2013 09 26 vilniaus diena

9 771822 77903 0

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

SAVAITRAŠTIS MIESTUI

RUGSĖJO 26–SPALIO 2 d., 2013 m. Nr. 39 (1540)

IŠEINA KETVIRTADIENIAIS

TAIKIK LYJE „MAL TI

DOVANA

2,50 Lt

EČIŲ SR IUBA“ PRADE DA SA VO AŠ TUNTĄ JĮ SEZO NĄ

Šiandien su „Vilniaus diena“ specialus žurnalas

PREM

Aistra JE proje ir DievasRA kte „Š ok!“

Nr. 3

2013 9 m.

KIN

Tiražas

Lietu O FO TELIS filmų viškų derliu s

33 79

SKAN Juoda AUS auksa sis s – pi pirai

„ KNYGLINKSMO S OS“ KŪRĖIOS JA Nežinau, gal mano vardi-

TV HE ROJĖ

Net tragedijos nepamoko Spraga, kainavusi 17-metės gyvybę, – ne vienintelė, su kuria susiduria Bendrasis pagalbos centras (BPC). Sąlygų išsikviesti pagalbą iki šiol neturi ir Lietuvos kurtieji, nors dar prieš pusmetį būtent dėl to nesugebėta laiku sustabdyti gaisro ir išgelbėti vienos kurčiųjų šeimos namų. Taip pat neištirta pagalbą per BPC išsikviesti bandžiusio, bet vėliau nužudyto vilniečio verslininko byla.

Vilniaus meras Artūras Zuokas

10p.

MIESTAS

Seria le pats save vaidi nantis Vilniaus policijos ty rėjas Jonas Ka lėda pripažįsta, kad policijos realybė skiriasi nuo TV ekrane rodomo siužeto. Bet, nepaisyda mas gausybės bėdų ar net ne visada pagarbaus visuomenės požiūrio į policijos pareigū nus, jis niekada nesi gai lėjo pasirinkęs šią profesiją.

MIESTAS

4p.

Spalį oranžinių dviračių nebeliks

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

vilniausdiena.lt

JAV generolas Randy A.Kee išskirtiniame interviu savaitraščiui teigė, kad Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos turėtų labiau rūpėti joms pačioms, o Vašingtonas laikosi savo įsipareigojimų ir yra pasiruošęs apginti Lietuvą.

14p.

4p.

Ne kaip filmuose, bet nesigaili

12

Pasaulis

nis vynas kada ir atsiras, bet jis turės būti tik iš Lietuvoje išaugintų vynuogių.

Savaitgalis

3266 kilometrus įveikė vilnietis ugniagesys gelbėtojas Aidas Ardzijauskas, per 45 dienas apibėgęs Baltijos jūrą. „Patyriau labai daug gerų įspūdžių, kiekviena diena buvo skirtinga. Šis žygis – tai savęs pasitikrinimas“, – tvirtino A.Ardzijauskas. 19p.

Savaitgalis

Kažkada režisierė Yana Ross gyveno Niujorke, dirbo šio didmiesčio televizijos kanale HBO, kituose televizijos kanaluose CNN, BBC. Dabar ji gyvena Vilniuje. Čia stato spektaklius, ištekėjo už lietuvių aktoriaus, puikiai kalba lietuviškai.

20p.

0

2

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

miestas

Lie­tu­va – krep­ši­ nio ša­lis. Tai nea­be­ jo­ti­nai įro­dė iš­ti­ki­ miau­sių krep­ši­nio ger­bė­jų mi­nia sos­ ti­nės Ro­tu­šės aikš­ tė­je, pir­ma­die­nį pa­ si­ti­ku­si Eu­ro­pos si­ dab­ro me­da­lius par­ ve­žu­sius did­vy­rius.

Pa­tys krep­ši­nin­kai pri­pa­ži­no, kad di­ džiau­sias ap­do­va­ no­ji­mas jiems – tau­ tie­čių dė­me­sys.

Die­vai: to­kio lie­tu­vių dė­me­sio, koks pir­ma­die­nį bu­vo skir­tas si­dab­rą Eu­ro­pos čem­pio­na­te lai­mė­ju­siems krep­ši­nin­kams, ga­lė­tų pa­vy­dė­ti bet ku­ri sce

Si­dab­ri­nės su­tik­tu­vės – sal­des­nės Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė, Lu­kas Ki­vi­ta Pa­si­ti­ko kaip ka­ra­lius

Pir­ma­die­nio pa­va­ka­rę į Vil­nių iš Slo­vė­ni­jos grį­žo Lie­tu­vos rink­ti­nė, Eu­ro­pos čem­pio­na­te nu­si­lei­du­si pran­cū­zams ir iš­ko­vo­ju­si si­dab­ri­ nę ant­rą vie­tą. Di­džiu­liuo­se ek­ra­ nuo­se iš­vy­du­si iš lėk­tu­vo li­pan­čius krep­ši­nin­kus mi­nia ger­bė­jų su­kė­ lė triukš­mo ban­gą. Nors Ro­tu­šės aikš­tė­je vi­ce­čem­pio­nai, va­žiuo­ jan­tys at­vi­ru au­to­bu­su, tu­rė­jo pa­ si­ro­dy­ti be­veik šeš­tą va­ka­ro, čia jau nuo pu­sės ke­tu­rių bū­ria­vo­si iš­ti­ki­ miau­si krep­ši­nin­kų ger­bė­jai.

Va­žiuo­da­mi krep­ši­nin­kai mo­ ja­vo pa­ke­lė­je jiems plo­jan­tiems žmo­nėms. Rink­ti­nės lau­kė ir Lie­ tu­vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­ kai­tė, Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­las, prem­je­ras Al­gir­das But­ ke­vi­čius, Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas.

Ei­da­mi į sce­ną krep­ši­nin­kai su­si­ dauž­da­vo ran­ko­mis su aist­ruo­liais (šie kai ku­rių krep­ši­nin­kų ne­no­rė­ jo pa­leis­ti), jiems bu­vo ka­bi­na­mi ąžuo­lo vai­ni­kai. „Mes su­tin­ka­me sa­vo čem­pio­nus.

Nes­var­bu, ko­kį me­da­lį jie at­ve­ža ar at­veš, jie mums – čem­pio­nai. Krep­ ši­nin­kai pa­ro­dė, kad lie­tu­viai ko­ vin­ga tau­ta. To­dėl jie mums vi­sa­da čem­pio­nai. Jie – mū­sų įkvė­pi­mas, pa­vyz­dys jau­ni­mui“, – kal­bė­jo Lie­ tu­vos Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė. Įteik­da­mas 240 tūkst. li­tų če­kį prem­je­ras A.But­ke­vi­čius krepši­ ninkus vadino šaunuoliais. „Džiau­ gia­mės ir di­džiuo­ja­mės ju­mis“, – sakė premjeras.

Pa­dė­kų lie­tus

„Ko­man­dos var­du dė­ko­ju sir­ga­ liams. Mes per vi­są čem­pio­na­tą jau­tė­me jū­sų pa­lai­ky­mą“, – su­si­ rin­ku­sie­siems dė­ko­jo rink­ti­nės ka­ pi­to­nas Ro­ber­tas Jav­to­kas.

Padėkos žodžių negailėjo ir Lie­ tu­vos rink­ti­nės stra­te­gas Jo­nas Kaz­laus­kas: „Ačiū vi­siems, su­si­ rin­ku­siems čia, ačiū gau­siam sir­ ga­lių bū­riui – pa­čiam ge­riau­siam ir gau­siau­siam vi­sa­me pa­sau­ly­je. Jūs bu­vo­te mū­sų šeš­tas žai­dė­jas. Ačiū ko­man­dai, jos ka­pi­to­nui. Tu­rė­da­ mas to­kius sir­ga­lius, Lie­tu­vos krep­ ši­nis nu­džiu­gins dar ne kar­tą.“ At­li­kė­jas Ma­ri­jo­nas Mi­ku­ta­vi­ čius krep­ši­nin­kus pa­svei­ki­no dai­ na „Aš tik­rai my­liu Lie­tu­vą!“. Jam pri­ta­rė žai­dė­jai ir mi­nia aikš­tė­je.

Krep­ši­nin­kai taip pat šo­ko sce­no­ je, pa­si­py­lė kon­fe­ti lie­tus. Net­ru­ kus krep­ši­nin­kai bu­vo pa­kvies­ti į Ro­tu­šę. Aist­ruo­liai to­liau šven­tę tę­sė klau­sy­da­mie­si kon­cer­to.

Sir­ga­liai Lie­tu­vos var­dą šau­kė ge­ro­kai anks­čiau, nei at­vy­ko Eu­ro­ pos čem­pio­na­to vi­ce­čem­pio­nai, – dau­ge­lis jų ti­kė­jo­si ne tik pa­spaus­ti ran­ką sa­vo he­ro­jams, bet ir nu­si­fo­ tog­ra­fuo­ti su jais.

Eu­ro­pos vi­ce­čem­pio­nams ir iš­ ti­ki­mie­siems krep­ši­nio sir­ga­liams kon­cer­ta­vo Sta­sys Po­vi­lai­tis, gru­ pės „69 dan­gu­je“, „Bix“, M.Mi­ku­ ta­vi­čius, „X fak­to­riaus“ nu­ga­lė­to­ja Gied­rė Vo­kie­ty­tė ir ki­ti.

Man­tas Kal­nie­tis:

Bu­vo liū­de­sys, bet jis tru­ko gal penkias– dešimt mi­nu­čių. Pas­ kui vis tiek su­vo­ki, kad tai di­de­lis lai­ mė­ji­mas.

Dė­me­sį priė­mė ne­vie­no­dai

R.Jav­to­kas ti­ki­no, kad si­dab­ro me­ da­lis tiek jam, tiek ki­tiems rink­ti­ nės na­riams reiš­kia la­bai daug.

Populiarumas: kelias nuo autobuso iki scenos ne visiems buvo lengvai įveikiamas – gerbėjai tiesiog nenorėjo paleisti krepšininkų.

Pak­lau­sus, ar žiū­ri į atei­tį ir gal­vo­ja apie ki­tus ap­do­va­no­ji­mus, ko­man­ dos ka­pi­to­nas tvir­ti­no, kad pa­si­ bai­gus Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­ na­tui telk­sis į žai­di­mą „Žal­gi­ry­je“.

Sun­kia­jam kraš­to puo­lė­jui Do­ na­tui Mo­tie­jū­nui tai bu­vo pir­mo­ sios to­kio po­bū­džio su­tik­tu­vės, tad pir­mą­kart te­ko pa­jus­ti ir aist­rin­gą lie­tu­vių džiaugs­mą. Kraš­to puo­lė­ jas „Vil­niaus die­nai“ sa­kė, kad no­ rė­tų il­giau pa­si­džiaug­ti to­kio­mis aki­mir­ko­mis. „Man tai yra pir­ma­sis kar­tas.

Tai yra kaž­kas fan­tas­tiš­ko. Be ga­lo ma­lo­nu – džiau­giuo­si dėl vi­sos ko­ man­dos. Ap­mau­du, kad ry­toj, po­ ryt ry­te vi­si at­si­kel­sim ir sku­bė­sim į sa­vo klu­bus. Džiau­gia­mės, kad pa­ da­rė­me žmo­nėms šven­tę“, – šyp­ so­da­ma­sis kal­bė­jo D.Mo­tie­jū­nas.

To­ron­to „Rap­tors“ klu­be žai­ džian­tis Jo­nas Va­lan­čiū­nas tei­gė, kad Lie­tu­vos rink­ti­nės ko­zi­ris – be­ są­ly­giš­kas tar­pu­sa­vio pa­lai­ky­mas.

3

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

miestas

5p.

Vilniaus šilumos ūkyje – paslaptingi susitarimai.

At­ras­ki­te Vil­nių iš nau­jo Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

Penktadienį – Pa­sau­li­nė tu­riz­mo die­na. Ta pro­ga VšĮ Vil­niaus tu­riz­ mo in­for­ma­ci­jos cent­ras ir kon­fe­ ren­ci­jų biu­ras kvie­čia vil­nie­čius, taip pat mies­to sve­čius su­si­pa­žin­ ti su sos­ti­ne bei jos is­to­ri­ja. Eks­ kur­si­jos truks net tris die­nas: nuo penk­ta­die­nio iki sek­ma­die­nio.

e­nos žvaigž­dė ar po­li­ti­kas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės, BFL nuo­tr.

už per­ga­les „Kai va­žiuo­ji į čem­pio­na­tą, vi­ suo­met no­ri me­da­lių ir aukš­čiau­ sių pri­zi­nių vie­tų. Tie­siog ti­kie­si ge­riau­sia. Ne vi­sa­da pa­vyks­ta tai pa­siek­ti, ta­čiau su tuo rei­kia su­si­ tai­ky­ti“, – apie ne­sėk­min­gas rung­ ty­nes su Pran­cū­zi­jos eki­pa kal­bė­jo J.Va­lan­čiū­nas.

Krep­ši­nin­kai kė­lė ir bo­ka­lus

Vi­są sa­ve ati­da­vęs čem­pio­na­tui, pa­ var­gęs, bet lai­min­gas re­zul­ta­ty­viau­ sias rink­ti­nės krep­ši­nin­kas Man­tas Kal­nie­tis sa­vait­raš­čiui sa­kė, jog kad ir kaip bū­tų gai­la auk­so, si­dab­ro me­da­liai yra di­de­lis lai­mė­ji­mas. O kai vi­sa Lie­tu­va pa­si­tin­ka iš­skės­to­ mis ran­ko­mis – be abe­jo­nės, krep­ ši­nin­ko žo­džiais, tai ge­ras jaus­mas. „At­ro­do, kad ta per­ga­lė su­vie­ni­ ja Lie­tu­vą ir bent kai ku­rio­mis aki­ mir­ko­mis žmo­nės tam­pa lai­min­ ges­ni“, – sa­kė M.Kal­nie­tis.

Krep­ši­nin­kas ne­slė­pė, kad pra­ lai­mė­jus pran­cū­zams už­plū­do liū­

de­sio ban­ga, ta­čiau, kaip pa­ts sa­kė, ji bu­vo trum­pa­lai­kė. „Bu­vo liū­de­sys, bet jis tru­ko gal penkias–dešimt mi­nu­čių. Pas­kui vis tiek su­vo­ki, kad tai di­de­lis lai­ mė­ji­mas. Pran­cū­zai pra­na­šu­mą įgi­ jo rung­ty­nių vi­du­ry­je ir jį iš­lai­kė. Jie tik­rai nu­si­pel­nė lai­mė­ti“, – ge­ro žo­ džio var­žo­vams, Eu­ro­pos čem­pio­ na­te iš­ko­vo­ju­siems auk­są, ne­gai­lė­jo Lie­tu­vos rink­ti­nės įžai­dė­jas.

Si­dab­ro me­da­lius vy­rai ap­lais­tė per bend­rą va­ka­rie­nę. „Ge­rai at­ šven­tė­me. Vi­si su­si­rin­ko­me, pa­sė­ dė­jo­me, pa­va­ka­rie­nia­vo­me, pa­kė­ lė­me po bo­ka­lą alaus ir vis­kas bu­vo liuks“, – tei­gė M.Kal­nie­tis.

Per priė­mi­mą Ro­tu­šė­je krep­ši­ nin­kas tei­gė sva­jo­jąs tik apie vie­na – poil­sį. „Jau­čiuo­si ge­rai, bet esu la­bai pa­var­gęs ir no­riu tik poil­sio – grei­čiau va­žiuo­ti na­mo“, – šyp­ te­lė­jo M.Kal­nie­tis ir pri­dū­rė, kad sa­vai­tę pail­sė­jęs Lie­tu­vo­je iš­vyks žais­ti į Ru­si­ją.

Dar 1979 m. Tarp­tau­ti­nė tu­riz­mo or­ga­ni­za­ci­ja rug­sė­jo 27-ąją pa­ skel­bė Pa­sau­li­ne tu­riz­mo die­na. Ji šven­čia­ma sie­kiant vi­sa­me pa­sau­ ly­je pa­ska­tin­ti tu­riz­mą, už­megz­ti kul­tū­ri­nius ry­šius.

Vil­niaus tu­riz­mo in­for­ma­ci­ jos cent­ras ir kon­fe­ren­ci­jų biu­ras kvie­čia vil­nie­čius ir mies­to sve­ čius pa­mi­nė­ti Pa­sau­li­nę tu­riz­ mo die­ną eks­kur­si­jo­se po Vil­niaus se­na­mies­tį. „Tai pui­ki pro­ga pa­si­ jus­ti tu­ris­tu sa­vo mies­te, pa­ma­ty­ti ki­to­kį Vil­nių ir iš­girs­ti įdo­mių gi­ do pa­sa­ko­ji­mų“, – tei­gia or­ga­ni­ za­to­riai.

Jau sep­tin­tą kar­tą vyks­tan­tis ren­gi­nys šie­met organizuoja net 25 eks­kur­si­jas: 10 eks­kur­si­jų pės­ čio­mis ir 15 au­to­bu­su. Ren­gi­niai or­ga­ni­zuo­ja­mi kar­tu su Vil­niaus mies­to gi­dais, Vil­niaus pi­lių vals­ ty­bi­nio kul­tū­ri­nio re­zer­va­to di­ rek­ci­ja ir „Se­na­mies­čio gi­du“. „Be ga­lo di­de­lis su­si­do­mė­ji­ mas. Ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad kiek­ vie­nais me­tais jis tik au­ga. Ma­tyt, žmo­nės vis la­biau do­mi­si mies­tu ir ne­tgi lau­kia rug­sė­jo mė­ne­sio.

Jau rug­sė­jo pra­džio­je krei­pia­si ir klau­sia, ka­da mes pa­skelb­si­ me pro­gra­mą“, – sa­kė Vil­niaus tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro ir kon­fe­ren­ci­jų biu­ro Pro­jek­tų įgy­ ven­di­ni­mo sky­riaus va­do­vė Vil­ ma Dau­ba­rie­nė.

Ga­li­my­bė: pa­sak or­ga­ni­za­to­rių, tai pui­ki pro­ga pa­si­jus­ti tu­ris­tu sa­vo

mies­te, pa­ma­ty­ti ki­to­kį Vil­nių ir iš­girs­ti įdo­mių gi­do pa­sa­ko­ji­mų.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Ekskursijos pėsčiomis Rug­sė­jo 27 d.

11 val. At­ras­ki­te Vil­niaus se­na­mies­tį

13 val. Vil­niaus pi­lys ir kal­vos

12 val. At­ras­ki­te Vil­niaus se­na­mies­tį

18 val. At­ras­ki­te Vil­niaus se­na­mies­tį

13 val. Vil­niaus le­gen­dos

18 val. Se­na­m ies­č io kie­me­l ių pa­ slap­tys

14 val. Užu­pio res­pub­li­ka

Rug­sė­jo 28 d.

pa­bai­sos ir nu­si­kal­tė­liai

16 val. Vil­niaus ne­la­bie­ji: mies­to

10 val. Nuo pir­ties iki ope­ra­ci­nės: me­

18 val. At­ras­ki­te Vil­niaus se­na­

di­ci­nos is­to­ri­jos at­spin­džiai Vil­niu­je

mies­tį

Ekskursijos raudonu turistiniu autobusu Rug­sė­jo 27 d.

Rug­sė­jo 28 d.

10, 16.30 val. – ne­mo­ka­mai su au­

10, 11.30, 13.45, 15, 16.30 val. – kai­na

dio­gi­du au­to­bu­se (rei­ka­lin­ga re­gist­ ra­ci­ja)

15 li­tų dviem as­me­nims

11.30, 13.45, 15 val. – kai­na 15 li­tų

10, 11.30, 13.45, 15, 16.30 val. – kai­na

dviem as­me­nims

Nes­pė­ję ap­si­lan­ky­ti ne­mo­ka­mo­ se eks­kur­si­jo­se ga­li už­si­sa­ky­ti mo­ ka­mas. „Vie­nin­te­lis iš­skir­ti­nu­mas yra tai, kad eks­kur­si­ją „Vil­niaus

Rug­sė­jo 29 d.

15 li­tų dviem as­me­nims

pi­lys ir kal­vos“ ve­da Vil­niaus pi­ lių vals­ty­bi­nio kul­tū­ri­nio re­zer­va­to di­rek­ci­jos dar­buo­to­jas po­nas Sta­ sys“, – ti­ki­no V.Dau­ba­rie­nė.

„Ty­rė­jų nak­tis“ ap­gaubs mies­tą Vai­da Ka­lin­kai­tė Penktadienį jau de­vin­tą kar­tą Lie­ tu­vos sos­ti­nę ir ki­tus mies­tus ap­ gaubs „Ty­rė­jų nak­tis“. Vi­są die­ną iki pat vė­ly­vo va­ka­ro žmo­nės ga­ lės lan­ky­tis įvai­riuo­se ren­gi­niuo­ se, skir­tuo­se moks­lui po­pu­lia­rin­ti.

„Ty­rė­jų nak­tis yra ren­gi­nys, ku­ris api­ma ne tik tiks­lių­jų moks­lų, bet da­bar jau ir hu­ma­ni­ta­ri­nes sri­tis.

Ren­gi­ny­je žmo­nės ga­li pa­tys su­si­ pa­žin­ti su moks­lu, o ne tik apie jį kur nors iš­girs­ti. „Ty­rė­jų nak­ty­je“ ga­li­ma pa­ma­ty­ti, ką kas­dien vei­ kia moks­li­nin­kai“, – apie ren­gi­ nį pa­sa­ko­jo vie­na jo or­ga­ni­za­to­ rių Vil­niaus uni­ver­si­te­to Che­mi­kų stu­den­tų moks­li­nės drau­gi­jos di­ rek­to­rė Kor­ne­li­ja An­ta­na­vi­čiū­tė.

Ji at­sa­kin­ga už Vil­niaus uni­ver­ si­te­to Che­mi­jos fa­kul­te­to or­ga­ni­ zuo­ja­mus ren­gi­nius. Rem­da­ma­si praė­ju­sių me­tų pa­tir­ti­mi, K.An­ta­ na­vi­čiū­tė tvir­ti­no, kad „Ty­rė­jų nak­ tis“ kiek­vie­nais me­tais da­ro­si vis po­pu­lia­res­nė. „Bent, jei spręs­tu­ me iš mū­sų or­ga­ni­zuo­ja­mų ren­gi­ nių, taip at­ro­do. Pa­vyz­džiui, per­nai į eks­kur­si­jas žmo­nės re­gist­ra­vo­si iki pa­sku­ti­nės die­nos. Da­bar jau se­niai vie­tų ne­bė­ra. Na, ga­lė­tu­me priim­ti dar ke­lis žmo­nes“, – sa­kė ji.

No­rin­tys da­ly­vau­ti „Ty­rė­jų nak­ ties“ ren­gi­niuo­se tu­rė­tų pa­si­rū­

Ga­li­my­bės: „Ty­rė­jų nak­ties“ ren­gi­nių lan­ky­to­jai vėl tu­rės pro­gą pa­si­

jus­ti che­mi­kais, bio­lo­gais ar net is­to­ri­jos šal­ti­nių ren­gė­jais.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

pin­ti išanks­ti­ne re­gist­ra­ci­ja. Taip pat ver­ta at­kreip­ti dė­me­sį, kad ne į vi­sus ren­gi­nius rei­kia re­gist­ruo­tis.

Kur re­gist­ra­ci­ja bū­ti­na, o kur – ne, ga­li­ma su­ži­no­ti „Ty­rė­jų nak­ties“ tink­la­la­py­je ty­re­ju­nak­tis.lt.

Be­si­do­min­tys che­mi­ja dar ga­ li spė­ti už­si­re­gist­ruo­ti į eks­kur­si­ ją po Che­mi­jos fa­kul­te­tą, per ku­ rią ga­lės ap­si­lan­ky­ti mo­ko­mo­sio­se bei moks­li­nė­se la­bo­ra­to­ri­jo­se, pa­ žiū­rė­ti ir pa­tys pa­ban­dy­ti at­lik­ti įvai­rių ban­dy­mų.

Lie­t u­vos is­to­r i­jos ins­t i­t u­ tas or­ga­ni­zuo­ja ren­gi­nį, ku­ria­me bus ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su is­to­ri­

jos šal­ti­nio pa­ren­gi­mu spau­dai ir ne­tgi pa­tiems pa­ban­dy­ti skai­ty­ ti, trans­li­te­ruo­ti bei iš­vers­ti į lie­ tu­vių kal­bą įvai­rių teks­tų. Dar­bui bus pa­teik­ta šal­ti­nių ru­sė­nų, len­ kų ir lo­ty­nų kal­bo­mis.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­das siū­lys lan­ky­to­jams pa­tiems su­si­kur­ti au­ga­lų klo­nų, Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to Elekt­ro­ni­kos fa­kul­te­tas pa­skai­to­je „Vir­tua­lus pa­sau­lis – su­si­kurk sa­ vą­jį“ su­teiks ga­li­my­bę ap­si­gy­ven­ ti vir­tua­lia­me pa­sau­ly­je.

Dau­giau ren­gi­nių ra­si­te www. vilniausdiena.lt.

4

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Oran­ži­niai dvi­ra­čiai ruo­šia­si žie­mos mie­gui Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Va­sa­rą sos­ti­nė­je pra­dė­ju­si veik­ ti oran­ži­nių dvi­ra­čių sis­te­ma jau skai­čiuo­ja pa­sku­ti­nes šio se­zo­no sa­vai­tes. Ta­čiau pa­va­sa­rį mies­te at­si­ras dar dau­giau punk­tų ir gal­ būt ke­le­tas nau­jo­vių.

oran­ži­nių dvi­ra­čių se­zo­nas pra­si­ dės ba­lan­džio 15 d.

Spa­lio 15-ąją dar bus ga­li­ma dvi­ra­čiais nau­do­tis vi­są die­ną, o spa­lio 16-ąją jų jau ne­liks.

Kor­te­lės, bi­lie­tai ir ta­ri­fai

Ne­be­va­gia, ne­lau­žo

Lie­pos vi­du­ry­je Vil­niaus cent­re bu­ vo įkur­ti 24 oran­ži­nių dvi­ra­čių ter­ mi­na­lai ir mies­te at­si­ra­do apie du šim­tus dvi­ra­čių, ku­riais vil­nie­čiai ir mies­to sve­čiai sėk­min­gai nau­ do­ja­si jau dau­giau kaip du mė­ne­ sius. „JCDe­caux“ dvi­ra­čių nuo­mos sis­te­mos pro­jek­to va­do­vas Da­rius Ja­siu­kai­tis pa­tvir­ti­no, kad jo­kių nuo­sto­lių per šį lai­ko­tar­pį ne­pa­tir­ ta, dvi­ra­čiai ne­pa­vog­ti, ne­su­lau­žy­ ti. „Nie­ko rim­ta ne­bu­vo, sa­ky­čiau, vis­kas klos­tė­si sėk­min­gai“, – sa­kė D.Ja­siu­kai­tis.

Spa­lio vi­du­ry­je – ate

Tie­sa, oran­ži­nius dvi­ra­čius pa­mė­ gę mies­tie­čiai greit tu­rės su jais at­ si­svei­kin­ti. Tik­rai ne vi­sam lai­kui – tik iki pa­va­sa­rio. „Spa­lio 15-ąją dar bus ga­li­ma dvi­ra­čiais nau­do­tis vi­są die­ną, o spa­lio 16-ąją jų jau ne­liks. Bus iš­ mon­tuo­ta vi­sa įran­ga: sto­vai, ter­ mi­na­lai, dvi­ra­čiai per žie­mą bus san­dė­liuo­ja­mi“, – pa­sa­ko­jo dvi­ ra­čių nuo­mos sis­te­mos pro­jek­ to va­do­vas ir pri­dū­rė, kad nau­ja­sis

Pa­va­sa­rį Vil­niu­je jau bus 36 dvi­ ra­čių nuo­mos punk­tai – esa­mi bus pa­pil­dy­ti dar dvy­li­ka nau­jų. Jie bus įkur­ti šiek tiek to­liau nuo mies­ to cent­ro: į An­ta­kal­nio pu­sę, prie Šv. Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­čios, prie „Mins­ko IKI“, „Žal­gi­rio“ sta­dio­no, Ža­lio­jo til­to, pre­ky­bos cent­ro „Pa­ no­ra­ma“, prie Vin­gio par­ko iš Žvė­ ry­no pu­sės, ke­le­tas jų at­si­ras pa­ke­ liui į cent­rą nuo mi­nė­tų vie­tų.

Są­ly­gos ne­si­keis

Nau­do­ji­mo­si dvi­ra­čiais lai­ko ir ap­ mo­kes­ti­ni­mo są­ly­gų keis­ti ne­ke­ti­ na­ma, tik, kaip sa­kė D.Ja­siu­kai­tis, svars­to­ma įves­ti jau­ni­mo ta­ri­fą. „Ki­tą­met se­zo­no re­gist­ra­ci­ jos mo­kes­tis bus 69 li­tai, svars­ to­me jau­ni­mui jį pa­da­ry­ti pi­ges­nį.

Tik dar ne­nusp­ręs­ta, iki ko­kio am­ žiaus. Gal­būt iki 25 me­tų“, – už­si­ mi­nė pa­šne­ko­vas.

Dar vie­na ga­li­ma nau­jie­na – įves­ ti funk­ci­ją, kad il­ga­lai­kio var­to­to­jo są­skai­tą bū­tų ga­li­ma pa­pil­dy­ti ir ter­mi­na­le, o ne tik in­ter­ne­tu.

Pri­me­na­me, kad pa­slau­ga „Cyc­lo­ci­ ty Vil­nius“ ga­li­te nau­do­tis tu­rė­da­mi „Cyc­lo­ci­ty Vil­nius“ ar vil­nie­čio kor­ te­lę ar­ba 3 die­nų bi­lie­tą. Vi­sais at­ ve­jais pir­mas nuo­mos pus­va­lan­dis yra ne­mo­ka­mas.

Jei jū­sų ke­lio­nė il­ges­nė nei 30 mi­ nu­čių, tai­ko­mas pa­slau­gos mo­kes­ tis, ku­ris nu­skai­čiuo­ja­mas nuo jū­sų „Cyc­lo­ci­ty Vil­nius“ pa­sky­ros są­skai­ tos, jei tu­ri­te il­ga­lai­kės nuo­mos kor­ te­lę, ar­ba nuo ban­ko kor­te­lės są­skai­ tos, jei pa­si­rin­ko­te 3 die­nų bi­lie­tą.

Il­ga­lai­kė re­gist­ra­ci­ja (6 mė­ne­siams) ki­tiems me­tams yra 69 li­tai. Šį­met iki spa­lio 15 d. – 10 li­tų.

3 die­nų bi­lie­tas kai­nuo­ja 10 li­tų.

Pir­mas pus­va­lan­dis ne­mo­ka­mas, ant­ras kai­nuo­ja 1,5 li­to, tre­čias – 5 li­ tus, ket­vir­tas ir ki­ti pus­va­lan­džiai – 12 li­tų.

Sėk­min­gai: per dau­giau nei du oran­ži­nių dvi­ra­čių sis­te­mos gy­va­vi­mo mė­ne­sius di­de­lių nuo­sto­lių ne­pa­tir­

ta: dvi­ra­čiai ne­pa­vog­ti, ne­su­lau­žy­ti.

Vil­niaus 1-ojo po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­to Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­ jos sky­riaus ty­rė­jas Jo­nas Ka­lė­da pa­ rei­gū­nu dir­ba jau be­veik de­šimt­me­ tį, o vi­sai ne­se­niai sa­vo vaid­me­nį iš rea­ly­bės per­kė­lė ir į te­le­vi­zi­jos ek­ra­ną – vai­di­na pa­ts sa­ve.

Pro­fe­si­ja: kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos ty­r

yra pa­rei­gū­nas.

Kai stengies Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Per te­le­vi­zi­ją ro­do­mo se­ria­lo bei Vil­niaus po­li­ci­jos rea­ly­bė ski­ria­ si ir, ne­pai­sy­da­mas gau­sy­bės bė­ dų ar net vi­suo­me­nės ne vi­sa­da pa­gar­baus po­žiū­rio į po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nus, J.Ka­lė­da nie­ka­da ne­si­ gai­lė­jo pa­si­rin­kęs šią pro­fe­si­ją.

– Se­ria­le vai­di­na­te pa­rei­gū­ną.

Ar se­ria­lo sce­na­ri­jus pa­na­šus į sos­ti­nės po­li­ci­jos pa­rei­gū­no gy­ve­ni­mą? – ar­tė­jant An­ge­lų sar­gų (po­li­ci­jos) die­nai pa­klau­ sė­me ty­rė­jo J.Ka­lė­dos.

– Ten dau­giau­sia yra žmog­žu­dys­ čių. Mū­sų dar­be vyks­ta ana­lo­giš­ki nu­si­kal­ti­mai. Ta­čiau vis­kas vyks­ ta ne to­kiu tem­pu. Se­ria­las, ku­ ria­me vai­di­nau, yra vo­kiš­ko for­ ma­to, nie­ko ne­pa­kei­si.

– Ta­čiau Vil­niu­je daž­nai ten­ ka su­si­dur­ti su pa­vo­jin­gais nu­si­kal­ti­mais?

– Su­si­du­ria­me su įvai­riais nu­ si­kal­ti­mais. Kiek­vie­nas nu­si­kal­ ti­mas yra pa­vo­jin­gas. Nie­ka­da ne­ži­nai, ka­da koks plė­ši­kas ką su­ gal­vos, ir kai va­žiuo­ji jo su­lai­ky­ ti, ne­ži­nai, ko­kių už­ma­čių jis tu­ ri. Ly­giai taip pat nar­ko­ma­nai ar al­ko­ho­li­kai...

Kiek­vie­nas žmo­gus skir­tin­gas ir į kiek­vie­ną as­me­nį rei­kia žiū­ rė­ti at­sar­giai.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

– Vis­gi kas per vi­sus dar­bo me­tus bu­vo sun­kiau­sia?

– Aš vi­siems pa­sa­ko­ju is­to­ri­ją iš pa­čios sa­vo kar­je­ros pra­džios.

Bu­dė­to­jas mums pra­ne­šė, kad pa­ skam­bi­no as­muo ir at­sklei­dė sa­vo nu­si­kal­ti­mą. At­vy­kus jis nu­pa­sa­ ko­jo, kaip au­ką nu­žu­dė, kur pa­ slė­pė, ir vis­ką pa­ro­dė.

– Prip­ran­ta­ma prie to­kių psi­ cho­lo­giš­kai sun­kių aki­mir­ kų?

– Mi­nė­tas at­ve­jis, aiš­ku, bu­vo ne­ma­lo­nus – pir­mą kar­tą tai pa­ ma­čiau. Dė­kui Die­vui, bu­vo žie­ ma ir jo­kio kva­po ne­bu­vo – la­vo­ nai juk irs­ta.

– Kaip ver­ti­na­me sos­ti­nės pa­ rei­gū­nų dar­bą?

– Apsk­ri­tai pa­rei­gū­nų dar­bą ver­ ti­nu tei­gia­mai. Jei­gu ne­bū­tų pa­ rei­gū­nų, aš neį­si­vaiz­duo­ju, ko­kia ne­tvar­ka bū­tų Lie­tu­vo­je. Da­bar ir pa­rei­gū­nams dir­bant yra ne­ma­ žai ne­tvar­kos. Nes­pė­ja­me dirb­ti, o ko­mi­sa­ria­tuo­se eta­tai neuž­pil­dy­ti iki ga­lo. Ir ne­ma­nau, kad žmo­nės la­bai verž­tų­si dirb­ti pa­rei­gū­nais, ži­no­da­mi mū­sų so­cia­li­nes ga­ran­ ti­jas ir at­ly­gi­ni­mus.

Ne­va­lia su­si­rgti, žmo­nės net sirg­da­ mi ei­na į dar­bą, nes ki­taip neį­ma­no­ma pra­gy­ven­ti. Ne­ga­li sau leis­ti to­kios pra­ ban­gos kaip sirg­ti.

– Ko­kios di­džiau­sios pro­ble­ mos dėl so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų?

– Kaip ir pa­pras­tiems mir­tin­gie­ siems, tos pa­čios – dėl li­gų. Anks­ čiau pa­rei­gū­nams bū­da­vo kom­ pen­suo­ja­ma 100 pro­c. at­ly­gi­ni­mo.

