2013 09 17 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

.;A?.162;6@ ?B4@Âź7< $

www.kl.lt

antradienis, RUGSÄ–JO 17, 2013

9

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

RUBRIKA

sveikata

214 (19 816)

Imunitetui stipri nti – grōdinimasis

Artėjantis ligų se zonas net ir sveikus Şmones privertė pagal voti, kaip stiprinti sveikatą. Grōdi nimasis – veiksmin ga priemonė ne tik no rintiems nesirgti, bet ir Şmonėms, ketinan tiems pagerinti psi chologinę savijautą. Evelina Zenkutė

sipilkite kibiru ĹĄal to vandens. Dar nÄ— vienas nepasi gailÄ—jo tai padarÄ™s“, – drÄ…sino pa Sveikatos sÄ…lyga ĹĄnekovas. – atsparumas Lietuvos sveikuo Sveikuolis prisimi liĹł sÄ…jungos prenÄ— ir vienÄ… nutikimÄ…, kai moteris zidentas Dainius Kepenis patikinegalÄ—davo po ĹĄalto vandens Ä?iau no, kad grĹŤdintis pu pakiĹĄti rannie lu. SpecialistĹł nuo kada ne vÄ—- kĹł. JÄ… kamuodavo alergija ĹĄalÄ?iui mone, stiprinti – suĹĄlapinus ran kĹŤnÄ… ir dvasiÄ… ge kas, odÄ… „iĹĄmuĹĄriausia pavasarÄŻ davo“ pĹŤslÄ—mis. ar vasarÄ…, taÄ?iau GruodĹžio mÄ—nesÄŻ ir rudens pradĹžia D.Kepenis sveika – tinkamas metas tos sutrikimĹł tunorintiems ÄŻgyti rinÄ?iai moteriĹĄkei imunitetÄ… ÄŻvairioms pareiĹĄkÄ— – ĹĄokligoms. sime ÄŻ jĹŤrÄ…. „GrĹŤdinimosi sÄ… voka – labai plati. Organizmo „NeverÄ?iau, taÄ?iau stiprinimas ĹĄaltu patikinau, kad viskas bus gerai. Ki vandeniu – tik vie tÄ… dienÄ… moteris na iĹĄ mĹłjĹł daliĹł. Ĺ˝mogus jos sudeda- nubÄ—go prie jĹŤros, taÄ?iau iĹĄ baimÄ—s gali bĹŤti uĹžsi- pa grĹŤdinÄ™s nuo per krantÄ—je nualpo. ĹĄalimo ar kitĹł liAt matÄ—, kad visas bĹŤ sigavusi pagĹł, kurios plinta bakteriniu bĹŤdu, rys ka ÄŻ ledinÄŻ vandenÄŻ. ĹžmoniĹł ĹĄoar net nuo uĹžkeiki mĹł bei apkalbĹł. RyĹžosi ir ji. Po Atsparumas greta sotu mo apskritai yra vie mo ir ĹĄvaru- Dainius Ke na iĹĄ pagrindipenis: niĹł Ĺžmogaus svei katos pasakojo D.Kepenis. sÄ…lygĹłâ€œ, – Ne tik ĹĄaltas vanduo Pasak jo, ne tik ĹĄal tas vanduo pa- padeda iĹĄvengti lideda iĹĄvengti ligĹł. Kiekvienas no- gĹł: kiek vie rintis nesirgti, atÄ—jus nas norinrudeniui, turÄ—tĹł sveikai maitintis, tis nesirgti, atÄ—jus judÄ—ti ir daugiau rulaiko praleisti gryna deniui, turÄ—tĹł sveime ore. „Vanduo – gyve nimo ir meilÄ—s kai mai ĹĄaltinis, ne tik pa tintis, judÄ—ti daro ĹžmogĹł tvirtÄ…, atsparĹł, bet ir ir daugiau laiko ĹĄva pragrĹŤdina, bet ir har rĹł. Jis ne tik leisti gryname ore. mo da ÄŻ ĹĄvarumÄ…, skais nizuoja, vetumÄ… ir ĹĄventumÄ…. PaÄ?iam bai liausiam Ĺžmogui rekomenduoÄ?iau pradÄ—ti grĹŤdintis rugpjĹŤÄ?io mÄ—nesÄŻ, kai vanduo dar maudyniĹł moteris pakankamai ĹĄiltas. jautÄ—si puikiai, DrÄ…sesni tai gali o pĹŤsliĹł jai neatsi padaryti rugsÄ—jÄŻ ar rado. VÄ—liau dinspalÄŻ. Esu matÄ™s go ir kamavusi pro daugybÄ™ ĹžmoniĹł, kurie ir gruodĹžio blema. Ir tokiĹł pavyzdĹžiĹł esu ma mÄ—nesÄŻ maudosi tÄ™s ne vienÄ… ĹĄimledinÄ—je jĹŤroje ir ď Ž Pliusai: NY a tą“, – kalbÄ—jo D.Ke pradÄ—jo sveikatos N` cN[ Qb\ TR _V [ penis. stiprinimo proN X_Nb W\ aN XĂ– `aV] gramą“, – kalbÄ—jo _V [N VZb [V [Ă? `V` sveikuolis. aR ZĂ– ]N XR YVN [b\ Gelbsti nuo ligĹł aNV XĂ– V_ `b aRV XVN R[R_ TV W\` reiĹĄkia didesnis odos ArtÄ—jant ligĹł sezo Dingo alergija  @Uba aR_` a\PX• [b\ nui, organizmo ĹĄildymo po- ir a_ reikis, todÄ—l page kraujagysliĹł siste atsparumo stipri Kaip teigÄ— D.Kepe rÄ—ja aprĹŤpinimas mos, virĹĄkinanimas – vienas nis, ĹĄalto vanriam bĹŤtĹł pakenkÄ™s mojo trakto darbui, krauju. ÄŽvairĹŤs or efektyviausiĹł meto dens procedĹŤromis ĹĄo ganai ir audiniai medĹžiagĹł apydĹł kĹŤnÄ… ir dvasiÄ… tÄ™ ar kitos ĹĄalto van kimas ÄŻ ekekaitai, reguliuoja bĹŤti sveikiems. Ĺ al siekiantiems prisotinami deguo stiprinti galima ne dens procedĹŤmĹŤsĹł emocijas, nimi ir kitomis tas vanduo getik jĹŤroje, upÄ—ros. AtvirkĹĄÄ?iai, vi miegÄ…, budrumÄ…, bĹŤtinomis medĹžia rina kraujotakÄ…, je, bet ir duĹĄe. si dĹžiaugiasi, kad apetitÄ… ir troĹĄstipri gomis, stimuryĹžosi pradÄ—ti“, – kulÄŻ, taip pat kĹŤno sistemÄ…, pakelia nuo na imuninÄ™ liuojama ĹĄirdies ir krau „Visiems norintiems pasakojo D.KetemperatĹŤrÄ…. taikÄ… ir sutei- te jagysliĹł sistapti atspa- kia penis. mos veikla. riems, siĹŤlau pra energijos. dÄ—ti nuo paprasMedikai slepia Pasak jo, daĹžnai me PripratÄ™s prie ĹĄal tĹł ĹžingsniĹł. NebĹŤ „Apie 50 teigiamĹł dikai tik gÄ…sÄ?io or tina visko daryti efektĹł Ĺžmo- su dina Ĺžmones, uĹžuo gaus organizmui geba greiÄ?iau suĹĄil ganizmas D.Kepenis nuomonÄ™, iĹĄ karto. KiekvienÄ… t paskatinÄ™ pragali suteikti lediesÄ… ĹĄalto van- dÄ— sykÄŻ maudantis ti gyventi sveikai. geriau aprĹŤpinama ti, o kai oda dens procedĹŤros ga nio vandens proce atsukite vis ĹĄaltes li bĹŤti kenksdĹŤros. Nebijoti krauju, leng- min nÄŻ vandenÄŻ. Po „Esu ÄŻsitikinÄ™s, jei viau iĹĄ ĹĄalto gos ĹžmonÄ—ms, ku savaitÄ—s jau drÄ…siai gydytojai reriĹł imunite- ko galÄ—site apsi- rys. vandens ypaÄ? turÄ—tĹł mote- Ĺžmo vengiama perĹĄalimo ligĹł: tas menduotĹł ĹĄalto itin silpnas, laiko lieti ir ledine srove. gaus kĹŤnas tampa Apsipylimas juo vandens proneteisinga. Jei graĹžina odÄ…, nis atsparescedĹŤ „Šitaip kalba Ĺžmo jo itin ĹĄalto vandens, Ĺžmogus bi- padeda maĹžinti celiu ligoms. nÄ—s, kurie yra gri ras, pusÄ—s susirgimĹł, ypaÄ? litą“, – pasanenaudokite ko baikĹĄ po ar perĹĄalimo Ĺ altas vanduo su prievartos. Paim jo sveikuolis. ligĹł, nebelikkite duĹĄo galvuteikia jÄ—gĹł ir ser tĹŤs, neturi valios ir daĹžnai tĹł. pakelia nuotaikÄ…. Medikai slepia pa ga patys. NÄ—ra nie tÄ™ ÄŻ rankas, apsilie Kaip teigÄ— D.Kepe prastas proďŹ Apsi ko blo kite nis, grĹŤdini- di niu vandeniu vyks liejant le- tokiĹł asmenĹł patarimus. giau uĹž laktikos priemones, ku rankÄ…, tada – kitÄ…, vienÄ… kojÄ… ir masis ĹĄaltu vande rios niu gali padÄ—ti „pakutenkite“ rus odos receptoriĹł ta itin stip- ties Ĺžinau, kad jie kaip IĹĄ patir- ĹžmonÄ—ms bĹŤti sveikiems, padÄ—tĹł iĹĄvengti perĹĄalimo nugarÄ… ir krĹŤtinÄ™, dirginimas. JĹł mÄ… ligĹł ir infekcio galiausiai apiĹĄsigelbÄ—ji- dĹžio nes disukelti nerviniai im jĹł. Apsipylus ĹĄaltu ji dalis pacientĹł nuo ÄŻvairiĹł ligĹł daĹž nustotĹł lanpulsai pasiekia vandeniu, pasiniausiai ma- ky to vienintelÄ™ alter tis pas gydytojus, galvos smegenis, natyvÄ… – vaistus. turi ÄŻtakos ĹĄirdies skiepytis nuo gripo ar pirkti vais NepaŞįstu nÄ— vie tus“, – ÄŻsitikinÄ™s no Ĺžmogaus, kupaĹĄnekovas. e.zenkute@kl.lt

Sei­mo na­riai uŞ­si­mo­jo VÄ—­li­nes pa­vers­ti lais­va­die­niu.

Lietuva 7p.

PrieĹĄ pa­sku­ti­nÄ™ ke­lio­nÄ™ ka­tast­ro­fÄ… pa­ty­rÄ™s lai­ne­ris „Cos­ta Con­cor­dia“ tu­ri grÄ…­Şin­ti dvi li­ku­sias au­kas.

Pasaulis 13p.

Ge­riau­sias vais­tas nuo li­gĹł – ĹĄal­tas du­ťas.

Ĺ iandien priedas

Del­fi­na­riu­me – vÄ—l gy­vy­bÄ— Skep­ti­kai, vi­suo­me­ nÄ—­je sklei­dÄ™ pa­ni­kÄ…, jog ÄŻ Klai­pÄ—­dÄ… del­fi­ nai iĹĄ Grai­ki­jos ne­ beg­rÄŻĹĄ, nes jie ÄŻ sve­ Ä?iÄ… ĹĄa­lÄŻ bu­vo iť­ga­ ben­ti ne­le­ga­liai, nu­ til­dy­ti. Va­kar Pa­lan­ gos oro uos­te nu­si­ lei­dÄ™s Lie­tu­vos ka­ri­ niĹł oro pa­jÄ—­gĹł lÄ—k­ tu­vas „Spar­tan“ par­skrai­di­no ke­tu­ ris del­fin ­ us. Pir­me­ ny­bÄ— grįŞ­ti na­mo su­teik­ta dai­lio­sios ly­ties at­sto­vÄ—ms – dviem delfinÄ—ms su sa­vo jau­nik­lÄ—­mis.

Kaina 1,30 Lt

„Tas kva­pas – iĹĄ ko­jĹł ver­ Ä?ian­tis, at­ro­do, kad tua­le­te gy­ve­na­me.“ Ban­du­ŞiĹł se­niō­nai­tÄ— Li­gi­ta Girs­kie­nÄ— taip api­bō­di­no gy­ve­ni­mÄ… pie­ti­nÄ—­je mies­to da­ly­je.

2p.

Vi­ce­me­rÄ… ap­skun­dÄ— dÄ—l in­te­re­sĹł Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Klai­pÄ—­dos me­ro pa­va­duo­to­jui Vy­ tau­tui ÄŒe­pui ga­li tek­ti aiť­kin­tis eti­kos sar­gams, ko­dÄ—l jam pa­tin­ ka sun­kio­ji at­le­ti­ka. Uos­ta­mies­ Ä?io kon­ser­va­to­riĹł ly­de­ris Arō­nas Barb­ťys vi­ce­me­rÄ… ap­skun­dÄ— Vy­ riau­sia­jai tar­ny­bi­nÄ—s eti­kos ko­mi­ si­jai, nes yra ÄŻsi­ti­ki­nÄ™s, jog V.ÄŒe­ pas ga­li­mai su­pai­nio­jo vie­ťuo­sius ir pri­va­Ä?ius in­te­re­sus.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Rei­kÄ—­jo nu­si­ťa­lin­ti?

Pa­den­gÄ— tik sÄ…­nau­das

Po tre­jus me­tus tru­ku­sios vieť­ na­gÄ—s pri­va­Ä?ia­me Grai­ki­jos Ati­kos zoo­lo­gi­jos so­de pir­mo­sios ÄŻ na­mus Klai­pÄ—­do­je grį­Şo sen­bu­vÄ—s Glo­ri­ja ir Ga­bi­ja su jau­nik­lÄ—­mis Smil­te ir Ti­ja. Pas­ta­ro­ji gi­mÄ— jau Grai­ki­jo­je, ta­Ä?iau yra Lie­tu­vos jō­rĹł mu­zie­jaus nuo­sa­vy­bÄ—.

4

„„Drau­gys­tÄ—: del­fi­nes Glo­ri­jÄ… ir Smil­tÄ™ vi­sÄ… ke­lio­nÄ™ na­mo glo­bo­jo ir ra­mi­no jĹł tre­ne­ris I.Kaz­laus­kas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Mies­to ta­ry­ba dar ge­gu­ŞÄ—s pa­bai­ go­je pa­tvir­ti­no sÄ…­ra­ťÄ… spor­to ĹĄa­kĹł, ku­rios ir to­liau bus fi­nan­suo­ja­mos iĹĄ biu­dĹže­to. Ki­tos spor­to ĹĄa­kos, ne­pa­ te­kusios ÄŻ tÄ… sÄ…­ra­ťÄ…, bus pri­vers­tos nuo ki­tĹł me­tĹł pe­rei­ti ÄŻ klu­bi­nÄ™ sis­ te­mÄ…, o tai reiť­kia, jog pi­ni­gĹł gaus tiek, kiek klu­be spor­tuos vai­kĹł – uĹž kiek­vie­nÄ… spor­ti­nin­kÄ… ati­tin­ka­mÄ… su­mÄ….

2

2

antradienis, rugsėjo 17, 2013

miestas

Vi­ce­me­rą ap­skun­dė dėl in­te­re­sų „Aki­vaiz­du, kad to­kių 1 spor­to ša­kų at­sto­vams si­tua­ci­ja pa­blo­gė­jo, o toms, ku­rios

li­ko fi­nan­suo­ja­mų­jų iš mies­to biu­ dže­to są­ra­še, – gy­ve­ni­mas ir to­liau bus ge­ras. Tarp to­kių iš­rink­tų­jų pa­ te­ko ir sun­kio­ji at­le­ti­ka. Už to­kių iš­skir­ti­nių spor­to ša­kų są­ra­šą bal­ sa­vo ir V.Če­pas, ku­ris yra ir Lie­tu­ vos sun­kio­sios at­le­ti­kos fe­de­ra­ci­ jos vi­cep­re­zi­den­tas. Ma­nau, kad jis tik­rai tu­rė­jo nu­si­ša­lin­ti nuo bal­sa­ vi­mo“, – tei­gė A.Barb­šys. Pa­si­ge­do me­da­lių

Pak­laus­tas, ko­dėl į Vy­riau­sią­ją tar­ ny­bi­nę eti­kos ko­mi­si­ją jis krei­pė­si tik da­bar, nors V.Če­pas dėl sun­ kio­sios at­le­ti­kos fi­nan­sa­vi­mo iš mies­to biu­dže­to bal­sa­vo ge­gu­žės pa­bai­go­je, po­li­ti­kas aiš­ki­no, kad taip pa­sielg­ti pa­ska­ti­no iš­sa­mes­ nė ana­li­zė. „Mums tuo­met aiš­kin­ta, jog vi­ sos spor­to ša­kos bu­vo ver­tin­tos pa­ gal vie­no­dus kri­te­ri­jus ir tos, ku­rios juos ati­ti­ko, pa­te­ko į są­ra­šą, fi­nan­ suo­ja­mą iš mie­to biu­dže­to. Ta­čiau jau po to te­ko bend­rau­ti su spor­to bend­ruo­me­ne, su­lau­kiau išaiš­ki­ ni­mo, jog sun­kio­ji at­le­ti­ka tik­rai tų kri­te­ri­jų nea­ti­tin­ka. Be to, juk Klai­ pė­do­je ne­se­niai vy­ko net du jau­nių

sun­kio­sios at­le­ti­kos Eu­ro­pos čem­ pio­na­tai ir nė vie­nas klai­pė­die­tis neiš­ko­vo­jo me­da­lių“, – ar­gu­men­ tus dė­lio­jo A.Barb­šys. Rea­ga­vo abe­jin­gai

V.Če­pas apie tai, jog yra ap­skųs­ tas Vy­riau­sia­jai tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jai, su­ži­no­jo tik iš žur­na­lis­ tų. „Ka­bi­na­si prie ma­nęs, tai te­gul ir ka­bi­na­si. To­kį krei­pi­mą­si ver­ti­ nu tik kaip po­li­ti­ka­vi­mą, o su to­ kia po­li­ti­ka to­li nei­si. Jei eti­kos sar­ gai ma­ne ir nu­teis, mies­to ta­ry­bos spren­di­mas vis tiek liks ga­lio­ti“, – abe­jin­gai rea­ga­vo V.Če­pas. Jis tei­gė, jog tik­rai ne­su­pai­nio­jo jo­kių vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų, nes bal­sa­vo už vi­są są­ra­šą spor­ to ša­kų, fi­nan­suo­ja­mų iš mies­ to biu­dže­to, o ne tik už sun­kią­ ją at­le­ti­ką. „Jei la­bai no­rė­tu­me pri­si­ka­bin­ ti, tai be­veik vi­si mies­to ta­ry­bos na­riai, bal­sa­vę už tą spren­di­mo pro­jek­tą, ga­li­mai su­pai­nio­jo vie­ šuo­sius ir pri­va­čius in­te­re­sus. Juk ku­rio nors po­li­ti­ko vai­kai ar anū­ kai lan­ko krep­ši­nį, ki­ti – fut­bo­lą, tre­ti – ko­kią nors ki­tą spor­to ša­ ką, ku­rią nu­spręs­ta ir to­liau fi­nan­ suo­ti iš mies­to biu­dže­to“, – aiš­ki­ no V.Če­pas.

Ne­beiš­lai­kė: pie­ti­nės Klai­pė­dos da­lies gy­ven­to­jai su­ki­lo prieš juos ka­muo­jan­tį pra­mo­nės įmo­nių tvai­ką.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Smar­vė ver­čia keis­ti būs­tą Pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je gy­ve­nan­tys klai­pė­die­čiai ky­la į ko­vą prieš jiems gy­ve­ni­mą nuo­di­jan­tį pra­mo­ni­nį tvai­ką. Ban­du­žių se­niū­nai­tės Li­gi­tos Girs­kie­nės tei­gi­mu, vien šiais me­tais dėl ne­ pa­ken­čia­mos smar­vės iš jų bend­ri­jos iš­si­kraus­tė 25 šei­mos. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Be re­zul­ta­tų

Prikibo: V.Če­pas (dešinėje) yra ap­skųs­tas Vy­riau­sia­jai tar­ny­bi­nės eti­

kos ko­mi­si­jai už tai, kad neva proteguoja sunkiąją atletiką.

Vy­tau­to Liaudanskio nuo­tr.

Gy­ven­to­jų at­sto­vai ti­ki­na, jog jau ne pir­mus me­tus ban­do­ma spręs­ti šią pro­ble­mą, bet nuo kal­bų nie­kas ne­ si­kei­čia. Esą nuo ko­vo ypač su­stip­rė­ jo tvai­kas nuo Dum­pių są­var­ty­no. „Klai­pė­dos van­duo“ sa­ko, kad jie ne­smar­di­na, kad ten – „Klai­pė­dos kar­to­no“ va­ly­mo įren­gi­niai. Šie su to­kiais tei­gi­niais ne­su­tin­ka. Vi­suo­ me­nės svei­ka­tos cent­ras skės­čio­ja ran­ko­mis, esą jiems įsta­ty­mai ne­ lei­džia im­tis kaž­ko­kių prie­mo­nių, o mes – dūs­ta­me“, – dės­tė Ma­rių bend­ruo­me­nės ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja ir Ban­du­žių se­niū­nai­ tė L.Girs­kie­nė. Pa­sak gy­ven­to­j ų at­s to­v ų, šią va­sa­rą bu­vo ne vie­na nak­tis, kai lau­ko oro tem­pe­ra­tū­ra sie­kė dau­ giau nei 20 laips­nių ši­lu­mos, o pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je gy­ve­nan­ tys žmo­nės bu­vo pri­vers­ti mie­ go­ti už­si­da­rę lan­gus, nes tvai­kas, sklin­dan­tis iš pra­mo­ni­nės zo­nos, bu­vo neį­ma­no­mas. „Net pra­dė­jau ves­ti ka­len­do­rių, ko­ kiu me­tu smir­dė­jo. Ir „Mes­ti­la“ ne­ si­liau­ja smar­din­ti, nors da­bar jau re­ čiau. Bu­vo­me nu­va­žia­vę ir į įmo­nes, ne kar­tą bend­ra­vo­me su jų at­sto­vais. Ir mies­to ta­ry­bos na­riai, ir vi­ce­mi­ nist­ras ban­dė kaž­ką spręs­ti, bet vis­ kas bai­gė­si tik gra­žiais ran­kų pa­spau­ di­mais“, – ap­gai­les­ta­vo L.Girs­kie­nė. Pri­vers­ti iš­si­kraus­ty­ti

Gy­ven­to­jai tei­gė, kad ne­beats­tos nuo val­džios, kol pra­mo­ni­nį tvai­ką pa­keis gai­vus pa­jū­rio oras. Jie la­bai džiau­gia­si, kad Vil­niu­je at­si­da­rė ne­prik­lau­so­ma la­bo­ra­to­ ri­ja, ku­ri ga­li nu­sta­ty­ti kva­pų kon­ cent­ra­ci­ją ir jų su­dė­tį. „Da­bar nea­be­jin­gi žmo­nės ėmė bur­tis ir ko­vo­ti su dvo­ku. Va­di­na­si, čia ne man vie­nai vai­de­na­si. Iš vie­nos pu­sės – LEZ‘as, iš ki­tos – Dum­piai,

Dėmė: gy­ven­to­jų žvilgsniai dėl smarvės pastaruoju metu labiausiai

krypsta į Dumpius.

iš tre­čios – uos­tas. Šią va­sa­rą mū­sų bend­ri­jo­je sa­vi­nin­kai par­da­vė 25 bu­ tus ir iš­si­kė­lė ki­tur, nes ne­beap­si­ken­tė kva­po“, – sa­kė L.Girs­kie­nė.

Gy­ven­to­jai tei­gė, kad ne­beats­tos nuo val­ džios, kol pra­mo­ni­nį tvai­ką pa­keis gai­vus pa­jū­rio oras.

Žmo­nės tei­gė, jog pa­grin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl gy­ven­to­jai bė­ga iš pie­ti­nės Klai­pė­dos da­lies, yra kan­ ki­nan­tis tvai­kas. „Pa­vyz­džiui, bir­že­lio mė­ne­sį 8 kar­tus dvo­kė iš Dum­pių pu­sės, vie­ną kar­tą – iš „Mes­ti­los“. Daž­ niau­siai tvai­kas pa­sklin­da anks­ ty­vą ry­tą – apie 3–4 va­lan­dą ar­ ba vė­lai va­ka­re. Tas kva­pas – iš ko­jų ver­čian­tis, at­ro­do, kad tua­ le­te gy­ve­na­me. Iš lie­pos 28 į 29ąją nak­tį pū­tė piet­va­ka­rių vė­jas, oro tem­pe­ra­tū­ra sie­kė 26 laips­ nius ši­lu­mos, lan­gų at­ver­ti ne­ga­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

lė­jo­me, nes siau­bin­gai dvo­kė“, – ti­ki­no L.Girs­kie­nė. Pra­šė me­ro pa­gal­bos

Gy­ven­to­jai pa­sie­kė, kad šis klau­si­ mas bū­tų spren­džia­mas pas Klai­ pė­dos me­rą Vy­tau­tą Grub­liaus­ką. „Jei bė­da ne­bū­tų to­kia di­de­lė, tik­rai ne­truk­dy­tu­me. Tie­siog žmo­ nės ne­be­tu­ri išei­ties. Mū­sų gy­ve­ ni­mo ko­ky­bė stip­riai pa­blo­gė­jo“, – ne­slė­pė va­kar į me­ro priė­mi­mą su­si­rin­kę gy­ven­to­jai. At­vy­ko ir įmo­nių, iš ku­rių ga­li­mai sklin­da tvai­kas, at­sto­vai. „Mes­ ti­los“ at­sto­vai iš­dės­tė, ką pa­da­rė, kad in­ten­sy­vūs tech­no­lo­gi­niai kva­ pai mies­tie­čių ne­pa­siek­tų. Ta­čiau nu­spė­ti, kas kal­tas dėl fe­ ka­li­jų tvai­ko, sklin­dan­čio iš Dum­ pių, kol kas neį­ma­no­ma. Vie­ ni tei­gia, kad dvo­kia 5 ha nuo­te­kų dumb­lo sau­go­ji­mo aikš­te­lė, ki­ti, jog taip smir­da ce­liu­lio­zės va­ly­mo įren­gi­niai. Prieš tris mė­ne­sius fe­ ka­li­jų tvai­ką fik­sa­vę Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tai vis dar ne­bai­gė ty­ri­mo, tad at­sa­ky­mo, kas kva­pais nuo­di­ja klai­pė­die­čių gy­ve­ ni­mą, teks pa­lauk­ti.

