2013 09 13 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

penktadienis, RUGSÄ–JO 13, 2013

www.kl.lt

211 (19 814) 8 =2;8A.162;6@ ?B4@Âź 7<

pramogĹł

gidas Gim Klai­pÄ—­do­je ras­ta vie­ta nau­jo mu­zi­ki­nio teat­ro sta­ty­bai.

Nu­teis­tas S.Ber­lus­co­ni Ĺža­da su­Şlug­dy­ti Ita­li­jos vy­riau­sy­bÄ™.

KlaipÄ—dieÄ?iai ­ ĹĄokio profesionalai sujungÄ— pajÄ—gas, ­ kad iĹĄsilaikytĹł.

tinÄ— daugiskaitos net

Begaline meile gimtajai DzĹŤkijai gyvenanti klaipÄ—dietÄ— folkloro ansamblio „KurĹĄiĹł ainiai“ narÄ— Daiva IgnataviÄ?ienÄ— ĹĄiandien savo jausmus iĹĄlies dainomis kĹŤrybiniame vakare „PieskynĹł giesmÄ—s“, kuris vyks KlaipÄ—dos etnokultĹŤros centre.

Pasaulis 10p.

– Esate lituanistÄ—, taÄ?iau kuriate dainas. Kaip jos gimsta? – Esu sukĹŤrusi melodijĹł, taikiau poetĹł E.LiegutÄ—s,kurias priS.Gedos, Just.MarcinkeviÄ?iaus, eilÄ—ms. Jas visas vienijaV.BraziĹŤno ď Ž Nostalgija: V `ZĂ›YV[T\`V\` 1 ta pati tegĂ­XVW\` XVYb`V 1 6T ma – mĹŤsĹł kilmÄ—. XRaV[N V YVRaV XĂ­_f [NaNcVĂ˜VR[Ă› ZRVYĂ› Nuo O\` cNXN_R ` `NcNZ X_N abV [ kĹł jau daugiau nei studijĹł laiDaiva JanauskaitÄ— R]_N_NQ\ V_ `Nc\ 30 metĹł esu WNb`Zb` folkloristÄ—, mano pasirinkti tekstai. todÄ—l tekstai, kuriuos CfaNba\ 9VNbQN[`XV\ [b\ a_ atliksiu, tikrai susijÄ™ voju apie anapusybÄ™, Kai pagal- Daiva IgnataviÄ?ienÄ—: – Ĺ˝emaiÄ?io ausiai su folkloru, o suvokiu, kad ir melodijos nÄ—ra Ĺžino, kad aĹĄ kartais Ĺžodis „pieskynai“ neÄŻprastas kapinaitÄ—se, kur ant atitolusios. Baiimuosi dai- giau eĹžero kranto, intriguoja. pieskĹł nuojamosios poezijos tik vaikĹł muzikos KodÄ—l taip pavadinote AĹĄ esu labai laiminga kalnelyje palaidotas mokyklÄ…, ir pasiĹŤlÄ— todÄ—l renginÄŻ? prodziedas, mano kartu su „KurĹĄiĹł nesu profesionali – Koncertas yra mielai atgulÄ?iau. ainiais“ surengir tikiu, kad tam turÄ—muzikantÄ—. vienas iĹĄ keliĹł, Groju ti tokÄŻ vakarÄ…. Ansamblis keliais muzikos instrumenskirtĹł „KurĹĄiĹł ainiĹłâ€œ yra ma- tais – jo ÄŻtakos vaikystÄ—. no draugai, aĹĄ esu akordeonu, armonika, kartu ir TarmiĹł metams. jubiliejui, – Ar tai reiĹĄkia, jo kad gimtinÄ— gitaPieskynai jums metĹł. Ĺ is pasiĹŤlymas narÄ— jau 14 ra, kanklÄ—mis, o bĹŤdama mums, dzĹŤkams, labai reikĹĄminga buvo savo- labai lituanistÄ— labai gerai Ĺžinoir dabar, tiĹĄka provokacija. vertinu kai jau netrumpÄ… mas Ĺžodis, tai – poezijÄ…. KlaipÄ—doje vieMan eilÄ—raĹĄlaikÄ… gyvenasmÄ—lynai. Ä?ius smagiau skaityti na nesu dainavusi, ĹĄeima gyveno ties Lazdijais, Mano te KlaipÄ—doje? muzikine nors o mano – Labai ti prieĹĄ publikÄ… man pasirody- ba, o ne paprastai. Pasakysiu kallabai laiminga ir tikiu, dzieduliĹł kraĹĄtas dĹžiaugiuosi, kad turÄ—jau nÄ—ra baisu, rai, – ties kad tam tu- nes atviti- rÄ—jo ÄŻtakos vaikystÄ—. neiĹĄgyvenu ne kartÄ… dalyvavau Tose vietose vaikystÄ—je Veisiejais. krÄ… gimtinÄ™ su troba, ÄŻvairiuo- ir nepretenduojukĹŤrybiniĹł kanÄ?iĹł tvartu, kluose vakaruose. Juk daug laiko. PaveldÄ—jau praleidau nu, aptvertu kiemu, vadintis kĹŤrÄ—ja. dzĹŤkui iĹĄlieti Tiesiog seneliais. moÄ?iutÄ—s so- tikra, ĹĄirdÄŻ, pasipasakoti paskaitau, ir melodija dybÄ… ir dabar ten gyvenu kai Ĺžmogus dar vaikystÄ—jeEsu – Kaip kilo mintis surengti – viena baika. man to- Gal kiek suĹžemaitÄ—jau, iĹĄ- kÄŻ vakarÄ…? galvoje suskamba saras. Apie ilgesÄŻ tam iĹĄtisas va- simĹŤrija tokius gyvenimo savaime. kraĹĄtui bylos tada pamatus, – Tai jaudinuosi, galvoju, nes truputÄŻ D.IgnataviÄ?ien „KurĹĄiĹł ainiĹłâ€œ vadovÄ—s ir gyvenimas pasiseka. Ä—s kĹŤrybos kaip Ä?ia maAĹĄ esu litos VozgirdienÄ—s Jo- ne priims. Bet tikiuosi, kad mums vakaras „PieskynĹł giesmÄ—s“ sumanymas. Ji KlaipÄ—dos etnokultĹŤros viskas pavyks. (DarŞų g. 10) prasidÄ—s centre 18 val.

ÄŽ Ĺ okio galerijÄ…

cova toliau ves ĹĄiuolaikinio ĹĄokio uĹžsiÄ—mimus. KlaipÄ—dos menininkĹł grupÄ— „Žuvies „Belaukdami KlaipÄ—dos akis“ ir jos ĹĄokio teatras „PADI DAPI ros kultĹŤfish“ iĹĄsikraustÄ— fabriko atidarymo, iĹĄ „Memelio mieskadangi vis dar neaiĹĄku, kas ir to“ arÄ?iau uostamiesÄ?io kaip ten bus, iĹĄcentro ir ten sinuomojome ĹĄeĹĄtadienÄŻ atidarys ir ÄŻsirengÄ—me salÄ™, Ĺ okio galerijÄ…. nes mums gi reikia repetuoti, kurti spektaklius ir Kaip pasakojo choreografÄ— ir te- SujungÄ—me juos rodyti publikai. atro „PADI DAPI pajÄ—gas, kad iĹĄsilaikyďŹ sh“ direktotumÄ—me“, – aiĹĄkino rÄ— Agnija Ĺ eiko, A.Ĺ eiko. ten Rytoj mi ir rodomi ĹĄokio bus kuriaspektakliai, rijoje 12 val. naujojoje Ĺ okio galebus atnaujintas (Herkaus Manto g. kas mÄ—nesÄŻ pu31A, III a.) naujakuriai rengia blikai rengtas ĹĄokÄ—jĹł „Šokio pusryĹ˝uvadienis, Ä?ius“ vyks edukaciniai ir kvieÄ?ia visus besidominÄ?ius renginiai. Prie choreograďŹ jos menu. „Žuvies akies“ prisijungÄ— Tai galimybÄ— ir Bea- susitikti ta MolytÄ— su savo su KlaipÄ—dos ĹĄokio amenko stuprofesionalais, kurie ten dija, AuĹĄra KrasauskaitÄ— darbuosis. Bus su vaikĹł pristatyti baleto studija. Ten ÄŻvairĹŤs ĹĄokio stiliai, Laura Ä?enko tÄ™s vaikĹł meninÄ—s GeraĹĄ- mos iĹĄtraukos iĹĄ spektakliĹł, rodo- ď Ž Duetas: 9VRabc\` .bX`V[V\ `PR[\` X_f VNb` susirinstudijos kusiĹłjĹł XĂ›`• `NcV[V[XĂ›` PU V_ 8YNV]Ă›Q\`  =N „Žuveliukas“ veiklÄ…, lauks ir rytinis ĹĄampanas \_R\T_NSĂ›` . RVX QĂ›X\` XNb Inga Kuzne- uĹžkandĹžiais. su \ `bXb_aNZR Vb\ aNXYfWR  .VX aRYĂ›WR ÄŽÄ—jimas – laisvas.

Ĺ iandien priedas

ÄŽ plia­ŞÄ… – Ĺžais­ti su mir­ti­mi

uri

– Kas laukia publikos, ĹĄÄŻvakar ateisianÄ?ios ÄŻ EtnokultĹŤros centrÄ…? – Koncerto metu bus soliniĹł dainĹł, bet ne tik. Man padÄ—s „KurĹĄiĹł ainiai“. SkambÄ—s skuduÄ?iai, akordeonas, okulelÄ—, smuikas, kiame sveÄ?iĹł – Ĺžada eita. Lauatvykti mano jaunystÄ—s laikĹł draugÄ—s kiĹł, kur esu gyvenusi iĹĄ MaĹžeiir lankiusi folkloro ansamblÄŻ. „Alksna“ dainuos ĹžemaitiĹĄkai. Pora rÄ—tĹł skaityti poezijÄ…, ĹžmoniĹł tuaĹĄ dalysiu atsiminimais, pati pasikalbÄ—sime apie 50-meÄ?iĹł kartÄ….

Rita BoÄ?iulytÄ—

Miestas 2p.

?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ› _ O\PVbYfaR-XY Ya

„PermainĹł muzika“

Festivalio „PermainĹł muzika“ atidarymo koncertas kitÄ… savaitÄ™ KlaipÄ—dos koncertĹł salÄ—je leis mintimis perplaukti vandenynÄ… ir atsidurti anapus Atlanto.

Kokia yra ĹĄiuolaikinÄ— kompozitoriĹł muzika? Amerikos Ar galima joje atrasti savito ir vieningo stiliaus ĹženklĹł? KokiÄ… ÄŻtakÄ… europietiĹĄkos muzikos jai turÄ—jo tradicijos? Kaip jÄ… paveikÄ— amerikietiĹĄkas menas, visĹł pirma, dĹžiazas? patikti, o gal net ĹĄokiruoti?Ar ji gali KlaipÄ—dos kamerinio orkestro (KKO) programa „Amerikos muzika: patikti ir ĹĄokiruoti“ pateiks platĹł ĹĄios ÄŻvairialypÄ—s tautÄ—s ĹĄalies muzikinÄŻ ir daugiaYNVXV[V\ \XV\ `]RX kraĹĄtovaiz YNV`cĂş cVRaĂş [Ă›_N• dÄŻ. Koncerte \XN =Ra_N` 9V`Nb _bYV` 7VR ]N`V_\Qf bus pristatyta penkiĹł `XN` V_ 1N_Vb` /R ` V_  \XV\ ]b`_fĂ˜ autoriĹł, Vb\`R• atstovaujanÄ?iĹł skirtinCYNQVZV_\ 9b]\c`X\WNb` [b\a_ gos stilistikoms ir kartoms, – Lou

: tai, kas gali patikti

ir ĹĄokiruoti

Kaina 1,30 Lt

„Pa­ten­kin­ki­me monst­ro no­rÄ….“ Klai­pÄ—­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas ÄŒe­pas lai­kÄ—­si po­zi­ci­jos, jog bō­ti­na pri­tar­ti vis­kam, ko pra­ťo Kul­tō­ros mi­nis­te­ri­ja.

2p.

AikĹĄtei Ĺžada naujÄ… veidÄ… Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

At­gi­mi­mo aikť­tÄ—s ne­ga­li­ma re­ konst­ruo­ti to­kios, ko­kia ji yra, nes tai sta­li­niz­mo pa­mink­las. To­kiÄ… po­zi­ci­jÄ… va­kar iť­reiť­kÄ— mies­to po­ li­ti­kai, val­di­nin­kams nu­ro­dÄ™ Ĺžings­ nius, ku­riuos rei­kia Ĺženg­ti, kad cent­re esan­ti rep­re­zen­ta­ci­nÄ— te­ri­ to­ri­ja ÄŻgau­tĹł nau­jÄ… iť­vaiz­dÄ….

„„Va­sa­ra: gel­bÄ—­to­jai ĹĄio se­zo­no ne­va­di­na leng­vu – jō­ra bu­vo aud­rin­ga, sau­lÄ—­tĹł die­nĹł – daug, o ÄŻ pa­plō­di­mius plō­do mi­nios poil­siau­to­jĹł. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­jō­rio gel­bÄ—­to­jai po­ryt bai­gs va­sa­ros se­zo­nÄ…, ku­ris iť­si­ sky­rÄ— sau­lÄ—­tĹł die­nĹł ir poil­siau­to­jĹł gau­sa. Dau­gu­ma at­vy­ ku­sių­jĹł prie jō­ros el­gÄ—­si kaip nie­kad vÄ—­ja­vai­kiť­kai ir Ĺžai­dÄ— nuo­la­ti­nes slÄ—­py­nes su mir­ti­mi, – ĹĄÄŻ se­zo­nÄ… jō­ros ban­gos pa­ si­glem­ŞÄ— vie­nÄ… gy­vy­bÄ™.

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Nus­ken­do per Ĺ˝o­li­nÄ™

Pa­jō­rio gel­bÄ—­to­jai sek­ma­die­nÄŻ bai­ gs dar­bo se­zo­nÄ…. Tvir­ti­na­ma, kad jis bu­vo ne­leng­vas – skau­dĹžiĹł ne­ lai­miĹł neiť­veng­ta ir kran­te, ir van­de­ny­je.

4

ÄŽ mies­to ta­ry­bos ko­le­gi­jÄ… krei­pÄ—­ si pa­ti sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­nist­ra­ci­ ja. Prie­Şas­tis – vi­suo­me­nÄ—­je vyks­ ta dis­ku­si­jos dÄ—l At­gi­mi­mo aikť­tÄ—s li­ki­mo, ta­Ä?iau sprÄ™s­ti klau­si­mo ne­ ga­li­ma, kol sa­vo nuo­mo­nÄ—s ne­pa­ reiť­kÄ— ir veik­los gai­riĹł neį­var­di­jo klai­pÄ—­die­Ä?iĹł iť­rink­ti po­li­ti­kai. Ĺ ie tai pa­da­rÄ— va­kar vy­ku­sia­ me ko­le­gi­jos po­sÄ—­dy­je. Po­li­ti­kams bu­vo pa­siō­ly­tos trys kryp­tys, kaip ga­li­ma tvar­ky­ti At­gi­mi­ mo aikť­tÄ™.

2

Po kal­ti­ni­mĹł – ko­va dÄ—l au­to­rys­tÄ—s As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Rank­dar­biais uŞ­sii­man­ti klai­pÄ—­ die­tÄ— Ma­ri­na Ru­da­ja akis ÄŻ akÄŻ su­si­ dō­rÄ— su idÄ—­jĹł va­gys­tÄ—­mis. Mo­te­riai ne tik pa­Ä?iai te­ko gin­tis nuo kal­ti­ ni­mĹł pla­gi­ja­vi­mu, in­ter­ne­te ji ap­ ti­ko ir sa­vo dar­bĹł nuo­trau­kas, ku­ rias nu­sa­vi­no ki­ti. Tei­gÄ—, kad au­to­rÄ— – vo­kie­tÄ—

M.Ru­da­ja rank­dar­biais uŞ­sii­ma jau 10 me­tĹł, megz­ti jÄ… iť­mo­kÄ— ma­ma. Kai gi­mÄ— sō­nus, ji Ä—mÄ— megz­ti vai­

kui dra­bu­ŞÄ—­lius, ava­ly­nÄ™, Ĺžais­lus. Po­mÄ—­gis li­ko ir vai­kui uĹžau­gus, mo­te­ris mez­ga ÄŻvai­rius Ĺžais­liu­ kus, ku­riĹł nuo­trau­ko­mis da­li­ja­si in­ter­ne­te. „Bu­vo at­ve­jis, kai nu­mez­giau rō­ bus lÄ—­lei. Tai pa­da­ry­ti ne­bu­vo taip pa­pras­ta, te­ko pa­suk­ti gal­vÄ…. Nu­ mez­giau be jo­kiĹł kaŞ­kie­no ap­ra­ťy­ mĹł. Nuot­rau­kÄ… ÄŻdÄ—­jau ÄŻ in­ter­ne­tÄ…. Net­ru­kus su­lau­kiau elekt­ro­ni­nio laiť­ko – pre­ten­zi­jos iĹĄ vie­nos Ru­ si­jos kom­pa­ni­jos, kad tai ne ma­no dar­bas, o aĹĄ jÄŻ pa­vo­giau“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

3

„„Ap­si­gy­nÄ—: klai­pÄ—­die­tÄ— M.Ru­da­ja, ap­kal­tin­ta sve­ti­mo dar­bo pla­gi­ja­vi­mu, su­ge­bÄ—­jo ÄŻro­dy­ti, kad rank­dar­bÄŻ ji

su­kō­rÄ— pa­ti.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

2

penktadienis, rugsėjo 13, 2013

miestas Pa­gerbs ra­bi­ną

Pir­ma­sis fo­ru­mas

Kvie­čia į žy­gį

Ant Grįž­gat­vio gat­vės 6-ojo na­ mo bus ati­deng­ta at­mi­ni­mo len­ta žy­dų ra­bi­nui Isa­kui Riul­ fui. Šia­me pa­sta­te jis 1879 me­ tais įkū­rė mo­kyk­lą ne­tur­tin­ giems vai­kams. At­mi­ni­mo len­ta bus ati­deng­ta rug­sė­jo pa­bai­go­ je, kai vyks IV pa­sau­lio lit­va­kų kong­re­sas, skir­tas Lie­tu­vos žy­ dų 70-me­čio ge­no­ci­dui.

Šian­dien Klai­pė­do­je vyks pir­ma­ sis Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų fo­ru­ mas. Ja­me pen­kių di­džiau­sių ša­ lies mies­tų va­do­vai ap­tars ak­tua­ liau­sius rū­pi­mus klau­si­mus ir vie­ nin­gą nuo­mo­nę iš­dės­tys re­zo­liu­ ci­jo­mis. Į Klai­pė­dą at­vyks Vil­niaus, Kau­no, Šiau­lių, Pa­ne­vė­žio va­do­vai. Pla­nuo­ja­ma, jog fo­ru­mas kas ket­ vir­tį vyks vis ki­ta­me mies­te.

Ry­toj or­ga­ni­zuo­ja­mas vi­suo­ me­ni­nis pės­čių­jų žy­gis „Dra­gū­ nų ke­liais“, ku­rio marš­ru­tas – Dra­gū­nų ba­ta­lio­nas (Lie­po­jos g. 5)–Nemirseta–Dragūnų ba­ta­ lio­nas. Ats­tu­mas – apie 36 km. Žy­gio me­tu taip pat vyks fo­tog­ ra­fi­jų kon­kur­sas „Dra­gū­nų žy­ giai vaiz­duo­se“. Žy­gio pra­džia – nuo 8 val.

Dienos telegrafas Sul­tys. Dėl nu­sta­ty­tų gru­bių pa­žei­di­mų Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ ri­jos tar­ny­ba lai­k i­nai su­stab­dė sul­čių spau­di­mo įmo­nės, esan­čios Di­tu­vo­je, ir iš da­l ies bend­ro­vės „Bal­t i­jos bret­l in­g is“ san­dė­lio, esan­čios Ši­lu­tės plen­te, veik­lą. Veik­lą abiem įmo­nėms bus leis­ta at­nau­ jin­ti tik po pa­kar­to­ti­nio pa­tik­ri­ni­mo įsi­ti­ ki­nus, kad vi­si trū­ku­mai pa­ša­lin­ti. Suo­liu­kai. Šian­dien 13 val. M.Maž­vy­do alė­jo­je bus pri­sta­ty­ta 20 ele­gan­tiš­kai de­ ko­ruo­tų suo­le­lių, ku­riuos Klai­pė­dai do­ va­no­ja įmo­nė „Phi­l ip Mor­r is Lie­t u­va“. Jiems bus su­teik­ta ban­gos for­ma. Suo­ le­l ių per­da­v i­mo ce­re­mo­n i­ją vai­n i­k uos ug­n in­gas fa­k y­r ų, žong­l ie­r ių bei būg­n i­ nin­k ų pa­si­ro­dy­mas. Po­pie­tė. Šian­dien 17 val. Klai­pė­dos vie­ šo­sios bib­l io­te­kos Miš­ko fi­l ia­le (Kre­t in­ gos g. 61) vyks po­pie­tė „Ru­de­nė­jan­čios va­sa­ros ta­kais“. Ren­gi­ny­je da­ly­vaus folk­ lo­ro klu­bas „Šei­my­na“, svei­kos gy­ven­se­ nos pro­pa­guo­to­ja Ja­ni­na Da­nie­lie­nė.

Mi­nis­te­ri­ja pri­spau­dė mies­to val­džią Uos­ta­mies­čio val­ džia pa­si­da­vė, kaip pa­ti įvar­di­jo, Kul­tū­ ros mi­nis­te­ri­jos šan­ ta­žui dėl nau­jo mu­ zi­ki­nio teat­ro sta­ ty­bų ir nu­ma­tė vie­ tą jam ne konk­re­ čiai Da­nės skve­re prie bu­vu­sio „Teo“ pa­sta­to, o de­ši­nia­ja­ me upės kran­te.

