2013 09 18 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

10

TREÄŒIADIENIS, RUGSÄ–JO 18, 2013

www.kl.lt

A?2š6.162;6@ ?B4 @Ÿ7< %

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

namai

GrafiÄ?iai ateina ir ÄŻ bĹŤstĹł

V.Gir­Şa­das grÄ…­Şin­tas ÄŻ VSD di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo kÄ—­dÄ™, bet dirb­ti jis ne­ga­li.

Lietuva 5p.

TyrÄ—jai bando perprasti, kas dÄ—josi VaĹĄingtono Ĺžudiko A.Alexio galvoje.

Pasaulis 9p.

KlaipÄ—dieÄ?io grafiÄ?iĹł meistro darbai nepalieka abejingĹł.

ď Ž Reakcija: 6`

]N [V W\ WR N[a [R Tf cR [N Zb` [N Zb` Wb\ b [R aV XĂ› aĂ– XĂ­ _V `VN[ Ă˜V\` `VR [\` R [Ă&#x; ]N [b ]VR Ă› cVR a\` Tf cR[ a\ WĂş RZ\ PV[ T NV `b aVX

2Q cN_ Q\ R ]b Ă˜V\ N_ PUf c\ [b\ a_

Daiva Janauskai tÄ—

kuklĹŤs, o klientai sumokÄ—davo tik uĹž daĹžus ir pieno butelÄŻ. Brangiausia dalis Dabar uĹž vienÄ… dar – idÄ— tis gauna nuo keliĹł bÄ… E.Ĺ epuE.Ĺ eputis pasakojo, ja ĹĄimtĹł iki keliĹł kad pieĹĄti patitĹŤkstanÄ?iĹł litĹł. Di ko nuo vaikystÄ—s, o kai tapo paaugdĹžiausia kainos dalis yra kĹŤrinio idÄ— liu, kartÄ… draugas parodÄ—, kaip elgja. KaĹžkÄ… panaĹĄaus ÄŻ tai, kÄ… kuria tis su aerozoliniais ĹĄis klaipÄ—dietis, daĹžais. galima bĹŤtĹł tik su UĹžsidegÄ™s graďŹ Ä?iais sapnuoti. Kaina vaikinas ne- pri trukus pradÄ—jo kur klauso ir nuo kĹŤri ti savo sugalvonio ploto. tus vaizdus. MokÄ— „Esminis dalykas, kiek si pats iĹĄ savÄ™s. pats darbas. AnksÄ?iau sudÄ—tingas Galiausiai atÄ—jo tokia diena, kai ÄŻ mane kreipdavosi ĹžmonÄ—s, ku Edvardas suprato, rie savo namuose kad iĹĄ savo kĹŤnorÄ—davo matyti Sa rybos gali pragyven charos dykumÄ… ti. ar pasvirusÄŻ berĹže Jaunuolis dekoruo lÄŻ. TaÄ?iau tai – ne ja tiek iĹĄori- ma nes pastatĹł sienas, no stilius. Jis – ne tiek puoĹĄia inĹžemiĹĄkas. Per kelerius metus pa terjerus. siekiau lygÄŻ, kai klientai man nebe Pirmaisiais jo dar diktuoja, jie ateibĹł uĹžsakovais na ir praĹĄo padary tapo draugai, drau ti tai, kÄ… aĹĄ pats gĹł draugai, ginoriu. Per 12 metĹł, minaiÄ?iai. Pirmie ji kĹŤriniai buvo kai kuriu graďŹ Ä?ius, susikĹŤriau ir savo vardÄ…. Ĺ˝mod.janauskaite@k

Ĺ iandien priedas ď Ž Stilistika: T_NSVĂ˜VĂş ZRV`a_

\ NXV_NafWR “ V_ Z\[Vú ]\_a_R

aNV

Au­to­mo­bi­liĹł aikť­te­ lÄ™ na­mo kie­me sa­ vo lÄ—­ťo­mis iť­plÄ—s­ti ap­si­spren­dÄ™ gy­ven­ to­jai ap­stul­bo su­Şi­ no­jÄ™, kad uĹž pur­vy­ nu vir­tu­sio Ĺžo­ly­no su­nai­ki­ni­mÄ… tu­rÄ—s pa­klo­ti 35 tĹŤkst. li­ tĹł. Klai­pÄ—­die­Ä?iai krei­pÄ—­si ÄŻ sa­vi­val­dy­ bÄ™, ku­ri vie­ťai ra­gi­ na Ĺžmo­nes pa­tiems ÄŻsi­reng­ti aikť­te­les, ta­Ä?iau jos pa­gal­bos ne­su­lau­kÄ—.

l.lt

Kaina 1,30 Lt

„Apie del­fi­niĹł bĹŤk­lÄ™ ge­riau­ sia sprÄ™s­ti pa­gal tai, kaip jau­Ä?ia­si jas pri­Şiō­rin­tys Ĺžmo­nÄ—s.“ Lie­tu­vos jō­rĹł mu­zie­jaus Ry­ťiĹł su vi­suo­me­ne sky­riaus ve­dÄ—­ja Ni­ka Pu­tei­kie­nÄ— pa­ti­ki­no, kad vi­sĹł sa­vi­jau­ta mu­zie­ju­je pui­ki.

20p.

Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ— – mi­li­jar­die­rÄ— Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Uos­ta­mies­Ä?io sa­vi­val­dy­bÄ— val­do tur­to uĹž dau­giau nei 1,5 mlrd. li­tĹł ir jo kas­met dau­gÄ—­ja. Per me­tus ypaÄ? pa­ki­lo sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­Ä?iĹł ver­ty­bi­niĹł po­pie­riĹł ver­tÄ—.

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Kie­me – ať­tuo­nios vie­tos

4

erdves

aĂ– ]VR V [Ă&#x;' cVR [V QN KlaipÄ—dietis Edvar cĂ› WNZ ]V [V TĂş XV aV “ ZNV` a\ \ a_R das Ĺ eputis, dauge aV aVR `V\T QĂ› X\ W\ liui geriau Ĺžinomas mÄ—gis gali virsti ama tiesiog kaip Ĺ epa, tu bei tapti pragy pa venimo ĹĄaltiniu. daĹžais terlioti sie PradÄ—jÄ™s, kaip ir dau ts sau ir kitiems ÄŻrodÄ—, kad ponas, dabar 26-eriĹł gelis berniĹŤkĹĄÄ?iĹł, vaikinas neatsigi klubĹł erdves, bet aerozoliniais na pasiĹŤlymĹł de ir bĹŤstĹł sienas. koruoti ne tik kavi niĹł bei naktiniĹł

UĹž pur­vy­nÄ… – auk­so kai­na

Nau­ja­kie­mio gat­vÄ—s 15-ojo dau­gia­ bu­Ä?io na­mo, ku­ria­me yra 60 bu­tĹł, kie­me ĹĄiuo me­tu sto­vÄ—­ji­mo vie­tos ÄŻreng­tos tik 8 au­to­mo­bi­liams. DÄ—l jĹł tarp vai­ruo­to­jĹł nuo­lat ky­la konf­ lik­tai. DÄ—l uŞ­grĹŤs­to kie­mo prie na­ mo su­dÄ—­tin­ga pri­va­Şiuo­ti spe­cia­lių­ jĹł tar­ny­bĹł – grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos, ug­nia­ge­siĹł – au­to­mo­bi­liams.

215 (19 817)

„„Ab­sur­das: J.Vla­so­vui ne­sup­ran­ta­ma, ko­dÄ—l uĹž pur­vy­nu vir­tu­sio Ĺžo­ly­no iĹĄas­fal­ta­vi­mÄ… rei­kia mo­kÄ—­ti 35 tĹŤkst.

li­tų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Tur­to sky­ riaus ve­dÄ—­ja Ge­no­vai­tÄ— Pau­li­kie­nÄ— va­kar dvie­jĹł mies­to ta­ry­bos ko­mi­ te­tĹł na­riams pri­sta­tÄ— sa­vi­val­dy­bÄ—s nuo­sa­vy­bÄ—s tei­se val­do­mo tur­to ata­skai­tÄ… uĹž praÄ—­ju­sius me­tus. Jo­je nu­ro­do­ma, kad ne­fi­nan­si­ nio tur­to per­nai gruo­dĹžio pa­bai­go­je sa­vi­val­dy­bÄ— tu­rÄ—­jo uĹž 905 mln. li­ tĹł – be­veik 10 mln. li­tĹł dau­giau nei uŞ­per­nai. Pag­rin­di­nÄ— prie­Şas­tis, ko­dÄ—l iĹĄau­go tur­to ver­tÄ—, anot G.Pau­li­kie­nÄ—s, yra ta, jog per­nai bu­vo lik­vi­duo­ta sa­vi­ val­dy­bÄ—s val­dy­ta bend­ro­ vÄ— „Poil­sio par­kas“.

2

2

TREČIADIENIS, rugsėjo 18, 2013

miestas

Ba­sei­ną iš­­gel­bė­tų va­ly­mo įren­gi­niai Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Nuo lie­pos mė­ne­sio Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­re išau­gu­ sios vai­kams skir­tų van­dens pro­ ce­dū­rų komp­lek­so pa­slau­gų kai­ nos kol kas liks įspū­din­gos. Jas su­ ma­žin­ti ga­lė­tų ne­bent nau­jai įdieg­ ti ba­sei­no va­ly­mo įren­gi­niai.

Vai­kams skir­t ų van­d ens pro­ce­ dū­r ų komp­l ek­so pa­s lau­g ų kai­ nos vi­dur­va­sa­rį išau­go, nes įstai­ go­je pa­s i­kei­t ė ba­sei­n ų van­d ens kei­t i­m o tvar­ka, o stip­r iai pa­d i­ dė­j u­s ios są­s kai­tos ver­t ė dirb­t i nuo­sto­lin­gai. At­ža­las į ba­sei­ną ve­dę tė­vai pik­ ti­no­si, jog se­niau pro­ce­dū­ros vai­ kui ir vie­nam iš tė­vų kai­nuo­da­vo 15 Lt, o nuo lie­pos vie­no už­siė­mi­mo kai­na di­džia­ja­me ba­sei­ne, tal­pi­ nan­čia­me 7 kub. m van­dens, šok­ te­lė­jo net iki 58 Lt. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės spe­cia­ lis­tų tei­gi­mu, pro­ble­mai iš­spręs­ ti įma­no­mos dvi išei­tys: Pri­va­lo­ mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do lė­šo­mis ne­fi­nan­suo­ja­mą pa­slau­gą iš da­lies kom­pen­suo­ti Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bei ar­ba įreng­ ti spe­cia­lius filt­rus, pa­dė­sian­čius tau­py­ti van­de­nį. Mies­to ta­ry­bos So­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­to įsi­ti­ki­ni­mu, ge­riau vie­ną kar­tą in­ves­tuo­ti pi­ni­gus, nei nuo­ lat skir­ti lė­šas da­li­niam pa­slau­gos ap­mo­kė­ji­mui. At­lik­ti skai­čia­vi­mai ro­do, kad, no­rint van­dens pro­ce­dū­rų pa­

slau­gų kai­ną su­ma­žin­ti 50 pro­c., kom­pen­suo­ti­na su­ma biu­dže­to iž­ dą kiek­vie­nais me­tais pa­tuš­tin­tų maž­daug 134 tūkst. Lt. „Toks spren­di­mas ne­bū­tų lo­ giš­kas, o ir tei­si­nio me­cha­niz­mo, reg­la­men­tuo­jan­čio to­kį rė­mi­mą, nė­ra. Be to, dėl kom­pen­sa­ci­jų tei­ sę kreip­tis tu­rė­tų ir ki­tos įstai­gos, tu­rin­čios ba­sei­nus“, – sa­kė Klai­ pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Svei­ ka­tos sky­riaus ve­dė­ja Ja­ni­na Asa­ daus­kie­nė. Re­cir­ku­lia­ci­niams va­ly­mo įren­ gi­niams įsi­gy­ti ir su­mon­tuo­ti rei­ kė­tų apie 100 tūkst. Lt. Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro at­sto­vų tei­gi­mu, va­ly­mo sis­te­mos įve­di­mas pa­slau­gų kai­nas ba­sei­ne su­ma­žin­ tų 70 pro­cen­tų. So­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­tas pa­ siū­lė va­ly­mo filt­rų Klai­pė­dos svei­ ka­tos prie­žiū­ros cent­ro vai­kų ba­ sei­ne fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mą įtrauk­ti į ki­tų me­tų Klai­pė­dos mies­to biu­ dže­to svars­ty­mą.

70 – tiek pro­cen­tų su­ma­žė­ tų kai­nos vai­kų ba­sei­ ne, su­mon­ta­vus va­ly­mo įren­gi­nius.

Išei­tis: va­ly­mo filt­rų Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro vai­kų ba­sei­

ne fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mą siū­lo­ma įtrauk­ti į ki­tų me­tų biu­dže­to svars­ ty­mą. Ar­chy­vo nuo­tr.

Rea­ly­bė: ne­ma­ža da­lis lai­ne­rių ke­lei­vių mie­liau ren­ka­si iš­va­žiuo­ja­mą­sias eks­kur­si­jas nei pa­žin­ti­nę pro­gra­

mą Klai­pė­do­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Gra­žus ges­tas buvo bran­gus Šį tu­ris­ti­nį se­zo­ną nau­ja tvar­ka dir­bęs Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­ jos mu­zie­jus jau su­si­skai­čia­vo ru­de­ni­nius „viš­čiu­kus“. Dar­bo gra­fi­ką prie krui­zi­nių lai­vų vi­zi­tų de­ri­nu­si įstai­ga stul­bi­na­mų re­ zul­ta­tų ne­su­lau­kė. prie lai­ne­rių at­vy­ki­mo gra­fi­ko, re­ zul­ta­tų. „Ne­ly­gu, ko­kiais kri­te­ri­jais ver­ tin­si­me – jei no­ru su­kur­ti mies­ to sve­čiams kaip ga­li­ma dau­giau kom­for­to, ži­no­ma, tai yra gra­žus ges­tas, bet jei kal­bė­si­me apie eko­ no­mi­nę pu­sę, tai, be abe­jo, neat­si­ per­ka“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vas.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ne­su­vi­lio­jo ir lanks­ti­nu­kais

Pa­sak Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus di­rek­to­riaus Jo­no Ge­ nio, kai įpras­tai ne­dar­bo die­no­mis – sek­ma­die­niais ar pir­ma­die­niais – įstai­gos fi­lia­lai dir­bo spe­cia­liai uos­ te pri­si­švar­ta­vu­sių lai­ne­rių pro­ga, su­lauk­ta 193 lan­ky­to­jų. Šį se­zo­ną pa­si­tai­kė 8 to­kios die­nos. Iš vi­so šie­met iš krui­zi­nių lai­vų mu­zie­jaus fi­lia­luo­se su­lauk­ta be­ veik 2 tūkst. lan­ky­to­jų. Ta­čiau pa­šne­ko­vas ne­nei­gė, jog šie skai­čiai nė­ra ob­jek­ty­vūs, nes bu­vo fik­suo­ja­mi vi­si už­sie­nio kal­ ba bend­ra­vę sve­čiai. Tad ti­kė­ti­na, jog tarp krui­zų ke­liau­to­jų pa­puo­lė ir ki­tų „ka­te­go­ri­jų“ tu­ris­tų. J.Ge­nys pri­pa­ži­no, kad ti­kė­ta­si ir di­des­nio lan­ky­to­jų dė­me­sio Kal­ vys­tės mu­zie­jui. „Ir to­mis die­no­mis, kai įstai­ga ne­dir­bo, bu­vo ren­gia­mi edu­ka­ci­niai už­siė­mi­mai, ku­rių me­tu deg­da­vo žaizd­ras, bū­da­vo de­monst­ruo­ja­ mas kal­vys­tės ama­tas. Ti­kė­jo­mės di­des­nio su­si­do­mė­ji­mo, nes tu­ris­ tai apie tai gau­da­vo in­for­ma­ci­ją tik iš­li­pę iš lai­vo, bu­vo da­li­ja­mi spe­ cia­lūs lanks­ti­nu­kai“, – tei­gė pa­ šne­ko­vas. Skai­čiuo­ja­ma, jog Kal­vys­tės mu­ zie­jus šį se­zo­ną ga­lė­jo su­lauk­ti 283

Jo­nas Ge­nys:

Ma­no su­pra­ti­mu, mu­zie­jų dar­bas sek­ ma­die­niais ar pir­ma­ die­niais pa­si­tei­sin­tų, jei bū­tų or­ga­ni­zuo­tų lan­ky­to­jų.

krui­zi­niais lai­vais at­vy­ku­sių tu­ris­ tų, iš jų 43 čia ap­si­lan­kė pir­ma­die­ niais ir sek­ma­die­niais. Eko­no­mi­nės nau­dos nė­ra

Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, po­pu­lia­riau­ sias tarp krui­zų tu­ris­tų šie­met bu­ vo Pi­lies mu­zie­jus – čia su­lauk­ta 1 tūkst. 142 lan­ky­to­jų. Vis dėl­to J.Ge­nys ne­siė­mė ka­te­ go­riš­kai ver­tin­ti eks­pe­ri­men­to, kai Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­ jaus fi­lia­lų dar­bas bu­vo de­ri­na­mas

Atei­ties pla­nai mig­lo­ti

Už dar­bą lais­va­die­niais įstai­gos dar­buo­to­jams nu­spręs­ta kom­ pen­suo­ti pa­pil­do­mo­mis ato­sto­ gų die­no­mis – esą tai eko­no­miš­kai ma­žiau skaus­min­ga, nei mo­kė­ti dvi­gu­bą at­ly­gį. J.Ge­nio tei­gi­mu, kol kas anks­ti pro­gno­zuo­ti, ko­kiu re­ži­mu įstai­ga dirbs atei­nan­tį se­zo­ną. „Jei bū­tų svars­to­mos di­des­nės tu­riz­mo plėt­ros mies­te ga­li­my­bės, gal­būt bū­tų ga­li­ma mąs­ty­ti apie pa­pil­do­mą fi­nan­sa­vi­mą, kad mu­ zie­jai va­sa­ros se­zo­ną pa­si­sam­dy­ tų pa­pil­do­mų žmo­nių, ir dirb­ti vi­ sas sep­ty­nias sa­vai­tės die­nas, nors ne­ži­nau, ar pa­sau­ly­je kur tai­ko­ma to­kia pra­kti­ka. Bent jau pir­ma­die­ nis dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių įpras­ tai yra ne­dar­bo die­na, – kal­bė­jo va­ do­vas. – Ma­no su­pra­ti­mu, mu­zie­jų dar­bas sek­ma­die­niais ar pir­ma­die­ niais pa­si­tei­sin­tų, jei bū­tų or­ga­ni­ zuo­tų lan­ky­to­jų – už­sa­ko­mos eks­ kur­si­jos gru­pėms.“

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė – mi­li­jar­die­rė Jo ap­skai­to­je bu­vęs ne­ 1 kil­no­ja­ma­sis tur­tas ati­te­ ko sa­vi­val­dy­bei. Tas tur­tas – Va­sa­ros

est­ra­da, ke­li sta­ti­niai poil­sio par­ke. „Ke­lis pa­sta­tus mums taip pat per­da­vė val­dy­ti vals­ty­bė, į ap­skai­tą įtrau­kė­me ir nu­ties­tas nau­jas gat­ ves lais­vo­jo­je eko­no­mi­nė­je zo­no­je, to­dėl ir išau­go bend­ra tur­to ver­tė“, – aiš­ki­no G.Pau­li­kie­nė.

Tu­ri­mo tur­to ver­tė išau­go ir to­ dėl, kad da­lis bu­vo tin­ka­mai in­ ven­to­ri­zuo­ta, nu­sta­ty­ta rea­li jo ver­tė. Pa­si­tai­kė at­ve­jų, kad kai ku­rie tu­ri­mi so­cia­li­niai bu­tai anks­čiau bu­vo įver­tin­ti tik 2 li­tais, o at­li­ kus nau­ją ver­ti­ni­mą jų kai­na jau sie­kė 200 tūkst. li­tų. Fi­nan­si­nio tur­to sa­vi­val­dy­bė per­nai gruo­džio

pa­bai­go­je tu­rė­jo už 604 mln. li­tų. Di­džio­ji jo da­lis – ak­ci­nių ir už­da­ rų­jų ak­ci­nių bend­ro­vių ak­ci­jos, ku­ rių ver­tė per me­tus išau­go nuo 265 iki 534 mln. li­tų. „Nie­ko pa­pil­do­mo ne­pir­ko­me. Tu­ri­mų ak­ci­jų ver­tė pa­si­kei­tė, nes ji bu­vo per­skai­čiuo­ta pa­gal nau­ją me­to­di­ką, to­dėl taip ir išau­go“, – tei­gė G.Pau­li­kie­nė.