3

antradienis, rugsėjo 17, 2013

miestas Su­si­ža­vė­jo bu­ria­vi­mu

Klai­pė­dą iš­stū­mė Kau­nas

Iš­ke­lia moks­lei­vius

Klai­pė­dos vai­kų glo­bos na­mų „Ry­tas“ ir „Smil­te­lė“ auk­lė­ti­ niai sa­vait­ga­lį tu­rė­jo ne­pa­mirš­ ta­mą pra­mo­gą – jie bu­vo pa­ kvies­ti pa­plau­kio­ti jach­ta „Lie­ tu­va“. Vai­kai su­si­ža­vė­jo bu­ ria­vi­mu, o kai ku­rie jų pa­si­ry­ žo tap­ti jū­ri­nin­kais. Jie taip pat dau­giau su­ži­no­jo apie jach­tas, mo­kė­si riš­ti jū­ri­nius maz­gus.

Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių rei­tin­ge į pir­mau­jan­čių­jų pen­ke­tu­ką pa­ te­ko dvi pa­jū­rio sa­vi­val­dy­bės – Ne­rin­ga ir Klai­pė­da. Rei­tin­gą pa­ gal dvi­de­šimt pen­kis pa­ra­met­ rus su­da­rė sa­vait­raš­tis „Vei­das“. Dau­giau­sia rei­tin­go taš­kų su­rin­ ko Vil­nius, ant­ro­ji bu­vo Ne­rin­ga, o Klai­pė­dą iš tre­čio­sios vie­tos į ket­vir­tą­ją iš­stū­mė Kau­nas.

Nuo va­kar Klai­pė­dos Ado­mo Bra­ko dai­lės mo­kyk­los mo­ki­ niai dėl vyks­tan­čių re­mon­to dar­bų tu­ri mo­ky­tis ki­to­se pa­ tal­po­se. Nusp­ręs­ta, jog nuo rug­sė­jo 16 iki lapk­ri­čio 1 die­ nos A.Bra­ko dai­lės mo­kyk­ los mo­ki­niai už­siė­mi­mus tu­rės lan­ky­ti „Ait­va­ro“ gim­na­zi­jo­je ir „Ga­bi­jos“ pro­gim­na­zi­jo­je.

Ra­gins pa­mirš­ti au­to­mo­bi­lius Pra­si­dė­ję Jud­rio­sios sa­vai­tės ren­gi­niai, skir­ti at­kreip­ti dė­ me­sį į ap­lin­kos tar­ šos pro­ble­mą, klai­ pė­die­čius ska­tins pa­lik­ti ma­ši­nas ir vaikš­čio­ti pės­čio­mis ar­ba nau­do­tis vie­ šuo­ju trans­por­tu.

Dienos telegrafas Sa­vi­val­dy­bė. Šian­dien mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas da­ly­vaus Lie­tu­ vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos val­dy­bos iš­va­žiuo­ja­ma­ja­me po­sė­dy­je Ku­piš­ky­je. Sis­te­m a. Vals­t y­bi­nė mo­kes­č ių ins­ pek­ci­ja in­for­muo­ja, jog nuo tre­čia­die­ nio iki sek­ma­die­nio ne­veiks as­me­ni­ nė mo­kes­čių mo­kė­to­jų erd­vė – „Ma­no VMI“, to­dėl kai ku­r ios elekt­ro­n i­nės VMI pa­slau­gos mo­kes­čių mo­kė­to­jams lai­k i­nai bus ne­pa­sie­k ia­mos. Tuo me­ tu vyks nau­jų tech­n i­n ių funk­cio­na­ lu­mų die­g i­mo dar­bai, ku­riuos bai­gus Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja dar šį ru­de­n į pri­sta­tys gy­ven­to­jams per de­ šimt nau­jų elekt­ro­ni­nių pa­slau­g ų. Gy­ ven­to­jai, ku­r iems mi­nė­to­m is die­no­ mis sku­biai pri­reiks Vals­ty­bi­nės mo­ kes­čių ins­pek­ci­jos pa­slau­gų, ku­rio­mis iki šiol nau­do­jo­si elek­to­ri­niu bū­du, tu­ rės at­vyk­ti į te­ri­to­ri­n į pa­da­li­n į.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Vi­są šią sa­vai­tę iki rug­sė­jo 22 d., kai vi­so­je Eu­ro­po­je bus mi­ni­ma die­na be au­to­mo­bi­lio, uos­ta­mies­ty­je ne­ trūks žais­min­gų ak­ci­jų ir ren­gi­nių. Ne tik žo­džiais, bet ir veiks­mais pa­lai­ky­da­mas svei­ko mies­to idė­ją, į dar­bą au­to­bu­su pir­ma­die­nio ry­tą ke­ lia­vo ir uos­ta­mies­čio me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Anot jo, nau­do­ji­ma­sis vie­šuo­ju trans­por­tu jam – ne vie­šų­jų ry­šių ak­ci­ja, o kas­die­ny­bė. „Jud­ru­mas ir svei­ka­ta la­bai svar­ bu tiek jau­niems, tiek se­niems. Klai­pė­do­je tu­ri­me pui­kiai iš­vys­ty­ tą vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mą, to­dėl mū­sų sie­kia­my­be tu­rė­tų tap­ti va­ži­ nė­ji­mas au­to­bu­sais ar ėji­mas pės­ tu­te ne tik vie­ną die­ną, bet ir vi­sus me­tus“, – kal­bė­jo me­ras. Šian­dien Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Oro tar­šos ir lai­vų ty­ri­mų la­bo­ra­ to­ri­jos moks­li­nin­kai at­liks eks­pe­

Pas­ka­ti­ni­mas: klai­pė­die­čiai šią sa­vai­tę bus ra­gi­na­mi bent trum­pam pa­mirš­ti ke­lio­nes au­to­mo­bi­liu.

ri­men­tą, siek­da­mi tiks­liai ap­skai­ čiuo­ti, kiek ke­lio­nės au­to­bu­su yra drau­giš­kes­nės ap­lin­kai nei va­žia­vi­ mas au­to­mo­bi­liu. Spe­cia­lia tech­ni­ ka bus ti­ria­ma, kiek į orą CO2 iš­ me­ta mo­der­nūs, du­jo­mis va­ro­mi au­to­bu­sai ir pa­pras­ti au­to­mo­bi­ liai. Moks­li­nis eks­pe­ri­men­tas vyks Klai­pė­dos au­to­bu­sų sto­ty­je 14 val. Ket­vir­ta­die­nį, be­si­bai­giant dar­bo die­nai, 16 val. 45 min. jud­riau­sio­se mies­to san­kry­žo­se ties At­gi­mi­mo, Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tė­mis ir pre­ky­bos cent­ru „Ak­ro­po­lis“ Klai­pė­dos vi­ suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro dar­buo­ to­jai kar­tu su Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ to at­sto­vais ne­mo­ka­mai iš­da­lins 3 tūkst. at­švai­tų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Penk­ta­die­nį ren­gi­nių cik­lą vai­ni­ kuos tra­di­ci­nė­mis ta­pu­sios var­žy­ tu­vės tarp au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jo,

Gin­ta­ras Ne­niš­kis:

No­riu pa­ska­tin­ti žmo­ nes daž­niau nau­do­tis vie­šuo­ju trans­por­tu, ku­ris la­bai pa­si­kei­tęs nuo ta­ry­bi­nių lai­kų.

dvi­ra­ti­nin­ko, pės­čio­jo ir stu­den­to, va­žiuo­jan­čio vie­šuo­ju trans­por­tu. Vie­nu me­tu star­ta­vę „Smil­te­lės“ au­

Til­tų gat­vė­je – ne­ti­kė­tas trik­dis Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Jud­rio­je Til­tų gat­vė­je sa­vait­ga­lį at­ si­vė­ru­si įgriu­va vai­ruo­to­jų kant­ry­ bę ban­dys bent po­rą die­nų. Per tiek lai­ko ge­riau­siu at­ve­ju vi­lia­ma­si su­ si­do­ro­ti su šiuo trik­džiu.

Kaip pa­ti­ki­no uos­ta­mies­čio sa­vi­ val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­ riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė, ruo­že ties au­to­bu­sų sto­te­le su­zme­kęs ak­ me­nų grin­di­nys ne­tu­ri nie­ko bend­ ra su prieš ke­le­tą me­tų Til­tų gat­vė­je vy­ku­siais re­konst­ruk­ci­jos dar­bais. Anot pa­šne­ko­vės, apie įgriu­vą bu­ vo pra­neš­ta sek­ma­die­nį Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro te­le­fo­nu, o va­kar spe­cia­lis­tai įver­ti­no, jog lū­žo lie­taus nuo­te­kų šu­li­nio per­den­gi­mas. „Tai ava­ri­nis ge­di­mas. Sun­ku pa­sa­ky­ti, ko­dėl taip nu­ti­ko, ma­tyt,

Kliū­tis: dėl įgriu­vos iš­si­klai­pę gat­vės ak­me­nys ap­sun­ki­no in­ten­sy­vų

trans­por­to ju­dė­ji­mą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

konst­ruk­ci­ja su­si­dė­vė­jo, gal bu­vo pa­plau­ta. Lau­kia­me diag­nos­ti­kos, ta­da vis­kas paaiš­kės“, – kal­bė­jo I.Ša­ka­lie­nė, pri­dū­ru­si, kad kol nė­ra jos re­zul­ta­tų, sun­ku įvar­dy­ti, kiek at­sieis ir truks re­mon­to dar­bai.

Nors dar­bai esą bus at­lie­ka­mi sku­bos tvar­ka, dar teks už­sa­ky­ti nau­ją šu­li­nio per­dan­gą. „Dvi die­ nos – op­ti­mis­ti­nis va­rian­tas, pe­si­ mis­ti­nis – iki sa­vait­ga­lio“, – va­kar pro­gno­za­vo sa­vi­val­dy­bės at­sto­vė.

to­bu­sų sto­te­lė­je jau­ni­mas da­ly­vaus lenk­ty­nė­se, ku­rios fi­ni­šuos Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­to stu­den­tų mies­te­ly­je. Įmo­nės „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­ por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­ kis vy­lė­si, kad šiais me­tais var­žy­bo­ se nu­ga­lės au­to­bu­sas. „No­riu pa­ska­tin­ti žmo­nes daž­ niau nau­do­tis vie­šuo­ju trans­por­ tu, ku­ris la­bai pa­si­kei­tęs nuo ta­ ry­bi­nių lai­kų. Au­to­bu­sai eksp­re­sai šiuo me­tu mies­te iš­vys­to 27 ki­ lo­met­rų per va­lan­dą grei­tį. Šio­ je sri­ty­je esa­me grei­čiau­si vi­so­je Lie­tu­vo­je. Be to, po Nau­jų­jų me­tų klai­pė­die­čiai vie­šuo­ju trans­por­tu ga­lės pa­siek­ti ir ato­kes­nes vie­to­ ves – Do­vi­lus, Ra­dai­lius ir Jo­kū­ba­ vą“, – sa­kė G.Ne­niš­kis.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 16 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ni­na Gu­pa­lo (g. 1927 m.), Ka­zi­mie­ras Bau­žys (g. 1930 m.), Mi­chail Va­sil­jev (g. 1930 m.), Bo­les­lo­vas Rim­kus (g. 1933 m.), Ja­ni­na Ni­ko­la­je­va (g. 1937 m.), Ra­mu­tė An­ge­lė Vaiš­vi­lie­nė (g. 1937 m.), Fi­lip Dži­ga­jev (g. 1937 m.), Jad­vy­ga Ku­čins­kie­nė (g. 1938 m.), Ju­ze­fa Juš­kie­ nė (g. 1944 m.), Po­vi­las Žem­gu­lis (g. 1945 m.), Eu­ge­ni­ja Bru­žie­nė (g. 1952 m.), Vla­ di­mir Ga­jevs­kij (g. 1952 m.), Ivan Lis­niak (g. 1955 m.), Vik­to­ras Rup­šys (g. 1956 m.), Juo­zas Rai­šu­tis (g. 1958 m.), Re­gi­man­tas Men­de­lis (g. 1966 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Vla­di­mir Ga­jevs­k ij, Mi­chail Va­sil­jev. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai.

4

antradienis, rugsėjo 17, 2013

miestas

Del­fi­na­riu­me – vėl gy­vy­bė

Komentaras

1

„Gam­to­je taip jau yra, jog pa­te­lės leng­viau ak­ li­ma­ti­zuo­ja­si, pri­si­tai­ko prie nau­ jų są­ly­gų, to­dėl pir­mo­sios ir par­ skrai­din­tos ma­mos su duk­ro­mis“, – paaiš­ki­no Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ jaus Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­riaus ve­dė­ja Ni­ka Pu­tei­kie­nė. Pla­nuo­ja­ma, jog po sa­vai­tės iš Grai­ki­jos bus par­skrai­din­ti dar trys del­fi­nai – Ar­gas, Per­la ir Bal­tis. Ati­kos zoo­lo­gi­jos so­de liks sep­ty­ni Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jui pri­klau­san­ tys žin­duo­liai. Už abu skry­džius į Grai­ki­ją ir at­ gal Jū­rų mu­zie­jus Lie­tu­vos ka­ri­ nėms oro pa­jė­goms su­mo­kės apie 150 tūkst. li­tų. „Tai tik­rai ne ko­mer­ci­nė kai­ na, o pi­ni­gai, bū­ti­ni ke­lio­nės iš­lai­ doms pa­deng­ti“, – pa­brė­žė N.Pu­ tei­kie­nė.

Ro­me­na Sa­vic­kie­nė

Klai­pė­dos tu­r iz­mo ir kul­t ū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė

Ž

Grai­kams rei­kė­jo mo­kė­ti

Del­fi­nes į Klai­pė­dą sku­bė­ta par­si­ ga­ben­ti, nes Ati­kos zoo­lo­gi­jos so­ do sa­vi­nin­kai gy­vū­nų už dy­ką ne­ beg­lo­bo­jo – rei­ka­la­vo mo­kė­ti už jų prie­žiū­rą. „Ta­čiau ne­ga­liu įvar­dy­ti, ko­kia tai su­ma, nes ji yra kon­fi­den­ cia­li“, – tei­gė pa­šne­ko­vė. Lie­tu­vo­je skai­čiuo­ta, jog pa­ra del­fi­no iš­lai­ky­mo kai­nuo­ja apie 1 tūkst. li­tų. Į Grai­ki­ją prieš tre­jus me­tus iš Klai­pė­dos del­fi­na­riu­mo iš­ly­dė­ta 11 del­fi­nų – Ati­kos zoo­lo­gi­jos so­de jie su­si­lau­kė tri­jų jau­nik­lių. „Vi­siems tiems, ku­rie gar­siai šau­kė, jog del­fi­nai ne­grįš į Klai­pė­ dą, šian­dien jau ga­liu drą­siai pa­sa­ ky­ti, kad bu­vo­te ne­tei­sūs ir nie­ka­ da ne­no­rė­jo­te gir­dė­ti ki­tos tie­sos, iš­sky­rus tą, ku­ria pa­tys ti­kė­jo­te. Vi­sa­da sa­kiau, kad į Klai­pė­dą grįš vi­si 14 del­fi­nų. Juos ga­lė­tu­me par­ si­ga­ben­ti nors ir da­bar, ta­čiau ne­ tu­ri­me są­ly­gų, kur lai­ky­ti. Nie­kam nie­ko ne­no­riu įro­di­nė­ti, te­gul kal­

Trans­por­tas: ke­tu­rios del­fi­nės par­skrai­din­tos Lie­tu­vos ka­ri­nių oro pa­jė­gų lėk­tu­vu, o ke­lio­nė kai­na­vo apie

75 tūkst. li­tų.

ba fak­tai“, – tvir­tai kal­bė­jo Lie­tu­ vos jū­rų mu­zie­jaus di­rek­to­rė Ol­ga Ža­lie­nė. Di­rek­to­rė glos­ty­ti ne­sku­bė­jo

Ke­tu­rių del­fi­nų ke­lio­nė na­mo iš Grai­ki­jos į Pa­lan­gos oro uos­tą Lie­ tu­vos ka­ri­nių oro pa­jė­gų lėk­tu­vu tru­ko apie pen­kias va­lan­das. Ke­lio­nę prail­gi­no tai, jog lėk­tu­ vas lei­do­si Slo­va­ki­jo­je pa­si­pil­dy­ti de­ga­lų at­sar­gų. Del­fi­nės bu­vo ga­ben­tos spe­cia­liai pa­ga­min­to­se dė­žė­se – to­se, ku­rio­ se ir iš­skrai­din­tos. Iš lėk­tu­vo at­sar­ giai bu­vo iš­krau­tos dvi dė­žės, ku­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

rių kiek­vie­no­je šil­ta­me van­de­ny­je plū­du­ria­vo ma­ma su jau­nik­le. Tiek vie­nai po­rai, tiek ki­tai vi­są ke­lio­nę dė­žė­se kom­pa­ni­ją pa­lai­kė del­fi­nių tre­ne­riai. „Vi­si jau­čia­mės pui­kiai“, – pa­ ti­ki­no vi­są ke­lio­nę Glo­ri­ją ir Smil­ tę ly­dė­jęs bei glos­tęs tre­ne­ris Ig­nas Kaz­laus­kas. Del­fin ­ ų ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas Žil­vi­nas Klei­va taip pat pa­ti­ki­no, kad del­fi­nės ke­lio­nę iš­tvė­rė pui­ kiai. „Jos šau­nuo­lės, ke­lio­nė se­kė­si sklan­džiai. Bu­vo­me pa­ren­gę įvai­ rių prie­mo­nių, kad gy­vū­nai jaus­tų­ si kuo pa­to­giau“, – su­si­jau­di­ni­mo ne­ga­lė­jo nu­slėp­ti Ž.Klei­va. Parsk­rai­din­tos del­fi­nės iš­kart bu­vo iš­ga­ben­tos į del­fi­na­riu­mą. Jos bus įkur­din­tos at­nau­jin­tuo­se sa­vo na­muo­se – re­konst­ruo­ta­me ba­sei­ ne, kur vyk­da­vo pa­si­ro­dy­mai žiū­ ro­vams. „Gy­vū­nams sta­ty­bi­nin­kai ra­my­ bės tik­rai ne­drums, nors del­fi­na­ riu­mo re­konst­ruk­ci­jos dar­bai ne­ sus­tos“, – pa­ti­ki­no O.Ža­lie­nė. Pak­laus­ta, ar ji sku­bės pa­glos­ ty­ti grį­žu­sių del­fi­nių, Lie­tu­vos jū­ rų mu­zie­jaus di­rek­to­rė ne­slė­pė to ne­da­ry­sian­ti: „Vis­kas, ko la­biau­siai joms da­bar rei­kia, yra ra­my­bė“. Už­si­mi­nė apie Ka­lė­das

O.Ža­lie­nė ne­si­ry­žo pro­gno­zuo­ti, ka­da Klai­pė­dos del­fin ­ a­riu­me vėl bus ren­gia­mi del­fi­nų pa­si­ro­dy­mai. Jie sa­vo įgū­džių ne­pra­ra­do, nes juos de­monst­ruo­da­vo ir Ati­ kos zoo­lo­gi­jos so­do lan­ky­to­jams. „Ven­giu kal­bė­ti apie bet ko­kias da­tas, ta­čiau fak­tas tas, jog del­fin ­ų pa­si­ro­dy­mams yra bū­ti­nos dvi są­ ly­gos. Vie­na jų – gy­vū­nai tu­ri ak­ li­ma­ti­zuo­tis, ki­ta – re­konst­ruo­tą del­fi­na­riu­mo da­lį tin­ka­ma nau­do­ ti tu­ri pri­pa­žin­ti vals­ty­bi­nė ko­mi­ si­ja. Ar tai bus šie­met? Nie­ko ne­ no­riu pro­gno­zuo­ti“, – at­sar­gi bu­vo O.Ža­lie­nė. N.Pu­tei­kie­nė pra­si­ta­rė, jog op­ ti­mis­ti­nis pla­nas – pir­ma­sis su­ grį­žu­sių del­fi­nų pa­si­ro­dy­mas per Ka­lė­das.

Olga Žalienė:

Vi­siems tiems, ku­ rie gar­siai šau­kė, jog del­fin ­ ai ne­grįš į Klai­ pė­dą, šian­dien jau ga­liu drą­siai pa­sa­ ky­ti, kad bu­vo­te ne­ tei­sūs ir nie­ka­da ne­no­rė­jo­te gir­dė­ti ki­tos tie­sos.

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus at­sto­vai konk­re­čiai kal­bė­ti apie da­tas, su­si­ ju­sias su del­fi­nų grį­ži­mu ar pa­si­ro­ dy­mais žiū­ro­vams, nė­ra lin­kę, nes jau te­ko ne kar­tą pa­tiems nu­si­vil­ti ir nu­vil­ti ki­tus. Sklei­dė pra­si­ma­ny­mus

Kai tik del­fi­nai prieš tre­jus me­tus bu­vo iš­skrai­din­ti į Grai­ki­ją, pro­ gno­zuo­ta, kad jie po me­tų su­grįš. Ta­čiau įstri­go del­fi­na­riu­mo re­ konst­ruk­ci­ja, to­dėl to­kius pla­nus te­ko ati­dė­ti me­tams. Bet del­fin ­ ai ir vėl ne­ga­lė­jo grįž­ ti, nes nu­ma­ty­ta del­fi­na­riu­mo da­ lis dėl įvai­rių trik­džių ne­bu­vo lai­ku re­konst­ruo­ta. Tai su­kė­lė kai ku­rių vei­kė­jų nea­ dek­va­čią reak­ci­ją – esą del­fi­nai iš­ vis ne­bus par­skrai­din­ti į Klai­pė­dą. Šį klau­si­mą ty­rė net Sei­mo An­ti­ ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ja, ku­rios tuo­ me­ti­nis pir­mi­nin­kas Li­gi­tas Ker­ na­gis pa­reiš­kė tu­rįs ži­nių, jog Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus ke­lis del­

i­n ia apie del­f i­nų su­g rį­ž i­ mą mums vi­siems yra la­bai džiu­gi. Jų lau­kė­me ir mes, ir mū­sų kai­my­nai iš Ka­li­ning­ ra­do, Lat­vi­jos, Es­ti­jos. Klai­pė­dos del­fi­ na­riu­mas – toks vie­nin­te­lis Pa­bal­ti­jy­je, to­dėl tu­ris­tai iš sve­čių ša­lių jau se­niai klau­si­nė­jo, ka­da ga­lės pas mus pa­ma­ ty­ti del­fi­nų pa­si­ro­dy­mus. Tuos tre­jus me­tus, kol del­fi­nai bu­vo „ko­man­di­ruo­ tė­je“, iš­gy­ve­no­me tik­rai ne­leng­vai. Be jo­kios abe­jo­nės, Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ jus ir del­fi­na­riu­mas tu­ris­tams yra vie­ na pa­trauk­liau­sių vie­tų ne tik Klai­pė­ do­je, bet ir vi­so­je ša­ly­je. Nes­lėp­ki­me, del­fi­na­riu­mas yra prie­žas­tis sve­čiams ap­si­lan­ky­ti uos­ta­mies­ty­je. To­dėl kas­ met vis tu­rė­jo­me vil­tį, kad del­fi­nai tuoj tuoj grįš, ta­čiau pla­nai su­žlug­da­vo. Lai­ mė, tai jau pa­bai­ga ir pir­mie­ji gy­vū­nai pa­sie­kė sa­vo na­mus. Aiš­k u, tu­r is­tai tik­rai ne­bu­vo pa­ten­kin­ti, kad ne­ga­lė­ jo ap­lan­ky­ti del­fi­na­riu­mo, ta­čiau žmo­ nės su­pran­ta, kas yra sta­ty­bos, kas yra re­konst­ruk­ci­ja. Vi­si su­pran­ta, jog bu­ vo bū­t i­na pa­ge­r in­t i del­fi ­nų gy­ve­n i­ mo są­ly­gas. Ga­liau­siai del­fi ­na­riu­mas dėl at­vi­r ų ba­sei­nų, ap­ž val­gos aikš­te­ lės taps pa­trauk­les­nis ir lan­ky­to­jams. Ti­kiu, kad su­grį­žę del­fi ­nai tik­rai iš­ju­ dins uos­ta­mies­t į tu­riz­mo sri­ty­je. Kai ku­rios tu­ris­tų gru­pės jau yra pa­ža­dė­ ju­sios pas mus su­grįž­ti, kai tik vėl bus pra­dė­ti reng­ti del­fi­nų pa­si­ro­dy­mai.

fi­nus ati­duos Ati­kos zoo­lo­gi­jos so­dui. Vė­liau pa­si­gir­do nuo­gąs­ta­vi­mų, jog del­fi­nai į gim­tuo­sius na­mus ne­beg­rįš, nes į Grai­ki­ją jie esą bu­ vo iš­skrai­din­ti ne­tei­sė­tai, to­dėl ten yra areš­tuo­ti ir jų gy­ve­na­mo­ji vie­ ta ne­ga­li bū­ti kei­čia­ma. Lau­kia 100 li­go­niu­kų

Ta­čiau fak­tas – del­fi­nai grįž­ta. Vi­sų jų su­grį­žu­sių­jų, anot O.Ža­ lie­nės, ti­ki­ma­si su­lauk­ti ki­tų me­ tų ant­ro­je pu­sė­je, o vi­są Klai­pė­dos del­fi­na­riu­mo re­konst­ruk­ci­ją ke­ti­ na­ma baig­ti 2015 me­tais. „Daug kas ma­no, kad re­konst­ ruo­ja­mas tik tas ap­va­lu­sis pa­sta­ tas, ku­ria­me yra žiū­ro­vų sa­lė. Ta­ čiau vyks­ta ne tik re­konst­ruk­ci­ja, bet ir vi­siš­kai nau­jų ob­jek­tų sta­ty­ ba: jau da­bar yra iš­ki­lu­sios la­gū­nos po at­vi­ru dan­gu­mi, ku­rio­je del­fi­nai leis va­sa­ras, tri­bū­nos, klo­ja­mas ce­ men­tas del­fi­nų gy­ve­na­muo­siuo­ se ba­sei­nuo­se ir del­fi­nų te­ra­pi­jos cent­re“, – tei­gė O.Ža­lie­nė. Po re­konst­ruk­ci­jos del­fi­nams skir­tas bend­ras ba­sei­nų plo­tas pa­ di­dės tris kar­tus. Tai bei mo­der­ni van­dens tie­ki­mo ir va­ly­mo sis­te­ma leis už­tik­rin­ti žy­miai ge­res­nes gy­ vū­nų gy­ve­ni­mo są­ly­gas. Kai del­fi­na­riu­mo re­konst­ruk­ci­ja, kai­nuo­sian­ti apie 40 mln. li­tų, bus baig­ta, ja­me vėl bus tę­sia­ma del­fi­ nų te­ra­pi­ja. „Jos lau­kia apie 100 vai­kų. Ir jau da­bar tė­ve­liai, kai tik iš­gir­do, kad del­fi­nai su­grįž­ta, skam­bi­na ir klau­ sia, ka­da pra­si­dės del­fi­nų te­ra­pi­ja. Po­rei­kis yra di­džiu­lis ir ti­ki­mės, kad ser­gan­tiems vai­kams del­fi­nai tik­rai pa­dės“, – vy­lė­si N.Pu­tei­kie­nė.

