2013 09 14 klaipeda internetas

RUGSĖJO 14, 2013

Nr. 212 (19 815)

Teat­ro re­ži­sie­rius T.Ja­šins­kas: „Bjau­ri ta pro­fe­si­ja – teat­ra­las“. Šeš­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

www.kl.lt

Klai­pė­die­tė A.Liauš­kai­tė – tar­si lie­tu­viš­ka sen­sa­ci­ja.

Vakarė 13p.

Kaina 1,60 Lt

JAV gangs­te­ris iš pa­jū­rio

„Sma­gu, kad mus prii­ma lais­vas mies­tas.“ Kau­no me­ras And­rius Kup­čins­kas ap­si­džiau­gė at­ka­kęs į Klai­pė­dą.

2p.

Ava­ri­jos vėl šie­na­vo gy­vy­bes Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ar­tė­jant sa­vait­ga­liui tra­ge­di­jos ke­ liuo­se vėl pa­rei­ka­la­vo žmo­nių au­ kų. Ke­ly­je Dreverna–Priekulė į ke­ lią iš­bė­gęs di­džiu­lis žvė­ris pra­žu­dė jau­ną vy­riš­kį, o iš­va­ka­rė­se Klai­pė­ do­je žu­vo ne­leis­ti­no­je vie­to­je per gat­vę ėju­si mo­te­ris.

Nep­ri­si­se­gė sau­gos dir­žo?

Pa­gar­sė­jo: Pa­lan­go­je gi­męs ir anks­ty­vą­ją vai­kys­tę čia pra­lei­dęs A.von Et­te­ris Ame­ri­ko­je ta­po liūd­nai pa­gar­sė­ju­sios nu­si­kal­tė­lių gau­jos na­riu.

Pa­gar­sė­jęs Ame­ri­kos gangs­te­ris And­rew von Et­ter iš tie­sų yra And­rius Et­te­ris. Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ iš­siaiš­ki­no, kad jis ki­lo iš Pa­lan­gos, kur pra­lei­do anks­ty­vą­ją vai­kys­tę, o praė­ju­sio am­žiaus sep­tin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je jau pri­klau­sė „Wim­py“ Ben­net­to gau­jai, ku­ri siau­tė­jo Bos­to­ne. JAV spau­da tei­gė, kad And­rius nuo ma­žų die­nų bu­vo lin­kęs nu­si­kals­ti.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Tarp švie­suo­lių – gal­va­žu­dys

Lais­vo­sios en­cik­lo­pe­di­jos „Vi­ki­ pe­di­ja“ sve­tai­nė­je tarp skel­bia­mų žy­miau­sių Pa­lan­gos žmo­nių yra ir iš ku­ror­to ki­lu­sio, vė­liau su tė­vais į JAV emig­ra­vu­sio to­kio A.von Et­te­rio pa­var­dė.

6

Po­li­ci­jai apie skau­džią ava­ri­ją pra­ neš­ta penk­ta­die­nio ry­tą 6.54 val.

22 me­tų vie­tos gy­ven­to­jas Ju­lius A. sa­vo au­to­mo­bi­liu „Opel Vect­ra“ iš Dre­ver­nos va­žia­vo į moks­lus Klai­ pė­do­je. Kar­tu vyko ir jo pusb­ro­lis.

Tie­sia­me ke­ly­je tarp dvie­jų til­tų per ka­na­lą prieš pat di­de­liu grei­ čiu va­žia­vu­sį au­to­mo­bi­lį iš Kli­šu­ pio nend­ry­nų iš­šo­ko di­džiu­lis brie­ dis. Smū­gio ne­be­bu­vo įma­no­ma iš­veng­ti.

6

2

šeštadienis, rugsėjo 14, 2013

miestas

Dėl ne­vei­kian­čių ban­ko­ma­tų – pa­ni­ka As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je vie­ną šios sa­vai­tės va­ka­rą ke­li šim­tai klai­pė­ die­čių bu­vo pa­te­kę į ne­pa­vy­dė­ti­ną si­tua­ci­ją – be­veik va­lan­dą ne­vei­kė ban­ko­ma­tai, ban­ko kor­te­lė­mis ne­ bu­vo ga­li­ma at­si­skai­ty­ti pre­ky­bos cent­ruo­se.

nu­su­ku­sios nuo pir­kė­jų“, – pa­sa­ ko­jo klai­pė­die­tė.

Mer­gi­na net bu­vo nu­spren­du­ si sės­ti ant dvi­ra­čio ir va­žiuo­ti į ki­tą mies­to da­lį, kad ga­lė­tų ap­si­ pirk­ti. „Ta­čiau apie 20 val. Nau­jo­jo­je Uos­to gat­vė­je stab­te­lė­jau prie čia įsi­kū­ru­sio ban­ko ban­ko­ma­to. Tik iš ant­ro ban­dy­mo man pa­vy­ko iš­si­ gry­nin­ti pi­ni­gų“, – sa­kė Vir­gi­ni­ja.

Li­ko be pi­ni­gų

me apie ką pa­kal­bė­ti. Esa­me nu­ si­tei­kę dar­bin­gai. Ne tik reng­si­me re­zo­liu­ci­jas, bet ir ste­bė­si­me jų įgy­ven­di­ni­mą. Ini­ci­juo­si­me sa­vo

Ban­kų sis­te­ma su­tri­ko apie 19 val.

Klai­pė­die­tė Vir­gi­ni­ja ti­ki­no, kad ne­ga­lė­jo iš­si­gry­nin­ti pi­ni­gų ma­ žiau­siai ke­liuo­se ban­ko­ma­tuo­se. „Her­kaus Man­to gat­vė­je įsi­kū­ ru­sio­je bui­ti­nių pre­kių ir kos­me­ ti­kos par­duo­tu­vė­je ne­ga­lė­jau at­si­ skai­ty­ti ban­ko kor­te­le. Par­da­vė­jos pa­pra­šiau luk­te­lė­ti ir nu­sku­bė­jau į ša­lia esan­tį ban­ko­ma­tą. Ta­čiau prie jo iš­vy­dau ner­vin­gai myg­tu­ kus mai­gan­čią ki­tą mo­te­rį, ku­ri pa­sa­kė, kad tai jau tre­čias ban­ko­ ma­tas, ku­rį ji ap­lan­kė“, – pa­sa­ko­ jo mer­gi­na.

Par­duo­tu­vės dar­buo­to­ja ti­ki­no, kad iš tie­sų pir­kė­jai tą va­ka­rą pa­ ty­rė ne­sklan­du­mų. „Prieš dar­bo pa­bai­gą ne­vei­kė ban­ko sis­te­ma. Daug pir­kė­jų li­ ko ne­pa­ten­kin­ti, nes ne­ga­lė­jo su­ mo­kė­ti už pre­kes“, – aiš­ki­no par­ da­vė­ja.

Vytautas Grub­liaus­kas:

Va­lan­da be ry­šio

Tiks­las: į Klai­pė­dą at­vy­kę di­džių­jų mies­tų me­rai spren­dė ak­tua­lius klau­si­mus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Di­dmiesčių va­do­vai problemas bandys įveikti susivieniję Uos­ta­mies­tis va­kar ta­po Lie­tu­vos di­ džių­jų mies­tų cent­ ru – čia vy­ko pir­ ma­sis jų fo­ru­mas.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Į jį penk­ta­die­nį at­vy­ko Vil­niaus mies­to ta­ry­bos sek­re­to­rius Mi­ros­ la­vas Mon­ke­vi­čius, Kau­no me­ras And­rius Kup­čins­kas, Šiau­lių me­ ras Jus­ti­nas Sar­taus­kas ir Pa­ne­vė­ žio me­ras Vi­ta­li­jus Sat­ke­vi­čius bei ki­ti šių sa­vi­val­dy­bių at­sto­vai. Fo­ru­ mui va­do­va­vo Klai­pė­dos me­ras Vy­ tau­tas Grub­liaus­kas.

Di­džių­jų mies­tų at­sto­vai dis­ku­ ta­vo apie si­tua­ci­ją at­lie­kų tvar­ky­ mo sek­to­riu­je, apie pro­ble­miš­kas

Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­ mos lė­šų pa­skirs­ty­mo ypa­ty­bes, že­mės bei pa­sta­tų nau­do­ji­mo reg­ la­men­ta­vi­mą.

Svars­ty­ta si­tua­ci­ja ir dėl ra­jo­ni­nių sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jo­se gy­ve­nan­ čių mo­ki­nių ve­žio­ji­mo iš­lai­dų, mo­ kyk­lų ūki­nių iš­lai­dų kom­pen­sa­vi­mo bei mo­ki­nių priė­mi­mo tvar­ką. Šiais klau­si­mais bu­vo pa­reng­tos re­zo­liu­ci­jos. Ga­lu­ti­nai su­de­ri­nus jos bus iš­siųs­tos Vy­riau­sy­bei, Lie­ tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jai. „Prob­le­mos ky­la dėl to, kad įsta­ ty­mi­nė ba­zė nė­ra to­bu­la ar­ba nė­ ra ge­rai su­ba­lan­suo­ta di­džių­jų ir ma­žų­jų mies­tų kon­teks­te. Ti­ki­ mės, kad di­džio­ji da­lis re­zo­liu­ci­jų virs nau­jais įsta­ty­mų ar jų pa­kei­ti­ mų pro­jek­tais“, – tvir­ti­no V.Grub­ liaus­kas.

Klai­pė­dos me­ro ma­ny­mu, pir­ ma­sis di­džių­jų mies­tų fo­ru­mas tik­ rai pa­vy­ko. „Tai, kad at­vy­ko vi­sų di­džių­jų mies­tų at­sto­vai, ro­do, jog fo­ru­mo pra­smė neiš­gal­vo­ta. Tik­rai tu­ri­

Prob­le­mos ky­la dėl to, kad įsta­ty­mi­nė ba­zė nė­ra to­bu­la ar­ba nė­ ra ge­rai su­ba­lan­suo­ ta di­džių­jų ir ma­žų­jų mies­tų kon­teks­te. mies­tų Sei­mo na­rius, kad jie pa­ lai­ky­tų mū­sų ini­cia­ty­vas“, – tei­ gė me­ras.

Iš pra­džių gal­vo­ta di­džių­jų mies­ tų fo­ru­mus or­ga­ni­zuo­ti kar­tą per ket­vir­tį. Ta­čiau me­rai nu­spren­ dė, kad tai rei­kė­tų da­ry­ti kas 1,5–2 mė­ne­sius. Dar daž­niau – ar­tė­jant vals­ty­bės biu­dže­to svars­ty­mui.

Vir­gi­ni­ja nu­sku­bė­jo į M.Maž­vy­do alė­jo­je įsi­kū­ru­sį pre­ky­bos cent­rą, ta­čiau ir čia ban­ko kor­te­lės bu­vo neap­tar­nau­ja­mos. „La­bai ne­ma­lo­nu lik­ti su ke­liais cen­tais ki­še­nė­je, o kor­te­le ne­ga­ lė­jau at­si­skai­ty­ti vi­sa­me mies­to cent­re. Sus­kai­čia­vau, kad ne­vei­kė ko­ne sep­ty­nių ban­kų ban­ko­ma­tai.

J.Ja­no­nio gat­vė­je esan­čia­me pre­ ky­bos cent­re klien­tų ban­kų kor­te­ lės ne­bu­vo ap­tar­nau­ja­mos. Kor­te­ lių skai­ty­tu­vus par­da­vė­jos net bu­vo

Ge­do įran­ga

Pa­mė­gi­nus iš­siaiš­kin­ti, ko­dėl stri­ go ban­kų sis­te­mos, ke­tu­rių ban­kų ban­ko­ma­tus ir ki­tas sis­te­mas pri­ žiū­rin­čios įmo­nės at­sto­vai tei­gė, kad jų sis­te­mo­je ne­bu­vo už­fik­suo­ ta jo­kio ge­di­mo. „Kaip mus in­for­ma­vo įmo­nės, ku­ri yra bend­ro ke­tu­rių ban­kų ban­ ko­ma­tų tink­lo ope­ra­to­rė, at­sto­vai, cent­ri­nė­je Klai­pė­dos da­ly­je bu­ vo su­tri­kęs ry­šys, dėl ko ir ne­vei­ kė ban­kų kor­te­lių priė­mi­mo įren­ gi­niai par­duo­tu­vė­se, ban­ko­ma­tai.

Mi­nė­tu lai­ku ne­vei­kė 6 bend­ro tink­lo ban­ko­ma­tai“, – ti­ki­no vie­ no iš ban­kų Išo­ri­nės ir vi­di­nės ko­ mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus va­do­vė Vi­ta Ra­ma­naus­kai­tė. Įmo­nės „Teo“ ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vas An­ta­nas Bub­ne­lis ti­ki­no, kad tą va­ka­rą nuo 18.30 iki 19.30 val. ry­šys Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je iš tie­sų bu­vo su­tri­kęs. „Dėl šio su­tri­ki­mo ne­vei­kė tei­ kia­mos pa­slau­gos ke­liems šim­ tams mū­sų klien­tų se­na­mies­ty­je.

Sut­ri­ki­mas įvy­ko dėl lai­ki­no tech­ ni­nės įran­gos ge­di­mo. Per va­lan­dą mums pa­vy­ko jį pa­ša­lin­ti“, – aiš­ ki­no A.Bub­ne­lis. Įmo­nės at­sto­vas ti­ki­no, kad to­kie ge­di­mai nė­ra daž­nas reiš­ki­nys. „Tai nė­ra su­si­ję su ka­si­nė­ji­mu ar sta­ty­bos dar­bais. Tai nu­ti­ko dėl tech­no­lo­gi­nės įran­gos ge­di­mo, bet jis ope­ra­ty­viai bu­vo pa­ša­lin­tas“, – kal­bė­jo A.Bub­ne­lis.

Pi­ni­gai: ke­lis cen­tus ki­še­nė­je tu­rė­ju­si klai­pė­die­tė po dar­bo va­lan­dų

karšt­li­giš­kai blaš­kė­si per 7 ban­kų ban­ko­ma­tus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

šeštadienis, rugsėjo 14, 2013

miestas Ma­ši­no­je nu­tvė­rė va­gį

ragins persĖsti į au­tobusą

Fi­ni­šuos Teat­ro aikš­tė­je

Ket­vir­ta­die­nio nak­tį apie 4 val. po­li­ci­jos pa­tru­liai Deb­re­ce­no gat­ vės 19 na­mo kie­me nu­tvė­rė va­gį.

Gre­ti­ma­me na­me gy­ve­nan­tis 27 me­tų Ro­ma­nas sė­dė­jo sve­ti­ma­ me au­to­mo­bi­ly­je ir krapš­tė už­ve­ di­mo spy­ne­lę. Bu­vo su­ga­din­tas ir ma­ši­nos už­rak­tas. Įta­rus, kad vy­ ras ban­dė pa­vog­ti au­to­mo­bi­lį, jis už­da­ry­tas į areš­ti­nę.

Pir­ma­die­nį Klai­pė­do­je pra­si­dės Jud­rio­ji sa­vai­tė. Jos me­tu bus or­ ga­ni­zuo­ja­ma ak­ci­ja „Sa­vai­tė be au­to­mo­bi­lio“. Vai­ruo­to­jai ra­gi­na­ mi bent lai­ki­nai per­sės­ti iš au­to­ mo­bi­lių į au­to­bu­sus. As­me­nys, ku­ rie tai pa­da­rys, tu­rės ga­li­my­bę gau­ti ne­mo­ka­mą elekt­ro­ni­nį bi­lie­ tą. Jud­rią­ją sa­vai­tę bus da­li­ja­mi ir at­švai­tai.

Šian­dien 14 val. Teat­ro aikš­tė­je fi­ni­šuos vil­nie­tis ug­nia­ge­sys gel­ bė­to­jas Ai­das Ar­dzi­jaus­kas, bė­ gęs ap­link Bal­ti­jos jū­rą. Jo žy­gis tru­ko 45 die­nas. A.Ar­dzi­jaus­kas kas­dien nu­bėg­da­vo 80 ki­lo­met­ rų. Jis bė­go per 9 Eu­ro­pos vals­ ty­bes – Lat­vi­ją, Es­ti­ją, Ru­si­ją, Suo­mi­ją, Šve­di­ją, Da­ni­ją, Vo­kie­ ti­ją ir Len­ki­ją.

Suo­liu­kai kvies prisėsti ir bend­rau­ti M.Maž­vy­do alė­ ja ste­bi­na nau­ jais me­ni­niais ak­ cen­tais. Klai­pė­die­ čiams pri­sta­ty­ta 20 ele­gan­tiš­kai de­ko­ ruo­tų suo­le­lių, ku­rie tu­rė­tų tap­ti poil­sio, drau­giš­kų su­si­bū­ri­ mų ar ro­man­tiš­kų pa­si­ma­ty­mų vie­ta.

Kon­fe­ren­ci­ja. Šian­d ien 11 val. Klai­ pė­dos vie­šo­s ios bib­l io­te­kos Jau­n i­ mo sky­r iu­je (Til­žės g. 9) vyks Kul­t ū­ ros pa­vel­do die­noms skir­ta kon­fe­ ren­ci­ja „Epo­chų ženk­lai Klai­p ė­dos kraš­to kul­t ū­ros pa­vel­de“. Pra­ne­š i­ mus skai­tys Arū­nas Ur­n ie­ž is, Bi­r u­tė Skais­g i­r ie­nė, Vy­tas Ma­nei­k is, Vy­tau­ tas Ja­nu­še­vi­čius.

Ak­cen­tas: vi­lia­ma­si, jog at­nau­jin­ti suo­liu­kai klai­pė­die­čius pa­ska­tins dau­giau lai­ko pra­leis­ti M.Maž­vy­do alė­jo­je.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Šal­tiems alė­jos suo­liu­kams ban­gos for­mą iš me­di­nių len­te­lių su­tei­kė jau­nų­jų me­ni­nin­kų, stu­di­juo­jan­čių Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos Klai­ pė­dos vi­zua­lio­jo di­zai­no ka­ted­ro­je, kū­ry­bi­niai spren­di­mai, o fi­nan­suo­ti idė­jos įgy­ven­di­ni­mą pa­si­siū­lė vie­ nas di­džiau­sių už­sie­nio in­ves­tuo­to­

jų – bend­ro­vė „Phi­lip Mor­ris Lie­ tu­va“. M.Maž­vy­do alė­jos suo­liu­kų at­nau­ji­ni­mo idė­ją ini­ci­ja­vo Klai­pė­ dos pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­ja, ku­rios at­sto­vų tei­gi­mu, me­ni­niams ak­cen­ tams šio­je erd­vė­je me­ce­na­tai jau iš­ lei­do apie 150 tūkst. Lt. Klai­pė­dos mies­to me­ras Vy­tau­ tas Grub­liaus­kas džiau­gė­si, jog pra­mo­ni­nin­kų, me­ni­nin­kų ir vers­ li­nin­kų bend­ra­dar­bia­vi­mas da­vė

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

gra­žių vai­sių: pul­suo­jan­čio­je uos­ ta­mies­čio erd­vė­je iš­si­bars­tę suo­ liu­kai ta­po šil­tes­ni ir gy­ves­ni. „Ti­kiu, jog to­kia ini­cia­ty­va su­ teiks pa­pil­do­mą im­pul­są nau­jiems pro­jek­tams. Ma­nau, kad de­ko­ruo­ti suo­liu­kai taps jau­kių pa­si­ma­ty­mų vie­ta Klai­pė­do­je“, – vy­lė­si me­ras.

Suo­le­lių per­da­vi­mo ce­re­mo­ni­ją vai­ni­ka­vo ug­nin­gas fa­ky­rų, žong­ lie­rių bei būg­ni­nin­kų pa­si­ro­dy­mas.

20 – tiek suo­liu­kų M.Maž­vy­ do alė­jo­je pa­puoš­ta me­ di­niais ban­gos mo­ty­vais.

Į Nidą – geresniu keliu As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Sim­bo­li­nės kap­su­lės įka­si­mo ce­re­ mo­ni­ja penk­ta­die­nį bu­vo pa­skelb­ ta ke­lio Smiltynė–Nida re­konst­ruk­ ci­jos pra­džia.

Prieš 43 me­tus sta­ty­tas ke­lias jau bu­vo vir­tęs tik­ru gal­vos skaus­mu ne­rin­giš­kiams ir ku­ror­to sve­čiams. „Pil­do­si vi­sų ne­rin­giš­kių sva­ jo­nė, ku­ri už­gi­mė maž­daug prieš de­šimt­me­tį. Kiek ava­ri­jų bū­tų iš­ veng­ta ir kiek ner­vų bū­tų su­tau­py­ ta, jei mums bū­tų pa­vy­kę su­lauk­ti šios re­konst­ruk­ci­jos bent aš­tuo­ne­ riais me­tais anks­čiau. To­dėl mes la­bai džiau­gia­mės šiais po­ky­čiais, – kal­bė­jo Ne­rin­gos me­ras Da­rius Ja­sai­tis. – Poil­siau­to­jas, iš­vy­dęs Ne­rin­gos ke­lią, kei­kia vi­są ku­ror­ tą ir UNES­CO. Žmo­gus ne­be­no­ri ma­ty­ti Ne­rin­gos gro­žio, o pa­puo­ lęs į bė­dą dėl ke­lio gy­ve­ni­me dau­ giau ne­be­no­ri čia su­grįž­ti.

Pir­miau­siai bus re­konst­ruo­ja­mas 9,63 ki­lo­met­ro il­gio ke­lio ruo­žas nuo Prei­los iki Ni­dos. „Pla­nuo­ja­me, kad re­mon­to dar­ bai bus baig­ti iki 2014-ųjų pa­

Dienos telegrafas

bai­gos. Taip, ke­lio būk­lė yra la­bai blo­ga, nes vis ti­kė­jo­mės re­konst­ ruk­ci­jos, to­dėl čia ir ne­bu­vo re­ mon­to. Ta­čiau pla­nuo­ja­ma, kad da­lį dar­bų bus ga­li­ma at­lik­ti dar šį ru­de­nį“, – aiš­ki­no įmo­nės „Klai­ pė­dos re­gio­no ke­liai“ di­rek­to­rius Pet­ras Kau­či­kas.

Ran­go­vai ža­da va­sa­rą, kai bus in­ ten­sy­viau­sias eis­mas, dar­bus su­ stab­dy­ti.

P.Kau­či­kas ti­ki­no, kad re­konst­ ruo­ti rei­kė­tų vi­są ke­lią Smiltynė– Nida.

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius dien­raš­čiui tei­gė, kad ši idė­ja ga­li virs­ti rea­ly­be. „Tai vi­sai įma­no­mas da­ly­kas ir tai nė­ra su­dė­tin­ga. Kol kas vi­so šio ke­lio re­konst­ruo­ti ne­rei­kia. To­dėl dar­bai bus at­lie­ka­mi eta­pais, at­si­žvel­giant į ke­lio būk­lę. Ma­nau, įma­no­ma, kad bū­tų re­konst­ruo­tas vi­sas ke­lias“, – sa­kė R.Sin­ke­vi­čius.

Ke­lio plo­tis tu­rė­tų iš­lik­ti tas pa­ ts – 8 met­rai, iš abie­jų pu­sių bus įreng­tas 0,5 m su­stip­rin­tos dan­gos kelk­raš­tis. Šiems dar­bams Lie­tu­vos au­to­ mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­ja yra nu­ma­ čiu­si 24 mi­li­jo­nus li­tų.

San­tuo­kos. Šian­d ien Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je tuok­sis 19 po­ rų. Žie­dus su­mai­nys Ale­na Ho­lu­ ba­va ir Ivan Špa­kov (11.20 val.), Ni­ jo­lė Ju­raš­kai­tė ir And­r ius Stel­mo­ kas (11.30 val.), Eri­ka Bud­r y­tė ir Ser­ gej Mi­ke­le­vič (11.50 val.), Si­g i­ta Ba­go­ čie­nė ir To­mas Jo­nu­šas (12 val.), Ru­ za­na Ba­la­sa­n ian ir Ser­ge­jus Zo­lo­t u­ chi­nas (12.10 val.), Je­ka­te­r i­na Čis­ta­ja ir Ar­t iom Mo­k in (12.20 val.), Anas­ta­ si­ja Na­ru­šy­tė ir Bo­ri­sas Ka­laš­ni­ko­vas (12.30 val.), Vik­to­r i­ja Kar­po­va ir Sau­ lius Tiš­kus (12.40 val.), Eu­ge­ni­ja Be­re­ zij ir Via­čes­lav Ga­l ič (14 val.), Kris­t i­na Ku­bi­l iū­tė ir Da­l ius Ber­žans­kas (14.20 val.), Ok­sa­na Bu­le­je­va ir Vik­tor Je­go­ rov (14.40 val.), Ais­tė Kar­pa­vi­čiū­tė ir Lai­mo­nas Va­len­t u­ko­n is (15.10 val.), Rial­da Ša­ra­fai­tė ir Mak­si­mas Gri­ča­ ni­ko­vas (15.20 val.), Eg­lė Mi­le­vi­čiū­tė ir Aud­r ius Ur­bo­nas (15.30 val.), Gy­tė Po­v i­lai­t y­tė ir Do­na­tas And­r iuš­ke­v i­ čius (15.40 val.), Ing­ri­da Iva­niuk ir Eu­ ge­n i­jus Mok (16 val.), Jev­ge­n i­ja Dre­ vins­k ie­nė ir Ro­mas Vir­bic­kas (16.10 val.), Gi­le­ta Prei­mon­t ie­nė ir Gin­ta­ras Ado­mai­tis (16.20 val.), Li­ja­na Stri­kai­tė ir To­mas Star­kus (16.30 val.).

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 9 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Ma­ri­ja Is­to­mi­na (g.

1924 m.), Ka­z i­mie­ra Ašok­ly­tė (g. 1928 m.), Da­nu­tė Te­res­pols­k ie­nė (g. 1929 m.), Jo­nas Kniukš­ta (g. 1931 m.), Vy­tau­ tas Vla­d is­lo­vas Ru­d žians­kas (g. 1935 m.), Liud­v i­k as Aiš­k u­t is Stat­k us (g.

1938 m.), Ga­li­na Trav­k i­na (g. 1949 m.), Da­nu­tė Kuz­mi­nie­nė (g. 1955 m.), Kęs­ tu­tis Do­bi­las (g. 1968 m.).

Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Juo­zas Ba­ja­lis, Ta­ma­ra Sot­ni­ko­va, Jo­nas Eig­mi­nas, Ma­ri­ja Ko­va­lio­va, Jo­ nas Ku­bi­l iū­nas, ry­toj – And­rej Sop­ko, Jo­nas Kniukš­ta, Ma­ri­ja Is­to­mi­na.

Jo­n iš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ ja­m i Ga­l i­na Trav­k i­na, Da­nu­tė Te­res­ pols­k ie­nė.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 7 mer­gai­tės (dvy­nės) ir 4 ber­niu­kai.

Dar­bai: ke­lio ruo­žas tarp Prei­los ir Ni­dos pra­dės keis­tis ki­tų me­tų pa­

va­sa­rį, va­kar įkas­ta sim­bo­li­nė kap­su­lė, žy­min­ti dar­bų pra­džią.

Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės nuo­tr.

Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 48 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si gal­vos ir pil­vo skaus­mais, krau­jo­ ta­kos su­tri­k i­mais.

Drąsiai skambinkite į Didžiąją Britaniją, Airiją ir Norvegiją!

Nurodyti tarifai galioja 300 min. skambučiams už 30 Lt/mėn. į visus Lietuvos, Airijos, Didžiosios Britanijos ir Norvegijos tinklus, pasirinkus planą „Užsienis 300“. Įsigyjant telefono aparatą sudaroma 24 mėn. sutartis.

Daugiau informacijos – TELE2 salonuose ir www.tele2.lt.

