2013 09 21 klaipeda internetas

RUGSĖJO 21, 2013

Nr. 218 (19 820)

O.Mitalienės knygoje – meilės žmonėms ir profesijai išpažintis. Šeš­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

www.kl.lt

Vokietijos parlamento rinkimų intrigą kurs mažosios partijos.

Pasaulis 8p.

Kaina 1,60 Lt

Mi­si­ja, at­ne­šu­si mir­tį

„Ne ma­no snu­ke­liui į te­li­ką.“ Žur­na­lis­tas Gied­rius Leš­ke­vi­čius ga­na kri­tiš­kai ver­ti­no sa­vo ga­li­my­bes tap­ti te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­ju.

13p.

Verslininkai ne­si­pel­no iš tu­ris­tų Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Nors uos­ta­mies­ty­je tu­ris­tų skai­čius au­ga, o jų nuo­mo­nė apie Klai­pė­dą – tei­gia­ma, vers­li­nin­kai dar ne­mo­ka pa­si­pel­ny­ti iš at­vyks­tan­čių sve­čių.

Pi­ni­gai, ga­lin­tys lik­ti mies­te, iš­plau­ kia kar­tu su krui­zi­niais lai­vais.

Tu­ris­tų dau­gė­ja

Iš­puo­lis: Ko­so­vo ir Ser­bi­jos pa­sie­ny­je A.Še­na­vi­čius žu­vo, kai bu­vo ap­šau­dy­tas po pa­mai­nos pa­rei­gū­nus na­mo ve­žęs au­to­mo­bi­lis.

Ži­nia apie Ko­so­vo pa­sie­ny­je su Ser­bi­ja kul­kos nu­trauk­tą Aud­riaus Še­na­vi­čiaus gy­vy­bę su­krė­tė na­muo­se li­ku­sius ar­ti­ muo­sius. Klai­pė­die­čio ma­ma Eg­lė, vos su­ži­no­ju­si sū­naus žū­ties de­ta­les, bu­vo su­krės­ta dar kar­tą – sū­nus žu­vo tą pa­čią mi­nu­tę ir se­kun­dę, kaip ir gi­mė.

„Scan­pix“ nuo­tr.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Prieš gi­mi­mą – skry­dis

„Jis gi­mė 7.30 val. ry­to. Ir žu­vo tuo pa­čiu lai­ku, tik ne gi­mi­mo die­ną.

Aud­rius bu­vo gi­męs ba­lan­dį, tą pa­ čią die­ną, kaip ir jo pro­ se­ne­lis.

4

Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­ for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė Ro­me­ na Sa­vic­kie­nė in­for­ma­vo, kad nuo 2013 m. sau­sio iki rug­sė­jo mė­ne­sio mies­tą ap­lan­kė dau­giau už­sie­nie­ čių nei praė­ju­siais me­tais. „2 pro­c. išau­go į Klai­pė­dą įvai­ rio­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis at­ke­liau­jan­čių žmo­nių skai­čius ir net 22 pro­c. pa­di­dė­jo krui­zi­ niais lai­vais at­plau­kian­čių tu­ris­tų srau­tas. Tai be­veik pri­ly­go prieš kri­zę bu­vu­siam, 2008-ųjų se­zo­ no re­zul­ta­tui“, – sa­ kė R.Sa­vic­kie­nė.

6

2

šeštadienis, rugsėjo 21, 2013

miestas Grei­čiau­siai – au­to­bu­su

Sko­lin­sis apy­var­tai

Var­žė­si šu­nys

Jud­rio­ji sa­vai­tė va­kar baig­ta eks­ pe­ri­men­tu „Kas grei­tes­nis?“.

Stu­den­tai, star­ta­vę nuo „Smil­te­ lės“ sto­te­lės, var­žė­si, kas grei­čiau pa­sieks uni­ver­si­te­tą. Jau­nuo­liai pi­ko me­tu per mies­tą ke­lia­vo au­ to­mo­bi­liu, dvi­ra­čiu, au­to­bu­su ir bėg­te. Grei­čiau­sia bu­vo 6E au­to­ bu­su va­žia­vu­si stu­den­tė, ku­rios ke­lio­nė tru­ko 21 min.

Ši­lu­mos tie­ki­mo bend­ro­vė „Klai­ pė­dos ener­gi­ja“ ieš­ko ban­ko, ku­ ris su­teik­tų 20 mln. li­tų pa­sko­ lą. Pi­ni­gai bus nau­do­ja­mi apy­var­ tos lė­šoms, skel­bia­ma cent­ri­nia­ me vie­šų­jų pir­ki­mų po­rta­le pa­ skelb­ta­me tech­ni­nių spe­ci­fi­ka­ci­ jų pro­jek­te. Pas­ko­lą bend­ro­vė nu­ ma­to grą­žin­ti 2015 me­tų gruo­ džio 31-ąją.

Klai­pė­dos ra­jo­ne, Kark­lė­je, Pak­ ran­čių ap­sau­gos rink­ti­nės ki­no­lo­ gi­jos vys­ty­mo ba­zė­je vy­ko nar­ko­ti­ nių me­džia­gų paieš­kos su tar­ny­bi­ niais šu­ni­mis meist­riš­ku­mo Lie­tu­ vos čem­pio­na­tas. Ge­riau­siu tar­ ny­bi­niu šu­ni­mi, su­ge­ban­čiu ap­tik­ ti nar­ko­ti­kus, pri­pa­žin­ta vo­kie­čių avi­ga­nė Sim­ba. Ją pri­žiū­ri ki­no­lo­ gas pa­sie­nie­tis Da­rius Li­pi­to­nas.

Dienos telegrafas Bai­ke­riai. Šian­dien Klai­pė­dos bai­ke­ riai pa­skelbs va­sa­ros se­zo­no pa­bai­gą.

16.30 val. iš Gi­ru­l ių jie pa­ju­dės į mies­ tą – P.Li­dei­k io, Man­to, Nau­jo­jo So­do, Nau­ją­ja Uos­to, J.Ja­no­nio ir Spor­ti­nin­ kų gat­vė­mis iki Vir­šu­ti­nė­je gat­vė­je įsi­ kū­r u­sio mo­to­cik­l i­n in­k ų klu­bo „Chi­ me­ras“ būs­t i­nės, kur ir vyks už­da­r y­ mo ren­g i­nys.

On­ko­lo­gi­niams li­go­niams – vil­ties na­mai Skam­ban­čių var­pų gar­sais ir mal­do­mis penk­ta­die­nį Klai­pė­do­je ati­da­ry­ta Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­ro pir­mo­ji da­lis – In­for­ma­ci­jos ir me­no te­ra­pi­jos cent­ras.

Bal­tai. Ry­toj Kark­lė­je, pa­plū­d i­my­je ties „Žil­vi­čio“ sto­vyk­la­vie­te, vyks Bal­ tų vie­ny­b ės die­nos mi­nė­ji­mas. Nuo 18 val. vyks Bal­tų vie­ny­bės ug­nies są­ šau­ka.

San­tuo­kos. Šian­dien Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Ci­vi­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­ gist­ra­ci­jos sky­r iu­je tuok­sis 15 po­r ų.

Ing­r i­da Va­ba­lai­tė ir Gin­ta­ras Ku­ber­ ta­v i­čius (11.40 val.), In­ga Si­ma­naus­ kai­tė ir Da­rius Žio­ga­ras (12.10 val.), Rū­ ta Kas­ta­naus­kai­tė ir Aud­r ius Žiugž­ da (12.20 val.), Au­re­l i­ja Daug­no­rai­tė ir Da­r ius Žit­kaus­kas (12.30 val.), Ing­ ri­da Šiau­ly­t y­tė ir Ar­v y­das Jo­nu­š as (12.40 val.), Vi­da Čep­l ins­kai­tė ir An­ ri Šiu­dei­k is (14.10 val.), Vik­to­r i­ja Ša­ra­ pa­je­va ir Ar­tur Pav­lov (14.20 val.), Vol­ ha Zdo­ta ir Ug­nius Va­lu­žis (14.30 val.), As­ta Vit­kaus­kai­tė ir Li­nas Bal­čiū­nas (14.40 val.), Vik­to­r i­ja Je­sau­lo­va ir Ge­ di­m i­nas Se­ra­pi­nas (15 val.), Kris­t i­na Ki­gan ir Ma­rius Nar­kus (15.10 val.), Je­ ka­te­r i­na Pet­ru­se­vič ir Vla­dis­lav Bui­ lov (15.20 val.), Ig­nė Kat­k u­tė ir Alek­ sandr Ko­lyš­ko (15.30 val.), Ol­ga Mi­ lia­je­va ir And­rey Dash­ke­v ich (15.40 val.), Ai­ri­da Aže­nec­kai­tė ir Ali­kas Gu­ sei­no­vas (16 val.).

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 10 klai­ pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Mi­chail Ma­ja­ kov (g. 1919 m.), Bo­r is Tols­k ij (g. 1932 m.), Jo­nas Rau­chas (g. 1939 m.), Sta­sys Zig­mas Jur­gė­las (g. 1948 m.), An­ge­li­ja But­ku­vie­nė (g. 1948 m.), Li­na Bal­čai­tie­ nė (g. 1956 m.), Ser­gej Je­fi ­mov (g. 1962 m.), Li­nas Leš­čius (g. 1973 m.), Ro­ber­ tas Char­čen­ko (g. 1989 m.), Na­d iež­da De­gu­ty­tė (g. 2013 m.).

Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Ser­gej Je­fi ­mov, Li­nas Leš­čius, An­ ge­li­ja But­ku­vie­nė, Ro­ber­tas Char­čen­ ko, Al­ber­tas Ma­tu­liū­nas, Mi­chail Ma­ja­ kov, Ana Vo­lo­se­vič, ry­toj – Sta­sys Zig­ mas Jur­gė­las.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Ar­vy­das Ta­vo­ras.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai (dvy­niai).

Grei­to­j i. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 68 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si gal­vos skaus­mais, aukš­t u krau­ jos­pū­d žiu, krau­jo­ta­kos su­tri­k i­mais.

Pas­lau­gos: ati­da­ry­ta­me cent­re bus tei­kia­ma ne tik psi­cho­lo­gi­nė bei dva­si­nė pa­gal­ba, bet ir or­ga­ni­zuo­ja­mos

mu­zi­kos, dai­lės, šo­kio ir ki­tos te­ra­pi­jos.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Il­gai lauk­to pir­mo­jo Psi­cho­so­cia­li­nės ir dva­si­nės pa­gal­bos on­ko­lo­gi­niams li­go­niams ir jų ar­ti­mie­siems cent­ro Lie­tu­vo­je sta­ty­ba, įran­gos bei bal­dų įsi­gi­ji­mas kai­na­vo apie 2 mln. Lt. Pra­dė­ju­sia­me veik­ti cent­re bus tei­kia­mos psi­cho­lo­gi­nės rea­bi­li­ta­ ci­jos pa­slau­gos, bend­ra­dar­biau­jant su gy­dy­mo įstai­go­mis, pa­lia­ty­vios pa­gal­bos spe­cia­lis­tais Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je. Jau­kio­se ir švie­sio­se pa­tal­po­se dirbs dva­si­nin­kai, psi­ cho­lo­gai, so­cia­li­niai rei­ka­lų spe­ cia­lis­tai, me­no te­ra­peu­tai ir sa­va­ no­riai. Pas­ta­rų­jų jau yra ap­mo­ky­ta apie 30.

Be psi­cho­lo­gi­nės ir dva­si­nės pa­ gal­bos, In­for­ma­ci­jos ir me­no te­ ra­pi­jos cent­re bus or­ga­ni­zuo­ja­ mos mu­zi­kos, dai­lės, šo­kio ir ki­tos te­ra­pi­jos bei ren­gia­mi sa­va­no­rių mo­ky­mai. 508 kvad­ra­ti­nių met­rų pa­tal­po­se vie­nu me­tu cent­ro tei­ kia­mo­mis pa­slau­go­mis ga­lės nau­ do­tis iki 40 as­me­nų. Pla­nuo­ja­ma, kad cent­re ap­si­lan­kys 500 žmo­nių per me­tus. Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­ro di­rek­to­rė Al­do­na Ker­py­tė ne­slėp­da­ma su­si­jau­di­ni­mo džiau­ gė­si ati­da­ry­tu cent­ru.

Be­si­lan­kan­tie­siems cent­re bus su­tei­kia­ ma ga­li­my­bė at­si­pa­ lai­duo­ti, pa­si­krau­ti tei­gia­mos ener­gi­jos, su­tvir­tė­ti mo­ra­liš­kai ir įgau­ti vil­tį.

„Dar prieš ke­lis me­tus ne­bū­čiau pa­ti­kė­ju­si, jog ateis die­na, kai su­ lauk­si­me šios jau­di­nan­čios aki­mir­ kos. Tik su dau­gy­bės ge­rų žmo­nių fi­nan­si­ne ir mo­ra­li­ne pa­ra­ma pa­ ga­liau tu­ri­me pir­mą­ją to­kio po­ bū­džio įstai­gą Lie­tu­vo­je. No­rė­čiau pa­brėž­ti, kad me­di­ci­ni­nių pa­slau­gų mes ne­teik­si­me. On­ko­lo­gi­niams li­ go­niams ir jų ar­ti­mie­siems steng­si­ mės pa­dė­ti da­ly­da­mie­si trūks­ta­ma in­for­ma­ci­ja, siū­ly­da­mi so­cia­li­nes pa­slau­gas ir su­pra­ti­mą“, – kal­bė­ jo A.Ker­py­tė.

Pa­sak jos, vi­siems be­si­lan­kan­ tiems žmo­nėms cent­re bus su­ tei­kia­ma ga­li­my­bė at­si­pa­lai­duo­ti, pa­si­krau­ti tei­gia­mos ener­gi­jos, su­ tvir­tė­ti mo­ra­liš­kai ir įgau­ti vil­tį.

Ant­rą­ją cent­ro da­lį nu­ma­to­ma ati­da­ry­ti 2015 m. va­sa­rą. Ja­me bus lau­kia­mi on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis ser­gan­tys žmo­nės bei jų ar­ti­mie­ji iš vi­sos Lie­tu­vos.

4

šeštadienis, rugsėjo 21, 2013

miestas

Fak­tai Nuo 2006 me­t ų į įvai­r ias mi­si­jas iš Lie­t u­vos bu­vo iš­v y­kę 18 Lie­t u­vos mui­ti­nės pa­rei­g ū­nų.

Dar­bas: ES tvar­kos pa­lai­ky­mo mi­si­jos pa­rei­gū­nai Ko­so­ve dir­bo tą pa­tį dar­bą, ko­kį bū­tų dir­bę na­muo­se – vyk­dė pa­tik­rą pa­sie­nio po­ste.

EU­LEX nuo­tr.

Mi­si­ja, at­ne­šu­si mir­tį 1

Sū­nus bu­vo la­bai švel­ nus ir ge­ras, mes bu­vo­ me la­bai ar­ti­mi. Ne­ga­liu ap­sa­ky­ti, kaip skau­du“, – apie sū­naus ne­tek­ tį pa­sa­ko­jo šird­gė­los pri­slėg­ta E.Še­ na­vi­čie­nė.

Ji pri­si­mi­nė, kad ne tik sū­naus mir­tis, bet ir jo atė­ji­mas į pa­sau­ lį bu­vo pa­ly­dė­tas keis­tų bei ekst­re­ ma­lių įvy­kių vir­ti­nės. „Aš vos jo ne­pa­gim­džiau lėk­tu­ve.

Su vy­ru, ku­ris bu­vo jū­ri­nin­kas ir il­ gą lai­ką dir­bo ka­pi­to­nu už­sie­nio lai­ vuo­se, gy­ve­no­me Klai­pė­do­je. Aud­ rius bu­vo ant­ras vai­kas šei­mo­je, mes jau tu­rė­jo­me duk­rą. Kai atė­jo lai­kas gim­dy­ti sū­nų, la­bai no­rė­jau, kad jis atei­tų į pa­sau­lį Anykš­čiuo­se, iš kur yra ki­lu­si vi­sa ne­gau­si mū­sų šei­ma“, – pa­sa­ko­jo E.Šenavičienė0.

Pas­ku­ti­nė­mis nėš­tu­mo die­no­mis mo­te­ris už­si­spy­rė žūt­būt pa­siek­ ti Anykš­čius ir nu­sku­bė­jo į Pa­lan­ gos oro uos­tą. „Vy­ras tu­rė­jo iš­plauk­ti į jū­rą, jis ne­ga­lė­jo ma­nęs ly­dė­ti. Ta­čiau aš neat­ly­žau, ma­niau, iš Pa­lan­gos nu­ skri­siu į Kau­ną, o iš ten Anykš­čius pa­siek­siu au­to­mo­bi­liu. Ta­čiau Pa­ lan­gos oro uos­to ka­so­je iš­gir­dau, kad nė­ra nė vie­no bi­lie­to į lėk­tu­vą.

Ta­da pa­sa­kiau, kad jei taip, vai­ką pa­gim­dy­siu čia pat – oro uos­te“, – pa­sa­ko­jo da­bar jau pen­si­jo­je esan­ ti mo­te­ris.

Vos nu­si­lei­dus lėk­tu­vui, E.Še­ na­vi­čie­nė sė­do į tak­si au­to­mo­bi­lį ir nu­sku­bė­jo į Anykš­čius, kur prieš 35-erius pa­gim­dė Aud­rių.

At­guls gim­ti­nė­je

Šie pri­si­mi­ni­mai pa­de­da pa­mirš­ti žiau­rią rea­ly­bę – va­kar ry­tą mo­ti­na jau bu­vo su­si­dė­ju­si la­ga­mi­nus ir pa­ si­ruo­šu­si skris­ti į Ko­so­vą, par­si­ga­ ben­ti žu­vu­sio sū­naus pa­lai­kų. „Bu­vo taip pra­neš­ta, kad ga­lės vyk­ti du ar­ti­mie­ji. Aš iš kar­to nu­

va­žia­vau į Vil­nių. Ta­čiau vė­liau ga­ vau ži­nią, kad sū­nų par­skrai­dins į Zok­nių oro uos­tą. Ka­da tai nu­ tiks, kol kas ne­ži­no­me“, – pa­sa­ ko­jo mo­te­ris. Šei­ma nu­spren­dė, kad Ko­so­ve žu­ vęs Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės mui­ti­nės pa­rei­gū­nas A.Še­na­vi­čius bus lai­do­ ja­mas Anykš­čiuo­se. „Čia jis gi­mė, čia ir pa­lai­do­si­me. Čia pa­lai­do­tas jo tė­vas, ku­ris mi­rė prieš be­veik aš­tuo­ne­rius me­tus“, – kal­bė­jo mui­ti­nin­ko ma­ma. Žu­vus 35-erių A.Še­na­vi­čiui naš­ le li­ko žmo­na Vai­da, o du 13-me­čiai dvy­niai augs be tė­vo. „Mi­si­ja jam bu­vo la­bai svar­bi. Ten jis vy­ko drą­siai. Vi­lio­jo ir di­des­nis už­dar­bis, ir ga­li­my­bė pa­ma­ty­ti pa­ sau­lį. Jis man ža­dė­jo, kad rugp­jū­tį bus pa­sku­ti­nis kar­tas, kad dau­giau ne­besk­ris. Taip ir išė­jo, kad ši mi­ si­ja jam bu­vo pa­sku­ti­nė“, – kal­bė­ jo ma­ma.

Sap­nai – lyg pra­na­šai

E.Še­na­vi­čie­nė pa­sku­ti­nį kar­tą sū­ nų ma­tė, kai te­ko jį iš­ly­dė­ti į vie­ną iš skry­džių. „Nie­kas nie­ko blo­go ne­nu­jau­ tė. Ta­čiau at­min­ty­je įstri­go tai, kad prieš iš­va­žiuo­jant į šią mi­si­ją jam la­bai ne­si­se­kė – stri­go do­ku­men­tų tvar­ky­mas, kaž­kas vis lyg truk­dė.

Da­bar aš gal­vo­ju, jog kaž­kas ne­no­ rė­jo, kad jis iš­vyk­tų“, – pa­ste­bė­ jo E.Še­na­vi­čie­nė. Ma­ma ti­ki­no, kad tra­ge­di­jos iš­va­ka­rė­se jos blo­ga nuo­ jau­ta ne­ka­ma­vo. „O jo žmo­na su­sap­na­vo, kad lyg kaž­ko­kie gra­žiai ap­si­ren­gę žmo­nės atė­jo ir iš­si­ve­dė Aud­rių ne­ži­nia kur.

Vie­nas anū­kų sap­na­vo mi­ru­sį se­ne­ lį – jis vis kvie­tė anū­ką ei­ti kar­tu“, – pra­na­šin­gus sap­nus pa­sa­ko­jo mo­ te­ris. E.Še­na­vi­čie­nė pri­si­mi­nė, kad vi­si jų gi­mi­nės vy­rai yra ly­di­mi keis­ tų li­ki­mo su­ta­pi­mų.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

„Aud­rius gi­mė tą pa­čią die­ną, kaip ir jo se­ne­lis. Jo dvy­niai sū­ nūs yra gi­mę tą pa­čią die­ną, kaip pro­se­ne­lis. Da­bar ber­niu­kai la­ bai iš­gy­ve­na dėl tė­vo, sė­di nu­lei­ dę gal­vy­tes“, – su skaus­mu kal­bė­ jo žu­vu­sio­jo ma­ma.

Eg­lė Še­na­vi­čie­nė:

Jis man ža­dė­jo, kad rugp­jū­tį bus pa­sku­ ti­nis kar­tas, kad dau­giau ne­besk­ris.

Taip ir išė­jo, kad ši mi­si­ja jam bu­vo pa­ sku­ti­nė.

Prisis­ta­tė kon­ser­va­to­rių pa­triar­chu

E.Še­na­vi­čiaus ma­ma pri­si­pa­ži­no, kad jau­čia šir­dies grau­ža­tį, nes pa­ ti 2000 me­tais pa­stū­mė­jo sū­nų įsi­ dar­bin­ti mui­ti­nė­je. „Jis bu­vo bai­gęs po­li­to­lo­gi­jos moks­lus uni­ver­si­te­te, o dar­bo vis ne­ga­vo. Pa­ma­tė skel­bi­mą, kad ieš­ ko­ma no­rin­čių dirb­ti mui­ti­nė­je.

Juk nuo pat ma­žu­mės ge­rai mo­kė­ jo ang­lų kal­bą, va ir pa­si­rin­ko. Tė­ vas bu­vo la­bai prieš, sa­ky­da­vo, kad tai – pa­vo­jin­gas dar­bas“, – pri­si­mi­ nė pen­si­nin­kė.

E.Še­na­vi­čius dar mo­kyk­lo­je ste­ bi­no sa­vo su­ge­bė­ji­mais moks­le. „Aš jį į mo­kyk­lą nu­ve­džiau 6-erių. Ta­čiau jis jau mo­kė­jo skai­ ty­ti ir ra­šy­ti. Net pir­muo­sius ang­ liš­kus žo­džius jau bu­vo iš­mo­kęs“, – apie sū­nų pa­sa­ko­jo ma­ma. Ar­ti­ mie­ji pri­si­me­na, kad Aud­rius bu­vo šmaikš­tus ir la­bai ge­ros šir­dies. „Jis vi­suo­met mo­kė­da­vo už­jaus­ ti. O jo juo­kai kar­tais iki aša­rų pra­

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Ti­ria iš­puo­lį

A.Še­n a­v i­č ius tar­ny­b ą Klai­p ė­ dos te­ri­to­ri­nė­je mui­ti­nė­je pra­dė­jo 2000-ai­siais, po stu­di­jų Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te. ES tei­sės vir­še­ny­bės mi­si­jo­je Ko­so­ve tar­na­vo nuo 2012ųjų rugp­jū­čio.

Rug­sė­jo 19 die­ną lie­tu­vis kar­tu su ki­tais pen­kiais mi­si­j)s da­ly­viais bu­ vo ką tik bai­gęs pa­mai­ną ir au­to­mo­ bi­liu „Nis­san“ vy­ko į na­mus, ta­čiau ke­ly­je juos pa­kir­to kul­kos.

Su­si­šau­dy­mo me­tu bu­vo su­žeis­ ti dar du pa­rei­gū­nai, ku­rie gy­do­mi Mit­ro­vi­cos li­go­ni­nė­je.

Kol kas nė­ra išaiš­kin­ta, kas ap­ šau­dė pa­sie­ny­je dir­bu­sių pa­rei­gū­ nų pa­mai­ną. Pa­si­gir­dus šū­viams, mik­roau­to­bu­siu­kas tren­kė­si į ke­lio ati­tva­rus.

Pra­ne­ša­ma, kad klai­pė­die­čio mir­ tis ver­ti­na­ma kaip rim­čiau­sias šios mi­si­jos in­ci­den­tas nuo 2011 me­tų.

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

711, 397 715

links­min­da­vo. Pas­kam­bi­na kar­tą ir ty­čia pri­si­sta­to Vy­tau­tu Lands­ber­ giu. Aš mat esu šau­lė ir la­bai ger­biu pa­trio­tus“, – pri­si­mi­nė ma­ma.

A.Še­na­vi­čiaus mo­čiu­tė An­ge­lė Vil­kon­čie­nė taip pat su ši­lu­ma pri­ si­mi­nė anū­ką. „Jo tė­vas sa­ky­da­vo, kad di­džiuo­ ja­si sa­vo sū­nu­mi. Mū­sų šei­mo­je vy­ rai bu­vo ryž­tin­gi. Jo tė­vo mir­tis taip pat bu­vo vi­sai be­pras­miš­ka – su­grį­ žęs iš jū­ros jis per­ša­lo, lyg ir plau­ čių už­de­gi­mas jam bu­vo“, – pa­sa­ ko­jo mo­čiu­tė.