3

TREČIADIENIS, rugsėjo 18, 2013

miestas Dis­ku­tuos apie pa­sko­las

Sky­rė pi­ni­gų

Iš­lei­do ruo­nius

Klai­pė­do­je tę­sia­mas dis­ku­si­jų ak­ tua­lio­mis te­mo­mis cik­las. Nau­ ja dis­ku­si­ja rug­sė­jo 19 d. 18 val. vyks Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­ bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Kal­nu­ pės fi­lia­le (Kal­nu­pės g. 13). Dis­ku­ si­jos te­ma – „Pas­ko­los. Nau­da ar pa­vo­jai?“ Įdo­miau­sias, ak­ty­viau­ sias dis­ku­si­jos da­ly­vis bus ap­do­ va­no­tas spe­cia­lia do­va­na.

Klai­pė­dos pi­liai ir bas­tio­nams res­tau­ruo­ti bus skir­ta 9,6 mln. li­ tų. To­kia su­ma įra­šy­ta su­tar­ty­je tarp Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės, Lie­ tu­vos vers­lo pa­ra­mos agen­tū­ros ir Ūkio mi­nis­te­ri­jos. Pla­nuo­ja­ma at­kur­ti Klai­pė­dos pi­lies ir bas­tio­ nų komp­lek­so ry­ti­nę kur­ti­ną, res­ tau­ruo­ti po ja esan­tį II pa­sau­li­nio ka­ro lai­kų da­žų (ku­ro) san­dė­lį.

Į Bal­ti­ją va­kar pa­leis­ti 4 Jū­rų mu­ zie­ju­je iš­slau­gy­ti ir išau­gin­ti ruo­ niu­kai. Trys iš jų bu­vo ras­ti nu­si­ lpę pa­jū­ry­je Ve­ly­kų sa­vai­tę ir at­ ga­ben­ti į Jū­rų mu­zie­jų, vie­nas – mu­zie­jaus sen­bu­vių Zun­dos ir Mo­lo pa­li­kuo­nis. Bal­ti­jos pil­kie­ji ruoniai– nyks­tan­ti rū­šis, įra­šy­ta į Lie­tu­vos, kai­my­ni­nių ša­lių rau­do­ ną­sias kny­gas.

Dėl mais­to li­ku­čių – gal­vo­sū­kis Mais­to li­ku­čiai dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­ se ta­po fi­nan­si­ne naš­ta. Jų tvar­ky­mo tai­ syk­lės rei­ka­lau­ja lo­gi­ka ne­pag­rįs­tų iš­lai­dų. Klai­pė­dos mies­to biu­dže­te tek­tų ieš­ko­ti pa­pil­do­mų maž­daug 130 tūkst. li­tų. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Spe­cia­lio­sios tai­syk­lės api­brė­žia, kaip tu­ri bū­ti tvar­ko­mos mais­to at­lie­kos mo­kyk­lo­se, vai­kų dar­že­ liuo­se ar li­go­ni­nė­se, taip pat vie­ šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­se. Įsa­ky­mas iš­leis­tas dau­giau nei prieš me­tus, o po­žiū­ris dėl jo lai­ky­mo­si pa­si­kei­tė ėmus plis­ti gy­vu­lių li­goms. „Mes da­bar kaip tik kont­ro­liuo­ja­ me, kaip tvar­ko­mos mais­to at­lie­kos. Dar nie­ko ne­bau­dė­me, įstai­gos pa­ ra­šo trū­ku­mų ša­li­ni­mo pla­ną ir tu­ri jo lai­ky­tis“, – tei­gė Klai­pė­dos mais­ to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­ ko pa­va­duo­to­ja Jū­ra­tė Ma­čiu­lie­nė. Pa­ra­dok­sa­lu, bet mais­to at­lie­kų tvar­ky­mo įmo­nių Klai­pė­do­je nė­ra. O mais­to at­lie­kas iš įstai­gų ga­li paim­ti tik tuo už­sii­man­ti bend­ro­vė. „Tai­syk­lės la­bai griež­tos, tos at­ lie­kos tu­ri bū­ti san­dė­liuo­ja­mos at­ ski­ra­me šal­dik­ly­je, per 24 va­lan­das iš įstai­gos jos tu­ri bū­ti iš­vež­tos. Tų at­lie­kų lie­ka iki 3 ki­log­ra­mų per die­ ną, bet joms tvar­ky­ti mes ne­tu­ri­me lė­šų“, – tei­gė vie­nos uos­ta­mies­čio iki­mo­kyk­li­nės įstai­gos va­do­vė. Sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo įstai­ gų ad­mi­nist­ra­vi­mo po­sky­rio dar­

Atš­vai­tai. Ry­toj nuo 16.45 iki 17.30 val. san­k ry­žo­se ties At­g i­m i­mo, Lie­t u­v i­ nin­kų aikš­tė­mis, Kau­no gat­ve vyks at­ švai­tų da­li­ji­mo ak­ci­ja „Sau­gus ke­ly­je“. Miš­k i­n in­k ai. Šeš­t a­d ie­n į Ne­r in­go­je bus mi­ni­ma Miš­k i­nin­ko die­na. Ji kas­ met šven­čia­ma pir­mo­jo ru­dens mė­ ne­sio tre­čią­jį šeš­ta­d ie­n į. Ta pro­ga 18 val. Ni­dos Ma­r i­jos krikš­čio­n ių pa­gal­ bos baž­ny­čio­je bus lai­ko­mos šven­tos Mi­šios. 19 val. Ni­dos kul­tū­ros ir tu­riz­ mo in­for­ma­ci­jos cent­re „Agi­la“ vyks vy­r ų cho­ro „Ai­das“ kon­cer­tas.

Pa­ra­dok­sa­lu, bet mais­to at­lie­kų tvar­ ky­mo įmo­nių Klai­ pė­do­je nė­ra. O mais­ to at­lie­kas iš įstai­gų ga­li paim­ti tik tuo už­ sii­man­ti bend­ro­vė.

Klau­si­mas: kur dė­ti dar­že­li­nu­kų ne­su­val­gy­to mais­to li­ku­čius, jei Klai­

pė­do­je nė­ra nė vie­nos bend­ro­vės, tvar­kan­čios šias at­lie­kas?

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Šie­na­vi­mo dar­bai mieste dar ne­baig­ti Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pri­žiū­rė­to­jams šį se­zo­ną te­ko re­čiau šie­nau­ti mies­to vie­šą­sias erd­ves nei įpras­tai. Tam įta­kos tu­rė­jo iki va­sa­ ros vi­du­rio vy­ra­vę sau­si orai.

Žolė: neseniai bu­vo šie­nau­ja­m a Tri­ny­čių par­ke.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Fab­ri­kas. Šian­dien 10 val. sa­vi­val­dy­ bės at­sto­vai lan­k y­sis Klai­pė­dos kul­ tū­ros fab­ri­ke. Kny­ga. Šian­dien 17 val. Klai­pė­dos ap­ skri­t ies Ie­vos Si­mo­nai­ty­tės vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je bus pri­sta­ty­ta teat­ro­lo­go dr. Alek­sand­ro Guo­bio au­to­biog­ra­fi­ nė kny­ga „Slenks­čiai“. Da­ly­vaus kny­ gos au­to­rius, ak­to­rė Re­gi­na Pa­liu­kai­ty­ tė, teat­ro­lo­gas pro­f. dr. Pet­ras Biels­k is ir teat­ro­lo­gė dr. Jū­ra­tė Gri­gai­tie­nė.

buo­to­jos pa­tvir­ti­no, kad Klai­pė­do­ je yra 86 ug­dy­mo įstai­gos, ku­rio­se per mė­ne­sį lie­ka vi­du­ti­niš­kai iki 8 kg mais­to at­lie­kų. Jų iš­ve­ži­mas uti­ li­za­vi­mui per ket­vir­tį vie­nai įstai­ gai kai­nuo­tų 140 li­tų.

Me­tams vi­soms uos­ta­mies­čio ug­ dy­mo įstai­goms vien at­lie­kų iš­ve­ži­ mui pa­pil­do­mai rei­kė­tų be­veik 50 tūkst. li­tų. Be to, at­lie­kų lai­ky­mui kiek­vie­nai įstai­gai rei­kė­tų įsi­gy­ti po šal­dik­lį, ku­rie sa­vi­val­dy­bės biu­dže­ tui at­siei­tų be­veik 80 tūkst. li­tų. Sa­vi­val­dy­bė ban­do ieš­ko­ti komp­ ro­mi­so su Vals­ty­bi­ne mais­to ir ve­te­ ri­na­ri­jos tar­ny­ba dėl mais­to at­lie­kų tvar­ky­mo tai­syk­lių ko­re­ga­vi­mo, nes esą ne­lo­giš­ka iš­leis­ti tiek pi­ni­gų dėl ke­lių ki­log­ra­mų ne­su­val­gy­tų kot­le­tų.

Dienos telegrafas

„Bu­vo ne­pa­lan­kios są­ly­gos žo­lei aug­ti. Nu­šie­nau­da­vo­me tik pikt­žo­ les, kad jos ne­si­dau­gin­tų“, – tvir­ ti­no įmo­nės, pri­žiū­rin­čios mies­to vie­šą­sias erd­ves, va­do­vas Ge­di­mi­ nas Va­la­ši­nas. Pa­gal su­tar­tį su sa­vi­val­dy­be aikš­ tės, par­kai, skve­rai tu­ri bū­ti nu­šie­ nau­ti 12 kar­tų per se­zo­ną, ku­ris pra­si­de­da ba­lan­džio 1 ir bai­gia­ si spa­lio 31 die­ną. Anot G.Va­la­ši­ no, šie­met žo­lei įveik­ti už­te­ko 8–9 šie­na­vi­mų. „Bū­da­vo me­tų, kai neuž­tek­da­ vo ir 12 kar­tų. Taip nu­tin­ka, kai yra pa­lan­kios są­ly­gos žo­lei aug­ti – daug ly­ja, yra sau­lė­ta ir šil­ta“, –

tvir­ti­no va­do­vas. Praė­ju­sią sa­vai­tę žo­lė dar bu­vo šie­nau­ja­ma Tri­ny­čių par­ke, ski­ria­mo­sio­se gat­vių juos­to­ se Žve­jy­bos uos­to ra­jo­ne. „Ma­nau, kad tai ne pa­sku­ti­nis kar­tas, rei­kės dar šie­nau­ti ir spa­ lį. Bent jau rep­re­zen­ta­ci­nes mies­ to vie­tas. Oras pa­lan­kus žo­lei aug­ ti – drėg­na ir vis dar šil­ta“, – tei­gė G.Va­la­ši­nas.

12 – tiek kar­tų per se­zo­ną pa­gal su­tar­tį su sa­vi­val­dy­be tu­ri bū­ti nu­šie­nau­tos aikš­tės, par­kai, ir skve­rai.

Re­z ul­t a­t as. Va­k ar iš­v a­ž iuo­j a­m a­j a­ me Lie­t u­vos sa­v i­val­dy­bių aso­c ia­c i­ jos val­dy­b os po­sė­dy­je Ku­piš­k y­je da­ ly­va­vęs Klai­p ė­dos mies­to me­ras Vy­ tau­t as Grub­l iaus­k as tvir­t i­no, jog ke­l i pa­s ta­r ie­ji su­s i­t i­k i­m ai su ša­l ies sa­v i­ val­dy­bių at­s to­vais at­sklei­d žia jų po­ zi­c i­j ų svar­biais vals­t y­bi­n io re­g u­l ia­ vi­mo klau­s i­mais pa­na­š u­m ą: vie­n in­ gos kri­t i­kos su­l au­kė Ap­l in­kos bei Svei­k a­tos ap­s au­gos mi­n is­te­r i­j ų ke­ ti­n i­m ai ko­re­g uo­t i ak­t ua­l ius įsta­t y­ mus ana­lo­g iš­k a kryp­t i­m i – cent­ra­l i­ zuo­jant val­dy­mą ir pa­l ie­kant sa­v i­val­ dy­b ėms ma­ž iau ga­l i­my­bių tvar­k y­t is sa­va­ran­k iš­k ai. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 7 klai­pė­ die­čių mir­t ys. Mi­rė Pa­vel Kla­dov (g. 1927 m.), Kons­tan­ci­ja Bar­bo­ra Pie­ro­va (g. 1934 m.), Gri­go­r ij Le­kar­k in (g. 1936 m.), Sta­n is­la­va Ru­bie­nė (g. 1946 m.), Gri­go­r ij Go­lo­bo­ro­dov (g. 1947 m.), Al­ gir­das Po­vi­lai­tis (g. 1957 m.), Ro­ber­tas Ta­mo­šaus­kas (g. 1965 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ju­ze­fa Juš­k ie­nė, Vik­to­ras Rup­šys, Eu­ ge­ni­ja Bru­žie­nė, Ma­ri­ja No­rei­kie­nė, Pa­ vel Kla­dov, Gri­go­rij Le­kar­k in. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Fi­lip Dži­ga­jev. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 14 mo­te­r ų. Gi­mė 8 mer­gai­tės ir 6 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 65 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si įvai­riais ne­ga­la­vi­mais: pil­vo, krū­ti­nės ir šir­dies skaus­mais, krau­jo­ta­kos su­t ri­k i­mais, gal­vos svai­g i­mu.

4

trečiadienis, rugsėjo 18, 2013

miestas

Už pur­vy­ną – auk­so kai­na

Komentaras

1

Gy­ven­to­jai yra pri­vers­ti sta­ty­ti sa­vo ma­ši­nas ant ža­lio­sios ve­jos. Įmo­nės „Deb­re­ce­no val­da“, ku­ri ad­mi­nist­ruo­ja pa­sta­tą, di­rek­to­rius Jev­ge­nij Sa­kovs­kij pa­sa­ko­jo, kad Nau­ja­kie­mio gat­vės 15 na­me gy­ve­ nan­tys klai­pė­die­čiai iš­plės­ti aikš­ te­lę ap­si­spren­dė prieš me­tus. Čia nu­ma­ty­ta įreng­ti dar 36 sto­ vė­ji­mo vie­tas – išas­fal­tuo­ti 770 kvad­ra­ti­nių met­rų žo­ly­no. Pa­sak va­do­vo, yra gau­ti vi­si rei­kia­mi lei­ di­mai aikš­te­lei iš­plės­ti.

Ra­mu­nė Sta­še­vi­čiū­tė

Mies­to ta­r y­bos Te­r i­to­r i­jų pla­na­v i­mo ko­m i­te­to pir­m i­n in­kė

Ž

Pur­vy­nas ta­po pro­ble­ma

J.Sa­kovs­kij at­krei­pė dė­me­sį, kad pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mas bran­gus. Vien tech­ni­nis pro­jek­tas kai­nuos 5 tūkst., sto­vė­ji­mo vie­tų įren­gi­mas – dar apie 80 tūkst. li­tų. Ta­čiau, anot va­do­vo, paaiš­kė­jo, kad gy­ven­to­jų pi­ni­gi­nes dar la­biau pa­plo­nins kom­pen­sa­ci­ja už ža­lio­ sios ve­jos su­nai­ki­ni­mą. Skai­čiuo­ja­ ma, kad už žo­ly­no, ku­ris jau se­niai vir­tęs pur­vy­nu, su­nai­ki­ni­mą rei­kė­ tų su­mo­kė­ti 35 tūkst. li­tų. „Tai vie­na pa­grin­di­nių pro­ble­ mų. Gy­ven­to­jams ir taip aikš­te­ lės iš­plė­ti­mas daug kai­nuos, o čia dar rei­kia su­mo­kė­ti to­kią su­mą už orą“, – pa­brė­žė J.Sa­kovs­kij. Pa­sak va­do­vo, sa­vi­val­dy­bė aiš­ki­ na, kad ga­li­ma ir ne­mo­kė­ti šios su­ mos. Rei­kia tik žel­dy­nus at­so­din­ ti ki­to­je vie­to­je. Ta­čiau J.Sa­kovs­kij at­krei­pė dė­me­sį, kad gy­ven­to­jai vis tiek tu­rės pa­pil­do­mų iš­lai­dų. „Koks skir­tu­mas – ar pi­ni­gus mo­kė­ti, ar me­džius ­so­din­ti. Vis tiek iš­lai­dos“, – tei­gė va­do­vas. Žo­ly­ną iš­va­ži­nė­jo ma­ši­nos

Nau­ja­kie­mio gat­vės 15 na­mo gy­ ven­to­jui Ju­ri­jui Vla­so­vui vi­siš­kai ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl rei­kia at­ ly­gin­ti ža­lą už žo­ly­ną, ku­rio rea­ liai nė­ra. Ža­lio­ji ve­ja jau se­niai yra vir­tu­si pur­vy­nu. Ją iš­va­ži­nė­jo au­to­mo­bi­liai, ku­rių kie­me nė­ra kur pa­sta­ty­ti. „Kas su­gal­vo­jo to­kį mo­kes­ tį? Koks ten ža­lia­sis plo­tas? At­ro­ do, kad mes ko­mer­ci­nį ob­jek­tą, iš ku­rio už­dirb­si­me mi­li­jo­nus, no­ri­ me sta­ty­ti, o ne aikš­te­lę plės­ti“, – pik­ti­no­si gy­ven­to­jas. Sa­vo lė­šo­mis au­to­mo­bi­lių aikš­ te­lę nu­spren­dę su­si­re­mon­tuo­ti Nau­ja­kie­mio gat­vės 15 na­mo gy­ ven­to­jai bir­že­lį krei­pė­si į sa­vi­val­

Si­tua­ci­ja: 60-ies bu­tų Nau­ja­kie­mio gat­vės 15-asis na­mas ofi­cia­liai tu­ri tik 8 au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tas. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Jev­ge­nij Sa­kovs­kij:

Koks skir­tu­mas – ar pi­ni­gus mo­kė­ti, ar me­džius so­din­ti. Vis tiek iš­lai­dos.

dy­bę dėl da­li­nės pa­ra­mos pro­jek­ ta­vi­mo dar­bams. Ta­čiau su­lau­kė nei­gia­mo at­sa­ky­ mo. Sa­vi­val­dy­bė nu­ro­dė, kad ne­tu­ri ga­li­my­bių fi­nan­suo­ti mi­nė­tų dar­ bų, nes šių me­tų mies­to biu­dže­tas pa­tvir­tin­tas ir pi­ni­gai pa­skirs­ty­ti. Sa­vi­val­dy­bės po­zi­ci­ja ste­bi­na

Rugp­jū­čio pra­džio­je į mies­to me­rą dėl pa­ra­mos gy­ven­to­jams, no­rin­

tiems su­si­tvar­ky­ti aikš­te­lę, krei­ pė­si ir na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius. Pra­šo­ma ar­ba at­leis­ti nuo kom­ pen­sa­ci­jos už ve­jos su­nai­ki­ni­mą, ar­ba šį mo­kes­tį kom­pen­suo­ti. Ta­ čiau, anot J.Sa­kovs­kij, at­sa­ky­mo raš­tu į pra­šy­mą dar ne­su­lauk­ta. „Nau­ja­kie­mio 15 na­mo gy­ven­ to­jų ini­cia­ty­va svei­kin­ti­na. Gal, įgy­ven­di­nus šį pro­jek­tą, aikš­te­les kie­muo­se no­rė­tų plės­ti ir ki­ti“, – pa­brė­žė va­do­vas. J.Vla­so­vą ste­bi­na sa­vi­val­dy­bės, ku­ri vie­šai gy­ven­to­jus ska­ti­na pri­ žiū­rė­ti kie­mus, ne­no­ras pa­dė­ti. „Mies­to val­džia no­ri, kad dau­ gia­bu­čių na­mų kie­muo­se at­si­ras­ tų sto­vė­ji­mo aikš­te­lės, o pri­si­dė­ti ne­no­ri nie­kuo“, – pa­ste­bė­jo gy­ ven­to­jas. Įtei­si­ni­mas nė­ra išei­tis

Anot J.Sa­kovs­kij, au­to­mo­bi­lių aikš­te­lę prie na­mo no­ri­ma iš­plės­ti neį­tei­si­nus skly­po prie pa­sta­to. „Mes ėjo­me ki­tu ke­liu, nei siū­lo sa­vi­val­dy­bė, ta­čiau vis­kas trun­ka il­gai. Aikš­te­lę reng­si­ me vals­ty­bi­nė­je že­mė­je, neį­tei­ si­nus skly­po prie pa­sta­to. Tam tu­ri­me vi­sus lei­di­mus“, – aiš­ki­ no va­do­vas.

J.Sa­kovs­kij tei­gi­mu, jei na­mas įsi­tei­sin­tų skly­pą, au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mo pro­ble­ma neiš­sisp­ręs­tų. „Gy­ven­to­jai tap­tų at­sa­kin­gi už že­mę, tu­rė­tų mo­kė­ti nuo­mos mo­kes­tį už kie­mo prie­žiū­rą. Ta­ čiau dau­giau sto­vė­ji­mo vie­tų dėl to neat­si­ras­tų. Jei sa­vi­val­dy­bė su­ tvar­ky­tų aikš­te­les dau­gia­bu­čių kie­muo­se, ma­nau, kad gy­ven­to­ jai su­tik­tų įsi­tei­sin­ti skly­pus. Ta­ čiau, de­ja, taip ne­bus“, – tvir­ti­no va­do­vas. J.Sa­kovs­kij pa­brė­žė, kad aikš­ te­lės iš­plė­ti­mas Nau­ja­kie­mio gat­vės 15 na­mo kie­me – ban­do­ ma­sis pro­jek­tas. Įgy­ven­di­nus jį, įreng­ti dau­giau au­to­mo­bi­lių vie­ tų bū­tų siū­lo­ma ir ki­tų na­mų gy­ ven­to­jams. „Vie­nu me­tu da­ry­tu­me daug pro­jek­tų, to­dėl bū­tų ma­žes­nės iš­ lai­dos. Jau ži­no­tu­me, kaip elg­tis. Vie­tų ma­ši­noms trū­ku­mas dau­ gia­bu­čių na­mų kie­muo­se – di­de­lė pro­ble­ma vi­sa­me mies­te“, – tvir­ ti­no va­do­vas. Už­sii­ma moks­li­nė­mis teo­ri­jo­mis?