5

šeštadienis, rugsėjo 14, 2013

šeštadienio interviu

T.Ja­šins­kas: „Ty­ro oro gurkš­nis – bū­ti­nas“ Eve­li­na Zen­ku­tė

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

e.zenkute@kl.lt

K

lai­pė­die­tis To­mas Ja­šins­ kas įsi­ti­ki­nęs, kad ku­rian­ čiam žmo­gui bū­ti­na pa­ žin­ti gy­ve­ni­mą. Vai­ki­nas šią nuo­sta­tą įgy­ven­di­na ne tik dirb­ da­mas pa­grin­di­nį – teat­ro re­ži­sie­ riaus – dar­bą, bet ir ves­da­mas ren­ gi­nius, or­ga­ni­zuo­da­mas pro­jek­tus, leis­da­mas lai­ką su šei­ma ar be­si­mė­ gau­da­mas ne­di­de­lė­mis smulk­me­no­ mis. Nors teat­ro pa­sau­lį T.Ja­šins­kas įvar­di­ja kaip žiau­rų ir kon­ku­ren­cin­ gą, jo įsi­ti­ki­ni­mu, verkš­len­ti lai­ko nė­ra – be­lie­ka iš­mok­ti ne­pa­lūž­ti.

Gi­mė 1985 m. ba­lan­džio 17 d. Tel­šiuo­se.

2004 m. bai­gė Kre­tin­gos pran­ciš­

ko­nų gim­na­zi­ją.

2009 m. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Me­

nų fa­kul­te­te įgi­jo dra­mos teat­ro re­ži­ sū­ros spe­cia­ly­bės ba­ka­lau­ro laips­nį.

2011 m. V.Me­jer­hol­do teat­ro cent­

re prie Mask­vos dai­lės aka­de­mi­nio teat­ro bai­gė dra­mos ir teat­ro re­ži­sū­ ros ma­gist­rą.

2011 m. Klai­pė­dos dra­mos teat­re

re­ži­sa­vo mo­nos­pek­tak­lį „Pro­duk­tas“ (Mar­kas Ra­ven­hil­las).

2011 m. Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo

Ne­mė­go krep­ši­nio

– Vai­kys­tę pra­lei­do­te ne Klai­pė­ do­je. Kaip se­kė­si pri­tap­ti ne­di­ de­lia­me mies­te­ly­je, kur „ki­to­kį“ žmo­gų ap­lin­ki­niai tur­būt priė­ mė sun­kiau?

– Gi­miau Tel­šiuo­se, ta­čiau kas ke­le­ rius me­tus su šei­ma kraus­ty­da­vo­mės vis į ki­tą vie­tą. Dėl šios prie­žas­ties že­mai­čiuo­ti pra­dė­jau tik per­si­kraus­ tęs į Kre­tin­gos ra­jo­ną. Tė­vai ėmė­ si dar­bų kai­me – ta­po­me stam­biais ūki­nin­kais. Šis eta­pas tru­ko apie 10 me­tų. Vė­liau gy­ve­no­me pa­čio­je Kre­ tin­go­je. Ma­no vai­kys­tė bu­vo įdo­mi: ne­žai­džiau „krep­šio“, to­dėl ma­nęs ne­ken­tė kai­me. Vai­kams bu­vo keis­ ta. Iš pra­džių ne­že­mai­čia­vau, to­dėl ir tai ne­pa­dė­jo tap­ti sim­pa­ti­jų šal­ti­ niu. Vi­sa ma­no po­vy­za ap­skri­tai bu­ vo ki­to­kia.

– Ko­dėl?

– La­bai daug skai­čiau. Pa­me­nu, paaug­lys­tė­je bu­vo to­kios po­pu­lia­rios pa­sau­lio fan­tas­ti­kos auk­so fon­do kny­gos, ku­rios su­ga­di­no ma­no re­gė­ ji­mą. Bend­raam­žiai ma­ne va­din­da­ vo Mig­la ar Fi­lo­so­fu. Ta­čiau gal kiek prie­šiš­kai nu­si­tei­ku­si ap­lin­ka ma­ nęs nie­ka­da neuž­ge­si­no. Krep­ši­nio aikš­te­lė­je bū­da­vo liūd­na, o ka­dan­gi iš mo­kyk­los ve­dė to­li­mas 5 ki­lo­met­rų ke­lias, ei­da­mas na­mo ap­lan­ky­da­vau ir vi­sus bū­re­lius. Iš­ban­džiau vis­ką: nuo mo­kyk­los sien­laik­raš­čio žur­na­ lis­to iki šo­kių.

Su­si­vok­ti pa­dė­jo bend­rak­la­sės

– Anks­ty­vos jau­nys­tės pa­tir­tys stip­riai pa­vei­kė?

– Bū­tent vai­kys­tė pa­dė­jo su­si­for­ muo­ti ma­no ne­nus­tygs­tan­čiam bū­ dui ir pa­dė­jo pa­ma­tus nuo­la­ti­niams ieš­ko­ji­mams. Dar­buo­se, re­pe­ti­ci­jo­se ar gy­ve­ni­me esu įsi­my­lė­jęs teo­ri­ją, ku­ri sa­ko, kad vi­sos ri­bos yra mū­sų vaiz­duo­tė­je – te­rei­kia įdė­ti pa­stan­gų joms įveik­ti. O pe­rė­jus vie­ną slenks­ tį, ga­li­ma su­si­kur­ti ir ki­tą. Esu dė­ kin­gas Kre­tin­gos pran­ciš­ko­nų gim­ na­zi­jai ir 28 sa­vo kla­sės drau­gėms, ku­rios ma­ne at­ve­dė į tie­sos ke­lią. Bū­ tent ten plė­tė­si ma­no aki­ra­tis, pa­ty­ riau ne­ma­žai pra­re­gė­ji­mų, su­vo­kiau, ko no­riu atei­ty­je.

– Vis­kas per dai­lio­sios ly­ties at­ sto­ves?

– Taip, per mo­te­ris ir vie­nuo­lius.

Ka­ta­li­kiš­ko­je gim­na­zi­jo­je jau­čiau keis­tai su­mi­šu­sią lais­vės ir stip­raus ti­kė­ji­mo ener­gi­ją. Ta­čiau ti­kė­ji­mas ne­bū­ti­nai sie­jo­si su kon­fe­si­ja. Sup­ ra­tau, ką reiš­kia su vil­ti­mi žvelg­ti į atei­tį ir ti­kė­ti švie­siu pra­du. Jei Dar­ bė­nų vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je rei­kė­da­ vo muš­tis dėl auk­si­nio aus­ka­ro au­

teat­re su­kū­rė spek­tak­lį „Ke­tu­riais vė­ jais“ (pa­gal Ka­zio Bin­kio ir ke­tur­vė­ji­ nin­kų kū­ry­bą).

2012 m. Vals­ty­bi­nia­me Šiau­lių dra­

mos teat­re su­kū­rė tra­gi­ko­me­di­ją „Iner­tiš­kos du­jos“ (Ada­mas Rap­pas).

2013 m. vals­ty­bi­nia­me uz­be­kų Ba­

Pozicija: T.Ja­šins­kui min­tis, jog re­ži­sie­riui bū­ti­na pa­siau­ko­ti ant teat­ro au­ku­ro ir gy­ven­ti as­ke­tiš­ką gy­ve­

bu­ro mu­zi­ki­nia­me-dra­mos teat­re Kir­gi­zi­jo­je pa­sta­tė C.Gol­do­nio ko­me­ di­ją „Dvie­jų po­nų tar­nas“.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ve­dęs. Tu­ri žmo­ną Ie­vą ir duk­rą

ni­mą – sve­ti­ma.

sy­je, tai gim­na­zi­jo­je vis­kas pa­si­kei­tė.

Ji, ma­no ma­ny­mu, bu­vo stip­rus ka­ ta­li­za­to­rius.

Au­ka ne­bū­ti­na

– Kaip teat­ras atė­jo į jū­sų gy­ve­ ni­mą?

– Mėg­da­vau ves­ti ren­gi­nius, skai­ty­ ti poe­zi­ją, ta­čiau min­tis, jog teat­ras yra ma­no atei­tis, at­kly­do ne­ti­kė­tai.

At­si­duo­da­mas ne tik re­ži­sū­rai, bet ir ki­ toms veik­loms, ga­liu jaus­tis ne­pa­že­min­ tas, gy­ven­ti oriai ir pa­to­giai.

Dvy­lik­to­je kla­sė­je nuė­jau į vie­ną bū­ re­lį, su­vai­di­nau ma­žą vaid­me­nu­ką.

At­ro­do, bu­vau Vė­jas. Įkū­ny­tas per­ so­na­žas ma­ne „už­ka­bi­no“. Pa­ju­tau, kad ener­gi­jos ap­si­kei­ti­mas su žiū­ro­ vu su­tei­kia ne­pa­kar­to­ja­mų emo­ci­jų.

Tai ins­pi­ra­vo ban­dy­mą sto­ti stu­di­ juo­ti re­ži­sū­rą Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­te. Ži­no­ma, su­vo­ki­mas, ko­kia tai spe­cia­ly­bė, atė­jo kiek vė­liau.

– Ne­sa­te sua­be­jo­jęs teat­ru kaip sa­vo gy­ve­ni­mo pa­si­rin­ki­mu?

– Abe­jo­nių ir pa­svars­ty­mų bū­ta vi­ sa­da. Klau­si­mų kil­da­vo stu­di­jų me­ tu, juos sau už­duo­du ir da­bar. Bjau­ ri ta pro­fe­si­ja – teat­ra­las. Vi­suo­met su­si­du­ri su keis­tais ste­reo­ti­pais. Net šio­mis die­no­mis iš­girs­tu nuo­mo­nių, kad žmo­gus, dir­ban­tis teat­re, tie­ sio­gi­ne pra­sme tu­ri pa­siau­ko­ti ant teat­ro au­ku­ro ar gy­ven­ti as­ke­tiš­ką gy­ve­ni­mą. Man ši min­tis – sve­ti­ma.

Pra­gy­ven­ti iš teat­ro su­dė­tin­ga

– Be re­ži­sie­riaus dar­bo, dar už­ sii­ma­te ir ki­to­mis veik­lo­mis?

– Nes­le­piu, kad or­ga­ni­zuo­ju ir ve­du ren­gi­nius. Ne­vy­nio­siu į va­tą: vi­siš­kai pra­gy­ven­ti iš teat­ro šiais lai­kais su­ dė­tin­ga. Ma­nau, kad gy­ve­ni­me rei­kia la­vi­ruo­ti. Ir ne tik tai – bū­ti­na ne­ pa­lūž­ti. O to­kių ap­link sa­ve pa­ste­biu

ne­ma­žai. Ne­su kraš­tu­ti­nu­mų ša­li­ nin­kas. Ne­ma­nau, kad eg­zis­tuo­jan­ tis įpa­rei­go­ji­mas, pa­si­rin­kus teat­rą, vis­ką da­ry­ti tik šio­je sri­ty­je ir mirš­ tant eli­mi­nuo­ti as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą, yra tei­sin­gas. Vel­nias, vi­si mes gal­ vo­ja­me, kaip pa­siim­ti tą pa­sko­lą bu­ tui. Ži­no­ma, ga­li­ma už­si­dė­ti kau­kę ir vis­ką neig­ti. Gy­ve­ni­me bū­ti­na ieš­ko­ti komp­ro­mi­sų ir ne­ga­li­ma pa­skęs­ti ki­ to­je di­men­si­jo­je, nors teat­ras ir pa­si­ žy­mi įtrau­kian­čia jė­ga. Jis pa­de­da iš­ rėk­ti, kas ne­tei­sin­ga mū­sų pa­sau­ly­je.

– Ar ga­li­ma teig­ti, kad lais­ves­nis po­žiū­ris į gy­ve­ni­mą bei kū­ry­bą ir yra pa­grin­di­nis bruo­žas, ski­ rian­tis jau­ną­ją ir vy­res­nią­ją me­ ni­nin­kų kar­tą?

– Ži­no­ma, kad kar­tų po­žiū­riai jau ne­be­su­tam­pa. Ma­no iš­sa­ky­ti žo­džiai ga­li bū­ti pa­smerk­ti ir skam­bė­ti kaip ere­zi­ja. Ne vi­si pri­tars min­tims, jog ga­li­ma gy­ven­ti nor­ma­lų gy­ve­ni­mą ir vis grįž­ti prie teat­ro. Kiek­vie­nas me­ ni­nin­kas, kur­da­mas kaž­ką, tu­ri pa­ žin­ti gy­ve­ni­mą. Man 28 me­tai, o aš apie jį dar nie­ko ne­ži­nau.

– Mo­ka­te mė­gau­tis smulk­me­ no­mis?

– Esu įsi­ti­ki­nęs, kad iš gy­ve­ni­mo rei­kia siurb­ti vis­ką, kas įma­no­ma, ir ne­pa­mirš­ti kvė­puo­ti. Bū­ti­na iš­gy­ ven­ti kiek­vie­ną aki­mir­ką, ne­svar­ bu, ar tai bū­tų ke­lio­nė, mau­dy­ma­sis jū­ro­je žie­mą, ar pra­bu­di­mas ry­te su šei­ma lo­vo­je. Trum­po­mis mi­nu­tė­ mis at­ro­do, kad gy­ve­nu stip­riau nei iš tik­rų­jų. Ta­da ir su­vo­ki, kad gy­ve­ ni­me ko­vo­ji bū­tent dėl to ty­ro oro gurkš­nio, ne­svar­bu, ko­kią iš­raiš­ką jis be­tu­rė­tų.

Už­ku­li­siai – kru­vi­ni

– Me­ni­nin­kai Lie­tu­vo­je nuo­lat skun­džia­si. Apsk­ri­tai at­ro­do, kad kū­ry­ba už­sii­man­tis žmo­ gus yra la­bai nu­skriaus­tas, ken­ čian­tis fi­nan­si­nį ne­pri­tek­lių ir neį­ver­tin­tas. O kaip bū­da­mas re­ži­sie­riu­mi Lie­tu­vo­je jau­čia­ tės jūs?

– Kul­tū­ra mū­sų ša­ly­je tik­rai at­lie­ ka po­duk­ros vaid­me­nį, nors ši sri­

tis yra bet ku­rios ci­vi­li­za­ci­jos rams­ tis. Ne­tei­sin­ga. Pas­te­biu, kad tarp me­ni­nin­kų vy­rau­ja el­ge­tos sind­ro­ mas. Pats kū­rė­jas įsi­tei­gia, kad ne­ ga­li eg­zis­tuo­ti be pa­ra­mos ir ap­ lin­ki­nių mei­lės. Čia ap­si­su­ka ra­tas – žmo­gus pa­lūž­ta. Ko­dėl? Nes pa­ ma­to, kad šio­je sri­ty­je yra pa­lik­tas li­ki­mo va­liai. Ma­no si­tua­ci­ja pa­na­ ši. Esu įkū­ręs įstai­gą „Teo­re­ma teat­ ras“, ta­čiau esu vie­nas kaip pirš­tas. Štai ir vi­sas ma­no teat­ras. O kur dar kri­ti­kos strė­lės – kar­tais at­ro­do, kad esi tar­šo­mas kaip sku­du­ras. Bet ver­ ki­mui ati­duo­ti daug jė­gų ne­rei­kė­tų.

To­dėl ir svar­bu at­ras­ti erd­vę įkvėp­ti oro kaž­kur ki­tur.

– Spek­tak­lius esa­te pa­sta­tęs Vil­ niu­je, Klai­pė­do­je, Šiau­liuo­se.

Ko­kios int­ri­gos ver­da teat­ro už­ ku­li­siuo­se?

– Ne­se­niai grį­žęs iš Kir­gi­zi­jos, kur sta­čiau spek­tak­lį, pa­ma­čiau, jog jau­nas žmo­gus sve­tur ga­li bū­ti lau­ kia­mas iš­skės­to­mis ran­ko­mis. Nors teat­ras ten ga­na at­si­li­kęs, ta­čiau jis – lyg di­džiu­lis bal­tas la­pas, ku­ria­ me ga­li for­muo­ti sa­vo kryp­tį, siū­ly­ti idė­jas. Pas mus ši ter­pė – ne­sve­tin­ ga ir jau skau­džiai pa­mo­kiu­si ma­ ne: bjau­riai ir su krau­ju iš­spjo­vu­si iš vie­no teat­ro. Žmo­gus, ne­pa­puo­lęs į teat­ro vi­dų, ne­ži­no nie­ko. Daž­nai tai – kru­vi­na sri­tis, su dau­gy­be int­ ri­gų, ne­pas­ta­ty­tų spek­tak­lių ir mil­ ži­niš­ka kon­ku­ren­ci­ja.

– To­kios žai­di­mo tai­syk­lės ne­ skau­di­na?

– Esu pres­ti­ži­nės Mask­vos V.Me­jer­ hol­do teat­ro mo­kyk­los ab­sol­ven­tas.

No­rė­tų­si kaip įma­no­ma grei­čiau ro­ dy­ti mus­ku­la­tū­rą, ta­čiau su kiek­vie­ nu spek­tak­lio pa­sta­ty­mu vis­ką įro­ dy­ti tu­riu iš nau­jo. Kaip sa­ko ma­no ko­le­gos, dirbk tai, ką mėgs­ti, o šlo­vė ir pi­ni­gai ateis pa­tys.

Ar­ti­mie­ji – sti­mu­las gy­ven­ti

– Šei­ma tur­būt yra tas rams­tis, kai ne­leng­va?

– Taip, esu be ga­lo dė­kin­gas sa­vo žmo­nai. Prieš kiek dau­giau nei me­tus gi­mu­si duk­ra taip pat pa­dė­jo su­vok­

Ade­lę.

ti, kad gy­ven­ti yra dėl ko. Ir gy­ven­ti ne ta­me ne­ga­ty­via­me su­pra­ti­me, kad bū­ti­na tie­siog eg­zis­tuo­ti, bet gy­ven­ ti, kad ga­lė­čiau per­duo­ti tai, ką tu­riu ge­riau­sia, iš­mo­ky­ti džiaug­tis, stum­ te­lė­ti, kad vie­nin­te­lis duo­tas gy­ve­ni­ mas bū­tų pra­smin­gas.

– Kaip su­si­pa­ži­no­te su žmo­na?

– Mo­kė­mės ta­me pa­čia­me kur­ se Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te. Ta­čiau iš pra­džių la­bai ne­mė­go­me vie­nas ki­to.

Vi­saip ją pra­var­džiuo­da­vau. Nuo­ šir­džiai „ne­suė­jo kam­pai“. Ji ki­lu­si iš Kau­no, o kau­nie­tės man nie­ka­da ne­bu­vo prie šir­dies. Vi­sa­da pa­brėž­ da­vau, kad mes ski­ria­mės. Bet pa­ sku­ti­niuo­se kur­suo­se ir po iš­vy­ki­mo stu­di­juo­ti į Mask­vą vis­kas pra­dė­jo keis­tis. Liau­dies iš­min­tis sa­ko, kad prie­šin­gy­bės trau­kia. O mū­sų mei­lė su­stip­rė­jo per at­stu­mą. Re­ti su­si­ti­ ki­mai tap­da­vo šven­te ir bend­ros vi­ zi­jos puo­se­lė­ji­mas vis au­go. Grį­žus iš Mask­vos jau ne­be­ki­lo klau­si­mų, kaip gy­ven­ti to­liau.

– Stu­di­ja­vo­te Mask­vo­je. Ne­se­ niai grį­žo­te iš Kir­gi­zi­jos. Re­gis, esa­te kos­mo­po­li­tiš­ka sie­la. Kaip jau­čia­tės gy­ven­da­mas čia, uos­ ta­mies­ty­je?

– Kar­tais Klai­pė­da „už­kni­sa“ juo­dai.

At­ro­do, kad čia tiek ma­žai žmo­nių, bet taip pat – tai sa­vo­tiš­kai mie­la.

Iš­li­pi sto­ty­je ir pa­si­jau­ti lyg grįž­tum į tuš­čius na­mus. Pra­ve­ri du­ris, ei­ ni per ko­ri­do­rių ir su­vo­ki, kad ta­ve tuoj kas nors pa­si­tiks. Nes­var­bu, ar į uos­ta­mies­tį par­va­žiuo­čiau iš Mask­ vos, Vil­niaus, Kir­gi­zi­jos ar Šiau­lių, čia iš­gy­ve­nu ypa­tin­gus jaus­mus. Tai sun­kiai paaiš­ki­na­mi da­ly­kai, ku­rie, kaip flui­dai, tvy­ro ore. Gal tai mies­ to au­ra, sie­la ir is­to­ri­ja? Pa­tin­ka gy­ven­ti sa­vo nuo­mo­ja­ma­me bu­te, ku­riam jau 160 me­tų, mėgs­tu „kaps­ ty­tis“ ar­chy­vuo­se, nuo­trau­ko­se, do­ mė­tis mies­to praei­ti­mi. Man pa­tin­ ka jaus­ti pa­tį mies­to pul­są, do­mė­tis, kaip jis kei­čia­si. Klai­pė­dą įvar­di­ju kaip sa­vo kam­pe­lį. Nes­var­bu, kur ir ką dirb­čiau, sa­ve iden­ti­fi­kuo­ju kaip uos­ta­mies­čio gy­ven­to­ją.

6

šeštadienis, rugsėjo 14, 2013

miestas

JAV gangs­te­ris iš pa­jū­rio 1

Lie­tu­vo­je, jau ne­kal­bant apie Pa­lan­gą, tai – fak­ tiš­kai nie­kam ne­gir­dė­tas žmo­gus.

La­biau­siai stul­bi­na ša­lia jo pa­var­ dės už­fik­suo­ti nuo­pel­nai – JAV gangs­te­ris.

Gangs­te­ris (angl. gangs­ter) – nu­si­kals­ta­mo su­si­vie­ni­ji­mo na­rys.

Juo taip pat va­di­na­mas nu­si­kal­tė­ lis, pa­da­ręs kri­mi­na­li­nę „kar­je­rą“; il­gą lai­ką pri­klau­san­tis nu­si­kals­ta­ mai gru­puo­tei.

Tai­gi šios „įžy­my­bės“ pa­var­ dė yra gre­ta ki­tų žy­mių pa­lan­giš­ kių – gy­dy­to­jo, me­di­ci­nos, hu­ma­ ni­ta­ri­nių ir tei­sės moks­lų dak­ta­ro, pir­mo­jo Pa­lan­gos bur­mist­ro Jo­no Šliū­po, eko­no­mi­kos moks­lų dak­ ta­ro, pro­fe­so­riaus, Lie­tu­vos ban­ ko or­ga­ni­za­to­riaus Vla­do Jur­gu­čio, lie­tu­vių pa­si­prie­ši­ni­mo so­vie­tams or­ga­ni­za­to­riaus Jo­no Že­mai­čioVy­tau­to ir ki­tų gar­se­ny­bių.

Nep­ri­gi­jo Vo­kie­ti­jo­je?

A.von Et­te­ris 1940 m. gi­mė Pa­lan­ go­je. Jo pa­var­dė aki­vaiz­džiai tu­ri vo­kiš­kų šak­nų. Pa­sak klai­pė­die­čio is­to­ri­ko Dai­niaus Eler­to, tai – nie­ko keis­to. XIX a. pra­džio­je Ru­si­jos ca­ro val­džia Pa­lan­gos pa­jū­rį su Šven­tą­ja pri­jun­gė prie Kur­šo gu­ber­ni­jos. „Po šių įvy­kių į nau­jai for­muo­ja­ mą ku­ror­tą plūs­te­lė­jo ne tik žmo­ nės iš Že­mai­ti­jos, bet ir iš Kur­šo.

Pa­si­žiū­rė­jus to me­to vais­ti­nin­kų pa­var­des, jos vi­sos vo­kiš­kos, ir tai su­pran­ta­ma. Tuo me­tu Kur­še vo­ kie­čiai užė­mė pa­na­šią pa­dė­tį, kaip len­kai Lie­tu­vo­je“, – tei­gė is­to­ri­kas.

Ne­ma­žai ad­mi­nist­ra­to­rių, ku­rie dir­bo prie gra­fų Tiš­ke­vi­čių dva­ ro, taip pat bu­vo vo­kiš­kos kil­mės.

Ga­li­mas da­ly­kas, Et­te­rių šei­ma ir­ gi kaž­ko­kiais pa­na­šiais ke­liais at­si­ ra­do Pa­lan­go­je. „Ga­li­ma pro­gno­zuo­ti, kad von Et­te­riai, ar­tė­jant Ry­tų fron­tui, 1944 m. su ver­mach­to ka­riuo­me­ne iš Pa­lan­gos pa­si­trau­kė į Vo­kie­ti­ją.

1947 m. šei­mos iš­vy­ki­mas į Ame­ ri­ką vis­gi ne­tie­sio­giai liu­dy­tų, kad jie is­to­ri­nė­je tė­vy­nė­je ne­pri­ta­po, ne­su­ra­do sa­vo vie­tos, jau­tė­si sve­ ti­mi“, – svars­tė D.Eler­tas.

Prik­lau­sė „Wim­py“ gau­jai

Tai­gi jau­na­sis And­rew 1947 m. kar­ tu su tė­vais at­vy­ko į JAV. Vė­liau, kai jis liūd­nai pa­gar­sė­jo, Ame­ri­kos spau­do­je bu­vo ra­šo­ma, kad A.von Et­te­ris nuo vai­kys­tės bu­vo lin­kęs nu­si­kals­ti.

Bū­da­mas 22 m. And­rew pu­se eta­to įsi­dar­bi­no ap­sau­gos dar­buo­ to­ju. Ta­čiau jis bu­vo įsi­leis­tas tar­si la­pi­nas į viš­ti­dę.

Ap­sau­gi­nin­kas pa­vo­gė pi­ni­gus iš sei­fo ir bu­vo už tai suim­tas. Tuo me­tu A.von Et­te­ris pri­klau­sė ita­ lų kil­mės Ed­war­do „Wim­py“ (an­ gl. žar­go­nas – nu­su­sęs) Ben­net­to gau­jai, ku­ri vyk­dė įvai­rius nu­si­kal­ ti­mus Bos­to­no mies­te ir kont­ro­lia­ vo Rox­bu­ry ra­jo­ną.

Vyks­tant teis­mui, A.von Et­te­ris pra­dė­jo pa­sa­ko­ti apie sa­vo kil­min­ gą pro­se­ne­lį Se­bas­ti­ja­ną von Et­ te­rį, ku­ris da­ly­va­vo 1877–1878 m.

Ru­si­jos ir Tur­ki­jos ka­re. Žur­na­lis­ tai grei­tai pa­si­ga­vo šį fak­tą ir And­ rew ta­po pa­šai­pų ob­jek­tu to me­to Bos­to­no ži­niask­lai­do­je.

1967 m. va­sa­rį E. „Wim­py“ Ben­ net­tas ir A.von Et­te­ris stai­ga din­go.

And­rew kū­nas bu­vo ras­tas grei­tai – jo pa­ties auk­si­nės spal­vos mus­tan­ go ba­ga­ži­nė­je su vir­ve ant kak­lo.

Au­to­mo­bi­lis sto­vė­jo ato­kio­je vie­ to­je, ta­čiau kū­ną pa­dė­jo at­pa­žin­ ti ma­ši­no­je ras­ta mo­nog­ra­ma AVE, ku­ri su­ta­po su pir­mo­sio­mis A.von Et­te­rio var­do ir pa­var­dės rai­dė­mis.

Po­li­ci­jos ma­ny­mu, jis bu­vo nu­ žu­dy­tas per gau­jų ka­rus, su­lau­kęs vos 27-erių. And­rew žu­di­kas taip nie­ka­da ir ne­bu­vo su­ras­tas.

Iš­ny­ko iš at­min­ties

To me­to JAV ži­niask­lai­da smul­ kiai ap­ra­ši­nė­jo nu­si­kal­tė­lių ka­rus, jų he­roi­ką ir teis­mo pro­ce­sus. Tai­gi A.von Et­te­rio pa­var­dė ir­gi mir­gė­jo Bos­to­no dien­raš­čių pus­la­piuo­se.

Jo gim­ti­nės Pa­lan­gos ši in­for­ma­ ci­ja, su­pran­ta­ma, ne­pa­sie­kė. Vi­sa Lie­tu­va ta­da bu­vo už ge­le­ži­nės So­ vie­tų Są­jun­gos už­dan­gos.

To­dėl na­tū­ra­lu, kad And­rew šei­mą il­gai­niui var­giai be­ga­li pri­ si­min­ti bent vie­nas ku­ror­to sen­

bu­vis. 1939 m. duo­me­ni­mis, Pa­ lan­go­je gy­ve­no maž­daug 2,5 tūkst. žmo­nių.

