PIRMAS miesto dienraĹĄtis
pirmadienis, RUGSÄ–JO 16, 2013
www.kl.lt
=6?:.162;6@ ?B4@ Âź7< #
11
213 (19 815)
RUBRIKA
c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya
JĹŞRA
Kapitonas ieĹĄko jo lietuviĹł pÄ&#x2014;dsa kĹł
KlaipÄ&#x2014;dietis jĹŤrĹł kapitonas Juozas Liepuonius pateko ÄŻ ÄŻdomĹł reisÄ&#x2026; PietĹł Amerikoje, kur kaskart vis aptinkama lietuviĹĄkĹł pÄ&#x2014;dsa kĹł.
Kelininkai jau pradÄ&#x2014;jo ruoĹĄtis Ĺžiemai.
J.Kerry ir S.Lavrovas Ĺžada, kad Sirijoje po metĹł neliks cheminio ginklo.
Miestas 3p.
Pasaulis 14p.
KruiÂziÂniĹł laiÂvĹł ĹĄieÂmet atÂplauÂkÄ&#x2014; maÂĹžiau, o tuÂrisÂtĹł â&#x20AC;&#x201C; dauÂgiau.
Vidmantas Matu
v.matutis@kl.lt
Ĺ iandien priedas 12
81-eriĹł klaiÂpÄ&#x2014;Âdie tis JuoÂzaÂpas Kim tys jau pusÂmeÂtÄŻ jau Ä?iaÂsi paÂĹžeÂminÂtas ir apÂgauÂtas, nes buÂvo perÂneÂlyg atÂviÂras ir paÂtikÂlus. KoÂvo viÂdu ryÂje smalÂsuÂmo ve daÂmas jis nuÄ&#x2014;Âjo pa siÂklauÂsyÂti speÂciaÂlis tĹł paÂsaÂkoÂjiÂmo apie sveiÂkaÂtiÂniÂmo bĹŤÂdus gyÂdanÂtis nuo dau gyÂbÄ&#x2014;s seÂnatÂvÄ&#x2014;Âje pa siÂreiĹĄÂkianÂÄ?iĹł liÂgĹł ir taÂpo apÂsukÂriĹł vers liÂninÂkĹł auÂka.
PN Q_b` X\` aR_ ZV [N YN` Na cV _\ WR WĂ _\ WR
Kaina 1,30 Lt
7b\g\ 9VR]b\[VNb` [b\
â&#x20AC;&#x17E;Jei galÂva atÂlaiÂkys, tai ko joms neÂbus kur dingÂti.â&#x20AC;&#x153; BalÂtiÂjos jĹŤÂrÄ&#x2026; apiÂbÄ&#x2014;ÂgÄ&#x2122;s ugÂniaÂgeÂsys gelÂbÄ&#x2014;ÂtoÂjas AiÂdas ArÂdziÂjausÂkas tiÂkiÂno, jog bÄ&#x2014;Âgant sunÂkiauÂsia buÂvo suÂsiÂtvarÂkyÂti su saÂvo minÂtiÂmis.
24p.
PaÂjĹŤÂryÂje neÂbetÂrikÂdys rinkÂliaÂva MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
Nuo ĹĄianÂdien uosÂtaÂmiesÂtis bus sveÂtinÂgesÂnis sveÂÄ?iams ir ekoÂno miĹĄÂkesÂnis praÂmoÂgauÂti noÂrinÂtiems klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iams. PaÂjĹŤÂryÂje neÂbeÂrei kÄ&#x2014;s moÂkÄ&#x2014;Âti uĹž auÂtoÂmoÂbiÂliĹł stoÂvÄ&#x2014;Âji mÄ&#x2026;, o ĹĄiauÂriÂniaÂme ir pieÂtiÂniaÂme ra ge trumÂpÄ&#x2014;Âja rinkÂliaÂvos uĹž maÂĹĄiÂnĹł stoÂvÄ&#x2014;ÂjiÂmÄ&#x2026; rinÂkiÂmo laiÂkas.
DaiÂva JaÂnausÂkaiÂtÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt
PaÂsiÂsaÂkÄ&#x2014; paÂtyÂrÄ&#x2122;s inÂsulÂtÄ&#x2026;
4
ď Ž Objektas: ._RN /_N[
a_
PirÂkiÂnys apÂkarÂtiÂno seÂnatÂvÄ&#x2122;
BĹŤÂdaÂmas smalÂsus ir laÂbai akÂtyÂvus J.KimÂtys suÂsiÂdoÂmÄ&#x2014;Âjo kvieÂtiÂmu, ku rÄŻ vieÂnÄ&#x2026; paÂvaÂsaÂrio dieÂnÄ&#x2026; raÂdo saÂvo paÂĹĄto dÄ&#x2014;ÂĹžuÂtÄ&#x2014;Âje. SuÂsiÂruoÂĹĄÄ&#x2122;s ÄŻ ren giÂnÄŻ seÂnoÂlis keÂtiÂno tik paÂsiÂklauÂsy ti. KaĹžÂkÄ&#x2026; pirkÂti jis neÂtu rÄ&#x2014;Âjo nÄ&#x2014; minÂties.
tis
Svajoja apie Lie tuvÄ&#x2026;
Sunku patikÄ&#x2014;ti, kad tokiose tolimose PietĹł Ameri kos Brazilija, Urugvajus, ĹĄalyse, kaip Argentina vis dar prisimenami lietuviai, ĹĄiuose kraĹĄtuose ĹžvejojÄ&#x2122;, gaminÄ&#x2122; baldus, vedÄ&#x2122; laivus. J.Liepuonius jau ku rÄŻ laikÄ&#x2026; vadovauja 2010 metais statytam ĹĄeĹĄiĹł triumĹł, 30 tĹŤkst. tonĹł vui â&#x20AC;&#x17E;Hermann Schoe talpos lainingâ&#x20AC;&#x153;. JÄŻ iĹĄsinuomojo Brazilijos kom ra Shippingâ&#x20AC;&#x153;. Laivas panija â&#x20AC;&#x17E;Lyplaukioja tarp Brazilijos, Urugva jaus, Argentinos uostĹł, â&#x20AC;&#x17E;lendaâ&#x20AC;&#x153; gi liai ÄŻ upiĹł Ĺžiotis. â&#x20AC;&#x17E;Praplaukiau Rio de la Platos upÄ&#x2014;s Ĺžiotis. Prisimi niau, kad 1989â&#x20AC;&#x201C; 1996 Ä?ia dirbo pa skutinÄ&#x2014; Lietuvos Ĺžvejybos laivyno ekspedicija. Ĺ˝vejybos laivuose dir bo daug jĹŤrininď Ž Reisas: Ă&#x; ]N ` kĹł iĹĄ KlaipÄ&#x2014;dos. Fray Xf _V Z\ b\` ab`  5R_ Bentos uoste ZN[[ @PU\R [V[TÂ&#x2022; Xb Urugvajuje vietiniai _VNZ cN Q\ cNb WN XN prisiminÄ&#x2014;, kad ÄŽp ]V a\ [N` 7b\ gN` 9VR iki 2005 metĹł Ä?ia rastai daugelyje ]b\ [Vb` aR[ XN ]YNbX gyveno lietuvio, aV aN_] TNb `f OĂ&#x203A;` \ lyg ir Antano Bart YVĂş V_ `RX Yb ZĂş kaus, ĹĄeimaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; Brazilijos uostĹł reidĹł pasakojo J.Liepuo nius. laivams tenka laukStalius A.Bartkus vertÄ&#x2014;si Ĺže- ti mÄ&#x2014;s ĹŤkiu, kraĹĄte nuo keliĹł dienĹł buvo gerbiamas iki dÄ&#x2014;l graĹžiai gamina mĹł baldĹł, netgi keleto savaiÄ?iĹł. rinktas ÄŻ vietos sa Buvo vivaldos tarybÄ&#x2026;. atvejĹł, Dabar jis jau iĹĄÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s kai laivai su anapilin, o sĹŤnus iĹĄvyko gyven ti ÄŻ MontevidÄ&#x2014;jĹł. kroviniu iĹĄoriniame Urug va ju je pri si me na mi ir uoste laukÄ&#x2014; net V.DaukĹĄas, L.Pi pulipauskas, ĹžaidÄ&#x2122; sant ro mÄ&#x2014;nesio. ĹĄios ĹĄalies futbolo rinktinÄ&#x2014;je. J.Liepuonius nuste nas gatvÄ&#x2014;je uĹžkalbin bo, kad vietĹł vietiniĹł gy- pro ventojĹł, kuris pri senelis iĹĄ motinos sista pusÄ&#x2014;s, pavarĹžinojo apie KlaipÄ&#x2014; tÄ&#x2014; Coko, ĹĄÄŻ tÄ&#x2026; de StankeviÄ?, prieĹĄ AntrÄ&#x2026;jÄŻ pasaudÄ&#x2026;. jo laivas, kur ĹĄis bu 1995 metais linÄŻ karÄ&#x2026; gyveno Vil niujeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; prisivo plaukÄ&#x2014; ÄŻ KlaipÄ&#x2014;dÄ&#x2026;. jĹŤreivis, at- minÄ&#x2014; J.Liepuonius. Coco neiĹĄleido ÄŻ miestÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l kaĹž Karo pabaigoje Urug kokiĹł formaluvajaus locmano proseneliai mĹł. Tuomet jis at emig siminÄ&#x2014; aplankÄ&#x2122;s nijÄ&#x2026;, vÄ&#x2014;liau â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ Urug ravo ÄŻ Ispair Latvijos sostinÄ&#x2122; vajĹł. Locmano â&#x20AC;&#x201C; vaikĹĄÄ?iojo RysĹŤnaus vardas be gos gatvÄ&#x2014;mis. veik â&#x20AC;&#x201C; Olgird (Algirdas). lietuviĹĄkas â&#x20AC;&#x17E;ÄŽdomus pokalbis Pasak L.ViÄŻvyko plau- dal, kiant iĹĄ Fray Ben sĹŤnus svajojantis tos uosto. LaivÄ&#x2026; niĹł studijuoti vers vykti ÄŻ Vilupe 180 jĹŤrmyliĹł lo ekonomikÄ&#x2026;, lydÄ&#x2014;jo trys locnori iĹĄmokti lietu manai. Vyresnysis viĹĄkai. Urugvalocmanas Leojaus locmanas taip nel Torres Vidal, pat Ĺžinojo kelis pasi jÄ&#x2122;s tiesioginiĹł ryĹĄiĹł rodo, turÄ&#x2014;- lietuviĹĄkus iĹĄsireiĹĄsu Lietuva. Jo ki mus.
Â&#x201E;Â&#x201E;ÄŽkÂliuÂvo: J.KimÂtys neÂbeÂĹžiÂno, kaip atÂsiÂkraÂtyÂti pirÂkiÂniĹł ir atÂgauÂti saÂvo piÂniÂgus.
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
Ĺ ianÂdien paÂplĹŤÂdiÂmiĹł prieiÂgoÂse bus iĹĄÂmonÂtuoÂjaÂmi stoÂvos skaiÂtikÂliai, mat paÂjĹŤÂrio zoÂnoÂje baiÂgÄ&#x2014;Âsi rinkÂlia vos seÂzoÂnas. DaÂlis skaiÂtikÂliĹł suÂgrÄŻĹĄ ÄŻ uosÂtaÂmiesÂÄ?io gatÂves, kur ir anks Ä?iau stoÂvÄ&#x2014;Âjo, daÂlis sanÂdÄ&#x2014;ÂlyÂje lauks kiÂtos vaÂsaÂros. PaÂsak vieÂĹĄoÂsios ÄŻstaiÂgos â&#x20AC;&#x17E;Klai pÄ&#x2014;Âd os keÂl eiÂv iÂn is transÂp orÂtasâ&#x20AC;&#x153; diÂrekÂtoÂr iaus GinÂtaÂro NeÂn iĹĄÂk io, ĹĄieÂm et paÂp lĹŤÂd iÂmyÂj e buÂvo su rinkÂta dauÂg iau piÂn iÂg Ĺł nei perÂnai.
3
2
pirmadienis, rugsėjo 16, 2013
miestas
Miesto biudžetas – su kaupu
Priežastys: medikai pastebi, kad sugriežtinus atsiskaitymo už praleis
tas dienas ikimokyklinėse ugdymo įstaigose tvarką, tėvai aktyviau at veda vaikus, kurie sloguoja ar pakosti. „Shutterstock“ nuotr.
Peršalimo ligos puola vaikus Klaipėdos miesto poliklinikų šeimos gy dytojus jau atakuoja pirmosios peršali mo aukos. Tarp sergančiųjų daugiausia vaikų ir paauglių. Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro vy riausioji gydytoja Loreta Žilinskie nė informavo, kad gydymo įstaigo je jaučiamas mažųjų klaipėdiečių, kamuojamų slogos, skaudančios gerklės ir kosulio, antplūdis. „Manau, kad tam įtakos turė jo lietinga ir šalta rugsėjo 2-oji, kai moksleiviai į gatves išėjo ne pasiruošę drėgnam orui ir sušla po. Mažiausiai atsparūs neatsilai kė ir peršalo. Apskritai temperatūra pastarosiomis dienomis svyruoja – rytai ir vakarai jau vėsūs, dienos – dar pakankamai šiltos, o tokios oro sąlygų permainos itin pavojingos vaikams“, – kalbėjo L.Žilinskienė. Pasak jos, peršalimo ligos dides nį pavojų kelia ne suaugusiesiems, o būtent jaunimui. „Artimiausiomis dienomis pro gnozuojamas lietus ir drėgmė su sirgimų skaičių gali dar padidin ti, todėl žmonėms reikia pagalvoti apie tinkamą aprangą ir profilakti nes priemones nuo peršalimo“, – sakė specialistė. Anot vyr iaus ios ios gydyto jos, didžiausia apgultis medicinos įstaigose prasideda, kai keičiasi oras arba užpuola plintančios vi rusinės infekcijos: gripas, roto vi rusas, tridienės karštinės. Kol kas
gripo atvejų Senamiesčio pirmi nės sveikatos priežiūros centre dar neužfiksuota. Paupių pirminės sveikatos prie žiūros centro medikai teigė, kad sergančiųjų skaičius pastarosiomis dienomis kiek padidėjo, tačiau di džiulio ažiotažo prie gydytojų ka binetų durų dar nėra. „Persišaldo patys mažiausie ji, dažniausiai į darželius ar lopše lius keliaujantys vaikai. Ypač po to, kai buvo sugriežtinta atsiskaitymo už praleistas dienas ikimokyklinė se įstaigose tvarka, pastebėjome, kad tėvai aktyviau atveda vaikus, kurie sloguoja ar pakosti. Atžalas turintiems suaugusiesiems dabar tapo aktualu gauti pateisinimą už praleistas dienas“, – sakė įstaigos specialistai. Anot jų, daugiau bėdų dėl svei katos prasidėjus rudeniui mažie siems kyla, nes jie susiburia į už daras patalpas, kur kiekvienas nusičiaudėjimas gali turėti įta kos. Medikai tikina, kad ir ugdymo įstaigose po vasaros atostogų pati riamas stresas dėl sugrįžimo į nau ją aplinką gali turėti neigiamą po veikį sveikatai. „Kaip ir kiekvienais metais, bū rio persišaldžiusių asmenų laukia me, kai orai dar labiau subjurs ir taps vėsesni“, – sakė Paupių pir minės sveikatos priežiūros centro gydytojai.
Tendencija: šiųmečiame Klaipėdos ižde skylių kaišioti nereikia – pinigų surenkama daugiau nei planuota.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Nors per aštuonis šių metų mėne sius į Klaipėdos iždą surinkta 5,3 mln. litų daugiau nei planuota, ma noma, jog ši suma iki metų pabai gos gerokai aptirps. Prognozuoja mos realios viršplaninės miesto biudžeto pajamos gali siekti 2-2,5 mln. litų.
„Todėl tikrai turėtume turėti pini gų įgyvendinti visa tai, ką politikai patvirtino anksčiau“, – teigė Klai pėdos savivaldybės Finansų ir tur to departamento direktorė Aldona Špučienė. Miesto tarybos nariai prieš kelis mėnesius nusprendė, jog viršpla ninės biudžeto lėšos turės būti pa naudotos dviejų darželių langams pakeisti, pasiruošti geriau apšvies
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
ti miesto gatves ir viešąsias erdves, pradėti remontuoti pastatą, esantį Liepų g. 7, Lėbartų kapinėms plės ti, keliems apleistiems pastatams
Kol kas sunkiausiai sekasi rinkti nuomos mokestį už valstybi nę žemę ir baudas iš gyventojų.
nugriauti. Visiems šiems darbams reikia apie 2,5 mln. litų. „Spalio pabaigoje miesto tarybai, matyt, tokia suma ir siūlysime didin ti Klaipėdos biudžetą, o pinigus pa naudoti ten, kur jau suplanuota. Nors dabar ir yra surinkta daugiau viršp laninių pajamų, tačiau praėjo dar tik
aštuoni mėnesiai, todėl situacija gali pasikeisti“, – aiškino A.Špučienė. Planuota, jog iki rugsėjo 1-osios į miesto biudžetą bus surinkta 250,6 mln. litų, o realiai gauta 255,9 mln. litų pajamų. Daugiau nei planuota gauta gy ventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčio – atitinkamai 1 ir 2,7 mln. litų. Kol kas sunkiausiai sekasi rinkti nuomos mokestį už valstybinę že mę ir baudas iš gyventojų. Pasta rųjų nesurenkama tiek, kiek pla nuota, nes Klaipėdoje nuo metų pradžios galioja vadinamasis už maršumo mokestis – už automo bilio stovėjimą nesusimokėję vai ruotojai turi teisę išvengti baudos, jei sumoka rinkliavą už visą dieną. Pirminis šiųmetis Klaipėdos biu džeto pajamų planas yra beveik 370 mln. litų.
3
pirmadienis, rugsėjo 16, 2013
miestas Siautė plėšikai
Degė automobilis
Sezonas baigėsi
Savaitgalį siautė plėšikai. Tam siu paros metu skirtingose vie tose nuo jų nukentėjo trys vy rai. Tarp jų ir Kinijos pilietis. Nukentėjusieji neteko ranki nės, striukės, telefono ir laik rodžio. Du iš vyrų buvo su mušti. Nukentėjusieji patirtus nuostolius įvertino nuo 1 tūkst. 200 iki 2 tūkst. 500 litų.
Taikos prospekto, Agluonos ir Kauno gatvių sankryžoje šeš tadienio pavakarę užsidegė lengvasis automobilis. Bend rasis pagalbos centras prane šimą apie įvykį gavo 17.40 val. Į įvykio vietą buvo išsiųsti uos tamiesčio ugniagesiai. Šie už gesino degusią mašiną, tačiau ji suniokota nepataisomai.