5

antradienis, rugsėjo 17, 2013

miestas

Stul­pe­liai – kliū­tis vai­ruo­to­jams Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nea­ti­dūs au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­ jai nio­ko­ja Lie­pų gat­vė­je prie Jur­ giui Zauer­vei­nui skir­to pa­mink­ lo įreng­tus stul­pe­lius. Ma­ši­na sta­ ti­nius kliu­dę klai­pė­die­čiai jais pik­ti­na­si, o pa­mink­lo ini­cia­to­riai klimps­ta į ne­si­bai­gian­čius re­mon­ to dar­bus.

Pa­sak vie­no iš J.Zauer­vei­no pa­ mink­lo kū­ri­mo Klai­pė­do­je ini­cia­ ty­vi­nės gru­pės na­rių – vers­li­nin­ko Val­de­ma­ro Vai­če­kaus­ko, stul­pe­liai sau­go, kad koks nors nea­ti­dus vai­ ruo­to­jas neį­va­žiuo­tų į pa­mink­lą. Pa­na­šu, kad jo žo­džiuo­se yra tie­sos, mat au­to­mo­bi­liai daž­nai kliu­do ir iš­kli­bi­na pa­mink­lą sau­ gan­čius stul­pe­lius. Juos daž­no­ kai ten­ka re­mon­tuo­ti, o pa­sku­ti­nį kar­tą tai da­ry­ta praė­ju­sią sa­vai­tę. „Va­žiuo­jant au­to­mo­bi­liu, stul­pe­

liai ma­to­si, ta­čiau gal žmo­nės nea­ ti­dūs. Ki­to bū­do pa­mink­lui ap­sau­ go­ti nė­ra. Bū­tų la­bai ne­ma­lo­nu, jei kas nors į jį įva­žiuo­tų“, – sa­kė V.Vai­če­kaus­kas. Vers­li­nin­kas pa­brė­žė, kad įreng­ti stul­pe­lius su­gal­vo­jo pro­jek­to au­to­ riai, ku­rie pla­na­vo šią erd­vę, esą tai su­de­rin­ta su sa­vi­val­dy­be. Ta­čiau Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to va­do­vo Liud­vi­ko Dū­dos nuo­mo­ne, stul­pe­ liai prie pa­mink­lo ne­rei­ka­lin­gi – jie tik truk­do eis­mui. „Ne­sup­ran­ta­mas da­ly­kas va­ žiuo­ja­mo­jo­je da­ly­je pa­sta­ty­ti to­ kius že­mus stul­pe­lius. Vai­ruo­to­jai jų ga­li ne­pa­ma­ty­ti ir trenk­tis. Ypač to­kie at­ve­jai daž­ni žie­mą. Pris­nin­ ga, vai­ruo­to­jai ma­no, kad čia pus­ nis, o at­si­tren­kia į stul­pe­lį“, – dės­ tė de­par­ta­men­to di­rek­to­rius. L.Dū­da spė­jo, kad šis pro­jek­tas grei­čiau­siai ne­bu­vo su­de­rin­tas su Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja.

Nuo­mo­nė: tei­gia­ma, kad nau­jos plas­ti­ki­nės šiukš­lia­dė­žės kur kas pa­to­ges­nės už se­ną­sias me­di­nes.

Nuo šiukš­lių gel­bė­jo nau­jo­vė Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių pa­plū­di­miuo­se šį se­zo­ną pa­sta­ty­tos plas­ti­ ki­nės šiukš­lia­dė­žės su dang­čiais su­lau­kė pa­lan­kaus ver­ti­ni­mo. Ga­li bū­ti, jog to­kie kon­tei­ne­riai ki­tą va­sa­rą at­si­ras ir Smil­ty­nė­je. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Iš­ju­di­no: praė­ju­sią sa­vai­tę stul­pe­liai prie J.Zauer­vei­nui skir­to pa­mink­

lo bu­vo re­mon­tuo­ja­mi.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nau­jos plas­ti­ki­nės šiukš­lia­dė­žės bu­vo pa­sta­ty­tos pa­plū­di­mių pri­ žiū­rė­to­jų ini­cia­ty­va, tad sa­vi­val­ dy­bei tai ne­kai­na­vo nė li­to. „Me­di­nes rei­kė­jo su­re­mon­tuo­ti iš pa­grin­dų. Jos bu­vo vi­siš­kai su­ pu­vu­sios. Re­mon­tui pi­ni­gų ne­ bu­vo nu­ma­ty­ta tiek, kiek rei­kė­jo. Be to, ir neap­si­mo­kė­jo jų tvar­ky­ti. Dėl to sa­vi­val­dy­bei pa­siū­lė­me sa­vo šiukš­lia­dė­žes“, – pa­sa­ko­jo įmo­nės, pri­žiū­rin­čios Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių pa­plū­di­mius, Klai­pė­dos re­gio­no va­do­vas An­ta­nas Gu­de­lis. Pa­sak va­do­vo, nau­jos šiukš­lia­ dė­žės pa­si­tei­si­no. Pir­miau­sia jas

An­ta­nas Gu­de­lis:

Šie­met ne­bu­vo nė vie­nos su­nio­ko­tos ar iš­trauk­tos šiukš­lių dė­žės, o su me­di­nė­ mis vis­ko bū­da­vo.

pa­pras­čiau ap­tar­nau­ti, jos yra il­ gaam­žiš­kes­nės ir ne taip grei­tai su­ si­dė­vi. Be to, jas sun­kiau su­lau­žy­ ti van­da­lams. „Šie­met ne­bu­vo nė vie­nos su­ nio­ko­tos ar iš­trauk­tos šiukš­lių dė­ žės, o su me­di­nė­mis vis­ko bū­da­vo.

Van­da­lai jas nu­su­ki­nė­da­vo, nu­lau­ žy­da­vo“, – pa­sa­ko­jo va­do­vas. Ka­dan­gi šios šiukš­lia­dė­žės yra su dang­čiais, vė­jas neišb­laš­ko šiukš­ lių po plia­žą. Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių pa­plū­di­ miuo­se ki­tais me­tais vėl bus pa­ sta­ty­tos to­kios pat šiukš­lia­dė­žės. Uos­ta­mies­čio val­džia svars­to, kad to­kių rei­kė­tų ir Smil­ty­nė­je. „Plas­ti­ki­nės šiukš­lia­dė­žės tik­ rai pa­si­tei­si­no. Už­sie­nio pa­plū­di­ miuo­se taip pat esu to­kių ma­tęs. Jas bū­tų ge­rai pa­sta­ty­ti ir Smil­ty­ nės pa­plū­di­miuo­se. Ta­čiau žiū­ rė­si­me, ar už­tek­si­me tam lė­šų“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius Liud­vi­kas Dū­da.

Jau atidarytos didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės Nuo rugsėjo pradžios Klaipėdos mieste pradėjo veikti trys didžių­ jų atliekų priėmimo aikštelės. Į jas klaipėdiečiai gali atvežti ir ne­ mokamai palikti nebenaudojamą buitinę bei elektroninę įrangą, pa­ dangas, mišrias statybos ir griovi­ mo atliekas, nebereikalingus bal­ dus, kilimus, plastiką, stiklą, kar­ tono pakuotes ir kita.

„Šios aikštelės padės klaipėdie­ čiams gyventi švaresnėje aplinko­ je. Vietoj to, kad senus rakandus išmesti kieme ir pro langą matyti negražų vaizdą, dabar miesto gy­ ventojai galės nereikalingus daik­ tus, remonto liekanas civilizuotai atvežti į mūsų prižiūrimas aikšte­ les, kur viską išrūšiuosime ir ati­ duosime perdirbimui arba saugiai utilizacijai“, – sakė Ramunė Šli­ čienė, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) Ekolo­ ginės infrastruktūros administra­ vimo skyriaus viršininkė. Trys aikštelės įrengtos skirtin­ gose uostamiesčio dalyse. Pietinių miesto rajonų gyventojai kviečia­ mi atliekas vežti į Plieno g. 13 (įvaža pro Šilutės plente esančią „Neste“ kolonėlę), centrinėje miesto daly­ je aikštelė įrengta Tilžės g. 66A, o gyvenantiems į šiaurę nuo Danės

upės arčiausia bus Šiaurės pros­ pekte 30 įsikūrusi aikštelė. Aikštelės dirbs II-V nuo 10 iki 19 valandos, o šeštadieniais – nuo 10 iki 14 valandos, jose atliekas pri­ ims ir padės išrūšiuoti aikštelės darbuotojas. Kai kurių priimamų atliekų kiekiai bus ribojami. „Per metus vienas Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojas į aikšteles gali pristatyti ne daugiau kaip 5 naudotas padangas, kurių skersmuo ne didesnis nei 118 cm, bei 250 kg statybinių bei griovimo atliekų“, – sakė R.Šličienė. Visos atliekos pasveriamos svarstyklėmis, jų kiekis registruo­ jamas atliekų tvarkymo apskaitos žurnale. „Klaipėdos miesto aikštelėse atliekos bus priimamos tik iš Klai­ pėdos miesto gyventojų. Kitų regi­ onų savivaldybėse šiuo metu tokios aikštelės statomos ir pradės veikti 2014 metų pirmą pusmetį“, – pa­ sakojo KRATC atstovė. Iš viso Klaipėdos regione pla­ nuojama įrengti 10 didžiųjų atliekų aikštelių ir 7 kompostavimo aikš­ teles, kuriose bus priimamos žalio­ sios atliekos. Daugiau informacijos apie didžiųjų atliekų aikšteles ir priėmimo tvarką skaitykite www.kratc.lt“

Ką reikia žinoti gyventojams? Per metus vienas Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojas į didelių gabaritų surinkimo aikšteles gali pristatyti ne daugiau kaip: 5 naudotas padangas, kurių skersmuo ne didesnis nei 118 cm, bei 250 kg statybinių bei griovimo atliekų. Atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad iš pristatytų atliekų bei jų pakuočių netekėtų jokie skysčiai, pervežamos atliekos nedulkėtų ir nevirstų iš transporto priemonės ar per priekabos bortus. Pakuotės forma turi netrukdyti vizualiai nustatyti atliekų rūšį. Didžiųjų atliekų priėmimo aikštelės populiarios Vakarų Europoje. Jos

jau veikia ir Klaipėdos mieste.

Didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėse iš gyventojų nemokamai priimamos šios atliekos: Buityje susidarančios nepavojingos atliekos: Didžiosios atliekos; Nepavojinga elektros ir elektroninė įranga. Naudotos padangos;

Popieriaus ir kartono pakuotės bei an-

Statybinės bei griovimo atliekos;

trinės žaliavos;

Medienos atliekos;

Stiklo pakuotės bei antrinės žaliavos;

Tekstilės atliekos;

Plastiko pakuotės bei antrinės žaliavos;

Antrinės žaliavos:

Metalo pakuotės bei antrinės žaliavos;

Visos atliekos sveriamos svarstyklėmis, jų kiekis registruojamas atliekų susidarymo apskaitos žurnale. Atliekos kraunamos į paženklintus, tam tikroms atliekoms skirtus, sandarius konteinerius ar talpas. Aikštelės darbuotojas atlieka atvežtų atliekų vizualinę kontrolę ir nurodo atliekas atvežusiam asmeniui, į kuriuos konteinerius išrūšiuoti nepavojingas atliekas.

6

antradienis, rugsėjo 17, 2013

nuomonės

V.Anu­žis ty­čio­ja­si iš žmo­nių

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

karštas telefonas

P

Kas ir kodėl „puola“ Lietuvą?

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

Ž

iniasklaidoje mirga pranešimai apie Rusijos „karą“ prieš Lietuvą. Kokie šio vadinamojo karo politiniai motyvai? Sirija. Lietuvos pozicija dėl Sirijos, iš esmės, neturi jokios reikšmės, net jei Lietuva paremtų JAV karinį smūgį Damaskui. Tiesiogiai jokių sprendimų Lietuva nepriima, nepaisant to, kad pirmininkauja ES Tarybai. Rusija tai, savaime suprantama, žino. Rytų partnerystė. Nors Rytų partnerystės programa – vienas iš Lietuvos prioritetų pirmininkaujant ES Tarybai, mūsų vaidmuo – antraeilis. Geriausiu atveju Lietuva yra tarpininkė tarp Rytų Europos valstybių ir ES, tačiau galutinius sprendimus priima kiekviena norinti ar nenorinti bendradarbiauti su ES Rytų Europos valstybė. Taigi, jei Rusija, kaip sakoma, siekia paspausti kaimynus, darytų spaudimą būtent jiems.

ers­kai­čiau V.Spu­ry­tės pub­ li­ka­ci­ją „Se­no­liai pa­si­ge­ do pen­si­jų“ (2013 09 13, „Klai­pė­da“). Ma­ne pa­pik­ ti­no „Sod­ros“ Klai­pė­dos sky­riaus di­rek­to­riaus Val­de­ma­ro Anu­žio pa­ reiš­ki­mas. Val­di­nin­kas rė­žė, kad pen­si­nin­ kai tie­siog per daž­nai į laik­ro­dį žiū­ ri ir la­bai tiks­liai lai­ką skai­čiuo­ja. O tai kur tu­ri žiū­rė­ti žmo­gus, ku­ ris gau­na 549 li­tų dy­džio pen­si­ją, nors vi­są gy­ve­ni­mą pra­dir­bo ir tu­ ri aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą? Į ką jis tu­ri žiū­rė­ti, kad jam už­tek­tų bent duo­ nai, su­mo­kė­jus mo­kes­čius už bu­tą? Be­pi­gu taip kal­bė­ti, kai val­di­nin­ kų skai­čius vis pu­čia­si. Di­džiau­sias pa­sta­tas pil­nas dar­buo­to­jų. Ži­no­ ma, jų aš ne­kal­ti­nu. Žmo­nės ne­kal­ ti, kad juos priė­mė į dar­bą. Man – 64 me­tai. Klai­pė­do­je gy­ ve­nu 57 me­tus. Pui­kiau­siai pri­ si­me­nu laik­me­tį, kai mies­to sa­ vi­val­dy­bės pa­sta­tas bu­vo aukš­tu ma­žes­nis. Dir­ban­čių­jų ka­bi­ne­tuo­ se taip pat bu­vo kur kas ma­žiau. Da­bar jiems rei­kia ir vi­są ro­tu­šę užim­ti. Ne­ga­na to, dar vi­so­kių jų kon­to­rė­lių pil­nas mies­tas.

telefonas@kl.lt

Ne­tie­sa, kad nė­ra ge­rų žmo­nių

PE NS

Vie­na­me pre­ky­bos cent­re sto­vė­jau prie ka­sos, kur ei­lė­je lau­kė ne­ma­ žai žmo­nių. Pa­čia­me prie­ky­je ei­ lu­tė stri­go, to­dėl su­si­do­mė­jau ko­ dėl. Pa­si­ro­do, sim­pa­tiš­kas, šva­riai ap­si­ren­gęs ži­las se­no­lis ir šiaip, ir taip skai­čiuo­ja pi­ni­gė­lius už duo­ ne­lę, pie­ną ir dar kaž­ką. Bet žmo­ gui trū­ko 76 cen­tų. No­rė­jau priei­ ti ir su­mo­kė­ti trūks­ta­mą su­mą, nes sen­jo­ras jau svars­tė, ko at­si­sa­ky­ti, ta­čiau jau­nas vy­ras man pa­sa­kė: „Jau su­mo­kė­ta“.

IJ

A

Klai­pė­die­tė

Žmo­gus žmo­gui – drau­gas

Andriaus Deltuvos karikatūra

Ša­lia sa­vi­val­dy­bės bu­vo prie­sta­ tė­lis, ku­ria­me dir­bo žmo­nės, skai­ čiuo­da­vę pen­si­jas. O šian­dien? Pa­ žiū­rė­ki­te, kaip iš­si­pū­tė „Sod­ra“. Kiek jie dar tai da­rys žmo­nių są­ skai­ta? Ir kaip jiems ne gė­da ty­čio­tis iš žmo­nių? Pers­kai­čiu­si V.Anu­žio

žo­džius net ap­si­ver­kiau. No­rė­čiau pa­žiū­rė­ti, kaip jis iš­gy­ven­tų su to­ kio­mis pa­ja­mo­mis, ieš­ko­tų pi­ni­gi­ nė­je cen­tų duo­nai ar pie­nui. Įdo­mu, ar jis ta­da ne­žiū­rė­tų į laik­ro­dį, lauk­da­mas sa­vo už­tar­ nau­tos pen­si­jos? Va­le­ri­ja

Dai­li­nin­kai at­ran­da Juodk­ran­tę

Vai­ko iš­mo­nė

Kar­tą va­žia­vau 4-ojo marš­ru­to au­ to­bu­su. Tie­sa, tik dvi sto­te­les. Jei bū­čiau va­žia­vu­si il­giau, bū­čiau pa­si­klau­siu­si ma­žy­lio po­kal­bio su mo­čiu­te. Au­to­bu­se bu­vo skel­bia­ma P.Li­dei­kio gat­vės sto­te­lė. Smal­siu­ kas pa­klau­sė mo­čiu­tės: – Li­dei­kio? Ar čia vi­sus iš­ly­di? O kai pri­va­žia­vo­me uni­ver­si­te­tą, šne­ko­rius nu­ste­bo: – Mo­čiu­te, pa­žiū­rėk, kiek čia daug baž­ny­čių! Iš­li­pau, nes sku­bė­jau, o bu­ vo tik­rai įdo­mu iš­girs­ti vai­ko ko­ men­ta­rus. Lai­ma

Ne­su­lau­kė­me pa­gal­bos Bi­čiu­lys­tė: ple­ne­ro da­ly­viai ir ku­ra­to­riai džiau­gė­si sėk­min­gu pro­jek­tu.

J

au 19 me­tų Ni­do­je vyks­ta Lie­tu­vos, Eu­ro­pos ir pa­sau­ lio dai­li­nin­kų ple­ne­ras „Ni­ dos eksp­re­si­ja“. Ke­le­tą me­tų ple­ne­ras neap­len­kia ir Juodk­ran­tės, ku­ri vis dar lie­ka neat­ras­ta že­me kū­ ry­bi­nėms dai­li­nin­kų in­ten­si­joms. Ta­čiau čia jau gi­mė ne vie­nas me­no kū­ri­nys, ku­rio įkvė­pi­mo šal­ ti­nis ir bu­vo pa­ti Juodk­ran­tė. Šie dar­bai su­dė­ti į pa­ro­dą. Jos ati­da­ry­mą pra­dė­jo ple­ne­ro kal­ti­nin­kas – lais­vas eksp­re­sio­nis­ tas en­tu­zias­tas, ta­py­to­jas Sau­lius Kruo­pis, o pa­ro­dos ku­ra­to­rė Auš­ra Mi­ke­lie­nė pri­sta­tė dai­li­nin­kus bei jų dar­bus. Ka­dan­gi pa­ro­da va­di­na­ si „Juodk­ran­tė dai­li­nin­kų aki­mis“, tad su­si­rin­ku­sie­siems bu­vo smal­su

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Į 15 nu­me­riu pa­žy­mė­tą au­to­bu­ są įli­po vai­ki­nu­kas, ku­rio plau­kai bu­vo su­pin­ti į ka­sy­tes. Vai­ki­nu­kas pa­dė­jo vai­ruo­to­jui pi­ni­gus už bi­lie­ tą, bet jų bu­vo per ma­žai. Vai­ki­nas krapš­tė ki­še­nes, ieš­ko­jo pi­ni­gų, bet jų ne­tu­rė­jo. Vai­ruo­to­jas ner­vi­no­si, mat at­si­li­ko nuo gra­fi­ko. Prie­ky­ je sė­dė­ju­si švie­siap­lau­kė vi­du­ti­ nio am­žiaus mo­te­ris pa­da­vė vai­ ki­nui bi­lie­tą. Tą aki­mir­ką at­ro­dė, kad vis­kas at­si­sto­jo į sa­vo vie­tas – vai­ruo­to­jas ne­vė­luos, vai­ki­nas va­ žiuos, o man šir­dy­je ta­po ge­ra, nes žmo­gus žmo­gui – drau­gas. As­ta

Daugelio šalių požiūriai į daugelį pasaulio klausimų skiriasi, tačiau tai netrukdo bendradarbiauti. Dujos. Derybos tarp Rusijos „Gazprom“ ir Lietuvos Vyriausybės vyksta, tačiau sunku tiesiogiai susieti situaciją pasienyje ir šias derybas. Žinoma, povandeninių srovių visuomet yra ir gali būti... Reikėtų palaukti... Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitas Vašingtone: vizitas, daugelio analitikų nuomone, buvo simbolinis. Lietuva nuo senų laikų save įvardija ištikima Jungtinių Valstijų partnere Europoje ir jokių santykių atšalimo ženklų nebuvo, jog Rusijai reikėtų staiga „keršyti“. Kremliui Lietuvos orientacija į JAV žinoma nuo seno. Kol kas spėlioti, kas vyksta pasienyje, sudėtinga. Ir būtų labai neatsargu sakyti, kad iš tiesų vyksta „ekonominis karas“. Pabaigai: Lietuvai reikia pagaliau perkonstruoti politiką Rusijos atžvilgiu iš priešiškos į bendradarbiavimo. Abi šalys gali kurti gerus kaimyninius santykius, reikia noro. Tiek Rusijai, tiek Lietuvai reikėtų atsisakyti įpročio laikyti viena kitą priešiškomis. Daugelio šalių požiūriai į daugelį pasaulio klausimų skiriasi, tačiau tai netrukdo bendradarbiauti.

397 728

ka­vi­mu, iki šiol ne­tu­rė­jo sa­vo „ab­ro­zė­lio“. Ne­rin­gos mies­to ta­ ry­bos na­riui D.Mi­ke­liui ir ple­ne­ ro ku­ra­to­riui S.Kruo­piui su­vie­ni­ jus lė­šas bei jė­gas ren­gi­nio me­tu cent­ras ga­vo do­va­nų di­žiu­lę dro­ bę – pa­veiks­lą, skir­tą Mar­ty­nui Liud­vi­kui Rė­zai. Ne­r in­gos sa­v i­val­dy­b ės me­ ras Da­rius Ja­sai­tis kar­tu su bend­ ruo­me­ne pa­si­džiau­gė šiuo pui­kiu ren­gi­niu bei pa­ža­dė­jo vi­sa­pu­siš­ ką pa­ra­mą or­ga­ni­zuo­jant ju­bi­lie­ji­ nį 20-ąjį ple­ne­rą „Ni­dos eksp­re­si­ ja“ ki­tais me­tais. Ti­ki­mės, kad me­no žmo­nės vis la­biau at­ras ir Juodk­ran­tę, čia su­tiks sa­vo mū­zas bei įkvė­pi­mo šal­ti­nį. Arū­nas Bal­na

Esu pa­si­pik­ti­nu­si mū­sų me­di­kais. Dvi die­nas ieš­ko­jo­me sto­ma­to­lo­ go, o pa­gal­bos ne­su­lau­kė­me. Ma­no 14-me­čiam sū­nui su­pū­lia­vo dan­tis. Nu­va­žia­vo­me į pri­va­čią kli­ni­ką, kur esa­me pri­si­ra­šę. Ten sto­ma­to­lo­gės ne­ra­do­me, nes ji ne­va bu­vo se­mi­ na­re. Ta­da nu­sku­bė­jo­me į sto­ma­ to­lo­gi­jos po­lik­li­ni­ką Pie­vų Ta­ko gat­vė­je. Ten mū­sų ne­priė­mė, pa­ reiš­kė, jog čia ne­ga­li­me gy­dy­tis dėl to, kad ne­sa­me pri­ra­šy­ti. Mus pa­siun­tė į bu­vu­sią 3-ią­ją po­lik­li­ ni­ką. Sū­nus tiek iš­var­go, kad pa­ pra­šė va­žiuo­ti na­mo. Pri­va­tus gy­ dy­to­jas ne­siė­mė gy­dy­ti sū­naus, o iš­ra­šė tik vais­tų nuo skaus­mo re­ cep­tą. Juk pū­liuo­jan­tis dan­tis ga­lė­ jo baig­tis ir vai­ko mir­ti­mi. Esu la­ bai pik­ta, kad mū­sų me­di­kai to­kie kie­ta­šir­džiai. Kris­ti­na Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

pa­si­klau­sy­ti, kaip gi­mė pa­veiks­lai, ypač kai apie tai šil­tai ir be­tar­piš­kai pa­sa­ko­jo pa­tys jų au­to­riai. Į pa­ro­dą or­ga­niš­kai įsi­lie­jo ir S.Kruo­pio ‘’Ni­da Art’’ al­bu­mo pri­sta­ty­mas, ku­ria­me daug gra­žių pus­la­pių skir­ta ir Juodk­ran­tei. Šis al­bu­mas yra uni­ka­lus tuo, kad ja­me pri­sta­ty­ta dau­giau nei 20-ies ša­ lių dai­li­nin­kų dar­bai, at­spin­din­tys ple­ne­ro is­to­ri­ją Ne­rin­go­je. Kny­gos pri­sta­ty­mą ypač pa­gy­vi­no Ge­di­mi­ no Ber­ži­nio fil­mas „Tarp mol­ber­ tų, smil­čių ir mo­te­rų“, tai rim­tai, tai šmaikš­čiai at­sklei­dęs ple­ne­ro kas­die­ny­bę. At­si­nau­ji­nęs, dar da­žais kve­ pian­tis Juodk­ran­tės L.Rė­zos kul­ tū­ros cent­ras, vie­ti­nių pa­juo­

Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, rugsėjo 17, 2013

lietuva At­leis­tas ­ ne­tei­sė­tai

Al­gos di­dės nuo spa­lio

Pa­si­ra­šė ­ su­si­ta­ri­mą

Vy­tau­tas Gir­ža­das iš Fi­nan­si­ nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­ bos bu­vo at­leis­tas ne­tei­sė­tai. To­kį spren­di­mą pa­skel­bė Lie­ tu­vos vy­riau­sia­sis ad­mi­nist­ra­ ci­nis teis­mas ir pa­grįs­tu pri­ pa­ži­no anks­tes­nį Vil­niaus apy­ gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­ mo spren­di­mą, ku­rį ap­skun­dė Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja.

