu mums buvo atidaryti var
tai į kitas kino studijas, nes jis sulaukė didžiulės sėkmės.“
Gedimino Bartuškos nuotr.
S.Šaltenis: „Ir pats žmogus, ir jo kinas įdomus. Todėl, kad jis buvo
išsaugojęs anų senų gerų nepriklausomybės laikų dvasią.“
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
10
rugsėjo 12–18, 2013
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Be nuomonės Ignas Jačauskas
N
uomonei išreikšt i yra begalės būdų: Ją gal ima išdėst yt i ra miai, užrašyti ant transparan to, išrėkt i per garsiakalbį, gal i ma mėtyti akmenis, naudoti kumščius ar paprasčiausiai pereiti į kitą šventyklos pu sę, kaip senovės Romoje. Galų gale, galima nuomonę pasilaikyti sau. Bet galima ir ty lėt i, vyn iot i į vatą ir šiaip nedar yt i nieko. Kalbu apie pastar ųjų dienų Liet uvos va dov ų elgseną dėl Sir ijos JAV bei ES ir Ru sijos poz icijų labir inte, taip pat ir apie Lie tuvai bene reikšmingesn į įvyk į – Dalai La mos vizitą.
Politikai egzaminą laiko sunkiai, netgi primityviai, nuspręsdami visais klausimais neturėti nuomonės, kad tik nesupykdytų kurios nors pasaulio milžinės. Pradedant nuo Sir ijos – suprantama, situa cija sudėt inga: Liet uva jaučia įsmig usius tarptautinės bendruomenės žvilgsnius dėl pirmininkavimo ES, o kur dar Sirijos puoli mo iniciatorių – ištik imų Lietuvos draug ių JAV – valstybės sekretoriaus vizitas Lietu voje. Iš kitos pusės – Rusijos provokatorių drabstomi pareišk imai apie galimą įsiver žimą į Balt ijos šal is, Kreml iaus inicijuotos pasien iečių akcijos nuodugn iai tikr inant liet uv išk us automobil ius, sprend im as nuo rugsėjo vidurio apsunk inti gyvenimą ir mūsų krov in ių vežėjams. Tačiau mūsų politikai savo egzaminą laiko sunk iai, ne tgi primityviai, nuspręsdami visais klausi mais neturėti nuomonės, kad tik nesupyk dytų kur ios nors pasaulio milž inės. Kalbu ne tik apie absol iučiai nieko nesa kančius pareišk imus, kad „cheminio gink lo naudojimas – nepateisinamas“, bet ir apie trečiad ien į atv yk usio Tibeto dvasin io ly derio Dalai Lamos pasitik imą. Gal tiksliau būtų sakyti „vienos Kinijos provincijos gu bernator iaus“, nes užsienio reikalų minist ras Linas Linkevičius nusprendė už visus: „Laikomasi vienos Kinijos politikos“ (tai ko dėl Čečėnijos ir Gruzijos atveju nesilaiko ma „vienos Rusijos pol it ikos?“), tam prita ria ir kit i mūsų šal ies vadovai, staiga gal i mybę susit ikt i su Jo Šventenybe iškeitę į „neat idėl iot inus darbus“. Ties a, sit uaciją gal iausiai išgelbėjo Prez identė, radusi lai ko privačiam susitik imui. Tačiau jau prieš tai pasaul iui buvo išt ransl iuota žinia, kad 40 metų okupaciją išgyvenę lietuviai ma no, jog Tibetas – tai Kinija. Girdime argumentus, kad politiniu pož iū riu mūsų mažai šal iai turėt i savo nuomo nę yra pernelyg sudėt inga ir net pavojin ga. Kai kada – gal ir taip. Bet kai kuriais atve jais neturėdami savo nuomonės netenka me prabangos vadintis demokratine vals tybe ar valstybe apskritai.
Savaitės interviu
Č.Juršėnas: klaidų p Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
K
ur daugiau, jei ne Seime, – čia susi tikimo vietą nurodė kadenciją bai gęs, tačiau nuo valstybės reikalų neatitolęs socialdemokratų garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas. „Kadaise čia iš tikrųjų priimdavau žmones“, – pakviesda mas jau nebe į savo, bet į tam skirtą Seimo priimamojo kabinetą šypteli politikas. Turbūt nenuostabu, kad pokalbis nuolat pakrypsta į prisiminimus. Č.Juršėnas Sei mo nariu išbuvo beveik 23 metus, antro to kio politiko Lietuvoje kol kas nėra. Į šios ka dencijos Seimą 75-erių socialdemokratas nebekandidatavo, nes, paties žodžiais ta riant, būtų buvę nekorektiška. Kalbėdamas apie šalies politinę situaciją tikras kairysis Č.Juršėnas saviškių sprendi mus pateisina ir negaili aštrių žodžių kon servatoriams, tačiau pripažįsta: klaidų pa darė visi, todėl ir gyvenimas gerėja lėčiau, nei buvo tikėtasi 1990-ųjų kovo 11-ąją. Interviu „Vilniaus dienai“ Č.Juršėnas at virai papasakojo apie dabartinę savo veiklą, santykį su partijos kolegomis, koalicijos dar bą ir požiūrį į politinį Lietuvos gyvenimą. – Seimo nario kėdėje praleidote daugiau kaip du dešimtmečius. Tikriausiai gerai atsimenate paskutinį savo Seimo posė dį. Kokie jausmai buvo apėmę? – Žinoma, buvo graudu. Bet iš kitos pusės – džiaugiausi ir didžiavausi, kad galėjau gar bingai atitarnauti tėvynei tuos beveik 23 me tus, nuo pat pirmos nepriklausomybės dienos, ir dar anksčiau, Atgimimo laikotarpiu. Per tą laiką turėjau garbės tris kartus vadovauti Sei mui, kelis kartus buvau pirmasis pavaduoto jas, šiaip pavaduotojas. Vadinasi, buvo rinkėjų pasitikėjimas, visų pirma Ignalinos-Švenčio nių krašto, už ką aš jiems amžinai dėkingas, ir mano įvairių kolegų, nebūtinai tiktai kairiųjų, pasitikėjimas manimi kaip galimu Seimo va dovu renkant Seimo pirmininką. Tai man labai brangus dalykas, aš tai labai vertinu ir džiau giuosi, kad iš esmės kolegų nenuvyliau. Dvejopas jausmas – ir graudu, ir gaila, kad jau tu nebe to statuso žmogus, kad tu jau be pareigų. Bet kita vertus, džiaugiuosi, kad pa dariau tai, ką galėjau, o kartais ir daugiau, negu galėjau. – Kaip apibūdintumėte savo politinę karjerą? – Žinoma, pradėjau nuo ne pačios geriau sios, švelniai tariant, partijos – nuo Lietu vos komunistų partijos (LKP) Tarybų Sąjun gos komunistų partijos sudėtyje. Aktyviai dalyvavau tame procese, kai LKP tavo sava rankiška, atsiskyrė nuo Maskvos ir po me tų persitvarkė į Lietuvos demokratinę darbo partiją. Paskui aš buvau tos partijos vado vas, ir svarbiausias dalykas, jog, baigdamas tą vadovo karjerą, pasiekiau kartu su kitais ir su socialdemokratais, kad abi kairiosios par tijos susijungtų į vieną galingą jėgą. Tai lai kau vienu svarbiausių savo darbų, jei kalba me apie šitą politinę pakraipą. O kaip signataras, Seimo narys, Seimo pir mininkas aš dariau tai, kas man atrodė rei kalinga, kad valstybė ne tik būtų atkurta, bet ir taip funkcionuotų, kad žmonėms būtų ge riau. Ir, iš kitos pusės, vertindamas tuos 23 metus, matai, jog ne viskas gerai padaryta. Ir man skaudu, kad ir dėl mūsų klaidų arba dėl mūsų prasto darbo žmonių gyvenimas gerėja lėtai. Šitai mane visada slėgė, nes mes visi, ir kairieji, ir dešinieji, ėjom su šūkiais, kad bus nepriklausoma Lietuva ir bus geresnis gyve nimas, nes patys tvarkysimės, o ne svetimi. Pasirodo, šitą šūkį įgyvendinti nebuvo taip paprasta ir jis tebėra įgyvendinamas.
Įžvalgos: pasak politikos veterano Č.Juršėno, didžiausias dabartinės valdančiosios koalicijos
riai žiūri savo siauro intereso – „kaip pasinaudojant buvimu valdžioje padaryti tai, kas jiems
– Kokie buvo pagrindiniai trukdžiai? – Politiniai sprendimai. Buvo tokių, kuriems aš nepritariau, bet kiti pritarė ir dauguma nulemdavo. Mums atrodo, kad daugiau pri darė dešinieji su nevykusiomis reformomis ir pseudorevoliucijomis, bet, sąžiningai tariant, ir mes ne viską vykusiai padarėm. Arba, ga lima sakyti, neišvengėm klaidų, kurių buvo galima išvengti, jeigu būtume buvę gudres ni, apdairesni, labiau apskaičiavę, nepagai lėję laiko diskusijoms, ir dieną, ir naktį, šeš tadienį, sekmadienį, per atostogas. Antra vertus, ką darysi. Errare humanum est (lot. „klysti žmogiška“ – red. past.). Bet, tęsiant šitą lakią frazę, nežmogiška ir toliau klaidingai daryti. Stengdavomės ištai syti ir savo, ir kitų klaidas. Ir dabar stengia mės ištaisyti ir savo, ir konservatorių, kurie visas bėdas verčia ant mūsų, pridarytas klai das. Bet toks gyvenimas, tokia politika. – Kuo užsiimate dabar, kam skiriate daugiausia laiko? – Darbo turiu daugiau negu reikia. Esu So cialdemokratų partijos garbės pirmininkas, „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ moksli nės redakcijos tarybos narys. 23 tomai išėjo, dar du turi išeiti. Čia ypač stropiai ir akty viai dirbu, kad enciklopedija, kaip tam tik ras intelektualumo lygio įrodymas, iš tikrųjų būtų kuo geriausias, kad ji būtų tikrai ir išsa mi, ir tiksli. Kitas didelis darbas, kurio drau gai paskatino imtis, – LRT tarybos nario. Tai buvo padaryta baigiantis kadencijai, nes vie ta priklausė opozicijai. Jeigu būtume nukė lę po rinkimų, o jau buvo aišku, kad mes bū sim valdžioje, vadinasi, opozicija būtų gavusi savotiškai papildomą vietą. Tai mane bičiu liai įtikino, kad reikėtų man grįžti į tuos lai kus, nuo ko aš pradėjau. Dar vienas darbas – esu Mykolo Romerio universiteto tarybos narys. Čia dar neseniai esu, dar ypatingų darbų nenuveikiau, bet ir gi stengiuosi dalyvauti, juo labiau kad esu jų garbės daktaras. Ir, žinoma, vienas „siaubin gas“ darbas – archyvo tvarkymas, viso gyve
nimo popierių perkratymas. Tų popierių su sikaupė tiek, kad dirbu kasdien ir vis krašto nematyti. Karikatūrų stendus nieko neišim damas atidaviau archyvui, jeigu reikės kada parodai. Kaip ir suvenyrų – sveikinimų, raš tų, dovanų – jau labai daug esu atidavęs. O knygas perkratau kryptingai ir jos ke liauja keturiais adresais: Lietuvos naciona linei Martyno Mažvydo bibliotekai tenka pa čios vertingiausios knygos, Seimo skaityklai – tie dalykai, kurie susiję su parlamentariz mu, kas gali būti naudinga mano kolegoms. Ir dviem miestams – mano gimtajai Ignali nai bei Druskininkams, kur dabar dažniau nei anksčiau poilsiaujame. Žinoma, ir šeimoje rūpesčių pakanka, nes jau atsirado ketvirta karta – proanūkis. Rug sėjį – penki mėnesiai. Visai guvus, laiko gal vutę, stebi viską aplinkui, kažką bando saky ti, tiksliau, gagena (šypsosi).
Mes visi ėjom su šūkiais, kad bus nepriklausoma Lietuva ir bus geresnis gy venimas. Pasirodo, šitą šū kį įgyvendinti nebuvo taip paprasta.
– Gal jau ir prižiūrėti teko? – Ne, aš labai atsargiai žiūriu, labai atsa kingas dalykas. Tegul jaunieji tėveliai rūpi nasi, juo labiau kad ir mamytė, ir mano anū kas labai nuoširdžiai rūpinasi tuo berniuku, Jurgiu, arba Jurgučiu. Džiaugiamės, kai jie ateina pas mus, tai ir mano žmonai Jadvygai malonumas, ji ima ant rankų, negali neimti. O aš laukiu, kol jis bus tvirtesnis, tada, jeigu ir išleisiu iš rankų, neprapuls (šypsosi). – Kokia jūsų veikla Socialdemokratų partijoje?
11
rugsėjo 12–18, 2013
Nuomones, komentarus siųskite e. paštu nuomone@diena.lt
padarėme visi
nuomonės
APSILANKYK PARODOJE!
Svarbu, kad iki rinkimų kampanijos kas nors neatsitiktų, nepasikeistų žmonių gyve nime. Niekas nekaltins pasaulinio kapitaliz mo ir jo ydų, o kaltinis tuos, kurie šiandien yra valdžioje. O mums dažnai tenka taisy ti savo pirmtakų klaidas, sakyčiau, toks yra mūsų istorinis likimas. Jeigu pavyks atitai syti, bus geresni šansai ir per prezidento bei Europos Parlamento rinkimus. – O ar būtina partijai kelti savo kandi datą? Tiek Dalia Grybauskaitė, tiek Val das Adamkus yra pabrėžę, kad nemato savęs partijų gretose, užtat nesijaučia susaistyti. – O čia yra dvi pozicijos ir aš labiau linkęs į tą, kuri yra partinė, ir taip yra kai kurio se kitose Europos šalyse. Jeigu žmogus turi aiškią jėgą, kuri jį gali paremti, jis gali lais viau jaustis. Juo labiau kad mūsų preziden tas nėra toks galingas kaip JAV ar Prancūzi joje, jam reikia aiškios paramos Seime. O kai parama neaiški, mozaikinė ir ta mozaika kei čiasi, prezidentui ganėtinai sunku. Nereikia pataikauti net savajai partijai – taip. Nereikia užmerkti akių prieš jos klaidas – taip, sutinku. Bet kai tu žinai, kad tau už nu garos yra dešimtys tūkstančių žmonių, tai di delis dalykas. Galima pasitarti su partijos va dovais, su platesniu buriu ir tada užtikrinčiau tą ar kitą žingsnį žengti. Tačiau kai kurie ma no, kad nepartiškumas yra pliusas. Bet vis tiek kandidatą remia tam tikros politinės jėgos.
s minusas yra tas, kad socialdemokratų partne reikalinga, bet nebūtinai Lietuvai labai gerai“. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
– Dalyvauju visuose periodiniuose rengi niuose – suvažiavimuose, konferencijose, ta rybos, prezidiumo, valdybos posėdžiuose. Jei gu kokie pasitarimai būna ir mane pakviečia – mielai ateinu. Bet mano statusas reiškia, kad, jeigu nedalyvauju, manęs ir kvorume nėra. O kai ateinu, turiu visas teises ir kal bėti, ir balsuoti, ir tas balsas kartais iš tik rųjų būna reikalingas. – Ar partijos kolegos prašo patarimų? – Įvairiai. Daugiau bendrauju su frakcijos seniūne Irena Šiauliene, bet ir su kitais. Kar tais paskambina man, kartais aš paskambi nu, jeigu man kas nors užkliūva. Net ir per posėdį, kai jis vyksta, o aš seku transliaciją ir man atrodo, kad klaida daroma, nesvarbu kieno, kam nors skambinu, ir saviems, ir ki tiems. Neinu į spaudą ar interviu duoti, kokia kvailystė padaryta, bet pirmiausia tam žmo gui skambinu. – Vis dažniau prabylama apie būsimus prezidento rinkimus. Ar matote savo partijoje galimų kandidatų? – Kandidatų tikrai yra, bet kol kas mes ofi cialiai šitų dalykų nenagrinėjome. Kalbame ir apie prezidento, ir apie Europos Parlamento rinkimus, nes jie vyks lygiagrečiai. Kalbame, kad mes, kaip didžiausia, seniausia ir įta kingiausia partija, turėtume kelti kandida tą. Pavardžių yra įvairių, jos ir spaudoje fi gūruoja, bet aš jų nenorėčiau dėstyti. – Bet žmonių, tinkamų eiti tokias parei gas matote? – Taip, ir ne vieną kandidatą. Partija dide lė, intelektuali, yra žmonių, turinčių didelę valstybinio, savivaldybinio, europinio darbo patirtį. Ir esamų ar buvusių ministrų, euro parlamentarų, ilgamečių Seimo narių, signa tarų. Tikrai turime iš ko rinktis, reikia skai čiuoti, kuris tinkamesnis. Arba yra kitas skaičiavimas – ar žmogui, užimančiam tam tikrą poziciją, tikslinga eiti į šitas pareigybes, net jeigu jis ir laimėtų.
– Jūsų partijos kolega premjeras Al girdas Butkevičius labiausiai kriti kuojamas už delsimą priimti svarbius sprendimus. Kaip vertinate tokį nesku bėjimą? – Teigiamai vertinu. Sudėtingoje situacijoje negalima staigiai spręsti. Žinoma, yra tokių dalykų, kai reikia spręsti, nes nesprendimas būna blogiau netgi už ne visai gerą sprendi mą. Tokia, sakyčiau, bendra vadybinė taisyk lė. Bet esamoje situacijoje, kai yra problemų, painiavos tiek krašto viduje, tiek tarptautinė je padėtyje, apie kai kuriuos dalykus reikia ne vieną kartą pagalvoti, o kelis kartus. Ir geriau per daug nešnekėti apie tai, kas nepadaryta, o pasverti, pasitarti partijoje, su visuomene, kolegomis ir tada priimti sprendimą. Žinoma, visada efektyviai atrodo, kad iš girdo apie problemą, vienas du – ir sprendi mas. O paskui paskaičiuoja, pažiūri geriau ir pasirodo, kad gal nereikėjo. Aš ir pats esu toks – geriau pasvarstyti, pagalvoti, pasitar ti ir su žmona, ir su kitais ir jau tada priimti sprendimą bei tvirtai jį vykdyti. – Įvairių vertinimų sulaukia ir dabar tinė koalicija. Jūsų akimis – kokios jos silpnosios vietos? – Tokioje koalicijoje sunku dirbti, nes kiek vienas koalicijos sandas turi savų interesų. Sakyčiau, didžiausias minusas tas, kad ki tos koalicijos sudedamosios dalys žiūri savo siauro intereso – kaip pasinaudojant buvimu valdžioje padaryti tai, kas jiems reikalinga, bet nebūtinai Lietuvai labai gerai. Ir mūsų partijos vadovybei, ypač A.Butkevičiui, ten ka daug dirbti, aiškintis, derėtis ir t. t. Tai atima daug laiko, nervų ir sveikatos. Bet taip jau dievas davė, šiuo atveju dievas – tai tauta, kuri išrinko. Nekaltinsi žmonių, kad jie nubalsavo taip, o ne kitaip. Galų gale, mūsų vis tiek daugiausia, 40. Bet to nepakanka aiš kiai kryptingai koalicijai sudaryti, netgi pagal ideologinę orientaciją kai kuriose partijose aiš kiai yra dešinumo, populizmo ir kt. dalykų.
Visą interviu skaitykite www.vilniausdiena.lt
Su šiuo kuponu aplankyk NEMOKAMAI rugsėjo 12–15 d. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4). Darbo laikas: II–VI 11–18 val., VII 12–17 val.
Informacija internete www.ldm.lt
12
rugsėjo 12–18, 2013
lietuva
Dešimtmečio pro jektas – dujomis kū renamas 9-asis Lie tuvos elektrinės blokas Elektrėnuo se – turėjo išgelbė ti Lietuvą nuo ener gijos stygiaus užda rius Ignalinos ato minę elektrinę. Ta čiau dėl 1,3 mlrd. li tų kainavusio ob jekto ir jo vado vų veiklos kyla vis daugiau klausimų bei įtarimų. Paradoksas: prieš metus tuomečio „Lietuvos energijos“ vadovo D.Misiūno rodytą džiaugsmą nustelbė realybė – brangiai atsiėjusio 9-ojo bloko
veikla stringa. Vis dėlto tai direktoriaus karjerai netrukdo.
Fotomontažas
Ar Lietuva tebeturi elektros atsargą? Gvidas Karčinskas g.karcinskas@diena.lt
Po skambių kalbų – remontas
Po ketverius metus trukusių staty bų, 2012 m. spalio 12 d., tuometės Vyriausybės atstovai ir jos vadovas Andrius Kubilius Elektrėnuose iškil mingai atidarė 9-ąjį Lietuvos elektri nės elektros gamybos bloką. Tuomet A.Kubilius tvirtino, kad 1,3 mlrd. litų kainavęs „moderniausių technologi jų pavyzdys yra dar viena priemonė Lietuvos energetikai plėtoti“. Elektrinės bloką stačiusio Ispa nijos koncerno „Iberdrola Inge niería y Construcción, S.A.U.“ at stovai šmaikštavo, kad projektas įgyvendintas sėkmingai, nors Is panijoje vyrauja visiškai kitoks nei Lietuvoje, šiltas, klimatas. Tuo metis „Lietuvos energijos“ vado vas Dalius Misiūnas tvirtino, kad 455 megavatų galios blokas galės patenkinti iki ketvirtadalio šalies poreikio, kad elektros gamybai nuo šiol reikės 30 proc. mažiau gamti nių dujų, o per 2013 m. jis pagamins 1,374 mlrd. kWh elektros. Taip pat ir tai, kad didžiausia apkrova blo kas veiks vasarą, kai elektros nega mina didžiųjų Lietuvos miestų ter mofikacinės elektrinės. Tačiau energetikos milžiną stačiu sių ispanų juokeliai šiuo metu skam ba kaip pasityčiojimas, nes naujasis blokas tapo tiesiog prabangiu Elekt rėnų marių šildytuvu, – praėjus kiek daugiau nei pusmečiui, gegužės 17-ąją, blokas sustabdytas. Įdomu ir tai, kad pranešimas apie šį įvykį „Nord Pool Spot“ energe tikos rinkos portale paskelbtas tik po mėnesio – birželio 17 d. Tuomet planuota, kad remonto darbai truks mėnesį, tačiau vėliau terminas pra tęstas iki rugpjūčio 10-osios. Nu rodyta priežastis – garo turbinos guolių remontas. Net ir rugpjūčio 10 d. paleidus bloką neišvengta problemų – pra nešama apie dvi dienas trukusius sutrikimus. Kaip „Vilniaus dienai“ paaiškino „Lietuvos energijos“ at stovai, šias dvi dienas „buvo deri namos valdymo sistemos“.
Nutylėjo ne be reikalo?
Nepaisydamas šių problemų, tuo metės „Lietuvos energijos“ (dabar pervadintos į „Lietuvos energi jos gamybą“) vadovas D.Misiūnas liepos viduryje viešai pareiškė, kad 9-asis blokas Elektrėnuose veikė tik apie du mėnesius „ir artimiau siu metu tikrai neveiks“, o sustab dytas buvo ne dėl ko kito, bet dėl per didelės dujų kainos. Esą šių aplinkybių įgyvendinda mi projektą nenumatė nė rimčiau si energetikos ekspertai. Tačiau ke lerius metus pagrindiniai Lietuvos energetikos ekspertai sutartinai tvirtino, kad Elektrėnuose daroma energetinė-ekonominė nesąmonė. Daugiau apie jokius gedimus D.Misiūnas neužsiminė. Kaip vėliau paaiškėjo – buvo dėl ko. Blogos nau jienos nepadėtų daryti karjeros. Būtent liepą D.Misiūnas buvo paskirtas vadovauti visai nauja jai valstybinių energetikos įmonių grupei, buvusiai UAB „Visagi no atominė elektrinė“, dabar per vadintai į „Lietuvos energiją“, ku ri valdo ir Elektrėnų elektrinę, t. y. „Lietuvos energijos gamybą“, elektros skirstymo bei tiekimo įmonę „Lesto“ ir plėtoja Visagino atominės elektrinės projektą. Dar daugiau klausimų
„Vilniaus dienos“ žurnalistams pa siteiravus, kodėl vos kelis mėnesius veikusiam elektrinės blokui prirei kė 3 mėnesių remonto, „Lietuvos energijos gamybos“ atstovė Er nesta Dapkienė raštu patikino, kad „gegužės–birželio mėnesiais kom binuotojo ciklo bloko veikimas ne buvo būtinas“, todėl šis laikas „bu vo išnaudotas suteikiant galimybę rangovui atlikti garantinius bloko defektų šalinimo darbus“. Esą tų defektų atsirado turbinos tepimo sistemoje ir pagalbiniuose įrengi niuose. Neoficialiai teigiama, kad defek tų galėjo atsirasti dėl garo turbinos vibracijos ir guolių kaitimo, o šios problemos kilo nusėdus turbinos pamatui, – remonto darbai iš vi so galėjo atsieiti iki 200 mln. litų.