Nuo šiandien Klaipėdos paplū dimiuose jau nebebudės gel bėtojai. Jų darbo sezonas bai gėsi. Iš paplūdimių jau išveža mi jų postai. Penktadienį tai buvo daroma Smiltynėje, šian dien – Melnragės ir Girulių pa plūdimiuose. Smiltynėje jau renkamos ir persirengimo ka binos, suolai, šiukšliadėžės.
Pajūryje nebetrikdys rinkliava 1
Pagrindinė priežastis – geri orai, vilioję žmo nes į pajūrį mėgautis vasaros ma lonumais. „Kol kas dar negalime pasaky ti, kiek tiksliai surinkta pinigų. Tai paaiškės šią savaitę. Didesnį rinklia vos surinkimą lėmė gera vasara. Ap mokestintas stovėjimas gatvėse dide lės įtakos neturėjo. Buvo populiarios
apie 30 vietų, kur visada stovėdavo automobiliai. Atokiau esančios vietos dažniausiai likdavo tuščios. Jos būda vo užpildytos tik tuomet, kai visur ki tur nebebūdavo kur statyti automo bilių“, – teigė G.Neniškis.
Situacija: šį sezoną buvo keletas dienų, kai paplūdimių prieigose esančios automobilių stovėjimo aikštelės
buvo perpildytos.
Pajūryje, vadinamojoje žaliojoje zonoje, yra apie 1 tūkst. 170 auto mobilių stovėjimo vietų. 1 tūkst. – aikštelėse, apie 140–170 – gatvėse. Šį sezoną buvo dvi dienos, kai ne tilpo automobiliai. „Taip buvo per Jūros šventę ir Žolinę. Automobiliai nebetilpo aikštelėse. Žmonės pyko, kad ne gali gauti normalios stovėjimo vie tos“, – tvirtino G.Neniškis. Vadovas sutiko, jog reikia didin ti stovėjimo vietų skaičių vadina mojoje žaliojoje zonoje, tačiau tai
Vytauto Liaudanskio nuotr.
priklauso nuo savivaldybės. No rint tai padaryti, būtų galima iš kirsti beržyną, kuris yra aikštelė je neįgaliųjų paplūdimio prieigose. Teigiama, kad tokiu būdu be di delių investicijų atsirastų dar 150 vietų. Šiemet vairuotojai galėjo nusi pirkti ir mašinų statymo abone mentus vadinamojoje žaliojoje zo noje. Mėnesiui jis kainavo 50 litų. Anot G.Neniškio, abonementai buvo populiarūs, o juos dažniau siai sau ir savo darbuotojams pirk
davo verslininkai, kurie turi kavi nes ar prekybos vietas. Per mėnesį būdavo parduodama apie 30 abo nementų. Nuo šiandien keičiasi rinkliavos už mašinų stovėjimą rinkimo lai kas ne tik paplūdimyje, bet ir kone labiausiai klaipėdiečių bei miesto svečių pamėgtose vietose – šiau riniame ir pietiniame rage. Nuo šiol mokestį už automobilio sto vėjimą darbo dienomis ir savait galiais čia reikės mokėti ne iki 22, o iki 18 valandos.
Kelininkai pradėjo ruoštis žiemai Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Uostamiesčio kelininkai ruošiasi žiemos sezonui. Į sandėlius jau pri vežta kalnai gatvėms skirtos bars tyti druskos, darbui paruošta dalis technikos.
Šiaurinę miesto dalį prižiūrinčios įmonės „Specialus autotranspor tas“ generalinis direktorius Laimo nas Žemaitis tvirtino, kad į bend rovės sandėlius jau atvežta apie 80 tonų druskos. Tokio kiekio gali užtekti maž daug mėnesiui ar dviem – tai pri klauso nuo oro sąlygų. „Jei orai bus prasti, tada turi mos druskos užteks mėnesiui. Jei sąlygos bus normalios, užteks ir dviem“, – pasakojo vadovas. Anot L.Žemaičio, jau paruošta ir technika. Vadovas pabrėžė, kad jos bus tiek, kiek reikės.
Savivaldybė. Šiandien 10 val. rotušėje vyks miesto tarybos Strateg inės plėt ros komiteto posėdis, 10.30 val. čia po sėd žiaus Ugdymo ir jaun imo reikalų komiteto nariai, o 15 val. vyks Teritori jų planavimo komiteto posėdis. Kursai. Šiandien Klaipėdos viešosios bibl iotekos Pempin ink ų fil iale ir Jau nimo skyr iuje prasideda nemokam i kompiuterinio raštingumo ir interne to išteklių mokymai suaugusiesiems.
Gintaras Neniškis:
Buvo populiarios apie 30 vietų, kur visada stovėdavo automobi liai. Atokiau esančios vietos dažniausiai lik davo tuščios.
Dienos telegrafas
„Dažniausiai vienu metu mieste dirba 10 mašinų. Tiek užtenka. 30 mašinų nepaleisi, nes netilptų“, – pasakojo vadovas. L.Žemaičio teigimu, iki šalčiau sio metų sezono liko tik suburti ko mandą, kuri dirbs žiemos tarnybo je. Dabar tai ir daroma. Pietinę miesto dalį prižiūrinčios įmonės „Žemkasa“ direktoriaus pavaduotoja Ina Kaubrytė tvirti no, kad žiemos pradžiai druskos ir žvyro pirkti nereikėjo. Jo liko iš praėjusio sezono. „Pernai prisivežėme. Galvojo me, kad pavasaris dar bus šaltas ir sniegingas. Tačiau nuo sausio snie go buvo mažai. Druska ir žvyras li ko“, – tvirtino pavaduotoja. Pasak I.Kaubrytės, įmonės san dėliuose yra daugiau nei 1 tūkst. 500 tonų druskos. Tokio kiekio už tektų pusei žiemos. I.Kaubrytės teigimu, mašinos žiemai dar neruošiamos. Jos kol
Reng in iai. Šiand ien uost am iest y je prasideda Judr ioji savaitė, kur ios met u vis ų prašoma atk reipt i dėme sį ne tik į apl inkos puoselėjimą ren kant is ekolog išk as transp orto prie mones, bet ir į bendrav imo kult ūros bei abipus ės pagarb os, kur i yra ak tual i pėst iesiems, dvirat in inkams ir vair uotojams, ugdymą. Jos met u vi si vair uotoj ai kvieč iam i dalyv au ti akcijoje „Savaitė be automobil io“ ir iš automobil io persėst i į miesto auto busus. Visi vair uotojai, kur ie pasir y žę bent laik inai persėst i į miesto au tobusus, kviečiam i reg istr uot is tel. 8 615 82 405, gaut i asmen in į elektron i nį viešojo transporto bil ietą ir savai tę nemokamai naudot is uost am ies čio viešuoju transport u. Ketv irtad ie nį vyks dar vienas Judriosios savaitės reng inys. Nuo 16.45 iki 17.30 val. san kryžoje ties Atg im imo, Liet uv in ink ų aikštėm is bei Taikos prospekto, Kau no ir Agluonos gatv ių sank ryžoje bus dal ijam i atšvaitai. Vag ystės. Šešt ad ien į darb avos i va gys. Nuo jų nukentėj o du klaip ėd ie čiai. Vag ys įsibrovė į 52 met ų klaip ė dieč io automobil į, kur is stovėjo Kau no gatvės 9A namo kieme. Iš maš i nos bag až inės buvo pavogt i elekt rin iai vargon ai. Nukentėj us ys is ža lą įvert ino 2 tūkst. lit ų. Sekmad ien io nakt į vag ys įsibrovė į Pajūr io gatvė je esant į nam ą. Iš jo pavogt i 2 tūkst. lit ų. Manom a, kad ilg apiršč iai į pa stat ą pateko per lang ą. Žal a siek ia 4 tūkst. lit ų. Mirtys. Užvakar Klaip ėdos sav ival dybės Civilinės metrikacijos ir reg ist racijos skyriuje užreg istruotos 9 klai pėd iečių mirt ys. Mirė Dav id Dubrov (g. 1924 m.), Elena Papievienė (g. 1927 m.), Anufrij Kasperuk (g. 1927 m.), Ga lina Chimenko (g. 1934 m.), Zofija Bla džienė (g. 1938 m.), Juozas Kuličius (g. 1939 m.), Steponas Norvaišas (g. 1952 m.), Genovaitė Jenk ienė (g. 1953 m.), Arvydas Tavoras (g. 1960 m.).
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Naujagimiai. Per dvi statistines paras pagimdė 17 moterų. Gimė 11 mergaičių ir 6 berniukai.
ti priedus, skirtus sniegui valy ti ir druskai barstyti. Pradėsime ruoštis anksčiau, kad paskui ne kilt ų prob lem ų“, – pab rėž ė pa vaduotoja.
Greitoj i. Vakar iki 17 val. greitosios pagalbos med ikai sulaukė 48 išk vie timų. Klaipėd iečiai daug iausia skun dėsi galvos ir pilvo skausmais, kraujo takos sutrik imais.
Atsargos: šiaurinę miesto dalį prižiūrinčios įmonės sandėlyje kalnai
druskos, skirtos gatvėms barstyti.
kas dirba kituose objektuose, tad žiemai ruošti bus pardėtos rugsė jo gale arba spalį. „Darb o tikrai bus. Reik ės su tept i, sur em ont uot i, užd ė
4
pirmadienis, rugsėjo 16, 2013
miestas
Pirkinys apkartino senatvę Apie įvairius negalavi mus būreliui susirin kusių senolių kalbėję specialistai paklausė, ar salėje yra insultą pa tyrusių žmonių. J.Kimtys suskubo pakelti ranką. Vėliau jis suprato, kad būtent šis jo geranoriškas atvirumas tapo ypa tingo dėmesio jam priežastimi. Kai baigėsi renginys, prie šio klaipėdiečio išdygo du jauni vaiki nai. Prisėdo greta ir apibėrė jį pata rimais, kaip elgtis po insulto. Vėliau prisimindamas šiuos įvykius J.Kimtys teigė nepajutęs, kaip pasirašė ant jam pakištų po pieriaus lapų, kaip drauge su tais dviem vaikinais grįžo namo. Pa mena, kad buvo klausiamas, ar tu rės 700 litų. Suvokė sumokėjęs tik avansą
Praregėjimas sutrikdė sveikatą
„Toks brangus pirkinys – ne man. Lavina žodžių jie tiesiog užhipno tizavo mane. Juk nemačiau, už ką pasirašau. Bet labiausiai buvo pik ta ne dėl pinigų, o dėl apgavystės. Jaučiausi labai pažemintas, su tryptas. Man 81-eri, esu invalidas, bet niekas jokiomis aplinkybėmis niekada su manimi nebuvo pana šiai pasielgęs. Buvau ištiktas šoko, pirmomis dienomis bijojau kam nors prasitarti, kad taip atsitiko. Nesikėliau iš patalo, krėtė nervi nis drebulys, plėšė širdį, gėriau ra minamuosius, o kai truputį atlėgo, nusprendžiau pasižiūrėti, ką įsigi jau“, – pasakojo J.Kimtys. Kai tik vyras išpakavo antčiuži nį, žmona pradėjo dusti. Būdama
Solveiga Kuzienė
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tur izmo ir atlyg int inų med icin in ių paslaug ų skyr iaus vedėja
P
1
Patikėjęs saldžiabalsiais vadybi ninkais apie nepaprastą poveikį jo sveikatai, senolis panoro nusipirk ti stebuklingąjį antčiužinį. Pensininkas buvo tikras, kad jo sumokėti pinigai yra visas mokes tis už perkamą daiktą, nes jokių ki tų daiktų įsigyti neketino. Iki namų palydėję senolį vaiki nai į jo butą nešė ne tik antčiuži nį, bet ir krūvą visokiausių kitokių daiktų: tepalą sąnariams, skalbiklį patalynei, pagalves ir dar galai žino ką. J.Kimčiui tada atrodė, kad visa tai buvo dovanos, pridedamos prie brangaus pirkinio. Vaikinai nesustodami pliauškė jo apie tai, kaip pasisekė klaipėdie čiui, kad jis nebrangiai įsigijo ver tingą daiktą, ir kaip labai jie skuba. O kai senjoras išsigando, jog pasi rašo dokumentus neskaitęs, nes neturėjo akinių, paslaugieji jau nuoliai baksnojo pirštais, kur šis turįs suraityti parašą. Tad užsidėti akinius ir atidžiau perskaityti su tarties sąlygas J.Kimtys sugebėjo tik tada, kai vaikinai išėjo. Euforija išgaravo jau pirmą aki mirką, kai vyras suvokė, kad 700 litų tėra avansas, o jo parašas reiš kia, jog privalės sumokėti dar 2 800 litų. Sutartyje sunkiai įskaitomi buvo išvardyti aštuoni jo įsigyti daiktai, kurių kiekvieno kaina nenurodyta. Parašyta tik bendra už juos sumo kėti reikalaujama 3 500 litų suma. Pensininkas bandė pulti prie lan go, norėjo įžiūrėti mašinos, kuria išvažiavo pardavėjai, numerį, grie bėsi telefono, ketino pasiskųsti po licijai, bet netrukus suvokė, kad vi sa tai neturi prasmės.
Komentaras
Gausa: norėjusiam įsigyti tik antčiužinį pensininkui į namus buvo atgabenta krūva daiktų, už kuriuos taip
pat reikalaujama sumokėti.
alergiška ji iškart sureagavo į vil nonį daiktą. Dar atidžiau paskaitęs sutartį, vyras rado paguodžiančią žinią – per septynias dienas jis dar galėjo atsisakyti pirkinio. Sutartyje juo du ant balto parašyta, kad tai pa daryti jis gali paskambinęs nuro dytu telefonu. J.Kimtys tikino skambinęs į bendrovę „Torpol Baltija“ tris kartus: po trijų, penkių ir septynių dienų. Tačiau kaskart pradėjęs kal bą jis buvo tikinamas, jog nesup ranta, kaip jam pasisekė įsigijus to kį puikų daiktą.
Juozapas Kimtys:
Bet labiausiai buvo pikta ne dėl pinigų, o dėl apgavystės. Jau čiausi labai paže mintas, sutryptas.
Įkalbinėjo išpurtyti gaminį
Kitoje tos pačios sutarties vieto je mažytėmis raidelėmis pažymė ta, kad klientas turi kreiptis raštu. Toks atradimas dar kartą nustebi no ir išgąsdino pensininką. Kol jis bandė tartis su pardavėjais telefo nu, ėjo brangios dienos, per kurias jis turėjo pirkinio atsisakyti raštu. „Kaip gali būti toje pačioje su tartyje dvejopos prekės atsisakymo sąlygos? Sutarties pradžioje para šyta, kad galima prekės atsisakyti telefonu. Skambinau ne kartą, kai baigėsi laikas, tik tada jie paaiški no, kad turėjau tai padaryti raštu“, – piktinosi senolis. Pensininkas nusiuntė laišką. Il gai laukęs gavo atsakymą, tilpusį į kelis lapus. Jame ir vėl buvo lieja ma panegirika J.Kimčio įsigytiems gaminiams, patariama juos išpur
Vytauto Liaudanskio nuotr.
tyti, apvilkti medvilniniais užval kalais ir tikinama, kad nuo to visos žmonos alergijos praeis. Tokių atsakymų senolis gavo ne vieną. Rekomendavo sutartį nutraukti
Supratęs, kad susikalbėti su „Tor pol Baltija“ nepavyks, J.Kimtys kreipėsi į Valstybinę vartotojų tei sių apsaugos tarnybą. Šios darbuo tojai paprašė patikslinti kai kurias aplinkybes ir ėmėsi skundo. Jį tyrė šios tarnybos komisija, kurią suda rė šeši atsakingi asmenys. Komisija atkreipė dėmesį, kad vartotojas pirko antčiužinį, tačiau užsakymo–sutarties lape nurody ta, kad jis įsigijo ir papildomas sep tynias prekes. Nurodomas jų kie kis, bet atskiros gaminių kainos neįvardytos. „Vartotojui buvo suteikta klai dinga informacija, kad jis papil domus septynis gaminius gauna dovanų, taip buvo sudarytas ap gaulingas įspūdis, jog vartotojui už juos mokėti nereikės“, – konstata vo komisija. Komisijos nariai nustatė, kad J.Kimčio reikalavimas bendrovei „Torpol Baltija“ nutraukti sutartį yra teisėtas ir pagrįstas. Jie reko mendavo šiai bendrovei nutrauk ti sutartį ir grąžinti klaipėdiečiui jo sumokėtus 700 litų. Bendrovė „Torpol Baltija“ pri valėjo raštu pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai apie šio sprendimo įvykdymą arba atsisakymą tai padaryti. Jeigu šio sprendimo bendrovė neįvykdys, tarnyba pažadėjo apie tai paskelb ti viešai interneto tinklalapyje. Sulaukė rekordinių baudų
Kažin ar tai galėjo išgąsdinti „Tor pol Baltija“ atsakingus asmenis, nes šiame tinklalapyje panašių pranešimų yra daugybė. Šių metų pavasarį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
konstatavo, kad ši bendrovė pa žeidė įstatymą, kuriuo draudžia ma nesąžininga komercinė veikla. Bendrovė už tą patį buvo nubausta prieš metus, todėl šiemet jai skirta rekordinė 69 tūkst. litų bauda. Vartotojų teisių tarnyba kons tatavo, kad nuo 2012 metų vasario „Torpol Baltija“ 29 kartus pažeidė vartotojų teises. Šios tarnybos Energetikos ir vartojimo prekių bei paslaugų de partamento direktorius Algir das Romeika teigė, kad tarnybos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Tačiau turėdamas tokį sprendimą teisme vartotojas pa prastai laimi bylą. „Kadangi dažniausiai kalbama apie vartotojo patirtą žalą, jei gu nesusitariama geruoju, tokį klausimą gali spręsti tik teismas, – aiškino A.Romeika. – Ši bend rovė mums labai gerai žinoma. Va ir šiandien gavome dar vieną skundą.“ Įtaria norą išstumti iš rinkos
Bendrovės „Torpol Baltija“ atsto vai, atsakydami į dienraščio „Klai pėda“ pateiktus klausimus, parei kalavo nekeisti atsakymo teksto, tad pateikiame jį netaisytą. „Bendru mūsų manymu Kliento nuolatinis konsultavimasis klau simais, susijusiais su įsigyta preke negali būti laikomas nesklandu mais. Kai kurie klientai netgi po kalbio metu pasisako, kad skam bina tiesiog pasikalbėti, nes jiems trūksta bendravimo. Mūsų įmo nei yra svarbus kiekvienas Klien tas, todėl tikrai yra malonu girdė ti, kad žmogus išsikalbėjęs pajuto tam tikrą palengvėjimą. Nebūtumėm tokie kategoriški dėl teiginio, kad mūsų įmonė yra nuolatinė vartotojų teisių pažei dėja, juolab, kad šiuo metu vyks ta teisminiai procesai, kadangi su paskirtomis baudomis mes nesu tinkame ir manome, kad jos bu
irmąjį šių metų pusmet į tar nyba išnagrinėjo 21 vartotojų skundą dėl sutarties su bend rove „Torpol Balt ija“ nut rau kimo ir sumokėtų pinig ų grąž inimo. Pastebėta, kad visi, įsig iję bendrovės „Torpol Balt ija“ plat inamus gamin ius vartotojai, yra vyresn io amž iaus (g. 1926–1946 m.) ir iki prietaiso įsigijimo turėjo sveikatos problemų. Vartoto jai skundėsi, kad renginių metu jiems pateikta klaidinant i informacija apie šiuos medicinos prietaisus. Jie nein formuoti, kokiais atvejais šie prietaisai netinkami. Beveik visi besiskundžian tieji nurodė, jog nuo čiužinių pablogė jo jų sveikata. „Torpol Baltija“ skleidžia moje informacijoje buvo sukuriamas įspūdis, kad vartotojai gauna išskirti nai geriausią produktą, kurį tiesiog pri valo įsigyti. Informacija, kad siūlomas pirkt i čiuž inys išg ydo nuo visų lig ų, užgožė pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes. Vartotojai bu vo skatinami priimti sprendimą pirk ti prekę iš karto po prekės pristatymo, o tai, atsižvelgiant į pirkėjų amžių, yra pabrėžtinai per trumpas laikas sutar ties turiniui įsisavinti. Todėl toks spau dimas pasirašyti pirkimo–pardavimo sutart į laikytinas sąlyga, skatinančia vartotoją priimti neapgalvotą sprendi mą dėl sandorio sudarymo. Visi varto tojai tarnybos prašo padėti nutraukti sudarytas pirkimo–pardavimo sutar tis. Šiemet 4 ginčai buvo išspręsti tai kiu būdu. Kitais atvejais patenk int i vartotojų prašymai, tačiau bendrovė atsisakė juos vykdyt i. Apie tai buvo paskelbta internetiniame tinklalapyje www.vvtat.lt. Už nesąžiningą komerci nę veiklą įmonei pritaikyta ekonomi nė sankcija, tačiau bendrovė nevykdo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimt ų sprendimų. Tarny bos žiniomis, į teismą kreipėsi 6 var totojai, kurių skundai buvo išnagrinė ti tarnyboje.
