2013 09 24 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

antradienis, RUGSÄ–JO 24, 2013

www.kl.lt

.;A?.162;6@ ?B4 @Âź7< !

9

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

RUBRIKA

sveikata

Energiniai gÄ—rima

IĹĄ bal­ko­no ÄŻ Ĺžmo­nes ĹĄau­dÄ™s vy­riť­kis su­si­sprog­di­no du­jo­mis.

„Air Fran­ce“ ÄŻ Pran­cō­zi­jÄ… at­skrai­di­no per to­nÄ… ko­kai­no.

UĹžribis 8p.

Pasaulis 13p.

Energiniai gÄ—rimai kelia vis didesnÄŻ pavojĹł.

220 (19 822)

i – grėsmė jaunie

PopuliarÄ—jantis energiniĹł gÄ—rimĹł vartojimas – nau ja jaunimo mada. Specialistai ÄŻspÄ—ja, kad patraukliai pateikiami gÄ—rimai dÄ—l jĹł sudÄ—tyje esanÄ?iĹł medĹžiagĹł gali sukelti neigiamĹł pasekmiĹł vaikĹł ir paaugliĹł sveikatai.

ms

Evelina ZenkutÄ—

e.zenkute@kl.lt

PatrauklĹŤs jauniems

Nacionalinio mais to ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedÄ—jo pa vaduotoja Evelina VenckeviÄ? infor mavo, kad energinius gÄ—rimus daĹž niausiai vartoja paaugliai arba jau ni ĹžmonÄ—s. MaĹždaug 65 proc. energiniĹł gÄ—rimĹł vartotojĹł yra 13–35 metĹł, iĹĄ jĹł – 65 proc. vyrai. DaĹžniausiai tai ď Ž Problema: WNb moksleiviai ir stu [\ Z\ TNb` SV gV\ dentai, energiY\ TV [Ă›` `N cf OĂ›` `XV nius gÄ—rimus var _VN `V [b\ `bNb Tb tojantys egzami`VĂş WĂş a\ QĂ›Y X\ SRV paaugliĹł kasdienei nĹł metu, bei daug [N` cNV XNZ` V_ ]NNbT mitybai. „Reidirbantys jauni YVNZ` XR[ XVN YN O BĹŤtina riboti kÄ—tĹł nepamirĹĄti, miestieÄ?iai, kurie VNb  @Uba aR_` a\PX• [b\ kad jauno Ĺžmosavaitgaliais mÄ—a_ Energi Lietuvoje energiniai gaus ďŹ ziologinÄ—s gaujasi energiniĹł savybÄ—s skiriasi gÄ—rimĹł ir alkohogÄ—rimai par- ma niĹł gÄ—rimĹł iĹĄvaizda ir rekladuotuviĹł lentyno nuo suaugusiĹłjĹł, yra patraukli ne tik lio kokteiliais. Rekomendacijos se daĹžnai sudetodÄ—l ÄŻ kofeino siems, bet ir vaikams, suaugusiedami ĹĄalia kitĹł gai dozes jis reaguo Europos maisto ja jautriau. KoviĹłjĹł gÄ—rimĹł ir jaunimui, o sau tai skatina vis di tai tu bos (EFSA) apklau gos tarny- feinas neigiamai vei dÄ—jantÄŻ energiniĹł kia kalcio iĹĄ- rink ri ÄŻtakos, kad vartotojai juos gÄ— sos duome- tek ď Ž Vaikai ir paaug rimĹł vartojimÄ…. nys parodÄ—, kad 12 tĹłsi kaip ÄŻprastus lius organizme, liai energinius gÄ— o proc. paaugliĹł gaiviuosius rimus turÄ—tĹł varto „Praktika kitose vaikui tai gali pakenk auganÄ?iam ĹĄiuos gÄ—rimus ge ti labai atsakingai, Europos ĹĄalyria nuolat, viduti kaulĹł vysnes juose esanÄ?ios je rodo, kad kovo tymuisi. Jis taip pat tiniĹĄkai po 7 litrus tonizuojanÄ?ios ti su energiniĹł Lietuvoje energiper sutrikdo miemedĹžiagos gali kel gÄ—rimĹł vartojimu veik 18 proc. apklaus mÄ—nesÄŻ. Be- go ciklÄ…. Su kofeinu ti pavojĹł jĹł sveiga li siejamas ir dima tĹł vaikĹł (3–10 des ÄŻvairiai. katai. niai gÄ—rimai parSvarbi ir informa m.) buvo vartojÄ™ ener nis saldĹžiĹł gÄ—rimĹł cijos sklaida. giniĹł gÄ—rimĹł, pro bei maisto O ypatingÄ… dÄ—me tarp jĹł – 16 proc. duktĹł vartojimas, duotuviĹł lenty sÄŻ reikÄ—tĹł skirjuos geria nuolat, ateityje ganoď Ž VertÄ—tĹł gerti van ti paÄ?iai paĹžeidĹžia lintis padidinti vidutiniĹĄkai suvar de miau nÄŻ, ant o todami apie litne energise daĹžnai sudeda svorio grÄ—ssiai grupei nius – vaikams ir paaug mÄ™ ar gadinti dan ar kitus saldĹžius rÄ… per savaitÄ™ – be mi gÄ—rimus. liams. Energitis“, – kalbÄ—jo veik 4 litrus per ĹĄalia kitĹł gaiviĹł niĹł gÄ—rimĹł parda E.VenckeviÄ?. mÄ—nesÄŻ. vimas gali bĹŤjĹł ď Ž Kad vaikas ne ti draudĹžiamas Pasak jos, kofeinas „Tai tikrai nema gÄ—rimĹł ir tai turi sijaustĹł pavargÄ™s asmenims iki 18 Ĺžas kiekis. Ĺ ie vaikams gaar apsnĹŤdÄ™s, reikia ÄŻta- metĹł, ribojama rek li sukelti nuotaikĹł skaiÄ?iai ir pastebi pasirĹŤpinti jo mi la kaitÄ…, dirglumÄ…, mos kos, kad vartoto tylaidoje. PavyzdĹžiui, ma Ĺžiniask- ba ir poilsiu. kelia grÄ—smÄ™, todÄ—l tendencijos nerimÄ…, o vartojant jai Kanadoje ant dideliais kiebĹŤtina ĹĄvies- kiais energiniĹł gÄ—rimĹł juos rinktĹłsi kaip ti visuomenÄ™, jog didina kraujospĹŤ pakuoÄ?iĹł pateiener dÄŻ. Pasauď Ž Jeigu vaikas kiama informacija mĹł vartojimas bent giniĹł gÄ—ri- lyje yra registruoti mokykloje jauÄ?ia ÄŻprastus gaiviuoapie rekomenkeli atvejai, kai tarp jaunimo dÄ—l si pavargÄ™s, vietoj duojamus suvar nebĹŤtĹł toks popu kavos gÄ—rimĹł var energinio gÄ—rimo toti kiekius per liarus“, – sakÄ— tojimo buvo sius gÄ—rimus. turÄ—tĹł rinktis svei parÄ… bei patarimai nustatytos rimtos E.VenckeviÄ?. katai palankesnius, gÄ—rimo nemaipasekmÄ—s vaidaug energijos tu ĹĄyti su alkoholiu. kĹł sveikatai. rinÄ?ius uĹžkandĹžius, Norvegijoje ĹĄie pavyzdĹžiui, rieĹĄu gÄ—rimai parduoda Reaguoja jautriau MokslinÄ—je literatĹŤ tus ar dĹžiovintus mi tik vaistinÄ—ro vaisius. Fizinis ak se“, – kalbÄ—jo sky ma, kad bĹŤtina kont je pabrÄ—Ĺžia- gÄ—rimus. Specialis DÄ—l poveikio cent tyvumas padÄ—s atriaus vedÄ—jo patĹł nuomone, rinei nervĹł sisroliuoti kofei- ener sipalaiduoti ir su vaduotoja. no vartojimÄ… tarp temai kofeinas yra giniĹł gÄ—rimĹł atsky maĹžinti stresÄ…. vaikĹł. Kanadoje bene reikĹĄminrimas nuo kitĹł gÄ—rimĹł pre Pa sak jos, pa sau parengtose rekomen giausia energiniĹł kybos centruose ly je spar Ä?iai ď Ž gÄ—rimĹł sudedadacijose nu- ga po Per rodoma, kad vaikĹł pu lia rÄ— ja ini cia lÄ—tĹł tapti viena moji dalis. Kaip tei iĹĄ prevenciniĹł ty vos ri bo- tĹł kant energinius gÄ—rimus reikÄ—iki 12 metĹł per gia ti energiniĹł gÄ—ri priemoniĹł. rinktis maĹžesnÄ™ kofeinas nÄ—ra ta mais E.VenckeviÄ?, dienÄ… suvartojamas pakuotÄ™, taip bus mĹł pardavimÄ…. kofeino kiekis tinÄ— medĹžia- ne suvartota maĹžiau Lie tuvo je taip EnerginiĹł gÄ—rimĹł ga, kuri rekomen turi virĹĄyti 2,5 mg/kilogramu kofeino ir kitĹł topat pa ste bi mas duojama vaikĹł ir sudÄ—tis skii riasi nuo ÄŻpras nizuojanÄ?iĹł medĹžia kĹŤno masÄ—s. tĹł gaiviĹłjĹł gÄ—rimĹł, susirĹŤpinimas dÄ—l energiniĹł gÄ—gĹł. rimĹł populiarumo nes turi tonizuoja mĹłjĹł medĹžiagĹł. tarp vaikĹł ir paaugliĹł. Nacionalinio mais

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

to ir veterinarijos ri zikos vertinimo instituto inf.

Ĺ ei­mai – ÄŻta­ri­mĹł vir­ti­nÄ— Tris ma­Şa­me­Ä?ius vai­kus au­gi­nan­ ti klai­pÄ—­die­tÄ— bu­vo su­krÄ—s­ta, kai jos na­ muo­se pa­si­ro­dÄ— Ĺ ei­ mos ir vai­ko cent­ ro dar­buo­to­ja ir pa­ reiť­kÄ—, kad nuo ĹĄiol ĹĄei­ma bus aky­ lai kont­ro­liuo­ja­ma. Mo­te­ris ÄŻta­ria, kad kont­ro­lÄ— pra­si­dÄ—­jo ta­da, kai ÄŻ Vai­kĹł tei­ siĹł ap­sau­gos tar­ny­ bÄ… su skun­dais krei­ pÄ—­si jos any­ta.

„Nug­riau­ki­me po­rÄ… na­mĹł ir tu­rÄ—­si­me vie­tos ma­ťi­noms sta­ty­ti.“ Te­ri­to­ri­jĹł pla­na­vi­mo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kÄ— Ra­mu­nÄ— Sta­ťe­vi­Ä?iō­tÄ— ieť­ko­jo ori­gi­na­liĹł bō­dĹł, kaip sprÄ™s­ti au­to­mo­bi­liĹł sto­vÄ—­ji­mo mie­ga­muo­siuo­se ra­jo­nuo­se pro­ble­mÄ….

5p.

Si­dab­rÄ… at­ťven­tÄ— aud­rin­gai

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Pa­ka­ko any­tos rať­to

Klai­pÄ—­die­tÄ— Ri­ta (var­das pa­keis­tas) au­gi­na tris ma­Şa­me­Ä?ius vai­kus, lau­ kia­si ket­vir­to. Mo­te­ris tei­gia, jog nei ji, nei jos vy­ras ne­gir­tau­ja, rō­pi­na­ si vai­kais, ta­Ä?iau vie­nÄ… die­nÄ… su­lau­ kÄ— Ĺ ei­mos ir vai­ko ge­ro­vÄ—s tar­ny­bos dar­buo­to­jos, iĹĄ ku­rios su­Şi­no­jo, kad jos ĹĄei­my­na ÄŻtrauk­ta ÄŻ so­cia­li­nÄ—s ri­ zi­kos ĹĄei­mĹł, au­gi­nan­Ä?iĹł vai­kus, ap­skai­tÄ….

4

„„Kont­ro­lÄ—: sun­kiai pra­gy­ve­nan­tys, ta­Ä?iau vai­kais be­si­rō­pi­nan­tys su­tuok­ti­niai bu­vo pri­blokť­ti, su­Şi­no­jÄ™, kad

yra ÄŻtrauk­ti ÄŻ so­cia­li­nÄ—s ri­zi­kos ĹĄei­mĹł ap­skai­tÄ….

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

skaitykite 2p.

2

ANTRADIENIS, rugsėjo 24, 2013

miestas

Si­dab­rą at­šven­tė aud­rin­gai Klai­pė­die­čiai aud­rin­gai šven­tė Lie­tu­ vos krep­ši­nin­kų si­dab­ri­nę per­ga­lę Eu­ro­ pos čem­pio­na­te. Mies­to cent­re bū­ria­vo­ si mi­nia pa­si­puo­šu­sių aist­ruo­lių, ku­rie svei­ki­no vie­ni ki­tus ir iš džiaugs­mo trik­ dė eis­mą. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nors Eu­ro­pos čem­pio­na­to fi­na­las bai­gė­si ne taip, kaip no­rė­jo dau­ gu­ma lie­tu­vių – Lie­tu­vos rink­ti­nė pra­lai­mė­jo Pran­cū­zi­jos krep­ši­nin­ kams, klai­pė­die­čiai aud­rin­gai džiū­ ga­vo dėl iš­ko­vo­to si­dab­ro. Mies­to cent­ras ūžė nuo spal­vin­ gai ap­si­ren­gu­sių aist­ruo­lių. Pir­myn ir at­gal gar­siai sig­na­li­zuo­da­mi zu­ jo tris­pal­vė­mis pa­puoš­ti au­to­mo­ bi­liai. Aist­ruo­liai, ku­rių dau­gu­mą su­da­rė jau­nuo­liai, va­žia­vo iš­lin­dę pro ma­ši­nų lan­gus. Di­džiau­sias žmo­nių su­si­bū­ri­mas bu­vo Man­to gat­vės ruo­že nuo At­gi­ mi­mo iki Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tės. Ža­liais marš­ki­nė­liais vil­kė­ję, tris­pal­ves ant vei­do iš­si­pie­šę sir­ga­ liai svei­ki­no vie­ni ki­tus su si­dab­ri­ ne per­ga­le. Į orą ki­lo fe­jer­ver­kai. Ties M.Maž­vy­do alė­ja bu­vo trik­

do­mas eis­mas – krep­ši­nio aist­ruo­ liai vaikš­čio­jo va­žiuo­ja­mą­ja gat­vės da­li­mi. Vie­nas jų ant pės­čių­jų pe­ rė­jos net de­monst­ra­ty­viai da­rė at­ si­spau­di­mus.

Mies­to cent­ras ūžė nuo spal­vin­gai ap­si­ ren­gu­sių aist­ruo­lių. Pir­myn ir at­gal gar­ siai sig­na­li­zuo­da­mi zu­jo tris­pal­vė­mis pa­ puoš­ti au­to­mo­bi­liai.

Krep­ši­nio ger­bė­jai ap­sup­da­vo at­va­žia­vu­sius au­to­mo­bi­lius ir iš abie­jų pu­sių ban­dė juos siū­buo­ti. Tak­si va­žia­vu­si ir į to­kią ap­sup­

Emo­ci­jos: po var­žy­bų klai­pė­die­čiai rin­ko­si mies­to cent­re pa­si­džiaug­ti Lie­tu­vos krep­ši­nin­kų laimėjimu.

tį pa­te­ku­si mo­te­ris bu­vo ge­ro­kai nu­ste­bu­si. Kai ku­rie aist­ruo­liai šven­tė ypač ori­gi­na­liai – į mies­tą iš­va­žia­vo dvi­ ra­čiu, ap­si­go­bę Lie­tu­vos vė­lia­va. Kaip klai­pė­die­čiai šven­tė si­dab­ ri­nę per­ga­lę, ste­bė­jo po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nai. Kai ku­riuos sir­ga­lius jiems te­ko su­draus­min­ti, ta­čiau di­de­lių in­ci­ den­tų iš­veng­ta. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, ban­dy­da­mi grei­čiau iš­sklai­dy­ti aud­rin­gai per­ ga­lę šven­tu­sius klai­pė­die­čius, iš Man­to ir S.Dau­kan­to gat­vės san­ kry­žos pu­sės ne­lei­do va­žiuo­ti au­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

to­mo­bi­liams. Lai­ki­nai Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Pat­ru­lių rink­ti­nės va­ do pa­rei­gas ei­nan­tis Ge­das Sa­ka­ laus­kas tvir­ti­no, kad di­de­lių ne­ra­ mu­mų iš­veng­ta. Nė vie­no aist­ruo­lio ne­bu­vo iš­ vež­ta į areš­ti­nę. „Ste­bė­jo­me, kad ne­bū­tų chu­li­ ga­niš­ko vai­ra­vi­mo – sir­ga­liai ne­ va­žiuo­tų iš­lin­dę pro au­to­mo­bi­ lių lan­gus, kad ne­bū­tų trans­por­to prie­mo­nių siū­ba­vi­mo. Si­tua­ci­ja bu­vo kont­ro­liuo­ja­ma, ir vis­kas vy­ ko sklan­džiai“, – ko­men­ta­vo pa­ rei­gū­nas. Pa­sak jo, tvar­ką pa­lai­ky­ti,

ma­tyt, pa­dė­jo ir oro są­ly­gos – pra­ pliu­pęs lie­tus. Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ to Ope­ra­ty­vaus val­dy­mo sky­riaus vir­ši­nin­kas Vir­gi­ni­jus Zu­baus­kas pa­sa­ko­jo, kad nak­tis į pir­ma­die­nį neiš­sis­ky­rė iš ki­tų. „Di­des­nių ne­ra­mu­mų ne­bu­vo. Su­lau­kė­me įpras­to pra­ne­ši­mų skai­ čiaus. Ma­tyt, to­kia reak­ci­ja bu­vo, nes re­zul­ta­tas bu­vo ne­džiu­gi­nan­ tis“, – svars­tė V.Zu­baus­kas. Po Eu­ro­pos čem­pio­na­to fi­na­lo bu­vo su­dė­tin­ga iš­si­kvies­ti ir tak­si. Dau­gu­ma įmo­nių ne­be­tu­rė­jo lais­ vų ma­ši­nų.

3

ANTRADIENIS, rugsėjo 24, 2013

miestas

„Me­ri­dia­nas“ grįš po mė­ne­sio Sa­vo vie­to­je jau tu­ rė­jęs bū­ti Klai­pė­ dos sim­bo­lis – bur­ lai­vis „Me­ri­dia­nas“ prie kran­ti­nės Da­ nės upė­je bus pri­ švar­tuo­tas spa­lio ant­ro­je pu­sė­je ir šis ter­mi­nas, kaip tvir­ti­ na­ma, yra ga­lu­ti­nis. v.spuryte@kl.lt

Is­to­ri­ja: Klai­pė­dos sim­bo­lis „Me­ri­dia­nas“ re­mon­tuo­ti bu­vo iš­temp­tas per­nai lapk­r i­tį.

gia­mai: „Kaip jį iš­ly­dė­jo­me su vil­ ti­mi, kad grįš, taip ir pa­si­tik­si­me su vil­ti­mi, kad kuo grei­čiau ga­lė­si­ me į jį pa­tek­ti. Ma­nau, jog žmo­nės ir taip ateis pa­si­tik­ti iš­siilg­to „Me­ ri­dia­no“, or­kest­rais jų kvies­ti ne­ rei­kės“. „Me­ri­dia­no“ su­grį­ži­mas la­bai su­si­jęs ir su Pi­lies til­to už­da­ry­mo re­mon­tui. Kol bur­lai­vis ne­bus par­ temp­tas prie Da­nės kran­ti­nės, dar­ bi­nin­kai dirb­ti ne­pra­dės. „Su sa­vi­val­dy­bės at­sto­vais bend­ ra­dar­biau­ja­me, kei­čia­mės in­for­ ma­ci­ja. Ži­nau, kad til­tas re­mon­tui bus už­da­ry­tas gal­būt lapk­ri­tį, to­ dėl tik­rai spė­si­me par­temp­ti „Me­ ri­dia­ną“, – tei­gė A.Kuz­mars­kis. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos ir inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros sky­riaus

Aloy­zas Kuz­mars­kis:

Ma­nau, jog žmo­nės ir taip ateis pa­si­tik­ti iš­ siilg­to „Me­ri­dia­no“, or­kest­rais jų kvies­ti ne­rei­kės.

ve­dė­ja Vio­le­ta Stas­ko­nie­nė pa­tvir­ ti­no, jog Pi­lies til­tas bus už­da­ry­tas vei­kiau­siai tik po ge­ro mė­ne­sio. Kon­kur­sas iš­rink­ti jį re­mon­tuo­ sian­čius ran­go­vus įvy­ko, šiuo me­ tu de­ri­na­ma su­tar­tis, ta­čiau pa­ra­šų ant jos dar nė­ra. Ran­go­vas tu­ri pa­ teik­ti nu­ma­to­mų dar­bų gra­fik ­ ą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Kai jį tu­rė­si­me, ta­da ir žiū­rė­si­ me, ar pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį, ar ją dar de­rin­ti. Žo­džiu, kol kas konk­re­ čiai til­to už­da­ry­mo da­tos ne­ga­li­ma įvar­dy­ti. Aiš­ku, jis bus už­da­ry­tas tik ta­da, kai pra­plauks „Me­ri­dia­ nas“, nes til­tą dar rei­kės pa­kel­ ti, o gal jis ir ne­be­nu­si­leis“, – pu­ siau juo­kais, pu­siau rim­tai kal­bė­jo V.Stas­ko­nie­nė. Kol vyks Pi­lies til­to re­mon­tas, o pla­nuo­ja­ma, kad jis truks apie pu­ sant­rų me­tų, gre­ta jo bus pa­sta­ty­ tas lai­ki­nas til­tas per Da­nę. Pas­ta­ra­ sis bus įreng­tas ties bu­vu­sia Se­ną­ja per­kė­la. Lai­ki­no til­to sta­ty­boms bus skel­bia­mas ki­tas vie­ša­sis kon­kur­sas, to­dėl nu­ma­to­ma, kad toks įren­gi­nys at­si­ras kiek vė­liau, nei pra­si­dės Pi­ lies til­to re­mon­to dar­bai.

M.Mažvydo alė­jo­je at­gi­jo suo­liu­kas Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Dar vie­nam uostamiesčio brodvė­ jaus suo­le­liui įpūs­ta gy­vy­bės. Šį kar­tą ant šal­to ak­mens lui­to įkur­ din­tas rak­tas.

Klai­pė­dos E.Bal­sio me­nų gim­na­zi­jos bend­ruo­me­nės ini­ci­juo­ta ir skulp­ to­riaus Gin­tau­to Jon­kaus su­kur­ta skulp­tū­ra „Rak­tas į me­no pa­sau­ lį“ pri­sta­ty­ta da­ly­vau­jant gau­siam moks­lei­vių bū­riui, ku­ris su­ren­gė žais­min­gą mu­zi­ki­nį pa­si­ro­dy­mą. Gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus Gin­ tau­to Mi­siu­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, ši skulp­tū­ra – ne tik do­va­na my­li­ mam mies­tui, bet ir pa­čiai mo­ky­ mo įstai­gai. „Šiais me­tais E.Bal­sio me­nų gim­ na­zi­ja šven­čia tris­de­šimt­me­tį. Pa­ gal­vo­jo­me, kad mies­tą ga­li­me nu­

Vers­las. Šian­dien 15.30 val. sa­vi­val­dy­ bė­je vyks Smul­k io­jo ir vi­du­ti­nio vers­ lo ta­r y­bos po­sė­d is. Jo me­tu nu­ma­to­ ma svars­ty­ti 4 klau­si­mus. Poe­z i­j a. Klai­p ė­dos vie­š o­j i bib­l io­te­ ka tę­s ia pa­ž in­č ių cik­l ą su Lie­t u­vos na­c io­n a­l i­n ės kul­t ū­ros ir me­no pre­ mi­j os lau­rea­t ais. Šian­d ien 18 val. bib­l io­te­kos Me­n o sky­r iu­j e (J.Ja­n o­ nio gat­vė 9) vyks poe­to, eseis­to Ai­ do Mar­čė­no kū­r y­b os va­k a­r as „...esu lin­kęs kas­d ien ką nors pa­r a­š y­t i...“. Kū­rė­j ą kal­b ins fi­l o­s o­fė, eseis­tė Jū­ ra­tė Ba­r a­no­v a.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Kai per­nai lapk­ri­tį jis bu­vo iš­temp­ tas re­mon­tuo­ti, skelb­ta, kad bar­ ken­ti­na su­grįš šie­met per Jū­ros šven­tę, vė­liau su­grįž­tu­vių da­ta nu­ kel­ta į rug­sė­jo ant­rą­ją pu­sę. Ta­čiau ar­tė­ja mė­ne­sio pa­bai­ga, o „Me­ri­ dia­nas“ vis dar do­ke. „Aiš­ku tai, kad bur­lai­vis į sa­vo vie­tą bus par­temp­tas spa­lio ant­ ro­je pu­sė­je, da­bar tik de­ri­na­me die­ną. „Me­ri­dia­no“ re­mon­tas dar ne­baig­tas bei vyks net jam ir pri­ si­švar­ta­vus prie kran­ti­nės. Ta­čiau kai da­bar to­kios oro są­ly­gos, tie­ siog iš­nau­do­ja­me ga­li­my­bę jį re­ mon­tuo­ti do­ke, o ne prie kran­ti­ nės“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos mies­to sim­bo­lio „Me­ri­dia­nas“ pa­ra­mos fon­do val­dy­bos pir­mi­nin­kas Aloy­ zas Kuz­mars­kis. Pak­laus­tas, ar per „Me­ri­dia­no“ su­grįž­tu­ves bus ren­gia­ma spe­cia­ li šven­tė, pa­šne­ko­vas at­sa­kė nei­

Dienos telegrafas

džiu­gin­ti ne tik ta­len­tin­gų mo­ki­nių pa­si­ro­dy­mais, bet ir me­ni­niu ak­ cen­tu, ku­ris pa­gy­vin­tų M.Maž­vy­ do alė­ją ir tap­tų dar vie­nu trau­kos ob­jek­tu“, – kal­bė­jo di­rek­to­rius. G.Mi­siu­ke­vi­čius, pri­si­min­da­ mas skulp­tū­ros at­si­ra­di­mo is­to­ri­ ją, pa­sa­ko­jo, kad G.Jon­kus, ku­ris yra ir vie­nas gim­na­zi­jos mo­ky­to­jų, da­ly­va­vo Klai­pė­dos pra­mo­ni­nin­ kų aso­cia­ci­jos su­reng­ta­me suo­le­ lių de­ko­ra­vi­mo kon­kur­se. Iš ke­lių jo pri­sta­ty­tų dar­bų mo­kyk­los bend­ ruo­me­nei la­biau­siai pa­ti­ko rak­tas. „Mums jis sim­bo­li­zuo­ja į me­ no pa­sau­lį ati­da­ro­mas du­ris. Vi­sa gim­na­zi­jos bend­ruo­me­nė – mo­ky­ to­jai, mo­ki­niai ir jų tė­ve­liai kiek ga­ lė­da­mi pri­si­dė­jo­me prie lė­šų rin­ki­ mo“, – sa­kė di­rek­to­rius, pri­dū­ręs, jog iš moks­lei­vių jau gir­dė­jo, kad šis suo­liu­kas taps jų su­si­ti­ki­mų su drau­gais ir pa­si­ma­ty­mų vie­ta.

