2013 09 26 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

KETVIRTADIENIS, RUGSÄ–JO 26, 2013

www.kl.lt

82AC6?A.162;6@ ? B4@Âź7< #

1

222 (19 824)

MENO LEIDINYS Nr. 9 (219) ddd Qb_f` QNVYf Ya ?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ› _ O\PVbYfaR-XY Ya

Langas

Muzikinis teatras

daug gastroliuos

NaujÄ…jÄŻ 27-Ä…jÄŻ sezonÄ… pradÄ—jÄ™s KlaipÄ—dos valsty- niuose, binis muzikinis teatras lapkriÄ?io ĹĄÄŻkart gali pasigirti niekad plaÄ?ia teatro kaip dÄŻ – PanevÄ—Ĺžio pabaigoje – Skuode, o gruogastroliĹł geografija. ir Kaliningrado (Rusija) Su ÄŻvairiĹł ĹžanrĹł muzikinÄ—mis dramos programomis jis keliaus teatruose. ne tik po visÄ… LietuvÄ…, TauragÄ—je spalio bet vyks ir ÄŻ uĹžsienÄŻ. pradĹžioje bus rodomas J.Strausso „ŠikĹĄnosparnis “,

KlaipÄ—dos gelbÄ—tojai taps visĹł galĹł meistrais.

Ties­da­mas ran­kÄ… Va­ka­rams Ira­no va­do­vas H.Rou­ha­ni ne­si­ruo­ťia nu­si­leis­ti.

Miestas 3p.

Pasaulis 16p.

M.Ru­bac­ky­tÄ—: „Uos­ta­mies­tis ma­ne vi­sa­da trau­kė“.

o gruodĹžio ĹĄvenĹ ÄŻ sezonÄ… ypatingÄ… Ä?iĹł iĹĄvakarÄ—se dÄ—mesÄŻ ti edukaciniams projektams,nusprendÄ™ skir- operetÄ— „BaliusÄŻ PlungÄ™ nukeliaus P.Abrahamo Savojoje“. teatro atstovai teigia siekiantys kurti NaujausiÄ… KlaipÄ—dos kultĹŤrinÄ—s edukacijos muzikinio teatro opetradicijas VakarĹł rÄ… – G.Donizetti Lietuvos jos edukacinÄ—s programos regione. Dvi nau- tÄŻ planuojama „MeilÄ—s eliksyrą“ – lapkriakademija“ ir „UvertiĹŤra“– „Keliaujanti vaikĹł Liepojos teatre.parodyti kaimynams latviams – ĹĄÄŻ rudenÄŻ ĹžiĹŤrovĹł lauks KlaipÄ—dos muzikiniame UĹž uostamiesÄ?io ribĹł teatre ir vyks ÄŻ ĹĄÄŻ rudenÄŻ skambÄ—s VakarĹł Lietuvos miestus naujos Muzikinio ir teatro koncertinÄ—s ninis-edukacinis projektasbei miestelius. Me- mos. LapkritÄŻ prograPagÄ—giĹł „Keliaujanti vaikĹł akademija“ rugsÄ—jo orkestras ir solistai kultĹŤros centre teatro 13-Ä…jÄ… suruoĹĄ koncertÄ… „Vivat, kams „VerpalĹł pasakos“ su spektakliuku vai- Maestro Johann jau Strauss“. aplankÄ— NaujĹłjĹł Ĺ iaulius, o spalÄŻ vyks ÄŻ KaltinÄ—nus. iĹĄvakarÄ—se teatralizuotas koncertas „Ekspresas ÄŻ NauNaujÄ…jÄŻ sezonÄ… rugsÄ—jo juosius metus“ pasieks RadviliĹĄkÄŻ. bendru Lietuvos, Lenkijos 29-Ä…jÄ… pradedantis MetĹł pabaigoje Kauno ir Rusijos projektiĹĄv. arkangelo Mykoniu spektakliu „Romeo ir DĹžuljeta“ KlaipÄ—dos lo (ÄŽgulos) baĹžnyÄ?ioje KlaipÄ—dos muzikinio muzikinis teatras atro orkestras tedrauge su projekto partne- vido RemesosklaipÄ—dieÄ?io kompozitoriaus Alriais W.Shakespearo tragedijÄ… lapkritÄŻ kvietimu atliks jo VI simfonijÄ… parodys Lenkijoje, o kitĹł metĹł balandÄŻ – Kalinin- „PrisikÄ—limas“. grade (Rusija). KlaipÄ—dieÄ?iĹł gastroles Kauno muzikiniame Ĺ okio spektaklÄŻ „Kruvinos ir Dramos teatruose bei Vilniuje, Lietuvos vestuvÄ—s“ teatro baleto trupÄ— spalio cionaliniame napradĹžioje suĹĄoks Rasei- ma pratÄ™sti operos ir baleto teatre, planuoja2014-ĹłjĹł pavasarÄŻ ir rudenÄŻ.

Atminimas ÄŻamĹži RugsÄ—jo 11-Ä…jÄ… Lenkijoje, VengoĹževe (buv. Angerburge

ntas Lenkijoje

ZakareviÄ?ienÄ—, VengoĹževo – Ungroje), miesto minimo lentos lietuviĹł buvo atidengtos at- KĹĄyĹĄtofas PivovarÄ?ykas, miesto burmistras literatĹŤros klasikei Ievai Simonaitytei. jaunuomenÄ— bei ĹĄviesuomenÄ—. Taip pat buvo atvykÄ™ sveÄ?iĹł iĹĄ Lietuvos: I.SimonaitytÄ—s muziejaus PrieRaĹĄytoja vaikystÄ—je kulÄ—je direktorÄ— Laima 1912–1914 m. ten LemeĹžienÄ—, gydÄ—si apskrities kaulĹł tuberkuliozÄ™ vieĹĄosios I.SimonaitytÄ—sKlaipÄ—dos Ĺžymioje luoĹĄĹłjĹł vaikĹł goninÄ—je. li- kos direktorius biblioteraĹĄytojas Atminimo lentose ris lenkiĹĄkai perskaitÄ— Juozas Ĺ ikĹĄnelis, kulietuviĹł ir lenkĹł kalba savo esÄ— „Akimirka teikta gausiai iliustruota pa- monaitytei“. SituviĹł raĹĄytojos gyvenimÄ…informacija apie lieAtminimo lentos ÄŻrengtos bei kĹŤrybinÄ™ veiklÄ…. simboliĹĄkoje vieI.SimonaitytÄ—s atminimo toje – Griunvaldo skvere. joje surengtoje ceremonijojeÄŻamĹžinimo LenkiProjektÄ… inicijavo vos Respublikos ambasadorÄ— dalyvavo Lietu- blikos ambasada ir vykdÄ— Lietuvos RespuVarĹĄuvoje, kuravo Lenkijoje Loreta kultĹŤros ataĹĄÄ— Rasa RimickaitÄ—.

Kuria Nidos meno RugsÄ—jo 23-iÄ…jÄ… Nidos

meno kolonijoje

kolonijoje

prasidÄ—jo tarptautinÄ—s objektĹł ir lÄ—liĹł teatro kĹŤrybinÄ—s JĹŤratÄ— JanuĹĄkeviÄ?iĹŤtÄ—, KU lektorÄ—, dirbtuvÄ—s, kuriose reĹžisierÄ— Karolina JurkĹĄtaitÄ—, KTU dalyvauja ir klaipÄ—dieÄ?iai. lektorius, kompozitorius Antanas Jasenka. Taip pat sveÄ?iuojasi ir patirTai Vilniaus dailÄ—s timi dalijasi Vilniaus akademijos (VDA) „LÄ—lÄ—s“ teatro reĹžisierius Monumentaliosios tapybos ir scenograďŹ jos katedros Rimas DrieĹžis, teatro kompozitorius projekto – renginiĹł ciklo, skirto scenograďŹ jos BialobĹžeskis, iĹĄ VarĹĄuvos atvykusi Martynas mokyklos 85 metĹł lÄ—liĹł teatro „Baj“ direktorÄ— bei jubiliejui, – dalis. reĹžisierÄ— Ewa Piotrowska KĹŤrybinÄ—s dirbtuvÄ—s Nidos meno kolonijoje skaito paskaitas apie pasaulinÄ™ objektĹł truks dvi savaites. ir lÄ—liĹł teatro patirtÄŻ, jo tendencijas Gamtos ir ramybÄ—s bei naujoves – teapsup- atrÄ… kĹŤdikiams, tyje patirties semiasi emigrantĹł teatrÄ… ir jĹł mokyklĹł jaunieji trijĹł Lietuvos aukĹĄtĹłkt. DirbtuvÄ—se kĹŤrÄ—jai: VDA scenografai, gvildenamos trys KlaipÄ—dos universiteto pagrindinÄ—s (KU) MenĹł fakulteto temos: gimimas, branda ir mirtis. ReĹžisĹŤros katedros Tai Ĺžmogaus, daikto ar objekto lÄ—lininkai bei Kauno gyvenimo ciklas. ProtechnologijĹł universiteto (KTU) Garso ir vaizdo jekto dalyviai aiĹĄkinasi, kaip savo katedros studentai. gyvenimiĹĄkÄ… patirtÄŻ galima perkelti ÄŻ Projekto tikslas – pasirodyme atskleisti teatro scenÄ… ir 10 min. sujungti visÄ… istorijÄ… tik vaizdu, kĹŤrÄ—jus bendram kĹŤrybiniam trijĹł specialybiĹł garsu, kĹŤno judesiu bei kokiÄ… darbui – mokytis mÄ…styti, analizuoti, vietÄ… lÄ—liĹł ir objektĹł teatre gali ÄŻsiklausyti, iĹĄgirsti drÄ…siai teigti. ir dirbtuvÄ—s baigsis uĹžimti tekstas. KĹŤrybinÄ—s dalyviĹł pasirodymais. KĹŤrybines dirbtuves Ĺ ÄŻ projektÄ… organizuoja VDA, remia KultĹŤnografÄ— GiedrÄ— BrazytÄ—,veda VDA lektorÄ—, sce- ros rÄ—mimo fondas, prisideda KU docentÄ— reĹžisierÄ— KU ir KTU.

Ĺ iandien priedas „DurĹłâ€œ inf.

Kaina 1,30 Lt

ď Ž Tapyba: .[TRYV[N /.;

FAŸ NVQVZNV `XVNbaÛZV`

Z .X_VYN` Q_ \OĂ› % e PZ

Koť­ma­ras – nau­ji lan­gai Sun­kiai be­si­ver­ Ä?ian­Ä?ios dau­gia­bu­ Ä?io na­mo gy­ven­ to­jos ta­po kai­my­ nĹł, nu­spren­du­ siĹł at­nau­jin­ti laip­ ti­nÄ™, sie­kiĹł ÄŻkai­tÄ—­ mis. Mo­kÄ—­ti uĹž dar­ bus prieĹĄ sa­vo va­ liÄ… pri­vers­tos pen­ si­nin­kÄ—s yra ÄŻsi­ti­ki­ nu­sios, kad prieĹĄ 12 me­tĹł su­mon­tuo­ti lan­gai bei du­rys ge­ ros bĹŤk­lÄ—s ir jĹł keis­ti ne­rei­kia.

„Ir pir­ty­se Ĺžmo­nÄ—s skÄ™s­ta.“ Klai­pÄ—­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas aki­mirks­niu ra­do prie­Şas­tÄŻ, ko­dÄ—l gel­bÄ—­to­jams rei­kia pa­ves­ti pri­Şiō­rÄ—­ti pir­tÄŻ Smil­ty­nÄ—­je.

3p.

Leng­va­tos su­pju­dÄ— po­li­ti­kus Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Mo­kes­Ä?iĹł leng­va­tos se­na­mies­ Ä?io vers­li­nin­kams su­kir­ťi­no uos­ ta­mies­Ä?io po­li­ti­kus. Pa­si­gir­do ir kal­ti­ni­mĹł, kad mies­to ta­ry­bo­je „stu­mia­mi“ ko­rup­ci­ja tren­kian­tys spren­di­mai.

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

No­ri, kad ne­bÄ—g­tĹł iĹĄ cent­ro

Grį­Şo or­ga­ni­zuo­ti re­mon­tÄ…

Spor­ti­nin­kĹł gat­vÄ—s 21 na­mo gy­ ven­to­jos Jad­vy­ga Da­jo­rie­nÄ— ir Ire­ na Ona Lin­kaus­kie­nÄ— pa­sa­ko­jo, kad laip­ti­nÄ—s lan­gĹł ir lau­ko du­ rĹł kei­ti­mÄ…, te­le­fons­py­nÄ—s ÄŻren­gi­ mÄ… ini­ci­ja­vo mo­te­ris, ku­ri Ä?ia net ne­gy­ve­na. Pa­sak klai­pÄ—­die­Ä?iĹł, ji 10 me­tĹł nuo­mo­ja sa­vo bu­tÄ…. „Sug­rį­Şo ne gy­ven­ti, o at­lik­ti re­ mon­tÄ…. VÄ—­liau, ma­tyt, par­duos.

5

„„Konf­lik­tas: vie­no­je na­mo laip­ti­niĹł dau­gu­ma gy­ven­to­jĹł no­ri pa­keis­ti lan­gus, lau­ko du­ris ir ÄŻreng­ti te­le­fons­

py­nÄ™, ta­Ä?iau tam ne­pri­ta­ria vos ga­lÄ… su ga­lu su­du­rian­Ä?ios pen­si­nin­kÄ—s.

Vy­tau­to Pet­ri­ko mon­ta­Şas

Kai ku­rie po­li­ti­kai jau anks­Ä?iau ini­ci­ja­vo, kad bō­tĹł per­Şiō­rÄ—­ta se­ na­mies­Ä?io vers­li­nin­kams tai­ko­ mo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­Ä?iĹł leng­va­tĹł tvar­ka. To­kiÄ… uŞ­duo­tÄŻ val­di­nin­kai at­li­ ko ir pa­ko­re­ga­vo tvar­kÄ…, o pro­jek­ tÄ… pri­sta­tÄ— va­kar vy­ku­sia­me mies­ to ta­ry­bos po­sÄ—­dy­je. Anot Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Mo­kes­Ä?iĹł sky­riaus ve­dÄ—­jos Jo­lan­ tos Up­tie­nÄ—s, es­mi­niĹł pa­kei­ti­mĹł nÄ—ra daug.

2

Ke­liÄ… pa­sto­jo mie­ga­lius As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Ne­to­li Pa­lan­gos vÄ—­ly­vÄ… ant­ra­die­ nio va­ka­rÄ… tik per plau­kÄ… bu­vo iť­ veng­ta skau­dĹžios ne­lai­mÄ—s. Ku­ror­ to gy­ven­to­jo vai­ruo­ja­mas au­to­mo­ bi­lis tam­so­je ap­ťvie­tÄ— sker­sai ke­lio ÄŻsi­tai­siu­sÄŻ mie­gan­tÄŻ vy­rÄ….

ÄŽvy­kio liu­di­nin­kas ti­ki­no va­Şia­vÄ™s ne­di­de­liu grei­Ä?iu, to­dÄ—l spÄ—­jo su­ stab­dy­ti au­to­mo­bi­lÄŻ. „Jei kas nors ki­tas bō­tĹł va­Şia­ vÄ™s, ka­Şin ar bō­tĹł spÄ—­jÄ™s su­stab­dy­ti ma­ťi­nÄ…. Pas­ku­ti­nÄ™ mi­nu­tÄ™ pa­ma­ Ä?iau ant ke­lio mie­gantÄŻ vy­rą“, –

pa­sa­ko­jo ati­dus vai­ruo­to­jas. Ĺ˝mo­ gus ste­bÄ—­jo­si, kad tam­sia­me ke­ly­je, ve­dan­Ä?ia­me nuo Pa­lan­gos Kre­tin­ gos link, ties Pryť­man­Ä?iĹł kai­mu, net ir nak­tÄŻ pa­si­tai­ko ne­ma­Şai au­ to­mo­bi­liĹł. „Juk Ĺžmo­gus ga­lÄ—­jo Şō­ti po ma­ťi­ nos ra­tais“, – ĹĄiur­po vai­ruo­to­jas. Ra­miai iť­si­tie­sÄ™s, pa­si­dÄ—­jÄ™s ran­ kas po gal­va, vy­ras sal­dĹžiai snau­dÄ—, lyg bō­tĹł sa­vo na­muo­se. Ge­rai, kad dvi­ra­ti­nin­kas ĹĄa­lia gal­vos bu­vo pa­sta­tÄ™s dvi­ra­tÄŻ. Tik ant dvi­ra­Ä?io ra­to bu­vÄ™ at­ ĹĄvai­tai jÄŻ ir iť­gel­bÄ—­jo, ki­taip tik­ rai bō­tĹł ÄŻvy­ku­si krau­ pi ne­lai­mÄ—.

14

„„Po­gu­lis: nak­tÄŻ ant ke­lio mie­gan­tÄŻ dvi­ra­ti­nin­kÄ… nuo Şō­ties iť­gel­bÄ—­jo tik dvi­ra­Ä?io at­ťvai­tai.

„Klai­pÄ—­dos“ skai­ty­to­jo nuo­tr.

2

KETVIRTADIENIS, rugsėjo 26, 2013

miestas

Prieš pa­siut­li­gę – vak­ci­no­mis As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­dos re­gio­ne jau dve­jus me­ tus ne­fik­suo­tas nė vie­nas pa­siut­li­ gės at­ve­jis. Ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tai ma­no, jog šios pa­vo­jin­ gos li­gos su­ma­žė­ji­mą lė­mė ora­li­nė lau­ki­nių gy­vū­nų vak­ci­na­ci­ja.

Nuo 2006 m. kiek­vie­ną pa­va­sa­rį ir ru­de­nį vi­so­je Lie­tu­vo­je iš lėk­tu­ vų mė­to­mi jau­kai su vak­ci­na prieš pa­siut­li­gę. Rug­sė­jo 18–24 die­no­mis dau­giau nei 203 tūkst. to­kių jau­kų iš­mė­ty­ta Va­ka­rų Lie­tu­vo­je, be­veik 10 tūkst. kv. m plo­te. Ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos spe­cia­ lis­tų įsi­ti­ki­ni­mu, ora­li­nė lau­ki­ nių gy­vū­nų vak­ci­na­ci­ja lė­mė, kad Klai­pė­dos ap­skri­ty­je pa­siut­li­gė ne­ nus­ta­to­ma nuo 2011 m. „Ta­čiau pa­vo­jus iš­lie­ka, juk gy­ vū­nai mig­ruo­ja. Mū­sų tar­ny­ba ste­ bi ir ti­ria ga­li­mus pa­siut­li­gės at­ve­ jus, per me­tus pai­ma­me 52 la­pių, man­gu­tų ir ki­tų lau­ki­nių gy­vū­nų, taip pat kri­tu­sių ka­čių ar šu­nų mė­ gi­nius ir ve­ža­me į la­bo­ra­to­ri­ją, kur at­lie­ka­mi ty­ri­mai dėl pa­siut­li­gės“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Vir­gi­li­jus Va­lan­ti­nas. 2010 m. nu­sta­ty­tas 1 pa­siut­li­gės at­ve­jis, 2009 m. – 3, 2008 m. – 1, 2007 m. – 18, o 2006-ai­siais to­kių bu­vo už­fik­suo­ta 164. Per pa­sta­ruo­ sius dve­jus me­tus bū­ta ne­lai­mių, kai sa­vi ar sve­ti­mi šu­nys už­puo­lė ir ap­

kan­džio­jo žmo­nes, ta­čiau nė vie­nu at­ve­ju pa­siut­li­gė ne­bu­vo fik­suo­ta. Pa­sau­li­nės pa­siut­li­gės die­nos pro­ga Klai­pė­do­je ir Gargž­duo­se nuo šios li­gos ne­mo­ka­mai bus vak­ci­nuo­ja­mi na­mi­niai gy­vū­nai – šu­nys, ka­tės. Rug­sė­jo 27 d. nuo 9 iki 12 val. šei­ mi­nin­kai su sa­vo au­gin­ti­niais lau­ kia­mi vi­so­se Klai­pė­do­je ir Gargž­ duo­se re­gist­ruo­to­se ve­te­ri­na­ri­jos kli­ni­ko­se. Pa­siut­li­gė – vi­ru­si­nė li­ga, ku­ria ga­li už­si­krės­ti gy­vū­nai ir žmo­nės. Daž­niau­siai ji plin­ta per įkan­di­ mus, ta­čiau už­kra­tas su in­fe­kuo­to gy­vū­no sei­lė­mis taip pat ga­li pa­ tek­ti per pa­žeis­tą odą ar glei­vi­nę. Iš­ryš­kė­jus neu­ro­lo­gi­niams pa­siut­ li­gės simp­to­mams, li­ga tam­pa mir­ ti­nai pa­vo­jin­ga. Įs­ta­ty­mai įpa­rei­go­ja šei­mi­nin­ kus kiek­vie­nais me­tais skie­py­ti sa­ vo au­gin­ti­nius nuo pa­siut­li­gės. Ta­ čiau rei­ka­la­vi­mų lai­ko­si ne vi­si. Per me­tus Klai­pė­dos mies­to bei ra­jo­no ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jai nuo pa­siut­ li­gės pa­skie­pi­ja apie 10 tūkst. šu­nų, ka­čių bei ki­tų gy­vū­nų.

2

– tiek me­tų Klaipėdos regione neužfiksuota nė vieno pasiutligės atvejo.

Nuo­lai­dos: Klai­pė­dos se­na­mies­čio vers­li­nin­kams ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čių leng­va­tos tai­ko­mos jau

dau­gy­bę me­tų.

Leng­va­tos su­pju­dė po­li­ti­kus Į ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ 1 to mo­kes­čio leng­va­tas už praė­ju­sius me­tus ga­lės pre­ten­

duo­ti tie se­na­mies­čio vers­li­nin­kai, ku­rie veik­lą vyk­do ir ei­na­mai­siais me­tais. Taip sie­kia­ma, kad vers­li­nin­kai iš se­na­mies­čio ne­pa­bėg­tų, kai tik gaus leng­va­tų. Dar vie­nas pa­kei­ti­mas – ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio leng­va­ta, tai­ko­ma pa­sta­tų, ku­rių sa­vi­nin­kai su­re­mon­ta­vo fa­sa­dą, sto­gą ar gre­ta įren­gė ma­žo­sios ar­chi­tek­tū­ros de­ ta­lių, bus skai­čiuo­ja­ma ne tre­jus, kaip iki šiol, o dve­jus me­tus.

Z.Šli­čy­tė įžvel­gė ko­rup­ci­ją

Pre­ven­ci­ja: klai­pė­die­čiai ry­toj kvie­čia­mi nuo pa­siut­li­gės ne­mo­ka­mai

skie­py­ti sa­vo au­gin­ti­nius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Tai ab­so­liu­ti ko­rup­ci­ja at­lei­di­ nė­ti nuo mo­kes­čių tuos, ku­rie prie pa­sta­to įren­gė puo­šy­bos ele­ men­tus. Juk tai ga­li bū­ti ir suo­liu­ kas, ir iš­ka­ba, ir kaž­ko­kia gė­ryk­ la. Tik­ra ne­są­mo­nė su­da­ry­ti to­kias są­ly­gas, kad vers­li­nin­kai už nie­ką gau­tų leng­va­tų. To­dėl ir sa­kau, kad šiuo spren­di­mu dėl leng­va­tų kas nors as­me­niš­kai yra suin­te­re­ suo­tas“, – mies­to ta­ry­bos po­sė­ dy­je žo­džių į va­tą ne­vy­nio­jo po­li­ ti­kė Zi­ta Šli­čy­tė. Ji siū­lė ap­skri­tai nai­kin­ti leng­ va­tas se­na­mies­čio vers­li­nin­kams, nes esą tie, ku­rie mo­ka kur­ti vers­

lą, dirbs są­ži­nin­gai, iš­gy­vens ir be leng­va­tų. Jai tar­si pri­ta­rė Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas. „Vie­šu­mo­je nuo­lat gir­dė­ti vers­ li­nin­kų skun­dų, kad sa­vi­val­dy­bė jiems ne­su­tei­kia jo­kių nuo­lai­dų, ne­pa­de­da plė­to­ti vers­lo. Ta­čiau jei su­skai­čiuo­tu­me, kiek mies­to biu­ dže­tas pra­ran­da pa­ja­mų tik to­dėl, kad ne­tai­ko­me mak­si­ma­lių ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to ar že­mės mo­kes­ čio ta­ri­fų, su­si­da­ry­tų ke­lias­de­šimt mi­li­jo­nų li­tų. To­dėl kai vėl bus ren­ gia­ma vi­suo­ti­nė klai­pė­die­čių ap­ klau­sa, siū­ly­siu, kad jo­je at­si­ras­tų klau­si­mas, ar mies­to biu­dže­to są­ skai­ta rei­kia rem­ti vers­lą“, – rė­žė A.Šul­cas. Kvie­tė pri­si­min­ti pa­ža­dus

To­kie dras­tiš­ki pa­si­sa­ky­mai šo­ki­ ra­vo mies­to ta­ry­bos na­rę Li­li­ją Pet­ rai­tie­nę. „Kiek­vie­nas mū­sų, ei­da­mas į rin­ ki­mus, ža­dė­jo­me gai­vin­ti se­na­mies­ tį, o jis yra nu­mi­ręs. Tai ko ver­ti mū­ sų pa­ža­dai? Jei dar atim­si­me ir da­bar tei­kia­mas leng­va­tas, se­na­mies­čio vi­ siš­kai ne­be­tu­rė­si­me“, – į rea­ly­bę su­ grįž­ti kvie­tė L.Pet­rai­tie­nė. Jos siū­ly­mu po­li­ti­kai tar­si pa­ si­nau­do­jo. Jie pri­ta­rė val­di­nin­ kų pa­siū­ly­tai ne­kil­no­ja­mo­jo tur­

Li­li­ja Pet­rai­tie­nė:

Jei dar atim­si­me ir da­bar tei­kia­mas leng­va­tas, se­na­ mies­čio vi­siš­kai ne­ be­tu­rė­si­me.

to mo­kes­čių leng­va­tų se­na­mies­čio vers­li­nin­kams tei­ki­mo tvar­kai. Ji įsi­ga­lios nuo ki­tų me­tų pra­džios. Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čių leng­va­tas gau­nan­tys se­na­mies­čio vers­li­nin­kai į mies­to biu­dže­tą su­ mo­ka 30–50 pro­c. ma­žiau nei pri­ skai­čiuo­ja­ma.

Au­to­bu­sai laikinai kur­suos ki­taip Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Dėl At­gi­mi­mo aikš­tė­je vyk­sian­čio tech­no­lo­gi­jų ir vers­lo fes­ti­va­lio „In­No­va­Camp“ ren­gi­nių au­to­bu­ sams ir marš­ru­ti­niams tak­si teks ap­lenk­ti mies­to cent­rą.

Vie­ša­sis trans­por­tas ims kur­suo­ti ki­taip ry­toj nuo 17 val. 2, 2A, 3, 4, 5, 6, 6E, 8, 8E, 9, 10 ir 14-ojo marš­ru­tų au­to­bu­sai va­žiuos ne per se­na­mies­tį, o jį ap­lenk­da­mi Nau­jo­jo So­do, Nau­ją­ja Uos­to, Pi­ lies, Ga­li­nio Py­li­mo gat­vė­mis. 26-ojo marš­ru­to au­to­bu­sas sa­ vo dar­bą pra­dės ir baigs ne „At­gi­

mi­mo“, o „Sa­vi­val­dy­bės“ sto­te­lė­je Lie­pų gat­vė­je. To­kie po­ky­čiai penk­ ta­die­nį truks iki vi­dur­nak­čio. Pa­ko­ re­guo­tais marš­ru­tais au­to­bu­sai va­ žiuos ir šeš­ta­die­nį nuo 10 iki 18 val. „Ne­ma­nau, kad tu­rė­tų kil­ti ko­kių nors pro­ble­mų. Au­to­bu­sai ki­taip va­žiuos ne dar­bo die­ną“, – aiš­ki­no vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­ lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis. Vie­ša­sis trans­por­tas nuo nu­sta­ ty­tų gra­fik ­ ų ga­li at­si­lik­ti ir sek­ma­ die­nį 11–13 val. Tuo me­tu mi­nint Pa­sau­li­nę šir­dies die­ną dvi­ra­ti­ nin­kų ko­lo­na va­žiuos nuo Klai­pė­ dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės iki Tai­kos pro­spek­to pa­bai­gos.

Po­ky­čiai: vie­ša­sis trans­por­tas ryt va­ka­re ir šeš­ta­die­nį ap­lenks se­na­mies­tį.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

KETVIRTADIENIS, rugsėjo 26, 2013

miestas Tik­rins vai­ruo­to­jus

Tal­ka – ant pi­lia­kal­nio

Kvie­čia į šven­tę

Eis­mo kont­ro­lie­riai nuo spa­ lio 1-osios pra­dės tik­rin­ti, kaip vai­ruo­to­jai pai­so ke­lio ženk­lo, lei­džian­čio prie val­diš­kų įstai­ gų vie­ną ar dvi va­lan­das sto­ vė­ti ne­mo­ka­mai. To­dėl sta­tant au­to­mo­bi­lį ženk­lo, in­for­muo­ jan­čio apie to­kį sto­vė­ji­mą, ri­ bo­se pra­šo­ma lai­ky­tis Ke­lių eis­mo tai­syk­lių rei­ka­la­vi­mų.

Klai­pė­die­čiai ra­gi­na­mi ne­bū­ ti abe­jin­gi sa­vo kraš­to is­to­ri­jai ir šeš­ta­die­nį kvie­čia­mi į tal­ką „Grą­ žin­ki­me Žar­dės pi­lia­kal­niui oru­ mą!“ Tal­kos pra­džia 11.30 val. Pirš­ti­nė­mis ir šiukš­lių mai­šais bus pa­si­rū­pin­ta. Tal­ka su­tvar­ ky­ti kur­šių Žar­dės pi­lia­kal­nio te­ ri­to­ri­ją or­ga­ni­zuo­ja­ma jau ant­ rą kar­tą.

Klai­pė­dos vai­kų lais­va­lai­kio cent­ras kvie­čia į šven­tę „Šei­mos pra­mo­gų uos­tas“. Ji vyks šeš­ ta­die­nį 12 val. Meln­ra­gė­je (prie žie­do). Nuo­tai­ką kels ka­pi­to­nas Flin­tas ir jo sū­nus Bar­tas, links­ mins klou­nas Vi­tas, vi­sų lau­kia at­rak­ci­jos, pri­zai, žai­di­mai, kū­ry­ bi­nės dirb­tu­vės, vai­kų an­samb­ lių kon­cer­tas.

Gel­bė­to­jams – pir­ti­nin­kų vaid­muo Klai­pė­dos gel­bė­to­ jai ne tik tu­ri rū­pin­ tis Smil­ty­nės pa­plū­ di­mių šva­ra – jiems pa­ves­ta pri­žiū­rė­ti ir cent­ri­nė­je šio plia­ žo gel­bė­ji­mo sto­ty­ je vei­kian­čią pir­tį. Negana to, dar bus ana­li­zuo­ja­ma ga­li­ my­bė jiems pri­skir­ ti dar dau­giau ko­ mu­na­li­nių dar­bų.

v.spuryte@kl.lt

Va­kar po­sė­džia­vu­si mies­to ta­ry­ ba, nors ir il­gai dis­ku­ta­vo, ga­liau­ siai su­ta­rė Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bai duo­ti dar vie­ną už­duo­tį. Nuo rug­sė­jo 1-osios pri­va­ti bend­ro­vė ne­be­si­nuo­mo­ja Smil­ty­ nės pa­plū­di­mio cent­ri­nė­je gel­bė­ji­ mo sto­ty­je esan­čios pir­ties – įmo­ nė sa­vi­val­dy­bės pa­pra­šė nu­trauk­ti su­tar­tį. Ta­čiau ši pir­tis tarp klai­pė­die­čių bu­vo po­pu­lia­ri, to­dėl ir ras­tas bū­ das, kaip tęs­ti jos veik­lą Klai­pė­dos gel­bė­to­jams po­li­ti­kai pa­ve­dė teik­ti vie­šą­sias pa­slau­gas,

Sa­v i­val­dy­b ė. Šian­d ien 10.30 val. mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas lan­ky­sis neį­ga­lių­jų so­cia­li­nė­je įmo­nė­ je „Reg­se­da“. 13 val. su­si­t iks su „Švy­tu­ rio“ krep­ši­nio mė­gė­jų ly­gos at­sto­vais. Gy­vū­nai. Šeš­ta­die­nį 13 val. Gargž­duo­ se, „Vai­vo­r ykš­tės“ gim­na­z i­jos sta­d io­ ne, vyks ren­g i­nys, skir­tas Pa­sau­l i­nei gy­v ū­n i­jos ir Šv. Pran­ciš­kaus Asy­ž ie­ čio, gy­vū­nų glo­bė­jo, die­nai, ku­ri mi­ni­ ma spa­l io 4-ąją. Į jį kvie­čia­m i vi­si gy­ vū­nų my­lė­to­jai. Jo me­t u tra­d i­ciš­kai bus ap­do­va­no­t i ir pa­reikš­tos pa­dė­ kos as­me­n ims, ku­r ie sa­vo švie­tė­jiš­ka veik­la pri­si­dė­jo spren­d žiant gy­v ū­nų ge­ro­vės ir glo­bos pro­ble­mas. Šven­tė­je šu­nų dre­sa­vi­mo su­bti­ly­bes de­monst­ ruos pa­t y­rę dre­suo­to­jai, kon­sul­t uos ve­te­r i­na­r i­jos gy­dy­to­jai, ki­no­lo­gai ir gy­v ū­nų sti­l is­tai. Spe­cia­l is­tai da­ly­sis in­for­ma­c i­ja apie gy­v ū­nų prie­ž iū­rą, jų lai­k y­mo są­ly­gas.

