2013 09 19 vilniaus diena

9 771822 77903 0

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

SAVAITRAŠTIS MIESTUI

RUGSĖJO 19–25 d., 2013 m. Nr. 38 (1539)

DOVANA

IŠEINA KETVIRTADIENIAIS KVIETIMA S

„Vilniaus diena“ vaišina natūraliu limonadu „Fritz-kola“

2,50 Lt B.NICHOL SON RAGI NA

RENGTI LAB DARINGA S VAIŠES

Nr. 38

TAIKIK

2013 m.

PBK nau LYJE jojo sezono mo zaika

Tiražas 33

230

SKAN Dosni darAUS žo

valdovė

skonį! ą j u a n Atrask

AR ŽI

Audringa NOJAI? J.Deppo s gyvenima s

Žiūrėk

18

Didžioji Vilniaus tragedija 91-ų Fania Brancovskaja rodo bendrą giminaičių fotografiją. Ji vienintelė liko gyva. Iš Vilniaus žydų geto jai pavyko pabėgti, o daugumai ne. Prieš 70 metų, 1943 m. rugsėjo 23–24 d., buvo sunaikinta neįkainojama ir neatsiejama Vilniaus bei visos Lietuvos dalis – Vilniaus žydai.

ROKO O STATYBI PEROS NINKAI TV HERO JAI

Vis dėlto noriu pridurti, kad esu laimingas, būdamas gėjus, tai nėra jokia trauminė patirtis.

Lietuviško kino išsišokėliu vadinamas režisierius Romas Zabarauskas

19p.

MIESTAS

6p.

Neįkainojamas archyvas iškeliavo Nobe lio premijos lau reato poeto Josifo Brodskio darbų, fotografijų ir dokumentų kolekcija iš Vilniaus iškeliavo į JAV Stan fordo universitetą. Kultū ros ministerija tik apgailestauja nežinojusi, kad toks lobis buvo Lietuvoje.

EKONOMIKA 14p.

„Air Lituanica“ – pabaigos pradžia?

12 Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

vilniausdiena.lt

2

rugsėjo 19–25, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Tai­kos die­ną – kvie­ti­mas su­si­tai­ky­ti Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė Dau­ge­lį me­tų vi­sa­me pa­sau­ly­je šven­čia­ma Tai­kos die­na pir­mą kar­tą ori­gi­na­liai bus pa­mi­nė­ ta ir Vil­niu­je. Šeš­ta­die­nį 13 val. mies­tie­čiai kvie­čia­mi į Ge­di­mi­ no pro­spek­tą, kur or­ga­ni­zuo­ja­ mas nuo­tai­kin­gas flash­mo­bas – Tai­kos šo­kis.

Vi­sa­me pa­sau­ly­je Tai­kos die­ nos ren­gi­niai or­ga­ni­zuo­ja­mi pa­ si­tel­kiant įvai­riau­sias prie­mo­nes ir pra­mo­gas. Bend­ra ini­cia­ty­va koor­di­nuo­ja­ma vir­tua­liai. Pro­ jek­to or­ga­ni­za­to­riai siū­lo šią die­ ną mi­nė­ti įvai­riau­sio­mis veik­lo­ mis: nuo spor­to iki šo­kio. „At­siž­velg­da­mi į tai, kad pa­sta­ ruo­ju me­tu Lie­tu­vo­je žmo­nėms la­bai pa­tin­ka šok­ti, nu­spren­dė­ me pa­si­nau­do­ti flash­mo­bo po­pu­ lia­ru­mu ir pa­kvies­ti kuo dau­giau žmo­nių kar­tu bend­rais ju­de­siais iš­reikš­ti bend­rą tai­kos no­rą. Ban­ dy­si­me iš­reikš­ti di­džiau­sią lū­kes­ tį, kad ne­ver­ta pyk­tis, – mū­sų ne taip daug ir tik kar­tu ga­li­me pa­ siek­ti ko nors dau­giau“, – pa­sa­

ko­jo vie­na ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­ rių, VšĮ Sa­va­no­rių cent­ro va­do­vė Grė­tė Švėgž­dai­tė.

Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai su­si­tai­ ky­ti mies­tie­čius kvie­čia šmaikš­ tau­da­mi: į in­ter­ne­tą įkel­ta­me vaiz­do kli­pe-kvie­ti­me vaiz­duo­ja­ mas ta­ria­mas ži­no­mų ša­lies žmo­ nių su­si­tai­ky­mas. Su­mon­tuo­ta­me kli­pe su­si­tai­ko su­si­py­ku­sios ša­lies įžy­my­bės, to­kios kaip Juo­zas Stat­ ke­vi­čius ir Man­tas Pet­ruš­ke­vi­čius, Alek­sand­ras Pog­reb­no­jus ir Žil­vi­ nas Gri­gai­tis bei daug ki­tų. „Tuo no­rė­jo­me pa­ro­dy­ti, kad la­bai daug žmo­nių Lie­tu­vo­je va­ do­vau­ja­si vie­šu­mo­je ma­to­mais bend­ra­vi­mo pa­vyz­džiais. Vie­šu­ mo­je yra la­bai daug pa­ty­čių, ne­ ven­gia­me pa­si­juok­ti iš po­li­ti­kų ar ži­no­mų žmo­nių ydų. Ban­dė­me pa­ro­dy­ti, kad vie­ši žmo­nės kar­ tais ga­li su­si­tai­ky­ti ir ne­rei­kia vi­są lai­ką pyk­čio iš­lie­ti į vie­šu­mą. Vis­ gi jau­ni žmo­nės ima pa­vyz­dį iš to, ką ma­to vie­šu­mo­je. O dėl at­ga­li­ nio ry­šio vals­ty­bė tu­ri in­ves­tuo­ti la­bai daug pi­ni­gų įvai­raus po­bū­ džio pa­ty­čių pre­ven­ci­jai“, – idė­ją at­sklei­dė G.Švėgž­dai­tė.

Gar­sai: rug­sė­jo 26 d. vyk­sian­čia­me kon­cer­te gru­pė „Wo­lu­men trio“ at­liks mo­der­nias se­no­vi­nių heb­ra­jų dai­nų i

Vir­tua­lus pa­mink­las Vil­niau Rug­sė­jo 23 d., pir­ma­die­nį, 10 val. Žy­dų kul­tū­ros ir in­for­ma­ci­ jos cent­re prasidės ant­rą­kart vyk­sian­tis kon­cep­tua­lus renginys „Vir­tua­lus pa­mink­las“. Ho­lo­kaus­to pro­ble­ma­ti­kai skir­tas pro­ jek­tas per­nai Ry­go­je su­lau­kė ne­ma­žo su­si­do­mė­ji­mo.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

„Vir­tua­laus pa­mink­lo“ su­ma­ny­to­ jas Kiol­ne gy­ve­nan­tis žy­das, ki­no me­ni­nin­kas, pseu­do­ni­mu pri­si­sta­ tan­tis kaip Wilf­rie­das Ag­ri­co­la de Co­log­ne, pro­jek­to idė­ją gvil­de­no dar nuo 1995 m. Ta­čiau pir­mą kar­ tą jį pri­sta­tė tik prieš me­tus Ry­go­je.

Pro­jek­to es­mė – skleis­ti vis la­biau blanks­tan­čią ži­nią apie ho­lo­kaus­tą jau­na­jai kar­tai, ku­ri vi­sa tai jau ma­ to ki­to­mis aki­mis, prii­ma in­for­ma­ ci­ją tik kaip is­to­ri­nius fak­tus.

„Prie šios idė­jos pri­si­dė­jo ne­ma­ žai bend­ra­min­čių, tad bu­vo su­ma­ ny­ta pa­da­ry­ti fil­mų ko­lek­ci­ją, ku­ri bū­tų ve­žio­ja­ma po pa­sau­lį“, – pa­sa­ ko­jo vie­nas pro­jek­to or­ga­ni­za­to­rių, Žy­dų kul­tū­ros ir in­for­ma­ci­jos cent­ ro di­rek­to­rius Al­gis Gu­re­vi­čius.

Vil­niu­je net ke­tu­rias die­nas vyk­ sian­čia­me fes­ti­va­ly­je bus ga­li­ma pa­ma­ty­ti ne tik fil­mų. Vyks su­si­ti­ ki­mai ir įvai­rios dis­ku­si­jos su me­ni­ nin­kais, vaiz­do kon­fe­ren­ci­jos, šo­kio spek­tak­lio va­ka­ras, kon­cer­tas, eks­ po­nuo­ja­ma spe­cia­li pa­ro­da. Iš vi­ so „Vir­tua­lia­me pa­mink­le“ Vil­niu­

je da­ly­vaus 14 me­ni­nin­kų iš įvai­rių ša­lių. „Pa­si­nau­do­da­mi ge­rą­ja pa­tir­ti­ mi Ry­go­je, jie nu­spren­dė at­vyk­ti ir į Vil­nių. Tai bus ant­ras pro­jek­tas, bet ži­nau, kad atei­ty­je su šiuo pro­ jek­tu ke­ti­na­ma kel­tis ir į ki­tas ša­ lis“, – sa­kė A.Gu­re­vi­čius.

Pro­jek­tas šį rug­sė­jį or­ga­ni­zuo­ja­mas bū­tent Vil­niu­je, sie­kiant pa­mi­nė­ti Vil­niaus ge­to lik­vi­da­vi­mo 70-me­tį.

Vie­ną iš „Vir­tua­laus pa­mink­lo“ die­nų, rug­sė­jo 26-ąją, Šv. Kot­ry­nos baž­ny­čio­je or­ga­ni­zuo­ja­mas spe­cia­ lus kon­cer­tas, per ku­rį bus at­lie­ka­

Per ru­dens ly­gia­die­nį „išaus“ Ne­rie Šeš­ta­die­nį vyks tra­di­ci­nis ru­dens ly­gia­die­nio ir bal­tų vie­ny­bės mi­ nė­ji­mo ren­gi­nys. Nuo 19 val. Ne­ ries kran­ti­nė­je iš žva­kių bus „au­ džia­ma“ tra­di­ci­nė šim­ta­raš­tė bal­ tiš­kų­jų or­na­men­tų juos­ta.

Ori­gi­na­lu: ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai su­si­tai­ky­ti mies­tie­čius kvie­čia

šmaikš­tau­da­mi: į in­ter­ne­tą įkel­ta­me vaiz­do kli­pe-kvie­ti­me vaiz­duo­ ja­mas ta­ria­mas ži­no­mų ša­lies žmo­nių su­si­tai­ky­mas. „You­tu­be“ stopkadrai

Kiek­vie­nais me­tais per u­dens ly­ gia­die­nį šven­čia­ma Ru­dens ly­ gės šven­tė, ku­ria pa­žy­mi­ma šil­to­jo me­tų lai­ko pa­bai­ga ir pa­si­tin­ka­mas šal­ta­sis me­tas. Šie­met Vil­niu­je ly­ gia­die­nio šven­tė bus skir­ta Lie­tu­ vos tau­ti­nės mo­kyk­los kon­cep­ci­jos kū­rė­jos Mei­lės Luk­šie­nės 100-me­ čiui pa­mi­nė­ti. Šeš­ta­die­nį Ne­ries kran­ti­nė­je, prie Min­dau­go til­

miestas per savaitę

to, rink­sis Vil­niaus mies­to moks­ lei­viai ir stu­den­tai, jie iš de­gan­čių žva­kių su­dė­lios tra­di­ci­nę šim­ta­ raš­tę bal­tiš­kų­jų or­na­men­tų juos­ tą. Prie­šais, ki­to­je upės kran­ti­nė­ je, pa­na­šią juos­tą ga­lės „išaus­ti“ ir vi­si su­si­rin­kę mies­tie­čiai, ren­gi­nio žiū­ro­vai.

Pla­nuo­ja­ma, kad už­de­gus pa­ sku­ti­nius juos­tos or­na­men­tus Ne­ ri­mi bus at­pluk­dy­ta skulp­tū­ra „Li­ ki­mo siū­las“. Ren­gi­ny­je skam­bės spe­cia­liai šiai die­nai su­kur­ta mu­ zi­ki­nė kom­po­zi­ci­ja. Taip pat bus ga­li­ma iš­vys­ti ug­nies fa­ky­rų pa­si­ ro­dy­mą.

VD inf.

Kulminacija: šeštadienį 19 val. Nerie

tradicinė šimtaraštė baltiškųjų orna

2013 09 12 2013 09 18

Penk­ta­die­nis

Šeš­ta­die­nis

Sek­ma­die­nis

Vi­dur­die­nį pa­si­klau­sy­ti Lie­tu­vo­je vie­šė­ ju­sio Da­lai La­mos XIV pa­skai­tos su­si­rin­ ko apy­pil­nė Vil­niaus „Sie­mens“ are­na.

Publiką Tibeto dvasinis lyderis pavergė paprastumu bei nevengė pokštauti ir taip arenoje sukeldavo juoko bei ovaci­ jų bangą. Ge­ros nuo­tai­kos ne­sto­ko­jan­tis Ti­be­to dva­si­nis ly­de­ris da­li­jo­si min­ti­mis apie tai­ką, lai­mę ir re­li­gi­ją. Die­ną prieš No­be­lio tai­kos pre­mi­jos lau­rea­tas lan­ kė­si Sei­me, Vil­niaus me­ro Ar­tū­ro Zuo­ ko na­muo­se, Užu­pio me­no in­ku­ba­to­riu­ je „Ga­le­ra“. Ti­be­to dva­si­nis ly­de­ris taip pat bu­vo pa­gerb­tas sos­ti­nės Ro­tu­šė­je.

Vil­niaus An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se bu­vo pa­lai­ do­tas ži­no­mas Lie­tu­vos ki­no re­ži­sie­rius, sce­na­ris­tas Arū­nas Žeb­riū­nas. Jis mi­rė sos­ti­nė­je rug­sė­jo 9-ąją po il­gos ir sun­ kios on­ko­lo­gi­nės li­gos. Ki­no meist­rui bu­ vo 83-eji. Jis ne tik pa­li­ko dau­gy­bę lie­tu­vių ki­no kla­si­kos še­dev­rų, bet ir bu­vo vie­nin­ te­lis lie­tu­vių re­ži­sie­rius, su­kū­ręs tiek daug fil­mų vai­kams ir apie vai­kus. Juose daug filosofinių apmąstymų apie gėrį ir blogį, apie svajones. Režisierius kūrė šviesų ir poetišką kiną. Taip pat A.Žeb­riū­nas iki šiol yra vie­nin­te­lis lie­tu­vių re­ži­sie­rius, su­kū­ręs ki­no miu­zik­lą, – „Vel­nio nuo­ta­ką“.

Apie 10 tūkst. bė­gi­mo en­tu­zias­tų ir pro­ fe­sio­na­lių spor­ti­nin­kų star­ta­vo ju­bi­lie­ji­ nia­me – de­šim­ta­ja­me – „Dans­ke Bank“ Vil­niaus ma­ra­to­ne. Pir­mie­ji star­to li­ni­ją 9 val. ry­to kir­to ma­ra­to­no, 42,195 km, ir pus­ma­ra­to­nio, 21,098 km, da­ly­viai. Ant­ rus me­tus iš ei­lės ma­ra­to­no nu­ga­lė­to­ju ta­po To­mas Venc­kū­nas. Pak­laus­tas, kaip jau­čia­si ir ar lip­ti ant aukš­čiau­sios pa­ky­ los ma­ra­to­ne dar ne­ta­po įpras­ta, nu­ga­ lė­to­jas T.Venc­kū­nas sa­kė, kad ma­ra­to­ne pa­si­gen­da dau­giau ge­rų bė­gi­kų. Iš mo­ terų pirmoji maratono distanciją įveikė viešnia iš Norvegijos Margaret Elgalven.

3

rugsėjo 19–25, 2013

miestas

11p.

Prezidento rinkimai baugina net linksmuolius.

Iš­ban­dysime Ta­li­no re­cep­tą Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė Rug­sė­jo 22 d., sek­ma­die­nį, vil­nie­ čiai iš da­lies ga­lės pa­si­jus­ti Es­ti­jos sos­ti­nės Ta­li­no gy­ven­to­jais. Kaip ir Ta­li­ne, Vil­niaus vie­ša­sis trans­ por­tas veš ne­mo­ka­mai, de­ja, ši tvar­ka ga­lios tik grei­tuo­siuo­se au­ to­bu­suo­se ir tik vie­ną die­ną.

Kaip ir kas­met, rug­sė­jo 22-ąją mies­tie­čiai kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie eko­lo­giš­kos ini­cia­ty­vos „Die­

ir re­li­gi­nių gies­mių in­terp­re­ta­ci­jas. „Wo­lu­men trio“ nuo­tr.

us getui

mos mo­der­nios heb­ra­jiš­kos mu­zi­ kos in­terp­re­ta­ci­jos. Uni­ka­li mu­zi­ka bu­vo su­kur­ta re­mian­tis „Mu­zi­ka­ lis­zer Pin­kos“ – dau­giau nei 200 heb­ra­jų re­li­gi­nių gies­mių ir kla­si­ki­

Iš vi­so „Vir­tua­lia­me pa­mink­le“ Vil­niu­ je da­ly­vaus 14 me­ni­ nin­kų iš įvai­rių ša­lių.

nių kū­ri­nių rin­ki­niu. Mu­zi­ką at­liks ir šio uni­ka­laus mu­zi­ki­nio pro­jek­to su­ma­ny­to­jai, ko­lek­ty­vas „Wo­lu­men trio“, ku­rį su­da­ro už­sie­ny­je ge­rai ži­no­mas žy­dų krau­jo tu­rin­tis me­ ni­nin­kas Ar­tu­ras Bumš­tei­nas, tri­ mi­ti­nin­kai Do­mi­ny­kas Vyš­niaus­kas ir Ka­mi­lis Szusz­kie­wic­zius.

es kran­ti­nę

es krantinėje iš žvakių bus „audžiama“ amentų juosta. Kęstučio Vanago / BFL nuotr.

na mies­te be au­to­mo­bi­lio!“. Spe­ cia­liai šią die­ną nuo 12 iki 15 val.

V.Ku­dir­kos aikš­tė­je vyks įvai­rūs ren­gi­niai.

Nuo 1998-ųjų or­ga­ni­zuo­ja­ma tarp­tau­ti­nė Eu­ro­pos die­na „Mies­ te be au­to­mo­bi­lio!“ šį kar­tą vil­nie­ čius pa­kvies pra­mo­gau­ti. V.Ku­ dir­kos aikš­tė­je vyks spal­vin­gas dvi­ra­čių pa­ra­das, kū­ry­bi­nės dirb­ tu­vės „Iš­rask dvi­ra­tį“, dvi­ra­ti­nin­ kų ma­dų šou, šiau­rie­tiš­kojo ėji­mo pa­mo­kos, taip pat vik­to­ri­na.

Sek­ma­die­nį mies­tie­čiai ra­gi­na­ mi ne tik links­min­tis, bet ir neuž­ mirš­ti pa­lik­ti sa­vo au­to­mo­bi­lių prie na­mų bei nau­do­tis įvai­rio­mis eko­lo­giš­ko­mis trans­por­to prie­mo­ nė­mis: vie­šuo­ju trans­por­tu, dvi­ ra­čiais, rie­du­čiais, pa­spir­tu­kais, ar vaikš­čio­ti pės­čio­mis. „Die­ną be au­to­mo­bi­lio, sek­ma­ die­nį, grei­tie­ji au­to­bu­sai ke­lei­vius veš ne­mo­ka­mai!“ – sa­vo feis­bu­ ko pa­sky­ro­je pa­ža­dė­jo me­ras Ar­ tū­ras Zuo­kas.

Var­žy­sis stip­riau­si ug­nia­ge­siai Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė Vil­niaus Ro­tu­šės aikš­tė­je penk­ ta­die­nį jau ant­rą kar­tą vyks Stip­ riau­sio ug­nia­ge­sio gel­bė­to­jo var­ žy­bos. Spe­cia­lio­se es­ta­fe­tė­se var­ žy­sis ar­ti šim­to ug­nia­ge­sių gel­bė­ to­jų iš 10 ša­lies re­gio­nų.

Stip­riau­sio ug­nia­ge­sio gel­bė­to­jo var­žy­bos šie­met skir­tos Vil­niaus mies­to prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos dar­buo­to­jų spor­to klu­bo „Flo­ri­

jo­nas“ 15-os me­tų su­kak­čiai pa­ mi­nė­ti. Pa­sak ren­gi­nio or­ga­ni­za­ to­rių, var­žy­bų tiks­las yra ge­rin­ti Vals­ty­bi­nės prieš­gais­ri­nės gel­bė­ ji­mo tar­ny­bos pa­rei­gū­nų pro­fe­si­ nius, pra­kti­nius įgū­džius ir fi­zi­nį pa­si­ren­gi­mą, po­pu­lia­rin­ti pa­čią pro­fe­si­ją.

Pla­nuo­ja­ma, kad stip­riau­sio ug­ nia­ge­sio var­žy­bo­se da­ly­vaus šios pro­fe­si­jos at­sto­vai iš vi­sos Lie­tu­ vos. Jie var­žy­sis as­me­ni­nė­se bei ko­man­di­nė­se rung­ty­se. Ug­nia­

ge­siai as­me­niš­kai es­ta­fe­tes bėgs dvie­jo­se am­žiaus ka­te­go­ri­jo­se: iki 35 me­tų ir nuo 35-erių. To­kias pat kliū­tis tu­rės įveik­ti ir kiek­vie­na iš dvie­jų ug­nia­ge­sių su­da­ry­ta ko­ man­da. Į ren­gi­nį kvie­čia­mi vi­si mies­tie­ čiai. Jie ga­lės ste­bė­ti ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų at­lie­ka­mas es­ta­fe­tes: li­ pi­mą su gais­ri­nė­mis žar­no­mis į 4 aukš­tų bokš­tą, svo­rio su kū­ju stū­ mi­mą, 80 kg sve­rian­čio ma­ne­ke­no ne­ši­mą ir daug ki­to­kių už­duo­čių.

Vyks tra­di­ci­nis alaus ma­ra­to­nas Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė Rug­sė­jo 21-ąją, šeš­ta­die­nį, 15 val. pra­si­dės jau sa­vo­tiš­ka tra­di­ci­ ja spė­jęs tap­ti „Alu­ti­nio ma­ra­to­ nas 2013“. Dar nuo se­no Lie­tu­vo­je šven­čia­ma Alu­ti­nio šven­tė, įga­vu­ si mo­der­nią for­mą, kas­met su­lau­ kia vis dau­giau da­ly­vių.

„Alu­ti­nio ma­ra­to­no 2013“ šven­tė Vil­niu­je vyks jau šeš­tą kar­tą. Nuo 2004-ųjų or­ga­ni­zuo­ja­mas ori­gi­

na­lus alaus mė­gė­jų su­si­bū­ri­mas kiek­vie­nais me­tais pri­trau­kia vis dau­giau žmo­nių. Per­nai ma­ra­to­ ne da­ly­va­vo apie 150 da­ly­vių. Ne ma­žiau jų ti­ki­ma­si su­lauk­ti ir šie­ met. Alu­ti­nio ma­ra­to­ne kas­met da­ly­vau­ja ir ne­ma­žai mo­te­rų. „Iš pra­džių ma­ra­to­ną su­gal­vo­jo­ me tam, kad iš­po­pu­lia­rin­tu­me tas Vil­niaus vie­tas, kur ga­li­ma gau­ ti ge­ro, ma­žų da­ryk­lų pa­ga­min­to alaus. Taip pat no­rė­jo­me įtrauk­ti ba­rus, ku­rie tu­ri di­de­lį skir­tin­gų

rū­šių alaus pa­si­rin­ki­mą “, – pa­sa­ ko­jo ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rius Vid­ man­tas Lau­ri­na­vi­čius.

Alu­ti­nio ma­ra­to­no tiks­las – per va­ka­rą ap­lan­ky­ti vi­sus ren­gi­ny­je da­ly­vau­jan­čius ba­rus ir juo­se iš­ ger­ti bent po bo­ka­lą alaus. Ren­ gi­nio da­ly­viai var­žo­si tri­jo­se skir­ tin­go­se įskai­to­se: vy­rų, mo­te­rų ir pro­fe­sio­na­lų. Ge­riau­siai pa­si­ro­dę šio­se įskai­to­se var­žo­si dėl tra­di­ci­ nio pa­grin­di­nio ma­ra­to­no pri­zo – šal­dy­tu­vo.

Savaitgalio žy­gis su­ki­lė­lių ta­kais Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė Šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį Ne­ries re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­ja or­ga­ ni­zuo­ja iš­skir­ti­nį is­to­ri­nį-pa­žin­ti­ nį žy­gį „Su­ki­lė­lių ke­liais“. Per žy­ gį, skir­tą 1863 m. su­ki­li­mo mi­nė­ji­ mui, bus lan­ko­mos is­to­ri­nės su­ki­ li­mo at­mi­ni­mo vie­tos.

Per dvie­jų die­nų žy­gį ža­da­ma 25 km nu­ke­liau­ti pės­čio­mis, dar 150 km – au­to­bu­su. Pla­nuo­ja­ma, kad pir­mą

die­ną pės­čių­jų žy­gis vin­giuos pa­lei Ne­ries upę, bū­tent tuo ke­liu, ku­riuo 1863 m. žy­gia­vo su­ki­li­mo da­ly­viai. „Tu­ri­me is­to­ri­nių duo­me­nų, kad bū­tent per tas vie­tas – Bie­liū­nus, Kop­lyč­nin­kus, Mo­zū­riš­kes, Ši­lė­nus – ėjo su­ki­li­mo ke­lias tiek 1831 m., tiek 1863 m. Ap­lan­ky­si­me Mo­zū­riš­ kių dva­rą, Ne­ries re­gio­ni­nio par­ko et­no­kul­tū­ri­nį draus­ti­nį, pa­ma­ty­si­ me Nau­jo­sios Rė­vos pi­lia­kal­nį. Žy­ giuo­si­me iki Py­li­mo kai­mo, kur ir bus nak­vy­nės vie­ta“, – pa­sa­ko­jo Ne­ries

re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jos kul­tū­ro­ lo­gė Ka­ro­li­na Ta­ma­šaus­kai­tė.

Abi die­nas žy­giai baig­sis me­ni­ne ir kul­tū­ri­ne pro­gra­ma. Žy­gio da­ly­ vių lau­kia su­si­ti­ki­mas su Vy­tau­tu V.Lands­ber­giu, fil­mo „Iš­ti­ki­mo­ ji upė“ per­žiū­ra, ak­to­riaus Pet­ro Vens­lo­vo pro­zos skai­ty­mai, Ve­ ro­ni­kos Po­vi­lio­nie­nės at­lie­ka­mos su­ki­lė­lių dai­nos.

Rug­sė­jo 21 d. 9 val. nu­ma­to­mas žy­gio da­ly­vių su­si­ti­ki­mas Vil­niaus Lu­kiš­kių aikš­tė­je.

Pir­ma­die­nis

Ant­ra­die­nis

„Vil­niaus die­nai“ pa­vie­ši­nus, kad sa­vi­val­ dy­bė ne­tei­sė­tai pra­šo iš dar­že­lius lan­ kan­čių vai­kų tė­vų pa­žy­mų apie gy­ven­ to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė at­si­pra­šė dėl ne­ko­rek­tiš­ ko el­ge­sio. Šiuo me­tu Vil­niaus me­ro pa­ ve­di­mu sa­vi­val­dy­bė­je at­lie­ka­mas tar­ ny­bi­nis pa­tik­ri­ni­mas, sie­kiant nu­sta­ty­ti, ku­ris iš spe­cia­lis­tų pa­sklei­dė klai­din­gą in­for­ma­ci­ją dėl pra­šy­mo pa­teik­ti in­for­ ma­ci­ją apie šį mo­kes­tį. Mies­to val­džios at­sto­vai dar kar­tą ak­cen­ta­vo, kad sa­vi­ val­dy­bę do­mi­na tik tė­vų dek­la­ruo­ta gy­ ve­na­mo­ji vie­ta.

Ka­ted­ros aikš­tė­je ati­da­ry­ta Eu­ro­pos kos­mo­so tech­no­lo­gi­jų pa­ro­da „Eu­ro­ pean Spa­ce Ex­po“. Užė­jus vi­dun dė­ me­sį pir­miau­sia pa­trau­kia gaub­tas ku­ po­las, po ku­riuo įreng­ta dau­giau kaip de­šimt in­te­rak­ty­vių kom­piu­te­rių. Juo­ se kiek­vie­nas no­rin­tis ga­li su­si­pa­žin­ti su kos­mo­so tech­no­lo­gi­jų tai­ky­mu kas­ die­ny­bė­je. Vi­sa pa­tei­kia­ma in­for­ma­ ci­ja su­skirs­ty­ta į te­mas. No­rin­tys ga­li su­si­pa­žin­ti su kos­mo­so ty­ri­nė­ji­mų is­ to­ri­ja, tu­riz­mu, pa­sau­li­niais pro­ce­sais, ener­ge­ti­ka ir t. t. Pa­ro­da veiks iki sek­ ma­die­nio.

4

rugsėjo 19–25, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Vie­toj Žo­ly­no vai­kų glo­bos na­mų – dar­že­lis Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė Mies­to val­džia už­si­brė­žė ge­rin­ti glo­bos na­muo­se au­gan­čių vai­kų gy­ve­ni­mo są­ly­gas. Ar­ti­miau­siu me­tu ruo­šia­ma­si iš­kel­din­ti Žo­ly­ no vai­kų so­cia­li­nės glo­bos na­mus.

Nu­ma­to­ma, kad vie­toj jų bus įkur­ din­tas nau­jas vai­kų dar­že­lis.

Pa­sak Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­ bės at­sto­vų, šiuo me­tu vyk­do­mos Vil­niaus Žo­ly­no vai­kų so­cia­li­nės glo­bos na­mų per­tvar­kos tiks­las – pe­rim­ti Va­ka­rų vals­ty­bių ge­rą­ją pa­tir­tį vai­kų glo­bos sri­ty­je. Anot jų, šis pro­ce­sas il­ga­lai­kis ir bus vyk­do­mas eta­pais, ta­čiau ka­da konk­re­čiai bus pra­dė­ta iš­kel­din­ti vai­kus iš pa­tal­pų, mies­to val­džia neatsk­lei­dė.

Ne­ga­li­me nu­ro­dy­ ti konk­re­čių ra­jo­nų bei vie­tų, kur bus per­ke­lia­mi Žo­ly­no glo­bos na­mų auk­lė­ ti­niai. „Vi­sos vai­kų šei­my­noms nu­ ma­to­mos skir­ti pa­tal­pos bus at­ nau­jin­tos, pri­tai­ky­tos nor­ma­liam gy­ve­ni­mui ir pa­skir­tos vai­kams pa­to­gio­se vie­to­se, at­si­žvel­giant į jų po­rei­kius. Gerb­da­mi ir sau­go­ da­mi šei­my­nų, vai­kų pri­va­tu­mą, ne­ga­li­me nu­ro­dy­ti konk­re­čių ra­ jo­nų bei vie­tų, kur bus per­ke­lia­mi Žo­ly­no glo­bos na­mų auk­lė­ti­niai“, – ti­ki­no mies­to So­cia­li­nių rei­ka­lų ir svei­ka­tos de­par­ta­men­to So­cia­ li­nės pa­ra­mos sky­riaus vyr. spe­ cia­lis­tė Jur­gi­ta Za­bot­kie­nė.

Jau pra­dė­ti pa­ren­gia­mie­ji iš­ kel­di­ni­mo dar­bai. Šiuo me­tu Vil­ niaus Žo­ly­no vai­kų so­cia­li­nės glo­ bos na­muo­se gy­ve­na 41 vai­kas. „Sie­kia­me, kad lik­tų kuo ma­ žiau vai­kų, gy­ve­nan­čių di­de­liuo­ se glo­bos na­muo­se, vi­sai ne­pri­ me­nan­čiuo­se šei­mos ap­lin­kos, ir jie bū­tų ap­gy­ven­din­ti ma­žo­se gru­pė­se, ku­rio­se gy­ve­ni­mo są­ly­ gos ati­tik­tų sa­va­ran­kiš­kos šei­mos ap­lin­ką“, – tei­gė J.Za­bot­kie­nė.

Spe­cia­lis­tės tei­gi­mu, da­bar­ti­niai

vai­kų glo­bos na­mai ne­pri­tai­ky­ ti vai­kų po­rei­kiams ir pa­si­žy­mi ins­ti­tu­ci­nei kul­tū­rai bū­din­go­mis ypa­ty­bė­mis: ten vy­rau­ja nuas­me­ ni­ni­mas, griež­tas re­ži­mas, so­cia­ li­nis at­stu­mas, vai­kai pri­ski­ria­mi tam tik­roms gru­pėms. „Di­de­liuo­se so­cia­li­nės glo­bos na­muo­se gy­ve­nan­tys vai­kai, ga­ lio­jant esa­mai tvar­kai, jau­čia­si so­ cia­liai at­stum­ti. Ta­čiau ap­gy­ven­ di­nus vai­kus ma­žo­se gru­pė­se, jie pa­ga­liau pra­dė­tų vi­sa­ver­tiš­kes­nio gy­ve­ni­mo eta­pą“, – tvir­ti­no J.Za­ bot­kie­nė. Žo­ly­no vai­kų glo­bos na­mų auk­ lė­ti­niai į tin­ka­mai jiems pa­ruoš­tas nau­jas gy­ve­ni­mo vie­tas šei­my­no­ se bus iš­ke­lia­mi pa­ma­žu. Atei­ty­ je pla­nuo­ja­ma, kad Žo­ly­no vai­kų glo­bos na­muo­se bus įkur­tas vai­ kų dar­že­lis.

Komentaras Dai­nius Pū­ras Vai­k ų psi­chiat­ras

J

ei­g u jie ieš­ko­t ų šei­mų kiek­ vie­nam vai­kui, aš abi ran­kas kel­čiau už. Bet jei­g u jie no­ ri dar vie­ną lie­tu­viš­ką dvi­ra­ tį su­kur­ti – vie­toj di­des­nių pa­da­ry­ti šiek tiek ma­žes­nius, tai ne re­for­ma.

Po re­for­mos paaiš­kės, kad rei­kia re­ for­mos.

Vai­kai tu­r i tei­sę gy­ven­t i šei­mo­se.

Mes tu­ri­me ne dvi­ra­tį ban­dy­ti iš­ras­ ti, o pa­ska­tin­ti lie­tu­vius im­ti glo­bon ar­ba įvai­k in­t i vai­k us. Tai bū­t ų ga­l i­ ma pa­da­r y­t i, jei­g u mes su­k ur­tu­me pa­ska­tą. Vien idea­liz­mo čia neuž­ten­ ka – rei­kia šei­mas ruoš­ti, jas pa­ska­tin­ ti fi­nan­siš­kai. Bet to­kioms pu­si­nėms per­mai­noms aš ne­la­bai pri­ta­riu.

Yra to­k ia nuo­mo­nė, kad nie­kas ne­ no­ri ši­tų vai­kų im­ti, bet iš tik­rų­jų Lie­ tu­vo­je nie­kas ne­pa­ban­dė žmo­n ių mo­ty­vuo­t i. Ko­dėl Vil­niaus mies­tas, bū­da­mas toks mo­der­nus ki­to­se sri­ ty­se, šio­je sri­ty­je, kaip ir vi­sa Lie­tu­va, su­sto­ja ir sa­ko: neims lie­tu­viai.

Mes ins­t i­t u­ci­nei glo­bai su­k u­r ia­me pa­ska­tą, ran­da­me po ke­l is tūks­tan­ čius li­tų vai­kui per mė­ne­sį, jei­gu jis gy­ve­na in­ter­na­te. Ir da­bar Vil­niaus sa­v i­val­dy­bė tur­būt su­ras ne­ma­žai pi­ni­g ų. Vė­liau paaiš­kės, kad ten vėl yra glo­bos na­mai. Glo­bos na­muo­se vai­kams gy­ven­ti yra ža­lin­ga.

Vilniečiai mokom Į be­veik prieš dvi sa­vai­tes var­tus at­vė­ru­sį re­konst­ruo­tą Ber­nar­di­nų so­dą pa­si­vaikš­ čio­ti trau­kia bū­riai mies­tie­čių: pės­čio­ mis, su dvi­ra­čiais ar šu­ni­mis ve­di­ni. Tie­sa, ką ga­li­ma ir ko ne­ga­li­ma ten da­ry­ti, dar ne vi­si su­pran­ta.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Pri­rei­kė ap­klau­sos

Nors at­ro­do, kad di­džio­ji da­lis mies­tie­čių ap­si­lan­kę Ber­nar­di­nų so­de lie­ka pa­ten­kin­ti, iki šiol ten ga­lio­jan­ti tvar­ka neaiš­ki. Ko ge­ro, dėl jos nė­ra ap­si­spren­du­si ir pa­ ti mies­to val­džia. Šiuo me­tu Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės in­ter­ ne­to pus­la­py­je vyk­do­ma ap­klau­sa, ku­ria no­ri­ma iš­siaiš­kin­ti mies­tie­ čių po­žiū­rį par­ke vy­rau­sian­čios tvar­kos klau­si­mais.

Mies­tie­čiams val­džia pa­tei­kia klau­si­mus „Ar pri­tar­tu­mė­te, kad so­do par­ke ga­li­ma bū­tų ve­džio­ti šu­ nis?“, „Ar pri­tar­tu­mė­te, kad nau­ jai res­tau­ruo­ta­me Ber­nar­di­nų so­de ga­li­ma bū­tų va­ži­nė­tis dvi­ra­čiais?“, „Pa­si­rin­ki­te, koks fon­ta­no dar­bo gra­fi­kas jums bū­tų priim­ti­nes­nis“ ir ga­li­mus at­sa­ky­mų va­rian­tus.

Apk­lau­so­je kol kas su­da­ly­va­vo dau­giau nei 600 mies­tie­čių. Dau­ gu­ma jų ma­no, kad tu­rė­tų bū­ti lei­ džia­ma par­ke ve­džio­ti šu­nis, iš­sky­ rus bo­ta­ni­nes eks­po­zi­ci­jas ir vai­kų žai­di­mo aikš­te­les. Vil­nie­čiai taip pat ne­prieš­ta­rau­tų ir dėl va­ži­nė­ji­ mo dvi­ra­čiais, iš­sky­rus bo­ta­ni­nes eks­po­zi­ci­jas ir bel­ve­de­rį bei vai­ kų žai­di­mo aikš­te­les. Dėl mu­zi­ki­ nio fon­ta­no mies­tie­čiai lin­kę bū­ ti tau­pūs – dau­gu­ma ma­no, kad su mu­zi­ka ir švie­so­mis fon­ta­nas tu­ rė­tų bū­ti pa­leis­tas tik va­ka­rais nu­ sta­ty­tą va­lan­dą ar­ba sa­vait­ga­liais ir šven­čių die­no­mis.

ne­ma­žai skun­dų. Ta­čiau dar pir­ mą­ją ati­da­ry­mo sa­vai­tę vaikš­čio­ jant po par­ką bu­vo ga­li­ma iš­vys­ti ne vie­ną rū­kan­tį.

Kol kas mies­tie­čius klai­di­na ir ženk­las, nu­ro­dan­tis, kad šu­nis par­ke lei­džia­ma ve­džio­ti su pa­va­ dė­liais, o apie ant­snu­kius par­ko tai­syk­lė­se nie­ko neuž­si­me­na­ma.

Mies­to tai­syk­lės nu­ro­do vie­šo­ se vie­to­se šu­nis ve­džio­ti ir su ant­ snu­kiais. Dėl to­kio tai­syk­lių ne­su­ ta­pi­mo par­ke šu­nis ve­džio­jan­tys mies­tie­čiai dėl ant­snu­kių gal­vos ne­su­ka.

Na­tū­ra­lu, jog rei­ka­ lin­gi eks­pe­ri­men­tai, kad tru­pu­tė­lį la­biau su­vok­tu­me ir su­pras­ tu­me vi­suo­me­nės po­rei­kius bei nau­do­ ji­mo­si ypa­tu­mus.

Kol kas žmo­nės ne­ži­no ir kaip elg­tis su dvi­ra­čiais: vie­ni juos ve­ da­si, ki­ti – mi­na. Tie­sa, pa­sta­ruo­ sius par­ke gau­do ap­sau­gos dar­buo­ to­jas ir aiš­ki­na pai­no­kas tai­syk­les: pa­grin­di­niu par­ko ta­ku dvi­ra­ tį griež­tai rei­kia tik ves­tis, o ša­lu­ ti­niuo­se ta­ke­liuo­se ga­li­ma ir min­ ti. Lo­gi­kos to­kie nu­ro­dy­mai tu­ri ne per dau­giau­sia.

Vyks­ta eks­pe­ri­men­tai

Skir­tin­gi nu­ro­dy­mai

Ką tik lan­ky­to­jams at­ver­ta­me Ber­ nar­di­nų so­de pir­mo­sio­mis die­no­ mis bu­vo lei­džia­ma rū­ky­ti tam tik­ ro­se zo­no­se, ta­čiau praė­jus ke­le­tui die­nų ant par­ko var­tų jau at­si­ra­ do ženk­las, drau­džian­tis tai da­ry­ ti. At­seit dėl rū­ka­lių bu­vo su­lauk­ta

„Šuns ve­džio­ji­mo ženk­las ne­si­ker­ta su rei­ka­la­vi­mu dėl ant­snu­kio. Žmo­ nės ir su pa­va­dė­liu, ir su ant­snu­kiu tu­rė­tų juos ve­džio­ti, o ka­ban­tis lo­ go­ti­pas tik pa­pil­do mies­to tai­syk­les.

Ber­nar­di­nų so­de yra vie­tų, kur šu­ nų ves­ti ne­ga­li­ma, – tai yra bo­ta­ni­ nės eks­po­zi­ci­jos, ir šias vie­tas no­ri­

Ne­su­ta­pi­mai: nors re­konst­ruo­tas B

vie­šo­sios tvar­kos tai­syk­lė­mis va­do­v

me lai­ky­ti iš­puo­se­lė­tas“, – aiš­ki­no VšĮ „Vil­niaus mies­to par­kai“ vy­ riau­sio­ji kraš­to­vaiz­džio ar­chi­tek­tė Ra­mu­nė San­der­son.

Ji pa­tvir­ti­no, kad šiuo me­tu vi­ sa­me par­ke už­draus­ta rū­ky­ti: „Iš pra­džių svars­tė­me už­draus­ti tik tam tik­ro­se zo­no­se, bet kai pa­si­ žiū­rė­jo­me, kad žmo­nės me­ta nuo­ rū­kas į ta­kų dan­gą, priė­mė­me to­kį spren­di­mą. Ne­sa­kau, kad tai­syk­ lės ne­si­keis. Jei bus bend­ra vi­suo­ me­nės nuo­mo­nė, kad to rei­kia ar­ba ne­rei­kia, ati­tin­ka­mai ir rea­guo­si­ me.“ Kol kas mig­lo­tos tai­syk­lės ir

Nuomonės

Vla­di­mi­ras

Pa­keis: pla­nuo­ja­ma, kad Žo­ly­no gat­vė­je esan­čio­se vai­kų glo­bos na­

mų pa­tal­po­se bus įkur­tas nau­jas vai­kų dar­že­lis.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Dvi­ra­čiais va­ži­nė­ti gal ir ne­rei­kia leis­ ti. Bet ga­lė­tų leis­ti iš ki­tos par­ko pu­sės at­va­žiuo­ti. Dėl rū­ky­mo – šis klau­si­mas man ne­la­bai pa­tin­ka, nes pa­ts esu rū­ kan­tis. Sta­žas di­de­lis, tad mes­ti su­dė­ tin­ga bū­tų. Fon­ta­nai man pa­tin­ka. Dėl to, kad jie veik­tų sa­vait­ga­liais, net nea­ be­jo­ju – aiš­ku, bus daug žmo­nių. Bet nuo pir­ma­die­nio iki penk­ta­die­nio – neaiš­ku kaip. Dėl šu­nų, aš ma­nau, jei­ gu tvar­kin­gas šei­mi­nin­kas, jis vis tiek tu­ri mai­še­lį fe­ka­li­joms.

Gra­ži­na Ma­nau, par­kas pa­tei­si­no ma­no lū­kes­ čius. Aš čia tik ant­rą kar­tą, dar tik ap­si­ žiū­riu. Dėl šu­nų, jei šei­mi­nin­kai pri­žiū­ rės juos, nie­ko to­kio. Dvi­ra­čių gal­būt ir ne­rei­kė­tų leis­ti – ne vi­si yra draus­min­ gi vai­ruo­to­jai. Jei ša­lia ve­sis, aiš­ku ga­li­ ma. O fon­ta­nai, ma­nau, nak­tį ga­lė­tų ir ne­veik­ti, bet die­ną tik­rai tu­rė­tų veik­ti.