Pa­dė­tis: Klai­pė­dos mu­zi­ki­nia­me teat­re dar­bo są­ly­gos – ne­pa­vy­dė­ti­nos, ta­čiau neaiš­ku, ka­da kul­tū­ros įstai­

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 8 klai­pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Ma­r i­ja Ko­va­l io­va (g. 1924 m.), Ni­na Jer­ma­ko­va (g. 1926 m.), Me­čis­ lo­vas Pi­ke­l is (g. 1929 m.), Jo­nas Eig­m i­ nas (g. 1931 m.), Alek­sand­ra Že­reb­co­va (g. 1937 m.), Oleg Steb­lov (g. 1940 m.), Ta­ ma­ra Sot­ni­ko­va (g. 1950 m.), Alek­sandr Po­ta­pov (g. 1977 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­m i Pet­ras Ja­nuš­ka, Ga­l i­na Ma­la­šen­ko­va, Ni­na Jer­ma­ko­va, Alek­sand­ra Že­reb­co­ va, Alek­sandr Po­ta­pov. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mas Me­čis­lo­vas Pi­ke­lis. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 5 ber­ niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 49 iš­k vie­t i­mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­si pil­vo skaus­mais, aukš­tu krau­jos­pū­džiu.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Nut­rau­kė fi­nan­sa­vi­mą

Dau­ge­lį me­tų bu­vo dis­ku­tuo­ta, ar sta­ty­ti nau­ją Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nio mu­zi­ki­nio teat­ro pa­sta­tą, ar re­no­vuo­ti se­ną­jį. Praė­ju­sios Sei­mo ka­den­ci­jos kul­tū­ros mi­nist­ras Arū­nas Ge­lū­ nas bu­vo pri­ta­ręs se­no­jo pa­sta­to re­no­va­ci­jai, ta­čiau nau­jo­jo mi­nist­ ro Ša­rū­no Bi­ru­čio po­zi­ci­ja – ki­ta. Ne­se­niai uos­ta­mies­čio sa­vi­val­ dy­bei at­siųs­ta­me raš­te tei­gia­ma, jog Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jo­je nu­ spręs­ta se­no­jo Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro pa­sta­to ne­re­konst­ruo­ti, o sta­ty­ti nau­ją ir bū­tent Da­nės skve­re prie bu­vu­sio „Teo“ pa­sta­to. „Mu­zi­ki­nio teat­ro va­do­vai jau ren­gė­si se­no­jo pa­sta­to re­konst­ ruk­ci­jai – bu­vo pa­skelb­tas jos pro­jek­to ad­mi­nist­ra­vi­mo kon­kur­

ga ga­lės įsi­kur­ti nau­ja­me pa­sta­te.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ji – „Me­me­lio mies­to“ te­ri­to­ ri­ja ar­ba uos­to ak­va­to­ri­ja. „Ma­no nuo­mo­ne, šios te­ri­to­ri­jos kon­kur­ so nu­ga­lė­to­jo­mis bu­vo iš­rink­

tin­ka­miau­sia vie­ta nau­ja­jam mu­ zi­ki­niam teat­rui sta­ty­ti.

sas, iš Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos skir­ tos pra­di­nės lė­šos. Ta­čiau val­džia pa­si­kei­tė, lie­pė nu­trauk­ti kon­kur­ są, fi­nan­sa­vi­mą su­stab­dė“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ir kul­tū­ros rei­ka­lų de­par­ta­men­to di­ rek­to­rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė. Vie­ta – ir ak­va­to­ri­ja

Ji va­kar mies­to ta­ry­bos ko­le­gi­jos na­rių pra­šė iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­ nę, ar jie pri­ta­ria teat­ro sta­ty­bai nu­ro­dy­to­je vie­to­je, nes rei­kia pa­ teik­ti at­sa­ky­mą mi­nis­te­ri­jai. „Jai rei­kia ži­no­ti, ar mes no­ri­me nau­jo mu­zi­ki­nio teat­ro. Mes ga­li­ me pa­sa­ky­ti: „Taip, no­ri­me“ ar­ba „Taip, no­ri­me, bet ki­to­je vie­to­je“. Tai ką ren­ka­mės?“ – klau­sė Klai­pė­ dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas, kai tarp po­li­ti­kų ki­lo dis­ku­si­jos, jog nu­ro­dy­tai vie­tai lyg ir ne­rei­kė­ tų pri­tar­ti, nes bu­vo pa­skelb­tas ar­ chi­tek­tū­ri­nis idė­jų kon­kur­sas, ku­ ria­me pa­si­rink­ta vi­sai ki­ta vie­ta.

Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė:

Val­džia pa­si­kei­tė, lie­pė nu­trauk­ti kon­ kur­są, fi­nan­sa­vi­mą su­stab­dė.

tos to­dėl, kad kaž­kas la­bai no­rė­ jo mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus lyg in­ves­ti­ci­jas pri­trauk­ti į pri­va­čias te­ri­to­ri­jas. To­dėl grįž­ti prie jų ne­ be­rei­kė­tų“, – nuo­mo­nę reiš­kė po­ li­ti­kas Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius. Ki­ti mies­to ta­ry­bos ko­le­gi­jos na­ riai abe­jo­jo, ar Da­nės skve­ras prie bu­vu­sio „Teo“ pa­sta­to tik­rai yra

Rei­kia mo­kė­ti ble­fuo­ti

„Priim­ki­me sa­lia­mo­niš­ką spren­ di­mą. Mi­nis­te­ri­jai pa­ra­šy­ki­me, kad svei­ki­na­me, jog Klai­pė­do­je bū­tų sta­to­mas mu­zi­ki­nis teat­ras, ir vie­ta jam – de­ši­ny­sis Da­nės upės kran­ tas“, – siū­lė V.Grub­liaus­kas. Po­li­ti­kai pri­ta­rė to­kiam siū­ly­ mui, nes esą for­ma­liai de­ši­ny­sis Da­nės upės kran­tas yra ir Va­sa­ros est­ra­dos te­ri­to­ri­ja. „Bū­ki­me pro­tin­gi. Mums siū­ lo 50–60 mln. ES li­tų, tai juos ir im­ki­me. Po­li­ti­ko­je rei­kia mo­kė­ ti ble­fuo­ti. Pa­ten­kin­ki­me monst­ ro no­rą“, – Klai­pė­dos me­ro pa­va­ duo­to­jas Vy­tau­tas Če­pas vis dėl­to pa­ra­gi­no at­sa­ky­me mi­nis­te­ri­jai nu­ro­dy­ti, jog Klai­pė­dos val­džia pri­ta­ria bū­tent tam, kad teat­ras bū­tų sta­to­mas ten, kur žmo­nės iš Vil­niaus no­ri.

Aikštei žada naują veidą Vie­na jų – at­kur­ti to­ 1 kį te­ri­to­ri­jos už­sta­ty­mą ir gat­vių tink­lą, koks bu­vo prieš II

Kryp­tis: už mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus bus ren­gia­ma ga­li­my­bių stu­di­

ja, ku­rio­je ir bus ieš­ko­ma at­sa­ky­mo, kaip tvar­ky­ti mies­to cent­re esan­ čią rep­re­zen­ta­ci­nę erd­vę. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pa­sau­li­nį ka­rą. To­kia At­gi­mi­mo aikš­tės per­spek­ ty­va nu­ma­ty­ta ir 2000-ai­siais pa­ reng­ta­me te­ri­to­ri­jos de­ta­lia­ja­me pla­ne. Ant­ro­ji siū­lo­ma al­ter­na­ty­va – su­tvar­ky­ti aikš­tę, ta­čiau iš­sau­go­ti da­bar­ti­nę su­for­muo­tą at­vi­rą erd­ vę, tre­čio­ji – re­no­vuo­ti aikš­tę pa­ gal vi­siš­kai nau­ją kon­cep­ci­ją, ku­rią dar rei­kė­tų su­kur­ti.

Ant­rą­ją al­ter­na­ty­vą po­li­ti­kai iš­ kart at­me­tė. „Da­bar­ti­nės erd­vės iš­sau­go­ji­mas bū­tų Le­ni­no aikš­tės su­tvar­ky­mas. Lai­kai pa­si­kei­tė, sta­ bas jo­je ne­bes­to­vi, to­dėl ir te­ri­to­ ri­ja tu­ri keis­tis“, – nuo­mo­nę reiš­ kė po­li­ti­kai. To­dėl su­tar­ta pa­lik­ti ki­tas dvi al­ ter­na­ty­vas, kaip tvar­ky­ti At­gi­mi­mo aikš­tę: ją re­konst­ruo­ti rea­li­zuo­jant ga­lio­jan­tį de­ta­lų­jį pla­ną, o tai reiš­ kia, kad rei­kė­tų at­kur­ti bu­vu­sį gat­ vių tink­lą ir pa­sta­ty­ti ke­lis pa­sta­ tus bei tvar­ky­ti pa­gal vi­siš­kai nau­ją

kon­cep­ci­ją. Abi šios al­ter­na­ty­vos tu­rė­tų bū­ti iša­na­li­zuo­tos ga­li­my­bių stu­di­jo­je, ku­riai pa­reng­ti rei­kia­mą pi­ni­gų su­mą po­li­ti­kai tu­ri nu­ma­ty­ ti ki­tų me­tų biu­dže­te. „Jei aikš­tę iš žmo­nių ati­ma­te, tu­ri­te pa­gal­vo­ti, kuo tai kom­pen­ suo­ti. Jei kal­ba­ma apie nau­jų pa­ sta­tų sta­ty­bą, tai jo­kiu bū­du ne­ga­li bū­ti pre­ky­bos cent­ras“, – pa­brė­žė Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų są­jun­gos Klai­ pė­dos ap­skri­ties or­ga­ni­za­ci­jos val­ dy­bos pir­mi­nin­kas Vai­do­tas Dap­ ke­vi­čius.

3

penktadienis, rugsėjo 13, 2013

miestas

Se­na­miestyje – ma­žiau leng­va­tų

Ap­sau­ga: vi­sas sa­vo dar­bų fo­tog­ra­fi­jas, tal­pi­na­mas in­ter­ne­te, klai­pė­die­tė ženk­li­na var­du ir pa­var­de, kad bū­

tų sun­kiau nu­sa­vin­ti idė­jas ir au­to­rys­tę.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Po kal­ti­ni­mų – ko­va dėl au­to­rys­tės M.Ru­d a­jai pa­g ra­s i­n o 1 teis­mu. Esą tik­ro­ji lė­lės rū­bų au­to­rė yra me­ni­nin­kė iš Vo­

Nuo­jau­ta: bai­mi­na­ma­si, jog dėl net ir men­ko ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­

kes­čio leng­va­tų se­na­mies­čio vers­li­nin­kams su­griež­ti­ni­mo mies­to šir­ dis ga­li dar la­biau iš­tuš­tė­ti. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Se­na­mies­čio vers­li­nin­kams no­ri­ma ap­ kar­py­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio leng­va­tas. Kai ku­rie po­li­ti­kai siū­lo jas vi­ sai pa­nai­kin­ti.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mo­kes­ čių sky­rių per­žiū­rė­ti se­na­mies­ čio vers­li­nin­kams tei­kia­mų ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čių leng­va­tų tvar­ką įpa­rei­go­jo Fi­nan­sų ir eko­no­ mi­kos ko­mi­te­tas. Jo po­sė­dy­je va­kar ir bu­vo pa­teik­ti siū­ly­mai, ką rei­kė­tų pa­to­bu­lin­ti. „Iš es­mės di­de­lių po­ky­čių nė­ ra, at­li­ko­me tik kai ku­rias ko­rek­ci­ jas, ku­rios su­de­rin­tos su vers­li­nin­ kais“, – tei­gė Mo­kes­čių sky­riaus ve­dė­ja Jo­lan­ta Up­tie­nė. Siū­lo­ma, kad ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ to mo­kes­čio leng­va­ta as­me­nims, už­sii­man­tiems me­nais, dai­liai­siais ama­tais, et­nog­ra­fi­niais vers­lais, tu­riz­mo ska­ti­ni­mu, už praė­ju­sius me­tus ga­li bū­ti tei­kia­ma tuo at­ve­ ju, jei jie veik­lą tę­sia ir ei­na­mai­siais me­tais. „Taip no­ri­me už­tik­rin­ti, kad se­na­mies­ty­je vie­ne­rius me­tus pa­dir­bę žmo­nės neiš­sik­raus­ty­tų“, – aiš­ki­no J.Up­tie­nė. Dar vie­na nau­jo­vė – leng­va­tų ne­su­teik­ti tiems as­me­nims, ku­rie yra įsi­sko­li­nę mies­to biu­dže­tui. Nuo da­lies ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ to mo­kes­čio mo­kė­ji­mo siū­lo­ma neat­leis­ti ir ma­žų par­duo­tu­vė­lių,

ku­rio­se pre­kiau­ja­ma al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais ar rū­ka­liais. Dau­giau­sia pi­ni­gų mies­to biu­ dže­te esą pa­vyks su­tau­py­ti, jei mies­to po­li­ti­kai pri­tars, kad už komp­lek­si­nį se­na­mies­čio pa­sta­ tų fa­sa­dų ar sto­gų su­tvar­ky­mą jų sa­vi­nin­kams ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio leng­va­ta bus tai­ko­me ne tre­jus, o dve­jus me­tus. Šiuo me­tu ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to leng­va­tas gau­nan­tys se­na­mies­čio vers­li­nin­kai į mies­to biu­dže­tą su­ mo­ka 30–50 pro­c. ma­žiau nei pri­ skai­čiuo­ja­ma. „Ma­nau, jog tas leng­va­tas vi­ sai rei­kia pa­nai­kin­ti. Nuei­ni į se­ na­mies­čio ka­vi­nu­kę, iš­ge­ri ka­ vos, o ka­sos kvi­to ne­duo­da. Mes re­mia­me še­šė­lį. Tie, ku­rie dir­ba są­ži­nin­gai, ma­tyt, iš­si­vers ir be leng­va­tų, o tie, ku­rie ne­ga­li iš­ gy­ven­ti, iš­si­kraus­tys. Na­tū­ra­li at­ran­ka“, – tvir­ti­no Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­to na­rė Zi­ ta Šli­čy­tė. Ta­čiau ki­ti ko­mi­te­to na­riai su jos nuo­mo­ne ne­su­ti­ko ir siū­lo­moms leng­va­toms pri­ta­rė. Jei jas pa­lai­mins ir mies­to ta­ry­ ba, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­ čių leng­va­tų tei­ki­mo pa­ko­re­guo­ta tvar­ka įsi­ga­lios nuo ki­tų me­tų.

kie­ti­jos. Mo­te­ris tu­rė­jo įro­dy­ti, kad tai jos au­to­ri­nis dar­bas. Ir tai – tik su­ta­pi­mas. „Te­ko kaps­ty­tis iš si­tua­ci­jos, nu­siun­čiau dau­giau nuo­trau­kų, ku­rio­se ran­ko­se lai­kau tuos sa­vo dar­bus sa­vo na­muo­se, juos iki šiol tu­riu. Tą­kart kal­ti­ni­mai lio­vė­si“, – tei­gė Ma­ri­na. „Pa­vo­gė“ šu­niu­ką

Ma­ri­na ti­ki­no, kad kal­ti­ni­mų pla­ gi­ja­vi­mu dar pa­si­tai­kė ir vė­liau, esą mez­gant rank­dar­bį pa­gal ki­to žmo­ gaus ap­ra­šy­mą, bū­ti­na nu­ro­dy­ti to ap­ra­šy­mo au­to­rių. Jei idė­ja ori­gi­na­li, bū­ti­na pa­brėž­ti, kie­no ji, nes in­ter­ ne­te yra la­bai daug pa­na­šių dar­bų. „Bu­vo at­ve­jis, kai vie­na­me tink­ la­la­py­je ra­dau sa­vo dar­bo nuo­ trau­ką. Prie jo bu­vo pa­ra­šy­ta, kad au­to­rė kaž­ko­kia mer­gai­tė, ku­ri die­ va­go­jo­si, kaip jai sun­kiai se­kė­si su­ gal­vo­ti pa­čią idė­ją ir nu­megz­ti pa­ gal ją žais­li­nį šu­niu­ką“, – pri­si­mi­nė M.Ru­da­ja.

Mo­te­ris ti­ki­na, kad tai tik­rai bu­vo jos dar­bas, nes gre­ta ma­tė­si jos bu­to švies­tu­vas, o ant nu­megz­to žais­liu­ ko gal­vos už­riš­tas spe­ci­fi­nis mė­ly­nas

Ma­ri­na Ru­da­ja:

La­bai ne­ma­lo­nu, kai ap­tin­ki sa­vo dar­bo nuo­trau­ką, prie ku­ rios pa­ra­šy­ta sve­ti­mo žmo­gaus is­to­ri­ja.

pa­puo­ši­mas. „At­pa­ži­nau sa­vo dar­ bą tarp dau­ge­lio ki­tų. Pa­rei­ka­la­vau, kad to rank­dar­bio nuo­trau­ką išim­ tų iš in­ter­ne­to ar­ba pa­ra­šy­tų tik­rą jo au­to­rę. Ant­raip pa­ža­dė­jau im­tis ki­ tų tei­si­nių veiks­mų dėl au­to­ri­nių tei­ sių pa­žei­di­mo. Jie at­si­pra­šė, pa­ša­li­no nuo­trau­ką“, – pa­sa­ko­jo M.Ru­da­ja. Vie­ni da­li­ja­si, ki­ti sle­pia

Ma­ri­nos tei­gi­mu, tarp mez­gė­jų yra to­kių, ku­rios no­riai da­li­ja­si idė­jo­

mis, pa­sa­ko­ja, kaip nu­megz­ti vie­ną ar ki­tą daik­tą. Joms esą tai – ma­lo­ nu­mas, kai su­tei­kia­mas džiaugs­mas ki­tiems. Ta­čiau yra to­kių, ku­rie rei­ ka­lau­ja nu­ro­dy­ti jų pa­var­dę prie mo­ de­lių ar­ba drau­džia nau­do­tis dar­bų ap­ra­šy­mais ir par­da­vi­nė­ti pa­gal juos nu­megz­tus dar­bus in­ter­ne­te. „In­ter­ne­te sve­ti­mus dar­bus kaip sa­vus pa­tei­kę žmo­nės neį­si­lei­džia­ mi į kai ku­riuos tink­la­la­pius. Pa­gal jų kom­piu­te­rio IP ad­re­są blo­kuo­ja­ mas pri­si­jun­gi­mas. To­kia sim­bo­li­ nė baus­mė. Apie teis­mus ne­su gir­ dė­ju­si“, – sa­kė M.Ru­da­ja. Da­bar, siųs­da­ma į kon­kur­sus ar tal­pin­da­ma sa­vo rank­dar­bių nuo­ trau­kas į sve­ti­mas sve­tai­nes, Ma­ri­ na ant fo­tog­ra­fi­jų už­de­da van­dens ženk­lą su var­du ir pa­var­de. Tai – bent mi­ni­ma­li ap­sau­ga, ku­rią esą ir­gi ga­li­ma nu­trin­ti, bet ne taip leng­vai. „La­bai ne­ma­lo­nu, kai ap­tin­ki sa­vo dar­bo nuo­trau­ką, prie ku­rios pa­ra­šy­ta sve­ti­mo žmo­gaus is­to­ri­ja, kaip jis mez­gė, kaip var­go, ieš­ko­ jo, bet su­ge­bė­jo su­kur­ti. Tai – me­ las, la­bai ne­ma­lo­nu“, – tei­gė klai­ pė­die­tė.

4

penktadienis, rugsėjo 13, 2013

miestas

Į plia­žą – žais­ti su mir­ti­mi 1

Klai­pė­do­je ir Ne­rin­go­je šie­met ne­nus­ken­do nė vie­nas žmo­gus. Šven­to­jo­je ban­gos pa­si­glem­žė vie­ną gy­vy­bę. 39 me­ tų Vil­niaus ra­jo­no gy­ven­to­jas nu­ sken­do per Žo­li­nę. Jis mau­dė­si aud­rin­go­je jū­ro­ je, ka­bant tai da­ry­ti drau­džian­čiai rau­do­nai vė­lia­vai, zo­no­je, ku­rio­je ap­skri­tai drau­džia­ma mau­dy­tis ir tai žy­mi ženk­lai. Pa­jū­rio gel­bė­to­jai iš­gel­bė­jo 92 žmo­nes: klai­pė­die­čiai – 4, pa­lan­ giš­kiai – 68, ne­rin­giš­kiai – 20. Neiš­veng­ta ir ne­lai­mių kran­te. Rugp­jū­čio pa­bai­go­je Ne­mir­se­tos pa­plū­di­my­je už­ge­so bė­gio­ju­sio vy­ ro gy­vy­bė, rug­sė­jo pra­džio­je Smil­ ty­nė­je mi­rė tink­li­nį žai­dęs klai­pė­ die­tis.

Klai­pė­dos po­li­ti­kai dar­že­li­nu­kų tė­vams nu­si­tei­kę siū­ly­ti ir bo­ta­gą, ir ra­guo­lių. Iš dar­že­lių pra­šy­ta ša­lin­ti net tuos vai­ kus, ku­rie be prie­ žas­ties į įstai­gą nea­ tei­na 2–3 die­nas per mė­ne­sį, ta­čiau sy­ kiu už­si­mo­ta dau­ giau šei­mų tai­ky­ ti mo­kes­čių leng­va­ tas, nors val­di­nin­kai siū­lė jas nai­kin­ti.