O da­bar – kaip ir vi­siems. Ne­va­ lia su­si­rgti, žmo­nės net sirg­da­mi ei­na į dar­bą, nes ki­taip neį­ma­no­ ma pra­gy­ven­ti. Ne­ga­li sau leis­ti to­kios pra­ban­gos kaip sirg­ti.

– Vis­gi po­li­ci­nin­ko pro­fe­si­ja dar lai­ko­ma pres­ti­ži­ne?

– Kiek­vie­nas gal skir­tin­gai at­sa­ ky­tų į šį klau­si­mą. Aš di­džiuo­ juo­si, kad dir­bu po­li­ci­jo­je, ir la­ bai džiau­giuo­si, jog į šią sis­te­mą atė­jau. Bent jau kol kas ne­keis­ čiau pro­fe­si­jos – ne vie­nus me­tus jau dir­bu.

– Vi­suo­me­nės po­žiū­ris nė­ ra la­bai tei­gia­mas pa­rei­gū­nų at­žvil­giu. Skau­du?

– Aiš­ku, skau­du. Žmo­nės įsi­ti­ ki­nę sa­vo tei­su­mu. Per­dė­tas įsi­ ti­ki­ni­mas. Jie ne­ma­to ki­tos mū­sų dar­bo pu­sės. Mes įvai­riuo­se po­ pie­riuo­se pa­sken­dę, da­ro­me, kas įma­no­ma. Bet jie ne­ma­to net to

5

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

miestas

6p.

Gatvės gimnastika – nauja sena sporto šaka.

Vilniuje ši­lu­mos ūky­je – pa­slap­tin­gi su­si­ta­ri­mai elekt­ri­nės tech­no­lo­giš­kai su­jung­tos kaip vie­nas vie­ne­tas – Ga­riū­nuo­se esan­ti 3-io­ji elekt­ri­nė ne­ga­li per­ duo­ti ši­lu­mos ki­taip, tik per 2-ąją elekt­ri­nę. 3-io­jo­je elekt­ri­nė­je vi­sos ši­lu­mos tra­sos už­pil­do­mos che­miš­ kai va­ly­tu van­de­niu. Tad jei ji bus ki­to­se ran­ko­se, vi­sos tra­sos ga­li bū­ ti iš­ves­tos iš ri­kiuo­tės vos per dve­ jus tre­jus me­tus. To­dėl ir ne­pri­ta­riu to­kiam va­rian­tui“, – sa­kė jis. Tie­sa, B.Ci­cė­nas ti­ki­no siū­lan­tis dar įdo­ mes­nį va­rian­tą. Anot jo, Sei­mas priė­mė Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo pa­ tai­sas, ku­rios nu­ma­to ga­li­my­bę sa­ vi­val­dy­bėms per­duo­ti ši­lu­mos ūkio tur­tą Vy­riau­sy­bės nuo­sa­vy­bėn. „Tad jei ta­ry­ba priim­tų spren­di­ mą per­duo­ti abi elekt­ri­nes Vy­riau­ sy­bei, jos au­to­ma­tiš­kai at­si­dur­tų „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ ran­ko­se, ne­ be­rei­kė­tų jo­kių ke­ti­ni­mų pro­to­ko­ lų. Tai bū­tų pa­pras­čiau, pi­giau. O ši­lu­mos tink­lai, ka­ti­li­nės, kaip ir bu­vo, lik­tų mies­tui“, – sa­vo ver­si­ ją pa­tei­kė jis.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba tre­ čiadienį pri­ta­rė Vil­niaus sa­vi­val­ dy­bės ir vals­ty­bės įmo­nės „Lie­tu­ vos ener­gi­ja“ ke­ti­ni­mų pro­to­ko­ lui, ku­riuo nu­ma­to­ma įmo­nei per­ duo­ti at­nau­jin­ti 3-ią­ją ter­mo­fi­ka­ci­ nę elekt­ri­nę. Į spe­cia­lis­tų pa­sta­bas, kad tai ga­li pa­kenk­ti Vil­niaus ši­lu­ mos ūkiui, ta­ry­bos dau­gu­ma ne­su­ rea­ga­vo.

Ener­ge­ti­kos ėmė­si ur­mu

rė­jas J.Ka­lė­da pri­si­pa­žįs­ta, kad pa­pras­tu mies­tie­čiu bū­na re­tai, nes vi­sa­da

si dėl žmonių

„po­pie­ri­nio“ dar­bo. Aš su­pran­ tu, kiek­vie­nam žmo­gui ga­li bū­ti ne­lai­mė: te­le­fo­nas pa­vog­tas, ran­ ki­nė pa­vog­ta, va­gys­tė iš gy­ve­na­ mo­sios pa­tal­pos. Kiek­vie­nas as­ muo dir­ba ir iš­ma­no sa­vo dar­bą, bet ne vi­sais at­ve­jais mes ga­li­me vis­ką iš­tir­ti.

Kar­tais tam rei­ka­lin­gos ki­to­kios prie­mo­nės ar dar kas nors, ko mes ne­ga­li­me at­skleis­ti. Bet žmo­gui to nei­šaiš­kin­si – jis tie­siog no­ri, kad per kuo trum­pes­nį lai­ką bū­tų išaiš­kin­tas nu­si­kal­ti­mas.

– Bū­tų be­pras­miš­ka steng­tis tai išaiš­kin­ti žmo­nėms?

– Žmo­gui paaiš­ki­na­me tie­siog tai, ką mes da­ro­me. Bū­na, iš­si­ kvie­čia­me į ko­mi­sa­ria­tą, paaiš­ ki­na­me, su­ren­ka­me kuo dau­giau in­for­ma­ci­jos. Bet bū­na, kad pa­ tys nu­ken­tė­ję as­me­nys ne vi­sa­ da pa­sa­ko tie­są apie nu­si­kal­ti­mo įvy­kį. Pa­vyz­džiui, jiems gė­da pa­ sa­ky­ti, jog su ki­ta mo­te­ri­mi bu­ vo. Ir ne­no­ri vie­šin­ti to, nes tu­ri žmo­ną. Daž­nai liu­di­jan­tis žmo­ gus pa­ts su sa­vi­mi ko­vo­ja. Bent į pu­sę to­kių pa­reiš­ki­mų rei­kia įsi­gi­ lin­ti, ar jie ap­skri­tai at­spin­di rea­ ly­bę, ar ne.

– Kaip ver­ti­na­te Vil­niaus mies­to sau­gu­mą?

– Yra tam tik­ra nu­si­kal­ti­mų sta­ tis­ti­ka ir as­me­niš­kai ne­siim­čiau ver­tin­ti. O mies­tie­čiu aš re­tai bū­ nu. Esu vi­sa­da pa­rei­gū­nas. Ir mū­ sų dar­bas toks – žmo­nės ver­ti­na taip, kad pa­rei­gū­nai dir­ba 24 va­ lan­das per pa­rą. Mes jau ki­taip ir ne­ga­li­me sa­vęs ver­tin­ti.

– Spa­lio 2-oji – An­ge­lų sar­gų (po­li­ci­jos) die­na. Kaip pa­rei­ gū­nai pa­žy­mi šią die­ną? Kiek svar­bi ši šven­tė?

– La­bai daug reikš­mės tu­ri. Kiek me­tų jau dir­bu, vyks­ta kon­cer­tai, tei­kia­mos aukš­tes­nių pa­rei­gū­ nų pa­dė­kos. Kaip ir kiek­vie­nas, šven­tę pa­žy­mi­me drau­gų, ko­le­gų būrelyje. Bet jei tą die­ną at­vyks­ ta žmo­nių į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą, jie neat­va­žiuo­ja pa­svei­kin­ti. At­ va­žiuo­ja žmo­nių, nu­ken­tė­ju­sių ir

LNK nuo­tr.

no­rin­čių, kad per kuo trum­pes­nį lai­ką bū­tų išaiš­kin­tas jiems pa­ da­ry­tas nu­si­kal­ti­mas.

– Trūks­ta po­li­ti­kų dė­me­sio jū­sų pro­fe­si­jai?

– Gal ir trūks­ta. Ly­giai tos pa­ čios šne­kos apie su­grą­ži­ni­mą koe­fi­cien­tų, ko­kie bu­vo 2008 m.

Ar jie grą­žins pra­di­nę si­tua­ci­ ją? Eta­tų yra, ta­čiau žmo­nių pas mus nė­ra. Jau­ni­mas no­ri, atei­na bai­gę moks­lus. Se­ria­las ir­gi pa­ da­rė įta­kos – su­lau­kiau ne vie­no jau­nuo­lio su­si­do­mė­ji­mo. Gal­būt pa­ma­tė, kad vie­ti­niai pa­rei­gū­ nai ir­gi to­kį dar­bą at­lie­ka kaip fil­me? Ne vie­no klau­si­mo su­lau­ kiau, kaip bū­tų ga­li­ma pra­dė­ti dirb­ti po­li­ci­jo­je?

– Spren­di­mas vai­din­ti se­ria­le gal­būt ir bu­vo bū­das pri­trauk­ ti žmo­nių į šį dar­bą?

– Iš tik­rų­jų taip ir bu­vo. Ir Vil­ niaus po­li­ci­jos va­do­vas bu­vo už tai, ir mū­sų 1-ojo ko­mi­sa­ria­to va­do­vas bu­vo tik už tai. No­ri­me, kad žmo­nės į po­li­ci­nin­kus pra­dė­ tų žiū­rė­ti ne tik iš blo­go­sios pu­sės.

Ne­ma­nau, kad vi­si ne­pa­si­ti­ki po­ li­ci­ja, vi­saip yra.

– Bet ap­skri­tai pa­si­ti­kė­ji­mas Lie­tu­vo­je au­ga ar ma­žė­ja?

– Vie­nas neap­dai­rus žings­nis ga­ li su­griau­ti vos ne vi­sų me­tų dar­ bą. Pa­rei­gū­nai ga­li pa­da­ry­ti ge­rų dar­bų, jiems iš­ra­šo­ma daug pa­dė­ kų, ta­čiau vie­nas kvai­las pa­rei­gū­ no žings­nis vi­suo­me­nės nuo­mo­nę ga­li pa­keis­ti.

– Kaip at­si­lie­pia pa­rei­gū­no dar­bas as­me­ni­niam gy­ve­ni­ mui?

– At­si­lie­pia, juk vis­ko bū­na. Ir nak­ti­niai dar­bai, rei­dai. Aiš­ku, ne vi­sa­da. Tar­ny­ba yra tar­ny­ba ir nie­kur ne­ding­si. Gy­ve­ni žmo­ gus tei­sin­gai, dir­bi, val­gy­ti juk rei­kia. Sten­gie­si dėl žmo­nių, kad ne­gal­vo­tų, jog nie­ko ne­dir­ba­me.

Po­li­ci­ja, ma­nau, dir­ba dar dau­ giau, ne­gu vi­si įsi­vaiz­duo­ja. Nė­ ra taip, kad bai­gia­si dar­bas ir vi­ si iš­bė­ga na­mo.

Vil­niaus mies­to ta­ry­bos aki­ra­ty­ je va­kar at­si­dū­rė net du su ši­lu­mos ūkiu su­si­ję klau­si­mai. Dau­giau­sia dis­ku­si­jų su­lau­kė Vil­niaus sa­vi­ val­dy­bės ir vals­ty­bės įmo­nės „Lie­ tu­vos ener­gi­ja“ pa­si­ra­šy­tas pro­to­ ko­las dėl 3-io­sios ter­mo­fi­ka­ci­nės elekt­ri­nės at­nau­ji­ni­mo.

Taip pat bu­vo spren­džia­ma, ar leis­ti da­bar­ti­nei sos­ti­nės ši­lu­mos ūkio nuo­mi­nin­kei „Vil­niaus ener­ gi­jai“ in­ves­tuo­ti 72,5 mln. li­tų į prie Sa­va­no­rių žie­do esan­čią 2-ąją Vil­ niaus ter­mo­fi­ka­ci­nę elekt­ri­nę bei ra­jo­ni­nę ka­ti­li­nę, sie­kiant įgy­ven­ din­ti ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­la­vi­mus. Šis klau­si­mas dar bus nag­ri­nė­ja­ mas sa­vi­val­dy­bės ko­mi­te­tuo­se.

Tik ne­se­niai pa­vie­šin­ta­me ke­ti­ni­ mų pro­to­ko­le nu­ma­to­ma, kad Vil­ niaus sa­vi­val­dy­bė kar­tu su „Lie­tu­ vos ener­gi­ja“ tu­rė­tų įsteig­ti bend­rą įmo­nę, ji iki 2016-ųjų pa­bai­gos ša­ lia Ga­riū­nų tur­ga­vie­tės tu­rė­tų įgy­ ven­din­ti ko­ge­ne­ra­ci­nės elekt­ri­nės pro­jek­tą, t. y. pri­tai­ky­ti elekt­ri­nės įren­gi­nius ener­gi­jos ga­my­bai, pa­ nau­do­jant bio­ku­rą ar de­gi­nant ko­ mu­na­li­nes at­lie­kas. Taip esą bū­tų su­ma­žin­ta ši­lu­mos kai­na var­to­to­ jams. Vil­niaus ši­lu­mos tink­lai ne­ tgi įsi­pa­rei­go­ja pa­deng­ti vi­sas tei­si­ nes iš­lai­das, sa­vo lė­šo­mis pa­reng­ti ga­li­my­bių stu­di­ją, ku­rio­je bū­tų nu­ ma­ty­ti bent ke­li 3-io­sios elekt­ri­nės at­nau­ji­ni­mo va­rian­tai. Šiam pro­ jek­tui, be abe­jo, ti­ki­ma­si ir Vy­riau­ sy­bės ar ES pi­ni­gi­nių in­jek­ci­jų. „Fortum“ ausys kyšo

Bu­vęs sa­vi­val­dy­bės įmo­nės Vil­ niaus ši­lu­mos tink­lų, ku­riai pri­ klau­so sos­ti­nės ši­lu­mos ūkis, di­ rek­to­rius, ta­ry­bos na­rys Kęs­tu­tis Nė­nius dar prieš po­sė­dį ti­ki­no, kad mi­nė­tas ke­ti­ni­mų pro­to­ko­las – tik pa­ma­tas to­les­niems svars­ty­mams, ką rei­kė­tų da­ry­ti su 3-ią­ja ter­mo­fi­ ka­ci­ne elekt­ri­ne. „Yra ir ki­ta ga­li­my­bė – pa­sta­ty­ ti nau­ją elekt­ri­nę, nors eko­no­miš­kai vei­kiau­siai ap­si­mo­kė­tų re­konst­ruo­ti.

Bent aš taip ma­nau“, – dės­tė K.Nė­ nius. Ke­ti­ni­mų pro­to­ko­le pa­mi­nė­tas ir dar vie­nas da­ly­kas – tai, kad „Lie­ tu­vos ener­gi­ja“ jau yra pa­si­ra­šiu­si

72,5 mln. litų

investicijoms į 2-ąją termofikacinę elektrinę linkusi pritarti sostinės taryba.

Jei ta­ry­ba priim­ tų spren­di­mą per­ duo­ti abi elekt­ri­nes Vy­riau­sy­bei, jos at­ si­dur­tų „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ ran­ko­se, ne­be­rei­kė­tų jo­kių ke­ti­ni­mų pro­to­ko­lų. ir ki­tą ke­ti­ni­mų pro­to­ko­lą su Suo­ mi­jos ka­pi­ta­lo įmo­ne „For­tum heat Lie­tu­va“. Ta­čiau kas ja­me nu­ma­to­ ma – pa­slap­tis ne tik po­li­ti­kams, bet ir ener­ge­ti­kos ūkio da­ly­viams. „Taip, „Lie­tu­vos ener­gi­ja“ yra at­ sklei­du­si fak­tą, kad yra pa­si­ra­šiu­ si kaž­ko­kius ke­ti­ni­mus ir su „For­ tum“. Ar „For­tum“ bū­tų įtrauk­ta ir į tą pro­jek­tą, net ne­ži­nau, pri­klau­ so nuo to, ką įmo­nė at­neš­tų, ko­kios bū­tų su­bsi­di­jos. Nie­ko ne­ga­li­ma at­ mes­ti – kuo dau­giau kor­tų ka­la­dė­ je, tuo dau­giau ga­li­my­bių, tie pro­to­ ko­lai, ma­no ma­ny­mu, vie­nas ki­tam ne­prieš­ta­rau­ja“, – dės­tė K.Nė­nius.

Jis tei­gė ne­ma­tan­tis jo­kių lo­gi­ka pa­grįs­tų ar­gu­men­tų, ko­dėl rei­kė­tų spren­di­mui ne­pri­tar­ti. Ta­čiau ki­tas bu­vęs Vil­niaus ši­lu­mos tink­lų va­ do­vas, taip pat sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ bos na­rys Bro­nius Ci­cė­nas, ne­bu­vo pa­ten­kin­tas šia idė­ja, tie­sa, tik gry­ nai dėl tech­ni­nių prie­žas­čių.

Siū­lo do­va­no­ti Vy­riau­sy­bei

„16 me­tų dir­bau tos įmo­nės vy­riau­ siuo­ju in­ži­nie­riu­mi, ge­rai ži­nau si­ tua­ci­ją. Aš pa­reiš­kiau at­ski­rą nuo­ mo­nę. Siū­liau į ke­ti­ni­mų pro­to­ko­lą įtrauk­ti ir 2-ąją elekt­ri­nę. Nes abi

Dėl in­ves­ti­ci­jų – dis­ku­si­jos

Dar di­des­nės ba­ta­li­jos vy­ko dėl pla­nuo­ja­mų 72,5 mln. li­tų in­ves­ ti­ci­jų į 2-ąją Vil­niaus ter­mo­fi­ka­ci­ nę elekt­ri­nę. Šiam pro­jek­tui trečia­ dienį pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo.

Kaip prieš po­sė­dį tvir­ti­no Vil­ niaus ši­lu­mos tink­lų di­rek­to­rius Arū­nas Ke­se­raus­kas, jei­gu klau­si­ mui ne­bus pri­tar­ta, „gy­ven­to­jai po ke­le­rių me­tų na­mus tu­rės kū­ren­ti mal­ko­mis“, nes da­bar vei­kian­čios elekt­ri­nės tu­rės bū­ti už­da­ry­tos. „To­dėl in­ves­ti­ci­jos į ter­mo­fi­ka­ ci­nių elekt­ri­nių at­nau­ji­ni­mą ir jų iš­me­ta­mos tar­šos kie­kio su­ma­ži­ ni­mą, ku­ris tu­ri ati­tik­ti nau­jus ES rei­ka­la­vi­mus, itin svar­bios“, – sa­ kė A.Ke­se­raus­kas.

Pa­sak įmo­nės at­sto­vų, neat­nau­ ji­nus elekt­ri­nės, jau nuo 2016-ųjų įsi­ga­lio­jus Eu­ro­pos Komisijos di­ rek­ty­vai ir griež­tes­niems ap­lin­ko­ sau­gos rei­ka­la­vi­mams, tek­tų mo­ kė­ti 236 mln. li­tų per me­tus dėl ap­lin­ko­sau­gi­nių pa­žei­di­mų.

Di­de­lių dis­ku­si­jų dėl in­ves­ti­ci­jų bū­ti­ny­bės ne­bu­vo, ta­čiau kai ku­ rie ta­ry­bos na­riai pik­ti­no­si, ko­dėl „Vil­niaus ener­gi­ja“ ne­pa­nau­do­ja da­lies lė­šų, gau­tų par­da­vus tar­šos lei­di­mus. Jiems bu­vo paaiš­kin­ta, kad šie pi­ni­gai jau in­ves­tuo­ti į ši­ lu­mos ūkio at­nau­ji­ni­mą.

Pa­sak sa­vi­val­dy­bės, pri­ta­rus in­ ves­ti­ci­joms į į Vil­niaus 2-ąją ter­mo­ fi­ka­ci­nę elekt­ri­nę ir 8-ąją Vil­niaus ra­jo­ni­nę ka­ti­li­nę, iš vi­so bū­tų re­ konst­ruo­ta 14 ka­ti­lų, įreng­ta dū­mų re­cir­ku­lia­ci­jos ir va­ly­mo sis­te­mos. Ši­lu­mos kai­na dėl šių in­ves­ti­ci­jų di­dė­tų apie 0,3 cen­to už 1 kWh ir bū­tų įtrau­kia­ma į bend­rą ši­lu­mos kai­nos ta­ri­fą tik nuo 2017 m.

6

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

miestas

Vil­nius – spor­tiš­kas mies­tas. Vis dau­ giau žmo­nių pra­de­ da ak­ty­viai už­siim­ ti vie­na ar ki­ta spor­ to ša­ka. Kas ga­li bū­ ti ge­riau už ne­mo­ ka­mas tre­ni­ruo­ tes, da­ry­mą to, kas pa­tin­ka, ir ga­li­my­bę pri­klau­sy­ti nu­ga­lė­ to­jos ti­tu­lus ren­kan­ čiai ko­man­dai? Įdo­ mu? Pri­si­junk!

Vieta: gatvės gimnastai apgailestauja, kad sostinėje nėra nė vienos tam pritaikytos specialios treniruočių aikštelės. Dabar jie treniruojasi mokyk-

lų stadionuose, parkuose. Esą jei tokia aikštelė būtų miesto centre, atsirastų ir daugiau norinčių užsiimti šiuo sportu.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Se­na nau­ja gat­vės spor­to ša­ka Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Pa­de­da tap­ti lais­ves­niam

No­rint tap­ti lais­vu žmo­gu­mi, rei­kia mo­kė­ti lais­vai ju­dė­ti – be kliū­čių, be jo­kio su­var­žy­mo. Tai ga­li­ma pa­siek­ ti už­sii­mant gat­vės gim­nas­ti­ka, kaip įsi­ti­ki­nęs ak­ty­viai šia­me spor­te da­ ly­vau­jan­tis De­nis Tom­ku­to­nis.

Prieš ket­ve­rius me­tus jis su bro­ liu Dei­vi­du Smai­liu, pa­ma­tę gat­vės gim­nas­ti­ka už­sii­man­čių ame­ri­kie­ čių vaiz­do įra­šą, ki­bo į dar­bą. Kaip pa­sa­ko­jo De­nis, pra­džia leng­va ne­ bu­vo, bet iš­kart at­si­ra­do no­ras tuo už­siim­ti, kel­ti vie­tos gat­vės gim­ nas­ti­kos ly­gį ir po­pu­lia­rin­ti šią spor­ to ša­ką sa­vo ša­ly­je, sa­va­me mies­ te. Taip Vil­niu­je su­si­bū­rė ko­man­da „Pro­ject May­hem“, tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se ir pa­sau­lio gat­vės gim­ nas­ti­kos čem­pio­na­tuo­se uži­man­ti pri­zi­nes vie­tas. Šian­dien ją su­da­ro de­vy­ni žmo­nės, tie­sa, tik vai­ki­nai. „Mer­gi­nos vis dar ne­drįs­ta už­ siim­ti šia spor­to ša­ka. Bet bū­ tų ma­lo­nu su­lauk­ti ir jų“, – sa­kė D.Tom­ku­to­nis.

Kas yra ta gat­vės gim­nas­ti­ka ir su kuo ji val­go­ma? „Tai fi­zi­nės jė­gos ir iš­tver­mės spor­tas, ku­ria­me nau­do­jant tik sa­ vo kū­no svo­rį at­lie­ka­mi įspū­din­gi jė­gos, o ne ak­ro­ba­ti­niai triu­kai ant sker­si­nio ar ly­giag­re­čių. Mes ne­da­ ro­me sal­to, kūl­vers­čių, ne­šo­ki­nė­ ja­me. Bū­tent tuo ir ski­ria­mės nuo spor­ti­nės gim­nas­ti­kos“, – aiš­ki­no 22-ejų gat­vės gim­nas­tas De­nis.

Pa­sak vai­ki­no, tai ano­kia nau­jie­na.

Kaip jis sa­ko, vi­si tie sker­si­niai kie­ muo­se sto­vi jau dvi­de­šimt me­tų, tik ši spor­to ša­ka bu­vo pa­mirš­ta. Ta­čiau ji po tru­pu­tį vėl at­gai­vi­na­ma.

Rei­kia jė­gos ir nuo­šir­du­mo

2011 m. Ry­go­je bu­vo su­reng­tas pir­ ma­sis Gat­vės gim­nas­ti­kos pa­sau­ lio čem­pio­na­tas, į ku­rį or­ga­ni­za­ to­riai, in­ter­ne­te pa­ste­bė­ję lie­tu­vių vaiz­do kli­pą, pa­kvie­tė da­ly­vau­ti ir

juos. De­nio bro­lis Dei­vi­das tą­kart užė­mė tre­čią vie­tą jė­gos rung­ty­je.

Po me­tų vai­ki­nai Lie­tu­vo­je pra­dė­ jo or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nius, var­žy­bas, pa­si­ro­dy­mus.

Tre­ni­ruo­ja­mės maž­ daug po po­rą va­lan­ dų kas­dien ar kas ant­rą die­ną, ta­čiau at­ski­rai, nes ne­tu­ri­ me mies­te šiam spor­ tui tin­kan­čios ko­ky­ biš­kos aikš­te­lės.

De­nis juo­kau­da­mas sa­kė, kad „Pro­ject May­hem“ yra at­vi­ra, bet kar­tu ir už­da­ra ko­man­da. Jie tik­ rai nu­si­tei­kę plės­tis ir sa­vo gre­to­ se lau­kia šiam spor­tui nea­be­jin­gų žmo­nių. Ta­čiau no­rint pa­tek­ti į ko­ man­dą tik fi­zi­nės jė­gos neuž­ten­ka, čia svar­bų vaid­me­nį vai­di­na ir cha­ rak­te­rio sa­vy­bės. „Es­mi­nė jų – nuo­šir­du­mas. Taip pat svar­bus no­ras dirb­ti, tre­ni­ruo­ tis, mėg­ti šį spor­tą ir juo gy­ven­ti“, – tvir­ti­no D.Tom­ku­to­nis.

Su vai­ki­nais su­si­ti­ko­me vie­nos sos­ti­nės mo­kyk­lų sta­dio­ne. Tie­sa, spe­cia­lios aikš­te­lės, ku­rio­je ga­lė­ tų su­si­ti­kę tre­ni­ruo­tis, jie ne­tu­ri, tiks­liau, to­kios Vil­niu­je nė­ra. „Tre­ni­ruo­ja­mės maž­daug po po­rą va­lan­dų kas­dien ar kas ant­rą die­ną, ta­čiau at­ski­rai, nes ne­tu­ri­ me mies­te šiam spor­tui tin­kan­čios ko­ky­biš­kos aikš­te­lės, kur ga­lė­tu­ me vi­si su­si­rink­ti“, – ap­gai­les­ta­ vo De­nis ir pri­dū­rė nea­be­jo­jąs, kad tu­rint to­kią aikš­te­lę mies­to cent­re at­si­ras­tų ir dau­giau no­rin­čių už­ siim­ti šiuo spor­tu.

Su­si­pa­žin­ti – spor­to mu­gė­je

Vai­ki­nai ne­mi­na spor­to klu­bų du­ rų, kaip pa­tys sa­ko, ne­tu­ri tiek pi­

ni­gų, kad švais­ty­tų juos klu­bams. „Pui­kiau­siai ga­li­ma spor­tuo­ti ir lau­ke. Na, žie­mą vis­kas ki­taip, bet ir tai kai ku­rie mū­sų ren­ka­si spor­tą lau­ke“, – sa­kė nuo ma­žens krep­ši­ nį ir tink­li­nį žai­dęs De­nis.

No­rin­tys dau­giau su­ži­no­ti apie gat­v ės gim­n as­t i­k ą, su­s i­p a­ž in­ ti su spor­ti­nin­kais, gau­ti pa­ta­ri­ mų ir at­sa­ky­mų į klau­si­mus atei­ nan­tį šeš­ta­die­nį – rug­sė­jo 28 d.

– ga­l i už­s uk­t i į Lie­t u­vos pa­ro­ dų ir kong­re­sų cent­re „Li­tex­po“ vyk­sian­čią Vil­niaus spor­to mu­gę.

Taip pat vai­k i­n ai mie­l ai ren­g ia bend­ras ne­m o­ka­m as tre­n i­r uo­ tes, jei at­si­ran­da no­rin­čių kar­tu pa­spor­tuo­ti. Čia nė­ra ir am­žiaus cen­zo. Te­rei­kia su jais su­si­siek­ti.

Tai ga­li­te pa­da­ry­ti ofi­cia­lia­me jų tink­la­la­py­je gat­ves­gim­nas­ti­ka.lt ar­ba so­c ia­l i­n ia­m e tink­l e „Fa­ce­ book“ į paieš­kos lau­ke­l į su­ve­d ę ko­m an­d os pa­va­d i­n i­m ą „Pro­ject May­hem“.

Vil­niaus spor­to mu­gė Rug­sė­jo 28 d. Lie­t u­vos pa­ro­dų ir kong­re­sų cent­re „Li­tex­po“ vyks tre­ čio­ji Vil­niaus spor­to mu­gė. Čia vil­ nie­čiai ir mies­to sve­čiai ga­lės su­si­ tik­ti su mies­to spor­to klu­bų bei mo­ kyk­lų tre­ne­riais, pa­klau­sy­ti spe­cia­ lių pra­ne­ši­mų, pa­skai­tų, pa­ma­ty­t i nau­jo­ves spor­to pre­kių bei įran­gos sri­ty­je, iš­sa­miai su­si­pa­žin­ti su dau­ gy­be spor­to ša­k ų ir joms at­sto­vau­ jan­čių klu­bų. Or­ga­n i­za­to­r ių tei­g i­ mu, ypač ak­tua­l i mu­gė tu­rė­tų bū­ti tė­vams, sie­k ian­tiems pa­di­din­ti sa­ vo vai­k ų fi­zi­n į ak­ty­vu­mą. Šiais me­tais mu­gė ste­bins ir su­ kur­ta uni­ka­l ia erd­ve, skir­ta dvi­ra­ čiams, čia bus su­reng­ta di­d žiau­ sia dvi­ra­čių pa­ro­da ir jų iš­par­da­ vi­mas.

Nep­ra­leis­k i­te di­d žiau­s io spor­to ren­g i­nio Lie­tu­vo­je!

Spor­tas: gat­vės gim­nas­ti­ka, D.Tom­ku­to­nio (nuotr. viršuje) tei­gi­mu, yra

fi­zi­nės jė­gos ir iš­tver­mės spor­tas, ku­ria­me nau­do­jant tik sa­vo kū­no svo­rį at­lie­ka­mi jė­gos, o ne ak­ro­ba­ti­niai triu­kai ant sker­si­nio ar ly­giag­re­čių.

7

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

parama kaimui

Vilniaus ūkininkai taiso deklaravimo klaidas Pasėlių bei žemės ūkio naudmenų deklaravimas ir paraiškų pagal kai kurias su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemones teikimas baigėsi.

Martyna Užpalienė

Paraiškas tikrinę Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) specialistai nustatė neatitikimų, apie juos buvo skubiai pranešta pareiškėjams. Šiais metais Vilniaus apskrityje pateiktose paraiškose rasta 1690 neatitikimų. Paraiškų administravimą vykdanti NMA primena, kad kai kurie pareiškėjai, norintys gauti išmokas, turėtų suskubti pateikti papildomus reikalingus dokumentus.

Su kokiais sunkumais deklaruodami plotus dažniausiai susidurdavo ūkininkai Vilniaus apskrityje, pasakojo Vilniaus ir Ukmergės rajonų žemės ūkio skyrių specialistai.

Parama motyvuoja

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Česlava Apolevič pasakojo, kad Vilniaus rajono teritorijoje pasėlių ir žemės naudmenų deklaravimas vyko sklandžiai: „Iki liepos 10 d. buvo priimtos 4445 paraiškos, bet tai ne galutinis skaičius, nes jau nemažai gyventojų deklaruoja pasėlius savarankiškai, elektroniniu būdu.“ Specialistė teigė, kad daugiausia neatitikimų buvo susiję su deklaruotu viršpločiu: „Gyventojai deklaruoja pasėlius pagal žemės sklypo nuosavybės ribas, o ne pagal faktinį naudojamą plotą. Kitas pasitaikęs neatitikimas – dvigubas žemės sklypo deklaravimas. Tačiau ypač didelių klaidų nėra. Gaunama informacija iš NMA apie neatitikimus perduodama Vilniaus rajono žemės ūkio specialistams seniūnijose, o šie kuo skubiau suranda gyventoją ir padeda ištaisyti klaidas.“ Č.Apolevič pridūrė, kad Žemės ūkio skyriaus specialistai turi daug patirties, todėl ūkininkams suteikiama kvalifikuota pagalba. Specialistė pasidžiaugė, kad pagal KPP paramą gaunantys ūkininkai geriau prižiūri žemės sklypus.

Dirba patyrę specialistai

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Asta Dutkienė pasakojo, kad jų rajone deklaracijas vykdo 11 seniūnijų žemės ūkio specialistų. „Jie beveik visi dirba nuo elektroninio pasėlių deklaravimo pradžios ir turi daug patirties. Tai ir parodė šių metų deklaravimas, kuris praėjo laiku ir sklandžiai, ir mes tikrai labai džiaugiamės“, – sakė A.Dutkienė.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad šiemet neišvengta ir neatitikimų. „Didesnių neatitikimų būna tada, kai pasėlių plotuose yra didelių akmenų, auga krūmai, yra likę pastatų pamatai. Tos vietos pažymėtos atskirais blokais. Ūkininkai, susitvarkę su tokiais apleistais blokais, deklaruodami šiuos plotus jau kaip dirbamą žemę, įrašo

paaiškinimus apie tokių plotų sutvarkymą (pavertimą ariama žeme), tačiau kartais kol specialistai neatvažiuoja tikrinti, tol tie blokai lieka nesutvarkyti, tenka ir antrais metais rašyti paaiškinimus“, – pasakojo A.Dutkienė.

Specialistė džiaugėsi, kad deklaruojant sulaukiama nemažai NMA specialistų pagalbos. „Didžiausia pagalba Ukmergės rajono žemės ūkio skyriaus darbuotojams yra ta, kad NMA atsiunčia rajonams neatitikimų santraukas, tai labai paspartina klaidų taisymą“, – sakė A.Dutkienė.

Anot jos, kaip ir visur, taip ir Ukmergėje pasitaikė deklaruoti vėluojančių ūkininkų: „Tačiau jie buvo perspėti telefonu, kad baigiasi deklaravimo paraiškų pildymo laikas, ir atvyko deklaruoti pasėlių. Džiaugiamės, kad rajono veidas kiekvienais metais vis gražėja, nes KPP parama ūkininkams duoda gerų rezultatų. Jų ūkiai modernėja ir tobulėja. Manau, kad be tokios paramos neturėtume tokio žemės ūkio, kokį turime dabar.“ Dominuoja dvi klaidos

Tarp dažniausiai pasitaikiusių neatitikimų, remiantis pastarųjų metų statistika, Lietuvoje pirmavo viršpločio deklaravimas ir deklaruotų plotų persidengimai. Vilniaus apskritis taip pat nebuvo išimtis. Viršpločio deklaravimo atvejų užfiksuota 1507, o kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotų analogiškų laukų – 111.

Norėdami išvengti viršpločio deklaravimo, ūkininkai turėjo deklaracijoje tiksliai įbraižyti deklaruojamą plotą, kad šis sutaptų su kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje esančiais duomenimis. „Nustačius viršpločio deklaravimą pirmiausia kreipiamasi į pareiškėją. Jeigu jo pateikti dokumentai nepadeda išspręsti problemos, tada atliekama papildoma patikra.

Per ją išsiaiškinama, kiek iš tikrųjų viršytas realus plotas. Atitinkamai tam tikru procentu mažinama parama“, – teigė NMA Tiesioginės paramos administravimo skyriaus vedėja Raimonda Danė.

Antra pagal dažnumą klaida buvo deklaruotų plotų persidengimas, kai kito pareiškėjo paraiškoje toje pačioje vietoje deklaruotas analogiškas laukas arba jo dalis. 2012 m. tokių neatitikimų rasta 875, o 2013 m. šių neatitikimų skaičius sumažėjo iki 825. „Paaiškėjus deklaruoto ploto persidengimui, reikės pateikti žemės valdymo ir dirbimo dokumentus.