Pa­sak Klai­p ė­d os sa­v i­val­dy­ bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­ to di­rek­to­riaus Liud­vi­ko Dū­dos, Nau­ja­kie­mio gat­vės 15 na­mo gy­ ven­to­jai ir ad­mi­nist­ra­to­rius už­ sii­ma ne dar­bais, o moks­li­nė­mis teo­ri­jo­mis. „Jie nė­ra nie­ko pa­tei­kę sa­vi­val­ dy­bei. Net są­ly­gų neiš­siė­mę. Pa­ra­ šė tei­gi­nį, kad vis­ką yra su­si­tvar­kę dėl aikš­te­lės įren­gi­mo, ir pra­šo at­ leis­ti nuo kom­pen­sa­ci­jos už žel­dy­ nų su­nai­ki­ni­mą. Vis­ką pra­de­da nuo vi­du­rio. Vie­nu raš­tu iš­spręs­ti nie­ko ne­pa­vyks“, – ko­men­ta­vo de­par­ta­ men­to di­rek­to­rius. L.Dū­da pa­brė­žė, kad su­ma, ku­ rią rei­kė­tų mo­kė­ti už žo­ly­no pa­ nai­ki­ni­mą Nau­ja­kie­mio gat­vės 15 na­mo kie­me, tik­rai bū­tų ne to­kia, ko­kią nu­ro­do gy­ven­to­jai ir ad­mi­ nist­ra­to­rius. „Sa­vi­val­dy­bė tik­rai ne­nu­ro­dė, kad tiek rei­kė­tų mo­kė­ti. Jie, ma­tyt, pa­tys su­si­skai­čia­vo pa­gal ap­lin­kos mi­nist­ro įsa­ky­mą. Kom­pen­sa­ci­ja tik­rai bū­tų ma­žes­nė“, – dės­tė di­ rek­to­rius.

iau­ro­kai at­ro­do, kai gy­ven­to­ jai, ku­r ie no­r i įsi­reng­t i au­to­ mo­bi­l ių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę, tu­ri su­mo­kė­ti 35 tūkst. li­tų už su­nai­kin­tą žo­ly­ną. Sup­ran­tu, kai to­kie pi­ni­gai pra­šo­mi iš įmo­nių, ku­rios no­ri užim­ti ža­lią­sias te­ri­to­ri­jas, plės­da­mos sa­vo ga­my­bą. Šiuo at­ve­ju žmo­nės no­ ri tik pa­ge­rin­ti sa­vo gy­ve­ni­mo są­ly­gas. Ta­čiau, jei no­ri pa­nai­kin­ti ve­ją, tu­ri su­ gal­vo­ti, kaip tai kom­pen­suo­ti. Gal aikš­ te­lę rei­kė­tų ne as­fal­tuo­ti, o pa­klo­ti ažū­ ri­nes trin­ke­les, ku­rios už­že­lia? Žo­ly­nas ne­bū­tų vi­siš­kai su­nai­kin­tas. Gal tai už­ skai­ty­tų kaip kom­pen­sa­ci­ją – ža­lią­jį plo­ tą? Yra ir ki­to­kių al­ter­na­ty­vų. Rei­kia tik ieš­ko­ti. Ži­no­ma, gal tos prie­mo­nės yra bran­ges­nės nei aikš­te­lės as­fal­ta­vi­mas, ta­čiau ar ver­ta mo­kė­ti 30 tūkst. li­tų? Ga­ liau­siai vie­to­je žo­ly­no ga­li­ma pa­so­din­ti ir me­džių kie­me. Šiaip ža­los už ža­lių­jų plo­tų su­nai­k i­n i­mą at­ly­g i­n i­mas rei­ka­ lin­gas. Prie­šin­gu at­ve­ju, į ką pa­virs mū­ sų mies­tas. Vi­sur bū­tų išas­fal­tuo­ta. Ne­ lik­tų jo­k io me­d žio prie na­mo. To­k ios kom­pen­sa­ci­jos žmo­nes pri­ver­čia mąs­ ty­ti pla­čiau, žiū­rė­ti kū­ry­biš­kai, ieš­ko­ti ki­tų prie­mo­nių, gal­vo­ti, ką da­ry­ti, kad bū­tų su­nai­kin­ta kuo ma­ž iau žel­di­nių. Nuo to tik pa­tiems yra ge­riau.

L.Dū­dos tei­gi­mu, vi­siš­kai at­leis­ ti gy­ven­to­jus nuo mo­kes­čio už žel­ dy­nų su­nai­ki­ni­mą ne­ga­li­ma. „Mi­nist­ro įsa­ky­mo ne­pa­kei­si­ me. Ta­čiau Ap­lin­kos ko­ky­bės sky­ riaus spe­cia­lis­tai bu­vo ap­skai­čia­vę ir pa­tei­kę va­rian­tus, kaip su­ma­žin­ ti kom­pen­sa­ci­jos dy­dį“, – tvir­ti­no di­rek­to­rius. Pa­sak L.Dū­dos, gy­ven­to­jai vie­ toj kom­pen­sa­ci­jos ga­lė­tų at­so­din­ ti žel­di­nius – pa­vyz­džiui, ap­so­din­ ti gy­vat­vo­re aikš­te­lę. „Ta­da di­de­lių pi­ni­gų ne­rei­kės mo­kė­ti. Kai­nuos tik so­di­nu­kai“, – skai­čia­vo di­rek­to­rius. Be to, anot jo, kom­pen­sa­ci­jos su­ ma bū­tų su­ma­žin­ta ir at­si­žvel­gus į žo­ly­no ko­ky­bę. „Yra vi­so­kių va­rian­tų. Ta­čiau jie pa­ra­šė vie­ną raš­tą ir din­go“, – tei­ gė va­do­vas. Aikš­te­lė gy­ven­to­jams ne­prik­lau­sys

L.Dū­dai keis­ta pa­si­ro­dė tai, ko­dėl Nau­ja­kie­mio gat­vės 15 na­mo gy­ ven­to­jai neį­si­tei­si­na skly­po, kaip ska­ti­na sa­vi­val­dy­bė, o aikš­te­lę ren­ gia vals­ty­bi­nė­je že­mė­je. „Ta­da mo­kė­tų mo­kes­tį už že­mę, bū­tų skly­po šei­mi­nin­kai. Da­bar jie aikš­te­lę ren­gia vals­ty­bi­nė­je že­mė­je. Jos gy­ven­to­jai ne­ga­lės įre­gist­ruo­ti, ne­tu­rės jo­kių tei­sių į že­mę, ne­su­ kurs tur­to. Jei jie to­kiu ke­liu ei­na, tai te­gul su­si­mo­ka už žo­ly­ną. Jei įsi­tei­sin­tų skly­pą, ta­da vis­kas bū­ tų ki­taip“, – tvir­ti­no di­rek­to­rius. Pa­sak va­do­vo, Klai­pė­do­je yra 1 pro­c. dau­gia­bu­čių na­mų, prie ku­ rių įtei­sin­ti skly­pai. Dau­giau­sia jų – nau­jos sta­ty­bos. Iš vi­so uos­ta­ mies­ty­je yra per 2 tūkst. dau­gia­ bu­čių na­mų. „Gy­ven­to­jai tu­ri su­pras­ti, kad anks­čiau ar vė­liau tu­rės pri­si­skir­ti skly­pus prie dau­gia­bu­čių na­mų ir pri­va­lės pri­žiū­rė­ti sa­vo te­ri­to­ri­ją“, – pa­brė­žė L.Dū­da.

5

trečiadienis, rugsėjo 18, 2013

lietuva Su­si­tiks su ­ po­pie­žiu­mi

Keis­to­ki ­ klau­si­mai

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius šią sa­vai­ tę lan­ky­da­ma­sis Ro­mo­je su­si­tiks su po­pie­ žiu­mi Pran­ciš­ku­mi ir Ita­li­jos mi­nist­ru pir­ mi­nin­ku En­ri­co Let­ta. Su Ita­li­jos prem­je­ru bus ap­tar­tas Lie­tu­vos ir Ita­li­jos bend­ra­dar­ bia­vi­mas dvi­ša­lės pre­ky­bos ir eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo, taip pat in­ves­ti­ci­jų sri­ ty­se, Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai ei­ga. Po­pie­žiui bus įteik­ta ir do­va­na – lie­tu­ viš­ka vėt­run­gė.

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Li­nas Lin­ke­vi­ čius nu­si­ste­bė­jo, kad Ru­si­ja dėl vi­zos be­si­ krei­pian­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių pra­šo nu­ro­dy­ti iš­vy­ki­mo iš So­vie­tų Są­jun­gos da­tą. „Keis­ tos nuo­ro­dos į SSRS pa­raiš­ko­je gau­ti Ru­ si­jos vi­zą Lie­tu­vos pi­lie­čiams. „Iš­vy­ki­mo iš SSRS te­ri­to­ri­jos da­ta“. Sun­ku pa­mirš­ti?“ – ra­šo­ma mi­nist­ro „Twit­ter“ pa­sky­ro­je. Anot jo, toks pra­šy­mas pa­tei­kia­mas gi­mu­siems bu­vu­sios SSRS te­ri­to­ri­jo­je.

Ge­ne­ra­li­nei pro­ku­ra­tū­rai pa­pra­ šius Sei­mo pa­nai­kin­ti Pet­ro Gra­ žu­lio ne­lie­čia­my­bę, Sei­mas va­kar su­da­rė spe­cia­lią ko­mi­si­ją, ku­ri spren­di­mą tu­rės priim­ti per ma­ žiau nei tris sa­vai­tes.

Di­le­ma: V.Gir­ža­das tei­sė­tai grą­žin­tas į dar­bą, jam pri­klau­sys ir kom­

pen­sa­ci­ja už pri­vers­ti­nes pra­vaikš­tas, ta­čiau iš ko bus išieš­ko­ti pi­ni­ gai, kol kas ne­ži­nia. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Dar­be, bet dirb­ti ne­ga­li Pir­ma­die­nį Lie­tu­vos vy­riau­sia­jam ad­mi­nist­ra­ci­niam teis­mui priė­mus ga­lu­ti­nį spren­di­mą į FNTT di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jo pa­rei­gas grą­ žin­ti V.Gir­ža­dą, šis, pa­sak FNTT va­do­vo Kęs­tu­čio Ju­ce­vi­čiaus, jau va­kar pa­si­ro­dė dar­be. Ta­čiau rea­ liai pra­dė­ti dar­bo jis ne­ga­lė­jo, nes pa­rei­gū­nui iki šiol ne­grą­žin­tas lei­ di­mas dirb­ti su slap­ta in­for­ma­ci­ja. Į tar­ny­bą FNTT V.Gir­ža­dą grą­ ži­nęs teis­mas yra pa­nai­ki­nęs abu tuo­me­čio vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro Rai­mun­do Pa­lai­čio įsa­ky­mus – ir dėl lei­di­mo dirb­ti su slap­ta in­for­ ma­ci­ja pa­nai­ki­ni­mo, ir dėl V.Gir­ža­ do at­lei­di­mo. Pa­sak K.Ju­ce­vi­čiaus, vi­daus rei­ ka­lų mi­nist­ras Dai­lis Al­fon­sas Ba­ ra­kaus­kas šiuo me­tu spren­džia ke­lias tei­si­nes di­le­mas. Praė­ju­sių me­tų va­sa­rį at­lei­dus V.Gir­ža­dą iš pa­rei­gų, į jo vie­tą praė­ju­sių me­tų lie­pą bu­vo pa­skir­tas ki­tas pa­rei­gū­ nas – Ša­rū­nas Ra­mei­kis. „Da­bar mi­nist­ras spren­džia tei­ si­nę di­le­mą, nes vie­nas pa­rei­gas ei­na du žmo­nės. Tai jau mi­nist­ ro kom­pe­ten­ci­jos klau­si­mas, pa­ va­duo­to­jus ski­ria mi­nist­ras. <...> Šian­dien jis bus iš­spręs­tas, su vi­ daus rei­ka­lų mi­nist­ru šian­dien jau bu­vo ap­tar­tas ši­tas klau­si­mas ir bus priim­ti spren­di­mai. Ir V.Gir­ ža­das tik­rai bus pa­va­duo­to­ju“, – va­kar sa­kė K.Ju­ce­vi­čius. Kaip elg­tis – ne­ži­no

Ki­ta mi­nist­ro spren­džia­ma di­le­ ma – dėl lei­di­mo V.Gir­ža­dui dirb­ ti su slap­ta in­for­ma­ci­ja. Šį lei­di­mą įsa­ky­mu prieš at­leis­da­mas V.Gir­ ža­dą bu­vo pa­nai­ki­nęs tuo­me­tis vi­ daus rei­ka­lų mi­nist­ras R.Pa­lai­tis. Spren­di­mą pa­nai­kin­ti tei­sę dirb­

tūkst. litų

– tokio dydžio baudas Seimas siūlo numatyti už žiaurų elgesį su gyvūnais.

Svars­tys ko­mi­si­ja

Teis­mui grą­ži­nus Vy­tau­tą Gir­ža­dą į Fi­ nan­si­nių nu­si­kal­ti­ mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo pa­rei­ gas, šis nuo pat ry­ to sė­dė­jo dar­be. Ta­ čiau spren­di­mą dėl lei­di­mo dirb­ti jam su slap­ta in­for­ma­ci­ ja ins­ti­tu­ci­jos kol kas stum­do vie­na ki­tai.

Dar­be tik sė­di

4

ti su slap­ta in­for­ma­ci­ja mi­nist­ ras anuo­met mo­ty­va­vo Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) re­ ko­men­da­ci­ja. „Vals­ty­bės ir tar­ny­bos pa­slap­čių įsta­ty­me nė­ra tiks­liai reg­la­men­ tuo­tas toks at­ve­jis, tad kol kas Vi­ daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos tei­si­nin­kai šiuo klau­si­mu dis­ku­tuo­ja su VSD pa­rei­gū­nais. Kol neišsp­ręs­tas šis klau­si­mas, pri­pa­žin­ki­me, pu­sant­ rų me­tų ne­bu­vęs dar­be, gal žmo­gus ne­pra­tęs nuo pa­čios pir­mos mi­nu­ tės dirb­ti su slap­tais do­ku­men­ tais“, – svars­tė FNTT va­do­vas.

Dai­lis Al­fon­sas Ba­ra­kaus­kas:

Ne Vi­daus rei­ka­lų mi­ nis­te­ri­ja iš­duo­da lei­ di­mą dirb­ti su slap­ta in­for­ma­ci­ja, tai da­ro VSD. O V.Gir­ža­das at­krei­pė dė­me­sį, kad teis­mas pa­nai­ki­no vi­sus bu­vu­ sio mi­nist­ro R.Pa­lai­čio įsa­ky­mus. „Įsa­ky­mas dėl lei­di­mo dirb­ti su slap­ta in­for­ma­ci­ja pa­nai­ki­ni­mo bu­vo at­lei­di­mo prie­žas­tis. Teis­ mas pa­nai­ki­no abu įsa­ky­mus“, – BNS sa­kė V.Gir­ža­das ir pri­dū­rė, kad kol kas ne­svars­to, ką da­ry­tų, jei ki­tą sa­vai­tę bus priim­tas spren­ di­mas ir dėl bu­vu­sio FNTT va­do­vo Vi­ta­li­jaus Gai­liaus. Spren­di­mą stum­do

Ta­čiau kas tu­ri nu­spręs­ti, ar grą­ žin­ti V.Gir­ža­dui lei­di­mą dirb­ti su slap­ta in­for­ma­ci­ja, val­džios at­sto­ vai ne­su­ta­ria ir baks­no­ja pirš­tais vie­ni į ki­tus. Vi­daus rei­ka­lų mi­

nis­te­ri­jai va­do­vau­jan­tis D.A.Ba­ ra­kaus­kas va­kar pa­reiš­kė, jog tai – VSD kom­pe­ten­ci­ja, VSD va­do­vo Ge­di­mi­no Gri­nos žo­džius per­tei­ kęs at­sto­vas spau­dai Vy­tau­tas Ma­ kaus­kas – kad tai tu­ri nu­spręs­ti Vi­ daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja. „Vals­ty­bės ir tar­ny­bos pa­slap­čių įsta­ty­mas ga­lio­ja vi­siems pa­slap­ čių su­bjek­tams vie­no­dai. O VSD nė­ra ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri spren­džia to­ kio po­bū­džio gin­čus. Ši tei­si­nė ko­ li­zi­ja – Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ jos disk­re­ci­ja, t. y. kaip jie nu­spręs, taip ir bus“, – sa­kė V.Ma­kaus­kas. O vi­d aus rei­ka­l ų mi­n ist­ras D.A.Ba­ra­kaus­kas va­kar tei­gė ke­ti­ nąs kon­sul­tuo­tis su VSD dėl lei­di­ mo V.Gir­ža­dui dirb­ti su slap­ta in­ for­ma­ci­ja. „Ne teis­mas nu­spren­džia, ar tu­ ri tei­sę pa­rei­gū­nas dirb­ti su slap­ta in­for­ma­ci­ja. Ši­tą tei­sę tu­ri ir pa­tik­ rą at­lie­ka VSD, ir aš jau kar­to­jau ne vie­ną kar­tą, jog vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ras šian­dien, ko ge­ro, po pus­ va­lan­džio, kreip­sis į VSD, kad šis paaiš­kin­tų, ar tu­ri ga­lio­jan­tį lei­di­ mą V.Gir­ža­dui, ar rei­kia nau­jo“, – va­kar po­piet pa­brė­žė jis. D.A.Ba­ra­kaus­kas tei­gė, kad lei­ di­mų dirb­ti su slap­ta in­for­ma­ci­ ja iš­da­vi­mas nė­ra jo funk­ci­ja: „Ne Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja iš­duo­da lei­di­mą dirb­ti su slap­ta in­for­ma­ci­ ja, tai da­ro VSD.“ Be­je, pa­si­gir­do nuo­mo­nių, kad dėl pri­vers­ti­nių V.Gir­ža­do pra­ vaikš­tų su­si­kau­pu­sią so­li­džią kom­ pen­sa­ci­ją tu­rė­tų su­mo­kė­ti ne kas ki­tas, o sku­bo­tą spren­di­mą priė­ męs tuo­me­tis vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ras R.Pa­lai­tis. Pats R.Pa­lai­tis va­kar į skam­bu­čius te­le­fo­nu neat­ sa­ki­nė­jo. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Lai­ki­na­jai Sei­mo ko­mi­si­jai, ku­ ri nag­ri­nės ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ ro krei­pi­mą­si dėl par­la­men­ta­ro P.Gra­žu­lio imu­ni­te­to pa­nai­ki­ni­ mo, va­do­vaus Dar­bo par­ti­jos na­ rys Me­čis­lo­vas Zas­čiu­rins­kas. Ko­ mi­si­jos vi­ce­pir­mi­nin­ku pa­skir­tas kon­ser­va­to­rius Sta­sys Šed­ba­ras. Sei­mas nu­ma­tė, kad ko­mi­si­ ja ty­ri­mą pri­va­lo at­lik­ti iki spa­ lio 7 d. Už lai­ki­no­sios ko­mi­si­jos su­ da­ry­mą bal­sa­vo 72 Sei­mo na­riai, prieš bu­vo ke­tu­ri, su­si­lai­kė 13 par­la­men­ta­rų. Va­kar ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Da­rius Va­lys krei­pė­si į Sei­mą su pra­šy­mu leis­ti su­var­žy­ti mi­nė­to Sei­mo na­rio, pri­klau­san­čio Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jai, P.Gra­ žu­lio lais­vę ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų by­lo­je. Tai pa­da­ry­ti D.Va­lio pra­šė Vil­ niaus ap­skri­ties vy­riau­sia­sis po­

li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas, no­rin­tis pa­ trauk­ti P.Gra­žu­lį ad­mi­nist­ra­ci­nėn at­sa­ko­my­bėn dėl jo el­ge­sio per gė­jų ei­ty­nes Vil­niu­je. Kaip tvir­ ti­no D.Va­lys, po­li­ci­ja nu­ro­do, kad P.Gra­žu­lis lie­pos 27 d. apie 12.45 val. Vil­niu­je, Ge­di­mi­no pro­spek­ te, „ne­vyk­dė tei­sė­tų po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nų rei­ka­la­vi­mų su­sto­ti, nei­ ti į ren­gi­nį „Bal­tic Pri­de 2013“ bei ne­per­ženg­ti spe­cia­lios po­li­ci­jos „stop“ juos­tos, ak­ty­viais veiks­ mais, nau­do­da­mas jė­gą, stum­da­ mas po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus, ban­dė pra­si­verž­ti į ren­gi­nį, o su­lai­ko­mas ban­dė iš­trūk­ti“. P.Gra­žu­liui dėl šio in­ci­den­to gre­sia bau­da nuo 300 iki 500 li­tų ar­ba ad­mi­nist­ra­ci­nis areš­tas nuo 15 iki 30 pa­rų. Pats P.Gra­žu­lis pa­reiš­kė, kad nie­ko ne­si­gai­li ir ly­giai taip pat elg­sis atei­ty­je. „Ir atei­ty ne­pak­lu­siu, – į klau­ si­mą, ar ir to­liau ne­kreips dė­me­ sio į pa­rei­gū­nų nu­ro­dy­mus, at­ sa­kė P.Gra­žu­lis. – Aš jums sa­kiau de­šimt kar­tų – aš pri­pa­žįs­tu, kad gy­niau Kons­ti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tas ver­ty­bes ir atei­ty­je taip da­ry­siu.“ „Klaipėdos“, BNS inf.

