2013 09 20 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

penktadienis, RUGSÄ–JO 20, 2013

www.kl.lt

217 (19 819) =2;8A.162;6@ ?B4@Âź7<

9

pramogĹł

?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ› _ O\PVbYfaR-XY Ya

Muzikiniame teatre –

So­cial­de­mok­ra­tai sa­viť­kiui J.Lion­gi­nui no­ri iť­sau­go­ti kÄ—­dÄ™ „Vals­ty­bÄ—s Ĺži­nio­se“.

Ĺ a­lia Lie­tu­vos Ĺžvan­gÄ—s Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos gink­lai.

Lietuva 8p.

KlaipÄ—dos muzikinis teatras siekia tapti dar labiau Ĺžinomas.

Dviem tarptautiniais projektais ir Gaetano Donizetti komiĹĄkos operos „MeilÄ—s eliksyras“ premjera naujÄ… sezonÄ… pradÄ—siantis KlaipÄ—dos valstybinis muzikinis teatras publikai Ĺžada dar negirdÄ—tĹł ir nematytĹł dalykĹł, ĹžanrĹł, veiklos, ÄŻvykiĹł ÄŻvairovÄ™.

gidas

naujas sezonas

ď Ž Vaidmuo: QNV[V[V[XN` 7 :VYVb` D

@UN ď Ž Ĺ pagos: `]RXaNXYfWR  ?\ZR\ V_ 1 bYWRaN• Ob` QNbT SR VQV[` ?\ZR\ XĂ›`V NacV_\`R XĂ­_fOV[Ă› PUaNcVZ\`V `PR[Ăş V\ `R QV_OabcĂ›`R ZR[\ NXa\_VNV VĂ–cN`N

XR`]RN_R˜\ Q_NZ\WR cN

Rita BoÄ?iulytÄ—

_ Z\

CfaNba\ 9VNbQN[`XV\ V_ 8YNV]Ă›Q\ „PastatÄ—me visÄ… dramÄ…, r.bociulyte@kl.lt ` ZbgVXV[V\ aRNa_\ N_PUfc\ [b\a_ beveik kupiĹŤrĹł. Klasikiniu stiliumi“, be scenÄ…, ir jau sudÄ—liojo bĹŤsimo sezoAugindamas sau publikÄ…, – sa- no akcentus. teatras to BraĹžinsko kÄ— R.BunikytÄ—. PradĹžia – iĹĄ trijĹł daliĹł operos „Kristijonas“ turi ir edukaciniĹł planĹł. Teatro vadovas R.Kaubrys „Bando- iĹĄtraukas ir Romeo vaidmenÄŻ atliksiantis sakÄ— il- me kurti kultĹŤrinÄ—s Jau rytoj teatro kolonĹł Alvido Remesos IV simJe- gai sukÄ™s galvÄ…, kaip salÄ—je ĹžiĹŤ- ronimas Milius edukacijos traÄŻvardyti ĹĄÄŻ se- dicijas rovĹł lauks treti metai prisipaĹžino, kad tai zonÄ…, teatre“, – teigÄ— Informaci- fonijÄ… „PrisikÄ—limas“ – ĹĄis koncervykstan- pirmasis dramos ir tas bus skirtas Ä?io ir mezganÄ?io ryĹĄius spektaklis, kuria- manimi“:pavadino jÄŻ „Dainuok su jos ir pardavimĹł su jĹŤriniĹł me jam tenka skyriaus vedÄ—ja 300-osioms Kristijono DonelaiÄ?io „IĹĄties norime atkreipti vaidinti. Dainininkas miestĹł menininkais projekto gimimo metinÄ—ms. Vita PetrauskienÄ—. EdukacinÄ— dÄ—mesÄŻ ÄŻ vokalinÄ™ muzikÄ… „JĹŤ- dĹžiaugÄ—si galimybe proKlaipÄ—dos muzikiniame ir jos ros mĹŤzos“ dalyviai: bus teatre ĹĄÄŻ pristaty- liesti prie aktorystÄ—stobulÄ—ti, prisi- likÄ—jus – tuos, kurie dainuoja at- grama mokyklinio amĹžiaus vaikams sezonÄ… ta XIX tarptautinio tapybos mĹŤ- „UvertiĹŤra“ ves dusyk su savo spektakliais meno. sĹł teatre. Mes jĹł turime, ÄŻ teatro uĹžkulisius. sveÄ?iuosis pleR.Kaubrio ĹžodĹžiais, tai ir reikia „Keliaujanti nero „Nidos ekspresija“ Baltarusijos valstybinis iĹĄbandy- juos mylÄ—ti. vaikĹł akademija“ su paroda ir mas ir KlaipÄ—dos akademinis muzikinis teatras, koncertuos iĹĄ ĹĄio teatro muzikinio tea- dairomÄ—s DrÄŻsÄ?iau teigti, kad vis spektakliu „VerpalĹł gasmuzikan- tro artistams pasakos“ ÄŻ kitus miestus ir ĹĄalis, jau troliuos Kaliningrado – suvaldyti tiek dratĹł susibĹŤrÄ™s puÄ?iamĹłjĹł o spÄ—jo pabuvoti Ĺ iauliuose. daĹžnai pamirĹĄtame tuos, kvintetas mos teksto. Projek- atras, naujametÄ—je dramos tekurie ĹĄalia. tas keliauja Bet teatro vadovas tiki „Debesuota su pragiedruliais“. „Traviatoje“ po LietuvÄ…, kartu priMĹŤsĹł artistai laukiama solistĹł iĹĄ Latvijos KitÄ… sekmadienÄŻ vÄ—lgi tarptauti- sÄ—kme. Nes projektas apima ir sce- koncertiniĹł Ĺžada parengti ÄŻvairiĹł statydamas vaikams naciovokalinÄ—s mu- nalinio programĹł – Giacomo ninÄ—s kalbos, vaidybos, nis projektas „DaugiakultĹŤris operos teatro. di- bulinimo, fechtavimosi, judesio to- Puccini’o arijĹł ir duetĹł, graĹžiausiĹł zikos ir teatro menÄ…. O klaipÄ—dieÄ?iai suplanavÄ™ alogas“, prasidÄ—jÄ™s ĹĄiĹł muzikos ir operĹł meilÄ—s daugymetĹł pa- ritmo kĹŤrybines duetĹł ir ansambliĹł, bÄ™ iĹĄvykĹł ÄŻ regionÄ… ir toliau. vasarÄŻ, uostamiesÄ?io dirbtuves. Po LietuvÄ… ir pas kaimynus „Esame operetÄ—s muzikos, lietuviĹĄko Muzikinio TreÄ?iasis sezono pradĹžios vienintelis toks teatras visoje teatro scenoje suburs bliuzo Nors per Muzi- ir kitĹł. Jie turÄ—tĹł VakaWilliamo kiniame teatre atskleisti vokalinÄ—s padidÄ—jo sezonÄ… teatro kolektyvas rĹł Lietuvoje ir to Shakespeare’o tragedijos akcentas – „MeilÄ—s muzikos nepamirĹĄtame, – bene 12 naujĹł darbuoto„Romeo eliksyras“. groŞį ir svarbą“. pabrėŞė R.Kaubrys. Tie, kas ĹĄios komiĹĄkos ir DĹžuljeta“ (ne muzikinio jĹł, vis dar trĹŤksta orkestro Kartu teatras Ĺžengs toliau veikalo, operos premjeros dirigen- kitur po LietuvÄ…, – Keliausime ir su na- tĹł. „IeĹĄkome o dramos spektaklio) atlikÄ—jus. italĹł kalba nespÄ—jo cionaliniais taip pat ÄŻ LatvijÄ…, tokiĹł, kurie norÄ—tĹł Tai pamatyti vasaros kĹŤriniais. LapkritÄŻ ramLenkijÄ…, RusijÄ….“ bus pirmoji – iĹĄskirtinai ÄŻleisti ĹĄaknis KlaipÄ—doje“, lietuviĹĄka pradĹžioje turÄ—s festivalyje, spalio pĹł ĹĄviesÄ… iĹĄvys Vladimiro – aiĹĄki„GastroliĹł – daug, Konstan- no R.Kaubrys. – ĹĄio trikalbio pastatymo net dvi progas. geogratinovo ir AgnÄ—s DilytÄ—s premjera. muzikinis Kituose penkiuose pasirodymuose Bet tai nesutrukdys atnaujinti fija – plati, – dĹžiugiai kalbÄ—jo teatrinis Ĺžaidimas vaikams Su nacionaliniais V.PetrauskienÄ—. lietuviĹł artistai scenoje kĹŤriniais – Vien iki NaujĹłjĹł mainysis su Naujojo liĹŤdnos varlÄ—s neprincas“, „Ne- Johanno Strausso operetÄ™ „Vienos metĹł mĹŤsĹł laukia 12 kelioniĹł. sezono pristatymÄ… ĹĄÄŻsyk sausÄŻ – kraujas“, o savajam rusais ir lenkais. KĹŤrybinÄ— pasaka „TinginÄ—liĹł kaimas“ Nukoman- KlaipÄ—dos muzikinis vasaros festi- keliausime da – taip pat iĹĄ trijĹł ĹĄaliĹł: pagal valiui teatras ketina teatras suren- Vytauto spektaklÄŻ gÄ— ne ant teatro pastatyti Imre’s RaseiniĹł ÄŻ renovuotus Skuodo ir V.Landsbergio „TinginÄ—pastatÄ— reĹžisieriai Miroslavas stogo ar jo scenoje, liĹł kultĹŤros centrus, vyksime Kalmano „MisterÄŻ X“. pasakas“, kurias inscenizuos Sie- kaip ankstesniais ÄŻ KaliningradÄ…, LiepojÄ….“ dleris (Lenkija), Michailas metais, o vadi- reĹžisuos ir Muzikines programas Salesas namoje orkestro Sezono iĹĄvakarÄ—se KlaipÄ—dos (Rusija) ir klaipÄ—dieÄ?iai duobÄ—je. Ir turÄ—- ografas R.BunikytÄ—. KovÄ… chore- dĹžioje papildys „Dainuokspalio pramuRĹŤta Aurelijus LiĹĄkauskas ir nikytÄ— su RamĹŤnu Kaubriu. Bu- jo kuo pasigirti – nauju dirigento re- mi“: koncerte, skirtame su mani- zikinis teatras tapo Europos operos Ĺžisierius SceR.Kaubrys Tarptauti- ir ĹĄokio meno ÄŻ scenÄ… iĹĄleis nograďŹ jÄ… sukĹŤrÄ— kaliningradietis pultu. Ant jo orkestrinÄ—je ĹĄiuosyk edukacijos tinklo REkio spektaklÄŻ „AltoriĹł ĹĄeĹĄÄ—ly“ ĹĄo- nei muzikos dienai, skambÄ—s vieno buvo ne natos, o puikavosi SEO nariu. „TikimÄ—s, kad Eugenijus Boldyrevas, pagal talentingiausiĹł ĹĄio tea- Vinco MykolaiÄ?io-Putino tai padÄ—s choreogra- tro pradĹžiÄ… vokieÄ?iĹł kino mu- mums menantis miesto dÄ—meto paties zikos kompozitoriĹł ďŹ jÄ… – lenkas TomaĹĄas tapti dar labiau Ĺžinomiems“, pavadinimo romanÄ…. Jam Tvorkovs- sio Ĺženklas – prieĹĄ ketvirtÄŻ amĹžiaus muzikÄ… kĹŤriniai, dainuos Franzo Grothe’s – tvirtino teatro vadovas. kis, muzikÄ… – jo tautietis raĹĄo Leonas Somovas, libretÄ… solistÄ— Boleslo- lino audinyje raudonais siĹŤlais iĹĄvas Ravskis, fechtavimosi – Bi- jos KataĹžyna Dondalska,iĹĄ VokietirutÄ— Mar. scenas austas istorinis teatro ko– Linas ZubÄ—, Lietuvoje faktas, primenan- KuÄ?inskas Kompozitorius Antanas lonĹł salÄ—je gros Nynburgo puÄ?iadaugiau tis, kad ĹĄiemet kuria „BulvinÄ—s pasakos“ Ĺžinomas kaip lÄ—liĹł teatro sukako 25 metai nuo mĹłjĹł orkestras. (uĹž ĹĄÄŻ spektaklÄŻ KlaipÄ—dos meninin- pirmosios KlaipÄ—dos muzikinio temuzikikas. Pirmoji jungtinÄ— premjera, Dirigentas Modestas nis teatras 2008-aisiais ku- atro premjeros. Tai Barkausgavo Auk- kas su KlaipÄ—dos rioje kiekvienas aktorius kalbÄ—s sa- siais Ä?ia pastatyta buvo 1988-ai- sinÄŻ scenos kryĹžiĹł) tÄ™sinÄŻ – „Maka- orkestru gruodÄŻ muzikinio teatro vo kalba, ĹĄÄŻ rudenÄŻ ÄŻvyks kompozitorÄ—s ronĹł operą“ Lenkijoje, AudronÄ—s suruoĹĄ Giuseppe’s vaikams, kuriÄ… statyti Ĺ˝igaitytÄ—s opera „MaĹžsausÄŻ spektakliai vÄ—l bus Verdi ir Richardo Wagnerio ruoĹĄiasi dirigentas Vytautas rodomi vydas“. muzi– tiek gastroliniĹł iĹĄvykĹł Luko- kos koncertÄ…. Ĺ˝adama, KlaipÄ—doje, o projektas baigsis bakad jo publiDabar teatras bando suskaiÄ?iuoti, Ä?ius ir reĹžisierius R.Kaubrys. Prem- ka landÄŻ Kaliningrade. iĹĄgirs kĹŤriniĹł, kurie Lietuvoje dar ĹĄiemet laukia jera planuojama kitÄ… rudenÄŻ, kiek premjerĹł nuo tol yra bus bet jau atlikti pirmÄ…kart. iĹĄleidÄ™s ÄŻ ĹĄÄŻ sezonÄ… vyks SausÄŻ Stasys DoKlaipÄ—dos muzikinio artistĹł atranka. markas diriguos atliekant Algiman

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 13p.

Kaina 1,30 Lt

12

teatro artistĹł.

Vals­ty­bei tar­naus au­tis­tai?

„Grei­tai gel­bÄ—­to­jams ir mer­ gi­nas pa­ve­si­me ap­tar­nau­ti.“ Klai­pÄ—­dos ta­ry­bos na­rÄ— Li­li­ja Pet­rai­tie­nÄ— ste­bi­si SkÄ™s­tan­Ä?ių­jĹł gel­bÄ—­ji­mo tar­ny­bai pri­ski­ria­mo­mis vis nau­jo­mis funk­ci­jo­mis.

3p.

Pro­ku­ra­tō­ra lie­ka be va­do­vo As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— Klai­pÄ—­dos apy­gar­dos vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras Gied­rius Da­nÄ—­lius pa­ lie­ka pa­rei­gas ir vi­sÄ… pro­ku­ra­tō­ros sis­te­mÄ…. Va­do­vas ka­bi­ne­to du­ris vi­ sam lai­kui uŞ­vers ki­tÄ… ant­ra­die­nÄŻ.

„„At­ran­ka: bend­rų­jĹł ge­bÄ—­ji­mĹł tes­tais sie­kia­ma ÄŻ vals­ty­bÄ—s tar­ny­bÄ… iť­rink­ti tik lo­giť­kai mÄ…s­tan­Ä?ius, o ne tei­sÄ—s ak­tus iť­ka­lan­Ä?ius stro­puo­lius.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Vals­ty­bÄ—s tar­ny­bo­je ga­lÄ—s dirb­ti tik „lie­taus Ĺžmo­nÄ—s“ – bend­ra­vi­ mo pro­ble­mĹł tu­rin­tys ge­ni­jai. To­kiÄ… ĹĄo­ki­ruo­jan­Ä?iÄ… iť­va­dÄ… tÄ—ť­ kÄ— val­diť­kÄ… dar­bÄ… ban­dan­tys gau­ti klai­pÄ—­die­Ä?iai. Jie, kaip ir vi­si ki­ti pre­ten­duo­jan­tys ÄŻ vals­ty­bÄ—s tar­ny­bÄ…, nuo ĹĄiol pir­miau­sia tu­ri ÄŻveik­ti bend­rų­jĹł ge­bÄ—­ji­mĹł tes­tÄ…, ku­rÄŻ iť­sprÄ™s­ti iť­ties ga­li tik uni­ka­liĹł ga­bu­mĹł tu­rin­tys Ĺžmo­nÄ—s.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Di­rek­to­rius neiťsp­ren­dŞia

„Su­tin­ku, kad 100 pro­c. iť­sprÄ™s­ti tuos bend­rų­jĹł ge­bÄ—­ji­mĹł tes­tus ga­ li tik ge­ni­jai au­tis­tai. Pats tik­rai ne ÄŻ vi­sus jĹł klau­si­mus at­sa­kau. Ta­Ä?iau ir ne­rei­ka­lau­ja­ma, kad pre­ten­den­tai ÄŻ vals­ty­bÄ—s tar­ny­bÄ… vis­kÄ… iť­sprÄ™s­tĹł tei­sin­gai.

4

„Nie­kas ma­nÄ™s iĹĄ pro­ku­ra­tō­ros ne­va­ro. Ĺ is spren­di­mas bren­do pa­ ma­Şu“, – kal­bÄ—­jo 37-eriĹł G.Da­nÄ—­ lius. Gy­ve­ni­mo po­ky­Ä?iams pro­ku­ ro­rÄ… pa­stō­mÄ—­jo tiek pro­fe­si­nÄ—s, tiek as­me­ni­nÄ—s prie­Şas­tys. „AĹĄ ne­su tik­ras klai­pÄ—­die­tis ir gal­ vo­ju apie grį­Şi­mÄ… ÄŻ sos­ti­nę“, – sa­ kÄ— G.Da­nÄ—­lius. Klai­pÄ—­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tō­rai G.Da­nÄ—­lius va­do­va­vo 4 me­tus, prieĹĄ tai me­tus dir­bo Klai­pÄ—­ dos apy­lin­kÄ—s pro­ku­ra­tō­ro­je. „Man ĹĄie me­tai bu­vo svar­bĹŤs. Jau­ Ä?iuo­si uĹžau­gÄ™s, ÄŻgi­jÄ™s nau­jĹł Ĺži­niĹł ir kom­pe­ten­ci­jos, to­dÄ—l no­ri­si tai in­ ves­tuo­ti su­ku­riant di­des­nÄ™ tei­si­nÄ™, eks­per­ti­nÄ™ ver­tę“, – pri­ si­pa­Şi­no G.Da­nÄ—­lius.

2

Gel­bÄ—­to­jams – ir pir­ti­nin­kĹł pa­rei­gos Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Mies­to val­dĹžia uŞ­si­mo­jo gel­bÄ—­to­jus pa­vers­ti dar ir pir­ti­nin­kais. Jiems no­ri­ma pa­ti­kÄ—­ti rō­pin­tis Smil­ty­nÄ—­ je esan­Ä?ia pir­ti­mi.

Anot Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dÄ—­jos Ire­nos Ĺ a­ka­lie­nÄ—s, toks spren­di­mas rei­ka­

lin­gas, nes ĹĄiÄ… pa­slau­gÄ… tei­ku­si ÄŻmo­nÄ— nuo rug­sÄ—­jo 1-osios nu­trau­kÄ— su­tar­tÄŻ. „Da­bar pir­tis ne­vei­kia. ÄŽ mus krei­pÄ—­si ne­pa­ten­kin­ti svei­kuo­liai, ku­rie jo­je lan­ky­da­vo­si. To­dÄ—l siō­ lo­me pa­ves­ti pir­ties pa­slau­gÄ… teik­ ti Klai­pÄ—­dos skÄ™s­tan­Ä?ių­jĹł gel­bÄ—­ji­mo tar­ny­bai“, – tvir­ti­no I.Ĺ a­ka­lie­nÄ—. Tei­gia­ma, kad per me­tus Smil­ ty­nÄ—s pir­ty­je ap­si­lan­ko 300–350 Ĺžmo­niĹł.

3

„„Funk­ci­jos: Klai­pÄ—­dos skÄ™s­tan­Ä?ių­jĹł gel­bÄ—­ji­mo tar­ny­bai no­ri­ma pa­ti­kÄ—­ti teik­ti ir pir­ties pa­slau­gÄ… Smil­ty­nÄ—­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

2

penktadienis, rugsėjo 20, 2013

miestas

Pro­ku­ra­tū­ra lie­ka be va­do­vo 1

Net­var­ka: į ap­leis­tų ob­jek­tų są­ra­šą įtrauk­ti ir sta­ti­niai Di­džio­jo­je Van­

dens gat­vė­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ap­si­lei­dė­lių są­ra­šas il­ges­nis Mies­to ta­ry­bai šie­met bus siū­lo­ma tvir­tin­ ti il­ges­nį ap­leis­tų sta­ti­nių są­ra­šą. Į jį įtrauk­ ti ir ne­pri­žiū­ri­mi, ne­tvar­ko­mi dau­gia­ bu­čiai bei in­di­vi­dua­lūs na­mai. Anks­čiau tai ne­bu­vo da­ro­ma.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ap­leis­tų sta­ti­nių są­ra­še, ku­ris bus tei­kia­mas tvir­tin­ti mies­to ta­ry­bai, yra 38 ob­jek­tai. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos lei­di­mų ir sta­ti­nių prie­ žiū­ros sky­riaus ve­dė­jo Ge­di­mi­no Po­ciaus, šie­met są­ra­šas šiek tiek il­ges­nis. Ta­čiau ne dėl to, kad pa­ dau­gė­jo ap­si­lei­dė­lių. „Są­ra­šas pail­gė­jo, nes į jį įtrauk­ ti ne tik tie ob­jek­tai, ku­rie tu­ri mo­ kė­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį. Į jį įra­šy­ti ir ap­leis­ti dau­gia­bu­čiai ar in­di­vi­dua­lūs na­mai. Šiaip ne­pri­ žiū­ri­mų sta­ti­nių skai­čius Klai­pė­ do­je iš­lie­ka sta­bi­lus. Vyks­ta tik jų ro­ta­ci­ja“, – pa­sa­ko­jo G.Po­cius. Ve­dė­jo tei­gi­mu, pa­tvir­ti­nus ap­si­ lei­dė­lių są­ra­šą, ati­tin­ka­mi sa­vi­val­ dy­bės pa­da­li­niai žiū­rės, ko­kio mo­ kes­čio: ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, že­mės ar že­mės nuo­mos – mak­si­ma­lų ta­ ri­fą vie­no ar ki­to ob­jek­to sa­vi­nin­ kui ga­li­ma tai­ky­ti.

Že­mės ir že­mės nuo­mos mo­ kes­čių mak­si­ma­lus ta­ri­fas sie­kia 4 pro­c., ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to – 1 pro­c. Pas­ta­ra­sis nuo ki­tų me­tų di­ dės iki 3 pro­c. „Ma­nau, kad tai bus veiks­min­ ga prie­mo­nė. Tai pa­ro­dė praė­ju­ sių me­tų pa­tir­tis, kai ne­ma­žai da­ liai ap­leis­tų ob­jek­tų bu­vo tai­ko­mi ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, ir že­mės ar že­mės nuo­mos mo­kes­čių mak­ si­ma­lūs ta­ri­fai“, – tvir­ti­no G.Po­ cius. Pa­sak ve­dė­jo, bu­vo daug ne­pa­ ten­kin­tų­jų skun­dų, by­lų teis­me. „Ma­to­me, kad ap­leis­tų pa­sta­ tų sa­vi­nin­kai su­rea­ga­vo ir su­kru­ to. Kai šie­met su­da­ri­nė­jo­me są­ra­ šą, ne­ma­žai ob­jek­tų iš tik­rų­jų bu­vo su­si­tvar­kę bent mi­ni­ma­liai“, – pa­ sa­ko­jo G.Po­cius. No­rint, kad ne­nau­do­ja­mas pa­ sta­tas ne­pak­liū­tų į ap­leis­tų ob­jek­tų są­ra­šą, jis tu­ri bū­ti už­kon­ser­vuo­tas ir už­san­da­rin­tas taip, kad nie­kas į jį ne­pak­liū­tų, taip pat, esant po­rei­ kiui, jis tu­ri bū­ti pri­žiū­ri­mas.

Ar apy­gar­dos vy­riau­sio­jo pro­ku­ro­ro kė­dę ža­da iš­ keis­ti į ad­vo­ka­to man­ti­ją, G.Da­nė­ lius tie­siai neat­sa­kė. „Pir­m iau­s iai no­r iu už­d a­ry­ ti vie­nas du­ris, o ta­da at­ver­ti ki­ tas. Kal­ba­ma, kad kils at­ly­gi­ni­mai pro­ku­ra­tū­ro­je, ta­čiau aš sa­vo ap­ si­spren­di­mą sie­ju su svar­bes­niais man as­me­ni­niais sie­kiais“, – sa­kė G.Da­nė­lius. Pa­rei­gū­nas at­me­tė, kad jo spren­ di­mas ga­lė­tų bū­ti sie­ja­mas su vi­suo­ me­nė­je au­gan­čia kri­ti­ka pro­ku­ra­tū­ ros sis­te­mai. „Pro­ku­ra­tū­ros sis­te­mo­je bu­vau 16 me­tų. Čia dir­ba daug ge­rų žmo­nių. Yra po­ky­čių, ir žmo­nės įvai­riai juos ver­ti­na. Aš da­ly­va­vau dar­bo gru­pė­ se, ku­rios kū­rė šiuos po­ky­čius. Tai ne­bu­vo da­ro­ma tam, kad bū­tų blo­ giau, o tam, kad bū­tų leng­viau“, – kal­bė­jo pro­ku­ro­ras. G.Da­nė­lius pri­pa­ži­no, jog pro­ku­ ra­tū­ros sis­te­mą pa­liks ne­skau­dan­ čia šir­di­mi.