Dokumentai reikalingi, siekiant išsiaiškinti, kuris pareiškėjas teisėtai deklaravo plotą. Pareiškėjui, kuris negali įrodyti, kad deklaruotą žemę valdo ir dirba pagrįstai, atitinkamai mažinama parama“, – pasakojo R.Danė.

Patirtis rodo, kad, nustačius deklaruotų laukų persidengimą, didžioji dalis pareiškėjų pateikė žemės dirbimą bei žemės valdymo teisę

Svarbu: pareiškėjai turėtų suskubti ištaisyti deklaracijose užfiksuotus neatitikimus.

Maksimo Mirošnikovo nuotr.

Vilniaus apskrityje užfiksuoti deklaravimo neatitikimai

Pareiškėjo duomenys Kito pareiškė- Kontroliniame Ražienų plotas Viršpločio valdų registre nebuvo jo paraiškoje de- žemės sklype viršija leistiną deklaravimas atnaujinti, valdai inici- klaruotas analo- nustatytas žolės ribą juotas išregistravimas, giškas laukas deginimo atvejis valda yra išregistruota arba neteisingas asmens kodas

Elektrėnų m.

1

5

4

42

Šalčininkų r.

5

39

13

5

419

Širvintų r.

1

11

1

184

Švenčionių r.

2

8

220

Trakų r.

2

8

1

181

Ukmergės r.

3

18

5

4

272

Vilniaus m.

1

23

Vilniaus r.

3

21

21

1

166

įrodančius dokumentus. Išanalizavus šiuos dokumentus, nustatyta, kad didžioji dalis tokių plotų atsirado dėl įbraižymo klaidų. NMA specialistai taip pat pastebi, kad ūkininkai neturėtų, paaiškėjus deklaruotų laukų persidengimui, skubėti atsisakyti jiems priklausančių plotų, o imtųsi tvarkyti reikiamus dokumentus, kuriais įrodytų, kam priklauso deklaruota žemė ir kas ją dirba.

Kitas, nors ir rečiau pasitaikantis, tačiau itin rimtas pažeidimas yra laisvų plotų deklaravimas. Pasitaikė atvejų, kai žmonės deklaravo ne tik jiems priklausančius plotus, bet ir tuos, kuriuos žino esant nenaudojamus arba apleistus. Į tokio pobūdžio pažeidimus NMA žiūri labai griežtai, todėl vėlavimo laikotarpiu pateiktos paraiškos buvo tikrinamos itin atidžiai. Primename, kad laisvų plotų deklaravimas, neturint tam jokio juridinio pagrindo, yra neteisėtas.

šymą dėl banko sąskaitos numerio keitimo pasirašiusio asmens parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba seniūno Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka. Paliudyti pasirašiusio asmens parašo tikrumą taip pat gali NMA darbuotojas“, – sakė R.Danė.

Kitas su duomenų atnaujinimu susijęs svarbus dalykas yra tas, kad valdos arba dalies valdos perleidėjas per 30 kalendorinių dienų nuo valdos perdavimo dienos privalo atnaujinti pasikeitusius valdos registravimo duomenis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Žemės ūkio valdos išregistravimo atveju, kai valda išregistruojama iki einamųjų metų gruodžio 31 d., pareiškėjas nebetenka teisės į jam priklausiusią paramą. Tais atvejais, kai parama ar jos dalis iki einamųjų metų gruodžio 31 d. pareiškėjui jau išmokėta, jis privalo paramą grąžinti.

Nepamiršti atnaujinti duomenų

Dokumentus pateikti laiku

NMA specialistai atkreipia dėmesį, jog neatitikimų paraiškose dažnai atsiranda ir dėl to, kad pareiškėjai pamiršta atnaujinti kontaktinius duomenis ar nurodyti pasikeitusį banko sąskaitos numerį. „Pareiškėjai turėtų atsiminti, kad, pasikeitus adresui, telefonui, elektroniniam paštui ar juo labiau banko sąskaitos numeriui, apie tai reikia pranešti NMA. Siekiant įrodyti, kad duomenis atnaujinti prašo tikrai paramos siekiantis asmuo, pra-

NMA Tiesioginės paramos administravimo skyriaus vedėja R.Danė pabrėžė, kad dėl deklaracijose pastebėtų neatitikimų skubos atvejų nenumatyta, tačiau jei pareiškėjas dels pateikti papildomus dokumentus, tai gali lemti vėlesnį išmokos apskaičiavimą ir, žinoma, mokėjimą. „Tie pareiškėjai, kurie nori sulaukti avansinio mokėjimo (numatyta mokėti nuo spalio 16 d.), turėtų suskubti ištaisyti deklaracijose NMA įvardytus neatitikimus. Iš es-

mės skubus klaidų ištaisymas susijęs su tuo, kaip labai paramos gavėjas yra suinteresuotas kuo greičiau gauti paramą. Galutinių išmokų mokėjimas prasidės 2013 m. gruodžio 1 d. ir tęsis iki kitų metų balandžio 30 d. Vėliausiai su tam tikromis išlygomis galutinis mokėjimo terminas numatytas iki 2014 m. birželio 30 d.“, – pabrėžė R.Danė.

NMA siunčiamame pranešime apie nustatytus neatitikimus paramos gavėjui paaiškinama, koks neatitikimas nustatytas ir kokius veiksmus jis turėtų atlikti, siekdamas pašalinti identifikuotą neatitikimą. Tačiau kiekviena situacija gana individuali, todėl kilus neaiškumų pareiškėjai visada gali kreiptis tiesiogiai į NMA bendruoju telefonu.

Pareiškėjai apie paraiškoje nustatytus neatitikimus taip pat gali sužinoti rajonų savivaldybių žemės ūkio skyriuose, jei tokį informacijos gavimo būdą pažymėjo paraiškoje.

Ištaisius neatitikimus, galima išvengti ir numatytų sankcijų.

Administruodami paraiškas NMA specialistai taip pat aiškinasi, kuris neatitikimas tėra akivaizdi klaida, o kuris reiškia, kad pareiškėjas neatitinka deklaravimo tinkamumo kriterijų.

PR

8

miestas

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

16p.

Ď turgų – su banko kortele.

Mikriukai su­grįť

Vasarą visoje Lietuvoje netilo ekskavatorių, traktorių, kranų ir kitokių įrengimų bruzdesys – visi skubėjo nudirbti statybos, remonto ar atnaujinimo darbus. Geru oru naudojosi ne tik kelininkai ar statybininkai.

Sos­ti­nÄ— be mik­roau­to­bu­sĹł ne­ ga­li. Vil­niaus val­dĹžia tre­Ä?ia­die­ nÄŻ ga­lu­ti­nai ap­si­spren­dÄ— ÄŻ mies­ to vie­ťo­jo trans­por­to sis­te­mÄ… grą­Şin­ti pri­va­Ä?ius ve­Şė­jus, ku­ rie bus pa­rink­ti per kon­kur­sÄ….

ď Ž Planas: `aNafO\` /bXĂ˜Vb\`R ab_Ă›aĂş OĂ­aV ONVTa\` ! Z ]NONVT\WR V_ aNQN CVY[VNb` ZVX_\_NW\[Ăş TfcR[a\WNV

TNbaĂş TR_R`[Ă›` X\XfOĂ›` cN[QR[Ă&#x;

 @UbaaR_`a\PX• [b\a_

Per septynis mėnesius – 15 mln. litų vandentvarkos ōkio plėtrai Dalia Giriōnaitė Renovavo ir plėtė infrastruktōrą

DidĹžiausia Lietuvos vandentvarkos bendrovÄ— „Vilniaus vandenys“ irgi nesnaudÄ—. Nors vandentiekio ir nuotekĹł vamzdĹžiĹł klojimas – sudÄ—tingas ir palyginti negreitÄ… apÄ?iuopiamÄ… rezultatÄ… duodantis darbas, pasak ÄŻmonÄ—s plÄ—tros ir pardavimo direktoriaus pavaduotojo Lino Didriko, per vasarÄ… gerokai pasistĹŤmÄ—ta ÄŻgyvendinant jau anksÄ?iau pradÄ—tus projektus. Ĺ iuo metu vandentvarkos projektai ÄŻgyvendinami Pavilnyje, Antaviliuose, GineitiĹĄkÄ—se, AviĹžieniuose, sodĹł bendrijose „ŠeĹĄkinė“, „Jurginas“ ir kituose Vilniaus miesto rajonuose. IĹĄ viso Ä?ia bus renovuota 10 km ir paklota beveik 170 km naujĹł vandentiekio bei nuotekĹł vamzdĹžiĹł, o galimybÄ— prisijungti prie miesto tinklĹł atsiras 14 tĹŤkst. gyventojĹł. Darbus ĹĄiuose miesto rajonuose planuojama baigti dar ĹĄiemet, todÄ—l gauti centralizuotai tiekiamÄ… vandenÄŻ ir pamirĹĄti apie savarankiĹĄkÄ… nuotekĹł tvarkymÄ… minÄ—tĹł rajonĹł gyventojai galÄ—s jau ateinantÄŻ pavasarÄŻ. „Per vasarÄ… prie vandentiekio ir nuotekĹł tinklĹł iĹĄ viso prisijungÄ— per 130 gyventojĹł. SparÄ?iau ĹĄis procesas vyksta rajonuose, kuriuose projektai buvo ÄŻgyvendinami anksÄ?iau, pagal ISPA ir 2004–2006 m. programas, – DidĹžiojoje RieĹĄÄ—je, Balsiuose, TarandÄ—je. O Pavilnyje, KairÄ—nuose ir Galgiuose, kur projektas ÄŻgyvendintas pagal 2007–2013 m. programÄ…, gyventojai kol kas jungiasi gan vangiai, taÄ?iau ten darbai baigti neseniai ir tikimÄ—s, kad daugybÄ— gyventojĹł tai padarys jau netrukus“, – viltÄŻ iĹĄreiĹĄkÄ— „Vilniaus vandenĹłâ€œ atstovas.

Kitas didĹžiulis vykdomas projektas – tai BukÄ?iĹł vandens gerinimo ÄŻrenginiĹł statyba. IĹĄ BukÄ?iĹł vandenvietÄ—s tiekiamas vanduo yra kokybiĹĄkas ir saugus vartoti, taÄ?iau pastaÄ?ius vandens gerinimo ÄŻrenginius LazdynĹł, KaroliniĹĄkiĹł, PilaitÄ—s ir LazdynÄ—liĹł gyventojai gaus

dar geresnÄ—s kokybÄ—s vandenÄŻ. UĹždaruose vandens gerinimo ÄŻrenginiuose bus paĹĄalinama perteklinÄ— geleĹžis ir manganas. „Ďgyvendinant ĹĄÄŻ projektÄ…, taip pat bus renovuojama dalis kelis deĹĄimtmeÄ?ius skaiÄ?iuojanÄ?io seno vamzdyno. Atliekant renovavimo darbus neiĹĄvengiamai susidrumsÄ?ia vamzdĹžiuose esantis vanduo, todÄ—l bus dienĹł, kai gyventojus gali pasiekti drumstas vanduo. Ĺ˝inoma, prieĹĄ vykdant darbus, apie galimus laikinus nepatogumus gyventojus ÄŻspÄ—sime iĹĄ anksto“, – pasakojo L.Didrikas.

PastaÄ?ius vandens gerinimo ÄŻrenginius LazdynĹł, KaroliniĹĄkiĹł, PilaitÄ—s ir LazdynÄ—liĹł gyventojai gaus dar geresnÄ—s kokybÄ—s vandenÄŻ.

Planuojama, kad statybos BukÄ?iuose bus baigtos 2014 m. pabaigoje ir minÄ—tĹł Vilniaus mikrorajonĹł gyventojai gaus geresnÄ—s kokybÄ—s vandenÄŻ. Ĺ iĹł metĹł liepÄ… buvo galutinai baigtas taip pat Lazdynams itin aktualus „Vilniaus dumblo apdorojimo ÄŻrenginiĹł statybos“ projektas. Pasibaigus metus trukusiam defektĹł nustatymo laikotarpiui, ÄŻrenginiai atiduoti vertinti valstybinei komisijai. ModernĹŤs dumblo apdorojimo ÄŻrenginiai ne tik leido optimizuoti darbo procesus ÄŻmonÄ—je, bet ir iĹĄvadavo aplinkiniĹł rajonĹł gyventojus nuo anksÄ?iau iĹĄ valyklos sklidusio nemalonaus kvapo.

Prijungs dar pustreÄ?io tĹŤkstanÄ?io

Per septynis ťių metų mėnesius bendrovė projektams panaudojo per 15 mln. litų. DidŞiąją dalį jų – daugiau nei 8 mln. litų – skyrė ES, iť valstybės biudŞeto buvo skirta 970 tōkst. litų, savivaldybės pridė-

jo dar daugiau kaip 274 tĹŤkst. litĹł.

LikÄ™ 5,5 mln. litĹł – paÄ?ios bendrovÄ—s „Vilniaus vandenys“ lÄ—ĹĄos. TaÄ?iau darbai vien ĹĄiuo metu vykdomais projektais neapsiriboja.

Jau kurÄŻ laikÄ… kalbÄ—ta, kad kai kuriose labiau nutolusiose Vilniaus miesto teritorijose, kuriose jau yra nemaĹžai gyventojĹł, verkiant reikia centrinio vandentiekio ir nuotekĹł tinklĹł. Nes ĹĄalies sostinÄ—je gyvenantys ir priÄ—jimo prie bĹŤtiniausiĹł patogumĹł neturintys ĹžmonÄ—s jautÄ—si gyvenÄ… XIX a. Rezerviniuose bendrovÄ—s „Vilniaus vandenys“ sÄ…raĹĄuose buvÄ™ tokie rajonai kaip MarkuÄ?iai, Ĺ nipiĹĄkÄ—s ar Antakalnio sodĹł masyvai, Aplinkos ministerijai skyrus ďŹ nansavimÄ…, regis, jau netolimoje ateityje galÄ—s dĹžiaugtis visais gyvenimo mieste pranaĹĄumais. „Šiuo metu rengiame paraiĹĄkÄ… gauti ES Sanglaudos fondo paramÄ…, kad galÄ—tume tinklus nutiesti Ĺ alÄ?ininkuose ir kai kuriuose Vilniaus rajonuose. ÄŽgyvendinus ĹĄÄŻ projektÄ…, centralizuotai tiekiamÄ… kokybiĹĄkÄ… bei ĹĄvarĹł vandenÄŻ galÄ—s gerti ir nuotekĹł tvarkymo paslaugas galÄ—s gauti Ĺ nipiĹĄkiĹł, sodĹł bendrijĹł „Švietimas“, „Pavilnys“, „RĹŤta“, „VarnÄ—nas“, Antakalnio sodĹł, MarkuÄ?iĹł, BaltupiĹł gyvenamĹłjĹł rajonĹł, NaujasodĹžio bei KrempliĹł gatviĹł gyventojai“, – ÄŻspĹŤdingus planus atskleidÄ— L.Didrikas.

MinÄ—tose gyvenvietÄ—se numatyta nutiesti beveik 16 km naujĹł vandentiekio ir beveik 40 km naujĹł nuotekĹł tinklĹł, pastatyti 11 naujĹł nuotekĹł siurbliniĹł bei 3 naujas vandentiekio siurblines. Prie nuotekĹł tinklĹł bus naujai prijungta daugiau nei pustreÄ?io tĹŤkstanÄ?io gyventojĹł. Ĺ iuo metu vykdomos darbĹł vieĹĄojo pirkimo procedĹŤros, taÄ?iau jei viskas vyks sklandĹžiai, darbai turÄ—tĹł prasidÄ—ti 2014 m. pavasarÄŻ, o pats projektas bus ÄŻgyvendintas iki 2015 m. vidurio.

MilĹžiniĹĄkas ÄŻrenginiĹł kompleksas

„Vilniaus vandenys“ ne veltui vadinami didĹžiausia Lietuvoje vandentiekio bendrove: ji eksploatuo-

ja 17 vandens tiekimo teritorijĹł, 37 vandenvietes su jose esanÄ?iais 288 gręŞiniais, 116 vandentiekio siurbliniĹł, 47 ĹĄvaraus vandens rezervuarus, 10 vandentiekio bokĹĄtĹł ir daugiau kaip 1600 km vandentiekio vamzdynĹł, kuriuos nuolat papildo naujai tiesiami vamzdĹžiai. „Vilniaus vandenĹłâ€œ Ĺžinioje – ir Vilniaus nuotekĹł valykla bei 14 jau veikianÄ?iĹł vandens gerinimo ÄŻrenginiĹł. Tokie prie antro kÄ—limo vandentiekio siurbliniĹł ÄŻrengiami vandens gerinimo ÄŻrenginiai padeda uĹžtikrinti ypaÄ? gerÄ… poĹžeminio vandens, tiekiamo vartotojams, kokybÄ™. Apskritai daugiau nei 90 proc. viso bendrovÄ—s „Vilniaus vandenys“ tiekiamo geriamojo vandens yra iĹĄskirtinai geras, o vandens ir jo kokybÄ—s uĹžtikrinimas – vienas pagrindiniĹł bendrovÄ—s prioritetĹł.

Vandens kokybÄ™ nuolat seka dar 1955 m. ÄŻkurta UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens cheminÄ— ir mikrobiologinÄ— laboratorija, dabar veikianti kaip bendrovÄ—s padalinys. Vanduo tikrinamas daugiau nei 150-yje nuolatiniĹł patikros taĹĄkĹł Vilniuje: gręŞiniuose, vandens rezervuaruose, siurblinÄ—se, apskaitos mazguose, vandens kolonÄ—lÄ—se, namĹł ÄŻvaduose. Pagal pusĹĄimtÄŻ skirtingĹł rodikliĹł atliekami tyrimai garantuoja, kad galutiniam vartotojui vanduo tiekiamas pagal visus tarptautinius geriamojo vandens kokybÄ—s reikalavimus ir patvirtintas higienos normas.

PR

90 proc.

viso bendrovÄ—s „Vilniaus vandenys“ tiekiamo geriamojo vandens yra iĹĄskirtinai geras.

Vil­niaus trans­por­to op­ti­mi­za­vi­ mo pro­jek­tui va­do­vau­jan­tis Kas­ ty­tis Lu­bys prieĹĄ po­rÄ… sa­vai­Ä?iĹł ta­ry­bos po­sė­dy­je sa­kÄ—, kad, op­ti­ mi­zuo­jant vie­ťo­jo trans­por­to sis­ te­mÄ…, lau­kia­ma pri­va­Ä?iĹł ve­Şė­jĹł.

Skel­bia­ma, kad kon­kur­sus lai­ mė­ję ve­Şė­jai veŞ­tų ne tik va­di­na­ mai­siais pri­ve­Şa­mai­siais marť­ ru­tais, bet ir pa­grin­di­niais, kur 1 ki­lo­met­ro sa­vi­kai­na yra di­dŞiau­ sia. Pri­va­tiems ve­Şė­jams, ve­Şan­ tiems 22–25 vie­tų au­to­bu­sais, pla­nuo­ja­ma ati­duo­ti 14 marť­ru­ tų. 100 vie­tų pri­va­tus au­to­bu­sas tu­rė­tų kur­suo­ti iť Fa­bi­jo­niť­kių į cent­rą. Pla­nuo­ja­ma, kad kon­kur­ so lai­mė­to­jų au­to­bu­sai, ku­riuo­se veiks elekt­ro­ni­nio bi­lie­to sis­te­ ma, į gat­ves iť­va­Şiuos ťį ru­de­nį.

VD, BNS inf.

UĹžkliuvo Ĺžurnalistas Sa­vi­val­dy­bÄ—s ta­ry­bos po­sė­dy­ je Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tĹł) at­ sto­vas vi­ce­me­ras Jo­nas Pins­kus „suĹžibÄ—jo“.

Jis pa­siō­lÄ— ta­ry­bai priim­ti pro­to­ ko­li­nÄŻ nu­ta­ri­mÄ…, kad ki­ta­me ta­ ry­bos po­sė­dy­je nau­jie­nĹł po­rta­lo del­fi .lt Ĺžur­na­lis­tas Ĺ a­rō­nas ÄŒer­ niaus­kas (nuotr.) at­si­pra­ťy­tĹł ta­ ry­bos na­riĹł uĹž tai, jog straips­ny­je „Dar­bie­Ä?iai“ Vil­niaus ta­ry­bo­je mė­gi­no su­klas­to­ti bal­sa­vi­mÄ…?“ su­klai­di­no Ĺžmo­nes. Tie­sa, ĹĄi ak­ ci­ja ne itin pa­vy­ko. KÄ… apie tai ma­no, „Vil­niaus die­nai“ iť­dÄ—s­ tÄ— pa­ts Ĺ .ÄŒer­niaus­kas. „Esu dė­kin­gas vi­ce­me­rui uĹž to­kius ĹĄil­tus jaus­mus, bet si­ tua­ci­ja bu­vo to­kia: dvie­jĹł ta­ry­ bos na­riĹł kor­te­lÄ—s bu­vo ÄŻkiť­tos ÄŻ pul­tus, kai pa­Ä?iĹł ta­ry­bos na­ riĹł sa­lė­je ne­bu­vo. Jei vi­ce­me­ras ma­no, kad Vil­niaus mies­to ta­ ry­ba ga­li re­gu­liuo­ti Ĺži­niask­lai­ dos gy­ve­ni­mÄ…, tai jis la­bai klys­ ta“, – sa­kÄ— Ĺžur­na­lis­tas.

VD inf.

9

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

miestietis vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Vilniaus gimnazija ugdo ekologiškai atsakingą kartą

Vil­niaus is­to­ ri­nis dau­gia­ kul­tū­riš­ku­mas yra vie­nas pa­ grin­di­nių ma­ no kū­ry­bi­nių ins­pi­ra­ci­jos šal­ti­nių.

Po truputį pratinamės rūšiuoti atliekas ir mesti jas į skirtingus konteinerius plastikui, metalui, stiklui ar popieriui.

Dau­gia­kul­tū­riš­ku­mas: pa­sak A.Bumš­tei­no, la­bai svar­bu ne­pa­mirš­ti, kad Vil­nių su­for­ma­vo lie­tu­vių, len­

kų, žy­dų, bal­ta­ru­sių ir ru­sų kul­tū­ros.

Ni­nos Pop­pe nuo­tr.

Vil­nius net „vai­de­na­si“ Save multinacionalistu laikantis muzikantas eksperimentuotojas Arturas Bumšteinas sako, kad gimtasis Vilnius jį persekioja net Berlyne.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Ta­len­tas iš nie­kur neat­si­ran­da

Šian­dien, rug­sė­jo 26 d., Šv. Kot­ ry­nos baž­ny­čio­je vyks fes­ti­va­ lio „Vir­tua­lus pa­mink­las“ kon­ cer­tas, ku­ria­me sa­vo ori­gi­na­lias imp­ro­vi­za­ci­jas ir kom­po­zi­ci­jas, pa­rem­tas heb­ra­jiš­ko­mis gies­mė­ mis, at­liks A.Bumšteino gru­pė „Wo­lu­men Trio“.

A.Bumš­tei­nas – ži­no­mas eks­pe­ ri­men­ti­nės akus­ti­nės ir elekt­ro­ni­ nės mu­zi­kos at­li­kė­jas. Vis dėl­to, kaip pri­pa­žįs­ta pa­ts, šiuo­lai­ki­nės lie­tu­vių mu­zi­kos kon­teks­te jis ne­ si­jau­čia esan­tis pa­kan­ka­mai pa­ ste­bė­tas. Tie­sa, dėl to ne­si­jau­di­na, nes dau­gy­bę kon­cer­tų ir kū­ry­bi­nių pro­jek­tų ten­ka įgy­ven­din­ti sve­tur.

Pats bū­da­mas žy­dų tau­ty­ bės A.Bumš­tei­nas pa­tei­kė ir lo­ giš­ką at­sa­ky­mą į klau­si­mą, ko­dėl tiek daug pa­sau­ly­je ga­bių bū­tent jo tau­tie­čių mu­zi­kan­tų: „Ši tau­ta reiš­kė­si geog­ra­fiš­kai la­bai pla­čio­ je te­ri­to­ri­jo­je. O mu­zi­ka yra vie­na iš tų „ne­kenks­min­gų“ sri­čių, ku­ rios jiems ne­bu­vo drau­džia­mos.

Taip pat svar­bus veiks­nys tai, kad net ir ne­tur­tin­giau­sias žy­das tė­vas steng­da­vo­si sa­vo vai­kams su­teik­ ti iš­si­la­vi­ni­mą, o anks­čiau mu­zi­ka bu­vo neats­ki­ria­ma bend­ro­jo la­vi­ ni­mo da­lis. Kar­tais nu­tik­da­vo taip, kad, tų pa­čių tė­vų di­de­liam nu­si­ vy­li­mui, vai­kai mes­da­vo ko­kio nors pra­ktiš­ko ama­to moks­lus ir vi­siš­ kai at­si­duo­da­vo mu­zi­kai.“ Net­ra­di­ci­nės mu­zi­kos pa­sau­lis

Šiuo me­tu A.Bumš­tei­nui dau­giau­ sia ten­ka už­siim­ti ra­dio­fo­ni­nio me­no pro­jek­tais. O šių me­tų pra­ džio­je me­ni­nin­kas Eu­ro­pos trans­ liuo­to­jų są­jun­gos bu­vo ap­do­va­no­ tas „Pal­ma Ars Acus­ti­ca“ pri­zu už kū­ri­nį „Epi­lo­gai“. Šis pri­zas tei­ kia­mas ge­riau­siems Eu­ro­pos ra­ di­jo me­no kū­ri­niams.

„Pats ter­mi­nas „ra­di­jo me­nas“ iš pir­mo žvilgs­nio ga­li pa­si­ro­dy­ ti kiek keis­tas, ta­čiau juk ne­sun­ ku įsi­vaiz­duo­ti me­no kū­ri­nį, ku­ris yra ku­ria­mas spe­cia­liai, tar­kim, te­le­vi­zi­jai ar teat­ro sce­nai. Tai ter­ pės, tu­rin­čios sa­vo spe­ci­fi­ką, jo­se ga­li tilp­ti ri­bo­tas skai­čius ele­men­ tų (gar­sas, vaiz­das, žo­dis...). Ra­di­jo for­ma­tui tin­ka ma­žiau ele­men­tų, nes ap­si­ri­bo­jama tik gar­so raiš­ka, ta­čiau bū­tent dėl to ra­di­jas man ir yra įdo­mus, nes jis ne taip ap­ri­bo­ ja klau­sy­to­ją, kaip, tar­kim, te­le­vi­ zi­ja žiū­ro­vą. Ra­di­jas pa­lie­ka erd­vės erd­vei“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Mu­zi­ka yra vie­na iš tų „ne­kenks­min­gų“ sri­čių, ku­rios žy­ dams ne­bu­vo drau­ džia­mos.

žy­dų, bal­ta­ru­sių bei ru­sų kul­tū­ros. „Yra la­bai svar­bu to ne­pa­mirš­ ti, tuo do­mė­tis. Vil­niaus is­to­ri­nis dau­gia­kul­tū­riš­ku­mas yra vie­nas pa­grin­di­nių ma­no kū­ry­bi­nių ins­ pi­ra­ci­jos šal­ti­nių“, – sa­kė jis.

Pa­sak me­ni­nin­ko, Vil­nius ypa­ tin­gas tuo, kad jis „vai­de­na­si“.

Ne kar­tą A.Bumš­tei­nui vaikš­čio­ jant ki­tų Eu­ro­pos mies­tų gat­vė­mis te­ko pa­si­jaus­ti lyg na­mie: pa­vyz­ džiui, kar­tą Vil­jams­ber­ge jam pa­ si­vai­de­no, kad ei­na Kal­va­ri­jų gat­ ve, o bū­da­mas Ber­ly­ne me­ni­nin­kas min­ti­mis at­si­dū­rė prie kul­tū­ri­nio Vil­niaus ob­jek­to – „Kab­lio“. „Vil­niu­je ma­no mėgs­ta­miau­sia gat­vė yra Nau­gar­du­ko. Pa­žiū­rė­ki­te, kur ir kaip ji pra­si­de­da bei bai­gia­ si. Taip pat man pa­tin­ka jos pa­va­di­ ni­mas – ne­to­li Nau­gar­du­ko mies­to (da­bar­ti­nės Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­ja – red. pa­st.) yra gi­męs A.Mic­ke­vi­ čius“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Svar­bi vi­sų tau­tų is­to­ri­ja

Lie­tu­vo­je jam ten­ka pa­dir­bė­ ti neei­li­nė­se kū­ry­bi­nė­se erd­vė­se. „Ypač pa­sta­ruo­ju me­tu te­ko ne­ ma­žai pri­si­lies­ti prie vil­nie­tiš­kų „bū­to­vės slė­pi­nių“. Ne­se­niai pa­ bai­giau kū­ri­nį Len­ki­jos kul­tū­ros ra­di­jo sto­ties už­sa­ky­mu, ku­ris yra pa­rem­tas Ado­mo Mic­ke­vi­čiaus is­ to­ri­ne dra­ma­ti­ne poe­ma „Vė­li­ nės“, – pa­sa­ko­jo A.Bumš­tei­nas. Šio kū­ri­nio tre­čio­sios da­lies veiks­mas vyks­ta bū­tent Vil­niu­je, Ba­zi­li­jo­nų vie­nuo­ly­no pa­tal­po­se įreng­ta­me ca­ri­nės Ru­si­jos ka­lė­ji­ me. Čia me­ni­nin­kui ir te­ko įra­ši­ nė­ti sa­vo kū­ri­nį.

Gim­ti­nė – kū­ry­bos šal­ti­nis

„Ne vi­sai, ta­čiau šiek tiek, gal­būt.

Kai apie tai gal­vo­ju – tuo­met dau­ giau“, – į klau­si­mą, ar lai­ko sa­ve žy­du, at­sa­kė A.Bumš­tei­nas. Jis pa­ts sa­ve va­di­na mul­ti­na­cio­na­lis­tu, nes Vil­nių su­for­ma­vo lie­tu­vių, len­kų,

Tačiau pavojingosios atliekos (sugedę elektros ir elektronikos prietaisai, perdegusios taupiosios lemputės ir kt.) vis dar metamos į virtuvėje stovinčią šiukšliadėžę, kartu su kitomis namų šiukšlėmis. Patekusios į sąvartynus, pavojingosios atliekos irdamos kelia didelį pavojų ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. Vienintelis būdas apsisaugoti – atiduoti tokias atliekas į specialius jų surinkimo punktus. Džiugu, kad Vilniaus Simono Daukanto gimnazija palaiko gražią iniciatyvą rinkti ir atiduoti pavojingąsias atliekas perdirbti ir savo pavyzdžiu skatina rajono bendruomenę tausoti mūsų visų sveikatą.

Vil­niu­je vyks­tan­čio fes­ti­va­lio „Vir­tua­lus pa­mink­las“ kon­cer­ te A.Bumš­tei­nas gros su gru­pe „Wo­lu­men Trio“ – at­liks „Mu­zi­ ka­lis­zer Pin­kos“ (heb­ra­jiš­kų dai­nų ir him­nų rin­ki­nio kū­ri­nius). Pa­sak jo, bū­si­mas kon­cer­tas su­si­jęs su Vil­niaus is­to­ri­ja, nes ja­me skam­ bė­sian­ti mu­zi­ka pa­rem­ta žy­dų re­ li­gi­nė­mis gies­mė­mis, ku­rias pa­ts at­ra­do 1927 m. Vil­niu­je iš­leis­to­je Ab­ra­ha­mo Be­renš­tei­no kny­go­je. „Kon­cer­te tri­mi­ti­nin­kai Do­ mi­ny­kas Vyš­niaus­kas ir Ka­mi­lis Szusz­kie­wic­zius imp­ro­vi­zuos kar­ tu su ma­no pa­reng­to­mis elekt­ro­ ni­nė­mis kom­po­zi­ci­jo­mis. Sun­ ku pa­sa­ky­ti, kiek šio­je mu­zi­ko­je bus žy­diš­ku­mo, ta­čiau tai ne pa­ts svar­biau­sias klau­si­mas“, – tei­gė A.Bumš­tei­nas. Pa­sak jo, svar­bu at­ skleis­ti ne tik Lie­tu­vos žy­dų tau­tos is­to­ri­ją, bet ir ka­rai­mų, len­kų bei kt., nes šių tau­tų li­ki­mai Lie­tu­vo­je skir­tin­gi, ta­čiau vi­si ver­ti pa­žin­ti.

Vertybių formavimas

Pasak gimnazijos direktorės pavaduotojos Daivos Savčiukienės, nuo mažų dienų ugdant jaunosios kartos įprotį rūšiuoti atliekas, galima ne tik tikėtis, kad sumažės šiukšlių pakelėse, gatvėse ar kiemuose. „Jei aplinkos tvarkymą žmonės nuo pat vaikystės suvoktų kaip savaime suprantamą, būtų didesnis ir sveiko gyvenimo būdo poreikis, – įsitikinusi D.Savčiukienė.– Be to, atliekų rūšiavimas – tai ir tam tikra asmenybės vertybių formavimo priemonė. Juk kartu rūšiuodami, rinkdami, pristatydami į specialius punktus pavojingąsias atliekas moksleiviai jaučiasi svarbia bendruomenės dalimi, atsakinga už aplinką, jau išeinančią už mokyklos ribų.“ Pavaduotoja didžiuojasi, kad gimnazijoje ekologijai skiriamas ypatingas dėmesys, – jau antrus metus

dalyvaujama projekte „Mes rūšiuojam“, vyksta ekologijos savaitė, per kurią klasės varžosi dėl perdirbti surenkamų elementų kiekio.

Nepamirštamos ir panaudotos taupiosios lemputės, kurių mokiniai atneša per specialias akcijas. Anot D.Savčiukienės, jau turėdami išugdytus atliekų rūšiavimo įgūdžius, tokie jaunuoliai juos perduos – tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai (savo pavyzdžiu) – artimiausiems žmonėms: tėvams, broliams, seserims, draugams. O vėliau – savo vaikams ir taip prisidės prie ekologiškos kartos auginimo.

Kuo pavojingos atliekos

Sąvartynuose ar tiesiog pakelėse išmestos buitinės atliekos, elektriniai prietaisai ir panaudoti elementai ne tik gadina kraštovaizdį, bet ir kenkia žmonių sveikatai: išsiskiria pavojingos toksinės medžiagos, į dirvožemį ir vandenį patenka nuodingų junginių. „Elektros prietaisai, taupiosios lemputės bei elementai sudaryti iš nemažai kenksmingų medžiagų: švino, galinčio pažeisti nervų sistemą, kadmio, žalojančio smegenis, ir gyvsidabrio, tepalų bei plastiko, kurie gali sukelti sunkių apsinuodijimo atvejų, – į pavojingųjų atliekų poveikį sveikatai dėmesį atkreipia Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktorius dr. Mantas Varaška. – Išmestos kartu su bendromis šiukšlėmis šios atliekos teršia augalus bei vandenį, o jų pavartoję žmonės gali labai greitai apsinuodyti.“ Todėl, pasak EPA vadovo, labai svarbu žinoti, kad kiekvienas galime prisidėti prie taršos mažinimo, – tereikia mesti pavojingąsias atliekas į specialius konteinerius ar atiduoti į surinkimo punktus.

PR

10

RUGSĖJO 26–SPALIO 2, 2013

NUOMONĖS

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Laikinosios komisijos tikslas Evaldas Labanauskas

P

a ga liau jie pra sidėjo! T. y. prezidento rinkimai. Žinoma, kol kas šiame fronte vėliavas drąsiai kelia tik keli marginalai, kurie nesiti ki laimėti arba net negali dalyvauti. Tiesa, dar yra demokratiją ir neva pagal JAV analogą vidinius partijos rinkimus žaidžianti Darbo partija, kuri pasiūlė par tijos na riams išsi rink ti kandidatą iš Sei mo naciona li nio sau gu mo ir gy nybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko bei kultū ros ministro Šarū no Bi ručio.

Kas ta laikinoji komisija? Ogi ginklas prieš populiarumo viršūnėje tebesančią Prezidentę.