Nuo spa­lio 1-osios tu­rė­tų di­dė­ti tei­sė­jų, sta­tu­ti­nių pa­rei­gū­nų ir vals­ty­bės tar­nau­to­jų, įskai­tant vi­ce­mi­nist­rus bei Sei­mo na­rių pa­dė­jė­jus, ku­rie yra po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo vals­ty­bės tar­nau­ to­jai, al­gos. Nuo ki­tų me­tų di­ des­nius at­ly­gi­ni­mus gaus taip pat po­li­ti­kai – mi­nist­rai, Sei­mo na­riai, me­rai ir t. t.

Pen­kių vals­ty­bių – Len­ki­jos, Lie­ tu­vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos ir Suo­mi­ jos – su­si­sie­ki­mo mi­nist­rai va­ kar Vil­niu­je vis dėl­to pa­si­ra­šė dek­la­ra­ci­ją dėl bend­ros pro­jek­ to „Rail Bal­ti­ca“ įmo­nės stei­gi­ mo. Su­si­ta­ri­mas pa­siek­tas po to, kai Es­ti­ja nu­si­lei­do dėl Lie­tu­ vos sie­kio, kad pro­jek­tas Lie­tu­ vo­je pa­lies­tų ir sos­ti­nę Vil­nių.

„Chev­ron“ per­ga­lė

Ke­li Sei­mo na­riai ren­gia dir­vą dar vie­nai ne dar­bo die­nai. Siū­lo­ma iš at­min­ti­nų die­nų są­ ra­šo brauk­ti Vė­li­ nes, kad vė­liau jas bū­tų ga­li­ma pri­skir­ ti prie vals­ty­bi­nių šven­čių. Opo­nen­tai siū­ly­mą va­di­na pi­ giu bū­du įsi­teik­ti rin­kė­jams.

Po dau­giau nei pus­me­tį tru­ku­sių po­li­ti­kų, moks­li­nin­kų ir vie­tos bend­ruo­me­nių dis­ku­si­jų Ap­lin­ kos mi­nis­te­ri­jos ko­mi­si­ja va­kar pa­ ga­liau pri­pa­ži­no JAV ener­ge­ti­kos bend­ro­vę „Chev­ron“ ska­lū­nų du­ jų žval­gy­bos ir ga­vy­bos kon­kur­so nu­ga­lė­to­ja.

Mai­nai: Sei­mo na­rys E.Ža­ka­ris ma­no, kad ne­tek­ti lais­va­die­nio sta­tu­so tu­rė­tų prieš de­šimt­me­tį vals­ty­bi­

ne šven­te ta­pu­sios Jo­ni­nės (Ra­sos).

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Lais­vas Jo­ni­nes keis į Vė­li­nes? Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Teiks ket­vir­ta­die­nį

Tra­di­ci­ja kart­kar­tė­mis pa­mė­gin­ti keis­ti at­min­ti­nų die­nų ar vals­ty­ bi­nių šven­čių są­ra­šą gy­va ir nau­ ją­jį po­li­ti­nį se­zo­ną. Sei­mo na­riai so­cial­de­mok­ra­tai Ed­var­das Ža­ka­ ris, Va­le­ri­jus Si­mu­li­kas, Ed­mun­ das Jo­ny­la, Al­ma Mon­kaus­kai­tė ir kon­ser­va­to­rius Vy­tau­tas Juo­za­ pai­tis ket­vir­ta­die­nį par­la­men­tui teiks įsta­ty­mo pro­jek­tą, kad lapk­ ri­čio 2-ąją mi­ni­mos Vė­li­nės bū­tų iš­brauk­tos iš at­min­ti­nų die­nų są­ ra­šo, – esą tam, kad vė­liau ši die­ na tap­tų vals­ty­bi­ne šven­te. E.Ža­ka­ris ti­ki­na gir­dė­jęs daug pri­ta­rian­čių nuo­mo­nių, kad Mi­ru­ sių­jų at­mi­ni­mo, ar­ba Vė­li­nių, die­ na tap­tų lais­va­die­niu, už­tat ir nu­ spren­dė idė­ją siū­ly­ti Sei­mui. „Spren­džia­me pa­gal ka­pų lan­ky­ mą, pa­gal lie­tu­vių nuo­sta­tas pri­ žiū­rė­ti ka­pus. Juo la­biau kad Vė­li­ nės iš tik­rų­jų yra bal­tų et­no­kul­tū­ros šven­tė, o ne lapk­ri­čio 1-oji, čia šiek tiek su­mai­šy­ta. <...> Vis­gi tė­ra vie­ na lais­va die­na (lapk­ri­čio 1-oji – red. pa­st.), ypač kai ji būna sa­vai­tės vi­du­ry­je, o žmo­nės daug ka­pų tu­ ri. Pa­žiū­rė­kit, lapk­ri­čio 1-ąją ko­kios ma­ši­nų grūs­tys ir t. t., o kai ku­rie tu­ri po vi­są Lie­tu­vą iš­si­bars­čiu­sių ka­pų“, – aiš­ki­no par­la­men­ta­ras. Tik alaus pa­gė­ri­mo šven­tė?

Eko­no­mis­tai skai­čiuo­ja, jog vie­ na vals­ty­bi­nė šven­tė, t. y. ne dar­ bo die­na, Lie­tu­vai kai­nuo­ja per 100 mln. li­tų. Kad ša­lis ne­nu­ ken­tė­tų fi­nan­siš­kai, E.Ža­ka­ris sa­

ko ne­sku­bė­sian­tis siū­ly­ti Vė­li­nes įtei­sin­ti kaip vals­ty­bi­nę šven­tę. Vie­toj to Sei­mo na­rys pa­si­šo­vęs dar vie­nai per­mai­nai – iš­brauk­ ti ku­rią nors da­bar­ti­nę ne dar­bo die­ną. Šiuo me­tu Dar­bo ko­dek­ se įtei­sin­ta 15 to­kių die­nų, trys jų šven­čia­mos sek­ma­die­niais. Po­li­ti­ kas ma­no, kad ne­tek­ti lais­va­die­nio sta­tu­so tu­rė­tų prieš de­šimt­me­tį vals­ty­bi­ne šven­te ta­pu­sios Jo­ni­ nės (Ra­sos).

Ed­var­das Ža­ka­ris:

Jei­gu ver­tin­tu­me pa­ gal tai, kaip žmo­nės at­ro­do per Vė­li­nes, ir pa­žiū­rė­tu­me, kaip šven­čia­mos Jo­ni­nės, tai Jo­ni­nės – alaus pa­ gė­ri­mo šven­tė. „Sei­mas tu­rė­tų pa­svars­ty­ti, ar vi­sos šven­tės yra vie­no­dai pra­smin­gos. Aš ma­ny­čiau, kad gal ji ne­tu­rė­tų tap­ti pa­pil­do­ma die­na, gal­būt kai ką bū­tų ga­li­ma ir iš­ brauk­ti. Ne vie­na die­na pa­dau­ gin­ti (vals­ty­bi­nių šven­čių – red. pa­st.), bet ją įtei­sin­ti vie­toj ki­tos. <...> Ma­ny­čiau, kad, jei­gu ver­tin­ tu­me pa­gal tai, kaip žmo­nės at­ ro­do per Vė­li­nes, ir pa­žiū­rė­tu­me, kaip šven­čia­mos Jo­ni­nės, tai Jo­ni­ nės – alaus pa­gė­ri­mo šven­tė. Jei­gu bū­tų ma­no nuo­mo­nė, brauk­čiau Jo­ni­nes. Bet ki­ti gal ki­tas šven­tes ga­li pa­siū­ly­ti“, – dės­tė E.Ža­ka­ris.

Šiuo me­tu At­min­ti­nų die­nų įsta­ ty­me įra­šy­tos 56 to­kio po­bū­džio šven­tės. Pak­laus­tas, ar dar nea­tė­jo me­tas vals­ty­bi­nių šven­čių ir at­min­ ti­nų die­nų są­ra­šams nu­si­sto­vė­ti, par­la­men­ta­ras tam pri­ta­rė. Ta­čiau net ir to­kią pro­ble­mą E.Ža­ka­ris sie­ ja su po­li­ti­nė­mis int­ri­go­mis. „Aš su­tin­ku, dėl to ir kal­bu, kad gal ne lai­kas Vė­li­nes skelb­ti lais­ va die­na. Ir po pa­tei­ki­mo pra­šy­siu Vy­riau­sy­bės pa­klaus­ti iš­va­dos, ar ne lai­kas ap­skri­tai pa­gal­vot, ar vi­ sos vals­ty­bi­nės šven­tės vie­no­dai svar­bios. Reik­tų pa­­žiū­rėt tą są­ra­šą, ar jis vis dėl­to nė­ra pa­gal po­li­ti­nes va­lias, – sa­vo lai­ku kas nors atei­ na, ko­kia nors val­dan­ti koa­li­ci­ja. Nes tik­ros vals­ty­bi­nės šven­tės ži­ nom, kas yra, – su ne­prik­lau­so­my­ be su­si­ju­sios. O vi­sos ki­tos yra prie vals­ty­bi­nių. Gal tu­rė­tų bū­ti vals­ ty­bi­nės, at­min­ti­nos ir ko­kia nors tre­čia gru­pė, į ku­rią įei­tų Mo­ti­nos die­na, Tė­vo die­na, Ve­ly­kos, Ka­lė­ dos“, – sam­pro­ta­vo pa­šne­ko­vas.

„Pi­gus rei­ka­las“

Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­vui Re­mi­gi­ jui Ši­ma­šiui idė­ja kai­ta­lio­ti šven­čių die­nų są­ra­šus neat­ro­do priim­ti­na. „Man at­ro­do, Sei­mo na­riai, kai no­ri su­gal­vo­ti veik­los ar kaip nors pa­si­reikš­ti, pa­lie­čia at­min­ti­nų die­nų są­ra­šą, vals­ty­bi­nes šven­tes. Tai leng­vas bū­das la­bai grei­tai pa­ tai­ky­ti į žmo­nių šir­dis ir dėl to tai la­bai daž­nai nau­do­ja­ma. Man at­ ro­do, kad Lie­tu­vo­je tas są­ra­šas pa­kan­ka­mai il­gas, – ir vals­ty­bi­ nių šven­čių, ir at­min­ti­nų die­nų, – ir nie­ko da­ry­ti ne­rei­kė­tų“, – taip si­tua­ci­ją įver­ti­no R.Ši­ma­šius.

Par­la­men­ta­ras lei­do su­pras­ti, kad Lie­tu­vo­je šiuo me­tu yra ge­ ro­kai ak­tua­les­nių klau­si­mų, ku­ riuos rei­kė­tų spręs­ti. R.Ši­ma­šius sa­kė ne­pri­ta­rian­tis tik ge­gu­žės 1-osios ne dar­bo die­nos sta­tu­sui, bet ir jo esą dėl šven­tos ra­my­bės keis­ti ne­ver­ta.

Ne pir­mas ban­dy­mas Iki šiol val­džia ne­bu­vo lin­ku­si pri­ tar­ti įsta­ty­mų pro­jek­tams dėl nau­jų poil­sio die­nų. Pa­vyz­džiui, pa­va­sa­ rį ne­bu­vo pri­tar­ta so­cial­de­mok­ra­to Eduar­do Šab­lins­ko siū­ly­mui kaip ne dar­bo die­ną įtei­sin­ti va­di­na­mą­ sias Kū­če­les – gruo­džio 31-ąją. Dėl eko­no­mi­nių pa­da­ri­nių So­cia­ li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja rugp­jū­tį ne­pri­ta­rė kon­ser­va­to­riaus Va­len­ti­no Stun­džio siū­ly­mui šven­ ti­ne die­na pa­skelb­ti spa­lio 25-ąją – Kons­ti­tu­ci­jos die­ną. Ta­čiau bir­že­lį Sei­mas siū­ly­mui pri­ta­rė, tad šio­je ru­dens se­si­jo­je įsta­ty­mo pro­jek­tas dar tu­rė­tų bū­ti svars­to­mas. Prieš dve­jus me­tus po ke­lių svars­ ty­mų tuo­me­tis Sei­mas pri­ta­rė par­ la­men­ta­rės Ag­nės Zuo­kie­nės siū­ ly­mui rug­sė­jo 1-ąją su­teik­ti lais­vą pus­die­nį tė­vams, ku­rie au­gi­na jau­ nes­nius nei 12 me­tų vai­kus. Pa­ti A.Zuo­kie­nė no­rė­jo, jog tė­vai gau­tų vi­są lais­vą die­ną, ir ar­gu­men­ta­vo, kad nors ši die­na neįt­rauk­ta į šven­ ti­nių die­nų są­ra­šą, iš tik­rų­jų tą­dien ne­dir­ba daug ma­ža­me­čių vai­kų tė­vų, ta­čiau ga­li­my­bė pa­ly­dė­ti at­ ža­las į mo­kyk­lą pri­klau­so tik nuo darb­da­vių ge­ra­no­riš­ku­mo.

„Ko­mi­si­ja nu­spren­dė re­ko­men­duo­ ti Vy­riau­sy­bei pri­pa­žin­ti „Chev­ ron“ nu­ga­lė­to­ja“, – va­kar po ko­ mi­si­jos po­sė­džio žur­na­lis­tams sa­kė ap­lin­kos vi­ce­mi­nist­rė ir ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Dai­va Ma­to­nie­nė. Anot jos, bend­ro­vė ati­ti­ko vi­sas kon­kur­so są­ly­gas, to­dėl ko­mi­si­ja ne­tu­ri tei­si­nio pa­grin­do ne­skelb­ti „Chev­ron“ nu­ga­lė­to­ja. Lie­tu­vos geo­lo­gi­jos tar­ny­bos lai­ ki­na­sis di­rek­to­rius Jo­nas Sat­kū­nas tei­gė, kad Lie­tu­vo­je ga­li­ma la­biau ti­kė­tis ras­ti ska­lū­nų naf­tos, o ne du­jų. Ta­čiau, pa­sak jo, ga­li bū­ti, jog in­ves­tuo­to­jas neiš­gaus nei ska­lū­nų du­jų, nei naf­tos, nes tai tie­siog bus per bran­gu.

Al­gir­das But­ke­vi­čius:

Ne­ma­tau jo­kių kliū­ čių ir ma­nau, kad šis pro­ce­sas ir taip jau per il­gai už­si­tę­sė. D.Ma­to­n ie­n ės tei­g i­m u, per pen­kias die­nas Vy­riau­sy­bei bus pa­teik­tas ofi­cia­lus ko­mi­si­jos siū­ ly­mas skelb­ti „Chev­ron“ nu­ga­lė­ to­ja. Be to, „Chev­ron“ tu­rės per tris­de­šimt die­nų su­mo­kė­ti ne­ skel­bia­mą įmo­ką į biu­dže­tą, o per de­vy­nias­de­šimt die­nų – pa­si­ra­šy­ ti su­tar­tį. Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius pa­reiš­kė, kad Vy­riau­sy­bė spren­di­ mą priims ar­ti­miau­siu me­tu. „Ne­ma­tau jo­kių kliū­čių ir ma­ nau, kad šis pro­ce­sas ir taip jau per il­gai už­si­tę­sė“, – va­kar Vy­riau­sy­ bė­je žur­na­lis­tams sa­kė prem­je­ras. Skel­biant „Chev­ron“ pa­lan­kų spren­di­mą Že­mai­ti­jos bend­ruo­me­ nės kar­tu su Lie­tu­vos ža­lių­jų par­ ti­ja su­ren­gė ne­di­de­lį mi­tin­gą prie Vy­riau­sy­bės rū­mų. „Chev­ron Exp­lo­ra­tion & Pro­ duc­tion Lie­tu­vos“ va­do­vas Gil­ ber­tas An­ken­baue­ris anks­čiau yra sa­kęs, kad, Sei­mui su­griež­ti­nus ska­lū­nų du­jų žval­gy­bos ir ga­vy­bos tvar­ką, bend­ro­vei ga­li tek­ti dau­giau in­ves­tuo­ti, be to, pri­reiks dau­giau lai­ko, ieš­kant ska­lū­nų. Bir­že­lį „Chev­ron“ jau pra­dė­jo ieš­ko­ti naf­tos prie Stemp­lių kai­mo Ši­lu­tės ra­jo­ne. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

antradienis, rugsėjo 17, 2013

užribis Smur­ta­vo ­ šei­mo­je

Vai­ra­vo ­ iš­gė­rę

De­gė ­ au­to­mo­bi­lis

Klai­pė­dos po­li­ci­jos pa­tru­liai sa­vait­ga­lį rea­ga­vo į 331 pra­ ne­ši­mą. Dėl vie­šo­sios tvar­ kos pa­žei­di­mo jie su­lai­kė net 48 as­me­nis. Ne tik vy­rai ir su­ gy­ven­ti­niai mu­šė žmo­nas bei gy­ve­ni­mo drau­ges, bet ir žmo­nos – vy­rus, žen­tai – uoš­ ves. Dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­ lin­ko­je su­lai­ky­ti 7 as­me­nys.

Už Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­ di­mus pa­tru­liai sa­vait­ga­lį su­lai­ kė 38 pi­lie­čius, iš ku­rių 6 bu­vo ne­blai­vūs, 3 ne­tu­rė­jo tei­sės vai­ ruo­ti, 3 iš­gė­rę al­ko­ho­lio va­žia­ vo dvi­ra­čiais. Be to, sek­ma­die­ nį apie 14 val. Tai­kos pr. pa­tru­ lių bu­vo su­lai­ky­tas nuo bau­džia­ mo­sios prie­mo­nės, suė­mi­mo, be­si­slaps­tęs 1966 m. gi­męs R.P.

Pir­ma­die­nį 7.19 val. Bend­ra­ jam pa­gal­bos cent­rui pra­neš­ ta, kad Ru­bu­lių kai­mo ri­bo­ se Kre­tin­gos ra­jo­ne de­ga 1983 me­tais pa­ga­min­tas leng­va­sis au­to­mo­bi­lis „Au­di 100“. Iš po ma­ši­nos dang­čio virs­tan­čius dū­mus pir­mo­ji pa­ma­tė iš pa­ skos sa­vo vy­ro ma­ši­nos va­žia­ vu­si žmo­na.

Fes­ti­va­lio ren­gė­jams – tūks­tan­ti­nės bau­dos As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Vie­tos gy­ven­to­jų pa­si­pik­ti­ni­mo su­lau­ku­sio jau­ni­mo mu­zi­kos fes­ ti­va­lio „Sat­ta Out­si­de“ or­ga­ni­za­to­ riai tu­rės pa­plo­nin­ti pi­ni­gi­nes ir su­ mo­kė­ti bau­das už gam­tai pa­da­ry­ tą ža­lą.

Ta­čiau kol kas rugp­jū­tį vy­ku­sio ren­gi­nio su­ma­ny­to­jai ne­si­ro­do pa­jū­ry­je, to­dėl ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ža­da kreip­tis į po­li­ci­ją ir at­ves­din­ti vil­nie­čius pro­to­ko­lų su­ra­šy­mui. Klai­pė­dos re­gio­no ap­lin­kos ap­ sau­gos de­par­ta­men­to Pa­lan­gos mies­to agen­tū­ros ve­dė­jos Ra­mu­ nės Lu­ka­še­vi­čie­nės tei­gi­mu, už tai, kad prieš ren­gi­nį iš­pla­ti­no Lat­vi­jos pa­sie­nio link Bū­tin­gės geo­mor­fo­ lo­gi­niu draus­ti­niu be­si­drie­kian­tį ke­lią, su­nai­ki­no aug­me­ni­ją, fes­ti­ va­lio or­ga­ni­za­to­riams jau yra pa­ skir­tos bau­dos. „Pas­kir­ta 1,5 tūkst. li­tų bau­da. Ta­čiau kol kas ji nė­ra su­mo­kė­ta. Jie tai tu­ri pa­da­ry­ti per 40 die­nų. Jei bau­da ne­bus su­mo­kė­ta, kreip­ si­mės į ant­sto­lius“, – sa­kė R.Lu­ ka­še­vi­čie­nė. Už ren­gi­nio me­tu pa­da­ry­tą ža­ lą ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ža­da at­ski­rai baus­ti ir mu­zi­kos ger­bė­jus. „Už tai, kad bu­vo iš­va­ži­nė­ta ir iš­ tryp­ta aug­me­ni­ja, mes kvie­tė­mės or­ga­ni­za­to­rius at­vyk­ti pro­to­ko­lo su­ra­šy­mui. Ta­čiau jie kol kas ne­ pa­si­ro­dė. Ža­da­me siųs­ti pa­kar­to­ ti­nį šau­ki­mą. Jei jų ne­su­lauk­si­me, kreip­si­mės į po­li­ci­ją, kad fes­ti­va­ lio or­ga­ni­za­to­riai bū­tų at­ves­din­ti. Tuo­met bus su­ra­šy­tas pro­to­ko­las ir bus pa­teik­ta pre­ten­zi­ja at­ly­gin­ ti gam­tai pa­da­ry­tą ža­lą“, – aiš­ki­no R.Lu­ka­še­vi­čie­nė. Po ren­gi­nio ap­lin­ko­sau­gi­nin­ kai iš­ma­ta­vo ir ap­žiū­rė­jo fes­ti­va­ lio vie­tą. „Nus­ta­ty­ta, kad aug­me­ni­ja su­ nai­kin­ta 3 tūkst. kv. met­rų plo­ te. Ža­la gam­tai skai­čiuo­ja­ma pa­gal spe­cia­lią for­mu­lę. Mes dar ne­sa­me su­skai­čia­vę tiks­lios su­mos“, – kal­ bė­jo R.Lu­ka­še­vi­čie­nė.

Komentaras And­rius Kai­rys

Klai­pė­dos re­g io­no ap­l in­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to va­do­vas

B

u­vo su­nio­ko­tas 30 arų plo­ tas. Aš ne­ži­nau, ar tai di­de­lė ža­la. Kas yra di­de­lė ža­la, nė­ ra api­brėž­ta net Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se. Ki­tą kar­tą ke­tur­ra­čių sa­vi­ nin­kai pa­da­ro dau­giau ža­los laks­ty­da­ mi po ko­pas. Pre­li­mi­na­riais skai­čia­vi­ mais, už gam­tai pa­da­r y­tą ža­lą ga­l i tek­ti su­mo­kė­ti 5 tūkst. li­tų. Bė­da ta, kad nė­ra tei­si­nių prie­mo­nių ne­leis­ti or­ga­ ni­zuo­ti to­kio ren­gi­nio draus­ti­ny­je. Ka­ dan­gi jau yra pre­ce­den­tas, teks dis­ku­ tuo­ti su Vals­ty­bės sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­bos spe­cia­lis­tais, ką to­liau da­ry­ti. Gal­būt rei­kės nu­ma­ty­ti bu­fe­ri­nę zo­ną draus­ti­niui. Ta­čiau kol kas pri­va­čia­me skly­pe mes ne­ga­li­me už­draus­ti reng­ti to­kius ren­gi­nius. Kiek ži­nau, Vals­ty­bės sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­ba ža­da pa­žy­ mė­ti draus­ti­nio ri­bas, įreng­ti ati­tva­rus. O Pa­jū­rio re­gio­ni­nis par­kas pa­tei­kė pa­ raiš­ką, kad šis draus­ti­nis bū­tų pri­skir­ tas jų te­ri­to­ri­jai.

Be šios su­mos, ren­gi­nio or­ga­ni­ za­to­riams dar gre­sia iki 5 tūkst. li­tų bau­da pa­gal Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so straips­nio pa­ žei­di­mą. Už vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­ mus pro­to­ko­lą fes­ti­va­lio or­ga­ni­ za­to­riams yra su­ra­šiu­si ir Pa­lan­ gos po­li­ci­ja. Ko­mi­sa­ria­to Pre­ven­ci­jos po­sky­ rio ve­dė­jas Ai­das Šleč­kus ti­ki­no, kad dėl triukš­mo, vir­ši­jan­čio nu­ sta­ty­tas nor­mas, šven­tės ren­gė­ jams pa­skir­ta 150 li­tų bau­da. „Pra­dė­ti de­vy­ni iki­teis­mi­niai ty­ ri­mai dėl psi­chot­ro­pi­nių me­džia­ gų var­to­ji­mo, vie­na by­la pra­dė­ ta dėl ky­šio da­vi­mo pa­rei­gū­nui. Ren­gi­nio me­tu išaiš­kin­tas vie­nas vai­ruo­to­jas, ku­ris ma­ši­ną vai­ra­ vo bū­da­mas ap­svai­gęs nuo nar­ko­ ti­nių me­džia­gų. Nu­baus­ti sep­ty­ni ne­blai­vūs vai­ruo­to­jai“, – aiš­ki­no A.Šleč­kus.