Dar daugiau, spėjama, kad dėl šių gedimų 9-asis blokas gali neatlikti savo pagrindinės – elektros rezer vo – funkcijos. T. y. pradėti veik ti per 24 valandas, kaip numa to įstatymas, nors 9-asis blokas gauna šalto rezervo mokestį kaip VIAP (viešuosius interesus atitin kanti paslauga), kurį sumoka visi elektros vartotojai. „Lietuvos energijos“ atstovės perduotame „Lietuvos energijos gamybos“ laikinai einančio direk toriaus pareigas Juozo Bartlingo atsakyme tikinama, kad remon to kaina nežinoma. Neva visas re monto išlaidas prisiėmė patys ran govai ispanai, nes garantinis bloko defektų šalinimo laikotarpis – dveji metai – baigsis 2014-ųjų rudenį.
vo žodžius, kad inspekcija „apie Lietuvos elektrinėje Elektrėnuo se vykdomą kombinuotojo ciklo (9-ojo) bloko gedimą pranešimo negavo“, nes informuoti privalo ma tik apie gedimus, o tai nebuvo „nei sutrikimas, nei avarija, tik ga rantinių defektų šalinimas“. „Jei jie nepranešė, vadinasi, ava rijos nebuvo. Na, jei būna praneša ma apie avariją, sutrikimą, suda roma komisija, atliekamas tyrimas, kokios to priežastys. Ar Energeti kos inspekcija pasitiki rinkos da lyviais? Na, jie turi pranešti. Kiek vienas yra atsakingas už tai, ką daro. Jie visą laiką praneša, nėra taip, kad kas nors ką nors slėptų“, – sakė M.Levandraitytė. Stebėtojai nieko nežino
Jei jie nepranešė, va dinasi, avarijos ne buvo. Jie visą laiką praneša apie gedi mą, nėra taip, kad kas nors ką nors slėptų.
Inspekcijai pranešti nesiteikė
Vadovaujantis įstatymais, apie veiklos sutrikimus elektros rinkos dalyviai privalo informuoti Vals tybinę energetikos inspekciją. Ta čiau „Lietuvos energijos gamybos“ atstovai to daryti nesivargino. Kaip informavo J.Bartlingas, tai nebuvo avarinis sustabdymas, o tik garan tinių defektų šalinimas, tad ins pekcijos apie tai informuoti esą ne buvo būtina. Pačios Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko pavaduo tojas Ričardas Žoramskis, išgirdęs klausimą, ar inspekcijai buvo pra nešta apie gedimą, tikino apskritai nieko negalintis atsakyti. Tai esą geriau padaryti gali atstovė spau dai Milda Levandraitytė. Bet atstovė tik pakartojo „Lie tuvos energijos gamybos“ vado
Beje, nuo šių metų liepos 16 d. su daryta ir valstybines energeti kos įmones valdančios „Lietuvos energijos“ stebėtojų taryba. Ta čiau ir ji nebuvo informuota apie gedimus. Vienas jos narių, garsus verslo pasaulio atstovas Antanas Danys, pasiūlė visais klausimais kreiptis į tarybos vadovą Šarūną Kliokį. Tačiau ir šis neką daugiau tegalėjo pasakyti. „Stebėtojų taryba buvo sufor muota tik liepos gale, tad nieko ne galėčiau pasakyti. Šiuo klausimu nesidomėjau, tad tikrai nežinau, kodėl neveikė tas blokas, nebuvo me informuoti. Mums paskirtas įstatų patvirtinimas, kiti klausi mai. Todėl negaliu nieko vertinti“, – sakė jis ir pridūrė, kad tikrai ne žino, ar kombinuotojo ciklo blokas veikia šiuo metu. Energetikos ministerija šioje isto rijoje problemų taip pat neįžvelgia. Ministro Jaroslavo Neverovičiaus atstovės Daivos Rimašauskaitės at siųstuose atsakymuose tvirtinama, kad D.Misiūnas, neužsimindamas apie tikrąsias 9-ojo bloko sustabdy mo priežastis, niekaip nedezinfor mavo visuomenės, nes kalbėjo apie bloko reikalingumą apskritai, – esą niekas negalėjo prognozuoti, kad dujos pabrangs dvigubai ir elektros energijos gamyba taps per brangi.
Komentaras
Jurg is Vilemas
Profesorius, energetikos ekspertas
T
aip, gedimas gali būti viena iš bloko sustabdymo prie žasčių. Bet pagrindinė prie žastis, kodėl šis blokas ir atei tyje nedirbs normalia apkrova, – per aukšta dujų kaina. Šiuo metu rinkoje elektros energ ijos kaina yra žemes nė, nei gal ima pagam int i šiame blo ke, o dar kai atsiranda tokių gedimų... Bet tokie dujiniai blokai stoja ir Vokie tijoje ir tik dėl ekonominių priežasčių. Tiesa, mūsiškiai norėjo dar paprastes nius pamatus daryti – ispanai pasirin ko tvirtesnius polinius pamatus, o de fektai išlenda ir po kelių dešimtmečių. Bet nuostolio negaminant elektros šia me bloke tikrai nepatiriama, nes, kaip minėjau, čia elektrą gaminti yra bran giau, nei import uot i. Latv iai Rygoje pasistatė panašios technolog ijos ter mofi kacinių blok ų, taip pat vokiečiai pat ir ia didel ių finansin ių problemų, nes investicijos padarytos, jos neatsi perka. O sprendimai Lietuvoje priim ti labai sen iai, gal prieš dešimtmet į. Tad sunku dabar atsekti, kas už tai at sakingas.
1,3 mlrd. litų
kainavo Lietuvos elektrinės 9-ojo bloko statybos.
13
rugsėjo 12–18, 2013
lietuva
Prezidentas V.Adamkus: tai sunkiai suprantama
Prezidentė Dalia Grybauskaitė vis dėlto susitiko su į Lietuvą atvyku siu Tibeto dvasi niu lyderiu Dalai La ma, nors, atrodo, to kį sprendimą lėmė visuomenėje kilu sios diskusijos dėl valdžios abejingu mo. Kiti valdžios at stovai su svečiu ne susitiks. Buvęs pre zidentas Valdas Adamkus tokią jų poziciją vadina ne moralia.
Eglė Šepetytė Nuomonės, kad Lietuvos valdžios atstovai neturėtų atsukti nuga ros kadaise mus parėmusiam as meniui, laikosi ir kadenciją bai gęs prezidentas V.Adamkus. Bū tent jis 2001 m., per antrąjį Dalai Lamos vizitą į Lietuvą, svečią pri ėmė prezidentūroje.
Tąkart V.Adamkus į susitikimą atskubėjo netgi po operacijos iš Santariškių klinikų. Dar prieš D.Grybauskaitės sprendimą su sitikti su Dalai Lama (tai paaiškė jo tik trečiadienį 16 val.) V.Adam kus, su Tibeto dvasiniu lyderiu planuojantis susitikti ir šįkart, tvirtino, kad dabartinių valdžios atstovų pozicija šiuo klausimu yra nemorali ir neprincipinga, o jo kių sankcijų iš Kinijos, ko baimi namasi, esą tikrai nesulauktume.
Skirtumai: užsienio reikalų ministras sakė, kad užteks, jog Dalai La
mą sutiks paprasti žmonės, o Prezidentė susitikimą su Tibeto dvasi niu vadovu surengė paskutinę minutę. „Scanpix“ nuotr.
Dalai Lamos vizitas sujaukė užsienio politiką Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
Keturių dienų vizito Nobelio tai kos premijos laureatas Dalai La ma XIV į Lietuvą atvyko bendru Seim o Tarpp arl am ent in ių ry šių su Tib et u grupės, Viln iaus miesto sav ivaldybės ir Liet uvos bud istų bendr uom en ių kviet i mu. Prez id entės darb otvarkėj e sus it ik im as neb uvo sup lan uo tas, tačiau trečiadienio pavakarę paaiškėjo, kad D.Grybauskaitės privataus susitikimo su Dalai La ma galimybė vis dėlto derinama. Netr uk us šal ies vad ovės „Face book“ prof ilyj e pas irodė nuo trauka su lakon išk u užraš u apie privataus pobūdžio susitikimą su Tibeto lyderiu. Paskutinę minutę paskirdama susitikimą šalies vadovė savotiš kai dūrė keliems kitiems valdžios atstovams, dar trečiadienio rytą besiteisinusiems, kad susitikimas kirstųsi su šalies vykdoma užsienio politika ir galbūt pakenktų santy kiams su Kinija. Pavyzdžiui, Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas pareiškė su Ti beto dvasiniu lyderiu nesusitiks,
nes taip rekomendavo Užsienio reikalų ministerija (URM). „Mū sų užsienio politiką vykdo URM, Vyriausybė vykdo užsienio poli tiką, aišku, mes turime irgi tam tikros įtakos kaip politikai, tai aš vykdau URM rekomendacijas“, – taip Žinių radijui situaciją paaiš kino V.Gedvilas.
Valdas Adamkus:
Tai moralės klausi mas, į kurį turi atsa kyti dabartiniai va dovai, o aš galiu tik apgailestauti. Panašios pozicijos laikosi ir šiuo metu Strasbūre esantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Tiesa, jis naujienų agentūrai BNS kalbėjo dar atviriau, esą Lietuva lai kosi „vienos Kinijos“ politikos, tad būtent todėl susitikimų su Tibeto lyderiu nenumatyta. Moralinę pa ramą Kinijos teritorijoje esančiam Tibetui, anot ministro, suteiks ei liniai Lietuvos gyventojai.
Kinija laiko separatistu Dalai Lamą, kuris 1959 m. pabėgo į Indiją po nesėkmingo sukilimo Tibete prieš Kinijos valdymą, Pekinas laiko smurtą kurstančiu separatistu. Todėl Dalai La mos susitikimams su kitų valstybių va dovais Kinija visada griežtai priešinasi. O pats dvasinis lyderis teigia tenorintis di desnės autonomijos savo tėvynei Hima lajų kalnuose. 1989 m. Dalai Lama buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Po litinių pareigų jis atsisakė 2011 m.
„Manau, kad Dalai Lama pajus palaikymą iš žmonių. <...> Kiek ži nau, Dalai Lama tikrai turės daug dėmesio ir turės labai dideles au ditorijas, ir aš manau, kad tie, kas norės, galės jį išgirsti, pamatyti, ir tai svarbiausia“, – teigė L.Lin kevičius. Premjeras Algirdas But kevičius jau anksčiau yra pateikęs šypseną keliantį pasiaiškinimą, kad „negavo kvietimo“ susitikti su Da lai Lama, o pats susitikimo taip pat neinicijavo. Trečiadienį Tibeto laisvės rėmė jai Prezidentei įteikė 6 tūkst. Lie tuvoje surinktų parašų, kuriais ra ginama Tibeto klausimą įtraukti į ES darbotvarkę. Aktyvistų teigi mu, ES turėtų paraginti, kad būtų deramasi „dėl realios Tibeto auto nomijos, Tibeto kultūros, jo unika lios gamtos“. Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupės atstovai pabrėžė, kad Lietuvos valdžia Dalai Lamai turėtų parodyti kur kas didesnį dėmesį. Primenama, kad 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus ne priklausomybę jau balandžio 3 d. sulaukta Dalai Lamos sveikini mo telegramos, o kitais metais jis pirmąkart atvyko į mūsų šalį.
– Pone prezidente, kaip verti nate situaciją, kad aukščiausi valdžios atstovai neplanuoja susitikti su Lietuvoje viešin čiu Dalai Lama? – Dabartinės Vyriausybės ar vals tybės vadovų nusistatymas man sunkiai suprantamas. Aš manau, kad tai susiję su darbų ir žod žių darna, dar reikėtų prijungti ir moralę. Kai mes kovojome dėl sa vo laisvės, nepriklausomybės, mes žvalgėmės ir ieškojome draugų, džiaugėmės kiekvienu atsiliepimu, palaikančiu mūsų poziciją. Kaip tik Tibetas – aš puikiai žinau ir jūs ži note – buvo vienas pirmųjų, kurie pasveikino ir pripažino mūsų teisę į laisvą gyvenimą. Šiandien Tibetas yra okupuotas, atimtos laisvo ap sisprendimo teisės, ir kai jis žval gosi į laisvojo pasaulio sąžinę ir yra reikalingas paramos, mes pasiren kame truputį skirtingą kelią, negu elgėsi tas pats Tibetas su mumis. Man tai nepriimtina, bet aš šian dien kalbu neatstovaudamas jokiai užsienio politikai ar Lietuvos vals
tybės oficialiajai politikai. Tai mo ralės klausimas, į kurį turi atsakyti dabartiniai vadovai, o aš galiu tik apgailestauti. Iš savo pozicijos ga liu pasakyti, kad ketvirtadienį su sitinku su Dalai Lama. – Seimo pirmininkas V.Ged vilas sako nesusitinkantis su Tibeto lyderiu, nes paiso URM rekomendacijos. Ar tokiu at veju jos būtina paisyti? – Rekomendacijų gali būti visokių. Man atrodo, tai yra asmenų, šiuo atveju – Seimo pirmininko – ap sisprendimas, priimti ją ar ne. Bet man tai nemoralu. Kai mums rei kia pagalbos, tada šaukiame, ieš kome, o kai į tokią padėtį patenka kiti, mes pradedame žaisti žai dimą, kuris variantas patogesnis. – Kiek svarūs argumentai, kad, šalies vadovams susitikus su Dalai Lama, Lietuvai neva grėstų Kinijos sankcijos? – Aš nematau absoliučiai jokių padarinių. Kitaip sakant, kartais net ir esant situacijai, kad galėtų būti kokių nors padarinių, klau simas yra tautos moralė ir prin cipai. Laisvas apsisprendimas ir parodo, kaip suprantu, atsako mybę nešančių, politiką nusta tančių žmonių nusistatymą. O šiuo atveju tikrai nematau, kad Lietuvai būtų kokių nors padari nių. Mes tiktai parodytume savo moralę ir principinį nusistatymą, kad esame už principus, už laisvę, už laisvą apsisprendimą ir tautų bei žmonių nepriklausomybę.
„Novaturas“ pasinaudodamas ES parama diegia kokybės vadybos sistemą ISO 9001 UAB „Novaturas“ yra didžiausia Baltijos šalyse pažintinių ir poilsinių kelionių organizatorė. Bendrovė nuolat ieško plėtros galimybių, naujų klientų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Sukaupusi didžiausią patirtį Lietuvoje, sėkmingai pritaikiusi ją Latvijos ir Estijos rinkose, įmonė yra profesionali ir novatoriška regiono rinkos lyderė. Įmonė, norėdama užtikrinti savo konkurencingumą, įgyvendina projektą „UAB „Novaturas“ kokybės vadybos sistemos diegimas siekiant įgyti konkurencinį pranašumą ir padidinti darbo našumą“, kurio metu diegiama kokybės vadybos sistema ISO 9001. Projekto tikslas – įdiegti bei sertifikuoti kokybės vadybos sistemą ISO 9001, apmokyti darbuotojus ir taip sudaryti palankias sąlygas įmonės darbo našumui didinti. Įmonei svarbu išlikti patraukliai akcininkams, klientams, darbuotojams, tiekėjams, partneriams bei visuomenei, todėl ISO 9001 standarto diegimas padės vienodai suprasti procesus ir sistemą, nustatyti matavimo vienetus. „Šis sertifikatas yra paskutinis kelerius metus vykstančios įmonės reorganizacijos, keičiant darbo organizavimo sistemą
ir įmonės darbo kultūrą, etapas“, – sako „Novaturo“ generalinis direktorius Linas Aldonis. UAB „Novaturas“ bus pirma kelionių organizatorė, įsidiegusi šią sertifikavimo vadybos sistemą. Įdiegta sistema klientams ir partneriams bus įrodymas, kad įmonė maksimaliai valdo visus vykstančius procesus, greitai reaguoja į pokyčius, užtikrina aukštą paslaugų kokybę. Sistema taip pat užtikrins atsakomybių paskirstymą, sudarant galimybę kelti viso kolektyvo kvalifikaciją tiek dirbant su klientais, tiek tvarkant įmonės ūkį. Anot L.Aldonio, tai padidins užsakymų srautą, sudarys prielaidas mažinti išlaidas, didinti produktyvumą, tobulinti valdymą bei kontrolę ir gerinti darbo sąlygas. Projektas „UAB „Novaturas“ kokybės vadybos sistemos diegimas siekiant įgyti konkurencinį pranašumą ir padidinti darbo našumą“ vykdomas pagal iš ES struktūrinių fondų finansuojamos Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir verslo aplinkos gerinimas“ priemonę „Procesas LT“. Projekto kodas – VP2-2.1ŪM-03-K-02-081. Užs. 1160347
14
rugsėjo 12–18, 2013
ekonomika
Už gynybą atsilygina dosnia reklama? Bendroves „Norfos mažmena“ ir „Rivo na“ valdantys vers lininkai, atrodo, su sirado įtakingą gy nėją – dienraštį „Lie tuvos rytas“.
Pralaimi: D.Dunduliui (centre) priklausančios „Norfos mažmenos“ prekybos centrai nuo konkurentų atsilieka ir pagal tai, kiek vartotojų skundų
pasitvirtina.
Ugnius Krivickas Atseikėjo dosniai
Per pusantrų metų už daugiau kaip milijoną litų „Lietuvos ryte“ pasi reklamavusios įmonės šiame dien raštyje minimos tik geruoju, o pa grindinis jų akcininkas Dainius Dundulis nuolat gauna tribūną juodinti jam neįtikusius asmenis. Į didžiausių šalies reklamos už sakovų dešimtuką net nepaten kanti bendrovė „Norfos mažme na“ pagal vieną kriterijų vis dėlto yra neabejotina lyderė. Tas kriteri jus – tai dienraštyje „Lietuvos ry tas“ spausdinamų „Norfos“ par duotuvių tinklo reklamų kiekis. Kodėl „Norfos mažmena“ dide lę savo reklamos biudžeto dalį ski ria vienam šaltiniui? Specialistai teigia, kad į šį klausimą nesun ku atsakyti pažiūrėjus, ką ir kaip apie „Norfą“ pastaruoju metu ra šo „Lietuvos rytas“. Peršasi išva da, kad dosniai reklamos „Lietuvos ryte“ užsisakę „Norfos mažmeną“ ir pagrindinę šios bendrovės prekių tiekėją „Rivoną“ valdantys versli ninkai redaktoriams gali diktuoti ir tai, kas turi būti rašoma. O pinigų iš savo reklamos biu džeto „Norfos mažmena“ „Lietu vos rytui“ atseikėjo išties dosniai. Bendrovės TNS LT duomenimis,
643
tūkst. litų
reklamai dienraštyje „Lietuvos rytas“ vien šiais metais jau skyrė „Norfos mažmena“.
praėjusiais metais bendrovės „Ma xima LT“ gross išlaidos (skaičiuo jant pagal oficialius kainininkus, be galimų nuolaidų ir PVM) rekla mai „Lietuvos ryte“ sudarė 98,023 tūkst. litų, vieno didžiausio šalies reklamų užsakovo „Eurovaisti nių“ tinklo – 6,82 tūkst. litų, par duotuves „Iki“ valdančios bendro vės „Palink“ – 417,714 tūkst. litų, o „Norfos mažmenos“ – beveik 700 tūkst. litų. Dar labiau atotrūkis tarp „Nor fos mažmenos“ ir kitų didžiausių reklamos užsakovų „Lietuvos ry te“ išaugo šiais metais. TNS LT duomenimis, „Palink“ gross iš laidos reklamai „Lietuvos ryte“ šiemet sudarė 93,32 tūkst. litų, „Eurovaistinės“ – 15,137 tūkst. lit ų, o „Norfos mažm en a“ jau baig ia pas iv yt i praėj us ių met ų rodiklį ir „Lietuvos rytui“ skyrė 643,49 tūkst. litų gross reklamos išlaidų. Perka reklamą, gauna įtaką?
„Tokios sumos, išleidžiamos rek lamai viename kanale, išties ste bina. Nebūtų nieko nuostabaus, jei „Norfos mažmena“ tiek pat rekla muotųsi ir kitur, tačiau taip nė ra. O dabar net nereikia būti di deliu ekspertu, kad suprastum, jog transliuoti reklamą daugiausia vienu kanalu nėra efektyvu“, – tei gė vienoje žiniasklaidos planavimo agentūroje dirbantis reklamos rin kos specialistas. Pasak jo, akivaiz du, kad tiek daug reklamos pinigų „Lietuvos rytui“ skiriantys „Nor fos mažmenos“ valdytojai turi sa vų tikslų – visų pirma, daryti įtaką dienraščio turiniui. „Kalbant apie „Lietuvos rytą“, kurio grupės nuostoliai pernai sudarė 4,6 mln. litų, tai, žinoma, iš „Norfos mažmenos“ reklamos gaunamos pajamos yra dideli pi nigai, kurių netekti būtų skaudu.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
Aišku, kad tai supranta ir „Nor fos mažmenos“ savininkai, todėl greičiausiai spaudžia „Lietuvos rytą“ daryti tam tikras nuolaidas. O „Lietuvos rytas“ greičiausiai su tomis nuolaidomis sutinka, nes, kaip minėjau, pinigai išties dide li“, – svarstė pašnekovas.
Atrodo, kad milži niškas sumas pinigų reklamai „Lietuvos ryte“ išleidžiančios įmonės savininkas savo kieme susitvar kyti nesugeba.
Užsipuolė tikrintojus
Rod os, tok ie samp rotav im ai – ne be pagrindo. Pastaruoju me tu „Liet uvos ryto“ pusl ap iuo se kliūva visiems, kurie neįtinka per 100 parduotuvių valdančios „Norfos mažmenos“ ir jos tiekė jos „Rivonos“ pagrindiniam ak cininkui D.Dunduliui. Dienraš čio publikacijose kritika žeriama teisėjams, prokurorams, Valsty binei maisto ir veterinarijos tar nybai, Valstybinei ne maisto pro duktų inspekcijai. Pastaraisiais mėnesiais Valsty binė ne maisto prekių inspekcija bendrovei „Rivona“ skyrė ne vie ną baudą už iš Kinijos atvežtus nekokybiškus ir pavojų keliančius žaislus, kuriais buvo prekiaujama „Norfos“ prekybos tinklo parduo tuvėse. Gegužės mėnesį apie „Norfos“ lentynose pasirodžiusį abejotinos kokybės žaislą – plastikinį ančiu ką kiaušinyje – Ne maisto produk tų inspekcijai pranešė jį savo vai kams nupirkęs tėvas.
Pirkėjo nuogąstavimai pasitvir tino – pagal nustatytą metodiką vykdant tempimo ir smūgių ban dymus žaislo detalės atsiskirdavo, vaikams ypač pavojingas galėjo bū ti aštrus metalinis žaislo smaiga lys. Per tyrimą nustatyta, kad iš bandytas žaislas neatitinka žaislų saugos techninio reglamento rei kalavimų. Liepos pabaigoje tai pačiai „Ri vonai“ vėl buvo skirta 5 tūkst. litų bauda, kai paaiškėjo, kad „Norfos“ prekybos centruose parduodamos servetėlės, kurios net gali kelti pa vojų mažų vaikų gyvybei. Užuot puolęs atsiprašyti sa vo klientų, „Norfos mažmenos“ ir „Rivonos“ akcininkas D.Dun dulis smogė atsakomąjį smūgį ne kur kitur, o „Lietuvos ryte“, ir ėmė skelbti apie neva prieš jo verslą pradėtą ne maisto produktų kont rolierių karą. „Inspektoriai įsisiautėjo“, „Ins pektoriai atakuoja prekybininkus“, „Rinkos prievaizdų atakos gresia didžiuliais nuostoliais“. Tokiomis antraštėmis papuošti straipsniai pasirodė „Lietuvos ryte“. Publikacijose cituojamas D.Dun dulis skaitytojus bandė įtikinti, kad Ne maisto prekių inspekcijos spe cialistai yra nekompetentingi, su bjektyviai sprendžia, kurie žaislai tinkami vaikams, o kurie – ne. Teisėjas jautėsi spaudžiamas
Savo interesus per „Lietuvos rytą“ vienas turtingiausių šalies versli ninkų D.Dundulis gina ne tik at mesdamas inspektorių priekaištus dėl prekybos nekokybiškomis pre kėmis, bet ir teismuose kovodamas dėl 7 mln. litų, kuriuos jo įmonėms teismas nurodė sumokėti už par duotus mažesnius, nei buvo nuro dyta pirkimo-pardavimo sutarty se, sklypus. Likus vos kelioms dienoms iki
teism o sprend im o priėm im o, „Lietuvos ryte“ pasirodė straips nis, kuriame buvo užsipultas by lą nagrinėjęs teisėjas Dainius Rin kevičius. Pats teisėjas šį straipsnį įvardi jo kaip bandymą daryti spaudimą teismui: „Kai toks straipsnis pasi rodo prieš paskelbiant sprendimą, tai yra akivaizdus spaudimas teis mui. Kitaip nė nepavadinsi.“ „Aišku, tokioje situacijoje teisė jas negali jaustis gerai. Bet nusiša linus nuo bylos būtų parodyta, kad toks spaudimas Lietuvoje galimas. Tai būtų dar blogiau. Teko priimti sprendimą byloje. Publikacija jam neturėjo jokios įtakos. Bet kokiu atveju sprendimas būtų buvęs toks pats“, – teigė D.Rinkevičius. Pažeidimų daugėja
Kol D.Dundulis savo interesus gi na „Lietuvos ryto“ puslapiuose, jo valdomose „Norfos“ parduotuvėse toli gražu ne viskas gerai. Atrodo, kad milžiniškas pinigų sumas rek lamai „Lietuvos ryte“ išleidžian čios įmonės savininkas savo kieme susitvarkyti nesugeba. „Norfos“ parduotuvių valdyto jai į VMVT specialistų vizitus ir jų patarimus, rodos, žvelgia pro pirš tus. Pernai šiose parduotuvėse bu vo atlikti 373 patikrinimai, 33 proc. atvejų nustatyta pažeidimų. Pirmą šių metų pusmetį šis rodiklis bu vo dar prastesnis. Per 162 „Nor fos“ parduotuvėse atliktus patik rinimus pažeidimų buvo nustatyta jau 35 proc. atvejų. Bendrovės „Norfos mažmena“ prekybos centrai nuo konkurentų atsilieka ir pagal tai, kiek vartoto jų skundų pasitvirtina. Pernai pa sitvirtino 32 proc. dėl šių parduo tuvių VMVT pateiktų vartotojų skundų, toks pats šis skaičius išli ko ir pirmą šių metų pusmetį. PR
15
rugsėjo 12–18, 2013
sportas Krepšinio pasaulyje nėra daug žmonių, kurie taip artimai bendrautų su Lietu vos krepšinio rinkti nės vyriausiuoju tre neriu Jonu Kazlaus ku, kaip buvęs ilga metis jo asistentas Algirdas Brazys.