Gar­sių pa­jū­rio knyg­ne­šių bei švie­suo­lių Sta­sės ir Liu­do Vai­nei­ kių anū­kė pa­lan­giš­kė 70 me­tų ar­ chi­tek­tė Rūs­na Vai­nei­ky­tė tei­gia bu­vu­si dar la­bai ma­ža, kad at­si­ min­tų Et­te­rių šei­mą. Apie juos mo­te­ris nie­ko nė­ra gir­dė­ju­si nei iš se­ne­lių, nei iš tė­vų.

Ki­tam Pa­lan­gos sen­bu­viui – 72 me­tų bu­vu­siam mu­zie­ji­nin­kui An­ ta­nui Tra­ny­zui Ame­ri­kos gangs­te­ rio pa­var­dė taip pat nie­ko ne­sa­kė.

Pa­sak pa­lan­giš­kio, var­giai be­li­ko to­kių, ku­rie ga­lė­tų ką nors apie juos ži­no­ti. Lie­tu­vo­je von Et­te­riai iš­ny­ ko iš at­min­ties.

Dai­nius Eler­tas:

Šiaip ar taip rei­kia ži­no­ti ir sa­vo nei­gia­ mus he­ro­jus.

Vie­nas pro­tin­giau­sių nu­si­kal­tė­lių

A.von Et­te­ris – ne vie­nin­te­lis iš Lie­tu­vos ki­lęs Ame­ri­kos gangs­ te­ris. Bu­vo dar vie­nas, pra­var­de „Cree­py“ (angl. – su­ke­liąs bai­mę, šliau­žian­tis, ro­po­jan­tis).

Juo bu­vo va­di­na­mas Al­vi­nas Kar­pis. Kai A.von Et­te­ris žu­vo, jis jau tre­čią de­šimt­me­tį lei­do JAV ka­ lė­ji­muo­se.

Tei­gia­ma, kad šiur­pą kė­lęs lie­tu­ vių kil­mės nu­si­kal­tė­lis bu­vo vie­nas gar­siau­sių dep­re­si­jos lai­kų gangs­ te­rių. Fe­de­ra­li­nio ty­ri­mų biu­ro pa­ rei­gū­nai A.Kar­pį lai­kė ir vie­nu pro­ tin­giau­sių to me­to blo­gie­čių.

Jis gi­mė 1907 m. Ka­na­do­je, Mon­ rea­ly­je, imig­ran­tų iš Lie­tu­vos Kar­ po­vi­čių (Kar­po­vicz) šei­mo­je, ku­ri į už­jū­rį at­si­kė­lė prieš Pir­mą­jį pa­sau­ li­nį ka­rą. Tik­ra­sis jo var­das – Al­bi­ nas Fran­cis Kar­po­vicz. „Tė­vai sun­kiai dir­bo, men­kai jį pri­žiū­rė­jo. Al­vi­nas su­si­dė­jo su ne­ge­ra kom­pa­ni­ja. Užau­go sa­va­ ran­kiš­kas ir ta­po be­ne ži­no­miau­

Lie­tu­vis: dar vie­nas mū­sų tau­tie­tis A.Kar­pis praė­ju­sio am­žiaus ket­vir­

ta­ja­me de­šimt­me­ty­je pri­klau­sė JAV nu­si­kal­tė­lių eli­tui.

siu JAV nu­si­kal­tė­lių“, – pa­sa­ko­jo D.Eler­tas.

Vė­liau šei­ma per­si­kė­lė į Ame­ri­ ką, kur de­šim­ties me­tų Al­vi­nas jau ėmė pre­kiau­ti po­rnog­ra­fi­ja, tal­kin­ ti al­ko­ho­lio kont­ra­ban­di­nin­kams ir su­te­ne­riams.

De­šimt­me­čiai Al­kat­ra­se

Su­lau­kęs 19-os A.Kar­pis ga­vo 10 me­tų ka­lė­ji­mo už api­plė­ši­mą. Vė­ liau nuo tei­sė­sau­gos su­ge­bė­jo pa­ bėg­ti. To­liau fik­suo­ja­ma įspū­din­ga „kar­je­ra“ – ban­kų api­plė­ši­mai, au­ to­mo­bi­lių va­gys­tės, nu­žu­dy­mas.

1933 m. A.Kar­pis su gau­ja ėmė­si žmo­nių gro­bi­mų. Gau­jos kles­tė­ji­ mo me­tais ją su­da­rė 25 na­riai.

1935 m. A.Kar­pis bu­vo ieš­ko­ miau­sių FTB nu­si­kal­tė­lių są­ra­šo vir­šū­nė­je. Jis su­čiup­tas Nau­ja­ja­ me Or­lea­ne. „Tik at­si­tik­ti­nu­mo dė­ka jo ne­su­ šau­dė, nes bu­vo įtrauk­tas są­ra­šą, ku­ria­me fe­de­ra­li­niams agen­tams bu­vo re­ko­men­duo­ja­ma gy­vų neim­ ti. A.Kar­pis – įdo­mus per­so­na­žas, be­veik vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą pra­lei­ do ka­lė­ji­me. Apie tai vė­liau iš­leis­ti jo me­mua­rai, šiaip ar taip rei­kia ži­ no­ti ir sa­vo nei­gia­mus he­ro­jus“, – ma­no is­to­ri­kas D.Eler­tas.

Teis­mas A.Kar­pį pri­pa­ži­no kal­ tu dėl Vil­ja­mo Ha­mo pa­gro­bi­mo ir nu­tei­sė ka­lė­ti iki gy­vos gal­vos.

A.Kar­pis dau­giau nei tris­de­šimt me­tų pra­lei­do gar­sia­ja­me Al­kat­ra­ so ir ki­tuo­se ka­lė­ji­muo­se. 1969-ai­ siais, su­lau­kęs 67 m., bu­vo iš­leis­ tas ir de­por­tuo­tas į Ka­na­dą, dar po

FTB ar­chy­vo nuo­tr.

ket­ve­rių me­tų mi­rė Is­pa­ni­jo­je. Jis ta­po il­giau­siai – 26 me­tus – ka­lė­ ju­siu ka­li­niu le­gen­di­nia­me sun­kių­ jų dar­bų Al­kat­ra­so ka­lė­ji­me.

Apie šį lie­tu­vių kil­mės gangs­te­rį iš­leis­tos dvi kny­gos, vie­na jų – au­ to­biog­ra­fi­nė „Ant uo­los“ (tik­ra lie­ tu­vio gangs­te­rio Al­vi­no Kar­pio is­ to­ri­ja) ir V.Pe­ke­rio „Al­vi­nas Kar­pis.

Ame­ri­kos nu­si­kal­tė­lis nr.1“.

Al Ca­po­nės pa­ran­ki­nis

Al­kat­ra­se kar­tu su A.Kar­piu ka­lė­ jo pa­tys pa­vo­jin­giau­si to me­to JAV nu­si­kal­tė­liai. Vie­nas jų bu­vo Al Ca­po­nė (Alp­hon­se Gab­riel Ca­po­ ne), gar­siau­sias Ame­ri­kos gangs­te­ ris, ku­ris Sau­so­jo įsta­ty­mo me­tais ant­ra­ja­me ir tre­čia­ja­me praė­ju­sio am­žiaus de­šimt­me­ty­je or­ga­ni­za­vo pre­ky­bą al­ko­ho­liu. Į ka­lė­ji­mą Al Ca­po­nė pa­te­ko dėl ven­gi­mo mo­kė­ti mo­kes­čius. Jis šia­me ka­lė­ji­me iš­bu­vo pus­penk­ tų me­tų. Pa­si­reiš­kus aiš­kiems si­fi­ lio po­žy­miams, jis bu­vo per­kel­tas į fe­de­ra­li­nius pa­tai­sos na­mus.

Vie­nas iš Al Ca­po­nės vai­ruo­to­ jų taip pat bu­vo lie­tu­vių kil­mės.

Jis ga­ben­da­vo gink­lus ir spi­ri­tą bei pa­gar­sė­jo kaip vai­ra­vi­mo vir­tuo­zas.

Di­džio­jo gangs­te­rio lie­tu­vių kil­mės pa­ran­ki­nis daž­nai bu­vo mi­ni­mas to me­to kri­mi­na­li­nė­se is­to­ri­jo­se.

Ta­ry­bi­niais lai­kais bu­vo iš­leis­ta vo­kie­čių žur­na­lis­to Ch.Her­ma­no kny­ga „Nes­kam­bi­no iš Sing Sin­ go“. Kaip tik ten pa­mi­nė­tas ir liūd­ nai pa­gar­sė­jęs Al Ca­po­nės gau­jos na­rys lie­tu­vis.

Ava­ri­jos vėl šie­na­vo gy­vy­bes 1

Nuo su­si­dū­ri­mo su žvė­ri­ mi ma­ši­nos sto­gas su­lin­ ko ir trau­ma­vo vai­ruo­to­ją. Tei­gia­ ma, kad vai­ki­nas ne­bu­vo pri­si­se­gęs sau­gos dir­žu. Au­to­mo­bi­lis, ke­lei­ vio tei­gi­mu, va­žia­vęs apie 110 ki­ lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu, nu­ lė­kė į grio­vį. Kol kas neaiš­ku, nuo ko žu­vo jau­nuo­lis: jį mir­ti­nai trau­ ma­vo brie­džio su­mai­to­tas ma­ši­nos sto­gas ar mir­tį lė­mė smū­gis gal­va į lan­gą. Vai­ki­nas žu­vo iš­kart.

Brie­džiai – ne­prog­no­zuo­ja­mi

Pa­sek­mės: po brie­džio šuo­lio su­mai­to­ta­me au­to­mo­bi­ly­je žu­vo jau­nas

dre­ver­niš­kis.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Dien­raš­čio skai­ty­to­jo nuo­tr.

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Ke­lei­vis nu­ken­tė­jo ne­sun­kiai, jam su­ža­lo­ta ran­ka. Jis ne­lai­mės me­tu

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

711, 397 715

se­gė­jo sau­gos dir­žą. Vie­tos gy­ven­ to­jų tei­gi­mu, Ju­lius A. kar­tą jau bu­ vo ver­tę­sis ma­ši­na, ta­čiau ne­gar­sė­ jo kaip ke­lių chu­li­ga­nas.

Me­džio­to­jų bū­re­lio pir­mi­nin­kas Al­gir­das Auš­ra, iš­kvies­tas uti­li­zuo­ ti žu­vu­sio brie­džio, tei­gė, kad žvė­ ris ga­lė­jo bū­ti apie 3 ar 4 me­tų. „Brie­džiai yra kvai­li žvė­rys, vi­ siš­ki val­ka­tos, ne­tu­ri nei ke­lio, nei ta­ke­lio, jie vaikš­to vi­so­mis kryp­ti­ mis ir nie­ko ne­si­sau­go. Li­kęs gy­ vas ava­ri­jos liu­di­nin­kas pa­sa­ko­jo, jog žvė­ris taip stai­giai iš­bė­go į ke­ lią, kad vai­ruo­to­jas net ne­spė­jo nu­ spaus­ti stab­džio.

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Ban­dė trum­pin­ti ke­lią

Dar vie­na skau­di eis­mo ne­lai­ mė įvy­ko Klai­pė­do­je ket­vir­ta­die­ nį 18.20 val. Pries­to­čio gat­vė­je ties pre­ky­bos cent­ru „Lie­pa“.

Pil­nais pir­ki­nių krep­šiais ne­ši­na iš par­duo­tu­vės per gat­vę, kur nė­ra pės­čių­jų pe­rė­jos, ėjo 66 me­tų klai­ pė­die­tė Sta­nis­la­va R. Vos mo­te­ris nu­žen­gė ant va­žiuo­ja­mo­sios gat­ vės da­lies, ją par­tren­kė nuo sto­ties at­va­žia­vęs 35 me­tų Ri­čar­do P. vai­ ruo­ja­mas au­to­mo­bi­lis „Opel Ast­ ra“. Mo­ters pir­ki­niai pa­bi­ro gat­ vė­je. Tą pa­tį va­ka­rą nuo pa­tir­tų su­ža­lo­ji­mų nu­ken­tė­ju­sio­ji mi­rė.

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ŠeštADIENIS, rugsėjo 14, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

2015 m. eu­ras bus Lie­tu­vos ke­ti­nimą 2015 m. įsi­ ves­ti eurą pri­va­lo lydė­ti sėkmė, ir vald­žia im­sis visų būtinų veiksmų šiam tiks­lui įgy­ven­ din­ti. Tai in­ter­viu Vo­kie­ti­jos „Deuts­che Börse Group“ lei­di­ niui MNI teigė Lie­tu­vos ban­ko va­do­vas Vi­tas Va­si­liaus­kas.

Pa­sak jo, Vy­riau­sybė, Fi­nansų mi­nis­te­ri­ja ir cent­ri­nis ban­kas nea­be­jo­ja, kad 2015 m. sau­sio 1 d. yra rea­li da­ta, kai Lie­tu­va taps eu­ro zo­nos na­re. „Aš ne­ma­tau di­de­lių kliū­čių“, – MNI tvir­ti­ no V.Va­si­liaus­kas. Anot jo, ša­lis pri­si­me­na 2006 m. blogąją pa­ tirtį, kai šiek tiek di­des­nis inf­ lia­ci­jos ro­dik­lis su­daužė Lie­tu­ vos vil­tis tap­ti pirmą­ja Bal­ti­jos ša­li­mi, įsi­ve­du­sia eurą, – ji ta­po pirmą­ja ES ša­li­mi, ku­riai nebu­ vo ­leis­ta įsi­ves­ti eu­ro. „Šį kartą inf­lia­ci­jos veiks­ niai at­ro­do pa­lan­kiai. Mes pro­ gno­zuo­ja­me 1,4 pro­c. (vi­du­tinę me­tinę inf­lia­ciją – red. pa­st.) šie­met ir maž­daug 1,5 pro­c. kitą­ met, nėra to­kių per­kai­ti­mo ri­zi­ kos veiks­nių, ku­rie 2006 m. iš­ laikė inf­lia­ciją aukš­čiau leis­ti­nos ri­bos. Tai­gi, mes ge­rai ati­tin­ka­ me inf­lia­ci­jos kri­te­rijų“, – sakė V.Va­si­liaus­kas.

Pa­sak jo, pa­sta­ruo­ju me­tu „di­ delė pa­žan­ga“ pa­siek­ta ir fis­ka­ linė­je sri­ty­je – de­fi­ci­tas šie­met turėtų būti maž­daug 3 pro­c., o kitą­met Vy­riau­sybė jį pla­nuo­ja su­ma­žin­ti iki 1,8 pro­c.

Jis pa­brėžė, kad Lie­tu­va ne­tu­ ri teisės dar kartą pa­leis­ti vėjais ga­li­mybės įsi­ves­ti eurą. „Ant­ras ne­sėkmin­gas ban­ dy­mas mums ne­priim­ti­nas. Tai galbūt ne­turėtų di­delės įta­kos mūsų pa­si­rink­tam griež­tos fis­ ka­linės drausmės kur­sui ir kon­ ku­ren­cin­gu­mo di­di­ni­mo po­ li­ti­kai, ta­čiau re­pu­ta­ci­ja la­bai svar­bi kiek­vie­nai ša­liai. Stra­te­ gi­niu tiks­lu pa­si­rin­kus eu­ro įve­ dimą, namų dar­bus rei­kia at­lik­ti la­bai ati­džiai“, – tvir­ti­no V.Va­ si­liaus­kas.

Tam, kad galėtų įsto­ti į eu­ro zoną, vals­tybė narė tu­ri ati­tik­ti va­di­na­muo­sius Mast­rich­to kri­ te­ri­jus dėl viešųjų fi­nansų de­fi­ ci­to, inf­lia­ci­jos ir sko­los. Norė­ da­ma eurą įsi­ves­ti 2015-ai­siais, Lie­tu­va to­kio lei­di­mo pra­šys ki­ tų metų pa­va­sarį. Šiuo me­tu eurą tu­ri 17 iš 28 ES ša­lių. Es­ti­ja eurą įsi­vedė 2011 m., Lat­vi­ja prie eu­ro zo­nos pri­si­ jungs nuo 2014-ųjų pra­džios.

Eko­no­mi­kos eu­ro­ko­mi­sa­ras Ol­li Reh­nas taip pat sa­ko pa­ lai­kan­tis Lie­tu­vos siekį įsi­ves­ti eurą, ta­čiau, anot jo, dar reikės pa­lauk­ti ir su­ži­no­ti, ar ša­lis ati­ tin­ka rei­ka­la­vi­mus. „Va­kar bu­vau Ry­go­je, Lat­vi­jo­ je, kur da­ly­va­vo­me kon­fe­ren­ci­ jo­je dėl eu­ro įve­di­mo. Galbūt to­ kią kon­fe­ren­ciją turė­si­me ir čia, Vil­niu­je, po metų, jei Lie­tu­va ati­tiks vi­sus rei­ka­la­vi­mus. Aš pa­lai­kau visų vals­ty­bių in­teg­ra­ ciją į eu­ro zoną. Ži­nau, kad Es­ ti­ja, Lat­vi­ja ir Lie­tu­va la­bai grei­ tai at­si­ga­vo po krizės“, – va­kar po Eu­rog­rupės su­si­ti­ki­mo spau­ dos kon­fe­ren­ci­jo­je Vil­niu­je sakė O.Reh­nas. „Klaipėdos“, BNS inf.

Įtam­pa tarp Lie­tu­ vos ir Ru­si­jos pa­ ki­lo iki aukš­čiau­ sio taš­ko – Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­ja įteikė notą Ru­si­jai dėl dirb­ti­nai su­da­ rytų lengvųjų au­to­ mo­bi­lių ei­lių pa­sie­ ny­je ir Ru­si­jos mui­ tinė­se strin­gan­čių kro­vi­nių iš Lie­tu­ vos. Ta­čiau in­for­ ma­ci­jos, kodėl Lie­ tu­vai pa­skelb­tas eko­no­mi­nis ka­ras, kol kas jo­kios.

Spren­di­mas: chaosą pa­sie­ny­je su Ka­li­ning­ra­do sri­ti­mi dėl su­griež­tin­tos lengvųjų au­to­mo­bi­lių pa­tik­ros su­

kėlę Ru­si­jos mui­ti­nin­kai ket­vir­ta­dienį ėmė pur­ty­ti ir kro­vi­nius iš Lie­tu­vos.

Martyno Vidzbelio / BFL nuotr.

Dėl eko­no­mi­nio ka­ro – no­ta Ru­si­jai Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Paaiš­ki­ni­mo ne­su­laukė

Po vakar ry­te vy­ku­sio bend­ro Už­ sie­nio rei­kalų, Su­si­sie­ki­mo mi­ nis­te­rijų, Mui­tinės de­par­ta­men­to, pre­zi­dentū­ros at­stovų, kitų tar­nybų ir vers­li­ninkų su­si­ti­ki­mo Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­ja dėl su­griež­tintų lie­tu­vių kro­vi­nių bei lengvųjų au­ to­mo­bi­lių pa­tik­ros prie­mo­nių įtei­ kė notą Ru­si­jai. Į Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­riją taip pat bu­vo išk­vies­ tas Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Vla­di­mi­ras Čchik­vadzė, jo pra­šy­ ta pa­siaiš­kin­ti dėl Ru­si­jos tai­komų disk­ri­mi­na­ci­nių prie­mo­nių. Am­ ba­sa­do­rius pa­tvir­ti­no, „kad Lie­ tu­vos su­si­rūpi­ni­mas bus per­duo­ tas va­do­vy­bei“.

Notą įteik­ti pri­vertė si­tua­ci­ja, kai nuo pra­ėju­sio šeš­ta­die­nio vyks­tantį chaosą, pa­sie­ny­je su Ka­li­ning­ra­do sri­ti­mi Ru­si­jos mui­ti­ninkų pur­to­ miems au­to­mo­bi­liams su lie­tu­viš­ kais nu­me­riais su­darius did­žiu­les ei­les, pa­pildė dar ke­le­tas įvy­kių:

tre­čia­dienį Ru­si­jos mui­ti­nin­kai su­ laukė nu­ro­dy­mo im­tis pa­pil­domų prie­mo­nių ir prie­š kro­vi­nius iš Lie­ tu­vos ga­be­nan­čius vežė­jus vi­dinė­ se mui­tinė­se. Jau ket­vir­ta­dienį im­ti kruopš­čiai tik­rin­ti vi­si ša­ly­je pa­ krau­ti kro­vi­ni­niai au­to­mo­bi­liai.

Tiek „Li­na­vos“ pre­zi­den­tas Al­ gi­man­tas Kond­ru­se­vi­čius, tiek už­ sie­nio rei­kalų mi­nist­ro Li­no Lin­ke­ vi­čiaus at­stovė ži­niask­lai­dai Ra­sa Ja­ki­lai­tienė tvir­ti­no, kad prie­žas­ tys, kodėl Ru­si­jos mui­ti­nin­kai ėmėsi griež­tesnės pa­tik­ros, ne­ži­ no­mos, – jos ne­paaiškė­jo ir po su­ si­ti­ki­mo su V.Čchik­va­dze.

Gen­da mais­tas

„Nuo va­kar die­nos Ru­si­ja kro­vi­ niams iš Lie­tu­vos įvedė ypa­tingą re­žimą, nu­statė ri­zi­kos pro­filį su ri­ zi­kos iden­ti­fi­ka­to­riu­mi, kai pa­kro­ vi­mo ša­lis – Lie­tu­va, įves­tas šim­ tap­ro­cen­tis tik­ri­ni­mas. Tai reiš­kia vi­sišką išk­ro­vimą, iš­samų kro­vi­nio pa­tik­ri­nimą, pa­vyzd­žių pa­ėmimą ir jų iš­siun­timą ty­ri­mams at­lik­ti. Nes­ var­bu, ar ve­ža­mi ka­lio­šai, ar grei­tai

gen­dan­tys pro­duk­tai, – tos pa­čios prie­monės tai­ko­mos ir mais­to kro­ vi­niams. Pro­cedū­ra užt­run­ka 4–5 die­nas“, – va­kar „Klaipėdai“ sakė „Li­na­vos“ va­do­vas. Anot jo, neo­fi­ cia­liai tei­gia­ma, kad tai da­ro­ma Ru­ si­jos muitų tar­ny­bos įsa­ky­mu. „Tai la­bai išgąs­di­no tiek mūsų vežė­jus, tiek im­por­tuo­to­jus Ru­si­ jo­je. Dau­gu­ma jų liepė tran­zitą iš Lie­tu­vos per­kel­ti į kitų ša­lių ter­ mi­na­lus. Tai iš tikrųjų mums ke­lia di­delį ne­rimą, nes tai rim­ta grės­ mė srau­tams, prie ku­rių dir­bo­me ES ir Ru­si­jos tar­pu­sa­vio pre­ky­bo­ je. Tiek mes, tiek Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­ja lau­kia po­no V.Čchik­ vadzės paaiš­ki­nimų, nes nei mes, nei mui­tinės at­sto­vai apie ko­kius nors pa­žei­di­mus, ku­rie leistų mū­ sų vals­tybę pa­skelb­ti ri­zi­kos veiks­ niu, tik­rai ne­ži­no­me“, – sakė jis. „Dėl ke­lei­vių pa­tik­ros ne­su­teik­ ta jo­kios in­for­ma­ci­jos, dėl kro­vi­nių vežėjų tik­ri­ni­mo vis dar lau­kia­me paaiš­ki­ni­mo“, – va­kar po­piet sakė ir už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ro at­stovė R.Ja­ki­lai­tienė.

Kro­vi­nių lydė­ti ne­rei­ka­laus?

Dar vie­na ne­se­niai iš­ki­lu­si grės­ mė – pla­nai nuo šian­dien, rugsė­ jo 14-osios, įves­ti pa­pil­do­mų prie­ mo­nių TIR kny­ge­lių turė­to­jams.

Pa­kei­timų esmė – be vi­so­je Eu­ro­ po­je nau­do­ja­mos TIR kny­gelės, iš vežėjų rei­ka­lau­ti sam­dy­ti kro­vi­nio pa­lydą ar­ba pa­teik­ti pa­pil­domą pi­ ni­ginę ga­ran­tiją, kad bus su­mokė­ti mui­to mo­kes­čiai. „Laimė, dėl TIR kny­ge­lių Ru­si­ ja žengė žingsnį at­gal – pa­pil­do­ mos ga­ran­ti­jos prie TIR kny­ge­lių, bent jau kol kas, bus rei­ka­lau­ja­ma tik prie Ru­si­jos ry­tinės sie­nos, už Ura­lo. Dėl sie­nos su Eu­ro­pa – vis­ kas ge­rai. Bet tas išs­kir­ti­nu­mas, kad da­liai im­por­tuo­tojų spren­di­ mas ga­lio­ja, da­liai ne, mums taip pat keis­tas“, – dėstė A.Kond­ru­se­ vi­čius.

Guos­tis ga­li­ma bent tuo, kad Lie­ tu­va vi­sa­me šia­me chao­se ne vie­na: šiuo me­tu pa­pil­do­mos prie­monės tai­ko­mos ir kro­vi­niams iš Uk­rai­ nos, taip pat užd­raus­tas im­por­tas į Ru­siją iš Mol­da­vi­jos.

8

ŠeštADIENIS, rugsėjo 14, 2013

10p.

Maskvos ir Minsko partnerystę skaldo kalis, pienas ir nafta.

pasaulis

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Imig­ran­tams nor­ve­gai ke­ti­na Nor­ve­gi­ja – ša­lis, kur duo­nai už­si­dir­ba ne vie­nas lie­tu­vis. Ta­čiau pir­mą­syk Nor­ve­gi­jos is­to­ri­jo­je prie vy­riau­sy­bės vai­ro stos ir prieš imig­ra­ci­ją nu­si­sta­čiu­sios Pa­žan­gos par­ti­jos at­sto­vai. Ar tai reiš­kia, kad Nor­ve­gi­ja ne­be­bus imig­ran­tų ro­jus?

Laukia sunkios derybos

Iki 2006 m. Pa­žan­gos par­ti­jai pri­ klau­sė 77 žmo­nes Nor­ve­gi­jo­je nu­ žu­dęs An­der­sas Beh­rin­gas-Brei­ vi­kas. Lai­mė, dau­ge­lis nor­ve­gų dėl kru­vi­no te­ro­ro ak­to šios par­ti­jos ne­kal­ti­no.

Pa­žan­gos par­ti­jos na­riai griež­tai pa­smer­kė sker­dy­nes, at­si­ri­bo­jo nuo A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko ko­men­ta­rų ir ge­ro­kai su­švel­ni­no re­to­ri­ką.

Tie­sa, da­lį vie­tų par­la­men­te, pa­ ly­gin­ti su praė­ju­sių rin­ki­mų re­zul­ ta­tais, ji pra­ra­do. Par­ti­ja ga­vo 16,4 pro­c. rin­kė­jų bal­sų, nors anks­tes­ niuo­se rin­ki­muo­se su­si­šla­vė net 22,9 pro­c.

Ta­čiau šį kar­tą Pa­žan­gos par­ti­jai pa­si­se­kė – jai, tin­ka­mai su­si­klos­ čius ap­lin­ky­bėms, vei­kiau­siai teks for­muo­ti nau­ją­ją Nor­ve­gi­jos vy­ riau­sy­bę. Tie­sa, kar­tu su rin­ki­muo­ se su­ži­bė­ju­siais kon­ser­va­to­riais. Ar par­ti­jai pa­vyks pra­stum­ti koa­li­ci­jo­ je sa­vo pro­gra­mą, ku­rio­je ra­gi­na­ma ri­bo­ti at­vy­kė­lių skai­čių ir ne­su­teik­ ti prie­globs­čio tiems, ku­rie jo pra­ šo, – kol kas sun­ku spė­lio­ti.

Eks­per­tai ma­no, kad Pa­žan­gos par­ti­jai teks nu­si­leis­ti dėl kai ku­rių sa­vo pro­gra­mi­nių nuo­sta­tų. Ta­čiau kar­tu jie pri­pa­žįs­ta, jog sim­bo­liš­kai sa­vo par­tne­rius tu­rės pa­ma­lo­nin­ti ir kon­ser­va­to­riai, kad koa­li­ci­ja su­ si­kli­juo­tų.