Vi­deok­lu­bas. Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­ lė­je, „Per­mai­nų mu­zi­kos“ fes­ti­va­lio vi­ deok­lu­be, šian­dien 18 val. vie­šės pia­ nis­tas Ro­kas Zu­bo­vas, ku­ris pri­sta­tys fil­mą „Laiš­kai So­fi­jai“ apie M.K.Čiur­ lio­n į. Mu­z i­kan­tas yra M.K.Čiur­l io­n io proa­nū­k is ir fil­me su­k ū­rė pa­g rin­d i­n į vaid­me­n į. Pa­ro­d a. Šian­d ien 17.30 val. uos­t a­ mies­čio Et­no­kul­tū­ros cent­re ati­da­ro­ ma pa­ro­da „Se­no­ji Klai­pė­da Vac­lo­vo Rim­kaus ta­py­bo­je“, ku­ri veiks iki spa­ lio 31 d. At­m i­n i­m as. Ry­toj 9 val. Klai­p ė­do­ je bus įam­ž in­tas dar vie­nas žy­mus ir mies­tui nu­si­pel­nęs žmo­gus. Ant Grįž­ gat­v io gat­vės 6 na­mo bus ati­deng­ta at­m i­n i­mo len­ta žy­dų ra­bi­nui Isa­k ui Riul­fui. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos sa­v i­v al­dy­ bės Ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os ir re­g ist­ ra­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­tos 18 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Ze­n o­n as Lu­ko­š e­v i­č ius (g. 1923 m.), Zig­m an­ tas Ged­m i­n as (g. 1924 m.), Ire­n a Gor­ ko­ven­ko (g. 1924 m.), Ana­to­l ij Po­t ai­ čiuk (g. 1927 m.), Vik­to­r as Alek­s and­ ra­v i­č ius (g. 1929 m.), Ona Girs­k ie­n ė (g. 1931 m.), Pet­ras Da­n ius (g. 1931 m.), Van­d a Bud­r i­k ie­nė (g. 1932 m.), An­t a­ nas Gai­dys (g. 1933 m.), Fai­n a Gru­n i­ če­v a (g. 1934 m.), Zo­j a Striu­ko­v a (g. 1935 m.), Va­le­r ij Il­j in (g. 1938 m.), Ja­ ni­na Bro­nė Lom­s ar­g ie­nė (g. 1946 m.), Vy­t au­t as Kar­d i­š aus­k as (g. 1946 m.), Al­b i­n as Je­nu­š aus­k as (g. 1946 m.), Sta­s ys Rum­bu­t is (g. 1951 m.), Kęs­t u­ tis Tol­v ai­š a (g. 1956 m.), Ma­m er­t as Žli­bi­n as (g. 1970 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Va­le­rij Il­jin, Sta­sys Rum­bu­tis, Ona Girs­kie­nė, Ja­ni­na Bro­nė Lom­sar­gie­nė, Ze­no­nas Lu­ko­še­vi­čius, Vy­tau­tas Kar­ di­šaus­kas. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 7 ber­niu­kai.

Pras­mė: suo­liu­ką pa­puo­šęs rak­tas sim­bo­li­zuo­ja į me­no pa­sau­lį ati­da­

ro­mas du­ris.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 56 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si krau­jo­ta­kos su­t ri­k i­mais, pil­vo ir gal­vos skaus­mais.

4

antradienis, rugsėjo 24, 2013

miestas

Šei­mai – įta­ri­mų vir­ti­nė

Komentaras

1

Ri­ta pa­si­pik­ti­no, kad bu­ vo pri­ly­gin­ta val­ka­tau­ jan­čioms mo­ti­noms, ku­rioms jų vai­kai ne­rū­pi. „Ne­sup­ran­tu, kaip taip ga­li­ma. Ko­dėl nie­kas ne­nuė­jo į dar­že­lį, ku­ rį lan­ko ma­no vai­kai, ne­pa­si­tei­ra­vo apie mū­sų šei­mą auk­lė­to­jų, di­rek­ to­rės? Pa­si­ro­do, ma­no uoš­vė pa­ ra­šė skun­dą į Vai­kų tei­sių ap­sau­ gos tar­ny­bą ir to už­te­ko, kad mus įtrauk­tų į ri­zi­kos šei­mų gru­pę“, – pik­ti­no­si klai­pė­die­tė.

Ju­li­ja Pliu­tie­nė

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės So­cia­l i­n ių rei­ka­ lų ko­m i­te­to pir­m i­n in­kė

M

Pri­rei­kė pi­ni­gų už glo­bą?

Mo­te­ris ti­ki­no, kad any­ta šei­mai ker­ši­ja dėl to, kad ne­su­ti­ko jai ati­ duo­ti au­gin­ti jau­niau­sios duk­ros. Ri­ta ma­no, kad bū­tent to­dėl pa­si­ py­lė skun­dai Vai­kų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bai. „Pra­šau pa­dė­ti su­stab­dy­ti bu­ to par­da­vi­mą. Anks­čiau krei­piau­si į jus dėl vai­kų ne­prie­žiū­ros. Da­bar bi­jau, kad jie vi­sai ne­lik­tų be bu­to. Jie ne­su­ge­ba tvar­ky­tis nei su vai­ kais, nei su pi­ni­gais. Ir ma­no sū­ nus, ir mar­ti tu­ri di­de­lių svei­ka­ tos su­tri­ki­mų, abu lan­kė pa­gal­bi­nę mo­kyk­lą, ne­pa­jė­gia pa­si­rū­pin­ti sa­vo vai­kais“, – skun­de ra­šo Ri­ tos any­ta. Ri­ta ti­ki­no, kad jos vy­ro mo­ti­na sie­kė įtei­sin­ti anū­kės glo­bą, už ku­ rią kas mė­ne­sį gau­tų 500 li­tų. Mo­ te­ris ma­no, kad any­ta jai taip kerš­ tau­ja ne­pa­vy­kus pla­nui pri­glob­ti anū­kę. „Ko­kia ne­są­mo­nė – gau­nu pen­ si­ją, man pi­ni­gų pa­kan­ka. No­rė­jau jiems pa­dė­ti, o ma­tai, kaip vis­ką iš­ver­tė. Kai pi­ni­gų tu­rė­jau, vis­kas bu­vo ge­rai, kai jų ne­li­ko, ir aš ne­ be­rei­ka­lin­ga. Su sū­naus šei­ma ne­ bend­rau­ju jau dve­jus me­tus“, – prie­kaiš­tus at­rė­mė Ri­tos any­ta. Ta­čiau Ri­ta pa­ruo­šė kontrs­mū­ gį. Ji pa­ra­šė pa­reiš­ki­mą po­li­ci­jai dėl ne­tin­ka­mo any­tos el­ge­sio, esą ji ki­ ša­si į jos šei­mos gy­ve­ni­mą. Ir ga­vo at­sa­ky­mą: „Pra­ne­ša­me, kad Klai­pė­dos PK yra su­rink­ta me­džia­ga, at­lik­tas pa­ tik­ri­ni­mas. Pa­tik­ri­ni­mo me­tu any­ta (pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­ma – A.D.) bu­vo ap­klaus­ta ir su ja pra­ves­tas po­kal­bis. Pa­reiš­ki­mo nag­ri­nė­ji­ mas baig­tas ir me­džia­ga per­duo­ta į ko­mi­sa­ria­to sek­re­to­ria­tą sau­go­

Prie­žas­tys: Klai­pė­dos vai­kų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos va­do­vė G.Au­ry­lie­nė tei­gia, kad į ri­zi­kos gru­pę pa­ten­

ka ir tos šei­mos, ku­rios sto­ko­ja so­cia­li­nių įgū­džių.

ji­mui. Mū­sų spren­di­mą ga­li­te ap­ skųs­ti Klai­pė­dos apy­gar­dos ad­mi­ nist­ra­ci­niam teis­mui“. Ri­zi­kos šei­mų ap­skai­to­je

Po skun­dų la­vi­nos Ri­tos šei­ma įtrauk­ta į so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų, au­gi­nan­čių vai­kus, ap­skai­tą. Vai­kų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos spren­di­me nu­ro­do­ma: „Su­tuok­ti­ niai gy­ve­na vie­no kam­ba­rio bend­

Gra­ži­na Au­ry­lie­nė:

Jei uoš­vė ap­skun­dė, tai – dar ne vis­kas.

ra­bu­čio bu­te. Bui­ti­nės gy­ve­ni­mo są­ly­gos sun­kios. Ma­te­ria­li­nė pa­ dė­tis šei­mo­je sun­ki. Šei­ma tu­ri įsi­ sko­li­ni­mų už bu­tą. Nu­sis­kun­di­mų dėl gir­ta­vi­mo, ne­tin­ka­mo el­ge­sio bui­ty­je nė­ra, ta­čiau su­tuok­ti­niai ne­tu­ri so­cia­li­nių įgū­džių, ne­su­de­ ri­na šei­mos po­rei­kių ir ga­li­my­bių, pa­ja­mų ir iš­lai­dų. Ima kre­di­tus, ku­rių grą­žin­ti ne­ga­li. Siū­lo­me įra­ šy­ti šei­mą į So­cia­li­nės ri­zi­kos šei­

mų ap­skai­tą dėl so­cia­li­nių įgū­džių sto­kos“. Šei­mos ir vai­ko ge­ro­vės cent­ro di­rek­to­rė Ri­ta Bra­tė­nai­tė-Vit­kie­ nė tei­gė, kad kai šei­ma pa­ten­ka į šią ap­skai­tą, cent­ro dar­buo­to­jai ją ste­bi, tei­kia so­cia­li­nes pa­slau­gas. „Kai ma­to­me, kad šei­ma iš­ spren­dė sa­vo so­cia­li­nes pro­ble­ mas, ta­da krei­pia­mės į Vai­kų tei­sų ap­sau­gos tar­ny­bą ir pra­šo­me, kad juos iš­brauk­tų iš so­cia­li­nės ri­zi­kos gru­pės. Ta­čiau ne­re­tai mū­sų glo­ ba už­trun­ka, kol vai­kai tam­pa pil­ na­me­čiais“, – tei­gė R. Bra­tė­nai­tėVit­kie­nė. „Ši­tai šei­mai rei­ka­lin­ga ne tik prie­žiū­ra, bet ir pa­gal­ba. Jie yra kri­ti­nė­je pa­dė­ty­je. Nors mo­te­ris bu­vo pa­si­pik­ti­nu­si ir ti­ki­no, kad jiems nie­ko ne­rei­kia, o iš tik­rų­jų lai­kui bė­gant tų so­cia­li­nių pa­slau­ gų po­rei­kis tik au­ga – tei­kia­me ir trans­por­to pa­slau­gas, ir pa­ra­mą, ir du vai­kai lan­ko vai­kų die­nos cent­ rą“, – tvir­ti­no su Ri­tos šei­ma dir­ ban­ti Šei­mos ir vai­ko ge­ro­vės cent­ ro dar­buo­to­ja Ag­nė Pet­ro­nie­nė. Šiaip sau ne­kont­ro­liuo­ja

Vai­kų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos va­ do­vė Gra­ži­na Au­ry­lie­nė tvir­ti­no,

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

kad šei­my­nos į So­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų ap­skai­tą pa­kliū­va dėl įvai­rių prie­žas­čių: dėl al­ko­ho­lio ar nar­ko­ ti­kų var­to­ji­mo, azar­ti­nių žai­di­mų, smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je. Ta­čiau ne vi­sais at­ve­jais į ap­skai­tą įtrau­ kia­mos šei­mos yra mo­ra­liai ar kaip ki­taip deg­ra­da­vu­sios. „Į So­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų ap­ skai­tą šei­my­nos įtrau­kia­mos ir dėl so­cia­li­nių įgū­džių sto­kos. Gal­būt jiems trūks­ta psi­cho­lo­go pa­gal­bos ar ko­kių kon­sul­ta­ci­jų. O to­je šei­ mo­je, apie ku­rią kal­ba­me, yra bė­ dų, žmo­nės už būs­tą ne­mo­ka“, – ti­ki­no G.Au­ry­lie­nė. Vai­kų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos va­do­vė tei­gė, kad nuo­lat gau­na kai­my­nų ar gi­mi­nai­čių pa­reiš­ki­mų ir pra­šy­mų, kad vals­ty­bės ins­ti­tu­ ci­jos pa­dė­tų tai šei­mai. To­dėl esą ir priim­tas spren­di­mas įtrauk­ti juos į ap­skai­tą. „Vie­no žmo­gaus pa­reiš­ki­mo įtrauk­ti šei­mą į So­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų ap­skai­tą neuž­ten­ka, mes ti­ ria­me si­tua­ci­ją, iš­siaiš­ki­na­me ir tik ta­da prii­ma­me spren­di­mą. Jei uoš­ vė ap­skun­dė, tai – dar ne vis­kas“, – kal­bė­jo G.Au­ry­lie­nė. Klai­pė­do­je yra 330 ri­zi­kos šei­mų, ku­rio­se au­ga 452 vai­kai. Di­des­nio bu­to ne­ga­vo, nes dir­ba

Ri­tos šei­ma pen­kių as­me­nų: ji su vy­ru bei trys jų – 10, 8 ir 6 me­tų vai­kai gy­ve­na 18 kv. m plo­to bu­ te. Mo­te­ris šiuo me­tu vėl lau­kia­si, gim­dy­ti tu­rė­tų spa­lį. Mi­nia­tiū­ri­nia­me kam­ba­rė­ly­je be­si­glau­džian­ti dau­gia­vai­kė šei­ ma val­di­nin­kų pra­šė skir­ti di­des­ nio plo­to so­cia­li­nį būs­tą, ta­čiau iš­gir­do, kad to­kia pa­ra­ma ne­prik­ lau­so, nes esą jie yra pa­do­rūs žmo­ nės – dir­ban­tys ir be­si­rū­pi­nan­tys vai­kais. Tad klau­si­mas, ko­kiu pa­grin­du pas juos vaikš­ti­nė­ja šei­mą kont­ro­ liuo­jan­tys Šei­mos ir vai­ko ge­ro­vės cent­ro dar­buo­to­jai? Pa­da­rė klai­dą

Anks­čiau šei­ma gy­ve­no kur kas erd­ves­nia­me būs­te. Jį pir­ko už ban­ ko kre­di­tą. Kai vy­ras ne­te­ko dar­bo, ta­po ne­beį­ma­no­ma grą­žin­ti pa­sko­ los, to­dėl klai­pė­die­čiai nu­spren­dė bu­tą par­duo­ti.

i­n ė­t a šei­m a pa­tei­kė pra­šy­mą nu­ra­šy­t i būs­ to sko­las, no­rė­jo, kad sa­ vi­val­dy­bė pa­deng­t ų jų įsi­sko­li­ni­mus už būs­tą, mes tą pra­šy­ mą at­me­tė­me. Nag­ri­nė­da­mi jų klau­si­ mą, su­rin­ko­me vi­sus duo­me­nis iš dar­ bo bir­žos, ki­tų ins­ti­tu­ci­jų, kaip šei­ma sten­g ia­si spręs­ti sa­vo so­cia­li­nes pro­ ble­mas. Iš­siaiš­k i­no­me, kad il­gą lai­ką siū­lo­mo dar­bo jie dirb­ti nė­jo. Gy­ve­na iš pa­šal­pų. Su­tuok­ti­niai ima kre­di­tus, kad pa­deng­t ų anks­tes­n ius kre­d i­tus. Įra­šy­da­mi į So­cia­l i­nės ri­z i­kos šei­mų ap­skai­tą, no­rė­jo­me, kad jie su­si­rū­pin­ tų sa­vo vai­kais ir rim­čiau pa­tys im­tų tvar­ky­ti sa­vo bui­tį. No­rė­jo­me siųs­ti net fi­nan­sų spe­cia­lis­tus, kad su jais kal­bė­ tų­si, jog pir­miau­sia rei­kia su­si­mo­kė­ti mo­kes­čius, o tik pa­skui leis­ti pi­ni­gus ne pir­mos bū­ti­ny­bės pir­ki­niams. Prob­ le­ma, kad jie ne­la­bai no­ri dirb­ti. To­dėl ir pa­kliu­vo į So­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų ap­skai­tą. Juk rei­k ia, kad jie dėl sa­vo vai­k ų kaž­ką da­ry­tų pa­tys. To­dėl pri­ sky­rė­me jiems tą prie­žiū­rą.

„Kai jį par­da­vė­me ir at­si­skai­ tė­me su ban­ku, mums li­ko dar 23 tūkst. li­tų. Už juos pa­vy­ko nu­pirk­ti tik bend­ra­bu­čio kam­ba­rį. Tą kam­ ba­rė­lį mums tie­siog įsiū­lė, o mes iš pra­džių džiau­gė­mės, jog ra­do­ me sto­gą virš gal­vos“, – pa­sa­ko­ jo Ri­ta. Ta­čiau ne­tru­kus paaiš­kė­jo, kad gy­ven­ti 18 kv. m plo­to kam­ba­ry­je – neį­ma­no­ma. „Bai­su ir pa­gal­vo­ti, kaip rei­kės gy­ven­ti, kai vai­kai paaugs. O dar ket­vir­tas gims“, – ne­ri­ma­vo pa­ šne­ko­vė. Aš­tuo­nias­de­šim­ti ei­lė­je

Ri­ta krei­pė­si į uos­ta­mies­čio sa­vi­ val­dy­bę, kad šei­mai bū­tų skir­tas erd­ves­nis bu­tas. Jos tur­tas, pa­ja­ mos ne­vir­ši­ja nu­sta­ty­tų nor­mų, bet gy­ve­na­mo­jo plo­to, ten­kan­čio vie­ nam as­me­niui, yra per ma­žai, to­ dėl šei­ma bu­vo įra­šy­ta į ei­lę gau­ti so­cia­li­nį bu­tą. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­ nio būs­to sky­riaus ve­dė­ja Dan­guo­ lė Ne­tik­šie­nė tei­gė, kad Ri­ta tik ne­ se­niai at­si­sto­jo į ei­lę. Ji šiuo me­tu – 80-oji. Teks lauk­ti, nes jos šei­ mos at­ve­jis nė­ra išim­ti­nis. „Išim­tys, kai būs­tas su­tei­kia­mas be ei­lės, la­bai aiš­kios. Tai yra, kai žmo­gus gy­ve­na­mo­sios vie­tos ne­ ten­ka dėl ko­kios nors sti­chi­nės ne­ lai­mės, šei­moms, au­gi­nan­čioms 5 vai­kus ar įvai­kius, ir šei­moms, ku­ rio­se vie­nu me­tu gi­mė trys ir dau­ giau vai­kų“, – tei­gė D.Ne­tik­šie­nė. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės so­cia­ li­nio būs­to fon­de šiuo me­tu yra 1 734 bu­tai. Tei­sę į sa­vi­val­dy­bės so­ cia­li­nio būs­to fon­do gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų nuo­mą tu­ri 2 465 šei­mos ir as­me­nys, ku­rie įra­šy­ti į są­ra­šą. Dau­gia­vai­kių są­ra­še – 122 šei­mos. „Jei mo­te­ris da­bar pa­gim­dy­tų dvy­nu­kus, šei­mo­je jau bū­tų pen­ki vai­kai ir ta­da ji gau­tų so­cia­li­nį būs­ tą be ei­lės. Ta­čiau būs­tą sa­vo vai­ kams pir­miau­sia už­tik­ri­na tė­vai, o vals­ty­bė pa­de­da tiek, kiek ji ga­li“, – pri­pa­ži­no D.Ne­tik­šie­nė.

5

ANTRADIENIS, rugsėjo 24, 2013

miestas

Mies­tie­čiams ža­da vie­tų ma­ši­noms Pie­ti­nės mies­to da­lies gy­ven­to­jams – ge­ra ži­nia. Nu­ma­ty­ta, kad jų kie­muo­se at­si­ras treč­da­liu, o kai kur net dvi­gu­bai dau­ giau vie­tų au­to­mo­bi­liams sta­ty­ti. Ta­čiau to­kia ga­li­my­bė kol kas eg­zis­tuo­ja tik do­ku­ men­tuo­se. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Įvar­di­jo pro­ble­mas

Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­to na­ riai va­kar pri­ta­rė Klai­pė­dos 166 ha plo­to te­ri­to­ri­jos tarp Jū­ri­nin­kų pro­spek­to, Ši­lu­tės plen­to, Smil­te­ lės ir Liu­be­ko gat­vių de­ta­lio­jo pla­ no kon­cep­ci­jai. Jos au­to­riai, su­ren­gę gy­ven­to­jų ap­klau­są, iš­siaiš­ki­no, kad pa­grin­di­ nė pro­ble­ma, žmo­nių aki­mis, ta, jog kie­muo­se trūks­ta vie­tų au­to­mo­bi­ liams, esą ga­lė­tų bū­ti įreng­ta ir dau­ giau vai­kų žai­di­mų aikš­te­lių. Pir­miau­sia šias pro­ble­mas ir no­ rė­ta iš­spręs­ti ren­giant te­ri­to­ri­jos de­ta­lio­jo pla­no kon­cep­ci­ją. Anot

Be­ne­dik­tas Pet­raus­kas:

Au­to­mo­bi­liai tam ir iš­ras­ti, kad jais bū­tų ga­li­ma pri­va­žiuo­ti iki du­rų.

mo­bi­lio sto­vė­ji­mo vie­tą. „Ta­čiau vie­nam bu­tui vi­du­ti­niš­kai pri­klau­ so pu­sant­ro au­to­mo­bi­lio, va­di­na­ si, sto­vė­ji­mo vie­tų rei­kia dar dau­ giau ir pri­va­lo­me ieš­ko­ti bū­dų, kaip jų įreng­ti“, – pa­ste­bė­jo Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­to na­rys Be­ne­ dik­tas Pet­raus­kas. Į to­kią jo pa­sta­bą ko­mi­te­to pir­ mi­n in­k ė Ra­m u­n ė Sta­š e­v i­č iū­ tė at­sa­kė, jog nu­ma­to­ma, kad bus įreng­ta dau­giaaukš­čių au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lių ne­to­li dau­ gia­bu­čių na­mų, ku­rio­se gy­ven­to­jai už tam tik­rą mo­kes­tį ir ga­lės pa­lik­ ti sa­vo ma­ši­nas. „Ta­čiau au­to­mo­bi­liai tam ir iš­ ras­ti, kad jais bū­tų ga­li­ma pri­va­ žiuo­ti iki du­rų“, – to­kių aikš­te­lių funk­cio­na­lu­mu sua­be­jo­jo B.Pet­ raus­kas. „Ta­da rei­kia nu­griau­ti du na­mus ir taip at­si­ras dau­giau vie­tos ma­ši­ noms sta­ty­ti, nes jos da­bar tie­siog nė­ra. Ne­rei­kia mul­kin­ti rin­kė­jų – vi­si au­to­mo­bi­liai tik­rai ne­tilps į kie­ mus“, – rep­li­ka­vo R.Sta­še­vi­čiū­tė. Į cent­rą – au­to­bu­su

ren­gė­jų, prie dau­gia­bu­čių na­mų bus su­for­muo­ti skly­pai, ku­riuo­se gy­ ven­to­jai ir ga­lės įsi­reng­ti pa­pil­do­ mų vie­tų au­to­mo­bi­liams sta­ty­ti, ta­ čiau dras­tiš­kai ne­ma­žin­ti žel­di­nių. Skai­čiuo­ta, jog to­kiu bū­du kai ku­ riuo­se kie­muo­se au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mo vie­tų skai­čius pa­dvi­gu­bė­tų, o dau­ge­ly­je išaug­tų treč­da­liu. No­ri pri­va­žiuo­ti iki du­rų

Rea­ly­bė to­kia, jog da­bar pla­nuo­ja­ mo­je te­ri­to­ri­jo­je yra apie 10 tūkst. bu­tų, o au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­ tų – maž­daug apie 3 tūkst. Sie­kia­ma, kad kie­muo­se vie­nam bu­tui bū­tų įreng­ta po vie­ną au­to­

To­dėl prie Jū­ri­nin­kų pro­spek­to ir Ši­lu­tės plen­to san­kry­žos ir for­ muo­ja­mas ko­mer­ci­nės bei in­ži­ne­ ri­nės pa­skir­ties skly­pas, ku­ria­me nu­ma­to­ma sta­ty­ti dau­giaaukš­ tę au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­ lę. Esą jau yra ir in­te­re­san­tų, ku­rie tą skly­pą no­rė­tų nu­si­pirk­ti ir pra­ dė­ti veik­lą. Ma­no­ma, kad aikš­te­le nau­do­tų­ si į Klai­pė­dą at­va­žiuo­jan­tys žmo­ nės – esą jie pa­lik­tų sa­vo au­to­mo­ bi­lius mies­to pa­kraš­ty­je, o į cent­rą va­žiuo­tų vie­šuo­ju trans­por­tu. „Ant po­pie­riaus“ vis­kas at­ro­do la­bai gra­žiai, pa­žiū­rė­si­me, kaip bus rea­ly­bė­je“, – ta­rė R.Sta­še­vi­čiū­tė, kai vi­si ko­mi­te­to na­riai pa­lai­mi­no de­ta­lio­jo pla­no kon­cep­ci­ją.