„Rei­kia to­bu­lė­ti, rei­kia siek­ ti kaž­ko nau­jo, o po­ky­čiai vi­sa­da yra į nau­dą. Rei­kia pa­ma­ty­ti ki­tas spal­vas gy­ve­ni­me“, – kal­bė­jo vy­ riausiasis prokuroras.

Giedrius Da­nė­lius:

Pir­miau­siai no­riu už­ da­ry­ti vie­nas du­ris, o ta­da at­ver­ti ki­tas.

Pa­lik­da­mas Klai­pė­dos apy­gar­ dos pro­ku­ra­tū­ros va­do­vo vie­tą, G.Da­nė­lius ti­ki­no, kad ko­le­gas pa­lie­ka ne pa­čiu blo­giau­siu mo­ men­tu. „Mū­sų ro­dik­liai yra ga­na aukš­ti. Nors tu­ri­me vie­ną di­des­nių krū­ vių, ta­čiau mū­sų dar­bas yra ver­ ti­na­mas ge­rai. To­dėl ma­nau, kad to­kiu mo­men­tu ir rei­kia pa­lik­ti dar­bo vie­tą“, – sa­kė G.Da­nė­lius.

Po­ky­čiai: G.Da­nė­lius po pen­ke­

rių me­tų, pra­leis­tų uos­ta­mies­ty­ je, nu­spren­dė grįž­ti į sos­ti­nę.

3

penktadienis, rugsėjo 20, 2013

miestas Su­si­vie­ni­jo dėl te­ra­pi­jos

Bai­ke­riai baigs se­zo­ną

Eks­pe­ri­men­tas, kas grei­tes­nis

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus, Jū­ri­nin­ kų li­go­ni­nė ir Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­tas su­da­rė bend­ros veik­los su­ tar­tį, ku­ria bus sie­kia­ma plės­ti ir to­bu­lin­ti vie­ną iš del­fi­nų te­ra­pi­jos me­to­dų – psi­choe­mo­ci­nio ir fi­zi­ nio la­vi­ni­mo pa­slau­gą. Ją bus sie­ kia­ma įtei­sin­ti Svei­ka­tos ap­sau­ gos mi­nis­te­ri­jo­je kaip rea­bi­li­ta­ci­ jos pro­gra­mą.

Klai­pė­dos bai­ke­riai šeš­ta­die­ nį pa­skelbs va­sa­ros se­zo­no pa­ bai­gą. 16.30 val. iš Gi­ru­lių jie pa­ ju­dės į mies­tą – P.Li­dei­kio, Man­ to, Nau­jo­jo So­do, Nau­ją­ja Uos­to, J.Ja­no­nio ir Spor­ti­nin­kų gat­vė­ mis iki Vir­šu­ti­nė­je gat­vė­je įsi­kū­ ru­sio mo­to­cik­li­nin­kų klu­bo „Chi­ me­ras“ būs­ti­nės, kur ir vyks už­ da­ry­mo ren­gi­nys.

Šian­dien nuo 7.30 val. vyks tra­ di­ci­nis eks­pe­ri­men­tas „Kas grei­ tes­nis?“. Iš „Smil­te­lės“ au­to­bu­ sų sto­te­lės star­tuo­sian­tys stu­ den­tai var­žy­sis, ku­ris – au­to­mo­ bi­liu, dvi­ra­čiu, au­to­bu­su ar bėg­te – grei­čiau pa­sieks Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to stu­den­tų mies­te­lį. Var­ žy­bos – Jud­rio­sios sa­vai­tės fi­na­ li­nis ren­gi­nys.

Dėl re­mon­to – au­to­mo­bi­lių spūs­tys Mi­ni­jos ir Pi­lies gat­ vė­mis į dar­bą va­ žiuo­jan­tys klai­pė­ die­čiai dėl ki­lo­ met­rus be­si­drie­ kian­čių spūs­čių ga­ li jaus­tis tik­rais did­ mies­čio gy­ven­to­ jais. Ta­čiau tai ma­ žai guo­džia. Kur kas la­biau ra­mi­na pa­ža­ dai, kad šie ne­sklan­ du­mai yra lai­ki­ni.

Po­s ė­d is. Šian­d ien 13 val. ro­t u­š ė­j e vyks mies­to ta­ry­bos Kont­ro­lės ko­mi­ te­to po­sė­dis. Bus pri­sta­ty­ta Se­no­jo tur­ gaus veik­la. Ati­da­ry­mas. Šian­dien bus ati­da­ry­tas Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­ro In­ for­ma­ci­jos ir me­no te­ra­pi­jos cent­ras. Ta pro­ga 15 val. bus lai­ko­mos šv. Mi­ šios Šv. Pran­ciš­kaus Asy­ž ie­čio kop­ly­ čio­je. 16 val. vyks In­for­ma­ci­jos ir me­ no te­ra­pi­jos cent­ro ati­da­ry­mo bei pa­ šven­ti­ni­mo iš­k il­mės. Pa­ro­da. Šian­d ien 18 val. Klai­p ė­dos vie­š o­s ios bib­l io­te­kos Gi­r u­l ių fi­l ia­le (Šlai­to g. 10A) bus ati­da­ro­ma Ro­mual­ do Oz­g ir­do ir Pau­li­nos Oz­g ir­dai­tės ta­ py­bos dar­bų pa­ro­da. Ji veiks iki spa­ lio 31 die­nos.

Su­siau­rė­jo: dėl ši­lu­mos tra­sų at­nau­ji­ni­mo Pi­lies gat­vė­je li­ko ma­žiau va­žiuo­ja­mų­jų juos­tų. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ne­li­ko vie­nos juos­tos

Pi­lies gat­vė­je šiuo me­tu at­nau­ji­na­ mos ši­lu­mos tra­sos. Va­žiuo­jant nuo pie­ti­nės mies­to da­lies strin­ga eis­ mas pir­mą­ja juos­ta – jo­je su­sta­ty­ ta tech­ni­ka. Vai­ruo­to­jai pik­ti­na­si, kad tai ap­ sun­ki­na eis­mą. Ry­tais apie 8 val. čia su­si­da­ro spūs­tys. „Nu­sid­rie­kia tik­rai ne­trum­pos au­ to­mo­bi­lių ei­lės. Ket­vir­ta­die­nį jos tę­ sė­si nuo Ru­si­jos kon­su­la­to iki Pi­lies gat­vės. Iki Nau­jo­jo So­do gat­vės per spūs­tis ke­lio­nė pail­gė­jo 20 min.“, – pik­ti­no­si vie­na vai­ruo­to­ja. Vai­ruo­to­jų ma­ny­mu, ši­lu­mi­nin­ kai sa­vo dar­bus ga­lė­tų pra­dė­ti šiek tiek vė­liau, kai bai­gia­si pi­kas. Dar­bus ap­sun­ki­na lie­tus

Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ Ši­lu­ mos tie­ki­mo tar­ny­bos va­do­vo pa­ va­duo­to­jas Arū­nas Sma­gu­ris pa­ brė­žė, kad to­kie ne­pa­to­gu­mai

vai­ruo­to­jams yra lai­ki­ni. Jei leis orai, dar­bus Pi­lies gat­vė­je baig­ti pla­nuo­ja­ma po sa­vai­tės. „Vy­rai dir­ba il­ges­nę dar­bo die­ną. Sku­ba baig­ti dar­bus, ta­čiau juos ap­sun­ki­na lie­tus. Jis truk­do vi­

Arū­nas Sma­gu­ris:

Vy­rai dir­ba il­ges­nę dar­bo die­ną. Sku­ba baig­ti dar­bus, ta­čiau juos ap­sun­ki­na lie­tus.

rin­ti vamz­džius. Ti­ki­mės, kad ki­ tą penk­ta­die­nį už­baig­si­me dar­bus. At­sip­ra­šo­me gy­ven­to­jų už ne­pa­to­ gu­mus, ta­čiau vis­kas da­ro­ma jų la­ bui – kad gy­ven­tų šil­tai“, – tvir­ti­ no pa­va­duo­to­jas. Anot A.Sma­gu­rio, dar­bai pra­si­ dė­jo ir Šau­lių gat­vė­je. Ten taip pat už­tver­ta pu­sė gat­vės, nes tink­lų

su­jun­gi­mo vie­ta yra va­žiuo­ja­mo­ sios da­lies vi­du­ry­je. „Kol dir­ba­me gy­ve­na­muo­siuo­se kvar­ta­luo­se, žmo­nės di­de­lio dis­ kom­for­to ne­jau­čia. Se­na­mies­tis yra ankš­tes­nis, su­dė­tin­ga priei­ ti prie tra­sų. Dėl to su­si­da­ro spūs­ tys“, – aiš­ki­no di­rek­to­rius.

„Šia­me ruo­že vi­sa­da su­si­da­ro spūs­tys. Ko­dėl ne­ga­li pa­da­ry­ti nor­ ma­lios pra­va­žiuo­ja­mos gat­vės? Ge­ riau pa­lie­ka­mas 8 met­rų plo­čio ša­ li­gat­vis, nors čia juo vaikš­to ma­žai žmo­nių. Kam to­kio rei­kia? Jei bū­tų tre­čia juos­ta, ma­ši­noms ne­rei­kė­tų grūs­tis“, – dės­tė vai­ruo­to­jas.

Rei­kia pla­tes­nės gat­vės

Už­baigs spa­lio pa­bai­go­je

Au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jus er­zi­na ir spūs­tys, su­si­da­ran­čios Mi­ni­jos gat­ vės ruo­že nuo Nai­ku­pės gat­vės iki Bal­ti­jos pro­spek­to, kur da­bar vyks­ ta re­konst­ruk­ci­jos dar­bai. „Spūs­tys šio­je gat­vės da­ly­je su­si­ da­ry­da­vo vi­sa­da. Ypač prie švie­so­ fo­ro ties Re­gist­rų cent­ru. Vyks­tant re­mon­to dar­bams, spūs­tys pa­si­da­ rė dar di­des­nės. Kiek­vie­ną ry­tą ve­ žu vai­ką į Vy­dū­no mo­kyk­lą. Tai nuo jos iki Re­gist­rų cent­ro – 400 met­ rų va­žiuo­ju apie 10 min.“, – pa­sa­ ko­jo vai­ruo­to­jas. Jam keis­ta ir tai, kad vyks­tant re­ konst­ruk­ci­jai Mi­ni­jos gat­vė­je nė­ra įreng­ta tre­čia juos­ta.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos ir inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Stas­ko­nie­nė pa­brė­ žė, kad ne­pa­to­gu­mai vai­ruo­to­jams grei­tai baig­sis. Mi­ni­jos gat­vės re­konst­ruk­ci­ją pa­gal su­tar­tį nu­ma­to­ma už­baig­ti po mė­ne­sio – spa­lio ga­le. „Vi­siš­kai ne­daug li­ko lauk­ti“, – tvir­ti­no V.Stas­ko­nie­nė. Už­bai­gus dar­bus Mi­ni­jos gat­vė­ je, bus baig­ta jos re­konst­ruk­ci­ja. Bend­ra pro­jek­to ver­tė sie­kė per 31 mln. li­tų. Li­kęs Mi­ni­jos gat­vės ruo­ žas bus su­re­mon­tuo­tas, kai bus re­ konst­ruo­ja­ma šios gat­vės ir Bal­ti­ jos pro­spek­to san­kry­ža.

Gel­bė­to­jams – ir pir­ti­nin­kų pa­rei­gos Siū­lo­ma, kad lan­ky­to­jai 1 už dvi va­lan­das mo­kė­tų 20 li­tų. To­kia kai­na bu­vo ir iki šiol.

Mies­to ta­ry­bos Fi­nan­sų ir eko­no­ mi­kos ko­mi­te­to na­riai do­mė­jo­ si, ar ne­rei­kia pa­tvir­tin­ti di­des­nės kai­nos. Ta­čiau at­kreip­tas dė­me­sys, kad ap­si­lan­ky­mas pir­ty­je Tri­la­pio gat­vė­je kai­nuo­ja 18 li­tų. „Da­bar pa­tvir­ti­na­me to­kią kai­ną. Vė­liau, jei rei­kės, ją pa­kei­si­me“, – ža­dė­jo vi­ce­me­ras Ar­tū­ras Šul­cas. Skai­čiuo­ja­ma, kad iš pir­ties pa­ slau­gos per me­tus bū­tų su­ren­ka­ma apie 84 tūkst. li­tų. Jos iš­lai­ky­mo iš­

Dienos telegrafas

lai­dos siek­tų apie 60 tūkst. li­tų. Li­ ku­sius pi­ni­gus – apie 24 tūkst. li­ tų – siū­lo­ma pa­nau­do­ti pir­ties ir gel­bė­ji­mo sto­ties inf­rast­ruk­tū­ros ge­ri­ni­mui. Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­to na­rė Li­li­ja Pet­rai­tie­nė nie­kaip ne­sup­ra­to, ko­dėl ši pa­slau­ ga pa­ve­da­ma gel­bė­ji­mo tar­ny­bai. „Grei­tai ir mer­gi­nas jiems pa­ ve­si­me ap­tar­nau­ti“, – iro­ni­za­vo L.Pet­rai­tie­nė. Pa­sak I.Ša­ka­lie­nės, įstai­ga ga­ li teik­ti to­kią pa­slau­gą pa­gal sa­vo nuo­sta­tus. Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­ba, be sa­vo tie­sio­

gi­nės veik­los – poil­siau­to­jų sau­ gu­mo už­tik­ri­ni­mo pa­plū­di­miuo­se, vyk­do ir ki­tas funk­ci­jas. Ji pri­žiū­ ri du vie­šuo­sius tua­le­tus, du van­ dens grę­ži­nius, re­mon­tuo­ja ir pri­ žiū­ri gel­bė­ji­mo po­stus. Jiems pa­ves­ta pri­žiū­rė­ti tvar­ką Smil­ty­nės pa­plū­di­my­je bei in­ven­ to­rių: suo­lus, per­si­ren­gi­mo ka­bi­ nas, šiukš­lia­dė­žes. Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas pri­ta­rė, kad gel­bė­to­jai tu­rė­tų teik­ ti pir­ties pa­slau­gą. Ga­lu­ti­nį žo­dį šiuo klau­si­mu tars mies­to ta­ry­ba.

20

– tiek li­t ų už dvi va­lan­das mo­kė­t ų Smiltynės pirties lan­k y­to­jai.

Miš­k i­n in­k ai. Ry­toj Ne­r in­go­j e bus mi­n i­ma Miš­k i­n in­ko die­na. Ji kas­met šven­čia­ma pir­mo­jo ru­dens mė­ne­sio tre­čią­jį šeš­ta­die­n į. Ta pro­ga 18 val. Ni­ dos Ma­ri­jos krikš­čio­nių pa­gal­bos baž­ ny­čio­je bus lai­ko­mos šv. Mi­šios. 19 val. Ni­dos kul­t ū­ros ir tu­r iz­mo in­for­ma­ci­ jos cent­re „Agi­la“ vyks vy­rų cho­ro „Ai­ das“ kon­cer­tas. Bal­tai. Sek­ma­d ie­n į Kark­lė­je, pa­plū­d i­ my­je ties „Žil­v i­čio“ sto­v yk­la­v ie­te, ren­ gia­mas Bal­t ų vie­ny­bės die­nos mi­nė­ji­ mas. Nuo 18 val. vyks Bal­t ų vie­ny­bės ug­n ies są­šau­ka. Jos es­mė – ap­lan­k y­t i bal­tams at­min­ti­nas vie­tas, už­deg­ti ug­ nis ant kal­nų ar ki­to­se su bal­t ų is­to­r i­ ja su­si­ju­sio­se vie­to­se ir su­jung­t i bal­t ų gen­čių pa­li­kuo­nis bei že­mes. Prieš 777 me­tus pa­lei Bal­t i­jos jū­rą gy­ve­nan­čios bal­tų gen­tys su­si­vie­ni­jo ir Sau­lės mū­šy­ je su­mu­šė Ka­la­vi­juo­čių or­di­ną. Sau­lės mū­šio die­na Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos sei­mų yra pa­skelb­ta Bal­tų vie­ny­bės die­na. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 6 klai­ pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Ste­pan Ga­po­ niuk (g. 1928 m.), Al­ber­tas Ma­t u­l iū­ nas (g. 1935 m.), Emi­l is Trum­pai­t is (g. 1937 m.), Ri­man­tas Pie­po­lis (g. 1959 m.), Dei­vi­das Trui­kys (g. 1967 m.), Sau­lius And­ri­jaus­kas (g. 1972 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Al­g ir­das Po­vi­lai­tis, Dei­vi­das Trui­kys, Ana Ber­ž ins­k ie­nė, Sau­lius And­ri­jaus­ kas, Gri­go­rij Go­lo­bo­ro­dov. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Ste­pan Ga­po­niuk. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 7 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 40 iš­kvie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si gal­vos skaus­mais, aukš­t u krau­ jos­pū­d žiu, krau­jo­ta­kos su­tri­k i­mais.

4

penktadienis, rugsėjo 20, 2013

miestas

Vals­ty­bei tar­naus au­tis­tai?

Komentaras

1

Pa­kan­ka, kad jie tei­sin­ gai įveik­tų šiek tiek dau­ giau nei pu­sę tes­to. Tai ir reiš­kia, jog žmo­gus vals­ty­bės tar­ny­bai yra tin­ka­mas“, – tei­gė Vals­ty­bės tar­ ny­bos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Os­val­das Šar­ma­vi­čius. Tvar­ka, kad dirb­ti vals­ty­bės tar­ ny­bo­je pre­ten­duo­jan­tys as­me­nys pir­miau­sia tu­ri iš­spręs­ti bend­rų­ jų ge­bė­ji­mų tes­tą, įsi­ga­lio­jo nuo bir­že­lio. Tik to­kį tes­tą cent­ra­li­zuo­tai iš­ spren­dę žmo­nės ga­li da­ly­vau­ti val­ diš­kų įstai­gų skel­bia­muo­se kon­ kur­suo­se į vals­ty­bės tar­ny­bą. Jei tes­to neiš­lai­kei, jį lei­džia­ma per­ lai­ky­ti po pu­sės me­tų. Jei iš­lai­ kei, toks įver­ti­ni­mas ga­lio­ja dve­ jus me­tus. „Ta­čiau es­mė yra ne tvar­ka, o pa­ts tes­tas. Jis tik­rai skir­tas lie­ taus žmo­nėms. 60 klau­si­mų, o į juos at­sa­ky­ti skir­ta vie­na va­lan­ da. Va­di­na­si, vie­nam klau­si­mui – mi­nu­tė. O klau­si­mai to­kie, kad jų per mi­nu­tę net per­skai­ty­ti ne­su­ge­ bi, jau ne­kal­bu apie tai, kad rei­kia į jį ir at­sa­ky­ti“, – pik­ti­no­si bend­ rų­jų ge­bė­ji­mų tes­tą ban­dęs spręs­ti klai­pė­die­tis (pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­ no­ma – V.S.).

Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės ad­m i­n ist­ra­ci­jos di­rek­to­r iaus pa­va­duo­to­jas

D

At­vi­ru­mas: O.Šar­ma­vi­čius pri­si­pa­ži­no, jog ir pa­ts neat­sa­ko į vi­sus bend­rų­jų ge­bė­ji­mų tes­to klau­si­mus, nes

tai pa­da­ry­ti esą neį­ma­no­ma.

pa­si­nau­dos. Tai­gi, to­kie tes­tai, nors ir nau­jo­vė, tik­rai yra įvei­kia­mi“, – pa­brė­žė O.Šar­ma­vi­čius.

Ga­lės mo­kė­ti kon­sul­tan­tams

Bend­rų­jų ge­bė­ji­mų tes­to struk­tū­ra iš­ties įspū­din­ga: skai­čia­vi­mas pa­ gal len­te­les, ver­ba­li­nės ana­lo­gi­jos, skai­čių, rai­džių se­ka, si­lo­giz­mai, mat­ri­cos, per­ko­da­vi­mas, fi­gū­rų ana­lo­gi­jos, fi­gū­rų se­ka, bend­rų­jų kom­pe­ten­ci­jų už­duo­tys. „Jei vals­ty­bei rei­kia as­me­ny­bių, ku­rie tu­ri di­de­lių bend­ra­vi­mo pro­ ble­mų, ki­taip ta­riant, ge­ni­jų au­tis­ tų, nes tik jie ge­bė­tų to­kias už­duo­ tis iš­spręs­ti, ta­da vis­kas lo­giš­ka. Bet man iki šiol at­ro­dė, kad vals­ ty­bės tar­ny­bo­je tu­ri dirb­ti su žmo­ nė­mis ge­ban­tys bend­rau­ti dar­buo­ to­jai“, – gal­vą krai­pė pa­šne­ko­vas. O.Šar­ma­vi­čius si­tua­ci­jos ne­ dra­ma­ti­za­vo. „Me­to­di­ka pa­pras­ta – at­sa­kei į pu­sę klau­si­mų, vals­ty­ bės tar­ny­bai tin­ki. Be to, prieš ei­ nant spręs­ti to­kius tes­tus ga­li­ma ir pa­si­tre­ni­ruo­ti – spręs­ti in­te­lek­ to koe­fi­cien­to nu­sta­ty­mo tes­tus, nes jie la­bai pa­na­šūs. Nea­be­jo­ju, jog ne­tru­kus pra­dės veik­ti ko­kios nors kon­sul­ta­ci­nės įmo­nės, ku­rios pa­dės pre­ten­den­tams į vals­ty­bės tar­ny­bą pa­si­reng­ti spręs­ti bend­ri­ jų ge­bė­ji­mų tes­tus, nes vers­las yra la­bai im­lus, lanks­tus ir šia si­tua­ci­ja

Tes­tų kai­na – pa­slap­tis

Cent­ra­li­zuo­tą priė­mi­mo į vals­ty­bės tar­ny­bą tvar­ka, ku­ri įsi­ga­lio­jo ša­ly­ je, anot O.Šar­ma­vi­čiaus, pa­reng­ ta re­mian­tis Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ir pri­va­taus vers­lo pa­tir­ti­mi.

To­kius pa­čius tes­ tus tu­ri spręs­ti tiek as­me­nys, ku­rie no­ rė­tų įsi­dar­bin­ti Kul­ tū­ros sky­riu­je, tiek tie, ku­rie pa­gei­dau­tų dirb­ti Sta­ty­bos ir inf­ rast­ruk­tū­ros plėt­ros sky­riu­je.