Mo­te­ris pri­si­mi­nė, kad vy­ras stai­ ga pra­stai pa­si­ju­to ir ji iš­kvie­tė į na­ mus me­di­kus. „Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­ bos gy­dy­to­ja su­lei­do jam vais­tų.

Ta­čiau jis mi­rė. Dar ma­no vy­ras py­ko, kad žen­tą me­di­kė nu­ma­ri­ no, ne­ži­nia ko­kių vais­tų su­lei­du­ si“, – grau­di­no­si praei­tį pri­si­mi­ nu­si A.Vil­kon­čie­nė.

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Mui­t i­n in­kai bu­vo de­le­g uo­t i dirb­t i pa­ra­mos pro­jek­t uo­se – Uk­rai­nos ir Mol­do­vos mui­t i­nė­se, da­ly­va­vo Pa­ sie­nio pa­ra­mos biu­re Tbi­li­sy­je (Gru­ zi­ja), pa­sie­nio pa­ra­mos mi­si­jo­je (Mol­ dova–Ukraina), ES ste­bė­se­nos mi­si­ jo­je Gru­z i­jo­je, ES tei­sės vir­še­ny­bės mi­si­jo­je Ko­so­ve.

Ka­riš­kius su­krė­tė mui­ti­nin­ko žū­tis

Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Bu­ti­gei­džio dra­gū­nų mo­to­ri­zuo­ to­jo pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­no šta­bo vir­ši­nin­kas ma­jo­ras Ro­ber­tas La­ pins­kas svars­tė, kad, jo as­me­ni­ ne nuo­mo­ne, lie­tu­vio mir­tis tu­ rė­tų bū­ti sie­ja­ma su kri­mi­na­lu, bet ne su et­ni­niu al­ba­nų ir ser­bų konf­lik­tu. „Kiek ži­nau, ka­ro veiks­mai jau yra pa­si­bai­gę, ša­ly­je vyks­ta sta­bi­ li­za­vi­mo pro­ce­sas, to­dėl ma­ny­čiau, kad tai kri­mi­na­li­nė is­to­ri­ja. Mi­si­jos da­ly­viai ten dir­ba tą pa­tį dar­bą, kaip bū­tų dir­bę Lie­tu­vo­je“, – nuo­mo­nę iš­sa­kė R.La­pins­kas.

Klai­pė­die­tis Vai­das Bim­bi­ris, tar­ nau­jan­tis šia­me ba­ta­lio­ne ir pa­ts ne kar­tą da­ly­va­vęs tai­kos mi­si­jo­se Af­ ga­nis­ta­ne, ne­slė­pė, kad kraš­tie­čio mui­ti­nin­ko mir­tis su­krė­tė. „Ma­ne pri­tren­kė to­kia ži­nia. Ka­ riai ir mui­ti­nin­kai tu­ri skir­tin­gas už­duo­tis, – pa­sa­ko­jo vy­ras. – Praė­ ju­si žie­ma bu­vo tre­čia, ku­rią pra­ lei­dau Af­ga­nis­ta­ne. Kal­bant apie grės­mes, mi­si­jos da­ly­viai nuo­lat dė­vi ap­sau­gi­nes lie­me­nes ir nuo­ lat yra sau­go­mi. Aš ne­jau­čiau jo­ kių grės­mių, nors tar­na­vo­me Go­ ro pro­vin­ci­jo­je.“ V.Bim­bi­ris pri­si­mi­nė, kad rea­ liau­sia grės­mė ka­riš­kiams ky­la dėl ga­li­mo pa­ke­lės bom­bų spro­gi­mo. „Mū­sų sto­vyk­lo­je bu­vo ki­lu­ sios riau­šės, kai žu­vo vie­nas ka­rys.

Grės­mės eg­zis­tuo­ja, ta­čiau to­kie iš­puo­liai yra re­te­ny­bė“, – kal­bė­jo V.Bim­bi­ris.

Ka­ri­nin­kas pa­ste­bė­jo, kad tas, ku­ris nors kar­tą da­ly­va­vo mi­si­jo­ je sve­ti­ma­me kraš­te, vi­sam lai­kui įgy­ja tam tik­rus įpro­čius. „Pats to ne­pas­te­biu, bet ma­no šei­ma pa­ste­bė­jo, kad aš nuo­lat ste­ biu ap­lin­ką, la­bai daž­nai at­si­grę­žiu at­gal“, – pri­si­pa­ži­no klai­pė­die­tis.

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

5

šeštadienis, rugsėjo 21, 2013

šeštadienio interviu

O.Mi­ta­lie­nė no­rė­tų vi­sus ap­ka­bin­ti As­ta Dy­ko­vie­nė

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

a.dykoviene@kl.lt

K

Gi­mė 1940 m. ba­lan­džio 30 d. Gi­ri­

lai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­ nės li­go­ni­nės vy­riau­sio­ jo gy­dy­to­jo il­ga­me­tė pa­ va­duo­to­ja slau­gai Onu­tė Mi­ta­lie­nė per 53 me­tus, pa­švęs­tus slau­gai ir pa­cien­tams, yra pel­niu­si ne vie­ną reikš­min­gą ap­do­va­no­ji­mą.

Ta­čiau pa­ts di­džiau­sias iš jų – be­ są­ly­giš­ka žmo­nių mei­lė. Už pa­gal­ bą, už ge­rą žo­dį, už pro­fe­sio­na­lu­ mą, už pa­guo­dą. Iš kur jai ra­do­si jė­gų ši­tiek me­tų bū­ti kel­ro­džiu sa­vo ko­le­gėms, sta­ty­ti ga­lin­gus pa­sta­tus, griau­ti at­gy­ve­nu­sias tai­syk­les ir sy­ kiu su­ge­bė­ti iš­lik­ti žmo­giš­ka, šil­ta, dau­ge­lio pa­cien­tų va­di­na­ma tie­siog ge­ru­mo an­ge­lu? At­sa­ky­mų į šiuos klau­si­mus ga­li­ma ieš­ko­ti me­di­kės pa­ra­šy­to­je kny­go­je „No­rė­čiau ap­ ka­bint vi­sus...“, ku­riai pa­si­ro­džius komp­li­men­tai pa­si­py­lė kaip iš gau­ sy­bės ra­go.

Kny­ga gi­mė iš mei­lės

– De­šimt­me­čius ati­da­vė­te li­ go­ni­nei, pa­cien­tams, slau­gos moks­lui. Pa­ti mėgs­ta­te skai­ty­ti kny­gas ir min­ti­nai ga­li­te pa­ci­ tuo­ti ne vie­ną di­dį žmo­gų. Ta­ čiau nie­kas neį­ta­rė, kad bran­di­ na­te idė­ją pa­ra­šy­ti kny­gą. Kaip ki­lo to­kia min­tis?

– Tai – ma­no mi­si­jos gy­ve­ni­me ata­skai­ta sau, žmo­nėms, ku­riuos sa­vo ke­ly­je su­ti­kau ir ga­lė­jau jiems pa­dė­ti. Tai bran­giau­si man žmo­ nės: švie­saus at­mi­ni­mo vy­ras Al­ gir­das, sū­nus Al­gir­das, mar­ti Kris­ ti­na ir nuo­sta­bios vai­kai­tės Ju­di­ta bei Ka­mi­lė. Tai ir ma­no bend­ra­dar­ bai, bend­ra­min­čiai, drau­gai, bi­ čiu­liai, su ku­riais kar­tu bu­vo­me ir džiaugs­me, ir ne­lai­mė­je. No­rė­čiau ap­ka­bin­ti vi­sus, ku­rie dau­giau nei pu­sę am­žiaus bu­vo ša­lia ar­ba ga­lė­ jo bū­ti, bet Die­vas tu­rė­jo ki­tų pla­nų.

Kny­ga gi­mė iš mei­lės jiems.

– Apie ką ji?

– Gal­būt kaž­kiek šią kny­gą ga­li­ma lai­ky­ti au­to­biog­ra­fi­ne. Jo­je vis­kas, nuo ko pra­si­de­da žmo­gaus is­to­ri­ja: na­mai, tė­ve­liai, ma­no se­sė dvy­nė, ma­no vy­ras ir sū­naus šei­ma, ma­no ži­nių ke­lias, ma­no mo­ky­to­jai. Sa­ ky­čiau, jo­je ne­tgi da­lis Klai­pė­dos me­di­ci­nos is­to­ri­jos.

– Šios kny­gos įsi­gy­ti ne­ga­li­ma. Žmo­nės ją gau­na do­va­nų tie­siai iš jū­sų ran­kų. Ar jau su­lau­kė­te at­si­lie­pi­mų ir ver­ti­ni­mų?

– Gal pa­si­ro­dy­siu ne­kuk­li, bet ką čia slėp­ti – ge­ri žo­džiai glos­to šir­dį ir jau­di­na. „Jū­sų kny­ga, ku­rią skai­ čiau, bu­vo gurkš­nis van­dens ma­no sie­lai. Ga­lė­čiau sa­ky­ti, tai – tes­ta­ men­tas, ku­rį pa­lik­si­te vi­siems, ku­ rie no­ri ir dir­ba li­go­niui, ne­nie­kin­ da­mi sa­vo dar­bo ir no­rė­da­mi pa­dė­ti ki­tiems. Ko­kia di­de­lė ir my­lin­ti Jū­ sų šir­dis... To­je kny­go­je esa­te tik­ ra Onu­tė. Vi­suo­met man bu­vo įdo­ mu su­ži­no­ti, kas pa­ska­ti­no taip ati­džiai Jus at­si­duo­ti dar­bui. Ir aš kny­go­je ra­dau at­sa­ky­mą: „Men­ kiau­sios klai­dos kai­na – žmo­gaus gy­vy­bė. Tą mi­nu­tę iš­si­vys­tė nea­ py­kan­ta abe­jin­gu­mui, iš­nie­kin­tam dar­bui, ne­pai­sant ran­gų, pro­fe­si­jų ir jų nuo­pel­nų. Tie­sos sa­ky­mas ta­ po ma­no gy­ve­ni­mo cre­do“. Ačiū dar kar­tą už nuo­sta­biai pa­ra­šy­tą kny­

nin­kų kai­me (Ši­lu­tės r.).

Bai­gė Kvė­dar­nos vi­du­ri­nę mo­kyk­lą.

Mo­kė­si Klai­pė­dos me­di­ci­nos mo­

kyk­lo­je ir Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Svei­ka­tos fa­kul­te­te.

Klai­pė­do­je gy­ve­na ir dir­ba nuo

1958 m.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė­je ko­le­gi­jo­je

dės­tė slau­gos pa­grin­dus.

15 me­tų dir­bo vy­res­nią­ja slau­gy­to­

ja Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės Chi­rur­gi­jos sky­riu­je.

Nuo 1975 iki 2013 m. gruo­džio – Klai­

pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės vy­riau­ sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­duo­to­ja slau­gai.

1989 m. – TSRS liau­dies de­pu­ta­tė. Įver­ti­ni­mas: per dau­giau nei pu­sę am­žiaus pa­cien­tų aky­se O.Mi­ta­lie­nė ne­gin­či­ja­mai ta­po Klai­pė­dos uni­

ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės ge­ru­mo an­ge­lu.

gą. Ji dar kar­tą ma­ne kvie­čia bū­ti per­fek­cio­nis­tu, ne­pa­si­ten­kin­ti tuo, ką tu­ri, bet ženg­ti į prie­kį“. Štai to­ kio gra­žaus laiš­ko aš su­lau­kiau iš šiuo me­tu Tau­ra­gė­je dir­ban­čio ku­ ni­go And­riaus. Jis – ne vie­nin­te­lis.

Bet te­gul tai lie­ka man.

Pa­cien­tai sa­ky­da­ vo: „Tik tu ateik į pa­ la­tą, ir mes pa­sveik­ si­me“. Ir da­bar, kai juos su­tin­ku, kai ku­ riuos po 35 me­tų, jie sa­ko, kad ma­ne pri­ si­me­na iš šyp­se­nos.

Prie li­go­ni­nės iš­ta­kų

– Nors sa­vo pro­fe­si­nę kar­je­rą pra­dė­jo­te Res­pub­li­ki­nė­je Klai­ pė­dos li­go­ni­nė­je, šian­dien dau­ ge­lis jus lai­ko Uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės sim­bo­liu.

– Šie­met su­kan­ka 40 me­tų, kai pra­ dė­jau dirb­ti li­go­ni­nė­je. Pa­ra­dok­sa­ lu, bet ma­no kar­je­ra jo­je pra­si­dė­jo ta­da, kai ji dar ne­bu­vo pa­sta­ty­ta.

Sto­vė­jo lau­kuo­se sta­ty­bi­nin­kų na­ me­lis, ten mes su gy­dy­to­ju An­ta­ nu Vin­ku­mi dar­ba­vo­mės. Ap­lin­kui bu­vo sta­tyb­vie­tė. Ta­da „slau­giau“ sta­ty­bas. Rei­kė­jo val­dy­ti si­tua­ci­ ją, kad jos vyk­tų sklan­džiai. A.Vin­ kus prieš tai va­do­va­vo Sta­ty­bi­nin­kų po­lik­li­ni­kai Klai­pė­do­je, tad pui­kiai pa­ži­no­jo ko­ne vi­sus Sta­ty­bos tres­to dar­buo­to­jus. Aš iki tol 15 me­tų dir­ bau Res­pub­li­ki­nė­je li­go­ni­nė­je, Chi­ rur­gi­jos sky­riu­je. Per tą lai­ką taip pat su­si­for­ma­vo žmo­nių, ku­rie ga­lė­ jo pa­dė­ti, ra­tas. Tuo­met vis­kas bu­vo ki­taip nei šian­dien: pi­ni­gų bu­vo so­ čiai, ta­čiau ne­bu­vo įma­no­ma gau­ ti rei­kia­mų me­džia­gų. A.Vin­kus dė­jo mil­ži­niš­kas pa­stan­gas, kad ta li­go­ ni­nė at­si­ras­tų, ta­čiau, kai sta­ty­bos bai­gė­si, at­si­ra­do la­bai daug no­rin­ čių­jų vie­toj jo va­do­vau­ti li­go­ni­nei.

– Ar tai jus ste­bi­no?

– Lie­tu­viš­ka, man pa­žįs­ta­ma.

Juk la­bai pa­to­gu: kai vis­kas pa­

da­ry­ta pa­bū­ti vy­riau­siuo­ju gy­ dy­to­ju. Ta­čiau Al­fon­sas Ža­lys, tuo­me­tis vyk­do­mo­jo ko­mi­te­ to pir­mi­nin­kas, pa­ts ma­tė, kaip A.Vin­kus pa­si­šven­tęs li­go­ni­nei, ir pa­sie­kė, kad jis ne­bū­tų nu­ša­lin­ tas nuo va­do­va­vi­mo jau pa­sta­ty­ tai įstai­gai. Po 8 me­tų A.Vin­kui nu­spren­dus pa­si­trauk­ti, jo vie­ tą užė­mė pro­f. Vin­sas Ja­nu­šo­nis, žmo­gus, ge­ban­tis tęs­ti ir to­bu­ lin­ti ne­prie­kaiš­tin­go dar­bo tra­ di­ci­jas.

Tra­ge­di­jas iš­gy­ve­no kar­tu

– Net nea­be­jo­ju, kad tuo­met laik­raš­čiai apie tai ne­ra­šė.

Anuo­met bu­vo įpras­ta nuo vi­ suo­me­nės daug ką slėp­ti. Ką tuo­met nuo žmo­nių slė­pė me­ di­ci­na?

– Iš tie­sų me­di­ci­na bu­vo už­da­res­ nė nei šiais lai­kais. Ta­da „pur­vi­ nų marš­ki­nių“ vie­šai nie­kas ne­ skal­bė. Tuo me­tu to­kių straips­nių laik­raš­čiuo­se ar pa­vie­šin­tų pa­ cien­tų skun­dų ne­bū­da­vo. Žmo­nės la­biau pa­si­ti­kė­jo me­di­ci­na. Ji, anot J.Bal­tu­šio, ne­bu­vo to­kia pirk­liš­ka, bu­vo dau­giau at­sa­ko­my­bės ir pa­ gar­bos.

– Kas pa­si­kei­tė da­bar?

– Ne­ži­nau, ku­ria­me eta­pe tai įvy­ ko, bet žmo­nės pra­dė­jo daug kuo abe­jo­ti, taip pat ir gy­dy­to­jo pro­fe­ sio­na­lu­mu. Pap­ras­tai tai, kas gra­ žu ir ge­ra, jie prii­ma kaip nor­mą, o kiek­vie­nas blo­gas at­ve­jis įsi­me­na­ mas la­biau. Taip yra.

– Ko­kį skau­džiau­sią at­ve­jį iš sa­vo dar­bo pra­kti­kos at­si­me­ na­te jūs?

– 1981-ai­siais per Nau­juo­sius me­tus mi­rė gim­dy­vė. Šeš­tą ry­to A.Vin­kus man pa­skam­bi­no. At­lė­ kiau į gim­dy­mo na­mus, paė­miau ant ran­kų mi­ru­sios ma­mos kū­ di­kė­lį. Bu­vo di­džiu­lis šo­kas, di­ džiu­lė tra­ge­di­ja. Tai – la­bai re­ ti at­ve­jai. Ra­šy­da­ma sa­vo kny­gą mė­gi­nau ras­ti ar­chy­vuo­se nau­ja­ gi­mio duo­me­nis, no­rė­jau su­ži­no­ti, kaip jam su­si­klos­tė gy­ve­ni­mas be ma­mos, bet jo­kių do­ku­men­tų man ras­ti ne­pa­vy­ko.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Žmo­gus ne­tu­ri ken­tė­ti

– Dau­ge­lis jau grei­čiau­siai pa­ mir­šo tuos lai­kus, kai nau­ja­ gi­miai gu­lė­da­vo at­skir­ti nuo ma­mų, vy­rų ne­leis­da­vo ne tik į gim­dyk­lą, bet ir į gim­dy­mo sky­rių, rea­ni­ma­ci­jos pa­la­tos lan­ky­to­jams bu­vo ta­bu. Jūs vi­ sur bu­vo­te prie­ky­je, bū­tent jū­sų as­me­ni­nė­mis pa­stan­go­mis šios du­rys pa­ma­žu at­si­vė­rė, kei­tė­si po­žiū­ris. Kaip atė­jo su­pra­ti­ mas, jog tai bū­ti­na keis­ti?

– Bu­vo la­bai konk­re­tūs at­ve­jai, ku­ rie pa­ska­ti­no ko­vai dėl per­mai­nų.

Pa­me­nu, ava­ri­jo­je bu­vo sun­kiai su­ žeis­tas mū­sų slau­gy­to­jos vy­ras. Jis be są­mo­nės gu­lė­jo ki­to mies­to rea­ ni­ma­ci­jos sky­riu­je, ta­čiau ji bū­ ti ša­lia ne­ga­lė­jo. Mo­te­ris su­si­ka­ lė len­te­les, pa­si­ly­pė­jo ant jų ir pro lan­gą ste­bė­jo, kaip mirš­ta jos vy­ ras. Jai ne­bu­vo leis­ta net at­si­svei­ kin­ti. Kai slau­gy­to­ja tai pa­sa­ko­jo, mes abi ver­kė­me. Ta­da pri­sie­kiau – pas mus rea­ni­ma­ci­jo­je li­go­niai bus lan­ko­mi. Mes su vy­riau­siuo­ju gy­ dy­to­ju V.Ja­nu­šo­niu ta­da bu­vo­me pir­mie­ji Lie­tu­vo­je, ku­rie tai pa­sie­ kė­me. Su nau­ja­gi­miais bu­vo tas pa­ ts: ko­dėl jie tu­rė­tų bū­ti at­ski­rai nuo ma­mų, ko­dėl jais nuo pat pir­mų­jų aki­mir­kų ne­ga­lė­tų džiaug­tis jų tė­ čiai? Ir Aku­še­ri­jos kor­pu­se leis­tas lan­ky­mas, gim­dy­me ga­lė­jo da­ly­ vau­ti vy­rai.

– Kaž­ka­da sun­kiai ser­gan­tys pa­cien­tai ne vi­sa­da ži­no­da­vo sa­vo diag­no­zę. Bu­vo nuo­sta­ta, kad jiems to ži­no­ti ne­bū­ti­na.

Da­bar vis­kas ki­taip. Kas ge­riau – ži­no­ti ar ne­ži­no­ti?

– Iš­rėk­ti tie­są į akis nė­ra su­dė­tin­ga, ta­čiau pir­miau­sia rei­kia su­vok­ti, ar pa­cien­tas no­ri gir­dė­ti, ką gy­dy­to­ jas jam ke­ti­na pa­sa­ky­ti. Ne vie­no­ je kon­fe­ren­ci­jo­je vyk­da­vo il­giau­sios dis­ku­si­jos – sa­ky­ti ar ne­sa­ky­ti bai­ sią diag­no­zę. Juk pa­sau­li­nė­je pra­ kti­ko­je, kai ke­ti­na­ma žmo­gui pra­ neš­ti apie iš­si­ke­ro­ju­sią sun­kią li­gą, gy­dy­to­jas tai pa­sa­ko pa­sku­ti­nis.

Pir­miau­sia su žmo­gu­mi bend­rau­ja psi­cho­lo­gas, pa­skui ku­ni­gas, įver­ ti­na, ar pa­cien­tas pa­si­ruo­šęs tai iš­girs­ti. Tik ta­da atei­na gy­dy­to­jas.

Sū­nus Al­gir­das, mar­ti Kris­ti­na, anū­

kės Ju­di­ta ir Ka­mi­lė.

Pas mus kol kas ki­taip. Ta­čiau lai­ kai pa­ma­žu kei­čia­si.

Mi­si­ja – pa­dė­ti

– Dirb­ti li­go­ni­nė­je pra­dė­jo­te dar tais lai­kais, kai nie­kas net įsi­vaiz­duo­ti ne­ga­lė­jo, kad me­ di­ci­ni­nė diag­nos­ti­kos apa­ra­ tū­ra ka­da nors bus to­kio ly­gio.

Kaip gy­dy­to­jams ta­da pa­vyk­da­ vo nu­sta­ty­ti li­gas?

– Ta­da ne­bu­vo nei echos­ko­pų, nei to­mog­ra­fų, nei mag­ne­ti­nio re­zo­ nan­so prie­tai­sų, o juk li­gas taip pat diag­no­zuo­da­vo. Aš li­go­ni­nė­je pra­dė­ jau dirb­ti prieš dau­giau nei 50 me­ tų ir tik­rai ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tuo lai­ku dėl pra­stos me­di­ci­ni­nės prie­ žiū­ros bu­vo di­de­lis mir­tin­gu­mas.

Tais lai­kais ne­bu­vo to­kios apa­ra­tū­ ros, bet bu­vo la­bai di­de­lė at­sa­ko­my­ bė. Ir vi­sai ki­ta me­di­kų ko­le­giš­ku­mo sam­pra­ta. Ži­no­ma, pa­si­tai­ky­da­vo klai­dų. Bet iš jų rei­kė­jo mo­ky­tis. Nes men­kiau­sios klai­dos kai­na – žmo­ gaus gy­vy­bė. Gy­dy­to­jai sten­gia­si iš­ gel­bė­ti li­go­nį iš mir­ties nas­rų, ta­čiau ne­tgi pa­vy­ku­si ope­ra­ci­ja ga­lė­jo bū­ ti pra­žū­tin­ga, jei jis liks pa­la­to­je be prie­žiū­ros ir užuo­jau­tos.

– Tai – jau slau­gy­to­jų dar­bas.

Kuo jis ypa­tin­gas?

– Sa­vo kar­je­rą pra­dė­jau Res­pub­li­ ki­nės li­go­ni­nės Chi­rur­gi­jos sky­riu­ je. Ži­no­jau vi­sų pa­cien­tų diag­no­zes, ty­ri­mų re­zul­ta­tus, at­lik­tas ope­ra­ ci­jas. Pra­dė­jus pa­cien­tą ope­ruo­ti, ypač dėl vė­žio, ei­da­vau į ope­ra­ci­nę pa­žiū­rė­ti, ar dar yra ga­li­my­bių pa­ dė­ti žmo­gui. Prieš išei­da­ma na­mo, vi­zi­tuo­da­vau vi­są sky­rių, ste­bė­da­ vau tvar­ką, at­si­svei­kin­da­vau su pa­ cien­tais ir se­su­tė­mis, pa­si­do­mė­ju­si, ar joms už­teks vi­sų vais­tų ir prie­ mo­nių. Pa­cien­tai sa­ky­da­vo: Tik tu ateik į pa­la­tą, ir mes pa­sveik­si­me“.

Ir da­bar, kai juos su­tin­ku, kai ku­ riuos po 35 me­tų, jie sa­ko, kad ma­ne pri­si­me­na iš šyp­se­nos. Mū­sų šyp­se­ na, nuo ku­rios daug kas at­pra­tęs, daž­niau pa­de­da ne­gu vais­tai. Chi­ rur­gai ma­ne va­di­no slau­gy­mo pro­ fe­so­re. Vi­sa­da bu­vau, esu ir bū­siu iš­ti­ki­ma sa­vo pro­fe­si­jai ir žmo­gui, ku­riam bu­vo, yra ir bus rei­ka­lin­ga ma­no pa­gal­ba.

6

šeštadienis, rugsėjo 21, 2013

miestas

Pri­va­tiems tink­lams – sa­vi­val­dy­bės kai­na Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džia no­ri nu­sta­ty­ ti, kiek van­dens tie­kė­jas ga­li mo­kė­ ti už nau­do­ji­mą­si pri­va­čiais tink­ lais. To­kia kai­na iki šiol ne­bu­vo pa­tvir­tin­ta.