Pro­fe­si­ja: uos­ta­mies­čio gel­bė­to­jai ne tik tu­rės gel­bė­ti skęs­tan­čiuo­sius, bet ir dirb­ti ne­ma­žai ki­tų dar­bų.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Dienos telegrafas

su­si­ju­sias su fi­zi­nės ge­ro­vės už­tik­ ri­ni­mu – pir­ties, sau­nos veik­la. Nors kai ku­rie mies­to ta­ry­bos na­riai abe­jo­jo, ar gel­bė­to­jai tu­rė­tų už­siim­ti ki­tais dar­bais, o ne tik gel­ bė­ti skęs­tan­čiuo­sius, rū­pin­tis pre­ ven­ci­ja, dau­gu­ma po­li­ti­kų bal­sa­vo, kad Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ ji­mo tar­ny­bai bū­tų pa­ves­ta ad­mi­ nist­ruo­ti ir pir­tį Smil­ty­nė­je. „Ir pir­ty­je žmo­nės skęs­ta“, – juo­ka­vo Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Skai­čiuo­ja­ma, kad gel­bė­to­jai iš Smil­ty­nės pir­ties lan­ky­to­jų per me­tus su­rinks apie 84 tūkst. li­tų, o jai pri­žiū­rė­ti bus iš­leis­ta apie 50 tūkst. li­tų, to­dėl už­dar­bį bus ga­li­ ma in­ves­tuo­ti į jos ar ki­tą pa­plū­di­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

mių inf­rast­ruk­tū­rą. Mies­to tvar­ky­ mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė pri­mi­nė, jog gel­bė­to­jai jau se­niai pri­žiū­ri ir du vie­šuo­sius tua­le­tus, pa­plū­di­mių in­ven­to­rių. Šią va­sa­ rą jiems taip pat pa­ves­ta rū­pin­tis Smil­ty­nės pa­plū­di­mio va­ly­mu. „Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tar­ny­ba su­si­tvar­kė pui­kiai – ne­ga­vo­me nė vie­no skun­do. Be to, su­tau­pė­me apie 100 tūkst. li­tų“, – tei­gė I.Ša­ ka­lie­nė. To­k ia ži­n ia po­l i­t i­k us įkvė­p ė nau­jiems žy­giams. Jie Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai su­ for­mu­la­vo pro­to­ko­li­nį pa­ve­di­mą – iša­na­li­zuo­ti ga­li­my­bę pa­keis­ ti biu­dže­ti­nės įstai­gos Klai­pė­dos skęs­tan­č ių­j ų gel­b ė­j i­m o tar­ny­

84

– tiek tūkst. li­tų per me­tus pla­nuo­ja­ma su­rink­ti iš Smil­ty­nės pir­ties lan­ky­to­jų. bos sta­tu­są į ko­mu­na­li­nės įmo­ nės, kad ji ga­lė­tų teik­ti dar dau­ giau pa­slau­gų. Iš­va­d as val­d i­n in­k ai po­l i­t i­ kams pri­va­l ės pa­teik­t i iki me­ tų pa­bai­gos.

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 9 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Va­si­lij Ab­ra­men­ko (g. 1920 m.), Li­di­ja Iva­no­va (g. 1927 m.), Ana Pa­ni­na (g. 1928 m.), An­ta­nas Al­gir­ das Rim­k us (g. 1928 m.), Re­g i­na Rim­ kie­nė (g. 1933 m.), Ol­ga Dėr­kač (g. 1958 m.), Na­ta­li­ja Pop­ko­va (g. 1940 m.), Ar­tū­ ras Ra­da­vi­čius (g. 1967 m.), Ge­di­mi­nas Venc­kus (g. 2008 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Van­da Bud­rei­kie­nė, Mag­da­le­na Ste­fa­ ni­ja Ga­ge­lie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 61 iš­k vie­ ti­mo.

At­lie­kų tvar­ky­me – žings­nis į ci­vi­li­za­ci­ją Lu­ka Leo­nai­ty­tė Klai­pė­do­je jau mė­nuo vei­kia trys stam­bių ga­ba­ri­tų at­lie­kų su­rin­ki­ mo aikš­te­lės, ku­rio­se at­lie­kos iš mies­tie­čių yra prii­ma­mos ne­mo­ ka­mai. Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro (KRATC) at­sto­ vai ti­ki­si, kad gy­ven­to­jai jo­mis no­ riai nau­do­sis ir ma­žiau terš ap­lin­ ką prie sa­vo na­mų.

Aikš­te­lės iš­dės­ty­tos geog­ra­fi­niu prin­ci­pu: į Šiau­rės pr. 30 at­lie­kas ga­li vež­ti šiau­ri­nės mies­to da­lies gy­ven­ to­jai, cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je aikš­ te­lė įreng­ta Til­žės g. 66A, o pie­ti­nė­je Klai­pė­dos da­ly­je – Plie­no g. 13. Per pir­mą­jį mė­ne­sį dau­giau­ sia at­lie­kų at­vež­ta į Plie­no gat­vės aikš­te­lę. Pa­sak KRATC dar­buo­to­

jų, po­pu­lia­riau­sių at­lie­kų tre­je­ tu­kas – sta­ty­bi­nės ir re­mon­to at­ lie­kos, bal­dai ir pa­dan­gos. Ta­čiau aikš­te­lė­se ga­li­ma at­si­kra­ty­ti pra­ ktiš­kai vi­sų bui­ty­je su­si­da­ran­čių at­lie­kų. „Žmo­nėms tai dar neįp­ras­ta. At­ va­žiuo­ja, ap­si­žiū­ri, pa­si­tei­rau­ja, ar ga­li at­vež­ti tu­ri­mas at­lie­kas, ar tik­ rai jų priė­mi­mas ne­kai­nuo­ja, ir tik ta­da at­ga­be­na“, – sa­kė KRATC Eko­lo­gi­nės inf­rast­ruk­tū­ros ad­mi­ nist­ra­vi­mo sky­riaus vir­ši­nin­kė Ra­ mu­nė Šli­čie­nė. Ši­tos aikš­te­lės įreng­tos tam, kad žmo­nės ne­terš­tų sa­vo gy­ve­na­mo­sios ap­lin­kos, kad jie bet ku­riuo me­tu ga­ lė­tų pa­to­giai at­si­kra­ty­ti ne­rei­ka­lin­ gų daik­tų, ku­rių ne­ga­li­ma mes­ti į ko­ mu­na­li­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rius. „At­lie­kas at­ve­žu­sio as­mens duo­

me­nis už­re­gist­ruo­ja­me, at­lie­kas pa­sve­ria­me. Tai da­ro­ma tam, kad jų vie­nas žmo­gus neat­vež­tų per daug. Vie­nas as­muo į šią aikš­te­lę per me­ tus ga­li at­vež­ti iki 250 kg sta­ty­bi­ nių ar ki­tų at­lie­kų ir ne dau­giau nei 5 se­nas leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių pa­ dan­gas. Ki­tų at­lie­kų kie­kiai ne­ri­ bo­ja­mi“, – pa­brė­žė R.Šli­čie­nė. Čia prii­ma­mos ir pa­vo­jin­gos bui­ ties at­lie­kos – die­nos švie­sos lem­ pos, da­žų li­ku­čiai, te­pa­lai ir t.t., ku­rios san­dė­liuo­ja­mos san­da­rio­se tal­po­se. Ga­li­ma at­vež­ti ir at­gy­ve­ nu­sią bui­ti­nę tech­ni­ką. Va­ka­rų ša­lių pa­tir­tis pa­ro­dė, kad at­vež­ti di­de­lių ga­ba­ri­tų at­lie­kas į to­kias aikš­te­les yra pa­ts po­pu­lia­ riau­sias at­lie­kų tvar­ky­mo bū­das. Ti­ki­ma­si, jog ši ne­mo­ka­ma pa­slau­ ga pa­keis ir klai­pė­die­čių įpro­čius.

Nau­jie­na: klai­pė­die­čių pa­to­gu­mui mies­te jau vei­kia trys di­de­lių ga­ba­

ri­tų at­lie­kų su­rin­ki­mo aikš­te­lės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

KETVIRTADIENIS, rugsėjo 26, 2013

europa mano mieste

On­ko­lo­gi­jos cent­ras: įveik­ta pu­sė Ato­kiau nuo mies­to šur­mu­lio ky­lan­tis Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­ras praė­ju­sią sa­vai­tę jau at­vė­rė In­for­ma­ci­jos ir me­no te­ ra­pi­jos die­nos cent­ro du­ris. Prieš dau­ge­ lį me­tų gi­mu­si idė­ja įsteig­ti no­va­to­riš­ką, ana­lo­gų ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir kai­my­ni­ nė­se Es­ti­jo­je, Lat­vi­jo­je ne­tu­rin­tį so­cia­li­ nės bei kul­tū­ri­nės veik­los komp­lek­są vė­ žiu ser­gan­tiems žmo­nėms pa­ma­žu, bet nuo­sek­liai virs­ta kū­nu. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Su­teiks dva­si­nės ra­my­bės

ES struk­tū­ri­nių fon­dų ir au­ko­to­jų lė­šo­mis iš­ki­lęs Šv. Pran­ciš­kaus on­ ko­lo­gi­jos cent­ro pir­ma­sis pa­sta­tas jau lau­kia li­go­nių bei jų ar­ti­mų­jų. Čia dva­si­nin­kai, psi­cho­lo­gai, so­ cia­li­niai dar­buo­to­jai, in­for­ma­ci­jos spe­cia­lis­tai, me­no te­ra­peu­tai, sa­ va­no­riai bei klas­tin­gą li­gą įvei­kę žmo­nės jiems pa­dės leng­viau pa­ siek­ti vil­ties uos­tą – at­gau­ti dva­ si­nę ra­my­bę, iš nau­jo at­ras­ti gy­ve­ ni­mo džiaugs­mą. „Du­ris at­vė­rė­me rug­sė­jo 20 die­ ną, ta­čiau kol kas iš­gy­ve­na­me įsi­ ren­gi­mo pe­rio­dą, ne­spė­jo­me vis­ ko pa­baig­ti, dar li­ko su­vež­ti ne vi­si bal­dai“, – įkur­tu­vių nuo­tai­ko­mis gy­ve­na vie­šo­sios įstai­gos Šv. Pran­ ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­ro di­rek­ to­rė Al­do­na Ker­py­tė. Va­do­vė pa­si­džiau­gė, jog jau įsi­ lin­ga­vo ir ki­tas eu­ro­pi­nis pro­jek­tas – šie­met pa­klo­ti ant­ro­sios cent­ro da­lies pa­ma­tai bei spar­čiai ver­da to­les­ni sta­ty­bos dar­bai. Dau­giau nei 4 mln. li­tų pa­ra­mą pro­jek­tas „Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­ lo­gi­jos cent­ro sta­ty­ba su­ku­riant nau­jas so­cia­li­nes pa­slau­gas vė­žiu ser­gan­tiems ir jų šei­mos na­riams“ už­si­tik­ri­no iš 2007–2013 m. ES struk­tū­ri­nių fon­dų. Anot pa­šne­ko­vės, šia­me pa­sta­te on­ko­lo­gi­niams li­go­niams bus tei­ kia­mos sta­cio­na­rios so­cia­li­nės pa­ slau­gos.

kaip pa­si­rū­pin­ti iš­vaiz­da, kai gy­ dy­mo me­tu žmo­nės ne­ten­ka ne tik plau­kų, bet ir an­ta­kių, blaks­tie­nų. Pa­sak A.Ker­py­tės, tai ypač sun­ kiai iš­gy­ve­na su mir­ti­na li­ga ko­vo­ jan­čios mo­te­rys – li­gos pa­lauž­tas žmo­gus, taip pa­ki­tus jo iš­vaiz­dai, tar­si pra­ran­da da­lį sa­vo ta­pa­ty­bės. Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­ro va­do­vė var­di­jo, jog, įgy­ ven­di­nant šį pro­jek­tą, taip pat bus įreng­tas žai­di­mų kam­ba­rys vai­ kams, ku­rių tė­vai čia ateis į už­siė­

Al­do­na Ker­py­tė:

La­bai svar­bu, kad žmo­gus pa­pul­tų į to­kią ap­lin­ką, ku­ri „ne­kve­pia“ val­diš­ kais na­mais.

mi­mus. Su ma­žai­siais bend­raus ir psi­cho­lo­gai, nes su­si­rgus tė­vams jie taip pat iš­gy­ve­na, pa­ti­ria iš­ gąs­tį, jau­čia ne­ri­mą, ne­re­tai už­si­ sklen­džia sa­vy­je. Nau­jai iš­kil­sian­čia­me pa­sta­te taip pat bus įreng­tas ki­ne­zi­te­ra­pi­ jos, ma­sa­žo ka­bi­ne­tas, nuo krū­ties vė­žio be­si­gy­dan­čios mo­te­rys bus mo­ko­mos leng­vo ma­sa­žo, kad iš­ veng­tų lim­fos­ta­zių. Ats­ki­ros pa­tal­ pos bus skir­tos sa­va­no­riams reng­ti bei li­go­niams su psi­cho­lo­gais, dva­ si­nin­kais pa­bend­rau­ti.

Tar­si pra­ran­da ta­pa­ty­bę

Čia veiks kir­pyk­la, ku­rio­je li­go­ niai ga­lės nu­si­kirp­ti plau­kus prieš che­mo­te­ra­pi­ją, pri­si­tai­ky­ti pe­ru­ kus, ser­gan­tie­siems bus siū­lo­mos ska­re­lės, ku­rios vie­to­je bus ir siu­ va­mos. Taip pat vyks pa­mo­kė­lės,

Lauks iš vi­sos Lie­tu­vos

„On­ko­lo­gi­niams li­go­niams, jų ar­ ti­mie­siems ap­si­sto­ti cent­re bus įreng­ta 16 kam­ba­rių, kad žmo­nės ga­lė­tų at­vyk­ti iš vi­sos ša­lies – vis dėl­to tai yra pir­ma­sis to­kio po­bū­

In­ves­ti­ci­jos: so­cia­li­nės bei kul­tū­ri­nės veik­los komp­lek­so Klai­pė­do­je kon­tū­rai kas­dien tam­pa vis ryš­kes­ni.

džio pro­jek­tas Lie­tu­vo­je ir ne tik – kiek do­mė­jo­mės, nei Es­ti­jo­je, nei Lat­vi­jo­je to­kių kol kas nė­ra“, – kal­ bė­jo A.Ker­py­tė. Tad iš to­liau at­vy­kę žmo­nės cent­re tu­rės ga­li­my­bę ku­riam lai­ kui ap­si­sto­ti bei gau­ti ne­mo­ka­mas pa­slau­gas, iš­sky­rus ko­mu­na­li­nius pa­tar­na­vi­mus – elekt­rą, van­de­nį, pa­ta­ly­nės skal­bi­mą. „Ka­dan­gi to­kie cent­rai iš­lai­ko­mi ne vals­ty­bės, o ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­ za­ci­jų, ki­taip neiš­si­lai­ky­tu­me. Ta­čiau tai bus ne­di­de­lės su­mos, ne vieš­bu­ čio įkai­niai“, – pa­ti­ki­no pa­šne­ko­vė. Taip pat lan­ky­to­jų pa­to­gu­mui pa­tal­ po­se veiks ne­di­de­lė val­gyk­la. „La­bai svar­bu, kad žmo­gus pa­ pul­tų į to­kią ap­lin­ką, ku­ri „ne­kve­ pia“ val­diš­kais na­mais. Cent­ras įsi­kū­ręs gra­žio­je ap­lin­ko­je, ša­lia – miš­kas“, – pri­dū­rė pa­šne­ko­vė. Il­gai­niui įstai­go­je pla­nuo­ja­ma reng­ti se­mi­na­rus, in­for­ma­ci­nes die­nas, spe­cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­jas – A.Ker­py­tė vi­lia­si, jog į sa­va­no­riš­ką veik­lą įsi­jungs ir me­di­kai. Pla­nuo­ja­ma, kad šis pro­jek­tas bus įgy­ven­din­tas ir ant­ro­ji cent­ro da­lis du­ris at­vers 2015-ųjų va­sa­rą. Te­be­jau­čia ge­ru­mo pro­trū­kį

Net­ru­kus rea­ly­be vir­sian­tis Šv. Pran­ ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­ras – tik dar vie­nas įro­dy­mas, kad di­de­lis no­ras, žmo­nių ge­ru­mas, pa­siau­ko­ji­mas ga­li nu­vers­ti di­džiau­sius kal­nus. „Po „Vil­ties bė­gi­mų“, ge­ru­mo ply­tų pir­ki­mo iki šiol te­be­jau­čia­

Tę­sia­si: jau įsi­bė­gė­jo ir ant­ro­sios On­ko­lo­gi­jos cent­ro da­lies sta­ty­bos.

me tą ge­ru­mo pro­trū­kį – nuo­la­ tos su­lau­kia­me sa­va­no­riš­kų au­kų, žmo­nės per­ve­da 2 pro­c. gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio, vyks­ta lab­da­rin­ gi ren­gi­niai. Kad ir ma­žiau­sia pi­ni­ gų su­ma mums yra di­de­lė ir bran­gi au­ka. Kar­tais į ban­ką ten­ka sun­kiai ne­šti tuos bal­tus cen­tus, – šyp­so­ jo­si pa­šne­ko­vė. – Į šią mi­si­ją įsi­ jun­gė ir mū­sų tau­tie­čiai Ka­na­do­je, Ame­ri­ko­je, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Aust­ra­li­jo­je. Bend­ruo­me­nės rin­ko lė­šas, kad ga­lė­tu­me šį cent­rą ne tik sta­ty­ti, bet ir iš­lai­ky­ti – juk rei­kia

mo­kė­ti už pa­tal­pų šil­dy­mą, elekt­ rą. Įstai­ga tu­ri tik 3,5 eta­to, vi­si ki­ ti – sa­va­no­riai, au­ko­jan­tys sa­vo as­ me­ni­nį lai­ką.“ A.Ker­py­tė aiš­ki­no, jog On­ko­lo­ gi­jos cent­ro stei­gė­jai – pran­ciš­ko­ nų or­di­nas – kop­ly­čią ir vie­nuo­ly­ną sta­to­si iš sa­vo lė­šų. Anot pa­šne­ ko­vės, šiuo me­tu jau den­gia­mas vie­nuo­ly­no sto­gas. Ti­ki­ma­si, kad il­gai­niui šia­me so­cia­li­nės ir kul­ tū­ri­nės veik­los komp­lek­se bus tei­ kia­ma dar dau­giau ir įvai­res­nių, nei da­bar nu­ma­ty­ta, pa­slau­gų.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Pro­jek­to pa­va­di­ni­mas: „Šv. Pran­ciš­

kaus on­ko­lo­gi­jos cent­ro sta­ty­ba su­ ku­riant nau­jas so­cia­li­nes pa­slau­gas vė­žiu ser­gan­tiems ir jų šei­mos na­ riams“. Bend­ra pro­jek­to ver­tė: 4 mln. 760 tūkst. 64,32 Lt. Pro­jek­tui skir­tas fi­nan­sa­vi­mas: 4 mln. 760 tūkst. 64,32 Lt. Iš jo ES da­lis: 4 mln. 46 tūkst. 54,67 Lt. Veiks­mų pro­gra­ma: Sang­lau­dos ska­ti­ni­mo veiks­mų pro­gra­ma. Veiks­m ų pro­g ra­m os prio­r i­te­to prie­mo­nė: Sta­cio­na­rių so­cia­li­nių pa­ slau­gų inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ra. Pas­lau­gos: In­for­ma­ci­jos ir me­no te­ra­pi­jos die­nos cent­re siū­lo­ma ir

mu­zi­kos te­ra­pi­ja.

At­mos­fe­ra: jau vei­kian­čia­me pa­da­li­ny­je lan­ky­to­jų lau­kia jau­ki, šil­ta

ap­lin­ka.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šal­ti­nis: es­pa­ra­ma.lt.

5

KETVIRTADIENIS, rugsėjo 26, 2013

miestas

ke­lio Įvy­kių chro­no­lo­gi­ja Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­g i­jos cent­ro iš­ta­kos sie­k ia dar 2000-uo­sius, kai ru­de­n į gru­pe­lė Klai­p ė­do­je su­si­bū­ ru­sių on­ko­lo­g i­n ių li­go­n ių nu­spren­ dė įkur­ti mo­te­rų, ser­gan­čių vė­žiu, or­ ga­ni­za­ci­ją. Jau ki­t ų me­t ų ko­vą įre­g ist­r uo­ta to­ kia drau­g i­ja, pa­va­d i­n i­mu „Zun­da“. Jos pir­mi­n in­ke iš­r ink­ta kre­t in­g iš­kė Al­do­na Ker­py­tė. Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­t i­nės li­go­n i­nė drau­g i­jai bu­vo sky­ ru­si pa­tal­pas, On­ko­lo­g i­jos de­par­ta­ men­te vyk­da­vo „Zun­dos“ su­si­r in­k i­ mai ir pa­skai­tos on­ko­lo­gi­niams li­go­ niams ak­tua­l iais klau­si­mais. 2001 m. ru­de­n į A.Ker­py­tės ini­cia­ty­ va ke­le­tas drau­g i­jos na­r ių ir ki­tų as­ me­nų kar­tą per mė­ne­sį su­si­rink­da­ vo pa­bend­rau­ti, pa­si­da­ly­ti sa­vo iš­gy­ ve­ni­mais, kar­tu mels­tis Švč. Šir­dies pran­ciš­ko­nių mi­sio­nie­rių kong­re­ga­ ci­jos vie­nuo­ly­ne Kre­tin­go­je. Čia pra­dė­jo lan­ky­tis dau­gu­ma or­ga­ ni­za­ci­jos „Zun­da“ na­rių, gy­ve­nan­čių Klai­pė­do­je, Pa­lan­go­je, Gargž­duo­se, Juodk­ran­tė­je ir ki­to­se vie­to­vė­se. Vė­ liau į su­si­t i­k i­mus įsi­jun­gė on­ko­lo­g i­ nė­mis li­go­mis ser­gan­tys vy­rai, li­go­ nių ar­t i­mie­ji ir drau­gai. Taip su­si­bū­rė on­ko­lo­g i­nių li­go­nių ir jų ar­ti­mų­jų bend­ruo­me­nė „Vil­ties pi­ lig­ri­mai“, ku­ri kar­tu su bro­l iais pran­ ciš­ko­nais nu­spren­dė steig­t i pa­gal­ bos vė­ž iu ser­gan­tiems cent­rą.

Po­zi­ci­ja: J.Da­jo­rie­nė ir I.O.Lin­kaus­kie­nė įsi­ti­ki­nu­sios, kad keis­ti me­di­nių laip­ti­nės lan­gų ir du­rų ne­rei­kia, nes da­bar­ti­nių būk­lė yra ge­ra. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Koš­ma­ras – nau­ji lan­gai 1

No­ri, kad ap­lin­ka bū­tų gra­žes­nė. Ta­da rea­li­zuos bu­tą už di­des­nę kai­ną, o mes tu­ri­me ken­tė­ti“, – guo­dė­si J.Da­jo­rie­nė. Gy­ven­to­jai keis­ta ir tai, kad mo­ ters, ku­ri rin­ko pa­ra­šus dėl lan­gų ir du­rų kei­ti­mo, pa­grin­di­nis mo­ ty­vas, ko­dėl rei­kia dar­bų: nes bus gra­žiau. „Ar tai yra sva­ri prie­žas­tis?“ – klau­sė na­mo gy­ven­to­jos. Jos tvir­ti­no, kad iš 16 laip­ti­nė­ je esan­čių bu­tų už dar­bus pa­si­sa­ kė 9. Trys, tarp ku­rių ir J.Da­jo­rie­nė bei I.O.Lin­kaus­kie­nė, at­nau­ji­ni­mo at­si­sa­kė ka­te­go­riš­kai. Būk­lė – dar vi­sai ge­ra?

2004 m. Lie­t u­vos Ma­žes­n ių­jų bro­ lių Šv. Ka­z i­m ie­ro pro­v in­ci­jos pro­ vin­ci­jo­las bro­l is Be­ne­d ik­tas Jur­čys ta­po ser­gan­čių­jų vė­ž iu ir jų ar­ti­mų­ jų bend­r uo­me­nės dva­si­n iu glo­bė­ju ir pra­dė­jo cent­ro kū­r i­mo or­ga­n i­za­ ci­nius dar­bus. 2005 m. ge­g u­žės 23 die­nos dek­re­tu Jo Eks­ce­len­ci­ja Tel­šių vys­ku­pas Jo­ nas Bo­ru­ta pri­ta­rė šiai mi­si­jai ir įpa­ rei­go­jo ma­žes­niuo­sius bro­l ius pran­ ciš­ko­nus vyk­dy­t i li­go­n ių pa­sto­ra­ci­ nę veik­lą. 2006 m. Klai­p ė­dos mies­to sa­v i­val­ dy­b ė ir Klai­p ė­dos ap­skri­t ies ad­m i­ nist­ra­c i­ja Šv. Ka­z i­m ie­ro pro­v in­c i­ jos Ma­žes­n ių­jų bro­l ių or­d i­nui veik­ lai plė­to­t i sky­rė 2,4 ha skly­pą šiau­r i­ nė­je mies­to da­ly­je ša­l ia Klai­p ė­dos uni­ver­s i­te­t i­nės li­go­n i­nės Lab­ren­ ciš­kė­se.

Gy­ven­to­jos įsi­ti­ki­nu­sios, kad keis­ti laip­ti­nės lan­gų ir du­rų, įreng­ti te­ le­fons­py­nės nė­ra bū­ti­na. „Re­mon­tas ko­ri­do­riu­je at­lik­tas prieš 12 me­tų. Ta­da ir bu­vo įreng­ti da­bar­ti­niai me­di­niai lan­gai, ąžuo­ li­nės du­rys. Jie yra ge­ros būk­lės. Kam juos da­bar rei­kia keis­ti į plas­ ti­ką ir me­ta­lą?“ – klau­sė J.Da­jo­ rie­nė. Klai­pė­die­čių nuo­mo­ne, lan­gams už­tek­tų tik kos­me­ti­nio re­mon­to – per­da­žy­ti rė­mus. „Išims tuos lan­gus, dar ga­lės par­duo­ti ir už­si­dirb­ti“, – klas­tą įta­rė J.Da­jo­rie­nė. Klai­pė­die­tė pa­brė­žė, kad rū­pi­ na­si na­mo bend­ru tur­tu. Nuo­lat nu­si­lei­džia iš tre­čio aukš­to už­da­ ry­ti lau­ko du­rų, kad šių ne­merk­tų lie­tūs. Ki­ti kai­my­nai, anot jos, pa­ mirš­ta tą pa­da­ry­ti. Lie­ka tik 100 li­tų

Su­si­bū­rė cent­ro veik­los koor­di­na­vi­ mo gru­pė. Di­rek­to­re pa­skir­ta A.Ker­ py­tė. 2006 m. lie­pos 18 die­ną bro­l iai pran­ ciš­ko­n ai pa­š ven­t i­no bū­s i­mo Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­g i­jos cent­ro pa­ sta­to skly­pą, o ru­de­nį pra­dė­ti pro­jek­ ta­vi­mo dar­bai. Pro­jek­to ar­chi­tek­tas – Nun­z io Rim­ mau­do iš Arez­zo (Ita­l i­ja), tech­n i­n io pro­jek­to ar­chi­tek­tas – klai­p ė­d ie­t is Sau­l ius Plun­gė. 2007 m. rugp­jū­t į bū­ si­mo cent­ro že­mė­je pa­sta­ty­t i ir pa­ šven­tin­ti pa­sta­to ker­ti­niai ak­me­nys, vi­suo­me­nei pri­sta­ty­tas pro­jek­to ma­ ke­tas. Šal­ti­nis: on­ko­cent­ras.lt

Nors gy­ven­to­jos ne­su­ti­ko su lan­ gų ir du­rų kei­ti­mu bei te­le­fons­py­ nės įren­gi­mu, iš na­mo ad­mi­nist­ra­ to­riaus, ku­ris vyk­do dau­gu­mos (50 pro­c.+1) būs­tų sa­vi­nin­kų va­lią, ga­ vo są­skai­tas už dar­bus. Šios iš­lai­dos bu­vo įtrauk­tos į lie­ pos ir rugp­jū­čio są­skai­tas. J.Da­jo­ rie­nė tu­rė­jo pa­pil­do­mai su­mo­kė­ti po be­veik 270 li­tų. „Gau­nu 750 li­tų dy­džio pen­si­ją. Už van­de­nį, elekt­rą, du­jas jau su­ mo­kė­jau 250 li­tų. Da­bar dar 300 li­tų tu­riu su­mo­kė­ti. Pra­gy­ve­ni­mui lie­ka 100 li­tų. Šių pi­ni­gų tu­ri už­ tek­ti ir mais­tui, ir vais­tams. No­ri­si tik verk­ti, – guo­dė­si mo­te­ris. Anot J.Da­jo­rie­nės, kad iš­gy­ ven­tų, pa­gal­bos jai ten­ka kreip­tis į duk­rą, ku­ri mo­ko­si me­di­ci­nos už­ sie­ny­je ir nak­ti­mis dir­ba slau­ge.

„Tiek vargs­ta ir dar man tu­ri pa­ dė­ti“, – tei­gė gy­ven­to­ja. Pa­na­šiai ver­čia­si ir I.O.Lin­kaus­ kie­nė. Ji sa­va­no­riš­kai, be at­ly­gio va­do­vau­ja vie­ša­jai įstai­gai „Tre­ čia­sis am­žius“. Mo­te­ris tu­ri iš­gy­ ven­ti iš 750 li­tų pen­si­jos. „Esu neį­ga­li – daug me­tų ken­čiu nuo bron­chi­nės ast­mos. Yra komp­ li­ka­ci­jų. Ne­tu­riu nei vai­kų, nei vy­ ro, nei gi­mi­nių, ku­rie ga­lė­tų pa­dė­ ti. Žie­mą ten­ka pra­gy­ven­ti su 300, va­sa­rą – 400 li­tų per mė­ne­sį. O čia dar to­kios iš­lai­dos“, – tvir­ti­no I.O.Lin­kaus­kie­nė.