Pagrindinė mūsų problema – įžai dėjo trū kumas. Su visa pagar ba M.Kal niečiui, jis nėra tikras pirmosios pozicijos žaidėjas. Nuomonė: pasak A.Brazio, žiniasklaida be reikalo aukština J.Valančiūną ir D.Motiejūną.
Romano Kokšarovo / BFL nuotr.
J.Kazlauskas karo lauke paliktas vienas Balys Šmigelskas
b.smigelskas@diena.lt
Kalbėdamas apie stringantį rink tinės žaidimą Senojo žemyno pir menybėse 1999-ųjų Eurolygos čempionas A.Brazys – nuoširdus ir atviras. Jis nevengia kritikos ypač liaupsinamam Jonui Valančiūnui ir teigia, kad trenerių štabas turi la biau padėti vyriausiajam rinktinės treneriui. – Kokį įspūdį paliko pirmie ji Lietuvos rinktinės pasirodi mai Europos krepšinio čempio nate Slovėnijoje? – Šis čempionatas labai keistas. Dabar svarbiausia, kad pralaimė ję bosniams patekome į tolesnį eta pą. Šis čempionatas pagal koman dų žaidimo lygį nėra itin aukštas. Mes taip pat išgyvename kartų kaitą. Žinojome, kad patekę į Bal kanų šalių pogrupį negalime tikėtis nė vienų lengvų rungtynių. Vilties suteikia tai, kad žaidėjai supranta, jog nežaidžia gero krepšinio, savo pasirodymą vertina kritiškai ir no ri tai ištaisyti. Komanda yra pajė gi pradėti žaisti aukštesniu lygiu. Tuomet sudėtingas grupės etapas butų primirštas. Pagrindinė mūsų problema – įžaidėjo trūkumas. Su visa pagar ba Mantui Kalniečiui, jis nėra tik ras pirmosios pozicijos žaidėjas. Be to, šiame čempionate jam ten ka didžiulis krūvis, o tinkamo pa kaitalo mes neturime. Įžaidėjas yra komandos galva ir smegenys, to dėl dažnai kiti krepšininkai taip pat neranda vietos aikštelėje. Ne jaučiame užtikrintumo. Turime
daug krepšininkų priekinėje linijo je. Eksperimentuodami vis bando me atrasti tobulą aukštaūgių liniją, tačiau tai turi ir pliusų, ir minusų. Tokia rotacija gali padėti čempio nato pabaigoje, kita vertus, nuolat eksperimentuodami galime rimtai prisižaisti. J.Kazlauskui itin sunku surasti aukso vidurį. Žiniasklaida be reikalo aukština J.Valančiūną ir Donatą Motiejūną. Sutinku, kad jie ateityje bus ko mandos ramsčiai, tačiau šiandien to nėra, o jie aukštinami nepelny tai. Trenerių štabas supranta, kad žaidimas nėra geras. Bet juk mes nesame blogi. Patys žaidėjai turi pamąstyti, ką konkre čiai daro blogai, ko jiems trūksta. Nesvarbu, Linas Kleiza sužaidžia stabiliau ar ne. Jis gali būti nepas tebimas, bet gali iššauti pačiu rei kalingiausiu metu. Tai Linas paro dė mačo su bosniais pabaigoje, kai daugumai komandos draugų ėmė drebėti rankos. L.Kleiza nėra op timalios formos, tačiau neabejo ju, kad jis dar padarys daugelį ge rų dalykų. – J.Kazlauskas ne kartą užsimi nė, kad rinktinėje apskritai yra daug taisytinų dalykų. Ką tre neris turėjo galvoje? – Praėjusį sezoną itin žavėjausi Kau no „Žalgirio“ strategu Joanu Plaza. Jis sugebėdavo visus savo asistentus suvienyti bendram tikslui. Per rung tynes visi jie turėdavo darbo. Lietu vos rinktinėje yra trenerių, kurie sė di susidėję koją ant kojos. J.Kazlauskas yra puikus trene ris, tačiau visi mes klystame. Jo nui trūksta pagalbos, patarimų,
padrąsinimų. Šiuo metu karo lau ke jis paliktas vienas. – Ilgą laiką buvote J.Kazlausko asistentu. Ar Jonas įsiklauso į padėjėjų patarimus? Ir ar išties šis treneris remiasi tik geležine logika ir neleidžia kurti? – Rungtynėse su bosniais patari mu bandė padėti Darius Masko liūnas. Tai buvo vienintelis kartas, kurį pastebėjau per draugiškas ir čempionato rungtynes. Normalio se pasaulio komandose asistentai pasako savo nuomonę, o vyriausia sis treneris priima galutinį sprendi mą. D.Maskoliūnas buvo nutildy tas, tai galėjo būti įkaitusių emocijų padarinys. Panašų atvejį prieš porą metų matėme ir dirbant Kęstučio Kem zūros bei Roberto Kuncaičio due tui. Tačiau visko pasitaiko, jie iš liko geri draugai ir kolegos. Labai gerai pažįstu J.Kazlauską, jis tikrai moka įsiklausyti į teisin gus patarimus. Visi treneriai turi surasti bendrą kalbą. Įdomu, ko kia atmosfera yra komandos viduje. Visgi manau, kad Jonas suras būdų, kaip prikelti komandą. – Pati žiniasklaida ir buvęs Lie tuvos krepšinio federacijos pre zidentas Vladas Garastas prieš čempionatą pareiškė, kad rink tinės priekinė linija bus geriau sia šalies istorijoje. Tačiau žai dimas sako ką kita. Ko trūksta, kad priekinė linija žaistų dar niai ir atliktų savo darbą? – Šiuo metu žaidžiame per daug sudėtingai. Velniškai trūksta leng vų taškų. Sėkmingai apsigynę ne
sugebame atlikti greito pirmojo perdavimo, pajusti antrojo kvėpa vimo. Per visas rungtynes taškus gimdome labai sunkiai. Tai di džiulė bėda. Bandome žaisti pozi cinį krepšinį. Pastebimas akcen tas dėl J.Valančiūno. Jam trūksta meistriškumo, kad lengvai apžais tų savo oponentą. Visi bijo pasaky ti garsiai, nes laikome jį savo švie suliu, bet priaugęs 10–15 kilogramų jis prarado judrumą ir lankstumą. Jis nebespėja gynyboje. Aišku, pasinaudodamas savo ūgiu, stotu ir ilgomis rankomis su geba blokuoti metimus, tačiau ne spėja išlįsti iš po užtvarų ir grįžti prie savo dengiamo žaidėjo. Dėl to gyny boje atsiranda daug skylių. Puolime jis taip pat žaidžia statiškai. Šian dien jis nėra lyderis nei pagal dvasią, nei pagal žaidimą. Nėra judesio, nė ra pigių taškų, nėra malonumo. Taip, tai yra darbas, kurį privalai padaryti gerai, tačiau jeigu dar jausi ir malo numą, viskas bus daug geriau. Labai gerbiu brolius Darjušą ir Kšištofą Lavrinovičus. Būdami so lidaus krepšininkų amžiaus jie au koja savo vasarą. Jie, esant tokiam intensyviam varžybų maratonui, nėra pajėgūs ištempti visų rungty nių. Tačiau broliai puikiai sutvar ko gynybą, įneša ramybės. Atsiran da lengvesnis žaidimas. Jaučiamas jų meistriškumas, savita krepši nio mokykla. Taip pat jų žaidimą smarkiai pagerino ir J.Plaza. – Visi matome, kad šiųmetei rinktinei kažko trūksta, žai džiamas sunkus krepšinis. Vie ni tai apibūdina kaip vienybės stoką, kiti – kaip jaudulį, treti
– kaip nesusikalbėjimą, baimę suklysti. Kaip manote jūs? – Asmeninių ambicijų buvo prieš čempionatą. Ne paslaptis sudėtin gas D.Motiejūno ir Jono Mačiulio charakteris. Neabejoju, kad jie sa vo ambicijas jau pastūmė į šalį. Kai rungtynėse su makedonais Donatas sužaidė sėkmingą „at karpą“, jo akyse buvo matomas džiaugsmas, kad sugebėjo duoti ko mandai naudos. J.Mačiulis yra tik ras karys, jam tikrai ne vis vien, kaip rinktinei klostosi čempionatas. Žaidimas kol kas nesiklijuoja, ta čiau tikiu, kad pats blogumas bu vo mačas su bosniais. Dabar vis ko nelems vienos rungtynės. Dabar vėl turime trejas rungtynes. Pran cūzų, belgų ir ukrainiečių braižas mums gali būti priimtinesnis. Vi liuosi, kad sugebėsime pajusti žai dimą. Krepšininkams reikia išaiš kinti, jog reikia pradėti judėti ir mąstyti kitaip. – Kalbant apskritai apie visą čempionatą, kas grupės varžy bose jus maloniai nustebino? – Šiais metais nebaugina net ispanai. Prieš čempionatą imponavo graikai, tačiau paaiškėjo, kad ir jie pažeidžia mi. Taip pat dar anksčiau atkreipiau dėmesį į Suomijos ir Gruzijos rinkti nes. Gruzinams pritrūko ilgesnio at sarginių žaidėjų suolelio, o suomiai parodė įdomią gynybą ir pelnytai pa teko į kitą etapą. Dabar reikia gerai sužaisti trejas rungtynes. Nereikia skaičiuoti, su kuo palankiau susi tikti ketvirtfinalyje. Tokiu atveju į jį net nepateksime. Manau, kad J.Kaz lauskas sugebės ištempti komandą iš šios sudėtingos padėties.
Sporto aistruolio kalendorius
KUR? Klaipėdoje arba internete futbolo.tv. KADA? Rugsėjo 17 d. 19 val.
„Žalgiris“ artėja prie aukso
Čempionų lygos pradžia
Vilniaus „Žalgiris“ ateinantį antradienį gali dar labiau priartėti prie Lietuvos čempionų vardo. Uostamiestyje žalgi riečiai susitiks su artimiausiu persekio toju Klaipėdos „Atlanto“ klubu. Šiuo me tu vilniečiai yra sužaidę dvejomis rung tynėmis mažiau ir klaipėdiečius lenkia 6 taškais.
Kitą savaitę prasideda Čempionų lygos turnyras. Žiūrovai turės galimybę stebė ti Londono „Arsenal“, kurio svarbiausias šio sezono „pirkinys“ yra Mesutas Özilas (nuotr.), ir Marselio „Olympique“. Britų ir prancūzų komandos šį sezoną nestoko ja ambicijų pakovoti dėl pagrindinio tro fėjaus.
KUR? Marselyje (Prancūzija) arba „Viasat Sport Baltic“ kanalu. KADA? Rugsėjo 18 d. 21.35 val.
16
rugsėjo 12–18, 2013
pAsaulis vilniausdiena.lt/naujienos/pasaulis
Pasaulio darbotvarkė
KUR? Maskvoje. KADA? Rugsėjo 12 d.
Mero inauguracija Rusijos sostinėje bus inauguruotas naujai išrinktas meras Sergejus Sobianinas, kuris laimėjo savaitgalį vykusius rinkimus, surinkęs 51,37 proc. balsų. Už jo arti miausią konkurentą, tinklaraštininką ir gatvės protestų lyderį Aleksejų Navalną, balsavo 27,24 proc. rinkėjų. A.Navalnas ginčija rinkimų rezultatus ir skubėjimą surengti mero inauguraciją, neišnagrinėjus opozicijos skundų, tai vadina ban dymu kuo greičiau užfiksuoti, jo nuomone, nesąžiningus rinkimų rezultatus.
Kalinys: Minske suimtą V.Baumgertnerį Maskva laiko įkaitu konflikte, kuris prasidėjo nuo kalio pramonės, be
prekybos karą.
Kiršina kalis, pienas i KUR? Budapešte. KADA? Rugsėjo 13 d.
Aptars NATO operacijas Vengrijos sostinėje prasidės kasmetė NATO karinio komiteto konferenci ja, kurioje dalyvaus 28 Aljanso narių generalinių štabų viršininkai. Pagrin diniai diskusijų klausimai – NATO operacijos Afganistane ir Vakarų Balka nuose, taip pat Aljanso transformacija. Padėtis Sirijoje irgi sulauks dėme sio, nors NATO kaip organizacija neketina dalyvauti JAV siūlomoje karinė je operacijoje prieš Basharo al Assado režimą.
KUR? Kesonge. KADA? Rugsėjo 16 d.
Atšilimo ženklas
Kitą savaitę Rusija ir Baltarusija surengs bendras karines pratybas „Zapad 2013“, bet tarp dviejų sąjungininkių jau kurį laiką vyksta ki tokio pobūdžio konfliktas, apžvalgininkų pramintas kalio karu. Nepalankus metas kovoti
Rusijos laikraštis „Komersant“ ra šo, kad šiuolaikinis tankas įveiktų atstumą nuo Maskvos iki Mins ko maždaug per 10 valandų, o iki Kijevo – per 12–14 valandų. Aiš ku, važiuojant greitkeliu ir nesant jokio pasipriešinimo. Greitkelis į Kijevą jau dabar yra tokios būklės, tarsi juo reguliariai važinėtų sun kioji karo technika. Tokie ginkluoto konflikto sce narijai atrodo fantastiniai, bet pa staruosius mėnesius Rusija su kaimynėmis kariauja kitokius ka rus – ekonominius. Santykiai su Baltarusija pašlijo itin nepalan kiu metu, kai turi įvykti sąjungi nės valstybės vyriausybės posėdis ir bendros karinės pratybos. Smūgis visai rinkai
Šiaurės ir Pietų Korėjos bandomajam laikotarpiui vėl atidarys bendrą Ke songo pramonės parką, kuris prieš penkis mėnesius buvo uždarytas pusia salyje smarkiai padidėjus karinei įtampai. Šiaurės Korėjos teritorijoje 10 km nuo sienos esantis parkas ištvėrė ankstesnius abiejų Korėjų santykių pablo gėjimus, bet galiausiai neatlaikė du mėnesius tvyrojusios didžiulės karinės įtampos po vasarį Šiaurės Korėjos atlikto branduolinio bandymo.
KUR? Graikijoje. KADA? Rugsėjo 18 d.
Dviejų dienų streikas Graikijos profesinės sąjungos pradės naują protestų sezoną nuo dviejų die nų streiko. Darbuotojai priešinasi reformoms, kurių vyriausybė ėmėsi, kad gautų dar vieną paskolos dalį iš tarptautinių kreditorių. Pagal vyriausybės planą 25 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų iki metų pabaigos bus perkel ti į atsargą ir gaus mažesnį atlyginimą, o jeigu per aštuonis mėnesius jiems neatsiras kito darbo – bus atleisti.
Rugpjūčio 26 d. Minske buvo suim tas Rusijos trąšų milžinės „Uralka lij“ generalinis direktorius Vladis lavas Baumgertneris. Į Baltarusijos sostinę jis atvyko šios šalies prem jero Michailo Miasnikovičiaus kvietimu, o už grotų atsidūrė po susitikimo su juo, kai atvyko į oro uostą ir ruošėsi skristi namo. Baltarusijos vyriausybės vado vas su V.Baumgertneriu kalbėjosi apie Baltarusijos kalio kompanijos (BKK) likimą. Ši bendrovė, kurią įsteigė ir per kurią savo produkci ją parduodavo Rusijos bei Baltaru sijos trąšų gamintojai „Uralkalij“ ir „Belaruskalij“, iš esmės buvo kar telis, užėmęs 40 proc. pasaulinės kalio trąšų rinkos ir padėjęs užtik rinti aukštas produkcijos kainas. Bet tiek vieni, tiek kiti partneriai neatsispirdavo pagundai parduo ti trąšų ir kitais kanalais, apeinant BKK. Galiausiai liepos pabaigo je partnerių santykiai pateko į ak lavietę, ir „Uralkalij“ pasitraukė iš BKK. Tai buvo neregėtas smūgis visai pasaulio rinkai. Naftos rinkoje tai prilygtų stambiausios narės Sau do Arabijos pasitraukimui iš Naftą
eksportuojančių šalių organizacijos. Pasaulinė kalio trąšų rinka per vieną dieną prarado 20 mlrd. dolerių. Ru sija prognozuoja, kad iki metų pa baigos kalio trąšos atpigs ketvirta daliu – nuo 400 iki 300 dolerių už toną, o Baltarusija savo nuostolius įvertino 1,5 mlrd. dolerių ir 10 proc. viso šalies eksporto. Baltarusijos prokurorai suėmė V.Baumgertnerį dviem mėnesiams ir apkaltino jį piktnaudžiavimu įga liojimais. Jo veiksmai, tyrėjų teigi mu, padarė Baltarusijai mažiausiai 100 mln. dolerių nuostolį. Byla taip pat iškelta pagrindi niam „Uralkalij“ savininkui Sulei manui Kerimovui, kuris yra ne tik stambus Rusijos oligarchas, bet ir Federacijos tarybos narys.
Rusijos vadovybei prestižo klausimas yra ištraukti iš ka lėjimo V.Baumgert nerį. Ir tikėtina, kad tam tikromis sąly gomis Baltarusija su tuo sutiks.
Prisuko čiaupą
Tarp Rusijos ir Baltarusijos ir anks čiau būdavo ekonominių konfliktų – dėl dujų, pieno ar konditerijos. Bet juose dar nė karto nebuvo paimta įkaitų. Būtent šitaip Maskvoje ver tinamas „Uralkalij“ vadovo patup dymas į Valstybės saugumo komite to (KGB) tardymo izoliatorių. Maskva iš pradžių reagavo no tomis ir gana švelniais pareiški mas apie „nepartnerišką“ elge sį. Bet netrukus Rusijos vartotojų teisių tarnyba „Rospotrebnadzor“ atrado pavojingų medžiagų impor tuojamuose baltarusiškuose pieno produktuose, o naftos bendrovė
„Transneft“ pradėjo remontuo ti vamzdyną „Družba“. Prisukus čiaupą, šiemet Baltarusija gaus 400 tūkst. tonų mažiau naftos. Konfliktas pasiekė dar aukštesnį tašką praėjusį ketvirtadienį, kai po Maskvoje įvykusio Rusijos ir Bal tarusijos vicepremjerų susitikimo Minskas išgirdo, kad vietoj pla nuotų 23 mln. tonų rusiškos naf tos šiemet gali tegauti 18,5 mln. to nų. Rusijos premjero pavaduotojas Arkadijus Dvorkovičius supažindi no kolegą iš Baltarusijos Vladimi rą Semašką ir su kitomis priemo nėmis, kurių gali imtis Maskva: pradėti tyrimą dėl trečiųjų šalių produkcijos, kuri pateikiama kaip baltarusiška, imti ieškoti kaltinin kų naftos produktų realizavimo schemose, kurios padarė nuosto lių Rusijos biudžetui, ir galiausiai nesuteikti naujos paskolos, kurios skubiai reikia Baltarusijai. Minskas laukia dar 440 mln. dolerių iš Eurazijos ekonominės bendrijos antikrizinio fondo, iš ku rio nuo 2009 m. jau gavo 2,5 mlrd. dolerių. A.Lukašenkos atkirtis
Atrodo, kad Baltarusijos vadovai kol kas ramūs ir dėl naftos, ir dėl pie no, ir dėl paskolos. Jie įsitikinę, kad žlugdyti dviejų sąjungininkių san tykių nenorės pats Kremlius, kuris šiuo metu yra smarkiai susirūpinęs dėl padėties Sirijoje bei didėjan čių problemų Rusijos ekonomikoje ir deda visas pastangas iki 2015 m. sausio 1 d. sukurti Eurazijos sąjungą su Baltarusija bei Kazachstanu. „Todėl Aliaksandras Lukašenka užtikrintai atlaiko smūgį bei ren gia Maskvai dar ir benzino skanda lą, – rašė „Deutsche Welle“ tink lalapio rusų kalba apžvalgininkė Natalija Makušina. – Gresiant naf tos karui, Baltarusija nustojo tiek ti į Sankt Peterburgo prekių biržą automobilių degalus, perdirbtus iš rusiškos naftos. Baltarusija taip pat
17
rugsėjo 12–18, 2013
pasaulis Rusija didina spaudimą Rusija liepą uždraudė importuo
et sparčiai rutuliojasi į plataus masto
ti Ukrainos konditerijos bendro vės „Roshen“ produkciją, kurioje rusų specialistai aptiko didesnį kie kį toksinės medžiagos benzpireno. Kitą mėnesį Rusijos muitinė ėmė griežčiau tikrinti visas iš Ukrainos įvežamas prekes. Pasienyje susida rė didelės eilės, Ukrainos bendro vės prabilo apie milijoninius nuostolius. Po savaitės sugriežtintos muitinės patikros priemonės buvo atšauktos, bet Rusijos prezidento patarėjas Sergejus Glazjevas įspė jo, kad jos bus grąžintos, jeigu Kije vas „žengs savižudišką žingsnį“ ir pasirašys laisvosios prekybos su tartį su ES. Šią sutartį ketinama pa sirašyti lapkritį Vilniuje per ES Ry tų partnerystės viršūnių susitikimą. Ekspertai tai įvertino kaip tiesiogi nį Maskvos spaudimą Ukrainai pri sijungti prie Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungos.
„Reuters“ nuotr.
Šią savaitę Rusija apribojo impor
ir nafta
neatmeta galimybės nutraukti naf tos tranzitą į Europą, kaip dingstį nurodydama per jos teritoriją ei nančio naftotiekio „Družba“ re monto darbus.“ Kas pasiduos nervų kare?
Kai kurie Baltarusijos analitikai dviejų sąjungininkių konfliktą va dina nervų karu ir priduria, kad laikas tam labai netinkamas, nes šį mėnesį buvo planuojamas Rusi jos ir Baltarusijos sąjunginės vals tybės vyriausybės posėdis. „Man sunku įsivaizduoti, kad po tokių įvykių Maskvoje pasirodytų Baltarusijos premjeras M.Miasni kovičius arba Dmitrijus Medvede vas atvažiuotų į Minską“, – na cionaliniam Didžiosios Britanijos transliuotojui BBC sakė Baltarusi jos politikos apžvalgininkas Roma nas Jakovlevskis. „Be to, nepamirškime artėjan čių pratybų „Zapad 2013“. Rugsėjo 20 d., kaip buvo paskelbta, bus ak tyvioji pratybų fazė. Vykstant ak tyviajai tokių stambių pratybų fa zei paprastai dalyvauja dviejų šalių ginkluotųjų pajėgų vadai. Įsivaiz duokime, kad politinio skanda lo fone čia pasirodys Rusijos gink luotųjų pajėgų vadas!“ – ironizavo apžvalgininkas. Jo kolega, Baltarusijos politikos analitikas Aliaksandras Klaskovs kis įsitikinęs, kad Minskas gerai apskaičiavo galimus V.Baumgert nerio arešto padarinius ir sąmo ningai eskaluoja konfliktą. „Aišku, Rusijos vadovybei pres tižo klausimas yra ištraukti iš ka lėjimo V.Baumgertnerį. Ir tikėtina, kad tam tikromis sąlygomis Balta rusija su tuo sutiks, klausimas tik – kokiomis sąlygomis. Manau, Bal tarusijos vadovybės užduotis dabar yra primesti tokias derybas“, – sa kė analitikas. „Manau, Baltarusija, kad ir tu rėdama mažesnį potencialą, tikisi, jog Maskva, kaip jau ne kartą buvo, prilaikys savo pyktį ir kuriame nors šio konflikto etape žengs atgal. Nes jai baisu prarasti paskutinę integ racijos partnerę ir paskutinę stra teginę sąjungininkę“, – reziumavo A.Klaskovskis. Parengė Julijanas Gališanskis
tą iš dar vienos Rytų partnerystės programos valstybės – Moldavijos, kuri taip pat siekia asocijuotos na rystės sutarties su ES. Rusijos var totojų teisių tarnyba „Rospotreb nadzor“ pranešė radusi keliose im portuoto moldaviško vyno ir kon jako partijose sveikatai kenksmin gos cheminės medžiagos dibutilfta lato. Iš viso neatitinkančia saugumo standartų pripažinta 28 tūkst. litrų alkoholio produkcijos. Maskva jau buvo įvedusi embargą moldaviš kam vynui 2006 m. Nors jis truko neilgai, Moldavijos gamintojai pa tyrė didelių nuostolių. Rusija yra stambiausia moldaviško vyno var totoja – į ją keliauja beveik trečdalis Moldavijos alkoholinių gėrimų eks porto. Rusijos pareigūnai taip pat perspėjo Moldaviją, kad glaudesni jos santykiai su ES gali sutrukdyti spręsti Padniestrės problemą. Lietuvos užsienio reikalų minis
terija pirmadienį paskelbė reko mendaciją susilaikyti nuo nebū tinų kelionių Lietuvoje registruo tais lengvaisiais automobiliais į Ru sijos Karaliaučiaus sritį. Ministerija teigė, kad neprognozuojama padė tis Lietuvos ir Rusijos sienos perė jimo punktuose susidarė nuo rugpjūčio 30 d., Rusijai įvedus pasienio ir muitinės patikros procedūras Lie tuvoje registruotiems lengviesiems automobiliams. Eilės susidarė Rusi jos Karaliaučiaus srities pusėje. At vykstantys iš Rusijos teigia, kad dėl patikrų kirsti sieną užtrunka iki ke liolikos valandų, o Lietuvos pusėje didelių eilių nėra. Tokia padėtis yra visuose keturiuose pasienio punk tuose – Nidos, Ramoniškių, Pane munės ir Kybartų. Premjeras Algir das Butkevičius svarstė, kad Rusi jos elgesys gali būti susijęs su Lie tuvos pirmininkavimu ES.