Sank­ci­jos: draus­ti­nio pa­šo­nė­je fes­ti­va­lį ren­gu­siems mu­zi­kos ger­bė­jams

teks mo­kė­ti bau­das už gam­tai pa­da­ry­tą ža­lą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Paieš­kos: kre­tin­giš­kiai, ap­ti­kę, kad din­go po 25 tūkst. li­tų kai­nuo­jan­čios dvi ma­ši­nos, in­for­ma­vo ma­ri­jam­po­

lie­čius apie tai, kad ne­tru­kus vog­tas ma­ši­nas ga­li bū­ti ban­do­ma par­duo­ti tur­gu­je.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Vogtas mašinas slėpė sode Tik­ru tri­le­riu ma­ši­nų pre­ky­ba už­sii­man­ čiam Ri­man­tui Če­kiui vir­to sek­ma­die­nį pa­ ry­čiais įvyk­dy­ta apy­nau­jų au­to­mo­bi­lių va­ gys­tė. Per 4,5 va­lan­dos kre­tin­giš­kiams pa­ vy­ko su­ras­ti vog­tų au­to­mo­bi­lių slėp­tu­vę. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Neap­sau­go­jo net šuo

Ne vie­ne­rius me­tus au­to­mo­bi­liais pre­kiau­jan­tis ir juos re­mon­tuo­jan­ tis kre­tin­giš­kis pa­sa­ko­jo, kad va­ gys­tę išaiš­kin­ti jam pa­dė­jo tei­sė­ sau­gi­nin­ko įgū­džiai. „Tu­rė­jau dvi ga­li­my­bes – ar­ ba sek­ma­die­nį ap­si­ka­bi­nęs žmo­ną verk­ti, ar­ba pa­si­tel­kus lo­gi­ką ir ry­ šius im­tis au­to­mo­bi­lių paieš­kos“, – pa­sa­ko­jo R.Če­kys. Pri­va­čia­me na­me Lau­kų gat­vė­je gy­ve­nan­tis vy­ras tai, kad į jo val­ das bu­vo įsi­lauž­ta, pa­ste­bė­jo sek­ ma­die­nį apie 5.30 val. „Kiek­vie­nas pa­si­jus­tų lyg iš­prie­ var­tau­tas. Juk kaž­kas įsi­bro­vė į ma­ no na­mus. Ir taip ga­li nu­tik­ti bet kam. Tai pa­ro­dė, kad jau bu­vau pra­ ra­dęs bud­ru­mą, per daug pa­si­ti­kė­ jau sa­vi­mi“, – kal­bė­jo R.Če­kys. Va­gi­šiai ne­pa­bi­jo­jo, kad būs­to šei­mi­nin­kas, bu­vęs po­li­ci­jos tar­ dy­to­jas, iš­vy­dęs įsi­bro­vė­lius, gal­ būt net iš­si­trauks gink­lą. „Čia juk ne Či­ka­ga, kur žmo­gus drą­siai gink­lu gi­na sa­vo nuo­sa­vy­ bę. Ne­pa­dė­jo net šuo vol­je­re. Tie­ sa, has­kių veis­lės šuo, ma­tyt, tik mė­ly­nas akis pa­var­tė, pa­ma­tęs įsi­ bro­vė­lius. Bet ne­ga­liu ant jo pyk­ti, be­lie­ka tik sa­ve kal­tin­ti“, – kal­bė­ jo vers­li­nin­kas. Įsib­ro­vi­mo nak­tį vy­ras su žmo­na bu­vo na­muo­se, ta­čiau nie­kas ne­ gir­dė­jo jo­kių pa­ša­li­nių gar­sų.

Tik pa­ry­čiais bu­vo ap­tik­ta, kad iš lau­ke esan­čio ga­ra­žo kaž­kas iš­ vai­ra­vo 2010 me­tais pa­ga­min­tus „Toyo­ta Ya­ris“ ir „Toyo­ta Prius“. „Kiek­vie­nas au­to­mo­bi­lis ver­tas 25 tūkst. li­tų. Bū­tų bu­vę ne­ma­žai nuo­sto­lių, bet aš ir tam bu­vau pa­ si­ruo­šęs. Ma­ši­nos – ne ma­no, jos čia bu­vo pa­lik­tos re­mon­tui“, – kal­ bė­jo vy­ras.

Ri­man­tas Če­kys:

Tu­rė­jau dvi ga­li­my­ bes – ar­ba sek­ma­ die­nį ap­si­ka­bi­nęs žmo­ną verk­ti, ar­ba pa­si­tel­kus lo­gi­ką ir ry­šius im­tis au­to­mo­ bi­lių paieš­kos. Slė­pė so­duo­se

Au­to­mo­bi­lių va­gims sa­vo­tiš­kai pa­si­se­kė – „Toyo­ta Ya­ris“ jau bu­ vo re­gist­ruo­ta Lie­tu­vo­je, o ma­ši­ no­je gu­lė­jo ne tik re­gist­ra­ci­jos, bet ir drau­di­mo do­ku­men­tai, tech­ni­ nės ap­žiū­ros ta­lo­nas. O štai „Toyo­ ta Prius“ bu­vo su tran­zi­ti­niais nu­ me­riais. „Aš ma­nau, kad va­gims kaž­kas su­kliu­dė. Gal jų žval­gai pra­ne­šė apie mies­te pa­si­ro­džiu­sius pa­tru­ lius. Nu­jau­čiau, jog ma­ši­nos ga­li bū­ti kaž­kur ne­to­lie­se, gal pen­kių

ki­lo­met­rų spin­du­liu, va­di­na­ma­ ja­me „at­stoi­ni­ke“, kur va­gys pa­ sle­pia ma­ši­nas iki kol jos sau­giai bus iš­ga­ben­tos“, – pa­sa­ko­jo kre­ tin­giš­kis. Anks­tų sek­ma­die­nio ry­tą R.Če­ kys te­le­fo­nu ant ko­jų su­kė­lė ne tik bu­vu­sius ko­le­gas, bet ir vi­sus pa­ žįs­ta­mus, ku­rie ga­lė­jo bū­ti nau­din­ gi din­gu­sių ma­ši­nų paieš­ko­je. „Klau­si­nė­jo­me vi­sų, net vai­kų ir be­na­mių. Bu­vo ke­lios ver­si­jos, kur ga­lė­jo bū­ti sle­pia­mi au­to­mo­bi­liai. Pa­tik­ri­nus vie­ną iš vie­tų ne­to­ li Kre­tin­gos cent­ro, pa­vy­ko ap­tik­ti ma­ši­nas“, – pa­sa­ko­jo R.Če­kys. Au­to­mo­bi­liai bu­vo ras­ti so­dų bend­ri­jo­je „Vie­ny­bė“, vos ke­li ki­ lo­met­rai nuo Kre­tin­gos cent­ro. Ma­ši­nos lau­kė Ma­ri­jam­po­lė­je

Ta­čiau kri­mi­na­lis­tai iš­vy­do, kad ma­ši­nos sto­vi be vals­ty­bi­nių nu­ me­rių. Bu­vo din­gę ir au­to­mo­bi­lių rak­te­liai. „Ma­nau, jie bū­tų smo­gę ant­rą kar­tą. Tu­rė­da­mi rak­te­lius ir nu­ me­rius, jie ga­lė­jo at­va­žiuo­ti ir ant­rą kar­tą pa­vog­ti ma­ši­nas. Bū­tų bu­vęs ne­ti­kė­tas at­ve­jis“, – kal­bė­jo vers­ li­nin­kas. R.Če­kys svars­tė, kad jei va­gys bū­tų iš­ga­be­nę ma­ši­nas iš Klai­pė­ dos ap­skri­ties, ka­žin ar bū­tų pa­ vy­kę jas ras­ti. Vyras tu­rės ne­ma­žų rū­pes­čių, ka­dan­gi pra­din­go ma­ši­nų do­ku­ men­tai, jas teks vėl re­gist­ruo­ti ir gau­ti vals­ty­bi­nius nu­me­rius. „Mes tas 4,5 va­lan­dos ieš­ko­jo­me vi­sur, kur tik įma­no­ma. In­for­ma­ci­ ja apie au­to­mo­bi­lį su tran­zi­ti­niais nu­me­riais bu­vo pra­neš­ta net Ma­ri­ jam­po­lės pa­rei­gū­nams. To­dėl, kad iš čia į Ka­zachs­ta­ną kas die­ną pa­ ju­da šim­tai au­to­mo­bi­lių“, – pa­sa­ ko­jo R.Če­kys. Jis pri­pa­ži­no, jog be po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nų pa­gal­bos bū­tų neiš­si­ver­tęs.

9

ANTRADIENIS, rugsėjo 17, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Imu­ni­te­tui stip­ri­nti – grū­di­ni­ma­sis Ar­tė­jan­tis li­gų se­zo­nas net ir svei­kus žmo­ nes pri­ver­tė pa­gal­vo­ti, kaip stip­rin­ ti svei­ka­tą. Grū­di­ni­ma­sis – veiks­min­ga prie­mo­nė ne tik no­rin­tiems ne­si­rgti, bet ir žmo­nėms, ke­ti­nan­tiems pa­ge­rin­ti psi­cho­ lo­gi­nę sa­vi­jau­tą. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Svei­ka­tos są­ly­ga – at­spa­ru­mas

Lie­tu­vos svei­kuo­lių są­jun­gos pre­ zi­den­tas Dai­nius Ke­pe­nis pa­ti­ki­ no, kad grū­din­tis nie­ka­da ne vė­ lu. Spe­cia­lis­tų nuo­mo­ne, stip­rin­ti kū­ną ir dva­sią ge­riau­sia pa­va­sa­rį ar va­sa­rą, ta­čiau ir ru­dens pra­džia – tin­ka­mas me­tas no­rin­tiems įgy­ti imu­ni­te­tą įvai­rioms li­goms. „Grū­di­ni­mo­si są­vo­ka – la­bai pla­ti. Or­ga­niz­mo stip­ri­ni­mas šal­tu van­de­niu – tik vie­na iš jos su­de­da­ mų­jų da­lių. Žmo­gus ga­li bū­ti už­si­ grū­di­nęs nuo per­ša­li­mo ar ki­tų li­ gų, ku­rios plin­ta bak­te­ri­niu bū­du, ar net nuo už­kei­ki­mų bei ap­kal­bų. Ats­pa­ru­mas gre­ta so­tu­mo ir šva­ru­ mo ap­skri­tai yra vie­na iš pa­grin­di­ nių žmo­gaus svei­ka­tos są­ly­gų“, – pa­sa­ko­jo D.Ke­pe­nis. Pa­sak jo, ne tik šal­tas van­duo pa­ de­da iš­veng­ti li­gų. Kiek­vie­nas no­ rin­tis ne­si­rgti, atė­jus ru­de­niui, tu­rė­ tų svei­kai mai­tin­tis, ju­dė­ti ir dau­giau lai­ko pra­leis­ti gry­na­me ore. „Van­duo – gy­ve­ni­mo ir mei­lės šal­ti­nis, ne tik pa­da­ro žmo­gų tvir­ tą, at­spa­rų, bet ir šva­rų. Jis ne tik grū­di­na, bet ir har­mo­ni­zuo­ja, ve­ da į šva­ru­mą, skais­tu­mą ir šven­ tu­mą. Pa­čiam bai­liau­siam žmo­gui re­ko­men­duo­čiau pra­dė­ti grū­din­tis rugp­jū­čio mė­ne­sį, kai van­duo dar pa­kan­ka­mai šil­tas. Drą­ses­ni tai ga­li pa­da­ry­ti rug­sė­jį ar spa­lį. Esu ma­tęs dau­gy­bę žmo­nių, ku­rie ir gruo­džio mė­ne­sį mau­do­si le­di­nė­je jū­ro­je ir pra­dė­jo svei­ka­tos stip­ri­ni­mo pro­ gra­mą“, – kal­bė­jo svei­kuo­lis. Din­go aler­gi­ja

Kaip tei­gė D.Ke­pe­nis, šal­to van­ dens pro­ce­dū­ro­mis kū­ną ir dva­sią stip­rin­ti ga­li­ma ne tik jū­ro­je, upė­ je, bet ir du­še. „Vi­siems no­rin­tiems tap­ti at­spa­ riems, siū­lau pra­dė­ti nuo pa­pras­ tų žings­nių. Ne­bū­ti­na vis­ko da­ry­ti iš kar­to. Kiek­vie­ną sy­kį mau­dan­tis at­su­ki­te vis šal­tes­nį van­de­nį. Po sa­vai­tės jau drą­siai ga­lė­si­te ap­si­ lie­ti ir le­di­ne sro­ve. Jei žmo­gus bi­ jo itin šal­to van­dens, ne­nau­do­ki­te prie­var­tos. Paim­ki­te du­šo gal­vu­ tę į ran­kas, ap­si­lie­ki­te vie­ną ko­ją ir ran­ką, ta­da – ki­tą, „pa­ku­ten­ki­te“ nu­ga­rą ir krū­ti­nę, o ga­liau­siai ap­

si­pil­ki­te ki­bi­ru šal­to van­dens. Dar nė vie­nas ne­pa­si­gai­lė­jo tai pa­da­ ręs“, – drą­si­no pa­šne­ko­vas. Svei­kuo­lis pri­si­mi­nė ir vie­ną nu­ ti­ki­mą, kai mo­te­ris ne­ga­lė­da­vo po šal­to van­dens čiau­pu pa­kiš­ti ran­ kų. Ją ka­muo­da­vo aler­gi­ja šal­čiui – su­šla­pi­nus ran­kas, odą „iš­muš­ da­vo“ pūs­lė­mis. Gruo­džio mė­ne­sį D.Ke­pe­nis svei­ka­tos su­tri­ki­mų tu­ rin­čiai mo­te­riš­kei pa­reiš­kė – šok­ si­me į jū­rą. „Ne­ver­čiau, ta­čiau pa­ti­ki­nau, kad vis­kas bus ge­rai. Ki­tą die­ną mo­te­ris nu­bė­go prie jū­ros, ta­čiau iš bai­mės pa­kran­tė­je nual­po. At­si­ga­vu­si pa­ ma­tė, kad vi­sas bū­rys žmo­nių šo­ ka į le­di­nį van­de­nį. Ry­žo­si ir ji. Po

Dai­nius Ke­pe­nis:

Ne tik šal­tas van­duo pa­de­da iš­veng­ti li­ gų: kiek­vie­nas no­rin­ tis ne­si­rgti, atė­jus ru­ de­niui, tu­rė­tų svei­ kai mai­tin­tis, ju­dė­ti ir dau­giau lai­ko pra­ leis­ti gry­na­me ore.

mau­dy­nių mo­te­ris jau­tė­si pui­kiai, o pūs­lių jai neat­si­ra­do. Vė­liau din­ go ir ka­ma­vu­si pro­ble­ma. Ir to­kių pa­vyz­džių esu ma­tęs ne vie­ną šim­ tą“, – kal­bė­jo D.Ke­pe­nis. Gelbs­ti nuo li­gų

Ar­tė­jant li­gų se­zo­nui, or­ga­niz­mo at­spa­ru­mo stip­ri­ni­mas – vie­nas efek­ty­viau­sių me­to­dų sie­kian­tiems bū­ti svei­kiems. Šal­tas van­duo ge­ ri­na krau­jo­ta­ką, stip­ri­na imu­ni­nę sis­te­mą, pa­ke­lia nuo­tai­ką ir su­tei­ kia ener­gi­jos. „Apie 50 tei­gia­mų efek­tų žmo­ gaus or­ga­niz­mui ga­li su­teik­ti le­di­ nio van­dens pro­ce­dū­ros. Ne­bi­jo­ti šal­to van­dens ypač tu­rė­tų mo­te­ rys. Ap­si­py­li­mas juo gra­ži­na odą, pa­de­da ma­žin­ti ce­liu­li­tą“, – pa­sa­ ko­jo svei­kuo­lis. Kaip tei­gė D.Ke­pe­nis, grū­di­ni­ ma­sis šal­tu van­de­niu ga­li pa­dė­ti iš­veng­ti per­ša­li­mo li­gų ir in­fek­ci­ jų. Ap­si­py­lus šal­tu van­de­niu, pa­si­

Pliu­sai: šal­tas van­duo ge­ri­na krau­jo­ta­ką, stip­ri­na imu­ni­nę sis­te­mą, pa­ke­lia nuo­tai­ką ir su­tei­kia ener­gi­jos.

reiš­kia di­des­nis odos šil­dy­mo po­ rei­kis, to­dėl pa­ge­rė­ja ap­rū­pi­ni­mas krau­ju. Įvai­rūs or­ga­nai ir au­di­niai pri­so­ti­na­mi de­guo­ni­mi ir ki­to­mis bū­ti­no­mis me­džia­go­mis, sti­mu­ liuo­ja­ma šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­ te­mos veik­la. Prip­ra­tęs prie šal­čio or­ga­niz­mas su­ge­ba grei­čiau su­šil­ti, o kai oda ge­riau ap­rū­pi­na­ma krau­ju, leng­ viau iš­ven­gia­ma per­ša­li­mo li­gų: žmo­gaus kū­nas tam­pa at­spa­res­ nis li­goms. Šal­tas van­duo su­tei­kia jė­gų ir pa­ke­lia nuo­tai­ką. Ap­si­lie­jant le­ di­niu van­de­niu vyks­ta itin stip­ rus odos re­cep­to­rių dir­gi­ni­mas. Jų su­kel­ti ner­vi­niai im­pul­sai pa­sie­kia gal­vos sme­ge­nis, tu­ri įta­kos šir­dies

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ir krau­ja­gys­lių sis­te­mos, virš­ki­na­ mo­jo trak­to dar­bui, me­džia­gų apy­ kai­tai, re­gu­liuo­ja mū­sų emo­ci­jas, mie­gą, bud­ru­mą, ape­ti­tą ir troš­ ku­lį, taip pat kū­no tem­pe­ra­tū­rą. Me­di­kai sle­pia

D.Ke­pe­nis nuo­mo­nę, esą šal­to van­ dens pro­ce­dū­ros ga­li bū­ti kenks­ min­gos žmo­nėms, ku­rių imu­ni­te­ tas itin silp­nas, lai­ko ne­tei­sin­ga. „Ši­taip kal­ba žmo­nės, ku­rie yra baikš­tūs, ne­tu­ri va­lios ir daž­nai ser­ga pa­tys. Nė­ra nie­ko blo­giau už to­kių as­me­nų pa­ta­ri­mus. Iš pa­tir­ ties ži­nau, kad jie kaip iš­si­gel­bė­ji­ mą nuo įvai­rių li­gų daž­niau­siai ma­ to vie­nin­te­lę al­ter­na­ty­vą – vais­tus. Ne­pa­žįs­tu nė vie­no žmo­gaus, ku­

riam bū­tų pa­ken­kęs šo­ki­mas į eke­ tę ar ki­tos šal­to van­dens pro­ce­dū­ ros. At­virkš­čiai, vi­si džiau­gia­si, kad ry­žo­si pra­dė­ti“, – pa­sa­ko­jo D.Ke­ pe­nis. Pa­sak jo, daž­nai me­di­kai tik gąs­ di­na žmo­nes, užuo­t pa­ska­ti­nę pra­ dė­ti gy­ven­ti svei­kai. „Esu įsi­ti­ki­nęs, jei gy­dy­to­jai re­ ko­men­duo­tų šal­to van­dens pro­ ce­dū­ras, pu­sės su­si­rgi­mų, ypač gri­po ar per­ša­li­mo li­gų, ne­be­lik­ tų. Me­di­kai sle­pia pa­pras­tas pro­fi­ lak­ti­kos prie­mo­nes, ku­rios pa­dė­tų žmo­nėms bū­ti svei­kiems, nes di­ džio­ji da­lis pa­cien­tų nu­sto­tų lan­ ky­tis pas gy­dy­to­jus, skie­py­tis nuo gri­po ar pirk­ti vais­tus“, – įsi­ti­ki­nęs pa­šne­ko­vas.

10

ANTRADIENIS, rugsÄ—jo 17, 2013

rubrika sveikata

UĹž pra­gu­lĹł skaus­mÄ… bai­siau komp­li­ka­ci­jos Sut­ri­kus krau­jo­ta­ kai bet ku­rio­je kō­ no vie­to­je, ji ap­ mirť­ta. Tai ga­li nu­ tik­ti ne­ju­dan­tiems li­go­niams, pri­vers­ tiems il­gai gu­lÄ—­ti. Ne tik se­no­liams, bet ir vai­kams.

Pra­gu­lĹł komp­li­ka­ci­jos „„Pō­ly­nas – tai pu­rių­jĹł au­di­niĹł pō­li­ nis uŞ­de­gi­mas. DaŞ­niau­sia ir pa­grin­di­ nÄ— ĹĄio uŞ­de­gi­mo prie­Şas­tis yra A gru­ pÄ—s strep­to­ko­ko bak­te­ri­ja, ku­ri pa­ten­ ka ÄŻ gi­les­nius odos sluoks­nius pro Ĺžaiz­ dÄ…. Pag­rin­di­niai pō­ly­no simp­to­mai yra odos pa­rau­di­mas, pa­brin­ki­mas, jaut­ru­ mo ir karť­Ä?io po­jō­tis to­je vie­to­je. Ĺ is uŞ­ de­gi­mas gy­do­mas an­ti­bio­ti­kais. Bak­te­ ri­ja, su­kÄ—­lu­si pō­ly­nÄ…, ga­li su­kel­ti ant­ri­ nÄ™ in­fek­ci­jÄ… bet ku­rio­je ki­to­je kō­no vie­ to­je. To­kiu at­ve­ju pa­cien­tas yra gy­do­ mas li­go­ni­nÄ—­je, lei­dĹžiant an­ti­bio­ti­kus tie­siai ÄŻ ve­nÄ…. „„Krau­jo uŞ­krÄ—­ti­mas – or­ga­niz­

mo reak­ci­ja ÄŻ in­fek­ci­jÄ…, ku­ri, kaip ir pō­ ly­no at­ve­ju, pa­ten­ka per Ĺžaiz­dÄ…. Krau­ jo uŞ­krÄ—­ti­mas ga­li la­bai grei­tai pa­veik­ti gy­vy­bei svar­bius or­ga­nus, nes krau­jas in­fek­ci­jÄ… iť­ne­ťio­ja po vi­sÄ… or­ga­niz­mÄ…. DÄ—l krau­jo uŞ­krÄ—­ti­mo li­go­niui pa­ky­la la­bai aukť­ta tem­pe­ra­tō­ra, pa­daŞ­nÄ—­ja ĹĄir­dies pla­ki­mas ir kvÄ—­pa­vi­mas. Diag­ no­za­vus ĹĄiÄ… li­gÄ… anks­ty­vo­je sta­di­jo­je, li­go­niai ga­li gy­dy­tis ir na­muo­se, var­to­ da­mi an­ti­bio­ti­kus, ta­Ä?iau jei­gu krau­jo uŞ­krÄ—­ti­mas yra jau ÄŻsi­se­nÄ—­jÄ™s, tuo­met bō­ti­nas gy­dy­mas sta­cio­na­re, pri­jun­gus gy­vy­bÄ™ pa­lai­kan­Ä?iÄ… ÄŻran­gÄ….

Skais­tÄ— Ka­li­ni­nai­tÄ— Pa­ra­dok­sas: kal­ta ÄŻran­ga

Ĺ˝mo­gaus gy­ve­ni­mas tar­si su­ka­ si ra­tu: vos gi­mÄ™ vai­kai ne­mo­ka vaikť­Ä?io­ti ir yra pri­vers­ti gu­lÄ—­ti. Se­no­liai ne­re­tai prieĹĄ mir­tÄŻ ne­be­ ga­li vaikť­Ä?io­ti ir gy­ve­ni­mo sau­lÄ—­ ly­dÄŻ pra­lei­dĹžia lo­vo­je. In­sul­tas ar trau­mos ne­re­tai ne­ trum­pam pa­gul­do ÄŻ lo­vÄ… bet ko­kio am­Şiaus Ĺžmo­gĹł. Tai prie­Şas­tys, dÄ—l ku­riĹł gu­lint per pri­spaus­tas kō­no vie­tas ne­bep­ra­te­ka krau­jas ir iť­si­ vys­to pra­gu­los. Iki ĹĄiol bu­vo ma­no­ma, kad tai at­ si­tin­ka tik suau­gu­sie­siems. Nau­jau­ siĹł stu­di­jĹł duo­me­ni­mis, pra­gu­los ta­po rim­ta pro­ble­ma ir gy­dant vai­ kĹł li­gas. Prie­Şas­tis, pa­sak ty­ri­mÄ… at­ li­ku­siĹł vie­no JAV me­di­ci­nos cent­ro gy­dy­to­jĹł, yra itin ne­ti­kÄ—­ta: pra­gu­lĹł vai­kams at­si­ra­do dÄ—l li­go­ni­nÄ—s ÄŻran­ gos. Tai vei­do kau­kÄ—s, nau­do­ja­mos dirb­ti­nai ven­ti­liuo­jant plau­Ä?ius, pul­ so ma­tuok­liai ir gip­so ÄŻtva­rai.

tas) iť­plin­ta bō­tent nuo pra­gu­lĹł, tiks­ liau nuo Ĺžaiz­dĹł, at­si­vÄ—­ru­siĹł pra­gu­ lĹł vie­to­se. Ĺ ios in­fek­ci­jos ga­li pa­Şeis­ti kremz­les, ran­kĹł, ko­jĹł ga­lō­nes, su­trik­ dy­ti sÄ…­na­riĹł veik­lÄ…. Pap­ras­tai kau­lĹł ir sÄ…­na­riĹł in­fek­ci­jos gy­do­mos an­ti­bio­ti­ kais, ta­Ä?iau itin rim­tais at­ve­jais pa­Şeis­ tas sÄ…­na­riĹł ir kau­lĹł vie­tas ga­li tek­ti pa­ ĹĄa­lin­ti chi­rur­gi­niu bō­du. „„Du­ji­nÄ— gang­re­na – tai re­ta, ta­ Ä?iau itin sun­ki in­fek­ci­nÄ—s kil­mÄ—s komp­ li­ka­ci­ja. Du­ji­nÄ™ gang­re­nÄ… su­ke­lia bak­te­ ri­jos klost­ri­di­jos. Jos pa­pras­tai gy­ve­na ap­lin­ko­je, kur nÄ—­ra de­guo­nies, ga­min­ da­mos du­jas ir skleis­da­mos nuo­din­ gus tok­si­nus. Du­ji­nÄ— gang­re­na gy­do­ ma grei­tai pa­ťa­li­nant ne­gy­vus au­di­ nius. Itin su­dÄ—­tin­gais at­ve­jais gang­re­ nos pa­Şeis­tas vie­tas ten­ka am­pu­tuo­ti.

„„Kau­lĹł in­fek­ci­ja (os­teo­mie­li­ „„Be­jÄ—­gis: li­go­nio prie­Şiō­ra yra la­bai svar­bus jo gy­ve­ni­mo ko­ky­bÄ—s ro­dik­lis.

Vi­si ĹĄie prie­tai­sai daŞ­niau­siai nau­do­ja­mi tei­kiant pa­gal­bÄ… sun­kiai ser­gan­tiems li­go­niams. Dau­ge­liu at­ve­jĹł tai yra il­gas gy­dy­mo lai­ko­tar­ pis, dÄ—l to ir at­si­ran­da pra­gu­los. Kuo pra­gu­los pa­vo­jin­gos?