Ba­lan­sas: sie­kia­ma, jog pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je kie­muo­se bū­tų įreng­ta

tiek vie­tų au­to­mo­bi­liams sta­ty­ti, kiek na­muo­se yra bu­tų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dė­me­sys: vieš­bu­čio sa­vi­nin­kai Jo­lan­ta ir Arū­nas Tu­mos (pir­mie­ji de­ši­nė­je) ma­lo­niai su­ti­ko vi­sus į šven­tę su­

si­rin­ku­sius sve­čius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

At­gi­mu­sio­je „Au­ro­ro­je“ – ypa­tin­ga prem­je­ra Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Sėk­min­gai veik­lą pra­dė­ju­sio nau­ jo­jo Klai­pė­dos vieš­bu­čio „Au­ro­ra Ci­ty“ sa­vi­nin­kai ke­lis šim­tus sve­ čių pa­kvie­tė kar­tu pa­si­džiaug­ti ir pa­bū­ti ypa­tin­go­je prem­je­ro­je.

Ne­mu­no gat­vė­je esan­tis tri­jų žvaigž­du­čių eko­no­mi­nės kla­sės vieš­bu­tis du­ris at­vė­rė ba­lan­dį. „Pra­džia – itin sėk­min­ga, pra­ no­ko mū­sų lū­kes­čius“, – džiau­gė­ si vieš­bu­čio ko­man­da. „Au­ro­ra Ci­ty“ vieš­bu­tis at­si­ra­ do prie re­konst­ruo­to bu­vu­sio ki­no teat­ro „Au­ro­ra“. Šis po re­konst­ ruk­ci­jos ta­po kon­fe­ren­ci­jų bei kul­

tū­ros cent­ru, o gre­ta jo iš­ki­lo ir aš­ tuo­nių aukš­tų vieš­bu­tis. Ja­me – 144 nu­me­riai, ku­riuo­ se vie­nu me­tu ga­li ap­si­sto­ti 300 žmo­nių. Šią va­sa­rą bu­vo jau ne vie­na to­ kia die­na, kai vi­si vieš­bu­čio kam­ ba­riai bu­vo už­sa­ky­ti. Re­konst­ruo­jant ki­no teat­rą „Au­ ro­ra“ iš­sau­go­tas jo au­ten­tiš­ku­mas – ko­lo­nos, ki­no sa­lė, ku­rio­je ir po re­konst­ruk­ci­jos nė­ra lan­gų, to­ dėl pri­rei­kus ja­me vėl ga­li­ma de­ monst­ruo­ti fil­mus. To­kia ga­li­my­be ga­lė­jo įsi­ti­kin­ ti į ofi­cia­lią vieš­bu­čio ati­da­ry­mo prem­je­rą „Vi­va, Au­ro­ra!“ penk­ ta­die­nio va­ka­rą su­si­rin­kę kvies­

ti­niai as­me­nys. Vieš­bu­čio sa­vi­ nin­kai Jo­lan­ta ir Arū­nas Tu­mos sve­čiams bu­vo pa­ruo­šę gar­džių vai­šių, pa­ren­gę dau­gy­bę ma­lo­nių staig­me­nų. „Au­ro­ros“ ki­no teat­ro re­konst­ ruk­ci­ja į da­bar di­džiau­sią Klai­pė­ do­je kon­fe­ren­ci­jų sa­lę bei vieš­bu­ čio gre­ta pro­jek­ta­vi­mo ir sta­ty­bų pro­ce­sas tru­ko ke­le­rius me­tus. Pro­jek­to ver­tė – apie 17 mln. li­tų, ku­rių dau­giau nei 9 mln. li­tų sky­ rė ES. Prog­no­zuo­ja­ma, jog vieš­bu­tis bus dar po­pu­lia­res­nis, kai vi­sai ne­ to­li jo pra­dės veik­ti šiuo me­tu sta­ to­mas Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­ nių ter­mi­na­las.

6

antradienis, rugsėjo 24, 2013

nuomonės

Apie vie­šą­jį in­te­re­są, li­be­ra­liz­mą ir ne­su­si­vo­ki­mą

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Vie­nui vie­ni

S

Violeta Juodelienė

T

aip veik prieš de­šimt­me­t į re­ ži­sie­r ius Jo­nas Vait­k us pa­va­ di­no sa­vo fil­mą, pa­sa­ko­jan­t į apie po­ka­r io re­z is­ten­ci­nę ko­ vą. Tik­rais fak­tais pa­rem­tos juos­tos leit­ mo­ty­vas – par­ti­za­nų ko­va su oku­pan­tais, des­pe­ra­t iš­kas jų ban­dy­mas pri­si­š auk­t i rea­lią lais­vo­jo pa­sau­lio pa­ra­mą. Vie­nui vie­ni. Šian­dien ly­giai taip pat jau­ čia­si žmo­nės, pa­vo­jaus aki­mir­ką pra­šan­ tys pa­gal­bos, ku­rią jiems ža­da sa­va vals­ ty­bė. Vil­nie­tis vers­li­nin­kas, su­ba­dy­tas į na­mus įsi­bro­vu­sio sa­d is­to. Su­tuok­t i­n io ne­g y­vai su­muš­ta ke­tu­rių vai­k ų ma­ma Klai­pė­dos ra­jo­ne, už­ka­po­tos mo­te­rys Ku­dir­kos Nau­ mies­t y­je. Akis į akį su­si­dū­rę su mir­t i­m i žmo­nės ti­k i, kad žu­di­kus žai­biš­kai su­do­ ro­jan­tys gel­bė­to­jai eg­zis­tuo­ja ne tik Ho­li­ vu­do fil­muo­se. De­ja. Jų vil­tis virs­ta smilks­ tan­čia žva­ke ka­pi­nė­se. Po šių su­kre­čian­čių is­to­ri­jų bū­ta tar­ny­bi­ nių pa­tik­ri­ni­mų, skai­čiuo­tas po­li­ci­nin­kų dar­bo krū­vis ir de­ga­lų at­sar­gos eki­pa­ž ų

Vi­sa­da bu­vo žmo­nių, ku­ rie ži­no­jo, jog BPC sto­ko­ja gy­vy­biš­kai svar­bių ga­lių. au­to­mo­bi­liuo­se. Opo­zi­ci­jo­je esan­tys po­ li­ti­kai ener­gin­gai pa­si­sa­kė apie as­me­ni­nę aukš­čiau­sių va­do­vų at­sa­ko­my­bę. Pas­ta­ rie­ji – var­di­jo sa­vo ins­ti­tu­ci­jų pro­ble­mas, pa­brėž­da­mi su­mas, ku­rių stin­ga joms iš­ spręs­ti. Šeš­ta­die­nio tra­ge­di­ja Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne pa­ ro­dė: tar­ny­bi­niai pa­tik­ri­ni­mai, dis­ku­si­jos, kal­tų­jų įvar­di­ji­mas – vis­kas vel­tui. Ša­ly­je, su­ge­ban­čio­je pra­r y­t i mi­l i­jo­nus Bend­ro­ sios pa­gal­bos cent­ro stei­gi­mui, o mo­bi­lių­ jų te­le­fo­nų vie­nam gy­ven­to­jui ten­ka dau­ giau nei pa­žan­giau­sio­se vals­ty­bė­se, ne­su­ ge­ba­ma ap­tik­ti į mir­ti­ną pa­vo­jų li­ki­mo nu­ blokš­to žmo­gaus. Da­bar aiš­ku, kad ši tra­ge­di­ja – anaip­tol ne at­si­t ik­t i­nė, kad vi­sa­da bu­vo žmo­n ių, ku­ rie ži­no­jo, jog BPC sto­ko­ja gy­vy­biš­kai svar­ bių ga­lių. Ži­no­jo, bet per­dien pa­kil­no­ję po­ pie­rė­l ius va­ka­re ra­miai už­da­ry­da­vo dar­ bo ka­bi­ne­to du­ris ir grįž­da­vo na­mo srėb­ ti bul­vie­nės. Vei­kiau­siai ne­tru­kus iš­vy­si­me le­kian­čias esą kal­čiau­sių­jų dėl šeš­ta­d ie­n io tra­ge­d i­ jos gal­vas. Tik ar iš tik­rų­jų kas nors pa­si­keis at­lei­dus ne­tin­ka­mai dir­bu­sį dis­pe­če­rį, BPC va­do­vą, net mi­nist­rą? Var­g u, nes ma­g iš­k i žo­d žiai „as­me­ni­nė at­sa­ko­my­bė“ Lie­tu­vos vals­ty­ bės ins­t i­tu­ci­jų at­ve­ju yra be­ver­čiai. Val­ džios ko­r i­do­r iuo­se jie reiš­k ia tik ga­l i­my­ bę pa­keis­ti ieš­mi­nin­kus, bet ne sis­te­mą.

a­vi­val­dy­bė­je at­si­tik­ti­nai su­si­ ti­kau Klai­pė­dos ta­ry­bos na­rį, kon­ser­va­to­rių Vy­tau­tą Lu­ pei­ką. Pa­si­ro­do, tą­dien vy­ko mies­to ta­ry­bos ko­le­gi­jos po­sė­dis. Sup­ran­ta­ma, pa­si­tei­ra­vau se­no pa­žįs­ta­mo, ką ta­ry­bos na­riai ren­ gia­si da­ry­ti su tais ne­lai­mė­liais var­ge­to­mis mies­to cent­re? Su­rau­ kęs kak­tą, ta­ry­bos na­rys at­sa­kė, jog Klai­pė­da – li­be­ra­lus mies­tas. To, kas vė­liau bu­vo pa­sa­ky­ta, ma­nau, ne­ver­ta kar­to­ti. Kai pa­si­ do­mė­jau, ar mies­te yra Vie­šo­sios tvar­kos tai­syk­lės ir ar jos vi­siems yra pri­va­lo­mos, bu­vau pa­ti­kin­ta, jog taip. Pas­kui ta­ry­bos na­rys pri­ dū­rė, jog reik­tų iš­si­kvies­ti Vie­šo­ sios tvar­kos sky­riaus va­do­vę. Taip sa­kant, ant ki­li­mė­lio. Na, bet, re­gis, le­dai pa­ju­dė­jo. Be­ na­mių ne­li­ko se­na­mies­ty­je. Din­go ir gul­tas prie vais­ti­nės ne­to­li Se­no­ jo tur­gaus sie­nos. Ar taip bus il­gai? Svar­biau­sia kit­kas, tai, jog mies­ tie­čių ne­pa­si­ten­ki­ni­mas šia si­tua­ ci­ja bu­vo ga­na di­de­lis. Gal tai pri­ ver­tė ta­ry­bos na­rius ir val­di­nin­kus ras­ti išei­tį? Pa­ga­liau juk ši­ta be­na­mių sa­vi­ va­lė ir ne­su­sit­var­ky­mas su jais bu­ vo ne šiaip pa­si­pū­tu­sių mies­te­lė­nų reak­ci­ja, o ele­men­ta­rus vie­šo­jo in­ te­re­so ig­no­ra­vi­mas. Ar tai džiu­gi­na? Ma­ne tik skau­ di­na, kai po­li­ti­kai ir val­di­nin­ki­ ja ig­no­ruo­ja pi­lie­čių pa­ste­bė­ji­mus. De­mok­ra­ti­nė­je vals­ty­bė­je taip elg­ tis ne­ga­li­ma. Pi­lie­čių nuo­mo­nė vi­ sur ir vi­sa­da es­ti svar­biau­sia. Dėl dau­ge­lio da­ly­kų ga­li­ma dis­ku­tuo­ ti, bet ne­de­ra ap­si­mes­ti, jog uži­ ma­mos pa­rei­gos ar po­stas yra sky­ das sa­vo ne­su­si­vo­ki­mui dangs­ty­ti. Ir nei li­be­ra­liz­mas, nei de­mok­ra­ti­ja čia nie­ko ne­ga­li pa­dė­ti. Bet, žiū­rė­ ki­te, kai pra­si­de­da rin­ki­mų kam­pa­ ni­jos, ko tik neiš­girs­ta rin­kė­jai. Tas pa­ts yra vi­sur. Rin­kė­jai, re­gis, ne­ la­bai ir klau­so­si tų auk­sa­bur­nių: už­liū­liuos kal­bo­mis, ne­pa­sik­liau­si sa­vo nuo­jau­ta, nu­bal­suo­si, pa­skui ten­ka grauž­ti na­gus. Lie­tu­vo­je pa­leng­va ruo­šia­ma­si pre­zi­den­to ir Eu­ro­pos Par­la­men­ to rin­ki­mams. Kol po­li­ti­kai žai­džia

ka­tę ir pe­lę, rin­kė­jai vil­tin­gai lau­ kia ar­tė­jan­čio šil­dy­mo se­zo­no. Ir tai yra po­li­ti­kų gar­bės rei­ka­las iš­ spręs­ti kai­nos pro­ble­mą. Kai gir­džiu sa­kant, jog so­viet­ me­čiu šil­dy­mas bu­vo pi­gus, su­ pran­tu, jog dau­ge­liu at­ve­ju žmo­ nės taip kal­ba iš įtū­žio ir ne­vil­ties. Bet juk mes ne tam ėjo­me į At­gi­ mi­mą, ne tam lai­kė­mės už ran­kų Bal­ti­jos ke­ly­je ir ne tam prieš 23 me­tus ver­kė­me iš džiaugs­mo ko­ vo 11-ąją, idant pa­mirš­tu­me sa­ vo Lais­vės sie­kį. Ir ne vie­na­die­nių

Jei žmo­nės uži­ma aukš­tus po­stus vals­ ty­bė­je, tai jų pa­grin­ di­nė prie­der­mė yra tar­nau­ti vals­ty­bei ir jos pi­lie­čiams. Kaip ap­mau­du, jog ne vi­ sa­da taip yra. pa­ža­dų rei­kia klau­sy­tis, juk kur kas sva­res­nis ar­gu­men­tas yra po­li­ti­kų nu­veik­ti dar­bai. Jei žmo­nės uži­ma aukš­tus po­stus vals­ty­bė­je, tai, man at­ro­do, kad jų pa­grin­di­nė prie­der­mė yra tar­nau­ti vals­ty­bei ir jos pi­lie­čiams. Kaip ap­ mau­du, jog ne vi­sa­da taip yra. Sa­ko­ma, jog fik­suo­ja­mas di­de­lis ato­trū­kis tarp tur­tin­gų­jų ir varg­ šų Lie­tu­vo­je. O ką, tarp val­di­nin­kų ir pa­pras­tų pi­lie­čių jo nė­ra? Ir dar koks ato­trū­kis. Be­veik kiek­vie­nam yra te­kę spręs­ti rei­ka­lus vals­ty­bės įstai­go­je. Ne­ži­nau, ar tiems val­di­nin­kams ir val­di­nin­kėms kas nors aiš­ki­na, kaip rei­kia ap­si­reng­ti dar­be, kad kas­die­ nis ma­kia­žas ne­tu­ri pri­min­ti kar­

Pa­da­vė­jos at­si­sa­kė ap­tar­nau­ti

V

ie­ną sek­ma­die­nio ry­tą su vieš­nia, ku­ri sve­čia­vo­si Klai­pė­do­je, vaikš­čio­jo­me mū­sų se­na­mies­ty­je. Bu­vo maž­daug pu­sė vie­nuo­lik­tos. Ani­kės aikš­tės vie­no­je ka­vi­nių nu­spren­dė­me pri­sės­ti ir at­si­ger­ti ka­vos. Oras bu­vo ge­ras, to­dėl ke­ti­ no­me tai pa­da­ry­ti lau­ke.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

na­va­lo, kad įė­jus į ka­bi­ne­tą klien­to ne­tu­ri pa­si­tik­ti val­go­mų kiau­ši­nių ar ki­to­kio mais­to kva­pai. Ma­tau, kaip Tiu­bin­ge­ne dir­ba val­di­nin­kai. Val­gy­mui yra lai­kas ir vie­ta. Tiems, ku­rie at­si­ne­ša sa­vo mais­to, yra spe­cia­li pa­tal­pa. Pa­li­ kęs dar­bo vie­tą ir nuė­jęs į ka­vi­nę, nors ir ka­vos puo­de­lio iš­ger­ti, tu­ ri pa­žy­mė­ti, ka­da išė­jo ir ka­da grį­ žo. Pie­tų per­trau­kai yra nu­sta­ty­tas lai­kas. Ir iki pie­tų per­trau­kos pra­ džios ka­vi­nės per­so­na­las jau bū­na vis­ką pa­ren­gęs. Tai da­ro­ma to­dėl, jog ne­su­si­da­ry­tų ei­lių ir iš pa­gar­ bos vals­ty­bės tar­nau­to­jams. Man ne­te­ko Lie­tu­vo­je ma­ty­ti to­ kio abi­pu­sio pa­gar­bos ry­šio. Bet, tie­są sa­kant, Vo­kie­ti­jo­je ir neiš­gir­si­te, jog kas nors li­be­ra­liz­ mu dangs­ty­tų val­di­nin­kų ne­su­sit­ var­ky­mą. Vo­kie­čiams de­mok­ra­ti­ ja – šven­tas rei­ka­las. Bet kar­tu jie la­bai ge­rai ži­no, jog nuo de­mok­ra­ ti­jos iki chao­so yra tik žings­ne­lis. Štai to­dėl, man re­gis, jie sten­gia­si pa­skam­bin­ti, pa­vyz­džiui, į „Spau­ dos klu­bą“ ir pa­šne­ko­vams už­duo­ti įvai­riau­sių klau­si­mų. O tie pa­šne­ ko­vai šio­je lai­do­je – žur­na­lis­tai. Kas ga­li bū­ti ma­lo­niau už bend­ra­ vi­mą su pi­lie­čiu, ku­ris iš­klau­so, iš­ girs­ta, ver­ti­na, ką pa­sa­kei. Po­li­ti­kams pa­sa­ky­tas žo­dis – vi­ sa­da svar­bus. Ir ne tik prieš rin­ki­ mus. Ma­nau, kad rin­ki­mai vi­sa­da yra at­skai­tos taš­kas po­li­ti­kų dar­ bams ir žo­džiams. Ar­gi rin­kė­jai ne taip ver­ti­na po­ li­ti­kus? Ar ne to­dėl ei­na­ma į rin­ki­ mus, kad ma­žes­nio­ji da­lis ne­pri­ mes­tų sa­vo nuo­mo­nės ki­tiems? Rin­ki­mai į Vo­kie­ti­jos Bun­des­ta­ gą – vo­kie­čiams la­bai svar­būs. Ir ne tik to­dėl, jog tai eko­no­miš­kai stip­ ri vals­ty­bė ir jos fi­nan­si­nis in­dė­lis į Eu­ro­pos Są­jun­gos biu­dže­tą yra di­ džiau­sias. Jie iš­mo­ko iš­gy­ven­ti ir su­gy­ven­ti. Gal to­dėl to­je vals­ty­bė­je puo­se­lė­ja­ma aiš­ki ver­ty­bių sis­te­ma iš da­lies ir le­mia rin­ki­mų sėk­mę. Lai­mė­ti pi­lie­čių sim­pa­ti­jas, taip pat ir jų bal­sus yra ne tik pro­žek­ to­rių blyks­niai rin­ki­mų va­ka­rą. Ten vy­rau­ja at­sa­ko­my­bė ir pa­gar­ba pa­ sa­ky­tiems žo­džiams. Bet juk mes Lie­tu­vo­je no­ri­me to pa­ties.

per­so­na­las jau bu­vo atė­jęs į dar­bą, va­di­na­si, ga­li­my­bė įpil­ti puo­de­ lį karš­to gė­ri­mo ne­bū­tų su­da­riu­si pro­ble­mų. To­je pa­čio­je aikš­tė­je ma­čiau ne­ ma­žai už­sie­nio tu­ris­tų, ku­rie taip pat bū­tų no­rė­ję pri­sės­ti lau­ko ka­ vi­nė­je. Auš­ra

750

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Ne­ger­bia gam­tos

Praė­ju­sią sa­vai­tę te­ko ma­ty­ti ne­ma­ lo­nų vaiz­dą. Ke­tu­ri ber­niu­kai, gal 10–13 me­tų, Nau­jo­jo So­do gat­vė­ je, at­si­sto­ję prie vie­no iš ša­lia gat­vės esan­čių me­džių, šo­ki­nė­jo ban­dy­da­mi pa­siek­ti ša­kas. Vie­nam pa­vy­ko. Vai­ kas nu­lau­žė ne­ma­žą dar ža­liuo­jan­ čio me­džio da­lį. Ber­niu­kas pa­lai­kė ją ran­ko­se ir nu­me­tė. Net­ru­kus vi­sa ne­pil­na­me­čių kom­pa­ni­ja pa­si­ša­li­no. Vai­kų kul­tū­ra ir gam­tos ne­ger­bi­mas šio­mis die­no­mis ste­bi­nan­tis. Ne­jau­ gi tė­vai ne­beauk­lė­ja sa­vo at­ža­lų? Da­nu­tė

Kaip atims šu­nis?

Pats tu­riu pa­pras­tą šu­ne­lį miš­rū­ną ir esu ra­mus, ta­čiau ky­la klau­si­mas, kaip bus ko­vo­ja­ma su ne­le­ga­liai dau­ gia­bu­čiuo­se gy­ve­nan­čiais ko­vi­niais ir pa­vo­jin­gais ke­tur­ko­jais? Gir­dė­ jau, kad da­bar Klai­pė­do­je pa­si­kei­tu­si tvar­ka leis to­kius šu­nis atim­ti. Ateis pa­rei­gū­nai ir tie­siog iš­si­ves au­gin­ti­ nį? Įdo­mu, koks šei­mi­nin­kas taip pa­ pras­tai ati­duos sa­vo ne vie­nus me­tus glo­bo­tą gy­vū­ną. O dar įdo­miau, koks li­ki­mas lau­kia varg­šo šuns? Arū­nas

La­bai tin­ka­mas spren­di­mas

La­bai no­riu pa­dė­ko­ti mies­to val­ džiai, kad ėmė­si prie­mo­nių prieš pa­vo­jin­gų veis­lių šu­nis. Džiu­gu, kad ne­lau­kia­ma mir­ti­mi ga­lin­čių pa­si­ baig­ti už­puo­li­mo at­ve­jų, ir tvar­ka yra da­ro­ma iš anks­to, dar ne­spė­ jus įvyk­ti ne­lai­mei. La­bai tei­sin­gas spren­di­mas, nes Klai­pė­do­je pri­ veis­ta tiek tų pa­vo­jin­gų šu­nų, kad si­tua­ci­ja be­veik bu­vo ne­val­do­ma. Liu­das

Per­ga­lės džiaugs­mas – gy­vu­liš­kas

Te­ko ste­bė­ti, kaip el­gia­si va­di­na­mie­ji krep­ši­nio sir­ga­liai. Tai yra bai­su. Tik­ ras chu­li­ga­nų siau­tė­ji­mas, at­ro­do, kad iš ka­lė­ji­mo bū­tų iš­leis­ta gy­vu­lių ban­da: stau­gia, rė­kia lyg ne­melž­tos kar­vės, bjau­ru žiū­rė­ti. Sup­ran­ta­mas yra lai­mė­ji­mo džiaugs­mas, ta­čiau elg­tis tie po­nai ir po­nios tu­rė­tų kaip žmo­nės, o ne kaip gal­vi­jai. Sil­va

Ste­bi­na mi­ty­bos įpro­čiai

Vyk­da­ma vie­šuo­ju trans­por­tu daž­nai ste­biu iš mo­kyk­lų na­mo va­žiuo­jan­ čius vai­kus. Ma­nęs ne­pa­liau­ja ste­ bin­ti net ir au­to­bu­suo­se iš ran­kų ne­ pa­lei­džia­mi traš­ku­čių pa­ke­liai. Vi­si ži­no, kad šis itin po­pu­lia­rus už­kan­ dis la­bai kenks­min­gas žmo­gui. Bai­ su pa­gal­vo­ti, kiek traš­ku­čių tą die­ ną jau bū­na su­val­gęs vai­kas, jei net va­žiuo­da­mas na­mo au­to­bu­su ne­ga­ li su­si­tu­rė­ti. Abe­jo­ju, ar pri­si­kir­tę ne­svei­ko mais­to, moks­lei­viai, grį­žę na­mo, dar žiū­ri į svei­kus pro­duk­tus. Sup­ran­tu, kad tė­vai ne­ga­li pri­žiū­rė­ ti sa­vo at­ža­lų, kai jie išei­na iš na­mų, ta­čiau pa­tar­čiau su vai­kais kal­bė­tis apie tai, ką jau­ni­mas val­go. Ade­lė Pa­ren­gė Eve­li­na Zen­ku­tė

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

397 728

telefonas@kl.lt

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Ta­čiau lau­ko te­ra­so­je pa­ma­tė­me, kad prie sta­liu­kų sė­di pa­ts ka­vi­nės per­so­na­las, gurkš­no­jan­tis ka­vą. Pa­ da­vė­jos mus in­for­ma­vo, kad dar­bo lai­kas šio­je mai­ti­ni­mo įstai­go­je skai­ čiuo­ja­mas nuo 11 va­lan­dos ir klien­tų ap­tar­nau­ti jos ne­tu­ri ga­li­my­bių. La­bai sun­ku su­pras­ti, ko­dėl ka­ vi­nių sa­vi­nin­kai nė­ra lanks­tūs? Jei

karštas telefonas

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, rugsėjo 24, 2013

lietuva V.Gai­lius ­ rea­bi­li­tuo­tas

„Gazp­rom“ ­ pa­slap­tys

Neaiš­ki­ ko­mi­si­ja

Lie­tu­vos vy­riau­sia­sis ad­mi­nist­ ra­ci­nis teis­mas pa­skel­bė, kad Sei­mo na­rys Vi­ta­li­jus Gai­lius per­nai va­sa­rį iš Fi­nan­si­nių nu­si­ kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos di­rek­ to­riaus pa­rei­gų bu­vo at­leis­tas ne­pag­rįs­tai. Teis­mas pa­brė­žė, kad jam ne­pag­rįs­tai pa­nai­kin­ tas lei­di­mas dirb­ti ar su­si­pa­žin­ ti su įslap­tin­ta in­for­ma­ci­ja.