Repetuos Sirijos konfliktą Keli tūkstančiai Rusijos karių ir šimtai karinės technikos viene tų šią savaitę atvyko į Baltarusiją, kur rugsėjo 20 d. prasidės bendrų karinių pratybų „Zapad 2013“ ak tyvioji fazė.
Pratybos vyks šešiuose Baltarusijos poligonuose ir Kaliningrado srity je. Baltarusijos teritorijoje praty bose dalyvaus 10 tūkst. baltarusių ir 2,5 tūkst. rusų karių, taip pat ke li šimtai kitų Kolektyvinio saugu mo sutarties organizacijos (KSSO) valstybių atstovų. Šią organizaciją sudaro buvusios Sovietų Sąjungos šalys – Armėnija, Baltarusija, Ka zachstanas, Kirgizija, Rusija, Ta džikistanas ir Uzbekistanas. Pra tybose bus 70 tankų, 50 artilerijos
vienetų, daugiau nei 50 lėktuvų ir sraigtasparnių. Lietuvoje ir kitose šalyse kaimy nėse pasigirdus būgštavimų, kad per pratybas gali būti repetuoja mas Baltijos šalių puolimas, Rusi ja užtikrino, kad „Zapad 2013“ yra išskirtinai gynybinio pobūdžio, ir pakvietė Lietuvos, Latvijos, Len kijos bei Ukrainos atstovus atvykti stebėti šių pratybų. „Oficiali informacija, kurią ga liu pateikti ir kuri buvo išplatinta tarptautinėms organizacijoms dar rugpjūčio pradžioje, yra tokia, kad pratybos planuojamos Baltarusijos teritorijoje ir kad jos bus gynybinio pobūdžio. Jos visiškai atitinka Ru sijos ir Baltarusijos tarptautinius įsipareigojimus“, – sakė Rusijos
ambasadorius Latvijoje Aleksand ras Vešniakovas. Baltarusijos gynybos ministras Jurijus Žadobinas sakė, kad pra tybų scenarijus atitinka šiuo me tu Artimuosiuose Rytuose vyks tančio konflikto scenarijų. Anot jo, kariuomenės daliniai mokysis ko voti su neteisėtomis ginkluotomis ir samdinių grupuotėmis. Minist ras patikslino, kad pratybų dalyviai pasidalys į raudonuosius, kurie at stovaus Rusijos ir Baltarusijos ka riuomenei, ir mėlynuosius, kurie bandys destabilizuoti socialinę bei politinę padėtį Baltarusijoje. „Pagal šį scenarijų kildavo visi pastarųjų metų konfliktai“, – sa kė J.Žadobinas. „RIA Novosti“, „Interfax“ inf.
Bendradarbiavimas: karinėse pratybose „Zapad 2013“ dalyvaus maždaug 13 tūkst. Rusijos, Baltarusijos
ir kitų KSSO šalių kareivių.
AFP nuotr.
Viešojo aukciono būdu parduodami naudoti automobiliai UAB „Vilniaus vandenys“, j. a. k. 188704927 (buveinės adresas: Dominikonų g. 11, Vilnius), viešojo aukciono būdu parduoda nereikalingą arba netinkamą naudoti kilnojamąjį turtą. 1. Pavadinimas Markė Degalai Valst. Nr. Pagaminimo metai Pradinė pardavimo kaina (Lt) Asenizacinis GAZ-3307 Du ZVK 215 1993 2500 Furgonas RENAULT MASTER Dz OVV 956 2000 2000 Furgonas RENAULT MASTER Dz OVZ 806 2000 2000 Krovininis ŠKODA PICK-UP A95 HVY 261 1996 600 Lengvasis RENAULT KANGOO Dz PVU 176 2001 1200 Lengvasis RENAULT KANGOO Dz PVT 695 2001 1200 Lengvasis UAZ-31512 Du ZVC 735 2000 800 Lengvasis VW CADDY Dz MVY 874 1998 1000 Lengvasis VW CADDY Dz MVB 442 1998 1000 Furgonas GAZ-3307 A95 ZVV 454 1991 1900 Asenizacinis ZIL-130 Du ZVT 971 1980 3000 Ekskavatorius EO-3323 Dz 0293 VV 1986 10 000 Konvekcinė orkaitė 2005 4432,72 Baldų komplektas (32 kėdės ir 8 stalai) 2005 4524,29 1.1. Parduodamas turtas nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus vandenys“. 1.2. Parduodamo turto daiktinės teisės nesuvaržytos. 2. Aukcionas vyks 2013 m. spalio 25 d. 10 val. adresu Dominikonų g. 11, Vilnius, 204 kabinete. 3. Aukcioną organizuoja ir veda advokatų E.Budvyčio, J.Čivilio ir partnerių kontoros advokatas Edmundas Budvytis (Rožių al. 4, Vilnius, tel. (+370 5) 262 1456, faksas (+370 5) 212 2486, e. paštas edmundas@abcpartners.lt). 4. Aukciono objektų apžiūros klausimu kreiptis po 2013-09-23 į aukcioną organizuojantį asmenį advokatą E.Budvytį (Rožių al. 4, Vilnius, tel. (+370 5) 262 1456, faksas (+370 5) 212 2486, e. paštas edmundas@abcpartners.lt). 5. Su aukciono vedimo taisyklėmis susipažinti ir gauti paraiškos formą dalyvauti aukcione galima po 2013-09-23 iš aukcioną organizuojančio asmens advokato E.Budvyčio (Rožių al. 4, Vilnius, tel. (+370 5) 262 1456, faksas (+370 5) 212 2486, e. paštas edmundas@abcpartners.lt). 6. Asmenys, siekiantys dalyvauti aukcione, dalyvavimo aukcione paraiškas turi paduoti aukcioną organizuojančiam asmeniui iki 2013-10-14. 7. Užsiregistravę dalyvauti aukcione asmenys ne vėliau kaip 3 darbo dienos iki aukciono datos turi pervesti 10 % aukciono objekto pradinės kainos į UAB „Vilniaus vandenys“ atsiskaitomąją sąskaitą (užsiregistravusiems dalyvauti aukcione rekvizitai bus pateikti). Jeigu siekiama įsigyti keletą parduodamų objektų, įmokos suma apskaičiuojama nuo siekiamų įsigyti objektų pradinės aukciono kainos bendros sumos. 8. Aukciono nugalėtojas visą aukcione įsigyto turto kainą, į kurią bus įskaitytas 10 % aukciono objekto pradinės kainos mokestis, turės sumokėti per septynias darbo dienas nuo aukciono protokolo įteikimo dienos. 9. Aukciono nugalėtojui sumokėjus visą įsigyto nekilnojamojo turto kainą, per penkias darbo dienas su juo bus pasirašyta turto pirkimo–pardavimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka ir forma). Užs.1160792
18
rugsėjo 12–18, 2013
26p.
Vilniečio savaitės renginių gidas.
savaitgalis
Žurnalistas G.Leškevičius iš Žurnalistas, laidų ir renginių vedėjas, o dabar jau ir užkietėjęs oreivis Giedrius Leškevičius įsitikinęs, kad gyvenime viskas ateina savaime. Ir pabrėžia, kad svarbiausia yra pakankamai no rėti, tada viskam atsiras ir galimybių. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Mokykloje jis, priešingai nei dau guma berniukų, nesvajojo tap ti kosmonautu. Nesvajojo būti ir garsiu, populiariu muzikantu, nors jau nuo vaikystės grojo Pivašiūnų kapeloje. Bet sakė visada žinojęs, svajojęs, kad skraidys, tik nežinojo kuo. Atrodo, pats gyvenimas atve dė žinomą televizijos laidų vedėją, neseniai atšventusį 32-ąjį gimta dienį, į oreivystę. Dabar ji užima daugiausia jo laiko, bet Giedrius teigė nepamirštantis ir kitų įsi pareigojimų, pomėgių, bei, žino ma, šeimos – žmonos Ginos ir sū nelio Fausto, nors šiuo metu, kaip pats sakė, šeima kenčia labiausiai. Apie gyvenimą, sceną, muziką, te leviziją, oreivystę ir kitus dalykus G.Leškevičius papasakojo „Vil niaus dienai“. – Giedriau, scenoje jūs – nuo vaikystės. Kaip joje atsirado te? – Mano tėtis muzikuoja – groja armonika – nuo pat jaunystės, jau daugiau kaip trisdešimt metų groja Pivašiūnų kapeloje. Aš prie jos pri sijungiau būdamas ketverių. Taigi jau dvidešimt aštunti metai. Gali ma sakyti, kad jis ir atsivedė mane į sceną. Mano abu tėvai mokytojai ir abu dainingi. Negaliu pasakyti, kad buvau didelis muzikantas, niekada toks nebuvau. Bet visada mėgėjiš kai grojau. Tas mėgėjiškai turbūt nuo žodžio „mėgti“. Aš tikrai mė gau muziką ir dabar mėgstu, nuo jos nesu atitrūkęs. – Kuo svajojote tapti mokyk loje? – Tais laikais, kai buvo užvesta di džiulė propagandos mašina, visi berniukai svajojo tapti kosmonau tais. Aš juo tapti nesvajojau niekad. Bet žinojau, svajojau, kad skraidy siu, tik nežinojau kuo. Na, dabar skraidau oro balionais (šypsosi). O kai reikėjo pasirinkti profesiją, tik riausiai nuo dešimtos klasės žino jau, kad stosiu į žurnalistiką. Pa vyko. – Kodėl traukė žiniasklaida? Svajojote apie televiziją? – Patekti į televiziją niekada nesva jojau. Ir patekau ten visiškai atsi
tiktinai. Visada sakydavau: „Ne mano snukeliui į teliką.“ Visuomet norėjau dirbti radijuje. Kai stojau į žurnalistiką, rinkausi radijo spe cializaciją. Vienas mano dėsty tojų buvo Rytis Juozapavičius. Jis kviesdavosi į savo televizijos lai dą „Paskutinė kryžkelė“. Kartą to je laidoje kaip studentas, studijos svečias, pareplikavau. Po tos rep likos į Žurnalistikos institutą pa skambino Audrė Kudabienė ir pa sakė, kad ieško tokių žmonių, kurie gali ką nors drąsiau pasakyti. Tai gi būdamas studenčiokas atsidū riau vienoje populiariausių laidų, paskui perėjau į kitą, į trečią. Tie są sakant, nė vienoje vietoje darbo neieškojau, vis pakviesdavo. Praėjusiais metais teko vesti laidą „Pasaulis X“. Buvau tik jos vedėjas, nerengiau pačios laidos. Galiu pa sakyti, kad tai, ką darėme, man bu vo visiškai nauja ir nesijaučiau toje sferoje stiprus. To, ko negaliu pada ryti maksimaliai, stipriai ir gerai, stengiuosi nedaryti.
Turiu auksinę žmo ną. Jei reikėtų iš naujo rinktis, kitos tokios nerasčiau.
– Taigi šiuo metu televizija li kusi šone, nes naujajame se zone ekranuose jūsų nematy sime? – Taip, tiesa. Buvo pora pasiūly mų, bet, žinote, labai nesupyksiu, kai man reikės lapkritį paatosto gauti. Tai bus pirmos tikros ato stogos po daugelio metų. Žinoma, į televiziją niekada nespjoviau ir nespjausiu, ji – mano mama gim dytoja. Kas žinotų apie tokį Gied rių Leškevičių, jei ne ji. Nors sunku pasakyti. Stengiuosi savo gyvenimą planuoti tiek, kiek man užtenka iš gyventi. Niekada neplanuoju dide lių, svarbių pokyčių, nes jie ateina savaime. – Atėjo televizija, taip pat atėjo ir oreivystė? – Taip, ji irgi atėjo netikėtai, bet turbūt lauktai. Mano vienas bičiu lis prieš keliolika metų tapo oro ba lionų komandos nariu, paskui pats
tapo pilotu. Vis kviesdavo prisi jungti. Paskui atsirado ir kitas bi čiulis, kuris priklausė oreivystės ko mandai. Vėliau susipažinau dar su keliais žmonėmis ir galvojau: „Visi toje oreivystėje, kada nors eisiu pa bandyti.“ 2007 m. balandį atėjau, tais metais sudalyvavau apie 80yje skrydžių, kitais metais buvo gal 110 ar 111. Paskui gavau licenciją ir pradėjau pats skraidyti. Jau penke ri metai, kai skraidau pats. – Kas žavi oreivystėje? – O jūs niekada neskridote (šypso si)? Negaliu to papasakoti. Orei vystė žavi tuo, kad čia viskas kitaip. Įlipi į krepšį, ir viskas yra kitaip. Tai pakeičia tavo būvį, tai valan dai, kol esi krepšyje, laikas tarsi sustoja, atsirandi kitoje dimensijo je. Nieko nelieka ant žemės. Esi tu, oro balionas, dangus, laukų platy bės. Tiesiog tai gražu, be galo. Bet ne vien tai. – O laisvės pojūtis būnant ten, danguje? – Nežinau, kaip pasakyti, niekada nesijaučiau suvaržytas. – Tai oreivystė yra jūsų pomė gis ir darbas viename? – Paversk pomėgį darbu ir nieka da nereikės dirbti. Be galo mėgstu skraidyti. Sunkiausias čia yra orga nizacinis darbas – surinkti keleivių, pilotų, kiti dalykai. Dabar oreivys tė suvalgo daugiausia mano laiko, pastangų, kartais – ir nervų. – Kokių dar turite pomėgių? – Mano taisyklė: viską reikia išban dyti, kad atsirinktum, kas yra tavo. Jei liktų laiko, grįžčiau į kartodro mą, prieš keletą metų daug važinė jau gokartais. Kažkada bičiulis bu vo išsitempęs pažvejoti, dabar jau keletą metų meškerė stovi nejudi nama. Visai nulėkčiau ir pažvejo ti. Mėgstu aktyvų laisvalaikį, net jei prie jūros nuvažiuojame, pasii mu aitvarą. – Papasakokite apie kitą savo pomėgį – muzikos grupę „Jo ke“ (pokštas, juokas – angl., red. past.). Kaip tik dabar įra šinėjate kompaktinę plokštelę, tiesa? Kada ji pasirodys? – Na, čia toks juokas, džioukas, išėjo (juokiasi).
5
metus G.Leškevičius pats pilotuoja oro balioną.
Optimistas: G.Leškevičius vadovaujasi taisykle: jei žmogus turi rankas, ko
dinti svajonę, tam galimybių tikrai atsiras.
– Suprantu, kad tai, kaip ir visi kiti dalykai jūsų gyvenime, atė jo savaime? – Aha, visiškai netyčia (šypsosi). Kažkada su bičiuliu Antanu Čeč kausku – jis yra mūsų gitaristas ir vokalistas – suėjome, sakom, abu grojam gitara, gal ką nors paban dom kartu pagroti. Ir šis tas pradė jo lipdytis, toks juokelis išėjo. Nie kada nesiekėme groti labai rimtai. Bet taip nutiko, kad šiemet dalyva vome trijuose tikriausiai didžiau siuose jaunų grupių konkursuose. Vieną jų – „Broadway Star“ – lai mėjome. Muzikos klube „Tamsta“ vykusiame konkurse „Garažas“ ga vome vieną didžiausių prizų – al bumo įrašymą 2 tūkst. tiražu, tai ir darome. Jei viskas bus gerai, apie Kalėdas, Naujuosius metus gal jau ir albumas pasirodys.
– Tai kitąmet gal planuojate ko kį turą po Lietuvą? – Pažiūrėsim. Mūsų muzika yra vi siškai nekomercinė. Kažkas ją pa vadino vestuviniu roku. Beveik ir tinkamas šis apibūdinimas. Dar vienas buvo – džiouk roko pradi ninkai Lietuvoje. Tikrai nesiekiame profesionalumo aukštumų, tiesiog kvailiojame, darome tai, ko, ma tyt, nepadarėme vaikystėje. Taip kad kalbėti apie turą ar pajamas... Tai veikiau pomėgis, kuris kol kas daugiau suvalgo, nei maitina. Tik rai nė vienas neplanuojame iš to gyventi. Na, nebent kada nors bus labai blogai, tada paversime tai kuo nors rimtu ir pradėsime bandyti iš to užsidirbti. O jeigu bus gerai, ir toliau bus džioukas (šypsosi). – O muzikinių ambicijų ap
19
rugsėjo 12–18, 2013
savaitgalis Universalus karys G.Leškevičius, daugeliui žinomas kaip ilgametis laidos „Abipus sienos“ vedė jas, save sėkmingai išbandė ir sceno je – 2009-aisiais su atlikėja Mia tapo nugalėtojais TV3 projekte „Žvaigždžių duetai“. Dabar G.Leškevičius įrašinė ja pirmąjį savo grupės „Joke“ albumą, taip pat jau penkerius metus pilotuoja oro balioną, tačiau labiausiai apgailes tauja, kad nelieka laiko šeimai.
televizijos – tiesiai į dangų Stengiuosi sa vo gyvenimą planuoti tiek, kiek man už tenka išgy venti. Niekada neplanuoju didelių, svar bių pokyčių, nes jie ateina savaime.
aišku. Kaip šokių projektai? Ar netraukia šokti? – Kvietė du kartus, bet žinau, kiek tai atima laiko. Niekada nemokėjau šokti, nelaikiau savęs šokėju. Pa bandyti gal ir būtų smagu, bet kai pradėjau aktyviai skraidyti, o šo kiams reikėjo paaukoti daug laiko ir kaip tik vasarą, atsisakiau. Ma no noras skraidyti didesnis nei no ras šokti. – O teatras, kinas? – Į serialus niekas niekada nekvie tė. Kažkada man dėstytojai yra sa kę, kai statėm spektaklį antikos te matika, kad gal iš manęs kas nors ir išeitų. Jei būtų tokia galimybė, gal visai mielai pamėginčiau. –Jūs, kaip televizijos žmogus, skiriate laiko televizoriui? – Dabar apskritai jo nematau. Dažniausiai jei jau atsisėdu prie televizoriaus, tai reiškia, kad esu toks pavargęs, jog negaliu nieko kita daryti, ir tuoj pat prie jo už miegu. Tokių atvejų keletas buvo šią vasarą. Anksčiau buvo profe sinis interesas pažiūrėti, kaip ir ką daro kolegos. Matyt, tai jau ma no bėda, kad nebemoku žiūrėti te levizoriaus kaip paprastas žiūro vas, nes žiūriu ir analizuoju, kaip ką padaryčiau kitaip ir pan.
ojas, galvą, jis tikrai nepražus. O jei dar ir stiprų norą nuveikti vieną ar kitą darbą, įgyven Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
skrit ai tur ite? Dal yvavote „Žvaigždžių duetuose“, Lie tuvos bei Balt ijos karaok ės čemp ion at uos e ir laim ėj o te, grojate kapeloje, turite sa vo grupę. Daug muzikos jūsų gyvenime. – Jeigu jų turėčiau, pirmiausia, ką padaryčiau, – eičiau mokytis dai nuoti. Žinau, kad dabar dainuo damas darau daugybę klaidų. Nors ir giria kiti, bet kartais jautiesi taip šlykščiai, nes jauti, kad buvo pra stai. Bet tikriausiai tik pats tai pa stebi. Žinau, su kuo tai valgoma, teko pasimokyti dalyvaujant „Žvaigždžių duetuose“. Didžiulė pagarba moky tojams Irenai Novikienei, Česlovui Gabaliui, Alvydui Jegelavičiui. Nega liu sakyti, kad jie leido man supras ti, jog muzikanto kelias nėra labai jau lengvas. Ir pats visada žinojau, kad
mokytis dainuoti be galo sunku, di delis fizinis darbas. Taigi pats į jokius muzikinius projektus nelendu, bet jei pakviečia, dalyvauju. – Ką jums davė šis šou? – Daugiausia, ką davė, tai leido pa žiūrėti į save iš šono. Nusifilmuoji, o po savaitės ar dviejų tave paro do. Susiguli visos emocijos, pasi žiūri į save kadre. Aišku, projektas davė ir žinomumo, kuris man da bar labai padeda vedant renginius. Televizija apskritai žmogui daug duoda. Yra periodas, kai turi dirbti savo veidui, paskui ateina momen tas, kai veidas pradeda dirbti tau. Galiu džiaugtis, kad tai jau vyksta mano gyvenime. – Kaip pavyksta suderinti visą savo veiklą?
– Nepavyksta. Prieš keletą metų į šį klausimą atsakiau, kad viską susi dėlioju: prioritetas yra šeima, tada darbas, paskui jau pomėgiai. Da bar išeina viskas beveik atvirkščiai. Pirmiausia įsipareigojimai, darbas, nes laikau save pareigingu žmogu mi. Jei lieka laiko, pamuzikuoju, na, spalio 5 d. numatytas koncertas, tai negi neisi ir nerepetuosi. Ir štai šei ma lieka labiausiai nuskriausta, ypač šią vasarą. Turbūt esu labai blogas tėtis ir vyras... – Turite labai supratingą žmo ną? – Tikrai taip. Ne tai, kad supratin gą, turiu auksinę žmoną. Jei reikė tų iš naujo rinktis, kitos tokios ne rasčiau. – Su muzika, dainavimu viskas
– Ką mėgstate veikti, kai nusi leidžia visos uždangos, išsijun gia visos kameros? – Labai sudėtingas klausimas. Kai klausia, kaip leidi laisvalaikį, tai perklausiu: „Ką tokį?“ Kai nega liu veikti aktyviai, neveikiu nieko, krentu kryžium ir miegu. Šią vasa rą miego buvo išvis labai mažai, bet stengdavausi prieš kiekvieną skry dį nors tris valandas numigti. Kar tais tik tos trys valandos per parą ir būdavo. Žinoma, negalima leis ti sau nusivaryti, stengiuosi to sau neleisti. – Žinau, kad esate tikintis. Kai einate į sceną ar eterį, turite kokį ritualą, gal kokią maldelę sukalbate? O gal turite kokį ta lismaną, kurį su savimi nešio jatės? – Na, esu normalus praktikuojantis katalikas, talismanų ir ritualų ne turiu. Nešioju tai, kas man brangu, – kryželį ir Zodiako ženklą ant kak lo. Du nesuderinami dalykai. Bet tai yra man brangių žmonių dovanos, darau tai iš pagarbos jiems, o ne todėl, kad tie daiktai man yra ko kie nors amuletai. – O prietarais ar tikite? – Neprietaringas aš žmogus. Gal tai ir yra tas momentas, kad laida
(„Pasaulis X“ – red. past.), kurią pernai vedžiau, kalbėjo apie prie tarus, o aš jais netikiu, atsiriboju nuo tokių dalykų. Kaip ir amule tai, talismanai. Nešiojuosi su sa vimi kai kuriuos brangius daiktus. Pav yzd žiui, per skryd žius tur iu kompasą, ant kurio dirželio esu prisisegęs Dariaus ir Girėno at vaizdą. Jų skrydis brangus visiems Lietuvos aviatoriams. Kolegos vo kieč iai pad ovan oj o savo bal io no ženkliuką, nešiojuosi jį prisi segęs. Tiesiog tie daiktai atranda savo vietą, aš juos nešiojuosi, iš sitraukęs prisimenu, bet tik tiek. Kai esu su uniforma, visada ne šiojuosi peilį. Kartą teko jį panau doti pagal paskirtį – nupjauti už strigusią virvę. O šiaip prie daiktų nesu prisirišęs, aišku, būna gaila, jei ką pameti.
Visada sakydavau: „Ne mano snukeliui į teliką.“ Visuomet no rėjau dirbti radijuje.
– Labiau esate miesto ar kaimo vaikas? – Dangaus (juokiasi). Nejaučiu skirtumo tarp miesto ir kaimo, tik gal mieste viskas greičiau: tempas, susisiekimas. Užaugau kaime, di desnę gyvenimo dalį buvau kaimo vaikas, dabar – miesto. Tėvai gy vena kaime. – Dažnai juos aplankote? – Na va, turiu tokį didžiulį šir dies skausmą. Stengiuosi aplan kyti. Dabar tėvai irgi sako, supla nuok, kad bulviakasiui grįžtum. Sakau: „Gerai, jeigu bus blogas oras, būtinai grįšiu. Nes jei geras – skraidysiu.“ O tada tėvai: „Jei gu bus blogas oras, tai ir bulvia kasio nebus.“ (Šypsosi). Atsitin ka ir taip, kad negaliu nuvykti ir į giminės šventes, nes jos vyksta savaitgaliais, o mano savaitgaliai dažnai užimti. – Apžvelgiant visas jūsų veik las, užimtumą, norisi paklaus ti, iš kur jums tiek įkvėpimo? Atrodo, visi turime minčių, norų, ką nors daryti, bet daž nai vis ko nors pritrūksta, ne siryžtame, nepadarome. – Pritrūksta noro. Jei ko nors nepa darai, vadinasi, nepakankami nori. Kartais net ir tokiais atvejais, kai noras būna didesnis nei galimybės, nugali noras. Jei tik jo bus, galimy bių visada atsiras (šypteli).
20
rugsėjo 12–18, 2013
savaitgalis
Negalima ant sporti ninko riktelėti, krep šininkas po rung tynių negali išeiti iš arenos, neatsisvei kinęs su žiūrovais, prie durų į salę nie kam nerūpi, ar žmo gus turi bilietą. Ja ponijoje dirbantis Antanas Sireika ne sunkiai užpildytų visą sąsiuvinį po tyriais, kurie jo lau kė šioje Azijos vals tybėje.