Jos nu­sta­ty­mo me­to­di­ką ket­vir­ ta­die­nį svars­tė mies­to ta­ry­bos Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­ to na­riai.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Bu­tų ir ener­ge­ti­kos po­sky­rio ve­dė­jas Al­gis Gai­žu­tis pa­sa­ko­jo, kad daž­nai pa­ si­tai­ko at­ve­jų, kai van­dens tie­ki­mo ar nuo­te­kų tink­lai, ku­rie rei­ka­lin­gi van­dens tie­kė­jui, pri­klau­so pri­va­ tiems ar ju­ri­di­niams as­me­nims.

Sa­vi­nin­kai ne­su­tin­ka par­duo­ ti sa­vo tur­to, o su­si­tar­ti dėl at­ly­gio už nau­do­ji­mą­si vamz­dy­nais ne­pa­ vyks­ta. Tam įta­kos tu­ri ir tai, kad nė­ra nu­sta­ty­ta kai­na.

„Šiuo spren­di­mu bus pa­tvir­tin­ ta, kiek sa­vi­val­dy­bė lei­džia tie­kė­jui su­mo­kė­ti už nau­do­ji­mą­si tink­lais.

Klai­pė­do­je pri­va­čių tink­lų daug. Įmo­nė daug jų iš­per­ka. Ta­čiau yra at­ve­jų, kai sa­vi­nin­kai už­ke­lia kos­ mi­nę kai­ną. Ky­la teis­mi­niai gin­ čai. Nus­ta­ty­si­me, kiek įmo­nė ga­li mo­kė­ti. Jei ne­ten­kins kai­na, ga­lės kreip­tis į teis­mą“, – dės­tė Klai­ pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas.

Mies­to ta­ry­bos na­rys Ri­man­ tas Ta­raš­ke­vi­čius pa­sa­ko­jo, kad vie­na­me gy­ve­na­ma­ja­me kvar­ta­le įmo­nė „Klai­pė­dos van­duo“ no­rė­jo nu­pirk­ti tink­lus už 250 tūkst. li­tų.

Ta­čiau sta­ty­to­jas ne­su­ti­ko. „Ti­ki­no in­ves­ta­vę dau­giau, nors pi­ni­gus mo­kė­jo pa­tys gy­ven­to­jai.

Vė­liau tink­lai bu­vo par­duo­ti pri­ va­čiam as­me­niui už 10 tūkst. li­tų.

Da­bar jis plė­šia di­džiau­sius pi­ni­gus už pri­si­jun­gi­mą“, – pa­sa­ko­jo bu­vęs mies­to va­do­vas.

Prob­le­ma: už­sie­nie­čiai skun­džia­si ban­ko­ma­tų ir va­liu­tų kei­tyk­lų trū­ku­mu se­na­mies­ty­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Verslininkai ne­si­pel­no iš tu­ris­tų Jau aiš­kios ir ki­tų me­tų 1 krui­zi­nių lai­vų se­zo­no ten­den­ci­jos. Kaip tei­gė Klai­pė­dos

tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė, 2014 m. uos­ta­ mies­ty­je ap­si­lan­kys 48 lai­vai. „Iš jų net 25 yra il­ges­ni nei 200 met­rų, o tai reiš­kia, jog toks lai­ vas į Klai­pė­dą ga­li at­ga­ben­ti nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. 500 žmo­nių. Ga­ li­ma teig­ti, kad ki­tas tu­riz­mo se­zo­ nas uos­ta­mies­čiui bus dar karš­tes­ nis“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rė.

At­ran­da ir švei­ca­rai

Šiais me­tais Klai­pė­do­je dau­giau­siai ap­si­lan­kė vo­kie­čių tu­ris­tų, ku­rie su­da­rė apie 40 pro­c. vi­sų į mies­ tą at­vyks­tan­čių sve­tim­ša­lių. Ant­ ro­je vie­to­je li­ko Ru­si­jos, tre­čio­je – Pran­cū­zi­jos, ket­vir­to­je – Len­ki­jos, o penk­to­je – JAV pi­lie­čiai. To­li­mes­ nį be­si­sve­čia­vu­sių­jų Klai­pė­do­je ke­ liau­to­jų są­ra­šą pa­pil­dė ita­lai, ang­ lai, lat­viai, is­pa­nai ir švei­ca­rai. „Pas­te­bi­me, kad su­lau­kia­me vis dau­giau ru­sų, ku­riuos vi­lio­ja ša­lia esan­tys Pa­lan­gos ir Ne­rin­gos ku­ ror­tai bei at­si­ra­dęs lėk­tu­vo skry­ dis Maskva–Palanga. Džiu­gi­na, jog Klai­pė­dą at­ran­da ir len­kų tu­ris­tai“, – kal­bė­jo R.Sa­vic­kie­nė.

Pa­sak jos, šiais me­tais į de­šim­tu­ ką ša­lių, ku­rių pi­lie­čiai gau­siau­siai lan­ko Klai­pė­dą, pa­puo­lė ir Švei­ca­ ri­ja. Klai­pė­do­je sve­čiuo­ja­si ir ne­ ma­žai Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­čių, ku­riuos mū­sų mies­te la­biau­siai do­mi­na pre­ky­bos cent­rai. Ar­ti­miau­siu me­ tu ti­ki­ma­si ir dar di­des­nių kai­my­nų lat­vių srau­tų, ku­riuos į uos­ta­mies­ tį pri­trauks grį­žę del­fi­nai.

Ver­ti­na pa­lan­kiai

Šią va­sa­rą Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro at­

lik­ta tu­ris­tų ap­klau­sa pa­ro­dė, kad Klai­pė­do­je apie 50 pro­c. sve­čių yra vy­res­ni nei 50 me­tų am­žiaus. Dau­ giau­sia tu­ris­tų į uos­ta­mies­tį at­ vyks­ta sa­vo trans­por­to prie­mo­ne, lai­vu ar­ba au­to­bu­su.

Tu­ris­tai Klai­pė­do­je iš pla­nuo­ja­mų iš­leis­ ti 50 eu­rų ka­vi­nė­se pa­lie­ka tik 2 eu­rus, o mu­zie­juo­se – vos 20 eu­ro cen­tų.

Kaip tei­gė ap­klau­sa, dau­gu­ma žmo­nių į Klai­pė­dą ke­liau­ja no­rė­ da­mi pail­sė­ti ir pa­žin­ti mies­tą. Vi­ du­ti­niš­kai sve­čiai mies­te pra­lei­džia 1–2 die­nas, per ku­rias pla­nuo­ja iš­ leis­ti 50–200 eu­rų.

Uos­ta­mies­čio tu­ris­tų, anot ap­ klau­sos re­zul­ta­tų, ne­do­mi­na mu­ zie­jai: tik 13 pro­c. ap­klaus­tų­jų ap­ si­lan­kė juo­se. Tu­ris­tai Klai­pė­dą ver­ti­na pa­lan­kiai: mies­tas jiems įdo­mus, at­ro­do ža­lias ir šva­rus bei sve­tin­gas. 76 pro­c. ap­klaus­ tų­jų į Klai­pė­dą no­rė­tų su­grįž­ti dar kar­tą.

Api­bend­rin­da­mas tu­ris­ti­nį se­ zo­ną, Klai­pė­dos mies­to me­ras Vy­ tau­tas Grub­liaus­kas pa­si­džiau­gė jo sėk­me. „Ga­li­me pa­si­gir­ti, kad šie me­tai mies­to sve­čiams bu­vo sau­gūs. Už tai rei­kė­tų pa­dė­ko­ti pa­rei­gū­nams.

Krui­zi­niais lai­vais at­plau­kę žmo­ nės su­si­da­rė Klai­pė­dos, kaip sau­ gaus ir pa­trauk­laus mies­to, įvaiz­ dį. Džiu­gi­na ir fak­tas, jog šią va­sa­rą mu­zie­jai dir­bo lanks­čiu, o ne biu­ rok­ra­ti­niu re­ži­mu“, – sa­kė me­ras.

Neiš­lei­džia pi­ni­gų

Nors su tu­riz­mu uos­ta­mies­ty­ je su­si­ję skai­čiai ir ten­den­ci­ jos džiu­gi­na, spe­cia­lis­tų tei­gi­ mu, šią sri­tį ka­muo­ja ir ne­ma­žai pro­ble­mų. V.Grub­liaus­kas pri­ pa­ži­no, kad neišsp­ręs­ti lie­ka Pa­ lan­gos oro uos­to ir su­pap­ras­tin­tų vi­zų re­ži­mo klau­si­mai, ku­rie ak­ tua­lūs ne tik Klai­pė­dai, bet ir vi­ sai Lie­tu­vai. „Šios pro­ble­mos ne­tru­kus bus spren­džia­mos. Liūd­na, jog ne­se­niai bu­vo pa­nai­kin­ta kel­tų li­ni­ja į Zas­ ni­cą. Gal di­de­lių tu­ris­tų srau­tų ji ir ne­su­ge­ne­ruo­da­vo, ta­čiau vis tiek bu­vo tei­gia­mas po­stū­mis tu­riz­mo sek­to­riu­je“, – kal­bė­jo me­ras.

Anot jo, kad Klai­pė­da tap­tų dar pa­trauk­les­nė ke­liau­jan­tiems, bū­ ti­na pa­ska­tin­ti vers­li­nin­kus im­tis ini­cia­ty­vų se­na­mies­ty­je. V.Grub­ liaus­ko įsi­ti­ki­ni­mu, uos­ta­mies­ čio šir­dy­je tu­rė­tų at­si­ras­ti dau­giau ne­di­de­lių par­duo­tu­vė­lių, ka­vi­nu­ kių, ku­rios trauk­tų tu­ris­tus.

Vie­na di­džiau­sių bė­dų, su ku­ rio­mis su­si­du­ria į uos­ta­mies­tį at­ vy­kę sve­čiai, yra tai, jog se­na­mies­ ty­je nė­ra ban­ko­ma­tų ir va­liu­tų kei­tyk­lų. „Šiuo klau­si­mu gau­na­me dau­ giau­siai skun­dų iš mies­te be­si­lan­ kan­čių tu­ris­tų. Daž­nai mū­sų cent­ re tu­ris­tai per­ka at­vi­ru­ką ir duo­da 50 eu­rų, kad grą­žą gau­tų li­tais.

Ki­ta pro­ble­ma, mū­sų vers­li­nin­ kai dar ne­mo­ka iš už­sie­nie­čių pa­ siim­ti pi­ni­gų, ku­riuos jie mie­lai iš­leis­tų. Ypač iš krui­zi­niais lai­vais at­plau­kian­čių­jų“, – kal­bė­jo R.Sa­ vic­kie­nė.

Pa­sak jos, ne­re­tai sve­čiai Klai­pė­ do­je iš pla­nuo­ja­mų iš­leis­ti 50 eu­rų ka­vi­nė­se pa­lie­ka tik 2 eu­rus, o mu­ zie­juo­se – vos 20 eu­ro cen­tų.

8

ŠeštADIENIS, rugsėjo 21, 2013

10p.

Li­bi­ja skęs­ta gink­lų jū­ro­je.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis Permainų vėjų Vokietijoje e Sek­ma­die­nį Vo­kie­ti­ jo­je vyks par­la­men­ to rin­ki­mai. Kuo jie svar­būs Vo­kie­ti­ jai, ES, Ry­tų Eu­ro­ pos ša­lims, laikraš­ tis pa­si­tei­ra­vo Lie­ tu­vos tarp­tau­ti­nių san­ty­kių eks­per­tų.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Mū­šis tarp par­tne­rių?

Kanc­le­rės An­ge­los Mer­kel Krikš­ čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­ja (CDU) ir va­di­na­mo­ji se­se­ri­nė jos par­ti­ja Ba­ va­ri­jos že­mė­je CSU kol kas lai­ko­ mos rin­ki­mų fa­vo­ri­tė­mis. Vo­kie­ti­ jos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja (SPD) at­si­lie­ka, ta­čiau, pa­sak eks­per­tų, di­džiau­sia int­ri­ga šiuo­se rin­ki­muo­ se bus ne di­džių­jų Vo­kie­ti­jos par­ti­ jų grum­ty­nės, o ma­žų­jų.

Eks­per­tai sa­ko, kad ma­žų­jų koa­ li­ci­jos par­tne­rių pa­si­ro­dy­mas ga­ li nu­lem­ti, kas gi for­muos nau­ją­ją Vo­kie­ti­jos val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją. To­ dėl tiek CDU-CSU są­jun­gi­nin­kams lais­vie­siems de­mok­ra­tams, tiek SPD re­mian­tiems ža­lie­siems bū­ti­ na kaip rei­kiant pa­si­steng­ti. Pa­sak ap­klau­sų, lais­vuo­sius de­mok­ra­tus ke­ti­na pa­rem­ti apie 5–6 pro­c. vo­ kie­čių, o ža­liuo­sius – 9–10 pro­c.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­ lų ins­ti­tu­to (TSPMI) eks­per­tas dr.

Lau­ry­nas Kas­čiū­nas pa­brė­žė, jog tarp di­džių­jų par­ti­jų esan­tis po­ pu­lia­ru­mo skir­tu­mas – per­ne­lyg

Pa­si­rin­ki­mas: ar vo­kie­čiai pa­si­ti­kės A.Mer­kel tre­čią­syk – pa­ma­ty­si­me jau šį sek­ma­die­nį.

aki­vaiz­dus, kad bū­tų ko­kia nors int­ri­ga.

Lau­ry­nas Kas­čiū­nas:

Jau­nes­nie­ji par­tne­ riai Vo­kie­ti­jo­je ne­re­ tai nu­le­mia rin­ki­mų dė­lio­nę.

Ta­čiau, pa­sak jo, vi­sai ki­to­kia si­ tua­ci­ja su ma­žes­nė­mis par­ti­jo­mis. Čia vis­ko ga­li bū­ti. „Jau­nes­nie­ji par­tne­riai Vo­kie­ti­ jo­je ne­re­tai nu­le­mia rin­ki­mų dė­

lio­nę. Ar li­be­ra­lams (lais­vie­siems de­mok­ra­tams) pa­vyks per­ženg­ ti par­la­men­to bar­je­rą? Prieš me­ tus at­ro­dė, kad ne, da­bar tik­riau­ siai pa­vyks. Ko ge­ro, li­be­ra­lai gaus ma­žiau nei SPD par­tne­riai ža­lie­ ji, šiuos re­mia apie 10 pro­c. rin­kė­ jų. Tai­gi, net jei li­be­ra­lai pa­tek­tų į par­la­men­tą, neaiš­ku, ar krikš­čio­ nims de­mok­ra­tams pa­vyks už­si­ tik­rin­ti dau­gu­mą. To­kiu at­ve­ju ga­ li bū­ti for­muo­ja­ma ir va­di­na­mo­ji di­džio­ji koa­li­ci­ja. Šiuo as­pek­tu rin­k i­m ai ga­n a pro­g no­z uo­ja­m i, kal­bant apie di­džią­sias par­ti­jas, ta­čiau daug di­le­mų ky­la dėl par­ tne­rių pa­si­ro­dy­mo“, – api­bend­ri­ no L.Kas­čiū­nas.

Kai­rie­ji, de­ši­nie­ji, li­be­ra­lai ar ža­lie­ji – ką rink­sis vo­kie­čiai?

A.Mer­kel prieš Pee­rą Steinbrüc­ką.

A.Mer­kel prieš sa­vo var­žo­vą tu­ri net 26 pro­c. po­pu­lia­ru­mo per­sva­rą. Nors po var­žo­vų de­ba­tų te­le­vi­zi­jo­je rug­sė­ jo 1 d. A.Mer­kel po­pu­lia­ru­mas smu­ko 3 pro­c., o P.Steinbrüc­ko 3 pro­c. išau­ go, ji vis vien te­be­pir­mau­ja – už kanc­ le­rę sa­vo bal­sus yra pa­si­ry­žę ati­duo­ti 52 pro­c. rin­kė­jų, o už so­cial­de­mok­ra­ tų ly­de­rį – 26 pro­c.

Di­džio­sios par­ti­jos (SPD ir CDU-CSU).

De­ši­nio­ji CDU ir jos Ba­va­ri­jos že­mės

se­se­ri­nė par­ti­ja CSU iš vi­so ga­li ti­kė­tis nuo 39 pro­c. rin­kė­jų bal­sų. SPD ga­li ti­ kė­tis 25 pro­c. vo­kie­čių pri­ta­ri­mo.

Jau­nes­nio­sios par­tne­rės (Ža­lių­jų

ir Lais­vų­jų de­mok­ra­tų par­ti­jos). CDU par­tne­riai lais­vie­ji de­mok­ra­tai ga­li ti­ kė­tis 5–7 pro­c. rin­kė­jų pa­lai­ky­mo, o SPD par­tne­rė Ža­lių­jų par­ti­ja – 9–10 pro­c. Šiuo at­ve­ju CDU-CSU ir Lais­vų­ jų de­mok­ra­tų par­ti­jos koa­li­ci­ja gau­tų 45 pro­c. res­pon­den­tų bal­sų, o SPD ir Ža­lių­jų par­ti­ja – maž­daug 35 pro­c.

„Die Lin­ke“ („Kai­rė“). Ši par­ti­ja Vo­

kie­ti­jo­je va­di­na­ma kraš­tu­ti­ne kai­rią­ ja. Ma­no­ma, kad už ją bal­suo­ti ga­lė­ tų apie 10 pro­c . vo­k ie­č ių. Jei „Die Lin­k e“ jung­t ų­s i prie SPD ir Ža­l ių­j ų par­ti­jos plat­for­mos, koa­li­ci­ja tu­rė­tų bent jau 44 pro­c. rin­kė­jų pa­lai­ky­mą, tai­gi tai bū­tų rim­tas iš­šū­kis A.Mer­ kel va­do­vau­ja­mai koa­li­ci­jai. Ta­čiau SPD ir ža­lie­ji tvir­ti­na, kad jie ne­for­ muos koa­li­ci­jos su kraštutine laiko­ ma „Die Lin­ke“.

TSPMI pro­fe­so­rius dr. Ra­mū­nas Vil­pi­šaus­kas pri­ta­rė nuo­mo­nei, kad ma­žes­nių­jų par­tne­rių pa­si­ro­ dy­mas rin­ki­muo­se – svar­bus. „Pag­rin­di­nė int­ri­ga – ar ma­žie­ji da­bar­ti­nės koa­li­ci­jos par­tne­riai li­ be­ra­lai su­rinks 5 pro­c. ar dau­giau, kad pa­tek­tų į par­la­men­tą, ir ar jų bei A.Mer­kel par­ti­jos lai­mės tiek vie­tų, kad jų už­tek­tų val­dan­čia­jai koa­li­ci­jai su­for­muo­ti. Ar vis dėl­to ga­li bū­ti for­muo­ja­ma di­džio­ji koa­ li­ci­ja tarp krikš­čio­nių de­mok­ra­tų ir so­cial­de­mok­ra­tų“, – tvir­ti­no R.Vil­ pi­šaus­kas.

kia, kam už tai teks mo­kė­ti, to­dėl ne­sku­ba priim­ti spren­di­mų. Sa­ky­ čiau, šis mo­men­tas – pa­ts aki­vaiz­ džiau­sias, kal­bant apie CDU-CSU ir SPD po­žiū­rio skir­tu­mus“, – ak­ cen­ta­vo L.Kas­čiū­nas.

Ra­mū­nas Vil­pi­šaus­kas:

Jei po rin­ki­mų dirbs ta pa­ti koa­li­ci­ja, di­ des­nių po­li­ti­kos po­ ky­čių ti­kė­tis nė­ra pa­ grin­do.

Eu­ro­pos po­li­ti­ka

Ar šie rin­ki­mai Vo­kie­ti­jo­je lems ko­kius nors po­ky­čius Eu­ro­pos po­ li­ti­ko­je?

Pa­sak L.Kas­čiū­no, es­mi­nis skir­ tu­mas tarp di­džių­jų Vo­kie­ti­jos par­ ti­jų po­zi­ci­jų dėl Eu­ro­pos – fi­nan­si­ nė in­teg­ra­ci­ja. „So­cial­de­mok­ra­tų nuo­sta­ta fi­ nan­si­nės in­teg­ra­ci­jos po­žiū­riu ar­ ti­mes­nė Pran­cū­zi­jos po­zi­ci­jai.

Nors ne­la­bai ti­kiu, kad so­cial­de­ mok­ra­tai lai­mės ir for­muos koa­li­ ci­ją, jiems val­dant tarp Pran­cū­zi­jos ir Vo­kie­ti­jos at­si­ra­dęs ply­šys bū­tų už­pil­dy­tas. Pran­cū­zi­ja pa­si­sa­ko už bend­ras eu­roob­li­ga­ci­jas, tvir­tes­nę ban­kų są­jun­gą, o A.Mer­kel su­vo­

Ta­čiau TSPMI do­cen­tas dr. Kęs­ tu­tis Gir­nius pa­brė­žė, kad A.Mer­ kel, jei lai­mės rin­ki­mus, ti­kė­ti­na, ir­gi žengs glau­des­nės fi­nan­si­nės in­teg­ra­ci­jos ke­liu. „Prieš rin­ki­mus A.Mer­kel at­sar­ giai kal­bė­jo apie glau­des­nę fi­nan­si­ nę in­teg­ra­ci­ją. Vo­kie­čiai pik­ti­na­si, kad su­kū­rus va­di­na­mą­sias bend­ ras eu­roob­li­ga­ci­jas ar ban­kų uni­ ją jų pi­ni­gai vėl te­kės Pie­tų Eu­ro­ pos ša­lims rem­ti. Ne­nuos­ta­bu, kad pa­sta­ruo­sius pu­sę me­tų A.Mer­kel ven­gė kal­bė­ti šiais klau­si­mais, bi­ jo­da­ma vi­daus po­li­ti­kos pa­da­ri­nių.

Ta­čiau jei lai­mė­tų rin­ki­mus, ma­

9

ŠeštADIENIS, rugsėjo 21, 2013

pasaulis Pa­rū­pins gink­lų

Koor­di­nuo­tos ata­kos

Šau­dy­nės par­ke

Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­ çois Hollande’as ket­vir­ta­die­nį pir­mą­kart už­si­mi­nė, kad Pa­ ry­žius ga­li ap­gink­luo­ti Si­ri­jos su­ki­lė­lius pa­gal „kont­ro­liuo­ ja­mą pro­gra­mą“, at­si­žvelg­da­ mas į fak­tą, kad jie yra at­si­dū­ rę tarp dvie­jų ug­nių – Si­ri­jos vy­riau­sy­bės ir ra­di­ka­lių­jų is­ la­mis­tų.

Pie­tų Je­me­ne įta­ria­mi tarp­ tau­ti­nio te­ro­ris­tų tink­lo „Al Qae­da“ ko­vo­to­jai va­kar nu­ko­ vė bent 56 po­li­ci­nin­kus ir ka­ rius per tris vie­nu me­tu su­ reng­tas ata­kas. Per dvi iš tri­jų ata­kų Šab­vos pro­vin­ci­jo­je, ku­ri yra „Al Qae­dos“ tvir­to­ve, bu­vo de­to­nuo­ti sprog­me­nų pri­krau­ ti au­to­mo­bi­liai.

Či­ka­gos par­ke ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą per šau­dy­nes bu­vo su­ žeis­ta vie­nuo­li­ka žmo­nių, tarp jų vie­nas tri­me­tis. Jo ir dvie­ jų ki­tų su­žeis­tų­jų būk­lė kri­ti­ nė. Vie­nas liu­di­nin­kas sa­kė, kad už­puo­li­kai šau­dė į jį iš pil­ ko se­da­no, pa­skui nu­va­žia­vo į par­ką ir šau­dė į ten esan­čius žmo­nes.

ekspertai nežada „Ga­li bū­ti, kad šiek tiek ko­re­guo­ tų­si Eu­ro­pos po­li­ti­ka, dau­giau są­ly­ čio taš­kų bū­tų su Pran­cū­zi­ja (ir ma­ žiau su Di­džią­ja Bri­ta­ni­ja), gal­būt kiek keis­tų­si san­ty­kiai su Ru­si­ja. Ta­čiau ir šiuo at­ve­ju ra­di­ka­lių po­ky­čių ti­ki­ my­bė ne­di­de­lė, nes kai­rie­siems taip pat rei­kė­tų at­si­žvelg­ti į vi­suo­me­nės nuo­tai­kas bei ri­zi­ką, kad ra­di­ka­liems nau­jiems in­teg­ra­ci­jos pro­jek­tams vi­suo­me­nė ga­li ne­pri­tar­ti“, – dės­tė TSPMI pro­fe­so­rius.

Ry­tų po­li­ti­ka

L.Kas­čiū­nas, kal­bant apie Vo­kie­ti­ jos Ry­tų po­li­ti­ką, po­ky­čių taip pat ne­si­ti­ki. „Tra­di­ciš­kai Ry­tų po­li­ti­ka – ma­ žiau­siai kin­tan­ti. Kal­bant apie Ru­ si­ją, ma­nau, tar­pu­sa­vio pa­gar­ba bus iš­lai­ky­ta. Ži­no­ma, SPD ga­lė­tų šil­dy­ti san­ty­kius su Ru­si­ja, ta­čiau iki tam tik­ros ri­bos. Uk­rai­na – di­ des­nis klaus­tu­kas. Krikš­čio­nys de­ mok­ra­tai nė­ra la­bai drau­giš­kai nu­ si­tei­kę Uk­rai­nos at­žvil­giu, ži­no­ma, mes kal­ba­me apie Ju­li­jos Ty­mo­šen­ ko at­ve­jį, ta­čiau pa­ma­žu Ber­ly­no po­zi­ci­ja kin­ta. Prob­le­ma, kad pra­ šy­da­mas iš Uk­rai­nos de­mok­ra­ti­jos tie­siog stu­mi ją į ki­tą erd­vę, ku­ri jo­kių rei­ka­la­vi­mų ne­ke­lia. Ma­nau, šį as­pek­tą vo­kie­čiai su­vo­kia“, – ko­men­ta­vo L.Kas­čiū­nas.