Pa­reiš­ki­mas: „Ir atei­ty ne­pak­lu­siu“, – taip va­ka­rykš­tį pro­ku­ro­ro

pra­šy­mą pa­si­ti­ko P.Gra­žu­lis.

Bu­tau­to Ba­raus­ko / BFL nuo­tr.

EK įspė­jo Ru­si­ją Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) va­kar pa­ ra­gi­no Ru­si­ją ne­del­siant pa­nai­ kin­ti ap­ri­bo­ji­mus lie­tu­viš­koms pre­kėms ir tei­gė, kad pre­ky­bą trik­dan­tys veiks­mai neat­ro­do pa­grįs­ti.

„Pre­ky­bą trik­dan­tys Ru­si­jos ins­ ti­tu­ci­jų veiks­mai neat­ro­do pa­ grįs­ti. To­dėl EK ti­ki­si, kad Ru­ si­jos ins­ti­tu­ci­jos ne­dels­da­mos pa­nai­kins ne­pag­rįs­tus ap­ri­bo­ji­ mus“, – BNS pra­ne­šė EK at­sto­ vy­bė Lie­tu­vo­je. Ats­to­vy­bė nu­ro­dė, kad EK ga­vo va­kar iš­siųs­tą Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro Li­no Lin­ke­vi­ čiaus laiš­ką dėl Lie­tu­vos pre­kėms tai­ko­mų Ru­si­jos mui­ti­nės ap­ri­bo­ ji­mų. „Ko­mi­si­ja to­liau įdė­miai ste­bės si­tua­ci­ją ir im­sis rei­kia­mų veiks­ mų, kad pa­dė­tų ne­pag­rįs­tą spau­ di­mą pa­ti­rian­čioms ša­lims“, – tei­gė at­sto­vy­bė.

Dėl Ru­si­jos griež­tes­nio lie­tu­viš­ kų pre­kių tik­ri­ni­mo L.Lin­ke­vi­čius iš­siun­tė laiš­ką ES vy­riau­sia­jai įga­ lio­ti­nei už­sie­nio rei­ka­lams ir sau­ gu­mo po­li­ti­kai Cat­he­ri­ne Ash­ton, EK vi­cep­re­zi­den­tui Sii­mui Kal­la­ sui, EK ko­mi­sa­rams Al­gir­dui Še­ me­tai, Ka­re­liui De Guch­tui ir Šte­ fa­nui Füle’i. Laiš­ku mi­nist­ras ES ins­ti­tu­ci­jas in­for­ma­vo apie Ru­si­jos mui­ti­nės pra­dė­tą de­ta­lią­ją pa­tik­rą, nuo rug­sė­jo 11 d. tai­ko­mą Lie­tu­vos kro­vi­niams bei ve­žė­jams. Taip pat at­kreip­tas dė­me­sys į nuo rugp­jū­čio 30 d. Lie­tu­vos bei Ru­si­jos pa­sie­ny­je Ru­si­jos tai­ko­ mas nuo­dug­nios tik Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­tų leng­vų­jų au­to­mo­bi­ lių pa­tik­ros pro­ce­dū­ras, dėl ku­ rių Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ ja bu­vo pri­vers­ta re­ko­men­duo­ti Lie­tu­vos gy­ven­to­jams su­si­lai­ky­ ti nuo ne­bū­ti­nų ke­lio­nių į Ka­ra­ liau­čiaus sri­tį. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

6

trečiadienis, rugsėjo 18, 2013

nuomonės

Čem­pio­na­tas pra­no­ko lū­kes­čius

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

397 728

telefonas@kl.lt

Gaidiškos prognozės

At­ra­kin­ki­te var­te­lius

Gal ga­lė­tų dar­že­lio va­do­vai at­sa­ky­ti klai­pė­die­čiams, ko­dėl šim­tai žmo­ nių tu­ri sa­vo vai­kus ves­ti į dar­že­ lį, su­kda­mi ra­tus? Dar­že­lio „Kle­ve­ lis“ te­ri­to­ri­ja ap­tver­ta tvo­ra. Nors ten yra dve­ji var­te­liai, bet vie­ni jų – nuo­lat už­ra­kin­ti. Žmo­nės tu­ri apei­ ti ko­ne pu­sę ki­lo­met­ro. Iš ry­to ir va­ ka­re vis ten­ka žings­niuo­ti ra­tais, o dar­že­lio dar­buo­to­jai net ne­ža­da at­ ra­kin­ti ant­rų­jų var­te­lių, pro ku­riuos bū­tų daug pa­to­giau vaikš­čio­ti.

Zig­man­tas Ju­re­vi­čius

J

eigu gaidys vis dėlto buvo teisus? Toks klausimas neapleidžia va jau kokias dvi savaites. Ne, žinoma, prognozuoti Lietuvos krepšininkų vietą Europos čempionate, atleiskit, kažką apdergiant gal ir nelabai estetiška. Bet kas, jei tas gaidys viską žinojo iš anksto? Va dabar jau aiškėja, kad raibaplunksnio prognozė, kad ir ne itin kvapni, yra tikrai, dovanokit, ne š... verta. Kai vieno verslininko Orakulu pavadintas gaidys prieš čempionato Slovėnijoje startą šimtų žmonių akivaizdoje nusilengvino ant 4-ąja vieta pažymėto langelio, žiūrovai nusivylė. Prieš „Eurobasket“ pradžią tūkstančiai, šimtai tūkstančių krepšinio gerbėjų iš Marijos žemės tikino: „Mes be aukso nenurimsim!“ O vienas toks per krepšininkų palydėtuves užbaubė: „Už Lietuvą, vyrai!!!“ Nedaug trūko, kad vyrai už Lietuvą būtų „varę“ jau gimtinėje. Jei ne stebuklingas išsigelbėjimas su bosniais, lietuviams šventė Slovėnijoje būtų pasibaigusi po pirmojo etapo. Tada tie patys pseudopatriotai galbūt jau būtų sumaišę juos

Vis dėlto vien patekti į pusfinalį būtų vertybė. Juk tai – intriga iki paskutinių pirmenybių minučių. su žemėmis. Bet užuot gražuliškai šūkavę paskaičiuokime. Ką mums reikštų 4-oji vieta? Sakoma, kad ji – pati blogiausia. Net blogesnė nei paskutinė. Įveiki ilgą kelią, nugali ne vieną galingą varžovą. Medalis – jau čia pat. Ir staiga visas griūva, subyra į šipulius. Vis dėlto vien patekti į pusfinalį būtų vertybė. Juk tai – intriga iki paskutinių pirmenybių minučių. Kelialapis į kitąmet Ispanijoje vyksiantį pasaulio čempionatą. Ir medalis, nors ir „medinis“. Kaip po Londono olimpiados tramdydama ašaras konstatavo Austra Skujytė: „Parvešiu Lietuvai medinį medalį.“ Man asmeniškai tas daugiakovininkės medinis titulas teigiamų emocijų ir pasididžiavimo Lietuva suteikė daugiau nei, pavyzdžiui, vieno bokso žaliūko ringe pelnyta bronza. Kai matai atletą, kovai su varžovais, metrais ir sekundėmis atidavusį visas jėgas ir po finišo bejėgiškai krintantį ant tako, negali nejausti pagarbos. Jei Jono Kazlausko kariauna ketvirtadienį Liublianoje kausis taip, kad po rungtynių norėsis tik griūti ant parketo, mes atleisime daug ką. O kol kas gyvensime viltimi. Kad nepasikartos praėjusio Europos čempionato tragedija.

Zig­mas

Dėl pa­sta­to bus var­go

Pri­pa­ži­ni­mas: Klai­pė­da to­kių aukš­to ly­gio sun­kio­sios at­le­ti­kos var­žy­bų su­lau­kė pir­mą kar­tą. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

U

os­ta­mies­ty­je su­reng­ti Eu­ ro­pos jau­nu­čių ir jau­nių sun­kio­sios at­le­ti­kos čem­ pio­na­tai ne­li­ko neį­ver­tin­ ti – Klai­pė­dos val­džią pa­sie­kė fe­de­ ra­ci­jos pa­rei­gū­nų pa­dė­kos. Eu­ro­pos sun­kio­sios at­le­ti­kos fe­ de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas An­to­nio Ur­so nuo­šir­džiai pa­dė­ko­jo uos­ta­mies­čio me­rui Vy­tau­tui Grub­liaus­kui už sa­ vi­val­dy­bės pa­gal­bą or­ga­ni­zuo­jant Se­no­jo že­my­no čem­pio­na­tą. Pri­si­min­da­mas rug­sė­jo pir­mą­ ją sa­vai­tę uos­ta­mies­ty­je vy­ku­sį čem­pio­na­tą, sun­kio­sios at­le­ti­kos

tre­ne­ris Bro­nius Vyš­niaus­kas tei­ gė, kad klai­pė­die­čių pa­stan­gos ir dar­bas or­ga­ni­zuo­jant čem­pio­na­tą įver­tin­tas ne tik Eu­ro­pos sun­kio­ sios at­le­ti­kos fe­de­ra­ci­jos va­do­ vų ofi­cia­lio­mis pa­dė­ko­mis, ku­ rių su­lauk­ta be­veik de­šimt, bet ir spor­ti­nin­kų bei tre­ne­rių at­si­lie­ pi­mais. „Mums dau­ge­lis sa­kė, kad bent jau per praė­ju­sį de­šimt­me­tį taip pui­kiai or­ga­ni­zuo­to čem­pio­na­to Eu­ro­po­je ne­bu­vo. Juk Klai­pė­do­je su­si­rin­ko apie 450 čem­pio­na­to da­ ly­vių iš 37 vals­ty­bių. Mes ma­tė­me,

kad vi­si jie iš­si­ve­žė pa­čius ge­riau­ sius ir ma­lo­niau­sius pri­si­mi­ni­mus apie Klai­pė­dą ir mū­sų ga­li­my­bes or­ga­ni­zuo­ti to­kio ran­go čem­pio­ na­tą“, – Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me ci­tuo­ja­ mas B.Vyš­niaus­kas. Pa­sak klai­pė­die­čių tre­ne­rio, pui­kų praė­ju­sio čem­pio­na­to or­ ga­ni­za­vi­mą ir jo po­pu­lia­ru­mą liu­di­jo ir toks fak­tas: tie­sio­gi­ nę var­žy­bų trans­lia­ci­ją in­ter­ne­tu ste­bė­jo dau­giau nei 400 tūkst. žmo­nių. „Klai­pė­dos“ inf.

Pareigūnams – skambutis dėl niekų

N

o­riu ap­gin­ti po­li­ci­ją, o tiks­liau – Bend­ro­sios pa­ gal­bos cent­rą ir pa­gal­bos nu­me­rį 112. Po ke­lių nu­ ti­ki­mų man ta­po aiš­ku, ko­dėl jie ne vi­sur su­spė­ja. Pa­pa­sa­ko­siu du su ma­ni­mi su­si­ ju­sius įvy­kius, kai bend­ro­sios pa­ gal­bos te­le­fo­nu bu­vo nau­do­ja­ma­si ker­ši­jant, pikt­nau­džiau­jant, no­rint su­ves­ti są­skai­tas. Štai rug­sė­jo 10-osios pa­va­ka­ry man at­ve­žė mal­kų. Ma­ši­nos vai­ ruo­to­jas iš­ver­tė mal­kas ant trin­ke­ lių tarp ma­no val­dų ir ša­lia esan­čio bend­ra­bu­čio. Ke­lios mal­kos at­si­rė­ mė į bend­ra­bu­čio tvo­rą. Tad vie­nas po­nas iš­kvie­tė po­li­ci­ją. Ma­no ma­ ny­mu, toks žings­nis tik truk­dė 112 nu­me­rio ope­ra­to­rius, o po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai dėl kaž­ko­kio kvai­lo iš­ kvie­ti­mo gal­būt ne­ga­lė­jo da­ly­vau­ti tik­rai dra­ma­tiš­ko­se si­tua­ci­jo­se, pa­ vyz­džiui, kai Klai­pė­dos ra­jo­ne pa­ gal­bos šau­kė­si vy­ro mu­ša­ma 4 vai­ kų ma­ma. Bu­vo ir ki­tas ku­rio­zi­nis at­ve­jis. Ne­se­niai apie 8 val. ry­to kam­ba­ri­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

Pet­ras

Pui­kūs dvi­ra­čių ta­kai

Gy­ve­nu Klai­pė­do­je. Dvi sa­vai­tes pas ma­ne vie­šė­jo gi­mi­nai­tis iš Vil­ niaus. Vieš­na­gė tik­rai neap­kar­to nei jam, nei mums, nes jis at­si­ve­žė sa­vo dvi­ra­tį ir juo kas­dien ke­liau­ da­vo tai į Ni­dą, tai į Pa­lan­gą. Sve­ čias ne­ga­lė­jo at­si­džiaug­ti pa­jū­rį jun­gian­čiais dvi­ra­čių ta­kais, ku­ rie pui­kiai įreng­ti ir pri­tai­ky­ti tu­ riz­mui. Jis ti­ki­no, kad nie­ko pa­na­ šaus ap­link Vil­nių nė­ra. Pa­si­ro­do, kar­tais mes pa­tys neį­ver­ti­na­me to, ką tu­ri­me. In­ga

Var­gi­na ry­ti­nės spūs­tys

Ry­tą va­žiuo­ti į dar­bą sa­vo trans­ por­tu, pra­si­dė­jus moks­lo me­tams, ta­po kan­čia. Toks įspū­dis, kad vi­ si mies­to gy­ven­to­jai pu­sę aš­tuo­ nių ry­to sė­da į sa­vo ma­ši­nas ir ju­ da vie­na kryp­ti­mi. Lai­ku pa­siek­ti mo­kyk­lą ar dar­bo vie­tą, va­žiuo­jant iš mie­ga­mų­jų ra­jo­nų, ta­po ne­beį­ ma­no­ma. Ma­ny­čiau, kad si­tua­ci­ ja pui­kiai ži­no­ma ir Ke­lių po­li­ci­jai, tik klau­si­mas, ko­dėl jie ne­re­gu­liuo­ ja eis­mo ry­ti­nio pi­ko me­tu? Dai­va

Laz­da tu­ri du ga­lus

Tarnyba: į Bend­ro­sios pa­gal­bos cent­rą besikreipiantys žmonės ne vi-

sada tinkamai vertina situacijos rimtumą.

ne šluo­ta šla­viau kie­mą, vie­to­mis ko­tu pa­krapš­ty­da­ma žo­lę. Kai­my­ nai iš bend­ra­bu­čio už tai jau no­rė­ jo kvies­ti po­li­ci­ją. Bet ne­spė­jo, nes kol kai­my­nas pa­skam­bi­no, iš­mu­ šė 8 val. Dėl kiek­vie­nos smulk­me­nos kvies­tis pa­rei­gū­nus, ma­nau, yra pikt­nau­džia­vi­mas. Siū­ly­čiau, kad tiems, ku­rie dėl be­pras­mio, men­

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

ka­ver­čio ne­su­ta­ri­mo kvie­čia po­li­ ci­ją, bū­tų ski­ria­ma bau­da ar­ba iš jų bū­tų rei­ka­lau­ja­ma kom­pen­suo­ti pa­rei­gū­nų pa­tir­tas iš­lai­das. Gal ta­ da dėl kiek­vie­no pirs­te­lė­ji­mo ne­ bū­tų vai­ko­ma po­li­ci­ja, o be­pras­ miš­kai su­gaiš­tą lai­ką pa­rei­gū­nai ga­lė­tų skir­ti svar­bes­nėms ne­lai­ mėms už­kar­dy­ti. Gy­ven­to­ja

Klau­siau­si ži­nių, ku­rio­se pra­ne­šė, kad val­di­nin­kų al­gos di­dės nuo spa­ lio. Te­gul džiau­gia­si Sei­mo na­riai, mi­nist­rai, vi­ce­mi­nist­rai, tei­sė­jai, kad išaugs jų at­ly­gi­ni­mai. Ga­lės ap­ lan­ky­ti dar ko­kią nors eg­zo­tiš­ką ša­ lį. Ži­no­ma, dėl dir­ban­čių pen­si­nin­ kų pen­si­jų grą­ži­ni­mo ne­rei­kia su­kti gal­vos, kuo grei­čiau jie ko­jas pa­kra­ tys, tuo ge­riau Lie­tu­vai – ne­be­rei­kės vals­ty­bei mo­kė­ti neiš­mo­kė­tų pen­ si­jų. Tik val­dan­tie­ji už­mirš­ta, kad laz­da tu­ri du ga­lus – kuo pa­tys sei­ kės, tuo ir jiems bus at­sei­kė­ta. Pen­si­nin­kė Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Te­ko skai­ty­ti, kad ba­jo­rai se­no­vė­ je pri­derg­da­vo ir pa­lik­da­vo. Ma­no nuo­mo­ne, taip nu­tiks su se­nuo­ju Mu­zi­ki­niu teat­ru. Kai tik bus pa­ sta­ty­tas nau­jas, se­na­sis bus pa­lik­ tas ir ap­leis­tas. Vals­ty­bė duos pi­ ni­gų nau­joms sta­ty­boms, o se­ną­jį pa­sta­tą per­duos sa­vi­val­dy­bei. Ką ji su tuo pa­sta­tu da­rys? Pa­si­keis val­ džia, o kas ta­da bus?

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiadienis, rugsėjo 18, 2013

užribis Tik­rins pa­dan­gas

Lie­jo­si dy­ze­li­nas

Nut­rau­kė du­jų vamz­dį

Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ras ruo­šia ak­ci­ją „Pa­si­rin­ki­te sau­gias pa­dan­gas: ne­ri­zi­kuo­ki­te pės­čių­ jų sau­gu­mu“. Ak­ci­jos me­tu tri­ juo­se di­džiuo­siuo­se ša­lies mies­ tuo­se bus tik­ri­na­ma, ar au­to­mo­ bi­lių pa­dan­gų pro­tek­to­riaus gy­lis ati­tin­ka nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus. Ren­gi­nys vyks rug­sė­jo 30 d. nuo 10 val. Mi­ni­jos g. 90.

Klai­pė­dos ap­skri­ties ug­nia­ge­siai ir ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai va­kar sku­bė­jo aiš­kin­tis, kas 10 km ruo­že iš­lais­tė dy­ze­li­ną. De­ga­lų čiurkš­lė grei­čiau­ siai lie­jo­si iš pra­kiu­ru­sio au­to­mo­ bi­lio ba­ko, nes pa­rei­gū­nai ap­ti­ko dy­ze­li­no žy­mes ant Kre­tin­gos ke­ lio, ve­dan­čio Kre­tin­ga­lės link. Aiš­ ki­na­ma­si, kas už­ter­šė as­fal­to dan­ gą. Da­lis de­ga­lų su­rink­ta.

Klai­pė­dos ra­jo­ne že­mę ka­sę sta­ ty­bi­nin­kai nu­trau­kė gam­ti­nių du­jų vamz­dį. Klip­šių kai­me pri­ va­tų skly­pą tvar­kę vy­rai esą ne­ ži­no­jo, ku­rio­je vie­to­je bu­vo nu­ ties­ta du­jų tie­ki­mo tra­sa. Ka­sant že­mę, tech­ni­ka už­ka­bi­no du­ jų vamz­dį. Į įvy­kio vie­tą bu­vo iš­ kvies­ta ava­ri­nė tar­ny­ba, in­ci­den­ to me­tu nie­kas ne­nu­ken­tė­jo.

Su ver­tin­gu daik­tu – tiesiai į po­li­ci­ją As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nai ra­gi­na gy­ven­to­jus rū­pin­tis sa­vo tur­to ap­ sau­ga. Pra­si­dė­jus moks­lo me­tams, jie pri­me­na, kad daik­tų žy­mė­ji­mas po­li­ci­jo­je yra ne­mo­ka­mas, o va­gys­ tės at­ve­ju spe­cia­li žy­ma ga­li pa­dė­ti su­ras­ti pra­din­gu­sį daik­tą.