Vizitas: A.Sireika džiaugiasi, kad savo darbdavius pagaliau pavyko įtikinti surengti japonų krepšininkų stovyklą Lietuvoje, – sportininkų treniruo
tės vyko Klaipėdoje.
Vytauto Petriko nuotr.
A.Sireika Japonijoje išmoko tylėti Česlovas Kavarza c.kavarza@diena.lt
Pakerėjo japonus
Vis dėlto didžiausias ir maloniau sias nuo 2012-ųjų birželio Tekan čios Saulės šalyje plušančio lietu vio atradimas – pagarba treneriui. „Reikėjo nugyventi 57 metus, kol sulaukiau tos dienos, kad ir trene ris gali būti gerbiamas žmogus. To kios pagarbos nepatyriau per visą karjerą Lietuvoje, kokios sulau kiau vos pradėjęs dirbti Japoni joje“, – šyptelėjo A.Sireika, kartu su japonų „Link Tochigi Brex“ ko manda atvykęs į Lietuvos pajūryje surengtą treniruočių stovyklą. „Vieną dieną agentas pasiūlė: gal nori nuvažiuoti į egzotišką šalį? – A.Sireika atskleidė, kokiais keliais atsidūrė tolimojoje Japonijoje. – Iš pradžių buvau nutaręs dirbti arčiau namų – Europoje. Pasiūlymas su gundė, tačiau iš karto neatsakiau. Nuvykau pasižiūrėti, susitikau su klubo prezidentu, generaliniu vady bininku. Sužinojau apie komandą, apie tikslus. Surengiau treniruotę.“
Įtak a: strategas juokavo, jog
į Japoniją atvykusi aplankyti žmona Aurelija bemat pastebė jo, kad čia gyvendamas sutuok tinis gerokai pasikeitė.
Asmeninio archyvo nuotr.
Auksinės Lietuvos rinktinės, 2003 m. po 64 metų pertraukos triumfavusios Europos čempiona te, vyriausiasis treneris savo bend ravimu, profesionalumu ir titulais pakerėjo japonus. Jau kitą dieną jie pakvietė Šiaulių miesto garbės pi lietį pasilikti. Šturmavo nežinomą viršūnę
„Netikėtai sau pačiam – likau, – daugiau nei metų senumo die nas prisiminė strategas. – Sunku buvo net pagalvoti, kad pasilik siu tolimame krašte – kitame pa saulyje. Šiandien tokiu sprendimu labai džiaugiuosi. Niekas iš lietu vių krepšinio trenerių dar nedirbo Japonijoje. Mūsų tautiečiai pramy nė takus Kinijoje. Tačiau ši šalis ir Japonija – skirtingi dalykai. Buvau tarsi alpinistas, kuris šturmuo ja nežinomas aukštumas, arba ke liautojas, bandantis save žygiuose į ašigalius.“ Nuo praėjusių metų birželio lie tuvio miestu tapo Ucunomija. Nuo Japonijos sostinės Tokijo iki Toči gio prefektūros centro netoli – 120 km, tačiau kelionė užtrunka, nes kelias eina vien per priemiesčius. „Japonija – tankiai apgyventa ša lis. Nebesistebiu, kad grįždamas iš Tokijo į Ucunomiją ar važiuodamas į sostinę nepamatysi laukų, – ke lias eina vien per miestelius ir gy venvietes, – juokavo A.Sireika. – Ir pati Ucunomija – kone Tokijo prie miestis.“ Anot krepšinio specialisto, mies tas, kuriame jis apsigyveno, Lietu voje būtų didžiausias, tačiau Japo nijoje 700 tūkst. gyventojų turintis miestas išties tik miestelis. Lietuviui buvo suteiktas trijų kambarių butas. Šiemet A.Sireikai gyvenimas pralinksmėjo – klubo vadovai su tiko, kad jis išsikviestų asistentą lietuvį, 1992 m. Barselonos olim pinių žaidynių bronzos medalinin ką 45-erių Darių Dimavičių. Šiam buvo suteiktas butas už kelių durų tame pačiame pastate.
Santykiai su žmonėmis
Lietuvį nuo pirmųjų dienų ėmė stebinti gyvenimas, visiškai kitoks nei Nemuno krašte. „Pirmasis barjeras, pasitai kęs mano japoniškame kelyje, – kad turėjau perprasti santykius su žmonėmis, – pasakojo buvęs Kau no „Žalgirio“ treneris. – Ten vi sai kitokia aplinka, kitoks dėme sys vieno kitam. Kaip įprastai, per treniruotę riktelėjau, visi krepši ninkai ėmė į mane žiūrėti. Vėliau vietiniai asistentai paaiškino, kad garsiau rėkti – nepriimtina. Tai lyg žmogaus, ant kurio šūktelėjai, įžei dimas. Lietuvoje, ne paslaptis, tre neris taip nusikeikia, kad net girdi žiūrovai. Japonijoje to nėra, nes ten žmonės gerbia vieni kitus. Net ei dami per gatvę vienas kitam nerė kia: „Ei, tu, Vitai, Petrai!“, o prie sankryžos pereina į tą pačią gatvės pusę arba paskambina žmogui te lefonu.“ Su panašiomis situacijomis A.Si reika susidūrė ne kartą: prieš įei dami į populiarius fitneso ar treni ruoklių klubus žmonės pasišneka, o salėje pluša tylėdami. Kiekvienas žino, kad vienoje erdvėje – daug žmonių, tad kas bus, jei kiekvienas ims kalbėti. Japonų treneriai nešaukia gar siai – sportininkų nebara. Jie ver čiau ilgiau, bet kantriai jam aiškins, ko nori. „Jeigu krepšininkas blogai sužai dė, vadinasi, treneris jam gerai neišaiškino, kaip reikia žaisti“, – tuo jau nesistebi A.Sireika. Žmonai pokyčiai patiko
Anot pašnekovo, kai jo žmona Au relija per Naujuosius metus ap lankė vyrą, beregint pastebėjo po kyčių. A.Sireikienės teigimu, jos vyras tapo ramesnis, nepiktas ir tyliau kalbantis. „Ar visada toks bus?“, – klausė Aurelija, – juokėsi A.Sireika, pri siminęs susitikimą su žmona. – Aš pats nepastebiu, kad esu ramesnis, bet jei artimas žmogus tai įžvelgė –
gražu. Juokavau su žmona, kad kokia aplinka, toks ir žmogus.“ Treneriui iš Lietuvos taip pat patiko krepši ninkų ir žiūrovų bendravimas. „Žaidėjai, net jei pralaimi ir yra liūdi, niekada neišeis iš salės, kol neatsisveikins su žiūrovais, neap suks rato ir nepalies rankomis pir mose eilėse esančių sirgalių. Bend rauti su aistruoliais yra jų darbas. O žmonės, nors komanda ir pra laimi, nepakyla nuo suolų anks čiau, nei baigiasi varžybos. Jie lai mingi, kai krepšininkai atsisveikina su jais, o jei dar suraito autografą – būna devintame danguje“, – pasa kojo ilgametis „Šiaulių“ komandos vairininkas.
Reikėjo nugyventi 57 metus, kol sulau kiau tos dienos, kad ir treneris gali būti gerbiamas žmogus. A.Sireika siekia savo klubo val džiai ir japonų krepšininkams įro dyti, kad ne vien amerikiečiai mo ka žaisti krepšinį. Pavyko įkalbėti
Anot trenerio, Japonijoje labai ver tinama sportininko biografija, jo titulai. „Jei neturi įspūdingesnio gyveni mo aprašymo, japonams įspūdžio nepadarysi, – šypsojosi specialis tas. – Juos galima suprasti – savo regione su daug kuo nebendrau ja – nei su kinais, nei su korėjie čiais. Japonams pavyzdys – Ame rikos sportas, NBA lyga. Jie žino tik aukščiausio lygio sportininkus.“ Tačiau A.Sireika jau mato pir mąsias kregždes. „Mes su japonų klubo preziden tu gerai sutariame, jis pradėjo tikėti manimi, – pasidžiaugė lietuvis. – To įrodymas – stovykla Lietuvo je. Jis negali atsistebėti, kaip tokia
maža šalis turi tiek krepšininkų ir dar gali kautis su Amerika. Pre zidentas neįsivaizduoja, kad man vadovaujant 2004 m. mes įveikė me amerikiečius.“ Paklaustas, ar japonai taupo, treneris nedvejodamas pasakė – taip. „Kai įkalbėjau prezidentą reng ti stovyklą Lietuvoje, jis prašė, kad gyventume neprabangiame vieš butyje, – atviravo A.Sireika. – Kai pasakiau gero Lietuvos viešbučio kainą, vadovas nudžiugo – pigiau nebūna. Reikia jį suprasti, Klaipė doje viena para viešbutyje su mai tinimu kainuoja apie 170 litų, o To kijuje – net 700.“ Kitų sporto šakų šešėlyje
„Krepšiniui sunku konkuruoti su kitomis, senas tradicijas Japonijo je turinčiomis, sporto šakomis, – pripažino pašnekovas. – Populia riausio žaidimo laurais pasidabinęs beisbolas. Paskui – futbolas. Vy rų sportą ypač išpopuliarino ja ponų moterys, tapusios pasaulio čempionėmis. Japonams taip pat patinka tinklinis, golfas. Nors že mės kainos kosminės ir vietiniai ją brangina, pakilus lėktuvu galima matyti daugybę golfo laukų.“ Tačiau Ucunomijos gyvento jai aktyviai lanko krepšinio rung tynes. „Žmonių susirenka, vis dėlto tai didelis miestas, – tai, kad kiekvie nas rungtynes stebi apie 3 tūkst. žiūrovų, nesureikšmino lietuvis. – Gal eina todėl, kad pramogų mies te nėra daug.“ Trenerį stebina žmonių sąmo ningumas. Esą jie perka bilietus, kurių kaina svyruoja nuo 20 iki 80 JAV dolerių, nors prie durų nestovi kontrolieriai ir niekas bilietų šak nelių nenuplėšia. „Japonai žino, jog iš jų pini gų išsilaiko klubas. Nėra nė vieno zyziančio, kad įvestume į rungty nes nemokamai. Tai man buvo la bai netikėta, o ten – įprasta“, – sa kė A.Sireika.
21
rugsėjo 12–18, 2013
savaitgalis
Šėlsmas su
Savaitgalį Vilniuje praūžusiose Sostinės dienose linksmybių ir gerų emocijų tikrai netrūko nei „Vilniaus dienos“ kolektyvui, nei mūsų skaitytojams. Specialią „Vilniaus dienos“ palapinę aplankė tūkstančiai vilniečių, Gedimino prospektas nusidažė šviesiai žalia „Vilniaus dienos“ balionų spalva, linksmuoliai skubėjo įsiamžinti specialioje fotosesijoje, o prenumeratoriai dalyvavo ypatingoje loterijoje, kurios pagrindinį prizą – pasiskraidymą virš Vilniaus oro balionu – laimėjo Aušra Grigelionienė. Mieli mūsų skaitytojai, tariame jums nuoširdų „ačiū“, kad aplankėte mūsų palapinę. Dėkojame jums už gražius žodžius, pastabas, šypsenas. Džiaugiamės, kad esate su mumis. Mūsų partneriai
Gedimino pr. 22, LT-01103 Vilnius el. paštas teatras@vmt.lt www.vmt.lt
„Vilniaus dienos“ kolektyvas
22
rugsėjo 12–18, 2013
savaitgalis
Plakatai Liberijos gatvėse skelbi Daugiau negu nieko. Taip Liberiją, po pilietinio karo išgyvenan čią ekonominius sunkumus, apibūdino NRD bendrovės Siste mų analitikų skyriaus vadovė Rūta Stankevičienė. Šioje šalyje ji su kolegomis kūrė verslo įmonių registrą. Darius Sėlenis
d.selenis@diena.lt
Langelis už 150 dolerių
„Liberijoje labai daug statybų. Juk per dešimt metų trukusį pilieti nį karą buvo sugriauti namai, ge ležinkeliai, visa infrastruktūra, – pasakojo dvigubai didesnėje už Lietuvą Vakarų Afrikos šalyje prie Atlanto apsilankiusi R.Stankevi čienė. Moters teigimu, Liberija neturėjo nieko, išskyrus nuostabią gamtą. Ir, žinoma, aukštos kokybės geležies rūdos, metalų, aukso, deimantų. „Vizą įvažiuoti į šalį gauti sunku, nors dauguma čia atvykstančių – darbo turistai“, – patyrė lietuvė. Sostinėje Monrovijoje ji su tautie čiais gyveno viešbutyje, kurį saugo automatais ginkluoti vyrai. Už parą kambariuose su langais į vandenyną mokėjo po 150 JAV dolerių. Kitame viešbutyje su langais tik į vidinį kie melį – pigiau, po 130 JAV dolerių. Į gatvę langų nėra dėl saugumo. „Pro viešbučio langus matėme ne tik vandenyną, bet ir tiesiai į jį iš kanalizacijos vamzdžių tekančias nuotekas, – šyptelėjo Rūta. – Van denyno pakrantėje nedrįsome net
„Jiems reikėjo mokėti net už tai, kad juos mokėme, – nusijuokė NRD sistemų analitikų skyriaus vadovė. – Mokėjome, kad atvežtų gėlo van dens, ir ne kibiriuką, bet visą statinę. Privalėjome sumokėti, kad atvežtų ir į generatorių įpiltų dyzelino, nes kitaip neveiktų kompiuteriai, serve ris. Ten, kur kūrėme registrų cent rą, elektros linija dar nebuvo nuties ta“, – pasakojo R.Stankevičienė. Lyjant į mokymus ar susitikimus vietiniai neatvykdavo, o, paklausus kodėl, nustebdavo: „Kur mes? Juk lyja!“ Pirmosios Afrikoje nepriklau somybę atgavusios šalies gyven tojai – bemoksliai, necivilizuoti, bet itin didžiuojasi savo šalimi. Vis dėlto kelius jiems tiesia kinai, pre kyba, maisto gamyba užsiima liba niečiai, indai. „Iš Indijos mėnesį laivu plukdy ti kiaušiniai pardavinėjami gatvėse per didžiausią kaitrą“, – pasakojo R.Stankevičienė. Vyrauja matriarchatas
„Tikras vyras neprievartauja“, „Seksas – ne uždarbis“. Dideli pla katai su tokiais užrašais puikuojasi Liberijos pakelėse.
Kruvina beždžionės kaukolė
Barų Liberijos miestuose nedaug, o maistas viešbučiuose, kavinėse nė ra pigus. Pietūs, įprastai du patie kalai, vištiena ir jūrų gėrybės, kai nuoja apie 100 litų. „Patiekalas, pavadintas „Sriuba ne mažiems berniukams“, – troški nys iš jautienos, kiaulienos, šviežių ir rūkytų žuvų su itin aštriu pada žu. Jo suvalgius, skrandis sustojo ne vienam iš mūsų. Aš atsilaikiau, nes, matyt, padėjo kokakola“, – juokėsi R.Stankevičienė. Vis dėlto lietuviai patyrė ir malonumų. Didžiausias jų – nuostabūs natūralios gamtos re giniai akiai ir maudynės vandeny ne. Maudytis jie važiuodavo tolė liau už miesto, kur vanduo buvo švarus, o paplūdimiai – gražūs. „Vis dėlto 100 km kelionė duobė tu keliu į vieną pusę truko apie pus ketvirtos valandos. Vairuotojas nuo lat žmonių klausdavo, kur važiuoti, nors kelio ženklų buvo. Paaiškėjo, kad vairuotojas nemoka skaityti“, – patyrė R.Stankevičienė. Vairuotojas stebėjosi, kai lietu viai drąsiai maudėsi didelėse van denyno bangose. Iš kažkur atsi radę vietiniai pasiūlė nuo palmių nuskinti kokosų.
Prie vienos pašiūrės storulė juo daodė svi lino tik ką pagautą be ždžionę.
braidžioti, nes vietiniai gyvento jai ten ne tik prausiasi, bet ir atlie ka gamtinius reikalus. Ir gatvėse, mačiau, žmogus eina, staiga susto ja, išsituština.“ Norite išmokyti? Sumokėkite!
Daugumos Liberijos gyventojų na muose elektros nėra, bet pakelė se jau statomi šviestuvai su saulės elementais. „Sostinėje daug apleistų pastatų. Elektra yra tik centrinėje gatvėje, kur sutelktos visos ministerijos. Jų langai be stiklų, nes ten itin karš ta, o kondicionierių nėra“, – pasa kojo lietuvė. Ji su kolegomis verslo įmonių re gistro kūrimo darbus pradėjo nuo nulio. Turėjo rūpintis biuro staty ba, įranga, baldais. Vietiniai – itin apatiški, į baltuosius žvelgia kaip į pajamų šaltinį.
„Lietuviams susirasti žmoną ar sekso partnerį ten nebūtų sun ku, – neslėpė Rūta. – Vietinės moterys tiesiog medžiojo bal taodžius vyrus. Net ir darbe buvo justi, kad vos suteikus pretekstą laukti nereikėtų.“ Lietuviams teko matyti daugiau dirbančių moterų nei vyrų. Sek madieniais eidamos į bažnyčią dai liosios lyties atstovės pasipuošia įspūdingomis ilgomis suknelėmis ir turbanais. Apskritai Liberijoje vyrauja matriarchatas. Per pilie tinį karą buvo išžudyta daug vyrų, tad sakoma, kad taiką iškovojo dai nuojančios moterys. Jos užima daug vadovaujamų postų, yra valdingos. Kartą, lietu viams privažiavus kariškių postą, priėjo juodaodė ir išdidžiai pa reiškė: „Čia aš – vyriausioji ka rininkė.“
„Vienas akimirksniu užsliuogė palme, nuskynė kokosą ir ilga ma čete jį atvėrė. Priešingai nei mies te, pinigų neprašė. Jie su baime ir smalsumu žvelgė į mus, mes į juos – taip pat“, – pasakojo moteris. Grįždami tarsi krateriais nusėtu keliu lietuviai nerado kur pavalgy ti. Pakelėje tebuvo galima nusipirkti degalų 1–5 litrų talpos stiklainiuo se ir matyti iš molio drėbtos gyven tojų trobelės. Naują „Nissan“ vai ravęs vairuotojas sustojo ne degalų. Jis nusprendė nuplauti savo auto mobilį. Laukdami, kol tai bus pada ryta, europiečiai pajuto svilinamos kiaulienos kvapą. Pasmalsavę pa matė, kad prie vienos pašiūrės sto rulė juodaodė svilina beždžionę. „Gal norite paskanauti?“ – pa sisukusi į lietuvius paklausė mote ris ir nusinešė beždžionę prie upe lio išdarinėti.
Atlantas: Liberijos krantus skalauja atvykėlius sužavintis vandenynas.
Sąlygos: dauguma sostinės gyventojų gyvena tokiuose namuose.
Degalinė: pakelėje degalai parduodami stikliniuose induose.
23
rugsėjo 12–18, 2013
savaitgalis
bia: tikras vyras neprievartauja LIBERIJA Monrovija
Liberijoje vy rauja matriar chatas. Per pi lietinį karą buvo išžudyta daug vyrų, tad sakoma, kad taiką iškovojo dainuojančios moterys.
Rūtos Stankevičienės asmeninio archyvo nuotr.
Stipru: sriuba – ne mažiems ber
niukams.
Sostinė: net ir Monrovijoje nėra daugiaaukščių.
100 litų
Vaišės: Rūtą kokosu pavaišino vaikai.
Kasdienybė: taip džiovinami skalbiniai – įprastas vaizdas.
– maždaug tiek Monrovijoje kainuoja įprastai dviejų patiekalų, vištienos ir jūrų gėrybių, pietūs.
24
rugsėjo 12–18, 2013
meilė
Teisininkai vedybų sutarties nesudarė Prie Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčios stoviniavo nemenkas bū rys vestuvininkų. Ištiesę sulankstomus stalelius ir uždengę juos baltomis staltiesėmis, jaunieji ir jų svečiai nutarė trum pam atsikvėpti ir pasivaišinti. Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Nuo studijų suolo
Ką tik iš bažnyčios išėję susituokę 27 metų Agnietė ir 28 metų Justas Venckai neslėpė jaudulio – juk su tuoktuvės – tai labai svarbus gy venimo įvykis. Paklausta, kokia dabar bus jos pavardė – Venckienė ar Venc kė, meiliai žvelgdama į vyrą, Ag nietė sakė: „Venckienė. Toks šios pavardės baigmuo man gražiau skamba.“ Jaunieji patikslino, kad nėra giminės su kitais šalyje išgar sėjusiais Venckais. Agnietė ir Justas – teisininkai, ne tik buvę bendrakursiai, bet ir iš vienos grupės. Dauguma vestuvių svečių – buvę jų grupės draugai. Tačiau detalizuoti, kur dirba, juo du nenorėjo, tik nuotaka prasita rė, kad yra advokatė. Vedybų su tarties Venckai nesudarė – mano, kad jos nereikia.
tis mažoje ir jaukioje bažnyčioje. Be to, jiems buvo svarbu ir kuni gas – jie norėjo, kad juos sutuoktų Ričardas Doveika. O jis kunigauja būtent šioje bažnyčioje. „Keleriose vestuvėse, kur jau nuosius sutuokė kunigas R.Do veika, mes buvome kaip svečiai. Mums labai patiko, kaip jis tuo kia jaunuosius, jo pamokslas“, – sakė Justas. Tačiau pora, nors jau ir sutuok ta, buvo tokia susijaudinusi, kad niekaip neprisiminė, kokias šven tųjų knygų ištraukas kunigas sky rė būtent jiems. „Žinome, kad buvo gražu, bet neatsimename, ką sakė“, – ne slėpė jaunasis. Staiga Agnietė prisiminė, kad kunigas jiems lin kėjo turėti daug vaikų. „Ir nedel siant“, – juokėsi jaunoji. Paklausti, kiek vaikų planuo ja turėti, Venckai laikėsi „tradici jos“: „Kiek Dievas duos.“ Pirma mokslai, paskui vestuvės
Linkėjo turėti daug vaikų
Santuokos sakramentui priimti pora pasirinko nedidukę Šv. Kry žiaus bažnyčią šalia prezidentū ros ir Vilniaus universiteto. Kodėl ne didelę, kaip Katedra ar Bernar dinų bažnyčia, kurios daugumos porų labiau mėgstamos? Jaunie ji paaiškino, kad jie norėjo tuok
Nuotaka kilusi iš Kauno, jauna sis – panevėžietis, tačiau tuoktis juodu nusprendė ne gimtuosiuo se miestuose, o Vilniuje, kur su sipažino, studijavo ir kur gyvena devynerius metus. „Vilnius – mūsų namai, – sakė Agnietė. – Labai jauni pradėjome draugauti. Pabaigėme mokslus ir
tuokiamės.“ Nuotakai pritarė jau nasis: „Vilnius, kuriame gyvena me, yra mums bendras miestas.“ Anot jų, paprasčiau organizuo ti vestuves ten, kur gyveni. Nei drabužių, nei kitų dalykų paieš ka jų nenuvargino – viską rado ir įsigijo be didelio vargo. „Detalių per daug nesureikšminome, viso miesto nešukavome, kad rastume tam tikros spalvos servetėlių“, – sakė nuotaka.
Detalių per daug ne sureikšminome, vi so miesto nešuka vome, kad rastume tam tikros spalvos servetėlių. Galbūt jie pateikė kokį nors ypatingą pageidavimą savo sve čiams, pavyzdžiui, dovanoti ne daiktų, o pinigų? „Mes prašėme, kad neneštų gėlių, nes tuoj po vestuvių išva žiuojame į kelionę ir jos nuvys tų, – sakė Agnietė. – Dovanų są rašo nesudarėme.“ Povestuvinę kelionę jaunie ji planavo į Italiją, Toskanos re gioną.
Išsipildė: Agnietė ir Justas paaiškino, kad jie norėjo tuoktis mažoje ir jaukioje bažnyčioje. Be to, jiems
buvo svarbu ir kunigas – jie norėjo, kad juos sutuoktų R.Doveika.
!
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
„Vilniaus dienos“ rubrikoje „Meilė“ kviečiame jaunavedžius papasakoti apie save, savo meilę, pasidalyti įspūdžiais iš vestuvių. Gali kreiptis ir jaunųjų artimieji ar draugai ir pasveikinti jaunavedžius „Vilniaus dienoje“. Daugiau informacijos teiraukitės e. paštu redakcija@diena.lt arba tel. 219 1372.
25
rugsėjo 12–18, 2013
vaikų diena Mieli bičiuliai graužikai, esu devyniasdešimt devyniais procentais įsitikinęs, kad mane ir mano artimiausius draugus pažįstate kaip savo penkis pirštus. Ten, kur sukiojuosi aš, Džeronimas Stiltonas, visada išdygsta savimi pasitikinti Tėja, juokų prikrečia Trapas. Na, o kaip be smalsaus sūnėno Bendžamino! Bet štai pažiūrėkime, ar jums teko girdėti apie tokias asmenybes, kaip grafaitė Estrela, dėdė Bekailis, inspektorius Žiurktas ir kiti. Nagi išsiaiškink, kuris peliukas iš kurios knygos atkeliavo, o trims teisingai atsakiusiems vaikams padovanosiu po vieną pasirinktą Džeronimo Stiltono knygelę. Stiltono garbės žodis!