Ta­čiau pro­ble­ma, kad dau­ge­liui po­ten­cia­lių kon­ser­va­to­rių koa­li­ ci­jos par­tne­rių iš cent­ro sto­vyk­los Pa­žan­gos par­ti­ja – ne prie šir­dies. „Skir­tu­mas tarp Pa­žan­gos par­ ti­jos ir kai ku­rių cent­ro jė­gų – di­

Vie­tų Nor­ve­gi­jos par­la­men­te pa­si­skirs­ty­mas Dar­bo par­ti­ja – 55 (9 ma­žiau nei

per praė­ju­sius rin­ki­mus); Kon­ser­va­to­rių par­ti­ja – 48 (18

dau­giau); Pa­žan­gos par­ti­ja – 29 (12 ma­žiau); Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­ja – 10

(par­la­men­ta­rų skai­čius ne­pa­ki­to); Cent­ro par­ti­ja – 10 (1 ma­žiau); Li­be­ra­lų par­ti­ja – 9 (7 dau­giau); Kai­rio­ji so­cia­lis­tų par­ti­ja – 7 (4 ma­

žiau); Ža­lių­jų par­ti­ja – 1.

Iš vi­so vie­tų par­la­men­te – 169.

de­lis. Ži­no­ma, vy­riau­sy­bę su­for­ muo­ti ga­li­ma, ta­čiau bus tik­rai sun­ku“, – svars­tė Jo­han­ne­sas Ber­ gas, Os­lo so­cia­li­nių ty­ri­mų ins­ti­ tu­to eks­per­tas.

Opiau­sias klau­si­mas – naf­tos fon­das. Pa­žan­gos par­ti­ja no­rė­tų, kad fon­das bū­tų pa­da­ly­tas į tris da­ lis ir ak­ty­viau nau­do­ja­mas vi­daus pro­ble­moms spręs­ti, kon­ser­va­to­ riai ma­no, kad fon­das tu­rė­tų bū­ti pa­da­ly­tas į dvi da­lis, ta­čiau ne­pa­ lai­ko di­des­nių iš­lai­dų pla­nų.

Nor­ve­gi­jai rei­kia su­ griež­tin­ti imig­ra­ci­ jos po­li­ti­ką ir dau­ gu­ma nor­ve­gų, esu tik­ra, su tuo su­tin­ka.

Tie­sa, abi par­ti­jos su­ta­ria dėl pri­va­ti­za­ci­jos. Tiek kon­ser­va­to­ riai, tiek Pa­žan­gos par­ti­ja ma­no, kad vals­ty­bės tur­to da­lis naf­tos ir te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų sek­to­riuo­se – per di­de­lė, to­dėl pa­lai­ko idė­ją pri­va­ti­ zuo­ti da­lį įmo­nės „Sta­toil“ ir na­ cio­na­li­nės te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ ro­vės „Te­le­nor“.

Ge­le­ži­nė Er­na

Kon­ser­va­to­riams va­do­vau­ja Nor­ ve­gi­jos ge­le­ži­ne le­di va­di­na­ma Er­ na Sol­berg. Nie­kas nea­be­jo­ja, kad ši švie­siap­lau­kė mo­te­ris taps ant­ rą­ja is­to­ri­jo­je dai­lio­sios ly­ties at­ sto­ve, ku­riai bus pa­ti­kė­tas Nor­ve­ gi­jos mi­nist­ro pir­mi­nin­ko po­stas.

Ta­čiau iš­šū­kių lau­kia ne vie­nas.

Dar­bo par­ti­ja, ku­rią eli­mi­na­vo kon­ser­va­to­riai, iš­lai­kė tvir­tas po­ zi­ci­jas par­la­men­te, be to, de­ši­nių­jų sto­vyk­la nė­ra to­kia jau tvir­ta.

Jei kon­ser­va­to­riams vis dėl­to ne­ pa­vyk­tų su­si­tar­ti su ki­tais cent­ ro de­ši­nio­sios sto­vyk­los at­sto­vais, E.Sol­berg va­do­vau­tų ma­žu­mos vy­ riau­sy­bei.

Be­je, E.Sol­berg lai­mė­jo rin­ki­mus bū­tent tuo me­tu, kai Nor­ve­gi­jo­je mi­ni­mos 100-osios bal­sa­vi­mo tei­ sės mo­te­rims su­tei­ki­mo me­ti­nės.

Pas­ta­rą­jį kar­tą Nor­ve­gi­jos vy­ riau­sy­bei mo­te­ris va­do­va­vo praė­ ju­sio am­žiaus de­vin­to­jo ir de­ šim­to­jo de­šimt­me­čių san­dū­ro­je.

Tą­kart prem­je­rė bu­vo Gro Har­lem Brundt­land.

E.Sol­berg yra ki­lu­si iš Nor­ve­gi­jos Ber­ge­no uos­ta­mies­čio. Į par­la­men­ tą pir­mą­syk bu­vo iš­rink­ta 1989 m., kai jai bu­vo 28-eri.

E.Sol­berg yra bai­gu­si po­li­to­lo­ gi­jos ir eko­no­mi­kos stu­di­jas. Par­ la­men­te po­li­ti­kė dar­ba­vo­si be per­ trau­kos, iš­sky­rus lai­ko­tar­pį nuo 2001 iki 2005 m., kai bu­vo vie­tos sa­vi­val­dos ir re­gio­ni­nės plėt­ros rei­ka­lų mi­nist­rė. Įdo­mu tai, kad nors šių me­tų rin­ ki­mų ko­vo­je E.Sol­berg nees­ka­la­vo imig­ra­ci­jos klau­si­mo, Nor­ve­gi­jo­je ji gar­sė­ja kaip pa­si­sa­kan­ti prieš ne­val­ do­mą at­vy­kė­lių skai­čiaus di­dė­ji­mą.

Bū­tent dėl griež­tos po­zi­ci­jos imig­ra­ci­jos klau­si­mais po­li­ti­kė ga­ vo ge­le­ži­nės Er­nos pra­var­dę.

Va­d o­vau­t i kon­s er­va­to­r iams E.Sol­berg pra­dė­jo 2004 m., o po me­tų, par­ti­jai pra­stai pa­si­ro­džius per na­cio­na­li­nius rin­ki­mus, bu­vo spau­džia­ma pa­si­trauk­ti iš po­sto.

Ta­čiau ji li­ko ir at­nau­ji­no par­ti­ ją ak­cen­tuo­da­ma so­cia­li­nius klau­ si­mus. Nau­ja­sis par­ti­jos mo­to bu­ vo „Žmo­nės, ne pi­ni­gai“. „Mes su­pra­to­me, kad sa­ve įsi­ vaiz­duo­ja­me tru­pu­tį ki­taip, nei mus įsi­vaiz­da­vo žmo­nės“, – ta­da sa­kė E.Sol­berg.

Po­li­ti­kė pra­dė­jo daž­niau lan­ky­ tis li­go­ni­nė­se, se­ne­lių na­muo­se ir mo­kyk­lo­se, bet kar­tu lai­kė­si par­ti­ jos fis­ka­li­nės po­li­ti­kos, pa­vyz­džiui, pa­ža­do ma­žin­ti tur­to mo­kes­čius.

Ji pa­brėž­da­vo, kad ne­ke­ti­na ar­dy­ti dos­nios nor­ve­gų ge­ro­vės vals­ty­bės, – vei­kiau no­ri per­duo­ti tam tik­rų pa­ slau­gų vi­suo­me­nei tei­ki­mą pri­va­ tiems ran­go­vams, kad bū­tų pa­di­ din­tas efek­ty­vu­mas. „Mes esa­me li­be­ra­li kon­ser­va­ty­ vi par­ti­ja. Mes ne­da­ro­me re­vo­liu­ ci­jų. Tai vi­siš­kai prieš­ta­rau­ja mū­sų ideo­lo­gi­jai“, – pa­brė­žė E.Sol­berg.

Pa­var­go nuo val­džios

Vis dėl­to iki pat šių me­tų kon­ser­ va­to­riams ne­pa­vy­ko įveik­ti Dar­ bo par­ti­jos, cent­ro kai­rės pa­krai­ pos po­li­ti­nės jė­gos, va­do­va­vu­sios Nor­ve­gi­jai nuo 2005 m.

Dau­gu­ma rin­kė­jų net ak­cen­ta­vo, kad bal­sa­vo ne už kon­ser­va­to­rius, o už po­ky­čius, nes Dar­bo par­ti­ja nor­ve­gų aky­se esą iš­si­kvė­pė. „Ša­lis lai­ko­si ga­na ge­rai, bet taip yra dėl naf­tos, ne dėl ly­de­rių, – po rin­ki­mų sa­kė vie­nas bal­sa­vęs nor­ ve­gas. – Lai­kas gau­ti nau­ją vy­riau­ sy­bę.“

13,8

proc.

– tokią dalį Norvegijos visuomenės sudaro svetimšaliai.

Prog­no­zės: po­li­ti­kos eks­per­tai sa­ko, kad kon­ser­va­to­rių ly­de­rė E.Sol­berg

Jam pri­ta­rė pen­si­nin­kas iš sos­ ti­nės Os­lo Es­pe­nas Ekas. Pa­sak jo, atė­jo lai­kas per­mai­noms. „Nor­ve­gi­ja yra vie­na tur­tin­giau­ sių ša­lių pa­sau­ly­je, jei­gu ne pa­ti tur­tin­giau­sia, ta­čiau ta kar­ta, ku­ri su­kū­rė to­kią vals­ty­bę, ko­kia ji yra šian­dien, ne­ga­li nau­do­tis vai­siais“, – sa­kė vy­ras. Žmo­nėms pri­ta­rė eks­per­tai. „Ma­nau, kad es­mi­nė prie­žas­tis, ko­dėl Dar­bo par­ti­ja pra­lai­mė­jo, – po­li­ti­nis nuo­var­gis. Jie va­do­va­vo ša­liai aš­tuo­ne­rius me­tus. Tai uni­ ka­lus at­ve­jis Nor­ve­gi­jo­je“, – rin­kė­ jų pa­si­rin­ki­mą ko­men­ta­vo eks­per­ tas J.Ber­gas.

Dar­bo par­ti­jos ved­lys Jen­sas Stol­ten­ber­gas pri­pa­ži­no pra­lai­ mė­ji­mą. Nors Dar­bo par­ti­ja ir jos koa­li­ci­jos par­tne­riai ga­vo 72 vie­tas par­la­men­te, de­ši­nių­jų po­zi­ci­jos šį kar­tą bu­vo ge­ro­kai tvir­tes­nės. Šie ga­vo 96 vie­tas iš 169.

J.Stol­ten­ber­gas pa­reiš­kė, kad at­si­sta­ty­dins iš prem­je­ro po­sto, kai de­ši­nie­ji su­for­muos koa­li­ci­ją.

J.Stol­ten­ber­gui val­dant Nor­ve­gi­ja iš­la­vi­ra­vo per eko­no­mi­kos kri­zę ir

iš­sau­go­jo la­bai aukš­tą nor­ve­gų gy­ ve­ni­mo ly­gį.

Vis dėl­to silp­nas J.Stol­ten­ber­go koa­li­ci­jos pa­si­ro­dy­mas rin­ki­muo­ se aiš­ki­na­mas dau­giau­sia nuo­var­ giu nuo val­džios. J.Stol­ten­ber­go koa­li­ci­ja taip pat bu­vo kri­ti­kuo­ja­ma dėl val­džios ne­su­ge­bė­ji­mo už­kirs­ti ke­lią A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko ata­koms 2011 m. lie­pos 22 d.

A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas su­sprog­ di­no bom­bą prie vy­riau­sy­bės pa­ sta­to Os­le, o pa­skui šau­dė į Dar­bo par­ti­jos jau­ni­mo sto­vyk­los da­ly­ vius Utio­jos sa­lo­je.

Siau­bą ma­tė sa­vo aki­mis

Be­je, ke­tu­ri kru­vi­no te­ro­ro ak­to liu­di­nin­kai po šių rin­ki­mų ma­tuo­ ja­si par­la­men­ta­rų kė­des. Jiems te­ ko sa­vo aki­mis re­gė­ti A.Beh­rin­goBrei­vi­ko sker­dy­nes Utio­jo­je.

Ve­gar­d as Groes­l ie Wen­n es­ lan­das Utio­jos sa­lo­je ne­te­ko bū­ rio drau­gų. „Ma­ne ir ma­no drau­ gus ban­dė nu­žu­dy­ti, tai pri­me­na mums, kad dar­bas, ku­rį dir­ba­me, la­bai svar­bus. Ga­li­ma daug ką pa­ keis­ti per po­li­ti­ką, da­bar esu tuo

9

ŠeštADIENIS, rugsėjo 14, 2013

pasaulis Nu­teis­ti mir­ti

Gais­ras li­go­ni­nė­je

Šno­be­lio lau­rea­tas

Vi­są In­di­ją šo­ki­ra­vu­sio gru­pi­ nio iš­ža­gi­ni­mo De­lio au­to­bu­se by­lą nag­ri­nė­jan­tis tei­sė­jas va­ kar vi­siems ke­tu­riems at­sa­ko­ vams sky­rė mir­ties baus­mes.

23-ejų stu­den­tė bu­vo už­pul­ ta au­to­bu­se praė­ju­sių me­tų gruo­dį, dėl pa­tir­tų trau­mų bu­ vo pa­gul­dy­ta į li­go­ni­nę, bet po dvie­jų sa­vai­čių mi­rė.

Ru­si­jos Nau­gar­do sri­ty­je nak­ tį į penk­ta­die­nį per gais­rą me­di­nia­me psi­chiat­ri­jos li­go­ ni­nės pa­sta­te Lu­kos-Ok­so­čių kai­me, 220 km į piet­ry­čius nuo Sankt Pe­ter­bur­go, žu­ vo 37 žmo­nės. Tarp žu­vu­sių yra 46-erių sa­ni­ta­rė, ban­džiu­ si pa­dė­ti iš­si­gel­bė­ti in­ter­na­to gy­ven­to­jams.

Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas ­ Aliak­sand­ras Lu­ka­šen­ka ta­po ­ 2013 m. No­be­lio tai­kos an­tip­ re­mi­jos lau­rea­tu. Kaip pra­ne­ šė šių kas­met tei­kia­mų al­ter­ na­ty­vių No­be­lio pre­mi­jų or­ga­ ni­za­to­riai, Bal­ta­ru­si­jos au­to­ri­ ta­ri­nis ly­de­ris bu­vo „pa­gerb­ tas“ už ap­lo­dis­men­tų drau­di­ mą vie­šo­se vie­to­se.

už­trenk­ti du­ris?

Lie­tu­viai rin­ki­mų re­zul­ta­tais džiau­gia­si Nor­ve­gi­jo­je gy­ve­na daugiau nei 30 tūkst. lie­tu­vių. At­vy­kė­lių iš Lie­tu­vos bend­ruo­me­nė – vie­na di­džiau­sių šio­je ša­ly­je. Dien­raš­ tis pa­kal­bi­no lie­tu­vę, gy­ve­nan­ čią Nor­ve­gi­jo­je.

Mo­te­ris, ne­no­rė­ju­si pri­sta­ty­ti, sa­kė, kad rin­ki­mų re­zul­ta­tus ver­ ti­na pa­lan­kiai. „Ma­nau, kad re­zul­ta­tai tei­ gia­mi. Daž­nai mo­kes­čių mo­kė­ to­jų pi­ni­gai švais­to­mi imig­ran­ tams, ku­rie neį­ne­ša jo­kios da­lies į bend­rą vals­ty­bės ka­są, tik iš jos pel­no­si“, – sa­kė lie­tu­vė.

Pa­sak jos, ne­re­tai pa­si­tai­ko at­ve­ jų, kai ne­tu­rė­da­mi net lai­ki­no lei­di­ mo gy­ven­ti Nor­ve­gi­jo­je imig­ran­tai ima­si pre­kiau­ti nar­ko­ti­kais. Nors jie su­lai­ko­mi, vė­liau vėl pa­lei­džia­ mi. „O kas iš­lai­das pa­den­gia?“ – re­to­riš­kai pa­klau­sė pa­šne­ko­vė.

Daž­nai mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gai švais­to­mi imig­ran­ tams, ku­rie neį­ne­ša jo­kios da­lies į bend­ rą vals­ty­bės ka­są, tik iš jos pel­no­si.

ne­leis prieš imig­ran­tus nu­si­tei­ku­siems Pa­žan­gos par­ti­jos va­do­vams per­ne­lyg įsi­smar­kau­ti.

tik­ras“, – sa­kė par­la­men­ta­ras iš Dar­bo par­ti­jos.

Vy­ras pa­sa­ko­jo, kad per ste­buk­lą iš­ven­gė A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko kul­ kų. De­ja, jo 69 ko­le­goms pa­si­se­kė ne taip. Vis dėl­to V.G.Wen­nes­lan­ das sa­kė ne­no­rė­jęs pa­tek­ti į par­la­ men­tą dėl vi­suo­me­nės gai­les­čio. „Džiau­giuo­si, kad žmo­nės ma­ ne lai­ko pa­pras­tu kan­di­da­tu. Ne­ no­riu bū­ti vi­są gy­ve­ni­mą lai­ko­mas „iš­gy­ve­nu­siuo­ju“. Aš pa­pras­tas jau­ nas žmo­gus, ku­ris ti­ki, kad pa­te­kęs į par­la­men­tą jis ga­li šį tą pa­keis­ti“, – sa­kė nau­jai iš­kep­tas par­la­men­ta­ras.

Pa­sak jo, A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko ata­kos bu­vo iš­puo­lis prieš de­mok­ ra­ti­ją ir dau­gia­kul­tū­riš­ku­mą.

Ta­čiau V.G.Wen­nes­lan­das pri­ dū­rė, kad Pa­žan­gos par­ti­ją lai­ko grės­me. „Jie vi­suo­met žai­džia imig­ra­ci­jos kor­ta, ska­ti­na konf­lik­tus tarp imig­ ran­tų ir nor­ve­gų. Nors tai re­to­ri­ka, aš ma­nau, kad to­kia jų po­zi­ci­ja – klai­din­ga. Imig­ran­tai su­tei­kė mū­ sų eko­no­mi­kai po­stū­mį, pra­tur­ti­no Nor­ve­gi­jos kul­tū­rą, vi­suo­me­nę“, – kal­bė­jo V.G.Wen­nes­lan­das.

Ta­čiau Pa­žan­gos par­ti­jos va­do­ vė Siv Jen­sen pa­nei­gė, kad jos par­ ti­jos nuo­sta­tos at­spin­di to­kių kaip A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas ar ki­tų kraš­tu­ti­nių de­ši­nių­jų pa­žiū­ras. „Fak­tas tas, kad Nor­ve­gi­jai rei­kia su­griež­tin­ti imig­ra­ci­jos po­li­ti­ką, ir dau­gu­ma nor­ve­gų, esu tik­ra, su tuo su­tin­ka. Ki­tas da­ly­kas – rei­kė­tų pa­ ge­rin­ti in­teg­ra­ci­jos po­li­ti­ką. Štai to­ kie mū­sų prio­ri­te­tai, tad ne­su­tin­ku su pa­ly­gi­ni­mu, kad esa­me kaip A.Beh­ rin­gas-Brei­vi­kas“, – sa­kė S.Jen­sen.

Nor­ve­gi­jos dien­raš­čio „Af­ten­ pos­ten“ ap­žval­gi­nin­kas Kje­ti­ las Kols­ru­das pri­ta­rė, kad Pa­žan­ gos par­ti­ja ne­tu­ri nie­ko bend­ra su A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko pa­žiū­ro­mis. „Ne­ma­nau, kad A.Beh­rin­gąBrei­vi­ką ir Pa­žan­gos par­ti­ją kas nors sie­ja. Taip pat ne­ma­nau, kad ku­ris nors nor­ve­gas su­sie­tų te­ro­ro ak­tą su šia par­ti­ja“, – sa­kė žur­na­lis­tas.

Ta­čiau jis pri­dū­rė, kad jei Pa­žan­ gos par­ti­ja jung­sis prie koa­li­ci­jos, ji nea­be­jo­ti­nai pa­suks cent­ro link.

Os­l o uni­ver­s i­te­to Po­l i­t i­kos moks­lų de­par­ta­men­to pro­fe­so­rius Knu­tas Hei­da­ras pri­dū­rė, kad dau­

„Reu­ters“ nuo­tr.

ge­lis Pa­žan­gos par­ti­jos šū­kių se­niai ta­po priim­ti­ni di­džio­sioms Nor­ve­ gi­jos po­li­ti­nėms jė­goms, tarp jų net Dar­bo par­ti­jai. „Ta po­li­ti­ka, ku­rią Pa­žan­gos par­ti­ja stū­mė pa­sta­ruo­ sius de­šimt me­tų, se­niai įtrauk­ta į di­džių­jų Nor­ve­gi­jos par­ti­jų po­li­ ti­nes pro­gra­mas. Kal­bu apie imig­ ran­tų in­teg­ra­ci­ją, kad imig­ran­tai tu­ri mo­ky­tis nor­ve­gų kal­bos ir t. t.“, – dės­tė pro­fe­so­rius.

Nor­ve­gi­jo­je imig­ran­tai su­da­ro beveik 14 pro­c. vi­suo­me­nės. Dau­gu­ma jų at­vyks­ta iš Len­ki­jos ar­ba Šve­di­jos ir tik 13 pro­c. jų iš­pa­žįs­ta is­la­mą.

Kon­ser­va­to­rių par­ti­jos at­sto­vai jau pa­reiš­kė, kad su Pa­žan­gos par­ ti­ja ves de­ry­bas imig­ra­ci­jos klau­si­ mais. Ta­čiau jie ne­ro­dė no­ro iš pa­ grin­dų keis­ti imig­ra­ci­jos po­li­ti­ką. „Yra kai ku­rių Pa­žan­gos par­ti­jos pa­siū­ly­mų, dėl ku­rių mes ne­su­tin­ ka­me. Pa­vyz­džiui, ne­ma­no­me, kad pra­šan­tys prie­globs­čio tu­rė­tų bū­ti įkur­di­na­mi pa­bė­gė­lių sto­vyk­lo­se.

Mes tu­ri­me sa­vo rau­do­ną­sias li­ni­ jas, ku­rių ne­ke­ti­na­me per­ženg­ti“, – sa­kė E.Sol­berg.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

„Yra to­kių kul­tū­rų Nor­ve­gi­jo­ je, ku­rių at­sto­vai pri­si­gim­do daug vai­kų ir vė­liau jiems ne­rei­kia dirb­ ti, nes gau­na ne­mo­ka­mą būs­tą, pi­ ni­gų mais­tui ir net ki­šen­pi­ni­gių. O ko­dėl tie, ku­rie mo­ka mo­kes­čius, ne­tu­ri tei­sės to tu­rė­ti? – sa­kė lie­ tu­vė. – Aš ir­gi no­riu ne­sto­vė­ti il­ go­se ei­lė­se prie svei­ka­tos įstai­gų,

Imig­ran­tų bend­ruo­me­nės Nor­ve­gi­jo­je Pa­sak 2012 m. sta­tis­ti­kos, Nor­ve­gi­ jo­je gy­ve­na apie 86,2 pro­c. nor­ve­ gų ir apie 13,8 pro­c. at­vy­kė­lių. Di­ džio­ji da­lis imig­ran­tų tu­ri Nor­ve­gi­ jos pi­lie­ty­bę. Os­las pa­sta­ruo­ju me­ tu lai­ko­mas grei­čiau­siai au­gan­čiu mies­tu Eu­ro­po­je dėl gau­sė­jan­čios imig­ran­tų bend­ruo­me­nės.

Imig­ran­tų skai­čius 2013 m.

1. Len­ki­ja: 82,6 tūkst.

2. Šve­di­ja: 37,4 tūkst.

3. Pa­kis­ta­nas: 33,6 tūkst.

4. So­ma­lis: 33,1 tūkst.

5. Lie­tu­va: 30,5 tūkst.

6. Ira­kas: 29,6 tūkst.

7. Vo­kie­ti­ja: 26,3 tūkst.

8. Viet­na­mas: 21,3 tūkst.

9. Da­ni­ja: 20,3 tūkst.

10. Ira­nas: 18,8 tūkst.

no­rė­čiau gy­dy­tis tiek pri­va­čiai, tiek vals­ty­bi­nė­se įstai­go­se, va­ži­ nė­ti ly­giais ke­liais ir už juos ne­ mo­kė­ti nė vie­nos kro­nos.“ Pa­sak jos, Nor­ve­gi­jai rei­ kia dau­giau in­ves­tuo­ti į moks­lą: „Naf­ta vie­ną die­ną baig­sis. La­bai ti­kiuo­si, kad pi­ni­gai pa­ga­liau bus in­ves­tuo­ja­mi pro­tin­giau, pi­lie­čių nau­dai, o ne bus per­ka­mos gat­vės Lon­do­ne ar Niu­jor­ke.“ Mo­te­ris pri­dū­rė: „La­bai gai­la, ta­čiau Dar­bo par­ti­ja da­li­jo daug tuš­čių pa­ža­dų, nors su­kū­rė la­bai ma­žai dar­bo vie­tų.“ „Klaipėdos“ inf.

Priekaištai: Norvegijos lietuvė teigė, kad premjero Jenso Stolten­

bergo vadovaujama Darbo partija dalijo daug tuščių pažadų, bet su­ kūrė labai mažai darbo vietų.

AFP nuotr.

10

šeštadienis, rugsėjo 14, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/pasaulis

Pasaulio darbotvarkė

KUR? Ma­kao. KA­DA? Rug­sė­jo 14 d.

Fe­jer­ver­kų kon­kur­sas Ki­ni­jos spe­cia­lia­ja­me ad­mi­nist­ra­ci­nia­me re­gio­ne Ma­kao pra­si­dės 25-asis Tarp­tau­ti­nis fe­jer­ver­kų kon­kur­sas, ku­ris ža­da pri­trauk­ti mi­nias tu­ris­tų ir vie­ tos gy­ven­to­jų. Kon­kur­sas vyks pen­kis va­ka­rus iki spa­lio 1 d., kiek­vie­ną va­ ka­rą sa­vo meist­riš­ku­mą de­monst­ruos po dvi kon­kur­san­tų ko­man­das. Nuo per­nai me­tų į da­ly­vių pa­si­ro­dy­mus bu­vo įtrauk­ta ir la­ze­rių šou ele­men­tų, ku­rie pa­pil­dė įspū­din­gą švie­sų bei gar­sų de­ri­nį.

KUR? Ke­son­ge. KA­DA? Rug­sė­jo 16 d.

Maskvą ir Minską Ki­tą sa­vai­tę Ru­si­ja ir Bal­ta­ru­si­ja su­rengs bend­ras ka­rines pra­ty­bas „Zapad 2013“, bet tarp dvie­jų są­jun­gi­nin­kių jau ku­rį lai­ką vyks­ta ki­to­kio po­bū­džio konf­lik­tas, ap­ žval­gi­nin­kų pra­min­tas ka­lio ka­ru.

Ne­pa­lan­kus me­tas kovo­ti

Ru­si­jos laik­raš­tis „Ko­mer­sant“ ra­ šo, kad šiuo­lai­ki­nis tan­kas įveik­tų at­stu­mą nuo Mask­vos iki Mins­ ko maž­daug per 10 va­lan­dų, o iki Ki­je­vo – per 12–14 va­lan­dų. Aiš­ ku, va­žiuo­jant greit­ke­liu ir ne­sant jo­kio pa­si­prie­ši­ni­mo. Greit­ke­lis į Ki­je­vą jau da­bar yra to­kios būk­lės, tar­si juo re­gu­lia­riai va­ži­nė­tų sun­ kio­ji ka­ro tech­ni­ka.

To­kie gink­luo­to konf­lik­to sce­ na­ri­jai at­ro­do fan­tas­ti­niai, bet pa­ sta­ruo­sius mė­ne­sius Ru­si­ja su kai­my­nė­mis ka­riau­ja ki­to­kius ka­ rus – eko­no­mi­nius. San­ty­kiai su Bal­ta­ru­si­ja pa­šli­jo itin ne­pa­lan­ kiu me­tu, kai tu­ri įvyk­ti są­jun­gi­ nės vals­ty­bės vy­riau­sy­bės po­sė­dis ir bend­ros ka­rinės pra­ty­bos.