Ma­sa­Şas ar pa­pras­Ä?iau­sias li­go­ nio var­ty­mas – prie­mo­nÄ—s iť­ veng­ti pra­gu­lĹł. To ne­da­rant il­ gai­niui at­si­vÄ—­ru­sios Ĺžaiz­dos ga­li

tas), kau­lĹł li­ga, ku­riÄ… su­ke­lia bak­te­ri­ jos, ir sÄ…­na­riĹł in­fek­ci­ja (sep­si­nis art­ri­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

su­kel­ti daug rim­tes­niĹł svei­ka­tos pro­ble­mĹł. DaŞ­niau­siai pra­gu­lĹł at­si­ran­da to­se kō­no vie­to­se, kur kau­lai yra la­bai ar­ti kō­no pa­vir­ťiaus. Jos ga­ li pa­si­reikť­ti pa­ki­tu­sia odos spal­va ar­ba at­vi­ra Ĺžaiz­da. Pas­ta­ro­s ios yra itin pa­vo­j in­ gos, nes ant Ĺžaiz­dos ga­li ne­sun­ kiai pa­tek­t i in­fek­c i­ja ir su­kel­t i sun­kiĹł komp­li­ka­ci­jĹł: pō­lia­vi­mÄ…,

krau­jo uŞ­krÄ—­ti­mÄ…, du­ji­nÄ™ gang­re­ nÄ… ir ki­tas. Ga­li tek­ti kiek­vie­nam

Kiek­vie­nam iĹĄ mō­sĹł ga­li tek­ti pri­ Ĺžiō­rÄ—­ti sun­kiai ser­gan­tÄŻ ar­ti­mÄ… Ĺžmo­gĹł. Ĺ˝i­no­ti­na, kad svar­bu pro­tar­piais, ke­lis kar­tus per die­nÄ…, li­go­nÄŻ ap­ vers­ti ant ki­to ĹĄo­no ar­ba ki­taip pa­ keis­ti jo gu­lÄ—­ji­mo po­zÄ….

Pa­si­kon­sul­ta­vus su spe­cia­lis­tais, pra­var­tu ÄŻsi­gy­ti spe­cia­liĹł Ä?iu­Şi­niĹł, tvars­Ä?iĹł ar raiť­Ä?iĹł, ku­rie su­ma­Şi­na spau­di­mÄ… jaut­rio­se kō­no vie­to­se ir ap­sau­go nuo pra­gu­lĹł. Pa­si­ta­rus su gy­dy­to­ju ga­li­ma nau­do­ti spe­cia­lius kre­mus ar­ba te­pa­lus ir su­re­gu­liuo­ti mi­ty­bÄ… – ÄŻtrauk­ti ÄŻ li­go­nio ra­cio­nÄ… pro­duk­ tĹł, ska­ti­nan­Ä?iĹł Ĺžaiz­dĹł gi­ji­mÄ…, jei pra­gu­los jau for­muo­ja­si.

Pabėk nuo ligų, pagerink kraujotaką! Ar Şinote, kad ťirdies ligų ir kraujagyslių aterosklerozė gali grėsti kas ketvirtam civilizuoto pasaulio Şmogui, perŞengusiam trisdeťimties metų ribą? Jei jums per keturiasdeťimt ir jōs iki ťiol nelabai rōpinotės savo sveikata, apsilankykite pas kraujagyslių specialistą ir iťsitirkite kraujotakos bōklę – kasmetis profilaktinis tyrimas tikrai padės jums geriau paŞinti savo kraujotaką ir, reikalui esant, laiku jai pagelbėti. Kraujagyslių pokťtai

KraujagyslÄ—s ir ĹĄirdis – organizmo bĹŤtinĹłjĹł gyvybiniĹł medĹžiagĹł transporto sistema ir variklis. KraujagyslÄ—mis gabenamos maisto medĹžiagos ir deguonis, ĹĄalinami toksinai. GerÄ… kraujagysliĹł veiklÄ… lemia jĹł elastingumas. Jauna kraujagyslÄ— iĹĄlaiko kraujospĹŤdĹžio kaitÄ…, jos lygios sienelÄ—s neleidĹžia prikibti kreĹĄuliams – trombams. TodÄ—l jaunuolio Ĺžaizdos geriau gyja, jo imunitetas stipresnis. TaÄ?iau mĹŤsĹł kraujagyslÄ—s sensta kur kas greiÄ?iau nei iĹĄorÄ—. Pirmieji kraujotakos sutrikimai pasireiĹĄkia greitu nuovargiu, dusuliu, skausmais krĹŤtinÄ—je, galĹŤniĹł tirpimu, blauzdĹł mÄ—ĹĄlungiu.

Tai kraujagyslių uŞsikimťimo poŞymiai. UŞsikimťusią kraujagyslę bōtina operuoti. Angiochirurginių operacijų Lietuvoje atliekama nemaŞai. Ď pagalbą – ozonas!

„LigoninÄ—je kiek apsigydÄ™s suĹĄlubavusiÄ… ĹĄirdÄŻ lengviau atsikvÄ—piau – dabar vÄ—l galÄ—siu beveik normaliai dirbti ir gyventi, – pasakojo vilnietis. – TaÄ?iau kojas pradÄ—jo traukti mÄ—ĹĄlungis, deĹĄinÄ— patino, pabalo, vaikĹĄÄ?ioti buvo vis sunkiau. ApsilankÄ™s pas gydytojÄ… angiochirurgÄ… suĹžinojau, kad teks skubiai operuoti uĹžsikimĹĄusiÄ… blauzdos kraujagyslÄ™. Negana to, buvau perspÄ—tas, kad vÄ—liau gali tekti operuoti ir kitÄ…, nes mano kraujagyslÄ—s intensyviai kalkÄ—ja. LigoninÄ—je apstulbau iĹĄvydÄ™s, kiek daug ĹžmoniĹł – ir gana jaunĹł, ir pagyvenusiĹł – serga ĹĄia liga. Kai kurie patyrÄ™ jau treÄ?iÄ… ar net ketvirtÄ… operacijÄ…. „Kaip sustabdyti kraujagysliĹł kalkÄ—jimÄ…?“ – nuolat apie tai svarsÄ?iau. BĹŤdamas Vokietijoje suĹžinojau apie ozonoterapijÄ…, kuri ten sÄ—kmingai taikoma daug metĹł. SugrįŞęs nutariau iĹĄbandyti.“

Medicinos klinikoje „Mirameda“ man buvo atliktos kelios ozonoterapijos procedĹŤros – ÄŻ venÄ… sulaĹĄinta skysto ozono. Beveik iĹĄ karto pajutau ĹĄio gaivaus gamtos elemento poveikÄŻ – kojas ir rankas uĹžliejo ĹĄiluma, tapo lengviau kvÄ—puoti, veidas paskaistÄ—jo. Netrukus greiÄ?iau, nei mano nebejaunam organizmui ÄŻprasta, uĹžgijo Ĺžaizda, liovÄ—si skaudÄ—ti kojÄ…. GrÄŻĹžo sveikas, ramus miegas, apetitas ir darbingumas. Tai matydama mano Ĺžmona, ĹĄiaip nelabai mÄ—gstanti ÄŻvairias procedĹŤras, nutarÄ— atlikti kelis ozonoterapijos seansus – kad atjaunintĹł organizmÄ…, sustiprintĹł imunitetÄ…. Be to, ji buvo girdÄ—jusi, kad ozonoterapija stabdo raukĹĄliĹł atsiradimÄ…, ĹĄalina sÄ…nariĹł druskas, teikia energijos ir atgaivina odÄ…. Mane apĹžiĹŤrÄ—jÄ™s gydytojas nusistebÄ—jo: „Kaip smarkiai pagerÄ—jo jĹŤsĹł kraujotaka! Kaip jÄ… pergudravote? Regis, kitos blauzdos operacija jums nebegresia.“ Ĺ˝inau, kad nejaunÄ—ju. Ĺ˝inau, kad reikia sveikiau gyventi, pasirĹŤpinti savimi. Taigi dĹžiaugiuosi, kad dabar turiu patikimÄ… biÄ?iulÄŻ – ozonÄ…, kuris padÄ—s mano kraujagyslÄ—ms ir ĹĄirdĹžiai.“ ParengÄ— AgnÄ— TarvydaitÄ—

PR

ď Ž Sveikata: \g\[N` aRVTVNZNV cRVXVN X_NbWNTf`YVĂş OĂ­XYĂ?

 @UbaaR_`a\PX• [b\a_

Specialus pasiĹŤlymas IKI RUGSÄ–JO 30 d. 5 ozonoterapijos procedĹŤros uĹž 4 kainÄ… ir DOVANA: vakuuminis peÄ?iĹł juostos masaĹžas (Vilniuje); gydomasis peÄ?iĹł juostos masaĹžas su manualine terapija (Kaune arba KlaipÄ—doje). Gydytojo ozonoterapeuto konsultacija – tik 50 Lt! IĹĄplÄ—stinÄ— kardiograma „Širdies portretas“ ir gydytojo konsultacija – tik 70 Lt! Ateikite ÄŻ medicinos klinikas „Mirameda“: Vilniuje, SavanoriĹł pr. 11A, tel. (8 5) 212 5566, mob. tel. 8 676 07 774; Kaune, Vytauto pr. 23, tel. (8 37) 333 557, mob. tel. 8 606 91 120; KlaipÄ—doje, Minijos g. 2, I korp., tel. (8 46) 315 111, mob. tel. 8 606 91 183.

www.mirameda.lt Gera sveikata ir energija – garantuota! Medicinos klinika „Mirameda“ – tai: ď Ž efektyvi ozono terapija (sergant kvÄ—-

listai (vidaus ligĹł gydytojas, angiochirurgas, skausmo gydytojas, psichoterapeutas ir kt.);

pavimo takĹł ligomis, cukriniu diabetu, ĹĄirdies ir kraujagysliĹł ligomis, migrena, ď Ž efektyvios kosmetologinÄ—s, iĹĄvaizdos lÄ—tinÄ—mis infekcinÄ—mis ligomis ir kt.); gerinimo ir liekninamosios procedĹŤros; ď Ž Ĺ eimos klinika, kurioje dirba specia-

ď Ž videoterapija („25 kadras“).

11

ANTRADIENIS, rugsėjo 17, 2013

sveikata

Sportinės veiklos nestigs ir rudenį Ne­mo­ka­mų mankš­tų tra­di­ci­ja tę­sia­si ir pra­si­dė­jus ru­dens se­zo­nui. Klai­pė­dos vi­ suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jams siū­lo dar dau­giau fi­zi­nės veik­los už­siė­mi­mų, skir­tų ir suau­gu­sie­ siems, ir vai­kams. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Kaip tei­gė klai­pė­die­čių svei­ka­ta be­ si­rū­pi­nan­čios įstai­gos at­sto­vai, nuo šal­to­jo se­zo­no pra­džios prie spor­ ti­nės mo­bi­li­za­ci­jos jun­gia­si ir pri­ va­tūs spor­to klu­bai, su­ti­kę at­ver­ti sa­vo du­ris veik­liems bei ak­ty­viems klai­pė­die­čiams. „Džiau­gia­mės ga­lė­da­mi pri­si­dė­ ti prie klai­pė­die­čių fi­zi­nio ak­ty­vu­ mo ska­ti­ni­mo. Rug­sė­jį mū­sų spor­ to klu­bas siū­lo žmo­nėms iš­ban­dy­ti stu­bu­ro ir są­na­rių mankš­tas, ku­rias ves pro­fe­sio­na­li ki­ne­zi­te­ra­peu­tė. Ki­ne­zi­te­ra­pi­jos mankš­ta – tai spe­ cia­liai pa­rink­ti pra­ti­mai, ku­rie la­ vi­na są­na­rių pa­slan­ku­mą, nor­ma­ li­zuo­ja stu­bu­ro funk­ci­jas, di­di­na dar­bin­gu­mą ir bend­rą or­ga­niz­mo to­nu­są. Kad ne­lik­tų nu­skriaus­ti ir ma­žie­ji klai­pė­die­čiai, jiems nu­ spren­dė­me pa­siū­ly­ti ne­mo­ka­mas

ka­ra­tė tre­ni­ruo­tes“, – sa­kė vie­no Klai­pė­dos spor­to klu­bo va­do­vas To­mas Kes­mi­nas. Rug­sė­jo mė­ne­sio spor­to ka­len­ do­riu­je ga­li­ma ras­ti zum­bos, ka­la­

Net­ru­kus klai­pė­die­ čiai ga­lės mė­gau­ tis ne­mo­ka­mu čiuo­ ži­mu le­do are­no­je, o vie­na­me ba­sei­ne bus ren­gia­mi plau­ ki­mo už­siė­mi­mai, skir­ti šei­moms. ne­ti­kos, mankš­tų bend­ruo­me­nė­se, mankš­tų nėš­čio­sioms, šiau­rie­tiš­ko ėji­mo tre­ni­ruo­čių, są­na­rių ir stu­bu­ ro už­siė­mi­mų, ko­lek­ty­vi­nių bė­gi­mų bei ka­ra­tė tre­ni­ruo­čių gra­fi­kus.

Ak­ty­vu­mas: ne­mo­ka­mų mankš­tų po­pu­lia­ru­mas Klai­pė­do­je ne­su­ma­žė­ja ir ru­dens se­zo­no me­tu.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Net­ru­kus Klai­pė­dos vi­suo­me­ nės svei­ka­tos biu­ro dar­buo­to­jai klai­pė­die­čiams pa­siū­lys ga­li­my­ bę mė­gau­tis ne­mo­ka­mu čiuo­ži­mu le­do are­no­je, o vie­na­me ba­sei­ne bus ren­gia­mi plau­ki­mo už­siė­mi­ mai, skir­ti šei­moms. Taip pat jau ki­tą mė­ne­sį vai­kams bus su­teik­ta pro­ga ne­mo­ka­mai iš­ban­dy­ti vie­ną iš ko­vos me­nų ša­kų, šo­kių te­ra­pi­ją bei so­lo šo­kius sen­jo­rams.

Slapta artrito ir artrozės grėsmė

Specialistai mano, jog sąnarių susirgimai- viena didžiausių žmonijos problemų. Su šia problema susidūrė, ne tik senovės Egipto faraonai, bet ir primityvūs neandertaliečiai,- apie tai byloja archeologų radiniai. Sąnariai - tai idealūs gamtos šarnyrai, tiesiog kentėti nieko nedarant. Lėtinis pagal atsparumą ir ilgaamžiškumą skausmas esant artritams arba pranokstantys visus dirbtinius artrozėms reikalauja ilgo mechaninius išradimus. Žmogaus reguliaraus vaistinių preparatų organizme 187 sąnariai, kurių vartojimo. Gydant skausmą, šie pagrindinė funkcija- mūsų preparatai savo ruožtu sukelia judėjimo užtikrinimas. Nemalonūs neigiamą poveikį kepenims, pojūčiai sąnariuose- grėsmingų širdžiai bei kraujagyslėms. Taip susirgimų: artrozės bei artrito pat, esant artrozei, ilgalaikis simptomai. Jų požymiai pastebimi analgetikų vartojimas ir toliau 90% vyresniems nei 55 metų žmonėms, t. y. ardo sąnario kremzlę bei blogina padėtį. po tam tikro amžiaus beveik visiems. Nesant Tradicinis gydymas. artrito bei artrozės gydymui- jie gali Sąnarius gydo gydytojai ortopedaiišsivystyti į sunkios formos susirgimus, traumatologai arba vertebrologai. Artritų ir apsunkinančius gyvenimą. Artritas- vieno artrozių gydymas skirtingas. Esant artritams, sąnario uždegimas, poliartritas- kelių sąnarių. kaip taisyklė skiriami antibiotikai bei Susirgimas pasireiškia ūmiai, greitai priešuždegiminiai preparatai, kartais progresuoja. Ligos priežastis- infekcija imunoaktyvūs, kartais kraują valantys sąnario srityje. Artrozės- tai sąnarių susirgimų (plazmaferezė - kai procedūros grupė, kitaip nei artritas prasideda ne nuo metu pašalinama pakenkta uždegimo, o nuo sąnario kremzlės suirimo, paciento kraujo plazma). Būna, dėl amžiaus pakitimų arba mechaninių kad reikalinga sąnario punkcija, pažeidimų. Uždegimo procesas esant kai į sąnario ertmę suleidžiami artrozėms atsiranda jau vėliau, kaip sąnarių hormoniniai arba audinių degeneracijos pasekmė. Pagrindinis priešuždegiminiai preparatai. šių susirgimų reiškinys- SKAUSMAS. Esant artrozei- gydymas ilgalaikis, Skausmas stiprėja, sąnariai tinsta ir paburksta. paprastai skiriami Ūmaus periodo metu bet koks judesys sukelia priešuždegiminiai vaistai bei preparatai, skausmą- dažnai be pagalbos neįmanoma padedantys kremzlės audinio regeneracijai, išeiti iš namų... jie vadinami chondroprotektoriais. Skausmas- tai vienas stipriausių ir Chondroprotektoriai- tai preparatai, labiausiai erzinantis požymis, kuris gali gerinantys kremzlės medžių apykaitą, sukelti įvairius sutrikimus, tuo pačiu ir širdies- padedantys sustabdyti arba sulėtinti suirimą. kraujagyslių sistemoje. Todėl ūmaus arba Šie preparatai lėtai veikiantys, gydymo lėtinio (ilgai trunkančio) skausmo negalima poveikis paprastai pastebimas ne ankščiau nei

Kaip tei­gė Klai­pė­dos vi­suo­me­ nės svei­ka­tos biu­ro di­rek­to­rė Jū­ra­tė Grub­liaus­kie­nė, šiais me­tais siū­lo­ mų veik­lų skai­čius – di­džiu­lis. „Džiu­gi­na fak­tas, jog kas­met mankš­tų pa­si­rin­ki­mas vis gau­ses­ nis ir įvai­res­nis. Šį ru­de­nį no­ri­me ak­cen­tuo­ti įvai­rias fi­zi­nes veik­las, skir­tas šei­moms. Teik­da­mi prio­ri­ te­tą joms, ne tik ska­ti­na­me kiek­ vie­ną žmo­gų rū­pin­tis sa­vo svei­ka­ta,

po 4 savaičių pastovaus vartojimo. Artrozės gydymo sunkumas tai, kad nėra šiai dienai sukurta priemonė, galinti visiškais pakeisti sąnario kremzlės audinį. Optimalus gydymas. Esant lėtiniam sąnarių susirgimui- gydymo tikslas pašalinti uždegimą, patinimą, regeneruoti kremzlę, sustabdyti ligos progresavimą, numalšinti skausmą, ir tuo metu mažiausiai pakenkti visam organizmui. Šiam tikslui pasiekti taikomas kompleksinis gydymas plius magneto terapija. Magnetinis laukas veikia molekuliniame lygyje. Kai veikia magnetiniai impulsai, kapiliaruose stiprėja kraujo ląstelių virpesiai- plazmos eritrocitų bei baltymų, suaktyvėja kraujotaka. Tokiu būdu keičiasi pažeistų ląstelių būklė: gerėja jų maitinimas, greitėja nereikalingų produktų šalinimas. Rezultate- suaktyvėja medžiagų apykaita, sumažėja patinimai, šalinami uždegimo procesai, pirmiausiai atsistato pažeisti audiniai, vėliau pats organas. Kaip tai pasireiškia žmogui? Malšinamas skausmas, sumažėja arba išnyksta ligos simptomai. Jeigu tai ištinęs nejudrus sąnarys- sugrįžta jo dydis bei judėjimas. Magneto terapijos dėka magnetiniai impulsai veikia nervų galūnes, kurie siunčia skausmo signalus smegenims, ir malšina skausmą. Magnetinis laukas stabdo, lėtina bei silpnina nervo siunčiamą skausmo impulsą, impulsas gęsta, nepasiekęs galvos smegenų. Labai svarbu ir tai, kad dėl vietinės kraujotakos pagerėjimo- magneto terapija spartina vartojamų vaistų gydymo efektą, padeda sumažinti jų dozes, o tuo pačiu ir jų šalutinius poveikius. E. Čerepanova, gydytojas- fizioterapeutas

bet ir no­ri­me, kad šei­mos dau­giau bend­rau­tų bei leis­tų lai­ką kar­tu“, – kal­bė­jo J.Grub­liaus­kie­nė. Pa­sak jos, svei­kin­ti­nas da­ly­kas, jog mankš­tų po­pu­lia­ru­mas ne­su­ ma­žė­ja ir ru­dens se­zo­no me­tu. „Klai­pė­die­čiams jau ne­be­rei­kia pri­ min­ti apie ne­mo­ka­mą ga­li­my­bę pa­ju­ dė­ti. Pa­tys žmo­nės do­mi­si, skam­bi­ na, ak­ty­viai re­gist­ruo­ja­si ir nau­do­ja­si šia ga­li­my­be“, – sa­kė di­rek­to­rė.

Almag-01 gydo sąnarių ligas

Vienas svarbiausias vaidmuo, taikant kompleksinį gydymo būdą esant sąnarių ligoms- magneto terapija aparatu Almag. Almag veikia bėgančiu impulsiniu magnetiniu lauku (BIML)- pati optimaliausia ir efektyviausia magnetinio lauko rūšis. BIML impulso dažnis yra biologiškai aktyvaus dažnio diapazone nuo 4 iki 16 Hz ir sutampa su mūsų organizmo ritmu. Veikiant BIML pažeistus organus bei audinius- atkuriami elektromagnetiniai ląstelių parametrai, kurie pasikeičia esant įvairiems susirgimams. BIML atlieka biologinio stimuliatoriaus vaidmenį, stiprina medžiagų apykaitą ląstelėse ir tarp jų, todėl atstato sutrikusias funkcijas. Aparato Almag bėganti impulsinis magnetinis laukas , veikiantis pažeisto sąnario viduje, šalina uždegimo procesą, malšina skausmą. Dėl kraujagyslių sienelių pralaidumo pagerėjimo nyksta patinimai. Normalizuojama šalia sąnario esančių audinių medžiagų apykaita, regeneruojama sąnario kremzlė, gerinamos sąnario funkcijos, stabdomas ligos progresavimas.

Galimos kontraindikacijos. Rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais.

Pasikonsultuoti su medicinos prietaisų specialistais dėl fizioterapijos aparatų serijos “Jūsų namų daktaras” bus galima

2013 m. rugsėjo 25 dieną nuo 13 iki 17 valandos, rugsėjo 26-27 dienomis nuo 11 iki 16 valandos

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos konferencijos salėje 2 aukšte, adresu: Taikos pr. 79/81A, Klaipėda IĮ "Saulirina”, telefonas konsultacijoms, registracijai ir papildomai informacijai: tel. +(370) 62062297, +(370) 62062287 Gerbiamieji! Jeigu gyvenate ne Klaipedos mieste, o rajone ar tiesiog negalite atvykti i prezentacija - nenusiminkite! Visiems norintiems isigyti aparatus su nuolaida, nemokamai juos pristatysime Jums i namus nurodytomis dienomis nuo rugsejo 25 iki 27 d. Uzsisakyti aparatus galite telefono numeriais: +(370) 62062297, +(370) 62062287

12

antradienis, rugsėjo 17, 2013

ekonomika

€

OMX Vilnius

+0,18 %

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 1000 2,8574 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1203 JAV do­le­ris 1 2,5831 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5106 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9164 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2334 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3852 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0108 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7936

pokytis

–0,4876 % +0,2921 % –0,6538 % –0,1392 % +0,0264 % +0,6442 % –0,3997 % +0,9362 % +0,1829 %

By­lą ko­re­ga­vo mir­tis

LAT, va­kar tu­rė­jęs pa­skelb­ti spren­di­mą, ar pri­pa­žin­ti ir leis­ ti vyk­dy­ti Stok­hol­mo ar­bit­ra­žo spren­di­mą dėl Ru­si­jos du­jų kon­ cer­no „Gazp­rom“ nu­sta­ty­tos du­ jų kai­nos Lie­tu­vai, by­lą nag­ri­nės iš nau­jo. „Šian­dien tei­sė­jų ko­le­gi­ja at­ nau­jins by­los, ku­rio­je „Gazp­rom“ rei­ka­lau­ja pri­pa­žin­ti Stok­hol­mo ar­bit­ra­žo spren­di­mą, nag­ri­nė­ ji­mą, nes pa­si­kei­tė tei­sė­jų ko­le­ gi­jos su­dė­tis. Ka­da nu­tar­tis bus skel­bia­ma, kol kas ne­ga­liu pa­sa­ ky­ti“, – BNS sa­kė LAT at­sto­vė Rū­ta Bu­čins­kai­tė. Anot jos, ko­le­gi­jos su­dė­tis pa­ ki­to, mi­rus vie­nam jos na­rių – tei­sė­jui Čes­lo­vui Jo­ku­baus­kui. Vie­toj jo ko­le­gi­jo­je dir­ba Vir­gi­li­ jus Gra­bins­kas. Anks­tes­nės su­dė­ties tei­sė­jų ko­ le­gi­ja by­lą iš­nag­ri­nė­jo bir­že­lio 18 d. ir nu­tar­ties pa­skel­bi­mą ati­dė­ jo rug­sė­jo 16 d. LAT spren­di­mo bu­vo ti­kė­ta­si dar pa­va­sa­rį, ta­ čiau ge­gu­žę by­lai nag­ri­nė­ti bu­vo pa­skir­ta sep­ty­nių tei­sė­jų ko­le­gi­ ja – ji ski­ria­ma, kai nag­ri­nė­ja­mos itin su­dė­tin­gos ir di­de­lės apim­ ties by­los. „Gazp­rom“ skun­das nag­ri­nė­ja­ mas ra­šy­ti­nio pro­ce­so tvar­ka. Gin­čas dėl du­jų kai­nos

„Gazp­rom“ ap­skun­dė Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo 2012 m. gruo­ džio 17 d. spren­di­mą, ku­riuo at­ si­sa­ky­ta pri­pa­žin­ti ir leis­ti vyk­ dy­ti Stok­hol­mo pre­ky­bos rū­mų ar­bit­ra­žo spren­di­mą dėl kon­cer­ no nu­sta­ty­tos gam­ti­nių du­jų kai­ nos Lie­tu­vai.

+0,98 %

OMX Tallinn

+0,32 %

Pa­pil­do­mos pa­ja­mos – sko­loms deng­ti

Pas­kelb­ti di­džiau­si mo­kes­čių mo­kė­to­jai

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius tei­gia, kad ki­tą­met iš­lai­doms di­din­ti bus pa­nau­do­ta tik pa­gal Fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mą lei­džia­ ma pa­ja­mų da­lis, o li­ku­si bus nu­kreip­ta sko­ loms deng­ti. „Jei­gu pa­ja­mos bus apie 1 mlrd. li­tų, tai tie 300 mln. li­tų bus iš kar­to nu­kreip­ ti į re­zer­vą, kad kaup­tu­me atei­čiai, bet ma­ nau, kad tai bus pa­nau­do­ta fi­nan­si­nėms sko­ loms deng­ti“, – in­ter­viu LRT ra­di­jui tei­gė prem­je­ras.

Dau­giau­sia mo­kes­čių pir­mą šių me­tų pus­me­tį su­mo­kė­jo naf­tos kon­cer­nas „Or­len Lie­tu­va“ ir ap­len­kė ant­ro­je vie­to­je esan­čią du­jų im­por­to ir pre­ky­bos bend­ro­vę „Lie­tu­vos du­jos“. Vals­ty­ bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos duo­me­ni­mis, „Or­ len Lie­tu­va“ šių me­tų sausio–birželio mė­ne­ siais su­mo­kė­jo 652,572 mln. li­tų, o „Lie­tu­vos du­jos“ – 275,55 mln. li­tų. Tre­čia bu­vo ta­ba­ko ga­mi­nių bend­ro­vė „Phi­lip Mor­ris Bal­tic“, ku­ri su­mo­kė­jo 241,163 mln. li­tų mo­kes­čių.