Dėl rū­ky­mo ga­lė­tu­me bū­ti pa­vyz­dys Eu­ro­pos mies­tams, kad tu­ri­me par­ką, ku­ria­me ne­rū­ko­me ir pro­pa­guo­ja­me svei­ką gy­ve­ni­mą.

Ra­mū­nas Trū­ku­mų čia ne­ma­tau, bet dan­ga ne­ la­bai pa­to­gi – dul­ka. Jei­gu ma­žas vai­ kas, ko­jų ne­la­bai ke­lia... Vai­kų žai­di­ mų aikš­te­lės at­ro­do ga­na sau­gios.

Ta­čiau dvi­ra­čiais gal ne­rei­kė­tų leis­ti va­ži­nė­ti, už­teks ir pės­čių­jų. Šu­nų gal ir­gi ne­rei­kė­tų čia. O fon­ta­nai tu­rė­tų veik­ti vi­są die­ną. Juk žmo­gus atei­na, no­ri pa­si­mė­gau­ti, nė­ra tam tik­ro lai­ ko, kai vi­si tu­ri atei­ti. Kad rū­ky­ti už­ draus­ta – la­bai ge­rai.

5

RUGSĖJO 19–25, 2013

MIESTAS

9p.

Jaunieji verslininkai įsitikinę, kad Vilniui reikia naujovių.

mi taisyklių

Konarskio turgelis keičia veidą Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Jau po mėnesio Vilniaus S.Konarskio gėlių turgus taps neatpažįstamas. Senuosius kioskus pakeis nauji, modernūs, paviljonai.

Prieš porą mėnesių pradėta gėlių turgelio rekonstrukcija jau gerokai pasistūmėjo. Pastatyti nauji paviljonai, netrukus neliks ir paskutinių kioskų.

Gintaras Kazakas:

Jau patiems tas vaizdas badė akis. „Šoninių kioskų dar negriauname, kad nesimatytų išgriautų tų baisių mūrinių. Turguje senųjų baisių kioskų nebebus, bus tik nauji gražūs paviljonai. Kitaip tariant, Šanchajaus nebeliks“, – sakė pertvarką vykdančios įmonės Konarskio turgelio direktorius Gintaras Kazakas.

Kodėl nuspręsta imtis rekonstrukcijos? „Tiesiog jau patiems tas vaizdas badė akis“, – trumpai atsakė direktorius.

Naujuose paviljonuose, kaip ir iki šiol, didžiąją dalį ploto – 90

Bernardinų sodas miestiečius džiugina, toli gražu ne visi žino, kokiomis vautis.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

dėl važinėjimo dviračiais. Pasak R.Sanderson, yra tikslas išsaugoti saugų parką visiems: ir važinėjantiems dviračiais, ir ateinantiems pasivaikščioti su vaikais.

Nuspręsti, kaip derėtų elgtis, iš tiesų sunku, nes vieni dviračiais važinėja tvarkingai, o kiti – labai greitai. Todėl taisyklė, kad dviratį pro pagrindinius parko vartus ir taku reikia vestis, nustatyta dėl saugumo. „Taisyklės su galutiniais patikslinimais bus pakabintos dar sykį. Pradžioje buvo sunku nu-

Natalija ir Danutė Mums labai patinka – stilius išlaikytas. Dėl šunų... Gal nereikėtų? Žiūrint, kokie šunys. Jei su šeimininku ir tvarkingi, tai nieko baisaus. O jeigu tik lakstyti, aišku, kad ne. Rūkyti čia tikrai nereikia, bet kad žmonės visai nerūkytų – nerealu. Dviračiais galėtų važinėti nebent šalutiniais takeliais, nes žmonės su vaikais eina ir turi vieni kitų saugotis.

O visą laiką veikiantis fontanas per daug brangiai kainuos.

spėti, kaip žmonės elgsis: kas pasiteisins, o kas – ne. Pirmą kartą Vilniuje įkurtas toks parkas ir natūralu, jog reikalingi eksperimentai, kad truputėlį labiau suvoktume ir suprastume visuomenės poreikius bei naudojimosi ypatumus“, – aiškino R.Sanderson.

Planuojama, kad taisyklės bus patvirtintos, tačiau kada, priklausys nuo savivaldybės administracijos direktoriaus. Laikinąsias taisykles ruošiamasi iškabinti šios savaitės pabaigoje arba kitą savaitę.

Ankstė ir Edgaras Mūsų šuniukui čia patinka. Bet ant žolės neturėtų leisti vedžioti, o ant takų juk nieko jie nepadarys. Kad dviračius leidžia tik vestis – nieko tokio, ilgiau pasivaikščios žmonės, parku pasigrožės. Pamatę rūkyti draudžiantį ženklą kiek nustebome, bet jeigu norisi, išėjimai netoli – galima išeiti. Būna, nuorūkų nepataiko į šiukšliadėžę, nepakelia, tad geriau būtų uždrausti. Jei fontanai apšviesti, galėtų veikti ir naktį, juk apšvietimas daug nekainuoja.

 Pertvarka: rudeniui gerokai įpusėjus ne tik medžiai pakeis savo išvaiz-

dą. Šaltąjį metų laiką atsinaujinęs pasitiks ir sostinės gėlių turgus.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

proc. – užims gėlių turgus. Be gėlininkų, kaip buvo ir anksčiau, savo produkcija prekiaus ir keletas ūkininkų.

Turgelio darbo laikas nesikeis.

Kaip sakė įmonės vadovas, prekybos paviljonai ir toliau dirbs visą

parą, tad, prireikus gėlių naktį, bus galima čia atvykti ir jų įsigyti.

Kiek atsieis ši rekonstrukcija, pašnekovas nepatikslino. „Nepamenu, esu išvykęs, nenoriu prifantazuoti“, – nedaugžodžiavo G.Kazakas.

6

rugsėjo 19–25, 2013

miestas

Apie No­be­lio lau­rea­to pa­li­k Vil­tis, kad gal­būt ir Vilnius ga­li tu­rė­ ti No­be­lio pre­mi­ jos lau­rea­to ar­chy­ vą, neiš­si­pil­dė: ru­sų poe­to Jo­si­fo Brods­ kio dar­bų, fo­tog­ra­ fi­jų ir do­ku­men­tų ko­lek­ci­ją poe­to bi­ čiu­liai Ra­mū­nas ir Elia Ka­ti­liai per­da­vė JAV Stan­for­do uni­ ver­si­te­tui. Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja tik ap­gai­ les­tau­ja ne­ži­no­ju­si, kad toks lo­bis bu­vo Lie­tu­vo­je.

Vertė: bene 50 kg sveriantis J.Brodskio archyvas, kuriame – ir eilėraščiai, fotografijos, ir net laiškas tuomečiam TSRS vadui L.Brežnevui, – perduoti

likimas sukauptas Venclovų namuose.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Par­da­vė JAV uni­ver­si­te­tui

Ne kiek­vie­nas ži­no, kad pa­sau­ly­ je gar­sų ru­sų poe­tą, No­be­lio pre­ mi­jos lau­rea­tą J.Brods­kį daug kas sie­jo su Lie­tu­va, konk­re­čiai – su Vil­niu­mi. Bū­tent čia jis už­mez­ gė il­ga­me­tę drau­gys­tę su lie­tu­vių poe­tu To­mu Venc­lo­va, ku­ris nu­lė­ mė ir dar vie­ną J.Brods­kio pa­žin­tį su ki­tu No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tu, lie­tu­vių kil­mės len­kų poe­tu Czes­ ła­wu Mi­łos­zu. Čia J.Brods­kis at­ra­

do ir ki­tų sa­vo bi­čiu­lių, su ku­riais su­si­ra­ši­nė­jo ko­ne iki pat gy­ve­ni­ mo ga­lo. Dar ma­žiau kam ži­no­ma ir tai, kad jo drau­gas fi­zi­kos pro­ fe­so­rius R.Ka­ti­lius su žmo­na Elia čia su­kau­pė ga­na so­li­dų J.Brods­ kio rank­raš­čių, laiš­kų, nuo­trau­kų ar­chy­vą.

Tie­sa, prieš ke­lias die­nas ar­chy­ vas iš­ke­lia­vo į JAV – apie tai pra­ne­šė Ka­li­for­ni­jos vals­ti­jo­je esan­tis Stan­ for­do uni­ver­si­te­tas. Tai, kad ar­chy­ vas už ne­vie­ši­na­mą su­mą par­duo­tas pres­ti­ži­niam JAV uni­ver­si­te­tui, pa­ tvir­ti­no ir pa­ts R.Ka­ti­lius.

Ar­chy­vas, ku­ria­me su­kaup­ta daug iki iš­vyks­tant į JAV poe­to pa­ ra­šy­tų rank­raš­čių, ma­šin­raš­čių, per 150 fo­tog­ra­fi­jų ir net pa­ties pieš­ tų pie­ši­nių, taip pat jau iš JAV Ka­ ti­liams ra­šy­tų ke­lio­li­ka laiš­kų ir at­ vir­laiš­kių, uni­ver­si­te­tui per­duo­tas dar ge­gu­žę. Be­ne 50 kg sve­rian­čia­ me ar­chy­ve yra ir do­ku­men­tai, ku­ riuos J.Brods­kis tu­rė­jo pri­sta­ty­ti TSRS val­džios at­sto­vams prieš pri­ vers­ti­nę emig­ra­ci­ją, tarp jų – ir laiš­ kas Ko­mu­nis­tų par­ti­jos sek­re­to­riui Leo­ni­dui Brež­ne­vui. Ar­chy­vo ver­tę di­di­na ir tai, kad dau­gu­ma rank­raš­

čių bei ma­ši­nė­le spaus­din­tų ei­lė­raš­ čių – su ran­ka ra­šy­to­mis J.Brods­kio pa­sta­bo­mis, pa­tai­sy­mais.

Nie­kam ne­pra­ne­šė

Pats R.Ka­ti­lius, pa­klaus­tas, ar J.Brods­kio pa­li­ki­mu anks­čiau ne­ si­do­mė­jo Lie­tu­vos kul­tū­ros mi­nis­ te­ri­ja, ti­ki­no, kad nie­kam su­kaup­to lo­bio pla­čiai ne­rek­la­ma­vo. Jis pri­ pa­ži­no, kad šei­mai su ar­chy­vu skir­ tis bu­vo la­bai sun­ku, ta­čiau ap­si­ spręs­ti pri­ver­tė no­ras, kad jis bū­tų pa­sie­kia­mas kuo pla­čiau, – ar­chy­ vą J.Brods­kio bi­čiu­lis pa­pil­dė ir sa­ vo pa­ties gau­siais ko­men­ta­rais. „Aš vi­są­laik gal­vo­jau ir apie tai, kad ar­chy­vas ga­lė­tų lik­ti Lie­tu­vo­je, bet nu­spren­dė­me, jog ir ar­chy­vui, ir mū­sų šei­mai bus ge­riau, jei jis at­si­ durs ku­ria­me nors pa­sau­lio uni­ver­ si­te­tų. O ar­chy­vui svar­biau­sias da­ ly­kas ir yra priei­na­mu­mas. Nie­kam iš Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos apie tą ar­ chy­vą ne­pa­sa­ko­jau, aš jiems nie­ko ir ne­siū­liau, nes tuo­met būtų rei­kė­ ję įsi­pa­rei­go­ti. Aš nie­ko ne­kal­ti­nu, taip pat ne­kal­ti­nu ir sa­vęs. Kal­tin­ ti nė­ra ko – iš­ve­ži­mas bu­vo le­ga­lus, tai ne­bu­vo pa­skelb­ta kul­tū­ros ver­ ty­be Lie­tu­vo­je. Ne­su ko­kia įžy­my­ bė, tik fi­zi­kos pro­fe­so­rius, o Jo­si­fas – ži­no­mas, No­be­lio pre­mi­jos lau­ rea­tas, ir, ti­kiuo­si, da­bar, kai jo ar­ chy­vas at­si­dū­rė Stan­for­de, bus dar ži­no­mes­nis“, – paaiš­ki­no jis. Įti­ki­no T.Venc­lo­va

Žy­mės: J.Brods­kio poe­zi­jo­je ne­ma­žai kal­ba­ma apie Vil­nių – ei­lė­raš­čių skir­ta ir Lie­jyk­los gat­vei, kur tuo­me­

čia­me Ka­ti­lių bu­te per vieš­na­gę bu­vo ap­si­sto­jęs poe­tas.

Pro­fe­so­rius pri­pa­ži­no, kad gau­ siau­sius mo­der­nio­sios li­te­ra­tū­ros ar­chy­vus yra su­kau­pęs JAV Jei­

lio uni­ver­si­te­tas, ku­riam ant­ro­ je J.Brods­kio gy­ve­ni­mo pu­sė­je su­ kaup­tą ar­chy­vą po poe­to mir­ties per­da­vė jo šei­ma. Čia sa­vo rank­raš­ čius bei ki­tus do­ku­men­tus pa­li­ko ir uni­ver­si­te­te dau­gy­bę me­tų dės­ tęs J.Brods­kio bi­čiu­lis T.Venc­lo­va.

Bū­tent Jei­lio uni­ver­si­te­tui R.Ka­ ti­lius pra­džio­je ir ke­ti­no per­duo­ ti su­kaup­tą J.Brods­kio pa­li­ki­mą.

Ta­čiau moks­lo įstai­gai, jau tu­rin­ čiai vie­ną, „ame­ri­kie­tiš­ką“, poe­to ko­lek­ci­ją, prieš ke­le­rius me­tus ne­ pa­ro­džius di­des­nio su­si­do­mė­ji­mo, nu­spręs­ta kreip­tis į Stan­for­dą.

Nusp­ren­dė­me, kad ir ar­chy­vui, ir mū­ sų šei­mai bus ge­riau, jei jis at­si­durs ku­ ria­me nors pa­sau­lio uni­ver­si­te­tų. „Šei­mo­se pa­lik­ti to­kių ar­chy­ vų nė­ra pra­smės, ne­bent bū­tų jau­nas žmo­gus, ku­ris la­bai ak­ty­ viai tuo do­mė­tų­si. Ne­no­riu peik­ ti Lie­tu­vos ar­chy­vų, ta­čiau jų pa­ nau­do­ji­mo ga­li­my­bės, pa­ly­gin­ti su ame­ri­kie­tiš­kų, – ne to­kios pla­ čios. Mums, kaip ir Cz.Mi­łos­zui ar T.Venc­lo­vai, at­ro­dė, kad rei­kia, jog vis­kas at­si­dur­tų tuo­se stam­biuo­ siuo­se ar­chy­vuo­se. Vie­nas to­kių – Sankt Pe­ter­bur­go vie­šo­ji bib­lio­ te­ka, va­di­na­mo­ji „Pub­lič­ka“. Bet ten gy­ve­na ga­na daug J.Brods­kio

7

rugsėjo 19–25, 2013

miestas

ki­mą sužinota tik jo netekus Per­se­kio­tas, trem­tas, ap­do­va­no­tas Jo­si­fas Alek­sand­ro­vi­čius Brods­kis

i Stanfordui, tiesa, nemažas poeto paMar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

drau­gų, ku­rie taip pat daug ką jo tu­ri. Be to, „Pub­lič­ka“ net ne­leis­ tų pa­ma­ty­ti jo laiš­kų. Tad T.Venc­ lo­va, iš Ry­gos ki­lęs Stan­for­do pro­ fe­so­rius La­za­ras Fleish­man­nas, taip pat šio uni­ver­si­te­to lei­di­nio žur­na­lis­tė, li­te­ra­tū­ros ty­ri­nė­to­ ja Cynt­hia Ha­ven ir re­ko­men­da­ vo ar­chy­vą Stan­for­dui, ku­ris yra vie­nas pres­ti­žiš­kiau­sių pasauly­ je. To­dėl, ma­nau, jis tin­ka la­biau nei bet ku­ris ki­tas“, – spren­di­mą paaiš­ki­no R.Ka­ti­lius.

Ei­lė­raš­čiai – do­va­na prie ka­vos

Anot jo, J.Brods­kio nuo­trau­kų at­ si­ras­da­vo įvai­rio­mis ap­lin­ky­bė­mis, laiš­kus jis siun­tė jau emig­ra­vęs į JAV, o sa­vo ei­lė­raš­čių juod­raš­čių tie­siog pa­lik­da­vo atė­jęs į sve­čius. „Tuo­me­čia­me Le­ning­ra­de mes gy­ve­no­me ar­ti vie­ni ki­tų, tai jis atei­da­vo va­ka­re at­si­ger­ti ka­vos, tai ką pa­ra­šo, at­si­ne­ša ir pa­lie­ka. Pas­ kui jis, aiš­ku, ei­lė­raš­čius keis­da­vo, tai­sy­da­vo, bet ar­chy­vui bū­tent tie juod­raš­čiai ir įdo­miau­si“, – sa­kė pro­fe­so­rius.

R.Ka­ti­lius su J.Brods­kiu su­si­pa­ ži­no 1966-ai­siais – jis, nors tuo me­tu ir stu­di­ja­vo Le­ning­ra­de as­ pi­ran­tū­ro­je, su žmo­na Elia gy­ve­ no Vil­niu­je. Juos su­ve­dė bend­ras R.Ka­ti­liaus ir J.Brods­kio drau­gas ra­šy­to­jas And­re­jus Ser­ge­je­vas. „Tuo me­tu Jo­si­fas iš­gy­ve­no itin sun­kų pe­rio­dą, tad And­re­jus nu­ spren­dė jį pra­blaš­ky­ti, pa­kvie­tė į Vil­nių. Jo­si­fas gy­ve­no pas mus sa­ vai­tę, va­ži­nė­jo­me vi­sur – į Kau­ną, į Tra­kus, jis pa­ts vie­nas bu­vo nu­

Universalumas: 1972 m. balandžio 20 d. J.Brodskio pieštas piešinys,

kuriame pavaizduoti Ramūnas ir Eia Katiliai, apraudantys J.Brodskio išvykimą į Armėniją, saugomas Venclovų namuose.

vy­kęs net į Pa­lan­gą – vė­liau at­ si­ra­do ir ei­lė­raš­čių su prie­ra­šu „Pa­lan­ga“. Po ku­rio lai­ko vėl per­ si­kė­lė­me į Le­ning­ra­dą ir at­si­tik­ti­ nai at­si­dū­rė­me gre­ti­mo­se gat­vė­se.

Iki pat jo emig­ra­ci­jos še­še­rius me­ tus mes la­bai ar­ti­mai drau­ga­vo­me – kar­tais su­si­tik­da­vo­me ir po du­ kart per die­ną. Vė­liau, jam iš­vy­kus į JAV, bend­ra­vo­me laiš­kais“, – pa­ sa­ko­jo R.Ka­ti­lius.

Vie­šin­ti su­mos ne­lei­do

Už kiek uni­ver­si­te­tas nu­pir­ko ar­ chy­vą, R.Ka­ti­lius ti­ki­no ne­ga­lin­tis at­skleis­ti ne dėl to, kad ne­no­rė­tų, ta­čiau dėl pa­si­ra­šy­tos su­tar­ties są­ ly­gų. „Su­tar­ty­je nu­ro­dy­ta, kad nė vie­ na pu­sė su­mos ne­skel­bia. Tai – ne ma­no, o jų pa­čių są­ly­ga. O kiek man ir ma­no žmo­nai li­ko gy­vent?

Gal ko­kį de­šimt me­tų. Taip, su­ma iš ša­lies gal ir at­ro­dy­tų ne­ma­ža. Bet jei de­šim­čiai me­tų iš­da­ly­tu­me, ta su­ma kas mė­ne­sį bū­tų ver­ta gy­ve­ ni­mo mi­ni­mu­mo Lie­tu­vo­je“, – at­ sklei­dė pro­fe­so­rius.

50

kg

svėrė Katilių sukauptas J.Brodskio archyvas.

Komentarai Ša­rū­nas Bi­ru­t is Kul­tū­ros mi­nist­ras

A

p­gai­les­tau­ja­me, kad tas ar­ chy­vas ne­l i­ko Lie­t u­vo­je.

Mi­n is­te­r i­ja suin­te­re­suo­ta, kad mū­sų išei­v i­jos me­n i­ nin­k ų ar ki­t ų gar­s ių žmo­n ių dar­b ai, ar­c hy­vai lik­t ų Lie­t u­vo­je, – šiuo me­ tu vi­ce­m i­n ist­rai kaip tik spren­d žia klau­s i­m ą, kaip in­ven­to­r i­z uo­t i tuos įvai­r ius dar­bus, įver­t in­t i, ne­t gi grą­ žin­t i juos į Lie­t u­vą, jei jie yra iš­vež­t i.

Bet už pirm­ta­k ų dar­bus ne­ga­l i­me at­ sa­k y­t i, ne­s ii­ma­me ver­t in­t i, kas kiek pa­da­rė, kas ne. Ki­t a ver­t us, su­ž i­no­t i apie to­k ias ver­t y­bes, kai pa­ts jų tu­r in­ tis žmo­g us ne­skel­bia apie jas, taip pat su­dė­t in­ga.

gi­mė Le­ning­ra­de žy­dų šei­mo­je 1940 m. Tė­vas Alek­sand­ras bu­vo pro­fe­sio­ na­lus fo­tog­ra­fas, dir­bęs so­vie­tų jū­rų lai­vy­ne, ma­ma Ma­ri­ja – ver­tė­ja. Šei­ma gy­ve­no itin skur­džiai, bu­vo mar­gi­na­ li­zuo­ta ir dėl sa­vo tau­ty­bės, jiems te­ ko iš­gy­ven­ti Le­ning­ra­do ap­siaus­tį, ba­ dau­ti. Itin ne­pak­lus­nus paaug­lys Jo­si­ fas, su­lau­kęs 15 me­tų, me­tė mo­kyk­lą, įsi­dar­bi­no fab­ri­ke fre­zuo­to­ju (spren­di­ mas bu­vo su­si­jęs ir su pro­ble­mo­mis mo­kyk­lo­je, ir su no­ru fi­nan­siš­kai pa­lai­ ky­ti šei­mą), tuo pat me­tu ne­sėk­min­gai ban­dė įsto­ti į po­van­de­ni­nių lai­vų jū­ rei­vių mo­kyk­lą. Net­ru­kus pa­no­ro tap­ ti gy­dy­to­ju, dir­bo mor­ge, vė­liau – įvai­ rius ki­tus dar­bus, pa­vyz­džiui, ka­ti­li­nės kū­ri­ku lai­ve, ne­tgi švy­tu­rio sar­gu, ke­ le­rius me­tus da­ly­va­vo įvai­rio­se geo­ lo­gi­nė­se eks­pe­di­ci­jo­se. Tuo pat me­tu J.Brods­kis la­bai daug, nors ir pa­dri­kai, skai­tė, dau­giau­sia poe­zi­ją, fi­lo­so­fi­nę ir re­li­gi­nę li­te­ra­tū­rą, sa­va­ran­kiš­kai mo­ kė­si ang­lų, len­kų kal­bų.

vi­mu, po ke­lių mė­ne­sių iš tie­sų bu­vo nu­teis­tas ir iš­trem­tas į Ar­chan­gels­ko sri­tį, No­rins­ka­jos kai­mą.

1959-ai­siais su­si­pa­ži­no su gar­siais

Ši su­fab­ri­kuo­ta by­la ne­li­ko ne­pas­

poe­tais ir me­ni­nin­kais – Jev­ge­ni­ju­ mi Rei­nu, Ana­to­li­ju­mi Nai­ma­nu, Vla­ di­mi­ru Uf­lan­du, Bu­la­tu Oku­dža­va, Ser­ge­ju­mi Dob­la­to­vu. Be­je, jo poe­ti­nį sko­nį for­ma­vo ir Osi­po Man­delš­ta­ mo, Bo­ri­so Sluc­kio, Ma­ri­nos Cve­ta­je­ vos, Anos Ach­ma­to­vos, su ku­riais jis ne­tru­kus taip pat su­si­pa­ži­no, kū­ry­ba.

Nors ra­šy­ti, kaip pa­ts yra už­si­mi­nęs, J.Brods­kis pra­dė­jo bū­da­mas 18-os, pir­mą­kart vie­šai su sa­vo poe­zi­ja pa­ si­ro­dė 1960-ųjų va­sa­rį Poe­tų tur­ny­ re – jo ei­lė­raš­tis „Žy­dų ka­pi­nės“ su­kė­ lė tik­rą skan­da­lą. 1960-ai­siais su drau­ gu, bu­vu­siu pi­lo­tu Ole­gu Šach­ma­to­ vu, su­kū­rė pla­ną, kaip pa­grob­ti lėk­ tu­vą ir iš­skris­ti už ge­le­ži­nės TSRS už­ dan­gos, ta­čiau tam ne­si­ry­žo. O.Šach­ ma­to­vas ne­tru­kus bu­vo su­lai­ky­tas KGB dėl ne­tei­sė­to gink­lų lai­ky­mo, iš­ si­da­vė apie pla­ną – J.Brods­kį ne­tru­ kus taip pat su­lai­kė KGB, ta­čiau pa­ lei­do po dvie­jų pa­rų.

Tik­ro­sios J.Brods­kio pro­ble­mos su

sis­te­ma pra­si­dė­jo 1963-iųjų pa­bai­go­ je, po straips­nio laik­raš­ty­je „Va­ka­ri­nis Le­ning­ra­das“, ku­rį pa­si­ra­šė trys au­to­ riai – M.Med­ve­de­vas, Ja­ko­vas Ler­ne­ ris ir An­ta­nas Jo­ny­nas. Straips­ny­je bu­ vo pa­teik­tos ne­va J.Brods­kio poe­zi­jos ci­ta­tos (iš tie­sų tai bu­vo poe­to Dmit­ri­ jaus Ba­bi­še­vo ci­ta­tos, taip pat ir vie­na tik­rai iš J.Brods­kio ei­lė­raš­čio, ta­čiau ji bu­vo iš­trauk­ta iš kon­teks­to, su­jung­ ta su ki­to­mis ei­lu­tė­mis, kol ga­liau­siai bu­vo pa­teik­ta su rea­ly­be nie­ko bend­ ra ne­tu­rin­ti min­tis „My­liu aš sve­ti­mą tė­vy­nę“). Ta­me pa­čia­me lei­di­ny­je po ke­lių mė­ne­sių pa­si­ro­dė skai­ty­to­jų rei­ka­la­vi­mas „nu­teis­ti vel­tė­dį Brods­ kį“, tai­gi poe­tas, ap­kal­tin­tas vel­tė­džia­

te­bė­ta ir Va­ka­ruo­se – ru­sų in­te­li­gen­ tų pa­stan­go­mis ir dėl Va­ka­rų spau­ dos pro­tes­tų 1965 m. gruo­dį, po to, kai teis­mo po­sė­džio ste­nog­ra­ma ir ke­lio­li­ka J.Brods­kio ei­lė­raš­čių bu­vo iš­spaus­din­ta Niu­jor­ke, poe­tas pa­leis­ tas iš trem­ties. Nors jo ei­lė­raš­čiai, sa­ vai­me su­pran­ta­ma, ne­bu­vo spaus­ di­na­mi be­veik iki pat TSRS žlu­gi­mo, J.Brods­kio poe­zi­jos nuo­ra­šai ke­lia­vo iš ran­kų į ran­kas.

1972 m. pa­va­sa­rį jam bu­vo leis­ta

pa­si­rink­ti – ka­lė­ji­mas ir pri­vers­ti­nis gy­dy­mas psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nė­se ar­ ba trem­tis, tad jis iš pra­džių iš­vy­ko į Aust­ri­jos sos­ti­nę Vie­ną, vė­liau ga­vo pa­siū­ly­mą dės­ty­ti Mi­či­ga­no uni­ver­ si­te­te, ki­tuo­se JAV uni­ver­si­te­tuo­se, jo poe­zi­ja bu­vo ver­čia­ma į ang­lų kal­bą, 1986-ai­siais jis iš­lei­do ir pir­mą­jį poe­zi­ jos rin­ki­nį ang­lų kal­ba „Less than one“ („Ma­žiau nei vie­nas“ – angl.). J.Brods­ kio ei­lė­raš­čius į lie­tu­vių kal­bą dau­ giau­sia ver­tė jo bi­čiu­lis T.Venc­lo­va, taip pat Al­gir­das Pa­tac­kas, Si­gi­tas Ge­ da, Mar­kas Zin­ge­ris.

1983 m. mi­rė J.Brods­kio mo­ti­na, 1984

m. – tė­vas, ta­čiau so­vie­tų val­džia jam į tė­vų lai­do­tu­ves taip ir ne­lei­do at­vyk­ti.

Net ke­lis kar­tus J.Brods­kis lan­kė­si

Vil­niu­je, apie čia pa­tir­tus įspū­džius by­lo­ja ir jo poe­zi­ja – ei­lė­raš­čių cik­las „Lie­tu­viš­kas di­ver­tis­men­tas“, mi­ni poe­ma „Lie­tu­viš­kas nok­tiur­nas“.

J.Brods­kis taip pat ra­šė pje­ses, ver­

tė iš ang­lų, len­kų, net lie­tu­vių (T.Venc­ lo­vos ei­lė­raš­čius) kal­bos. 1987-ai­siais poe­tas įver­tin­tas No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­ja. J.Brods­kis mi­rė 1996 m. Niu­ jor­ke, pa­lai­do­tas Ve­ne­ci­jo­je.

To­mas Venc­lo­va

Poe­tas, J.Brods­kio bi­čiu­lis

S

tan­for­do uni­ver­si­te­te yra daug ar­chy­vi­nės me­džia­gos iš vi­so pa­sau­lio, be­je, ir lie­tu­viš­kos, – ne­ma­tau nie­ko blo­go, kad J.Brods­kio me­džia­ga ten pa­te­ko. Ten ji leng­vai priei­na­ma vi­so pa­sau­lio moks­ li­nin­kams, ir iš vi­so Stan­for­das yra ant­ ras ar tre­čias pa­gal pres­ti­žą uni­ver­si­te­ tas pa­sau­ly­je (po Har­var­do ir, tur­būt, Oks­for­do). Rei­kė­tų pa­mi­nė­ti, kad ne­ma­ žai me­džia­gos apie J.Brods­kį yra mu­zie­ ju­je Venc­lo­vų na­muo­se (Pa­mėn­kal­nio g. 34), ten ren­gia­mos ir jo pa­ro­dos, bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­ma tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ci­ ja apie jį bei jo ry­šius su Lie­tu­va. Prie vi­ so to daug pri­si­dė­jo Ka­ti­lių šei­ma.

Likimas: 1972-ųjų birželio 4-ąją J.Brodskis buvo įsodintas į lėktuvą,

skrendantį į Vieną, ir niekada nebegrįžo į tėvynę. Tai – paskutinė jo fotografija, daryta TSRS teritorijoje.

8

rugsėjo 19–25, 2013

miestas

Tvar­ka­raš­čiai vėl kei­čia­mi Lie­pos 1-ąją pra­dė­ta įgy­ven­din­ti vie­šo­jo trans­por­to re­for­ma vis dar nesu­lau­kia pabaigos. Vie­ni gy­ven­to­jai pokyčių pra­šo, ki­ ti jais pik­ti­na­si. Aiš­ku vie­na – tų po­ky­čių dar bus, ar­ti­miau­si – nuo spa­lio 1 d.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Kei­sis tvar­ka­raš­čiai

Rug­sė­jo 1 d. bu­vo įvyk­dy­ta ne­ma­žai vie­šo­jo trans­por­to po­ky­čių. Tai da­ ro­ma nuo­lat – at­si­žvel­giant į ke­lei­ vių srau­tus, gy­ven­to­jų pra­šy­mus.

Be­je, at­ro­do, kad pa­sta­rie­ji iš tie­sų ei­na mies­to val­džiai į au­sį. Tik bė­ da, kad pa­čių gy­ven­to­jų nuo­mo­nės ne­su­tam­pa: vie­ni pra­šo, ki­ti dėl tų pa­pra­šy­tų po­ky­čių pyks­ta.

Rug­sė­jo 16 d. bu­vo pa­ko­re­guo­ ti tri­jų au­to­bu­sų marš­ru­tų – 21, 22, 116 – ir vie­no tro­lei­bu­sų marš­ ru­to – 7 – tvar­ka­raš­čiai. Kaip tei­ gė „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gų“ Vie­šo­ jo trans­por­to de­par­ta­men­to va­do­vo pa­rei­gas lai­ki­nai ei­nan­ti Mo­des­ta Gu­sa­ra­vie­nė, 21 au­to­bu­sų marš­ru­ to Lazdynėliai–Lazdynai–Centras tvar­ka­raš­čiai pa­ko­re­guo­ti at­si­žvel­ giant į gy­ven­to­jų pra­šy­mus, bu­vo su­vie­no­din­ti in­ter­va­lai tarp rei­sų.

22 marš­ru­to Lazdynai–Oslo gatvė–Centras tvar­ka­raš­tis, jos tei­gi­ mu, pa­keis­tas at­si­žvel­giant į ke­lei­vių srau­tus: iki pa­kei­ti­mo šiuo marš­ru­tu

va­ži­nė­jo ke­tu­ri dvia­šiai (trum­pi) au­ to­bu­sai, da­bar va­žiuo­ja du dvia­šiai ir du tria­šiai (il­gi) au­to­bu­sai. „Sie­kiant pa­ge­rin­ti ke­lio­nes šiuo marš­ru­tu, tria­šiai au­to­bu­sai pa­skir­ ti kai ku­riais rei­sais per pi­ką, tru­pu­tį pa­keis­tas tvar­ka­raš­tis. 116 au­to­bu­ sų marš­ru­to Žvėrynas–Gudelių ši­

Bė­da, kad pa­čių gy­ ven­to­jų nuo­mo­ nės ne­su­tam­pa: vie­ ni pra­šo, ki­ti dėl tų pa­pra­šy­tų po­ky­čių pyks­ta.

las–Bukčiai po­ky­čiams įta­kos tu­ rė­jo Vil­niaus Žvė­ry­no gim­na­zi­jos pa­mo­kų lai­kas, kai ku­rie rei­sai pri­ de­rin­ti prie jo. Kal­bant apie 7 tro­lei­ bu­sų marš­ru­tą Pašilaičiai–Justiniš­ kės–Žvėrynas–Stotis, pa­di­din­tas di­des­nių tro­lei­bu­sų („So­la­rio“ mar­ kės) skai­čius iki 8. Iki šiol iš 22 šio

Dė­me­sio: kas­dien vie­šo­jo trans­por­to nau­jie­nų ne­se­kan­tiems vil­nie­čiams siū­lo­ma bū­ti ati­des­niems ir daž­

niau tik­rin­ti au­to­bu­sų bei tro­lei­bu­sų tvar­ka­raš­čius sto­te­lė­se.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

žiū­rė­jau tvar­ka­raš­tį ir pa­ma­čiau, kad jis vėl pa­keis­tas“, – pik­ti­no­si tą­kart itin sku­bė­ju­si vil­nie­tė.

Pyk­ti ga­li­ma ne­bent dėl to, kad esi pri­vers­tas nau­jie­nas tik­rin­tis kas­ dien. Bū­tent tai ir tu­ri da­ry­ti gy­ven­ to­jai, nuo­lat be­si­nau­do­jan­tys vie­ šuo­ju trans­por­tu. Vi­si marš­ru­tų ar tvar­ka­raš­čių po­ky­čiai skel­bia­mi in­ ter­ne­to tink­la­la­py­je www.vil­niust­ rans­port.lt, so­cia­li­nia­me tink­la­la­py­je www.fa­ce­book.com/susisiekimo.pa­ slau­gos. Sa­vi­val­dy­bės įmo­nės „Su­ si­sie­ki­mo pa­slau­gos“ dar­buo­to­ jai gy­ven­to­jus įspė­ja bū­ti ati­džius ir vie­šo­jo trans­por­to sto­te­lė­se – daž­ niau už­mes­ti akį į tvar­ka­raš­čius.

ko. Tai reiš­kia vie­na – po­ky­čių bu­ vo ir bus dar ne vie­nas. Tie­sa, ne vi­si jie to­kie jau blo­gi. Nuo spa­lio 1 d. at­si­ras nau­jas – 65 – au­to­bu­sų marš­ru­tas Ožkiniai–Naujieji Ver­ kiai–Balsiai–Pagubė–Bireliai. „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­goms“ ir „Vil­niaus vie­ša­jam trans­por­tui“ at­li­kus ke­lei­vių srau­tų ty­ri­mus pa­ grin­di­nė­se mies­to sto­te­lė­se, kaip tei­gė lai­ki­no­ji Vie­šo­jo trans­por­to de­par­ta­men­to va­do­vė, bu­vo nu­ tar­ta kai ku­riuos marš­ru­tus pa­pil­ dy­ti trans­por­to prie­mo­nė­mis. „Re­mian­tis tiek ty­ri­mų, tiek skun­dų ir pra­šy­mų duo­me­ni­mis, bu­vo pa­da­ry­tos sku­bios iš­va­dos ir priim­ti spren­di­mai. At­siž­vel­giant į marš­ru­tų ap­kro­vą, pa­di­din­tas aš­ tuo­nių marš­ru­tų – 46, 49, 50, 56, 58, 73, 115 au­to­bu­sų ir 7-o tro­lei­bu­sų – trans­por­to prie­mo­nių skai­čius“, – de­ta­li­za­vo M.Gu­sa­ra­vie­nė.

marš­ru­to trans­por­to prie­mo­nių „So­la­rio“ mar­kės tro­lei­bu­sų bu­vo 5“, – ne­se­niai įvyk­dy­tus po­ky­čius var­di­jo M.Gu­sa­ra­vie­nė.

Teks bū­ti ati­des­niems

Po­ky­čių pra­šę gy­ven­to­jai lie­ka pa­ ten­kin­ti, kad jie įvyk­dy­ti, o apie tai nie­ko ne­gir­dė­ję vil­nie­čiai skun­ džia­si ne­bu­vę in­for­muo­ti. Į re­dak­ ci­ją pa­skam­bi­nu­si Laz­dy­nų gy­ven­ to­ja reiš­kė ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, esą bu­vo įvyk­dy­tos nie­kur ne­skelb­tos per­mai­nos. „Nuo­lat va­žiuo­ju 21 marš­ru­to au­to­bu­su, tvar­ka­raš­tį ži­nau atmin­ ti­nai, to­dėl kas­dien tik­rai ne­ki­ šu no­sies tik­rin­ti, ar kas nors ir vėl ne­pa­si­kei­tė. Ir štai atei­nu pir­ma­ die­nį (rug­sė­jo 16 d. – red. pa­st.) į sto­te­lę, lau­kiu lau­kiu, o au­to­bu­so kaip nė­ra, taip nė­ra. Na, ži­no­ma, lai­ku ne­su­lau­ku­si au­to­bu­so, per­

At­si­ras nau­jas marš­ru­tas

Mies­tas jau įmer­kė ko­jas į vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mos re­for­mą, tai­ gi na­tū­ra­lu, kad sie­kiant iš­tai­sy­ti sku­bo­tus spren­di­mus pri­reiks lai­

Van­da­lų me­džiok­lė Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Tre­čia­die­nio ry­te vil­nie­čiams pa­ ste­bė­jus, kad bu­vu­sio Lie­tu­vos ki­ no teat­ro fa­sa­dą puo­šian­tis pie­ ši­nys su­bjau­ro­tas, so­cia­li­niuo­se tink­luo­se pa­pli­to siū­ly­mai at­si­ly­ gin­ti tiems, ku­rie su­ras van­da­lus.

Vil­niaus gat­vės me­no fes­ti­va­ly­ je „Vil­nius Street Art“ gi­męs kū­ri­ nys va­di­na­mai­siais ta­gais su­bjau­ ro­tas nak­tį į tre­čia­die­nį. Fes­ti­va­lio va­do­vė ti­ki­na, kad tai pa­da­rę as­ me­nys ne­liks ne­nu­baus­ti, o so­cia­ li­niuo­se tink­luo­se jau agi­tuo­ja­ma telk­tis į nu­si­kal­tė­lių paieš­ką. „Man­hun­tas ne­ma­din­ga, bet su­ mo­kė­siu 100 tik­rų lie­tu­viš­kų pi­ni­ gų tam, kas duos pa­tik­rin­tos in­fo apie ši­tą dal­ba­jo­bą bom­be­rį. Taip

pat kvie­čiu pri­si­jung­ti prie ak­ci­ jos „Su­rask dal­ba­jo­bą ir nuei­ki­me drau­ge iš­purkš­ti da­žais jo snu­kio bei ge­rai ap­spar­dy­ti šon­kau­lių“.

Neį­ti­kė­ti­nas idio­tas“, – sa­vo feis­ bu­ko pro­fi­ly­je ra­šo ži­no­mas tink­ la­raš­ti­nin­kas My­ko­las Kleck. „To taip ne­pa­lik­si­me. Me­no kū­ ri­nys tu­ri sa­vo ver­tę, da­bar kal­ba­ mės su tei­si­nin­kais ir tik­rai im­si­ mės veiks­mų, ko­kių – dar paaiš­kės.

Jei gat­vės kul­tū­ros at­sto­vai ne­su­ ge­ba kū­ry­bin­gai pa­žiū­rė­ti į to­kius da­ly­kus, mes tik­rai to ra­miai ne­pa­ lik­si­me“, – tvir­ti­no „Vil­nius Street Art“ va­do­vė Ūla Amb­ra­sai­tė.

Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas taip pat su­sku­bo rea­guo­ti. Van­da­ lų veiks­mą jis pri­ly­gi­no į aikš­tę iš­ bė­gu­sio nuo­ga­liaus su­ga­din­toms fut­bo­lo rung­ty­nėms.

Užk­liu­vo: uni­ka­lus pie­ši­nys bu­vo su­dar­ky­tas nak­tį į tre­čia­die­nį – tai

vil­nie­čiai pa­ste­bė­jo tik pa­ry­čiais.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

9

rugsėjo 19–25, 2013

miestiečiai

Vil­nius jau­nų­jų vers­li­nin­kų aki­mis ny­rai, sma­gu ir pa­čiam da­ly­vau­ti, ir ste­bė­ti.

Jau­nie­ji vil­nie­čiai vers­li­nin­kai – 26-erių Lau­ry­nas Ma­ze­liaus­kas ir 25-erių Ed­mun­ das Lik­ša – džiau­gia­si be­si­kei­čian­čiu mies­tu ir yra įsi­ti­ki­nę, kad Vil­niui rei­kia nau­jo­vių.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Prieš ke­le­tą me­tų da­ly­va­vęs Var­ šu­vo­je vy­ku­sio­je gė­ri­mų ir mais­to pa­ro­do­je ir su­si­ža­vė­jęs, kaip pa­ts sa­kė, iš­skir­ti­niu pre­kės ženk­lu, E.Lik­ša iš jos par­si­ve­žė idė­ją – pra­ dė­ti sa­vo vers­lą. Vė­liau pa­si­da­li­ jęs min­ti­mis su sa­vo stu­di­jų drau­ gu L.Ma­ze­liaus­ku ta idė­ja už­krė­tė ir jį. Il­gai svars­tę ir at­sa­kin­gai vis­ ką pa­svė­rę mai­ti­ni­mo vers­lo or­ga­ ni­za­vi­mą bai­gę vai­ki­nai nu­spren­dė pa­ban­dy­ti. Me­tę tu­rė­tus dar­bus jie vi­siš­kai at­si­da­vė sa­vo įkur­tai įmo­ nei. Juo­du pu­sę me­tų ra­šė vers­lo pla­ną ir da­bar džiau­gia­si, kad šis kol kas pui­kiai pa­si­tei­si­na.

Čia daug įvai­rių žmo­nių, at­ro­do, kad vi­si čia tu­ri ką veik­ti, tu­ri sa­vo ni­šą. „Ne­kū­rė­me vers­lo va bank, vis­ kas bu­vo ge­rai ap­gal­vo­ta. Džiau­gia­ mės, kad mū­sų pro­duk­tas ži­no­mas jau ga­na di­de­lei sos­ti­nės au­di­to­ri­ jai“, – apie Vo­kie­ti­jo­je su­kur­tus ir ga­mi­na­mus li­mo­na­dus, ku­riuos im­por­tuo­ja į mū­sų ša­lį, sa­kė vie­ nas įmo­nės „Thirst Kil­lers“ įkū­rė­ jų L.Ma­ze­liaus­kas.

Pak­laus­ti, ar Vil­niui to rei­kia, jau­nie­ji vers­li­nin­kai net ne­dve­jo­

– Ar Vil­nius yra ta vie­ta, kur ge­riau­sia gy­ven­ti?