Ne­lei­do mau­dy­tis jū­ro­je

Pa­jū­rio gel­bė­to­jai vie­nin­gai tvir­ ti­no, kad iš­veng­ti dau­gy­bės skau­ džiai ga­lė­ju­sių baig­tis ne­lai­mių pa­ dė­jo pre­ven­ci­ja. „Žmo­nių bu­vo daug, jū­ra – aud­ rin­ga. Esant to­kioms są­ly­goms, žmo­nėms ne­lei­do­me mau­dy­tis. Įta­kos tu­rė­jo ir gel­bė­to­jų bend­ra­vi­ mas su poil­siau­to­jais, in­for­ma­ci­ja ži­niask­lai­do­je“, – tvir­ti­no Klai­pė­ dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­ bos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Alek­ sand­ras Siak­ki. Ta­čiau, anot jo, gel­bė­to­jai tu­ri dirb­ti ne tik kad ne­bū­tų nu­sken­ du­sių žmo­nių, bet kad ir bū­tų iš­ veng­ta sken­di­mų. Gel­bė­to­jai at­krei­pė dė­me­sį, kad daž­niau į ne­lai­mes jū­ro­je pa­kliū­va at­vy­kė­liai, ku­rie pa­plū­di­my­je bū­na ir esant pra­stoms oro są­ly­goms. „At­va­žiuo­ja, pa­ma­to ban­gas ir ma­no, jog tai pra­mo­ga. Vi­si įsi­ti­ ki­nę, kad ki­tam ga­li ne­lai­mė at­ si­tik­ti, bet tik ne jam“, – pa­brė­žė A.Siak­ki.

Pas­kai­tos: uos­ta­mies­čio gel­bė­to­jai ne tik rū­pi­no­si poil­siau­to­jų sau­gu­mu, bet ir mo­kė vai­kus sau­gaus el­ge­

sio prie jū­ros.

ar mau­dy­tis pa­vo­jin­ga. Puo­la į jū­rą, ir vis­kas“, – tvir­ti­no J.Pi­rož­ni­kas. Anot va­do­vo, bu­vo ne vie­na si­ tua­ci­ja, kai gel­bė­to­jai, pri­va­žia­vę prie aud­rin­go­je jū­ro­je be­si­mau­ džiu­sių poil­siau­to­jų, pra­šė lip­ti iš van­dens. Šie pa­klus­da­vo, ta­čiau vė­liau vėl pul­da­vo į van­de­nį.

Ru­sams trūks­ta draus­mės

Ne­rin­gos gel­bė­to­jų va­do­vas Gin­ ta­ras Kup­rys pa­sa­ko­jo, kad šie­met iš van­dens daž­niau te­ko trauk­ ti už­sie­nie­čius. Šie su­da­rė dau­ giau nei pu­sę vi­sų sken­du­sių­jų Ne­rin­go­je. „Gal lie­tu­viai ta­po draus­min­ges­ ni. Šiaip poil­siau­to­jų el­ge­sys ne­la­ bai kei­čia­si“, – tei­gė va­do­vas. Jis la­biau­siai iš­sky­rė poil­siau­to­ jus iš Ru­si­jos. Anot va­do­vo, su kai ku­riais gel­bė­to­jams tek­da­vo konf­ lik­tuo­ti net iš­gel­bė­jus gy­vy­bę. Jie ne tik ne­pa­dė­ko­da­vo, bet dar ir im­ da­vo pik­tin­tis. Pa­sak Pa­lan­gos gel­bė­to­jų va­do­ vo Jo­no Pi­rož­ni­ko, poil­siau­to­jai iš bu­vu­sios Ta­ry­bų Są­jun­gos bū­na net pra­stes­ni už lie­tu­vius, nes vi­ siš­kai ne­klau­so gel­bė­to­jų įspė­ji­mų ir el­gia­si akip­lė­šiš­kai. „La­bai draus­min­gi poil­siau­ to­jai iš Vo­kie­ti­jos, Ang­li­jos. Vos pri­plau­kia gel­bė­to­jas, pa­ro­do, kad rei­kia iš­lip­ti iš van­dens, jie iš kar­to tai vyk­do, at­si­pra­šo, kad ne­ži­no­jo tvar­kos, ir dau­giau jų be­si­mau­dan­čių aud­rin­go­je jū­ro­ je ne­pa­ma­ty­si“, – pa­sa­ko­jo J.Pi­ rož­ni­kas. Neb­ran­gi­no sa­vo gy­vy­bės

Gel­bė­to­jai tvir­ti­no, kad poil­siau­to­ jams trū­ko at­sa­ko­my­bės – jie ne­ gal­vo­jo apie sau­gu­mą, gy­vy­bę. „Pa­ma­to jū­rą ir ne­ten­ka pro­to. Ne­žiū­ri, ar rau­do­na vė­lia­va iš­kel­ta,

Jo­nas Pi­rož­ni­kas:

Aud­rin­go­je jū­ro­je be­si­mau­dę ir įspė­ji­ mų ne­pai­sę poil­siau­ to­jai gal­vo­jo, kad ma­ne iš­gąs­dins. Tik­ rai ne. Man tas pa­ts, nu­skęs jie ar ne.

„Žmo­nės žai­džia slė­py­nių: gel­ bė­to­jas ne­pa­ma­tys, o aš grei­tai nu­bėg­siu iš­si­mau­dy­ti. Toks poil­ siau­to­jų el­ge­sys pri­me­na iš­troš­ ku­sius bu­lius. Vi­sa gau­ja ra­guo­ čių bė­ga at­si­ger­ti van­dens, o ten pil­na kro­ko­di­lų. Žmo­gus gal­vo­ ja, kad jam ne­lai­mė tik­rai neat­si­ tiks, o tik kaž­kam ki­tam“, – dės­ tė va­do­vas. J.Pi­rož­ni­ko tei­gi­mu, žmo­nės ne­ sup­ran­ta, kad ne gel­bė­to­jams rei­ kia, jog šie ne­si­mau­dy­tų aud­rin­ go­je jū­ro­je. Dėl to­kio el­ge­sio jie ga­li ne­tek­ti gy­vy­bės. „Aud­rin­go­je jū­ro­je be­si­mau­dę ir įspė­ji­mų ne­pai­sę poil­siau­to­jai gal­ vo­jo, kad ma­ne iš­gąs­dins. Tik­rai ne. Man tas pa­ts, nu­skęs jie ar ne. Žmo­nės tu­ri pa­tys bran­gin­ti gy­vy­ bę“, – pa­brė­žė va­do­vas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Į pa­plū­di­mį – su lie­me­nė­mis

Nors Klai­pė­do­je ir Ne­rin­go­je ple­ vė­suo­da­vo mau­dy­tis drau­džian­čios rau­do­nos vė­lia­vos, di­džiau­sia­me ša­lies ku­ror­te tuo me­tu ka­bė­da­ vo gel­to­na, įspė­jan­ti, kad mau­dy­ tis pa­vo­jin­ga. „Leis­da­vo­me dau­giau poil­siau­ to­jams pa­si­mau­dy­ti. Gel­to­ną vė­ lia­vą lai­ky­da­vo­me ne tik, kai jū­ra ra­mi, bet ir kai ban­ga­vi­mas siek­ da­vo tris ba­lus ir ne­bū­da­vo sro­vių. Pri­siim­da­vau ri­zi­ką ant sa­vo pe­ čių. Sup­ran­ta­me poil­siau­to­jus, jie gi at­va­žiuo­ja poil­siau­ti ir no­ri iš­ si­mau­dy­ti jū­ro­je“, – tvir­ti­no J.Pi­ rož­ni­kas. Pa­lan­go­je ir šie­met iš­li­ko po­pu­ lia­rios mau­dy­nės prie gel­bė­ji­mo sto­ties plū­du­rais pa­žy­mė­to­je zo­ no­je. Čia ga­li­ma niurk­te­lė­ti, kai jū­ ra aud­rin­ga. No­rin­tie­siems tą pa­ da­ry­ti gel­bė­to­jai duo­da gel­bė­ji­mo lie­me­nes. „Šią va­sa­rą pa­ste­bė­jau, kad žmo­ nės pa­tys pra­dė­jo at­si­neš­ti gel­bė­ ji­mo lie­me­nes į pa­plū­di­mius. Su jo­mis daž­niau­siai mau­dy­da­vo­si vai­kai ir mo­te­rys. Lie­me­nė kai­nuo­ ja apie 70 li­tų – tai tik­rai ne­di­de­lė kai­na, no­rint ap­sau­go­ti gy­vy­bę“, – pa­brė­žė J.Pi­rož­ni­kas. Išt­rau­kė be trum­pi­kių

Kiek­vie­ną se­zo­ną pa­plū­di­my­je ne­ trūks­ta ir skau­džių, ir ku­rio­zi­nių si­tua­ci­jų. A.Siak­ki la­biau­siai įsi­mi­nė, kaip vie­ną vy­rą nuo sa­vi­žu­dy­bės iš­gel­ bė­jo sau­lės smū­gis. Jis vie­ną po­ pie­tę lai­ką lei­do ko­po­se ir gė­rė. Bu­ vo sau­lė­ta ir karš­ta. Po kiek lai­ko juo­dai ap­si­ren­gęs vy­ras krei­pė­si į gel­bė­to­jus, nes pa­si­ju­to blo­gai, – pa­ty­rė sau­lės smū­gį. Kol plia­že bu­din­tys me­di­ kai tei­kė pa­gal­bą, žmo­gus pa­pa­sa­ ko­jo, kad atė­jo nu­si­žu­dy­ti, nes mi­ rė jo sū­nus. „Skau­di is­to­ri­ja. Bai­su pa­gal­vo­ ti, kas bū­tų nu­ti­kę, jei ne tas sau­lės smū­gis“, – kal­bė­jo A.Siak­ki. J.Pi­rož­ni­kas pri­si­mi­nė links­mų is­to­ri­jų. Jis pa­sa­ko­jo, kad šią va­ sa­rą te­ko gel­bė­ti sken­du­sį kre­tin­ giš­kį. Ne­lai­mė­lis bu­vo tem­pia­mas van­dens mo­to­cik­lu. Į kran­tą par­ ga­ben­tas kre­tin­giš­kis bu­vo vi­siš­

kai nuo­gas – pa­me­tė mau­dy­mo­ si kel­nai­tes. J.Pi­rož­ni­kas taip pat pri­si­mi­nė, kaip vie­nas bern­va­ka­rį šven­tęs lat­ vis, su­si­la­ži­nęs su drau­gais, nu­šo­ ko nuo til­to. Vy­ras bu­vo ne­blai­vus. Gel­bė­to­jai jį par­ga­be­no į kran­tą ir per­da­vė po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams. „Kiek­vie­ną die­ną nu­tik­da­vo to­kių si­tua­ci­jų, kad ne­ži­no­da­vai, juok­tis ar verk­ti“, – pa­brė­žė va­ do­vas. Nuo­gų vy­rų dė­me­sys

G.Kup­riui la­biau­siai įsi­mi­nė si­ tua­ci­ja, kai gel­bė­to­jams sku­bant gel­bė­ti sken­du­sio žmo­gaus vie­ na mo­te­ris ar­šiai gy­nė dai­lia­jai ly­ čiai skir­to plia­žo te­ri­to­ri­ją ir ne­lei­ do va­žiuo­ti. „Ne­lai­mė įvy­ko nu­dis­tų plia­že. Rei­kė­jo per­va­žiuo­ti mo­te­rų plia­žą. Per jį vy­ko­me ke­lis kar­tus. Iš pra­ džių – į ne­lai­mės vie­tą, pa­skui me­ di­kus ve­žė­me, ta­da – ne­štu­vų pa­ siim­ti. Vie­na mo­te­ris at­si­sto­jo ir mū­sų ne­pra­lei­do. Net dvi­ra­tį už­ sta­tė. Te­ko kvies­ti po­li­ci­ją, kad ne­ truk­dy­tų“, – pa­sa­ko­jo va­do­vas. Į ne­pa­vy­dė­ti­nas si­tua­ci­jas šią va­sa­rą te­ko pa­kliū­ti ir gy­ven­to­ jams, ku­rie dir­bo po­ste prie nu­ dis­tų ir vy­rų plia­žo. Mer­gi­nos šiurp­da­vo, kai nuo­gi vy­rai jas kvies­da­vo ka­vos. Vai­ki­nai gel­bė­to­jai su­lauk­da­vo ne­ma­lo­naus gė­jų dė­me­sio. Gel­bė­ to­jai taip pat bu­vo kvie­čia­mi puo­ de­lio ka­vos.

2012 m. va­sa­ros sta­tis­ti­ka Klai­pė­dos mies­tas ir ra­jo­nas Iš­gel­bė­ta 33 Nus­ken­do 3

Pa­lan­ga–Š­ven­to­ji Iš­gel­bė­ta 48 Nus­ken­do 2

Ne­rin­ga Iš­gel­bė­ta 5 Nus­ken­do 0

Iš dar­že­lio Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Siū­lė dar griež­tin­ti

Va­kar mies­to ta­ry­bos ko­le­gi­jos po­sė­dy­je vi­rė aist­ros, nes po­li­ ti­kai no­rė­jo bū­ti ge­ri ir dar­že­lius lan­kan­čių vai­kų tė­vams, ir tiems klai­pė­die­čiams, ku­rių at­ža­los lau­ kia ei­lės pa­tek­ti į iki­mo­kyk­li­nio ug­ dy­mo įstai­gas. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė pa­tei­kė spe­cia­ lios dar­bo gru­pės siū­ly­mus, kaip spręs­ti į dar­že­lį lau­kian­čių vai­kų ei­lių pro­ble­mą. Nus­ta­ty­ta, kad iki­mo­kyk­li­nių įstai­gų ne­lan­ko apie 50 pro­c. vai­ kų, nors jie yra į jas už­ra­šy­ti ir uži­ ma vie­tą. Dėl šios prie­žas­ties ei­lė­se pa­tek­ti į dar­že­lius lau­kia apie 700 ma­žų­jų klai­pė­die­čių. „Es­mė ta, jog gru­pė­se kas­dien tu­ri bū­ti po 20 vai­kų, o vi­du­ti­niš­kai bū­na po 10–12. Ma­no­me, jog taip yra dėl per­ne­lyg li­be­ra­lios tvar­ kos, nes da­bar lei­džia­ma be pa­tei­ si­na­mos prie­žas­ties vai­ko neat­ves­ti kas ant­rą die­ną“, – aiš­ki­no N.Lau­ ži­kie­nė. Siū­ly­mas – to­kią tvar­ką griež­tin­ ti ir nu­sta­ty­ti, jog į dar­že­lį be pa­tei­ si­na­mos prie­žas­ties vai­kas ga­li bū­ti neat­ve­da­mas tik 20 pro­c. die­nų per mė­ne­sį, tai yra 4–5 die­nas. Pa­tei­ si­na­ma prie­žas­ti­mi įvar­di­ja­ma vai­ ko li­ga, tė­vų ir moks­lei­vių (dar­že­ li­nu­kų vy­res­nių bro­lių ir se­se­rų) ato­sto­gos. Esą, jei tė­vai pa­žeis­tų to­kią su­ griež­tin­tą tvar­ką, įstai­gos va­do­vai ga­lė­tų vie­na­ša­liš­kai nu­trauk­ti su­ tar­tį ir vie­tą dar­že­ly­je gau­tų ki­tas vai­kas, lau­kian­tis ei­lė­je. „Siū­ly­čiau pa­gal­vo­ti, jog rei­kė­ tų nu­sta­ty­ti, kad be pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties ga­li­ma pra­leis­ti ne 20 pro­c., o tik 10 pro­c. die­nų per mė­ ne­sį. Juk jei žmo­gus į dar­bą nea­tei­ na vie­ną die­ną, jis jau ga­li bū­ti ša­li­ na­mas iš dar­bo­vie­tės“, – pa­ra­le­lių ieš­ko­jo Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­ to­jas Ar­tū­ras Šul­cas.

5

penktadienis, rugsėjo 13, 2013

miestas Klaipėdos regiono savivaldybėms pristatomos Klaipėdos regiono transporto sistemos optimizavimo gairės

Nepakankamai išvystyti turistiniai maršrutai, saugumo klausimas keliaujant dviračiais, brangi ir nekomfortiška kelionė tarp– miestiniu viešuoju transportu – tai tik kelios problemos, su kuriomis susiduria po Klaipėdos regioną keliaujantys turistai ir regiono gyventojai.

Tiks­las: uos­ta­mies­čio po­li­ti­kai ir val­di­nin­kai sie­kia, kad dar­že­liuo­se

gru­pės bū­tų pil­nos, o ne pus­tuš­tės ir ne­be­lik­tų lau­kian­čių­jų pa­tek­ti į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gas ei­lių. Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

šalins už pravaikštas Toks jo siū­ly­mas di­de­lio pa­lai­ky­ mo ne­su­lau­kė. Dėl mo­kes­čio ne­si­gin­či­jo

Po­li­ti­kai vi­siš­kai ne­si­gin­či­jo ir su­ tar­ti­nai pri­ta­rė siū­ly­mui dar­že­liuo­se įves­ti dar vie­ną abo­nen­ti­nį mo­kes­

Po­li­ti­kai vi­siš­kai ne­si­gin­či­jo ir su­ tar­ti­nai pri­ta­rė siū­ ly­mui dar­že­liuo­se įves­ti dar vie­ną abo­ nen­ti­nį mo­kes­tį – už mais­to ga­mi­ni­mą. tį – už mais­to ga­mi­ni­mą. Šiuo me­tu tė­vai už šią pa­slau­gą mo­ka po 1,6 li­ to už die­ną. Ta­čiau mo­ka­ma tik už tą die­ną, kai vai­kas ėjo į dar­že­lį. Įve­dus abo­nen­ti­nį mo­kes­tį, jis per mė­ne­sį siek­tų apie 34 li­tus ir jo dy­dis ne­prik­lau­sy­tų nuo to, kiek die­nų vai­kas lan­kė dar­že­lį. „Vi­rė­joms al­gas rei­kia mo­kė­ti, nes jos mai­šo tą pa­tį puo­dą, ar gru­ pė­je yra 10, ar 20 vai­kų. Dėl to, kad tė­vai už mais­to ga­mi­ni­mą mo­kė­ jo tik už tas die­nas, kai vai­kas lan­ kė dar­že­lį, vi­rė­jų al­goms iš mies­ to biu­dže­to per me­tus pa­pil­do­mai rei­kia skir­ti apie 3,5 mln. li­tų“, – skai­čius pa­tei­kė N.Lau­ži­kie­nė. Leng­va­tas dar per­žiū­rės

Kur kas di­des­nės dis­ku­si­jos tarp po­li­ti­kų su­lau­kė siū­ly­mas nai­kin­

ti mo­kes­čių leng­va­tas dar­že­lį lan­ kan­čių vai­kų tė­vams. Šiuo me­tu kas penk­to vai­ko tė­ vai už dar­že­lį mo­ka tik pu­sę kai­nos. Leng­va­tos mies­to biu­dže­tui per me­tus kai­nuo­ja apie 1,3 mln. li­tų. To­dėl pa­siū­ly­ta, jog 50 pro­c. mo­ kes­čių leng­va­ta bū­tų tai­ko­ma tik dau­gia­vai­kėms šei­moms, o nuo mo­kes­čių vi­siš­kai at­leis­ti tas, ku­ rios gau­na so­cia­li­nę pa­šal­pą. „Au­gi­nu tris vai­kus, vi­si jie lan­ ko dar­že­lį. Ka­dan­gi da­bar mums pri­klau­so mo­kes­čių leng­va­ta kaip dau­gia­vai­kei šei­mai, per mė­ne­ sį už vai­kų dar­že­lius su­mo­ka­me 300 li­tų, jei leng­va­ta bus pa­nai­ kin­ta, mo­kė­si­me 600 li­tų. Šei­mai tai – di­de­li pi­ni­gai“, – po­li­ti­kų su­ pra­tin­gu­mo pra­šė klai­pė­die­tis Ta­ das Nar­bu­tas. To­dėl su­tar­ta dar svars­ty­ti, jog mo­kes­čių leng­va­ta bū­tų pa­lik­ta dau­gia­vai­kėms šei­moms, ku­rio­se vi­si vai­kai lan­ko dar­že­lius. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja siū­lo keis­ti ir priė­mi­mo į dar­že­lius tvar­ ką – pir­me­ny­bės pa­tek­ti į įstai­gą ne­be­tai­ky­ti tų vai­kų tė­vams, ku­rių vie­na at­ža­la lan­ko tą pa­čią įstai­gą. Po­li­ti­kai to­kį siū­ly­mą įver­ti­no kaip ne­ra­cio­na­lų ir pa­siū­lė jį per­ žiū­rė­ti. Vi­si šie klau­si­mai, su­si­ję su mo­ kes­čiais už dar­že­lius, leng­va­to­mis, lan­ko­mu­mo kont­ro­le, priė­mi­mo tvar­ka, dar bus svars­to­mi mies­to ta­ry­bo­je šį mė­ne­sį. Po­ky­čiai, ku­riems po­li­ti­kai pri­tars, įsi­ga­lios nuo ki­tų me­tų pra­džios.

Klaipėdos regiono transporto sistemos problemas 2011 m. balandžio mėn. apsiėmė spręsti Šilutės rajono savivaldybė kartu su partneriais – Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos ir Skuodo rajonų bei Neringos savivaldybėmis. Iki 2013 m. rudens vidurio planuojama užbaigti parengiamuosius darbus pagal projektą „Regioninė galimybių studija „Vakarų krantas“ (Nr. VP1–4.2– VRM–02–R–33–001). Projekto vertė – 582 tūkstančiai litų. Pirmosiomis rugsėjo savaitėmis Europos socialinio fondo ir Klaipėdos regiono savivaldybės lėšomis finansuojamo projekto rengėjas UAB „Lyderio grupė“ Klaipėdos regiono savivaldybių atstovams pristato transporto sistemos optimizavimo gaires – alternatyvų analizę ir preliminarius sprendimus. Vieningas vandens, oro, sausumos transporto tinklas

Nors Klaipėdos regionas išsiskiria itin didele transporto rūšių įvairove ir intensyviais transporto judėjimo srautais, transporto sektorius regione nėra tinkamai sutvarkytas. Patogiam susisiekimui, savalaikiam planavimui ir įgyvendinimui, ekonomiškai pagrįstiems sprendiniams formuoti Klaipėdos regione trukdo neišspręstos problemos, kylančios dėl atskirų transporto rūšių nesuderinamumo. Regioninėje galimybių studijoje „Vakarų krantas“ sprendžiant šią problemą siūloma integruoti privataus, viešojo, vandens ir oro transporto sistemas į vieningą tinklą, kuris tiek gyventojams, tiek poilsiautojams sukurtų tinkamas sąlygas Klaipėdos regioną aplankyti skirtingomis transporto priemonėmis, o ne viena. Galimybių studijos rengėjai ir projekto partneriai taip pat intensyviai sprendžia klausimus, kaip paskatinti žmones persėsti iš individualių automobilių, pasinaudoti kuriamomis galimybėmis ir Klaipėdos regionu keliauti įvairiau, ekologiškiau bei tvariau. Viešasis transportas – lėtas, nepatogus ir brangus

Kaip parodė vykdyta apklausa, Klaipėdos apylinkių gyventojai, kaip ir turistai, mieliau sėda į automobilius, nei renkasi viešąjį transportą. Automobilis nukonkuruoja viešąjį transportą įvertinus pastarojo lėtumą, nepatogumą ir brangumą.