Smū­gis vi­sai rin­kai

Rugp­jū­čio 26 d. Mins­ke bu­vo suim­ tas Ru­si­jos trą­šų mil­ži­nės „Ural­ka­ lij“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Vla­dis­

At­ši­li­mo ženk­las

la­vas Baum­gert­ne­ris. Į Bal­ta­ru­si­jos sos­ti­nę jis at­vy­ko šios ša­lies prem­ je­ro Mi­chai­lo Mias­ni­ko­vi­čiaus kvie­ti­mu, o už gro­tų at­si­dū­rė po su­si­ti­ki­mo su juo, kai at­vy­ko į oro uos­tą ir ruo­šė­si skris­ti na­mo.

Bal­ta­ru­si­jos vy­riau­sy­bės va­do­ vas su V.Baum­gert­ne­riu kal­bė­jo­si apie Bal­ta­ru­si­jos ka­lio kom­pa­ni­jos (BKK) li­ki­mą. Ši bend­ro­vė, ku­rią įstei­gė ir per ku­rią sa­vo pro­duk­ci­ ją par­duo­da­vo Ru­si­jos bei Bal­ta­ru­ si­jos trą­šų ga­min­to­jai „Ural­ka­lij“ ir „Be­la­rus­ka­lij“, iš es­mės bu­vo kar­ te­lis, užė­męs 40 pro­c. pa­sau­li­nės ka­lio trą­šų rin­kos ir pa­dė­jęs už­tik­ rin­ti aukš­tas pro­duk­ci­jos kai­nas.

Bet tiek vie­ni, tiek ki­ti par­tne­riai neat­sis­pir­da­vo pa­gun­dai par­duo­ ti trą­šų ir ki­tais ka­na­lais, apei­nant BKK. Ga­liau­siai lie­pos pa­bai­go­ je par­tne­rių san­ty­kiai pa­te­ko į ak­ la­vie­tę, ir „Ural­ka­lij“ pa­si­trau­kė iš BKK. Tai bu­vo ne­re­gė­tas smū­gis vi­sai pa­sau­lio rin­kai. Naf­tos rin­ko­je

Šiau­rės ir Pie­tų Ko­rė­jos ban­do­ma­jam lai­ko­tar­piui vėl ati­da­rys bend­rą Ke­ son­go pra­mo­nės par­ką, ku­ris prieš pen­kis mė­ne­sius bu­vo už­da­ry­tas pu­sia­ sa­ly­je smar­kiai pa­di­dė­jus ka­ri­nei įtam­pai. Šiau­rės Ko­rė­jos te­ri­to­ri­jo­je 10 km nuo sie­nos esan­tis par­kas iš­tvė­rė anks­tes­nius abie­jų Ko­rė­jų san­ty­kių pa­blo­ gė­ji­mus, bet ga­liau­siai neat­lai­kė du mė­ne­sius tvy­ro­ju­sios di­džiu­lės ka­ri­nės įtam­pos po va­sa­rį Šiau­rės Ko­rė­jos at­lik­to bran­duo­li­nio ban­dy­mo.

nę Rusijos oligarcho ir senatoriaus S.Kerimovo paiešką.

„Reuters“ nuotr.

Ser­ge­jus Glaz­je­vas įspė­jo, kad jos bus grą­žin­tos, jei­gu Ki­je­vas „žengs sa­vi­žu­ diš­ką žings­nį“ ir pa­si­ra­šys lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­tį su ES. Šią su­tar­tį ke­ ti­na­ma pa­si­ra­šy­ti lapk­ri­tį Vil­niu­je per ES Ry­tų par­tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­ mą. Eks­per­tai tai įver­ti­no kaip tie­sio­gi­ nį Mask­vos spau­di­mą Uk­rai­nai pri­si­ jung­ti prie Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos ir Ka­ zachs­ta­no mui­tų są­jun­gos.

Grai­ki­jos pro­fe­si­nės są­jun­gos pra­dės nau­ją pro­tes­tų se­zo­ną nuo dvie­jų die­ nų strei­ko. Dar­buo­to­jai prie­ši­na­si re­for­moms, ku­rių vy­riau­sy­bė ėmė­si, kad gau­tų dar vie­ną pa­sko­los da­lį iš tarp­tau­ti­nių kre­di­to­rių. Pa­gal vy­riau­sy­bės pla­ną 25 tūkst. vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jų iki me­tų pa­bai­gos bus per­kel­ ti į at­sar­gą ir gaus ma­žes­nį at­ly­gi­ni­mą, o jei­gu per aš­tuo­nis mė­ne­sius jiems neat­si­ras ki­to dar­bo – bus at­leis­ti.

Ru­si­ja lie­pą už­drau­dė im­por­tuo­

Gre­sia mir­ties baus­mė Li­bi­jos sos­ti­nė­je pra­si­dės bu­vu­sio ša­lies ly­de­rio Muam­ma­ro al Gad­da­fi sū­ naus Sai­fo al Is­la­mo teis­mas. Jis kal­ti­na­mas ka­ro nu­si­kal­ti­mais per kru­vi­ ną 2011 m. re­vo­liu­ci­ją, ku­ri už­bai­gė 42 me­tus tru­ku­sį M.al Gad­da­fi val­dy­ mą. Pats ša­lies ly­de­ris bu­vo nu­žu­dy­tas su­ki­lė­lių, o jo sū­nus suim­tas. Nau­jo­ ji Li­bi­jos val­džia at­si­sa­kė per­duo­ti jį Tarp­tau­ti­niam bau­džia­ma­jam teis­mui.

S.al Is­la­mui gre­sia mir­ties baus­mė.

Bal­ta­ru­si­jos pro­ku­ro­rai suė­mė V.Baum­gert­ne­rį dviem mė­ne­siams ir ap­kal­ti­no jį pikt­nau­džia­vi­mu įga­ lio­ji­mais. Jo veiks­mai, ty­rė­jų tei­gi­ mu, pa­da­rė Bal­ta­ru­si­jai ma­žiau­siai 100 mln. do­le­rių nuo­sto­lį.

By­la taip pat iš­kel­ta pa­grin­di­ niam „Ural­ka­lij“ sa­vi­nin­kui Su­lei­ ma­nui Ke­ri­mo­vui, ku­ris yra ne tik stam­bus Ru­si­jos oli­gar­chas, bet ir Fe­de­ra­ci­jos ta­ry­bos na­rys.

Tarp Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos ir anks­ čiau bū­da­vo eko­no­mi­nių konf­lik­tų – dėl du­jų, pie­no ar kon­di­te­ri­jos. Bet juo­se dar nė kar­to ne­bu­vo paim­ta įkai­tų. Bū­tent ši­taip Mask­vo­je ver­ ti­na­mas „Ural­ka­lij“ va­do­vo pa­tup­ dy­mas į Vals­ty­bės sau­gu­mo ko­mi­te­ to (KGB) tar­dy­mo izo­lia­to­rių.

Mask­va iš pra­džių rea­ga­vo no­ to­mis ir ga­na švel­niais pa­reiš­ki­ mas apie „ne­part­ne­riš­ką“ el­ge­ sį. Bet ne­tru­kus Ru­si­jos var­to­to­jų tei­sių tar­ny­ba „Ros­pot­reb­na­dzor“ at­ra­do pa­vo­jin­gų me­džia­gų im­por­

Ru­si­ja di­di­na spau­di­mą

Dvie­jų die­nų strei­kas

KUR? Tri­po­ly­je. KA­DA? Rug­sė­jo 19 d.

Ru­si­jos va­do­vy­bei pres­ti­žo klau­si­mas yra iš­trauk­ti iš ka­ lė­ji­mo V.Baum­gert­ ne­rį. Ir ti­kė­ti­na, kad tam tik­ro­mis są­ly­ go­mis Bal­ta­ru­si­ja su tuo su­tiks.

Prisuko čiaupą

Ieškomas: Minskas kreipėsi į Interpolą ir paprašė paskelbti tarptauti-

KUR? Grai­ki­jo­je. KA­DA? Rug­sė­jo 18 d.

tai pri­lyg­tų stam­biau­sios na­rės Sau­ do Ara­bi­jos pa­si­trau­ki­mui iš Naf­tą eks­por­tuo­jan­čių ša­lių or­ga­ni­za­ci­jos.

Pa­sau­li­nė ka­lio trą­šų rin­ka per vie­ną die­ną pra­ra­do 20 mlrd. do­le­rių. Ru­ si­ja pro­gno­zuo­ja, kad iki me­tų pa­ bai­gos ka­lio trą­šos at­pigs ket­vir­ta­ da­liu – nuo 400 iki 300 do­le­rių už to­ną, o Bal­ta­ru­si­ja sa­vo nuo­sto­lius įver­ti­no 1,5 mlrd. do­le­rių ir 10 pro­c. vi­so ša­lies eks­por­to.

ti Uk­rai­nos kon­di­te­ri­jos bend­ro­vės „Ros­hen“ pro­duk­ci­ją, ku­rio­je ru­sų spe­cia­lis­tai ap­ti­ko di­des­nį kie­kį tok­ si­nės me­džia­gos benz­pi­re­no. Ki­tą mė­ne­sį Ru­si­jos mui­ti­nė ėmė griež­ čiau tik­rin­ti vi­sas iš Uk­rai­nos įve­ ža­m as pre­k es. Pa­s ie­n y­j e su­s i­d a­ rė di­de­lės ei­lės, Uk­rai­nos bend­ro­ vės pra­bi­lo apie mi­li­jo­ni­nius nuo­sto­lius. Po sa­vai­tės su­griež­tin­tos mui­ti­ nės pa­tik­ros prie­mo­nės bu­vo at­šauk­ Šią sa­vai­tę Ru­si­ja ap­ri­bo­jo im­por­tą tos, bet Ru­si­jos pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas iš dar vie­nos Ry­tų par­tne­rys­tės pro­

gra­mos vals­ty­bės – Mol­da­vi­jos, ku­ ri taip pat sie­kia aso­ci­juo­tos na­rys­ tės su­tar­ties su ES. Ru­si­jos var­to­to­ jų tei­sių tar­ny­ba „Ros­pot­reb­na­dzor“ pra­ne­šė ra­du­si ke­lio­se im­por­tuo­to mol­da­viš­ko vy­no ir kon­ja­ko par­ti­jo­ se svei­ka­tai kenks­min­gos che­mi­nės me­džia­gos di­bu­tilf­ta­la­to. Iš vi­so nea­ ti­tin­kan­čia sau­gu­mo stan­dar­tų pri­pa­ žin­ta 28 tūkst. lit­rų al­ko­ho­lio pro­duk­ ci­jos. Mask­va jau bu­vo įve­du­si em­bar­ gą mol­da­viš­kam vy­nui 2006 m. Nors jis tru­ko neil­gai, Mol­da­vi­jos ga­min­to­ jai pa­ty­rė di­de­lių nuo­sto­lių. Ru­si­ja yra stam­biau­sia mol­da­viš­ko vy­no var­to­ to­ja – į ją ke­liau­ja be­veik treč­da­lis Mol­ da­vi­jos al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų eks­por­to.

Ru­si­jos pa­rei­gū­nai taip pat per­spė­jo Mol­da­vi­ją, kad glau­des­ni jos san­ty­ kiai su ES ga­li su­truk­dy­ti spręs­ti Pad­ niest­rės pro­ble­mą.

Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­

ja pir­ma­die­nį pa­skel­bė re­ko­men­da­ci­ją su­si­lai­ky­ti nuo ne­bū­ti­nų ke­lio­nių Lie­ tu­vo­je re­gist­ruo­tais leng­vai­siais au­to­ mo­bi­liais į Ru­si­jos Ka­ra­liau­čiaus sri­tį.

Mi­nis­te­ri­ja tei­gė, kad ne­prog­no­zuo­ja­ ma pa­dė­tis Lie­tu­vos ir Ru­si­jos sie­nos pe­rė­ji­mo punk­tuo­se su­si­da­rė nuo rugp­jū­čio 30 d., Ru­si­jai įve­dus pa­sie­nio ir mui­ti­nės pa­tik­ros pro­ce­dū­ras Lie­tu­

11

šeštadienis, rugsėjo 14, 2013

pasaulis

kiršina ka­lis, pie­nas ir naf­ta tuo­ja­muo­se bal­ta­ru­siš­kuo­se pie­no pro­duk­tuo­se, o naf­tos bend­ro­vė „Trans­neft“ pra­dė­jo re­mon­tuo­ ti vamz­dy­ną „Druž­ba“. Pri­su­kus čiau­pą, šie­met Bal­ta­ru­si­ja gaus 400 tūkst. to­nų ma­žiau naf­tos.

Konf­lik­tas pa­sie­kė dar aukš­tes­nį taš­ką praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį, kai po Mask­vo­je įvy­ku­sio Ru­si­jos ir Bal­ ta­ru­si­jos vi­cep­rem­je­rų su­si­ti­ki­mo Mins­kas iš­gir­do, kad vie­toj pla­ nuo­tų 23 mln. to­nų ru­siš­kos naf­ tos šie­met ga­li te­gau­ti 18,5 mln. to­ nų. Ru­si­jos prem­je­ro pa­va­duo­to­jas Ar­ka­di­jus Dvor­ko­vi­čius su­pa­žin­di­ no ko­le­gą iš Bal­ta­ru­si­jos Vla­di­mi­ rą Se­maš­ką ir su ki­to­mis prie­mo­ nė­mis, ku­rių ga­li im­tis Mask­va: pra­dė­ti ty­ri­mą dėl tre­čių­jų ša­lių pro­duk­ci­jos, ku­ri pa­tei­kia­ma kaip bal­ta­ru­siš­ka, im­ti ieš­ko­ti kal­ti­nin­ kų naf­tos pro­duk­tų rea­li­za­vi­mo sche­mo­se, ku­rios pa­da­rė nuo­sto­ lių Ru­si­jos biu­dže­tui, ir ga­liau­siai ne­su­teik­ti nau­jos pa­sko­los, ku­rios sku­biai rei­kia Bal­ta­ru­si­jai.

Mins­kas lau­kia dar 440 mln. do­le­rių iš Eu­ra­zi­jos eko­no­mi­nės bend­ri­jos an­tik­ri­zi­nio fon­do, iš ku­ rio nuo 2009 m. jau ga­vo 2,5 mlrd. do­le­rių.

1,5

mlrd. dolerių

– tokius nuostolius skaičiuoja Baltarusija kilus sąmyšiui pasaulinėje kalio trąšų rinkoje.

A.Lu­ka­šen­kos at­kir­tis

At­ro­do, kad Bal­ta­ru­si­jos va­do­vai kol kas ra­mūs ir dėl naf­tos, ir dėl pie­ no, ir dėl pa­sko­los. Jie įsi­ti­ki­nę, kad žlug­dy­ti dvie­jų są­jun­gi­nin­kių san­ ty­kių ne­no­rės pa­ts Krem­lius, ku­ris šiuo me­tu yra smar­kiai su­si­rū­pi­nęs dėl pa­dė­ties Si­ri­jo­je bei di­dė­jan­ čių pro­ble­mų Ru­si­jos eko­no­mi­ko­je ir de­da vi­sas pa­stan­gas iki 2015 m. sau­sio 1 d. su­kur­ti Eu­ra­zi­jos są­jun­gą su Bal­ta­ru­si­ja bei Ka­zachs­ta­nu. „To­dėl Aliak­sand­ras Lu­ka­šen­ka už­tik­rin­tai at­lai­ko smū­gį bei ren­ gia Mask­vai dar ir ben­zi­no skan­da­ lą, – ra­šė „Deuts­che Wel­le“ tink­ la­la­pio ru­sų kal­ba ap­žval­gi­nin­kė Na­ta­li­ja Ma­ku­ši­na. – Gre­siant naf­ tos ka­rui, Bal­ta­ru­si­ja nu­sto­jo tiek­ ti į Sankt Pe­ter­bur­go pre­kių bir­žą au­to­mo­bi­lių de­ga­lus, per­dirb­tus iš

vo­je re­gist­ruo­tiems leng­vie­siems au­to­mo­bi­liams. Ei­lės su­si­da­rė Ru­si­ jos Ka­ra­liau­čiaus sri­ties pu­sė­je. At­ vyks­tan­tys iš Ru­si­jos tei­gia, kad dėl pa­tik­rų kirs­ti sie­ną už­trun­ka iki ke­ lio­li­kos va­lan­dų, o Lie­tu­vos pu­sė­je di­de­lių ei­lių nė­ra. To­kia pa­dė­tis yra vi­suo­se ke­tu­riuo­se pa­sie­nio punk­ tuo­se – Ni­dos, Ra­mo­niš­kių, Pa­ne­ mu­nės ir Ky­bar­tų. Prem­je­ras Al­gir­ das But­ke­vi­čius svars­tė, kad Ru­si­jos el­ge­sys ga­li bū­ti su­si­jęs su Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mu ES.

Ka­li­nys: Mins­ke suim­tą V.Baum­gert­ne­rį Mask­va lai­ko įkai­tu konf­lik­te, ku­ris pra­si­dė­jo nuo ka­lio pra­mo­nės, bet spar­čiai ru­tu­lio­ja­si į pla­taus mas­

to pre­ky­bos ka­rą.

ru­siš­kos naf­tos. Bal­ta­ru­si­ja taip pat neat­me­ta ga­li­my­bės nu­trauk­ti naf­ tos tran­zi­tą į Eu­ro­pą, kaip dings­tį nu­ro­dy­da­ma per jos te­ri­to­ri­ją ei­ nan­čio naf­to­tie­kio „Druž­ba“ re­ mon­to dar­bus.“ Kas pa­si­duos ner­vų ka­re?

Kai ku­rie Bal­ta­ru­si­jos ana­li­ti­kai dvie­jų są­jun­gi­nin­kių konf­lik­tą va­ di­na ner­vų ka­ru ir pri­du­ria, kad lai­kas tam la­bai ne­tin­ka­mas, nes šį mė­ne­sį bu­vo pla­nuo­ja­mas Ru­si­ jos ir Bal­ta­ru­si­jos są­jun­gi­nės vals­ ty­bės vy­riau­sy­bės po­sė­dis.

„Reu­ters“ nuo­tr.

„Man sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kad po to­kių įvy­kių Mask­vo­je pa­si­ro­dy­tų Bal­ta­ru­si­jos prem­je­ras M.Mias­ni­ ko­vi­čius ar­ba Dmit­ri­jus Med­ve­de­ vas at­va­žiuo­tų į Mins­ką“, – na­ cio­na­li­niam Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos trans­liuo­to­jui BBC sa­kė Bal­ta­ru­si­ jos po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­kas Ro­ma­ nas Ja­kov­levs­kis. „Be to, ne­pa­mirš­ki­me ar­tė­jan­ čių pra­ty­bų „Zapad 2013“. Rug­sė­jo 20 d., kaip bu­vo pa­skelb­ta, bus ak­ ty­vio­ji pra­ty­bų fa­zė. Vyks­tant ak­ ty­via­jai to­kių stam­bių pra­ty­bų fa­ zei pa­pras­tai da­ly­vau­ja dvie­jų ša­lių

gink­luo­tų­jų pa­jė­gų va­dai. Įsi­vaiz­ duo­ki­me, kad po­li­ti­nio skan­da­ lo fo­ne čia pa­si­ro­dys Ru­si­jos gink­ luo­tų­jų pa­jė­gų va­das!“ – iro­ni­za­vo ap­žval­gi­nin­kas.

Jo ko­le­ga, Bal­ta­ru­si­jos po­li­ti­kos ana­li­ti­kas Aliak­sand­ras Klas­kovs­ kis įsi­ti­ki­nęs, kad Mins­kas ge­rai ap­skai­čia­vo ga­li­mus V.Baum­gert­ ne­rio areš­to pa­da­ri­nius ir są­mo­ nin­gai es­ka­luo­ja konf­lik­tą. „Aiš­ku, Ru­si­jos va­do­vy­bei pres­ ti­žo klau­si­mas yra iš­trauk­ti iš ka­ lė­ji­mo V.Baum­gert­ne­rį. Ir ti­kė­ti­na, kad tam tik­ro­mis są­ly­go­mis Bal­ta­

ru­si­ja su tuo su­tiks, klau­si­mas tik – ko­kio­mis są­ly­go­mis. Ma­nau, Bal­ ta­ru­si­jos va­do­vy­bės už­duo­tis da­bar yra pri­mes­ti to­kias de­ry­bas“, – sa­ kė ana­li­ti­kas. „Ma­nau, Bal­ta­ru­si­ja, kad ir tu­ rė­da­ma ma­žes­nį po­ten­cia­lą, ti­ki­si, jog Mask­va, kaip jau ne kar­tą bu­vo, pri­lai­kys sa­vo pyk­tį ir ku­ria­me nors šio konf­lik­to eta­pe žengs at­gal. Nes jai bai­su pra­ras­ti pa­sku­ti­nę in­teg­ ra­ci­jos par­tne­rę ir pa­sku­ti­nę stra­ te­gi­nę są­jun­gi­nin­kę“, – re­ziu­ma­vo A.Klas­kovs­kis.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Surengs Si­ri­jos konf­lik­to repeticiją Ke­li tūks­tan­čiai Ru­si­jos ka­rių ir šim­ tai ka­ri­nės tech­ni­kos vie­ne­tų šią sa­ vai­tę at­vy­ko į Bal­ta­ru­si­ją, kur rug­sė­ jo 20 d. pra­si­dės bend­rų ka­ri­nių pra­ ty­bų „Za­pad 2013“ ak­ty­vio­ji fa­zė.

Pra­ty­bos vyks še­šiuo­se Bal­ta­ru­ si­jos po­li­go­nuo­se ir Ka­li­ning­ra­ do sri­ty­je. Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­ jo­je pra­ty­bo­se da­ly­vaus 10 tūkst. bal­ta­ru­sių ir 2,5 tūkst. ru­sų ka­rių, taip pat ke­li šim­tai ki­tų Ko­lek­ty­vi­ nio sau­gu­mo su­tar­ties or­ga­ni­za­ci­ jos (KSSO) vals­ty­bių at­sto­vų. Šią or­ga­ni­za­ci­ją su­da­ro bu­vu­sios So­ vie­tų Są­jun­gos ša­lys – Ar­mė­ni­ja, Bal­ta­ru­si­ja, Ka­zachs­ta­nas, Kir­gi­ zi­ja, Ru­si­ja, Ta­dži­kis­ta­nas ir Uz­ be­kis­ta­nas. Pra­ty­bo­se bus 70 tan­ kų, 50 ar­ti­le­ri­jos vie­ne­tų, dau­giau nei 50 lėk­tu­vų ir sraig­tas­par­nių.

Lie­tu­vo­je ir ki­to­se ša­ly­se kai­my­ nė­se pa­si­gir­dus būgš­ta­vi­mų, kad per pra­ty­bas ga­li bū­ti re­pe­tuo­ja­ mas Bal­ti­jos ša­lių puo­li­mas, Ru­si­ ja už­tik­ri­no, kad „Za­pad 2013“ yra iš­skir­ti­nai gy­ny­bi­nio po­bū­džio, ir pa­kvie­tė Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Len­ ki­jos bei Uk­rai­nos at­sto­vus at­vyk­ ti ste­bė­ti šių pra­ty­bų.

„Ofi­cia­li in­for­ma­ci­ja, ku­rią ga­ liu pa­teik­ti ir ku­ri bu­vo iš­pla­tin­ta tarp­tau­ti­nėms or­ga­ni­za­ci­joms dar rugp­jū­čio pra­džio­je, yra to­kia, kad pra­ty­bos pla­nuo­ja­mos Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­jo­je ir kad jos bus gy­ny­bi­ nio po­bū­džio. Jos vi­siš­kai ati­tin­ka Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos tarp­tau­ti­ nius įsi­pa­rei­go­ji­mus“, – sa­kė Ru­ si­jos am­ba­sa­do­rius Lat­vi­jo­je Alek­ sand­ras Veš­nia­ko­vas.

Bal­ta­ru­si­jos gy­ny­bos mi­nist­ras Ju­ri­jus Ža­do­bi­nas sa­kė, kad pra­ ty­bų sce­na­ri­jus ati­tin­ka šiuo me­ tu Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se vyks­ tan­čio konf­lik­to sce­na­ri­jų. Anot jo, ka­riuo­me­nės da­li­niai mo­ky­sis ko­vo­ti su ne­tei­sė­to­mis gink­luo­ to­mis ir sam­di­nių gru­puo­tė­mis.

Mi­nist­ras pa­tiks­li­no, kad pra­ty­bų da­ly­viai pa­si­da­lys į rau­do­nuo­sius, ku­rie at­sto­vaus Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­ si­jos ka­riuo­me­nei, ir mė­ly­nuo­sius, ku­rie ban­dys des­ta­bi­li­zuo­ti so­cia­ li­nę bei po­li­ti­nę pa­dė­tį Bal­ta­ru­si­ jo­je. „Pa­gal šį sce­na­ri­jų kil­da­vo vi­si pa­sta­rų­jų me­tų konf­lik­tai“, – sa­ kė J.Ža­do­bi­nas. „RIA No­vos­ti“, „In­ter­fax“ inf.

Bend­ra­dar­bia­vi­mas: ka­ri­nė­se pra­ty­bo­se „Za­pad 2013“ da­ly­vaus

maž­daug 13 tūkst. Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos ir ki­tų KSSO ša­lių ka­rei­vių.

AFP nuo­tr.

12

šeštadienis, rugsėjo 14, 2013

sportas

Šiandien – mūšis Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„Kovosime dėl pergalės ir dėl to, kad patektume į kitą etapą“, – ryžtingai buvo nusiteikęs „Dragūno“ vyriausiasis treneris Miglius Astrauskas prieš šiandien vyksiančias atsakomąsias Europos rankinio federacijos (EHF) taurės turnyro rungtynes su Liuksemburgo „Handball Kaerjeng“ klubu.

Pirmasis susitikimas Liuksemburge baigėsi lygiosiomis – 30:30, tačiau ilgametį klaipėdiečių trenerį pakeitęs M.Astrauskas nesitiki lengvos kovos, nes svečių ekipa, palyginti su praėjusiu sezonu, neatpažįstamai pasikeitusi. „Liuksemburgo klubas, žvelgdamas į ateitį, sustiprino savo gretas.

Mat bus rengiamas naujas Beneliukso valstybių čempionatas, į kurį sieks patekti Bašaragės „Handball Kaerjeng“. Iš šios šalies bus pakviestos keturios ekipos, o Liuksemburge yra penkios apylygės komandos, todėl mūsų varžovams teks pasistengti, kad būtų tarp laimingųjų, – žiniomis apie varžovus dalijosi strategas. „Handball Kaerjeng“ pasikvietė Italijos rinktinės trenerį Ricardo Trullinį, du žaidėjus iš šios šalies, taip pat ispaną, slovaką, čeką, Makedonijos rinktinės puolėją, vartininką iš Danijos. Taip sustiprėjęs Liuksemburgo septynetukas tapo galinga jėga. „Žinant tai, kad praėjusio sezono Europos „Iššūkio“ taurės turnyro, kuriame rungtyniavo ir klaipėdiečiai, finale žaidė šios šalies komanda, turime kuo pagarbiau kalbėti apie Liuksemburgo rankinio lygį“, – sakė „Dragūno“ vairininkas.

Po pirmųjų rungtynių vaizdo peržiūros buvo numatyta taktika

PMS CMYK RGB HEX

151C 0 / 65 / 100 / 0 237 / 114 / 3 ED7203

antrajam mūšiui. „Didžiausią dėmesį skirsime gynybai, – atviravo M.Astrauskas. – Norėsiu, kad žaidėjai nevengtų atakuoti iš toliau, mat varžovai ginasi prie linijos, nepasitinka mūsų iš toliau.

Pirmosiose varžybose neatsirado metikų. Vienintelis legionierius iš Ukrainos Antonas Maroka tolimais metimais atakavo „Handball Kaerjeng“ tvirtovę.“ Praėjusiame sezone varžovų vartininkų baubu buvo Jonas Truchanovičius, tačiau dėl operuotos rankos žaidėjas vengia mesti ir visą dėmesį yra sukoncentravęs į gynybą.