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­ čius to­liau neatsk­lei­džia de­ ry­bų su Ru­si­jos du­jų kon­cer­ nu „Gazp­rom“ de­ta­lių. Jis sa­ ko, kad su „Gazp­rom“ sie­kia­ ma su­si­tar­ti dar iki šil­dy­mo se­ zo­no pra­džios, ta­čiau dėl ko – neatsk­lei­džia. Jis va­kar at­sa­ky­ mus „Gazp­rom“ pri­sta­tė Pre­zi­ den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei.

Sei­mo pir­mi­nin­kas Dar­bo par­ ti­jos na­rys Vy­das Ged­vi­las ini­ ci­juo­ja lai­ki­ną­ją Sei­mo ko­mi­si­ ją, bet tiks­liai ne­ga­li pa­sa­ky­ti, ką ji tu­rė­tų tir­ti. Esą su frak­ci­ jos se­niū­nais ap­tar­ta ga­li­my­ bė kur­ti ko­mi­si­ją, ku­ri tu­rė­tų tir­ti in­for­ma­ci­ją „dėl VSD, dėl pro­ku­ra­tū­ros, dėl Gir­ža­do, dėl Gai­liaus, vi­sų ki­tų da­ly­kų“.

Kol Lie­tu­va vis dar lau­kia paaiš­ki­ni­mų iš Ru­si­jos dėl vi­sais fron­tais vyks­tan­čio eko­no­mi­nio ka­ro, kon­ser­va­to­riai siū­ lo kirs­ti at­gal. Tie­sa, ne to­kio­mis pat „lau­ ki­nė­mis“ prie­mo­nė­ mis, o pa­skel­biant lie­tu­viš­ką va­di­na­ mo­jo Mag­nic­kio są­ ra­šo va­rian­tą.

Kaltei nustatyti duos dvi savaites Po sep­ty­nio­lik­me­tės gy­vy­bę nu­ si­ne­šu­sios tra­ge­di­jos val­džios at­ sto­vai ieš­ko kal­tų. Jie paaiš­kės po dvie­jų sa­vai­čių. Kal­ba­ma ir apie at­sa­ko­my­bės griež­ti­ni­mą mo­bi­ lio­jo ry­šio ope­ra­to­riams.

Prie­mo­nės: 2009-ųjų gruo­dį ka­lė­ji­me žu­vęs S.Mag­nic­kis, anot kon­

ser­va­to­rių, – pui­ki priemonė prieš Ru­si­jos spau­di­mą, te­rei­kia į Lie­tu­ vą už­draus­ti at­vyk­ti as­me­nims, su­si­ju­siems su jo išaiš­kin­to­mis pi­ni­gų grobs­ty­mo sche­mo­mis. „Scan­pix“ nuo­tr.

Kon­ser­va­to­rių at­kir­tis Ru­si­jai – Mag­nic­kio ak­tas? Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Nei klau­sia, nei at­sa­ko

Lie­tu­vos ve­žė­jų iš Ru­si­jos par­ga­ be­na­mos ži­nios – gan prieš­ta­rin­ gos: vie­niems jau pa­vyks­ta mui­ti­ nė­se neužt­ruk­ti il­giau, nei įpras­ta, ki­ti to­liau nuo­dug­niai pur­to­mi, na, o ei­li­niams ke­lei­viams į Ru­si­ ją leng­ves­nio sie­nos kir­ti­mo kol kas taip pat pa­ta­ria­ma ne­si­ti­kė­ ti. Nors prieš Lie­tu­vą nu­kreip­ tas eko­no­mi­nis, taip pat po­li­ti­nis spau­di­mas tę­sia­si jau ant­rą sa­vai­ tę, Lie­tu­va jo­kių at­sa­ky­mų iš Ru­ si­jos ne­su­lau­kia. O aukš­čiau­si ša­ lies va­do­vai to­liau lai­ko­si po­zi­ci­jos lauk­ti ir ap­si­ri­bo­ja tik jo­kių tei­si­nių pa­da­ri­nių ne­tu­rin­čio­mis ES at­sto­ vų rep­li­ko­mis. Bet opo­zi­ci­jo­je esan­tys kon­ ser­va­to­riai siū­lo ne­su­dė­ti gink­lų, esą Lie­tu­va tu­ri ga­li­my­bę at­sa­ky­ ti Ru­si­jai itin skaus­min­gu bū­du – priim­ti va­di­na­mą­jį Mag­nic­kio ak­ tą, t. y. pa­skelb­ti są­ra­šą Lie­tu­vo­je ne­pa­gei­dau­ja­mų Ru­si­jos as­me­nų, su­si­ju­sių su ru­sų tei­si­nin­ko Ser­ge­ jaus Mag­nic­kio at­skleis­to­mis afe­ ro­mis ir, kaip ma­no­ma, jo žū­ti­mi ka­lė­ji­me. To­kią idė­ją iš­kė­lė Tė­vy­nės są­ jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­ mok­ra­tų at­sto­vas Sei­me Man­tas Ado­mė­nas. Smog­ti – į jaut­riau­sią vie­tą

„Taip, svar­bu, kad im­ta­si už­si­tik­ rin­ti ES už­nu­ga­rį, bet tai da­ry­ta ne­pa­kan­ka­mai grei­tai, ne­su­vo­kiant vi­sų si­tua­ci­jos as­pek­tų. Ana­li­ti­kai, se­kan­tys pa­sta­rų­jų ke­lių mė­ne­sių įvy­kių rai­dą, tu­rė­tų ma­ty­ti, kad

įvai­rių prie­mo­nių bus grie­bia­ma­si sie­kiant įvai­riais bū­dais su­truk­dy­ ti Ry­tų par­tne­rys­tės pro­ce­sui, ki­tas as­pek­tas – de­ry­bos su „Gazp­rom“. Bet ne­sun­ku nu­spė­ti, kad tai – ne at­si­tik­ti­nu­mai. Ki­ta ver­tus, kad ne­si­ve­lia­ma į pre­ky­bi­nį ka­rą su Ru­ si­ja – ge­rai, nes svo­rio ka­te­go­ri­jos tik­rai nė­ra tos pa­čios. Bet kad ei­ na­ma tik biu­rok­ra­ti­niais ka­na­lais, o ne svars­to­ma asi­met­ri­nio at­sa­ko ga­li­my­bė, tai keis­ta. Pa­vyz­džiui, tai ga­lė­tų bū­ti lie­tu­viš­kos Mag­nic­ kio ak­to ver­si­jos priė­mi­mas. Toks ak­tas iš­ties pa­si­ro­dy­tų skaus­min­ gas Ru­si­jai, kad ir ko­kio ka­lib­ro ša­ lis jį priim­tų. Ma­nau, rei­kė­tų rem­ tis JAV su­da­ry­tu są­ra­šu. Tai bū­tų ne­stan­dar­ti­nis at­sa­kas“, – pa­reiš­ kė M.Ado­mė­nas.

And­rius Ku­bi­lius:

Mū­sų prem­je­ras ne­ skam­bi­na Ru­si­jos prem­je­rui, štai bu­ vo iš­vy­kęs į Va­ti­ka­ ną. Mes juo­kau­ja­me – gal mal­do­mis ban­do spręs­ti pro­ble­mas?

Anot jo, dip­lo­ma­ti­nė pa­tir­tis pa­ ro­dė, kad „Ru­si­ja su­pran­ta tik la­bai kie­tą kal­bą“, tad bet koks ban­dy­ mas pa­ro­dy­ti minkš­tu­mą, sie­kiant san­ty­kių ge­ri­ni­mo, jų „per­kro­vi­ mo“, jo­kių dip­lo­ma­ti­nių nuo­lai­dų ne­ga­ran­tuo­ja. „Mag­nic­kio są­ra­šas ga­lė­tų mus grą­žin­ti prie rea­lių de­

ry­bų sta­lo, o ne to­liau leis­ti klau­ sy­tis at­si­kal­bi­nė­ji­mų“, – sa­kė kon­ ser­va­to­rius. A.Ku­bi­lius pri­ta­ria

M.Ado­mė­no idė­jai ne­prieš­ta­ra­vo ir par­ti­jos ly­de­ris And­rius Ku­bi­ lius. Jis ne­gai­lė­jo kri­ti­kos dėl van­ gios Vy­riau­sy­bės reak­ci­jos į eko­no­ mi­nį Ru­si­jos spau­di­mą. Po­li­ti­kas „Klai­pė­dai“ tvir­ti­no, kad są­ra­šą bū­tų ga­li­ma pa­skelb­ti ir ne­sie­jant jo su šian­die­nė­mis Lie­tu­vos pro­ ble­mo­mis. „Tu­ri­me ver­tin­ti si­tua­ci­ją kaip Ru­si­jos pa­mėg­to eko­no­mi­nio bei pre­ky­bi­nio ka­ro pa­si­reiš­ki­mą. Lie­ tu­va, kaip ir Uk­rai­na, Mol­do­va, ta­ po šio ka­ro au­ko­mis. Bet ES pir­mi­ nin­kau­jan­ti Lie­tu­va tu­ri gal­vo­ti ne tik apie tai, kaip iš­spręs­ti si­tua­ci­ją, bet ir apie tai, kaip su­kur­ti efek­ty­ ves­nes tei­si­nes prie­mo­nes, ku­rios ga­lė­tų su­tram­dy­ti Ru­si­ją, at­bai­dy­ ti nuo pa­gun­dų nau­do­ti to­kias eko­ no­mi­nio ka­ro prie­mo­nes. Reak­ci­ jos iš Vy­riau­sy­bės ne­la­bai ma­tau – prem­je­ras ini­cia­ty­vos ne­ro­do, ne­skam­bi­na Ru­si­jos prem­je­rui, štai bu­vo iš­vy­kęs į Va­ti­ka­ną. Mes juo­kau­ja­me – gal mal­do­mis ban­ do spręs­ti pro­ble­mas? O dėl to­kių da­ly­kų kaip Mag­nic­kio są­ra­šas, ku­ rių pra­di­nin­kai bu­vo JAV ir kai ku­ rios Eu­ro­pos vals­ty­bės, tai Lie­tu­ va tik­rai ga­lė­tų drą­siau ženg­ti tuo ke­liu, bet ne­bū­ti­nai sie­da­ma tai su šian­die­ne si­tua­ci­ja“, – dės­tė A.Ku­ bi­lius. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­ sto­vai tvir­ti­no po­li­ti­nių pa­reiš­ki­mų ne­ko­men­tuo­jan­tys ir lei­do su­pras­ ti, kad kon­ser­va­to­rių pa­ta­ri­mu ne­ bus pa­si­nau­do­ta.

Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Dai­lis Al­fon­sas Ba­ra­kaus­kas va­kar pa­ reiš­kė, kad rei­kia griež­tin­ti te­le­ fo­no ope­ra­to­rių at­sa­ko­my­bę už ne­vyk­do­mą prie­vo­lę Bend­ra­jam pa­gal­bos cent­rui (BPC) per­duo­ti in­for­ma­ci­ją apie skam­bin­to­ją. Apie tai ži­niask­lai­dai mi­nist­ ras kal­bė­jo po va­kar Vy­riau­sy­bė­je vy­ku­sio pa­si­ta­ri­mo, ku­ria­me taip pat da­ly­va­vo prem­je­ras Al­gir­ das But­ke­vi­čius, BPC vir­ši­nin­kas Ar­tū­ras Ke­da­vi­čius, Prieš­gais­ri­ nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ ta­men­to di­rek­to­rius Re­mi­gi­jus Ba­niu­lis, Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ ny­bos di­rek­to­rius Fe­lik­sas Dob­ ro­vols­kis ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų at­ sto­vai. Pa­sak mi­nist­ro, di­des­nė tvar­ka vals­ty­bė­je bū­tų su­griež­ti­ nus tei­si­nę at­sa­ko­my­bę ūkio su­ bjek­tams, ne­vyk­dan­tiems įsta­ ty­mo rei­ka­la­vi­mų elekt­ro­ni­nių ry­šių sri­ty­je. „Rei­kia su­griež­tin­ti at­sa­ko­ my­bę už to­kių įsta­ty­mų ne­vyk­ dy­mą“, – žur­na­lis­tams sa­kė mi­ nist­ras. Prem­je­ras aiš­ki­no, kad apie tai, kas at­sa­kin­gas už į BPC skam­bi­ nu­sios, ta­čiau pa­gal­bos lai­ku ne­ su­lau­ku­sios mer­gi­nos mir­tį, bus ga­li­ma kal­bė­ti po dvie­jų sa­vai­čių. „Priim­tas spren­di­mas, kad per dvi sa­vai­tes bū­tų at­lik­tas iš­sa­mus ty­ri­mas ir bū­tų pa­teik­ta iš­sa­mi in­ for­ma­ci­ja, ko­dėl vis dėl­to ne­bu­vo nu­sta­ty­ta vie­ta pa­gal skam­bu­čius BPC. Kad bū­tų iš­siaiš­kin­ta, ko­dėl vie­nas ope­ra­to­rius ga­li teik­ti in­ for­ma­ci­ją, o ki­ti ope­ra­to­riai ne­ ga­li teik­ti in­for­ma­ci­jos, nors už ši­tą pa­slau­gą yra mo­ka­ma mū­sų vals­ty­bės“, – po pa­si­ta­ri­mo sa­kė prem­je­ras A.But­ke­vi­čius. D.A.Ba­ra­kaus­ko ver­t i­n i­m u, BPC va­do­vas ne­tin­ka­mai spren­ dė pro­ble­mą su duo­me­nų ne­per­ duo­dan­čiais ope­ra­to­riais, ta­čiau ir pa­ts mi­nist­ras pri­si­pa­ži­no ži­ no­jęs, kad šis klau­si­mas neišsp­ręs­tas.

„Aš apie ją (pro­ble­mą – BNS pa­st.) su­ži­no­jau atė­jęs maž­daug ant­rą mė­ne­sį, nes si­tua­ci­ja pa­si­ ro­dė tik­rai la­bai pra­sta pa­lik­ta, ir už­tat da­bar iš­kė­liau va­do­vo pro­ ble­mą. Va­do­vas yra at­sa­kin­gas, kad jis apie tai ma­žai šne­kė­jo, nein­for­ma­vo ir ma­nęs, nein­for­ ma­vo mi­nist­ro pir­mi­nin­ko“, – dės­tė D.A.Ba­ra­kaus­kas. Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­ tė, taip pat su­rea­ga­vu­si į žiau­rią tra­ge­di­ją, pa­ra­gi­no Vy­riau­sy­bę ne­del­siant pa­baig­ti kur­ti bend­rą pa­gal­bos sis­te­mą. „Žmo­gaus pa­gal­bos šauks­mas lie­ka neiš­girs­tas jau ne pir­mą kar­ tą. Ne­pa­tei­si­na­ma, kad, iš­lei­dę 80 mln. li­tų BPC kur­ti, esa­me be­jė­giai pa­dė­ti žmo­gui ir spręs­ti pro­ble­mą ima­ma­si tik įvy­kus tra­ge­di­jai. Vy­ riau­sy­bė tu­ri ne­dels­da­ma pa­baig­ ti kur­ti bend­rą pa­gal­bos sis­te­mą ir aiš­kiai api­brėž­ti ins­ti­tu­ci­jų at­ sa­ko­my­bę už jos veik­lą“, – Pre­zi­ den­tės po­zi­ci­ją BNS per­da­vė pa­ ta­rė­ja Dai­va Ul­bi­nai­tė. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Įtam­pa: žiau­riam moks­lei­vės

nu­žu­dy­mui ke­lią už­kirs­ti su­ truk­dė strin­gan­ti pa­gal­bos sis­ te­ma – tai ne­be pir­mas kar­tas, kai tin­ka­mai su­rea­guo­ti į pa­gal­ bos šauks­mą su­truk­do tech­ni­ nės pro­ble­mos. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Pa­gal­bos lau­kė pus­va­lan­dį Pri­me­na­me, kad šeš­ta­die­nį Pa­ne­vė­ žio ra­jo­ne įvyk­dy­ta žiau­ri žmog­žu­ dys­tė, kai, kaip ma­no­ma, 17-me­tė bu­ vo pa­grob­ta, iš­ža­gin­ta ir vė­liau su­de­ gin­ta au­to­mo­bi­ly­je miš­ke. Mer­gi­na prieš tai skam­bi­no į BPC ir su cent­ro spe­cia­lis­tais bend­ra­vo bent pus­va­

lan­dį, ta­čiau šiems ne­pa­vy­ko nu­sta­ ty­ti jos bu­vi­mo vie­tos, nes ma­no­ma, kad ji skam­bi­no iš te­le­fo­no, ku­ria­me ne­bu­vo SIM kor­te­lės. Po­li­ci­ja dar tą pa­čią die­ną su­lai­kė tris nu­si­kal­ti­mu įta­ria­mus as­me­nis, va­kar teis­mas lei­ do juos suim­ti trims mė­ne­siams.

8

antradienis, rugsėjo 24, 2013

užribis

Ar­ti­le­ri­jos svie­di­niai sau­go­jo nuo pra­žū­ties? Gra­fų Tiš­ke­vi­čių rū­mų kop­ly­čia Pa­lan­go­je va­kar bu­vo ap­sup­ta po­ li­ci­jos ir iš­mi­nuo­to­jų. Ti­kė­da­mie­si iš kop­ly­čios sie­nos išim­ti Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro lai­kų svie­di­nį, iš­ mi­nuo­to­jai su­lau­kė pa­lan­giš­kių keiks­no­ji­mo, kad jie iš sie­nos iš­lu­ po ap­sau­gai nuo ne­lai­mių įmū­ry­tą svie­di­nio gil­zę.

svie­di­niai“, – pa­sa­ko­jo Rim­vy­das Vai­nei­kis. Pyk­te­lė­jęs pa­lan­giš­kis net no­ rė­jo pa­si­skųs­ti pa­vel­do­sau­gi­nin­ kams, kad sta­ty­bi­nin­kai ne­lau­žy­tų lie­ka­nų, su­si­ju­sių su se­na ku­ror­to le­gen­da. „Yra to­kia ver­si­ja. Kal­ba­ma, kad svie­di­niai bu­vo mū­ry­ti su min­ti­mi, kad du kar­tus svie­di­nys į tą pa­čią vie­tą ne­kren­ta“, – kal­bė­jo R.Ma­ kaus­kie­nė.

Išė­mė tuš­čią svie­di­nį

Ne­teks ap­sau­gos?

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

„Bu­vo ma­ny­ta, kad iš sie­nos ky­ šan­tis daik­tas ga­lė­tų bū­ti Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro svie­di­nys, įstri­gęs sie­no­je. Ki­lo įta­ri­mų, kad čia ga­lė­ tų bū­ti sprog­muo. To­dėl mu­zie­jaus re­konst­ruk­ci­ją vyk­dan­ti įmo­nė nu­ ta­rė pa­tik­rin­ti, kas ten ky­šo sie­no­je ir iš­kvie­tė po­li­ci­ją bei iš­mi­nuo­to­ jus“, – pa­sa­ko­jo Gin­ta­ro mu­zie­ jaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Re­ gi­na Ma­kaus­kie­nė. Is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se už­fik­ suo­ta, kad 1915 m. vo­kie­čių ka­ri­nis lai­vas ap­šau­dė Tiš­ke­vi­čių rū­mus. Tuo­met bu­vo iš­griau­ta da­lis va­ka­ ri­nio rū­mų kop­ly­čios spar­no. To­dėl re­konst­ruk­ci­jos me­tu ir ki­ lo įta­ri­mų, ar tik ne ka­ro lai­kų pa­li­ ki­mas sty­ro sie­no­je. „Sie­no­je yra trys to­kie ap­va­lūs iš­si­ki­šę sve­tim­kū­niai. Iš­mi­nuo­to­jai išė­mė ar­ti­le­ri­nį 105 mm svie­di­nį be pa­vo­jin­gų me­džia­gų ir sprog­dik­lio. Ant­ra­sis iš­si­ki­ši­mas pa­si­ro­dė esąs svie­di­nio smai­ga­lys, o tre­čia­sis – šiaip kaž­koks ge­le­ži­nis daik­tas“, – pa­sa­ko­jo R.Ma­kaus­kie­nė. Ta­čiau spe­cia­lių­jų pa­jė­gų vy­rai ne­tru­kus iš­gir­do vie­ti­nių gy­ven­ to­jų keiks­no­ji­mus, kad ne­rei­kė­ jo iš­lup­ti sėk­mės amu­le­tais lai­ky­ tų svie­di­nių.

Kol kas mu­zie­ji­nin­kai ne­ži­no, ar ti­ kė­ti vie­ti­nių žmo­nių ver­si­ja. „Iš­mi­nuo­to­jai spe­cia­liu grąž­tu pra­grę­žė ert­mes ap­link svie­di­nius ir taip juos išė­mė iš mū­ro“, – pa­ sa­ko­jo R.Ma­kaus­kie­nė. Mu­zie­ji­nin­kai iš pa­lan­giš­kio iš­ gir­do, kad Pa­lan­gos mu­zie­jus ne­ teks ma­giš­kos ap­sau­gos. „Gal ir ne­bus ap­sau­gos. Bet gal tai tik prie­ta­rai?“ – juo­kė­si R.Ma­ kaus­kie­nė. Mu­zie­ji­nin­kai pa­ste­bi, kad svie­ di­nių gil­zės bu­vo įmū­ry­tos tik iš va­ka­ri­nės pu­sės. Ma­no­ma, to­dėl, kad ka­ro veiks­mai Pa­lan­go­je ga­lė­ jo pir­miau­sia vyk­ti jū­ros pu­sė­je, o ne sau­su­mo­je. Iš­mi­nuo­to­jų išim­ti ra­di­niai ne­ bus eks­po­nuo­ja­mi mu­zie­ju­je, nors dėl to ir ap­gai­les­tau­ja­ma. Svie­di­nį ir me­ta­lo nuo­lau­žas iš­si­ve­žė po­li­ci­ jos ir iš­mi­nuo­to­jų pa­jė­gos.

Le­gen­da ėjo iš lū­pų į lū­pas

„Ma­no tė­vas man taip yra pa­sa­ ko­jęs, kad tai spe­cia­liai ap­sau­gai nuo ne­lai­mės įmū­ry­tas svie­di­nys. O kaip bu­vo iš tik­rų­jų, nie­kas ne­ži­ no. Vi­sa Pa­lan­ga gir­dė­jo ši­tą is­to­ri­ ją. Ko­dėl jie nu­spren­dė juos išim­ti, ne­sup­ran­tu? Nie­kam ne­truk­dė tie

Krau­pi ne­lai­mė nu­ ti­ko Pa­lan­go­je – į praei­vius iš ant­ ro aukš­to lan­go šau­dęs vy­ras su­si­ sprog­di­no, bui­ti­nių du­jų pri­si­kau­pu­sia­ me kam­ba­ry­je už­si­ de­gęs ci­ga­re­tę.

Ki­birkš­tis: sprogimas įvyko, kai du­jų pri­leis­ta­me kam­ba­ry­je vyriškis

pri­si­de­gė ci­ga­re­tę.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Iš balkono – šūviai į žmones As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos ope­ra­ci­jų va­do­vas Juo­zas Vin­ti­las.

Šau­dė į žmo­nes

Per spro­gi­mą bu­te bu­vęs 34 me­tų vy­ras smar­kiai ap­de­gė vi­są kū­ną ir buvo nu­vež­tas į li­go­ni­nę. Pir­ma­sis pra­ne­ši­mas Bend­rą­ jį pa­gal­bos cent­rą pir­ma­die­nį pa­ sie­kė apie 13.30 val. Bu­vo pra­neš­ta, kad Pa­lan­go­je jau­nas vy­ras mė­gi­na nu­si­žu­dy­ti. Vi­li­miš­kės ta­ke ne­tru­kus prie 8 bu­tų na­mo at­sku­bė­jo vi­sos spe­ cia­lio­sios tar­ny­bos – po­li­ci­ja, ug­ nia­ge­siai, grei­to­sios me­di­ci­ni­nės pa­gal­bos eki­pa­žas, du­jų ava­ri­nė tar­ny­ba.Ta­čiau nė vie­nas iš pa­rei­ gū­nų ne­ga­lė­jo pa­tek­ti į sa­vi­žu­dy­be gra­si­nan­čio vy­ro na­mus, pa­lan­giš­ kis iš­si­trau­kė ori­nį šau­tu­vą ir ėmė iš ant­ro aukš­to šau­dy­ti į su­si­rin­ku­ siuo­sius. „Žmo­nėms te­ko slėp­ti gal­vas, nes jis šau­dė į kie­mą, į praei­vius ir pa­ rei­gū­nus. Ži­no­ma, rim­tai su­ža­lo­ ti jis ne­bū­tų ga­lė­jęs, bet akį ar gal­ vą ga­lė­jo su­žeis­ti. Įkal­bi­nė­ji­mams nu­si­ra­min­ti jis ne­pa­si­da­vė“, – apie įvy­kį pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos ap­skri­ties

Pri­si­de­gė ci­ga­re­tę

Pa­rei­gū­nai įta­rė, kad vy­ras ga­li bū­ ti ne­blai­vus. Ne­lai­mė­lis šau­kė, kad su­si­py­ko su žmo­na, ir at­ro­dė, lyg bū­tų iš­gė­ręs. „Ko­le­gos iš Pa­lan­gos pa­sa­ko­ jo, kad vy­riš­kis lei­do du­jas iš bui­ ti­nio ba­lio­no. Tuo­met gais­ri­nin­kai iš­jun­gė elekt­ros sro­vę šia­me na­me, kad jis ne­ga­lė­tų su­si­sprog­din­ti“, – pa­sa­ko­jo J.Vin­ti­las. Per tą lai­ką po­li­ci­ja eva­ka­vo na­ mo gy­ven­to­jus, o gais­ri­nin­kai su­ ra­do bū­dą, kaip pa­siek­ti ant­ra­me aukš­te už­si­ba­ri­ka­da­vu­sį vy­rą. „Bu­vo nu­tar­ta į vi­dų įei­ti pro pa­ lė­pę ir neut­ra­li­zuo­ti vy­riš­kį. Kol gais­ri­nin­kai ir po­li­ci­nin­kai iš ki­tos na­mo pu­sės mė­gi­no pa­siek­ti pa­ lan­giš­kio bu­tą, nu­griau­dė­jo spro­ gi­mas. „Vy­ras lyg ir nu­spren­dė pa­si­ duo­ti, ta­čiau ei­da­mas už­si­de­gė ci­ ga­re­tę. Tuo me­tu ir spro­go vi­du­je su­si­kau­pu­sios du­jos“, – sa­kė ug­ nia­ge­sių ope­ra­ci­jų va­do­vas.