Bend­rų­jų ge­bė­ji­mų tes­tus, ku­ riuos spren­džia pre­ten­den­tai į vals­ty­bės tar­ny­bą, esą su­da­rė pro­ fe­sio­na­lai eks­per­tai. Šią pa­slau­gą – tes­tų su­da­ry­mo – Vals­ty­bės tar­ ny­bos de­par­ta­men­tas pir­ko už mo­ kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

„Ap­gai­les­tau­ja­me, ta­čiau pa­gal 2012 m. va­sa­rio 1 d. pa­slau­gų vie­ šo­jo pirkimo–pardavimo su­tar­ties, su­da­ry­tos tarp Vals­ty­bės tar­ny­bos de­par­ta­men­to ir UAB Žmo­gaus stu­di­jų cent­ro, 18.1 punk­tą tes­to už­duo­čių skai­čius ir su­tar­ties kai­na lai­ko­ma kon­fi­den­cia­lia in­for­ma­ci­ja ir tre­čio­sioms ša­lims nė­ra pla­ti­na­ ma“, – at­sa­ky­mą į klau­si­mą, kiek kai­na­vo bend­rų­jų ge­bė­ji­mų tes­tai, teat­sa­kė Vals­ty­bės tar­ny­bos de­par­ ta­men­to Tes­ta­vi­mo gru­pės va­do­vas Ad­ria­nas Meč­kovs­kis. Mąs­ty­ti tu­ri vi­si vie­no­dai

„Nie­ko nau­jo neiš­ra­do­me, ta­čiau pri­pa­žįs­tu, kad pro­ble­mų yra. Kuo gi­lyn į miš­ką – tuo dau­giau me­ džių. Ta­čiau tam ir esa­me, kad pro­ ble­mas spręs­tu­me“, – en­tu­zias­ tin­gai kal­bė­jo Vals­ty­bės tar­ny­bos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Per­so­ na­lo sky­riaus ve­dė­jos Jo­li­tos Gri­ gai­tie­nės tei­gi­mu, pa­grin­di­nė pro­ ble­ma ta, jog tes­tai yra vi­siems vie­no­di. „To­kius pa­čius tes­tus tu­ ri spręs­ti tiek as­me­nys, ku­rie no­ rė­tų įsi­dar­bin­ti Kul­tū­ros sky­riu­ je, tiek tie, ku­rie pa­gei­dau­tų dirb­ti Sta­ty­bos ir inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros sky­riu­je. Be to, to­kius pa­čius tes­ tus tu­ri iš­spręs­ti ir tie, ku­rie gau­tų

Bend­rų­jų ge­bė­ji­mų tes­tų kai ku­rie klau­si­mai (pa­vyz­džiai) 1. Pa­tei­kia­ma skai­čių se­ka. Ją rei­kia 3. Pa­tei­kia­mi pen­ki žo­džiai, iš ku­rių At­sa­ky­mas: iš­va­da yra klai­din­ga, nes, pra­tęs­ti pa­si­ren­kant at­sa­ky­mą iš pa­ ke­tu­ris sie­ja tam tik­ras bend­ru­mas. jei vi­si pieš­tu­kai yra kny­gos, dar ne­reiš­ teik­tų va­rian­tų. Rei­kia įvar­dy­ti ne­rei­ka­lin­gą žo­dį. kia, kad vi­sos kny­gos yra pieš­tu­kai. 21 14 15 30 23 24 ? a) 12 b) 17 c) 25 d) 31 e) 48

1. ci­ga­re­tė 2. ci­ga­ras 3. pyp­kė 4. ci­ga­ri­lė 5. Pa­gal al­ter­na­ty­vią skai­č ia­vi­mo 5. van­dens pyp­kė sis­te­mą ba­na­nas = 1, 6 yra apel­si­nas

Tei­sin­gas at­sa­ky­mas: 5. van­dens pyp­ Tei­sin­gas at­sa­k y­mas: e) 48. Tai­syk­lė: kė. Tai vie­nin­te­lė prie­mo­nė, ku­ria ta­ba­ -7+1x2 kas filt­ruo­ja­mas per van­de­nį. 2. Pa­tei­kia­mą rai­džių se­ką rei­kia pra­ tęs­ti pa­si­ren­kant at­sa­ky­mą iš pa­teik­ 4. Nu­ro­dy­ki­te, ar iš­va­da, iš­plau­kian­ ti iš pir­mų dvie­jų tei­gi­nių, yra tei­sin­ tų va­rian­tų. ga ar klai­din­ga. CČD ĖEE ĮĖĘ ? Vi­si pieš­tu­kai yra kny­gos. a) ĖGM b) ĖMG c) GĖM d) MHĖ e) MGĖ Kai ku­rios kny­gos ėda pju­ve­nas. Tei­sin­gas at­sa­ky­mas: e) MGĖ. Tai­syk­lė: Iš­va­da: vi­sos kny­gos yra pieš­tu­kai. xyz, x+5 y+2 z+1

ir 2 ba­na­nai, apel­si­nas pri­lygs­ta pu­ sei man­go. Kam bus ly­gus re­zul­ta­tas dvie­jų man­gų ir apel­si­no, pa­da­ly­tų iš apel­si­no su ba­na­nu? a) man­gas b) ba­na­nas c) apel­si­nas d) 2 ba­na­nai e) 3 ba­na­nai f) apel­si­nas ir ba­ na­nas Tei­sin­gas at­sa­ky­mas: c) apel­si­nas. Ba­ na­nas yra 1, apel­si­nas yra 4, man­gas yra 8. 2 x 8 + 4/(4 + 1)=4

vos ne mi­ni­ma­lią al­gą, ir tie, ku­rių at­ly­gi­ni­mas bū­tų ge­ro­kai di­des­ nis. Ge­rai, kad priė­mi­mo į vals­ty­ bės tar­ny­bą tvar­ka yra ko­re­guo­ja­ ma, ta­čiau ji dar la­bai to­bu­lin­ti­na“, – tei­gė J.Gri­gai­tie­nė. Į Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bę pa­ gal nau­ją tvar­ką kol kas ne­priim­ tas dar nė vie­nas dar­buo­to­jas. Pir­ ma­sis kon­kur­sas vyks pir­ma­die­nį – bus ren­ka­mas spe­cia­lis­tas dirb­ti Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riu­je. Krims­da­vo tei­sės ak­tus

Iki šiol ga­lio­jo tvar­ka, kad pre­ten­ den­tai dirb­ti vals­ty­bės tar­ny­bo­ je pa­teik­da­vo pra­šy­mą da­ly­vau­ti kon­kur­se tai įstai­gai, ku­ri pa­skelb­ da­vo kon­kur­są. Jei žmo­gus ati­tik­da­vo ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus, jis bu­vo kvie­čia­mas į kon­kur­są. Šis vyk­da­vo dviem eta­ pais. Pir­ma­sis – eg­za­mi­nas raš­tu, ku­ria­me rei­kė­da­vo at­sa­ky­ti į 100 tes­to klau­si­mų. Di­džią­ją da­lį jų at­ siųs­da­vo Vals­ty­bės tar­ny­bos de­ par­ta­men­tas, ki­tus pa­si­reng­da­vo pa­ti įstai­ga. No­rint at­sa­ky­ti į klau­ si­mus, rei­kė­jo iš­ma­ny­ti bend­ruo­ sius tei­sės ak­tus ir tuos, ku­rie su­ si­ję su konk­re­čia pa­rei­gy­be, į ku­rią pre­ten­duo­ja­ma. Da­bar žmo­gus pir­miau­sia tu­ri iš­ lai­ky­ti bend­rų­jų ge­bė­ji­mų tes­tą, o tik ta­da, jei ma­no esąs tin­ka­mas, atei­ti į įstai­gos skel­bia­mą kon­kur­są. „Mes ga­lė­si­me duo­ti pra­kti­nes už­duo­tis, ver­tin­ti pre­ten­den­to ge­ bė­ji­mus per el­ge­sį, ži­nias. Žo­džiu, ga­lė­si­me pa­tik­rin­ti vis­ką, ką no­ri­ me. Tai tei­gia­ma re­for­mos pu­sė, nes kon­kur­sai bus to­kie, ku­riuo­se pre­ ten­den­tai ga­lės la­biau at­si­skleis­ ti, pa­ro­dy­ti sa­vo ge­bė­ji­mus. Užim­ti pa­rei­gas, į ku­rias pre­ten­duo­ja, ga­lės tie, ku­rie, jau atė­ję pas mus į kon­ kur­są, su­rinks ne ma­žiau nei 6 ba­ lus“, – aiš­ki­no J.Gri­gai­tie­nė. Sau­go nuo „švo­ge­rių“

Skai­čiuo­ja­ma, jog iki šiol vi­du­ti­ niš­kai į vie­ną vie­tą vals­ty­bės tar­ ny­bo­je pre­ten­duo­da­vo pen­ki as­me­ nys. „Jei da­bar bend­rų­jų ge­bė­ji­mų tes­to neiš­lai­kys du žmo­nės, į vie­ ną vie­tą pre­ten­duos trys as­me­nys, ta­čiau tik­rai ga­lin­tys dirb­ti vals­ty­

až­nai ten­ka bū­t i dar­buo­ to­jų priė­mi­mo į vals­ty­bės tar­ny­bą sa­vi­val­dy­bė­je ko­ mi­si­jos pir­m i­n in­k u, to­dėl esu pri­si­žiū­rė­jęs įvai­rių vaiz­dų. Ypač per kri­zę į vals­ty­bės tar­ny­bą ver­žė­ si bet kas. Net pa­čiam bū­da­vo keis­ ta, kaip ga­li į kon­kur­są atei­ti žmo­gus, ku­ris net ne­nu­tuo­kia, ko­kias pa­rei­gas pre­ten­duo­ja užim­ti. Jau ne­kal­bu apie tai, kad to­k ie pre­ten­den­tai ne­ski­r ia, kas yra mies­to ta­ry­ba, o kas sa­vi­val­ dy­bės ad­m i­n ist­ra­ci­ja. Vals­ty­bės tar­ ny­bo­je la­biau­siai rei­k ia mo­t y­v uo­t ų, kom­pe­ten­t in­g ų žmo­nių. Ta­čiau mes ne­ga­li­me jų pri­si­vi­lio­ti di­de­liais at­ly­ gi­ni­mais, to­dėl bet ko­kios kliū­tys ke­ ly­je į vals­ty­bės tar­ny­bą ga­li at­bai­dy­ti tuos iš­ma­nius pa­trio­tus, ku­rie pa­si­ren­ gę dirb­ti ir už ne­di­de­lę al­gą. Bend­rų­jų ge­bė­ji­mų tes­tas gal ir yra ge­rai, ta­čiau ma­nau, kad jis tik­rai ga­li tap­ti prie­žas­ ti­m i kai ku­r iems žmo­nėms ne­pre­ ten­duo­t i dirb­t i vals­t y­bės tar­ny­bo­je. Jau esu gir­dė­jęs kal­ban­čių, kad tes­ tas sun­k us, to­dėl net ne­ver­ta jo lai­ ky­ti. Taip mes pra­ran­da­me po­ten­cia­ lius ge­rus dar­buo­to­jus. Tas bend­rų­jų ge­bė­ji­mų tes­tas yra la­biau skir­tas pa­ tik­rin­ti žmo­gaus lo­gi­nį mąs­ty­mą. Bet kaip jį iš­siug­dy­ti, kai pre­ten­den­tui 40 ar 50 me­tų. Mums sa­vi­val­dy­bė­je rei­ kia žmo­nių, ku­rie iš­ma­no tei­sės ak­tus, mo­ka jais va­do­vau­tis, priim­ti spren­di­ mus, at­sa­ky­ti į raš­tus. Bend­rų­jų ge­bė­ ji­mų tes­tą iš­spren­dęs žmo­gus ga­li net ne­ži­no­ti, kad Lie­tu­vo­je ga­lio­ja Kons­ti­ tu­ci­ja. Man šiek tiek ap­mau­du, jog Vals­ ty­bės tar­ny­bos de­par­ta­men­tas cent­ra­ li­za­vo priė­mi­mą į vals­ty­bės tar­ny­bą. Taip tar­si pa­ro­do­ma, jog ne­pa­si­ti­ki­ma sa­vi­val­dy­bė­mis, ki­to­mis val­diš­ko­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, esą čia įdar­bi­na­mi pa­ žįs­ta­mi, eg­zis­tuo­ja pro­tek­ci­jos. Ir vėl iš sa­vi­val­dos ati­ma­mos tam tik­ros jos ga­ lios. Mes pa­tys tu­ri­me iš­si­rink­ti žmo­ nes, ku­riuos įdar­bin­si­me, pa­tys tu­ri­me įver­tin­ti jų ga­bu­mus, nes jie juk dirbs Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės ad­m i­n ist­ra­ ci­jo­je, o ne Vals­ty­bės tar­ny­bos de­par­ ta­men­te.

bės tar­ny­bo­je. Aiš­ku, pro­ble­ma ta, kad yra to­kių vie­tų, pa­rei­gy­bių, kur pre­ten­den­tų tik vie­nas ki­tas. Jei jie neiš­lai­kys bend­rų­jų ge­bė­ji­mų tes­ to, pre­ten­den­tų ne­be­liks nė vie­no. Tai ne­ge­rai, nes ga­li su­trik­ti įstai­ gos dar­bas. Ta­čiau, kaip jau mi­nė­ jau, mes ir esa­me tam, kad pro­ ble­mas spręs­tu­me, ku­rių, ma­nau, kils dar ne vie­na“, – drą­siai į atei­tį žvel­gė O.Šar­ma­vi­čius. Pak­laus­tas, ko­dėl ap­skri­tai rei­ kė­jo to­kios re­for­mos prii­mant dirb­ti į vals­ty­bės tar­ny­bą, pa­šne­ ko­vas pa­ti­ki­no, jog nau­jo­vių tiks­las – pa­skaid­rin­ti sis­te­mą, kad ji bū­tų ob­jek­ty­ves­nė, ati­tik­tų vi­suo­me­nės lū­kes­čius. „Vie­šo­jo­je erd­vė­je gir­dė­ ti daug ne­pa­si­ten­ki­ni­mo, kad vals­ ty­bės tar­ny­bo­je įdar­bi­na­mi „švo­ ge­riai“, val­dan­čių­jų par­ti­jų na­riai. Priė­mi­mo į vals­ty­bės tar­ny­bą cent­ ra­li­za­vi­mas ir yra vie­nas bū­dų siek­ ti, kad tvar­ka bū­tų skaid­res­nė. Ta­ čiau aiš­ku, tai – ne pa­na­cė­ja, nes spren­di­mai, ką priim­ti dirb­ti, vis tiek gims­ta konk­re­čio­je įstai­go­je“, – tei­gė O.Šar­ma­vi­čius.

5

penktadienis, rugsėjo 20, 2013

miestas

„In­ter De­co 2013“ – pa­ro­da su mi­si­ja Ant­rą kar­tą Klai­pė­ dos are­no­je ati­da­ry­ ta tris die­nas truk­ sian­ti in­ter­je­ro ir di­ zai­no idė­jų pa­ro­da „In­ter De­co 2013“. Šių me­tų ren­gi­ny­je mė­gi­na­ma at­kreip­ ti vi­suo­me­nės, val­ džios ins­ti­tu­ci­jų ir gy­ven­to­jų dė­me­sį į silp­na­re­gius ir ak­luo­sius.

Ati­da­rė: Klai­pė­dos are­no­je tris die­nas veiks in­ter­je­ro ir di­zai­no idė­jų pa­ro­da „In­ter De­co 2013“.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Be­veik 100 da­ly­vių – in­ter­je­ro di­ zai­ne­riai, ar­chi­tek­tai, maž­me­ni­ nin­kai, in­ves­tuo­to­jai bei im­por­tuo­ to­jai – užė­mė dau­giau nei tūks­tan­tį kvad­ra­ti­nių met­rų plo­tą. „La­bai džiau­giuo­si, kad ši pa­ ro­da įgau­na pa­grei­tį ir kad neap­ len­kia mies­to, ku­ria­me nau­joms

idė­joms vi­sa­da už­de­ga­ma ža­lia švie­sa. Ši pa­ro­da pui­ki plat­for­ma jau­niems kū­rė­jams, di­zai­ne­riams. Tad lin­kiu, kad ji tap­tų jų sėk­min­ gos kar­je­ros pra­džia“, – ren­gi­nio ati­da­ry­me pa­brė­žė Klai­pė­dos me­ ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Pa­ro­do­je prie ke­lių sten­dų įsi­ kū­rė di­zai­ne­riai, ar­chi­tek­tai, ku­ rie lan­ky­to­jus kon­sul­tuos, kaip būs­tą pro­jek­tuo­ti, kaip pa­rink­ti

in­ter­je­ro spal­vas ar daik­tams su­ ras­ti jų vie­tą. „Pa­ro­do­je su­si­rin­kę jau­nie­ji di­ zai­ne­riai čia da­ly­vau­ja ne­mo­ka­ mai. Mes no­ri­me su­teik­ti jiems ga­ li­my­bę at­si­skleis­ti, nes ne vi­siems jau­niems žmo­nėms be pa­lai­ky­mo tai pa­vyks­ta“, – tei­gė vie­na pa­ro­ dos or­ga­ni­za­to­rių bend­ro­vės „Ex­ po Va­ka­rai“ rek­la­mos pro­jek­tų va­ dy­bi­nin­kė Sand­ra Sau­ka­lai­tė.

Pa­ro­dos or­ga­ni­za­to­riai šiais me­ tais sie­kia ne tik iš­kel­ti in­ter­je­ro ir di­zai­no pri­tai­ky­mo silp­na­re­giams ir ak­lie­siems pro­ble­mą, bet ir dis­ ku­si­jos me­tu ap­svars­ty­ti ge­riau­ sius uni­ver­sa­laus di­zai­no spren­ di­mus. Re­g ė­j i­m o ne­ga­l ią tu­r in­tys žmo­nės vis drą­siau in­teg­ruo­ja­ si į vi­suo­me­nę. Tam la­bai di­de­lės reikš­mės tu­ri tin­ka­mai su­tvar­ky­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ta, jų po­rei­kiams pri­tai­ky­ta fi­zi­ nė ap­lin­ka. „Mes sie­kia­me, kad kiek­vie­nais me­tais šio­je pa­ro­do­je bū­tų dau­ giau di­zai­no nau­jo­vių. Sten­gia­ mės įves­ti pa­pil­do­mus seg­men­tus. Šie­met tai – neį­ga­lie­ji. Sie­kia­me po­pu­lia­rin­ti uni­ver­sa­lius bal­dus, ku­rie pri­tai­ky­ti tiek svei­kie­siems, tiek neį­ga­liems žmo­nėms“, – tei­ gė S.Sau­ka­lai­tė.

6

penktadienis, rugsėjo 20, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Eutanazija atšaukiama?

Violeta Juodelienė

K

išenvagiai tik savo karjeros pradžioje vagia norėdami numalšinti alkį. Ilgainiui griebti tai, kas padėta „ne vietoje“, tampa įpročiu. Vogti imama ir stokojant dėmesio ar, atvirkščiai, dėl jo pertekliaus. Štai Ž.G. gvelbia bendraklasių trintukus. Inteligentas su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu B.R. – bendradarbių ir draugų žiebtuvėlius. Aktorė Uma Thurman – pieštukus. Jos kolegė Winona Ryder – viską, kas pakliūva po ranka. Holivudo žvaigždės vagiliauja, nors vagiamų objektų galėtų nusipirkti ir legaliai – ištisais vilkikais.

Mirksint veik šešiems milijonams akių ranka tiesiama į sunkiai suneštą tautos aruodą, valstybės biudžetu vadinamą. Šiuo blogu įpročiu, tik kiek modifikuotu, pritaikytu Lietuvos masteliams, į Holivudo žvaigždes panašūs ir mūsų politikai. Vogti, kas dar nepavogta, net ir tada, kai dedama ne į savo kišenę, – svarbiausia, griebti. Tik ne iš artimiausios parduotuvės ar kolegų – iš valstybės. Nebevaldomas įprotis – regis, tai vienintelė priežastis, kuria galima bandyti paaiškinti mūsų politinio ekrano žvaigždžių absurdiškus veiksmus, kai vidury baltos dienos, mirksint veik šešiems milijonams akių, ranka tiesiama į sunkiai suneštą tautos aruodą, valstybės biudžetu vadinamą. Vakar šio aruodo link ranką kyštelėjo socialdemokratai, lyg tarp kitko pasiūlę pratęsti jau eutanazijai pasmerktos Seimo leidyklos „Valstybės žinios“ gyvastį. Visi argumentai, kodėl šiam leidiniui turėtų skambėti Requiem, buvo išsakyti ne vieną kartą. Nuo galimybės valstybei sutaupyti bent 1 mln. litų kasmet iki kalbų apie modernioms technologijoms priklausančią jau net ne ateitį, bet dabartį. Diskusijos perniek. Ranka ir toliau siekia valstybės biudžeto. Gviešiasi, nepaisydama Seimo išvargto sprendimo išjungti popierinių „Valstybės žinių“ gyvastį palaikančius aparatus, nebijodama išsiduoti, kad ima ne iš svetimų mums, piliečiams, bet iš mūsų, piliečių, savo partijos bičiuliams. Psichoterapeutai tikina: kleptomanija išgydoma. Ir ne tik cheminiais preparatais – net nuosekliu bendravimu. Gal dėmesys galėtų pagelbėti ir mūsų politikams? Pvz., bendravimas su Lenkijos lietuviais, kurių mokykloms tas 1 mln. litų labai praverstų.

Lie­tu­viai – ne ra­guo­tie­ji

I

s­to­ri­ja ir me­nas – ar įma­no­ma tai su­de­rin­ti? Toks klau­si­mas man kas­kart ky­la, kai pa­si­žiū­ riu į Lie­tu­vos tūks­tant­me­čiui skir­tą pa­mink­lą, pa­sta­ty­tą Me­ri­ dia­no skve­re. Vis­kas lyg ir ge­rai, pa­mink­las įspū­din­go dy­džio, puo­šia erd­vę. Ta­čiau ar at­krei­pė­te dė­me­sį, kad vaiz­duo­ja­mas kar­žy­gys, ku­ris sė­di ant žir­go, yra su vi­kin­giš­kais ra­gais ant šal­mo. Man iki šiol nie­kas taip ir ne­su­ge­bė­jo paaiš­kin­ti, ką tu­ri bend­ro Lie­tu­va, jos tūks­tant­me­tis ir vi­kin­gai. Nie­kas to ne­ga­li paaiš­ kin­ti to­dėl, kad jo­kio ry­šio ir nė­ra. Lie­tu­vių ka­riai nie­ka­da ant šal­mų ne­tu­rė­jo ra­gų, nes tai ne­prak­tiš­ ka. Is­to­ri­kų tei­gi­mu, re­mian­tis vi­ sa iko­nog­ra­fi­ne, ra­šy­ti­ne me­džia­ga, net vi­kin­gai ant sa­vo šal­mų ne­tu­ rė­jo ra­gų. Tai – ne­prak­tiš­ka! Ra­ gai ant vi­kin­gų šal­mų at­si­ra­do tik to­dėl, kad XIX am­žiu­je bu­vo to­kia epo­cha, kai vis­ką siek­ta ro­man­ti­ zuo­ti. Ta­da ir vi­kin­gus im­ta vaiz­ duo­ti su ra­guo­tais šal­mais, nes taip bu­vo ku­ria­mas jų įvaiz­dis, kad jie ne­nu­ga­li­mi, ga­lin­tys vi­sus įveik­ti. Ir vėl tas pa­ts klau­si­mas – ko­ dėl ra­gai yra ant lie­tu­vio ka­rio šal­ mo. Ir ne bet ko­kio ka­rio, o ku­ris yra pa­grin­di­nis ak­cen­tas pa­mink­ lo, skir­to pa­mi­nė­ti Lie­tu­vos tūks­ tant­me­tį. Pa­mink­lo au­to­rius skulp­to­rius Re­mi­gi­jus Mid­vi­kis vie­šai aiš­ki­ no, kad tai – me­nas. Esą taip pa­ vaiz­duo­tas ka­rys yra di­din­gas, ne­ nu­ga­li­mas. Bet ko­dėl gė­di­ja­mės sa­vęs, ne­ vaiz­duo­ja­me sa­vo ka­rių, ku­rie taip pat tu­rė­jo gra­žius šar­vus, bu­vo ga­ lin­gi, pa­si­ti­kin­tys sa­vi­mi, ger­bian­ tys sa­vo gim­tą­ją že­mę. Šis pa­mink­las tik dar kar­tą įro­ do, jog mes gė­di­ja­mės sa­vęs, sa­vo is­to­ri­jos. Man gė­da, kad pa­mink­lo au­to­riui bu­vo gė­da pa­vaiz­duo­ti lie­ tu­vių ka­rį. O da­bar dar ga­li­ma pa­svars­ty­ ti, ko­kią šis pa­mink­las ga­li tu­rė­ti reikš­mę atei­ties kar­toms. Sup­ran­ ta­ma, jog skulp­tū­ros, ypač is­to­ri­ nės, ku­ria is­to­ri­ją. Prie jų sa­vo vai­ kams aiš­ki­na­me, pa­sa­ko­ja­me apie Lie­tu­vai reikš­min­gus įvy­kius.

N

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

telefonas@kl.lt

La­bai su­jau­di­no ra­ši­nys „Klai­pė­ do­je“ „Vis­kas tik iš mei­lės ki­nui“ („Klai­pė­da“, rug­sė­jo 16 d.). Sma­gu, jog ke­li jau­nuo­liai sten­gia­si ne­pa­ mirš­ti ki­no ir tai vir­to jų vers­lu. Aš anks­čiau taip pat la­bai mė­gau ki­ną. Iki šiol pri­si­me­nu vai­kys­tė­je ma­ty­ tą ki­no juos­tą „Val­ka­ta“, fil­mo mu­ zi­ka iki šiol skam­ba ma­no au­sy­se. Ne­ži­nau, kiek da­bar su­mo­kė­čiau, bet tik­rai ne­ma­žai, kad tik tą fil­mą vėl pa­ma­ty­čiau. De­ja, nie­kas jo ne­ ro­do – nei te­le­vi­zi­ja, nei ki­no teat­ rai. Ne­ro­do ne tik „Val­ka­tos“, bet ir ki­tų pui­kių se­nų fil­mų, pa­vyz­džiui, „Mu­zi­kos gar­sų“. Da­bar pa­si­žiū­ri fil­mų anon­sus ir verk­ti no­ri­si: vien smur­tas, kumš­čiai, spy­riai, re­vol­ve­ riai. Aš ne­su žmog­žu­dė ir man ne­ priim­ti­ni smur­to fil­mai, no­rė­čiau, kad ro­dy­tų gy­ve­ni­miš­kas is­to­ri­jas. Lin­kė­čiau tiek te­le­vi­zi­joms, tiek ki­ no teat­rams at­si­gręž­ti ir pa­si­žiū­rė­ti, ko­kius fil­mus ro­dy­da­vo prieš ke­lio­li­ ka me­tų. Bu­vo gra­žu. Gra­žu ga­li bū­ti ir da­bar, tik rei­kia šiek tiek pa­keis­ti pa­siū­lą. Žmo­nės tik­rai įpras žiū­rė­ti pa­mo­kan­čius, o ne smur­to per­sunk­ tus fil­mus. Ir tuo džiaug­sis. Je­ro­ni­ma Nea­ti­ti­ki­mas: Lie­tu­vos tūks­tant­me­čiui įam­žin­ti skir­to pa­mink­lo ka­rys –

su ra­gais, nors mū­sų ka­riai to­kių šal­mų nie­ka­da ne­tu­rė­jo ir ne­ne­šio­jo.