Studijoje pateikiamos rekomendacijos sukurti patogaus ir patrauklaus viešojo transporto sistemą. Viešojo transporto problemas spręsti padėtų viešojo transporto maršrutų optimizavimas, kompleksinių eismo saugumo priemonių pagal tarptautinius standartus parengimas ir įdiegimas, pasenusio ir itin neekologiško autobusų parko atnaujinimas. Studijos rengėjai taip pat siūlo organizuoti greitųjų autobusų maršrutus iš Palangos tarptautinio oro uosto į Klaipėdą, Palangą, Šventąją, Nidą, Šilutę, Kretingą, vasaros metu paleisti elektrinius traukinukus tarp gyvenviečių ir pliažų, įrengti greitojo tramvajaus liniją tarp Klaipėdos ir Palangos. Daugės dviračių ir kitų ekologikų transporto priemonių

Šiuo metu tik maža dalis Klaipėdos regiono turistinių maršrutų turi asfaltuotą dangą, naujai įrengiami ir rekonstruojami takai ne visada sujungiami į bendrą gyvenamosios teritorijos dviračių takų tinklą ir eismo sistemą, neišspręstos atskirų kelio ruožų saugumo problemos dviračių transporto saugumui užtikrinti. Projekto rengėjo parengtoje studijoje pateikiami judėjimo dviračiais problemų sprendimo būdai, padėsiantys išspręsti dviračių transporto infrastruktūros, vientisumo ir integralumo visame Klaipėdos regione trūkumus. Siūloma įrengti trūkstamą dviračių infrastruktūrą (rekonstruoti arba įrengti naujus dviračių takus, užtikrinti dviračių saugų laikymą), sukurti galimybes derinti judėjimą dviračiais ir kitomis transporto priemonėmis – geležinkeliu, viešuoju transportu (sukurti priemones, užtikrinančias judėjimo dviračiais saugumą ir patrauklumą, sudaryti galimybes dviračius vežtis tarpmiestiniu viešuoju transportu visame regione bei sukurti regioninę dviračių nuomos sistemą). Galimybių studijoje spręsti ir klausimai, susiję su ekologiškesnių transporto priemonių diegimu – gvildentas greitojo tramvajaus linijos klausimas tarp Šventosios ir Klaipėdos per Palangą, svarstytos galimybės paleisti elektra varomų autobusų (elektrobusų) linijas ir paskatinti elektromobilių atsiradimą. Nauji tarptautinių skrydžių ir keltų maršrutai

Atliktoje studijoje pastebėta, kad dabartinė tiesioginių skrydžių geografija – per siaura. Tik Kopenhagos, Rygos, Oslo ir Maskvos turistai gali pasiekti Klaipėdą tiesiogiai. Pateikiamos rekomendacijos skrydžių geografiją plėsti ir keleivius skraidinti į regionui verslo, susisiekimo, turizmo požiūriais svarbias užsienio šalis – Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Švediją, Prancūziją, Olandiją, Rusiją,

Baltarusiją ir Ukrainą. Vertinant susisiekimą tarptautiniais keltais, susiduriama su panašiomis problemomis kaip ir keliaujant oro transportu. Iš Klaipėdos pasiekiami tik Zasnicas ir Kylis (Vokietija) bei Karlshamnas (Švedija). Pasiūlyta ieškoti papildomų galimybių plėsti jūrų kelių susisiekimo galimybes su kitomis Baltijos jūros šalimis. Kelionė po Klaipėdos apylinkes traukiniu ar upe turistų nevilioja

Klaipėdos rajono gyventojai ir turistai į traukinius sėda ne itin noriai. Studijos rengėjai svarbiausiomis šios priemonės nepopuliarumo priežastimis įvardijo maršrutų ir tvarkaraščių nepatogumą, traukinių patrauklumo trūkumą. Nors Klaipėdos regione yra sukurta infrastruktūra vystyti regioninį geležinkelių susisiekimą, dalis infrastruktūros yra nebetinkama ar tinkamai neišnaudojama keleivių vežimo organizavimui. Galimybių studijoje siūloma efektyviau planuoti gyventojų ir krovinių gabenimo reisus bei tvarkaraščius, tam tikrose atkarpose dabartinę infrastruktūrą pritaikyti ne tik krovinių, bet ir keleivių vežimui, mažinti krovinių vežimus geležinkeliais miestų teritorijose. Nors Vakarų Lietuvos regionas gali didžiuotis dideliu vidaus vandens kelių ir mažųjų uostų tinklu, studijoje konstatuojama, kad vis dėlto keleivinė ir krovininė laivyba vidaus vandens keliais vyksta vangiai. Neišnaudojamas vidaus vandenų kelių tinklas turizmui ir poilsiui, nes nėra vieningos Klaipėdos regiono turizmo vystymo ir susisiekimo vidaus vandenimis vizijos, taip pat nepakankamai bendradarbiaujama su Kaliningrado sritimi, siekiant plėtoti keleivių vežimus vandens transportu. Netolygiai išvystytas ir didelį potencialą turintis „pietinis“ Klaipėdos regiono teritorijos turizmo koridorius. Projekto rengėjas studijoje išskyrė priemones, padėsiančias geriau laivybai pritaikyti Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalą, Danės upę, Kuršių marias, Nemuno deltą, Baltijos jūrą bei lengviau pasiekti Kuršių neriją. Neišsprendus visų Klaipėdos regione egzistuojančių susisiekimo problemų, veikianti transporto sistema ir toliau nesudarys galimybių regiono gyventojui ir turistui keliauti regionu greitai, komfortiškai ir sąlyginai pigiai. Su parengtais dokumentais galima susipažinti specialiai projektui „Regioninė galimybių studija „Vakarų krantas“ sukurtoje interneto svetainėje www.vakarukrantas.lt ir projekto vykdytojo – Šilutės rajono savivaldybės – interneto svetainėje www.silute.lt.

6

penktadienis, rugsėjo 13, 2013

nuomonės

Č.Jur­šė­nas klai­dų neišsižada

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Lin­čo teis­mas ati­dė­tas

Balys Šmigels­kas

S

u­si­r in­k i­mas įvy­ko. Tai po per­ ga­lės prieš pran­cū­z us pa­t vir­ ti­no Lie­t u­vos rink­t i­nės žai­dė­ jai Re­nal­das Sei­bu­t is ir Ro­ber­ tas Jav­to­kas. Krep­ši­n in­kai pa­t vir­t i­no, kad bend­ra­me ko­man­dos su­si­r in­k i­me kal­bė­ta at­v i­rai ir be užuo­lan­k ų. Rei­k ia ma­ny­ti, kad tre­ne­riai ir žai­dė­jai vie­ni ki­ tiems iš­sa­kė vis­ką, kas juos slė­gė. Ga­l i­ ma tik spė­l io­t i, ko­k io ly­g io bu­vo ar vis dar yra tos „ki­tos pro­ble­mos“, apie ku­rias ne kar­tą už­si­mi­nė ir vy­riau­sia­sis tre­ne­ ris Jo­nas Kaz­laus­kas.

Po per­ga­lės prieš pran­cū­zus li­ku­sias dve­jas rung­ty­nes E gru­pė­je vei­kiau­siai min­ty­se lai­ko­me tik for­ma­lu­mu. Be abe­jo, la­bai smal­su su­ž i­no­t i dau­ giau pi­kan­tiš­k ų de­ta­lių, ta­čiau kas nuo to pa­si­keis? Konk­re­čiai pra­bi­lę apie vi­ daus pro­ble­mas krep­ši­nin­kai iš aist­ruo­ lių atim­tų tą sal­džią in­terp­re­ta­vi­mo ga­ li­my­bę, o vis­kas ga­lop su­si­ves­tų į la­bai mėgs­ta­mą vie­no žmo­gaus lin­čia­vi­mą. Šiuo me­tu di­džiau­sią vil­t į tei­kia tai, kad krep­ši­nin­kai sa­vo min­ty­se iš tik­r ų­jų ta­ po pa­pras­tes­n i – as­me­n i­nės am­bi­ci­jos pa­ža­bo­tos. Ge­rai, kad lie­tu­viams Bal­ka­ nų mo­kyk­los eg­za­mi­nus te­ko lai­ky­ti jau pir­me­ny­bių pra­džio­je. To­kie da­ly­kai už­ grū­di­na. Nors dau­ge­lis A gru­pę įvar­di­jo kaip be­ne silp­n iau­sią čem­pio­na­te, ta­ čiau ser­bai rung­ty­nė­se su bel­gais tu­rė­ jo tik­ro var­go var­ge­lio. Po per­ga­lės prieš pran­cū­zus li­ku­sias dve­jas rung­ty­nes E gru­pė­je vei­kiau­siai min­ty­se lai­ko­me tik for­ma­lu­mu. Mo­der­naus krep­ši­n io ša­l i­ nin­kai kal­ti­na nuo­bo­džias J.Kaz­laus­ko sche­mas, po ku­rių žai­dė­jai su­si­ku­ria pa­ lan­kias pro­gas ata­kuo­ti – be­lie­ka tik pa­ tai­ky­ti. Il­gą lai­ką bau­dos aikš­te­lės svar­ bą ak­cen­ta­vęs stra­te­gas pa­ga­liau su­ge­ bė­jo tin­ka­mai į žai­d i­mą įjung­t i ir ant­ ro­sios li­ni­jos žai­dė­jus. No­ri­si ti­kė­ti, kad taip sun­k iai be­si­šli­f uo­jan­čia­me tre­ne­ rio ir žai­dė­jų bend­ra­vi­me pa­ga­liau ras­ tas bent šioks toks komp­ro­mi­sas. Krep­š i­n io aist­r uo­l iams ne­de­rė­t ų pa­ mirš­t i, kad ne Lie­tu­vos krep­ši­n io fe­de­ ra­ci­ja da­ro pa­slau­gą Jo­nui, o at­v irkš­ čiai. Gal įspū­d in­g ų per­ga­l ių Grai­k i­jo­ je ir Ru­si­jo­je pa­sie­kęs ir vi­suo­t i­nai pri­ pa­ž in­tas stra­te­gas pa­t s pa­si­pra­š ė su­ grįž­t i? Trum­pa mū­sų at­m in­t is. Leis­k i­ me žmo­g ui dirb­t i tai, ką jis iš­ma­no ge­ riau­siai. Nie­kam ki­tam kaip jam taip ne­ skau­da gal­vos po dar vie­no ne­taik­laus bau­dos me­t i­mo ir nė vie­nam iš mū­sų ne­ten­ka kas­d ien ant že­mės nu­leis­t i į žvaigž­džių vaid­me­nis įsi­jau­tu­sių krep­ ši­nio „ge­ni­jų“.

e.sepetyte@diena.lt

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Var­gas dėl van­dens

K

ur dau­giau, jei ne Sei­me, – čia su­si­ti­ki­mo vie­tą nu­ ro­dė ka­den­ci­ją bai­gęs, ta­ čiau nuo vals­ty­bės rei­ka­lų nea­ti­to­lęs so­cial­de­mok­ra­tų gar­bės pir­mi­nin­kas Čes­lo­vas Jur­šė­nas. „Ka­dai­se čia iš tik­rų­jų priim­da­vau žmo­nes“, – pa­kvies­da­mas jau ne­be į sa­vo, bet į tam skir­tą Sei­mo prii­ma­ mo­jo ka­bi­ne­tą šyp­te­lėja po­li­ti­kas. Tur­būt ne­nuos­ta­bu, kad po­kal­ bis nuo­lat pa­kryps­ta į pri­si­mi­ni­ mus. Č.Jur­šė­nas Sei­mo na­riu iš­ bu­vo be­veik 23 me­tus, ant­ro to­kio po­li­ti­ko Lie­tu­vo­je kol kas nė­ra. Į šios ka­den­ci­jos Sei­mą 75-erių so­ cial­de­mok­ra­tas ne­be­kan­di­da­ta­vo, nes, pa­ties žo­džiais ta­riant, bū­tų bu­vę ne­ko­rek­tiš­ka. Kal­bė­da­mas apie ša­lies po­li­ti­nę si­tua­ci­ją tik­ras kai­ry­sis Č.Jur­šė­ nas sa­viš­kių spren­di­mus pa­tei­si­na ir ne­gai­li ašt­rių žo­džių kon­ser­va­to­ riams, ta­čiau pri­pa­žįs­ta: klai­dų pa­ da­rė vi­si, to­dėl ir gy­ve­ni­mas ge­rė­ja lė­čiau, nei bu­vo ti­kė­ta­si 1990-ųjų ko­vo 11-ąją.

– Kaip api­bū­din­tu­mė­te sa­vo po­li­ti­nę kar­je­rą? – Ži­no­ma, pra­dė­jau nuo ne pa­čios ge­riau­sios, švel­niai ta­riant, par­ti­ jos – nuo Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ ti­jos (LKP) Ta­ry­bų Są­jun­gos ko­mu­ nis­tų par­ti­jos su­dė­ty­je. Ak­ty­viai da­ly­va­vau ta­me pro­ce­se, kai LKP ta­vo sa­va­ran­kiš­ka, at­si­sky­rė nuo Mask­vos ir po me­tų or­ga­ni­za­vo­si į Lie­tu­vos de­mok­ra­ti­nę dar­bo par­ ti­ją. Pas­kui aš bu­vau tos par­ti­jos va­do­vas, ir svar­biau­sias da­ly­kas, jog, baig­da­mas tą va­do­vo kar­je­rą, pa­sie­kiau kar­tu su ki­tais ir su so­ cial­de­mok­ra­tais, kad abi kai­rio­sios par­ti­jos su­si­jung­tų į vie­ną ga­lin­gą jė­gą. Tai lai­kau vie­nu svar­biau­sių sa­vo dar­bų, jei kal­ba­me apie ši­tą po­li­ti­nę pa­krai­pą. O kaip sig­na­ta­ras, Sei­mo na­ rys, Sei­mo pir­mi­nin­kas aš da­riau tai, kas man at­ro­dė rei­ka­lin­ga, kad vals­ty­bė ne tik bū­tų at­kur­ta, bet ir taip funk­cio­nuo­tų, kad žmo­nėms bū­tų ge­riau. Ir, iš ki­tos pu­sės, ver­ tin­da­mas tuos 23 me­tus, ma­tai, jog ne vis­kas ge­rai pa­da­ry­ta. Ir man skau­du, kad ir dėl mū­sų klai­dų ar­ ba dėl mū­sų pra­sto dar­bo žmo­nių gy­ve­ni­mas ge­rė­ja lė­tai. Ši­tai ma­ne vi­sa­da slė­gė, nes mes vi­si, ir kai­rie­ ji, ir de­ši­nie­ji, ėjom su šū­kiais, kad bus ne­prik­lau­so­ma Lie­tu­va ir bus ge­res­nis gy­ve­ni­mas, nes pa­tys tvar­ ky­si­mės, o ne sve­ti­mi. Pa­si­ro­do, ši­ tą šū­kį įgy­ven­din­ti ne­bu­vo taip pa­ pras­ta ir jis te­bė­ra įgy­ven­di­na­mas. – Ko­kie bu­vo pa­grin­di­niai truk­džiai? – Po­li­ti­niai spren­di­mai. Bu­vo to­kių, ku­riems aš ne­pri­ta­riau, bet ki­ti pri­ ta­rė ir dau­gu­ma nu­lem­da­vo. Mums

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Įž­val­gos: pa­sak Č.Jur­šė­no, di­džiau­sias da­bar­ti­nės val­dan­čio­sios koa­li­

ci­jos mi­nu­sas yra tas, kad so­cial­de­mok­ra­tų par­tne­riai žiū­ri sa­vo siau­ ro in­te­re­so. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

at­ro­do, kad dau­giau pri­da­rė de­ši­ nie­ji su ne­vy­ku­sio­mis re­for­mo­mis ir pseu­do­re­vo­liu­ci­jo­mis, bet, są­ži­ nin­gai ta­riant, ir mes ne vis­ką vy­ ku­siai pa­da­rėm. Ar­ba, ga­li­ma sa­ ky­ti, neiš­ven­gėm klai­dų, ku­rių bu­vo ga­li­ma iš­veng­ti, jei­gu bū­tu­me bu­vę gud­res­ni, ap­dai­res­ni.

bet ir su ki­tais. Kar­tais pa­skam­ bi­na man, kar­tais aš pa­skam­bi­nu, jei­gu man kas nors už­kliū­va. Net ir per po­sė­dį, kai jis vyks­ta, o aš se­ ku trans­lia­ci­ją ir man at­ro­do, kad klai­da da­ro­ma, ne­svar­bu kie­no, kam nors skam­bi­nu – ir sa­viems, ir ki­tiems.

– Kuo už­sii­ma­te da­bar, kam ski­ria­te dau­giau­sia lai­ko? – Dar­bo tu­riu dau­giau, ne­gu rei­kia. Esu So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos gar­ bės pir­mi­nin­kas, Vi­suo­ti­nės lie­tu­ vių en­cik­lo­pe­di­jos moks­li­nės re­dak­ ci­jos ta­ry­bos na­rys. 23 to­mai išė­jo, dar du tu­ri išei­ti. Ki­tas di­de­lis dar­bas, ku­rio drau­ gai pa­ska­ti­no im­tis, – LRT ta­ry­bos na­rio. Tai bu­vo pa­da­ry­ta bai­gian­ tis ka­den­ci­jai, nes vie­ta pri­klau­sė opo­zi­ci­jai. Dar vie­nas dar­bas – esu My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to ta­ry­bos na­rys. Ir, ži­no­ma, vie­nas „siau­bin­gas“ dar­bas – ar­chy­vo tvar­ky­mas, vi­so gy­ve­ni­mo po­pie­rių per­kra­ty­mas. Tų po­pie­rių su­si­kau­pė tiek, kad dir­bu kas­dien ir vis galo ne­ma­ty­ti. Ka­ri­ ka­tū­rų sten­dus nie­ko nei­šim­da­mas ati­da­viau ar­chy­vui. Kaip ir su­ve­ ny­rų – svei­ki­ni­mų, raš­tų, do­va­nų – jau la­bai daug esu ati­da­vęs. O kny­gas per­kra­tau kryp­tin­gai ir jos ke­liau­ja ke­tu­riais ad­re­sais: Lie­tu­ vos na­cio­na­li­nei Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­kai ten­ka pa­čios ver­tin­giau­ sios kny­gos, Sei­mo skai­tyk­lai – tie da­ly­kai, ku­rie su­si­ję su par­la­men­ ta­riz­mu, kas ga­li bū­ti nau­din­ga ma­no ko­le­goms. Ir dviem mies­tams – ma­no gim­ta­jai Ig­na­li­nai bei Drus­ki­nin­kams, kur da­bar daž­niau nei anks­čiau poil­ siau­ja­me. Ži­no­ma, ir šei­mo­je rū­pes­čių pa­ kan­ka, nes jau at­si­ra­do ket­vir­ta kar­ta – proa­nū­kis. Rug­sė­jį – pen­ ki mė­ne­siai.

– Jū­sų par­ti­jos ko­le­ga prem­ je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius la­ biau­s iai kri­t i­k uo­ja­m as už del­si­mą priim­ti svar­bius spren­ di­mus. Kaip ver­ti­na­te to­kį ne­ sku­bė­ji­mą? – Tei­gia­mai ver­ti­nu. Su­dė­tin­go­ je si­tua­ci­jo­je ne­ga­li­ma stai­giai spręs­ti. Ži­no­ma, yra to­kių da­ly­kų, kai rei­kia spręs­ti, nes ne­spren­di­ mas bū­na blo­giau ne­tgi už ne vi­ sai ge­rą spren­di­mą. To­kia, sa­ky­ čiau, bend­ra va­dy­bi­nė tai­syk­lė. Bet esa­mo­je si­tua­ci­jo­je, kai yra pro­ble­mų, pai­nia­vos tiek kraš­to vi­du­je, tiek tarp­tau­ti­nė­je si­tua­ ci­jo­je, apie kai ku­riuos da­ly­kus rei­kia ne vie­ną kar­tą pa­gal­vo­ti, o ke­lis kar­tus.

– Ar par­ti­jos ko­le­gos pra­šo pa­ ta­ri­mų? – Įvai­riai. Dau­giau bend­rau­ju su frak­ci­jos se­niū­ne Ire­na Šiau­lie­ne,

– Įvai­rių ver­ti­ni­mų su­lau­kia ir da­bar­ti­nė koa­li­ci­ja. Jū­sų aki­mis – kur jos silp­no­sios vie­tos? – To­kio­je koa­li­ci­jo­je sun­ku dirb­ti, nes kiek­vie­nas koa­li­ci­jos san­das tu­ ri sa­vų in­te­re­sų. Sa­ky­čiau, di­džiau­ sias mi­nu­sas tas, kad ki­tos koa­li­ci­jos su­de­da­mo­sios da­lys žiū­ri sa­vo siau­ ro in­te­re­so – kaip pa­si­nau­do­jant bu­ vi­mu val­džio­je pa­da­ry­ti tai, kas jiems rei­ka­lin­ga, bet ne­bū­ti­nai Lie­tu­vai la­ bai ge­rai. – Ar Lie­tu­vo­je gy­ven­ti da­bar ge­ra? – Man at­ro­do, kad ge­ra, nors gy­ ve­ni­mas nė­ra ge­ras. Ši­tai ne­ver­ ti­na­ma dau­ge­lio, bet mes gy­ve­na­ me lais­vo­je ša­ly­je, sa­vo vals­ty­bė­je. Maž­daug tas pa­ts, kas kvė­puo­ti oru. Nie­kas ne­gi­ria oro, ne­bent kai pa­si­tai­ko blo­gas, su prie­mai­šo­mis. Šiaip vi­si kvė­puo­ja ir ne­pas­te­bi, kad yra tas oras.