Lau­ry­nas: – Tas ba­na­lus po­sa­ kis: „Vi­sur ge­rai, bet na­mie – ge­ riau­sia“, ma­nau, šiuo at­ve­ju tin­ ka. Bu­vo ga­li­my­bių lik­ti sve­tur, bet grį­žau ir da­bar ne­si­blaš­kau. Vi­sa­da sma­gu iš­vyk­ti, pa­ke­liau­ti, bet vi­sa­ da trau­kia grįž­ti na­mo.

Ed­mun­das: – Man taip pat te­ ko gy­ven­ti už­sie­ny­je. Na­mo trau­ kia ne tik pa­ts mies­tas, la­biau­siai – čia gy­ve­nan­tys drau­gai.

da­mi cho­ru at­sa­kė: „Taip.“ Abu čia gi­mę ir užau­gę, tu­rė­ję ga­li­my­ bių pa­gy­ven­ti sve­tur, jie vis dėl­ to su­grį­žo į Vil­nių, nes, kaip pa­ tys tvir­ti­no, na­mai vi­sa­da trau­kia.

Apie juos su jau­nai­siais vers­li­nin­ kais ir pa­si­kal­bė­jo­me.

– Abiem te­ko pa­gy­ven­ti už­sie­ ny­je, o tai lei­džia dar ge­riau ver­tin­ti sa­vo mies­tą. Kaip, jū­ sų aki­mis, per tiek me­tų pa­si­ kei­tė Vil­nius?

Lau­ry­nas: – Iš tie­sų ža­vi, kad mies­tas tam­pa vis eu­ro­pie­tiš­kes­ nis, žmo­nės – to­le­ran­tiš­kes­ni nau­ jiems da­ly­kams, to­kiems kaip fes­ ti­va­liai, ren­gi­niai, ku­rių sos­ti­nė­je gau­su. Prit­rau­kia­me tu­ris­tų, o tai di­de­lis pliu­sas. Vil­nius jau­kus, gal ir ma­žas, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis Eu­ ro­pos sos­ti­nė­mis, bet vi­siems drau­ giš­kas – tiek tu­ris­tams, tiek iš ki­tų mies­tų at­vy­ku­siems. Čia daug įvai­ rių žmo­nių, at­ro­do, kad vi­si čia tu­ ri ką veik­ti, tu­ri sa­vo ni­šą. Ma­nau, Vil­niu­je yra ne­ma­žai ga­li­my­bių, iš čia bėg­ti kol kas tik­rai ne­si­no­ri.

Ed­mun­das: – Pa­tin­ka, kad Vil­nius tu­ri iš­si­kė­lęs tiks­lą iki 2020-ųjų tap­ti mo­der­niau­sia sos­ti­ne Ry­ tų Eu­ro­po­je. Ski­ria­ma daug dė­me­ sio, kad bū­tų pri­trauk­ta in­ves­ti­ci­jų.

At­si­rado už­sie­nio įmo­nių ka­pi­ta­lo Lie­tu­vo­je, tai ska­ti­na jau­ni­mą čia lik­ti. Man Vil­nius yra mo­der­nus, bet kar­tu iš­lai­kan­tis ma­žo mies­ te­lio jau­ku­mą. Ža­vi jo ar­chi­tek­tū­ ra, džiu­gi­na, kad mies­te tu­ri­me tiek

– Kaip ver­ti­na­te mies­to val­ džios ku­ria­mas nau­jo­ves?

Ed­mun­das: – Tei­gia­mai ver­ti­nu oran­ži­nių dvi­ra­čių sis­te­mą, bet la­ bai pa­si­gen­du iš­vys­ty­tos inf­rast­ ruk­tū­ros, ypač mie­ga­muo­siuo­ se ra­jo­nuo­se. Pa­tin­ka, kad dau­gė­ja mies­to ren­gi­nių, kad žmo­nės ra­ gi­na­mi išei­ti į gat­vę, ska­ti­na­mas bend­ru­mo jaus­mas.

Lau­ry­nas: – Ma­ne džiu­gi­na, kad mies­tas tu­ri tiek daug sa­vo ren­gi­ nių, fes­ti­va­lių. Tiek teat­rų – pa­ts la­bai mėgs­tu teat­rą, – tiek kon­cer­ tų, ki­no.

Trau­ka: už­sie­ny­je pa­gy­ve­nę du vil­nie­čiai Lau­ry­nas (kairėje) ir Ed­mun­

das su­grį­žo į gim­tą­jį mies­tą, ėmė­si vers­lo ir to ne­si­gai­li.

ža­lu­mos – Pa­vil­nių, Ver­kių, Ne­ries re­gio­ni­niai par­kai ir ki­ti.

– Kas yra to­bu­las lais­va­lai­kis sos­ti­nė­je?

Ed­mun­das: – Tu­riu šu­nį, tad lais­va­lai­kį daž­nai lei­džia­me kar­tu.

Pa­siė­mę jį išei­na­me su drau­ge pa­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

si­vaikš­čio­ti. Mėgs­tu gam­tą, to­dėl, kaip mi­nė­jau, džiau­giuo­si, kad Vil­ niu­je daug ža­lu­mos.

Lau­ry­nas: – Mėgs­tu kas­kart at­ ras­ti nau­jų vie­tų, o Vil­niu­je tai pui­ kiai pa­vyks­ta. Džiau­giuo­si, kad yra daug spor­to ga­li­my­bių. Pats žai­ džiu krep­ši­nį, vyks­ta įvai­rūs tur­

– Kaip ma­no­te, ko Vil­niui trūks­ta?

Ed­mun­das: – Pas mus yra daug ap­l eis­t ų pa­s ta­t ų, la­bai sma­g u, kad ini­c i­j uo­ja­m i to­k ie pro­j ek­t ai kaip gat­vės me­no fes­ti­va­lis. La­ bai svei­kin­ti­na, bū­tų ga­li­ma tai plės­ti.

Ma­nau, mums la­bai trūks­ta kva­ li­fi­kuo­tų tam tik­rų sri­čių dar­buo­ to­jų, tai ge­rai bu­vo ma­ty­ti ir vyk­ dant vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mą – spren­džiant vie­šo­jo trans­por­to juos­tų klau­si­mą.

Visą interviu skaitykite vilniausdiena.lt

Videoterapija padeda įveikti priklausomybę nuo alkoholio „Dabar prisiminusi, koks dar neseniai buvo mūsų šeimos gyvenimas, nesuvokiu, kaip aš ir vaikai jį apskritai gebėjome ištverti, – pasakoja vilnietė, sėkmingai panaudojusi videoterapiją. – Vyro girtuokliavimas, alkoholio sukeltos ligos, neurozės, stiprėjanti jo kažkada patrauklios asmenybės degradacija... Įtampa, liūdesys, dirglumas, nuovargis – tokia buvo šeimos atmosfera. Kartais ji prašviesėdavo – kai vyras valios pastangomis bandydavo įveikti priklausomybę nuo alkoholio po detoksikacijų, kai kurį laiką jis lankėsi anoniminių alkoholikų užsiėmimuose. Tačiau alkoholio kerai nepasidavė – praslinkus dienai, dviem, savaitei ar net porai mėnesių nuo blaivinančio prašviesėjimo ir tvirtų pažadų „niekada daugiau nė į burną!“, vyras užgerdavo vėl. Galiausiai prarado norą priešintis, sakė: „Aš – alkoholikas, gėriau ir gersiu. Tokia mano dalia.“ Jis prarado darbą. Pamažu atslinko depresija. Jis pareidavo, išeidavo, gėrė, kivirčijosi, tylėjo. Kalbėjo, kad niekas neturi prasmės. Toks mūsų gyvenimas ir man pačiai rodėsi bespalvis, sekinantis, nykus. Ruošiausi skyryboms. Kol vieną dieną man darban paskambino sūnus:

„Mama, tėvelis ką tik bandė išeiti iš gyvenimo... Dabar jis ligoninėje. Reikia ką nors daryti.“ Taip, reikia... Bet – ką?!

Videoterapijos įtaiga – švelni ir stipri pagalba

Pasikalbėjau su ligoninės, kurioje tada gydė mano vyrą, psichologu. Verkiau, pasakojau apie skyrybų planus. Jis patarė dar kartą išbandyti alkoholizmo ir jo „palydovių“ – depresijos bei suicidinių būsenų – gydymą. Ypač rekomendavo neseniai įdiegtą, bet jau daug kam efektyviai padėjusį videoterapijos metodą. „Videoterapija puikiai tinka jautriems, įtariems, depresyviems, pasąmonėje savo ydos nenorintiems atsisakyti asmenims. Žmogui tereikia sėdėti, klausyti specialiai parinktos muzikos ir stebėti ekrane slenkančius vaizdus. Taip subtiliai į pasąmonę diegiamas nenoras svaigintis, pasibjaurėjimas alkoholiu, atgaivinama valia, gebėjimas atsisakyti taurelės, savikontrolė ir teigiama gyvenimo motyvacija. Alkoholio vietą užima tikros vertybės – noras būti reikalingam šeimai ir visuomenei, gyvenimo džiaugsmas, sėkmės viltis, orumo jausmas. Atlikus videoterapijos procedūrų kursą, savikon-

trolės efektas pastebimas kone iškart – žmogus sėkmingiau kontroliuoja polinkį svaigintis, nebepasigeria arba apskritai liaujasi vartojęs alkoholį. Po kurio laiko videoterapijos kursą patariama pakartoti, siekiant įtvirtinti nuolatinį savikontrolės efektą.

Prarasti nebėra ko – išbandykite!“ – patarė psichologas.

Gyvenimas atgavo spalvas

Kautis dėl vyro sveikatos ir gyvenimo teko ne kartą, bet vis pralaimėdavom. Kreipiausi į medicinos kliniką „Mirameda“, kurioje įdiegtas ir naudojamas videoterapijos metodas.

Kol iš ligoninės išėjęs vyras dar neprarado noro keisti į gera savo gyvenimą, paskubėjome apsilankyti pas klinikos „Mirameda“ psichologą.

Pabendravęs su mumis, specialistas patarė nedelsiant pradėti videoterapijos kursą ir pažadėjo stebėti jo eigą bei nuolat konsultuoti. „Na, kaip?“ – paklausiau vyro, kai jis išėjo iš videoterapijos kabineto po pirmosios procedūros. „Nieko, – gūžtelėjo pečiais. – Sėdi sau krėsle. Klausaisi muzikos. Žiūri keistą filmą.“ – „Kažin, ar padės...“ – pamaniau. Bet!..

Kai buvo taikomas šis gydymas, vyras nė karto neišgėrė. Rimtas iš-

bandymas buvo jo geriausio draugo žūtis. Tačiau net ir vaikystės draugo šermenyse vyras nepakėlė taurelės. Įsižiebė viltis, kad galbūt mūsų bendras gyvenimas vėl atgaus spalvas.

Taip ir atsitiko! Vyras jau dvejus metus nevartoja alkoholio. „Man tiesiog nebereikia“, – sako jis. Vėl turi gerą darbą, domisi gyvenimo pilnatve, kelionėmis, knygomis. Nesakau, kad visada lengva ir šviesu, tačiau ištikus nesėkmei, konfliktui ar užgriuvus rūpesčiams vyras nebeskandina sielvarto stikliuke. Vis dėlto jis nepasiduoda iliuzijai, kad videoterapijos kursas pakeitė viską į gera amžiams. Bent sykį per metus atlieka keletą profilaktinių videoterapijos procedūrų ir mielai pabendrauja, išsikalba su psichologu.

Tokia mano šeimos patirtis.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad ji padės ir tiems, kurie gyvena su asmeniu, kenčiančiu nuo priklausomybės, kuriems plyšte plyšta dėl jo širdis, o gal ir tiems, kurie patys nori pakilti iš alkoholizmo liūno. Truputis pastangų, tikėjimo bei pasąmonės gydančių, stiprinančių galių išlaisvinimas videoterapija – ir gyvenimas vėl atgaus savo spalvas.“ Pasakojimą užrašė Agnė Tarvydaitė PR

Informacija:  Visą rugsėjo mėnesį kompleksinė

psichologo konsultacija (dėl priklausomybių, dėl šeimų ir porų probleminio elgesio korekcijos, dėl valgymo sutrikimų ar kitų asmenybinio pobūdžio problemų) – tik 125 Lt. (Įprasta kaina – 150 Lt)  Padedant atsisakyti žalingo al-

koholio vartojimo ar rūkymo 4 psichologo konsultacijos ir 4 videoterapijos seansai – tik 499 Lt. (Įprasta kaina – 870 Lt)  Psichodiagnostika – NEMOKA-

MAI.  Trumpa šeimos nario konsultaci-

ja – NEMOKAMAI. REGISTRUOKIS jau dabar.

Kaune, Vytauto pr. 23, tel. (8 37) 333 557, mob. tel. 8 606 91 120; Vilniuje, Savanorių pr. 11A, tel. (8 5) 212 5566, mob. tel. 8 676 07 774.

Daugiau informacijos www.mirameda.lt

10

RUGSĖJO 19–25, 2013

NUOMONĖS

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Energetika po kilimu

Jums rūpimus klausimus Vilniaus merui Artūrui Zuokui siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt

Savaitės interviu

Žudikai nerizikavo niekuo, tik savo siela kad atrodyčiau kaip moteris, svarbiausia, – darbinga.

Mūsų eilė atėjo tiktai pavakary, 4 val. Gestapininkas Helmutas Rauca, tiksliai neatsimenu jo pareigų, skirstė, kam gyventi, o kam mirti. Bet viską vykdė lietuviai, o vokiečiai juos fotografavo. Į blogąją pusę dažniausiai skirdavo senukus, moteris ir vaikus – tuos, kurie atrodė nedarbingi. Todėl visi stengėmės atrodyti geriau, turėti darbo pažymėjimus.

Kai atėjo mano ei lė, esu tikra, kad tą H.Raucą hipnotizavau, – lyg įgavau antgamtinių jėgų. Ir dabar prisimenu, kaip žiūrėjau jam į akis. Staiga išgirdau, – aš supratau vokiškai, – kaip jis pasakė: „Ta mergaitė turi gražias akis.“ Ir liepė man eiti į gerąją pusę. Per tą hipnozę jis, matyt, nepastebėjo mano senelių. Jie laikėsi man už rankų, ir mes bėgome į gerąją pusę. Aš juos tempiu, o močiutė jidiš kalba sako: „Vaikeli, nebėk. Aš neturiu jėgų.“ Aš ją tempiau kaip įmanydama, ir mes perbėgom į gerąją pusę – tą, kur žmonės kuriam laikui dar liko gyvi, kur dar nevedė šaudyt.

Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt

I Lukas Miknevičius

K

ą tūkstančius litų už šildy mą per sezoną su mokantys Lietuvos gy ventojai ži no apie šiuo metu vykstančias derybas dėl pi gesnių dujų su Ru sijos koncer nu „Gazprom“? Dėl ko jie ten derasi? Kokių pasiūly mų Lietuvai patei kė „Gzaprom“, o kokių rusų koncernui – Lietuva? Ar derybos tikrai vyksta sėkmingai, kaip bando pateikti premjeras Al girdas But kevičius? O gal iš tiesų bet koks bandymas susitarti eina šuniui ant uodegos, o pasta rosiomis dienomis Ru sijos pa sieny je vežėjams ki lu sios problemos bei spaudimas mūsų šalies pienininkams būtent tai ir įrodo?

Jei Lietuvai vis dėlto pavyks palankiomis sąlygomis išsiderėti pigesnes dujas, visi norės nuopelnus prisiimti sau.

Jei nepavyks, visi būtinai badys pirštais į kitus.

Kol kas tai– klau si mai be at sa ky mų, nes visi pokalbiai su Rusija vyksta po ki li mu, o visuomenė apie juos informuojama itin šykščiai. Bet kokiu at veju vienas da lykas jau itin akivaizdus – dujų kaina ir derybos su „Gazprom“ tapo vidaus politi kos peštynių objek tu. Pešty nių, ku riose da ly vauja valdantieji su socialdemokratais priešakyje, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir progos pasi kandžioti nepraleidžianti opozicija. Šių peštynių tikslas paprastas. Jei Lietuvai vis dėlto pavyks palankiomis sąlygomis išsiderėti pigesnes dujas, visi norės nuopelnus pri siimti sau. Jei nepavyks, visi būtinai badys pirštais į kitus. Ant ruoju atveju labiausiai, be abejo, klius A.Butkevičiui.

Premjerui kliūva jau dabar. Prezidentė netruko išjuokti „Gazprom“ atstovų vizito, pareikšdama, kad „Gazprom“ puikiai žino, jog pralaimės bylą Lietuvai Stokholmo arbitraže, nes jau porą tokių bylų Europoje pralaimėjo, todėl atskubėjo neva pasiūlyti mažesnės kainos. Suprask, Vyriausybė gali derėtis kiek tik nori, bet visa tai – tik tuščias burnos aušinimas, nes mūsų šalis turi laikytis principinės pozicijos neatsiimti ieškinio arbitraže.

Tačiau nerei kia būti orakulu, kad net ir neži noda mas, dėl ko derasi Lietuva ir „Gazprom“, suprastum, jog pagrindinis Rusijos koncerno tikslas būtent ir yra pasiekti, kad Lietuva atsiimtų 5 mlrd. litų vertės ieškinį iš Stok holmo arbitra žo.

Tai kaip čia viskas išeina? Tarkim, Vyriausybės derybininkai „Gazprom“ išties pasiūlo atsiimti ieškinį mainais į pigesnes dujas. Prezidentė A.Butkevičiui nedviprasmiškai išdėsto, kad to tikrai nebus. Tuomet rusai pasienyje paskelbia karą Lietuvos vežėjams. Prezidentė Vyriausybę iškart įpareigoja ginti šalies ekonominius interesus. Ir galiausiai šitoje mėsmalėje politinę partiją pralaimi bei kalčiausias lieka premjeras. Nes ką tu, žmogau, ten apginsi, kai derybų kozirį naudoti tau uždrausta.

rena Veisaitė – žinoma literatūrologė, teatrologė – geto pragarą paauglystėje iškentė gimtajame Kaune, Vilijampolėje. Slapstytis į Vilnių ji atvyko 1943-iųjų lapkričio 8-ąją, kai Vilniaus getas jau buvo likviduotas.

Vilniaus pedagoginio (dabar – Lietuvos edukologijos) universiteto docentė, garbės profesorė I.Veisaitė 43 metus studentams dėstė užsienio literatūrą ir vedė teatro seminarus, parašė daugybę straipsnių apie teatrą. 85 metų profesorė ir dabar nestokoja energijos – yra daugelio visuomeninių organizacijų narė, turi aibes reikalų ir, žinoma, nepraleidžia beveik nė vienos teatro premjeros.

– Rugsėjo 23-iąją sukanka 70 metų, kai buvo sunaikintas Vilniaus getas su visais jame gyvenusiais žmonėmis. Ponia Irena, kokios mintys sukasi jūsų galvoje prieš šią žiaurią sukaktį? – pradėjome pokalbį su I.Veisaite.

– Džiaugiuosi, kad Lietuvoje atsiranda empatija žydų likimui, kad žmonės pradeda suvokti, jog čia išnaikinta visa litvakų gentis.

Man atrodo, tai Lietuvai – didelis praradimas. Taip pat – Lietuvos pažeminimas, nes jie buvo Lietuvos piliečiai ir jie buvo sunaikinti. Visa tai man – labai skausminga. Aš esu Lietuvos pilietė, patriotė. Visą gyvenimą čia gyvenau, čia – mano kraštas.

– Prisiminkite, kaip patekote į getą?

– Kaip ir visi žydai. Buvo įsakymas, kad iki 1941-ųjų rugpjūčio 15 d. visi Kauno žydai privalo persikelti į Vilijampolę. Jie turėjo atiduoti savo butus ir gauti gete kokį nors kampelį. Ten aš atsidūriau su seneliais – mamos tėvais – ir teta. Tada man buvo 13 metų. Gete gyvenau iki 1943-iųjų lapkričio 7 d.

Jau kelios dienos nuo karo pradžios mano 35 metų mamą baltaraištininkai suėmė Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, kur jai buvo atlikta inkstų operacija. Tikriausiai ji nužudyta VII forte. Ten vyko žiaurus susidorojimas su žydų tautybės kauniečiais.

Aš ją tempiau kaip įmanydama, ir mes perbėgom į gerąją pusę – tą, kur žmonės kuriam laikui dar liko gyvi, kur dar nevedė šaudyt.

– Ar kova dėl duonos kąsnio, dėl išlikimo gete buvo labai žiauri?

– Nežinau, ar tai galima pavadinti kova, bet išgyventi buvo tikrai sunku. Ypač baisūs buvo 1941-ieji, nes buvo viena akcija po kitos (akcijomis vadindavo geto gyventojų atranką sušaudyti – red. past.). Sunku išgyventi buvo ir dėl nuolatinio bado. Dienai geto gyventojas gaudavo nedidelę riekutę duonos. Jei dirbdavo, gaudavo truputį daugiau. Įdomu tai, kad prieš akcijas prie įprasto davinio pridėdavo kelis gabaliukus cukraus ar marmelado.

Paskui veždavo žudyt. Buvo nuolatinė mirties baimė, nuolatinis alkis, nuolatinis nuovargis.

Gyvenome labai susispaudę. Viename kambaryje buvo daugybė žmonių – tilpdavo tik lovos, vos galėdavai praeit.

– Ar vokiečiai stipriai mušdavo geto gyventojus?

– Kaip jums pavyko išsigelbėti ir pabėgti iš to mirties pragaro?

– Mane iš geto ištraukė mūsų šeimos draugai – nuostabi Strimaičių šeima. Juozas Strimaitis buvo Lietuvos karininkas, inžinierius, mokėsi Belgijoje. Pas jo žmonos Onutės Bagdonavičiūtės-Strimaitienės tėvus Kudirkos Naumiestyje Smetonos laikais dažnai viešėdavau. 1942 m. grįžę iš Belgijos į Lietuvą, Juozas ir Onutė man parūpino dokumentus – tapau Irena Treigyte, Felikso Treigio dukterimi. F.Treigys buvo Marijampolės gimnazijos direktorius, jis perdavė man savo dukters dokumentus.

Kitą dieną po to, kai pabėgau iš geto, J.Strimaitis mane atvežė į Vilnių. Slapstytis Kaune būtų buvę daug sunkiau negu Vilniuje. Vilniuje manęs niekas nepažinojo. Be to, Vilnius buvo daugiatautis miestas.

 Pasirinkimas: „Aš niekada netapatinau na-

cių su vokiečių kultūra“, – sakė paauglystėje Kauno geto pragarą perėjusi Lietuvos edukologijos universiteto garbės profesorė I.Veisaitė.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Turiu pripažinti, nors tai ir labai skaudu, – vokiečiai daugiau viską stebėjo, o vykdė lietuviai – baltaraištininkai. Buvo labai sudėtingas laikas. Aš suprantu, kad tarp baltaraištininkų buvo tokių, kurie svajojo apie Lietuvos nepriklausomybę ir už ją kovojo. Bet per daug tai buvo susieta su antisemitizmu ir žydų žudymu. Lyg išžudys žydus ir išgelbės Lietuvą, lyg žydai – didžiausi Lietuvos priešai. Matyt, tokiais laikais žmonės labai lengvai pasiduoda masinei psichozei.

– Jūs narsiai pasielgėte per vadinamąją Didžiąją akciją ir išgelbėjote savo senelius. Kaip jums tai pavyko?

– Didžioji akcija Kauno gete vyko 1941 m. spalio 28 d. Padarius atranką, kitą dieną iš geto į IX fortą mirti buvo išvežta per 9 tūkst. žmonių.

Ar ligoniai, ar paralyžiuoti – visi spalio 28-ąją 6 val. ryto turėjo išeiti į Demokratų aikštę, – ta didelė aikštė buvo geto teritorijoje. Visi turėjome sustoti kolonomis pagal darbovietes, kažkokius turimus pažymėjimus. Aš stovėjau su savo seneliais: iš vienos pusės – senelė, iš kitos – senelis. Nors man buvo 13 metų, apsivilkau mamos drabužius, užsisegiau liemenėlę ir į ją prikimšau kojinių,

– Kaip susiklostė jūsų senelių, tetos likimas?

– Kai pabėgau iš geto, močiutė jau buvo mirusi. Ji mirė nuo insulto, rytą ją radome prisiglaudusią prie pečiaus jau negyvą. Palaidojome ją geto kapinėse. Mano senelis – skaudu prisiminti – buvo sunaikintas per vaikų ir senelių akciją Kauno IX forte 1944 m. kovo mėnesį. Mano tetą per evakuaciją esesininkas įmetė į jūrą, nes ji išdrįso užstoti kitą moterį, kuri pakėlė nuo laivo denio nuorūką.

Iš mano šeimos mamos kartos neliko nieko – visi buvo išžudyti. Iš jaunesnės – mano pusbrolių – kartos kai kurie buvo išgelbėti.

Mano pusseserė Margarita Štromaitė-Kagan buvo išgelbėta Vytauto Rinkevičiaus šeimos – jis slėpė ją, jos vyrą ir šio motiną devynis mėnesius fabriko palėpėje, maitino, rizikavo savo gyvybe. Mano pusbrolį – dabar žinomą politologą Aleksandrą Štromą – išgelbėjo taip pat lietuvių šeima – Antanas ir Marija Macenavičiai, gyvenę prie IX forto. Jie matė, kaip ten varė žmones žudyti, girdėjo šaudymus. Negalėdami į tai abejingai žiūrėti, jie ryžosi gelbėti pasmerktuosius.

Tais laikais, kad sušaudytų tūkstančius, reikėjo tik dviejų žmonių su automatais. Jie nerizikavo niekuo, tik savo siela. Bet tai jiems turbūt nelabai rūpėjo. Tam, kad išgelbėtų vieną, reikėjo neapsakomos daugelio žmonių drąsos.

Visą interviu skaitykite www.vilniausdiena.lt

11

rugsėjo 19–25, 2013

lietuva

Pre­zi­den­to rin­ki­mai bau­gi­na net klounus Pre­zi­den­to rin­ki­mai bau­gi­na ne tik di­ dĹžių­jĹł par­ti­jĹł at­sto­vus, bet ir kan­di­da­ta­vi­ mu dė­me­sÄŻ ÄŻ sa­ve anks­Ä?iau at­kreip­ti ban­ dĹžiu­sius vei­kė­jus. Tie­sa, ge­ra vie­ta tuť­Ä?ia ne­bō­na ir jau at­si­ran­da nau­ja rin­ki­mĹł links­min­to­jĹł kar­ta.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

A.Pil­ve­lis pa­var­go

Iki ĹĄiol ne­nuils­ta­mai tap­ti pre­zi­ den­tu ban­dy­da­vÄ™s Ĺžur­na­lis­tas, re­ dak­to­rius ir lei­dė­jas Al­gir­das Pil­ve­ lis ĹĄie­met ta­ria „stop“. Jo tei­gi­mu, to­kÄŻ spren­di­mÄ… nu­lė­mÄ— am­Şius – ko­vÄ… A.Pil­ve­liui su­kaks 70 me­tĹł.

Ta­Ä?iau ko­kio ly­de­rio rei­kė­tĹł mō­sĹł vals­ty­bei ir koks reikť­tĹł pra­pul­tÄŻ, pa­ťne­ko­vas sa­kÄ— Ĺži­nan­tis ir lei­do­si ÄŻ gi­lius bei ne itin man­da­gius kan­ di­da­tĹł at­Şvil­giu pa­svars­ty­mus. Be to, A.Pil­ve­lis sa­kÄ— tu­rin­tis mi­si­jÄ… tau­tai pa­siō­ly­ti ge­riau­siÄ… kan­di­da­ tÄ… ir vie­nÄ… to­kÄŻ pa­Şįs­tan­tis. „Ma­no pa­grin­di­nis tiks­las – pa­ siō­ly­ti dva­sin­gÄ… kan­di­da­tÄ…, ne ko­ kÄŻ nors Pau­laus­kÄ…, Bi­ru­tÄŻ, tai tu­rė­tĹł bō­ti dva­si­nis ly­de­ris. Anks­Ä?iau toks yra bu­vÄ™s ger­bia­mas pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Lands­ber­gis. Ta­Ä?iau Ĺžmo­ gus jau vy­res­nio am­Şiaus, tai ne­ga­ lė­tĹł juo bō­ti. Ta­Ä?iau ne­ga­lė­tĹł bō­ti ir Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys so­cial­ de­mok­ra­tas Jus­tas Vin­cas Pa­lec­kis.

Dar jis tu­ri Rim­vy­dÄ… Pa­lec­kiu­kÄ…, sō­ nĹł la­bai rim­tÄ…, na, o ki­tas sō­nus, Al­ gir­das, – tai at­leis­kit“, – dÄ—s­tÄ— bu­ vÄ™s kan­di­da­tas ÄŻ pre­zi­den­tus.

A.Pil­ve­lis at­sklei­dÄ— rin­ki­muo­se pa­lai­ky­sian­tis, jei da­ly­vaus, da­bar­ ti­nÄ™ ĹĄa­lies va­do­vÄ™ Da­liÄ… Gry­baus­ kai­tÄ™, ta­Ä?iau jau grei­tai at­sklei­sian­ tis ir pa­slap­tin­gą­jÄŻ sa­vo kan­di­da­tÄ…. „AĹĄ tu­riu vie­nÄ… ly­de­rÄŻ, be ga­lo dva­sin­gÄ… Ĺžmo­gĹł. Bet ne­no­riu kol kas sa­ky­ti“, – ÄŻspė­jo pa­ťne­ko­vas.

Z.Vaiť­vi­la pirť­ti­nės ne­be­mes

A.Pil­ve­lio pa­mi­nė­tas A.Pa­lec­ kis pa­ti­ki­no pre­zi­den­tu tap­ti ne­ mė­gin­sian­tis. „Nep­la­nuo­ju ĹĄiuo­ se rin­ki­muo­se da­ly­vau­ti. Tie­siog ne­no­rė­Ä?iau dau­giau ko­men­tuo­ti, to­kia ma­no po­zi­ci­ja“, – ÄŻ dis­ku­si­ jas ne­si­lei­do So­cia­lis­ti­nio liau­dies fron­to pir­mi­nin­kas.

Pir­ma Kons­ti­tu­ci­ jÄ… rei­kia pa­to­bu­lin­ ti, nes su to­kia Kons­ ti­tu­ci­ja ir da­bar su D.Gry­baus­kai­te vie­ tom ne­si­keis­Ä?iau ir be rin­ki­mĹł.

La­ko­niť­kas bu­vo ir, jo ma­ny­mu, nu­slÄ—p­tÄ… D.Gry­baus­kai­tÄ—s biog­ra­ fi­jÄ… ne vie­nus me­tus nag­ri­nė­jan­ tis Nep­rik­lau­so­my­bÄ—s Ak­to sig­na­ ta­ras Zig­mas Vaiť­vi­la. Jis 2009 m. taip pat bu­vo pa­si­ry­Şęs tap­ti pre­ zi­den­tu, ta­Ä?iau ne­su­rin­ko rei­kia­mĹł 20 tĹŤkst. pa­ra­ťų ir rin­ki­muo­se re­ gist­ruo­tas ne­bu­vo. „Tu­riu da­bar pa­kan­ka­mai uŞ­ siė­mi­mĹł po­nios Pre­zi­den­tÄ—s ir ki­ tĹł opo­nen­tĹł dė­ka, tai nė­ra net ka­da gal­vo­ti. Tai esu vie­ťai pa­sa­kÄ™s, nie­ ko nau­ja“, – at­sa­kÄ— Z.Vaiť­vi­la. „Drą­sos ke­lias“ ne­drą­sus

Kol ne­bu­vo pa­bė­gu­si iť Lie­tu­vos, kaip rim­ta pre­ten­den­tė į ťa­lies

„„Drą­suo­lis: kol kas apie kan­di­da­ta­vi­mą į pre­zi­den­tus ty­li tiek rim­ti po­li­ti­kai, tiek ne vi­sai rim­ti vei­kė­jai. Vie­na

iĹĄim­tis – kau­nie­tis M.Fi­li­pa­vi­Ä?ius, ku­rio ne­stab­do net Kons­ti­tu­ci­jos nuo­sta­tos.

va­do­vus bu­vo pri­sta­to­ma „Drą­ sos ke­lio“ frak­ci­jos ved­lÄ— Ne­rin­ ga Venc­kie­nÄ—, bent taip ĹĄau­kÄ— jos bend­ra­Şy­giai. Ta­Ä?iau vie­nas jĹł, Jo­ nas Var­ka­la, da­bar kal­ba ne­be taip drą­siai. Pak­laus­tas, gal N.Venc­kie­ nÄ— grÄŻĹĄ ÄŻ Lie­tu­vÄ… rung­tis dÄ—l pre­zi­ den­to po­sto, Sei­mo na­rys pri­pa­Şi­ no abe­jo­jan­tis.

Be­je, pa­Ä?ios N.Venc­kie­nÄ—s laiť­kas iĹĄ Ame­ri­kos tre­Ä?ia­die­nÄŻ bu­vo pa­vie­ ĹĄin­tas Sei­me. Nuo pa­va­sa­rio par­la­ men­te ne­si­ro­dan­ti vei­kė­ja pra­ne­ťė siek­sian­ti ekst­ra­di­ci­jos by­los. ÄŽ klau­si­mÄ…, ar „Drą­sos ke­lio“ par­ ti­jo­je esa­ma po­ten­cia­liĹł kan­di­da­tĹł ÄŻ pre­zi­den­tus, J.Var­ka­la ban­dÄ— at­sa­ ky­ti fi­lo­so­fiť­kai: „Žmo­niĹł nuo­mo­nÄ— kaip ir me­teo­ro­lo­gi­niai reiť­ki­niai – daŞ­nai toks chao­sas. O, Ĺži­not, chao­ sas kar­tais sta­bi­li­zuo­ja ir nu­krei­pia ÄŻ ma­Şus ÄŻvy­kius. Kaip Ĺžai­di­mas do­mi­ no, su­pran­tat, vie­nas kren­ta ir iĹĄei­ na, tai la­bai sun­ku pro­gno­zuot...“

Kve­pia cir­ku

Vis dėl­to yra vie­nas Şmo­gus Lie­tu­ vo­je, ku­ris tik­rai Şi­no, kad no­rė­tų va­do­vau­ti vals­ty­bei, ir tai skel­bia vie­ťai. Tie­sa, var­gu ar ťiam no­rui bus lem­ta iť­si­pil­dy­ti.

Mat ne­prik­lau­so­mu kan­di­da­tu pri­si­sta­tan­tis kau­nie­tis Min­dau­gas Fi­li­pa­vi­Ä?ius yra bai­gÄ™s vos ať­tuo­ nias kla­ses ir me­tĹł jam tik 33-eji, o Kons­ti­tu­ci­ja nu­ma­to, kad ÄŻ ĹĄa­lies va­do­vus ga­li pre­ten­duo­ti tik 40-ies su­lau­kÄ™ as­me­nys.

Vis dÄ—l­to M.Fi­li­pa­vi­Ä?ius ne­si­ ren­gia nu­leis­ti ran­kĹł ir kil­niam tiks­lui – kan­di­da­tuoti ÄŻ pre­zi­den­ tus – su­kō­rÄ— in­ter­ne­to sve­tai­nÄ™, ku­rio­je aiť­ki­na, kad siek­ti pre­zi­ den­to po­sto jÄŻ pa­ťau­kÄ— die­vas, ir var­di­ja po­pu­lis­ti­nius dar­bus, ku­ riuos esÄ… nu­veik­tĹł ta­pÄ™s ĹĄa­lies va­ do­vu. ÄŽ akis kren­tan­Ä?ios gra­ma­ti­ nÄ—s klai­dos bō­si­mam pre­zi­den­tui ne­svar­bios.

Ek­ra­no vaiz­do nuo­tr.

Pap­ras­tai taip po­kĹĄtau­ti lin­kÄ™ juo­do­jo hu­mo­ro mė­gė­jai, ta­Ä?iau M.Fi­li­pa­vi­Ä?ius, at­ro­do, tiks­lo sie­kia rim­tai. Pak­laus­tas, ar ne­suk­ly­do, kad pre­zi­den­to kė­dÄ—s sie­kia bō­da­ mas 33-ejĹł, pa­ťne­ko­vas paaiť­ki­no, jog vis­kas su­pla­nuo­ta, – pir­miau­ sia rei­kia su­reng­ti re­fe­ren­du­mÄ… ir keis­ti Kons­ti­tu­ci­jÄ…. „Tik­rai ne. Pir­ma Kons­ti­tu­ci­ jÄ… rei­kia pa­to­bu­lin­ti, nes su to­kia Kons­ti­tu­ci­ja ir da­bar su D.Gry­ baus­kai­te vie­tom ne­si­keis­Ä?iau ir be rin­ki­mĹłâ€œ, – uŞ­tik­ri­no kau­nie­tis.

Kol kas M.Fi­li­pa­vi­Ä?ius re­fe­ren­ du­mo neor­ga­ni­zuo­ja, bet „jei Ĺžmo­ nÄ—s no­rÄ—s“, per li­ku­sius ať­tuo­nis mė­ne­sius jis sa­ko spė­sian­tis tai pa­ da­ry­ti. Kol kas ÄŻ po­li­ti­kÄ… su­kti no­ rin­tis M.Fi­li­pa­vi­Ä?ius no­ri ÄŻsi­ti­kin­ti, ar Ĺžmo­nÄ—s jÄŻ pa­lai­ky­tĹł, ir in­ter­ne­ te vyk­do ap­klau­sÄ…. Iki ĹĄiol, kau­nie­ Ä?io tei­gi­mu, jÄŻ pre­zi­den­to po­ste re­gi ket­vir­ta­da­lis ap­klaus­tų­jĹł.

„StebuklĹł laukas“: juodosios dėŞės paslaptys Juodoji dėŞė per lÄ—ktuvo katastrofÄ… padeda atskleisti nelaimÄ—s prieĹžastÄŻ, o kokiÄ… paslaptÄŻ ji slepia rusiĹĄkoje laidoje „StebuklĹł laukas“?

„PrizÄ… ÄŻ studijÄ…!“ – tai, ko gero, viena laukiamiausiĹł Ĺžinomo Rusijos televizijos Pirmojo Baltijos kanalo (PBK) laidos „StebuklĹł laukas“ vedÄ—jo Leonido JakuboviÄ?iaus fraziĹł. Jos laukia ir laidos dalyviai, ir ĹžiĹŤrovai prie televizijos ekranĹł.

Kartu su ĹĄia fraze ÄŻ studijÄ… jau bene 20 metĹł, kiek gyvuoja ĹĄi laida, atkeliauja ir juodoji dėŞė – vienas svarbiausiĹł „StebuklĹł lauko“ atributĹł. Ir ne tik joje slypintis prizas kuria laidos intrigÄ…. Laidos vedÄ—jas L.JakuboviÄ?ius skelbia laimÄ—tojui savotiĹĄkÄ… prizo aukcionÄ… ir ĹĄmaikĹĄÄ?iai bando jÄŻ iĹĄkeisti ÄŻ viliojanÄ?ias pinigĹł sumas.

Pirmtakė – muziejuje

Armonikai laikyti skirta dėŞė, kuriÄ… matome „StebuklĹł lauko“ laidose, yra ne vienintelÄ—. Jos pirmtakÄ—, iĹĄ kurios prizus dalydavo pirmasis ĹĄios laidos vedÄ—jas Vladislavas Listjevas, dabar saugoma specialiame „StebuklĹł lauko“ mu-

ziejuje. Ĺ ioje dėŞėje – ne automobiliĹł rakteliai ar kiti vertingi prizai, o monetos, kuriĹł palieka muziejaus lankytojai. „StebuklĹł lauko“ muziejus ÄŻkurtas Rusijos parodĹł centre, Maskvoje.

IstorinÄ— juodoji dėŞė daugiau nei deĹĄimtmetÄŻ veikianÄ?iame muziejuje uĹžima paÄ?iÄ… garbingiausiÄ… vietÄ… tarp daugiau nei 3000 eksponatĹł. ÄŒia saugomos dovanos, kuriĹł iĹĄ ÄŻvairiausiĹł Rusijos ar ĹĄaliĹł kaimyniĹł kampeliĹł atveĹža laidos sveÄ?iai.

Priimdamas dovanas, laidos vedÄ—jas L.JakuboviÄ?ius daĹžniausiai pabrÄ—Ĺžia: „Bus perduota ÄŻ „StebuklĹł lauko“ muziejĹł.“ Konservai, pyragai, kepti parĹĄiukai

Tiesa, kai kurias patinkanÄ?ias dovanas laidos vedÄ—jas pasilieka atminÄ?iai, dar dalis jĹł laikoma Ostankino televizijos centro vitrinose.

Valgomomis dovanomis, pavyzdĹžiui, konservuotais agurkÄ—liais, sveÄ?iĹł keptais pyragais, raudonaisiais ikrais ar keptais parĹĄiukais, vaiĹĄinamasi studijoje po laidos. O visi kiti rankĹł darbo dirbiniai, nacionaliniai kostiumai, ÄŻvairiĹł kraĹĄtĹł muzikos instrumentai ir t. t. ke-

tarsi savaime, tai buvo ne laidos kĹŤrÄ—jĹł, o paÄ?iĹł sveÄ?iĹł idÄ—ja. Per daugiau nei 20 laidos gyvavimo metĹł dovanĹł, kuriĹł laidos vedÄ—jas mielai skanauja ir kurias priima, dovanojimas, sveÄ?iĹł talentĹł demonstravimas tapo kone svarbesne laidos dalimi, nei spÄ—lioti raides.

LaidÄ… „StebuklĹł laukas“ ir kitas PBK transliuojamas paĹžintines bei pramogines laidas ir ďŹ lmus visai ĹĄeimai televizijos „SkaitmeninÄ— GALA“ vartotojai gali ĹžiĹŤrÄ—ti nuo spalio 1 d. ď Ž Greitai: OR[R ZRaĂş Tfcb\WN[aV YNVQN  @aRObXYĂş YNbXN`• [b\ `]NYV\ Q Televizijos „Interaktyvioji GALA“ Q VbTV[` V_ aRYRcVgVW\`  @XNVaZR[V[Ă› 4.9.• VĂ­_\cb`

ĹžiĹŤrovai taip pat gali mÄ—gautis PBK

ddd ac _b N_PUfc\ [b\a_ transliuojamomis laidomis. Populiariausios PBK laidos ir ďŹ lmai roliauja ÄŻ „StebuklĹł lauko“ muziejĹł. Nuo matrioĹĄkĹł iki vitraŞų domi su lietuviĹĄkais subtitrais.

TEO inf.

Beje, pats pirmas eksponatas, Laidos sveÄ?iai vedÄ—jui su jo paPR patekÄ™s ÄŻ ĹĄÄŻ muziejĹł, buvo ĹĄviesaus ties atvaizdu yra padovanojÄ™ maatminimo vedÄ—jui V.Listjevui vieno trioĹĄkĹł ďŹ gĹŤrÄ—liĹł, laikrodĹžiĹł, vazĹł, laidos dalyvio padovanotas samo- skulptĹŤrÄ—liĹł, netgi iĹĄsiuvinÄ—tÄ… kiTelevizija GALA varas. IĹĄ ÄŻdomesniĹł dovanĹł laidai limÄ… ir sukurtÄ… vitraŞą. ÄŽdomu tai, „StebuklĹł laukas“ – 40 kg sve- kad ÄŻvairiuose dirbiniuose pavaizLaida „StebuklĹł laukas“ per PBK roriantis kepinys, tortai su kryĹžiaĹžo- duoto L.JakuboviÄ?iaus siluete nedoma penktadieniais 21 val. dĹžiais, auksu siuvinÄ—tas uzbekiĹĄkas retai galima atrasti bruoŞų atstovo chalatas, prancĹŤziĹĄkas gaisrinin- to kraĹĄto, iĹĄ kurio dovana atveĹžta.

Nuo spalio 1 d. PBK rodys televizija Tradicija „StebuklĹł lauko“ laiko ĹĄalmas ir... daugybÄ— laidos ve„SkaitmeninÄ— GALA“. dÄ—jo L.JakuboviÄ?iaus atvaizdĹł. dose dovanoti dovanas atsirado

12

rugsėjo 19–25, 2013

tema

Vil­niaus ge­to siau­bas per­se­kio Fa­nia Bran­covs­ka­ja ro­do bend­rą gi­mi­nai­čių fo­tog­ra­fi­ją. Iš šių žmo­nių gy­va li­ko tik ji vie­na, ki­ti na­cių bu­vo iš­žu­dy­ti. Iš Vil­niaus ge­to, kur Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais bu­vo ap­gy­ven­din­ti žy­ dai, jai pa­vy­ko pa­bėg­ti. Ir tą epi­zo­dą ji pa­pa­sa­ko­ja taip ryš­kiai, lyg vi­sa bū­tų įvy­kę va­kar.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Kas­dien sku­ba į dar­bą

Fa­nia tie­siog stul­bi­na. Išt­vė­ru­sios ge­to pra­ga­rą, ar­ti­mų­jų ne­tek­tį, pa­ lai­do­ju­sios vy­rą mo­ters mė­ly­nos akys švy­ti gy­ve­ni­mo džiaugs­mu.