Spro­gi­mas iš­ver­tė sie­ną

Nuo spro­gi­mo iš­du­žo ke­tu­ri lan­gai, iš­vir­to dvie­jų bu­tų du­rys. „Iš­vir­to net įė­ji­mo į na­mą du­ rys. O bu­to, ku­ria­me nuai­dė­jo spro­gi­mas, sie­na iš­vir­to ir at­si­ rė­mė į kai­my­no spin­tą“, – ti­ki­ no J.Vin­ti­las. Ne­lai­mė nu­ti­ko mū­ri­nia­me na­ me, ta­čiau ja­me yra me­di­nės per­ dan­gos, to­dėl spro­gi­mo ban­ga pa­ sta­tą smar­ko­kai ap­ga­di­no. Pas­te­bė­ta, kad spro­gi­mas pa­kė­lė ši­fe­rio lakš­tus nuo sto­go, dau­ge­ly­ je vie­tų su­ski­li­nė­jo sie­nos. „Kol po­li­ci­nin­kai su gais­ri­nin­ kais at­bė­go iš ki­tos na­mo pu­sės, du­jų ava­ri­nės tar­ny­bos vy­rai jau bu­vo įšo­kę į bu­tą ir iš­trau­kė vy­ rą. Jis bu­vo stip­riai ap­de­gęs. Tie­ sa, gais­ras ne­ki­lo. Po spro­gi­mo lieps­na grei­tai už­ge­so“, – ti­ki­no Klai­pė­dos ap­skri­ties prieš­gais­ri­ nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos ope­ra­ci­jų va­do­vas. Ko­kius nuo­sto­lius pa­ty­rė na­mo gy­ven­to­jai, nė­ra ži­no­ma. Įvy­kio ap­lin­ky­bes aiš­ki­na­si Pa­lan­gos po­ li­ci­jos pa­rei­gū­nai.

Smū­gis kont­ra­ban­dos pla­tin­to­joms As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Klai­pė­dos tei­sė­sau­gi­nin­kai su­čiu­ po dvi ro­mų tau­ty­bės mo­te­ris ir vie­no ba­ro sa­vi­nin­ką, ku­rie uos­ta­ mies­ty­je pre­kia­vo kont­ra­ban­di­nė­ mis ci­ga­re­tė­mis.

Ap­sau­ga: pa­sak le­gen­dos, Gin­ta­ro mu­zie­jaus kop­ly­čios sie­no­je buvęs

nuo prie­šų ga­lė­jęs išgelbėti ar­ti­le­ri­jos svie­di­nys.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Po­li­ci­jos rei­do me­tu 2-ojo po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nams įkliu­vo Tai­kos pro­spek­te įsi­kū­ ru­sio ba­ro sa­vi­nin­kas 46 me­tų Var­da­nas Ch. Vy­ras pir­kė­ju ap­ si­me­tu­siam po­li­ci­jos pa­rei­gū­nui par­da­vė 4 pa­ke­lius kont­ra­ban­di­ nių ci­ga­re­čių, pa­žy­mė­tų bal­ta­ru­ siš­ko­mis ban­de­ro­lė­mis. „Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­ di­mų ko­dek­sas už ne­tei­sė­tą pre­ ky­bą ak­ci­zi­nė­mis pre­kė­mis nu­ ma­to bau­das net iki 30 tūkst. li­tų. Ta­čiau teis­mas spręs, ko­kią baus­ mę skir­ti šiam Ar­mė­ni­jos pi­lie­čiui,

tu­rin­čiam lei­di­mą nuo­lat gy­ven­ti Lie­tu­vo­je“, – pa­sa­ko­jo 2-ojo po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­to va­do­vas Gin­tau­ tas Ma­čiu­lai­tis. Ka­vi­nė Tai­kos pro­spek­te, ne­to­li Nau­jo­jo tur­gaus, se­niai gar­sė­jo tuo, kad čia ga­li­ma įsi­gy­ti kont­ra­ban­di­ nių ci­ga­re­čių. 2010 m. lapk­ri­tį „Klai­pė­da“ at­ li­ko ty­ri­mą ir už­fik­sa­vo, kaip prie šio ba­ro du­rų du vy­rai par­da­vi­nė­jo ci­ga­re­tes. Pre­kei­viai, ga­vę pi­ni­gus, ci­ga­re­čių vis bėg­da­vo į ba­ro pa­ tal­pas. Ki­tos dvi pre­kei­vės kont­ ra­ban­da bu­vo su­čiup­tos Nai­ku­pės gat­vė­je, prie pre­ky­bos cent­ro. Ro­ mų tau­ty­bės mo­te­rys įkliu­vo ne­ši­ nos krep­šiais, pil­nais ci­ga­re­čių. „Krep­šy­je bu­vo dvie­jų rū­šių – „Minsk Ca­pi­tal“ ir „Minsk 7“ ci­ga­ re­čių. 100 pa­ke­lių bu­vo su bal­ta­ru­ siš­ko­mis ban­de­ro­lė­mis“, – ti­ki­no G.Ma­čiu­lai­tis.

Į po­li­ci­nin­kų ran­kas dvi ro­ mų tau­ty­bės mo­te­rys pa­te­ko po su­reng­tos pa­sa­los. Daž­niau­siai kont­ra­ban­dos pre­kei­viai sle­pia di­ des­nius sa­vo pre­kių kie­kius ir ne­ šio­ja­si tik mi­ni­ma­lų pa­ke­lių kie­kį, už ku­rį iš­ven­gia rim­tes­nės at­sa­ ko­my­bės. Vie­na su­lai­ky­ta 60-me­tė I.B. pa­ gal ATPK jau yra baus­ta 8 kar­tus, o kar­tu įkliu­vu­si 32 me­tų ro­mų mo­ te­ris baus­ta net 15 kar­tų. „Ko­va su ne­le­ga­lia kont­ra­ban­dos pre­ky­ba yra su­dė­tin­ga. To­kie pre­ kei­viai ži­no pa­rei­gū­nus, tu­ri sa­vo slėp­tu­ves, tad jų su­lai­ky­mui rei­kia daug įdir­bio“, – aiš­ki­no G.Ma­čiu­ lai­tis. Ta­čiau ke­lio­li­ka kar­tų prieš teis­ mą sto­ju­sios pre­kei­vės daž­niau­siai tu­ri ma­ža­me­čių vai­kų, nie­kur ne­ dir­ba, gy­ve­na iš pa­šal­pų, o skir­tų bau­dų net ne­si­ruo­šia mo­kė­ti.

9

ANTRADIENIS, rugsėjo 24, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Ener­gi­niai gė­ri­mai – grės­mė jau­niems Po­pu­lia­rė­jan­tis ener­gi­nių gė­ri­mų var­to­ji­mas – nau­ja jau­ni­mo ma­da. Spe­ cia­lis­tai įspė­ja, kad pa­trauk­liai pa­tei­kia­ mi gė­ri­mai dėl jų su­ dė­ty­je esan­čių me­ džia­gų ga­li su­kel­ ti nei­gia­mų pa­sek­ mių vai­kų ir paaug­ lių svei­ka­tai.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Pat­rauk­lūs jau­niems

Na­cio­na­li­nio mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­to Mi­ty­bos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja Eve­li­ na Venc­ke­vič in­for­ma­vo, kad ener­ gi­nius gė­ri­mus daž­niau­siai var­to­ja paaug­liai ar­ba jau­ni žmo­nės. Maž­daug 65 pro­c. ener­gi­nių gė­ ri­mų var­to­to­jų yra 13–35 me­tų, iš jų – 65 pro­c. vy­rai. Daž­niau­siai tai moks­lei­viai ir stu­den­tai, ener­gi­ nius gė­ri­mus var­to­jan­tys eg­za­mi­ nų me­tu, bei daug dir­ban­tys jau­ni mies­tie­čiai, ku­rie sa­vait­ga­liais mė­ gau­ja­si ener­gi­nių gė­ri­mų ir al­ko­ho­ lio kok­tei­liais. Eu­ro­pos mais­to sau­gos tar­ny­ bos (EF­SA) ap­klau­sos duo­me­ nys pa­ro­dė, kad 12 pro­c. paaug­lių šiuos gė­ri­mus ge­ria nuo­lat, vi­du­ ti­niš­kai po 7 lit­rus per mė­ne­sį. Be­ veik 18 pro­c. ap­klaus­tų vai­kų (3–10 m.) bu­vo var­to­ję ener­gi­nių gė­ri­mų, tarp jų – 16 pro­c. juos ge­ria nuo­lat, vi­du­ti­niš­kai su­var­to­da­mi apie lit­ rą per sa­vai­tę – be­veik 4 lit­rus per mė­ne­sį. „Tai tik­rai ne­ma­žas kie­kis. Šie skai­čiai ir pa­ste­bi­mos ten­den­ci­jos ke­lia grės­mę, to­dėl bū­ti­na švies­ ti vi­suo­me­nę, jog ener­gi­nių gė­ri­ mų var­to­ji­mas bent tarp jau­ni­mo ne­bū­tų toks po­pu­lia­rus“, – sa­kė E.Venc­ke­vič. Rea­guo­ja jaut­riau

Dėl po­vei­kio cent­ri­nei ner­vų sis­ te­mai ko­fei­nas yra be­ne reikš­min­ giau­sia ener­gi­nių gė­ri­mų su­de­da­ mo­ji da­lis. Kaip tei­gia E.Venc­ke­vič, ko­fei­nas nė­ra ta mais­ti­nė me­džia­ ga, ku­ri re­ko­men­duo­ja­ma vai­kų ir

Prob­le­ma: jau­no žmo­gaus fi­zio­lo­gi­nės sa­vy­bės ski­ria­si nuo suau­gu­sių­jų, to­dėl ko­fei­nas vai­kams ir paaug­liams ken­kia la­biau.

paaug­lių kas­die­­nei mi­ty­bai. „Rei­ kė­tų ne­pa­mirš­ti, kad jau­no žmo­ gaus fi­zio­lo­gi­nės sa­vy­bės ski­ria­si nuo suau­gu­sių­jų, to­dėl į ko­fei­no do­zes jis rea­guo­ja jaut­riau. Ko­ fei­nas nei­gia­mai vei­kia kal­cio iš­ tek­lius or­ga­niz­me, o au­gan­čiam vai­kui tai ga­li pa­kenk­ti kau­lų vys­ ty­mui­si. Jis taip pat su­trik­do mie­ go cik­lą. Su ko­fei­nu sie­ja­mas ir di­ des­nis sal­džių gė­ri­mų bei mais­to pro­duk­tų var­to­ji­mas, atei­ty­je ga­ lin­tis pa­di­din­ti ant­svo­rio grės­ mę ar ga­din­ti dan­tis“, – kal­bė­jo E.Venc­ke­vič. Pa­sak jos, ko­fei­nas vai­kams ga­ li su­kel­ti nuo­tai­kų kai­tą, dirg­lu­mą, ne­ri­mą, o var­to­jant di­de­liais kie­ kiais di­di­na krau­jos­pū­dį. Pa­sau­ ly­je yra re­gist­ruo­ti ke­li at­ve­jai, kai dėl ka­vos gė­ri­mų var­to­ji­mo bu­vo nu­sta­ty­tos rim­tos pa­sek­mės vai­ kų svei­ka­tai. Moks­li­nė­je li­te­ra­tū­ro­je pa­brė­žia­ ma, kad bū­ti­na kont­ro­liuo­ti ko­fei­ no var­to­ji­mą tarp vai­kų. Ka­na­do­je pa­reng­to­se re­ko­men­da­ci­jo­se nu­ ro­do­ma, kad vai­kų iki 12 me­tų per die­ną su­var­to­ja­mas ko­fei­no kie­kis ne­tu­ri vir­šy­ti 2,5 mg/kilogramui kū­no ma­sės.

Bū­ti­na ri­bo­ti

Lie­tu­vo­je ener­gi­niai gė­ri­mai par­ duo­tu­vių len­ty­no­se daž­nai su­de­ da­mi ša­lia ki­tų gai­vių­jų gė­ri­mų ir tai tu­ri įta­kos, kad var­to­to­jai juos rink­tų­si kaip įpras­tus gai­viuo­sius

Lie­tu­vo­je ener­gi­ niai gė­ri­mai par­ duo­tu­vių len­ty­no­ se daž­nai su­de­da­mi ša­lia ki­tų gai­vių­jų gė­ri­mų ir tai tu­ri įta­ kos, kad var­to­to­jai juos rink­tų­si kaip įpras­tus gai­viuo­ sius gė­ri­mus. gė­ri­mus. Spe­cia­lis­tų nuo­mo­ne, ener­gi­nių gė­ri­mų at­sky­ri­mas nuo ki­tų gė­ri­mų pre­ky­bos cent­ruo­se ga­lė­tų tap­ti vie­na iš pre­ven­ci­nių prie­mo­nių. Ener­gi­nių gė­ri­mų su­dė­tis ski­ ria­si nuo įpras­tų gai­vių­jų gė­ri­mų, nes tu­ri to­ni­zuo­ja­mų­jų me­džia­gų.

Ener­gi­nių gė­ri­mų iš­vaiz­da ir rek­la­ ma yra pa­trauk­li ne tik suau­gu­sie­ siems, bet ir vai­kams, jau­ni­mui, o tai ska­ti­na vis di­dė­jan­tį ener­gi­nių gė­ri­mų var­to­ji­mą. „Prak­ti­ka ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­ je ro­do, kad ko­vo­ti su ener­gi­nių gė­ri­mų var­to­ji­mu ga­li­ma įvai­riai. Svar­bi ir in­for­ma­ci­jos sklai­da. O ypa­tin­gą dė­me­sį rei­kė­tų skir­ ti pa­čiai pa­žei­džia­miau­siai gru­pei – vai­kams ir paaug­liams. Ener­gi­ nių gė­ri­mų par­da­vi­mas ga­li bū­ ti drau­džia­mas as­me­nims iki 18 me­tų, ri­bo­ja­ma rek­la­ma ži­niask­ lai­do­je. Pa­vyz­džiui, Ka­na­do­je ant ener­gi­nių gė­ri­mų pa­kuo­čių pa­tei­ kia­ma in­for­ma­ci­ja apie re­ko­men­ duo­ja­mus su­var­to­ti kie­kius per pa­rą bei pa­ta­ri­mai gė­ri­mo ne­mai­ šy­ti su al­ko­ho­liu. Nor­ve­gi­jo­je šie gė­ri­mai par­duo­da­mi tik vais­ti­nė­ se“, – kal­bė­jo sky­riaus ve­dė­jo pa­ va­duo­to­ja. Pa­sak jos, pa­sau­ly­je spar­č iai po­p u­l ia­r ė­ja ini­c ia­ty­vos ri­b o­ ti ener­gi­nių gė­ri­mų par­da­vi­mą. Lie­t u­vo­je taip pat pa­s te­b i­m as su­si­rū­pi­ni­mas dėl ener­gi­nių gė­ ri­mų po­pu­lia­ru­mo tarp vai­kų ir paaug­lių.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Re­ko­men­da­ci­jos Vai­kai ir paaug­liai ener­gi­nius gė­ri­

mus tu­rė­tų var­to­ti la­bai at­sa­kin­gai, nes juo­se esan­čios to­ni­zuo­jan­čios me­džia­gos ga­li kel­ti pa­vo­jų jų svei­ ka­tai. Ver­tė­tų ger­ti van­de­nį, o ne ener­gi­

nius ar ki­tus sal­džius gė­ri­mus. Kad vai­kas ne­si­jaus­tų pa­var­gęs ar

ap­snū­dęs, rei­kia pa­si­rū­pin­ti jo mi­ty­ ba ir poil­siu. Jei­gu vai­kas mo­kyk­lo­je jau­čia­si

pa­var­gęs, vie­toj ener­gi­nio gė­ri­mo tu­rė­tų rink­tis svei­ka­tai pa­lan­kes­nius, daug ener­gi­jos tu­rin­čius už­kan­džius, pa­vyz­džiui, rie­šu­tus ar džio­vin­tus vai­sius. Fi­zi­nis ak­ty­vu­mas pa­dės at­ si­pa­lai­duo­ti ir su­ma­žin­ti stre­są. Per­kant ener­gi­nius gė­ri­mus rei­kė­

tų rink­tis ma­žes­nę pa­kuo­tę, taip bus su­var­to­ta ma­žiau ko­fei­no ir ki­tų to­ ni­zuo­jan­čių me­džia­gų. Na­cio­na­li­nio mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­to inf.

10

ANTRADIENIS, rugsėjo 24, 2013

rubrika sveikata

Šu­nų te­ra­pi­jai – ža­lia švie­sa? Ka­ni­te­ra­pi­jos aso­cia­ci­ja, siek­da­ma reg­la­ men­tuo­ti te­ra­pi­nius III ly­gio už­siė­mi­mus su spe­cia­liai pa­ruoš­tais šu­ni­mis, krei­pė­si į Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ją, no­rė­da­ ma svei­ka­tai nau­din­gas pa­slau­gas įtei­ sin­ti ir pa­da­ry­ti priei­na­mas vi­siems.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Už­sie­ny­je – po­pu­lia­ru

Ka­ni­te­ra­pi­jos aso­cia­ci­jos pre­zi­ den­tės Jo­nais­tės Ju­sio­ny­tės tei­gi­ mu, ka­ni­te­ra­pi­ja yra pla­čiai tai­ko­ ma dau­ge­ly­je ša­lių. „Už­siė­mi­mai su spe­cia­liai pa­ruoš­tais šu­ni­mis, skir­ ti te­ra­pi­niams tiks­lams, yra pla­ čiai vyk­do­mi Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, Skan­di­na­vi­jo­je. JAV šiuo at­žvil­giu ga­li­ma pa­va­din­ti ka­ni­te­ ra­pi­jos pra­di­nin­ke ir pir­mū­ne. Vien „The­ra­py Dog In­ter­na­tio­nal“ or­ga­ ni­za­ci­ja vie­ni­ja ko­ne 25 tūkst. te­ra­ peu­tų“, – pa­sa­ko­jo J.Ju­sio­ny­tė. Ka­ni­te­ra­pi­ja yra reg­la­men­tuo­ ta ir kai­my­nė­je Len­ki­jo­je, kur taip pat įtei­sin­ta ka­ni­te­ra­peu­to spe­ cia­ly­bė. Pa­sak Ka­ni­te­ra­pi­jos aso­ cia­ci­jos pre­zi­den­tės, krei­pi­mu­ si į Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ją no­ri­ma at­kreip­ti val­džios ir vi­suo­ me­nės dė­me­sį. Šiuo me­tu į Svei­ka­ tin­gu­mo pa­slau­gų rū­šių są­ra­šą yra įtrauk­ta to­kia veik­la kaip už­siė­mi­ mai su del­fi­nais, ma­sa­žai, van­dens pro­ce­dū­ros ir ki­tos te­ra­pi­jos. Sie­kia įtei­sin­ti

„Lie­tu­vos ki­no­lo­gų drau­gi­ja žen­gė pir­muo­sius žings­nius, suor­ga­ni­za­ vus Lie­tu­vo­je ka­ni­te­ra­pi­jos se­mi­ na­rus, tar­pi­nin­ka­vo ren­giant ki­tus mo­ky­mus. Ka­ni­te­ra­pi­jos aso­cia­ci­ ja sie­kia tęs­ti šios veik­los įtvir­ti­ ni­mą. Lie­tu­vo­je jau yra pa­gal len­ kų pa­vyz­dį spe­cia­liai edu­ka­ci­niams už­siė­mi­mams pa­reng­ti pir­mie­ji šu­nys, jie Len­ki­jo­je yra ga­vę ser­ti­ fi­ka­tus. Lie­tu­vos ki­no­lo­gų drau­gi­ jos Mo­ky­mo cent­ras ak­ty­viai da­ly­ vau­ja edu­ka­ci­nė­se pro­gra­mo­se su šu­ni­mis. Jo at­sto­vai lan­ko­si mo­ ky­mo­si įstai­go­se, ren­gia bend­rus už­siė­mi­mus su vai­kais“, – tei­gia J.Ju­sio­ny­tė. Anot jos, bū­tent vai­kams la­ biau­siai rei­ka­lin­gi to­kie už­siė­mi­ mai. Moks­li­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad ka­ni­te­ra­pi­ja su­ma­ži­na aler­gi­ jos ri­zi­ką, pa­de­da hi­pe­rak­ty­viems ir so­cia­li­za­ci­jos pro­ble­mų tu­rin­ tiems vai­kams. Ka­ni­te­ra­pi­jos už­siė­mi­mai, anot J.Ju­sio­ny­tės, yra skirs­to­mi į tris ly­gius ir api­ma švie­ti­mą, pa­si­tel­ kiant šu­nis, už­siė­mi­mus su šu­ni­ mis bei te­ra­pi­ją. „Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je vyk­do­ mi pir­mų­jų dvie­jų ly­gių edu­ka­ci­ niai ir pa­žin­ti­niai už­siė­mi­mai, ku­ riems reg­la­men­ta­vi­mo ne­rei­kia, ta­čiau tam tik­ros nuo­sta­tos, tai­ syk­lės yra neiš­ven­gia­mai rei­ka­lin­ gos. Ma­to­me dau­gy­bę per­spek­ty­vų ka­ni­te­ra­pi­ją tai­ky­ti ge­ro­kai pla­čiau, ypač te­ra­pi­niais tiks­lais, pa­vyz­ džiui, dir­bant su ne­ga­lią tu­rin­čiais vai­kais. Sup­ras­da­mi, kad svei­ka­ tos ap­sau­gos sri­ty­je yra kur kas

dau­giau prio­ri­te­ti­nių sri­čių, ku­ rios rei­ka­lau­ja daug fi­nan­si­nių iš­ tek­lių, mes ne­rei­ka­lau­ja­me jo­kios pa­ra­mos, ta­čiau no­rė­tu­me, kad III ka­ni­te­ra­pi­jos lyg­muo bū­tų ofi­cia­ liai reg­la­men­tuo­tas“, – tei­gė aso­ cia­ci­jos pre­zi­den­tė. Ati­di at­ran­ka

No­rė­da­mi da­ly­vau­ti edu­ka­ci­niuo­ se už­siė­mi­muo­se ir su­si­ti­ki­muo­se, ke­tur­ko­jai pir­miau­sia tu­ri iš­lai­ky­ ti so­cia­li­za­ci­jos tes­tą ir įro­dy­ti sa­ vo pa­klus­nu­mą. „Šis rei­ka­la­vi­mas yra la­bai svar­ bus. Dir­ban­tys su žmo­nė­mis šu­ nys tu­ri bū­ti pa­klus­nūs, drau­giš­ki, no­riai bend­rau­ti su vai­kais, pa­si­ žy­mė­ti glau­džiu kon­tak­tu su šei­ mi­nin­ku. Apsk­ri­tai tik pra­dė­jus ak­ty­vią veik­lą, pa­ma­to­me, ar ke­ tur­ko­jis tin­ka už­siė­mi­mams, to­dėl

Dir­ban­tys su žmo­nė­ mis šu­nys tu­ri bū­ti pa­klus­nūs, drau­giš­ ki, no­riai bend­rau­ ti su vai­kais, pa­si­ žy­mė­ti glau­džiu kon­tak­tu su šei­mi­ nin­ku.