AFP nuo­tr.

nau, ji drą­siau ženg­tų ta link­me“, – pro­gno­za­vo K.Gir­nius. Pa­sak TSP­ MI do­cen­to, so­cial­de­mok­ra­tai, lai­ mė­ję rin­ki­mus, teo­riš­kai bū­tų la­ biau lin­kę kur­ti glau­des­nę Eu­ro­pą.

Ta­čiau SPD iš pra­džių bū­tų at­sar­gi, kad įgy­tų rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mą. „Api­bend­rin­da­mas ma­nau, kad ne­pai­sant to, kas lai­mė­tų, tam tik­ ri žings­niai glau­des­nės fi­nan­si­nės in­teg­ra­ci­jos link­me bū­tų žen­gia­mi, ta­čiau var­gu ar Vo­kie­ti­ja ka­da nors pri­tar­tų va­di­na­mo­sioms eu­roob­li­ ga­ci­joms“, – sa­kė K.Gir­nius.

R.Vil­pi­šaus­kas ma­no, kad Eu­ro­ pos po­li­ti­ka pri­klau­sys nuo koa­li­ ci­jos su­dė­ties. Jei lai­mės da­bar­ti­ niai val­dan­tie­ji, ra­di­ka­lių po­ky­čių ga­li ne­bū­ti. „Jei po rin­ki­mų dirbs ta pa­ti koa­ li­ci­ja, di­des­nių po­li­ti­kos po­ky­čių ti­kė­tis nė­ra pa­grin­do. Ga­li­mi tak­ ti­niai po­li­ti­kos spren­di­mai, su­si­ję su eu­ro zo­nos kri­zės įvei­ki­mu, ir jų vei­kiau­siai rei­kės atei­ty­je, ta­čiau jie ne­bus ra­di­ka­lūs. Juk val­dan­tie­ji ei­ na į rin­ki­mus su te­ze, jog Vo­kie­ti­ ja yra sėk­min­go mo­de­lio pa­vyz­dys, tad bū­tų keis­ta, jei po rin­ki­mų bū­tų im­ta­si ra­di­ka­lių po­li­ti­kos pa­kei­ti­ mų“, – sa­kė TSPMI pro­fe­so­rius.

Tie­sa, R.Vil­pi­šaus­kas pro­gno­za­vo, kad, lai­mė­jus so­cial­de­mok­ra­tams, tam tik­rų po­ky­čių ga­lė­tų įvyk­ti.

Kęstutis Girnius:

Kal­bant apie Ru­si­ją, pir­mi­nis Vo­kie­ti­jos su­si­ža­vė­ji­mas Ru­si­ ja ir Vla­di­mi­ru Pu­ti­ nu se­niai bai­gė­si.

K.Gir­nius taip pat ak­cen­ta­vo, kad Ry­tų po­li­ti­ko­je per­mai­nų ti­kė­tis var­ gu ar rei­kė­tų. Tie­sa, jis su­ti­ko, kad Uk­rai­nos klau­si­mas – de­li­ka­tus. „Kal­bant apie Ru­si­ją, pir­mi­nis Vo­kie­ti­jos su­si­ža­vė­ji­mas Ru­si­ja ir Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu se­niai bai­gė­si.

Ta­čiau ne­ma­nau, jog A.Mer­kel tu­ ri di­de­lių iliu­zi­jų, kad kas nors pa­ si­keis. Es­mi­nis klau­si­mas, sa­ky­ čiau, Uk­rai­nos. Ti­kė­ti­na, kad jei J.Ty­mo­šen­ko ne­bus iš­leis­ta gy­dy­ tis ar­ba iš vi­so pa­leis­ta iš ka­lė­ji­mo, Vo­kie­ti­ja ga­lė­tų bal­suo­ti prieš Aso­ cia­ci­jos su­tar­ties pa­si­ra­šy­mą. To­ kiu at­ve­ju ir vi­sa ES bū­tų prieš“, – sa­kė eks­per­tas.

Ta­čiau K.Gir­nius pri­dū­rė, kad Aso­cia­ci­jos su­tar­ties li­ki­mas vei­ kiau yra Uk­rai­nos ran­ko­se. „Klau­si­mas, ką ma­no pa­tys uk­rai­ nie­čiai. Ar jie nu­si­leis ir iš­spręs J.Ty­ mo­šen­ko klau­si­mą, ar to­liau ma­nys, jog yra per di­de­li, kad nu­si­leis­tų spau­di­mui?“ – tei­gė K.Gir­nius.

Ir pra­juo­ki­no, ir su­pyk­dė So­c ial­de­mok­ra­t ų ved­l io Pee­ro Steinbrüc­ko di­džio­jo pirš­to ges­tas, iš­di­d žiai iš­spaus­din­tas vie­no žur­ na­lo pir­ma­me pus­la­py­je, Vo­k ie­t i­ jo­je su­kė­lė šur­mu­lį.

P.Steinbrüc­k as praė­ju­s ią sa­vai­ tę su­lau­kė kri­t i­kos dėl žur­na­lo „Süddeuts­che Zei­tung“ vir­še­lio. Ja­ me jis įam­ž in­tas ro­dan­tis vul­ga­r ų ges­tą di­džiuo­ju pirš­tu. „Ne­ma­nau, kad toks ges­tas priim­ ti­nas as­me­n iui, ku­r is ke­t i­na tap­t i kanc­le­r iu“, – ko­men­ta­vo An­ge­los Mer­kel vy­r iau­sy­bės eko­no­m i­kos mi­n ist­ras iš Lais­v ų­jų de­mok­ra­t ų par­ti­jos Phi­lip­pas Rösle­ris.

Krikš­č io­n ių de­mok­ra­t ų par­t i­jos (CDU) at­sto­vas Wolf­gan­gas Bos­ba­ chas pri­dū­rė, kad „to­kio­mis fo­tog­ra­ fi­jo­mis pri­si­sta­ty­ti ga­li tik toks žmo­ gus, ku­ris ne­no­ri tap­ti kanc­le­riu“.

P.Steinbrüc­kas at­rė­žė, kad rin­k i­ mų kam­pa­n i­jai rei­kė­jo įpūs­t i hu­ mo­ro jaus­mo. „Ti­kiuo­si, ši ša­lis tu­ri hu­mo­ro jaus­ mą, kad su­vok­tų, jog šis ges­tas bu­vo reak­ci­ja į pa­teik­tą klau­si­mą. Jei ne­tu­ ri­me hu­mo­ro jaus­mo, tai kur mes ei­ na­me?“ – re­to­riš­kai klau­sė so­cial­de­ mok­ra­tų ved­lys. Esą taip jis su­rea­ga­ vo į nuo­la­ti­nę kri­ti­ką jo at­žvil­giu.

Tie­sa, Vo­k ie­t i­jo­je pa­na­šaus po­bū­ džio ges­tai ne­ke­l ia juo­ko. Pa­v yz­ džiui, vai­ruo­to­jams už šio ženk­lo pa­ro­dy­mą gre­sia net 4 tūkst. eu­ rų bau­da. Tai ne pir­mas kar­tas, kai P.Steinbrüc­kas su­lau­k ia pa­šai­pių pa­sta­bų apie sa­vo rin­k i­mų kam­ pa­n i­ją. Va­sa­r į P.Steinbrüc­kas pa­ reiš­kė, kad Ita­li­jos rin­ki­mus lai­mė­ jo „du klou­nai“.

Po pub­li­ka­ci­jos NTV su­reng­ta ap­ klau­sa pa­ro­dė, kad 67 pro­c. res­ pon­den­t ų ma­no, jog P.Steinbrüc­kas „nuė­jo per to­li“. Nors lei­di­nio „Der Spie­gel“ ap­klau­sa pa­ro­dė, kad 17 tūkst. ap­klaus­tų žmo­nių „ža­vi­si P.Steinbrüc­ko įžū­lu­mu“. „Reu­ters“, BBC, BNS inf.

Drau­gys­tė: šil­tų as­me­ni­nių san­ty­kių A.Mer­kel ir V.Pu­ti­nui ne­pa­vy­ko

už­megz­ti, ta­čiau eks­per­tai ma­no, kad pra­gma­tiš­kas Vo­kie­ti­jos to­ nas Ru­si­jos at­žvil­giu ne­si­keis. „Reu­ters“ nuo­tr.

Kaip dėl Ost­po­li­tik?

Val­dant An­ge­lai Mer­kel Vo­kie­ti­ jos ir Ru­si­jos san­ty­kiai, švel­niai ta­riant, pa­bju­ro. Uk­rai­nai A.Mer­ kel taip pat ne­gai­lė­jo kri­ti­kos.

Kaip po rin­ki­mų Vo­kie­ti­jo­je at­ ro­dys Vo­kie­ti­jos Ost­po­li­tik?

Vo­kie­ti­ja ir Ru­si­ja – svar­bios par­ tne­rės. Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu Ber­ly­no ir Mask­vos ašis kli­bė­jo.

Vo­kie­čiai kri­ti­ka­vo Ru­si­ją dėl de­ mok­ra­ti­nių ver­ty­bių ne­pai­sy­mo, o Ru­si­ja ra­gi­no vo­kie­čius ne­mo­ ky­ti jų, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti de­ mok­ra­ti­ja Ru­si­jo­je.

Vis dėl­to eks­per­tai sa­ko, kad po rin­ki­mų, jei šiuos lai­mės A.Mer­ kel, ti­kė­tis ra­di­ka­lių Ost­po­li­tik po­ky­čių ne­rei­kė­tų.

Vei­kiau­siai, pa­sak ana­li­ti­kų, Ber­ly­no to­nas Mask­vos at­žvil­giu iš­liks toks pat – kar­tais kri­tiš­kas, ta­čiau iš es­mės san­tū­rus.

Tie­sa, anot ste­bė­to­jų, į akis aiš­ kiai kren­ta tai, kad tarp A.Mer­kel ir Vla­di­mi­ro Pu­ti­no glau­daus as­ me­ni­nio ry­šio nė­ra, ki­taip nei tarp V.Pu­ti­no ir A.Mer­kel pirm­ ta­ko so­cial­de­mok­ra­to Ger­har­do Schröde­rio. „V.Pu­ti­nas ir A.Mer­kel ne­ pa­lai­ko šil­tų as­me­ni­nių ry­šių, nes jų pa­žiū­ros ski­ria­si, vis dėl­ to var­gu ar ga­li keis­tis pra­gma­ tiš­kas A.Mer­kel to­nas Krem­liaus at­žvil­giu“, – ko­men­ta­vo Ru­si­jos žur­na­lo „Glo­bal Af­fairs“ ap­žval­ gi­nin­kas Fio­do­ras Luk­ja­no­vas.

Ru­si­jos moks­lų aka­de­mi­jos Vo­ kie­ti­jos stu­di­jų cent­ro eks­per­tas Vla­dis­la­vas Be­lo­vas pri­pa­ži­no, kad šiuo me­tu Ru­si­jos ir Vo­kie­ti­ jos san­ty­kiai yra pa­sie­kę di­džiau­ sią įtam­pos taš­ką. Ta­čiau V.Be­lo­ vas pri­dū­rė, kad var­gu ar rei­kė­tų ti­kė­tis ra­di­ka­lių per­mai­nų. „Ber­ly­no po­žiū­ris į V.Pu­ti­ną ir jo vy­riau­sy­bę su­pras­tė­jo, ta­čiau Vo­kie­ti­jos ir Ru­si­jos san­ty­kiai dėl to per­ne­lyg ne­nu­ken­tė­jo. Ypač jei kal­ba­me apie eko­no­mi­ką. Šių

dvie­jų ša­lių tar­pu­sia­vio pre­ky­bos apim­tis 2012 m. pa­sie­kė re­kor­di­ nius 80 mlrd. eu­rų“, – sa­kė eks­ per­tas.

V.Be­lo­vo nuo­mo­ne, so­cial­de­ mok­ra­tai, jei lai­mė­tų, ne­bū­tų to­kie kri­tiš­ki Ru­si­jos at­žvil­giu, to­dėl Mask­vai bū­tų pa­ran­kes­ ni, ta­čiau ir da­bar­ti­nės koa­li­ci­ jos iš­li­ki­mas val­džio­je Krem­liui ne­truk­dy­tų. „Ne­ma­nau, kad bus ko­kių nors po­ky­čių Ru­si­jos ir Vo­kie­ti­jos san­ ty­kiuo­se, net jei Ža­lių­jų par­ti­ja, ku­ri kri­ti­kuo­ja V.Pu­ti­ną, da­ly­vau­ tų for­muo­jant vy­riau­sy­bę“, – api­bend­ri­no V.Be­lo­vas.

Ki­tas klau­si­mas – Uk­rai­nos.

Vo­kie­ti­ja kri­ti­ka­vo bu­vu­sios Uk­ rai­nos prem­je­rės Ju­li­jos Ty­mo­ šen­ko teis­mo pro­ce­są. Ki­taip nei Mask­vai, Ki­je­vui Ber­ly­no bal­sas – svar­bus, jei Uk­rai­na to­liau ke­ti­na ženg­ti in­teg­ra­ci­jos į ES ke­liu.

Iš kar­to po rin­ki­mų Vo­kie­ti­jo­ je Uk­rai­na ti­ki­si pa­si­ra­šy­ti su ES aso­cia­ci­jos su­tar­tį. Pa­sak Uk­rai­ nos po­li­to­lo­go Va­le­ri­jaus Ča­ly­ jaus, Ber­ly­no bal­sas pa­si­ra­šant su­tar­tį ga­li bū­ti ne­tgi le­mia­mas. „Vo­kie­ti­jos po­zi­ci­ja dėl aso­cia­ ci­jos su­tar­ties – la­bai svar­bi. To­ dėl Uk­rai­nos po­li­to­lo­gai ir pa­rei­ gū­nai la­bai aky­lai se­ka rin­ki­mų pro­ce­są Vo­kie­ti­jo­je“, – sa­kė eks­ per­tas.

Vis dėl­to lie­ka es­mi­nis klau­si­ mas – kaip ofi­cia­lu­sis Ki­je­vas to­ liau elg­sis su nu­teis­ta bu­vu­sia ša­ lies prem­je­re J.Ty­mo­šen­ko.

A.Mer­kel ir Vik­to­ras Ja­nu­ko­ vy­čius dėl ne­su­ta­ri­mų, kaip elg­ tis su J.Ty­mo­šen­ko, nė­ra su­si­ti­kę jau be­veik dve­jus me­tus. Uk­rai­nos val­džios vyk­do­mas va­di­na­ma­sis se­lek­ty­vus tei­sin­gu­mas Vo­kie­ti­ jo­je bu­vo ar­šiai kri­ti­kuo­ja­mas.

J.Ty­mo­šen­ko by­la lai­ko­ma di­ džiau­siu trik­džiu Ki­je­vui suar­tė­ ti su ES. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

10

ŠeštADIENIS, rugsėjo 21, 2013

pasaulis

Li­bi­ja skęs­ta gink­lų jū­ro­je Po re­vo­liu­ci­jos Li­bi­ja li­ko už­tvin­dy­ta gink­lų ir pa­sken­do chao­ se, ku­ris pa­ra­ly­žia­vo naf­tos ga­vy­bą ir žlug­do po ka­ro at­si­gau­ti ne­ga­lin­čią eko­no­mi­ką.

Sau­gu­mo va­kuu­mas

Karš­tą va­sa­ros die­ną Tri­po­lio cent­ re jau­nas vy­ras įsė­do į au­to­mo­bi­lį, sto­vi­n­tį prie gar­sio­sios Kan­ki­nių aikš­tės. Iš ga­li­nės sė­dy­nės jis pa­da­ vė vai­ruo­to­jui va­di­na­mą­jį tur­kiš­ką pis­to­le­tą ir ke­le­tą šo­vi­nių. Vai­ruo­ to­jas at­ki­šo jam sto­rą pluoš­tą 10-ies di­na­rų bank­no­tų. Šis san­do­ris bu­ vo su­reng­tas per vie­ną iš gru­pių so­ cia­li­niuo­se tink­luo­se, skir­tų gink­lų pir­kė­jams ir par­da­vė­jams su­jung­ti.

Vai­ruo­to­jas var­du Mu­ham­ma­ das, 23 me­tų be­dar­bis, yra vie­nas iš šim­tų li­bių, ku­rie nau­do­ja­si sau­ gu­mo va­kuu­mu, su­si­da­riu­siu ša­ly­je praė­jus dve­jiems me­tams nuo re­ vo­liu­ci­jos ir Muam­ma­ro al Gad­da­ fi nu­ver­ti­mo.

Bū­tent apie ne­le­ga­lius gink­lus šią sa­vai­tę vie­šė­da­mas Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je kal­bė­jo Li­bi­jos mi­nist­ ras pir­mi­nin­kas Ali Zei­da­nas. Jis pra­šė tarp­tau­ti­nės pa­gal­bos jiems pa­ša­lin­ti. Su­si­ti­kęs su ko­le­ga bri­ tu Da­vi­du Ca­me­ro­nu po­li­ti­kas sa­ kė, kad krū­vos gink­lų, li­ku­sių nuo M.al Gad­da­fi lai­kų, yra tarp­tau­ti­ nio mas­to pro­ble­ma. Šis pa­reiš­ki­mas nu­skam­bė­jo ne­ tru­kus po to, kai Jung­ti­nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ry­ba įspė­jo apie di­dė­ jan­tį gink­lų bei amu­ni­ci­jos ju­dė­ji­ mą per Li­bi­jos sie­nas ir au­gan­čią jų kont­ra­ban­dą į Si­ri­ją.

Vei­kia pla­tus tink­las

Ši po­grin­di­nė pre­ky­ba gink­lais ro­ do, kad nors ka­ras Li­bi­jo­je bai­gė­si, sta­bi­lu­mas dar la­bai to­li.

Mu­ham­ma­das, ku­ris pra­šė Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­čio „The In­de­pen­dent“ ne­vie­šin­ti jo var­do dėl ga­li­mų tei­si­nių pa­da­ri­nių, pa­sa­ ko­jo, kad pis­to­le­tą ra­do rek­la­muo­ ja­mą „Fa­ce­book“ pus­la­py­je. Vy­ras ko­men­ta­ruo­se pa­li­ko sa­vo te­le­fo­no nu­me­rį ir pa­ra­šė, kad no­rė­tų nu­ pirk­ti šį gink­lą. Par­da­vė­jas ra­šė, jog

ga­li pri­sta­ty­ti pre­kę į bet ku­rią Li­bi­ jos vie­tą, ir at­sklei­dė, kad čia vei­kia pla­tus bei or­ga­ni­zuo­tas tink­las. Po ke­lių die­nų Mu­ham­ma­das su­lau­kė skam­bu­čio, su­si­ta­rė dėl san­do­rio ir su­tar­tą die­ną su­tar­tu lai­ku su­si­ti­ko su kur­je­riu Tri­po­lio cent­re. „Jei­gu kas no­rs man gra­sins ar ban­dys pa­kenk­ti, aš jį nu­žu­dy­siu“, – „The In­de­pen­dent“ žur­na­lis­tui sa­ kė Mu­ham­ma­das, pa­klaus­tas, kam jam rei­kia gink­lo.

Sau­gu­mo Ta­ry­ba įspė­jo apie di­dė­jan­ tį gink­lų bei amu­ni­ ci­jos ju­dė­ji­mą per Li­bi­jos sie­nas ir au­ gan­čią jų kont­ra­ban­ dą į Si­ri­ją.

Su­si­for­ma­vo ma­fi­ja

Vyks­tant Li­b i­jos re­vo­l iu­c i­jai, NA­TO pa­dė­jo opo­zi­ci­jos ko­vo­to­ jams už­tik­rin­da­ma ne­skrai­dy­mo zo­ną ir de­rin­da­ma su jais smū­ gius M.al Gad­da­fi ka­ri­niams ob­ jek­tams.

2012 m. spa­lį pro­jek­to „Small Arms Sur­vey“ eks­per­tų pri­sta­ty­ta ata­skai­ta ro­do, kad dau­gu­ma re­vo­ liu­cio­nie­rių nau­do­tų šau­lių gink­lų bu­vo atim­ti iš M.al Gad­da­fi ka­rei­ vių, bet NA­TO ša­lys taip pat tie­sio­ giai ir ne­tie­sio­giai siun­tė gink­lus su­ki­lė­liams. Pran­cū­zi­jos ka­riuo­ me­nė pri­pa­ži­no, kad iš­me­tė gink­ lų siun­tas Li­bi­jos va­ka­rų kal­nuo­se, o JAV slap­ta pri­ta­rė gink­lų tie­ki­mui iš Ka­ta­ro.

Nuo to lai­ko gink­lai pla­čiai pa­ pli­to per žmo­nių ran­kas. „Small Arms Sur­vey“ eks­per­tų duo­me­ ni­mis, vien ne­di­de­lia­me Mis­ra­tos

mies­te, kuk­liau­siais skai­čia­vi­mais, žmo­nės tu­ri dau­giau nei 30 tūkst. šau­na­mų­jų gink­lų.

Di­džiau­si ar­se­na­lai pri­klau­so bu­ vu­sių re­vo­liu­cio­nie­rių bri­ga­dų li­ ku­čiams. Nau­jo­ji Li­bi­jos vy­riau­sy­ bė ne­pa­jė­gė pe­rim­ti šių gru­puo­čių kont­ro­lės, in­teg­ruo­ti jų į ka­riuo­ me­nę ar­ba po­li­ci­ją. Di­džiau­sios jų, nors for­ma­liai kont­ro­liuo­ja­mos Vi­ daus rei­ka­lų ar­ba Tei­sin­gu­mo rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­jų, ne­vi­siš­kai pa­si­ti­ki vy­riau­sy­be ir ne vi­sa­da klau­so jos nu­ro­dy­mų.

Bet nie­kas ne­ga­li su­val­dy­ti au­ gan­čio nu­si­kals­ta­mu­mo ir smur­ to, ku­rį Tri­po­lio ir Ben­ga­zio gat­ vė­se vyk­do ma­žes­nės gink­luo­tos gru­puo­tės bei ne­re­gu­lia­rio­sios ka­riuo­me­nės da­li­niai, su­si­for­ma­ vę po re­vo­liu­ci­jos. Sklan­do gan­ dai, kad kai ku­rios gink­luo­tos gru­puo­tės vei­kia kaip ma­fij­ a, ne­ le­ga­liai pre­kiau­ja al­ko­ho­liu, nar­ ko­ti­kais ir gink­lais.

Nuo kul­kų iki ra­ke­tų

Nors Mu­ham­ma­das nu­si­pir­ko tik 9 mm pneu­ma­ti­nį pis­to­le­tą, mo­di­fi­ kuo­tą šau­dy­ti va­ri­nė­mis kul­ko­mis, juo­do­jo­je rin­ko­je pil­na ge­ro­kai ga­ lin­ges­nių gink­lų. „The In­de­pen­ dent“ ra­do ma­žiau­siai pen­kias gru­pes so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, kur vie­ni ki­tų ieš­ko gink­lų pre­kei­viai ir pir­kė­jai. Šio­se gru­pė­se ka­laš­ni­ko­ vai siū­lo­mi už 1100 di­na­rų, ar­ba 2300 li­tų, o asor­ti­men­tas įvai­ruo­ ja nuo kul­kų iki ra­ke­tų.

Sau­gu­mo pa­dė­tis blo­gė­ja, nes ša­ lis per­pil­dy­ta gink­lų, jo­je nė­ra stip­ rios vy­riau­sy­bės, o žmo­nės ne­pa­si­ ti­ki val­džios ins­ti­tu­ci­jo­mis. To­dėl to­kie kaip Mu­ham­ma­das jau­čia bū­ti­ny­bę gink­luo­tis pa­tys.

Pak­laus­tas, ar jau bu­vo pa­nau­ do­jęs gink­lą, jis sa­kė: „Ne, pa­ts ne­ tu­riu jo­kių pro­ble­mų, bet gat­vė­je jų ma­tau dau­gy­bę.“

Chao­sas: nie­kas ne­ga­li su­val­dy­ti au­gan­čio nu­si­kals­ta­mu­mo ir smur­to, ku

ka­riuo­me­nės da­li­niai, ku­rie su­si­for­ma­vo po re­vo­liu­ci­jos.

Blo­kuo­ja uos­tus

Li­b i­jos mi­n ist­ras pir­m i­n in­kas A.Zei­da­nas šį ant­ra­die­nį krei­pė­ si į pa­sau­lio bend­ruo­me­nę pa­gal­ bos už­tik­ri­nant sau­gu­mą ša­ly­je.

Jis Lon­do­ne su­si­ti­ko su D.Ca­me­ ro­nu. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­ je­ras prieš dve­jus me­tus bu­vo vie­ nas Va­ka­rų in­ter­ven­ci­jos į Li­bi­jos konf­lik­tą ini­cia­to­rių, ku­rie no­rė­jo pa­dė­ti su­kur­ti šio­je ša­ly­je sta­bi­lią de­mok­ra­ti­ją.