vo paskirtos nepagrįstai. Vis dėl to mes laukiame nepriklausomų teismų nuomonės šiuo klausimu. Be abejonės pokalbių su klientais metu tenka išgirsti įvairių versi jų ir netgi tai, kad dėl susidariu sios situacijos yra kalti netgi ir kai kurie gerai žinomi Lietuvos poli tikai. Bet kokiu atveju neigiamos informacijos apie įmonę skelbi mas mūsų nuomone yra orien tuotas į įmonės veiklą, siekiant išstumti ganėtinai jauną įmonę iš rinkos ir padaryti ją nekonku rencinga. Nepaisant visko galime džiaugtis tuo, kad didžioji daugu ma mūsų Klientų yra patenkinti įsigyta produkcija, jos kokybe bei aptarnavimu. Dažniausiai žmogus prieš pirk damas prekę neįvertina savo fi nansinės padėties arba pasikonsul tuoja su namiškiais ir nesulaukia jų pritarimo, tačiau net ir tokiais at vejais pirkėjai išreiškia apgailesta vimą, kad atsisako sutarties ir pre kės. Deja nemaloniausia būna iš Klientų išgirsti tai, kad prekės jie nori atsisakyti dėl to, kad giminai čiai sužinoję apie pirkinį pradeda visaip koneveikti pirkėją ir prade da reikalauti iš jo pinigų, nes matai pirkėjas staiga patampa turtingu, o giminaičiai – bedarbiais, studen tais, nepilnamečiais ir kitais as menimis, kuriems yra tiesiog bū tina finansinė pagalba.“
KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 6, 2013
5
miestas
6
pirmadienis, rugsėjo 16, 2013
nuomonės
Tramvajaus linija – būtinybė?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Vulgariojo liberalizmo šmėklos
karštas telefonas telefonas@kl.lt
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Parke siaučia asocialus žmogus
U
ostamiesčio valdžia neatsisako utopinių planų nuo Klaipėdos iki Palangos ir Šventosios nutiesti tram vajaus liniją. Nuo šios minties jos neatgraso net būtinos milžiniškos investicijos. Teigiama, kad vienas tramvajaus infrastruktūros kilometras vidutiniškai kainuotų apie 50 tūkst. litų. Linija tarp Klaipėdos ir Palangos, Šventosios atsieitų 1,5 mlrd. Skaičiuojama, kad tokia investicija atsipirktų per 79 metus. Ar reikia tiesti tramvajaus liniją nuo Klaipėdos iki Palangos ir Šventosios?
Už
Prieš
Saulius Pocius
V
isiems geresnių dienų ieško tojams Norvegijos rojus slys ta iš po kojų – šios šalies vai ralazdės įsitvers prieš imig raciją kovojanti Pažangos partija. Ta pati, kurios gretose buvo ir skerdikas A.Beh ringas-Breivikas. Kartojasi scenarijus, jau kartą regėtas Prancūzijoje, kuri kadaise taip pat buvo rojus imigrantams, kol vie tin is atsainumas nusig yveno iki to, jog policija tarsi nebeturėjo teisės reikalau ti, kad musulmonų moterys vairuotų au tomobilius nepasidabinusios burkomis. Vulgariuoju liberalizmu virtusi demok rat ija ėmė duot i savo vaisius ir Did žio joje Britanijoje, kur tamsiaodis imigran tas, kovodamas už sunkiai suvokiamus savos genties reikalus, kaip Afrikoje gat vėje sukapojo britą karį, o po to dar davė „atvirą“ interviu apie prastą savo gentai nių padėt į kažkur džiunglėse.
Koks užsienietis galėtų paaiškinti visą tą kolosalų pagiežos jausmą, kurį mes jaučiame savo gentainiams? Faktas tas, kad imigracijos šmėklos, klai džiojančios po Europos šal is, privertė šias atsitokėt i. Juk lauk in iams negal i ma leisti to, ką galima leisti civilizuotam žmogui. Reikia tik dėkoti dievui, kad lie tuviai tame kontekste neatrodo kaip ab soliutūs aborigenai. Jie virtuviniais pei liais nekapoja žmon ių gatvėje. Jie pa prastai tai daro namuose, dažniausiai sa vo artimųjų rate. Taip jau susiklostė, kad mūsų istorija sutelpa į neilgą frazę „nie kas nenorėjo mirt i“. Jos esmė – sunk iai paaišk inama neapykanta pat iems sau ir tautiečiams. Tai ne tik tvyro genuose nuo pokario, bet ir, matyt, nuo amžių, kai brolis su broliu dėl burok ų lysvės kovo davo kirviais ir nagaikomis. Koks užsien iet is galėt ų paaišk int i visą tą kolosalų pag iežos jausmą, kur į mes jaučiame savo gentain iams? Pas mus tai yra savaime suvokiamas dalykas, o užsienyje – nonsensas. Todėl visiškai natūralu, kad mūsų lygio nepasiekę norveg ų muit in inkai į liet u vius žvelgia kaip į laukin į blog į. Jei prieš penkerius metus jie per dieną patikrin davo vos porą mašinų, tai dabar automo bil ius su užrašu LT tikr ina iki koktumo kruopščiai. Kodėl? Pavyzd žiui, už Oslo esančiame miestelyje Gjøvik yra kalėji mas. Ten viet in iai nesėd i. Ten tūno tik lietuviai ir lenkai. Norvegai tikisi, jog da bar Pažangos part ija padar ys taip, kad nebeliktų tų, kuriuos ten reikia sodinti.
Poilsio parke vis šiurpina pana šus į benamį žmogysta oranžiniu, lyg Olandijos futbolo komandos sportiniu kostiumu, kurio spalva toli gražu neatitinka tos, kai buvo pasiūtas. Tačiau ne treningais jis krinta klaipėdiečiams į akis, o savo elgesiu. Vaikšto ir rėkauja: „Sporti ninkų gatvės ir Miško kvartalo gy ventojai, galite jaustis saugūs – aš jus apsaugosiu.“ Be to, jis grasina kažkokiam miesto kvartalui, kuria me, matyt, yra nukentėjęs. Žmonės baiminasi ne jo kalbų, juos nerami na peilis, kurį turi ta žmogysta. Ne juokas. Nežinai, kas kada jam ateis į galvą. Tegul parke dažniau apsi lanko atitinkamų institucijų parei gūnai, psichologai, kovinių sporto šakų atstovai. Jadvyga
Lilija Petraitienė, miesto tarybos narė:
– Esu už tramvajaus linijos tiesimą. Lankiausi Liepo joje, kur ji yra, ir man ši idėja labai patiko. Mūsų mies tas yra linijinis – galima sakyti, viena pagrindinė gat vė: Taikos prospektas, Tiltų ir Manto gatvės. Įrengus tramvajaus liniją viešasis transportas galėtų neva žiuoti per senamiestį. Nebūtų konfliktų tarp pėsčių jų, dviratininkų. Nebūtų tiek triukšmo, kai transpor tas važiuoja senamiesčio grindiniu. Sumažėtų tarša, nes reikėtų mažiau autobusų. Sutinku, kad investici jos nemažos, tačiau jei neturėsi ambicijų ir vizijų, išvis nieko nepadarysi. Atsiradus tramvajaus linijai mies tas turėtų išskirtinumą. Pinigų pavyktų sutaupyti iš kitų dalykų.
Jonas Milierius, miesto tarybos narys:
– Manau, kad tiesti tramvajaus liniją nuo Klaipėdos iki Palangos ir Šventosios nereikėtų. Tam reikia labai di delių investicijų, o atsiperkamumo laikas nepaprastai ilgas. Be to, iš Palangos į Klaipėdą, ir atvirkščiai, ne važiuoja jau tiek daug žmonių, susisiekimas ir taip yra pakankamai geras. Pinigus geriau būtų galima panau doti kitoms miesto problemoms – mokyklų remontui, gatvių lopymui. Tramvajaus linijos reikėtų nebent tuo atveju, jei toje pusėje vyktų intensyvesnės statybos, o kol kas to nelabai reikia. Apie tramvajaus linijos įren gimą, traukinių važinėjimąsi po Klaipėdą kalbama se niai, bet niekas neįgyvendinta. Reikėtų spręsti žemiš kesnes problemas.
Atgarsiai
Vizija miestui ne pagal kišenę ***
***
Senamiestis griūva... o jie tram vajaus ieško. Geriau turistų lan komas vietas kurtų. Pilį atstatytų, jachtoms normalų uostą įrengtų... O dabar uostas lipa ant miesto ir nieko neinvestuoja.
Klaipėdoje tramvajai buvo net prieš 80 metų, kai miestas tebuvo dabartinės Palangos dydžio. Dabar tramvajus yra itin aktualus Klaipė dai, bet tikrai ne Palangai ar Šven tajai.
vėjus planuoja
Eugis
***
Geriau tegul tiesia tramvajų per Klaipedą. Tegul pradeda kursuoti nuo Vingio g. iki stoties, o po to – iki ligoninės. Anton
***
Ir kam dar tos galimybių studi jos reikalingos – atveri piniginę ir matai savo galimybes. O dabar už kažkieno fantazijas dar ir susimo kėti reikia. I
***
Jeigu Šulcas su savo šutve mo kėtų iš savo arba savo partijos pi nigų, tai tokių nereikalingų studijų neprisigalvotų. Manau, kad ir Šul cui nubyra iš tokių studijų.
***
labai teisingai
***
Tiltą į Neringą statykit, o tram vajus – sapnas. Kiesa
Pagaliau bus tramvajus, oro tarša sumažės ir sveikata pagerės.
O man labai patinka tramvajus. Norėčiau, kad Klaipėdoje būtų. Gal į Palangą tiesti ir per brangu, bet mieste būtų fantastika!
lev
dk
***
Džiaugiuosi, kad dienraštis „Klai pėda“ turi „Karštą telefoną“. Jau čiu, kad tikrai laikraščiui rūpi tiek mano, tiek visuomenės nuomonė. Birutė
Klaidos bado akis
Ilgai akis bado vienas plakatas au tobusų stotelėje Sausio 15-osios gatvėje. Jame tiek daug klaidų. O dar tekstas didelėmis raidėmis. Pa vyzdžiui, motina parašyta „moty na“. Panašių liapsusų plakatuose mieste esu ir daugiau pastebėjusi. Įdomu, ar kas nors iš savivaldybės kontroliuoja tai? Tvaikas riečia nosį
***
Iš kur tokie paistalai mūsų val dininkams šauna į galvas? Geriau ateivius pasikvieskit, gal paskrai dins, nereiks nei tramvajų. vaje vaje
***
Iki Kretingos jau yra geležinkelis nutiestas, belieka iki Palangos at karpą padaryti ir paleisti traukinu ką. Manau, pigiau kainuos. klp
***
Straipsnis turėtų vadintis „Libe rastai nori išplauti 1,5 milijardo litų ant tramvajaus“ . T
***
Rinka pati susitvarko su kvailo mis idėjomis. Aišku, gražu, ma lonu, bet visiškai ne pagal kišenę. Įdomu, kur rėmėjų gaus projekto iniciatoriai? Jis Portalo kl.lt skaitytojų komentarai
Dėl iš LEZ‘o teritorijos sklindan čio tvaiko neįmanoma atsidary ti langų. Šimtą kartų apie tai bu vo rašyta, tačiau istorija kartojasi ir kartojasi. Ar ten „glušai“ sėdi? Kol pučia vakarų krypties vėjas, tol klaipėdiečiai gali kvėpuoti, ta čiau kai papučia pietrytys, kvapas riečia nosį. Gal užmirštama įjung ti filtrus, kurie neleidžia sklisti smarvei. Dažniausiai tas nemalo nus kvapas miestą užklumpa rytą – 6.30 val. Irena
Iki nelaimės – žingsnis
Maždaug prieš dvi savaites Kre tingos gatvės rajone kažkas kažką remontavo, buvo iškasta didžiu lė duobė, kurios nemaža dalis yra ir gatvėje. Iškasti iškasė, o užvers ti, išlyginti nebėra kam. Gal, mie li remontininkai, malonėkite ir tai padaryti. Nes duobė labai truk do eismui. O ir iki nelaimės – vos žingsnis. Nors duobė aptverta, ta čiau tamsiu paros metu nėra ga rantijų, kad kas nors į ją neįvažiuos. Šviečia blyški įspėjamoji lemputė, bet greitai važiuojantys vairuotojai jos gali ir nepastebėti. Ferdinandas Parengė Česlovas Kavarza
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
„Karštas telefonas“ – jėga
Virginija
V.Spurytė. „Fantazijos apie tramvajų gyvos“, „Klaipėda“, 2013 09 11.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
397 728
reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Platinimo tarnyba:
397 713
397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –
711, 397 715
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
pirmADIENIS, rugsėjo 16, 2013
8p.
turtas Paslauga suteikta, tačiau pinigų tenka kaulyti.
turtas@diena.lt redaktorius Lukas Miknevičius
Savaitės citata
„Gazprom“ puikiai žino, kad pralaimės bylą Lietuvai Stok holmo arbitraže, nes jau porą tokių bylų Europoje pralaimė jo, todėl atskubėjo neva pasiū lyti mažesnės kainos. Prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino Rusijos koncerno „Gazprom“ vadovų vizi to tikslus.
Savaitės Įmonė Klientus ne kartą nuvylusi ir rinkos ly derės pozicijas praradusi telekomu nikacijų bendrovė „Omnitel“ su nauju vadovu priešakyje, rodos, nuoširdžiai stengiasi pasitaisyti. „Mes padarėme tam tikrų klaidų. Taigi, atsiprašau už jas“, – praėjusią savaitę pareiškė vasa rą „Omnitel“ prezidento poste Antaną Zabulį pakeitęs švedas Danas Ström bergas (nuotr.). Negana to, visi „Omni tel“ klientai gavo elektroninius laiškus, kuriuose D.Strömbergas atsiprašė dar kartą. Klientams tai patiko, bet dar la biau patiks, kai jie sulauks ir lankstes nės „Omnitel“ paslaugų kainodaros.
Savaitės skaičius
144 tūkst. litų
– tiek autoriaus mokes čių bei dar 30 tūkst. litų PVM Lietuvos apeliaci nio teismo sprendimu už autoriaus teisių pažeidimus turės sumokėti „Cgates“. Savaitės tendencija Paskata: prie projekto KINFO ištakų stovėjusios E.Burbaitė (dešinėje) ir L.Sakalauskaitė šios iniciatyvos
ėmėsi, nes pačios jautė, kad ko nors panašaus labai trūksta.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Viskas tik iš meilės kinui
Svarbiausia – išdrįsti paklausti labiau patyrusių žmonių, nebijoti prašyti pagalbos, viskuo domėtis ir atkakliai siekti tikslo. Tuomet atsivers ne vienos durys. Tuo įsitikino grupė jaunuolių, iš mei lės kinui sukūrusių projektą KINFO, kuris ilgainiui virto ne tik po mėgiu, bet ir televizijos laida, verslu bei dar daug kuo.
10
Finansų ministerija patikslino šių metų ūkio raidos prognozes landžio Rodiklis mėnBa esio prognozė
Nauja prognozė
Bendrasis vidaus produktas
+3 proc.
+3,7 proc.
Vidutinė metinė infl iacija
2,4 proc.
1,3 proc.
5 proc.
4,7 proc.
11,5 proc.
11,5 proc.
Vidutinis darbo užmokestis Nedarbo lyg is
8
pirmADIENIS, rugsėjo 16, 2013
turtas
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 1000 2,8714 DB svaras sterlingų 1 4,1083 JAV doleris 1 2,6001 Kanados doleris 1 2,5141 Latvijos latas 1 4,9151 Lenkijos zlotas 10 8,1807 Norvegijos krona 10 4,4028 Rusijos rublis 100 7,9365 Šveicarijos frankas 1 2,7885
pokytis
+0,3460 % +0,1463 % +0,1811 % –0,0636 % +0,0203 % –0,1453 % +0,2824 % –0,2050 % –0,0287 %
Drausmės mokys už 1,73 mln. litų
Derybos įstrigo
1,73 mln. litų vertės Lietuvos automobilių ke lių direkcijos užsakymą pasidalijo kanalai LNK ir LRT. Nutarta su jais pasirašyti sutar tis. Dalį laidų, skirtų vairuotojų drausmei ir at sakomybei, už 0,89 mln. litų (su PVM) trans liuos LNK, kuris samdys subrangovų. LNK taip pat organizuos du renginius, skirtus vai ruotojų kultūrai. Laidas, kuriose bus populia rinami atšvaitai, dviratininkų ir pėsčiųjų atsa komybė, už 0,84 mln. litų rodys LRT.