Skai­ty­to­jo nuo­tr.

O ką pa­sa­ky­ti vai­ kui, kai jis ma­to, kad skulp­tū­ro­je, skir­to­ je Lie­tu­vos tūks­tant­ me­čiui, pa­vaiz­duo­ tas vi­kin­gų ka­rys? O ką pa­sa­ky­ti vai­kui, kai jis ma­ to, kad skulp­tū­ro­je, skir­to­je Lie­ tu­vos tūks­tant­me­čiui, pa­vaiz­duo­ tas vi­kin­gų ka­rys? Bai­su, kad vai­kai ims lie­tu­vių ka­rius pieš­ti su ra­guo­ tais šal­mais. Pa­mink­las vie­šo­je erd­vė­je šiaip sau neat­si­ra­do. Jam tu­rė­jo pri­tar­ ti įvai­rios ko­mi­si­jos, dar­bo gru­pės. La­bai no­rė­tų­si, kad at­sa­kin­gi spe­

cia­lis­tai at­sa­kin­giau ver­tin­tų, ko­ kie pa­mink­lai, skir­ti įam­žin­ti Lie­ tu­vai reikš­min­gus įvy­kius, at­si­ras vie­šo­se vie­to­se. Me­nas yra me­nas, bet is­to­ri­ja yra is­to­ri­ja. Įsi­vaiz­duo­ki­me, jei da­bar Mar­ty­nui Maž­vy­dui už­dė­si­me ci­ lind­rą. Nes taip gra­žiau, nors ir vi­ siš­kai pra­si­len­kia su is­to­ri­ne tie­sa. Skulp­tū­ros tu­ri iš­lie­ka­mą­ją ver­ tę, to­dėl jos tu­ri bū­ti sta­to­mos taip pat at­sa­kin­gai, kaip ir jo­se vaiz­ duo­ja­mi is­to­ri­niai fak­tai. Pa­da­ry­ ti klai­dą, ar­gu­men­tuo­jant, kad tai – me­nas, la­bai leng­va, bet ją sun­ ku iš­tai­sy­ti. Įdo­mu, ką gi­dai aiš­ki­na skan­di­ na­vų tu­ris­tams, kai jie pa­klau­sia, ko­dėl Klai­pė­do­je pa­sta­ty­tas pa­ mink­las vi­kin­gams? Is­to­ri­ja be­si­do­min­tis skai­ty­to­jas

su­teik­ti pa­slau­gas, už ku­rias var­to­ to­jai iš anks­to su­mo­kė­jo, ar­gu­men­ tuo­da­mi tuo, kad ku­po­nų pla­tin­ to­jas neat­sis­kai­tė su par­da­vė­ju ar pa­slau­gų tei­kė­ju. Skun­džia­ma­si ir dėl pre­kių ar pa­slau­gų ne­tin­ka­mos ko­ky­bės. Daž­nai įsi­gy­tos pre­kės ar pa­slau­gos nea­ti­tin­ka ap­ra­šy­me nu­ ro­dy­tos in­for­ma­ci­jos. Anks­čiau šiuo­se po­rta­luo­se pirk­ da­vau įva­rius daik­tus, da­bar ren­ kuo­si tik nuo­lai­das mais­tui, nors ir su jo­mis pa­si­tai­ko įvai­rių ku­rio­

zų. Pir­kau nuo­lai­dą su­šio ka­vi­nė­ je. Ta­čiau, kai at­vy­kau su ak­ci­jos ku­po­nu, man paaiš­ki­no, kad rei­ ka­lin­ga išanks­ti­nė re­zer­va­ci­ja, nes mais­tas ne­ga­li bū­ti da­ro­mos iš tų pa­čių pro­duk­tų, kaip įpras­tam už­ sa­ky­mui. Po to­kio bar­me­nės pa­ reiš­ki­mo dau­giau ten ne­si­lan­kau. Ven­giu ir ap­si­pir­ki­mų in­ter­ne­ti­ nė­se nuo­lai­dų par­duo­tu­vė­se. Ten vis tiek ap­gau­na. Ir jau­čiuo­si kaip pe­lė, pa­te­ku­si į spąs­tus. Ais­tė

Li­go­ni­nė­je – pui­kus ap­tar­na­vi­mas

Ma­no jau toks am­žius, kai ne­ma­žai lai­ko ten­ka pra­leis­ti li­go­ni­nė­se, ne vie­no­je jų esu gu­lė­ju­si. Pas­te­bė­da­ vau, jog li­go­ni­nė­se gy­dy­to­jų, slau­ gy­to­jų dar­bo krū­vis la­bai di­de­lis, to­dėl jie ne­spė­ja „ap­šo­ki­nė­ti“ vi­sų pa­cien­tų taip, kaip, at­ro­dy­tų, rei­kė­ tų. Pas­ta­rą­jį kar­tą gu­lė­jau Res­pub­ li­ki­nė­je Klai­pė­dos li­go­ni­nė­je. Čia su­si­da­riau įspū­dį, kad li­go­ni­nių fi­ nan­sa­vi­mas ne­tu­ri įta­kos ap­tar­na­ vi­mo ko­ky­bei. Per­so­na­las dir­bo taip tvar­kin­gai – mi­nu­čių tiks­lu­mu. Di­ džiau­sia pa­gar­ba šiai li­go­ni­nei ir jos per­so­na­lui. Al­do­na

Au­to­bu­se – ki­no sean­sas

Ma­ne nu­ste­bi­no jau­nų žmo­nių ne­ sup­ra­tin­gu­mas ir ki­tų ne­ger­bi­mas. Prieš ke­lias die­nas va­žia­vau au­to­ bu­su iš Šiau­lių į Klai­pė­dą. Au­to­bu­ sas bu­vo be­veik pil­nas, ta­čiau, ne­ pai­sant to, vie­nas vai­ki­nas, kad jam ne­prailg­tų ke­lio­nė, įsi­jun­gė ne­šio­ ja­mą­jį kom­piu­te­rį ir pra­dė­jo žiū­rė­ti fil­mą. Vis­kas bū­tų ge­rai, ta­čiau fil­ mą jis žiū­rė­jo vi­su gar­su, kaž­ko­dėl neuž­si­dė­jo au­si­nių. Gal jis jų tie­siog ne­pa­siė­mė, bet to­kiu at­ve­ju rei­kė­jo ap­siei­ti ir be fil­mo per­žiū­ros. Fil­mas, bent jau kiek gir­dė­jau, bu­vo ga­nė­ti­ nai kvai­las, su ne­juo­kin­gais juo­ke­ liais. No­rė­jo­si vy­ru­kui pa­sa­ky­ti pa­ sta­bą, kad au­to­bu­se jis va­žiuo­ja ne vie­nas, yra dar ke­lias­de­šimt žmo­ nių. Ta­čiau kaž­kaip bai­su pa­si­da­rė, kad ga­liu su­lauk­ti ne tik keiks­ma­žo­ džių vir­ti­nės. Taip ir te­ko ken­tė­ti vi­ są ke­lio­nę iš Šiau­lių į Klai­pė­dą, o ta ke­lio­nė tru­ko apie tris va­lan­das. Ro­ber­ta Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

397 728

Se­nų fil­mų il­ge­sys

Ak­ci­nis mais­tas – iš ki­tų pro­duk­tų? e­mo­ka­mai bū­na tik sū­ris pe­lė­kau­tuo­se. Taip ga­li­ ma sa­ky­ti ir apie ne­va pi­ gius ap­si­pir­ki­mus in­ter­ne­ te. Ne­rei­kia la­bai var­gin­tis, kad apie šias par­da­vi­mų sve­tai­nes iš­girs­tum prie­šiš­ką nuo­mo­nę. Žmo­nės nuo­ gąs­tau­ja dėl pre­kių vė­la­vi­mo, jų ko­ ky­bės ar ta­ria­mų nuo­lai­dų bei ra­gi­na ne­pa­si­ti­kė­ti šiais par­da­vė­jais. Daž­niau­siai var­to­to­jai skun­džia­ si, kad par­da­vė­jai ar pa­slau­gų tei­ kė­jai at­si­sa­ko pri­sta­ty­ti pre­kes,

karštas telefonas

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, rugsėjo 20, 2013

užribis Pa­vo­gė ­ ka­be­lį

Ta­ra­na­vo ­ po­li­ci­nin­kus

Sau­gi ­ kai­my­nys­tė

Uos­ta­mies­čio po­li­ci­jai teks aiš­ kin­tis ry­šių ka­be­lio va­gys­tę. Klai­ pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­ rek­ci­ja nu­ro­dė pa­ty­ru­si nuo­sto­ lių dėl va­gys­tės. Pas­te­bė­ta, kad il­ga­pirš­čiai P.Li­dei­kio gat­vė­je su­ ge­bė­jo pa­vog­ti ry­šio ka­be­lį, ku­rio ver­tė sie­kia 10 tūkst. li­tų. Va­gys at­si­da­rė ko­mu­ni­ka­ci­nių sis­te­mų šu­li­nį ir nu­kir­po da­lį ry­šio ka­be­lio.

Klai­pė­do­je, prie Tai­kos pro­spek­ to 64-ojo na­mo, tre­čia­die­nio va­ ka­rą įvy­ko ava­ri­ja, ku­rią su­kė­ lė grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­ bos au­to­mo­bi­lis. „VW Trans­por­ ter“ kliu­dė po­li­ci­jos pa­tru­lių au­ to­mo­bi­lį „Sko­da“. Ava­ri­jos me­ tu žmo­nės ne­nu­ken­tė­jo. Grei­to­ sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­lio vai­ ruo­to­jas bu­vo blai­vus.

Send­va­rio se­niū­ni­jo­je prie pen­ kių anks­čiau įkur­tų sau­gios kai­ my­nys­tės gru­pių pri­si­jun­gė dar dvi – gy­ve­na­mų­jų na­mų sa­vi­nin­ kų bend­ri­ja „Smel­tai­tės na­mai“ Tru­še­liuo­se ir Sud­man­tuo­se. Ar­ti­miau­siu me­tu sau­gios kai­ my­nys­tės gru­pės pla­nuo­ja­mos įkur­ti Ja­kų, Bud­ri­kų, Pur­ma­lių bei Kal­nu­vė­nų gy­ven­vie­tė­se.

Gatvėse vi­rė gin­čai As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai su­si­dū­rė su keis­ta si­tua­ci­ja – du žmo­nes au­to­mo­bi­liu kliu­dęs se­ no­lis už­si­spy­rė ir nei­gia iš vi­so bu­ vus to­kiam įvy­kiui.

Smū­gis: ava­ri­jo­je du drau­gus pra­žu­dęs klai­pė­die­tis bus tei­sia­mas už pa­vo­jin­gų nar­ko­ti­kų pla­ti­ni­mą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Po krau­pios ava­ri­jos – nau­ji kal­ti­ni­mai Ge­gu­žę uos­ta­mies­tį su­krė­tu­sios tra­ge­di­ jos, kai ava­ri­jo­je žu­vo du jau­ni vy­rai, kal­ ti­nin­kas Vi­lius Cem­no­lons­kis ne­tru­kus stos prieš teis­mą už di­de­lio kie­kio itin pa­vo­jin­gų nar­ko­ti­kų pla­ti­ni­mą. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Pra­žu­dė du drau­gus

22-ejų nie­kur ne­dir­ban­čio vai­ ki­no pa­var­dė pla­čiai nu­skam­bė­ jo, kai ge­gu­žės 2-osios nak­tį Pi­lies gat­vė­je ša­lia Dra­mos teat­ro į me­dį tren­kė­si jo vai­ruo­ja­mas au­to­mo­bi­ lis „BMW 528“. Per ava­ri­ją iš kar­to žu­vo du ma­ ši­no­je va­žia­vę ke­lei­viai – Man­tas Kve­da­raus­kas ir Ei­vy­das Po­cius. Abu jau­nuo­liai bu­vo 22-ejų. V.Cem­no­lons­kis tą kar­tą ne­ su­val­dė au­to­mo­bi­lio ir, iš­lė­kęs į prieš­prie­ši­nio eis­mo juos­tą, už­va­ žia­vo ant ša­li­gat­vio, tuo­met tren­ kė­si į me­dį ir į pa­sta­to sie­ną. Klai­pė­die­tis per ava­ri­ją rim­tes­ nių su­ža­lo­ji­mų ne­pa­ty­rė. Vė­liau vai­ki­no or­ga­niz­me eks­per­tai nu­ sta­tė ma­ri­hua­nos pėd­sa­kų. Nors vai­ruo­to­jas bu­vo pri­si­ pa­ži­nęs, kad die­ną su bi­čiu­liais var­to­jo leng­vus al­ko­ho­li­nius gė­ ri­mus, bet al­ko­ho­lio ga­rų jo krau­ jy­je ne­ras­ta.

„Stum­dė kris­ta­lą“

Au­kų pa­rei­ka­la­vu­si ava­ri­ja – ne vie­nin­te­lis V.Cem­no­lons­kio ne­ ma­lo­nu­mas. Klai­pė­dos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ ta­mu­mo ty­ri­mo biu­ro pa­rei­gū­nai šį vai­ki­ną su­lai­kė iš­siaiš­ki­nę, kad jis uos­ta­mies­ty­je di­de­liais kie­kiais pla­ti­no žmo­gaus svei­ka­tai ir gy­vy­ bei itin pa­vo­jin­gą me­džia­gą. At­li­kę ty­ri­mą pa­rei­gū­nai nu­sta­ tė, kad uos­ta­mies­ty­je tarp jau­ni­mo ėmė plis­ti nau­ja me­džia­ga, nar­ko­ ti­kus var­to­jan­čių as­me­nų va­di­na­ ma kris­ta­lu. Šie kvai­ša­lai, var­to­ja­ mi kaip psi­chot­ro­pi­nės me­džia­gos me­tam­fe­ta­mi­no pa­kai­ta­las, su­ke­lia žmo­gaus svei­ka­tai ir gy­vy­bei ypač pa­vo­jin­gus pa­da­ri­nius. Gre­sia iki 8 me­tų

Rugp­jū­čio mė­ne­sį po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nai at­li­ko kra­tą ne­dir­ban­čio ir anks­čiau ne­teis­to V.Cem­no­lons­kio na­muo­se, kur ap­ti­ko apie 7 g šios me­džia­gos. Įta­ria­ma, kad vai­ki­nas apie 1 g „kris­ta­lo“ par­da­vė ki­tam uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jui.

Ket­vir­ta­die­nį apie pie­tus po­li­ci­ jos pa­tru­liams te­ko sku­biai vyk­ ti į Kau­no gat­vės ra­jo­ną ir ieš­ko­ti iš įvy­kio vie­tos pa­si­ša­li­nu­sio au­to­ mo­bi­lio vai­ruo­to­jo. Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, gar­ baus am­žiaus Juodk­ran­tės gy­ven­ to­jas, iš­va­žiuo­da­mas iš dau­gia­ bu­čių na­mų kie­mo, no­rė­jo su­kti į Kau­no gat­vę. Ta­čiau tuo me­tu vy­ ras kliu­dė va­žiuo­ja­mą­ją gat­vės da­lį ker­tan­čius du pės­čiuo­sius. Au­to­mo­bi­lis „Peu­geot 206“, vai­ ruo­ja­mas 79-erių juodk­ran­tiš­kio, net ne­sus­to­jo, kai kliu­dė 39 me­tų vy­riš­kį. Įsi­jun­gęs at­bu­li­nę ei­gą, se­ no­lis truk­te­lė­jo iš vie­tos ir par­bloš­kė dar vie­ną žmo­gų – 42 me­tų mo­te­ rį. Iš­su­kęs į pa­grin­di­nį ke­lią, ava­ri­jos kal­ti­nin­kas ra­miau­siai nu­va­žia­vo. Net­ru­kus žmo­nės apie in­ci­den­ tą pra­ne­šė po­li­ci­jai. Po­li­ci­jos pa­ tru­liai su­sku­bo į Kau­no gat­vę ir iš­ vy­do va­žiuo­jan­tį „Peu­geot 206“.

Nek­reip­da­mas dė­me­sio į po­li­ ci­jos gar­si­nius ir švie­sos sig­na­lus, au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jas va­žia­ vo to­lyn, kol pa­sie­kė Ši­lu­tės plen­ tą. Tik čia vy­ras pa­klu­so pa­rei­gū­nų nu­ro­dy­mui su­sto­ti. Nu­ga­ben­tas į Klai­pė­dos ke­lių po­ li­ci­jos biu­rą, žmo­gus ėmė neig­ti, kad vai­ra­vo ma­ši­ną. Ta­da ėmė pai­nio­tis ir aiš­ki­no­si, kad pa­tru­liai jį su­lai­kė vi­sai ne to­je vie­to­je, kur jie nu­ro­dė. „Žmo­gus už­si­spy­ręs aiš­ki­na, kad jis žmo­nių sa­vo ma­ši­na iš vi­so ne­ kliu­dė. Bus pra­dė­tas ty­ri­mas ir, ma­ nau, vi­sas ap­lin­ky­bes iš­siaiš­kin­si­ me“, – sa­kė Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis. Pa­rei­gū­nai pra­šo at­si­liep­ti įvy­kio liu­di­nin­kus. Ki­tas gin­čų su­kė­lęs įvy­kis nu­ti­ ko Pi­lies gat­vė­je, kai švie­so­fo­ro re­ gu­liuo­ja­mo­je san­kry­žo­je su­si­dū­rė trys au­to­mo­bi­liai. Pės­čią­jį pra­lei­dęs pir­ma­sis au­to­ mo­bi­lis „Au­di Q7“ bu­vo kliu­dy­tas į ga­lą pa­skui jį va­žia­vu­sio ki­to „Au­di“ au­to­mo­bi­lio, nes šį ta­ra­na­vo iš pa­ skos va­žia­vęs „Reault Me­ga­ne“. Įvy­kio me­tu žmo­nės ne­nu­ken­tė­jo. Tris au­to­mo­bi­lius su­dau­žiu­si „Re­ ault Me­ga­ne“ vai­ruo­to­ja pri­pa­ži­no kal­tę ir ap­gai­les­ta­vo dėl įvy­kio.

Be to, kra­tos me­tu po­li­ci­jos ty­rė­ jai pas įta­ria­mą­jį ap­ti­ko apie 150 g ka­na­pių bei apie 5 g ha­ši­šo. Su­lai­ky­tam klai­pė­die­čiui pa­ reikš­tas įta­ri­mas dėl ne­tei­sė­ to dis­po­na­vi­mo nar­ko­ti­nė­mis, psi­c hot­ro­p i­n ė­m is me­d žia­go­ mis, tu­rint tiks­lą jas pla­tin­ti. Jam pa­skir­ta kar­do­mo­ji prie­mo­nė – suė­mi­mas bei lai­ki­nai ap­ri­bo­tos nuo­sa­vy­bės tei­sės į dau­giau nei 3 tūkst. Lt.

At­li­kę ty­ri­mą pa­rei­ gū­nai nu­sta­tė, kad uos­ta­mies­ty­je tarp jau­ni­mo ėmė plis­ti nau­ja me­džia­ga, nar­ ko­ti­kus var­to­jan­čių as­me­nų va­di­na­ma kris­ta­lu. Dar du as­me­nys įta­ria­mi iš jo įsi­ gi­ję kvai­ša­lų var­to­ji­mui. Dėl kvai­ša­lų pla­ti­ni­mo pra­dė­ tą iki­teis­mi­nį ty­ri­mą or­ga­ni­zuo­ ja ir jam va­do­vau­ja Klai­pė­dos apy­ gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Or­ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­mų ir ko­rup­ci­jos ty­ri­mo sky­rius. Už ne­tei­sė­tą dis­po­na­vi­mą nar­ ko­ti­nė­mis, psi­chot­ro­pi­nė­mis me­ džia­go­mis, tu­rint tiks­lą jas pla­tin­ti, nu­ma­to­mas lais­vės atė­mi­mas nuo 2 iki 8 me­tų.

Tri­ju­lė: va­kar Pi­lies ir Sau­sio 15-osios gat­vių san­kry­žo­je eis­mas stri­

go dėl tri­jų į ava­ri­ją pa­te­ku­sių au­to­mo­bi­lių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pat­ru­liai tram­dė mo­te­ris Klaipėdoje į pa­rei­gū­nų aki­ra­tį pa­ te­ko mo­te­rys. Vie­na tei­sy­bės ieš­ ko­jo į pa­gal­bą pa­si­tel­ku­si ply­tą, ki­ta gar­baus am­žiaus mo­te­ris su­ čiup­ta su kont­ra­ban­di­nė­mis ci­ga­ re­tė­mis.

Uos­ta­mies­čio Pat­ru­lių rink­ti­nės pa­rei­gū­nai ant­ra­die­nį su­lai­kė ci­ ga­re­čių pre­kiau­to­ją ir ne­ra­mią ba­ tų bei ga­lan­te­ri­jos tai­syk­los klien­tę, su­ga­di­nu­sią sve­ti­mą tur­tą mies­ to cent­re. Nai­ku­pės g. po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pa­ste­bė­jo se­ny­vą mo­te­rį, ku­ri, pa­ ma­čiu­si po­li­ci­ją, su­tri­ko ir ban­dė pa­si­ša­lin­ti. Nors į pa­tru­lių klau­si­ mą, ar ji ne­tu­rin­ti ko nors ne­leis­ti­ no, bu­vo at­sa­ky­ta, kad tik pi­ni­gi­nę

ir pie­no, pa­tik­ros me­tu pa­rei­gū­nai mai­še­ly­je ap­ti­ko 20 pa­ke­lių ci­ga­re­ čių „Minsk“ su Bal­ta­ru­si­jos ban­ de­ro­lė­mis. 1935 m. gi­mu­si O.K. pa­ly­dė­ta į Klai­pė­dos m. 2-ąjį po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­tą. Šiek tiek vėliau Her­kaus Man­to gat­vė­je esan­čio­je ba­tų ir ga­lan­te­ri­ jos tai­syk­lo­je ki­lo konf­lik­tas tarp jos sa­vi­nin­ko ir klien­tės, ku­ri su­tai­sy­tą skė­tį pa­gei­da­vo at­gau­ti be kvi­to. Sa­vi­nin­kui ne­su­ti­kus ši­taip grą­ žin­ti daik­to, mo­te­ris čiu­po ply­tą ir svie­dė į kios­ko, ku­ria­me įsi­kū­ru­ si tai­syk­la, lan­gą. 1952 m. gi­mu­siai E.V. teks at­sa­ky­ti už sve­ti­mo tur­to su­ga­di­ni­mą. „Klai­pė­dos“ inf.

8

penktadienis, rugsėjo 20, 2013

lietuva Slo­vė­ni­jo­je neužt­ruks

Di­dės al­gos

No­ri P.Gra­žu­lio įra­šo

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius po vi­zi­to Ita­li­jo­je šiandien lan­ kosi Slo­vė­ni­ją, ten su­si­tiks su ša­lies pre­zi­den­tu ir gal­būt už­ suks į krep­ši­nio rungtynes – tam su­da­ry­ta spe­cia­li de­le­ga­ ci­ja. Ta­čiau pla­nus pa­bū­ti il­giau su­jau­kė įtam­pa dėl Ru­si­jos tai­ ko­mų prie­mo­nių – į Lie­tu­vą prem­je­ras ke­ti­na grįž­ti ry­toj.

Vyk­dant Kons­ti­tu­ci­nio Teis­ mo spren­di­mą, nuo spa­lio di­ dės at­ly­gi­ni­mai tei­sė­jams, spe­cia­lių­jų tar­ny­bų, kraš­ to ap­sau­gos, ka­lė­ji­mų dar­ buo­to­jams, vi­ce­mi­nist­rams ir Sei­mo na­rių pa­dė­jė­jams. At­ lyginimų didinimui balsuojant nepritarė didžioji dalis opo­ zicijos.

Sei­mo ko­mi­si­ja, spren­džian­ ti dėl Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­sto­vo Pet­ro Gra­žu­ lio ne­lie­čia­my­bės, no­ri gau­ti par­la­men­ta­ro su­lai­ky­mo prieš ma­žu­mų ei­ty­nes vaiz­do įra­šą. Va­kar ko­mi­si­jos po­sė­dy­je taip pat su­tar­ta pra­šy­ti par­la­men­ ta­rą su­lai­ku­sių po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nų ra­di­jo po­kal­bių įra­šo.