Bet jos dar teks pa­lauk­ti. Strei­ kuo­to­jai, gink­luo­tos gru­puo­tės ir po­li­ti­niai ak­ty­vis­tai nuo va­sa­ros vi­du­rio blo­kuo­ja dau­ge­lį ša­lies naf­ tos tel­ki­nių ir uos­tų, bet nau­jo­sios vy­riau­sy­bės ar­mi­ja bei po­li­ci­ja nė­ ra de­ra­mai pa­reng­tos ir ap­rū­pin­tos, kad ga­lė­tų su­si­tvar­ky­ti su gink­luo­ tais pro­tes­tuo­to­jais. „Jei­gu tarp­tau­ti­nė bend­ruo­ me­nė ne­pa­dės su­rink­ti gink­lų ir

amu­ni­ci­jos, jei­gu mes ne­su­lauk­si­ me pa­gal­bos for­muo­jant ar­mi­ją ir po­li­ci­ją, vi­sa tai už­truks la­bai il­gai, – A.Zei­da­nas kal­bė­jo Lon­do­ne per Li­bi­jos in­ves­ti­ci­jų fo­ru­mą. – Pa­ dė­tis ne­pa­ge­rės, jei ne­su­lauk­si­me rea­lios pa­gal­bos.“ A.Zei­da­nas ir D.Ca­me­ro­nas kal­ bė­jo apie gink­lų tie­ki­mo ma­ži­ni­mą Li­bi­jo­je ir ne­re­gu­lia­rio­sios ka­riuo­ me­nės na­rių in­teg­ra­ci­ją į nor­ma­lų gy­ve­ni­mą. Li­bi­jos prem­je­ras ti­ki­no, kad vis dar yra nu­si­tei­kęs spręs­ti kri­zę dia­lo­gu, o ne jė­ga. „Mes ruo­šia­mės dirb­ti spren­ džiant šią pro­ble­mą. Jei bus lie­ja­ mas krau­jas, nuo­sto­liai bus di­des­ ni“, – sa­kė A.Zei­da­nas.

Už­sie­nie­čiai trau­kia­si

Tri­po­ly­je šią sa­vai­tę pa­vy­ko at­nau­ jin­ti di­džiau­sio sos­ti­nės naf­tos tel­ ki­nio dar­bą, bet di­džio­ji da­lis naf­

Val­džia ir su­ki­lė­liai ne­pa­si­da­li­ja dik­ta­to­riaus Nu­žu­dy­to Li­bi­jos dik­ta­to­riaus Muam­ma­ro al Gad­da­fi sū­nus Sai­ fas al Is­la­mas ket­vir­ta­die­nį sto­jo prieš teis­mą az Zin­ta­no re­gio­ne į va­ka­rus nuo Tri­po­lio. Tuo pat me­ tu sos­ti­nė­je jam iš­kel­ta ki­ta by­la.

Ka­li­nys: Tri­po­lis ne­ga­li iš­si­rei­ka­lau­ti, kad Saitą al Is­la­mą lai­kan­tys su­

ki­lė­liai per­vež­tų jį į sos­ti­nę.

„Reu­ters“ nuo­tr.

„S.al I.Gad­da­fi sto­jo prieš az Zin­ ta­no teis­mą. Šis nu­spren­dė ati­dė­ti teis­mo pro­ce­są iki gruo­džio 12 d., kad ga­lė­tų da­ly­vau­ti ki­ti by­los kal­ ti­na­mie­ji“, – sa­kė ad­vo­ka­tas, ku­ris da­ly­va­vo teis­mo po­sė­dy­je.

Saitas al Is­la­mas ket­vir­ta­die­nį taip pat tu­rė­jo da­ly­vau­ti iki­teis­mi­ nia­me po­sė­dy­je sos­ti­nė­je dėl kal­ ti­ni­mų, su­si­ju­sių su 2011 m. su­ ki­li­mu, per ku­rį bu­vo nu­vers­tas jo

tė­vas. Ta­čiau abe­jo­ja­ma, kad Saitą al Is­la­mą az Zin­ta­ne lai­kan­tys bu­vę su­ki­lė­liai leis jį per­vež­ti į Tri­po­lį.

Az Zin­ta­no ko­vo­to­jai tei­gia, kad sos­ti­nė­je Saitui al Is­la­mui bus už­ draus­ta kal­bė­ti apie nau­jus vy­ riau­sy­bės na­rius, esą su­si­ju­sius su bu­vu­siu re­ži­mu. O vy­riau­sy­bė kal­ti­na ko­vo­to­jus, jog šie nau­do­ ja ka­li­nį kaip ko­zi­rį, siek­da­mi po­ li­ti­nių nuo­lai­dų.

Li­bi­jos ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras tre­čia­die­nį nu­ro­dė per­kel­ti Saitą al Is­la­mą iš az Zin­ta­no į Tri­po­lį, kur vyks iki­teis­mi­niai po­sė­džiai.

Ket­vir­ta­die­nį prieš teis­mą sos­ti­ nė­je tu­rė­jo sto­ti Saitas al Is­la­mas ir dau­giau kaip 30 ki­tų as­me­nų, tarp

jų – bu­vęs žval­gy­bos va­do­vas Ab­ dul­lah al Se­nus­si.

Teis­ti Saitą al Is­la­mą už ka­ro nu­si­kal­ti­ mus no­ri ir Tarp­tau­ ti­nis bau­džia­ma­sis teis­mas, bet Li­bi­ja at­si­sa­ko ati­duo­ti jį Ha­gai.

Tarp pa­grin­di­nių kal­ti­ni­mų įta­ria­ mie­siems yra kal­ti­ni­mai žmog­žu­dys­ tė­mis per re­ži­mo ko­vą su su­ki­li­mu,

11

ŠeštADIENIS, rugsėjo 21, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/pasaulis

Pra­de­da­ me tre­čiuo­ sius me­tus po re­vo­ liu­ci­jos, ir žmo­nėms bu­vo pa­ža­ dė­ta, kad jų gy­ve­ni­mas ge­rės, pa­ja­ mos augs, bet to nė­ra.

pasaulio darbotvarkė

KUR? Miun­che­ne. KA­DA? Rug­sė­jo 21 d.

Alaus fes­ti­va­lis Miun­che­ne pra­si­dės di­džiau­sias pa­sau­ly­je alaus fes­ti­va­lis „Ok­to­ber­fest“. Kas­ met dvi sa­vai­tes trun­kan­čia­me ren­gi­ny­je ap­si­lan­ko maž­daug 6 mln. žmo­nių, jie iš­ge­ria dau­giau nei 7 mln. lit­rų alaus. Šie­met lan­ky­to­jai ga­lės pa­si­ner­ti į au­ ten­tiš­ką praė­ju­sio am­žiaus tre­čio­jo de­šimt­me­čio šven­ti­nę at­mos­fe­rą – or­ga­ni­ za­to­riai pa­gal tų lai­kų tra­di­ci­ją įren­gė spe­cia­lią pa­la­pi­nę. Taip pat pra­ne­ša­ma, kad lit­ras alaus šie­met kai­nuos kiek bran­giau – be­veik 10 eu­rų (35 li­tus).

KUR? Dzi­na­ne. KA­DA? Rug­sė­jo 22 d.

Iš­girs ver­dik­tą

u­rį Tri­po­lio ir Ben­ga­zio gat­vė­se vyk­do ma­žes­nės gink­luo­tos gru­puo­tės bei ne­re­gu­lia­rio­sios AFP nuo­tr.

tos pra­mo­nės ša­lies ry­tuo­se yra pa­ra­ly­žiuo­ta.

Na­cio­na­li­nės naf­tos kor­po­ra­ci­ jos (NOC) va­do­vas sa­kė, kad per du mė­ne­sius Li­bi­ja ir jos už­sie­nio par­tne­riai pra­ra­do 7,5 mlrd. do­le­ rių pa­ja­mų.

Už­sie­nio naf­tos bend­ro­vės, ku­rios žlu­gus M.al Gad­da­fi re­ži­mui ti­kė­jo­ si įsi­lie­ti į Li­bi­jos naf­tos pra­mo­nę, bai­gia pra­ras­ti vil­tis. „Ex­xon­Mo­bil“ šią sa­vai­tę pra­ne­šė, kad dėl au­gan­ čio ne­sta­bi­lu­mo ma­žins sa­vo per­so­ na­lą ir ri­bos veik­lą Li­bi­jo­je. „Royal Dutch Shell“ dar per­nai su­stab­dė grę­ži­mo dar­bus ir nu­trau­ kė žval­gy­bą dvie­juo­se Li­bi­jos tel­ki­ niuo­se, nes re­zul­ta­tai jos ne­ten­ki­ no. Dar ke­lios bend­ro­vės nu­trau­kė žval­gy­bą dėl sau­gu­mo pro­ble­mų.

Prieš ka­rą Li­bi­ja iš­gau­da­vo 1,6 mln. ba­re­lių naf­tos per die­ną, da­ bar – 230 tūkst. Jei­gu ar­ti­miau­

sū­naus ku­ris 2011-ųjų va­sa­rį pra­si­dė­jo ša­lies ry­tuo­se esan­čia­me Ben­ga­ zio mies­te. Tų me­tų spa­lį su­ki­lė­ liai M.al Gad­da­fi gim­ta­ja­me Sir­to mies­te jį su­čiu­po ir nu­žu­dė.

Dik­ta­to­riaus sū­nų Saitą al Is­la­ mą 2011 m. lapk­ri­tį su­čiu­po bu­ vu­sių su­ki­lė­lių gru­pė iš kal­nuo­to az Zin­ta­no re­gio­no, esan­čio į va­ ka­rus nuo sos­ti­nės, ir nuo ta­da jis lai­ko­mas ten.

Teis­ti Saitą al Is­la­mą už ka­ro nu­si­kal­ti­mus no­ri ir Tarp­tau­ti­nis bau­džia­ma­sis teis­mas, bet Li­bi­ ja at­si­sa­ko ati­duo­ti jį Ha­gai ži­no­ da­ma, jog ten jis ne­su­lauks mir­ ties baus­mės.

BNS, „The Dai­ly Te­leg­raph“ inf.

sio­mis sa­vai­tė­mis vy­riau­sy­bei pa­vyks at­nau­jin­ti dar­bus tel­ki­ny­ je „El Sha­ra­ra“, ga­vy­ba išaugs iki 400–450 mln. ba­re­lių per die­ną.

Nors yra di­de­lių su­tri­ki­mų ir in­ ves­tuo­to­jų en­tu­ziaz­mas ma­žė­ja, NOC vis­gi tu­ri vil­čių pa­di­din­ti ga­ vy­bą iki 2 mln. ba­re­lių per die­ną iki 2017-ųjų.

Kant­ry­bę se­ki­na tuš­ti pa­ža­dai

Gink­luo­tos gru­puo­tės blo­kuo­ja Li­ bi­jos naf­tos pra­mo­nę kal­tin­da­mos ją ko­rup­ci­ja, ku­ri, nu­ver­tus M.al Gad­da­fi, esą to­liau kles­ti. Vie­ni rei­ ka­lau­ja dau­giau au­to­no­mi­jos ry­ti­ nei ša­lies da­liai, kur glū­di di­džiau­ si naf­tos iš­tek­liai, ki­ti strei­kuo­ja dėl at­ly­gi­ni­mų, o bu­vę ko­vo­to­jai, ku­riuos vy­riau­sy­bė po re­vo­liu­ci­ jos pa­sam­dė sau­go­ti naf­tos ob­jek­ tų, bet vė­liau pa­kei­tė pro­fe­sio­na­ liais ap­sau­gi­nin­kais, pyks­ta, kad bu­vo at­leis­ti.

Nep­rik­lau­so­mas eko­no­mi­kos pa­ ta­rė­jas Ah­ma­das Sa­fa­ras Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos trans­liuo­to­jui BBC sa­kė, kad ne­pa­si­ten­ki­ni­mas vi­suo­me­nė­ je nė­ra iš pirš­to lauž­tas. „Tai su­si­ję su kas­die­niais lū­kes­ čiais, ku­rie nė­ra pa­tei­si­na­mi. Po­ li­ti­kai ir vy­riau­sy­bė ne­pa­jė­gia už­ tik­rin­ti net bū­ti­niau­sių pa­slau­gų“, – sa­kė jis. Anot eks­per­to, gy­ven­to­ jai nu­si­vy­lę, nes po­li­ti­kai ne­vyk­do pa­ža­dų, o jų ma­nev­rai ir žai­di­mai ne­duo­da lau­kia­mų re­zul­ta­tų.

Kai pra­si­dė­jo naf­tos pra­mo­nės blo­ka­da, de­ga­li­nė­se pri­trū­ko de­ga­ lų, nes maž­daug 30 pro­c. jų per­dir­ ba­ma pa­čio­je Li­bi­jo­je. Gy­ven­to­jai ėmė pa­ni­kuo­ti, su­si­da­rė di­džiu­ lės ei­lės, kur kar­tais pra­si­verž­da­vo pyk­tis ir kil­da­vo su­si­šau­dy­mų.

Taip pat vis daž­niau pa­si­tai­ko elekt­ros tie­ki­mo su­tri­ki­mų. Va­sa­

ros pra­džio­je val­džia dėl to kal­ti­ no ge­ne­ra­to­rių va­gis ir ko­vo­to­jus, ku­rie už­pul­da­vo elekt­ri­nes. Da­bar po­li­ti­kai aiš­ki­na, kad dėl to kal­ta naf­tos pra­mo­nės blo­ka­da, ir įspė­ jo, jog jai už­si­tę­sus elekt­ra ga­li vi­ siš­kai ding­ti.

Ki­ni­jos teis­mas pa­skelbs nuo­spren­dį bu­vu­siam Ko­mu­nis­tų par­ti­jos Po­li­ti­nio biu­ro na­riui ir bu­vu­siam Čong­čin­go mies­to par­ti­jos sek­re­to­riui Bo Xi­lai, ku­ rio sėk­min­gą po­li­ti­nę kar­je­rą su­žlug­dė kal­ti­ni­mai ky­ši­nin­ka­vi­mu, vals­ty­bės lė­šų grobs­ty­mu ir pikt­nau­džia­vi­mu ei­na­mo­mis pa­rei­go­mis. Apž­val­gi­nin­kai svars­tė, kad iš vi­sų po­stų pa­ša­lin­tas 64 me­tų po­li­ti­kas ga­lė­jo tap­ti au­ka par­ ti­jos vi­di­nė­se ko­vo­se dėl val­džios.

Ne­ma­to po­ky­čių

Vy­res­ni li­biai lin­kę kri­tiš­kai ver­tin­ ti ko­vo­to­jų veiks­mus. „Jei­gu tu­ri rei­ka­la­vi­mų ir no­ ri pro­tes­tuo­ti, mes ne­prieš­ta­rau­ ja­me, nes tai yra de­mok­ra­ti­ja. Bet ne­rei­kia blo­kuo­ti naf­tos tel­ki­nių, juk dėl to ken­čia vi­si li­biai“, – BBC sa­kė Tri­po­lio gy­ven­to­jas Sa­le­has Ali, pil­da­mas de­ga­lus sos­ti­nės de­ ga­li­nė­je.

Blo­ka­dos ša­li­nin­kai daž­nai yra jau­nes­nio am­žiaus. „Pra­de­da­me tre­čiuo­sius me­tus po re­vo­liu­ci­jos, ir žmo­nėms bu­ vo pa­ža­dė­ta, kad pa­ša­li­nus M.al Gad­da­fi jų gy­ve­ni­mas ge­rės, pa­ ja­mos augs, bet to nė­ra. Po­ky­čiai men­ki“, – tei­gė jau­nuo­lis to­je pa­ čio­je de­ga­li­nė­je.

KUR? Bu­šeh­re. KA­DA? Rug­sė­jo 24 d.

Ira­nas pe­rims kont­ro­lę At­li­ku­si rei­kia­mus ban­dy­mus, Ru­si­ja per­duos Ira­nui eksp­loa­tuo­ti Bu­šeh­ro ato­mi­nę elekt­ri­nę. Jos sta­ty­bos tru­ko ke­le­tą de­šimt­me­čių ir bu­vo ne kar­tą stab­do­mos, kol Mask­va 1998 m. įsi­pa­rei­go­jo baig­ti dar­bus. Iz­rae­lis ir Va­ka­rų vals­ty­bės bai­mi­na­si, kad Te­he­ra­nas šį reak­to­rių ga­li pa­nau­do­ti bran­duo­li­ nio gink­lo ga­my­bai. Ira­nas tai nei­gia ir ti­ki­na, kad jo bran­duo­li­nė pro­gra­ma skir­ta tik elekt­ros ener­gi­jai ga­min­ti.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

230

tūkst.

– tiek ba­re­lių naf­tos per die­ną dabar iš­gau­na Li­bi­ja vie­toj 1,6 mln. iki ka­ro.

KUR? Niu­jor­ke. KA­DA? Rug­sė­jo 24 d.

Ne vi­si bus iš­klau­sy­ti 68-osios Jung­ti­nių Tau­tų Ge­ne­ra­li­nės asamb­lė­jos se­si­jos da­ly­viai – dau­ge­lio pa­sau­lio ša­lių pre­zi­den­tai, prem­je­rai ir mi­nist­rai – su­rengs de­ba­tus, ku­riuo­se do­mi­nuos Si­ri­jos konf­lik­tas. Di­de­lio dė­me­sio tu­rė­tų su­lauk­ti nau­jo­jo Ira­no pre­zi­den­to Has­sa­no Rou­ha­ni kal­ba. O Ve­ne­sue­los pre­zi­den­tas Ni­colás Ma­ du­ro pa­gra­si­no im­tis griež­tų dip­lo­ma­ti­nių prie­mo­nių prieš JAV už tai, kad šios neiš­da­vė vi­zų jo ša­lies de­le­ga­ci­jai at­vyk­ti į Niu­jor­ką.

12

šeštadienis, rugsėjo 21, 2013

sportas

Parveš auksą arba sidabrą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė po dešimties metų pertraukos vėl kovos Europos čempionato finale ir stengsis ketvirtą kartą – po 1937-ųjų, 1939-ųjų ir 2003-iųjų – pasiekti auksinę viršūnę.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Sužaidęs dvejas Europos federacijos (EHF) taurės turnyro, vienerias Lietuvos čempionato rungtynes, „Dragūnas“ Klaipėdoje pradės kovą trečiajame fronte – Baltijos rankinio lygos (BRL) pirmenybėse.

Marius Bagdonas Romas Poderys J.Kazlausko rekordas

Vakar Slovėnijoje vykstančio 38ojo Europos krepšinio čempionato pusfinalyje mūsų komanda gana lengvai 77:62 įveikė Kroatijos ekipą ir rytoj 22 val. Liublianos „Stožicės“ arenoje stos į lemiamą dvikovą.

Lietuvių varžovai finale paaiškėjo vakar prieš pusiaunaktį po Ispanijos ir Prancūzijos rinktinių susitikimo.

Pergalė prieš kroatus Jonui Kazlauskui buvo 90-oji esant nacionalinės komandos vyriausiuoju treneriu, jis aplenkė legendinį Vladą Garastą, iškovojusį 88 pergales.

Atlaikė didelį spaudimą

Duris į pusfinalį lietuviams atvėrė pergalė ketvirtfinalyje prieš italus 81:77.

Po trijų kėlinių Italijos ekipa pirmavo 58:57, bet iki ketvirto kėlinio vidurio nepelnė nė taško, o Lietuvos rinktinė šovė į priekį 15:0 ir nutolo – 72:58. „Rungtynės buvo labai sunkios.

Pirmiausia – psichologiškai, nes jų kaina buvo didžiulė, labai daug galėjome prarasti. Noriu padėkoti vyrams, kad jie labai stengėsi. Mums galima priekaištauti, kad padarėme daug klaidų, tačiau pretenzijų, kad nekovojome, tikrai neišgirsime“, – po varžybų kalbėjo J.Kazlauskas.

– Kodėl rungtynės buvo tokios sunkios? – paklausėme trenerio.

– Jis lėmė, ar žengsime toliau. Be to, jaučiau, kad mūsų vyrai buvo labai emociškai įsiaudrinę, kai kuriuos net teko raminti. Džiaugiuosi, kad atlaikėme didelį spaudimą ir laimėjome.

– Ką pasakėte žaidėjams per pertraukėlę tarp trečio ir ketvirto kėlinių, kad lemiamas dešimt minučių komanda sužaidė puikiai?

– Italai pataikė kelis fantastiškus metimus, buvo keistų pražangėlių. Tiek to. Mums buvo sunku žaisti per aukštaūgius. Varžovai sėkmingai „uždarė“ trijų sekundžių zoną, kibiai dengė Liną Kleizą. Apskritai jie buvo labai gerai išnagrinėję mūsų žaidimą. Džiugu, kad Donatas Motiejūnas vienu metu sėkmingai sužaidė vidurio puolėjo pozicijoje, kai varžovai

Trečiasis frontas

Suokalbis: J.Kazlausko patarimus D.Motiejūnas aikštėje pavertė staigmenomis italams.

to visai nesitikėjo. Be to, mes labai gerai gynėmės.

– Po ketvirtfinalio – iškart pusfinalis. Ar tokia turnyro sistema – optimali?

– Be abejonės, sistemą reikia keisti.

Iš pradžių sužaidžiame penkis mačus per šešias dienas, po to tris – per penkias dienas ir turime tris laisvadienius. Po to – lemiamos dvikovos, per keturias dienas – trejos rungtynes. Tai nenormalu. Turėtų būti bent dienos pertrauka. Būtų geriau ir žaidėjams, ir žiūrovams.

Pergalę lėmė gynyba

„Pergalę prieš italus lėmė gera gynyba antroje rungtynių dalyje, – pareiškė Darjušas Lavrinovičius.

– Mūsų treneris pakeitė gynybos sistemą, pradėjome žaisti agresyviai ir tai pasiteisino.“ Tris tolimus metimus iš trijų pataikęs Martynas Pocius dvikovą su italais pavadino svarbiausia „EuroBasket“ finalo turnyre. „Džiaugiuosi, kad ketvirtame kėlinyje puikiai gynėmės. Tai buvo raktas į pergalę“, – kalbėjo M.Pocius.

D.Motiejūnas pripažino, kad jautė įtampą. „Jauduliukas trukdė sužaisti dar geriau, tačiau svarbiausia, kad laimėjome. Italų komandoje yra puikių snaiperių, bet mums galiausiai pavyko ir juos sustabdyti“, – sakė puolėjas.

Po 18 metų pertraukos

Kroatijos krepšininkai, ketvirtfinalyje 84:72 eliminavę Ukrainos komandą, į Europos čempionato pusfinalį pateko po 18 metų pertraukos. 1995-aisiais Graikijos sostinėje Atėnuose kroatai „EuroBasket“ ketvirtfinalyje 71:61 įveikė italus, o pusfinalyje 80:90 pralaimėjo mūsų šalies komandai.

Tąkart V.Garasto vadovaujamai Lietuvos rinktinei atstovavo Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Artūras Karnišovas, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Gintaras Krapikas, Saulius Štombergas, Darius Lukminas, kiti žinomi žaidėjai.

Rungtynių statistika Pusfinalis: Lietuva – Kroatija 77:62 (24:19, 16:18, 21:8, 16:17). J.Mačiulis 23, L.Kleiza 22, M.Kalnietis 18, J.Valančiūnas 6, R.Javtokas 4, R.Seibutis, D.Lavrinovičius po 2/B.Bogdanovičius 15, K.Simonas 9, L.Zoričius 8, A.Tomičius 7, D.Draperis, D.Rudezas, D.Markota po 5, D.Šaričius 4, L.Andričius 3, R.Ukičius 1.

Ketvirtfinalis: Lietuva – Italija 81:77 (22:15, 18:24, 17:19, 24:19). M.Kalnietis, R.Seibutis po 17, J.Mačiulis 13, M.Pocius 11, D.Lavrinovičius 9, D.Motiejūnas 7, L.Kleiza 5, J.Valančiūnas 2/M.Belinelli 22, A.Gentile 15, A.Cinciarini 11, L.Datome 10, T.Dieneris 7, P.Aradori 6, M.Cusinas 4, N.Melli 2.

Ketvirtfinalis: Kroatija – Ukraina 84:72 (22:22, 29:13, 19:26, 14:11).

K.Simonas 23, B.Bogdanovičius 14, D.Markota 12 / E.Jeteras 19, V.Kravcovas 15, S.Gladyrius 13.

Šiandien 14 val. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) uostamiesčio rankininkai susirems su šių metų Europos „Iššūkio“ taurės laimėtoju ir BRL nugalėtojo vardą ginsiančiu Minsko SKA klubu.

Rytoj tuo pačiu laiku daugkartiniai Lietuvos čempionai kausis su kita Baltarusijos komanda – Bresto „Meškov-2“.

Prasidėjusiose kaimyninės šalies pirmenybėse SKA septynetukas jėgas išbandė du kartus. Pirmosiose varžybose kariškiai patyrė triuškinamą nesėkmę, 22:32 pralaimėję Minsko „Dinamo“ komandai. Antrame ture SKA 33:27 įveikė kitą sostinės klubą – „Viktorija-Regija“. „Meškov“ pagrindinė komanda kaunasi Balkanų šalių lygoje, EHF taurės turnyre, todėl BRL varžybose rungtyniaus dubleriai. Šį sezoną „Dragūnas“ vienintelis iš Lietuvos klubų varžysis su estais, latviais, suomiais ir baltarusiais.

Anksčiau rungtyniavusios Vilniaus „Šviesos“ ir Kauno „Granito-Gajos-Kario“ ekipos nepanoro žaisti.

Komandos

Dėl 5–8 vietų: Slovėnija – Serbija 92:74 (30:16, 23:19, 18:20, 21:19). Z.Dragičius 23, G.Dragičius, J.Blažičius po 15, M.Begičius 10/N.Krstičius 16, D.Gagičius 12, B.Bogdanovičius 11.