Net ne­si­no­ri ti­kė­ti, kad šiai ne­di­ du­kei mo­te­riai – 91-i. „Aš vi­są gy­ve­ni­mą bu­vau op­ ti­mis­tė. Ži­nau, kad kiek­vie­ną ry­ tą tu­riu kel­tis, o ne gu­lė­ti. Ke­liuo­si ir ei­nu. Ži­no­te, aš dir­bu. Du kar­tus per sa­vai­tę dir­bu bu­vu­sių ge­to ka­li­ nių ko­mi­te­te. Vil­niaus uni­ver­si­te­te, Is­to­ri­jos fa­kul­te­te, yra Ji­diš ins­ti­ tu­tas. Ten dir­bu tris kar­tus per sa­ vai­tę. Įkū­riau ten bib­lio­te­ką – yra be­veik 5 tūkst. kny­gų ji­diš kal­ba, – pa­sa­ko­jo F.Bran­covs­ka­ja. – Daž­nai su­si­tin­ku su žmo­nė­mis. Vo­kie­ti­jo­ je tu­ri­me ge­rų drau­gų.“ F.Bran­covs­ka­ja su vy­ru užau­gi­ no dvi duk­te­ris: Vi­ta gy­ve­na Vil­ niu­je, Di­na – Iz­rae­ly­je. Ji tu­ri še­šis anū­kus ir pen­kis proa­nū­kius. Jau­ niau­sio­ji ket­ve­rių me­tų proa­nū­kė ne­se­niai bė­go Vil­niu­je vy­ku­sia­me ma­ra­to­ne, ga­vo me­da­lį ir marš­ki­ nė­lius.

Vy­rą Fa­nia pa­lai­do­jo 1985 m. O su­si­pa­ži­no su juo Rūd­nin­kų gi­rio­je pas par­ti­za­nus. „Iš kar­to su­si­tuo­ kė­me, kai su­grį­žo­me į Vil­nių. Vil­ nius bu­vo iš­lais­vin­tas 1944 m. lie­ pos 13-ąją – griau­dė­jo sa­liu­tai. O lie­pos 22-ąją mu­du su­si­ra­šė­me.

Bu­vo­me vie­ni pir­mų­jų, ku­rie su­ si­ra­šė zak­se“, – gra­žias jau­nys­tės aki­mir­kas pri­si­mi­nė Fa­nia.

Pra­ne­ši­mą skai­tys ji­diš kal­ba

Rug­sė­jo 23 d. su­kan­ka 70 me­tų, kai bu­vo lik­vi­duo­tas Vil­niaus ge­tas su vi­sais ja­me gy­ve­nu­siais žmo­nė­ mis. Į jo te­ri­to­ri­ją įė­jo Li­go­ni­nės, Že­mai­ti­jos (ta­da – M.Stra­šū­no) ir ki­tos se­na­mies­čio gat­vės. Nuo „lais­vo­sios“ zo­nos jį sky­rė Py­li­mo gat­vė. Į šią ge­tu pa­va­din­tą te­ri­to­ri­ją Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais na­ cių su­va­ry­ti ir griež­tai kont­ro­liuo­ ja­mi gy­ve­no Vil­niaus žy­dai.

Su­kak­ties pro­ga bus su­reng­tas IV lit­va­kų kong­re­sas, į ku­rį at­vyks Lie­tu­vos žy­dų pa­li­kuo­nių iš įvai­rių pa­sau­lio ša­lių. „Ir aš ja­me da­ly­vau­siu, – džiau­ gė­si F.Bran­covs­ka­ja. – Pa­ne­riuo­se skai­ty­siu pra­ne­ši­mą. Bet Pa­ne­riuo­ se vi­sa­da kal­bu tik­tai ji­diš kal­ba.

Tie, ku­rie ten gu­li, vi­si kal­bė­jo ji­ diš. Dar kal­bė­siu Sei­me.“ Ati­džiai pa­ty­ri­nė­ju­si sa­vo są­ra­ šus, ji su­skai­čia­vo, kad Vil­niu­je gy­ ve­na pen­ki žmo­nės, iš­tvė­rę šio ge­ to pra­ga­rą.

so­dą. Iš kur tai ži­nau? Kad „iš­va­ly­ tų“ ge­to te­ri­to­ri­ją, per do­ku­men­tų tik­ri­ni­mą tuos, ku­rie dir­bo, su šei­ mo­mis iš­ve­žė į dar­bą. O tuos, ku­ rie li­ko ge­te be do­ku­men­tų, nu­žu­ dė“, – pri­si­mi­nė Fa­nia.

Tei­sė gy­ven­ti – tik dir­ban­tiems

Duo­na – iš bul­vių lu­pe­nų

Fa­nia gi­mė Vil­niu­je. Iki Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro jos tė­vų šei­ma gy­ve­ no Py­li­mo gat­vė­je. Iki ka­ro ji spė­jo baig­ti gim­na­zi­ją. Į ge­tą Fa­nia (jos mer­gau­ti­nė pa­ var­dė – Jo­che­les) pa­te­ko 19-os ir ja­me iš­bu­vo nuo pir­mos iki pa­ sku­ti­nės die­nos. Tai, kad jai pa­vy­ ko iš­si­gel­bė­ti, mo­te­ris va­di­na ste­ buk­lu.

Dir­ban­tys tu­rė­jo bal­ tus, gel­to­nus, mė­ly­ nus, ro­ži­nius la­pus.

Tai bu­vo do­ku­men­ tai. Ne­tu­ri do­ku­men­ to – į Pa­ne­rių miš­ką, kur su­šau­dy­da­vo.

„1941 m. rug­sė­jo 6 d. šeš­tą va­ lan­dą ry­to mums pa­sa­kė, kad tė­ vas, ma­ma ir aš su se­se­ri­mi Re­be­ka tu­ri­me ei­ti į ge­tą. O mums rei­kė­jo tik gat­vę pe­rei­ti – iš Py­li­mo į Li­ go­ni­nės. Mus iš­stū­mė į kie­mą, už­ da­rė var­tus, ta­da su­sė­do­me ant že­mės – bu­vo la­bai daug žmo­nių, – pri­si­mi­nė Fa­nia. – Iš pra­džių gy­ ve­no­me Li­go­ni­nės gat­vė­je. Pas­kui per­si­kraus­tė­me į tuo­me­tę M.Stra­ šū­no gat­vę, 7-ąjį na­mą (da­bar – Že­mai­ti­jos g. 5). Ten gy­ve­no­me iki ge­to lik­vi­da­ci­jos. Ma­ža­me dvie­jų kam­ba­rė­lių bu­te gy­ve­no iš vi­so 16 žmo­nių. Mes gy­ve­no­me pe­rei­na­ ma­ja­me kam­ba­ry­je: tė­vai mie­go­ da­vo lo­vo­je, mud­vi su se­se­ri­mi ir dar vie­na šei­ma – ant grin­dų.“ Tie, ku­rie dir­bo, tu­rė­jo bal­tus, gel­to­nus, mė­ly­nus, ro­ži­nius la­pus.

Tai bu­vo do­ku­men­tai – kaip pa­sas, ese­si­nin­kai juos daž­nai keis­da­vo.

Ne­tu­ri do­ku­men­to – į Pa­ne­rių miš­ ką, kur su­šau­dy­da­vo. Bet kas dir­bo, tu­rė­jo tei­sę gy­ven­ti. F.Bran­covs­ka­ jos tė­vas bu­vo elekt­ro­me­cha­ni­kas, jis vi­są lai­ką tu­rė­jo dar­bą. „Tė­vas dir­bo Bar­bo­ros Rad­vi­ lai­tės gat­vė­je, prie­šais Ber­nar­di­nų

Iš pra­džių Fa­nia dir­bo vi­so­kius dar­bus: ap­lin­kui ae­rod­ro­mą ka­ sė ap­ka­sus, mies­te va­lė vie­šuo­sius tua­le­tus be še­pe­čių ir be sku­du­rų, tvar­kė vo­kie­čių bu­tus. Sun­kiau­sia smul­ku­tei ne­di­de­lio ūgio mer­gi­nai bu­vo kas­ti ap­ka­sus.

Ta­čiau tie pri­puo­la­mi dar­bai jai ne­su­tei­kė nuo­la­ti­nio do­ku­men­to ir ji ne­gau­da­vo duo­nos kor­te­lės. No­ rint gau­ti šią kor­te­lę, pir­miau­sia rei­kė­jo pri­sta­ty­ti do­ku­men­tą, kad bu­vai pir­ty­je ir pe­rė­jai de­zin­fek­ci­ ją. Vo­kie­čiai la­bai bi­jo­jo, kad ne­kil­ tų epi­de­mi­ja. „Dau­ge­lis mi­rė iš ba­do. O ko­ kį mais­tą mes gau­da­vo­me – bul­ vių lu­pe­nas! Va­di­na­mą­ją duo­ną ga­min­da­vo iš lu­pe­nų, dar įmai­šy­ da­vo pju­ve­nų. Mil­tų ten be­veik ne­ bu­vo. Per vi­są lai­ką, kiek at­si­me­nu, mė­sos – ark­lie­nos – mums da­vė du kar­tus. Kai ją vi­rė, ver­tė­si di­džiu­lės pu­tos, – dės­tė Fa­nia. – Tie, ku­rie ėjo į dar­bą, – o dar­bas bu­vo mies­ te, už ge­to ri­bų, – steng­da­vo­si ko­ kį nors daik­tą iš­keis­ti į mais­to pro­ duk­tus.

Auk­so jau nie­kas ne­tu­rė­jo. Kai tik atė­jo­me į ge­tą, ese­si­nin­kai pa­rei­ka­ la­vo su­mo­kė­ti 5 mln. rub­lių. Žmo­ nės ati­da­vė vi­sus pi­ni­gus, ku­riuos tu­rė­jo, tad iš kur dar auk­sas? Vil­ nius bu­vo ne­tur­tin­gas mies­tas.“ Prie įė­ji­mo į ge­tą bu­vo kont­ro­lė.

Kar­tais pa­vyk­da­vo pra­neš­ti pie­ no ar tech­ni­nio alie­jaus, ta­čiau tai bu­vo ri­zi­ka. Jei kont­ro­lė su­čiup­da­ vo, iš­reng­da­vo ir žiau­riai muš­da­vo, ypač į ko­jas. Bu­vo at­si­ti­ki­mų, kad iš kar­to iš­vež­da­vo į ges­ta­pą, o ta­da – į Pa­ne­rius. Su­šau­dy­ti.

Ka­dan­gi F.Bran­covs­ka­ja bu­vo ge­ te vei­ku­sios žy­dų Jung­ti­nės par­ti­ za­nų or­ga­ni­za­ci­jos na­rė, vie­na jos va­do­vių mer­gi­ną įtai­sė į dirb­tu­ves.

Ge­te bu­vo siu­vi­mo, skar­dos dirb­ tu­vių. „Pir­mas ma­no dar­bas bu­vo iš šiau­dų sar­gy­bi­niams ga­min­ti ava­ ly­nę, ku­rią jie ap­si­mau­da­vo ant ba­ tų, kad žie­mą ko­joms bū­tų šil­čiau.

Ta­da aš jau ga­vau do­ku­men­tą ir tu­ rė­jau duo­nos kor­te­lę, – pri­si­mi­nė

Ge­tus sky­rė Vo­kie­čių gat­vė Vil­niaus ge­tas bu­vo su­da­ry­tas iš dvie­jų da­lių: Di­džio­jo ir Ma­žo­jo. Di­dy­sis ge­tas bu­ vo įkur­tas 1941 m. rug­sė­jo 6 d. Vil­niaus se­ na­mies­ty­je. Ta­da Vil­niu­je gy­ve­no apie 57 tūkst. žy­dų. Į Di­dį­jį ge­tą bu­vo su­va­ry­ta apie 30 tūks­tan­čių, į Ma­žą­jį – apie 11 tūkst. žmo­ nių. Juos sky­rė da­bar­ti­nė Vo­kie­čių gat­vė.

Di­džia­ja­me ge­te Žy­dų ta­ry­bai va­do­va­ vo Ana­to­lis Fri­das, o Ma­ža­ja­me – Ai­zi­ kas Lei­bo­vi­čius.

Taip pat bu­vo su­kur­ta žy­dų po­li­ci­ja, ku­riai va­do­va­vo Ja­ko­vas Gen­cas. Iš pra­džių žy­dai ti­kė­jo­si, kad ge­te jie gy­ vens la­bai il­gai, baig­sis bau­dė­jų ak­ Per vi­są ge­to gy­va­vi­mo lai­ko­tar­pį čia ci­jos ir sa­vi­va­lė. Ta­čiau to­kios vil­tys bu­vo už­da­ry­ta apie 50 tūkst. žmo­nių. grei­tai žlu­go. Jau iki 1941 m. gruo­džio

pa­bai­gos vo­kie­čiai nu­žu­dė 33 500 Vil­ niaus žy­dų. Ge­te li­ko tik 12 tūkst. le­ga­ lių ir 8 tūkst. ne­le­ga­lių žy­dų, pa­si­slė­pu­ sių slėp­tu­vė­se.

Di­dy­sis ge­tas gy­va­vo dve­jus me­tus.

1943 m. rug­sė­jo 23 ir 24 d. jis bu­vo lik­ vi­duo­tas ga­lu­ti­nai. Iš 57 tūkst. Vil­niaus žy­dų, pa­si­bai­gus ka­rui, gy­vų li­ko tik apie 2 tūkst.

Cha­rak­te­ris: iš­tvė­ru­sios ge­to pra­ga­rą, ar­ti­mų­jų ne­tek­tį, pa­lai­do­ju­sios vy­r

kei mo­te­riai – 91-i.

F.Bran­covs­ka­ja. – Per­nai Ber­ly­ ne, vie­na­me mu­zie­jų, ra­dau to­kios ava­ly­nės eks­po­na­tą.

Pas­kui mums at­ve­žė to­kios ašt­ rios žo­lės ir iš jos ga­min­da­vo­me kam­ba­ri­nį apa­vą. Ran­kos vi­są lai­ ką bū­da­vo kru­vi­nos ir ap­tvars­ty­tos.

At­si­tik­ti­nai ra­dau do­ku­men­tą, kad 16 tūkst. to­kios kam­ba­ri­nės ava­ ly­nės po­rų bu­vo iš­siųs­ta į Vo­kie­ ti­ją. Ta­da atė­jo tre­čias įsa­ky­mas – megz­ti. Aš la­bai ge­rai mez­giau.

At­vež­da­vo vil­nos, ir mes megz­da­ vo­me vy­riš­kus, mo­te­riš­kus megz­ ti­nius nuo tam­sos iki tam­sos. Jie iš­ke­liau­da­vo į Vo­kie­ti­ją.“ Ša­lys keis­da­vo­si šni­pais

Žmo­nės vi­są lai­ką gy­ve­no apim­ ti įtam­pos. Nie­ka­da ne­bu­vo aiš­ku, kas ta­vęs lau­kia ry­toj.

Ten ne­bu­vo ga­li­ma nei pa­sto­ti, nei gim­dy­ti. Bu­vo pa­vie­nių at­ve­ jų, kai mo­te­rys gim­dy­da­vo ma­li­ no­se (ge­te bu­vu­sio­se slėp­tu­vė­se – red. pa­st.). Fa­nios kla­sės auk­lė­to­jo žmo­na slėp­tu­vė­je pa­gim­dė duk­rą, ku­rią šei­ma pa­va­di­no Ma­li­na. Bet žu­vo ir tė­vai, ir mer­gai­tė.

Vie­ną kar­tą su­rin­ko se­nu­kus ir pa­sa­kė, kad veš juos poil­siau­ti. Nu­ ve­žė į An­ta­kal­nį, kur da­bar yra tro­ lei­bu­sų ir au­to­bu­sų žie­das. Ta­da ten bu­vo žy­dų vai­kų sto­vyk­la. Se­nu­kus pa­mai­ti­no, kaž­kas at­va­žia­vo iš Rau­ do­no­jo Kry­žiaus, juos nu­fo­tog­ra­fa­ vo, o pa­skui iš­ve­žė į Pa­ne­rius.

Ge­te bu­vo bib­lio­te­ka, pu­siau le­ ga­lių mo­kyk­lų, teat­ras. Bet vi­si su­ vo­kė, kad šian­dien ar­tis­tai vai­di­na sce­no­je, o ry­toj ga­li at­si­dur­ti Pa­ne­ riuo­se.

„Bu­vo toks bai­sus ges­ta­pi­nin­kas Mu­re­ris (Fran­zas Mu­re­ris – Vil­ niaus ge­to or­ga­ni­za­to­rius ir ad­mi­ nist­ra­to­rius – red. pa­st). Jis bu­vo ki­lęs iš Aust­ri­jos. Jei jis atei­da­vo į ge­tą, bu­vo aiš­ku, kad „vi­zi­tas“ baig­sis kie­no nors mir­ti­mi, – pri­ si­mi­nė F.Bran­covs­ka­ja. – Po ka­ro tas F.Mu­re­ris grį­žo į Aust­ri­ją. Kar­ tą atė­jo pas kir­pė­ją, o šis, pa­si­ro­do, bu­vo žy­das iš Vil­niaus ge­to.

At­ve­žė F.Mu­re­rį į Vil­nių, įvy­ko jo teis­mas. Bet tuo me­tu So­vie­tų Są­ jun­go­je ne­bu­vo mir­ties baus­mės – rei­kė­jo dar­bo jė­gos la­ge­riuo­se.

Jam pri­tei­sė 15 me­tų. Sep­ty­ne­rius at­sė­dė­jo, o pa­skui bu­vo toks da­ly­ kas: ka­pi­ta­lis­ti­nės ša­lys su So­vie­tų Są­jun­ga keis­da­vo­si šni­pais. F.Mu­ re­rį iš­kei­tė su są­ly­ga, kad jis at­sė­ dės dar aš­tuo­ne­rius me­tus la­ge­ ry­je Ru­si­jo­je. Bet ten jį iš­lais­vi­no, esą jei bu­vo so­vie­ti­nia­me la­ge­ry­je sep­ty­ne­rius me­tus, tai vie­nus rei­ kia skai­ty­ti kaip tre­jus. Va­di­na­si, jis at­sė­dė­jo 21-us me­tus.“ Iš šei­mos gy­va li­ko vie­nin­te­lė

F.Bran­covs­ka­ja iš­trau­kė iš ran­ki­nės 1939 m. da­ry­tą šei­mos nuo­trau­ką.

1939 m., kai Vil­nius bu­vo grą­žin­ tas Lie­tu­vai, Fa­nios dė­dė jau ga­lė­jo at­va­žiuo­ti iš Kau­no į Vil­nių pas sa­ vo tė­vus. Čia vi­si su­si­ti­kę ir nu­si­ fo­tog­ra­fa­vo. To­kią nuo­trau­ką dė­dė iš­siun­tė sa­vo bro­liui į Iz­rae­lį. Ly­giai to­kią nuo­trau­ką, kai 1990 m. Fa­nia pir­mą kar­tą nu­va­žia­vo į Iz­rae­lį, jai da­vė pus­se­se­rė. „Štai aš – man 17 me­tų, – baks­ te­lė­jo ji į vie­ną mer­gi­ną se­no­je fo­ tog­ra­fi­jo­je. – Aš – vie­nin­te­lė, ku­

13

RUGSĖJO 19–25, 2013

TEMA

oja ir po 70 metų Jie buvo žaliai apsirengę, vėliau kalbėjo, kad tai – estai. Mudvi nusprendėme, kad bus akcija.

Nepagalvojome, kad getas tuoj bus likviduojamas.

rą F.Brancovskajos akys švyti gyvenimo džiaugsmu. Net nesinori tikėti, kad šiai nediduMargaritos Vorobjovaitės nuotr.

ri liko gyva iš šios šeimos. Visi kiti nužudyti.“ Paskui ji parodė savo tėvą. Likviduojant getą, jį išvežė į lagerį Estijoje. Jis žuvo likus kelioms dienoms iki lagerio išlaisvinimo 1944 m. Fania turi jo dokumentus, jo numerį, kurį jis turėjo lageryje. Labai daug žmonių ten nužudė.

Kodėl jos tėvą taip ilgai išlaikė?

Todėl kad jis, elektromechanikas, vokiečiams buvo reikalingas. Vėliau tai duktė išsiaiškino įvairiose knygose.

Jos mamą su seserimi išvežė į Kaizervaldo koncentracijos stovyklą netoli Rygos. Juodvi dirbo audinių fabrike. Moteris, vyresnes negu 35-erių, nuskandino jūroje – esą darbui jos nebetinkamos.

Fanios mamai tada buvo apie 42us. Sesuo Rebeka su daugybe nelaimingųjų vėliau buvo išvežta į Štuthofą. Ji žuvo ten.

Dėdė su šeima žuvo Kauno IX forte, kiti – Paneriuose. Močiutė su seneliu gyveno Antakalnyje, jų net į getą nevežė – iš karto į Panerius, o ten sušaudė.

Paspruko per atsarginį išėjimą

Paskutines dvi savaites prieš likviduojant getą žmonių jau nevesdavo į darbą – versdavo dirbti pačiame gete. Vokiečiai buvo tokie įžūlūs, jog atveždavo kulkų suvarpytų ir kruvinų nužudytųjų daiktų, kad geto gyventojai juos valytų ir remontuotų. „Kaip sakiau, priklausiau pogrindinei Jungtinei partizanų organizacijai. Buvo nuspręsta, jog reikia

pasiųsti žmonių, kad šie užmegztų ryšį su Rūdninkų girios partizanais.

Kaip aš pabėgau? Rugsėjo 23-iosios rytą partizanų vadovybė sukvietė mus, 12 merginų – šešias poras po dvi, į biblioteką. (Turiu dokumentą, kad buvau geto bibliotekos skaitytoja, archyve radau.)

Pasakė, kad reikia eiti užmegzti ryšių su partizanais, instruktavo, į kuriuos kaimus traukti. Vyrų nesiuntė. Jei juos būtų sugavę, iš karto būtų supratę, kad jie žydai, – jie buvo apipjaustyti.

Vienas žmogus iš geto vadovybės Judenrato (Žydų tarybos – red. past.) turėjo eiti slėptis. Iš Mėsinių gatvės buvo atsarginis išėjimas į Vokiečių gatvę, ir aš su savo porininke Doba suspėjau išeiti iš geto“, – lemtingąją rugsėjo 23-iąją prisiminė F.Brancovskaja.

Nusigavo į girią pas partizanus

Išsprukusios už geto ribų merginos turėjo būti labai atsargios. Fania prisimena kiekvieną žingsnį, kiekvieną posūkį tuomečio Vilniaus gatvėse. Joms reikėjo sukti į dešinę ir eiti Aušros vartų link. Kai atėjo iki tos vietos, kur dabar yra Jaunimo teatras, ir kai reikėjo sukti į Etmonų gatvę, ant kampo jas sulaikė lietuvių policininkas: „Atgal, mergaitės.“ Jos pamatė, kad kas trys keturi metrai už geto ribų stovi lietuvių policininkai. Tai merginoms sukėlė įtarimą. „Užuot ėjusios Aušros vartų link, mudvi grįžome atgal į Vokiečių gatvę, tada – į Trakų, Pyli-

mo. Pylimo gatve atėjome iki geto vartų prie Rūdninkų gatvės. Žiūrime: atvažiavo gruzovikų su kareiviais. Jie buvo žaliai apsirengę, vėliau kalbėjo, kad tai – estai.

Mudvi nusprendėme, kad bus akcija. Nepagalvojome, kad getas tuoj bus likviduojamas“, – pasakojo F.Brancovskaja.

Merginos visą dieną klaidžiojo po mišką. Vakare pradėjo lyti, išgirdo, kad netoliese loja šunys, bet naktį į kaimą nėjo – nusprendė nakvoti miške. Rytą užėjo į trobą. „Pasirodė, kad tai Žvėryno kaimas, – jo mūsų sąraše nebuvo. Ten gyveno lenkai, kalbėjome lenkiškai. Moteris mums davė pieno ir duonos. Tai buvo pirma tikra duona, kurią valgėme po dvejų metų“, – pasakojo Fania.

Rugsėjo 24-osios vakarą jos atėjo į Žagarinės kaimą prie dabartinės Baltosios Vokės. Žmonės dar dirbo laukuose. Iš vieno namo išėjo du vokiečiai su ginklais ir nuėjo keliu.

Grįžti atgal – įtartina, tad merginos patraukė paskui juos. „Kelyje sutikome jauną vaikiną, kuris lenkiškai pasiteiravo, kur einame. „Pas tetą kasti bulvių“, – atsakėme. Noriu pasakyti: jis mus išgelbėjo, – tiki Fania. – Jis suprato, kad mes einame ne bulvių kasti.

Jis žinojo vietas, ir mes patraukėme per pelkes pas Rūdninkų girios partizanus. Bet jo nei vardo, nei pavardės nesužinojome. Ir šiandien nežinau. Ir kai važiuoju per tas vietas, – ten lenkų kaimai, – man suspaudžia širdį... O Doba mirė pernai vasarą Los Andžele.“

 Holokaustas: Vilniaus getas buvo sudarytas iš dviejų dalių: į Didįjį getą

buvo suvaryta apie 30 tūkst., į Mažąjį – apie 11 tūkst. žmonių. 1941 m. pabaigoje buvo sunaikintas Mažasis getas, o 1943 m. – Didysis.

14

rugsėjo 19–25, 2013

ekonomika

„Air Li­tua­ni­cos“ spar­nai – vis la­biau api­pe­šio­ti Vos prieš ke­lis mė­ne­sius skry­džius vyk­dy­ti pra­dė­ju­si sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bės įsteig­ta bend­ro­vė „Air Li­tua­ni­ca“ jau su­si­du­ria su ne­men­ko­mis pro­ble­mo­mis. Ši skry­džių bend­ro­vė ne­su­ge­ba at­si­skai­ty­ti už oro uos­tų tei­kia­mas pa­slau­gas.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

„Ba­lan­suo­ja ties ri­ba“

„Vil­niaus die­nos“ ži­nio­mis, „Air Li­tua­ni­cos“ va­do­vų lau­kia ne­ leng­vas po­kal­bis su Tarp­tau­ti­ nio Vil­niaus oro uos­to at­sto­vais. Šian­dien vyk­sian­čia­me su­si­ti­ki­me bus svars­to­ma, ką da­ry­ti su „Zuo­ ko avia­li­ni­jo­mis“ tau­tos pra­min­tos bend­ro­vės sko­lo­mis.

Nors gan­dų apie sun­ku­mus sklan­dė vos pra­dė­jus kur­ti „Air Li­tua­ni­cą“ ir net šiai ėmus vyk­dy­ ti skry­džius, pa­ti bend­ro­vė uo­liai sten­gia­si kur­ti tei­gia­mą įvaiz­dį, vis pra­ne­ša­ma apie pla­nuo­ja­mas nau­ jas skry­džių kryp­tis ir ža­da­ma, kad 2015-ai­siais įmonė jau dirbs pel­ nin­gai, ta­čiau rea­ly­bė, ro­dos, ki­ to­kia. Tai sa­vait­raš­čiui neo­fi­cia­liai pa­tvir­ti­no ir šal­tinis Tarp­tau­ti­nia­ me Vil­niaus oro uos­te. „Prob­le­mų yra. „Ka­bo“ tik­rai ne vie­na są­skai­ta, ku­rios „Air Li­ tua­ni­ca“ nė­ra ap­mo­kė­ju­si“, – tei­ gė šal­ti­nis.

Ko­kią su­mą tik bir­že­lio pa­bai­go­je skrai­dy­ti pra­dė­ju­si „Air Li­tua­ni­ca“ jau su­ge­bė­jo įsi­sko­lin­ti Vil­niaus oro uos­tui, neatsk­lei­džia­ma, bet, anot laik­raš­čio kal­bin­to oro uos­to at­

sto­vo, „jie ba­lan­suo­ja ties ri­ba“.

Neo­fi­cia­liai kal­ba­ma, apie tai, kad tam tik­rų pre­ten­zi­jų „Air Li­tua­ni­ cai“ tu­ri ir es­tų bend­ro­vė „Es­to­ nian Air“, iš ku­rios sos­ti­nės sa­vi­ val­dy­bės ve­žė­jas nuo­mo­ja­si vie­ną iš dvie­jų or­lai­vių.

Kęs­tu­tis Au­ry­la:

Juk jie nor­ma­liai skrai­ dy­ti pra­dė­jo tik lie­pos mė­ne­sį. Na, ne­ga­li per to­kį trum­pą lai­ką at­si­ ras­ti daug sko­lų.

Prob­le­mas nei­gia

„Air Li­tua­ni­cos“ va­do­vai to­kias kal­bas nei­gia. Jie ti­ki­na, kad jo­kių sko­lų bend­ro­vė ne­tu­ri. „Ne, ne, ne“, – pa­klaus­tas, ar „Air Li­tua­ni­ca“ iš­ties su­si­du­ria su pro­ble­mo­mis at­si­skai­ty­ti už Vil­ niaus oro uos­to su­teik­tas pa­slau­ gas, bė­rė „Air Li­tua­ni­cos“ ko­mer­ ci­jos di­rek­to­rius Si­mo­nas Bart­kus.

Jis ti­ki­no, kad jo­kių ne­pa­deng­tų są­skai­tų nė­ra, o bend­ro­vė ne­vė­luo­ ja vyk­dy­ti sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mų.

Pa­si­tei­ra­vus, apie ką bus kal­

ba­ma ketvirtadienį vyk­sian­čia­me „Air Li­tua­ni­cos“ ir Tarp­tau­ti­nio Vil­niaus oro uos­to at­sto­vų su­ti­ki­ me, S.Bart­kus tei­gė apie tai nie­ko ne­ži­nan­tis, nes pa­ts šia­me su­si­ti­ ki­me ne­da­ly­vaus.

Ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­mi­nist­ra­ ci­jos di­rek­to­rius Kęs­tu­tis Au­ry­la svars­tė, kad „Air Li­tua­ni­cos“ sko­ los, jei to­kių yra, ne­tu­rė­tų bū­ti di­ de­lės. „Juk jie nor­ma­liai skrai­dy­ti pra­ dė­jo tik lie­pos mė­ne­sį. Na, ne­ga­li per to­kį trum­pą lai­ką at­si­ras­ti daug sko­lų“, – skai­čia­vo K.Au­ry­la.

Kon­ku­ren­ci­ja – iš „Wizz Air“

Be­je, trečiadienį bu­vo pa­skelb­ta nau­jie­na, ku­ri tik­rai tu­rė­tų ne­pa­ tik­ti „Air Li­tua­ni­cos“ va­do­vams.

Ki­tais me­tais į Gru­zi­jos sos­ti­nę Tbi­li­sį skry­džius pra­dė­ti pla­nuo­ jan­ti įmo­nė ga­vo smū­gį į pa­šir­ džius – pi­gių skry­džių bend­ro­vė „Wizz Air“ nuo ko­vo pra­dės vyk­ dy­ti skry­džius į ant­rą pa­gal dy­dį šios ša­lies mies­tą Ku­tai­sį.

Vil­niu­je trečiadienį vie­šė­jęs „Wizz Air“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Józse­fas Vára­di tei­gė, kad skry­džių kai­nos į Ku­tai­sį pra­si­dės nuo 139 li­tų į vie­ną pu­sę su vi­sais mo­kes­ čiais. O tai ge­ro­kai ma­žiau, nei iš

Viešojo aukciono būdu parduodami naudoti automobiliai UAB „Vilniaus vandenys“, j. a. k. 188704927 (buveinės adresas: Dominikonų g. 11, Vilnius), viešojo aukciono būdu parduoda nereikalingą arba netinkamą naudoti kilnojamąjį turtą.

1.

Pavadinimas Markė Degalai Valst. Nr. Pagaminimo metai Pradinė pardavimo kaina (Lt) Asenizacinis GAZ-3307 Du ZVK 215 1993 2500 Furgonas RENAULT MASTER Dz OVV 956 2000 2000 Furgonas RENAULT MASTER Dz OVZ 806 2000 2000 Krovininis ŠKODA PICK-UP A95 HVY 261 1996 600 Lengvasis RENAULT KANGOO Dz PVU 176 2001 1200 Lengvasis RENAULT KANGOO Dz PVT 695 2001 1200 Lengvasis UAZ-31512 Du ZVC 735 2000 800 Lengvasis VW CADDY Dz MVY 874 1998 1000 Lengvasis VW CADDY Dz MVB 442 1998 1000 Furgonas GAZ-3307 A95 ZVV 454 1991 1900 Asenizacinis ZIL-130 Du ZVT 971 1980 3000 Ekskavatorius EO-3323 Dz 0293 VV 1986 10 000 Konvekcinė orkaitė 2005 4432,72 Baldų komplektas (32 kėdės ir 8 stalai) 2005 4524,29 1.1. Parduodamas turtas nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus vandenys“.

1.2. Parduodamo turto daiktinės teisės nesuvaržytos.

2. Aukcionas vyks 2013 m. spalio 25 d. 10 val. adresu Dominikonų g. 11, Vilnius, 204 kabinete.

3. Aukcioną organizuoja ir veda advokatų E.Budvyčio, J.Čivilio ir partnerių kontoros advokatas Edmundas Budvytis (Rožių al. 4, Vilnius, tel. (+370 5) 262 1456, faksas (+370 5) 212 2486, e. paštas edmundas@abcpartners.lt).

4. Aukciono objektų apžiūros klausimu kreiptis po 2013-09-23 į aukcioną organizuojantį asmenį advokatą E.Budvytį (Rožių al. 4, Vilnius, tel. (+370 5) 262 1456, faksas (+370 5) 212 2486, e. paštas edmundas@abcpartners.lt).

5. Su aukciono vedimo taisyklėmis susipažinti ir gauti paraiškos formą dalyvauti aukcione galima po 2013-09-23 iš aukcioną organizuojančio asmens advokato E.Budvyčio (Rožių al. 4, Vilnius, tel. (+370 5) 262 1456, faksas (+370 5) 212 2486, e. paštas edmundas@abcpartners.lt).

6. Asmenys, siekiantys dalyvauti aukcione, dalyvavimo aukcione paraiškas turi paduoti aukcioną organizuojančiam asmeniui iki 2013-10-14.

7. Užsiregistravę dalyvauti aukcione asmenys ne vėliau kaip 3 darbo dienos iki aukciono datos turi pervesti 10 % aukciono objekto pradinės kainos į UAB „Vilniaus vandenys“ atsiskaitomąją sąskaitą (užsiregistravusiems dalyvauti aukcione rekvizitai bus pateikti). Jeigu siekiama įsigyti keletą parduodamų objektų, įmokos suma apskaičiuojama nuo siekiamų įsigyti objektų pradinės aukciono kainos bendros sumos.

8. Aukciono nugalėtojas visą aukcione įsigyto turto kainą, į kurią bus įskaitytas 10 % aukciono objekto pradinės kainos mokestis, turės sumokėti per septynias darbo dienas nuo aukciono protokolo įteikimo dienos.

9. Aukciono nugalėtojui sumokėjus visą įsigyto nekilnojamojo turto kainą, per penkias darbo dienas su juo bus pasirašyta turto pirkimo–pardavimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka ir forma).

Užs.1160792

Bė­dos: ro­dos, „Air Li­tua­ni­ca“ pra­de­da klup­čio­ti vos pra­dė­ju­si sa­vo

veik­lą.

ke­lei­vių pra­šy­tų „Air Li­tua­ni­ca“.

Be to, „Wizz Air“ pla­nuo­ja Vil­niu­ je ba­zuo­ti tre­čią or­lai­vį. „Mes ruo­šia­mės vyk­dy­ti skry­ džius į dvi nau­jas vie­tas – į Ku­tai­sį Gru­zi­jo­je ir ki­ta po­pu­lia­ria ato­sto­ gų kryp­ti­mi – į Kor­fu sa­lą Grai­ki­ jo­je. Mes kal­ba­me ne tik apie nau­ jus marš­ru­tus, mū­sų da­bar­ti­niai skry­džiai vyks daž­niau. Daž­niau skrai­din­si­me į Bar­se­lo­ną, Eind­ ho­ve­ną, Lon­do­ną, Mi­la­ną ir Pa­ ry­žių“, – spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­ je sa­kė J.Vára­di. Vil­niaus oro uos­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Al­man­tas ma­no, kad „Wizz Air“ ke­ti­ni­mai ro­do po­zi­ty­vią oro uos­ to plėt­rą. „Ne taip daž­nai at­si­tin­ka, kad oro bend­ro­vė ba­zuo­ja tre­čią lėk­ tu­vą mū­sų oro uos­te. Pas­ta­rą­jį kar­tą taip tik­riau­siai bu­vo at­si­ti­kę prieš po­rą me­tų. Tai la­bai po­zi­ty­ vus vys­ty­ma­sis, jis taip pat su­si­jęs su nau­ju fe­no­me­nu – pi­gių skry­ džių bend­ro­vių plėt­ra į Ry­tus“, – kal­bė­jo G.Al­man­tas.

Jis sa­kė, kad dėl „Wizz Air“ skry­ džių į Gru­zi­ją oro uos­tas ti­ki­si pa­di­ din­ti tran­zi­ti­nių ke­lei­vių skai­čių.

Su­lau­kė už­ta­ri­mo Su pro­ble­mo­mis Ru­si­jos pa­sie­ny­ je su­si­du­rian­čių mū­sų ša­lies ve­žė­ jų gin­ti sto­jo ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja – ji per­spė­jo Ru­si­ją, kad Lie­tu­vos ve­žė­jams tai­ko­mos su­griež­tin­tos pa­tik­ros pro­ce­dū­ros ga­li prieš­ta­ rau­ti Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ ci­jos (PPO) rei­ka­la­vi­mams.

Už mui­tus bei pre­ky­bą at­sa­kin­gi eu­ro­ko­mi­sa­rai Al­gir­das Še­me­ta ir Ka­re­las de Guch­tas laiš­ke Ru­si­jos eko­no­mi­kos mi­nist­rui bei mui­ti­ nės va­do­vui pa­ra­gi­no Mask­vą ne­ del­siant at­si­sa­ky­ti prieš Lie­tu­vos ve­žė­jus nu­kreip­tų prie­mo­nių. „To­kios pla­taus mas­to pre­ky­ bai kliu­dan­čios prie­mo­nės, ku­rios nė­ra tvir­tai su­si­ju­sios su ob­jek­ ty­viais ri­zi­kos veiks­niais, yra ne­ tin­ka­mos ir disk­ri­mi­na­ci­nės, ky­ la klau­si­mas dėl jų ati­tik­ties PPO rei­ka­la­vi­mams“, – tei­gia­ma laiš­ ke, ku­rio ko­pi­ją ga­vo BNS. Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė tre­čia­die­nį pa­reiš­kė, kad įpa­rei­ go­jo Vy­riau­sy­bę im­tis prie­mo­ nių, gi­nant ša­lies in­te­re­sus. „Iš­ties in­for­ma­ci­ja, ku­ri atei­na iš pa­sie­nio, ke­lia ne­ri­mą, to­dėl dar ant­ra­die­nį įpa­rei­go­jau Vy­riau­sy­ bę im­tis vi­sų bū­ti­nų veiks­mų, gi­ nant mū­sų vals­ty­bės eko­no­mi­ nius in­te­re­sus, taip pat žmo­nių in­te­re­sus, nes stab­do­mos ir pri­ va­čios ma­ši­nos“, – LRT ra­di­jui sa­kė D.Gry­baus­kai­tė.

„Vy­r iau­sy­b ė da­ro vis­k ą, kas įma­n o­m a, kad bū­t ų ap­g in­t i Lie­t u­vos eko­n o­m i­n iai in­te­re­ sai. Tarp­ži­ny­bi­nė ko­mi­si­ja Lie­ tu­vo­je ren­gia dar vie­ną po­sė­dį, po jo tu­rė­tų bū­ti aiš­kūs to­les­ni žings­niai. Am­ba­sa­do­rius Ušac­ kas (ES am­ba­sa­d o­r ius Ru­s i­jo­je Vy­gau­das Ušac­kas – red. past.) per­d a­v ė Ru­s i­j os eko­n o­m i­kos mi­n ist­r ui ir mui­t i­n ės va­d o­v ui raš­t ą, ku­r ia­m e klau­s ia­m a, ko­ dėl im­ta­s i to­k ių prie­m o­n ių, ir ra­gi­na­ma jas nu­trauk­ti“, – Ro­ mo­j e vie­š in­č io prem­j e­ro po­ zi­c i­j ą BNS per­d a­v ė jo at­s to­v ė spau­d ai Eve­l i­n a But­k u­t ė-Laz­ daus­kie­nė.

Jos tei­gi­mu, prem­je­ras ma­no, kad Ru­si­ja el­gia­si ne­gar­bin­gai mū­sų ve­žė­jų at­žvil­giu.

Nors pa­sie­ny­je su Ru­si­jos Ka­ li­ning­ra­do sri­ti­mi nu­si­drie­ku­sios sunk­ve­ži­mių ei­lės, Ka­li­ning­ra­ do sri­ties gu­ber­na­to­rius Ni­ko­la­ jus Cu­ka­no­vas aiš­ki­no, kad au­to­ mo­bi­liai su lie­tu­viš­kais nu­me­riais pa­sie­ny­je ne­tik­ri­na­mi jo­kia ypa­ tin­ga tvar­ka. „Va­ži­nė­jo­me po Kur­šių ne­ri­ją, pa­sie­nio kont­ro­lės punk­tas bu­vo lais­vas va­kar, už­va­kar ir sa­vait­ ga­lio die­no­mis. Gal­būt ei­lių bu­ vo Čer­ny­ševs­ko­jė­je. Jei pro­ble­mų ky­la vers­lui, kal­bė­ki­mės“, – pa­ brė­žė gu­ber­na­to­rius.

BNS inf.

15

rugsėjo 19–25, 2013

ekonomika

Atsakingas lošimas – ir verslui, ir bendruomenei

galbos ranką, kai šiemet ištiko krizė Kauno „Žalgirio“ vyrų krepšinio komandą. Tada ji ženkliai padidino iki tol jau skirtą klubui paramą. „Žalgirio“ klubo rėmėja bendrovė „Tête-à-tête“ kazino ketina išlikti ir ateityje. Įmonės vadovas, garbingos senųjų kauniečių šeimos narys S.Kacas, teigia, kad parama sportui – tai parama šaliai ir miestui, kuriems atstovauja sportininkai. „Mūsų verslo šaknys yra Kaune, čia pagrindinė būstinė, įmonės darbuotojai taip pat yra kauniečiai, taigi nenuostabu, kad aktyviai sergame už savo miesto komandą“, – sako S.Kacas. Pasakodamas apie tai, kad ne viena jo protėvių karta gyveno ir dirbo Kaune, jis nepamiršta pridurti, kad „Žalgiris“ jam asmeniškai kelia daug gerų prisiminimų. „Pamenu, kaip su dideliu azartu su draugais stebėjome šios komandos žaidimą prieš daugelį metų, kai žaidė Henrikas Giedraitis, Gediminas Budnikas, Modestas Paulauskas, kiti legendiniai žaidėjai. Be abejo, prisimename puikų V.Chomičiaus, S.Jovaišos, A.Sabonio laikų „Žalgirį“. Krepšinis mums tada buvo ypač svarbus miesto ir visos šalies simbolis“, – pasakoja S.Kacas.

Lošimo automatų salonų tinklą valdanti bendrovė „Tête-à-tête“ kazino gali tapti pavyzdžiu, kaip socialiai atsakingas verslas gali nešti naudos ne tik kurdamas darbo vietas, bet ir dalyvaudamas sporto paramos ir labdaros projektuose.

Rimvydas Rimkus

Veikla: „Tête-a-tête“ kazino teikia kokybiškas paslaugas, taip pat dalyvauja įvairiuose paramos projek-

tuose.