Vis dėlto įdomiausia ir svarbiausia ne kandidatai, o procesas. Čia ledai pajudėjo. Seniai Prezidentės Dalios Grybauskaitės nemėgstamai Darbo partijai, nuskilo kaip aklai vištai, . Ne kas kitas, o konkurentų Libera lų są jūdžio at stovas, buvęs Fi nansi nių nu si kalti mų ty ri mo tar nybos (FNTT) vadovas Vita lijus Gai lius, ku rį, be kita ko, ištei si no teismas, užsi mi nė, kad prezidentū ra vertė jį pa žeisti įstatymus, ir dar kartą be konk rečių pavardžių ar faktų pasidalijo informacija apie saugumiečių klaną, kuris neva valdo Lietuvą. Galbūt tai būtų sensacija, jei V.Gai lius ir jo li ki mo drau gas iš FNTT Vytautas Giržadas to nekartotų jau daugiau nei metus.

Tačiau šį kar tą „skandalingą naujieną“ Seimo pir mi nin kas, Darbo par tijos at stovas Vydas Gedvilas išgirdo net būdamas už Atlanto ir pirma, ką sugrį žęs ir dar tikriausiai lagaminų neišsipakavęs padarė, – tai puolė inicijuoti Seimo lai kiną ją komisiją.

Kas ta lai ki noji komi sija? Ogi gink las prieš popu lia ru mo viršū nėje tebesančią Prezidentę. Apie Prezidentės nuša li ni mą ar net įrody mus, kad ji liepė pada ry ti ką nors netei sėto, svajoti nerei kia. To lai ki noji komisija tik rai ne su ge bės pa siek ti. Vis dėlto kalbų apie ta ria mus netei sėtus prezidentū ros veiks mus pa lai ky mas vie šu moje būtų rimtas smū gis D.Grybauskaitės reitin gams.

Dar skaudesnis dū ris – kalbos apie paslaptingą ją saugumiečių gaują, kuri ne tik valdo Lietuvą, bet ir kontroliuoja pačią „mūsų geležinę Dalią“. Svarbiausia – tokie gandai, kaip kad žydų ir masonų ar kitų nematomų vei kėjų są mokslai, labai limpa rinkėjams.

Nuolat palaikyti tokius gandus bei taip mažinti pasiti kėjimą Prezidente būtent ir yra Darbo par tijos inicijuoja mos Sei mo lai kinosios komisijos tikslas.

Jums rūpimus klausimus Vilniaus merui Artūrui Zuokui siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt

Mero klausk drąsiai

Meras į viską žvelgia su šy

V

ilniaus meras Artūras Zuokas pripažįsta, kad dar ne visi jo sumanymai ir pažadai rinkėjams įgyvendinti, bet rankų nežada nuleisti. Jau tradicine tampančioje „Vilniaus dienos“ rubrikoje „Mero klausk drąsiai“ A.Zuokas viešojo transporto pertvarkos rezultatų prašo dar palaukti, o ir vilties, kad įmonių „Vilnius veža“ bei „Air Lituanica“ projektai taps pelningi, taip pat nepraranda.

– Kada galima tikėtis, jog bus sutvarkyta Neries pakrantė taip, kad eidamas ja jausi malonumą, o ne pasišlykštėjimą šiukšlėmis, išmatomis ir kitais nemaloniais dalykais? (Rasa) – Ačiū už informaciją. Taip, šiukšlės Neries krantinėje turi būti renkamos kasdien. Įspėjome rangovus, kad tvarka turi būti užtikrinta. Pastebėjus netvarką mieste, visada galima informuoti savivaldybės tarnybas pasitelkiant Problemų registrą. Pakanka užpildyti užklausą www.vilnius.lt/problemos.

Kalbant apie šiukšliadėžes, jos krantinėje buvo įrengtos. Tačiau jau kitą dieną vandalai jas sumetė į Nerį. Todėl bent kol kas iš naujo įrengti šiukšliadėžių neplanuojame, kol nerasime sprendimų, kaip užtikrinti efektyvesnę pačios krantinės priežiūrą – pradedant tvarkymu ir baigiant apšvietimu bei kameromis.

– Kodėl Antakalnyje liko tik 2-ojo maršruto troleibusai, nors prieš tai buvo trys panašūs maršrutai? Žmonės patiria daug nepatogumų. (Agnė) – Antakalnio gatve važiuoja ne tik 2 maršruto troleibusai, juk keleivius taip pat veža 4, 14, 19 ir 21 maršrutų troleibusai. Be to, dar galima naudotis 4G bei 5G maršrutų greitaisiais autobusais ir 50 maršruto autobusais.

Deja, esant dabartinei įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ finansinei situacijai tikrai neįmanoma nustatyti keleivinio transporto maršrutų taip, kad keleiviai į visus norimus mikrorajonus galėtų nuvažiuoti nepersėsdami ir norimu laiku. Šiandien įmonės skola siekia daugiau nei 110 mln. litų.

– Vis dar tikite, kad daug nuostolių patiriančios „Vilnius veža“ ir „Air Lituanica“ gali tapti pelningos? (Pesimistas) – Bet kuri įmonė (ar savivaldybės, ar privati) niekada nepradeda savo veiklos nuo pliuso. Verslas prasideda nuo investicijų. O tikėtis pelno praėjus vos keliems mėnesiams nuo veiklos pradžios šiek tiek naivu. Tad teks šiek tiek palaukti. Mūsų, kaip savivaldybės, pagrindinė funkcija yra populiarinti Vilnių pasaulyje, pritraukti į mūsų miestą kuo daugiau turistų, verslininkų, žmonių, kurie norėtų čia atvažiuoti vėl ir vėl, investuoti, gyventi, leisti čia savo pinigus.

Tiek „Air Lituanica“, tiek „Vilnius veža“ yra neatsiejamos Vilniaus įvaizdžio gerinimo pasaulyje dalys. Su „Air Lituanica“ Vilnius tapo paprasčiau pasiekiamas. Dabar į mūsų sostinę nereikia skristi per Rygą. Jau turime tiesioginius reisus su Briuseliu, Amsterdamu, Berlynu, Praha, Miunchenu. Įmonėje „Vilnius veža“ šiuo metu jau dirba 127 darbuotojai. Jau yra 40 automobilių, iki metų pabaigos jų skaičius dar didės.

Kadangi įmonė dirba skaidriai, ji patiria didesnių sąnaudų nei dauguma konkurentų rinkoje. Prognoziniai pajamų ir sąnaudų vertinimai parodė, kad didelę savikainos dalį sudarys valstybei sumokami mokesčiai (vien šį mėnesį „Vilnius veža“ valstybei sumokėjo 124 tūkst. litų ). 1 km savikainoje pajamų mokestis sudaro apie 18 centų, o socialiniai mokesčiai – apie 50 centų. Tai yra daugiau nei bendrovės „Vilnius veža“ kainos skirtumas, palyginti su mažesnius tarifus taikančiomis taksi įmonėmis.

 Svajonė: Vilniaus meras A.Zuokas: „Gal mano vardinis vynas kada ir atsiras, bet jis turės

būti tik iš Lietuvoje išaugintų vynuogių.“

Kainos skirtumas klientams kompensuojamas didesniu komfortu, patikimumu, saugumu, o dažnai ir mažesne galutine kelionės kaina, nes ji apskaičiuojama sąžiningai ir aiškiai. Tai, kad įmonė palankiai priimama rinkoje, rodo didėjantis sutartinių ir lojalių klientų skaičius. Įmonė „Vilnius veža“ nuo veiklos pradžios pervežė apie 200 tūkst. žmonių.

Viešojo transporto optimizavimas įgyvendintas tik prieš tris mėnesius, todėl galutinių rezultatų dar reikės palaukti.

– Nors dar lyg ir ruduo, ar nebus taip, kad miesto kelininkus žiema vėl užgrius netikėtai? Ar ruošiamasi žiemai?

(Robertas) – Tikrai ne, neužklups. Pasiruošimo darbai jau prasidėjo. Prieš kelias dienas pasirašytos sutartys dėl medžiagų įsigijimo ir jų užsakoma. Be to, sandėliuose nuo praėjusio sezono dar liko apie 2 tūkst. t druskos ir nemažas kiekis smėlio bei druskos mišinio.

Beje, ir praėjusiais metais žiema kelininkų neužklupo netikėtai – Vilniaus gatvės buvo išvažiuojamos net ir kai sniego iškrisdavo tiek, kad kai kurie ruožai buvo valomi po penkis kartus per dieną. Tarnybos įveikė vieną ilgiausių žiemų, palyginti su ankstesniais sezonais, o pats darbas vykdavo visą parą.

Tikrai yra už ką jiems padėkoti.

– Ponas mere, kai dalyvavot rinkimuose, jūsų rinkimų kampanijoje buvo žadėta, jog kai tapsit meru, atlyginimai sieks iki 3 tūkst. litų, taip pat žadėjote, kad šildymas Vilniuje taps pigesnis, nes žinote, kaip tai įgyvendinti... Gal jau atėjo laikas realizuoti pažadus? (Pagarbiai Gražina K.) – Tokie dalykai, kaip šilumos kainos sumažinimas ir algos didinimas, yra ilgesnis pro-

Tomo Lukšio / BFL nuotr.

cesas, nei sutvarkyti miesto gatvę ar įrengti naują žaidimų aikštelę. Ir nuo kadencijos pradžios su komanda darome viską, kad tai būtų įgyvendinta. Džiaugiamės, jog Vilniaus miesto savivaldybė, Vyriausybė, AB Vilniaus šilumos tinklai ir bendrovė „Lietuvos energija“ bendrai imasi veiksmų, dėl kurių kaina už šildymą mažės 20 proc., taip pat bus gaminama elektros energija, kurios nereikės importuoti iš užsienio. Artimiausiu metu, jeigu pritars miesto taryba, bus pasirašytas ketinimų protokolas. Įgyvendinus Vilniaus TE-3 konversijos į vietinį kurą projektą, mažės šilumos kaina, pagaminta žalia elektra bus parduodama rinkos sąlygomis.

2002 m. patvirtintame Vilniaus miesto strateginiame plane buvo numatyta, kad 2020 m. vidutinis vilniečio atlyginimas sieks 6400 litų. Tačiau, atsižvelgiant į ekspertų skaičiavimus, labiau tikėtina, kad dėl ekonominės krizės įtakos atlyginimas gali siekti apie 5000 litų. Ekspertai numatė du scenarijus – bazinį, kai vidutinis bruto darbo užmokestis Vilniuje sieks 3594 litus, ir optimistinį – 4928 litus. Norint pasiekti tokį vidutinį atlyginimą, reikia skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo vystymąsi Vilniaus mieste, pritraukti stambių bendrovių ir tarptautinių institucijų, kurios vystytų savo veiklą Vilniuje, didinti savivaldybės ir jai pavaldžių institucijų veiklos efektyvumą, efektyviai naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, didinti minimalų atlyginimą, skatinti informacinių technologijų paslaugų eksportą, medicininį, kultūrinį bei konferencinį turizmą – ir mes dirbame visose šiose srityse.

Be to, Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama viešuosius pirkimus, pirmoji Lietuvoje nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. pradėjo reikalauti, kad tiekėjai įsipareigotų darbuotojams mokėti ne mažesnį kaip 90 proc. vidutinį darbo užmokestį Vilniaus mieste, kurį apskaičiuoja Statistikos departamentas prie Vyriausybės.

– Jau laikas būtų gerą šiuolaikinį stadioną statyti, tada dar daugiau svečių iš užsienio atvažiuotų. Juk taip visa Europa futbolą mėgsta... (Arvydas)

11

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

nuomonės

šyp­se­na – Šiuo me­tu vyks­ta kon­ku­ren­ci­nio dia­lo­go pro­ce­dū­ros su pir­ki­mo da­ly­viu. Jei­gu pir­ki­ mas bus pri­pa­žin­tas tin­ka­mu ir pir­ki­mo da­ ly­vis bus pa­skelb­tas lai­mė­to­ju, daug­maž po Nau­jų­jų me­tų su­tar­tis bus tvir­ti­na­ma ta­ry­ bo­je ir pa­si­ra­šo­ma. Tad nau­jo sta­dio­no sta­ ty­bų pra­džios ga­li­me ti­kė­tis jau ki­tais me­tais.

Sta­ty­bos tu­rė­tų truk­ti ne il­giau nei 3 me­tus.

Kaip konk­re­čiai at­ro­dys sta­dio­nas, kal­bė­ti kol kas anks­ti, ta­čiau jis bū­ti­nai tu­rės ati­tik­ti ke­ lis svar­bius rei­ka­la­vi­mus. Pir­miau­sia tai tu­ rės bū­ti IV ka­te­go­ri­jos fut­bo­lo sta­dio­nas, ku­ ria­me bus ne ma­žiau nei 10 tūkst. vie­tų.

– Prieš trans­por­to re­for­mą bu­vo tei­gia­ ma, kad ji pa­ska­tins vil­nie­čius per­sės­ ti iš au­to­mo­bi­lių į vie­šą­jį trans­por­tą. Ar šis pla­nas pa­vy­ko? Ir kaip jis ga­li pa­vyk­ti, jei, tar­ki­me, iš Sau­lė­te­kio iki V.Ku­dir­kos aikš­tės sto­te­lės tie­sio­giai (ne ap­link­ke­ liais, tai­gi, kai už­ten­ka 30 mi­nu­čių bi­lie­to) ve­ža ne­be tri­jų, o tik vie­no marš­ru­to tro­ lei­bu­sai, ir tie pa­tys nuo­lat per­pil­dy­ti?

– Vie­šo­jo trans­por­to op­ti­mi­za­vi­mas įgy­ven­ din­tas tik prieš tris mė­ne­sius, to­dėl ga­lu­ti­ nių re­zul­ta­tų dar rei­kės pa­lauk­ti. Vis­gi eko­ no­mi­nis nau­din­gu­mas jau jau­čia­mas – vien per šias rug­sė­jo die­nas par­duo­ta 27 tūkst. vil­ nie­čio kor­te­lių, gau­na­mos pa­ja­mos jau da­bar be­veik 6 mln. li­tų vir­ši­ja anks­tes­niais me­tais gau­tas pa­ja­mas tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, o dar net ne­si­bai­gė rug­sė­jo mė­nuo. Be to, 4 pro­c. su­ma­žė­jo lė­šos, rei­ka­lin­gos vie­šo­jo trans­por­ to pa­ti­ria­miems nuo­sto­liams kom­pen­suo­ti.

Kal­bant apie konk­re­tų at­ve­jį, no­rė­čiau tik pa­tiks­lin­ti: ne­pai­sant to, kad be­si­dub­liuo­jan­ čių marš­ru­tų bu­vo at­si­sa­ky­ta, – 2 marš­ru­ to tro­lei­bu­sų skai­čius bu­vo pa­di­din­tas. Tai­gi – ar tu­rint du, ke­tu­ris ar­ba pen­kis marš­ru­ tus, ku­rie dub­liuo­ja vie­nas ki­tą ir kur bend­ rai dir­ba 10 trans­por­to prie­mo­nių, ar tu­rint tik vie­ną marš­ru­tą, ku­ria­me dir­ba tos pa­čios 10 trans­por­to prie­mo­nių, si­tua­ci­ja iš­li­ko ne­ pa­ki­tu­si. Marš­ru­tų skai­čius ne­kei­čia tu­ri­mų trans­por­to prie­mo­nių skai­čiaus. Įmo­nės par­ ką rei­kia at­nau­jin­ti ir tai sie­kia­me įgy­ven­din­ ti – vien per 2013–2014 m. bus įsi­gy­ti 59 nau­ji au­to­bu­sai, iš jų jau 19 dir­ba mies­to gat­vė­se.

– Esa­te vy­no mė­gė­jas ir te­ko gir­dė­ti, kad tu­ri­te ar nuo­mo­ja­tės vy­nuo­gy­ną Ita­li­jo­ je. Ar ge­ras šie­met vy­nuo­gių der­lius ir ka­da pa­si­ro­dys jū­sų var­di­nis vy­nas Lie­ tu­vo­je? (Val­das) – La­bai ne­daug var­to­ju al­ko­ho­lio, stip­rių gė­ ri­mų iš­vis ne­var­to­ju, tik kar­tais pa­ra­gau­ju.

Ska­nau­ju vy­ną kar­tu su mais­tu. Į vy­ną žiū­ riu kaip Vi­dur­že­mio jū­ros re­gio­no gy­ven­to­ jai: tai prie­sko­nis prie mais­to. De­ja, ne­tu­riu nei sa­vo vy­nuo­gy­no, nei jo nuo­mo­juo­si. Ne­ ži­nau, gal ma­no var­di­nis vy­nas ka­da ir at­si­ ras, bet jis tu­rės bū­ti tik iš Lie­tu­vo­je išau­gin­tų vy­nuo­gių, ži­nau ke­le­tą žmo­nių, ku­rie au­gi­na tik­rai ge­ras vy­nuo­ges.

– Ko­kį vaid­me­nį jū­sų gy­ve­ni­me su­vai­ di­no Jo­nas Me­kas? Kas jis mo­ky­to­jas ar drau­gas? Kuo jis jus ža­vi? (Vy­tas) – J.Me­kas yra ma­no ir mo­ky­to­jas, ir drau­gas, la­bai jį ger­biu. Jis yra lais­vas žmo­gus vi­so­ mis pra­smė­mis: kū­ry­bi­ne pra­sme, gy­ve­ni­mo sti­liu­mi, sa­vo neįp­ras­to­mis įžval­go­mis. Prieš dau­gy­bę me­tų su­si­pa­ži­no­me ir nuo ta­da jis ma­ne nuo­lat įkve­pia, kaip ga­li­ma žiū­rė­ti į kas­die­ny­bę ki­tu kam­pu ar net ki­tais kam­pais.

J.Me­kas pri­pa­ži­no, kad jį įkve­pia oras, kaip ir ma­ne įkve­pia ypač šva­rus Vil­niaus oras. Ne­ pa­mirš­ki­me, kaip sa­ko Jo­nas, ei­ti su šyps­niu, su šyp­se­na į vis­ką.

Vi­sus klausimus ir atsakymus rasite www.vil­niaus­die­na.lt

Komentaras

Gal pa­ga­liau lai­kas spręs­ti pa­grin­di­nę vil­nie­čių bė­dą?

Juo­zas Zy­kus Aso­cia­ci­jos „Met­ro są­jū­d is“ val­dy­bos pir­m i­n in­kas

N

e kar­tą da­ry­tos ap­klau­sos ro­do, kad di­džiau­sia vil­nie­čių pro­ble­ma – su­si­sie­ki­mas. Su­si­sie­ki­mą kaip di­džiau­sią pro­ble­mą įvar­di­ja še­ši iš de­šim­ties vil­nie­čių. Tik vie­nas ki­tas kaip di­ džiau­sią pro­ble­mą pa­mi­ni ne­dar­bą, nu­si­kals­ ta­mu­mą, svei­ka­tos ap­sau­gą ar švie­ti­mą.

Ne­pa­si­ten­ki­ni­mą su­si­sie­ki­mu le­mia au­ to­mo­bi­lių spūs­tys, daž­nos ava­ri­jos, gat­vių tvar­ky­mas, pra­stas vie­ša­sis trans­por­tas.

Dėl ma­žo vie­šo­jo trans­por­to grei­čio, pra­stų lau­ki­mo ir va­žia­vi­mo są­ly­gų, daž­no tvar­ka­raš­ čių kai­ta­lio­ji­mo ir jo ne­si­lai­ky­mo mies­tie­čiai vis ma­žiau nau­do­ja­si šiuo trans­por­tu ir ban­ do gel­bė­tis per­sės­da­mi į as­me­ni­nius au­to­mo­ bi­lius. Ta­čiau mū­sų gat­vės su­pro­jek­tuo­tos net pen­kis kar­tus ma­žes­niam skai­čiui au­to­mo­bi­ lių, nei da­bar kas­dien au­to­mo­bi­lių iš­rie­da į gat­ves. Vil­nie­čiai už­re­gist­ra­vę per 300 tūkst. au­to­mo­bi­lių, dar apie 100 tūkst. žmo­nių at­ vyks­ta jais į sos­ti­nę dirb­ti, mo­ky­tis, gy­dy­tis, pra­mo­gau­ti ar tvar­ky­ti rei­ka­lų vals­ty­bi­nė­ se įstai­go­se. Jei­gu tik pu­sė au­to­mo­bi­lių iš­va­ žiuo­ja į gat­ves, šios tam­pa ne­pa­jė­gios jų pra­ leis­ti ir su­si­da­ro spūs­tys. Be to, gat­vė­mis ju­da ne tik ma­ši­nos, bet ir žmo­nės, ku­rie pės­čių­jų pe­rė­jo­se, kirs­da­mi gat­vę, stab­do eis­mą.

No­rint su­pras­ti pro­ble­mos es­mę ir ras­ ti išei­tį iš da­bar­ti­nės si­tua­ci­jos, rei­kia ana­li­ zuo­ti ki­tų Eu­ro­pos mies­tų pa­tir­tį. Hel­sin­kis, Os­las, Niurn­ber­gas au­to­mo­bi­li­za­ci­jos bu­mą pa­ty­rė apie 1960 m. Da­bar tik se­ny­vo am­ žiaus žmo­nės pri­si­me­na tą koš­ma­rą, kai dėl spūs­čių gat­vė­se tvy­ro­jo smo­gas, o į pa­gal­bą pa­si­telk­ti stu­den­tai į tram­va­jus ir au­to­bu­sus sten­gė­si su­tal­pin­ti kuo dau­giau ke­lei­vių. Tuo me­tu Hel­sin­kis, bū­da­mas da­bar­ti­nio Kau­no dy­džio ir tu­rė­da­mas apie 80 km tram­va­jaus li­ni­jų, pra­dė­jo sta­ty­ti met­ro­po­li­te­ną ir, įsi­ ren­gęs 22 km jo tink­lą, smar­kiai pa­ge­ri­no su­ si­sie­ki­mą mies­te. Šiuo me­tu Hel­sin­ky­je yra tiek pat gy­ven­to­jų, kiek ir Vil­niu­je, o met­ro­ po­li­te­no tink­las to­liau ple­čia­mas.

Ne ma­žiau efek­ty­viai sa­vo su­si­sie­ki­mo pro­ble­mą iš­spren­dė ir niurn­ber­gie­čiai. Mies­ to val­džia tuš­čius lau­kus ati­da­vė vers­li­nin­ kams mies­to plėt­rai su są­ly­ga, kad jie nu­ties met­ro­po­li­te­no li­ni­ją į se­na­mies­tį. Įren­gus met­ro mies­to cent­re, bu­vo išar­dy­ti tram­va­ jaus bė­giai ir čia die­ną už­draus­tas au­to­mo­ bi­lių, iš­sky­rus tam tik­rų tar­ny­bų trans­por­tą, eis­mas. Šiuo me­tu Niurn­ber­gas tu­ri 38 km met­ro­po­li­te­no tra­sų.

Mies­to ge­le­žin­ke­lis – met­ro­po­li­te­nas – iš­ spren­džia dau­ge­lį pro­ble­mų. Tai ga­lin­ga su­ si­sie­ki­mo prie­mo­nė, su­ge­ban­ti per pi­ką per­ vež­ti di­de­lį skai­čių ke­lei­vių. Met­ro trau­ki­nio vi­du­ti­nis grei­tis yra apie 40 km/val. – maž­ daug dvi­gu­bai di­des­nis nei au­to­bu­sų, tro­lei­ bu­sų ar tram­va­jų. Ge­ros lau­ki­mo ir va­žia­vi­ mo są­ly­gos, sau­gu­mas ir punk­tua­lu­mas da­ro šią vie­šo­jo trans­por­to rū­šį priim­ti­ną vi­siems so­cia­li­niams sluoks­niams ir už­tik­ri­na di­de­ lį ke­lei­vių skai­čių, o tai di­di­na šios rū­šies

Dau­ge­lio Eu­ro­ pos mies­tų sa­vi­ val­dy­bės iš met­ ro­po­li­te­no gau­tu pel­nu den­gia ki­ tų vie­šo­jo trans­ por­to sis­te­mų pa­ti­ria­mus nuo­ sto­lius.

Nors mies­te vi­du­ti­nis leis­ti­nas grei­tis 50 km/val., su­si­sie­ki­mas au­to­mo­bi­liu tė­ra 25 km/val., o pi­ko va­lan­do­mis tik 20 km/val.

Vie­šo­jo trans­por­to grei­tis dar ma­žes­nis, nes jis pri­va­lo kas 300–400 m su­sto­ti. Lo­giš­kai mąs­tant, apie 100 tūkst. trans­por­to prie­mo­ nių dėl vie­no­kių ar ki­to­kių prie­žas­čių sto­vi.

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos už­sa­ky­mu Vil­ niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai 2004, 2006 ir 2007 m. at­li­ ko skai­čia­vi­mus nuo­sto­liams, pa­ti­ria­miems dėl au­to­mo­bi­lių spūs­čių Vil­niu­je, Kau­ne bei Klai­pė­do­je, nu­sta­ty­ti. Vil­niu­je vien dėl su­ gaiš­to lai­ko ir su­de­gin­tų de­ga­lų, ne­skai­tant nuo­sto­lių dėl triukš­mo, oro tar­šos bei ava­ri­jų, 2004 m. pra­ra­do­me 1,5 mlrd. , 2006 m. – 2,5 mlrd., o 2007 m. – 3,8 mlrd. li­tų. Tai su­mos, ku­rios ke­lis kar­tus di­des­nės, nei tų me­tų Vil­ niaus mies­to biu­dže­tas.

Miestai statomi šimtmečiais. Ne išimtis ir Vilnius. Prieš kelis šimtmečius, kai važinėjo tik karietos, plačių gatvių nereikėjo. Sovietmečiu taip pat tik kas 20-as gyventojas turė­ jo automobilį ir buvo manoma, kad nuosavu automobiliu važinės tik 1 iš 10-ies miesto gy­ ventojų, todėl projektuotojai ir statybininkai mieste įrengė nedideliam automobilių skaičiui pritaikytas gatves. Dabar kas antras miestietis turi automobilį ir dėl anksčiau minėtų prie­ žasčių viešuoju transportu nesinaudoja.

trans­por­to ren­ta­bi­lu­mą. Dau­ge­lio Eu­ro­pos mies­tų sa­vi­val­dy­bės iš met­ro­po­li­te­no gau­ tu pel­nu den­gia ki­tų vie­šo­jo trans­por­to sis­ te­mų pa­ti­ria­mus nuo­sto­lius.

Nuo­lat vyks­tan­ti gy­ven­to­jų mig­ra­ci­ja iš kai­mo į mies­tą, ypač į Vil­nių ir jo apy­lin­kes, ver­čia ap­si­spręs­ti, kas im­sis su­si­sie­ki­mo pro­ ble­mų sos­ti­nė­je: Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja ar mies­to val­džia. Ži­no­ma, kad bet ko­kią pro­ ble­mą ga­li­ma iš­spręs­ti tik tu­rint lai­ko ir lė­ šų, to­dėl biu­dže­to pi­ni­gai tu­rė­tų pri­klau­sy­ti tiems, kas tu­ri to­kių spren­di­mų pa­tir­ties.

Be biu­dže­to pi­ni­gų, yra ga­li­my­bė pa­nau­do­ti ir pri­va­čias in­ves­ti­ci­jas. Tam rei­kia per­ženg­ti psi­cho­lo­gi­nį bar­je­rą ir leis­ti kon­ce­si­jos bū­du tarp­tau­ti­nėms vers­lo ins­ti­tu­ci­joms fi­nan­suo­ ti, pa­sta­ty­ti ir eksp­loa­tuo­ti kai ku­rias su­si­sie­ ki­mo inf­rast­ruk­tū­ros sis­te­mas ir, pa­si­bai­gus kon­ce­si­jos su­tar­čiai, tas sis­te­mas per­duo­ ti vals­ty­bei. Kon­ce­si­ja – tai tar­pi­nis va­rian­ tas tarp vals­ty­bi­nės ir pri­va­čios nuo­sa­vy­bės, ku­ris pla­čiai tai­ko­mas Va­ka­rų Eu­ro­po­je, ypač Ang­li­jo­je. Šiuo straipsniu pradedu diskusiją, kaip efektyviai išspręsti pagrindinę sostinės pro­ blemą – susisiekimo. Kaip susisiekimą pa­ daryti saugesnį, greitesnį, patogesnį, pigesnį ir kartu padidinti žmonių bei valstybės pa­ jamas ir pakelti Vilniaus, kaip Lietuvos sos­ tinės, prestižą bei patrauklumą.

Klausk spe­cia­lis­to Va­ka­rykš­tis po­kal­bis su val­di­nin­ku ma­ne pa­ska­ti­no rink­ti in­for­ma­ci­ją in­ter­ne­te ir pa­ste­bė­jau, kad „Vil­niaus die­na“ dar ne­se­ niai skel­bė straips­nį, kaip elg­tis su kaš­to­nų la­pais ir ko­dėl rei­kia „gel­bė­ti ug­ni­mi“.

Ta­čiau nei straips­nio ko­men­ta­rai, nei pa­ti te­ma man, kaip vil­nie­čiui, ne­duo­da ga­lu­ti­nio at­sa­ky­mo, kaip tu­rė­čiau elg­tis su kaš­to­nų la­pais.

So­di­nin­kų bend­ri­jos te­ri­to­ri­jo­je yra ke­ le­tas kaš­to­nų, tad pa­gal vi­daus tvar­kos tai­syk­les ru­de­nį, tvar­kant ap­lin­ką, re­ ko­men­duo­ja­ma kaš­to­nų la­pus su­de­gin­ ti. Bend­ri­ja tam yra įren­gu­si sta­cio­na­rią lau­ža­vie­tę su prieš­gais­ri­ne van­dens žar­na.

To­je vie­to­je žmo­nės de­gi­na se­nus avie­čių stie­bus ir su­grėb­tus kaš­to­nų la­pus.

Man de­gi­nant la­pus, prie ma­nęs priė­jo ki­tos bend­ri­jos na­rys ir pa­reiš­kė pa­sta­bą, kad tu­riu už­ge­sin­ti lau­žą van­de­niu, nes da­ bar ne­lei­džia­ma de­gin­ti ža­lių­jų at­lie­kų. Taip pat kaš­to­nų la­pų. Jis pa­tei­kė straips­nį, ku­ ria­me bu­vo nu­ro­dy­ta, kad so­di­nin­kų bend­ ri­jo­se de­gi­ni­mo tvar­ką nu­sta­to so­di­nin­kų bend­ri­jos vi­daus tai­syk­lės. To­dėl pa­šne­ko­ vui tai nu­ro­džiau. Ta­čiau ki­to­je straips­nio da­ly­je bu­vo nuo­ro­da, kad mies­te de­gin­ti la­ pus ir ša­kas drau­džia­ma. Tai­gi man, vil­nie­ čiui ir so­di­nin­kui, (nes bend­ri­ja yra Vil­niaus mies­to ri­bo­se) svar­bu ži­no­ti, kaip elg­tis su kaš­to­nų la­pais, avie­čių stie­bais ir se­nais braš­kių la­pais bei jų šak­ni­mis. Iki tol moks­ li­nin­kų bu­vo re­ko­men­duo­ja­ma juos de­gin­ti tam, kad ne­bū­tų už­terš­tas dir­vo­že­mis.

Mies­to val­di­nin­kai man pa­sa­kė, kad už ža­lių­jų at­lie­kų de­gi­ni­mą so­di­nin­kų bend­ ri­jų te­ri­to­ri­jo­se jie skir­tų pi­ni­gi­nes bau­das ir neat­siž­velg­tų į moks­li­nin­kų pa­ta­ri­mus.

Klau­si­mas: ar Vil­niaus mies­te ga­li bū­ ti sėk­min­gai vys­to­ma ir vyk­do­ma so­di­nin­ kys­tės veik­la ne­pa­žei­džiant sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos „šva­ros tai­syk­lių“ rei­ka­la­vi­mų?

So­di­nin­kas iš Vil­niaus

Specialistas atsako Dai­va Sa­vic­kie­nė Vil­n iaus mies­to sa­v i­val­dy­bės Vie­šų­jų ry­šių sky­r iaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja

V

il­niaus mies­te de­gin­ti la­pus ir ki­tas at­lie­kas yra drau­džia­ma. To­dėl rei­ kia per rug­sė­jį ir spa­lį su­grėb­ti nu­ kri­tu­sius kaš­to­nų la­pus ir pri­sta­ ty­ti juos į Vil­niaus nuo­te­kų va­lyk­los te­ri­to­ri­ją, ad­re­su Tit­na­go g. 74, kur įmo­nė UAB „Biast­ra plius“ vyk­do kom­pos­to ga­my­bą. Dumb­lo kom­ pos­ta­vi­mo tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so me­tu tem­ pe­ra­tū­ra sie­kia apie 70–72 laips­nius karš­čio, tiek už­ten­ka, kad kaš­to­ni­nių ker­ša­kan­džių ler­vos žū­tų. Tai vie­na prie­mo­nių, stab­dan­čių li­gos pli­ti­mą. Ža­lių­jų at­lie­kų priė­mi­mo aikš­te­ lė­se prii­ma­mos ir ki­tos ža­lio­sios at­lie­kos.

Apk­lau­sa Kas kaltas, kad nebuvo spėta išgelbėti nepilnametės Panevėžio rajone?

9 31

16 25

% 19

– Bendrasis pagalbos centras – Mobiliojo ryšio operatoriai – Pareigūnai – Aukščiausi Lietuvos politikai – Niekas nekaltas

Plačiau skaitykite

Lietuva

12

vilniausdiena.lt

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, dis­ku­si­jų te­mų pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomone@diena.lt

12

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

lietuva vilniausdiena.lt/naujienos/lietuva

Vaikai save atranda po pamokĹł IndrÄ— AdomonytÄ— Ĺ vietimo ir mokslo ministerijos inicijuotas, Ugdymo plÄ—totÄ—s centro ÄŻgyvendinamas projektas „Pasirenkamojo vaikĹł ĹĄvietimo finansavimo modelio sukĹŤrimas ir iĹĄbandymas savivaldybÄ—se“ padÄ—jo daugybei vaikĹł atrasti naujĹł veiklĹł ir pritraukti daugiau neformaliojo ugdymo teikÄ—jĹł.

Vykdant projektÄ… AnykĹĄÄ?iĹł, KlaipÄ—dos, PanevÄ—Ĺžio rajono ir PanevÄ—Ĺžio miesto savivaldybÄ—se neformaliojo ugdymo programose dalyvaujanÄ?iĹł vaikĹł skaiÄ?ius padidÄ—jo nuo 19 iki 39 proc., akredituotos 332 naujos programos, kurios ÄŻgyvendinamos pagal 46 naujas neformaliojo ugdymo kryptis.

Stiklo menininkÄ—, Justino VienoĹžinskio dailÄ—s mokyklos direktoriaus pavaduotoja Dalia TruskaitÄ— pabrÄ—Ĺžia, kad neformalusis ugdymas suteikia vaikams galimybÄ™ atrasti save, ÄŻgauti pasitikÄ—jimo, rasti bendraminÄ?iĹł, tobulinti tuos gebÄ—jimus, kurie ne visada ugdomi bendrojo lavinimo mokykloje. „Neformalusis ugdymas paremtas kitokiais principais negu formalusis. Jis leidĹžia vaikams rinktis patiems, iĹĄbandyti ir keisti ÄŻvairias veiklas. ÄŒia nÄ—ra mokykloje ÄŻprastos vertinimo sistemos, todÄ—l vaikai gali be ÄŻtampos uĹžsiimti mÄ—gstama veikla. Neformalusis ugdymas daĹžnai vyksta uĹž mokyklos ribĹł, kituose kolektyvuose, kur vaikai ateina be „mokyklinio bagaĹžo“, todÄ—l net sunkiau pritampantys prie mokyklos bendruomenÄ—s gali atsiskleisti, rasti draugĹł. KartÄ… viena dvyliktokÄ— pasakÄ—, kad mokykloje ji – niekas, o dailÄ—s mokykloje – Ĺžmogus. Ir tokiĹł pa-

Spra­ga, kai­na­vu­si moks­lei­vės gy­vy­ bę, – ne vie­nin­te­lė, su ku­ria su­si­du­ria Bend­ra­sis pa­gal­bos cent­ras (BPC). Są­ly­ gų iť­si­kvies­ti pa­ gal­bą iki ťiol ne­tu­ ri ir Lie­tu­vos kur­tie­ ji, nors ťi pro­ble­ma jau se­niai tu­rė­jo bō­ ti iť­spręs­ta.