„Gazp­rom“ lyg­ty­je – dau­giau ne­ži­no­mų­jų Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­ mas (LAT) iš nau­jo nag­ri­nės by­ lą dėl lei­di­mo vyk­dy­ti Stok­hol­ mo ar­bit­ra­žo spren­di­mą pa­tvir­ tin­ti Lie­tu­vai nu­sta­ty­tas „Gazp­rom“ du­jų kai­nas, o prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius ne­ko­men­ tuo­ja, kaip gin­čus spręs­ti pa­siū­lė pa­ts Ru­si­jos du­jų tie­kė­jas.

OMX Riga

„Gazp­rom“ anks­čiau tei­gė, kad teis­mo spren­di­mas ke­lia abe­jo­nių dėl Lie­tu­vos pa­si­ren­gi­mo vyk­dy­ ti sa­vo tarp­tau­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­ mus ir ro­do ne­sėk­mę, sau­gant už­ sie­nio in­ves­tuo­to­jų tei­ses ša­ly­je. Anot Ru­si­jos du­jų kon­cer­no, Lie­ tu­va ne tik pa­žei­dė „Lie­tu­vos du­ jų“ ak­ci­nin­kų su­tar­tį, bet taip pat at­si­sa­kė vyk­dy­ti tarp­tau­ti­nio ar­ bit­ra­žo spren­di­mą. Bet Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo ko­le­gi­ja kons­ta­ta­vo, kad toks ar­ bit­ra­žo spren­di­mo pri­pa­ži­ni­mas ir lei­di­mas jį vyk­dy­ti Lie­tu­vo­je prieš­ta­rau­tų vie­ša­jai tvar­kai. Ką siū­lo – neatsk­lei­džia

Be­je, Vy­riau­sy­bė dar penk­ta­die­nį ga­vo raš­tiš­ką „Gazp­rom“ pa­siū­ ly­mą, kaip bū­tų ga­li­ma iš­spręs­ ti gin­čus, ta­čiau Lie­tu­vos prem­ je­ras A.But­ke­vi­čius ne­ko­men­ta­vo pa­siū­ly­mų tu­ri­nio. „Penk­ta­die­nį po pie­tų mes ga­ vo­me jų laiš­ką. Jis per­duo­tas ener­ ge­ti­kos mi­nist­rui, nes jis yra ko­mi­ si­jos (de­ry­bų su „Gazp­rom“ dar­bo gru­pės – BNS past.) pir­mi­nin­kas, tu­ri vi­sus pa­siū­ly­mus iša­na­li­zuo­ti ir pa­teik­ti at­sa­ky­mus „Gazp­rom“, – žur­na­lis­tams Vy­riau­sy­bė­je vakar sa­kė prem­je­ras. „Kol kas ko­men­ta­rų ne­bus“, – sa­kė A.But­ke­vi­čius, pa­klaus­tas, ko­kie yra „Gazp­rom“ pa­siū­ly­ mai. Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja pa­ siū­ly­mų taip pat ne­ko­men­tuo­ja. A.But­ke­vi­čius rug­sė­jo 5 d. po su­si­ti­ki­mo su „Gazp­rom“ va­do­ vu Alek­se­ju­mi Mi­le­riu sa­kė, kad, ga­vę raš­tiš­kus „Gazp­rom“ pa­siū­ ly­mus, de­ry­bi­nin­kai to­liau de­ rins po­zi­ci­jas. Ša­lys tuo­met ne­ ko­men­ta­vo, ko­kio­mis są­ly­go­mis „Gazp­rom“ su­ma­žin­tų du­jų kai­ną Lie­tu­vai, ta­čiau ti­ki­no, kad dis­ ku­tuo­ja­ma dėl 5 mlrd. li­tų ver­tės Lie­tu­vos ieš­ki­nio Stok­hol­mo ar­ bit­ra­že ir il­ga­lai­kės du­jų tie­ki­mo su­tar­ties. Anot jų, dėl tre­čio­jo ES ener­ge­ti­kos pa­ke­to įgy­ven­di­ni­mo de­ry­bo­se ne­dis­ku­tuo­ja­ma. „Klaipėdos“, BNS inf.

Prie ke­lei­vių bei ve­ žė­jų pro­ble­mų su Ru­si­ja pri­si­dė­jus dar ir pie­no eks­por­ tuo­to­jų pa­tik­roms, prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius pa­ža­ dė­jo aiš­kin­tis si­tua­ ci­ją. Bet di­džiau­sios vers­lo vil­tys, dė­ tos į ne­for­ma­lų ES trans­por­to mi­nist­ rų su­si­ti­ki­mą, su­ du­žo – Lie­tu­vos bė­ doms lai­ko ne­ras­ta. Gran­di­nė: pra­džio­je pa­pil­do­ma pa­tik­ra įves­ta leng­vie­siems au­to­mo­

bi­liams, vė­liau – kro­vi­nių ve­žė­jams, da­bar, at­ro­do, ken­tės ir pie­no pro­ duk­tų eks­por­tuo­to­jai. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Prieš­nuo­džių prieš puo­li­mą dar ne­ras­ta Nu­stū­mė ke­li­nin­kams

ES trans­por­to mi­nist­rai va­kar ne­ for­ma­lia­me su­si­ti­ki­me Vil­niu­je neap­ta­rė Lie­tu­vos ve­žė­jų pro­ble­mų Ru­si­jos pa­sie­ny­je, kur nuo praė­ju­ sios sa­vai­tės su­griež­tin­ta kro­vi­nių pa­tik­ra. Pa­sak Lie­tu­vos su­si­sie­ki­ mo mi­nist­ro Ri­man­to Sin­ke­vi­čiaus, tai ne­bu­vo nu­ma­ty­ta dar­bot­var­kė­ je. ES trans­por­to ko­mi­sa­ras Sii­mas Kal­la­sas tei­gė, kad Bend­ri­ja vi­sa­da gi­na sa­vo na­rių in­te­re­sus. „Šio ne­for­ma­laus mi­nist­rų su­si­ ti­ki­mo dar­bot­var­kė­je ne­bu­vo nu­ ma­ty­ta nag­ri­nė­ti šį klau­si­mą, bet taip jau lai­min­gai su­ta­po, kad vi­sai ša­lia vyks­ta tarp­tau­ti­nė ke­li­nin­kų – IRU – kon­fe­ren­ci­ja. Aš ma­nau, kad ten mi­nė­tas klau­si­mas ir bus nag­ri­nė­ja­mas ga­na iš­sa­miai“, – va­kar spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je sa­kė R.Sin­ke­vi­čius, pa­klaus­tas, ar mi­ nist­rai ap­ta­rė ša­lies ve­žė­jų pro­ble­ mas Ru­si­jo­je. S.Kal­la­sas tei­gė, kad ES pa­lai­ko vals­ty­bes na­res, ta­čiau kol kas ve­ žė­jų pro­ble­ma ne­pa­sie­kė Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos. Pie­ni­nin­kams – jo­kių ži­nių

Prob­le­mos: apie „Gazp­rom“ pa­teik­tą pa­siū­ly­mą, ku­ris ga­lė­tų ­baig­ti

už­si­tę­su­sius gin­čus, kol kas ži­no tik prem­je­ro ir ener­ge­ti­kos mi­nist­ ro žmo­nės. „Scan­pix“ nuo­tr.

Ru­si­jai va­kar pa­skel­bus ir apie griež­tes­nę pie­no pro­duk­tų kont­ ro­lę dėl ne­va mė­gi­niuo­se ras­to an­ ti­bio­ti­ko tet­ra­cik­li­no, tiek pie­ni­ nin­kai, tiek Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos (VMVT) pa­ rei­gū­nai tvir­ti­no apie tai jo­kių ži­nių ne­tu­rin­tys.

VMVT va­do­vas Jo­nas Mi­lius sa­ kė, kad Lie­tu­va ir Ru­si­ja prieš ke­le­ rius me­tus pa­si­ra­šė su­si­ta­ri­mą, ku­ ria­me nu­ma­ty­ta, jog pro­duk­tuo­se ga­li bū­ti su­tar­tas an­ti­bio­ti­kų pėd­ sa­kų li­ku­tis.

Taip jau lai­min­gai su­ta­po, kad vi­sai ša­ lia vyks­ta tarp­tau­ti­ nė ke­li­nin­kų kon­fe­ ren­ci­ja. „Mes ne­tu­ri­me jo­kios in­for­ma­ ci­jos apie tai, kad mė­gi­niuo­se ras­ ta an­ti­bio­ti­kų ir kiek. Prieš ke­le­ rius me­tus su­tar­ta dėl leis­ti­no jų kie­kio pie­no pro­duk­tuo­se, ne­ži­ nau, kas nu­ti­ko ir kas pa­si­kei­tė“, – sa­kė J.Mi­lius. „Ne­tu­ri­me jo­kios ofi­cia­lios in­ for­ma­ci­jos nei kaip įmo­nė, nei kaip aso­cia­ci­ja, to­dėl nie­ko dau­giau pa­ sa­ky­ti ne­ga­liu. Iki šiol pre­kia­vo­me su Ru­si­ja nor­ma­liai, jo­kių prie­kaiš­ tų ne­su­lauk­da­vo­me. Taip, Ru­si­ja su­griež­ti­no mui­ti­nės pro­ce­dū­ras, ta­čiau tai su­si­ję su vi­sais be išim­ ties Lie­tu­vos mais­to ga­min­to­jais“, – sa­kė ir „Ro­kiš­kio sū­rio“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas Da­lius Trum­pa. Prem­je­ras A.But­ke­vi­čius va­kar pa­reiš­kė ke­ti­nan­tis aiš­kin­tis, ko­dėl Ru­si­ja dar la­biau griež­ti­na im­por­

tuo­ja­mų lie­tu­viš­kų pie­no pro­duk­ tų kont­ro­lę. O že­mės ūkio mi­nist­ ras Vi­gi­li­jus Juk­na sa­ko, kad dar anks­ti kal­bė­ti apie Ru­si­jos spren­ di­mą ri­bo­ti pro­duk­tų im­por­tą. „Mes šią in­for­ma­ci­ją iš­nag­ri­nė­si­ me ir tik­rai ar­ti­miau­siu me­tu priim­ si­me spren­di­mus. Kol kas ne­tu­riu vi­sos in­for­ma­ci­jos ir šian­dien dar ne­ga­lė­čiau to ko­men­tuo­ti“, – va­kar žur­na­lis­tams sa­kė A.But­ke­vi­čius. Iš­kvies­tas pa­siaiš­kin­ti

Va­kar pa­siaiš­kin­ti, kas da­ro­ma sie­ kiant iš­spręs­ti pro­ble­mas dėl Ru­si­ jos eko­no­mi­nio spau­di­mo Lie­tu­vai, bu­vo pri­vers­tas ir už­sie­nio rei­ka­ lų mi­nist­ras Li­nas Lin­ke­vi­čius. Jis Sei­mo opo­zi­ci­jos at­sto­vams tvir­ti­ no, jog Lie­tu­va sie­kia pa­si­telk­ti ES ins­ti­tu­ci­jas, kad Ru­si­ja nu­trauk­tų lie­tu­viš­kai pro­duk­ci­jai tai­ko­mas su­griež­tin­tas mui­ti­nės pro­ce­dū­ ras. Mi­nist­ro tei­gi­mu, Vil­nius šiuos klau­si­mus taip pat ke­lia aukš­tiems Ru­si­jos pa­rei­gū­nams. „Sten­gia­mės iš­nau­do­ti sa­vo ry­ šius Eu­ro­pos Ko­mi­si­jo­je ir ki­to­ se ins­ti­tu­ci­jo­se, taip pat tie­sio­giai bend­rau­ti su aukš­tais Ru­si­jos pa­ rei­gū­nais, aš pa­ts tai da­rau, kad ši­ tai bū­tų su­stab­dy­ta“, – BNS va­kar sa­kė mi­nist­ras. Pa­sak jo, Ru­si­jai praei­tą sa­vai­tę pra­dė­jus nuo­dug­nią Lie­tu­vos ve­žė­ jų pa­tik­rą, ža­la kas­dien skai­čiuo­ja­ ma mi­li­jo­nais eu­rų. „Klaipėdos“, BNS inf.

13

antradienis, rugsėjo 17, 2013

pasaulis Siau­tė­jo šau­lys

De­gi­no ba­ri­ka­das

Nu­ga­lė­jo in­dė

Jung­ti­nių Vals­ti­jų sos­ti­nė­je Va­šing­to­ne esan­čia­me ka­ri­nio lai­vy­no ad­mi­nist­ra­ci­nio cent­ ro „Na­vy Yard“ šta­bo pa­sta­te ne­nus­ta­ty­tas juo­dai ap­si­ren­ gęs vy­riš­kis va­kar anks­ti ry­ te ėmė šau­dy­ti ir mirtinai su­ žeidė mažiausiai keturis žmo­ nes, kol galiausiai pats buvo nukautas pareigūnų.

Ke­liuo­se Tur­ki­jos mies­tuo­se po­li­ci­ja nak­tį į pir­ma­die­nį aša­ ri­nė­mis du­jo­mis ir van­dens pa­tran­ko­mis vai­kė pro­tes­tuo­ to­jus prieš vy­riau­sy­bę. Stam­ bu­lo Ka­di­kė­jaus ra­jo­ne, ku­ ris ta­po de­monst­ra­ci­jų cent­ ru, šim­tai pro­tes­tuo­to­jų pa­si­ sta­tė ba­ri­ka­das, o vė­liau jas pa­de­gė.

Sek­ma­die­nio va­ka­rą lai­mė­ju­ si 2014 m. Mis Ame­ri­kos ka­ rū­ną, Ni­na Da­vu­lu­ri džiau­gė­ si, kad šia­me kon­kur­se ma­to­ mi įvai­riau­si ta­len­tai. 24-erių Mis Niu­jor­kas yra pir­mo­ji in­ dų kil­mės kon­kur­san­tė, ta­pu­ si Mis Ame­ri­ka. Jos nu­me­ris ta­len­tų rung­ty­je bu­vo Bo­li­vu­ do šo­kis.

Mil­ži­nas ga­li pa­teik­ti staig­me­nų

Gel­bė­to­jai va­kar cen­ti­met­ras po cen­ti­met­ro pra­dė­jo kel­ti per­nai ava­ri­ją pa­ty­ru­sio krui­zi­nio lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“ kor­pu­są. Per šią ope­ra­ci­ją ti­ki­ma­si su­ras­ti dar dvi ka­tast­ro­fos au­kas, ku­rios li­ko po van­de­niu. Iš­ki­lo ap­rū­di­jęs šonas

Krui­zi­nio lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“, ku­ris praė­ju­sių me­tų pra­džio­je už­ plau­kė ant uo­lų prie Ita­li­jai pri­klau­ san­čios Džil­jo sa­los ir li­ko gu­lė­ti ant šo­no pu­siau pa­ni­ręs po van­de­niu, kor­pu­sas pra­dė­jo lė­tai kil­ti per va­ kar pra­dė­tą pre­ce­den­to ne­tu­rin­čio mas­to gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­ją. Vie­nas lai­vo bor­tas iš­ni­ro iš van­ dens apie tris met­rus, ope­ra­ci­jos va­do­vams sten­gian­tis pa­sta­ty­ti lai­ ne­rį tie­siai. Po van­de­niu bu­vu­si 114,5 tūkst. to­nų sve­rian­čio lai­vo da­lis bu­vo ap­rū­di­ju­si ir aiš­kiai sky­rė­si nuo bal­tai nu­da­žy­to lai­vo šo­no, ky­šo­ ju­sio virš van­dens. Ieš­ko pa­da­vė­jo ir ke­lei­vės

„Lai­vas pa­ki­lo nuo uo­lų“, – va­kar apie pie­tus pra­ne­šė in­ži­nie­rius Ser­ gio Gi­rot­to, dir­ban­tis Ita­li­jos ir JAV bend­rai vyk­do­mo­je iš­kė­li­mo ope­ra­ ci­jo­je, ku­riai iki šiol jau iš­leis­ta per 600 mln. do­le­rių (2,07 mlrd. li­tų). „Pir­mo­sio­mis va­lan­do­mis bu­ vo dau­giau­sia neaiš­ku­mų, nes ne­ ži­no­jo­me, kaip smar­kiai lai­vas yra įstri­gęs“, – pa­sa­ko­jo jis ir pri­dū­rė, kad kor­pu­sas pa­ty­rė „di­de­lių de­ for­ma­ci­jų“. S.Gi­rot­to taip pat sa­kė, kad kol kas ne­pas­te­bė­ti dvie­jų žmo­nių pa­

lai­kai, ku­rie ne­bu­vo ras­ti po 32 gy­ vy­bes nu­si­ne­šu­sios ka­tast­ro­fos. Din­gu­siais be ži­nios lai­ko­mi pa­ da­vė­ju lai­ve dir­bęs 33-ejų in­das Rus­se­las Re­bel­lo ir ita­lė Ma­ria Gra­ zia Tre­ca­ri­chi, ku­ri lei­do­si į krui­zą švęs­ti sa­vo 50-me­čio su 17-me­te duk­ra. Mer­gi­nai pa­vy­ko iš­gy­ven­ ti. Ji ste­bi lai­vo iš­kė­li­mo ope­ra­ci­ją su tė­vu, ku­ris sa­kė ne­jau­čian­tis jo­ kio pyk­čio, tik no­rin­tis ras­ti žmo­ nos pa­lai­kus ir pa­lai­do­ti juos gim­ to­jo­je Si­ci­li­jo­je.

Din­gu­siais be ži­nios lai­ko­mi 33-ejų pa­da­ vė­jas in­das R.Re­bel­lo ir ita­lė M.G.Tre­ca­ri­chi, ku­ri lei­do­si į krui­zą švęs­ti 50-me­čio. Trys eta­pai

Lai­vo iš­kė­li­mo ope­ra­ci­ja bus vyk­ do­ma tri­mis eta­pais. Per pir­mą eta­pą lai­ne­rį ke­ti­na­ma pa­kel­ti nuo uo­lų, pa­suk­ti ver­ti­ka­liai ir už­fik­ suo­ti ant plat­for­mų. Pas­ta­ty­tas ver­ti­ka­liai jis ga­lės bū­ti iš­buk­sy­ ruo­tas ir ga­liau­siai su­pjaus­ty­tas į me­ta­lo lau­žą.

In­ži­nie­riams dar ne­bu­vo te­ kę kel­ti to­kio di­de­lio lai­vo. „Cos­ta Con­cor­dia“ yra il­ges­nis ir dvi­gu­bai sun­kes­nis už gar­sų­jį „Ti­ta­ni­cą“. Iš­kė­li­mo ope­ra­ci­jos pra­džia bu­vo pa­vė­lin­ta ke­lio­mis va­lan­do­mis dėl praei­tą nak­tį Džil­jo sa­los apy­lin­kė­ se siau­tu­sios aud­ros. Ope­ra­ci­jo­je da­ly­vau­ja apie 500 žmo­nių iš 26 ša­lių, įskai­tant ap­ skri­tą pa­rą dir­ban­čius na­rus. Žmo­gu­mi, ku­ris įsa­ki­nė­ja kran­te įreng­to­je šios ope­ra­ci­jos va­da­vie­ tė­je, ta­po Nic­kas Sloa­ne’as – su­ du­žu­sių lai­vų iš­kė­li­mo eks­per­tas iš Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos, per dau­ge­lį me­tų dar­bo vi­sa­me pa­ sau­ly­je su­kau­pęs di­de­lę pa­tir­tį šio­ je sri­ty­je. N.Sloa­ne’as ir jo eks­per­tų ko­ man­da ste­bi ope­ra­ci­jos ei­gą per aš­tuo­nis ek­ra­nus, į ku­riuos siun­ čia­mas vaiz­das iš pen­kių po­van­ de­ni­nių ka­me­rų. Ar at­lai­kys kor­pu­sas?

Dar­bų koor­di­na­to­riai sa­kė, kad iš­ kė­li­mas ga­li truk­ti iki 12 va­lan­dų ir kad į šva­rius Vi­dur­že­mio jū­ros van­de­nis iš lai­vo iš­te­kės ter­ša­lų. Ta­čiau jie ne­tei­kė di­de­lės reikš­ mės ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų nuo­gąs­ta­ vi­mams, kad į ap­lin­ką pa­teks tūks­ tan­čiai to­nų nuo­din­gų ter­ša­lų, ir

Ne­lai­mės chro­no­lo­gi­ja

tvir­ti­no esan­tys pa­si­ren­gę su­stab­ dy­ti bet ko­kį iš­si­lie­ji­mą. „Ter­ša­lų kon­cent­ra­ci­ja bus ri­bo­ ta. Tar­šos pro­ble­mos nė­ra“, – tei­gė šia­me pro­jek­te dir­ban­tis jū­rų bio­ lo­gi­jos pro­fe­so­rius Gian­do­me­ni­co Ar­diz­zo­ne. Pa­sak jo, į jū­rą iš lai­vo vi­daus iš­ si­lies apie 29 tūkst. lit­rų už­terš­to van­dens, ku­ria­me esa­ma sun­kių­jų me­ta­lų ir naf­tos pro­duk­tų, ta­čiau toks ter­ša­lų kie­kis il­ga­lai­kės ža­los ne­pa­da­rys. Di­des­nį ne­ri­mą gel­bė­to­jams ke­lia klau­si­mas, ar pa­žeis­tas lai­vo kor­ pu­sas at­lai­kys di­džiu­lę ap­kro­vą jį ke­liant. To­nos ter­ša­lų ir mais­to

Re­mian­tis lai­vo ap­ra­šy­mu, ja­me bu­vo įvai­rių tok­si­nių me­džia­gų: te­ pa­lų, in­sek­ti­ci­dų, kli­jų, da­žų ir tir­ pik­lių. Be to, lai­ne­ris ga­be­no 10 di­ de­lių de­guo­nies re­zer­vua­rų ir 3929 lit­rus ang­lies diok­si­do. Ne­ver­ta pa­mirš­ti ir šal­dy­tu­vų, ku­rie iš­gu­lė­jo už­da­ry­ti po van­ de­niu 20 mė­ne­sių. Jie bu­vo pil­ ni mais­to, skir­to 4200 ke­lei­vių: pie­no, sū­rio, kiau­ši­nių, dar­žo­vių, ma­ka­ro­nų, svo­gū­nų, le­dų, taip pat 1268 kg viš­tų krū­ti­nė­lių bei 8200 kg jau­tie­nos. BNS, BBC, CNN inf.

„Cos­ta Con­cor­dia“ ka­dai­se bu­vo

plau­kio­jan­tys pra­mo­gų rū­mai su ke­tu­riais plau­ki­mo ba­sei­nais ir di­ džiau­siu lai­ve įreng­tu gy­do­mų­jų van­dens pro­ce­dū­rų komp­lek­su. Jis su­du­žo 2012 m. sau­sio 13 d. va­

ka­rą, kai lai­ve bu­vo 4229 ke­lei­viai ir įgu­los na­riai iš 70-ies ša­lių. Lai­ne­ris už­plau­kė ant uo­lų, kai dau­ge­lis ke­ lei­vių bu­vo pra­dė­ję pir­mą­ją va­ka­ rie­nę per sa­vo krui­zą. Po smū­gio lai­vas smar­kiai pa­

svi­ro ir ga­liau­siai nu­vir­to ant bor­ to sek­liuo­se van­de­ny­se ša­lia ne­di­ de­lio Džil­jo uos­to, ta­čiau įsa­ky­mas pa­lik­ti lai­ne­rį bu­vo pa­skelb­tas tik praė­jus dau­giau nei va­lan­dai nuo ne­lai­mės pra­džios. Dėl pa­svi­ri­mo bu­vo be­veik neį­ma­

no­ma nu­leis­ti gel­bė­ji­mo val­čių vie­ no­je lai­vo pu­sė­je, o žmo­nėms puo­ lus prie val­čių, ku­rias dar bu­vo ga­li­ma pa­nau­do­ti, ki­lo di­džiu­lė su­maiš­tis. Šim­tai bu­vo pri­vers­ti šok­ti į van­

de­nį tam­so­je ir plauk­ti į kran­tą ar­ba nu­si­leis­ti iš van­dens iš­ki­lu­siu lai­vo dug­nu į apa­čio­je lau­kian­čias val­tis. Lai­ne­ris už­plau­kė ant uo­lų, kai

la­bai priar­tė­jo prie šios sa­los kran­ to per bra­vū­riš­ką „pa­ra­do“ ma­nev­ rą, ku­rį įsa­kė at­lik­ti lai­vo ka­pi­to­nas Fran­ces­co Schet­ti­no (nuo­tr.). F.Schet­ti­no, ku­rį ži­niask­lai­da pra­

mi­nė ka­pi­to­nu bai­liu ir la­biau­siai ne­ ken­čia­mu žmo­gu­mi Ita­li­jo­je, nes jis tik­riau­siai pa­li­ko ava­ri­jos iš­tik­tą lai­ vą, kai dar ne­bu­vo baig­ti eva­kuo­ti ke­lei­viai, šiuo me­tu yra tei­sia­mas. Ke­tu­riems įgu­los na­riams ir lai­

vo sa­vi­nin­kės „Cos­ta Cro­cie­re“ Kri­ zių cent­ro va­do­vui anks­čiau šiais me­tais bu­vo skir­tos trum­pos lais­ vės atė­mi­mo baus­mės dėl jų vaid­ mens šio­je ka­tast­ro­fo­je.

500 Dar­bai: pa­kė­lus ant šo­no gu­lin­tį kor­pu­są, teks lauk­ti dar ke­lis mė­ne­sius, kol jis bus pa­ša­lin­tas; šią ope­ra­ci­ją pla­nuo­ja­ma su­reng­ti pa­va­sa­rį, kai

baig­sis ru­dens ir žie­mos aud­rų se­zo­nas.

AFP nuo­tr.

– tiek žmo­nių iš 26 ša­lių da­ly­vau­ja „Cos­ta Con­cor­dios“ iš­kė­li­mo ope­ra­ci­jo­je.

14

antradienis, rugsėjo 17, 2013

sportas

J.Kazlauskas: ketvirtfinalyje svarbu nesijaudinti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, be nuostolių baigusi 38-ojo Europos čempionato finalinio turnyro aštuntfinalio etapą, jau rengiasi rugsėjo 19-ąją vyksiančioms ketvirtfinalio rungtynėms.