Naujos darbo vietos

Per devynis šių metų mėnesius bendrovė „Tête-à-tête“ kazino sukure 56 naujas darbo vietas, atidarė 11 naujų lošimo automatų salonų: po du Vilniuje ir Panevėžyje, po vieną – Zarasuose, Kretingoje, Šiauliuose, Elektrėnuose, Utenoje, Plungėje ir Alytuje. Iki metų pabaigos suplanuota atidaryti tris naujus salonus Kaune. „Lietuvos gyventojai įgyja vis daugiau europietiškų bruožų. Lošimų paslaugos Europoje suvokiamos kaip žmonių laisvalaikio pramogų dalis, o mūsų darbas ir yra sudaryti šiems žmonėms galimybę pramogauti įvairiau ir kokybiškiau“, – sako bendrovės vadovas Samoilas Kacas.

Jau daugiau kaip 360 žmonių įdarbinusios bendrovės vadovas neslepia, kad šio verslo plėtra dažnai yra varžoma perteklinių ribojimų, todėl kiekvieną žingsnį reikia strategiškai įvertinti. „Mūsų finansiniai rodikliai, palyginti su praėjusiais metais, atrodo stabiliai, todėl galime išsaugoti darbo vietas ir investuoti į ateitį“, – sako S.Kacas.

Jo manymu, socialiai atsakingas verslas gali ir plėstis, ir nešti naudos bendruomenei, tačiau tam reikalingas bendras verslininkų, verslą prižiūrinčių institucijų ir bendruomenių sutarimas.

Tikisi išmintingų sprendimų

Per 11 veiklos metų Lietuvoje laisvalaikio pramogoms skirtus lošimo automatų salonus, įmones, organizuojančias lošimus, įsteigė tik 30 savivaldybių. Regis, likusiose 30

savivaldybių teritorijų taip pat būtų erdvės plėtrai, naujoms darbo vietoms kurti, tačiau priimti sprendimų bendrovės „Tête-à-tête“ kazino vadovas skubėti nėra linkęs.

Samoilas Kacas:

Už projektų parengimą, kurių pagrindu buvo priimti ypač didelę žalą valstybei ir verslui atnešę sprendimai, atsakomybės niekam nepareikšta.

„Kaip ir visur, taip ir Lietuvoje pramogų pasiūla ir įvairovė labai priklauso nuo gyventojų tankio, pramonės, nedarbo, perkamosios galios, vietos turizmo. Mūsų įmonė yra sertifikuota tarptautiniu mastu, mokame mokesčius ir kuriame darbo vietas, tačiau plėstis galime tik ten, kur jau yra stiprios bendruomenės, žmonės yra įpra-

Artūro Morozovo nuotr.

tę pramogauti ne namuose ir ieško, kur praleisti laisvalaikį“, – dėsto S.Kacas.

Antra vertus, jo teigimu, verslo sąlygos labai daug priklauso nuo valdžios sprendimų. Štai dėl kai kurių valdžios vyrų abejingumo taip ir liko neįgyvendintas Kaunui ypač naudingas projektas – bendrovė savo strateginiuose planuose buvo numačiusi Kaune įkurti lošimų automatų surinkimo gamyklą. Joje būtų įdarbinta nemažai kauniečių, o produkcija būtų eksportuojama į kitas šalis. Deja, kol mūsų valdininkai trypčiojo ir kūrė biurokratines kliūtis, bendrovės „Tête-à-tête“ kazino užsienio partneriai investicijoms pasirinko kitą Europos šalį. „Norėtųsi, kad valdžia į lošimų verslą žiūrėtų išmintingiau – svarbiausia yra užtikrinti saugumą, sudaryti sąlygas atsakingai verslui veikti ir iš to gauti naudos.

Pasaulinė patirtis rodo, kad nepamatuoti pertekliniai ribojimai saugumą ir ekonominę naudą tik mažina“, – sako S.Kacas.

Paaiškinimas labai paprastas: jei legaliai veikiančioms lošimų bendrovėms ribojamos galimybės veikti, jos priverstos vegetuoti arba net bankrutuoti, o tai sudaro sąlygas įsigalėti šešėliniam verslui. Ypatingai ši grėsmė aktuali šalies regionuose, kur nelegali veikla klesti, nes legalios lošimo automatų pasiūlos ten iki šiol nėra. Valstybė praranda pajamas į biudžetą, darbo vietas, o naudos iš to turi nelegalių lošimo paslaugų organizatoriai.

Juolab kad fiziniai ribojimai moderniame pasaulyje taip pat jau baigia prarasti prasmę: norintys lošti žmonės, naudodamiesi internetu, gavę pasiūlą tiesiai į savo išmanųjį telefoną, be jokių kliūčių tai gali daryti ir Garliavoje, ir Karmėlavoje, ir Zapyškyje. Štai praėjusios Seimo kadencijos pradžioje buvo priimtas sprendimas kone dvigubai padidinti mokesčius lošimų verslo įmonėms – dėl to žlugo keturios bendrovės ir buvo prarasta daugiau nei 900 darbo vietų, tai sudarė trečdalį tuo metu lošimų rinkoje dirbusių žmonių skaičiaus. Keista, bet už projektų parengimą, kurių pagrindu buvo priimti ypač didelę žalą valstybei ir verslui atnešę sprendimai, atsakomybės nepareikšta iki šiol niekam. „Tokie skaudūs valdžios smūgiai sąžiningai dirbančioms įmonėms neša tik žalą biudžetui ir naudą nelegaliems lošimų organizatoriams. Viliamės, kad šį rudenį, kai bus svarstomi su lošimų verslu susiję įstatymai, bus susilaikyta nuo populizmo ir skubotų sprendimų“, – svarsto S.Kacas.

Nepamatuoti ir skuboti sprendimai gali ne tik sužlugdyti įmones, padidinti bedarbių skaičių savivaldybėse, bet ir sumažinti socialiai atsakingo verslo galimybes vykdyti paramos projektus. O jiems „Tête-à-tête“ kazino skiria ypač didelį dėmesį.

Parama legendiniam klubui

Lošimų bendrovė „Tête-à-tête“ kazino viena iš pirmųjų ištiesė pa-

Puoselėja atsakomybę

Atrodo, kad kalbos apie įmonėje puoselėjamą socialinę atsakomybę nėra tušti žodžiai: S.Kaco darbo kabinete – daugybė padėkų iš kitų sporto šakų klubų, turnyrų organizatorių. Be to, bendrovė remia ne tik sportą, bet ir padeda onkologinėmis ligomis sergančių vaikų labdaros ir paramos fondui „Rugutė“.

Pernai sudegus Kauno muzikinio teatro stogui, bendrovės vadovybė nedvejodama skyrė lėšų remontui. „Reikia puoselėti savo miestą, rūpintis tuo, kas puošia jo veidą, nes niekas kitas to už mus nepadarys“, – tada aiškino verslininkas. „Tête-à-tête“ kazino išsiskiria ne tik parama kitiems, bet ir sėkminga veikla. Bendrovė nugalėjo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos organizuotame konkurse „Geriausias smulkaus ir vidutinio verslo atstovas 2007“, taip pat Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos organizuotame konkurse „Geriausios verslo bitės 2008“ buvo pripažinta labiausiai veiklą modernizavusia įmone.

56

– tiek darbo vietų per devynis šių metų mėnesius, sukūrė bendrovė „Tête-à-tête“ kazino.

PR

16

rugsėjo 19–25, 2013

pasaulis vilniausdiena.lt/naujienos/pasaulis

pasaulio darbotvarkė

KUR? Jal­to­je. KA­DA? Rug­sė­jo 20 d.

Jal­tos kon­fe­ren­ci­ja Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ir dar 20-ies ša­lių po­li­ti­kos, vers­lo bei vi­suo­me­nės at­sto­vai da­ly­vaus Jal­tos kon­fe­ren­ci­jo­je, ku­ri skir­ta Uk­rai­nos eu­ ro­pi­nėms per­spek­ty­voms ap­tar­ti. Šie­met lapk­ri­tį Lie­tu­vos sos­ti­nė­je Ki­je­vas ke­ti­na pa­si­ra­šy­ti aso­ci­juo­tos na­rys­tės su­tar­tį su ES, ir D.Gry­baus­kai­tė su Uk­ rai­nos va­do­vu Vik­to­ru Ja­nu­ko­vy­čiu­mi ap­tars li­ku­sius neišsp­ręs­tus klau­si­ mus prieš Vil­niaus vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą.

KUR? Miun­che­ne. KA­DA? Rug­sė­jo 21 d.

Pa­si­rin­ki­mas: ar vo­kie­čiai pa­si­ti­kės A.Mer­kel tre­čią­syk – pa­ma­ty­si­me jau šį sek­ma­die­nį.

Alaus fes­ti­va­lis Miun­che­ne pra­si­dės di­džiau­sias pa­sau­ly­je alaus fes­ti­va­lis „Ok­to­ber­fest“. Kas­ met dvi sa­vai­tes trun­kan­čia­me ren­gi­ny­je ap­si­lan­ko maž­daug 6 mln. žmo­nių, jie iš­ge­ria dau­giau nei 7 mln. lit­rų alaus. Šie­met lan­ky­to­jai ga­lės pa­si­ner­ti į au­ ten­tiš­ką praė­ju­sio am­žiaus tre­čio­jo de­šimt­me­čio šven­ti­nę at­mos­fe­rą – or­ga­ni­ za­to­riai pa­gal tų lai­kų tra­di­ci­ją įren­gė spe­cia­lią pa­la­pi­nę. Taip pat pra­ne­ša­ma, kad lit­ras alaus šie­met kai­nuos kiek bran­giau – be­veik 10 eu­rų (35 li­tus).

Rinkimų intrigą ku

Sek­ma­die­nį Vo­kie­ti­jo­je vyks par­la­men­to rin­ki­mai. Kuo jie svar­ būs Vo­kie­ti­jai, ES, Ry­tų Eu­ro­pos ša­lims, laikraštis pa­si­tei­ra­vo Lie­tu­vos tarp­tau­ti­nių san­ty­kių eks­per­tų.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Mū­šis tarp par­tne­rių?

KUR? Dzi­na­ne. KA­DA? Rug­sė­jo 22 d.

Iš­girs ver­dik­tą Ki­ni­jos teis­mas pa­skelbs nuo­spren­dį bu­vu­siam Ko­mu­nis­tų par­ti­jos Po­li­ti­nio biu­ro na­riui ir bu­vu­siam Čong­čin­go mies­to par­ti­jos sek­re­to­riui Bo Xi­lai, ku­ rio sėk­min­gą po­li­ti­nę kar­je­rą su­žlug­dė kal­ti­ni­mai ky­ši­nin­ka­vi­mu, vals­ty­bės lė­šų grobs­ty­mu ir pikt­nau­džia­vi­mu ei­na­mo­mis pa­rei­go­mis. Apž­val­gi­nin­kai svars­tė, kad iš vi­sų po­stų pa­ša­lin­tas 64 me­tų po­li­ti­kas ga­lė­jo tap­ti au­ka par­ ti­jos vi­di­nė­se ko­vo­se dėl val­džios.

KUR? Bu­šeh­re. KA­DA? Rug­sė­jo 24 d.

Ira­nas pe­rims kont­ro­lę At­li­ku­si rei­kia­mus ban­dy­mus, Ru­si­ja per­duos Ira­nui eksp­loa­tuo­ti Bu­šeh­ro ato­mi­nę elekt­ri­nę. Jos sta­ty­bos tru­ko ke­le­tą de­šimt­me­čių ir bu­vo ne kar­tą stab­do­mos, kol Mask­va 1998 m. įsi­pa­rei­go­jo baig­ti dar­bus. Iz­rae­lis ir Va­ka­rų vals­ty­bės bai­mi­na­si, kad Te­he­ra­nas šį reak­to­rių ga­li pa­nau­do­ti bran­duo­li­ nio gink­lo ga­my­bai. Ira­nas tai nei­gia ir ti­ki­na, kad jo bran­duo­li­nė pro­gra­ma skir­ta tik elekt­ros ener­gi­jai ga­min­ti.

Kanc­le­rės An­ge­los Mer­kel Krikš­ čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­ja (CDU) ir va­di­na­mo­ji se­se­ri­nė jos par­ti­ja Ba­ va­ri­jos že­mė­je CSU kol kas lai­ko­ mos rin­ki­mų fa­vo­ri­tė­mis. Vo­kie­ti­ jos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja (SPD) at­si­lie­ka, ta­čiau, pa­sak eks­per­tų, di­džiau­sia int­ri­ga šiuo­se rin­ki­muo­ se bus ne di­džių­jų, o ma­žų­jųVo­kie­ ti­jos par­ti­jų grum­ty­nės.

Eks­per­tai sa­ko, kad ma­žų­jų koa­ li­ci­jos par­tne­rių pa­si­ro­dy­mas ga­li nu­lem­ti, kas for­muos nau­ją­ją Vo­ kie­ti­jos val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją. To­ dėl tiek CDU-CSU są­jun­gi­nin­ kams lais­vie­siems de­mok­ra­tams, tiek SPD re­mian­tiems ža­lie­siems bū­ti­na kaip rei­kiant pa­si­steng­ti.

Remiantis ap­klau­somis, lais­vuo­ sius de­mok­ra­tus ke­ti­na palaikyti apie 5–6 pro­c. vo­kie­čių, o ža­liuo­ sius – 9–10 pro­c.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­ tu­to (TSPMI) eks­per­tas dr. Lau­ry­ nas Kas­čiū­nas pa­brė­žė, jog tarp di­ džių­jų par­ti­jų esan­tis po­pu­lia­ru­mo skir­tu­mas – per­ne­lyg aki­vaiz­dus, kad bū­tų ko­kia nors int­ri­ga.

Ta­čiau, pa­sak jo, vi­sai ki­to­kia si­ tua­ci­ja su ma­žes­nė­mis par­ti­jo­mis. Čia ga­li bū­ti vis­ko. „Jau­nes­nie­ji par­tne­riai Vo­kie­ti­ jo­je ne­re­tai nu­le­mia rin­ki­mų dė­ lio­nę. Ar li­be­ra­lams (lais­vie­siems de­mok­ra­tams) pa­vyks per­ženg­ ti par­la­men­to bar­je­rą? Prieš me­

tus at­ro­dė, kad ne, da­bar tik­riau­ siai pa­vyks. Ko ge­ro, li­be­ra­lai gaus ma­žiau nei SPD par­tne­riai ža­lie­ ji, šiuos re­mia apie 10 pro­c. rin­kė­ jų. Tai­gi, net jei li­be­ra­lai pa­tek­tų į par­la­men­tą, neaiš­ku, ar krikš­čio­ nims de­mok­ra­tams pa­vyks už­si­ tik­rin­ti dau­gu­mą. To­kiu at­ve­ju ga­ li bū­ti for­muo­ja­ma ir va­di­na­mo­ji di­džio­ji koa­li­ci­ja. Šiuo as­pek­tu rin­k i­m ai ga­n a pro­g no­z uo­ja­m i, kal­bant apie di­džią­sias par­ti­jas, ta­čiau daug di­le­mų ky­la dėl par­ tne­rių pa­si­ro­dy­mo“, – api­bend­ri­ no L.Kas­čiū­nas.

Jau­nes­nie­ji par­tne­ riai Vo­kie­ti­jo­je daž­ nai nu­le­mia rin­ki­mų dė­lio­nę.

Eu­ro­pos po­li­ti­ka

Ar šie rin­ki­mai Vo­kie­ti­jo­je lems ko­kius nors po­ky­čius Eu­ro­pos po­ li­ti­ko­je?

Pa­sak L.Kas­čiū­no, es­mi­nis skir­ tu­mas tarp di­džių­jų Vo­kie­ti­jos par­ ti­jų po­zi­ci­jų dėl Eu­ro­pos – fi­nan­si­ nė in­teg­ra­ci­ja. „So­cial­de­mok­ra­tų nuo­sta­ta fi­ nan­s i­n ės in­teg­ra­c i­jos po­ž iū­r iu ar­ti­mes­nė Pran­cū­zi­jos po­zi­ci­jai.

Nors ne­la­bai ti­kiu, kad so­cial­de­ mok­ra­tai lai­mės ir for­muos koa­ li­ci­ją, jiems val­dant tarp Pran­ cū­z i­jos ir Vo­k ie­t i­jos at­s i­ra­d ęs ply­šys bū­tų už­pil­dy­tas. Pran­cū­

zi­ja pa­si­sa­ko už bend­ras eu­roob­ li­ga­ci­jas, tvir­tes­nę ban­kų są­jun­ gą, o A.Mer­kel su­vo­kia, kam už tai teks mo­kė­ti, to­dėl ne­sku­ba priim­ ti spren­di­mų. Sa­ky­čiau, šis mo­ men­tas – pa­ts aki­vaiz­džiau­sias, kal­bant apie CDU-CSU ir SPD po­žiū­rio skir­tu­mus“, – ak­cen­ta­ vo L.Kas­čiū­nas.

Ta­čiau TSPMI do­cen­tas dr. Kęs­ tu­tis Gir­nius pa­brė­žė, kad A.Mer­ kel, jei lai­mės rin­ki­mus, ti­kė­ti­na, ir­gi žengs glau­des­nės fi­nan­si­nės in­teg­ra­ci­jos ke­liu. „Prieš rin­ki­mus A.Mer­kel at­ sar­g iai kal­b ė­jo apie glau­d es­n ę fi­n an­s i­n ę in­teg­ra­c i­j ą. Vo­k ie­č iai pik­t i­n a­s i, kad su­k ū­r us va­d i­n a­ mą­s ias bend­ras eu­roob­l i­ga­c i­jas ar ban­kų uni­ją jų pi­ni­gai vėl te­kės Pie­tų Eu­ro­pos ša­lims rem­ti. Ne­ nuos­ta­bu, kad pa­sta­ruo­sius pu­sę me­tų A.Mer­kel ven­gė kal­bė­ti šiais klau­si­mais, bi­jo­da­ma vi­daus po­ li­ti­kos pa­da­ri­nių. Ta­čiau jei lai­ mė­tų rin­ki­mus, ma­nau, ji drą­siau ženg­tų ta link­me“, – pro­gno­za­vo K.Gir­nius.

Pa­sak TSPMI do­cen­to, so­cial­de­ mok­ra­tai, lai­mė­ję rin­ki­mus, teo­riš­ kai bū­tų la­biau lin­kę kur­ti glau­des­ nę Eu­ro­pą. Ta­čiau SPD iš pra­džių bū­tų at­sar­gi, kad įgy­tų rin­kė­jų pa­ si­ti­kė­ji­mą. „Ma­nau, kad ne­pai­sant to, kas lai­mė­tų, tam tik­ri žings­niai glau­ des­nės fi­nan­si­nės in­teg­ra­ci­jos link­ me bū­tų žen­gia­mi, ta­čiau var­gu ar Vo­kie­ti­ja ka­da nors pri­tar­tų va­di­ na­mo­sioms eu­roob­li­ga­ci­joms“, – sa­kė K.Gir­nius.

17

rugsėjo 19–25, 2013

pasaulis

Ir pra­juo­ki­no, ir su­pyk­dė So­cial­de­mok­ra­tų ved­lio Pee­ro Steinbrßc­ko di­dŞio­jo pirť­to ges­tas, iť­di­dŞiai iť­spaus­din­tas vie­no Şur­ na­lo pir­ma­me pus­la­py­je, Vo­kie­ti­ jo­je su­kė­lė ťur­mu­lį.

P.SteinbrĂźc­kas praė­ju­siÄ… sa­vai­ tÄ™ su­lau­kÄ— kri­ti­kos dÄ—l Ĺžur­na­lo „SĂźddeuts­che Zei­tung“ vir­ťe­lio.

Ja­me jis ÄŻam­Şin­tas ro­dan­tis vul­ga­ rĹł ges­tÄ… di­dĹžiuo­ju pirť­tu. „Ne­ma­nau, kad toks ges­tas priim­ti­nas as­me­niui, ku­ris ke­ti­na tap­ti kanc­le­riu“, – ko­men­ta­vo An­ ge­los Mer­kel vy­riau­sy­bÄ—s eko­no­mi­ kos mi­nist­ras iĹĄ Lais­vų­jĹł de­mok­ra­ tĹł par­ti­jos Phi­lip­pas RĂśsle­ris.

Krikť­Ä?io­niĹł de­mok­ra­tĹł par­ti­jos (CDU) at­sto­vas Wolf­gan­gas Bos­ba­ chas pri­dō­rÄ—, kad „to­kio­mis fo­tog­ ra­fi­jo­mis pri­si­sta­ty­ti ga­li tik toks Ĺžmo­gus, ku­ris ne­no­ri tap­ti kanc­ le­riu“.

P.Steinbrßc­kas at­rė­Şė, kad rin­ ki­mų kam­pa­ni­jai rei­kė­jo įpōs­ti hu­ mo­ro jaus­mo. „Ti­kiuo­si, ťi ťa­lis tu­ri hu­mo­ro jaus­mą, kad su­vok­tų, jog ťis ges­ tas bu­vo reak­ci­ja į pa­teik­tą klau­si­ mą. Jei ne­tu­ri­me hu­mo­ro jaus­mo,

AFP nuo­tr.

urs maŞieji Ry­tų po­li­ti­ka

L.Kas­Ä?iō­no nuo­mo­ne, ÄŻdo­miau­ sias klau­si­mas, kal­bant apie Vo­ kie­ti­jos Ost­po­li­tik, – Uk­rai­nos. „Tra­di­ciť­kai Ry­tĹł po­li­ti­ka – ma­ Ĺžiau­siai kin­tan­ti. Kal­bant apie Ru­ si­jÄ…, ma­nau, tar­pu­sa­vio pa­gar­ba bus iť­lai­ky­ta. Ĺ˝i­no­ma, SPD ga­lė­tĹł ĹĄil­dy­ti san­ty­kius su Ru­si­ja, ta­Ä?iau iki tam tik­ros ri­bos. Uk­rai­na – di­ des­nis klaus­tu­kas. Krikť­Ä?io­nys de­ mok­ra­tai nė­ra la­bai drau­giť­kai nu­ si­tei­kÄ™ Uk­rai­nos at­Şvil­giu, Ĺži­no­ma, mes kal­ba­me apie Ju­li­jos Ty­mo­ ĹĄen­ko at­ve­jÄŻ, ta­Ä?iau pa­ma­Şu Ber­ ly­no po­zi­ci­ja kin­ta. Prob­le­ma, kad pra­ťy­da­mas iĹĄ Uk­rai­nos de­mok­ ra­ti­jos tie­siog stu­mi jÄ… ÄŻ ki­tÄ… erd­ vÄ™, ku­ri jo­kiĹł rei­ka­la­vi­mĹł ne­ke­lia.

Ma­nau, ĹĄÄŻ as­pek­tÄ… vo­kie­Ä?iai su­vo­ kia“, – ko­men­ta­vo L.Kas­Ä?iō­nas.

K.Gir­nius taip pat ak­cen­ta­vo, kad Ry­tų po­li­ti­ko­je per­mai­nų ti­ kė­tis var­gu ar rei­kė­tų. Tie­sa, jis

su­ti­ko, kad Uk­rai­nos klau­si­mas – de­li­ka­tus. „Kal­bant apie Ru­si­jÄ…, pir­mi­nis Vo­kie­ti­jos su­si­Şa­vė­ji­mas Ru­si­ja ir Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu se­niai bai­gė­ si. Ta­Ä?iau ne­ma­nau, jog A.Mer­kel tu­ri di­de­liĹł iliu­zi­jĹł, kad kas nors pa­si­keis. Es­mi­nis klau­si­mas, sa­ ky­Ä?iau, Uk­rai­nos. Ti­kė­ti­na, kad jei J.Ty­mo­ťen­ko ne­bus iť­leis­ ta gy­dy­tis ar­ba iĹĄ vi­so pa­leis­ta iĹĄ ka­lė­ji­mo, Vo­kie­ti­ja ga­lė­tĹł bal­suo­ ti prieĹĄ Aso­cia­ci­jos su­tar­ties pa­ si­ra­ťy­mÄ…. To­kiu at­ve­ju ir vi­sa ES bō­tĹł prieĹĄâ€œ, – sa­kÄ— eks­per­tas.

Ta­Ä?iau K.Gir­nius pri­dō­rÄ—, kad Aso­cia­ci­jos su­tar­ties li­ki­mas vei­ kiau yra Uk­rai­nos ran­ko­se. „Klau­si­mas, kÄ… ma­no pa­tys uk­rai­nie­Ä?iai. Ar jie nu­si­leis ir iť­ sprÄ™s J.Ty­mo­ťen­ko klau­si­mÄ…, ar to­liau ma­nys, jog yra per di­de­ li, kad nu­si­leis­tĹł spau­di­mui?“ – tei­gÄ— K.Gir­nius.

Rin­ki­mų dė­lio­nė: kas ką įveiks? „„A.Mer­kel prieť Pee­rą Steinbrßc­

ką. A.Mer­kel prieť sa­vo var­Şo­vą tu­ri net 26 pro­c. po­pu­lia­ru­mo per­sva­rą.

Nors po var­Şo­vų de­ba­tų te­le­vi­zi­jo­je rug­sė­jo 1 d. A.Mer­kel po­pu­lia­ru­mas smu­ko 3 pro­c., o P.Steinbrßc­ko 3 pro­c. iťau­go, ji vis vien te­be­pir­mau­ ja – uŞ kanc­le­rę sa­vo bal­sus yra pa­ si­ry­Şę ati­duo­ti 52 pro­c. rin­kė­jų, o uŞ so­cial­de­mok­ra­tų ly­de­rį – 26 pro­c. „„Di­dŞio­sios par­ti­jos (SPD ir CDU-

CSU). De­ťi­nio­ji CDU ir jos Ba­va­ri­jos Ĺže­mÄ—s se­se­ri­nÄ— par­ti­ja CSU iĹĄ vi­so ga­li ti­kė­tis nuo 39 pro­c. rin­kė­jĹł bal­ sĹł. SPD ga­li ti­kė­tis 25 pro­c. vo­kie­Ä?iĹł pri­ta­ri­mo. „„Jau­nes­nio­sios par­tne­rÄ—s (Ĺ˝a­lių­

jų ir Lais­vų­jų de­mok­ra­tų par­ti­jos).

CDU par­tne­riai lais­vie­ji de­mok­ra­tai

ga­li ti­kė­tis 5–7 pro­c. rin­kė­jĹł pa­lai­ky­ mo, o SPD par­tne­rÄ— Ĺ˝a­lių­jĹł par­ti­ja – 9–10 pro­c. Ĺ iuo at­ve­ju CDU-CSU ir Lais­vų­jĹł de­mok­ra­tĹł par­ti­jos koa­ li­ci­ja gau­tĹł 45 pro­c. res­pon­den­tĹł bal­sĹł, o SPD ir Ĺ˝a­lių­jĹł par­ti­ja – maŞ­ daug 35 pro­c. „„„Die Lin­ke“ („Kai­rė“). Ĺ i par­ti­ja Vo­

kie­ti­jo­je va­di­na­ma krať­tu­ti­ne kai­ rią­ja. Ma­no­ma, kad uĹž jÄ… bal­suo­ ti ga­lė­tĹł apie 10 pro­c. vo­kie­Ä?iĹł. Jei „Die Lin­ke“ jung­tų­si prie SPD ir Ĺ˝a­ lių­jĹł par­ti­jos plat­for­mos, koa­li­ci­ ja tu­rė­tĹł bent jau 44 pro­c. rin­kė­jĹł pa­lai­ky­mÄ…, tai­gi tai bō­tĹł rim­tas iť­ ťō­kis A.Mer­kel va­do­vau­ja­mai koa­ li­ci­jai. Ta­Ä?iau SPD ir Ĺža­lie­ji tvir­ti­ na, kad jie ne­for­muos koa­li­ci­jos su „Die Lin­ke“.

„„Ges­tas: Vo­kie­ti­jo­je vai­ruo­to­jams

uŞ vi­du­ri­nio pirť­to ro­dy­mą gre­ sia tōks­tan­ti­nės bau­dos, o ťtai P.Steinbrßc­kas ma­no, kad tai – po­kťtas.

AFP nuo­tr.

tai kur mes ei­na­me?“ – re­to­riť­kai klau­sÄ— so­cial­de­mok­ra­tĹł ved­lys. EsÄ… taip jis su­rea­ga­vo ÄŻ nuo­la­ti­nÄ™ kri­ti­ kÄ… jo at­Şvil­giu.

Tie­sa, Vo­kie­ti­jo­je pa­na­ťaus po­ bō­dŞio ges­tai ne­ke­lia juo­ko. Pa­vyz­ dŞiui, vai­ruo­to­jams uŞ ťio Şenk­lo

pa­ro­dy­mÄ… gre­sia net 4 tĹŤkst. eu­ rĹł bau­da. Tai ne pir­mas kar­tas, kai P.SteinbrĂźc­kas su­lau­kia pa­ťai­piĹł pa­sta­bĹł apie sa­vo rin­ki­mĹł kam­ pa­ni­jÄ…. Va­sa­rÄŻ P.SteinbrĂźc­kas pa­ reiť­kÄ—, kad Ita­li­jos rin­ki­mus lai­ mė­jo „du klou­nai“.

Ri­c har­d as Hil­m e­r is, po­l i­t i­ kos eks­per­tas, sa­kÄ—, kad var­gu ar „SĂźddeuts­che Zei­tung“ pub­li­ka­ ci­ja tu­rÄ—s ÄŻta­kos rin­ki­mams. Su tuo su­ti­ko ir po­li­to­lo­gas Wer­ne­ris Pat­zel­tas. Jo nuo­mo­ne, so­cial­de­ mok­ra­tas ne­pa­do­raus ges­to ne­ro­ dÄ— konk­re­Ä?iam as­me­niui ar as­me­ nims, kas bō­tĹł ÄŻĹžei­di­mas.

Po pub­li­ka­ci­jos NTV su­reng­ta ap­klau­sa pa­ro­dÄ—, kad 67 pro­c. res­ pon­den­tĹł ma­no, jog P.SteinbrĂźc­kas „nuė­jo per to­li“. Nors lei­di­nio „Der Spie­gel“ ap­klau­sa pa­ro­dÄ—, kad 17 tĹŤkst. ap­klaus­tĹł Ĺžmo­niĹł „Şa­vi­si P.SteinbrĂźc­ko įŞō­lu­mu“.

Kal­bin­ti Ber­ly­no gy­ven­to­jai lai­ kė­si nuo­mo­nÄ—s, kad „vis­kam yra ri­bos“. „Jis ĹĄiurkť­tus. Ne­ma­nau, kad jis ga­lė­tĹł bō­ti kanc­le­riu“, – sa­kÄ— Ber­ly­no gy­ven­to­jas Mi­chae­ las Kroc­ke­ris. „Reu­ters“, BBC, BNS inf.

Kuo patikÄ—s ParyĹžius?

Aleksandras Vaisbergas Europos Ĺžiniasklaida vÄ—l daug dÄ—mesio skiria Muchtarui Abliazovui – garsiam oligarchui ir bÄ—gliui iĹĄ Kazachstano, kaltinamam tuo, kad apvogÄ— vienÄ… stambiausiĹł Kazachstano bankĹł. M.Abliazovas pasiskelbÄ— disidentu, iĹĄplÄ—tojo audringÄ… politinÄ™ veiklÄ… ir kuriam laikui sÄ—kmingai pasislÄ—pÄ— nuo teisÄ—saugos DidĹžiojoje Britanijoje. TaÄ?iau kai britĹł TemidÄ— bÄ—gliui oligarchui pareiĹĄkÄ— savo pretenzijas, ĹĄis iĹĄkart papustÄ— padus ir dingo iĹĄ ĹŞkanotojo Albiono.

BÄ—glys neseniai buvo sulaikytas PrancĹŤzijoje, ir dabar jo likimas tapo rimtu pavojaus signalu posovietiniĹł kraĹĄtĹł bÄ—gliams, besidangstantiems demokratijos idealais.

M.Abliazovo sulaikymas ir jo bendraĹžygiai tapo iĹĄĹĄĹŤkiu Europai.

MÄ—gindami apsaugoti bÄ—glÄŻ nuo baudĹžiamosios atsakomybÄ—s uĹž keliĹł milijardĹł doleriĹł pasisavinimÄ…, jo gynÄ—jai Europos Ĺžiniasklaidoje sukÄ—lÄ— tikras informacines batalijas. PrancĹŤzĹł demokratija kliĹŤva dÄ—l to, kad M.Abliazovas sulaikytas, daromas spaudimas PrancĹŤzijos teismui, kuris turi sprÄ™sti jo ekstradicijos klausimÄ…, o lygiagreÄ?iai vykdoma kampanija, kurios tikslas – reabilituoti teisiamÄ…jÄŻ ir parodyti jÄŻ kaip politinio persekiojimo aukÄ….

Aktyviai ÄŻ ĹĄÄŻ procesÄ… ÄŻsitraukÄ— ir verslininkÄ— Leila Chrapunova, Kazachstano oligarcho Viktoro Chrapunovo Ĺžmona, ĹĄiuo metu gyvenanti Ĺ veicarijoje. V.Chrapunovas kadaise Ä—jo aukĹĄtas pareigas politinÄ—je Kazachstano hierarchijoje ir buvo didĹžiausio ĹĄalies miesto – Almatos – meru, Kazachstano energetikos ir gamtos iĹĄtekliĹł ministru, o ÄŻ Ĺ veicarijÄ… pabÄ—go nuo baudĹžiamojo persekiojimo. Na, ir dar viena „smulkmena“: L.Chrapunova – M.Abliazovo dukters Madinos vyro motina, paprastai tariant, anyta.

Beje, reikia pridurti, kad gimtajame L.Chrapunovos Kazachstane jai ir jos vyrui iĹĄkelta daugiau nei 20

ď Ž RealybÄ—: BX_NV[\` ]_N fZb =_N[PĂ­gVW\WR `bYNVXfa\ : .OYVNg\c\ RX`a_N

QVPVW\` `VRXVN V_ ?b`VWN 1VQ V\WV /_VaN[VWN ORV 8NgNPU`aN[N`  :Ne ===• [b\a_

baudĹžiamĹłjĹł bylĹł, ĹĄeimos jau ieĹĄko Interpolas.

Savo tinklalapyje L.Chrapunova publikuoja paĹĄiepianÄ?ius pametus, aktyviai gina M.AbliazovÄ… ir negaili piktĹł ĹžodĹžiĹł visiems, abejojantiems bÄ—glio oligarcho teisumu. Agresyvi taktika, daĹžnai niekuo nepagrÄŻsti kaltinimai ir prasimanymai – toks publikacijĹł stilius. „Šeimos Ĺžurnalistė“ ypaÄ? pasipiktino, jog PrancĹŤzijos policija M.AbliazovÄ… sulaikÄ— pasitelkdama rimtas pajÄ—gas. „Vietos gyventojai nusprendÄ—, kad vykdoma kokia nors antiteroristinÄ— operacija. O buvo kalbama tik apie Kazachstano politinio pabÄ—gÄ—lio bankininko M.Abliazovo areĹĄtą“, – raĹĄoma L.Chrapunovos tinklalapyje. „Kam prireikÄ— tokios didelÄ—s karinÄ—s operacijos? Juk M.Abliazovas neturi kalaĹĄnikovo automato, bankininkai retai neĹĄiojasi jĹł su savimi“, – ironizavo L.Chrapunova.

Ko gero, reikÄ—jo tiesiog ateiti prie namo vartĹł, paskambinti varpeliu ir iki dantĹł ginkluotai apsaugai parodyti areĹĄto orderÄŻ? O gal palaukti, kol M.Abliazovas pats iĹĄeis pasivaikĹĄÄ?ioti? Ironija ne be pagrindo: ne taip seniai DidĹžioji Britanija bandÄ— apriboti M.Abliazovo laisvÄ™ – paÄ—mÄ— jo pasÄ…, tikÄ—damasi, kad bÄ—glys be dokumentĹł sÄ—dÄ—s savo viloje ir lauks nuosprendĹžio. Deja, paaiĹĄkÄ—jo, kad britai klydo, – oligarchas turÄ—jo ne vienÄ… ne vienos ĹĄalies pasÄ… ir tiesiu taikymu dingo iĹĄ akiĹł. Apskritai,

bÄ—gliĹł, ypaÄ? labai turtingĹł, sugebÄ—jimas iĹĄnykti paÄ?iu atsakingiausiu momentu visiems Ĺžinomas. TodÄ—l, ko gero, ir M.Abliazovui sulaikyti buvo parengta speciali operacija.

O prancĹŤzai nenorÄ—jo, kad juos apmulkintĹł taip, kaip britus.

Kad prancĹŤzĹł abejonÄ—s buvo ne be pagrindo, patvirtina ir tai, jog areĹĄtuojamas M.Abliazovas pateikÄ— CentrinÄ—s Afrikos Respublikos pasÄ…. Dokumente – jo nuotrauka, bet nurodytas kitas vardas. Be kitĹł „egzotiĹĄkĹł dokumentĹłâ€œ, jis turi dar du Kirgizijos pasus, dÄ—l kuriĹł neteisÄ—to iĹĄdavimo ĹĄioje ĹĄalyje yra iĹĄkeltos baudĹžiamosios bylos.

Abejotini atrodo ir bandymai bÄ—glÄŻ paversti disidentu. TeismĹł procesai Londone ÄŻrodÄ— daugybÄ™ sukÄ?iavimo faktĹł, taip pat ir tai, kad M.Abliazovas perkÄ—lÄ— aktyvus ÄŻ lengvatinio apmokestinimo bendroves. Nuo bankininko veiksmĹł nukentÄ—jo stambĹŤs bankai – „BNP Paribas“, „SociĂŠtĂŠ GĂŠnĂŠrale“, „BRED Banque Populaire“ ir „CrĂŠdit Agricole“ – ir kiti smulkesni.

Europa jau atsikando draugystÄ—s su buvusiais posovietiniais bÄ—gliais. Ne vienas to paties M.Abliazovo sekÄ—jas grÄŻĹžo ÄŻ KazachstanÄ… su antrankiais, kitiems inicijuojami prokurorĹł patikrinimai. Tai ir gÄ…sdina bÄ—glius. TodÄ—l kuo labiau artÄ—ja prancĹŤzĹł TemidÄ—s sprendimas, ÄŻ kuriÄ… valstybÄ™ iĹĄsiĹłsti bÄ—glÄŻ, tuo aktyvesni ir arĹĄesni tampa kovotojai uĹž „demokratijos tÄ—vą“.

PR

18

rugsėjo 19–25, 2013

sportas

M.Stan­ke­vi­čių šo­ki­ra­vo veng­ro re­cep­tai Ma­rius Stan­ke­vi­čius nu­spren­dė ne­be­ty­lė­ti. Dar prieš ži­nią apie Csa­bos László iš­si­sky­ri­mą su Lie­tu­vos rink­ti­ne M.Stan­ke­vi­čius at­vi­rai iš­sa­kė nuo­mo­nę apie veng­rą, sto­vė­ju­sį prie na­cio­na­li­ nės eki­pos vai­ro.

Zig­mas Ju­re­vi­čius z.jurevicius@diena.lt

– Ma­riau, ko­kį įspū­dį pa­li­ko pa­ sta­ro­sios dve­jos mū­sų ko­man­ dos rung­ty­nės su Lich­tenš­tei­ nu ir Lat­vi­ja?

– O kaip jūs ma­no­te? Kaip mes at­ ro­dė­me?

– Tur­būt rei­kia žiū­rė­ti į kon­ teks­tą – į var­žo­vų ly­gį...

– Tai­gi. Džiau­giau­si, kad vy­rai lai­ mė­jo, iš­ko­vo­jo taš­kus. Sa­ky­čiau taip: rung­ty­nes lat­viams pra­lai­mė­jo­me mes, o Lich­tenš­tei­ną įvei­kė tre­ne­ris (iro­niš­kai šyp­so­si). Pas­ta­ruo­ju me­ tu taip vis­kas ir at­ro­dė. Mes pra­lai­ mė­jo­me kiek? 10 rung­ty­nių. O tas ke­ lias per­ga­les pa­sie­kė jis. Ap­mau­du, kad taip vis­kas bū­da­vo pa­tei­kia­ma.

Tarp tre­ne­rio ir ko­man­dos pa­si­ti­kė­ ji­mo ne­bu­vo. Tai ro­dė ir žai­di­mas.

– Ar jū­sų neį­žei­dė tai, kad per rung­ty­nes su Lich­tenš­tei­nu net ne­bu­vo­te iš­leis­tas į aikš­tę?

– Tik­rai neį­žei­dė. Tai – nor­ma­lu.

Tre­ne­ris tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti su­dė­ tį. Vi­si mes, žai­dė­jai, esa­me ly­gūs.

Na­tū­ra­lu, kad kar­tais žai­džia vie­ ni, kar­tais – ki­ti.

– Kaip ver­ti­na­te Cs.László dar­ bą?

– Blo­giau­sia bu­vo tai, kad vie­ni ki­ tiems lai­dė kri­ti­kos ir pre­ten­zi­jų strė­

les: Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ja – tre­ ne­riui, šis – fe­de­ra­ci­jai. Kai Cs.László ne­pak­vie­tė kai ku­rių sen­bu­vių (Dei­ vi­do Šem­be­ro ir To­mo Da­ni­le­vi­čiaus – red. pa­st.), aš tra­ge­di­jos ne­ma­čiau.

Tai bu­vo tre­ne­rio pa­si­rin­ki­mas. Bet blo­giau­sia, kad jis pa­ts skun­dė­si, jog tai ne­bu­vo vien jo spren­di­mas. Va­ di­na­si, jis bu­vo vy­ras, ku­ris ne­tu­ri kai ko tarp ko­jų... Pa­va­din­ki­me, vy­ riš­ku­mo. Ma­tyt, jis bu­vo kie­no nors ma­rio­ne­tė. Dėl to ir gė­da.

Jis bu­vo vy­ras, ku­ ris ne­tu­ri kai ko tarp ko­jų... Pa­va­din­ki­me, vy­riš­ku­mo. Ma­tyt, jis bu­vo kie­no nors ma­rio­ne­tė. Dėl to ir gė­da.

– Cs.László sa­vo ar gal­būt ne sa­vo pa­si­rin­ki­mą aiš­ki­no tuo, kad ve­te­ra­nai ne­žai­džia klu­ buo­se, kad atė­jo lai­kas iš pa­ grin­dų jau­nin­ti rink­ti­nę.

– Tre­ne­ris ga­li spręs­ti dėl rink­ti­nės su­dė­ties. Kaip pro­fe­sio­na­las pa­sa­ ky­ti, kas ir kaip. Bet jis ne­tu­ri tei­ sės re­gu­liuo­ti mū­sų atei­ties. Jis ne­ ga­li įsa­ky­ti, ka­da mes tu­ri­me baig­ti kar­je­rą rink­ti­nė­je, ka­da mums pa­

DOVANA

si­trauk­ti iš fut­bo­lo ap­skri­tai. Keis­ ta, kai veng­ras pa­sa­kė, kad mums atė­jo lai­kas gal­vo­ti apie ką nors ki­ ta, o ne apie fut­bo­lą. Pa­žiū­rė­ki­me: Eu­ro­po­je yra daug žai­dė­jų, ku­rie rung­ty­niau­ja iki 40-ies. Ir žai­džia aukš­to ly­gio klu­buo­se, rink­ti­nė­se, ne­tgi įei­na į pa­grin­di­nę su­dė­tį. Ar­ gi ga­li­ma vis­ką ties­mu­kai su­vers­ti kar­tų kai­tai?

– Veng­ras mė­go keisti sa­vo nuo­mo­nę...

– Vie­ną die­ną sa­ky­da­vo: lei­siu žais­ti pa­ty­ru­sius. Ki­tą – at­virkš­ čiai: rei­kia kar­tų kai­tos. Mes, lie­ tu­viai, rink­ti­nė­je pa­lai­ko­me vie­ni ki­tus, nuo­šir­džiai no­ri­me ką nors pa­keis­ti, pa­siek­ti, ta­čiau jis, už­ sie­nie­tis, to ne­la­bai su­pra­to. Tas jo pa­si­rin­ki­mas bū­ti kie­no nors ma­ rio­ne­te nie­kam ne­bu­vo nau­din­gas.

– Ar as­me­niš­kai jums tre­ne­ris taip pat ką nors pa­ta­rė dėl kar­ je­ros klu­be?

– Tai man ir skau­džiau­sia. Jis apie ma­ne kal­bė­jo, ką man de­rė­tų rink­tis, ėmė skai­čiuo­ti ma­no pi­ni­gus. Aiš­ki­ no: gal­būt ne­žiū­rėk pi­ni­gų, o ieš­kok ki­to klu­bo. Tai nee­tiš­ka. Juo­lab kad jei jis pa­ts bū­tų lai­kę­sis to­kios po­zi­ ci­jos, spren­di­mą pa­si­trauk­ti iš rink­ ti­nės bū­tų priė­męs daug anks­čiau. Įdo­mu, ko jis lai­kė­si – pi­ni­gų ar kam nors bu­vo pa­to­gu tu­rė­ti bū­tent to­ kį žmo­gų, ei­nan­tį to­kias pa­rei­gas?