At­si­ra­do pro­ble­mų dėl van­dens skai­tik­lio. Vis­kas bu­vo ge­rai, kol bir­že­lio mė­ne­sį jis bu­vo pa­keis­ tas. Iki tol van­dens są­nau­dos bu­ vo ne­di­de­lės. Vos 3 ar­ba 4 van­dens „ku­bai“. Gy­ve­na­me tri­se. Sū­ naus na­mie be­veik ne­bū­na. Dvie­ se mes tik­rai neiš­nau­do­ja­me tiek daug van­dens. Pa­rei­ka­la­vo­me, kad skai­tik­lis bū­tų pa­keis­tas ar­ba bent pa­tik­rin­tas, ar ge­rai vei­kia. Įmo­nė pa­reiš­kė, kad tu­ri­me su­si­mo­kė­ ti, jei no­ri­me nau­jo. Mes vi­sa­da lai­ku su­mo­kė­da­vo­me, jo­kių sko­ lų ne­tu­ri­me, bet da­bar tik­rai ne­ mo­kė­si­me. Ma­ri­ja

Pa­gie­žin­gus rei­kia gy­dy­ti

Ma­ne ner­vi­na nuo­lat de­juo­jan­tys ir vis­kuo ne­pa­ten­kin­ti ti­pai, ku­rių Lie­tu­vo­je da­bar pri­si­vei­sė lyg ka­ čių dau­gia­bu­čių na­mų rū­siuo­se. Ma­nau, to­kie tu­rė­tų bū­ti pri­vers­ ti­nai gy­do­mi nuo pa­gie­žos. Gau­ tų ge­rų vais­tu­kų do­zę ir šyp­se­na snu­ky­je at­si­ras­tų, ir de­juo­ti ne­ be­rei­kė­tų, kad gy­ve­ni­mas blo­gas, vi­si žmo­nės blo­gi, svei­ka­ta pra­sta ir taip to­liau. To­kie ti­pai va­ro mū­ sų vals­ty­bę tie­siai į su­si­nai­ki­ni­mą. Jau da­bar pir­mau­ja­me sa­vi­žu­džių skai­čiu­mi, tai to­kie žmo­ge­liai prie to tie­sio­giai pri­si­de­da. Rol­ka

Pa­lai­ko Ti­be­tą

Pa­si­pik­ti­nau Už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nis­te­ri­jos vyk­do­ma po­li­ti­ka. Prieš 20 me­tų Lie­tu­vai bu­vo svar­bus ki­ tų ša­lių pa­lai­ky­mas sie­kiant at­ gau­ti ne­prik­lau­so­my­bę. Bet ką mū­sų po­li­ti­kai da­ro šian­dien? Ti­ be­tas oku­puo­tas, o mū­sų po­li­ti­kai at­su­ka jiems nu­ga­rą. Mat yra la­ bai už­siė­mę. Mez­ga ry­šius su Ki­ ni­ja. Bet juk Ki­ni­ja nie­kur ne­dings. Ma­nau, tu­rė­tu­me ne par­si­da­vi­nė­ ti ki­tiems, o tvir­tai pa­lai­ky­ti Ti­be­ tą, ku­ris sie­kia tap­ti ne­prik­lau­so­ mas, kaip ir mes. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras tu­rė­tų džiaug­tis, jog toks žmo­gus kaip Da­lai La­ma lan­ko­si Lie­tu­vo­je, o ne at­suk­ti jam nu­ga­rą ir veng­ti su­si­ti­ki­mo su juo. Au­gus­ti­nas

Fan­ta­zi­jos lie­ka fan­ta­zi­jo­mis

Pers­kai­čiau straips­nį apie ke­ti­ni­ mus pa­leis­ti tram­va­jų. Ga­liu pa­sa­ ky­ti tik tiek, kad fan­ta­zi­jos te­gul ir lie­ka fan­ta­zi­jo­mis. Juk šis pro­jek­tas kai­nuo­tų 1 mlrd. li­tų. Jau ge­riau už tuos pi­ni­gus at­si­skai­ty­tų su pen­ si­nin­kais, ku­rie vos iš­gy­ve­na. Yra la­bai daug ga­li­my­bių, kur pa­nau­ do­ti vals­ty­bės pi­ni­gus. Kiek yra na­mų, ku­riems rei­kia re­konst­ruk­ ci­jos, ne­sut­var­ky­tos gat­vės. Ma­ nau, rei­kė­tų pir­miau­sia su­tvar­ky­ti mies­tą, pa­ge­rin­ti žmo­nių gy­ve­ni­ mą, o ta­da jau ga­li­ma ir apie tram­ va­jus sva­jo­ti. Klai­pė­die­tė Pa­ren­gė Ro­ber­ta Vi­čiu­ly­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

397 728

telefonas@kl.lt

Eg­lė Še­pe­ty­tė

Informacija: 397

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, rugsėjo 13, 2013

lietuva Iš­vy­ko ­ su duk­ra

Jungs oro ­ uos­tus?

Kvie­čia ­ į Ti­be­tą

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­ čius pa­tvir­ti­no, kad vals­ty­bės sau­go­mos Lai­mu­tė Stan­kū­nai­ tė su duk­te­ri­mi yra iš­vy­ku­sios iš ša­lies. „Kiek aš tu­riu in­for­ ma­ci­jos, tik­rai yra iš­vy­ku­si, kur – at­sa­ky­mo ne­bus“, – sa­kė A.But­ke­vi­čius. „Bu­vo pa­sa­ky­ta, svei­ka, gy­va, lan­ko mo­kyk­lą ir taip to­liau“, – pri­dū­rė jis.

Sei­mas šie­met ru­de­nį spręs, ar Kau­no ir Pa­lan­gos oro uos­tus pri­jung­ti prie Vil­niaus oro uos­ to. Sei­mas va­kar po pa­tei­ki­mo priė­mė svars­ty­ti Kau­no ir Pa­lan­ gos oro uos­tų su­jun­gi­mo įsta­ty­ mo pro­jek­tą ir to­liau jį svars­tys lapk­ri­tį. Vi­si trys oro uos­tai ir to­ liau kon­ku­ruos ir bus plė­to­ja­mi skir­tin­go­mis kryp­ti­mis.

Vil­niu­je vie­šin­tis Ti­be­to dva­ si­nis ly­de­ris Da­lai La­ma kvie­ čia ap­lan­ky­ti Ti­be­tą, o po­li­ti­ kus, esant ga­li­my­bei, pa­pa­sa­ ko­ti Ki­ni­jos pa­rei­gū­nams, ką ten pa­ma­tė. O Lie­tu­vos am­ ba­sa­do­rė Pe­ki­ne va­kar bu­ vo iš­kvies­ta į Ki­ni­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ją dėl Da­lai La­mos vi­zi­to.

Ar Lie­tu­va te­be­tu­ri elekt­ros rezervą? De­šimt­me­čio pro­jek­tas – du­jo­mis kū­ re­na­mas 9-asis Lie­tu­vos elekt­ri­nės blo­ kas Elekt­rė­nuo­se – tu­rė­jo iš­gel­bė­ti Lie­ tu­vą nuo ener­gi­jos sty­giaus už­da­rius Ig­ na­li­nos ato­mi­nę elekt­ri­nę. Ta­čiau dėl 1,3 mlrd. li­tų kai­na­vu­sio ob­jek­to ir jo va­ do­vų veik­los ky­la vis dau­giau klau­si­ mų bei įta­ri­mų.

Gvi­das Kar­čins­kas g.karcinskas@diena.lt

Po skam­bių kal­bų – re­mon­tas

Po ket­ve­rius me­tus tru­ku­sių sta­ty­ bų, 2012 m. spa­lio 12 d., tuo­me­tės Vy­riau­sy­bės at­sto­vai ir jos va­do­vas And­rius Ku­bi­lius Elekt­rė­nuo­se iš­kil­ min­gai ati­da­rė 9-ąjį Lie­tu­vos elekt­ri­ nės elekt­ros ga­my­bos blo­ką. Tuo­met A.Ku­bi­lius tvir­ti­no, kad 1,3 mlrd. li­tų kai­na­vęs „mo­der­niau­sių tech­no­lo­gi­ jų pa­vyz­dys yra dar vie­na prie­mo­nė Lie­tu­vos ener­ge­ti­kai plė­to­ti“. Tuo­me­tis „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ va­do­vas Da­lius Mi­siū­nas tvir­ti­no, kad elekt­ros ga­my­bai nuo šiol rei­ kės 30 pro­c. ma­žiau gam­ti­nių du­ jų, o per 2013 m. jis pa­ga­mins 1,374 mlrd. kWh elekt­ros. Ta­čiau nau­ja­sis blo­kas ta­po tie­ siog pra­ban­giu Elekt­rė­nų ma­ rių šil­dy­tu­vu, – praė­jus kiek dau­ giau nei pus­me­čiui, ge­gu­žės 17-ąją, blo­kas su­stab­dy­tas. Įdo­mu ir tai, kad pra­ne­ši­mas apie šį įvy­kį „Nord Pool Spot“ ener­ge­ ti­kos rin­kos po­rta­le pa­skelb­tas tik po mė­ne­sio – bir­že­lio 17 d. Tuo­met pla­nuo­ta, kad re­mon­to dar­bai truks mė­ne­sį, ta­čiau vė­liau ter­mi­nas pra­ tęs­tas iki rugp­jū­čio 10-osios. Nu­ ro­dy­ta prie­žas­tis – ga­ro tur­bi­nos guo­lių re­mon­tas. Net ir rugp­jū­čio 10 d. pa­lei­dus blo­ką neiš­veng­ta pro­ble­mų – pra­ ne­ša­ma apie dvi die­nas tru­ku­sius su­tri­ki­mus. Kaip dienraščiui paaiš­ ki­no „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ at­sto­vai, šias dvi die­nas „bu­vo de­ri­na­mos val­dy­mo sis­te­mos“. Nu­ty­lė­jo ne be rei­ka­lo?

Ne­pai­sy­da­mas šių pro­ble­mų, tuo­ me­tės „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ (da­bar per­va­din­tos į „Lie­tu­vos ener­gi­ jos ga­my­bą“) va­do­vas D.Mi­siū­nas lie­pos vi­du­ry­je vie­šai pa­reiš­kė, kad 9-asis blo­kas Elekt­rė­nuo­se vei­kė tik apie du mė­ne­sius „ir ar­ti­miau­ siu me­tu tik­rai ne­veiks“, o su­stab­ dy­tas bu­vo ne dėl ko ki­to, bet dėl per di­de­lės du­jų kai­nos. Esą šių ap­lin­ky­bių įgy­ven­din­ da­mi pro­jek­tą ne­nu­ma­tė nė rim­

čiau­si ener­ge­ti­kos eks­per­tai. Ta­ čiau ke­le­rius me­tus pa­grin­di­niai Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos eks­per­tai su­ tar­ti­nai tvir­ti­no, kad Elekt­rė­nuo­ se da­ro­ma ener­ge­ti­nė-eko­no­mi­nė ne­są­mo­nė. Dau­giau apie jo­kius ge­di­mus D.Mi­siū­nas neuž­si­mi­nė. Kaip vė­ liau paaiš­kė­jo – bu­vo dėl ko. Blo­ gos nau­jie­nos ne­pa­dė­tų da­ry­ti kar­ je­ros. Bū­tent lie­pą D.Mi­siū­nas bu­vo pa­skir­tas va­do­vau­ti vi­sai nau­ja­ jai vals­ty­bi­nių ener­ge­ti­kos įmo­nių gru­pei, bu­vu­siai UAB „Vi­sa­gi­ no ato­mi­nė elekt­ri­nė“, da­bar per­ va­din­tai į „Lie­tu­vos ener­gi­ją“, ku­ ri val­do ir Elekt­rė­nų elekt­ri­nę, t. y. „Lie­tu­vos ener­gi­jos ga­my­bą“, elekt­ros skirs­ty­mo bei tie­ki­mo įmo­nę „Les­to“ ir plė­to­ja Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­tą.

Jei jie ne­pra­ne­šė, va­ di­na­si, ava­ri­jos ne­ bu­vo. Jie vi­są lai­ką pra­ne­ša apie ge­di­ mą, nė­ra taip, kad kas nors ką nors slėp­tų.

Dar dau­giau klau­si­mų

„Klaipėdos“ žur­na­lis­tams pa­si­ tei­ra­vus, ko­dėl vos ke­lis mė­ne­ sius vei­ku­siam elekt­ri­nės blo­ kui pri­rei­kė 3 mė­ne­sių re­mon­to, „Lie­tu­vos ener­gi­jos ga­my­bos“ at­ sto­vė Er­nes­ta Dap­kie­nė raš­tu pa­ ti­ki­no, kad „gegužės–birželio mė­ ne­siais kom­bi­nuo­to­jo cik­lo blo­ko vei­ki­mas ne­bu­vo bū­ti­nas“, to­dėl šis lai­kas „bu­vo iš­nau­do­tas su­ tei­kiant ga­li­my­bę ran­go­vui at­lik­ti ga­ran­ti­nius blo­ko de­fek­tų ša­li­ni­ mo dar­bus“. Esą tų de­fek­tų at­si­ ra­do tur­bi­nos te­pi­mo sis­te­mo­je ir pa­gal­bi­niuo­se įren­gi­niuo­se. Neo­fi­cia­liai tei­gia­ma, kad de­fek­ tų ga­lė­jo at­si­ras­ti dėl ga­ro tur­bi­nos vib­ra­ci­jos ir guo­lių kai­ti­mo, o šios

Pa­ra­dok­sas: prieš me­tus tuo­me­čio „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ va­do­vo D.Mi­siū­no ro­dy­tą džiaugs­mą nu­stel­bė rea­

ly­bė – bran­giai at­siė­ju­sio 9-ojo blo­ko veik­la strin­ga. Vis dėl­to tai di­rek­to­riaus kar­je­rai ne­truk­do.

pro­ble­mos ki­lo nu­sė­dus tur­bi­nos pa­ma­tui, – re­mon­to dar­bai iš vi­ so ga­lė­jo at­siei­ti iki 200 mln. li­tų. Dar dau­giau, spė­ja­ma, kad dėl šių ge­di­mų 9-asis blo­kas ga­li neat­lik­ti sa­vo pa­grin­di­nės – elekt­ros re­zer­ vo – funk­ci­jos. T. y. pra­dė­ti veik­ ti per 24 va­lan­das, kaip nu­ma­ to įsta­ty­mas, nors 9-asis blo­kas gau­na šal­to re­zer­vo mo­kes­tį kaip VIAP (vie­šuo­sius in­te­re­sus ati­tin­ kan­ti pa­slau­ga), ku­rį su­mo­ka vi­si elekt­ros var­to­to­jai. „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ at­sto­vės per­duo­ta­me „Lie­tu­vos ener­gi­jos ga­my­bos“ lai­ki­nai ei­nan­čio di­ rek­to­riaus pa­rei­gas Juo­zo Bart­ lin­go at­sa­k y­m e ti­k i­n a­m a, kad re­mon­to kai­na ne­ži­no­ma. Ne­va vi­sas re­mon­to iš­lai­das pri­siė­mė pa­tys ran­go­vai is­pa­nai, nes ga­ ran­ti­nis blo­ko de­fek­tų ša­li­ni­mo lai­ko­tar­pis – dve­ji me­tai – baig­ sis 2014-ųjų ru­de­nį. Ins­pek­ci­jai pra­neš­ti ne­si­tei­kė

Va­do­vau­jan­tis įsta­ty­mais, apie veik­los su­tri­ki­mus elekt­ros rin­kos da­ly­viai pri­va­lo in­for­muo­ti Vals­ ty­bi­nę ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ją. Ta­ čiau „Lie­tu­vos ener­gi­jos ga­my­bos“ at­sto­vai to da­ry­ti ne­si­var­gi­no. Kaip in­for­ma­vo J.Bart­lin­gas, tai ne­bu­vo ava­ri­nis su­stab­dy­mas, o tik ga­ran­ ti­nių de­fek­tų ša­li­ni­mas, tad ins­ pek­ci­jos apie tai in­for­muo­ti esą ne­ bu­vo bū­ti­na. Pa­čios Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­ko pa­va­duo­ to­jas Ri­čar­das Žo­rams­kis, iš­gir­dęs

klau­si­mą, ar ins­pek­ci­jai bu­vo pra­ neš­ta apie ge­di­mą, ti­ki­no ap­skri­tai nie­ko ne­ga­lin­tis at­sa­ky­ti. Tai esą ge­riau pa­da­ry­ti ga­li at­sto­vė spau­ dai Mil­da Le­vand­rai­ty­tė. „Jei jie ne­pra­ne­šė, va­di­na­si, ava­ ri­jos ne­bu­vo. Na, jei bū­na pra­ne­ša­ ma apie ava­ri­ją, su­tri­ki­mą, su­da­ ro­ma ko­mi­si­ja, at­lie­ka­mas ty­ri­mas, ko­kios to prie­žas­tys. Ar Ener­ge­ti­ kos ins­pek­ci­ja pa­si­ti­ki rin­kos da­ly­ viais? Na, jie tu­ri pra­neš­ti“, – sa­kė M.Le­vand­rai­ty­tė. Ste­bė­to­jai nie­ko ne­ži­no

Be­je, nuo šių me­tų lie­pos 16 d. su­ da­ry­ta ir vals­ty­bi­nes ener­ge­ti­ kos įmo­nes val­dan­čios „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ ste­bė­to­jų ta­ry­ba. Ta­ čiau ir ji ne­bu­vo in­for­muo­ta apie ge­di­mus. Vie­nas jos na­rių, gar­sus vers­lo pa­sau­lio at­sto­vas An­ta­nas Da­nys, pa­siū­lė vi­sais klau­si­mais kreip­tis į ta­ry­bos va­do­vą Ša­rū­ną Klio­kį. Ta­čiau ir šis ne­ką dau­giau te­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti. Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja šio­je is­to­ ri­jo­je pro­ble­mų taip pat neįž­vel­gia. Mi­nist­ro Ja­ros­la­vo Ne­ve­ro­vi­čiaus at­sto­vės Dai­vos Ri­ma­šaus­kai­tės at­ siųs­tuo­se at­sa­ky­muo­se tvir­ti­na­ma, kad D.Mi­siū­nas, neuž­si­min­da­mas apie tik­rą­sias 9-ojo blo­ko su­stab­ dy­mo prie­žas­tis, nie­kaip ne­de­zin­ for­ma­vo vi­suo­me­nės, nes kal­bė­jo apie blo­ko rei­ka­lin­gu­mą ap­skri­tai, – esą nie­kas ne­ga­lė­jo pro­gno­zuo­ ti, kad du­jos pa­brangs dvi­gu­bai ir elekt­ros ener­gi­jos ga­my­ba taps per bran­gi.

Fotomontažas

Komentaras

Jur­g is Vi­le­mas

Pro­fe­so­rius, ener­ge­ti­kos eks­per­tas

T

aip, ge­di­mas ga­li bū­ti vie­na iš blo­ko su­stab­dy­mo prie­ žas­čių. Bet pa­grin­di­nė prie­ žas­tis, ko­dėl šis blo­kas ir atei­ ty­je ne­dirbs nor­ma­lia ap­kro­va, – per aukš­ta du­jų kai­na. Šiuo me­tu rin­ko­je elekt­ros ener­g i­jos kai­na yra že­mes­ nė, nei ga­l i­ma pa­ga­m in­t i šia­me blo­ ke, o dar kai at­si­ran­da to­kių ge­di­mų... Bet to­kie du­ji­niai blo­kai sto­ja ir Vo­kie­ ti­jo­je ir tik dėl eko­no­mi­nių prie­žas­čių. Tie­sa, mū­siš­kiai no­rė­jo dar pa­pras­tes­ nius pa­ma­tus da­ry­ti – is­pa­nai pa­si­rin­ ko tvir­tes­nius po­li­nius pa­ma­tus, o de­ fek­tai iš­len­da ir po ke­lių de­šimt­me­čių. Bet nuo­sto­lio ne­ga­mi­nant elekt­ros šia­ me blo­ke tik­rai ne­pa­ti­ria­ma, nes, kaip mi­nė­jau, čia elekt­rą ga­min­ti yra bran­ giau, nei im­por­t uo­t i. Lat­v iai Ry­go­je pa­si­sta­tė pa­na­šios tech­no­lo­g i­jos ter­ mo­fi ­ka­ci­nių blo­k ų, taip pat vo­kie­čiai pa­t i­r ia di­de­l ių fi­nan­si­n ių pro­ble­mų, nes in­ves­ti­ci­jos pa­da­ry­tos, jos neat­si­ per­ka. O spren­di­mai Lie­tu­vo­je priim­ ti la­bai se­n iai, gal prieš de­šimt­me­t į. Tad sun­ku da­bar at­sek­ti, kas už tai at­ sa­kin­gas.

8

penktadienis, rugsėjo 13, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

gidas

Gimtinė daugiskaitos neturi Begaline meile gimtajai Dzūkijai gyvenanti klaipėdietė folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“ narė Daiva Ignatavičienė šiandien savo jausmus išlies dainomis kūrybiniame vakare „Pieskynų giesmės“, kuris vyks Klaipėdos etnokultūros centre.

– Kas laukia publikos, šįvakar ateisiančios į Etnokultūros centrą? – Koncerto metu bus solinių dainų, bet ne tik. Man padės „Kuršių ainiai“. Skambės skudučiai, akordeonas, okulelė, smuikas, fleita. Laukiame svečių – žada atvykti mano jaunystės laikų draugės iš Mažeikių, kur esu gyvenusi ir lankiusi folkloro ansamblį. „Alksna“ dainuos žemaitiškai. Pora žmonių turėtų skaityti poeziją, aš pati pasidalysiu atsiminimais, kalbėsime apie 50-mečių kartą.

Nostalgija: iš smėlingosios Dzūkijos kilusi D.Ignatavičienė meilės savam kraštui neprarado ir savo jausmus

ketina išlieti kūrybos vakare.

