2013 09 25 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

treÄ?iadienis, RUGSÄ–JO 25, 2013

www.kl.lt

221 (19 823)

10 A?2š6.162;6@ ?B4@Ÿ 7< "

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

Žy­mie­ji bro­liai vie­toj vals­ty­bi­nių ap­do­va­no­ji­mų ga­vo me­da­lius.

Lietuva 8p.

„Al Qae­dai“ jau va­do­vau­ja ir Ĺžmo­nÄ—s iĹĄ Va­ka­rĹł?

Pasaulis 12p.

Sub­ti­liam rei­ka­lui so­dy­bo­je pra­ver­Ä?ia ir se­nas fo­te­lis.

namai

Lauko tupykla, ku

Ir civilizuotame pasaulyje neapsieinama be lauko tualetĹł, taÄ?iau jie nebĹŤtinai turi skleisti atgrasius kvapus. Vis daugiau ĹžmoniĹł naudoja vadinamuosius sausus tualetus, kurie laikomi ekologiĹĄkais ir ĹĄiuolaikiĹĄkais.

Vereta Rupeikai

v.rupeikaite@diena

rioje nerieÄ?ia no sie

tÄ—

.lt

ÄŽvaizdis sugadin tas

Gyvenimas nukly dus kuo giliau ÄŻ gamtÄ… daĹžnai turi ir antrÄ…jÄŻ lazdos galÄ…. NorÄ… grÄŻĹžti ÄŻ pa saulÄŻ pradeda Ĺžadin togumĹł pati kasdieniĹĄka ĹžmogiĹĄka aplinky bÄ—: kur komfortiĹĄkai, neuĹžgniau Ĺžus nosies galima atlikti gamtinius reikalus? Jei sodyboje ar so de nÄ—ra ÄŻvestas vandentiekis bei ka nalizacija, galima naudoti ÄŻvairius kil tualetus – jie iĹĄspren nojamuosius dĹžia problemÄ…, ď Ž PoĹžiĹŤris: [b\ jei juo naudojasi vos Z\ [Ă› N]VR YNb X keli asmenys. \ ab ]fX YN` TN YV V_ ]N `V XRV` Kam nesinori su aV WRV savimi veĹžiotis talpyklĹł su nema [R Ob` [R cN _\` V_ [R b aVX _V [N ZN XNQ W\ `R loniu turiniu arZN Y\ [Nb` XcN ]\ \ZVPX [Ra 8Ă?` ab ba kam reikalingas Ă˜V\ 9Nb XV\ A\ Z\ ?N didesnÄ—s talpos TV [\` [b\ a_ priklodavo ÄŻ jÄ… ĹĄiau tualetas, problema dĹł, ant virĹĄaus daĹž lai, patologiniai entuziastai iĹĄbandĹžiama paprasÄ?iau nai iĹĄspren- surÄ™sdavo namelÄŻ. mikroorganizKaskart atlikÄ™ siu keliu: iĹĄkamai nustelbiami do naujoves. An gamtinius reikalus, sama duobÄ—, kar kitĹł mikroorgatai tais vÄ—l uĹžmesdavo do cen- nizmĹł. ĹĄmaikĹĄtumo, iĹĄra ma kokia nors talpyk ÄŻ jÄ… ÄŻleidĹžia- ĹĄiaudĹł. Tokio sani dintarinio mazgo la, ant virĹĄaus prie tas VikTiesa, gumo nestingantis pastatomas medi ĹžiĹŤros preciziĹĄku gamnis lentĹł namelis to ras Ra- laidĹžias dar galima naudoti nepramu toli graĹžu ti nepasiĹžymÄ—jo prie nÄ—s ĹžemdirbystÄ—s su ĹĄirdelÄ—s formos talpyklas, kuriose puoselÄ—Ä?ys perspÄ—ja, ĹĄingos kariuoanga susikautojas KÄ™stutis Lau ĹĄtai tupykla keleriems duryse – ir menÄ—s atstovai. kys turi gana kad fe ka li jos metams be originalĹł ir erdvĹł jokiĹł milĹžiniĹĄkĹł in Nepaisant kadai turi bĹŤti tvarko- Viktoras RaÄ?ys: tualetÄ…, kurÄŻ jis vesticijĹł. se parodytos ÄŻrengÄ— buvusiame patirties, tualetai Deja, ilgainiui ji mos itin atsakintvarte. Ĺ iai funksu ĹĄiaudais ar jau iĹĄ toli ima cijai jis pritaikÄ— se kita medĹžiaga lie skleisti nemalo gai, nes ĹĄiais laikais nÄ… fotelÄŻ. Jo sÄ—dituviĹł sodybose nius Kompostavimui moje dalyje pada uĹžeiti Ä?ia norisi kuo kvapus ir neiĹĄplito. Nors ap si gy ven to jĹł kon centryta linkÄ… saugantys reÄ?iau ir kuo ÄŻsta yra bĹŤtinas deguo ÄŻstatytas kibiras, ant skylÄ—, viduje ra c i ja padidÄ—jusi, trumpiau. Tokios tymai draudĹžia tie grunto terĹĄinis virĹĄaus uĹždÄ—- mas intymios vietesiai grun te ta kaup lenta ir unitazo dang lÄ—s sugadino ir visĹł yra labai pavojingas ti fekalijas, nema ir atitinkama skyskitĹł lauko tuasveikatai. tis, o atloĹžai ĹžmoniĹł ĹĄas Pats blogiausias va ĹĄio draudimo ne letĹł ÄŻvaizdÄŻ. – minkĹĄtas. tÄŻ sugerianti medĹžiariantas, pasak paiso. AtsakoV.RaÄ?io, kai ÄŻ tua mybÄ— uĹž aplinkos „SÄ—dÄ—ti Ä?ia tikras letus at terĹĄimÄ… nuotekomfortas. van ga. Ĺ ios medĹžiagos Mano tualetas ge komis yra numaty duo, bet nÄ—ra tinka vedamas TerĹĄiantiesiems resnis nei kokiagresia baudos ta Administrazacijos, valymo ÄŻren mos kanalime nors daugiabu ciniĹł teisÄ—s paĹžei Kaip sanitarinÄŻ maz – pjuvenĹł ar dur giniĹł. Tokiu attyje“, – juokÄ—si dimĹł kodekso gÄ… piĹł veju turinys nuplau ĹĄio ÄŻrenginio auto kvapĹł ir nemaloniĹł iĹĄgelbÄ—ti nuo straipsnyje „Aplin – reikia pasiruoĹĄ namas vandeniu rius. kos terĹĄimas vaizdĹł, Ĺžino- nuo siekiant iĹĄvengti ne ti iĹĄ ÄŽ kibirÄ… vyras me ta jau seniai. An tekomis“ – nuo maloniĹł kvapĹł, tai kai kurios Ĺžita smulkintĹł ir tekĹł iĹĄlei- ĹĄiau anksto. visa dimas ÄŻ drenaĹžo lagalvÄ—s kaimo mo dĹł ar ĹĄieno, maĹž siste daug kas sa- niu tai patenka ÄŻ gruntÄ…. VandeÄ?iu Antrojo pasaulinio tÄ—s, kurioms Ä?iams gresia bauda mas pilie- vaitÄ™ iĹĄkreÄ?ia masÄ™ ÄŻ atskiestos fekalijos kompostavimo karo metais tenuo 400 litĹł vie labiausiai Ĺžalingos gamtai, nes iki 2 tĹŤkst. litĹł. ko savo namuose tÄ…. K.Laukys tikina, Tokie skysta apnakvindinti ir kad turinys ja ge mai, padaryti asmens, pat veiks- neskleidĹžia nemalo maitinti tiek rusĹł, riasi ÄŻ ĹžemÄ™. DÄ—l ĹĄios frakcinaus kvapo, nes tiek vokieÄ?iĹł mi bausto ad- bĹŤna prieĹžas- pusi ma ties netoliese esan karius, puikiai pri nistracine nuobau sÄ— periodiĹĄkai susikompostavÄ™s. Ä?iame ĹĄulinyje simena pastarĹłTiesa, dar- gali atvykus specialiam iĹĄsiurbiama paÄ?ius paĹžeidimus, da uĹž tuos Ĺžui ĹĄio komposto jis jĹł taikytÄ… praktikÄ…. bĹŤti padidÄ—jÄ™s nit automobiliui, ra nenaudoja. – bauda nuo kiekis, tai kenkia svei tĹł ir nitritĹł turinys iĹĄveĹžamas ÄŻ 1 tĹŤkst. iki 4 tĹŤkst. Net ir trumpam at valymo ÄŻrengikatai. litĹł. sikraustÄ™ ÄŻ sonius. Pasak KTU TarĹĄa TodÄ—l V.RaÄ?ys ra dybÄ… vokieÄ?iai iĹĄ Ne vien todÄ—l, kad specialisto, ekogina gyventokasdavo duobÄ™, bijo baudĹł, o Kau arba trÄ…ĹĄa nominiu poĹžiĹŤriu jus ÄŻrengti bent mi kad patiems ir gam no technologijos tai brangu, be nimalius nuotai bĹŤtĹł saugu, universite- tekĹł to, neekologiĹĄka, to InĹžinerinÄ—s eko valymo ÄŻrenginius, nes logijos katedros au tomobilis kuriuose naudo skaidomi, dezinfe ja degalus, o turinys kuojami terĹĄavis tiek turi bĹŤti valomas.

Ĺ iandien priedas

Val­ka­toms – ro­jus Ĺže­mÄ—­je

s

Kaina 1,30 Lt

„Tai, kas tin­ka pre­ky­bos cent­rams, ne­tin­ka tur­gums.“ Se­no­jo tur­gaus va­do­vas Ar­vy­das Gau­die­ťius at­krei­pÄ— Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­bos na­riĹł dÄ—­me­sÄŻ ÄŻ skir­tin­gÄ… pre­ky­bos spe­ci­fi­kÄ….

Be­na­miams Klai­ pÄ—­dos ra­jo­ne ku­ria­ mas ro­jus. Jiems uĹž 1,2 mln. li­tĹł pa­sta­ty­ ti nak­vy­nÄ—s na­mai, ku­riuo­se ga­lÄ—s gy­ ven­ti vos 15 Ĺžmo­ niĹł. Ta­Ä?iau juos aptarnaus 11 dar­ buo­to­jĹł, ku­riĹł at­ly­ gi­ni­mams per me­ tus rei­kÄ—s be­veik 300 tĹŤkst. li­tĹł.

3p.

Sen­jo­rĹł ĹĄauks­mas ty­ruo­se As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Uos­ta­mies­Ä?io sen­jo­rai iť­pla­ti­no pe­ti­ci­jÄ…, ku­ria raginama pir­miau­ sia at­kur­ti nu­sa­vin­tas pen­si­jas, o tik po to grÄ…­Şin­ti at­ly­gi­ni­mus tar­ nau­to­jams ir pa­rei­gō­nams.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Pries­ta­tas uĹž mi­li­jo­nÄ…

„Ne spau­dai pa­sa­ky­Ä?iau vie­naip, bet spau­dai rei­kia sa­ky­ti ki­taip“, – pa­klaus­tas, ar ra­cio­na­liai ra­jo­ ne rō­pi­na­ma­si be­na­miais, teiť­ta­rÄ— Klai­pÄ—­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius ÄŒes­lo­vas Ba­ne­vi­Ä?ius. Iki ĹĄiol ra­jo­ne nak­vy­nÄ—s na­mĹł be­na­miams ne­bu­vo – jie glaus­da­ vo­si, kur pa­kliu­vo. Da­lis jĹł vyk­da­vo ÄŻ Klai­pÄ—­dos nak­vy­nÄ—s na­mus. Ta­Ä?iau jau spa­lio 1-Ä…jÄ… GargŞ­dĹł pa­ krať­ty­je du­ris at­vers pir­mie­ji ra­jo­ne nak­vy­nÄ—s na­mai. Jie ÄŻreng­ti re­konst­ ra­vus bu­vu­sÄŻ ga­ra­ŞÄ… ir prie jo pa­sta­Ä?ius prie­sta­tÄ….

4

„„Ďkur­tu­vÄ—s: GargŞ­dĹł so­cia­li­niĹł pa­slau­gĹł cent­ro dar­buo­to­jai pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis plu­ťa du­ris tuoj at­ver­

sian­Ä?iuo­se nak­vy­nÄ—s na­muo­se, kad tik be­na­miams juo­se bō­tĹł pa­to­gu.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sen­jo­rĹł pe­ti­ci­jo­je vi­sĹł pen­si­nin­kĹł var­du krei­pia­ma­si ÄŻ pa­do­rius, ne­pra­ ra­du­sius sÄ…­Şi­nÄ—s Lie­tu­vos tur­tin­giau­ sius tar­nau­to­jus, pra­ťo­ma ne­pra­ras­ti blai­vaus pro­to ir ne­leis­ti Vy­riau­sy­bei Ĺženg­ti klai­din­go Ĺžings­nio. „At­si­sa­ky­ki­te tĹł at­ly­gi­ni­mĹł pa­ di­di­ni­mĹł, pa­gal­vo­ki­te apie sa­vo mo­Ä?iu­tes ir se­ne­lius, iĹĄ ku­riĹł mō­sĹł ĹĄa­ly­je ati­ma­mas pa­pras­tas Ĺžmo­giť­ kas oru­mas, nes jie ne­ga­li nor­ma­ liai iť­gy­ven­ti iĹĄ to­kiĹł men­kĹł pen­si­ jĹłâ€œ, – ra­ťo­ma sen­jo­rĹł pe­ti­ci­jo­je. „AĹĄ ĹĄÄŻ klau­si­mÄ… ju­di­nu la­bai se­ niai, pra­de­dant Pre­zi­den­te ir bai­ giant Ĺžmo­gaus tei­siĹł ins­ ti­tu­ci­jo­mis.

2

2

trečiadienis, rugsėjo 25, 2013

miestas

Sen­jo­rų šauks­mas ty­ruo­se 1

Ta­po aiš­ku, kad pen­si­ nin­kams ski­ria­mas dė­ me­sys yra ly­gus nu­liui. Esu ga­vu­ si ofi­cia­lius at­sa­ky­mus, bet jie vi­si nie­ko ne­reiš­kian­tys“, – ap­gai­les­ ta­vo pe­ti­ci­jos ini­cia­to­rė, Klai­pė­ dos jung­ti­nės pa­gy­ve­nu­sių žmo­ nių bend­ri­jos pir­mi­nin­kė Al­do­na Ma­ri­ja Ged­vi­lie­nė.

Al­do­na Ma­ri­ja Ged­vi­lie­nė:

Dar­bai: At­gi­mi­mo aikš­tė­je va­kar dar­ba­vo­si kra­nas, ku­rio pri­rei­kė įren­

giant moks­li­nin­kų mies­te­lį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mieste – pa­la­pi­nė iš „Eu­ro­vi­zi­jos“ At­gi­mi­mo aikš­tė­je va­kar praei­vių akis trau­kė įspū­din­gų ga­ba­ri­tų tech­ni­ka – čia nuo pat ry­to pra­dė­jo dyg­ti moks­li­nin­ kų mies­te­lis, skir­tas tech­no­lo­gi­jų ir vers­lo fes­ti­va­liui „In­No­va­Camp“. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Dvi die­nas – penk­ta­die­nį ir šeš­ta­ die­nį – vyk­sian­čio ren­gi­nio me­ tu bus pri­sta­ty­ti ne tik lie­tu­viš­ki tech­ni­niai iš­ra­di­mai, bet ir pa­žan­ gi mies­tų pla­na­vi­mo pra­kti­ka. Va­kar pra­dė­ta mon­tuo­ti pa­la­pi­ nes, ku­rio­se vyks fes­ti­va­lio ren­gi­ niai. Iš vi­so to­kių bus ke­tu­rios. Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos eko­no­mi­nės plėt­ros agen­tū­ra“ di­ rek­to­rė Rai­mon­da Lau­ži­kie­nė pa­ sa­ko­jo, kad pa­grin­di­nės pa­la­pi­nės, ku­rio­je vyks pa­ro­da, plo­tas sieks 177 kv. m. Ją pa­ga­mi­no vil­nie­čiai.

Tai yra pa­sku­ti­nė ri­ ba, ku­ri mus ve­da iš pu­siaus­vy­ros.

Pa­la­pi­nė į Klai­pė­dą at­ke­lia­vo iš Šve­di­jos, kur bu­vo nau­do­ja­ma „Eu­ro­vi­zi­jos“ kon­kur­so me­tu. „Sma­gu, kad to­kie lie­tu­vių ga­mi­ niai sėk­min­gai nuo­mo­ja­mi Eu­ro­po­ je“, – pa­si­džiau­gė R.Lau­ži­kie­nė. Moks­li­nin­kų mies­te­lis At­gi­mi­mo aikš­tė­je iš­dygs per pu­sant­ros die­ nos. Tiek lai­ko rei­kia vi­soms pa­la­ pi­nėms su­mon­tuo­ti. „Vis­kas vyks­ta la­bai grei­tai, šiems dar­bams tik­rai ne­rei­kia spe­cia­lių są­ly­gų. Pa­la­pi­nes ga­li­ma įreng­ti bet kur ant ly­gaus pa­vir­ šiaus“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė. Pa­la­pi­nės aikš­tė­je bus ap­švies­tos ir taip pa­puoš mies­tą.

Sen­jo­rai, sie­kian­tys grą­žin­ti nu­ sa­vin­tas pen­si­jas, tei­gia, kad jo­kio­ je ki­to­je ES vals­ty­bė­je nie­kas taip ne­skriau­dė pen­si­nin­kų, kaip Lie­ tu­vos Vy­riau­sy­bė. „Jei vy­ras su žmo­na abu gau­na pen­si­jas, dar kaž­kaip įma­no­ma iš­ si­vers­ti. Bet vie­ni­šiai, ku­rie gau­na ma­žiau­sią pen­si­ją, yra ties sa­vi­ žu­dy­bės ri­ba. Ir to­kių žmo­nių yra ne­ma­žai, jie vi­siš­kai iš­brauk­ti iš gy­ve­ni­mo“, – įsi­ti­ki­nu­si A.M.Ged­ vi­lie­nė. Pe­ti­ci­jo­je ti­ki­ma­si, jog blai­vus pro­tas nu­ga­lės. Esą bū­tent dėl atim­to žmo­giš­ ko oru­mo iš ša­lies iš­vy­ko jau­ni ir stip­rūs žmo­nės. Klau­sia­ma, ką tu­ri da­ry­ti vi­są gy­ve­ni­mą paau­ko­ję sa­vo ša­liai, o jo pa­bai­go­je ne­ga­lin­tys net laik­raš­čio nu­si­pirk­ti žmo­nės, nes neuž­ten­ka pi­ni­gų duo­nai. „Ti­ki­mės, kad mus iš­girs, juk yra Lie­tu­vo­je pa­do­rių žmo­nių. Spren­ di­mas grą­žin­ti at­ly­gi­ni­mus tur­tin­ giau­siems yra pa­sku­ti­nė ri­ba, ku­ri mus ve­da iš pu­siaus­vy­ros“, – ne­ vil­ties es­mę at­sklei­dė A.M.Ged­vi­ lie­nė. „Sod­ros“ duo­me­ni­mis, uos­ta­ mies­ty­je yra apie 40 tūkst. pen­si­ nin­kų. Tai yra dau­giau nei penk­ta­ da­lis vi­sų klai­pė­die­čių.

Skurs­tan­ti Lie­tu­va 2012 m. apie 560 tūkst. ša­lies gy­ven­ to­jų gy­ve­no že­m iau skur­do ri­z i­kos ri­bos.

as­me­n iui ir 1 572 Lt dvie­jų suau­g u­ sių as­me­nų ir dvie­jų vai­k ų iki 14 m. am­ž iaus šei­mai.

Skur­do ri­zi­kos ly­gis per­nai ša­ly­je sie­ kė 18,6 pro­c. ir, pa­ly­g in­t i su 2011 m., su­ma­žė­jo 0,6 pro­c.

Iš dir­ban­čių as­me­nų že­miau skur­do ri­zi­kos ri­bos bu­vo 7,6 pro­c., iš be­dar­ bių – 54,4 pro­c., iš se­nat­vės pen­si­nin­ kų – 20,8 pro­c. as­me­nų.

Dis­po­nuo­ja­mą­sias pa­ja­mas, ma­žes­ nes už skur­do ri­z i­kos ri­bą, mies­te ga­vo 13,7 pro­c. (pen­k iuo­se di­d žiuo­ siuo­se mies­tuo­se – 11,3 pro­c., ki­tuo­se mies­tuo­se – 17,3 pro­c.), o kai­me – 28,5 pro­c. gy­ven­to­jų. Skur­do ri­zi­kos ri­ba per­nai bu­vo 749 Lt per mėn. vie­nam gy­ve­nan­čiam

Pa­ly­g in­t i su 2011 m., dir­ban­čių as­ me­nų skur­do ri­zi­kos ly­g is su­ma­žė­jo 2,6 pro­c., be­dar­bių as­me­nų – pa­di­dė­ jo 0,5 pro­c., o se­nat­vės pen­si­nin­k ų – pa­di­dė­jo 7,7 pro­c. Šal­ti­nis: www.stat.gov.lt

Iš rink­lia­vos uždirbo treč­da­liu dau­giau Mil­da Ski­riu­tė Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bei ši va­sa­ ra bu­vo pel­nin­ges­nė – su­rink­ta dau­ giau lė­šų iš au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo pa­plū­di­mių priei­go­se. Šios rink­lia­ vos pa­ja­mos išau­go treč­da­liu.

Pa­ja­mos: šie­met iš rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą pa­plū­di­mių priei­go­se su­rink­ta dau­giau lė­šų nei per­nai. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Rink­lia­va už ma­ši­nų sto­vė­ji­mą va­ di­na­mo­jo­je ža­lio­jo­je zo­no­je ren­ka­ ma nuo ge­gu­žės 1 iki rug­sė­jo 15 d. Šie­met jos su­rink­ta apie 370 tūkst. li­tų, pa­ly­gin­ti su praė­ju­ sia va­sa­ra – apie 100 tūkst. li­tų dau­giau. Ža­lio­jo­je zo­no­je skai­čiuo­ja­ma 1 tūkst. 170 au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mo vie­tų. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­ por­to sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­ tas Moc­kus aiš­ki­no, kad pa­ja­mų iš šios rink­lia­vos au­gi­mui įta­kos tu­ rė­jo ke­lios prie­žas­tys. „Šie­met bu­vo dau­giau mo­ka­mų sto­vė­ji­mo vie­tų nei per­nai.