Vandalizmas: Smil­te­lės gat­vės 29-ojo na­mo fasadą savaitgalį „išgražino“ grafičiai.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tep­lionių meistrai nesiilsi Pie­ti­nė­je mies­to da­ ly­je tep­lio­to­jų au­ ko­mis per sa­vait­ ga­lį ta­po pen­kių na­ mų gy­ven­to­jai.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Na­mus pri­žiū­rin­čios įmo­nės dar­ buo­to­jai už­fik­sa­vo, kad van­da­lai nu­nio­ko­jo Sta­ty­bi­nin­kų pro­spek­to 12, 14 ir 16 na­mų sie­nas. Nuo gra­ fi­čių mė­gė­jų nu­ken­tė­jo ir Smil­te­lės gat­vės 29 na­mas bei Liu­be­ko 3 na­ mo fa­sa­das. Pas­ta­t us ad­m i­n ist­r uo­jan­č ios įmo­nės „Vi­tės val­dos“ di­rek­to­rius Jev­ge­nij Sa­kovs­kij aiš­ki­no, kad pa­ ste­bė­jus pa­da­ry­tą ža­lą gy­ve­na­mų­ jų na­mų sie­noms su­ra­šo­mi ak­tai ir įmo­nė krei­pia­si į po­li­ci­ją. „Mes ir šį kar­tą krei­pė­mės į po­li­ ci­ją. Tai ne pir­mas kar­tas, kai pra­šo­

me pa­gal­bos, ta­čiau net ir su­lai­kius nio­ko­to­ją, įvy­kus ne vie­nam teis­mo pro­ce­sui, rea­liai ža­la mums ne­bu­vo at­ly­gin­ta“, – pa­ste­bė­jo J.Sa­kovs­kij. Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ me nuo­spren­dį jau yra iš­gir­dęs vie­ nas žy­miau­sių uos­ta­mies­čio „ta­ ge­rių“ Gin­ta­ras Gen­čas, ži­no­mas „Gin ov“ pseu­do­ni­mu. „Teis­mai skel­bia nuo­spren­džius, ski­ria­mos vie­šų­jų dar­bų baus­mės, bet pri­teis­tos ža­los šie vei­kė­jai ne­

Toks niek­da­rių el­ge­ sys tik siu­ti­na, nes gra­fi­čio nu­va­ly­mo ar už­da­žy­mo pa­slau­ gos nė­ra pi­gios.

sku­ba at­ly­gin­ti“, – pa­ste­bė­jo J.Sa­ kovs­kij. „Vi­tės val­dų“ ad­mi­nist­ra­ci­ja šį pa­va­sa­rį už­da­žė vi­sus prie­ši­nius, ku­riuos ap­ti­ko ant įmo­nės ad­mi­ nist­ruo­ja­mų na­mų sie­nų. „Ta­čiau jau po dvie­jų die­nų ant vie­no iš na­mų vėl at­si­ra­do gra­fi­

tis. Prieš tai bu­vęs pie­ši­nys užė­ mė maž­daug de­šim­ties kvad­ra­ ti­nių met­rų plo­tą, o ant švie­žių da­žų ne­tru­kus bu­vo nu­pieš­tas dar di­des­nis“, – ap­gai­les­ta­vo J.Sa­kovs­kij. Toks niek­da­rių el­ge­sys tik siu­ti­ na, nes gra­fi­čio nu­va­ly­mo ar už­da­ žy­mo pa­slau­gos nė­ra pi­gios. „Juk tai kai­nuo­ja. Gy­ven­to­jai pri­ vers­ti mo­kė­ti iš sa­vo ki­še­nės. Tie­ sa, mes gy­ven­to­jams ne­pa­tei­kia­me są­skai­tų už šiuos dar­bus. Daž­ niau­siai gra­fi­čius už­da­žo­me iš na­ mo eksp­loa­ta­ci­nių lė­šų. Ta­čiau už šiuos pi­ni­gus ge­riau bū­tų at­lik­ti re­ mon­to dar­bus, o ne už­da­ži­nė­ti pie­ ši­nius ant na­mų sie­nų“, – kal­bė­jo J.Sa­kovs­kij. Na­mų sa­vi­nin­kams, ku­rie ne­ siims prie­mo­nių pa­nai­kin­ti to­kias ter­lio­nes, gre­sia bau­dos. „Ta­čiau už kaž­kie­no pa­da­ry­tą nu­si­kal­ti­mą gy­ven­to­jai tu­ri mo­kė­ ti iš sa­vo ki­še­nės. Tai yra pa­ra­dok­ sas“, – pa­ste­bė­jo J.Sa­kovs­kij. Šį kar­tą su­skai­čiuo­ta, kad per sa­ vait­ga­lį van­da­lų pa­da­ry­ta ža­la sie­ kia 2,6 tūkst. li­tų. Įvy­kį ti­ria Klai­pė­dos po­li­ci­jos 2-asis ko­mi­sa­ria­tas.

Rė­žė­si į mal­kų krū­vą ir pa­bė­go Klai­pė­dos po­li­ci­jai rū­pes­čių su­ kė­lė pir­ma­die­nį au­to­mo­bi­lį „Au­di 80“ uos­ta­mies­ty­je vai­ra­vęs pen­ kio­lik­me­tis.

Mi­tu­vos gat­vė­je apie 13.55 val. jo vai­ruo­ja­ma ma­ši­na at­si­tren­kė į mal­kų krū­vą ir iš įvy­kio vie­tos nu­ va­žia­vo. Ne­to­lie­se pa­tru­lia­vęs po­

li­ci­jos eki­pa­žas pa­ste­bė­jo „Au­di“, bet vai­ruo­to­jas, pa­ma­tęs po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus, pa­di­di­no grei­tį ir ban­ dė nuo jų pa­bėg­ti. Strė­vos gat­vės na­mo kie­me au­ to­mo­bi­lis ir jo vai­ruo­to­jas, 1998 m. gi­męs A.A., bu­vo su­lai­ky­ti. Į įvy­kio vie­tą iš­kvies­ta pen­kio­lik­ me­čio ma­ma. Paaiš­ki­ni­me po­li­ci­jai

ne­pil­na­me­tis tei­gė au­to­mo­bi­lį pa­ siė­męs nie­kam ne­ži­nant, mat no­rė­ jęs pa­si­va­ži­nė­ti. Mal­kų sa­vi­nin­kas ža­los sa­kė ne­pa­ty­ręs ir ko­kios nors po­li­ci­jos pa­gal­bos at­si­sa­kė. Vai­ki­nui ad­mi­nist­ra­ci­nės tei­sės pa­žei­di­mo pro­to­ko­las ne­su­ra­šy­tas, ka­dan­gi jam dar nė­ra 16 me­tų. „Klai­pė­dos“ inf.

Klai­pė­dos po­li­ci­jos Vie­šo­sios tvar­ kos biu­ro Pre­ven­ci­jos po­sky­rio spe­ cia­lis­tė Au­re­li­ja Stu­den­co­va pa­sa­ ko­jo, kad kol kas pa­rei­gū­nams dar ne­te­ko pa­žy­mė­ti kaž­ko­kio ypa­tin­ go daik­to. „Daž­niau­siai spe­cia­liu žy­mek­liu žy­mi­mi moks­lei­vių tu­ri­mi daik­ tai – mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai, gro­tu­vai, kom­piu­te­riai, vaiz­do ir gar­so tech­

ni­ka. Daž­nai ren­gia­me to­kias ak­ ci­jas mo­kyk­lo­se“, – pa­sa­ko­jo pa­ rei­gū­nė. No­rint po­li­ci­jo­je už­re­gist­ruo­ti sa­vo daik­tą, pri­va­lu tu­rė­ti as­mens ir daik­to įsi­gi­ji­mo do­ku­men­tus. „Dvi­ra­čius ir ki­tus daik­tus, ku­rie tu­ri kie­tus pa­vir­šius, gra­vi­ruo­ja­me spe­cia­lia tech­ni­ka. Šią va­sa­rą taip pa­žy­mė­jo­me dau­giau nei 300 dvi­ ra­čių“, – ti­ki­no A.Stu­den­co­va. Pa­žy­mė­ti daik­tai ir jų sa­vi­nin­ ko duo­me­nys už­re­gist­ruo­ja­mi, o daik­tams su­tei­kia­mi in­di­vi­dua­lūs ko­dai. Gy­ven­to­jams pa­gei­dau­jant, apy­ lin­kių ins­pek­to­riai bei bend­ruo­me­ nės pa­rei­gū­nai ga­li at­vyk­ti pa­žy­ mė­ti daik­tus į na­mus, se­niū­ni­jas, bend­ruo­me­nių cent­rus, mo­ky­mo įstai­gas.

Per sa­vai­tę sulaikė 300 grei­čio vir­šy­to­jų

Rei­das: Klai­pė­dos ap­skri­ty­je per sa­vai­tę nu­baus­ti 326 grei­tį vir­ši­ję vai­

ruo­to­jai.

Klai­pė­dos ap­skri­ties Vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai tik­ri­no, kaip lai­ko­ma­si sau­gaus grei­čio tai­syk­lių. Pa­rei­gū­nai taip pat ste­bė­jo, ar vai­ruo­to­jai bei ke­ lei­viai se­gi dir­žus ir nau­do­ja spe­ cia­lią­sias sė­dy­nes.

Per sa­vai­tę Klai­pė­dos ap­skri­ty­je pa­rei­gū­nams už grei­čio vir­ši­ji­mą įkliu­vo 326 vai­ruo­to­jai, o Kau­no ap­skri­ty­je bu­vo nu­sta­ty­ti 374 pa­ žei­dė­jai. Dau­giau­sia pa­žei­dė­jų nu­sta­tė Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nai, išaiš­ki­nę 163 Ke­lių eis­mo tai­syk­lių ne­si­lai­kiu­sius vai­ruo­to­jus. Pa­lan­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

gos po­li­ci­ja su­stab­dė 77, Ne­rin­gos – 21 vai­ruo­to­ją, ne­si­lai­kiu­sį sau­ gaus grei­čio. Tik­rin­da­mi, ko­kiu grei­čiu ap­ skri­ties ke­liuo­se va­žiuo­ja au­to­mo­ bi­liai, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai nu­sta­ tė ir 346 įvai­rius ki­tus Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mus. 72 as­me­nys praė­ju­sią sa­vai­tę ne­ si­lai­kė sau­gos dir­žų ir spe­cia­lių­ jų sė­dy­nių nau­do­ji­mo tvar­kos. Iš jų 55 bu­vo suau­gu­sie­ji, sė­dė­ję ma­ ši­nų prie­ki­nė­se sė­dy­nė­se, li­ku­sie­ji – ke­lei­viai, sė­dė­ję au­to­mo­bi­lio ga­ le ir ne­se­gė­ję dir­žų, tarp jų ir vie­ nas vai­kas. „Klai­pė­dos“ inf.

8

trečiadienis, rugsėjo 18, 2013

ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 1000 2,8634 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1164 JAV do­le­ris 1 2,5857 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5038 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9134 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2183 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3806 Ru­si­jos rub­lis 100 7,9982 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7931

pokytis

+0,2100 % –0,0947 % +0,1007 % –0,2709 % –0,0610 % –0,1834 % –0,1049 % –0,1573 % –0,0179 %

M.Glo­das pa­si­ju­to išau­gęs „Mic­ro­soft“

Ko­vai su ne­dar­bu – nau­ja pro­gra­ma

Iš in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų mil­ži­nės „Mic­ro­ soft“ nuo spa­lio pa­bai­gos pa­si­trauks il­ga­me­ tis jos dar­buo­to­jas, pir­ma­sis Lie­tu­vos bend­ ro­vės „Mic­ro­soft Lie­tu­va“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Min­dau­gas Glo­das, pa­sta­ruo­ju me­tu dir­ bęs „Mic­ro­soft“ svei­ka­tos sek­to­riaus spren­di­ mų va­do­vu Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­po­je. Re­mian­ tis „Mic­ro­soft“ pra­ne­ši­mu, M.Glo­das priė­mė spren­di­mą im­tis nau­jų kar­je­ros iš­šū­kių ir pla­ nuo­ja tęs­ti kar­je­rą tech­no­lo­gi­jų sri­ty­je.

Vy­riau­sy­bė sieks, kad 2020 m. gy­ven­to­jų užim­ tu­mo ly­gis siek­tų be­veik 73 pro­c. Da­bar jis sie­ kia 63,8 pro­c. Tai nu­ma­to va­kar Vy­riau­sy­bės stra­te­gi­nio ko­mi­te­to pa­tvir­tin­ta užim­tu­mo di­ di­ni­mo 2014–2020 m. pro­gra­ma. Prog­ra­mo­ je nu­ma­to­ma to­liau teik­ti pa­ra­mą dar­bo vie­tas ku­rian­tiems ir pir­mą kar­tą jau­ni­mą įdar­bi­nan­ tiems darb­da­viams. Be to, į pro­gra­mą įtrauk­ ta nau­ja ini­cia­ty­va, orien­tuo­ta į dar­bo paieš­kas, vy­res­nius nei 50 me­tų gy­ven­to­jus.

Dėl nau­jos pa­slau­gos – ku­rio­ziš­ka si­tua­ci­ja Ge­ri no­rai bai­gė­si pai­nia­va. Te­le­ko­mu­ni­ ka­ci­jų bend­ro­vei „Bi­tė“ nu­spren­dus sa­ vo klien­tus in­for­muo­ti apie skam­bi­ nan­čius pre­ky­bos agen­tus, kai ku­rie ki­tų ope­ra­to­rių pa­slau­gų var­to­to­jai stai­ga ėmė ste­bė­tis, kai jų skam­bu­čius ėmė ig­no­ruo­ti ar­ti­mie­ji ir ko­le­gos. Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

At­mes­da­vo skam­bu­čius

„Ger­bia­mas „Bi­tės“ klien­te, per­ spė­ja­me, kad šiuo me­tu jums gal­ būt skam­bi­na par­duo­ti ke­ti­nan­tis pre­ky­bos agen­tas. Tau­po­me jū­sų lai­ką, bet jei­gu ne­no­ri­te nie­ko pirk­ ti, tie­siog pa­dė­ki­te ra­ge­lį. Jei­gu šis skam­bu­tis jums ak­tua­lus, pa­lau­ki­ te aki­mir­ką ir ga­lė­si­te pra­dė­ti po­ kal­bį“, – to­kią in­for­ma­ci­ją iš­girs­ da­vo vi­si „Bi­tės“ klien­tai, ku­riems ban­dy­da­vo pri­si­skam­bin­ti sta­ty­ bų įmo­nės „Gins­ta­ta“ di­rek­to­rius Sta­nis­lo­vas Ar­lins­kas. Jis pa­sa­ko­jo ne iš kar­to pa­ste­bė­ jęs, kad kas nors ne taip. Tie­siog iš pra­džių už­kliu­vo tai, kad skam­bi­ nant klien­tams, ku­rie yra „Bi­tės“ abo­nen­tai, bu­vo gir­di­mas ki­toks skam­bi­ni­mo sig­na­las. „Skam­bi­ nant at­ro­dy­da­vo, kad tas žmo­gus yra už­sie­ny­je“, – dien­raš­čiui sa­kė S.Ar­lins­kas. Po po­ros die­nų jis ėmė pa­ste­bė­ ti, kad ne tik klien­tai, bet ir kar­tu dir­ban­tys ko­le­gos, be­si­nau­do­jan­ tys „Bi­tės“ pa­slau­go­mis, neat­sa­ko į skam­bu­čius, o dar daž­niau juos at­me­ta. „Pas­kui vie­nas ko­le­ga pa­sa­kė, kad kaž­kas ne­ge­rai su ma­no te­le­ fo­nu. Ta­da pra­dė­jo­me aiš­kin­tis, kas vyks­ta, – pa­sa­ko­jo S.Ar­lins­kas. – Iš pra­džių krei­pė­mės į „Tele2“, ku­rios

klien­tai esa­me. „Tele2“ pa­sa­kė, kad jie su tuo ne­tu­ri nie­ko bend­ra, kad tai „Bi­tės“ rei­ka­lai. Ta­da pa­skam­ bi­no­me į „Bi­tę“ ir griež­tai pa­rei­ka­ la­vo­me, kad kaip ga­li­ma grei­čiau ši pro­ble­ma bū­tų iš­spręs­ta.“

Mes nei ko­kiais nors pre­ky­bos agen­tais dir­ba­me, nei dar kuo nors pa­na­šiu. Pa­ken­kė: bend­ro­vės „Bi­tė“ ban­dy­mas ap­sau­go­ti klien­tus nuo ne­pa­gei­dau­ja­mų pre­ky­bos agen­tų skam­bu­

Nie­ko ne­paaiš­ki­no

Paš­ne­ko­vas tei­gė, kad ban­dė iš­ siaiš­kin­ti, ko­dėl jo nu­me­ris bu­vo fik­suo­ja­mas kaip pre­ky­bos agen­ to, bet jo­kio aiš­kaus at­sa­ky­mo ne­ su­lau­kė. „Jie tik paaiš­ki­no, kad esą taip sau­go sa­vo klien­tus. Bet mes nei ko­kiais nors pre­ky­bos agen­tais dir­ ba­me, nei dar kuo nors pa­na­šiu. Tie­siog iš to nu­me­rio daug kal­ba­ ma, ir vis­kas. Ma­tyt, dėl to jis pa­te­ ko į ko­kius nors „Bi­tės“ są­ra­šus“, – svars­tė S.Ar­lins­kas. Jis ti­ki­no, kad įmo­nė „Gins­ ta­ta“ di­de­lių nuo­sto­lių ne­pa­ty­ rė, nes pro­ble­ma bu­vo pa­ste­bė­ta ir iš­spręs­ta per po­rą die­nų. „Pap­ ras­čiau­siai po tų dvie­jų die­nų pri­ si­skam­bi­no­me klien­tams ir iš­siaiš­ ki­no­me su jais. Ta­čiau ne­pa­to­gu­mų tik­rai bu­vo“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

čių bai­gė­si tuo, kad kai ku­rie ki­tų tink­lų var­to­to­jai su­si­dū­rė su pro­ble­ma, kai nie­kas į jų skam­bu­čius neat­si­ liep­da­vo. And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Įvy­ko klai­da

„Bi­tės Lie­tu­vos“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Chri­sas Rob­bin­sas dien­raš­ čiui ti­ki­no, kad per klai­dą į par­da­ vi­mo agen­tų nu­me­rių są­ra­šą pa­te­ko vos ke­li pri­va­tūs as­me­nys. „Nu­me­rius, ku­riais gal­būt skam­ bi­na par­duo­ti ke­ti­nan­tys as­me­nys, mums pa­tei­kia klien­tai ar­ba dar­ buo­to­jai. Prieš pri­skir­da­mi jiems ži­nu­tę, ku­ri in­for­muo­ja apie gal­ būt skam­bi­nan­tį par­duo­ti ke­ti­nan­ tį as­me­nį, juos pa­tik­ri­na­me, kad tai ne­bū­tų pri­va­tiems as­me­nims pri­ klau­san­tis nu­me­ris. Ir tik tuo­met to­kį nu­me­rį įtrau­kia­me. To­dėl ga­ li­my­bė, kad į są­ra­šą pa­tek­tų tie­siog daž­nai skam­bi­nan­tis žmo­gus, – mi­ni­ma­li“, – aiš­ki­no jis.

Tei­gia sau­gan­tys klien­tus

Ch.Rob­bin­sas tei­gė, kad tai tik vie­ na „Bi­tės“ klien­tams su­kur­tų įspė­ ja­mų­jų ži­nu­čių pa­slau­gų. Ją bu­vo nu­spręs­ta su­kur­ti po to, kai im­ ta pa­ste­bė­ti, kad klien­tai daž­nai skun­džia­si dėl ne­pa­gei­dau­ja­mų te­ le­fo­ni­nės rin­ko­da­ros skam­bu­čių. „Var­to­to­jai po jų lie­ka suir­zę, to­ dėl nuo lie­pos pra­džios su­kū­rė­me nau­ją ne­mo­ka­mą pa­slau­gą. Įs­pė­ ja­me juos, kai jiems ban­do pri­si­ skam­bin­ti ga­li­mi par­da­vė­jai te­le­fo­ nu. Ši pa­slau­ga „Bi­tės“ klien­tams lei­džia ap­si­spręs­ti, ar jie no­ri pra­ dė­ti po­kal­bį, ar ne. Skam­bu­čių ne­ri­bo­ja­me ir jų ne­blo­kuo­ja­me. Tie­siog var­to­to­jui su­tei­kia­me in­ for­ma­ci­jos, kad skam­bi­nan­tis as­

muo grei­čiau­siai no­ri siū­ly­ti įsi­gy­ti pa­slau­gų ar pre­kių. Iki šiol su­lau­ kė­me tik tei­gia­mų klien­tų at­si­lie­ pi­mų“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vas. Te­rei­kia pra­neš­ti

Ch.Rob­bin­sas taip pat pa­ta­rė pa­ ste­bė­jus, kad as­me­ni­nis nu­me­ris per klai­dą ga­li bū­ti įtrauk­tas į „Bi­ tės“ par­duo­ti ke­ti­nan­čių as­me­nų są­ra­šą, pa­pras­čiau­siai su­si­siek­ ti su „Bi­te“ ir nu­me­ris iš kar­to bū­ tų iš­trin­tas iš są­ra­šo. „Bu­vo at­ve­jis, kai mums pa­skam­bi­no pre­kes į na­ mus pri­sta­tan­čios bend­ro­vės dar­ buo­to­jas ir pra­ne­šė, kad jo nu­me­ris įtrauk­tas į šį są­ra­šą. Pa­tik­ri­no­me ir nu­me­rio ja­me ne­li­ko“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Bir­žos įmo­nėms pus­me­tis bu­vo ne­blo­gas Iš 32 bend­ro­vių, ku­rių ver­ty­bi­niais po­pie­riais pre­kiau­ja­ma „Nas­daq Omx“ Vil­niaus ir Var­šu­vos ver­ty­bi­ nių po­pie­rių bir­žo­se, pir­mą šių me­tų pus­me­tį pel­nin­gai dir­bo 24 įmo­nės.