Lietuvos ir Latvijos įmonių derybos dėl du jų, importuojamų per būsimą suskystintų jų gamtinių dujų (SGD) terminalą, saugo jimo Inčukalno saugykloje įstrigo. Latvijos gamtinių dujų importo bendrovės „Latvijas Gāze“ atstovai sako, kad latviams yra daug neaiškumų dėl SGD terminalo projekto. Ta čiau „Klaipėdos naftos“ komunikacijos va dovė Indrė Milinienė teigė tikinti, kad dery bos bus baigtos artimiausiu metu.
TEma
Paslauga suteikta, tačiau pi
Kai kurie vadinamieji grupinio apsipirki mo portalai uždirba ne tik imdami tam ti krą užmokestį už parduotus kuponus. At siranda tokių, kurie apskritai vengia at siskaityti su paslaugų ar prekių pardavė jais, nes viliasi, kad dėl nedidelių sumų tei sinių priemonių niekas nesiims. Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt
Nepalankios sutartys
Individualiąja veikla užsiimanti ir savo paslaugas per grupinio apsi pirkimo portalus siūlanti vilnietė Laura gali papasakoti ne vieną is toriją, kaip tokių portalų valdytojai sugeba pasipelnyti ne tik pasiim dami 20–25 proc. nuo parduo to paslaugos kupono kainos, bet ir palikdami įvairių skylių sutartyse ar apskritai sukčiaudami. Pasak jos, per grupinio apsipirki mo portalus prekę ar paslaugą par davę verslininkai dažnai negali būti tikri, kad gaus jiems priklausančius pinigus, o jei ir gaus, ar visus. „Dirbu su individualiosios veik los pažymėjimu ir savo paslau gas siūlau ne per vieną ir ne per du Lietuvoje veikiančius grupinio apsipirkimo portalus. Ne visi, bet tikrai nemažai jų duoda pasirašyti sutartis, leidžiančias jiems pasiim ti dalį pinigų, kurie iš tiesų turi pri klausyti man“, – teigė Laura. Ji pasakojo, jog tokiose sutarty se yra punktas, kuriame numaty ta, kad už parduotą kuponą portalas paslaugos teikėjui iš pradžių perveda pusę sumos, o likusią dalį perveda tik tuo atveju, jei į portalo vidinę informacinę sistemą įveda mas kupono numeris, kurį paslau gos teikėjas pamato, kai pas jį atei na klientas su kuponu. „Tačiau labai dažnai pasitaiko at vejų, kai klientai tuos kuponus pa
miršta. Tada tenka prašyti, kad klientas grįžęs kupono numerį at siųstų, bet taip padaro toli gražu ne visi. Taip išeina, kad pinigai už pa slaugą, kurią suteikiu aš, lieka grupi nio apsipirkimo portalui, ir nieko ne gali padaryti“, – aiškino pašnekovė. Vengia atsiskaityti
Laura taip pat pasakojo, kad kai kurie grupinio apsipirkimo porta lai ne tik supančioja su jais bendra darbiaujančius verslininkus šiems nepalankiomis sutartimis, bet ir apskritai neatsiskaito, o pradėjus ieškoti teisybės atsimušama į sieną. Kartais paslaugą per tokius portalus pardavusiems verslininkams ten ka kovoti ir dėl savo, ir dėl klien tų pinigų. Pasak Lauros, dažniausiai atsi skaityti delsia mažesnieji grupinio apsipirkimo portalai, ypač daug priekaištų pašnekovė turi portalui kiauletaupykle.lt. „Nors stand art inės sutartys šiame versle numato, kad pini gai turi būti pervesti per 10 dienų nuo kupono pardavimo, pavyzd žiui, kiauletaupykle.lt to dažniau siai nepadaro. Tuomet ir skambini jiems, ir rašai laiškus, bet telefo nai būna užimti arba niekas neat siliepia, į laiškus taip pat niekas neatsako. Taip ir bandai išsirei kalauti ne jiems priklausančius pinigus. Būna, kad paslauga se niai suteikta, o tu už tai negavai nė cento“, – piktinosi smulkioji verslininkė.
Taip ir ban dai išsirei kalauti ne jiems pri klausan čius pini gus. Būna, kad pa slauga se niai suteik ta, o tu už tai negavai nė cento.
Sukč iav im as: grupinio apsipirkimo portalais besinaudojantys gyventojai dažnai nenu
Ji pasakojo, kad su kiauletaupyk le.lt buvo atvejis, kai per šį portalą buvo parduotas paslaugos kupo nas, tačiau jį įsigijusi moteris tik vėliau sužinojo, jog paslauga po rtale buvo apibūdinta netiksliai ir Laura jos negali suteikti. Klientė bandė atgauti pinigus, bet iki šiol nepavyko, nors viskas prasidėjo prieš porą mėnesių. Pasak Lauros, kupono pirkėja susiduria su ta pa
čia situacija – telefono niekas ne kelia, o laiškai ignoruojami. Laikraščio žurnalistas taip pat bandė susisiekti su portalu kiaule taupykle.lt, tačiau per kelias pas tarąsias dienas telefono ragelio taip niekas ir nepakėlė. Teismams gaila laiko
Laura laikraščiui pasakojo, jog vie nintelis pasiūlymas, kurio ji ir jos
klientė sulaukė iš portalo kiaule taupykle.lt, buvo, kad ji atiduotų pinigus klientei, o jau paskui būtų atsiskaityta ir su Laura. „Įdomiausia, kad jie vis tiek nu siskaičiuotų už parduotą kuponą pagal sutartį jiems priklausančius procentus. Jie man pervestų pini gus už kuponą, nuo kurio kainos būtų nuskaičiuota 20 proc., o aš klientei grąžinčiau visą sumą. Bet
Klientas apgautas, o kaltųjų paieškos bergždžios Lukas Miknevičius Paslaugos kuponą per grupinio apsipirkimo portalus nusipir kę vartotojai dar negali būti tik ri, kad gaus būtent tai, už ką su mokėjo. Taip pat pasitaiko atve jų, kai paaiškėja, kad „su didele nuolaida“ parduoti daiktai eilinė je parduotuvėje kainuoja daug pi giau ir be jokių nuolaidų.
Panevėžietis Martynas su atveju, kai grupinio apsipirkimo porta lai parduodamą paslaugą pristato kur kas patraukliau, nei ji yra rea lybėje, susidūrė, kai su drauge su galvojo pailsėti Lietuvos pajūry je. Sezono metu nakvynės kainos Lietuvos kurortuose išties nema žos, tad pora užmetė akį ir į tai, ką siūlo grupinio apsipirkimo portalai. Viename jų kaip tik pasitai
kė labai viliojantis pasiūlymas – nakvynė viename Nidos viešbučių už labai patrauklią kainą. Tačiau paaiškėjo, kad viešbutis juos su tinka priimti tik pasibaigus sezo nui, nors elektroninė rezervavimo sistema rodė, kad laisvų kambarių jame yra. „Bandžiau ginčytis, kad ant ku pono parašyta, jog paslauga galime pasinaudoti bet kuriuo metu, tačiau
viešbučio atstovai dievagojosi, kad jie tokio pasiūlymo tikrai nepateikė, o jei taip parašyta, vadinasi, sukly do portalas, iš kurio pirkome kupo ną“, – pasakojo Martynas. Panaršius internetines skundų knygas galima rasti ne vieną is toriją, kaip grupinio apsipirkimo portalų paslaugomis pasinaudo ję pirkėjai pasijuto kvailio vietoje, nes įsigiję prekę sužinojo, kad už ją
permokėjo, nors manė, kad perka su itin didele nuolaida. „Esu pasibaisėjusi grupinio ap sipirkimo portalų skelbiamomis akcijomis ir pasiūlymais. Portale Grupinis.lt megztinis su didžiu le „nuolaida“ kainuoja 59 litus, o elektroninėje parduotuvėje ele gantiska.lt šis megztinis be jokių akcijų kainuoja 45 litus“, – skun džiasi viena pirkėja.
9
pirmADIENIS, rugsėjo 16, 2013
turtas Renovacijai skirs daugiau lėšų
Grynųjų pinigų apyvartoje daugiau
Šiaulių bankas daugiabučių renovacijai pa skirstys dar 138 mln. litų (40 mln. eurų) iš Europos investicijų banko (EIB). EIB prezi dentas Werneris Hoyeris, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir Šiaulių banko valdy bos pirmininkas Algirdas Butkus pasirašė tai numatančią sutartį. Tai jau trečia tokia sutar tis. V.Mazuronio teigimu, „beveik kiekvieną dieną“ su daugiabučių gyventojais pasirašo mi nauji susitarimai dėl namų atnaujinimo.
Lietuvoje grynųjų pinigų apyvartoje per rugpjūtį padaugėjo 69,2 mln. litų ir mėnesio pabaigoje jų buvo 11,837 mlrd. litų. Lietuvos banko duomenimis, rezidentų indėlių Lietu vos banke per mėnesį sumažėjo 568,5 mln. litų ir rugpjūčio pabaigoje buvo 6,289 mlrd. litų. Centrinės valdžios indėliai sumažėjo 611,3 mln. litų, iki 3,072 mlrd. litų, o kitų pi nigų finansinių institucijų (PFI) indėliai padi dėjo 46,6 mln. litų, iki 3,21 mlrd. litų.
inigų tenka kaulyti
49 proc.
– tiek Lietuvos interneto vartotojų pernai naudojosi e. valdžios paslaugomis. klausk specialisto Ką daryti, jei negaliu grąžinti greitojo kredito?
Komentaras Vitas Jonas Ūsas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas
D
ėl prek yb os intern et u 2011 m. Valst ybinė varto tojų teisių aps augos tar nyba gavo 170, 2012 m. – 300, o per 2013 m. pirmą pusmetį – daug iau kaip 200 vartotojų skundų. Dėl prekių ir paslaugų, įsigytų su nuo laidų kuponais, vartotojų skundų da lis sudaro iki trečdalio visų tarnyboje dėl internet inės prek ybos gaunamų skundų. Valst ybinėje vartotojų teis ių aps au gos tarnyboje pastar uoju met u gau nama gana daug vartotojų prašymų dėl prek ių ir paslaugų, įsig ytų su nuo laidų kuponais. Dažn iausios skundų priež ast ys: vartotoj ai neg aun a už sak ytų paslaugų (grož io salonuose, žirg yne, kitų laisvalaik io paslaugų), nes paslaugų teikėjai nep ajėg ia su teikt i paslaugų išplat inus per didelį skaičių nuol aidų kup onų, o gal ioji mo term in as paprast ai nepratęs ia mas. Tarnyba, gav usi vartotojo pra šymą, kreipiasi į pardavėją, paslaugų
teikėją ir praš o išspręst i ginčą tai kiai, o nep av yk us to padar yt i prii ma sprend imą dėl vartotojo reik a lav imų (tenk int i praš ymą, iš dal ies tenk int i ar atmest i). Neįv ykdž ius tarnybos sprend imo pardavėjų ir pa slaugų teikėjų sąrašas skelbiamas tar nybos tinklalapyje. Yra buvę ir atvejų, kai tarnyba ginda ma viešąjį interesą kreipėsi į teismą su iešk iniu dėl žalos atlyg inimo var totojams, kurie negavo paslaugų gro žio salone, o kuponų platintojas tiesiog dingo. Teismas priėmė sprendimą pa tenkinti ieškinį ir grąžinti vartotojams jų sumokėtas sumas. Problemų kyl a tuomet, kai kup onų plat intoj as neats isk aito su pas laugų teikėj ais ar vartotoj ams nurodom a kreipt is į kup onų plat intoją, tuomet į pard avėją ir pan. Todėl siūlyt in a kup onų plat intoj ams aišk iai nuro dyt i kup ono sąlyg as ir inform ac iją, kur kreipt is išk ilus prob lemų dėl pas laugų ar prek ių teik imo. Grupin io aps ipirk imo por talų, ku riais skundž iamasi dažn iausiai, neatskleisiu, nes didelė dal is jų jau bank rutavę.
Ką reikėtų žinoti perkant kuponus grupinio apsipirkimo portaluose?
utuokia, kad jų sumokėti pinigai taip ir nepasiekia paslaugos teikėjo. „Shutterstock“ nuotr.
tai nesąmonė, nes visa istorija atsitiko dėl jų kaltės, tai jie ne tiksliai apibūdino mano teikiamą paslaugą“, – sakė pašnekovė. Tiesa, ji pabrėžė, kad taip el giasi tikrai ne visi grupinio apsi pirkimo portalai. Ypač didieji šios rinkos žaidėjai atsiskaito tvarkin gai ir be jokių problemų. Paklausta, ar nebandė jai pri klausančių pinigų išsireikalau ti teisinėmis priemonėmis, mo teris teigė, kad kol kas ne, nes tai pareikalautų ir lėšų, ir laiko. „Manau, būtent dėl to jie igno ruoja tokius smulkius paslaugų teikėjus kaip aš, nes žino, kad dėl nedidelių keliasdešimties ar ke lių šimtų litų sumų niekas niekur nesikreips“, – svarstė Laura. Mažieji konkuruoja aršiai
Bendrovės „Cherry media LT“, valdančios grupinio apsipirki mo portalus grupinis.lt ir be ta.lt, direktoriaus pavaduotojas Robertas Ragauskas dienraščiui
teigė, kad grupinio apsipirkimo portalų rinkoje netrūksta isto rijų apie vėluojančius atsiskai tyti ar apskritai neatsiskaitan čius verslininkus. „Du mūsų portalai užima apie 60 proc. šios rinkos. Likusius 40 proc. dalijasi keliasdešimt po rtalų. Mums tie mažieji porta lai ne konkurentai, bet dėl savo rinkos dalies jie konkuruoja ar šiai, išgyventi tokiems portalams sunku, todėl nesąžiningos veik los imamasi gana dažnai“, – sa kė R.Ragauskas. Pašnekovas pasakojo, kad ir jam skambina žmonės bei klau sia, ką daryti, nes viename ar kitam e grup in io aps ip irk im o portale įsigijo kuponą, tačiau negavo nei paslaugos, nei atga vo sumokėtus pinigus. „Tokiais atvejais kupono pirkėjas bado į jo pardavėją, šis bado į paslau gos teikėją, o teisybė galiausiai taip ir nerandama“, – apibend rino R.Ragauskas.
Prieš įsig ydam i dovanų (nuolaidų) Pat ikr ink ite atsil iepimus internete kuponą atid žiai perskaityk ite kupo apie įmonę, teikiančią paslaugas, – ar no sąlygas, atkreipkite dėmesį į galio ji veikianti, patikima, nebankrutavusi jimo terminą, išankstinės rezervaci (pavyzdžiui, www.bankrotodep.lt). jos (jei yra) laiką. Prieš įsigyjant dovanų (nuolaidų) ku Atmink ite, kad kupono galiojimo lai ponus rekomenduotina susisiekti su kas nepratęsiamas ir pinigai už nepa įmone nurodytais telefonais ir pasitei naudotą kuponą neg rąžinam i, ne rauti visais jums rūpimais klausimais. bent pardavėjas ar paslaugos teikė Būtina išsaugot i visus dok umentus jas sutiktų tai padaryti geranoriškai (kuponą, mokėjimo dok umento ko ar už papildomą mokestį. piją, susirašinėjimo medž iagą ir kt.).
Dovana Ką daryti, jei vartotojo teisės pažeistos? Pirmiausia raštu kreiptis į pardavėją, vartotojų teis ių aps augos tarnybą paslaugų teikėją, kuris nurodytas do (prašymo formą gal ima rast i tinkla vanų (nuolaidų) kupone, ir nurodyti lapyje www.vvtat.lt ). savo reikalavimą. Prie praš ymo būtin a pridėti tur i Jei pardavėjas, paslaugų teikėjas ne mus įrodymus (mokėjimą pat virt i pateik ia ats ak ymo per 10 dienų ar nanč io dok umento kopiją, sus ira ats ak ymas vartotojo netenk ina, pa šinėjimo su paslaugų teikėju med tar iama rašt u kreipt is į Valst ybinę žiagą ir pan.).
Kristina Nemaniūtė-Gagė Lietuvos smulk iųjų vartojimo kred it ų asociacijos direktorė
P
irmiausia, labai svarbu įver tinti savo galimybes grąžinti kreditą, kai dėl jo kreipiatės. Numatykite, iš kokių pajamų jį grąžinsite, kaip sumažinsite savo iš laidas, kokių nebūtinų išlaidų galite at sisakyti. Galiausiai įvertinkite, ar toks kreditas jums būtinas. Taip pat lab ai svarbu atk reipt i dė mes į į smulk ioj o vartoj imo kred ito sut art ies sąlyg as. Gal i būt i taip, kad fin ans ų įstaig a nes il aiko Vartoj imo kred ito įstat ymo reik al av imų ir nu mato didesnes nei 0,05 proc . netes y bas už kiekv ien ą pradelst ą dien ą. Jok ios kitos netes yb os ir mokesč iai už vartoj imo kred ito sut art yj e nu mat yt ų fin ans in ių įsip areig oj imų nev ykdym ą vartojimo kred ito gavė jui taip pat negal i būt i taikom i. Tok iu atveju privalu kreipt is į finans ų įstai gą ir informuot i asoc iac iją, kad galė tume imt is akt yv ių veiksmų bei už kirst i kel ią įstat ymų nesilaikant iems skol intojams. Jeig u nut iko taip, kad buvote numa tę, kaip grąž insite smulk ųjį vartojimo kreditą, tačiau situacija staiga pasikei tė – netekote darbo, užk lupo rimta li ga ar kita nelaimė, – neat idėl iodam i kreipk itės į finansų įstaigą, kur i išda vė jums kred it ą. Įvert inusi padėt į ir priežast is, finansų įstaiga gal i sustab dyti palūkanų bei netesybų skaičiavi mą ir sudaryt i skolos išmokėjimo gra fiką. Taip paskolą pamaž u grąž insite dal im is. Jeig u su įmone susitart i nepav yksta, gal ite kreipt is į mūsų asociaciją – pa dėsime išnagr inėt i nesutar imus, su sijusius su asociacijos nar iais, ir tal kinsime randant tinkam iausią abiem pusėms sprend imą. Jei nes ut ar imas kilo su finans ų įstai gom is, nepriklaus anč iom is asociaci jai, taip pat gal ite kreipt is į mus, pa tars ime, į ką tur ite atk reipt i dėmes į, jei fin ans ų įstaig a būt ų paž eidus i Liet uvos įstat ymus, pad ės im e pa rengt i skund ą ir pateikt i jį Liet uvos banko Priež iūros tarnyb ai. Taip pat primenu, kad dėl ginč ų su vartojimo kred ito teikėj ais gal ite ties iai kreip tis į Liet uvos banko Priež iūros tar nyb ą. Į Liet uvos smulk iųjų vartojimo kre dit ų asociaciją gal ite kreipt is paštu info@lsvka.lt, telefonu 8 674 12 250, ak tualios informacijos rasite svetainėje www.lsvka.lt.