Už sto­vė­ji­mą šio­je zo­no­je mo­ kė­ti rei­kė­jo ne tik aikš­te­lė­se, bet ir gat­vė­se. Be to, pa­ki­to ir rink­ lia­vos ta­ri­fas. Anks­čiau li­tą kai­ na­vo pu­sant­ros va­lan­dos, da­bar tiek kai­nuo­ja va­lan­da“, – tei­gė R.Moc­kus. Anot ve­dė­jo, ne­ma­žai įta­kos šie­ me­čiams re­zul­ta­tams tu­rė­jo ir ge­ri orai. R.Moc­kaus tei­gi­mu, su­rink­ tos lė­šos bus pa­nau­do­tos vie­šo­jo trans­por­to inf­rast­ruk­tū­rai ge­rin­ ti, se­na­mies­čio dau­gia­bu­čių na­mų kie­mų duo­bėms lo­py­ti. Bus at­nau­jin­tos ir pa­plū­di­mių priei­go­se esan­čios aikš­te­lės – čia pla­nuo­ja­ma per­da­žy­ti li­ni­jas. R.Moc­kus tvir­ti­no, kad kol kas ša­lia pa­plū­di­mių įreng­tų aikš­te­ lių plės­ti ne­pla­nuo­ja­ma. Esą pa­ di­din­ti bū­tų ga­li­ma ne­bent va­di­ na­mo­jo neį­ga­lių­jų plia­žo aikš­te­lę. Iš­kir­tus ber­žy­ną jos vi­du­ry­je au­ to­mo­bi­liams sta­ty­ti at­si­ras­tų dar 150 vie­tų.

3

trečiadienis, rugsėjo 25, 2013

miestas Ki­nai do­mi­si uos­tu

Kvie­čia į ren­gi­nius

Pa­ra­ma – au­to­mo­bi­lis

Vie­na di­džiau­sių Ki­ni­jos trans­ por­to inf­rast­ruk­tū­ros pro­jek­ta­ vi­mo ir sta­ty­bų įmo­nė do­mi­si ga­li­my­be in­ves­tuo­ti į Klai­pė­dos išo­ri­nio gi­lia­van­de­nio uos­to sta­ ty­bas. Per 2–3 me­tus pla­nuo­ja­ ma pa­reng­ti jo tech­ni­nę do­ku­ men­ta­ci­ją. Toks uos­tas ga­lė­tų priim­ti lai­vus, ku­riems rei­ka­lin­ gas 18 m gy­lis.

Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ras mies­tie­ čius kvie­čia dau­giau su­ži­no­ti apie uos­ta­mies­tį, jo is­to­ri­ją, kul­ tū­rą. Ne­mo­ka­mų ren­gi­nių pro­ gra­ma vyks penk­ta­die­nį ir šeš­ ta­die­nį. Jie skir­ti Pa­sau­li­nei tu­ riz­mo die­nai, ku­rios šū­kis – „Tu­ riz­mas ir van­duo. Sau­go­ti vi­sų bend­rą atei­tį“.

Klai­pė­dos ap­skri­ties prieš­gais­ ri­nė­je gel­bė­ji­mo val­dy­bo­je šian­ dien lan­ky­sis bend­ro­vės „OR­ LEN Lie­tu­va“ at­sto­vai, ku­rie kaip pa­ra­mą ug­nia­ge­siams per­ duos gais­ri­nį au­to­mo­bi­lį. Įmo­nė ko­vą Ši­lu­tės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei neat­ly­gin­ti­nai per­da­vė vikš­ri­ nį vi­su­rei­gį, ku­ris rei­ka­lin­gas po­ tvy­nio zo­no­je.

Tur­ga­vie­tei pa­žė­rė kri­ti­kos

Sa­vi­val­dy­bė. Šian­dien 9 val. vyks mies­ to ta­r y­bos po­sė­d is. Ja­me nu­ma­to­ma svars­ty­ti 32 klau­si­mus. Po­sė­dis ne­tra­di­ ci­nę die­ną su­reng­tas, nes ket­vir­ta­die­n į ja­me ne­ga­lė­tų da­ly­vau­ti ke­li po­li­ti­kai.

Smul­kie­ji vers­li­nin­ kai ne­pa­ten­kin­ti pre­ky­bos są­ly­go­ mis Nau­ja­ja­me tur­ gu­je. Pre­ky­bi­nin­kų ma­ny­mu, jei ne­bus in­ves­tuo­ja­ma į pre­ ky­vie­tę, jos lau­kia Se­no­jo tur­gaus li­ki­mas.

At­mi­ni­mas. Klai­pė­do­je šian­dien 9 val. bus įam­žin­tas dar vie­nas žy­mus ir mies­ tui nu­si­pel­nęs žmo­gus. Ant Grįž­gat­vio gat­vės 6 na­mo bus ati­deng­ta at­mi­ni­mo len­ta žy­dų ra­bi­nui Isaa­cui Rűil­fui. Uos­tas. Vieš­bu­čio „Eu­ro­pa Ci­t y Au­ ro­ra“ (Ne­mu­no gat­vė 51) kon­fe­ren­ci­ jų sa­lė­je šian­dien 13 val. vyks Klai­pė­ dos vals­t y­bi­n io jū­r ų uos­to ta­r y­bos po­sė­dis.

Prie­žas­tys: tei­gia­ma, kad dirb­ti Nau­ja­ja­me tur­gu­je pre­kiau­to­jus at­bai­do aukš­tos vie­tų nuo­mos kai­nos.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­si­ge­do in­ves­ti­ci­jų

Prie­kaiš­tai Nau­ja­jam tur­gui pa­žer­ ti va­kar vy­ku­sia­me Smul­kio­jo ir vi­ du­ti­nio vers­lo ta­ry­bos po­sė­dy­je, nors įmo­nė dir­ba pel­nin­gai, o pre­ kei­vių skai­čius jo­je ne­ma­žė­ja. Lie­tu­vos smul­kių­jų vers­li­nin­kų ir pre­ky­bi­nin­kų aso­cia­ci­jos Klai­ pė­dos sky­riaus pir­mi­nin­kas Do­ na­tas Bo­ty­rius do­mė­jo­si, ko­dėl tur­gu­je nė­ra ge­ri­na­mos są­ly­gos pre­ky­bi­nin­kams. „Į šią pre­ky­vie­tę nė­ra in­ves­tuo­ ja­ma. Jei taip tę­sis to­liau, po ke­le­ rių me­tų jo­je bus to­kia pat si­tua­ci­ja, kaip ir Se­na­ja­me tur­gu­je. Pre­kei­vių dar la­biau su­ma­žės. Kas ta­da pri­ siims at­sa­ko­my­bę už ne­veik­lu­mą?“ – klau­sė D.Bo­ty­rius. Jis taip pat ste­bė­jo­si, ko­dėl pre­ ky­vie­tė nė­ra rek­la­muo­ja­ma. „Grei­ tai žmo­nės ją iš­vis pa­mirš“, – dės­ tė va­do­vas. D.Bo­ty­riaus nuo­mo­ne, rei­kė­tų ir lanks­tes­nės vie­tų nuo­mos kai­ nų po­li­ti­kos. Il­ga­me­čiams pre­ky­

Dienos telegrafas

bi­nin­kams esą bū­tų ga­li­ma tai­ky­ ti nuo­lai­das. „Da­bar Nau­ja­ja­me tur­gu­je pre­ ky­bi­nin­kai už 1 kv. m nuo­mą lau­ ke po sto­ge­liu per mė­ne­sį su­mo­ka 120 li­tų. Už to­kią kai­ną ki­to­se pre­ ky­vie­tė­se su­tei­kia­mos kur kas ge­ res­nės są­ly­gos“, – pa­brė­žė pir­mi­ nin­kas.

Tur­ga­vie­čių pre­kei­viai ne­no­ri dirb­ti nu­sta­ty­tų va­ lan­dų – par­da­vė pre­ kes ir iš­va­žiuo­ja. Kai­nų ma­žin­ti ne­ke­ti­na

Nau­jo­jo tur­gaus val­dy­bos na­rė, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tur­to sky­ riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Mil­ da Pet­raus­kai­tė tvir­ti­no, kad pre­ kei­viams, ku­rie pre­kiau­ja mė­ne­sį, nuo­lai­dos yra tai­ko­mos. Tur­gaus užim­tu­mas sie­kia 60 pro­c. Pa­sak M.Pet­raus­kai­tės, pre­ kei­vių skai­čius ne­ma­žė­ja.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Jei su­ma­žin­si­me mo­kes­tį, ne­ tek­si­me da­lies pa­ja­mų. Kas ga­ran­ tuos, kad ta­da pri­si­vi­lio­si­me dau­ giau pre­kei­vių? Ne­su­lau­kia­me net pa­klau­si­mų, kad žmo­gus no­rė­tų pre­kiau­ti, jei bū­tų ma­žes­nė kai­na. Apie in­ves­ti­ci­jas taip pat gal­vo­ja­ ma“, – tvir­ti­no val­dy­bos na­rė. Kai ku­rie po­sė­dy­je da­ly­va­vę smul­kie­ji vers­li­nin­kai pa­brė­žė, kad toks tur­gaus užim­tu­mas ro­do, kad įmo­nė­je kaž­kas yra ne taip. Po­sė­džio da­ly­viai įsi­ti­ki­nę, jog jei kai­nos bū­tų ma­žes­nės, žmo­nės nuo­mo­tų­si dau­giau vie­tų. Jie tur­ gus ly­gi­no ir su pre­ky­bų cent­rais, ku­riuo­se nuo­lat yra žmo­nių, nes čia esą ge­ra rin­ko­da­ra. Lauks nau­jo di­rek­to­riaus

Se­no­jo tur­gaus va­do­vas Ar­vy­das Gau­die­šius akcentavo, kad nei po­ li­ti­kai, nei sa­vi­val­dy­bė pir­kė­jų į pre­ky­vie­tes ne­su­va­rys. „Yra žmo­nių gru­pė, ku­ri ei­na ten ap­si­pirk­ti, ir jiems ne­svar­bu, ar pre­ky­vie­tė re­no­vuo­ta. Yra to­ kių, ku­rių nė su pa­ga­liu į tur­gų ne­ nu­va­ry­si. Ži­no­ma, ei­ti į at­nau­jin­

tą pre­ky­vie­tę yra kur kas ma­lo­niau. Ta­čiau ne vi­sa­da tai pri­trau­kia pir­ kė­jų“, – tvir­ti­no A.Gau­die­šius. Jis aiš­ki­no, kad pla­nuo­ja­mas pre­ky­vie­tės at­nau­ji­ni­mas, bet per 15 mi­nu­čių šių pla­nų neį­gy­ven­din­ si. Anot va­do­vo, blo­gai ir tai, kad tur­gaus pre­kei­viai ne­no­ri įsi­pa­ rei­go­ti – pa­si­ra­šy­ti il­ga­lai­kių su­ tar­čių. A.Gau­die­šiaus tei­gi­mu, kas tin­ ka pre­ky­bos cent­rams, tas ne­tin­ka pre­ky­vie­tei. Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad pre­kei­viai ne­no­ri dirb­ti nu­sta­ ty­tų va­lan­dų – par­da­vė pre­kes ir iš­va­žiuo­ja. Vie­nas ta­ry­bos na­rių at­krei­pė dė­me­sį, kad Nau­ja­sis tur­gus dve­ jus me­tus ne­tu­ri di­rek­to­riaus. Be to, pra­ra­do 3 mln. li­tų, bank­ru­ta­ vus vie­nam ban­kui. „Ateis nau­jas va­do­vas, ta­da bus ga­li­ma kal­bė­ti apie atei­ties pla­nus, in­ves­ti­ci­jas. Kon­kur­sas pa­skelb­tas pir­ma­die­nį. Kai bus iš­rink­tas va­ do­vas, kvie­si­me jį ir kal­bė­si­me“, – tei­gė po­li­ti­kas. Nau­jo­jo tur­gaus at­sto­vų tei­gi­mu, įstai­ga jau su­kau­pė 1 mln. li­tų.

Prem­je­ra. Klai­pė­dos dra­mos teat­ras nau­ją­jį se­zo­ną pra­dės prem­je­ra – Žve­ jų rū­muo­se šian­d ien 18 val. ram­pų švie­s ą iš­v ys pa­sau­l i­nę šlo­vę pel­n iu­ sio kroa­t ų dra­ma­t ur­go Mi­ro Gav­ra­no pje­sė „Po­ros“. Spek­tak­l io re­ž i­sie­rė Ra­ mu­nė Kudz­ma­nai­tė, dai­li­nin­kas – Ma­ ri­jus Ja­covs­k is, kom­po­z i­to­r ius – Faus­ tas La­tė­nas. Į prem­je­rą at­v yks ir pa­ts pje­sės au­to­rius M.Gav­ra­nas. Plau­k i­m as. Klai­p ė­d os vi­s uo­m e­ nės svei­ka­tos biu­ras kvie­čia jau­nuo­ sius klai­p ė­d ie­č ius da­ly­vau­t i mo­k y­ mo plauk­t i pro­g ra­mos „Iš­mok plauk­ ti ir sau­g iai elg­t is van­de­ny­je“ ant­ra­ja­ me eta­pe. Ne­mo­ka­mos plau­k i­mo tre­ ni­ruo­tės skir­tos I–IV kla­sių ir V–VIII kla­ sių moks­lei­viams. Ke­ti­na­ma priim­ti iki 200 moks­lei­v ių. Už­siė­m i­mai vyks iki spa­lio 14 d. „Gin­ta­ro“ spor­to cent­re. Re­ gist­ra­ci­ja tel. 410 953. Mir­t ys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­ta 10 klai­pė­ die­čių mir­čių. Mi­rė Tat­ja­na Ka­zan­ce­ va (g. 1924 m.), Ona Tik­n ie­nė (g. 1928 m.), Klav­di­ja Je­fi ­mo­va (g. 1929 m.), Ana Smir­no­va (g. 1930 m.), Mag­da­le­na Ste­ fa­n i­ja Ga­ge­l ie­nė (g. 1931 m.), Jev­ge­n i­ja Dy­ce­va (g. 1935 m.), Sta­sys Bal­čiū­nas (g. 1950 m.), Re­g i­na Ku­k uls­k ie­nė (g. 1963 m.), Vi­das Ge­čas (g. 1976 m.), Kęs­t u­t is Gra­ž ys (g. 1983 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­m i Zig­man­tas Ged­mi­nas, Fai­na Gru­n i­če­ va, Ona Tik­n ie­nė, Al­bi­nas Je­nu­šaus­ kas, Re­g i­na Ku­kuls­k ie­nė, Zo­ja Striu­ko­ va, An­ta­nas Gai­dys, Ve­ra Gal­le, Sta­sys Bal­čiū­nas. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Kęs­tu­tis Tol­vai­ša, Tat­ja­na Ka­zan­ce­va. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 1 mer­gai­tė ir 6 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 70 iš­kvie­ ti­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­ kos, šir­d ies rit­mo su­t ri­k i­mais, pil­vo skaus­mais.

4

trečiadienis, rugsėjo 25, 2013

miestas

Val­ka­toms – ro­jus že­mė­je

Komentaras

Pra­nas Nor­vi­las

Klai­pė­dos ra­jo­no sa­v i­val­dy­bės ta­r y­bos Svei­ka­tos ap­sau­gos ir so­cia­l i­nės rū­py­bos ko­m i­te­to pir­m i­n in­kas

A Ap­rū­pi­ni­mas: vir­tu­vė­je, ku­rio­je nak­vy­nės na­mų gy­ven­to­jai ga­min­sis

mais­tą, yra net to­kių prie­tai­sų, ku­rių ne­tu­ri pa­pras­ti žmo­nės.

1

Vi­sas pro­jek­tas – do­ku­ men­tų pa­ren­gi­mas, sta­ ty­bos, įran­ga, bal­dai – kai­na­vo 1 mln. 124 tūkst. li­tų. Nors pa­sta­tas ir bliz­ga nau­ju­mu, ta­čiau jį ma­čiu­sie­ji krai­pė gal­vas, ko­dėl už jo sta­ty­bas rei­kė­jo su­mo­ kė­ti dau­giau nei mi­li­jo­ną. „Aiš­ku, jei to­kį pa­sta­tą bū­tu­mė­te sta­tę pri­va­čiai, jis tik­rai tiek ne­kai­ nuo­tų, nes ne­rei­kė­tų pirk­ti dau­gy­bės pri­va­lo­mų pa­slau­gų, ku­rios bū­ti­nos, kai sta­ty­bos vyks­ta už ES pi­ni­gus. Jei ES sky­rė pi­ni­gų, jai pa­si­ro­dė ra­cio­ na­lu, kad už to­kią su­mą at­si­ras­tų pa­ sta­tas, ku­ria­me gy­ven­tų 15 be­na­mių. Jei ra­cio­na­lu ES, va­di­na­si, tai nė­ra ne­ra­cio­na­lu“, – sam­pro­ta­vo Gargž­ dų so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro di­rek­ to­rė Vik­to­ri­ja Lyg­nu­ga­rie­nė. Pas­ta­te įreng­ti pen­ki gy­ve­na­ mie­ji kam­ba­riai, ku­riuo­se tu­rė­tų įsi­kur­ti po tris žmo­nes, yra du­šai, tua­le­tai, vir­tu­vė, val­go­ma­sis, net rū­ky­mo kam­ba­rys. Be­na­miai taip pat ga­lės nau­do­tis skal­bi­mo ma­ ši­no­mis, džio­vyk­le, lais­va­lai­kiui skir­ta erd­ve. Dar­buo­to­jams įreng­tas bu­dė­ji­mo kam­ba­rys, psi­cho­lo­go-psi­cho­te­ra­ peu­to ka­bi­ne­tas, ūki­nės pa­skir­ties pa­tal­pos. Vi­sos pa­tal­pos ir te­ri­to­ri­ja nuo­lat bus ste­bi­mos vaiz­do ka­me­ro­mis.

Čes­lo­vas Ba­ne­vi­čius:

Ne spau­dai pa­sa­ ky­čiau vie­naip, bet spau­dai rei­kia sa­ky­ ti ki­taip.

Už nie­ką ne­mo­kės

Nors Klai­pė­dos ra­jo­no nak­vy­nės na­muo­se vie­nu me­tu ga­lės gy­ven­ ti ne dau­giau nei 15 žmo­nių, ku­rie už sto­gą virš gal­vos ne­mo­kės, jei jų pa­ja­mos per mė­ne­sį ne­vir­šys 700 li­tų, be­na­mius pri­žiū­rės 11 dar­ buo­to­jų. Skai­čiuo­ja­ma, kad at­ly­gi­ni­ mams per me­tus rei­kės 264 tūkst.

Lo­vos: val­diš­kuo­se na­muo­se įsi­kū­rę be­na­miai tu­rės glaus­tis po tris

vie­na­me kam­ba­ry­je.

li­tų. Dar rei­kės pi­ni­gų ko­mu­na­li­ niams mo­kes­čiams, nes be­na­miai ne­mo­kės ir jų. „Juk tai – ne pen­kių žvaigž­du­čių vieš­bu­tis, kur klien­tai ga­li mo­kė­ti. Su­ti­ki­te, kad nei jūs, nei aš ne­no­rė­tu­me gy­ven­ti nak­ vy­nės na­muo­se“, – ar­gu­men­ta­vo V.Lyg­nu­ga­rie­nė. Įver­ti­nus vi­sas in­ves­ti­ci­jas ir iš­ lai­das, vie­no be­na­mio iš­lai­ky­mas mo­kes­čių mo­kė­to­jams bent jau pir­mai­siais me­tais kai­nuos dau­ giau nei 100 tūkst. li­tų. Anot V.Lyg­nu­ga­rie­nės, 11 dar­ buo­to­jų nak­vy­nės na­muo­se tik skam­ba daug, o rea­ly­bė ki­ta: psi­ cho­lo­gė, va­ly­to­ja dirbs po 0,5 eta­ to, dar­bi­nin­kui bus su­teik­ta tik 0,25 eta­to. „Dau­giau­sia bus so­cia­li­nių dar­ buo­to­jų, ku­rios dirbs pa­ro­mis. Ka­ dan­gi jos – mo­te­rys, to­dėl bu­dės po dvi, nes vie­nai pa­si­lik­ti nors ir su 15 žmo­nių yra ne­sau­gu“, – aiš­ki­no Gargž­dų so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ ro di­rek­to­rė. 174 vie­tos – 37 dar­buo­to­jai

Klai­pė­do­je nak­vy­nės na­mai vei­kia nuo 1993 m. lapk­ri­čio. Šiuo me­ tu juo­se tei­kia­mos dvie­jų ti­pų pa­ slau­gos: vie­nos nak­ties bei lai­ki­nas ap­gy­ven­di­ni­mas iki pu­sės me­tų. Pas­ta­ra­sis pa­slau­gų ti­pas bus tai­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ko­mas Klai­pė­dos ra­jo­no nak­vy­nės na­muo­se. Uos­ta­mies­ty­je po val­diš­ku sto­gu vie­nai nak­čiai vie­nu me­tu ga­li ap­ si­sto­ti 52 žmo­nės, o lai­ki­no ap­gy­ ven­di­ni­mo pa­slau­gą gau­ti 122 as­ me­nys. Nak­vy­nės na­mai Klai­pė­do­je yra dvie­juo­se pa­sta­tuo­se skir­tin­go­se mies­to da­ly­se. Ne­pai­sant to, biu­dže­ti­nė­je įstai­ go­je yra tik 38,5 eta­to. Nuo ki­ tų me­tų va­sa­rio liks 37 eta­tai, nes cent­ra­li­zuo­ja­ma biu­dže­ti­nių įstai­ gų bu­hal­te­ri­ja. „Ge­rai Klai­pė­dos ra­jo­ne, jei ga­ li­ma pa­siek­ti, kad 15-a be­na­ mių rū­pin­tų­si 11 dar­buo­to­jų. Mū­ sų sa­vi­val­dy­bė la­bai skai­čiuo­ja ir tik­rai ne­tu­ri­me ga­li­my­bių di­din­ti nei dar­buo­to­jų skai­čiaus, nei kel­ ti jiems at­ly­gi­ni­mų. Ki­taip ta­riant, mes dir­ba­me mi­ni­ma­lio­mis są­ly­ go­mis – taip, kad dar­buo­to­jų dar­ bo va­lan­dos, gra­fi­kai ati­tik­tų Dar­ bo ko­dek­so rei­ka­la­vi­mus“, – tei­gė Klai­pė­dos nak­vy­nės na­mų di­rek­to­ rė Al­ma Kont­ri­mai­tė. Skai­čiai atė­mė amą