2. Pelijus van Žiurkinas
s Žiurktas
u 3. Inspektori
1. Dėdė Bekailis
6. Koldūnijus Virtinis
4. Grafaitė Estrela
7. Pina Pelioci
5. Mesjė le Žiurkas
lis ilinis name b o m to u a alvos A. Sūrio sp uki as, sūriasn n te le n li a B. Š ėkla ivis C. Metro šm iratų burla p ų n ti a k D. Karinis etas grafui s b r e š ių s u o rankrašti E. M n lė e p r te s gas No ptis F. Paslaptin lobio pasla io s u d n e k s G. Nu
Prie kiekvieno peliuko skaičiaus pažymėk tinkamos knygos raidę ir atsakymus siųsk e. paštu vaikudiena @vilniausdiena.lt iki 2013 m. rugsėjo 16 d. Nepamiršk parašyti, kurios knygos nori dovanų. Na, o burtas lėmė, kad po knygelę Musių šerbetas grafui laimėjo: Ema Klimaitė Kristupas Liaučius ir Jonas Kesminas.
Primenu, reikėjo atsakyti į labaaaaaai paprastą klausimą: kodėl Pelinskio gyventojai valgo tiek daug česnakų??? Ogi česnakai atbaido vampyrus!
26
rugsėjo 12–18, 2013
idėjos laisvalaikiui vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura
„Balta drobulė“ nuklos Na Negandų kamuojamo rašytojo būtis, persmelkianti ir patį kūrinį. Romanas „Balta drobulė“ pastebėtas tik po Antano Škė mos mirties, prieš tai nuplaktas kritikų tylos rykštėmis ir paly dėtas kelių purkštelėjimų kaip nevertas dėmesio. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre dar kartą kaip feniksas iš pelenų keliasi „Baltoji drobulė“, ir Garšvos liftas nepaliaujamai judės „up and down“ ritmu. Sulaukęs ne vienos „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų nominacijos, gavęs „Fortūnos“ statulėlę, atitinkamai įvertintas kritikų ir teatro gerbėjų, – tai kū rinys, kuris, rodos, turėtų gyvuo ti ir gyvuoti teatro scenoje. Bet, kaip kadaise „Barbora Rad vilaitė“ cenzūruota vienos san tvarkos, taip ir šįkart Jonas Jurašas pakliūva į kitos sistemos gniauž tus. Vis dėlto „Baltąja drobule“ tarsi akmeniu įrašoma tiesa apie kūrybą, kuri turi deginti ir priva lo judėti į priekį, nepaklusti, au
kotis, nes nekurti negali. Tai tinka tiek A.Škėmos, tiek Aušros Marijos Sluckaitės, tiek J.Jurašo atvejui.
Nesušiuolaikintas ir nesuaktualintas A.Škėma sugrįžta vi sai kitu būdu – teatro. Kaip pastebi Rasa Vasinauskaitė: „Nesušiuolaikintas ir nesuaktua lintas A.Škėma sugrįžta visai kitu būdu – teatro, kuris priešinasi pa togiam ir greitam žiūrėjimui ir ku ris įprasmina kūrybą, kaip nenut rūkstantį, iki pamišimo kankinantį mąstymą bei savianalizę.“
Teatro mėgėjams
KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KADA? Rugsėjo 12 d. 19 val. KIEK? 44 litai.
Bet, matyt, A.Škėma vėl su ab surdo literatūrai būdinga šypsena, nusipurtydamas egzistencializmo dulkes, burbtelėtų: „Kas uždraudė siurrealizmą lietuvių literatūroje? Gal Mažvydas?“ Bet kol „Balta drobulė“ neuždrausta, skubėkite – gal paskuti nį kartą scenoje. „Gal aš mirsiu, gerbiamoji po nia, jei žūsiu – paskutinieji ma no žodžiai bus – aš jus myliu, at leiskite už drąsą, aš myliu tave...“ („Balta drobulė“) Parengė Silvija Čižaitė-Rudokienė
Kur? Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. Kada? Rugsėjo 24, 25 d. 18 val. kiek? 30–60 litų.
muzikos mėgėjams
KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Rugsėjo 12 d. 19 val. KIEK? 28–48 litai.
Meilė – sukrečianti staigmena
Flamenko aistra
Markizė gedi savo mirusio vyro. Ševaljė liūdi netekęs savo mylimosios. Abu jie prisiekė – niekados daugiau nebepamilti. Tačiau jų laukia staigmena. „Cezario grupės“ premjeroje „Dar viena meilės staigmena“ pagal Lietuvoje mažai žinomo XVIII a. prancūzų dramaturgo Marivaux pjesę su švelniu humoru rodoma, kad meilė – tai visados didžiulė ir giliai sukrečianti staigmena.
Flamenko menas nuolat vystosi ir kinta, jis seniai atliekamas ne tik Ispanijoje. Ne išimtis ir Lietuva, kur flamenkas taip pat labai mėgstamas. Pirmą kartą Lietuvoje vystančiame flamenko festivalyje galėsite pasimėgauti svečių iš užsienio ir žymiausių Lietuvos flamenko artistų pasirodymais. Laukia nemažai improvizacijų, eksperimentų, kurie įkaitins publiką.
KUR? Lietuvos rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13. KADA? Rugsėjo 15 d. 18.30 val. KIEK? 33–43 litai.
KUR? Evangelikų liuteronų bažnyčioje, Vokiečių g. 20. KADA? Rugsėjo 12 d. 19 val. KIEK? Nemokamai.
Psichologiniai žaidimai
Susijungusi Šiaurės ir Pietų muzika
Režisieriaus Agniaus Jankevičiaus spektaklis „Gronholmo metodas“ kviečia į manipuliacijų, išdavysčių ir veidmainysčių pasaulį. Prestižinė kompanija. Keturi kandidatai. Ryžtas laimėti bet kokiomis priemonėmis. Ekstremalus darbo pokalbis. Įmantrūs psichologiniai žaidimai. Nuožmi konkurencija. Kuris iš jų laimės šią „šachmatų partiją“?
Festivalyje „Bancheto musicale“ – „Laude illustre“, keturių skandinavų menininkų sumanytas koncertas, kuriame skleidžiasi Šiaurės ir Pietų kraštų muzikinės kultūros bendrumai bei skirtumai. Čia į vieną skambesį liesis Italijos laudos, viduramžiais atsiradusios liaudiškos italų giesmės, ir tradicinės viduramžių fidelio melodijos iš Norvegijos kalnų plynaukštės.
27
rugsėjo 12–18, 2013
idėjos laisvalaikiui
acionalinio dramos teatro sceną
Vertė: spektaklis „Balta drobulė“ sulaukė ne vienos „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų nominacijos, gavęs „Fortūnos“ statulėlę ir ati
tinkamai įvertintas kritikų bei teatro gerbėjų.
Ne tik vaikams
KUR? Klube „Tarantino“, Trakų g. 2. KADA? Rugsėjo 13 d. 22 val. KIEK? Iki 24 val. nemokamai, vėliau – 10 litų.
KUR? Kameriniame teatre, Konstitucijos pr. 23B. KADA? Rugsėjo 14 d. 13 val. KIEK? 14–22 litai.
Organizatorių nuotr.
parodų lankytojams
KUR? UNESCO komisijos galerijoje, Šv. Jono g. 11. KADA? Iki rugsėjo 30 d. KIEK? Nemokamai.
Elektroninės muzikos atradimas
Simpatiškas plėšikas
Mokykloje ir šalia jos
Grupė „Electronic I“ tapo vienu didžiausių praėjusių metų Lietuvos muzikos atradimų. Grupės nariai nesistengia vaikytis stilistinių standartų, todėl jų dainos gali paliesti skirtingų stilių gerbėjų širdis. Kai kurie kūriniai primena „Depeche Mode“, kiti – „Daft Punk“ stilių, bet visose dainose juntamas savitas unikalaus elektropop skambesio atspalvis.
Šmaikščiame spektaklyje „Plėšikas Hocenplocas“ pamatysime dviejų neišskiriamų draugų Kaspariuko ir Zepuko nuotykius. Jie abu pasiryžta sugauti plėšiką Hocenplocą, kuris pagrobė močiutės kavos malūnėlį, tačiau pakliūva į plėšiko Hocenploco ir pikto burtininko rankas.
Parodoje „Mokykla su Meile“, skirtoje Lietuvos švietimo reformos pradininkės Meilės Lukšienės 100-ųjų gimimo metinių sukakčiai, pristatomas fotomenininko Ramūno Danisevičiaus darbų ciklas apie dabartinį lietuviškos mokyklos gyvenimą, vaikų laiko atspindžius mokykloje ir šalia jos.
KUR? „New York Club“, Kalvarijų g. 85. KADA? Rugsėjo 17 d. 18 val. KIEK? 74 litai.
KUR? Prezidentūros kieme, S.Daukanto a. 3. KADA? Rugsėjo 15 d. 15 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? VU Botanikos sode, Kairėnų g. 43. KADA? Iki spalio 31 d. KIEK? 4, 7 litai.
Melodingas ir šiurkštus švedų metalas
Pagauk vėją
Gamtos ir meno dialogas
Švedų death metalo dinozaurų „Hypocrisy“ istorijoje buvo pertraukų, keitėsi nariai, kito stilius, tačiau grupė kuria savito, lengvai atpažįstamo skambesio muziką. Anot grupės lyderio Peterio Tägtgreno, ieškodami naujovių kūryboje jie niekada neužmiršta savo šaknų. Melodija ir death metalo šiurkštmas – tai bruožai, būdingi „Hypocrisy“.
Kada pastarąjį kartą leidote aitvarą? Koncerte „Pagauk savo aitvarą“ dangų nuspalvins palankaus vėjo nešami dideli ir maži ryškiaspalviai aitvarai. O AGATA meistriškumo stovyklos atlikėjai bei jų mokytojai pradžiugins jus savo kūrybos ir naujai aranžuotomis lietuvių liaudies dainomis.
Projekto „Gamta ir menas“ tikslas atrasti ir plėtoti meno, gamtos, menininko ir žiūrovo dialogą. Parodoje „Metamorfozės“ darbus pristato keramikai, skulptoriai, tapytojai, fotografai, floristai ir kt. Dalis kūrinių sukurta tik iš gamtinių medžiagių, kiti – iš dirbtinų ir integruoti į tam tikrą erdvę.
knygų mėgėjams
Kodėl moterys kitokios? Kod ėl moter ys kalbesnės už vy rus? Kodėl jos prisimena smul kiaus ias barn ių detales, o vyrai neprisimena net pač ių barn ių? Kodėl jos kaip įman y d a m os veng ia konfl ik to? Kodėl mote rys dukart daž niau nei vyrai serga depresija? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – daug diskusijų su kėlusioje knygoje „Moters smegenys“. Pasi telkdama naujausių tyrimų duomenis, neu ropsichiatrė Louann Brizendine atskleidžia, kaip unikali smegenų struktūra veikia mo ters mąstyseną, bendravimą, vertinimus ir santykius su kitais. L.Brizendine – mokslų daktarė, Kalifornijos universiteto neuropsi chiatrė, Moterų nuotaikos ir hormonų klini kos įkūrėja.
Šeimos paslapčių pagauta Sarah’os Jio roma no „Kovo žibuok lės“ pagrindinė veikėja – rašytoja Emilė Vilson, kuri dvidešimties tu rėjo viską: ir sėk mę, ir mylintį vy rą, tačiau laimė netruko sudužti į šipulius. Pasira šius skyrybų do kumentus ją api ma neviltis. Kurti taip pat nėra įkvėpimo. Įkal bėta geriausios draugės, Emilė išvyksta aplan kyti tetos. Viešėdama Beinbridžo saloje mote ris netikėtai atranda dienoraštį, datuotą 1943 m. Dar didesnį Emilės susidomėjimą radiniu sukelia tetos nenoras kalbėti apie dienoraščio autorę Esterą. Suintriguota šeimos paslapčių ir dienoraštyje aprašomos meilės istorijos, Emi lė pasiryžta išsiaiškinti tiesą ir sužinoti, kas toji Estera. „Kovo žibuokles“ leidinys „Library Jour nal“ išrinko geriausia 2011-ųjų knyga.
M.Gorbačiovas apie M.Gorbačiovą Michailo Gorba čiovo pol it in ė veikla vertinama priešt ar ingai – nuo beatodairiš kų pagyrų Vaka ruose iki visiško pasmerkimo Ru sijoje. Tačiau, kad ir kokie būtų ver tinimai, neabejoti na, jog vienas gar siausių mūsų lai kų politinių veikėjų, paskutinis SSRS vado vas, vadinamosios perestroikos iniciatorius turėjo įtakos šiuolaikinės Europos, o kartu ir Lietuvos istorijai. Knyga „Vienui vienas“ – uni kali. Ji atsako į daugelį klausimų, susijusių su vadinamuoju M.Gorbačiovo fenomenu. Kaip paprastas valstiečių sūnus iš Stavropolio ste pių, perkopęs visus partinės karjeros laipte lius, užlipo ant pačios aukščiausios sovietinės hierarchijos pakopos? Kodėl ir kaip M.Gorba čiovas tapo vienu įtakingiausių XX a. pabai gos politikų? Kas, jo akimis žvelgiant, dėjosi per Maskvos pučą? Ir kuo M.Gorbačiovas pa traukė Vakarus?
28
rugsėjo 12–18, 2013
skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS
Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt. Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.
DĖL SENIŪNAIČIŲ RINKIMŲ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; 2012, Nr. 136-6958) 33 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. 30-1101 ,,Dėl 2013 m. seniūnaičių rinkimų grafiko tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės seniūnijose nuo 2013 m. spalio 1 d. apklausos būdu bus organizuojami seniūnaičių rinkimai. Seniūnija
Savivaldybei priklausančių neįrengtų pastogių dalių perleidimo bendraturčiams uždaras konkursas Vilniaus miesto savivaldybės administracija uždaro konkurso būdu perleidžia bendraturčiams nuosavybės teises į savivaldybei priklausančią neįrengtos pastogės patalpos dalį. Adresas
Savivaldybės parduodama neįrengtos pastogės patalpos dalis 147/1000, arba 10,01 kv. m 66/1000, arba 24,51 kv. m 185/10 000, arba 2,82 kv. m 53/1000, arba 2,34 kv. m 1091/10 000, arba 0,61 kv. m 1833/10 000, arba 23,13 kv. m
Adresas
Telefonas
Antakalnio Justiniškių
Antakalnio g. 36 Rygos g. 15
211 2916 265 8909
Apklausos laikotarpis (2013 m. spalio mėn.) 1–31 d. 1–31 d.
Naujamiesčio
Gedimino pr. 15
211 2900
1–31 d.
Naujininkų Pašilaičių Senamiesčio
Dariaus ir Girėno g. 11 Žemynos g. 1 Odminių g. 3
211 2939 211 2957 211 2979
1–31 d. 1–31 d. 1–31 d.
Šeškinės
Šeškinės g. 30
1–31 d.
Šaltinių g. 17
Šnipiškių Vilkpėdės Viršuliškių Žirmūnų
A.Juozapavičiaus g. 10A Savanorių pr. 49 Rygos g. 15 Žirmūnų g. 143
265 8941 265 8942 211 2980 265 8950 265 8909 211 2988
1–31 d. 1–31 d. 1–31 d. 1–31 d.
Žvėryno
Gedimino pr. 15
211 2900
1–31 d.
Uždaro konkurso dalyviai (bendraturčiai arba jų įgalioti asmenys) registruojami darbo dienomis Konstitucijos pr. 3 2 a. 214 kab.) nuo 2013-09-18 iki 2013-09-24 nuo 9 iki 11 val. Konkursas įvyks 2013-09-25 10 val. Konstitucijos pr. 3 (2 a. 215 kab.). Atsakinga – konkurso komisijos sekretorė Roma Baguckienė. Telefonai pasiteirauti 211 2182, 211 2287, 211 2875. Bendraturčiai, norintys dalyvauti konkurse (toliau – konkurso dalyviai), arba jų atstovai skelbime nurodytu laiku pateikia turto valdytojo įgaliotam atstovui užklijuotą voką, ant kurio turi būti užrašyta turto, kurio konkursas buvo skelbtas, pavadinimas, turto buvimo vieta (adresas) ir nuoroda „Nuosavybės teisių perleidimo konkursui“. Voke turi būti pateikta: 1. paraiška, kurioje nurodoma konkurso dalyvio vardas, pavardė ir asmens kodas (fiziniams asmenims), įmonės pavadinimas ir kodas (juridiniams asmenims), adresas (buveinė), telefono numeris, banko pavadini-
Kauno g. 6 Šilo g. 4 Tilto g. 19 Zarasų g. 7
Asmenys, atliksiantys seniūnaitijų gyventojų apklausą, turi atvykti į seniūnijas ir paimti seniūnaičių rinkimų anketas (pirmadienį–ketvirtadienį 7.30–16.30 val., penktadienį 7.30–15.15 val., pietūs 11.30–12.15 val.). Daugiau informacijos galima rasti Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt.
Pastato žymėjimas plane
Pradinė pardavimo kaina (Lt)
Pradinis įnašas (Lt)
Savivaldybės atstovų telefonai
68,12
2A3p
11 000
1100
371,35
1A3p
29 000
2900
152,24
1A4p
1900
190
44,21
5A2p
2200
220
5,59
1A2p
500
50
126,16
1A3p
22 000
2200
211 2182 211 2287 211 2182 211 2287 211 2182 211 2287 211 2182 211 2287 211 2182 211 2287 211 2182 211 2287
mas ir adresas, sąskaitos numeris ir kodas; 2. siūloma konkreti kaina. 3. įsipareigojimas pasirašyti nuosavybės teisių perleidimo sutartį bei perdavimo–priėmimo aktą; 4. banko įstaigos išduotas dokumentas, patvirtinantis, jog konkurso dalyvis į atsiskaitomąją sąskaitą LT85 4010 0424 0393 0161 DNB banke sumokėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (kodas 188710061) pradinį įnašą, lygų 10 procentų nustatytos pradinės kainos; 5. juridinio asmens registracijos pažymėjimo kopija, patvirtinta antspaudu „nuorašas tikras“ ir atsakingo asmens parašu; 6. dokumentai, patvirtinantys, kad paraišką pateikęs asmuo yra bendraturtis: pažyma iš nekilnojamojo turto registro, patvirtinanti, kad konkurso dalyvis pastate turi nuosavybės teise priklausančių patalpų, t. y. turi teisę į dalį bendro naudojimo patalpų (palėpės,
Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.
Nekilnojamasis turtas, statyba
Siūlo darbą
Aušros Vartų g. 22
Bendras neįrengtos pastogės patalpų plotas (kv. m)
žimius, traktorius ir kitokią techniką. Tel. 8 633 39 897.
1160504
1129628
UAB „Kovenda” darbui Švedijoje (su sutartimi), ieško fasado šiltintojo. Tel. (8 5) 276 7449, 8 686 30 534 (Robertas), e.paštas info@kovenda.lt.
Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444. 1068536
1158509
Įvairūs Rinkos tyrimų kompanija „GfK“, kviečia dirbti APKLAUSŲ ATLIKĖJAIS. Darbo pobūdis: pagal pateiktas metodikas savo miesto įmonėse, gatvėse, namuose atsitiktinai atrinktų žmonių apklausa. Mes siūlome lankstų darbo grafiką, socialines garantijas, atlyginimą, priklausantį nuo kokybiškai užpildytų anketų skaičiaus. Reikalavimai: vidurinis išsilavinimas, darbo kompiuteriu pagrindai, gera lietuvių kalba. Kreiptis tel. (8 5) 219 2883 arba cv@gfk.lt. 1154197
UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys patirties linoleumo, tarketo grindų klojėjai. Reikalavimai: anglų kalbos pagrindai, pageidautina automobilis. Tel. 8 620 77 510. 1160012
UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys patirties statybininkai prie medinių karkasinių namų, apdailininkai (glaistymas-dažymas), linoleumo grindų klojėjai. Reikalavimai: anglų kalbos pagrindai, pageidautina automobilis. Tel. 8 620 77 510. 1155123
Paslaugos Statybos ir remonto VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265. 1093215
Technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją. Tel. 8 647 07 741.
Vilniuje, Gedimino prospekte, atidaroma prancūziška kepyklėlė, kepanti pačios aukščiausios kokybės natūralius kepinius. Ieškome gerų specialistų, kurie nori dirbti, turėti nuolatinį, ilgalaikį darbą ir realiai uždirbti.
Kviečiame dirbti KEPĖJĄ ARBA KONDITERĘ, turinčią darbo kepykloje patirties (tai gali būti tešlų maišymo, gaminių formavimo, kepimo, kreminių gaminių gaminimo ir t. t. patirtis). Atlyginimas nuo 1700 Lt į rankas arba 115 Lt už darbo dieną į rankas. GAMYBOS VADOVĘ, turinčią darbo kepykloje patirties. Atlyginimas sutartinis. Siūlome visas socialines garantijas, visada laiku mokamą atlyginimą, mokamas atostogas, slankųjį darbo grafiką ir puikius santykius kolektyve. Teirautis tel. 8 615 85 436.
pusrūsio, rūsio) ir (ar) turi įregistravęs nuosavybės teises į jam priklausančią dalį; 7. kiti dokumentai (pvz. esant reikalingumui – realiųjų dalių nustatymo (apskaičiavimo) projektas, suderintas su visais bendraturčiais, ir pan.). INFORMACIJA 1. Konkursas vykdomas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 1-910 „Dėl nuosavybės teisių į savivaldybei priklausančią dalį perleidimo bendraturčiams uždaro konkurso būdu tvarkos tvirtinimo“. Su minėtu tarybos sprendimu konkurso dalyvis supažindinamas pasirašytinai, kai pateikia voką. 2. Konkurso dalyviui laimėjus konkursą, tačiau neatvykus pasirašyti konkurso protokolo, pradinis įnašas negrąžinamas. 3. Konkurso dalyviams, pralaimėjusiems konkursą, pateikus atskirą prašymą pradinis įnašas grąžinamas.
Kelionių Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
1155069
Sveikatos ir grožio Medicinos centre „Neuromeda“ konsultuoja aukščiausios kvalifikacijos psichiatrai, šeimos gydytojai, ginekologai, neurologai, psichologai, ortopedas-traumatologas, echoskopuotojas, urologas. Registracija tel. 8 656 97 046, (8 5) 205 2603; Trinapolio g. 9C. www.neuromeda.lt. 1155278
Kitos Pigiai gamina spintas su stumdomomis durimis, virtuvės, miegamojo, kt. baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295. 1161256
1076349
Parduoda Nekilnojamąjį turtą Alytaus r., Nemunaičio sen. SODYBĄ su 20 ha žemės ir pastatais. Sodyba ribojasi su Nemuno pakrante 480 metrų, privesta trifazė elektra, nemažą dalį žemės sudaro gražus pušynas. Kaina 700 000 Lt. Tel. 8 684 65 003. 1143779
Maisto prekes Parduodu kokybišką, šviežią, natūralų medų. 1 kg kaina – 17 Lt. Pristatymas į namus nemokamas. Tel. 8 648 25 777. 1159021
Perka Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 1058723 Perka važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius, autobusus, visureigius, sunkve-
29
rugsėjo 12–18, 2013
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Kviečia mokytis Šnekamosios ANGLŲ kalbos kursai tiesioginiu metodu. Tel. 8 657 88 501.
1158054
Įvairūs Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl 20 MW termofikacinės biokuro jėgainės statybos poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „SSPC-Vilnius“, Jogailos g. 4, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 264 8970, faks. (8 5) 266 1260. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir adresas: 20 MW termofikacinės biokuro jėgainės statyba, Savanorių pr. 182A, Vilniaus m. sav. Atsakingos institucijos – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2013 09 06 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-4435) – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „SSPC-Vilnius“, Jogailos g. 4, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 264 8970, faks. (8 5) 266 1260. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2561, (8 5) 210 2491, e. p. v.gerybaite@vrd.am.lt, i.kilikeviciene@vrd.lt per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2561, 85 210 2491, e. p. v.gerybaite@vrd.am.lt, i.kilikeviciene@ vrd.lt arba UAB „COWI Lietuva“ aplinkosaugos skyriuje Ukmergės g. 369A, 8a., LT-12142 Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks.
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius informuoja, kad 2013 m. spalio 21 d. bus pradėtas rengti 26,7600 ha teritorijos Vilniaus miesto kadastro vietovės Vaidotų, Pagirių, Keturiasdešimt Totorių kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 04 24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmenys, pageidaujantys Vaidotų, Pagirių, Keturiasdešimt Totorių kaimų teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996 04 24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui, susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti (prie nuosavybės teise turimų stati-
85 212 4777, e. p. daba@cowi.lt per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos. 1161080
Pranešame, kad 2013 m. rugsėjo 18 d. 10 val. Kenos kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, pagal VAVA 2007 06 18 įsakymu Nr. 2.3-6275-41 patvirtintą projektą suprojektuotam Františkai Urbanovič žemės sklypui Nr. 1315-2 rengiami kadastriniai matavimai. Prašom gretimų žemės sklypų, kad. Nr. 4180/0700:0100, Nr. 4180/0700:0101, savininkus Reginą Urbanovič ir Stanislavą Urbanovič ir žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0700:0065, savininką Donatą Einorį atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į ind. įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@ konsolidacija.lt. 1160515
Pranešame, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. 10 val. Juodiškių kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, pagal VAVA 2000 09 22 įsakymu Nr. 3215-41 patvirtintą projektą suprojektuotam Jadvygos Sivinskos, Jadvygos Zinkevič, Teresos Žabelovič ir Kristinos Chatkevič žemės sklypui Nr. 470-3 rengiami kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4180/1200:0010, savininkę Ireną Gilfanovą ir žemės sklypo, kad. Nr. 4180/1200:0029, savininko Zenono Suzinovičiaus paveldėtojus atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į ind. įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt. 1160516
nių) iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 m. rugsėjo 23 d. gali pateikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriui. Projektavimo darbus vykdo Genovaitė Indrulėnaitė (Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas Vilniaus žemėtvarkos skyrius, Konstitucijos pr. 23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2853). Su kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www.nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriuje, Kalvarijų g. 147, Vilnius, 807 kab., darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., penktadieniais nuo 8 iki 15.45 val.