Jev­ge­ni­jus Sa­kovs­kis:

Pa­keis­ti lan­gus laip­ ti­nė­je ir lau­ki­nes du­ ris, įreng­ti te­le­fons­ py­nę nu­spren­dė gy­ven­to­jai. Vyk­do­ me jų va­lią. Trūks­ta bend­ra­vi­mo ir su­pra­ti­mo

Dar­bams ne­pri­ta­rian­čios mo­te­rys pa­gal­bos krei­pė­si į Pre­ky­bos uos­to se­niū­nai­tį Rus­la­ną Schnei­de­rat. Jos pra­šė su­da­ry­ti ko­mi­si­ją ir įver­tin­ti, ar tik­rai bū­ti­na keis­ti laip­ti­nės lan­ gus ir lau­ki­nes du­ris. „Jei šie bū­tų tik­rai pra­stos būk­ lės, dar­bams tik­rai ne­prieš­ta­rau­tu­ me“, – pa­brė­žė I.O.Lin­kaus­kie­nė. Ji iš­siun­tė pa­klau­si­mą ir na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­čiai įmo­nei „Vi­tės val­dos“. At­siųs­ta­me at­sa­ky­me nu­ro­dy­ ta, kad ad­mi­nist­ra­to­rius tik vyk­do dau­gu­mos būs­tų sa­vi­nin­kų va­lią. I.O.Lin­kaus­k ie­n ės nuo­m o­n e, to­kios si­tua­ci­jos su­si­da­ro, nes dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se gy­ve­ nan­tys žmo­n ės ne­b e­b end­rau­ja tar­pu­sa­vy­je. „Vy­rau­ja to­kia ten­den­ci­ja, o nuo to ir pra­si­de­da vi­si ne­su­sip­ra­ti­ mai. Nor­ma­lūs žmo­nės su­reng­ tų su­si­rin­ki­mą, pa­si­tar­tų, ge­rai iš­ dis­ku­tuo­tų, ar rei­kia tų lan­gų, o ne vaikš­čio­tų po bu­tus ir rink­tų pa­ ra­šus. Juk tiek čia mū­sų ir yra“, – tvir­ti­no I.O.Lin­kaus­kie­nė. Vis­ką le­mia gy­ven­to­jai

Įmo­nės „Vi­tės val­dos“ di­rek­to­ rius Jev­ge­ni­jus Sa­kovs­kis aiš­ki­no, kad šio­je si­tua­ci­jo­je ad­mi­nist­ra­to­

rius tė­ra dau­gu­mos būs­tų sa­vi­nin­ kų va­lios vyk­dy­to­jas. „Pa­keis­ti lan­gus laip­ti­nė­je ir lau­ki­nes du­ris, įreng­ti te­le­fons­ py­nę nu­spren­dė gy­ven­to­jai. Vyk­ do­me jų va­lią. Tai nė­ra pri­va­lo­mie­ji dar­bai. Jų nie­ka­da neat­lie­ka­me be gy­ven­to­jų dau­gu­mos su­ti­ki­mo. Ži­no­ma, jei žmo­nės no­ri gy­ven­ti gra­žiau, tai svei­kin­ti­na“, – pa­sa­ ko­jo va­do­vas. J.Sa­kovs­kio tei­gi­mu, vi­sų nu­ ma­ty­tų pro­ce­dū­rų bu­vo lai­ko­ma­ si. Or­ga­ni­zuo­ta ap­klau­sa raš­tu, o ga­vus dau­gu­mos su­ti­ki­mą vy­ko kon­kur­sai. Jų me­tu iš­rink­tos įmo­ nės, ku­rios vyk­dys dar­bus. „Šiuo at­ve­ju bus re­mon­tuo­ja­ ma tik vie­na šio na­mo laip­ti­nė. Jos gy­ven­to­jai ir da­ly­va­vo bal­sa­vi­me. Dau­gu­ma pri­ta­rė dar­bams“, – pa­ brė­žė di­rek­to­rius. Anot va­do­vo, se­nus me­di­nius lan­gus laip­ti­nė­je rei­kia keis­ti ne dėl gro­žio, o sie­kiant su­tau­py­ti ši­ lu­mos. „Čia ne es­te­ti­nis da­ly­kas, o ener­ ge­ti­nis efek­ty­vu­mas. Pa­kei­tus lan­ gus, per ply­šius nei­šeis ši­lu­ma ir na­mas jos su­tau­pys. In­ves­ti­ci­jos at­si­pirks per tam tik­rą lai­ką“, – pa­brė­žė va­do­vas. De­ri­na mo­kė­ji­mo ter­mi­nus

Pa­sak J.Sa­kovs­kio, lan­gų kei­ti­ mo kai­na pri­klau­so nuo jo konst­ ruk­ci­jos. Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad rin­ko­je yra siū­lan­čių šiuos dar­bus at­lik­ti už la­bai ma­žą kai­ną, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad bus at­lik­ta ko­ ky­biš­kai. „Bu­vo or­ga­ni­zuo­tas vie­šas kon­ kur­sas. Sa­vo įmo­nes ga­lė­jo siū­ly­ti ir žmo­nės. Nie­ka­da jų neat­me­ta­ me. Ne­tu­ri­me tiks­lo. Svar­biau­sia, kad dar­bai bū­tų at­lik­ti ko­ky­biš­ kai. Lan­gų kei­ti­mas nė­ra su­dė­tin­ gas dar­bas. Tą ga­li da­ry­ti bet kas. Ta­čiau ne vi­si at­lie­ka ko­ky­biš­kai“, – pa­brė­žė va­do­vas. J.Sa­kovs­kis aiš­ki­no, kad pi­ni­gai dar neat­li­kus dar­bų pra­dė­ti rink­ ti, nes, kai ran­go­vai gau­na avan­są, dar­bai at­siei­na pi­giau. „Jei ran­go­vo įmo­nė in­ves­tuo­ja sa­vo lė­šas, tai pri­skai­čiuo­ja ir pa­ lū­ka­nas. Jos ga­li siek­ti iki 9 pro­c. To­dėl ge­riau su­mo­kė­ti avan­ są. Dėl to iš anks­to ir pra­de­da­ma kaup­ti pi­ni­gus“, – paaiš­ki­no va­ do­vas. Di­rek­to­riaus tei­gi­mu, su­pran­ ta­ma, kad kiek­vie­na­me na­me yra

Komentarai

Rus­la­nas Schnei­de­rat Pre­k y­bos uos­to se­n iū­nai­t is

S

por­t i­n in­k ų gat­vės 21 na­mo gar­baus am­žiaus gy­ven­to­jos, ku­r ios ne­no­r i, kad laip­t i­nė­je bū­tų kei­čia­mi lan­gai ir du­rys, krei­pė­si pa­gal­bos į ma­ne ir pa­si­kvie­tė įver­tin­ti si­tua­ci­ją. Me­di­niai lan­gai dar tik­rai ge­ri. Dvi­gu­bi. Ne­ma­nau, kad juos rei­kia keis­ti. Dar de­šimt­me­t į tik­rai at­ lai­k y­t ų. Už­tek­t ų juos tik per­la­k uo­t i, nes sau­lė nu­blu­ki­no spal­vą. Aki­vaiz­ du, kad kaž­kas no­ri plas­ti­ki­nių lan­gų. Gar­baus am­žiaus žmo­nės tu­ri mo­kė­ ti di­de­l ius pi­ni­g us, nors pa­tys gau­na gra­šius.

Al­gis Gai­žu­tis

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Bu­t ų ir ener­ge­t i­kos po­sky­r io ve­dė­jas

J

ei yra iš­lai­k y­tos pro­ce­dū­ros: vy­ko gy­ven­to­jų su­si­rin­ki­mas, bu­vo or­ga­n i­z uo­t as bal­s a­v i­ mas raš­tu, gy­ven­to­jai bu­vo su­ pa­žin­din­ti su dar­bų kai­na ir dau­gu­ma (50 pro­c. + 1) gy­ven­to­jų no­ri dar­bų, ta­ da prieš­ta­rau­jan­tie­ji vis tiek tu­ri mo­ kė­ti, nors tai ir nė­ra pri­va­lo­mi dar­bai. Taip yra ir dėl re­no­va­ci­jos. Svar­biau­ sia, kad bū­tų iš­lai­ky­tos vi­sos pro­ce­dū­ ros. Aiš­ku, ne­pa­ten­kin­ti as­me­nys ga­li kreip­tis į teis­mą. Ta­čiau rei­kia įver­tin­ ti, ar mes no­ri­me gin­čy­tis, ar gy­ven­ti tvar­kin­gai. Ži­no­ma, bū­na ir to­kių at­ve­ jų, kai pro­ce­dū­ros ne­bū­na iš­lai­ky­tos. Dar­bai pra­de­da­mi vyk­dy­ti tik re­mian­ tis dau­gu­mos gy­ven­to­jų pra­šy­mu, be su­si­r in­k i­mo ar bal­sa­v i­mo raš­tu. Tai jau yra ne­ge­rai.

žmo­nių, ku­rie sun­kiai ver­čia­si fi­ nan­siš­kai. To­dėl su gy­ven­to­jais de­ ri­na­mi pi­ni­gų už dar­bus iš­si­mo­kė­ ji­mo ter­mi­nai. „Sten­gia­mės įsi­klau­sy­ti į žmo­ nes. Jei jie ne­tu­ri pi­ni­gų, ga­li­me prail­gin­ti iš­si­mo­kė­ji­mo ter­mi­nus – iš­dė­lio­ti per ke­lis mė­ne­sius“, – pa­brė­žė J.Sa­kovs­kis.

6

ketvirtadienis, rugsėjo 26, 2013

nuomonės

Nuo cha­mų rai­to­si as­fal­tas

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Lai­ki­no­sios ko­mi­si­jos tiks­las Evaldas Labanauskas

P

a­ga­liau jie pra­si­dė­jo! T. y. pre­ zi­den­to rin­k i­m ai. Ži­no­m a, kol kas šia­me fron­te vė­lia­vas drą­siai ke­lia tik ke­li mar­g i­na­ lai. Tie­sa, dar yra de­mok­ra­t i­ją ir ne­va pa­gal JAV ana­lo­gą vi­d i­n ius par­t i­jos rin­k i­mus žai­d žian­t i Dar­bo par­t i­ja, ku­ ri pa­siū­lė sa­vo na­riams iš­si­rink­ti kan­ di­da­tą iš Ar­t ū­ro Pau­laus­ko bei Ša­r ū­ no Bi­ru­čio. Vis dėl­to įdo­miau­sia ir svar­biau­sia ne kan­di­da­tai, o pro­ce­sas. Čia le­dai pa­ju­ dė­jo. Se­n iai Pre­z i­den­tės Da­l ios Gry­ baus­kai­tės ne­mėgs­ta­mai Dar­bo par­ti­ jai nu­ski­lo kaip ak­lai viš­tai. Ne kas ki­ tas, o kon­ku­ren­tų Li­be­ra­lų są­jū­džio at­ sto­vas, bu­vęs Fi­nan­si­nių nu­si­kal­t i­mų ty­r i­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vas Vi­ ta­l i­jus Gai­l ius, ku­r į, be ki­ta ko, iš­tei­si­ no teis­mas, už­si­mi­nė, kad pre­zi­den­tū­ ra ver­tė jį pa­žeis­ti įsta­ty­mus, ir dar kar­ tą be konk­re­čių pa­var­d žių ar fak­tų pa­ si­da­li­jo in­for­ma­ci­ja apie sau­gu­mie­čių kla­ną, ku­ris ne­va val­do Lie­tu­vą. Gal­būt tai bū­tų sen­sa­ci­ja, jei V.Gai­lius ir jo li­k i­ mo drau­gas iš FNTT Vy­tau­tas Gir­ža­das to ne­kar­to­tų jau dau­g iau nei me­tus.

Kas ta lai­ki­no­ji ko­mi­si­ja? Ogi gink­las prieš po­pu­lia­ ru­mo vir­šū­nė­je te­be­san­ čią Pre­zi­den­tę. Ta­čiau šį kar­tą „skan­da­lin­gą nau­jie­ną“ Sei­mo pir­mi­n in­kas, Dar­bo par­t i­jos at­ sto­vas Vy­das Ged­vi­las iš­g ir­do net bū­ da­mas už At­lan­to ir pir­ma, ką su­g rį­žęs pa­da­rė, – tai puo­lė ini­ci­juo­ti Sei­mo lai­ ki­ną­ją ko­mi­si­ją. Kas ta lai­k i­no­ji ko­m i­si­ja? Ogi gink­las prieš po­pu­lia­ru­mo vir­šū­nė­je te­be­san­ čią Pre­z i­den­tę. Apie Pre­z i­den­tės nu­ ša­l i­n i­mą ar net įro­dy­mus, kad ji lie­pė pa­da­ry­ti ką nors ne­tei­sė­to, sva­jo­ti ne­ rei­k ia. To lai­k i­no­ji ko­m i­si­ja tik­rai ne­ su­ge­bės pa­siek­t i. Vis dėl­to kal­bų apie ta­r ia­mus ne­tei­s ė­t us pre­z i­den­t ū­ros veiks­mus pa­lai­k y­mas vie­šu­mo­je bū­ tų rim­tas smū­g is D.Gry­baus­kai­tės rei­ tin­gams. Dar skau­des­nis dū­ris – kal­bos apie pa­ slap­tin­gą­ją sau­gu­mie­čių gau­ją, ku­ri ne tik val­do Lie­tu­vą, bet ir kont­ro­liuo­ja pa­ čią „mū­sų ge­le­ži­nę Da­lią“. Svar­biau­sia – to­kie gan­dai, kaip kad ir žy­dų bei ma­so­ nų ar ki­tų ne­ma­to­mų vei­kė­jų są­moks­ lai, la­bai lim­pa rin­kė­jams. Bū­tent nuo­lat pa­lai­ky­ti to­k ius gan­dus bei taip ma­žin­ti pa­si­ti­kė­ji­mą Pre­zi­den­ te ir yra Dar­bo par­t i­jos ini­ci­juo­ja­mos Sei­mo lai­k i­no­sios ko­mi­si­jos tiks­las.

V

ie­nas už ki­tą bai­ses­ni nu­ si­kal­ti­mai jau se­niai dre­ bi­na Lie­tu­vą. Prie­var­ tau­ja­mos ir žu­do­mos mer­gi­nos, bai­su. Vi­suo­me­nė kal­ ti­na po­li­ci­ją, o po­li­ci­ja kal­ti­na vi­ suo­me­nę. Na, o man re­gis, svar­bu pri­pa­žin­ti to­kios si­ tua­ci­jos prie­žas­tis. Vie­na jų – mū­sų vi­ sų be­ri­bė to­le­ran­ci­ ja įžū­lu­mui. Štai, pa­v yz­ džiui, mies­te daž­ nai re­g iu, kaip koks nors pus­de­ bi­lis pra­va­žiuo­ ja sa­vo „tač­ke“, įjun­gęs vi­su gar­su „bum­č i­k us“. Net as­fal­tas rai­to­ja­si. Toks cha­mas taip siun­čia mums vi­siems ži­nią: „Ma­to­te, koks aš „krū­tas“, ką no­riu da­rau – vi­sus jus te­ ro­ri­zuo­ju“. Bū­tent to­kius pus­ gal­vius tu­rė­tų stab­ dy­ti Ke­lių po­li­ci­ja ir be gai­les­čio skir­ti jiems bau­dą už vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mą. Ki­tą kar­tą gal tie be­sme­ge­niai su­si­mąs­ ty­tų, kad ne jie mums dik­tuo­ja sa­vo ma­das, kad pri­va­lo tai­ky­tis prie ki­ tų, kad ne­ga­li įžū­liai sa­vi­va­liau­ti.

397 728

telefonas@kl.lt

Kam to­kia rek­la­ma?

Per Lie­tu­vos ra­di­ją klau­siau­si krep­ ši­nio čem­pio­na­to trans­lia­ci­jos, sie­ lo­jau­si, kaip ir vi­si. Klau­sy­mą­si ap­kar­tin­da­vo rek­la­ma apie ge­res­ nį sek­są, erek­ci­ją ir ki­tas ne­są­mo­ nes. Čia juk at­vi­rai pro­pa­guo­ja­ma pro­sti­tu­ci­ja. Aš net į ra­di­jo re­dak­ ci­ją skam­bi­nau ir klau­siau, ko­dėl jie to­kią rek­la­mą lei­džia. Gir­dė­jau, kaip vie­na dar­buo­to­ja gra­si­no ma­ ne įtrauk­ti į „juo­duo­sius skam­bin­ to­jų są­ra­šus“, kad nie­ka­da dau­giau jiems ne­bep­ri­sis­kam­bin­čiau. Juk tai – vals­ty­bi­nis ra­di­jas, kur čia vals­ ty­bi­nis po­žiū­ris? Ar mes ne­tu­ri­me vals­ty­bės, kam mes tar­nau­ja­me? Au­gus­ti­nas

Ne­pas­te­bė­jo, kad bai­gė­si va­sa­ra

Ga­lė­čiau ir dau­giau pa­mi­nė­ ti pa­na­šių jau­nų, ne­kul­tū­rin­gų, cha­miš­kai be­siel­gian­čių chu­ li­ga­nų elg­se­nos pa­vyz­džių. Tik abe­jo­ju, ar kas nors pa­si­keis. Kol

mū­sų vi­suo­me­nė at­lai­di bru­ta­ lu­mui, kol vy­rau­ja fi­zi­nės jė­gos, o ne pro­to kul­tas, ne­tvar­ka vy­ raus ir to­liau. Vy­gan­tas N.

Šią sa­vai­tę aki­vaiz­džiai pa­ju­to­me, kad jau atė­jo ru­duo. Nors į il­gaau­ lius ba­tus kai ku­rios mo­te­rys įšo­ ko tik pra­si­dė­jus ka­len­do­ri­niam ru­ de­niui, ta­čiau tre­čia­die­nį, kai ry­te oro tem­pe­ra­tū­ra sie­kė vos pen­kis laips­nius ši­lu­mos, pa­ste­bė­jau jau­ ną klai­pė­die­tę. Ji iš­di­džiai sau pė­di­ no nuo­go­mis blauz­do­mis, įsi­spy­ru­si į at­vi­ras ba­su­tes. Tie­są sa­kant, at­ro­ dė šiur­piai. Ne­la­bai su­pra­tau jos pa­ si­rin­ki­mo. Tur­būt de­monst­ra­vo ryš­ kiai vio­le­ti­nį ko­jų na­gų la­ką ar dar ką nors. Ta­čiau vis­gi gal ver­tė­tų ge­riau pa­si­rū­pin­ti svei­ka­ta, nei ap­si­mes­ti, kad ap­lin­kui – am­ži­na va­sa­ra. El­vy­ra

Mums vi­siems „pud­ri­na sme­ge­nis“

D

is­ku­si­jos apie tai, jog Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro dar­buo­to­jai ne­ga­li nu­sta­ ty­ti bu­vi­mo vie­tos žmo­ gaus, skam­bi­nan­čio iš mo­bi­lio­ jo te­le­fo­no, ku­ria­me yra ar­ba nė­ra kor­te­lės, ma­ne jau vim­do. Tai aki­vaiz­dus ban­dy­mas žmo­ nėms „pra­plau­ti sme­ge­nis“, nes tie­sa yra vi­sai ki­to­kia. Bend­ra­sis pa­gal­bos cent­ras ne­ga­li nu­sta­ty­ti

net tų žmo­nių, ku­rie skam­bi­na iš „pri­riš­to“ te­le­fo­no, tu­rin­čio abo­ nen­ti­nę kor­te­lę, bu­vi­mo vie­tos. Pats ne kar­tą esu at­si­dū­ręs si­ tua­ci­jo­je, kai rei­kė­jo skam­bin­ ti Bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu. Tuo­met at­si­lie­pu­siam ope­ra­to­ riui ke­lio­li­ka mi­nu­čių rei­kė­da­vo aiš­kin­ti, ku­ria­me mies­te, ku­rio­ je gat­vė­je, ku­rio­je konk­re­čiai vie­ to­je esu.

Va­di­na­si, tos kor­te­lės te­le­fo­ nuo­se, ku­rios da­bar esą yra pa­si­ tei­si­ni­mo prie­žas­tis, ko­dėl ne­pa­ vy­ko nu­sta­ty­ti, iš kur skam­bi­na, o po to ir bu­vo nu­žu­dy­ta sep­ ty­nio­lik­me­tė, yra tik ban­dy­mas nu­si­plau­ti mun­du­rą. Bet jis toks su­tep­tas, kad ne­pa­dės jo­kie skal­ bi­mo mil­te­liai ir pud­ra žmo­nių sme­ge­nims. Ge­rar­das

Ko­kio var­do nu­si­pel­nė HES?

M

es, Lie­tu­vos hid­roe­lekt­ ri­nės sta­ty­bos in­ži­nie­ riai, no­ri­me in­for­muo­ ti pla­čią­ją vi­suo­me­nę apie pa­skelb­tą ži­nią, kad šią hid­ roe­lekt­ri­nę Vy­riau­sy­bė no­ri pa­va­ din­ti A.M.Bra­zaus­ko var­du. La­bai ger­bia­me A.M.Bra­zaus­ką ir ver­ti­na­me jo nuo­pel­nus Lie­tu­vai. A.M.Bra­zaus­kas Lie­tu­vos hid­roe­ lekt­ri­nės sta­ty­bos di­rek­ci­jo­je dir­bo trum­pą lai­ką, ne­pa­tei­kė jo­kių ver­ tin­gų pa­siū­ly­mų. Pa­va­din­ti jo var­du ob­jek­tą, ku­ ria­me dirb­da­mas ne­pa­si­žy­mė­jo, bū­tų ne­tei­sin­ga ir švent­va­giš­ka ki­to taip pat la­bai ger­bia­mo ir nu­si­pel­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

Ru­de­nį gat­vė­se pa­dau­gė­jo ma­ši­ nų. Tur­būt na­tū­ra­lu, ta­čiau siu­ti­ na kit­kas. Toks įspū­dis, kad į gat­ves iš­rie­dė­jo vi­si, ku­rie kaž­ko­kiu keis­ tu bū­du ga­vo vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­ mą, bet vai­ruo­ti pra­ktiš­kai ne­mo­ ka. To­kiems, jei bū­tų ma­no va­lia, ne­leis­čiau net ma­ši­nos nu­si­pirk­ti. Va­žiuo­ja toks „vai­ra­vi­mo eks­per­ tas“ prie­šais, stai­ga kad su­ks į šo­ ną. O kur po­sū­kio sig­na­las? Ar jam per sun­kus dar­bas jį įjung­ti? Čia tik smulk­me­na, ta­čiau to­kie ne­prog­ no­zuo­ja­mi vai­ruo­to­jai – di­džiau­ sias pa­vo­jus ke­ly­je. Neį­si­vaiz­duo­ ju, kas ga­lė­tų juos su­tram­dy­ti. Gin­ta­ras

si­pel­niu­sio ener­ge­ti­ko var­das, jo ba­rel­je­fas yra ant Lie­tu­vos hid­ roe­lekt­ri­nės sie­nos. Mes ma­no­me, kad sa­vin­tis ki­ tų žmo­nių nuo­pel­nus ir nu­veik­ tus dar­bus yra nee­tiš­ka. Siū­lo­me pa­lik­ti se­ną pa­va­di­ni­mą – Kau­no hid­roe­lekt­ri­nė. Pra­šo­me lai­ki­nai su­si­lai­ky­ti nuo spren­di­mo priė­ mi­mo, kol ne­bus pa­si­tar­ta su vi­ suo­me­ne. Ju­lius Pa­kal­niš­kis, Vy­tau­tas Kin­de­re­vi­čius, Sta­sys Ja­nu­še­vi­čius, Ge­di­mi­nas Pra­nas Lu­ko­še­vi­čius, Kle­men­sas Skuo­dis, Vin­cas Stau­gai­tis, Al­gi­man­tas Vi­lu­tis, Pet­ras Dai­nys, Ge­di­mi­nas Stan­ke­vi­čius, Pra­nas Ka­va­liaus­kas, Be­ne­dik­tas Kem­zū­ra ir kt.

Ne ten ieš­ko kont­ra­ban­dos

Per te­le­vi­zi­ją ro­dė, kaip pa­rei­gū­nai iš­kra­tė vie­nos mo­te­riš­kės ran­ki­nę ir ra­do pa­ke­lį bal­ta­ru­siš­kų ci­ga­re­ čių be lie­tu­viš­kų ban­de­ro­lių. Ga­liu pa­sa­ky­ti, ne ten ieš­ko. Te­gul pa­si­ vaikš­to tie po­li­ci­nin­kai ap­link se­ ną­jį tur­gų, ten su­ras ne 10–15, o šim­tus kont­ra­ban­di­nių ci­ga­re­čių pa­ke­lių. Prie įė­ji­mo į tur­gų yra toks pa­sta­tas, ten jų pil­na ir net šiukš­lių dė­žė­se tų ci­ga­re­čių ras. Jo­mis pre­ kiau­ja 4–5 žmo­nės, jie su sa­vi­mi tos kont­ra­ban­dos ne­tu­ri, pa­sii­ma iš šiukš­li­nių, kai yra rei­ka­las. Te­gul su­ren­gia po­li­ci­nin­kai rei­dą se­na­ja­ me tur­gu­je, pa­ma­tys, ko ne­ma­tę. Po­vi­las Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

niu­sio Lie­tu­vos ener­ge­ti­kai as­mens Jo­no Ve­la­niš­kio at­žvil­giu. J.Ve­la­niš­kis nuo pat pir­mų­ jų hid­roe­lekt­ri­nės sta­ty­bos die­nų iki jos už­bai­gi­mo va­do­va­vo pa­ grin­di­nių sta­ti­nių (elekt­ri­nės pa­ sta­to, be­to­ni­nės už­tvan­kos, pri­ ve­da­mo­jo ir nu­ve­da­mo­jo ka­na­lų ir ki­tų ob­jek­tų) sta­ty­bai. J.Ve­la­ niš­kis va­do­va­vo Lie­tu­vos VRE Elekt­rė­nuo­se, Kruo­nio aku­mu­ lia­ci­nės ir Ma­žei­kių naf­tos per­ dir­bi­mo įmo­nės elekt­ri­nės sta­ ty­boms. J.Ve­la­niš­kis ap­do­va­no­tas dau­gy­be to me­to gar­bin­gų ap­do­ va­no­ji­mų: jam su­teik­tas Lie­tu­vos nu­si­pel­niu­sio sta­ty­bi­nin­ko ir nu­

Siu­ti­na ne­mok­šos

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

Ketvirtadienis, rugsėjo 26, 2013

parama kaimui

Ūkininkai sparčiai taiso klaidas Baigėsi laikas, skirtas pasėliams bei žemės ūkio naudmenoms deklaruoti ir paraiškoms teikti pagal kai kurias su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 m. programos (KPP) priemones. Vija Pakalnytė

Paraiškų administravimą vykdanti Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) sutikrino surinktų paraiškų duomenis ir apie užfiksuotus neatitikimus informavo visus pareiškėjus jų pačių pasirinktu būdu. Pareiškėjams pagalbos ranką ištiesė ir rajonų žemės ūkio skyrių darbuotojai, jie padeda ištaisyti deklaruojant padarytas klaidas. Šiemet Klaipėdos apskrityje pateiktose paraiškose rasti 1394 neatitikimai. Klaipėdos ir Šilutės rajonų žemės ūkio skyrių darbuotojai pasakojo, kad deklaravimas praėjo sklandžiai. Žinoma, klaidų pasitaiko visada, bet modernėjančios informacinės sistemos ir darbuotojų kiekvienais metais kaupiama patirtis leidžia vis greičiau išspręsti pareiškėjų deklaracijose užfiksuotus neatitikimus. Parama pakeitė ūkio veidą

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Genovaitė Valauskienė pabrėžė, kad pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas Klaipėdos rajone praėjo sklandžiai, nors neatitikimų, kaip ir kitiems rajonams, išvengti nepavyko. „Dažniausiai pasitaikę neatitikimai buvo dvigubi deklaravimai ir viršpločio deklaravimai, kurių deklaracijos metu specialistai nemato. Taip pat blokų suskaldymas, kai braižant atsiranda laukelių iki 10 arų, už kuriuos išmokos nemokamos. Todėl reikia braižyti papildomai“, – teigė G.Valauskienė. Kaip sunkiausiai ištaisomas klaidas specialistė paminėjo dvigubo deklaravimo atvejus: „Tokiais atvejais pareiškėjus kviečiame asmeniškai. Jie turi pateikti įrodymų, kad laukas priklauso jiems.“ Pasak specialistės, Klaipėdos rajono ūkininkų deklaracijose neatitikimų atsirasdavo dėl pačių įvairiausių priežasčių. Kartais problemų kildavo dėl elektroniniu būdu deklaravusių asmenų pateiktų dokumentų. Taip pat kai kurie pareiš-

kėjai dėl sklypų ribų nesutardavo tarpusavyje ir delsdavo pateikti žemės valdymo faktą patvirtinančius dokumentus bei žemės dirbimo faktą patvirtinančias pažymas. „Norisi itin pasidžiaugti valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro darbuotojų profesionalumu ir jų elektroniniu būdu teikiama informacija, išaiškinimais bei perspėjimais apie dokumentų teikimą ir jų priėmimą. Visa tai padėjo itin sparčiai spręsti įsivėlusias klaidas bei taisyti nustatytus neatitikimus“, – pabrėžė G.Valauskienė. Specialistė pridūrė, jog Klaipėdos rajono Žemės ūkio skyriaus darbuotojų pajėgų visiškai pakako, kad būtų tinkamai suteikta pagalba neatitikimus taisyti turėjusiems pareiškėjams. „Svarbu, kad didžioji dalis ūkininkų neuždelsė su deklaracijomis. Pasitaikė besikreipusių į mus paskutinę minutę, tačiau tokių pareiškėjų smarkiai mažėja. Todėl yra galimybė dirbti pagal iš anksto sudarytą sąrašą“, – teigė G.Valauskienė. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja pasidžiaugė, kad KPP parama iš esmės pakeitė regiono ūkio veidą: „Atsirado naujos technikos, buvo pastatyta grūdų sandėlių-džiovyklų, ūkiai sustambėjo, tapo modernizuoti bei specializuoti.“ Šilutėje vėluojančių nedaug

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Stasys Nausėda pasakojo, kad rajone pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas taip pat praėjo be didesnių nesklandumų. „Dažniausiai neatitikimai buvo susiję su žemės, nuomojamos iš valstybės, plotų persidengimu. Tai buvo sunkiausiai ištaisomi neatitikimai“ – pabrėžė A.S.Nausėda. Pasak vedėjo, neatitikimų deklaracijose taisymo procesą labiausiai padeda paspartinti patys ūkininkai. „Tie pareiškėjai, kurie laiku pateikia reikiamus dokumentus, greitai viską susitvarko. Šilu-

Viršpločio deklaravimo ir plotų persidengimo atvejų skaičius dešimtyje Lietuvos apskričių Apskritis Vilnius Alytus Kaunas Klaipėda Marijampolė Panevėžys Tauragė Telšiai Šiauliai Utena

Viršpločio deklaravimas 1507 901 795 1272 227 1310 385 408 473 1098

Plotų persidengimas 111 76 99 99 54 144 17 35 108 82

Svarbu: pareiškėjai turėtų suskubti ištaisyti deklaracijose užfiksuotus neatitikimus.

Maksimo Mirošnikovo nuotr.

Klaipėdos apskrityje užfiksuoti deklaravimo neatitikimai

Pareiškėjo duomenys valdų Kito pareiškė- Kontroliniame že- Ražienų plo- Viršpločio registre nebuvo atnaujinti, val- jo paraiško- mės sklype nustaty- tas viršija deklaravidai inicijuotas išregistravimas, je deklaruotas tas žolės deginimo leistiną ribą mas valda yra išregistruota arba analogiškas atvejis neteisingas asmens kodas laukas

Klaipėdos r.

2

22

4

371

Kretingos r.

25

5

262

Skuodo r.

3

2

4

17

Šilutės r.

4

50

1

622

tės rajone pakako darbuotojų, kurie padėjo ir suteikė įvairios informacijos ūkininkams. Todėl norintiems greičiau ištaisyti NMA nustatytus neatitikimus didesnių problemų nekilo“, – teigė A.S.Nausėda. Šilutės rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas pridūrė, kad daug vėluojančių su deklaracijomis nepasitaikė. Tačiau ūkininkų, kurie nebuvo susitvarkę nuomos sutarčių ar jų nepratęsę, pasėlių deklaracija buvo pavėluota. „KPP paramą gaunantys ūkininkai gali daugiau lėšų investuoti į pasėlių plotus ir dirbti efektyviau bei kokybiškiau, todėl apleistos žemės lieka mažiau. Suprantama, kad norisi, jog ta parama ūkininkams būtų dar didesnė. Tačiau tai, ką pavyko pasiekti iki šiol, džiugina“, – teigė A.S.Nausėda. Avansas – spėjusiems laiku

NMA Tiesioginės paramos administravimo skyriaus vedėja Raimonda Danė pabrėžė, kad dėl deklaracijose pastebėtų neatitikimų skubos atvejų nenumatyta. Tačiau vėlavimas pateikti papildomus dokumentus gali lemti vėlesnį išmokos apskaičiavimą ir, žinoma, mokėjimą. „Tie pareiškėjai, kurie nori sulaukti avansinio mokėjimo (numatyta nuo spalio 16 d.), turėtų suskubti ištaisyti deklaracijose įvardytus neatitikimus. Iš esmės skubus klaidų ištaisymas susijęs su tuo, kaip labai paramos gavėjas yra suinteresuotas kuo greičiau gauti paramą. Galutinių išmokų mokėjimas bus vykdomas nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki kitų metų balandžio 30 d. Vėliausiai su tam tikromis išlygomis galutinis mokėjimo terminas numatytas iki 2014 m. birželio 30 d.“, – pabrėžė R.Danė.

