2013 09 19 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ketvirtadienis, RUGSÄ–JO 19, 2013

www.kl.lt

216 (19 818) 12 82AC6?A.162;6@ ?B4@Âź7< &

NagNYf[N`-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 2cRYV[N GR[XbaĂ›

Vy­rai neiť­si­duo­da, ku­ris iť jų rin­ki­muo­se mes iť­ťō­kį D.Gry­baus­kai­tei.

Po­li­ci­jos pa­rei­gō­nĹł sker­dy­nÄ—s ĹĄo­ki­ra­vo Aust­ri­jos vi­suo­me­nÄ™.

Lietuva 5p.

Palikti moksleivį po pamokų – nebemadinga bausmė.

atĹžalynas

ď Ž GalimybÄ—s: 8YNV ]

Ă› Q\ WR ]N `VĂ­ YN ]_N `ZV[ TNV ]_N YRV` aV YNV XĂ– ]\ ]N Z\ XĂş “ QV QR YĂ› V_ cV `V [\ _V[ af` TN YV _N` aV Ă&#x;Q\ ZVĂ– ORV V_ Q VNV N_ aV ZĂ– cRVX YĂ–

BĹŤreliĹł pasirinkimo netr

MoksleiviĹł iĹĄsigelbÄ—jimas nuo beprasmio laiko ĹĄvais tymo po pamokĹł – neformalus ug dymas. UostamiesÄ?io ĹĄvie timo srities ekspertĹł ÄŻsitikinimu, jau niesiems klaipÄ—dieÄ?iams suteikiamos didelÄ—s galimybÄ—s pasirinkti artimÄ… ĹĄirdĹžiai veiklÄ…, kuri neretai kokybe lenkia priva taus sektoriaus siĹŤlomus uĹžsiÄ—mimus.

 @Uba aR_` a\PX• [b\ a_

ĹŤksta

rumentais, dainuoti, vaidin ti, pieť„Jokiu bĹŤdu nesakau, kad ti ar tapyti. privatĹŤs bĹŤreliai prastesni. R.StirbienÄ— patikino, kad Populiatarp rumas neretai pri berniukĹł labiausiai mÄ—gs klauso nuo tÄ—vĹł tamas norĹł, kurie daĹž nai maĹžiems vaiMoksleiviĹł saviraiĹĄkos centras. kams savo nuo ĹžiĹŤra parenka tinKiekvienas, nuo maŞų jĹł pirmo- kamÄ… uĹžsiÄ— mimÄ…. NereikÄ—tĹł pakÄ—liĹł iki rimtĹł abiturien tĹł, Ä?ia ga- mirĹĄti, jog kainos biudĹžetinÄ—se li rasti veiklÄ… pagal savo interesus ÄŻstaigose ne retai du ar tris kartus ir pomÄ—gius. Mokiniams siĹŤlomi maĹžesnÄ—s. Be Evelina ZenkutÄ— to, socialinÄ™ paramodeliavimo ir konstravi mo, kar- mÄ… gaunantys „Pastebime, kad kai ku e.zenkute@kl.lt vaikai atleidĹžiami tingo ir motociklĹł bĹŤre rie bĹŤ- visi norintys liai, kelio- nuo mokÄ— gali rasti ÄŻdomiÄ… ir nÄ—s reliai nesutalpina visĹł jimo uĹž bĹŤrelÄŻâ€œ, – kalir turistiniai Ĺžygiai, kraĹĄ norinÄ?iĹł- ĹĄirdĹžiai arti totyri- bÄ—jo paĹĄnekovÄ—. mÄ… veiklÄ…. R.StirbiejĹł. PavyzdĹžiui, muzikos Lanko gausiai nÄ— veikla, automobilio vai mokyklo- nÄ— informavo, ravimas, kad pagal laisvalai- fi se bĹŤtĹł poreikis priimti Ĺ iuo metu KlaipÄ—doje zikos, chemijos, eko ir daugiau kio praleidi neformanomikos mo kryptÄŻ moksleiviai liojo ugdymo paslaugas dÄ—sniĹł studijavimas, renkasi tradicines ir lai teikia gamtinin- MokiniĹł skaiÄ?ius ko patik- kĹł, ekologi ĹĄios savivaldybei pavaldĹžios ĹĄe- UostamiesÄ?io nejos, ďŹ todizaino bĹŤre- 2012 rintas veiklas. ÄŻstaim. formaliojo ugdymo gos: Adomo Brako dailÄ—s liai, keramikos, tautodai 2012 m. neformaliojo mokykla, lÄ—s, kino ugdymo ir animacijos, Jeronimo KaÄ?insko ir Juo choreograďŹ jos, eksÄŻstaigose vaikus labiausiai zo Karo- ÄŻstaigos, kuriĹł auklÄ—domino perimentinÄ—s so muzikos mokyklos, Vai muzikos, gitaros ir Klai muzikos krypties uĹžsiÄ—mi kĹł lais- tiniai ne pÄ—dos jaunimo centre – 1 mai. Juos teatro grupÄ—s. tik dalyvauvalaikio centras, Jaunimo 108 lankÄ— 1 713 mokinys. Ant centras ir roje vietoMoksleiviĹł saviraiĹĄkos cent ja ÄŻvairiuose konkurje pagal populiarumÄ… liko ras. VaikĹł laisvalaikio centre choreog- PasiĹžymi ko Jose, praÄ—jusiĹł metĹł duo – 1 092 kybe raďŹ ja, treÄ?ioje – dailÄ—, meni- suose, tarptautiniuoketvirtoje Kaip teigÄ— Ug mis, lankÄ—si 4 tĹŤkst. 977 dymo kokybÄ—s ir kai– teatras, o penktoje – vaikai. se festi MoksleiviĹł saviraiĹĄkos cent techninÄ—s tos poskyrio valiuose, bet Nuo bendro moksleiviĹł re – 1 082 vyriausioji speciakĹŤrybos bĹŤreliai. skaiÄ?iaus visoje KlaipÄ—doje tai su listÄ—, savivaldybei pa Populiariausia uostamies darÄ— 26,15 ir skina laurus juose, valdĹžioms J.KaÄ?insko Ä?io po- ÄŻstaigoms, no muzikos mokykloje – 810 proc. lankanÄ?iĹłjĹł. ÄŽ ĹĄÄŻ skai rint pritraukti uospamokinÄ™ veiklÄ… siĹŤlanti Ä?iĹł ne- daĹžnai nukonku ÄŻstaiga – tamiesÄ?io vai ruopatenka jaunieji sporto mo kus, tenka parungtyKlaipÄ—dos jaunimo cent kyklĹł ir ja pri J.Ka ras ro so – mu vaizikos mokykloje – 562 va kultĹŤros ÄŻstaigĹł atstovai, Ä?ius bĹŤrelius. niauti ir su privatininkais. kams gali pasiĹŤlyti Ĺžur kurie prie nalistikos, turiningai laisvalaikÄŻ leis „TaÄ?iau daĹžnai neforma ĹĄokio, dailÄ—s, teatro ir ki ti pasirinliojo ug- A.Brako dailÄ—s tus bĹŤre- dymo ÄŻstaigos, kusiĹł mokiniĹł pridÄ—tĹł dar mokykloje – 323 kuriĹł auklÄ—tiniai ne lius. panaĹĄĹł skaiÄ?iĹł moksleiviĹł. tik da lyvauja ÄŻvairiuose konkur KlaipÄ—dos vaikĹł lais suomoksleiviĹł, taÄ?iau ďŹ ziĹĄ valaikio se, tarptauti KlaipÄ—dos miesto savival kai to pa- centras niuose festivaliuose, dybÄ—s daryti neÄŻmano ma. SituacijÄ… ribo- Ä?iams jauniesiems klaipÄ—die- bet ir skina laurus Ĺ vietimo skyriaus Ugdy juose, nukon- PedagogĹł pasiskirsmo koky- ja pedagogams suteikia progÄ… uĹžsiÄ—mimus skirtas tam tikras lan bÄ—s ir kaitos poskyrio vy kuruoja privaÄ?ius bĹŤrelius. riausiosios valandĹł skai kyti atsiĹžvelgiant ÄŻ jĹł gy Priva- tymas pagal staŞą vena- Ä?iose struktĹŤro Ä?ius ir patalpĹł trĹŤkuspecialistÄ—s Raimondos se daĹžnai ďŹ gĹŤruota mÄ…jÄ… vietÄ…. BĹŤreliĹł cent Stirbie- mas“, – sakÄ— re yra R.StirbienÄ—. nÄ—s teigimu, ÄŻ popamoki ĹĄeĹĄi – „Draugystė“, „Lieps net tik vardas. Populiaraus dainininko nÄ™ veiklÄ… ne vaikams siĹŤlanÄ?ias ÄŻstai „Saulutė“, „Švyturys“, „Žel lė“, ar ĹĄokÄ—jo ÄŻkurta ÄŻstaiga tÄ—vus ir jĹł ď Ž Iki 4 m. – 11 proc. gas kiek- Pasirinkimo menÄ—- vaikus vilioja ta netrĹŤksta vienais metais susirenka riama galimybe iĹĄ- ď Ž 4–9 m. – 11 lis“ ir „ŽuvÄ—dra“. Juose panaĹĄus Pasak jos, pasiĹŤ proc. vaikai ga- populiarÄ—ti“, la prasmingai pra- li uĹž skaiÄ?ius mokiniĹł. – sakÄ— R.StirbienÄ—. siimti skirtinga menine leisti laikÄ… po pamokĹł – veikla: ď Ž 10–14 m. – 12 proc. Pasak jos, renkantis popa didelÄ— ir mokytis ĹĄok mokinÄ™ ti, groti ÄŻvairiais instveiklÄ…, reikÄ—tĹł atsiĹžvelgti ď Ž 15 m. ir daugiau – 66 ÄŻ kokybÄ™. proc.

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 8p.

Kad esi gyvas, ÄŻrodyti sunku

Kaina 1,30 Lt

„Ge­rai, kai Ĺžmo­nÄ—s se­ka vie­ni ki­tus, jie ge­riau­si in­for­ma­to­riai.“ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rÄ— Ju­di­ta Si­mo­na­vi­Ä?iō­tÄ— ver­ti­na Ĺžmo­niĹł pa­stan­gas mies­te ÄŻves­ti tvar­kÄ….

3p.

Ko­vi­nius ĹĄu­nis atims prie­var­ta Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Ko­vi­nius ir pa­vo­jin­gus ĹĄu­nis ar jĹł miť­rō­nus ne­le­ga­liai bu­tuo­se lai­ kan­tiems klai­pÄ—­die­Ä?iams – ne­ra­ mios die­nos. Sa­vi­val­dy­bÄ—­je jau pa­ reng­ta tvar­ka ir su­da­ry­ta ko­mi­si­ja, ku­ri ÄŻga­lio­ta iĹĄ sa­vi­nin­kĹł to­kius ke­ tur­ko­jus atim­ti. ÄŽk­liu­vo mies­te

„„Ďro­dy­mas: de­ťimt die­nĹł klai­pÄ—­die­tei L.Boeh­ler te­ko ieť­ko­ti ÄŻstai­gos, ku­ri iť­duo­tĹł pa­Şy­mÄ…, kad ji yra gy­va.

DÄ—l pa­Şy­mos, kad yra gy­va, klai­pÄ—­die­ tÄ™ vai­kÄ— pen­kiĹł ÄŻstai­gĹł val­di­nin­kai, kol paaiť­kÄ—­jo, kad pen­si­nin­kei to­kÄŻ do­ku­men­tÄ… pri­va­lo iť­duo­ti „Sod­ra“. TaÄ?iau jos dar­buo­ to­jai du kar­tus at­si­sa­kÄ— mo­te­riai pa­gel­bÄ—­ti.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Nu­va­rÄ— nuo ko­jĹł

Klai­pÄ—­die­tÄ— Lai­ma Boeh­ler, gau­ nan­ti Vo­kie­ti­jos pen­si­jÄ…, su­si­dō­ rÄ— su neį­ti­kÄ—­ti­na pro­ble­ma – te­ko praei­ti kry­Şiaus ke­lius no­rint gau­ti pa­Şy­mÄ…, kad ji yra gy­va.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pen­kiĹł ÄŻstai­gĹł val­di­nin­kĹł siun­ti­ nÄ—­ta mo­te­ris net bu­vo pra­ra­du­si vil­ tÄŻ gau­ti to­kÄŻ do­ku­men­tÄ… Lie­tu­vo­je ir su­si­ruo­ťÄ— dÄ—l jo vyk­ti ÄŻ Vo­kie­ti­jÄ…. „Tu­riu tik sa­vai­tÄ™, per ku­riÄ… pri­ va­lau su­si­tvar­ky­ti do­ku­men­tus, ki­taip Vo­kie­ti­ja nu­trauks pen­si­jos mo­kÄ—­ji­mą“, – bĹŤgť­ta­vo mo­te­ris.

7

Ĺ iÄ… sa­vai­tÄ™ ko­mi­si­ja svars­tys pir­ mÄ…­jÄŻ at­ve­jÄŻ, ar iĹĄ klai­pÄ—­die­Ä?io atim­ ti ne­le­ga­liai lai­ko­mÄ… ko­vi­nÄŻ ĹĄu­nÄŻ. „Vie­ťo­sios tvar­kos sky­riaus spe­ cia­lis­tai pir­ma­die­nÄŻ mies­te ren­gÄ— rei­dÄ… ir nu­sta­tÄ—, jog vie­nas Ĺžmo­ gus ve­dĹžio­jo pa­vo­jin­gÄ… ke­tur­ko­ jÄŻ. Paaiť­kÄ—­jo, kad ĹĄis pi­lie­tis ne­tu­ri lei­di­mo lai­ky­ti to­kÄŻ ĹĄu­nÄŻ, to­dÄ—l vy­ rui su­ra­ťy­tas pro­to­ko­las. Ke­tur­ko­jo ĹĄei­mi­nin­kas bus per­duo­ tas svars­ty­ti ko­mi­si­jai.

3

2

ketvirtadienis, rugsėjo 19, 2013

miestas

Kul­tū­ros fab­ri­ke menininkus gąsdins kainos Bu­vu­sio ta­ba­ko fab­ri­ko virs­mas į kul­tū­ rai skir­tą erd­vę ar­tė­ja pa­bai­gos link, ta­čiau nuo­gąs­tau­ja­ma, kad už 13 mln. li­tų gi­męs nau­jas ob­jek­tas ga­li bū­ti pus­tuš­tis, nes me­ni­nin­kams bus sun­kiai įkan­da­ma nuo­ mos kai­na. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Re­konst­ruo­ja 6 me­tus

Bu­vu­sio ta­ba­ko fab­ri­ko, ku­ris dau­ gy­bę me­tų ap­leis­tas riog­so­jo Ban­ gų gat­vė­je, re­konst­ruk­ci­ja į Kul­tū­ ros fab­ri­ką pra­si­dė­jo dar 2007-ųjų pa­bai­go­je, kai im­tas reng­ti tech­ni­ nis pro­jek­tas. „Pa­na­šu, kad Kul­tū­ros fab­ri­ ko pro­jek­tas bus re­kor­diš­kai il­ gas, gal net il­giau­siai vyks­tan­ tis mies­te. Jam jau še­še­ri me­tai, o pre­li­mi­na­rią pa­bai­gą, kai kirp­ si­me ati­da­ry­mo juos­te­lę, nu­ma­ to­me ki­tų me­tų ko­vą ar ba­lan­dį“, – tei­gė Klai­pė­dos eko­no­mi­nės plėt­ros agen­tū­ros, ad­mi­nist­ruo­ jan­čios šį pro­jek­tą, di­rek­to­rė Rai­ mon­da Lau­ži­kie­nė. Va­kar Kul­tū­ros fab­ri­ko „griau­ čius“ ap­žiū­rė­jo mies­to va­do­vų ir po­li­ti­kų de­le­ga­ci­ja. Jie tik su­si­pa­ ži­no, kaip vyks­ta pro­jek­tas, kaip su­pla­nuo­tos pa­sta­to erd­vės, ko­kia veik­la jo­se nu­ma­to­ma. Pla­nuo­ja­ma, jog Kul­tū­ros fab­ri­ ke veiks ir ki­no sa­lė, ku­rio­je bus ro­ do­mi ne­ko­mer­ci­niai fil­mai, ir įvai­ rios kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės, ir ka­vi­nė ar nak­ti­nis klu­bas, gar­so įra­šų stu­ di­ja, dau­gia­funk­ci­nė sa­lė.

Rai­mon­da Lau­ži­kie­nė:

Vi­si su­pran­ta ir vi­ siems jau tik­rai aiš­ ku, kad ne­mo­ka­ mo čia nie­ko ne­bus, nors apie tai bu­vo daug kal­bė­ta ir žmo­ nėms su­teik­ta ne­tei­ sin­gų lū­kes­čių. Apie 40 pro­c. vi­sų pa­tal­pų yra bend­ro­jo nau­do­ji­mo – tua­le­tai, laip­ti­nės, ves­ti­biu­liai, te­ra­sos. No­ri nuo­mi­nin­kų kai­tos

Ki­tos pa­tal­pos, sa­lės bus iš­nuo­mo­ ja­mos kon­kur­so bū­du, ta­čiau ja­me

Ter­mi­nas: su­tvar­ky­ti bu­vu­sį ta­ba­ko fab­ri­ką ir jo ap­lin­ką ke­ti­na­ma iki ki­tų me­tų ba­lan­džio.

ga­lės da­ly­vau­ti tik lais­vie­ji me­ni­ nin­kai ir vers­li­nin­kai, plė­to­jan­tys kū­ry­bi­nius vers­lus. „Vi­si su­pran­ta ir vi­siems jau tik­rai aiš­ku, kad ne­mo­ka­mo čia nie­ko ne­ bus, nors apie tai bu­vo daug kal­bė­ta ir žmo­nėms su­teik­ta ne­tei­sin­gų lū­ kes­čių. Pa­tal­pos bus nuo­mo­ja­mos. No­ri­me nuo­mi­nin­kų kai­tos, to­dėl nu­ma­to­ma, kad su­tar­tys bus pa­si­ ra­šo­mos ne il­giau nei pen­ke­riems me­tams“, – į atei­tį žvel­gė R.Lau­ ži­kie­nė. Ji tei­gė, jog iš nuo­mos mo­kes­čio ne­bus sie­kia­ma pa­si­pel­ny­ti, o tik su­rink­ti tiek pi­ni­gų, ku­rie pa­deng­ tų pa­sta­to iš­lai­ky­mo są­nau­das.

„Nuo­mos mo­kes­tis bus pa­tal­pų iš­lai­ky­mo sa­vi­kai­na, ta­čiau ji yra ga­na di­de­lė. To­dėl nuo­mos kai­na bus la­bai ar­ti­ma esan­čiai rin­ko­je. Vers­li­nin­kai gal ir įstengs ją mo­ kė­ti, ta­čiau lais­vie­siems me­ni­nin­ kams, ku­rie gy­ve­na iš įvai­rių rė­mi­ mo pro­gra­mų, tik­rai ne­bus leng­va“, – ne­slė­pė R.Lau­ži­kie­nė. Ga­li tek­ti švies­tis žva­kė­mis

Kul­tū­ros fab­ri­ko pro­jek­tas kai­nuos apie 13 mln. li­tų. Sta­ty­bų kai­na nuo pra­di­nės pro­gno­zuo­tos išau­go maž­ daug treč­da­liu. Ir nors dar­bai dar ne­baig­ti, R.Lau­ži­kie­nė pa­ti­ki­no, jog fi­nan­sa­vi­mo pro­ble­mų nė­ra. Ta­čiau

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

eg­zis­tuo­ja ki­ta – elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­mas pa­sta­tui. Šiuo me­tu ieš­ko­ ma spren­di­mo, ką da­ry­ti, kad Kul­ tū­ros fab­ri­ke švies­tų švie­sa, veik­tų vė­di­ni­mo sis­te­ma, ki­ti įren­gi­niai, ku­riems rei­ka­lin­ga elekt­ra. „Jei spren­di­mo ne­ra­si­me, švie­ si­mės žva­kė­mis. Bet ti­kiu, kad pro­ble­mą iš­sprę­si­me“, – tvir­ti­no R.Lau­ži­kie­nė. Net­ru­kus tu­rė­tų pra­dė­ti veik­ ti nau­ja in­ter­ne­to sve­tai­nė, ku­rio­ je ir bus skel­bia­mos vi­sos nau­jie­ nos, su­si­ju­sios su Kul­tū­ros fab­ri­ku, – ka­da vyks jo ati­da­ry­mas, kas ja­ me įsi­kurs, ko­kie ren­gi­niai bus or­ ga­ni­zuo­ja­mi.

3

ketvirtadienis, rugsėjo 19, 2013

miestas Bu­ri­nio lai­vo vieš­na­gė

Pra­si­de­da pa­ro­da

Klai­pė­dos uos­te vie­ši mo­ko­ma­ sis bu­ri­nis lai­vas „Za­wis­za Czar­ nyat“, plau­kian­tis marš­ru­tu Gdanskas–Klaipėda–Kaliningra­ das–Gdanskas. 30 jū­ri­nių spe­ cia­ly­bių stu­den­tų iš ke­lių Pie­tų Bal­ti­jos jū­ros vals­ty­bių šian­dien lan­ky­sis Lie­tu­vos ka­ri­nė­se jū­rų pa­jė­go­se, uos­to bend­ro­vė­se bei da­ly­vaus mo­ky­muo­se.

Klai­pė­dos are­no­je šian­dien pra­si­de­da pa­ro­da „In­ter De­ co 2013“. Tris die­nas truk­sian­ čia­me ren­gi­ny­je bus pri­sta­to­mi įvai­rūs in­ter­je­ro ir di­zai­no ga­ mi­niai, idė­jos, pa­slau­gos, lan­ ky­to­jų lau­kia spe­cia­lis­tų kon­ sul­ta­ci­jos, se­mi­na­rai bei pra­ mo­gos, bus sie­kia­ma gė­lių kom­po­zi­ci­jos re­kor­do.

Ko­vi­nius šu­nis atims prie­var­ta 1

Ji ir spręs, ar iš sa­vi­nin­ ko šu­nį lai­ki­nai paim­ti glo­bo­ti“, – tei­gė Vie­šo­sios tvar­ kos sky­riaus Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los po­sky­rio ve­dė­jas Ma­rius Poi­mans­kis. Nuo šių me­tų pra­džios įsi­ga­lio­ jo nau­jas Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­ gos įsta­ty­mas. Ja­me nu­ma­ty­ta, kad ko­vi­nių, pa­vo­jin­gų šu­nų ar jų miš­ rū­nų sa­vi­nin­kai tu­ri gau­ti spe­cia­ lius lei­di­mus to­kiems ke­tur­ko­jams au­gin­ti. Dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se esan­čiuo­se bu­tuo­se juos lai­ky­ti iš­ vis už­draus­ta. Ta­čiau jei žmo­gus ga­vo lei­di­mą iki šių me­tų pra­džios, au­gin­ti pa­ vo­jin­gą šu­nį jis ga­li ir bu­te.

Atš­vai­tai. Šian­dien nuo 16.45 iki 17.30 val. san­kry­žo­se ties At­gi­mi­mo, Lie­tu­vi­ nin­k ų aikš­tė­mis, Kau­no gat­ve vyks at­ švai­tų da­li­ji­mo ak­ci­ja „Sau­gus ke­ly­je“. Su­t ik­tu­vės. Tai­kos pr. 61 pre­k y­bos cent­re vei­k ian­čia­me kny­g y­ne šeš­ta­ die­n į 16 val. bus pri­sta­to­ma iš Klai­pė­ dos ki­lu­sios au­to­rės An­že­li­kos Liauš­ kai­tės de­biu­ti­nė kny­ga „Nu­ka­r ū­nuo­ti ka­ra­liai“. Miš­k i­n in­k ai. Šeš­t a­d ie­n į Ne­r in­go­je bus mi­ni­ma Miš­k i­nin­ko die­na. Ji kas­ met šven­čia­ma pir­mo­jo ru­dens mė­ ne­sio tre­čią­jį šeš­ta­d ie­n į. Ta pro­ga 18 val. Ni­dos Ma­r i­jos krikš­čio­n ių pa­gal­ bos baž­ny­čio­je bus lai­ko­mos šven­tos Mi­šios. 19 val. Ni­dos kul­tū­ros ir tu­riz­ mo in­for­ma­ci­jos cent­re „Agi­la“ vyks vy­r ų cho­ro „Ai­das“ kon­cer­tas.