Daiva Janauskaitė

– Žemaičio ausiai neįprastas žodis „pieskynai“ intriguoja. Kodėl taip pavadinote renginį? – Koncertas yra vienas iš kelių, skirtų „Kuršių ainių“ jubiliejui, kartu ir Tarmių metams. Pieskynai mums, dzūkams, labai gerai žinomas žodis, tai – smėlynai. Mano šeima gyveno ties Lazdijais, o mano dziedulių kraštas – ties Veisiejais. Tose vietose vaikystėje praleidau daug laiko. Paveldėjau močiutės sodybą ir dabar ten gyvenu ištisas vasaras. Apie ilgesį tam kraštui bylos

mano pasirinkti tekstai. Kai pagalvoju apie anapusybę, suvokiu, kad kapinaitėse, kur ant ežero kranto, pieskų kalnelyje palaidotas mano prodziedas, mielai atgulčiau. – Ar tai reiškia, kad gimtinė jums labai reikšminga ir dabar, kai jau netrumpą laiką gyvenate Klaipėdoje? – Labai džiaugiuosi, kad turėjau tikrą gimtinę su troba, tvartu, kluonu, aptvertu kiemu, seneliais. Esu tikra, kai žmogus dar vaikystėje išsimūrija tokius gyvenimo pamatus, tada ir gyvenimas pasiseka. Aš esu

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Daiva Ignatavičienė:

Aš esu labai laiminga ir tikiu, kad tam turėjo įtakos vaikystė. labai laiminga ir tikiu, kad tam turėjo įtakos vaikystė. – Kaip kilo mintis surengti tokį vakarą? – Tai „Kuršių ainių“ vadovės Jolitos Vozgirdienės sumanymas. Ji

žino, kad aš kartais imuosi dainuojamosios poezijos ir pasiūlė kartu su „Kuršių ainiais“ surengti tokį vakarą. Ansamblis yra mano draugai, aš esu jo narė jau 14 metų. Šis pasiūlymas buvo savotiška provokacija. Klaipėdoje viena nesu dainavusi, nors pasirodyti prieš publiką man nėra baisu, nes ne kartą dalyvavau įvairiuose vakaruose. Juk dzūkui išlieti širdį, pasipasakoti – viena baika. Gal kiek sužemaitėjau, nes truputį jaudinuosi, galvoju, kaip čia mane priims. Bet tikiuosi, kad mums viskas pavyks.

Į Šokio galeriją Rita Bočiulytė Klaipėdos menininkų grupė „Žuvies akis“ ir jos šokio teatras „PADI DAPI fish“ išsikraustė iš „Memelio miesto“ arčiau uostamiesčio centro ir ten šeštadienį atidarys Šokio galeriją.

Kaip pasakojo choreografė ir teatro „PADI DAPI fish“ direktorė Agnija Šeiko, ten bus kuriami ir rodomi šokio spektakliai, bus atnaujintas kas mėnesį publikai rengtas šokėjų Žuvadienis, vyks edukaciniai renginiai. Prie „Žuvies akies“ prisijungė ir Beata Molytė su savo flamenko studija, Aušra Krasauskaitė su vaikų baleto studija. Ten Laura Geraščenko tęs vaikų meninės studijos „Žuveliukas“ veiklą, Inga Kuzne-

cova toliau ves šiuolaikinio šokio užsiėmimus. „Belaukdami Klaipėdos kultūros fabriko atidarymo, kadangi vis dar neaišku, kas ir kaip ten bus, išsinuomojome ir įsirengėme salę, nes mums gi reikia repetuoti, kurti spektaklius ir juos rodyti publikai. Sujungėme pajėgas, kad išsilaikytumėme“, – aiškino A.Šeiko. Rytoj 12 val. naujojoje Šokio galerijoje (Herkaus Manto g. 31A, III a.) naujakuriai rengia „Šokio pusryčius“ ir kviečia visus besidominčius choreografijos menu. Tai galimybė susitikti su Klaipėdos šokio profesionalais, kurie ten darbuosis. Bus pristatyti įvairūs šokio stiliai, rodomos ištraukos iš spektaklių, susirinkusiųjų lauks ir rytinis šampanas su užkandžiais. Įėjimas – laisvas.

– Esate lituanistė, tačiau kuriate dainas. Kaip jos gimsta? – Esu sukūrusi melodijų, kurias pritaikiau poetų E.Liegutės, S.Gedos, Just.Marcinkevičiaus, V.Braziūno eilėms. Jas visas vienija ta pati tema – mūsų kilmė. Nuo studijų laikų jau daugiau nei 30 metų esu folkloristė, todėl tekstai, kuriuos atliksiu, tikrai susiję su folkloru, o ir melodijos nėra atitolusios. Baigiau tik vaikų muzikos mokyklą, todėl nesu profesionali muzikantė. Groju keliais muzikos instrumentais – akordeonu, armonika, gitara, kanklėmis, o būdama lituanistė labai vertinu poeziją. Man eilėraščius smagiau skaityti muzikine kalba, o ne paprastai. Pasakysiu atvirai, neišgyvenu kūrybinių kančių ir nepretenduoju vadintis kūrėja. Tiesiog paskaitau, ir melodija man galvoje suskamba savaime. D.Ignatavičienės kūrybos vakaras „Pieskynų giesmės“ Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) prasidės 18 val.

„Permain Festivalio „Permainų muzika“ atidarymo koncertas kitą savaitę Klaipėdos koncertų salėje leis mintimis perplaukti vandenyną ir atsidurti anapus Atlanto.

Duetas: Lietuvos Auksinio scenos kryžiaus ir Klaipėdos „Padėkos kau-

kės“ savininkės choreografės A.Šeiko sukurtame šiuolaikinio šokio spektaklyje „Aikštelėje laisvų vietų nėra“ šoka Petras Lisauskas ir Darius Berulis. Jie pasirodys ir „Šokio pusryčiuose“. Vladimiro Lupovskojaus nuotr.

Kokia yra šiuolaikinė Amerikos kompozitorių muzika? Ar galima joje atrasti savito ir vieningo stiliaus ženklų? Kokią įtaką jai turėjo europietiškos muzikos tradicijos? Kaip ją paveikė amerikietiškas menas, visų pirma, džiazas? Ar ji gali patikti, o gal net šokiruoti? Klaipėdos kamerinio orkestro (KKO) programa „Amerikos muzika: patikti ir šokiruoti“ pateiks platų šios įvairialypės ir daugiatautės šalies muzikinį kraštovaizdį. Koncerte bus pristatyta penkių autorių, atstovaujančių skirtingoms stilistikoms ir kartoms, –

9

penktadienis, rugsėjo 13, 2013

pramogų gidas S.Staniūno tapyba – kopose

Juodkrantė – dailininkų akimis

Vienas garsiausių Lietuvos tarpdisciplininio meno atstovų vilnietis tapytojas Sigitas Staniūnas, dažniausiai tapantis pirštais ir garsėjantis unikaliais performansais, savo tapybos kūrinių pristatymą rytoj surengs ne kur kitur, o Latvijos pajūryje. Kopų apsuptyje bus galima ne tik pamatyti jo kūrinių, pabendrauti su autoriumi, bet ir susipažinti su video- bei audiodokumentika iš kitų šio menininko projektų, įvykusių pastaraisiais metais. S.Staniūno darbų parodos dažnai papildomos instaliacijomis ir teatrališkais performansais, kuriuose susipina dailė, muzika, šokis ir videomenas. KUR? Latvijos pajūryje, Papėje. KADA? Rugsėjo 14 d. 14 val. KAINA? Nemokamai.

Šįvakar Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje atidaroma tarptautinio tapybos plenero „Nidos ekspresija“ paroda „Juodkrantė dailininkų akimis“. Kartu vyks susitikimas su šiemečio plenero dalyviais, bus pristatyta knyga-albumas „Nida Art“. Prieš savaitę parodos atidarymu Nidoje prasidėjusi XIX tarptautinė kūrybinė stovykla-pleneras „Nidos ekspresija“ sulaukė tapytojų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Armėnijos, Rusijos, Vokietijos, Danijos ir Nairobio. Dabar pleneras persikelia į Juodkrantę, ir ten dar savaitę jo dalyviai iš natūros tapys figūrines kompozicijas. KUR? L.Rėzos kultūros centre Juodkrantėje (L.Rėzos g. 8). KADA? Rugsėjo 13 d. 18 val. KAINA? Nemokamai.

Paroda ves grafikės kūrybos keliu „Klaipėdos galerijoje“ (Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10) šiandien 17 val. atidaroma jubiliejinė klaipėdietės dailininkės Onos Šimaitytės-Račkauskienės grafikos paroda „Anksčiau – dabar“. Joje eksponuojami įvairių laikotarpių oforto ir monotipijos technikomis atlikti darbai pristatys įvairialypę grafikės kūrybą.

Ekslibrisai: O.Šimaitytė-Račkauskienė sukūrė šimtus knygos ženklų. Tarp

jų – ir knygotyrininkui D.Kaunui, Panevėžio J.Balčikonio gimnazijai.

1972-aisiais O.Šimaitytė-Račkauskienė baigė grafikos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Klaipėdoje dailininkė gyvena jau ketvirtį amžiaus, čia gimė brandžiausi jos darbai. Ji reiškiasi įvairiose grafikos srityse – kuria estampus, taikomąją grafiką, ekslibrisus. O.Šimaitytės-Račkaus-

kienės kūrybos kelyje būta ir žaislų siuvimo, ir fotografijos, ir eilėraščių – tokia įvairovė atskleidžia vis naujų potyrių ir įkvėpimo ieškančią individualybę. Nors dailininkė mėgsta monotipiją, piešia pastele, svarbiausia jos grafikos technika yra ofortas. Oforto technika atlikta ir didžioji dalis ekslibrisų – sunku išvardyti visas šalies ir tarptautines ekslibrisų parodas, kuriose ji dalyvavo ir pelnė apdovanojimų. „Lietuvos istorija, kultūros paveldas, lietuvių liaudies kūrybos – tautosakos, mitologijos, meno klodai – sudaro O.ŠimaitytėsRačkauskienės kūrinių idėjinį ir vaizdinį pagrindą. Jos grafikos motyvai paprasti: paukštis, medis, liz-

das, knyga, liaudiška skulptūrėlė, pamario krikštas, kelias... Tradicinis motyvas grafikės kūriniuose kūrybiškai interpretuojamas, o jo paprastume regime iš tėvų gautą, iš tėviškės laukų atsineštą ir miesto civilizacijos apsuptyje išlaikytą esminių vertybių suvokimą. Emocionaliems O.Šimaitytės-Račkauskienės kūriniams būdinga subtili tonų gradacija, smulkus štrichas, netikėti rakursai ir sugretinimai, juose atsiskleidžia ir kūrėjos asmenybė, ir laikotarpio meniniai siekiai“, – pastebėjo dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė. Paroda „Anksčiau – dabar“ veiks iki spalio 10 d. „Klaipėdos“ inf.

Baroti galerijoje – knyga kitaip Šiandien 18 val. uostamiesčio Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1) lankytojams duris atvers iš Plungės atkeliavusi paroda, kurioje pristatomi Vokietijos ir Lietuvos dailininkų kūrybiniai darbai knygos tema.

Autorės: Vokietijos menininkės U.Brockfeld, D.Müller ir J.Flügge į Lietuvą atvežė savo kūrinius knygos

tema.

Organizatorių nuotr.

Tarptautinėje knygos meno parodoje „Knyga kitaip: teksto ir formos improvizacijos“ dalyvauja Vokietijos menininkės Ulla Brockfeld (keramika, objektai), Dagmar Müller (juvelyrika, objektai), Jette Flügge (leporello, objektai), Rosi Wolf-Laberenz (objektai, koliažas), Christiane Heller (objektai, koliažas) bei plungiškiai Jūratė Motužienė (tapyba), Kristina Paulauskaitė (foto-

grafija) ir Algimantas Verkys (medžio skulptūra). Parodoje bus eksponuojamos netradicinės, menininkų sukurtos knygos – laisva improvizacija forma, medžiaga, tekstu. Šioji paroda – jau penktasis bendras Vokietijos ir Lietuvos menininkų kūrybinis darbas, inicijuotas Pietų Vestfalijos žemės „Frauen Kunst Forum“ menininkių U.Brockfeld ir D.Müller. Šįkart jis skirtas knygai ir naujajai Plungės viešajai bibliotekai, neseniai įsikėlusiai į restauruotą M.Oginskio dvaro laikrodinę-oranžeriją. Paroda veiks iki spalio 2 d. „Klaipėdos“ inf.

nų muzika“: tai, kas gali patikti ir šokiruoti Lou Harrisono, Aarono Coplando, Davido S.Lefkowitzo, Osvaldo Golijovo bei Michaelio Daugherty – kūryba. Programą sudarė ir diriguos ryškus batutos meistras Nealas Stulbergas (JAV). „Los Angeles Times“ jį laiko scenos autoritetu, gebančiu pasiekti muzikos nušvitimą. Jis pelnė tarptautinį pripažinimą už įžvalgias ir įtikinamas klasikos bei nūdienos autorių kūrinių interpretacijas. Įspūdinga, kad šio atlikėjo koncertiniai maršrutai driekiasi tiek anapus Atlanto, tiek Europoje ir net Australijoje. N.Stulbergas taip pat dažnai koncertuoja kaip pianistas, rengia rečitalius, groja kamerinę muziką. Tarptautiniuose festivaliuose jo skambinti ir kartu diriguoti W.A.Mozarto forte-

pijoniniai koncertai, pasak kritikų, pasižymėjo virtuoziškumu ir įtaiga. N.Stulbergas yra atlikęs Steve’o Reicho, Philipo Glasso ir kitų žymių dabarties kūrėjų opusus. KKO meno vadovo Mindaugo Bačkaus iniciatyva jis buvo pakviestas „Permainų muzikoje“ pristatyti savo šalies kompozitorių kūrybą. Apie pastarojo koncerto programą dirigentas teigė: „Amerikos klasikinės muzikos tradicija yra gana jauna, bet ji teka stipriai ir laisvai, tarsi upė su daugybe srovių. Pakraščiuose – serializmas, centre – populiarizmas, minimalizmas, džiazas, Vakarų pakrantėje – eksperimentalizmas – visa tai klesti margame Amerikos žemyne. Šios programos ištakos glūdi keliose minėtose tradici-

jose, nusakančiose įvairių etninių grupių indėlį į Amerikos muzikinę kultūrą“. Solo partijas koncerte atliks Andrius Žiūra (klarnetas) ir KKO koncertmeisteris Linas Valickas (smuikas). M.Bačkaus teigimu, „Linas labai aktyviai reiškiasi miesto muzikiniame gyvenime, daug koncertuoja, dirba pedagoginį darbą. Džiugu, jog šis aukščiausio lygio smuikininkas jau tapo Klaipėdos patriotu“. „Permainų muzikos“ ekspresą Klaipėdos koncertų salė sutiks rugsėjo 19 d. Jis priartės 17 val., smalsiausiems klausytojams ir atlikėjams susirinkus į prieškoncertinį susitikimą, o koncerto pradžia – 18 val. Festivalis kviečia keliauti kartu ir patirti naujų įspūdžių. „Klaipėdos“ inf.

Amerikos klasikinės muzikos tradicija yra gana jauna, bet ji teka stipriai ir laisvai, tarsi upė su daugybe srovių.

Svečias: koncertui diriguos batutos meistras

iš JAV N.Stulbergas. Organizatorių nuotr.

10

penktadienis, rugsÄ—jo 13, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/pasaulis

Ka­ta­lo­ni­jos ke­lias „Šian­dien yra is­to­ri­nÄ— die­na. Ka­ ta­lo­nai tu­ri pa­tvir­tin­ti sa­vo ap­si­ spren­di­mÄ… bō­ti lais­va ĹĄa­li­mi“, – sa­kÄ— ak­ci­jÄ… or­ga­ni­za­vu­sio ju­dÄ—­ji­mo Ka­ta­lo­ni­jos na­cio­na­li­nÄ—s asamb­lÄ—­ jos pre­zi­den­tÄ— Car­me For­ca­dell. „Mums rei­kia nu­trauk­ti kul­tō­ri­nÄŻ ir eko­no­mi­nÄŻ du­si­ni­mÄ…, ku­rÄŻ ken­ Ä?ia­me, – sa­kÄ— ji mi­niai Bar­se­lo­nos cent­re. – Ĺ im­tai tĹŤks­tan­Ä?iĹł mō­sĹł tu­ri iĹĄei­ti ÄŻ gat­ves ir de­mok­ra­tiť­kai bei vi­siems priim­ti­nu bō­du pa­ro­ dy­ti, kad ga­li­me pa­siek­ti bet ko­kÄŻ sau iť­si­kel­tÄ… tiks­lÄ….“ Ak­ci­ja bu­vo su­reng­ta 1989 m. ÄŻvy­ku­sio Bal­ti­jos ke­lio pa­vyz­dĹžiu. Anuo­met mi­li­jo­nai Ĺžmo­niĹł Lie­tu­ vo­je, Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je su­si­ki­bo ran­ko­mis, mi­nÄ—­da­mi oku­pa­ci­jÄ… nu­ lÄ—­mu­sio So­vie­tĹł SÄ…­jun­gos bei na­ciĹł Vo­kie­ti­jos pa­kto me­ti­nes ir rei­ka­ lau­da­mi ne­prik­lau­so­my­bÄ—s.

Sek­da­mi Bal­ti­jos ĹĄa­liĹł pa­vyz­dĹžiu dau­giau kaip mi­li­jo­nas ka­ta­lo­nĹł tre­Ä?ia­die­nÄŻ su­for­ma­vo di­dĹžiu­lÄ™ gy­vÄ…­jÄ… gran­di­nÄ™, ku­ri pa­lei Vi­dur­ Ĺže­mio jō­rÄ… nu­si­drie­kÄ— ĹĄim­tus ki­lo­ met­rĹł, ir rei­ka­la­vo ne­prik­lau­so­ my­bÄ—s nuo Is­pa­ni­jos.

Ĺ˝mo­nÄ—s, ku­riĹł 400 km il­gio ei­lÄ— nu­si­drie­kÄ— pa­lei ke­lius, per mies­tus ir kai­mus, su­si­ki­bo ran­ko­mis ir iť­ kÄ—­lÄ— jas ÄŻ vir­ťų. Vi­sur ple­vÄ—­sa­vo ne­ sus­kai­Ä?iuo­ja­ma dau­gy­bÄ— ĹĄio Is­pa­ni­ jos ĹĄiau­rÄ—s ry­tuo­se esan­Ä?io re­gio­no gel­to­nĹł ir rau­do­nĹł dry­ŞiĹł su bal­ta ĹžvaigŞ­de mÄ—­ly­na­me lau­ke vÄ—­lia­vos. Dau­gu­ma iĹĄ 7,5 mln. Ka­ta­lo­ni­jos gy­ven­to­jĹł, ku­rie di­dĹžiuo­ja­si ka­ ta­lo­nĹł kal­ba ir kul­tō­ra, bet da­bar ken­Ä?ia dÄ—l Is­pa­ni­jos re­ce­si­jos ir sa­ vo re­gio­no sko­lĹł, sa­ko, kad jau­Ä?ia­si ap­gau­di­nÄ—­ja­mi cent­ri­nÄ—s vy­riau­sy­ bÄ—s, per­skirs­tan­Ä?ios jĹł mo­kes­Ä?ius.

BNS inf.

LietuviĹĄki apyniai – „Jauno derliaus“ alui virti vario spalvos, intensyvaus vaisinio aromato ir iĹĄliekanÄ?io kartumo. PraÄ—jusiĹł metĹł rudenÄŻ „VilkmergÄ—s alaus“ darykla Lietuvoje atgaivino kiek primirĹĄtÄ… jauno derliaus tradicijÄ…. Pasak RamĹŤno BlazarÄ—no, jau ÄŻprasta, kad vÄ—lyvÄ… rudenÄŻ minima jauno vyno – boĹžolÄ— – ĹĄventÄ—, per kuriÄ… ragaujamas pirmasis ĹĄiĹłmeÄ?io vynuogiĹł derliaus vynas, taÄ?iau nedaug kas Ĺžino, jog aludariai taip pat mini jauno derliaus dienÄ…. Ĺ iemet „Jauno derliaus“ alaus paragauti bus galima jau spalio pabaigoje, kai subrandintas horizontaliose talpyklose jis bus supilstytas ÄŻ kvortos (0,82 l) talpos butelius. „VilkmergÄ—s jauno derliaus“ – tai elio tipo ĹĄviesusis alus, kuriame atsiskleidĹžia subtilus kÄ… tik nuskintĹł apyniĹł kartumas ir kartu juntamas vasariĹĄkas vaisiĹł aromatas. Kaip ir kitĹł rĹŤĹĄiĹł „VilkmergÄ—s“ alus, jis verdamas ir brandinamas pagal XVIII a. tradicijas. „VilkmergÄ—s“ aludariai naudoja aukĹĄtutinÄ—s fermentacijos mieles ir alĹł brandina rĹŤsiuose laikomose horizontaliose talpyklose. VÄ—liau jis supilstomas ÄŻ storo tamsaus stiklo butelius, kurie saugo nepasterizuotÄ… alĹł nuo neigiamo saulÄ—s ĹĄviesos poveikio ir padeda iĹĄlaikyti visas skonio bei aromatines savybes. PraÄ—jusiais metais „VilkmergÄ—s“ aludariai supirko daugiau nei 150 kg apyniĹł, iĹĄ kuriĹł iĹĄvirÄ— 30 tĹŤkst. kvortĹł „JauPR no derliaus“ alaus.

Julius Atidukraitis Jau antrus metus iĹĄ eilÄ—s, rugsÄ—jÄŻ, senÄ…sias aludarystÄ—s tradicijas puoselÄ—jantys „VilkmergÄ—s“ aludariai keliauja po Lietuvos ĹŤkius, kuriuose auginami apyniai. Kaip ir pernai, „VilkmergÄ—s alaus“ darykla iĹĄ jĹł superka per vasarÄ… uĹžaugintus ir kÄ… tik nuskintus apyniĹł spurgus. Jau netrukus iĹĄ jĹł bus iĹĄvirtas sodraus skonio ir aromato „Jauno derliaus“ alus, kuris toliau tÄ™s pernai rudenÄŻ „VilkmergÄ—s alaus“ pradÄ—tÄ… jauno derliaus tradicijÄ….