Tie­sia šiau­dą sa­viems So­cial­de­mok­ra­tai va­kar ne­ti­kė­tai pa­tei­kė Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ ty­mo pa­tai­sė­lę, ku­ria sie­kia­ma nu­kel­ti Sei­mo lei­dyk­los „Vals­ty­ bės ži­nios“ už­da­ry­mą. Prieš įsta­ty­mų pa­ke­tą bal­sa­vu­si opo­zi­ci­ ja ti­ki­na, kad taip ban­do­ma iš­sau­go­ti sa­viš­kio, lei­dyk­los va­do­vo Jo­no Lion­gi­no, po­stą. Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Vie­šie­ji pir­ki­mai – tik pa­vir­šius

Va­kar Sei­mo ple­na­ri­nia­me po­sė­ dy­je di­džiau­sios dis­ku­si­jos vi­rė dėl Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mo nuo­sta­ tos, kad ma­žos ver­tės pir­ki­mo ri­ba bū­tų pa­di­din­ta nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. li­tų. Opo­zi­ci­ja ir Vie­šų­ jų pir­ki­mų tar­ny­bos at­sto­vai ti­ki­ no, kad tai lems di­des­nę ko­rup­ci­ ją, nes pir­ki­mams už­teks vyk­dy­ti ap­klau­są, ku­rio­se daž­nai bū­na vos vie­nas da­ly­vis, o at­si­skai­ty­ti reiks tik už tai, kas pirk­ta, o ne kaip vy­ ko pir­ki­mai. Ki­tas da­ly­kas, at­krei­pęs opo­zi­ ci­jos dė­me­sį, – par­la­men­ta­rės Ire­ nos Šiau­lie­nės pa­siū­ly­mas į Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mą įtrauk­ti nuo­sta­tą, kad per­kan­čio­ji or­ga­ni­za­ci­ja apie bet ko­kį pra­de­da­mą pir­ki­mą, nu­ sta­ty­tą lai­mė­to­ją, pir­ki­mo su­tar­tį „ne­dels­da­ma in­for­muo­ja lei­di­nio „Vals­ty­bės ži­nios“ prie­de „In­for­ ma­ci­niai pra­ne­ši­mai“. Kaip ži­no­ ma, Sei­mo lei­dyk­la „Vals­ty­bės ži­ nios“, lei­džian­ti po­pie­ri­nį lei­di­nį, ku­ria­me skel­bia­mi įsta­ty­mai, įsi­ ga­lio­jus Tei­sė­kū­ros pa­grin­dų įsta­ ty­mui, nuo ki­tų me­tų tu­ri nu­ trauk­ti sa­vo veik­lą. Tad ši pa­ly­gin­ti ne­reikš­min­ga pa­tai­sa leis­tų lei­dyk­ los veik­lą tęs­ti. Ta­čiau sie­kis iš­sau­go­ti spaus­ din­tą „Vals­ty­bės ži­nių“ ver­si­ją nu­ švin­ta ki­to­je švie­so­je, kai tu­ri­ma ome­ny­je, kad šiuo me­tu lei­dyk­

lai va­do­vau­jan­tis bu­vęs fi­nan­sų mi­nist­ras J.Lion­gi­nas – so­cial­de­ mok­ra­tas. Nors mi­nė­tai pa­tai­sai, ne­pai­sy­ da­mas opo­zi­ci­jos bal­sa­vi­mo prieš, Sei­mas pri­ta­rė, vi­so Vie­šų­jų pir­ki­ mų įsta­ty­mo ne­pa­vy­ko priim­ti – kon­ser­va­to­riai ne­si­re­gist­ra­vo bal­ sa­vi­me, tad neuž­te­ko kvo­ru­mo – 71 Sei­mo na­rio bal­so. To­dėl pro­jek­tą ga­li bū­ti siū­lo­ma priim­ti ar­ti­miau­ sia­me po­sė­dy­je.

Krei­pia­si J.Lion­gi­ nas į sa­vo par­ti­ją, pa­ pra­šo, kad jam dar suor­ga­ni­zuo­tų už­ dar­bį už nie­kam ne­ rei­ka­lin­gą pro­duk­tą.

Tiks­las – iš­gel­bė­ti ko­le­gą

„Tai čia vis­kas aiš­ku: krei­pia­si J.Lion­gi­nas į sa­vo par­ti­ją, pa­pra­šo, kad jam dar suor­ga­ni­zuo­tų už­dar­bį už nie­kam ne­rei­ka­lin­gą pro­duk­tą, ir so­cial­de­mok­ra­tai su ma­lo­nu­mu tai pa­da­ro, – pik­ti­no­si Sei­mo kon­ ser­va­to­rių frak­ci­jos pir­ma­sis pa­va­ duo­to­jas Jur­gis Raz­ma. – Nes ne­ gi kas nors ti­ki, kad šiais lai­kais dar yra rim­tų vie­šų­jų pir­ki­mų da­ly­vių, ku­rie ne­mo­ka nau­do­tis in­ter­ne­ tu ir ku­riems rei­kia tų in­for­ma­ci­ nių pra­ne­ši­mų? O už juos per­kan­

čio­ji or­ga­ni­za­ci­ja tu­ri dar ir mo­kė­ti pi­ni­gus.“ Anot jo, dėl „Vals­ty­bės ži­nių“ vyks­ta nuo­la­ti­nis ka­ras, ku­ria­me so­cial­de­mok­ra­tai vis siū­lo pra­tęs­ ti lei­dyk­los dar­bą. J.Raz­ma sa­kė ti­ kin­tis, kad net priė­mus įsta­ty­mą jį ve­tuos Pre­zi­den­tė. Pats J.Lion­gi­nas, anot jo ko­le­gų „Vals­ty­bės ži­nio­se“, va­kar pa­siė­ mė ke­lias die­nas ato­sto­gų, tad esą grįš tik pir­ma­die­nį. Ta­čiau lei­dyk­ los va­do­vas net ir bū­da­mas už­sie­ ny­je, pa­si­ro­do, pui­kiai ži­no­jo, kad jo li­ki­mas spren­džia­mas Sei­me. „Esu ne Lie­tu­vo­je, iš­vy­kęs, tad ne­no­riu il­gai apie tai kal­bė­ti. Ne, pa­gal pro­jek­tą „Vals­ty­bės ži­nios“ nei­tų, ei­tų tik prie­das „In­for­ma­ ci­niai pra­ne­ši­mai“. Aš dir­bu pa­ gal dar­bo su­tar­tį – ar dirb­siu nuo sau­sio, pri­klau­sys nuo są­ly­gų. Bet esu už­sie­ny­je, tad ne­ga­liu nie­ko pa­sa­ky­ti“, – te­le­fo­nu vis tei­si­no­ si J.Lion­gi­nas. Jis neat­sa­kė, ar vis dar ofi­cia­liai pri­klau­so ir So­cial­de­ mok­ra­tų par­ti­jai. Par­ti­jos sek­re­to­ ria­to at­sto­vai taip pat aiš­ki­no, kad J.Lion­gi­nas par­ti­jai „lyg ir ne­bep­ rik­lau­so“. J.Lion­gi­nas – „ne bė­du­lis“

Be­je, pa­tai­są įre­gist­ra­vu­si So­cial­ de­mok­ra­tų frak­ci­jos se­niū­nė Ire­ na Šiau­lie­nė ti­ki­no, kad mo­ty­vai vi­sai ki­to­kie. Esą „Vals­ty­bės ži­ nių“ lei­di­ny­je, prie­šin­gai nei sėk­ min­gai vei­kian­čia­me Cent­ri­nia­me vie­šų­jų pir­ki­mų po­rta­le, pra­ne­

Int­ri­ga: bus nuo sau­sio 1-osios už­da­ry­ta „Vals­ty­bės ži­nių“ lei­dyk­la ar

ne, pri­klau­sys nuo to, ar so­cial­de­mok­ra­tams Sei­me pa­vyks pa­lenk­ti sa­vo pu­sėn ko­le­gas. And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr

ši­m ai apie vie­š uo­s ius pir­k i­m us „gru­puo­ja­mi, tad vi­si su­bjek­tai bu­vo pa­ten­kin­ti to­kia pa­slau­ga“. Anot jos, elekt­ro­ni­nis tei­sės ak­tų re­gist­ras dar ne­sut­var­ky­tas, tad po­pie­ri­nis va­rian­tas, bent jau kol kas, yra bū­ti­nas. „Be to, tei­si­nių gin­čų at­ve­ju tai yra fak­ti­nė, ra­šy­ti­nė me­džia­ga“, – dės­tė ji ir sa­kė, kad elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je pa­skelb­ti re­zul­ta­tai, „ma­ tyt, dar nė­ra fak­ti­nė me­džia­ga“. Ta­čiau I.Šiau­lie­nė, iš­gir­du­si, kad opo­zi­ci­ja ją kal­ti­na par­ti­jos ko­le­gos J.Lion­gi­no pro­tek­ci­ja, pa­si­pik­ti­no. Ji aiš­ki­no, kad J.Lion­gi­nas su sa­vo pa­tir­ti­mi ras­tų dar­bą bet kur. „Yra ten ir ki­tų žmo­nių, ne tik jis. Na, bet kal­bant apie J.Lion­gi­ną, jis

nė­ra jau toks bė­du­lis, kad ne­te­kęs šių pa­rei­gų ne­be­ras­tų kur dirb­ti“, – pa­reiš­kė I.Šiau­lie­nė. Po­li­ti­kė ap­gai­les­ta­vo, kad kon­ ser­va­to­rių pa­stan­go­mis pa­tai­sos ne­bu­vo priim­tos. Be­je, apie ko­le­gos iš­sto­ji­mą iš So­cial­de­mok­ra­tų par­ ti­jos ji ti­ki­no tik­rai ne­gir­dė­ju­si. „Tik­rai ne­tik­ri­nau jo par­tiš­ku­mo, ne­gir­dė­jau, ar jis iš­sto­jo. Bet jis juk yra dir­bęs ir su opo­zi­ci­ja, ir su po­ zi­ci­ja. Tik­rai ne­ban­do­me iš­sau­go­ ti po­sto – jis rim­tas fi­nan­si­nin­kas. Ne­bu­vo jis nei frak­ci­jo­je pas mus, nei dar kur – tos pa­tai­sos jau bu­vo re­gist­ruo­tos ir pa­va­sa­rį. O bal­sa­vi­ mas, at­ro­do, nu­si­kels sa­vai­tei“, – in­for­ma­vo Sei­mo so­cial­de­mok­ra­ tų va­do­vė.

Bė­dos – ir bro­liu­kams Ko­so­ve žu­vo lie­tu­vių muitininkas

Lie­tu­vos ir Ru­si­jos pa­sie­ny­je įstri­gu­sių mū­sų ša­lies ve­žė­jų li­ ki­mo ga­li su­lauk­ti ko­le­gos Lat­ vi­jo­je bei Es­ti­jo­je, o Lie­tu­vos pa­ rei­gū­nai Ru­si­jos paaiš­ki­ni­mų vis dar ne­su­lau­kia.

Di­džiau­sio Ka­li­ning­ra­do sri­ties ve­žė­jo „DSV Trans­port“ va­do­vas Leo­ni­das Ste­pa­niu­kas tvir­ti­na, kad to­kios pro­ble­mos ga­li grės­ti ir lat­viams bei es­tams. „Mū­sų bro­ke­riai, dek­la­ruo­to­jai tei­gia, jog to­kia pat ri­zi­ka eg­zis­ tuo­ja ir kro­vi­niams iš Es­ti­jos bei Lat­vi­jos. Šią in­for­ma­ci­ją bū­ti­ na pa­tik­rin­ti“, – po­rta­lui rug­rad. eu sa­kė jis. Jo žo­džiais, lie­tu­viš­ kų kro­vi­nių si­tua­ci­ja la­bai rim­ta,

ir var­gu ar tai trum­pa­lai­kė prie­ mo­nė. Kas pa­dengs iš­lai­das? Ar­ ba ve­žė­jas, jei jam ne­pa­vyks su­ si­tar­ti su klien­tu, ar­ba kro­vi­nio sa­vi­nin­kas. Bet ku­riuo at­ve­ju ga­ lų ga­le už tai su­mo­kės Ka­li­ning­ ra­do sri­ties gy­ven­to­jai“, – pri­dū­ rė L.Ste­pa­niu­kas. Va­kar už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ ras Li­nas Lin­ke­vi­čius pa­ti­ki­no, kad Ru­si­jos veiks­mai – po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­ti, ta­čiau jo­kio rim­tes­nio at­kir­čio dėl lie­tu­vių disk­ri­mi­na­ ci­jos ne­ruo­šia­ma. Vy­riau­sy­bės kanc­le­ris Al­mi­nas Ma­čiu­lis va­kar taip pat pa­ti­ki­no, kad iki šiol ne­su­lauk­ta jo­kių ofi­ cia­lių Ru­si­jos paaiš­ki­ni­mų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Va­kar per ap­šau­dy­mą žu­vo ES tei­ sės vir­še­ny­bės mi­si­jo­je Ko­so­ve (EU­LEX) tar­na­vęs Lie­tu­vos mui­ ti­nės pa­rei­gū­nas Aud­rius Še­na­vi­ čius. Ta­čiau ES at­sto­vė Cat­he­ri­ne Ash­ton pa­ti­ki­no, kad ES iš mi­si­jos ne­si­trauks.

35 me­tų A.Še­na­vi­čius mi­si­jo­ je Ko­so­ve tar­na­vo nuo 2012 m. rugp­jū­čio. Tar­ny­bą Klai­pė­dos te­ ri­to­ri­nė­je mui­ti­nė­je jis pra­dė­jo 2000-ai­siais. Pa­sak Mui­ti­nės de­par­ta­men­ to, šiau­ri­nia­me Ko­so­vo pa­sie­ny­je su Ser­bi­ja, ne­to­li Zve­ča­no mies­ to, EU­LEX mi­si­jos pa­rei­gū­nai bu­ vo už­pul­ti tar­ny­bos me­tu. Pa­sak EU­LEX in­ter­ne­to sve­tai­nės, už­

puo­li­mas įvy­ko apie 7.30 val. ry­to. „Kol kas ne­ži­no­ma, kas ap­šau­dė EU­LEX pa­rei­gū­nus. Per su­si­šau­ dy­mą bu­vo su­žeis­ti dar du pa­rei­ gū­nai, jie gy­do­mi li­go­ni­nė­je. Ty­ ri­mą vyk­do EU­LEX. Į įvy­kio vie­tą iš­siųs­ti KFOR (NA­TO Ko­so­vo pa­jė­ gų) ka­riai“, – nu­ro­do Mui­ti­nės de­ par­ta­men­tas. EU­LEX at­sto­vai nu­ro­do, kad bu­vo ap­šau­dy­ti du mi­si­jos au­to­mo­bi­liai, ku­riais va­žia­vo še­ši dar­buo­to­jai. „Ne­del­siant bu­vo pa­si­telk­tas Mit­ro­vi­cos spe­cia­lio­sios pa­skir­ties bū­rys, vyks­ta žmog­žu­dys­tės ty­ri­ mas. Te­ri­to­ri­ja bu­vo už­da­ry­ta“, – ra­šo­ma mi­si­jos pra­ne­ši­me. Iš­puo­lį pa­smer­kė ir užuo­jau­tą dėl A.Še­na­vi­čiaus žū­ties pa­reiš­kė

ša­lies Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­ kai­tė, prem­je­ras Al­gir­das But­ ke­vi­čius, Mui­ti­nės de­par­ta­men­ to va­do­vas An­ta­nas Ši­pa­vi­čius, taip pat ES išo­rės po­li­ti­kos va­do­ vė C.Ash­ton. „ES yra pa­si­ry­žu­si tęs­ti įsi­pa­rei­ go­ji­mus Ko­so­ve ir dar­bą, siek­da­ma pa­leng­vin­ti dia­lo­gą“, – sa­kė ji. ES tei­sės vir­še­ny­bės mi­si­ja Ko­ so­ve yra ci­vi­li­nė. Tai jau tre­čia­sis tarp­tau­ti­nė­se mi­si­jo­se žu­vęs lie­tu­vis. 1996 m. ba­lan­džio 17 d. Bos­ni­jo­je žu­vo vy­ res­ny­sis lei­te­nan­tas Nor­mun­das Val­te­ris, 2008 m. ge­gu­žės 22 d. Af­ ga­nis­ta­no Go­ro pro­vin­ci­jo­je žu­vo ser­žan­tas Arū­nas Jar­ma­la­vi­čius. „Klaipėdos“, BNS inf.

9

penktadienis, rugsėjo 20, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

gidas

Muzikiniame teatre – naujas sezonas Dviem tarptautiniais projektais ir Gaetano Donizetti komiškos operos „Meilės eliksyras“ premjera naują sezoną pradėsiantis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras publikai žada dar negirdėtų ir nematytų dalykų, žanrų, veiklos, įvykių įvairovę. Vaidmuo: dainininkas J.Milius W.Sha-

kespeare’o dramoje vaidins Romeo.

Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

Pradžia – iš trijų dalių

Jau rytoj teatro kolonų salėje žiūrovų lauks treti metai vykstančio ir mezgančio ryšius su jūrinių miestų menininkais projekto „Jūros mūzos“ dalyviai: bus pristatyta XIX tarptautinio tapybos plenero „Nidos ekspresija“ paroda ir koncertuos iš šio teatro muzikantų susibūręs pučiamųjų kvintetas „Debesuota su pragiedruliais“. Kitą sekmadienį vėlgi tarptautinis projektas „Daugiakultūris dialogas“, prasidėjęs šių metų pavasarį, uostamiesčio Muzikinio teatro scenoje suburs Williamo Shakespeare’o tragedijos „Romeo ir Džuljeta“ (ne muzikinio veikalo, o dramos spektaklio) atlikėjus. Tai bus pirmoji – išskirtinai lietuviška – šio trikalbio pastatymo premjera. Kituose penkiuose pasirodymuose lietuvių artistai scenoje mainysis su rusais ir lenkais. Kūrybinė komanda – taip pat iš trijų šalių: spektaklį pastatė režisieriai Miroslavas Siedleris (Lenkija), Michailas Salesas (Rusija) ir klaipėdiečiai Rūta Bunikytė su Ramūnu Kaubriu. Scenografiją sukūrė kaliningradietis Eugenijus Boldyrevas, choreografiją – lenkas Tomašas Tvorkovskis, muziką – jo tautietis Boleslovas Ravskis, fechtavimosi scenas – Linas Zubė, Lietuvoje daugiau žinomas kaip lėlių teatro menininkas. Pirmoji jungtinė premjera, kurioje kiekvienas aktorius kalbės savo kalba, šį rudenį įvyks Lenkijoje, sausį spektakliai vėl bus rodomi Klaipėdoje, o projektas baigsis balandį Kaliningrade.

„Pastatėme visą dramą, beveik be kupiūrų. Klasikiniu stiliumi“, – sakė R.Bunikytė. Romeo vaidmenį atliksiantis Jeronimas Milius prisipažino, kad tai pirmasis dramos spektaklis, kuriame jam tenka vaidinti. Dainininkas džiaugėsi galimybe tobulėti, prisiliesti prie aktorystės meno. R.Kaubrio žodžiais, tai išbandymas ir Klaipėdos muzikinio teatro artistams – suvaldyti tiek dramos teksto. Bet teatro vadovas tiki sėkme. Nes projektas apima ir sceninės kalbos, vaidybos, judesio tobulinimo, fechtavimosi, muzikos ir ritmo kūrybines dirbtuves. Trečiasis sezono pradžios Muzikiniame teatre akcentas – „Meilės eliksyras“. Tie, kas šios komiškos operos premjeros italų kalba nespėjo pamatyti vasaros festivalyje, spalio pradžioje turės net dvi progas. Su nacionaliniais kūriniais

Naujojo sezono pristatymą šįsyk Klaipėdos muzikinis teatras surengė ne ant teatro stogo ar jo scenoje, kaip ankstesniais metais, o vadinamoje orkestro duobėje. Ir turėjo kuo pasigirti – nauju dirigento pultu. Ant jo orkestrinėje šiuosyk buvo ne natos, o puikavosi šio teatro pradžią menantis miesto dėmesio ženklas – prieš ketvirtį amžiaus lino audinyje raudonais siūlais išaustas istorinis faktas, primenantis, kad šiemet sukako 25 metai nuo pirmosios Klaipėdos muzikinio teatro premjeros. Tai buvo 1988-aisiais čia pastatyta kompozitorės Audronės Žigaitytės opera „Mažvydas“. Dabar teatras bando suskaičiuoti, kiek premjerų nuo tol yra išleidęs į

Špagos: spektaklyje „Romeo ir Džuljeta“ bus daug fechtavimosi scenų. Šio meno aktoriai šiąvasar mo-

kėsi atvirose kūrybinėse dirbtuvėse. Vytauto Liaudanskio ir Klaipėdos muzikinio teatro archyvo nuotr.

sceną, ir jau sudėliojo būsimo sezono akcentus. Teatro vadovas R.Kaubrys sakė ilgai sukęs galvą, kaip įvardyti šį sezoną, ir pavadino jį „Dainuok su manimi“: „Išties norime atkreipti dėmesį į vokalinę muziką ir jos atlikėjus – tuos, kurie dainuoja mūsų teatre. Mes jų turime, ir reikia juos mylėti. Drįsčiau teigti, kad vis dairomės į kitus miestus ir šalis, o dažnai pamirštame tuos, kurie šalia. Mūsų artistai žada parengti įvairių koncertinių programų – Giacomo Puccini’o arijų ir duetų, gražiausių operų meilės duetų ir ansamblių, operetės muzikos, lietuviško bliuzo ir kitų. Jie turėtų atskleisti vokalinės muzikos grožį ir svarbą“. Kartu teatras žengs toliau su nacionaliniais kūriniais. Lapkritį rampų šviesą išvys Vladimiro Konstantinovo ir Agnės Dilytės muzikinis teatrinis žaidimas vaikams „Neliūdnos varlės neprincas“, sausį – pasaka „Tinginėlių kaimas“ pagal Vytauto V.Landsbergio „Tinginėlių pasakas“, kurias inscenizuos ir režisuos R.Bunikytė. Kovą choreografas Aurelijus Liškauskas ir režisierius R.Kaubrys į sceną išleis šokio spektaklį „Altorių šešėly“ pagal Vinco Mykolaičio-Putino to paties pavadinimo romaną. Jam muziką rašo Leonas Somovas, libretą – Birutė Mar. Kompozitorius Antanas Kučinskas kuria „Bulvinės pasakos“ (už šį spektaklį Klaipėdos muzikinis teatras 2008-aisiais gavo Auksinį scenos kryžių) tęsinį – „Makaronų operą“ vaikams, kurią statyti ruošiasi dirigentas Vytautas Lukočius ir režisierius R.Kaubrys. Premjera planuojama kitą rudenį, bet jau šį sezoną vyks artistų atranka.

Augindamas sau publiką, teatras turi ir edukacinių planų. „Bandome kurti kultūrinės edukacijos tradicijas teatre“, – teigė Informacijos ir pardavimų skyriaus vedėja Vita Petrauskienė. Edukacinė programa mokyklinio amžiaus vaikams „Uvertiūra“ ves į teatro užkulisius. „Keliaujanti vaikų akademija“ su spektakliu „Verpalų pasakos“ jau spėjo pabuvoti Šiauliuose. Projektas keliauja po Lietuvą, kartu pristatydamas vaikams vokalinės muzikos ir teatro meną. Po Lietuvą ir pas kaimynus

Nors per sezoną teatro kolektyvas padidėjo bene 12 naujų darbuotojų, vis dar trūksta orkestro dirigentų. „Ieškome tokių, kurie norėtų įleisti šaknis Klaipėdoje“, – aiškino R.Kaubrys. Bet tai nesutrukdys atnaujinti Johanno Strausso operetę „Vienos kraujas“, o savajam vasaros festivaliui teatras ketina pastatyti Imre’s Kalmano „Misterį X“. Muzikines programas spalio pradžioje papildys „Dainuok su manimi“: koncerte, skirtame Tarptautinei muzikos dienai, skambės vieno talentingiausių vokiečių kino muzikos kompozitorių Franzo Grothe’s kūriniai, dainuos solistė iš Vokietijos Katažyna Dondalska, teatro kolonų salėje gros Nynburgo pučiamųjų orkestras. Dirigentas Modestas Barkauskas su Klaipėdos muzikinio teatro orkestru gruodį suruoš Giuseppe’s Verdi ir Richardo Wagnerio muzikos koncertą. Žadama, kad jo publika išgirs kūrinių, kurie Lietuvoje bus atlikti pirmąkart. Sausį Stasys Domarkas diriguos atliekant Algiman-

to Bražinsko operos „Kristijonas“ ištraukas ir Alvido Remesos IV simfoniją „Prisikėlimas“ – šis koncertas bus skirtas Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. Klaipėdos muzikiniame teatre šį sezoną dusyk su savo spektakliais svečiuosis Baltarusijos valstybinis akademinis muzikinis teatras, gastroliuos Kaliningrado dramos teatras, naujametėje „Traviatoje“ laukiama solistų iš Latvijos nacionalinio operos teatro. O klaipėdiečiai suplanavę daugybę išvykų į regioną ir toliau. „Esame vienintelis toks teatras visoje Vakarų Lietuvoje ir to nepamirštame, – pabrėžė R.Kaubrys. – Keliausime ir kitur po Lietuvą, taip pat į Latviją, Lenkiją, Rusiją.“ „Gastrolių – daug, geografija – plati, – džiugiai kalbėjo V.Petrauskienė. – Vien iki Naujųjų metų mūsų laukia 12 kelionių. Nukeliausime į renovuotus Skuodo ir Raseinių kultūros centrus, vyksime į Kaliningradą, Liepoją.“ Sezono išvakarėse Klaipėdos muzikinis teatras tapo Europos operos ir šokio meno edukacijos tinklo RESEO nariu. „Tikimės, kad tai padės mums tapti dar labiau žinomiems“, – tvirtino teatro vadovas.

12

– tiek gastrolinių išvykų dar šiemet laukia Klaipėdos muzikinio teatro artistų.