Lei­di­mų – tik 18

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus duo­me­ni­mis, šiuo me­tu yra iš­duo­ta 18 lei­di­mų au­gin­ti ko­vi­nius šu­nis. Ne­ma­žos jų da­lies gy­ve­na­mo­ji vie­ta nu­ro­ dy­ta pri­va­čio­je val­do­je. „Pa­vyz­ džiui, žmo­gus gy­ve­na Klai­pė­do­ je, ta­čiau nu­ro­do, kad šu­nį au­gi­na Di­tu­vos so­duo­se“, – tei­gė M.Poi­ mans­kis. Ka­dan­gi pa­vo­jin­gus šu­nis lai­ky­ ti bu­tuo­se už­draus­ta, o klai­pė­die­ čiai to­kio drau­di­mo ne­pai­so, to­dėl sa­vi­val­dy­bė­je ir pa­reng­ta tvar­ka, kaip to­kius gy­vū­nus iš sa­vi­nin­kų lai­ki­nai paim­ti. Tvar­ką sa­vo pa­ra­ šu pa­tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ ta Si­mo­na­vi­čiū­tė. „Tai ne­reiš­kia, jog da­bar Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus spe­cia­lis­tai bel­sis į kiek­vie­no bu­to du­ris ir tik­rins, ar ja­me ne­lai­ko­mas ko­vi­nis šuo. To­kia

Dienos telegrafas

Ma­da: vie­ni po­pu­lia­riau­sių ko­vi­nių šu­nų, au­gi­na­mų bu­tuo­se, – va­di­na­mie­ji pit­bu­liai.

tvar­ka – įspė­ji­mas žmo­nėms, kad jie lai­ky­tų­si tei­sės ak­tų, įver­tin­tų, ar tik­rai ga­li lai­ky­ti pa­vo­jin­gus šu­ nis, su­si­tvar­ky­tų do­ku­men­tus“, – tvir­ti­no J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. Ma­mai nu­kan­do pirš­tą

Ji tei­gė, jog pa­ti tu­ri skau­džios pa­ tir­ties, kaip svar­bu įver­tin­ti, ar žmo­gus iš­ties tu­ri vi­sas ga­li­my­bes lai­ky­ti ke­tur­ko­jį. „Kai dar gy­ve­no­ me bu­te, mū­sų lai­ko­mas šuo ma­ mai nu­kan­do pirš­tą. Aki­vaiz­du, kad kaž­kaip rei­kė­jo spręs­ti šią pro­ble­ mą, įver­tin­ti šuns ag­re­sy­vu­mo ly­gį. La­bai svar­bu, kad au­gin­ti­nis ne­kel­

tų pa­vo­jaus nei šei­mi­nin­kams, nei ap­lin­ki­niams“, – pa­brė­žė J.Si­mo­ na­vi­čiū­tė. Ji nė nea­be­jo­jo, kad Vie­šo­sios tvar­kos sky­rius apie bu­tuo­se ne­ le­ga­liai lai­ko­mus pa­vo­jin­gus šu­ nis su­ži­nos ir iš klai­pė­die­čių. „Ge­ rai, kai žmo­nės se­ka vie­ni ki­tus, jie ge­riau­si in­for­ma­to­riai“, – nuo­mo­ nę reiš­kė di­rek­to­rė. Ga­vę to­kį sig­na­lą, spe­cia­lis­tai vyks pa­tik­rin­ti skun­do. Jei jis pa­ si­tvir­tins, spe­cia­li ko­mi­si­ja spręs, ar iš šei­mi­nin­ko lai­ki­nai atim­ti ko­ vi­nį šu­nį ir jį lai­ky­ti prie­glau­do­je. Kai šei­mi­nin­kas pa­ša­lins vi­sus pa­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šią sa­vai­tę ko­mi­si­ja svars­tys pir­mą­jį at­ve­ jį, ar iš klai­pė­die­čio atim­ti ne­le­ga­liai lai­ ko­mą ko­vi­nį šu­nį. žei­di­mus, su­si­tvar­kys do­ku­men­ tus, ko­mi­si­ja vėl spręs, ar ke­tur­ ko­jį jam grą­žin­ti. Pab­rė­žia­ma, jog vi­sas iš­lai­das dėl šuns lai­ki­no paė­mi­mo, glo­bos ir grą­ži­ni­mo tu­rės pa­deng­ti gy­vū­ no sa­vi­nin­kas.

Mir­tys. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­ li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­ riu­je va­kar už­re­g ist­r uo­tos še­šių klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Gra­ž i­na Mei­rie­ nė (g. 1928 m.), Ga­l i­na Va­na­g ie­nė (g. 1935 m.), An­ta­nas Gvergž­dys (g. 1940 m.), Al­ma Ber­žans­k ie­nė (g. 1963 m.), Vil­ma Vol­bi­k ie­nė (g. 1969 m.), Ro­ber­ tas Buit­kus (g. 1971 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ja­ni­na Ni­ko­la­je­va, Ivan Lis­niak, Gra­ži­ na Mei­rie­nė, Al­do­na Ei­du­k ie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 6 ber­niu­kai ir 3 mer­gai­tės. Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­bos per­so­na­las su­lau­kė 54 iš­ kvie­t i­mų.

Pi­lia­vie­tė­je kils vieš­bu­čiai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos pi­lia­vie­tės te­ri­to­ri­jos su­tvar­ky­mui ir už­sta­ty­mui – ža­ lia švie­sa. Ją įžie­bė sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės Ju­di­ tos Si­mo­na­vi­čiū­tės su­rai­ty­tas pa­ ra­šas pa­reng­ta­me te­ri­to­ri­jos tarp Pi­lies gat­vės, „Bal­ti­jos“ lai­vų sta­ tyk­los, uos­to ak­va­to­ri­jos ir Da­nės upės de­ta­lia­ja­me pla­ne.

27 hek­ta­rų plo­to te­ri­to­ri­jos de­ta­lu­sis pla­nas reng­tas ket­ve­rius me­tus. „Kai šis do­ku­men­tas jau pa­tvir­ tin­tas, te­ri­to­ri­ją bus ga­li­ma tvar­ky­ ti dar grei­čiau, nes nu­ma­ty­ta, kas konk­re­čio­se vie­to­se tu­ri bū­ti, ko­ kie sta­ti­niai tu­ri bū­ti nu­griau­ti“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Pa­ vel­do­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Edi­ta Pet­raus­kie­nė. Sup­la­nuo­to­je te­ri­to­ ri­jo­je sie­kia­ma at­kur­ti Klai­pė­dos

pi­lies ir bas­tio­nų komp­lek­są, at­ ver­ti klai­pė­die­čiams tą mies­to da­ lį, ku­ri šiuo me­tu vis dar yra nau­ do­ja­ma žve­jy­bi­niams ir ki­to­kiems lai­vams re­mon­tuo­ti. „De­ta­lio­jo pla­no spren­di­niuo­ se nu­ma­ty­ta, jog il­gai­niui vi­ sa te­ri­to­ri­ja bus pri­tai­ky­ta kul­tū­ ros, tu­riz­mo, ki­tiems vi­suo­me­nės po­rei­kiams“, – tvir­ti­no E.Pet­raus­ kie­nė. Svar­biau­sias už­da­vi­nys – Klai­ pė­dos pi­lies ir bas­tio­nų komp­lek­ so at­kū­ri­mas bei ap­lin­kos su­tvar­ ky­mas. Šis pro­ce­sas iš­skirs­ty­tas į tris eta­pus, pir­ma­sis jų įgy­ven­di­na­ mas šiuo me­tu. Da­bar yra tvar­ ko­ma pi­lia­vie­tės aikš­te­lė, at­spin­ dė­sian­ti rea­lią vie­tą, ku­rią užė­mė sto­vė­ju­si pi­lis. Šia­me eta­pe taip pat pla­nuo­ja­ma at­sta­ty­ti šiau­ri­nę kur­ti­ną, su­jung­ti prin­co Frid­ri­cho ir prin­co Kar­lo bas­tio­nus, at­kur­

ti ry­ti­nę kur­ti­ną, ją pra­tę­siant iki piet­ry­ti­nio bas­tio­no. Skai­čiuo­ja­ma, jog pir­mo­jo eta­ po dar­bai ga­li kai­nuo­ti apie 25 mln. li­tų, ku­rių di­džio­ji da­lis – ES pa­ra­ma. Pat­vir­tin­ta­me de­ta­lia­ja­me pla­ne nu­ma­ty­ta ir ga­li­my­bė at­kur­ti pi­lies tū­rius to­kius, ko­kie jie bu­vo. Ta­ čiau, anot E.Pet­raus­kie­nės, nuo­ mo­nę šiuo klau­si­mu dar tu­ri pa­ reikš­ti ir vi­suo­me­nė, be to, bū­ti­na iš­spręs­ti fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mą. De­ta­lia­ja­me pla­ne nu­ma­ty­ta, kad šio­je te­ri­to­ri­jo­je ga­li at­si­ras­ti ir ko­mer­ci­nės pa­skir­ties sta­ti­nių – vieš­bu­čių, ka­vi­nių. Grei­čiau­siai bus įgy­ven­din­tas de­ta­lio­jo pla­no spren­di­nys – au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė prie Pi­lies gat­vės. Kiek vė­liau ties įva­ ža į pi­lia­vie­tę tu­rė­tų at­si­ras­ti ke­ lių aukš­tų au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė.

Vaiz­das: su­tvar­kius pi­lia­vie­tės aikš­te­lę, aiš­kiai bus ma­ty­ti, ko­kie bu­vo

Klai­pė­dos pi­lies kon­tū­rai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

4

KETVIRTADIENIS, rugsėjo 19, 2013

miestas

Ant pe­čių – ne­rei­ka­lin­gas svo­ris Ro­ber­ta Vi­čiu­ly­tė Tė­ve­liai tu­rė­tų daž­niau pa­si­do­mė­ ti sa­vo vai­kų kup­ri­nių tu­ri­niu. Ne­ re­tai vai­kai ant sa­vo pe­čių kas­dien ne­šio­ja ne­rei­ka­lin­gų daik­tų.

Su­ma: Klai­pė­dos su­ki­li­mo da­ly­vio A.Mar­taus at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mas ne­

tu­rė­tų kai­nuo­ti dau­giau nei 1 000 Lt.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­gerbs Klai­pė­dos su­ki­li­mo da­ly­vį Ži­no­mo vi­suo­me­nės vei­kė­jo ir Klai­pė­dos su­ki­li­mo da­ly­vio And­riaus Mar­taus (Mar­ tu­se­vi­čiaus) at­mi­ni­mas bus įpras­min­tas Skulp­tū­rų par­ke.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Siū­ly­mas jau bu­vo pa­teik­tas svars­ty­ti Žy­mių žmo­nių, is­to­ri­nių da­tų, įvy­kių įam­ži­ni­mo ir gat­vių pa­va­di­ni­mų ko­mi­si­jai, ku­ri pri­ta­ rė ga­li­my­bei įam­žin­ti A.Mar­taus at­mi­ni­mą ir re­ko­men­da­vo tai pa­ da­ry­ti, pa­ka­bi­nant at­mi­ni­mo

Re­ko­men­da­vo tai pa­ da­ry­ti, pa­ka­bi­nant at­ mi­ni­mo len­te­lę ant pa­mink­lo su­ki­lė­liams Skulp­tū­rų par­ke.

len­te­lę ant pa­mink­lo su­ki­lė­liams Skulp­tū­rų par­ke, ša­lia esa­mos at­ mi­ni­mo len­tos, ar­ba įra­šant var­dą jo­je. Su Sei­mo na­rio Al­gir­do Pa­tac­ ko pa­siū­ly­ta ini­cia­ty­va be­lie­ka su­ tik­ti mies­to ta­ry­bai. Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės Kul­ tū­ros sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­ cia­lis­tas Vi­das Pa­kal­niš­kis tiks­lios su­mos, ku­rios rei­kė­tų dar­bams at­ lik­ti, įvar­dy­ti ne­ga­lė­jo.

„Ma­nau, kad įam­ži­ni­mas ne­ tu­rė­tų kai­nuo­ti dau­giau nei tūks­ tantis litų. Iš­kal­ti var­do ir pa­var­dės rai­des len­to­je ne­rei­kė­tų me­ni­nin­ ko pa­slau­gų, už­tek­tų ir sa­vo spe­ cia­ly­bę iš­ma­nan­čio meist­ro. Klai­ pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bė pri­žiū­ri pa­mink­lą, skir­tą 1923 m. su­ki­li­mui, to­dėl jos gar­bės rei­ka­las yra pa­si­rū­ pin­ti is­to­ri­nės as­me­ny­bės at­mi­ni­ mu“, – sa­kė V.Pa­kal­niš­kis. Kaip tei­gė Kul­tū­ros sky­riaus vy­ riau­sia­sis spe­cia­lis­tas, A.Mar­taus nuo­pel­nai ir fak­tas, jog jis pa­lai­ do­tas čia, uos­ta­mies­ty­je, ne­tu­rė­tų kel­ti dve­jo­nių dėl jo at­mi­ni­mo įam­ ži­ni­mo bū­ti­nu­mo. „A.Mar­tus nuo 1895 me­tų gy­ve­ no JAV. Ten nuo 1907 m. rū­pi­no­ si lie­tu­vių ap­gy­ven­di­ni­mu Bruk­ li­ne, bend­ra­dar­bia­vo JAV lie­tu­vių spau­do­je, gast­ro­lia­vo su lie­tu­vių vai­din­to­jais po lie­tu­vių ko­lo­ni­jas bei rin­ko au­kas Lie­tu­vių gel­bė­ji­mo ir Lie­tu­vos au­to­no­mi­jos fon­dams“, – pa­sa­ko­jo V.Pa­kal­niš­kis. Pa­sak jo, A.Mar­tus da­ly­va­vo Klai­ pė­dos su­ki­li­me, o Klai­pė­dos pre­fek­ tū­ros ap­siaus­ties ir štur­mo me­tu per­si­šal­dė ir mi­rė. Is­to­ri­nė as­me­ny­ bė yra pa­lai­do­ta Klai­pė­dos ka­pi­nė­se, ne­to­li pa­mink­lo 1923 m. su­ki­lė­liams, ta­čiau tiks­li ka­po vie­ta nė­ra ži­no­ma.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro dar­buo­to­jai, kaip ir kas­ met, pra­si­dė­jus nau­jiems moks­lo me­tams, ren­gia kup­ri­nių rei­dus – sve­ria 1–6 kla­sių moks­lei­vių kup­ri­nes. ,,Kiek vai­kų ne­šio­ja per sun­kias kup­ri­nes, kol kas sun­ku pa­sa­ky­ti, nes dar ne­bai­gė­me tik­ri­ni­mų. Ta­ čiau vai­ko kup­ri­nės svo­ris ne­tu­rė­tų vir­šy­ti 10–15 pro­c. vai­ko svo­rio“, – sa­kė Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro spe­cia­lis­tė Dia­na But­kie­nė. Per­nai to­kios ak­ci­jos me­tu paaiš­ kė­jo, jog 15 pro­c. pa­sver­tų kup­ri­nių bu­vo per sun­kios. Tuo­met Klai­pė­ dos mies­te bu­vo pa­sver­ta 5 tūkst. kup­ri­nių.

Per sun­kių ne­šu­lių prie­žas­tis ta, kad vai­kai ne­re­tai į mo­kyk­lą ne­ša­si ir tas kny­gas bei są­siu­vi­nius, ku­rių tą­dien ne­rei­kia. Per di­de­lis kup­ri­nės svo­ris ga­li su­kel­ti stu­bu­ro pro­ ble­mų. Jei ne­šu­lys per sun­kus, jis ver­čia vai­ ką lenk­tis į prie­kį. Ne­tei­sin­go kup­ ri­nės ne­šio­ji­mo pa­sek­mes ga­ li­ma jaus­ti vi­ są gy­ve­ni­mą. Daik­tai kup­ ri­nė­je tu­ri bū­ ti su­dė­ti tvar­ kin­gai. Rei­kė­tų at­ kreip­ti dė­me­sį, kad kup­ri­nė tu­ri bū­ti ne­šio­ ja­ma ant abie­jų pe­čių, o dir­ žų ne­rei­kė­tų la­bai su­verž­ti. Kup­ri­nės apa­čia ne­ga­li bū­ti Krūvis: 15 proc. vaikų į mokyklą tempia per sunkias kuprines. „Shut­ters­tock“ nuo­tr. že­miau vai­ko juos­mens.

5

ketvirtadienis, rugsėjo 19, 2013

lietuva

Pre­zi­den­to rin­ki­mai bau­gi­na net klounus Pre­zi­den­to rin­ki­mai bau­gi­na ne tik di­ džių­jų par­ti­jų at­sto­vus, bet ir kan­di­da­ta­vi­ mu dė­me­sį į sa­ve anks­čiau at­kreip­ti ban­ džiu­sius vei­kė­jus. Tie­sa, ge­ra vie­ta tuš­čia ne­bū­na ir jau at­si­ran­da nau­ja rin­ki­mų links­min­to­jų kar­ta. Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

A.Pil­ve­lis pa­var­go

Iki šiol ne­nuils­ta­mai tap­ti pre­ zi­d en­t u ban­dy­d a­v ęs žur­n a­l is­ tas, re­dak­to­rius ir lei­dė­jas Al­gir­ das Pil­ve­lis šie­met ta­ria „stop“. Jo tei­gi­mu, to­kį spren­di­mą nu­lė­ mė am­žius – ko­vą A.Pil­ve­liui su­ kaks 70 me­tų. Ta­čiau ko­kio ly­de­ rio rei­kė­tų mū­sų vals­ty­bei ir koks reikš­tų pra­pul­tį, pa­šne­ko­vas sa­ kė ži­nan­tis ir lei­do­si į gi­lius bei ne itin man­da­gius kan­di­da­tų at­žvil­ giu pa­svars­ty­mus. Be to, A.Pil­ve­lis sa­kė tu­rin­tis mi­si­ją tau­tai pa­siū­ly­ ti ge­riau­sią kan­di­da­tą ir vie­ną to­ kį pa­žįs­tan­tis. „Ma­no pa­grin­di­nis tiks­las – pa­ siū­ly­ti dva­sin­gą kan­di­da­tą, ne ko­ kį nors Pau­laus­ką, Bi­ru­tį, tai tu­rė­tų bū­ti dva­si­nis ly­de­ris. Anks­čiau toks yra bu­vęs ger­bia­mas pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Lands­ber­gis. Ta­čiau žmo­ gus jau vy­res­nio am­žiaus, tai ne­ga­ lė­tų juo bū­ti. Ta­čiau ne­ga­lė­tų bū­ti ir Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys so­cial­ de­mok­ra­tas Jus­tas Vin­cas Pa­lec­kis. Dar jis tu­ri Rim­vy­dą Pa­lec­kiu­ką, sū­ nų la­bai rim­tą, na, o ki­tas sū­nus, Al­ gir­das, – tai at­leis­kit“, – dės­tė bu­ vęs kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus. A.Pil­ve­lis at­sklei­dė rin­ki­muo­se pa­lai­ky­sian­tis, jei da­ly­vaus, da­bar­ ti­nę ša­lies va­do­vę Da­lią Gry­baus­ kai­tę, ta­čiau jau grei­tai at­sklei­sian­ tis ir pa­slap­tin­gą­jį sa­vo kan­di­da­tą. „Aš tu­riu vie­ną ly­de­rį, be ga­lo dva­sin­gą žmo­gų. Bet ne­no­riu kol kas sa­ky­ti“, – įspė­jo pa­šne­ko­vas.

Z.Vaiš­vi­la pirš­ti­nės ne­be­mes

A.Pil­ve­lio pa­mi­nė­tas A.Pa­lec­ kis pa­ti­ki­no pre­zi­den­tu tap­ti ne­ mė­gin­sian­tis. „Nep­la­nuo­ju šiuo­ se rin­ki­muo­se da­ly­vau­ti. Tie­siog ne­no­rė­čiau dau­giau ko­men­tuo­ti, to­kia ma­no po­zi­ci­ja“, – į dis­ku­si­ jas ne­si­lei­do So­cia­lis­ti­nio liau­dies fron­to pir­mi­nin­kas.

Pir­ma Kons­ti­tu­ci­ ją rei­kia pa­to­bu­lin­ ti, nes su to­kia Kons­ ti­tu­ci­ja ir da­bar su D.Gry­baus­kai­te vie­ tom ne­si­keis­čiau ir be rin­ki­mų. La­ko­niš­kas bu­vo ir, jo ma­ny­mu, nu­slėp­tą D.Gry­baus­kai­tės biog­ra­ fi­ją ne vie­nus me­tus nag­ri­nė­jan­ tis Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ ta­ras Zig­mas Vaiš­vi­la. Jis 2009 m. taip pat bu­vo pa­si­ry­žęs tap­ti pre­ zi­den­tu, ta­čiau ne­su­rin­ko rei­kia­mų 20 tūkst. pa­ra­šų ir rin­ki­muo­se re­ gist­ruo­tas ne­bu­vo. „Tu­riu da­bar pa­kan­ka­mai už­ siė­mi­mų po­nios Pre­zi­den­tės ir ki­ tų opo­nen­tų dė­ka, tai nė­ra net ka­da gal­vo­ti. Tai esu vie­šai pa­sa­kęs, nie­ ko nau­ja“, – at­sa­kė Z.Vaiš­vi­la. „Drą­sos ke­lias“ ne­drą­sus

Kol ne­bu­vo pa­bė­gu­si iš Lie­tu­vos, kaip rim­ta pre­ten­den­tė į ša­lies va­do­vus bu­vo pri­sta­to­ma „Drą­

Drą­suo­lis: kol kas apie kan­di­da­ta­vi­mą į pre­zi­den­tus ty­li tiek rim­ti po­li­ti­kai, tiek ne vi­sai rim­ti vei­kė­jai. Vie­na

išim­tis – kau­nie­tis M.Fi­li­pa­vi­čius, ku­rio ne­stab­do net Kons­ti­tu­ci­jos nuo­sta­tos.

sos ke­lio“ frak­ci­jos ved­lė Ne­rin­ ga Venc­kie­nė, bent taip šau­kė jos bend­ra­žy­giai. Ta­čiau vie­nas jų, Jo­ nas Var­ka­la, da­bar kal­ba ne­be taip drą­siai. Pak­laus­tas, gal N.Venc­kie­ nė grįš į Lie­tu­vą rung­tis dėl pre­zi­ den­to po­sto, Sei­mo na­rys pri­pa­ži­ no abe­jo­jan­tis. Be­je, pa­čios N.Venc­kie­nės laiš­kas iš Ame­ri­kos tre­čia­die­nį bu­vo pa­vie­ šin­tas Sei­me. Nuo pa­va­sa­rio par­la­ men­te ne­si­ro­dan­ti vei­kė­ja pra­ne­šė siek­sian­ti ekst­ra­di­ci­jos by­los. Į klau­si­mą, ar „Drą­sos ke­lio“ par­ti­jo­je esa­ma po­ten­cia­lių kan­di­ da­tų į pre­zi­den­tus, J.Var­ka­la ban­dė at­sa­ky­ti fi­lo­so­fiš­kai: „Žmo­nių nuo­ mo­nė kaip ir me­teo­ro­lo­gi­niai reiš­ ki­niai – daž­nai toks chao­sas. O, ži­ not, chao­sas kar­tais sta­bi­li­zuo­ja ir nu­krei­pia į ma­žus įvy­kius. Kaip žai­di­mas do­mi­no, su­pran­tat, vie­ nas kren­ta ir išei­na, tai la­bai sun­ ku pro­gno­zuot...“

Kve­pia cir­ku

Vis dėl­to yra vie­nas žmo­gus Lie­tu­ vo­je, ku­ris tik­rai ži­no, kad no­rė­tų va­do­vau­ti vals­ty­bei, ir tai skel­bia vie­šai. Tie­sa, var­gu ar šiam no­rui bus lem­ta iš­si­pil­dy­ti. Mat ne­prik­lau­so­mu kan­di­da­tu pri­si­sta­tan­tis kau­nie­tis Min­dau­gas Fi­li­pa­vi­čius yra bai­gęs vos aš­tuo­ nias kla­ses ir me­tų jam tik 33-eji, o Kons­ti­tu­ci­ja nu­ma­to, kad į ša­lies va­do­vus ga­li pre­ten­duo­ti tik 40-ies su­lau­kę as­me­nys. Vis dėl­to M.Fi­li­pa­vi­čius ne­si­ ren­gia nu­leis­ti ran­kų ir kil­niam tiks­lui – kan­di­da­tuoti į pre­zi­den­ tus – su­kū­rė in­ter­ne­to sve­tai­nę, ku­rio­je aiš­ki­na, kad siek­ti pre­zi­ den­to po­sto jį pa­šau­kė die­vas, ir var­di­ja po­pu­lis­ti­nius dar­bus, ku­ riuos esą nu­veik­tų ta­pęs ša­lies va­ do­vu. Į akis kren­tan­čios gra­ma­ti­ nės klai­dos bū­si­mam pre­zi­den­tui ne­svar­bios.

Ek­ra­no vaiz­do nuo­tr.

Pap­ras­tai taip po­kštau­ti lin­kę juo­do­jo hu­mo­ro mė­gė­jai, ta­čiau M.Fi­li­pa­vi­čius, at­ro­do, tiks­lo sie­kia rim­tai. Pak­laus­tas, ar ne­suk­ly­do, kad pre­zi­den­to kė­dės sie­kia bū­da­ mas 33-ejų, pa­šne­ko­vas paaiš­ki­no, jog vis­kas su­pla­nuo­ta, – pir­miau­ sia rei­kia su­reng­ti re­fe­ren­du­mą ir keis­ti Kons­ti­tu­ci­ją. „Tik­rai ne. Pir­ma Kons­ti­tu­ci­ ją rei­kia pa­to­bu­lin­ti, nes su to­kia Kons­ti­tu­ci­ja ir da­bar su D.Gry­ baus­kai­te vie­tom ne­si­keis­čiau ir be rin­ki­mų“, – už­tik­ri­no kau­nie­tis. Kol kas M.Fi­li­pa­vi­čius re­fe­ren­ du­mo neor­ga­ni­zuo­ja, bet „jei žmo­ nės no­rės“, per li­ku­sius aš­tuo­nis mė­ne­sius jis sa­ko spė­sian­tis tai pa­ da­ry­ti. Kol kas į po­li­ti­ką su­kti no­ rin­tis M.Fi­li­pa­vi­čius no­ri įsi­ti­kin­ti, ar žmo­nės jį pa­lai­ky­tų, ir in­ter­ne­ te vyk­do ap­klau­są. Iki šiol, kau­nie­ čio tei­gi­mu, jį pre­zi­den­to po­ste re­gi ket­vir­ta­da­lis ap­klaus­tų­jų.