Bend­ras vi­sų mū­sų ša­lies įmo­nių, ku­rių ver­ty­bi­niai po­pie­riai ko­ti­ ruo­ja­mi Vil­niaus ir Var­šu­vos bir­ žo­se, pel­nas pir­mą pus­me­tį sie­kė 489,45 mln. li­tų. Šie­met, pa­ly­gin­ ti su pir­mu 2012-ųjų pus­me­čiu, pel­nin­gai dir­bu­sių bir­žos įmo­nių skai­čius pa­di­dė­jo 20 pro­c. (per­nai sausį–birželį pel­nin­gai dir­bo 20 bend­ro­vių), o gry­na­sis pel­nas išau­

go 42 pro­c., kaip tei­gia­ma Lie­tu­vos ban­ko pa­reng­to­je Emi­ten­tų veik­los re­zul­ta­tų ap­žval­go­je. Pir­mą šių me­tų pus­me­tį nuo­ sto­lin­gai bai­gė aš­tuo­nios bend­ ro­vės (2012 m. sausį–birželį – 12 įmo­nių), jų nuo­sto­liai bu­vo 22,76 mln. li­tų – 63 pro­c. ma­žiau nei pir­ mą 2012-ųjų pus­me­tį nuo­sto­lin­gai dir­bu­sių bend­ro­vių. Tik ant­rą šių me­tų ket­vir­tį pel­ nin­gai dir­bo 25 bend­ro­vės, jos už­ dir­bo 283,25 mln. li­tų gry­no­jo pel­ no – ati­tin­ka­mai 19,1 pro­c. ir 88 pro­c. dau­giau nei per­nai balandį– birželį. Nuos­to­lin­gai dir­bo sep­ty­

nios įmo­nės (per­nai ant­rą ket­vir­tį – 11 įmo­nių), nuo­sto­liai su­ma­žė­jo 85 pro­c., iki 9,71 mln. li­tų. Bir­žos bend­ro­vių pa­ja­mos pir­ mą šių me­tų pus­me­tį, pa­ly­gin­ ti su ati­tin­ka­mu 2012-ųjų lai­ko­ tar­piu, smuk­te­lė­jo 1 pro­c., iki 6,63 mlrd. li­tų, o ant­rą ket­vir­tį pa­di­dė­jo 2 pro­c., iki 3,12 mlrd. li­tų. Bend­ras bir­žos įmo­nių pel­nas šie­met sie­kė 466,69 mln. li­tų (65 pro­c. dau­giau nei per ati­tin­ka­mą 2012 m. lai­ko­ tar­pį), ant­rą ket­vir­tį – 273,54 mln. li­tų (2,1 kar­to dau­giau). Anot Lie­tu­vos ban­ko, ant­rą šių me­tų ket­vir­tį bir­žos bend­ro­vių pel­

no au­gi­mui di­džiau­sios įta­kos tu­rė­ jo bend­ro­vės „In­val­da LT“ už­dirb­ tas 96,06 mln. li­tų pel­nas, iš ku­rio 89,36 mln. li­tų su­da­rė ap­skai­ti­ nis pel­nas dėl bend­ro­vės „In­val­da“ reor­ga­ni­za­vi­mo, 41,72 mln. li­tų, iki 51,07 mln. li­tų, pa­di­dė­jęs „Lie­tu­vos ener­gi­jos ga­my­bos“ gry­na­sis pel­nas, taip pat „Li­mar­ko“ lai­vi­nin­kys­tės kom­pa­ni­jos už­dirb­tas 2,9 mln. li­ tų gry­na­sis pel­nas (per­nai balandį– birželį – 26,06 mln. li­tų nuo­sto­lis). Eli­mi­na­vus „In­val­dos LT“, „Lie­ tu­vos ener­gi­jos ga­my­bos“ ir „Li­ mar­ko“ lai­vi­nin­kys­tės kom­pa­ni­ jos pel­no pa­di­dė­ji­mo su­mą, bir­žos

bend­ro­vių gry­na­sis pel­nas ant­rą ket­vir­tį bū­tų di­dė­jęs 9,5 pro­c. Pir­mą šių me­tų pus­me­tį, pa­ly­ gin­ti su tuo pa­čiu 2012-ųjų lai­ko­ tar­piu, gry­ną­jį re­zul­ta­tą pa­ge­ri­no (už­dir­bo dau­giau pel­no, pa­ty­rė ma­ žiau nuo­sto­lių ar­ba vie­toj jų už­dir­ bo pel­no) 71,9 pro­c. bir­žos bend­ro­ vių, o ant­rą ket­vir­tį – 62,5 pro­c. Lie­tu­vos ban­kas į ap­žval­gą neįt­ rau­kė bir­žo­je ver­ty­bi­nius po­pie­rius ko­ti­ruo­jan­čių ko­mer­ci­nių ban­kų ir bend­ro­vės „Li­nas Ag­ro Group“, nes šios įmo­nės fi­nan­si­niai me­tai pra­si­de­da lie­pos 1 d. BNS inf.

9

trečiadienis, rugsėjo 18, 2013

pasaulis Šim­tai ­ din­gu­sių

Siau­tė­jo ­ bra­ko­nie­rius

B.Ga­te­sas ­ vėl pir­mas

JAV Ko­lo­ra­do vals­ti­ją nu­siau­ bu­sių di­de­lių po­tvy­nių pa­tvir­ tin­tų au­kų skai­čius pa­di­dė­jo iki aš­tuo­nių, dar 600 žmo­nių te­be­lai­ko­mi din­gu­siais. Sraig­ tas­par­niai at­nau­ji­no paieš­ kų ir gel­bė­ji­mo mi­si­jas pra­ gied­rė­jus orams po smar­kių liū­čių, ku­rių su­kel­ti po­tvy­niai su­grio­vė per 1500 na­mų.

Austrijoje sprunkantis brako­ nierius vakar nušovė du po­ licininkus ir greitosios pagal­ bos darbuotoją, dar vieną pa­ reigūną paėmė įkaitu kartu su policijos automobiliu. Ga­ liausiai maždaug 50 metų vy­ ras buvo apsuptas savo ūky­ je netoli Melko miesto, o įkai­ tas rastas negyvas.

Me­ti­nis žur­na­lo „For­bes“ su­ da­ry­tas 400 tur­tin­giau­sių ame­ri­kie­čių są­ra­šas ro­do, kad bend­ras tur­tuo­lių tur­tas per pa­sta­ruo­sius me­tus pa­di­dė­jo 19 pro­c., nuo 1,7 trln. iki 2,02 trln. do­le­rių, o pir­mo­je są­ra­ šo vie­to­je vėl at­si­dū­rė 57 me­ tų Bil­las Ga­te­sas, ku­rio tur­tas ver­ti­na­mas 72 mlrd. do­le­rių.

Mie­las, drau­giš­ kas ir man­da­ gus, bet ne­ ga­lė­da­vo su­val­dy­ ti pyk­čio pro­trū­kių. Taip api­bū­ di­na­mas 34 me­tų Aa­ro­nas Ale­xis, įvyk­dęs kru­vi­niau­sias žu­dy­ nes Va­šing­to­ne per pa­sta­ruo­sius tris de­ šimt­me­čius.

Žu­di­kas: tei­sė­sau­gos iš­pla­tin­to­se A.Ale­xio nuo­trau­ko­se ma­to­mas pli­kas af­roa­me­ri­kie­tis, anks­čiau tar­na­vęs ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų pa­gal­bi­nia­me lo­

gis­ti­kos da­li­ny­je ir įgi­jęs 3-io­sios ka­te­go­ri­jos avia­ci­jos elekt­ri­ko kva­li­fi­ka­ci­ją.

AFP, „Reu­ters“ nuo­tr.

Mįs­lė ty­rė­jams: kas dė­jo­si žu­di­ko gal­vo­je? At­si­da­vęs bu­dis­tas

JAV tei­sė­sau­ga at­me­tė te­ro­riz­mo ver­si­ją, bet dar aiš­ki­na­si mo­ty­vus, pa­stū­mė­ju­sius bu­vu­sį jū­rų pa­jė­gų re­zer­vis­tą Va­šing­to­no šir­dy­je esan­ čia­me ka­ri­nia­me komp­lek­se su­ reng­ti žu­dy­nes, ku­rios pa­rei­ka­la­vo 12 gy­vy­bių. Žu­di­ką pa­ži­no­ję žmo­ nės pie­šia skir­tin­gus jo po­rtre­tus. Per su­si­šau­dy­mą su po­li­ci­ja nu­ kau­tą už­puo­li­ką bend­ra­dar­biai api­ bū­di­no kaip drau­giš­ką ir man­da­gų, o kai­my­nai – kaip mie­lą vy­riš­ kį. At­si­ver­tęs į bu­diz­mą, jis pa­sta­ ruo­sius ke­le­tą me­tų lan­kė bu­dis­tų šven­tyk­lą Fort Ver­te, Tek­sa­so vals­ ti­jo­je, ir dir­bo pa­da­vė­ju bei mais­to iš­ve­žio­to­ju tai­lan­die­čių res­to­ra­ne. Čia jis ge­rai pra­mo­ko tai­lan­die­čių kal­bos ir pa­žįs­ta­miems mi­nė­jo, kad svars­to per­si­kel­ti gy­ven­ti į Azi­ją. Bu­vęs A.Ale­xio kam­ba­rio drau­ gas tai­lan­die­tis Nut­pi­si­tas Sut­ ham­te­wa­ku­las ste­bė­jo­si: „Ne­ga­liu pa­ti­kė­ti, kad jis tai pa­da­rė. Jis nie­ ka­da ne­ro­dė jo­kių smur­ti­nin­ko po­ žy­mių.“ Tą pa­tį kal­bė­jo ir A.Ale­xio lan­ ky­tos bu­dis­tų šven­tyk­los bend­ruo­ me­nės na­riai. Vie­nas jų, Ty Thai­rint­ras, sa­kė: „Jis bu­vo la­bai at­si­da­vęs bu­dis­tas. Jo el­ge­sys ne­tu­rė­jo jo­kių iš­duo­dan­ čių po­žy­mių.“ Po­li­ci­jai bu­vo ži­no­mas

Ta­čiau ki­ta Va­šing­to­no šau­lio biog­ ra­fij­ os da­lis at­sklei­džia kiek ki­to­ kį po­rtre­tą. Ty Thai­rint­ras sa­kė, jog A.Ale­xis jau­tė­si nu­si­vy­lęs dėl to, kad ne­ga­vo paaukš­ti­ni­mo ka­

riuo­me­nė­je, jo ma­ny­mu, dėl sa­vo odos spal­vos, ir ne­mė­go sa­vo da­ li­nio va­do. Žu­di­kas nuo 2007 iki 2011 m. tar­ na­vo JAV jū­rų lai­vy­no re­zer­ve. Čia jis dir­bo pa­gal­bi­nia­me lo­gis­ti­kos da­li­ny­je ir įgi­jo 3-io­sios ka­te­go­ri­ jos avia­ci­jos elekt­ri­ko kva­li­fi­ka­ci­ ją. Per sa­vo tar­ny­bą vy­ras pel­nė du daž­nus ap­do­va­no­ji­mus: Na­cio­na­li­ nės gy­ny­bos tar­ny­bos me­da­lį ir Pa­ sau­li­nio ka­ro su te­ro­riz­mu tar­ny­ bos me­da­lį.

Jie stum­dė­si, grū­mė­ si, griu­vo ant grin­dų. Kai iš­bė­go­me į lau­ ką, žmo­nės jau li­po per sie­nas, ban­dy­da­ mi pa­spruk­ti. Kaip pra­ne­šė ka­riuo­me­nės at­sto­ vai, 2011-ai­siais A.Ale­xis bu­vo pa­ ša­lin­tas dėl el­ge­sio pro­ble­mų. Tais pa­čiais me­tais A.Ale­xio kai­ my­nai iš­kvie­tė po­li­ci­ją, kai jis pa­ lei­do kul­ką į lu­bas, ne­va no­rė­da­mas kai­my­nus įbau­gin­ti. Vy­ras tei­si­no­ si, kad gink­las iš­šo­vė at­si­tik­ti­nai jį va­lant, ir iš­ven­gė kal­ti­ni­mų. Pa­na­ šus in­ci­den­tas po­li­ci­jos su­ves­ti­nė­ se už­fik­suo­tas ir 2004-ai­siais, kai A.Ale­xis per­šo­vė sunk­ve­ži­mio ra­tą, o at­vy­ku­siems pa­rei­gū­nams paaiš­ ki­no, kad čia dir­ban­tys sta­ty­bi­nin­ kai ro­dė jam ne­pa­gar­bą. Tą­kart by­ la taip pat ne­bu­vo iš­kel­ta.

A.Ale­xio tė­vas po­li­ci­jai anks­ čiau yra sa­kęs, kad sū­nų ka­muo­ja po­trau­mi­nio stre­so sind­ro­mas po Rug­sė­jo 11-osios iš­puo­lių, ku­riuos jis ma­tė iš ar­ti. Esą dėl to jis sun­kiai su­val­do pyk­čio pro­trū­kius. Tu­rė­jo lei­di­mą

Tar­ny­bos drau­gai A.Ale­xį pri­si­ me­na kaip ty­le­nį, ku­ris daug lai­ko leis­da­vo sa­vo kam­ba­ry­je žais­da­mas smur­ti­nius kom­piu­te­ri­nius žai­di­ mus di­de­lia­me ek­ra­ne. Pa­ša­lin­tas iš tar­ny­bos jis ver­tė­si at­si­tik­ti­niais dar­bais, kol įsi­dar­bi­no bend­ro­vė­ je „The Ex­perts“, ku­ri vyk­do su gy­ny­ba su­si­ju­sius už­sa­ky­mus in­ for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų mil­ži­nei „Hew­lett-Pac­kard“. Bū­tent ši­taip A.Ale­xis ga­vo lei­ di­mą pa­tek­ti į Va­šing­to­ne įsi­kū­ru­ sį ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų komp­lek­są „Na­vy Yard“. Ta­čiau pa­rei­gū­nai dar aiš­ki­na­si, kaip jam pa­vy­ko pir­ma­ die­nį pa­ry­čiais čia įsi­neš­ti gink­lą. Pu­siau au­to­ma­ti­niu šau­tu­vu AR-15 gink­luo­tas A.Ale­xis 8.20 val. ėmė šau­dy­ti į žmo­nes 3 tūkst. dar­ buo­to­jų tu­rin­čio komp­lek­so ko­ri­ do­riu­je ir val­gyk­lo­je. „Na­vy Yard“ dar­buo­to­jas Ter­ry Dur­ha­mas pa­sa­ko­jo per plau­ką iš­ ven­gęs kul­kos. „Jis bu­vo ga­na to­li nuo mū­sų ko­ ri­do­riu­je, to­dėl ne­ma­tė­me jo vei­do, bet su­pra­to­me, kad vy­ras gink­luo­ tas. Jis pa­kė­lė šau­tu­vą, nu­si­tai­kė į mus ir šo­vė. Pa­tai­kė į sie­ną virš mū­sų kaip tik tuo me­tu, kai ban­ dė­me spruk­ti“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ ko­vas.

Ki­tas liu­d i­n in­k as Tod­d as Brundidge’as sa­kė, kad žmo­nės karšt­li­giš­kai bė­go laip­tais, ban­dy­ da­mi iš­trūk­ti iš pa­sta­to. „Jie stum­dė­si, grū­mė­si, griu­vo ant grin­dų, – sa­kė vy­ras. – Kai iš­bė­go­ me į lau­ką, žmo­nės jau li­po per sie­ nas, ban­dy­da­mi pa­spruk­ti. Tai bu­ vo tik­ra be­pro­ty­bė.“ A.Ale­xis spė­jo mir­ti­nai su­žeis­ti 12 žmo­nių, kol pa­ ts bu­vo nu­kau­tas pa­rei­gū­nų. Dar 14 žmo­nių at­si­dū­rė li­go­ni­nė­je. Ša­lis ge­di au­kų

Dau­ge­lis ste­bi­si, ko­kia be­jė­gė at­ro­ dė JAV sos­ti­nė pir­mo­sio­mis tra­ge­ di­jos va­lan­do­mis. „Na­vy Yard“ yra griež­tai sau­go­mas komp­lek­sas. Už ke­lių ki­lo­met­rų įsi­kū­ręs Ka­pi­to­li­ jus, už pen­kių ki­lo­met­rų – Bal­tie­ ji rū­mai. Po­li­ci­jos au­to­mo­bi­liai jau zu­jo gat­vė­mis, ore skrai­dė sraig­tas­ par­niai, o iš jū­rų lai­vy­no ad­mi­nist­

ra­ci­nio komp­lek­so vis ai­dė­jo šū­viai. Po­li­ci­ja karš­li­giš­kai ieš­ko­jo dar dvie­ jų ne­va pa­bė­gu­sių už­puo­li­kų, ku­rių, kaip pa­skui paaiš­kė­jo, ne­bu­vo. „Šie vy­rai ir mo­te­rys atei­na dirb­ ti sa­vo dar­bo. Jie ži­no, ko­kie pa­vo­ jai jų ty­ko tar­nau­jant už­sie­ny­je, bet šian­dien jie su­si­dū­rė su smur­ tu, ku­rio ne­ga­lė­jo ti­kė­tis sa­vo na­ muo­se“, – reikš­da­mas užuo­jau­ tą žu­vu­sių­jų šei­moms kal­bė­jo JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma. Jis nu­ro­dė iki penk­ta­die­nio nu­ leis­ti vė­lia­vas iki pu­sės stie­bo, kaip „pa­gar­bos be­pras­mių smur­to ak­tų au­koms ženk­lą“. B.Oba­ma taip pat ati­dė­jo spe­cia­lios mu­zi­ki­nės te­le­vi­ zi­jos lai­dos Bal­tuo­siuo­se rū­muo­se fil­ma­vi­mą. Lai­do­je, skir­to­je is­pa­na­ kal­bių me­lo­di­joms, tu­rė­jo pa­si­ro­dy­ti Ric­ky Martí­nas ir Glo­ria Es­te­fan. BNS, BBC, CNN, „Eu­ro­news“, „The Dai­ly Mail“ inf.

Komp­lek­sas „Na­vy Yard“ Ka­ri­nio lai­vy­no jū­ri­nių sis­te­mų va­do­ vy­bės būs­ti­nė­je „Na­vy Yard“, pri­žiū­ rin­čio­je ka­ro lai­vų ir ko­vi­nių sis­te­mų sta­ty­bą bei pir­ki­mą, dir­ba apie 3 tūkst. žmo­nių. Komp­lek­sas, ku­ria­me taip pat įsi­kū­ ręs JAV ka­ri­nio lai­vy­no is­to­ri­jos mu­ zie­jus, bu­vo įkur­tas XIX a. pra­džio­je. Iš pra­džių tai bu­vo ka­ri­nių jū­rų pa­jė­ gų lai­vų sta­tyk­la. Ta­me komp­lek­se taip pat yra re­zi­den­ ci­ja, ku­rio­je gy­ve­na JAV ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų vy­riau­sia­sis va­das – ad­mi­ro­las Jo­nat­ha­nas Gree­ner­tas.

10

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

trečiadienis, rugsėjo 18, 2013

namai

Gra­fi­čiai atei­na ir į būs­tų erdves

Reak­ci­ja: Is­pa­ni­jo­je ant ne­gy­ve­na­mus na­mus juo­sian­čios sie­nos Še­pa nu­pie­šė vie­tos gy­ven­to­jų emo­cin­gai su­tik­tą pie­ši­nį: vie­ni da­vė jam pi­ni­gų, ki­ti – mais­to, o tre­ti tie­siog dė­ko­jo

už ne­ti­kė­tą kū­ri­nį.

Ed­var­do Še­pu­čio ar­chy­vo nuo­tr.