10
pirmADIENIS, rugsėjo 16, 2013
turtas Sėkmės istorija
Meilė kinui virto verslu Ne veltui sakoma, kad laimingiausi tie žmonės, kurie savo pomėgį paverčia ir darbu. Iš meilės kinui projektą KINFO pra dėjusi jaunuolių kompanija jau raško pir muosius veiklos vaisius ir nežada sustoti. Vaida Kalinkaite v.kalinkaite@diena.lt
Idėja – iš informacijos stygiaus
Mag istrantūroje tebestud ij uo jančios Lina Sakalauskaitė ir Eglė Burbaitė pasakojo, kad KINFO kaip iniciatyva atsirado jau prieš pusantrų metų. Tada šio projek to jos ėmėsi su dar dviem žmonė mis – Donatu Mince ir Andriumi Meška. Šie keturi jaunuoliai tebėra pagrindiniai KINFO idėjų vykdy tojai. Kaip teigia L.Sakalauskaitė, pirminė idėja kilo iš jaučiamo in formacijos trūkumo. „Mums trūko tokios vienos vietos, kur galima ras ti informacijos apie kiną, kino ren ginius, apie tai, ką Lietuvoje veikia kino žmonės, kokie filmai filmuoja mi, kada juos galima pamatyti, kur ir kada vyksta įdomesni seansai su režisieriais, galų gale, kiek vis dėlto yra festivalių Vilniuje“, – prisiminė L.Sakalauskaitė. Iš pradžių KINFO prasidėjo kaip interneto svetainė, kurioje kiek vienas apsilankęs galėjo pamatyti artimiausių kino renginių kalen dorių. „Paskui pagalvojome, kad to per mažai. Norėjome pritrauk ti daugiau žmonių. Tada atsirado spaudos pranešimų kėlimas ir au toriniai straipsniai. Po truputį au go komanda“, – pasakojo L.Saka lauskaitė. KINFO komandoje visi prie veik los prisidedantys žmonės, kurių yra maždaug 25, dirba iš savanoriškų paskatų. „Viskas komandoje yra šiek tiek chaotiška, nes žmonės atei na, padaro tai, ką jie nori, ir išeina, užaugę tiek, kiek galėjo bei norėjo, ir pasiėmę tai, ko jiems reikėjo“, – kalbėjo L.Sakalauskaitė.
Holivudas ar ne Ho livudas, tai, kas yra įdomu, gera ir ką nors palieka, mums yra svarbu.
Viską daryti legaliai
Dar viena priežastis, skatinusi ir tebeskatinanti judėti į priekį, – noras pakeisti visuomenės požiūrį. E.Burbaitė įsitikinusi, kad kinas Lietuvoje turėtų būti suprantamas kaip menas, o ne vien kaip pramo ga. „Kinas nėra vertinamas vieno dai kaip, pavyzdžiui, teatras. Vi si supranta, kad teatras yra meno sritis, o kinas dažniausiai laikomas pramoga. Norėtųsi, kad žmonės į tai žiūrėtų rimčiau, ypač jaunimas.
Norėtųsi, kad jie ne tik žiūrėtų ki ną, bet ir galėtų rasti apie jį infor macijos“, – sakė E.Burbaitė. KINFO komandai taip pat rūpi, jog žmonės suprastų, kokios svar bios yra autoriaus teisės ir kad jas reikia gerbti. Dėl šios priežasties Vilniaus senamiestyje įsikūrusia me knygyne „Mint Vinetu“ atida roma filmų, įrašytų į DVD diskus, lentyna. „Tai viena iš mūsų inicia tyvų, kad jaunimas ar vyresnio am žiaus žmonės galėtų žiūrėti filmus ir tai darytų legaliai. Žmogus gali atnešti DVD, padėti jį į lentyną ir niekam nieko nesakęs pasiimti ki tą, kuris jam patinka“, – idėją aiš kino E.Burbaitė. Ši KINFO iniciatyva prasidėjo nuo dešimties jų pačių atneštų DVD diskų, kuriuos knygynas suti ko priglausti. Iš pradžių buvusi tik viena DVD diskų mainų lentynėlė greitai virto penkiomis nuolatpil nomis, bet besikeičiančiomis len tynomis. Dar viena KINFO iniciatyva – filmų vakarai. Kol kas jie sureng ti tebuvo du. Vienas – tam, kad žmonės sužinotų apie mainų len tyną, kitas – siekiant surinkti pa ramą vienai Vilniuje veikiančių gy vūnų prieglaudų. Renginyje buvo rodomas Albinos Griniūtės filmas „Našlaitynas“. Tai trumpametra žis dokumentinis filmas apie tą pa čią gyvūnų prieglaudą. Pagelbėjo konsultantai
„Pradėjome nuo tokių mažų žings nių, mažų renginių. Dabar bend raminčių būrys plečiasi. Kadangi tas būrys auga, mes nusprendėme gauti juridinį statusą ir tapti viešą ja įstaiga. Tam, kad galėtume būti truputėlį rimčiau vertinami. Taip pat tam, kad galėtume suteikti sa vo veiklai kryptį, kad tai nebūtų trumpalaikis projektas, kad mes įrodytume, jog į tai žiūrime labai rimtai“, – tvirtino E.Burbaitė. Įteisinę savo veiklą, KINFO įkū rėjai sulaukė pagalbos ir iš garsios konsultacijų įmonės „Civitta“. O pagalba buvo reikalinga. „Mums, kaip tokiems idėjininkams, visada pritrūksta konstruktyvaus verslo mąstymo, pagalbos, pasakymo, ko mums trūksta, kad po kurio laiko mūsų veikla turėtų materialinę iš raišką“, – sakė L.Sakalauskaitė. Šis bendradarbiavimas su „Ci vitta“ baigėsi tuo, kad įmonė net išrinko KINFO geriausiu jos kon sultuotu pradedančiuoju verslu. Reikia pastangų
L.Sakalauskaitė ir kitiems pra dedantiems verslininkams pata
Patarimas: L.Sakalauskaitė (dešinėje) ir E.Burbaitė pradedančius verslininkus ragina ne
bijoti – jei neužduosite klausimo, tai ir atsakymo neišgirsite.
ria, jog svarbiausia yra išdrįsti pa klausti. „Viskas prasideda nuo to, kad garsiai paklausi. Garsiai už duodi klausimą, išdrįsti paskam binti ir pasidomėti – ar mes galime ten eiti, ar galime dalyvauti kokio je nors programoje, ar atitinkame kriterijus. Uždavęs tokius klau simus, netgi nustembi, kai gauni teigiamą atsakymą“, – tikino pa šnekovė. Ji prisimena, kad iš pradžių ji ir kiti KINFO iniciatoriai labai visko bijojo. Manė, kad kultūrinė inicia tyva negali sulaukti dėmesio ar pa ramos. „Tačiau atsiranda galimybių ir mes jomis naudojamės. Tereikia nepabijoti paskambinti visiems tiems atsakingiems žmonėms“, – įsitikinusi L.Sakalauskaitė. „Kai darai tai, kas tau patinka, norisi tai paversti savo darbu. Mes šiuo metu tai ir bandome padaryti. Jauni verslai, jaunos idėjos turėtų nebijoti ieškoti paramos ir pagal bos“, – kolegei pritarė E.Burbaitė. Tačiau merginos akcentuoja, kad reikia stengtis tobulėti ir pačiam. Prašyti paramos neužtenka ir netgi nederėtų, jei patys verslo kūrėjai nenori nieko dėl tos idėjos daryti. „Negali būti užsidaręs, daryti tik tai, kas tau patinka, ir tikėtis, kad dar gausi paramos iš išorės. Tai nerealu. Jei tavo projektas nesulaukia atsako, nėra įdomus kitiems, kodėl jie tu rėtų tave remti? Reikalinga ne vien idėja, bet ir tikslingas darbas“, – įsitikinusi E.Burbaitė.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Pašnekovių manymu, jaunoji karta turi daug puikių, gražių idėjų ir daug dirba tam, kad jos taptų tik rove. „Jie mato kitų kartų klaidas, nori jas ištaisyti, įdėti savo įnašą į visuomenę ir jie tai daro drąsiai“, – sakė L.Sakalauskaitė. Paskata nesustoti
Atsiranda galimybių ir mes jo mis naudojamės. Tereikia nepabijoti paskambin ti visiems tiems atsa kingiems žmonėms.
Per pusantrų veiklos metų KINFO iš interneto svetainės tapo ne viena iniciatyva ir netgi televizijos laida, kurią vasarą rodė nacionalinė te levizija. Viso to siekti bei nesustoti la biausiai, pašnekovių teigimu, pa dėjo grįžtamasis ryšys. Kai kurie žmonės tiesiog po renginio priei na ir pasako, kad jų vykdoma veikla yra nuostabi ir reikalinga. E.Burbaitė prisimena, kad seniau tekdavo belstis į kino kūrėjų duris. Dabar kino kūrėjai patys ateina ir paprašo apie juos rašyti. Toks ne tik filmų mėgėjų, bet ir kūrėjų pripaži nimas kolektyvą stumia į priekį. Be to, paskata yra ir tai, kad Lie tuvoje alternatyvios svetainės nė ra. Dažniausiai apie kino renginius skelbia tik pavieniai portalai, ku rie tuos renginius organizuoja. Ki no teatrai skelbia tik rodomų filmų anonsus. KINFO siekia skelbti vis ką vienoje vietoje. „Mes norime būti nepriklausomi ir objektyvūs – tokie, kurie žiūri ir komercinį, ir nekomer cinį kiną“, – atskleidė E.Burbaitė. „Holivudas ar ne Holivudas, tai, kas yra įdomu, gera ir ką nors pa
lieka, mums yra svarbu“, – pritarė L.Sakalauskaitė. Ateičiai – daug planų
Naujai besikuriantiems verslams ir iniciatyvoms pašnekovės pata ria visada paklausyti protingų pa tarimų ar konstruktyvios kritikos. Tačiau komentarus, jog jauni žmo nės per mažai išmano, kad galė tų ką nors sukurti, derėtų praleis ti pro ausis. „Pradžia sunki. Visi tai žinom, – sakė L.Sakalauskaitė. – Blogai yra tada, kai ji užsitęsia per ilgai. Bet jei tu matai, jog tai, ką da rai, šį tą keičia, nors ir labai mini maliai, tu įsitikini, jog to reikia. Ta da vėl semiesi jėgų ir judi į priekį.“ Ji taip pat svarstė, kad siekis to bulėti yra užkrečiamas ir norint įgyvendinti idėją reikia tam pasiry žusių, idėją mylinčių žmonių. Prie kitų idėjų įgyvendinimo tikisi pri sidėti ir KINFO. „Norime ne tik prašyti paramos, bet po kurio laiko skirti tą paramą ir kam nors kitam, palaikyti kitus kultūrinius projektus. Taip, kaip mus palaikė, mes norime užaugti ir palaikyti kitus“, – sakė E.Bur baitė. Nors KINFO turi begales naujų idėjų ir iniciatyvų, pašnekovės ti kino, kad jų kol kas neatskleis. „Būtų labai apmaudu, jei pasa kytume, kad padarysim, o paskui nepadarytume. Kai įgyvendinsim, tada ir papasakosim“, – šypsojosi L.Sakalauskaitė.
11
pirmADIENIS, rugsėjo 16, 2013
rubrika
JŪRA
v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt
Kapitonas ieškojo lietuvių pėdsakų Klaipėdietis jūrų ka pitonas Juozas Lie puonius pateko į įdomų reisą Pietų Amerikoje, kur kas kart vis aptinkama lietuviškų pėdsakų.
Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Svajoja apie Lietuvą
Sunku patikėti, kad tokiose toli mose Pietų Amerikos šalyse, kaip Brazilija, Urugvajus, Argentina vis dar prisimenami lietuviai, šiuose kraštuose žvejoję, gaminę baldus, vedę laivus. J.Liepuonius jau kurį laiką vado vauja 2010 metais statytam šešių triumų, 30 tūkst. tonų talpos lai vui „Hermann Schoening“. Jį išsi nuomojo Brazilijos kompanija „Ly ra Shipping“. Laivas plaukioja tarp Brazilijos, Urugvajaus, Argentinos uostų, „lenda“ giliai į upių žiotis. „Praplaukiau Rio de la Platos upės žiotis. Prisiminiau, kad 1989– 1996 čia dirbo paskutinė Lietuvos žvejybos laivyno ekspedicija. Žve jybos laivuose dirbo daug jūrinin kų iš Klaipėdos. Fray Bentos uoste Urugvajuje vietiniai prisiminė, kad iki 2005 metų čia gyveno lietuvio, lyg ir Antano Bartkaus, šeima“, – pasakojo J.Liepuonius. Stalius A.Bartkus vertėsi že mės ūkiu, krašte buvo gerbiamas dėl gražiai gaminamų baldų, netgi rinktas į vietos savivaldos tarybą. Dabar jis jau išėjęs anapilin, o sū nus išvyko gyventi į Montevidėjų. Urugvaj uje pris im en am i ir V.Daukšas, L.Pilipauskas, žaidę šios šalies futbolo rinktinėje. J.Liepuonius nustebo, kad vie nas gatvėje užkalbintų vietinių gy ventojų, kuris prisistatė Coko, šį tą žinojo apie Klaipėdą. 1995 metais jo laivas, kur šis buvo jūreivis, at plaukė į Klaipėdą. Coco neišlei do į miestą dėl kažkokių formalu mų. Tuomet jis atsiminė aplankęs ir Latvijos sostinę – vaikščiojo Ry gos gatvėmis. „Įdomus pokalbis įvyko plau kiant iš Fray Bentos uosto. Laivą upe 180 jūrmylių lydėjo trys loc manai. Vyresnysis locmanas Leo nel Torres Vidal, pasirodo, turė jęs tiesioginių ryšių su Lietuva. Jo
Reisas: į paskyrimo uostus „Hermann Schoening“, kuriam vadovauja kapitonas Juozas Liepuonius, tenka plaukti tarp gausybės žolių ir seklumų.
Įprastai daugelyje Brazilijos uostų reidų laivams tenka lauk ti nuo kelių dienų iki keleto savaičių. Buvo atvejų, kai laivai su kroviniu išoriniame uoste laukė net pu santro mėnesio. prosenelis iš motinos pusės, pavar de Stankevič, prieš Antrąjį pasau linį karą gyveno Vilniuje“, – prisi minė J.Liepuonius. Karo pabaigoje Urugvajaus loc mano proseneliai emigravo į Ispa niją, vėliau – į Urugvajų. Locmano sūnaus vardas beveik lietuviškas – Olgird (Algirdas). Pasak L.Vi dal, sūnus svajojantis vykti į Vil nių studijuoti verslo ekonomiką, nori išmokti lietuviškai. Urugva jaus locmanas taip pat žinojo kelis lietuviškus išsireiš kimus.
12
Objektas: Area Branca druskos terminalas atviroje jūroje.
Juozo Liepuoniaus nuotr.
12
pirmADIENIS, rugsėjo 16, 2013
rubrika JŪRA Priekaištai Lietuvai
Padvigubės krova?
Uosto kameros
Kaliningrado srities geležinke lių vadovas Sergejus Kolomeje cas aiškino, kad jie gabeno be veik du kartus mažiau krovinių dėl nepalankios Lietuvos tari fų politikos. Vertinama, kad per metus jie į Kaliningrado uostą galėtų gabenti per 30 mln. tonų daugiau krovinių, jei tarifai būtų panašūs kaip Rusijoje.
Įvairiuose forumuose Lietuvos transporto sistemos valdinin kai tikina, kad per artimiausius penkerius metus krovinių gabe nimas per Klaipėdos uostą pa dvigubės. Tam įtakos neva turės uoste statomi nauji terminalai – keleivių ir krovinių, suskystintų jų gamtinių dujų, taip pat inten syvus uosto gilinimas.
Tobulinama Klaipėdos uosto vaizdo apžvalgos sistema. Daly je uosto vietų bus sumontuotos naujos, šviesai jautresnės ap žvalgos kameros. Uosto priežiū ros tarnybos patalpose Klaipė doje (J.Janonio g. 24, 2 aukštas) bus sumontuoti nauji vaizdo stebėjimo monitoriai ir kamerų valdymo manipuliatoriai.
Valstybinis piratavimas Gvinėjos įlankoje Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Vis dažniau apie piratų užpuo limus pranešimus girdime ne iš Adeno, o iš Gvinėjos įlankos, kur siautėja Nigerijos, Kamerūno, To go piratai.