Iš­gir­dęs, ko­kia Klai­pė­dos nak­vy­ nės na­muo­se ap­gy­ven­di­ni­mo vie­ tų ir dar­buo­to­jų pro­por­ci­ja ir ją pa­ly­gi­nęs su si­tua­ci­ja Klai­pė­dos ra­jo­ne, jos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rius Č.Ba­ne­vi­čius trum­pam ne­te­ko amo ir ne­pra­ta­ rė nė žo­džio. „Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad pa­sta­ty­ ti nak­vy­nės na­mus kai­na­vo ne­pi­ giai, bran­gus bus ir jų iš­lai­ky­mas. Ta­čiau dar­buo­to­jų skai­čius nė­ ra iš­pūs­tas, tie­siog to­kie tei­sės ak­ tai, reg­la­men­tuo­jan­tys dar­bo lai­ką, są­ly­gas. Ki­ta ver­tus, dar tik­rai ver­ ta ge­rai pa­svars­ty­ti, ar tik­rai rei­kia tų 11 dar­buo­to­jų, nes, ma­nau, mes sun­kiai ra­si­me ga­li­my­bę mo­kė­ti jiems at­ly­gi­ni­mus, rei­kės nuo kaž­ ko nu­kirp­ti, juk pi­ni­gų sa­vai­me sa­ vi­val­dy­bės biu­dže­te neat­si­ran­da“, – at­ga­vęs ža­dą žo­džius sun­kiai rin­ ko Č.Ba­ne­vi­čius. Jis ti­ki­no, jog dėl nak­vy­nės na­mų at­si­ra­di­mo Klai­pė­dos ra­jo­ne bu­vo daug svars­ty­ta, dis­ku­tuo­ta, ieš­ko­ta vie­tos, kur juos sta­ty­ti, ir pa­si­rink­ tas ge­riau­sias va­rian­tas. „Jei kas nors ga­li pa­siū­ly­ti, kaip mums iš­si­suk­ti pi­giau, esa­me at­vi­ri

iš­ku, kad Klai­pė­dos ra­jo­no nak­vy­nės na­mų ir sta­ty­ba, ir iš­lai­ky­mas yra bran­gus, bet mes žiū­ri­me į žmo­g ų. Lie­tu­vo­je daug ką da­ro­me bran­giai, bet tik to­dėl, kad žmo­nėms bū­tų pa­to­giau. Vie­na iš­gel­bė­ta gy­vy­bė vis­ką at­per­ka. Tu­ri­me skau­dų at­ve­jį, kai dėl lė­šų trū­ ku­mo ne­t in­ka­mai su­vei­kė Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro sis­te­ma, ir bu­vo nu­ žu­dy­ta mer­gi­na. Jei pra­ran­da­me žmo­ gų, tai kai­na ne­be­tu­ri jo­kios reikš­mės. Mes tu­ri­me gel­bė­ti be­na­mius, nes jie – taip pat žmo­nės. Esa­me krikš­čio­nys ir tu­ri­me rū­pin­tis sa­vo ar­ti­mu, ne­svar­ bu, bran­gu tai ar ne. Aiš­ku, dar ana­li­ zuo­si­me si­tua­ci­ją. Gal iš­ties dar­buo­to­ jų nak­vy­nės na­muo­se nu­ma­ty­ta per daug, gal iš pra­džių ne­bus daug gy­ven­ to­jų. Ta­čiau es­mė ta, jog nak­vy­nės na­ mai yra rei­ka­lin­gi ir dar­buo­to­jų juo­se tu­ri bū­ti tiek, kiek rei­kia.

pa­siū­ly­mams. Ta­čiau es­mė ta, kad pro­ble­ma yra, be­na­mių yra, to­dėl nak­vy­nės na­mai ir rei­ka­lin­gi, nes to­kių žmo­nių tie­siog ne­bu­vo kur dė­ti“, – dės­tė di­rek­to­rius. Jis tvir­ti­no, jog pa­grin­di­nis nak­ vy­nės na­mų įstei­gi­mo tiks­las – pa­dė­ti so­cia­li­nė­je at­skir­ty­je at­si­ dū­ru­siems žmo­nėms grįž­ti į do­ros ke­lią. „Jei pa­dė­si­me nors vie­nam žmo­ gui, tai in­ves­ti­ci­ja jau ir bus at­si­ pir­ku­si. Aiš­ku, ga­lė­jo­me ir nie­ ko ne­da­ry­ti, bet taip pro­ble­mų juk neišsp­rę­si­me“, – hu­ma­niš­kai nu­ si­tei­kęs bu­vo Č.Ba­ne­vi­čius. Du jau nu­mi­rė

Nors pla­nuo­ja­ma, kad Klai­pė­dos ra­jo­no nak­vy­nės na­mai du­ris at­ vers ki­tą sa­vai­tę, kol kas be­si­do­ min­čių ap­si­gy­ven­ti val­diš­kuo­se na­muo­se yra vos vie­nas ki­tas. „Šiuo me­tu ma­ty­ti, kad nak­vy­ nės na­muo­se jau ga­li ap­si­gy­ven­ ti 3–4 žmo­nės. Bu­vo dar du no­ rin­tys, bet jie, de­ja, jau iš­ke­lia­vo ana­pi­lin. Ma­nau, jog kol dar nė­ra šal­ta ir žmo­nės ran­da, kur nak­ vo­ti, tol jie pas mus ir ne­si­verš. Ta­čiau kai tik orai dar la­biau su­ bjurs, ti­kiu, kad už­si­pil­dys vi­ si nak­vy­nės na­mai“, – vy­lė­si V.Lyg­nu­ga­rie­nė. O kaip bus va­sa­rą? Ar nak­vy­nės na­mai ne­bus tuš­ti? „Ne­ži­nau, kaip bus, bet kaž­ kaip bus. Jei žmo­nės ban­dys ka­ bin­tis į gy­ve­ni­mą, dirbs, juk jiems vis tiek kaž­kur rei­kės grįž­ti nu­si­praus­ti, pa­si­ga­min­ti val­gy­ti. To­dėl ma­nau, kad ir va­sa­rą nak­ vy­nės na­mai bus pa­klau­sūs“, – ti­ki Gargž­dų so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro di­rek­to­rė. Ji pa­brė­žė, jog pa­grin­di­nis tiks­ las, ko­dėl Klai­pė­dos ra­jo­ne bus ati­ da­ro­mi nak­vy­nės na­mai – sie­kis, kad be­na­miai at­si­sto­tų ant ko­jų, juos mo­ty­vuo­ti gy­ven­ti ki­taip. „Re­mian­tis ki­tų mies­tų pa­tir­ ti­mi, į nor­ma­lų gy­ve­ni­mą grįž­ ta, dirb­ti pra­de­da tik vie­nas ki­tas nak­vy­nės na­mų gy­ven­to­jų, bet ir tai jau yra pa­sie­ki­mas“, – tvir­ti­no V.Lyg­nu­ga­rie­nė.

5

trečiadienis, rugsėjo 25, 2013

aktualijos

Ser­gan­tie­ji tu­ber­ku­lio­ze – ne­kont­ro­liuo­ja­mi Tu­ber­ku­lio­zės už­kra­tą pla­ti­nan­tys as­ me­nys Klai­pė­dos ra­jo­no gat­vė­mis ga­li vaikš­čio­ti ne­truk­do­mi. Spe­cia­lis­tų nuo­ mo­ne, kuo sku­biau bū­ti­na reg­la­men­tuo­ti tvar­ką, nu­sta­tan­čią to­kių žmo­nių pri­vers­ ti­nio gy­dy­mo tai­syk­les.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Pri­va­lo ieš­ko­ti?

Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ekst­re­ma­lių­jų si­tua­ci­jų val­dy­ mo cent­ro po­sė­dy­je ap­tar­ta, ko­kių prie­mo­nių im­tis dėl at­vi­ra tu­ber­ ku­lio­ze ser­gan­čių ir ven­gian­čių gy­ dy­tis as­me­nų bū­ti­no­jo hos­pi­ta­li­za­ vi­mo bei paieš­kos. Anot sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­tos ap­ sau­gos sky­riaus ve­dė­jos Lai­mos Ka­vec­kie­nės, šiuo me­tu ga­lio­jan­tys tei­sės ak­tai nu­sta­to as­me­nų, ser­ gan­čių pa­vo­jin­go­mis ir ypač pa­vo­ jin­go­mis už­kre­čia­mo­sio­mis li­go­mis bei ven­gian­čių gy­dy­tis, bū­ti­no­jo hos­pi­ta­li­za­vi­mo tvar­ką, ta­čiau ne­ nus­ta­to to­kių as­me­nų paieš­kos tai­ syk­lių. Ky­la neaiš­ku­mų ir dėl tar­pins­ ti­tu­ci­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo šiuo klau­si­mu bei dėl gy­dy­mo Aly­ taus tu­ber­ku­lio­zės li­go­ni­nė­je. Ši įstai­ga vie­nin­te­lė Lie­tu­vo­je tei­kia pri­vers­ti­nės hos­pi­ta­li­za­ci­jos pa­ slau­gas. Po­sė­dy­je da­ly­va­vu­si po­li­ci­ jos at­sto­vė ti­ki­no, jog pa­rei­gū­nai už­kre­čia­mo­sio­mis li­go­mis ser­ gan­čių li­go­nių iš tie­sų ne­pri­va­lo ieš­ko­ti. Ne­pai­sant to, po­li­ci­jos

įga­lio­ti­nis ge­ra­no­riš­kai pri­si­dė­jo prie vie­no Send­va­rio se­niū­ni­jos gy­ven­to­jo, ven­gian­čio to­kio gy­ dy­mo, paieš­kos. Prie­var­ta – ne­leis­ti­na

Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­riaus vy­ riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Vi­da Kont­ri­ mie­nė tei­gė, kad tu­ber­ku­lio­ze daž­

Šių me­tų pir­mą­jį pus­me­tį Klai­pė­dos ra­jo­ne už­re­gist­ruo­ ta 13 as­me­nų, ser­gan­ čių at­vi­ra tu­ber­ku­ lio­zės for­ma. Dau­gu­ ma jų – ne­dir­ban­tys, ku­rie gy­dy­tis daž­ niau­siai ven­gia. niau­siai ser­ga aso­cia­lūs, pro­ble­mų dėl al­ko­ho­lio tu­rin­tys as­me­nys. „Mes ga­li­me spė­ti, jog toks žmo­gus ga­li bū­ti pa­vo­jin­gas vi­ suo­me­nei ir pla­tin­ti už­kra­tą, ta­ čiau prie­var­ta jo hos­pi­ta­li­zuo­ti ne­tu­ri­me tei­sės. Ra­jo­ne dir­ban­ tys so­cia­li­niai dar­buo­to­jai žmo­

Nak­ti­nis marš­ru­tas tam­pa rea­ly­be Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Kas ap­tar­naus nak­ti­nį marš­ru­tą, ku­ris bus or­ga­ni­zuo­ja­mas nuo ki­tų me­tų ge­gu­žės, paaiš­kės ki­to mė­ne­ sio vi­du­ry­je. Ta­čiau no­rin­čių­jų teik­ ti šią pa­slau­gą at­si­ra­do ne iš kar­to.

Kon­kur­se, ku­riuo bu­vo ieš­ko­ma, kas ap­tar­naus nak­ti­nį au­to­bu­sų marš­ru­tą, da­ly­va­vo du ve­žė­jai. Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­ lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­riaus

Pa­si­rin­ki­mas: nak­ti­mis tu­rė­tų va­

ži­nė­ti ma­žos tal­pos au­to­bu­sai.

pa­va­duo­to­jas And­rius Sa­mui­lo­vas aiš­ki­no, kad da­bar bus ana­li­zuo­ja­ mi pa­siū­ly­mai. Nu­ga­lė­to­jas tu­rė­tų paaiš­kė­ti spa­lio vi­du­ry­je. Su­tar­tis su nu­ga­lė­to­ju bus pa­si­ ra­šo­ma pen­ke­riems me­tams. Nak­ti­nį marš­ru­tą „Lie­po­jos“ – „Jū­ri­nin­kų“ sto­te­lė pla­nuo­ja­ma pra­dė­ti or­ga­ni­zuo­ti nuo ki­tų me­ tų ge­gu­žės 1 d. penk­ta­die­niais ir šeš­ta­die­niais. Nak­ti­niai au­to­bu­ sai pra­dė­tų kur­suo­ti vi­dur­nak­tį, o baig­tų – 5 val. bei va­žiuo­tų kas va­ lan­dą. Nu­ma­to­ma, kad nak­ti­niai au­to­bu­sai dirb­tų iki rug­sė­jo 1 d. Kon­kur­sas šiam marš­ru­tui ap­ tar­nau­ti bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mas ant­ rą kar­tą. Pir­ma­ja­me ne­su­lauk­ta nė vie­no in­te­re­san­to. To­dėl nak­ti­nių au­to­bu­sų idė­jos ne­pa­vy­ko įgy­ven­ din­ti dar šią va­sa­rą. Šį kar­tą da­ly­viams bu­vo ke­lia­ mi ma­žes­ni rei­ka­la­vi­mai. Da­ly­vau­ti kon­kur­se ga­lė­jo ir tie ve­žė­jai, ku­rie tu­ri se­nes­nes ma­ši­nas. Pir­mą­jį kar­tą rei­ka­lau­ta, kad trans­por­to prie­mo­ nės bū­tų ne se­nes­nės nei še­še­rių, da­bar – nei de­šim­ties me­tų. Nak­ti­ nis marš­ru­tas tu­rė­tų bū­ti ap­tar­nau­ ja­mas ne­di­de­liais, iki 20 vie­tų, ne­ skai­tant vai­ruo­to­jo, au­to­bu­siu­kais.

Tvar­ka: įsta­ty­mas nu­ma­to, kad pri­sta­tant as­me­nį bū­ti­na­jam hos­pi­ta­li­za­vi­mui, pri­va­lo da­ly­vau­ti po­li­ci­ja, ku­

ri už­tik­ri­na vie­šą­ją tvar­ką.

nėms, ku­riems įta­ria­ma tu­ber­ ku­lio­zė, drau­giš­kai pa­siū­lo nuei­ti pa­si­tik­rin­ti, ta­čiau čia ir bai­gia­ si mū­sų ga­li­my­bių ri­bos. Kad ser­ gan­tį žmo­gų iš­vež­tu­me gy­dy­tis, tu­ri­me gau­ti teis­mo spren­di­mą“, – sa­kė V.Kont­ri­mie­nė. Jos tei­gi­mu, pa­gal tei­sės ak­tus, jei prii­ma­mas spren­di­mas dėl bū­ ti­no izo­lia­vi­mo, po­li­ci­ja tu­ri ly­dė­ ti to­kį as­me­nį į li­go­ni­nę, kad bū­tų už­tik­rin­ta vie­šo­ji tvar­ka. Anot jos, Klai­pė­dos ra­jo­ne dar nė vie­nas tu­ber­ku­lio­ze ser­gan­tis as­ muo ne­bu­vo iš­vež­tas į Aly­tų. Siū­lys keis­ti tvar­ką

Šių me­tų pir­mą­jį pus­me­tį Klai­pė­ dos ra­jo­ne už­re­gist­ruo­ta 13 as­me­ nų, ser­gan­čių at­vi­ra tu­ber­ku­lio­zės for­ma. Dau­gu­ma jų – ne­dir­ban­tys,

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

so­cia­liai ne­draus­ti as­me­nys, ku­rie gy­dy­tis daž­niau­siai ven­gia. Pa­gal ga­lio­jan­čius tei­sės ak­tus dėl kiek­vie­no to­kio at­ve­jo ne­ma­žai lai­ko tu­ri su­gaiš­ti tiek sa­vi­val­dy­ bių svei­ka­tos ap­sau­gos spe­cia­lis­ tai, tiek se­niū­ni­jų so­cia­li­niai dar­ buo­to­jai. Sa­vi­val­dy­bė me­ro var­du kreip­sis į Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tą su pra­šy­mu pa­spar­tin­ti žmo­nių už­kre­ čia­mų­jų li­gų pro­fi­lak­ti­kos ir kont­ ro­lės įsta­ty­mo pa­tai­sų priė­mi­mą dėl ser­gan­čių­jų at­vi­ra tu­ber­ku­lio­ze ir ven­gian­čių gy­dy­tis as­me­nų pri­vers­ ti­nio gy­dy­mo tvar­kos pa­kei­ti­mo. V.Kont­ri­mie­nės nuo­mo­ne, no­ rint ap­sau­go­ti Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­jus, bū­ti­na nu­sta­ty­ti aiš­ kią tvar­ką, kaip elg­tis su tu­ber­ku­ lio­ze už­si­krė­tu­siais as­me­ni­mis.

Fak­tai Tu­ber­k u­l io­zė – tai lė­t i­nė in­fek­ci­nė li­ga, ku­rią su­ke­lia tu­ber­ku­lio­zės mi­ ko­bak­te­r i­jos. Su­kė­lė­jai yra la­bai at­ spa­r ūs ir pla­čiai pa­pli­tę ap­l in­ko­je, ta­čiau jaut­r ūs tie­sio­g i­n iams sau­lės spin­du­liams. Li­ga ga­l i­ma už­si­k rės­t i tik nuo žmo­ gaus, ser­gan­čio at­v i­ra tu­ber­k u­l io­zės for­ma. Ma­no­ma, kad vie­nas li­go­nis at­ vi­ra tu­ber­k u­l io­zės for­ma per me­tus ga­li už­krės­ti iki 25 svei­kų as­me­nų, bet jei jis lai­ko­si as­mens hi­gie­nos, už­krės­ tų­jų skai­čius su­ma­žė­ja per pu­sę. Esant glau­džiam kon­tak­tui, ri­zi­ka in­ fe­kuo­tis tu­ber­ku­lio­zės mi­ko­bak­te­ri­ jo­mis yra 25–50, o ma­žiems vai­kams nuo ser­gan­čių tė­v ų – 45–60 pro­c. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro inf.

6

trečiadienis, rugsėjo 25, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Džiaugs­mas ge­du­lo fo­ne

Lu­kas Mik­ne­vi­čius

S

u si­dab­ro me­da­l iais iš Eu­ro­ pos vy­r ų čem­pio­na­to grį­ž u­sių krep­ši­nin­k ų su­tik­tu­vės pa­li­ko ne­ma­lo­nų kar­tė­l į. Užuot su­kė­ lęs pa­si­di­džia­vi­mą per­ga­les sky­nu­siais krep­ši­n in­kais, šis ren­g i­nys pri­ver­tė pa­ teik­ti ke­le­tą ne itin ma­lo­nių klau­si­mų. Ar nor­ma­lu, kad die­ną, kai mi­ni­mos 70osios Vil­niaus ge­to lik­vi­da­vi­mo me­ti­nės, sos­ti­nės Ro­tu­šės aikš­tė­je, pa­čio­je bu­vu­ sio ge­to šir­dy­je, stai­po­si pus­nuo­gės lie­tu­ viš­kos žvaigž­du­tės, o tūks­tan­ti­nė pus­gir­ tė mi­nia stau­gia „Tris mi­li­jo­nus“? Ar nor­ ma­lu, kad kon­cer­tas vy­ko ir džiaugs­min­ gos kal­bos bu­vo rė­žia­mos pu­siau nu­leis­ tų ir ge­du­lo ženk­lais pa­ž y­mė­t ų vals­ty­ bi­nių vė­lia­v ų fo­ne? Be­je, ir aukš­čiau­sių ša­lies va­do­vų – Pre­zi­den­tės ir prem­je­ro – kal­bos. Sup­ran­ta­ma, ga­li­ma gin­čy­tis, kad krep­ ši­n io čem­pio­na­tas vy­ko ta­da, ka­da vy­ ko, ir krep­ši­nin­kai na­mo grį­žo ta­da, ka­ da grį­žo. Ge­rai. Ta­čiau kas truk­dė vi­są su­t ik­t u­v ių ba­la­ga­ną bent jau per­kel­t i

Ar nor­ma­lu, kad kon­cer­ tas vy­ko pu­siau nu­leis­tų ir ge­du­lo ženk­lais pa­žy­mė­tų vals­ty­bi­nių vė­lia­vų fo­ne? ten, kur kiek­vie­na ker­te­lė neal­suo­ja žy­ diš­ką­ja is­to­ri­ja? Na­t ū­ra­lu, kad tei­sę trans­l iuo­t i to­k į ren­ gi­n į tu­r in­t i te­le­v i­z i­ja pa­si­sten­g ia, kad jis tap­t ų ir sa­v i­rek­la­mos ak­ci­ja, ta­čiau ar tik­rai krep­ši­n in­k ų su­t ik­t u­ves rei­kė­ jo pa­vers­t i vie­nos lai­dos – „X fak­to­r ius“ – rek­la­ma? Tre­čias klau­si­mas – ar apie so­cia­li­nę at­ sa­ko­my­b ę mėgs­tan­t i pa­š ne­kė­t i alaus bend­ro­vė la­bai džiau­gia­si, kad kiek­vie­ ną kar­tą, kai bu­vo ro­do­ma mi­n ia, šmė­ žuo­da­vo gau­sy­bė sir­ga­l ių pliauš­k y­n ių, pa­ž y­mė­tų alaus da­ryk­los lo­go­ti­pu? Pui­ ki rek­la­ma, ku­ri nie­ko ne­kai­na­vo? Taip, jei ne­kreip­si­me dė­me­sio į fak­tą, kad be­ ne du treč­da­liai aikš­tė­je bu­vu­sių mo­juo­ to­jų to­m is pliauš­k y­nė­m is aki­vaiz­d žiai nė­ra su­lau­kę pil­na­me­tys­tės. Ga­liau­siai – ko­dėl prie prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus, ku­riam te­ko da­l ia krep­ši­ nin­kams riš­ti tau­ti­nes juos­tas, nie­kas ne­ pas­ta­tė ko­kios nors mer­gai­tės toms juos­ toms pa­lai­ky­ti? Juk tik­rai bu­vo ir juo­kin­ ga, ir grau­du ste­bė­t i, kaip Vy­r iau­sy­bės va­do­vas vie­na ran­ka steng­da­ma­sis neiš­ mes­ti glė­bio juos­tų, ki­ta ban­do pa­siek­ti aukš­taū­gio Ro­ber­to Jav­to­ko pe­čius, kol ga­l iau­siai ne­te­kęs vil­t ies su­r i­ša juos­tą lyg dir­žą krep­ši­nin­kui ant juos­mens.

Ra­bi­no pa­li­ki­mas – ge­ri dar­bai mies­tui ir žmo­nėms

K

iek­vie­nų me­tų rug­sė­ jį vyks­ta Eu­ro­pos žy­dų kul­tū­ros pa­vel­do die­nos, o šie­met Lie­tu­vo­je mi­ni­ mas dar ir Vil­niaus ge­to lik­vi­da­vi­ mo 70-me­tis. „Tra­giš­ka Lie­tu­vos žy­dų lem­tis – tai vi­sos mū­sų ša­lies tra­ge­di­ja. Ve­ lio­nis pre­zi­den­tas Al­gir­das Bra­ zaus­kas, kar­tą su­tik­da­mas Vil­niu­je Iz­rae­lio vy­riau­sią­jį ra­bi­ną, pa­sa­kė pa­pras­tą tie­są: ka­ro me­tais kar­tu su iš­žu­dy­ta žy­dų bend­ruo­me­ne Lie­tu­ va pra­ra­do la­biau­siai iš­si­la­vi­nu­sius sa­vo gy­ven­to­jus – gy­dy­to­jus, ad­vo­ ka­tus, in­ži­nie­rius. Kaip at­ro­dy­tų mū­sų kraš­tas, jei­ gu tie žmo­nės bū­tų to­liau dir­bę Lie­tu­vai, jei­gu Lie­tu­vą bū­tų kū­rę į gy­ve­ni­mą taip ir nea­tė­ję jų vai­kai ir anū­kai? Da­bar, kai mes mi­ni­me Lie­tu­vos žy­dų su­nai­ki­ni­mo 70-me­tį, yra ge­ra pro­ga pri­si­min­ti tą in­dė­lį, ku­ rį į Lie­tu­vos vals­ty­bės kū­ri­mą įne­šė mū­sų kai­my­nai žy­dai. Tai pri­si­mi­ nę, mes ge­riau su­pra­si­me ir tai, kur pa­tys gy­ve­na­me ir ko­kios mū­sų pa­ rei­gos vals­ty­bei bei vi­suo­me­nei. Per tuos šimt­me­čius, kai žy­ dai, at­si­liep­da­mi į di­džių­jų ku­ni­ gaikš­čių kvie­ti­mą, at­vy­ko pa­dė­ ti, Lie­tu­va jiems ta­po sa­vu kraš­tu. Jie nuo­šir­džiai dir­bo Lie­tu­vai, nes ji ta­po jiems „pa­ža­dė­tą­ja že­me“. Tai Lie­tu­vos Res­pub­li­kos mi­nist­ ro pir­mi­nin­ko Al­gir­do But­ke­vi­ čiaus įžan­gos žo­džiai ką tik išė­ju­ sio­je Vi­liaus Ka­va­liaus­ko kny­go­je „Pa­ža­dė­to­ji že­mė“. Pa­ban­dy­si­me ir mes pri­sta­ty­ ti žmo­gų, ku­rio kū­ry­bin­ges­ni me­tai praė­jo bū­tent Klai­pė­do­je. Mo­ky­to­ jas, žur­na­lis­tas ir fi­lo­so­fas Isaa­cas Rűi­fas gi­mė 1831 m. va­sa­rio 10-ąją Ruiš-Hol­chau­ze­ne, He­se­ne. 1849 m. ga­vo mo­ky­to­jo ser­ti­fi­ka­tą, 1854ai­siais – ra­bi­nų ser­ti­fi­ka­tą, o 1865 m. Ros­to­ko uni­ver­si­te­te jis ap­gy­nė fi­lo­so­fi­jos dak­ta­ro laips­nį. Šis žy­dų tau­ty­bės Vo­kie­ti­jos pi­lie­tis, kū­ry­bi­ nį sa­vo gy­ve­ni­mo pe­rio­dą nuo 1865ųjų iki 1901 m. pra­lei­do Klai­pė­do­je.