10

penktadienis, rugsėjo 20, 2013

pramogų gidas Senoji Klaipėda – V.Rimkaus tapyboje

Uostamiesčio Etnokultūros centre kitą savaitę lankytojams duris atvers paroda „Senoji Klaipėda Vaclovo Rimkaus tapyboje“. V.Rimkus (1933–2000) drobėje įamžino senosios Klaipėdos gatveles, kiemelius, namų fragmentus, nes šis miestas buvo jo kūrybos ir idėjų centras. Savo tapybos ir atsiminimų knygoje „Gyvenimas tai dovana...“ jis rašė „Tapyba – gyvenimas spalvų ir vizijų pasaulyje. Kai nuovargis apima ir padedu teptuką, rodos, nusiimu šydą ir pradedu vėl sugrįžti į kasdienės būties realybę“. Pažinti šį spalvų ir vizijų pasaulį parodoje bus galima iki spalio 31 d. KUR? Klaipėdos etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10). KADA? Atidarymas – rugsėjo 24 d. 17.30 val. KAINA? Nemokamai.

Į premjerą atvyks M.Gavranas

Klaipėdos dramos teatras naująjį sezoną pradės premjera – į sceną žengia pasaulinę šlovę pelniusio kroatų dramaturgo Miro Gavrano pjesė „Poros“. Spektaklį režisuoja Ramunė Kudzmanaitė, dailininkas – Marijus Jacovskis, kompozitorius – Faustas Latėnas. Į premjerą atvyks ir pats pjesės autorius M.Gavranas (nuotr.). Naujausios jo pjesės taikinys – porų santykiai, šeimyninis gyvenimas, meilė su visomis jos apraiškomis. Savąjį gyvenimą, panašų į paradoksalią mozaiką, bando suvaldyti poros, jų draugai ir priešai. Tai tarsi namas, kurio kambariuose – vis kiti žmonės ir jų istorijos. KUR? Klaipėdos žvejų rūmuose (Taikos pr. 70). KADA? Rugsėjo 25 d. 18 val. KAINA? 26,5–31,5 Lt, platina „Bilietų pasaulis“.

Kviečia „Naktigonės“ Pasitinkant rudens lygiadienį, kai naktis vėl susilygins su diena ir toliau vis labiau ilgės, VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ kviečia į „Naktigones 2013“ Klaipėdoje. 7-oji literatūrinio teatro ir muzikos šventė pratęs lietuviškųjų vakarų tradiciją ir pasiūlys naujovę – miesto atminimo ženklų „apvaikščiojimą“.

Šįvakar 17 val. „Naktigonės 2013“ prasidės Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpėje dokumentinio filmo „Europos dinozauras“ peržiūra. Literatūrinę giesmę „Dainų dainelę, savo giesmelę...“ (pagal A.Baranausko, B.Baltrušaitytės, Just.Marcinkevičiaus eilėraščius, D.Poškos poemą „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“, J.Marcinkevičiaus „Užpustytą tėvynę“, A.Miegel baladę „Nidos moterys“) skaitys ir giedos aktoriai Nijolė Sabulytė, Sigutis Jačėnas, Aleksandras Šimanskis, kankliuos Algytė Merkelienė. Šeštadienio ir sekmadienio popietėmis „Naktigonės 2013“ organizuoja unikalias literatūrinesmuzikines ekskursijas „Šiame name gyveno...“ (21 d. 15 val. – prie Herkaus Manto g. 23 namo, o 22 d. 15 val. – prie paminklo K.Donelaičiui), kuriose dalyvaus aktoriai Virginija Kochanskytė, N.Sabulytė, S.Jačėnas ir A.Šimanskis, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas menotyrininkas Petras Šmitas, architektas Adomas Skiezgelas, poetas, literatūros kritikas Aleksandras Žalys, Alvydas Vizgirdas (dūdmaišis), Kristijonas Zenkevičius (birbynė) ir Klaipėdos universiteto mišrus choras.

Savaitgalio vakarais nuo 18 val. „Naktigonių“ gerbėjai kviečiami burtis galerijoje-arbatinėje „Pajūrio laiškai“ (Kurpių g. 7). Rugsėjo 21 d. ten svečiuosis G.PetkevičaitėsBitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ 2013 m. laureatė etnologė Daiva Šeškauskaitė (vokalas, smuikas, kanklės, lumzdelis, gitara) ir aktorius Petras Venslovas. Programoje „Rudens lygės (lygiadienio) vakarotuvės“ skambės senovės lietuvių dainos ir eilės, nesenstantys romansai, humoristinė poezija aukštaičių tarme. Rugsėjo 22 d. – aktoriaus ir skaitovo, teatro ir renginių režisieriaus, dainų autoriaus ir atlikėjo, radijo ir televizijos laidų rengėjo, kompaktinių plokštelių kolekcijos sudarytojo ir leidėjo S.Jačėno kūrybos vakaras „Pilnatis, arba Viskas yra miglų migla“. Programoje – tekstai ir kontekstai, miesto romansai ir autorinės dainos. Dalyvaus Andrius Beržonskis (akordeonas). Paskutinis „Naktigonių 2013“ susitikimas vėl vyks Gerlacho palėpėje. Rugsėjo 23 d. 17 val. vakare „Klajoklio išpažintis“ svečiuosis rašytojas, žurnalistas, fotografas Povilas Sigitas Krivickas su naujausia knyga „Antroji ranka: likimų trilogija“, kurią išleido Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė Klaipėdoje. Pjesės „Gimusi valdyti vyrus“ – apie Lietuvos ir Lenkijos karalienę Boną Sforcą – fragmentus skaitys aktoriai Jūratė Jankauskaitė, V.Kochanskytė, S.Jačėnas, Linas Lukošius ir A.Šimanskis. Muzikuos pianistas Saulius Šiaučiulis, dalyvaus senosios muzikos ir šokio ansamblis „Dolce musica“. Visi šventės renginiai – nemokami.

Joje dalyvaus visas būrys leidyklų: „Algimantas“, „Andrena“, „Algarvė“, „Asveja“, „Charibdė“, „Eglė“, „Homo Liber“, „Raidynėlis“, „Žara“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Mugė žada skaitytojus nudžiuginti renginių įvairove. Vyks leidyklų naujausių knygų pristatymai, susitikimai su rašytojais Ramute Skučaite, Eugenijumi Skerstonu, Juliumi Keleru; pajūrio poetėmis Nijole Kliukaite-Kepeniene, Daiva Molyte-Lukauskiene, Elena Karnauskaite, dailininku Mindaugu Petruliu ir

nį sukūrė pianistas R.Zubovas.

Saksofonais: „Quasar“ kvartetas koncerte vaizdžiai tyrinės garsų sa-

vybes, faktūras ir tembrus, leis patirti magišką jų poveikį.

„Permainų muzika“: filmo intriga ir garsų gaudyklės Kitą savaitę šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“ kviečia į videoklubą – su Roku Zubovu pasišnekučiuoti apie filmą „Laiškai Sofijai“ ir pasiklausyti „Quasar“ saksofonų kvarteto iš Kanados.

Pagrindinį M.K.Čiurlionio vaidmenį filme atliko ne kas kitas, o garsaus kūrėjo proanūkis pianistas R.Zubovas, turintis ne tik išorinio panašumo, bet ir puikiai išmanantis prosenelio gyvenimą ir šeimos istoriją. R.Zubovas įrašė ir visą filme skambančią muziką. „Manęs kartais klausia, ar sunku buvo? Dabar suprantu, kad tai buvo tarsi ėjimas per ugnį“, – apie filmavimus pasakojo pianistas. Festivalio videoklube „Muzikiniai laiškai Sofijai“ viešėsiantis R.Zubovas su publika dalysis mintimis apie darbą filmavimo aikštelėje, muzikos vaidmenį filmo kūryboje. Jo pasakojimą lydės vaizdo fragmentai, tarp jų – į filmą nepatekusios muzikinės scenos.

„Laiškų Sofijai“ užkulisiai

Robertas Mullanas:

„Klaipėdos“ inf.

Rengia knygų mugę Dvi dienas – rugsėjo 26-ąją ir 27-ąją Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje vyks jos su Lietuvos mažų ir vidutinių leidėjų asociacija „LiMViLA“ organizuojama Klaipėdos knygų mugė.

Proanūkis: M.K.Čiurlionio vaidme-

kitais. Klaipėdiečių laukia netikėtos ir įdomios diskusijos su leidyklų atstovais bei rašytoju Arvydu Juozaičiu, kūrybinės dirbtuvės, kviesiančios piešti ar pasigaminti savo knygos skirtuką. Programą papuoš šokių pamoka su šokių ir laisvalaikio centru „Rueda“ bei bardo Jono Baltoko kūrybos vakaras „Rudeninė archeologija“. Sumanyta ir spalvinga, interaktyvi vaikų renginių programa, žaismingai įtrauksianti mažuosius skaitytojus į viliojantį knygos pasaulį. Bibliotekoje įsikūrusioje vaikų erdvėje veiks kūrybinės dirbtuvėlės, mažieji kviečiami kurti pasakas, žaisti, piešti, dalyvauti konkursuose. „Klaipėdos“ inf.

Klaipėdos knygų mugės programa – www.kl.lt

Rugsėjo 24 d. 18 val. festivalio videoklube viešėsiantis pianistas R.Zubovas pristatys filmą „Laiškai Sofijai“, kuris pasakoja vieno genialiausių Lietuvos menininkų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meilės ir gyvenimo istoriją. Filmas „Laiškai Sofijai“ Lietuvos kino teatruose rodomas tik pirmąsias savaites, tačiau jau sulaukė tūkstančių žiūrovų. Trims „Sidabrinėms gervėms“ nominuotą biografinę juostą režisavo britų režisierius Robertas Mullanas. Pirmą kartą apie M.K.Čiurlionį jis sužinojo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, kur skaitė psichologijos paskaitas. „Man jo muzika pasirodė labai jausminga ir galinga, o tapyba – įdomi ir paslaptinga. Netrukus supratau, kad jis – viena pagrindinių figūrų Lietuvos kultūros istorijoje. Po neilgo laiko aplankiau muziejų Druskininkuose ir jį supančius miškus. Nutariau, kad noriu papasakoti pasauliui apie M.K.Čiurlionį.“

Man jo muzika pasirodė labai jausminga ir galinga, o tapyba – įdomi ir paslaptinga. „Quasar“ saksofonų kvartetas

Šviežių įspūdžių ir netikėtų skambesių ištroškę festivalio gerbėjai rugsėjo 25 d. kviečiami į koncertą intriguojančiu pavadinimu „Garsų gaudyklės“. Jame pasirodys „Quasar“ saksofonų kvartetas (Kanada), kuriame gros Marie-Chantal Leclair (sopraninis saksofonas, ji yra ir grupės meno vadovė), Mathieu Leclair (altinis saksofonas), André Leroux (tenorinis saksofonas) bei Jeanas Marcas Bouchard (baritoninis saksofonas). Aistringas nūdienos muzikos entuziastas „Qu-

asar“ saksofonų kvartetas beveik visą savo veiklą skiria šiuolaikinės muzikos populiarinimui. Išsiskiriantis savo energija, drąsa ir nepaprastomis techninėmis savybėmis ansamblis atlieka įvairiausią muziką – nuo instrumentinės iki gyvos elektroninės, nuo improvizacijos iki vizualios teatrinės išraiškos. Kvartetas koncertavo įvairiuose Kanados ir JAV miestuose, taip pat Europoje – Olandijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Estijoje. 2005-ųjų spalį jis pasirodė „Gaidos“ ir „Permainų muzikos“ festivaliuose. Tąkart atlikėjai grojo ne tik saksofonais, bet ir vargonų triūbomis. Šį kartą intriguojančiose „Garsų gaudyklėse“ saksofonininkai vaizdžiai tyrinės garsų savybes, faktūras ir tembrus, leis patirti magišką jų poveikį. Koncertą jie pradės savo tautiečio Jeano François Laporte kūriniu „Incantation“, kurį atliks retai sutinkamais instrumentais trompesax. Pirmoje dalyje dar nuskambės estų autorės Helenos Tulve kompozicija „Öö“ ir jaunosios kanadiečių kompozitorių kartos lyderio Jimmie’o Leblanco „Rouge“. Po pertraukos bus atliktas britų kompozitoriaus Johno Butcherio kūrinys „Balance“, patraukiantis savo įtaiga ir energija. Koncertą vainikuos žymaus olandų minimalisto Louiso Andriesseno „Facing Death“, skirtas garsaus amerikiečių džiazo saksofonininko Charlie’o Parkerio atminimui. Prieš atvykdamas į Klaipėdą saksofonų kvartetas repetuos šį kūrinį kartu su autoriumi. Trečiadienį 17 val. vyks prieškoncertinis susitikimas su „Quasar“ nariais, o paties koncerto pradžia – 18 val. „Klaipėdos“ inf.

11

penktadienis, rugsėjo 20, 2013

pramogų gidas A.Marčėno kūrybos vakaras

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka tęsia pažinčių ciklą su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Kitą savaitę bibliotekos Meno skyriuje vyks poeto, eseisto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Aido Marčėno kūrybos vakaras „... esu linkęs kasdien ką nors parašyti...“. Kūrėją kalbins žinoma filosofė, eseistė Jūratė Baranova. Renginys organizuojamas pagal projektą „Nacionalinės premijos laureatai – skaitome, matome, girdime“. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros rėmimo fondas. KUR? Miesto bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9). KADA? Rugsėjo 24 d. 18 val. KAINA? Nemokamai.

Atveš J.Vaitkaus spektaklį

Po ilgokos pertraukos Klaipėdoje viešės Lietuvos rusų dramos teatras. Spalio pradžioje jis atveš vieną naujausių repertuaro spektaklių – šiuolaikinės ukrainiečių dramaturgės Annos Jablonskajos sukrečiančią dviejų dalių dramą „Stabmeldžiai“ apie šių dienų žmogaus tikėjimo krizę. Ar Dievas „atsidėkos“ stebuklu mainais į karštas maldas? Kas yra religija: ar tai tėra tikėjimas(is) sulaukti nepertraukiamos stebuklų virtinės, o gal iš pažiūros net giliai tikintys žmonės tėra stabmeldžiai?.. Jono Vaitkaus režisuotas spektaklis kelia aibę aktualių klausimų. Jis skirtas žiūrovams nuo 18 metų. KUR? Klaipėdos žvejų rūmuose (Taikos pr. 70). KADA? Spalio 5 d. 18 val. KAINA? 22–32 Lt, taikomos nuolaidos.

Atgimimo aikštėje – pasimatymas su mokslu Apie rugsėjo 27–28 d. Klaipėdos Atgimimo aikštėje rengiamą technologijų ir verslo festivalį „InNovaCamp“ paskelbę organizatoriai sulaukia didelio miestiečių susidomėjimo. Valerija Lebedeva Pasisemti įspūdžių ir žinių

„Ar lankytojui reikia turėti specialių žinių?“, „Ar supras vaikai?“, „Ar ekspozicijoje bus paaiškinimų?“ – atsakydami į šiuos ir panašius klausimus rengėjai ramina: dalyvauti technologijų bei verslo festivalyje nėra sudėtingiau nei paskambinti kam nors mobiliuoju telefonu, o nauji įspūdžiai ir žinios – garantuoti. Centrinė Klaipėdos aikštė dviem dienoms virs technologijų miesteliu: lauko paviljonuose įsikurs pažangiausių Lietuvos gaminių ir paslaugų ekspozicijos bei mobili konferencijų salė. Renginys, organizuojamas VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) ir Klaipėdos savivaldybės, yra nemokamas ir skirtas visai šeimai. Po „Eurovizijos“ kupolu

Pagrindiniame technologijų paviljone bus demonstruojami įvairiausios paskirties technologiniai sprendimai, kuriuos pristatys jų kūrėjai ir vystytojai. Ar žinote, kad pirmasis lietuviškas nanopalydovas ketinamas išbandyti šį spalį, o lietuvių sukurtas ir tobulinamas 3D spausdintuvas perspektyvoje, tikimasi, namuose taps toks pat įprastas, kaip skalbimo mašina ar kompiuteris? Ar esate matę pagal muziką „šokantį“ Teslos žaibą? Taip, tai mokslas ir technologijos, tačiau pažinti ir išbandyti jas gali kiekvienas. O gal norėtumėte paklaidžioti būsimojo Klaipėdos kultūros fabri-

Programa Rugsėjo 27 d. 12 val. – festivalio ir technologijų ekspozicijos atidarymas. Ekspozicija veiks iki 19 val. 10–16 val. – Klaipėdos senojo turgaus ir aplinkinių teritorijų scenarijų sukūrimo urbanistų dirbtuvės. 16–19 val. – „Technologijos ir inovacijos – visiems“: viešų paskaitų sesija. Nuo 20 val. – „InNovaCamp“ naktis: šou „Gaidos ir lazeriai“, naktiniai kino seansai. Rugsėjo 28 d. 10–13 val. – „Sėkmės istorijos“: viešų paskaitų apie verslą sesija. 10–17 val. – technologijų ekspozicijos lankymas.

ko hologramoje, apžiūrėti ir iš pirmų lūpų išgirsti apie elektromobilio pranašumus arba susipažinti su muzikos instrumentu „Woodrum“, kuris išoriškai primena perkusinį būgnelį, o viduje „prifarširuotas“ elektronikos? Anot „Woodrum“ kūrėjo Mindaugo Badoko, technologijos kryptingai skverbiasi į meno sritį, kurioje atveria daug platesnių ir paprastesnių nei iki šiol galimybių įkūnyti kūrybinį polėkį. Specialiai festivaliui „InNovaCamp“ į Klaipėdą atkeliauja kupolo formos paviljonas, lietuvių „Tentų fabriko“ komandos gamintas švedų užsakymu – per šiemetinį tarptautinį „Eurovizijos“ dainų konkursą, kurį rengė Švedija, paviljonas puikavosi Malmės miesto centre ir kvietė į įvairius teminius konkurso renginius. Įspūdingo balto kupolo skersmuo – 15 m, aukštis – 7,5 m. Jo konstrukcijai nebaisūs klaipėdietiško rudens vėjai – jis pagamintas iš nerūdijančio plieno.

Trimatis: lietuvišku 3D spaus-

dintuvu „Gaminu“ galima atsispausdinti bet ką.

Dirbtuvės: Vakarų Europoje sėkmingai taikoma teritorijų planavimo

praktika Klaipėdoje bus išmėginta kuriant senojo turgaus ir senamiesčio ateities scenarijus. Organizatorių nuotr.

Dalyvauti technologijų bei verslo festivalyje nėra sudėtingiau nei paskambinti kam nors mobiliuoju telefonu. Eksperimentuos su kaladėlėmis

Penktadienio programą papildys urbanistų kūrybinės dirbtuvės, skirtos Klaipėdos senojo turgaus ir aplinkinių teritorijų vystymo scenarijams sukurti. Čia susitiks urbanistikos specialistai, senojo turgaus problematikai neabejingi vietos verslininkai, investuotojai, turgaus vadovybė, laukiami ir visi miesto planavimu besidomintys bendruomenės atstovai. Vietoje brėžinių bei grafinių planų dirbtuvių dalyvių laukia sumažinta turgaus versija, primenanti muziejuose ir turizmo informacijos centruose eksponuojamus miestų maketus. Skirtingai nei muziejuje, dirbtuvėse schemą bus galima išardyti, surinkti kitaip, pakeisti įprastus objektus kitais, numatyti naujas jų veiklos kryptis bei nuo jų priklausomus žmonių srautus ir kitaip eksperimentuoti darnaus teritorijos vystymo tema. Įprasta teritorijų planavimo praktika Lietuvoje – kitokia. „Žmonės nubraižo planą, parodo kitiems, šie nepritaria, nes jis turi įtakos jų tur-

Konstrukcija: technologijų festivalio namais tapsiantis „Eurovizijos“ kupolas į uostamiestį atkeliauja iš Švedijos.

Velomobilis: lietuvių kuriamas elektrinis „RJK Eco-

logical Car“ leis atsisakyti degalų minant pedalus.

to vertei, praeivių srautams arba tiesiog prasilenkia su jų skoniu bei vietos matymu, kyla ginčų, o procesas stringa, – sakė vienas iš netrukus vyksiančių dirbtuvių vadovų architektas urbanistas Martynas Marozas. – Mes siūlome pirma pasikalbėti, o tik po to imtis brėžinių.“

Apgaulingas: „Woodrum“ – elektroninis belaidis ins-

trumentas, tik išoriškai primenantis perkusinį būgnelį.

Praėjusį renginių sezoną KEPA drauge su Klaipėdos jaunimo teatru bei gausiu būriu kitų partnerių inicijavo dvi menines provokacijas, pavadintas „Senamiesčio turgaus naktimis“ ir atkreipusias dėmesį į neišnaudojamas vietos galimybes. Jų metu turgaus erdvėse šurmu-

liavo ne vien prekyba, bet ir meninė programa, netikėtos pramogos. Pavykusį sumanymą ketinama tęsti – lapkritį klaipėdiečių vėl laukia „Turgaus naktis“. Tikimasi, kad jos viziją taip pat galima bus papildyti turgaus scenarijų kūrimo dirbtuvėse gimusiomis idėjomis.

12

penktadienis, rugsėjo 20, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,41 %

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 1000 2,8187 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1131 JAV do­le­ris 1 2,5495 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4998 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9147 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2680 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3985 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0745 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7966

pokytis

–1,5439 % –0,0073 % –1,3809 % –0,4024 % –0,0020 % +1,0770 % +0,4751 % +0,8947 % +0,2222 %

+0,01 %

+0,29 %

Ne­su­rink­ta per mi­li­jar­dą eu­rų PVM

Spren­di­mo dėl eu­ro no­ri grei­čiau

Lie­tu­va 2011 m. ne­su­rin­ko 1,352 mlrd. eu­ rų (4,668 mlrd. li­tų) pri­dė­ti­nės ver­tės mo­ kes­čio (PVM), o vi­so­je ES jo pra­ras­ta 193 mlrd. eu­rų (666,4 mlrd. li­tų), ar­ba 1,5 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to. Taip at­si­ ti­ko dėl ke­lių prie­žas­čių – mo­kes­čių ven­ gi­mo, įmo­nių, iš ku­rių ti­kė­ta­si su­rink­ti PVM, bank­ro­to, pa­vė­luo­tai su­mo­kė­tų mo­ kes­čių ar sta­tis­ti­kos klai­dų, kaip skelbia­ ma Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos stu­di­jo­je.

Lie­tu­va no­ri, kad ša­lies sto­ji­mą į eu­ro zo­ ną pa­tvir­tin­tų dar šis Eu­ro­pos Par­la­men­ tas, o ne bū­tų lau­kia­ma, kol bus iš­rink­ti nau­ji par­la­men­ta­rai. Tai pareiškė Lie­tu­vos fi­nan­sų vi­ce­mi­nist­ras Al­gi­man­tas Rim­ kū­nas. „Jei­gu mes lauk­si­me nau­jo par­la­ men­to, mes pra­lo­ši­me apie pu­sę me­tų ir ta­da bus la­bai su­dė­tin­ga pa­baig­ti vi­sus rea­lius pa­si­ren­gi­mo dar­bus iki 2015 m. sau­sio 1 d.“, – ti­ki­no vi­ce­mi­nist­ras.

Ga­min­to­jų nau­jo­vė neiš­gąs­di­no Įmo­nėms ne­be­bū­ti­na tu­rė­ti ant­spau­dus, nes juos ga­li pa­keis­ti šiuo­lai­kiš­kes­nės prie­mo­nės. Ta­čiau ant­spau­dų par­da­vė­ jų tai nė kiek ne­gąs­di­na, esą jau da­bar ant­ spau­dų par­da­vi­mas su­da­ro tik ne­di­de­ lę apy­var­tos da­lį.

Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

Pa­leng­vi­no for­ma­lu­mus

Ūkio mi­nis­te­ri­ja nu­spren­dė pa­ leng­vin­ti įmo­nių ad­mi­nist­ra­ci­ nę naš­tą ir pa­nai­ki­no rei­ka­la­vi­mą vers­lo įmo­nėms tu­rė­ti ant­spau­dą. Ji nu­sta­tė, kad ant­spau­das dub­liuo­ ja as­mens pa­ra­šo funk­ci­ją ir dėl to yra ne­rei­ka­lin­gas. Be to, ant­spau­do prie­vo­lė rei­ka­lau­ja skir­ti pa­pil­do­mų iš­lai­dų ir lai­ko jo ga­my­bai. Ri­ma Jan­kū­nie­nė, bend­ro­vės „Biu­ro gi­das“ va­do­vė, įsi­ti­ki­nu­si, kad vers­li­nin­kams toks spren­di­ mas nau­din­gas. „Kuo to­liau, tuo la­biau po­pie­ri­ niai do­ku­men­tai nė­ra vie­nin­te­liai, ku­riais nau­do­ja­ma­si“, – tei­gė ji ir ti­ki­no, kad pa­si­ga­min­ti ant­spau­dą jau ne­bė­ra taip sun­ku, tam te­rei­ kia tu­rė­ti la­ze­rio apa­ra­tą. Dėl šios prie­žas­ties ji ma­no, kad įsi­ti­ki­ni­ mas, jog ant­spau­do tu­rė­ji­mas ga­ ran­tuo­ja įmo­nės sau­gu­mą, yra ne­ pag­rįs­tas. „Pa­si­ga­min­ti apskritą ant­spau­ dą, jei­gu tu­ri la­ze­rio apa­ra­tū­rą, nė­ ra taip su­dė­tin­ga. Anks­čiau Lie­tu­ vo­je te­bu­vo ke­li la­ze­rio apa­ra­tai ir ne­daug kas ga­lė­da­vo da­ry­ti ant­ spau­dus. Da­bar be­veik vi­sos rek­la­ mos agen­tū­ros tu­ri la­ze­rio apa­ra­tus ir pa­si­da­ry­ti, ko jiems rei­kia, ne­su­ dė­tin­ga“, – aiš­ki­no R.Jan­kū­nie­nė. Ta­čiau dėl gal­būt su­ma­žė­sian­čio pel­no ji ne­si­jau­di­na. „Net­gi ga­my­ bo­je, pa­vyz­džiui, ant me­die­nos,

de­da­mi ant­spau­dai. La­bai daug įvai­rių sri­čių, kur jie nau­do­ja­mi. Tai ne­bū­ti­nai yra po­pie­rius. Nak­ ti­niai klu­bai taip pat nau­do­ja ult­ ra­vio­le­ti­nį tu­šą ir de­da ant ran­kų ant­spau­dus. Ants­pau­dų pa­skir­tis ga­na pla­ti“, – sa­kė pa­šne­ko­vė. Pa­sak jos, tra­di­ci­niai apskriti ant­spau­dai su­da­ro vos 8–10 pro­c. bend­ro­vės ga­mi­na­mų ant­spau­dų, to­dėl ne­tgi nu­sto­jus juos ga­min­ti nuo­sto­lis ne­bū­tų toks di­de­lis.

Tai pri­klau­so nuo to, kaip šis spren­di­mas veiks gy­ve­ni­me. Iki šiol ant­spau­dų už­sa­ ky­mų ne­su­ma­žė­jo.

Pa­leng­vi­ni­mas su­kčiams

Prie­šin­gos nuo­mo­nės yra in­di­vi­dua­ lio­sios įmo­nės „Bal­ta­sis vė­jas“ sa­ vi­nin­kas Igo­ris Ča­pas. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad priim­tas spren­di­mas ne­nau­din­ gas. Paš­ne­ko­vas ti­ki­no, jog pa­dirb­ti ant­spau­dą su­dė­tin­giau nei žmo­gaus pa­ra­šą, – šiam ne­rei­kia jo­kios spe­ cia­lios įran­gos. Be to, pa­ra­šas, I.Ča­ po tei­gi­mu, nuo­la­t kin­ta. „Kad pa­da­ry­tu­me apskritą ant­ spau­dą, mes iš žmo­gaus pai­ma­ me as­mens do­ku­men­tą ir daug ki­ tų do­ku­men­tų. Pas­te­bė­jo­me, kad nė­ra to­kio žmo­gaus, ku­ris pa­si­ ra­šo mums taip, kaip pa­si­ra­šė as­

Po­ky­tis: Lie­tu­va iki šiol bu­vo vie­na pa­sku­ti­nių ES ša­lių, ku­rio­se vers­lo įmo­nėms ga­lio­ja rei­ka­la­vi­mas nau­

do­ti ant­spau­dus.

Andriaus Ufarto / BFL nuo­tr.

mens do­ku­men­te. Žmo­gaus pa­ra­ šas kei­čia­si“, – aiš­ki­no jis ir tei­gė, kad nie­ka­da ne­ga­li­ma tvir­tai ži­no­ ti, kas iš tie­sų pa­si­ra­šė. „Man at­ro­do, kad tai ne­rim­ta. Pa­ vyz­džiui, kai yra ryš­kus, ge­rai ma­ to­mas ant­spau­das, žmo­gui iš kar­to aiš­ku, su kuo jis tu­ri rei­ka­lų. Pa­da­ ry­ti jį ga­na su­dė­tin­ga, nes rei­ka­lin­ ga spe­cia­li įran­ga. Tiks­liai pa­kar­to­ti, ne­tgi su spe­cia­lia įran­ga, nė­ra taip pa­pras­ta. O pa­si­ra­šy­ti ga­li bet kas“, – dės­tė min­tis pa­šne­ko­vas.

Jis taip pat ne­su­tin­ka, kad ant­ spau­dai bran­gūs ar kad jų rei­kia lauk­ti dvi die­nas. I.Ča­pas tei­gė, kad ant­spau­dą ga­li­ma pa­ga­min­ti vos per pus­va­lan­dį. Ar tai, kad pa­ naikintas reikalavimas turėti ants­ paudą, tu­rės rea­lios įta­kos vers­lui, pa­šne­ko­vas dar ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti. „Tai pri­klau­so nuo to, kaip šis spren­di­mas veiks gy­ve­ni­me. Iki šiol ant­spau­dų už­sa­ky­mai ne­su­ma­žė­jo. Gal­būt dar anks­to­ka spręs­ti, gal­būt su lai­ku su­ma­žės“, – sa­kė I.Ča­pas.

Pa­dirb­ti pa­ra­šą ne­sun­ku

Vals­ty­bė neat­si­sa­kys

I.Ča­pas taip pat at­krei­pė dė­me­sį į ga­li­my­bę pa­ga­min­ti fak­si­mi­lę, kai pa­ra­šą už­ten­ka nu­ske­nuo­ti ir la­ze­ ris jį iš­gra­vi­ruo­ja. „Jū­sų pa­ra­šą fak­si­mi­li­niu bū­du aš ga­liu pa­da­ry­ti to­kį, kad jūs gy­ ve­ni­me ne­ga­lė­si­te pa­sa­ky­ti, jog čia ne jū­sų pa­ra­šas. Jis vi­siš­kai ne­si­ skirs. Ir tai ge­ro­kai pa­pras­čiau ne­gu pa­da­ry­ti ant­spau­do dub­li­ka­tą“, – ma­no vers­li­nin­kas.

Bend­ro­vės „Lai­va“ ga­my­bos va­do­vas Re­mi­gi­jus By­čius įsi­ti­ki­nęs, kad Ūkio mi­nis­te­ri­jos spren­di­mas ge­ras, bet ma­no, jog ku­rį lai­ką, kol vers­li­nin­ kai dar nė­ra įsi­gi­ję elekt­ro­ni­nio pa­ ra­šo, ant­spau­dai to­liau bus nau­do­ja­ mi. „Dau­ge­ly­je vals­ty­bių ant­spau­dų jau se­niai nė­ra“, – sa­kė R.By­čius. Tie­sa, rei­ka­la­vi­mas tu­rė­ti ant­ spau­dą ir to­liau bus tai­ko­mas vals­ ty­bės įmo­nėms bei ins­ti­tu­ci­joms.

Be­veik nie­kas ne­be­nau­do­ja Kaip nu­ro­dy­ta Pa­s au­l io ban­ko ty­ ri­me, nau­ją įmo­nę Lie­t u­vo­je įstei­ gu­s iam vers­l i­n in­k ui įmo­nės ant­ spau­das kai­nuo­ja nuo 30 iki 90 li­ tų, jį pa­ga­m in­t i už­t run­ka dvi die­ nas. Tai pail­g i­n a bei pa­bran­g i­n a nau­j os įmo­nės stei­g i­m ą ir su­ke­ lia pa­pil­do­mų ne­p a­to­g u­mų vyk­ dant veik­lą. Lie­t u­va Pa­s au­l io ban­ ko vers­lo są­ly­g ų ty­r i­me „Doing Bu­ si­ness 2013“ iš 185 vals­t y­bių uži­ ma 27 vie­t ą, tarp ES ša­l ių Lie­t u­ va uži­m a 9 vie­t ą. Re­m ian­t is Pa­ sau­l io ban­ko ty­r i­mo „Doing Bu­ si­ness 2013“ duo­me­n i­m is, iš 28 ES vals­t y­bių na­r ių įmo­nėms ant­ spau­das, be Lie­t u­vos, pri­va­lo­mas tik Ai­r i­jo­je, Grai­k i­jo­je ir Kroa­t i­jo­je. Ants­pau­dą pri­va­lo įsi­g y­t i ir Ru­si­ jo­je, Bal­ta­r u­si­jo­je, Ki­n i­jo­je stei­g ia­ mos įmo­nės.

Pre­zi­den­tė: „Gazp­rom“ rei­ka­la­vi­mai – neį­gy­ven­di­na­mi Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pa­ reiš­kė, kad Ru­si­jos du­jų mil­ži­nas „Gazp­rom“ Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bei pa­tei­kė neį­vyk­do­mų rei­ka­la­vi­ mų są­ra­šą. Pa­sak jos, Ru­si­ja ne­ro­ do no­ro de­rė­tis, to­dėl de­ry­bos ne­ vyks­ta.

„Ta me­džia­ga, ku­ri gau­ta šią die­ ną iš „Gazp­rom“, yra rei­ka­la­vi­mų, neį­vyk­do­mų rei­ka­la­vi­mų, są­ra­ šas Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bei, net per­ žian­gian­tis Vy­riau­sy­bės kom­pe­ ten­ci­ją. To­dėl kvie­čiu Vy­riau­sy­bę to­kio­je si­tua­ci­jo­je pa­spar­tin­ti su­

skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­ na­lo sta­ty­bą ir kuo grei­čiau mė­ gin­ti ma­žin­ti pri­klau­so­my­bę nuo „Gazp­rom“. Toks ma­no ver­ti­ni­ mas“, – va­kar žur­na­lis­tams Vil­ niu­je pa­reiš­kė ša­lies va­do­vė. D.Gry­baus­kai­tė pa­tvir­ti­no, kad yra su­si­pa­ži­nu­si su do­ku­men­tais, ku­riuos at­siun­tė „Gazp­rom“, ta­ čiau de­ta­lių at­skleis­ti ne­ga­lin­ti, nes jie yra slap­ti. „Ma­no nuo­mo­ne, de­ry­bos ne­ vyks­ta. Iš tie­sų tam, kad de­ry­bos vyk­tų, rei­kia abie­jų pu­sių no­ro de­ rė­tis“, – tvir­ti­no ša­lies va­do­vė.

Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė anks­čiau yra pa­reiš­ku­si, kad „Gazp­rom“ pa­ža­ dai ma­žin­ti du­jų kai­ną pa­vė­luo­ ti, nes Lie­tu­vai du­jos ir taip at­pigs, Vy­riau­sy­bei lai­mė­jus by­lą Stok­hol­ mo ar­bit­ra­že bei pa­si­sta­čius su­ skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­ na­lą. Jos nuo­mo­ne, dėl to Lie­tu­vai ne­rei­ka­lin­ga ir il­ga­lai­kė su­tar­tis su „Gazp­rom“. Ru­si­jos du­jų kon­cer­nas „Gazp­ rom“ ne­ko­men­tuo­ja D.Gry­baus­ kai­tės ver­ti­ni­mų. „Ne­ko­men­tuo­ ja­me. Jo­kių ko­men­ta­rų apie tai ne­bus“, – BNS per­da­vė „Gazp­

rom“ at­sto­vas spau­dai Ser­ge­jus Kup­ri­ja­no­vas. „Esa­m e nu­s i­tei­k ę konst­r uk­ ty­v iai, ką dau­g iau bū­t ų ga­l i­m a pa­sa­k y­t i? Lie­t u­vos Pre­z i­d en­t ės žo­džių tik­rai ne­ko­men­tuo­si­me“, – BNS sa­k ė ki­tas „Gazp­rom“ at­ sto­vas. Lie­tu­va 2012 m. Stok­hol­mo ar­ bit­ra­že ini­ci­ja­vo ieš­ki­nį prieš „Gazp­rom“ ir pra­šo grą­žin­ti iki 5 mlrd. li­tų per­mo­ką už du­jas, ne­ tei­sin­ga kai­na tiek­tas Lie­tu­vai pa­ sta­ruo­sius aštuonerius me­tus. BNS inf.

5

mlrd. litų – tiek iš „Gazprom“ Lietuva reikalauja arbitraže.

13

penktadienis, rugsėjo 20, 2013

pasaulis Ne­no­ri eu­ro

Pa­kir­to pa­si­ti­kė­ji­mą

Peš­ty­nės dėl gar­bės

Apk­lau­sos ro­do, jog dau­ge­ lis lat­vių ne­no­ri, kad ša­lies na­ cio­na­li­nė va­liu­ta la­tas bū­tų pa­ keis­ta eu­ru. 53 pro­c. res­pon­ den­tų ne­pri­ta­ria eu­ro įve­di­mui, o pri­ta­rian­čių yra vos 22 pro­c. 25 pro­c. ne­tu­rė­jo nuo­mo­nės šiuo klau­si­mu. Es­ti­ja eu­rą įsi­ve­ dė 2011 m. sau­sį, o Lie­tu­va sie­ kia jį įsi­ves­ti 2015 m.

JAV vy­riau­sy­bės slap­ta se­ki­ mo pro­gra­ma pa­kir­to pa­si­ ti­kė­ji­mą in­ter­ne­to pa­slau­gų bend­ro­vė­mis, to­kio­mis kaip „Fa­ce­book“. Ke­lios ki­tos in­ter­ ne­to pa­slau­gų bend­ro­vės pa­ tei­kė teis­mui pra­šy­mus įpa­rei­ go­ti vy­riau­sy­bę at­skleis­ti dau­ giau in­for­ma­ci­jos apie jų vaid­ me­nį žval­gy­bos pro­gra­mo­se.

Slo­va­ki­jos par­la­men­te įsi­plies­ kė muš­ty­nės. Kumš­čius į dar­ bą par­la­men­ta­rai pa­lei­do po to, kai opo­zi­ci­jos na­riai ėmė šai­py­tis iš kai­rių­jų pa­žiū­rų prem­je­ro Ro­ber­to Fi­co. Opo­ zi­ci­ja vė­liau ap­kal­ti­no val­dan­ čiuo­sius, kad šių par­la­men­ta­ rai prieš muš­ty­nes bu­vo kaip rei­kiant pri­si­srė­bę al­ko­ho­lio.

Pa­rū­po „vargšai“ ru­sai Res­pub­li­ko­nas Joh­nas McCai­nas savo pa­ties pa­ra­šy­ta­me straips­ ny­je į šuns die­nas iš­dė­jo Krem­ liaus šei­mi­nin­ką Vla­di­mi­rą Pu­ ti­ną. Jis teigia, kad jam la­bai rū­pi ru­sai, ku­riuos V.Pu­ti­nas en­gia.

Pa­šau­dys: Ry­tų Eu­ro­po­je sa­vo rau­me­nis iš pra­džių pa­ro­dys Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos ka­riai, o vė­liau – NA­TO. „Reu­ters“ nuo­tr.

Ry­tuose žvan­gės gink­lai Šian­dien pra­si­de­da še­šias die­nas truk­ sian­čios bend­ros Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos ka­ri­nės pra­ty­bos „Za­pad 2013“. Jo­se da­ ly­vaus apie 13 tūkst. ka­rių. Kai­my­nų ne­ri­mas

Pra­ty­bos vyks Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­ jo­je, va­ka­ri­nė­je Ru­si­jos da­ly­je, Bal­ ti­jos ir Ba­ren­co jū­ro­se. Pa­sak Ru­si­jos gy­ny­bos mi­nis­te­ ri­jos at­sto­vo Via­čes­la­vo Usi­ko, pra­ tybose „Za­pad 2013“ da­ly­vaus 2,5 tūkst. Ru­si­jos ir 10,4 tūkst. Bal­ta­ ru­si­jos ka­rių. Ka­riams tal­kins 60 ka­ri­nių lėk­tu­vų, 250 šar­vuo­čių bei tan­kų ir ki­tos ka­ri­nės tech­ni­kos. Taip pat pra­ty­bo­se jė­gas iš­mė­gins 300 ka­rių iš Ar­mė­ni­jos, Ka­zachs­ ta­no, Ta­dži­kis­ta­no ir Kir­gizs­ta­no. Šios ša­lys pri­klau­so Ko­lek­ty­vi­nės gy­ny­bos su­tar­ties or­ga­ni­za­ci­jai. Tra­di­ciš­kai vyks­tan­čios „Za­pad“ pra­ty­bos nuo­la­tos su­lau­kia kri­ti­kos iš vals­ty­bių kai­my­nių. Bal­ti­jos ša­lys ir Len­ki­ja tvir­ti­no, kad pra­ty­bų brai­žas – puo­la­ma­sis, nors Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos at­sto­ vai ra­mi­no, jog pra­ty­bos nu­ma­to tik gy­ny­bi­nius veiks­mus. Lat­vi­jos gy­ny­bos mi­nist­ras Ar­tis Pab­ri­kas va­sa­rą pa­reiš­kė, kad pra­ ty­bo­se imi­tuo­ja­mas Bal­ti­jos ša­lių puo­li­mas. Lie­tu­vos pa­rei­gū­nai taip pat bu­vo iš­reiš­kę su­si­rū­pi­ni­mą, esą pra­ty­bos nė­ra gy­ny­bi­nio po­bū­džio, pa­na­šiai kal­bė­jo ir Len­ki­jos pa­rei­ gū­nai. Ge­ne­ro­las Ro­ma­nas Pol­ko, bu­ vęs Len­ki­jos spe­cia­lių­jų pa­jė­gų GROM va­das, tvir­ti­no, kad „Za­ pad 2013“ ke­lia grės­mę tiek Len­ ki­jai, tiek pra­ty­bo­se da­ly­vau­jan­čiai Bal­ta­ru­si­jai.

Nie­kam grės­mės ne­ke­lia

Ta­čiau Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos pa­ rei­gū­nai at­rė­žė, kad pra­ty­bos ne­ ke­lia grės­mės, nes prieš nie­ką nė­ ra nu­kreip­tos. Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas Aliak­ sand­ras Lu­ka­šen­ka dar šių me­ tų va­sa­rį pa­reiš­kė, kad Bal­ta­ru­si­ja ne­ke­ti­na nie­kam gra­sin­ti ar su kuo nors ka­riau­ti. „No­rė­čiau pa­brėž­ti, kad nie­kam nie­kas ne­ke­ti­na gra­sin­ti. Mes jo­ kios ša­lies ne­lai­ko­me prie­šiš­ka. Bal­ta­ru­si­jos ka­ri­nė dokt­ri­na – gy­ ny­bi­nė, įsta­ty­mai aiš­kiai tai api­ brė­žia“, – sa­kė A.Lu­ka­šen­ka. Bal­ta­ru­si­jos va­do­vas pri­dū­rė: „Mū­ sų tiks­las – ko­lek­ty­vi­nė gy­ny­ba.“ Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos pa­rei­gū­ nai sa­kė, jog pra­ty­bas bus lei­džia­ ma ste­bė­ti ša­lių kai­my­nių pa­rei­gū­ nams. Pa­sak pra­ty­bų or­ga­ni­za­to­rių, jo­se da­ly­vaus ste­bė­to­jų iš Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Len­ki­jos ir Uk­rai­nos. NA­TO pra­ty­bos

Lapk­ri­tį pa­na­šaus po­bū­džio ka­ ri­nės pra­ty­bos pla­nuo­ja­mos Ry­tų Eu­ro­po­je. Ta­čiau Al­jan­so at­sto­vai jau anks­čiau pa­nei­gė kal­bas, kad per pra­ty­bas bus mo­ko­ma­si, kaip stab­dy­ti ga­li­mą in­ter­ven­ci­ją į Ry­ tų Eu­ro­pos vals­ty­bes, pri­klau­san­ čias NA­TO blo­kui. Pra­ty­bo­se ke­ti­na­ma iš­ban­dy­ti NA­TO grei­to­jo rea­ga­vi­mo pa­jė­gų ka­rių pa­si­ren­gi­mą, jo­se da­ly­vaus oro ir jū­rų pa­jė­gos. Da­lis ope­ra­ci­jų

„Za­pad 81“ – di­džiau­sios SSRS pra­ty­bos Pa­s ak Jung­t i­n ių Vals­t i­jų ir NA­TO, „Za­p ad 81“ bu­vo pa­č ios di­d žiau­ sios ka­r i­nės pra­t y­b os, ka­d a nors su­reng­tos SSRS. Jos vy­ko nuo 1981 m. rug­s ė­jo 4 d. ir truko 8 die­ nas. Pra­t y­b o­s e da­ly­va­vo be­ne vi­ sų SSRS ka­r i­n ių da­l i­n ių ka­r iš­k iai. Pa­s ak NA­T O, pra­t y­b o­m is siek­t a pa­ro­dy­t i SSRS ka­r i­n ių pa­j ė­g ų ga­ li­my­b es Len­k i­j o­j e. Pra­t y­bų me­t u SSRS ka­r iai iš­s i­l ai­pi­no Len­k i­j os pa­k ran­tė­j e. JAV kri­t i­k a­vo pra­t y­ bas kaip pa­ž ei­d žian­č ias Hel­s in­ kio su­s i­t a­r i­mus.

bu­vo ren­gia­ma Len­ki­jo­je, ki­ta da­ lis – Lat­vi­jo­je. Ke­ti­na­ma tre­ni­ruo­tis at­rem­ti ir ki­ber­ne­ti­nių ata­kų iš­puo­lius. Pa­sak NA­TO at­sto­vų, tai bus di­ džiau­sios to­kio po­bū­džio pra­ty­bos nuo 2006 m. „Za­pad 2013“ ir NA­TO pra­ty­ bos ren­gia­mos tuo me­tu, kai Ru­ si­jos bei Jung­ti­nių Vals­ti­jų san­ty­ kiai iš­gy­ve­na ne pa­čius ge­riau­sius lai­kus. Ta­čiau NA­TO at­sto­vai ti­ki­na, kad Al­jan­sas, kaip ir iki šiol, ke­ti­na bend­ra­dar­biau­ti su Ru­si­ja sau­gu­mo klau­si­mais, o ne konf­ron­tuo­ti. To­dėl pla­nuo­ja­mos ne tik at­ski­ ros, ta­čiau ir bend­ros Ru­si­jos bei NA­TO ka­ri­nės pra­ty­bos, per ku­rias bus tre­ni­ruo­ja­ma­si at­rem­ti te­ro­riz­ mo iš­puo­lius. 2014 m. Al­jan­sas ir Ru­si­ja ke­ti­na su­reng­ti bend­ras po­ van­de­ni­nių lai­vų paieš­kos ir gel­bė­ ji­mo pra­ty­bas. „Reu­ters“, „News of Be­la­rus“, „RIA No­vos­ti“, „Kyiv Post“ inf.

Ka­dai­se pra­lai­mė­jęs rin­ki­mus Ba­ rac­kui Oba­mai, J.McCai­nas la­bai ak­ty­viai reiš­kia­si tarp­tau­ti­niais klau­si­mais. Sa­vo straips­nį J.McCai­nas pa­ va­di­no taip: „Ru­sai nu­si­pel­nė ko nors ge­riau ne­gu V.Pu­ti­nas“. Jis kal­ti­na V.Pu­ti­ną ir jo bend­ra­žy­ gius klas­to­jus rin­ki­mus, ka­li­nus ir žu­džius opo­nen­tus, ska­ti­nus ko­ rup­ci­ją ir grio­vus Ru­si­jos re­pu­ta­ ci­ją pa­sau­lio are­no­je. „Aš ne­su nu­si­sta­tęs prieš Ru­ si­ją“, – tei­si­no­si J.McCai­nas. Be­ je, pub­li­ka­ci­ją res­pub­li­ko­nas pa­ reiš­kė no­rįs pub­li­kuo­ti Ru­si­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jos laik­raš­ty­je „Prav­da“. „Esu pro­ru­siš­kas – la­biau pro­ ru­siš­kas ne­gu re­ži­mas, ku­ris jums ne­tin­ka­mai va­do­vau­ja šian­dien, – ru­sų šir­dis ban­dė už­ka­riau­ti se­ na­to­rius. – Pre­zi­den­tas V.Pu­ti­ nas ir jo bend­ra­žy­giai ne­ger­bia jū­sų oru­mo ir ne­pri­pa­žįs­ta jū­sų vir­še­ny­bės jų at­žvil­giu.“ J.McCai­nas taip pat pri­mi­ nė Ru­si­jos tei­si­nin­ko Ser­ge­jaus Mag­nic­kio by­lą. Pa­sak res­pub­li­ ko­no, S.Mag­nic­kis bu­vo „at­sklei­ dęs vie­ną di­džiau­sių vals­ty­bi­nių pri­va­taus tur­to va­gys­čių per Ru­ si­jos is­to­ri­ją“. „Už sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus ir nar­są jis bu­vo lai­ko­mas Bu­tyr­kų ka­lė­ ji­me be teis­mo, kur bu­vo mu­ša­ mas, su­si­rgo ir nu­mi­rė“, – tei­gia res­pub­li­ko­nas. V.Pu­ti­no at­sto­vas Dmit­ri­jus Pes­ko­vas ra­di­jui „Rus­ka­ja služ­ba no­vos­tei“ sa­kė, kad pre­zi­den­tas per­skai­tys straips­nį, ta­čiau, pa­ sak V.Pu­ti­no at­sto­vo, ne­ke­ti­na jo ko­men­tuo­ti.