Rygos „Celtnieks-LSPA“ (Latvija)

Dėl 5–8 vietų: Ukraina – Italija 66:58 (13:17, 22:17, 16:14, 15:10). E.Jeteras 20/ P.Aradori 15, L.Datome 11, A.Gentile 10.

(Suomija)

Varžybų tvarkaraštis 2013 09 21 Dėl 7-osios vietos: 18.30 val. Serbija – Italija Dėl 5-osios vietos: 22 val. Slovėnija – Ukraina 2013 09 22 Dėl 3-iosios vietos: 18.30 val. Ispanija/Prancūzija pralaimėtojas – Kroatija Finalas: 22 val. Ispanija/Prancūzija laimėtojas – Lietuva

Richimiakio „Riihimäen Cocks“

Minsko SKA (Baltarusija) Bresto „Meškov-2“ (Baltarusija) Minsko „Vitiaz“ (Baltarusija) K e h r o s

„Kehra/Horizon Pulp&Paper“ (Estija)

Polvos „Polva Serviti“ (Estija) Klaipėdos „Dragūnas“ (Lietuva)

13

šeštADIENIS, rugsėjo 21, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Iš televizijos – tiesiai į dangų Žurnalistas, laidų ir renginių vedėjas, o dabar jau ir užkietėjęs oreivis Giedrius Leškevičius įsitikinęs, kad gyvenime viskas ateina savaime. Ir pabrėžia, jog svarbiausia yra pakankamai norėti, tada viskam atsiras ir galimybių.

Devyndarbis: šiam sezonui atsisveikinęs su televizija G.Leškevičius sako, kad tokios intensyvios vasaros dar neturėjo.

Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Mokykloje jis, priešingai nei dauguma berniukų, nesvajojo tapti kosmonautu. Nesvajojo būti ir garsiu, populiariu muzikantu, nors jau nuo vaikystės grojo Pivašiūnų kapeloje.

Jis tik visada žinojo, kad skraidys, tik nežinojo kuo. Atrodo, pats gyvenimas atvedė televizijos laidų vedėją, neseniai atšventusį 32ąjį gimtadienį, į oreivystę. Dabar ji užima daugiausia jo laiko, bet Giedrius teigė nepamirštantis ir kitų įsipareigojimų, pomėgių, bei, žinoma, šeimos – žmonos Ginos ir sūnelio Fausto, nors šiuo metu, kaip pats sakė, šeima kenčia labiausiai.

– Giedriau, scenoje jūs – nuo vaikystės. Kaip joje atsiradote?

– Mano tėtis muzikuoja – groja armonika – nuo pat jaunystės, jau daugiau kaip trisdešimt metų groja Pivašiūnų kapeloje. Aš prie jos prisijungiau būdamas ketverių. Taigi jau dvidešimt aštunti metai. Galima sakyti, kad jis ir atsivedė mane į sceną. Mano abu tėvai mokytojai ir abu dainingi.

– Kuo svajojote tapti mokykloje?

– Tais laikais, kai buvo užvesta didžiulė propagandos mašina, visi

berniukai svajojo tapti kosmonautais. Aš juo tapti nesvajojau niekad.

Bet žinojau, kad skraidysiu, tik nežinojau kuo. Na, dabar skraidau oro balionais. O kai reikėjo pasirinkti profesiją, tikriausiai nuo dešimtos klasės žinojau, kad stosiu į žurnalistiką. Pavyko.

– Kodėl traukė žiniasklaida?

Svajojote apie televiziją?

– Patekti į televiziją niekada nesvajojau. Ir patekau ten visiškai atsitiktinai. Visada sakydavau: ne mano snukeliui į teliką. Visuomet norėjau dirbti radijuje. Kai stojau į žurnalistiką, rinkausi radijo specializaciją. Vienas mano dėstytojų buvo Rytis Juozapavičius. Jis kviesdavosi į savo televizijos laidą „Paskutinė kryžkelė“. Kartą toje laidoje kaip studentas, studijos svečias, pareplikavau. Po tos replikos į Žurnalistikos institutą paskambino Audrė Kudabienė ir pasakė, kad ieško tokių žmonių, kurie gali ką nors drąsiau pasakyti. Taigi būdamas studenčiokas atsidūriau vienoje populiariausių laidų, paskui perėjau į kitą, į trečią. Tiesą sakant, niekada darbo neieškojau, vis pakviesdavo.

– Taigi šiuo metu televizija likusi nuošalyje, nes naująjį sezoną ekranuose jūsų nematysime?

– Taip, tiesa. Buvo pora pasiūlymų, bet, žinote, labai nesupyksiu, kai man reikės lapkritį paatostogauti. Tai bus pirmos tikros atostogos po daugelio metų. Žinoma, į televiziją niekada nespjoviau ir nespjausiu, ji – mano mama gimdytoja. Kas žinotų apie tokį Giedrių Leškevičių, jei ne ji?

Turiu auksinę žmoną. Jei reikėtų iš naujo rinktis, kitos tokios nerasčiau.

– Atėjo televizija, taip pat atėjo ir oreivystė?

– Taip, ji irgi atėjo netikėtai, bet turbūt lauktai. Mano vienas bičiulis prieš keliolika metų tapo oro balionų komandos nariu, paskui pats tapo pilotu. Vis kviesdavo prisijungti. Paskui atsirado ir kitas bičiulis, kuris priklausė oreivystės komandai. Vėliau susipažinau dar su keliais žmonėmis ir galvojau: „Visi toje oreivystėje, kada nors eisiu pabandyti.“ 2007 m. balandį atėjau, tais metais dalyvavau apie 80-yje skrydžių, kitais metais – gal 110 ar 111. Paskui gavau licenciją ir pradė-

jau pats skraidyti. Jau penkeri metai, kai skraidau pats.

– Kuo žavi oreivystė?

– Oreivystė žavi tuo, kad čia viskas kitaip. Įlipi į krepšį, ir viskas yra kitaip. Tai pakeičia tavo būvį, tą valandą, kol esi krepšyje, laikas tarsi sustoja, atsiduri kitoje dimensijoje. Nieko nelieka ant žemės. Esi tu, oro balionas, dangus, laukų platybės. Tiesiog tai gražu – be galo. Bet ne vien tai.

– Tai oreivystė yra jūsų pomėgis ir darbas kartu?

– Paversk pomėgį darbu ir niekada nereikės dirbti. Be galo mėgstu skraidyti. Sunkiausias čia organizacinis darbas – surinkti keleivių, pilotų, kiti dalykai. Dabar oreivystė suvalgo daugiausia mano laiko, pastangų, kartais – ir nervų.

– Kaip pavyksta suderinti visą savo veiklą?

– Nepavyksta. Prieš kelerius metus į šį klausimą atsakiau, kad viską susidėlioju: prioritetas yra šeima, tada – darbas, paskui jau pomėgiai. Dabar išeina viskas beveik atvirkščiai. Pirmiausia įsipareigojimai, darbas, nes laikau save pareigingu žmogumi. Jei lieka laiko, pamuzikuoju. Ir štai šeima lieka labiausiai nuskriausta. Turbūt esu labai blogas tėtis ir vyras.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

–Jūs, kaip televizijos žmogus, skiriate laiko televizoriui?

– Dabar apskritai jo nematau.

Dažniausiai, jei jau atsisėdu prie televizoriaus, tai reiškia, kad esu toks pavargęs, jog negaliu nieko kita daryti, ir tuoj pat prie jo užmiegu. Anksčiau buvo profesinis interesas pažiūrėti, kaip ir ką daro kolegos. Matyt, tai jau mano bėda, kad nebemoku žiūrėti televizoriaus kaip paprastas žiūrovas, nes žiūriu ir analizuoju, kaip ką padaryčiau kitaip ir pan.

– Labiau esate miesto ar kaimo vaikas?

– Dangaus. Nejaučiu skirtumo tarp miesto ir kaimo, tik mieste gal viskas greičiau: tempas, susisiekimas.

Užaugau kaime, didesnę gyvenimo dalį buvau kaimo vaikas, dabar – miesto. Tėvai gyvena kaime.

– Dažnai juos aplankote?

– Na va, turiu tokį didžiulį širdies skausmą. Stengiuosi aplankyti.

Dabar tėvai irgi sako: suplanuok, kad bulviakasiui grįžtum. Sakau: gerai, jeigu bus blogas oras, būtinai grįšiu. Nes jei geras – skraidysiu. O tada tėvai: jeigu bus blogas oras, tai ir bulviakasio nebus. Atsitinka ir taip, kad negaliu nuvykti ir į giminės šventes, nes jos vyksta savaitgaliais, o mano savaitgaliai dažnai užimti.

14

šeštADIENIS, rugsėjo 21, 2013

vakarė

Apie No­be­lio lau­rea­to pa­li­k Vil­tis, kad gal­būt ir Vilnius ga­li tu­rė­ ti No­be­lio pre­mi­ jos lau­rea­to ar­chy­ vą, neiš­si­pil­dė: ru­sų poe­to Jo­si­fo Brods­ kio dar­bų, fo­tog­ra­ fi­jų ir do­ku­men­tų ko­lek­ci­ją poe­to bi­ čiu­liai Ra­mū­nas ir Elia Ka­ti­liai per­da­vė JAV Stan­for­do uni­ ver­si­te­tui. Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja tik ap­gai­ les­tau­ja ne­ži­no­ju­si, kad toks lo­bis bu­vo Lie­tu­vo­je.

Vertė: bene 50 kg sveriantis J.Brodskio archyvas, kuriame – ir eilėraščiai, fotografijos, ir net laiškas tuomečiam TSRS vadui L.Brežnevui, – perduoti

likimas sukauptas Venclovų namuose.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Par­da­vė JAV uni­ver­si­te­tui

Ne kiek­vie­nas ži­no, kad pa­sau­ly­ je gar­sų ru­sų poe­tą, No­be­lio pre­ mi­jos lau­rea­tą J.Brods­kį daug kas sie­jo su Lie­tu­va, konk­re­čiai – su Vil­niu­mi. Bū­tent čia jis už­mez­ gė il­ga­me­tę drau­gys­tę su lie­tu­vių poe­tu To­mu Venc­lo­va, ku­ris nu­lė­ mė ir dar vie­ną J.Brods­kio pa­žin­tį su ki­tu No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tu, lie­tu­vių kil­mės len­kų poe­tu Czes­ ła­wu Mi­łos­zu. Čia J.Brods­kis at­ra­

do ir ki­tų sa­vo bi­čiu­lių, su ku­riais su­si­ra­ši­nė­jo ko­ne iki pat gy­ve­ni­ mo ga­lo. Dar ma­žiau kam ži­no­ma ir tai, kad jo drau­gas fi­zi­kos pro­ fe­so­rius R.Ka­ti­lius su žmo­na Elia čia su­kau­pė ga­na so­li­dų J.Brods­ kio rank­raš­čių, laiš­kų, nuo­trau­kų ar­chy­vą.

Tie­sa, prieš ke­lias die­nas ar­chy­ vas iš­ke­lia­vo į JAV – apie tai pra­ne­šė Ka­li­for­ni­jos vals­ti­jo­je esan­tis Stan­ for­do uni­ver­si­te­tas. Tai, kad ar­chy­ vas už ne­vie­ši­na­mą su­mą par­duo­tas pres­ti­ži­niam JAV uni­ver­si­te­tui, pa­ tvir­ti­no ir pa­ts R.Ka­ti­lius.

Ar­chy­vas, ku­ria­me su­kaup­ta daug iki iš­vyks­tant į JAV poe­to pa­ ra­šy­tų rank­raš­čių, ma­šin­raš­čių, per 150 fo­tog­ra­fi­jų ir net pa­ties pieš­ tų pie­ši­nių, taip pat jau iš JAV Ka­ ti­liams ra­šy­tų ke­lio­li­ka laiš­kų ir at­ vir­laiš­kių, uni­ver­si­te­tui per­duo­tas dar ge­gu­žę. Be­ne 50 kg sve­rian­čia­ me ar­chy­ve yra ir do­ku­men­tai, ku­ riuos J.Brods­kis tu­rė­jo pri­sta­ty­ti TSRS val­džios at­sto­vams prieš pri­ vers­ti­nę emig­ra­ci­ją, tarp jų – ir laiš­ kas Ko­mu­nis­tų par­ti­jos sek­re­to­riui Leo­ni­dui Brež­ne­vui. Ar­chy­vo ver­tę di­di­na ir tai, kad dau­gu­ma rank­raš­

čių bei ma­ši­nė­le spaus­din­tų ei­lė­raš­ čių – su ran­ka ra­šy­to­mis J.Brods­kio pa­sta­bo­mis, pa­tai­sy­mais.

Nie­kam ne­pra­ne­šė

Pats R.Ka­ti­lius, pa­klaus­tas, ar J.Brods­kio pa­li­ki­mu anks­čiau ne­ si­do­mė­jo Lie­tu­vos kul­tū­ros mi­nis­ te­ri­ja, ti­ki­no, kad nie­kam su­kaup­to lo­bio pla­čiai ne­rek­la­ma­vo. Jis pri­ pa­ži­no, kad šei­mai su ar­chy­vu skir­ tis bu­vo la­bai sun­ku, ta­čiau ap­si­ spręs­ti pri­ver­tė no­ras, kad jis bū­tų pa­sie­kia­mas kuo pla­čiau, – ar­chy­ vą J.Brods­kio bi­čiu­lis pa­pil­dė ir sa­ vo pa­ties gau­siais ko­men­ta­rais. „Aš vi­są­laik gal­vo­jau ir apie tai, kad ar­chy­vas ga­lė­tų lik­ti Lie­tu­vo­je, bet nu­spren­dė­me, jog ir ar­chy­vui, ir mū­sų šei­mai bus ge­riau, jei jis at­si­ durs ku­ria­me nors pa­sau­lio uni­ver­ si­te­tų. O ar­chy­vui svar­biau­sias da­ ly­kas ir yra priei­na­mu­mas. Nie­kam iš Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos apie tą ar­ chy­vą ne­pa­sa­ko­jau, aš jiems nie­ko ir ne­siū­liau, nes tuo­met būtų rei­kė­ ję įsi­pa­rei­go­ti. Aš nie­ko ne­kal­ti­nu, taip pat ne­kal­ti­nu ir sa­vęs. Kal­tin­ ti nė­ra ko – iš­ve­ži­mas bu­vo le­ga­lus, tai ne­bu­vo pa­skelb­ta kul­tū­ros ver­ ty­be Lie­tu­vo­je. Ne­su ko­kia įžy­my­ bė, tik fi­zi­kos pro­fe­so­rius, o Jo­si­fas – ži­no­mas, No­be­lio pre­mi­jos lau­ rea­tas, ir, ti­kiuo­si, da­bar, kai jo ar­ chy­vas at­si­dū­rė Stan­for­de, bus dar ži­no­mes­nis“, – paaiš­ki­no jis. Įti­ki­no T.Venc­lo­va

Žy­mės: J.Brods­kio poe­zi­jo­je ne­ma­žai kal­ba­ma apie Vil­nių – ei­lė­raš­čių skir­ta ir Lie­jyk­los gat­vei, kur tuo­me­

čia­me Ka­ti­lių bu­te per vieš­na­gę bu­vo ap­si­sto­jęs poe­tas.

Pro­fe­so­rius pri­pa­ži­no, kad gau­ siau­sius mo­der­nio­sios li­te­ra­tū­ros ar­chy­vus yra su­kau­pęs JAV Jei­

lio uni­ver­si­te­tas, ku­riam ant­ro­ je J.Brods­kio gy­ve­ni­mo pu­sė­je su­ kaup­tą ar­chy­vą po poe­to mir­ties per­da­vė jo šei­ma. Čia sa­vo rank­raš­ čius bei ki­tus do­ku­men­tus pa­li­ko ir uni­ver­si­te­te dau­gy­bę me­tų dės­ tęs J.Brods­kio bi­čiu­lis T.Venc­lo­va.

Bū­tent Jei­lio uni­ver­si­te­tui R.Ka­ ti­lius pra­džio­je ir ke­ti­no per­duo­ ti su­kaup­tą J.Brods­kio pa­li­ki­mą.

Ta­čiau moks­lo įstai­gai, jau tu­rin­ čiai vie­ną, „ame­ri­kie­tiš­ką“, poe­to ko­lek­ci­ją, prieš ke­le­rius me­tus ne­ pa­ro­džius di­des­nio su­si­do­mė­ji­mo, nu­spręs­ta kreip­tis į Stan­for­dą.

Nusp­ren­dė­me, kad ir ar­chy­vui, ir mū­ sų šei­mai bus ge­riau, jei jis at­si­durs ku­ ria­me nors pa­sau­lio uni­ver­si­te­tų.

„Šei­mo­se pa­lik­ti to­kių ar­chy­ vų nė­ra pra­smės, ne­bent bū­tų jau­nas žmo­gus, ku­ris la­bai ak­ty­ viai tuo do­mė­tų­si. Ne­no­riu peik­ ti Lie­tu­vos ar­chy­vų, ta­čiau jų pa­ nau­do­ji­mo ga­li­my­bės, pa­ly­gin­ti su ame­ri­kie­tiš­kų, – ne to­kios pla­ čios. Mums, kaip ir Cz.Mi­łos­zui ar T.Venc­lo­vai, at­ro­dė, kad rei­kia, jog vis­kas at­si­dur­tų tuo­se stam­biuo­ siuo­se ar­chy­vuo­se. Vie­nas to­kių – Sankt Pe­ter­bur­go vie­šo­ji bib­lio­ te­ka, va­di­na­mo­ji „Pub­lič­ka“. Bet

15

šeštADIENIS, rugsėjo 21, 2013

vakarė

ki­mą sužinota tik jo netekus Per­se­kio­tas, trem­tas, ap­do­va­no­tas Jo­si­fas Alek­sand­ro­vi­čius Brods­kis

i Stanfordui, tiesa, nemažas poeto paMar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

ten gy­ve­na ga­na daug J.Brods­kio drau­gų, ku­rie taip pat daug ką jo tu­ri. Be to, „Pub­lič­ka“ net ne­leis­ tų pa­ma­ty­ti jo laiš­kų. Tad T.Venc­ lo­va, iš Ry­gos ki­lęs Stan­for­do pro­ fe­so­rius La­za­ras Fleish­man­nas, taip pat šio uni­ver­si­te­to lei­di­nio žur­na­lis­tė, li­te­ra­tū­ros ty­ri­nė­to­ ja Cynt­hia Ha­ven ir re­ko­men­da­ vo ar­chy­vą Stan­for­dui, ku­ris yra vie­nas pres­ti­žiš­kiau­sių pasauly­ je. To­dėl, ma­nau, jis tin­ka la­biau nei bet ku­ris ki­tas“, – spren­di­mą paaiš­ki­no R.Ka­ti­lius.

Ei­lė­raš­čiai – do­va­na prie ka­vos

Anot jo, J.Brods­kio nuo­trau­kų at­ si­ras­da­vo įvai­rio­mis ap­lin­ky­bė­mis, laiš­kus jis siun­tė jau emig­ra­vęs į JAV, o sa­vo ei­lė­raš­čių juod­raš­čių tie­siog pa­lik­da­vo atė­jęs į sve­čius. „Tuo­me­čia­me Le­ning­ra­de mes gy­ve­no­me ar­ti vie­ni ki­tų, tai jis atei­da­vo va­ka­re at­si­ger­ti ka­vos, tai ką pa­ra­šo, at­si­ne­ša ir pa­lie­ka. Pas­ kui jis, aiš­ku, ei­lė­raš­čius keis­da­vo, tai­sy­da­vo, bet ar­chy­vui bū­tent tie juod­raš­čiai ir įdo­miau­si“, – sa­kė pro­fe­so­rius.

R.Ka­ti­lius su J.Brods­kiu su­si­pa­ ži­no 1966-ai­siais – jis, nors tuo me­tu ir stu­di­ja­vo Le­ning­ra­de as­ pi­ran­tū­ro­je, su žmo­na Elia gy­ve­ no Vil­niu­je. Juos su­ve­dė bend­ras R.Ka­ti­liaus ir J.Brods­kio drau­gas ra­šy­to­jas And­re­jus Ser­ge­je­vas. „Tuo me­tu Jo­si­fas iš­gy­ve­no itin sun­kų pe­rio­dą, tad And­re­jus nu­ spren­dė jį pra­blaš­ky­ti, pa­kvie­tė į Vil­nių. Jo­si­fas gy­ve­no pas mus sa­ vai­tę, va­ži­nė­jo­me vi­sur – į Kau­ną,

Universalumas: 1972 m. balandžio 20 d. J.Brodskio pieštas piešinys,

kuriame pavaizduoti Ramūnas ir Eia Katiliai, apraudantys J.Brodskio išvykimą į Armėniją, saugomas Venclovų namuose.

į Tra­kus, jis pa­ts vie­nas bu­vo nu­ vy­kęs net į Pa­lan­gą – vė­liau at­ si­ra­do ir ei­lė­raš­čių su prie­ra­šu „Pa­lan­ga“. Po ku­rio lai­ko vėl per­ si­kė­lė­me į Le­ning­ra­dą ir at­si­tik­ti­ nai at­si­dū­rė­me gre­ti­mo­se gat­vė­se.

Iki pat jo emig­ra­ci­jos še­še­rius me­ tus mes la­bai ar­ti­mai drau­ga­vo­me – kar­tais su­si­tik­da­vo­me ir po du­ kart per die­ną. Vė­liau, jam iš­vy­kus į JAV, bend­ra­vo­me laiš­kais“, – pa­ sa­ko­jo R.Ka­ti­lius.

Vie­šin­ti su­mos ne­lei­do

Už kiek uni­ver­si­te­tas nu­pir­ko ar­ chy­vą, R.Ka­ti­lius ti­ki­no ne­ga­lin­tis at­skleis­ti ne dėl to, kad ne­no­rė­tų, ta­čiau dėl pa­si­ra­šy­tos su­tar­ties są­ ly­gų. „Su­tar­ty­je nu­ro­dy­ta, kad nė vie­ na pu­sė su­mos ne­skel­bia. Tai – ne ma­no, o jų pa­čių są­ly­ga. O kiek man ir ma­no žmo­nai li­ko gy­vent?

Gal ko­kį de­šimt me­tų. Taip, su­ma iš ša­lies gal ir at­ro­dy­tų ne­ma­ža. Bet jei de­šim­čiai me­tų iš­da­ly­tu­me, ta su­ma kas mė­ne­sį bū­tų ver­ta gy­ve­ ni­mo mi­ni­mu­mo Lie­tu­vo­je“, – at­ sklei­dė pro­fe­so­rius.

50

kg

svėrė Katilių sukauptas J.Brodskio archyvas.

Komentarai Ša­rū­nas Bi­ru­t is Kul­tū­ros mi­nist­ras

A

p­gai­les­tau­ja­me, kad tas ar­ chy­vas ne­l i­ko Lie­t u­vo­je.

Mi­n is­te­r i­ja suin­te­re­suo­ta, kad mū­sų išei­v i­jos me­n i­ nin­k ų ar ki­t ų gar­s ių žmo­n ių dar­b ai, ar­c hy­vai lik­t ų Lie­t u­vo­je, – šiuo me­ tu vi­ce­m i­n ist­rai kaip tik spren­d žia klau­s i­m ą, kaip in­ven­to­r i­z uo­t i tuos įvai­r ius dar­bus, įver­t in­t i, ne­t gi grą­ žin­t i juos į Lie­t u­vą, jei jie yra iš­vež­t i.

Bet už pirm­ta­k ų dar­bus ne­ga­l i­me at­ sa­k y­t i, ne­s ii­ma­me ver­t in­t i, kas kiek pa­da­rė, kas ne. Ki­t a ver­t us, su­ž i­no­t i apie to­k ias ver­t y­bes, kai pa­ts jų tu­r in­ tis žmo­g us ne­skel­bia apie jas, taip pat su­dė­t in­ga.

gi­mė Le­ning­ra­de žy­dų šei­mo­je 1940 m. Tė­vas Alek­sand­ras bu­vo pro­fe­sio­ na­lus fo­tog­ra­fas, dir­bęs so­vie­tų jū­rų lai­vy­ne, ma­ma Ma­ri­ja – ver­tė­ja. Šei­ma gy­ve­no itin skur­džiai, bu­vo mar­gi­na­ li­zuo­ta ir dėl sa­vo tau­ty­bės, jiems te­ ko iš­gy­ven­ti Le­ning­ra­do ap­siaus­tį, ba­ dau­ti. Itin ne­pak­lus­nus paaug­lys Jo­si­ fas, su­lau­kęs 15 me­tų, me­tė mo­kyk­lą, įsi­dar­bi­no fab­ri­ke fre­zuo­to­ju (spren­di­ mas bu­vo su­si­jęs ir su pro­ble­mo­mis mo­kyk­lo­je, ir su no­ru fi­nan­siš­kai pa­lai­ ky­ti šei­mą), tuo pat me­tu ne­sėk­min­gai ban­dė įsto­ti į po­van­de­ni­nių lai­vų jū­ rei­vių mo­kyk­lą. Net­ru­kus pa­no­ro tap­ ti gy­dy­to­ju, dir­bo mor­ge, vė­liau – įvai­ rius ki­tus dar­bus, pa­vyz­džiui, ka­ti­li­nės kū­ri­ku lai­ve, ne­tgi švy­tu­rio sar­gu, ke­ le­rius me­tus da­ly­va­vo įvai­rio­se geo­ lo­gi­nė­se eks­pe­di­ci­jo­se. Tuo pat me­tu J.Brods­kis la­bai daug, nors ir pa­dri­kai, skai­tė, dau­giau­sia poe­zi­ją, fi­lo­so­fi­nę ir re­li­gi­nę li­te­ra­tū­rą, sa­va­ran­kiš­kai mo­ kė­si ang­lų, len­kų kal­bų.

vi­mu, po ke­lių mė­ne­sių iš tie­sų bu­vo nu­teis­tas ir iš­trem­tas į Ar­chan­gels­ko sri­tį, No­rins­ka­jos kai­mą.