Apyniams supirkti „VilkmergÄ—s“ aludariai pasirinko rugsÄ—jÄŻ, kai bus skinamas per vasarÄ… uĹžaugintas derlius. ÄŽprastai sunokusius apyniĹł spurgus jau galima raĹĄkyti rugpjĹŤÄ?io pabaigoje, taÄ?iau ĹĄiĹłmetis jĹł derlius sunoko kiek vÄ—liau nei ankstesniais metais. TaÄ?iau patyrÄ™ augintojai Ĺžino, kad svarbu nuskinti dar ĹžaliuojanÄ?ius spurgus, kol ĹĄie subrandinÄ™ sÄ—klas nenudĹžiĹŤvo. Nors daĹžniausiai nuskinti apyniĹł spurgai dĹžiovinami, alaus Ĺžinovai pirmenybÄ™ teikia ĹĄvieĹžiĹł apyniĹł alui. Tarp spurgo pavirĹĄiuje esanÄ?iĹł ĹžvyneliĹł susidarÄ™ eteriniai aliejai atskleidĹžia apyniĹł skonÄŻ ir alui bĹŤdingÄ… kartumÄ…, todÄ—l verdant jauno derliaus alĹł kÄ… tik nuskinti apyniai pilami tiesiai ÄŻ alaus virimo katilÄ…. Ĺ iĹłmeÄ?io derliaus alĹł galima atpaĹžinti iĹĄ itin sodrios

ď Ž Apyniai: ? /YNgN_Ă›[N` V_ 8Ă?`abaV` <ORYRcVĂ˜Vb` Q VNbTVN`V N]f[VĂş QR_YVbZV

CYNQ\ /bXĂ›[\ [b\a_

„„Baus­mÄ—: S.Ber­lus­co­ni iki spa­lio 15 d. tu­ri ap­si­sprÄ™s­ti, ar su­tin­ka at­lik­ti vie­ťuo­sius dar­bus, ar me­tus gy­

ven­ti na­mĹł areť­to sÄ…­ly­go­mis.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ĺ an­ta­Şuo­ja vy­riau­sy­bÄ™ Ita­li­jos Se­na­tui Ä—mus svars­ty­ti uĹž ven­gi­mÄ… mo­kÄ—­ti mo­kes­ Ä?ius nu­teis­to bu­vu­sio prem­je­ro Sil­vio Ber­lus­co­ni pa­ťa­li­ni­mÄ… iĹĄ sa­vo gre­tĹł, ĹĄis gra­si­na su­griau­ti val­dan­Ä?iÄ…­jÄ… koa­li­ci­jÄ…. Iť­ban­dy­mas tei­si­nei sis­te­mai

Ĺ iÄ… sa­vai­tÄ™ su­reng­ti spe­cia­lio­sios Se­na­to ko­mi­si­jos svars­ty­mai bai­ gÄ—­si be re­zul­ta­tĹł. 14 ko­mi­si­jos na­ riĹł pa­si­sa­ko uĹž tai, kad iĹĄ 76-eriĹł S.Ber­lus­co­ni bō­tĹł atim­tas se­na­ to­riaus man­da­tas. Ať­tuo­ni se­na­ to­riai, ku­riĹł dau­gu­ma pri­klau­so bu­vu­sio prem­je­ro par­ti­jai „Lais­ vÄ—s tau­ta“, prie­ťi­na­si ir gra­si­na pa­si­trauk­ti iĹĄ val­dan­Ä?io­sios koa­ li­ci­jos. MaŞ­daug prieĹĄ mÄ—­ne­sÄŻ Ita­li­jos aukť­Ä?iau­sios ins­tan­ci­jos teis­mas pa­skel­bÄ— ga­lu­ti­nÄŻ ir ne­skun­dĹžia­ mÄ… spren­di­mÄ…, ku­riuo pri­pa­Şi­no ke­tu­ris kar­tus vy­riau­sy­bei va­do­ va­vu­sÄŻ S.Ber­lus­co­ni kal­tu by­lo­je dÄ—l mo­kes­ti­nio su­kÄ?ia­vi­mo jo Ĺži­ niask­lai­dos im­pe­ri­jo­je „Me­dia­set“ ir pa­tvir­ti­no jam skir­tÄ… ka­lÄ—­ji­mo baus­mÄ™. Nors pri­tai­kius am­nes­ti­jÄ… ir at­si­Şvel­gus ÄŻ po­li­ti­ko am­ŞiĹł ket­ ve­riĹł me­tĹł ka­lÄ—­ji­mo baus­mÄ— bu­vo su­ma­Şin­ta iki me­tĹł na­mĹł areť­to ar­ba vie­ťų­jĹł dar­bĹł, 2012 m. ÄŻsi­ ga­lio­jÄ™s ÄŻsta­ty­mas vis tiek rei­ka­ lau­ja, kad iĹĄ jo bō­tĹł atim­tas se­na­ to­riaus po­stas ir jo ga­ran­tuo­ja­ma tei­si­nÄ— ne­lie­Ä?ia­my­bÄ—. Ta­Ä?iau S.Ber­lus­co­ni ir jo par­ti­ ja vi­sais bō­dais sie­kia prieĹĄ ÄŻsta­ty­ mÄ… bō­ti ly­ges­ni uĹž ki­tus. Jie gin­ Ä?i­ja ÄŻsta­ty­mo tei­sÄ—­tu­mÄ…, o bu­vÄ™s prem­je­ras krei­pÄ—­si ÄŻ Ĺ˝mo­gaus Tei­ siĹł Teis­mÄ… ir skundÄ—si dÄ—l tei­sÄ—s ÄŻ lais­vus rin­ki­mus pa­Şei­di­mo. De­ťi­ nių­jĹł jÄ—­gĹł koa­li­ci­jÄ…, ku­riai S.Ber­ lus­co­ni va­do­va­vo va­sa­rio rin­ki­ muo­se, pa­lai­kÄ— be­veik 10 mln. ita­lĹł. Tai­gi ĹĄi by­la ta­po rim­tu iť­ban­ dy­mu Ita­li­jos tei­si­nei sis­te­mai, ku­ri jau yra pra­ra­du­si da­lies vi­ suo­me­nÄ—s pa­si­ti­kÄ—­ji­mÄ…. S.Ber­ lus­co­ni ĹĄa­li­nin­kai ÄŻsi­ti­ki­nÄ™, kad jÄŻ nu­tei­sÄ— kai­rie­siems pri­jau­Ä?ian­tys tei­sÄ—­jai, ki­ti tie­siog krai­po gal­vas ir

ma­no, kad vyks­ta po­li­ti­zuo­ti teis­ mi­niai pro­ce­sai. „Ne po­li­ti­ka, o teat­ras“

„Bu­vÄ™s prem­je­ras at­vi­rai ĹĄan­ta­ Ĺžuo­ja Ita­li­jos val­dan­tį­jÄŻ eli­tÄ…. Jis ga­li lik­ti be jo par­ti­jos „Lais­vÄ—s tau­ta“ pa­lai­ky­mo. O tuo­met kils klau­si­mas, ar jie iť­vis su­ge­bÄ—s va­do­vau­ti ĹĄa­liai“, – tei­gÄ— Ita­li­jos po­li­ti­kos ap­Şval­gi­nin­kas Giu­liet­ to Chie­sa.

Bu­vÄ™s prem­je­ras at­ vi­rai ĹĄan­ta­Şuo­ja Ita­ li­jos val­dan­tį­jÄŻ eli­tÄ…. Jis ga­li lik­ti be sa­ vo par­ti­jos „Lais­vÄ—s tau­ta“ pa­lai­ky­mo. Ita­li­jos Ĺži­niask­lai­do­je kas sa­vai­ tÄ™ pa­si­ro­do ant­rať­Ä?iĹł, pra­na­ťau­ jan­Ä?iĹł vy­riau­sy­bÄ—s griō­tÄŻ. Ki­ta ver­tus, Ita­li­jos ty­ri­mĹł cent­ ro „Eu­ris­pes“ pre­zi­den­tas Gia­nas Ma­ria Fa­ra ÄŻsi­ti­ki­nÄ™s, kad ne sÄ…­Şi­ nÄ—, o ka­tast­ro­fiť­kĹł pa­da­ri­niĹł bai­ mÄ— ga­li su­lai­ky­ti pa­tÄŻ S.Ber­lus­co­ ni nuo koa­li­ci­jos grio­vi­mo. „Vy­riau­sy­bÄ—s griō­tis ne­bō­ti­ nai pri­ves prie nau­jĹł rin­ki­mĹł. Pir­miau­sia, dÄ—l pre­zi­den­to Gior­ gio Na­po­li­ta­no ne­no­ro tai da­ry­ ti, – tei­gÄ— po­li­ti­kos eks­per­tas. – Grei­Ä?iau­siai bus su­da­ry­ta nau­ja koa­li­ci­ja, ÄŻtrau­kiant po­pu­lis­ti­ nÄŻ Pen­kiĹł ĹžvaigŞ­du­Ä?iĹł ju­dÄ—­ji­mÄ…. Bet ko­kiu at­ve­ju nuo nau­jos eko­ no­mi­nio ne­sta­bi­lu­mo ban­gos nu­ ken­tÄ—s bend­ro­vÄ—s iĹĄ S.Ber­lus­co­ni va­do­vau­ja­mos gru­pÄ—s „Me­dia­ set“, ku­rios lau­kia di­de­li pra­ra­ di­mai fon­dĹł rin­ko­je.“ G.Chie­sos nuo­mo­ne, to­kio­mis sÄ…­ly­go­mis

S.Ber­lus­co­ni vei­kiau­siai nu­sprÄ™s ty­liai pa­lauk­ti. O na­mĹł areť­to ar­ ba vie­ťų­jĹł dar­bĹł lai­ko­tar­piui po­ li­ti­kas ga­lÄ—s pa­siieť­ko­ti cha­riz­ ma­tiť­kos as­me­ny­bÄ—s, ku­ri vyk­dys jo nu­ro­dy­mus, iki jis grÄŻĹĄ ÄŻ di­dį­ jÄŻ Ĺžai­di­mÄ…. „Tai bus ne po­li­ti­ka, o teat­ ras, – tei­gÄ— G.Chie­sa. – O ki­tuo­ se rin­ki­muo­se S.Ber­lus­co­ni pri­si­ sta­tys kaip tei­si­nÄ—s sa­vi­va­lÄ—s au­ka ir ap­kal­tins val­dan­Ä?iÄ…­jÄ… De­mok­ra­ tĹł par­ti­jÄ… tuo, kad ji pa­ver­tÄ— tau­ tÄ… skur­dĹžiais. Ir taip ban­dys lai­ mÄ—­ti.“ Ita­li­jos biu­dĹže­to de­fi­ci­tas da­ bar vir­ťi­ja 9 mlrd. eu­rĹł, o ne­dar­ bas sie­kia 12 pro­c. Tem­pia lai­kÄ…

At­ro­do, kad S.Ber­lus­co­ni sto­vyk­la da­bar ban­dys temp­ti lai­kÄ…. PraÄ—­ ju­sÄŻ sa­vait­ga­lÄŻ bu­vu­sio prem­je­ ro ad­vo­ka­tai pa­tei­kÄ— skun­dÄ… Eu­ ro­pos Ĺ˝mo­gaus Tei­siĹł Teis­mui ir pa­reiť­kÄ—, kad svars­ty­mus Se­na­te teks ati­dÄ—­ti iki Stras­bō­ro teis­mo spren­di­mo. Ga­lu­ti­nis spren­di­mas dÄ—l S.Ber­ lus­co­ni li­ki­mo taip pat ga­li bō­ ti ati­dÄ—­tas iki spa­lio vi­du­rio, kai Mi­la­no teis­mas nu­sprÄ™s, ku­riam lai­kui atim­ti iĹĄ bu­vu­sio prem­je­ro tei­sÄ™ ei­ti po­li­ti­nes pa­rei­gas. Bet iki to lai­ko S.Ber­lus­co­ni tu­ rÄ—s ap­si­sprÄ™s­ti, ku­riÄ… baus­mÄ™ pa­ si­rink­ti. Bu­vu­sio prem­je­ro ad­ vo­ka­tas Fran­co Cop­pi sakÄ—, kad iki spa­lio 15 d. jis tu­ri pra­neť­ti, ar su­tin­ka at­lik­ti vie­ťuo­sius dar­ bus. Prie­ťin­gu at­ve­ju po­li­ti­kui bus skir­tas na­mĹł areť­tas. Iť­gel­bÄ—­ti nuo baus­mÄ—s jÄŻ ga­li tik pre­zi­den­to ma­lo­nÄ—, bet pir­miau­ sia S.Ber­lus­co­ni tu­ri pri­pa­Şin­ ti sa­vo kal­tÄ™, ku­riÄ… iki ĹĄiol at­kak­ liai nei­gia. BBC, „Der Spie­gel“, „Iz­ves­ti­ja“ inf.

11

penktadienis, rugsėjo 13, 2013

sportas

Patiesti Europos vicečempionai – prancūzai Žaidimas

trenerio nedžiugino

Lietuvos krepšininkai apkartino 100ąsias rungtynes Prancūzijos rinktinėje žaidusių Nando de Colo ir Mickaelio Gelabale karjeros sukaktį – privertė kapituliuoti jų komandą 76:62.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„Rezultatas – neblogas, tačiau norėčiau geresnio žaidimo. Kai kurie žaidėjai buvo nesusikaupę, nepasiruošę, todėl daug klydome“, – „Dragūno“ treneris Miglius Astrauskas netryško džiaugsmu po lengvos pergalės Utenoje prieš „Uteną“ 42:19.

Marius Bagdonas Liubliana (Slovėnija)

Gynyba: prancūzams sulaikyti R.Seibutį buvo sudėtingiau nei lietuviams – NBA žvaigždę T.Parkerį.

Aikštėje – jokių ego

Jono Kazlausko vyrai užtemdė ir prancūzų ekipos lyderius – NBA žvaigždę Tony Parkerį bei Nicolas Batumą. Žaidimo dirigentas triskart NBA čempionas T.Parkeris atliko vos vieną rezultatyvų perdavimą, o N.Batumas pataikė tik 3 dvitaškius ir tritaškius iš 10. „Esame patenkinti, kaip sužaidėme, kaip laikėmės iš anksto numatyto plano. Svarbiausia, kad nuo mačo pradžios iki jo pabaigos išlikome komanda. Aikštėje nebuvo jokių ego ir pelnytai nugalėjome“, – po mačo kalbėjo Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris J.Kazlauskas. – Treneri, jūs šį kartą ramiau reagavote į rungtynių įvykius, – pastebėjo su J.Kazlausku kalbėjęsi sporto žurnalistai. – Todėl, kad aikštėje buvo komanda. Nereikėjo nieko drausminti. Kai reikia įvesti tvarką – vienas daly-

E grupė Vieta Komanda 1. Serbija 2. Lietuva 3. Prancūzija 4. Latvija 5. Ukraina 6. Belgija

kas, o kai reikia tik padėti vyrams žaisti – visai kas kita. Negaliu pasakyti, kad mūsų krepšininkai nesistengė per pirmojo etapo varžybas. Jie stengėsi, kovojo, tačiau buvo kitų problemų. O šįkart laikėmės to plano, kurį buvome parengę ir aptarę. – Galbūt padėjo laisva diena? – Nežinau, galbūt. Duok Dieve, kad ir toliau išliktume tokia komanda, kokia dabar esame. Žaidėjai padarė išvadas

– Kas pasikeitė per paskutines dienas, kad komanda – beveik neatpažįstama? – paklausėme rinktinės kapitono Roberto Javtoko. – Padarėme išvadas. Patys supratome, kad anksčiau žaidėme blogai. Susirinkome, pasikalbėjome, kad taip toliau tęstis negali.

Rungtynių statistika Perg. 3 2 2 1 1 0

Pral. 0 1 1 2 2 3

2-as etapas Šiandien: 15.30 val. Lietuva – Belgija, 18.45 val. Ukraina – Serbija, 22 val. Prancūzija – Latvija (E grupė). Rytoj: 15.30 val. Kroatija – Italija, 18.45 val. Ispanija – Suomija, 22 val. Graikija – Slovėnija (F grupė). 15 d. 15.30 val. Latvija – Belgija, 18.45 val. Ukraina – Lietuva, 22 val. Serbija – Prancūzija (E grupė). 16 d. 15.30 val. Kroatija – Graikija, 18.45 val. Italija – Ispanija, 22 val. Suomija – Slovėnija (F grupė).

Lietuva – Prancūzija 76:62 (16:10, 16:17, 19:15, 25:20). R.Seibutis 15, J.Valančiūnas 13, L.Kleiza 11, M.Kuzminskas 10, M.Kalnietis 8, M.Pocius 7, D.Lavrinovičius, R.Javtokas po 4, J.Mačiulis 3, D.Motiejūnas 1/N.De Colo 12, T.Parkeris 11, A.Ajinca 10, N.Batumas 8, B.Diawas, M.Gelabale 7, J.Petro 4, J.Lauvergne 3. Serbija – Belgija 76:69 (19:18, 21:18, 14:15, 22:18). N.Krstičius 17, S.Markovičius 15, B.Bogdanovičius 12/W.Mukubu 16, S.Van Rossomas, C.Beghinas po 12. Latvija – Ukraina 85:51 (24:11, 18:11, 23:10, 20:19). K.Janičenokas 14, R.Kuksikas 13, M.Meieras 11/S.Gladyrius 12, V.Kravcovas, E.Jeteris po 7.

Artūro Morozovo nuotr.

– Kas lėmė pergalę prieš prancūzus? – Nusiteikimas ir kovingumas. Gerai išnagrinėjome prancūzų žaidimą. Žinojome, kad pirmiausia reikia sustabdyti T.Parkerį, ir tai neblogai pavyko. „Tikėjomės, kad lietuviai pamėgins perimti iniciatyvą, ir jie tai padarė trečio kėlinio pradžioje, pataikę tris tritaškius iš eilės. Ką gi, jie – snaiperių komanda. Apmaudu, kad neradome būdų nuo jų apsiginti“, – sakė Prancūzijos rinktinės vyriausiasis treneris Vincentas Collet. Belgai nustebino serbus

Aštuntfinalio E grupėje galingai startavo latviai, 85:51 sutriuškinę Ukrainos komandą. „Žaidėme azartiškai ir greitai, protingai puolėme. Ir jokių asmeniškumų, kad aš dirbu Ukrainoje, kad neblogai pažįstu kai kuriuos

šios šalies rinktinės krepšininkus. Tai mums kažkiek padėjo, bet nebuvo esminė sėkmingo žaidimo priežastis“, – paaiškino Latvijos ekipos strategas Ainaras Bagatskis. Belgai, su kuriais šiandien susikaus lietuviai, 69:76 nusileido serbams, nors, likus žaisti pustrečios minutės, buvo atsilikę vos 63:65. „Ir mes, ir varžovai žaidė kietą krepšinį. Tai, kaip belgai atakavo, man – didelis siurprizas. Jeigu jų atsarginių žaidėjų suolas būtų ilgesnis, ši dvikova tikriausiai būtų pasibaigusi kitaip. Mes tebestokojame stabilumo, nors ir esame per žingsnį nuo Europos čempionato ketvirtfinalio“, – kalbėjo Serbijos rinktinės vyriausiasis treneris Dušanas Ivkovičius. Vakar žaidė F grupės komandos: Suomija – Kroatija (63:88), Graikija – Ispanija ir Slovėnija – Italija.

Daugkartiniai čempionai Lietuvos rankinio lygos čempionato pirmosiose rungtynėse vieną silpniausių praėjusio sezono komandų stvėrė lyg jautį už ragų nuo pirmųjų minučių. 10 min. klaipėdiečiai pirmavo 7:2, vėliau skirtumas padidėjo iki 14:5, 17:7. Įpusėjus antrajam kėliniui ekipas skyrė 19 įvarčių – 28:9, o baigiantis varžyboms „dragūnai“ buvo priekyje daugiau nei 20 įvarčių. M.Astrauskas neslėpė, kad į Aukštaitiją uostamiesčio vyrai atvyko tik laimėti: „Vykome pergalės. Ją ir parvežėme. Uteniškiai kelia sau vienokius tikslus, o mes – kitokius.“ Treneris nepanoro nieko iš senbuvių išskirti, tačiau strategas negailėjo gerų žodžių Jonui Gerybai, į Klaipėdą atvykusiam iš Kaltinėnų. „Jaunas žaidėjas aktyviai puolė ir uoliai gynėsi“, – savo sprendimą motyvavo M.Astrauskas. Rytoj „Dragūną“ pirmą kartą naujajame sezone galės išvysti Klaipėdos sporto mėgėjai. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) šalies čempionai žais atsakomąsias Europos rankinio federacijos (EHF) taurės turnyro rungtynes su Liuksemburgo „Handball Kaerjeng“ klubu. Pirmasis susitikimas Liuksemburge baigėsi lygiosiomis – 30:30.

Rungtynių statistika „Utena“ – „Dragūnas“ 19:42 (8:18). M.Paukštė 5, T.Čiužas 4, Š.Šeduikis 3, M. Reinys 2, E.Budrevičius, A.Katinas, T. Banys po 1/G.Juška 6, J.Geryba 5, D.Jasinskas, M.Dumčius, T. Stankevičius, A.Bučius, B.Petreikis, E. Griežė po 3, Š.Ugianskis, M. Meškauskas, A. Maroka po 2.

15

penktAdienis, rugsėjo 13, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Kazio Almeno knygą „Lietingos dienos“.