Piratavimo stilius Gvinėjos įlankoje skiriasi nuo Somalio piratų veiklos Adeno įlankoje ir Indijos vandeny ne. Somalio piratai veikia tiesmu kai – persekioja laivus, juos puola ir, jei pasiseka užimti, įgulą laivuo se laiko įkaitais. Gvinėjos įlankos šalyse veikiama subtiliau. Čia tarsi valdžios atsto vai, įsiskverbia į laivą, paima 3–4 įkaitus ir kartu su jais pasišalina. Įkaitais dažniausiai paimamas laivo kapitonas, vyriausiasis me chanikas ir dar vienas kitas įgulos narys. Jiems pateikiami kaltinimai, kad laivas, būdamas kurios nors Afrikos šalies teritoriniuose vande nyse, pažeidė vienokį ar kitokį įsta tymą. Tuo grindžiamas kapitono ir dar kelių įgulos narių areštas. Taip jau porą mėnesių be jokio tyrimo areštuoti laikomi Togo už pulto tanklaivio „Ocean Centu rion“ kapitonas su dar trimis įgu los nariais. Su Maršalų salų vėliava plaukiojęs laivas yra valdomas Di džiosios Britanijos kompanijos. Jūrininkai laikomi vietiniame kalėjime kartu su kitais nusikaltė liais. Jiems skirta 20 vietų kamera, kur sėdi per 80 žmonių. Prie afri kietiško maisto nepratę jūrininkai iš Indijos badauja – valgo tik duo ną ir geria vandenį. Panašiu pretekstu areštuoti ir kalėjimuose laikomi tanklaivių „Marida Melissa“ ir „Duzgit Integ rity“ įgulų nariai. Šie laivai plau kiojo su Maršalų salų ir Maltos vė
liavomis. Jų valdytojai yra JAV ir Turkijos kompanijos. Laivų kapitonai kaltinami naftos produktų kontrabanda – neva už Togo teritorinių ribų iš vieno lai vo į kitą perpylė naftos produktus. Už tai iš kompanijų, kurioms pri klausė laivai, reikalaujama 5 mln. JAV dolerių baudos. Laivus nu matyta konfiskuoti, o jų kapito nus nuteisti trejiems metams ka lėjimo. Panašiomis aplinkybėmis Ka merūne sulaikytas balkeris „Sky Star“, plaukiojantis su Kuko salų vėliava. Jo kapitonui ir įgulos na riams ukrainiečiams pateikta pre tenzija dėl atgabento neva suga dinto krovinio. Iš laivo savininko reikalaujama didžiulės kompen sacijos už sugadintą krovinį. Visi šie atvejai panašūs į Afri kos šalių valstybinį piratavimą. Tačiau tarptautinės organizacijos to nelaiko piratavimu – visi atve jai kvalifikuojami kaip juridiniai ginčai. Teoriškai į juridinius gin čus tai nepanašu, nes reikalauja mos tokios sumos, kokių prašo ir piratai. Taip pat pateikiami išgal voti kaltinimai. Gvinėjos įlankoje yra ir ne tokių subtilių piratavimo atvejų. Laivai užgrobiami panašiai kaip Ade no įlankoje. Tokius laivus nuo pi ratų ketina ginti JAV apsaugos kompanija „AdvanFort“. Ji veiks tik Benine, nes Togas ar Nigeri ja nepageidauja savo vandeny se tarptautinės jūrinių laivų ap saugos. Išlieka klausimas, kaip apsaugininkai gins laivus nuo valstybinio piratavimo Gvinėjos įlankoje? Atsakymas lyg ir aiškus – niekaip. Numatyta, kad apsau ga iš laivų, kurie plaukia į valsty binio piratavimo šalių uostus, tu rės būti išsodinta.
Jūrinin kams pa teikia mi fikty vūs kalti nimai, kad jie pažei dė vienokį ar kitokį Afrikos šalies įsta tymą.
Skirtumai: Nigerijos piratai veikia subtiliau nei jų
kolegos Somalyje.
„Novini.bg“ nuotr.
Misija: didžiulis jūrinis laivas „Hermann Schoening“, kurio kapitonas
klaipėdietis, priverstas imti krovinį iš upių uostų.
Vieta: skurdus rajonas Bahia Blanca
Kapitonas ieškojo lietuvių 11
Ilgas laukimas reiduose
Tarp Lotynų Amerikos uostų laivas „Hermann Schoening“ plukdo druską, grūdus, kitus krovi nius. Pirmasis krovinys J.Liepuoniui, kai jis atvyko į laivą Brazilijoje, buvo druska. Ją į laivą krovė atviroje jūro je esančiame terminale. 29 tūkst. to nų buvo pakrauta per dvi paras. J.Lie puonius akcentavo gerai organizuotus krovos darbus, minimalią krovinio įforminimo biurokratiją – užteko tik elektroninės deklaracijos. Tačiau iškrovimo uoste Santos – visiška netvarka. Užėjimo į uostą išo rės reide laivas laukė penkias paras. Be jo, „ant inkaro“ suposi į plauki mo į Santos uostą laukę dar 62 laivai. Druskos iškrovimas taip pat vyko ge rokai lėčiau – net keturias paras. „Įprastai daugelyje Brazilijos uos tų reidų laivams tenka laukti nuo kelių dienų iki keleto savaičių. Buvo atvejų, kai laivai su kroviniu išori niame uoste laukė net pusantro mė nesio“, – pasakojo J.Liepuonius. Iš Santos jis gavo užduotį plauk ti į Porto Alegre uostą, kuris yra už šimto jūrmylių nuo vandenyno pa krantės. Nemažam jūriniam laivui „Hermann Schoening“, kurio il gis beveik 200 metrų, grimzlė – 11 metrų, plaukioti upėmis nelengva užduotis. Upėse leistina grimzlė yra 6–7 metrai. Į upių uostus lai vas plaukia tik iš dalies pakrau tas. Didžiausias gabenamas kiekis – iki 13 tūkst. tonų. Tenka plauk ti ir į kitus Brazilijos, Urugvajaus ar Argentinos upių uostus, tokius kaip Nueva Palmira, San Lorenco ir kitus. Jie yra net iki 250 jūrmylių nuo vandenyno pakrantės. „Upių uostuose kaupiami Lotynų Amerikos šalyse užauginti grūdai. Šiemet jų derlius pakankamai geras. Vienas didžiausių grūdų uostų – Ba hia Blanca Argentinoje. Jis yra šalia didžiulio grūdinių kultūrų auginimo regiono. Šis uostas šiemet nuskam bėjo pasaulyje. Protestuodami prieš Pietų Korėjos ir Kinijos žvejams iš duodamas licencijas, Bahia Blan ca uostą du mėnesius blokavo vie tos žvejai. Panašūs protestai Lotynų
Paskyrimas: Porto Alegre uostas.
Amerikos šalyse yra dažnas reiški nys“, – prisiminė J.Liepuonius. Nuosmukis Brazilijoje
Plaukimas upėmis su locmanu trun ka kelias paras. Įprasta, kad laivus lydi trys locmanai. Naktį nuo 22 iki 6.30 val. plaukti neleidžiama. Laivai stovi išmetę inkarą. Dauguma upių uostų – sezoniniai. Tokiu tapo ir Porto Alegre, kažkada pasižymėjęs gerokai aktyvesne upių navigacija. Dabar per jį išplukdomas tik užaugintas derlius arba atgabe nama gyvuliams auginti reikalingos žaliavos. Taip pat aprūpinamas šis tris milijonus gyventojų skaičiuo jantis miestas. „Porto Alegre nustebino gražus senamiestis. Kopijuojant Buenos Aires ar Montevidėjų, buvusį seną jį uostą bandoma pritaikyti gyven tojų ir turistų reikmėms – kuriasi parduotuvės, restoranai, pramogų centrai“, – pasakojo J.Liepuonius. Jis Porto Alegre taip pat ieškojo lietuviškų pėdsakų, bet nerado. Po kariu lietuvių emigracija į Lotynų Ameriką buvo, bet ne itin didelė. „Lankydamasis Lotynų Amerikos šalyse, pradedi lyginti jas. Geresne ekonomika pasaulyje garsėjančioje
Brazilijoje dabar nuosmukis – ky la kainos, didėja korupcija, šiemet buvo daug streikų, kitokių neramu mų. Urugvajus atrodo lyg gerovės ir ramybės salelė tarp Argentinos ir Brazilijos“, – tikino kapitonas. Anot jo, laivą lydėję locmanai pa sirodė esantys patenkinti savo šali mi, nesiskundė didelėmis kainomis ar mokesčiais. Urugvajaus gyvento jai įvairūs – nuo vietinių indėnų iki tradicinių europiečių. Reikalavo kyšio
J.Liepuonius prisiminė, kad Loty nų Amerikos uostuose turi būti itin budrus, kad tavęs neapgautų. Kai viename uoste pakrovė 13 tūkst. tonų miežių, paaiškėjo, kad trūksta net 63 tonų. Tai buvo aki vaizdu, nes aplink konvejerį matė si kalnai pribirusių miežių. „Nors ir kaip bandė išsisukinėti, išsireikalavau, kad supiltų į laivą vi są trūkstamą grūdų kiekį. Čia prisi miniau Kanados Thunder Bay uostą Didžiųjų ežerų regione. Ten išbars tytų grūdų užteko tik nedideliam pulkeliui balandžių“, – teigė J.Lie puonius. Biurokratijos Lotynų Amerikos uostuose daug, tačiau sanitariniai,
13
pirmADIENIS, rugsėjo 16, 2013
JŪRA Rusai Roterdame
Kelininkai uostuose
Ginklai laivuose
Su rusiškos kilmės kapitalu su sijusi kompanija „Standart“, pri klausanti holdingui „Summa“, Roterdamo uoste net 28,5 me tų išsinuomojo 55 ha žemės su galimybe sutartį pratęsti dar 25 metams. Čia nuo 2014 m. balan džio planuojama pradėti statyti, o 2016 m. baigti rusiškos naftos krovos terminalą.
Suomijos kelių tiesimo kompa nija „Lemminkainen“ Rytų Euro pos regione žengia į uostų sta tybas. Ji kartu su partneriais pa sirašė kontraktą Estijos Mugos uoste plėsti konteinerių termina lą. Statyba kainuos per 6,5 mln. eurų. Mugos uosto konteinerių terminalo pajėgumai didės 150 tūkst. TEU per metus.
Iki šiol Rusijos vidaus keleivi niuose laivuose buvo galima plaukioti su ginklais. Susigrieb ta, kad tokią „laisvą“ tvarką rei kia keisti. Panašiai kaip lėktuvuo se, keleiviai ir legalių ginklų į lai vą neštis negalės. Rusijos kelei viniame laivyne planuojama kur ti bendrą keleivių registrą, sėsti į laivą be paso nebus galima.
Kruizinis sezonas – geresnis nei pernai
a uosto zonoje.
Klaipėdos uoste ofi cialiai baigtas krui zinės laivybos se zonas – paskutiny sis laivas „Delphin“ į uostamiestį at plukdė 470 turistų.
„Marinetraffic.com“ nuotr.
pėdsakų
Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Atplaukia didesni laivai
apsaugos, muitinės, imigraciniai rei kalai sprendžiami greitai, jei valdi ninkai gauna dovanėlių. Ypač verti nami amerikietiškų cigarečių blokai. Būna bandymų išvilioti ir dides nius pinigus. J.Liepuonius prisimi nė, kad viename uoste laivo agentas jį iš anksto pradėjo rengti susitiki mui su laivų triumus tikrinančiu inspektoriumi. Tiesiai pasakė, kad teks mokėti 6 tūkst. JAV dolerių, jei nori, kad laivo triumai būtų pripa žinti tinkamais krovai, kitaip laukia ilgos prastovos. „Nutariau veikti diplomatiškai pa gal jų metodus. Lyg ir sutikęs su jų pa siūlymu, pradėjau pilti į laivo triumus grūdus. Po kurio laiko sustabdžiau pakrovimą ir pareikalavau krovinio atstovo, nes krovinys esąs dulkėtas, jame daug pelų. Tai kyšio reikalau jantiems inspektoriams grįžo bume rangu. Prasidėjo derybos, grasinimai, vėl derybos. Neišlaikęs įtampos kro vinio gavėjas sumokėjo inspektoriams 500 JAV dolerių. Aš kaip suvalkietis iš viso nieko nebūčiau mokėjęs“, – pri sipažino J.Liepuonius. Anot jo, panašūs pinigų „išmu šinėjimo“ metodai yra ir posovie tinėse šalyse. Ypač tuo garsėja Uk rainos uostų valdininkai.
Kruizinės laivybos sezonas šiemet prasidėjo anksčiausiai per pasta ruosius metus – gegužės 4-ąją. Jis baigėsi panašiu laiku, kaip ir anks tesniais metais, – rugsėjo vidury je. Realiai kruizinis sezonas Baltijos jūroje tęsiasi iki rugsėjo pabaigos. Vienas kitas laivas dar plaukia ir spalį. Klaipėdos uoste kruizinis sezo nas šiemet buvo išskirtinis. Nors šiemet atplaukė trimis laivais ma žiau nei pernai, jūrų turistų laivai atplukdė gerokai daugiau – apie 33 tūkst., kai pernai jų buvo 26,7 tūkst. Sezono išskirtinumas – atplau kė gerokai daugiau didesnių lai vų: net trylika didžiųjų – per 175 metrų ilgio. Didžiausias šiais me tais Klaipėdoje lankęsis laivas buvo 290 metrų ilgio „Costa Pacifica“. Vienu metu jis gali plukdyti apie 3,6 tūkst. jūrų turistų ir apie tūks tantį įgulos narių. Klaipėdos uos te šiemet jis lankėsi 6 kartus, kitais metais planuoja užsukti net septy niskart. Ir kitais metais jis bus di džiausias Klaipėdą aplankysiantis kruizinis laivas. „Costa Pacifica“ – vienas di džiausių šiemet Baltijos jūro je plaukiojusių kruizinių laivų, bet yra ir kitų didelių Baltijos jū ros bangas šiais metais skrodusių kruizinių lainerių. Tarp didesnių jų yra „Empres“ (vienu metu galin tis plukdyti 3,1 tūkst. jūrų turistų), „Adventure of the Seas“ ir „Eme rald Princess“ (po 3 tūkst. turistų), „MSC Poesia“ (2,8 tūkst. turistų), „Celebrity Eclipse“ (2,6 tūkst. tu ristų), „MSC Musica“ (2,5 tūkst. turistų). Teikiami suvenyrai su herbu
Klaipėdos valstybinio jūrų uos to direkcija ir miesto savivaldybė ypač džiaugiasi, kai laivai atplaukia pirmą kartą. Juos pasitinka Klaipė dos uostamiesčio bendruomenė – Uosto direkcijos atstovas, Klaipė dos meras ir įteikia suvenyrus su
Pabaigtuvės: su Bahamų vėliava plaukiojantis 157 metrų ilgio kruizinis laivas „Delphin“ šiemet Klaipėdoje
uždarė kruizinės laivybos sezoną.
uostamiesčio herbu. Jau nuo seno yra tokia tradicija kruizinių laivų priimamąjį puošti tų miestų, kur lankėsi, herbais.
Klaipėda priviliojo ir didesnį komfortą mėgstančius jūrų turistus. Po šių metų sezono Klaipėdos uosto herbais laivo priimamuosius pasipuoš trys naujai į Klaipėdos uostą užsukę laivai. Tai 130,64 m ilgio „Ocean Majesty“, 186 m ilgio „Silver Whisper“ ir 214,66 m ilgio „Thomson Spirit“. Didesnį kom fortą mėgstančius turistus viliojan tis, penkių žvaigždučių klasę atitin kantis „Silver Whisper“ Klaipėdoje tris kartus lankysis ir 2014 metais. Jis išskirtinis ir tuo, kad kasmet nuo sausio iki gegužės vykdo kruizinius reisus aplink pasaulį. Jau kitais metais dalį atplaukian čių kruizinių laivų tikimasi priimti baigiamame statyti Klaipėdos ke leivių ir krovinių kruiziniame ter minale. Šio terminalo infrastruk tūrai statyti Uosto direkcija skyrė 112,5 mln. litų. Netrukus termina lo infrastruktūros statyba jau bus baigta.
Pagal išankstines paraiškas kitų metų kruizinis sezonas bus turtin gesnis tiek laivų, tiek keleivių skai čiumi – numatyta priimti 48 krui zinius laivus. Statistiškai tai būtų trečias geriausias rezultatas per vi są Klaipėdos uosto kruizų istoriją. Kitais metais visus atplauksiančius laivus kol kas planuojama švartuoti dabartiniame Kruizinių laivų ter minale. Žvelgiant į kitų metų sezoną, yra dar viena naujovė – birželio antro je pusėje laukiama rekordinio ilgio kruizinio laivo – 317,2 m „Celeb rity Eclipse“. Šis jūrinis milžinas rekordo titulą atims iš 294 met rų ilgio „Constellation“. Jam di džiausio Klaipėdos uoste prišvar tuoto kruizinio laivo titulas buvo priskirtas dar 2005 metais. Garsina Klaipėdos vardą
Iš kruizinės laivybos Uosto direk cija didelių pajamų negauna. Šiemet jos preliminariai suda rys apie 1,36 mln. litų, pernai sie kė 1,32 mln. litų, o tai iš esmės su daro tik 1–2 proc. nuo visų Uosto direkcijos per metus surenkamų rinkliavų. Bet svarbios ne tiek pajamos iš kruizinės laivybos, kiek Lietuvos ir Klaipėdos uosto pristatymas ki tų šalių žmonėms. Todėl kasmet direkcija skiria ypatingą dėmesį,
Vidmanto Matučio nuotr.
Uosto direkcijos skiriamos lėšos kruizinei laivybai pristatyti Metai
Suma litais
2013
119 620
2012
88 675
2011
83 500
2010
92 000
2009
118 500
žmogiškuosius ir vis didesnius fi nansinius išteklius kruizinei lai vybai skatinti – kiekvienais metais Klaipėdos uosto delegacijos da lyvauja kruiziniuose renginiuose, parodose, konferencijose, tarptau tinių asociacijų veikloje, kur prista to Klaipėdą kaip patrauklų Baltijos jūros pakrantės kruizinį uostą. Taip pat Uosto direkcijos lėšo mis yra organizuojami reklaminiai (šventiniai) renginiai, gamina mi reklaminiai suvenyrai, dova nos, atributika, įvairūs informa ciniai lankstinukai, Klaipėdos uostas pristatomas specializuo tuose užsienio kruizinės laivybos leidiniuose.
14
pirmadienis, rugsėjo 16, 2013
pasaulis Kliba pamatai
Išjungs reaktorių
Siaubė potvynis
Dešimtys tūkstančių Lenkijos profesinių sąjungų narių su kilo prieš centro dešiniųjų vy riausybę. Donaldo Tusko va dovaujamos koalicijos popu liarumas šiuo metu yra ma žiausias nuo pat 2007 m. Koa licijos pamatai braškėti pradė jo po to, kai iš D.Tusko partijos pasitraukė trys parlamentarai.
Japonija pradėjo ruoštis išjung ti paskutinį šalyje tebenaudo jamą atominį reaktorių eiliniam patikrinimui vykdyti. Tačiau kol kas neplanuojama, kad reakto rius ateityje vėl bus įjungtas. Iš jungus šį reaktorių, trečia pa saulyje pagal ekonomikos dydį šalis liks be atominių elektrinių tiekiamos energijos.
Ukrainoje Odesos srityje kilęs potvynis apsėmė 377 gyvena muosius namus. Vanduo nu griovė 13 namų, pastatytų iš molio ir šiaudų plytų, dar apie 50 namų apgadinta. Iš kaimų buvo evakuoti 535 gyventojai. Per potvynį žuvo du žmonės. Viena moteris nuskendo, o į vyrą pataikė žaibas.
Ar patvarus Ženevos susitarimas? Rankomis amerikie čiai su rusais sukir to. Bent jau kol kas bombos ant Da masko nekris. Ta čiau iki 2014 m. vi durio Sirijoje netu ri likti nė kvapelio nuodingų dujų. Jei Damaskas bandys žaisti, laukia nema lonumai.