1959-ai­siais su­si­pa­ži­no su gar­siais

Ši su­fab­ri­kuo­ta by­la ne­li­ko ne­pas­

poe­tais ir me­ni­nin­kais – Jev­ge­ni­ju­ mi Rei­nu, Ana­to­li­ju­mi Nai­ma­nu, Vla­ di­mi­ru Uf­lan­du, Bu­la­tu Oku­dža­va, Ser­ge­ju­mi Dob­la­to­vu. Be­je, jo poe­ti­nį sko­nį for­ma­vo ir Osi­po Man­delš­ta­ mo, Bo­ri­so Sluc­kio, Ma­ri­nos Cve­ta­je­ vos, Anos Ach­ma­to­vos, su ku­riais jis ne­tru­kus taip pat su­si­pa­ži­no, kū­ry­ba.

Nors ra­šy­ti, kaip pa­ts yra už­si­mi­nęs, J.Brods­kis pra­dė­jo bū­da­mas 18-os, pir­mą­kart vie­šai su sa­vo poe­zi­ja pa­ si­ro­dė 1960-ųjų va­sa­rį Poe­tų tur­ny­ re – jo ei­lė­raš­tis „Žy­dų ka­pi­nės“ su­kė­ lė tik­rą skan­da­lą. 1960-ai­siais su drau­ gu, bu­vu­siu pi­lo­tu Ole­gu Šach­ma­to­ vu, su­kū­rė pla­ną, kaip pa­grob­ti lėk­ tu­vą ir iš­skris­ti už ge­le­ži­nės TSRS už­ dan­gos, ta­čiau tam ne­si­ry­žo. O.Šach­ ma­to­vas ne­tru­kus bu­vo su­lai­ky­tas KGB dėl ne­tei­sė­to gink­lų lai­ky­mo, iš­ si­da­vė apie pla­ną – J.Brods­kį ne­tru­ kus taip pat su­lai­kė KGB, ta­čiau pa­ lei­do po dvie­jų pa­rų.

Tik­ro­sios J.Brods­kio pro­ble­mos su

sis­te­ma pra­si­dė­jo 1963-iųjų pa­bai­go­ je, po straips­nio laik­raš­ty­je „Va­ka­ri­nis Le­ning­ra­das“, ku­rį pa­si­ra­šė trys au­to­ riai – M.Med­ve­de­vas, Ja­ko­vas Ler­ne­ ris ir An­ta­nas Jo­ny­nas. Straips­ny­je bu­ vo pa­teik­tos ne­va J.Brods­kio poe­zi­jos ci­ta­tos (iš tie­sų tai bu­vo poe­to Dmit­ri­ jaus Ba­bi­še­vo ci­ta­tos, taip pat ir vie­na tik­rai iš J.Brods­kio ei­lė­raš­čio, ta­čiau ji bu­vo iš­trauk­ta iš kon­teks­to, su­jung­ ta su ki­to­mis ei­lu­tė­mis, kol ga­liau­siai bu­vo pa­teik­ta su rea­ly­be nie­ko bend­ ra ne­tu­rin­ti min­tis „My­liu aš sve­ti­mą tė­vy­nę“). Ta­me pa­čia­me lei­di­ny­je po ke­lių mė­ne­sių pa­si­ro­dė skai­ty­to­jų rei­ka­la­vi­mas „nu­teis­ti vel­tė­dį Brods­ kį“, tai­gi poe­tas, ap­kal­tin­tas vel­tė­džia­

te­bė­ta ir Va­ka­ruo­se – ru­sų in­te­li­gen­ tų pa­stan­go­mis ir dėl Va­ka­rų spau­ dos pro­tes­tų 1965 m. gruo­dį, po to, kai teis­mo po­sė­džio ste­nog­ra­ma ir ke­lio­li­ka J.Brods­kio ei­lė­raš­čių bu­vo iš­spaus­din­ta Niu­jor­ke, poe­tas pa­leis­ tas iš trem­ties. Nors jo ei­lė­raš­čiai, sa­ vai­me su­pran­ta­ma, ne­bu­vo spaus­ di­na­mi be­veik iki pat TSRS žlu­gi­mo, J.Brods­kio poe­zi­jos nuo­ra­šai ke­lia­vo iš ran­kų į ran­kas.

1972 m. pa­va­sa­rį jam bu­vo leis­ta

pa­si­rink­ti – ka­lė­ji­mas ir pri­vers­ti­nis gy­dy­mas psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nė­se ar­ ba trem­tis, tad jis iš pra­džių iš­vy­ko į Aust­ri­jos sos­ti­nę Vie­ną, vė­liau ga­vo pa­siū­ly­mą dės­ty­ti Mi­či­ga­no uni­ver­ si­te­te, ki­tuo­se JAV uni­ver­si­te­tuo­se, jo poe­zi­ja bu­vo ver­čia­ma į ang­lų kal­bą, 1986-ai­siais jis iš­lei­do ir pir­mą­jį poe­zi­ jos rin­ki­nį ang­lų kal­ba „Less than one“ („Ma­žiau nei vie­nas“ – angl.). J.Brods­ kio ei­lė­raš­čius į lie­tu­vių kal­bą dau­ giau­sia ver­tė jo bi­čiu­lis T.Venc­lo­va, taip pat Al­gir­das Pa­tac­kas, Si­gi­tas Ge­ da, Mar­kas Zin­ge­ris.

1983 m. mi­rė J.Brods­kio mo­ti­na, 1984

m. – tė­vas, ta­čiau so­vie­tų val­džia jam į tė­vų lai­do­tu­ves taip ir ne­lei­do at­vyk­ti.

Net ke­lis kar­tus J.Brods­kis lan­kė­si

Vil­niu­je, apie čia pa­tir­tus įspū­džius by­lo­ja ir jo poe­zi­ja – ei­lė­raš­čių cik­las „Lie­tu­viš­kas di­ver­tis­men­tas“, mi­ni poe­ma „Lie­tu­viš­kas nok­tiur­nas“.

J.Brods­kis taip pat ra­šė pje­ses, ver­

tė iš ang­lų, len­kų, net lie­tu­vių (T.Venc­ lo­vos ei­lė­raš­čius) kal­bos. 1987-ai­siais poe­tas įver­tin­tas No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­ja. J.Brods­kis mi­rė 1996 m. Niu­ jor­ke, pa­lai­do­tas Ve­ne­ci­jo­je.

To­mas Venc­lo­va

Poe­tas, J.Brods­kio bi­čiu­lis

S

tan­for­do uni­ver­si­te­te yra daug ar­chy­vi­nės me­džia­gos iš vi­so pa­sau­lio, be­je, ir lie­tu­viš­kos, – ne­ma­tau nie­ko blo­go, kad J.Brods­kio me­džia­ga ten pa­te­ko. Ten ji leng­vai priei­na­ma vi­so pa­sau­lio moks­ li­nin­kams, ir iš vi­so Stan­for­das yra ant­ ras ar tre­čias pa­gal pres­ti­žą uni­ver­si­te­ tas pa­sau­ly­je (po Har­var­do ir, tur­būt, Oks­for­do). Rei­kė­tų pa­mi­nė­ti, kad ne­ma­ žai me­džia­gos apie J.Brods­kį yra mu­zie­ ju­je Venc­lo­vų na­muo­se (Pa­mėn­kal­nio g. 34), ten ren­gia­mos ir jo pa­ro­dos, bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­ma tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ci­ ja apie jį bei jo ry­šius su Lie­tu­va. Prie vi­ so to daug pri­si­dė­jo Ka­ti­lių šei­ma.

Likimas: 1972-ųjų birželio 4-ąją J.Brodskis buvo įsodintas į lėktuvą,

skrendantį į Vieną, ir niekada nebegrįžo į tėvynę. Tai – paskutinė jo fotografija, daryta TSRS teritorijoje.

16

šeštADIENIS, rugsėjo 21, 2013

vakarė

Į Tos­ka­ną – pa­si­mau­dy­ti sa Nuos­ta­bi gam­ta, pui­kus mais­tas, šil­ ti žmo­nės ir kas­kart už­plūs­tan­tis at­ra­ di­mo džiaugs­mas – jau penk­tą kar­tą Ita­ li­jo­je vie­šė­ju­si klai­ pė­die­tė Da­lia Grik­ šai­tė pri­pa­ži­no, kad vis dar „neiš­raga­vo“ šios ša­lies, ir var­gu ar tai įma­no­ma – to­kia ji skir­tin­ga, int­ri­guo­ ja­ma ir spal­vin­ga.

Pa­ži­ba: auk­si­niai Tos­ka­nos lau­kai ke­liau­to­jas trau­kė it mag­ne­tas.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Idė­ja už­gi­mė Nau­jų­jų nak­tį

Žur­n a­l is­t ė, vie­š o­s ios įstai­gos „Klai­pė­dos šven­tės“ kū­ry­bos va­ do­vė šyp­te­li – štai ne­tru­kus Lie­ tu­vą su­kaus­tys niū­rūs orai, ir ta­da ją dar la­biau šil­dys sma­gios ke­lio­ nės aki­mir­kos, įsi­rė­žu­sios ne tik į at­min­tį, bet ir už­fik­suo­tos gau­sy­ bė­je nuo­trau­kų.

Vi­so­je jų se­ri­jo­je – vien sau­ lėg­rą­žos. Iš­ti­si ply­tin­tys ryš­kaus gel­to­nio lau­kai. Bū­tent Tos­ka­nos sim­bo­lis – sau­lėg­rą­žos, anot pa­ šne­ko­vės, ir ta­po ko­di­niu ke­lio­nės į Ita­li­ją žo­džiu.

Nau­jų­jų me­tų nak­tį bi­čiu­lių bū­ry­je klai­pė­die­tės gar­siai iš­tar­ta sva­jo­nė iš ar­ti pa­ma­ty­ti ir pa­si­gro­ žė­ti sau­lėg­rą­žų plan­ta­ci­jo­mis ta­ po ran­ka pa­sie­kia­ma jau po ke­lių mė­ne­sių, kai Da­lia už­sa­kė skry­ džių bi­lie­tus sau ir dar trims en­tu­ zias­tin­gai šia idė­ja už­si­krė­tu­sioms mo­te­riš­kos kom­pa­ni­jos bend­ra­žy­ gėms. Įsi­lin­ga­vus rugp­jū­čiui sve­čia ša­ lis bi­čiu­les pa­si­ti­ko ali­na­mu karš­ čiu, ta­čiau emo­ci­jos ir po­ty­riai at­pir­ko šį be­ne vie­nin­te­lį ne­pa­to­ gu­mą.

Priė­mė po­li­ti­nį spren­di­mą

Da­lia pri­pa­ži­no, jog prieš iš­vy­ ką te­ko at­sa­kin­gai pa­ruoš­ti „na­ mų dar­bus“ – ap­gal­vo­ti marš­ru­tą, už­si­re­zer­vuo­ti au­to­mo­bi­lį, pa­si­rū­ pin­ti nak­vy­ne.

„Bu­vo ir pa­svars­ty­mų va­žiuo­ti ak­lai – tie­siog pa­ke­liui kaž­kur ap­ si­sto­ti. Ta­čiau vie­nas ko­le­ga, ku­rio se­suo yra nu­te­kė­ju­si į Ita­li­ją, įspė­ jo, kad taip ke­liau­da­mos la­bai pa­ varg­si­me. Be to, šio­je ša­ly­je daug mo­ka­mų ke­lių ir įvai­rių per­va­žia­vi­ mų, eis­mas in­ten­sy­vus, jei pra­dė­ si­me blaš­ky­tis, tie­siog ke­lio­nė la­bai pa­brangs. Tai­gi bu­vo priim­tas po­li­ ti­nis spren­di­mas, kad ap­si­sto­si­me dvie­juo­se taš­kuo­se – at­va­žiuo­ja­me į vie­tą ir kur­suo­ja­me ap­lin­kui ke­le­ tą die­nų“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Pir­mą­ja eki­pa­žo sto­te­le ta­ po mies­te­lis Mon­te Ros­so Li­gū­ri­ jos jū­ros pa­kran­tė­je. Ne­ma­žai da­ liai lie­tu­vių šis jū­ros pa­va­di­ni­mas tur­būt ma­žai gir­dė­tas, o kaip pri­ pa­ži­no Da­lia, ir pa­ts mies­te­lis – jau­kus, ža­vus ir tu­ris­tų dar ne­nut­ rep­sė­tas.

En­tu­ziaz­mą kei­tė eu­fo­ri­ja

„Ke­lio­nės pra­džio­je di­de­lio en­tu­ ziaz­mo ne­bu­vo – ap­link tik ku­ku­ rū­zai ir ku­ku­rū­zai, nie­ko pa­na­šaus į gel­to­nus lau­kus, sau­lėg­rą­žo­mis net ne­kve­pė­jo. Net­gi pra­dė­jau ma­ny­ti, kad pa­ma­ty­siu per­žy­dė­ju­sius lau­ kus“, – juo­kė­si pa­šne­ko­vė.

Ta­čiau il­gai­niui ke­liau­to­jų akys pei­za­že už­čiuo­pė vis di­des­nius ryš­kiai gel­to­nus lo­pi­nė­lius, kol ga­liau­siai at­si­vė­rė įspū­din­gi sau­ lėg­rą­žų plo­tai. Da­lia pri­si­mi­nu­ si šyp­so­jo­si, kad ša­lia vie­no to­kio lau­ko au­to­mo­bi­liu­ką pri­švar­ta­vu­ si kom­pa­ni­ja čia su­ren­gė iš­ti­są fo­ to­se­si­ją.

Ita­liš­ka: dar vie­no „Pen­kių že­mių“ mies­te­lio – Rio­mag­gio­re vaiz­de­liai.

„Be abe­jo, sau­lėg­rą­žos šio­je ke­ lio­nė­je bu­vo nu­me­ris vie­nas. Sa­ ky­čiau, ant­ras la­bai ryš­kus įspū­dis ir su­si­ža­vė­ji­mo ob­jek­tas – Mon­te Ros­so mies­te­lis, jo ap­lin­ka, ak­me­ nuo­tos pa­kran­tės. Tai vi­siš­kai ki­ toks kraš­to­vaiz­dis, ki­to­kia Ita­li­ja“, – pa­sa­ko­jo ke­liau­to­ja.

Li­gū­ri­jos pa­kran­tė­je ne­to­li vie­ nas ki­to pa­ži­rę pen­ki pa­na­šūs ne­ di­de­li mies­tu­kai yra su­si­jun­gę į va­ di­na­mą­jį „Pen­kių že­mių“ da­ri­nį.

Ka­dan­gi vie­to­vės kal­nuo­tos, iš vie­ no į ki­tą pa­to­giau­sia ke­liau­ti trau­ ki­niais ar­ba vyk­ti lai­vais.

Plia­žas – it SPA pro­ce­dū­ra

Da­lia svars­tė, jog gal dėl to, kad šios vie­to­vės sun­kiai pa­sie­kia­mos, jos iš­lai­kė daug au­ten­tiš­kų se­nų­jų žve­jų kai­me­lių bruo­žų, vie­tos gy­ ven­to­jai iki šiol už­sii­ma an­čiu­vių, jū­rų gė­ry­bių me­džiok­le.

Ke­liau­to­jos tei­gi­mu, pa­pras­tu­ mas, na­tū­ra­lu­mas, „neiš­lai­žy­ta“ ap­lin­ka be­mat pa­per­ka. O stul­bi­ na­mas ban­gų žyd­ru­mas, jau­kūs uos­te­liai su ža­viais lai­ve­liais, anot Da­lios, „Na­cio­na­li­nės geog­ra­fi­jos“ ver­ti vaiz­dai. „Na­mai čia li­pa į kal­nus, o ei­ da­mas laip­tais vos ga­li pra­si­lenk­ ti. Ta­da su siau­bu pa­gal­vo­ji – jei čia iš­si­nuo­mo­tum bu­tą, kaip rei­kė­ tų nu­si­temp­ti ko­kią spin­tą ar so­fą?

Tai pro­tu ne­su­vo­kia­ma, o jie taip gy­ve­na“, – kva­to­jo pa­šne­ko­vė.

Da­lia pa­sa­ko­jo, jog nie­ko bend­ra su smė­lė­tais Lie­tu­vos pa­plū­di­miais ne­tu­rin­ti pa­kran­tė ke­liau­to­jas iš

Da­lios Grik­šai­tės ar­chy­vo nuo­tr.

pra­džių su­glu­mi­no, bet paaiš­kė­ jo, kad gu­li­nė­ji­mas ant di­džiu­lių, ta­čiau švel­niai nu­glu­din­tų ir šil­tų ak­me­nų pri­lygs­ta pra­ban­giai SPA pro­ce­dū­rai.

Nors mau­dy­tis ak­me­nuo­to­je jū­ ro­je at­ro­do ne­sau­gu, iš­ma­nūs poil­ siau­to­jai ir čia su­ra­do išei­tį – jie įsi­tai­so ar­čiau van­dens ir tie­siog „gau­do“ dūž­tan­čias ban­gas.

Da­lia Grik­šai­tė:

Die­ną iš­va­žiuo­ji, pa­si­blaš­kai, o va­ ka­re sė­di kaž­ko­ kia­me Die­vo už­ kam­py­je ar užan­ ty­je, klau­sai­si ci­ ka­dų ir kai­fuo­ji.

Vy­nas, sū­riai, aly­ vuo­gės ir pui­ki ga­ li­my­bė pa­bend­ rau­ti, pa­kel­ti gal­vą į žvaigž­des.

Pa­si­ti­ko su vy­nu

Ant­ro­ji mo­te­riš­ko eki­pa­žo sto­te­lė bu­vo su­pla­nuo­ta Tos­ka­nos vi­du­ ry­je, ne­to­li Flo­ren­ci­jos esan­čia­me vy­no ūky­je.

Ne tik vyn­da­rys­te, bet ir aly­vuo­ gių alie­jaus spau­di­mu už­sii­man­ti šei­ma kaip ša­lu­ti­nį vers­lą plė­to­ja ir kai­mo tu­riz­mą, ke­liau­to­jams siū­ ly­da­ma ap­si­sto­ti mo­der­niai įreng­

tuo­se apar­ta­men­tuo­se so­di­nin­ko na­me­ly­je.

At­vy­ku­sios lie­tu­vės bu­vo pa­si­ tik­tos šia­me ūky­je pa­ga­min­tu rau­ do­nuo­ju vy­nu, o kiek vė­liau prie ba­sei­no ty­so­ju­siai ket­ve­riu­kei dva­ ro šei­mi­nin­kai at­siun­tė ir bal­to­jo vy­no bu­te­lį.

Pa­sak Da­lios, čia ūki­nin­kau­jan­ tys žmo­nės di­džiuo­ja­si sa­vo dar­bo vai­siais ir bet ku­riam sve­čiui siū­ lo lauk­tu­vių įsi­gy­ti tiek pra­ban­ gaus alie­jaus, tiek sa­vo vy­no, ku­ rio kai­na, pri­klau­so­mai nuo me­tų, ga­li svy­ruo­ti nuo ke­lių iki ke­lias­de­ šimt eu­rų.

Ke­liau­to­jas pa­ma­lo­ni­no ne tik šei­mi­nin­kų sve­tin­gu­mas, bet ir ne­ti­kė­ta pa­žin­tis su re­gist­ra­tū­ro­ je dir­bu­sia mer­gi­na – paaiš­kė­jo, kad čia pra­kti­ką at­lie­ka stu­den­tė iš Lat­vi­jos.

Nei in­ter­ne­to, nei ra­di­jo

„Die­ną iš­va­žiuo­ji, pa­si­blaš­kai, o va­ka­re sė­di kaž­ko­kia­me Die­vo už­ kam­py­je ar užan­ty­je, kaž­kur lau­ kuo­se, klau­sai­si ci­ka­dų ir kai­fuo­ji.

Nu­me­riuo­se nė­ra nei te­le­vi­zo­rių, nei in­ter­ne­to, nei ra­di­jo gro­tu­vų.

Vy­nas, sū­riai, aly­vuo­gės ir pui­ ki ga­li­my­bė pa­bend­rau­ti, pa­kel­ ti gal­vą į žvaigž­des“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė.

Anot Da­lios, nie­kas ne­sku­ba, sek­ma­die­niais par­duo­tu­vės ne­ dir­ba, se­no­liai iš­si­ne­ša į gat­ves ta­ bu­re­tes, sė­di ir tarš­ka tar­pu­sa­vy­je it žvirb­liai. Toks so­cia­lu­mas, pa­ šne­ko­vės pa­ste­bė­ji­mu, ypač krin­ta

Ko­lo­ri­tas: Mon­te Ros­so (liet. Kal­nų Ro­žė) – sve­tin­gas ir dar „ne­su­tu­ris­tin­tas“ ku­ror­tas kal­nų slė­ny­je, vie­nas iš

17

šeštADIENIS, rugsėjo 21, 2013

vakarė

au­lėg­rą­žų jū­ro­je Ve­ro­na: psi­cho­zė dėl mei­lės Džul­je­tos kie­me­ly­je.

Ku­li­na­ri­ja: so­ti ir pra­ban­gi va­ka­rie­nė pa­jū­rio res­to­ra­nė­ly­je su jū­ros ska­nės­tais.

į akis, nes Lie­tu­vo­je pa­na­šių vaiz­ dų neiš­vy­si. „Kai dė­lio­jo­me marš­ru­tą, ką pa­ ma­ty­ti, bu­vau į jį įtrau­ku­si gau­sy­bę mies­tų, kiek vis­ko ap­va­žiuo­si­me, bet po tru­pu­tį pra­dė­jo­me tą są­ra­šą brau­ky­ti. No­rė­jo­me pa­ži­ni­mą su­ de­rin­ti su poil­siu, tad nu­spren­dė­ me, kad ne­ver­ta plė­šy­tis“, – aiš­ki­ no ke­liau­to­ja.

Be abe­jo, kom­pa­ni­ja ne­pra­lei­do pro­gos iš­vys­ti gar­sų­jį Pi­zos bokš­ tą, ap­lan­ky­ti Ve­ro­ną, Flo­ren­ci­ją.

Už­si­dė­jo­me pliu­siu­ką – šyp­te­lė­ jo pa­šne­ko­vė, pri­pa­ži­nu­si, jog jau­ kūs Ligū­ri­jos pa­kran­tės mies­te­liai, Tos­ka­nos gam­to­vaiz­džiai pa­li­ko kur kas di­des­nį įspū­dį nei tu­ris­tų nu­min­tos vie­tos.

Su­siš­ne­ka su bet kuo

„Ita­li­jo­je yra ką veik­ti, ir vie­nu kar­ tu ne­rei­kia už­si­plėš­ti per daug. Ne­ pa­ma­ty­ta li­ko ir Ro­ma, Nea­po­lis, Si­ci­li­ja. Ga­lė­čiau į šią ša­lį va­žiuo­ ti „n“ kar­tų, nes ji to­kia skir­tin­ ga, įdo­mi. Mums ke­liau­jant kraš­ to­vaiz­džiai ki­to kar­di­na­liai – nuo gry­nos žem­dir­bys­tės kraš­to, pri­ me­nan­čio Lie­tu­vą, iki kal­nų, miš­ kų, pu­šy­nų, ak­me­nuo­to pa­jū­rio, o kur dar Tos­ka­nos sau­lėg­rą­žos, vy­ nuo­gy­nai, ki­pa­ri­sai“, – kal­bė­jo pa­ šne­ko­vė.

Da­lia pri­pa­ži­no, jog šią ša­lį įsi­ my­lė­jo tur­būt jau per pir­mą­ją sa­ vo vieš­na­gę. „Ne­tu­riu jo­kių lo­gi­nių ar­gu­men­ tų. Gra­ži gam­ta, pui­kus mais­tas, ma­lo­nūs žmo­nės. Tie­siog ten tei­

Li­gū­ri­jos ku­ror­tų.

sin­gas ba­lan­sas tarp tvar­kos ir lais­ vės, žmo­nių ge­ra­no­riš­ku­mo ir ge­ bė­ji­mo iš­lai­ky­ti pa­gar­bų at­stu­mą.

Nors ne vi­si kal­ba ang­liš­kai, bet tu vis tiek kaž­ko­kiu bū­du su­si­šne­ki“, – juo­kė­si pa­šne­ko­vė.

Lau­kė „pa­sa­la“

Pa­sak Da­lios, nors ke­liau­to­jos sten­gė­si pa­tau­py­ti ten, kur ne­ver­ ta iš­lai­dau­ti, lei­do sau ir tu­ris­ti­nių pra­mo­gų, ir pra­ban­gią va­ka­rie­nę res­to­ra­ne. „Pa­vyz­džiui, mo­ka­mų ke­lių ir greit­ke­lių bu­vo­me nu­si­sta­čiu­sios veng­ti ne tik eko­no­mi­niais su­me­ ti­mais, bet ir kad dau­giau pa­ma­ty­ tu­me. Juk greit­ke­lis – pa­ts nuo­bo­ džiau­sias ke­lias“, – kal­bė­jo Da­lia.

Nes­kai­čiuo­jant iš­lai­dų mais­tui, pra­mo­goms, ke­lio­nė – lėk­tu­vų bi­ lie­tai, nak­vy­nės, au­to­mo­bi­lio nuo­ ma – vie­nam žmo­gui at­siė­jo apie 2,7 tūkst. li­tų, ar­ba maž­daug 400 li­tų bran­giau, nei iš pra­džių bu­ vo pla­nuo­ta. Paš­ne­ko­vė pri­pa­ži­ no, kad ke­lio­nė neap­siė­jo be šios „pa­sa­los“, nes bi­čiu­lės neį­ver­ti­ no, jog į ša­lį vyks­ta tu­ris­ti­nio se­ zo­no įkarš­čiu. „Žie­mą ma­ši­nos nuo­ma kai­na­vo iki 300 eu­rų sa­vai­tei, o tuo me­tu, kai ke­lia­vo­me mes, – jau dvi­gu­bai bran­giau“, – aiš­ki­no Da­lia.