Poveikis: bend­rau­jant su šu­ni­mis ma­žė­ja žmo­nių stre­so ly­gis, o re­zul­ta­tas ypač efek­ty­vus bū­na te­ra­pi­jos

sean­sų me­tu.

ne­ma­žai au­gin­ti­nių vė­liau tie­siog at­krin­ta“, – pa­sa­ko­jo J.Ju­sio­ny­tė. Pa­sak jos, daž­niau­siai Lie­tu­vo­je šio­je veik­lo­je da­ly­vau­ja ret­ri­ve­riai, sa­mo­je­dai, mop­sai. Su­si­ti­ki­muo­se su suau­gu­siai­siais – Ry­tų Eu­ro­pos ir vo­kie­čių avi­ga­niai. Šu­nys ir šei­mi­nin­kai pri­va­lo bū­ ti ap­mo­ky­ti, pui­kiai ži­no­ti, ką da­ ro, to­dėl bet kas su žmo­nė­mis dirb­ ti ne­ga­li. „Už­s iė­m i­m ai su ke­t ur­ko­jais vyks­ta įvai­riai. Jei su­si­ti­ki­mas or­ ga­ni­zuo­ja­mas su ma­žais vai­kais, jiems skai­to­mos pa­sa­kos, vy­res­ niems ro­do­mos pre­zen­ta­ci­jos ar fil­mu­kai apie šu­nis, lei­džia­ma bend­rau­ti su gy­vū­nais gy­vai. Vai­ kams sten­gia­mės įskie­py­ti ži­nias apie sau­gų el­ge­sį su ke­tur­ko­jais. Atė­ję į mo­kyk­lą ir dar­že­lį iš pra­džių vai­kams ne­lei­džia­me lies­ti gy­vū­nų. Tik su­pa­žin­di­nę su jais, duo­da­me su­ti­ki­mą priei­ti ir ar­čiau. Ši­taip mo­ko­ma prie šu­nų ne­siar­tin­ti, ne­ pa­sik­lau­sus šei­mi­nin­kų“, – kal­bė­ jo pa­šne­ko­vė. Pa­sak jos, mo­ky­mo­si įstai­go­ se at­ve­da­mi šu­nys pa­de­da su­kon­ cent­ruo­ti vai­kų dė­me­sį į dės­to­mą me­džia­gą. Gelbs­ti emo­ciš­kai

Sve­tur ka­ni­te­ra­pi­ja, kaip tam tik­ ra rea­bi­li­ta­ci­jos for­ma, yra ski­ria­

ma me­di­ko, ku­ris yra su­si­pa­ži­nęs su li­go­nio būk­le ir diag­no­ze. Sa­vi­ veik­la čia – ne­ga­li­ma. Už­sie­ny­je šu­nys ga­li pa­dė­ti pa­ cien­tui, ka­muo­ja­mam emo­ci­nių pro­ble­mų. Pa­vyz­džiui, ke­tur­ko­jis psi­cho­lo­go ka­bi­ne­te ga­li pa­gel­bė­ ti leng­viau iš­si­pa­sa­ko­ti, stip­rin­ ti žmo­gaus pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vo jė­ go­mis. „Šu­nų te­ra­pi­ja tai­ko­ma ir on­ko­ lo­gi­niams li­go­niams. Ser­gan­tiems vė­žiu žmo­nėms šu­nys tam­pa ne­ di­de­liais mo­ty­vuo­to­jais, ku­rie pra­ skaid­ri­na die­ną. Ke­tur­ko­jai taip pat ga­li pa­dė­ti at­lik­ti tam tik­rus pra­ti­ mus, mo­ky­ti skir­ti spal­vas, spręs­ ti mo­to­ri­kos su­tri­ki­mo pro­ble­mas. Veik­ti ga­li­ma la­bai daug ką. O kar­ tais ke­tur­ko­jui tie­siog už­ten­ka ra­ miai gu­lė­ti ir bū­ti ša­lia žmo­gaus“, – pa­brė­žė J.Ju­sio­ny­tė. Anot jos, Lie­tu­vo­je iki to­kios veik­los vyk­dy­mo – dar to­li, ta­čiau už­sie­ny­je ši veik­la, kaip ša­lu­ti­nė gy­dy­mo prie­mo­nė, nau­do­ja­ma jau il­gą lai­ką.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Bend­ra­vi­mas su šu­ni­mis taip pat tei­gia­mai vei­kia žmo­gaus emo­ci­nę sa­vi­jau­tą. Ty­ri­mai at­sklei­džia, kad bend­ rau­jant su šu­ni­mis ma­žė­ja žmo­ nių stre­so ly­gis, o re­zul­ta­tas ypač efek­ty­vus bū­na te­ra­pi­jos sean­sų me­tu. Ats­ki­rai vi­sų ty­ri­mų kon­teks­ te ga­li bū­ti ver­ti­na­mi moks­li­niai dar­bai, kai bu­vo ti­ria­ma bend­ra­vi­ mo su šu­ni­mis įta­ka vai­kams. Pat­ vir­tin­ta, kad vai­kai, daug bend­ rau­jan­tys su šu­ni­mis, tu­ri ge­ro­kai ma­žes­nę ga­li­my­bę su­si­rgti aler­gi­

Apie ka­ni­te­ra­pi­ją Pir­mo­jo ly­gio ka­ni­te­ra­pi­ja (su­si­

ti­ki­mai su šu­ni­mis) – žmo­gaus su­si­ ti­ki­mui su šu­ni­mi konk­re­tūs tiks­lai nė­ra už­si­brė­žia­mi. Svar­biau­sia to­ kių už­siė­mi­mų me­tu – šuns ir žmo­ gaus kon­tak­to už­mez­gi­mas, tei­gia­ mai vei­kian­tis emo­ci­jas. Ant­ro­jo ly­gio ka­ni­te­ra­pi­ja (mo­

Pa­de­da vai­kams

J.Ju­sio­ny­tė pa­sa­ko­jo, kad už­siė­ mi­mų su šu­ni­mis nau­dą pa­tvir­ti­ na ir dau­gy­bė moks­li­nių ty­ri­mų. Žmo­nės, lai­kan­tys na­mi­nius gy­ vū­nus, pa­si­žy­mi ma­žes­niu krau­ jo spau­di­mu, jie re­čiau ser­ga šir­ dies li­go­mis.

jų for­mo­mis, su­si­ju­sio­mis su ast­ mos at­si­ra­di­mu. Yra nu­sta­ty­ta, kad už­siė­mi­mai su šu­ni­mis pa­de­da ge­rin­ti vai­kų nuo­tai­ką, di­di­na jų dė­me­sio su­ telk­tu­mą. Taip pat bend­ra­vi­mas su šu­ni­mis pa­de­da su­si­telk­ti ir kon­cent­ruo­ tis hi­pe­rak­ty­viems vai­kams. Ty­ri­ mais įro­dy­ta, kad vai­kai, ku­rie au­ga bend­rau­da­mi su šu­ni­mi, yra la­biau pa­si­ti­kin­tys sa­vi­mi, la­biau em­pa­ tiš­ki bei lin­kę tu­rė­ti dau­giau ho­bių ir už­siim­ti to­kia veik­la kaip, pa­vyz­ džiui, spor­tas.

ky­ma­sis su šu­ni­mis) – in­t en­sy­ves­ nis bend­r a­v i­m as su šu­n i­m is, ku­ rio me­t u šuo ga­l i bū­t i pa­s i­t el­k ia­ mas kaip mo­k y­m o prie­m o­n ė (pa­ vyz­d žiui, mo­k o­m a­s i, kaip tin­k a­ mai elg­tis su gy­vū­nais) ar­ba mo­ty­ vuo­j an­t i prie­m o­n ė, mo­k an­t is ki­t ų

da­l y­k ų (šuns da­l y­v a­v i­m as mo­k y­ mo­si pro­ce­se). Tre­čio­jo ly­gio ka­ni­te­ra­pi­ja (te­ra­

pi­ja, pa­si­tel­kiant šu­nis) – šuns da­ly­va­ vi­mas komp­lek­si­niuo­se te­ra­pi­niuo­ se už­siė­mi­muo­se, sie­kiant iš anks­to už­si­brėž­tų tiks­lų. Šuns vaid­muo už­ siė­mi­muo­se pri­klau­so nuo spren­ džia­mos pro­ble­mos ti­po. Bend­ra­vi­ mas su šu­ni­mi skir­tas žmo­nių psi­chi­ niams, emo­ci­niams, so­cia­li­niams bei kog­ni­ty­vi­niams ge­bė­ji­mams stip­rin­ ti. Te­ra­pi­jos pro­gra­ma iš anks­to ap­ta­ ria­ma ir su­de­ri­na­ma su spe­cia­lis­tais, dir­ban­čiais su konk­re­čiu pa­cien­tu.

11

ANTRADIENIS, rugsėjo 24, 2013

sveikata Ne­mo­ka­mas ty­ri­mas

Dau­gės vais­tų

Le­mia ge­nas

Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa ra­gi­ na Pa­ne­vė­žio, Tau­ra­gės, Klai­pė­ dos, Šiau­lių, Vil­niaus ir Kau­no gy­ven­to­jus, ku­rių am­žius yra nuo 50 iki 75 me­tų, pa­si­nau­do­ ti ga­li­my­be ne­mo­ka­mai iš­si­tir­ti dėl sto­ro­sios žar­nos vė­žio. Tai ga­li­ma pa­da­ry­ti pa­gal pre­ven­ci­ nę pro­gra­mą, ku­ri mū­sų ša­ly­je plė­to­ja­ma jau ket­ve­rius me­tus.

Sun­kio­mis on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­ mis ser­gan­čius pa­cien­tus pa­ sieks di­des­nis kie­kis efek­ty­viam gy­dy­mui bū­ti­nų vais­tų, ku­rie bus pa­skirs­ty­ti li­go­ni­nėms. Šie­ met mi­nė­ti vais­tai bus per­ka­mi vi­du­ti­niš­kai 10,4 pro­c. pi­giau nei anks­čiau, nes pra­dė­ta de­rė­tis su ori­gi­na­lių, pa­ten­to sau­go­mų vais­tų ga­min­to­jais.

Moks­li­nin­kai pa­ga­liau iš­siaiš­ ki­no, ko­dėl vie­nus žmo­nes pa­ pras­to­ji pūs­le­li­nė var­gi­na nuo­ lat, o ki­ti ja nie­kad ne­ser­ga. Edin­bur­go uni­ver­si­te­to ty­rė­jai nu­sta­tė, kad pūs­le­li­ne ser­gan­ tiems žmo­nėms bū­din­ga ge­no mu­ta­ci­ja, ku­ri ir le­mia tai, jog imu­ni­nė sis­te­ma ne­pa­jė­gia ko­ vo­ti su šia li­ga.

Po­lik­li­ni­ka lau­kia pi­ni­gi­nės in­jek­ci­jos Eve­li­na Zen­ku­tė Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ras ti­ki­si gau­ti ne­ma­žą pi­ni­gi­ nę in­jek­ci­ją, kad būtų galima atlikti re­mon­to dar­bus, pa­dė­sian­čius tau­ py­ti pi­ni­gus, iš­lei­džia­mus pa­tal­pų šil­dy­mui.

Nau­da: kai puo­la per­ša­li­mo li­gos, plau­ki­mas ba­sei­ne tam­pa pui­kia grū­di­ni­mo­si ir imu­ni­te­to stip­ri­ni­mo prie­

mo­ne.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Vai­kams – plau­ki­mo tre­ni­ruo­tės Klai­pė­dos mies­to vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras kvie­čia jau­ nuo­sius klai­pė­die­čius da­ly­vau­ti mo­ky­mo plauk­ti pro­gra­mos „Iš­mok plauk­ti ir sau­giai elg­tis van­de­ny­je“ ant­ra­ja­me eta­pe. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Ne­mo­ka­mos plau­ki­mo tre­ni­ruo­tės bus skir­tos dvie­jų am­žiaus ka­te­go­ ri­jų vai­kams: 1–4 ir 5–8 kla­sių mo­ ki­niams. Ke­ti­na­ma priim­ti iki 200 moks­lei­vių. Klai­p ė­d os mies­to vi­s uo­m e­ nės svei­ka­tos biu­ro va­do­vė Jū­ra­tė Grub­liaus­kie­nė tei­gė, kad tiek pat moks­lei­vių pro­fe­sio­na­lūs plau­ki­mo tre­ne­riai plauk­ti mo­kė ir va­sa­rą. „No­r in­č ių­j ų iš­m ok­t i plauk­ ti ant­plū­dis bu­vo di­džiu­lis, to­dėl tre­ni­ruo­tes tę­sia­me to­liau. Šiais moks­lo me­tais Klai­pė­dos mies­to vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras vi­ so­se uos­ta­mies­čio bend­ro­jo la­vi­ ni­mo mo­kyk­lo­se at­liks la­bai iš­ sa­mias ap­klau­sas, ku­rios pa­dės at­skleis­ti ne tik, kaip ma­žie­ji klai­ pė­die­čiai mo­ka plauk­ti, bet ir pri­

si­dės aiš­ki­nan­tis, koks yra ba­sei­nų Klai­pė­do­je po­rei­kis“, – pa­sa­ko­ jo va­do­vė. Kaip tei­gė Klai­pė­dos mies­to vi­ suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro di­rek­to­ rės pa­va­duo­to­ja Ine­ta Pa­čiaus­kai­tė, po­rei­kis lan­ky­ti ba­sei­ną ir iš­mok­ti plauk­ti uos­ta­mies­ty­je – di­de­lis. „Į ba­sei­ną va­sa­rą atė­jo ir pra­di­ nu­kų, ir vy­res­nių vai­kų. Su­si­do­ mė­ji­mas bu­vo toks di­de­lis, jog vi­ sų no­rin­čių­jų ne­ga­lė­jo­me priim­ti“, – kal­bė­jo I.Pa­čiaus­kai­tė, pri­dur­da­ ma, kad atei­nan­tys vai­kai daž­niau­ siai ne­mo­ka plauk­ti ar­ba jų įgū­džiai van­de­ny­je la­bai silp­ni. Pa­sak jos, ne­mo­ka­mų už­siė­mi­mų nau­da – vi­sa­pu­siš­ka. „Moks­lei­viai ne tik mo­ko­si sau­ gaus el­ge­sio van­de­ny­je, bet ir pa­ ge­ri­na sa­vo svei­ka­tą. Ru­de­nį, kai puo­la per­ša­li­mo li­gos, mau­dy­ ma­sis tam­pa pui­kia grū­di­ni­mo­si

ir imu­ni­te­to stip­ri­ni­mo prie­mo­ ne. Dau­gy­bei mo­ki­nu­kų šio­mis die­no­mis nu­sta­to­ma ydin­ga lai­ ky­se­na ir ki­tos su stu­bu­ru su­si­ju­ sios pro­ble­mos. Ne pa­slap­tis, kad plau­ki­mas – vie­nas efek­ty­viau­sių bū­dų ko­vo­ti su vai­ku­čių nu­ga­ras ka­muo­jan­čio­mis bė­do­mis. Be to, ba­sei­ne spren­džia­mos vai­kų fi­zi­ nio ak­ty­vu­mo pro­ble­mos“, – kal­ bė­jo di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja. Anot jos, ba­sei­ne ne tik stip­rė­ ja­ma fi­ziš­kai, bet ir pa­ge­rė­ja vai­kų emo­ci­nė bū­se­na: ak­ty­vus lais­va­ lai­kio pra­lei­di­mas pa­ke­lia nuo­tai­ ką bei su­tei­kia ener­gi­jos. Už­siė­mi­mai vyks nuo rug­sė­ jo 23 iki spa­lio 14 d. „Gin­ta­ro“ spor­to cent­re. Ši veik­la or­ga­ni­ zuo­ja­ma pa­gal Klai­pė­dos m. sa­ vi­val­dy­bės spe­cia­lią­ją vi­suo­me­ nės svei­ka­tos rė­mi­mo pro­gra­mą. Re­gist­ra­ci­ja tel. 8 46 410 953.

Dau­gė­ja te­le­fo­ni­nių lu­na­ti­kų Por­ta­las pulsp­lus.ru. tei­gia, kad daug žmo­nių sa­vo iš­ma­niuo­sius te­le­fo­nus nau­do­ja ne tik bend­rau­ da­mi su drau­gais ir ar­ti­mai­siais, bet ir mie­go­da­mi.

Pa­sau­ly­je pa­dau­gė­jo žmo­nių, ku­ rie net ir mie­go­da­mi siun­čia SMS ži­nu­tes. Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų gy­ dy­to­jai pa­žy­mi, kad vis daž­niau tai da­ro dar­bo­ho­li­kai.

Jie net ir nak­tį jau­čia pa­rei­gą pa­ lai­ky­ti ry­šį su ko­le­go­mis ir klien­ tais. Me­di­kams to­kie lu­na­ti­kai at­ sklei­dė, kad prieš už­mig­da­mi jie kuo to­liau pa­de­da sa­vo mo­bi­liuo­ sius te­le­fo­nus, bet ry­tą ran­da il­gą iš­siųs­tų ži­nu­čių su be­pras­miais, il­ gais žo­džiais są­ra­šą. Spe­cia­lis­tai to­kius lu­na­ti­kus pa­ ta­ria gy­dy­ti dar­bo­ho­li­kams skir­ta psi­cho­te­ra­pi­ja. „Klaipėdos” inf.

Įs­tai­gos vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja Lo­re­ta Venc­kie­nė in­for­ma­vo, kad pa­raiš­ ka fi­nan­si­nei pa­ra­mai gau­ti pa­gal Kli­ma­to kai­tos spe­cia­lio­sios pro­ gra­mos lė­šų nau­do­ji­mo prie­mo­ nę, skir­tą vi­suo­me­ni­nės pa­skir­ties pa­sta­tų at­nau­ji­ni­mui, su­ma­ži­nant ener­gi­jos su­var­to­ji­mo są­nau­das, bu­vo pa­teik­ta lai­ku. „Ap­šil­ti­ni­mas ir lan­gų kei­ti­mas įstai­gai la­bai rei­ka­lin­gas, nes są­ skai­tos už šil­dy­mą atei­na di­de­lės. Jau ke­lerius me­tus tę­sia­si fi­nan­ sa­vi­mo paieš­kos. Kol kas dar nė­ra aiš­ku, ka­da su­ži­no­si­me, ar pi­ni­gus ga­vo­me. Jei ne­pa­vyks gau­ti fi­nan­ sa­vi­mo per šią prie­mo­nę, ran­kų ne­nu­lei­si­me ir ban­dy­si­me to­liau. Jaus­da­mi at­sa­ko­my­bę už pa­sta­tą, ku­ria­me po vie­nu sto­gu glau­džia­ si ir Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ ka­tos biu­ras bei So­cia­li­nės pa­ra­ mos cent­ras, ban­do­me tvar­ky­tis ir sa­vo lė­šo­mis. Ne­se­niai pa­kei­tė­me karš­to van­dens tra­są“, – kal­bė­jo L.Venc­kie­nė. Pre­li­mi­na­ri pro­jek­to ver­tė – apie 2 mln. 153 tūkst. Lt. Iš jų Kli­ma­to kai­tos spe­cia­lio­ji pro­gra­ma nu­ ma­to­miems dar­bams at­lik­ti skirs apie 1 mln. 949 tūkst. Lt, o li­ku­ sius 204,5 tūkst. Lt Klai­pė­dos svei­

ka­tos prie­žiū­ros cent­ras tu­rės ras­ti pa­ts. Ši su­ma rei­ka­lin­ga tech­ni­ niam pro­jek­tui pa­reng­ti, eks­per­ti­ zei ir tech­ni­nei dar­bų prie­žiū­rai at­ lik­ti. Mies­to sa­vi­val­dy­bei pri­si­dė­ti lė­šo­mis ne­rei­kės. Pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo me­tu pla­ nuo­ja­ma at­lik­ti sto­go, išo­rės sie­nų ir co­ko­lio šil­ti­ni­mą, se­nų me­di­nių lan­gų kei­ti­mą ir oro už­sklan­dos įren­gi­mą prie cent­ri­nio įė­ji­mo. Pa­bai­gus pa­sta­to at­nau­ji­ni­mo dar­bus, su­ma­žė­tų jo šil­dy­mo iš­ lai­dos, ap­lin­kos tar­ša, o gam­ti­niai iš­tek­liai bū­tų nau­do­ja­mi efek­ty­

Lo­re­ta Venc­kie­nė:

Jei ne­pa­vyks gau­ti fi­ nan­sa­vi­mo per šią prie­mo­nę, ran­kų ne­ nu­lei­si­me ir ban­dy­si­ me to­liau.

viau. Gau­ta pa­ra­ma su­da­rys pa­ lan­kias są­ly­gas už­tik­rin­ti es­mi­ nius sta­ti­nio rei­ka­la­vi­mus – jo me­cha­ni­nį pa­tva­ru­mą ir pa­sto­vu­ mą, ener­gi­jos tau­py­mą ir ši­lu­mos iš­sau­go­ji­mą. Kaip tei­gė įstai­gos vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja, sto­go ir sie­nų ap­šil­ti­ni­ mo dar­bai – tik da­lis vi­so Klai­pė­ dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro pa­ sta­to re­no­va­ci­jos pro­jek­to. No­rint at­nau­jin­ti vi­są pa­sta­tą, rei­kė­tų iš­ leis­ti apie 7 mln. Lt.

Re­zul­ta­tas: mo­der­ni­za­vus Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­rą, su­

ma­žė­tų di­de­lės šil­dy­mo sąnaudos.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

12

antradienis, rugsėjo 24, 2013

ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 1000 2,8198 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0872 JAV do­le­ris 1 2,5505 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4789 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9153 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1788 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3177 Ru­si­jos rub­lis 100 7,9856 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 12,8014

pokytis

–0,1593 % –0,2295 % –0,0509 % –0,1691 % +0,0102 % –0,4855 % –1,3751 % –0,6556 % +0,0393 %

Pra­mo­nės produkcijos­ par­da­vi­mas au­go

Tink­lus šiau­rie­čiai ners Šiau­liuo­se

Pra­mo­nės pro­duk­ci­jos ga­my­ba ir par­da­vi­ mas šių me­tų sausio–rugpjūčio mė­ne­siais, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu 2012-ųjų lai­ko­tar­piu, pa­di­dė­jo 5,7 pro­c., iki 47,706 mlrd. li­tų. Pa­ ša­li­nus dar­bo die­nų įta­ką, me­ti­nis pra­mo­nės pro­duk­ci­jos au­gi­mas taip pat sie­kė 5,7 pro­c. Rugp­jū­tį, pa­ly­gin­ti su lie­pa, pra­mo­nės pro­ duk­ci­jos ga­my­ba ir par­da­vi­mas pa­di­dė­jo 3,5 pro­c., iki 6,023 mlrd. li­tų, o pa­ša­li­nus se­zo­no įta­ką už­fik­suo­tas 3,4 pro­c. au­gi­mas.

Vie­na di­džiau­sių žve­jy­bos tink­lų ga­min­to­jų Šiau­rės At­lan­to rin­ko­je, Fa­re­rų sa­lo­se re­gist­ ruo­ta „Von“, į ga­myk­lą Šiau­liuo­se ke­ti­na in­ves­ tuo­ti apie 7–8 mln. li­tų. In­ves­ti­ci­jas ska­ti­nan­ ti vie­šo­ji įstai­ga „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ pra­ne­ šė, kad bend­ro­vė Šiau­liuo­se įdar­bins dau­giau nei 70 žmo­nių, – jie ga­mins įvai­rius tink­lus ir ki­tas pre­kes žu­vims au­gin­ti, sau­gu­mo tink­lus, nuo kran­to nu­to­lu­sių naf­tos plat­for­mų trans­ por­ta­vi­mo įran­gą.

Re­cep­tas Lie­tu­vai – di­din­ti mo­kes­čius Lie­tu­va pa­ro­dė, kad pui­kiai su­ge­ba tau­py­ti, ta­čiau da­bar atė­jo lai­kas gal­vo­ti apie pa­ja­mų di­di­ni­mą. Vi­sų pir­ma, ke­liant kai ku­ riuos mo­kes­čius. To­kias re­ko­men­da­ci­jas pa­tei­kė Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF) at­sto­vai. Su­ta­rė ne dėl vis­ko

Vil­niu­je va­kar vie­šė­ju­si TVF mi­si­ jos Lie­tu­vo­je va­do­vė Ju­lie Ko­zack tei­gė, kad mū­sų ša­liai jau lai­kas di­ din­ti pa­ja­mas, per­žiū­rint mo­kes­čių po­li­ti­ką. Vis dėl­to Vy­riau­sy­bės va­ do­vai su­tin­ka ne su vi­so­mis re­ko­ men­da­ci­jo­mis ir kai ku­rių TVF siū­ lo­mų mo­kes­čių bent ar­ti­miau­siu me­tu įves­ti ne­ke­ti­na. „Kaip ir praei­ty­je, mes tu­ri­me sa­ vo po­žiū­rį į fis­ka­li­nės po­li­ti­kos re­gu­ lia­vi­mą. Da­bar ma­to­me, kad Lie­tu­va fis­ka­li­nę po­li­ti­ką dau­giau­sia re­gu­ liuo­ja su­si­kon­cent­ruo­da­ma į iš­lai­dų ma­ži­ni­mą. Atei­ty­je no­rė­tu­me pa­ma­ ty­ti per­mai­nų, di­di­nant biu­dže­to pa­ ja­mas“, – po su­si­ti­ki­mo su prem­je­ru ir fi­nan­sų mi­nist­ru spau­dos kon­fe­ ren­ci­jo­je sa­kė J.Ko­zack. Pa­sak jos, į tai įei­na ir mo­kes­čių di­di­ni­mas: „Bū­tų ga­li­ma di­din­ti tur­to mo­kes­čius – au­to­mo­bi­lių ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to. Bū­tent juos, nes šie mo­kes­čiai ga­ran­tuo­ja sta­ bi­les­nes pa­ja­mas eko­no­mi­kai ne­ ra­miais lai­kais.“ Ta­čiau, anot prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus, apie mo­kes­čių pa­si­ kei­ti­mus kol kas anks­ti kal­bė­ti. „Kai ku­rie įsta­ty­mai jau priim­ ti, šiais me­tais mū­sų tiks­las bu­vo lik­ vi­duo­ti tam tik­ras išim­tis, ga­lio­ju­sias mo­kes­ti­niuo­se įsta­ty­muo­se, ir kai ku­rios mo­kes­ti­nės pa­tai­sos bus pa­ teik­tos su biu­dže­tu, bet šian­dien dar per anks­ti kal­bė­ti. Vie­na pa­grin­di­nių kryp­čių yra lik­vi­duo­ti tam tik­ras pa­ lik­tas mo­kes­ti­nes spra­gas, ypač ku­rios su­da­ry­tos, kal­bant apie ka­pi­ta­lo mo­ kes­čius“, – kal­bė­jo A.But­ke­vi­čius. Pa­sak fi­nan­sų mi­nist­ro Ri­man­ to Ša­džiaus, TVF at­krei­pė dė­me­sį,

kad Lie­tu­vai rei­kia ge­rin­ti ir mo­ kes­čių su­rin­ki­mą. „Nau­jas ak­cen­tas – tai mo­kes­čių su­rin­ki­mo ge­ri­ni­mas. TVF įver­ti­ no, kad to pa­ties pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) su­ren­ka­me ma­ žiau, nei mums pri­klau­sy­tų pa­gal mū­sų pa­čių nu­si­sta­ty­tą 21 pro­c. ta­ ri­fą“, – spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je va­ kar sa­kė R.Ša­džius.

Da­bar ma­to­me, kad Lie­tu­va fis­ka­li­nę po­li­ti­ką dau­giau­ sia re­gu­liuo­ja su­si­ kon­cent­ruo­da­ma į iš­lai­dų ma­ži­ni­mą. Pa­tei­kė pro­gno­zes

TVF pro­gno­zuo­ja, kad Lie­tu­vos fis­ka­li­nis de­fi­ci­tas šie­met sieks 2,9 pro­c. „Mes pla­nuo­ja­me, kad de­fic­ i­ tas sieks 2,9 pro­c., BVP – šiek tiek ma­žiau nei 3 pro­c. Ir ką tai reiš­kia – kad mes siū­lo­me at­sar­giai pla­nuo­ti 2014 m. biu­dže­tą ir už­tik­rin­ti, jog de­fi­ci­tas neaug­tų“, – sa­kė TVF mi­ si­jos va­do­vė. J.Ko­zack tei­gė, kad pro­gno­zuo­ja­ ma inf­lia­ci­ja šie­met sieks apie 1,25 pro­c., o ki­tą­met bus kiek di­des­nė. „Ti­ki­mės, kad inf­lia­ci­ja sieks apie 1,25 pro­c. 2013 m. ir bus šiek tiek di­des­nė 2014 m.“, – tei­gė J.Ko­ zack. Pa­sak jos, TVF ti­ki­si, kad Lie­tu­ vos BVP au­gi­mas šie­met ir ki­tais me­tais sieks 3,5 pro­c.