Pat­rio­tas: M.Stan­ke­vi­čius tei­gia, kad rink­ti­nė­je bus tiek, kiek bus rei­

ka­lin­gas, ir į ją at­vyks ne dėl fe­de­ra­ci­jos ar tre­ne­rio, o dėl Lie­tu­vos fut­ bo­lo, dėl sir­ga­lių. „Scan­pix“ nuo­tr.

Tas klau­si­mas ne­duo­da ra­my­bės ne tik mums, fut­bo­li­nin­kams, bet ir vi­ siems ša­lies fut­bo­lo mė­gė­jams.

– Ar te­be­sie­ja­te sa­vo atei­tį su Lie­tu­vos rink­ti­ne?

– Rink­ti­nė­je bū­siu tiek, kiek bū­siu rei­ka­lin­gas. Aš ne­pa­si­kei­siu: vi­sa­ da at­va­žiuo­da­vau ne dėl fe­de­ra­ci­jos, ne dėl tre­ne­rio, o dėl mū­sų fut­bo­lo, dėl sir­ga­lių. Sup­ran­tu, kad kar­tais

neat­lie­ku to dar­bo, ku­rio iš ma­nęs ti­ki­ma­si. Man nė­ra leng­va, klu­ be žai­džiu re­to­kai. Ta­čiau rink­ti­ nė­je ati­duo­du vi­sas jė­gas. Ki­ta ver­ tus, ar tie, ku­rie iš tik­rų­jų for­muo­ja rink­ti­nės su­dė­tį, po ma­no kal­bų dar kvies ma­ne į ko­man­dą? D.Šem­be­ro ir T.Da­ni­le­vi­čiaus jau ne­bek­vie­čia.

Ar tik­rai tai bu­vo tik tre­ne­rio po­ zi­ci­ja? Ar jie kam nors už­my­nė ant nuo­spau­dos? Bus įdo­mu pa­žiū­rė­ti.

Ateik į Vilniaus dienos redakciją ir gauk

dovanų

natūralų, gaivų limonadą* iš Vokietijos. * įprasta limonado kaina 7 Lt. https://www.facebook.com/fritzkolalietuva

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Šį kuponą į limonado buteliuką iškeisk „Vilniaus dienos” redakcijoje, Smetonos g. 5 (įėjimas iš dešinės pastato pusės), rugsėjo 19–24 d. Redakcija dirba darbo dienomis 8–17 val., pietų pertrauka 12–13 val., tel. (8 5) 261 3653.

19

rugsėjo 19–25, 2013

26p.

Vilniečio savaitės renginių gidas.

savaitgalis

Lie­tu­vių ki­no iš­si­šo­kė­lio iš­pa­žin­tis Ki­no mė­gė­jus šo­ ki­ra­vęs ne tik juos­ ta „Por­no me­lod­ra­ ma“, bet ir vie­šu pri­ si­pa­ži­ni­mu, kad yra gė­jus, jau­nas re­ži­ sie­rius Ro­mas Za­ ba­raus­kas to­liau nars­to ne­pa­to­gias te­mas. Rug­sė­jo 25 d. pri­sta­to­ma­me jo fil­me „Strei­kas“ ašt­ ru­mo ne­trūks.

Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

Iš jau­nų­jų kū­rė­jų ne­re­tai iš­gir­si skun­dų dėl sun­kiai at­ve­ria­mų ki­ no pa­sau­lio du­rų, skur­džių dar­ bo są­ly­gų, blan­kių per­spek­ty­vų ir no­rą vyk­ti gau­dy­ti sėk­mės sve­tur.

Ta­čiau po stu­di­jų Pa­ry­žiu­je ir Niu­ jor­ke R.Za­ba­raus­kas su­grį­žo kur­ti į tė­vy­nę, in­ter­viu „Vil­niaus die­nai“ tei­gė tu­rįs idė­jų fil­mams bū­tent Lie­tu­vo­je ir ti­ki, kad to­kie jie ga­li su­do­min­ti tarp­tau­ti­nę ki­no rin­ką.

Au­to­port­re­tas: R.Za­ba­raus­kas pri­si­pa­žįs­ta, kad kar­tais nu­si­bos­ta ki­tų po­žiū­ris, esą jis vis­ką da­ro tik tam, kad iš­si­šok­tų. Pa­sak re­ži­sie­riaus, abu

jo fil­mai per­tei­kia konk­re­čias idė­jas ir ver­ty­bes.

Tomo Kurkino nuotr.

– „Strei­kas“ pri­sta­to­mas kaip fil­mas, dėl ku­rio bėg­tum iš pa­ mo­kų. Ko­dėl? Ne­būgš­tau­ja­te dėl pe­da­go­gų reak­ci­jos? Ar toks šū­kis reiš­kia, kad fil­mo žiū­ro­ vas yra moks­lei­vis, stu­den­tas ir neak­tua­lus vy­res­nio am­žiaus žmo­gui?

– To­dėl, kad į „Strei­ką“ pe­da­go­gai už ran­ku­tės ne­nu­ves, nie­kas kul­ tū­ri­niais tiks­lais ne­re­ko­men­duos, nors bū­tų vi­sai į nau­dą. Pe­da­go­ gų reak­ci­jos ne­bi­jau, nes mo­kyk­ lą ir ki­no ba­ka­lau­rą jau esu bai­gęs, tad ne­la­bai ak­tua­lu...

Taip, tai yra pir­mas

20

20

rugsėjo 19–25, 2013

savaitgalis

Lie­tu­vių ki­no iš­si­šo­kė­lio iš­pa­žin­tis fil­mas apie jau­ni­mą, 19 jau­ni­mui ir su­kur­tas jau­nų žmo­nių kaip aš bei vi­sa ma­ no ko­man­da – tuo fil­mas Lie­tu­vo­je yra vi­siš­kai vie­ne­ti­nis. O šiaip, ma­ nau, tu­rė­tų bū­ti įdo­mu ir vy­res­niam žmo­gui pa­žiū­rė­ti, jei­gu jis ne­gy­ve­ na nos­tal­gi­ja so­vie­ti­nėms ver­ty­ bėms. Fil­me yra ir nuo­ty­kių, ir fi­lo­ so­fi­jos – kiek­vie­nas ga­lės pa­siim­ti ką nors sau.

– Pa­čiam te­ko bė­gio­ti iš pa­mo­ kų dėl ki­no, pa­ro­dos, mu­zi­kos?

Koks bu­vo­te mo­ki­nys?

– Bu­vau kū­ry­bin­gas mo­ki­nys – mo­ kiau­si ne­blo­gai, o kai blo­giau, ras­ da­vau bū­dų iš­si­suk­ti. Ga­bus kal­ boms, pui­kiai iš­mo­kau pran­cū­zų ir ang­lų kal­bas, spė­jau ir ita­lų kal­bos pa­grin­dus pa­stu­di­juo­ti.

Dėl ki­no ir ki­tų kul­tū­ri­nių ren­gi­ nių iš tie­sų esu ne kar­tą pa­bė­gęs iš pa­mo­kų, bet dėl to mo­ky­to­jai ne­ pyk­da­vo. Džiau­giuo­si, kad pra­di­ nė­se kla­sė­se mo­kiau­si pa­gal Geor­ ge’o So­ro­so re­mia­mą ame­ri­kie­tiš­ką „Step by Step“ me­to­di­ką, ku­ri ska­ ti­no bend­ra­dar­bia­vi­mą, sa­via­na­ li­zę, kū­ry­biš­ku­mą. O vė­liau mū­sų auk­lė­to­ja Gab­rie­lė Sta­sy­tie­nė tę­ sė tą įdir­bį sa­vais bū­dais, pa­vyz­ džiui, įtrauk­da­ma į spek­tak­lių kū­ ri­mą pran­cū­zų kal­ba. Vi­sa tai la­bai pra­ver­tė, lie­ku dė­kin­gas.

– Ka­da pra­dė­jo­te „žais­ti“ ki­ ną?

– Pra­dė­jau nuo Mo­ni­kos Bi­čiū­nai­ tės teat­ro stu­di­jos, vė­liau Ma­žo­ sios teat­ro aka­de­mi­jos prie Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jos, taip pat spek­tak­lių mo­kyk­lo­je, mė­gė­jiš­ kų fil­mų, fil­muo­tų su kla­sės drau­ gais, ir t. t., ir t. t.

Iš tik­ro vie­nas pir­mų­jų vai­kys­tės at­si­mi­ni­mų – tai tė­vų do­va­no­tas lė­lių teat­ras. Ma­ne vi­sa­da do­mi­no dra­ma­tiš­kos si­tua­ci­jos, žy­mūs ak­ to­riai, o paaug­lys­tė­je au­to­ri­nia­me ki­ne, kla­si­ko­je ra­dau daug idė­jų, ku­rios pa­dė­jo su­bręs­ti kaip žmo­gui ir kū­rė­jui.

– Ga­lė­tu­mė­te tvir­tai pa­sa­ky­ti, kad sa­ve re­gi­te ki­no sri­ty­je ir po ke­lių de­šimt­me­čių?

– Be abe­jo. Nors, kal­bant at­vi­rai, gal ta­da jau gal­vo­siu apie kar­je­ros pa­ bai­gą ir šei­mos kū­ri­mą?.. Ne­no­riu

kur­ti iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos. Gal­būt per ke­lis de­šimt­me­čius pa­siek­siu sa­ vo kar­je­ros aukš­tu­mas ir su­sto­siu.

– Pa­va­din­tas lie­tu­viš­ko ki­no iš­ si­šo­kė­liu prii­ma­te tai kaip pa­ gy­rą ar įžei­di­mą?

– Tai pui­kus api­bū­di­ni­mas, ati­ tin­kan­tis pran­cū­ziš­ką ki­no teo­ri­ jos ter­mi­ną „en­fant ter­rib­le“, ku­ris kar­je­ros pra­džio­je bu­vo tai­ko­mas to­kiems re­ži­sie­riams kaip Fran­çois Ozo­nas, Lar­sas von Trie­ras, Ped­ ro Al­modó­va­ras ir ki­ti. Ki­ta ver­tus, kar­tais nu­si­bos­ta po­žiū­ris, esą vis­ ką da­rau tik tam, kad iš­si­šok­čiau.

Abu ma­no fil­mai per­tei­kia konk­re­ čias idė­jas ir ver­ty­bes, o ne tie­siog no­rą pa­si­ro­dy­ti.

– Kuo gi „iš­si­šok­si­te“, prieš ką maiš­tau­si­te fil­mu „Strei­kas“?

– „Strei­kas“ yra fil­mas su to­kia pa­bai­ga, ku­ri iš­ryš­ki­na šiuo­lai­ki­ nio pa­sau­lio di­le­mą: kaip maiš­tau­ ti prieš sis­te­mą, ku­rios da­li­mi pats esi? Fil­me nag­ri­nė­ja­mos ra­siz­mo, ho­mo­fo­bi­jos, ko­rup­ci­jos te­mos, bet dek­la­ra­ci­jų ir inst­ruk­ci­jų, prieš ką ir kam maiš­tau­ti, čia ne­ra­si­te.

– Pris­ta­ty­da­mas fil­mą „Por­no me­lod­ra­ma“ vie­šai pri­si­pa­ži­ no­te esąs gė­jus. Ne­te­ko gai­lė­ tis dėl šio žings­nio, su­si­dur­ti su nea­py­kan­ta?

– Ne, ne­te­ko gai­lė­tis, nes esu at­vi­ ras žmo­gus ir man la­bai ne­pa­tin­ka me­las, ap­si­me­ti­nė­ji­mas bei bai­lu­ mas. Man at­ro­do nor­ma­lu pa­ko­vo­ ti už sa­vo tei­ses.

Taip, po in­ter­viu vie­nam po­rta­lui per vie­ną die­ną su­lau­kiau tūks­tan­čio įžei­džian­čių ano­ni­mi­ nių ko­men­ta­rų ir tų ma­no straips­ nių ko­men­ta­to­rių ne­ma­žė­ja iki šiol.

Gra­si­ni­mų feis­bu­ke taip pat esu ga­ vęs, bet jų rim­tai ne­ver­ti­nu. Daug la­biau ver­ti­nu tai, kad su­lau­kiu vis dau­giau pa­lai­ky­mo ži­nu­čių iš ne­ pa­žįs­ta­mų žmo­nių ir net pa­dė­kų už drą­są. Man tai – di­de­lis įver­ti­ ni­mas, drą­si­nan­tis ir to­liau at­vi­ rai kal­bė­ti bei kur­ti pa­na­šio­mis te­ mo­mis.

– Ne­jau­čia­te ne­ri­mo, kad vis dėl­to dau­giau dė­me­sio su­lauks jū­sų sek­sua­li­nė orien­ta­ci­ja, o ne jū­sų kū­ry­ba?

– Tik­rai ne­jau­čiu, nes „Strei­kas“ gy­ve­na at­ski­rą gy­ve­ni­mą ir do­mi­ na bū­si­mus žiū­ro­vus ne dėl ma­nęs.

Ma­nau, daug įdo­miau pa­čios fil­mo te­mos ir elekt­ro­ni­nė beat­ma­ke­rių mu­zi­ka, ku­ri daug kam bus tik­ras at­ra­di­mas. O pla­čia­jai au­di­to­ri­ jai bus smal­su pa­žiū­rė­ti, kaip su­ vai­di­no žy­mūs ak­to­riai, to­kie kaip Sa­ka­las Už­da­vi­nys ir Bea­ta Tiš­ke­ vič, taip pat gar­se­ny­bių pa­lai­ky­mas – fil­me ne­di­de­lius vaid­me­nis at­li­ko Eri­ca Jen­nings, Jus­tė Ar­laus­kai­tėJaz­zu, Os­ka­ras Kor­šu­no­vas, kos­tiu­ mus pa­rin­ko Ag­nė Ja­ge­la­vi­čiū­tė.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, ko­kio­je šei­mo­ je au­go­te?

– Au­gau ir vis dar au­gu gra­žio­ je šei­mo­je. Ma­no gy­ve­ni­me šei­mos ver­ty­bės yra es­mi­nės, mes ne­tu­ri­ me jo­kių pa­slap­čių ir vi­sa­da pa­lai­ ko­me vie­ni ki­tus, kad ir kaip sun­ku bū­tų. Konk­re­čiau ne­no­rė­čiau pa­sa­ ko­ti, gerb­da­mas sa­vo šei­mos na­rių pri­va­tu­mą.

– Ne pa­slap­tis, kad virš mū­sų ša­lies ky­bo kal­ti­ni­mai ho­mo­ fo­bi­ja ir ne­to­le­ran­ci­ja ap­skri­tai.

Ta­čiau da­lis žmo­nių at­ker­ta, kad apie ne­to­le­ran­ci­ją ne­ver­ta nė kal­bė­ti, – juk Lie­tu­vo­je ho­mo­ sek­sua­lūs as­me­nys ne­per­se­kio­ ja­mi, ne­bau­džia­mi, ne­ka­ria­mi, tu­ri ga­li­my­bes dirb­ti ir gy­ven­ti, o kai ku­rio­se vals­ty­bė­se tai neį­ ma­no­ma. Ko­kia ta to­le­ran­ci­jos ska­lė Lie­tu­vo­je jū­sų aki­mis?

– Aš tik­rai ma­nau, kad mes, lie­ tu­viai, iš prin­ci­po ne­sa­me pik­ti žmo­nės, tik kar­tais mėgs­ta­me pa­ si­gin­čy­ti dėl smulk­me­nų ir la­bai ne­mėgs­ta­me nu­si­leis­ti. Ko tik­rai trūks­ta, tai po­li­ti­nių ly­de­rių, ku­rie ne nuo­lai­džiau­tų rin­kė­jams, o juos įkvėp­tų ir ves­tų pro­gre­so ke­liu.

Ly­giai tas pa­ts ga­lio­ja vers­li­nin­ kams, ži­no­miems žmo­nėms ir ap­ skri­tai vi­siems pi­lie­tiš­kai nu­si­tei­ ku­siems. Lie­tu­vo­je rei­kia priim­ti ho­mo­sek­sua­lų par­tne­rys­tės įsta­ ty­mą, ku­ris da­bar įstri­gęs, pa­gar­ biau kal­bė­ti apie LGBT bend­ruo­me­ nę ir ta­da jau ga­lė­si­me šne­kė­ti apie tai, kad pa­dė­tis ge­rė­ja.

– 2012-ai­siais iš di­džiau­sių še­ šių Ho­li­vu­do ki­no stu­di­jų iš­ pla­tin­to 101 fil­mo tik 14-oje

Į „Strei­ką“ pe­da­go­ gai už ran­ ku­tės ne­ nu­ves, nie­ kas kul­ tū­ri­niais tiks­lais ne­ re­ko­men­ duos, nors bū­tų vi­sai į nau­dą.

Au­di­to­ri­ja: anot re­ži­sie­riaus, „Strei­kas“ yra pir­mas fil­mas apie jau­ni­mą, jau­ni­mui ir su­

kur­tas jau­nų žmo­nių, tačiau tu­rė­tų bū­ti įdo­mus ir vy­res­niam, bet so­vie­ti­nės nos­tal­gi­jos ne­ka­muo­ja­mam.

Kri­ti­ka: „Ho­mo­sek­sua­lu­mas ki­ne ne­bė­ra ta­bu, bet įžvel­giu ir ki­to­kį pa­vo­j

šūs“, – pri­pa­ži­no R.Za­ba­raus­kas.

vie­naip ar ki­taip už­ka­bi­na­ma ne­tra­di­ci­nės sek­sua­li­nės orien­ ta­ci­jos te­ma. Bo­li­vu­de per­nai su­kur­ta apie 2000 fil­mų, iš jų tik tri­juo­se ma­ty­ti blan­kių šios te­mos ženk­lų. Kaip ma­no­te, ar ir ki­ne esa­ma ta­bu, o ho­mo­sek­ sua­lu­mas dip­lo­ma­tiš­kai pa­lie­ ka­mas už­ri­by­je?

– Na, re­mian­tis jū­sų mi­ni­ma Ho­ li­vu­do sta­tis­ti­ka, vi­sai ne­ma­žai už­ka­bi­na­ma – juk ho­mo­sek­sua­lių as­me­nų vi­suo­me­nė­je ir yra apie 10 pro­c., tai, va­di­na­si, pui­kiai rep­ re­zen­tuo­ja­ma. Ži­no­ma, ho­li­vu­di­ nia­me ki­ne yra stan­dar­tai, kaip ir apie ką ga­li­ma kal­bė­ti, ir ne tik dėl gė­jų – kaip pri­sta­to­mi vy­rai ir mo­te­rys, bal­tao­džiai bei juo­dao­ džiai ir t. t.

Ho­mo­sek­sua­lu­mas ki­ne ne­bė­ra ta­bu, bet įžvel­giu ir ki­to­kį pa­vo­jų – dau­gė­ja ko­mer­ci­nių fil­mų, kur les­ bie­čių, gė­jų per­so­na­žai la­bai ko­rek­ tiš­ki, vi­sa­da pa­na­šūs. Man tai kaip tik nė­ra įdo­mu.

– Kas sun­kiau – pri­si­pa­žin­ti, kad esi gė­jus, sau, sa­vo ar­ti­ mie­siems ar vi­suo­me­nei?

– Ge­ras klau­si­mas. Tie­są sa­kant, tik­riau­siai sau bu­vo sun­kiau­sia pri­si­pa­žin­ti. Nes ta­da bu­vau tuo klau­si­mu vi­siš­kai vie­nas, tu­rė­jau pa­ts per­si­lauž­ti, su­pras­ti, kas yra kas. Man juk nie­kas ne­sa­kė, kad to­ kia ga­li­my­bė iš­vis eg­zis­tuo­ja, to­dėl tai bu­vo ne­leng­va. Vis dėl­to no­riu pri­dur­ti, kad esu lai­min­gas, bū­da­ mas gė­jus, tai nė­ra jo­kia trau­mi­nė

pa­tir­tis, o bręs­da­mi kiek­vie­nas pa­ ti­ria­me įvai­rių iš­gy­ve­ni­mų.

– Gy­ve­no­te, kū­rė­te Pa­ry­žiu­je, Niu­jor­ke. Ką at­ra­do­te sau ar­ ti­mo šiuo­se mies­tuo­se? Ir koks su­grį­žus at­ro­do mū­sų Vil­nius?

– Pa­ry­žiu­je iš nau­jo at­ra­dau ki­ną. Šio mies­to ki­no teat­rų re­per­tua­ras – pla­čiau­sias pa­sau­ly­je, to­dėl ėjau į ki­no teat­rus net iš anks­to ne­pla­ nuo­da­mas, nes vi­sa­da ži­no­jau, kad ga­lė­siu iš­si­rink­ti ge­rą fil­mą. Be to, to­kia­me ro­man­tiš­ka­me mies­te gal pir­mą kar­tą rim­čiau ir įsi­my­lė­ jau... Ta­čiau ga­lų ga­le man ten pa­ si­ro­dė per sun­ku – pa­ry­žie­čiai per daug aro­gan­tiš­ki.

Me­nas, kaip ir ge­ra po­li­ti­ka, – tai ne pa­ moks­la­vi­mas.

Niu­jor­kas – at­virkš­čiai: ne­pa­ kar­to­ja­mi žmo­nės, ku­rie bend­ra­ dar­biau­ja, sie­kia kar­je­ros aukš­tu­mų ir ne­pa­mirš­ta mė­gau­tis gy­ve­ni­mu.

Man tai tie­siog at­vė­rė akis, pa­si­ tvir­ti­nau, kad daug ką da­rau tei­ sin­gai, – tai, kas Lie­tu­vo­je lai­ko­ma iš­si­šo­ki­mu, pa­vir­šu­ti­niš­ku po­žiū­riu ar ban­dy­mu rek­la­muo­tis, Niu­jor­ke su­pran­ta­ma kaip pra­di­nė abė­cė­ lė, apie tai jau net ne­dis­ku­tuo­ja­ma.

Pa­siil­gau Niu­jor­ko.

Vil­nius – tai pa­slap­tis, jo gy­ven­ to­jai dar pa­tys ne­ži­no, ko­kie yra

21

rugsėjo 19–25, 2013

savaitgalis Vis­gi no­riu pri­dur­ti, kad esu lai­min­ gas, bū­da­ mas gė­jus, tai nė­ra jo­ kia trau­mi­ nė pa­tir­tis.

Apie fil­mą „Strei­kas“ Mask­vos ki­no fes­ti­va­ly­je sėk­min­gai pri­sta­ty­tas fil­mas rug­sė­jo 13-ąją ro­ dy­tas To­ron­to „Commf­fest“ ki­no fes­ ti­va­ly­je Ka­na­do­je, o spa­lio 5 d. ati­da­ rys Buš­v i­ko ki­no fes­t i­va­l į Niu­jor­ke, JAV. Lie­tu­vos ki­no teat­ruo­se pa­si­ro­ dys nuo rug­sė­jo 27 d. „Strei­kas“ bus ro­do­mas Vil­niaus „Mul­ti­ki­no“, „Pa­sa­ kos“, „Skal­vi­jos“ ki­no teat­ruo­se, Kau­ no tarptautiniame ki­no fes­t i­va­ly­je ir „Ci­na­mon“ ki­no teat­re Kau­ne, Klai­ pė­dos KKKC. Fil­mui su­teik­tas N-16 rei­tin­gas.

Juos­ta pa­sa­ko­ja apie Niu­jor­ko di­džė­jų Liu­ką (akt. Ebe­nee­ze­ras Nii So­wah), ku­ ris at­vyks­ta į Lie­tu­vą su­si­pa­žin­ti su sa­ vo tur­tin­gų tė­vų nu­slėp­ta mo­čiu­te. Per jos pa­žintis dė­ka Liu­kas gau­na mies­to me­ro pa­siū­ly­mą va­do­vau­ti nau­jam elekt­ro­ni­nės mu­zi­kos klu­bui. Įsi­my­lė­ jęs vie­ti­nę klu­bi­nė­to­ją Mar­tą (akt. B.Tiš­ ke­vič) ir at­ra­dęs mu­zi­ki­nę beat­ma­ke­ rių sce­ną, Liu­kas su­tin­ka, neį­tar­da­mas, ko­kie iš­ban­dy­mai jo lau­kia. Ar Liu­kas pa­ga­liau taps to­kiu maiš­ti­nin­ku, ko­kiu vi­sa­da sva­jo­jo bū­ti?

­jų – dau­gė­ja ko­mer­ci­nių fil­mų, kur les­bie­čių, gė­jų per­so­na­žai la­bai ko­rek­tiš­ki, vi­sa­da pa­na­ Tomo Kurkino nuotr.

ypa­tin­gi. Čia vyks­ta ne­pro­por­cin­ gai daug įdo­mių va­ka­rė­lių, kū­ry­bi­ nių pro­ce­sų ir tie­siog įdo­mių at­si­ ti­ki­mų. Tai kar­tu vie­nas „Strei­ko“ tiks­lų – pri­sta­ty­ti Lie­tu­vos jau­no­ sios kar­tos mu­zi­kos ta­len­tus, pa­ro­ dy­ti Vil­nių vi­siš­kai nau­jai.

– Ar iš jū­sų lū­pų kar­tais nu­ skam­ba fra­zė „Ge­ra gy­ven­ti Lie­tu­vo­je“? Ko­kiais mo­men­ tais?

– Be abe­jo, nu­skam­ba! Ge­ra gy­ven­ ti Lie­tu­vo­je, kai ga­li spon­ta­niš­kai nu­va­žiuo­ti į miš­ką ir iš­si­mau­dy­ti eže­re, kai jau­tie­si kū­ry­biš­kos bend­ ruo­me­nės da­lis, kai at­ran­di slap­tą Vil­niaus va­ka­rė­lį, kai ga­li pri­si­dė­ ti prie svar­bių po­ky­čių. Man vi­sa­ da ge­ra gy­ven­ti Lie­tu­vo­je, ki­taip čia ne­gy­ven­čiau.

– Ką jums reiš­kia žo­dis „pa­trio­tiz­mas“? Lai­ko­te sa­ve la­biau pa­trio­tu ar kos­mo­po­li­tu?

– Na, tur­būt ne­su pa­ts tas žmo­ gus, ku­riam pri­tik­tų po­strin­gau­ti apie pa­trio­tiz­mą, – jau pa­kan­ka­ mai yra šia te­ma kal­ban­čių ir ja be­ si­nau­do­jan­čių. Bet man vi­sa­da bu­ vo svar­bu kur­ti apie Lie­tu­vą, grįž­ti į Lie­tu­vą ir t. t. Bū­ti pa­trio­tu ir kos­ mo­po­li­tu nė­ra jo­kio prieš­ta­ra­vi­mo.

Tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je da­bar la­bai ma­din­ga fra­zė „lo­cal is the new glo­ bal“, iš­ver­tus pa­žo­džiui, – „vie­ti­nis yra nau­jas pa­sau­li­nis“. Ma­ne kar­ tais er­zi­na in­te­lek­tua­lų kal­bos apie tai, kaip Va­ka­ruo­se vis­kas ge­riau.

Tai da­ry­ki­me, kad ir Lie­tu­vo­je bū­tų

ge­riau, juk ir ten ne sa­vai­me at­si­ ra­do žmo­gaus tei­sių, so­cia­li­nio tei­ sin­gu­mo su­vo­ki­mas.

– Ko­kiu ki­nu do­mi­tės kaip žiū­ ro­vas? Ko­kio­mis idė­jo­mis, ku­ riais re­ži­sie­riais, fil­mais ža­vi­ tės?

– Man pa­tin­ka la­bai skir­tin­gi fil­ mai. Kai paaug­lys­tė­je pra­dė­jau rim­čiau do­mė­tis ki­nu, per­žiū­rė­jau ir su­si­ža­vė­jau vi­sų pir­ma eu­ro­pie­ tiš­ka kla­si­ka – nuo And­re­jaus Tar­ kovs­kio iki Jea­no Lu­co Go­dard’o. Iš mei­lės ita­lų ki­nui – Mi­che­lan­ge­ lo An­to­nio­ni, Lu­chi­no Vis­con­ti – pra­dė­jau mo­ky­tis ita­lų kal­bos. O vė­liau pra­dė­jau žiū­rė­ti daug Ho­li­ vu­do kla­si­kos, su­pra­tau, kiek daug Ho­li­vu­das yra įkvė­pęs tuos pa­čius eu­ro­pie­čius. Man la­bai pa­tin­ka Ho­li­vu­do XX a. 6-ojo de­šimt­me­čio me­lod­ra­mos, re­ži­suo­tos Doug­la­ so Sir­ko, ku­rios pa­mai­viš­kai, tar­si slap­tai kal­bė­jo apie svar­bias so­cia­ li­nes te­mas. Ki­nas vi­sa­da įdo­mus, kai su­si­du­ria su cen­zū­ra ir yra pri­ vers­tas kal­bė­ti me­ta­fo­riš­kai, – dėl to la­bai pa­tin­ka ir lie­tu­vių kla­si­ ka, ypač švie­saus at­mi­ni­mo Arū­no Žeb­riū­no fil­mai.

– Kas jums yra ki­nas?

– Tai reiš­kia pa­ma­čius fil­mą bū­ti įkvėp­tam gy­ven­ti kaip ki­ne, da­ry­ti vis­ką, ką ga­li, ne­dve­jo­ti: jei įsi­my­ lė­ti, tai ne­lau­kiant at­sa­ko, jei dirb­ ti, tai kiau­rą nak­tį ir taip tol, kol ko nors pa­siek­si... Ma­no pa­ties ki­nas man pir­miau­sia yra me­nas, man

neį­do­mu kur­ti edu­ka­ci­nius fil­mus, inst­ruk­ci­jas, kaip kam nors gy­ven­ti.

Me­nas, kaip ir ge­ra po­li­ti­ka, – tai ne pa­moks­la­vi­mas.

– Ko­kias ver­ty­bes įvar­dy­tu­mė­te kaip sa­vo gy­ve­ni­mo pa­ma­tą?

– Są­ži­nin­gu­mas, užuo­jau­ta ir gy­ ve­ni­mo džiaugs­mas.

– Pu­siau rim­tai, pu­siau juo­ kais ke­le­tą kar­tų už­si­mi­nė­te, kad ieš­ko­te my­li­mo žmo­gaus.

Ko­kį žmo­gų įsi­vaiz­duo­ja­te ša­ lia sa­vęs?

– O ko­dėl juo­kais? Ži­no­ma, vi­sai rim­tai. Ma­nau, kiek­vie­nam rei­kia mei­lės! Gal bū­tų sun­ku at­sa­ky­ti, ko­kio žmo­gaus ieš­kau, – juk daž­ niau­siai vi­si įsi­vaiz­da­vi­mai su­griū­ va, kai iš tie­sų su­tin­ki žmo­gų, ku­ris tau skir­tas.

– Dis­ku­si­jos apie ho­mo­sek­ sua­lių žmo­nių ve­dy­bas ir tei­ sę įsi­vai­kin­ti pa­sta­ruo­ju me­tu su­kė­lė aud­rin­gą vi­suo­me­nės reak­ci­ją ne vie­no­je Eu­ro­pos ša­ly­je. Žvelg­da­mas į per­spek­ ty­vą, jūs pa­ts no­rė­tu­mė­te su­ kur­ti ofi­cia­lią šei­mą ir au­gin­ ti vai­kus?

– To­kių šei­mų jau yra, net ir Lie­tu­ vo­je, to­dėl bū­ti­nai rei­kė­tų jas pri­ pa­žin­ti, su­teik­ti rei­kia­mą ap­sau­gą.

Kaip jau mi­nė­jau, įsi­vaiz­duo­ju sa­ ve ku­rian­tį šei­mą po ke­lias­de­šim­ ties me­tų, kai jau bū­siu pa­sie­kęs už­si­brėž­tus kar­je­ros tiks­lus ir la­ biau tam su­brę­siu.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Ro­mas Za­ba­raus­kas Gi­mė 1990 m. ge­gu­žės 31 d.

Iš­si­la­vi­ni­mas: bai­gė Vil­niaus J.Ba­sa­

na­vi­čiaus vi­du­ri­nę, iš­vy­ko stu­di­juo­ti į Pa­ry­žiaus Sen De­ni uni­ver­si­te­tą, kur bai­gė ki­no ba­ka­lau­ro stu­di­jas, re­ži­sū­ ros stu­di­jas tę­sė pres­ti­ži­nia­me Niu­jor­ ko „Hun­ter Col­le­ge“ uni­ver­si­te­te.

Be ke­le­to trum­pa­met­ra­žių fil­mu­kų,

kaip re­ži­sie­rius de­biu­ta­vo Ber­ly­no ki­ no fes­ti­va­ly­je trum­po met­ra­žo fil­mu „Por­no me­lod­ra­ma“ (2010 m.). Šie­met pri­sta­to de­biu­ti­nį il­ga­met­ra­žį fil­mą kai „LGBT Friend­ly“ („Drau­giš­kas les­bie­ „Strei­kas“. tėms, gė­jams, bi­sek­sua­lams ir tran­ssek­ Ko­vo­ja už ho­mo­sek­sua­lų tei­ses. sua­lams“ – angl.). Šių me­tų va­sa­rą pri­ 2012-ųjų va­sa­rą su bend­ra­min­čiais sta­tė „LGBT Friend­ly“ Vil­niaus že­mė­la­ Vil­niu­je su­ren­gė to­le­ran­ci­ją ska­ti­nan­ pį, žy­min­tį sos­ti­nės vie­tas, iš­reiš­ku­sias čią ak­ci­ją, per ku­rią ant po­pu­lia­rių tarp pa­lai­ky­mą LGBT, su­ren­gė sėk­min­gą jau­ni­mo sos­ti­nės ka­vi­nių ka­bin­ti lip­du­ Drau­gys­tės va­ka­rą „Zoe’s“ res­to­ra­ne.

22

rugsėjo 19–25, 2013

savaitgalis

Ka­ra­liau­čiaus is­to­ri­jos pėd­sa­kai bai­gia iš­nyk­ti Su Lie­tu­vos is­to­ri­ja su­si­ju­sių is­to­ri­nių pa­mink­lų paieš­kos Ka­ra­liau­čiaus sri­ty­je nu­ ste­bi­no ne­ti­kė­tais at­ra­di­mais. Tik, de­ja, jie daž­niau nu­vy­lė, nei pra­džiu­gi­no.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Karaliaučius, Ru­si­ja

Ka­ro pėd­sa­kai

Prū­si­jos pa­li­ki­mas ke­liau­to­jus pa­ si­tin­ka jau ker­tant Ne­mu­ną ties Pa­gė­giais. Ka­ra­lie­nės Lui­zės var­du pa­va­din­tas til­tas bu­vo su­bom­bar­ duo­tas be­si­trau­kian­čių ver­mach­to pa­jė­gų, bet iš­sau­go­jo trium­fo ar­ką pri­me­nan­tį se­ną­jį pie­ti­nį po­rta­lą.

Iš kar­to už jo at­si­ve­ria vi­siš­kai ki­ toks vaiz­das, jau iš ki­tos epo­chos: į dan­gų stie­bia­si pil­ki ir niū­rūs so­ vie­ti­niai dau­giaaukš­čiai.

Pul­da­ma Til­žę so­vie­tų ka­riuo­ me­nė ne­pa­gai­lė­jo bom­bų, ir pir­ mo­sios gat­vės pa­lei Ne­mu­ną bu­vo iš es­mės su­ly­gin­tos su že­me. To­ dėl bu­vu­sio­je Vo­kie­čių – šian­die­ nė­je J.Ga­ga­ri­no – gat­vė­je ne­be­li­ ko se­nų­jų na­mų, kur 1807 m. bu­vo ap­si­sto­ję Til­žės su­tar­ties sig­na­ta­ rai Na­po­leo­nas Bo­na­par­tas ir Alek­ sand­ras I. Lai­kus, kai Til­žė gar­sė­jo sa­vo sū­riu ir alu­mi, pri­me­na tik mies­ to is­to­ri­jos mu­zie­jus. Alaus da­ryk­ lų ne­be­li­ko, o Til­žės sū­ris šian­dien ga­mi­na­mas bet kur, tik ne sa­vo gim­ti­nė­je. Praei­viai gat­vė­je, pa­ klaus­ti, kur yra se­no­sios Til­žės pi­ lies lie­ka­nos, tik gūž­čio­ja pe­čiais.

Iš pi­lies, ku­ri ka­dai­se bu­vo svar­ bi pa­sie­nio tvir­to­vė, pa­dė­ju­si gin­ tis nuo lie­tu­vių puo­li­mų, šian­dien te­li­ko ke­lios ap­griu­vu­sios sie­nos.

Be­veik vi­są XX a. čia vei­kė kal­ kių ga­myk­la, ku­ri žlun­gant So­vie­ tų Są­jun­gai bu­vo ap­leis­ta ir ga­liau­ siai par­duo­ta pri­va­čiam as­me­niui. Šian­dien čia vėl vyks­ta ga­my­ba.

Pa­lik­tos li­ki­mo va­liai

Pa­na­šaus li­ki­mo su­lau­kė dau­ge­lis Ka­ra­liau­čiaus sri­ties se­nų­jų kry­ žiuo­čių pi­lių. Jos ar­ba sto­vi ap­leis­ tos ir bai­gia su­by­rė­ti, ar­ba at­lie­ka ki­to­kias funk­ci­jas, vi­siš­kai ne­su­ si­ju­sias nei su kul­tū­ra, nei su is­ to­ri­ja. Štai Po­l es­ko se­n o­jo­je pi­ly­je šian­dien vei­kia pra­mo­ni­nių pre­ kių par­duo­tu­vė, alaus ba­ras, kir­ pyk­la, kom­piu­te­ri­nių pre­kių par­

duo­tu­vė bei ri­tua­li­nių pa­slau­gų įmo­nė. Dar ka­bo ran­ka ant kar­ to­no pai­šy­ta bal­dų rek­la­ma. Ge­rai paieš­ko­jus ant­ra­me aukš­te ga­li­ma ras­ti pi­lies is­to­ri­jos mu­zie­jų, bet jo dar­bo va­lan­dos pri­klau­so nuo jo va­do­vo Va­si­li­jaus Iva­no­vi­čiaus nuo­tai­kos.

Vos pe­rim­ta iš vo­ kie­čių, Tep­lia­vos pi­ lis, ku­rio­je ka­dai­se krikš­ti­jo­si Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Vy­tau­tas, bu­vo pa­ vers­ta ka­lė­ji­mu.

Lie­tu­vių taip pat daž­nai pul­di­ nė­ta, ne kar­tą de­gin­ta ir at­sta­ty­ta Ra­gai­nės pi­lis Ne­ma­ne, įsi­sprau­ du­si tarp dau­gia­bu­čių kie­mų, sto­ vi ap­žė­lu­si krū­mais. Vaikš­čio­da­ mas ap­lin­kui vis lau­ki kren­tan­čios rau­do­nos ply­tos, ko­kių jau gu­li pri­ by­rė­ju­sių ant že­mės. Nors sta­ti­nys yra ava­ri­nės būk­lės ir su už­ra­kin­ tais me­ta­li­niais var­tais, vis at­si­ran­ da ne­rū­pes­tin­gų smal­suo­lių, ku­ rie sumano pa­lai­pio­ti griu­vė­siais.

Vie­ti­niai pa­sa­ko­jo, kad šią va­sa­rą nuo aukš­tų sraig­ti­nių pi­lies laip­ tų nu­kri­to ir už­si­mu­šė de­vyn­me­ tis moks­lei­vis.

Net nuo­ro­da prie ke­lio ne­pa­de­ da leng­vai ras­ti Noi­hau­ze­no pi­lies Gur­jevs­ke. Ko­jos pa­čios trau­kia kuo to­liau apei­ti be­to­ni­nė­mis tvo­ ro­mis ap­tver­tą komp­lek­są su vi­du­ je lo­jan­čiais šu­ni­mis, bet ku­rį lai­ką pa­klai­džio­jus vis­gi ten­ka grįž­ti. Tik pro tvo­ros ply­šį ma­to­ma se­na dan­ ty­ta sie­na pri­me­na čia bu­vus pi­lį, kur da­bar vei­kia pra­mo­ni­nis me­ lio­ra­ci­jos komp­lek­sas, pri­grūs­tas sunk­ve­ži­mių ir ki­to­kios tech­ni­kos.

Kur kas grės­min­giau at­ro­do Tep­ lia­vos pi­lis Gvar­deis­ke, ku­rio­je ka­ dai­se krikš­ti­jo­si Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Vy­tau­tas, vie­šė­jo Ang­ li­jos ka­ra­lius Hen­ri­kas IV ir ži­no­

mas moks­li­nin­kas Mi­ka­lo­jus Ko­ per­ni­kas. Šian­dien ji ap­tver­ta ne tik be­to­ni­nė­mis tvo­ro­mis, bet ir spyg­ liuo­ta vie­la, o te­ri­to­ri­ją sau­go uni­ for­muo­ti pa­rei­gū­nai. Vos pe­rim­ta iš vo­kie­čių, pi­lis bu­vo pa­vers­ta ka­ lė­ji­mu, ku­ris vei­kia iki šiol. Tik šie­ met Ru­si­jos ži­niask­lai­do­je pa­si­ro­dė pra­ne­ši­mų, kad vie­tos val­džia ke­ ti­na per­kel­ti pu­sant­ro tūks­tan­čio ka­li­nių į nau­jas pa­tal­pas, o se­no­sios pi­lies du­ris at­ver­ti tu­ris­tams.

Pi­lies šei­mi­nin­kas

Be­ne ge­riau­siai iš­si­lai­kiu­si kry­ žiuo­čių pi­lis Ka­ra­liau­čiaus sri­ty­ je yra Čer­nia­chovs­ke stūk­san­ti Įs­ ru­ties pi­lis. Per sa­vo il­gą is­to­ri­ją ji at­li­ko ka­rei­vi­nių, li­go­ni­nės, po­li­ ci­jos, teis­mo, sta­ty­bų ir re­mon­to val­dy­bos funk­ci­jas. Po Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro žmo­nės ar­dė se­ną­sias sie­nas ir tam­pė ply­tas sta­ty­boms.

Sus­tab­dy­ti pi­lies ny­ki­mą pa­vy­ko tik sa­va­no­rių pa­stan­go­mis. „Kai at­vy­ko­me čia, ra­do­me pil­ ną kie­mą sta­ty­bi­nių šiukš­lių, – pa­ sa­ko­jo Vla­di­mi­ras iš ne­ko­mer­ci­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Fond „Dom-Za­ mok“ (fon­das „Na­mai-pi­lis“), ku­ ri rū­pi­na­si Įs­ru­ties pi­lies iš­sau­go­ ji­mu. – Vis­ką su­tvar­kė­me, sie­nas api­py­lė­me spe­cia­liu mi­ši­niu, kad ne­by­rė­tų.“ Da­bar pi­lies kie­me ža­liuo­ja pie­ va, sto­vi sce­na ir suo­liu­kų, laks­to vai­kai. Čia vyks­ta se­mi­na­rai ir ki­ to­kie ren­gi­niai, o pi­ly­je gy­ve­na ir šei­mi­nin­kau­ja me­ni­nin­kas And­re­ jus Smir­no­vas, sve­tin­gai pa­si­tin­ kan­tis tu­ris­tus. „Fon­das su­ge­bė­jo ras­ti rė­mė­ jų Įs­ru­ties pi­liai iš­sau­go­ti ir ne­ tgi bu­vo iš­si­pra­šęs pa­ra­mos iš ES, bet Briu­se­lis pa­sku­ti­nę aki­mir­ ką su­stab­dė pro­jek­tą, kai prieš ke­ le­tą me­tų šią ir dau­ge­lį ki­tų Ka­ra­ liau­čiaus pi­lių sa­vo ži­nion pe­rė­mė Sta­čia­ti­kių baž­ny­čia. ES tik­riau­siai ne­no­rė­jo fi­nan­suo­ti Ru­si­jos cerk­ vės“, – svars­tė sa­va­no­ris Vla­di­mi­ ras ir ap­gai­les­ta­vo, kad jo fon­das bu­vo nu­ša­lin­tas nuo pi­lies tvar­ky­ mo rei­ka­lų, o Baž­ny­čia nie­ko ne­ da­ro.