Ne­pai­sant to, ke­liau­to­jos ga­lė­jo džiaug­tis, kad trans­por­tu pa­si­rū­ pi­no iš anks­to – Mi­la­no oro uos­te ant kai ku­rių au­to­mo­bi­lių nuo­mos kom­pa­ni­jų būs­ti­nių švie­tė len­te­lės su už­ra­šais – ma­ši­nų nė­ra.

Gė­ry­bės: vyn­da­rių ūky­je Ca­sa

So­la noks­ta vy­nuo­gių der­lius.

Pi­za: „Ar ga­lė­jau ne­pa­lai­ky­ti?“ – re­to­riš­kai klau­sia Da­lia.

Ki­toks: ak­me­nų SPA Li­gū­ri­jos pa­plū­di­my­je, anot Da­lios, iš pra­džių iš­gąs­di­nęs, vė­liau vien­bal­siai pri­pa­žin­tas

vie­nu di­džiau­sių ke­lio­nės at­ra­di­mų.

Vei­das: kal­vo­tas Tos­ka­nos kraš­to­vaiz­dis – at­gai­va akims ir sie­lai.

18

šeštADIENIS, rugsėjo 21, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

Klai­pė­do­je – ge­riau­sio Astrologinė prognozė rugsėjo 21–27 dienoms vai­ruo­to­jo paieš­kos ŠAU­LYS (11 23–12 21)

AVI­NAS (03 21–04 20)

Savaitgalį būsite nusitei­ kę pasitvarkyti buityje ir pasimėgauti žemiškais malonu­ mais. Vis dėlto sekmadienį galite kiek apgailestauti dėl ne itin vy­ kusių pirkinių, išlaidų. Kitą savai­ tę aplinkybės vers vikriai suktis ir daug bendrauti. Vis dėlto nuo kai kurių žmonių stengsitės atsiribo­ ti. Galbūt dėl to, kad jų argumentai griaus jūsų iliuzijas. Savaitė vidu­ ryje tikėtinas komercinis susitari­ mas, naudinga informacija. Galite ryžtingiau imtis reikalo, susijusio su nuosavybe, statybomis.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Nau­jo­vė: pir­mą kar­tą ge­riau­sio vai­ruo­to­jo kon­ku­rsas or­ga­ni­zuo­ja­mas

ne už­da­ro­se erd­vė­se, o mies­tų aikš­tė­se.

Uos­ta­miesčio au­to­mo­bi­lių spor­to ger­bė­ jai turėtų su­klus­ti. Drus­ki­nin­kuo­se, Aly­tu­ je ir Tau­ra­gė­je tam tik­rus eta­pus įvei­kęs tra­di­ci­nis kon­kur­sas „Ge­riau­sias Lie­tu­vos vai­ruo­to­jas 2013“ šį sa­vait­ga­lį at­ke­liaus į Klai­pė­dą.

Kon­kur­sas jau dvy­lik­tą ru­de­ nį kvie­čia vai­ruo­to­jus at­nau­jin­ ti teo­ri­nes ži­nias bei pa­si­tik­rin­ ti pra­kti­nius įgū­džius. Jį kar­tu su „Toyo­ta“, Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ ri­ja, ša­lies au­to­mo­bi­lių ke­lių di­ rek­ci­ja ir AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ ke­liai“ ren­gia ša­lies žur­na­lis­tų au­tok­lu­bas.

Vie­nuo­li­ko­je iki šiol vy­ku­sių kon­kur­sų to­bu­li­no­si ne tik ke­ li tūks­tan­čiai pa­ly­gin­ti ne­se­niai ga­vu­sių­jų vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ ji­mus, bet ir dau­gy­bė su­kau­pu­ sių prie vai­ro ga­na so­li­džią pra­ kti­ką, ta­čiau ne­sto­ko­jan­čių no­ro nuo­lat to­bu­lė­ti ir kel­ti sa­vo kva­ li­fi­ka­ci­ją.

Steng­da­mie­si ne­nu­vil­ti kon­kur­ so da­ly­vių, jo ren­gė­jai kas­met pa­ že­ria ne tik įdo­mių nau­jo­vių, bet ir kar­tu su ren­gi­nio par­tne­riais pa­ ruo­šia ne­pras­tą sme­ge­nų mankš­ tos bei pra­kti­nio vai­ra­vi­mo pra­ ti­mų pa­ke­tą, ku­rį lukš­ten­ti yra ir nau­din­ga, ir ne­nuo­bo­du. „Šie­met kon­kur­so da­ly­viams pa­tei­kė­me dvi be­ne di­džiau­ sias nau­jo­ves, – pa­sa­ko­jo pro­jek­ to ku­ra­to­rius Lie­tu­vos žur­na­lis­tų au­tok­lu­bo pre­zi­den­tas Val­das Va­ liu­ke­vi­čius. – Pir­mą kar­tą ren­gi­ nio nuo­sta­tais ne­ri­bo­ja­mas da­ly­ vių vai­ra­vi­mo sta­žas ir pir­mą kar­tą kon­kur­są or­ga­ni­zuo­ja­me ne už­ da­ro­se erd­vė­se, o mies­tų ir ra­jo­ nų cent­rų pa­grin­di­nė­se aikš­tė­se, steng­da­mie­si ren­gi­nį la­biau priar­ tin­ti prie da­ly­vių bei žiū­ro­vų, tu­ rė­da­mi tiks­lą ir juos įtrauk­ti į kon­ kur­so aist­rų sū­ku­rį.“ Jei anks­čiau no­rin­tiems kon­kur­ se da­ly­vau­ti vai­ruo­to­jams bu­vo bū­ti­nas ma­žiau­siai tre­jų me­tų vai­ ra­vi­mo sta­žas, tai šie­met ban­dy­ti ja­me jė­gas ga­li net iš­va­ka­rė­se bai­ gę vai­ra­vi­mo mo­kyk­lą ir ga­vę vai­

Savaitgalį galimos proble­ mos, susijusios su sava ar artimų žmonių sveikata. Jei turite laisvo laiko ir nesergate, tiktų nu­ eiti į teatrą, parodą. Kitą savaitę produktyviai pasidarbuosite pre­ kiaudami, meistraudami. Tik pasi­ saugokite traumų. Neblogas laikas nekilnojamojo turto reikalams tvar­ kyti, apsipirkti. Tiktų sudaryti ko­ mercines sutartis, derėtis. Nepik­ tnaudžiaukite svaigalais, neįprastu maistu ir pasisaugokite slaptų prie­ šų, ypač baigiantis savaitei.

Savaitgalį seksis kūrybinė veikla, kaip vijurkai suksi­ tės pramogų sektoriuje, jei tai jūsų sritis. Tikėtini įspūdžiai, susiję su sportu, žaidimais, lošimais, vai­ kais. Regis, dėmesio nepagailėsi­ te ir namų ūkiui arba asmeniniam verslui. Norėsis atnaujinti garde­ robą. Kitą savaitę visur reikės de­ rintis prie kitų. Jeigu to nedarysi­ te, kils nemalonių debatų, įgysite priešų. Venkite svaigalų, intrigų ir melo. Jei aktualu, savaitės vidury­ je kreipkitės dėl tarpininkavimo ar juridinės konsultacijos.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Po var­žy­tu­vių Drus­ki­nin­kuo­ se, Aly­tu­je ir Tau­ra­gė­je ket­vir­to­ jo eta­po ba­ta­li­jos per­si­kels į Klai­ pė­dą, kur sek­ma­die­nį, rug­sė­jo 22 d., 12 val. ša­lia pre­ky­bos cent­ro „Stud­len­das“ jė­gas iš­ban­dys pre­ ten­den­tai į ge­riau­sio­jo vai­ruo­to­ jo ti­tu­lą.

Ren­gi­nio su­per­fi­na­las, ku­ria­ me paaiš­kės kon­kur­so nu­ga­lė­to­ jas ir pri­zi­nin­kai, rug­sė­jo 29 d., sek­ma­die­nį, 12 val. bus su­reng­tas Jo­na­vo­je.

Ge­riau­sio vai­ruo­to­jo rin­ki­mų fi­ na­le da­ly­vaus po pen­kis at­ran­ki­ niuo­se eta­puo­se ge­riau­siai pa­si­ro­ džiu­sius pre­ten­den­tus ir po vie­ną ge­riau­sių re­zul­ta­tų pa­sie­ku­sią mo­te­rį iš kiek­vie­no eta­po. „Klai­pė­dos“ inf.

Savaitgalį pravartu atitrūk­ ti nuo darbo problemų. Ne­ pagailėkite geranoriško dėmesio ir laiko artimiesiems. Pamėginkite intensyviau plėtoti kūrybinę vei­ klą, užmegzti meilės romaną. Kitą savaitę pravartu imtis rimtai ap­ galvotų reformų. Spręsdami mei­ lės reikalus galite pajusti spaudimą tvirtai įsipareigoti. Į pirmą planą gali iškilti tėviška ar partneriška atsakomybė. Stenkitės gerinti mi­ tybą, išvalyti organizmą, peržiūrė­ ti garderobą ir jį atnaujinti.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Savaitgalį nebūkite perne­ lyg savininkiški ir kritiški tiek santykiuose su žmonėmis, tiek daiktų atžvilgiu. Priimkite aplinki­ nius su trūkumais ir ydomis. Se­ kmadienis atneš įspūdžių, ypač jei ištrūksite iš įprastos aplinkos, ben­ drausite su kitokiais žmonėmis nei kasdien. Kitą savaitę teks paplušė­ ti norint įvykdyti įsipareigojimus ir duotus pažadus. Galimi rimti po­ kalbiai su politikais, pareigūnais, senais bičiuliais. Jei reikia aptar­ ti būsimus darbus, apsilankyti pas įtakingus asmenis, darykite tai sa­ vaitės viduryje.

ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą. Taip sie­kia­ ma ug­dy­ti jau­nų vai­ruo­to­jų pa­tir­tį, pra­tur­ti­nant ją nau­jais pra­kti­niais įgū­džiais, nes ava­ri­jų su­ves­ti­nė­se di­džio­ji itin skau­džių eis­mo įvy­ kių da­lis gu­la bū­tent ant pra­de­ dan­čių­jų vai­ruo­to­jų pe­čių, ku­rių sta­žas vi­du­ti­niš­kai sie­kia dvejus– penkerius me­tus.

Jei anks­čiau no­rin­ tiems kon­kur­se da­ ly­vau­ti vai­ruo­to­ jams bu­vo bū­ti­nas ma­žiau­siai tre­jų me­ tų vai­ra­vi­mo sta­ žas, tai šie­met ban­ dy­ti ja­me jė­gas ga­li net iš­va­ka­rė­se bai­gę vai­ra­vi­mo mo­kyk­lą.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalį būsite nusitei­ kę kiurksoti prie interneto.

Jei nekils būtinybė kur nors vyk­ ti, dalyvauti, vargu ar kas nors jus atplėš nuo kompiuterio. Jeigu ko nors nespėjote atlikti per dar­ bo savaitę, gali tekti papildomai padirbėti. Kitą savaitę pradėsite nekaip nusiteikę, tačiau nuo an­ tradienio jau seksis rasti bendra­ minčių, draugų, pasijusite popu­ liaresni. Baigiantis darbo savaitei, sumažinkite darbo krūvius. Būki­ te atsargūs kelyje.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Savaitgalį galima dalyti į dvi skirtingas dalis, nes šešta­ dienį bus progų švęsti su draugais, dalyvauti renginiuose, o sekmadie­ nį būtinai reikės ramybės. Pravartu tausoti sveikatą, nes gresia lėtinės ligos. Nuo pirmadienio tikriausiai nerimausite dėl numatomo pokal­ bio ar kelionės, ataskaitų ar sutar­ čių. Iš tikrųjų pavyks daug nuveikti, jei įveiksite trukdančias emocijas.

Saugokitės sukčių ir kišenvagių.

Antroje periodo pusėje kils idėjų, susijusių su nekilnojamuoju tur­ tu, verslu, investicijomis. Stengsi­ tės daugiau užsidirbti.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Savaitgalį tiktų atlikti tuos darbus, kuriems vis pri­ trūksta laiko ir noro. Jei kuo nors nepasitikite, pasistenkite taktiš­ kai išsiaiškinti santykius. Sekma­ dienio susitikimai, renginiai gali išvarginti, bet bus įdomūs, infor­ matyvūs. Kitą savaitę iki ketvir­ tadienio stigs energijos, tad geriau jausitės nedirbdami. Už nosies ga­ li vedžioti sukčiai ar tie, kurie jums yra ką nors pažadėję. Vis dėlto gali sektis socialinė, medicinos, meno veikla. Galbūt imsitės kokios mi­ sijos ar projekto.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Savaitgalį tam tikra prasme gali spręstis partnerystės, draugystės klausimai. Galbūt iš­ ryškės išlaidumo, avantiūros pa­ dariniai ir dėl to gali tekti aiškintis santykius. Iš seno daikto galite su­ kurti ši tą naujo ir modernaus. Ki­ tą savaitę tikėtini reikalai, susiję su teisėtvarka, tarptautiniais ryšiais, studijomis. Neblogų rezultatų su­ lauksite, jei kažkur vykstate darbo ar studijų tikslais, tvarkote juridi­ nius formalumus, ruošiate publi­ kacijas. Galbūt užmegsite ar at­ naujinsite reikšmingą pažintį. Gali sunervinti kažkoks incidentas.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Šį savaitgalį būsite linkę daug dėmesio skirti svei­ katai, išvaizdai, dietai. Sveika­ tos ir grožio tema bus ypač aktuali šeštadienio pokalbiuose. Gali bū­ ti, kad dalyvausite talkoje ar pan.

Kad ir ką sugalvotumėte sekma­ dienį, paisykite ir partnerio intere­ sų. Kitaip galimas nesusipratimas, kuris užsitęs. Kitą savaitę turėsi­ te juridinių arba finansinių rūpes­ čių. Galima svarbi žinia iš oficialios institucijos ar užsienio. Regis, jau­ dinsitės dėl konkurso, patikrinimo ar komandiruotės.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Savaitgalį tikėtina netoli­ ma kelionė ar žinia. Šau­ niai pabendrausite su draugais, giminaičiais. Sekmadienį jausite pareigą susitvarkyti buitį, tačiau turėsite prisiversti, kad pradė­ ję pabaigtumėte. Venkite sunkiai virškinamo maisto, nebambėki­ te. Kitą savaitę galite pradėti ne­ kaip nusiteikę, tačiau artėjant sa­ vaitės viduriui darysitės vis labiau mėgstami aplinkinių, publikos.

Galite gauti pakvietimą į renginį, konkursą ar pasimatymą. Nepra­ leiskite progos. Vis dėlto galvoki­ te ne vien apie pramogas. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Būsite nusiteikę mėgau­ tis žemiškais malonumais, suteikti sau komforto. Regis, ne­ atsisakysite ir dirbti žemės dar­ bų gryname ore, grybauti, žvejo­ ti. Galbūt kažką gražaus įsigysite.

Kitą savaitę kils piniginių ar emo­ cinių sunkumų. Niekas neno­ rės išklausyti ir jumis tikėti, o tik remsis gandais ir dezinformacija.

Vis dėlto tai neblogas laikas įpras­ tiniams ir buities darbams. Tiktų konsultuotis su žinovais dėl rei­ kalų, susijusių su nekilnojamuo­ Sidonija ju turtu, verslo vadyba.

šeštadienis, rugsėjo 21, 2013

19

vaikų alėja 7–12 m.

Orai

Savaitgalį visoje Lietuvoje prognozuojami trumpi lietūs. Šiandien oras sušils iki 16–17 laipsnių, protarpiais palis. Sekmadienio naktį atvės iki 8–12 laipsnių šilumos, dieną numatomas lietus, temperatūra laikysis apie 15–16 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugsėjo 21 d.

+16

+15

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+16

Šiauliai

Klaipėda

+17

Panevėžys

+17

Utena

+16

7.19 19.37 12.18

264-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 101 diena.

Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+16

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +18 Brazilija +30 Briuselis +17 Dublinas +21 Kairas +32 Keiptaunas +15 Kopenhaga +17

kokteilis Pa­lai­do­jo... au­to­mo­bi­lį Pa­sau­ly­je yra daug keis­tuo­lių. Pas­ta­ ro­sio­mis die­no­mis jų są­ra­šą „Kok­tei­ lis“ pa­pil­dė bra­zi­lu Chi­quin­ho Scar­pa, ku­r is pa­lai­do­jo pra­ban­g ų au­to­mo­bi­ lį „Bent­ley Flying Spur“, kai­na­vu­sį be­ veik pu­sę mi­li­jo­no JAV do­le­rių.

Kaunas Londonas +19 Madridas +31 Maskva +11 Minskas +14 Niujorkas +24 Oslas +17 Paryžius +21 Pekinas +27

Praha +15 Ryga +17 Roma +26 Sidnėjus +20 Talinas +17 Tel Avivas +31 Tokijas +30 Varšuva +16

Vėjas

4–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+17

+16

Marijampolė

Vilnius

+16

Alytus

Vers­li­nin­kas gy­ve­na 14 tūkst. kv. met­ rų te­ri­to­ri­jo­je bran­giau­sia­me San Pau­ lo ra­jo­ne. Ti­tu­las ir tur­tai jam ati­te­ko iš tė­vo, ita­lų vers­lo mag­na­to Fran­ces­ co Scar­pa, ku­ris da­lį jų ga­vo iš po­pie­ žiaus Pi­jaus XII už tai, kad rė­mė Ka­ta­ li­kų baž­ny­čią.

F.Scar­pa pra­tur­tė­jo, in­ves­ta­vęs pi­n i­ gus į alaus pra­mo­nę ir nau­din­gų iš­ka­ se­nų ga­vy­bą.

Links­mie­ji tirš­čiai Nu­m i­rė nau­ja­sis ru­sas. Drau­gai pa­ sta­tė jam pa­mink­lą, ant jo iš­ka­lę teks­ tą: „Šiuo me­tu abo­nen­tas ne ry­šio zo­ no­je“. Čes­ka (kiek­vie­na­me iš mū­sų mie­ga ge­ni­jus.

Su kiek­vie­na die­na vis stip­riau)

Mantas, Mantvilas, Matas, Nijolė, Viskintė.

RUGsėjO 21-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+14

+15

+14

+14

8

+14

+15

+14

+14

9

+13

+15

+13

+13

8

rytoj

pirmadienį

Ko­dėl taip pa­siel­gė vers­li­nin­kas, at­sa­ ky­mo ne­rei­kė­jo il­gai lauk­ti.

Bra­z i­las, pri­si­sta­tan­t is gra­f u Scar­pa, taip įsi­gi­li­no į se­no­vės Egip­to is­to­ri­ją, pa­pro­čius ir re­li­gi­ją, jog pa­ti­kė­jo ir po­ mir­ti­niu gy­ve­ni­mu.

Duo­da­mas in­ter­viu vie­tos te­le­vi­zi­jai, tur­tuo­l is pa­pa­sa­ko­jo, kad min­t is pa­ lai­do­t i ver­t in­gą li­mu­z i­ną ki­lo po gi­ mi­mo die­nos, ku­rios me­tu per te­le­vi­ zi­ją žiū­rė­jo fil­mą apie egip­tie­čių fa­rao­ nus. Ch.Scar­pa įsi­ti­ki­nęs, kad po mir­ ties jam pri­reiks au­to­mo­bi­lio, ku­riuo jis va­ži­nės ana­me pa­sau­ly­je.

Vardai

1942 m. gi­mė mu­zi­ko­ lo­gas Do­na­tas Kat­kus.

1947 m. gi­mė JAV ra­šy­ to­jas Step­he­nas Kin­gas.

1949 m. JAV, Di­d žia­jai Bri­ta­n i­jai ir Pran­cū­z i­jai at­s i­s a­k ius oku­p a­c i­n ių zo­nų įkur­ta Va­ka­r ų Vo­ kie­ti­ja.

1949 m. ko­mu­n is­t ų ly­ de­riai Ki­ni­jo­je pa­skel­bė Ki­ni­ją Liau­dies Res­pub­ li­ka.

1964 m., po 164 me­tus tru­ku­sios bri­tų ju­ris­dik­ ci­jos, Mal­ta pa­skel­bė ne­ prik­lau­so­my­bę.

Ru­de­niš­kų orų gniauž­tai stip­rės

1965 m. gi­mė pran­cū­ zų ra­šy­to­jas, li­te­ra­tū­ros kri­t i­kas, ro­ma­no „Mei­lė trun­ka tre­jus me­tus“ au­ to­r ius Fre­de­r i­cas Beig­ be­de­ris.

1993 m. Ru­si­jos pre­z i­ den­tas Bo­ri­sas Jel­ci­nas pa­lei­do par­la­men­tą.

1996 m. Ko­lum­bi­jos pre­ zi­den­to Er­nes­to Sam­pe­ rio lėk­t u­ve ke­l io­nės į JAV iš­va­k a­rė­s e ap­t ik­ ti be­veik ke­tu­ri ki­log­ra­ mai he­roi­no.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis mer­kęs lie­tus ir ar­ti­miau­siu me­tu Klai­pė­ do­je bus daž­nas sve­čias. Si­nop­ti­ kai pro­gno­zuo­ja tik ne­žy­mias pro­ švais­tes.

Kaip tei­gė Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­ lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­ tys, šeš­ta­die­nį tu­rė­tų bū­ti ne­pas­ to­viai de­be­suo­ta ir be žy­mes­nio lie­taus, o jau sek­ma­die­nį kri­tu­lių iš­veng­ti ne­pa­vyks.

Pūs va­ka­rų, šiau­rės va­ka­rų 18–13 m/s vė­jas, oro tem­pe­ra­tū­ra šeš­ta­die­ nį pa­sieks 15–17, sek­ma­die­nį – 14– 16 laips­nių ši­lu­mos. Nak­ti­mis lai­ky­ sis apie 10–12 laips­nių ši­lu­mos.

Spe­cia­lis­to tei­gi­mu, pir­ma­die­nį tu­rė­tų bū­ti ne­pas­to­viai de­be­suo­ta, be žy­mes­nio lie­taus, ta­čiau li­ku­sią sa­vai­tės da­lį vėl pro­tar­piais lis.

Vy­raus va­ka­rų kryp­čių 7–12 m/s vė­jas, ant­ra­die­nį bei ket­vir­ta­die­nį lau­kia­ma, kad jis su­stip­rės iki 10– 15 m/s.

Atei­nan­čią sa­vai­tę bus ir kiek vė­ siau – die­no­mis ter­mo­met­ro stul­ pe­lis tu­rė­tų kil­ti iki 13–16, nak­ti­ mis – iki 9–12 laips­nių aukš­čiau nu­lio.

Są­ly­gos: si­nop­ti­kai ža­da, kad ir ar­ti­miau­siu me­tu daž­nai pri­reiks

skė­čio.

Vy­tau­to Petriko nuo­tr.

Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad ra­do­te liz­dą su kiau­ši­niais, tai reiš­k ia tur­tą ir lai­ min­gas ve­dy­bos. Šis sap­nas mo­te­ rims ža­da pa­si­l inks­m i­n i­mus. Sap­ne ras­ti miš­ke kiau­ši­nius reiš­kia, kad su­ lauk­si­te to­l i­mų gi­mi­nai­čių pa­l i­k i­mo, o ma­ty­ti viš­tų su­dė­tus kiau­ši­nius – ap­ kal­bos, dėl ku­rių ga­li bū­ti ne­ma­lo­nu­ mų. Jei­gu sap­nuo­ja­te pin­ti­nę su kiau­ ši­niais, va­di­na­si, da­ly­vau­si­te pel­nin­ ga­me vers­le. Sap­nuo­ti, kad val­go­te drus­ką, reiš­kia, jog lau­kia sun­kūs lai­kai. Sap­ne bars­ty­ ti ar­ba pirk­ti drus­ką – rū­pes­čiai. Sap­ne ma­ty­ti el­fus reiš­kia, kad ar­ tė­ja mei­lės me­tas, lem­tin­gas pa­si­ma­ ty­mas. Jei sap­nuo­ja­te, kad skai­čiuo­ja­ te el­fus, bus sun­ku iš­si­rink­ti par­tne­rį, nes abu pa­tin­ka jums ir jūs abiem pa­ tin­ka­te. Po to­k io sap­no ne­rei­k ia sku­ bė­ti ap­si­spręs­ti, tuo la­biau klaus­ti ki­ tų nuo­mo­nės. Jei­gu su­sap­na­vo­te, kad esa­te so­li­ džios fir­mos klien­tas, tai toks sap­nas reiš­kia, kad jū­sų lau­kia at­sa­kin­gas dar­ bas, ku­ris pa­rei­ka­laus daug pa­stan­gų, ta­čiau neat­neš no­ri­mo pa­si­ten­ki­ni­mo.

Jei­gu sa­ve ma­to­te ad­vo­ka­to kon­to­ros klien­tu, tai toks sap­nas reiš­kia, kad jū­ sų lau­k ia sėk­mė tarp prie­šin­gos ly­ ties at­sto­vų. Jei­gu jūs sap­ne su­da­rė­te klien­tų są­ra­šą, tai toks sap­nas reiš­kia, kad jū­sų dar­bai pa­blo­gės ir jūs tu­rė­si­ te im­ti kre­di­tą.