Kalbėdama apie deklaracijoje užfiksuotus neatitikimus, NMA specialistė teigė, kad tikrai nereikia tikėtis, jog deklaracijose visiškai pavyks išvengti neatitikimų. Tačiau pagrindiniu iššūkiu tampa tai, kaip greitai pavyksta ištaisyti deklaracijose padarytas klaidas. Pagrindinės klaidos kartojasi

Tarp dažniausiai pasitaikiusių klaidų tiek Klaipėdoje, tiek kitose Lietuvos apskrityse, remiantis pastarųjų metų statistika, pirmavo viršpločio deklaravimo atvejai ir deklaruotų plotų persidengimai. Prieš metus NMA specialistai visoje Lietuvoje užfiksavo 3101 viršpločio deklaravimo atvejį, o 2013 m. – 2732. Klaipėdos apskrityje šiemet užfiksuoti 1272 viršpločio deklaravimo atvejai. Kad būtų išvengta šios klaidos, ūkininkai turėjo deklaracijoje tiksliai įbraižyti deklaruojamą plotą, kad šis sutaptų su kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje esančiais duomenimis. „Nustačius viršpločio deklaravimą, pareiškėjui jo pasirinktu būdu siunčiamas pranešimas. Jei atsakymas negaunamas arba, nors ir gautas, nepadeda išspręsti ploto perviršio atvejo, užsakomos patikros. Per jas išsiaiškinama, kiek viršytas realus plotas. Atitinkamai tam tikru procentu mažinama parama“, – teigė R.Danė. Taip pat itin dažnai pasitaikantis neatitikimas buvo deklaruotų plotų persidengimas, kai kito pareiškėjo paraiškoje toje pačioje vietoje deklaruotas analogiškas laukas arba jo dalis. Pernai tokių neatitikimų visoje Lietuvoje rasta 875, o 2013 m. šių neatitikimų skaičius sumažėjo iki 825. Klaipėdos regione šiemet užfiksuoti 99 tokio pobūdžio neatitikimai.

Paaiškėjus deklaruoto ploto persidengimui, reikės pateikti žemės valdymo ir dirbimo dokumentus. „Dokumentai reikalingi, siekiant išsiaiškinti, kuris pareiškėjas teisėtai deklaravo plotą. Pareiškėjui, kuris negali įrodyti, kad deklaruotą žemę valdo ir dirba pagrįstai, atitinkamai mažinama parama“, – teigė NMA atstovė R.Danė. Nustačius deklaruotų laukų persidengimą, didžioji dalis pareiškėjų pateikė žemės dirbimą bei žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus. Išanalizavus šiuos dokumentus, nustatyta, kad didžioji dalis tokių plotų atsirado dėl įbraižymo klaidų. NMA specialistai taip pat teigia, kad ūkininkai, paaiškėjus deklaruotų laukų persidengimui, neturėtų skubėti atsisakyti jiems priklausančių plotų, o imtųsi tvarkyti reikiamus dokumentus, kuriais įrodytų, kam priklauso deklaruota žemė ir kas ją dirba. Ištaisius neatitikimus, galima išvengti ir numatytų sankcijų. Administruodami paraiškas NMA specialistai taip pat aiškinasi, kuris neatitikimas tėra akivaizdi klaida, o kuris reiškia, kad pareiškėjas neatitinka deklaravimo tinkamumo kriterijų. NMA specialistai taip pat pabrėžia, kad kai kurie neatitikimai paraiškose atsiranda dėl pareiškėjų neapsižiūrėjimo, kai neatnaujinami kontaktiniai duomenys arba pamirštama nurodyti pasikeitusį banko sąskaitos numerį. PR

8

KETVIRTADIENIS, rugsėjo 26, 2013

miestas

Vie­ta nak­vy­nės na­muo­se kai­nuos tik tur­tuo­liams Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Kai ku­riems klai­pė­die­čiams su­ma­ žės mo­kes­čių naš­ta. Ta­čiau tarp to­kių pri­vi­le­gi­juo­tų­jų – tik nak­vy­ nės na­mų gy­ven­to­jai, ku­rių di­džia­ jai da­liai ne­be­rei­kės mo­kė­ti už pa­ sto­gę, o tai iki šiol kai­na­vo ke­lias­ de­šimt li­tų per mė­ne­sį.

„Ne­ži­nau, są­mo­nin­gai ar ne, ta­ čiau So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja pa­kei­tė tvar­ką dėl pa­ slau­gų nak­vy­nės na­muo­se tei­ki­ mo ir mes tu­ri­me jos lai­ky­tis. Ar tai lo­giš­ka ir so­cia­liai tei­sin­ga, jau ki­tas klau­si­mas“, – tei­gė Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Aud­ro­nė Lie­sy­tė. Po­k y­č ių es­m ė ta, jog nak­v y­ nės na­muo­se lai­ki­nai ap­si­sto­ju­ siems žmo­nėms ma­žė­ja mo­kes­ čiai už šią pa­slau­gą. Nus­ta­ty­ta, kad tiems, ku­rių pa­ja­mos per mė­

ne­sį yra iki 700 li­tų, už nak­vy­nę val­diš­kuo­se na­muo­se mo­kė­ti ne­ be­rei­kės. Nuo­la­ti­nės gy­ve­na­mo­sios vie­ tos ne­tu­rin­tys as­me­nys Klai­pė­dos nak­vy­nės na­muo­se ga­li gy­ven­ti iki še­šių mė­ne­sių. „Jei žmo­gus per mė­ne­sį gau­ na dau­giau nei 700 li­tų, jis tu­rės mo­kė­ti 20 pro­c. nuo pa­ja­mų, ta­ čiau jam vis tiek tu­rės lik­ti ne ma­ žiau nei 700 li­tų. Ki­taip ta­riant, jei žmo­gaus pa­ja­mos per mė­ne­sį yra 750 li­tų, jis už gy­ve­ni­mą nak­vy­nės na­muo­se tu­rės mo­kė­ti 50 li­tų“, – aiš­ki­no A.Lie­sy­tė. Iki šiol ga­lio­jo tvar­ka, jog už nak­ vy­nę val­diš­kuo­se na­muo­se mo­kė­ti ne­rei­kė­jo tiems, ku­rie gau­da­vo so­ cia­li­nę pa­šal­pą, ir tiems, ku­rie ne­ tu­rė­jo jo­kių pa­ja­mų. Ta­čiau žmo­nės, ku­rie gau­da­vo se­nat­vės pen­si­ją, iš­mo­ką už neį­ga­ lu­mą, tu­rė­da­vo su­si­mo­kė­ti 10 pro­c. sa­vo mė­ne­sio pa­ja­mų, o tai vi­du­ti­ niš­kai bū­da­vo apie 50 li­tų.

„Da­bar to­kiems žmo­nėms mo­kė­ ti ne­be­rei­kės, nes pa­ja­mų „lu­bos“ pa­kel­tos. Ga­li­ma da­ry­ti prie­lai­dą, kad dėl šios prie­žas­ties su­si­da­rys ir ei­lė pa­tek­ti į nak­vy­nės na­mus, nes pa­dau­gės no­rin­čių­jų. Anks­ čiau juos at­bai­dy­da­vo mo­kes­čiai“, – ne­slė­pė A.Lie­sy­tė. Be to, tai, kad iki 700 li­tų per mė­ne­sį gau­nan­tys as­me­nys nak­ vy­nės na­muo­se ga­lė­tų gy­ven­ti ne­ mo­ka­mai, pa­pil­do­mai kai­nuos ki­ tiems mo­kes­čių mo­kė­to­jams. „Iš mies­to biu­dže­to nak­vy­nės na­ mams pa­pil­do­mai per me­tus rei­kės skir­ti apie 20 tūkst. li­tų, nes tiek mo­kes­čių ne­bus su­rin­ka, o įstai­ gą iš­lai­ky­ti, pa­slau­gą teik­ti vis tiek rei­kės. Skai­čiuo­ja­ma, jog per mė­ne­ sį vie­no žmo­gaus gy­ve­ni­mas nak­ vy­nės na­muo­se kai­nuo­ja apie 400 li­tų“, – tei­gė So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja. Klai­pė­dos nak­ vy­nės na­muo­se yra apie 120 vie­tų žmo­nėms, no­rin­tiems lai­ki­nai to­ kio­je įstai­go­je gy­ven­ti pus­me­tį.

Nau­jo­vė: nak­vy­nės na­muo­se ne­mo­ka­mai ga­lės gy­ven­ti tie žmo­nės,

ku­rių pa­ja­mos per mė­ne­sį ne­vir­ši­ja 700 li­tų.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Tur­gus su­rin­ko dau­giau pi­ni­gų Se­na­sis tur­gus pra­dė­jo lip­ti iš duo­bės. Pre­ ky­vie­tės pa­ja­mos per mė­ne­sį vi­du­ti­niš­ kai išau­go 25 pro­c. Įs­tai­ga at­si­sa­kė ir da­ lies dar­buo­to­jų, pla­nuo­ja par­duo­ti kai ku­ riuos pa­sta­tus. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Se­no­jo tur­gaus veik­la bu­vo pri­ sta­ty­ta mies­to ta­ry­bos Kont­ro­lės ko­mi­te­te. Bend­ro­vės di­rek­to­riaus Ar­vy­do Gau­die­šiaus tei­gi­mu, pra­ dė­jęs dar­buo­tis nuo ba­lan­džio pa­ bai­gos įstai­go­je jis su­si­dū­rė su ne­ pa­ten­ki­na­ma si­tua­ci­ja. Da­bar per mė­ne­sį jau esą vi­du­ti­niš­kai gau­ na­ma 25 pro­c. dau­giau pa­ja­mų. Pa­sak va­do­vo, ba­lan­dį tur­gus su­ rin­ko per 59 tūkst. li­tų – ma­žiau nei tuo pa­čiu me­tu per­nai, kai pa­ ja­mos sie­kė apie 63 tūkst. li­tų. „Ma­tyt, bu­vu­si va­do­vė prieš išė­ji­mą bu­vo at­si­pa­lai­da­vu­si“, – svars­tė A.Gau­die­šius. Ge­gu­žę Se­na­sis tur­gus su­rin­ko 101 tūkst., bir­že­lį – per 104 tūkst., lie­pą – be­veik 102 tūkst., rugp­jū­tį – apie 98 tūkst. li­tų. Pa­ly­gi­ni­mui – per­nai ge­gu­žę bu­vo su­rink­ta apie 80 tūkst., bir­že­lį – 79 tūkst. li­tų. A.Gau­die­šius tvir­ti­no, jog vie­tų nuo­mos kai­na ne­si­kei­tė. Ta­čiau esą im­ta­si griež­tes­nės su­ren­ka­mų pi­ ni­gų kont­ro­lės, pri­trau­kia­ma nau­ jų klien­tų. „Nau­ji pre­kei­viai, pa­ma­tę dar­ bo są­ly­gas, ne­la­bai čia no­ri dirb­ti. Sa­ko, kai at­lik­si­te re­konst­ruk­ci­ ją, ta­da ir kvies­ki­te. Ir tuos pa­čius pre­kei­vius iš­lai­ky­ti su­dė­tin­ga“, – tvir­ti­no va­do­vas. Anot A.Gau­die­šiaus, pro­ble­mų taip pat ky­la dėl dar­buo­to­jų, ku­rie nea­tos­to­ga­vo po dau­giau nei 100 die­ nų. Va­do­vas tei­gė, kad žmo­nių skai­ čius nuo­sek­liai ma­ži­na­mas. Anks­čiau įstai­go­je bu­vo 29 eta­tai, da­bar – 21.

„At­si­sa­ko­me vis­ko, ko ne­rei­kia. Ne­li­ko di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo, su­ma­žin­tas ins­pek­to­rių, tech­ni­ nis per­so­na­las. Kai kas nors su­lūž­ ta, ge­riau sam­do­me įmo­nę“, – aiš­ ki­no A.Gau­die­šius. Jis tei­gė, jog no­ri­ma par­duo­ti ir kai ku­riuos ne­rei­ka­lin­gus sta­ti­nius. Val­dy­ba da­vė su­ti­ki­mą par­duo­ti san­dė­lius, esan­čius Ši­lu­tės plen­te, ku­rie ne­nau­do­ja­mi apie 15 me­tų. Jų plo­tas sie­kia maž­daug 1 tūkst. kv. m. Pa­sak tur­gaus va­do­vo, pro­ble­ mų ky­la ir dėl vie­šo­jo tua­le­to, ku­ris ne­vei­kia pust­re­čių me­tų. Jį taip pat

Ar­vy­das Gau­die­šius:

Nau­ji pre­kei­viai, pa­ ma­tę dar­bo są­ly­gas, ne­la­bai čia no­ri dirb­ ti. Sa­ko, kai at­lik­si­te re­konst­ruk­ci­ją, ta­da ir kvies­ki­te.

svars­ty­ta par­duo­ti, ta­čiau kol kas at­si­sa­ky­ta, nes pa­sta­tui pri­klau­so di­de­lis že­mės skly­pas. Tua­le­tas yra ren­gia­mas pre­ky­bos sa­lė­je. A.Gau­die­šius tvir­ti­no ne­ži­nąs, ar šian­dien ­su­tik­tų va­do­vau­ti įstai­gai. „Bi­jau žie­mos. Neaiš­ku, kaip bus dėl šil­dy­mo, ku­rio nė­ra. Kai ku­rios per­tva­ros griū­va. Be to, žie­mą lau­ kia ma­žes­nės pa­ja­mos. Spren­džia­ me ir re­konst­ruk­ci­jos klau­si­mą“, – tei­gė va­do­vas.

9

ketvirtadienis, rugsėjo 26, 2013

MIESTAS

Dėl ne­le­ga­lios pre­ky­bos – aist­ros Uos­ta­mies­čio vers­li­nin­kai pik­ti­na­si, ko­dėl kont­ro­lie­riai ne­pa­ža­bo­ja ne­le­ga­lios pre­ ky­bos tur­ga­vie­čių pa­šo­nė­se. Vers­lo at­sto­ vai pa­gei­dau­ja, kad pa­tik­ri­ni­mai vyk­tų ir sa­vait­ga­liais bei šven­čių die­no­mis. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­bos po­sė­dy­je bu­vo pri­sta­ty­ta Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­ riaus veik­la. Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­ los po­sky­rio ve­dė­jas Ma­rius Poi­ mans­kis sa­kė, kad šie­met su­ra­šy­ta 7 tūkst. 200 pro­to­ko­lų bei or­ga­ni­ zuo­ta apie 300 pa­tik­ri­ni­mų. „Praė­ju­sių me­tų skai­čių, kai bu­ vo su­ra­šy­ta 17 tūkst. pro­to­ko­lų, šie­met ne­pa­siek­si­me. Pag­rin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl už­fik­suo­ta ma­ žiau pa­žei­di­mų, – at­si­ra­dęs vė­la­ vi­mo mo­kes­tis už au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mą mies­to cent­re. Tai žy­miai su­ma­ži­no pa­žei­di­mų skai­čių“, – pa­sa­ko­jo ve­dė­jas. Anot M.Poi­mans­kio, vers­li­nin­ kai daž­niau­siai pa­žei­džia triukš­ mo, pa­slau­gų ir pre­kių tei­ki­mo bei rek­la­mos įren­gi­mo vie­šo­se vie­to­se tai­syk­les. Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ ry­bos na­riai do­mė­jo­si, ko­dėl ne­ pa­ža­bo­ja­ma ne­le­ga­li pre­ky­ba ir pre­kei­viai ne­kont­ro­liuo­ja­mi sa­ vait­ga­liais bei šven­čių die­no­mis.

Ma­rius Poi­mans­kis:

Šeš­ta­die­niais ir sek­ ma­die­niais mes ne­ dir­ba­me. Nors no­rė­ tu­me, ta­čiau ne vi­sa­ da lei­džia. „Šio­mis die­no­mis mes ne­dir­ba­ me. Nors no­rė­tu­me, ta­čiau ne vi­ sa­da lei­džia. Su­dė­tin­ga tvar­ky­tis su ne­le­ga­liais pre­kei­viais. Jei nu­sta­ to­mas pir­mas pa­žei­di­mas, jie ga­li su­si­mo­kė­ti 10 li­tų ad­mi­nist­ra­ci­nį nu­ro­dy­mą. To­kiems pa­žei­dė­jams ap­si­mo­ka pre­kiau­ti, kai per die­ną už­dir­ba 100 li­tų. Tad ši prie­mo­nė

Nuo­mo­nės: vers­li­nin­kai pik­ti­no­si, kad ne­le­ga­li pre­ky­ba nė­ra kont­ro­liuo­ja­ma sa­vait­ga­liais ir šven­čių die­no­mis.

ne­pa­si­tei­si­na. Čia kaip su kont­ra­ ban­di­nė­mis ci­ga­re­tė­mis – bausk ne­bau­dęs, vis tiek pre­kiau­ja“, – dės­tė ve­dė­jas. M.Poi­mans­kis at­krei­pė dė­me­sį, kad po­li­ci­ja taip pat ga­li draus­min­ ti ne­le­ga­lius pre­kei­vius, kaip ir sa­ vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­ riaus spe­cia­lis­tai. Ta­ry­bos na­riai pri­pa­ži­no, kad rei­kia im­tis ko­kių nors prie­mo­nių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Jie ža­dė­jo kreip­tis į klai­pė­die­čius Sei­mo na­rius, kad šie ini­ci­juo­tų pa­kei­ti­mus – bau­dų di­di­ni­mą ne­ le­ga­liems pre­kei­viams. Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­ bos na­riai taip pat do­mė­jo­si, ar yra vers­li­nin­kų, ku­rie bu­vo nu­baus­ti už tai, kad rek­la­mas už­kli­ja­vo ant lan­go. M.Poi­mans­kis tai pa­tvir­ti­no. „Lan­gas yra ar­chi­tek­tū­ri­nė fa­ sa­do da­lis. Jis tu­ri bū­ti ma­to­mas,

o ne ap­kli­juo­tas. To­kios yra tai­ syk­lės. Prob­le­mų ne­kils ta­da, jei rek­la­ma bus ne už­kli­juo­ta, o pa­ sta­ty­ta 2 cm at­stu­mu nuo lan­go“, – aiš­ki­no ve­dė­jas. Ta­ry­ba nu­ spren­dė pa­si­kvies­ti į po­sė­dį mies­ to dai­li­nin­ką ir ini­ci­juo­ti rek­la­mos įren­gi­mo vie­šo­se vie­to­se tai­syk­lių pa­kei­ti­mus, kad vers­li­nin­kai pa­tys ga­lė­tų spręs­ti, ką da­ry­ti su vit­ri­ no­mis.

Teat­ro die­nos – su M.Gav­ra­nu Ri­ta Bo­čiu­ly­tė r.bociulyte@kl.lt

Pa­sau­li­nę šlo­vę pel­niu­sio kroa­ tų dra­ma­tur­go Mi­ro Gav­ra­no pje­ sės „Po­ros“ prem­je­ra, ku­rią žiū­rė­ jo ir au­to­rius, va­kar Klai­pė­dos dra­ mos teat­ras Žve­jų rū­muo­se pra­dė­jo nau­ją se­zo­ną ir mi­ni fes­ti­va­lį, skir­tą jo kū­ry­bai.

Kaip prieš spek­tak­lį sa­kė sve­čias, tai tik ant­ra­sis šios prieš pu­sant­rų me­tų jo pa­ra­šy­tos pje­sės pa­sta­ty­ mas, prieš pus­me­tį „Po­rų“ prem­ je­ra įvy­ko Ma­ke­do­ni­jo­je.

Spek­tak­lį Klai­pė­do­je re­ži­sa­ vo Ra­mu­nė Kudz­ma­nai­tė, jo dai­ li­nin­kas – Ma­ri­jus Ja­covs­kis, kom­po­zi­to­rius – Faus­tas La­tė­ nas. Še­ši Dra­mos teat­ro ak­to­riai sce­no­je įkū­ni­jo 24 pje­sės per­so­ na­žus, rim­tai ir su hu­mo­ru narp­ lio­jan­čius prieš­ta­rin­gus po­rų san­ ty­kius. Pa­žiū­rė­jęs re­pe­ti­ci­jos frag­men­ tus, M.Gav­ra­nas li­ko pa­ten­kin­tas ir pra­si­ta­rė nu­jau­čiąs, jog prem­je­ ra tu­rės pa­si­se­ki­mą. „Man pa­tin­ ka sce­no­vaiz­dis, re­ži­sie­rės dar­bas ir kaip ak­to­riai vai­di­na“, – džiau­ gė­si dra­ma­tur­gas.

Su­si­do­mė­ji­mas: į Klai­pė­dą at­vy­kęs pa­sau­li­nio gar­so dra­ma­tur­gas

M.Gav­ra­nas su žmo­na Mla­de­na (kai­rė­je) ir ver­tė­ja iš kroa­tų kal­bos Lai­ma Ma­sy­te pir­miau­sia at­sku­bė­jo į spek­tak­lio re­pe­ti­ci­ją. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Tai bai­gia­mo­ji jo pa­ra­šy­tos tri­lo­gi­ jos da­lis, ir vi­sos trys pje­sės jau pa­ sta­ty­tos Klai­pė­do­je. Per tris die­nas, kai uos­ta­mies­ty­je lan­ky­sis M.Gav­ ra­nas, bus pa­ro­dy­ta vi­sa jo tri­lo­gi­ ja. Dra­mos teat­ras šian­dien vai­dins „Vis­ką apie mo­te­ris“ (rež. Da­lia Ta­ mu­le­vi­čiū­tė, 2004 m.), o ry­toj – ir „Vis­ką apie vy­rus“ (rež. Ar­vy­das Le­be­liū­nas, 2007 m.). „Tarp mū­sų, dra­ma­tur­gų, sa­ko­ ma: kai vie­na­me teat­re pa­sta­to­ma tre­čio­ji ta­vo pje­sė, jau esi sa­vas“, – šyp­so­jo­si au­to­rius, pra­si­ta­ręs, kad kas­met yra kvie­čia­mas į 10–15 sa­ vo pje­sių prem­je­rų pa­sau­ly­je, bet dėl di­de­lio užim­tu­mo tu­ri ga­li­my­ bę pa­si­žiū­rė­ti tik ke­lias. 52-ejų ra­šy­to­jas į Klai­pė­dą at­vy­ko su žmo­na Mla­de­na, ak­to­re ir re­ži­ sie­re, ku­ri jau 26 me­tus yra ne tik jo gy­ve­ni­mo, bet ir kū­ry­bos bend­ra­žy­ gė. Jie­du Zag­re­be tu­ri sa­vo teat­rą. Uos­ta­mies­ty­je abu sve­čiuo­sis ke­tu­rias die­nas, eis į teat­rą, ap­žiū­ rės Lie­tu­vos pa­jū­rį. Dar po­rą die­ nų įžy­mio­ji Kroa­ti­jos teat­ra­lų po­ra ke­ti­na pra­leis­ti Vil­niu­je. Lie­tu­vo­je jie­du lan­ko­si pir­mą­kart. M.Gav­ra­nas – šiuo­lai­ki­nis kroa­tų ro­ma­nis­tas ir dra­ma­tur­gas, ži­no­ mas ir mėgs­ta­mas vi­sa­me pa­sau­ ly­je. Jo kū­ri­niai iš­vers­ti į 35 kal­bas, kny­gos su­lau­kė 150 lei­di­mų, pje­ ses pa­sta­tė dau­giau nei 200 teat­ rų. Mū­sų ša­ly­je ram­pų švie­są iš­ vy­do ke­tu­rios M.Gav­ra­no pje­sės, pa­gal jo sce­na­ri­jų da­bar ku­ria­mas nau­jas lie­tu­viš­kas fil­mas – ko­me­ di­ja „Kaip pa­vog­ti žmo­ną“.

Pa­ger­bė: at­mi­ni­mo len­ta žy­dų ra­bi­nui I.Riul­fui nuo šiol puoš Grįž­gat­

vio gat­vės 6 pa­sta­tą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Įam­žin­tas ra­bi­nas Uos­ta­mies­ty­je at­si­ra­do dar vie­na lan­ky­ti­na žy­diš­ko­sios Klai­pė­dos vie­ta. Se­na­mies­ty­je ati­deng­ta XIX a. čia gy­ve­nu­sio mo­ky­to­jo, žur­na­ lis­to, fi­lo­so­fo bei ra­bi­no Isa­ko Riul­ fo at­mi­ni­mo len­ta.

Pra­šy­mą įam­žin­ti šį žmo­gų uos­ta­ mies­čio val­džiai pa­tei­kė Klai­pė­dos žy­dų bend­ruo­me­nė. Pas­ta­te Grįž­ gat­vio gat­vė­je 6, ant ku­rio bu­vo ati­deng­ta at­mi­ni­mo len­ta, I.Riul­ fas 1879 m. įkū­rė mo­kyk­lą ne­tur­ tin­giems vai­kams. Tei­gia­ma, kad jis nea­be­jo­ti­nai bu­vo žy­miau­sias Klai­pė­dos žy­dų vei­kė­jas. Į Me­me­lį at­vy­ko 1865 m.

bend­ruo­me­nės kvie­ti­mu ir iki 1898 m. bu­vo mies­to ra­bi­nas. „Tai la­bai svar­bus įvy­kis, esu be ga­lo dė­kin­gas Klai­pė­dos in­te­ li­gen­ti­jai, ku­ri ir pa­stū­mė­jo mus įam­žin­ti to­kio žmo­gaus at­mi­ni­mą, nes jis šiam mies­tui pa­da­rė tik­rai daug“, – pa­brė­žė Klai­pė­dos žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Fe­lik­ sas Pu­zems­kis. I.Riul­fas ku­rį lai­ką bu­vo ir svar­ biau­sio Klai­pė­dos laik­raš­čio „Me­me­ ler Dampf­boot“ re­dak­to­rius. Klai­ pė­do­je I.Riul­fas pa­ra­šė pen­kių to­mų fi­lo­so­fi­nį vei­ka­lą „Pa­sau­lio idė­jos ir idė­jos pa­sau­lio moks­las“. „Klai­pė­dos“ inf.

8 10

82AC6?A.162;6@ ?B4@Âź7< # KETVIRTADIENIS, rugsÄ—jo 26, 2013

LIETUVA lietuva

Ĺ eĹĄÄ—linÄ—je paskolĹł rinkoje – spÄ…stai MaŞųjĹł kreditĹł teikÄ—jams uĹždÄ—ti panÄ?iai – sugrieĹžtinta tokiĹł paskolĹł iĹĄdavimo tvarka – jau atvÄ—rÄ— skaudulius visuomenÄ—je. Legaliai pasiskolinti nebegalintys ĹžmonÄ—s plĹŤsta ÄŻ vis labiau besipleÄ?ianÄ?iÄ… ĹĄeĹĄÄ—linÄ™ paskolĹł rinkÄ…. Padariniai daugeliui tragiĹĄki. Virginija SpurytÄ— v.spuryte@diena.lt

Sureagavo ĹžaibiĹĄkai

Nuo liepos 1-osios Lietuvos bankas sugrieĹžtino vartojimo kreditĹł davÄ—jĹł reglamentavimÄ…. Nuo ĹĄiol vadinamuosius greituosius vartojimo kreditus teikianÄ?ios ÄŻmonÄ—s privalo iĹĄsamiai tikrinti klientĹł mokumÄ… ir uĹžtikrinti, kad jĹł mÄ—nesio ÄŻsipareigojimai nevirĹĄytĹł 40 proc. kliento pajamĹł. Toks reikalavimas daugybei ĹžmoniĹł uĹžkirto keliÄ… legaliai kelioms savaitÄ—ms pasiskolinti 300–400 litĹł.

SugrieŞtinta greitųjų kreditų teikimo tvarka uŞkirto kelią juos gauti maŞdaug 300–400 tōkst. Şmonių.

„Reikia suprasti, jog ĹĄias paskolas ĹžmonÄ—s imdavo ne todÄ—l, kad norÄ—jo brangiai skolintis. Jie taip skolindavosi, nes pinigĹł reikÄ—jo bĹŤtiniausiems poreikiams: maistui ÄŻsigyti, komunaliniams mokesÄ?iams sumokÄ—ti. Poreikiai niekur nedingo, ĹžmonÄ—ms pinigĹł reikia, todÄ—l natĹŤralu, kad jie ieĹĄko kitĹł bĹŤdĹł, kur galÄ—tĹł pasiskolinti“, – aiĹĄkino Vytauto DidĹžiojo universiteto lektorius Paulius Astromskis, jau penkerius metus moksliniais tikslais besigilinantis ÄŻ maŞųjĹł kreditĹł rinkÄ…. Nebelikus galimybÄ—s skolintis legaliai, akivaizdĹžiai suklestÄ—jo ĹĄeĹĄÄ—linÄ— paskolĹł rinka. Nors tyrimĹł, kiek iĹĄaugo siĹŤlanÄ?iĹł paskolas uĹž didĹžiules palĹŤkanas ar uĹžstatÄ… skaiÄ?ius, neatlikta, paanalizavus tokius pasiĹŤlymus populiariuose skelbimĹł portaluose, Ĺžiniasklaidos priemonÄ—se, matyti, kad skelbimĹł po liepos 1-osios kone padvigubÄ—jo. „Tai visiĹĄkai suprantama. SugrieĹžtinta greitĹłjĹł kreditĹł teikimo tvarka uĹžkirto keliÄ… juos gauti maĹždaug 300–400 tĹŤkst. ĹžmoniĹł, kurie kartÄ… per kelis mÄ—nesius vis pasiskolindavo pinigĹł. Vadinasi, toks skaiÄ?ius vartotojĹł persikÄ—lÄ— ÄŻ ĹĄeĹĄÄ—linÄ™ rinkÄ…, kuri ĹžaibiĹĄkai sureagavo ir vis pleÄ?iasi. Tai prognozavome, tai ir ÄŻvyko“, – konstatavo P.Astromskis.

Skolina ir uĹž automobilÄŻ

„Kreditai be uĹžstato! Suteikiame kreditus iki 30 tĹŤkst. litĹł, pasiraĹĄant vekselÄŻ. Viskas, ko jums reikia norint gauti paskolÄ…, tai bĹŤti dirbanÄ?iam.“ „Skubiai suteiksiu paskolÄ… grynais pinigais. Turint oďŹ cialĹł darbÄ…, iki 2 tĹŤkst. litĹł skolinu pasiraĹĄant vekselÄŻ. DidesnÄ™ pinigĹł sumÄ… galiu skolinti, kai yra vekselis.“ „Suteiksiu paskolÄ… rimtiems ĹžmonÄ—ms, galintiems atsilyginti. Mes turime labai didelÄŻ kapitalÄ…, naudojamÄ… paskoloms nuo 2 tĹŤkst. iki 5 mln. litĹł suteikti.“ Tokie ir daugybÄ— panaĹĄiĹł skelbimĹł mirga skelbimĹł portaluose. MaĹža to, atsirado ir nauja paskolĹł rĹŤĹĄis – ÄŻkeiÄ?iant automobilÄŻ. „Pinigai per 30 minuÄ?iĹł. Teikiame ĹžaibiĹĄkas paskolas ÄŻkeiÄ?iant automobilÄŻ su galimybe jÄŻ eksploatuoti visÄ… paskolos terminÄ…. Dirbame operatyviai, suteikiame paÄ?ias patogiausias sÄ…lygas savo klientams. Paskolas suteikiame ÄŻvertinÄ™ automobilio rinkos vertÄ™. Automobilis lieka pas jus“, – gundanÄ?iai skamba naujos rĹŤĹĄies paskolos skelbimas. PaskolĹł ĹĄeĹĄÄ—linÄ—je rinkoje siĹŤloma ir bedarbiams, net siĹŤlomasi ateiti ÄŻ namus ir iĹĄkart duoti grynĹłjĹł pinigĹł, taÄ?iau uĹž tai reikÄ—s pasiraĹĄyti vekselÄŻ ar ÄŻkeisti turtÄ…. „Skolinti pinigus nÄ—ra nusikaltimas, nes pinigai yra kiekvieno Ĺžmogaus nuosavybÄ—, o ji nelieÄ?iama. Jei tai tampa verslu ir jis neÄŻteisintas, tada tai jau nelegalu. Bet tie, kas dirba ĹĄeĹĄÄ—lyje, moka taip susitvarkyti, kad bĹŤtĹł nepagauti. TaÄ?iau blogiausia tai, kad tokia ĹĄeĹĄÄ—linÄ— paskolĹł rinka nereguliuojama, todÄ—l joje vartotojai labiausiai ir nukenÄ?ia. Kai imi kreditÄ… iĹĄ legalios bendrovÄ—s, Ĺžinai sÄ…lygas, kokios palĹŤkanos, Ĺžinai, kur kreiptis, jei kyla problemĹł. Nereguliuojamoje rinkoje niekas nekontroliuoja, kokios klientĹł pajamos, kokios jiems taikomos palĹŤkanos. Galiausiai ir kredito iĹĄieĹĄkojimo mechanizmai visiĹĄkai kiti. Jei skoliniesi legaliai, gali bĹŤti ramus, kad prie durĹł su lazda niekas nestovÄ—s. TaÄ?iau jei pasiskolinai nereguliuojamoje rinkoje, reikia suprasti, kad joje galioja ir necivilizuoti kreditĹł iĹĄieĹĄkojimo bĹŤdai“, – aiĹĄkino P.Astromskis. Jis prognozavo, kad, iĹĄaugus ĹĄeĹĄÄ—linei paskolĹł rinkai, ÄŻ jos pinkles patekÄ™ ĹžmonÄ—s pradÄ—s emigruoti. „Jei nesugebÄ—si grÄ…Ĺžinti kredito, o

SkaiÄ?iai ir faktai ď Ž Per pirmÄ… mÄ—nesÄŻ, kai ÄŻsigaliojo su-

ď Ž Lietuvos banko 2013 m. II ketvirÄ?io

varĹžymai teikti maĹžuosius kreditus, maĹždaug treÄ?dalis – apie 100 tĹŤkst. – ĹĄio verslo klientĹł iĹĄginti ÄŻ ĹĄeĹĄÄ—linÄ™ rinkÄ….

duomenimis, vidutinė maŞojo vartojimo kredito suma buvo 379 litai, vidutinė metinė palōkanų norma – 97 proc.