Klai­pė­die­tis Ed­var­das Še­pu­tis, dau­ge­liui ge­riau ži­no­mas tie­siog kaip Še­pa, pa­ts sau ir ki­tiems įro­dė, kad po­ mė­gis ga­li virs­ti ama­tu bei tap­ti pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­niu. Pra­dė­jęs, kaip ir dau­ge­lis ber­niūkš­čių, ae­ro­zo­li­niais da­žais ter­lio­ti sie­nas, da­bar 26-erių vai­ki­nas neat­si­gi­na pa­siū­ly­mų de­ko­ruo­ti ne tik ka­vi­nių bei nak­ti­nių klu­bų erd­ves, bet ir būs­tų sie­nas. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Bran­giau­sia da­lis – idė­ja

Stilistika: grafičių meistro akiratyje – ir žmonių portretai.

E.Še­pu­tis pa­sa­ko­jo, kad pieš­ti pa­ti­ ko nuo vai­kys­tės, o kai ta­po paaug­ liu, kar­tą drau­gas pa­ro­dė, kaip elg­ tis su ae­ro­zo­li­niais da­žais. Už­si­de­gęs gra­fi­čiais vai­ki­nas ne­ tru­kus pra­dė­jo kur­ti sa­vo su­gal­vo­ tus vaiz­dus. Mo­kė­si pa­ts iš sa­vęs. Ga­liau­siai atė­jo to­kia die­na, kai Ed­var­das su­pra­to, kad iš sa­vo kū­ ry­bos ga­li pra­gy­ven­ti. Jau­nuo­lis de­ko­ruo­ja tiek išo­ri­ nes pa­sta­tų sie­nas, tiek puo­šia in­ ter­je­rus. Pir­mai­siais jo dar­bų už­sa­ko­vais ta­po drau­gai, drau­gų drau­gai, gi­ mi­nai­čiai. Pir­mie­ji kū­ri­niai bu­vo

kuk­lūs, o klien­tai su­mo­kė­da­vo tik už da­žus ir pie­no bu­te­lį. Da­bar už vie­ną dar­bą E.Še­pu­ tis gau­na nuo ke­lių šim­tų iki ke­lių tūks­tan­čių li­tų. Di­džiau­sia kai­nos da­lis yra kū­ri­nio idė­ja. Kaž­ką pa­na­ šaus į tai, ką ku­ria šis klai­pė­die­tis, ga­li­ma bū­tų tik su­sap­nuo­ti. Kai­na pri­klau­so ir nuo kū­ri­nio plo­to. „Es­mi­nis da­ly­kas, kiek su­dė­tin­gas pa­ts dar­bas. Anks­čiau į ma­ne kreip­ da­vo­si žmo­nės, ku­rie sa­vo na­muo­se no­rė­da­vo ma­ty­ti Sa­cha­ros dy­ku­mą ar pa­svi­ru­sį ber­že­lį. Ta­čiau tai – ne ma­no sti­lius. Jis – ne­že­miš­kas. Per ke­le­rius me­tus pa­sie­kiau ly­gį, kai klien­tai man ne­be­dik­tuo­ja, jie atei­ na ir pra­šo pa­da­ry­ti tai, ką aš pa­ts no­riu. Per 12 me­tų, kai ku­riu gra­fi­ čius, su­si­kū­riau ir sa­vo var­dą. Žmo­

11

trečiadienis, rugsėjo 18, 2013

namai

nės net neieš­ko kaž­ko­kių ka­ta­lo­gų. Tie­siog yra ma­tę ma­no dar­bus ir pa­si­ti­ki ma­no fan­ta­zi­ja“, – pa­sa­ ko­jo E.Še­pu­tis.

pro­ce­są at­vi­ra­vo Še­pa. Vai­ki­nas ti­ ki­no gy­ve­nąs la­bai kuk­liai, tad už­ dar­bio jam už­ten­ka per akis. Tarp klien­tų – ir pen­si­nin­kai

Ne­pa­ken­čia min­ties var­žy­mo

Su klien­tu Še­pa daž­niau­siai ap­ta­ ria tik kū­ri­nio spal­vi­nę ga­mą, de­ ri­na ją prie vi­so būs­to in­ter­je­ro. Kar­tais ten­ka pa­tar­ti, kad mie­ga­ ma­ja­me ryš­kiai oran­ži­nė ne­tiks. E.Še­pu­tis dir­ba be jo­kių es­ki­zų ir daž­niau­siai už­sa­ko­vams ne­pa­sa­ko­ ja bū­si­mo kū­ri­nio idė­jos. Gar­sus tarp gra­fi­ti­nin­kų vai­ki­nas ti­ki­no, kad nu­si­vy­lu­sių jo dar­bais dar ne­pa­si­tai­kė. Už­tat esą dau­gy­bė už­sa­ko­vų bu­vo pri­blokš­ti jo min­čių bei fan­ta­zi­jos iš­raiš­kos. Jis pa­sa­ko­jo pa­sie­kęs to­kį ly­gį, kai ga­li rink­tis už­sa­ko­vus bei dar­ bus. Kai klien­tas ak­ty­viai ki­ša­si į kū­ry­bos pro­ce­są ar la­bai konk­re­čiai api­brė­žia bū­si­mo dar­bo idė­ją, vai­ ki­nas at­si­sa­ko už­sa­ky­mo, nes jam tai neį­do­mu. Šeimininką išprašo iš namų

Kal­bė­da­mas apie tech­ni­nius da­ ly­kus meist­ras pa­sa­ko­jo, kad eko­ lo­gi­jos as­pek­tas jam ak­tua­lus. Pa­ vyz­džiui, de­ko­ruo­da­mas vai­kų kam­ba­rį jis nie­ka­da ne­nau­do­ja ae­ ro­zo­li­nių da­žų, nors šie kenks­min­ gi tik kol ga­ruo­ja. To­kiais at­ve­jais jis ima­si tep­tu­ko. In­ter­je­ro gra­fič­ ių dar­bams jau ga­li­ma įsi­gy­ti van­de­ni­nių da­žų, ku­rie vi­siš­kai ne­ken­kia svei­ka­tai. „Kai atei­nu į na­mus ir kal­buo­ si su šei­mi­nin­ku, man gims­ta vi­zi­ ja. Ta­da na­muo­se dar kar­tą „pra­ su­ku“ vi­są tą min­tį, ko­kias spal­vas nau­do­ti, ko­kią tech­ni­ką. Kai atei­nu dirb­ti, na­mų šei­mi­nin­ką daž­niau­ siai iš­pra­šau pa­si­vaikš­čio­ti. Jei ma­ nęs ne­klau­so ir kai­šio­ja no­sį, dar griež­čiau pa­rei­ka­lau­ju ne­truk­dy­ti. Daž­niau­siai dar­bą at­lie­ku nuo vie­ nos iki ke­lių die­nų“, – apie kū­ry­bos

Nors už­sa­ky­mų Ed­var­dui ne­trūks­ ta, gra­fi­čiai in­ter­je­re, anot jo, dar nė­ra ta­pę ma­dos da­ly­ku, o štai Eu­ ro­po­je jie kur kas po­pu­lia­res­ni. Kol kas gy­ve­na­mo­sio­se ir vie­ šo­sio­se erd­vė­se E.Še­pu­čiui ten­ka dirb­ti vie­no­dai daž­nai.

Ed­var­das Še­pu­tis:

Anks­čiau į ma­ne kreip­da­vo­si žmo­nės, ku­rie sa­vo na­muo­se no­rė­da­vo ma­ty­ti Sa­ cha­ros dy­ku­mą ar pa­ svi­ru­sį ber­že­lį. Ta­čiau tai – ne ma­no sti­lius.

„Lie­tu­viai dar ga­na san­tū­rūs. Nors yra te­kę su­tik­ti net pa­gy­ve­ nu­sių tau­tie­čių, ku­rie pa­si­duo­da vi­siš­kai avan­tiū­rai ir im­pul­sy­viai ima tai, ką duo­du. Bet to­kie at­ve­ jai dar re­to­ki. Daž­niau­siai gra­fi­čių sa­vo na­muo­se no­ri ne­stan­dar­ti­ niai, at­vi­res­ni nei vi­si ki­ti žmo­ nės. Įdo­mu tai, kad išo­riš­kai ne vi­sa­da net ga­li įtar­ti, kad jiems ga­lė­tų pa­tik­ti to­kie da­ly­kai. Gy­ ve­ni­mas juos ver­čia kas­dien neiš­ sis­kir­ti iš mi­nios, – apie klien­tus pa­sa­ko­jo meist­ras. – Kar­tais pa­ ts ste­biuo­si, ko­kių įvai­rių žmo­nių ten­ka su­tik­ti. Jū­ros šven­tės me­ tu par­da­vi­nė­jau sa­vo pa­veiks­lus. Vie­ną jų nu­pir­ko pen­si­nio am­ žiaus mo­te­ris. Ka­dan­gi pie­šiu vi­ siš­ką „kos­mo­są“, la­bai nu­ste­bau ir pa­klau­siau, ko­dėl ji šį dar­bą pa­ si­rin­ko. At­sa­ky­mas ma­ne taip pat

Braižas: fantasmagoriškuose piešiniuose gausu detalių ir ryškių spalvų.

Fantazija: kūrėjas tikina dirbantis be eskizų, tad galutinis rezultatas atrodo dar labiau stulbinamas.

pri­bloš­kė – esą tą­dien ją tie­siog trau­kė fan­tas­ti­ka.“ Pie­ši­mo pa­mo­ko­se – dve­je­tai

Vai­ki­nas ti­ki­no, kad ryš­kūs pie­ši­ niai na­muo­se po kaž­kiek lai­ko šei­ mi­nin­kams tam­pa tar­si ne­pas­te­ bi­mi, ne­ma­to­mi. Ne kar­tą jam yra te­kę po re­mon­to ar me­cha­niš­kai

su­ga­din­tus pie­ši­nius juos at­nau­ jin­ti, pa­to­bu­lin­ti. Tai ro­do, jog to­ kių dar­bų sa­vi­nin­kai juos ver­ti­na ir tau­so­ja. Be­je, E.Še­pu­tis pri­si­pa­ži­no, jog pa­na­šiai kaip bat­siu­vys be ba­tų, taip ir jis sa­vo būs­te gra­fi­čių ne­tu­ rin­tis. Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, Klai­pė­ do­je yra dar po­ra in­ter­je­ruo­se gra­

fi­čius ku­rian­čių vai­ki­nų, ta­čiau Še­pa jų ne­lai­ko kon­ku­ren­tais, vei­ kiau – ko­le­go­mis. E.Še­pu­tis pri­si­pa­ži­no nie­ka­da ir nie­kur ne­si­mo­kęs kla­si­ki­nės dai­lės. Ma­ža to, pa­ti­ki­no, jog mo­kyk­lo­ je per pie­ši­mo pa­mo­kas jis ne­re­tai gau­da­vo dve­je­tą, nes ta­py­ti puo­dy­ nes jam bū­da­vę neį­do­mu.

Švel­nu­mas: ro­man­tiš­kos mer­gi­nos kam­ba­ry­je ant sienų pra­žy­do gė­lės.

12

trečiadienis, rugsėjo 18, 2013

rubrika namai

Interjero parodoje – nuo universalaus dizaino iki siekiamo rekordo! Rugsėjo 19-21 dienomis Klaipėdoje, „Švyturio arenoje“, vyks interjero ir dizaino idėjų paroda „Inter Deco 2013“. Tai ideali vieta susitikti su interjero dizaineriais, architektais, mažmenininkais, investuotojais bei importuotojais.

Puoselėjama tradicija

Šiemet kaip ir praėjusiais metais atskiras parodos segmentas – universalus interjeras neįgaliesiems. Parodoje vyks diskusija apie visuomeninių pastatų interjero pritaikymą akliesiems ir silpnaregiams. Diskusijos tema: „Gerai neregiui – gerai visiems“ (lekt. Vytautas Gendvilas). Jos metu bus nagrinėjami viešosios erdvės, poilsio zonų, pajūrio, bendros paskirties statinių bei aplinkos pritaikymo žmonėms su regos negalia klausimai Klaipėdos mieste. „Mes nesame mokslininkai ar ekspertai, mes tiesiog praktikai ir vartotojai, turintys regėjimo problemų. Siekiame, jog diskusija būtų priimtina klausytojams, o jos metu apsvarstytume geriausius problemų sprendimus“, – teigia Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro direktorė Daina Vitkauskienė. Teorija praktiškai

Parodos lankytojus džiugins ne tik specializuoti seminarai, platus interjero ir dizaino prekių, paslaugų pasirinkimo spektras, bet ir naudingos interjero dizainerių konsultacijos. Kvalifikuotų šios srities specialistų patarimai padės priimti optimaliausius sprendimus kuriant arba atnaujinant gyvenamąją erdvę. Taip

Dizainas: daugybė dalykų – nuo apšvietimo iki grindų dangos – yra svarbūs kuriant išskirtinius ir jaukius namus.

pat parodos metu vyks kūrybinės dirbtuvės. Profesionalių menininkų pagalba kiekvienas norintis galės pasigaminti įstabią ir unikalią namų interjero detalę. „Popieruko“ projektas skatins „dizaino judėjimą“, nestandartinius dizaino sprendimus ir idėjų paieškas naudojant popierių. Projekto atstovai kartu su parodos lankytojais kurs, mokys ir gamins tūrinius popieriaus paveikslus, kuriuos lankytojai galės pasigaminti ir namuose. Meno terapijos ir socializacijos institutas „Vyta“ suteiks galimybę tapyti ant vandens. Parodoje bus eksponuojami konkurso „Metų interjeras“ geriausi 2013 metais realizuoti Lietuvos architektų ir interjero dizainerių projektai. Taip pat bus vykdomas projektas „Interjeras.lt rekomenduoja“, kurio tikslas – iš didžiulio interjero ir namų temos paslaugų ir produktų srauto padėti išsiskirti kokybiškiems gaminiams. Čia gims ir bus realizuojamos tikslinės idėjos.

Akcijos atrakcijos

Parodos lankytojams parduotuvė „Amfora“ ruošia linksmą pramogą. Bus suteikiama galimybė sužinoti senų stiklo ar keramikos vazų kolekcionuojamąją vertę bei sužinoti rūpimą informaciją apie atsineštą vazą. Taip pat „Amforos” stende bus rengiamas konkursas. Jo metu bus galima laimėti 200 Lt vertės dovanų čekį apsipirkti šioje parduotuvėje. Parodoje bus siekiamas gėlių kompozicijų rekordas. Renginio metu iš visos Vakarų Lietuvos sugužėję floristai ruoš gėlių kompozicijas, kurios bus analogiškos pateiktiems paveikslams. Rekordas bus pradedamas rugsėjo 18 dieną ir eksponuojamas jau pirmąją parodos dieną. „Mūsų tikslas – pranokti išrankiausio dalyvio ir lankytojo lūkesčius. Naujausios interjero ir dizaino idėjos, nemokamos profesionalų konsultacijos, naudingi seminarai, kūrybinės dirbtuvės, puiki nuotaika bei neišdildomi įspūdžiai

– puikiausiai apibūdina organizuojamą parodą“, – pasakoja viena iš parodos koordinatorių. Nepraleisk šios išskirtinės progos prisidėti prie unikalios parodos „Inter Deco 2013“!

Parodos darbo laikas: Rugsėjo 19-20 d. nuo 10 iki 19 val. Rugsėjo 21 d. nuo 10 iki 17val. Išsamesnė informacija: http://www.expo-vakarai.lt/lt/inter_deco_2013 Sekite naujienas!

13

trečiadienis, rugsėjo 18, 2013

sportas

Ketvirtfinalis – su nurašytais italais Kuo mažiau iš jų tikimasi, tuo jiems geriau – tokiomis nuostatomis besivadovaujantys Italijos krepšininkai Slovėnijoje vykstančiame Europos čempionato finalo turnyre pasiryžę iš kuklių ančiukų virsti plačiasparniais ereliais.

Rungtynių statistika Graikija – Kroatija 88:92 (17:16, 17:20, 16:15, 20:19, 7:7, 11:15). Y.Bourousis 21, V.Spanoulis 18, N.Zisis, K.Kaimakoglou po 14/B. Bogdanovičius 22, A.Tomičius 15, R.L.Ukičius 14, D.Draperis 13. Italija – Ispanija 86:81 (24:12, 13:25, 8:19, 25:14, 16:11). A.Gentile 25, P.Aradori 17, M.Belinelli 16, L.Datome 11/M.Gasolis 32, S.Rodriguezas 18. Suomija – Slovėnija 92:76 (22:26, 20:16, 29:14, 21:20). G.Lee 17, M.Koivisto, S.Salinas po 16, P.Koponenas 14/B. Nachbaras 15, J.Blažičius 14.

E grupė

Marius Bagdonas Liubliana (Slovėnija)

Atvyko nukraujavę

Kad taptų ereliais, Simone Pianigiani auklėtiniams „EuroBasket“ ketvirtfinalyje reikės nugalėti Lietuvos komandą. Italų ekipos strategas tvirtina, kad dvikova Liublianoje bus kitokia nei rugpjūčio 27-ąją Akropolio taurės turnyre Atėnuose. Į Slovėniją „Squadra Azzurra“ atvyko be didelių vilčių ir išretėjusiomis gretomis – be NBA rungtyniaujančių Danilo Gallinari (Denverio „Nuggets“) ir Andrea Bargnani (Niujorko „Knicks“), taip pat be Danielio Hacketto (Sienos „Montepaschi“), Stefano Mancinelli (Kantu „Pallacanestro“) ir Achille Polonaro („Varese“). Vis dėlto S.Pianigiani sugebėjo sulipdyti rinktinę, kuri Slovėnijoje jau blykstelėjo visu gražumu, o naujaisiais komandos lyderiais tapo kiti du legionieriai iš NBA – Marco Belinelli (San Antonijaus „Spurs“) ir Luigi Datome (Detroito „Pistons“). Senos nuoskaudos

Lietuvos ir Italijos krepšininkų dvikovų istoriją sudaro per 76 me-

Patirtis: vienas Italijos rinktinės lyderių M.Belinelli (su kamuoliu) nuo 2007-ųjų žaidžia NBA lygoje. Artūro Morozovo nuotr.

tus prirašyti puslapiai. 1937-aisiais Rygoje mūsiškiai du kartus – 22:20 ir 24:23 – įveikė italus ir pirmą kartą tapo Europos čempionais. Ne visada reikalai ėjosi kaip iš pypkės. Būtent žaisdami su „Squadra Azzurra“ lietuviai patyrė vieną apmaudžiausių pralaimėjimų per visą šalies krepšinio istoriją. 2004-ųjų Atėnų olimpinėse žaidynėse Antano Sireikos kariauna turėjo istorinę galimybę iškovoti olimpinį auksą, tačiau pusfinalyje neapsigynė nuo italų tritaškių – 91:100. Tą skaudžią nesėkmę gerai prisimena ir du dabartinės rinktinės nariai – Robertas Javtokas ir Kšištofas Lavrinovičius. Rengdamasi kovoms Slovėnijoje, Jono Kazlausko vadovaujama rinktinė su italais išmėgino jėgas Akropolio taurės turnyre ir įveikė juos 79:63. S.Pianigiani įsitikinęs, kad šįsyk mačas bus visai kitoks. „Lietuva turi labai talentingą komandą, ji čia žaidžia aukšto lygio krepšinį. Draugiškose rungtynėse lietuviai mus sutriuškino, tačiau to nesureikšminkime. Mus daug kas jau buvo nurašę, tačiau parodėme,

kad iš tikrųjų yra kitaip. Esu įsitikinęs – galime kautis su bet kuriuo varžovu“, – po pergalės prieš Europos čempionus ispanus pakiliai kalbėjo S.Pianigiani. Žada rimtą kovą

„Neabejoju, kad bus labai sunku, tačiau ar Europos čempionato ketvirtfinalis gali būti lengvas pasivaikščiojimas? Atiduosime visas jėgas. Didžiuojamės tuo, ką mums jau pavyko čia nuveikti, tačiau tikiuosi, kad tai dar ne pabaiga“, – sakė M.Belinelli. – Prieš paskutinę dvikovą su ispanais jau turėjote kelialapį į ketvirtfinalį. Ar buvo svarbu, su kuo pradėsite atkrintamąsias varžybas – serbais ar lietuviais? – paklausėme Italijos krepšininko. – Jokio skirtumo. Rungtynėse su ispanais mums buvo svarbu įrodyti sau, kad galime kaip lygūs kovoti ir su pagrindiniais favoritais. Norėjome laimėti, ir pergalė pridėjo dar daugiau motyvacijos, pasitikėjimo savo jėgomis. Negalėjome į aikštę išeiti šiaip sau. Buvo svar-

bu neprarasti ritmo ir stengtis iš visų jėgų. Žengėme dar vieną žingsnį į priekį. – Kokio tikitės ketvirtfinalio? – Visi turėsime būti susitelkę, susikaupę ir atiduoti aikštėje 100 proc. ne vien jėgų, bet ir širdies. Nebus svarbus žaidimo grožis, rūpės tik pergalė ir kelialapis į pusfinalį. Niekas nenori baigti čempionato ketvirtfinalyje. Pralaimėjimas šiame etape – skaudžiausia, kaip tik gali būti. Stengsimės pasirengti rungtynėms su lietuviais kuo geriau. Padarysime viską, ką galime. – Ką manote apie Lietuvos rinktinę? – Be kalbų, ji – viena geriausių šiame čempionate, žaidžia puikiai, turi daug patyrusių krepšininkų. Mūsų tikslas – pasistengti juos sustabdyti. Nemanykite, kad pamiršome Akropolio taurės turnyrą. Pralaimėjome, bet tai buvo kitokio pobūdžio ir kitokio svorio rungtynės. Europos čempionato ketvirtfinalis ir ta dvikova – visiškai skirtingi dalykai. Neabejoju, kad ir Lie-

Vieta Komanda 1. Serbija 2. Lietuva 3. Prancūzija 4. Ukraina 5. Belgija 6. Latvija

Perg. 4 4 3 2 1 1

Pral. 1 1 2 3 4 4

Perg. 4 3 3 2 2 1

Pral. 1 2 2 3 3 4

F grupė Vieta Komanda 1. Kroatija 2. Slovėnija 3. Italija 4. Ispanija 5. Suomija 6. Graikija

Ketvirtfinalis Data 2013 09 18 2013 09 19

Laikas 18.30 22.00 18.45 22.00

Komandos Serbija – Ispanija Slovėnija – Prancūzija Kroatija – Ukraina Lietuva – Italija

tuvos krepšininkai yra tokios pat nuomonės. – Kuo stipri Italijos komanda? – Mes visada kaunamės iki paskutinės akimirkos. Džiaugiuosi, kaip žaidėme su kroatais, slovėnais, ispanais. Mūsų pirmasis tikslas buvo prasibrauti į antrą etapą, po to – patekti į atkrintamąsias varžybas. Tai pasiekėme, o dabar kiekvienos rungtynės – lemiamos. Medalius pajėgūs laimėti ispanai, kroatai, lietuviai. Jų norime ir mes.