Apie kandidatavimą gar­siai kal­ba tik du politikai Eg­lė Še­pe­ty­tė Val­džio­je esan­čių par­ti­jų kan­di­da­ tai į pre­zi­den­tus kol kas ty­lūs. Ga­li­ mus pre­ten­den­tus įvar­di­jo tik Dar­ bo par­ti­ja (lei­bo­ris­tai). Abu kan­di­ da­tai – Ša­rū­nas Bi­ru­tis ir Ar­tū­ras Pau­laus­kas – sa­ko ma­tan­tys sa­ve ša­lies va­do­vo po­ste.

Gun­do: griež­to „ne“ bu­vęs Pre­zi­

den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės vy­ riau­sia­sis pa­ta­rė­jas, o da­bar ar­ šus kri­ti­kas L.Bal­sys ne­sa­ko. Be to, jį esą pa­sie­kia rin­kė­jų ra­gi­ni­ mai kan­di­da­tuo­ti į pre­zi­den­tus.

Ša­rū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

Vie­na pir­mų­jų kor­tas dėl ge­gu­ žę vyk­sian­čių rin­ki­mų at­sklei­du­si Dar­bo par­ti­ja (lei­bo­ris­tai) iš pra­džių siū­lė de­vy­nis sa­vo at­sto­vus. Ta­čiau kan­di­da­tū­rų neat­siė­mė tik kul­tū­ ros mi­nist­ras Š.Bi­ru­tis bei Sei­mo na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas A.Pau­laus­ kas. Ku­ris iš jų taps ofi­cia­liu par­ ti­jos kan­di­da­tu, paaiš­kės po spa­lio 19-osios su­va­žia­vi­mo. Kol kas abu po­li­ti­kai ti­ki­na į iš­ šū­kį žiū­rin­tys rim­tai. Š.Bi­ru­čio tei­ gi­mu, spren­di­mą siek­ti pre­zi­den­to po­sto lė­mė su­kaup­ta pa­tir­tis. „Pa­čiam la­bai sun­ku kri­tiš­kai ar sa­vik­ri­tiš­kai ver­tin­ti, bet tam tik­ rų pliu­sų tu­riu daug, ir pa­tir­ties, ir vi­sa ki­ta. Ma­nau, ne­bū­čiau tas, ku­ ris ar­ba blo­giau­sias, ar­ba ne­tin­ka­

mas. Esu tei­si­nin­kas, eko­no­mis­tas, tu­riu daug dar­bo pa­tir­ties ir pri­va­ čiam vers­le, ir vals­ty­bės tar­ny­bo­je, po­li­ti­ko­je esu 10 me­tų. Tu­riu daug tarp­tau­ti­nės pa­tir­ties, o ne­daug kas Lie­tu­vo­je jos tu­ri. Yra to­kių fak­tų, ku­rie lei­džia ti­kė­tis ir sėk­mės“, – var­di­jo anks­čiau Eu­ro­pos Par­la­ men­to na­riu bu­vęs Š.Bi­ru­tis. Pa­ na­šiai sa­vo ga­li­my­bes užim­ti ša­lies va­do­vo kė­dę įver­ti­no ir A.Pau­laus­ kas. Jis jau tu­ri to­kios rin­ki­mų pa­ tir­ties: į pre­zi­den­tus A.Pau­laus­kas kan­di­da­ta­vo 1997 m. ir nu­si­lei­do Val­dui Adam­kui. A.Pau­laus­kas yra bu­vęs ge­ne­ra­li­niu pro­ku­ro­ru, Sei­ mo pir­mi­nin­ku, ap­lin­kos mi­nist­ru. „Sa­vo pra­na­šu­mus ne­la­bai etiš­ka pa­sa­ko­ti, bet be­veik vi­są sa­vo gy­ ve­ni­mą dir­bau, ruo­šiau­si. Ir sa­vo gy­ve­ni­mu, ir sa­vo dar­bu, pa­tir­ti­mi. Ma­nau, tu­riu pa­kan­ka­mai ga­li­my­ bių ir ži­nių. Tu­riu ki­to­kį po­žiū­rį į pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­ją, ma­nau, bū­ tų ga­li­ma jį pri­sta­ty­ti“, – api­bend­ ri­no par­la­men­ta­ras. Vi­si ki­ti po­ten­cia­lūs kan­di­da­tai sa­vo spren­di­mą kol kas lai­ko pa­ slap­ty­je. 2009-ai­siais pre­zi­den­to rin­ki­muo­se da­ly­va­vo ir Šal­či­nin­

kų ra­jo­ne dau­giau­sia bal­sų su­rin­ ko Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos ly­de­ris, da­bar­ti­nis Eu­ro­pos Par­ la­men­to na­rys Val­de­ma­ras To­ma­ ševs­kis. Tą­kart ket­vir­tas li­kęs po­ li­ti­kas, pa­klaus­tas, ar svars­to dėl pre­zi­den­to po­sto ko­vo­ti ir ki­tą­ met, pir­miau­sia pa­si­tiks­li­no, ka­da bus tie rin­ki­mai. Iš­gir­dęs, kad iki jų – aš­tuo­ni mė­ne­siai, po­li­ti­kas at­sa­ kė, jog lai­ko dar la­bai daug.

Ar­tū­ras Pau­laus­kas:

Sa­vo pra­na­šu­mus ne­la­bai etiš­ka pa­sa­ ko­ti, bet be­veik vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą dir­ bau, ruo­šiau­si. Neo­fi­cia­liai kal­ba­ma, kad į ša­ lies va­do­vo po­stą ga­li pre­ten­duo­ti ir ak­ty­viai už sa­vo idė­jas ko­vo­jan­tis Sei­mo na­rys, Lie­tu­vos ža­lių­jų par­ ti­jos ly­de­ris Li­nas Bal­sys. Klau­si­ mas apie bū­si­mus pre­zi­den­to rin­

ki­mus par­la­men­ta­rą pra­links­mi­no, ta­čiau L.Bal­sys už­tik­ri­no, kad par­ ti­ja to dar ne­svars­tė. „Mū­sų Ža­lių­jų par­ti­ja dar šio klau­si­mo ne­svars­tė ir dis­ku­si­jų, ma­tyt, bus gal ru­dens pa­bai­go­je. Pa­dis­ku­tuo­si­me par­ti­jos ta­ry­bos su­si­rin­ki­me, ta­da gal­būt ga­lė­siu pla­čiau ko­men­tuo­ti ši­tą klau­si­mą, o kol kas su­si­lai­ky­siu nuo ko­men­ ta­rų“, – kal­bė­jo Sei­mo na­rys. Ta­ čiau griež­to „ne“ L.Bal­sys ne­sa­ko. Be to, jį esą pa­sie­kia rin­kė­jų ra­gi­ni­ mai kan­di­da­tuo­ti į pre­zi­den­tus. „Aš iš tik­rų­jų gau­nu ne­ma­žai nuo­mo­nių iš sa­vo rin­kė­jų – ir iš ma­ no apy­gar­dos, ir iš ki­tų kraš­tų ra­šo žmo­nės bei siū­lo tai da­ry­ti. Aš vi­ siems dė­ko­ju už pa­lai­ky­mą, pa­ra­mą, man ma­lo­nu, kad ma­ne, kaip pra­de­ dan­tį­jį po­li­ti­ką, tik­tai per šiuos Sei­ mo rin­ki­mus atė­ju­sį į ak­ty­vią po­li­ ti­ką, žmo­nės pa­lai­ko ir ma­to ko­kią nors ma­no per­spek­ty­vą. Bet aš tik­rai šiuo me­tu ne­tu­riu jo­kio spren­di­mo, tik­rai ne­ga­liu pa­sa­ky­ti nei „taip“, nei „ne“, nes man pa­čiam rei­kia pa­gal­ vo­ti, pa­si­tar­ti su par­ti­ja, ir ta­da bus ga­li­ma priim­ti ko­kį nors spren­di­ mą“, – pa­sa­ko­jo L.Bal­sys.

6

ketvirtadienis, rugsėjo 19, 2013

nuomonės

Ko gy­ve­ni­mas no­ri iš mūsų?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

397 728

telefonas@kl.lt

Ener­ge­ti­ka po ki­li­mu

Ne­pai­so ad­re­sų

Gy­ve­nu dau­gia­bu­ty­je. Jau ne pir­mą kar­tą į ma­no pa­što dė­žu­tę įme­ta­mi laiš­kai, skir­ti ne man. Na­mo ir bu­to nu­me­ris su­tam­pa, bet gat­vė – ne ta. Ke­le­tą kar­tų nu­ne­šiau pa­kly­du­sį laiš­ ką ad­re­sa­tui. Ta­čiau ko­res­pon­den­ci­ ją ne­šio­jan­čių žmo­nių klai­dos ta­po ko­ne kas­die­ny­be. Ne­be­ga­liu dirb­ti jų dar­bo, o ir dau­gu­mos na­mų laip­ ti­nių du­rys – su ko­dais, ku­rių ne­ži­ nau. La­bai pa­gei­dau­čiau pa­šti­nin­kų ati­džiau žiū­rė­ti, ar tik­rai tuo ad­re­su pa­lie­ka laiš­kus.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius

K

ą tūks­tan­čius li­tų už šil­dy­mą per se­zo­ną su­mo­kan­tys Lie­ tu­vos gy­ven­to­jai ži­no apie šiuo me­tu vyks­tan­čias de­ry­ bas dėl pi­ges­nių du­jų su Ru­si­jos kon­cer­ nu „Gazp­rom“? Kol kas – tai klau­si­mas be at­sa­ky­mo, nes vi­si po­kal­biai su Ru­si­ja vyks­ta po ki­li­mu, o vi­suo­me­nė apie juos in­for­muo­ja­ma itin šykš­čiai. Bet ko­kiu at­ve­ju, vie­nas da­ly­kas jau itin aki­vaiz­dus – du­jų kai­na ir de­ry­bos su „Gazp­rom“ ta­po vi­daus po­li­ti­kos peš­ty­ nių ob­jek­tu. Peš­ty­nių, ku­rio­se da­ly­vau­ja val­dan­tie­ji su so­cial­de­mok­ra­tais prie­ša­ky­ je, Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ir pro­gos pa­si­kan­džio­ti ne­pra­lei­džian­ti opo­zi­ci­ja. Šių peš­ty­nių tiks­las pa­pras­tas. Jei Lie­tu­ vai vis dėl­to pa­v yks pa­lan­k io­m is są­ly­ go­mis iš­si­de­rė­ti pi­ges­nių du­jų, vi­si no­rės nuo­pel­nus pri­siim­ti sau. Jei ne­pa­vyks, vi­ si bū­ti­nai ba­dys pirš­tais į ki­tus. Ant­ruo­ju at­ve­ju la­biau­siai, be abe­jo, klius Algirdui But­ke­vi­čiui. Prem­je­rui kliū­va jau da­bar. Nors jis ir aiš­ ki­na, kad de­ry­bas no­ri baig­ti kuo grei­čiau, nes ar­tė­ja šil­dy­mo se­zo­nas, ir sie­kia, jog už ši­lu­mą gy­ven­to­jai ma­žiau mo­kė­tų jau šie­ met. Ta­čiau Pre­zi­den­tė ne­tru­ko iš­juok­ti

Jei Lie­tu­vai vis dėl­to pa­ vyks pa­lan­kio­mis są­ly­go­ mis iš­si­de­rė­ti pi­ges­nių du­ jų, vi­si no­rės nuo­pel­nus pri­siim­ti sau. „Gazp­rom“ at­sto­v ų vi­z i­to, pa­reikš­da­ma, kad „Gazp­rom“ pui­kiai ži­no, jog pra­lai­mės by­lą Lie­tu­vai Stok­hol­mo ar­bit­ra­že, nes jau po­rą to­kių by­lų Eu­ro­po­je pra­lai­mė­jo, to­dėl at­sku­bė­jo ne­va pa­siū­ly­ti ma­žes­nės kai­nos. Sup­rask, A.But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sy­ bė ga­li de­rė­tis kiek tik no­ri, bet vi­sa tai – tik tuš­čias bur­nos au­ši­ni­mas, nes mū­sų ša­lis vis tiek tu­ri lai­ky­tis prin­ci­pi­nės po­zi­ci­jos neat­siim­ti ieš­ki­nio ar­bit­ra­že. Ta­čiau ne­rei­kia bū­ti ora­ku­lu, kad net ir ne­ ži­no­da­mas, dėl ko de­ra­si Lie­tu­va ir „Gazp­ rom“, su­pras­tum, jog pa­grin­di­nis Ru­si­jos kon­cer­no tiks­las bū­tent ir yra pa­siek­ti, kad Lie­tu­va at­siim­tų 5 mlrd. li­tų ver­tės ieš­ki­nį iš Stok­hol­mo ar­bit­ra­žo. Tai kaip čia vis­kas išei­na? Tar­kim, Vy­riau­ sy­bės de­ry­bi­nin­kai „Gazp­rom“ iš­ties pa­siū­ lo at­siim­ti ieš­ki­nį mai­nais į pi­ges­nes du­jas. Pre­z i­den­tė A.But­ke­v i­čiui ne­dvip­ras­m iš­ kai iš­dės­to, kad to tik­rai ne­bus. Tuo­met ru­ sai pa­sie­ny­je pa­skel­bia ka­rą Lie­tu­vos ve­žė­ jams. Pre­zi­den­tė Vy­riau­sy­bę iš­kart įpa­rei­ go­ja gin­ti ša­lies eko­no­mi­nius in­te­re­sus. Ir ga­liau­siai ši­to­je mės­ma­lė­je po­li­ti­nę par­ti­ ją pra­lai­mi bei kal­čiau­sias lie­ka prem­je­ras. Nes ką tu, žmo­gau, ten ap­gin­si, kai svar­biau­ sią de­ry­bų ko­zi­rį nau­do­ti tau už­draus­ta.

Gin­tau­tas

Tik­rą tei­sy­bę pa­ra­šė

Pa­tir­tis: be­veik kiek­vie­nas iš mū­sų sa­vy­je tu­ri­me įveik­ti vie­no­kius ar ki­to­kius de­mo­nus.

T

i­kiu, kad žmo­nės mū­sų gy­ ve­ni­me at­si­ran­da ne vel­tui ir vi­sai ne­svar­bu, kiek il­gai ja­me už­si­bū­na. Jie per­duo­ da ži­nią, pa­tir­tį ar pa­de­da su­vok­ti tam tik­rus da­ly­kus. Kar­tą su­ti­kau vy­rą. Pas­lap­tin­gą vy­rą, ku­ria­me su­si­kir­to praei­tis ir atei­tis. Praei­tis – man bran­gaus as­mens, o atei­tis ki­to pa­žįs­ta­mo žmo­gaus. Gal ma­no žo­džiai skam­ ba pai­niai ar ne­sup­ran­ta­mai, bet bū­ki­te kant­rūs. Sau­lė­tą sek­ma­die­nio pa­va­ka­ rę ėjau na­mo iš su­si­ti­ki­mo ir ma­ne už­kal­bi­no dvi­ra­ti­nin­kas. Bu­vau api­ pil­ta nuo­sta­biau­siais komp­li­men­ tais. Jis į ma­ne žvel­gė kaip į gra­žią mer­gi­ną, ku­rią sie­kia su­ža­vė­ti, o aš jo aky­se ma­čiau sa­vo tė­vo at­spin­ dį. Tai ma­ne ir pa­trau­kė, to­dėl nu­ spren­džiau su­si­tik­ti dar kar­tą. Tas su­si­ti­ki­mas at­vė­rė man akis, kaip gy­ve­ni­mas leng­vai duo­da do­va­nas ir taip pat ne­gai­les­tin­gai jas ati­ma. Dar kar­tą mums su­si­ti­kus, aš jo pa­pra­šiau pa­pa­sa­ko­ti sa­vo is­to­ri­ ją, o jis at­si­kvė­pė iš pa­čių sie­los gel­ mių ir at­sa­kė, kad pa­sa­ko­ti yra la­bai daug ką. Kal­bė­jo gan ne­riš­liai, su il­ go­mis pau­zė­mis. „Gy­ve­ni­me pa­da­ riau daug klai­dų, o blo­giau­sia, kad jas kar­to­ju. Man jau 34-eri, o aš vis dar ne­ži­nau, ko gy­ve­ni­mas no­ri iš ma­ nęs“, – pra­dė­jo nau­jas pa­žįs­ta­mas.

Vi­so po­kal­bio me­tu jis su­si­mas­ tęs žvel­gė į to­lį, tar­si ten ma­ty­tų iš­ ny­ran­čius praei­ties vaiz­dus. „Nuo paaug­lys­tės bu­vau ne­nus­tygs­tan­ tis vie­to­je, nuo­lat su­gal­vo­da­vau, kaip pra­si­ma­ny­ti pi­ni­gų. Bet kar­ tą pa­puo­liau ir sė­dau. Aš­tuo­nio­li­ kos išė­jau į lais­vę, iš­vy­kau į Ang­li­ją. Ten pra­dė­jau dirb­ti ir įkū­riau ke­le­ tą įmo­nių. Pi­ni­gų tik­rai ne­trū­ko,

Gy­ve­ni­mas nie­ko iš mū­sų ne­no­ri, tai mes per daug no­ri­ me iš jo. švais­čiau juos į kai­rę ir į de­ši­nę“, – pa­sa­ko­da­mas to ne­su­reikš­mi­no vy­ ras, o bal­se jau­tė­si tų die­nų il­ge­sys „Va­kar gė­riau... Kal­bė­jau­si su duk­ra. Bu­vo ma­no gim­ta­die­nis, ji ver­kė, nes pa­da­rė man ka­rū­ną ir pra­šė, kad at­va­žiuo­čiau. Dėl praei­ ties nuo­dė­mių vai­ko mo­ti­na ne­lei­ džia man jos ma­ty­ti. Kai iš­gir­dau ver­kian­čią duk­ry­tę, man pa­si­da­rė ne­ge­ra šir­dy­je, to­dėl no­rė­jau pa­ bėg­ti ir nu­si­pir­kau bu­te­lį“, – bu­vo at­vi­ras ma­no nau­ja­sis bi­čiu­lis. Sa­vo duk­rą jis va­di­na prin­ce­se. Kai pa­klau­siau, kiek jai me­tų, jis įvar­di­jo me­tus, mė­ne­sius ir net die­nas.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

V

is kal­ba­ma, kad jau­ni­mas yra blo­gas. Gal ir yra ne­ kul­tū­rin­gų, įžū­lių jau­ nuo­lių, bet man įstri­go at­min­ty­je po­ra gra­žių įvy­kių. Prieš ku­rį lai­ką va­žia­vau au­to­bu­ su. Ne­pas­te­bė­jau, kad man nu­ kri­to ir su­ski­lo grie­ti­nės in­de­ lis, o bal­ta ma­sė ap­lie­jo au­to­bu­so grin­dis. Au­to­bu­su va­žia­vę gal 12– 13 me­tų mo­ki­nu­kai pa­ste­bė­jo šią bė­dą ir pa­sa­kė man. Aš puo­liau va­ly­ti. Ta­čiau ša­lia bu­vęs paaug­

Prie kon­sul­ta­ci­nės po­lik­li­ni­kos, esan­ čios Man­to gat­vė­je ne­to­li ka­rei­vi­nių, ne­se­niai pa­ty­riau šo­ką. At­ve­žiau į gy­ dy­mo įstai­gą sa­vo gi­mi­nai­tę, nu­ve­ džiau ją pas gy­dy­to­ją, o pa­ti par­bė­gau at­gal į au­to­mo­bi­lį paim­ti kom­pen­ suo­ja­mų­jų vais­tų kny­ge­lės, nes bu­vau pa­mir­šu­si. Ir už au­to­mo­bi­lio va­ly­tu­vo ra­dau už­kiš­tą raš­te­lį, kad ne­su­si­mo­ kė­jau už sto­vė­ji­mą, to­dėl man gre­sia bau­da. Prie šios po­lik­li­ni­kos yra dvi sto­vė­ji­mo aikš­te­lės, jo­se nie­ka­da ne­ rei­kė­da­vo mo­kė­ti už sto­vė­ji­mą, to­ dėl man tas raš­te­lis bu­vo ir nau­jie­na, ir šo­kas. Tai kur da­bar sta­ty­ti au­to­ mo­bi­lius, kai at­va­žiuo­ji į po­lik­li­ni­ką, juk vie­tų nie­kur nė­ra? Pas gy­dy­to­ ją ma­žiau­siai už­trun­ki 3–4 va­lan­das, tad pa­skai­čiuo­ki­te, val­džios žmo­nės, kiek mums tai kai­nuo­ja. Kaž­ka­da bu­ vo kal­bė­ta, kad prie val­diš­kų įstai­gų ir mies­to cent­re už au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mą ne­rei­kės mo­kė­ti. Kur din­go tie pa­ža­dai ir jų da­lin­to­jai?

Ana

Ci­ci­li­ja

Pri­pū­tę pa­dan­gą, vai­ki­nai pa­ dė­ko­jo ir nu­va­žia­vo. Po ku­rio lai­ ko jau­nes­nis iš jų grį­žo ir pa­pra­šė pa­sko­lin­ti po­mpą vi­sai die­nai, nes drau­go dvi­ra­čio pa­dan­ga vėl bu­ vo tuš­čia. Abe­jo­da­ma, ar grą­žins, pa­sko­li­nau, nors po­mpa bu­vo ne iš pi­gių­jų. Kaip nu­ste­bau, kai ki­tą die­ną tie du vai­ki­nu­kai ne tik grą­ži­no po­ mpą, bet ir šo­ko­la­do do­va­nų at­ve­ žė. Va koks jau­ni­mas! Lai­ma

Jo­nas

Mo­kė­ti – ir prie po­lik­li­ni­kos

Nep­ri­žiū­ri pir­ki­nių ve­ži­mė­lių

Jau ne pir­mą kar­tą pa­ste­bė­jau, kad pre­ky­bos cent­ruo­se yra ne­tin­ka­mai pri­žiū­ri­mi pir­ki­nių ve­ži­mė­liai. Ne­ži­ nau, kas jiems nu­tin­ka, ta­čiau ra­tu­kai ne­si­su­ka, už­si­ker­ta, ve­ži­mė­liai ne­be­ va­žiuo­ja. Taip ga­li­ma ir pre­kes, ku­rias įsi­de­di į tą ve­ži­mė­lį, su­dau­žy­ti, nes jį stu­mi, o jis bac – už­si­ker­ta, pre­kės tren­kia­si į kraš­tus ir dūž­ta. Nuo­tai­ka su­ga­din­ta, pi­ni­gai iš­leis­ti vė­jais. Gal tai ir smulk­me­na, ta­čiau pre­ky­bos cent­rų ad­mi­nist­ra­ci­jos, ku­rios ger­bia sa­vo pir­kė­jus, tu­rė­tų tin­ka­mai pa­si­ rū­pin­ti ir pir­ki­nių ve­ži­mė­liais, krep­ še­liais, kad jie ne­bū­tų pri­šnerkš­ti ir pui­kiai tar­nau­tų pa­gal pa­skir­tį. Dia­na Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

lys ne­lei­do man to da­ry­ti ir pa­ts vis­ką iš­va­lė. Už pa­gal­bą pa­siū­ liau jam pi­ni­gų, ta­čiau moks­lei­ vis įsi­žei­dė ir pa­sa­kė, kad pa­dė­ jo man ne dėl at­ly­gio. Ar ne­rei­kia tuo džiaug­tis ir di­ džiuo­tis? Dar vie­nas at­ve­jis nu­ti­ko prie ma­no na­mo, kai pro ša­lį va­žia­vo du 12–14 me­tų paaug­liai. Vie­nam ber­ niu­kui pra­kiu­ro dvi­ra­čio pa­dan­ga. Jis pa­pra­šė po­mpos pa­dan­gai pri­ pūs­ti. Pas­ko­li­nau.

Skai­čiau dien­raš­čio „Klai­pė­da“ (2013 09 17) nuo­mo­nių pus­la­py­je ra­ši­nį „V.Anu­žis ty­čio­ja­si iš žmo­nių“. Esą pen­si­nin­kai per daž­nai į laik­ro­dį žiū­ ri. Taip jis iro­ni­za­vo, ban­dy­da­mas pa­ tei­sin­ti pen­si­jų vė­la­vi­mą ir pen­si­nin­ kų „ne­kant­ru­mą“. Žmo­nes už­ga­vo toks po­žiū­ris ir jie iš­sa­kė sa­vo min­tis laik­raš­ty­je. La­bai pri­ta­riu jiems. Tik klau­si­mas, ar pa­ts val­di­nin­kas per­ skai­tys, ką žmo­nės apie jį gal­vo­ja.