ď Ž Per liepÄ… maŞųjĹł vartojimo kredi-

tĹł sektoriaus bendrovÄ—s fiksavo 30 proc. kritimÄ…. EkspertĹł teigimu, ĹĄis skaiÄ?ius gali iliustruoti, kokiÄ… dalÄŻ legalaus verslo perima ĹĄeĹĄÄ—lis. ď Ž MaŞųjĹł vartojimo kreditĹł veiklÄ… re-

guliuojantis Vartojimo kreditĹł ÄŻstatymas nuo 2011 m. grieĹžtintas jau du kartus, rudenÄŻ numatomi nauji ribojimai.

Komentaras

ď Ž Lietuvos smulkiĹłjĹł vartojimo kre-

ditĹł asociacijos duomenimis, trumpi, iki 30 dienĹł, ir maŞų sumĹł, iki 500 litĹł, vartojimo kreditai sudaro 85 proc. visĹł maĹžojo vartojimo kredito sutarÄ?iĹł. ď Ž ÄŽvairiĹł apklausĹł duomenimis, apie

30 proc. vartotojĹł paskolas ima bĹŤtiniausiems poreikiams patenkinti.

Vilius Ĺ apoka

Lietuvos banko PrieĹžiĹŤros tarnybos FinansiniĹł paslaugĹł ir rinkĹł departamento direktorius

K

ď Ž SpÄ…stai: R Ă› YV [Ă› WR ]N `X\ YĂş _V[ X\ WR `X\ YV[ aV` ]N `V _f Ă? Tf cR[ a\ WNV _V gV

Xb\ WN b `V [R_ aV XVY ]Ă– V Xb _V\` Ob` `b[ Xb V `V cN Qb\ aV

.[Q _VNb` BSN_ a\ /39 [b\ a_

legaliai ir civilizuotai susitarti, kaip iĹĄsprÄ™sti problemÄ…, nebus ÄŻmanoma, akivaizdu, kad teks bÄ—gti slÄ—ptis ÄŻ uĹžsienÄŻâ€œ, – dar vienÄ… emigracijos bangÄ… prognozavo paĹĄnekovas. Gresia prarasti butÄ…

Tik tokiÄ… iĹĄeitÄŻ mato neseniai paskolÄ… gavusi, taÄ?iau uĹž tai butÄ… turÄ—jusi uĹžstatyti klaipÄ—dietÄ— AudronÄ— (pavardÄ— redakcijai Ĺžinoma – red. past.). „NeturÄ—jau kito varianto, kaip tik skolintis pinigĹł. NÄ— vienoje oďŹ cialioje greitĹłjĹł kreditĹł bendrovÄ—je negavau 2 tĹŤkst. litĹł paskolos, kurios man labai reikÄ—jo, nes taip nesÄ—kmingai susiklostÄ— tam tikros gyvenimo aplinkybÄ—s, kad susikaupÄ— skolĹł ir reikÄ—jo kuo skubiau jas padengti“, – apie problemos iĹĄtakas pasakojo moteris. Negavusi legalios paskolos, nes jos pajamos nepakankamos, AudronÄ— rado skelbimÄ…, kad pinigĹł galima pasiskolinti uĹžstaÄ?ius butÄ…. Ji taip ir padarÄ—. UĹžstatÄ— iĹĄ mamos paveldÄ—tÄ… butÄ…, esantÄŻ TauragÄ—je. UĹž tai ji gavo 10 tĹŤkst. litĹł. Moteris tvirtino, kad vien 2 tĹŤkst. litĹł teko sumokÄ—ti nekilnojamojo turto agentĹŤrai uĹž dokumentĹł sutvarkymÄ…. Likusius pinigus ji panaudojo susikaupusioms skoloms grÄ…Ĺžinti. „TaÄ?iau Lietuvoje sunkmetis akivaizdĹžiai nesibaigÄ— – bankrutavo bendrovÄ—, kurioje dirbau, tad likau be darbo. PaskolÄ… man suteikÄ™ ĹžmonÄ—s net nenori girdÄ—ti apie jokÄŻ sko-

los grÄ…Ĺžinimo atidÄ—jimÄ…, net nesileidĹžia ÄŻ kalbas. Jau gavau praneĹĄimÄ…, kad turiu iĹĄkraustyti uĹžstatytÄ… butÄ…. Jis bus parduotas, kad bĹŤtĹł padengta skola. Net nebeĹžinau, kÄ… daryti. Supratau tik tiek, jog paskolos uĹž butus taip lengvai ir duodamos todÄ—l, kad paskui tuos butus labai lengva atimti bei iĹĄ jĹł pasipelnyti“, – savo iĹĄvadas padarÄ— klaipÄ—dietÄ—. Jos nuomone, vienintelÄ— iĹĄeitis – bÄ—gti ÄŻ uĹžsienÄŻ, kad kreditoriai jos nerastĹł, ten uĹžsidirbti pinigĹł, o grÄŻĹžus kaip nors iĹĄsikapanoti iĹĄ skolĹł. ParodÄ—, kad dirba

„Manau, tokiĹł istorijĹł greitai sulauksime dar daugiau. Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvos bankas uĹždÄ—jo rankÄ… ant maĹžuosius kreditus teikianÄ?iĹł bendroviĹł, nors tokio Ĺžingsnio padarinius buvo galima numanyti. Banko atstovai aiĹĄkino, kad nuolat sulaukia skundĹł dÄ—l greitĹłjĹł kreditĹł teikÄ—jĹł nesÄ…Ĺžiningumo. TaÄ?iau tĹł skundĹł per metus buvo gal 30, o greitĹłjĹł kreditĹł suteikta 700 tĹŤkst. vienetĹł. MaŞąsias paskolas teikianÄ?ios bendrovÄ—s uĹžima vos 0,5 proc. kreditĹł rinkos, taÄ?iau joms smogta labiausiai. Ir net ne joms, o ĹžmonÄ—ms, ir tik todÄ—l, kad Lietuvos bankas, liaudiĹĄkai tariant, norÄ—jo parodyti, jog kÄ… nors dirba, nukreipti dÄ—mesÄŻ nuo esminiĹł problemĹł ďŹ nansĹł sektoriuje“, – nuomonÄ™ reiĹĄkÄ— P.Astromskis.

ol kas praÄ—jo tikrai per maĹžai laiko, kad bĹŤtĹł galima daryti iĹĄvadas apie naujojo reguliavimo ÄŻtakÄ… vartojimo kreditĹł rinkai ir vartotojĹł elgsenai. PrieĹžiĹŤros tarnyba tiek ĹĄiais, tiek kitais metais planuoja skirti didelÄŻ dÄ—mesÄŻ vartotojĹł mokumo vertinimo reikalavimĹł laikymosi sriÄ?iai. Kalbant trumpai, tokiais sugrieĹžtinimais buvo siekiama, kad vartotojai atsakingiau skolintĹłsi, o vartojimo kredito davÄ—jai atsakingiau skolintĹł. Situacija ĹĄioje rinkoje, ĹĄvelniai tariant, kelia susirĹŤpinimÄ…. Vartotojai skolinasi neÄŻvertinÄ™ savo finansiniĹł galimybiĹł. Atrodo, kad besaikis skolinimasis, ypaÄ? tarp jaunimo, pretenduoja tapti nauja visuomenÄ—s norma Lietuvoje. NatĹŤralu, jog, sugrieĹžtinus reikalavimus kuriai nors sriÄ?iai, atsiranda rizika, kad rinka nepakitusiÄ… vartotojĹł paklausÄ… stengsis patenkinti nelegaliai. TaÄ?iau bĹŤtina Ĺžinoti, kad grieĹžtesni vartotojĹł mokumo vertinimo reikalavimai yra taikomi visiems vartojimo kredito rinkoje veikiantiems subjektams. TodÄ—l visi skolinimo veikla uĹžsiimantys subjektai privalo ÄŻgyti vartojimo kredito davÄ—jo statusÄ… ir laikytis tĹł paÄ?iĹł Vartojimo kredito ÄŻstatymo bei jo ÄŻgyvendinamĹłjĹł teisÄ—s aktĹł reikalavimĹł. PrieĹĄingu atveju galime kalbÄ—ti apie nusikalstamo pobĹŤdĹžio poĹžymiĹł turinÄ?iÄ… veiklÄ…, uĹž kuriÄ… numatyta baudĹžiamoji atsakomybÄ—. PrieĹžiĹŤros tarnybos vaidmuo ĹĄiame procese aiĹĄkus: nuolat stebÄ—ti situacijÄ… vartojimo kreditĹł rinkoje, analizuoti ÄŻvairias kreditavimo formas bei jĹł keliamas rizikas vartotojĹł interesams ir, reikalui esant, imtis reikiamĹł priemoniĹł ĹĄiems interesams apsaugoti (taikyti sankcijas, kreiptis ÄŻ kompetentingas teisÄ—saugos institucijas ir pan.). Geriausia priemonÄ— apsaugoti vartotojus nuo neracionaliĹł sprendimĹł priÄ—mimo yra jĹł finansinio raĹĄtingumo didinimas. Gyventojai, prieĹĄ prisiimdami bet kokÄŻ finansinÄŻ ÄŻsipareigojimÄ…, turÄ—tĹł perskaityti siĹŤlomÄ… sudaryti sutartÄŻ, ÄŻvertinti, kokiÄ… sumÄ… teks grÄ…Ĺžinti kreditoriui, kokie padariniai gresia uĹž sutarties nevykdymÄ… ar vykdymÄ… ne laiku. Ĺ˝monÄ—ms, kuriems trĹŤksta pinigĹł ir kurie ieĹĄko bĹŤdĹł, kur pasiskolinti, patarÄ?iau pirmiausia susidÄ—lioti savo asmeninius finansus: paĹžiĹŤrÄ—ti, kur daugiausia iĹĄleidĹžiama, gal kuriose nors biudĹžeto eilutÄ—se galima sutaupyti, gal ko nors atsisakyti. Antras dalykas – pagalvoti, kaip galbĹŤt bĹŤtĹł galima padidinti pajamas.

Nors kol kas nÄ— viena institucija nÄ—ra ÄŻvertinusi ĹĄeĹĄÄ—linÄ—s paskolĹł rinkos masto ir jos keliamos grÄ—smÄ—s vartotojams, tai padaryti ÄŻmanoma. „ŠeĹĄÄ—linÄ— ekonomika taip pat turi apskaitÄ…, galimi tam tikri ekspertiniai vertinimai, kriterijai. ViskÄ… galima ÄŻvertinti, taÄ?iau, atrodo, kol kas nieko nedaroma. Manau, tokiu tyrimu turÄ—tĹł bĹŤti suinteresuotos tos institucijos, kurios Lietuvoje kontroliuoja ďŹ nansĹł sritÄŻâ€œ, – teigÄ— EkonominiĹł tyrimĹł centro direktorÄ— GiedrÄ— KasparaviÄ?ienÄ—.

11

ketvirtadienis, rugsėjo 26, 2013

lietuva Spra­ga, kai­na­vu­si moks­lei­vės gy­vy­ bę, – ne vie­nin­te­lė, su ku­ria su­si­du­ria Bend­ra­sis pa­gal­bos cent­ras (BPC). Są­ly­ gų iš­si­kvies­ti pa­ gal­bą iki šiol ne­tu­ ri ir Lie­tu­vos kur­tie­ ji, nors ši pro­ble­ma jau se­niai tu­rė­jo bū­ ti iš­spręs­ta.

Kal­tų­jų ieš­ko uo­liai Są­my­šis ir kal­tų­jų paieš­ka ki­lo po tra­ ge­di­jos, kai pa­grob­ta, iš­ža­gin­ta, ba­ga­ ži­nė­je vež­ta ir su BPC su­si­sie­ku­si 17me­tė vis­gi ne­bu­vo iš­gel­bė­ta ir vė­ liau ras­ta su­de­gu­sia­me au­to­mo­bi­ ly­je. Ta­da paaiš­kė­jo, kad duo­me­nis apie skam­bi­nan­čio be SIM kor­te­lės as­mens vie­tą BPC tei­kia tik „Tele2“, nors jau be­veik dve­jus me­tus tai pri­ va­lo da­ry­ti vi­si ope­ra­to­riai. Ta­čiau ki­ti du ope­ra­to­riai kal­tės kra­ to­si. „Bi­tė“ iš­pla­ti­no pra­ne­ši­mą, kad ir jos tink­le skam­bi­nan­čio žmo­gaus vie­ta nu­sta­to­ma ir be SIM kor­te­lės – pa­gal te­le­fo­no IMEI ko­dą. Ne­ga­na to, pats BPC yra siū­lęs iš­vis ne­priim­ ti skam­bu­čių iš te­le­fo­nų be SIM kor­ te­lės, nes dau­gu­ma jų esą bū­na me­ la­gin­gi. Tre­čia­die­nį Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ ny­ba pra­dė­jo ty­ri­mą, ku­riuo sie­kia­ ma iš­siaiš­kin­ti, kas kal­tas dėl šeš­ta­ die­n io tra­ge­d i­jos, ar mo­bi­l io­jo ry­ šio ope­ra­to­rių įran­ga ati­tin­ka rei­ka­ la­vi­mus ir kaip jie tei­kia in­for­ma­ci­ ją BPC. Po­kal­bio bu­vo iš­kvies­ti vi­sų tri­jų ope­ra­to­rių – „Om­ni­tel“, „Bi­tės“ ir „Tele2“ – at­sto­vai.

Pa­mirš­ti: maž­daug 8 tūkst. kur­čių­jų ne­ga­li ti­kė­tis iš­si­kvies­ti pa­gal­bą, nes tam są­ly­gos ne­su­kur­tos.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Ry­šių re­g u­l ia­v i­mo tar­ny­bos di­rek­ to­rius Fe­lik­sas Dob­ro­vols­kis tre­čia­ die­nį pa­ža­dė­jo, kad iki me­tų pa­bai­ gos vi­si mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­riai įdiegs bū­t i­ną pro­g ra­m i­nę įran­gą ir pra­dės BPC siųs­t i duo­me­n is apie pa­gal­bos pra­šan­čio žmo­gaus vie­ tą, kai šis ne­t u­r i SIM kor­te­lės.

Kur­tie­ji ma­lo­nės lau­kia kant­riai Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Skau­dus įvy­kis ne­pa­mo­kė

Jei­gu po­li­ci­jos, grei­to­sios ar ug­ nia­ge­sių pa­gal­bos stai­ga pri­rei­kia vie­nam iš maž­daug 8 tūkst. Lie­tu­ vos kur­čių­jų, vie­nin­te­lė išei­tis jam – kreip­tis į kai­my­nus ar ar­ti­muo­ sius, kad šie pa­skam­bin­tų nu­me­riu 112 ir pa­gal­ba jos pra­šan­čiam žmo­ gui bū­tų su­teik­ta. De­ja, ke­lios su­gaiš­tos aki­mir­kos kar­tais bū­na lem­tin­gos. Tai pa­tvir­ ti­na ir ge­gu­žę pla­čiai nu­skam­bė­ju­si is­to­ri­ja, kai Bir­žų ra­jo­ne ug­nis vi­ siš­kai su­nai­ki­no du ma­ža­me­čius vai­kus au­gi­nan­čios kur­čių­jų po­ros na­mus. Dėl, ti­kė­ti­na, praei­vio nu­ mes­tos nuo­rū­kos tą­kart už­si­lieps­ no­jo žo­lė, o pu­čiant smar­kiam vė­ jui ug­nis ne­tru­ko per­si­mes­ti į na­mą. Nu­ken­tė­ju­sių­jų tei­gi­mu, jei pa­gal­bą trum­pą­ja ži­nu­te bū­tų ga­ lė­ję iš­si­kvies­ti jie pa­tys ir ug­nia­ge­ siai bū­tų at­vy­kę bent ke­lio­mis mi­ nu­tė­mis anks­čiau, da­lį tur­to bū­tų pa­vy­kę iš­gel­bė­ti. Tą­kart Lie­tu­vos kur­čių­jų drau­gi­ jai be­li­ko or­ga­ni­zuo­ti ak­ci­ją nu­ken­ tė­ju­siai šei­mai pa­rem­ti, ta­čiau tai išei­tis. Prob­le­ma bū­tų iš­spręs­ta, jei Lie­tu­vo­je, kaip ir dau­ge­ly­je ki­tų Eu­ ro­pos vals­ty­bių, klau­sos ar kal­bos ne­ga­lią tu­rin­tys as­me­nys į BPC ga­ lė­tų kreip­tis trum­pą­ja ži­nu­te. Apie tai kal­ba­ma be­ne de­šimt­me­tį, ta­ čiau re­zul­ta­tai dar tik nu­ma­to­mi. Kol kas ge­rų nau­jie­nų ne­gir­dė­jo

Lie­tu­vos kur­čių­jų drau­gi­jos ju­ris­ to Li­no Vi­nic­ko tei­gi­mu, ini­cia­ty­ vos įdieg­ti mi­nė­tą sis­te­mą ne­trū­ko tiek iš pa­čių kur­čių­jų, tiek iš BPC. Ta­čiau tra­di­ciš­kai dėl fi­nan­si­nių ir inf­rast­ruk­tū­ros trik­džių pro­ce­sas stri­go.

„Su vi­sais bend­rau­ta, dau­giau­sia, aiš­ku, su BPC, ir su Ry­šių re­gu­lia­ vi­mo tar­ny­ba, ir su Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja. Ban­do įgy­ven­din­ti, bet sun­kiai se­ka­si. Kol kas net ne­ži­nau, kaip pa­sa­ky­ti, – ar sto­vi vie­to­je rei­ ka­las, ar kaip yra. Tik­rai bu­vo daug bend­rau­ta ir ne­ga­li sa­ky­ti, kad ne­ bu­vo ini­cia­ty­vos, bet...“ – pa­sa­ko­ jo L.Vi­nic­kas.

Ta­das Ma­roš­či­kas:

Kur­tie­ji mus kar­tais pa­ju­di­na ir krei­pia­ si, tie­siog vis­kas bu­ vo su­si­ję su mū­sų inf­ rast­ruk­tū­ros plėt­ra. Pa­sak ju­ris­to, įvai­rūs ty­ri­mai pa­ ro­dė, kad trum­pų­jų ži­nu­čių sis­te­ ma šiuo at­ve­ju tin­ka­miau­sia. Klau­ sos ne­ga­lią tu­rin­tys as­me­nys bū­tų iš anks­to už­re­gist­ruo­ti duo­me­ nų ba­zė­je ir BPC ope­ra­to­rius iš­ kart ma­ty­tų, kad pa­gal­bos krei­pia­si bū­tent vie­nas iš to­kių as­me­nų. Paš­ne­ko­vas pa­brė­žė, kad to­kia sis­te­ ma pa­gel­bė­tų ne vien kur­tie­siems, bet ir ne­pri­gir­din­tiems ar tiems, ku­rių klau­sa su­pras­tė­ju­si dėl se­ nat­vės. „Ope­ra­to­riaus, ku­riam skam­bi­ na­ma, ek­ra­ne iš kar­to iš­šok­tų in­ for­ma­ci­ja, kad čia yra tas va­di­ na­ma­sis ty­lu­sis skam­bu­tis, kad skam­bi­na žmo­gus, tu­rin­tis to­kią ne­ga­lią. Ir jis iš kar­to per­si­jung­tų į bend­ra­vi­mą SMS“, – aiš­ki­no L.Vi­ nic­kas. Paš­ne­ko­vas dėl vis ne­bai­gia­mos dieg­ti sis­te­mos ak­me­nį me­ta ir į mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­rių dar­žą. Pri­va­čiam vers­lui at­sto­vau­jan­čių

bend­ro­vių esą neį­ma­no­ma pri­vers­ ti dieg­ti to­kias sis­te­mas (nors vals­ ty­bė iš­lai­das pa­den­gia), o jų pa­čių ini­cia­ty­vos ne­ma­ty­ti. „Mes ir­gi šne­kė­jom, kad da­ bar vi­si puo­la BPC, bet iš tik­rų­ jų tai leng­viau­sia. Rei­kė­tų ir vers­ lui pa­gal­vo­ti, kad jis yra so­cia­liai at­sa­kin­gas. Pi­ni­gų nė­ra ir vis­kas, vals­ty­bė ne­ga­li pri­vers­ti pri­va­taus vers­lo im­tis to­kių da­ly­kų. Aiš­ku, Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­ba tur­būt ga­li pri­vers­ti neiš­duo­da­ma ko­ kių nors li­cen­ci­jų, bet tos li­cen­ci­ jos se­niai iš­duo­tos, rei­kė­jo ki­to­kių spren­di­mų ieš­ko­ti“, – svars­tė L.Vi­ nic­kas. Be­li­ko lauk­ti ke­lis mė­ne­sius?

BPC vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ta­das Ma­roš­či­kas pa­tvir­ti­no, kad pro­ jek­tą nu­ma­ty­ta baig­ti iki šių me­ tų ga­lo, o gal ir anks­čiau, nes kliū­ čių tam da­bar jau nė­ra. Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, pro­jek­tas fi­nan­suo­ja­mas ES lė­šo­mis, o bend­ra jo ver­tė – 20 mln. li­tų. „Jei ge­rai at­si­me­nu, 2005 m. bu­ vo nu­ma­ty­ta to­kia vi­suo­me­nės in­ for­ma­vi­mo ir nu­me­rio 112 pri­tai­ ky­mo neį­ga­lie­siems pro­gra­ma. Bu­vo ir ta SMS ga­li­my­bė nu­ma­ty­ ta, bet ji ne­bu­vo fi­nan­suo­ja­ma, to­ dėl nie­kas ir ne­si­kei­tė. Kur­tie­ji mus kar­tais pa­ju­di­na ir krei­pia­si, tie­siog vis­kas bu­vo su­si­ję su mū­sų inf­rast­ ruk­tū­ros plėt­ra“, – sa­kė T.Ma­roš­ či­kas. Pa­va­duo­to­jas pri­pa­žįs­ta: ak­ty­ vin­ti pa­čią trum­pų­jų ži­nu­čių sis­te­ mą pro­ble­mų nė­ra ir tes­ta­vi­mas su vie­na iš tri­jų mo­bi­lio­jo ry­šio bend­ ro­vių sėk­min­gai vyks­ta. Ta­čiau ki­ tos dvi į pra­šy­mą neat­si­lie­pė. „Su vie­nu iš ope­ra­to­rių su­si­ ta­rėm dėl tes­ta­vi­mo ir ne­ma­čiau pro­ble­mų. Krei­pė­mės į ki­tus du, jie

mums neat­sa­kė, jau se­no­kai. Šiaip tai ne­su­dė­tin­ga, mes su tuo ope­ ra­to­rium su­si­ta­rėm, kad pa­slau­ga bus ne­mo­ka­ma ir siun­čian­čiam, ir mes ją ne­mo­ka­mai priim­si­me. Tad fi­nan­si­nis klau­si­mas kaip ir at­kren­ta, lie­ka tik SMS priė­mi­mo inf­rast­ruk­tū­ra“, – pa­brė­žė pa­šne­ ko­vas. Ta­čiau, pa­sak T.Ma­roš­či­ko, šios vis dar te­beeg­zis­tuo­jan­čios spra­gos ne­rei­kė­tų sie­ti su ta, dėl ku­rios šeš­ ta­die­nį Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne ne­pa­vy­ko iš­gel­bė­ti krau­paus nu­si­kal­ti­mo au­

ka ta­pu­sios 17-me­tės. „Tuo at­ve­ju bu­vo pa­skam­bin­ta, į skam­bu­tį at­ sa­ky­ta, bent jau ma­no ver­ti­ni­mu, ope­ra­to­rė da­rė vis­ką, kad iš­siaiš­ kin­tų, kur ta mer­gi­na yra. Tie­siog ope­ra­to­riaus te­le­fo­ne ne­bu­vo pa­ ro­dy­tas nu­me­ris, to­dėl ne­ga­lė­jom gau­ti vie­tos duo­me­nų. Gal­būt bu­vo skam­bin­ta iš te­le­fo­no be SIM kor­ te­lės, da­bar pa­rei­gū­nai ti­ria, ar te­ le­fo­nas ga­lė­jo pri­si­jung­ti prie ki­to tink­lo. Bet tai ne­su­si­ję su mi­nė­ ta SMS sis­te­ma“, – kal­bė­jo T.Ma­ roš­či­kas.

Pa­ne­vė­žie­tė – ne pir­mo­ji au­ka Abe­jo­nių, kad BPC ne itin su­ge­ba rea­ guo­ti į ne­lai­mes, yra ki­lę ir anks­čiau. 2009 m. lapk­ri­čio 2-osios va­ka­rą grį­žęs į Vil­niaus pa­kraš­ty­je, San­ta­riš­kių so­ duo­se, esan­čius na­mus, dar kie­me bu­vo už­pul­tas vil­nie­tis vers­li­nin­kas Er­nes­tas Me­je­ris. Jį gy­ve­na­mo­jo na­mo kie­me už­ puo­lė ir su­ri­šo kau­kė­tas vy­ras. Plė­ši­kas įsi­ver­žė į vi­dų, su sa­vi­mi įsi­tem­pė šei­ mi­nin­ką ir jį už­da­rė tua­le­te. Šis iš­si­lais­ vi­nęs pa­skam­bi­no į BPC. Iš­gir­dęs bal­są, už­puo­li­kas įsi­ver­žė į tua­le­tą ir tarp vy­ rų pra­si­dė­jo grum­ty­nės. Jau ne­tru­kus į įvy­kio vie­tą at­vy­kę pa­ rei­gū­nai E.Me­je­rį ra­do ne­gy­vą su dur­ ti­nė­mis žaiz­do­mis. Praė­jus ke­le­tui die­ nų, ži­niask­lai­dai iš­pla­tin­tas vie­šas ano­ ni­mi­nis laiš­kas, kad kal­čiau­sias šio­je is­to­ri­jo­je – BPC, ne­tin­ka­mai rea­ga­vęs į vers­li­nin­ko pa­gal­bos šauks­mą. Esą tik po tre­čio skam­bu­čio BPC ope­ra­to­ rei pa­vy­ko išaiš­kin­ti, kas at­si­ti­ko. Bet ir tuo­met vers­li­nin­kui bu­vo už­duo­da­mi nees­mi­niai klau­si­mai.

Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos ge­ne­ra­li­ niam ins­pek­to­riui Ju­liui Ja­sai­čiui at­ li­kus tar­ny­bi­nį pa­tik­ri­ni­mą paaiš­kė­ jo įdo­mių da­ly­k ų: BPC dar­buo­to­jos Anas­ta­si­ja Ru­sai­tė ir Auš­ra Kaš­ke­vi­ čie­nė aiš­ki­no neiš­gir­du­sios tie­sio­gi­ nio lapk­ri­čio 2-ąją Vil­niu­je nu­žu­dy­to vers­li­nin­ko E.Me­je­rio pra­šy­mo kvies­ ti grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kus. Anot jų, te­le­fo­no ra­ge­ly­je gir­dė­ti grum­ty­ nių gar­sai joms neat­ro­dė rim­ta prie­ žas­t is įtar­t i, kad žmo­gaus gy­vy­bei gre­sia pa­vo­jus, nors pats J.Ja­sai­tis, iš­ klau­sęs įra­šą, pa­tvir­ti­no, jog E.Me­je­ris aiš­kiai įvar­di­jo, kad yra už­pul­tas, bu­ vo gir­dė­ti ir grum­ty­nės, ir nu­ro­dy­mai jam gul­tis, aukos pra­šy­mas jį pa­leis­ti.

Ta­čiau J.Ja­sai­tis tuo­met pa­tvir­ti­no, kad dar­buo­to­jos ne­bus bau­džia­mos, nes ant­rą­jį skam­bu­tį priė­mu­si ir pa­ kel­tu to­nu kal­bė­ju­si A.Kaš­ke­vi­čie­nė dir­bo bū­da­ma aš­tun­tą mė­ne­sį nėš­ čia, o jos ko­le­gė A.Ru­sai­tė iš­vengs nuo­bau­dų dėl įsi­ti­ki­ni­mo, kad pa­gal­ Tiek BPC va­do­vas Arū­nas Ke­da­vi­ bą rei­kia kvies­ti tik tuo­met, kai nu­ken­ čius, tiek tuo­me­čiai Vi­daus rei­ka­lų tė­ju­sy­sis jos pra­šo. mi­nis­te­ri­jos va­do­vai kal­ti­ni­mus, kad E.Me­je­rio žu­di­kas ne­bu­vo ras­tas, by­ rea­guo­ta ne­tin­ka­mai, nei­gė. Ta­čiau la įstri­go.

12

atzalynas@kl.lt Redaktorė Evelina Zenkutė

ketvirtadienis, rugsėjo 26, 2013

atžalynas

Darželinukams – pagalba įveikti Kal­bė­ti apie emo­ ci­jas, iš­klau­sy­ti, su­ si­drau­gau­ti, spręs­ti konf­lik­tus ar priim­ ti ne­tek­tį ne­leng­ va net ir suau­gu­sie­ siems. Uos­ta­mies­ty­ je nau­do­ja­ma spe­ cia­li pro­gra­ma, skir­ ta pa­čių ma­žiau­ sių­jų, dar­že­li­nu­kų, so­cia­li­niams įgū­ džiams to­bu­lin­ ti, pa­de­da spręs­ti anks­ty­vo­jo am­žiaus pro­ble­mas.

Nau­da: va­lan­dė­lių tiks­las – per dis­ku­si­ją, vai­di­ni­mą, žai­di­mus ar pie­ši­mą pa­dė­ti vai­kams su­pras­ti sa­vo jaus­mus.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Įvei­kia sun­ku­mus

„Zi­pio drau­gai“ – tarp­tau­ti­nė pro­ gra­ma, ku­rios tiks­las – pa­dė­ti vai­ kams iš­mok­ti įveik­ti kas­die­nius sun­ku­mus. Per va­lan­dė­les vai­kai klau­so­si pa­sa­ko­ji­mų, at­sa­ki­nė­ja į pe­da­go­go klau­si­mus, pie­šia, žai­ džia ir vai­di­na. Už­siė­mi­mus uos­ta­mies­čio dar­ že­li­nu­kams ve­da spe­cia­lius se­mi­ na­rus prieš tai lan­kę pe­da­go­gai. Va­lan­dė­lės dar­že­liuo­se pa­pras­ tai vyks­ta kar­tą per sa­vai­tę vie­nus moks­lo me­tus. Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, to­kiu bū­ du ma­žie­ji pa­ma­žu iš­moks­ta ne tik ge­riau pa­žin­ti sa­vo jaus­mus, bet ir kal­bė­ti apie juos, su­si­drau­gau­ ti ir sau­go­ti vai­kys­tę, spręs­ti konf­ lik­tus ir įvai­rias pro­ble­mas, pra­ šy­ti pa­gal­bos ir pa­dė­ti ki­tiems bei leng­viau iš­gy­ven­ti pa­si­kei­ti­mus ir ne­tek­tis.