397 728

telefonas@kl.lt

Nep­ri­pa­žįs­ta no­si­nių

Kai ku­rių klai­pė­die­čių el­ge­sys, nors ir prie daug ko jau esu įpra­tu­ si, ma­ne vis dar ste­bi­na ir glu­mi­ na. Aną­dien ma­čiau, kad kaž­koks vy­ras mies­to cent­re sa­vo no­sies iš­ sky­ras iš­si­šnypš­tė į sau­ją, o pa­skui vi­sa tai ban­dė iš­kra­ty­ti į šiukš­lia­ dė­žę. Ar jam ne­ži­no­ma, kad prieš dau­gy­bę me­tų iš­ras­tos no­si­nės, vien­kar­ti­nės ser­ve­tė­lės, ku­rio­mis ir rei­kia nau­do­tis, kai už­puo­la slo­ ga? Taip vie­šai pa­sklei­džiant sa­vo iš­sky­ras juk ga­li­ma už­krės­ti ir ki­ tus žmo­nes. Fui. Van­da

Prie kios­kų – ei­lės

As­me­ny­bė: I.Rűi­fas – žmo­gus,

nu­si­pel­nęs Klai­pė­dai.

Ta­ge im ju­dis­chen Rus­land“ („Trys die­nos pas Ru­si­jos žy­dus“, Klai­pė­ da, 1882). Klai­pė­do­je I.Rűi­fas pa­ra­šė pen­ kių to­mų fi­lo­so­fi­nį vei­ka­lą „Pa­sau­ lio idė­jos ir idė­jų pa­sau­lio moks­las“ (Wis­sens­chaft des Welt­ge­dan­kes und der Ge­dan­ken­welt), 1900 m. jis pa­ra­šė bro­šiū­rą „Zur Ges­chich­ te der Ju­den in Me­mel“ (Klai­pė­dos žy­dų is­to­ri­jos klau­si­mu“). I.Rűi­fas vie­nas iš pir­mų­jų pa­sa­ kė, kad žy­dų tė­vy­nė tu­ri bū­ti Pa­les­ ti­no­je, o jos kal­ba tu­ri bū­ti heb­ra­jų ir ra­gi­no ne­del­siant spręs­ti že­mės pir­ki­mo ir imig­ra­ci­jos į Pa­les­ti­ną klau­si­mą. Vie­nas ge­riau­sių I.Rűi­fo mo­ki­nių bu­vo Da­vi­das Wolff­soh­nas, ku­ris po Theo­do­ro Herz­lio va­do­va­ vo sio­nis­ti­niam kong­re­sui ir su­kū­ rė Iz­rae­lio vė­lia­vą ir pi­ni­go pa­va­di­ ni­mą – še­ke­lis. I.Rűi­fas mi­rė 1902 m. Bo­no­je, Vo­ kie­ti­jo­je. Fe­lik­sas Pu­zems­kis

Ma­ne la­bai ner­vi­na žmo­nės, ko­mu­ na­li­nius mo­kes­čius mo­kan­tys spau­ dos kios­kuo­se. Gal jau lai­kas su­pras­ ti, kad gy­ve­na­me XXI am­žiu­je ir mo­kes­čius rei­kia mo­kė­ti in­ter­ne­tu? Da­bar, jei prie spau­dos kios­ko at­si­ sto­ja žmo­gus, no­rin­tis mo­kė­ti ko­ mu­na­li­nius mo­kes­čius, ei­lė­je rei­kia lauk­ti ma­žiau­siai 10 min. Aiš­ku, ga­ liu ir ne­lauk­ti, bet man, pa­vyz­džiui, rei­kia au­to­bu­so bi­lie­to, ku­ris par­ duo­da­mas spau­dos kios­ke, nes įsi­ gy­ti au­to­bu­se jį bran­giau. Tai­gi, kol su­lau­kiu ei­lės nu­si­pirk­ti bi­lie­tą, ir au­to­bu­sas ga­li pra­va­žiuo­ti pro ša­lį, nes ki­tas žmo­gus prieš ma­ne mo­ka ko­mu­na­li­nius mo­kes­čius. Mies­te yra be­ga­lė vie­tų, kur ga­li­ma juos su­mo­ kė­ti, to­dėl ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl rei­ kia rink­tis bū­tent spau­dos kios­kus. Mo­ni­ka

Ga­lė­tų rea­li­zuo­ti pa­ža­dus

Skai­čiau, jog mies­to val­džia ža­da, kad pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je dau­gia­ bu­čių na­mų kie­muo­se bus ga­li­ma įreng­ti dau­giau au­to­mo­bi­lių sto­vė­ ji­mo vie­tų. Lin­kiu, kad kuo grei­čiau tie pa­ža­dai tap­tų rea­ly­be, nes tai – tik­ra pro­ble­ma. Jei grįž­ti na­mo vė­ liau nei kai­my­nai, ga­li į kie­mą net ne­suk­ti, nes au­to­mo­bi­lio tik­rai ne­ra­ si, kur pa­sta­ty­ti. Ap­link kvar­ta­lą rei­ kia ap­suk­ti ke­lis ra­tus, kol įma­no­ma ras­ti vie­tą au­to­mo­bi­liui. Jei vi­si pri­ pa­žįs­ta, kad tai pro­ble­ma, ji tu­ri bū­ti spren­džia­ma ir kuo grei­čiau. Vik­to­ras

Vals­ty­bės įmo­nė­se – ab­sur­das

I

š ži­niask­lai­dos su­ži­no­jau, kad ne­ ži­nia kuo už­sii­man­čios kaž­ko­kios vals­ty­bi­nės ak­ci­nės bend­ro­vės „Litg­rid“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius gal­būt gau­da­vo 17 tūkst. li­tų at­ly­gi­ ni­mą. Ne­pai­sant to, per­nai va­sa­rą dar bu­vo įsteig­ta at­ski­ra bend­ro­vė „Ep­ so-G“, skir­ta val­dy­ti tą „Litg­rid“. Ky­la klau­si­mas, ar mū­sų val­džios vy­rai yra svei­ko pro­to, jei žmo­gui mo­ka 17 tūkst. li­tų al­gą per mė­ne­sį ir dar įku­ria pa­pil­do­mą įmo­nę, kad tik tam žmo­gui ne­rei­kė­tų dirb­ti, tai yra – už ge­ne­ra­li­nį di­rek­to­rių val­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Me­me­lio žy­dų bend­ruo­me­nė bu­ vo pa­si­da­li­ju­si į Va­ka­rų žy­dų (Prū­ sijos/Vokietijos) ir Ry­tų žy­dų (len­ kų/rusų/lietuvių), taip pat įvai­rias gru­pes, tu­rė­ju­sias sa­vo ins­ti­tu­ci­ jas ir va­do­vus. I.Rűi­fas at­vy­ko kaip Vo­kie­ti­jos žy­dų ra­bi­nas, bet sten­ gė­si su­vie­ny­ti vi­sas bend­ruo­me­ nes. Pa­vyz­džiui, 1875 m. jo iš Vo­ kie­ti­jos žy­dų su­rink­tos lė­šos pa­dė­jo Lie­tu­vos ir Ru­si­jos žy­dams kur­ ti sa­vo Beth Mid­rash. 1862-ai­siais I.Rűi­fas ir ra­bi­nas Yis­rael Sa­lan­te­ ris kar­tu įkū­rė Me­me­lio Chew­ra ka­ dis­ha (Lai­do­ji­mo tar­ny­bą). 1871 m. I.Rűi­fas ir du bend­ra­min­ čiai ati­da­rė žy­dų li­go­ni­nę, ku­ri tu­ rė­jo tiek daug pa­cien­tų, kad 1896ai­siais bu­vo pa­sta­ty­tas nau­jas, di­des­nis pa­sta­tas, ku­ris ir šian­dien nau­do­ja­mas kaip li­go­ni­nė, Nuo 1872 m. I.Rűi­fas bu­vo svar­ biau­sio Klai­pė­dos laik­raš­čio „Me­ me­ler Dampf­boot“ („Klai­pė­dos gar­lai­vis“) re­dak­to­rius. 1879 m. ne­tur­tin­giems vai­kams jis įstei­ gė Žy­dų mo­kyk­lą (Ar­mens­chu­le). 1898-ai­siais ra­bi­nų dr. I.Rűi­fo ir dr. I.Kar­le­ba­cho pa­stan­go­mis re­ konst­ruo­tas bu­vęs Fryd­ri­cho ber­ niu­kų mo­kyk­los pa­sta­tas. Ja­me įsi­kū­rė Iz­rae­li­tų re­li­gi­nė mo­kyk­ la su dviem ber­niu­kų ir mer­gai­čių kla­sė­mis. Gy­ven­da­mas ir dirb­da­mas Klai­pė­ do­je, I.Rűi­fas sten­gė­si pa­dė­ti Lie­tu­ vos žy­dams, or­ga­ni­zuo­da­mas jiems lab­da­rin­gą pa­gal­bos pro­gra­mą. 1880-ai­siais I.Rűi­fas Vo­kie­ti­jo­je su­ren­gė di­de­lę Ru­si­jos žy­dų pa­ra­ mos ak­ci­ją, ku­ri bu­vo ži­no­ma kaip „Ra­bi­nas Hülf“ ar­ba „dr. Hülf“, o tai reiš­kia „Pa­gal­ba“. I.Rűi­fas iš­sau­ go­jo apie 30 tūkst. žy­dų nuo bad­ me­čio, ku­ris Lie­tu­vo­je bu­vo 1867– 1868 m. Šiuo tiks­lu jis su­rin­ko 630 tūkst. Vo­kie­ti­jos mar­kių, pu­sant­ rų me­tų šel­piant 230 Lie­tu­vos gy­ ven­vie­čių. Sa­vo ke­lio­nes į Lie­tu­vą jis iš­sa­ miai ap­ra­šė sa­vo ra­ši­niuo­se „Mei­ne Rei­se nach Kau­nas“ („Ma­no ke­lio­ nė į Kau­ną“, Klai­pė­da, 1869); „Drei

karštas telefonas

po­li­ti­kų ir val­di­nin­kų mo­ra­lę. Vien jau tas fak­tas, kad ne­ži­nia ką vei­ kian­čios įmo­nės va­do­vui ski­ria­ma 17 tūkst. li­tų al­ga, kai pen­si­nin­kai gau­na 650 li­tų pen­si­jas, yra aiš­kus nu­si­kal­ti­mas. Bai­siau­sia, kad ta al­ga dar ir sle­pia­ma nuo vi­suo­me­nės. Ma­ny­čiau, tuo klau­si­mu tu­rė­tų už­siim­ti vi­sos at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ ci­jos, pra­de­dant FNTT, STT, bai­ giant vi­so­kio plau­ko kont­ro­lie­ riais, ku­rių pas mus Lie­tu­vo­je taip pat ne­trūks­ta. Re­gi­man­tas Alio­nis

Lie­pų ir Ar­to­jo gat­vių san­kry­ža pi­ ko me­tu vai­ruo­to­jams – tik­ras iš­ ban­dy­mas. Jei tik ga­liu, vi­sais įma­ no­mais bū­dais sten­giuo­si ras­ti ki­tų ke­lių pra­va­žiuo­ti, kad tik iš­veng­ čiau šios vie­tos. Es­mė ta, kad šio­ je san­kry­žo­je iš­jung­tas švie­so­fo­ ras – da­ro­mas eks­pe­ri­men­tas, kad au­to­mo­bi­lių srau­tai pa­tys su­si­re­ gu­liuo­tų. Ta­čiau jei pa­tys pa­rei­gū­ nai pri­pa­žįs­ta, kad šio­je san­kry­žo­je vos ne kas­dien įvyks­ta ava­ri­jų, tai gal jau lai­kas baig­ti eks­pe­ri­men­ tus? Ar, kaip vi­sa­da, rei­kia kru­vi­ nų au­kų, kad bū­tų ima­ma­si konk­ re­čių veiks­mų? Lai­ma Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

dy­tų įmo­nę? Ar be­ga­li bū­ti di­des­ nis ab­sur­das? Bet čia, ko ge­ro, rei­ka­lo es­mė yra mū­sų val­džios at­sto­vų no­ruo­ se pri­steig­ti kuo dau­giau vals­ty­bės bend­ro­vių ir įstai­gų, ku­rio­se bū­tų de­šim­tys, o gal net šim­tai šil­tų vie­ te­lių, kur ga­lė­tų sau ra­miai sė­dė­ti bu­vę po­li­ti­kai ar­ba val­di­nin­kai. Ar ne dėl to bu­vo iš­grūs­tas į ki­tą dirb­ ti­nai įkur­tą įmo­nę „Litg­rid“ ge­ne­ ra­li­nis di­rek­to­rius? Vi­sa tai by­lo­ja apie ma­chi­na­ci­ jas vals­ty­bės tur­tu bei že­mą mū­sų

Lau­kia au­kų?

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiadienis, rugsėjo 25, 2013

užribis Siū­lė ky­šius

Vo­gė ka­sos apa­ra­tus

Gro­bis – 150 tūkst. li­tų

Ne­tu­rin­tis tei­sės vai­ruo­ti 30me­tis klai­pė­die­tis K.L. Me­de­ ly­no g. pa­tru­liams be 100 li­tų siū­lė dar ir su­re­mon­tuo­ti au­to­ mo­bi­lį. O 43 m. plun­giš­kis A.Š., veng­da­mas at­sa­ko­my­bės, po­ li­ci­nin­kams siū­lė 830 li­tų. Vy­ ras vai­ra­vo ne­blai­vus. Jo or­ga­ niz­me nu­sta­ty­ta 2,13 pro­m. al­ ko­ho­lio.

Klai­pė­dos po­li­ci­ja aiš­ki­na­si, kas įsi­lau­žė į Su­ki­lė­lių g. esan­ čią ka­vi­nę ir pa­vo­gė ka­sos apa­ ra­tą. M.Maž­vy­do alė­jo­je esan­ čio­je vais­ti­nė­je taip pat šei­mi­ nin­ka­vo il­ga­pirš­čiai. Su­dau­žius stik­li­nes du­ris iš vais­ti­nės pa­ vog­tas ka­sos apa­ra­to stal­čius su pi­ni­gais. Įvy­kius ti­ria pir­ma­ sis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas.

Klai­pė­do­je Aly­taus g. gy­ven­to­ ja, 58-erių S.Ž. pra­ne­šė, kad iš jos na­mo pa­vog­ta 100 JAV do­ le­rių, auk­si­nė gran­di­nė­lė, žie­das bei me­ta­li­nis sei­fas, ku­ria­me bu­ vo 82 tūkst. li­tų, laik­ro­dis, ke­tu­ri per­lų ka­ro­liai, dvi gin­ta­ri­nės apy­ ran­kės, trys žie­dai, vaiz­do ka­me­ ra, 21 pro­gi­nė ju­bi­lie­ji­nė si­dab­ri­nė mo­ne­ta ir me­džiok­li­nis pei­lis.

Ava­ri­ja ištiko tris mer­se­de­sus As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Vai­ruo­to­jų kri­ti­kos nuo­lat su­ lau­kian­ti Lie­pų ir Ar­to­jo gat­vių san­kry­ža vėl pa­ženk­lin­ta ava­ri­ ja, ku­rio­je ant­ra­die­nio ry­tą ap­ lam­dy­ti net trys „Mer­ce­des“ au­ to­mo­bi­liai. Su­dau­žy­tos trys ma­ši­nos

Nuos­to­liai: Ni­dos uos­te per nak­tį din­go mo­to­ri­nis lai­vas, ku­rį po­li­ci­ja ap­ti­ko ki­to­je ma­rių pu­sė­je jau be va­rik­lio.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr

Dai­ro­si va­rik­lių va­gys Ne­rin­gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas aiš­ki­na­ si, kas ga­lė­jo iš Ni­dos uos­to pa­vog­ti mo­ to­ri­nį lai­vą. Ne­ri­mą ke­lia tai, kad sa­vait­ga­ lį dar vie­na va­gys­tė už­fik­suo­ta Per­val­ko­ je – čia va­gys iš­mon­ta­vo ir pa­vo­gė ka­te­rio trans­mi­si­jos blo­ką.

a.aleksejunaite@kl.lt

ži­no­jo, ko­kia jo ver­tė“, – pa­ste­bė­ jo R.Mil­kin­tas.

Ra­do ki­ta­pus ma­rių

Tai­kė­si į va­rik­lį

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Kol kas pa­rei­gū­nai ne­drįs­ta sie­ti šių dvie­jų įvy­kių, ta­čiau aiš­ki­na­si, ar tie pa­tys va­gys siau­tė­jo Ni­do­je ir Per­val­ko­je. „Ne itin daž­nas nu­ti­ki­mas. Ne­ ma­lo­nu, bet iš tie­sų sa­vait­ga­lį už­ fik­suo­tos dvi va­gys­tės“, – ti­ki­ no Ne­rin­gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios po­li­ci­jos po­sky­rio va­do­ vas Ri­mas Mil­kin­tas. Ka­te­ris, ku­ris sto­vė­jo val­čių prie­ plau­ko­je Ni­do­je, vei­kiau­siai din­go sa­vait­ga­lį. Ta­čiau ne­tru­kus ne­rin­giš­ kiai pa­rei­gū­nai ga­vo ko­le­gų iš Ši­lu­tės po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pra­ne­ši­mą, kad ieš­ko­mas lai­ve­lis yra ap­tik­tas ki­ta­ pus ma­rių – At­ma­tos upė­je. Lai­vas be prie­žiū­ros plū­du­ria­vo ties Uos­tad­va­riu. Nep­ri­sis­ta­tęs as­ muo te­le­fo­nu pra­ne­šė po­li­ci­jos bu­ dė­to­jui apie keis­tą ra­di­nį. Paaiš­kė­jo, kad va­gys iš­mon­ta­ vo va­rik­lį, ku­rio ver­tė sie­kia 40 tūkst. li­tų. „Šiaip sau to­kių daik­tų nie­kas ne­va­gia. Tik klep­to­ma­nai va­gia ne­ži­no­da­mi, kam tų daik­tų rei­kia. Tai spe­ci­fi­niai daik­tai, ir va­gys­tė yra spe­ci­fi­nė. Ma­ny­čiau, žmo­nės ži­no­jo, kur nau­dos pa­vog­tą daik­tą,

Kol kas va­gių iš­nars­ty­tas lai­vas sto­ vi Uos­tad­va­ry­je. Kaip jį teks pa­rei­ gū­nams par­si­ga­ben­ti į Ne­rin­gą, dar ne­nusp­ręs­ta. „Ti­ki­mės, kad ko­le­gos iš ki­tos pu­sės ma­rių mums pa­gel­bės“, – vy­lė­si R.Mil­kin­tas.

Kol kas pa­rei­gū­nai aiš­ki­na­si, ar tie pa­ tys va­gys siau­tė­jo Ni­do­je ir Per­val­ko­je.

Per pen­ke­rius me­tus tai ant­ra to­ kia va­gys­tė Ne­rin­go­je. „Da­ry­si­me iš­va­das, sprę­si­me. Bė­da ta, kad nak­tį Ni­dos uos­te nie­ kas ne­bu­di. Lai­vų va­gys­tės yra la­ bai re­tos. Prieš po­rą sa­vai­čių ra­do­ me vė­jo nu­neš­tą lai­ve­lį“, – ti­ki­no R.Mil­kin­tas. Ka­dan­gi pa­vog­ta­me lai­ve ne­be­ ras­ta va­rik­lio, pa­rei­gū­nai ma­no, kad ne pa­ts lai­vas bu­vo va­gys­tės ob­jek­tas. „Tu­ri to­kie va­rik­liai sa­vo nu­me­rius. Ta­čiau tas, ku­ris ry­žo­si

to­kiai va­gys­tei, ži­no­jo, kaip to­liau pa­sielgs“, – kal­bė­jo R.Mil­kin­tas. Uos­te rei­kia ka­me­rų?

Il­ga­me­tis bu­riuo­to­jas ne­rin­giš­ kis Arū­nas Burk­šas pri­pa­ži­no, kad iš tie­sų vaiz­do ste­bė­ji­mo sis­te­ma uos­te daug pa­gel­bė­tų. „To­kios sis­te­mos nė­ra la­bai jau bran­gios. Vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­ me­ros su įra­šy­mo įran­ga iš­spręs­ tų dau­gy­bę da­ly­kų. Juk net po įvy­kio bū­tų ga­li­ma pa­si­žiū­rė­ti, kas ir ko­kiu lai­vu pri­plau­kė, kaip bu­vo iš­ga­ben­tas lai­vas“, – ti­ki­no A.Burk­šas. Ni­diš­kis tei­gė gir­dė­jęs kal­bų, kad vie­ti­niai bu­riuo­to­jai bu­vo su­ne­ri­mę po vie­no ne­ma­ty­tų vy­rų po­kal­bio. „Kaž­kas pa­sa­ko­jo, kaip nu­gir­do po­kal­bį, ku­ria­me bu­vo mi­ni­ma, kad į se­ną­jį uos­tą ne­ga­li­ma lįs­ti. Ta­čiau ne­drįs­čiau tvir­tin­ti, kad nu­girs­tas po­kal­bis su­si­jęs su šiuo at­ve­ju“, – pri­si­mi­nė A.Burk­šas. Bu­riuo­to­jas pri­pa­ži­no, kad sa­ vo jach­to­je jis yra įren­gęs sig­na­li­ za­ci­ją. „Ta­čiau ji nuo rim­tos va­gys­tės neap­sau­gos. Lie­tu­viai juk pu­sę Šve­ di­jos ir Nor­ve­gi­jos iš­vo­gė. Ta­čiau esu pa­ste­bė­jęs, kad Ni­dos uos­te tai – ne pir­ma va­gys­tė. Ma­no bi­čiu­ liams iš lai­vo pa­vo­gė tris sto­riau­sia gran­di­ne su­ra­kin­tus dvi­ra­čius. Ir tai ne vie­nin­te­lė va­gys­tė šią va­sa­rą uos­te“, – pa­sa­ko­jo A.Burk­šas. Ni­diš­kis spė­ja, kad va­gims net ir ne­bu­vo bū­ti­na įjung­ti lai­vo va­ rik­lio. „Mo­tor­lai­vį ga­lė­jo nu­temp­ti ki­tu lai­vu. Vis rei­kia ko­kio nors įvy­kio, kad su­si­zgrib­tu­me. Jei mes tu­rė­ jo­me pi­ni­gų skve­rui su­tvar­ky­ti, tai to­kiems da­ly­kams, kaip vaiz­do ka­ me­ros, pri­va­lo­me ras­ti“, – nuo­mo­ nę dės­tė A.Burk­šas.