„Mu­du sie­ja la­bai ar­ti­mas ry­ šys, tai ji yra prie­žas­tis, dėl ko aš vis dar ko­vo­ju su de­mo­nais sa­vo gal­vo­ je. Sve­tur tu­rė­jau vis­ką: šei­mą, ap­ rū­pin­tą gy­ve­ni­mą, be­ga­les drau­gų. Ne­su­ge­bė­jau to įver­tin­ti. Su­sir­gau dep­re­si­ja ir pa­guo­dos pra­dė­jau ieš­ ko­ti al­ko­ho­ly­je bei lo­ši­me. Žmo­na ne­be­ga­lė­jo taiks­ty­tis su to­kiu gy­ve­ ni­mu, to­dėl pa­siė­mė duk­ry­tę ir grį­ žo į Lie­tu­vą. Tuo­met pa­si­da­rė dar blo­giau, – praei­tį pri­si­mi­nė vy­ras. – Gy­ve­ni­mas ne­te­ko pra­smės ir į vis­ką man bu­vo nu­si­spjau­ti. Išš­vais­čiau vi­są sa­vo tur­tą, ne­te­kau drau­gų, li­ kau vie­nas kaip pirš­tas. Vis ban­dau bėg­ti nuo sa­vęs. O pa­si­da­vus vie­ nat­vės jaus­mui, ma­no drau­gu tam­ pa bu­te­lis. Taip nuo­la­tos – ko­vo­ju su sa­vo de­mo­nais, bet ži­nau vie­na, kol ne­su­sit­var­ky­siu su sa­vi­mi, tol griau­ siu ap­lin­ki­nių žmo­nių gy­ve­ni­mus.“ O dėl žmo­gaus iš praei­ties, ma­ no tė­tis pra­lai­mė­jo šią ko­vą. Kal­ bant apie as­me­nį iš atei­ties, ma­tau tą pa­tį tur­tų ir be­sai­kių ma­lo­nu­mų vai­ky­mą­si bei neiš­ven­gia­mą kri­ti­ mą sta­čia gal­va į be­dug­nę. Ar pa­pa­sa­ko­to žmo­gaus is­to­ri­jo­ je vir­šų ėmė de­mo­nai, o gal an­ge­lai, aš ne­ži­nau. Ga­liu at­sa­ky­ti tik į vie­ ną klau­si­mą – gy­ve­ni­mas nie­ko iš mū­sų ne­no­ri, tai mes per daug no­ ri­me iš jo.

Ne­bur­no­ki­te, au­ga pui­kus jau­ni­mas

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, rugsėjo 19, 2013

užribis

Kad esi gyvas, įrodyti sunku 1

Ku­rį lai­ką Vo­kie­ti­jo­je dir­ bu­si L.Boeh­ler gau­na šios ša­lies mo­ka­mą pen­si­ją. Taip pat jai pri­klau­so Švei­ca­ri­jos ir Vo­kie­ti­jos mo­ka­mos naš­lės ren­tos, nes jos mi­ręs vy­ras ku­rį lai­ką bu­vo dir­bęs Švei­ca­ri­jo­je ir Vo­kie­ti­jo­je. „Tai nė­ra mil­ži­niš­ki pi­ni­gai, ta­ čiau man, gau­nan­čiai vos 680 li­tų lie­tu­viš­ką pen­si­ją, ki­tų ša­lių mo­ka­ ma ren­ta yra pa­grin­di­nis pra­gy­ve­ni­ mo šal­ti­nis“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Sa­vi­val­dy­bė­je ne­pa­gel­bė­jo

Klai­pė­die­tė pa­sta­ruo­ju me­tu gy­ve­ na Lie­tu­vo­je, to­dėl su­lau­kė tri­mis už­sie­nio kal­bo­mis pa­ra­šy­to raš­to, ku­riuo pra­šo­ma sa­vi­val­dos ins­ti­ tu­ci­jos pa­tvir­tin­ti, kad mū­sų ša­ lies pi­lie­tiė vis dar yra gy­va. „Raš­tas bu­vo pa­ra­šy­tas vo­kie­čių, ang­lų ir pran­cū­zų kal­bo­mis. Už­sie­ nio ša­ly­se sten­gia­ma­si ap­si­sau­go­ti nuo su­kčia­vi­mo. La­bai daž­nai gi­ mi­nės ne­pra­ne­ša, kad šei­mos na­rys yra mi­ręs, ir pa­si­sa­vi­na jo pen­si­ją ar ki­tą iš­mo­ką. To­dėl bu­vo nu­spręs­ta tai su­kont­ro­liuo­ti. At­si­ra­dus to­kiai tvar­kai, nie­kas ne­si­ste­bi, jei pa­pra­ šo­ma pa­žy­mos, kad žmo­gus vis dar yra gy­vas. Tie­sa, to­kio raš­to pra­šo­ ma tik kar­tą per me­tus“, – ti­ki­no klai­pė­die­tė. Ne­ši­na iš Vo­kie­ti­jos gau­tu raš­tu mo­te­ris užė­jo į sa­vi­val­dy­bę ir paaiš­ ki­no, ko­kios pa­žy­mos jai rei­kia. „Vo­kie­ti­jo­je šią pa­žy­mą aš gau­ da­vau me­ri­jo­je ar sa­vi­val­dy­bė­je. Ta­čiau Klai­pė­do­je vie­na­me iš sa­ vi­val­dy­bės ka­bi­ne­tų sė­dė­ju­si da­ ma pa­reiš­kė, jog pir­ma tu­riu iš­si­ vers­ti šiuos do­ku­men­tus į lie­tu­vių kal­bą, ta­da pa­tvir­ti­ni ver­ti­mą no­ ta­rų biu­re ir tik tuo­met pra­šy­ti pa­ žy­mos“, – apie sa­vo var­gų pra­džią pa­sa­ko­jo pen­si­nin­kė. Klai­pė­die­tė ap­skai­čia­vo, kad šis val­di­nin­kės pa­lie­pi­mas jai kai­nuos ne­ma­žus pi­ni­gus. „Man pik­ta dėl to. Ana­lo­giš­ka si­ tua­ci­ja bū­da­vo Vo­kie­ti­jo­je, kai gau­ da­vau iš Švei­ca­ri­jos raš­tą, ku­ria­me bu­vo pra­šo­ma to­kios pat pa­žy­mos. Ten val­di­nin­kai mo­ka bent vie­ną už­sie­nio kal­bą. Vers­ti do­ku­men­to ne­rei­kė­da­vo, o už ant­spau­dą, kad esu gy­va, nie­kas pi­ni­gų nė­ra pra­ šęs “, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. My­nė įstai­gų slenks­čius

Pen­si­nin­kė su­si­rū­pi­no – gal uos­ ta­mies­čio val­di­nin­kai dar nie­ka­da nė­ra ruo­šę pa­na­šaus raš­to, ir pra­ dė­jo kry­žiaus ke­lius, ban­dy­da­ma pa­žy­mą gau­ti ki­to­se ins­ti­tu­ci­jo­se. „Sa­vi­val­dy­bė­je ne­ga­vu­si pa­žy­ mos, nuė­jau į Gy­ve­na­mo­sios vie­

tos dek­la­ra­vi­mo sky­rių. Čia iš­ gir­dau, kad dar­buo­to­jai net nė­ra gir­dė­ję apie to­kią pa­žy­mą“, – pa­ sa­ko­jo pen­si­nin­kė. L.Boeh­ler nu­žings­nia­vo ir į Ci­ vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­ jos sky­rių. „Jei čia re­gist­ruo­ja­mi mi­ru­sie­ji, iš­ duo­da­mi gi­mi­mo liu­di­ji­mai, ma­niau, gal čia iš­duos ir pa­žy­mą, kad vis dar esu gy­va“, – svars­tė mo­te­ris. Ta­čiau čia mo­te­ris iš­gir­do, kad dar­buo­to­jai to­kių pa­žy­mų neiš­ duo­da. Ta­da pen­si­nin­kė krei­pė­si į Klai­ pė­dos ap­skri­ties po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to Mig­ra­ci­jos sky­rių. „Ir čia apie to­kias pa­žy­mas nie­ kas ne­bu­vo gir­dė­jęs. Dar­buo­to­ja, pa­krai­piu­si gal­vą, pa­ti­ki­no, kad to­ kiu klau­si­mu tu­riu kreip­tis į mi­nis­ te­ri­ją“, – pri­si­mi­nė klai­pė­die­tė.

Ma­žiau­siai de­šimt die­nų ieš­kau, kas man iš­ra­šys to­kį do­ ku­men­tą, o da­bar jau ri­zi­kuo­ju ne­tek­ti ir pen­si­jos. At­sip­ra­šė: „Sod­ros“ Klai­pė­dos sky­riaus va­do­vui V.Anu­žiui te­ko rau­do­nuo­

Var­ty­da­ma iš Vo­kie­ti­jos gau­tą laiš­ ką, L.Boeh­ler pa­ste­bė­jo, jog ja­me pa­žy­mė­ta, kad vo­kie­čiams tik­tų vie­tos sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jos iš­ duo­ta pa­žy­ma ar net li­go­ni­nės raš­ tas, kad žmo­gus yra gy­vas. „Raš­te ra­šo­ma, jog ga­liu at­siųs­ti ban­ko ar­ba drau­di­mo kom­pa­ni­jos iš­duo­tą raš­tą. Net Rau­do­no­jo Kry­ žiaus drau­gi­jos iš­duo­tas raš­tas vo­ kie­čius įti­kin­tų, kad esu gy­va“, – ste­bė­jo­si mo­te­ris. Klai­pė­die­tei pa­vy­ko su­ži­no­ti, jog už pi­ni­gus ji to­kią pa­žy­mą ga­li gau­ ti no­ta­ria­te. „Ta­čiau no­ta­rų pa­slau­gos gi yra la­bai bran­gios. Ko­dėl to­kio raš­to neiš­duo­da vals­ty­bi­nė ins­ti­tu­ci­ja? Lie­tu­vo­je šim­tai tūks­tan­čių emig­ ran­tų, ne­jau jiems ne­rei­kia to­kių pa­žy­mų, gau­nant pen­si­jas iš už­ sie­nio?“ – ste­bė­jo­si mo­te­ris. No­ta­rų liu­di­ji­mas – už pi­ni­gus

Klai­pė­dos 7-ojo no­ta­rų biu­ro no­ta­rė Vir­gi­li­ja Joa­na Mar­ti­naus­kie­nė aiš­ ki­no, kad pa­žy­ma apie tai, kad žmo­ gus yra gy­vas, jai ne nau­jie­na. „To­kia pro­ce­dū­ra bu­vo ir yra. Ga­ vęs do­ku­men­tą iš Vo­kie­ti­jos, iš tie­sų žmo­gus tu­rė­tų jį iš­vers­ti į vals­ty­bi­

Mar­ty­nas Ži­lio­nis

„Sod­ros“ Ko­mu­n i­ka­ci­jos ir tarp­tau­t i­n ių ry­šių sky­r iaus vyr. spe­cia­l is­tas

K

iek­vie­na vals­ty­bė tu­ri sa­vo tvar­ką, kaip gy­ven­to­jui, iš jos gau­nan­čiam ko­kią nors iš­mo­ką, rei­k ia įro­dy­t i, kad jis yra gy­vas. Vo­kie­ti­ja ir­gi tu­ri spe­cia­lią for­mą. Su ja ir ga­lio­jan­čiu as­mens do­ ku­men­tu gy­ven­to­jas tu­rė­tų atei­ti į ar­ ti­miau­sią „Sod­ros“ te­ri­to­ri­nį sky­rių. Šie ne­tu­ri kom­pe­ten­ci­jos at­sto­vau­ti „Sod­ rai“ san­ty­kiuo­se su už­sie­nio ša­lių ins­ti­ tu­ci­jo­mis. Dėl to gy­ven­to­jo do­ku­men­ tus jie tu­ri per­siųs­ti „Sod­ros“ Už­sie­nio iš­mo­kų tar­ny­bai. Ši tar­ny­ba, pri­klau­so­ mai nuo to, koks gy­ven­to­jo pra­šy­mas, pa­tvir­tin­tą for­mą grą­ž i­na pa­čiam gy­ ven­to­jui ar­ba per­siun­čia kom­pe­ten­ tin­gai Vo­kie­ti­jos ins­ti­tu­ci­jai. Dau­g iau­ siai tai ga­li truk­ti de­šimt dar­bo die­nų, ta­čiau pa­pras­tai tiek nie­ka­da neužt­ run­ka. Kaip mi­nė­jau, kiek­vie­na vals­ ty­bė tu­ri skir­tin­gą tvar­ką. Kai kur pa­ kan­ka no­ta­ro pa­tvir­tin­tos do­ku­men­to ko­pi­jos, ki­tur – pa­ž y­mos iš gy­ven­to­jų re­gist­ro ar sa­vi­val­dy­bės.

Lai­ma Boeh­ler:

Gy­vy­bės įro­dy­mų – į li­go­ni­nę?

Komentaras

ti dėl pa­val­di­nių neiš­ma­ny­mo, kai šie at­si­sa­kė pa­gel­bė­ti pen­si­nin­kei.

nę kal­bą. Kaip ir su lie­tu­viš­ku raš­tu Vo­kie­ti­jo­je lie­tu­vis nie­ko ne­peš­tų. Tuo­met no­ta­ras liu­di­ja, kad po­nas ar po­nia nu­ro­dy­tą va­lan­dą at­vy­ko į no­ta­ro biu­rą“, – apie su­bti­ly­bes pa­ sa­ko­jo V.J.Mar­ti­naus­kie­nė. No­ta­rė pa­ste­bė­jo, kad gal tas žmo­gus išė­jęs už kam­po nu­mirs, bet tą mi­nu­tę, kai bu­vo liu­di­ja­ma, jis bu­vo gy­vas. „No­ta­ro liu­di­ji­mas Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je pa­tvir­ti­na­ mas apos­ti­le. Ki­taip šis do­ku­men­ tas už­sie­ny­je ne­ga­lios“, – aiš­ki­no no­ta­rė. To­kia pa­žy­ma no­ta­ria­tuo­se žmo­ gui tu­rė­tų kai­nuo­ti nuo 20 iki 50 li­tų. „Per mė­ne­sį to­kių pa­žy­mų atei­na du trys žmo­nės. Užei­na Lat­ vi­jo­je pen­si­ją gau­nan­tys ar tie, ku­ riems Vo­kie­ti­ja ren­tas mo­ka“, – ti­ ki­no no­ta­rė. V.J.Mar­t i­n aus­k ie­n ė pri­s i­m i­ nė, kad Vo­kie­ti­jos pen­si­jų mo­kė­ji­ mo fon­das kar­tą plu­šė­jo, ieš­ko­da­ mi Klai­pė­do­je no­ta­rų, ku­rie pa­dė­tų su­ras­ti vie­no mi­ru­sio pen­si­nin­ko ar­ti­muo­sius. „Žmo­gus tu­rė­jo pa­ vel­dė­jęs nuo­sa­vy­bę, il­gą lai­ką jam

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

bu­vo mo­ka­ma pen­si­ja. Ta­čiau jam mi­rus, vo­kiš­ka pen­si­ja bu­vo mo­ka­ ma į jo ban­ko są­skai­tą. Vie­nas įpė­ di­nis gy­ve­no Aust­ra­li­jo­je, ki­tas – Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se“, – pa­sa­ko­jo no­ta­rė. At­ra­di­mai „Sod­ro­je“

Ta­čiau ži­no­da­ma, kad ki­to­se ES ša­ ly­se to­kia pa­žy­ma iš­duo­da­ma vel­tui vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos, L.Boeh­ler neat­ly­žo ir tę­sė paieš­kas. Ji krei­pė­ si į „Sod­rą“. Ta­čiau vie­no iš sky­ rių dar­buo­to­ja pa­reiš­kė, kad ši tar­ ny­ba nė­ra įpa­rei­go­ta iš­duo­ti to­kias pa­žy­mas. „Ma­žiau­siai de­šimt die­nų aš ieš­ kau, kas man iš­ra­šys do­ku­men­tą, liu­di­jan­tį, kad vis dar esu gy­va, o da­bar jau ri­zi­kuo­ju ne­tek­ti pen­si­ jos“, – skun­dė­si klai­pė­die­tė. Dien­raš­čiui „Klai­pė­da“ pra­dė­jus do­mė­tis, ko­dėl „Sod­ra“ neiš­duo­da to­kios pa­žy­mos už­sie­nio pen­si­ ją gau­nan­čiam lie­tu­viui, „Sod­ros“ Klai­pė­dos sky­riaus va­do­vas Val­de­ ma­ras Anu­žis iš pra­džių abe­jo­jo, ar jo va­do­vau­ja­ma įstai­ga to­kius do­ ku­men­tus iš­ra­šo.

Ta­čiau pa­si­do­mė­jęs V.Anu­žis at­ si­pra­šė už tai, kad klai­pė­die­tė bu­vo iš­ly­dė­ta pro du­ris iš „Sod­ros“ taip ir ne­ga­vu­si pa­žy­mos. „Taip, iš tie­sų mes to­kias pa­žy­ mas iš­duo­da­me. In­for­ma­ci­ja jau iš­siun­ti­nė­ta vi­siems sky­riams ir pa­da­li­niams. Aš as­me­niš­kai ne­ bu­vau su­si­dū­ręs su to­kia si­tua­ci­ja, kad kas pra­šy­tų pa­žy­mos iš mū­sų sky­riaus“, – ti­ki­no V.Anu­žis. Jis tvir­ti­no, kad to­kios pa­žy­mos atė­ju­siam žmo­gui pa­kan­ka tu­rė­ti as­mens do­ku­men­tą. „Mes pa­tys do­ku­men­tus iš­siun­ čia­me į Už­sie­nio iš­mo­kų tar­ny­bą, žmo­gui ne­be­rei­kia nie­kur vaikš­ čio­ti“, – tvir­ti­no „Sod­ros“ Klai­ pė­dos sky­riaus va­do­vas. Ta­čiau jo ge­ra­no­riš­ku­mas ir ži­ nios ei­li­niams „Sod­ros“ dar­buo­ to­jams bu­vo nė mo­tais. Ant­rą kar­ tą „Sod­ros“ Klai­pė­dos sky­riu­je ap­si­lan­kiu­si klai­pė­die­tė su­si­dū­rė su dar­buo­to­jos pa­si­pik­ti­ni­mu, jog pra­šo ne­ma­ty­to ir ne­gir­dė­to do­ku­ men­to. „Aš jau bu­vau pa­ti­kin­ta, kad tik­rai „Sod­ra“ iš­duo­da to­kias pa­ žy­mas. Ta­čiau ma­ne ap­tar­na­vu­ si dar­buo­to­ja ne­sa­vu bal­su šau­kė, kad jo­kio ant­spau­do ji ne­dės ir pa­ žy­mos ne­ra­šys. Tik po skam­bu­čio į re­dak­ci­ją ir pa­tvir­ti­ni­mo, jog, Klai­ pė­dos sky­riaus va­do­vo pa­ti­ki­ni­mu, aš sto­viu prie rei­kia­mo lan­ge­lio, mo­te­riš­kė ėmė ieš­ko­ti in­for­ma­ ci­jos. Po di­de­lių var­gų „Sod­ro­ je“ do­ku­men­tus man su­tvar­kė. O kiek žmo­nių taip bu­vo nu­vy­ti ne­ ga­vę pa­gal­bos“, – pik­ti­no­si pen­ si­nin­kė.

Pa­sie­nie­tis šo­vė sau į gal­vą As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Tre­čia­die­nio ry­tą, bai­gęs nak­ti­ nę pa­mai­ną, Pa­lan­gos oro uos­te 43 me­tų pa­sie­nie­tis iš tar­ny­bi­nio gink­lo pa­lei­do šū­vį sau į gal­vą.

Šū­vis: Pa­lan­gos oro uos­te dir­bęs pa­sie­nie­tis iš gy­ve­ni­mo mė­gi­no pa­

si­trauk­ti pa­si­bai­gus pa­mai­nai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos pa­rei­ gū­nas sku­biai bu­vo nu­ga­ben­tas į li­go­ni­nę, kur me­di­kai ko­vo­ja dėl jo gy­vy­bės. Tra­ge­di­ja nu­ti­ko tar­ny­bi­nė­se pa­ tal­po­se. Įvy­kio vie­tą ap­žiū­rė­ję pa­

rei­gū­nai ne­ra­do at­si­svei­ki­ni­mo raš­te­lio. Tei­gia­ma, kad Pak­ran­čių ap­sau­ gos rink­ti­nės Sar­gy­bų bū­rio spe­ cia­lis­tas ga­lė­jo mė­gin­ti iš gy­ve­ ni­mo pa­si­trauk­ti dėl as­me­ni­nių prie­žas­čių. „Ta­čiau dėl ko tai nu­ti­ko, mes ne­ži­no­me. Ne­bu­vo jo­kių kal­ bų. Dir­bo jis pui­kiai, iš­ma­nė sa­vo dar­bą. Nei at­lei­di­mas, nei tar­ny­ bos pa­rei­gų ne­te­ki­mas jam ne­grė­ sė. Tai se­niai, gal net 15 me­tų, pas mus dir­ban­tis vy­ras. Jis ne kar­tą

bu­vo ska­tin­tas“, – ti­ki­no Pak­ran­ čių ap­sau­gos rink­ti­nės va­das Do­ na­tas Leng­vi­nas. Su­si­ža­lo­ju­sy­sis oro uos­to te­ri­ to­ri­jo­je ap­tik­tas kei­čian­tis pa­mai­ noms. Klai­pė­do­je gy­ve­nan­tis pa­ sie­nie­tis yra ve­dęs, tu­ri du vai­kus. Tai pir­mas kar­tas Pa­sie­nio rink­ ti­nės is­to­ri­jo­je, kai pa­rei­gū­nas dar­ bo vie­to­je mė­gi­no pa­si­trauk­ti iš gy­ve­ni­mo. Įvy­kio ap­lin­ky­bės ti­ria­mos. Oro uos­to veik­la dėl in­ci­den­to ne­sut­ri­ko.

8

ketvirtadienis, rugsėjo 19, 2013

pasaulis Pri­ta­rė su­tar­čiai

Su­žei­dė mi­li­jar­die­rių

Pri­saik­di­no vy­riau­sy­bę

Uk­rai­nos mi­nist­rų ka­bi­ne­tas pri­ta­rė aso­cia­ci­jos su ES su­ tar­ties pro­jek­tui. Šį 236 pus­ la­pių do­ku­men­tą vy­riau­sy­bė rugp­jū­tį pa­skel­bė sa­vo tink­la­ la­py­je. Uk­rai­na no­rė­tų pa­si­ra­ šy­ti Aso­cia­ci­jos su­tar­tį per Vil­ niu­je vyk­sian­tį ES Ry­tų par­t-­ ne­rys­tės pro­gra­mos vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą.

Ki­ni­jos mi­li­jar­die­rius 67-erių Zong Qing­hou, ku­ris iki praei­ tos sa­vai­tės bu­vo tur­tin­giau­ sias žmo­gus Ki­ni­jo­je, bu­vo su­ žeis­tas per kerš­to ata­ką Hang­ džou mies­te po to, kai at­lei­do kai ku­riuos sa­vo dar­buo­to­jus. Pa­sak pa­rei­gū­nų, per ata­ką su­ža­lo­tos Zong Qing­hou kai­ rės plaš­ta­kos saus­gys­lės.

Kon­ser­va­ty­vių pa­žiū­rų To­ny Ab­bot­tas pri­saik­din­tas nau­ juo­ju Aust­ra­li­jos prem­je­ru. Jis iš kar­to nu­ro­dė at­šauk­ti mo­ kes­tį už tar­šą ang­lies diok­si­ du ir stab­dy­ti ne­le­ga­lią imig­ra­ ci­ją. T.Ab­bot­tas yra ne sy­kį sa­ kęs, kad kal­bos apie žmo­ni­jos po­vei­kį kli­ma­to po­ky­čiams, – „ab­so­liu­ti ne­są­mo­nė“.

Bra­ko­nie­rius ka­ria­vo, bet žu­vo Re­gis, kru­vi­na dra­ ma Aust­ri­jo­je bai­gė­ si siau­tė­ju­sio bra­ko­ nie­riaus Aloi­so Hu­ be­rio žū­ti­mi. Nu­žu­ dy­ti trys po­li­ci­nin­ kai, grei­to­sios pa­ gal­bos dar­buo­to­ jas ir pa­ts už­puo­li­ kas. Tie­sa, šio žū­tį dar teks pa­tvir­tin­ti, nes kū­nas su­de­gė.

Va­šing­to­no žu­di­kas tu­rė­jo psi­chi­kos pro­ble­mų

Ap­mau­das: Aust­ri­jos po­li­ci­jos at­sto­vai sa­kė, kad pa­rei­gū­nų sker­dy­nės juos su­krė­tė.