ď Ž GalimybÄ—s: [RS\_ZNYb`V` bTQfZN` YRVQ VN cNVXNZ` _V[XaV` ]NaVRZ` V

ON[QfaV V_ XRV`aV Ă&#x;cNV_VN` cRVXYN`

mÄ…stymĹł iĹĄgirsti ne vienÄ…, – pasakojo D.TruskaitÄ—. – Taip pat svarbu, kad ÄŻ neformalĹłjÄŻ ugdymÄ…, be „grynakraujĹł edukatoriĹłâ€œ, ÄŻsilieja daugybÄ— kitĹł specialybiĹł atstovĹł – ĹžinomĹł menininkĹł, sportininkĹł ir kitĹł ĹžmoniĹł, kurie ÄŻ ugdymÄ… ir bendravimÄ… su vaikais gali paĹžiĹŤrÄ—ti ĹĄiek tiek kitu kampu, priartinti jÄŻ prie tikro gyvenimo.“ Pasak menininkÄ—s, tokios iniciatyvos, kaip keturiose savivaldybÄ—se ÄŻgyvendinamas projektas, yra ypaÄ? reikalingos: „Dabar pasirenkamÄ…jÄŻ ĹĄvietimÄ… ďŹ nansuoja savivaldybÄ—s ir tai, Ĺžinoma, nÄ—ra jĹł prioritetinÄ— sritis. Kiekviena savivaldybÄ— ugdymo planus tvarko kaip iĹĄmano – skirtinguose miestuose ugdymo apimtys dailÄ—s mokyklose skiriasi kone

7b`aV[\ CVR[\ V[`XV\ QNVYĂ›` Z\XfXY\` N_PUfc\ [b\a_

dvigubai. Taigi, ďŹ nansavimo krepĹĄelis, jei jis bĹŤtĹł toks, koks buvo suskaiÄ?iuotas vykdant ĹĄÄŻ projektÄ…, sukurtĹł daugiau stabilumo. Vadinasi, uĹžtikrintĹł vaikĹł teisÄ™ gauti kokybiĹĄkÄ… neformalĹłjÄŻ ugdymÄ… ir sudarytĹł lygias galimybes vaikams skirtingose Lietuvos vietovÄ—se.“ Projektui ÄŻgyvendinti skirta 5,9 mln. litĹł. Jis ďŹ nansuojamas iĹĄ Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybÄ—s biudĹžeto lÄ—ĹĄĹł.

PR

„„Pa­mirť­ti: maŞ­daug 8 tĹŤkst. kur­Ä?ių­jĹł

Kur­tie­ji ma­lo Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Skau­dus įvy­kis ne­pa­mo­kė

Jei­gu po­li­ci­jos, grei­to­sios ar ug­ nia­ge­siĹł pa­gal­bos stai­ga pri­rei­kia vie­nam iĹĄ maŞ­daug 8 tĹŤkst. Lie­tu­ vos kur­Ä?ių­jĹł, vie­nin­te­lÄ— iĹĄei­tis jam – kreip­tis ÄŻ kai­my­nus ar ar­ti­muo­ sius, kad ĹĄie pa­skam­bin­tĹł nu­me­riu 112 ir pa­gal­ba jos pra­ťan­Ä?iam Ĺžmo­ gui bō­tĹł su­teik­ta.

De­ja, ke­lios su­gaiť­tos aki­mir­kos kar­tais bō­na lem­tin­gos. Tai pa­tvir­ ti­na ir ge­gu­Şę pla­Ä?iai nu­skam­bė­ju­si is­to­ri­ja, kai Bir­Şų ra­jo­ne ug­nis vi­siť­ kai su­nai­ki­no du ma­Şa­me­Ä?ius vai­kus au­gi­nan­Ä?ios kur­Ä?ių­jĹł po­ros na­mus.

DÄ—l, ti­kė­ti­na, praei­vio nu­mes­tos nuo­rō­kos tą­kart uŞ­si­lieps­no­jo Ĺžo­lÄ—, o pu­Ä?iant smar­kiam vė­jui ug­nis ne­ tru­ko per­si­mes­ti ÄŻ na­mÄ…. Nu­ken­tė­ ju­sių­jĹł tei­gi­mu, jei pa­gal­bÄ… trum­pą­ja Ĺži­nu­te bō­tĹł ga­lė­jÄ™ iť­si­kvies­ti jie pa­ tys ir ug­nia­ge­siai bō­tĹł at­vy­kÄ™ bent ke­lio­mis mi­nu­tė­mis anks­Ä?iau, da­lÄŻ tur­to bō­tĹł pa­vy­kÄ™ iť­gel­bė­ti.

Tą­kart Lie­tu­vos kur­Ä?ių­jĹł drau­ gi­jai be­li­ko or­ga­ni­zuo­ti ak­ci­jÄ… nu­ ken­tė­ju­siai ĹĄei­mai pa­rem­ti, ta­Ä?iau tai iĹĄei­tis. Prob­le­ma bō­tĹł iť­sprÄ™s­ ta, jei Lie­tu­vo­je, kaip ir dau­ge­ly­ je ki­tĹł Eu­ro­pos vals­ty­biĹł, klau­sos

ar kal­bos ne­ga­liÄ… tu­rin­tys as­me­ nys ÄŻ BPC ga­lė­tĹł kreip­tis trum­pą­ja Ĺži­nu­te. Apie tai kal­ba­ma be­ne de­ ĹĄimt­me­tÄŻ, ta­Ä?iau re­zul­ta­tai dar tik nu­ma­to­mi.

Kol kas ge­rų nau­jie­nų ne­gir­dė­jo

Lie­tu­vos kur­Ä?ių­jĹł drau­gi­jos ju­ris­to Li­no Vi­nic­ko tei­gi­mu, ini­cia­ty­vos ÄŻdieg­ti mi­nė­tÄ… sis­te­mÄ… ne­trō­ko tiek iĹĄ pa­Ä?iĹł kur­Ä?ių­jĹł, tiek iĹĄ BPC. Ta­Ä?iau tra­di­ciť­kai dÄ—l fi­nan­si­niĹł ir inf­rast­ ruk­tō­ros trik­dĹžiĹł pro­ce­sas stri­go. „Su vi­sais bend­rau­ta, dau­giau­sia, aiť­ku, su BPC, ir su Ry­ťiĹł re­gu­lia­ vi­mo tar­ny­ba, ir su Vi­daus rei­ka­lĹł mi­nis­te­ri­ja. Ban­do ÄŻgy­ven­din­ti, bet sun­kiai se­ka­si. Kol kas net ne­Şi­nau, kaip pa­sa­ky­ti, – ar sto­vi vie­to­je rei­ ka­las, ar kaip yra. Tik­rai bu­vo daug bend­rau­ta ir ne­ga­li sa­ky­ti, kad ne­ bu­vo ini­cia­ty­vos, bet...“ – pa­sa­ko­ jo L.Vi­nic­kas.

Pa­sak ju­ris­to, ÄŻvai­rĹŤs ty­ri­mai pa­ ro­dÄ—, kad trum­pų­jĹł Ĺži­nu­Ä?iĹł sis­te­ ma ĹĄiuo at­ve­ju tin­ka­miau­sia. Klau­ sos ne­ga­liÄ… tu­rin­tys as­me­nys bō­tĹł iĹĄ anks­to uŞ­re­gist­ruo­ti duo­me­ nĹł ba­zė­je ir BPC ope­ra­to­rius iť­ kart ma­ty­tĹł, kad pa­gal­bos krei­pia­si bō­tent vie­nas iĹĄ to­kiĹł as­me­nĹł. Pať­ne­ko­vas pa­brė­Şė, kad to­kia sis­te­ ma pa­gel­bė­tĹł ne vien kur­tie­siems,

13

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

lietuva Kal­tų­jų ieš­ko uo­liai

ų ne­ga­li ti­kė­tis iš­si­kvies­ti pa­gal­bą, nes tam są­ly­gos ne­su­kur­tos.

Są­my­šis ir kal­tų­jų paieš­ka ki­lo po tra­ge­ di­jos, kai pa­grob­ta, iš­ža­gin­ta, ba­ga­ži­nė­je vež­ta ir su BPC su­si­sie­ku­si 17-me­tė vis­ gi ne­bu­vo iš­gel­bė­ta ir vė­liau ras­ta su­de­ gu­sia­me au­to­mo­bi­ly­je. Ta­da paaiš­kė­jo, kad duo­me­nis apie skam­bi­nan­čio be SIM kor­te­lės as­mens vie­tą BPC tei­kia tik „Tele2“, nors jau be­veik dve­jus me­tus tai pri­va­lo da­ry­ti vi­si ope­ra­to­riai.

Tre­čia­d ie­n į Ry­šių re­g u­l ia­v i­mo tar­ ny­ba pra­dė­jo ty­ri­mą, ku­riuo sie­k ia­ ma iš­siaiš­k in­t i, kas kal­tas dėl šeš­ta­ die­nio tra­ge­di­jos, ar mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­rių įran­ga ati­tin­ka rei­ka­la­vi­ mus ir kaip jie tei­kia in­for­ma­ci­ją BPC. Po­kal­bio bu­vo iš­kvies­ti vi­sų tri­jų ope­ ra­to­rių – „Om­ni­tel“, „Bi­tės“ ir „Tele2“ – at­sto­vai.

Ta­čiau ki­ti du ope­ra­to­riai kal­tės kra­ to­si. „Bi­tė“ iš­pla­ti­no pra­ne­ši­mą, kad ir jos tink­le skam­bi­nan­čio žmo­gaus vie­ ta nu­sta­to­ma ir be SIM kor­te­lės – pa­gal te­le­fo­no IMEI ko­dą. Ne­ga­na to, pats BPC yra siū­lęs iš­vis ne­priim­ti skam­ bu­čių iš te­le­fo­nų be SIM kor­te­lės, nes dau­gu­ma jų esą bū­na me­la­gin­gi.

Ry­š ių re­g u­l ia­v i­mo tar­ny­b os di­rek­ to­r ius Fe­l ik­sas Dob­ro­vols­k is tre­čia­ die­n į pa­ža­dė­jo, kad iki me­t ų pa­bai­ gos vi­si mo­bi­l io­jo ry­šio ope­ra­to­r iai įdiegs bū­t i­ną pro­g ra­m i­nę įran­gą ir pra­dės BPC siųs­t i duo­me­n is apie pa­ gal­bos pra­šan­čio žmo­gaus vie­tą, kai šis ne­t u­r i SIM kor­te­lės.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

o­nės lau­kia kant­riai bet ir ne­pri­gir­din­tiems ar tiems, ku­rių klau­sa su­pras­tė­ju­si dėl se­ nat­vės.

Ta­das Ma­roš­či­kas:

Kur­tie­ji mus kar­tais pa­ju­di­na ir krei­pia­ si, tie­siog vis­kas bu­ vo su­si­ję su mū­sų inf­ rast­ruk­tū­ros plėt­ra. „Ope­ra­to­riaus, ku­riam skam­bi­ na­ma, ek­ra­ne iš kar­to iš­šok­tų in­ for­ma­ci­ja, kad čia yra tas va­di­ na­ma­sis ty­lu­sis skam­bu­tis, kad skam­bi­na žmo­gus, tu­rin­tis to­kią ne­ga­lią. Ir jis iš kar­to per­si­jung­tų į bend­ra­vi­mą SMS“, – aiš­ki­no L.Vi­ nic­kas.

Paš­ne­ko­vas dėl vis ne­bai­gia­mos dieg­ti sis­te­mos ak­me­nį me­ta ir į mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­rių dar­žą.

Pri­va­čiam vers­lui at­sto­vau­jan­čių bend­ro­vių esą neį­ma­no­ma pri­vers­ ti dieg­ti to­kias sis­te­mas (nors vals­ ty­bė iš­lai­das pa­den­gia), o jų pa­čių ini­cia­ty­vos ne­ma­ty­ti. „Mes ir­gi šne­kė­jom, kad da­bar vi­ si puo­la BPC, bet iš tik­rų­jų tai leng­

viau­sia. Rei­kė­tų ir vers­lui pa­gal­vo­ ti, kad jis yra so­cia­liai at­sa­kin­gas.

Pi­ni­gų nė­ra ir vis­kas, vals­ty­bė ne­ ga­li pri­vers­ti pri­va­taus vers­lo im­tis to­kių da­ly­kų. Aiš­ku, Ry­šių re­gu­lia­ vi­mo tar­ny­ba tur­būt ga­li pri­vers­ti neiš­duo­da­ma ko­kių nors li­cen­ci­ jų, bet tos li­cen­ci­jos se­niai iš­duo­ tos, rei­kė­jo ki­to­kių spren­di­mų ieš­ ko­ti“, – svars­tė L.Vi­nic­kas.

Be­li­ko lauk­ti ke­lis mė­ne­sius?

BPC vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ta­das Ma­roš­či­kas pa­tvir­ti­no, kad pro­ jek­tą nu­ma­ty­ta baig­ti iki šių me­ tų ga­lo, o gal ir anks­čiau, nes kliū­ čių tam da­bar jau nė­ra. Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, pro­jek­tas fi­nan­suo­ja­mas ES lė­šo­mis, o bend­ra jo ver­tė – 20 mln. li­tų. „Jei ge­rai at­si­me­nu, 2005 m. bu­vo nu­ma­ty­ta to­kia vi­suo­me­nės in­for­ ma­vi­mo ir nu­me­rio 112 pri­tai­ky­mo neį­ga­lie­siems pro­gra­ma. Bu­vo ir ta SMS ga­li­my­bė nu­ma­ty­ta, bet ji ne­ bu­vo fi­nan­suo­ja­ma, to­dėl nie­kas ir ne­si­kei­tė. Kur­tie­ji mus kar­tais pa­ ju­di­na ir krei­pia­si, tie­siog vis­kas bu­vo su­si­ję su mū­sų inf­rast­ruk­tū­ ros plėt­ra“, – sa­kė T.Ma­roš­či­kas.

Pa­va­duo­to­jas pri­pa­žįs­ta: ak­ty­ vin­ti pa­čią trum­pų­jų ži­nu­čių sis­te­ mą pro­ble­mų nė­ra ir tes­ta­vi­mas su

vie­na iš tri­jų mo­bi­lio­jo ry­šio bend­ ro­vių sėk­min­gai vyks­ta. Ta­čiau ki­ tos dvi į pra­šy­mą neat­si­lie­pė. „Su vie­nu iš ope­ra­to­rių su­si­ta­rėm dėl tes­ta­vi­mo ir ne­ma­čiau pro­ble­ mų. Krei­pė­mės į ki­tus du, jie mums neat­sa­kė, jau se­no­kai. Šiaip tai ne­ su­dė­tin­ga, mes su tuo ope­ra­to­rium su­si­ta­rėm, kad pa­slau­ga bus ne­mo­ ka­ma ir siun­čian­čiam, ir mes ją ne­ mo­ka­mai priim­si­me. Tad fi­nan­si­ nis klau­si­mas kaip ir at­kren­ta, lie­ka tik SMS priė­mi­mo inf­rast­ruk­tū­ra“, – pa­brė­žė pa­šne­ko­vas.

Ta­čiau, pa­sak T.Ma­roš­či­ko, šios vis dar te­beeg­zis­tuo­jan­čios spra­ gos ne­rei­kė­tų sie­ti su ta, dėl ku­rios šeš­ta­die­nį Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne ne­pa­ vy­ko iš­gel­bė­ti krau­paus nu­si­kal­ti­ mo au­ka ta­pu­sios 17-me­tės. „Tuo at­ve­ju bu­vo pa­skam­bin­ta, į skam­bu­tį at­sa­ky­ta, bent jau ma­ no ver­ti­ni­mu, ope­ra­to­rė da­rė vis­ ką, kad iš­siaiš­kin­tų, kur ta mer­gi­na yra. Tie­siog ope­ra­to­riaus te­le­fo­ne ne­bu­vo pa­ro­dy­tas nu­me­ris, to­dėl ne­ga­lė­jom gau­ti vie­tos duo­me­nų.

Gal­būt bu­vo skam­bin­ta iš te­le­fo­no be SIM kor­te­lės, da­bar pa­rei­gū­nai ti­ria, ar te­le­fo­nas ga­lė­jo pri­si­jung­ ti prie ki­to tink­lo. Bet tai ne­su­si­ję su mi­nė­ta SMS sis­te­ma“, – kal­bė­ jo T.Ma­roš­či­kas.

Rafaelio Achmedovo / Delfi nuotr.

Pa­ne­vė­žie­tė – ne pir­mo­ji au­ka Abe­jo­nių, kad BPC ne itin su­ge­ba rea­ guo­ti į ne­lai­mes, yra ki­lę ir anks­čiau.

2009 m. lapk­ri­čio 2-osios va­ka­rą grį­ žęs į Vil­niaus pa­kraš­ty­je, San­ta­riš­kių so­duo­se, esan­čius na­mus, dar kie­me bu­vo už­pul­tas vil­nie­tis vers­li­nin­kas Er­nes­tas Me­je­ris. Jį gy­ve­na­mo­jo na­ mo kie­me už­puo­lė ir su­ri­šo kau­kė­tas vy­ras. Plė­ši­kas įsi­ver­žė į vi­dų, su sa­ vi­mi įsi­tem­pė šei­mi­nin­ką ir jį už­da­ rė tua­le­te. Šis iš­si­lais­vi­nęs pa­skam­ bi­no į BPC. Iš­gir­dęs bal­są, už­puo­li­kas įsi­ver­žė į tua­le­tą ir tarp vy­rų pra­si­dė­ jo grum­ty­nės.

is­to­ri­jo­je – BPC, ne­tin­ka­mai rea­ga­vęs į vers­li­nin­ko pa­gal­bos šauks­mą. Esą tik po tre­čio skam­bu­čio BPC ope­ra­to­ rei pa­vy­ko išaiš­kin­ti, kas at­si­ti­ko. Bet ir tuo­met vers­li­nin­kui bu­vo už­duo­da­mi nees­mi­niai klau­si­mai.

kus. Anot jų, te­le­fo­no ra­ge­ly­je gir­dė­ti grum­ty­nių gar­sai joms neat­ro­dė rim­ ta prie­žas­tis įtar­ti, kad žmo­gaus gy­vy­ bei gre­sia pa­vo­jus, nors pats J.Ja­sai­tis, iš­klau­sęs įra­šą, pa­tvir­ti­no, jog E.Me­je­ ris aiš­k iai įvar­d i­jo, kad yra už­pul­tas, Tiek BPC va­do­vas Arū­nas Ke­da­v i­ bu­vo gir­dė­ti ir grum­ty­nės, ir nu­ro­dy­ čius, tiek tuo­me­čiai Vi­daus rei­ka­lų mai jam gul­tis, aukos pra­šy­mas jį pa­ mi­nis­te­ri­jos va­do­vai kal­ti­ni­mus, kad leis­t i. Ta­čiau J.Ja­sai­tis tuo­met pa­tvir­ rea­g uo­ta ne­t in­ka­mai, nei­gė. Ta­čiau ti­no, kad dar­buo­to­jos ne­bus bau­džia­ Vi­daus rei­ka­lų mi­n is­te­r i­jos ge­ne­ra­ mos, nes ant­rą­jį skam­bu­tį priė­mu­si ir li­n iam ins­pek­to­r iui Ju­l iui Ja­s ai­čiui pa­kel­tu to­nu kal­bė­ju­si A.Kaš­ke­vi­čie­nė at­l i­k us tar­ny­bi­n į pa­t ik­r i­n i­mą paaiš­ dir­bo bū­da­ma aš­tun­tą mė­ne­sį nėš­čia, kė­jo įdo­m ių da­ly­k ų: BPC dar­buo­to­ o jos ko­le­gė A.Ru­sai­tė iš­vengs nuo­bau­ Jau ne­tru­kus į įvy­kio vie­tą at­vy­kę pa­ jos Anas­ta­si­ja Ru­sai­tė ir Auš­ra Kaš­ dų dėl įsi­ti­ki­ni­mo, kad pa­gal­bą rei­kia rei­gū­nai E.Me­je­rį ra­do ne­gy­vą su dur­ ke­v i­čie­nė aiš­k i­no neiš­g ir­du­sios tie­ kvies­ti tik tuo­met, kai nu­ken­tė­ju­sy­sis ti­nė­mis žaiz­do­mis. Praė­jus ke­le­tui die­ sio­g i­n io lapk­r i­čio 2-ąją Vil­n iu­je nu­ jos pra­šo. nų, ži­niask­lai­dai iš­pla­tin­tas vie­šas ano­ žu­dy­to vers­l i­n in­ko E.Me­je­r io pra­šy­ E.Me­je­rio žu­di­kas ne­bu­vo ras­tas, by­ ni­mi­nis laiš­kas, kad kal­čiau­sias šio­je mo kvies­ti grei­to­sios pa­gal­bos me­di­ la įstri­go.

Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams

14

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

pasaulis vilniausdiena.lt/naujienos/pasaulis

JAV ge­ne­ro­las: Lie­tu­vo

pasaulio darbotvarkė

KUR? Vie­no­je. KA­DA? Rug­sė­jo 27 d.

At­nau­jins de­ry­bas Tarp­tau­ti­nė ato­mi­nės ener­ge­ti­kos agen­tū­ra (TA­TE­NA) ir Ira­nas pra­dės nau­ ją de­ry­bų raun­dą dėl Te­he­ra­no bran­duo­li­nės pro­gra­mos. TA­TE­NA eks­per­ tai sieks lei­di­mo į Par­či­no ka­ri­nį ob­jek­tą, kur, jų įta­ri­mu, ga­lė­jo bū­ti vyk­do­mi slap­ti bran­duo­li­niai ban­dy­mai. Ira­no pre­zi­den­tas Has­sa­nas Rou­ha­ni ant­ra­ die­nį Niu­jor­ke pa­reiš­kė, kad jo ša­lis pa­si­ren­gu­si de­ry­boms dėl bran­duo­li­nės pro­gra­mos, bet tai­kaus ato­mo at­si­sa­ky­ti ne­ke­ti­na.

KUR? Aust­ri­jo­je. KA­DA? Rug­sė­jo 29 d.

Par­la­men­to rin­ki­mai Aust­ri­jos par­la­men­to rin­ki­muo­se val­dan­čia­jai cent­ris­tų koa­li­ci­jai iš­šū­kį mes de­ši­nių­jų Lais­vės par­ti­ja, ža­lie­ji ir nau­ja eu­ros­kep­tiš­ka par­ti­ja, įsteig­ta au­ to­mo­bi­lių da­lių ga­my­bos mag­na­to Fran­ko Stro­na­cho. Ta­čiau ana­li­ti­kai tei­ gia, kad vos 4,8 pro­c. sie­kian­tis ne­dar­bas, – ma­žiau­sias vi­so­je ES, – ir dos­nios pen­si­jos, ku­rioms ski­ria­ma 14 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to, leis val­dan­ tie­siems su­rink­ti dau­gu­mą bal­sų ir lik­ti prie vals­ty­bės vai­ro.

KUR? Va­ti­ka­ne. KA­DA? Rug­sė­jo 30 d.

Nors są­jun­gi­nin­kės ne­ski­ria pa­kan­ka­mai iš­lai­dų gy­ny­bai ir ne­ran­da bend­ros po­zi­ ci­jos dėl Si­ri­jos, JAV ka­ri­nių pa­jė­gų va­da­ vie­tės Eu­ro­po­je ma­jo­ras ge­ne­ro­las Ran­dy A.Kee tvir­tai įsi­ti­ki­nęs, kad Jung­ti­nės Vals­ ti­jos bei Eu­ro­pa yra suin­te­re­suo­tos tu­rė­ti stip­rų Al­jan­są.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

– Rug­sė­jo vi­du­ry­je Bu­da­peš­ te NA­TO ka­ri­nis ko­mi­te­tas, be ki­tų klau­si­mų, svars­tė ir apie Al­jan­so trans­for­ma­ci­ją. Ko­dėl ir kaip tu­rė­tų trans­for­muo­tis NA­TO? Ar tai reiš­kia, kad Al­ jan­sas jau ne­bea­ti­tin­ka šian­ die­nos rea­li­jų?

– Pir­miau­sia Jung­ti­nės Vals­ti­jos tvir­tai re­mia stip­rią ir veiks­min­gą Šiau­rės At­lan­to su­tar­ties or­ga­ni­za­ ci­ją. Al­jan­sas la­bai svar­bus Jung­ ti­nėms Vals­ti­joms. Jis pa­si­tei­si­ no kaip tai­kos, ga­lios ir sta­bi­lu­mo ga­ran­tas, ne tik už­tik­ri­nan­tis tai­ką bei sau­gu­mą Eu­ro­po­je, bet ir su­tei­ kian­tis mums ga­li­my­bę kar­tu pe­tys pe­tin pa­lai­ky­ti sta­bi­lu­mą, dė­ti pa­ stan­gas at­ku­riant Af­ga­nis­ta­ną.

Tai­gi Al­jan­sas įro­dė sa­vo ver­ tę bei nau­dą, įro­dė, kad yra pa­ti­ ki­mas ir veiks­min­gas. Jis vi­siš­kai ati­tin­ka šian­die­nos rea­li­jas, o tu­ rė­da­mas to­kią sėk­mės is­to­ri­ją jis ir atei­ty­je ga­li iš­lik­ti svar­bia ga­lia sie­ kiant ge­rų tiks­lų.

Tai – ga­ran­ti­ja. Lie­ tu­va tu­rė­tų ži­no­ti, kad esa­me tvir­tai iš­ ti­ki­mi penk­ta­jam straips­niui ir pa­si­ ren­gę už­tik­rin­ti jo rei­ka­la­vi­mus.

Pas­kelbs šven­tai­siais Po vi­sų kar­di­no­lų su­si­ti­ki­mo Ro­mo­je Va­ti­ka­nas ke­ti­na pa­skelb­ti po­pie­žių Jo­no XXIII ir Jo­no Pau­liaus II (nuo­tr.) ka­no­ni­za­ci­jos da­tą. Anks­čiau šal­ti­niai Va­ti­ka­ne pra­si­ta­rė, kad Jo­nas Pau­lius II tu­rė­tų bū­ti pa­skelb­tas šven­tuo­ju ki­tų me­tų ba­ lan­džio 27 d. Po­pie­žius Pran­ciš­kus taip pat sa­kė no­rin­tis, kad tai bū­tų pa­da­ry­ta pir­mą sek­ma­die­nį po Ve­ly­kų. Jo­nas Pau­lius II va­do­va­vo Baž­ny­čiai 27 me­tus ir mi­rė 2005 m., o Jo­nas XXIII po­pie­žiaus pa­rei­gas ėjo nuo 1958 iki 1963 m.

KUR? Mask­vo­je. KA­DA? Spa­lio 1 d.

Teis žur­na­lis­tės žu­di­kus Mask­vos teis­mas at­nau­jins žur­na­lis­tės Anos Po­lit­kovs­ka­jos žmog­žu­dys­tės by­los nag­ri­nė­ji­mą. Įvyk­džius šį nu­si­kal­ti­mą kal­ti­na­mas če­čė­nas Rus­ta­mas Mach­mu­do­vas. Pa­sak ty­rė­jų, su­reng­ti žmog­žu­dys­tę jam pa­dė­jo du bro­liai ir dė­dė, taip pat bu­vęs tei­sė­sau­gos dar­buo­to­jas Ser­ge­jus Cha­dži­kur­ba­no­vas.

Laik­raš­čio „No­va­ja Ga­ze­ta“ ap­žval­gi­nin­kė ir Krem­liaus kri­ti­kė A.Po­lit­kovs­ka­ ja bu­vo nu­žu­dy­ta 2006 m. spa­lį Mask­vo­je, sa­vo na­mų laip­ti­nė­je.

– Bet NA­TO na­riai ne­su­ge­bė­ jo priei­ti bend­ros nuo­mo­nės, kaip rea­guo­ti į Si­ri­jos kri­zę. Ar tai reiš­kia, kad Al­jan­sas ne toks veiks­min­gas, koks tu­rė­tų bū­ti?

– Pir­miau­sia tu­rė­tu­mė­te su­pras­ ti, kad tai su­si­ję su po­li­ti­niais da­ ly­kais, ku­rių ko­men­tuo­ti aš ne­tu­riu įga­lio­ji­mų. Kaip ka­ri­nin­kas ga­liu kal­bė­ti apie tuos NA­TO as­pek­tus, ku­rie su­si­ję su ko­lek­ty­vi­niu sau­gu­ mu. Pag­rin­di­nė mū­sų už­duo­tis da­ bar yra už­tik­rin­ti šios su­tar­ties są­ jun­gi­nin­kių sau­gu­mą.

NA­TO ne­tu­ri bū­ti vi­sų pro­ble­mų spren­di­mas. Ji tu­ri fun­da­men­ta­lius sa­vo įsta­tus ir tiks­lą.

– Bet Si­ri­jos kri­zė ke­lia tie­sio­ gi­nę grės­mę Tur­ki­jai, ku­ri yra NA­TO na­rė...

– Tei­sin­gai pa­ste­bė­ta. Tur­ki­ja yra NA­TO są­jun­gi­nin­kė, ir mes esa­me su­si­rū­pi­nę dėl jos sau­gu­mo. Sten­gia­ mės, kad Al­jan­sas už­tik­rin­tų kiek­ vie­nos na­rės sau­gu­mą, ly­giai kaip ir kiek­vie­na na­rė pri­si­de­da prie ko­lek­ ty­vi­nės gy­ny­bos. Tur­ki­jos sau­gu­mas rū­pi vi­soms Al­jan­so na­rėms.

O Tur­ki­jo­je NA­TO yra ir ją gi­na.

Jau ku­rį lai­ką ten dis­lo­kuo­ta ra­ke­ tų gru­pė.

– Jung­ti­nės Vals­ti­jos ma­ži­na sa­vo pa­jė­gas, dis­lo­kuo­tas Eu­ro­ po­je. Kaip į tai rea­guo­ja NA­TO par­tne­riai šiame žemyne?

– Ne­su­tik­čiau su tei­gi­niu, kad JAV pa­jė­gos Eu­ro­po­je ma­žė­ja. Lai­kui bė­gant, vi­suo­met ko­re­ga­vo­me jų dy­dį. Aiš­ku, šian­dien Eu­ro­po­je yra ma­žiau JAV pa­jė­gų nei anks­tes­niais me­tais. Bet mes sten­gia­mės su­kur­ ti struk­tū­rą, ku­ri tu­rė­tų ro­ta­ci­jos prin­ci­pu vei­kian­čius bei rea­guo­ti ga­lin­čius pa­jė­gu­mus ir už­tik­rin­tų sau­gu­mo po­rei­kį.

Mes op­ti­mis­tiš­kai žvel­gia­me į atei­tį. At­siž­velg­da­mi į ri­bo­tus iš­ tek­lius, ku­rie var­žo dau­ge­lį Al­jan­so na­rių, sten­gia­mės už­tik­rin­ti pa­ti­ki­ mą pa­jė­gų struk­tū­rą, ku­ri ati­tik­tų Al­jan­so po­rei­kius ir su­teik­tų ga­ran­ ti­ją mū­sų par­tne­riams, kad Ame­ri­ ka yra įsi­pa­rei­go­ju­si ir iš­ti­ki­ma Al­ jan­sui.

– Praė­ju­sį penk­ta­die­nį, rug­sė­ jo 20-ąją, Ru­si­ja su Bal­ta­ru­si­ja pra­dė­jo bend­ras pra­ty­bas „Za­ pad 2013“, ir Lie­tu­va bei ki­tos kai­my­nės į jas rea­ga­vo ga­na jaut­riai. Nors NA­TO tei­gia tu­ rin­ti Bal­ti­jos ša­lių gy­ny­bos pla­ ną, kai ku­rie eks­per­tai abe­jo­ja, ar jos ap­skri­tai ap­gi­na­mos, nes ga­li bū­ti oku­puo­tos vos per ke­ le­tą die­nų, NA­TO net ne­spė­jus su­rea­guo­ti. Kaip pa­ko­men­tuo­ tu­mė­te to­kią nuo­mo­nę?

– Ka­dan­gi pa­mi­nė­jo­te rug­sė­jo 20-ąją, ma­nau, svar­bu ži­no­ti, kad tą die­ną Lie­tu­va ofi­cia­liai už­bai­gė aš­tuo­ne­rius me­tus tru­ku­sią pro­ vin­ci­jos at­kū­ri­mo mi­si­ją Af­ga­nis­ta­ ne. Taip, mes su­pran­ta­me, kad Ru­ si­ja ir Bal­ta­ru­si­ja vyk­do pra­ty­bas, bet man, kaip Ame­ri­kos ka­ri­nin­kui, svar­bu pa­reikš­ti pa­gar­bą dėl to in­ dė­lio, ku­rį Lie­tu­va įne­šė į NA­TO ISAF mi­si­ją, at­lik­da­ma sta­bi­lu­ mo už­tik­ri­ni­mo ir at­kū­ri­mo dar­ bą. Žvel­giant į šią die­ną is­to­riš­kai, Lie­tu­vos, kaip ly­gia­ver­tės NA­TO są­jun­gi­nin­kės, in­dė­lis man at­ro­do ge­ro­kai svar­bes­nis. Al­jan­se nė­ra že­ mes­nių ir vy­res­nių par­tne­rių – mes vi­si esa­me ly­gia­ver­čiai są­jun­gi­nin­ kai. Esa­me čia, kad pa­gerb­tu­me ir pa­rem­tu­me vals­ty­bę, ku­ri at­li­ko ver­tin­gą dar­bą pa­dė­da­ma ki­tai ša­ liai, esan­čiai taip to­li nuo Bal­ti­jos re­gio­no. Mes tai ver­ti­na­me ir pri­ pa­žįs­ta­me, kad Lie­tu­vos pa­siau­ko­ ji­mas bu­vo pra­smin­gas bei pa­dė­jo už­tik­rin­ti Af­ga­nis­ta­no atei­tį.

Kal­bant apie pra­ty­bas, kiek­vie­ na ša­lis tu­ri jas vyk­dy­ti, kad už­tik­ rin­tų sa­vo gy­ny­bos pa­jė­gu­mus. Šios pra­ty­bos – tai sa­va­ran­kiš­kas Ru­si­ jos ir Bal­ta­ru­si­jos spren­di­mas, kaip

Tiks­las: R.A.Kee tei­gia, kad ka­ri­niu p

už­tik­rin­ti sa­vo ka­ri­nių pa­jė­gų pa­ reng­tį bei efek­ty­vu­mą. Ly­giai tą pa­ tį da­ro­me ir mes, šį lapk­ri­tį reng­da­ mi NA­TO pra­ty­bas „Stead­fast Jazz 2013“. Tai tik vie­nos iš įvai­rių pra­ ty­bų ir veik­lų, ku­rias vyk­do­me Al­ jan­so vi­du­je steng­da­mie­si už­tik­rin­ti sa­vo pa­jė­gų pa­ti­ki­mu­mą ir aukš­ čiau­sio ly­gio pa­reng­tį.

Iš­ma­nio­ji ga­lia rei­ka­lau­ja pui­ kiai pa­reng­tų pa­jė­gų ir jų su­de­ ri­na­mu­mo. Paž­vel­gę į „Stead­fast Jazz 2013“ ir ki­tas pra­ty­bas pa­ma­ ty­si­te, jog mes sten­gia­mės, kad in­ dė­lis ir dar­bas pe­tys pe­tin Af­ga­nis­ ta­ne bū­tų iš­nau­do­ti kaip ver­tin­gos pa­mo­kos, pa­de­dan­čios už­tik­rin­ ti mū­sų pa­jė­gų pa­ti­ki­mu­mą ir ge­ bė­ji­mą at­lik­ti ka­ri­nes mi­si­jas, ypač to­se sri­ty­se, kur rei­ka­lin­gas su­de­ri­ na­mu­mas. Tai­gi tiek na­cio­na­li­nės, tiek tarp­tau­ti­nės pra­ty­bos tu­ri di­ džiu­lę reikš­mę.

Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos pra­ty­bos tu­rė­tų la­biau rū­pė­ti joms, o mums tu­rė­tų rū­pė­ti mū­sų tiks­lai ir pro­gra­ mos, kaip iš­nau­do­ti Af­ga­nis­ta­ne su­ kaup­tą bend­rą pa­tir­tį bei pa­mo­kas.

– Vis dėl­to neat­sa­kė­te į klau­ si­mą – ar pra­ktiš­kai įma­no­ma ap­gin­ti Bal­ti­jos ša­lis?

– Tu­rė­tu­mė­te at­si­žvelg­ti į tai, kad Jung­ti­nės Vals­ti­jos yra di­džio­ji vals­ ty­bė, pa­jė­gi rea­guo­ti į grės­mes vi­sa­ me pa­sau­ly­je. Mes tu­ri­me pa­kan­ka­ mai pa­jė­gu­mų gin­ti ir rem­ti Al­jan­są.

Al­jan­so su­tar­ty­je yra penk­tas straips­nis, ku­rį mes ger­bia­me kaip pa­ma­ti­nį prin­ci­pą, ir esa­me pa­si­ ren­gę rea­guo­ti bei įgy­ven­din­ti jo rei­

15

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

pasaulis

vos pa­siau­ko­ji­mas bu­vo pra­smin­gas Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­ jos pra­ty­ bos tu­rė­tų la­biau rū­ pė­ti joms, o mums tu­ rė­tų rū­pė­ti mū­sų tiks­ lai ir pro­ gra­mos.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

Ma­jo­ras ge­ne­ro­las R.A.Kee nuo

šių me­tų rugp­jū­čio JAV ka­ri­nių pa­jė­gų va­da­vie­tė­je Eu­ro­po­je (EU­ COM) va­do­vau­ja už po­li­ti­ką, stra­te­ gi­jas, par­tne­rys­tę ir pa­jė­gu­mus at­sa­ kin­gam di­rek­to­ra­tui J5/8.

Bai­gęs ma­te­ma­ti­kos stu­di­jas Ore­

go­no uni­ver­si­te­te jis įsto­jo į oro pa­ jė­gas, kur tar­na­vo štur­ma­nu, vė­liau – pi­lo­tu, da­ly­va­vo ko­vi­nė­se ope­ra­ ci­jo­se Piet­va­ka­rių Azi­jo­je, Bal­ka­ nuo­se ir Af­ga­nis­ta­ne.

Ap­do­va­no­tas me­da­liu „Už pa­gir­ti­

ną tar­ny­bą“, Gar­bės le­gio­no or­di­nu, taip pat me­da­liais už mi­si­jas Piet­va­ ka­rių Azi­jo­je, Ko­so­ve ir Af­ga­nis­ta­ne.

Prieš pa­ski­ria­mas į da­bar­ti­nes pa­

rei­gas Jung­ti­nia­me šta­be Pen­ta­go­ ne dir­bo Po­li­ti­nių ir ka­ri­nių rei­ka­lų, stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo ir po­li­ti­kos di­rek­to­ra­to va­do­vo pa­va­duo­to­ju.

Jis ku­ra­vo vi­sus klau­si­mus, su­si­ju­ sius su Cent­ri­ne ir Pie­tų Ame­ri­ka, Mek­si­ka bei Ka­na­da.

Da­bar jo va­do­vau­ja­mas EU­COM

di­rek­to­ra­tas J5/8 at­sa­kin­gas už JAV ka­ri­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą su Eu­ro­ pos ša­li­mis ir NA­TO, mo­ky­mų, pra­ ty­bų ir fi­nan­sa­vi­mo pro­gra­mas.

po­žiū­riu veiks­min­gas Al­jan­sas yra tiek Jung­ti­nių Vals­ti­jų, tiek jų par­tne­rių Eu­ro­po­je na­cio­na­li­nis in­te­re­sas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

ka­la­vi­mus. Tai – ga­ran­ti­ja. Lie­tu­va tu­rė­tų ži­no­ti, kad esa­me tvir­tai iš­ti­ ki­mi penk­ta­jam straips­niui ir pa­si­ ren­gę už­tik­rin­ti jo rei­ka­la­vi­mus.

– Ar ma­to­te ir ko­kį nors Ru­si­ jos vaid­me­nį bend­ro­je Eu­ro­pos sau­gu­mo sis­te­mo­je?

– Ne­sa­me var­žo­vai su Ru­si­ja, sie­ kia­me bend­ra­dar­biau­ti su ja. Ieš­ ko­me prie­mo­nių skaid­ru­mui, ku­ris tu­rė­tų bū­ti įtrauk­tas ir į pra­ty­bų

pro­gra­mas, di­din­ti. Sup­ras­da­mi pra­ty­bų po­bū­dį įgau­na­me di­des­nį pa­si­ti­kė­ji­mą vie­ni ki­tais.

– Kaip klos­to­si NA­TO san­ty­kiai su Ru­si­ja? Ar bend­ro­je šian­die­ nos dar­bot­var­kė­je dau­giau yra to­kių klau­si­mų, ku­riais po­zi­ci­ jos ski­ria­si, ar to­kių, kai in­te­re­ sai ir po­zi­ci­jos su­tam­pa?

– Mes sie­kia­me bend­ro in­te­re­so. Šį klau­si­mą la­biau tik­tų ad­re­suo­ti po­

li­ti­niams ly­de­riams. Kaip ka­ri­nin­ kas, aš ski­riu dė­me­sį tai veik­lai, ku­ ri pa­de­da su­pras­ti vie­niems ki­tus, di­din­ti skaid­ru­mą. Mes ska­ti­na­me bend­ra­dar­biau­ti ir ma­ži­na­me var­ žy­bų ga­li­my­bes.

– JAV ne kar­tą prie­kaiš­ta­vo NA­TO par­tne­riams dėl jų ne­no­ro skir­ ti pa­kan­ka­mai lė­šų gy­ny­bai. Ar ne­pro­por­cin­gas Ame­ri­kos ir Eu­ro­pos in­dė­lis į NA­TO reiš­kia,

Įs­pė­ji­mas: Tur­ki­jos piet­ry­čiuo­se prie Si­ri­jos sie­nos dis­lo­kuo­tos ra­ke­tos „Pat­riot“ tu­rė­tų sig­na­li­zuo­ti, kad

NA­TO ne­to­le­ruos ata­kų prieš sa­vo na­rę.

„Reu­ters“ nuo­tr.

kad Al­jan­sas la­biau rei­ka­lin­gas Ame­ri­kai ne­gu Eu­ro­pai?

– Pir­miau­sia Jung­ti­nės Vals­ti­jos ir Eu­ro­pa ne­da­lijamos ir yra suin­te­re­ suo­tos tu­rė­ti stip­rų Al­jan­są. Tai mū­ sų san­ty­kių es­mė. Mes įsi­ti­ki­nę, kad tai ir JAV na­cio­na­li­nis in­te­re­sas, ir są­jun­gi­nin­kių Eu­ro­po­je. Kiek­vie­nas mū­sų sie­kia ko­lek­ty­vi­nio sau­gu­mo, ku­rį už­tik­ri­na Šiau­rės At­lan­to su­ tar­tis. Tai ko­lek­ty­vi­nės gy­ny­bos ga­ ran­tas ir pui­kus pa­vyz­dys, ku­ris vei­

kia jau dau­ge­lį de­šimt­me­čių. JAV ir NA­TO na­rės Eu­ro­po­je rei­ka­lin­gos vie­nos ki­toms, jos tu­ri abi­pu­sių in­ te­re­sų ir abi­pu­sės nau­dos. Mes ra­gi­ na­me vi­sas Al­jan­so ša­lis siek­ti iš­kel­to tiks­lo skir­ti gy­ny­bai 2 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to. Tu­ri­me siek­ti, kad NA­TO atei­ty­je bū­tų veiks­min­ga ka­ri­ niu po­žiū­riu. Tai na­cio­na­li­nis Jung­ ti­nių Vals­ti­jų in­te­re­sas, ir ti­kiu, kad ly­giai taip pat ma­no mū­sų są­jun­gi­ nin­kės Eu­ro­po­je.

Mo­kyk­la: „Stead­fast Jazz 2013“ ir ki­to­se pra­ty­bo­se Al­jan­sas sten­gia­

si iš­nau­do­ti Af­ga­nis­ta­ne įgy­tą pa­tir­tį ir iš­mok­tas pa­mo­kas.

16

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

ekonomika

20 proc.

po Nau­jų­jų me­tų ga­li kil­ti ťo­ko­la­do kai­nos.

UŞim­tu­mui di­din­ti – ­ mi­li­jar­das li­tų

Vers­lo sko­los ­ rugp­jō­tį iťau­go

Vy­riau­sy­bė va­kar vy­ku­sia­me po­sė­dy­je pa­ tvir­ti­no il­ga­lai­kę 2014–2020 m. uŞim­tu­mo di­di­ni­mo pro­gra­mą, ku­riai įgy­ven­din­ti rei­ kės apie 1 mlrd. li­tų. So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rės Al­gi­man­tos Pa­be­dins­ kie­nės tei­gi­mu, pro­gra­ma sie­kia­ma su­ telk­ti vers­lo, ťvie­ti­mo ir dar­bo rin­kos sek­ to­rius, taip pat įtrauk­ti so­cia­li­nius par­tne­ rius bei sa­vi­val­dy­bes į uŞim­tu­mo po­li­ti­kos for­ma­vi­mą.

Vers­lo pra­dels­tos sko­los rugp­jō­tÄŻ pa­di­dė­jo 51 mln. li­tĹł, o bend­ras sko­lĹł po­rtfe­lis pa­ sie­kÄ— 5,1 mlrd. li­tĹł, ta­Ä?iau per pa­sta­ruo­ sius 12 mė­ne­siĹł vers­lo sko­los su­men­ko 4 pro­c., kaip ro­do ri­zi­kos val­dy­mo spren­di­ mĹł bend­ro­vÄ—s „Cre­di­tin­fo Lie­tu­va“ duo­ me­nys. La­biau­siai vers­lo sko­los per rugp­ jō­tÄŻ pa­di­dė­jo bend­ro­vÄ—ms, vei­kian­Ä?ioms ko­mu­na­li­niĹł pa­slau­gĹł ir fi­nan­sĹł sek­to­ riuo­se.

BĹŤsimas terminalas Vilniuje iĹĄjudins verslÄ…

Dau­ge­lis esa­me ÄŻpra­tÄ™, kad ei­da­mi ap­si­pirk­ti ÄŻ ma­Şes­ nÄ™ par­duo­tu­vÄ™ ar tur­ga­vie­tÄ™ su sa­ vi­mi tu­ri­me ne­ťtis gry­nų­jĹł pi­ni­gĹł, nes smul­kie­ji vers­li­ nin­kai ypaÄ? ven­gia mo­kė­ji­mĹł kor­te­lė­ mis. Vis­gi at­si­ran­da ir pre­ky­bi­nin­kĹł, net tur­gu­je lei­dĹžian­Ä?iĹł at­si­skai­ty­ti kor­te­le.

Jurga BrazauskaitÄ— Vaidotuose statomas Vilniaus intermodalinis terminalas (VIT) atvers naujĹł galimybiĹł regiono verslo plÄ—trai. Planuojama, kad jau 2014 m. vasarÄ… terminale ÄŻsikurs krovinius gabenanÄ?iĹł ir ÄŻvairias transporto sektoriui aktualias paslaugas teikianÄ?iĹł ÄŻmoniĹł atstovybÄ—s, o greta terminalo plÄ—tojamas vieĹĄasis logistikos parkas pritrauks milijoniniĹł investicijĹł.

ES ir Lietuvos planai maĹžinti keliĹł apkrovÄ… ir didĹžiÄ…jÄ… kroviniĹł veĹžimo naĹĄtÄ… perkelti geleĹžinkeliams tampa realybe. IntermodaliniĹł, arba ÄŻvairiarĹŤĹĄiĹł, perveĹžimĹł esmÄ— – krovinÄŻ nuo marĹĄruto pradĹžios iki pabaigos gabenti viename transporto vienete, taÄ?iau jÄŻ veĹžant derinti bent dviejĹł rĹŤĹĄiĹł transportÄ…: geleĹžinkelio, vidaus vandenĹł, jĹŤrĹł, oro, kelio.

Tokiu bĹŤdu kroviniĹł po vienÄ… perkrauti nereikia, patalpinti konteineriuose, pakeitus transporto priemonÄ™ terminale, jie keliaus toliau.

Saulius StasiĹŤnas:

KroviniĹł judÄ—jimo greitis padidÄ—s kelis kartus, nes transporto sektoriui reikalingos paslaugos bus koncentruojamos vienoje vietoje.

Laukia investuotojĹł

„Vilniaus intermodalinio terminalo statybos – tai pirmasis ir labai svarbus Ĺžingsnis plÄ—tojant moderniÄ… bei efektyviÄ… logistikos, kroviniĹł perveĹžimo sistemÄ… Lietuvoje, kuri ne tik uĹžtikrins mĹŤsĹł ĹĄalies tarptautinÄŻ konkurencingumÄ…, lyderystÄ™ tranzito srityje, bet ir prisidÄ—s kuriant ilgalaikÄ™ socialinÄ™ bei ekonominÄ™ gerovÄ™ visuomenei ir valstybei“, – teigÄ— Saulius StasiĹŤnas, AB „Lietuvos geleĹžinkeliai“ KroviniĹł veĹžimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas plÄ—trai.

Pinigai iĹĄ kroviniĹł gabenimo sudaro didĹžiausiÄ… AB „Lietuvos geleĹžinkeliai“ pajamĹł dalÄŻ, tad lankstĹŤs, efektyvĹŤs ir greiti sprendimai organizuojant ĹĄiuos procesus naudingi ne tik paÄ?iai bendrovei, bet ir ateityje uĹžtikrinant Lietuvos ekonominÄŻ, tarptautinÄŻ konkurencingumÄ…. Ĺ alies VyriausybÄ— dar 2011 m. prita-

Su ban­ko Vai­da Ka­lin­kai­tÄ— ď Ž Svarbu: aR_ZV[NY\ ORV C90 CVY[VNb` ]N \[Ă›WR ]YĂ›a_N Ob` [NbQV[TN V_ ZVR`abV V_ TfcR[a\WNZ`

v.kalinkaite@diena.lt

rÄ— Vilniaus vieĹĄojo logistikos centro (VLC) projektui, kuris pripaĹžintas itin svarbiu Lietuvos ekonomikai.

VIT apims apie 7,2 ha teritorijÄ….

Joje iĹĄsidÄ—stys keturi 1050 m ilgio geleĹžinkeliĹł krovos keliai, konteineriĹł saugojimo aikĹĄtelÄ—, kurioje tilps apie 1000 konteineriĹł, oĹžinis konteinerinis kranas bei ratinis konteinerinis krautuvas. VisiĹĄkai iĹĄvystytas terminalas bus pajÄ—gus priimti daugiau nei 100 tĹŤkst. konteineriĹł per metus. „Be kokybiĹĄkĹł perkrovimo iĹĄ traukiniĹł ÄŻ vilkikus (ir atvirkĹĄÄ?iai) paslaugĹł, konteineriĹł terminale taip pat bus galima sandÄ—liuoti konteinerius ir gavus tuĹĄÄ?iÄ… konteinerÄŻ panaudoti jÄŻ prekÄ—ms siĹłsti ÄŻvairiomis kryptimis. Tai leis sumaĹžinti tuĹĄÄ?iĹł transporto priemoniĹł judÄ—jimÄ….

Krovinius geleĹžinkeliais bus galima patogiai ir greitai veĹžti iĹĄ KlaipÄ—dos uosto ÄŻ VilniĹł, BaltarusijÄ… ir toliau ÄŻ Rytus“, – paaiĹĄkino „Lietuvos geleĹžinkeliĹłâ€œ KroviniĹł veĹžimo direkcijos Logistikos projektĹł skyriaus virĹĄininkas Mindaugas Butnorius.

TerminalÄ… apjuosianÄ?io VLC teritorijoje privaÄ?ios bendrovÄ—s galÄ—s statytis sandÄ—lius, padalinius ÄŻvairioms paslaugoms – maitinimo, apgyvendinimo, draudimo, degaliniĹł, plovyklĹł ir kt. – teikti. Numatyta, kad terminalo teritorijoje ÄŻsikurs ValstybinÄ— maisto ir veterinarijos tarnyba, MuitinÄ—s departamentas prie Lietuvos Respublikos ďŹ nansĹł ministerijos, tad krovinius gabenanÄ?ios ÄŻmonÄ—s galÄ—s dar daugiau reikalingĹł paslaugĹł gauti vienoje vietoje, taip sutaupyti laiko bei

Tei­ra­vo­si pir­kė­jai

lÄ—ĹĄĹł. „TikÄ—tina, kad atsiras ÄŻmoniĹł, norinÄ?iĹł vykdyti gamybÄ…, nes bus sudarytos sÄ…lygos produkcijÄ… tuoj pat iĹĄgabenti arba patogiai jÄ… sandÄ—liuoti. Jau dabar jauÄ?iame investuotojĹł susidomÄ—jimÄ…, pasiraĹĄyti keli ketinimĹł protokolai. Ĺ iuo metu suplanuota 23 ha teritorija sklypĹł nuomai, o ateityje pagal poreikius didinsime ĹĄÄŻ plotÄ… iki keliĹł ĹĄimtĹł hektarĹł. Lietuvai, turinÄ?iai gerai iĹĄvystytÄ… geleĹžinkeliĹł tinklÄ… bei jĹŤrĹł uostÄ…, atsiveria plaÄ?ios galimybÄ—s vystyti ÄŻvairiarĹŤĹĄius perveĹžimus, turime tinkamai iĹĄnaudoti savo, kaip tranzito ĹĄalies, perspektyvas“, – akcentavo M.Butnorius.

1300 naujĹł darbo vietĹł

VIT bus sujungtas su viena didĹžiausiĹł ir moderniausiĹł geleĹžinkelio stoÄ?iĹł ne tik Lietuvoje, bet ir visame 9-ajame transporto koridoriuje, t. y. VaidotĹł geleĹžinkelio stotimi, per kuriÄ… reguliariai kursuoja konteineriniai traukiniai „Vikingas“, „ŠeĹĄtokai Express“, „Saulė“, „Merkurijus“. Terminalo vieta parinkta tikslingai ir susisiekimo automobiliĹł transportu atĹžvilgiu. Iki VaidotĹł teritorijos ĹĄiuo metu tiesiamas Vilniaus pietinis aplinkkelis, o kitas jo etapas – ruoĹžas, ÄŻsijungiantis ÄŻ Minsko plentÄ…, – bus tiesiamas per VLC teritorijÄ…. „Kro-

viniĹł judÄ—jimo greitis padidÄ—s kelis kartus, nes transporto sektoriui reikalingos paslaugos bus koncentruojamos vienoje vietoje, nereikÄ—s vykdyti iĹĄkrovimĹł, bus sutaupoma laiko prekÄ—ms paskirstyti. Taip maŞėtĹł galutiniĹł prekiĹł kaina ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos vartotojams. Ne maĹžiau visiems svarbus ir ekologinis aspektas: geleĹžinkeliais gabenant krovinius sumaŞės oro tarĹĄa, triukĹĄmas, ypaÄ? miestuose“, – pabrėŞė S.StasiĹŤnas.

Vilniaus VLC atsiradimas paskatins sostinÄ—s infrastruktĹŤros ir smulkiojo bei vidutinio verslo plÄ—trÄ…, sukurs daug naujĹł darbo vietĹł, pagerins verslo sÄ…lygas regione.

Projekto galimybiĹł studijoje paminÄ—ta, kad VLC veikla ateityje valstybÄ—s biudĹžetÄ… turÄ—tĹł papildyti 55 mln. litĹł, bus sukurta apie 1300 naujĹł tiesioginiĹł ir daugybÄ— netiesioginiĹł darbo vietĹł. Visa skaiÄ?iuojama projekto nauda – daugiau nei 370 mln. litĹł. VIT statybos atsieis 109,6 mln. litĹł, iĹĄ jĹł beveik 85 proc. iĹĄlaidĹł ďŹ nansuoja ES Sanglaudos fondas.

PR

Daugiau informacijos: www.intermodalcenter.lt www.litrail.lt

Smul­kie­ji pre­ky­bi­nin­kai apie at­ si­skai­ty­mÄ… ban­ko kor­te­lė­mis pa­ pras­tai ne­no­ri nÄ— gir­dė­ti – ban­kĹł tai­ko­mi ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­ Ä?iai yra to­kie, kad par­da­vus pre­kiĹł uĹž ne­di­de­lÄ™ su­mÄ… ir lei­dus at­si­skai­ ty­ti kor­te­le iĹĄei­na, jog pre­kÄ—s bu­vo par­duo­tos bran­giau, nei uĹž jas su­ mo­kė­jo smul­ku­sis vers­li­nin­kas.

Ta­Ä?iau Vil­niaus A.Ba­sa­na­vi­Ä?iaus gat­vė­je ÄŻsi­kō­ru­sia­me gė­liĹł tur­gu­je siō­lo­ma ga­li­my­bÄ— at­si­skai­ty­ti mo­ kė­ji­mo kor­te­le ir ĹĄi pa­slau­ga net spe­cia­liai rek­la­muo­ja­ma.

Gė­liĹł sa­lo­nas „Ania­na“ at­si­skai­ ty­mo kor­te­le pa­slau­gÄ… siō­lo vos du mė­ne­sius. Jo di­rek­to­rÄ— Ana Na­za­ ro­va ir flo­ris­tÄ—-par­da­vė­ja Ie­va ÄŒe­ jaus­kai­tÄ—-Na­ba­Şie­nÄ— ti­ki­no, kad teik­ti at­si­skai­ty­mo mo­kė­ji­mo kor­ te­le pa­slau­gÄ… bu­vo nu­sprÄ™s­ta vien dÄ—l klien­tĹł. „Bō­da­vo to­kiĹł klien­tĹł, ku­rie atei­ da­vo ir klaus­da­vo, ar pas mus ga­li­ ma at­si­skai­ty­ti kor­te­le. Ar­ba iť­kil­ da­vo keb­lu­mĹł, kai klien­tai atei­da­vo jau vė­lai va­ka­re. Ban­ko­ma­to ar­ti tik­ rai nė­ra“, – pa­sa­ko­jo I.ÄŒe­jaus­kai­ tÄ—-Na­ba­Şie­nÄ—. A.Na­za­ro­va taip pat pri­dō­rÄ—, kad di­de­lÄ—s ÄŻta­kos tu­rė­jo ir ban­ko pa­siō­ly­ta ak­ci­ja. Gė­liĹł sa­lo­ nas ga­li ke­tu­ris mė­ne­sius nau­do­tis ban­ko ter­mi­na­lu ir uĹž tai ne­mo­kė­ti mė­ne­si­nio mo­kes­Ä?io, ku­ris ÄŻpras­tai siek­tĹł be­veik 40 li­tĹł. Ban­kas su­kō­ rÄ— są­ly­gas lai­ki­nai iť­ban­dy­ti ĹĄiÄ… pa­ slau­gÄ…. Po dar dvie­jĹł mė­ne­siĹł sa­lo­ nas ga­lÄ—s tar­tis dÄ—l to­les­nÄ—s su­tar­ties ar­ba at­si­sa­ky­ti ĹĄios pa­slau­gos. „Kol kas mes dar ban­do­me, bet la­bai pa­si­tei­si­no ĹĄi pa­slau­ga. La­bai

17

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,12 %

+0,43 %

+0,25 %

Lie­tu­va skų­sis dėl ­ pa­ra­mos žem­dir­biams

Iš­vyks­ta me­džio­ti ­ in­ves­tuo­to­jų

ES bend­ra­jam teis­mui bus skun­džia­mas Eu­ ro­pos Ko­mi­si­jos spren­di­mas, ku­riuo dėl Lie­ tu­vai pri­tai­ky­tos mo­du­lia­ci­jos su­ma­ži­na­mos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos žem­dir­biams. Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja pra­ne­šė, kad teis­mo bus pra­ šo­ma pa­nai­kin­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos šių me­tų lie­pos 19 d. spren­di­mą, ku­riuo nu­ma­ty­ta Lie­ tu­vos žem­dir­biams skir­ti pe­rei­na­mo­jo lai­ko­ tar­pio na­cio­na­li­nę pa­ra­mą už 2013 m., ta­čiau taip pat iš­mo­koms pri­tai­ky­ti mo­du­lia­ci­ją.

Ge­riau­sios Lie­tu­vos pra­de­dan­čio­sios įmo­ nės ki­tą sa­vai­tę vyks į pir­mą kar­tą or­ga­ni­zuo­ ja­mas in­ves­tuo­to­jų paieš­kas už­sie­ny­je „Star­ tup Lit­hua­nia Roads­how“. Ly­di­mi VšĮ „Vers­ li Lie­tu­va“ spe­cia­lis­tų 17 pra­de­dan­čių­jų vers­ li­nin­kų ap­lan­kys Tel Avi­vą, Ber­ly­ną, Lon­do­ ną bei Stok­hol­mą ir čia da­ly­vaus tarp­tau­ti­nė­ se tech­no­lo­gi­jų kon­fe­ren­ci­jo­se. Pro­jek­to da­ ly­viai ke­lia tiks­lą pri­trauk­ti 11 mln. eu­rų už­sie­ nio in­ves­ti­ci­jų.

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 1000 2,8288 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0979 JAV do­le­ris 1 2,5629 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4865 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9158 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1892 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,2846 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0232 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8095

pokytis

+0,1451 % –0,0732 % +0,2033 % –0,0402 % +0,0183 % +0,2952 % –0,9066 % –0,1605 % +0,0962 %

Aiš­ku­mo dėl Ru­si­jos ne­dau­gė­ja

Pas­lau­ga: tur­gu­je dir­ban­tys gė­li­nin­kai dar skai­čiuo­ja, ar kor­te­le at­

si­skai­tan­čių klien­tų skai­čius at­pirks dėl ban­kui su­mo­ka­mų mo­kes­ čių pa­ti­ria­mus nuo­sto­lius.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

o kor­te­le į tur­gų pa­to­gu klien­tams“, – ti­ki­no I.Če­ jaus­kai­tė-Na­ba­žie­nė.

Tie­sa, ji pri­pa­žįs­ta, kad klien­ tų dėl šios pa­slau­gos smar­kiai ne­pa­gau­sė­jo. „Gal dar daug kas ir ne­ži­no, kad pas mus ga­li­ma at­si­skai­ty­ti kor­te­lė­mis. Dau­ge­ lis atei­na, pa­ma­to mū­sų rek­la­mą, ku­rio­je skel­bia­me, kad yra to­kia ga­li­my­bė, ir nu­stem­ba“, – aiš­ki­ no flo­ris­tė.

Kol kas mes dar ban­do­me, bet la­bai pa­si­tei­si­no ši pa­ slau­ga. La­bai pa­to­ gu klien­tams.

Kol kas dar tik ban­do

Nuo bet ku­rios kor­te­le su­mo­kė­ tos su­mos sa­lo­nas ban­kui su­mo­ ka 2 pro­c. mo­kes­čių. „Ži­no­ma, mums bū­tų ge­riau, jei žmo­nės at­si­skai­ty­tų už kuo di­des­ nę su­mą. Bet yra kaip yra. Pa­čiam var­to­to­jui juk pa­to­gu ir jis su­grįš pas mus, ži­no­da­mas, kad ga­li su­ mokėti ir ne­di­de­lę su­mą“, – po­ zi­ty­viai žiū­ri I.Če­jaus­kai­tė-Na­ ba­žie­nė. Ji taip pat pri­dū­rė, kad jei pa­si­bai­gus ban­do­ma­jam pa­slau­ gos lai­ko­tar­piui sa­lo­nas nu­spręs to­liau teik­ti at­si­skai­ty­mo mo­kė­ji­ mo kor­te­le pa­slau­gą, ga­li bū­ti, jog su ban­ku bus su­tar­ta dėl mi­ni­ma­ lios mo­kes­čio su­mos. T. y. atei­ty­ je kor­te­lė­mis ga­lės at­si­skai­ty­ti tik tie, ku­rie pirks už tam tik­rą ar di­ des­nę su­mą. „Ban­dy­si­me pra­šy­ti lanks­tes­nės sis­te­mos, kad ir mums, ir klien­

tams bū­tų nau­din­ga“, – tvir­ti­no I.Če­jaus­kai­tė-Na­ba­žie­nė.

Dau­gu­mai ne­priim­ti­na

Vis dėl­to dau­gu­ma vers­li­nin­kų nė­ ra nu­si­tei­kę taip po­zi­ty­viai, jų ma­ ny­mu, per di­de­lius kor­te­lių ad­mi­ nist­ra­vi­mo mo­kes­čius tai­kan­čių ko­mer­ci­nių ban­kų at­žvil­giu.

Ko­dėl taip yra, su­skai­čiuo­ti ne­ sun­ku. Pa­vyz­džiui, par­da­vus pre­ kę už 10 li­tų, 2 li­tus už at­si­skai­ ty­mo ope­ra­ci­ją rei­kia su­mo­kė­ti ban­kui. Be to, pre­ky­bi­nin­kui taip pat ten­ka mo­kė­ti ry­šio bend­ro­vei už mo­kė­ji­mo apa­ra­to su­jun­gi­mo su ban­ko sis­te­ma pa­slau­gą. Tad jei už mi­nė­tą pre­kę vers­li­nin­kas pa­ts mo­kė­jo, pa­vyz­džiui, 9 li­tus, išei­na, kad ką tik įvy­kęs san­do­ris jam bu­vo nuo­sto­lin­gas.

At­sis­kai­ty­ti gry­nai­siais klien­ tus ra­gi­na ne tik smul­kie­ji vers­li­ nin­kai, bet ir itin stam­bios bend­ ro­vės. Štai vie­ną di­džiau­sių de­ga­li­nių tink­lų Lie­tu­vo­je val­dan­ti įmo­nė „Lu­koil Bal­ti­ja“ dar prieš me­tus ati­da­rė pir­mą­ją „cash & dri­ve“ (mo­kėk gry­nai­siais ir va­žiuok – angl.) prin­ci­pu vei­kian­čią de­ga­ li­nę, o šį mė­ne­sį pra­ne­šė, kad to­ kių de­ga­li­nių tink­las ir to­liau bus ple­čia­mas. Šiuo me­tu vei­kia jau de­vy­nios „Lu­koil“ de­ga­li­nės, ku­ rio­se ga­li­ma at­si­skai­ty­ti tik gry­ nai­siais pi­ni­gais ar­ba įmo­nių iš­ duo­to­mis de­ga­lų kor­te­lė­mis. „Nuo­lai­dų ir ban­ko kor­te­lės ne­ prii­ma­mos, tad su­tau­po­mi kor­te­ lių ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­čiai, ir klien­tams ga­li­me pa­siū­ly­ti ma­ žes­nes de­ga­lų kai­nas – jie čia kai­ nuo­ja 17 cen­tų pi­giau nei įpras­ tai“, – tei­gia „Lu­koil Bal­ti­ja“.

Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­mi­ nist­rui Ro­lan­dui Kriš­čiū­nui pa­reiš­ kus, kad su­griež­tin­tą ve­žė­jų pa­tik­ rą Ru­si­ja gal­būt at­šauks jau šian­ dien, pa­tys ve­žė­jai sa­ko, jog tai ga­ li įvyk­ti ne­bent ki­tą sa­vai­tę.

zi­den­tas. Už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­ mi­nist­ras R.Kriš­čiū­nas, taip pat rem­da­ma­sis neo­fi­cia­lio­mis ži­ nio­mis, tei­gė, kad Lie­tu­vos ve­žė­ jai leng­viau at­si­kvėp­ti gal­būt ga­ lės jau šian­dien.

Pa­sak na­cio­na­li­nės ve­žė­jų au­to­ mo­b i­l iais aso­c ia­c i­jos „Li­n a­va“ vi­cep­re­zi­den­to Me­čis­la­vo At­roš­ ke­vi­čiaus, nuo­dug­niai kro­vi­niai ne­be­bus tik­ri­na­mi nuo rug­sė­jo 30 d. „Mes tu­ri­me in­for­ma­ci­jos, kad baig­sis rug­sė­jo 30 d., nes bu­vo rug­sė­jo 16-ą pra­tęs­ta sa­vai­tei, pa­skui 23 d. vėl bu­vo pra­tęs­ta sa­vai­ tei“, – BNS sa­kė M.At­roš­ke­vi­ čius.

Pa­sak jo, ši in­for­ma­ci­ja neo­fi­ cia­li, ta­čiau jam at­ro­do la­biau ti­ kė­ti­na. Be to, pa­sak „Li­na­vos“ at­ sto­vo, ket­vir­ta­die­nį kaip tik tu­rė­tų bū­ti pra­dė­ti griež­čiau tik­rin­ti Lat­ vi­jos, Es­ti­jos ir Len­ki­jos pre­kes ga­ be­nan­tys ve­žė­jai. „Bū­tų lo­giš­ka, nes pa­pras­tai pra­tę­sia­ma sa­vai­tei, o ne ke­le­ tui die­nų. O ta rug­sė­jo 26 d. bu­vo mi­ni­ma neo­fic­ ia­liai, kad ir Lat­vi­ ja, Es­ti­ja, net Len­ki­ja bus įtrauk­ ta į nau­ją pa­reng­tą ri­zi­kos pro­fi­lį“, – BNS tei­gė aso­cia­ci­jos vi­cep­re­

Aiš­ku, tie pro­ce­sai il­gai trun­ka, bet pats pro­ce­so ini­ci­ja­vi­ mas duo­da tam tik­rą pro­ce­dū­rą.

„Neo­fi­cia­liais duo­me­ni­mis, vis­ kas lyg ir tu­rė­tų nu­trūk­ti rug­sė­jo 26 d.“, – žur­na­lis­tams po Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­džio trečiadienį sa­kė R.Kriš­čiū­nas.

Pa­sak jo, jei Ru­si­ja ne­nut­rauks sa­vo veiks­mų, bus svars­to­ma, ko­ kių prie­mo­nių im­tis. „Tik­rai ne­ ži­no­me, ar tas įvyks 26 d., to­dėl mes su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­lai­ko­ me in­ten­sy­vius ry­šius, ir Ko­mi­si­ja aki­vaiz­džiai yra mū­sų pu­sė­je, pa­ si­ruo­šu­si im­tis bet ko­kių žings­ nių, ku­rie lem­tų spren­di­mo paieš­ ką. Kal­bu apie tam tik­rus for­ma­lius

for­ma­tus, ga­li­ma kreip­tis per Pa­ sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­ją, aiš­ ku, tie pro­ce­sai il­gai trun­ka, bet pa­ts pro­ce­so ini­ci­ja­vi­mas duo­da tam tik­rą pro­ce­dū­rą“, – sa­kė vi­ ce­mi­nist­ras.

R.Kriš­čiū­nas tei­gė, kad Ru­si­ja jau šiek tiek su­švel­ni­no pa­tik­rą. Jis taip pat pa­brė­žė, kad kuo il­giau Ru­si­ja iš­skir­ti­nai Lie­tu­vai tai­kys su­griež­ tin­tą pa­tik­rą, tuo sun­kiau jai bus paaiš­kin­ti sa­vo veiks­mus ir pa­neig­ ti, jog tai ne­bu­vo prieš Lie­tu­vą nu­ kreip­tos po­li­ti­nės prie­mo­nės.

Klau­si­mą dėl Ru­si­jos mui­ti­nės tai­ko­mų prie­mo­nių pre­kėms iš Lie­tu­vos ke­ti­na­ma kel­ti ir Eu­ro­ pos Par­la­men­te. Eu­ro­par­la­men­ta­ rė kon­ser­va­to­rė Lai­ma And­ri­kie­nė BNS tre­čia­die­nį sa­kė, kad su Vo­ kie­ti­jos at­sto­vu Da­nie­liu Cas­pa­ry jau pa­ren­gė žo­di­nio klau­si­mo Eu­ ro­pos Ko­mi­si­jai pro­jek­tą. „De­ri­na­me su ki­to­mis po­li­ti­nė­ mis gru­pė­mis, nes no­ri­me, jog šiam klau­si­mui bū­tų pri­tai­ky­ta sku­bos tvar­ka, kad dis­ku­si­ja su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja šiuo klau­si­mu vyk­tų ar­ ti­miau­sia­me Eu­ro­pos Par­la­men­ to ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je“, – sa­kė eu­ro­par­la­men­ta­rė.