„Žvel­giant iš psi­cho­lo­gi­nės pu­ sės, 5–7 me­tai – tai am­žius, kai vai­kų so­cia­li­niai ir sun­ku­mų įvei­ ki­mo įgū­džiai to­bu­lė­ja ypač grei­ tai, ta­čiau tam, kad šie įgū­džiai su­ tvir­tė­tų ir iš­lik­tų il­gam, rei­kia kuo daž­niau juos pri­si­min­ti ir kar­to­ti. Pa­na­šiai, kaip mo­kan­tis už­sie­nio kal­bos: tam, kad ge­rai ją iš­mok­ tu­me, bū­ti­na nuo­la­ti­nė pra­kti­ka – kal­bė­ji­mas, skai­ty­mas ar ra­šy­mas“, – aiš­ki­na pro­gra­mos kū­rė­jai. Prog­ra­mą „Zi­pio drau­gai“ su­ da­ro 6 da­lys: „Jaus­mai“, „Bend­ ra­vi­mas“, „Tar­pu­sa­vio san­ty­ kių už­mez­gi­mas ir nu­trau­ki­mas“, „Konf­lik­to spren­di­mas“, „Pa­si­ kei­ti­mo ir ne­tek­ties iš­gy­ve­ni­mas“ ir „Įvei­ki­me“. Kiek­vie­nai iš šių te­ mų skir­ti spe­cia­lūs pra­ti­mai. Prog­ra­mą su­kū­rė tarp­tau­ti­nė moks­li­nin­kų gru­pė. Už­siė­mi­mai su vai­kais pir­mą kar­tą bu­vo iš­ban­dy­ ti Da­ni­jo­je, o Lie­tu­vo­je ši prie­mo­ nė įgy­ven­di­na­ma nuo 2000 m. Jo­je jau yra da­ly­va­vę 113 tūkst. vai­kų iš

vi­sų Lie­tu­vos ap­skri­čių ir pa­reng­ta be­veik 3,5 tūkst. pe­da­go­gų. Po­vei­kis – tei­gia­mas

Sie­kiant įsi­ti­kin­ti, ar pro­gra­ma „Zi­pio drau­gai“ da­ro tei­gia­mą po­ vei­kį, ji bu­vo ne kar­tą pro­fe­sio­na­ liai įver­tin­ta. At­lik­ti tarp­tau­ti­niai ly­gi­na­mie­ji pro­gra­mo­je da­ly­va­vu­sių ir ne­da­ly­ va­vu­sių vai­kų ty­ri­mai pa­ro­dė, kad pro­gra­ma tu­rė­jo di­de­lį po­vei­kį vai­ kams: išau­go jų pa­si­ti­kė­ji­mas sa­vi­ mi ir sa­vo ge­bė­ji­mais, at­spa­ru­mas nei­gia­mai ap­lin­kos įta­kai, ge­bė­ji­ mas su­si­val­dy­ti, vai­kai ta­po jaut­ res­ni drau­gų ir ar­ti­mų­jų emo­ci­nei bū­se­nai ir pro­ble­moms, drau­giš­ kes­ni, ge­ban­tys drau­ge ras­ti išei­ tį, su­si­tar­ti. Su­ma­žė­jo ag­re­sy­vaus, ne­val­do­ mo el­ge­sio at­ve­jų, pa­di­dė­jo vai­ kų dė­me­sin­gu­mas. Ypač svar­bus pa­sie­ki­mas – pa­di­dė­jęs vai­kų ge­ bė­ji­mas įveik­ti kas­die­nius sun­ ku­m us. Vai­kai pra­d ė­jo tai­k y­t i

Prog­ra­mos ver­ti­ nimas pa­ro­dė, kad už­siė­mi­muo­se pa­ sku­ti­niais dar­že­lio lan­ky­mo me­tais da­ly­ va­vę vai­kai leng­viau pri­si­tai­kė prie mo­ kyk­los tvar­kos ir ap­ lin­kos, grei­čiau su­si­ ra­do drau­gų ir tu­rė­jo ma­žiau pro­ble­mų.

dau­giau ir įvai­res­nių pro­gra­mo­ je iš­mok­tų bū­dų: pa­sa­ky­ti tie­są, at­si­pra­šy­ti, pa­si­kal­bė­ti su ma­ma, tė­čiu, drau­gais. Prog­ra­mos kū­rė­jai pa­sa­ko­jo, kad Lie­tu­vo­je bu­vo at­lik­ta ir dau­giau pro­gra­mos ver­ti­ni­mų.

Pa­tik­rin­tas ir pro­gra­mos iš­lie­ ka­ma­sis po­vei­kis vai­kams. Bu­vo iš­tir­ti ir ma­žų­jų ge­bė­ji­mai praė­ jus me­tams po „Zi­p io drau­g ų“ už­bai­gi­mo. Nus­ta­ty­ta, kad įgy­ven­di­nat pro­ gra­mą už­fik­suo­ta pa­žan­ga iš­li­ko ir po vie­ne­rių me­tų. Prog­ra­mos ver­ti­ni­mas pa­ro­dė, kad už­siė­mi­muo­se pa­sku­ti­niais dar­že­lio lan­ky­mo me­tais da­ly­va­vę vai­kai leng­viau pri­si­tai­kė prie mo­ kyk­los tvar­kos ir ap­lin­kos, grei­ čiau su­si­ra­do drau­gų, tu­rė­jo ma­ žiau pro­ble­mų, at­vi­riau kal­bė­jo­si su tė­vais, ne­ven­gė kreip­tis pa­gal­ bos na­muo­se ir mo­kyk­lo­je, sten­gė­ si pa­dė­ti ki­tiems. Jaus­mai – pra­kti­ko­je

Pir­m ą­s ias ke­t u­r ias pro­g ra­m os „Zi­pio drau­gai“ sa­vai­tes vai­kai kal­ba­si apie jaus­mus – džiaugs­ mą, liū­de­sį, pyk­tį, su­sier­zi­ni­mą, pa­vy­dą ar jau­du­lį. Jie mo­ko­si pa­ sa­ky­ti, kaip jau­čia­si vie­nu ar ki­

13

ketvirtadienis, rugsėjo 26, 2013

atžalynas Priė­mė dau­giau

Vyks kon­fe­ren­ci­ja

Struk­tū­ra ydin­ga

Šią sa­vai­tę su­ve­dus ga­lu­ti­nius pa­pil­do­mo priė­mi­mo į pro­fe­si­ nes mo­ky­mo įstai­gas duo­me­nis, paaiš­kė­jo, kad priim­ta be­veik de­šim­ta­da­liu dau­giau nau­jų mo­ ki­nių nei bu­vo pla­nuo­ta. Iš vi­so priim­ta 21 356 as­me­nys, ar­ba 2 tūkst. dau­giau nei pla­nuo­ta. Iš jų 783 yra įgi­ję uni­ver­si­te­ti­nį iš­si­la­ vi­ni­mą ir 636 – bai­gę ko­le­gi­jas.

Tarp­tau­ti­nė moks­li­nė kon­fe­ren­ ci­ja „Švie­ti­mo ir ug­dy­mo ko­ky­bė glo­ba­lių ir re­gio­ni­nių iš­šū­kių kon­ teks­te“ vyks 2013 m. spa­lio 3–4 die­no­mis Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te, Au­la Mag­na kor­pu­so kon­fe­ren­ ci­jų sa­lė­je. Jos tiks­las – įver­tin­ti švie­ti­mo ir ug­dy­mo ko­ky­bės ge­ri­ ni­mo ga­li­my­bes glo­ba­lių šiuo­lai­ ki­nio pa­sau­lio pro­ce­sų kon­teks­te.

Šių me­tų vals­ty­bi­nio lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros bran­dos eg­ za­mi­no re­zul­ta­tų ana­li­zę at­li­kę eks­per­tai pa­skel­bė iš­va­dą, kad spren­di­mas prie kiek­vie­nos ra­ ši­nio te­mos pa­teik­ti po sep­ty­nis au­to­rius yra ydin­gas tiek ug­dy­ mo ir mo­ky­mo pro­ce­so, tiek eg­ za­mi­na­vi­mo ir mo­ky­mo­si re­zul­ ta­tų ver­ti­ni­mo po­žiū­riu.

sunkumus bū­tent tai, ką no­ri pa­sa­ky­ti, nors tuo me­tu bū­tų su­py­kę ar su­si­jau­ di­nę. Už­da­ro bū­do vai­kai per šias va­ lan­dė­les daž­nai at­si­ve­ria ir iš­moks­ ta ge­riau iš­reikš­ti sa­vo min­tis bei jaus­mus. Prog­ra­ma taip pat mo­ko vai­kus klau­sy­tis ir ne­pert­rau­ki­nė­ti ki­tų žmo­nių po­kal­bio. „Bend­ra­vi­mo įgū­džius to­bu­lin­ ti pa­de­da žai­di­mai. Pa­vyz­džiui, „su­ge­dęs te­le­fo­nas“. Šis žai­di­mas ma­žie­siems pa­de­da su­pra­ti, kaip leng­vai net tarp suau­gu­sių­jų ga­li įvyk­ti ne­su­sip­ra­ti­mai. Vai­kui taip pat siū­lo­ma nu­pieš­ti žmo­nes, ku­ rie jam ga­li pa­dė­ti, kai jis bū­na su­ si­rū­pi­nęs ar iš­si­gan­dęs. Vė­liau jis tu­ri paaiš­kin­ti, ko­dėl pa­si­rin­ko bū­tent šiuos as­me­nis. Ma­žie­ji ga­ li var­ty­ti nuo­trau­kų al­bu­mą ir pa­ sa­ko­ti, kaip, jų ma­ny­mu, fo­tog­ra­ fi­jo­se jau­čia­si žmo­nės“, – pa­sa­ko­jo pe­da­go­gai. Spren­džia konf­lik­tus

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

tu me­tu, ir ras­ti bū­dų, pa­de­dan­ čių pa­si­jaus­ti ge­rai. Pir­mo­sios pro­gra­mos da­lies tiks­ las – iš­mo­ky­ti ma­žuo­sius at­pa­žin­ ti tei­gia­mus ir nei­gia­mus jaus­mus ir pa­dė­ti sau pa­si­jus­ti ge­riau, kai tam­pa sun­ku. Spe­cia­lis­tų įsi­ti­ki­ni­mu, vai­kams la­bai svar­bu ži­no­ti, kad jie ga­li kal­ bė­ti apie sa­vo jaus­mus. „Di­de­lę nau­dą at­ne­ša ir as­me­ni­ nis pe­da­go­gų pa­vyz­dys. Auk­lė­to­jas vai­kams tu­ri pa­sa­ky­ti, kaip jau­čia­ si pa­ts ir ko­dėl. Vai­kus, ku­rie iš­gy­ ve­na sle­gian­čias emo­ci­jas, bū­ti­ na pa­ska­tin­ti jas įvar­dy­ti. Iš­reikš­ti emo­ci­jas daž­nai pa­de­da pie­ši­mas ar lip­dy­mas“, – pa­sa­ko­jo pro­gra­ mos kū­rė­jai. Ke­tu­rias sa­vai­tes, ski­ria­mas ant­ ra­jai „Zi­pio drau­gų“ da­liai, pa­va­ din­tai „Bend­ra­vi­mas“, vai­kai mo­ ko­si sėk­min­gai bend­rau­ti. Dar­že­li­nu­kai pra­kti­kuo­ja­si ki­ tiems pa­sa­ky­ti, kaip jie jau­čia­ si, pa­pra­šy­ti pa­gal­bos ir pa­sa­ky­ti

Tre­čio­ji už­siė­mi­mų da­lis vai­kams pa­de­da su­si­drau­gau­ti ir iš­sau­go­ti drau­gys­tę, leng­viau iš­gy­ven­ti vie­ nat­vę ar at­stū­mi­mą. Ma­žie­ji taip pat mo­ko­si at­si­pra­ šy­ti ir su­si­gin­či­jus su­si­tai­ky­ti su drau­gu. Ket­vir­to­jo­je pro­gra­mos „Zi­ pio drau­gai“ da­ly­je vai­kai mo­ko­si spręs­ti konf­lik­tus. Pe­da­go­gai pa­ ste­bi, kad šios va­lan­dė­lės gelbs­ti vai­kams leng­viau ras­ti išei­tis, ki­ lus ne­su­ta­ri­mams. Per va­lan­dė­les vai­kai mo­ko­si iš­ siaiš­kin­ti pro­ble­mą, ras­ti ga­li­mus spren­di­mus, juos pa­si­rink­ti ir iš­ mė­gin­ti rea­lio­se gy­ve­ni­mo si­tua­ ci­jo­se. Penk­to­ji pro­gra­mos da­lis vai­ kams pa­de­da pri­si­tai­ky­ti prie di­ des­nių ar ma­žes­nių pa­si­kei­ti­mų. Anot pe­da­go­gų, pa­ts di­džiau­sias iš jų – mir­tis. Suau­gu­sie­siems daž­ nai sun­ku kal­bė­ti apie mir­tį, ta­čiau ne­rei­kė­tų ap­si­gau­ti: ma­žie­ji ne­re­ tai nau­do­ja­si ga­li­my­be pa­si­kal­bė­ti šia suau­gu­sių­jų pa­pras­tai ven­gia­ ma te­ma. Su­vok­ti pa­si­kei­ti­mus dar­že­li­nu­ kui ga­li pa­dė­ti va­zo­ne pri­žiū­ri­mas grei­tai au­gan­tis au­ga­las ir jo vys­ty­ mo­si ste­bė­ji­mas. Vai­kams pa­ta­ria­ma var­ty­ti nuo­ trau­kų al­bu­mus ir fik­suo­ti žmo­ nių po­ky­čius, bė­gant me­tams. Iš­gy­ve­nus ne­tek­tį vai­kas ga­li pa­ ra­šy­ti laiš­ką mi­ru­siam žmo­gui ir pri­si­min­ti ge­riau­sias pra­leis­tas aki­mir­kas kar­tu. Pas­ku­ti­nė „Zi­pio drau­gų“ da­lis įtvir­ti­na vis­ką, ką vai­kai su­ži­no­jo ir iš­mo­ko apie sun­ku­mų įvei­ki­mo bū­dus, pa­gal­bą ki­tiems ir pri­si­tai­ ky­mą prie nau­jų ap­lin­ky­bių.

Su­ma­ny­mas: Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to ab­sol­ven­tai tar­pu­sa­vio ry­šius ga­lės pa­lai­ky­ti ir ki­tuo­se mies­tuo­se.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ab­sol­ven­tai stip­ri­na ry­šius

Stu­di­jas bai­gę ir sa­vo aukš­to­jo mo­ky­mo įstai­gai nea­be­jin­gi ab­sol­ven­tai net ir ki­tuo­se mies­tuo­se tu­rės pro­gą to­liau ak­ty­viai da­ ly­vau­ti Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to gy­ve­ni­me. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Steigs pa­da­li­nius

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to ab­sol­ven­ tų klu­bas „KU Alum­ni“ po­sė­dy­je priė­mė spren­di­mą, lei­sian­tį steig­ti klu­bo pa­da­li­nius. Or­ga­ni­za­ci­jos va­ do­vo Da­riaus Re­kio tei­gi­mu, ši idė­ ja ki­lo po tarp­tau­ti­nės kon­fe­ren­ci­ jos Vil­niu­je, kur bu­vo ap­ta­ria­mos uni­ver­si­te­tų ir ab­sol­ven­tų bend­ra­ dar­bia­vi­mo per­spek­ty­vos. „Įver­ti­nus tai, jog bai­gę stu­di­jas uni­ver­si­te­to ab­sol­ven­tai iš­vyks­ta gy­ven­ti iš Klai­pė­dos į įvai­rius ki­tus mies­tus ar ne­tgi vals­ty­bes, bu­vo nu­spręs­ta su­da­ry­ti jiems ga­li­my­bę ak­ty­viai įsi­trauk­ti į „KU Alum­ni“ or­ga­ni­za­ci­jos veik­lą ir tuo­se mies­ tuo­se, ku­riuo­se jie šian­dien gy­ve­ na bei dir­ba. Taip ti­ki­ma­si, kad į klu­bo veik­lą įsi­trauks ir tie Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­to ab­sol­ven­tai, ku­rie šian­dien ne­be­gy­ve­na uos­ta­mies­ty­ je“, – kal­bė­jo va­do­vas. Pa­sak jo, kad bū­tų stei­gia­mas klu­bo pa­da­li­nys, rei­kia, jog bent trys Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to ab­sol­ ven­tai, ta­pę „KU Alum­ni“ tik­rai­ siais na­riais, pa­reikš­tų to­kį pa­gei­ da­vi­mą or­ga­ni­za­ci­jos val­dy­bai. „Po­ra žmo­nių, ku­rie bai­gė Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­tą ir šiuo me­tu gy­ve­na Vil­niu­je, jau pa­reiš­kė no­ rą įsi­trauk­ti į or­ga­ni­za­ci­jos veik­lą. Ti­ki­mės, jog atei­ty­je jų gre­tos tik di­dės. Ma­nau, kad ab­sol­ven­tams ki­tuo­se mies­tuo­se tai taps pui­kia pro­ga ne­nut­rauk­ti ry­šių su uni­ver­

si­te­tu ir bend­ra­moks­liais. No­ri­me da­ry­ti vis­ką, kad bu­vę stu­den­tai ir to­liau jaus­tų­si ar­ti­mi sa­vo Al­ma Ma­ter“, – vy­lė­si D.Re­kis. Nu­veik­ta daug

Be­veik ket­ve­rius me­tus gy­vuo­jan­tis klu­bas kol kas vie­ni­ja 9 tik­ruo­sius na­rius. Dar be­veik 250 ab­sol­ven­tų,

Da­rius Re­kis:

Ti­kiuo­si, kad į klu­bo „KU Alum­ni“ veik­lą įsi­trauks ir tie Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­to ab­ sol­ven­tai, ku­rie šian­ dien ne­be­gy­ve­na uos­ta­mies­ty­je.

re­gist­ruo­tų duo­me­nų ba­zė­je, epi­ zo­diš­kai pri­si­de­da prie or­ga­ni­za­ci­ jos vyk­do­mos veik­los. „Nors gy­vuo­ja­me dar ne­daug lai­ko, o ir pa­ts uni­ver­si­te­tas – la­ bai jau­nas, jau spė­jo­me įgy­ven­ din­ti ne­ma­žai už­si­brėž­tų tiks­lų „KU Alum­ni“ 2012 m. bir­že­lį pa­ vy­ko įgy­ven­din­ti kol kas vie­ną iš am­bi­cin­giau­sių klu­bo pro­jek­tų – pa­puoš­ti Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to mies­te­lį Arū­no Sa­ka­laus­ko skulp­ tū­ra „Po­lė­kis“, ku­rią fi­nan­sa­vo šio uni­ver­si­te­to gar­bės dak­ta­ras a. a. B.Lu­bys.

Per praė­ju­sius me­tus klu­bas su­ da­rė dvi bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tis. Vie­na su­tar­tis bu­vo pa­si­ra­šy­ta su ko­le­go­mis iš Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos, „KVK Alum­ni“ klu­bu, ki­ ta su­tar­ti­mi įfor­min­tas jau ku­ris lai­ kas vyks­tan­tis bend­ra­dar­bia­vi­mas su aso­cia­ci­ja „Ma­no mies­tas Klai­ pė­da“. Pa­rė­mus aso­cia­ci­jai „Klai­ pė­dos ak­ty­vaus lais­va­lai­kio klu­bas“ or­ga­ni­zuo­tas jau­ni­mo bou­lin­go tur­ ny­ras, da­ly­vau­ta ren­giant dvi vie­šas dis­ku­si­jas Klai­pė­dos mies­te bei nu­ veik­ta dau­ge­lis ki­tų dar­bų. Nau­ja ini­cia­ty­va

Praė­ju­siais me­tais „KU Alum­ni“ įgy­ven­di­no ir dar vie­ną su­ma­ny­mą – prie or­ga­ni­za­ci­jos veik­los pa­siū­lė pri­si­dė­ti ir jau­nie­siems ko­le­goms, dar stu­di­juo­jan­tiems Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te. „Tai tu­rė­tų bū­ti abi­pu­siai nau­ din­ga, nes ab­sol­ven­tai jau ne­be­tu­ ri tiek lais­vo lai­ko ir jo klu­bui ga­li skir­ti ma­žiau, to­dėl sa­va­no­riai bū­ tų pui­ki pa­ra­ma or­ga­ni­za­ci­jai, o sa­ vo ruož­tu jie ga­lė­tų mo­ky­tis iš vy­ res­nių­jų, įgy­ti tam tik­ros pa­tir­ties ir už­megz­ti nau­jų ry­šių, tu­rė­sian­ čių įta­kos jų bū­si­mai kar­je­rai“, – kal­bė­jo D.Re­kis. Pa­sak jo, tam tiks­lui klu­bas įstei­ gė „KU Alum­ni“ sa­va­no­rių pa­da­li­ nį „Sa­tus“ (lot. „pra­džia“) ir kvie­ čia vi­sus Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to stu­den­tus pri­si­jung­ti prie or­ga­ni­ za­ci­jos veik­los. „Sa­tus“ na­riu ga­li tap­ti bet ku­ris uni­ver­si­te­to stu­den­ tas, pa­ra­šęs lais­vos for­mos pra­šy­ mą „KU Alum­ni“ pre­zi­den­tui. Sa­va­no­rių pa­da­li­nio na­riais taip pat ga­li tap­ti ar prie pa­da­li­nio veik­ los pri­si­dė­ti ir moks­lei­viai, ki­ti ak­ ty­vūs klai­pė­die­čiai. Moks­lei­viams iki 18 me­tų am­žiaus kar­tu su pra­ šy­mu tap­ti „Sa­tus“ na­riu tu­ri bū­ti pa­tei­kia­mas tė­vų su­ti­ki­mas.

14

ketvirtadienis, rugsėjo 26, 2013

užribis Su­ža­lo­jo dar­bi­nin­ką

De­gė­ lif­tas

Sau­gaus ­ eis­mo ak­ci­ja

Gargž­duo­se įsi­kū­ru­sio­je me­ta­lo konst­ruk­ci­jų ga­my­bos įmo­nė­je tre­čia­die­nį ry­te nu­ti­ko ne­lai­mė. Dar­bo me­tu įmo­nės te­ri­to­ri­jo­ je nu­ken­tė­jo 28 m. klai­pė­die­tis V.K. Jam ant ko­jos už­kri­to me­ ta­lo konst­ruk­ci­ja. Vy­rui diag­ no­zuo­tas at­vi­ras de­ši­nės ko­jos blauz­di­kau­lio lū­žis. Dar­bi­nin­kas gy­do­mas trau­mų sky­riu­je.

Klai­pė­do­je, Ban­du­žių g. esan­ čia­me dau­gia­bu­ty­je, ant­ra­die­ nį de­gė lif­tas. Pra­ne­ša­ma, kad gais­ras pa­ste­bė­tas 21.34 val. Lieps­no­jan­tį lif­tą už­ge­si­no na­ mo gy­ven­to­jas, ta­čiau apie in­ ci­den­tą pra­neš­ta ug­nia­ge­ siams. Lif­tas yra nuo­lat pa­de­ gi­nė­ja­mas. Ka­bi­nos vi­du­je ap­ de­gė 30 cm sie­nos ap­dai­los.

Rug­sė­jo 30 d. Klai­pė­do­je, de­ ga­li­nė­je Mi­ni­jos g. 90, nuo 10 iki 14 val. vyks sau­gaus eis­mo ak­ci­ja „Ruošk ra­tus žie­mai“. Jo­s metu vai­ruo­to­jai ga­lės ne­ mo­ka­mai pa­si­tik­rin­ti pa­dan­ gų pro­tek­to­riaus gy­lį ir pa­si­ kon­sul­tuo­ti su pro­fe­sio­na­lais, kaip tei­sin­gai pa­si­rink­ti, pri­ žiū­rė­ti ir nau­do­ti pa­dan­gas.

Į au­to­bu­są – per grio­vį Va­di­na­mo­jo Ply­ti­nės ra­jo­no gy­ven­to­jai kas­dien tu­ri mur­dy­tis ba­lo­se, kol pės­ čio­mis pa­sie­kia au­to­bu­sų sto­te­lę, o me­tus trun­kan­tys pra­šy­mai įreng­ti nors lai­ki­ną til­tu­ką kler­kų šir­džių ne­su­minkš­ti­na. Egzotika: vairuotojas įamžino miegantį vyrą.

„Klai­pė­dos“ skai­ty­to­jo nuo­tr.

Ke­lią pa­sto­jo mie­ga­lius 1

Pat­ru­lių rink­ti­nės 1-o­ sios kuo­pos lai­ki­nai va­do pa­rei­gas ei­nan­tis Gied­rius Gu­mu­ liaus­kas ti­ki­no, jog grės­mė žmo­ gaus gy­vy­bei tik­rai bu­vo rea­li. „Aš ne­pa­sa­ky­siu, ko­kiais tai me­tais nu­ti­ko, ta­čiau tik­rai pa­ me­nu krau­pų įvy­kį, kai ke­ly­je prie Prie­ku­lės žu­vo ant ke­lio mie­go­jęs žmo­gus. Jis bu­vo iš­gė­ręs ir kaž­ko­ dėl su­ma­nė snus­tel­ti ant va­žiuo­ja­ mo­sios da­lies. Bū­na to­kių, ku­rie ir ba­tus nu­si­mau­na vi­du­ry ke­lio“, – tvir­ti­no G.Gu­mu­liaus­kas. Pat­ru­lių kuo­pos va­das ti­ki­no, kad ga­vę to­kį iš­kvie­ti­mą po­li­ci­nin­ kai ne­re­tai iki pat na­mų tu­ri pa­ly­ dė­ti va­žiuo­ja­mo­jo­je da­ly­je pail­sėt su­ma­niu­sį pi­lie­tį. „Vis­ko nu­tin­ka. Jei žmo­gus bent są­mo­nin­gas ir ga­li pa­sa­ky­ti, kur tie jo na­mai, pa­ly­di­me. Ta­čiau juk bū­ na ir si­tua­ci­jų, kai rei­kia vež­tis to­kį pi­lie­tį į ko­mi­sa­ria­tą, iš­blai­vin­ti jį. Ir

tik ki­tą ry­tą su­ži­no­me, kas jis toks ir iš kur“, – ti­ki­no G.Gu­mu­liaus­kas. Pa­lik­ti to­kį žmo­gų ant ke­lio, pa­ sak pa­rei­gū­no, ne­va­lia. „Jis ne tik sa­vo gy­vy­be ri­zi­kuo­ ja, jis ke­lia pa­vo­jų ir ki­tiems. To­kie pi­lie­čiai su­lau­kia bau­dų už pa­si­ro­ dy­mą vie­šo­je vie­to­je ne­blai­viam“, – tei­gė G.Gu­mu­liaus­kas. Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis ti­ki­no, kad už dvi­ra­čio vai­ra­vi­mą ne­blai­viam taip pat gre­sia at­sa­ko­ my­bė. „At­sa­ko­my­bė ga­li grės­ti už ava­ ri­nės si­tua­ci­jos su­kė­li­mą, kai ki­ tas eis­mo da­ly­vis dėl jo kal­tės tu­ rė­jo stai­ga stab­dy­ti au­to­mo­bi­lį ir keis­ti vai­ra­vi­mo kryp­tį. Gal­būt net bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė, jei dėl pės­čio­jo veiks­mų vai­ruo­to­jas, steng­da­ma­sis iš­veng­ti su­si­dū­ri­ mo, nu­va­žiuo­ja nuo ke­lio ir su­si­ ža­lo­ja“, – aiš­ki­no R.Ši­dei­kis.

Mui­ti­nin­kai at­si­svei­kins su žu­vu­siu klai­pė­die­čiu As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Ko­so­ve tar­nau­jant EU­LEX mi­si­jo­je žu­vu­sio mui­ti­nės pa­rei­gū­no Aud­ riaus Še­na­vi­čiaus pa­lai­kai į Lie­tu­ vą va­kar par­skrai­din­ti į Ka­ri­nių oro pa­jė­gų Avia­ci­jos ba­zę Šiau­liuo­se.

Į pa­sku­ti­nę ke­lio­nę 35 me­tų klai­ pė­die­tį šei­ma ir bend­ra­dar­biai pa­ly­dės penk­ta­die­nį Anykš­čių ka­pi­nė­se. Tra­giš­ka Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės mui­ti­nės pa­rei­gū­no žū­tis įvy­ko rug­sė­jo 19-ąją, kai ne­ži­no­mi as­ me­nys ap­šau­dė po pa­mai­nos grįž­ tan­čius 6 mui­ti­nin­kus. Už­puo­li­kai atė­mė tik lie­tu­vio gy­vy­bę, nuo pa­ tir­tų su­ža­lo­ji­mų A.Še­na­vi­čius mi­ rė li­go­ni­nė­je. Šiau­ri­nia­me Ko­so­ve, pa­sie­ny­je su Ser­bi­ja, įvyk­dy­tas iš­puo­lis įvar­ dy­tas rim­čiau­siu nuo 2011 me­tų, kai pra­dė­jo veik­ti EU­LEX mi­si­ja. Iš Ko­so­vo žu­vu­sy­sis par­skrai­ din­tas Lie­tu­vos ka­ri­nių oro pa­jė­gų lėk­tu­vu C-27J „Spar­tan“.

Lie­tu­vio ko­le­gos mi­si­jo­je žu­vu­ sio­jo at­mi­ni­mą pa­ger­bė Priš­ti­nos Mo­ti­nos Te­re­sės ka­ted­ro­je vy­ku­ sio­se mi­šio­se. Ve­lio­nis pa­šar­vo­tas Anykš­čių kul­tū­ros cent­re, A.Ba­ra­naus­ko a. 2. At­sis­vei­kin­ti su A.Še­na­vi­čiu­mi bus ga­li­ma ket­vir­ta­die­nį, rug­sė­ jo 26 d., nuo 10 iki 20 val. Ket­vir­ ta­die­nį 15 val. už žu­vu­sį­jį šv. mi­ šios bus au­ko­ja­mos Anykš­čių šv. Apaš­ta­lo Evan­ge­li­ko Ma­to baž­ ny­čio­je. A.Še­na­vi­čius bus lai­do­ja­mas penk­ta­die­nį, rug­sė­jo 27 d. Kars­tas iš­ne­ša­mas 12 val. Am­ži­no­jo poil­sio jis at­guls Anykš­čių mies­to nau­jo­ sio­se ka­pi­nė­se. A.Še­na­vi­čius tar­ny­bą Klai­pė­ dos te­ri­to­ri­nė­je mui­ti­nė­je pra­dė­jo 2000-ai­siais, po stu­di­jų Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te. Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­ sės vir­še­ny­bės mi­si­jo­je Ko­so­ve tar­ na­vo nuo 2012 me­tų rugp­jū­čio. Tai pir­ma­sis Lie­tu­vos mui­ti­ nin­kas, ne­te­kęs gy­vy­bės už­sie­ny­ je vyk­do­mo­je mi­si­jo­je.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Li­pa su­pu­vu­sio­mis len­to­mis

„Ties au­to­bu­sų Skar­džio sto­te­le, ly­jant lie­tui, ka­žin ar sau­sas pe­rei­si grio­vį. Ki­to ke­lio nė­ra, tik per su­lū­ žu­sias len­tas“, – dien­raš­čiui skun­ dė­si ra­jo­no gy­ven­to­ja. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad vi­sas Ply­ ti­nės kvar­ta­las vargs­ta ne pir­mus me­tus. Pe­rė­jos link ve­dan­čia­me ta­ke grio­vys ru­de­nį pri­si­pil­do lie­ taus van­dens. „No­rint va­žiuo­ti į mies­to cent­rą, Me­de­ly­no gat­vę rei­kia kirs­ti pe­rė­ja, prie ku­rios ir yra šis su­lū­žęs til­tu­ kas per grio­vį. Kaž­kas pa­me­tė su­ pu­vu­sių len­tų, tuo vis­kas ir pa­si­ bai­gė“, – pa­sa­ko­jo Ja­ni­na. Mo­te­ris dar prieš me­tus krei­pė­si į Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bę. „Mies­to tvar­ky­mo sky­rius ži­no mū­sų bė­dą. Per­nai ru­de­nį skam­ bi­nau į sa­vi­val­dy­bę, tuo­met iš­gir­ dau at­sa­ky­mą, kad teks lauk­ti pa­ va­sa­rio. Atė­jo pa­va­sa­ris, vis­kas li­ko taip pat. Nie­kas nie­ko ne­da­ro“, – ap­mau­da­vo mo­te­ris. Gy­ven­to­ja iš­gir­do pa­ti­ki­ni­mą, kad grio­vys ir sker­sai jo nu­mes­ tos ke­lios len­tos tu­rė­tų bū­ti įmo­ nės „Klai­pė­dos re­gio­no ke­liai“ gal­ vos skaus­mas. Ta­čiau žmo­nės pik­ti­na­si, kad va­ di­na­mo­jo­je ža­lio­jo­je juos­to­je, ku­

ri yra tarp dvie­jų Me­de­ly­no gat­vės eis­mo juos­tų, ir žie­mą, ir va­sa­rą sun­ku pra­bris­ti. Žie­mą šio­je vie­ to­je snie­go bū­na iki ke­lių.