K. Almenas. „Lietingos dienos“. Žinomo rašytojo knyga apie sovietmečio Lietuvą aštuntojo dešimtmečio pradžioje: šalia istorinių ir politinių įvykių, sąlygojusių sovietinių piliečių gyvenimą, vyksta detektyvinės įtampos kupinas veiksmas vienoje Palangos viloje, kurioje atsidūręs milicijos leitenantas Donatas Vėbra žmogžudystės byloje tampa ir kaltinamuoju, ir kaltintoju. Veiksmas trunka nuo sekmadienio popietės iki ketvirtadienio. Be paliovos lyja, išskyrus trečiadienį. Lietus – kaip fonas jau primirštai sovietinei tikrovei, kuri knygoje atkurta itin vaizdingai ir tiksliai, gyvais nepakartojamų charakterinių tipų paveikslais, buities detalėmis ir leksika, paryškinta žemaitiškos šnektos, tarnybinio žargono, nevengiant ir grubių rusiškų keiksmažodžių.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Rugsėjo 15 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Mikė Pūkuotukas“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 12 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Rugsėjo 21 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. D.Fo ir F.Rame komedija „Aš lauksiu tavęs, mielasis“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams, senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.

Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36) Šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“ Rugsėjo 19 d. 18 val. – „Amerikos muzika: patikti ir šokiruoti“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas N.Stulberg (JAV). Solistai: A.Žiūra (klarnetas), L.Valickas (smuikas). 17 val. prieškoncertinis susitikimas. Bilietai – 20, 30 Lt. Nuolaidos galioja.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę KITI RENGINIAI Rugsėjo 13 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Meilė pagal grafiką“. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Rugsėjo 17 d. 19 val. – „Domino“ teatro interaktyvus šou-komedija „Sex guru“. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Rugsėjo 18 d. 19 val. – premjera. Koncertinis spektaklis „Atominiai bičai“. Organizatorius VšĮ Vilniaus aktorių teatras. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4) Mažųjų klaipėdiečių draugas Karakumų asilėlis paskelbė registraciją į savo vardo mokyklėlę – jau pamėgtą ir aktyviai lankomą. Laukiami ikimokyklinio amžiaus vaikai nuo vienerių metukų drauge su tėveliais. Mokyklėlės tikslas – supažindinti mažuosius su lėlių teatru, mokyti reikšti mintis, nebijoti išreikšti save ir pažinti kitus. Registracija tel. 239 932, klaipedosleles@gmail.com iki rugsėjo 27 d. Karakumų asilėlio mokyklėlėje mokslo metai prasidės spalio 8 d.

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, rugsėjo 17 d.

Rugsėjo 14, 15, 28, 29 d., spalio 5 d. 12 val. – premjera. Spektaklis „Arbatėlė“ (rež. K.Jurkštaitė). Rugsėjo 21 d. 12 val. – svečiuose šeimos teatras „Lino lėlės“, spektaklis šeimai „Vilkas ir ožiukai“ (rež. L.Zubė). Rugsėjo 22 d., spalio 6 d. 12 val. – spektaklis kūdikiams „Labas, mažyli“ (rež. K.Jurkštaitė). Bilietai parduodami Klaipėdos lėlių teatre II–V 13–17 val. ir 1 val. prieš spektaklį. Rezervacija tel. 239 932.

Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras (Daržų g. 10) Rugsėjo 13 d. 18 val. – „Pieskynų giesmės“. D.Ignatavičienės, „Kuršių ainių“ ansamblietės, kūrybinis vakaras pagal E.Liegutės, V.Braziūno, S.Gedos ir kitų poetų tekstus. Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė Elena Matulionienė). Registracija tel. (8 46) 410 108. Kiekvieną ketvirtadienį 18 val. – tradicinių šokių „Vožinis“.

parodos Baroti galerija (Aukštoji g. 1) Rugsėjo 13 d. 18 val. atidaroma knygos meno paroda „Knyga kitaip“. Veiks iki spalio 2 d.

Klaipėdos galerija (Bažnyčių g. 4/Daržų g. 10) Rugsėjo 13 d. 17 val. atidaroma jubiliejinė O.Šimaitytės-Račkauskienės grafikos paroda „Anksčiau – dabar“. Veiks iki spalio 10 d.

Galerija „si:said“ (Galinio Pylimo g. 28) Iki spalio 1 d. skulptoriaus Andriaus Ermino paroda „Žmogiškasis faktorius. Dėžė“.

LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, nuolatinė dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) kūrinių ekspozicija „Prie Baltijos ir prie Atlanto“; V.Kašubos kūrybos ekspozicija „Žmogaus misterija“.

Avinas (03 21–04 20).Asmeniniuose santykiuose laukia daug malonių akimirkų, jei nepamiršite būti nuolaidesni artimųjų silpnybėms, tolerantiškesni kitų nuomonei. Gera diena išvykoms, bendroms kelionėms su draugais, vaikais, viešnagėms. Jautis (04 21–05 20). Gera diena planuoti esmines pertvarkas buityje – įsigyti naujų daiktų, pradėti remontą. Nepamirškite ir sielos reikalų - būkite atidesni artimų žmonių poreikiams, susitaikykite, pamirškite nuoskaudas. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien džiugins daugybė malonių smulkmenų. Būsite su brangiais, jus vertinančiais, mylinčiais žmonėmis. Jausmus gali pažadinti sena pažintis. Vėžys (06 22–07 22). Šiandien turėsite unikalią galimybę ištaisyti savo klaidas – nepraleiskite progos. Neignoruokite šeimos narių poreikių, prisiminkite seniai matytus draugus. Liūtas (07 23–08 23). Iš gyvenimo pamažu dings intrigos, sugrįš sielos ramybė, pusiausvyra. Atrasite jėgų ištrūkti iš užburto problemų rato, nebijosite drąsių veiksmų, kurie padės tas problemas išspręsti. Mergelė (08 24–09 23). Asmeniniame gyvenime – akivaizdūs pokyčiai į gera. Galbūt nutrauksite seniai jūsų nebetenkinančius santykius ir pasijusite laisvi. Galbūt simpatija peraugs į stipresnius jausmus. Svarstyklės (09 24–10 23). Nekonfliktuokite su artimaisiais, jei jie nesupras jūsų entuziazmo. Verčiau pamėginkite patys jiems įkvėpti optimizmo ir pasitikėjimo savimi. Atsistatys ryšiai su senais draugais, partneriais. Skorpionas (10 24–11 22). Pagerės ryšiai su tėvais, vyresnio amžiaus giminaičiais, sulauksite iš jų paramos. Patys pasistenkite atsakyti tuo pačiu, parodykite, kaip vertinate tų žmonių pasitikėjimą jumis. Šaulys (11 23–12 21). Patartina nebėgti nuo jausmų – jei bijosite nudegti ir iš anksto pasistatysite apsauginę sieną, nesužinosite, ką praradote. Būkite dėmesingesni draugams, raskite būdą parodyti, kokie jie brangūs ir svarbūs. Ožiaragis (12 22–01 20).Intuicija ir atlaidumas, artimųjų palaikymas padės užčiuopti naują kryptį jūsų gyvenime. Džiaukitės laimės akimirkomis, daugiau pasitikėkite kitais ir savimi. Vandenis (01 21–02 19). Užsibaigs reikšmingas saviraiškos ciklas, bus palanku ieškoti įdomių erdvių, domėtis įvairiomis perspektyvomis. Tiesa, drąsius sprendimus būtų protingiau priiminėti prieš tai pasitarus su artimaisiais. Žuvys (02 20–03 20). Tausokite jėgas, šaltakraujiškai analizuokite aplinkybes, kurios tik jums atrodo neįveikiamos. Didžiausi sunkumai bus įveikti, ypač jei pasitelksite artimų žmonių pagalbą, jausitės jų palaikomi.

Iki rugsėjo 29 d. „Sveika, jūra“ (marinistiniai peizažai XVII–XX a. tapybos iš Lietuvos dailės ir Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejų rinkinių); „Nuo baroko iki secesijos” (Europos meno stiliai XVIII–XIX taikomosios dailės kūriniuose iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių); „XVI–XIX a. Vakarų Europos meistrų grafika” (iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių).

kinas Forum cinemas „Smurfai 2“ (3D, V, lietuvių k.) – 10.15 val. „Monstrų universitetas“ (V, lietuvių k.) – 10.30 (3D), 12, 13 (3D), 14.30, 15.45 (3D), 17, 19.30 val. „Ženk pirmąjį žingsnį“ (N7) – 11.15, 16.30, 18 val. „Labas, mes Mileriai“ (N16) – 11.30, 14, 16.45, 19.15, 21.45 val. „Bjaurusis aš 2“ (V, lietuvių k.) – 12.45 (3D), 13.45 val. „Laiškai Sofijai“ (N7, lietuvių k.) – 13.45 val. „Rydiko kronikos. Sugrįžimas“ (N16) – 15.45, 20.30 val. „Išvarymas“ (N16) – 15.30, 18.15, 20.45 val. „Šeima“ (N16) – 18.30, 21.15 val. „Džesmina“ (N13) – 19 val. „Palikti Aliaskoje“ (N16) – 21.30 val. „2 Ginklai“ (N16) – 21.50 val.

Orai

Šiandien daug kur bus debesuota su pragiedruliais, lietus prognozuojamas visoje Lietuvoje, temperatūra pakils iki 16–19 laipsnių šilumos. Šeštadienis taip pat bus lietingas. Naktį laikysis 12–13, dieną 17–19 laipsnių šilumos temperatūra. Sekmadienį lietus turėtų liautis – jis prognozuojamas tik pajūryje.

Šiandien, rugsėjo 13 d.

+18

+17

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+20

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+18

Utena

+18

7.03 19.58 12.55

256-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 109 dienos. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+19

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +19 Brazilija +28 Briuselis +16 Dublinas +14 Kairas +35 Keiptaunas +15 Kopenhaga +19

kokteilis Liau­dies stik­li­nei – 70 me­tų „Kok­tei­l is“ ži­no di­de­l į są­ra­š ą die­nų, skir­tų kam nors pa­mi­nė­ti ar pa­gerb­ti. Aiš­ku kaip die­ną, kad taš­ko dė­ti ne­ga­ li­ma. Iš įvai­rių pla­ne­tos kam­pe­lių plūs­ tan­ti in­for­ma­ci­ja ver­čia to­liau pil­dy­ti įsi­min­ti­nų die­nų gra­fą. Aną­dien, gal­būt jums – ne, „Kok­tei­liui“ bu­vo at­ra­di­mas, jog Ru­si­jo­je šven­čia­ ma Briau­nuo­tos stik­li­nės die­na. Tai ne juo­kas, o fak­tas. Liau­d ies stik­l i­nė sa­vo gim­ta­d ie­n ius pra­dė­jo švęs­t i nuo 1943-ių­jų. Rug­sė­ jo 11 die­ną Gus-Chrus­tal­no stik­lo ga­ myk­lo­je bu­vo pri­sta­t y­tas pir­ma­sis briau­nuo­tas daik­tas skys­čiams var­to­ ti. Tad prieš ke­le­tą die­nų ru­sai šven­tė 70-ąjį to daik­to ju­bi­lie­jų. So­vie­ti­nio pa­vyz­džio di­zai­no au­to­rys­ tė ski­ria­ma Ve­rai Mu­chi­nai, su­kū­ru­siai „Dar­bi­nin­ko ir ko­lū­kie­tės“ skulp­tū­rą. „Kok­tei­liui“ pa­vy­ko su­ži­no­ti, kad V.Mu­ chi­na to­kias stik­li­nes su­k ū­rė spe­cia­ liai so­vie­ti­nėms val­gyk­loms. Jos il­gai ka­ra­lia­vo ne tik au­to­bu­sų, ge­le­žin­ke­ lių sto­čių bu­fe­tuo­se, bet ir pa­čiuo­se trau­ki­niuo­se. Be briau­nuo­tų stik­li­nių ir mes, vy­res­ nės kar­tos skai­ty­to­jai, neį­si­vaiz­duo­tu­ me gat­vė­se bu­vu­sių ga­zuo­tų gė­ri­mų au­to­ma­tų.

Sta­tis­ti­ka: kla­si­ki­nė briau­nuo­ta

stik­li­nė tu­rė­jo 16 briau­nų, nors jų skai­čius svy­ra­vo nuo 12 iki 20.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Šne­ka­ma, kad briau­nuo­tas stik­l i­nes die­v i­no dar­bi­n in­k ų kla­sės at­sto­vai, ne­va to­kios stik­li­nės ne­su­duž­da­vo nu­ kri­tu­sios ant be­to­ni­nio pa­grin­do net iš met­ro aukš­čio.

Kaunas Londonas +19 Madridas +31 Maskva +19 Minskas +17 Niujorkas +24 Oslas +19 Paryžius +19 Pekinas +26

Vėjas

2–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Marijampolė

Vilnius

+18

Alytus

Vardai Barmantas, Barvydė, Eulogijus, Eugenas, Eugenija, Humbertas, Mangėlas.

RUGsėjO 13-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+13

+17

+16

+14

2

+14

+17

+15

+14

4

+14

+15

+15

+14

5

rytoj

sekmadienį

1788 m. Da­n i­ja užė­mė Šve­di­ją. 1906 m. įvy­ko pir­ma­ sis lėk­t u­vo skry­d is Eu­ ro­po­je. Bra­zi­las Al­ber­to San­tos-Du­mon­tas pa­k i­ lo iš Ba­ga­tel­le lau­ko Pa­ ry­žiu­je. 1916 m. gi­mė žy­mus bri­ tų ra­š y­to­j as vai­k ams Roal­das Dah­las, pa­ra­ šęs kny­gą „Čar­lis ir šo­ko­ la­do fab­ri­kas“. 1922 m. Li­bi­jo­je už­re­ gist­r uo­t as ab­s o­l iu­t us tem­pe­ra­t ū­ros re­kor­das

pa­vė­sy­je – 58 laips­n iai karš­čio pa­gal Cel­si­jų. 1942 m. II pa­sau­li­nio ka­ ro me­tu vo­k ie­čių ar­mi­ ja pra­dė­jo Sta­l ing­ra­do puo­li­mą. 1955 m. pir­mą kar­tą po II pa­sau­li­nio ka­ro Va­ka­ rų Vo­k ie­t i­ja ir SSRS už­ mez­g ė dip­lo­m a­t i­n ius san­ty­kius. 1971 m. Niu­jor­ko ka­lė­ji­ me ki­lu­sių riau­šių me­ tu žu­vo 31 ka­li­nys bei 11 ka­lė­ji­mo ap­sau­gos dar­ buo­to­jų.

1971 m. gi­mė bri­tų dra­ bu­ž ių di­zai­ne­rė Stel­la Mccart­ney.

Prie mokyklos – vaps­vų ataka Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ne kar­tą ne­drau­giš­kai iš­pra­šy­tos vaps­vos bu­vo at­kak­lios ir vie­ną po ki­to liz­dus su­ko mo­kyk­los te­ri­ to­ri­jo­je. Nuo ga­li­mų vabz­džių ata­ kų vai­kus iš­gel­bė­jo ug­nia­ge­siai.

Tre­čia­die­nį Gargž­dų ug­nia­ge­siai at­va­žia­vo gel­bė­ti mo­ki­nių nuo pik­ tų­jų vabz­džių. Vie­ną liz­dą jos bu­vo su­si­lip­džiu­sios po mo­kyk­los pa­sta­ to pa­ma­tu vi­sai ša­lia tos vie­tos, kur vai­kai sta­to sa­vo dvi­ra­čius. „Nie­ko pa­na­šaus anks­čiau nė­ra bu­vę. Kai vai­kai su­grį­žo į mo­kyk­ lą, vaps­vos pa­si­da­rė la­bai pik­tos“, – pa­sa­ko­jo Gargždų gim­na­zi­jos di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas ūkio rei­ ka­lams ir ad­mi­nist­ra­ci­jai Jus­ti­nas Ged­vi­las.

Nors moks­lei­viai ne­si­skun­dė bu­ vę su­gel­ti, jis nu­spren­dė ge­riau ne­ ri­zi­kuo­ti. Ir no­rė­da­mas ap­si­draus­ti nuo ga­li­mų ne­ma­lo­nu­mų iš­kvie­tė gel­bė­to­jus. Vy­rai vaps­vas su­do­ro­jo pa­ran­ ki­nė­mis prie­mo­nė­mis. Pra­džio­je jie už­py­lė ant vabz­džių ver­dan­čio van­dens. Ta­čiau pa­ma­tę, kad ne­ ma­žas jų bū­rys grį­žo į ap­lie­tą liz­ dą, gel­bė­to­jai vabz­džius api­purš­kė ir che­mi­ka­lais. Dar vie­nas vaps­vų liz­das va­sa­ros vi­du­ry­je at­si­ra­do mo­kyk­los kie­mo pu­sė­je po sto­gu prie var­tų. Tuo­met vabz­džiai su­gė­lė dar­bi­nin­ką. Vaps­vos bu­vo su­nai­kin­tos, o jų liz­das nu­krapš­ty­tas ir taip pat su­ nai­kin­tas. Gel­bė­to­jų pa­ste­bė­ji­mu, šią va­sa­ rą žmo­nės ma­žiau pra­šė pa­gal­bos dėl vaps­vų ar šir­šių.

Links­mie­ji tirš­čiai Vie­no­je trau­k i­nio ku­pė va­ž ia­vo trys drau­gės. Įsi­kal­bė­jo apie vy­rus. Vie­na sa­ko: – Ei, mer­g i­nos, ko­k į vy­r iš­k į su­t i­kau. Tik­ras vy­ras, ka­ri­nin­kas, pa­si­tem­pęs – tris die­nas iš lo­vos ne­pa­lei­do. Ki­ta ir­gi gi­ria­si: – O aš su­ti­kau spor­ti­nin­ką. Koks vy­ras! At­le­tiš­kas, stip­rus, gra­žus – vi­są sa­vai­ tę iš lo­vos ne­pa­lei­do. Tre­čio­ji ir­gi pa­no­ro ne­nu­si­leis­ti: – Aš lan­kiau­si Ame­ri­ko­je. O ten tai vy­ rai! Su­si­pa­ži­nau su in­dė­nu – dvi sa­vai­ tes iš vig­va­mo neiš­lei­do. Stai­ga at­si­da­ro du­r ys ir įpuo­la gru­ zi­nas: – Mie­los mer­gi­nos. Ma­lo­nu pri­si­sta­ty­ti: nu­si­pel­nęs spor­to meist­ras, pul­ki­nin­ kas Čin­gač­gu­kas. Čes­ka (397 719; o dar yra kur nors pirk­ti briau­nuo­tų stik­li­nių?)

+19

+19

Praha +16 Ryga +22 Roma +24 Sidnėjus +17 Talinas +21 Tel Avivas +35 Tokijas +30 Varšuva +16

Na­mai: va­sa­rą su­lip­džiu­sios mo­kyk­los te­ri­to­ri­jo­je du liz­dus vaps­vos

pa­si­ra­šė sau nuo­spren­dį.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­ne val­gy­ti py­ra­gą ir rink­ti jo tru­ pi­nius – blo­gas ženk­las, ža­dan­tis skur­ dą. Jei sap­nuo­ja­te, kad kaž­kas jū­sų pra­šo iš­kep­t i py­ra­gą, ne­sko­l in­k i­te pi­ ni­g ų, to­l i­mą ke­l io­nę ati­dė­k i­te vė­les­ niam lai­kui. Sap­nuo­se sto­gas reiš­kia ap­sau­gą. Jei sap­nuo­ja­te, jog esa­te ant sto­go, tai reiš­ kia, jog esa­te įta­k in­gas ir reikš­m in­gas ar­ba to­k iu tap­si­te. Sap­ne nu­si­r is­t i nuo sto­go – blo­gos nau­jie­nos ir nu­t i­k i­mai. Jei ant sto­go su­tū­pę paukš­čiai, toks sap­ nas ža­da ke­lio­nę. Jei sap­nuo­ja­te, kad per­vel­ka­te ar pur­ to­te pa­gal­vę, kils ne­pa­si­t i­kė­ji­mas su­ tuok­t i­niu ar bend­ra­dar­biais, drau­gais. Di­de­lė puoš­n i pa­gal­vė reiš­k ia spar­ čią kar­je­rą. Pur­vi­na pa­gal­vė – skur­das ar net li­ga, ku­r ią nu­lems pa­t ik­lu­mas. Sap­nuo­t i, kad pa­gal­vė su­ply­šo, pa­bi­ro plunks­nos – pa­tir­si­te ne­sėk­mę ten, kur ma­ž iau­siai jos ti­kė­jo­tės. Mie­go­ti ant ke­ lių pa­gal­vių – iš­skir­ti­nė pa­dė­tis už­klups ne­ti­kė­tai. Sap­nuo­ti ne­šva­rią pa­gal­vę – šmeiž­tas. Jei sap­nuo­ja­te va­do­vė­lį, šis sap­nas pri­me­na, kad ver­ta su­g rįž­ti į pa­čią pra­ džią, nes ta­da pa­da­ry­tos klai­dos tu­rė­tų bū­ti pa­mo­ka. Jei sap­ne ra­šo­te va­do­vė­ lį – lau­k ia pa­gal­ba ir pri­pa­ž i­n i­mas. Jei sap­nuo­ja­te va­do­vė­l į su tuš­čiais pus­la­ piais, bū­si­te ne­pak­v ies­tas į ren­g i­n į, iš ku­rio daug ti­k i­tės. Šis sap­nas ga­li reikš­ ti ir tai, kad ne­pa­v yks įmin­t i gi­m i­nai­ čių mįs­lės. Jei sap­nuo­ja­te, kad plė­šo­te va­do­vė­l į, iš­si­sky­r i­mas už­tem­dys atei­ tį. Šis sap­nas ga­l i bū­t i ir pa­ra­g i­n i­mas veik­ti ryž­tin­g iau.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1070

2013 09 11 AUKSO PUODAS - 12 475 968 Lt DIDYSIS PRIZAS - 6 807 343 Lt 45 08 03 34 25 32 Auksinis skaičius 27 Papildomi skaičiai 20 22 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 46 941 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 4 610 Lt (6 priz.) 4 skaičiai 159 Lt (239 priz.) 3 skaičiai 12 Lt (4166 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (5776 priz.) „Džokeris“ - bil. nr. 090 212 310 (114 115 Lt) Prognozė: Aukso puode – 15 mln. Lt Didysis prizas – 9 mln. Lt „Džokeris“ – 110 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.