Gi­das po nak­ti­nį Čer­nia­chovs­ką

Už ke­lių ki­lo­met­rų nuo Čer­nia­ chovs­ko stūk­so dar vie­na ne­blo­gai iš­si­lai­kiu­si pi­lis – Geor­gen­bur­gas, gar­sė­jan­tis se­nuo­ju Tra­kė­nų žir­gy­ nu. Ša­lia esan­čio­je ka­vi­nė­je „Meč­ ta“ („Sva­jo­nė“) su­tik­tas pi­lies gi­ das And­re­jus pa­siū­lė eks­kur­si­ją po dar­bo va­lan­dų, ap­ro­dė rū­sius su kan­ki­ni­mo ka­me­ro­mis bei stu­bu­ro lau­žy­mo prie­tai­su ir ava­ri­nės būk­ lės bal­ko­ną, iš ku­rio esą kal­bas kal­ bė­da­vo le­gen­di­nis Vo­kie­ti­jos kanc­ le­ris Ot­to von Bis­marc­kas.

And­re­jus ne­slė­pė, kad Prū­si­jos lai­kų pa­li­ki­mas Ka­ra­liau­čiaus sri­ ty­je jau bai­gia iš­nyk­ti. „Spręs­ki­te pa­tys: ga­li­te to­liau va­ži­nė­ti po tas griu­ve­nas ir ko­lū­ kius, o ga­li­te iš­si­nuo­mo­ti pir­te­lę su mer­gi­no­mis ir nor­ma­liai pail­ sė­ti“, – al­ter­na­ty­vą siū­lė gi­das.

Ne apie sąvadautojas, bet apie sam­do­mo ka­ri­nin­ko kar­je­rą sva­ jo­jan­tis bu­vęs im­ty­ni­nin­kas pa­ tei­kė trum­pą inst­ruk­ci­ją apie Čer­ nia­chovs­ko nak­ti­nį gy­ve­ni­mą: „Į „Tor­na­dą“ ge­riau ne­kiš­ki­te no­sies, nes bū­ti­nai gau­si­te į snu­kį. Ten mu­ša net ka­riš­kius. O štai „Au­ rum“ – ne­blo­gas klu­bas, ten ga­li­ ma ge­rai pa­si­links­min­ti.“ Kaip įro­dy­mą And­re­jus iš­si­trau­ kė iš­ma­nų­jį te­le­fo­ną ir pa­ro­dė nuo­ trau­ką, ku­rio­je lai­ko iki pu­sės iš­si­ ren­gu­sią mer­gi­ną už krū­ti­nės. „Mer­gi­nos dėl kaž­ko su­si­la­ži­no iš nu­si­ren­gi­mo, ir ji pra­lai­mė­jo“, – paaiš­ki­no And­re­jus.

Anot jo, prie Geor­gen­bur­go esan­ čio­je ka­vi­nė­je „Meč­ta“ tą va­ka­rą taip pat tu­rė­jo bū­ti links­ma. Vi­są die­ną virš Čer­nia­chovs­ko skrai­ dė nai­kin­tu­vai, ir And­re­jus ti­ki­no, kad va­ka­re la­kū­nai su­si­rinks bū­tent čia. O kur ka­riš­kiai – ten ir mer­gi­ nos bei ka­rao­kė. Bet pa­da­vė­ja Sa­ša, ku­ri tam­siais aki­niais slė­pė per to­ kį va­ka­rė­lį gau­tą mė­ly­nę po aki­mi, iš­sklai­dė pa­gun­das.

Daug jau­kes­nis pa­si­ro­dė va­ka­ri­ nis pa­si­vaikš­čio­ji­mas po se­nuo­sius Čer­nia­chovs­ko kvar­ta­lus. Ak­me­ni­ mis grįs­tos gat­vės ir se­nie­ji re­konst­ ruo­to­jų ne­pa­lies­ti bei vie­to­mis by­

Var­tai: Prū­si­jos ka­ra­lie­nės Lui­zės va

ran­tys fa­sa­dai lei­džia pa­jus­ti is­to­ri­jos dvelks­mą. Anot vie­ti­nių, net 70 pro­c. pa­sta­tų Čer­nia­chovs­ke yra is­to­ri­niai, me­nan­tys prieš­ka­rio lai­kus.

Se­ni, bet iš­ma­nūs tram­va­jai

Nie­ko pa­na­šaus ne­pa­ma­ty­si pa­čia­ me Ka­ra­liau­čiu­je, nes jo is­to­ri­nis cent­ras per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą bu­vo iš es­mės su­ly­gin­tas su že­me.

Mies­to ar­chi­tek­tai kur­da­mi is­to­ri­ nio cent­ro vys­ty­mo pro­jek­tus siū­lo su­jung­ti tris jo rai­dos epo­chas: vo­ kiš­ką­ją, so­vie­ti­nę ir šiuo­lai­ki­nę.

Bet ir da­bar Ka­ra­liau­čiu­je pli­ka aki­mi pa­ma­ty­si vi­sų tri­jų epo­chų ap­raiš­kų: iš­li­ko sep­ty­ne­ri se­nie­ji mies­to var­tai, virš mies­to aukš­tai iš­ky­la grės­min­gi „So­vie­tų na­mai“, pri­me­nan­tys mil­ži­niš­ko ro­bo­to gal­ vą ir tu­rin­tys abe­jo­ti­ną ar­chi­tek­tū­ ri­nę ver­tę. Nors kai kas juos va­di­na pa­grin­di­niu mies­to sim­bo­liu, sri­

Pa­vel­das: iš ke­lio­li­kos iki mū­sų die­nų iš­li­ku­sių kry­žiuo­čių pi­lių au­ten­tiš­ką vaiz­dą iš­sau­go­jo vos ke­lios, bet ir tos pa­lik­tos li­ki­mo va­liai, ati­duo­tos pra­mo­nės įmo­nėms ar­ba vir­to ka­lė­ji­mais.

23

rugsėjo 19–25, 2013

savaitgalis

ar­du pa­va­din­tas til­tas bu­vo su­bom­bar­duo­tas be­si­trau­kian­čių ver­mach­to pa­jė­gų, bet iš­sau­go­jo trium­fo ar­ką pri­me­nan­tį se­ną­jį pie­ti­nį po­rta­lą.

ties gu­ber­na­to­rius Ni­ko­la­jus Cu­ ka­no­vas prieš ke­le­tą me­tų pa­reiš­ kė, kad tai yra Ka­ra­liau­čiaus gė­da, ku­rią rei­kia nu­griau­ti.

Spręs­ki­te pa­tys: ga­li­ te to­liau va­ži­nė­ti po tas griu­ve­nas ir ko­ lū­kius, o ga­li­te iš­si­ nuo­mo­ti pir­te­lę su mer­gi­no­mis ir nor­ ma­liai pail­sė­ti.

Kar­tais su­si­py­nę is­to­ri­niai lai­ ko­tar­piai at­ro­do itin kont­ras­tiš­kai. Štai gi­lų so­viet­me­tį me­nan­čiuo­ se tram­va­juo­se, ku­riuo­se bi­lie­tus dar par­duo­da kon­duk­to­rės, vei­ kia ne­mo­ka­mas be­lai­dis ry­šys. O su šiuo­lai­kiš­kais stik­li­niais pre­ky­

bos cent­rais kont­ras­tuo­ja ša­li­gat­ vius tur­gu­mi pa­ver­tę pen­si­nin­kai, pre­kiau­jan­tys įvai­riau­siais vai­siais ir dar­žo­vė­mis. Tram­va­juo­se pla­ ti­na­ma ne­mo­ka­ma spau­da pra­ne­ ša, kad ins­pek­to­riai pra­dė­jo ko­vą su įžū­liais pre­kiau­to­jais len­kiš­kais agur­kais, nes gat­vė­je par­da­vi­nė­ti ga­li­ma tik sa­vo užau­gin­tus.

Lie­tu­viš­kos „Pa­gi­rios“

Ne­ži­nia, kaip dėl lie­tu­viš­kų agur­ kų, bet mū­sų ša­lies vir­tu­vę Ka­ra­ liau­čiaus sri­ties gy­ven­to­jai tik­rai mėgs­ta ir ver­ti­na. To­kį įspū­dį su­ da­ro ka­vi­nių val­gia­raš­čiai, kur ra­si lie­tu­viš­ką rau­gin­tų ko­pūs­tų sriu­bą pa­va­di­ni­mu „Pa­gi­rios“, ir švies­len­ tės, vi­lio­jan­čios lan­ky­to­jus lie­tu­ viš­kais šal­ti­barš­čiais, že­mai­tiš­kais bly­nais, ce­pe­li­nais bei ki­bi­nais.

Po­pu­lia­rus at­ro­do ir lie­tu­viš­kas alus, ku­rio ra­si be­veik vi­sur. Tik

Ju­li­ja­no Ga­li­šans­kio nuo­tr.

tu­ris­tams iš mū­sų ša­lies sun­kiai ky­la ran­ka už jį mo­kė­ti 80 rub­lių (6,4 li­to) par­duo­tu­vė­je ir 130 rub­ lių (10,4 li­to) ka­vi­nė­je.

Im­por­tuo­ja­mi va­ka­rie­tiš­ki pro­ duk­tai gal­būt kai­nuo­ja bran­giau, bet ap­skri­tai tiek mais­to, tiek ap­ gy­ven­di­ni­mo kai­nų ly­gis vi­so­je Ka­ ra­liau­čiaus sri­ty­je be­veik ne­si­ski­ria nuo Lie­tu­vos. Sa­vait­ga­liais sau­sa­ kim­ši Bal­ti­jos jū­ros ku­ror­tai Svet­ lo­gors­kas ir Ze­le­nog­rads­kas taip pat pri­me­na Lie­tu­vos pa­jū­rį. „Ir ko gi tie ru­sai tuo­met ver­žia­si į Ni­dą, Pa­lan­gą?“ – au­to­bu­se iš Ni­dos gar­siai ste­bė­jo­si lie­tu­vis ke­lei­vis.

Pa­vie­šė­jus dvi sa­vai­tes Ka­ra­liau­ čiaus sri­ty­je ir su­si­dū­rus su daž­nai at­sai­niu ap­tar­na­vi­mu per­ša­si vie­ nas at­sa­ky­mas, kaž­ka­da jau gir­ dė­tas iš pa­žįs­ta­mų ru­sų: Lie­tu­vo­je kai­nos tos pa­čios, bet ap­tar­na­vi­ mas – eu­ro­pie­tiš­kas.

Kont­ras­tai: Ka­ra­liau­čiu­je pli­ka aki­mi ma­ty­ti tri­jų epo­chų ap­raiš­kų: iš­ Sąstingis: anksčiau buvusi stambus pramonės centras, garsėjusi savo alumi ir sūriu, šiandien Tilžė atrodo,

lyg čia istorija būtų net ne sustojusi, o pasukusi atgal.

li­ko sep­ty­ne­ri se­nie­ji mies­to var­tai, virš mies­to aukš­tai iš­ky­la grės­ min­gi „So­vie­tų na­mai“, o se­nuo­siuo­se tram­va­juo­se vei­kia ne­mo­ka­ mas be­lai­dis ry­šys.

24

rugsėjo 19–25, 2013

meilė

Spy­ris tuok­tis – po de­šim­ties me­tų Prieš ge­rą de­šimt­me­tį su­si­pa­ži­nę Ra­min­ta ir Ta­das žie­ dus su­mai­nė ir am­ži­ną mei­lę pri­sie­kė tik praė­ju­sį šeš­ ta­die­nį. Jau­na­ve­džiai ne­nei­gia, kad po­stū­ mis šiam žings­niui bu­vo kū­di­kis.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Su­ve­dė ant­rą kar­tą

Jų ke­liai su­si­kir­to prieš ge­rus de­ šimt me­tų, o gal net ir dau­giau, kaip sa­kė jau­no­ji Ra­min­ta. Su­si­ pa­ži­no juo­du per bend­rus drau­gus vie­na­me nak­ti­nių klu­bų. „Prieš de­šimt me­tų dar tik­rai bu­vo ga­li­ma“, – juok­da­ma­si į pa­ ste­bė­ji­mą, kad vis dėl­to ir nak­ ti­nia­me klu­be su­si­pa­ži­nus įma­ no­ma už­megz­ti rim­tą drau­gys­tę, tei­gė Ra­min­ta.

Tie­sa, ne vi­są de­šimt­me­tį juo­du drau­ga­vo ir gy­ve­no kar­tu. Gy­ve­ni­ mas per tą lai­ką bu­vo juos iš­sky­ręs, o pa­skui vėl su­ve­dė.

Ves­tu­vės – kaip gim­ta­die­nis

Ryš­kūs: kuk­liai tuok­tu­ves at­šven­tę Ra­min­ta ir Ta­das iš­si­sky­rė sko­nin­ga ypa­tin­go­sios die­

nos ap­ran­ga.

Šios ves­ tu­vės yra kaip koks dar vie­ nas gim­ ta­die­nis.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Tai ko­dėl vis dėl­to pri­rei­kė tiek lai­ko ap­si­spręs­ti ženg­ti šį žings­ nį? „Na, gal ir se­niai jau to rei­kė­jo, bet vis tem­pė­me gu­mą, o nėš­tu­ mas bu­vo tar­si spy­ris į už­pa­ka­lį“, – šyp­so­da­ma­si sa­kė jau­no­ji.

Ra­min­ta ir Ta­das šiai die­nai ne­ tei­kė per daug reikš­mės. Esą tiek lai­ko kar­tu gy­ve­nant jau vis­kas tam­pa na­tū­ra­lu. „Ir šios ves­tu­vės yra kaip koks dar vie­nas gim­ta­die­ nis“, – tei­gė Ra­min­ta.

Die­nos jie ir­gi ne­si­rin­ko, lie­pą nu­ne­šus pra­šy­mą, bu­vo pa­siū­ly­tas rug­sė­jo vi­du­rys. „Di­de­lės reikš­mės, kad tuok­tis bū­ti­nai va­sa­rą ar rug­

sė­jį, ar spa­lį, ne­bu­vo. Tik jau ne­no­ rė­jo­me temp­ti iki žie­mos“, – sa­kė jau­no­ji.

De­ri­no prie automobilio

Jo­kios ypa­tin­gos puo­tos šeš­ta­die­ nį prie til­to į Užu­pį su­tik­ti jau­na­ve­ džiai ne­kė­lė. Ves­tu­vių šven­tė vy­ko tik ar­ti­miau­sių žmo­nių būryje. „Šven­č ia­m e kuk­l iai, tie­s iog šven­ti­niai pie­tūs ir tiek“, – pa­sa­ ko­jo Ra­min­ta. Ta­čiau kuk­liai šven­ čian­tys jau­nie­ji tik­rai iš­si­sky­rė sa­vo ves­tu­vi­ne ap­ran­ga. Tra­di­ci­nę bal­tą su­kne­lę Ra­min­ta iš­kei­tė į švel­niai raus­vos spal­vos, o Ta­das kos­tiu­mą – į ryš­kias rau­do­nas kel­nes. „Vis­ką su­si­kū­rė­me pa­tys, su­kne­ lę įsi­gi­jau, de­ta­les pri­si­tai­kė­me“, – sa­kė jau­no­ji. O jau­na­sis iš­da­vė pa­ slap­tį, kad ap­ran­ga bu­vo de­rin­ta prie įsi­gy­to se­no­vi­nio ka­di­la­ko. „Ma­ši­na tu­rė­jo bū­ti per­da­ry­ta – bal­tos ir rau­do­nos spal­vos, de­ja, ne­spė­jo jos už­baig­ti. Ka­dan­gi dra­ bu­žius de­ri­no­me prie jos ir vis­kas bu­vo jau su­kur­ta, vis­ką taip ir pa­ li­ko­me“, – pa­sa­ko­jo Ta­das.

In­ter­ne­to pus­la­pis ves­tu­vėms. Ko­dėl ne?

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė

No­rė­jo­me pa­ro­dy­ti, kur jau esa­me bu­vę, o kur no­rė­tu­me nu­ke­liau­ti,

Už­sie­ny­je pa­pli­tu­si ma­da sa­vo ves­tu­vių pro­ga su­si­kur­ti in­ter­ne­ to pus­la­pį jau nė­ra nau­jie­na ir Lie­ tu­vo­je. Kas bus ori­gi­na­lia­me pus­ la­py­je, pri­klau­so nuo fan­ta­zi­jos: kvie­ti­mas į ves­tu­ves, šven­tės nuo­ trau­kos ar gud­rus no­ri­mos do­va­ nos pra­šy­mas?

Tik­riau­siai pir­ma­sis Lie­tu­vo­je 2008 m. to­kią idė­ją prieš sa­vo ves­tu­ves įgy­ven­di­no web di­zai­ne­ris Ge­di­mi­ nas Sau­lis. Jam ir jo bū­si­mai žmo­ nai Ra­sai tai ta­po ori­gi­na­liu bū­du pa­si­rū­pin­ti iš­sva­jo­tu me­daus mė­ ne­siu. Drau­gams iš­siųs­tuo­se po­ pie­ri­niuo­se kvie­ti­muo­se į ves­tu­vių šven­tę lyg tarp kit­ko bu­vo įra­šy­tas ir in­ter­ne­to pus­la­pio pa­va­di­ni­mas www.me­daus-me­nuo.lt. „Mums rei­kė­jo ko­kiu nors gra­žiu bū­du, švel­niai sve­čių pa­pra­šy­ti, kad ves­tu­vių do­va­na bū­tų pi­ni­gai. Ta­ da gal­vo­jo­me, kaip vi­sa tai pa­da­ry­ ti. Pi­ni­gai tu­rė­jo bū­ti skir­ti me­daus mė­ne­sio ke­lio­nei. Iš to ir gi­mė idė­ ja su­kur­ti šmaikš­tų, mie­lą pus­la­pį.

!

Ge­di­mi­nas Sau­lis:

Idė­ja bu­vo vi­siš­kai ori­gi­na­li, prieš tuos pen­ke­rius me­tus ne­ la­bai pa­vyz­džių dar ir už­sie­ny­je ma­čiau.

kaip sve­čiai ga­lė­tų prie to pri­si­dė­ ti“, – pa­sa­ko­jo G.Sau­lis.

Jau­na­ve­džių su­kur­ta­me pus­la­py­je bu­vo įkel­ta ne tik sma­gių nuo­trau­ kų, bet ir pra­šy­mas į ves­tu­ves atei­ti tik su gė­lė­mis, taip pat ša­lia nu­ro­ dy­tas ban­ko są­skai­tos nu­me­ris. „Iki tol to­kių pa­vyz­džių Lie­tu­vo­je dar ne­bu­vau ma­tęs. Idė­ja bu­vo vi­ siš­kai ori­gi­na­li, prieš tuos pen­ke­ rius me­tus ne­la­bai pa­vyz­džių dar ir už­sie­ny­je ma­čiau. Aš esu web di­zai­ne­ris, tad man ne­bu­vo jo­kių pro­ble­mų vi­sa tai su­kur­ti“, – sa­ lė G.Sau­lis.

Kiek vė­liau, po me­daus mė­ne­ sio, po­ros in­ter­ne­to pus­la­py­je su­ gu­lė ir pa­čios ke­lio­nės vaiz­dai, ku­ riuos ga­lė­jo ma­ty­ti vi­si jau­na­ve­džių drau­gai.

Ori­gi­na­lios idė­jos su­ma­ny­to­jas tei­gė, kad as­me­niš­kai pra­šy­mų su­ kur­ti pa­na­šių pus­la­pių nė­ra su­lau­ kęs, ta­čiau drau­gai idė­ją jau pra­de­ da ko­pi­juo­ti: „Aš vie­nas pir­mų­jų iš sa­vo drau­gų web di­zai­ne­rių nu­ta­ riau ves­ti. Ta­čiau vi­sai ne­se­niai vie­nas drau­gas su­si­kū­rė in­ter­ne­to pus­la­pį su pa­čiu kvie­ti­mu į ves­tu­ ves. Ja­me at­si­ra­do ir bū­si­mos šei­ mos nuo­trau­kų.“

Populiaru: apklausos rodo, kad apie 30 proc. amerikiečių jaunavedžių

susikuria savo vestuvių interneto svetainę.

„Shutterstock“ pieš.

„Vil­niaus die­nos“ rub­ri­koje „Mei­lė“ kvie­čia­me jau­na­ve­džius pa­pa­sa­ko­ti apie sa­ve, sa­vo mei­lę, pa­si­da­ly­ti įspū­džiais iš ves­tu­vių. Ga­li kreip­tis ir jau­nų­jų ar­ti­mie­ji ar drau­gai ir pa­svei­kin­ti jau­na­ve­džius „Vil­niaus die­no­je“. Dau­giau in­for­ma­ci­jos tei­rau­kitės e. pa­štu redakcija@diena.lt ar­ba tel. 219 1372.

25

rugsėjo 19–25, 2013

vaikų diena Mieli bičiuliai graužikai, naujų mokslo metų pradžia jau įsibėgėja, tad kodėl gi man nepatikrinus jūsų žinių?! Taigi, taigi, pažiūrėkime, ar gerai pažįstate mane ir mano draugus. Štai dešimt klausimų. Atsakykite į juos ir iš mėlynuose langeliuose įrašytų raidžių sudėliokite žodį. Taip išspręsite kryžiažodį. Atsakymą siųskite e. paštu vaikudiena@ v i l n i au s d i e n a . lt iki 2013 m. rugsėjo 23 d. Ta proga trims teisingai atsakiusiems padovanosiu po norimą knygą.

Stiltono garbės žodis!

1. Koks Džeronimo leidžiamo laikraščio pavadinimas?

2. Koks žodis praleistas mėgstamiausiame Džeronimo posakyje: „Stiltono ... žodis“?

3. Kokia Džeronimo pusbrolio Trapo pavardė?

4. Koks miesto, kuriame gimė, užaugo ir gyvena Džeronimas, pavadinimas?

5. Koks Džeronimo Stiltono padėjėjos vardas?

6. Koks Džeronimo leidžiamo laikraščio konkurento pavadinimas?

7. Kokios spalvos kostiumą dažniausiai dėvi Džeronimas?

8. Kuriame Graužikų aido redakcijos aukšte įkurtas Džeronimo kabinetas?

9. Kas yra specialioji dienraščio korespondentė?

10. Koks salos, kurioje įkurtas Naujapelio miestas, pavadinimas?

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Na, o burtas lėmė, kad po norimą knygelę laimėjo Adomas Norvaiša, Goda Morkūnaitė, Šarūnė Dicevičiūtė.

Teisingi atsakymai: 1 G, 2 F, 3 C , 4 E , 5 B , 6 D, 7 A .

10

26

rugsėjo 19–25, 2013

idėjos laisvalaikiui vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura

M.Be­re­nis: Vil­nių rei­kia m Te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo lai­dų ve­dė­jas, mu­ zi­kan­tas Ma­ri­jus Be­re­nis, dar ži­no­mas kaip Tru Sa­ba­ka, au­go vi­sai ne sto­ties ra­jo­ne, apie ku­rį dai­nuo­da­vo le­gen­di­ niai ŽAS, o vie­no­je vaiz­din­giau­sių Vil­ niaus vie­tų – ant Tau­ro kal­no.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

„Į vie­ną pu­sę – Ge­di­mi­no pro­spek­ tas, į ki­tą – se­na­mies­tis, tad vie­ ta bu­vo la­bai vaiz­din­ga. Vie­tos, kur mes bū­da­vo­me daž­niau­siai, – par­ kas prie Prof­są­jun­gų rū­mų, vė­liau – ant pa­ties Tau­ro kal­no, ger­da­vo­me alų, žiū­rė­da­vo­me į praei­vius. Ne, gi­ ta­ro­mis ne­braz­gin­da­vo­me, nes ne­ mo­kė­jo­me nei „Hi­per­bo­lės“ dai­nų, nei „sva­jok­lių“. Ke­lia­vo­me tie­siai į rū­sį“, – pa­sa­ko­jo M.Be­re­nis.

Dar prieš ŽAS užuo­maz­gas jis gro­jo ge­ro­kai sun­kes­nę – death

me­tal – mu­zi­ką gru­pė­se „Reg­rer­ dior“, „Ghos­torm“. Vė­liau at­si­ ra­do ŽAS – pa­čio­je pra­džio­je jos mu­zi­ko­je do­mi­na­vo tuo me­tu greit po­pu­lia­rė­jęs gat­vės mu­zi­kos, t. y. gangs­ta rap, sti­lius, tik vė­liau gru­ pė su­švel­nė­jo, kol ga­liau­siai ėmė gro­ti po­pšla­ge­rius. M.Be­re­nis, kal­ bė­da­mas apie vie­ną ge­riau­siai įsi­ min­tų pir­mų­jų ŽAS dai­nų ir vaiz­do kli­pų „Jis gy­ve­na sto­ty­je“, tvir­ti­no, kad tuo me­tu pra­stos re­pu­ta­ci­jos ra­jo­nas gru­pės biog­ra­fi­jo­je bu­vo rei­ka­lin­gas ku­ria­mam įvaiz­džiui. „Mes pra­dė­jo­me nuo to­kio įvaiz­džio kū­ri­mo. Gal­vo­jo­me, ko­

Teatro mėgėjams

KUR? Lietuvos nacionalinio dramos teatro mažojoje salėje, įėjimas iš Odminių g. KA­DA? Rugsėjo 22 d. 16 val. KIEK? 29 litai.

At­gi­mi­mas: prieš tre­jus me­tus trum

ką, ku­ri gi­mė Vil­niaus rū­siuo­se prie

dėl Lie­tu­vo­je nė­ra to­kios hipho­po kul­tū­ros, ko­kia eg­zis­tuo­ja ne tik JAV, bet ir, pa­vyz­džiui, Pran­cū­zi­ jo­je. Mu­zi­ka, ku­rią dai­nuo­ja prie­ mies­čių jau­ni­mas, gau­jų na­riai.

Bū­tų ne­lo­giš­ka, jei pas mus re­ puo­tų va­di­na­mie­ji ur­la­ga­nai, tai mes pa­si­rin­ko­me ki­to­kį va­rian­tą, kai re­puo­ja bom­žai. Bu­vo juo­kin­

muzikos mėgėjams

KUR? VU Teatro salėje, Universiteto g. 3.

KA­DA? Rugsėjo 19 d. 19 val. KIEK? 33 litai.

Tautų dialogas meno kalba

Šokio koncertas

„Diena ir naktis“ – Kauno kamerinio teatro spektaklis pagal Daivos Čepauskaitės pjesę „Duobė“.

Tai istorija apie žydės ir lietuvio meilę per Antrąjį pasaulinį karą. Spektaklis mėgina tęsti dviejų tautų dialogą meno kalba. Pasakojama ne tam, kad dar kartą pasijustume kalti, bet tam, kad tie kaltieji būtų paskutiniai kaltieji ir mes nekartotume jų klystkelių.

Iš pažiūros sunkiai suderinami instrumentai, smuikas ir kontrabosas, šiuolaikinis šokis ir 3D vaizdo projekcijos – visa tai į unikalų šokio koncertą „Kontrakojis“ suvienijo kompozitorius, legendinės roko grupės BIX muzikantas Tadas Žukauskas. „Kontrakojis“ – tai drąsi muzika, eksperimentinis šokis ir erdvę deformuojantys vaizdo efektai.

KUR? Lietuvos rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13.

KA­DA? Rugsėjo 22 d. 18.30 val. KIEK? 33–43 litai.

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30.

KA­DA? Rugsėjo 20 d. 19 val. KIEK? 58–75 litai.

Istorija apie susvetimėjimą

Rudens lygiadienis su „Skyle“

„Iš meilės man“ – tai suomių dramaturgės Annos Krogerus istorija apie susvetimėjimą. Šeimos krizės šešėlyje auga vieniša dešimtmetė Silvija, gyvenanti savo pačios susikurtame pasaulyje. Depresijos apimta motina dienas leidžia galvodama apie nelaimingą santuoką, o tėvas stengiasi atsiriboti nuo šeimoje įsivyravusio chaoso.

Viskas ima keistis, kai į namus užsuka simpatiška kaimynė.

Prieš penkerius metus pradėję tradiciją koncertais pažymėti laiką, kai dienos ir nakties svarstyklės išsilygina, Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ ją tęsia. Rudens ir pavasario lygiadieniams skirti koncertai nuo kitų atlikėjos ir grupės pasirodymų skiriasi pakylėta nuotaika. Vakarą spalvų pripildo meniškas apšvietimas.

27

rugsėjo 19–25, 2013

idėjos laisvalaikiui

my­lė­ti, tik ne­rei­kia vai­din­ti vil­nie­čio

m­pam at­si­kū­ru­si gru­pė ŽAS su M.Be­re­niu prie­ša­ky­je pri­mi­nė ir tą mu­zi­ eš du de­šimt­me­čius.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

ga, kai pra­džio­je dar ne­daug kas bu­vo ma­tę mū­sų įra­šus, o at­va­ žia­vus į kon­cer­tus vis klaus­da­vo – vy­rai, ar rim­tai sto­ty­je smirs­tat?“ – pri­si­mi­nė bu­vęs ŽAS ly­de­ris.

M.Be­re­nis tvir­ti­no, kad tuo me­ tu Vil­niu­je ra­do­si ir dau­giau re­po gru­pių, pa­vyz­džiui, „G&G sin­di­ ka­tas“, – jos į tai, ką da­rė, žiū­rė­

jo rim­tai, kaip į so­cia­li­nį reiš­ki­nį, kaip į su­bkul­tū­rą. O ŽAS tai te­ bu­vo pra­mo­ga. „Taip, su­bkul­tū­rų bu­vo dar mū­sų tė­vų lai­kais – bu­vo ban­dy­mų bū­ti hi­piais, bu­vo ban­dy­ mų pan­kuo­ti. Bet tuo me­tu ne­šio­ti skiau­te­rę bu­vo la­biau po­li­ti­nis pro­ tes­tas, pa­ga­liau, nie­kas juk ne­ži­no­ jo, kas tie pan­kai, kas ta jų anar­chi­ja,

nie­kas ne­si­gi­li­no į tos su­bkul­tū­ros ideo­lo­gi­ją. Da­bar bū­ti, pa­vyz­džiui, me­ta­lis­tu yra kur kas leng­viau – ga­ li­me gau­ti bet ko­kių įra­šų, o anks­ čiau juos rink­da­vo­me pu­siau kont­ ra­ban­di­niu bū­du, ga­li­me gau­ti bet ko­kios in­for­ma­ci­jos. Ant­ra da­lis – įvaiz­dis. Ne­be­rei­kia pa­čiam va­di­ na­mų­jų kier­kų, t. y. apy­ran­kių su knie­dė­mis, da­ry­ti, ne­be­rei­kia tų knie­džių lu­pi­nė­ti iš po­rtfe­lių ga­lų.

Tuo me­tu pa­tys vi­sur ieš­ko­da­vo­ me džin­sų, pa­tys da­ry­da­vo­me tra­ fa­re­tus ir purkš­da­vo­me da­žus ant marš­ki­nė­lių“, – tuo­me­čių Vil­niaus me­ta­lis­tų iš­šū­kius var­di­jo jis.

Be­je, iš tik­rų­jų M.Be­re­niui mie­ liau­sios Vil­niaus vie­tos, ku­rio­se vyks­ta ar vyk­da­vo su­si­ti­ki­mai su drau­gais, – Pi­lies, Vil­niaus ar Vo­ kie­čių gat­vės. „Bu­vo ne­ma­žai vie­tų Pi­lies gat­ vė­je, kur su­si­tik­da­vo­me, da­bar to­ kių konk­re­čių vie­tų nė­ra. Bet, kaip sa­ko­ma, iš ko pa­žin­si pa­lan­giš­kį?

Iš to, kad jis – neį­de­gęs. O vil­nie­tį pa­žin­si iš to, kad jis ne­tu­ri mėgs­ ta­miau­sios vie­tos – vi­sas Vil­nius jo“, – pa­ly­gi­no jis.

Ne tik vaikams

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30.

KA­DA? Rugsėjo 21 d. 19 val. KIEK? 27–47 litai.

KUR? Vilniaus „Lėlės“ teatre, Arklių g. 5.

KA­DA? Rugsėjo 21, 22 d. 12 val. KIEK? 15 litų.

La­biau­siai Vil­niu­je šyp­se­ną ke­ lian­tis da­ly­kas Tru Sa­ba­kai – ką tik į sos­ti­nę at­vy­ku­sių pro­vin­cia­ lų pa­brėž­ti­nas no­ras va­din­tis tik­ rais vil­nie­čiais. „My­liu vi­sus Lie­tu­vos mies­ tus, bet la­bai juo­kin­ga bū­na, kai jie, pa­bu­vę vos dvi sa­vai­tes Vil­ niu­je, įsi­jau­čia į vil­nie­čio vaid­ me­nį – jie jau ne iš Laz­di­jų, Ma­ri­ jam­po­lės, Kė­dai­nių, bet vil­nie­čiai.

Nors dar net ne­ži­no, kaip Vil­niu­ je elg­tis. Tas pa­ts juk vyks­ta ir su iš­vyks­tan­čiais į už­sie­nį, kai grįž­ ta koks nors pa­žįs­ta­mas iš Či­ka­ gos ar Niu­jor­ko, pa­bu­vęs vos tris sa­vai­tes, ir sa­ko: „O pas mus Ši­ka­ goj...“ Nors ma­no bro­lis ten gy­ve­ na dvi­de­šimt me­tų ir kal­ba be ak­ cen­to. Tai ke­lia juo­ką“, – sa­kė jis.

Lai­dų ve­dė­jas vi­siems vil­nie­ čiams – ir čia gi­mu­siems, ir at­ vy­ku­siems – pa­lin­kė­jo my­lė­ti sa­ vo mies­tą. „Ži­nau, kad šį bruo­žą tu­ri klai­pė­die­čiai, – iš­kart ma­ty­ti, jog jie my­li sa­vo mies­tą. Tad ir vil­ nie­čiams lin­kiu to. Ma­žiau skųs­ tis, dau­giau džiaug­tis“, – pa­ta­rė M.Be­re­nis.

parodų lankytojams

KUR? Teatro, muzikos ir kino muziejuje, Vilniaus g.

41. KA­DA? Iki rugsėjo 28 d. KIEK? 3, 5 litai.

Bitės Majos pasaulis

Judantys paveikslėliai

Mėgstamiausius Adele kūrinius Girmantė Vaitkutė aliks kartu su styginių kvartetu. Kaip sako pati G.Vaitkutė, „Meeting Adele“ buvo ir vis dar yra labai populiari programa: „Vis dėlto tai, kad ji yra gera, dar nereiškia, jog ji negali būti dar geresnė.“ Naujas styginių kvarteto skambesys šiam projektui suteikia dar daugiau jaukumo, solidumo ir romantikos.

Tas, kuris nesidairydamas ir nesustodamas skuba miško keliu, niekada nepastebės, kaip čia nepaprasta. Reikia tik praskleisti krūmų šakas, praskirti tankią žolę, dirstelti pro krūmus į samanas. Čia dieną naktį verda gyvenimas, pilnas pavojų, kovos ir džiaugsmo. Į tokį pasaulį ir atskrenda bitė Maja.

Parodoje „Jūratė Leikaitė-Aškinienė. Animacijos magija“ bus pristatyti animacinių darbų eskizai, dekoracijos, piešiniai, tapybos darbai, rodomos animacinių filmų ištraukos. Parodoje bus galima paliesti, pamatyti, paklausyti, sužinoti, kaip gimsta animaciniai filmai.

Pranas Gailius. Etiudas pagal El Greco, 1953 m.

Naujas „Meeting Adele“ skambesys

KUR? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. KA­DA? Rugsėjo 22 d. 16 val. KIEK? 20 litų.

KUR? Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22.

KA­DA? Rugsėjo 22 d. 12 val. KIEK? 12, 17 litų.

KUR? Galerijoje „Kunstkamera“, Ligoninės g. 4.

KA­DA? Iki rugsėjo 28 d. KIEK? Nemokamai.

J.S.Bacho muzikos turtingumas

Nuotaikingos Bato paieškos

P.Gailiaus kūrybos pradžia

Paragavęs roko muzikos violončelininkas Markku Luolajanu-Mikkola ilgam paniro į Johanno Sebastiano Bacho muziką. Atlikėjas žavisi šios muzikos polifonija, turtinga harmonija, šokio ritmais ir kitais išskirtiniais baroko muzikos bruožais. „Bacho muzika aprėpia visą žmogiškąją patirtį: pažinimą, emocijas, metafiziką, kurie, būdami visi susiję, jungiasi į tobulą harmoniją“, – sako violončelininkas.

Vieną dieną įsižeidęs žmogeliuko batas iškeliauja tiesiai į dangų. Žmogeliukui ir jo draugams nelieka nieko kito kaip tik traukti ieškoti dingusio bato. Šioje kelionėje jie patiria daugybę nuotykių. „Mano batai buvo du“ – tai muzikinis improvizacijų projektas, paremtas žaidimais bei vaikams žinoma poezija.

Pranas Gailius nuo pirmųjų savo darbų rinkosi abstrakčią, tačiau ne grynai abstrakčią raišką, o tokią, kuri išlaiko ryšį su regimąja tikrove. Parodos „Pradžios pradžia“ pagrindiniu akcentu tapo ankstyvieji tapytojo darbai. Kai kurie jų – variacijos didžiųjų dailės meistrų kūrybos tema.

knygų mėgėjams

Kai su­si­pi­na pri­si­mi­ni­mai To­nis Vebs­te­ris ir du jo drau­gai Ad­r ia­n ą Fi­n ą su­tin­ka dar mo­ ky­da­mie­si mo­ kyk­lo­je. Išt­roš­ kę sek­so ir kny­ gų, iš­si­ski­rian­ tys pre­ten­zin­ gu­mu, tik jiems su­p ran­t a­m ais akib­rokš­tais bei są­mo­ju, vai­ki­nai drau­ge bai­gia moks­ lus ir vi­si ke­tu­ri pri­sie­kia am­ži­ną drau­ gys­tę. Da­bar To­nis su­lau­kęs gar­baus am­žiaus. Praei­ty­je li­ko kar­je­ra, iši­ru­si san­tuo­ka, tai­kios sky­ry­bos. Jis tik­ras, kad nie­ka­da ne­no­rė­jo nie­ko įskau­din­ ti. Ta­čiau at­min­tis ne­to­bu­la. Ji vi­sa­da pa­si­ren­gu­si pa­teik­ti staig­me­nų. Ju­lia­ no Bar­ne­so „Pa­bai­gos jaus­mas“ – is­to­ri­ ja apie tai, kaip žmo­nės vei­kia vie­ni ki­ tų li­ki­mus, pri­si­mi­ni­mai su­ža­di­na pa­ mirš­tus jaus­mus.

Kas ar­mi­joj tar­na­vo...

To­mo Re­kio „So­ vie­tų ar­mi­jo­je“ – tai kny­ga apie neįp­ras­tą tar­ ny­bą so­vie­tų ar­mi­jo­je, ku­rios es­mi­nis ak­cen­ tas bu­vo for­suo­ tas ideo­lo­gi­nis auk­lė­ji­mas. Ati­ tin­ka­mai sklei­ dė­si ir tos ideo­ lo­gi­jos tiks­lai – pir­miau­sia va­di­na­mo­ jo nau­jo so­vie­ti­nio žmo­gaus for­ma­vi­ mas. Tai ne vien ak­la ma­rio­ne­tė, bet ap­skri­tai bu­ko, ne­mąs­tan­čio žmo­gaus ti­pas, me­cha­niš­kai at­lie­kan­tis sis­te­mi­ nes funk­ci­jas. Tai, kas ci­vi­liams bu­vo per­ša­ma tar­si ge­ruo­ju – įmant­riu pro­ pa­gan­di­niu gud­ru­mu, lai­kan­tis įvai­rių komp­ro­mi­sų, ka­riams jau bu­vo bru­ka­ ma mušt­ro prin­ci­pu. „Ne­sup­ran­ti gal­va – su­pra­si ran­ko­mis, ko­jo­mis“ – po­pu­lia­ rus so­vie­tų ar­mi­jos po­sa­kis.

Tarp pa­rei­gos ir są­ži­nės „Bar­ba­rų be­lau­ kiant“ – vie­na ge­ riau­sių No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­ mi­jos lau­rea­to Joh­no Max­wel­ lo Coet­zee kny­ gų. Ro­ma­no pa­ sa­ko­to­jas – lo­ja­ lus neį­var­dy­tos Im­pe­ri­jos pa­rei­ gū­nas, tar­nau­ jan­tis ma­ža­me pa­sie­nio mies­te, – gy­ ve­na ra­mų gy­ve­ni­mą. Bet kar­tą mies­ te pa­si­ro­do pul­ki­nin­kas Džo­las ir sto­ ja į žūt­bū­ti­nę ko­vą su bar­ba­rais, ku­rie lai­ko­mi pa­vo­jin­gais Im­pe­ri­jai. Su­vo­kęs, kaip žiau­riai bei ne­tei­sin­gai el­gia­ma­si su be­lais­viais, mies­te­lio tei­sė­jas pa­jun­ ta užuo­jau­tą au­koms ir įvyk­dęs pro­ tes­to ak­tą pa­ts tam­pa Im­pe­ri­jos prie­ šu. Bū­da­mas pa­pras­tas žmo­gus, grau­ žia­mas są­ži­nės to­li­mais lai­kais ne­ži­ no­mo­je ša­ly­je, jis ta­ry­tum įkū­ni­ja vi­ sus žmo­nes, ku­rie gy­ve­na to­ta­li­ta­ri­ nė­se vals­ty­bė­se, ne­pri­pa­žįs­tan­čio­se tei­sin­gu­mo ir pa­do­ru­mo.

28

rugsėjo 19–25, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Diskutuota, kaip turėtų atrodyti naujas baseinas Pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybėje vyko diskusija dėl planuojamo statyti 25 metrų plaukimo baseino. Diskusijoje dalyvavo vandens sporto šakų federacijų atstovai ir iš savivaldybės tarybos narių sudaryta darbo grupė.

Pasitarime dalyvavo olimpinė čempionė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė ir Šiuolaikinės penkiakovės federacijos viceprezidentas Andrejus Zadneprovskis, Plaukimo federacijos viceprezidentas Gintautas Bartkus, daugkartinis Lietuvos čempionas, pasaulio ir Europos senjorų varžybų prizininkas Kęstutis Autukas.

Siūlo darbą

8 plaukimo takelių ir 25 metrų ilgio baseinas turėtų būti pastatytas per 1–1,5 metų. Naujasis baseinas būtų skirtas visuomenės poreikiams užtikrinti. Visi vandens sporto šakų atstovai pritarė, kad toks baseinas tenkintų treniruočių poreikius. Pastačius ir pradėjus eksploatuoti šį baseiną, Lazdynų baseinas bus uždarytas – prasidės jo rekonstrukcija. „Miestas, nepaisydamas sunkios finansinės situacijos ir 1,2 mlrd. litų siekiančių skolų, yra pasirengęs investuoti į tokius objektus kaip plaukimo baseinai, kad mūsų sportininkai turėtų kur rengtis ateities pergalėms, o mažieji vilniečiai plaukioti, mokytis ir tapti mūsų šalį garsinančiais sportininkais“, – sakė darbo grupei vadovaujantis tarybos narys Petras Nausėda.

Primename, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu iki 2015 m.

Lazdynų baseino teritorijos vietoje numatytas prioritetinis sporto ir pramogų objektas – Nacionalinis plaukimo baseinas Erfurto gatvėje.

Lazdynų baseino statybos užtruktų apie 4–5 metus. Baseino antžeminė dalis būtų visškai griaunama ir atstatoma. durinis išsilavinimas, darbo kompiuteriu pagrindai, gera lietuvių kalba. Kreiptis tel. (8 5) 219 2883 arba cv@gfk.lt.

1154198

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr.30-1921 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 1,9 ha teritorijos greta Liepkalnio g. 156A detaliojo plano rengimą.

Planavimo tikslas – patikslinti sklypo ribas prijungiant laisvos valstybinės žemės dalį, nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių, nustatyti sklypo naudojimo būdą (komercinės paskirties objektų teritorijos (K) bei pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (P) ir pobūdį (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1) bei pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos (P1), kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus.

Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vil-

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 30-1972 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 2,71 ha teritorijos ties Mozūriškių g. ir vakariniu aplinkkeliu, Justiniškių seniūnijoje, detaliojo plano rengimą.

Planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių, padalyti sklypą ir dalį arba dalis paimti visuomenės poreikiams (vakarinio aplinkkelio III etapo techniniam projektui įgyvendinti), nustatyti inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I) ir (ar) komercinės paskirties objektų teritorijos (K),

ir (ar) bendro naudojimo teritorijos (B), ir (ar) atskirųjų želdynų teritorijos (E) naudojimo būdus, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių (I2) ir (ar) susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (I1), ir (ar) prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1), ir (ar) urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių (B3), ir (ar) rekreacinės paskirties želdynų (E1) naudojimo pobūdžius ir pagal galiojančius teisės aktus kitus privalomuosius naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimus.

Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Informacija tel. (8 5) 211 2753.

Teisės aktas priimtas 2013 m. rugpjūčio 22 d.

Teisės akto Nr. 30-1859. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo tvirtinimo“.

Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo paslaugos teikimo tvarkos aprašas nustato leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo, atsisakymo juos išduoti, leidimų galiojimo sustabdymo, leidimų galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Interneto tinklalapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas: http://www.vilnius.lt/index.php?1243390490.

Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 1-1353 „Dėl tarybos 2011-11-02 sprendimo Nr. 1-273 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninių komisijų sudarymo“ pakeitimo“, formuojama nauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Miesto aplinkos apsaugos ir darnos strategijos visuomeninė komisija.

Kandidatus į visuomeninės komisijos narius iki 2013 m. spalio 31 d. siūlo visuomeninės, politinės ir kitos organizacijos, įmonės ir įstaigos. Kiekvienas Vilniaus mieste gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo turi teisę siūlyti savo kandidatūrą.

Asmenys, pageidaujantys dirbti komisijoje, iki nurodytos datos turi pateikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos komitetui (adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius) raštišką prašymą dirbti komisijoje, nurodydami savo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis (deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, e. paštą) ir pagrįsdami, kodėl norėtų dalyvauti komisijos veikloje. Taip pat pageidautina pateikti trumpą gyvenimo aprašymą.

Asmuo informacijai: Aplinkos komiteto padėjėja Aušra Švilpienė, tel. (8 5) 211 2344, e. p. ausra.svilpiene@vilnius.lt.

UAB „Kovenda” dirbti Švedijoje (su sutartimi) ieško fasadų šiltintojo. Tel. (8 5) 276 7449, 8 686 30 534 (Robertas), e. paštas info@kovenda.lt.

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

Kviečia mokytis

Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449.

Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1158510

Šiuo metu valdome apie 100 krovininių automobilių, plečiame savo veiklą ir siūlome darbą TARPTAUTINIŲ KROVINIŲ PERVEŽIMO VAIRUOTOJAMS (Vakarų Europa, CE kategorija)

t Darbas tik Vakarų Europoje; t Naujinamas automobilių parkas (DAF, SCANIA); t Stabiliai mokamas atlyginimas; t ADR – pranašumas.

CV siųsti hr@cargogo.eu, tel. 8 687 90 087

Rinkos tyrimų kompanija „GfK“, kviečia dirbti APKLAUSŲ ATLIKĖJAIS. Darbo pobūdis: pagal pateiktas metodikas savo miesto įmonėse, gatvėse, namuose atsitiktinai atrinktų žmonių apklausa. Mes siūlome lankstų darbo grafiką, socialines garantijas, atlyginimą, priklausantį nuo kokybiškai užpildytų anketų skaičiaus. Reikalavimai: vi-

Nekilnojamasis turtas, statyba UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys patirties linoleumo, tarketo grindų klojėjai. Reikalavimai: anglų kalbos pagrindai, pageidautina automobilis. Tel. 8 620 77 510.

GAMYBOS VADOVĘ (-Ą), VADYBININKĘ (-Ą), MAISTO TECHNOLOGĘ (-Ą) Reikalavimai: ĩ atitinkamo darbo patirtis; ĩ nuosavas automobilis.

Gyvenimo aprašymą (privaloma) siųsti e. p. vyr.administratore@kretingosmaistas.eu.

Telefonas pasiteirauti 8 616 49 659 darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Perka

1129629

Kelionių 1155070

Miško savininkų mokymo kursai. VĮ Vilniaus miškų urėdija kviečia miško savininkus į nemokamus miškininkystės kursus, kurie vyks š. m. spalio 21-25 d. Kursai vyks VĮ Vilniaus miškų urėdijos patalpose, Smolensko g. 15, Vilnius. Mokymo kursų pradžia 18 val. Paskaitas skaitys kvalifikuoti miškininkai. Kursų metu bus pateikta informacija apie ES struktūrinių fondų įsisavinimo galimybes bei aptariamas energetinių želdinių auginimas ir biokuro gamyba. Dalis praktinių užsiėmimų vyks miške. Baigus mokymo kursus, miško savininkams bus išduoti pažymėjimai. Dėl kursų teirautis bei registruotis tel. (8 5) 233 6159.

1162286

Šnekamosios ANGLŲ kalbos kursai tiesioginiu metodu. Tel. 8 657 88 501.

1158055

1160089

Specializuota maitinimo paslaugų įmonė (Vilniuje turinti 8 aptarnaujamus objektus) Vilniuje kviečia į savo kolektyvą dirbti

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ niaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Informacija tel. (8 5) 211 2518.

Paslaugos Statybos ir remonto VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

1093216

Sveikatos ir grožio

Gydytojas Ilja Seldinas, turintis 30-ies metų patirtį Lietuvos, Lenkijos, JAV klinikose, gydo stuburo, sąnarių ir galvos skausmus. Siūlo kursą „Gyvenk be skausmo“. Senjorams, neįgaliesiems, studentams ir vaikams – nuolaidos iki 40 % (perkant abonementą).

Tel. 8 662 25 881.

1162863

Jei kenčiate nuo įvairių miego sutrikimų, mes galime Jums padėti! Konsultuojame ir gydome miego sutrikimus.

Miego sutrikimų diagnostikos laboratorijoje atliekamas visos nakties miego tyrimas – polisomnografija. Medicinos centras „Neuromeda“, informacija tel. 8 656 97 046, (8 5) 205 2603; Trinapolio g. 9C. www.neuromeda.lt.

1155280

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1058724

Perka važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius, autobusus, visureigius, sunkvežimius, traktorius ir kitokią techniką. Tel. 8 633 39 897.

1160505

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1068537

Kitos

Parduoda Nekilnojamąjį turtą

Pigiai gamina spintas su stumdomomis durimis, virtuvės, miegamojo, kt. baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

Technikos remonto

1161257

Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

1076350

PRANAŠAVIMO CENTRAS AREMA. Astrologija, numerologija, Taro kortos, meditacija, Feng Shui. Senovės išmintis. Sėkmės galimybės. Tel. 8 699 94 323.

1163302

Alytaus r., Nemunaičio sen., SODYBĄ su 20 ha žemės ir pastatais. Sodyba 480 metrų ribojasi su Nemuno pakrante, privesta trifazė elektra, nemažą dalį žemės sudaro gražus pušynas. Kaina 700 000 Lt. Tel. 8 684 65 003.

1143780

Maisto prekes Parduodu kokybišką, šviežią, natūralų medų. 1 kg kaina – 17 Lt. Pristatymas į namus nemokamas. Tel. 8 648 25 777.

1159022

29

rugsėjo 19–25, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

skelbimai

UAB „GRINDA� vieťo konkurso bōdu parduoda ťį ilgalaikį materialinį turtą, esantį Elektrinės g. 3, Vilniuje:

ÄŽvairĹŤs ATLIEKAMI KADASTRINIAI MATAVIMAI. Tado Mereckio praĹĄymu bus atliekami jam nuosavybÄ—s teise priklausanÄ?io ĹžemÄ—s sklypo (kad. Nr. 0101/0084:1629), esanÄ?io Vilniaus m., NaujininkĹł sen., Kelmijos SodĹł 71-oji g. 47, kadastriniai matavimai. KadastriniĹł matavimĹł tikslas: ĹžemÄ—s sklypo ribĹł ir kadastro duomenĹł tikslinimas. GretimĹł ĹžemÄ—s sklypĹł, kad. Nr. 0101/0084:1573, savininkus praĹĄom atvykti ÄŻ matavimus 2013 m. rugsÄ—jo 27 d. 10 val. prie bendros ribos. Matavimus atliks UAB „ERNIKA“, matininkas Mindaugas DulkÄ—. BuveinÄ—: Kelmijos SodĹł 17-oji g. 35, Vilnius, tel.

8 679 00 477.

1162292

INFORMACIJA apie atrankos iĹĄvadÄ… dÄ—l UAB „MANTLIUTA“ eksploatuoti netinkamĹł transporto priemoniĹł tvarkymo poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ĹŤkinÄ—s veiklos uĹžsakovas: UAB „MANTLIUTA“, NugalÄ—tojĹł g. 22A, Vilnius, tel. 867 202 587, el. p. svalke@ fabrikas.lt . 2. Planuojamos ĹŤkinÄ—s veiklos pavadinimas: UAB „MANTLIUTA“ eksploatuoti netinkamĹł transporto priemoniĹł tvarkymas. 3. Planuojamos ĹŤkinÄ—s veiklos vieta: Svirno g. 4E, Vilnius.

4. Atsakingos institucijos priimta atrankos iĹĄvada, ar privaloma vertinti poveikÄŻ aplinkai: UAB „MANLIUTA“ eksploatuoti netinkamĹł transporto priemoniĹł tvarkymui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013 m. rugsÄ—jo 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento raĹĄtas Nr. (38-4)-VR-1.7-4580).

5. IĹĄsamiau susipaĹžinti su informacija apie planuojamÄ… ĹŤkinÄ™ veiklÄ… galima ĹĄiais kontaktais: UAB „MANTLIUTA“, Svirno g. 4E, Vilniaus m. sav., tel.

8 672 02 587, el. p. svalke@fabrikas.lt.

6. PasiĹŤlymus persvarstyti atrankos iĹĄvadÄ… per 20 darbo dienĹł nuo ĹĄio skelbimo galima teikti: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, A.JuozapaviÄ?iaus g. 9, LT-01105, Vilniaus m. sav., tel.: (8 5) 272 8536. 7. IĹĄsamiau susipaĹžinti su atrankos iĹĄvada ir atrankos dokumentais per 10 darbo dienĹł nuo ĹĄio skelbimo galima ĹĄiais kontaktais: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, A. JuozapaviÄ?iaus g. 9, LT-01105, Vilniaus m. sav., tel.: 85 272 8536; UAB „BIOSISTEMA“, A.JuozapaviÄ?iaus g. 3-109, LT-09310, Vilniaus m. sav., tel.: 85 277 8493.

1163741

1. Administracinį pastatą 1B3p, bendras plotas 872,81 kv. m, unikalus Nr. 1097-8020-9006; 2. Buitinį pastatą 2B2p, bendras plotas 593,12 kv. m, unikalus Nr. 1097-8020-9010; 3. GaraŞą 5G1p, bendras plotas 382,50 kv. m, unikalus Nr. 1097-8020-9043; 4. Gamybinį pastatą 3P1pb, bendras plotas 507,90 kv. m, unikalus Nr. 1097-8020-9021; 5. Sandėlį 4F1pb, bendras plotas 472,62 kv. m, unikalus Nr. 1097-8020-9032; 6. Kuro kolonėlė 6H1g, uŞstatytas plotas 9 kv. m, unikalus Nr. 1097-8020-9065; 7. Naftos purvo gaudytuvas – 7H1b, uŞstatytas plotas 24,00 kv. m, unikalus Nr. 1097-8020-9076.

Viso nekilnojamojo turto pradinÄ— pardavimo kaina 4 500 000 Lt (keturi milijonai penki ĹĄimtai tĹŤkstanÄ?iĹł litĹł). Kiekvienas galimas pirkÄ—jas, norintis uĹžsiregistruoti dalyvauti nekilnojamojo turto vieĹĄame konkurse, Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos Ekonomikos ir investicijĹł departamento Turto valdymo skyriui uĹžklijuotame voke turi pateikti: 1. ParaiĹĄkÄ… dalyvauti vieĹĄame konkurse (UAB „Grinda“ vieĹĄo konkurso nuostatĹł 1 priedas); 2. Banko ÄŻstaigos iĹĄduotus dokumentus, patvirtinanÄ?ius, jog ÄŻ uĹždarosios akcinÄ—s bendrovÄ—s „Grinda“ atsiskaitomÄ…jÄ… sÄ…skaitÄ… Nr. LT12 4010 0495 0135 1441, esanÄ?iÄ… AB DNB bankas, banko kodas 40100, pervesti registracijos mokestis – 500 (penki ĹĄimtai) Lt ir pradinis ÄŻnaĹĄas – 100 000 (vienas ĹĄimtas tĹŤkstanÄ?iĹł) Lt; 3. Nustatyta tvarka patvirtintÄ… ÄŻgaliojimÄ…, jei galimam pirkÄ—jui atstovauja kitas asmuo; 4. Jei galimas pirkÄ—jas juridinis asmuo - registravimo paĹžymÄ—jimo ir ÄŻstatĹł nuoraĹĄÄ…; 5. PaĹžymÄ… apie galimo pirkÄ—jo – juridinio asmens dalyvius, turinÄ?ius ne maĹžiau kaip 1/10 balsĹł, arba paĹžymÄ…, kad tokiĹł dalyviĹł nÄ—ra; 6. Galimo pirkÄ—jo – juridinio asmens atitinkamo valdymo organo sprendimÄ… ÄŻsigyti objektÄ….

Pardavimo sąlygos: vieťo konkurso laimėtojas turi iťsinuomoti objektui priskirtą Şemės sklypą. Mokėjimo uŞ įsigytą objektą terminas – per 20 dienų nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraťymo.

Ant uĹžklijuoto voko turi bĹŤti uĹžraĹĄyta: Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos Ekonomikos ir investicijĹł departamento Turto valdymo skyriui, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, norimo ÄŻsigyti objekto pavadinimas, adresas, vieĹĄo konkurso data bei nuoroda „Su vieĹĄo konkurso dokumentais“.

SusipaĹžinti su vieĹĄo konkurso nuostatais galima UAB „Grinda“ svetainÄ—je adresu http://www.grinda.lt/konkursai, apĹžiĹŤrÄ—ti pastatus – nuo 2013 m. rugsÄ—jo 23 d. darbo dienomis nuo 9 iki 11 val. ElektrinÄ—s g. 3, Vilnius, atsakingas asmuo – UAB „Grinda“ lietaus nuotakyno plÄ—tros projektĹł specialistas Petras JuodelÄ—, tel. (8 5) 215 2518, 8 652 28 052, faks. (8 5) 215 2104.

Vieťo konkurso dalyviai registruojami 2013 m. spalio 21 d. nuo 9 iki 16 val. Konstitucijos pr. 3, Vilnius, 214 kab., atsakingas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Privatizavimo poskyrio vyr. specialistė Violeta Remeikienė, tel. (8 5) 211 2711, faks. (8 5) 211 2247. Vieťas konkursas vyks 2013 m. spalio 21 d. 16.30 val. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patalpose, Konstitucijos pr. 3, Vilnius (214 kab.).

1163706

=N`V_Ă­]V[X NaYVRX\ZV` aV[XNZNV

GamintojĹł ir importuotojĹł asociacija bei VĹĄÄŽ Elektronikos gamintojĹł ir importuotojĹł organizacija informuoja, kad buityje susidaranÄ?ios elektros ir elektroninÄ—s ÄŻrangos atliekos, panaudotos neĹĄiojamosios baterijos ir akumuliatoriai iĹĄ gyventojĹł surenkami ĹĄiose vietose: ď Ž L.AsanaviÄ?iĹŤtÄ—s g. 20 / V.Druskio g.2, Vilniuje („EkotaĹĄke“)*, ď Ž LaisvÄ—s pr. 43D, Vilniuje („EkotaĹĄke“)*, ď Ž GeniĹł g. 1A / Parko g. 14, Naujojoje Vilnioje, Vilniuje („EkotaĹĄke“)*, ď Ž Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje („EkotaĹĄke“)*, ď Ž ArchitektĹł g. 23, Vilniuje („EkotaĹĄke“)*, ď Ž Ĺ altkalviĹł g. 2, Vilniuje („EkotaĹĄke“)*, ď Ž JeruzalÄ—s g. 4, Vilniuje („EkotaĹĄke“)*, ď Ž Medeinos g. 8, Vilniuje („EkotaĹĄke“)*, ď Ž Ĺ˝irmĹŤnĹł g. 2, Vilniuje („EkotaĹĄke“)*, ď Ž Ateities g. 91, Vilniuje („EkotaĹĄke“)*, ď Ž SavanoriĹł pr. 16, Vilniuje („EkotaĹĄke“)*, ď Ž Ĺ˝irmĹŤnĹł g. 64, Vilniuje („EkotaĹĄke“)*,

ď Ž ParodĹł g. 1, Vilniuje („Elektromarkt“ bazÄ—je), ď Ž SaltoniĹĄkiĹł g. 9, Vilniuje („Elektromarkt“ „Panoramoje“), ď Ž Ozo g. 25, Vilniuje („Elektromarkt“ „Akropolyje“), ď Ž Parko g. 37A, Vilniuje („Elektromarkt“ LG centre), ď Ž Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje („Technoramoje“ PC „Europa“), ď Ž Rungos g. 4, ElektrÄ—nuose („Elektromarkt“ ElektrÄ—nuose). * Ĺ iose vietose superkamos panaudotos baterijos ir sena buitinÄ— technika bei elektroninÄ— ÄŻranga.

Buityje ir ÄŻmoniĹł veikloje susidaranÄ?ias elektros ir elektroninÄ—s ÄŻrangos, baterijĹł ir akumuliatoriĹł, padangĹł, alyvos, tepalo, degalĹł ir oro ďŹ ltrĹł atliekas bĹŤtina rĹŤĹĄiuoti, rinkti atskirai ir perduoti atliekĹł tvarkytojams. Nenaudojami automobiliai kelia grÄ—smÄ™ aplinkai, todÄ—l turi bĹŤti atiduoti perdirbti.

Taip bus uĹžtikrinta, kad juose esanÄ?ios kenksmingos medĹžiagos nepatektĹł ÄŻ aplinkÄ…. Asmenys, pageidaujantys, kad iĹĄ jĹł geriausiomis sÄ…lygomis bĹŤtĹł surenkamos aukĹĄÄ?iau minÄ—tos atliekos, gali kreiptis tel. 8 600 90 030 arba e. paĹĄtu atliekos@gia.lt.

3VHTÇ•KP E

;OBNFOTLBKB DFSLWÇ• 7ZUBVUP H

WBM v56 ,&-&-* 56 7*&Ă€1"ĆŽ*0w 4BLSBMJOÇ•T NV[JLPT LPODFSUBT Ć Ç•KJNBT OFNPLBNBT

3VHTÇ•KP E

-JFUVWPT SVTÇ˝ ESBNPT UFBUSBT #BTBOBWJÇ?JBVT H

WBM -*"6%*&4 %3"." * E v7&4567Ɣ4 ",6-070 ,"*.&w "UMJLǕKBJ 'PMLMPSP BOTBNCMJT v*450,*w 3VTJKB

Ă€W ,PUSZOPT CBäOZÇ?JB 7JMOJBVT H

WBM ,POLVSTP v53"%*$*+Ć˝ 1"7&-%Ć”50+"*w MBVSFBUÇ˝ LPODFSUBT Ć Ç•KJNBT OFNPLBNBT WBM .6;*," (63."/".4 "CDIB[JKPT #BMUBSVTJKPT &TUJKPT *UBMJKPT -FOLJKPT /JEFSMBOEÇ˝ ,BSBMZTUÇ•T 3VTJKPT 6LSBJOPT -JFUVWPT GPMLMPSP LPMFLUZWÇ˝ QBTJSPEZNBJ

** E v5*&4 3*#"w "UMJLÇ•KBJ 'PMLMPSP BOTBNCMJT v/"30%/*+ 13";%/*,w 3VTJKB JS -JFUVWPT SVTÇ˝ ESBNPT UFBUSP BLUPSJBJ

3VHTÇ•KP E

3VHTÇ•KP E

#JMJFUBJ QBSEVPEBNJ -3%5 LBTPKF JS 5JLFUB MU

#JMJFUBJ QBSEVPEBNJ #JMJFUBJ MU

-JFUVWPT OBDJPOBMJOÇ• ĂśMIBSNPOJKB .FSHFMÇ•T .BSJKPT LBUFESB .BJSPOJP H

"VĂ?SPT WBSUÇ˝ H

"VĂ?SPT WBSUÇ˝ H

WBM v5*,30+* .05*/"w WBM %*%:4*4 '&45*7"-*0 ,0/$&35"4 4BLSBMJOÇ•T NV[JLPT LPODFSUBT Ć Ç•KJNBT OFNPLBNBT * E v-*"6%*Ă€,0+* 3"140%*+"w QSFNKFSB

,PNQP[JUPSJVT (FEJNJOBT 3*.,64 (FEJNJOP QS UJFT ,VEJSLPT BJLĂ?UF

3*.,&7*Ǝ*64 WBM #"*(*"."4*4 '&45*7"-*0 ,0/$&35"4 "UMJLǕKBJ ,6-*/"3*/*0 1"7&-%0 À7&/5Ɣ -*&56704 ,".&3*/*4 03,&453"4 .FOP WBEPWBT 4FSHFJ ,3:-07 3FOHǕKBJ %JSJHFOUBT o 3PCFSUBT À&37&/*,"4 -JFUVWB

4MBWÇ˝ USBEJDJOÇ•T NV[JLPT NPLZLMB 'PMLMPSP BOTBNCMJBJ v"3*/6Ă€,"w v47*"50w 7JMOJBVT SVTÇ˝ GPMLMPSP DFOUSBT v53"*,05,"w -JFUVWB

-JFUVWPT UBVUJOJǽ NBäVNǽ GPMLMPSP JS FUOPHSBÜKPT 5PNBT #05:3*64 TBLTPGPOBT -JFUVWB

DFOUSBT *HPSJT ,3"."3&7"4 USJNJUBT -JFUVWB

+VMJKB .030;07" GPSUFQJKPOBT -JFUVWB

/JLPMBZ ;",)"307 CBKBOBT -JFUVWB

4FSHFJ ,-&7&/4,*+ FUOJOJBJ QVÇ?JBNJFKJ JOTUSVNFOUBJ 3VTJKB v)"/% 70*$&4w QFSLVTJKB -JFUVWB

** E 6/*,"-*04 53"%*$*+04 "CDIB[JKPT #BMUBSVTJKPT &TUJKPT *UBMJKPT -FOLJKPT /JEFSMBOEÇ˝ ,BSBMZTUÇ•T 3VTJKPT 6LSBJOPT JS -JFUVWPT GPMLMPSP LPMFLUZWÇ˝ QBTJSPEZNBJ #JMJFUBJ QBSEVPEBNJ -JFUVWPT OBDJPOBMJOÇ•T ĂśMIBSNPOJKPT LBTPTF JS #JMJFUBJ MU

30

skelbimai

rugsėjo 19–25, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt Informuojame, kad 2013 08 29 NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1412 patvirtintas teritorijos Vilniaus m.sav., Naujosios Vilnios sen., SB „Aušra“, šalia Arimų Sodų 10-oji g. tarp žemės sklypų kadastrinis Nr.0101/0005:0511, Nr 0101/0005:0368, Nr.0101/0005:0912, Nr.0101/0005:0554, Nr.0101/0005:0862, Nr.0101/0005:0523. formavimo ir pertvarkymo projektas.

1164098

ATLIEKAMI KADASTRINIAI MATAVIMAI. Jurijaus Dimitrovo prašymu bus atliekami jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0084:425), esančio Vilniaus m., Naujininkų sen., Kelmijos Sodų 43-ioji g. 7, kadastriniai matavimai. Gretimų žemės sklypų, kadastriniai Nr. 0101/0084:421, :416, :2467, :420, :419, savininkus prašom atvykti į matavimus 2013 m. spalio 3 d. 10 val. prie bendros ribos.

Matavimus atliks matininkas R.Stasiūnas.

Buveinė Kelmijos Sodų 17-oji g. 35, Vilnius, tel. 8 679 00 477.

1163353

Informuojame, kad pil. Vytautui Verbickui priklausančio žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0007:1600, esančio Vilniaus m., Vismaliukų Sodų 5-oji g. 12, ribos bus ženklinamos vietovėje š.m. rugsėjo 23 d. 11 val. Gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0007:1581, savininko Broniaus Kazimecko artimieji kviečiami atvykti į vietą arba kreiptis į UAB „Nekilnojamojo turto

projektai”, Žalgirio g. 131, 213 kab., Vilniaus m. Tel. 8 671 96 278. vaiva@ntprojektai.lt.

1163799

Informuojame, kad 2013 09 03 NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1449 patvirtintas SB “Profsajungietis“, Bajorų Sodų 11-oji g.

17 (kadastrinis Nr.0101/0004:0059) Verkių sen., Vilniaus m. sav. formavimo ir pertvarkymo projektas.

1164099

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1580 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Kryžiokų g. 140, Verkių sen., Vilniaus m. (kad. Nr. 0101/0133:114), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto iniciatorius – Regina Ona Zalieckienė.

1163350

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr.49VĮ-(14.49.2)-1419, patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr.0101/0075:1365, esančio SB „ŠVIETIMAS“, skl. Nr. 115, Garsioji g. 35, Vilniaus mieste, formavimo ir pertvarkymo projektas.

1163908

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 09 04 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1466 patvirtin-

tas žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0113:4061, esančio SB „Ažuolynas“, skl. Nr. 4-61, Pagubės sodų 15-oji g. 3, Vilniaus mieste, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.

1161599

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 09 12 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1578 yra patvirtintas žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0008:556, esančio SB „Komprojektas“, V.Daunio g. 14, Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektas. Tel. 8 698 09 970, e. paštas geo5311@gmail.com.

1164026

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 09 16 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1595 yra patvirtintas žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0008:566, esančio SB „Komprojektas“, Visorių Sodų 19-oji g. 26, Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektas. Tel. 8 698 09 970, e.paštas geo5311@gmail.com.

1164027

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 49 VĮ – (14.49.2)-1415 patvirtintas žemės sklypo, esančio SB „Švietimas“, skl. Nr. 1, Vilniaus mieste, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.

1163171

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 m. rug-

31

rugsėjo 19–25, 2013

skelbimai pjūčio 29 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1416 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0075:1337, esančio SB „ŠVIETIMAS“, skl. Nr. 123, Vilniaus mieste, formavimo ir pertvarkymo projektas.

1162136

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1418 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0075:1278, esančio SB „ŠVIETIMAS“, skl. Nr. 95, Pavilnio sodų 17-oji g. 28 ir Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1420 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0075:1322, esančio SB „ŠVIETIMAS“, skl. Nr. 96, Pavilnio sodų 17-oji g. 26, Vilniaus mieste, formavimo ir pertvarkymo projektai.

1162298

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 09 04 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2504 patvirtintas žemės sklypo (kad. Nr. 4103/0200:297), esančio Perkūno g. 9, Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus r. formavimo ir pertvarkymo projektas.

bės teise priklausančio žemės sklypo (kad.

Nr. 0101/0157:1768), kuris pertvarkomas padalijimo būdu į 2 žemės sklypus (skl. Nr. 1 - J.Urbšio g. 57, skl. Nr. 2 – J.Urbšio g. 59), ribos bus ženklinamos vietovėje š. m. rugsėjo 24 d. 10 val. Gretimo sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0157:1611, savininkę Ireną Zaborovskają kviečiame atvykti į vietą arba kreiptis į UAB „Geodeziniai matavimai”, Saltoniškių g. 29, Vilnius, tel. 8 686 93 491.

Matavimus atliks matininkas L.Karvelis, tel.

8 671 96 775.

1162412

Informuojame, kad 2013 08 12 NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1213 patvirtintas teritorijos Vilniaus m. sav., Verkių sen., SB „Sveikatos apsauga“, tarp žemės sklypų, kadastrinis Nr. 0101/0004:0770, Nr. 0101/0004:0712, Bajorų Sodų 17-osios g. žemės sklypų Nr. 0101/0004:0722, Nr. 0101/0004:0794, Nr. 0101/0004:0938, Nr. 0101/0004:0914 ir Bajorų Sodų 16-osios g., formavimo ir pertvarkymo projektas.

1164100

1163570

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 09 04 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2505 patvirtintas žemės sklypo (kad. Nr. 4103/0100:693), esančio Vydautiškių k., Sudervės sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas.

1163572

Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1421 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0075:1362, esančio SB „Švietimas”, skl. Nr. 148, Pavilnio sodų 20-oji g. 48, Vilniaus mieste, formavimo ir pertvarkymo projektas.

1163276

Pradedamas rengti žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Riešės sen., Skirgiškių k., Saulės al. 4, SB „Žalesa”, skl. Nr. 263, kad. Nr. 4170/1310:0263, formavimo ir pertvarkymo projektas. Organizatorius BENEDIKTAS BURKŠA.Projekto rengėjas – UAB „NEKILNOJAMOJO TURTO PROJEKTAI“, Žalgirio g.

131, 213 kab., Vilnius, tel. 8 671 96 278, e. paštas vaiva@ntprojektai.lt. Gretimo sklypo, kad. Nr. 4170/1310:0262, savininkas Borislav Makarov kviečiamas atvykti susipažinti su projektu įmonės patalpose, Žalgirio g. 131, 213 kab., Vilnius.

1163800

Pranešame, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. 10 val. Pavalkių kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, pagal VAVA 2004 06 14 įsakymu Nr. 2.3-4502-41 patvirtintą projektą suprojektuotam Vladislavai Možeiko žemės sklypui Nr. 732-3 rengiami kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0900:0054, savininką Kazimirą Žebelovič atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į ind. įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1164024

Pranešame, kad 2013 m. spalio 02 d.

10.00 val. Užukenės kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone bus atliekami žemės sklypui kad. Nr.4180/0500:87 kadastriniai matavimai, savininkė: Kazimira Volosevič. Prašome gretimų žemės sklypų kad. Nr.4180/0500:62 savininkės Genoefos Tovianskajos ir kad.

Nr.4180/0500:70 savininkės Janinos Vanagel paveldėtojus, nurodytu laiku atvykti į savo žemės sklypą, dėl bendros žemės sklypų ribų suderinimo, arba kreiptis individualią S. Bumblausko įmonė „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. 85 247 0382, el paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1164023

Pranešame, kad 2013 m. spalio 7 d. 10 val.

Senasalio kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, pagal VAVA 2007 06 įsakymu Nr. 2.3-6275-41 patvirtintą projektą suprojektuotam Melanijai Kuckevič žemės sklypui Nr. 795-1 rengiami kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad.

Nr. 4180/0900:0148, savininko Stanislavo Jankovskio ir žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0900:0109, savininkės Apolionijos Tumas paveldėtojus atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į ind. įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1164025

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1417 patvirtintas žemės sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0075:1305, esančio SB „Švietimas“ sklypo Nr. 41, Pavilnio sodų 15-oji g. 8, Vilniaus mieste, formavimo ir pertvarkymo projektas.

1162680

UAB „Geodeziniai matavimai“ informuoja, kad bus atliekami kadastriniai matavimai piliečiui Dariui Bakanavičiui nuosavy-

Informuojame, kad Kaniukų k., Paberžės sen., Vilniaus r. sav., 2013 m. rugsėjo 23 d. nuo 16 val. bus atliekami žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4134/0300:0191, kadastriniai matavimai. Kviečiame gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4134/0300:0238, savininkus, turtinių teisių perėmėjus ir (arba) paveldėtojus atvykti prie bendros ribos ir dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas.

Darbus vykdo UAB G.M.&Co, Verkių g. 29, Vilnius, tel. 8 699 07 149.

1164101

Detalieji planai Informuojame, kad pradedamas rengti žemės sklypo (kad. Nr. 4162/0100:3374) Katiliškių vs., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., detalusis planas. Planavimo tikslas: keisti žemės sklypo pagrindinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties teritoriją, sudalyti sklypais. Projektuoti gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1) žemės sklypus, nustatyti planuojamų sklypų ribas ir plotus. Nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.

Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 341-12, 2012 04 24. Planavimo organizatorius: Josifas Mikša, gyv. Norviliškių k., Dieveniškių sen., Šalčininkų r. sav. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Valtraksa“, Kalvarijų g. 125-813, 08221 Vilnius, tel. 8 672 77 911, e. paštas valtraks@gmail.com. Informacija ir pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos gali būti pateikiamos detaliojo plano organizatoriams arba rengėjams iki viešo susirinkimo pabaigos, kurio vieta ir laikas bus paskelbta vėliau.

1163573

Pradėtas rengti sklypo K.Donelaičio g. 14B, Vilniaus m. (kad. Nr. 0101/0054:307), detalusis planas, vadovaujantis 2013 06 07 „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 042252“ ir planavimo sąvadu 2013 07 18 Nr. A620-247-(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslai: nekeičiant sklypo paskirties (kita), pakeisti sklypo naudojimo būdą

Dėl prašymų pateikimo rengiant Eitminiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad 2013 m. spalio 21 d. bus pradėtas rengti 61,94 ha teritorijos Vilniaus rajono Eitminiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmenys, pageidaujantys Eitminiškių kadastro vietovės teritorijoje susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 rugsėjo

28 d. gali pateikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui. Projektavimo darbus vykdo Lina Stonienė (VĮ Valstybės žemės fondas, Konstitucijos pr.

23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818). Su Eitminiškių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www.nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriuje, Kalvarijų g. 147, Vilnius, 9 aukšte, 905 kab., IV 8.30–12 val.

Dėl prašymų pateikimo rengiant Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad 2013 m. spalio 28 d. bus pradėtas rengti 83,10 ha teritorijos Vilniaus rajono Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmenys, pageidaujantys Rudaminos kadastro vietovės teritorijoje susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 m. spalio 1 d. gali pateikti pra-

šymus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui. Projektavimo darbus vykdo Inga Rapnikaitė (VĮ „Valstybės žemės fondas“, Konstitucijos pr.

23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818).

Su kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www.nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriuje, 9 aukšte, 906 kab., I–IV 8–17 val., V 8–15.45 val., pietų pertrauka 12–12.45 val.

Valstybės įmonė Registrų centras organizuoja žemės ir statinių masinio vertinimo dokumentų viešą svarstymą Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 41-1539), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1049 „Dėl nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 117-4234; 2011 Nr. 28-1321) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1523 „Dėl masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ (Žin., 2012, Nr. 146-7536) nuostatas, VĮ Registrų centras atliko žemės bei statinių masinį vertinimą ir parengė naujas žemės bei statinių masinio vertinimo ataskaitas. Žemės ir statinių masinio vertinimo dokumentų viešas svarstymas vyks nuo rugsėjo 27 iki spalio 10 d. Masinio vertinimo dokumentai ir projektinės vidutinės rinkos vertės viešo svarstymo metu bus skelbiami VĮ Registrų centro interneto svetainėje www.registrucentras.lt/ntr/masvert13.

Elektrėnų, Šalčininkų r., Širvintų r., Švenčionių r., Trakų r., Ukmergės r., Vilniaus m. ir Vilniaus r. savivaldybių masinio vertinimo dokumentų viešas aptarimas vyks spalio 1 bei 8 d. 8–12 val. ir spalio 3 bei 10 d. 13–17 val. VĮ Registrų centro Vilniaus filiale (Lvovo g. 25, Vilniuje), 138 ir 139 kabinetuose.

Kviečiame dalyvauti ir pareikšti savo pastabas bei pasiūlymus. Smulkesnė informacija telefonais (8 5) 219 2642, (8 5) 266 2152, (8 5) 219 2641.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialo administracija Užs. Nr. 1161579

(iš inžinerinės infrastruktūros teritorijos į komercinės paskirties objektų teritorijos) ir pobūdį (iš susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos į prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos), nustatyti kitus pagal teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimus, vadovaujantis Vilniaus mies-

to savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais. Planavimo organizatorius: UAB „DeviKa“, Ąžuolyno g. 7, Vilnius, tel. 8 612 29 608, e. p. vaidasdek@gmail.com. Plano rengėjas: UAB „Senojo miesto architektai”, Šv. Ignoto g.

5, 18 p. dėž., Vilnius, e. p. diana@smartas. lt, tel./faksas 261 1115.

1163376

Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

NAUJŲJŲ METŲ ŠVENTĖ LAIVE 2013 12 31–2014 01 02 Naujųjų Metų šventėje „Black & White Glamour“ visą kelionės laiką Jūsų lauks linksmybės ir džiaugsmas!

Vakaro programa – lietuvių kalba!

Kaina kajutėje be lango –nuo 485 Lt/ 1 asm.

Kaina kajutėje su langu – nuo 563 Lt/ 1 asm.

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

Į kainą įskaičiuota: - Naujųjų Metų kruizas Ryga-StokholmasRyga laivu „Romantika“, - šventinė vakarienė Švediško stalo restorane, - alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai visą Naujųjų Metų vakarą, - pramoginė šou programa - daug staigmenų ir dovanų!

Daugiau informacijos www.krantas.lt.

Orai

Vėjas 3–8 m/s

penktadienį +15

Lietuvoje artimiausiomis dienomis išsilaikys lietingi orai. Lietus visoje šalyje prognozuojamas iki pat ateinančio antradienio. Šiandien kai kur debesuota su pragiedruliais, visoje šalyje numatomas lietus. Temperatūra bus apie 14–18 laipsnių šilumos. Penktadienio naktį prognozuojama 7–11 laipsnių temperatūra, dieną – trumpalaikis lietus ir 14–15 laipsnių šiluma.

38-oji metų savaitė.

Saulė Mergelės ženkle.

Savaitgalio orai

+15

+15

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+18

Klaipėda

+11

Panevėžys

+14

7

šeštadienį

Tauragė

Pasaulyje +33 +18 +27 +18 +18 +33 +18 +18

+14

+17

Naktis

Kaunas Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena

+14

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+19 +30 +18 +20 +30 +20 +17 +28

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+10

+15

Vėjas (m/s)

+13

7

Vilnius

+14

+16 +22 +16 +23 +20 +33 +31 +15

Diena

Marijampolė

+14

sekmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+13

Vėjas (m/s)

+16

6

Kalendorius Ketvirtadienis, rugsėjo 19 d.

penktadienis, rugsėjo 20 d.

šeštadienis, rugsėjo 21 d.

sekmadienis, rugsėjo 22 d.

pirmadienis, rugsėjo 23 d.

trečiadienis, rugsėjo 25 d.

Teka 6.59 Leidžiasi 19.25

Teka 7.01 Leidžiasi 19.23

Teka 7.03 Leidžiasi 19.21

Teka 7.04 Leidžiasi 19.18

Teka 7.06 Leidžiasi 19.15

Teka 7.08 Leidžiasi 19.13

Teka 7.10 Leidžiasi 19.10

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Priešpilnis

VARDAI: Gedvilas, Gedvinas, Gerardas, Hektoras

VARDAI: Aurelija, Budrė, Budrys, Kleopas, Vaigintas

1755 m. gimė amerikiečių politikas ir teisininkas, pagrindinis JAV konstitucinės teisės sistemos kūrėjas Johnas Marshallas.

1896 m. gimė amerikiečių rašytojas Francis Scottas Fitzgeraldas.

1936 m. gimė amerikiečių TV laidos „Mapetų šou“ kūrėjas Jimas Hensonas.

1941 m. gimė lietuvių šokėja, trenerė Ona Skaistutė Idzelevičiūtė.

1949 m. gimė ispanų režisierius Pedro Almodóvaras.

1950 m. Maskvoje gimė aktorė Eglė Gabrėnaitė.

1960 m. gimė poetas Aidas Marčėnas.

2004 m. mirė prancūzų rašytoja Françoise Sagan.

1765 m. gimė kompozitorius, politikos veikėjas Mykolas Kleopas Oginskis.

1897 m. gimė amerikiečių rašytojas, Nobelio literatūros premijos laimėtojas Williamas Faulkneris.

1906 m. gimė Rusijos kompozitorius Dmitrijus Šostakovičius.

1944 m. gimė JAV aktorius Michaelas Douglasas.

1952 m. gimė amerikiečių aktorius Christopheris Reeve’as.

1965 m. gimė buvęs krepšininkas Scottie Pippenas.

1968 m. gimė amerikiečių aktorius ir reperis Willas Smithas.

1969 m. gimė britų aktorė Catherine Zeta-Jones.

VARDAI: Girvinas, Girvinė, Vilhelmina, Vilė

VARDAI: Fausta, Matas, Tautgirdė, Vainorė, Vaišgirdas

VARDAI: Mantrimas, Mantvilas, Viskintė

VARDAI: Eigantė, Mauricijus, Tamošius, Tomas

1908 m. gimė suomių rašytojas Mika Waltari, išgarsėjęs istoriniu romanu „Sinuhė egiptietis“.

1911 m. gimė anglų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas seras Williamas Goldingas.

1948 m. gimė anglų aktorius Jeremy Ironsas.

1949 m. gimė britų manekenė ir aktorė Twiggy.

1963 m. gimė anglų muzikantas ir grupės „Pulp“ lyderis Jarvis Cockeris.

1975 m. gimė krepšininkas Tomas Masiulis.

1982 m. kompiuterių specialistas Scottas Fahlmanas pirmą kartą panaudojo emocijų simbolius :-) ir :-(.

1260 m. prasidėjo Herkaus Manto vadovaujamas didysis prūsų sukilimas prieš vokiečių ordiną.

1863 m. mirė vokiečių filologas, tautosakininkas, rašytojas Jacobas Grimmas.

1869 m. gimė rašytojas, dvasininkas Juozas Tumas-Vaižgantas.

1898 m. mirė vokiečių rašytojas Theodoras Fontane.

1934 m. gimė italų aktorė Sophia Loren.

1946 m. prasidėjo pirmasis Kanų filmų festivalis.

1975 m. gimė kolumbietis buvęs „Formulės-1“ lenktynininkas Juanas Pablo Montoya.

1990 m. gimė krepšininkas Donatas Motiejūnas.

Alutinis, šv. Matas Tarptautinė taikos diena 1934 m. gimė Kanados poetas, dainininkas Leonardas Cohenas.

1942 m. gimė muzikologas Donatas Katkus.

1947 m. gimė JAV rašytojas Stephenas Kingas.

1950 m. gimė amerikiečių aktorius Billas Murray.

1957 m. gimė amerikiečių režisierius Ethanas Coenas.

1965 m. gimė prancūzų rašytojas, literatūros kritikas Frédéricas Beigbeder.

1972 m. gimė britų grupės „Oasis“ muzikantas Liamas Gallagheris.

1981 m. gimė amerikiečių aktorė Nicole Richie.

Baltų vienybės, Prūsijos diena Rudens lygiadienis (lygė) Tarptautinė diena be automobilio Šiaulių miesto diena 1236 m. įvyko Saulės mūšis.

1875 m. gimė dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

1932 m. gimė politikas, Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas.

1935 m. gimė operos solistas Virgilijus Noreika.

1957 m. gimė australų dainininkas ir dainų kūrėjas Nickas Cave’as.

1958 m. gimė italų dainininkas Andrea Bocelli.

9

2

5

1

7

6 4 2

3 7

3

3

1

4

5

8

VARDAI: Galintas, Linas, Lina, Teklė

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

8

4 1

Lietuvos žydų genocido diena 480 m. pr. Kr. gimė graikų dramaturgas Euripidas.

63 m. pr. Kr. gimė Romos imperatorius Gajus Julijus Cezaris Augustas.

1926 m. gimė amerikiečių džiazo saksofonininkas ir kompozitorius Johnas Coltrane’as.

1930 m. gimė amerikiečių muzikantas, soulo muzikos pradininkas Ray Charlesas.

1939 m. mirė austrų psichiatras, psichoanalizės metodo pradininkas Sigmundas Freudas.

1943 m. gimė ispanų dainininkas Julio Iglesiasas.

1949 m. gimė amerikiečių dainininkas Bruce’as Springsteenas.

9 6

7

6 7

3

5

2

karštOJI linija: 212

9 4 2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1385 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

4

2

6

5

1

9

7

8

1

5

9

2

3

8

7

6

4

5

6

7

9

4

1

2

3

3

7

6

4

1

5

2

8

9

7

1

9

8

2

3

4

6

5

2

8

4

7

9

6

3

5

1

6

2

5

1

8

9

3

4

7

5

6

2

8

7

9

1

4

3

4

7

1

3

6

5

8

9

2

8

4

1

6

2

3

9

7

5

2

8

3

4

7

2

5

1

6

7

9

3

5

4

1

8

2

6

1

3

7

2

4

8

6

5

9

6

1

7

3

8

4

5

9

2

3

5

6

4

9

3

7

2

8

1

9

2

5

1

6

7

4

3

8

2

9

8

5

1

6

7

3

4

4

3

8

9

5

2

6

1

7

9

1

5 6

1

3 8

9

7

1

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

6

1

6

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

9

5

5

3

5

sunkus sudoku

4

lengvas sudoku

antradienis, rugsėjo 24 d.

4

reklamos skyrius: 261

5 3

7 2

3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1378 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1378 LIETUVA: Eglė Šepetytė – 219 1375 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1373

1

3

2

8

3

Užsuk į vilniausdiena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

1

Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1372 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1378

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3600 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: (8 37) 302 242