M.Astrauskas laukia greitesnio Beno Petreikio atsigavimo. Liuksemburge jis pelnė tris įvarčius po 13 bandymų. „Gal išvykoje Benas perdegė, gal labai norėjo laimėti, o gal dar gyvena prisiminimais, kad buvo pripažintas naudingiausiu Lietuvos čempionato žaidėju“, – ironizavo specialistas, kaip pavyzdį pateikęs Gražvydą Jušką, taikliai atakavusį 7 kartus iš 8.

Anot trenerio, praktika rodo, kad du kartus paeiliui nebūna panašumų – vienose rungtynėse geriau žaidžia vieni, kitose – kiti. „Šeštadienį viliuosi sulaukti didesnės pagalbos iš kitų žaidėjų, – sakė M.Astrauskas. – Manau, kad vartininkai Aistis Pažemeckas ir Lukas Simanavičius atrems daugiau smūgių nei užsienyje.

Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) 18.30 val. prasidėsiančiose rungtynėse treneris tikisi sulaukti daug žiūrovų, bent yra daugiau nei buvo Bašaragėje. „Liuksemburge varžybas žiūrėjo per 350 rankinio mėgėjų, viliuosi, kad Klaipėdoje mūsų kovą stebės bent tūkstantis uostamiesčio sporto aistruolių“, – šypsojosi ekipos strategas.

PMS CMYK RGB HEX

3145 C 100 / 15 / 30 / 0 0 / 141 / 170 008DAA

'DXJLDX LQIRUPDFLMRV ZZZ VY\WXULRDUHQD OW

Pasižymėjo: rungtynės su belgais M.Kuzminskui – kol kas sėkmingiausios Europos čempionato finalo turnyre.

Artūro Morozovo nuotr.

Belgai įveikti nesunkiai Lietuvos krepšininkai, vakar Liublianoje sutriuškinę Belgijos rinktinę 86:67, jau beveik buvo ketvirtfinalyje – tereikėjo sulaukti serbų pergalės prieš ukrainiečius.

Marius Bagdonas Liubliana (Slovėnija)

Jono Kazlausko kariauna iškart čiupo belgus už ragų – varžovai rimčiau pasipriešino tik pirmame kėlinyje. Lietuviai atsipalaidavo baigiantis dvikovai, kai buvo įgiję 30 taškų persvarą. „Pradėjome mačą nuo gynybos. Žinojome, kad jei pavyks apsiginti, nesunkiai rinksime taškus. Šis planas puikiai suveikė. Kita vertus, kad ir kaip būtų, negalime žaisti taip, kaip rungtyniavome paskutines penkias minutes“, – po rungtynių kalbėjo Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris J.Kazlauskas. „Svarbiausia, kad mūsų žaidimas vis gerėja. Mes vis geriau vienas kitą suprantame gindamiesi ir gana neblogai atakuojame. Rungtynės buvo lengvesnės nei su prancūzais, tačiau tik todėl, kad patys gerai ir susikaupę žaidėme“, – sakė Mantas Kalnietis. „Gerai, kad antrame šio turnyro etape yra rungtynių, kai galime

mėgautis žaidimu. Labai svarbu, kad sėkmingai sužaidėme jau antras rungtynes iš eilės. Svarbu, kad iš šio kelio neišklystume“, – teigė Renaldas Seibutis. „Truputį apmaudu, kad dvikovos pabaigoje šiek tiek atsipalaidavome ir per ketvirtą kėlinį praleidome daugiau taškų nei per visą pirmą rungtynių dalį. Gerai, kad aikštėje pasirodė visi žaidėjai, lyderiai turėjo progų atsipūsti“, – tvirtino Jonas Mačiulis.

Rungtynių statistika Lietuva – Belgija 86:67 (18:12, 26:9, 25:14, 17:32). D.Motiejūnas 13, J.Valančiūnas, M.Kuzminskas po 12, J.Mačiulis 9, T.Delininkaitis, R.Seibutis po 8, L.Kleiza 7, D.Lavrinovičius, R.Javtokas po 5, M.Kalnietis 3, K.Lavrinovičius, M.Pocius po 2/ J.Tabu 15, A.Hervelle 10, Y.Driesenas 9, C.Beghinas 8, S.Massotas 7, S.Van Rossomas 6, Q.Serronas 4, R.Moorsas, W.Mukubu po 3, M.De Zeeuwas 2.

F grupės statistika Graikija – Ispanija 79:75 (16:26, 25:12, 11:19, 27:18). V.Spanoulis 20, K.Kaimakoglou 11, Y.Bourousis, G.Printezis po 10/R.Fernandezas, M.Gasolis po 20.

Italija – Slovėnija 77:84 (21:18, 18:27, 15:15, 23:24). A.Gentile 20, L.Datome 16, M.Belinelli 11/G.Dragičius 22, Z.Dragičius 15, B.Nachbaras 13.

Kroatija – Suomija 88:63 (17:11, 22:9, 24:18, 25:25). D.Rudežas 17, B.Bogdanovičius 15, A.Tomičius, R.L.Ukičius po 11/S.Huffas 10.

F grupė Vieta Komanda 1. Italija 2. Slovėnija 3. Kroatija 4. Ispanija 5. Graikija 6. Suomija

Perg.

2 2 2 1 1 1

Pral.

1 1 1 2 2 2

13

šeštADIENIS, rugsėjo 14, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Lietuviško ero­ti­nio ro­ma­no au­to­rė kopijuoti norėtų tik sėkmę

Po­rei­kis: pir­mą­jį sa­vo kū­ri­nį iš­lei­du­sios A.Liauš­kai­tės nuo­mo­ne, ne­su­dė­tin­ga ir leng­vai skai­to­ma kny­ga lie­tu­vių li­te­ra­tū­ro­je vis dar la­bai re­tas da­ly­kas.

Kny­gy­nuo­se ne­se­niai pa­si­ro­dė kny­ga, ku­rios vir­še­lis švie­ čia am­bi­cin­gu pa­reiš­ki­mu – „Lie­tu­viš­ka sen­sa­ci­ja!“ Dar 30ies ne­su­lau­ku­sios klai­pė­die­tės An­že­li­kos Liauš­kai­tės pir­mą­ jį kū­ri­nį „Nu­ka­rū­nuo­ti ka­ra­liai“ lei­dė­jai ne­pa­si­kuk­li­no pa­ ly­gin­ti su skan­da­lin­guo­ju ro­ma­nu „Pen­kias­de­šimt pil­kų at­spal­vių“, dėl ku­rio nū­nai iš pro­to kraus­to­si ne tik už­sie­ nio, bet ir Lie­tu­vos įžy­my­bės.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ra­šo, nes ki­taip ne­ga­li

Rin­ko­da­ros triu­kas, jau­kas po­ten­ cia­liems pir­kė­jams? O gal vis dėl­to dė­me­sio ver­tas li­te­ra­tū­ros de­biu­ tan­tės pa­reiš­ki­mas? „Drą­sus, at­vi­ras, ero­tiš­kas, int­ri­ guo­jan­tis, jaus­min­gas ir be­pro­tiš­ kai įtrau­kian­tis, nes jis at­ro­do toks pat tik­ras kaip gy­ve­ni­mas“ – bent jau nea­be­jo­ja pa­ti au­to­rė, pri­sta­ty­ da­ma sa­vo „kū­di­kį“.

Ro­ko Da­ru­lio nuo­tr.

„Vi­si mu­zi­ki­nių te­le­vi­zi­jos pro­ jek­tų da­ly­viai pri­sie­kia, jog dai­ na­vo dar prieš pra­dė­da­mi vaikš­ čio­ti, o aš vi­sa­da ra­šiau ir pir­mą sa­vo iš­spaus­din­tą ei­lė­raš­tį vai­kų sa­vait­raš­ty­je pri­si­me­nu ryš­kiau nei pir­mą ra­tą, ap­va­žiuo­tą dvi­ra­ čiu“, – į bū­si­muo­sius sa­vo skai­ty­ to­jus kny­gos pus­la­piuo­se krei­pia­ si jos kū­rė­ja.

Anot An­že­li­kos, apie sa­ve ga­lė­ tų pa­sa­ky­ti, jog yra bū­tent iš tų, ku­rie ra­šo, nes ki­taip ne­ga­li.

14

14

šeštADIENIS, rugsėjo 14, 2013

vakarė

Ap­lin­ky­bės: šiuo me­tu Li­ver­pu­ly­je gy­ve­nan­ti klai­pė­die­tė ne­si­ti­kė­jo taip il­gai už­si­bū­sian­ti sve­čio­je ša­ly­je, ta­čiau čia ją su­lai­kė ne­ti­kė­tai įsi­žie­bę jaus­mai.

Jur­gi­tos Venc­ku­tės nuo­tr.

Lietuviško ero­ti­nio ro­ma­no au­to­rė kopijuoti norėtų tik sėkmę „Ra­šau jau se­niai ir ne 13 vi­sa­da tik sau pa­čiai.

Man no­ri­si da­ly­tis sa­vo min­ti­mis,

įspū­džiais, jaus­mais, o „Nu­ka­rū­ nuo­ti ka­ra­liai“ – kol kas yra di­ džiau­sias ma­no kū­ry­bi­nis iš­si­pil­ dy­mas“, – pri­si­pa­ži­no kū­rė­ja.

An­že­li­kos tei­gi­mu, sva­jo­nė pa­ra­ šy­ti kny­gą bren­do se­niai ir pa­ma­ žu. O ero­ti­nio ro­ma­no žan­ras, au­ to­rės aki­mis, ir int­ri­guo­ja, ir sy­kiu yra su­bti­lus. „Man no­ri­si jį per­ teik­ti per mo­te­riš­ką jaus­mų ir po­ ty­rių pri­zmę. Ne­gai­lė­ti emo­ci­jų ir jaus­min­gu­mo“, – pri­si­pa­ži­no pa­ šne­ko­vė.

Ge­ra maiš­tau­jan­ti mer­gai­tė

– Ero­ti­kos te­ma, ku­ri itin pa­ brė­žia­ma pri­sta­tant jū­sų ro­ ma­ną, vie­na ver­tus, la­bai int­ri­ guo­ja, ta­čiau sy­kiu ir sli­di. Jū­sų kny­go­je šia te­ma kal­ba pa­tir­tis ar fan­ta­zi­ja?

– Kny­go­je kal­ba ma­no mo­te­riš­ku­ mas, ku­ris at­vi­rai ir ne­var­žo­mai sklei­džia­si vaiz­duo­tė­je. Ma­nau, kiek­vie­nas esa­me ero­tiš­kas ir, jei my­li­me, iš­moks­ta­me sa­ve iš­reikš­ ti taip, kad kū­nas kal­ba kar­tu su sie­la, o kiek­vie­no žmo­gaus pa­tir­tis skir­tin­ga ir be jos gy­ve­ni­me bū­tu­me tik tuš­ti, pa­si­me­tę la­pai.

– Kaip pa­ti api­bū­din­tu­mė­te sa­ vo kū­ri­nį?

– Drą­sus, at­vi­ras, ero­tiš­kas, int­ri­ guo­jan­tis, jaus­min­gas ir be­pro­tiš­ kai įtrau­kian­tis, nes jis at­ro­do toks pat tik­ras kaip gy­ve­ni­mas. Šiuo at­ ve­ju ja­me sa­vęs ieš­ko jau­na mer­gi­ na, to­dėl tai jos li­ki­mo li­ni­ja. Ir ji yra įdo­mi, jau­di­nan­ti bei kar­tu – la­bai pa­pras­ta, že­miš­ka.

– Kny­gos ano­ta­ci­jo­je ra­šo­te: „Ski­riu šį ro­ma­ną vi­soms ge­ roms mer­gai­tėms, ku­rios nie­ ka­da ne­kly­do, ir blo­goms, ku­ rios pa­si­mo­kė iš sa­vo klai­dų“.

Ku­riai šių „ka­te­go­ri­jų“ pri­skir­ tu­mė­te pa­ti sa­ve?

– Mėgs­tu šiuos vaid­me­nis keis­ ti, pri­klau­so­mai nuo ap­lin­ky­bių ir nuo­tai­kų, bet šiaip, ma­nau, gy­ve­ ni­me esu ge­ra mer­gai­tė, gal dėl to taip kar­tais no­ri­si maiš­tau­ti. Ga­ liau­sia tik­ra­me gy­ve­ni­me ne­bū­na tiks­lių ka­te­go­ri­jų – kiek­vie­na mo­te­ ris esa­me skir­tin­ga, kaip ir ste­reo­ ti­pai daž­nai tik su­klai­di­na žmo­nes, no­rin­čius la­bai grei­tų at­sa­ky­mų apie ki­tą. Įk­vė­pė „Nim­fo­ma­nės už­ra­šai“

– De­biu­ti­nis jū­sų dar­bas taip pat iš­leis­tas elekt­ro­ni­ne ver­si­ ja. Nesp­jau­na­te ir į pa­žan­gias atei­ties tech­no­lo­gi­jas?

– Ma­nau, be elekt­ro­ni­nės ver­si­ jos šiuo­lai­ki­nė­je mo­bi­lio­je kas­die­ ny­bė­je, ku­rio­je kar­tais ne­no­ri­me nė tru­pu­čio luk­te­lė­ti ir kny­gą tu­ rė­ti vi­sa­da po ran­ka pa­to­giau­siu jos for­ma­tu, bet ko­kia­me pa­sau­lio kraš­te, tai neiš­ven­gia­ma. O pa­ti la­ biau mėgs­tu ją var­ty­ti ir jaus­ti pus­ la­pius – man toks skai­ty­mas at­ro­ do in­ty­mes­nis.

– Kas bu­vo pir­mie­ji jū­sų ver­ tin­to­jai? Su­lau­kė­te liaup­sių ar kri­ti­kos?

– Pir­mie­ji ver­ti­no drau­gai ir pa­žįs­ ta­mi, kol kas nė vie­nas ne­suk­ri­ti­ka­ vo, bet tik­rai ne­si­ti­kiu, kad ne­bū­siu kri­ti­kuo­ja­ma. Ero­ti­ka li­te­ra­tū­ro­je per daug pro­vo­kuo­jan­ti, to­dėl su­ kels vi­so­kių at­si­lie­pi­mų, ma­nau, su­lauk­siu tik­rai ne­ma­žai įžei­džian­ čių ar pik­tų, bet vi­siems neį­tik­si, o ypač to­kio­je kon­ser­va­ty­vio­je ša­ly­je.

Esu ne pir­ma lie­tu­vių au­to­rė, ku­ri pa­si­rin­ko bū­tent šį žan­rą, pa­žiū­rė­ si­me, kaip man sek­sis. Bet nea­be­jo­ ju – abe­jin­gų skai­ty­to­jų ne­pa­lik­siu, tai neį­ma­no­ma.

– Ku­rie li­te­ra­tū­ros kū­rė­jai jums pa­čiai yra au­to­ri­te­tas?

– Ma­ne la­biau­siai įkvė­pė ir su­ža­ vė­jo Va­le­rie Tas­so kū­ri­nys „Nim­ fo­ma­nės už­ra­šai“ bei ne­pap­ras­tai ero­tiš­kas ir sti­lin­gas šios kny­gos fil­mas.

Nu­si­pir­kau lei­di­nį vi­siš­kai at­ si­tik­ti­nai oro uos­te gal prieš tre­jus me­tus, vė­liau spė­jau per­skai­ty­ti dar ga­na ne­ma­žai nuo­sta­bių, ro­man­tiš­ kų, pa­pras­tų, juo­kin­gų, ne­su­dė­tin­ gų bei ypač sėk­min­gų kny­gų ir nu­

An­že­li­ka Liauš­kai­tė:

Kny­go­je kal­ba ma­no mo­te­riš­ku­mas, ku­ ris at­vi­rai ir ne­var­ žo­mai sklei­džia­si vaiz­duo­tė­je. Ma­nau, kiek­vie­nas esa­me ero­tiš­kas ir, jei my­li­ me, iš­moks­ta­me sa­ ve iš­reikš­ti taip, kad kū­nas kal­ba kar­tu su sie­la. spren­džiau, jog ma­no­ji tu­rė­tų bū­ti ne­pa­na­ši nė į vie­ną, bet kar­tu ar­ ti­ma. Ne­su­dė­tin­ga ir leng­vai skai­ to­ma kny­ga lie­tu­vių li­te­ra­tū­ro­je vis dar la­bai re­tas da­ly­kas.

No­rė­tų nu­ko­pi­juo­ti sėk­mę

– Sa­ko­te nu­spren­du­si, kad jū­sų kū­ri­nys ne­tu­rė­tų bū­ti pa­na­šus nė į vie­ną skai­ty­tų. O kaip­gi pa­ ly­gi­ni­mai su be­stse­le­riu „Pen­ kias­de­šimt pil­kų at­spal­vių“?

– Ma­nau, pir­miau­sia „Nu­ka­rū­ nuo­ti ka­ra­liai“ ly­gi­na­mi su šiuo ro­ma­nu dėl sa­vo at­vi­ru­mo, sek­ sua­lu­mo ir ero­tiš­ku­mo, ku­rio iš­ties daug. Tai la­biau­siai int­ri­guo­jan­ čios ir jau­di­nan­čios kny­gos da­lys,

joms sky­riau dau­giau­siai dė­me­sio, nes no­rė­jau jas pa­ra­šy­ti ypa­tin­gai – taip, kad skai­ty­to­jas nuo šių pus­la­ pių ne­ga­lė­tų at­plėš­ti akių, ir tai su­ ža­din­tų vaiz­duo­tę.

Pri­si­me­nu, kad vos bai­gu­si ra­šy­ ti „Nu­ka­rū­nuo­tus ka­ra­lius“ pla­ na­vau pa­skai­ty­ti ko­kią kny­gą, ku­ri leis­tų man at­si­pa­lai­duo­ti ir per­kel­ ti min­tis kaž­kur ki­tur, nes tiek lai­ ko jas bu­vau su­kon­cent­ra­vu­si į pa­ grin­di­nę sa­vo kū­ri­nio vei­kė­ją.

Pak­lau­siau drau­go, ar ne­ga­lė­ tų man re­ko­men­duo­ti kaž­ką ge­ ro ir ne­su­dė­tin­go, nes jo sko­niu iš­ ties pa­si­ti­kiu. O jis tik nu­si­ste­bė­jo – ne­jau aš nie­ko ne­gir­dė­jau apie „Pen­kias­de­šimt pil­kų at­spal­vių“?

Juk dėl jos da­bar pa­mi­šu­sios vi­sos pa­sau­lio mo­te­rys, tarp jų – ir jo ko­ le­gės dar­be.

Kai pir­mą kar­tą paė­miau šią kny­ gą į ran­kas, iš­kart pa­sa­kiau sa­vo drau­gui, jog jei ma­no kū­ri­niui pa­ si­seks, jis bus neiš­ven­gia­mai ly­gi­ na­mas bū­tent su „Pen­kias­de­šimt pil­kų at­spal­vių“.

Po kiek dau­giau nei pus­me­čio taip ir nu­ti­ko, nors jis tik­rai abe­jo­ jo, ar ne­si­kraus­tau iš pro­to ma­ny­ da­ma, jog stai­ga ims ir iš­spaus­dins ma­no pa­čios kny­gą.

Aiš­ku, kaž­kas sa­kys, kad ko­pi­ juo­ju, bet, kaip ir dau­ge­liui jau to klau­su­sių­jų, ga­liu drą­siai at­sa­ ky­ti, kad vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­ rį no­rė­čiau nu­ko­pi­juo­ti nuo „Pen­ kias­de­šimt pil­kų at­spal­vių“, – tik pa­si­se­ki­mą kny­gy­nuo­se.

– Ar tu­ri­te am­bi­ci­jų iš­gy­ven­ti iš kny­gų ra­šy­mo?

– Ma­nau, am­bi­ci­jų vi­sa­da rei­kia tu­rė­ti, juk kar­tais jos įgy­ven­di­na, at­ro­do, ne­pa­sie­kia­mus tiks­lus ir sva­jo­nes.

Mei­lės emig­ran­tė

– Gy­ve­na­te Ang­li­jo­je, tad, kaip ir ne­ma­ža da­lis lie­tu­vių, šiuo

me­tu ra­gau­ja­te emig­ran­to duo­ nos. Ar jums ji ne­spran­gi?

– Ta duo­na to­kia, kaip ir vi­sos, gal jos re­cep­tas kiek ki­toks, bet pri­pras­ti ga­li­ma. Tik svar­biau­sia ne­pa­mirš­ ti jos tik­ro sko­nio ir kva­po, o ska­ niau­sia ji vi­sa­da tik gim­tuo­siuo­se na­muo­se. Kai grįž­tu į Klai­pė­dą, tik dar la­biau įsi­ti­ki­nu, ko­kia ji jau­ki ir mie­la, kaip vis­kas ša­lia, o at­stu­mai – to­kie ne­di­de­li, kad net pės­čio­mis ga­li ap­lan­ky­ti ne vie­ną drau­gą.

– Vie­ni sve­tur ieš­ko ge­res­nio gy­ve­ni­mo, ki­ti – nuo­ty­kių, tre­ ti – gal­būt mei­lės. Ko­kia jū­sų is­to­ri­ja?

– Ma­no is­to­ri­ja la­bai stu­den­tiš­ka.

Tie­siog no­rė­jau už­si­dirb­ti pa­pil­do­ mų pi­ni­gų per va­sa­ros ato­sto­gas, kol ne­tu­rė­jau nuo­la­ti­nio dar­bo. Po stu­ di­jų jau no­rė­jau aka­de­mi­nių ato­sto­ gų, kad Ang­li­jo­je pa­to­bu­lin­čiau kal­ bą, at­lik­čiau pra­kti­ką, gau­čiau ge­rą re­ko­men­da­ci­ją, ku­ri pa­dė­tų po ma­ gist­ro stu­di­jų įsi­dar­bin­ti Vil­niu­je. Įvyk­džiau vi­sus sa­vo tiks­lus, bet kai jau priar­tė­jo me­tas iš­vyk­ti, su­ ti­kau sa­vo drau­gą. Tik­rai ne­si­ti­kė­ jau, jog tai bus rim­ta. Vi­sa­da vi­siems pa­brėž­da­vau, kad no­rė­siu iš­te­kė­ti už lie­tu­vio, lie­tu­viš­ko­je baž­ny­čio­je ir sa­ vo bū­si­mus vai­kus ves­ti tik į lie­tu­vių mo­kyk­lą. Ką ga­liu pri­dur­ti – nie­ka­da ne­sa­kyk nie­ka­da, nes šiuo me­tu ma­no na­mai yra Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je ir ma­no my­li­ma­sis yra ang­las. To­kio­ mis ap­lin­ky­bė­mis ga­liu pri­si­pa­žin­ti, jog čia ma­ne lai­ko mei­lė.

– Ko la­biau­siai il­gi­tės gy­ven­da­ ma to­li nuo sa­vo gim­ti­nės?

– Glais­ty­tų sū­re­lių su aguo­no­mis! O jei nuo­šir­džiai – tai sau bran­gių žmo­ nių, ku­riuos my­liu, bet ne­ga­liu da­bar tu­rė­ti ša­lia, drau­gų. Vis­gi, ma­nau, at­stu­mas ne toks jau blo­gas da­ly­kas, jis iš­mo­ko sa­va­ran­kiš­ku­mo bei bran­ gin­ti aki­mir­kas, ne­sau­go­ti sa­vo mei­ lės atei­čiai, o ati­duo­ti ją vi­są, kiek tu­ ri, sa­vo ar­ti­mie­siems – da­bar.

15

šeštADIENIS, rugsėjo 14, 2013

vakarė

Da­nai links­mi­na­si be pyk­čio Da­ni­jos pie­tuo­se esan­čia­me Tion­de­rio mies­te tra­di­ciš­kai pa­sku­ ti­nį­jį rugp­jū­čio sa­vait­ga­lį vyks­ta mu­zi­kos fes­ti­va­lis, ku­rį klai­pė­ die­tis ga­lė­tų pa­ly­gin­ti su mū­siš­ke Jū­ros šven­te. Šis ren­gi­nys tam­pa svar­biu įvy­kiu ne tik šio mies­te­lio, jo apy­lin­kių, bet ir ke­ lių vals­ty­bių gy­ven­to­jams.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ki­tą­met – ju­bi­lie­jus

Pa­čia­me pie­ti­nia­me Da­ni­jos pa­ kraš­ty­je esan­tis Tion­de­ris yra vi­sai ne­di­du­kas – ja­me gy­ve­na vos apie pu­saš­tun­to tūks­tan­čio žmo­nių. Is­ to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se mi­ni­mas jau 12 am­žiu­je iš­ti­sus me­tus mies­te­lis gy­ve­ na ra­mų ir tvar­kin­gą gy­ve­ni­mą. Ka­ dan­gi jis yra įsi­kū­ręs žem­dir­biš­ka­me kraš­te, dau­ge­lio ton­de­rie­čių gy­ve­ni­ mas su­si­jęs su bū­si­mu der­liu­mi.

Rugp­jū­čio pa­bai­ga jiems yra šven­tė – bai­gia­si dar­bai lau­kuo­se, o į mies­te­lį atei­na nuo tre­čia­die­nio iki sek­ma­die­nio be­si­tę­sian­tis fes­ ti­va­lis.

Pir­mą kar­tą jis bu­vo su­reng­tas 1974 me­tais. Ofi­cia­liai tei­gia­ma, kad tai – vie­nas svar­biau­sių tra­di­ci­nės ir šiuo­lai­ki­nės liau­dies fes­ti­va­lių mu­ zi­kos Eu­ro­po­je. Ta­čiau bet ku­ris vie­ tos gy­ven­to­jas pa­sa­ky­tų, jog tai ro­ko ar­ba folk­ro­ko mu­zi­kos ren­gi­nys.

Ne vi­si no­rin­tie­ji til­po

Kiek žiū­ro­vų su­trau­kia nuo vi­ dur­die­nio iki vi­dur­nak­čio dau­gy­ bė­je mies­te­lio aikš­čių bei ka­vi­nių vyks­tan­tys kon­cer­tai, su­skai­čiuo­ ti sun­ku. Už šiuos kon­cer­tus mo­ kė­ti ne­rei­kia.

Ta­čiau tik­rie­ji me­lo­ma­nai jau bai­ gian­tis me­tams sku­ba įsi­gy­ti bi­lie­ tus į kon­cer­tus, ren­gia­mus už­da­ro­ je fes­ti­va­lio te­ri­to­ri­jo­je. Čia vyks­ta eli­tiš­kiau­si, gar­siau­sių Eu­ro­pos bei Ame­ri­kos at­li­kė­jų kon­cer­tai.

Di­džiu­lia­me plo­te šie­met bu­vo įreng­tos ke­tu­rios pa­la­pi­nės, ku­ rio­se til­po nuo 300 iki 3,2 tūkst. žiū­ro­vų. Dau­giau­sia žmo­nių ga­lė­ jo klau­sy­tis kon­cer­tų ap­link sce­ną, įreng­tą po at­vi­ru dan­gu­mi.

Klau­sy­to­jų su­si­do­mė­ji­mas bu­vo toks di­de­lis, kad fes­ti­va­lio die­no­ mis no­rin­tie­ji ne­be­ga­vo bi­lie­tų.

Ne­ven­gė pa­gy­rų ir pa­šai­pų

Šie­met fes­ti­va­lio žvaigž­dė­mis ta­ po ai­rių at­li­kė­ja Sin­éad O’Con­nor, po­rtu­ga­lė fa­do dai­nų at­li­kė­ja Ma­ri­ za, žy­mio­jo Leo­nar­do Co­he­no sū­ nus Ada­mas Co­he­nas.

Dau­ge­lis žvaigž­džių at­vi­rai kal­ bė­jo apie ypa­tin­gą fes­ti­va­lio dva­ sią, bet sy­kiu ne­ven­gė pa­si­šai­py­ti iš san­tū­rių­jų da­nų, ku­rie, pa­ni­rę į mu­zi­ką, tie­siog pūp­so­jo sa­vo kė­dė­ se su­nė­rę ran­kas ant krū­ti­nės.