No­rė­jo su­lai­ky­ti

A.Hu­be­rį eli­ti­nio Aust­ri­jos po­li­ ci­jos da­li­nio „Cob­ra“ pa­rei­gū­nai ban­dė su­stab­dy­ti, nes tu­rė­jo duo­ me­nų, kad šis ne­tei­sė­tai me­džio­ja gy­vū­nus jam ne­prik­lau­san­čio­je te­ ri­to­ri­jo­je. Po­li­ci­ja ap­su­po 55-erių vers­li­ nin­ką ne­to­li Ana­ber­go mies­te­lio, cent­ri­nė­je Aust­ri­jos da­ly­je. Pa­sak pa­rei­gū­nų, bu­vo ži­no­ma, kad bra­ko­nie­riau­da­mas A.Hu­be­ ris nuo­lat iš­si­suk­da­vo nuo po­li­ci­ jos bei tei­sė­tų me­džio­to­jų ir ne­re­tai pa­lik­da­vo ant ke­lio sa­vo su­me­džio­ tų gy­vū­nų gal­vas. A.Hu­be­rio me­džio­to­jo li­cen­ci­ ja bu­vo pa­nai­kin­ta prieš ke­le­rius me­tus po muš­ty­nių su ki­tais vie­ tos me­džio­to­jais. Vy­ras bu­vo aist­ rin­gas el­nių me­džio­to­jas, ta­čiau jam pri­klau­san­čio­je že­mė­je el­niai

ne­gy­ve­no, tad A.Hu­be­ris nuo­lat bra­ko­nie­riau­da­vo. Pa­rei­gū­nų sker­dy­nės

Iš pa­žiū­ros įpras­ta po­li­ci­jos su­lai­ ky­mo ope­ra­ci­ja vir­to kru­vi­na dra­ ma, su­krė­tu­sia Aust­ri­ją. Gy­vy­bės per ją ne­te­ko trys po­li­ ci­jos pa­rei­gū­nai ir grei­to­sios pa­gal­ bos me­di­kas. A.Hu­be­ris ne­pak­lu­so pa­rei­gū­nų rei­ka­la­vi­mui su­sto­ti. Jis įva­žia­vo į pa­ke­lės grio­vį Ana­ber­ge, ta­da ap­ šau­dė jį be­si­ve­jan­čius pa­rei­gū­nus. Kul­ka pa­tai­kė vie­nam eli­ti­nio po­ li­ci­jos pa­da­li­nio „Cob­ra“ na­riui į kak­lą. Šis vė­liau li­go­ni­nė­je mi­rė. Nep­raė­jus nė va­lan­dai A.Hu­be­ris vėl pra­dė­jo šau­dy­ti ir nu­žu­dė į įvy­ kio vie­tą iš­kvies­to grei­to­sios pa­gal­ bos au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­ją bei su­ žei­dė ant­rą po­li­ci­nin­ką.

Iš įvy­kio vie­tos A.Hu­be­ris pa­ bė­go pės­čio­mis. Jis nu­ke­lia­vo ke­lis ki­lo­met­rus, tuo­met vėl ap­šau­dė du po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus – vie­ną jų nu­ žu­dė, o ki­tą paė­mė įkai­tu.

Kai pa­rei­gū­nai at­vė­ rė slap­to kam­ba­rio du­ris, šis už­si­lieps­ no­jo.

Ta­da vy­ras pa­gro­bė po­li­ci­jos au­ to­mo­bi­lį ir kar­tu su įkai­tu nu­va­žia­vo apie 60 km į sa­vo ūkį Grosp­ry­lio kai­ me, esan­čia­me ne­to­li Mel­ko mies­to, už 100 km nuo sos­ti­nės Vie­nos. Gau­dy­nės pri­mi­nė ka­rą. A.Hu­ be­rio ieš­ko­jo šim­tai po­li­ci­jos pa­rei­

Pa­sak Fe­de­ra­li­nio ty­ri­mų biu­ro Va­ šing­to­no ope­ra­ty­vi­nio sky­riaus di­ rek­to­r iaus pa­va­duo­to­jos Va­le­r ie Par­la­ve, ka­r i­n ių jū­r ų pa­jė­g ų ba­zė­ je Va­šing­to­ne 12 žmo­n ių nu­ž u­dęs 34-erių Aa­ro­nas Ale­x is į ba­zę pa­ te­ko tu­rė­da­mas rei­k ia­mą lei­d i­mą ir tu­rė­jo ga­li­my­bę įsi­gy­ti pis­to­le­tą. Šau­tu­vą A.Ale­xis tei­sė­tai nu­si­pir­ko Vir­dži­ni­jo­je. Ta­čiau JAV ži­niask­lai­ da, rem­da­ma­si me­di­ci­ni­niais duo­ me­n i­m is, tvir­t i­na, kad šau­lys bu­ vo gy­dy­t as nuo psi­chi­kos su­t ri­ ki­mų. Pa­s ak spau­dos, jam bu­vo diag­no­z uo­ta pa­ra­no­ja, daž­nai ūž­ da­vo au­sy­se, ka­ma­vo ne­mi­ga. Ko­ dėl to­kiam as­me­niui bu­vo par­duo­ tas gink­las ir kas už tai at­sa­k in­gas, pa­rei­g ū­nai ne­paaiš­k i­no. „Reu­ters“ nuo­tr.

gū­nų, jiems tal­ki­no ka­riuo­me­nės šar­vuo­čiai. Ga­liau­siai bra­ko­nie­rius bu­vo už­speis­tas sa­vo na­muo­se. A.Hu­be­ris na­mie lai­kė me­džiok­ li­nių gink­lų ar­se­na­lą ir to­liau šau­dė į pa­rei­gū­nus. Tarp jo gink­lų bu­vo vie­nas ga­lin­gas me­džiok­li­nis šau­ tu­vas, ku­rio kul­kos ga­lė­jo pra­muš­ti ap­sau­gi­nę po­li­ci­nin­kų ap­ran­gą. Ga­liau­siai pa­rei­gū­nams pa­vy­ko štur­muo­ti pa­sta­tą pa­de­dant šar­vuo­ čiams. Pa­rei­gū­nai pa­tvir­ti­no, kad na­ muo­se bu­vo ras­tas ap­de­gęs la­vo­nas, įta­ria­ma, jog jis – na­mo šei­mi­nin­ko. Tra­giš­ka die­na

Po­li­ci­jos at­sto­vai pri­pa­ži­no, kad žu­ dy­nės bu­vo „vie­na liūd­niau­sių die­ nų“ Aust­ri­jos po­li­ci­jos is­to­ri­jo­je. Trys nu­žu­dy­ti po­li­ci­nin­kai bu­vo 38–51 me­tų, o nu­šau­tas Rau­do­no­ jo Kry­žiaus pa­ra­me­di­kas, kaip pra­

ne­ša­ma, bu­vo 70-me­tis ve­te­ra­nas Jo­han­nas Dorf­wirt­has. Jis per sa­vo il­gą kar­je­rą bu­vo pel­nęs daug ap­ do­va­no­ji­mų. Slap­tas kam­ba­rys

Ro­lan­das Schers­che­ris, re­gio­no po­li­ ci­jos va­das, pa­brė­žė, kad pa­rei­gū­nai na­muo­se ra­do slap­tą kam­ba­rį. Bū­tent šis už­si­lieps­no­jo pra­vė­rus du­ris. „Į šį kam­ba­rį bu­vo ga­li­ma pa­tek­ ti per slap­tas du­ris sie­no­je. Rei­kė­ jo pa­spaus­ti tam tik­rą vie­tą sie­no­je, kad du­rys at­si­ver­tų. Kai pa­rei­gū­nai ati­da­rė slap­to kam­ba­rio du­ris, šis už­si­lieps­no­jo“, – tvir­ti­no po­li­ci­jos at­sto­vas. R.Schers­che­ris pa­tvir­ti­no, kad lieps­nos bu­vo stai­giai už­ge­sin­tos, ta­čiau pa­rei­gū­nai ra­do kam­ba­ry­je ap­de­gu­sius pa­lai­kus. BBC, BNS, „Reu­ters“ inf.

Pra­kal­bo apie įro­dy­mus Ru­si­ja tvir­ti­na, kad Si­ri­jos re­ži­mas tu­ri įro­dy­mų, jog nuo­din­gų du­jų iš­ puo­lį rugp­jū­čio 21 d. įvyk­dė su­ki­lė­ liai. Apie tai pra­ne­šė Ru­si­jos už­sie­ nio rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­ras Ser­ge­jus Riab­ko­vas.

„Ru­si­jai bu­vo per­duo­ta ati­tin­ka­ ma me­džia­ga. Mums bu­vo pa­sa­ ky­ta, kad esa­ma įro­dy­mų, jog su­ ki­lė­liai yra su­si­ję su šia che­mi­ne ata­ka“, – tei­gė S.Riab­ko­vas po de­ry­bų su Si­ri­jos už­sie­nio rei­ka­ lų mi­nist­ru Wa­li­du al Mual­le­mu Da­mas­ke. S.Riab­ko­vas pri­dū­rė, jog Ru­si­ ja nu­si­vy­lu­si Jung­ti­nių Tau­tų ata­ skai­ta apie mi­nė­tą che­mi­nę ata­ką, ir sa­kė, kad jo­je pa­tei­kia­mi tik pa­

si­rink­ti fak­tai bei ig­no­ruo­ja­mi ki­ ti da­ly­kai. Pa­sak jo, Ru­si­ja „itin ati­džiai iš­ nag­ri­nės Si­ri­jos me­džia­gą, ro­dan­ čią su­ki­lė­lių kal­tę“. „Ne­ma­tant vi­so vaiz­do <...> ne­ ga­li­ma pa­va­din­ti tų iš­va­dų ki­taip nei po­li­ti­zuo­to­mis, ten­den­cin­go­ mis ir ša­liš­ko­mis“, – pa­brė­žė jis. Ru­si­ja to­liau lai­ko­si nuo­mo­nės, kad Da­mas­kas neat­sa­kin­gas už iš­ puo­lius. Mask­va ne sy­kį kar­to­jo, kad che­mi­nė ata­ka bu­vo su­ki­lė­lių pro­vo­ka­ci­ja, su­reng­ta sie­kiant pa­ ska­tin­ti Va­ka­rų vals­ty­bes pra­dė­ti ka­ri­nę in­ter­ven­ci­ją. S.Riab­ko­vas at­vy­ko į Da­mas­ ką su­pa­žin­din­ti Si­ri­jos re­ži­mo su praei­tą sa­vait­ga­lį Že­ne­vo­je su­da­

ry­tu Mask­vos ir Va­šing­to­no su­si­ ta­ri­mu, rei­ka­lau­jan­čiu lik­vi­duo­ ti Si­ri­jos che­mi­nio gink­lo at­sar­gas. Vi­ce­mi­nist­ras sa­kė, kad kal­bė­da­ ma­sis su W.al Mual­le­mu pa­brė­žė, jog Si­ri­jai svar­bu sku­biai pa­teik­ti de­ta­lių apie sa­vo che­mi­nių gink­ lų ar­se­na­lą Or­ga­ni­za­ci­jai dėl che­ mi­nio gink­lo už­drau­di­mo (OPCW), kaip nu­ma­ty­ta pir­mo­jo­je su­si­ta­ri­ mo są­ly­go­je. Ru­si­jos ir JAV su­si­ta­ri­mu sie­kia­ ma iš­veng­ti JAV va­do­vau­ja­mos ka­ ri­nės in­ter­ven­ci­jos, ku­ria Va­šing­ to­nas gra­si­no rea­guo­ti į che­mi­nę ata­ką. Va­ka­rų ša­lys dėl to in­ci­den­ to kal­ti­na Si­ri­jos pre­zi­den­to Bas­ha­ ro al As­sa­do re­ži­mą. BNS, BBC inf.

De­ry­bos: pa­sak Ru­si­jos, Si­ri­jos dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas W.al Mual­le­mas

(dešinėje) sa­kė Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­rui S.Riab­ko­vui tu­ rin­tis įro­dy­mų, esą che­mi­nę ata­ką su­ren­gė su­ki­lė­liai. AFP nuo­tr.

9

KETVIRTADIENIS, rugsėjo 19, 2013

Ekonomika

Atsakingas lošimas – ir verslui, ir bendruomenei

galbos ranką, kai šiemet ištiko krizė Kauno „Žalgirio“ vyrų krepšinio komandą. Tada ji gerokai padidino iki tol jau skirtą klubui paramą. „Žalgirio“ klubo rėmėja bendrovė „Tête-à-tête“ kazino ketina išlikti ir ateityje. Įmonės vadovas, garbingos senųjų kauniečių šeimos narys S.Kacas, teigia, kad parama sportui – tai parama šaliai ir miestui, kuriems atstovauja sportininkai. „Mūsų verslo šaknys yra Kaune, čia pagrindinė būstinė, įmonės darbuotojai taip pat yra kauniečiai, taigi nenuostabu, kad aktyviai sergame už savo miesto komandą“, – sako S.Kacas. Pasakodamas apie tai, kad ne viena jo protėvių karta gyveno ir dirbo Kaune, jis nepamiršta pridurti, kad „Žalgiris“ jam asmeniškai kelia daug gerų prisiminimų. „Pamenu, kaip su dideliu azartu su draugais stebėjome šios komandos žaidimą prieš daugelį metų, kai žaidė Henrikas Giedraitis, Gediminas Budnikas, Modestas Paulauskas, kiti legendiniai žaidėjai. Be abejo, prisimename puikų V.Chomičiaus, S.Jovaišos, A.Sabonio laikų „Žalgirį“. Krepšinis mums tada buvo ypač svarbus miesto ir visos šalies simbolis“, – pasakoja S.Kacas.

Lošimo automatų salonų tinklą valdanti bendrovė „Tête-à-tête“ kazino gali tapti pavyzdžiu, kaip socialiai atsakingas verslas gali nešti naudos ne tik kurdamas darbo vietas, bet ir dalyvaudamas sporto paramos ir labdaros projektuose.

Rimvydas Rimkus

Veikla: „Tête-a-tête“ kazino teikia kokybiškas paslaugas, taip pat dalyvauja įvairiuose paramos projektuose.

Naujos darbo vietos

Per devynis šių metų mėnesius bendrovė „Tête-à-tête“ kazino sukūrė 56 naujas darbo vietas, atidarė 11 naujų lošimo automatų salonų: po du Vilniuje ir Panevėžyje, po vieną – Zarasuose, Kretingoje, Šiauliuose, Elektrėnuose, Utenoje, Plungėje ir Alytuje. Iki metų pabaigos suplanuota atidaryti tris naujus salonus Kaune. „Lietuvos gyventojai įgyja vis daugiau europietiškų bruožų. Lošimų paslaugos Europoje suvokiamos kaip žmonių laisvalaikio pramogų dalis, o mūsų darbas ir yra sudaryti šiems žmonėms galimybę pramogauti įvairiau ir kokybiškiau“, – sako bendrovės vadovas Samoilas Kacas. Jau daugiau kaip 360 žmonių įdarbinusios bendrovės vadovas neslepia, kad šio verslo plėtra dažnai yra varžoma perteklinių ribojimų, todėl kiekvieną žingsnį reikia strategiškai įvertinti. „Mūsų finansiniai rodikliai, palyginti su praėjusiais metais, atrodo stabiliai, todėl galime išsaugoti darbo vietas ir investuoti į ateitį“, – sako S.Kacas. Jo manymu, socialiai atsakingas verslas gali ir plėstis, ir nešti naudos bendruomenei, tačiau tam reikalingas bendras verslininkų, verslą prižiūrinčių institucijų ir bendruomenių sutarimas. Tikisi išmintingų sprendimų

Per 11 veiklos metų Lietuvoje laisvalaikio pramogoms skirtus lošimo automatų salonus, įmones, organizuojančias lošimus, įsteigė tik 30 savivaldybių. Regis, likusiose 30

savivaldybių teritorijų taip pat būtų erdvės plėtrai, naujoms darbo vietoms kurti, tačiau priimti sprendimų bendrovės „Tête-à-tête“ kazino vadovas skubėti nėra linkęs.

Samoilas Kacas:

Už projektų parengimą, kurių pagrindu buvo priimti ypač didelę žalą valstybei ir verslui atnešę sprendimai, atsakomybės niekam nepareikšta.

„Kaip ir visur, taip ir Lietuvoje pramogų pasiūla ir įvairovė labai priklauso nuo gyventojų tankio, pramonės, nedarbo, perkamosios galios, vietos turizmo. Mūsų įmonė yra sertifikuota tarptautiniu mastu, mokame mokesčius ir kuriame darbo vietas, tačiau plėstis galime tik ten, kur jau yra stiprios bendruomenės, žmonės yra įpra-

Artūro Morozovo nuotr.

tę pramogauti ne namuose ir ieško, kur praleisti laisvalaikį“, – dėsto S.Kacas. Antra vertus, jo teigimu, verslo sąlygos labai daug priklauso nuo valdžios sprendimų. Štai dėl kai kurių valdžios vyrų abejingumo taip ir liko neįgyvendintas Kaunui ypač naudingas projektas – bendrovė savo strateginiuose planuose buvo numačiusi Kaune įkurti lošimų automatų surinkimo gamyklą. Joje būtų įdarbinta nemažai kauniečių, o produkcija būtų eksportuojama į kitas šalis. Deja, kol mūsų valdininkai trypčiojo ir kūrė biurokratines kliūtis, bendrovės „Tête-à-tête“ kazino užsienio partneriai investicijoms pasirinko kitą Europos šalį. „Norėtųsi, kad valdžia į lošimų verslą žiūrėtų išmintingiau – svarbiausia yra užtikrinti saugumą, sudaryti sąlygas atsakingai verslui veikti ir iš to gauti naudos. Pasaulinė patirtis rodo, kad nepamatuoti pertekliniai ribojimai saugumą ir ekonominę naudą tik mažina“, – sako S.Kacas. Paaiškinimas labai paprastas: jei legaliai veikiančioms lošimų bendrovėms ribojamos galimybės veikti, jos priverstos vegetuoti arba net bankrutuoti, o tai sudaro sąlygas įsigalėti šešėliniam verslui. Ypač ši grėsmė aktuali šalies regionuose, kur nelegali veikla klesti, nes legalios lošimo automatų pasiūlos ten iki šiol nėra. Valstybė praranda pajamas į biudžetą, darbo vietas, o naudos iš to turi nelegalių lošimo paslaugų organizatoriai.

Juolab kad fiziniai ribojimai moderniame pasaulyje taip pat jau baigia prarasti prasmę: norintys lošti žmonės, naudodamiesi internetu, gavę pasiūlą tiesiai į savo išmanųjį telefoną, be jokių kliūčių tai gali daryti ir Garliavoje, ir Karmėlavoje, ir Zapyškyje. Štai praėjusios Seimo kadencijos pradžioje buvo priimtas sprendimas kone dvigubai padidinti mokesčius lošimų verslo įmonėms – dėl to žlugo keturios bendrovės ir buvo prarasta daugiau nei 900 darbo vietų, tai sudarė trečdalį tuo metu lošimų rinkoje dirbusių žmonių skaičiaus. Keista, bet už projektų parengimą, kurių pagrindu buvo priimti ypač didelę žalą valstybei ir verslui atnešę sprendimai, atsakomybės nepareikšta iki šiol niekam. „Tokie skaudūs valdžios smūgiai sąžiningai dirbančioms įmonėms neša tik žalą biudžetui ir naudą nelegaliems lošimų organizatoriams. Viliamės, kad šį rudenį, kai bus svarstomi su lošimų verslu susiję įstatymai, bus susilaikyta nuo populizmo ir skubotų sprendimų“, – svarsto S.Kacas. Nepamatuoti ir skuboti sprendimai gali ne tik sužlugdyti įmones, padidinti bedarbių skaičių savivaldybėse, bet ir sumažinti socialiai atsakingo verslo galimybes vykdyti paramos projektus. O jiems „Tête-à-tête“ kazino skiria ypač didelį dėmesį. Parama legendiniam klubui

Lošimų bendrovė „Tête-à-tête“ kazino viena iš pirmųjų ištiesė pa-

Puoselėja atsakomybę

Atrodo, kad kalbos apie įmonėje puoselėjamą socialinę atsakomybę nėra tušti žodžiai: S.Kaco darbo kabinete – daugybė padėkų iš kitų sporto šakų klubų, turnyrų organizatorių. Be to, bendrovė remia ne tik sportą, bet ir padeda onkologinėmis ligomis sergančių vaikų labdaros ir paramos fondui „Rugutė“. Pernai sudegus Kauno muzikinio teatro stogui, bendrovės vadovybė nedvejodama skyrė lėšų remontui. „Reikia puoselėti savo miestą, rūpintis tuo, kas puošia jo veidą, nes niekas kitas to už mus nepadarys“, – tada aiškino verslininkas. „Tête-à-tête“ kazino išsiskiria ne tik parama kitiems, bet ir sėkminga veikla. Bendrovė nugalėjo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos organizuotame konkurse „Geriausias smulkaus ir vidutinio verslo atstovas 2007“, taip pat Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos organizuotame konkurse „Geriausios verslo bitės 2008“ buvo pripažinta labiausiai veiklą modernizavusia įmone.

56

– tiek darbo vietų per devynis šių metų mėnesius sukūrė bendrovė „Tête-à-tête“ kazino.

10

ketvirtAdienis, rugsėjo 19, 2013

ekonomika

Są­var­ty­nų „var­tų mo­kes­č Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ rui pa­skel­bus nau­jus są­var­ty­no „var­tų mo­kes­čio“ įkai­nius, tam pa­si­prie­ši­no di­ džio­ji da­lis re­gio­no sa­vi­val­dy­bių. Ieš­ kant, kas kal­tas dėl ky­lan­čio mo­kes­čio, žvilg­čio­ja­ma ir į nau­ją­ją at­lie­kų de­gi­ni­ mo jė­gai­nę Klai­pė­do­je. Ta­čiau Vil­niaus ap­skri­tis to­kios at­lie­kų de­gi­ni­mo ga­myk­ los ne­tu­ri, o są­var­ty­no „var­tų mo­kes­tį“ ten siū­lo­ma di­din­ti ke­lis kar­tus dau­giau nei Pa­jū­rio re­gio­ne.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Įkai­nių kad­ri­lis

Lie­tu­vo­je pra­kti­kuo­ja­ma re­gio­ni­ nių at­lie­kų tvar­ky­mo cent­rų sis­te­ ma. Vi­so­je ša­ly­je yra 10 są­var­ty­nų, į ku­riuos bui­ti­nės at­lie­kos ve­ža­mos iš tų sa­vi­val­dy­bių, ku­rios pri­klau­sė tai ap­skri­čiai. Klai­pė­dos re­gio­ni­nių at­lie­kų tvar­ky­mo cent­rą (KRATC) įstei­gė Klai­pė­dos mies­to ir ra­jo­no, Pa­lan­ gos, Ne­rin­gos, Skuo­do, Ši­lu­tės bei Kre­tin­gos sa­vi­val­dy­bės tam, kad su­rink­tų gy­ven­to­jų at­lie­kas ir su­ vež­tų į vie­ną vie­tą. Taip yra vi­so­ je Lie­tu­vo­je. At­lie­kų priė­mi­mas są­var­ty­nuo­ se kai­nuo­ja, tai va­di­na­ma­sis var­tų mo­kes­tis. Jis kiek­vie­nai sa­vi­val­dy­ bei skir­tin­gas ir pri­klau­so nuo fi­ nan­si­nės si­tua­ci­jos bei iš­lai­dų. Klai­pė­dos re­gio­ne su­maiš­tis ki­lo, kai nuo šių me­tų rug­sė­jo 1 d. išau­go pen­ke­rius me­tus ne­ki­tę są­var­ty­no „var­tų mo­kes­čio“ įkai­niai. Sa­vi­val­dy­bės mo­ka skir­tin­gą „var­tų mo­kes­tį“ – Pa­lan­gai nuo rug­sė­jo jis tu­rė­jo pa­di­dė­ti 23 li­tais – iki 78 li­tų, o nuo ki­tų me­tų – iki 125 li­tų už to­ną, Ne­rin­gai – nuo 46 iki 160 li­tų už to­ną. Pa­lan­gos, Kre­ tin­gos, Skuo­do ir Ši­lu­tės sa­vi­val­ dy­bės su to­kiu KRATC spren­di­mu ne­su­tin­ka ir krei­pė­si į teis­mą – esą mo­kes­čių ne­ga­li­ma keis­ti me­tų vi­ du­ry­je, ir ky­la jie per daug.

Tai­gi ke­tu­rios iš sep­ty­nių re­gio­ no sa­vi­val­dy­bių spren­di­mą di­din­ ti są­var­ty­no „var­tų mo­kes­tį“ gin­ či­ja teis­me. „Mū­sų ar­gu­men­tai su­dė­lio­ti ieš­ki­ny­je teis­mui, po­li­ti­nis ar ne­ po­li­ti­nis tai spren­di­mas, ne­sii­mu spręs­ti“, – tei­gė Pa­lan­gos sa­vi­val­ dy­bės Ju­ri­di­nio ir per­so­na­lo sky­ riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Vy­tau­ tas Kor­sa­kas. Sa­vi­val­dy­bės ieš­ki­ny­je teis­mui tei­gia­ma, jog „su šiais spren­di­ mais ne­su­tin­ka­me ir tei­kia­me ieš­ ki­nį dėl jų pa­nai­ki­ni­mo“. Ieš­ko­vų gin­či­ja­mus „var­tų mo­kes­čius“ nu­ sta­tė KRATC val­dy­ba, ku­ri esą ne­ tu­rė­jo tei­sės nu­sta­ty­ti „var­tų mo­ kes­čio“. Po­li­ti­niai žai­di­mai?