„Mes ti­ki­mės 3,5 pro­c. au­gi­mo tiek 2013 m., tiek 2014 m. Taip pat ti­ki­mės, kad au­gi­mas bus su­ba­lan­ suo­tas tiek vi­daus, tiek išo­rės au­ gi­mo šal­ti­niuo­se“, – aiš­ki­no TVF at­sto­vė. TVF mi­si­jos Lie­tu­vo­je bai­gia­mo­ jo­je ata­skai­to­je nu­ro­do­ma, kad be to­les­nio fis­ka­li­nio kon­so­li­da­vi­mo Lie­tu­vos sko­la iš­liks da­bar­ti­nio ly­ gio ir sieks 40 pro­c. BVP. Fi­nan­sų mi­nist­ras R.Ša­džius tei­ gia, kad Lie­tu­va di­di­na šių me­tų vie­šų­jų fi­nan­sų (fis­ka­li­nio) de­fic­ i­ to pro­gno­zę nuo 2,5 pro­c. iki maž­ daug 3 pro­c., o vie­na iš di­dė­jan­čio de­fi­ci­to prie­žas­čių yra pra­stes­nis, nei pla­nuo­ja­ma, PVM ir ak­ci­zų su­ rin­ki­mas. „Mes per­žiū­ri­me šių me­tų de­fi­ ci­to pro­gno­zę. De­ja, PVM ir ak­ci­ zų pa­ja­mų su­rin­ki­mas at­si­lie­ka nuo pla­no, ki­ta ver­tus, mes tu­ri­me pa­ pil­do­mų iš­lai­dų, pa­vyz­džiui, pa­di­ dė­ju­sių įmo­kų į ES biu­dže­tą, ku­rios ne­bu­vo nu­ma­ty­tos na­cio­na­li­nia­me biu­dže­te. Tre­čia, ma­žiau op­ti­mis­ ti­nių pro­gno­zių prie­žas­tis yra sa­vi­ val­dy­bės, ku­rios įsi­sko­li­no la­biau, nei mes ti­kė­jo­mės, to­dėl mes di­ di­na­me šių me­tų fis­ka­li­nio de­fi­ci­ to pro­gno­zę iki 2,9 pro­c. ar­ba net 3 pro­c. BVP“, – in­ter­viu „Bloom­ berg TV“ sa­kė R.Ša­džius. Pa­sak jo, 2014 m. Lie­tu­vos fis­ ka­li­nis de­fi­ci­tas tu­rė­tų bū­ti 1,8–2 pro­c. BVP. Eu­ras bū­tų nau­din­gas

Va­kar vy­ku­siuo­se Lie­tu­vos ir TVF at­sto­vų su­si­ti­ki­muo­se ne­bu­vo iš­ veng­ta ir eu­ro te­mos. Pa­sak J.Ko­ zack, bend­ros Eu­ro­pos va­liu­tos

Ne­su­tin­ka: di­din­ti kai ku­riuos mo­kes­čius pa­siū­liu­si J.Ko­zack ne vi­sais

klau­si­mais su­lau­kė Lie­tu­vos val­džios pri­ta­ri­mo. Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

įve­di­mas Lie­tu­vai at­neš­tų daug nau­dos ir pa­dė­tų at­si­kra­ty­ti ri­zi­kų fi­nan­sų rin­ko­se. „Mes ma­no­me, kad na­rys­tė eu­ ro zo­no­je at­neš nau­dos Lie­tu­vai, ypač ri­zi­kų ma­ži­ni­mo, ban­kų sis­ te­mos lik­vi­du­mo at­žvil­giu. Ir tai pa­dės su­ma­žin­ti ri­zi­kas, su­si­ju­sias su va­liu­ta. Tai­gi, tai ga­lė­tų reikš­ti že­mes­nę sko­li­ni­mo­si kai­ną Lie­tu­ vai“, – kal­bė­jo J.Ko­zack. Pa­sak jos, Lie­tu­vai to­liau rei­kia ei­ti tuo pa­čiu ke­liu – iš­lai­ky­ti fi­ nan­si­nį sta­bi­lu­mą, ma­žin­ti sko­lą. „Tai la­bai svei­kin­ti­nas tiks­las, ta­ čiau es­mi­nė ži­nia yra ta, kad Lie­tu­vai rei­kia to­liau ei­ti šiuo ke­liu. Už­tik­rin­ti da­bar­ti­nės po­li­ti­kos pa­lai­ky­mą. Į tai įei­na vie­šo­jo sek­to­riaus sko­los ma­ ži­ni­mas, kad fis­ka­li­nė po­li­ti­ka ga­lė­

tų at­lik­ti sa­vo vaid­me­nį. Ir ži­no­ma, kad Lie­tu­va iš­lai­ky­tų sa­vo kon­ku­ ren­cin­gu­mą“, – tei­gė TVF at­sto­vė. Anot Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­ mi­nin­ko Vi­to Va­si­liaus­ko, ar­ti­miau­ siu me­tu bus pri­sta­ty­ta stu­di­ja, ku­ri tu­rė­tų iš­sklai­dy­ti gan­dus apie eu­ro įve­di­mo pa­da­ri­nius. „Lie­tu­vos ban­kas yra at­li­kęs iš­sa­ mią eu­ro įve­di­mo pa­da­ri­nių Lie­tu­ vai stu­di­ją. Mes pla­nuo­ja­me spa­lio pra­džio­je pri­sta­ty­ti kie­ky­bi­nio ver­ ti­ni­mo stu­di­ją. Bus pa­teik­tas tik­rai ob­jek­ty­vus po­žiū­ris, mes gau­sim at­sa­ky­mus į tuos klau­si­mus, ku­rie kar­tais da­bar api­pi­na­mi gan­dais ir, ma­no nuo­mo­ne, ne­pag­rįs­to­mis bai­mė­mis“, – spau­dos kon­fe­ren­ci­ jo­je tei­gė V.Va­si­liaus­kas. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Ve­žė­jai pa­gei­dau­ja dia­lo­go su Ru­si­ja Ru­si­jos to­liau nuo­dug­niai tik­ri­na­ mi Lie­tu­vos ve­žė­jai Mi­nist­rų ka­bi­ ne­tui siū­lo at­gai­vin­ti tarp­vy­riau­sy­ bi­nę Lie­tu­vos ir Ru­si­jos eko­no­mi­ nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ko­mi­si­ją.

Situacija: jau niekas nebeabe­

joja, kad kruopštūs patikrinimai vykdomi ne dėl vežėjų nuodė­ mių, tačiau versijų, kaip proble­ mą spręsti, kol kas nėra.

Martyno Vidzbelio / BFL nuotr.

Vers­lo at­sto­vai tei­gia, kad tai pa­dė­ tų atei­ty­je efek­ty­viau bend­rau­ti su Ru­si­ja, jei su ja kil­tų pro­ble­mų. „Ko­mi­si­jos jau ket­ve­rius me­tus ne­bu­vo. Pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ ci­jos at­sto­vas pa­brė­žė, jog tai svar­ bi ko­mi­si­ja, ir jos rei­kia, kad bū­tų efek­ty­ves­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas. Vy­riau­sy­bės va­do­vas pa­ta­rė ak­ty­ viau atei­ty­je dirb­ti su to­kia ko­mi­ si­ja. Ži­no­ma, tai atei­čiai, ne šiuo

me­tu esan­čioms pro­ble­moms“, – BNS po Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­mo sa­kė na­cio­na­li­nės ve­žė­jų au­to­mo­ bi­liais aso­cia­ci­jos „Li­na­va“ pre­zi­ den­tas Al­gi­man­tas Kond­ru­se­vi­ čius. Ve­žė­jai bei Vy­riau­sy­bė va­kar taip pat su­ta­rė glau­džiau bend­ra­ dar­biau­ti ir keis­tis nau­jau­sia in­ for­ma­ci­ja apie pa­dė­tį Ru­si­jos pa­ sie­ny­je. „Mes pa­tei­kė­me nau­jau­sią in­ for­ma­ci­ją apie si­tua­ci­ją. Su­ta­rė­ me, kad kei­si­mės in­for­ma­ci­ja“, – tei­gė A.Kond­ru­se­vi­čius. Pa­sak jo, Mi­nist­rų ka­bi­ne­tas steng­sis pro­ble­mas spręs­ti per dip­ lo­ma­tus Ru­si­jo­je.

„Iš tik­rų­jų aš ne­ži­nau vi­so Vy­ riau­sy­bės veiks­mų ar­se­na­lo, ku­ rio ga­li im­tis, bet, kaip su­pra­tau šian­dien, bus sten­gia­ma­si ak­ty­ viai bend­ra­dar­biau­ti su am­ba­ sa­do­riais Ru­si­jo­je, taip pat mes kei­si­mės in­for­ma­ci­ja, ko­kios ten­ den­ci­jos, ko­kia si­tua­ci­ja“, – BNS sa­kė „Li­na­vos“ va­do­vas. Anot jo, ve­žė­jų pa­dė­tis Ru­si­jo­je nuo praė­ ju­sios sa­vai­tės iš es­mės ne­pa­si­kei­ tė – da­lies ve­žė­jų kro­vi­niai vis dar nuo­dug­niai tik­ri­na­mi. Sei­mo opo­ zi­ci­jos ly­de­ris And­rius Ku­bi­lius ra­ gi­no Vy­riau­sy­bę at­si­sa­ky­ti iliu­zi­ jų, kad ga­li­ma pa­ge­rin­ti dvi­ša­lius san­ty­kius.

„Siū­ly­čiau at­si­sa­ky­ti iliu­zi­jų, kad ko­kie nors san­ty­kių „per­kro­vi­mai“ ga­li pa­keis­ti si­tua­ci­ją. Šis pre­ky­ bos ka­ras su Lie­tu­va aiš­kiai pa­ro­ dė, kad Ru­si­jai vi­sai ne­svar­bu, kas Lie­tu­vo­je yra val­džio­je – de­ši­nie­ ji ar kai­rie­ji“, – va­kar kal­bė­jo kon­ ser­va­to­rius. Jo tei­gi­mu, val­džios ban­dy­mas ir to­liau puo­se­lė­ti iliu­zi­jas apie bū­si­mus ge­rus san­ty­kius yra „sa­ vo žmo­nių ap­gau­di­nė­ji­mas, ku­ ris bran­giai kai­nuo­ja mū­sų vers­ lui, mū­sų ener­ge­ti­niam sau­gu­mui, o atei­ty­je ga­li su­kel­ti dar di­des­nių pro­ble­mų“. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

13

antradienis, rugsėjo 24, 2013

pasaulis Skųs nuo­spren­dį

Žu­vo bri­tai

Užd­rau­dė veik­lą

Su­si­komp­ro­mi­ta­vęs Ki­ni­jos po­li­ti­nio eli­to na­rys Bo Xi­lai, už ko­rup­ci­ją nu­teis­tas ka­lė­ ti iki gy­vos gal­vos, skųs teis­ mo nuo­spren­dį. Po­li­ti­kas bu­ vo nu­teis­tas už ky­ši­nin­ka­vi­mą, grobs­ty­mą ir pikt­nau­džia­vi­mą įga­lio­ji­mais. Ta­čiau jis, pa­sak ad­vo­ka­tų, su šiuo nuo­spren­ džiu ne­su­tin­ka.

Pat­vir­tin­ta, kad per So­ma­lio is­ la­mis­tų ko­vo­to­jų iš­puo­lį Ke­ni­ jos sos­ti­nės Nai­ro­bio pre­ky­ bos cent­re žu­vo ket­vir­tas bri­ tas. Anks­čiau pra­neš­ta, kad per kru­vi­ną iš­puo­lį pre­ky­bos cent­re „West­ga­te“ žu­vo 69 žmo­nės, iš jų – du bri­tai ir dar vie­nas Aust­ ra­li­jos bei Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pi­lie­ty­bę tu­rin­tis as­muo.

Egip­to teis­mas už­drau­dė bet ko­kią Mu­sul­mo­nų bro­li­jos veik­ lą ir nu­ro­dė areš­tuo­ti nu­vers­tą­ jį pre­zi­den­tą Mo­ha­me­dą Mor­ si pa­lai­kan­čių is­la­mis­tų ban­ ko są­skai­tas. Ka­riš­kiai, praė­jus mė­ne­siui po kru­vi­nos ope­ra­ ci­jos prieš pro­tes­tuo­to­jus, to­ liau ban­do slo­pin­ti Mu­sul­mo­nų bro­li­jos rė­mė­jų su­ki­li­mą.

Pran­cū­zų ra­di­nys – 1,3 to­nos ko­kai­no Pran­cū­zi­jos pa­rei­gū­nai pa­tvir­ti­no su­lai­kę 1,3 to­nos kvai­ša­lų kont­ra­ban­dos siun­ti­nį, pa­slėp­tą lėk­tu­ve, at­skri­du­sia­me į Pa­ ry­žių iš Ve­ne­sue­los sos­ti­nės Ka­ra­ka­so. Tas, kam šis siun­ti­nys bu­vo skir­tas, pa­sak pa­rei­gū­nų, pra­ra­do apie 200 mln. eu­rų. Re­kor­di­nė siun­ta

To­kio di­de­lio siun­ti­nio sa­vo aky­ se ne­bu­vo re­gė­ję net daug ko ma­ tę Pran­cū­zi­jos ko­vos su nar­ko­ti­kais biu­ro pa­rei­gū­nai, ką jau kal­bė­ti apie Pa­ry­žiaus Charles’io de Gaulle’io oro uos­to dar­buo­to­jus.

Bal­tie­ji rū­mai tvir­ti­ na, kad Ve­ne­sue­la, Bo­li­vi­ja ir Mian­ma­ ras ne­si­lai­ko pa­sau­ li­nių ko­vos su nar­ ko­ti­kais stan­dar­tų. Di­džiu­lė ko­kai­no siun­ta, ku­rią pe­rė­mė pa­rei­gū­nai, bu­vo su­slėp­ta 30-yje la­ga­mi­nų. Juos į Pran­cū­zi­ jos sos­ti­nę iš Ka­ra­ka­so at­skrai­di­no „Air Fran­ce“ lėk­tu­vas. Po­li­ci­jai ki­lo vie­nas klau­si­mas – kiek žmo­nių rei­kė­tų šiems la­ga­mi­ nams iš­krau­ti? At­ro­do, vi­sos ko­ man­dos. La­ga­mi­nai bu­vo re­gist­ruo­ti su­ klas­to­tais var­dais, jie, pa­sak Pran­ cū­zi­jos po­li­ci­jos ir Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vų, ne­prik­lau­ sė nė vie­nam iš lėk­tu­vo ke­lei­vių. Nie­kas iš skri­du­sių lai­ne­riu ne­bu­ vo su­lai­ky­tas. „Air Fran­ce“ at­sto­vai pa­reiš­kė,

kad pra­dė­jo ty­ri­mą, kaip 30 la­ga­ mi­nų su kvai­ša­lais pa­te­ko į lai­ne­ rį. Įta­ria­ma, kad ga­lė­jo pri­si­dė­ti kas nors iš bend­ro­vės. Ve­ne­sue­los pa­rei­gū­nai pra­ne­ šė, kad Ka­ra­ka­se su­lai­kė tris ša­ lies Na­cio­na­li­nės gvar­di­jos ka­rius, jiems pa­reikš­ti kal­ti­ni­mai nar­ko­ti­ kų kont­ra­ban­da. Ver­tė – 200 mln. eu­rų

Tie­sa, Pran­cū­zi­jos pa­rei­gū­nai pri­pa­ ži­no, kad re­kor­di­nę nar­ko­ti­kų kont­ ra­ban­dos siun­tą jie su­čiu­po kiek anks­čiau, o ope­ra­ci­jos de­ta­les pa­ vie­ši­no tik šį sa­vait­ga­lį. Tiks­li su­lai­ky­mo da­ta ne­bu­ vo nu­ro­dy­ta, nes iki šiol vy­ko ty­ ri­mas. Ve­ne­sue­los pa­rei­gū­nai sa­kė, kad su­lai­ky­mas ga­lė­jo įvyk­ti rug­sė­jo 20 d., ta­čiau, pa­sak Pran­cū­zi­jos ži­ niask­lai­dos, nar­ko­ti­kai pran­cū­zų pa­rei­gū­nų ran­ko­se, ti­kė­ti­na, at­si­ dū­rė dar anks­čiau – rug­sė­jo 11 d. Per ty­ri­mą pran­cū­zų pa­rei­gū­ nams pa­vy­ko su­lai­ky­ti še­šis įta­ ria­muo­sius. Pa­sak šal­ti­nių, su­lai­ky­ti bu­vo trys ita­lai ir trys bri­tai. Dau­giau de­ta­lių po­li­ci­ja neatsk­lei­dė. Pran­cū­zi­jos vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ras Ma­nue­lis Vall­sas tei­gė, kad to­kio kie­kio ko­kai­no siun­tos kai­na – 50 mln. eu­rų. Ta­čiau nar­ko­ti­kų sky­riaus pa­rei­gū­nai pri­dū­rė, jog

kvai­ša­lų kai­na juo­do­jo­je rin­ko­je siek­tų ma­žiau­siai 200 mln. eu­rų. Pa­rei­gū­nai pri­pa­ži­no, kad to­kio kie­kio nar­ko­ti­nių me­džia­gų jie iki šiol Pran­cū­zi­jos te­ri­to­ri­jo­je ne­bu­ vo nei ma­tę, nei su­lai­kę. M.Vall­sas sa­kė, kad slap­ta po­li­ ci­jos ope­ra­ci­ja bu­vo at­lie­ka­ma su ki­tų ša­lių pa­rei­gū­nų pa­gal­ba. Vi­ daus rei­ka­lų mi­nist­ras pa­tvir­ti­no, kad ope­ra­ci­jo­je da­ly­va­vo pa­rei­gū­ nai iš Ny­der­lan­dų, Is­pa­ni­jos ir Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos. Kal­ti­ni­mai Ve­ne­sue­lai

Ve­ne­sue­la daž­nai įvar­di­ja­ma nar­ ko­ti­kų kont­ra­ban­dos cent­ru. Pa­sak ko­vos su nar­ko­ti­kais pa­rei­gū­nų, nu­si­kal­tė­liai iš Lo­ty­nų Ame­ri­kos ša­lių nau­do­ja­si pa­ran­kia jiems Ve­ ne­sue­los geog­ra­fi­ne pa­dė­ti­mi. Nar­ko­ti­kai į Jung­ti­nių Vals­ti­jų ir Va­ka­rų Eu­ro­pos rin­kas at­ke­liau­ja iš Ko­lum­bi­jos. Ta­da pa­ten­ka į rin­ ką per Lo­ty­nų Ame­ri­kos, Ka­ri­bų jū­ros ar­ba Af­ri­kos ša­lis. Jung­ti­nės Vals­ti­jos se­niai kal­ ti­na Ve­ne­sue­lą, kad ši ne­su­sit­ var­ko su nar­ko­t i­k ų pre­kei­v iais. Va­šing­to­nas į sa­vo juo­dą­jį są­ra­ šą yra įtrau­kęs ke­lis aukš­tus Ve­ ne­sue­los ka­riš­kius ir val­dan­čio­jo eli­to na­rius, ku­riuos sie­ja su kvai­ ša­lų vers­lu. Bal­tie­ji rū­mai tvir­ti­na, kad Ve­ne­ sue­la, Bo­li­vi­ja ir Mian­ma­ras ne­si­

Triumfas: Prancūzijos vidaus reikalų ministras M.Vallsas pabrėžė, kad

tokio kiekio kokaino Prancūzijos žemėje dar nebuvo.

lai­ko pa­sau­li­nių ko­vos su nar­ko­ti­ kais stan­dar­tų. Ta­čiau Ve­ne­sue­los va­do­vas Ni­ colás Ma­du­ro pa­reiš­kė, kad Va­ šing­to­no kal­ti­ni­mai – „po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­ti“. Pa­sak jo, ko­va su nar­ko­ti­kų kont­ra­ban­da nuo 2005 m. jo ša­ly­je suak­ty­vė­jo. Bū­tent tais me­tais tuo­ me­tis Ve­ne­sue­los pre­zi­den­tas Hu­ go Cháve­zas iš Ve­ne­sue­los iš­pra­šė

AFP nuo­tr.

JAV ko­vos su nar­ko­ti­kais pa­rei­gū­ nus, esą šie ne ko­vo­jo, o pre­kia­vo nar­ko­ti­kais. Praė­ju­siais me­tais Ve­ne­sue­los sau­gu­mo tar­ny­bos, bend­ra­dar­ biau­da­mos su Ko­lum­bi­jos, JAV ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sau­gu­mu, pa­skel­bė su­lai­kiu­sios ieš­ko­miau­ sią Ko­lum­bi­jos nar­ko­ti­kų ba­ro­ną Da­nie­lį Bar­re­rą. „Reu­ters“, BBC inf.

A.Mer­kel ban­dys kli­juo­ti koa­li­ci­ją Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­ kel lai­mė­jo rin­ki­mus. Ta­čiau An­gie nuvylė ma­žie­ji par­tne­riai – Lais­vo­ ji de­mok­ra­tų par­ti­ja (FDP). Ši ne­pa­ te­ko į par­la­men­tą.

Da­bar Vo­kie­ti­jo­je pra­si­dės koa­ li­ci­jos dė­lio­nės. Vis gar­siau kal­ ba­m a, kad ti­k ė­t i­n as va­d i­n a­ mo­s ios di­d žio­s ios koa­l i­c i­j os sce­na­ri­jus. Nes Krikš­čio­nių de­ mok­ra­tų są­jun­ga ne­ga­vo ab­so­liu­ čios dau­gu­mos. FDP, be per­trau­ kos dir­bu­si par­la­men­te il­giau nei pu­sę šimt­me­čio, per­ženg­ti bar­ je­ro į par­la­men­tą ne­su­ge­bė­jo, tad kanc­le­rei teks ieš­ko­ti nau­jų par­tne­rių sa­vo koa­li­ci­jai. Vi­ce­kanc­le­ris iš FDP Phi­lip­pas Rösle­ris rin­ki­mus va­di­no karš­ta ir

liūd­na va­lan­da sa­vo par­ti­jai, ku­riai taip pat pri­klau­so ka­den­ci­ją baig­ sian­tis už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Gui­do Wes­ter­wel­le. La­biau­siai ti­kė­ti­na kan­di­da­tė – cent­ro kai­rio­ji So­cial­de­mok­ra­ tų par­ti­ja (SPD), ku­ri su­rin­ko kiek ma­žiau nei 26 pro­c. bal­sų. Jos kan­di­da­tas Pee­ras Steinbrüc­kas va­kar sa­kė, kad „ka­muo­lys yra A.Mer­kel pu­sė­je. Ji tu­ri su­bur­ti dau­gu­mą“. Ne to­kia ti­kė­ti­na at­ro­ do A.Mer­kel koa­li­ci­ja su kai­rio­sios pa­krai­pos eko­lo­gi­ne Ža­lių­jų par­ti­ja, su­rin­ku­sia 8,4 pro­c. bal­sų, nors abi par­ti­jos per kam­pa­ni­ją nei­gė to­kios są­jun­gos ga­li­my­bę dėl di­de­lių po­li­ ti­nių skir­tu­mų. Kaip vi­sa­da at­sar­gi ir san­tū­ri A.Mer­kel sa­kė pa­lauk­sian­ti ga­lu­

ti­nių re­zul­ta­tų ir tik tuo­met pra­ dė­sian­ti veik­ti „žings­nis po žings­ nio“. Apž­val­g i­n in­kai pro­g no­z uo­ ja, kad bet ko­kiu at­ve­ju įtemp­tos po­ten­cia­lių par­tne­rių de­ry­bos dėl po­li­ti­kos ir mi­nist­rų po­rtfe­lių ga­li truk­ti ke­lias die­nas ar net sa­vai­tes. Kad ir ko­kį pa­vi­da­lą įgy­tų nau­jo­ ji vy­riau­sy­bė, ko­men­ta­to­riai ke­lia prie­lai­dą, kad šių rin­ki­mų po­vei­kis eu­ro zo­nai ir vi­sam pa­sau­liui ne­ bus di­de­lis. Są­jun­ga su SPD, pa­na­ši į koa­ li­ci­ją, ku­riai A.Mer­kel va­do­va­ vo 2005–2009 m., pa­leng­vin­tų kanc­le­rės pa­stan­gas, kad jos po­ li­ti­niai spren­di­mai bū­tų prii­ma­mi par­la­men­to aukš­tų­jų rū­mų, at­sto­ vau­jan­čių 16-ai Vo­kie­ti­jos že­mių.

Trium­fas: Reichs­ta­go pa­sta­te, kur ren­ka­si Vo­kie­ti­jos par­la­men­tas, vėl

šei­mi­nin­kaus kon­ser­va­to­riai.

Juo­se dau­gu­mą tu­ri opo­zi­ci­nis „rau­do­nų­jų ir ža­lių­jų“ al­jan­sas. Iro­niš­ka, ta­čiau kon­ser­va­to­riai su­ rin­ko ma­žiau bal­sų ne­gu jung­ti­nis kai­ry­sis fron­tas – SPD, ža­lie­ji ir kraš­ tu­ti­nė kai­rio­ji par­ti­ja „Die Lin­ke“, už

„Reu­ters“ nuo­tr.

ku­rią bal­sa­vo 8,6 pro­c. rin­kė­jų. Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu SPD ir ža­lie­ji at­kak­ liai nei­gė ga­li­my­bę su­da­ry­ti koa­li­ci­ ją su „Die Lin­ke“, ku­ri yra Ry­tų Vo­ kie­ti­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jos įpė­di­nė. BNS inf.

14

antradienis, rugsėjo 24, 2013

sportas

Finišas – sidabrinis, patirtis – auksinė Kai kišenėje – garantuotas sidabro medalis, būtų keista nenorėti aukso, juolab jeigu jis beveik ranka pasiekiamas. Vis dėlto ar už tauriųjų metalų spindesį nėra vertingesnis kelias, nueitas iki viršūnės, ir patirtis, sukaupta juo žengiant? Tiksliausią atsakymą žino 38-ojo Europos čempionato vicečempionė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė.