Iš ša­lu­ti­nės Ar­to­jo gat­vės į pa­grin­ di­nį ke­lią įsu­kęs „Mer­ce­des C270“ tren­kė­si į pa­grin­di­niu ke­liu va­žia­ vu­sį „Mer­ce­des A170“. Po smū­gio abi ma­ši­nos ap­si­su­ ko ne­re­gu­liuo­ja­mo­je san­kry­žo­ je ir tren­kė­si į „Mer­ce­des Sprin­ ter“, ku­ris bu­vo nu­si­lei­dęs nuo Mo­kyk­los gat­vės via­du­ko. Mik­ roau­to­bu­sas tuo me­tu lau­kė ga­li­ my­bės pa­suk­ti į de­ši­nę ir įva­žiuo­ ti į Lie­pų gat­vę. Su­si­rė­mu­sios šo­nais į vie­ ną krū­vą, ma­ši­nos su­sto­jo Lie­pų gat­vė­je. Į įvy­kio vie­tą bu­vo iš­kvies­ ti me­di­kai, nes pa­grin­di­niu ke­liu va­žia­vu­sia­me „Mer­ce­des A170“ ke­lei­vio sė­dy­nė­je bu­vo 4 me­tu­ kų vai­kas. Nors me­di­kų pa­gal­bos įvy­kio vie­to­je ne­pri­rei­kė, vai­ko tė­vas pa­ ts nu­ve­žė sū­nų į li­go­ni­nę. Vi­si įvy­kio da­ly­viai bu­vo blai­vūs. Ava­ri­ją su­kė­lu­sį „Mer­ce­des C270“ vai­ra­vo 26 me­tų An­to­nas. Ava­rin­gu­mas ne­si­kei­tė

Vai­ruo­to­jai po įvy­kio keiks­no­jo, kad šio­je vie­to­je vėl yra iš­jung­tas eis­mą re­gu­liuo­jan­tis švie­so­fo­ras. Jei jis bū­tų vei­kęs, ava­ri­jos kal­ti­ nin­kas ti­ki­no, kad vi­si bū­tų iš­ven­ gę to­kių nuo­sto­lių.

Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ ro Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los po­sky­ rio vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas Gin­ta­ ras Ku­čins­kas aiš­ki­no, kad trum­pai vei­kęs švie­so­fo­ras yra iš­jung­tas sa­ vi­val­dy­bės nu­ro­dy­mu. „Esa­me skai­čia­vę, ar tik­rai pa­si­ kei­tė ava­rin­gu­mas šio­je san­kry­žo­ je. Pas­ta­ruo­ju me­tu nea­na­li­za­vo­me si­tua­ci­jos, ta­čiau nuo pa­va­sa­rio, kai švie­so­fo­ras bu­vo iš­jung­tas, eis­mo įvy­kių ne­bu­vo pa­dau­gė­ję“, – ti­ki­ no G.Ku­čins­kas. Šis švie­so­fo­ras Lie­pų gat­vė­ je trum­pam bu­vo su­ži­bęs lie­pos pra­džio­je, kai mies­to cent­re vy­ko ren­gi­nys. „Pir­mu­mo ženk­lai yra, vai­ruo­ to­jai tu­rė­tų jais va­do­vau­tis. Kal­ bant apie sau­gu­mą, gal švie­so­fo­ ras ir tu­rė­tų bū­ti įjung­tas. Ma­no, kaip žmo­gaus, nuo­mo­ne, aš pa­lik­ čiau įjung­tą. Iš ša­lu­ti­nės gat­vės ža­ lia švie­sa de­ga vos 30 se­kun­džių“, – pa­ste­bė­jo G.Ku­čins­kas. Nusp­ren­dė neį­jung­ti

Sa­vi­val­dy­bės Sau­gaus eis­mo ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­kas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas ti­ki­no, kad pa­va­sa­rį švie­so­fo­ras bu­vo iš­jung­tas po­li­ci­ jos ini­cia­ty­va. „Šis spren­di­mas pa­si­tvir­ti­no, spūs­čių ry­tais ne­be­li­ko. Mes ma­ no­me, kad si­tua­ci­ja šio­je gat­vė­je pa­ge­rė­jo. Ar ava­rin­gu­mas pa­di­dė­ jo, rei­kia ana­li­zuo­ti. Ko­dėl žmo­nės ker­ta sker­sai pa­grin­di­nę gat­vę? Iš Ar­to­jo gat­vės te­gul su­ka į de­ši­ nę ir pa­va­žia­vę ga­li su­ras­ti sau­gų ap­si­su­ki­mą at­gal į mies­to cent­rą. Spren­di­mas kol kas yra švie­so­fo­ro ne­jung­ti, ir aš ma­nau, kad jis tei­ sin­gas“, – ne­slė­pė V.Kar­ma­no­vas.

Nuos­to­liai: ava­ri­ją, ku­rio­je bu­vo su­dau­žy­ti trys au­to­mo­bi­liai, su­kė­lė iš

ša­lu­ti­nės gat­vės į pa­grin­di­nę ne­re­gu­liuo­ja­mo­je san­kry­žo­je su­kęs „Mer­ ce­des C270“. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

8

trečiadienis, rugsėjo 25, 2013

lietuva

5,5

pro­c.

– tiek lie­tu­vių gy­do­si dėl psi­chi­kos svei­ka­tos su­tri­ki­mų.

Bro­liai li­ko be or­di­nų Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­to si­dab­ro me­da­lius lai­mė­ju­siems krep­ši­nin­kams va­kar te­ko įsi­ suk­ti į dar vie­ną – ap­do­va­no­ji­ mų ir pa­dė­kų – ma­ra­to­ną.

Va­kar Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ ti­nė ap­do­va­no­ta pre­zi­den­tū­ro­je ir Sei­me. Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė Eu­ro­pos čem­pio­na­ to si­dab­rą iš­ko­vo­ju­siai Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nei įtei­kė vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mus. Tie­ sa, bro­liams Dar­ju­šui ir Kšiš­to­fui Lav­ri­no­vi­čiams te­ko pa­si­ten­kin­ ti as­me­ni­niais Pre­zi­den­tės me­ da­liais – pa­gal įsta­ty­mą vals­ty­ bi­niai ap­do­va­no­ji­mai ne­ga­li bū­ti ski­ria­mi teis­tiems as­me­nims. Vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Jo­nas Kaz­laus­kas bu­vo ap­do­va­no­tas or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­ vai“ Di­džiuo­ju kry­žiu­mi, tre­ne­ris Gin­ta­ras Kra­pi­kas, taip pat krep­ ši­nin­kai Ro­ber­tas Jav­to­kas, Li­nas Klei­za, Jo­nas Ma­čiu­lis, tre­ne­ris Da­rius Mas­ko­liū­nas ir tech­ni­nis va­dy­bi­nin­kas Juo­zas Pet­ke­vi­čius – Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no or­di­no Ko­man­do­ro di­ džiuo­ju kry­žiu­mi. Krep­ši­nin­kai Min­dau­gas Kuz­ mins­kas, Do­na­tas Mo­tie­jū­nas, ma­ sa­žuo­to­jai Ai­das Bu­ze­lis ir Alek­se­ jus Pe­lets­kis, gy­dy­to­jai Rim­tau­tas Gu­das bei Vy­te­nis Trum­pic­kas įver­tin­ti or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ri­te­rio kry­žiu­mi. Or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ me­da­liu ap­do­va­no­ti fi­zi­nio ren­gi­ mo tre­ne­ris Si­gi­tas Ka­va­liaus­kas, rink­ti­nės at­sto­vas spau­dai Li­nas Ku­ni­gė­lis, tre­ne­ris skau­tas Be­nas Mat­ke­vi­čius ir ad­mi­nist­ra­to­rius Žyd­rū­nas Vi­len­či­kas. Krep­ši­nin­kui Jo­nui Va­lan­čiū­ nui, kaip ir bro­liams, įteik­tas Pre­ zi­den­tės me­da­lis, nes dar ne­praė­jo tre­ji me­tai nuo gau­to me­da­lio „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ – jį J.Va­lan­ čiū­nas ga­vo prieš dve­jus me­tus. „Klaipėdos“, BNS inf.

Skun­das dėl ka­lė­ji­mo

Al­gos kils

Lie­tu­vos pro­ku­ro­rai dar svars­to, ar pra­dė­ ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl Gvan­ta­na­mo ba­ zė­je suim­to Mus­ta­fos al Haw­sa­wi ga­li­mo ne­tei­sė­to ka­li­ni­mo Lie­tu­vo­je. Į pro­ku­ro­ rus su pra­šy­mu pra­dė­ti to­kį ty­ri­mą rug­sė­ jo 13 d. krei­pė­si Žmo­gaus tei­sių ste­bė­ji­mo ins­ti­tu­tas kar­tu su Lon­do­ne įsi­kū­ru­sia or­ ga­ni­za­ci­ja RED­RESS. Pro­ku­ra­tū­ros at­sto­ vų tei­gi­mu, spren­di­mas, ar pra­dė­ti ty­ri­mą, dar ne­priim­tas.

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pa­si­ra­šė įsta­ty­mo pa­tai­sas dėl al­gų vie­ša­ja­me sek­ to­riu­je at­kū­ri­mo, ta­čiau pa­reiš­kė, kad pa­ si­rink­tas ne pa­ts ge­riau­sias bū­das. „Vyk­ dant Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo (KT) nu­ta­ri­mą pa­si­rink­tas ne pa­ts op­ti­ma­liau­sias būdas. Ta­čiau šios pa­tai­sos nu­ma­to konk­re­tų KT nu­ta­ri­mo įgy­ven­di­ni­mo me­cha­niz­mą ir lei­džia pra­dė­ti sunk­me­čiu su­ma­žin­tų al­gų at­kū­ri­mo pro­ce­są“, – tei­gė Pre­zi­den­tė.

Tvir­to­vė pir­kė­jų ne­do­mi­na Vals­ty­bės tur­to fon­dui jau 11-ą kar­tą ne­pa­ vy­ko par­duo­ti dve­jų Kau­no tar­pi­nių ka­rei­ vi­nių. Nuos­ta­bos tai ne­ke­lia, nes ob­jek­tai – sau­go­ma kul­tū­ros ver­ty­bė, ku­rių nau­do­ ji­mas ap­ri­bo­tas. Ta­čiau spe­cia­lis­tai vil­ties ne­pra­ran­da – kar­tais nu­per­ka­mi ir to­kie.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Kai­na kri­to 25 tūkst. li­tų

Dvi Pa­ne­mu­nės se­niū­ni­jo­je, Gu­ do­be­lių ta­ke, esan­čios tar­pi­nės slėp­tu­vės į pri­va­ti­za­vi­mo ob­jek­tų są­ra­šą įtrauk­tos dar 2006 m. Pas­ ku­ti­nis auk­cio­nas tu­rė­jo vyk­ti va­ kar, ta­čiau neat­si­ra­do nė vie­no no­ rin­čio įsi­gy­ti to­kius ob­jek­tus.

Re­gi­na Mo­tie­jū­nie­nė:

Bū­na lai­kas, kai ne­ per­ka, o pa­skui at­si­ ran­da kon­ku­ren­ci­ja ir už­ke­lia kai­nas, vi­ so­kių cir­kų bū­na. Kiek­vie­no iš ob­jek­tų plo­tas – maž­daug 192 kv. m. Kar­tu su sta­ ti­niais per­kan­tys as­me­nys tu­rė­tų 32 me­tams iš­si­nuo­mo­ti ir ob­jek­tų skly­pus. Vie­no jų plo­tas – 0,3 ha, ki­to – 0,4 ha. Tie­sa, už pro­gra­mos vyk­dy­mą at­sa­kin­gos Vals­ty­bės tur­to fon­do val­dy­bos spe­cia­lis­tės Onos Šim­či­ kie­nės tei­gi­mu, 2011 m. vie­na slėp­ tu­vių bu­vo nu­pirk­ta. Ta­čiau su­tar­tis neį­si­ga­lio­jo, nes pir­kė­jas nu­spren­ dė vis dėl­to jos ne­pa­si­ra­šy­ti. Iš pra­ džių kiek­vie­na slėp­tu­vė bu­vo įkai­ no­ta maž­daug 113 tūkst. li­tų, da­bar

vie­na kai­nuo­ja per 86 tūkst., ki­ta – per 88 tūkst. li­tų. Ta­čiau ir kai­nos ma­ži­ni­mas ne­gelbs­ti – ne­tra­di­ci­nių ob­jek­tų pir­kė­jų nė­ra. „Kai­na jau tre­čią kar­tą to­kia pa­ ti, šiaip ma­ži­na­ma nuo 113 tūkst. li­ tų. Ma­ži­na­ma, kad pirk­tų, bet nie­kas ne­per­ka. Kaž­kaip jis pa­mi­ręs, tas ob­ jek­tas“, – pa­sa­ko­jo O.Šim­či­kie­nė. Šikš­nos­par­nius teks iš­sau­go­ti

Iš pir­mo žvilgs­nio to­kia pa­dė­ tis ne­ste­bi­na, nes sun­ku įvar­dy­ ti bent vie­ną veik­los, ku­rią ga­lė­tų vyk­dy­ti tar­pi­nes ka­rei­vi­nes įsi­gi­ jęs as­muo, ga­li­my­bę. Šie ob­jek­tai yra ne tik ne­kil­no­ja­mų­jų kul­tū­ros ver­ty­bių te­ri­to­ri­ja, bet ir Sė­me­nos 1-asis te­rio­lo­gi­nis draus­ti­nis, ku­ ria­me šei­mi­nin­kau­ja šikš­nos­par­ niai. Tad ob­jek­tų nau­do­ji­mo pa­ skir­tis yra kon­ser­va­ci­nė, tai­ko­mi ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­la­vi­mai. Vis dėl­to įmo­nės Tur­to val­dy­mo sky­riaus vir­ši­nin­kės pa­va­duo­to­ja Re­gi­na Mo­tie­jū­nie­nė ne­lin­ku­si vi­ sos kal­tės vers­ti vien tam, kad ob­ jek­tai yra sau­go­mos ver­ty­bės. Esą ne­trūks­ta pa­vyz­džių, kai ir dėl gau­ siais ap­ri­bo­ji­mais ap­lip­dy­tų ob­jek­ tų ky­la pir­kė­jų kon­ku­ren­ci­ja, o kar­ tais neat­si­ran­da no­rin­čių įsi­gy­ti ir vi­sai ne­blo­gus ob­jek­tus. „Čia vie­šas auk­cio­nas, nie­ko neiš­gal­vo­si ir ne­pri­fi­lo­so­fuo­si, ne­ rei­kia nie­kam, ir vis­kas. Bū­na kar­ tais vi­sai ne­blo­gas ob­jek­tas, bet nie­kas ne­per­ka. O vers­lui idė­jų pil­ na. Daug per­ka ir kul­tū­ros pa­vel­

Pas­lap­tis: ko­dėl vie­ni kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tai per­ka­mi, ki­ti – ne, pa­

slap­tis ir pa­tiems auk­cio­nų or­ga­ni­za­to­riams. Kau­ne esan­čios tar­pi­nės ka­rei­vi­nės – taip pat ne­pak­lau­si pre­kė. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

do ob­jek­tų, nors ap­ri­bo­ji­mai bū­ na gan žiau­rūs ir griež­ti. Aiš­ku, tai šioks toks truk­dis, ta­čiau vi­suo­ se ob­jek­tuo­se ap­ri­bo­ji­mų yra“, – kal­bė­jo R.Mo­tie­jū­nie­nė. Par­duo­ti ir ke­tu­ri lai­vai

Vals­ty­bės tur­to fon­do or­ga­ni­zuo­ ja­muo­se auk­cio­nuo­se do­mi­nuo­ja vals­ty­bei pri­klau­san­tis ne­kil­no­ja­ ma­sis tur­tas, o į jį pa­ten­ka įvai­ riau­sio po­bū­džio pa­sta­tų. Vie­niems par­duo­ti esą pa­kan­ka vie­no auk­cio­ no, ki­tiems, kaip ir mi­nė­toms tar­ pi­nėms slėp­tu­vėms, neuž­ten­ka ir de­šim­ties. „Pa­šiū­rių, ga­ra­žų, gy­ve­na­mų­jų, ad­mi­nist­ra­ci­nių pa­tal­pų, ap­leis­tų ka­rei­vi­nių, – ko tik nė­ra. Kai­me koks su­griu­vęs san­dė­liu­kas, ir tas pas mus yra. Yra ir nor­ma­lių pa­tal­pų“, – į pri­ va­čias ran­kas per­lei­džia­mų ob­jek­tų įvai­ro­vę var­di­jo spe­cia­lis­tė.

Pir­kė­jo lau­kia vir­tu­vė šu­nims Vals­t y­b ės tur­to fon­do duo­me­n i­ mis, šie­met jau pa­skelb­tos 173-ių vals­ty­bės pa­si­ti­kė­ji­mo tei­se val­do­ mų ob­jek­tų pri­va­ti­za­vi­mo pro­g ra­ mos. Iš jų 165 – ne­k il­no­ja­mo­jo tur­ to ob­jek­tai (par­duo­ti 73) ir 8 įmo­nių ak­ci­jų pa­ke­tai (par­duo­ti 5). 2013 m. iš pir­mą kar­tą skelb­tų pri­va­ ti­za­vi­mo pro­gra­mų par­duo­ti 57 ob­ jek­tai, iš skelb­tų pa­kar­to­ti­nai – 21. Ar­t i­m iau­siu me­t u skelb­si­muo­se auk­cio­nuo­se sa­vi­nin­kų lauks li­go­ ni­nės pa­sta­tas ir mo­no­li­ti­nio be­to­ no slėp­tu­vė Šiau­lių ra­jo­ne, kom­bai­ nų ga­ra­žas Ro­kiš­kio ra­jo­ne, kar­vi­dė Ša­k ių ra­jo­ne, vir­tu­vė šu­nims Kai­ šia­do­r ių ra­jo­ne, neį­reng­tos ba­sei­ no pa­tal­pos Kau­ne ir kt. ob­jek­tai.

9

trečiadienis, rugsėjo 25, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+1,50 %

+0,49 %

–0,18 %

„Fi­nas­tą“ no­ri pirk­ti es­tai

Grę­ži­niai JAV ap­ža­vė­jo V.Ged­vi­lą

€

Bank­ru­ta­vu­sio ban­ko „Sno­ras“ val­do­mą ban­ką „Fi­nas­ta“ ke­ti­na įsi­gy­ti Es­ti­jos fi­nan­ sų gru­pė „LHV Group“, iš da­lies val­dan­ ti iš „Sno­ro“ įsi­gy­tą „Sno­ro li­zin­gą“. Lie­tu­ vos ban­kas priė­mė „LHV Group“ pra­šy­mą ir pra­de­da ver­tin­ti pa­teik­tus do­ku­men­tus. Ver­ti­ni­mą nu­ma­ty­ta baig­ti iki gruo­džio 18 d. ­ ar­ba vė­liau­siai iki ki­tų me­tų sau­sio 21 d., pri­klau­so­mai nuo to, ar bus pa­pra­šy­ta pa­ teik­ti pa­pil­do­mų do­ku­men­tų ir duo­me­nų.

JAV praė­ju­sią sa­vai­tę vie­šė­jęs Sei­mo pir­mi­ nin­kas Vy­das Ged­vi­las no­rė­tų, kad Lie­tu­vo­ je bū­tų ras­ta ska­lū­nų du­jų, ir pa­brė­žia, kad JAV jos iš­gau­na­mos ir mies­te­lių cent­ruo­se ša­lia mo­kyk­lų. „Aš re­miuo­si tik sa­vo nuo­ mo­ne, bet duok Die­ve, kad Lie­tu­vo­je ras­tu­ me ska­lū­nų du­jų. Pen­sil­va­ni­jos vals­ti­jo­je tie žmo­nės, ku­rių skly­puo­se ra­do ska­lū­nų du­ jų, pa­si­da­rė la­bai tur­tin­gi“, – kal­bė­jo Dar­bo par­ti­jai pri­klau­san­tis par­la­men­to va­do­vas.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 1000 2,8247 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1009 JAV do­le­ris 1 2,5577 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4875 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9149 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1651 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3238 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0361 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8068

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,1738 % +0,3352 % +0,2823 % +0,3469 % –0,0081 % –0,1675 % +0,1413 % +0,6324 % +0,1928 %

Rek­la­ma ver­čia til­dy­ti te­le­vi­zo­rius Te­le­vi­zi­jos trans­lia­ci­ją per­trau­kus rek­la­mai daž­nas žiū­ro­vas grie­bia­si pul­te­lio, kad pri­til­dy­tų gar­są. Ar tik­rai te­le­vi­zi­jos gud­ rau­ja rek­la­mi­nius kli­pus ir sa­vo lai­dų anon­sus leis­da­mos gar­ siau nei bend­rą trans­lia­ci­jos srau­tą? Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Pas­te­bė­jo per krep­ši­nį

Jei­gu te­le­vi­zo­rių žiū­ri­te kaip įpras­ ta, pra­si­dė­jus rek­la­mi­niam in­tar­ pui, tie­siog jun­gi­nė­ja­te ka­na­lus, kol ran­da­te ką nors pa­ken­čia­ma ir be tuo me­tu ro­do­mos rek­la­mos. Vis dėl­to per ne­se­niai pa­si­bai­ gu­sį Eu­ro­pos vy­rų krep­ši­nio čem­ pio­na­tą taip elg­tis nei­šė­jo, nes mi­ nu­tės per­trau­kė­lės trum­pos, o per tiek lai­ko rek­la­mų blo­kas la­bai ne­ nu­ka­muo­ja. Ta­čiau kai ku­rie krep­ši­nio ste­bė­ to­jai tei­gia, kad rek­la­ma juos er­zi­ no ki­tu bū­du, – ji esą trans­liuo­ja­ma gar­siau nei krep­ši­nio rung­ty­nės. „Kai tik rek­la­ma, te­le­vi­zo­rius iš­kart už­bau­bia. Bet kai pri­til­dau, pa­skui ne­gir­džiu, ką kal­ba ko­men­ ta­to­rius Ro­ber­tas Pet­raus­kas“, – skun­dė­si vie­na čem­pio­na­tą per te­ le­vi­zi­ją ste­bė­ju­si aist­ruo­lė. Su­dė­tin­gas klau­si­mas

Vis dėl­to spe­cia­lis­tai tei­gia, kad te­ le­vi­zi­jos rek­la­mi­nių in­tar­pų spe­ cia­liai ne­gar­si­na, nors Lie­tu­vos įsta­ty­mai nei rek­la­mų, nei anon­ sų trans­lia­vi­mo gar­so nie­kaip ne­ reg­la­men­tuo­ja ir šis klau­si­mas yra pa­lik­tas sa­vi­re­gu­lia­ci­jai. Ta­čiau rek­la­mi­nių kli­pų kū­rė­jai iš­nau­do­ja vie­ną gud­ry­bę, su­si­ju­sią su žmo­nių klau­sos ypa­tu­mais. „Klau­si­mo su­dė­tin­gu­mas yra su­ bjek­ty­vus gar­so ly­gio su­vo­ki­mas, ku­ris pri­klau­so nuo konk­re­taus pro­gra­mos in­tar­po tu­ri­nio, klau­ sy­mo­si ap­lin­kos ir są­ly­gų, gar­so at­kū­ri­mo apa­ra­tū­ros, prieš tai gir­ dė­to fo­no“, – tei­gia­ma dien­raš­čiui

at­siųs­ta­me Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ ny­bos (RRT) ko­men­ta­re. Tarp­tau­ti­nės te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų są­jun­gos re­ko­men­da­ci­jo­se nu­ro­ do­ma, kad klau­sy­to­jams dis­kom­ for­to ne­su­ke­lia 3–5 de­ci­be­lų gar­so sig­na­lo ly­gio svy­ra­vi­mai pa­gei­dau­ ja­mo gar­su­mo at­žvil­giu.