„Atlantas“ įveikė Vilniaus „Žalgirį“ Česlovas Kavarza Klaipėdos „Atlantas“ ir Vilniaus „Žalgiris“ vakar susirėmė penktą sykį šiais metais.

Tačiau uostamiestyje legendiniai Lietuvos futbolo klubai kovojo pirmą ir paskutinį kartą šį sezoną. Du kartus šeimininkais turėję būti klaipėdiečiai sostinės ekipą priėmė Gargžduose. Kaimyninis miestas „Atlantui“ nebuvo laimingas – abu sykius

„Žalgirio“ nepavyko įveikti – 0:0 ir 0:1. Vakar Klaipėdos centriniame stadione vykusioje Lietuvos futbolo A lygos čempionato dvikovoje Konstantino Sarsanijos auklėtiniams pavyko iškovoti pergalę po atkaklios kovos – 3:1. Nors ir pralaimėjo, „Žalgiris“ ir toliau išliko tvirtu pirmenybių lyderiu, po 23 susitikimų surinkęs 57 taškus. „Atlantas“, po 26 rungtynių iškovojęs 55 taškus, pakilo į antrąją vietą.

Lygis: „Atlanto“ ir „Žalgirio“ futbolininkų kova nenuvylė rungtynių pažiūrėti susirinkusių aistruolių. Vytauto Liaudanskio nuotr.

19

trečiadienis, rugsėjo 18, 2013

įvairenybės

„Nuodėmių pilnatis“ – nauja knyga apie teatrą Rytoj 17 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks Alberto Vilimo (Berto Raudvilo) knygos „Nuodėmių pilnatis“ pristatymas ir Stanislovo Žebrausko autorinių dainų koncertas „Tavo šypsenoj – pavasaris“.

Naują knygą tikriausiai ims skaityti sediškiai (autorius Sedoje gimė ir dabar gyvena), mažeikiškiai ir klaipėdiškiai, pažinoję autorių, o gal tik girdėję apie jį. Jos leidėjas – „Eglės“ leidyklos savininkas Antanas Stanevičius tikisi, kad šią dramatišką apysaką atras ir aukštuoju menu besidomintys kūrėjai, ypač teatro gerbėjai.

Knygoje autorius jausmingai pasakoja apie svarbius, bet skandalais apipintus įvykius savo sukurto teatro užkulisiuose. Pokario metais veiksmo gija iš mažo Lietuvos miestelio nusidriekia į Maskvą, Klaipėdą ir Vilnių... Filosofinė autobiografinė apysaka apie mėgėjiško teatro režisierių Aurimą skaitytojui užduoda daug klausimų: nelaimėlis ar laimės kūdikis esi? Kaip įveikti nuodėmės trauką? Ar gali namų, iš kurių išėjai, dvasia apsaugoti nuo paauglystės nuodėmių? Koks režisieriaus santykis su sovietų valdžia? Kas iš tikrųjų yra teatras? Kokie efektyviausi darbo su aktoriais (o gal ir su mokiniais) metodai? Kas lemia veiklos rezulta-

tą – talentas, atsakomybė, sėkmė? Iš prigimties laisvūnas, šviesaus proto, kūrybingas, energingas žmogus, žaižaruojantis charakteris, neišsenkanti vaizduotė; įsimylėjęs teatrą kaip sužadėtinę (didžiojo Juozo Miltinio mokinys), užsispyręs ir konfliktiškas, žinantis, jog režisieriai nebūna tautos numylėtiniai, kaip gali būti poetai; jog režisierius laikas neretai apgauna ir pažemina. Jis tvirtas kaip granitas, savikritiškas (visada nepatenkintas savo darbu), visame kame tvarkingas žmogus, kuriam visą gyvenimą „rūpėjo tik teatras ir niekas daugiau pasaulyje“; neturėjęs miesčioniškų įpročių: jokių vakarėlių, vaišių, at-

sipalaidavimų po premjerų ir ypač nekentęs apkalbų – nenuodijęs žmonių likimų ir kitiems to daryti neleidęs. Maksimalistas Aurimas. „Nuodėmių pilnatyje“ skaitytojai tikriausiai tikėsis gausybės nusižengimų Dievui, žmogui ir sau. Bet čia jų nėra. Vienintelė nuodėmė (bet argi tai nuodėmė?) – teatras. Knyga skiriama pirmajam Klaipėdos mieste Jūrų prekybos uosto kultūros rūmų liaudies teatrui ir jo aktoriams, visiems, kurie palaikė novatorišką režisieriaus dvasią. Mėgėjiško teatro istorijai ši knyga – dar vienas geležinės uždangos laikų kūrybinio gyvenimo dokumentas. „Klaipėdos“ inf.

kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidybos namais „Metafora“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Andriaus Guginio knygą „Žydrūnas Savickas – žmogus iš geležies“.

A. Guginis. „Žydrūnas Savickas – žmogus iš geležies“ Stipriausias VISŲ laikų pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas biografijoje „Žydrūnas Savickas – žmogus iš geležies“ pasakoja apie pasirinktą gyvenimo kelią, atskleidžia, kaip reikia pasiekti išsikeltus tikslus bei kokiomis gyvenimo vertybėmis vadovautis.Sportininko karjera – margaspalvė, paženklinta traumų ir įspūdingų laimėjimų. Biografijoje stipriausias pasaulio žmogus atskleidžia savo sėkmės formulę, pagrįstą tikėjimu ir noru būti pirmam.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, rugsėjo 24 d.

Avinas (03 21–04 20). Daug ginčysitės. Tačiau pasistenkite susivaldyti, kad savo žodžiais neišprovokuotumėte aplinkinių pykčio. Jei sugebate susitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą. Jautis (04 21–05 20). Būsite labai įsitempęs ir irzlus. Jūsų galimybės neatitiks jūsų norų, o tai gali tapti blogos nuotaikos priežastimi. Todėl daugiau laiko praleiskite vienas, pailsėkite, pamedituokite. Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena užbaigti darbus. Gera koordinacija ir atsidavimas padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos, bet nepraraskite savitvardos. Nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena priimti svarbius sprendimus. Sugebėsite įveikti beveik visas kliūtis ir lengvai kontroliuosite įvykius. Išmušė realių veiksmų valanda, nepraleiskite pasitaikiusios progos. Liūtas (07 23–08 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija. Mergelė (08 24–09 23). Drąsiai svajokite, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Darbe pasitelkite vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Tai turėtų jus įkvėpti ir suteikti naujų jėgų. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas. Daug kalbėsite su aplinkiniais ir aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė ar ypatingas pokalbis telefonu. Skorpionas (10 24–11 22). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu pasuksite sudėtingesniu. Nespręskite svarbių klausimų, palikite juos palankesniems laikams. Šaulys (11 23–12 21). Laikas pasinaudoti kūrybingumu, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Jūsų vaizduotė ir gebėjimas reikšti mintis trauks ir žavės aplinkinius. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas būti ryžtingam sprendžiant karjeros klausimus. Šiuo metu tikrai nestigs jėgų, tiesiog pasistenkite jas protingai išnaudoti. Dirbkite nesiblaškydamas, o po to maloniai pailsėkite. Vandenis (01 21–02 19). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Žuvys (02 20–03 20). Jei vengsite savo pareigų, galite prarasti draugus. Visas pastangas skirkite būtiniausiems dalykams, nesivelkite į debatus, kad neprikalbėtumėte nesąmonių ir nereikėtų vėliau gailėtis.

Orai

Artimiausiomis dienomis prognozuojami rudeniškai lietingi ir vėsūs orai. Dienomis vyraus 13–16 laipsnių šiluma, naktimis bus 7–10 laipsniai šilumos.

Šiandien, rugsėjo 18 d.

+14

+14

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+14

Šiauliai

Klaipėda

+14

Panevėžys

+16

Utena

+14

7.13 19.45 12.32

261-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 104 dienos. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+14

Pasaulyje Atėnai +29 Berlynas +11 Brazilija +31 Briuselis +15 Dublinas +14 Kairas +36 Keiptaunas +17 Kopenhaga +13

kokteilis Be­na­mio šou Til­tų gat­vė­je Štai vie­nam pi­l ie­čiui veš­lia barz­da ir rūs­čiais an­ta­kiais pa­tin­ka mie­go­ti, val­ gy­ti, die­no­mis rai­ty­tis ir gal net at­lik­ti gam­ti­nius rei­ka­lus ne bet kur, o cent­ ri­nė­je mies­to – Til­t ų – gat­vė­je. Praei­ viams tai šiur­pu ma­t y­t i. Ne­ma­t y­t i jiems neį­ma­no­ma, nes vy­riš­kio bui­tis – lo­vą at­sto­jan­tys kar­to­no lakš­tai, pa­ta­ lus – krū­va striu­kių, kriš­to­li­nes lėkš­tes – stik­lai­niai yra ne kur už na­mo, o tie­ siog prie ša­li­gat­vio. Is­to­r i­ne Til­t ų gat­ve kas­d ien praei­na de­š im­t ys tūks­t an­č ių klai­p ė­d ie­č ių, tūks­tan­čiai sve­čių iš ap­l in­k i­n ių ra­jo­ nų, šim­tai tu­ris­tų iš Vo­kie­ti­jos, Ja­po­ni­ jos, Ita­li­jos ir ki­tų iš­si­vys­čiu­sių pa­sau­ lio vals­ty­bių. Pi­l ie­t is, ku­r iam „vie­no­dai pie­šia“, kas yra Klai­pė­dos įvaiz­d is, aki­vaiz­d žiai ty­čio­ja­si iš mies­to sa­vi­val­dy­bės ir jos kler­k ų, ku­rie, be iš­rėž­to mo­ra­lo, dau­ giau, ko ge­ro, nie­ko ne­ga­li pa­da­ry­ti.

La­bas: ko ge­ro, be­na­mis taip per­

da­vė lin­kė­ji­mus sa­vi­val­dy­bės va­ do­vams.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

Kaunas Londonas +16 Madridas +30 Maskva +18 Minskas +20 Niujorkas +21 Oslas +13 Paryžius +17 Pekinas +28

Praha +14 Ryga +17 Roma +24 Sidnėjus +25 Talinas +16 Tel Avivas +31 Tokijas +28 Varšuva +15

Vėjas

1–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+16

+14

Marijampolė

Vilnius

+14

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+13

+14

+13

+11

2

+11

+12

+13

+13

6

+13

+14

+14

+14

7

rytoj

penktadienį

1759 m. pran­cū­zai bri­ tams ati­da­vė Kve­be­ką. 1765 m. gi­mė po­pie­ žius Gri­ga­lius XVI (1831– 1846). 1810 m. Is­pa­ni­ja Či­lei su­ tei­kė ne­prik­lau­so­my­bę. 1819 m. gi­mė pran­cū­z ų fi­zi­kas Jea­nas Ber­nar­das Leo­nas Fou­cal­tas, įro­dęs, kad že­mė su­ka­si ap­l ink sa­vo ašį. Mi­rė 1868 m. 1851 m. pir­mą kar­tą pa­si­ ro­dė Hen­ry Ray­mon­do įsteig­tas laik­raš­t is „The New York Ti­mes“.

1905 m. gi­mė gar­sio­ ji šve­dų ak­to­rė Gre­ta Gar­bo. Mi­rė 1990 m.

Namai nustebino delfines Į rekonstruotą Klaipėdos delfinariumo pagrindinį baseiną sugrįžusios keturios delfinės smalsiai tyrinėja aplinką ir treneriams demonstruoja įvairius triukus.

Biz­nio pla­nas

Ištvermė: iš Graikijos namo į Klaipėdą grįžusias delfines nuolatos pri­

žiūri treneriai ir gydytojas.

v.spuryte@kl.lt

Nuo­var­gis: po­li­ci­nin­kai grei­čiau­

siai pa­var­go ko­vo­ti su be­na­miais, to­dėl net ne­li­pa iš au­to­mo­bi­lių, kad su jais pa­sikal­bė­tų.

Links­mie­ji tirš­čiai Įsi­dar­bi­no vy­ras po­li­ci­jo­je. Tris mė­ne­ sius nei­na al­gos at­siim­ti. Vir­ši­nin­kas klau­sia: „Ko­dėl?“ – O tai kam ta­da pis­to­le­tą da­vė­te? Čes­ka (397 719; mies­to va­do­vai gy­ve­na šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je, to­dėl į pie­tus nuo Da­nės upės vy­rau­ja anar­chi­ja)

Keturios delfinės – Glorija su savo jaunikle Smilte ir Gabija su savo palikuone Tija iš Graikijos Atikos zoologijos sodo Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvu buvo parskraidintos pirmadienio vakarą. Po beveik penkias valandas trukusios kelionės iš Graikijos į Palangos oro uostą, o paskui dar apie valandą sunkvežimiu vežtos į uostamiestį jos pasiekė savo namus. „Apie delfinių būklę geriausia spręsti pagal tai, kaip jaučiasi jas prižiūrintys žmonės. Šypsosi ir veterinarijos gydytojas Žilvinas Kleiva, kuris su delfinėmis delfinariume praleido visą naktį, ir gyvūnų treneriai. Vadinasi, delfinės jaučiasi tikrai gerai“, – teigė Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika

1916 m. Pir­mo­jo pa­sau­ li­n io ka­ro me­tais grai­ kų ar­mi­ja pa­si­da­vė vo­kie­čiams. 1934 m. SSRS priim­ta į Tau­tų Ly­gą. 1981 m. Pran­c ū­z i­j os par­la­men­tas bal­sa­vo už mir­ties baus­mės – gil­jo­ti­ nos – pa­nai­ki­ni­mą. 1990 m. JAV ir SSRS pa­ si­ra­š ė bend­ra­dar­bia­v i­ mo su­tar­t į nu­kenks­m i­ nant ra­d ioak­t y­v ią­s ias me­d žia­gas bei sau­gant ap­lin­ką.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei­gu jūs su­sap­na­vo­te la­pų kri­ti­mą,

Til­tų gat­vės „ad­mi­nist­ra­to­rius“ mie­lai pa­pie­tau­tų su mies­to va­do­vais, ku­rie, tie­sa, tu­rė­tų at­si­neš­ti sa­vo sriu­bos, kot­ le­tų ir kom­po­to.

Virginija Spurytė

Galmantė, Irena, Jogaudas, Juozapas, Minė, Mingailas, Stanislovas, Stefanija.

RUGsėjO 18-ąją

Rytas

Jei ir atei­ty­je gat­vės val­do­vas ne­pra­ras sa­vo tei­sių į vaiz­din­gą vie­tą prie Se­no­ jo tur­gaus žie­do, be­na­mis ga­lės su­gal­ vo­ti vers­lo pla­ną: nu­sta­ty­ti įkai­nius už nuo­trau­kas su juo, už ga­li­my­bę pa­mie­ go­ti ant kar­to­no la­pų ir už kva­pų, sklin­ dan­čių iš alaus da­ryk­los, uos­ty­mą.

Vardai

Puteikienė. Ji pabrėžė, jog nė viena parskraidinta delfinė nesusirgo, visų gyvybinės funkcijos nesutrikusios – jos ėda, plaukioja, smalsauja. „Delfinės grįžo į atnaujintą baseiną, todėl joms naujoje aplinkoje labai smalsu. Seniau baseiną ir žiūrovų dalį skyrė sienelė, o dabar jos vietoje yra akrilinis parapetas – jis permatomas, todėl ir delfinėms labai smalsu. Be to, džiaugiamės, kad gyvūnų gyvenimo sąlygos tikrai pagerėjo, nes dabar vanduo baseine automatiškai pakeičiamas du kartus dažniau nei iki šiol – kas keturias valandas“, – aiškino N.Puteikienė. Ji svarstė, jog delfinių adaptacijos laikotarpis gali trukti apie mėnesį, o gal ir du. Juo labiau kad pirmadienį į delfinariumą grįš dar trys delfinai: Argas, Baltis ir Perla. „Bus nauja kompanija, kurioje atsiras

Alfonso Mažūno nuotr.

vyrukų, o jie aktyvesni, tad delfinams vėl reikės laiko išmokti prisitaikyti vieniems prie kitų“, – teigė pašnekovė. Nepaisant adaptacijos periodo, delfinų treneriai nuolat gyvūnus prižiūrės. „Kai maitinamos jau sugrįžusios delfinės, jos jau rodo triukus – paploja pelekais, parodo uodegas. Baseine yra žaislų, kamuolių, lankų. Nors intensyvios treniruotės ir nevyks, delfinų bendravimas su treneriais bus nepertraukiamas“, – tvirtino N.Puteikienė. Manoma, kad naują programą, kurią galės pamatyti žiūrovai, sugrįžę delfinai ims repetuoti maždaug po dviejų mėnesių. Optimistiškai viliamasi, kad pirmasis pasirodymas gali įvykti per didžiąsias metų šventes. Klaipėda be delfinų gyveno trejus metus – nuo 2010-ųjų spalio.

tai yra la­bai ge­ras ženk­las. Toks sap­ nas reiš­k ia po­pu­l ia­r u­mą po­l i­t i­kams, sėk­mę kū­ry­bi­niams žmo­nėms, lai­mę įsi­my­lė­ju­sie­siems. Vers­lo žmo­nėms toks sap­nas reiš­kia stai­gų ka­pi­ta­lo au­ gi­mą, mo­te­riai toks sap­nas reiš­kia, kad bus ap­gaub­ta my­li­mo žmo­gaus gla­mo­ nė­mis ir ši­lu­ma. Jei­gu sap­ne ma­to­te, kaip val­go­te la­ bai ska­nų dže­mą, toks sap­nas reiš­kia ma­lo­nius siurp­ri­zus ir ke­lio­nes. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad ga­mi­na­te dže­mą, tai ža­da lai­mę. Jei sap­nuo­ja­te, kad ei­na­te per ra­žie­ ną, ypač žie­mą, ga­l i­te pa­vė­luo­t i ten, kur esa­te tik­rai rei­ka­l in­gas, lau­k ia­ mas. Šis sap­nas reiš­kia ir skur­do pa­bai­ gą. Jei sap­nuo­ja­te, kad ra­žie­na iki krau­ jo su­ba­dė pa­dus, at­si­pra­šy­mas, nors ir pa­vė­luo­tas, bus lem­tin­gas. Ma­ty­ti sap­ne šer­mukš­nių ke­kę reiš­ kia, kad vir­ši­n in­kai jums bus pa­lan­ kūs, o su­tuok­ti­nis jums at­leis ne­de­ra­ mą poel­gį. Jei­gu jūs su­sap­na­vo­te vy­nuo­gės ke­ kę, toks sap­nas reiš­kia sėk­mę bet ko­ kiuo­se dar­buo­se, ge­ro­vę, ge­rą pa­dė­t į vi­suo­me­nė­je. Sap­nuo­ti au­gan­čias dil­gė­lės – tuš­čios vil­tys. Bū­ti dil­gė­lių su­dil­gin­tam, įspė­ji­ mas, jog rei­kė­tų sau­go­tis sa­vo drau­gių, kad ne­gau­tum ko­kios nors li­gos. Sap­nuo­ti ko­kias nors kliū­tis reiš­kia, jog lau­kia ne­di­de­li sun­ku­mai. Jei sap­nuo­ja­te, kad ta­po­te mi­li­jo­nie­ riu­mi, lau­kia at­sa­kin­ga už­duo­tis, ku­ri nu­lems atei­tį.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.