Marius Bagdonas Romas Poderys Treneris nerimo nejaučia

Vakar jau po Kroatijos ir Graikijos komandų dvikovos F grupėje buvo aišku, kad lietuviams ketvirtfinalyje teks varžytis su Europos čempione Ispanijos rinktine arba Italijos ekipa. Ispanų ir italų rungtynės buvo priešpaskutinės F grupėje. „EuroBasket“ finalo turnyro antrą etapą vainikavo Suomijos ir Slovėnijos krepšininkų susitikimas. „Esu patenkintas, antrame etape iškovojome tris pergales. Neturiu pagrindo kažko nerimauti. Ketvirtfinalis bus visai kitoks, jam vyrų tikrai nereikės nuteikinėti, svarbu bus nesijaudinti“, – sakė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas. Kalbėdamas apie varžovų, su kuriais jau teko išmėginti jėgas, krepšinio stilių, J.Kazlauskas, be kita ko, pabrėžė, kad mūsų ekipai nėra parankus kietas, fizine jėga pagrįstas klampus žaidimas. „Mes norime žaisti greitai, tačiau varžovai tai irgi puikiai žino ir ne visada leidžia. Norint taip rungtyniauti, reikia atkovoti daug kamuolių prie savo krepšio“, – svarstė treneris.

Indėlis: R.Seibutis rungtynėse su Ukraina prie pergalės prisidėjo 7 taškais.

Artūro Morozovo nuotr.

kėti savo jėgomis ir vyrai rinktinėje žaidžia geriau nei savo klubuose. Mes to ir tikėjomės, kai kvietėme M.Fratello vyriausiojo trenerio pareigoms. Norėjome, kad jis padėtų atsikratyti nevykėlių mentaliteto ir Mike’as tai padarė“, – teigė Ukrainos krepšinio federacijos prezidentas, olimpinis čempionas Aleksandras Volkovas. M.Fratello, praeityje treniravęs Atlanto „Hawks“, Klivlando „Cavaliers“ ir Memfio „Grizzlies“ ekipas, į klausimą – kada Europos krepšinio specialistai stos prie NBA komandų vairo, atsakė: „Ta diena nebetoli. Jau yra europiečių – NBA klubų savininkų, vis daugiau specialistų iš Europos dirba administracijose generaliniais direktoriais, vadybininkais, skautais.“ Kitokios nuotaikos – latvių stovykloje. Savo pralaimėjimu prancūzams atvėrę duris lietuviams į

ketvirtfinalį, Latvijos krepšininkai nusileido ir belgams, tad galiausiai liko už borto. „Žinojome, kokia yra dvikovos su Belgijos rinktine kaina, tad klausimas buvo vienintelis: atlaikysime psichologinį spaudimą ar ne? Deja, nepavyko. Reakcija į tai – kapų tyla komandos drabužinėje po varžybų. Tai sunkiau pakeliama nei pralaimėjimai“, – sakė Latvijos rinktinės strategas Ainaras Bagatskis. „Jeigu nesugebi laimėti tokių rungtynių, esi nevertas būti pasaulio krepšinio elite. Šiandien man gėda, kad esu Latvijos krepšinio dinastijos dalimi“, – nuomone apie savo tautiečių rungtynes su belgais socialiniame tinklapyje „Twitter“ pasidalijo buvęs latvių ekipos žaidėjas, krepšininkas ir boksininkas Kasparas Kambala.

Motyvacijos netrūksta

„Darbas padarytas. Šiek tiek ne taip, kaip mes norėjome, bet manau, kad iš dalies tai yra gerai. Sunkesnė pergalė prieš ukrainiečius parodė, kokia mes komanda. Tai buvo signalas, kad dar nežaidžiame labai gerai. Gerai būna tuomet, kai rungtyniaujame kartu ir stengiamės iš visų jėgų. Prieš ketvirtfinalį buvo visai nebloga pamoka“, – po rungtynių su Ukrainos krepšininkais kalbėjo Mantas Kalnietis. „Motyvacijos mums netrūksta. Vis dėlto čempionatas yra nenuspėjamas, visos komandos gerai pasirengusios, turi pakankamai laiko išnagrinėti varžovų žaidimą. Nenorėkime visus konkurentus įveikti 20 taškų persvara. Padarėme tai, ką privalėjome – antrame etape iškovojome tris pergales. Tai – maksimumas. Dabar reikia gerai pasirengti ketvirtfinaliui“, – sakė Renaldas Seibutis.

„Jeigu ketvirtfinalyje žaisime taip, kaip su ukrainiečiais, dvikova gali baigtis tragiškai. Reikia padaryti išvadas. Jau nebeliko silpnokų varžovų. Italai gali primėtyti tritaškių, slovėnai turi papildomą ginklą – sirgalius, o ispanai – išvis beveik be trūkumų“, – teigė Darjušas Lavrinovičius. Nusitaikė į auksą

Po garbingo savo rinktinės pasipriešinimo lietuviams, Ukrainos krepšinio vadovai prabilo apie aukščiausius tikslus. „Tikiu, kad mūsų krepšininkai pajėgūs iškovoti aukso medalius. Šis čempionatas mums – istorinis. Pirmiausia sėkmingai įveikėme pirmo etapo barjerą, galiausiai patekome į atkrintamąsias varžybas. Treneris Mike’as Fratello puikiai dirba su komanda, kurioje suburti daug kam beveik nežinomi žaidėjai. Treneris išmokė juos ti-

Rungtynių statistika

E grupė

Lietuva – Ukraina 70:63 (18:13, 14:17, 16:16, 22:17). L.Kleiza 15, D.Motiejūnas 10, D.Lavrinovičius 8, R.Seibutis 7, M.Kuzminskas, J.Mačiulis, T.Delininkaitis, M.Pocius po 6, M.Kalnietis 4, J.Valančiūnas 2/S.Gladyrius 18, E.Jeteris 10, M.Kornijenka, I.Zaicevas po 9, M.Pustozvonovas 6, K.Natiažka 5, O.Mišulia, O.Lipovas, V.Kravcovas po 2.

Vieta Komanda 1. Serbija 2. Lietuva 3. Prancūzija 4. Ukraina 5. Belgija 6. Latvija

Latvija – Belgija 56:60 (15:14, 17:18, 14:10, 14:14). R.Freimanis 10/S.Massotas 14, W.Mukubu 13, A.Hervelle 10. Serbija – Prancūzija 77:65 (19:17, 19:14, 20:20, 19:14). N.Krstičius 19, N.Nedovičius 17, B.Bogdanovičius 14/N.Batumas, N.De Colo, B.Diawas, A.Ajinca po 12.

Ketvirtfinalis Data 2013 09 18

Perg. 4 4 3 2 1 1

Pral. 1 1 2 3 4 4

Lyderiai Rezultatyviausi Lietuvos rinktinės žaidėjai po 8 rungtynių: M.Kalnietis (vidutiniškai 9,9 taško), L.Kleiza (9,8), R.Seibutis (8), J.Valančiūnas (7,9), D.Lavrinovičius (7,1). Atkovojo kamuolių: J.Valančiūnas (vidutiniškai 6 kamuoliai), M.Kalnietis (4,8), L.Kleiza (4,3), M.Kuzminskas (4), J.Mačiulis (3,9). Rezultatyvūs perdavimai: M.Kalnietis (vidutiniškai 5,5), R.Seibutis (2,3), M.Pocius (1,6), L.Kleiza ir T.Delininkaitis (po 0,9).

2013 09 19

Laikas 18.30 22.00 18.45 22.00

Komandos Serbija – F/4 F/2 – Prancūzija F/1 – Ukraina Lietuva – F/3

Pusfinalis Data 2013 09 20

Laikas 18.45 22.00

Komandos E2/F3 nugalėtojas – F1/E4 nugalėtojas E1/F4 nugalėtojas – F2/E3 nugalėtojas

Dėl 3-iosios vietos Data 2013 09 22

Laikas 18.30

Komandos E2/F3 ir F1/E4 pralaimėtojas – E1/F4 ir F2/E3 pralaimėtojas

Laikas 22.00

Komandos E2/F3 ir F1/E4 nugalėtojas – E1/F4 ir F2/ E3 nugalėtojas

Finalas Data 2013 09 22

19

antradienis, rugsėjo 17, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidybos namais „Metafora“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Andriaus Guginio knygą „Žydrūnas Savickas – žmogus iš geležies“.

A. Guginis. „Žydrūnas Savickas – žmogus iš geležies“ Stipriausias VISŲ laikų pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas biografijoje „Žydrūnas Savickas – žmogus iš geležies“ pasakoja apie pasirinktą gyvenimo kelią, atskleidžia, kaip reikia pasiekti išsikeltus tikslus bei kokiomis gyvenimo vertybėmis vadovautis.Sportininko karjera – margaspalvė, paženklinta traumų ir įspūdingų laimėjimų. Biografijoje stipriausias pasaulio žmogus atskleidžia savo sėkmės formulę, pagrįstą tikėjimu ir noru būti pirmam.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Saulėtekis antradienis – Sena liepa trečiadienis – Ateina žiema ketvirtadienis – Instinktas penktadienis – Laikotarpis Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

teatras Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19) XXVII sezonas Rugsėjo 21 d. 18.30 val. teatro kolonų salėje – tarptautinis menų projektas „Jūros mūzos“. Tarptautinio tapybos plenero „Nidos ekspresija 2013“ dalyvių darbų parodos atidarymas ir teatro atlikėjų koncertas. Bilieto kaina 15 Lt. Kasa dirba kasdien, išskyrus pirmadienį, 11–14 ir 15.30–18.30 val., sekmadienį 12–17 val. Tel. 397 404/412/413.

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Rugsėjo 21 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. D.Fo ir F.Rame komedija „Aš lauksiu tavęs, mielasis“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams, senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.

Praėjusios savaitės laimėtoja – Liuda Ruseckienė. Rugsėjo 22 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Karalaitės nori žaisti“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 12 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36) Šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“ Rugsėjo 19 d. 18 val. – „Amerikos muzika: patikti ir šokiruoti“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas N.Stulberg (JAV). Solistai: A.Žiūra (klarnetas), L.Valickas (smuikas). 17 val. prieškoncertinis susitikimas. Bilietai – 20, 30 Lt. Nuolaidos galioja. Rugsėjo 24 d. 18 val. I a. fojė – videoklubas „Muzikiniai laiškai Sofijai“. Svečias pianistas ir aktorius R.Zubovas. Pokalbis apie filmą „Laiškai Sofijai“ (rež. R.Mullan, Didžioji Britanija). Bilietai – 15 Lt. Moksleiviams, studentams, senjorams, žmonėms su negalia įėjimas nemokamas. Rugsėjo 25 d. 18 val. – „Garsų gaudyklės“. „Quasar“ saksofonų kvartetas (Kanada): Ma-

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, rugsėjo 24 d.

rie-Chantal Leclair (meno vadovė, sopraninis saksofonas), M.Leclair (altinis saksofonas), A.Leroux (tenorinis saksofonas), Jean-Marc Bouchard (baritoninis saksofonas). 17 val. prieškoncertinis susitikimas. Bilietai – 20, 30 Lt. Nuolaidos galioja. KITI RENGINIAI Rugsėjo 17 d. 19 val. – „Domino“ teatro interaktyvus šou-komedija „Sex guru“. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Rugsėjo 18 d. 19 val. – premjera. Koncertinis spektaklis „Atominiai bičai“. Organizatorius VšĮ Vilniaus aktorių teatras. Bilietų platintojas „Tiketa“.

reikšti mintis, nebijoti išreikšti save ir pažinti kitus. Registracija tel. 239 932, klaipedosleles@gmail.com iki rugsėjo 27 d. Karakumų asilėlio mokyklėlėje mokslo metai prasidės spalio 8 d. Rugsėjo 21 d. 12 val. – svečiuose šeimos teatras „Lino lėlės“, spektaklis šeimai „Vilkas ir ožiukai“ (rež. L.Zubė). Bilietai parduodami Klaipėdos lėlių teatre II–V 13–17 val. ir 1 val. prieš spektaklį. Rezervacija tel. 239 932.

Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4) Mažųjų klaipėdiečių draugas Karakumų asilėlis paskelbė registraciją į savo mokyklėlę – jau pamėgtą ir aktyviai lankomą. Laukiami ikimokyklinio amžiaus vaikai nuo vienerių metukų drauge su tėveliais. Mokyklėlės tikslas – supažindinti mažuosius su lėlių teatru, mokyti

parodos Baroti galerija (Aukštoji g. 1) Iki spalio 2 d. knygos meno paroda „Knyga kitaip“.

Klaipėdos galerija (Bažnyčių g. 4/Daržų g. 10) Iki spalio 10 d. jubiliejinė O.Šimaitytės-Račkauskienės grafikos paroda „Anksčiau – dabar“.

Avinas (03 21–04 20). Nepalanki diena planuoti veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Kas nors nepritars jūsų sprendimams. Klausyti jo ar ne – jūsų pasirinkimas. Jautis (04 21–05 20). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Dvyniai (05 21–06 21). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų įsitikinimams. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu, bet seniai atidėliotu reikalu. Vėžys (06 22–07 22). Patirsite sunkumų bendraudamas, liksite nesuprastas. Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Jei pasitelksite į pagalbą savo darbštumą, ši sudėtinga diena taps tikrai puiki. Liūtas (07 23–08 23). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Svarbiausia, kokias temas ir problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Mergelė (08 24–09 23). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau negu galite įvykdyti. Svarstyklės (09 24–10 23). Mėgausitės gyvenimu, vertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui. Kas nors gali jus pagirti. Tačiau neverta tuo susižavėti, juk nesiruošiate apsiriboti esamais pasiekimais. Skorpionas (10 24–11 22). Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena puiki, o ir rytoj nenusimato nemalonių staigmenų. Šaulys (11 23–12 21). Norėsite daug kalbėti, nes puikiai mąstote ir esate kupinas idėjų. Pasinaudokite šia puikia savo būsena apgalvodamas ir įgyvendindamas neatidėliotinus reikalus bei planus. Ožiaragis (12 22–01 20). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti kitą žmogų. Nesišvaistykite pastabomis ir nekritikuokite. Vandenis (01 21–02 19). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų gerą skonį. Galite rinktis naujus baldus, užuolaidas, interjero detales. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.

Galerija „si:said“ (Galinio Pylimo g. 28) Iki spalio 1 d. skulptoriaus Andriaus Ermino paroda „Žmogiškasis faktorius. Dėžė“.

kinas Forum cinemas „Smurfai 2“ (3D, V, lietuvių k.) – 10.15 val. „Monstrų universitetas“ (V, lietuvių k.) – 10.30 (3D), 12, 13 (3D), 14.30, 15.45 (3D), 17, 19.30 val. „Ženk pirmąjį žingsnį“ (N7) – 11.15, 16.30, 18 val. „Labas, mes Mileriai“ (N16) – 11.30, 14, 16.45, 19.15, 21.45 val. „Bjaurusis aš 2“ (V, lietuvių k.) – 12.45 (3D), 13.45 val. „Laiškai Sofijai“ (N7, lietuvių k.) – 13.45 val. „Rydiko kronikos. Sugrįžimas“ (N16) – 15.45, 20.30 val. „Išvarymas“ (N16) – 15.30, 18.15, 20.45 val. „Šeima“ (N16) – 18.30, 21.15 val. „Džesmina“ (N13) – 19 val. „Palikti Aliaskoje“ (N16) – 21.30 val. „2 Ginklai“ (N16) – 21.50 val.

Orai

Artimiausios dienos Lietuvoje bus lietingos. Lietus prognozuojamas visą savaitę. Šiandien temperatūra pakils iki 16–17 laipsnių. Lis visoje šalyje. Panašūs orai vyraus ir trečiadienį. Temperatūra naktį laikysis apie 12–13, dieną 16–17 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį orai dar šiek tiek atvės.

Šiandien, rugsėjo 17 d.

+16

+14

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+16

Šiauliai

Klaipėda

+16

Panevėžys

+16

Utena

+16

7.11 19.48 12.37

260-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 105 dienos. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+16

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +16 Brazilija +30 Briuselis +14 Dublinas +12 Kairas +33 Keiptaunas +17 Kopenhaga +14

kokteilis Li­ga: skam­bin­ti iš­gė­rus Ar­tū­ras pra­šo pa­tar­ti, kaip jam iš­si­gy­ dy­ti 21-ojo am­ž iaus li­gą, ku­ri kan­ki­na ne jį vie­ną. Klai­pė­die­t į, kai pa­ra­gau­ja al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, lyg mag­ne­tas trau­ kia mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas, ku­riuo jis ima skam­bin­ti tuo me­tu jam svar­biau­siems žmo­nėms. „Gal pa­tar­t u­mė­te, kaip iš­si­g y­dy­t i šią li­gą, – krei­pė­si vy­riš­k is. – Kai už­ge­riu, skam­bi­nu bu­vu­siai žmo­nai, drau­gams. Spręs­ti­nų rei­ka­lų, idė­jų at­si­ran­da gy­va ga­ly­bė. O ki­tą die­ną sa­ve smer­kiu, jog pri­pliur­piau ko rei­kia ir ko ne­rei­kia. Bai­ siau­sia, kad kaž­ko ga­liu ir neat­si­min­ti“.

Kaunas Londonas +15 Madridas +31 Maskva +14 Minskas +17 Niujorkas +19 Oslas +14 Paryžius +16 Pekinas +25

Praha +13 Ryga +16 Roma +25 Sidnėjus +24 Talinas +18 Tel Avivas +29 Tokijas +27 Varšuva +15

Vėjas

4–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+17

+16

Marijampolė

Vilnius

+16

Alytus

pri­klau­so­my­bę skam­bin­ti tu­rin­ tiems pi­lie­čiams.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Skam­bin­ti po tau­re­lės ki­tos – nė­ra taip bai­su, kaip tiems drą­suo­l iams, ku­r ie no­ri per­bris­ti Bal­ti­jos jū­rą, nu­se­ku­sią jiems iki ke­lių.

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+12

+14

+13

+13

2

+13

+13

+12

+11

4

+10

+12

+11

+10

10

rytoj

ketvirtadienį

1787 m. priim­t a JAV Kons­ti­tu­ci­ja. 1854 m. gi­mė Da­v i­das Dun­ba­ras Buic­kas – JAV au­to­mo­bi­lių in­dust­ri­jos pra­di­nin­kas. 1922 m. gi­mė An­go­los pre­z i­den­tas Agos­t in­ho Ne­to. Mi­rė 1979 m. vi­zi­to Mask­vo­je me­tu. 1938 m. gi­mė Ke­n as Ke­sey, kny­gos „Skry­dis virš ge­g u­tės liz­do“ au­ to­rius. 1967 m. fut­bo­lo rung­ty­ nių Tur­ki­jo­je me­tu ki­lus

riau­šėms žu­vo 42 aist­ ruo­l iai, 600 bu­vo su­ žeis­ta. 1983 m. Va­nes­s a Wil­ liams ta­po pir­mą­ja juo­ dao­de, ka­r ū­nuo­ta „Mis Ame­ri­ka“. 1993 m. Lie­tu­vos ir Ru­ si­jos de­r y­bi­n in­k ai su­ ta­rė dėl Ru­si­jos ka­r i­nio tran­z i­to per Lie­t u­vą iš Vo­kie­ti­jos. 1994 m. su­lau­kęs 92-ejų mi­rė vie­nas iš­k i­l iau­sių XX am­ž iaus fi­lo­so­fų se­ ras Kar­las Pop­pe­ris.

Vai­ki­nas mer­gi­nai – Pa­ne­le, ar jūs ne­pa­lik­si­te man sa­vo te­le­fo­no nu­me­rio, nes sa­vą­jį aš jau pa­ mir­šau?

Nu­girs­tas po­kal­bis – Ko­dėl ge­ri deg­ti­nę? – To­dėl, kad ji skys­ta. – Chmmm... – Bū­tų kie­ta – grauž­čiau.

Ne­pikt­nau­džiau­ki­te van­de­niu Kad žmo­gus per pa­rą tu­ri iš­ger­ti du lit­ rus van­dens – ne­tie­sa. Moks­l i­n iais ty­r i­mais nu­sta­t y­ta, kad vy­res­n io am­ž iaus žmo­nės fak­t iš­kai su­var­to­ja ma­žiau skys­čių, ta­čiau nė­ra dau­giau de­hid­ruo­ti nei jau­nes­ni. Anot spe­cia­lis­tų, skys­čių po­rei­kis la­bai pri­klau­so ir nuo or­ga­niz­mo me­džia­gų apy­kai­tos grei­čio, nuo as­mens fi­zi­nio ak­ty­vu­mo. Žmo­g ui rei­ka­l in­gas skys­ čių kie­kis yra in­di­vi­dua­lus ro­dik­lis. Pa­sak gy­dy­to­jų, jei su­var­to­si­te per daug van­dens, ga­li pa­si­reikš­ti in­tok­si­ ka­ci­jos simp­to­mai: pa­kis­ti kū­no tem­ pe­ra­tū­ra, py­kin­ti, te­kė­ti sei­lės, su­trik­ ti koor­di­na­ci­ja, at­si­ras­ti trau­ku­liai, su­ gleb­ti rau­me­nys, skau­dė­ti gal­vą.

Links­mie­ji tirš­čiai – Tė­ve­li, kas yra „pi­ni­gai“? – Pi­ni­gai – tai ma­ši­nos, ge­ras kon­ja­kas, gra­žios mo­te­rys. – Tė­ve­li, o kas yra „nė­ra pi­ni­gų“? – Tai – au­to­bu­sas, van­duo iš čiau­po ir ta­vo ma­ma. Čes­ka (397 719; o mo­te­rys va­lan­dų va­lan­das šne­kė­ti te­le­fo­nu ga­li net ne­pa­ra­ga­vu­sios vy­no)

Ber­ly­no zoo­lo­gi­jos so­das lai­mė­jo by­lą dėl au­to­ri­nių tei­sių į lo­kio Knu­to var­dą.

Eu­ro­pos teis­mas pa­lai­kė Ber­ly­no zoo­lo­gi­jos so­do pre­ten­zi­jas dėl au­ to­ri­nių tei­sių vie­nai bri­tų fir­mai, ku­ri no­rė­jo par­da­vi­nė­ti pro­duk­tus pa­va­ di­ni­mu „Knut – Der Eis­baer“ (vo­ kiš­kai – „Knu­tas, bal­ta­sis lo­kys“). Liuk­sem­bur­ge įsi­kū­ręs ES Bend­ ra­sis Teis­mas pir­ma­die­nį nu­spren­ dė, kad bri­tų fir­mos „Knut IP Ma­ na­ge­ment Ltd.“ pro­duk­tų li­ni­jos pa­va­di­ni­mas yra per­ne­lyg pa­na­šus į Ber­ly­no zoo­lo­gi­jos so­do anks­tes­nį pre­kės ženk­lą „Knud“ ir ga­li klai­ din­ti var­to­to­jus, ieš­kan­čius pre­kių, su­si­ju­sių su gar­siau­siu šio zoo­lo­gi­ jos so­do gy­vū­nu.

Narcizas, Pranciškus (Pranas), Robertas, Sintautas, Sintautė.

RUGsėjO 17-ąją

Su­si­ki­bo dėl lo­kio var­do

Abe­jo­nės: ka­žin ar ga­li­ma pa­dė­ti

Vardai

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Įsi­my­lė­ti,

Žvaigž­dė: Knu­tas iš­gar­sė­jo 2007-ai­siais, kai dar bu­vo gau­ruo­tas meš­kiu­

kas, ta­čiau ko­va dėl jo var­do nuo­sa­vy­bės te­be­si­tę­sia ir po lo­kio mir­ties.

Knu­to at­si­sa­kė mo­ti­na, jį užau­gi­ no zoo­lo­gi­jos so­do dar­buo­to­jai. Jis iš­gar­sė­jo 2007 me­tais, kai dar bu­ vo gau­ruo­tas meš­kiu­kas. Jo at­vaiz­ dai puo­šė žur­na­lų vir­še­lius ir ne­

sus­kai­čiuo­ja­mą dau­gy­bę pre­kių, be to, jis pa­si­ro­dė vie­na­me fil­me. 2011 me­tais Knu­tas nu­gai­šo su­ si­rgęs en­ce­fa­li­tu. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

1991 m. Lie­tu­va priim­ ta į Jung­ti­nių Tau­tų Or­ ga­ni­za­ci­ją.

pa­mil­t i bū­tent sap­ne – smul­k ūs nu­si­v y­l i­mai. Jei­g u sap­nuo­ ja­te, kad esa­te įsi­my­lė­ję, – sau­go­k i­tės egois­ti­nių no­rų, ku­rie ga­li pa­da­ry­ti di­ de­lių ne­ma­lo­nu­mų. Jei jau­na mo­te­ris jau­čia­si sap­ne įsi­my­lė­ju­si, tai reiš­k ia už­draus­tus pa­si­ma­ty­mus. Ta­čiau jos šir­dis nu­si­ra­mins tik tuo­met, kai ji su­ tiks tvar­kin­gą ir man­da­gų ger­bė­ją. Ma­ ty­t i ki­tus įsi­my­lė­ju­sius žmo­nes – pri­ klau­so­my­bė nuo ki­to žmo­gaus, mo­ra­ li­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai. Jei­gu sap­ne jūs ma­lo­niai šne­ka­tės su tu­ris­tais apie to­li­mas ša­lis – ve­dy­ bos su leng­va­bū­d žiu žmo­g u­m i. Jei­ gu sap­nuo­ja­te, kad tu­r is­t ai iš­var­gę ir nu­si­m i­nę, – per­mai­nos bus jums nau­d in­gos. Jei­g u mer­g i­na sap­nuo­ja, kad jos my­l i­ma­sis tu­r is­tas, va­d i­na­si, jo mei­lė ne­tik­ra. Sap­ne va­do­vau­ti tu­ ris­tams reiš­k ia, kad na­mams pra­dė­ si­te skir­ti ma­ž iau dė­me­sio. Jei­gu sap­ ne ma­to­te tu­ris­tą, ke­liau­jan­tį dvi­ra­čiu, toks sap­nas reiš­k ia per­mai­nas as­me­ ni­nia­me gy­ve­ni­me ir abe­jo­ti­nus su­si­ ti­ki­mus. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad jūs pa­ts esa­te tu­r is­tas, ke­l iau­jan­t is dvi­ra­čiu, tai reiš­kia, kad jūs esa­te pa­si­ruo­šę įdė­ ti vi­sas jė­gas no­rė­da­mi pa­siek­ti sa­vo tiks­lą. Ta­čiau bū­ki­te at­sar­gūs ir ne­per­ sis­ten­k i­te.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.