Vik­to­ras Po­pan­do­pu­la:

Kiek­vie­no gar­so rek­ la­mo­se daž­nis yra toks, kad mū­sų au­sys jį priim­tų ge­riau­siai. Iš­nau­do­ja fi­zio­lo­gi­ją

Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­ si­jos (LRTK) tei­si­nin­kas Vik­to­ras Po­pan­do­pu­la tei­gė, kad ko­mi­si­ja yra ga­vu­si ke­le­tą var­to­to­jų skun­dų dėl trans­liuo­ja­mos rek­la­mos gar­ su­mo, bet paaiš­kė­jo, kad te­le­vi­zi­ jų nė­ra už ką baus­ti. „Esa­me at­li­kę to­kį neo­fi­cia­lų ty­ ri­mą. Te­le­vi­zi­jos tik­rai są­mo­nin­gai ne­gar­si­na rek­la­mų ir anon­sų“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vas. Pa­sak V.Po­pan­do­pu­los, vi­sas triu­kas tas, kad gar­sas rek­la­mi­ niuo­se kli­puo­se komp­re­suo­tas. Tai reiš­kia, kad vi­sus gar­sus gir­di­ me vie­no­dai, nors ob­jek­ty­viai vie­ nas jų tu­rė­tų bū­ti ty­les­nis už ki­tą. „Per įpras­tą trans­lia­ci­ją yra daug gar­sų. Vie­ni gar­ses­ni, ki­ti ty­les­ni, skir­tin­gi žmo­nės kal­ba skir­tin­gu gar­su. O rek­la­mo­se kiek­vie­no gar­so daž­nis yra toks, kad mū­sų au­sys jį priim­tų ge­riau­siai. Dėl to su­si­da­ro įspū­dis, kad rek­la­ma trans­liuo­ja­ma

Už kiek pa­ke­lia­vo­me? Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą šių me­tų pus­me­ tį ten iš­lei­do 1,139 mlrd. li­tų – 9,6 pro­c. dau­giau nei 2012-ųjų sausio– birželio mė­ne­siais.

Lie­tu­vos tu­ris­tų ke­lio­nių į už­sie­nį skai­čius pir­mą pus­me­tį pa­di­dė­jo 4,8 pro­c., iki 768,6 tūkst. As­me­ni­nių ke­lio­nių skai­čius pa­di­dė­jo taip pat 4,8 pro­c., iki 586,6 tūkst. (76,3 pro­c. vi­sų ke­lio­nių), vers­lo ke­lio­nių – išau­go 4,9 pro­c., iki 182 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jai, iš­vy­kę į už­ sie­nį poil­siau­ti ir ato­sto­gau­ti, per še­ šis šių me­tų mė­ne­sius iš­lei­do 871,2

mln. li­tų, o į už­sie­nį vy­kę vers­lo rei­ ka­lais – 268,2 mln. li­tų, ar­ba ati­tin­ ka­mai 7,7 pro­c. ir 16,2 pro­c. dau­giau nei sausį–birželį per­nai. Per ant­ rą šių me­tų ket­vir­tį į už­sie­nį iš­vy­ko 395,2 tūkst. ša­lies gy­ven­to­jų, ar­ba 7,2 pro­c. dau­giau nei 2012 m. ati­ tin­ka­mu lai­ko­tar­piu. 44 pro­c. ant­ rą ket­vir­tį iš­vy­ku­sių tu­ris­tų nu­ro­dė, kad nak­vo­jo pas gi­mi­nes, drau­gus ar pri­va­čia­ja­me sek­to­riu­je, 52 pro­c. – vieš­bu­čiuo­se ir mo­te­liuo­se. Ke­lio­nių skai­čius ant­rą ket­vir­ tį, pa­ly­gin­ti su ati­tin­ka­mu 2012-ųjų lai­ko­tar­piu, pa­di­dė­jo 7,2 pro­c. BNS inf.

gar­siau. Vi­sa tai la­bai ge­rai ma­ty­ti ska­lė­se, kai at­lie­ka­mi gar­so ma­ta­ vi­mai. Vi­sos ska­lės at­si­du­ria daug­ maž vie­no­da­me ly­gy­je“, – pa­sa­ko­ jo LRTK tei­si­nin­kas. Ti­ki­si, kad ne­pikt­nau­džiau­ja

V.Po­pan­do­pu­la pri­si­mi­nė, kad prieš ke­le­tą me­tų bu­vo pra­si­dė­ję svars­ty­ mai, ar ne­rei­kė­tų rek­la­mų ir anon­sų trans­lia­vi­mo gar­so kaip nors reg­la­ men­tuo­ti įsta­ty­miš­kai. Tuo­met dis­ ku­si­jo­se da­ly­va­vo LRTK, RRT, ki­tų ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai, ta­čiau vis­kas bai­gė­si tik dis­ku­si­jo­mis ir joks įsta­ ty­mo pro­jek­tas pa­reng­tas ne­bu­vo. Pak­laus­tas, kaip rek­la­mų ir te­le­vi­ zi­jos lai­dų anon­sų gar­so ly­gis reg­la­ men­tuo­ja­mas ki­to­se ša­ly­se, pa­šne­ ko­vas tei­gė, kad bent jau ES ša­lių, ku­rios tai kaip nors spe­cia­liai įsta­ ty­mais api­brėž­tų šį da­ly­ką, ne­ži­no. Tie­sa, rek­la­mų gar­so ly­gis re­ gu­liuo­ja­mas Bal­ta­ru­si­jo­je. Už tai, kad rek­la­mą trans­lia­vo gar­siau nei bend­rą trans­lia­ci­jos srau­tą, yra baus­tos ko­ne vi­sos šios ša­lies te­ le­vi­zi­jos. Tarp­tau­ti­nės te­le­ko­mu­ ni­ka­ci­jų są­jun­gos re­ko­men­da­ci­jo­se taip pat pa­tei­kia­mi 2012 m. at­nau­ jin­ti su­bjek­ty­vaus ver­ti­ni­mo tes­tais pa­grįs­ti al­go­rit­mai, trans­liuo­to­ jams ir tu­ri­nio ren­gė­jams lei­džian­ tys tiks­liau nu­sta­ty­ti gar­su­mą taip, kad jis per­ne­lyg neiš­sis­kir­tų iš vi­ du­ti­nio pro­gra­mų gar­so ly­gio ir neer­zin­tų klau­sy­to­jo. „RRT ti­ki­si, kad į sa­vo pro­gra­mų ko­ky­bę be­sio­rien­tuo­jan­tys trans­ liuo­to­jai bei pro­gra­mų ren­gė­jai se­ka tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų dar­bą ir sa­vo ini­cia­ty­va įgy­ven­di­na tech­ni­ nes nau­jo­ves, ge­ri­nan­čias jų pro­gra­mų ko­ky­bę“, – tei­gė RRT.

Triu­kas: nors te­le­vi­zi­jos žiū­ro­vams kar­tais at­ro­do, kad rek­la­ma trans­

liuo­ja­ma lyg iš pa­pil­do­mų gar­sia­kal­bių, iš tie­sų jos kū­rė­jai tik pa­si­nau­ do­ja tam tik­rais žmo­nių klau­sos ypa­tu­mais. To­mo Ur­be­lio­nio / BFL nuo­tr.

10

trečiadienis, rugsėjo 25, 2013

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Lau­ko tu­pyk­la, ku­rio­je ne­rie­č Ir ci­vi­li­zuo­ta­me pa­ sau­ly­je neap­siei­ na­ma be lau­ko tua­ le­tų, ta­čiau jie ne­ bū­ti­nai tu­ri skleis­ ti at­gra­sius kva­pus. Vis dau­giau žmo­ nių nau­do­ja va­di­ na­muo­sius sau­sus tua­le­tus, ku­rie lai­ ko­mi eko­lo­giš­kais ir šiuo­lai­kiš­kais.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Įvaiz­dis su­ga­din­tas

Gy­ve­ni­mas nu­kly­dus kuo gi­liau į gam­tą daž­nai tu­ri ir ant­rą­jį laz­dos ga­lą. No­rą grįž­ti į pa­to­gu­mų pa­ sau­lį pra­de­da ža­din­ti kas­die­niš­ka žmo­giš­ka ap­lin­ky­bė: kur kom­for­ tiš­kai, neužg­niau­žus no­sies ga­li­ma at­lik­ti gam­ti­nius rei­ka­lus? Jei so­dy­bo­je ar so­de nė­ra įves­tas van­den­tie­kis bei ka­na­li­za­ci­ja, ga­li­ ma nau­do­ti įvai­rius kil­no­ja­muo­sius tua­le­tus – jie iš­spren­džia pro­ble­mą, jei juo nau­do­ja­si vos ke­li as­me­nys. Kam ne­si­no­ri su sa­vi­mi ve­žio­tis tal­pyk­lų su ne­ma­lo­niu tu­ri­niu ar­ ba kam rei­ka­lin­gas di­des­nės tal­pos tua­le­tas, pro­ble­ma daž­nai iš­spren­ džia­ma pa­pras­čiau­siu būdu: iš­ka­ sa­ma duo­bė, kar­tais į ją įlei­džia­ ma ko­kia nors tal­pyk­la, ant vir­šaus pa­sta­to­mas me­di­nis len­tų na­me­lis su šir­de­lės for­mos an­ga du­ry­se – ir štai tu­pyk­la ke­le­riems me­tams be jo­kių mil­ži­niš­kų in­ves­ti­ci­jų. De­ja, il­gai­niui ji jau iš to­li ima skleis­ti ne­ma­lo­nius kva­pus ir užei­ti čia no­ri­si kuo re­čiau ir kuo trum­piau. To­kios in­ty­mios vie­te­ lės su­ga­di­no ir vi­sų ki­tų lau­ko tua­ le­tų įvaiz­dį. Ter­šian­tie­siems gre­sia bau­dos

Kaip sa­ni­ta­ri­nį maz­gą iš­gel­bė­ti nuo kva­pų ir ne­ma­lo­nių vaiz­dų, ži­no­ ta jau se­niai. An­tai kai ku­rios ži­ la­gal­vės kai­mo mo­čiu­tės, ku­rioms Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais te­ ko sa­vo na­muo­se ap­nak­vin­din­ti ir mai­tin­ti tiek ru­sų, tiek vo­kie­čių ka­rius, pui­kiai pri­si­me­na pa­sta­rų­ jų tai­ky­tą pra­kti­ką. Net ir trum­pam at­si­kraus­tę į so­ dy­bą vo­kie­čiai iš­kas­da­vo duo­bę,

Po­žiū­ris: nuo­mo­nė apie lau­ko tu­pyk­

las ga­li ir pa­si­keis­ti, jei už­tik­ri­na­ma, kad jo­se ne­bus ne­šva­ros ir ne­ma­lo­naus kva­po.

pri­klo­da­vo į ją šiau­dų, ant vir­šaus su­ręs­da­vo na­me­lį. Kas­kart at­li­kę gam­ti­nius rei­ka­lus, vėl už­mes­da­vo šiau­dų. To­kio sa­ni­ta­ri­nio maz­go prie­žiū­ros pre­ci­ziš­ku­mu to­li gra­žu ne­pa­si­žy­mė­jo prie­šin­gos ka­riuo­ me­nės at­sto­vai. Ne­pai­sant ka­dai­se pa­ro­dy­tos pa­tir­ties, tua­le­tai su šiau­dais ar ki­ta me­džia­ga lie­tu­vių so­dy­bo­se neišp­li­to. Nors ap­lin­ką sau­gan­tys įsta­ty­mai drau­džia tie­siai grun­te kaup­ti fe­ka­li­jas, ne­ma­žai žmo­nių šio drau­di­mo ne­pai­so. At­sa­ko­ my­bė už ap­lin­kos ter­ši­mą nuo­te­ ko­mis yra nu­ma­ty­ta Ad­mi­nist­ra­ ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so straips­ny­je „Ap­lin­kos ter­ši­mas nuo­te­ko­mis“ – nuo­te­kų iš­lei­ di­mas į dre­na­žo sis­te­mas pi­lie­ čiams gre­sia bau­da nuo 400 li­tų iki 2 tūkst. li­tų. To­kie pat veiks­ mai, pa­da­ry­ti as­mens, baus­to ad­ mi­nist­ra­ci­ne nuo­bau­da už tuos pa­čius pa­žei­di­mus, – bau­da nuo 1 tūkst. iki 4 tūkst. li­tų. Ne vien to­dėl, kad bi­jo bau­dų, o kad pa­tiems ir gam­tai bū­tų sau­gu,

en­tu­zias­tai iš­ban­ do nau­jo­ves. An­tai šmaikš­tu­mo, iš­ra­din­ gu­mo ne­stin­gan­tis gam­ ti­nės žem­dir­bys­tės puo­se­lė­ to­jas Kęs­tu­tis Lau­kys tu­ri ga­na ori­gi­na­lų ir erd­vų tua­le­tą, ku­rį jis įren­gė bu­vu­sia­me tvar­te. Šiai funk­ ci­jai jis pri­tai­kė se­ną fo­te­lį. Jo sė­di­ mo­je da­ly­je pa­da­ry­ta sky­lė, vi­du­je įsta­ty­tas ki­bi­ras, ant vir­šaus už­dė­ ta len­ta ir uni­ta­zo dang­tis, o at­lo­ šas – minkš­tas. „Sė­dė­ti čia tik­ras kom­for­tas. Ma­no tua­le­tas ge­res­nis nei ko­kia­ me nors dau­gia­bu­ty­je“, – juo­kė­si šio įren­gi­nio au­to­rius. Į ki­bi­rą vy­ras me­ta smul­kin­tų šiau­dų ar šie­no, maž­daug kas sa­ vai­tę iš­kre­čia ma­sę į kom­pos­ta­vi­mo vie­tą. K.Lau­kys ti­ki­na, kad tu­ri­nys ne­sklei­džia ne­ma­lo­naus kva­po, nes bū­na su­si­kom­pos­ta­vęs. Tie­sa, dar­ žui šio kom­pos­to jis ne­nau­do­ja. Tar­ša ar­ba trą­ša

Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­ to In­ži­ne­ri­nės eko­lo­gi­jos ka­ted­ros

do­cen­ tas Vik­ to­ras Ra­ čys per­spė­ja, kad fe­ka­li­jos tu­ ri bū­ti tvar­ko­mos itin at­sa­kin­gai, nes šiais lai­kais gy­ven­ to­jų kon­cent­ra­ci­ja pa­ di­dė­ju­si, grun­to ter­ši­mas yra la­bai pa­vo­jin­gas svei­ka­tai. Pats blo­giau­sias va­rian­tas, pa­sak V.Ra­čio, kai į tua­le­tus at­ve­da­mas van­duo, bet nė­ra tin­ka­mos ka­na­li­ za­ci­jos, va­ly­mo įren­gi­nių. To­kiu at­ ve­ju tu­ri­nys nu­plau­na­mas van­de­niu sie­kiant iš­veng­ti ne­ma­lo­nių kva­pų, ir vi­sa tai pa­ten­ka į grun­tą. Van­de­ niu at­skies­tos fe­ka­li­jos la­biau­siai ža­lin­gos gam­tai, nes skys­ta frak­ci­ ja ge­ria­si į že­mę. Dėl šios prie­žas­ ties ne­to­lie­se esan­čia­me šu­li­ny­je ga­li bū­ti pa­di­dė­jęs nit­ra­tų ir nit­ri­tų kie­kis, tai ken­kia svei­ka­tai. To­dėl V.Ra­čys ra­gi­na gy­ven­to­ jus įreng­ti bent mi­ni­ma­lius nuo­ te­kų va­ly­mo įren­gi­nius, ku­riuo­se skai­do­mi, de­zin­fe­kuo­ja­mi ter­ša­

omick.net, Kęs­tu­čio Lau­kio, To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

lai, pa­to­lo­gi­niai mik­roor­ga­niz­ mai nu­stel­bia­mi ki­tų mik­roor­ga­ niz­mų. Tie­sa, dar ga­li­ma nau­do­ti ne­pra­ lai­džias tal­pyk­las, ku­rio­se su­si­kau­

Vik­to­ras Ra­čys:

Kom­pos­ta­vi­mui­si yra bū­ti­nas de­guo­nis ir ati­tin­ka­ma skys­ tį su­ge­rian­ti me­džia­ ga. Šios me­džia­gos – pju­ve­nų ar dur­pių – rei­kia pa­si­ruoš­ti iš anks­to.

pu­si ma­sė pe­rio­diš­kai iš­siur­bia­ma at­vy­kus spe­cia­liam au­to­mo­bi­liui, tu­ri­nys iš­ve­ža­mas į va­ly­mo įren­gi­ nius. Pa­sak KTU spe­cia­lis­to, eko­ no­mi­niu po­žiū­riu tai bran­gu, be to, nee­ko­lo­giš­ka, nes au­to­mo­bi­lis nau­do­ja de­ga­lus, o tu­ri­nys vis tiek tu­ri bū­ti va­lo­mas.

11

trečiadienis, rugsėjo 25, 2013

namai Tur­gaus atei­ties sce­na­ri­jus

Nau­jas fi­nan­sų par­tne­ris

At­gi­mi­mo aikš­tė­je vyk­sian­čio tech­no­lo­gi­jų ir vers­ lo fes­ti­va­lio „In­No­va­Camp“ me­tu penk­ta­die­nį 10–16 val. ren­gia­mos Se­no­jo tur­gaus ir jo te­ri­to­ri­jų sce­na­ri­jų dirb­tu­vės. Vie­no­je pa­la­pi­nių su­si­tiks ur­ba­nis­ti­kos spe­ cia­lis­tai, tur­gaus pro­ble­ma­ti­kai nea­be­jin­gi vers­li­nin­ kai, in­ves­tuo­to­jai, įmo­nės va­do­vy­bė. Čia lau­kia­mi ir vi­ si mies­to pla­na­vi­mu be­si­do­min­tys mies­tie­čiai. Vie­to­je brė­ži­nių bei gra­fi­nių pla­nų dirb­tu­vių da­ly­vių lau­kia su­ ma­žin­ta tur­gaus ver­si­ja. Šią sche­mą bus ga­li­ma įvai­ riai su­rink­ti, keis­ti įpras­tus ob­jek­tus bei ki­taip eks­pe­ri­ men­tuo­ti dar­naus te­ri­to­ri­jos vys­ty­mo te­ma.

Di­dė­jant se­nų­jų dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jos fi­nan­sa­vi­mo po­rei­kiui, prie na­mų mo­der­ni­za­vi­mo pro­gra­mos pri­si­ jun­gė dar vie­nas fi­nan­sų par­tne­ris – Fi­nan­sų mi­nis­te­ ri­jos įsteig­ta Vie­šų­jų in­ves­ti­ci­jų plėt­ros agen­tū­ra. Eu­ro­ pos in­ves­ti­ci­jų ban­kas su agen­tū­ra pa­si­ra­šė 34,5 mln. li­tų pa­sko­los su­tar­tį ener­gi­jos tau­py­mo pro­gra­moms įgy­ven­din­ti. Pa­gal ją kre­di­tai bus tei­kia­mi iki 20 me­tų su fik­suo­to­mis 3 pro­c. pa­lū­ka­no­mis bei ga­li­my­be pa­sko­ los grą­ži­ni­mą ati­dė­ti iki 30 mėn. nuo pir­mos pa­sko­los da­lies iš­mo­kė­ji­mo die­nos. Kre­di­tams ne­bus tai­ko­mi su su­tar­ties ad­mi­nist­ra­vi­mu su­si­ję mo­kes­čiai.

čia no­sies

Pri­tai­kė: kai ku­rio­se ša­ly­se įreng­ti vie­šie­ji kom­pos­tuo­jan­tys tua­le­tai.

Tva­ru­mas: tie, kam ypač rū­pi ap­lin­ka, kom­pos­tuo­jan­čius tua­le­tus nau­

do­ja net ir nuo­la­ti­niuo­se na­muo­se.

Api­bend­rin­da­mas V.Ra­čys at­ krei­pė dė­me­sį į du žo­džius, nu­sa­ kan­čius ga­li­mą re­zul­ta­tą nau­do­jant tua­le­tą: „tar­ša“ ir „trą­ša“. „Su­ keis­ki­te dvi rai­des, ir išeis prie­šy­ bės“, – tei­gė pa­šne­ko­vas. Kom­pos­tuo­ja net na­me

Ga­li­my­bė iš­veng­ti tar­šos ir gau­ti trą­šos yra. Pa­sak do­cen­to, iš Skan­ di­na­vi­jos ša­lių iš­pli­to va­di­na­mų­jų sau­sų tua­le­tų idė­ja, ku­riuo­se ne­ nu­ma­ty­tas eksk­re­men­tų nu­plo­ vi­mas van­de­niu. Jie api­bars­to­mi pju­ve­no­mis, pe­le­nais, dur­pė­mis ar ki­ta tin­ka­ma me­džia­ga, ku­ri su­ku­ ria bar­je­rą blo­giems kva­pams, bet tu­ri­nys il­gai virs­ta kom­pos­tu. Toks tua­le­tas lai­ko­mas pa­čiu eko­lo­giš­kiau­siu, nes esą vi­sos ge­ ro­sios me­džia­gos yra su­lai­ko­mos ir iš nau­jo pa­nau­do­ja­mos. V.Ra­čio

tei­gi­mu, lai­ko­ma, kad ati­tin­ka­mai ap­do­ro­jus, gau­to kom­pos­to ver­tė yra ne­ma­ža, ja­me yra bio­ge­ni­nių ele­men­tų, rei­ka­lin­gų au­ga­lams. Iš­to­bu­lin­tus to­kius tua­le­tus siū­lo įvai­rūs ga­min­to­jai. Kai ku­rie žmo­ nės, sie­kian­tys gy­ven­ti itin tva­riai, kuo ma­žiau kenk­ti ap­lin­kai, įsi­ drą­si­na juos nau­do­ti net ir nuo­ la­ti­niuo­se gy­ve­na­muo­siuo­se na­ muo­se. Tie­sa, apie to­kį tua­le­tą rei­kia pa­ gal­vo­ti dar prieš pro­jek­tuo­jant na­ mą ir nu­ma­ty­ti jam rei­ka­lin­gas są­ ly­gas. Be to, V.Ra­čio ži­nio­mis, jį įreng­ti yra ga­na bran­gu. Pju­ve­nų ne­ga­li­ma tau­py­ti

Pap­ras­tes­nį sau­so­jo lau­ko tua­le­ to va­rian­tą ga­li­ma su­konst­ruo­ti ir pa­tiems – pa­sta­čius ki­bi­rą ar ki­tą ne­pra­lai­džią tal­pyk­lą.