VD, BNS inf.

18

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

ekonomika

Šešėlinėje paskolų rinkoje – spąstai Ma­žų­jų kre­di­tų tei­kė­jams už­dė­ti pan­čiai – su­griež­tin­ta to­kių pa­sko­lų iš­da­vi­mo tvar­ ka – jau at­vė­rė skau­du­lius vi­suo­me­nė­je. Le­ga­liai pa­si­sko­lin­ti ne­be­ga­lin­tys žmo­nės plūs­ta į vis la­biau be­si­ple­čian­čią še­šė­li­nę pa­sko­lų rin­ką. Padariniai daugeliui tragiški.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@diena.lt

Su­rea­ga­vo žai­biš­kai

Nuo lie­pos 1-osios Lie­tu­vos ban­kas su­griež­ti­no var­to­ji­mo kre­di­tų da­ vė­jų reg­la­men­ta­vi­mą. Nuo šiol va­ di­na­muo­sius grei­tuo­sius var­to­ji­mo kre­di­tus tei­kian­čios įmo­nės pri­va­ lo iš­sa­miai tik­rin­ti klien­tų mo­ku­ mą ir už­tik­rin­ti, kad jų mė­ne­sio įsi­pa­rei­go­ji­mai ne­vir­šy­tų 40 pro­c. klien­to pa­ja­mų. Toks rei­ka­la­vi­mas dau­gy­bei žmo­nių už­kir­to ke­lią le­ ga­liai ke­lioms sa­vai­tėms pa­si­sko­ lin­ti 300–400 li­tų.

Sugriežtinta greitųjų kreditų teikimo tvarka užkirto kelią juos gauti maždaug 300–400 tūkst. žmonių.

„Rei­kia su­pras­ti, jog šias pa­sko­las žmo­nės im­da­vo ne to­dėl, kad no­rė­ jo bran­giai sko­lin­tis. Jie taip sko­lin­ da­vo­si, nes pi­ni­gų rei­kė­jo bū­ti­niau­ siems po­rei­kiams: mais­tui įsi­gy­ti, ko­mu­na­li­niams mo­kes­čiams su­ mo­kė­ti. Po­rei­kiai nie­kur ne­din­go, žmo­nėms pi­ni­gų rei­kia, to­dėl na­tū­ ra­lu, kad jie ieš­ko ki­tų bū­dų, kur ga­ lė­tų pa­si­sko­lin­ti“, – aiš­ki­no Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to lek­to­rius Pau­ lius Ast­roms­kis, jau pen­ke­rius me­ tus moks­li­niais tiks­lais be­si­gi­li­nan­ tis į ma­žų­jų kre­di­tų rin­ką.

Ne­be­li­kus ga­li­my­bės sko­lin­tis le­ga­liai, aki­vaiz­džiai su­kles­tė­jo še­ šė­li­nė pa­sko­lų rin­ka. Nors ty­ri­mų, kiek išau­go siū­lan­čių pa­sko­las už di­džiu­les pa­lū­ka­nas ar už­sta­tą skai­ čius, neat­lik­ta, paa­na­li­za­vus to­kius pa­siū­ly­mus po­pu­lia­riuo­se skel­bi­mų po­rta­luo­se, ži­niask­lai­dos prie­mo­ nė­se, ma­ty­ti, kad skel­bi­mų po lie­ pos 1-osios ko­ne pa­dvi­gu­bė­jo. „Tai vi­siš­kai su­pran­ta­ma. Sug­riež­ti­nta grei­tų­jų kre­di­tų tei­ki­mo tvar­ka už­kir­to ke­lią juos gau­ti maž­ daug 300–400 tūkst. žmo­nių, ku­ rie kar­tą per ke­lis mė­ne­sius vis pa­ si­sko­lin­da­vo pi­ni­gų. Va­di­na­si, toks skai­čius var­to­to­jų per­si­kė­lė į še­šė­li­ nę rin­ką, ku­ri žai­biš­kai su­rea­ga­vo ir vis ple­čia­si. Tai pro­gno­za­vo­me, tai ir įvy­ko“, – kons­ta­ta­vo P.Ast­roms­kis.

Sko­li­na ir už au­to­mo­bi­lį

„Kre­di­tai be už­sta­to! Su­tei­kia­me kre­di­tus iki 30 tūkst. li­tų, pa­si­ra­ šant vek­se­lį. Vis­kas, ko jums rei­kia no­rint gau­ti pa­sko­lą, tai bū­ti dir­ ban­čiam.“ „Sku­biai su­teik­siu pa­ sko­lą gry­nais pi­ni­gais. Tu­rint ofi­ cia­lų dar­bą, iki 2 tūkst. li­tų sko­li­nu pa­si­ra­šant vek­se­lį. Di­des­nę pi­ni­gų su­mą ga­liu sko­lin­ti, kai yra vek­ se­lis.“ „Su­teik­siu pa­sko­lą rim­ tiems žmo­nėms, ga­lin­tiems at­ si­ly­gin­ti. Mes tu­ri­me la­bai di­de­lį ka­pi­ta­lą, nau­do­ja­mą pa­sko­loms nuo 2 tūkst. iki 5 mln. li­tų su­teik­ti.“ To­ kie ir dau­gy­bė pa­na­šių skel­bi­mų mir­ga skel­bi­mų po­rta­luo­se.

Ma­ža to, at­si­ra­do ir nau­ja pa­sko­lų rū­šis – įkei­čiant au­to­mo­bi­lį. „Pi­ni­ gai per 30 mi­nu­čių. Tei­kia­me žai­ biš­kas pa­sko­las įkei­čiant au­to­mo­ bi­lį su ga­li­my­be jį eksp­loa­tuo­ti vi­są pa­sko­los ter­mi­ną. Dir­ba­me ope­ra­ ty­viai, su­tei­kia­me pa­čias pa­to­giau­ sias są­ly­gas sa­vo klien­tams. Pas­ko­ las su­tei­kia­me įver­ti­nę au­to­mo­bi­lio rin­kos ver­tę. Au­to­mo­bi­lis lie­ka pas jus“, – gun­dan­čiai skam­ba nau­jos rū­šies pa­sko­los skel­bi­mas.

Pas­ko­lų še­šė­li­nė­je rin­ko­je siū­ lo­ma ir be­dar­biams, net siū­lo­ma­si atei­ti į na­mus ir iš­kart duo­ti gry­nų­ jų pi­ni­gų, ta­čiau už tai rei­kės pa­si­ ra­šy­ti vek­se­lį ar įkeis­ti tur­tą. „Sko­lin­ti pi­ni­gus nė­ra nu­si­kal­ ti­mas, nes pi­ni­gai yra kiek­vie­no žmo­gaus nuo­sa­vy­bė, o ji ne­lie­čia­ ma. Jei tai tam­pa vers­lu ir jis neį­tei­ sin­tas, ta­da tai jau ne­le­ga­lu. Bet tie, kas dir­ba še­šė­ly­je, mo­ka taip su­si­ tvar­ky­ti, kad bū­tų ne­pa­gau­ti. Ta­ čiau blo­giau­sia tai, kad to­kia še­šė­ li­nė pa­sko­lų rin­ka ne­re­gu­liuo­ja­ma, to­dėl jo­je var­to­to­jai la­biau­siai ir nu­ ken­čia. Kai imi kre­di­tą iš le­ga­lios bend­ro­vės, ži­nai są­ly­gas, ko­kios pa­ lū­ka­nos, ži­nai, kur kreip­tis, jei ky­la pro­ble­mų. Ne­re­gu­liuo­ja­mo­je rin­ ko­je nie­kas ne­kont­ro­liuo­ja, ko­kios klien­tų pa­ja­mos, ko­kios jiems tai­ ko­mos pa­lū­ka­nos. Ga­liau­siai ir kre­ di­to išieš­ko­ji­mo me­cha­niz­mai vi­ siš­kai ki­ti. Jei sko­li­nie­si le­ga­liai, ga­li bū­ti ra­mus, kad prie du­rų su laz­da nie­kas ne­sto­vės. Ta­čiau jei pa­si­sko­ li­nai ne­re­gu­liuo­ja­mo­je rin­ko­je, rei­ kia su­pras­ti, kad jo­je ga­lio­ja ir ne­ci­ vi­li­zuo­ti kre­di­tų išieš­ko­ji­mo bū­dai“, – aiš­ki­no P.Ast­roms­kis.

Jis pro­gno­za­vo, kad, išau­gus še­ šė­li­nei pa­sko­lų rin­kai, į jos pink­les pa­te­kę žmo­nės pra­dės emig­ruo­ti. „Jei ne­su­ge­bė­si grą­žin­ti kre­di­to, o

Skai­čiai ir fak­tai Per pir­mą mė­ne­sį, kai įsi­ga­lio­jo su­

Lie­tu­vos ban­ko 2013 m. II ket­vir­čio

var­žy­mai teik­ti ma­žuo­sius kre­di­tus, maž­daug treč­da­lis – apie 100 tūkst. – šio vers­lo klien­tų iš­gin­ti į še­šė­li­nę rin­ką.

duo­me­ni­mis, vi­du­ti­nė ma­žo­jo var­to­ ji­mo kre­di­to su­ma bu­vo 379 li­tai, vi­ du­ti­nė me­ti­nė pa­lū­ka­nų nor­ma – 97 pro­c.

Per lie­pą ma­žų­jų var­to­ji­mo kre­di­

tų sek­to­riaus bend­ro­vės fik­sa­vo 30 pro­c. kri­ti­mą. Eks­per­tų tei­gi­mu, šis skai­čius ga­li iliust­ruo­ti, ko­kią da­lį le­ ga­laus vers­lo pe­ri­ma še­šė­lis.

Ma­žų­jų var­to­ji­mo kre­di­tų veik­lą re­

gu­liuo­jan­tis Var­to­ji­mo kre­di­tų įsta­ty­ mas nuo 2011 m. griež­tin­tas jau du kar­ tus, ru­de­nį nu­ma­to­mi nau­ji ri­bo­ji­mai.

Komentaras

Lie­tu­vos smul­kių­jų var­to­ji­mo kre­

di­tų aso­cia­ci­jos duo­me­ni­mis, trum­pi, iki 30 die­nų, ir ma­žų su­mų, iki 500 li­tų, var­to­ji­mo kre­di­tai su­da­ro 85 pro­c. vi­ sų ma­žo­jo var­to­ji­mo kre­di­to su­tar­čių. Įvai­rių ap­klau­sų duo­me­ni­mis, apie

30 pro­c. var­to­to­jų pa­sko­las ima bū­ti­ niau­siems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti.

Vi­lius Ša­po­ka

Lie­tu­vos ban­ko Prie­žiū­ros tar­ny­bos Fi­nan­si­nių pa­slau­gų ir rin­kų de­par­ta­men­to di­rek­to­rius

K

Spąs­tai: še­šė­li­nė­je pa­sko­lų rin­ko­je sko­lin­tis pa­si­ry­žę gy­ven­to­jai ri­zi­

kuo­ja už­si­ner­ti kil­pą, iš ku­rios bus sun­ku iš­si­va­duo­ti.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

le­ga­liai ir ci­vi­li­zuo­tai su­si­tar­ti, kaip iš­spręs­ti pro­ble­mą, ne­bus įma­no­ ma, aki­vaiz­du, kad teks bėg­ti slėp­ tis į už­sie­nį“, – dar vie­ną emig­ra­ci­ jos ban­gą pro­gno­za­vo pa­šne­ko­vas.

Gre­sia pra­ras­ti bu­tą

Tik to­kią išei­tį ma­to ne­se­niai pa­sko­lą ga­vu­si, ta­čiau už tai bu­tą tu­rė­ju­si už­ sta­ty­ti klai­pė­die­tė Aud­ro­nė (pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­ma – red. pa­st.). „Ne­tu­rė­jau ki­to va­rian­to, kaip tik sko­lin­tis pi­ni­gų. Nė vie­no­je ofi­cia­ lio­je grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vė­je ne­ga­vau 2 tūkst. li­tų pa­sko­los, ku­ rios man la­bai rei­kė­jo, nes taip ne­ sėk­min­gai su­si­klos­tė tam tik­ros gy­ve­ni­mo ap­lin­ky­bės, kad su­si­ kau­pė sko­lų ir rei­kė­jo kuo sku­biau jas pa­deng­ti“, – apie pro­ble­mos iš­ ta­kas pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Ne­ga­vu­si le­ga­lios pa­sko­los, nes jos pa­ja­mos ne­pa­kan­ka­mos, Aud­ ro­nė ra­do skel­bi­mą, kad pi­ni­gų ga­ li­ma pa­si­sko­lin­ti už­sta­čius bu­tą.

Ji taip ir pa­da­rė. Užs­ta­tė iš ma­mos pa­vel­dė­tą bu­tą, esan­tį Tau­ra­gė­je.

Už tai ji ga­vo 10 tūkst. li­tų. Mo­te­ris tvir­ti­no, kad vien 2 tūkst. li­tų te­ko su­mo­kė­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to agen­ tū­rai už do­ku­men­tų su­tvar­ky­mą.

Li­ku­sius pi­ni­gus ji pa­nau­do­jo su­ si­kau­pu­sioms sko­loms grą­žin­ti. „Ta­čiau Lie­tu­vo­je sunk­me­tis aki­ vaiz­džiai ne­si­bai­gė – bank­ru­ta­vo bend­ro­vė, ku­rio­je dir­bau, tad li­kau be dar­bo. Pas­ko­lą man su­tei­kę žmo­ nės net ne­no­ri gir­dė­ti apie jo­kį sko­

los grą­ži­ni­mo ati­dė­ji­mą, net ne­si­lei­ džia į kal­bas. Jau ga­vau pra­ne­ši­mą, kad tu­riu iš­kraus­ty­ti už­sta­ty­tą bu­ tą. Jis bus par­duo­tas, kad bū­tų pa­ deng­ta sko­la. Net ne­be­ži­nau, ką da­ ry­ti. Sup­ra­tau tik tiek, jog pa­sko­los už bu­tus taip leng­vai ir duo­da­mos to­dėl, kad pa­skui tuos bu­tus la­bai leng­va atim­ti bei iš jų pa­si­pel­ny­ti“, – sa­vo iš­va­das pa­da­rė klai­pė­die­tė.

Jos nuo­mo­ne, vie­nin­te­lė išei­tis – bėg­ti į už­sie­nį, kad kre­di­to­riai jos ne­ras­tų, ten už­si­dirb­ti pi­ni­gų, o grį­ žus kaip nors iš­si­ka­pa­no­ti iš sko­lų.

Pa­ro­dė, kad dir­ba

„Ma­nau, to­kių is­to­ri­jų grei­tai su­ lauk­si­me dar dau­giau. Ten­ka tik ap­gai­les­tau­ti, kad Lie­tu­vos ban­kas už­dė­jo ran­ką ant ma­žuo­sius kre­di­ tus tei­kian­čių bend­ro­vių, nors to­ kio žings­nio pa­da­ri­nius bu­vo ga­ li­ma nu­ma­ny­ti. Ban­ko at­sto­vai aiš­ki­no, kad nuo­lat su­lau­kia skun­ dų dėl grei­tų­jų kre­di­tų tei­kė­jų ne­ są­ži­nin­gu­mo. Ta­čiau tų skun­dų per me­tus bu­vo gal 30, o grei­tų­jų kre­di­ tų su­teik­ta 700 tūkst. vie­ne­tų. Ma­ žą­sias pa­sko­las tei­kian­čios bend­ ro­vės uži­ma vos 0,5 pro­c. kre­di­tų rin­kos, ta­čiau joms smog­ta la­biau­ siai. Ir net ne joms, o žmo­nėms, ir tik to­dėl, kad Lie­tu­vos ban­kas, liau­diš­kai ta­riant, no­rė­jo pa­ro­dy­ ti, jog ką nors dir­ba, nu­kreip­ti dė­ me­sį nuo es­mi­nių pro­ble­mų fi­nan­ sų sek­to­riu­je“, – nuo­mo­nę reiš­kė P.Ast­roms­kis.

ol kas praė­jo tik­rai per ma­žai lai­ko, kad bū­tų ga­li­ma da­ry­ti iš­va­das apie nau­jo­jo re­gu­lia­ vi­mo įta­ką var­to­ji­mo kre­di­tų rin­kai ir var­to­to­jų elg­se­nai. Prie­žiū­ros tar­ny­ba tiek šiais, tiek ki­tais me­tais pla­ nuo­ja skir­ti di­de­lį dė­me­sį var­to­to­jų mo­ ku­mo ver­ti­ni­mo rei­ka­la­vi­mų lai­ky­mo­si sri­čiai. Kal­bant trum­pai, to­kiais su­griež­ti­ ni­mais bu­vo sie­kia­ma, kad var­to­to­jai at­ sa­kin­giau sko­lin­tų­si, o var­to­ji­mo kre­di­ to da­vė­jai at­sa­kin­giau sko­lin­tų. Si­tua­ci­ja šio­je rin­ko­je, švel­niai ta­riant, ke­lia su­si­ rū­pi­ni­mą. Var­to­to­jai sko­li­na­si neį­ver­ti­ nę sa­vo fi­nan­si­nių ga­li­my­bių. At­ro­do, kad be­sai­kis sko­li­ni­ma­sis, ypač tarp jau­ni­mo, pre­ten­duo­ja tap­ti nau­ja vi­suo­ me­nės nor­ma Lie­tu­vo­je. Na­tū­ra­lu, jog, su­griež­ti­nus rei­ka­la­vi­mus ku­riai nors sri­čiai, at­si­ran­da ri­zi­ka, kad rin­ka ne­pa­ ki­tu­sią var­to­to­jų pa­klau­są steng­sis pa­ ten­kin­ti ne­le­ga­liai. Ta­čiau bū­ti­na ži­no­ti, kad griež­tes­ni var­to­to­jų mo­ku­mo ver­ti­ ni­mo rei­ka­la­vi­mai yra tai­ko­mi vi­siems var­to­ji­mo kre­di­to rin­ko­je vei­kian­tiems su­bjek­tams. To­dėl vi­si sko­li­ni­mo veik­la už­sii­man­tys su­bjek­tai pri­va­lo įgy­ti var­ to­ji­mo kre­di­to da­vė­jo sta­tu­są ir lai­ky­tis tų pa­čių Var­to­ji­mo kre­di­to įsta­ty­mo bei jo įgy­ven­di­na­mų­jų tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­ mų. Prie­šin­gu at­ve­ju ga­li­me kal­bė­ti apie nu­si­kals­ta­mo po­bū­džio po­žy­mių tu­rin­ čią veik­lą, už ku­rią nu­ma­ty­ta bau­džia­ mo­ji at­sa­ko­my­bė. Prie­žiū­ros tar­ny­bos vaid­muo šia­me pro­ce­se aiš­kus: nuo­lat ste­bė­ti si­tua­ci­ją var­to­ji­mo kre­di­tų rin­ ko­je, ana­li­zuo­ti įvai­rias kre­di­ta­vi­mo for­ mas bei jų ke­lia­mas ri­zi­kas var­to­to­jų in­ te­re­sams ir, rei­ka­lui esant, im­tis rei­kia­mų prie­mo­nių šiems in­te­re­sams ap­sau­go­ti (tai­ky­ti san­kci­jas, kreip­tis į kom­pe­ten­tin­ gas tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas ir pan.). Ge­ riau­sia prie­mo­nė ap­sau­go­ti var­to­to­jus nuo ne­ra­cio­na­lių spren­di­mų priė­mi­mo yra jų fi­nan­si­nio raš­tin­gu­mo di­di­ni­mas.

Gy­ven­to­jai, prieš pri­siim­da­mi bet ko­kį fi­nan­si­nį įsi­pa­rei­go­ji­mą, tu­rė­tų per­skai­ ty­ti siū­lo­mą su­da­ry­ti su­tar­tį, įver­tin­ti, ko­ kią su­mą teks grą­žin­ti kre­di­to­riui, ko­kie pa­da­ri­niai gre­sia už su­tar­ties ne­vyk­dy­ mą ar vyk­dy­mą ne lai­ku. Žmo­nėms, ku­ riems trūks­ta pi­ni­gų ir kurie ieš­ko bū­dų, kur pa­si­sko­lin­ti, pa­tar­čiau pir­miau­sia su­ si­dė­lio­ti sa­vo as­me­ni­nius fi­nan­sus: pa­ žiū­rė­ti, kur dau­giau­sia iš­lei­džia­ma, gal ku­rio­se nors biu­dže­to ei­lu­tė­se ga­li­ma su­tau­py­ti, gal ko nors at­si­sa­ky­ti. Ant­ras da­ly­kas – pa­gal­vo­ti, kaip gal­būt bū­tų ga­ li­ma pa­di­din­ti pa­ja­mas.

Nors kol kas nė vie­na ins­ti­tu­ ci­ja nė­ra įver­ti­nu­si še­šė­li­nės pa­ sko­lų rin­kos mas­to ir jos ke­lia­mos grės­mės var­to­to­jams, tai pa­da­ry­ ti įma­no­ma. „Še­šė­li­nė eko­no­mi­ka taip pat tu­ri ap­skai­tą, ga­li­mi tam tik­ri eks­per­ti­niai ver­ti­ni­mai, kri­ te­ri­jai. Vis­ką ga­li­ma įver­tin­ti, ta­ čiau, at­ro­do, kol kas nie­ko ne­da­ ro­ma. Ma­nau, to­kiu ty­ri­mu tu­rė­tų bū­ti suin­te­re­suo­tos tos ins­ti­tu­ci­ jos, ku­rios Lie­tu­vo­je kont­ro­liuo­ja fi­nan­sų sri­tį“, – tei­gė Eko­no­mi­ nių ty­ri­mų cent­ro di­rek­to­rė Gied­ rė Kas­pa­ra­vi­čie­nė.

19

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

26p.

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis

Bal­ti­ja: Vo­kie­ti­jo­je A.Ar­dzi­jaus­kas bė­go ku­ror­ti­ne zo­na, ten jo marš­ru­tas drie­kė­si vi­sai pa­lei jū­rą.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Kaip apibėgti Baltijos jūrą 3266 ki­lo­met­rai – to­kį at­stu­mą įvei­kė vil­nie­tis ug­nia­ge­sys gel­bė­ to­jas Ai­das Ar­dzi­jaus­kas, per 45 die­nas api­bė­gęs Bal­ti­jos jū­rą. „Pa­ ty­riau la­bai daug ge­rų įspū­džių, kiek­vie­na die­na bu­vo skir­tin­ga. Šis žy­gis – tai sa­vęs pa­si­tik­ri­ni­mas“, – tvir­ti­no A.Ar­dzi­jaus­kas.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Esa­me lie­tu­viai prie Bal­ti­jos

Star­ta­vęs rugp­jū­čio 1 d. Klai­pė­ do­je, Teat­ro aikš­tė­je, jis bė­go per da­lį Lie­tu­vos, Lat­vi­ją, Es­ti­ją, Ru­ si­j ą, Suo­m i­j ą, Šve­d i­j ą, Da­n i­j ą, Vo­k ie­t i­j ą, Len­k i­j ą, vėl per Ru­ si­ją. Fi­ni­ša­vo ten pat, iš kur sa­

vo ma­ra­to­ną ir pra­dė­jo. Po to­kio gran­dio­zi­nio žy­gio 42-ejų vy­riš­ kis ne­si­jau­čia iš­sunk­tas kaip cit­ ri­na. „Stip­ry­bė yra žmo­gaus gal­ vo­je. Jei už­si­brė­žei ko nors siek­ti, tai siek. Ir pa­siek­si. Tas pa­si­ti­kė­ ji­mas yra gal­vo­je. Ko­jos tik vyk­do nu­ro­dy­mus „iš vir­šaus“, – įsi­ti­ ki­n ęs A.Ar­d zi­jaus­ kas.

22

20

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

savaitgalis

Kaž­ka­da re­ži­sie­ rė Ya­na Ross gy­ve­ no Niu­jor­ke, dir­bo šio did­mies­čio te­le­ vi­zi­jos ka­na­le HBO, ki­tuo­se gar­siuo­se Ame­ri­kos te­le­vi­zi­ jos ka­na­luo­se CNN, BBC. Da­bar ji gy­ve­ na Vil­niu­je. Čia sta­to spek­tak­lius, iš­te­kė­jo už lie­tu­vių ak­to­riaus, pui­kiai kal­ba lie­tu­ viš­kai.

Pats tra­giš­kiau­sias da­ly­kas, ku­ris ga­li nu­tik­ti, – tai neį­vy­ kęs dia­lo­gas. Rei­ kia jaus­ti lai­ką ir ne­pa­mirš­ti apie am­ži­ny­bę.

Iš­si­pil­dė: pra­dir­bu­si 8 me­tus CNN, BBC ir HBO te­le­vi­zi­jo­se, ap­va­žia­vu­si vi­są pa­sau­lį fil­muo­da­ma įvai­rias lai­das apie kul­tū­rą, ma­dą ir me­ną, Y.Ross

su­grį­žo prie vai­kys­tės sva­jo­nės – teat­ro.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

In­ka­rą re­ži­sie­rė nu­lei­do Vil­niu­je Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Sa­vo aki­mis Y.Ross ma­tė 2001 m. rug­sė­jo 11-osios ka­tast­ro­fą, ją fil­ ma­vo iš ša­lia esan­čio dan­go­rai­ žio, kur bu­vo jos biu­ras. Iš­kart po to Y.Ross me­tė dar­bą te­le­vi­zi­jo­je ir grį­žo prie teat­ro, apie ku­rį sva­jo­jo nuo paaug­lys­tės. Šiandien, rugsėjo 26 d., pra­si­ dedan­čia­me tarp­tau­ti­nia­me teat­ro fes­ti­va­ly­je „Si­re­nos“ bus pa­ro­dy­tas nau­jau­sias Y.Ross dar­bas – spek­ tak­lis „Mū­sų kla­sė“, ku­rį ji pa­sta­ tė Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me dra­mos teat­re.

Apie teat­rą, gy­ve­ni­mą did­mies­ čiuo­se, kla­jo­nes po pa­sau­lį ir lai­ mės sa­lą Vil­nių – in­ter­viu su re­ži­ sie­re Y.Ross.

– Teat­ru aš su­si­rgau 12–13 me­ tų. Bet kai šei­ma, – ta­da aš bu­vau paaug­lė, – at­si­dū­rė Niu­jor­ke, ame­ ri­kie­čių teat­ras ma­ne iš­gąs­di­no – Brod­vė­ju­je vi­si dai­nuo­ja ir šo­ka.

To­dėl pir­mo­ji ma­no pro­fe­si­ja bu­ vo ki­ne – bai­giau Niu­jor­ko uni­ver­ si­te­tą, kur įgi­jau ki­no re­ži­sie­riaus pro­fe­si­ją.

Pra­dir­bu­si 8 me­tus CNN, BBC ir HBO te­le­vi­zi­jo­se, ap­va­žia­vu­si vi­są pa­sau­lį fil­muo­da­ma įvai­rias lai­das apie kul­tū­rą, ma­dą ir me­ną, su­grį­ žau prie vai­kys­tės sva­jo­nės – teat­ ro. Bai­gu­si teat­ro ma­gist­ran­tū­rą Jei­lio uni­ver­si­te­te, ži­no­jau, kad ma­ no teat­ras – Eu­ro­po­je. Taip ir su­si­ klos­tė – jau­čiuo­si na­mie Lie­tu­vo­je,

Vo­kie­ti­jo­je, Skan­di­na­vi­jo­je. O Niu­ jor­kas li­ko praei­ty­je.

– Kaip ma­no­te, ko­kių tri­jų svar­ biau­sių da­ly­kų rei­kia, kad spek­ tak­lis ar fil­mas bū­tų įdo­mus?

– Svar­biau­sia, kad spek­tak­lio te­ ma bū­tų rei­ka­lin­ga ir me­ni­nin­kui, ir žiū­ro­vams. Pats tra­giš­kiau­sias da­ ly­kas, ku­ris ga­li nu­tik­ti, – tai neį­ vy­kęs dia­lo­gas. Rei­kia jaus­ti lai­ką ir ne­pa­mirš­ti apie am­ži­ny­bę.

– Anks­čiau daug ke­lia­vo­te ir fil­ ma­vo­te, fil­ma­vo­te. Tai ko­kia jū­ sų pri­gim­tis, kas jūs – avan­tiū­ ris­tė, ro­man­ti­kė, dar­bo­ho­li­kė?

– Aš ne­pa­ken­čiu ro­man­ti­kos, ne­

mėgs­tu gė­lių, do­va­nų, gi­mi­mo die­nų ir pa­na­šių sen­ti­men­ta­lu­mų. Mėgs­ tu at­vi­ru­mą ir gar­bin­gu­mą. Mėgs­tu bū­ti nau­din­ga ir rei­ka­lin­ga ki­tiems.

Juk kiek­vie­nas no­ri bū­ti rei­ka­lin­gas.

– Kas jums svar­biau – dirb­ti ar įdo­miai gy­ven­ti?

– Aš ne­ga­liu at­skir­ti dar­bo, pro­fe­ si­jos nuo sa­vo gy­ve­ni­mo. Aš ne­sė­ džiu dar­be nuo 9 val. ry­to iki 6 val. va­ka­ro. Gy­ve­nu ir ruo­šiuo­si dar­bui.

Gy­ve­nu dar­bu ir to­dėl vis grįž­tu į pra­džią. Tai la­bai pui­kus gy­ve­ni­mo cik­las kaip se­zo­nų kai­ta gam­to­je: yra lai­kas žy­dė­ti ir yra lai­kas žie­mo­ti!

– Ko­kia pir­mo­ji min­tis šau­na į

– Ar esa­te dė­kin­ga re­ži­sie­riui Os­ka­rui Kor­šu­no­vui, ku­ris jus at­vi­lio­jo į Lie­tu­vą – kaž­ka­da pa­kvie­tė į „Si­re­nų“ fes­ti­va­lį?

O gal ža­da­te grįž­ti at­gal į Niu­ jor­ką ir ten iš­si­vež­ti vy­rą?

– Taip, mū­sų pa­žin­tis su Os­ka­ru Ame­ ri­ko­je bu­vo po­stū­mis ma­no kū­ry­bos eta­pui Eu­ro­po­je. Į Lie­tu­vą at­va­žia­vau 2006-ai­siais. OKT / Vilniaus mies­ to teat­re pa­sta­čiau du spek­tak­lius ir ra­dau bend­ra­min­čių. Su­si­ti­ki­mas su bū­si­muo­ju vy­ru sie­ja­si su tais spek­ tak­liais. Į Niu­jor­ką ne­si­ruo­šia­me – Eu­ ro­pa ma­ne lai­ko sa­vo teat­ro šak­ni­mis.

O į šil­tuo­sius kraš­tus vi­sa­da trau­kia.

Mus vi­sa­da trau­kia prie jū­ros.

– Ya­na, ži­nau, kad jūs – mak­ si­ma­lis­tė. Ar daug jė­gų pa­rei­ ka­la­vo nau­jau­sias spek­tak­lis – len­kų dra­ma­tur­go Ta­deus­zo Sło­bo­dzia­ne­ko „Mū­sų kla­sė“?

– Kai yra lai­ko dar­bui pa­si­ruoš­ti ir su­si­ren­ka stip­ri ko­man­da, dar­bas tam­pa pa­si­ten­ki­ni­mu. „Mū­sų kla­ sė“ – bū­tent tas at­ve­jis. Su­si­tel­kęs ko­lek­ty­vas spin­du­liuo­ja ener­gi­ją ir ja už­kre­čia, to­dėl dar­bo pro­ce­sas bu­vo tu­ri­nin­gas ir ne­sun­kus.

– Ta­me spek­tak­ly­je da­vė­te vaid­me­nį ir sa­vo vy­rui – ak­to­ riui Al­gir­dui Gra­daus­kui. Ar ki­ ti dėl to pik­tai ne­si­šnabž­da už nu­ga­ros – bla­tas?

– Ke­li ak­to­riai ta­me spek­tak­ly­ je tu­ri dub­le­rius, ir ma­no vy­ras sa­ vo vaid­me­nį re­pe­ta­vo ne vie­nas, o su pui­kiu par­tne­riu To­mu Žai­bu­mi.

Jo­kio bla­to!

– Ko­dėl pa­si­rin­ko­te teat­rą, ki­ ną? Ar jau Mask­vo­je, kur gy­ ve­no­te anks­čiau, pa­su­ko­te tuo ke­liu?

gal­vą, kai iš­girs­ta­te per ra­di­ją ar te­le­vi­zi­ją, kad Niu­jor­ke įvy­ ko koks nors įdo­mus ren­gi­nys, pa­ro­da? Ir ko­kia min­tis šmėkš­ te­li, kai iš­girs­ta­te ką nors pa­na­ šaus apie Mask­vą? Ar ne­kan­ki­ na nos­tal­gi­ja?

– Niu­jor­kas gy­ve­na be­pro­tiš­ku rit­ mu. Aiš­ku, bū­na, kad il­giuo­si Niu­ jor­ko gar­sų, ten la­bai įvai­rūs gar­sai, ne­pa­ly­gi­na­mi su ki­tų mies­tų. Uni­ ka­lūs. Tak­si, si­re­nos, gat­vių triukš­ mas. Tas triukš­mas taip pat įkve­ pia. Mask­va vi­sai ma­nęs ne­trau­kia – nei kū­ry­biš­kai, nei nos­tal­giš­kai.

Praė­ju­siais me­tais per gast­ro­les su „Chao­su“ la­bai pa­var­gau nuo ne­ ga­ty­vios mies­to ener­gi­jos – jis iš­ sun­kia jė­gas, o ne įkve­pia. Aš lai­ min­ga jau­čiuo­si Lie­tu­vo­je.

Bend­ra­dar­bia­vi­mas: re­ži­sie­rės Y.Ross spek­tak­ly­je „Mū­sų kla­sė“, ku­ris bus ro­do­mas „Si­re­nų“ fes­ti­va­ly­je,

vai­di­na ir jos vy­ras ak­to­rius A.Gra­daus­kas.

– O ko­kių tri­jų svar­biau­sių da­ ly­kų rei­kia, kad žmo­gaus gy­ve­ ni­mas bū­tų įdo­mus?

– Žmo­gus ne­ga­li bū­ti vie­nas. Rei­kia svar­biau­sio – ki­to žmo­gaus ša­lia.

Tai ga­li bū­ti drau­gas, vy­ras, tė­vai, drau­gai. Pats bai­siau­sias da­ly­kas – vie­nat­vė. Bū­ti vie­nam ne­bai­su, pa­ bū­ti vie­nam – nau­din­ga. Bet lik­ti gy­ve­ni­me vie­nam – tai ir yra žmo­ gaus tra­ge­di­ja.

21

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

savaitgalis

„Si­re­nos“ kla­si­ką glos­tys prieš plau­ką Ne­pa­to­gus, pro­vo­ kuo­jan­tis, ne­bi­jan­ tis eks­pe­ri­men­tuo­ ti – vi­sa­da to­kį ne­ ra­mų Eu­ro­pos teat­ ro ner­vą už­čiuo­pia tarp­tau­ti­nis teat­ro fes­ti­va­lis „Si­re­nos“.

„SI­RE­NOS 2013“ Už­sie­nio spek­tak­lių pro­gra­ma „Mak­be­tas“ Re­ži­sie­rius: Da­vi­das Dojaš­vi­lis,

Vals­ty­bi­nis Tbi­li­sio mu­zi­ki­nis ir dra­ mos teat­ras, Gru­zi­ja.

Kal­ba: gru­zi­nų su lie­tu­viš­kais su­

btit­rais.

Truk­mė: 120 miničių.

Ka­da: spa­lio 3 d., 18.30 val.

Kur: Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me dra­

mos teat­re, Di­džio­jo­je sa­lė­je. „Pe­ras Giun­tas“ Re­ži­sie­rius: Os­ka­ras Kor­šu­no­vas,

Os­lo na­cio­na­li­nis dra­mos teat­ras, Nor­ve­gi­ja.