Dėl prašymų pateikimo rengiant Dūkštų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad 2013 m. spalio 7 d. bus pradėtas rengti 19,76 ha teritorijos Vilniaus rajono Dūkštų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmenys, pageidaujantys Dūkštų kadastro vietovės teritorijoje susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 m. rugsėjo 23 d. gali pateikti
prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui. Projektavimo darbus vykdo Irena Sinkevič (VĮ Valstybės žemės fondas, Konstitucijos pr. 23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2858). Su kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www.nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriuje, 9 aukšte, 906 kab., I–IV 8–17 val., V 8–15.45 val., pietų pertrauka 12–12.45 val.
INFORMACIJA apie UAB „Vilniaus duona“ duonos ir jos produktų kepimo veiklos išplėtimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. PŪV užsakovas: UAB „Vilniaus duona“, Perkūnkiemio g. 5, LT-12129 Vilnius, tel. (8 5) 233 0700. 2. PŪV pavadinimas: duonos ir jos produktų kepimo veiklos išplėtimas. 3. PŪV vieta: V.A.Graičiūno g. 38A, Vilniaus mst., Vilniaus apskr. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada: LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau –VRAAD) 2013-09-05 priimta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-4389: PŪV PAV neprivalomas. 5. Išsamiau susipažinti su informacija apie PŪV galima per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo adresu Perkūnkiemio g. 5, Vilnius, tel. (8 5) 233 0700, darbo valandomis. 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti VRAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo. 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima UAB „Vilniaus duona“, Perkūnkiemio g. 5, LT-12129 Vilnius, tel. (8 5) 233 0700, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo.
Užs. 1160720
Pranešame, kad 2013 m. rugsėjo 23 d. 9.00 val., Liepkalnio g. 85, Naujininkų sen., Vilniaus mieste bus atliekami žemės sklypui kad. Nr.0101/0080:0187 nuomos teise priklausančiam UAB „Euro Lietuva“, UAB „KOMPONENTAS“, UAB „HUFA“ pakartotini kadastriniai matavimai. Prašome gretimo žemės sklypo kad. Nr.0101/0080:0189 nuomotoją UAB „BRIGUS“ nurodytu laiku atvykti į savo žemės sklypą, dėl bendros žemės sklypų
ribų suderinimo, arba kreiptis individualią S.Bumblausko įmonė „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@ konsolidacija.lt. 1161290
Pranešame, kad UAB „Planai“ rengia, formavimo petvarkymo projektą, žemės sklypui esančiam Vilniaus m. savivaldybėje, sodininkų bendrijoje „Vaguva“, tarp sodininkų bendrijos „Vaguva“ terito-
rijos ribų, žemės sklypų Nr. 34C (kadastrinis Nr. 0101/0007:2050, Nr. 34B (kadastrinis Nr. 0101/0007:2033) ir Šilėnų sodų 8-osios g. Kviečiame gretimo sklypo kad. nr. 0101/0007:2050 savininką Zenoną Lapiną susipažinti su projektu, rugsėjo 13 – rugsėjo 27 dienomis. UAB „Planai“ adresas, Lvovo g. 89, LT-08104 Vilnius, tel. 8 652 25 061, e. p. e.petkus@gmail. com. 1161079
30
skelbimai
INFORMACIJA APIE DETALŲJĮ TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Informuojame, kad 2013 m. liepos 15 d. pasirašyta “Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis“ Nr. 057-13 bei pradedamas rengti valstybinės žemės sklypo Žolyno g. 27, Vilniaus m., detalusis planas. Sutarties šalys: Vilniaus m. savivaldybės administracija, atstovaujama direktoriaus Valdo Klimantavičiaus („Teritorijos
rugsėjo 12–18, 2013
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt detaliojo planavimo organizatorius teisių ir pareigų perdavėjas“) ir Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“, atstovaujamas klubo prezidento Kęstučio Maciukevičiaus („Teritorijos detaliojo planavimo organizatorius teisių ir pareigų perėmėjas“). Sutarties objektas – Vadovaujantis LR teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 21-617) detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir par-
Su „Laisvalaikio“ kortele
15 %
nuolaida 2 bilietams
eigų perdavimas valstybinės žemės sklypo nuomotojui Vilniaus futbolo klubui „Žalgiris“. Sutarties parengimo ir pasirašymo pagrindas – 2013 m. liepos 4 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo Vilniaus futbolo klubui „Žalgiris“, Nr. A30-1665. Teritorijos detalusis planas pradedamas rengti vadovaujantis 2013 m. liepos 14 d. Vilniaus m.
savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento parengtu „Planavimo sąlygų sąvadu detaliojo planavimo dokumentui rengti“ Nr. A620-296-(2.15.1.21MP2). Planuojamo valstybinės žemės sklypo adresas ir kadastrinis numeris: Žolyno g. 27 (kad. Nr. 0101/0034:44), Antakalnio seniūnija, Vilnius. Planuojamo valstybinės žemės sklypo plotas: apie 2, 2584 ha. Teritorijos detaliojo planavimo tikslai ir uždaviniai: nekeičiant Vilniaus miesto
savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių, sklypo kitos naudojimo paskirties, sklypo ribų ir ploto, nustatyti sklypo naudojimo būdą, pobūdį (gyvenamosios teritorijos) nustatant sporto komplekso funkciją ir statybos reglamentus. Suformuoti atskirą sklypą intensyviam naudojimui įrengiamiems želdynams. Vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 09 20 sprendimu Nr. 1-1314 patvirtinta Vilniaus miesto sporto ir pra-
31
rugsÄ&#x2014;jo 12â&#x20AC;&#x201C;18, 2013
skelbimai mogĹł centrĹł plÄ&#x2014;tros schema. Teritorijos detaliojo plano rengÄ&#x2014;jas: UAB â&#x20AC;&#x17E;ADS projektaiâ&#x20AC;&#x153;, LazdynÄ&#x2014;liĹł g. 8-7, Vilnius, tel. 8 679 15 810, e. p. arvydas@adsprojektai.lt. Projekto vadovas: Vidas Vaksmanas (kvalifikacijos atestato Nr. 6999). Teritorijos detaliojo plano rengimo tvarka: bendra, detaliojo plano rengimo etapo koncepcijos nustatymo ir sprendiniĹł konkretizavimo stadijos sujungiamos. Teritorijos detaliojo planavimo terminas: 2013â&#x20AC;&#x201C;2014 m. Teritorijos detaliojo plano sprendiniĹł pasekmiĹł poveikio vertinimas atliekamas ĹĄiais aspektais: urbanistiniu, aplinkosauginiu, aplinkos kokybÄ&#x2014;s, higienos, inĹžinerinÄ&#x2014;s ir susisiekimo infrastruktĹŤros. Apie teritorijos detaliojo planavimo rengimo eigÄ&#x2026;, galimybÄ&#x2122; susipaĹžinti su teritorijos detaliojo planavimo sprendiniais, galimybÄ&#x2122; teikti pasiĹŤlymus, pastabas bei galimus skundus visuomenÄ&#x2014; bus informuojama vadovaujantis LR teritorijĹł planavimo ÄŻstatymu ir nustatytomis TeritorijĹł detaliĹłjĹł planĹł rengimo tvarkomis. 1159463
PRANEĹ IMAS. NacionalinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2013 09 03 ÄŻsakymu Nr. 48VÄŽ-(14.48.2.)-2483 patvirtintas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, Nr. 4107/0300:0062, esanÄ?io Ä&#x201E;ĹžuolinÄ&#x2014;s k., BezdoniĹł sen., Vilniaus r., kaimo plÄ&#x2014;tros ĹžemÄ&#x2014;tvarkos projektas ĹŤkininko sodybos vietai parinkti. Planavimo organizatorius â&#x20AC;&#x201C; VaidilutÄ&#x2014; DirginÄ?iĹŤtÄ&#x2014;-VolodkienÄ&#x2014;, Marijus Volodko; rengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C;- UAB â&#x20AC;&#x17E;Baltijos matavimĹł organizacijaâ&#x20AC;&#x153;. 1159260
ValstybÄ&#x2014;s ÄŻmonÄ&#x2014;s ValstybÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s fondo Ĺ˝emÄ&#x2014;s skyrimo ir geodezijos skyrius informuoja, kad 2013 09 12 11.30 val. bus atliekami naujai formuojamo valstybinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, esanÄ?io PuodkaliĹł k., Skuodo sen., Skuodo r. sav., Ĺženklinimo darbai. KvieÄ?iame dalyvauti gretimo sklypo, kurio kadastro Nr. 7524/0002:56, savininkÄ&#x2026; RobertÄ&#x2026; RuikÄŻ. 1159495
Vilniaus r. sav. BarvoniĹĄkiĹł k. bus atliekami ĹžemÄ&#x2014;s sklypo (kadastrinis Nr. 4190/0600:20) kadastriniai matavimai, Ĺženklinamos - parodomos sklypo ribos vietovÄ&#x2014;je. KvieÄ?iame 2013 09 23 nuo 11 val. gretimĹł sklypĹł (kadastriniai Nr. 4190/0600:22 ir 4190/0600:25) savininkus arba ÄŻgaliotus asmenis dalyvauti paĹženklinant ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł bendrÄ&#x2026; ribÄ&#x2026;. Kontaktiniai duomenys: tel. 8 630 06 574, adresas P.LukĹĄio g. 7, Vilnius; e. paĹĄtas zydrune@geoforta.lt. 1161291
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMÄ&#x201E;. Pradedamas rengti ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł, esanÄ?iĹł Vilniaus m. sav. TrakĹł VokÄ&#x2014;s k., kuriĹł kad. Nr. 0101/0162:743, 0101/0162:798, 0101/0162:777, detalusis planas. Planavimo tikslas: vadovaujantis detaliojo teritorijĹł planavimo organizatoriaus teisiĹł ir pareigĹł perdavimo sutartimi Nr. 042248 (registracijos Nr. A615-64-(2.15.1.7-AD4)) tarp planavimo organizatoriaus ir Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s, atstovaujamos administracijos direktoriaus, nekeiÄ?iant bendrojo plano sprendiniĹł, keisti tikslinÄ&#x2122; ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł paskirtÄŻ ÄŻ kitÄ&#x2026;, nustatyti gyvenamĹłjĹł pastatĹł statybos naudojimo bĹŤdÄ&#x2026; (G) bei vienbuÄ?iĹł ir dvibuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł pastatĹł statybos pobĹŤdÄŻ (G1), inĹžinerinÄ&#x2014;s infrastruktĹŤros naudojimo bĹŤdÄ&#x2026; (I) bei susisiekimo ir inĹžineriniĹł komunikacijĹł aptarnavimo objektĹł statybos naudojimo pobĹŤdÄŻ (I2) ir kitus pagal galiojanÄ?ius teritorijĹł planavimo dokumentus bei teisÄ&#x2014;s aktus leistinus ĹžemÄ&#x2014;s sklypo tvarkymo ir naudojimo reĹžimo reikalavimus bei statybos reglamentus, sudalyti sklypus. Planavimo organizatorius: LAIMA CICÄ&#x2013;NIENÄ&#x2013;, ARĹŞNAS CICÄ&#x2013;NAS; UAB â&#x20AC;&#x17E;RAD INVESTâ&#x20AC;&#x153;, ÄŻ. k. 300656025, atstovaujama direktoriaus Isaako Belkino; ANTOSÄ&#x2013; KROPIENÄ&#x2013;, tel. 8 671 14 216, Jurgis@regroup.lt. Detaliojo plano rengÄ&#x2014;jas: UAB â&#x20AC;&#x17E;Regroup projektavimasâ&#x20AC;?, ÄŻ. k. 300622140. Informacija teikiama tel. 215 1005, 8 671 85 640, LukiĹĄkiĹł g. 5-306, Vilnius, info@regroup.lt. Parengto detaliojo plano vieĹĄos ekspozicijos bei svarstymo procedĹŤros vieta ir laikas bus paskelbti papildomai. 1160800
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMÄ&#x201E;. Rengiamas teritorijos tarp Konstitucijos pr. 23, LinkmenĹł gatvÄ&#x2014;s ir Lvovo g. 56, Ĺ nipiĹĄkiĹł seniĹŤnijoje detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos direktoriaus 2011 03 21 ÄŻsakymas Nr. 30-400 dÄ&#x2014;l pavedimo organizuoti teritorijos tarp Konstitucijos pr. 23, LinkmenĹł gatvÄ&#x2014;s ir Lvovo g. 56 detaliojo plano rengimÄ&#x2026;, 2013 03 07 Planavimo sÄ&#x2026;lygĹł sÄ&#x2026;vadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-99-(2.15.1.21MP2). Planavimo tikslai: vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais suformuoti sklypus, nustatyti teritorijos naudojimo bĹŤdÄ&#x2026;, pobĹŤdÄŻ, tvarkymo ir naudojimo reĹžimÄ&#x2026;. Strateginis pasekmiĹł aplinkai vertinimas (SPAV) nebus atliekamas. SusipaĹžinti su motyvais, kodÄ&#x2014;l neatliekamas SPAV, galima kreipiantis nurodytais plano rengÄ&#x2014;jĹł kontaktiniais adresais ir numeriais. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos
direktorius, Konstitucijos pr. 3, 09601 Vilnius, tel. 8 5 211 2529, faks. 8 5 211 2033, www.vilnius.lt. Plano rengÄ&#x2014;jai: UAB â&#x20AC;&#x17E;archiDELTAâ&#x20AC;&#x153;, Ĺ˝algirio g. 90-304, 09303 Vilnius, tel. 8 615 54 776, e. p. biuras@archidelta.lt, www.archidelta.lt; UAB â&#x20AC;&#x17E;Miesto vizijaâ&#x20AC;&#x153;, Ĺ˝algirio g. 90-305, 09303 Vilnius, tel. 8 650 55 031, e. p. info@miestovizija.lt. InformacijÄ&#x2026; teikia: projekto vadovÄ&#x2014; architektÄ&#x2014; Rasa DruskienÄ&#x2014;, tel. 8 620 73 285, e. p. rasa@miestovizija.lt. Su parengtu detaliuoju planu bus galima susipaĹžinti nuo 2013 09 23 iki 2013 10 18 plano rengÄ&#x2014;jo patalpose Ĺ˝algirio g. 90-304, III a., Vilniuje. Parengtas detalusis planas vieĹĄai eksponuojamas nuo 2013 10 07 iki 2013 10 18 plano rengÄ&#x2014;jo patalpose Ĺ˝algirio g. 90-304, III a., Vilniuje. VieĹĄas susirinkimas 2013 10 21 16.00 val. Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s patalpose, 215 kab. Konstitucijos pr. 3, Vilniuje. PasiĹŤlymĹł pateikimo ir apskundimo tvarka: pasiĹŤlymus dÄ&#x2014;l detaliojo plano galima teikti planavimo organizatoriui arba plano rengÄ&#x2014;jams iki vieĹĄo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautÄ&#x2026; atsakymÄ&#x2026;, kad ÄŻ jĹł pateiktus pasiĹŤlymus neatsiĹžvelgta parengtame teritorijĹł planavimo dokumente, gali apskĹłsti ValstybinÄ&#x2014;s teritorijĹł planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijĹł planavimo ir statybos valstybinÄ&#x2014;s prieĹžiĹŤros skyriui A.JuozapaviÄ?iaus g. 9, 09311 Vilnius, per mÄ&#x2014;nesÄŻ nuo jiems iĹĄsiĹłsto laiĹĄko (atsakymo ÄŻ pateiktÄ&#x2026; pasiĹŤlymÄ&#x2026;) gavimo dienos. 1161008
PradÄ&#x2014;tas rengti teritorijos prie BurbiĹĄkiĹł gatvÄ&#x2014;s, NaujininkĹł seniĹŤnijoje, detalusis planas. Planuojamos teritorijos sklypas ir adresas: apie 3,1 ha valstybinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s plotas tarp kitos paskirties sklypo EiĹĄiĹĄkiĹł pl. 25A (kad. Nr. 0101/0070:170), BurbiĹĄkiĹł gatvÄ&#x2014;s ir valstybinio miĹĄko NaujininkĹł seniĹŤnijoje, Vilniaus m. Detaliojo plano rengimo pagrindas Vilniaus m. savivaldybÄ&#x2014;s administracijos direktoriaus ÄŻsakymas Nr. 30-1073 dÄ&#x2014;l pavedimo organizuoti teritorijos prie BurbiĹĄkiĹł gatvÄ&#x2014;s detaliojo plano rengimÄ&#x2026; 2013 m. geguĹžÄ&#x2014;s 3 d. Planavimo tikslai: nustatyti sklypĹł ribas ir plotus, teritorijos tvarkymo ir naudojimo reĹžimÄ&#x2026; (naudojimo bĹŤdÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; visuomeninÄ&#x2014;s paskirties teritorijos, naudojimo pobĹŤdÄŻ â&#x20AC;&#x201C; mokslo, kultĹŤros, sporto ir gydymo paskirties pastatĹł bei statiniĹł statybos, statybos reglamentus ir kitus reikalavimus), vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais. ValstybinÄ&#x2014;je ĹžemÄ&#x2014;je numatoma suplanuoti visuomeninÄ&#x2014;s paskirties sklypus visuomenÄ&#x2014;s poreikiams â&#x20AC;&#x201C; ikimokyklinÄ&#x2014;s vaikĹł ugdymo ÄŻstaigos komplekso (100 vietĹł vaikĹł lopĹĄelio-darĹželio su pradine mokykla, ĹžaidimĹł, sporto aikĹĄtelÄ&#x2014;mis bei pagalbiniais aptarnaujanÄ?iais pastatais) statybai. Detalusis planas derinamas ir tvirtinamas bendrÄ&#x2026;ja tvarka. Planavimo organizatorius â&#x20AC;&#x201C; Vilniaus m. savivaldybÄ&#x2014;s administracijos direktorius. Planavimo rengÄ&#x2014;jas: R.Ĺ˝idonio projektavimo ÄŻmonÄ&#x2014;, PeteliĹĄkiĹł g. 14-34, Vilnius; PV â&#x20AC;&#x201C; R.Ĺ˝idonis, tel. 8 699 08 461. Parengtas detalusis planas bus eksponuojamas NaujininkĹł seniĹŤnijoje nuo 2013 10 09 iki 2013 11 11. VieĹĄas projekto aptarimas vyks 2013 11 11 14 val. seniĹŤnijos patalpose (S.Dariaus ir S.GirÄ&#x2014;no g. 11, LT-02170 Vilnius). Planavimo pasiĹŤlymai, pastabos, pretenzijos teikiami raĹĄtu detaliojo plano rengÄ&#x2014;jui iki vieĹĄo aptarimo ir vieĹĄo aptarimo metu. AtmestĹł planavimo pasiĹŤlymĹł pareiĹĄkÄ&#x2014;jai parengto projekto sprendinius gali apskĹłsti Valstybinei teritorijĹł planavimo ir statybĹł inspekcijai prie Aplinkos ministerijos per mÄ&#x2014;nesÄŻ nuo jiems iĹĄsiĹłsto registruoto laiĹĄko (atsakymo ÄŻ pateiktus pasiĹŤlymus) gavimo dienos. 1159511
Rengiamas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0084:406, esanÄ?io Vilniaus m. sav., Vilniaus m. SalininkĹł g., SB â&#x20AC;&#x17E;Ä&#x201E;ĹžuolynÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; 10
skl., formavimo ir pertvarkymo projektas. Planavimo tikslas â&#x20AC;&#x201C; ĹžemÄ&#x2014;s sklypo padalinimas ÄŻ du racionalius ĹžemÄ&#x2014;s sklypus, nekeiÄ?iant pagrindinÄ&#x2014;s tikslinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo paskirties ir bendrojo plano sprendiniĹł. Planavimo organizatorius â&#x20AC;&#x201C; BirutÄ&#x2014; Ĺ idlienÄ&#x2014;. Projekto rengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C; UAB G.M. & Co. Telefonai pasiteiravimui 8 5 260 1455, e. paĹĄtas: gm@geodeziniaimatavimai.lt. Su parengtu projektu susipaĹžinti ir teikti pastabas UAB G.M. & Co patalpose, adresu VerkiĹł g. 29, Vilnius nuo 2013 m. rugsÄ&#x2014;jo 12 d. iki rugsÄ&#x2014;jo 27 d. 1161548
SodininkĹł bendrijos â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; nariĹł dÄ&#x2014;mesiui. 2013 m. rugsÄ&#x2014;jo 28 d. (ĹĄeĹĄtadienÄŻ), 12 val. ĹĄaukiamas SodininkĹł bendrijos â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; nariĹł susirinkimas. Susirinkimo vieta â&#x20AC;&#x201C; PuĹĄĹł kalnelis. Susirinkimo darbotvarkÄ&#x2014;: 1. SB â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; nario mokesÄ?io mokÄ&#x2014;jimo tvarkos nustatymas, 2. SB â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; nario mokesÄ?io skolĹł iĹĄieĹĄkojimo tvarkos nustatymas, 3. SB â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; nariĹł individualiĹł sklypĹł teritorijoje esanÄ?io vadentiekio prieĹžiĹŤros ir remonto tvarkos nustatymas, 4. SB â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; vidaus tvarkos taisykliĹł pakeitimas, 5. SB â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; teritorijoje esanÄ?iĹł neiĹĄpirktĹł valstybinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł pirkimas SB â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; naudai, 6. Kiti klausimai. Susirinkus maĹžiau nei pusei SodininkĹł bendrijos â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; nariĹł, susirinkimas pagal LR SodininkĹł bendrijĹł ÄŻstatymo 16 str. 10 p. bus laikomas neÄŻvykusiu. Pakartotinis SodininkĹł bendrijos â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; nariĹł susirinkimas ÄŻvyks 2013 m. spalio 19 d. (ĹĄeĹĄtadienÄŻ) 12 val., toje paÄ?ioje vietoje, su ta paÄ?ia darbotvarke. Maloniai kvieÄ?iame visus SodininkĹł bendrijos â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; narius dalyvauti susirinkime. Registracijos pradĹžia 11 val. Susirinkimas ĹĄaukiamas SodininkĹł bendrijos â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; valdybos posÄ&#x2014;dĹžio, ÄŻvykusio ĹĄ.m. rugsÄ&#x2014;jo 05 d., sprendimu. 1161533
Informuojame, kad 2013 09 24 13 val. bus Ĺženklinamos ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, esanÄ?io MurlinÄ&#x2014;s k., NemÄ&#x2014;Ĺžio s., Vilniaus r. sav., skl. kad. Nr. 4162/0400:1730, ribos ir atliekami kadastriniai matavimai. PraĹĄom gretimo sklypo, kad. Nr. 4162/0400:1076, savininkÄ&#x2026; dalyvauti Ĺžymint bendrÄ&#x2026; ribÄ&#x2026; arba kreiptis ÄŻ UAB Geo2, BuivydiĹĄkiĹł g. 4-30, Vilnius, tel. 8 686 17 539, dÄ&#x2014;l ribĹł suderinimo. 1161514
Vilniaus DNSB asociacija, vykdydama bĹŤsto dalyviĹł ĹĄvietimo programÄ&#x2026;, finansuojamÄ&#x2026; Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s biudĹžeto lÄ&#x2014;ĹĄomis pagal sutartÄŻ su VĹĄÄŽ â&#x20AC;&#x17E;Atnaujinkime miestÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, kvieÄ?ia PilaitÄ&#x2014;s ir VirĹĄuliĹĄkiĹł daugiabuÄ?iĹł namĹł gyventojus ÄŻ nemokamÄ&#x2026; seminarÄ&#x2026;, kuris vyks 2013 m. rugsÄ&#x2014;jo 25 d. 15 val. â&#x20AC;&#x17E;Karolinosâ&#x20AC;&#x153; vieĹĄbuÄ?io konferencijĹł centre (Sausio 13-osios g. 2, Vilnius). Seminaro metu bus nagrinÄ&#x2014;jami daugiabuÄ?iĹł namĹł prieĹžiĹŤros (tarp jĹł ĹĄilumos, karĹĄto vandens bei kitĹł paslaugĹł) klausimai, remontĹł ir renovacijos organizavimo tvarkos klausimai bei daugiabuÄ?iĹł namĹł savininkĹł bendrijĹł veiklos bei finansĹł ir dokumentĹł valdymo klausimai. IĹĄsamios informacijos teirautis www.bustorumai.lt, tel. 261 1003, 212 0647, e. paĹĄtas info@ bustorumai.lt. 1161513
Rengiamas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo prie UĹžupio g-vÄ&#x2014;s planas, prilyginamas detaliojo teritorijĹł planavimo dokumentui. Rengimo pagrindas â&#x20AC;&#x201C; Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s 2013 08 12 ÄŻsakymas Nr. A30-2131. Rengimo tikslas â&#x20AC;&#x201C; suformuoti valstybinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s sklypÄ&#x2026; visuomeninÄ&#x2014;s paskirties ir atskirajam Ĺželdynui eksploatuoti. IĹĄsamesnÄ&#x2014;s informacijos praĹĄome kreiptis ÄŻ SÄŽ â&#x20AC;&#x17E;VILNIAUS PLANASâ&#x20AC;&#x153;, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, 527 kab. Tel. 8 698 81 851, matininkas A.KunigÄ&#x2014;lis.
Đ Đ&#x2022;Đ&#x;Đ&#x2022;РТУĐ?Đ Đ?Đ? ĐĄĐ&#x2022;Đ?ТЯĐ&#x2018;Đ ĐŹ Đ&#x2DC; Đ&#x17E;Đ&#x161;ТЯĐ&#x2018;Đ ĐŹ 2013 Đ&#x201C;.