Žmo­nės pik­ti­na­si, kad va­di­na­mo­jo­ je ža­lio­jo­je juos­to­ je ir žie­mą, ir va­sa­rą sun­ku iš­bris­ti.

ta, ji ves iš Klai­pė­dos į Ka­lo­tę“, – aiš­ki­no L.Dū­da. Pa­sak jo, ren­giant vi­sos gat­vės re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tą, tu­rė­tų bū­ti iš­spręs­tos vi­sos grio­vių, pa­ ke­lių ir pe­rė­ji­mų pro­ble­mos. „Prob­le­ma iš­spren­džia­ma komp­ lek­siš­kai, jei rei­kės, tu­ne­lį ar po­že­ mi­nę pe­rė­ją ga­li­ma pa­sta­ty­ti. Ta­ čiau šis pro­jek­tas bus ren­gia­mas iš ke­lių prie­žiū­ros pro­gra­mai skir­tų lė­šų“, – aiš­ki­no L.Dū­da. Ta­čiau pa­na­šu, kad uto­pi­nės sva­ jo­nės apie po­že­mi­nes pe­rė­jas dar il­gam liks už­marš­ty­je, nes Me­de­ ly­no gat­vės re­konst­ruk­ci­ja ne­bus grei­tai įgy­ven­di­na­ma. „Pir­miau­sia rei­kės pa­reng­ti Til­ žės ir Tau­ra­lau­ky­je esan­čios Pa­jū­ rio gat­vės re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­ tus. Tik tuo­met ateis ei­lė Me­de­ly­no gat­vei. Aš no­rė­čiau, kad vi­sa tai grei­čiau at­si­ras­tų, bet vis­kas už­ si­tę­sė. Kaž­ką rei­kė­tų per tą grio­vį pa­da­ry­ti“, – svars­tė L.Dū­da.

Lau­kia re­konst­ruk­ci­jos

„Mes ti­ki­na­mi, kad čia bus ke­lio re­konst­ruk­ci­ja. Esą sa­vi­val­dy­bė ne­ga­li pri­si­dė­ti prie bė­dos spren­di­ mo. Lie­tus ly­ja, o mes juk ne­tu­ri­me ki­to ke­lio, tik šį. Kiek ga­li­ma vaikš­ čio­ti pas val­di­nin­kus su raš­tais?“ – re­to­riš­kai klau­sė mo­te­ris. Mies­to ūkio de­par­ta­men­to va­do­ vas Liud­vi­kas Dū­da pri­pa­ži­no, kad Ply­ti­nės kvar­ta­lo gy­ven­to­jai taip ne­tu­rė­tų gy­ven­ti, ta­čiau jų var­gai pa­si­baigs tik ta­da, kai pra­si­dės vi­sos Me­de­ly­no gat­vės re­konst­ruk­ci­ja. „Me­de­ly­no gat­vė Pa­lan­gos kryp­ ti­mi taps pri­va­žiuo­ja­mą­ja gat­ ve, ku­ri ves į gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­lą. Šios gat­vės eis­mo juos­ ta, ei­nant mies­to cent­ro link, bus re­konst­ruo­ta. Šio­je vie­to­je bus įreng­ta prieš­prie­ši­nio eis­mo juos­

Šauks ko­mi­si­ją

Mies­to ūkio de­par­ta­men­to va­do­vas ti­ki­no, kad ži­no gy­ven­to­jų iš­sa­ky­tą bė­dą, o lai­ki­nai bent pra­lai­dą bū­tų ga­li­ma įreng­ti. „Aš su­tin­ku, kad da­bar rei­kia kaž­ką pa­da­ry­ti – ir bus op per grio­ vį“, – vil­tin­gai ža­dė­jo L.Dū­da. Įmo­nės „Klai­pė­dos re­gio­no ke­ liai“ di­rek­to­rius Pet­ras Kau­či­kas aiš­ki­no, kad ši gat­vė iš tie­sų pri­ klau­so įmo­nei, ta­čiau vi­sa inf­rast­ ruk­tū­ra, ta­kai, ve­dan­tys gat­vės link, yra sa­vi­val­dy­bės pa­val­du­mo. „Žmo­nės vargs­ta, pe­rė­ji­mų nė­ ra, vi­sa tai tu­rė­tų spręs­ti sa­vi­val­dy­ bės su­da­ry­ta Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja. Nu­tar­ta ar­ti­miau­siu me­tu ją su­šauk­ti ir ti­kiuo­si, kad bus nu­spręs­ta, kaip iš­ spręs­ti bė­dą“, – aiš­ki­no P.Kau­či­kas.

Grio­vys: Ply­ti­nės kvar­ta­lo gy­ven­to­jams kas ry­tą ten­ka bris­ti per pur­vą, kad pa­siek­tų pės­čių­jų pe­rė­ją. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

15

ketvirtadienis, rugsėjo 26, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,12 %

+0,43 %

+0,25 %

Lie­tu­va skų­sis dėl ­ pa­ra­mos žem­dir­biams

Iš­vyks­ta me­džio­ti ­ in­ves­tuo­to­jų

ES bend­ra­jam teis­mui bus skun­džia­mas Eu­ ro­pos Ko­mi­si­jos spren­di­mas, ku­riuo dėl Lie­ tu­vai pri­tai­ky­tos mo­du­lia­ci­jos su­ma­ži­na­mos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos žem­dir­biams. Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja pra­ne­šė, kad teis­mo bus pra­ šo­ma pa­nai­kin­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos šių me­tų lie­pos 19 d. spren­di­mą, ku­riuo nu­ma­ty­ta Lie­ tu­vos žem­dir­biams skir­ti pe­rei­na­mo­jo lai­ko­ tar­pio na­cio­na­li­nę pa­ra­mą už 2013 m., ta­čiau taip pat iš­mo­koms pri­tai­ky­ti mo­du­lia­ci­ją.

Ge­riau­sios Lie­tu­vos pra­de­dan­čio­sios įmo­ nės ki­tą sa­vai­tę vyks į pir­mą kar­tą or­ga­ni­zuo­ ja­mas in­ves­tuo­to­jų paieš­kas už­sie­ny­je „Star­ tup Lit­hua­nia Roads­how“. Ly­di­mi VšĮ „Vers­ li Lie­tu­va“ spe­cia­lis­tų 17 pra­de­dan­čių­jų vers­ li­nin­kų ap­lan­kys Tel Avi­vą, Ber­ly­ną, Lon­do­ ną bei Stok­hol­mą ir čia da­ly­vaus tarp­tau­ti­nė­ se tech­no­lo­gi­jų kon­fe­ren­ci­jo­se. Pro­jek­to da­ ly­viai ke­lia tiks­lą pri­trauk­ti 11 mln. eu­rų už­sie­ nio in­ves­ti­ci­jų.

Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­mi­ nist­rui Ro­lan­dui Kriš­čiū­nui pa­ reiš­kus, kad su­griež­tin­tą ve­žė­ jų pa­tik­rą Ru­si­ja gal­būt at­šauks jau šian­dien, pa­tys ve­žė­jai sa­ko, jog tai ga­li įvyk­ti ne­bent ki­tą sa­ vai­tę.

Pas­lau­ga: tur­gu­je dir­ban­tys gė­li­nin­kai dar skai­čiuo­ja, ar kor­te­le at­si­

skai­tan­čių klien­tų skai­čius at­pirks dėl ban­kui su­mo­ka­mų mo­kes­čių pa­ ti­ria­mus nuo­sto­lius. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Su ban­ko kor­te­le į tur­gų v.kalinkaite@diena.lt

Tei­ra­vo­si pir­kė­jai

Smul­kie­ji pre­ky­bi­nin­kai apie at­ si­skai­ty­mą ban­ko kor­te­lė­mis pa­ pras­tai ne­no­ri nė gir­dė­ti – ban­kų tai­ko­mi ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­ čiai yra to­kie, kad par­da­vus pre­kių už ne­di­de­lę su­mą ir lei­dus at­si­skai­ ty­ti kor­te­le išei­na, jog pre­kės bu­vo par­duo­tos bran­giau, nei už jas su­ mo­kė­jo smul­ku­sis vers­li­nin­kas. Ta­čiau Vil­niaus A.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je įsi­kū­ru­sia­me gė­lių tur­gu­je siū­lo­ma ga­li­my­bė at­si­skai­ty­ti mo­ kė­ji­mo kor­te­le ir ši pa­slau­ga net spe­cia­liai rek­la­muo­ja­ma. Gė­lių sa­lo­nas „Ania­na“ at­si­skai­ ty­mo kor­te­le pa­slau­gą siū­lo vos du mė­ne­sius. Jo di­rek­to­rė Ana Na­za­ ro­va ir flo­ris­tė-par­da­vė­ja Ie­va Če­ jaus­kai­tė-Na­ba­žie­nė ti­ki­no, kad teik­ti at­si­skai­ty­mo mo­kė­ji­mo kor­ te­le pa­slau­gą bu­vo nu­spręs­ta vien dėl klien­tų. „Bū­da­vo to­kių klien­tų, ku­rie atei­ da­vo ir klaus­da­vo, ar pas mus ga­li­ ma at­si­skai­ty­ti kor­te­le. Ar­ba iš­kil­ da­vo keb­lu­mų, kai klien­tai atei­da­vo jau vė­lai va­ka­re. Ban­ko­ma­to ar­ti tik­rai nė­ra“, – pa­sa­ko­jo I.Če­jaus­ kai­tė-Na­ba­žie­nė. A.Na­za­ro­va taip pat pri­dū­rė, kad di­de­lės įta­kos tu­ rė­jo ir ban­ko pa­siū­ly­ta ak­ci­ja. Gė­lių sa­lo­nas ga­li ke­tu­ris mė­ne­sius nau­ do­tis ban­ko ter­mi­na­lu ir už tai ne­ mo­kė­ti mė­ne­si­nio mo­kes­čio, ku­ris įpras­tai siek­tų be­veik 40 li­tų. Ban­ kas su­kū­rė są­ly­gas lai­ki­nai iš­ban­dy­ ti šią pa­slau­gą. Po dar dvie­jų mė­ne­ sių sa­lo­nas ga­lės tar­tis dėl to­les­nės su­tar­ties ar­ba at­si­sa­ky­ti šios pa­slau­ gos. „Kol kas mes dar ban­do­me, bet

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 1000 2,8288 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0979 JAV do­le­ris 1 2,5629 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4865 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9158 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1892 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,2846 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0232 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8095

pokytis

+0,1451 % –0,0732 % +0,2033 % –0,0402 % +0,0183 % +0,2952 % –0,9066 % –0,1605 % +0,0962 %

Aiš­ku­mo dėl Ru­si­jos ne­dau­gė­ja

Dau­ge­lis esa­me įpra­tę, kad ei­da­mi ap­si­pirk­ti į ma­žes­ nę par­duo­tu­vę ar tur­ga­vie­tę su sa­ vi­mi tu­ri­me ne­štis gry­nų­jų pi­ni­gų, nes smul­kie­ji vers­li­ nin­kai ypač ven­gia mo­kė­ji­mų kor­te­lė­ mis. Vis­gi at­si­ran­da ir pre­ky­bi­nin­kų, net tur­gu­je lei­džian­čių at­si­skai­ty­ti kor­te­le.

Vai­da Ka­lin­kai­tė

€

la­bai pa­si­tei­si­no ši pa­slau­ga. La­bai pa­to­gu klien­tams“, – ti­ki­no I.Če­ jaus­kai­tė-Na­ba­žie­nė. Tie­sa, ji pri­pa­žįs­ta, kad klien­tų dėl šios pa­slau­gos smar­kiai ne­pa­ gau­sė­jo. „Gal dar daug kas ir ne­ži­ no, kad pas mus ga­li­ma at­si­skai­ty­ti kor­te­lė­mis. Dau­ge­lis atei­na, pa­ma­ to mū­sų rek­la­mą, ku­rio­je skel­bia­ me, kad yra to­kia ga­li­my­bė, ir nu­ stem­ba“, – aiš­ki­no flo­ris­tė.

Kol kas mes dar ban­ do­me, bet la­bai pa­si­ tei­si­no ši pa­slau­ga. La­bai pa­to­gu klien­ tams.

Kol kas dar tik ban­do

Nuo bet ku­rios kor­te­le su­mo­kė­ tos su­mos sa­lo­nas ban­kui su­mo­ka 2 pro­c. mo­kes­čių. „Ži­no­ma, mums bū­tų ge­riau, jei žmo­nės at­si­skai­ty­tų už kuo di­des­nę su­mą. Bet yra kaip yra. Pa­čiam var­ to­to­jui juk pa­to­gu ir jis su­grįš pas mus, ži­no­da­mas, kad ga­li sumokėti ir ne­di­de­lę su­mą“, – po­zi­ty­viai žiū­ ri I.Če­jaus­kai­tė-Na­ba­žie­nė. Ji taip pat pri­dū­rė, kad jei pa­si­bai­gus ban­ do­ma­jam pa­slau­gos lai­ko­tar­piui sa­ lo­nas nu­spręs to­liau teik­ti at­si­skai­ ty­mo mo­kė­ji­mo kor­te­le pa­slau­gą, ga­li bū­ti, jog su ban­ku bus su­tar­ta dėl mi­ni­ma­lios mo­kes­čio su­mos. T. y. atei­ty­je kor­te­lė­mis ga­lės at­si­skai­ ty­ti tik tie, ku­rie pirks už tam tik­rą ar di­des­nę su­mą. „Ban­dy­si­me pra­šy­ti lanks­tes­nės sis­te­mos, kad ir mums, ir klien­

tams bū­tų nau­din­ga“, – tvir­ti­no I.Če­jaus­kai­tė-Na­ba­žie­nė. Dau­gu­mai ne­priim­ti­na

Vis dėl­to dau­gu­ma vers­li­nin­kų nė­ra nu­si­tei­kę taip po­zi­ty­viai, jų ma­ny­ mu, per di­de­lius kor­te­lių ad­mi­nist­ ra­vi­mo mo­kes­čius tai­kan­čių ko­mer­ ci­nių ban­kų at­žvil­giu. Ko­dėl taip yra, su­skai­čiuo­ti ne­ sun­ku. Pa­vyz­džiui, par­da­vus pre­ kę už 10 li­tų, 2 li­tus už at­si­skai­ty­mo ope­ra­ci­ją rei­kia su­mo­kė­ti ban­kui. Be to, pre­ky­bi­nin­kui taip pat ten­ka mo­kė­ti ry­šio bend­ro­vei už mo­kė­ ji­mo apa­ra­to su­jun­gi­mo su ban­ko sis­te­ma pa­slau­gą. Tad jei už mi­nė­ tą pre­kę vers­li­nin­kas pa­ts mo­kė­jo, pa­vyz­džiui, 9 li­tus, išei­na, kad ką tik įvy­kęs san­do­ris jam bu­vo nuo­ sto­lin­gas. At­sis­kai­ty­ti gry­nai­siais klien­tus ra­gi­na ne tik smul­kie­ji vers­li­nin­kai, bet ir itin stam­bios bend­ro­vės. Štai vie­ną di­džiau­sių de­ga­li­ nių tink­lų Lie­tu­vo­je val­dan­ti įmo­ nė „Lu­koil Bal­ti­ja“ dar prieš me­ tus ati­da­rė pir­mą­ją „cash & dri­ve“ (mo­kėk gry­nai­siais ir va­žiuok – angl.) prin­ci­pu vei­kian­čią de­ga­li­nę, o šį mė­ne­sį pra­ne­šė, kad to­kių de­ ga­li­nių tink­las ir to­liau bus ple­čia­ mas. Šiuo me­tu vei­kia jau de­vy­nios „Lu­koil“ de­ga­li­nės, ku­rio­se ga­li­ ma at­si­skai­ty­ti tik gry­nai­siais pi­ ni­gais ar­ba įmo­nių iš­duo­to­mis de­ ga­lų kor­te­lė­mis. „Nuo­lai­dų ir ban­ko kor­te­lės ne­ prii­ma­mos, tad su­tau­po­mi kor­te­ lių ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­čiai, ir klien­tams ga­li­me pa­siū­ly­ti ma­žes­ nes de­ga­lų kai­nas – jie čia kai­nuo­ja 17 cen­tų pi­giau nei įpras­tai“, – tei­ gia „Lu­koil Bal­ti­ja“.

Pa­sak na­cio­na­li­nės ve­žė­jų au­ to­mo­bi­liais aso­cia­ci­jos „Li­na­ va“ vi­cep­re­z i­d en­to Me­č is­l a­ vo At­roš­ke­vi­čiaus, nuo­dug­niai kro­v i­n iai ne­b e­b us tik­r i­n a­m i nuo rug­sė­jo 30 d. „Mes tu­ri­ me in­for­m a­c i­jos, kad baig­s is rug­sė­jo 30 d., nes bu­vo rug­sė­ jo 16-ą pra­tęs­ta sa­vai­tei, pa­skui 23 d. vėl bu­vo pra­tęs­ta sa­ vai­tei“, – BNS sa­kė M.At­roš­ke­ vi­čius. Pa­sak jo, ši in­for­ma­ci­ja neo­fi­ cia­li, ta­čiau jam at­ro­do la­biau ti­ kė­ti­na. Be to, pa­sak „Li­na­vos“ at­sto­vo, ket­vir­ta­die­nį kaip tik tu­ rė­tų bū­ti pra­dė­ti griež­čiau tik­rin­ti Lat­vi­jos, Es­ti­jos ir Len­ki­jos pre­ kes ga­be­nan­tys ve­žė­jai. „Bū­tų lo­giš­ka, nes pa­pras­tai pra­tę­sia­ma sa­vai­tei, o ne ke­le­tui die­nų. O ta rug­sė­jo 26 d. bu­vo mi­ni­ma neo­fi­cia­liai, kad ir Lat­vi­ ja, Es­ti­ja, net Len­ki­ja bus įtrauk­ta į nau­ją pa­reng­tą ri­zi­kos pro­fi­lį“, – BNS tei­gė aso­cia­ci­jos vi­cep­re­ zi­den­tas. Už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­ mi­nist­ras R.Kriš­čiū­nas, taip pat rem­da­ma­sis neo­fi­cia­lio­mis ži­ nio­mis, tei­gė, kad Lie­tu­vos ve­ žė­jai leng­viau at­si­kvėp­ti gal­būt ga­lės jau šian­dien. „Neo­f i­c ia­l iais duo­m e­n i­m is, vis­kas lyg ir tu­rė­tų nu­trūk­ti rug­ sė­jo 26 d.“, – žur­na­lis­tams po Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­džio trečiadienį sa­kė R.Kriš­ čiū­nas. Pa­sak jo, jei Ru­si­ja ne­nut­rauks sa­vo veiks­mų, bus svars­to­ma, ko­ kių prie­mo­nių im­tis. „Tik­rai ne­ ži­no­me, ar tas įvyks 26 d., to­dėl

mes su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­lai­ ko­me in­ten­sy­vius ry­šius, ir Ko­ mi­si­ja aki­vaiz­džiai yra mū­sų pu­ sė­je, pa­si­ruo­šu­si im­tis bet ko­kių žings­nių, ku­rie lem­tų spren­di­ mo paieš­ką. Kal­bu apie tam tik­ rus for­ma­lius for­ma­tus, ga­li­ma kreip­tis per Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ ga­ni­za­ci­ją, aiš­ku, tie pro­ce­sai il­gai trun­ka, bet pa­ts pro­ce­so ini­ci­ja­ vi­mas duo­da tam tik­rą pro­ce­dū­ rą“, – sa­kė vi­ce­mi­nist­ras.

Aiš­ku, tie pro­ce­ sai il­gai trun­ka, bet pats pro­ce­so ini­ci­ ja­vi­mas duo­da tam tik­rą pro­ce­dū­rą.

R.Kriš­čiū­nas tei­gė, kad Ru­si­ ja jau šiek tiek su­švel­ni­no pa­tik­ rą. Jis taip pat pa­brė­žė, kad kuo il­giau Ru­si­ja iš­skir­ti­nai Lie­tu­vai tai­kys su­griež­tin­tą pa­tik­rą, tuo sun­kiau jai bus paaiš­kin­ti sa­vo veiks­mus ir pa­neig­ti, jog tai ne­ bu­vo prieš Lie­tu­vą nu­kreip­tos po­li­ti­nės prie­mo­nės. Klau­si­mą dėl Ru­si­jos mui­ti­nės tai­ko­mų prie­mo­nių pre­kėms iš Lie­tu­vos ke­ti­na­ma kel­ti ir Eu­ro­ pos Par­la­men­te. Eu­ro­par­la­men­ ta­rė kon­ser­va­to­rė Lai­ma And­ri­ kie­nė BNS tre­čia­die­nį sa­kė, kad su Vo­kie­ti­jos at­sto­vu Da­nie­liu Cas­ pa­ry jau pa­ren­gė žo­di­nio klau­si­ mo Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai pro­jek­tą. „De­ri­na­me su ki­to­mis po­li­ ti­nė­mis gru­pė­mis, nes no­ri­me, jog šiam klau­si­mui bū­tų pri­tai­ ky­ta sku­bos tvar­ka, kad dis­ku­si­ja su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja šiuo klau­si­ mu vyk­tų ar­ti­miau­sia­me Eu­ro­pos Par­la­men­to ple­na­ri­nia­me po­sė­ dy­je“, – sa­kė eu­ro­par­la­men­ta­rė. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ne­su­ta­ria: už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras ve­žė­jams ge­rų nau­jie­nų ža­da

jau šian­dien, bet jie pa­tys nu­si­tei­kę skep­tiš­kai.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

16

ketvirtadienis, rugsėjo 26, 2013

pasaulis Ap­siaus­tis ­ bai­gė­si

Laiš­kas ­ ateis­tui

Nei­gia ­ gan­dus

Ke­ni­jos pre­zi­den­tas Uhu­ru Ke­nyat­ta ant­ra­die­nį pa­skel­bė per­ga­lę po ke­tu­rias die­nas tru­ku­sios ap­siaus­ties Nai­ro­ bio pre­ky­bos cent­re, kur bu­ vo įsi­tvir­ti­nę su tarp­tau­ti­niu te­ro­ris­tų tink­lu „Al Qae­da“ su­si­ję ko­vo­to­jai. Per šią dra­ mą tik­riau­siai žu­vo 61 ci­vi­lis as­muo.

Praė­jus sep­ty­niems mė­ne­ siams po to, kai at­si­sta­ty­di­ no, po­pie­žius eme­ri­tas Be­ne­ dik­tas XVI ant­ra­die­nį nu­trau­ kė sa­vo pa­ties ta­da pa­si­rink­tą ty­lą ir pa­skel­bė laiš­ką vie­nam gar­siau­sių Ita­li­jos ateis­tų Pier­ gior­gio Odif­red­di, ku­ria­me nei­ gia, kad dangs­tė ly­ti­niu iš­nau­ do­ji­mu kal­ti­na­mus ku­ni­gus.

Krem­lius va­kar pa­nei­gė pa­ skli­du­sius gan­dus, kad pre­zi­ den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas vie­ na­me vie­nuo­ly­ne ve­dė bu­vu­ sią olim­pi­nę gim­nas­ti­kos čem­ pio­nę Ali­ną Ka­ba­je­vą. Apie pri­ va­tų Ru­si­jos ly­de­rio gy­ve­ni­mą daug spė­lio­ja­ma nuo bir­že­lio, kai jis pa­skel­bė apie sky­ry­bas su žmo­na Liud­mi­la.

Ira­nas pa­reiš­kė su­ tin­kan­tis tuoj pat pra­dė­ti de­ry­bas dėl jo bran­duo­li­nės pro­gra­mos, bet tai­ kaus ato­mo at­si­sa­ ky­ti ne­ke­ti­na. Pra­ dė­jęs eksp­loa­tuo­ti sa­vo pir­mą­ją ato­mi­ nę elekt­ri­nę, Te­he­ ra­nas jau pra­bi­lo ir apie ant­rą­ją. Pa­ta­ri­mas: Ira­no pre­zi­den­tas H.Rou­ha­ni ra­gi­no B.Oba­mą ig­no­ruo­ti „ka­ro kurs­ty­to­jų spau­di­mo gru­pes“.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ira­nas siū­lo de­rė­tis ir ruo­šia ko­zi­rius Iš­kė­lė są­ly­gas

Ira­no pre­zi­den­tas Has­sa­nas Rou­ha­ ni ant­ra­die­nį kal­bė­da­mas Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Ge­ne­ra­li­nė­je asamb­lė­jo­ je Niu­jor­ke pa­reiš­kė, kad jo ša­lis yra pa­si­ren­gu­si pra­dė­ti nau­jas de­ry­bas dėl jos bran­duo­li­nės pro­gra­mos. „Esa­me pa­si­ren­gę ne­dels­da­mi pra­dė­ti de­ry­bas dėl bran­duo­li­nės pro­gra­mos su są­ly­ga, kad abi pu­ sės lai­ky­sis skaid­ru­mo ir pa­si­ti­ kė­ji­mo. Šios de­ry­bos ga­lė­tų tu­rė­ti aiš­kius ter­mi­nus ir bū­ti orien­tuo­ tos į konk­re­čius re­zul­ta­tus“, – tei­ gė H.Rou­ha­ni. Ira­no ly­de­ris pa­tvir­ti­no sa­vo ša­ lies po­zi­ci­ją, kad jos bran­duo­li­nė pro­gra­ma yra „iš­skir­ti­nai tai­ki“. „Bran­duo­li­niai ir ki­ti ma­si­nio nai­ki­ni­mo gink­lai ne­tu­ri vie­tos Ira­ no sau­gu­mo bei gy­ny­bos dokt­ri­no­ je ir prieš­ta­rau­ja mū­sų es­mi­niams re­li­gi­niams bei eti­niams įsi­ti­ki­ni­ mams“, – pa­brė­žė H.Rou­ha­ni. Jis pri­d ū­r ė, kad tarp­tau­t i­ nė bend­ruo­me­nė tu­rės pri­pa­žin­ ti Ira­no tei­sę į bran­duo­li­nę veik­lą, ku­ri, kaip tei­gia Va­ka­rų ša­lys, sle­ pia am­bi­ci­jas pa­si­ga­min­ti ato­mi­ nių gink­lų. JT Sau­gu­mo Ta­ry­ba jau ke­tu­ris kar­tus skel­bė san­kci­jas Ira­nui dėl jo vyk­do­mo ura­no sod­ri­ni­mo. Ta­čiau H.Rou­ha­ni ak­cen­ta­vo, kad bū­tų „iliu­zi­ja ir itin ne­rea­lu ma­ny­ti, jog tai­ki Ira­no bran­duo­li­ nės pro­gra­mos pri­gim­tis ga­li bū­ti už­tik­rin­ta slo­pi­nant šią pro­gra­mą ne­tei­sė­to­mis spau­di­mo prie­mo­ nė­mis“.

Ali Ak­ba­ras Sa­le­hi pa­tvir­ti­no, kad Ru­si­ja per­da­vė 1 tūkst. me­ga­va­tų elekt­ri­nę, ta­čiau jos spe­cia­lis­tai čia pa­si­liks dar dve­jus me­tus, kol ga­ lios ru­sų ga­ran­ti­ja. Elekt­ri­nės sta­ty­ba, ku­rią Te­he­ra­ nas pa­tei­kė kaip sa­vo tai­kių bran­ duo­li­nių in­ten­ci­jų pa­vyz­dį, pra­ si­dė­jo 1975 m. Ją pra­dė­jo sta­ty­ti Vo­kie­ti­jos kon­cer­nas „Kraft­werk Union AG“ („Sie­mens“), bet po 1979 m. Ira­no re­vo­liu­ci­jos vo­kie­čiai at­si­sa­kė da­ly­vau­ti šia­me pro­jek­te, ki­lus su­si­rū­pi­ni­mui dėl elekt­ri­nės pa­nau­do­ji­mo bran­duo­li­nių gink­lų ga­my­bai. Per 1980–1988 m. Ira­no ir Ira­ko ka­rą dar­bai stri­go, ta­čiau elekt­ri­nės sta­ty­mas vėl pa­ju­dė­jo de­šim­ta­ja­ me de­šimt­me­ty­je, kai į jos sta­ty­ bą bu­vo įtrauk­ta Ru­si­jos bend­ro­vė „Atomst­ro­jeks­port“.

Has­sa­nas Rou­ha­ni:

Bran­duo­li­niai gink­ lai ne­tu­ri vie­tos Ira­ no sau­gu­mo bei gy­ ny­bos dokt­ri­no­je ir prieš­ta­rau­ja mū­ sų es­mi­niams re­li­gi­ niams bei eti­niams įsi­ti­ki­ni­mams.

Dip­lo­ma­ti­niai žai­di­mai Pe­rė­mė pir­mą reak­to­rių

Ira­nas šią sa­vai­tę pe­rė­mė sa­vo ato­ mi­nės elekt­ri­nės Bu­šeh­re kont­ro­ lę po 37 me­tus už­tru­ku­sio trik­džių per­se­kio­to pro­jek­to, ku­rį pra­dė­jo Va­ka­rų Vo­kie­ti­ja ir pa­ga­liau už­bai­ gė Ru­si­ja. Ira­no Is­la­mo Res­pub­li­kos ato­mi­ nės ener­ge­ti­kos agen­tū­ros va­do­vas

Te­he­ra­nas tei­gia ne­ke­ti­nan­tis ten­ kin­tis vie­nu bran­duo­li­niu reak­to­ riu­mi Bu­šeh­ro ato­mi­nė­je elekt­ ri­nė­je. Praė­ju­sį mė­ne­sį Ira­no už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­sto­ vas spau­dai Ab­ba­sas Araq­chi ang­lų kal­ba trans­liuo­ja­mam Ira­no te­le­vi­ zi­jos ka­na­lui „Press TV“ pa­reiš­kė, kad vals­ty­bė vyk­do de­ry­bas su ru­

sais dėl ki­tų elekt­ri­nių Bu­šeh­re bei ki­to­se vie­to­se. Nors šis pa­reiš­ki­mas su­kė­lė nau­ ją šur­mu­lį, Ru­si­jos moks­lų aka­de­ mi­jos Orien­ta­lis­ti­kos ins­ti­tu­to eks­ per­tė Ni­na Ma­me­do­va abe­jo­ja, ar už šių žo­džių sly­pi rim­ti ke­ti­ni­mai. Anot jos, tai su­dė­tin­gas dip­lo­ma­ti­ nis žai­di­mas. „Ne­ma­nau, kad tai rea­lu, – sa­ kė ji. – To­kios kal­bos vyks­ta vi­sa­ da. Ru­si­jai šis pro­jek­tas, ži­no­ma, pa­trauk­lus, nors ne tiek, kaip pa­ sku­ti­nia­me praė­ju­sio am­žiaus de­ šimt­me­ty­je, kai bu­vo spren­džia­ mas Bu­šeh­ro klau­si­mas, o Ru­si­jos pra­mo­nė, taip pat ir bran­duo­li­nė, iš­gy­ve­no nuo­smu­kį. Ira­nas suin­te­ re­suo­tas, kad jam skir­tos san­kci­jos bū­tų bent su­švel­nin­tos. Bet abiem pu­sėms šis rei­ka­las, aiš­ku, yra po­ li­ti­nis.“ N.Ma­me­do­va pri­mi­nė, kad per­ nai Ira­nas pir­mą kar­tą per 20 me­tų įžen­gė į re­ce­si­ją, ku­ri šo­ki­ra­vo vi­ suo­me­nę ir pa­dė­jo anks­tes­nės vy­ riau­sy­bės kri­ti­kui H.Rou­ha­ni lai­ mė­ti pre­zi­den­to rin­ki­mus. „Ras­t i mi­l i­jar­d ą do­l e­r ių dar vie­n ai elekt­r i­n ei Ira­n as ga­l ė­t ų, ta­čiau bend­ra eko­no­mi­nė pa­dė­ tis ne­pa­lan­ki stam­bioms in­ves­ti­ ci­joms. O svar­biau­sia – da­ry­ti ką nors bran­duo­li­nė­je sri­ty­je iki Ira­ no bran­duo­li­nės pro­ble­mos su­re­ gu­lia­vi­mo su tarp­tau­ti­ne bend­ ruo­me­ne Te­he­ra­nui reikš­tų kiš­ti gal­vą į kil­pą ir pra­tęs­ti san­kci­jų re­ži­mą, ku­rio pa­nai­ki­ni­mas bu­ vo pa­grin­di­nis H.Rou­ha­ni rin­ki­ mų pro­gra­mos punk­tas“, – dės­ tė N.Ma­me­do­va. Ki­ta ver­tus, Ira­nas ne­ke­ti­na tie­ siog pa­si­duo­ti, o no­ri pra­dė­ti nau­ją de­ry­bų raun­dą tu­rė­da­mas ko­zi­rių, ku­rie pa­dė­tų iš­si­de­rė­ti kuo pa­lan­ kes­nes są­ly­gas. Vie­nu to­kių ko­zi­ rių, A.Ma­me­do­vos nuo­mo­ne, ir tu­ri tap­ti nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­ nės te­ma.