Mo­ka­mo­je zo­no­je per ke­lias die­ nas pa­si­ro­dė per 50 gru­pių. Kon­ cer­tai bu­vo or­ga­ni­zuo­ti taip, kad vos

Se­na­mies­ty­je gy­ve­ nan­tys žmo­nės ne­ si­pik­ti­na dėl triukš­ mo. Prie­šin­gai – di­des­nio­ji jų da­ lis pa­tys sma­giai lei­ džia lai­ką aikš­tė­se. nu­ti­lus mu­zi­kai di­des­nė­je sce­no­je gre­ta jos tuo­jau pat pra­si­dė­da­vo ki­ tas pa­si­ro­dy­mas at­vi­ro­je erd­vė­je.

Ko ge­ro, pui­kiai or­ga­ni­zuo­tų fes­ ti­va­lių bei mies­to šven­čių po pa­ sau­lį pa­va­ži­nė­ję klai­pė­die­čiai yra ma­tę ir ne­no­ro­mis kas­kart ly­gi­ nę juos su mū­siš­ke Jū­ros šven­te ar Pi­lies džia­zo fes­ti­va­liu.

Kiek­vie­no­je ka­bi­no­je – rankš­luos­tis

Vie­nas ak­tua­liau­sių kiek­vie­nam žmo­gui, kad ir ko­kio sti­liaus mu­zi­ką jis mėg­tų, yra tua­le­tų klau­si­mas.

Už­da­ro­je te­ri­to­ri­jo­je Tion­de­ry­je per ke­lias die­nas ap­si­lan­kė ke­lios de­šim­tys tūks­tan­čių žmo­nių, ta­ čiau ei­lu­tės prie tua­le­tų iš­si­ri­kiuo­ da­vo tik trum­pam, kai po va­lan­dą ar il­giau tru­ku­sio kon­cer­to žmo­nės pa­si­pil­da­vo iš kon­cer­tų sa­lių.

Tua­le­tai čia – me­di­niai na­me­liai ant ra­tų, kur kiek­vie­no­je ka­bi­no­je bu­vo ne tik tua­le­ti­nio po­pie­riaus, bet ir kriauk­lė, mui­las bei bal­tas fro­ti­nis rankš­luos­tis.

Mies­te­ly­je tik­rą eu­fo­ri­ją su­kel­ da­vo tvark­da­riai.

Bal­tais kom­bi­ne­zo­nais vil­kin­tys sa­va­no­riai trau­kė di­džiu­lį ve­ži­mą.

Dar ke­tu­ri žmo­nės rin­ko iš šiukš­ lia­dė­žių at­lie­kų ku­pi­nus mai­šus.

Vi­sa tai jie da­rė su to­kiu sma­gu­ mu ir net pa­si­di­džia­vi­mu, kad, ro­ dė­si, mi­nia žiū­ro­vų tu­rė­tų pa­vy­dė­ ti jiems šios veik­los.

Links­mi, sma­giai nu­si­tei­kę, dai­ nuo­jan­tys, mo­juo­jan­tys žmo­nės nė kiek ne­si­gė­di­jo šio dar­bo.

Vie­tos gy­ven­to­jai pa­sa­ko­jo, jog sa­va­no­riai fes­ti­va­ly­je at­si­ra­do vi­ sai ne­se­niai, nes anks­čiau, kad ir kiek mies­to va­ly­to­jai steng­da­vo­si, šven­tės die­no­mis gat­vė­se ne­trū­ ko šiukš­lių.

Žvaigž­dės: fa­do dai­nų at­li­kė­ja po­rtu­ga­lė Ma­ri­za žiū­ro­vams už dė­me­sį

dė­ko­jo nu­li­pu­si nuo sce­nos.

Po­li­ci­jai dar­bo nė­ra

Pag­rin­di­nis fes­ti­va­lio gė­ri­mas, be abe­jo, – alus, daž­niau­siai už­si­sa­ ko­mas mais­tas – ypač ska­nios deš­ re­lės su gars­ty­čio­mis.

Jo­kių ko­pūs­tų, jo­kių žir­nių ar kruo­pų ko­šių, ku­rių ko­ky­bė ne­re­tai tam­pa tik­ru iš­ban­dy­mu skran­džiui.

Su­te­mus jau vi­si šven­tės da­ly­viai bū­na leng­vai ap­ši­lę. Ta­čiau ne­te­ko ma­ty­ti nė vie­no po­li­ci­nin­ko. Vie­ nas ton­de­rie­tis ban­dė ti­kin­ti, kad jie dir­ba neu­ni­for­muo­ti, o ki­tas ste­bė­jo­si, kam jų rei­kia, juk vi­si lai­ min­gi ir pa­ten­kin­ti, nie­kam ne­ke­lia jo­kios grės­mės.

Tik iš­va­žiuo­jant iš mies­to ke­ li pa­rei­gū­nai ste­bė­jo, ar lai­ko­ma­si eis­mo tai­syk­lių.

Pa­kan­ka­mai triukš­min­gi kon­cer­ tai už­tru­ko iki gi­lios nak­ties, ta­čiau or­ga­ni­za­to­riai ar ko­kie nors ki­ ti funk­cio­nie­riai ne­sku­bė­jo trauk­ti lai­dų iš gar­so apa­ra­tū­ros.

In­te­re­sas: į kai ku­riuos kon­cer­

Rū­pes­tis: dau­ge­lis tė­vų vai­kus

Nė vie­no bam­bek­lio

mė­gau­ja­si tur­čius, ar dar­bi­nin­kas. Į ma­žu­tį Tion­de­rio mies­te­lį su­plū­ do žiū­ro­vai ne tik iš vi­sos Da­ni­jos, bet ir Vo­kie­ti­jos, Ang­li­jos, Olan­ di­jos. Ru­siš­kai ar lie­tu­viš­kai kal­ ban­čių gir­dė­ti ne­te­ko. Ta­čiau ki­ tą­met, kai fes­ti­va­lis bus su­reng­tas 40-ąjį kar­tą ir, kaip ti­ki­ma­si, bus ypač įdo­mus, į šį Da­ni­jos pro­vin­ ci­jos mies­te­lį ga­li at­ke­liau­ti žiū­ro­ vai iš dar to­liau.

tus, vy­ku­sius ka­vi­nė­se, žiū­ro­vai ver­žė­si net per lan­gus.

Se­na­mies­ty­je gy­ve­nan­tys žmo­nės ne­si­pik­ti­na dėl triukš­mo. Prie­šin­ gai – di­des­nio­ji jų da­lis pa­tys sma­ giai lei­džia lai­ką aikš­tė­se.

Ne­pi­giuo­se kon­cer­tuo­se di­džią­ją žiū­ro­vų da­lį su­da­ro bran­daus am­ žiaus žmo­nės.

Da­nai ne­si­pui­kuo­ja sa­vo tur­ti­ne pa­dė­ti­mi, to­dėl ne­sup­ran­ti, ar pie­ vu­tė­je ant ple­do gu­li­nė­ja ir mu­zi­ka

nuo gar­sios mu­zi­kos sau­go­jo au­si­nė­mis.

Nuo­tai­ka: ne vie­nas žiū­ro­vas į kon­cer­tus iš­si­ruo­šia ap­si­tai­sęs kau­kė­mis. Žiū­ro­vai ne­bi­jo šė­lio­ti ir pai­kai elg­tis, juk to­kia šven­tė – tik kar­tą per me­tus.

Dai­vos Ja­naus­kai­tės nuo­tr

16

šeštADIENIS, rugsėjo 14, 2013

vakarė

Al­ba­ni­ja – chao­sas, ku­ris Ats­ki­ra pa­sau­lio ci­vi­li­za­ci­ja va­di­na­mi Bal­ ka­nai fo­tog­ra­fą Ge­di­mi­ną Bar­tuš­ką su­ža­ vė­jo sa­vo žmo­nė­mis, au­ten­ti­ka, nuo­sta­ biu kraš­to­vaiz­džiu. O pa­sie­kus pa­sku­ti­ nę sto­te­lę, Al­ba­ni­ją, iš­ti­ko šo­kas – ne­tvar­ ka, tu­rin­ti sa­vo ža­ve­sio.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Va­ka­rų tvar­ka jau pa­bo­do

Dviem sa­vai­tėms automobiliu su­ si­ruo­šęs dar kar­tą ap­lan­ky­ti Bal­ka­ nus, šį­kart fo­tog­ra­fas G.Bar­tuš­ka tu­rė­jo tiks­lą – Al­ba­ni­ją, Ere­lių Že­ mę (alb. – Shqipë­ria), ku­rio­je dar ne­bu­vo. „Čia dar ne­bu­vau, to­dėl knie­tė­jo pa­ma­ty­ti. Man ap­skri­tai la­bai pa­tin­ka Bal­ka­nai. Va­ka­rų ci­ vi­li­za­ci­ja jau kiek pa­bo­du­si. Tvar­ka vie­no­da, nu­vyk­si į Vo­kie­ti­ją, Aust­ ri­ją ar dar kur ir ži­nai, ką pa­ma­ty­ si. Bal­ka­nuo­se – tau­tų ka­ti­las, toks chao­sė­lis jun­ta­mas, ir man tai la­ bai pa­tin­ka“, – šyp­se­nos ne­slė­pė fo­tog­ra­fas.

Ke­lias į prie­kį tiks­lo link ve­dė per Len­ki­ją, Če­ki­ją, Slo­va­ki­ją, Veng­ri­ ją, da­lį Kroa­ti­jos, Bos­ni­ją ir Her­ ce­go­vi­ną bei Juod­kal­ni­ją. Pa­sis­ve­

Va­žiuo­ji pro de­ga­li­ nę, o ten pa­dan­gas de­gi­na. Pas mus net rū­ky­ti ne­ga­li­ma. Ten to­kia lais­vė jun­ta­ma. čia­vę su šei­ma Al­ba­ni­jo­je, pa­sie­kę Grai­ki­jos sie­ną, pa­su­ko na­mų link ir dar ap­lan­kė Ma­ke­do­ni­ją, Ko­so­ vą, Bul­ga­ri­ją ir Ru­mu­ni­ją.

Kiek­vie­na ša­lis tu­ri sa­vo ža­ve­ sio ir vie­tų, ku­rias ver­ta pa­ma­ty­ti.

Bet, kaip sa­kė pa­šne­ko­vas, iš­vy­kus sve­tur ne mu­zie­jus lan­ky­ti no­ri­si, o pa­ma­ty­ti, kaip vie­noje ar ki­toje ša­ lyje gy­ve­na žmo­nės. Nuo jų ir pra­ dė­kime.

Pas­lau­gūs ir neį­ky­rūs

„Apie žmo­nes ga­liu pa­sa­ky­ti tik ge­ra. Kiek te­ko su­si­dur­ti, jie – pa­ slau­gūs, šil­ti, neį­ky­rūs. Na, gal tik Bul­ga­ri­ja pri­mi­nė Lie­tu­vą, – šyp­te­ lė­jo Ge­di­mi­nas. – Ją tik perva­žia­vo­ me, bet, kiek te­ko su­sto­ti de­ga­li­nė­ se ar par­duo­tu­vė­se, vi­si su­si­rau­kę.

Gal la­bai klai­din­gas pir­mas įspū­dis, bet jis bu­vo bū­tent toks.“

Fo­tog­ra­fas įver­ti­no Bos­ni­jos ir Her­ce­go­vi­nos bei Al­ba­ni­jos gy­ ven­to­jus. Pa­sak jo, nors ša­ly­se daug tur­ga­vie­čių ir pre­kiau­to­jų, gy­ven­to­jai nė iš to­lo ne­pri­me­na egip­tie­čių ar tur­kų, ku­rie įky­riai siū­lo sa­vo par­duo­da­mas pre­kes. „Jie tu­ris­tus la­bai my­li ir ver­ti­ na. Te­ko gir­dė­ti, jog ne­rei­kia bai­ min­tis, kad Al­ba­ni­jo­je ta­ve ga­li ap­vog­ti. Pa­lik­da­vau automobilį iš es­mės bet kur. Nors apie ša­lį vi­so­ kių kal­bų yra, kad ten bai­su ir pan.

Tie­sa, prieš ke­le­rius me­tus te­ ko skai­ty­ti straips­nį, ku­ria­me bu­ vo ra­šo­ma, kad Al­ba­ni­jo­je gir­dė­ti ka­laš­ni­ko­vų šū­viai. Na, aš jų tik­ rai ne­gir­dė­jau ir to bai­su­mo ne­ma­ čiau“, – pa­sa­ko­jo fo­tog­ra­fas.

Al­ba­ni­jo­je su­si­kal­bė­ti su vie­ti­ niais sun­ku, kaip tei­gė ke­liau­to­jas, nes jie be­veik ne­kal­ba ang­liš­kai.

Ta­čiau pa­slau­gu­mą ro­do vi­sur. „Jei pa­klau­si jų ke­lio ar ko­kios ki­tos pa­gal­bos pa­pra­šai, jie su­ kvie­čia pu­sę mies­to, kai­mo, ieš­ko, kas nors kiek kal­ba ang­liš­kai, kad ga­lė­tų pa­dė­ti“, – ma­lo­niais pri­si­ mi­ni­mais da­li­jo­si Ge­di­mi­nas. Dar jis tei­gė pa­ste­bė­jęs, kad ten žmo­ nės, nors ir gy­ve­na var­gin­gai, at­ ro­do kur kas la­biau at­si­pa­lai­da­vę. „Pas mus daug su­var­žy­mų, pas juos vis­kas lais­viau. Man net pa­ si­ro­dė, kad jie kur kas lai­min­ ges­ni. Gal ir dėl ge­ro sau­lė­to oro, – svars­tė G.Bar­tuš­ka ir pri­dū­rė: – Tie­sa, jie ir la­bai emo­cin­gi.“ Eis­mą rei­kia per­pras­ti

Pir­mo­ji adap­ta­ci­ja, kir­tus Al­ba­ ni­jos sie­ną, kaip sa­kė Ge­di­mi­nas, įvy­ko vie­na­me jos mies­tų – ša­lies šiau­rė­je esan­čia­me Ško­de­ry­je. „Įva­žia­vau į šį mies­tą ir ma­ ne iš­ti­ko šo­kas. Eis­mas – vi­siš­ ka su­maiš­tis, vis­ko daug, čia ir mies­te ga­li pa­ma­ty­ti asi­liu­ku jo­ jan­tį vie­ti­nį. Kai prie vi­so to pri­ pran­ti, su­pran­ti, kad jie gal ir vi­ sai pa­do­riai va­ži­nė­ja, aiš­ku, ke­lio ženk­lų ne per dau­giau­sia. Tik rei­ kia bū­ti la­bai ati­džiam, nes jei al­ ba­nas ma­to lais­vos vie­tos, jis ta­ve bū­ti­nai lenks ir lįs į tą tar­pą. Žie­du va­žiuo­ti taip pat rei­kia per­pras­ti.

Prekyba: miestų gatvėse parduodami vaisiai, daržovės, suvenyrai, ki-

ti daiktai, net žiebtuvėlių dalys.

Įspūdis: Albanija, kaip ir visi Balkanai, žavi savo kraštovaizdžiu, stebina lengva netvarka, juntama laisvė, nors ir

Greit­ke­liuo­se jie le­kia kaip akis iš­ de­gę. Ir nors iš pir­mo žvilgs­nio at­ ro­do kaip pa­tra­kė­liai, jus­ti, kad jie pa­tys la­bai sau­go­si“, – eis­mo si­ tua­ci­ją ir vai­ruo­to­jus api­bū­di­no fo­tog­ra­fas.

Pa­sak jo, žmo­nėms, mėgs­tan­ tiems tvar­ką, no­rin­tiems ra­my­bės, poil­sio į Al­ba­ni­ją ge­riau ne­va­žiuo­ ti, nes ten mums su­pran­ta­mos ra­ my­bės ras­ti sun­ku tiek mies­te, tiek kai­me. Kai­me gy­vu­liai laks­to kur tik no­ri, taip pat ir ant ke­lio. O mies­tai pri­me­na be­si­tę­sian­tį tur­ gų – ei­ni gat­vė­mis ir jo­se vis kas nors ką nors par­duo­da: vai­sius, dar­žo­ves, sau­lėg­rą­žas, su­ve­ny­

rus, skė­čius, net žieb­tu­vė­lių da­ lis. „Ir to­kių ne­ma­žai. Pa­vyz­džiui, sė­di pen­si­nin­kai, žai­džia šaš­kė­mis ir ką nors par­duo­da“, – Al­ba­ni­jos vaiz­dą pie­šė G.Bar­tuš­ka ir pri­dū­ rė, kad jam ta sui­ru­tė, ki­toks gy­ve­ ni­mas nei pas mus, pa­da­rė sa­vo­tiš­ ką įspū­dį. „Va­žiuo­ji pro de­ga­li­nę, o ten pa­ dan­gas de­gi­na. Pas mus net rū­ky­ti ne­ga­li­ma. Ten to­kia lais­vė jun­ta­ma.

Atot­rū­kis nuo tur­tin­gų­jų la­bai di­ de­lis. Galbūt ge­riau­siai tai pa­ro­do automobiliai. Al­ba­ni­jo­je va­ži­nė­ja pa­tys ge­riau­si bei nau­jau­si mer­se­ de­sai ir tie­siog mer­se­de­sai“, – ak­ cen­ta­vo pa­šne­ko­vas.

Vanduo: Albanija turtinga – turi net dvi jūras. Vakarinius šalies kran-

tus skalauja Adrija, pietvakariuose – Jonijos jūra.

Ke­ri kal­nuo­tas kraš­to­vaiz­dis

Ke­liau­da­mas per Bal­ka­nus fo­tog­ra­ fas tei­gė pri­pra­tęs, kad be­si­mė­tan­ čios šiukš­lės čia vi­siems yra nor­ ma­lus da­ly­kas. Al­ba­ni­jo­je, pa­sak jo, iš­vis nie­kas jų ne­me­ta į šiukš­lių dė­žę. Vis­kas me­ta­ma ant že­mės, o va­ka­re iš­va­lo­ma, su­tvar­ko­ma. Tiek rū­šia­vi­mo kon­tei­ne­rių kaip pas mus ten nė­ra. Ke­liau­to­jas ste­bė­jo­si, kad šiukš­les ren­kan­tys be­na­miai jas tar­si iš­kart rū­šiuo­ja, nes vie­ni ima tik po­pie­rių, ki­ti – plas­ti­ką, stik­lą ir pan. ir taip at­lie­ka ge­rą dar­bą. Ne­ rei­kia nė sa­ky­ti, kad kraš­to­vaiz­dis va­žiuo­jant per Bal­ka­nus ma­lo­niai ste­bi­na ir džiu­gi­na akį. Pats pu­

Nebrangina: išlikę senoviniai architek

to griuvėsių ir gyvenamųjų namų.

17

šeštADIENIS, rugsėjo 14, 2013

vakarė

ža­vi ir trau­kia

Vilnius

Varšuva

LENKIJA Praha

S L O VA K I J A

Bratislava Budapeštas

VENGRIJA

RUMUNIJA

Zagrebas

K R O AT I J A Sarajevas

Bukareštas

Belgradas

SERBIJA

BOSNIJA IR HERCEGOVINA

BULGARIJA

Prština

Sofija Podgorica K O S O VA S Skopjė Tirana M A K E D O N I J A

JUODKALNIJA

ALBANIJA

r labai didelis atotrūkis nuo turtingųjų.

sia­sa­lio pa­va­di­ni­mas reiš­kia kal­ ną. Ju­li­jos Al­pes, Kar­pa­tus kei­čia Di­na­rų kal­ny­nas, Bal­ka­nų kal­nai, Ro­do­pai, Šar Pla­ni­na. „Kuo ar­čiau Ad­ri­jos, tuo nuo­ sta­bes­ni vaiz­dai. Ir kal­nai, ir upės, ir eže­rai. Grįž­ti į Lie­tu­vą ir iš­tin­ ka toks kraš­to­vaiz­džio šo­kas – taip ly­gu, kad net 30 km au­tost­ra­doje į prie­kį ma­tai, o ten ir 200 m į prie­kį daž­nai ne­ma­ty­ti“, – įspū­džiais da­ li­jo­si Ge­di­mi­nas.

Mais­tas pi­gus ir ska­nus

Al­ba­ni­jo­je že­mė der­lin­ga, čia au­ga vy­nuo­gės, rie­šu­tai, dar­žo­vės. Paš­ ne­ko­vo tei­gi­mu, mais­tas la­bai pi­

ktūros paminklai pasiklysta tarp mies-

gus. O vie­šin­tiesiems prie jū­ros, nors pa­ts ir ne­val­go, pa­ta­rė pa­ra­ gau­ti jū­rų gė­ry­bių. „Vie­šė­da­mi Al­ba­ni­jo­je steng­da­ vo­mės val­gy­ti ato­kes­nė­se, to­liau nuo mies­to cent­ro esan­čio­se vie­ to­se, ku­rio­se val­go vie­ti­niai. Ten ir pi­giau, ir mais­tas au­ten­tiš­kes­ nis. Tie­sa, pa­ma­tę tu­ris­tus, jie la­ bai nu­steb­da­vo, esą – kaip jūs čia at­si­dū­rėt? Mies­to cent­re daug pi­ ce­ri­jų, la­bai jun­ta­ma Ita­li­jos įta­ ka“, – pa­sa­ko­jo Ge­di­mi­nas. Ka­vą ger­ti jis pa­ta­rė tur­kiš­ką ir ne­bi­jo­ ti grei­to­jo mais­to už­kan­di­nių, nes jo­se ga­mi­na­mas vie­ti­nis mais­tas.

Ten ke­pa­mi ir ke­ba­bai, bet, fo­tog­

Veng­ri­ja. Pa­ti­ko. La­bai tvar­kin­ga ša­lis.

Gam­ta taip pat la­bai gra­ži, vy­nas pi­gus ir la­bai gar­dus. Kai­nos ne­ma­žos, dy­ze­ li­nas bai­siai bran­gus, to­dėl ge­riau de­ga­ lais pa­si­rū­pin­ti prieš pa­ten­kant į šią ša­ lį. Bu­da­peš­tas – la­bai gra­žus mies­tas, To­ ka­jus – re­gio­nas ir mies­te­lis, ku­ria­me ga­ mi­na­mas veng­riš­kas vy­nas „To­kaj“. Ten vyks­ta ir eks­kur­si­jos, ga­li­ma ke­liau­ti ir de­gus­tuo­ti. Pė­če sun­kiai se­kė­si ieš­ko­ti nak­vy­nės: ar­ba vieš­bu­čio ne­bė­ra, nors nuo­ro­da ka­bo, ar­ba už­da­ry­tas ir dirbs tik ki­tais me­tais. Ga­liau­siai te­ko mie­go­ ti ma­ši­no­je.

Bos­ni­ja ir Her­ce­go­vi­na. Sa­ra­je­vas – nuo­sta­bus ir la­bai jau­kus mies­tas, į ku­ rį no­ri­si su­grįž­ti. Se­na­mies­tis su tur­ge­ liais, ka­vi­nu­kė­mis ir me­če­tė­mis ap­lin­ kui, upė. Kul­tū­rų ir re­li­gi­jų mai­ša­ly­nė su­ tei­kia mies­tui sa­vo vei­dą. Mos­ta­ras – is­ to­ri­nė Her­ce­go­vi­nos sos­ti­nė. Nuos­ta­bus mies­tas ant Ne­ret­vos upės kran­tų su įsi­ min­ti­nu se­na­mies­čiu ir Os­ma­nų im­pe­ ri­jos pa­li­ki­mu bei mies­to sim­bo­liu – til­tu su ak­me­ni­ne ar­ka, nuo ku­rio ir ki­lo mies­ to pa­va­di­ni­mas (serb. „most“ – „til­tas“).

L I E T U VA

ČEKIJA

Trum­pi fo­tog­ra­fo įspū­džiai apie ki­tas ša­lis

Gedimino Bartuškos nuotr.

ra­fo tvir­ti­ni­mu, mė­sa ir dar­žo­vės la­bai ska­nios. „Jei reikė­tų pa­ly­gin­ti, sa­ky­čiau, kad Bos­ni­jo­je ir Her­ce­go­vi­no­je ar Juod­kal­ni­jo­je mais­tas neįs­pū­din­ gas. Ten la­bai pa­si­ge­dau dar­žo­ vių. Jie ten mė­są val­go su duo­na ir svo­gū­nu. Al­ba­ni­jo­je ki­taip. Bet bū­ti­na pa­ra­gau­ti tra­di­ci­nių Bal­ ka­nų bu­rė­kų. Jie pa­na­šūs į mū­sų lie­ti­nius su mė­sa, tik gaminami iš sluoks­niuo­tos teš­los, o įda­rai – pa­tys įvai­riau­si: mė­sa, špi­na­tai, sū­ris ir kt. Juos rei­kia val­gy­ti su jo­gur­tu. Kiek te­ko ra­gau­ti, ska­ niau­sius val­giau Sa­ra­je­ve“, – pa­ ta­rė G.Bar­tuš­ka.

Ko­so­vas. Vaiz­das sa­vo­tiš­kas. To­liau nuo mies­to žmo­nės gy­ve­na var­ga­nai, ma­ty­ ti ka­ro pa­da­ri­niai – su­griau­ti, ap­leis­ti na­ mai. Sos­ti­nė­je Priš­ti­no­je esan­ti Mo­ti­nos Te­re­sės alė­ja pri­me­na Ge­di­mi­no pro­ spek­tą. Įs­pū­din­gas Priš­ti­nos et­nog­ra­fi­ jos mu­zie­jus. La­bai įdo­mu bu­vo pa­ma­ ty­ti, kaip se­no­vė­je gy­ve­no al­ba­nai, ten – jų kul­tū­ros, gy­ve­ni­mo bū­do at­spin­džiai, daik­tai, gink­lai, kos­tiu­mai. Be­je, čia įdo­ mūs ke­lio ženk­lai: ant vie­nų – tan­kas, ki­ tų – žvė­rys, paukš­čiai. Taip, ma­tyt, NATO taik­da­riai žy­mė­jo sa­vo ke­lius.

Ru­mu­ni­ja. Gra­ži Tran­sil­va­ni­jos gam­ ta, nuo­sta­būs Kar­pa­tų kal­nai, či­go­nų kai­mai – tik­ra eg­zo­ti­ka, vy­rai di­de­lėm skry­bė­lėm, mo­te­rys spal­vin­gais si­jo­ nais. Ver­ta už­suk­ti į Bra­no mies­te­lį, kur yra tu­ris­tų ob­jek­tu ta­pu­si Bra­no, ar­ba Dra­ku­los, pi­lis. Ga­li­te už­suk­ti ir į Si­gi­ šoa­rą – mies­te­lį, ku­ria­me gi­mė Dra­ku­ la. Taip pat ver­ta ap­lan­ky­ti sos­ti­nę Bu­ ka­reš­tą, vi­du­ram­žiš­ką Si­biu mies­tą, Bra­ šo­vą, uni­ka­lius Bu­ko­vi­nos re­gio­no vie­ nuo­ly­nus.

Ma­ke­do­ni­ja. Sos­ti­nė Skop­jė vis dar at­ sta­to­ma po 1963 m. įvykusio že­mės dre­ bė­ji­mo. Di­džiau­sią įspū­dį ir nuo­sta­bą kė­lė vi­sur sta­to­mi di­džiu­liai pa­mink­lai ir dva­rai. Vi­siš­kai siur­rea­lis­ti­nis mies­ tas. Ša­lis ma­žy­tė, o sta­ty­bos gran­dio­ zi­nės. Val­džia net mo­kes­čius ke­lia, kad su­rink­tų pi­ni­gų sta­ty­boms. Pa­tys ar­chi­ tek­tai vi­sa tai va­di­na ki­ču, bet vis tiek ver­ta pa­ma­ty­ti.

Pa­ta­ri­mai vie­šint Al­ba­ni­jo­je Bū­ti­na ap­lan­ky­ti Al­ba­ni­jos sos­ti­nę Ti­ra­ną. Taip pat gra­žų prie jū­ros įsi­kū­ru­sį mies­tą Sa­ran­dę. Ša­ lia jos yra an­ti­ki­nis But­rin­čio mies­tas. Al­ba­ni­ jo­je bū­ti­na ap­lan­ky­ti Mė­ly­ną­ją Akį.

Pa­si­rū­pin­ti gry­nai­siais pi­ni­gais, nes kor­te­le nie­kur ne­pa­vy­ko at­si­skai­ty­ti, net de­ga­ li­nė­se. Vie­šint Sa­ran­dė­je pra­var­ tu „pa­si­gau­ti“ grai­kų mo­bi­lų­jį tink­lą, nes kai­nos la­bai ski­ria­ si. Al­ba­ni­jo­je mi­nu­tė kai­nuo­ja apie 7 li­tus.