Cheminių ginklų sunaikinimo plano gairės Sirijos valdžia per savaitę turi pa
teikti tarptautinei bendruomenei turimų cheminių ginklų sąrašą. Ja me turi būti nurodytas cheminio ginklo tipas ir kiekis. Ne vėliau kaip šių metų lapkri
tį Jungtinių Tautų ginkluotės ins pektoriai turi atvykti į Siriją. Pasak JAV valstybės sekreto
riaus J.Kerry, cheminių ginklų at sargos yra rajonuose, kurie kont roliuojami režimo, todėl inspekto riams neturėtų kilti problemų juos pasiekti. Iki 2014 m. vidurio Sirijos chemi
nių ginklų atsargos turi būti visiškai likviduotos. Vašingtonas ir Maskva taip pat
Derybos: JAV ir Rusijos diplomatijos vadovai J.Kerry (kairėje) bei S.Lavrovas po trijų dienų derybų pareiš
kė, kad susitarti jiems pavyko.
Sukirto rankomis
Johnas Kerry ir Sergejus Lavrovas tris dienas Ženevoje derino Rusi jos pasiūlytą planą. Rusai nori, kad amerikiečiai at sisakytų planų smogti Damaskui karinį smūgį, todėl pasiūlė sirams, kad šie atsisakytų cheminio gink lo atsargų. Amerikiečiai, regis, su tiko su pasiūlymu, tačiau tvirtino, kad jei Sirijos režimas bandys žaisti ar juokauti, sulauks raketų. Planas, žinoma, ambicingas, ta čiau, Rusijos požiūriu, geresnis nei bombų lietus, ką kuris laikas svars to amerikiečiai. Taigi, planas numato, jog Sirijos vyriausybė pirmiausia pateiks tarp tautinei bendruomenei išsamų che minių ginklų sąrašą. Tam Damaskas turi lygiai savaitę. Tada iki lapkri čio Sirija turėtų įsileisti Jungtinių Tautų inspektorius, o šie patikrintų cheminio ginklo atsargas. Galiausiai iki 2014 m. vidurio cheminio ginklo atsargų Sirijoje turėtų nelikti. Sumažino įtampą
Tiesa, JAV diplomatijos vadovas J.Kerry pridūrė, kad prezidentas Barackas Obama pasilieka teisę pa naudoti karinę jėgą Sirijoje, jei dip lomatinės priemonės neduos lau kiamų rezultatų. „Su sąlyga, kad ši (susitarimo – red. past.) schema bus visiškai įgy vendinta, šie ginklai nebekels grės mės ne tik Sirijos žmonėms, bet ir jų kaimynams, – pabrėžė J.Kerry. – Dėl (tokių ginklų – red. past.) platinimo grėsmės ši schema gali suteikti ge resnę apsaugą ir saugumą pasauliui.
Pasaulis dabar tikėsis, kad Basharo al Assado režimas laikysis savo įsi pareigojimų. Negali būti jokių žaidi mų ar dar ko nors – tik visiškas B.al Asssado režimo (įsipareigojimų – red. past.) laikymasis.“ Sąjungininką Damaską nesielg ti vaikiškai įspėjo ir Rusijos diplo matijos vadovas S.Lavrovas. Pasak jo, bet koks cheminio ginklo pa naudojimas bus baudžiamas pagal Jungtinių Tautų teisės normas.
Ženevoje pasiekto susitarimo projek tas dėl Sirijos režimo cheminių ginklų su naikinimo yra svar bus žingsnis į priekį. Tiesa, Rusija nepatikslino, kokias baudžiamąsias priemones prieš Damaską paremtų, jei dujų atakos vėl kartotųsi. Aišku tai, kad karinio atsako Maskva, ko gero, nerems bet kokiu atveju. B.Obamos komentaras
B.Obama pasveikino Ženevos susi tarimą, tačiau kartu įspėjo Damaską, kad šis nežaistų diplomatinių žaidi mų ir laikytųsi įsipareigojimų. B.Obama taip pat pabrėžė, kad, jo nuomone, jei ne spaudimas žadant karinį smūgį, susitarimo nebūtų. „Padarėme svarbią pažangą, ta čiau dar reikia atlikti daug darbo, – pareiškė B.Obama. – Jungtinės Vals
„Reuters“ nuotr.
tijos toliau dirbs su Rusija, Jungtine Karalyste, Prancūzija, Jungtinėmis Tautomis ir kitais, siekdamos užtik rinti, kad šis procesas būtų patiki mas ir kad bus padarinių, jeigu B.al Assado režimas nesilaikys šiandien sutarto pagrindo. Ir jeigu diploma tija nepasiteisins, Jungtinės Valsti jos pasiruošusios veikti.“ Tradiciškai B.Obamos komenta ras sulaukė kritikos iš respubliko nų – jie pareiškė, kad Amerika pa rodė silpnumą. Be to, respublikonai Johnas McCainas ir Lindsey Grahamas tvirtino, kad susitarimas pasmerktas žlugti. „Šis susitarimas niekaip ne sprendžia tikrosios problemos Si rijoje, tai yra giliau slypinčio konf likto, kuris pražudė 110 tūkst. žmonių, milijonus išvarė iš namų, destabilizavo mūsų draugus ir są jungininkus regione, padrąsino Iraną ir jo tarpininkus teroristus, taip pat tapo saugiu prieglobsčiu tūkstančiams su „Al Qaeda“ su sijusių ekstremistų“, – susitarimą kritikavo respublikonai. Jie pridūrė nuogąstaujantys, kad tiek Amerikos draugai, tiek priešai tokį susitarimą laikys „provokuo jančiu Amerikos silpnumo aktu“. „Negalime įsivaizduoti bloges nio signalo, kuris gali būti pasiųs tas Iranui, tebesiekiančiam įgyti branduolinį ginklą“, – rėžė L.Gra hamas ir J.McCainas. Apklausos rodo, kad dauge lis amerikiečių nepritaria karinei kampanijai Sirijoje, be to, tokią ini ciatyvą pareiškė atmesiantys dau gelis Kongreso narių.
Sveikina JAV ir Rusiją
Tačiau Prancūzija, rėmusi karinį smūgį Sirijai, pasveikino susitari mą. Paryžius pavadino jį „svarbiu žingsniu į priekį“, bet pridūrė, kad susitarimas – „tik pirma stadija“. ES ir Kinija taip pat pasveikino susitarimą ir ragino numatyti aiš kias bei patikimas priemones jam įgyvendinti. „Kinija sveikina susitarimą tarp JAV ir Rusijos. Šis susitarimas leis sušvelninti įtampą Sirijoje“, – sa kė Kinijos užsienio reikalų minist ras Wang Yi. Aptarti detalių, kaip toliau bus sprendžiamas Sirijos cheminio ginklo klausimas, JAV, Prancūzi jos ir Didžiosios Britanijos užsie nio reikalų ministrai susitiks šian dien Paryžiuje. Oficialusis Damaskas Žene vos susitarimo nekomentavo, bet anksčiau yra sakęs, kad palaiko Ru sijos iniciatyvą dėl cheminio gink lo atsisakymo. O Sirijos sukilėliai pareiškė, kad susitarimą atmeta. „Negalime sutikti su jokia šios iniciatyvos dalimi, – sakė genero las Salimas Idrissas. – Ar mes, si rai, turėtume laukti iki 2014 m. vi durio ir būti toliau kasdien žudomi, sutikti (su susitarimu – red. past.) vien dėl to, kad cheminiai ginklai bus sunaikinti 2014 m.? Gerbiame savo draugus (tarptautinėje bend rijoje – red. past.) ir viliamės, kad jie supranta mūsų poziciją. <...> Negalime sutikti su šia iniciaty va, nes ja ignoruojamos <...> mū sų žmonių žudynės.“
sutarė, kad Damasko, jei šis nesilai kys įsipareigojimų, lauks priemo nės pagal Jungtinių Tautų Charti jos septintą skyrių, kuriame apibrė žiamas sankcijų ir karinių veiksmų vykdymas. Tiesa, kokios galėtų būti priemo
nės prieš Siriją, kurias paremtų ir Rusija, nedetalizuota.
Cheminių ginklų arsenalas Sirijoje Amerikiečiai spėja, kad Sirijoje yra 45 objektai, susiję su šalies chemi nių ginklų programa. Pasak neįvar dytų JAV pareigūnų, „maždaug pu sė chemin ių ginklų atsarg ų Sir ijo je yra tinkamos naudoti“. Manoma, kad visus objektus šiuo metu kont rol iuoja Sir ijos prez idento B.al As sado rež imas, nes Damaskas per keldavo ats argas į savo kontro liuojamus rajonus. Rusija taip pat sut iko su JAV vert in imu, kad Sir i ja turi 1 tūkst. tonų cheminių gink lų agentų ir žaliav ų, tarp jų – iprito ir zarino.
Sukilėlių vadovai apkaltino B.al Assadą, kad šis neva slepia che minio ginklo atsargas gretimame Libane ir Irake. Taip pat sukilėliai pareikalavo iš tarptautinės bend ruomenės uždrausti Damasko re žimui rengti smūgius iš oro. „Sirijos nacionalinė koalicija rei kalauja, kad cheminių ginklų, ku riuos panaudojus žuvo daugiau nei 1400 civilių, uždraudimas būtų iš plėstas, (uždraudžiant – red. past.) naudoti balistines raketas ir aviaci ją prieš gyvenamąsias vietoves“, – buvo sakoma sukilėlių pranešime. BBC, CNN, „Reuters“, BNS inf.
15
pirmadienis, rugsėjo 16, 2013
sportas
„Dragūnas“ žengia per Europą Klaipėdos „Dragūnas“, laimėjęs atsakomąsias Europos rankinio federacijos taurės turnyro rungtynes prieš Bašaragės „Handball Kaerjeng“ komandą 27:26, pateko į antrąjį etapą. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Pirmoji akistata prieš savaitę Liuksemburge baigėsi be nugalėtojo – 30:30 (13:18). Gausiai susirinkę klaipėdiečiai nemanė, kad per paskutiniąsias minutes vyks dramatiška kova, kurią 36-ąją min. buvo nutraukusi mergaitė, elektros skyde netyčia išjungusi arenos lempas. Migliaus Astrausko auklėtiniai, puikiai pradėję rungtynes, išsiveržė į priekį 4:1. Ir toliau šeimininkai nuolat buvo priekyje 2-3 įvarčiais. 23-iąją min. „Dragūnas“ padidino skirtumą iki 4 įvarčių – 12:8, o ilsėtis Klaipėdos rankininkai išėjo pirmaudami 15:12. Pirmosiomis antrojo kėlinio minutėmis taikliai atakavę Lietuvos čempionai vėl įgijo 4 įvarčių persvarą 16:12, 17:13. Tačiau rankų ne-
nuleidę svečiai įspeitė klaipėdiečius į kampą. Skirtumas ištirpo iki vieno įvarčio. Lietuvių paprašytos minutės pertraukėlės metu užgeso vienos pusės apšvietimas. „Pasistengė“ mergaitė, nuspaudusi keletą jungtukų skydinėje. „Dragūno“ direktorius Vygantas Vaišnoras skėsčiojo rankomis – lempos galėjo vėl šviesti tik po to, kai atauš. Žiūrovai spėliojo, kuriai komandai daugiau nei 10 min. trukusi pertrauka bus naudinga, ar didelė bauda laukia klaipėdiečių, ar svečių ekipa nerašys protesto. Rodos, viso šito nebus – varžybų vakarą svečiai neraitė rašto, o komisaras suomis Kurtas Rogeris Sjolundas buvo gerai nusiteikęs. Netikėta pauzė nesustabdė įsibėgėjusio liuksemburgiečių lokomotyvo. Dar dvi rezultatyvios atakos, ir svečiai priekyje – 18:17.
Iš dešimties minučių duobės „Dragūną“ prikėlė Benas Petreikis, 42-ąją min. išlyginęs rezultatą 18:18. Vėliau kova vyko taškas į tašką. Kai 57-ąją min. Klaipėdos žaidėjai įgijo dviejų įvarčių pranašumą 25:23, žiūrovai patikėjo, kad pergalė čia pat. Tai buvo tik trilerio pradžia. 57-ąją min. prieš save raudoną kortelę išvydęs Remigijus Vaičikauskas, turėjo palikti ne tik aikštelę, bet ir salę. Likus žaisti minutę, švieslentėje žibėjo taikus rezultatas 26:26. Svečiai, turėję vieno žaidėjo persvarą, teoriškai buvo arčiau pergalės. Tačiau klaipėdiečiai taip imitavo aktyvų puolimą, jog teisėjams nekilo minčių atimti iš „dragūnų“ kamuolį. O likus kelioms sekundėms Mindaugas Dumčius net pelnė įvartį – 27:26. „Neįdomu lengvai laimėti“, – humoro jausmo po daug nervų kainavusios kovos nebuvo praradęs klaipėdiečių treneris M.Astrauskas. Anot stratego, į žaidybinę duobę ekipa įkrito, kai rankininkai ėmė atakuoti po vieną – kiti buvo „sustingę“. „Dragūnas“ laukė didesnio pavojaus iš Vladimiro Temelkovo, o netikėtai taikliai klaipėdiečių vartus atakavo italas Francesco Volpis.
Svečių vartams per mažai grasino ir legionierius iš Ukrainos Antonas Maroka. „Rezultatu esu patenkintas, žaidimu – ne“, – reziumavo M.Astrauskas. Antrajame etape spalio mėnesį „Dragūnas“ žais su Bakau „Stiinta Municipal Dedeman“ (Rumunija) rankininkais.
Rungtynių statistika „Dragūnas“ – „Handball Kaerjeng“ 27:26 (15:12). B.Petreikis 5, E.Griežė, G.Juška po 4, M.Dumčius, A.Maroko, D.Jasinskas, J.Truchanovičius po 3, T.Stankevičius 2/F.Volpi 9, V.Tmelkovas 6, C.Gasconas, T.Meisas, L.Nicolettis po 3.
Lygiosios Suvalkijoje Česlovas Kavarza Be namie likusio sunegalavusio vyriausiojo trenerio Konstantino Sarsanijos Marijampolėje kovojęs „Atlantas“ sužaidė lygiosiomis 1:1 su „Sūduva“.
Abu įvarčius per pirmąsias Lietuvos futbolo A lygos čempionato ketvirtojo rato rungtynes įmušė klaipėdiečiai – 45-ąją min. į savo vartus kamuolį nukreipė jaunasis Skirmantas Rakauskas, po 20 minučių rezultatą išlygino Evaldas Razulis. Gargžduose „Banga“ 3:0 nugalėjo „Šiaulius“, Pakruojyje „Kruoja“ 2:1 palaužė Tauragės „Taurą“.
Lyderis: sunkiu metu klaipėdiečius į priekį vedė praėjusio sezono rezultatyviausias žaidėjas B.Petreikis (su
kamuoliu).
Vytauto Petriko nuotr.
Lietuviams padėjo latviai Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Lietuvos krepšininkams duris į 38ojo Europos čempionato ketvirtfinalį atvėrė ne kas kitas, o kaimynai latviai, aštuntfinalio etape pralaimėję prancūzams.
Latvijos komanda E grupėje nusileido Europos vicečempionei Prancūzijos ekipai 91:102, ir tai, nepaisant vakar įvykusių paskutinių antro etapo dvikovų baigties, užtikrino vietas ketvirtfinalyje ne vien Lietuvos rinktinei, bet ir serbams bei patiems prancūzams. Vilčių prasibrauti į atkrintamąsias varžybas dar turėjo ir latviai, tačiau jie privalėjo sekmadienį įveikti belgus ir laukti lietuvių pergalės prieš ukrainiečius. Jono Kazlausko treniruojamai ekipai, vakar net ir nugalėjusiai
Ukrainos krepšininkus, pirmoji vieta E grupėje iškart nebūtų buvusi garantuota. Galutinę mūsiškių poziciją lėmė prieš pusiaunaktį pasibaigusi Serbijos ir Prancūzijos komandų dvikova. Lietuvių varžovai „EuroBasket“ ketvirtfinalyje paaiškės šiandien. Tarp galimų konkurentų – slovėnai, kroatai, ispanai, italai arba netgi graikai, jeigu jie įveiks Kroatijos rinktinę, o Europos čempionė Ispanijos ekipa, pralaimėjusi Italijai, liks už borto.
15.30 val. Kroatija – Graikija 18.45 val. Italija – Ispanija 22 val. Suomija – Slovėnija. PMS
CMYK Rungtynių statistika RGB HEX
151C 0 / 65 / 100 / 0 237 / 114 / 3 ED7203
PMS CMYK RGB HEX
3145 C 100 / 15 / 30 / 0 0 / 141 / 170 008DAA
E grupė Serbija – Ukraina 75:82 (21:18, 19:23, 14:22, 21:19). Prancūzija – Latvija 102:91 (31:15, 21:20, 24:30, 26:26). F grupė
F grupė Vieta Komanda 1. Slovėnija 2. Kroatija 3. Ispanija 4. Italija 5. Graikija 6. Suomija
Šiandien žais
Perg. 3 3 2 2 1 1
Pral. 1 1 2 2 3 3
Kroatija – Italija 76:68 (8:17, 23:19, 26:9, 19:23). Ispanija – Suomija 82:56 (18:15, 24:15, 15:14, 25:12). Slovėnija – Graikija 73:65 (26:13, 17:14, 19:19, 11:19).
'DXJLDX LQIRUPDFLMRV ZZZ VY\WXULRDUHQD OW
23
PIRMAdienis, rugsėjo 16, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidybos namais „Metafora“ –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Andriaus Guginio knygą „Žydrūnas Savickas – žmogus iš geležies“.