Įtar­ti­nas ob­jek­tas

Ry­toj Vie­no­je Tarp­tau­ti­nė ato­mi­nės ener­ge­ti­kos agen­tū­ra (TA­TENA) ir Ira­nas pra­dės nau­ją de­ry­bų raun­ dą dėl Te­he­ra­no bran­duo­li­nės pro­ gra­mos. TA­TE­NA eks­per­tai sieks lei­di­ mo į Par­či­no ka­ri­nį ob­jek­tą, kur, jų įta­ri­mu, ga­lė­jo bū­ti vyk­do­mi slap­ ti bran­duo­li­niai ban­dy­mai. Ira­ nas at­ker­ta, kad Par­či­nas – ka­ri­nis ob­jek­tas ir nie­kaip nė­ra su­si­jęs su

bran­duo­li­ne pro­gra­ma, to­dėl ne­ga­ li bū­ti įtrauk­tas į TA­TE­NA ins­pek­ tuo­ja­mų ob­jek­tų są­ra­šą. Per ar­ti­miau­sius mė­ne­sius iš mir­ties taš­ko taip pat ga­li pa­ju­ dė­ti Ira­no de­ry­bos su tarp­tau­ti­nių tar­pi­nin­kių še­še­tu – JAV, Di­džią­ja Bri­ta­ni­ja, Pran­cū­zi­ja, Ru­si­ja, Ki­ni­ ja ir Vo­kie­ti­ja. Ki­tą mė­ne­sį Že­ne­vo­ je še­še­tas ap­tars de­ry­bų at­nau­ji­ni­ mo ga­li­my­bę. BNS, BBC, „RIA No­vos­ti“ inf.

Ne­pas­pau­dė ran­kų JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ir nau­ja­sis Ira­no ly­de­ris ant­ra­die­nį žen­ gė ke­lis at­sar­gius žings­nius, siek­da­mi nu­trauk­ti de­šimt­me­čius tarp jų ša­lių tvy­ran­tį prie­šiš­ku­mą, ta­čiau neįs­ten­ gė pra­lauž­ti le­dų ir su­si­tik­ti as­me­niš­ kai.

ras­tai priar­tė­ję prie is­to­ri­nio ran­kos pa­spau­di­mo.

B.Oba­ma pa­reiš­kė, kad san­ty­kių pa­ ge­rė­ji­mas įma­no­mas, jei­gu Ira­nas iš­ sklai­dys pa­sau­lio su­si­rū­pi­ni­mą dėl jo bran­duo­li­nės pro­gra­mos.

Ira­no ir JAV ly­de­riai nė­ra su­si­ti­kę nuo 1979 m. Ira­no Is­la­mo re­vo­liu­ci­jos, po ku­rios ša­lių san­ty­kiai daž­nai bū­da­vo at­vi­rai prie­šiš­ki, ypač – dėl gin­či­ja­mos Ira­no bran­duo­li­nės pro­gra­mos.

„Bu­vo taip priar­tė­ta, kad jie pa­si­rin­ ko kam­ba­rį ir už­sa­kė van­dens“, – sa­kė vie­nas dip­lo­ma­tas, in­for­muo­tas apie abie­jų ša­lių de­ry­bas dėl to­kio is­to­ri­nio per­si­lau­ži­mo su­si­ti­ki­mo.

Ira­no pre­zi­den­tas H.Rou­ha­ni ra­gi­no B.Oba­mą ig­no­ruo­ti „ka­ro kurs­ty­to­jų H.Rou­ha­n i in­ter­v iu te­le­v i­z i­jai CNN spau­di­mo gru­pes“ ir su­da­ry­ti su­si­ta­ sa­kė, kad „le­dų lau­ž y­mas“ vis dar ri­mą. vyks­ta. „Ap­lin­ka kei­čia­si, ir tai įvy­ko JT Ge­ne­ra­li­nės Asamb­lė­jos ku­lua­ kaip Ira­no žmo­n ių va­l ios kur­t i nau­ ruo­se dip­lo­ma­tai sa­kė, kad B.Oba­ma ją san­ty­k ių erą re­zul­ta­tas“, – pa­brė­žė ir H.Rou­ha­ni ant­ra­die­nį bu­vo ne­pap­ pre­zi­den­tas.

17

ketvirtadienis, rugsėjo 26, 2013

sportas

Miesto vadovai žadino miegančius direktorius „Aš šiandien esu didžiausias futbolininkas mieste“, – ironizavo Judita Simonavičiūtė, savivaldybės administracijos direktorė, žvelgdama į miesto sporto vadovus – Kūno kultūros ir sporto skyriaus bei Kūno kultūros ir rekreacijos centro atstovus. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

J.Simonavičiūtė ir vicemeras Vytautas Čepas rotušėje surengtame pasitarime, kuriame buvo aptariami darbai, reikalingi, kad kitą sezoną Klaipėdos centriniame stadione vyktų futbolo rungtynės, negailėjo kritikos atitinkamų įstaigų vadovams. „Miegate“, – konstatavo direktorė, matydama, kad neatlikta konkrečių darbų. „2014-ieji Klaipėdos futbolui bus sudėtingi metai, nes po ilgos pertraukos „Atlantas“ iškovos teisę žaisti Europos varžybose ir į uostamiestį atvyks užsienio klubai, – sakė V.Čepas. – Ko gero, A lygos licenciją gaus ir sėkmingai šalies 1-osios lygos pirmenybėse žaidžiantis Klaipėdos „Granitas“. Didžiausias dėmesys pasitarime buvo skirtas stadiono VIP tribūnoms, kurios neatitinka net avarinės būklės. Pagal susirinkusiųjų planą senąsias tribūnas būtina nugriauti, o vietoje jų sumūryti naujas arba pastatyti komfortabilius konteinerius. „VIP tribūnų nugriovimas kainuos 34 tūkst. litų. O ką vietoje jų pastatysime?“ – klausė Kūno kultūros ir rekreacijos centro direktorius Vytautas Platūkis, turėjęs ne teirautis, o jau siūlyti išeities variantus. Pylos gavo ir stadiono vadovas Romualdas Pargaliauskas. Šiais metais didžiausioje Klaipėdos atviroje arenoje įvykę cheminiai „cirkai“ miesto valdžią privertė suabejoti R.Pargaliausko kompetencija. J.Simonavičiūtė ilgamečio stadiono vadovo paklausė, ar nereikėtų jam specialistų pagalbos vejai prižiūrėti.

„Savo lėšomis nusamdžiau geriausius agronomus, – apie vasaros įvykius, kai chemikalais išdegino žolę ir ką darė gelbėdamas situaciją, pasakojo R.Pargaliauskas. – Be to, drenažo vamzdeliai sugadinti, todėl nenubėga vanduo. Reikia sutvarkyti sistemą.“ Stadiono galva net apskaičiavo, jei būtų būtina kloti naują veją, tai atsieitų 397 tūkst. litų. „Žolė per mėnesį prigytų ir ant jos galėtų vykti varžybos“, – dievagojosi jis. Pasitarime buvo gvildenama ir tema, kaip geriau išnaudoti stadione „ant kalno“ esantį plotą, kuriame daugelį dešimtmečių buvo dvi aikštės – žolės ir žvyro. Skyrus lėšų, ten būtų galima įrengti didelį treniruočių aikštyną. „Stadione – tos pačios bėdos, kaip ir prieš dešimt ar net dau-

Išsigelbėjimas: vasarą per „Atlanto“ ir „Ekrano“ rungtynes žiūrovus užklupęs stiprus lietus suginė juos į

avarinės būklės VIP tribūną. Laimė, joje nebuvo nukentėjusiųjų.

giau metų, – sakė „Atlanto“ klubo prezidentas Vacys Lekevičius. – Tekdavo nemažai raudonuoti, kai atvažiuodavo anglai, turkai, bulgarai, rusai. Šįmet finansiškai sustiprėjęs „Atlantas“ keliavo treniruotis į Gargždus, Kretingą, užsienį – Turkiją, Lenkiją, Latvi-

Bėdos: puikiai šįmet žaidžiantis „Atlantas“ priminė apie senas stadi-

ono ir futbolo bėdas.

Kelkimės: J.Simonavičiūtė, V.Čepas bei Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas S.Budinas įsitiki-

nę, kad sporto bazių vadovus pažadino ne per vėlai.

Vytauto Petriko nuotr.

ją. Būtų gerai taip sutvarkyti stadioną, kad nebereikėtų daugiau jo renovuoti iki naujojo stadiono atidarymo.“ Pasitarime dažnai buvo linksniuojama nemaža – beveik 7 mln. suma. Tiek pinigų reikėtų, kad būtų atlikti visi darbai, po kurių

stadionu džiaugtųsi ne tik futbolininkai, kitų sporto šakų atstovai, bet ir į varžybas susirenkantys žiūrovai. Ar sulauksime tokios dienos, tai kol kas priklauso nuo dviejų dalykų: miesto politikų malonės ir sporto vadovų judrumo.

18

ketvirtadienis, rugsėjo 26, 2013

sportas

Europos Sąjungos vicečempionė Čekijoje vykusiame Europos Sąjungos (ES) vaikų ir jaunučių šachmatų čempionate geriausiai Lietuvos atstovams sekėsi varžytis tarp dalyvių iki 12 metų. Česlovas Kavarza

Tarp šio amžiaus šachmatininkių vicečempione tapo klaipėdietė Marija Šibajeva, iškovojusi 5,5 taško iš 9. Klaipėdietės sąskaitoje būtų buvę daugiau taškų, tačiau net 7 partijas iš 9 teko žaisti su toje pačioje grupėje rungtyniavusiais berniukais. Ypač Lietuvos atstovė džiaugėsi lygiosiomis su FIDE meistrės normatyvą spėjusia įvykdyti bulgare Gabriela Antova, užėmusia absoliučiai pirmą vietą. M.Šibajeva nusileido vos du sykius – Iljai Semionovui iš Latvi-

jos ir Tomašui Filipui iš Čekijos. Penktą vietą tarp mergaičių užėmė šiaulietė Miglė Simonavičiūtė, surinkusi 4,5 taško. 11-asis ES jaunųjų šachmatininkų turnyras pirmą kartą surengtas Čekijoje, Malenovicės mieste. Pagal varžybų sumanytojus šioje šalyje dalyviai varžysis dar devynerius metus. Prieš tai net dešimtmetį mažuosius žaidėjus kvietė Austrija. Turnyras Čekijoje M.Šibajevai buvo gera jėgų patikra prieš šį savaitgalį Juodkalnijoje prasidėsiantį visos Europos jaunučių čempionatą.

Sporto telegrafas Pergalė. Lietuvos futbolo taurės turnyre Klaipėdos „Granitas“ 3:0 įveikė „Šilutės“ vienuolikę. Visi įvarčiai į svečių vartus krito po pertraukos. Du sykius pasižymėjo Edvinas Lukoševičius, vieną – Edgaras Mastianica. Kiti rezultatai: Vilniaus „Taip“ – Kauno „Spyris“ 3:0 (0:0), Šiaulių „Kupsc“ – „Palanga“ 0:5 (0:0), Marijampolės „Švyturys“ – Vilniaus MRU 1:5 (1:1). Laimėjusios komandos iškopė į aštuntfinalį. Laimėjo. Kretingoje kontrolines rungtynes žaidė Klaipėdos „Atlantas“ ir šalies 1-ojoje lygoje ne itin sėkmingai rungtyniaujanti Panevėžio „Baltija“. A lygoje antrąją vietą užimantys uostamiesčio futbolininkai pranoko varžovus 3:0 (2:0).

Komanda: M.Šibajeva su treneriu A.Kačuru.

Latvija. 31-erių 190 cm Tomas Delininkaitis pasirašė sutartį su Ramūno Butauto treniruojamu Latvijos čempionu Rygos VEF klubu. Kontrakto sąlygos neskelbiamos. Praėjusį sezoną klaipėdietis žaidė Čerkasų „Mavpy“ komandoje. Ukrainos pirmenybėse jis vidutiniškai pelnydavo po 13,4 taško.

Medalių liūtis Galvės ežere Česlovas Kavarza Trakuose surengtose paskutinėse šiais metais svarbiose šalies irklavimo varžybose – atvirame Lietuvos čempionate sėkmingai kovojo uostamiesčio pasiuntiniai, laimėję aukso medalius šešiose rungtyse.

Dar po keturių rungčių klaipėdiečiai iškovojo sidabro ir bronzos žetonus. Galvės ežeras laimingiausias buvo Mariui Ralickui, Dovydui Balsiui, namo grįžusiems triskart čempionais. Tarp moterų išsiskyrė Eisvė Stulpinaitė, buvusi nepralenkiama lengvo svorio vienviečių valčių klasėje ir su komandos draugėmis laimėjusi aštuonviečių valčių varžybose. Be to, Klaipėdos irkluotoja su Julija Lebaite, Greta Bagočiūte ir Dovile Gineityte buvo antra rungtyniaudama paviene keturviete valtimi.

Klaipėdiečiai prizininkai 1.Vienvietė: E.Stulpinaitė 1.Dvivietė: M.Ralickas, D.Balsys

2.Keturvietė: T.Vintilas, K.Bernotas, A.Valčiukas, D.Bernotas

1.Dvivietė (pavienė): T.Plauška, 2.Aštuonvietė: M.Juzaitis, R.Gedrimas, J.Jurgilevičius, G.Girdvainis, E.Mila J.Mockevičius, M.Muliuolis, M.Mala1.Keturvietė: D.Balsys, R.Balsys, kauskas, T.Vaitkūnas, D.Donskis M.Ralickas, Ž.Gališanskis (Kaunas) 2.Aštuonvietė: E.Kajotaitė, E.Gabri1.Aštuonvietė: P.Maciulevičius, lavičiūtė, E.Virbalaitė, G.Kabanovaitė, S.Mockus, A.Murauskis, J.Karalius, E.Barauskaitė, L.Stankutė, G.GriškonyŽ.Gališanskis, D.Balsys. R.Balsys, tė, A.Dobelinskaitė, K.Jokubauskaitė M.Ralickas, J.Gudeliūnas (penkių 3.Dvivietė: M.Malakauskas, T.Vaitmiestų atstovų rinktinė) kūnas 1.Aštuonvietė: G.Kasnauskytė, M.Pučinskaitė, G.Bagočiūtė, D.Ginei- 3.Dvivietė (porinė): G.Skonsmanas, tytė, J.Levkovič, A.Busilaitė, J.Lėbaitė, M.Fabijonavičius A.Stirbinskytė, E.Stulpinaitė 3.Dvivietė (porinė): E.Barauskaitė, 2.Keturvietė (pavienė): J.Lebaitė, A.Dobelinskaitė E.Stulpinaitė, G.Bagočiūtė, D.Ginei- 3.Keturvietė: J.Levkovič, A.Busilaitė, tytė G.Bandžytė, A.Stirbinskytė

Lyderė: E.Stulpinaitės nuotaika Trakuose buvo labai gera.

Geriausieji: aštuonviečių valčių rungties prizininkai. Žalia apranga – klaipėdiečiai, geltona – Lietuvos rinktinės nariai, juoda – vilniečiai.

23

ketvirtadienis, rugsėjo 26, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame M.A.Shaffer ir A.Barrows knygą „Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija“.

M.A.Shaffer ir A.Barrows. „Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija“. Jauna rašytoja, gyvenanti Londone, pradeda susirašinėti su vienu Gernsio salos gyventoju. Pamažu jis atskleidžia salos gyventojų istorijas, vykusias karo su vokiečiais metais ir jam pasibaigus. Galiausiai rašytoja nusprendžia susipažinti su tais žmonėmis, apie kurių gyvenimą ji daug sužino iš laiškų. Nuvykusi į salą ji greit įsilieja į bendruomenę ir pamilsta jos žmones. O viename iš jų atranda tai, ko ilgai ieškojo, – tyrą ir tikrą meilę.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, spalio 1 d.

Avinas (03 21–04 20). Šiandien turite neatidėliotinų reikalų, privalote jais užsiimti, patinka jums tai ar ne. Atidžiau pažiūrėjęs pamatysite, kad dideli dalykai susideda iš daugelio mažų. Veikite, kol situacija dar nepasidarė nevaldoma. Jautis (04 21–05 20). Susidūrėte su itin sunkiai įveikiamomis problemomis. Verčiau įsiklausykite į proto ar širdies balsą – kas jums atrodo tinkamiau. Dar ne vėlu pasukti atgal ar priimti kompromisą. Dvyniai (05 21–06 21). Padrika ir sujaukta diena. Nuo visiško chaoso gelbsti tik jautrumas ir dėmesys smulkmenoms. Nenusiminkite, sunkiausia jau praeityje, dabar jau reikalai po truputį pradės eiti geryn. Vėžys (06 22–07 22). Į pačius svarbiausius klausimus nebūna lengvų atsakymų. Artimų žmonių patarimai gali tik dar labiau viską supainioti, todėl nežiūrėkite į juos pernelyg rimtai. Negalvokite tiek daug apie asmeninę gerovę. Liūtas (07 23–08 23). Būsite ganėtinai išsiblaškęs. Ypač atsargus būkite su pinigais – labai tikėtinos neracionalios išlaidos. Skubotas sprendimas pirmoje dienos pusėje gali brangiai kainuoti. Mergelė (08 24–09 23). Pasistenkite mokytis iš svetimų klaidų, kad nereikėtų daryti savų. Vakare priimkite pasiūlymą, kurį šiaip jau atmestumėte. Svarstyklės (09 24–10 23). Kažkas šiandien jus apgaus ar nuvils. Nepriimkite to kaip asmeninio įžeidimo – galimas dalykas, kad jums nežinomos visos aplinkybės. Kad ir kaip ten būtų, vakare pasistenkite gerai pasilinksminti. Skorpionas (10 24–11 22). Nauji išgyvenimai privers jus naujai pažvelgti į gyvenimą. Galite būti apkaltintas dėl nesėkmės. Suprasite, kad reikia paisyti ir kitų nuomonės. Šaulys (11 23–12 21). Jokiu būdu šiandien nepainiokite privataus gyvenimo ir darbo reikalų. Kitaip nemalonumų neišvengsite. Dirbkite daug ir ilsėkitės aktyviai, tik pasistenkite nesusigadinti sveikatos. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų valanda jau arti, tik turėkite dar lašelį kantrybės. Pasikeitimai gali skaudinti, bet stenkitės galvoti apie tai, ką laimite, o ne ką prarandate. Vandenis (01 21–02 19). Nebūtinai viskas yra būtent taip, kaip atrodo jums – aplinkiniai gali turėti priešingą nuomonę, taigi nenustebkite. Gera diena semtis naujų idėjų, išklausyti skirtingų nuomonių. Žuvys (02 20–03 20). Sunkių minčių geriausiai padės atsikratyti aktyvi veikla. Jei nerastumėte ko nusitverti, gera knyga puikiai gali padėti bent laikinai pabėgti iš šio atsibodusio pasaulio.

Orai

Šiandien vėl trumpai palis. Vėjas įgaus šiaurės vakarų kryptį, sieks 5–10 m/s greitį. Temperatūra dar šiek tiek nukris ir popiet sieks tik 8–13 laipsnių šilumos. Rytoj vietomis trumpai pa­ lis. Pūs vidutinis šiaurės vakarų vėjas. Naktį bus 2–7 laipsniai šilumos, vieto­ mis šalnos iki 4 laipsnių šalčio, dieną vėl tik 8–13 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugsėjo 26 d.

+10

+10

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+11

Šiauliai

Klaipėda

+11

Panevėžys

+10

Utena

+11

7.29 19.24 11.55

269-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 96 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+11

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +14 Brazilija +31 Briuselis +18 Dublinas +17 Kairas +30 Keiptaunas +19 Kopenhaga +13

kokteilis Mo­te­rų gel­bė­to­jai – dra­bu­žiai „Dra­bu­žiai daž­nai bū­na pir­mą­ja prie­ mo­ne, ku­rios grie­bia­si mo­te­rys, pa­ste­ bė­ju­sios, kad priau­go vie­ną ki­tą ne­rei­ ka­lin­gą ki­log­ra­mą“, – ne vy­rai, o pa­čios mo­te­rys šai­po­si vie­nos iš ki­tų. Jos, anot spe­cia­l is­tų, tei­sios. Net gar­ sūs di­zai­ne­r iai pri­pa­ž įs­ta, kad tin­ka­ mai pa­rink­tas dra­bu­ž is ga­li pa­da­ry­ti ste­buk­lus ir grei­tai pa­slėp­t i ne­pa­gei­ dau­ja­mus kū­no ap­va­lu­mus. „Ta­čiau ne­rei­k ia už­mirš­t i, kad tai tik lai­ki­na prie­mo­nė ir, ne­pa­kei­tus gy­ve­ ni­mo bū­do, ji il­gai­niui ga­li ne­be­pa­dė­ti. No­rint bū­ti ra­mioms dėl sa­vo kū­no li­ ni­jų, rei­kia at­ras­ti lai­ko spor­tui ir svei­ kai mi­ty­bai“, – pa­brė­žia siu­vė­jai.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Liau­dis juo­kau­ja: „Ge­ro žmo­gaus tu­ri bū­ti daug“.

Ne­mo­ka­mi pa­ta­ri­mai Ki­t i, pa­vyz­d žiui, už kon­sul­ta­ci­jas pa­ pra­šy­t ų pi­n i­g ų, o ge­ra­sis „Kok­tei­l is“ pa­ta­ri­mais da­li­ja­si vel­tui. Mo­te­rys, ati­džiai rin­ki­tės dy­dį. Mat tin­ ka­mas dra­bu­ž io dy­dis la­bai svar­bus, nes per ma­žas iš­r yš­k i­na trū­k u­mus, per di­de­lis – vi­zua­liai sto­ri­na. Jei no­ri­si raš­tuo­to rū­bo, rin­ki­tės smul­ kų raš­tą – jis ap­kraus akis ir nu­kreips ap­lin­ki­nių žvilgs­nius. Dar ge­riau rink­ tis dra­bu­ž ius išil­g i­nė­m is li­n i­jo­mis, o ne sker­si­nė­mis. Dra­bu­žio iš­kirp­tė ir­gi vi­zua­liai pa­kei­ čia kū­no for­mą. Jei no­r i­me at­ro­dy­t i liek­niau, rin­k i­tės rū­bus su tri­kam­pio for­mos iš­kirp­te. Ji liek­ni­na kak­lą ir vir­ šu­ti­nę kū­no da­lį.

Pra­šy­mas: dau­giau ju­dė­ki­te, o

ne prie kom­piu­te­rio sė­dė­ki­te.

O tai – vien mo­te­rims Ren­kan­tis apa­ti­nį tri­ko­ta­žą at­kreip­ki­ te dė­me­sį, kad gu­me­lės neį­si­rėž­tų į kū­ ną, ne­spaus­tų. To­kie apa­ti­niai ga­li pa­ di­din­ti „rin­ke­lių“ ap­link pil­vą įspū­dį.

Nu­girs­tas po­kal­bis Vie­nas vy­ras džiū­gau­ja: „Va­lio, man gi­ mė sū­nus!“ O ki­tas: „Ko čia rė­kau­ji. Nors ačiū pa­sa­ ky­tum“.

Links­mie­ji tirš­čiai Ka­da bū­na op­ti­miz­mo pi­kas? Kai nėš­čia try­li­ka­me­tė šeš­ta­me nėš­tu­mo mė­ne­sy­ je tri­na­si pil­vą liek­nė­ji­mo­si kre­mu. Čes­ka (397 719; aną­dien blai­vy­bės drau­gi­jos su­si­rin­ki­me ma­čiau šū­kį: „Gra­žių mo­te­rų ne­bū­na!“)

Kaunas Londonas +21 Madridas +30 Maskva +7 Minskas +9 Niujorkas +21 Oslas +11 Paryžius +25 Pekinas +24

Praha +14 Ryga +10 Roma +23 Sidnėjus +28 Talinas +8 Tel Avivas +30 Tokijas +25 Varšuva +10

Vėjas

5–12 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+10

+11

Vilnius

Marijampolė

+10

Alytus

Damijonas, Vydenis, Gražina, Kipras, Justina, Justė.

RUGsėjO 26-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+8

+10

+6

+5

8

+10

+11

+10

+7

8

+9

+11

+10

+9

5

rytoj

šeštadienį

1898 m. gi­mė ame­r i­ kie­č ių kom­p o­z i­to­r ius George‘as Gersh­wi­nas. 1914 m. gi­mė lie­tu­vių ra­ šy­to­jas Ma­rius Ka­ti­liš­kis. 1945 m. Niu­jor­ke (JAV) mi­rė įžy­mus veng­r ų kom­po­zi­to­rius Be­la Bar­ to­kas. 1947 m. gi­mė aust­ra­lų ak­to­rė ir dai­ni­nin­kė Oli­ via New­ton John, kar­tu su Joh­nu Tra­vol­ta vai­di­ nu­si gar­sia­ja­me 1978 m. fil­me „Grea­se“.

1964 m. gi­mė Lie­tu­vos teat­ro ir ki­no ak­to­rius Da­rius Meš­kaus­kas.

V.Pu­ti­no ves­tu­vės – gan­das? Krem­lius va­kar pa­ nei­gė gan­dus, kad pre­zi­den­tas Vla­di­ mi­ras Pu­ti­nas vie­ na­me vie­nuo­ly­ne ve­dė bu­vu­sią olim­ pi­nę rit­mi­nės gim­ nas­ti­kos čem­pio­nę, ir nu­ro­dė, kad to­ kios kal­bos „ne­tu­ri nie­ko bend­ra su tik­ ro­ve“. Apie pri­va­tų Ru­si­jos ly­de­rio gy­ve­ ni­mą daug spė­lio­ja­ma nuo bir­že­lio, kai jis ir jo žmo­na Liud­mi­la pa­skel­ bė, kad po tri­jų san­tuo­kos de­šimt­ me­čių ski­ria­si. In­ter­viu dien­raš­čiui „Iz­ves­ti­ja“ Krem­liaus at­sto­vas Dmit­ri­jus Pes­ ko­vas sa­kė, jog sun­ku pa­sa­ky­ti, ką V.Pu­ti­nas vei­kia pri­va­čia­me gy­ve­ ni­me, nes jis la­bai daug dir­ba. „Koks jis žmo­gus, tu­ri žmo­ną ar ne, pa­li­ki­me tai jam ir ne­si­kiš­ki­ me“, – sa­kė D.Pes­ko­vas. Ta­čiau jis žen­gė neįp­ras­tą žings­ nį ir tie­sio­giai at­sa­kė į kal­bas in­ ter­ne­te, kad V.Pu­ti­nas šį sa­vait­ga­lį ve­dė gim­nas­tę Ali­ną Ka­ba­je­vą per slap­tą ce­re­mo­ni­ją Ive­ro vie­nuo­ly­ne prie Val­da­jaus eže­ro Ru­si­jos šiau­ rė­je, kur pre­zi­den­tas da­ly­va­vo vie­ na­me dis­ku­si­jų fo­ru­me. „Jūs su­pran­ta­te, kad vi­sa tai yra iš vaiz­duo­tės sri­ties, ir be­pras­miš­ ka neig­ti šiuos (gan­dus) ar va­din­ti juos ne­są­mo­nė­mis. Da­rė­me tai jau šim­tą kar­tų“, – sa­kė D.Pes­ko­vas. „Gan­dai ne­si­liau­ja, ką ga­li pa­da­ ry­ti? Bet jie ne­tu­ri nie­ko bend­ra su tik­ro­ve“, – pri­dū­rė jis.

Vardai

Per­ša: kal­bos apie ro­ma­ną su A.Ka­ba­je­va V.Pu­ti­ną per­se­kio­ja daug me­

tų, bet jie nie­ka­da nie­kaip ne­bu­vo pa­tvir­tin­ti.

Mi­ni­mus gan­dus pa­sklei­dė vie­ nas bu­vęs vy­riau­sy­bės pa­rei­gū­ nas Kau­ka­ze, ku­ris sa­vo pa­sky­ro­je „Twit­ter“ pa­ra­šė, jog jam bu­vo pa­ sa­ky­ta, kad V.Pu­ti­nas vie­nuo­ly­ne,

Apie pri­va­tų Ru­si­ jos ly­de­rio gy­ve­ni­ mą daug spė­lio­ja­ ma nuo bir­že­lio, kai jis ir jo žmo­na Liud­ mi­la pa­skel­bė, kad po tri­jų san­tuo­kos de­šimt­me­čių ski­ ria­si.

ku­ris bu­vo už­da­ry­tas pla­čia­jai vi­ suo­me­nei, ve­dė A.Ka­ba­je­vą. Gan­dai pla­čiai pa­skli­do, kai tą ži­ nu­tę sa­vo pa­sky­ro­je pa­kar­to­jo Ru­si­ jos pro­tes­tų ly­de­ris Alek­se­jus Na­val­ nas, tu­rin­tis daug se­kė­jų in­ter­ne­te.

ka­bae­va.org.ru nuo­tr.

A.Na­val­nas, cha­riz­ma­tiš­kiau­sias po­li­ti­nis V.Pu­ti­no prie­ši­nin­kas, pa­ ra­šė: „Man pa­sa­kė, kad Pu­ti­nas ir Ka­ba­je­va šian­dien Ive­ro vie­nuo­ ly­ne tuo­kia­si. Vi­sas Val­da­jus blo­ kuo­tas“. „Ko­dėl vie­nuo­ly­nas bu­vo ap­ tver­tas, ne­ga­liu jums pa­sa­ky­ti“, – pri­dū­rė D.Pes­ko­vas. Gan­dai apie ro­ma­ną su A.Ka­ba­ je­va V.Pu­ti­ną per­se­kio­ja daug me­ tų, bet jie nie­ka­da nie­kaip ne­bu­vo pa­tvir­tin­ti. Laik­raš­tis „Mos­kovs­kij kor­res­ pon­dent“, ku­ris pri­klau­so mag­na­ tui Alek­sand­rui Le­be­de­vui, 2008 m. pra­ne­šė, kad V.Pu­ti­nas ne­tru­ kus ves 31 me­tais jau­nes­nę A.Ka­ ba­je­vą. Pra­ne­ši­mas bu­vo pa­neig­ tas, o laik­raš­tis ne­tru­kus po to už­da­ry­tas. Pats V.Pu­ti­nas ta­da už­si­puo­lė žmo­nes su „snarg­li­no­mis no­si­mis ir ero­ti­nė­mis fan­ta­zi­jo­mis“, ku­rie ki­ša­si į ki­tų žmo­nių pri­va­tų gy­ve­ ni­mą. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

1981 m. gi­mė Se­re­na Wil­ liams, JAV spor­ti­nin­kė. 1998 m. vi­dur­nak­t į de­ biu­ta­vo „MTV Rus­sia“. 2008 m. ei­da­mas 84uo­sius nuo plau­čių vė­ žio mi­rė le­gen­d i­n is ak­ to­r ius, „Os­ka­ro“ lau­rea­ tas Pau­las New­ma­nas. 2009 m. Švei­ca­ri­jos po­li­ ci­ja pa­gal JAV or­de­rį dėl 30 me­tų se­nu­mo įvy­kių su­lai­kė 76 m. re­ž i­sie­rių, „Os­ka­ro“ lau­rea­tą Ro­ma­ ną Po­lans­kį.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sapne pasirodęs kunigas arba dvasininkas perspėja, kad būtumėte ati­ dūs ir įveiktumėte savo silpnybes bei prasižengimus. Sapnuoti kunigą, at­ liekantį apeigas, reiškia blogą nuojau­ tą ir nerimą. Sapne girdėti kunigą gie­ dant reiškia nuostolius arba oro per­ mainą. Jeigu sapnuojate, kad kalba­ tės su kunigu, turėsite reikalų valdiš­ koje įstaigoje. Jeigu sapnuojate kuni­ gą, bet su juo nekalbate – laukia dvasi­ nė ar fizinė kančia, šis sapnas taip pat įspėja, kad paklusite kažkieno valiai. Atlikti išpažintį kunigui reiškia paže­ minimą ir liūdesį. Šis sapnas gali taipo­ gi reikšti, kad padarysite kažką, kas su­ kels nerimą ne tik jums, bet ir jūsų arti­ miesiems. Sapne bučiuoti kunigui ran­ ką reiškia panieką. Jei sapne kunigas atrodo nuliūdęs ir išvargęs, saugokitės piktų žmonių. O jei sapne kunigas sie­ kia jūsų meilės – laukia panieka ir ne­ pagarba. Jei moteris sapnuoja, kad yra įsimylėjusi kunigą, ją apgaus meilužis. Sapne priklausyti kunigų luomui reiš­ kia atgailą. Žiurkes sapne matyti – netikėti prie­ šai, kurie jums linki pikta. Žiurkę pa­ gauti – vadinasi, nugalėsite savo prie­ šus. Būti sapne užpultam šių grauži­ kų reiškia įspėjimą saugotis nepadorių moterų. Sapnuoti daug žiurkių reiškia, jog priešai bus sunaikinti.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.