Apie ke­lius Bal­ka­nuo­se

Nuotaika: nepaisant tvyrančio chaoso, Albanijos gyventojai, keliautojo

pasakojimu, atrodo laimingi.

Bal­ka­nuo­se ke­l iai mo­ka­m i be­veik vi­ sur. G.Bar­t uš­kos tei­g i­mu, Slo­va­k i­jo­je neap­si­mo­ka pirk­t i lei­d i­mo, nes ir ne­ mo­ka­mi ke­liai ga­na ge­ri. Veng­ri­jo­je au­ to­ma­gist­ra­lė kai­nuo­ja 10–15 eu­rų per sa­ vai­tę. Bos­ni­jo­je ir Her­ce­go­vi­no­je fo­tog­ ra­fas pa­ta­rė ne­va­ž iuo­t i mo­ka­mais ke­ liais, nes „vaiz­dai šio­je ša­ly­je ne­pa­kar­ to­ja­mi, nuo­sta­bu va­žiuo­ti kal­nų ke­liais“.

Kroa­ti­jo­je, pa­sak jo, ne­ver­ta rink­tis au­

tost­ra­dos, nes la­bai gra­ž us ke­lias ei­na pa­lei jū­rą: iš vie­nos pu­sės jū­ra, iš ki­tos – kal­nai. Al­ba­ni­jo­je už ke­lius jam mo­kė­ti ne­te­ko. Pa­si­t i­kė­t i na­v i­ga­cijos sis­te­ma, anot Ge­di­mi­no, ne­ver­ta, nes ji la­bai ne­ tiks­li, o ke­lių būk­lė – la­bai pra­sta. Vyks­ ta ke­lio dar­bai, bet nė­ra jo­k ių nuo­ro­dų.

Kaip jis sa­kė, leng­vai ga­li ir ma­ši­ną ko­ kio­je nors duo­bė­je pa­mes­ti ar iš­va­žiuo­ ti į prieš­prie­ši­nę eis­mo juos­tą.

18

šeštADIENIS, rugsėjo 14, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

Astrologinė prognozė rugsėjo 14–20 dienoms ŠAU­LYS (11 23–12 21)

AVI­NAS (03 21–04 20)

Savaitgalį būsite žvalūs, draugiški, o tai teigiamai veiks aplinkinius, užtikrins sklandų bendravimą. Vis dėlto galite pasijusti nejaukiai dėl kažkieno priekaištų, kad nevykdote pažadų. Geriausia atgaila – švelnumas, komplimentai.

Pasitelkite fantaziją, kad nudžiugintumėte mylimą žmogų, vaikus. Kitą savaitę gali atsirasti vilčių, susijusių su draugyste, meile ir siekiant daugiau įtakos. Deja, kai kurie pokalbiai nebus malonūs. Galite išgirsti, kad kažkas rezgama jums už nugaros.

Neimkite į galvą, tausokite sveikatą.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Pora: jau kurį laiką Ma­don­na santykius rezga su daugiau nei perpus

Savaitgalį galite išvykti tolokai nuo namų, dalyvauti tarptautiniame renginyje. Regis, sulauksite laiškų iš tų žmonių, kurie išvykę į užsienį. Neišsisukinėkite, jeigu turite grąžinti skolą. Kitą savaitę būsite nusiteikę aptarti svarbius reikalus su įtakingais veikėjais. Atrodo, kad dėl kažko labai jaudinsitės, nerimausite. Tai gali būti susiję su tarnybiniu patikrinimu, kalba viešumoje ar svarbios jums srities permaina.

Savaitgalį pavyks daug nuveikti, jei pasitelksite į pagalbą artimus žmones, draugus.

Neblogai būtų išvykti į trumpą kelionę, susitikti su seniai matytais giminaičiais. Kitą savaitę galite gauti neblogą pasiūlymą ar informaciją, naudingą dalykine, finansine prasme. Iš sąstingio pajudės kai kurie reikalai. Kita vertus, jei jumyse viršų ims godumas ir puikybė, galite aklai patikėti praturtėjimo, išgarsėjimo galimybe. Tik originalumas ir talentas žada puikių vaisių.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalį teks imtis susikaupusių ūkinių darbų. Tiktų reikštis sporte, spręsti vedybų, vaikų ir meilės klausimus, lankyti gimines. Vis dėlto reikės pasistengti, kad rastumėte raktą į artimų žmonių širdis. Svarbu elgtis taikiai, draugiškai. Kitą savaitę būsite imlūs įspūdžiams, informacijai. Pravartu aiškintis aktualius juridinius, finansinius klausimus.

Galite vykti į komandiruotę, varžybas, turėti reikalų su originalia veikla užsiimančiais užsieniečiais.

Savaitgalį skaitykite, rašykite laiškus, flirtuokite.

Subtiliai parodykite, kad vertinate partnerį, kad jis jums reikalingas. Tai sustiprins santykius, jeigu jie nėra galutinai išsisėmę.

Nekritikuokite, nepavyduliaukite. Nuo pirmadienio energiją nukreipkite į verslą, darbą ir kūrybą, tik veikite nuosekliai, nes blaškymasis ne tik neduos norimų rezultatų, bet gali padėti jūsų priešininkams. Daugiau laiko skirkite meilei, draugystei.

jaunesniu šokėju B.Zai­ba­tu.

Su­ža­dė­tu­vių ne­bu­vo?

Pop­mu­zi­kos ka­ra­lie­nės Ma­don­ nos at­sto­vas pa­nei­gė bul­va­ri­nė­je ži­niask­lai­do­je pa­si­ro­džiu­sį pra­ne­ ši­mą apie ga­li­mai įvy­ku­sias dai­ni­ nin­kės su­ža­dė­tu­ves.

Žur­na­las „In Touch“ pra­ne­šė, kad dai­nos „Ma­te­rial Girl“ at­li­kė­ja yra pa­si­ruo­šu­si pa­ky­lė­ti sa­vo san­ty­kius su 25-erių Bra­hi­mu Zai­ba­tu į aukš­ tes­nį ly­gį ir su juo su­si­tuok­ti.

Ma­ža to, žur­na­le pa­skelb­ta, kad praė­ju­sią sa­vai­tę lan­ky­da­ma­si Ka­ ba­los cent­re Niu­jor­ke Ma­don­na sa­ vo šo­kė­jų gru­pės na­rį pri­sta­tė kaip su­ža­dė­ti­nį. „Ji at­ro­dė la­bai lai­ min­ga ir net ne­mė­gi­no sau­go­ti pa­

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Savaitgalį kalbos suksis apie meilę, vaikus, sveikatą, mitybą, ūkinius reikalus. Regis, mėginsite namuose įvesti nepriekaištingą tvarką. Venkite konfliktų, puoselėkite draugiškus santykius. Įmanomi viliojami pasiūlymai, kurie išties gali būti verti dėmesio.

Kitą savaitę turbūt mėginsite pagerinti profesinius reikalus, išplėsti savo kaip darbuotojo, specialisto ar verslininko galimybes. Labai svarbūs atrodys komfortas, graži aplinka ir apranga, sveikata ir higiena. Būsite nusiteikę į tai investuoti pinigų.

slap­ties. At­ro­dė, kad ji no­ri, jog vi­ si ži­no­tų, kad ji te­ka už ši­to vy­ro“, – ci­tuo­da­mas pa­ti­ki­mą šal­ti­nį pra­ ne­šė žur­na­las.

Ta­čiau Ma­don­nos at­sto­vas pa­ nei­gė šią in­for­ma­ci­ją ir Gos­sip­ Cop.Com pa­reiš­kė, kad pra­ne­ši­ mas apie su­ža­dė­tu­ves yra „vi­sai ne­tei­sin­gas“.

Pir­mo­ji ket­ve­rius me­tus gy­va­ vu­si Ma­don­nos san­tuo­ka su ak­to­ riu­mi Sea­nu Pen­nu nu­trū­ko 1989 me­tais. Vė­liau ji aš­tuo­ne­rius me­ tus bu­vo iš­te­kė­ju­si už bri­tų fil­mų kū­rė­jo Guy Rit­chie, su ku­riuo iš­si­ sky­rė 2008-ai­siais. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Prin­cas Wil­lia­mas pa­lie­ka gink­luo­tą­sias pa­jė­gas Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prin­cas Wil­ lia­mas bai­gė sa­vo sraig­tas­par­nio pi­lo­to tar­ny­bą Ka­ra­liš­ko­sio­se oro pa­jė­go­se (RAF) ir pa­si­trau­kė iš gink­luo­tų­jų pa­jė­gų, pra­ne­šė ka­ra­ liš­ko­ji šei­ma.

Lie­pos mė­ne­sį tė­vu ta­pu­siam prin­ cui, ku­ris yra ant­ras ei­lė­je į Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos sos­tą, ant­ra­die­nis bu­vo pa­sku­ti­nė die­na ka­ri­nė­se pa­ jė­go­se, ku­rio­se jis tar­na­vo dau­giau nei sep­ty­ne­rius me­tus. Atei­ty­je jis ke­ti­na pri­siim­ti dau­giau ka­ra­liš­kų­ jų pa­rei­gų ir lab­da­rin­gos veik­los.

Pa­sak šal­ti­nių, 31-erių prin­cui Wil­lia­mui šie me­tai yra „pe­rei­na­ mie­ji“ ir jis svars­to „vals­ty­bės tar­ ny­bos“ ga­li­my­bes. Apie jo spren­di­ mą bus pra­neš­ta per ar­ti­miau­sius 12 mė­ne­sių.

Prin­cas Wil­lia­mas ir to­liau da­ ly­vaus vai­kams ir ka­ro ve­te­ra­nams pa­de­dan­čių lab­da­rin­gų or­ga­ni­za­ ci­jų veik­lo­je, pra­ne­šė rū­mai. Jie­ du su žmo­na Cat­he­ri­ne anks­čiau pa­sa­ko­jo, kad jiems pa­ti­ko gy­ven­ti

Savaitgalį pravartu sukaupti reikiamų žinių, išnagrinėti aktualią temą. Pasistenkite atkurti darną su mylimu žmogumi, šeima, draugais.

Per savaitę galite patirti aistringų akimirkų. Pastangos nenueis veltui. Kitą savaitę galite gauti naujieną iš tolimų draugų, kvietimą į renginį, sulaukti savo talento ar žinių įvertinimo. Vis dėlto, jei tikitės gero uždarbio, krūvos pinigų, galite likti nusivylę. Kontaktai su užsieniečiais, įtakingais asmenimis gali duoti naudos ateityje.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

ša­lia RAF ba­zės Šiau­rės Vel­se. Per ke­lias ar­ti­miau­sias sa­vai­tes ku­ni­ gaikš­čiai su sū­ne­liu Geor­ge’u tu­rė­ tų per­si­kel­ti į at­nau­jin­tus Ken­sing­ to­no rū­mus.

Wil­lia­mo bro­lis prin­cas Har­ ry to­liau pa­si­lie­ka ka­ri­nė­je tar­ ny­bo­je. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Savaitgalis bus išskirtinis, jeigu dalyvausite savo ar ne savo vestuvėse, krikštynose, kūrybiniame konkurse ar kt. Neįžeiskite partnerio jausmų, jeigu ne viskas vyksta pagal planą. Būkite aistringi, bet korektiški ir kantriai kurkite romantišką aplinką. Tuomet jūsų troškimai gali išsipildyti. Kitą savaitę teks tvarkyti verslo arba nuosavybės dokumentus, megzti naujus ryšius. Galbūt turėsite reikalų su banku, draudimo įstaiga. Pasitaikys nervingų situacijų, bet nuotaiką skaidrins meilė.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Savaitgalio pirmą pusę gali temdyti šeimos, buities rūpesčiai. Vėliau nuotaika pagerės.

Tikėtinas kvietimas iš žmogaus, su kuriuo esate buvę artimi. Turėsite vikriai suktis, jei esate susijęs su pramogų verslu, menu. Pasitelkus atkaklumą, jums būtinai pasiseks. Kitą savaitę būsite nusiteikę uoliai darbuotis ir demonstruoti kompetenciją. Noras padaryti įspūdį stimuliuos koreguoti gyvenimo būdą ir taisyti išvaizdos trūkumus. Vis dėlto rizikinga leistis į abejotinas avantiūras, ypač jei turite šeimą.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Šį savaitgalį jus atakuos artimieji, draugai. Galite sulaukti dėmesio iš neabejingo priešingos lyties asmens. Tikėtina kelionė. Tai gali būti susiję ir su meile. Vis dėlto labiausiai atsipalaiduosite gamtoje, artimoje aplinkoje. Darbe arba namuose teks kaip reikiant pasiplūkti tvarkant ūkį, darant remontą, aiškinantis smulkmenas, sprendžiant netikėtas problemas. Pastangos užsidirbti pinigų ar pripažinimą duos neblogų rezultatų. Kažkas lemtinga gali vykti meilės ar kūrybos srityje.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Savaitgalio dienos palankios mistinei, meninei veiklai, medituoti. Mokėkite rasti džiaugsmo smulkmenose. Bendraudami su vaikais ir mylimaisiais daugiau juokaukite. Nuo pirmadienio pakankamai dėmesio skirkite verslo, profesijos reikalams, nes dėl aplaidumo galite netekti kolegų ir klientų pasitikėjimo. Yra tikimybė, kad, partnerio raginami, sudarysite sutartį, gausite kreditą, susitarsite dėl nekilnojamojo turto pirkimo ar pardavimo. Kita vertus, skubotas sandoris ar sprendimas bus nenaudingas. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Šeštadienį šėlkite su draugais, eikite į pasimatymus, renginius, o sekmadienį ramiai pailsėkite. Gali pradėti pildytis kai kurie slapti jūsų lūkesčiai. Jus praturtins meditacijos, filosofiniai apmąstymai. Labiau saugokite sveikatą. Kitą savaitę beveik viskas riedės iš inercijos. Apdairiau elkitės su pinigais. Pasąmonėje jums labai norėsis saugumo, meilės. Regis, apsispręsite kažkam įsipareigoti, jeigu su juo sieja stiprus dvasinis ryšys. Netikėtai gaSidonija lite gauti naujo darbo.

19

šeštadienis, rugsėjo 14 , 2013

vaikų alėja 4–7 m.

Sveiki, mažieji ir jų vyresnieji padėjėjai! Šio šeštadienio „Vaikų alėja“ skirta 4-7 metų vaikams, bet ne visi jie moka skaityti. Tad, mieli tėveliai, seneliai, broliukai ir sesutės, padėkite jiems perskaityti ir atlikti užduotis bei dalyvauti konkurse.

„Klai­pė­dos“ re­dak­ci­ja, Nau­jo­jo So­do g. 1A, „K cent­ras“.

Ma­no ge­riau­sias drau­gas Ro­ko Rim­kaus (4 m.) ir Ma­jos Du­lai­tės (4 m.), Ka­mi­lės Va­si­liaus­kai­tės (5 m.) ir Evos Jan­kaus­kai­tės (5 m.) ge­riau­si drau­gai tu­rė­tų jais la­bai di­džiuo­tis. Šie mū­sų skai­ty­to­jai ne tik įam­ži­no sa­vo drau­gus pie­ši­niuo­se, bet ir ta­po kon­kur­so lai­mė­to­jais.

Pie­ši­nu­kų au­to­rių pri­zai lau­kia dien­raš­čio „Klai­pė­da“ re­dak­ci­jo­je (Nau­jo­jo So­do g. 1A, „K cent­ras“, I aukš­tas, Skel­bi­mų sky­rius).

Ro­kas Rim­kus, 4 me­tai „Ma­no ge­riau­sias drau­gas Lau­ry­nas“

Ma­ja Du­lai­tė, 4 me­tai „Ma­no ge­riau­sia drau­gė Ad­ri­ja“

Ka­mi­lė Va­si­liaus­kai­tė, 5 me­tai „Aš su Eva ei­nu prie upės“

Eva Jan­kaus­kai­tė,

5 me­tai „Ma­no ge­riau­sia drau­gė Ka­mi­lė“

Orai

Šiandien bus debesuota su pragiedruliais, vietomis palis. Dieną prognozuojama 15–20 laipsnių šiluma.

Sekmadienio naktį Kauno ir Vilniaus regionuose tvyros rūkas, dieną bus debesuota su pragiedruliais, lis nedaug. Temperatūra naktį laikysis apie 18–20 laipsnių.

Šiandien, rugsėjo 14 d.

+18

+18

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+18

Šiauliai

Klaipėda

+18

Panevėžys

+16

Utena

+17

7.05 19.55 12.50

257-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 108 dienos.

Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+16

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +19 Brazilija +29 Briuselis +17 Dublinas +14 Kairas +35 Keiptaunas +15 Kopenhaga +19

kokteilis To­liau vai­din­ki­me dar­bą Pa­si­ro­do jums, mie­l i skai­t y­to­jai, pa­ tin­ka vai­din­ti, kad daug dir­ba­te, nors iš tik­rų­jų – vos kru­ta­te.

Po to, kai praė­ju­sią sa­vai­tę „Kok­tei­lis“ spaus­d i­no pa­ta­r i­mų, kaip tu­r i žmo­ nės elg­t is, kad darb­da­v iai džiaug­t ų­ si jų dar­bu, jūs pa­pra­šė­te dar dau­giau gud­r y­bių. Ar sa­viems žmo­nėms gai­ la? Pra­šau.

Kaunas Londonas +20 Madridas +31 Maskva +19 Minskas +17 Niujorkas +22 Oslas +19 Paryžius +19 Pekinas +30

Praha +19 Ryga +22 Roma +24 Sidnėjus +22 Talinas +20 Tel Avivas +34 Tokijas +30 Varšuva +18

Vėjas

3–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+14

+18

+16

+15

5

+14

+17

+16

+14

5

rytoj

pirmadienį

+15

Marijampolė

Vilnius

+16

Alytus

+14

+13

6

1638 m. mi­rė Ang­l i­jos dva­s i­n in­k as Joh­n as Har­var­das, ku­rio gar­bei bu­vo pa­va­d in­t as Har­ var­do uni­ver­si­te­tas. Gi­ mė 1607 m.

1752 m. Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je bei jos ko­lo­n i­jo­se pra­dė­tas nau­do­t i gri­ga­ liš­ka­sis ka­len­do­r ius; lai­ kas bu­vo per­kel­tas 11 die­ nų į prie­kį.

1812 m. Na­po­leo­nas Bo­ na­par­tas įžen­gė į ru­sų pa­deg­tą Mask­vą.

1829 m. bai­gė­si Ru­si­jos

Čes­ka (jo­kiais bū­dais ne­leis­ki­te, kad šis teks­tas pa­kliū­tų jū­sų vir­ši­nin­kui į ran­kas)

Ru­duo: sa­vait­ga­lį pro­gno­zuo­ja­mi šil­ti ir be lie­taus orai.

Šį sa­vait­ga­lį klai­pė­die­čiai tu­rė­tų pa­si­mė­ gau­ti ru­de­nė­jan­čia gam­ta, nes si­nop­ti­kai uos­ta­mies­ty­je lie­taus ne­ža­da.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

„Ti­kė­ti­na, kad kri­tu­lių ne­su­lauk­ si­me. Jei su­si­da­rys lie­taus de­be­ sys, tai bus tik trum­pa­lai­kis lie­tus ir jis ne­tu­rė­tų su­ga­din­ti nuo­tai­ kos“, – ti­ki­no Lie­tu­vos hid­ro­me­

Eisvina, Eisvinas, Goštautas, Krescencijus, Rozalija, Salustija, Sanita, Sanija, Santa

ir Tur­k i­jos ka­ras. Ca­ras Ni­ko­la­jus I už­val­dė pie­ ti­nį Kau­ka­zą.

1927 m. au­toa­va­r i­jo­j e Ni­co­je (Pran­cū­z i­ja) žu­ vo JAV ba­le­to pri­ma­do­ na Isa­do­ra Dun­can.

1959 m. so­vie­tų kos­mi­ nis apa­ra­tas „Lu­na-2“ ta­ po pir­muo­ju, nu­si­lei­du­ siu Mė­nu­ly­je.

1982 m. praė­jus die­nai po au­to­mo­bi­lio ka­tast­ro­ fos mi­rė ak­to­rė ir Mo­na­ ko prin­ce­sė Gra­ce Kel­ly.

Gi­mė 1929 m.

Sa­vait­ga­lį džiu­gins ši­lu­ma

Nie­ka­da neat­sa­ki­nė­ki­te į skam­bu­čius tie­sio­giai, jei­gu ga­li­te pa­si­nau­do­ti bal­ so pa­štu. Žmo­nės be­veik nie­ka­da ne­ skam­bi­na pa­si­siū­ly­t i pa­dė­t i, at­v irkš­ čiai, jie skam­bi­na, kad jūs ką nors dar jiems pa­da­r y­tu­mė­te. O taip gy­ven­t i ne­ga­li­ma. Te­gu vi­si skam­bu­čiai ei­na į bal­so pa­štą ir jūs ži­no­si­te, ka­da rei­kia at­si­liep­ti, o ka­da ge­riau ne­rea­guo­ti. Jei­ gu jums ban­do­ma pri­mes­ti nuo­bo­džią už­duo­tį, per­skam­bin­ki­te per pie­tų per­ trau­ką, kai tiks­liai ži­no­te, kad at­si­liep­ti ga­li tik sek­re­to­rė ar­ba bal­so pa­štas. At­ ro­dy­si­te są­ži­nin­gas ir do­ras, nes rea­ga­ vo­te į pra­šy­mą. Ir jau pa­ts pra­šy­to­jas kal­tas, kad tuo me­tu bu­vo iš­vy­kęs.

Jei­g u vir­ši­nin­kas dar nei­šė­jo, ge­r iau už­tru­ki­te dar­be. Pas­kai­ty­ki­te no­ri­mus žur­na­lus ar kny­gas (na­mie vis tiek tam ne­bus lai­ko). Taip pat siųs­ki­te elekt­ro­ ni­nius pra­ne­ši­mus ne dar­bo me­tu, pa­ vyz­d žiui, 21.35, 7.15 val. ar­ba šven­čių die­no­mis.

Gar­siai at­si­dus­k i­te, kai kal­ba­ma apie dar­bus. De­monst­ra­ty­viai nu­brau­k i­te ran­ka kak­tą. Tai su­da­rys įspū­d į, kad esa­te la­bai ap­k rau­tas ir dau­g iau dar­ bų jums jau ne­be­pa­vyks pa­trauk­ti.

Po­pie­riai ant sta­lo taip pat pui­kiai tin­ ka at­si­ri­bo­ti nuo pa­ša­li­nių akių – per juos ne­si­ma­tys, ką iš tie­sų da­ro­te. Ant praė­ji­mo su­si­dė­k i­te se­nus ap­lan­k us ir kny­gas, kad prie jū­sų bū­t ų sun­k u priei­ti.

Iš­to­bu­lin­ki­te rei­kia­mą lek­si­ką. Iš­mo­ki­ te kaip ga­li­ma dau­giau ter­mi­nų ir tarp­ tau­ti­nių žo­džių. Bū­ti­nai var­to­ki­te juos bend­rau­da­mi (ypač su vir­ši­nin­ku). At­ min­ki­te, kad jis gal ir ne­la­bai su­pras, ką sa­ko­te, bet nuo­mo­nę apie jus su­si­da­ rys tei­gia­mą.

Vardai

RUGsėjO 14-ąją

Rytas

+14

+16

+16

teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­ gno­zių cent­ro si­nop­ti­kė Dan­guo­lė Jakš­tie­nė. Šeš­ta­die­nio nak­tį ža­da­ma 10–12 laips­nių tem­pe­ra­tū­ra, die­ną oras tu­rė­tų su­šil­ti iki 17–19 laips­nių. „Abi sa­vait­ga­lio die­nas iš­si­lai­ kys pa­na­šūs orai. Nors sau­lė pro

Astos Dykovienės nuo­tr.

de­be­sų sluoks­nį grei­čiau­siai ne­ pra­si­muš, ta­čiau bus šil­ta, pūs ry­ tų, šiau­rės ry­tų vė­jas, ku­rio grei­tis sieks 3–8 m/s“, – pro­gno­za­vo si­ nop­ti­kė.

Pir­ma­die­nį orai ga­li keis­tis, die­ ną tu­rė­tų pa­ly­ti, bet oras su­šils iki 17–19 laips­nių. O ant­ra­die­nį lie­ taus ne­tu­rė­tu­mė­me su­lauk­ti. Bus dar šil­čiau. Oras su­šils iki 18–20 laips­nių. „Kol kas rug­sė­jis yra gra­žus, vy­ rau­ja pie­ti­nių kryp­čių vė­jai. Nors ki­tą sa­vai­tę tu­rė­tų po tru­pu­tį vės­ ti. Bet di­de­lių šal­čių tik­rai dar ne­ bus“, – kal­bė­jo si­nop­ti­kė.

1983 m. gi­mė bri­t ų soul mu­z i­kos at­l i­kė­ja Amy Ja­de Wi­ne­hou­ se. Mi­rė 2011 m.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei sap­nuo­ja­te, kad ge­ria­te šam­pa­ną dar­be, lau­k ia įkur­tu­vės. Šis sap­nas ga­ li per­spė­t i, kad ta­po­te per­ne­lyg at­v i­ ras. Ger­ti šam­pa­ną vie­nam – to­li­ma ke­ lio­nė, iš ku­rios ne­no­rė­si­te su­g rįž­ti į na­ mus. Šis sap­nas ga­l i reikš­t i ir ne­tei­sin­ gai su­pras­tą egoiz­mą. La­bai pu­to­jan­tis, bė­gan­tis per kraš­tus šam­pa­nas – neiš­ ti­k i­my­bė. Šis sap­nas ga­l i reikš­t i ir ap­ kal­bas ar neat­sa­k in­gai švais­to­mus pa­ ža­dus. Jei­gu ma­to­te sap­ne ge­rai iš­vys­ty­tus rau­me­nis, tai toks sap­nas reiš­k ia rim­ tus su­si­dū­r i­mus su prie­š ais, ku­r iuos jūs įveik­si­te. Jei­g u su­sap­na­vo­te vy­rą di­de­liais rau­me­ni­mis, toks sap­nas reiš­ kia pa­vo­jų iš ten, iš kur tik­rai to ne­si­ti­ki­ te. Jei­g u sap­ne jūs tre­n i­r uo­ja­tės tre­n i­ ruok­lių sa­lė­je, toks sap­nas reiš­k ia, kad jūs nuo­lat esa­te ge­ro­je for­mo­je, pri­si­ žiū­r i­te ne tik svei­ka­tą, bet ir iš­vaiz­dą, to­dėl grei­tai įgy­si­te di­des­nę ap­lin­k i­nių pa­gar­bą. Jei­gu sap­ne jūs ma­tuo­ja­te rau­ me­nų apim­t į, toks sap­nas reiš­k ia, kad jūs per daug sau­go­tės ir įta­ri­nė­ja­te ap­ lin­k i­n ius ne­bū­tais da­ly­kais. Per daug di­de­l is ne­pa­s i­t i­kė­ji­mas ga­l i iš­š auk­t i ne­pa­gar­bą, ne­pa­t ik­lu­mą. Jei­g u su­sap­ na­vo­te glež­nus rau­me­nis, neišt­re­ni­ruo­ tus, tai toks sap­nas reiš­k ia, jog sėk­mės dar­buo­se ne­lau­k i­te, ne­ž iū­rint į tai, kad bu­vo­te įsi­ti­k i­nę, jog vis­kas pa­kryps tik į ge­rą pu­sę. Jei sap­nuo­ja­te, kad pir­mą kar­tą užė­ jo­te į an­tik­va­ria­tą, ju­mis su­si­do­mės sve­ čiai iš už­sie­nio. Jei an­tik­va­ria­te per­ka­ te kny­gas ar ko­k ius nors daik­tus – jū­sų kas­die­ny­bė bus įvai­res­nė ir links­mes­ nė. Sap­ne an­tik­va­ri­niais bal­dais ap­sta­ ty­tas bu­tas – ne­ti­kė­tas pra­tur­tė­ji­mas.