Nes­le­pia­ma, kad „var­tų mo­kes­čio“ įkai­nius te­ko ko­re­guo­ti, kai šių me­ tų ge­gu­žės 29 d. bu­vo pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis su „For­tum Klai­pė­da“, ku­ rio­je KRATC su­ži­no­jo, kiek at­lie­kų su­de­gi­ni­mui teks pa­tiek­ti. Po to bir­že­lio mė­ne­sį KRATC val­dy­ba priė­mė spren­di­mą, in­for­ ma­vo sa­vi­val­dy­bes ir nuo rug­sė­ jo mė­ne­sio ši­tą įkai­nį no­rė­jo pa­ di­din­ti. Lie­pą Klai­pė­dos ir Ne­rin­gos sa­vi­ val­dy­bės su nau­jais įkai­niais su­ti­ ko iš kar­to, ki­tos dve­jo­jo, o Pa­lan­ga ir Kre­tin­ga ši­tą spren­di­mą ap­skun­ dė teis­mui, vė­liau prie jų pri­si­jun­gė Ši­lu­tės bei Skuo­do sa­vi­val­dy­bės.

Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro val­dy­bos pa­tvir­tin­ti at­ski­rų sa­vi­val­dy­bių „var­tų mo­kes­čiai“ (su PVM) Sa­vi­val­dy­bė

Nuo 2008 iki 2012 m. (Lt/t) 2013 m. (Lt/t)

2014 m. (Lt/t)

Klai­pė­dos m.

59,52 Lt

88,44 Lt

127,93 Lt

Klai­pė­dos r.

56,07 Lt

83,77 Lt

135,41 Lt

Ne­rin­gos

46,20 Lt

70,97 Lt

161,51 Lt

Pa­lan­gos

54,49 Lt

78,97 Lt

125,57 Lt

Kre­tin­gos r.

54,09 Lt

78,97 Lt

122,71 Lt

Ši­lu­tės r.

51,13 Lt

77,37 Lt

122,52 Lt

Skuo­do r.

45,18 Lt

62,97 Lt

124,14 Lt

(2014 m. įkai­niai su di­de­l ių ga­ba­r i­tų at­l ie­k ų su­r in­k i­mo aikš­te­lė­mis, kai jas eksp­loa­tuo­ja KRATC)

Spren­di­mas: pri­pa­žįs­ta­ma, kad vie­na efek­ty­viau­sių at­lie­kų ma­ži­ni­mo ga­li­my­bių – jų de­gi­ni­mas.

Kol vyks teis­mai, KRATC be­si­ by­li­nė­jan­čioms sa­vi­val­dy­bėms ne­ ga­lės skai­čiuo­ti pa­di­din­to „var­tų mo­kes­čio“, ta­čiau jei sa­vi­val­dy­bės teis­mą pra­lai­mės, joms teks kom­ pen­suo­ti KRATC ne­su­mo­kė­tą pa­ slau­gų da­lį. „Sa­vi­val­dy­bės tu­rė­jo ži­no­ti, kad „var­tų mo­kes­tis“ šie­met kei­ sis, nes jų at­sto­vai už tai bal­sa­vo dar 2010 me­tais. Ta­čiau da­bar ne vi­siems už­ten­ka drą­sos pri­pa­žin­ ti, kad lai­ku ne­pa­da­rė na­mų dar­bų ir ieš­ko už­ta­ri­mo teis­muo­se. Po­li­ tiš­kai tai nau­din­ga – jei sa­vi­val­dy­ bės pra­loš teis­me, ga­lės rin­kė­jams pa­sa­ky­ti, kad mes ne­no­rė­jom di­ din­ti mo­kes­čių, bet va – teis­mas lie­pė. Ta­čiau eko­no­mi­niu po­žiū­ riu šios sa­vi­val­dy­bės el­gia­si ne­so­ li­džiai: žlug­do sa­vo įsteig­tą įmo­ nę – KRATC, ku­riai tei­sės ak­tais nu­ro­dė su­kur­ti bū­tent to­kią sis­ te­mą, už ku­rios iš­lai­ky­mą at­si­ sa­ko su­mo­kė­ti. Klai­pė­dos mies­ te di­des­niam „var­tų mo­kes­čiui“ mes ruo­šė­mės nuo 2010 me­tų ir to­dėl pa­slau­gų bran­gi­mo Klai­pė­ do­je ne­bus – šie­met ne­tgi su­ma­ ži­no­me rink­lia­vą 15 pro­cen­tų“, – tei­gė Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­ to­jas Ar­tū­ras Šul­cas. Pa­na­šu, kad re­gio­no sa­vi­val­dy­ bėms, kur vie­ti­nę rink­lia­vą už at­ lie­kas ad­mi­nist­ruo­ja ne KRATC, sun­kiai se­ka­si tvar­ky­tis su mo­kes­ čio už at­lie­kų tvar­ky­mą skai­čia­vi­ mu ir su­rin­ki­mu. Ši­lu­tės ra­jo­nas už at­lie­kų tvar­ky­ mą sko­lin­gas dau­giau nei du mi­li­ jo­nus li­tų. Kad dir­ba nuo­sto­lin­ gai, ne­sle­pia ir Klai­pė­dos ra­jo­nas. Skuo­das, Pa­lan­ga, Kre­tin­ga taip pat ne kar­tą di­di­no rink­lia­vą sa­vo gy­ven­to­jams ir įmo­nėms, kas by­ lo­ja apie lė­šų sty­gių at­lie­kų tvar­ky­

mo sis­te­mos iš­lai­ky­mui šio­se sa­vi­ val­dy­bė­se. Klai­pė­dos mies­te prie­šin­gai – vie­ti­nė rink­lia­va ne­di­dė­jo nuo 2008 me­tų ir, pa­sak uos­ta­mies­čio va­do­vų, ne­di­dės, nes yra su­kaup­tas re­zer­vas. Šie­met rink­lia­va klai­pė­ die­čiams su­ma­žin­ta 15 pro­c., ne­si­ ruo­šia­ma jos di­din­ti nei da­bar, kai pa­di­dė­jo „var­tų mo­kes­tis“, nei ki­ tą­met.

And­rius Kas­pa­ra­vi­čius:

Pa­ra­dok­sa­lu, kai tei­ gia­ma, kad „var­tų mo­kes­tis“ ky­la dėl to, jog at­si­ra­do „For­ tum“, ta­čiau Vil­niaus at­ve­jis ro­do, kad ir ten šis mo­kes­tis ky­ la dras­tiš­kai, nors jie ne­tu­ri at­lie­kų de­gi­ ni­mo jė­gai­nės.

Kal­tų­jų paieš­kos

Klai­pė­dos re­gio­nas – kol kas vie­ nin­te­lis ša­ly­je, vyk­dan­tis ES duo­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus, sie­kiant ma­žin­ti at­lie­kų kie­kius lai­do­ja­mus są­var­ ty­ne. To­kį re­zul­ta­tą KRATC pa­vy­ ko pa­siek­ti va­sa­rą at­lie­kas pra­dė­jus de­gin­ti nau­jo­jo­je ter­mo­fi­ka­ci­nė­je jė­gai­nė­je „For­tum Klai­pė­da“. „Yra ban­do­ma aiš­kin­ti, kad Klai­pė­ dos są­var­ty­ne „var­tų mo­kes­tis“ di­ dė­ja dėl to, kad at­si­ra­do at­lie­kų de­gi­ ni­mo jė­gai­nė. Ta­čiau tai ne­tie­sa. Mes tei­kia­me at­lie­kų uti­li­za­vi­mo pa­slau­ gą, ku­rią lai­mė­jo­me vie­šų­jų pir­ki­mų

kon­kur­se pa­siū­lę ma­žiau­sią kai­ną. Ma­no­me, jog kai ku­rio­se Klai­pė­dos re­gio­no sa­vi­val­dy­bė­se anks­čiau ne­ bu­vo nuo­sek­liai ke­lia­mi mo­kes­čiai už at­lie­kų tvar­ky­mą, nors jis nea­ti­ ti­ko rea­li­jų ir kai­nų. Ko­dėl tai ne­bu­ vo da­ro­ma? Toks klau­si­mas po­li­tiš­kai ne­pa­to­gus, to­dėl ieš­ko­ma kal­tų­jų“, – įsi­ti­ki­nęs „For­tum Klai­pė­da“ at­sto­ vas And­rius Kas­pa­ra­vi­čius. Įdo­mu tai, jog 2010 m. vi­sos Klai­pė­dos re­gio­no sa­vi­val­dy­bės su­ ti­ko, jog at­lie­kas rei­kia de­gin­ti. Jos bu­vo in­for­muo­tos, kad įkai­niai kei­ sis pra­dė­jus de­gi­ni­mą, ir tam rei­ kė­jo pa­si­ruoš­ti. „Jei­gu at­lie­kų ne­de­gin­tu­me, są­ var­ty­no „var­tų mo­kes­tis“ bū­ tų di­des­nis. Prieš pa­si­rink­da­mi de­gi­ni­mą, at­li­ko­me stu­di­ją pas ne­ prik­lau­so­mus eks­per­tus, ku­rie iš­ nag­ri­nė­jo ke­lias al­ter­na­ty­vas. De­ gi­ni­mas pa­si­ro­dė pi­giau­siu at­lie­kų su­tvar­ky­mo bū­du“, – sa­kė KRATC di­rek­to­rius Ša­rū­nas Rei­ka­las. Pa­sak Š.Rei­ka­lo, ki­to­se Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė­se „var­tų mo­kes­tis“ yra ne­tgi di­des­nis, nei Klai­pė­do­je, nors čia vyk­do­mos ES nu­ma­ty­tos už­ duo­tys, o ki­tur – ne. Jei­gu bū­tų rei­ kė­ję iš­si­vers­ti be de­gi­ni­mo, at­lie­kų su­tvar­ky­mas Klai­pė­dos ap­skri­ty­je bū­tų dar la­biau bran­gęs. Dum­pių re­gio­ni­nia­me są­var­ty­ne bū­tų te­kę įreng­ti nau­ją sek­ci­ją, ku­ri kai­nuo­ tų ne vie­ną mi­li­jo­ną li­tų. „Da­bar, at­si­ra­dus at­lie­kų de­gi­ni­ mo ga­li­my­bei, mes sa­vo są­var­ty­no gy­va­vi­mo lai­ką prail­gi­no­me dvi­gu­ bai. O ki­tų re­gio­nų są­var­ty­nai su­si­ du­ria su at­lie­kų de­po­na­vi­mo pro­ ble­ma, ir jiems jau rei­kia ieš­ko­ti vie­tos nau­jiems są­var­ty­nams“, – ti­ki­no Š.Rei­ka­las. Esą jei at­lie­kų de­gi­ni­mo jė­gai­ nės Klai­pė­do­je ne­bū­tų, „var­tų

11

ketvirtadienis, rugsėjo 19, 2013

ekonomika

čio“ karš­ti­nė: kas kal­tas?

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

mo­kes­tis“ vis tiek kil­tų. Be to, ne­ de­gi­nant at­lie­kų kil­tų bau­dų grės­ mė – nuo ki­tų me­tų pra­džios ES pra­dės tai­ky­ti san­kci­jas. Kaip tei­ gia Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, jos ga­li siek­ti ir po 10 tūkst. li­tų už 1 ne­ tin­ka­mai su­tvar­ky­tą to­ną at­lie­kų. Jei taip at­si­tik­tų, tos bau­dos rea­ liai kris­tų ant mo­kes­čių mo­kė­to­ jų pe­čių. „Pa­ra­dok­sa­lu, kai tei­gia­ma, kad „var­tų mo­kes­tis“ ky­la dėl to, jog at­si­ra­do „For­tum“, ta­čiau Vil­niaus at­ve­jis ro­do, kad ir ten šis mo­kes­tis ky­la dras­tiš­kai, nors jie ne­tu­ri at­ lie­kų de­gi­ni­mo jė­gai­nės“, – kons­ ta­ta­vo A.Kas­pa­ra­vi­čius. Vil­niaus re­gio­ne – „šal­tas du­šas“

Ir iš­ties, Vil­niaus ap­skri­ties sa­vi­ val­dy­bių dar lau­kia „šal­tas du­šas“. Nes yra pa­reng­ti nau­ji „var­tų mo­ kes­čio“ ta­ri­fai, ku­rie kai ku­rioms re­gio­no sa­vi­val­dy­bėms nuo ki­tų me­tų sau­sio išaugs 10 kar­tų nuo 9 li­tų iki 92 li­tų už to­ną at­lie­kų.

Pro­jek­te tei­gia­ma, jog siū­lo­mas nau­jas „var­tų mo­kes­tis“ ap­skai­ čiuo­tas va­do­vau­jan­tis pro­gno­zi­ niais duo­me­ni­mis, ku­rie pa­rem­ti 2012 m. bend­ro­vės Vil­niaus re­gio­ no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro veik­los re­zul­ta­tais ir įgy­ven­di­na­mų pro­ jek­tų po­vei­kio pro­gno­zuo­ja­miems re­zul­ta­tams įver­ti­ni­mu. Nau­jas „var­tų mo­kes­čio“ ta­ri­fo ap­skai­čia­vi­mas pa­rem­tas san­ty­kiu tarp 2013–2015 m. lai­ko­tar­pio bū­ ti­nų­jų pa­ja­mų ir at­lie­kų kie­kių. Bend­ro­vės są­nau­dos 2013–2015 m. pro­gno­zuo­ja­mos dvi­gu­bai di­ des­nės, pa­ly­gin­ti su 2012 m., be to, 2016–2017 m. tu­ri bū­ti pra­ dė­ta eksp­loa­tuo­ti Vil­niaus re­gio­ no ko­mu­na­li­nių at­lie­kų są­var­ty­no C sek­ci­ja, ku­rios įren­gi­mui rei­kia 17 mln. Lt in­ves­ti­ci­jų iš bend­ro­ vės lė­šų. Sa­vi­val­dy­bių kont­ro­lie­riai at­li­ ko Vil­niaus re­gio­no at­lie­kų tvar­ ky­mo cent­ro 2012 m. veik­los ty­ri­ mą ir nu­sta­tė, kad vi­du­ti­nis „var­tų mo­kes­tis“ tu­rė­tų bū­ti 170,40 Lt/t (be PVM). Au­di­to­rių gru­pės iš­va­dos bu­vo pa­teik­tos Vil­niaus re­gio­no sa­vi­ val­dy­bių me­rams ir po­sė­džio me­tu nu­tar­ta, kad vi­du­ti­nis „var­tų mo­ kes­tis“ nuo 2014 m. sau­sio 1 d. tu­ rė­tų bū­ti 155,00 Lt/t (be PVM). Pab­rėž­tos ir ga­li­mos tei­gia­mos ar nei­gia­mos priim­to tei­sės ak­to pa­ sek­mės. Tarp tei­gia­mų įvar­di­ja­ma, kad bū­tų už­tik­rin­ta Vil­niaus re­ gio­no ko­mu­na­li­nių at­lie­kų są­var­ ty­no veik­la ir plėt­ra, ska­ti­na­ma kuo dau­giau iš­rū­šiuo­ti ant­ri­nių ža­lia­vų at­lie­kų su­si­da­ry­mo vie­to­se, tau­po­ mi są­var­ty­no re­sur­sai, ma­žė­tų ap­ lin­kos tar­ša. Nei­gia­mos priim­to tei­sės ak­to pa­sek­mės – at­lie­kų tu­rė­to­jams (fi­ zi­niams ir ju­ri­di­niams as­me­nims) di­dė­tų mak­si­ma­lūs at­lie­kų tvar­ky­ mo ta­ri­fai. Kau­nas ste­bi ir vi­lia­si

Kau­no re­gio­ni­nių at­lie­kų tvar­ ky­mo cent­ro di­rek­to­rius Kęs­tu­ tis Bal­čiū­nas tei­gė, kad šiuo me­tu bū­ti­ny­bės di­din­ti są­var­ty­no „var­ tų mo­kes­tį“ dar ne­tu­ri. Vi­soms Kau­no re­gio­no sa­vi­val­dy­bėms šis mo­kes­tis yra vie­no­das – 49,10 li­ tų be PVM. „Var­tų mo­kes­tis“ tu­ri pa­deng­ti vi­sas at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro są­ nau­das. Kai ku­rių re­gio­nų at­lie­kų tvar­ky­mo cent­rai di­di­na šį mo­kes­ tį, nes pra­si­dė­jo tam tik­rų pro­jek­ tų įgy­ven­di­ni­mas, su tuo su­si­jęs ir

mo­kes­čio per­skai­čia­vi­mas“, – tei­ gė K.Bal­čiū­nas. „Var­tų mo­kes­tis“ esą vie­nin­te­lis bū­das pi­ni­gi­niams srau­tams val­ dy­ti, tai yra tiks­liai su­skai­čiuo­ti, kiek to­nų at­lie­kų pa­ten­ka į są­var­ ty­ną. Kau­ne ir­gi tu­rė­tų iš­kil­ti at­lie­ kų de­gi­ni­mo jė­gai­nė. Kol jos nė­ra, at­lie­kų kie­kius čia mė­gi­na­ma ma­ žin­ti rū­šiuo­jant. „Vers­lo pla­ne Kau­no re­gio­ne jau šiais me­tais tu­rė­jo bū­ti 223 tūkst. to­nų at­lie­kų. Ta­čiau gy­ve­ni­mas ro­ do ką ki­ta, ta bend­ra var­to­ji­mo kri­ zė tu­ri įta­kos at­lie­kų kie­kiui. Au­gi­ mo nė­ra, to­dėl jau maž­daug tre­jus me­tus tas at­lie­kų kie­kis yra sta­bi­ lus“, – ti­ki­no K.Bal­čiū­nas. K.Bal­čiū­no tei­gi­mu, Kau­no re­ gio­ne Kė­dai­niuo­se vei­kia at­lie­ kų rū­šia­vi­mo li­ni­ja, ji vei­kia ne vi­ su pa­jė­gu­mu ir iš da­lies ji pa­tei­si­na lū­kes­čius. Lo­gi­ka ne­pag­rįs­ti spren­di­mai

Aly­taus re­gio­ni­nia­me są­var­ty­ne yra įreng­ta šiukš­lių rū­šia­vi­mo li­ ni­ja. Jie su rū­šia­vi­mu yra pa­žen­gę ge­ro­kai to­liau nei ki­ti ša­lies re­gio­ nai, ta­čiau jie bu­vo pa­si­ren­gę vež­ti sa­vo at­lie­kas į „For­tum Klai­pė­da“ jė­gai­nę. Jiems su ke­lio­nės iš­lai­do­ mis to­na at­lie­kų kai­nuo­tų 200 li­ tų („For­tum Klai­pė­da“ įkai­nis yra 97 li­tai su PVM už to­ną), bet jiems ne­lei­do, nes pa­gal įsta­ty­mus į ki­ tą mies­tą vež­ti de­gin­ti at­lie­kas ne­ ga­li­ma. Ta­čiau mū­sų įsta­ty­mai lei­džia at­lie­kas vež­ti de­gin­ti į ki­tą ša­lį. Len­ki­jo­je vie­na to­na at­lie­kų su­de­ gi­ni­mo aly­tiš­kiams bū­tų kai­na­vu­ si 400 li­tų. Pa­sak Aly­taus at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro di­rek­to­riaus Al­gir­do Rei­ paus, da­bar at­lie­kos iš­rū­šiuo­ja­mos, bet jų ko­ky­bė yra pra­sta, per­dir­bi­ mui jos ne­tin­ka, nes gy­ven­to­jų at­ lie­kų rū­šia­vi­mo kul­tū­ra yra la­ bai že­ma. Po­pie­riai per­si­mai­šę su mais­to at­lie­ko­mis, su­drė­kę, per­dir­ bi­mui jie ne­be­tin­ka. At­rink­ti įma­ no­ma tik me­ta­lą ir stik­lą, o plas­ti­

Ne­lei­džia: at­lie­kų de­gi­ni­mo jė­gai­nė „For­tum Klai­pė­da“ ga­lė­tų priim­ti at­lie­

kas ir iš ki­tų re­gio­nų, bet tai drau­džia ša­lies įsta­ty­mai.

kas ir po­pie­rius vir­tę vie­na ko­še. Kol kas aly­tiš­kiai ne­tu­rės ga­li­my­ bės vež­ti de­gių­jų at­lie­kų į jė­gai­nę Klai­pė­do­je – nors „For­tum Klai­ pė­da“ ga­lė­tų su­de­gin­ti vos ne dvi­ gu­bai dau­giau at­lie­kų nei pla­nuo­ja de­gin­ti šiais me­tais. Šiuo me­tu „For­tum Klai­pė­da“ at­lie­kas gau­na iš Klai­pė­dos są­var­ ty­no, pra­mo­ni­nes at­lie­kas jė­gai­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

nei tie­kia ir ke­lios re­gio­no įmo­nės. KRATC už to­ną su­de­gin­tų at­lie­kų jė­gai­nei mo­ka apie 97 Lt, o su­si­da­ riu­sių pe­le­nų 1 t iš jė­gai­nės prii­ma po 120 li­tų. Su­de­gi­nus to­ną at­lie­kų, su­si­da­ro apie 200 kg pe­le­nų. Ma­no­ma, jei jė­gai­nei bū­tų duo­ tas lei­di­mas de­gin­ti at­lie­kas iš ki­ tų re­gio­nų, bū­tų leng­viau įveik­ti ES rei­ka­la­vi­mus.

Įsi­pa­rei­go­jo­me ma­žin­ti at­lie­kas Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, 2010 m. į ša­lies są­var­ty­nus pa­te­ko

81 pro­c., 2011 m. – 66 pro­c. bio­lo­giš­kai skai­džių at­lie­kų da­lis. 2012 m. duo­me­nys ro­do, kad ES rei­ka­lau­ja­mo 50 pro­c. ro­dik­lio Lie­tu­vos re­

gio­nai dar ne­bu­vo pa­sie­kę. Prog­no­zuo­ja­ma, jog už­duo­tis tik­rai įvyk­dys Klai­pė­ dos re­gio­nas – čia at­lie­kos kiek įma­no­ma iš­rū­šiuo­ja­mos są­var­ty­ne, o li­ku­sios ati­duo­da­mos su­de­gin­ti į „For­tum Klai­pė­da“ ter­mo­fi­ka­ci­nę jė­gai­nę. De­gi­ni­mą ES pri­pa­žįs­ta tin­ka­mu at­lie­kų su­tvar­ky­mo bū­du. 2013 m. į są­var­ty­nus pa­ten­kan­ti bio­lo­giš­kai skai­džių at­lie­kų da­lis tu­ri bū­ti ne

di­des­nė nei 50 pro­c. kie­kio, ku­ris bu­vo už­fik­suo­tas 2000 m. Atei­ty­je rei­ka­la­vi­mai griež­tės – 2020 m. bio­lo­giš­kai skai­džių at­lie­kų kie­kis są­var­

ty­nuo­se tu­ri bū­ti ne di­des­nis kaip 35 pro­c. Jų neį­vyk­džius, grės ES san­kci­jos. 2014–2020 m. at­lie­kų tvar­ky­mo struk­tū­ros plėt­rai tu­rė­tų bū­ti skir­ta apie

300 mln. Lt ES pa­ra­mos lė­šų.

Vilniaus regiono sąvartyno „vartų mokestis“ Sa­vi­val­dy­bė

Ga­lio­jan­čios nuo­sta­tos

Siū­lo­mos nuo­sta­tos

Elekt­rė­nų

65,50 Lt/t (be PVM)

155,00 Lt/t (be PVM)

Šal­či­nin­kų r.

43,00 Lt/t (be PVM)

130,69 Lt/t (be PVM)

Šir­vin­tų r.

61,90 Lt/t (be PVM)

152,29 Lt/t (be PVM)

Šven­čio­nių r.

9,40 Lt/t (be PVM)

92,29 Lt/t (be PVM)

Tra­kų r.

82,90 Lt/t (be PVM)

176,29 Lt/t (be PVM)

Uk­mer­gės r.

42,30 Lt/t (be PVM)

129,89 Lt/t (be PVM)

Vil­niaus m.

69,60 Lt/t (be PVM)

161,09 Lt/t (be PVM)

Vil­niaus r.