„J.McCai­n as nė­ra ži­n o­m as kaip V.Pu­ti­no ger­bė­jas. Ar vel­ tis į po­le­mi­ką – abe­jo­ju... Jis (J.McCai­nas – red. pa­st.) reiš­ kia ki­ta­pus van­de­ny­no gy­ve­nan­ čio žmo­gaus po­žiū­rį“, – at­rė­žė D.Pes­ko­vas. Ko­mu­nis­tų par­ti­jos laik­raš­tis „Prav­da“, ku­ris SSRS lai­kais bu­ vo svar­biau­sias ša­lies dien­raš­tis, da­bar be­veik ne­ži­no­mas. J.McCai­nas praei­tą sa­vai­tę ne­slė­pė sa­vo ke­ti­ni­mų pa­ra­šy­ ti straips­nį Ru­si­jos ži­niask­lai­dai, at­sa­ky­da­mas į pa­ties V.Pu­ti­no straips­nį, ku­rį pa­skel­bė JAV dien­ raš­tis „The New York Ti­mes“.

Esu pro­ru­siš­kas – la­biau pro­ru­siš­kas ne­gu re­ži­mas, ku­ris jums ne­tin­ ka­mai va­do­vau­ja šian­dien. Ta­me straips­ny­je V.Pu­ti­nas kri­ ti­ka­vo JAV pre­zi­den­to B.Oba­mos pla­ną bom­bar­duo­ti Ru­si­jos są­ jun­gi­nin­kę Si­ri­ją, rei­ka­la­vo lai­ko įgy­ven­din­ti Mask­vos pa­reng­tam pla­nui, tu­rin­čiam už­tik­rin­ti, kad Si­ri­jos che­mi­nių gink­lų ar­se­na­ las bus lik­vi­duo­tas, taip pat pei­ kė Va­šing­to­ną dėl „pa­si­ti­kė­ji­mo vien šiurkš­čia jė­ga“ spren­džiant tarp­tau­ti­nes pro­ble­mas. J.McCai­nas – ne pir­ma­s įsta­ ty­mų lei­dė­jas, nu­spren­dęs at­ sa­ky­ti V.Pu­ti­nui. Ats­to­vų Rū­mų Gink­luo­tų­jų tar­ny­bų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ho­war­das McKeo­nas pa­ra­šė ve­da­mą­jį dien­raš­čiui „The Mos­cow Ti­mes“ apie pa­stan­gas nu­slo­pin­ti pi­lie­ti­nę vi­suo­me­nę Ru­si­jo­je ir es­mi­nių žmo­gaus tei­ sių ne­si­lai­ky­mą. BNS inf.

At­si­ver­ti­mas: nuo­la­t Ru­si­ją kri­ti­kuo­jan­tis J.McCai­nas, pa­si­ro­do, yra

pro­ru­siš­kas, bent pa­ts taip sa­ko.

AFP nuo­tr.

14

penktadienis, rugsėjo 20, 2013

sportas

Fortūna šyptelėjo ispanams ir prancūzams Prognozės vėl nepasitvirtino: 38-ojo Europos čempionato ketvirtfinalyje tikėtasi atkaklios Ispanijos ir Serbijos krepšininkų dvikovos, tačiau intriga išgaravo jau per pirmą kėlinį. Sėkmė: G.Pridotkas iš Dzūkijos

sostinės grįžo ne tuščiomis.

Klaipėdietis – prizininkas Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Žilagalviai stipruoliai, susirinkę į Alytų, varžėsi penktosiose senjorų kūjo metimo varžybose – „Penkiakūjis–2013“.

Jose kovojo trys klaipėdiečiai – Gintaras Pridotkas, Vladas Zaniauskas ir Arūnas Andrijauskas. Geriausiai iš mūsų miesto atstovų sekėsi patyrusiam G.Pridotkui, tarp 12 dalyvių užėmusiam trečiąją vietą. Daugiausiai taškų penkiakovėje pelnė kauniečiai Rimvydas Medišauskas (372) ir sidabro medalį laimėjęs Gintautas Misevičius (353). Klaipėdiečio sąskaitoje – 330 taškų. Prasčiau sekėsi A.Andrijauskui (263 taškai), užėmusiam 9-ąją vietą, ir V.Zaniauskui (252), likusiam dešimtam. Pirmą kartą surengtas 18 kg dzūkiško kūjo, panašaus į inkarą, metimo varžybas laimėjo G.Misevičius, įrankį numetęs 18 m 15 cm. G.Pridotkas tenkinosi antrąja vieta – 13 m 98 cm.

PMS CMYK RGB HEX

151C 0 / 65 / 100 / 0 237 / 114 / 3 ED7203

Marius Bagdonas Liubliana (Slovėnija)

Duda atsiprašė sirgalių

Vis dar Europos čempionai ispanai parodė kitokį savo veidą nei per jau sąmokslo teorijomis apaugusią dvikovą su prancūzais ir sudaužė serbus 90:60. Trečiame kėlinyje Ispanijos rinktinė buvo įgijusi rekordinę persvarą – 69:29. „Varžovai visiškai nusipelnė šios pergalės. Esu nusiminęs ir atsiprašau visų sirgalių. Per pirmą kėlinį tesukrapštėme vos penkis taškus. Tai buvo lūžis. Po to mūsų krepšininkai žaidė savanaudiškai“, – prislėgtas kalbėjo Serbijos rinktinės strategas Dušanas Ivkovičius. Duda vylėsi, kad jam pavyks įkvėpti savo auklėtinius pakovoti dėl kelialapio į 2014-ųjų pasaulio čempionatą. Bilietus į jį išsidalys 1–7 vietas Slovėnijoje užėmusios ekipos. „Tai buvo kol kas geriausios mūsų rungtynės šiame čempionate. Labai svarbu, kad vis geriau žaidžiame atėjus svarbiausiai turnyro fazei. Sustabdėme serbų lyderius Nenadą Krstičių, Nemanją Bjelicą ir Bogdaną Bogdanovičių – tai ir lėmė pergalę“, – džiaugėsi ispanų ekipos strategas Juanas Orenga.

PMS CMYK RGB HEX

3145 C 100 / 15 / 30 / 0 0 / 141 / 170 008DAA

'DXJLDX LQIRUPDFLMRV ZZZ VY\WXULRDUHQD OW

Slovėnų svajonė sudužo

Kaip ir prieš dvejus metus Lietuvoje, slovėnai vėl suklupo ketvirtfinalyje – šį kartą jie 62:72 nusileido prancūzams. „Prancūzijos rinktinės žaidėjai – labiau patyrę. Be to, varžovų atsarginių suolelis – ilgesnis nei mūsų. Jie žaidė agresyviau, laimėjo kovą dėl kamuolio, – kalbėjo apie medalius svajojusios Slovėnijos rinktinės vyriausiasis treneris Božidaras Maljkovičius. – Tačiau privalome greitai pamiršti nesėkmę, nes jau penktadienį tęsime kovą dėl kelialapio į pasaulio čempionatą.“ Prancūzų strategas Vincentas Collet pripažino, kad svarbų vaidmenį atliko jo vadovaujamų krepšininkų patirtis. „Be to, puikiai gynėmės. Slovėnai palūžo tada, kai pavargo puikiai žaidęs Goranas Dragičius“, – teigė treneris. Vakar ketvirtfinaliuose jėgas išmėgino Kroatijos ir Ukrainos bei Lietuvos ir Italijos krepšininkai.

Aplenkė: ispanų rinktinės stratego J.Orengos malda greičiau pa-

siekė aukštybes nei serbų trenerio D.Ivkovičiaus ir vidurio puolėjo N.Krstičiaus prašymai. Artūro Morozovo nuotr.

Rungtynių statistika Ispanija – Serbija 90:60 (21:5, 27:18, 25:16, 17:21). S.Rodriguezas 22, R.Fernandezas 19/D.Andžusičius, R.Katičius po 11. Prancūzija – Slovėnija 72:62 (10:12, 16:12, 24:21, 22:17). T.Parkeris 27, N.Batumas 14, B.Diawas 10/G.Dragičius 18, Z.Dragičius 12, B.Nachbaras 10.

Išrinko geriausiuosius

„EuroBasket“ finalo turnyre dalyvaujantys žaidėjai, kuriuos apklausė portalas „HoopsHype“, išrinko geriausius visų laikų Europos krepšininkus. Į pirmą trejetuką pateko kroatas Draženas Petrovičius (tragiškai žuvęs 1993-iaisiais), prancūzas Tony Parkeris ir Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis. Kitose dešimtuko pozicijose – Dejanas Bodiroga (Serbija), Dirkas Nowitzki (Vokietija), Pau Gasolis (Ispanija), Tonis Kukočas (Kroatija), Predragas Danilovičius (Serbija), Juanas Carlosas Navarro (Ispanija) ir Andrejus Kirilenka (Rusija). Tarp 29 apklausoje paminėtų krepšininkų yra ir Lietuvos rinktinės puolėjas Linas Kleiza.

Varžybų tvarkaraštis 2013 09 20 Dėl 5-8 vietų: 15.30 val. Lietuva/Italija pralaimėtojas – Kroatija/Ukraina pralaimėtojas Pusfinalis: 18.45 val. Lietuva/Italija nugalėtojas – Kroatija/Ukraina nugalėtojas Pusfinalis: 22 val. Ispanija – Prancūzija 2013 09 21 Dėl 7-osios vietos: 18.30 val. Serbija/Slovėnija pralaimėtojas – Lietuva, Italija, Kroatija arba Ukraina Dėl 5-osios vietos: 22 val. Serbija/Slovėnija laimėtojas – Lietuva, Italija, Kroatija arba Ukraina 2013 09 22 Dėl 3-iosios vietos: 18.30 val. Ispanija/Prancūzija pralaimėtojas – Lietuva, Italija, Kroatija arba Ukraina Finalas: 22 val. Ispanija/Prancūzija laimėtojas – Lietuva, Italija, Kroatija arba Ukraina

19

penktadienis, rugsėjo 20, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidybos namais „Metafora“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Andriaus Guginio knygą „Žydrūnas Savickas – žmogus iš geležies“.

A. Guginis. „Žydrūnas Savickas – žmogus iš geležies“ Stipriausias VISŲ laikų pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas biografijoje „Žydrūnas Savickas – žmogus iš geležies“ pasakoja apie pasirinktą gyvenimo kelią, atskleidžia, kaip reikia pasiekti išsikeltus tikslus bei kokiomis gyvenimo vertybėmis vadovautis.Sportininko karjera – margaspalvė, paženklinta traumų ir įspūdingų laimėjimų. Biografijoje stipriausias pasaulio žmogus atskleidžia savo sėkmės formulę, pagrįstą tikėjimu ir noru būti pirmam.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, rugsėjo 24 d.

Avinas (03 21–04 20). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Gali kilti nesutarimų, bet nesijaudinkite – didelės žalos jie nepadarys. Jautis (04 21–05 20). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas susidėlioti savo planus ir priimti sprendimus. Pasikvieskite draugus ir kartu apsvarstytumėte ateities planus. Dvyniai (05 21–06 21). Jausite šeimos ir draugų supratimą, bet jiems taip pat reikalingas jūsų parama. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė santykiuose svarbi ne mažiau nei darbe. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Galite su kuo nors susipykti ir patirti stresą. Jei sugebėsite suprasti, kad tokia būsena greitai praeis, ši nepalanki diena smarkiai jums nepakenks. Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks įkvėpimo. Net knyga ar filmas nepadės atitrūkti nuo rutinos. Jausitės vienišas. Gelbės darbas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, venkite tuščiai leisti laiką. Mergelė (08 24–09 23). Būsite neįprastos nuotaikos, suirzęs ar liūdnas. Galbūt įsimylėsite. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Svarstyklės (09 24–10 23). Laukia svarbus susitikimas. Galimi emocionalūs pokalbiai, tik pasistenkite būti diplomatiškas. Niekas negali priversti daryti to, kas jums nepatinka, todėl pravers gebėjimas susitarti. Skorpionas (10 24–11 22). Išsiskirs jūsų ir jaunų žmonių požiūriai. Jums nepatiks supantys dalykai arba tai, ką jie simbolizuoja. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinką, tegul viskas lieka taip, kaip yra. Šaulys (11 23–12 21). Ignoruosite savo emocijas ir poreikius. Jūsų vertybės prieštaraus jūsų jausmams. Galvoje painiava. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite. Ožiaragis (12 22–01 20). Aplinkinių pripažinimas ir įvertinimas jums bus labai malonus. Jūs sugebate teisingai pasirinkti ir atskirti pelus nuo grūdų. Šiuo metu viskas jūsų rankose, todėl sėkmė tikrai neaplenks. Vandenis (01 21–02 19). Esate nepatenkintas supančiu pasauliu. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys ir pasaulis nušvis kitomis spalvomis. Žuvys (02 20–03 20). Esate įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pasirinkti tinkamą kelią. Laikas žengti į priekį.

Orai

Lietus artimiausiomis dienomis nesiliaus. Šiandien protarpiais lis visoje Lietuvoje, temperatūra bus 13–16 laipsnių šilumos. Šeštadienį orai išliks panašūs, tačiau dieną bus kiek šilčiau – 16–17 laipsnių. Sekmadienį taip pat turėtų trumpai palyti. Lietingi orai Lietuvoje išsilaikys iki pirmadienio.

Šiandien, rugsėjo 20 d.

+14

+14

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+13

Šiauliai

Klaipėda

+15

Panevėžys

+16

Utena

+13

7.17 19.40 12.23

263-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 102 dienos. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+13

Pasaulyje Atėnai +29 Berlynas +14 Brazilija +29 Briuselis +16 Dublinas +16 Kairas +32 Keiptaunas +12 Kopenhaga +17

kokteilis „Neaiš­kin­ki­te: čia – ma­no vie­ta“ „Kok­tei­lis“ ra­šė apie Til­tų gat­vės he­ro­jų veš­lia barz­da ir rūs­čiais an­ta­kiais, ku­ riam pa­t in­ka mie­go­t i, val­g y­t i, die­no­ mis rai­ty­tis ir gal net at­lik­ti gam­ti­nius rei­ka­lus prie pat ša­li­gat­vio. Praei­viams šiur­pu ma­ty­ti lo­vą at­sto­jan­čius kar­to­ no lakš­tus bei vi­sa ki­ta. „Neį­ma­no­ma pro jį praei­t i – smar­vė di­džiu­lė“, – pik­ti­no­si jaut­res­nės uos­lės skai­ty­to­jos. Anot ki­tų „Kok­tei­lio“ ger­bė­jų, ta gat­vės pu­se bi­jo ei­ti vai­kai. Jo­lan­ta net drį­so barz­do­čių pa­kal­bin­ ti ir pa­pra­šy­ti per­si­kel­ti į ki­tą vie­tą. Til­ tų gat­vės „ad­m i­n ist­ra­to­r ius“ at­šo­vė: „Aš – Al­gis, ir man neaiš­kink. Čia – ma­ no vie­ta...“ „Vie­ną kar­tą ma­čiau, kaip prie be­na­ mio sto­vi­nia­vo po­li­ci­nin­kai, – sa­kė Al­ do­na. – Pas­to­vė­jo, pa­kal­bė­jo ir nuė­jo.“ Var­ge­tos įžū­lu­mu pa­si­pik­ti­nęs ir skai­ ty­to­jas, sa­ve pa­va­di­nęs Klaus­tu­ku. „Va­ di­na­si, gy­venk kur no­ri, da­ryk ką no­ri – nie­kas tau ne­truk­dys. Taip rei­kia su­ pras­ti šią si­tua­ci­ją Til­tų gat­vė­je? Kaip taip ga­li­ma leis­ti?!“ – ste­bė­jo­si jis.

Kaunas Londonas +19 Madridas +30 Maskva +12 Minskas +15 Niujorkas +26 Oslas +16 Paryžius +19 Pekinas +29

Praha +14 Ryga +17 Roma +24 Sidnėjus +21 Talinas +17 Tel Avivas +31 Tokijas +29 Varšuva +16

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+15

Alytus

4–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+14

+14

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+13

+14

+14

+14

8

+14

+15

+14

+13

8

+13

+14

+14

+13

8

rytoj

sekmadienį

1260 m. pra­si­dė­jo Her­ kaus Man­to va­do­vau­ ja­mas prū­sų su­k i­l i­mas prieš vo­k ie­č ių or­d i­n ą (1260–1274 m.). 1864 m. gi­mė vie­nas ge­ riau­sių XIX a. pa­bai­gos Lie­tu­vos tau­ti­nio at­gi­mi­ mo pub­l i­cis­t ų An­ta­nas Vil­ku­tai­tis-Ke­tu­ra­kis. 1869 m. gi­mė lie­tu­vių li­ te­ra­t ū­ros kla­si­kas, dva­ si­n in­kas, tau­t i­n io są­jū­ džio ka­ta­li­kiš­ko­sios sro­ vės idea­las Juo­zas Tu­ mas-Vaiž­gan­tas.

1934 m. gi­mė gar­si ita­lų ki­no ak­to­rė ir „Os­ka­ro“ lau­rea­tė Sop­hia Lo­ren.

Bi­ti­nin­kams – nesal­dūs me­tai

Ge­riau­sia išei­tis iš su­si­da­riu­sios pa­dė­ ties – gim­dy­ti.

Links­mie­ji tirš­čiai Ko­dėl ve­dę vy­rai tun­ka? Vie­ni­šas vy­ras pa­žiū­ri į šal­dy­tu­vo tu­ ri­nį. Pa­ma­to, kas jo lau­kia, ir at­si­du­sęs ei­na į lo­vą. Ve­dęs vy­ras pa­žiū­ri į lo­vą. Pa­ma­tęs, kas jo lau­kia, ei­na prie šal­dy­ tu­vo. Čes­ka (397 719; aną­dien, kai skri­dau lėk­tu­vu, bu­vo pra­neš­ta, kad bai­gė­si de­ga­lai. Ko­kia ne­są­mo­nė – te­ko skris­ti blai­viam)

Sap­ni­nin­kas Sap­nuo­ti nar­sius ko­vo­to­jus ko­vos lau­ke – per­spė­ji­mas: bū­k i­te at­sar­g ūs, nes neap­gal­vo­tu el­ge­siu pa­kenk­si­te sau. Nar­sius žmo­nes sap­nuo­ti – ženk­ las, kad ver­ta pa­si­mo­ky­ti iš ki­tų. Re­gė­ti sap­nuo­se se­nus žmo­nes daž­ niau­siai reiš­k ia svei­ka­tos pro­ble­mas ar net li­gą. Jei jūs sap­ne ma­to­te iš­pro­tė­ju­sius žmo­nes, va­di­na­si, ne­tu­ri­te nuo­la­ti­nių drau­gų, o ir švie­sios jū­sų atei­ties per­ spek­t y­vos ne­bus sėk­m in­gos. Jei­g u sap­ne iš­pro­tė­jęs esa­te jūs pa­ts – jū­sų lau­kia ne­ma­lo­nu­mai. Sap­ne lup­ti žie­vę reiš­kia, kad nau­ dos siek­si­te bet ko­kia kai­na. Jau at­si­ lu­pu­si me­džio žie­vė – sky­ry­bos ar tur­ to da­ly­bos, kai nie­ko ne­bus ga­li­ma pa­ keis­ti; Sap­ne re­gė­ti at­lai­dus – nuo­sto­liai.

Si­tua­ci­ja: šie­met bi­ti­nin­kai me­do­ne­šiu ga­lė­jo pa­si­džiaug­ti tik įsi­lin­ga­vus va­sa­rai.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

1946 m. pra­si­dė­jo pir­ ma­sis Ka­nų fil­mų fes­t i­ va­lis. Jo prem­je­ra bu­vo ati­dė­ta 1939 me­tais, pra­ si­dė­jus Ant­ra­jam pa­sau­ li­niam ka­rui. 2007 m. rugp­jū­čio 13 d. Ro­mo­je mi­ru­sio il­ga­me­ čio Lie­tu­vos am­ba­sa­do­ riaus prie Šven­to­jo Sos­ to Ka­z io Lo­zo­rai­čio pa­ lai­kai po mė­ne­sio iš Ro­ mos bu­vo per­kel­ti į Kau­ ną ir iš­kil­min­gai pa­lai­do­ ti ša­lia tė­vų ir bro­lio Pet­ ra­šiū­nų ka­pi­nė­se.

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Yra sa­v i­val­dy­bė­je ir mies­to ta­ry­bo­je ak­ty­vių žmo­nių, ku­riems ne vis vien, kas de­da­si Klai­pė­do­je. Ypač uo­liai vi­ sur vaikš­to ir vis­ką ste­bi Vy­tau­tas Lu­ pei­ka, Aud­ro­nė Bal­n io­n ie­nė, Liud­v i­ kas Dū­da, Vy­tau­tas Če­pas ir Jo­nas Mi­ lie­rius. Ro­dos, tuo są­ra­šas ir bai­g ia­si. Jei šie val­džiaž­mo­giai ne­pa­da­rys tvar­ kos uos­ta­mies­ty­je, tai grei­tai dėl įvai­ riau­sio plau­ko pi­l ie­čių mes ne­ga­lė­si­ me praei­ti cent­ri­ne gat­ve.

A.Bal­nio­nie­nė ne­bi­jo už­lip­ti net ant pa­sta­tų sto­gų, ta­čiau ar ji pa­ kal­bės su Al­giu, – pa­žiū­rė­si­me.

Eustachijus, Fausta, Imbertas, Kolumba, Tautgirdė, Vainoras.

RUGsėjO 20-ąją

Klai­pė­dos gel­bė­to­jai

Smal­su­mas: vi­sur no­sį ki­šan­ti

Vardai

Nors šį se­zo­ną dėl vė­ly­vo pa­va­sa­rio me­du­ne­šio pra­džia stip­riai vė­la­vo, bi­ti­ nin­kai sa­ko­si ne­ si­ry­žę kel­ti kai­nų, kad neiš­gąs­din­tų sa­vo pir­kė­jų. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Anot Klai­pė­dos kraš­to bi­ti­nin­kų bend­ruo­me­nės „Mi­du­tis“ va­do­vo Arū­no Ne­ver­daus­ko, šie­met pir­

mo­jo, pa­va­sa­ri­nio, me­daus fak­tiš­ kai ne­bu­vo. „Ta­čiau lie­pą, kai ne­sti­go nei drėg­mės, nei ši­lu­mos, jau tu­rė­jo­ me daug gra­žaus dar­bo, me­daus avi­liuo­se bu­vo pri­pil­ta nuo kraš­ to iki kraš­to, tad ir nuo­tai­ka pa­ki­ lo. Pa­va­sa­ri­niai ir va­sa­ros au­ga­lai pra­žy­do fak­tiš­kai vie­nu me­tu, tai bi­tės triū­sė vos ne tri­mis pa­mai­ no­mis, – šmaikš­ta­vo pa­šne­ko­vas. – Ant­raip bū­tu­me „ėję“ į mi­nu­są, nes bi­ti­nin­kys­tė rei­ka­lau­ja ne­ma­žai iš­lai­dų – tai ir in­ven­to­rius, ir bi­čių mai­ti­ni­mas.“ Pas­ku­ti­nį me­dų rugp­jū­čio pa­ bai­go­je išė­męs bi­ti­nin­kas vis dėl­ to įver­ti­no, jog, pa­ly­gin­ti su praė­ ju­siais me­tais, šie­me­tis me­du­ne­šis ne­bu­vo toks dos­nus. Anot A.Ne­ver­daus­ko, nea­be­jo­ ti­nai pa­va­sa­ri­nį me­dų bū­tų ga­li­ma

Edi­tos Vai­ce­kaus­kai­tės nuo­tr.

va­din­ti ver­tin­giau­siu, nes jis „pa­ ga­min­tas“ iš bun­dan­čios gam­tos žie­dų ne­kta­ro. Ta­čiau pa­šne­ko­vas ti­ki­no, jog pir­mo­jo me­daus bran­ giau ne­par­da­vi­nė­jo. „Nors mes, bi­ti­nin­kai, sa­ko­me, kad šie­met me­daus ma­žai, rei­kė­tų kel­ti kai­nas, bent jau nuo­la­ti­niams klien­tams tiek pa­va­sa­ri­nį, tiek vė­ liau su­neš­tą me­dų par­da­vi­nė­jau po 13 li­tų už pu­sę lit­ro, nes no­riu, kad jį iš ma­nęs pirk­tų ir ki­tą­met, ir dar ki­ tą­met. Pa­na­šiai, kiek ži­nau, da­rė ir ki­ti bi­čiu­liai“, – kal­bė­jo bi­ti­nin­kas. A.Ne­ver­daus­ko tei­gi­mu, 13 li­ tų už pus­lit­rį me­daus – ma­žiau­sia rin­kos kai­na. Pre­ky­vie­tė­se už to­kį pat kie­kį įpras­tai pra­šo­ma po 14– 15 li­tų. Be­ne bran­giau­siai par­duo­da­mas eko­lo­gi­nių bi­ty­nų me­dus – po 16 li­tų už pu­sę lit­ro.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1071

2013 09 18 AUKSO PUODAS - 16 891 924 Lt DIDYSIS PRIZAS - 9 218 336 Lt 04 21 27 16 02 36 Auksinis skaičius 22 Papildomi skaičiai 31 05 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk 73 078 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 4 267 Lt (7 priz.) 4 skaičiai 127 Lt (321 priz.) 3 skaičiai 11 Lt (5002 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (6386 priz.) „Džokeris“ - bil. nr. 010 064 614 (123 215 Lt) Prognozė: Aukso puode – 11 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt „Džokeris“ – 110 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.