Marius Bagdonas Romas Poderys T.Parkeris – naudingiausias

Prancūzijos nacionalinė krepšinio komanda – ne vien Tony Parkeris, ir ji tai patvirtino „EuroBasket“ finale Liublianoje, 80:66 įveikusi Jono Kazlausko vadovaujamą Lietuvos ekipą. Antrame kėlinyje į žaidimo duobę įsmukę ir po to nuo varžovų pražūtingai atsilikę (42:64) lietuviai nerado būdų atsitiesti. Lemiamą spurtą prancūzai surengė tuomet, kai T.Parkeris sėdėjo ant atsarginių suolo. Vis dėlto triskart NBA čempionas buvo pripažintas naudingiausiu (MVP) „EuroBasket“ krepšininku, o kartu su T.Parkeriu į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką išrinkti Linas Kleiza, slovėnas Goranas Dragičius, kroatas Bojanas Bogdanovičius ir ispanas Marcas Gasolis. T.Parkeris tapo pirmuoju Europos krepšininku, laimėjusiu kontinento ir NBA čempionatus ir abiejuose pelniusiu MVP titulus. „Ilgai siekėme šio tikslo. Daugybė žmonių mus palaikė, skatino – šeimos, draugai, nepažįstami sirgaliai. Kai 2000-aisiais laimėjome jaunimo čempionatą, bendražygiams Ronny Turiafui, Borisui Diaw, Mickaeliui Pietrusui pasakiau: mūsų karta bus pirmoji, kuri Prancūzijai iškovos ir vyrų auksą, – po finalo „Stožicės“ arenoje kalbėjo T.Parkeris. – Pagaliau 2005-aisiais laimėjome bronzą, 2011-aisiais – sidabrą. Šį kartą prieš lemiamą dvikovą su lietuviais buvo aišku: arba dabar, arba niekada.“ Atsiėmęs visus „EuroBasket“ prizus ir čempiono medalį, T.Parkeris padovanojo juos tribūnoje finalo rungtynes stebėjusiai savo sužadėtinei Axellei Francine.

2013-ieji: naujas įrašas Lietuvos krepšinio istorijoje – sidabrinis.

„Visi norėjome daugiau“

„Negaliu pasakyti, kad labai malonu taip pabaigti čempionatą. Liūdna pralaimėjus. Juolab kad po pergalės pusfinalyje sidabras jau buvo mūsų, tad visi norėjome daugiau“, – sakė J.Kazlauskas. Lietuvos rinktinės strategas teigė finale atlikęs žaidėjų keitimų, kurie nepasiteisino. „Mus nužudė antrasis kėlinys. Buvo momentas, kai negalėjau grąžinti į aikštę pagrindinių žaidėjų. Svarsčiau, kas geriau: leisti jiems pailsėti ar tegu eina rungtyniauti? Tos minutės mums buvo labai blogos. Prancūzai žaidė šauniai, pataikė kelis labai sunkius metimus. Be to, akivaizdžiai pralaimėjome kovą dėl kamuolio“, – mintimis apie pralaimėjimo priežastis dalijosi J.Kazlauskas. – Treneri, ar prancūzai šioms rungtynėms buvo pasirengę geriau, nei tikėjotės? – paklausėme stratego. – Jie sužaidė labai gerai, o mes – ne, tačiau nemanau, kad prancūzai buvo išnagrinėję mus geriau nei mes juos. Mes vėl labai gerai gynėmės nuo T.Parkerio, tačiau problemų pridarė kiti žaidėjai, ypač N.Batumas, pataikęs kelis svarbius tritaškius. Be to, B.Diaw kelis kartus per lengvai sėkmingai užbaigė atakas iš po krepšio. Po to mums jau buvo sunku. Kai kurie mūsų jauni žaidėjai perdegė, bet galiausiai už viską atsako treneris. Nepasisekė, vadinasi, aš esu labiausiai kaltas. – Ar džiaugiatės sidabro medaliu? – Jeigu manęs to būtumėte paklausę prieš Europos čempionatą, sakyčiau, kad antra vieta būsime labai patenkinti, bet pralaimėjusysis finalą į viską žvelgia kiek kitaip. Mes džiaugiamės, tai yra labai aukštas pasiekimas, kurį įvertinsime tik praėjus tam tikram laikui. Tačiau žmogus visada nori daugiau. – Prieš finalą pasakėte dviprasmiškų užuominų dėl savo ateities Lietuvos rinktinėje. Ar norėtumėte su šia komanda ki-

tąmet dalyvauti pasaulio čempionate? – Galiu vėl viską pakartoti. Reikia kalbėtis su krepšinio federacijos vadovais apie šį čempionatą, tegu įvertina mūsų pasirodymą. Kaip bus toliau, pamatysime. Nenoriu karštų išvadų ar pareiškimų. Tai, kad aš skolą Arvydui (Lietuvos krepšinio federacijos prezidentui A.Saboniui – aut. past.) jau atidaviau, irgi tiesa. Ši komanda – jauna ir talentinga, jai labai padėjo vyresni žaidėjai, tačiau Linas Kleiza, Mantas Kalnietis ar Jonas Mačiulis – toli gražu ne veteranai. Rinktinei trūksta mažųjų žaidėjų, tačiau ar tie, kurie šiemet nepateko į pagrindinę sudėtį, yra geresni už žaidusius čia, Slovėnijoje? Manau, kad ne. Reikia galvoti, kaip tuos žaidėjus užsiauginti. Labai gerai, kad patekome į pasaulio čempionatą ir neprarasime metų, bus galima išbandyti dar daugiau jaunų krepšininkų. Niekas negali šiai komandai priekaištauti, kad ji nesikovė, nesistengė, neparodė charakterio. Na, šį kartą nepasisekė, bet gyvenime būna ir taip. Atidavė visas jėgas

„Po finalinės sirenos buvo liūdna, bet netrukus susivokėme, kad ir antroji vieta – didelis laimėjimas. Reikia pripažinti, kad finale, kai reikėjo, prancūzai žaidė geriau ir mes nelabai turėjome šansų juos įveikti“, – teigė M.Kalnietis. – Mantai, kas labiausiai nepavyko finale ir ko trūko? – paklausėme Lietuvos rinktinės gynėjo. – Rungtynių pradžioje lyg ir pristabdėme T.Parkerį, tačiau nesutrukdėme įsimėtyti Nicola Batumui. Jis pataikė sunkius metimus, o mūsų atakos nebuvo agresyvios, dažnai pasitaikė skubotų sprendimų. Pradėjo pataikyti ir prancūzų „centrai“, netgi tie žaidėjai, iš kurių to nesitikėjome. – Beveik visą turnyrą treneris J.Kazlauskas tvirtino, kad reikia surasti jums daugiau minučių poilsiui, bet viskas susiklostė kitaip. Gal dabar atsipūsite?

Artūro Morozovo nuotr.

Klaipėdietis: tarp vakar į Vilnių grįžusių vicečempionų buvo ir

T.Delininkaitis (kairėje).

– Artimiausią savaitgalį Maskvoje vyks Aleksandro Gomelskio taurės turnyras, tačiau Krasnodaro klubo vadovai sakė, kad aš jame neturėčiau žaisti. Tikiuosi šiek tiek pailsėti, nes ir lūpos išbertos, imunitetas nusilpęs, kelius skauda. Prieš finalą niekas negalvojo, kiek liko jėgų, – atidavėme visas, kiek turėjome. – Kuris medalis brangesnis – bronzos iš 2010-ųjų pasaulio čempionato ar šis? – Abu labai brangūs. Turiu bronzą, sidabrą, tikiuosi, kad dar bus galimybių ir auksą laimėti. L.Kleiza – už J.Kazlauską

Į simbolinį geriausių „EuroBasket“ žaidėjų penketuką išrinkto L.Kleizos nuomone, lemiamos dvikovos lūžis buvo antrame kėlinyje. „Nesužaidėme taip, kaip reikėjo. Prancūzai buvo gerai pasirengę, mes neapsigynėme. Dabar reikia žiūrėti į tai, kas pozityvu. Per rungtynes su bosniais buvome beveik susikrovę lagaminus namo, bet galiausiai laimėjome sidabrą, turėjome galimybę iškovoti ir auksą“, – kalbėjo puolėjas. – Linai, ar tai, kad patekote į simbolinį penketą, yra netikėta?

Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.

– Nei laukta, nei netikėta, nei labai džiugina. Gaila, kad čempionatas baigėsi, nes įsižaidžiau. Teks pratęsti tai per klubinių komandų sezoną. – Ar norėtumėte, kad Lietuvos rinktinę toliau treniruotų J.Kazlauskas? – Nežinau, kodėl treneris svarsto – likti ar nelikti. Reikia išlaikyti šią komandą ir jos trenerį. Reikia toliau viską statyti iš to, ką turime. Yra gerų jaunų, perspektyvių žaidėjų. Jie turės daug galimybių pasireikšti ir ves rinktinę į priekį dar daug metų.

Rungtynių statistika Finalas: Prancūzija – Lietuva 80:66 (19:22, 31:12, 18:16, 12:16). N.Batumas, A.Diotas po 17, B.Diawas 15, T.Parkeris 12, J.Petro 8, M.Gelabale 7, F.Pietrusas 6, N.De Colo, A.Ajinca po 4, J.Lauvergne 2/L.Kleiza 20, M.Kalnietis 19, R.Seibutis 10, D.Lavrinovičius, J.Mačiulis po 7, M.Pocius 3. Rungtynės dėl 3-iosios vietos: Ispanija – Kroatija 92:66 (23:18, 24:18, 16:12, 29:18). S.Llullas 21, M.Gasolis 17, V.Claveras 16/B.Bogdanovičius 22, R.L.Ukičius 12.

19

antradienis, rugsėjo 24, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame M.A.Shaffer ir A.Barrows knygą „Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija“.

M.A.Shaffer ir A.Barrows. „Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija“. Jauna rašytoja, gyvenanti Londone, pradeda susirašinėti su vienu Gernsio salos gyventoju. Pamažu jis atskleidžia salos gyventojų istorijas, vykusias karo su vokiečiais metais ir jam pasibaigus. Galiausiai rašytoja nusprendžia susipažinti su tais žmonėmis, apie kurių gyvenimą ji daug sužino iš laiškų. Nuvykusi į salą ji greit įsilieja į bendruomenę ir pamilsta jos žmones. O viename iš jų atranda tai, ko ilgai ieškojo, – tyrą ir tikrą meilę.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Liakrosas antradienis – Aliarmas trečiadienis – Nostalgija ketvirtadienis – Neturtas penktadienis – Simptomas Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtoja – Irena Kremerienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, spalio 1 d.

Avinas (03 21–04 20). Nepalanki diena planuoti veiksmus, spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku teisingai pasirinkti. Vyresnis žmogus nepritars jūsų sprendimams, bet jūsų pasirinkimas, ar jo klausyti. Jautis (04 21–05 20). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai dienai. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui. Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena užbaigti reikalus. Jūsų atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, tik nepraraskite savitvardos. Nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo. Vėžys (06 22–07 22). Neskubėkite, jeigu jums kas nors trukdo. Bus sunku bendrauti, galite likti nesuprastas. Galite su kuo nors susikivirčyti, todėl berčiau patylėkite arba labai gerai apgalvokite, ką kalbate. Liūtas (07 23–08 23). Bus lengva susitarti su aplinkiniais. Galimas sudėtingas pokalbis su vyresniu žmogumi. Svarbiausia kokias temas ir problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Mergelė (08 24–09 23). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau negu galite įvykdyti. Svarstyklės (09 24–10 23). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis veiklos. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, numatykite profesinės veiklos perspektyvas ir parenkite planus. Skorpionas (10 24–11 22). Būkite atsargus su pinigais, neišlaidaukite. Spinduliuosite meilę aplinkiniams, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite save. Toks jausmų proveržis gali sukelti nepagrįstą dosnumą, dėl kurio kitą dieną galite pasigailėti. Šaulys (11 23–12 21). Laikas pasinaudoti savo vaizduote, kad įgyvendintumėte idėjas. Jūsų gebėjimas reikšti mintis žavės aplinkinius. Šiuo metu praverstų gera knyga ar filmas. Tačiau rinkitės paprastus siužetus. Ožiaragis (12 22–01 20). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų mintimis ir idėjomis. Bandysite tam priešintis. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas tikrai nepadės. Vandenis (01 21–02 19). Galėsite atskleisti savo geriausius sugebėjimus. Kils idėjų, kuriomis pasidalykite su aplinkiniais. Palanki diena skaityti arba apsilankyti teatre, koncerte. Žuvys (02 20–03 20). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Bus gana sunku objektyviai vertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net paprasčiausiose situacijose.

Orai

Artimiausiomis dienomis prognozuojami darganoti orai, bus vėjuota ir lietinga. Šiandien temperatūra pakils iki 14–15 laipsnių šilumos, bus debesuota su pragiedruliais, trumpai palis. Trečiadienio naktį laikysis 5–7 laipsnių temperatūra, dieną tesušils iki 12–13 laipsnių. Trumpai palis. Panašūs orai išsilaikys iki savaitgalio.

Šiandien, rugsėjo 24 d.

+14

+14

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+14

Šiauliai

Klaipėda

+15

Panevėžys

+14

Utena

+15

7.25 19.29 12.04

267-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 98 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+14

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +17 Brazilija +30 Briuselis +23 Dublinas +20 Kairas +30 Keiptaunas +18 Kopenhaga +15

kokteilis Pa­si­gen­da bė­gan­čių teks­tų Va­kar „Kok­tei­ly­je“ Ma­ry­tė at­krei­pė dė­ me­sį, į ku­rį lai­ką ant bend­ro­vės „Klai­ pė­dos kra­nai“ ad­mi­nist­ra­ci­nio pa­sta­ to dau­ge­l į me­tų va­lan­das ir mi­nu­tes ro­džiu­sį laik­ro­dį. „Pas­ta­ruo­ju me­tu jis ne­vei­kia: vie­to­je skai­čių – nie­ko, tam­su­ma“, – pa­si­guo­dė ta­me ra­jo­ne gy­ve­nan­ti mo­te­ris. Anot klai­pė­die­tės, nors ir tu­rė­da­vo ant ran­kos laik­ro­d į, ta­čiau vi­suo­met pa­ žiū­rė­da­vo į virš pa­sta­to esan­t į­jį, kiek va­lan­dų. „Klai­pė­do­je pa­si­gen­du ne tik laik­ro­ džių, bet ir ak­tua­lios in­for­ma­ci­jos teks­ to bė­gan­čių ei­lu­čių, – sa­kė Vy­tau­tas. – Bent mies­to cent­re bū­tų vie­ta, ku­rio­je ga­lė­čiau per­skai­ty­t i, ko­k ia tuo me­tu oro tem­pe­ra­tū­ra, ko­k ios kryp­ties vė­ jas, ko­kie orai bus ar­ti­miau­sio­mis die­ no­mis. Ir dar ne­ma­žai ko­kių nors ži­nių bū­tų ga­li­ma pa­teik­ti ne tik klai­pė­die­ čiams, bet ir sve­čiams.“ Anot skai­t y­to­jo, tai vie­nur, tai ki­t ur mies­te yra švies­len­tės, ta­č iau prie įstai­g ų sping­si ir bė­ga tik jų rek­la­mi­ niai teks­tai.

Kaunas Londonas +24 Madridas +31 Maskva +10 Minskas +10 Niujorkas +22 Oslas +14 Paryžius +24 Pekinas +21

Praha +19 Ryga +11 Roma +26 Sidnėjus +29 Talinas +10 Tel Avivas +27 Tokijas +27 Varšuva +15

Vėjas

3–18 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+12

+14

+12

+10

16

+8

+11

+8

+7

8

rytoj

ketvirtadienį

+11

Marijampolė

Vilnius

+14

Alytus

+7

+4

6

1852 m. pran­cū­z ų in­ž i­ nie­r ius Hen­r i Gif­far­das su­konst­ra­vo pir­mą pa­ sau­ly­je di­ri­žab­lį. 1896 m. gi­mė gar­s us ame­r i­k ie­č ių ra­š y­to­j as F.Scottas Fitz­ge­ral­das. 1911 m. gi­mė bū­si­mas SSKP ly­de­ris Kons­tan­ti­ nas Čer­nen­ka. 1941 m. gi­mė Lin­d a McCart­ney, bil­to Pau­lo McCart­ney žmo­na, mi­ ru­si nuo vė­žio.

Na­mo grį­žo dar trys del­fi­nai

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ma­žiau ži­no­si­me – il­giau gy­ven­si­me.

Ne­pa­tin­ka mums pir­ma­die­niai

Ar jums, ku­rie stip­r ūs kaip lo­kiai, dir­ ba­te kaip jau­čiai, dar­be su­ka­tės kaip bi­ tės, na­mo grįž­ta­te nu­si­ka­lę kaip šu­nys, ne lai­kas nuei­ti pa­si­tik­rin­ti pas ve­te­ri­ na­rą, ar jūs ne asi­lai? Čes­ka (397 719; tik­ra tie­sa: ge­rai už­fik­suo­tam pa­cien­tui nar­ko­zės ne­rei­kia)

1948 m. įsteig­ta „Hon­da“ kom­pa­ni­ja („Hon­da Mo­ tor Com­pa­ny“). 1949 m. gi­mė gar­sus Is­ pa­ni­jos re­ži­sie­rius, dvie­jų „Os­ka­rų“ lau­rea­tas Ped­ro Al­mo­do­va­ras, nuo 1980 m. su­k ū­ręs, vai­d i­nęs ar re­ži­sa­vęs 30 fil­mų. 1950 m. Mask­vo­je gi­ mė Lie­tu­vos ak­to­rė Eg­ lė Gab­rė­nai­tė. 1960 m. gi­mė lie­t u­v ių poe­tas, kri­t i­kas, Na­cio­ na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­ tas Ai­das Mar­čė­nas.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

pu­lia­rios kai­my­ni­nė­se ša­ly­se.

Links­mie­ji tirš­čiai

Gedvinas, Gedvinė, Gerardas, Rupertas.

1941 m. gi­mė šo­kių an­ samb­l io „Žu­vėd­ra“ va­ do­vė Skais­tu­tė Idze­le­ vi­čie­nė.

Prak­ti­ka: bė­gan­čios ei­lu­tės po­

Sep­ty­ni iš de­šim­ties dar­buo­to­jų pri­pa­ žįs­ta, kad ne­dar­bin­gų mi­nu­čių pa­si­tai­ ko ga­na daž­nai, o sa­vai­tės die­nos, kai jiems sun­kiau­sia dirb­ti, yra pir­ma­die­ nis ir penk­ta­die­nis. Dar­bo paieš­kos po­r ta­lo CVban­kas.lt at­l ik­tos ap­k lau­sos re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad pir­ma­d ie­n iais, tre­čia­d ie­n iais ir penk­ta­die­niais dar­buo­to­jai tu­r i dau­ giau­sia dar­bo. O ket­v ir­ta­d ie­n į – ma­ žiau­siai. Treč­da­liui dar­buo­to­jų dirb­ti sun­kiau­ sia pir­ma­die­nį, dar 26 pro­c. – penk­ta­ die­nį. Ant­ra­die­nis sun­kiau­sias 13 pro­c. res­pon­den­tų. Žmo­nės ne­dar­bin­giau­si dar­bo pa­bai­ go­je – jau­čia­si pa­var­gę ir ne­be­ga­li su­ si­kaup­ti (23 pro­c.). Pa­na­ši da­lis res­pon­ den­tų jau­čia­si ne­dar­bin­giau­si praė­jus ke­lioms va­lan­doms po pie­tų, kai api­ ma mie­gas ir no­ri­si nu­snūs­ti (22 pro­c.). Ar­ba ry­tą, kai tik atei­na į dar­bą – šiems ap­k lau­sos da­ly­v iams sun­k u pra­dė­t i die­nos dar­bus (10 pro­c.).

Vardai

RUGsėjO 24-ąją

Rytas

+8

+13

+14

Kom­pa­ni­ja: į Lie­tu­vos pa­jū­rį prieš sa­vai­tę par­skrai­din­tos ke­tu­rios del­fi­nės va­kar su­lau­kė dar tri­jų drau­gų. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Lie­tu­vos ka­ri­nių oro pa­jė­gų lėk­tu­ vas „Spar­tan“ į Pa­lan­gos oro uos­tą va­kar par­ga­be­no itin bran­gų kro­ vi­nį – tris del­fi­nus, ku­rie iš­kart nu­ vež­ti į Klai­pė­dos del­fi­na­riu­mą.

Iš Grai­ki­jos pri­va­taus Ati­kos zoo­lo­ gi­jos so­do na­mo grį­žo del­fi­na­riu­mo sen­bu­vis Ar­gas, uos­ta­mies­ty­je gi­ mę Per­la ir Bal­tis. Del­fi­nai skrai­din­ti dvie­jo­se spe­cia­ lio­se dė­žė­se: Ar­gas – vie­no­je, Per­la su Bal­čiu – ki­to­je. Gy­vū­nus ly­dė­jo ve­te­ri­na­ri­jos gy­ dy­to­jas Žil­vi­nas Klei­va, jų tre­ne­riai To­mas Le­bec­kis ir Min­dau­gas Lu­ ko­šius. „Del­fi­nai iš anks­to bu­vo ren­gia­ mi skry­džiui – pra­ti­na­mi prie ma­ žes­nių erd­vių, ne­štu­vų“, – pa­sa­ ko­jo Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus Ry­šių

su vi­suo­me­ne sky­riaus ve­dė­ja Ni­ ka Pu­tei­kie­nė. Gy­vū­nų ke­lio­nė iš Grai­ki­jos na­ mo į Klai­pė­dą tru­ko dau­giau nei pen­kias va­lan­das. Lėk­tu­vas pa­ke­ liui į Lie­tu­vą lei­do­si Slo­va­ki­jo­je, kad pa­si­pil­dy­tų de­ga­lų at­sar­gas. Už skry­dį į abi pu­ses Lie­tu­vos jū­ rų mu­zie­jus su­mo­kės apie 75 tūkst. li­tų – tai esą pi­ni­gai, tik pa­den­ gian­tys ke­lio­nės są­nau­das. Prieš sa­vai­tę tuo pa­čiu ka­ri­nių oro pa­jė­gų lėk­tu­vu į Pa­lan­gos oro uos­tą bu­vo par­skrai­din­tos ir į Klai­ pė­dos del­fi­na­riu­mą par­vež­tos ke­ tu­rios del­fi­nės – Glo­ri­ja ir Ga­bi­ja su sa­vo pa­li­kuo­ni­mis Smil­te ir Ti­ja. Ati­kos zoo­lo­gi­jos so­de iki ki­tų me­tų pa­bai­gos ar 2015 m. pra­džios dar gy­vens sep­ty­ni Klai­pė­dos del­ fi­na­riu­mo del­fi­nai: Pre­mi­ja, Bi­tė, Li­ma, No­jus ir Gi­lė bei du Grai­ki­ jo­je pa­sau­lį iš­vy­dę ma­žy­liai. Su jais liks tre­ne­rės iš uos­ta­mies­čio.

„Par­si­ga­ben­ti del­fin ­ us sku­bė­jo­ me, nes dar po ku­rio lai­ko jau bū­tų bu­vę per šal­ta ir rei­kė­tų lauk­ti pa­ va­sa­rio, o kiek­vie­na jų die­na Grai­ ki­jo­je mums kai­nuo­ja. To­dėl la­bai ir pra­šė­me sta­ty­bi­nin­kų kuo grei­čiau su­tvar­ky­ti pa­grin­di­nį del­fi­na­riu­mo ba­sei­ną, kad gy­vū­nai ga­lė­tų ja­me gy­ven­ti“, – aiš­ki­no N.Pu­tei­kie­nė. Sep­ty­ni į Klai­pė­dą grį­žę del­fi­nai pir­miau­sia tu­ri adap­tuo­tis prie nau­ jų są­ly­gų, o ta­da su jais bus pra­dė­ta reng­ti nau­ja pro­gra­ma. „Tik­rai ne­si­ no­ri kal­bė­ti apie da­tas, ka­da ga­li įvyk­ti pir­ma­sis su­grį­žu­sių del­fi­nų pa­si­ro­dy­ mas žiū­ro­vams. Ta­čiau ga­liu pa­sa­ky­ti, kad pro­ce­sas tik­rai už­truks ke­lis mė­ ne­sius“, – tei­gė N.Pu­tei­kie­nė. 11 Klai­pė­dos del­fi­na­riu­mo del­ fi­nų į Ati­kos zoo­lo­gi­jos so­dą bu­vo iš­skrai­din­ti prieš tre­jus me­tus, kai pra­si­dė­jo pa­sta­to re­konst­ruk­ci­ja. Emig­ran­tais ta­pę gy­vū­nai Grai­ki­ jo­je su­si­lau­kė tri­jų ma­žy­lių.

Jei­gu sap­ne gir­di­te pa­vo­jų skel­bian­tį sig­na­lą, tai per­spė­ji­mas su­si­rū­pin­ti sa­ vi­mi, sa­vo da­bar­ti­niu gy­ve­ni­mu, di­de­ lė ti­ki­my­bė, kad jums rei­ka­lin­gos per­ mai­nos. Jei­gu su­sap­na­vo­te, kad kaž­kas jus už­puo­lė iš pa­sa­lų, tai toks sap­nas reiš­ kia, jog jū­sų ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je yra kaž­ kas, kas ke­lia jums grės­mę. Jei­gu jūs sap­nuo­ja­te, kad pa­tys rez­ga­te pa­sa­lą, no­rė­da­mi at­ker­šy­ti, toks sap­nas reiš­ kia, kad jūs esa­te lin­kę pa­da­ry­ti ne­ge­ rą poel­gį, ap­gau­ti net sa­vo drau­gus. Jei­gu jūs sap­nuo­ja­te prie­sko­nius, va­di­na­si, ma­lo­nu­mai ga­li pa­kenk­ti re­ pu­ta­ci­jai. Jei per­ka­te ar de­da­te į mais­ tą prie­sko­nių – bus pa­gun­da už­megz­ti trum­pa­lai­kę pa­žin­tį, jei tu­ri­te drau­gą – di­de­lė ti­ki­my­bė, kad jį iš­duo­si­te. Sapnuoti laivą ant vandens – laukia laimė, troboje ar name – netvirta mei­ lė. Laivas be stiebų ir burių reiškia var­ gą, iš kurio galima išbristi, skęstantis – liūdnas žinias. Sapne matyti save skęs­ tančiame laive reiškia, jog reikia sau­ gotis, kad kas nors neįtrauktų į nema­ lonią situaciją, dėl kurios galite nuken­ tėti. Liepsnojantis laivas reiškia dide­ lius nuostolius, o sudužęs – naudingą nuotykį.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.