51,40 Lt/t (be PVM)

140,29 Lt/t (be PVM)

Ne­su­tin­ka: nuo šių me­tų rug­sė­jo, išau­gus są­var­ty­no „var­tų mo­kes­čiui“, dau­giau nei pu­sė Klai­pė­dos re­gio­

no sa­vi­val­dy­bių dėl to krei­pė­si į teis­mą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

12

atzalynas@kl.lt Redaktorė Evelina Zenkutė

ketvirtadienis, rugsėjo 19, 2013

atžalynas

Ga­li­my­bės: Klai­pė­do­je pa­siū­la pra­smin­gai pra­leis­ti lai­ką po pa­mo­kų – di­de­lė ir vi­si no­rin­tys ga­li ras­ti įdo­mią bei šir­džiai ar­ti­mą veik­lą.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Būrelių pasirinkimo netrūksta Moks­lei­vių iš­si­gel­bė­ji­mas nuo be­pras­mio lai­ko švais­ty­mo po pa­mo­kų – ne­for­ma­lus ug­dy­mas. Uos­ta­mies­čio švie­ti­mo sri­ties eks­per­tų įsi­ti­ki­ni­mu, jau­nie­siems klai­pė­die­čiams su­tei­kia­ mos di­de­lės ga­li­my­bės pa­si­rink­ti ar­ti­mą šir­džiai veik­lą, ku­ri ne­ re­tai ko­ky­be len­kia pri­va­taus sek­to­riaus siū­lo­mus už­siė­mi­mus. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Lan­ko gau­siai

Šiuo me­tu Klai­pė­do­je ne­for­ma­ lio­jo ug­dy­mo pa­slau­gas tei­kia še­ šios sa­vi­val­dy­bei pa­val­džios įstai­ gos: Ado­mo Bra­ko dai­lės mo­kyk­la, Je­ro­ni­mo Ka­čins­ko ir Juo­zo Ka­ro­ so mu­zi­kos mo­kyk­los, Vai­kų lais­ va­lai­kio cent­ras, Jau­ni­mo cent­ras ir Moks­lei­vių sa­vi­raiš­kos cent­ras. Jo­se, praė­ju­sių me­tų duo­me­ni­ mis, lan­kė­si 4 tūkst. 977 vai­kai. Nuo bend­ro moks­lei­vių skai­čiaus vi­so­je Klai­pė­do­je tai su­da­rė 26,15 pro­c. lan­kan­čių­jų. Į šį skai­čių ne­ pa­ten­ka jau­nie­ji spor­to mo­kyk­lų ir kul­tū­ros įstai­gų at­sto­vai, ku­rie prie tu­ri­nin­gai lais­va­lai­kį leis­ti pa­si­rin­ ku­sių mo­ki­nių pri­dė­tų dar pa­na­šų skai­čių moks­lei­vių. Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus Ug­dy­mo ko­ky­ bės ir kai­tos po­sky­rio vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės Rai­mon­dos Stir­bie­ nės tei­gi­mu, į po­pa­mo­ki­nę veik­lą vai­kams siū­lan­čias įstai­gas kiek­ vie­nais me­tais su­si­ren­ka pa­na­šus skai­čius mo­ki­nių.

„Pas­te­bi­me, kad kai ku­rie bū­ re­liai ne­su­tal­pi­na vi­sų no­rin­čių­ jų. Pa­vyz­džiui, mu­zi­kos mo­kyk­lo­ se bū­tų po­rei­kis priim­ti ir dau­giau

Uos­ta­mies­čio ne­ for­ma­lio­jo ug­dy­mo įstai­gos, ku­rių auk­lė­ ti­niai ne tik da­ly­vau­ ja įvai­riuo­se kon­kur­ suo­se, tarp­tau­ti­niuo­ se fes­ti­va­liuo­se, bet ir ski­na lau­rus juo­se, daž­nai nu­kon­ku­ruo­ ja pri­va­čius bū­re­lius. moks­lei­vių, ta­čiau fi­ziš­kai to pa­ da­ry­ti neį­ma­no­ma. Si­tua­ci­ją ri­bo­ ja pe­da­go­gams skir­tas tam tik­ras va­lan­dų skai­čius ir pa­tal­pų trū­ku­ mas“, – sa­kė R.Stir­bie­nė. Pa­si­rin­ki­mo nestinga

Pa­sak jos, pa­siū­la pra­smin­gai pra­ leis­ti lai­ką po pa­mo­kų – di­de­lė ir

vi­si no­rin­tys ga­li ras­ti įdo­mią ir šir­džiai ar­ti­mą veik­lą. R.Stir­bie­ nė in­for­ma­vo, kad pa­gal lais­va­lai­ kio pra­lei­di­mo kryp­tį moks­lei­viai ren­ka­si tra­di­ci­nes ir lai­ko pa­tik­ rin­tas veik­las. 2012 m. ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo įstai­go­se vai­kus la­biau­siai do­mi­no mu­zi­kos kryp­ties už­siė­mi­mai. Juos lan­kė 1 713 mo­ki­nys. Ant­ro­je vie­to­ je pa­gal po­pu­lia­ru­mą li­ko cho­reog­ ra­fi­ja, tre­čio­je – dai­lė, ket­vir­to­je – teat­ras, o penk­to­je – tech­ni­nės kū­ry­bos bū­re­liai. Po­pu­lia­riau­sia uos­ta­mies­čio po­pa­mo­ki­nę veik­lą siū­lan­ti įstai­ ga – Klai­pė­dos jau­ni­mo cent­ras – vai­kams ga­li pa­siū­ly­ti žur­na­lis­ti­ kos, šo­kio, dai­lės, teat­ro ir ki­tus bū­re­lius. Klai­pė­dos vai­kų lais­va­lai­kio cent­ras jau­nie­siems klai­pė­die­ čiams su­tei­kia pro­gą už­siė­mi­mus lan­ky­ti at­si­žvel­giant į jų gy­ve­na­ mą­ją vie­tą. Bū­re­lių cent­re yra net še­ši – „Drau­gys­tė“, „Lieps­ne­lė“, „Sau­lu­tė“, „Švy­tu­rys“, „Žel­me­nė­ lis“ ir „Žu­vėd­ra“. Juo­se vai­kai ga­ li už­siim­ti skir­tin­ga me­ni­ne veik­la: mo­ky­tis šok­ti, gro­ti įvai­riais inst­

ru­men­tais, dai­nuo­ti, vai­din­ti, pieš­ ti ar ta­py­ti. R.Stir­bie­nė pa­ti­ki­no, kad tarp ber­niu­kų la­biau­siai mėgs­ta­mas Moks­lei­vių sa­vi­raiš­kos cent­ras. Kiek­vie­nas, nuo ma­žų­jų pir­mo­ kė­lių iki rim­tų abi­tu­rien­tų, čia ga­ li ras­ti veik­lą pa­gal sa­vo in­te­re­sus ir po­mė­gius. Mo­ki­niams siū­lo­mi mo­de­lia­vi­mo ir konst­ra­vi­mo, kar­ tin­go ir mo­to­cik­lų bū­re­liai, ke­lio­ nės ir tu­ris­ti­niai žy­giai, kraš­to­ty­ri­ nė veik­la, au­to­mo­bi­lio vai­ra­vi­mas, fi­zi­kos, che­mi­jos, eko­no­mi­kos dės­nių stu­di­ja­vi­mas, gam­ti­nin­ kų, eko­lo­gi­jos, fi­to­di­zai­no bū­re­ liai, ke­ra­mi­kos, tau­to­dai­lės, ki­no ir ani­ma­ci­jos, cho­reog­ra­fi­jos, eks­ pe­ri­men­ti­nės mu­zi­kos, gi­ta­ros ir teat­ro gru­pės. Pa­si­žy­mi ko­ky­be

Kaip tei­gė Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­ tos po­sky­rio vy­riau­sio­ji spe­cia­ lis­tė, sa­vi­val­dy­bei pa­val­džioms įstai­goms, no­rint pri­trauk­ti uos­ ta­mies­čio vai­kus, ten­ka pa­rung­ty­ niau­ti ir su pri­va­ti­nin­kais. „Ta­čiau daž­nai ne­for­ma­lio­jo ug­ dy­mo įstai­gos, ku­rių auk­lė­ti­niai ne tik da­ly­vau­ja įvai­riuo­se kon­kur­suo­ se, tarp­tau­ti­niuo­se fes­ti­va­liuo­se, bet ir ski­na lau­rus juo­se, nu­kon­ ku­ruo­ja pri­va­čius bū­re­lius. Pri­va­ čio­se struk­tū­ro­se daž­nai fi­gū­ruo­ta tik var­das. Po­pu­lia­raus dai­ni­nin­ko ar šo­kė­jo įkur­ta įstai­ga tė­vus ir jų vai­kus vi­lio­ja ta­ria­ma ga­li­my­be iš­ po­pu­lia­rė­ti“, – sa­kė R.Stir­bie­nė. Pa­sak jos, ren­kan­tis po­pa­mo­ki­nę veik­lą, rei­kė­tų at­si­žvelg­ti į ko­ky­bę.

„Jo­kiu bū­du ne­sa­kau, kad pri­ va­tūs bū­re­liai pra­stes­ni. Po­pu­lia­ ru­mas ne­re­tai pri­klau­so nuo tė­vų no­rų, ku­rie daž­nai ma­žiems vai­ kams sa­vo nuo­žiū­ra pa­ren­ka tin­ ka­mą už­siė­mi­mą. Ne­rei­kė­tų pa­ mirš­ti, jog kai­nos biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se ne­re­tai du ar tris kar­tus ma­žes­nės. Be to, so­cia­li­nę pa­ra­ mą gau­nan­tys vai­kai at­lei­džia­mi nuo mo­kė­ji­mo už bū­re­lį“, – kal­ bė­jo pa­šne­ko­vė.

Mo­ki­nių skai­čius 2012 m. Klai­pė­dos jau­ni­mo cent­re – 1 108 Vai­kų lais­va­lai­kio cent­re – 1 092 Moks­lei­vių sa­vi­raiš­kos cent­re – 1 082 J.Ka­čins­ko mu­zi­kos mo­kyk­lo­je – 810 J.Ka­ro­so mu­zi­kos mo­kyk­lo­je – 562 A.Bra­ko dai­lės mo­kyk­lo­je – 323

Pe­da­go­gų pa­si­skirs­ ty­mas pa­gal sta­žą Iki 4 m. – 11 pro­c. 4–9 m. – 11 pro­c. 10–14 m. – 12 pro­c. 15 m. ir dau­giau – 66 pro­c.

13

ketvirtadienis, rugsėjo 19, 2013

atžalynas Eu­ro­po­je pir­mau­ja

Ne­mo­ka­mos pa­skai­tos

Ni­do­je – kon­fe­ren­ci­ja

Lie­tu­vos mo­ki­niai daž­niau nei vi­du­ti­nis Eu­ro­pos mo­ki­nys nau­ do­ja in­for­ma­ci­nes ir ko­mu­ni­ ka­ci­nes tech­no­lo­gi­jas (IKT) ug­ dy­mo tiks­lais. Mū­sų ša­lies mo­ ky­to­jai ski­ria dau­giau lai­ko IKT kom­pe­ten­ci­joms to­bu­lin­ti nei vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­ je ir ak­ty­viai da­ly­vau­ja mo­ky­ muo­se.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te vei­ kian­ti Pla­to­no aka­de­mi­ja kvie­ čia re­gist­ruo­tis 11–12 kla­sių moks­lei­vius iš vi­sos Lie­tu­vos. Ne­mo­ka­mų pa­skai­tų pra­džia jau spa­lio mė­ne­sį. Šios aka­ de­mi­jos tiks­las – su­pa­žin­din­ ti moks­lei­vius su fi­lo­so­fi­ja, jos pa­ma­ti­niais prin­ci­pais ir pro­ ble­mo­mis.

Rug­sė­jo 20–22 d. Ni­do­je vyks tarp­tau­ti­nė moks­li­nė kon­fe­ ren­ci­ja „Kon­tak­tai ir kul­tū­ri­ nis trans­fe­ras is­to­ri­nė­je Ry­tų Prū­si­jos erd­vė­je“. Jo­je pra­ne­ ši­mus skai­tys Lie­tu­vos, Vo­kie­ ti­jos, Len­ki­jos, Jung­ti­nės Ka­ ra­lys­tės, JAV, Ru­si­jos ir Aust­ri­ jos moks­li­nin­kai. Kon­fe­ren­ci­jos kal­bos – ang­lų ir vo­kie­čių.

Pa­li­ki­mas po pa­mo­kų – ne­be baus­mė Už pra­si­žen­gi­mus moks­lei­vį pa­lik­ ti po pa­mo­kų – ne­ ma­din­gas da­ly­kas, ku­rio uos­ta­mies­čio bend­ro­jo la­vi­ni­mo įstai­gos ne­bep­rak­ti­ kuo­ja. Spe­cia­lis­tų tei­ gi­mu, pa­pil­do­moms auk­lė­ji­mo prie­mo­ nėms lai­ko ne­tu­ri ir pa­tys pe­da­go­gai.

7 ar 8 pa­mo­kas. To­kia pra­kti­ka ga­li bū­ti tai­ko­ma pra­di­nu­kams, tu­rin­ tiems tik ke­lias pa­mo­kas, ta­čiau ji su­si­ju­si su pa­gal­ba, o ne bau­di­mu“, – sa­kė di­rek­to­rė. Pa­sak jos, už są­vo­kos „pa­li­ki­ mas po pa­mo­kų“ da­bar sle­pia­si ki­to­kia pra­smė. Di­rek­to­rė pa­sa­ko­ jo, kad pa­pil­do­mai pa­dir­bė­ti siū­lo­ ma tiems vai­kams, ku­riems moks­ lai se­ka­si la­bai sun­kiai. „Mo­ky­to­jai, su­vok­da­mi, jog vai­kui rei­ka­lin­ga pa­gal­ba, su­de­ri­ nę klau­si­mą su tė­vais, ga­li re­ko­ men­duo­ti lan­ky­ti kon­sul­ta­ci­jas. Daž­nai pe­da­go­gai jas or­ga­ni­zuo­ja skir­da­mi tam sa­vo as­me­ni­nį lai­ką. Tai­gi, tai, ką vai­kas va­di­na vie­nu var­du, rea­ly­bė­je yra vi­sai kas ki­ ta“, – tei­gė di­rek­to­rė. Truk­dan­tys draus­mi­na­mi

Prin­ci­pai: L.Stul­pi­no pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rės D.Če­da­vi­čie­nės įsi­ti­ki­ni­mu, mo­ki­nius rei­kia ne baus­ti, o po­

zi­ty­viai ska­tin­ti bei ug­dy­ti są­mo­nin­gu­mą.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Ne­to­le­ruo­tų tė­vai

Klai­pė­dos mies­to Liud­vi­ko Stul­pi­ no pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Dia­na Če­da­vi­čie­nė tei­gė, kad jų bend­ro­jo ug­dy­mo įstai­go­je pa­li­ki­mas po pa­ mo­kų kaip nuo­bau­da mo­ki­niui ne­ be­tai­ko­ma jau se­niai. „Ma­nau, kad ban­dy­ti tai­sy­ti vai­ kų el­ge­sį ar mo­ky­mo­si re­zul­ta­tus to­kio­mis prie­mo­nė­mis – pa­se­nęs da­ly­kas. Jau­nuo­lis, ku­ris pa­vė­la­vo į pa­mo­ką ar­ba iš jos pa­bė­go, jau ir taip pa­ken­kė sau: neiš­gir­do ir ne­ su­ži­no­jo in­for­ma­ci­jos, ku­ri jam atei­ty­je ga­li pra­vers­ti“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rė, pri­dur­da­ma, kad pa­li­ki­ mas po pa­mo­kų tur­būt su­lauk­tų

ne­ma­žo vai­kų ir tė­vų pa­si­prie­ši­ ni­mo. D.Če­da­vi­čie­nės įsi­ti­ki­ni­mu, L.Stul­pi­no pro­gim­na­zi­jo­je ban­do­ ma su pra­si­kal­tu­siais moks­lei­viais su­si­tar­ti drau­giš­kai. Kaip tei­gė di­ rek­to­rė, su vai­kais įpras­ta kal­bė­tis gra­žiuo­ju, hu­ma­niš­kai paaiš­kin­ti, kad ne­tin­ka­mai elg­da­ma­sis jau­ nuo­lis pa­ts nu­bau­džia sa­ve. Pa­si­lie­ka kon­sul­ta­ci­joms

Pa­li­ki­mas po pa­mo­kų L.Stul­pi­no pro­gim­na­zi­jo­je įtei­sin­tas vie­nin­ te­liu at­ve­ju – jei vai­kas il­gai sir­go ir pra­lei­do daug pa­mo­kų. Ta­da pe­ da­go­gai ga­li pa­pra­šy­ti jo pa­si­lik­ti pa­pil­do­moms va­lan­doms, kad pa­ si­vy­tų bend­ra­moks­lius. „Ši nuo­sta­ta nuo šių me­tų yra įtrauk­ta į moks­lei­vių ug­dy­mo pla­

ną. Ta­čiau tai jo­kiu bū­du nė­ra lai­ ko­ma baus­me. At­virkš­čiai, vai­ kams tai pui­ki prie­mo­nė to­bu­lė­ti. Be to, prie­var­tos šio­je si­tua­ci­jo­ je nė­ra. Jei tė­vai at­si­sa­ko, kad jų vai­kas sa­vo as­me­ni­nį lai­ką skir­tų pa­pil­do­mai pa­mo­kai, in­di­vi­dua­ liai veik­lai ga­li­ma ir ne­pa­si­lik­ti“, – tei­gė D.Če­da­vi­čie­nė. Pa­sak jos, kar­tais ir pa­tys tė­vai pa­pra­šo pe­da­go­gų, jog pa­gel­bė­tų sun­kiau be­si­mo­kan­čiai at­ža­lai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Jo­li­ta And­ri­jaus­kie­nė:

Už są­vo­kos „pa­li­ki­ mas po pa­mo­kų“ da­ bar sle­pia­si ki­to­kia pra­smė: pa­pil­do­mai pa­dir­bė­ti siū­lo­ma tiems vai­kams, ku­ riems moks­lai se­ka­si la­bai sun­kiai.

Mo­ky­to­jai – užim­ti

Klai­pė­dos Her­ma­no Zu­der­ma­no gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Jo­li­ta And­ ri­jaus­kie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad vai­kų, ypač be­si­mo­kan­čių aukš­tes­nė­ se kla­sė­se, pa­li­ki­mas po pa­mo­kų – uto­pi­ja.

„Mo­ky­to­jai da­bar to­kie užim­ti, jog pa­pras­čiau­siai fi­ziš­kai ne­sus­ pė­tų to pa­da­ry­ti. Vy­res­nių­jų gim­ na­zi­jų kla­sių moks­lei­viai tu­ri ir po

Praė­ju­siais me­tais Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja iš­lei­do re­ko­men­ da­ci­jas dėl mi­ni­ma­lių po­vei­kio prie­ mo­nių tai­ky­mo mo­kyk­lo­se. Jo­se nu­ ro­do­ma, jog mo­ky­to­jas iš kla­sės ga­li pa­ša­lin­ti truk­dan­tį mo­ki­nį. Kaip tei­gė H.Zu­der­ma­no mo­kyk­ los va­do­vė, jei mo­ky­to­jas ne­be­su­ sit­var­ko su pik­ty­biš­kai be­siel­gian­ čiu moks­lei­viu, kiek­vie­na įstai­ga ga­li pa­si­rink­ti me­to­dus, ku­riuos tu­rės tai­ky­ti no­rė­da­ma su­draus­ min­ti vai­ką. „Teo­riš­kai mū­sų mo­kyk­lo­je nu­ si­žen­gu­sį mo­ki­nį ga­li­ma pa­ša­lin­ti iš kla­sės. Paaug­lių bū­na vi­so­kių ir si­tua­ci­jos pa­si­tai­ko skir­tin­gos, ta­ čiau esant bū­ti­ny­bei jau­nuo­lis yra siun­čia­mas pas ar­ti­miau­sią ad­mi­ nist­ra­ci­jos at­sto­vą, ku­ris jį iš­si­ve­da iš pa­mo­kos. Šio me­to­do dar ne­pri­ rei­kė, ta­čiau to­kia tvar­ka yra nu­ ma­ty­ta. Vė­liau apie mo­ki­nio el­ge­sį yra pra­ne­ša­ma tė­vams“, – kal­bė­jo J.And­ri­jaus­kie­nė. Pa­sak jos, to­kios prie­mo­nės tai­ ko­mos ta­da, kai mo­ki­nys ne­gir­di net ke­lių įspė­ji­mų.

Sieks aukš­tes­nės ko­ky­bės Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Dai­ nius Pa­val­kis Sei­me pri­sta­tė Vals­ ty­bi­nę švie­ti­mo 2013–2022 m. stra­ te­gi­ją. Pag­rin­di­nis jos tiks­las – pa­ vers­ti Lie­tu­vos švie­ti­mą tvir­tu pa­ grin­du vals­ty­bės ge­ro­vės kė­li­mui, verž­liam ir sa­va­ran­kiš­kam žmo­ gui, at­sa­kin­gai ir so­li­da­riai ku­ rian­čiam sa­vo, vals­ty­bės ir pa­sau­ lio atei­tį.

Tarp stra­te­gi­jos sie­ki­nių – be­ veik dvi­gu­bai di­des­nis sa­ve įdar­ bi­nan­čių žmo­nių skai­čius, ge­res­ni Lie­tu­vos mo­ki­nių re­zul­ta­tai tarp­ tau­ti­niuo­se mo­ky­mo­si pa­sie­ki­ mų ty­ri­muo­se, aukš­tes­nis jau­ni­

mo pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­sas, taip pat už­da­vi­nys, kad iki 2022 m. bent vie­na ša­lies aukš­to­ji mo­kyk­la pa­ tek­tų į Aka­de­mi­nio pa­sau­lio uni­ ver­si­te­tų rei­tin­go 500-ą. Stra­te­gi­jo­je iš­kel­tas la­bai svar­bus ko­ky­bei ga­ran­tuo­ti ir nu­ma­ty­tiems tiks­lams pa­siek­ti fi­nan­sa­vi­mo, ati­ tin­kan­čio tarp­tau­ti­nius rei­ka­la­vi­ mus – ne ma­žiau nei 6 pro­c. nuo BVP, – ge­ri­ni­mas. Stra­te­gi­jo­je iš­skir­ti ke­tu­ri pa­ grin­di­niai tiks­lai. Pir­ma­sis jų – pa­ siek­ti, kad pe­da­go­gų bend­ruo­me­ nes su­da­ry­tų nuo­lat to­bu­lė­jan­tys ir re­zul­ta­ty­viai dir­ban­tys pro­fe­sio­na­ lūs mo­ky­to­jai bei dės­ty­to­jai. Ant­

ra­sis – įdieg­ti duo­me­nų ana­li­ze ir įsi­ver­ti­ni­mu grįs­tą švie­ti­mo ko­ky­ bės kul­tū­rą, už­tik­ri­nan­čią sa­vi­val­ dos, so­cia­li­nės par­tne­ry­tės ir va­ do­vų ly­de­rys­tės dar­ną. Anot spe­cia­lis­tų, tre­čia­sis tiks­ las – už­tik­ri­nant de­ra­mą švie­ti­ mo priei­na­mu­mą ir ly­gias ga­ li­my­bes, mak­si­ma­liai plė­to­jant vai­kų ir jau­ni­mo švie­ti­mo ap­rėp­ tį, su­teik­ti mo­ki­niams, stu­den­ tams ir jau­ni­mui pa­lan­kiau­sias ga­li­my­bes iš­skleis­ti in­di­vi­dua­lius ge­bė­ji­mus. Ket­vir­ta – su­kur­ti pa­ ska­tas ir są­ly­gas mo­ky­tis vi­są gy­ ve­ni­mą. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos inf.

Pla­nai: atei­ty­je no­ri­ma pa­dvi­gu­bin­ti sa­ve įdar­bi­nan­čių žmo­nių skai­čių.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

14

ketvirtadienis, rugsėjo 19, 2013

sportas

Klaipėdoje krito čempionato lyderis

Pasiaukojimas: vyrišką futbolininkų kovą stebėjo ir nemažai dailiosios ly-

ties atstovių.

Gudrybė: po šio momento klaipėdietis E.Razulis (geltoni marškinėliai) sulaukė įspėjimo, nes teisėjas

pastebėjo puolėjo siekį įmušti įvartį ranka.

„Buvau maloniai nustebintas ne tik aš, bet ir trenerių štabas, komanda, kad mūsų palaikyti atėjo tiek daug žmonių“, – pasidžiaugė „Atlanto“ vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija po įspūdingos pergalės 3:1 prieš Vilniaus „Žalgirį“. Nors pliaupė lietus, šalies čempionato lyderių kovą susirinko stebėti apie tūkstantį klaipėdiečių. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Uostamiestyje žaidė vos kartą

„Atlantas ir „Žalgiris“ antradienį susirėmė šeštą sykį šiais metais. Tačiau uostamiestyje legendiniai Lietuvos futbolo klubai kovojo pirmą ir paskutinį kartą šį sezoną. Du kartus šeimininkais turėję būti klaipėdiečiai sostinės ekipą priėmė Gargžduose. Kaimyninis miestas „Atlantui“ nebuvo laimingas – abu sykius „Žalgirio“ nepavyko įveikti – 0:0 (LFF taurės turnyre) ir 0:1 (Lietuvos A lygos čempionato antrajame rate). Vėl centriniame stadione žaidę klaipėdiečiai sugebėjo įveikti lyderį ir nutraukti net 21-erių nepralaimėtų rungtynių seriją. Iki pertraukos po įvartį pasiekė Donatas Kazlauskas ir Gediminas Kruša. Antrąjį kėlinį rezultatą sušvelnino „Žalgirio“ gynėjas Luka Peričius, o per pridėtą laiką pasižymėjo Andrius Urbšys. Nors ir pralaimėjo, vilniečiai, po

23 susitikimų surinkę 57 taškus, ir toliau išlieka tvirti pirmenybių lyderiai. „Atlantas“ po 26 rungtynių turi 55 taškus. Aplenkę Panevėžio „Ekraną“, klaipėdiečiai pakilo į antrąją vietą. Prieš varžybas – korektyvos

Kaip jau įprasta, K.Sarsanija ir prieš šias rungtynes klaipėdiečių komandoje gerokai pakoregavo žaidėjų sudėtį. Jei pirmą kartą į pagrindą patekusio Luko Artimavičiaus pasirodymas buvo priverstinis, – dėl raudonos kortelės negalėjo žaisti Kazimieras Gnedojus, tai dešiniojo gynėjo pozicijoje neįprasta buvo išvysti ne nuolat žaidusį Marką Benetą, o Donatą Nakrošių. Vidurio saugu rungtyniauti vėl buvo patikėta ne patyrusiems Donatui Navikui, Andriui Urbšiui ar Andriui Bartkui, o jaunajam Skirmantui Rakauskui. Puolimo grandyje treneris panoro matyti ne nacionalinės rinktinės žaidėją Tadą Eliošių, o kartkartėmis ekipoje pasirodantį Gediminą Krušą.