Iš­ra­di­mas: so­dy­bo­je gy­ve­nan­tis K.Lau­kys sau­

są­jį tua­le­tą įren­gė bu­vu­sia­me tvar­te, tam pri­tai­ kė fo­te­lį.

„Kom­pos­ta­vi­mui­si yra bū­ti­nas de­guo­nis ir skys­tį su­ge­rian­ti ati­ tin­ka­ma me­džia­ga. Šios me­džia­ gos – pju­ve­nų ar dur­pių – rei­kia pa­si­ruoš­ti iš anks­to, jos už­tik­ri­na, kad pa­teks de­guo­nis. Vė­liau tu­ri­ nį rei­kia iš­pil­ti į di­des­nę kom­pos­ to tal­pyk­lą at­skie­džiant pa­pil­do­ma pju­ve­nų, dur­pių ar ki­tos me­džia­gos po­rci­ja bei ret­sy­kiais per­mai­šant. KTU do­cen­to ži­nio­mis, šil­tuo­ju me­tų lai­ku tu­ri­nys ga­li su­si­kom­ pos­tuo­ti ir tap­ti ne­pa­vo­jin­gas per 6–9 mė­ne­sius, ta­čiau jei pa­ten­ ka ir šal­ta­sis lai­ko­tar­pis, pro­ce­sas ga­li už­truk­ti iki pu­sant­rų me­tų. In­ten­sy­vus mai­šy­mas pro­ce­są pa­ grei­ti­na. Tua­le­to tal­pyk­los iš­tuš­ti­ ni­mo daž­nu­mas pri­klau­so nuo jos dy­džio, o kad neat­si­ras­tų ne­ma­ lo­naus kva­po, ne­tu­ri stig­ti ab­sor­ buo­jan­čios me­džia­gos. Be to, pa­

Prie­mo­nės: kva­pui pa­nai­kin­ti ir kom­pos­tuo­ti rei­ka­lin­

ga ab­sor­buo­jan­ti me­džia­ga – pju­ve­nos, dur­pės, mul­ čias, šiau­dai.

tal­po­je tu­ri bū­ti ge­ra ven­ti­lia­ci­ja. V.Ra­čys per­spė­ja, kad to­kios trą­ šos ne­ga­li­ma nau­do­ti sa­lo­toms ar ki­toms dar­žo­vėms, ku­rios var­to­ ja­mos ža­lios, ne­vir­tos, ter­miš­kai neap­do­ro­tos. „Var­to­ti taip tręš­tas ža­lias dar­žo­ves pa­vo­jin­ga, nes ga­ li iš­lik­ti pa­to­ge­ni­niai mik­roor­ga­ niz­mai, pa­vyz­džiui, sal­mo­ne­lės. Sau­giau­siai to­kiu kom­pos­tu tręš­ti me­de­lius, tik bū­ti­na jį už­kas­ti že­ me, ne­pa­lik­ti at­vi­ro“, – paaiš­ki­no pa­šne­ko­vas. Ab­sor­buo­jan­ti me­džia­ga, tei­gė V.Ra­čys, taip pat ap­sau­go nuo mu­ sių vei­si­mo­si, ku­rios ga­li iš­ne­šio­ti pa­vo­jin­gas bak­te­ri­jas po ap­lin­ką. „Sau­są kom­pos­tuo­jan­tį tua­le­tą tin­ka­mai eksp­loa­tuo­ti nė­ra la­bai pa­pras­ta, bet įma­no­ma. Rei­kia su­ pras­ti, ką da­rai, ži­no­ti, kad čia sly­pi ir pa­vo­jų“, – re­ziu­ma­vo V.Ra­čys.

Sau­sų­jų tua­le­tų pra­na­šu­mai: kom­pos­tuo­jant gau­na­ma trą­ša tau­po­mas van­duo ap­sau­go­mi grun­ti­niai van­de­nys tau­so­ja­ma žmo­gaus svei­ka­ta ga­li­ma įreng­ti bet kur ne­rei­kia bran­gių

in­ves­ti­ci­jų į ka­na­li­ za­ci­ją, va­ly­mo įren­ gi­nius ga­l i­m a kom­p os­

tuo­t i ir ki­t as grei­ tai suy­ran­čias at­ lie­kas. Šal­ti­nis: com­pos­ting­toi­let. org, dry­toi­let.org

12

trečiadienis, rugsėjo 25, 2013

pasaulis Pa­li­ko kal­ti­ni­mus

Ve­dė mei­lu­žę

Iš­reiš­kė pa­si­pik­ti­ni­mą

Pran­cū­zi­jos teis­mas at­me­ tė bu­vu­sio pre­zi­den­to Ni­co­las Sar­ko­zy pra­šy­mą, kad jam bū­ tų pa­nai­kin­ti kal­ti­ni­mai dėl ko­ rup­ci­jos. N.Sar­ko­zy kal­ti­na­mas tuo, kad prieš 2008 m. rin­ki­ mus priė­mė pi­ni­gų iš kos­me­ti­ kos mil­ži­nės „L’Oreal“ pa­vel­dė­ to­jos Li­lia­ne Bet­ten­court, nors ši ne­su­vo­kė sa­vo veiks­mų.

Bu­vęs Če­ki­jos prem­je­ras Pet­ ras Ne­čas ve­dė sa­vo bu­vu­sią pa­dė­jė­ją Ja­ną Na­gyo­vą, ku­ri bu­vo įtrauk­ta į ky­ši­nin­ka­vi­mo ir šni­pi­nė­ji­mo skan­da­lą, nu­ ver­tu­sį jo vy­riau­sy­bę. 48 me­ tų P.Ne­čas praė­ju­sį mė­ne­sį iš­ si­sky­rė su 47 me­tų Rad­ka Ne­ ča­sová, ku­ri jo žmo­na bu­vo dau­giau kaip 25 me­tus.

Iz­rae­lis iš­sa­kė sa­vo su­si­rū­pi­ni­ mą dėl kal­bų apie JAV ir Ira­no pre­zi­den­tų Ba­rac­ko Oba­mos bei Has­sa­no Rou­ha­ni (nuo­tr.) su­si­ti­ ki­mą Jung­ti­nė­se Tau­to­se. Iz­rae­ lis pa­brė­žė, kad Te­he­ra­no užuo­ mi­nos apie ga­li­mą su­si­tai­ky­mą su ga­lin­giau­sio­mis pa­sau­lio ša­ li­mis pri­den­gia pa­stan­gas spar­ tin­ti jo bran­duo­li­nę pro­gra­mą.

Dau­ge­lis va­ka­rie­ čių iki šiol krūp­te­li iš­gir­dę „Al Qae­dos“ var­dą. Ta­čiau, re­gis, yra to­kių, ku­rie pa­ si­ry­žę gul­dy­ti gal­ vą kar­tu su te­ro­ris­ tais. Ar iš­puo­lį Ke­ni­ jo­je iš tie­sų or­ga­ni­ za­vo bri­tė Sa­mant­ ha Lewth­wai­te?

Pi­lie­ti­nis ka­ras Si­ri­jo­je – pa­vo­jus Va­ka­rams JAV žval­gy­ba per­spė­jo, kad Si­ri­jos pi­l ie­t i­n ia­me ka­re ko­vo­jan­t ys Va­ ka­r ų vals­ty­bių pi­lie­čiai atei­ty­je ga­ li kel­ti grės­mę Ame­ri­kos ir Eu­ro­pos sau­gu­mui. Nors Si­ri­jo­je ko­vo­jan­čių Jung­ti­nių Vals­t i­jų pi­l ie­č ių kol kas ne­daug, šios ša­l ies žval­g y­b a ne­r i­mau­ja, kad vė­l iau įgu­dę ka­r iau­t i bei ra­d i­ ka­li­zuo­ti as­me­nys grįš į Va­ka­rus ir čia ga­li pla­nuo­ti iš­puo­lius.

Ver­ba­vi­mas: pa­sak Va­ka­rų žval­gy­bų, va­ka­rie­čių gre­tos tarp te­ro­ris­tų gau­sė­ja, ir tai il­gai­niui ims kelti grės­mę. „Reu­ters“ nuo­tr.

Te­ro­ris­tų va­dei­vos iš Va­ka­rų Bal­to­ji naš­lė

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos spau­da S.Lewth­wai­te pra­mi­nė bal­tą­ja naš­le. Spė­ja­ma, kad mo­te­ris ga­lė­jo or­ ga­ni­zuo­ti te­ro­ro ak­tą Nai­ro­by­je. Tie­sa, in­for­ma­ci­ja prieš­ta­rin­ga. Vie­ni Ke­ni­jos pa­rei­gū­nai sa­ko, kad mo­te­rų tarp is­la­mis­tų ne­bu­vo, ki­ ti tvir­ti­na, jog pre­ky­bos cent­re ras­ tas bal­tao­dės la­vo­nas su te­ro­ris­tės ap­da­rais. Net­ru­kus bri­tų ži­niask­lai­da ėmė aiš­kin­tis, kas gi ga­lė­tų bū­ti pa­slap­ tin­go­ji te­ro­ris­tė iš jų ša­lies. S.Lewth­wai­te – vie­no Lon­do­ne 2005 m. įvyk­dy­tų iš­puo­lių or­ga­ni­ za­to­rių Germaine’o Lind­say žmo­ na. Ka­dai­se ji priė­mė is­la­mo ti­kė­ji­ mą, vė­liau iš­te­kė­jo už G.Lind­say. Bri­tų žval­gy­ba aiš­ki­na­si, ar S.Lewth­wai­te bu­vo te­ro­ro iš­puo­lio Ke­ni­jos sos­ti­nė­je or­ga­ni­za­to­rė. Prieš su­si­pa­žin­da­ma su G.Lind­ say, S.Lewth­wai­te bu­vo nor­ma­ li paaug­lė. Bent taip ją api­bū­di­no pa­žįs­ta­mi. Su mu­sul­mo­nu G.Lind­say, kaip skel­bia spau­da, mer­gi­na su­si­pa­ži­ no vir­tua­lio­jo­je erd­vė­je. S.Lewth­ wai­te tė­vas bu­vo Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos ka­rys. Ji užau­go Vi­du­rio Ang­li­jos Eils­be­rio mies­te. Su bū­si­muo­ju vy­ru mo­te­ris su­ si­pa­ži­no vie­no­je in­ter­ne­to po­kal­ bių sve­tai­nė­je, kai Sa­mant­hai bu­vo 17 me­tų. Po tre­jų me­tų jie su­si­tuo­ kė. Po to, kai jos vy­ras su­si­sprog­di­no Lon­do­no Pi­ka­di­lio met­ro­po­li­te­no li­ ni­jos trau­ki­ny­je per 2005 m. lie­pos 7 d. ata­kas, per ku­rias žu­vo 52 žmo­ nės, mo­te­ris smer­kė ata­ką ir pa­reiš­ kė ne­tu­rin­ti su tuo nie­ko bend­ro.

Ta­čiau ji ar­ba me­la­vo, ar­ba vė­liau pa­kei­tė sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus. Praė­jus dau­giau nei aš­tuo­ne­ riems me­tams S.Lewth­wai­te ta­po vie­na pa­grin­di­nių tarp­tau­ti­nio te­ ro­ris­tų tink­lo „Al Qae­da“ ver­buo­ to­jų Ry­tų Af­ri­ko­je ir ofi­cia­lia „Al Sha­baab“ at­sto­ve. Taip da­bar tvir­ ti­na žval­gy­ba. Bri­tę S.Lewth­wai­te se­kė­jai sua­ hi­lių kal­ba va­din­da­vo da­da mu­ zun­gu (bal­tą­ja se­se­ri­mi). 2007 m. ji per­si­kė­lė gy­ven­ti į Ke­ni­ją su sa­ vo tri­mis vai­kais. Že­mo ūgio ap­ kū­ni S.Lewth­wai­te, kaip skel­bia­ ma, nu­trau­kė vi­sus ry­šius su sa­vo šei­ma Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ir įsi­ trau­kė į Ry­tų Af­ri­kos is­la­mo ekst­ re­mis­tų tink­lus, ieš­ko­da­ma ry­šių su ki­tais Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pi­ lie­čiais, at­vy­ku­siais į Ke­ni­ją da­ly­ vau­ti dži­ha­de – šven­ta­ja­me ka­re. Prieš­ta­rin­gi pra­ne­ši­mai

Ry­tų Af­ri­kos ša­lių pa­rei­gū­nai tu­rė­ jo duo­me­nų apie bal­tao­dę mo­te­rį, ku­ri, kaip spė­ta, ver­buo­ja į te­ro­ ris­tų gre­tas mu­sul­mo­nus ir už­sie­ nie­čius. Ma­no­ma, kad S.Lewth­wai­te ga­ lė­jo da­ly­vau­ti pla­nuo­jant ir vyk­ dant 2011 m. te­ro­ro iš­puo­lį, ku­ rį su­žlug­dė Ke­ni­jos po­li­ci­ja, prieš va­ka­rie­čius tu­ris­tus ant­ra­me pa­gal dy­dį Ke­ni­jos Mom­ba­sos mies­te. Už­puo­li­kai ta­da pla­na­vo su­ sprog­din­ti po­pu­lia­rų tarp va­ka­ rie­čių tu­ris­tų nak­ti­nį klu­bą „Bel­la Vis­ta“. Ta­da pa­rei­gū­nai tvir­ti­no, kad tarp žu­vu­sių te­ro­ris­tų bu­ vo bal­tao­dė. Ta­čiau ar ta­da žu­vo S.Lewth­wai­te?

Ke­ni­jos pa­rei­gū­nai tvir­ti­na, kad bal­tao­dės mo­ters pa­lai­kus pre­ky­ bos cent­re „West­ga­te“ ra­do. Ta­čiau jiems trūks­ta įro­dy­mų, ar la­vo­nas S.Lewth­wai­te. Gal­būt, pa­sak Ke­ ni­jos pa­rei­gū­nų, mo­te­ris bu­vo par­ duo­tu­vės lan­ky­to­ja, ku­rią te­ro­ris­tai vė­liau nu­žu­dė ir per­ren­gė.

Bri­tę S.Lewth­wai­te se­kė­jai sua­he­lių kal­ ba va­din­da­vo da­da mu­zun­gu (bal­tą­ja se­ se­ri­mi). Ta­čiau So­ma­lio is­la­mis­tų or­ ga­ni­za­ci­ja „Al Sha­baab“ sa­vo pa­ sky­ro­je so­cia­li­nia­me tink­la­la­py­je „Twit­ter“ tvir­ti­no, kad tarp žu­ vu­sių te­ro­ris­tų ga­lė­jo bū­ti „drą­ sio­ji S.Lewth­wai­te“. Bū­tent „Al Sha­baab“ pri­siė­mė at­sa­ko­my­bę už te­ro­ro iš­puo­lį. Spė­ja­ma, jog 29 me­tų S.Lewth­ wai­te „Al Sha­baab“ užė­mė aukš­ tas po­zi­ci­jas. Ga­li­mas daik­tas, kad mo­te­ris ga­lė­jo bū­ti gru­puo­tės fi­nan­si­nin­kė ar­ba bom­bų ga­my­bos eks­per­tė. Vie­nas neį­var­dy­tas Ke­ni­jos pa­ rei­gū­nas sa­kė, kad bū­tent ši mo­te­ ris ga­lė­jo su­pla­nuo­ti ope­ra­ci­ją. „Mes ma­no­me, kad mo­te­ris pla­ na­vo ope­ra­ci­ją ir jai va­do­va­vo, ta­ čiau mes kol kas ne­ži­no­me, koks li­ki­mas ją iš­ti­ko. Kiek su­pra­tau, ji kar­tu bu­vo ir snai­pe­rė“, – sa­kė pa­ rei­gū­nas. Jis pri­dū­rė: „Įta­riu, kad

ta mo­te­ris, Lewth­wai­te, yra su­si­ ju­si su šia ata­ka.“ Ke­ni­jos pa­rei­gū­nai rė­mė­si liu­ di­nin­kų pa­ro­dy­mais. Šie esą sa­kė, jog skrais­te ap­si­go­bu­si mo­te­ris at­ ro­dė va­do­vau­jan­ti ki­tiems te­ro­ris­ tams, kai šie ieš­ko­jo ne mu­sul­mo­ nų tarp pre­ky­bos cent­ro lan­ky­to­jų ir juos šau­dė. Ta­čiau Ke­ni­jos vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ras Jo­sep­has Ole Len­ku pa­brė­žė, kad vi­si su­gau­ti te­ro­ris­tai bu­vo vy­ rai, tie­sa, kai ku­rie jų bu­vo ap­si­ren­ gę kaip mo­te­rys. Mi­nist­rui pri­ta­rė ki­tas žval­gy­bos pa­rei­gū­nas. Pak­laus­tas, ar žu­vu­ sio­ji ga­li bū­ti S.Lewth­wai­te, žval­ gy­bos pa­rei­gū­nas at­sa­kė: „Mes to ne­ži­no­me.“ Tarp pa­gro­bė­jų – ame­ri­kie­čiai?

Ma­ža to, pa­si­ro­dė pra­ne­ši­mų, kad tarp Ke­ni­jos sos­ti­nė­je te­ro­ro iš­ puo­lį įvyk­džiu­sių as­me­nų bu­vo trys jau­ni ame­ri­kie­čiai. Šią in­for­ma­ci­ją pa­tvir­ti­no Ke­ni­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rė Ami­na Mo­ha­med. „Taip, – į klau­si­mą apie įta­ri­mus, kad tarp te­ro­ris­tų bu­vo va­ka­rie­čių, at­sa­kė A.Mo­ha­med. – Jei spręstume iš savo tu­ri­mos in­for­ma­ci­jos, ten yra du trys ame­ri­kie­čiai, ir ma­ nau, kad iki šiol gir­dė­jau apie vie­ną bri­tę. Tai mo­te­ris. Ir ji, at­ro­do, yra daug kar­tų tai da­riu­si anks­čiau.“ Mi­nist­rė pri­dū­rė, kad „ame­ri­kie­ čiai yra jau­ni vy­rai, gal­būt apie 18–19 me­tų“. Jie ki­lę iš So­ma­lio ar­ba ara­bų ša­lių, bet „gy­ve­no JAV – Mi­ne­so­to­ je ir vie­no­je ki­to­je vie­to­je“, – pri­dū­rė Ke­ni­jos dip­lo­ma­ti­jos va­do­vė. „Dai­ly Mail“, BBC, BNS inf.

Žval­gy­bų tu­ri­mi duo­me­nys apie Si­ ri­jo­je ko­vo­jan­čius JAV pi­lie­čius ski­ ria­si. Vie­ni duo­me­nys ro­do, kad to­ kių as­me­nų ga­l i bū­t i dau­g iau nei 60, ki­ti – kad ne dau­giau nei 10. Pa­ sak JAV žval­g y­bos, eu­ro­pie­čių Si­ ri­jo­je – kur kas dau­g iau. Ma­no­ma, kad jų ga­li bū­ti apie ke­lis šim­tus. Aa­ ro­nas Ze­li­nas, „Al Qae­dos“ or­ga­ni­ za­ci­jos Vi­du­ri­niuo­se Ry­tuo­se eks­ per­tas, pa­tiks­li­no, kad, remiantis jo tu­ri­mais duo­me­nimis, eu­ro­pie­čių Si­ri­jo­je ga­li ko­vo­ti apie 700–1000, o JAV pi­lie­čių – nuo 10 iki 20. Pa­sak eks­per­t ų, Si­r i­ja – lyg „mag­ ne­t as, trau­k ian­t is dži­h a­d is­t us“. JAV žval­gy­ba ste­bi ry­šius tarp „Al Qae­dos“ ko­vo­to­jų Si­ri­jo­je ir cent­ri­ nės or­ga­n i­za­ci­jos va­do­v y­bės. Ta­ čiau sau­gu­mas pa­brė­ž ia, jog eg­zis­ tuo­ja ga­li­my­bė, kad da­lis Si­ri­jos te­ ri­to­r i­jos ga­l i virs­t i te­ro­r is­t ų bu­vei­ ne, kaip nu­t i­ko Pa­k is­ta­ne ar Af­ga­ nis­ta­ne. Pa­s ak ana­l i­t i­k ų, dau­ge­l is mu­d ža­ he­d i­nų, ku­r ie ko­vo­jo su SSRS pa­ jė­gomis, at­ke­l ia­vo į Af­ga­n is­ta­ną iš skir­t in­g ų pa­sau­l io vals­t y­bių ir re­ gio­nų. Jiems fi­nan­s a­v i­mą iš­r ū­pi­ no Osa­ma bin La­de­nas, re­m ia­mas Pa­k is­ta­no sau­g u­mo tar­ny­bų. JAV žval­g y­ba tu­r i duo­me­nų, kad So­ ma­l io ir Je­me­no te­ro­r is­t ų or­ga­n i­ za­ci­jos yra ban­d žiu­sios ver­buo­t i ame­r i­k ie­č ius, pri­k lau­s an­č ius So­ ma­l io tau­t i­nei bend­r uo­me­nei Mi­ nea­po­ly­je. Prob­le­ma, jog dau­g u­mą iš Eu­ro­ pos ar­ba JAV at­v yks­tan­čių ko­vo­ ti as­me­nų sun­ku kont­ro­liuo­ti, nes, kaip skai­čiuo­ja­ma, Si­ri­jo­je ga­li veik­ ti apie 1,2 tūkst. įvai­rių su­k i­lė­lių or­ ga­n i­za­ci­jų. Kol kas ma­no­ma, kad su­k i­lė­lių pa­jė­go­se ga­li bū­ti vos ke­ lios ra­d i­ka­l ios su „Al Qae­da“ sie­ja­ mos gru­puo­tės. Ta­čiau, eks­per­t ų tei­g i­mu, šie duo­me­nys ne­bū­t i­nai ga­li bū­ti tiks­lūs.

13

trečiadienis, rugsėjo 25, 2013

sportas

Laukia alinančiai sunkus sezonas „Šįmet laukia labai įdomios pirmenybės“, – Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato išvakarėse įsitikinęs Klaipėdos „Neptūno“ komandos vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis.