A. Guginis. „Žydrūnas Savickas – žmogus iš geležies“ Stipriausias VISŲ laikų pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas biografijoje „Žydrūnas Savickas – žmogus iš geležies“ pasakoja apie pasirinktą gyvenimo kelią, atskleidžia, kaip reikia pasiekti išsikeltus tikslus bei kokiomis gyvenimo vertybėmis vadovautis.Sportininko karjera – margaspalvė, paženklinta traumų ir įspūdingų laimėjimų. Biografijoje stipriausias pasaulio žmogus atskleidžia savo sėkmės formulę, pagrįstą tikėjimu ir noru būti pirmam.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
teatras Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19) XXVII sezonas Rugsėjo 21 d. 18.30 val. teatro kolonų salėje – tarptautinis menų projektas „Jūros mūzos“. Tarptautinio tapybos plenero „Nidos ekspresija 2013“ dalyvių darbų parodos atidarymas ir teatro atlikėjų koncertas. Bilieto kaina 15 Lt. Rugsėjo 29 d. 17 val. – premjera. W.Shakespeare. „Romeo ir Džuljeta“, 2 d. tragedija. Spalio 2, 3 d., lapkričio 21, 23 d. 18.30 val. – premjera. G.Donizetti. „Meilės eliksyras“, 2 v. komiška opera italų k. Bilieto kaina 27 Lt (išankstinis pirkimas), 37 Lt. Spalio 5 d. 18.30 val. – tarptautinis menų projektas „Jūros mūzos“. „Dainuok su manimi“, 2 d. koncertas, skirtas Tarptautinei muzikos dienai. Koncerto viešnia K.Dondalska (Vokietija). Bilieto kaina 23 Lt (išankstinis pirkimas), 32 Lt. Kasa dirba kasdien, išskyrus pirmadienį, 11–14 ir 15.30–18.30 val., sekmadienį 12–17 val. Tel. 397 404/412/413.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Rugsėjo 21 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. D.Fo ir F.Rame komedija „Aš lauksiu tavęs, mielasis“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams, senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Rugsėjo 22 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Karalaitės nori žaisti“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 12 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Rugsėjo 29 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Gandras Kalifas“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 12 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Spalio 4 d. 19 val. – baleto žvaigždžių iškilmingas koncertas, skirtas Mokytojų dienai. Dalyvaus Maskvos, Minsko, Kijevo, Rygos, Vilniaus nacionalinių operos ir baleto teatrų artistai. Bilieto kaina 59–120 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Spalio 5 d. 18 val. didžiojoje salėje – Lietuvos rusų dramos teatras. A.Jablonskaja. „Stabmeldžiai“. 2 dalių drama (rusų kalba su lietuviškais titrais, N-18). Rež. J.Vaitkus. Bilieto kaina 27–32 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, rugsėjo 24 d.
Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai Rugsėjo 28 d. 16 val. teatro salėje – koncertasvakaronė „Širdimi visada jauni“. Dalyvaus Pagyvenusių žmonių asociacijos Klaipėdos skyriaus kolektyvai ir svečiai. Nemokamai. Rugsėjo 29 d. 16 val. I a. fojė – rudens gėrybių paroda. Nemokamai. 17 val. didžiojoje salėje – grupės „Nerija“ koncertas. Bilieto kaina 15 Lt (su pensininko pažymėjimu – 2 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.
Klaipėdos dramos teatras 67-asis sezonas Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70) Rugsėjo 25 d. 18 val. premjera – M.Gavran. „Poros“, 1 d. sceninė mozaika. Rež. R.Kudzmanaitė. Rugsėjo 26 d. 18 val. – M.Gavran. „Viskas apie moteris“, 1 d. spektaklis. Rež. D.Tamulevičiūtė. Bilietai parduodami Žvejų rūmų Dramos teatro kasoje (Taikos pr. 70) II–VI 10–18 val., VII–2 val. iki spektaklio pradžios. Informacija ir bilietų rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36) Šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“ Rugsėjo 19 d. 18 val. – „Amerikos muzika: patikti ir šokiruoti“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas N.Stulberg (JAV). Solistai: A.Žiūra (klarnetas), L.Valickas (smuikas). 17 val. prieškoncertinis susitikimas. Bilietai – 20, 30 Lt. Nuolaidos galioja. Rugsėjo 24 d. 18 val. I a. fojė – videoklubas „Muzikiniai laiškai Sofijai“. Svečias pianistas ir aktorius R.Zubovas. Pokalbis apie filmą „Laiškai Sofijai“ (rež. R.Mullan, Didžioji Britanija). Bilietai – 15 Lt. Moksleiviams, studentams, senjorams, žmonėms su negalia įėjimas nemokamas. Rugsėjo 25 d. 18 val. – „Garsų gaudyklės“. „Quasar“ saksofonų kvartetas (Kanada): Marie-Chantal Leclair (meno vadovė, sopraninis saksofonas), M.Leclair (altinis saksofonas), A.Leroux (tenorinis saksofonas), Jean-Marc Bouchard (baritoninis saksofonas). 17 val. prieškoncertinis susitikimas. Bilietai – 20, 30 Lt. Nuolaidos galioja.
Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Sėkmingai kilsite karjeros laiptais arba susidomėsite dvasiniais dalykais. Greičiausiai tai bus noras pažinti tai, kas nežinoma, kažko išmokti, o ne lemtingas posūkis gyvenime. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų mintys bus labai prasmingos. Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, kuriuos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Vėžys (06 22–07 22). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antroje dienos pusėje atsiras progų išnaudoti savo kūrybines galimybes. Liūtas (07 23–08 23). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Geriau piniginę palikite namuose. Mergelė (08 24–09 23). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Svarstyklės (09 24–10 23). Norėsite daug kalbėti, nes puikiai mąstote ir esate kupinas naujų idėjų. Tačiau reikia stabtelėti ir apsvarstyti naujus planus bei nuspręsti. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės pokalbiais, rašysite laiškus. Pasistenkite, kad jūsų bendravimas būtų konstruktyvus. Šaulys (11 23–12 21). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Ožiaragis (12 22–01 20). Atsiras daugybė galimybių įgyvendinti savo planus. Aplinkybės bus tikrai palankios. Netrūks energijos ir jėgų susitvarkyti su bet kokia užduotimi. Telieka įveikti tingulį ir šiuo metu apėmusį tam tikrą sąstingį. Vandenis (01 21–02 19). Susidursite su skaudžiais dalykais, kurie turės įtakos jūsų namams. Galbūt kažkas išvis nenorės ir negalės suprasti jūsų jausmų. Neprovokuokite konfliktų, galbūt šiuo metu neteisus būtent jūs. Žuvys (02 20–03 20). Naujų darbo metodų paieškos, vidinis diskomfortas laikinai išmuš iš vėžių. Vis dėlto svarbiausia neperlenkti lazdos, nepažeisti darbo drausmės ir neužleisti tiesioginių savo įsipareigojimų.
Rugsėjo 27 d. 18 val. – „Kalnų sonata“. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Meno vadovas ir vyr. dirigentas J.Domarkas. Solistai: M.Svoboda (trombonas, Vokietija), P.Geniušas (fortepijonas), I.Aikštytė (fortepijonas), I.Armonaitė (smuikas). 17 val. prieškoncertinis susitikimas. Bilietai – 20, 30 Lt. Nuolaidos galioja. KITI RENGINIAI Rugsėjo 17 d. 19 val. – „Domino“ teatro interaktyvus šou-komedija „Sex guru“. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Rugsėjo 18 d. 19 val. – premjera. Koncertinis spektaklis „Atominiai bičai“. Organizatorius VšĮ Vilniaus aktorių teatras. Bilietų platintojas „Tiketa“. Rugsėjo 26 d. 19 val. skelbtas Viačeslavo Ganelino koncertas „Pasikalbėjimai“ perkeliamas į spalio 26 d. 19 val. Jei netenkina nauja renginio data, bilietus galėsite grąžinti bet kurioje Bilietai.lt kasoje, išskyrus „Maxima“ informacijos skyriuose esančias kasas, iki rugsėjo 30 d. Organizatorius VšĮ „Didžioji septima“. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Rugsėjo 29 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Daktaras“. Bilietų platintojas Bilietai.lt.
Orai
Į Lietuvą ateina lietingi orai. Šiandien lis visoje šalyje, temperatūra bus 16– 18 laipsnių šilumos. Antradienį toliau merks lietus, naktį bus 11–13, dieną 15–17 laipsnių šilumos. Lietus prognozuojamas visą savaitę.
Šiandien, rugsėjo 16 d.
+16
+15
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+16
Šiauliai
Klaipėda
+18
Panevėžys
+18
Utena
+16
7.09 19.50 12.41
259-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 106 dienos. Saulė Mergelės ženkle.
Tauragė
+17
Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +15 Brazilija +30 Briuselis +14 Dublinas +12 Kairas +31 Keiptaunas +18 Kopenhaga +15
kokteilis Ieškančiųjų darbo atsainumas Savo bendrovę turintis Renaldas pa skelbė laikraščiuose, kad yra dvi lais vos darbo vietos, laukia pretendentų, pretendenčių į jas prisistatymų, šiais laikais vadinamųjų CV. „Prisiuntė man tų CV, – pasakojo darb davys. – Visas anketas perskaičiau. Ka dang i tai daug iau moteriškas darbas, sudom inusioms damoms paskambi nau, suderinome jų atvykimo grafiką. Sudėliojau laiką maždaug kas pusva landį, kad vienu metu visos nesueitų.“ Vyriškis beveik visoms kandidatėms leido pačioms pasirinkti, kada nori ir gal i atv ykt i, tačiau paprašė pasak y ti konkret ų atv yk imo laiką, paaišk i nant kodėl. „Išaušus ryt ui lėk iau į darbą kaip že benkštis, – iškalbingai pasakojo direkto rius. – Nežiūrėjau į automobilio spidomet rą, nes akivaizdžiai viršijau greitį, kad ne pavėluočiau į pirmąjį susitikimą.“ Numatyt i susit ik imai buvo vert i ko med ijin io filmo: pirmoji pretendentė pat i pavėlavo, antroji, užsimiegojusi, iki galo neprasimerk usiomis akimis, per anksti atklibikščiavo. „Per anksti – tai ne per vėlai, bet apie ką man kalbėt i su pavėlav usia kan didate, kai nepakenčiu nepunkt ua lumo?! Kaip žmonės nesupranta, kad darbdavys ne tik CV skaito, bet ir stebi jų punktualumą bei kitką. Vėluoti į pa skirtą susitikimą dėl darbo itin kvaila“, – reziumavo viršininkas.
„Kokteilio“ pozicija O ko skubėti į darbą? Darbo diena gy venimą sutrumpina aštuoniomis va landomis.
Yra ir tokie rinkimai Rugsėjis ne tik grybų mėnuo, bet ir gra žiausių sekretorių rinkimo metas. Iki spalio mėnesio šeštą kartą turi būti iš rinkta „Biuro gražuolė 2013“.
Gimnastika: konkurse dalyvau
siančioms biuro gražuolėms vien grožio neužtenka – turi būti dar ir lanksčios.
Linksmieji tirščiai – Daktare, pastaruoju metu man visiš kai pašlijo nervai. – Rūkote? – Ne. – Tada patarsiu retkarčiais darbe leist i sau surūkyti lengvą mentolinę cigaretę. – Bijau, kad nieko neišeis. – Ar viršininkas draud žia rūkyti dar bo vietoje? – Ne, ne dėl to. Paprasčiausiai esu naras. Česka (397 719; tikiuosi būti biuro gražuolių rinkimo komisijos nariu)
Kaunas Londonas +15 Madridas +32 Maskva +14 Minskas +17 Niujorkas +21 Oslas +13 Paryžius +15 Pekinas +26
Praha +14 Ryga +18 Roma +25 Sidnėjus +21 Talinas +17 Tel Avivas +29 Tokijas +28 Varšuva +18
Vėjas
6–11 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
+18
Alytus
Vardai Edita, Eufemija, Gediminas, Jogintė, Kamilė, Kipras, Kiprijonas, Kornelijus, Rimgaudas.
RUGsėjO 16-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+13
+15
+14
+14
6
+14
+15
+14
+14
3
rytoj
trečiadienį
+14
+18
+16
+14
+13
+12
6
1498 m. mirė garsus Is panijos inkvizitorius To mas de Torquemada. Jo vardas tapo žiaur umo simboliu. 1620 m. iš Angl ijos į Ameriką išplaukė laivas „Mayflower“ su emigran tais, įkūr usiais pirmąją koloniją dabartinės Ma sačiusetso valstijos teri torijoje. 1736 m. mirė vok iečių moksl in inkas Gabr iel is Dan iel is Fahrenheitas, termometro išradėjas.
1952 m. gimė JAV ak tor ius Mickey Rour ke, filmų „9 savaitės“ ir „Nuodėm ių miest as“ žvaigždė.
Ugniagesio iššūkis baigėsi
1988 m. tūkst anč iai amerikiečių pateikė pra šymus įsigyti naujai kre ditinei kortelei, pavadin tai Elvio Preslio vardu. 1975 m. Austral ijai pri klausiusi Papua ir Nau joji Gvinėja tapo neprik lausoma valstybe. 1976 m. JAV Vysk upų Bažnyčia patvirtino mo terų teisę tarnauti kunigų ir vyskupų pozicijose. 1977 m. sulaukusi 53-ejų mirė garsi operos daini ninkė Maria Callas.
teleloto
Nr. 910
2013 09 15
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Į Klaipėdą užvakar sugrįžo Baltijos jūrą apibėgęs vilnietis ugniagesys gelbėtojas Aidas Ardzijauskas. Per 45 dienas jis įveikė 3 tūkst. 266 ki lometrus – per dieną vidutiniškai po 72, visiškai sunešiojo tris poras sportinių batelių.
Teatro aikštėje A.Ardzijauskas ir jį lydėjusi komanda pasitikta kau kiant ugniagesių automobilių si renoms. „Kaip sakiau, taip ir padariau“, – tokie buvo pirmieji į Teatro aikštę atbėgusio A.Ardzijausko žodžiai. Savo bėgimą aplink Baltijos jū rą „Running The Baltic Seaside ECHO Lifestyle“ jis pradėjo rugp jūčio 1-ąją Klaipėdoje, o maršru tas driekėsi per devynias Europos valstybes: Lietuvą, Latviją, Estiją, Rusiją, Suomiją, Švediją, Daniją, Vokietiją ir Lenkiją. Bėgimo metu ugniagesys įveikė 3 tūkst. 266 kilometrus. Per die ną vidutiniškai nubėgdavo 72 ki lometrus. Ilgiausia atkarpa siekė 117, trumpiausia – 20 kilometrų. Į kelionę A.Ardzijauskas vežėsi 8 poras sportinių batelių, iš kurių vi siškai sunešiojo tris poras. A.Ardzijauskas neslėpė, kad ke lionė buvo sunkoka. Pasak jo, sun kiausia buvo bėgant būti pačiam su savimi. „Buvo keletas minčių, kurios pa dėjo bėgti. Pirmiausia tikėjau savi mi, kad galiu tai padaryti. Iš pradžių sakiau, jei galva atlaikys, tai kojoms nebus kur dingti. Galvoje yra vis kas – ir stiprybė, ir pasitikėjimas. Svarbiausia buvo judėti pirmyn, kiekvieną rytą prisiversti atsikel ti ir bėgti. Minčių, kad pavargau, kam man to reikia, nebuvo“, – pa sakojo ugniagesys gelbėtojas. A.Ardzijauskui bėgimo metu ne viskas sekėsi. Jam teko bėgti ir su ištinusia koja, kai trečios dienos
§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 59 101 (1 x 59 101) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 11 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt
Sugrįžo: Baltijos jūrą apibėgęs A.Ardzijauskas (centre) su jį lydinčia
komanda finišavo Teatro aikštėje, kur ir pradėjo savo bėgimą.
antroje pusėje Latvijoje jį sukan džiojo mažos juodos musytės ir prasidėjo alerginė reakcija. Pasak ugniagesio gelbėtojo, atsi rado keletas bėgikų medikų, kurie pastatė lašinę, davė vaistų. Bėgimo metu neišvengta ir nuoty kių. Anot A.Ardzijausko, kertant Rusijos sieną pareigūnai stebėjosi rankinių turiniu. „Mašina prikrauta, o nieko nė ra. Paprašė atidaryti vieną rankinę – ten sportbačiai, kitą – ten mais tas, po to trečią – ten maistas. La bai stebėjosi, kad nėra nei degtinės, nei cigarečių“, – tvirtino bėgikas. 3 tūkst. 266 kilometrus įveikęs A.Ardzijauskas nenumetė nė ki logramo svorio. Bėgimo metu jis valgė maistą, kurį labiausiai mėgsta – maka ronus, ryžių ir kitų kruopų košes, vaisius. Jo valgiaraštyje nebuvo mėsos.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Šiuo bėgimu A.Ardzijauskas sie kė populiarinti ugniagesio gelbėto jo profesiją, bėgimą ir sveiką gyve nimo būdą, garsinti Lietuvos vardą, jai pirmininkaujant ES tarybai.
Faktai Ugniagesiu gelbėtoju A.Ardzijaus
kas dirba nuo 1994 metų. Bėgioti jis pradėjo 1980-aisiais. A.Ardzijauskas yra nubėgęs jau
daugiau nei 50 tūkst. kilometrų. Jis yra apibėgęs tris valstybes –
Vatikaną, Gibraltarą ir Lietuvą, įvei kęs 17 klasikinių maratonų, aštuonis kartus dalyvavęs 100 kilometrų bė gimuose, šešis kartus – 101 kilometro, 24 valandų bėgime yra įveikęs 219 ki lometrų.
§§ §§ 60 69 29 39 66 46 56 04 54 55 71 51 01 23 48 30 44 10 35 28 11 38 06 08 41 73 50 53 74 31 20 72 45 14 68 §§§ 09 37 33 19 21 §§ §§§ 63 27 36 18 16 §§§ §§§ §§§ 61 25 Papildomi prizai: „Škoda Fabia“ (TV) Janina Jarmolo „Škoda Fabia“ (TV) Sigita Vitkauskienė „Škoda Fabia“ – 0334188 Antivirusinės programos „Kaspersky“ – 041*459 Tel. 1634 (rugsėjo 9 d.): 10 000 Lt – Vladislovas Grigaliūnas iš Rokiškio 10 000 Lt – Birutė Ginevičienė iš Vilniaus 10 000 Lt – Mantas Blintruba iš Kėdainių 10 000 Lt – Arimantas Gaubas iš Šiaulių 10 000 Lt – Virginijus Tamašauskas iš Šiaulių 10 000 Lt – Povilas Samuolis iš Pasvalio 10 000 Lt – Vilija Bandzevičienė iš Kaišiadorių Kvietimai į TV: 027*816, 047*549, 019*199 Prognozė: Aukso puode bus – 850 000 Lt
Nr. 33 EUROJACKPOTAS Nr. 1234 EUROJACKPOTAS
2013 00 002013 09 13 EUROJACKPOTAS – 52 524-786 EUROJACKPOTAS 00 Lt000 000 Lt 03 10 18 31 43 + 01 07 00 00 00 00 Laimėjimas: 00 00 Atspėta: 5 Papildomi +2 52 5240786 skaičiai 0 Lt 5+1 1 382 157 Lt 5 Prognozė: 369 684 Lt 4+2 9 478 Lt Eurojackpote - 00Ltmln. Lt 4+1 657 4 331 Lt 3+2 175 Lt 3+1 69 Lt 2+2 50 Lt 3 49 Lt 1+2 33 Lt 2+1 27 Lt Prognozė: „Eurojackpotas“ – 58 mln. Lt