Proga sekė progą

Esant slidžiai vejai, kamuolį buvo sunkiau valdyti, tačiau futbolininkai broką kompensuodavo atkaklia kova, todėl aistruoliai nė akimirkos nenuobodžiavo. Pirmosios pavojingos progos nereikėjo ilgai laukti – 6-ąją min. po Mariaus Papšio prasiveržimo dešiniu kraštu ir tikslaus perdavimo G.Kruša sukirto kamuolį į svečių gynėją Luką Peričių. 28-ąją min pasižymėti galėjo „Žalgirio“ saugas Mantas Kuklys, iš patogios padėties spyręs kamuolį tiesiai į Mantą Galdiką. Po devynių minučių S.Rakauskas aikštės viduryje atėmė kamuolį iš vilniečių ir netrukus perdavė jį Donatui Kazlauskui. Lietuvos jaunimo rinktinės narys smūgiu iš 15 m nepaliko vilčių svečių vartininkui Armantui Vitkauskui – 1:0. Baigiantis kėliniui – 43-iąją min. prie sostinės ekipos baudos aikštelės linijos buvo skirtas baudinys. Po G.Krušos smūgio, prieš jį stovėję futbolininkai šoktelėjo į viršų.

Kamuolys, praskriejęs pro vilniečių kojas, įlėkė į vartininko neginamą vartų dalį – 2:0. Vilniečiai siekė išsigelbėti

Kaip ir tikėtasi, po pertraukos „Žalgiris“ siekė kuo greičiau sušvelninti, o vėliau ir išlyginti rezultatą. Pavojingos progos prie M.Galdiko vartų kilo viena po kitos. Laimė, vienais atvejais pavojų likviduodavo gynėjai, kitais – vartininkas, o 56-ąją min. po L.Peričiaus smūgio galva kamuolys sudrebino „Atlanto“ vartų skersinį. Antras kroato bandymas baigėsi rezultatyviai. 73-iąją min. L.Peričius, po M.Kuklio baudos smūgio į klaipėdiečių vartininko aikštelę galva lietęs kamuolį, nukreipė jį į viršutinį vartų kampą. 87-ąją min. po A.Urbšio klaidos kamuolys atiteko vienui vienam prieš M.Galdiką buvusiam Andriui Veličkai. Liko tik stebėtis puikia uostamiesčio ekipos vartininko reakcija, jis sugebėjo atmušti svečių puolėjo smūgiuotą kamuolį. Per pridėtą laiką beveik visi „Žalgirio“ žaidėjai buvo prie „Atlanto“ vartų. Surengę kontrataką, į sostinės klubo aikštės pusę nuskubėjo D.Kazlauskas ir A.Urbšys. Klaipėdietis nepagailėjo kamuolio netoliese bėgusiam komandos draugui. A.Urbšys taikliai kirto pro prieš jį iššokusį vartininką A.Vitkauską – 3:1. K.Sarsanija prisipažino, kad išanalizavo ankstesnes rungtynes su „Žalgiriu“, kurias pralaimėjo minimaliu

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Rungtynių statistika „Atlantas“ – „Žalgiris“ 3:1 (2:0). D.Kazlauskas (38 min.), G.Kruša (43), A.Urbšys (90+4)/L.Peričius (73). „Atlantas“: M.Galdikas, L.Artimavičius, E.Žarskis (63 min. įspėtas), M.Kazlauskas, D.Nakrošius, D.Kazlauskas (81 min. įspėtas), G.Žukauskas (nuo 82 min. E.Veliulis), G.Kruša (8 min. įspėtas; nuo 80 min. A.Urbšys), M.Papšys, S.Rakauskas (nuo 76 min. A.Bartkus), E.Razulis (30 min. įspėtas). „Tauras“ – „Banga“ 1:2 (0:1). J.M.Landry Amani (64)/A.Staponka (42), E.Grigaitis (49).

Komandų rikiuotė Vieta Komanda 1.Vilniaus „Žalgiris“ 2.Klaipėdos „Atlantas“ 3.Panevėžio „Ekranas“ 4.Marijampolės „Sūduva“ 5.Pakruojo „Kruoja“ 6.Gargždų „Banga“ 7.Šiaulių „Šiauliai“ 8.Alytaus „Dainava“ 9.Tauragės „Tauras“

Rung. 23 26 24 25 24 26 25 25 26

Taškai 57 55 53 43 36 30 24 15 5

rezultatu 0:1. Šiuose mačuose vilniečiai įvarčius įmušė po kontratakų. „Su „Žalgiriu“ žaidė gana jauni vaikinai. Jiems liepiau nepražiopsoti vilniečių kontraišpuolių ir patiems greitai užpulti. Mums tai pavyko“, – pasidžiaugė specialistas iš Rusijos.

Italams – didžiausia trenerio pagarba Marius Bagdonas Liubliana (Slovėnija)

„Mesčiau baudas taikliau nei Jonas net prikeltas naktį iš miegų“, – santūriu, lengvai ironišku balsu tarė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas per treniruotę, tačiau Jonas Valančiūnas nesutriko – jo abu metimai buvo tikslūs.

Charakteristika: J.Kazlausko

nuomone, italų žaidimas – specifinis, bet nesudėtingas.

Sąmojingos replikos per pratybas „Stožicės“ arenoje liudijo, kad mūsų komanda Europos čempionato ketvirtfinalį pasitinka neįsitempusi, nors J.Kazlauskas įspėjo: italai – rimčiausi varžovai, kokie tik gali būti.

„Tuo jau įsitikinome, kai jie namo išsiuntė Rusiją ir Turkiją, nugalėjo Ispanijos ir Graikijos komandos, tik paskutinėmis rungtynių minutėmis nusileido kroatams ir slovėnams. Italai žaidžia visiems neparankų ir paprastą krepšinį. Jie mažai klysta, daug žaidėjų gali ir pataikyti, ir aštriai žaisti vienas prieš vieną“, – kalbėjo Lietuvos rinktinės strategas. – Treneri, italai mėgsta pabrėžti savo kovingumą. Ar tai juos išskiria iš kitų komandų? – paklausėme J.Kazlausko.

– Prisiminkime, kaip jie įveikė ispanus, kaip grūmėsi su slovėnais. Italijos rinktinė – iš tiesų labai kovinga. Ji žaidžia specifinį krepšinį, dažniausiai bando derinį „dviese prieš du“ – arba ieškomas aukštaūgis, kuriam po varžovų krepšiu būtų galima perduoti kamuolį, arba atmesti atgal prie tritaškio linijos. Italai gali puikiai pataikyti ypač sudėtingus metimus, todėl jie ir yra neparankūs. – Nugalėjote italus Akropolio taurės turnyre. Ar iki šiol labai pasikeitė jų žaidimas? – Tada nežaidė L.Datome, kuris italų komandoje – labai svarbus

krepšininkas. Be to, tai buvo tik draugiškos rungtynės. – Kokį žaidimo planą rengiate mačui su Italija? – Žaisime savo krepšinį. Mums nereikia būtinai rungtyniauti per aukštaūgius. Jeigu žaidėjai – neuždengti, reikia mesti kamuolį į krepšį, žinoma, ne paskubomis. Reikia surengti ir greitų atakų.

Ketvirtfinalis Data 2013 09 19

Laikas 18.45 22.00

Komandos Kroatija – Ukraina Lietuva – Italija

19

ketvirtadienis, rugsėjo 19, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidybos namais „Metafora“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Andriaus Guginio knygą „Žydrūnas Savickas – žmogus iš geležies“.

A. Guginis. „Žydrūnas Savickas – žmogus iš geležies“ Stipriausias VISŲ laikų pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas biografijoje „Žydrūnas Savickas – žmogus iš geležies“ pasakoja apie pasirinktą gyvenimo kelią, atskleidžia, kaip reikia pasiekti išsikeltus tikslus bei kokiomis gyvenimo vertybėmis vadovautis.Sportininko karjera – margaspalvė, paženklinta traumų ir įspūdingų laimėjimų. Biografijoje stipriausias pasaulio žmogus atskleidžia savo sėkmės formulę, pagrįstą tikėjimu ir noru būti pirmam.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, rugsėjo 24 d.

Avinas (03 21–04 20). Tarp dviejų didelių darbų turite progą trumpai, bet intensyviai atsipūsti. Daug džiaugsmo turėtų atnešti bendravimas tiek su senais bičiuliais, tiek su visai nepažįstamais žmonėmis. Nevenkite kompanijos. Jautis (04 21–05 20). Būkite atsargus galvodamas apie savo norus – šiandien jie lengvai gali išsipildyti. Jūsų smalsus protas gali jus nuvesti kur kas toliau, nei pats to tikėjotės ir norėjote. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien teks gerokai paplušėti, kad gautumėte tai, ką tikėjotės pasiekti lengvai ir be didesnių pastangų. Pasistenkite apsieiti be kolegų pagalbos. Labai tikėtina, kad kai kas griežia ant jūsų dantį ir tik ir laukia progos išlieti savo nepasitenkinimą. Vėžys (06 22–07 22). Šiandien turėsite pakankamai jėgų ir sugebėjimų įveikti praktiškai bet kokią užduotį. Būsite bet kokio kūrybinio darbo siela ir varomoji jėga. Jūsų požiūris originalus, lengvai rasite bendraminčių. Liūtas (07 23–08 23). Netikėtai įgysite daugiau galios ir savarankiškumo. Jums atiteks svarbaus sprendimo teisė. Įkvėpimas ateis laiku. Net ir būdamas visiškai įsitikinęs savo teisumu, nevenkite pasitarti su žmogumi. Mergelė (08 24–09 23). Pats laikas pasisukinėti galingų ir įtakingų žmonių draugijoje. Nepraleiskite progos – šiandien būsite ypač iškalbus, sugebėsite ne vieną įtikinti ir pademonstruoti save iš patraukliausios pusės. Svarstyklės (09 24–10 23). Bent jau kuriam laikui dangus nusigiedrijo. Teigiamos emocijos veržte veržiasi lauk, neverta jų tramdyti. Šįvakar būsite labai linkęs bendrauti, tad ir visai nepažįstama kompanija neturėtų jūsų trikdyti. Skorpionas (10 24–11 22). Negadinkite tokios iš esmės puikios dienos kvaršindamas sau galvą dėl dalykų, kuriems jokios įtakos vis viena neturite. Kur kas maloniau ir protingiau būtų pamažu kurti ateities planus. Šaulys (11 23–12 21). Galite su palengvėjimu atsidusti – pagaliau atėjo laikas pjauti, ką buvote pasėjęs. Rizika ir įdėtos investicijos ima duoti vaisių. Jei gaunate ne visai tai, dėl ko buvo derėtasi ir ko tikėjotės, nesivaržykite reikšti pretenzijų. Ožiaragis (12 22–01 20). Nesate nei geresnis, nei blogesnis už kitus. Išmokite džiaugtis savimi tokiu, koks esate. Neieškokite ko nepametęs – daugybė darbų badyte bado akis, jų turėtų pakakti visai dienai. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų dvasinių ir fizinių jėgų pakaktų kalnus nuversti. Teks sugaišti nemažai laiko renkantis objektą, kur galėtumėte panaudoti savo galias. Rinkitės atidžiai, bet pernelyg ilgai neuždelskite. Žuvys (02 20–03 20). Palanki diena įvairiems darbams. Energingai kibsite ieškoti naujos informacijos ir ją apdoroti. Deramai susikaupti gali neleisti nuolatinis galvojimas apie artimiausiomis dienomis labai laukiamą įvykį.

Orai

Rytoj ir poryt rudeniškai darganoti orai nesitrauks. Daug kur protarpiais lis, vietomis smarkiai. Vėjas išliks vidutinio stiprumo. Naktimis temperatūra kris iki 9–14 laipsnių. Dienomis vyraus 12–16 laipsnių šiluma, tik ketvirtadienio dieną kai kur šiaurės rytiniuose rajonuose šils iki 17–20 laipsnių.

Šiandien, rugsėjo 19 d.

+13

+14

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+15

Šiauliai

Klaipėda

+14

Panevėžys

+18

Utena

+13

7.15 19.42 12.27

262-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 103 dienos. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+14

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +13 Brazilija +31 Briuselis +14 Dublinas +15 Kairas +40 Keiptaunas +17 Kopenhaga +15

kokteilis Mi­ręs be­na­mis – mi­li­jo­nie­rius Be­na­miai daž­nai sė­di prieš sa­ve pa­dė­ ję ke­pu­rę ar ko­kį ki­tą daik­tą, duo­da­mi su­pras­ti, kad mes tu­ri­me jiems paau­ ko­ti, ir, su­pran­ta­ma, bū­tų ge­riau, jog au­ ka ne­bū­tų bal­ti cen­tai. Aik­čio­t i ver­čian­čios is­to­r i­jos pa­bai­ ga už­fik­suo­ta Ita­li­jo­je. Iš pir­mo žvilgs­ nio, nie­ko to­kio – Be­lu­no mies­to kli­ni­ ko­je mi­rė 77-erių be­na­mis Gui­do Ric­ci. Anot vie­tos gy­ven­to­jų, jis slan­kio­da­vo prie ba­rų, ka­vi­nių, val­gyk­lų ir lauk­da­ vo, gal kas duos ne­su­val­gy­tų pa­tie­ka­ lų, pa­vai­šins puo­de­liu ka­vos ar stik­li­ ne vy­no. Varg­šas žmo­gus mi­rė ne­pa­li­kęs jo­kio raš­te­lio. Be­lu­no gy­ven­to­jams žan­di­kau­liai at­vi­ po, kai po ofi­cia­laus G.Ric­ci mir­ties pa­ skel­bi­mo jie su­ži­no­jo, kad be­na­mio są­ skai­to­je... 10 mi­li­jo­nų eu­rų. Ne­ga­na to, el­ge­ta – pres­ti­ži­nių is­to­ri­nių na­mų Ve­ ne­ci­jo­je, Be­lu­ne ir Aka­pul­ko­je (Mek­si­ ka) sa­vi­nin­kas. Iš vi­so var­ge­tos tur­tas įver­tin­tas 20 mln. eu­rų. Da­lį tur­to, pa­si­ro­do, ve­lio­nis bu­vo ga­ vęs kaip pa­li­k i­mą iš Mek­si­ko­je mi­ru­ sio bro­l io, kaip ir G.Ric­ci, ne­tu­rė­ju­sio įpė­di­nių. Pa­gal Ita­li­jos įsta­ty­mus, ne­sant tes­ta­ men­to ir ar­ti­mų įpė­di­nių, į tur­tus ga­li pre­ten­duo­ti net šeš­to­sios kar­tos gi­mi­ nai­čiai. Tie­sa, jų lauk­tų ne­leng­vas ke­ lias, kol įro­dy­tų sa­vo gi­mi­nys­tės ry­šį. Ne­nuos­ta­bu, kad ap­si­reiš­kė du G.Ric­ ci pus­se­se­rės vai­kai, ku­rie ne­pa­lai­kė jo­kių san­ty­kių su mi­ru­siuo­ju. Įdo­mu, ko­kius tur­tus sle­pia Klai­pė­dos be­na­miai?

Lau­ki­mas: žo­dį dėl mil­ži­niš­kos

su­mos li­ki­mo tars ita­lų teis­mas.

Kaunas Londonas +17 Madridas +26 Maskva +17 Minskas +15 Niujorkas +25 Oslas +14 Paryžius +16 Pekinas +28

Praha +13 Ryga +18 Roma +24 Sidnėjus +22 Talinas +19 Tel Avivas +30 Tokijas +27 Varšuva +16

Vėjas

1–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+14

+14

Marijampolė

Vilnius

+14

Alytus

Si­ci­l i­jo­je nė­ra Je­ho­vos liu­dy­to­jų. Šio­ je sa­lo­je ap­skri­tai ne­mėgs­ta jo­kių liu­ dy­to­jų.

Links­mie­ji tirš­čiai Nau­ja­sis ru­sas, atė­jęs į Švei­ca­ri­jos ban­ ką, pa­pra­šė 100 do­le­rių kre­di­to. Pi­ni­gų jam su­tei­kė, ta­čiau pa­pra­šė už­sta­to. Ru­sas įtei­kė ban­k i­nin­kams apy­nau­jį mer­se­de­są. Po ku­rio lai­ko jis, atė­jęs į ban­ką, ati­da­vė 103 do­le­rius ir pa­siė­mė au­to­mo­bi­lį. Tar­nau­to­jams bu­vo smal­ su, ko­dėl klien­tas to­kiai men­kai su­mai pa­li­ko to­kį ver­tin­gą už­sta­tą. – O kur dar ga­l i­ma ras­t i pi­ges­nę ma­ ši­nų sau­go­ji­mo aikš­te­lę? – akį mer­kė šyp­so­da­ma­sis ru­sas. Čes­ka (397 719; čia tik „Kok­tei­lio“ te­le­fo­no nu­me­ris, o ne „Kok­tei­lio“ są­skai­ta Švei­ca­ri­jos ban­ke)

Arnulfas, Giedrė, Girvinas, Januarijus, Vilhelmina (Vilė), Vytė.

RUGsėjO 19-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+13

+14

+14

+14

7

+14

+15

+15

+15

8

+15

+16

+14

+13

8

rytoj

šeštadienį

1783 m. bro­liai Mont­gol­ fie­rai pa­lei­do karš­to oro ba­lio­ną. Pir­mą kar­tą oru skri­do gy­vū­nai: avis, gai­ dys, an­tis. 1796 m. šios die­nos Fi­ la­del­fi­jos laik­raš­t y­je iš­ spaus­d in­ta­me at­si­svei­ ki­n i­mo laiš­ke pir­m a­ sis Jung­t i­n ių Ame­r i­ kos Vals­t i­jų pre­z i­den­ tas Geor­ge’as Was­h ing­ to­nas pra­šė sa­vo ša­l ies iš­sau­go­t i neut­ra­l i­te­tą ir ne­s u­d a­r i­nė­t i su­t ar­č ių su Eu­ro­pa.

1857 m. bri­tai užė­mė De­ lio mies­tą In­di­jo­je. 1862 m. ati­da­ry­ta Sankt Pe­ter­bur­go kon­ser­va­to­ri­ ja – pir­mo­ji aukš­to­ji mu­zi­ kos mo­kyk­la Ru­si­jo­je. 1870 m. iš pran­cū­z ų at­ siė­mus Ro­mos mies­tą, baig­ta su­vie­ny­ti Ita­li­ja. 1955 m. nu­vers­tas Ar­ gen­t i­n os pre­z i­d en­t as Jua­nas Pe­ro­nas pa­bė­go į Pa­rag­va­jų. 1957 m. mi­rė suo­m ių kom­p o­z i­to­r ius Jea­n as Si­be­lius.

Mariose – įspū­din­gas re­gi­nys

1994 m. In­d i­jos Su­ra­to mies­te nuo ma­ro mi­rė 60 žmo­n ių. Nors epi­ de­mi­ją pa­vy­ko sku­biai lik­v i­duo­t i, dar dau­ge­ lį sa­vai­čių ki­t ų vals­t y­ bių avia­kom­pa­n i­jos ir lai­vai ap­lenk­d a­vo šį mies­tą. 2010 m. le­g en­d i­n io ame­ri­kie­čių me­ni­nin­ko Fran­ko Zap­pa gim­t i­nė­ je Bal­ti­mo­rė­je ati­deng­ta lie­tu­vių ger­bė­jų do­va­no­ ta – skulp­tū­ra mu­zi­kan­ tui pa­gerb­ti.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei sap­nuo­ja­te, kad pir­mą kar­tą esa­

Nend­ri­nė: vie­nas eks­po­zi­ci­jos ant van­dens kū­ri­nių – apie 6,5 m aukš­čio K.Mus­tei­kio skulp­tū­ra „Ly­gia­die­nis“. Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko ar­chy­vo nuo­tr.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

Vardai

Ru­dens ly­gia­die­nio pro­ga Juodk­ran­tės Gin­ta­ro įlan­ko­je vyks tra­di­ci­nis ren­gi­nys – akus­ti­nių spal­vų fo­ne ant van­dens su­ lieps­nos nend­ri­nės skulp­tū­ros. Sek­ma­die­nį 19.30 val. pra­si­dė­sian­ čios šven­tės da­ly­viai at­si­svei­kins su žie­mo­ti iš­ke­liau­jan­čia sau­le ir pa­mi­nės Bal­tų vie­ny­bės die­ną. Per dau­giau nei de­šim­tį me­ tų šis nend­ri­nių skulp­tū­rų virs­ mas skulp­tū­ri­niais lau­žais jau ta­ po neat­sie­ja­ma vie­tos kul­tū­ros, gy­ven­se­nos da­li­mi, rep­re­zen­tuo­ jan­čia me­ni­nin­kų bei juodk­ran­tiš­

kių dar­nų san­ty­kį su juos su­pan­čia ap­lin­ka. Kas­met Gin­ta­ro įlan­ko­je už­gims­ tan­čios nau­jos nend­ri­nės skulp­tū­ ros bei kul­mi­na­ci­nis ren­gi­nys, kai jos „paau­ko­ja­mos“ ug­niai, pri­trau­ kia vis dau­giau sve­čių. Šiais me­tais tarp­tau­ti­nia­me bal­ tų skulp­to­rių sim­po­ziu­me bir­že­ lio pra­džio­je nend­ri­nių skulp­tū­rų

eks­po­zi­ci­ją ant van­dens kū­rė me­ ni­nin­kai – neį­kai­no­ja­mos pa­tir­ ties šia­me pro­jek­te tu­rin­tys bro­liai Vy­tau­tas ir Kęs­tu­tis Mus­tei­kiai, skulp­to­rius Žil­vi­nas Da­nys kar­tu su ar­chi­tek­tu Do­mi­nu Pu­lo­ku ir lat­vis And­ris Ka­pus­tas. Prie bal­tų tau­tų vie­ny­bės ir se­ no­viš­kų tra­di­ci­jų tęs­ti­nu­mo puo­ se­lė­ji­mo pri­si­dė­jo ir au­gan­ti kar­ ta – K.Mus­tei­kio sū­nūs Ar­gau­das ir Jo­gi­las Kur­šių ne­ri­jai pa­do­va­ no­jo nend­ri­nę skulp­tū­rą „Kri­vio mal­da“. Šven­tė­je mu­zi­kuos Li­nas Švi­ ri­nas su gru­pe, L.Rė­zos kul­tū­ros cent­ro folk­lo­ro an­samb­lis „Auš­ri­ nė“ bei sve­čiai iš Lat­vi­jos – folk­lo­ ro an­samb­lis „Gro­di“. „Klai­pė­dos“ inf.

te pa­kvies­tas į tri­bū­ną, kaž­kas leng­va­ bū­diš­kai pa­ža­dės, o iš­te­sė­ti teks jums. Jei jums pa­ti­kė­ta pa­si­rū­pin­ti tri­bū­na, įžeis ant­raei­lis vaid­muo šei­mo­je ar gi­ mi­nė­je. Sap­nuo­ti dvi tri­bū­nas – ap­lin­ ky­bės pa­rei­ka­laus aiš­kaus ir sku­baus at­sa­ky­mo ar at­si­sa­ky­mo. Sap­nuo­ti du žmo­nes tri­bū­no­je – pra­lai­mė­si­te ten, kur ki­t i lai­mė­jo be di­de­l ių pa­stan­g ų. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir ne­su­ge­bė­ji­mą bū­ti dvie­jų po­nų tar­nu. Sap­ne gė­rė­tis me­da­liais – ne­tik­ras džiaugs­mas. Pa­čiam gau­ti me­da­lį – nu­ si­vy­li­mas nau­ju dar­bu ar bu­tu, drau­ gu. Vers­lo žmo­gui toks sap­nas reiš­kia pra­ra­di­mą. Jei­gu da­ly­vau­ja­te me­da­lių įtei­ki­mo ce­re­mo­ni­jo­je, tai reiš­kia, kad atei­na at­sa­kin­gas mo­men­tas – to­li­mes­ nis jū­sų li­ki­mas pri­klau­so nuo pla­nų ir įsi­ti­ki­ni­mų. Sap­nuo­ti akis, nė­ra ge­ras ženk­las. Akys sap­nuo­se daž­niau­siai reiš­kia ne­ gan­das, pa­šli­ju­sius, ne­ma­lo­nius rei­ka­ lus. Jei sap­nuo­da­mas žmo­gus jau­čia, kad jį nuo­lat ste­bi kaž­kie­no akys, va­ di­na­si, jis jau­čia­si ne­vi­sa­ver­tis ir ken­ čia dėl vi­di­nio ne­ri­mo bei ne­tik­ru­mo. Įky­rus kie­no nors žvilgs­nis sap­ne per­ spė­ja, kad kaž­kas do­mi­si jū­sų rei­ka­lais. Sap­nuo­ti, kad jums už­riš­tos akys, – lau­ kia pa­vo­jin­ga si­tua­ci­ja, var­gas ir nu­si­ vy­li­mas.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.