RUGSÄ&#x2013;JIS
TOP 5 ĐĄĐ&#x2022;Đ?ТЯĐ&#x2018;Đ ĐŹ
A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
09.15 (S) 12:00
(spektaklis rodomas rusĹł kalba)
09.22 (S) 12:00
(spektaklis rodomas lietuviĹł kalba) Zinken Hopp
JUNAS IR SOFUS ĐŽĐ? Đ&#x2DC; ĐĄĐ&#x17E;ФУХ
SENJORŲ KELIONÄ&#x2013; ÄŽ STOKHOLMÄ&#x201E; Teatro Teatroradijas radijas Ĺ vÄ&#x2122;skite TarptautinÄ&#x2122; senjorĹł dienÄ&#x2026; jĹŤroje, susiraskite naujĹł draugĹł ir susipaĹžinkite
Teatro Teatroradijas radijas
Teatro radijas
KLASÄ&#x2013;S KELIONÄ&#x2013; IR PAMOKA LAIVE PrasidÄ&#x2014;jus mokslo metams, pakeiskite kasdienÄ&#x2122; rutinÄ&#x2026;, nes mokymasis neatsieTeatro Teatroradijas radijas Teatro radijas jamas nuo naujĹł ÄŻspĹŤdĹžiĹł! Kaina moksleiviĹł grupÄ&#x2014;ms nuo 110 Lt / asm.
09.15 (S) 18:30 PREMJERA
ReĹž. Agnius JankeviÄ?ius (su lietuviĹĄkais titrais; N-18)
JUODOJI KOMEDIJA 09.22 (S) 18:30
09.28 (Ĺ ) 18:30
Anna Krogerus
Neil Simon
PASKUTINYSIS AISTRINGAS IĹ MEILÄ&#x2013;S MAN Đ&#x17E;Т Đ&#x203A;ĐŽĐ&#x2018;Đ&#x2019;Đ&#x2DC; Đ&#x161;Đ&#x17E; Đ&#x153;Đ?Đ&#x2022; MEILUĹ˝IS ReĹž. AgnÄ&#x2014; DilytÄ&#x2014; Đ&#x;Đ&#x17E;ĐĄĐ&#x203A;Đ&#x2022;Đ&#x201D;Đ?Đ&#x2DC;Đ&#x2122; Đ&#x;ĐŤĐ&#x203A;Đ&#x161;Đ&#x2DC;Đ&#x2122; Đ&#x2019;Đ&#x203A;ĐŽĐ&#x2018;Đ&#x203A;Đ&#x2022;Đ?Đ?ĐŤĐ&#x2122; ReĹž. O. Lapina, J. BogdanoviÄ?-Golubeva (su lietuviĹĄkais titrais)
ReĹž. Olga Lapina
09.19 (K) 18:30
09.27 (Pn) 12:00
J. J. Bricaire, M. Lasaygues
VIII tarptautinis folkloro festivalis â&#x20AC;&#x17E;Pokrovskije kolokolaâ&#x20AC;&#x153;
DIDYSIS ZEBRAS Đ&#x2018;Đ&#x17E;Đ&#x203A;ЏШĐ?ĐŻ Đ&#x2014;Đ&#x2022;Đ&#x2018;Đ Đ?
VIII ПоМдŃ&#x192;наŃ&#x20AC;ОднŃ&#x2039;Đš Ń&#x201E;ОНŃ&#x152;кНОŃ&#x20AC;Đ˝Ń&#x2039;Đš Ń&#x201E;ĐľŃ Ń&#x201A;иваНŃ&#x152; ÂŤĐ&#x;ОкŃ&#x20AC;ĐžĐ˛Ń ĐşĐ¸Đľ кОНОкОНа
ReĹž. Aleksej Girba
09.20 (Pn) 18:30
09.28 (Ĺ ) 12:00
Francis Veber
KVAILIŲ VAKARIENÄ&#x2013; ĐŁĐ&#x2013;Đ&#x2DC;Đ? Đ&#x201D;ĐŁĐ Đ?Đ&#x161;Đ&#x17E;Đ&#x2019;
Jurij Ĺ Ä?iuckij
RAUDONKEPURAITÄ&#x2013; Đ&#x161;Đ Đ?ĐĄĐ?Đ?ĐŻ ШĐ?Đ&#x;Đ&#x17E;ЧĐ&#x161;Đ?
ReĹž. Michail PoliĹĄÄ?iuk (su lietuviĹĄkais titrais)
2013 metĹł II pusmeÄ?io abonementu! Đ?йОноПонŃ&#x201A; на II пОНŃ&#x192;гОдио 2013 Đł.
ReĹž. Jurij Ĺ Ä?iuckij
09.26 (K) 18:30
Michel Poli
Ĺ˝YDRASIS ROJUS Đ&#x201C;Đ&#x17E;Đ&#x203A;ĐŁĐ&#x2018;Đ&#x17E;Đ&#x2122; Đ Đ?Đ&#x2122; ReĹž. Michail PoliĹĄÄ?iuk
SPALIS
N - 18
TOP 5 Đ&#x17E;Đ&#x161;ТЯĐ&#x2018;Đ ĐŹ
4
SENAS â&#x20AC;&#x201C; GERAS
10.04 (Pn) 18:30
10.09 (T) 18:30
STABMELDĹ˝IAI ĐŻĐ&#x2014;ЍЧĐ?Đ&#x2DC;Đ&#x161;Đ&#x2DC;
JUOKDARYS BALAKIREVAS ШУТ Đ&#x2018;Đ?Đ&#x203A;Đ?Đ&#x161;Đ&#x2DC;Đ Đ&#x2022;Đ&#x2019;
Anna Jablonskaja
ReĹž. Jonas Vaitkus (su lietuviĹĄkais titrais; N-18)
PREMJERA!
GERIAUSIAS 2011 METŲ SPEKTAKLIS VAIKAMS
Grigorij Gorin
ReĹž. Algirdas LatÄ&#x2014;nas (su lietuviĹĄkais titrais)
RUSŲ KLASIKA
10.17 (K) 18:30
10.26 (Ĺ ) 12:00
Ĺ˝VIRBLIO LIZDAS Đ&#x201C;Đ?Đ&#x2022;Đ&#x2014;Đ&#x201D;Đ&#x17E; Đ&#x2019;Đ&#x17E;Đ Đ&#x17E;Đ&#x2018;ĐŹĐŻ
STEBUKLINGOJI KREIDELÄ&#x2013; VARGAS DÄ&#x2013;L PROTO Đ&#x2019;Đ&#x17E;Đ&#x203A;ШĐ&#x2022;Đ&#x2018;Đ?ĐŤĐ&#x2122; Đ&#x153;Đ&#x2022;Đ&#x203A;Đ&#x17E;Đ&#x161; Đ&#x201C;Đ&#x17E;Đ Đ&#x2022; Đ&#x17E;Т ĐŁĐ&#x153;Đ?
Leon Agulianskij
Zinken Hopp
ReĹž. Vladimir Serov
10.31 (K) 18:30 Aleksandr Gribojedov
ReĹž. Olga Lapina ReĹž. Jonas Vaitkus (spektaklis rodomas lietuviĹł kalba) (su lietuviĹĄkais titrais)
10.27 (S) 18:30
Eric-Emmanuel Schmitt
DVIEJŲ PASAULIŲ VIEĹ BUTIS Đ&#x17E;ТĐ&#x2022;Đ&#x203A;ĐŹ Đ&#x201D;Đ&#x2019;ĐŁĐĽ Đ&#x153;Đ&#x2DC;Đ Đ&#x17E;Đ&#x2019; ReĹž. Sigitas RaÄ?kys
10.29 (A) 18:30
Pagal Ĺ˝emaitÄ&#x2014;s pjesÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Trys mylimosâ&#x20AC;&#x153;
10.15 (A) 18:30 Nr. 13 (OUT OF ORDER) â&#x201E;&#x2013; 13 (OUT OF ORDER)
10.01 (A) ir 10.02 (T) 18:30 AzerbaidĹžano rusĹł dramos teatro gastrolÄ&#x2014;s Đ&#x201C;Đ°Ń Ń&#x201A;Ń&#x20AC;ОНи Đ?СоŃ&#x20AC;ĐąĐ°ĐšĐ´ĐśĐ°Đ˝Ń ĐşĐžĐłĐž Ń&#x20AC;Ń&#x192;Ń Ń ĐşĐžĐłĐž Ń&#x20AC;Đ°ĐźŃ&#x201A;оаŃ&#x201A;Ń&#x20AC;Đ° 10.05 (Ĺ ) 18:30
ReĹž. Eduard MuraĹĄov
10.16 (T) 18:30
Valerij Mucharjamov
AÄ&#x152;IĹŞ, MARGO! ĐĄĐ&#x;Đ?ĐĄĐ&#x2DC;Đ&#x2018;Đ&#x17E;, Đ&#x153;Đ?Đ Đ&#x201C;Đ&#x17E;! ReĹž. Jurij Ĺ Ä?iuckij
IĹ MEILÄ&#x2013;S MAN Đ&#x17E;Т Đ&#x203A;ĐŽĐ&#x2018;Đ&#x2019;Đ&#x2DC; Đ&#x161;Đ&#x17E; Đ&#x153;Đ?Đ&#x2022;
10.18 (Pn) ir 10.19 (Ĺ ) 18:30
ReĹž. AgnÄ&#x2014; DilytÄ&#x2014;
Maskvos teatras â&#x20AC;&#x17E;Na Basmannojâ&#x20AC;&#x153; Roko opera A. PuĹĄkino apysakos motyvais
10.06 (S) 18:30
GĂŠrald Sibleyras
VÄ&#x2013;JAS TUOPŲ VIRĹ ĹŞNÄ&#x2013;SE Đ&#x2019;Đ&#x2022;ТĐ&#x2022;РШУĐ&#x153;Đ&#x2DC;Т Đ&#x2019; ТĐ&#x17E;Đ&#x;Đ&#x17E;Đ&#x203A;ĐŻĐĽ
KAPITONO DUKTÄ&#x2013; Đ&#x161;Đ?Đ&#x;Đ&#x2DC;ТĐ?Đ?ĐĄĐ&#x161;Đ?ĐŻ Đ&#x201D;Đ&#x17E;ЧĐ&#x161;Đ?
ReĹž. Andrej Ĺ Ä?iuckij (su lietuviĹĄkais titrais)
10.10 (K) â&#x20AC;&#x201C; 10.13 (S) VILNIUS JAZZ 2013 Teatras pasilieka teisÄ&#x2122; keisti repertuarÄ&#x2026;
10.30 (T) 18:30
Jordi Galceran Ferrer
GRONHOLMO METODAS Đ&#x153;Đ&#x2022;ТĐ&#x17E;Đ&#x201D; Đ&#x201C;Đ Đ Đ?ĐĽĐ&#x17E;Đ&#x203A;Đ&#x153;Đ? ReĹž. Agnius JankeviÄ?ius (su lietuviĹĄkais titrais; N-18)
10.06 (S) 11:00
(spektaklis lietuviĹł kalba)
10.06 (S) 13:00 (spektaklis rusĹł kalba)
PREMJERA
Zinken Hopp
JUNAS IR SOFUS ĐŽĐ? Đ&#x2DC; ĐĄĐ&#x17E;ФУХ ReĹž. Olga Lapina
ReĹž. Agnius JankeviÄ?ius
ReĹž. Jurij Ĺ Ä?iuckij
(su lietuviĹĄkais titrais; N-18)
ReĹž. Peter Uray
ReĹž. Laima AdomaitienÄ&#x2014; (spektaklyje skamba lietuviĹł, rusĹł ir lenkĹł kalbos)
Jurij Ĺ Ä?iuckij
PRAKEIKTA MEILÄ&#x2013; ĐĄĐ&#x2019;Đ&#x17E;Đ&#x203A;Đ&#x17E;ЧĐ?Đ?ĐŻ Đ&#x203A;ĐŽĐ&#x2018;Đ&#x17E;Đ&#x2019;ĐŹ
ROMEO IR DĹ˝IULJETA Đ Đ&#x17E;Đ&#x153;Đ&#x2022;Đ&#x17E; Đ&#x2DC; Đ&#x201D;Đ&#x2013;ĐŁĐ&#x203A;ĐŹĐ&#x2022;ТТĐ?
TRYS MYLINÄ&#x152;IOS ТРĐ&#x2DC; Đ&#x203A;ĐŽĐ&#x2018;ĐŻĐŠĐ&#x2DC;ĐĽ
10.20 (S) 18:30 Marius MaceviÄ?ius
10.21 (P) â&#x20AC;&#x201C; 10.25 (Pn) TEATRO PASTATO 100 METŲ JUBILIEJAUS Ĺ VENTÄ&#x2013; Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro Đ&#x;Đ Đ?Đ&#x2014;Đ&#x201D;Đ?Đ&#x17E;Đ&#x2019;Đ?Đ?Đ&#x2DC;Đ&#x2022; 100-Đ&#x203A;Đ&#x2022;ТĐ?Đ&#x2022;Đ&#x201C;Đ&#x17E; ĐŽĐ&#x2018;Đ&#x2DC;Đ&#x203A;Đ&#x2022;ĐŻ Đ&#x2014;Đ&#x201D;Đ?Đ?Đ&#x2DC;ĐŻ ТĐ&#x2022;Đ?ТРĐ?
10.20 (S) 12:00
COLIUKÄ&#x2013; Đ&#x201D;ĐŽĐ&#x2122;Đ&#x153;Đ&#x17E;Đ&#x2019;Đ&#x17E;ЧĐ&#x161;Đ? 10.27 (S) 12:00
Hans Christian Andersen
UNDINÄ&#x2013;LÄ&#x2013; Đ ĐŁĐĄĐ?Đ&#x203A;Đ&#x17E;ЧĐ&#x161;Đ?
ReĹž. Jurij Ĺ Ä?iuckij
Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro
- %DVDQDYLĂžLDXV J /7 9LOQLXV (O SDĹ&#x17D;WDV OUGW#UXVXGUDPD OW ,QIRUPDFLMD WHO IDNVDV .DVRV GDUER ODLNDV LU VHNPDGLHQÄ&#x; ² SLUPDGLHQLV ² SRLOVLR GLHQD 7HO ZZZ UXVXGUDPD OW ZZZ IDFHERRN FRP UXVXGUDPD Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro
Teatro radijas
Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro
Teatro radijas
NAUJIENA!
GRONHOLMO METODAS Đ&#x153;Đ&#x2022;ТĐ&#x17E;Đ&#x201D; Đ&#x201C;Đ Đ Đ?ĐĽĐ&#x17E;Đ&#x203A;Đ&#x153;Đ?
EGLUTÄ&#x2013; PAS IVANOVUS Đ Đ&#x203A;Đ&#x161;Đ? ĐŁ Đ&#x2DC;Đ&#x2019;Đ?Đ?Đ&#x17E;Đ&#x2019;ĐŤĐĽ
Daugiau informacijos www.krantas.lt.
Teatro Teatroradijas radijas
4
Jordi Galceran Ferrer
SENAS â&#x20AC;&#x201C; GERAS
10.08 (A) 18:30
su Stokholmu! KelionÄ&#x2014;s data: 2013 09 29 Kaina nuo 95 Lt / asm. kajutÄ&#x2014;je be lango. Kaina nuo 150 Lt / asm. kajutÄ&#x2014;je su langu.
Tarptautinis teatro festivalis â&#x20AC;&#x17E;Sirenosâ&#x20AC;&#x153; Aleksandr Vvedenskij
PREMJERA VAIKAMS!
Judesio spektaklis pagal Williamo Shakespeareâ&#x20AC;&#x2DC;o pjesÄ&#x2122;
Trumpos, bet ÄŻdomios atostogos kruize Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ryga! 42 VAL. KRUIZAS â&#x20AC;&#x17E;LAIMINGOS GALVOSâ&#x20AC;&#x153; Su ĹĄou ĹžvaigĹždĹžiĹł antrininkĹł pasirodymais: Tom Jones, Cher, Lady Gaga ir kt. Laivas plaukia iĹĄ Rygos kiekvienÄ&#x2026; dienÄ&#x2026; 17.30 val. Kaina nuo 95 Lt / asm. kajutÄ&#x2014;je be lango. Kaina nuo 150 Lt / asm. kajutÄ&#x2014;je su langu.
GERIAUSIAS 2012 METŲ SPEKTAKLIS 09.29 (S) 15:00
ReĹž. Jonas Vaitkus (su lietuviĹĄkais titrais)
Anna Krogerus
KarĹĄÄ?iausi kelioniĹł pasiĹŤlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
Đ ĐŁĐĄĐĄĐ&#x161;Đ&#x2DC;Đ&#x2122; Đ&#x201D;Đ Đ?Đ&#x153;Đ?ТĐ&#x2DC;ЧĐ&#x2022;ĐĄĐ&#x161;Đ&#x2DC;Đ&#x2122; ТĐ&#x2022;Đ?ТРĐ&#x203A;Đ&#x2DC;ТĐ&#x2019;ĐŤ
Orai
Vėjas 3–8 m/s
penktadienį +17
Artimiausiomis dienomis didžiojoje šalies dalyje trumpai palis. Šiandien daug kur numatomas lietus. Temperatūra bus 17–20 laipsnių šilumos. Penktadienio naktis bus debesuota, lietaus nenumatoma. Dieną pajūryje ir Kaune trumpai palis. Temperatūra naktį bus 11–13 laipsnių, dieną sušils iki 18–21 laipsnio. Šeštadienį prognozuojamas lietus šiaurinėje šalies dalyje, o sekmadienį turėtų išsigiedryti. Temperatūra bus apie 20 laipsnių šilumos.
37-oji metų savaitė. Saulė Mergelės ženkle.
Savaitgalio orai
+20
+20
Telšiai
Naktis
Šiauliai
+21
Klaipėda
+13
Panevėžys
+33 +18 +27 +18 +18 +33 +18 +18
+18
5
+17
+19
šeštadienį
Tauragė
+20
Pasaulyje Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga
Vėjas (m/s)
Utena
Naktis
Kaunas
Diena
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+19 +30 +18 +20 +30 +20 +17 +28
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+14
+19
Vėjas (m/s)
+20
3
Vilnius
+17
+16 +22 +16 +23 +20 +33 +31 +15
Diena
Marijampolė
+18
sekmadienį
Alytus
Naktis
Diena
+10
Vėjas (m/s)
+20
3
Kalendorius Ketvirtadienis, rugsėjo 12 d.
penktadienis, rugsėjo 13 d.
šeštadienis, rugsėjo 14 d.
sekmadienis, rugsėjo 15 d.
pirmadienis, rugsėjo 16 d.
antradienis, rugsėjo 17 d.
trečiadienis, rugsėjo 18 d.
Teka 6.46 Leidžiasi 19.43
Teka 6.48 Leidžiasi 19.40
Teka 6.50 Leidžiasi 19.38
Teka 6.51 Leidžiasi 19.35
Teka 6.53 Leidžiasi 19.33
Teka 6.55 Leidžiasi 19.30
Teka 6.57 Leidžiasi 19.28
Mėnulis Priešpilnis
Mėnulis Priešpilnis
Mėnulis Priešpilnis
Mėnulis Priešpilnis
Mėnulis Priešpilnis
Mėnulis Priešpilnis
Mėnulis Priešpilnis
VARDAI: Gvidas, Ovidijus, Tolvaldas, Vaidmantė
VARDAI: Barmantas, Barvydė, Eugenija, Eugenijus
VARDAI: Eisvina, Eisvinas, Krescencija, Krescencijus
VARDAI: Nikodemas, Rimgailė, Vismantas, Vismantė
VARDAI: Kornelija, Kornelijus, Liaudvydas, Rimgaudas
VARDAI: Pranas, Pranė, Pranciškus, Sintautas
VARDAI: Galmantė, Minbutas, Mingailas, Stefanija
1263 m. mirė Lietuvos didysis kunigaikštis, Lietuvos karalius Mindaugas. 1944 m. gimė filosofas profesorius Arvydas Šliogeris. 1944 m. gimė amerikiečių dainininkas Barry White’as. 1957 m. gimė vokiečių kompozitorius, muzikos filmams kūrėjas Hansas Zimmeris. 1961 m. gimė prancūzų dainininkė ir dainų autorė Mylène Farmer. 1967 m. gimė anglų aktorius Jasonas Stathamas. 1973 m. gimė amerikiečių aktorius Paulas Walkeris. 1980 m. gimė Kinijos krepšininkas Yao Mingas.
Programuotojų diena 1876 m. gimė JAV rašytojas Sherwoodas Andersonas. 1896 m. gimė kariuomenės vadas, visuomenės veikėjas Stasys Raštikis. 1916 m. gimė britų rašytojas Roaldas Dahlis. 1922 m. Libijoje registruotas absoliutus temperatūros rekordas pavėsyje – 57,8 °C karščio. 1932 m. gimė kompozitorius Bronius Kutavičius. 1967 m. gimė amerikiečių sprinteris Michaelas Johnsonas. 1971 m. gimė Kroatijos tenisininkas Goranas Ivaniševićius. 1971 m. gimė britų mados dizainerė Stella McCartney.
Šv. Kryžiaus išaukštinimo šventė Pasaulinė seksualinės sveikatos diena 1321 m. mirė italų poetas Dante Alighieri. 1927 m. žuvo amerikiečių šokėja Isadora Duncan. 1959 m. gimė norvegų dainininkas Mortenas Harketas. 1965 m. gimė Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas. 1982 m. mirė amerikiečių aktorė, Monako princesė Grace Kelly. 1983 m. gimė britų dainininkė Amy Winehouse. 2003 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė trečią kartą tapo Europos čempionais. 2009 m. mirė amerikiečių aktorius Patrickas Swayzas.
Pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena Tarptautinė demokratijos diena 1789 m. gimė amerikiečių rašytojas Jamesas Fenimore’as Cooperis. 1890 m. gimė britė detektyvinių istorijų rašytoja Agatha Christie. 1907 m. gimė tautodailininkas, skulptorius Lionginas Šepka. 1916 m. Pirmajame pasauliniame kare buvo pirmą kartą panaudoti tankai. 1946 m. gimė amerikiečių režisierius Oliveris Stone’as. 1974 m. gimė dirigentas Modestas Pitrėnas. 1984 m. gimė Velso princas Harry.
Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena 1867 m. gimė Sofija Pšibiliauskienė, rašytoja, viena iš seserų, pasirašydavusių Lazdynų Pelėdos vardu. 1925 m. gimė amerikiečių bliuzo legenda B.B. Kingas. 1952 m. gimė amerikiečių aktorius Mickey Rourke’as. 1963 m. gimė Saulius Urbonavičius-Samas, grupės BIX lyderis, TV laidų prodiuseris. 1977 m. mirė amerikiečių operos dainininkė Maria Callas. 1984 m. Gruzijoje gimė dainininkė Katie Melua. 1992 m. gimė krepšininkas Vytenis Čižauskas.
1901 m. gimė seras Francis Chichesteris, britų keliautojas, jachta „Gipsy Moth IV“ apiplaukęs pasaulį. 1927 m. gimė literatūros ir meno tyrinėtoja Irena Kostkevičiūtė. 1935 m. gimė amerikiečių rašytojas Kenas Kesey, knygos „Skrydis virš gegutės lizdo“ autorius. 1962 m. gimė australų režisierius Bazas Luhrmannas. 1969 m. gimė britų grupės „The Prodigy“ muzikantas Keithas Flintas. 1974 m. gimė amerikiečių krepšininkas Rasheedas Wallace’as. 1991 m. Lietuva priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją.
1851 m. pirmą kartą pasirodė laikraštis „The New York Times“. 1905 m. gimė švedų aktorė Greta Garbo. 1961 m. gimė JAV aktorius James’as Gandolfini. 1968 m. gimė Kroatijos krepšininkas Toni Kukočas. 1970 m. mirė JAV roko žvaigždė Jimi Hendrixas. 1971 m. gimė amerikiečių plento dviratininkas Lance’as Armstrongas. 1975 m. gimė amerikiečių aktorius Jasonas Sudeikis. 1976 m. gimė Brazilijos futbolininkas Ronaldo. 1983 m. gimė dainininkas Sasha Son (tikrasis vardas Dima Šavrovas).
4 5
1
lengvas sudoku
7 8
5 9
2
2
1
4
3
5
8
2 4
7
8
5
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
8
5
3 2022
„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1385 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372
4
8
8
9 8 1
4
6
3
9
reklamos skyrius: 261
Praėjusios savaitės sudoku atsakymai
8
6
6
5
karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
7 2
2 2
3
6
1 4
8
9
1
sunkus sudoku
3
9 4
9 3654
MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1378 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1378 LIETUVA: Eglė Šepetytė – 219 1375 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1373
3
6
1
9
3
4
2
7
5
3
8
2
1
6
5
9
4
5
4
7
6
2
8
3
9
1
6
7
9
4
3
2
5
8
7 1
9
2
3
5
1
7
4
8
6
4
5
1
7
9
8
6
2
3
2
7
5
3
8
6
9
1
4
5
1
4
3
2
7
8
9
6
1
9
6
4
7
5
8
2
3
9
3
8
6
5
1
2
7
4
3
3
8
4
2
9
1
5
6
7
2
6
7
9
8
4
3
1
5
7
5
9
1
4
2
6
3
8
8
4
6
2
1
3
7
5
9
5
6
3
8
7
5
9
1
4
2
7
9
5
8
4
6
1
3
2
4
1
2
8
6
3
7
5
9
1
2
3
5
7
9
4
6
8
2
8
8
2
Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.
5 Platinimo tarnyba: 261
1688
PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1372 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374
Prenumeratos skyrius: 261
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1378
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu
PR
1688
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.
Buhalterija: (8
46) 397 767
rinkodaros skyrius: 261 3600 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 279 1370, 261 3659, faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: (8 37) 302 242