Strategas: K.Maksvytis sieks, kad ir

2013–2014 metų sezonas uostamiesčio ekipai būtų sėkmingas.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pavasarį pirmą kartą šalies pirmenybių medalius laimėję klaipėdiečiai naująjį sezoną pradės rytoj. Uostamiesčio penketuko varžovai – į pajėgiausiųjų komandų būrį grįžę Alytaus „Dzūkijos“ krepšininkai. Rugsėjo 28 d. „Neptūno“ laukia sunkus egzaminas – kova Vilniuje su „Lietuvos ryto“ ekipa. Lietuvos čempionate iš viso dalyvaus 11 komandų. Tarp jų nebus praėjusiame čempionate paskutiniąją vietą užėmusios Palangos komandos. Nebus ir ilgametės LKL dalyvės – Vilniaus „Sakalų“ ekipos. Jai neleista dalyvauti, nes neatitinka lygos kriterijų. Sostinės klubas per metus turi išspręsti finansines problemas ir likviduoti skolas. Kauno „Žalgiris“, „Lietuvos rytas“ ir „Neptūnas“ čempionate žais 2 ratų sistema, likusios komandos rungtyniaus 4 ratais. Komandos turnyro lentelėje bus klasifikuojamos pagal laimėtų ir žaistų rungtynių procentą. Į atkrintamąsias varžybas pateks aštuonios stipriausios komandos. – Ar ne per anksti prasidėjo sezonas? – „Klaipėda“ paklausė „Neptūno“ stratego K.Maksvyčio. – Žinojome datas ir planingai ruošėmės sezonui. Laukia labai įtemptas grafikas – kartais per savaitę reikės žaisti po kelerias rungtynes – trečiadieniais Europos taurės turnyre, sekmadieniais Vieningosios lygos (VL) pirmenybėse. Paprašėme anksčiau pradėti sezoną, kad spėtume sužaisti kuo daugiau LKL čempionato varžybų. – Tikriausiai jums vasara akimirksniu prabėgo? – Taip, vos pasidžiaugėme praėjusio sezono sėkme, o jau reikėjo galvoti apie kitą. – Kaip sekėsi formuoti komandą? – Gana gerai. Pavyko išsaugoti branduolį – liko septyni praėjusį sezoną žaidę krepšininkai: Valdas Vasylius, Simas Galdikas, Vytautas Šarakauskas, Martynas Mažeika, Marius Runkauskas, Arnas Butkevičius ir Davidas McClure.

– Kokius „Neptūno“ naujokus išvys tūkstantinė sirgalių armija? – „Neptūną“ papildė buvęs Lietuvos jaunimo rinktinės narys, pasaulio vicečempionas Edgaras Ulanovas. Nemanau, kad jam bus sunku prisitaikyti Klaipėdos komandoje. Iš Kėdainių „Nevėžio“ susigrąžinome Lietuvos agurkų sostinėje gerai rungtyniavusį, su uostamiesčio ekipa sutartį turintį Mindaugą Girdžiūną. Taip pat į gimtą miestą grįžo anksčiau „Neptūne“ rungtyniavęs Arvydas Eitutavičius, per savo karjerą „išmaišęs“ daug klubų. Turime ir vieną legionierių iš Amerikos – Andrewą Smithą. – Jis labiausiai ir domina. Ar bus didelė paspirtis mūsų ekipai? – 23 metų vidurio puolėjas per kontrolines rungtynes paliko gerą įspūdį. 211 cm 110 kg puolėjas, prieš atvykdamas į Lietuvą, atstovavo „Butler“ koledžui, dukart rungtyniavo JAV studentų (NCAA) krepšinio pirmenybių finalinio ketverto varžybose, buvo vienas iš komandos lyderių. A.Smithas nebus taškų darymo „mašina“. Jis žaidžia dėl komandos, yra labai kovingas. Tokio krepšininko ir norėjome. – Ar dar žvalgotės žaidėjų? – Šiandien klube – 11 sportininkų. Nusprendėme, kad sezono pradžiai jų užteks. Vėliau ieškosime dvyliktojo krepšininko. Į tą poziciją, į kurią reikės. Pernai turėjome 13 žaidėjų. Šįmet nusprendėme turėti mažiau. Gal dėl mažesnės konku-

LKL komandos

Išbandymas: sau iššūkį – kovoti keturiuose frontuose – metusių „Neptūno“ krepšininkų laukia daug

įvairiausių rungtynių.

rencijos vyrai geriau jausis. Šįmet gana lygi sudėtis – visi vienuolika panašaus meistriškumo. Tai ir turėtų būti mūsų stiprybė. – Šįmet Lietuvos čempionate nebus lengva ne tik „Neptūnui“, bet ir mūsų superklubams „Žalgiriui“ ir „Lietuvos rytui“. – Pirmenybės – neprognozuojamos. Pagal biudžetą mus lenkia ne tik Vilniaus, Kauno superklubai, bet ir Kėdainių „Nevėžis“, Pasvalio „Pieno žvaigždės“. Pastaroji ekipa pasikvietė dirbti Rimantą Grigą, žaisti pajėgių atletų. Prienų ekipai irgi rėmėjai padidino piniginę injekciją. O kur dar „Šiauliai“, Utenos „Juventus“. – Ar „Neptūnui“ palanki nauja sistema, kai su kitomis šalies komandomis žaidžiama tik po du kartus? – Mums ši sistema – bloga, kiekvienas pralaimėjimas – skaudesnis nei kitoms Lietuvos ekipoms, išskyrus „Lietuvos rytą“ ir „Žalgirį“. Tačiau kitos išeities nėra, nes varžybų šį sezoną turėsime tikrai labai daug. – Šįmet po daugelio metų pertraukos „Neptūnas“ vėl žais Europos turnyre. Ar turite daugiau žinių? – Kol kas Europos taurės turnyre – visiška nežinomybė. Kiek aiškiau bus spalio 4 dieną, kai Vilniuje pasibaigs atrankos į Eurolygą turnyras. Nepateksiančios į ją komandos prisidės prie Europos taurės varžybose žaisiančių penketu-

VL komandos

Kauno „Žalgiris“

Astanos „Astana“ (Kazachstanas)

Vilniaus „Lietuvos rytas“

Rygos VEF (Latvija)

Klaipėdos „Neptūnas“

Chimkų „Chimki“ (Rusija)

Prienų „Tonybet“ Pasvalio „Pieno žvaigždės“ Šiaulių „Šiauliai“ Utenos „Juventus“

Klaipėdos „Neptūnas“ (Lietuva) Minsko „Cmoki-Minsk“ (Baltarusija) Volgogrado „Krasnyj Oktiabr“ (Rusija)

Panevėžio Lietkabelis“

Mariupolio „Azovmaš“ (Ukraina)

Kėdainių „Nevėžis“

Samaros „Krasnyje Krylja“ (Rusija)

Kauno „LSU-Atletas“

Maskvos CSKA (Rusija)

Alytaus „Dzūkija“

Liubercų „Triumf“ (Rusija)

kų ir tuomet bus žinomi visi klubai. Kitą dieną bus traukiami burtai. Žinome, kad varžybos vyks regioniniu principu, pogrupiuose rungtyniaus po šešias komandas. Po tris geriausias pateks į kitą etapą. Nesvarbu, kokios ekipos bus su mumis grupėje, sieksime iškopti į kitą eta-

Vytauto Petriko nuotr.

pą. Vieningosios lygos pirmenybėse esame vienoje grupėje su Rusijos, Baltarusijos, Latvijos ir Kazachstano komandomis. Tikimės pasirodyti sėkmingiau nei praėjusiose pirmenybėse – užimti bent aštuntą vietą, nuo kurios prasideda komandų premijavimas.

19

trečiadienis, rugsėjo 25, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame M.A.Shaffer ir A.Barrows knygą „Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija“.

M.A.Shaffer ir A.Barrows. „Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija“. Jauna rašytoja, gyvenanti Londone, pradeda susirašinėti su vienu Gernsio salos gyventoju. Pamažu jis atskleidžia salos gyventojų istorijas, vykusias karo su vokiečiais metais ir jam pasibaigus. Galiausiai rašytoja nusprendžia susipažinti su tais žmonėmis, apie kurių gyvenimą ji daug sužino iš laiškų. Nuvykusi į salą ji greit įsilieja į bendruomenę ir pamilsta jos žmones. O viename iš jų atranda tai, ko ilgai ieškojo, – tyrą ir tikrą meilę.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, spalio 1 d.

Avinas (03 21–04 20). Jausite šeimos ir draugų palaikymą, bet jiems taip pat reikalinga jūsų nuoširdi parama. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė santykiuose tokia pat svarbi kaip ir darbe. Jautis (04 21–05 20). Palanki diena kurti planus ir priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Nešvaistykite šios dienos smulkmenoms, pailsėti suspėsite ir vėliau. Dvyniai (05 21–06 21). Tikėtina, kad sulauksite gero patarimo iš vyresnio žmogaus. Bet jūsų pasirinkimas, ar klausyti jo, ar vadovautis savo intuicija. Neabejokite savo sėkme. Fortūna jums palanki. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Dirbkite ir nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprastai. Liūtas (07 23–08 23). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nes gali nukentėti tai, kas jums labai svarbu. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį žmogų. Kaip elgtis komplikuotoje situacijoje, jums pakuždės intuicija. Mergelė (08 24–09 23). Svajokite, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Dirbdamas darbus dažniau pasitelkite vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės ir įkvėps bei suteiktų naujų jėgų. Svarstyklės (09 24–10 23). Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Tačiau nereikia pernelyg atvirauti, nes vėliau galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės. Skorpionas (10 24–11 22). Puikiai seksis suprasti aplinkinius. Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Ši diena tikrai puiki, o ir rytoj nenusimato jokių nemalonių staigmenų. Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, užplūs idėjų lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Pasivaikščiokite gryname ore. Ožiaragis (12 22–01 20). Labai energingas laikotarpis, tinkantis įgyvendinti planus, rūpintis verslu. Šiuo metu būsite fiziškai aktyvus. Venkite alkoholio. Vandenis (01 21–02 19). Ginčysitės su artimais žmonėmis ar autoritetingais asmenimis. Iš jūsų niekas neatima teisės išsakyti savo nuomonę, bet pasistenkite ją aplinkiniams pateikti tinkamai ir suprantamai. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.

Orai

Artimiausiomis naktimis Lietuvoje prognozuojamos pirmosios šalnos, daug kur palis. Šiandien trumpas lietus numatomas daugelyje rajonų. Dieną oras sušils iki 9–14 laipsnių. Trumpi lietūs prognozuojami ir ketvirtadienį. Naktį atvės iki 0–5 laipsnių šilumos, dieną temperatūra svyruos tarp 8–13 laipsnių šilumos. Palyti vietomis turėtų ir likusią savaitę.

Šiandien, rugsėjo 25 d.

+10

+13

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+12

Šiauliai

Klaipėda

+11

Panevėžys

+10

Utena

+11

7.27 19.26 11.59

268-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 97 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+11

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +14 Brazilija +31 Briuselis +21 Dublinas +19 Kairas +30 Keiptaunas +19 Kopenhaga +12

kokteilis Au­ga ber­že­lis ant sto­go Aki­vaiz­du, kad dė­vė­t ų dra­bu­ž ių par­ duo­t u­vės „Hu­ma­na“, įsi­k ū­r u­sios vy­ res­nių­jų klai­pė­die­čių pui­kiai at­me­na­ mų Bui­ties rū­mų ant­ra­ja­me aukš­te, dar­ buo­to­jos my­li lie­tu­viš­ką me­dį – ber­žą. Ant pir­mo­jo aukš­to sto­go ve­šin­tis me­ de­lis ža­liuo­ja ties šios par­duo­tu­vės lan­ gu, gal net ima už­sto­ti sau­lės spin­du­lius. Ta­čiau nie­kas ne­si­kė­si­na ber­že­lio iš­rau­ ti, juo­lab kad tai bū­tų ne­sun­ku, nes pa­ gal lo­gi­ką jis, aug­da­mas ne že­mė­je, ne­ ga­li tu­rė­ti tvir­tų šak­nų. Tik­riau­siai par­ da­vė­jos no­ri pa­tei­sin­ti par­duo­tu­vės pa­ va­di­ni­mą, mat lo­ty­niš­kas žo­dis „hu­ma­ nus“ tu­ri bent dvi reikš­mes apie žmo­giš­ ku­mą: „žmo­giš­kas“ ir „žmo­niš­kas“.

Kaunas Londonas +22 Madridas +30 Maskva +6 Minskas +10 Niujorkas +23 Oslas +11 Paryžius +25 Pekinas +24

Praha +18 Ryga +9 Roma +25 Sidnėjus +30 Talinas +8 Tel Avivas +28 Tokijas +25 Varšuva +14

Vėjas

7–12 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+10

+11

Vilnius

Marijampolė

+12

Alytus

Vardai Aurelija, Kleopas, Ramvydė, Vaigintas, Vladislovas.

RUGsėjO 25-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+10

+13

+7

+6

10

+9

+10

+6

+5

8

+9

+11

+9

+7

8

rytoj

penktadienį

1765 m. gi­mė lie­t u­v ių kom­p o­z i­to­r ius, po­l i­t i­ kos vei­kė­jas My­ko­l as Kleo­pas Ogins­kis. 1849 m. mi­rė aust­r ų kom­p o­z i­to­r ius Jo­h an­ nas Straus­sas. 1906 m. gi­mė Ru­si­jos kom­p o­z i­to­r ius Dmit­r i­ jus Šos­ta­ko­vi­čius. 1926 m. Hen­ry For­das įve­ dė 5 dar­bo die­nų sa­vai­tę ir 8 dar­bo va­lan­dų die­ną. 1944 m. gi­mė ame­ri­kie­ čių ak­to­r ius, „Es­m i­n io ins­t ink­to“ žvaigž­dė Mi­ chae­las Doug­la­sas.

1967 m. gi­mė Lie­tu­vos ak­to­r ius And­r ius Bia­ lob­žes­kis.

Klai­pė­do­je vilios kny­gų mu­gė

1968 m. gi­mė ame­ri­kie­ čių re­pe­r is ir ak­to­r ius Wil­las Smit­has. 1969 m. gi­mė bri­t ų ki­ no ak­to­rė Cat­he­ri­ne Ze­ ta-Jo­nes. 1970 m. su­lau­kęs 72-jų mi­rė ra­šy­to­jas Eri­chas Ma­ria Remarque‘as. 1997 m. bri­t ų su­konst­ ruo­t as au­t o­m o­b i­l is „Thrust Su­per­So­nic“ pa­ sie­kė nau­ją grei­čio ant že­mės re­kor­dą – 1142 km per va­lan­dą.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sapne regėti mezginį – laukia ramūs Ža­lu­ma: ei­nant Her­kaus Man­to

gat­ve ge­rai ma­ty­ti ga­na di­de­lis ža­liuo­jan­tis me­de­lis.

Gal­vo­sū­kis: pro lan­gą ga­li­ma

nu­si­skin­ti ber­žo la­pų, tik ne­ži­ nia, kur juos pa­nau­do­ti.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Auk, ber­že­li, kles­tėk! Mies­to cent­re me­ džių nė­ra per daug. Vil­tys: ti­ki­ma­si, kad pir­mą­kart vyk­sian­tis ren­gi­nys su­si­lauks lan­ky­to­jų dė­me­sio.

Her­kaus Man­to gat­vė­je Ei­na žmo­na su vy­ru. Žmo­na: – Ko tu vis į ki­tas mo­te­ris dai­rai­si? – Tai ką, jei skran­dis šlu­buo­ja, tai aš ir į val­gia­raš­tį ne­ga­liu pa­žiū­rė­ti?

Pra­de­dan­tie­siems gry­bau­to­jams Ži­no­ki­te, kad rau­gi­na­mi vi­sų rū­šių jau­ni gry­bai. Tie­sa, jie tu­ri bū­ti be ko­tų. Nu­va­ ly­tus ir nu­plau­tus gry­bus (ke­pu­rė­lė­mis į apa­čią) sluoks­niuo­ki­te su juo­dų­jų ser­ ben­tų la­pais, kra­pais, čes­na­kais, pet­ra­žo­ lė­mis ir pa­bars­ty­ki­te drus­ka. In­dą už­den­ ki­te mar­lės at­kar­pė­le, už­dė­ki­te dang­te­lį ir pa­slė­ki­te. Mais­tui var­to­ki­te po 1–2 mė­ ne­sių. Lai­ky­ki­te vė­sio­je pa­tal­po­je.

Links­mie­ji tirš­čiai Du vy­rai ba­re ste­bė­jo krep­ši­nio fi­na­lą. Priė­jo pa­da­vė­jas. Abu už­si­sa­kė alaus. Vie­ nas šūk­te­lė­jo nuei­nan­čiam pa­da­vė­jui: – Pra­šau, įpil­ki­te į šva­rų bo­ka­lą. Kai pa­da­vė­jas at­ne­šė alų: – Ku­ris iš jū­sų pra­šė šva­ria­me bo­ka­le? Čes­ka (397 719; gal kas ma­tė­te Klai­pė­do­je ant sto­go au­gan­čių eg­lių, pu­šų, ąžuo­lų?)

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je už­gims­ta nau­ja tra­ di­ci­ja – šią sa­vai­tę mies­tie­čiai kvie­ čia­mi ap­si­lan­ky­ti pir­mo­jo­je Klai­ pė­dos kny­gų mu­gė­je.

Ren­gi­nį rug­sė­jo 26–27 die­no­mis or­ga­ni­zuo­ja vie­šo­ji I.Si­mo­nai­ ty­tės bib­lio­te­ka ir Lie­tu­vos ma­ žų ir vi­du­ti­nių lei­dė­jų aso­cia­ci­ja „LiM­Vi­LA“. Bib­lio­te­kos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­ja Lai­ma Pa­če­bu­tie­nė pri­pa­ ži­no, kad pa­ban­dy­ti su­reng­ti kny­ gų mu­gę uos­ta­mies­ty­je pa­ra­gi­no drau­giš­kas pa­vy­das ana­lo­giš­kam sos­ti­nė­je vyks­tan­čiam ren­gi­niui. Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, fak­tas, jog Klai­pė­do­je nie­ko pa­na­šaus iki šiol ne­bu­vo, pa­ska­ti­no im­tis to­kios ini­ cia­ty­vos. „Vil­niu­je kny­gų mu­gė vyks­ta anks­ty­vą pa­va­sa­rį, to­dėl nu­spren­

dė­me nau­ją tra­di­ci­ją Klai­pė­do­je pra­dė­ti dieg­ti ru­de­nį“, – aiš­ki­no di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja. Šis ban­dy­mas – pir­ma­sis, tad, pa­sak jos, mu­gė­je da­ly­vau­sian­ čių lei­dyk­lų geog­ra­fi­ja dar nė­ra la­ bai pla­ti. „Pir­mo­ji kny­gų mu­gė Klai­pė­do­ je – bend­ra­dar­bia­vi­mo su Lie­tu­vos ma­žų ir vi­du­ti­nių lei­dė­jų aso­cia­ci­ ja „LiM­Vi­LA“ dar­bo vai­sius. Tad šį kar­tą pri­sta­ty­si­me bū­tent jai pri­ klau­san­čias lei­dyk­las. Ti­ki­mės, kad star­tas bus sėk­min­gas. Jei mu­gė pa­vyks pui­kiai, atei­ty­je pla­nuo­ja­ me drau­gys­tę ir su ki­to­mis lei­dyk­ lo­mis“, – kal­bė­jo L.Pa­če­bu­tie­nė. Be šios aso­cia­ci­jos at­sto­vų, I.Si­ mo­nai­ty­tės bib­lio­te­ko­je vyk­sian­ čio­je kny­gų mu­gė­je da­ly­vaus ir Lie­ tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la. Pa­sak L.Pa­če­bu­tie­nės, Klai­pė­ dos kny­gų mu­gė skai­ty­to­jus ža­ da nu­džiu­gin­ti ren­gi­nių įvai­ro­ve. Skai­ty­to­jų lauks lei­dyk­lų nau­jau­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

sių kny­gų pri­sta­ty­mai, su­si­ti­ki­mai su ra­šy­to­jais Ra­mu­te Sku­čai­te, Eu­ ge­ni­ju­mi Skers­to­nu, Ju­liu­mi Ke­le­ ru, poe­tė­mis Ni­jo­le Ke­pe­nie­ne, Dai­va Mo­ly­te-Lu­kaus­kie­ne, Ele­na Kar­naus­kai­te, dai­li­nin­ku Min­dau­ gu Pet­ru­liu. Kaip tei­gė bib­lio­te­kos di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­ja, R.Sku­čai­tė įstai­go­je dar ne­bu­vo ap­si­lan­kiu­si, to­dėl kiek­vie­nas klai­pė­die­tis tu­rės uni­ka­lią pro­gą su­si­tik­ti su mėgs­ta­ ma ra­šy­to­ja. Mu­gės me­tu ap­si­lan­kiu­sių­jų lau­ kia ne­ti­kė­tos ir įdo­mios dis­ku­si­jos su lei­dyk­lų at­sto­vais, taip pat ra­šy­ to­ju, fi­lo­so­fu bei vi­suo­me­nės vei­ kė­ju Ar­vy­du Juo­zai­čiu, kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės, kvie­sian­čios su­si­kur­ti sa­vo kny­gos skir­tu­ką. Prog­ra­mą pa­puoš šo­kių pa­mo­ ka su šo­kių ir lais­va­lai­kio cent­ru „Rue­da“ bei bar­do Jo­no Bal­to­ko kū­ry­bos va­ka­ras „Ru­de­ni­nė ar­ cheo­lo­gi­ja“.

ir taikūs namai. Nevedusiems žmo­ nėms gali reikšti naujas pažintis ar net vedybas. Sapnuoti daug megztų daiktų – padidės turtai. Jei sapne per­ kate mezginius, laukia sėkminga kar­ jera bei ištikimi draugai. Parduodate mezginius, vadinasi, jūsų norai dides­ ni už galimybes. Jei sapnuojate, kad mylimas žmogus apsirengęs megztais drabužiais, vadinasi, ištikimybė ir mei­ lė nepaliks jūsų, o padėtis visuomenė­ je pagerės. Jei ardote mezginį – teks iš­ siskirti su mylimu ar artimu žmogumi, laukia praradimai. Sapnuoti nešvarius megztinius – didelė gėda. Jei sapne traukiate rakštį sau, teks išsiskirti su artimu žmogumi. Traukti rakštį iš kito žmogaus rankos ar kitos vietos – atliksite gerą darbą, bet nesu­ lauksite padėkos. Sapne rasti auskarus reiškia laimėji­ mą, pamesti – nuliūdimą. Juos nešioti – laukia nemalonumai, neteisingi užsi­ puolimai ir liūdesys. Sapnuoti, kad raškote obuolius, reiš­ kia džiaugsmą. Valgyti juos – meilės malonumus. Lupti šiuos vaisius – lau­ kia nusivylimas, pjaustyti – išsiskyri­ mas su draugu. Sapne rinkti obuolius – tikėtini geri reikalai. Supuvę įspėja apie pavojų.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.