Kal­ba: nor­ve­gų su lie­tu­viš­kais su­b-

tit­rais.

Truk­mė: 90 mi­nu­čių.

Ka­da: rug­sė­jo 30 d. 18 ir 21 val.

Kur: Me­nų spaus­tu­vė­je, Juo­do­jo­

je sa­lė­je. „Le­gio­nie­riai“ Re­ži­sie­rius: Val­te­ris Sy­lis, Gert­rū­

dos gat­vės teat­ras, Lat­vi­ja.

Lai­kas: „De­ry­bos dėl konk­re­taus spek­tak­lio vyks­ta me­tus, o kar­tais ir il­giau“, – sa­kė tarp­tau­ti­nio teat­ro fes­

ti­va­lio „Si­re­nos“ me­no va­do­vė A.Žu­kai­ty­tė.

Lai­ma Že­mu­lie­nė

Šiandien, rugsėjo 26 d., pra­si­ dedan­čia­me Vil­niu­je pra­si­dė­sian­ tis ir iki spa­lio 6-osios vyk­sian­tis fes­ti­va­lis – jau 10-asis, ju­bi­lie­ji­ nis. Apie tai, ką ja­me iš­vys žiū­ ro­vai, „Vil­niaus die­nai“ pa­sa­ko­ ja fes­ti­va­lio me­no va­do­vė Aud­ra Žu­kai­ty­tė.

– Ži­no­me, kad fes­ti­va­lio ren­ gė­jų teat­ras mu­zie­jus ne­do­mi­ na. Ko­kį di­džiau­sią ne­ti­kė­tu­mą žiū­ro­vams pa­teiks ju­bi­lie­ji­nis fes­ti­va­lis?

– Pra­dė­čiau nuo to, kad šių­me­čių „Si­re­nų“ te­ma yra „Kla­si­ka šian­ dien“. Ma­nau, vi­si trys už­sie­nio teat­ruo­se su­kur­ti kla­si­kos pa­sta­ ty­mai, ku­riuos žiū­ro­vai iš­vys fes­ti­ va­ly­je, yra sa­vo­tiš­kai ne­ti­kė­ti. Tai – Os­ka­ro Kor­šu­no­vo „Pe­ras Giun­ tas“, ku­rį jis pa­sta­tė Os­lo na­cio­na­ li­nia­me dra­mos teat­re Nor­ve­gi­jo­je, ita­lų re­ži­sie­rės Em­mos Dan­te „Me­ dė­jos link“ ir gru­zi­nų re­ži­sie­riaus Da­vi­do Do­jaš­vi­lio „Mak­be­tas“.

O.Kor­šu­no­vo „Pe­ro Giun­to“ trak­tuo­tė – uni­ka­li. Hen­ri­ko Ib­se­ no „Pe­ras Giun­tas“ – vie­nas svar­ biau­sių nor­ve­gų kū­ri­nių. Į jį Os­ka­ ras pa­žvel­gė la­bai in­di­vi­dua­liai, per sa­vo pri­zmę. Kaip pa­tys nor­ve­gai juo­kau­ja, jų kla­jo­to­jas, avan­tiū­ ris­tas, spal­vin­gas per­so­na­žas Pe­ras Giun­tas bu­vo vi­sur, iš­sky­rus cir­ką.

O.Kor­šu­no­vas jį įkur­di­no bū­tent cir­ke, kur šis dar nė­ra bu­vęs. Tai – pa­tiems nor­ve­gams ne­ti­kė­ta trak­ tuo­tė. Už šį spek­tak­lį O.Kor­šu­no­vas pel­nė „He­dą“ – aukš­čiau­sią teat­ro ap­do­va­no­ji­mą Nor­ve­gi­jo­je. „Si­re­no­se“ su spek­tak­liu „Me­dė­ jos link“ da­ly­vaus la­bai įdo­mi me­ ni­nin­kė E.Dan­te iš Ita­li­jos. Re­ži­sie­rė sce­no­je kar­tu su ak­to­riais įkur­di­na ir du Si­ci­li­jos mu­zi­kan­tus – bro­ lius Man­cus­to. Skam­ba kla­si­ki­nis Eu­ri­pi­do teks­tas, ta­čiau su pa­čios E.Dan­te in­tar­pais, ryš­kia in­terp­ re­tuo­te. Ji ki­lu­si iš Si­ci­li­jos sa­los, ir jos Me­dė­ja per­kel­ta į spal­vin­gas Si­ci­li­jos gat­ves, kur žmo­nės ga­li net ne­kal­bė­ti ir vie­nas ki­tą su­pras, nes

jų kū­no kal­ba, ges­tai to­kie iš­raiš­ kin­gi, kad ne­rei­kia nė žo­džių.

No­riu pri­min­ti – ne­se­niai pa­si­ bai­gu­sia­me Ve­ne­ci­jos ki­no fes­ti­ va­ly­je E.Dan­te pri­sta­tė sa­vo pir­ mą­jį fil­mą „Pa­ler­mo gat­vė“ („Via Cas­tel­la­na Ban­die­ra“) apie mo­te­ rų ne­san­tai­ką Si­ci­li­jo­je. Pag­rin­di­ nio vaid­mens at­li­kė­ja ak­to­rė Ele­na Cot­ta bu­vo pri­pa­žin­ta ge­riau­sia.

E.Dan­te – uni­ver­sa­li me­ni­nin­kė, se­niai no­rė­jo­me ją pa­kvies­ti į „Si­ re­nų“ fes­ti­va­lį.

Tre­čią ne­ti­kė­tą kla­si­kos in­terp­ re­ta­ci­ją – Wil­lia­mo Shakespeare’o tra­ge­di­ją „Mak­be­tas“ – pa­ro­dys gru­zi­nų re­ži­sie­rius D.Do­jaš­vi­lis. Šią pje­sę pa­pras­tai įsi­vaiz­duo­ja­me kaip sun­kias­vo­rę, su la­bai di­de­lė­mis de­ ko­ra­ci­jo­mis. D.Do­jaš­vi­lis į tą is­to­ ri­ją pa­žvel­gė kaip į mei­lės, aist­ros, nu­si­kal­ti­mo is­to­ri­ją. Jo spek­tak­ly­ je le­di Mak­bet ir jos vy­ras yra kaip Bon­ni ir Klaidas, ku­rie aist­rin­gai my­li vie­nas ki­tą ir ga­lų ga­le su­si­ jun­gia mir­ty­je. Spek­tak­lis – la­bai šiuo­lai­kiš­kas, su mi­ni­ma­lis­ti­nė­mis de­ko­ra­ci­jo­mis.

– Ne­pa­mi­nė­jo­te Ei­mun­to Nek­ ro­šiaus, taip pat at­ve­du­sio į sce­ ną ne­mir­tin­gą kla­si­ką – Dante’s Alig­hie­ri „Die­viš­ką­ją ko­me­di­ ją“ ir „Ro­jų“.

– „Si­re­no­se“ tu­ri­me dvi pro­gra­ mas – lie­tu­viš­kąją ir už­sie­nio. Lie­ tu­viš­ką­ją pri­sta­to­me už­sie­nio pro­ diu­se­riams, tarp­tau­ti­nių fes­ti­va­lių pro­gra­mų su­da­ry­to­jams, teat­ro kri­ ti­kams, ku­rie spe­cia­liai at­vyks­ta į va­di­na­mą­jį il­gą­jį sa­vait­ga­lį žiū­rė­ ti lie­tu­vių spek­tak­lių. Šie­met lan­ ky­sis net 60 teat­ro pro­fe­sio­na­lų iš įvai­rių ša­lių.

Jiems su­da­rė­me lie­tu­viš­ką pro­ gra­mą, ku­rio­je – 11 įdo­miau­sių pa­sta­rų­jų me­tų pa­sta­ty­mų, tarp jų, sa­vai­me su­pran­ta­ma, – du mi­ nė­ti E.Nek­ro­šiaus dar­bai. Taip pat – Jo­no Vait­kaus „Eg­lu­tė pas Iva­ no­vus“, O.Kor­šu­no­vo „Pas­ku­ti­ nė Kre­po juos­ta“ bei „Žu­vėd­ra“, Gin­ta­ro Var­no „Bak­chan­tės“, Ya­ nos Ross „Mū­sų kla­sė“ bei sve­čio iš Ru­si­jos Kons­tan­ti­no Bo­go­mo­lo­

vo Vil­niaus ma­ža­ja­me teat­re re­ži­ suo­tas „Ma­no tė­vas – Aga­mem­ no­nas“.

Bus pri­sta­to­mi ir jau­niau­sios kar­ tos re­ži­sie­rių dar­bai: Vi­do Ba­rei­kio „Ko­vos klu­bas“ ir Pau­liaus Ig­na­ta­ vi­čiaus „Ham­le­tas mi­rė. Gra­vi­ta­ ci­jos nė­ra“, net ope­ra – tai Vai­vos Grai­ny­tės „Ge­ros die­nos!“, ku­rią re­ži­sa­vo Ru­gi­lė Barz­džiu­kai­tė.

Teat­ro pa­sau­lis yra kaip bet ku­rių ki­tų pro­fe­si­jų at­sto­vų – eko­no­mis­tų, me­di­ kų – pa­sau­lis, kur vie­ ni ki­tų dar­bus ži­no.

– Kur žiū­ri­te už­sie­nio re­ži­sie­ rių, ku­riuos kvie­čia­te at­vyk­ti į „Si­re­nų“ fes­ti­va­lį, spek­tak­lius?

Ar E.Dan­te spek­tak­lio spe­cia­ liai va­žia­vo­te žiū­rė­ti į Pa­ler­ mą?

– Jos spek­tak­lius ga­li­ma pa­ma­ty­ti vi­sa­me pa­sau­ly­je. Vie­ną žy­miau­sių jos dar­bų – „Gat­vės šu­nis“ – ma­ čiau ne Pa­ler­me, o Ams­ter­da­me, ki­ tus – dar ki­tuo­se tarp­tau­ti­niuo­se teat­ro fes­ti­va­liuo­se. „Me­dė­jos link“ – pa­ts nau­jau­sias jos dar­bas, ku­rio ne­spė­jo­me pa­žiū­rė­ti gy­vai, bet ma­ tė­me DVD. Apie D.Do­jaš­vi­lį pir­mą kar­tą iš­ gir­dau Iz­rae­ly­je, kur gast­ro­lia­vo­me su O.Kor­šu­no­vo spek­tak­liu „Va­sar­ vi­džio nak­ties sap­nas“. Kaip tik Je­ ru­za­lės me­nų fes­ti­va­lio pro­gra­mo­je bu­vo D.Do­jaš­vi­lio „Mak­be­tas“, vi­ si apie jį kal­bė­jo, ta­čiau ten jo ne­ spė­jau pa­žiū­rė­ti. Taip su­ta­po, kad po ke­lių mė­ne­sių lan­kiau­si fes­ti­va­ ly­je Gru­zi­jo­je ir tą spek­tak­lį ten ga­ lė­jau pa­ma­ty­ti.

Teat­ro pa­sau­lis yra kaip bet ku­ rių ki­tų pro­fe­si­jų at­sto­vų – eko­ no­mis­tų, me­di­kų – pa­sau­lis, kur vie­ni ki­tų dar­bus ži­no. Įdo­miau­ si re­ži­sie­rių pa­sta­ty­mai ro­do­mi tarp­tau­ti­niuo­se fes­ti­va­liuo­se, ku­

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

riuo­se ban­do­me kiek ga­li­ma daž­ niau lan­ky­tis.

– Ar su­dė­tin­ga de­rė­tis su už­sie­ nie­čiais dėl ho­no­ra­rų? Ar šio­se de­ry­bo­se bū­na ko­kių nors išim­ čių Lie­tu­vai?

– De­ry­bos dėl konk­re­taus spek­tak­ lio vyks­ta me­tus, o kar­tais ir il­giau.

Nie­kas mums, kaip ko­kiai varg­šei ar ne­vi­sa­ver­tei ša­liai, ne­da­ro išim­čių.

Vi­sos tru­pės tu­ri sa­vo biu­dže­tą, ži­ no, kiek žmo­nių da­ly­vau­ja pa­sta­ty­ me, ko­kio svo­rio de­ko­ra­ci­jos, kiek ki­lo­met­rų į fes­ti­va­lį teks su­kar­ti.

Vis­kas su­skai­čiuo­ta, ir jo­kių ne­ti­kė­ tu­mų čia nė­ra. Yra ren­gi­nys – ir yra jo kai­na. Aiš­ku, ban­dai de­rė­tis. Ži­no­ma, yra tam tik­rų tru­pių, ku­ rios jau­čia sen­ti­men­tus mū­sų fes­ti­ va­liui. Ma­tyt, dėl to mums pa­vyks­ ta pri­si­kvies­ti „The Tig­ger Lil­lies“ – vie­ną ži­no­miau­sių bri­tų tru­pių, ji į fes­ti­va­lį at­va­žiuo­ja jau tre­čią kar­ tą. Tai – uni­ka­li, į nie­ką ne­pa­na­ši juo­do­jo hu­mo­ro tru­pė. Jų pa­si­ro­dy­ me pin­sis kan­dūs teks­tai, mu­zi­kos žan­rai ir gi­li me­lan­cho­li­ja. Šį­kart jie pa­ro­dys spek­tak­lį pa­gal ang­ lų poe­to kla­si­ko Sa­mue­lio Tay­lo­ro Coleridge’o poe­mą „Ei­lės apie se­ ną jū­rei­vį“ nu­si­kal­ti­mo ir baus­mės te­ma. Ypač įdo­mią sce­nog­ra­fi­ją su­ kū­rė me­ni­nin­kas Mar­kas Holt­hu­se­ nas iš San Fran­sis­ko.

O „The Tig­ger Lil­lies“ kon­cer­tas už­da­ro 10-ąjį, ju­bi­lie­ji­nį, „Si­re­nų“ fes­ti­va­lį. Il­gai gal­vo­jo­me, su kuo no­rė­tu­me švęs­ti. Ir jei­gu jau švęs­ ti pir­mą­jį „rim­tą“ ju­bi­lie­jų, tai su „The Tig­ger Lil­lies“!

– Ar šie­met veiks „Si­re­nų“ klu­ bas? Į ko­kius su­si­ti­ki­mus, dis­ ku­si­jas jis kvies žiū­ro­vus?

– Mums la­bai svar­bu ne tik pri­ sta­ty­ti spek­tak­lius, bet ir tu­rė­ti ga­li­my­bę pa­bend­rau­ti, pa­dis­ku­ tuo­ti, kad mū­sų teat­ra­lai ga­lė­ tų su­si­tik­ti su už­sie­nio kū­rė­jais ir už­duo­ti jiems klau­si­mų. To­dėl ir ren­g ia­m e va­d i­n a­m ą­j į „Si­re­n ų“ klu­bą, ku­ris vyks Me­nų spaus­tu­ vė­je ir ka­vi­nė­je „7 Fri­days“ (bu­vu­ si „Šau­ni vie­te­lė“).

Kal­ba: lat­vių, ru­sų, suo­mių, šve­dų,

ang­lų, vo­kie­čių (bus iš­da­ly­tas spek­ tak­lio teks­tas lie­tu­vių kal­ba).

Truk­mė: 120 mi­nu­čių.

Ka­da: spa­lio 2 d. 18.30 val.

Kur: Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me dra­

mos teat­re, Ma­žo­jo­je sa­lė­je. „Me­dė­jos link“ Re­ži­sie­rė: Em­ma Dan­te, teat­ro

kom­pa­ni­ja „Sud Cos­ta Oc­ci­den­ta­le“, Ita­li­ja.

Kal­ba: ita­lų su lie­tu­viš­kais subtit­

rais.

Truk­mė: 75 mi­nu­tės.

Ka­da: spa­lio 4 d. 19 val.

Kur: Me­nų spaus­tu­vė­je, Juo­do­jo­

je sa­lė­je. „Ei­lės apie se­ną jū­rei­vį“ Kū­rė­jai: „The Ti­ger Lil­lies“ (Jung­ti­

nė Ka­ra­lys­tė), „La Mai­son de la Mu­si­ que de Nan­ter­re“ (Pran­cū­zi­ja), „Qua­ ter­nai­re“ (Pran­cū­zi­ja).

Kal­ba: ang­lų (pa­tei­kia­mas lie­tu­viš­

kas spek­tak­lio ap­ra­šas – si­nop­sis).

Truk­mė: 90 mi­nu­čių.

Ka­da: spa­lio 5 d. 18.30 val.

Kur: Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me dra­

mos teat­re, Di­džio­jo­je sa­lė­je. „The Ti­ger Lil­lies“ kon­cer­tas Kal­ba: ang­lų su lie­tu­viš­kais subtit­

rais.

Truk­mė: 90 mi­nu­čių.

Ka­da: spa­lio 6 d., 18.30 val.

Kur: Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me dra­

mos teat­re, Di­džio­jo­je sa­lė­je.

Lie­tu­vių spektaklių pro­gra­ma Ta­deus­zo Sło­b o­d zia­ne­ko „Mū­s ų kla­sė“ Re­ži­sie­rė: Yan­na Ross.

Ka­da: rug­sė­jo 26 d. 18.30 val.

Kur: Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me dra­ mos teat­re, Di­džio­jo­je sa­lė­je.

An­to­no Če­cho­vo „Žu­vėd­ra“ Re­ži­sie­rius: Os­ka­ras Kor­šu­no­vas.

Ka­da: rug­sė­jo 27 d. 12 val.

Kur: OKT stu­di­jo­je.

Eu­ri­pi­do „Bak­cha­n­tės“ Re­ži­sie­rius: Gin­ta­ras Var­nas.

Ka­da: rug­sė­jo 27 d. 17 val.

Kur: Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me dra­ mos teat­re, Di­džio­jo­je sa­lė­je.

Visas repertuaras: www.sirenos.lt

22

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

savaitgalis

Kaip apibėgti Pak­laus­tas, ko­dėl pa­ 19 si­rin­ko bū­tent Bal­ti­jos jū­rą, vy­riš­kis sa­kė, kad esa­me lie­ tu­viai, gy­ve­na­me prie Bal­ti­jos. Šei­ma sa­vo did­vy­rį su­ti­ko na­mie Vil­niu­je, links­mai – vai­kai bu­vo pri­pū­tę daug ba­lio­nų, pri­pie­šę pie­ ši­nių. Ai­do ir jo žmo­nos – vals­ty­ bės tar­nau­to­jos Jur­gi­tos – šei­mo­ je au­ga 13-me­tė Ga­bi­ja Bar­bo­ra ir 6-erių Ma­tas Pi­jus.

Stip­ry­bė yra žmo­ gaus gal­vo­je. Jei už­ si­brė­žei ko nors siek­ti, tai siek. Ir pa­ siek­si.

Atsidūrė Latvijos li­go­ni­nė­je

Kliū­tis: žy­gio pra­džio­je Lat­vi­jo­je leng­vaat­le­čio lau­kė di­džiau­sias ne­ti­

kė­tu­mas – įkan­dus va­ba­lui, jam te­ko vyk­ti į li­go­ni­nę.

Į žy­gį ap­link Bal­ti­ją A.Ar­dzi­jaus­kas lei­do­si ne vie­nas – jį ly­dė­jo sa­va­no­ riai: dvi gy­dy­to­jos – or­to­pe­dė bei fi­zio­te­ra­peu­tė – ir fo­tog­ra­fė. Ta­ čiau ko­man­da daž­nai kei­tė­si. Vi­sa man­ta ir ko­man­da va­žia­vo as­me­ ni­niu Ai­do au­to­mo­bi­liu, jį vai­ra­ vo pen­kias kal­bas mo­kan­tis bė­gi­ ko drau­gas Vac­lo­vas. „Vac­lo­vas – leng­vaat­le­tis, pro­ fe­sio­na­liai tre­ni­ruo­ja­si pas ma­no drau­gą, o aš – tik mė­gė­jas, – kuk­

li­no­si A.Ar­dzi­jaus­kas. – Aš bė­gau per sa­vo ato­sto­gas, gy­dy­to­jos ma­ne ly­dė­jo taip pat per ato­sto­gas.“ Ar įdo­mus bu­vo šis bė­gi­mas? „Man – taip, ne­pai­sant nuo­var­ gio, kai ku­rių ne­sklan­du­mų. Aš bė­ gi­mu esu pa­ten­kin­tas“, – džiau­gė­ si A.Ar­dzi­jaus­kas.

Pak­lau­sus, ku­ri die­na bu­vo sun­ kiau­sia, bė­gi­kas sa­kė: „Ant­ro­ji. Po pir­mos die­nos pa­ju­tau daug ad­re­ na­li­no. Bet ki­tą die­ną prie bė­gi­mo or­ga­niz­mas dar ne­bu­vo pri­pra­tęs – rei­kė­jo rim­čiau pa­dir­bė­ti. Jei­gu vie­ ną die­ną ten­ka dau­giau nu­bėg­ti, be to, jei ly­ja, vė­juo­ta, ki­tą die­ną bū­na sun­kiau. O to­kių die­nų pa­si­tai­kė – bu­vo daug lie­taus, daug vė­jo, nes mes vi­są lai­ką bu­vo­me ne­to­li jū­ ros. Ne dau­giau kaip 50 ki­lo­met­rų bu­vo­me nu­to­lę nuo jū­ros.“ Ant­rą­ją bė­gi­mo die­ną A.Ar­ dzi­jaus­kui įkan­do va­ba­las. Įvy­ko aler­gi­nė reak­ci­ja, iš­ti­no ko­ja. Lat­ vių bė­gi­kai su­ra­do spor­to me­di­ką ir lie­tu­vį pri­sta­tė į li­go­ni­nę, ten jam bu­vo su­leis­ta vais­tų.

Tik šiek tiek la­ši­nių

Bėg­ti A.Ar­dzi­jaus­kas daž­niau­siai pra­dė­da­vo apie 9 val. ry­to. Ta­čiau dėl gam­tos są­ly­gų ar ki­tų da­ly­kų ne vi­sa­da pa­vyk­da­vo lai­ky­tis gra­ fi­ko. Pa­vyz­džiui, Da­ni­jo­je jie sku­ bė­jo į pa­sku­ti­nį kel­tą, ku­ris ke­lia į

Ko­le­gos: lie­tu­vį pa­si­tik­da­vo ir sėk­mė

Vo­kie­ti­ją. Tad kai at­va­žia­vo į vieš­ bu­tį, bu­vo jau pu­sė pir­mos nak­ties.

Sa­vai­me aiš­ku, kad ki­tą ry­tą ne­pra­ dė­si bėg­ti 9 val.

23

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

savaitgalis

Baltijos jūrą

ės žy­gy­je lin­kė­da­vo ki­tų ša­lių ug­nia­ge­siai.

Vi­du­die­nį Ai­das da­ry­da­vo per­ trau­ką – 15 mi­nu­čių pie­tau­da­vo, po val­gio iš­ger­da­vo stik­li­nę alaus.

Ta­da 45 mi­nu­tes mie­go­da­vo.

Bė­gi­kui su ko­man­da te­ko nak­ vo­ti ir vieš­bu­čiuo­se, ir pa­la­pi­nė­ se kem­pin­guo­se, ir pas ki­tų ša­lių ug­nia­ge­sius, ir mo­kyk­lo­se, ir am­ ba­sa­dų vieš­bu­čiuo­se. Jei bū­da­ vo vir­tu­vė, pa­si­da­ry­da­vo karš­tus pus­ry­čius, jei ne – karš­tu van­de­ niu už­pil­da­vo grū­dų dribs­nius ir val­gy­da­vo. Van­de­niu tek­da­vo pa­ si­rū­pin­ti iš va­ka­ro.

Ko­kie mais­to pro­duk­tai leng­ vaat­le­tį „ve­žė“ šia­me ma­ra­to­ne? „Ry­žiai, gri­kiai ir ma­ka­ro­nai“, – var­di­jo Ai­das.

Mė­sos keps­nio jis nė kar­to ne­val­ gė, tik šiek tiek la­ši­nių. Anot pa­ šne­ko­vo, skran­dis mė­są virš­ki­na tris pa­ras ir su sa­vi­mi ne­šti tą svo­rį per daug su­dė­tin­ga. Ke­lis kar­tus jis ra­ga­vo žu­vies pa­tie­ka­lų. Pa­lai­ky­mo ko­man­da jų nu­pirk­da­vo ka­vi­nė­se ir at­vež­da­vo į bė­gi­mo vie­tą.

Ry­šį su žmo­na ir vai­kais jis pa­lai­ kė ne SMS ži­nu­tė­mis, o kas ant­rą die­ną jiems skam­bin­da­vo. SMS ži­ nu­čių ra­šy­mas, jo nuo­mo­ne, ati­ma daug lai­ko, ge­riau pa­skam­bin­ti.

Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je vie­na mo­te­ris su­sto­ jo ir siū­lė­si pa­vė­žė­ti.

No­ras kar­tu nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti

Vi­sas 45 die­nas bė­gi­kas bu­vo gam­ to­je. Pei­za­žai jo aki­ra­ty­je la­bai kei­ tė­si. Lie­tu­va ir Lat­vi­ja gam­tos po­ žiū­riu pa­na­šios – daug ža­lu­mos.

Es­ti­jo­je – ma­žiau miš­kų. „Suo­mi­jo­je bė­go­me siau­rais ke­ liu­kais, per ne­di­de­lius kai­me­lius, tai ten – kal­niu­kai, pa­kal­nės, po­sū­ kiai, ke­liai tarp ak­me­nų, daug gy­ vū­nų. Vie­to­vė to­kia pel­kė­ta. Šve­ di­jo­je to­se vie­to­se, kur bė­gau, bu­vo daug dir­ba­mos že­mės. Per miš­kus tik ke­lio­se vie­to­se bė­gau. Da­ni­ja – la­bai at­vi­ra, vė­jai, lie­tus. Kai bė­gau ke­liu, vi­są lai­ką bu­vo ma­ty­ti jū­ra.

Vo­kie­ti­jo­je bė­gau ku­ror­ti­ne zo­

na, pa­lei jū­rą, pa­lei ko­pas – pa­na­ šu į Ni­dą. Ta­da – Len­ki­ja, vėl Ru­ si­ja ir Lie­tu­va. Len­ki­jos ir Ru­si­jos gam­ta pa­si­ro­dė pa­na­ši: daug spyg­ liuo­čių, smė­lio, bu­vo gir­dė­ti jū­ros mū­ša. Len­ki­jo­je bu­vo­me nuė­ję prie jū­ros“, – į ma­lo­nius pri­si­mi­ni­mus lei­do­si A.Ar­dzi­jaus­kas.

Di­die­ji va­sa­ros karš­čiai vy­riš­kį pa­si­ti­ko Lat­vi­jo­je ir ly­dė­jo iki Ta­ li­no. Pas­kui jie tru­pu­tė­lį at­slū­go, pra­si­dė­jo lie­tūs.

Ko­kių nors ypa­tin­gų nuo­ty­kių ke­ly­je lie­tu­vis ne­pa­ty­rė. Jam ne­ pas­to­jo ke­lio nei ban­di­tai, nei lau­ ki­niai žvė­rys. Jis ne­su­ti­ko pik­tų, blo­ga lin­kin­čių žmo­nių, ta­čiau įta­ rių – taip. Ke­lis kar­tus žmo­nės pa­ lai­ky­mo ko­man­dos klau­sė, kas čia vyks­ta, nes au­to­mo­bi­lis bu­vo ap­ kli­juo­tas rek­la­ma. Kai su­ži­no­da­vo, no­rė­da­vo kar­tu nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti. „Lauk­da­vo ma­nęs, kol at­bėg­siu, ir fo­tog­ra­fuo­da­vo­mės, – šyp­so­jo­si Ai­ das. – O Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je vie­na mo­te­ris su­sto­jo ir siū­lė­si pa­vė­žė­ti.“ Ne­mėgs­ta lie­tu­vių?

Kai leng­vaat­le­tis su ko­man­da pla­ nuo­da­vo die­nos marš­ru­tą, steng­da­ vo­si, kad jis bū­tų kuo ar­čiau jū­ros.

Pa­vyz­džiui, Šve­di­jo­je vie­ną die­ną bėg­da­mas miš­ku jis pa­sie­kė ka­ri­nį po­li­go­ną, nuo ku­rio iki jū­ros bu­vo tik apie ki­lo­met­rą. Že­mė­la­pis ro­dė: api­ bėg­ti po­li­go­ną – 18 ki­lo­met­rų, bėg­ti tie­siai per jį – tik 1,8 ki­lo­met­ro. Ta­da ko­man­da puo­lė ieš­ko­ti in­for­ma­ci­jos.

O ši skel­bė: „Jūs ga­li­te ei­ti, bet už sa­ vo gy­vy­bę at­sa­ko­te pa­tys.“ „Ir nu­va­riau tie­siai. Toks ir nuo­ ty­kis, – juo­kė­si pa­šne­ko­vas. – Po­ li­go­no te­ri­to­ri­ja la­bai di­de­lė, iš es­ mės tai tuš­čias lau­kas. Aš nu­bė­gau grei­čiau, nei ko­man­da jį ap­va­žia­vo ma­ši­na.“ Šve­dai bu­vo la­bai šal­ti. Kar­ tą gy­ven­to­jų jie pra­šė karš­to van­ dens dribs­niams už­pli­ky­ti. Da­vė to van­dens, dar po­mi­do­rų pri­dė­ jo, bet nak­vy­nės ne­pa­siū­lė. Su­ži­ no­jus, kad tai lie­tu­viai, šve­dų reak­ ci­ja pa­si­kei­tė. „Tik­riau­siai ne­pa­ti­kė­jo, kad aš bė­gu ap­link jū­rą, o tie ke­li žmo­nės

– ma­ne ly­din­ti ko­man­da, – spė­jo A.Ar­dzi­jaus­kas. – Ir šve­dai, ir nor­ ve­gai lie­tu­vius ne itin mėgs­ta.“ Rė­mė­jų ra­do sun­kiai

A.Ar­dzi­jaus­kui ši ke­lio­nė kai­na­ vo ne­ma­žus pi­ni­gus, ta­čiau konk­ re­čios su­mos jis ne­no­rė­jo įvar­dy­ti.

Vy­ras pa­ts ieš­ko­jo rė­mė­jų, ta­čiau jų ras­ti ne­bu­vo leng­va. Dau­ge­lis, į ku­ riuos krei­pė­si, net ne­pa­ti­kė­jo, kad žmo­gus pla­nuo­ja api­bėg­ti jū­rą.

Jį pa­rė­mė tie, ku­rie anks­čiau tu­ rė­jo ry­šių su spor­tu. Vie­ni pa­gel­bė­ jo ap­ran­ga, ava­ly­ne. Ki­ti da­vė fo­ toa­pa­ra­tą, tre­ti – mais­to pa­pil­dų.

Su mais­tu bu­vo sun­kiau­sia. „Ieš­ ko­jo­me to­kio pre­ky­bos tink­lo, ku­ ris tu­rė­tų sa­vo par­duo­tu­vių vi­so­se de­vy­nio­se ša­ly­se. Bet to­kio tink­lo Lie­tu­vo­je nė­ra, – pa­sa­ko­jo Ai­das. – Ta­da ieš­ko­jo­me, kas ga­lė­tų pa­dė­ti bent Lie­tu­vo­je, Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je.

Ir­gi ne­ra­do­me. Iš vi­so krei­pė­mės į ko­kius 500 įmo­nių, o at­si­lie­pė 14.

Vie­ni at­sa­kė, kad jie re­mia ne spor­ tą, bet kul­tū­rą, ki­ti – kad vai­kus.“ Lie­tu­vio žy­gis bu­vo pa­vie­šin­tas ir ki­to­se ša­ly­se. Lie­po­jo­je, Ry­go­ je, Ta­li­ne, Sankt Pe­ter­bur­ge bu­vo su­reng­tos spau­dos kon­fe­ren­ci­jos, Lie­tu­vos am­ba­sa­da Šve­di­jo­je iš­ pla­ti­no pra­ne­ši­mą spau­dai. „Mus pa­si­ti­ko vi­sur, kur bu­vo­me su­si­ta­rę, – am­ba­sa­do­se, kon­su­la­ tuo­se, gais­ri­nė­se. Įdir­bis, ku­ris bu­vo įgy­tas per pus­me­tį iki bė­gi­mo, da­vė sa­vo re­zul­ta­tų. Ypač nau­din­ga bu­ vo Sankt Pe­ter­bur­ge vy­ku­si spau­dos kon­fe­ren­ci­ja, ku­rio­je da­ly­va­vo pa­ti ge­ne­ra­li­nė kon­su­lė. Grįž­tant na­mo pra­si­dė­jo ne­sklan­du­mai Ru­si­jos pa­ sie­ny­je. Įbė­gus į Ka­li­ning­ra­do sri­tį, mui­ti­nė­je bu­vo pra­neš­ta, kad rei­kės lauk­ti apie 12 va­lan­dų.

Puo­lė­me skam­bin­ti į kon­su­la­tą Ka­li­ning­ra­de. Iš ten atė­jo ge­ne­ra­ li­nio kon­su­lo SMS ži­nu­tė, kad jis ži­no, jog mes lau­kia­me ei­lė­je mui­ ti­nė­je. Po tų SMS ži­nu­čių sie­ną kir­to­me gal per 20 mi­nu­čių. Man at­ro­do, vis­kas bu­vo spren­džia­ma ne­tgi mi­nist­rų ly­giu, – pa­sa­ko­ jo A.Ar­dzi­jaus­kas. – Iš tik­rų­jų net ne­ži­nau, kas mums pa­dė­jo.“

Poil­sis: vi­du­die­nį Ai­das da­ry­da­vo per­trau­ką – 15 mi­nu­čių pie­tau­da­vo,

po val­gio iš­ger­da­vo stik­li­nę alaus. Ta­da 45 mi­nu­tes mie­go­da­vo.

Iš­ban­dy­mas: 3266 ki­lo­met­rai – to­kį at­stu­mą įvei­kė vil­nie­tis A.Ar­dzi­

jaus­kas, per 45 die­nas api­bė­gęs Bal­ti­jos jū­rą. Jo marš­ru­tas nuo jū­ros bu­vo nu­to­lęs ne dau­giau kaip 50 ki­lo­met­rų.

24

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

meilė Šei­mos pa­ma­tas ir pa­grin­das – san­tuo­ka, pa­lai­ min­ta Die­vo, – įsi­ti­ki­nę rug­sė­ jo 21-ąją Vil­niaus Die­vo gai­les­ tin­gu­mo šven­ to­vė­je San­tuo­ kos sak­ra­men­tą priė­mę Jur­gi­ta ir Ado­mas Šob­ lins­kai.

Pa­ma­tas: Šob­lins­kai ver­tin­gais lai­ko ne am­ži­nos mei­lės prie­sa­kus, o Die­

vo ir liu­di­nin­kų aki­vaiz­do­je duo­tus san­tuo­kos įža­dus vie­no ki­tam.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Die­vo pa­lai­min­tas gy­ve­ni­mo eta­pas Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

Pri­va­lus žings­nis

Gy­ve­ni­mu ne­su­si­tuo­kus šian­ dien nie­ko ne­be­nus­te­bin­si, kaip ir vai­kus au­gi­nan­čio­mis šei­mo­ mis „be ant­spau­do“, ta­čiau Jur­gi­ tai ir Ado­mui ver­tin­ga at­ro­do tik Die­vo bei liu­di­nin­kų aki­vaiz­do­ je duo­ta prie­sai­ka vi­są gy­ve­ni­mą vie­nam ki­tą my­lė­ti ir gerb­ti, su­si­ lauk­ti vai­kų ir juos ug­dy­ti. „Kiek­vie­no žmo­gaus gy­ve­ni­mą su­da­ro tam tik­ri eta­pai. Blo­gai, kai ku­ria­me jų už­strin­gi. Rei­kia to­bu­ lė­ti. Kai my­li vie­nas ki­tą, anks­čiau ar vė­liau esi pa­si­ren­gęs ke­liau­ti į nau­ją san­ty­kių eta­pą – san­tuo­ką.

Ma­nau, tam, kad šei­ma bū­tų vi­ sa­ver­tė, ji tu­ri bū­ti su­si­tuo­ku­si“, – „Vil­niaus die­nai“ sa­vo po­žiū­ rį dės­tė jau­na­ve­dys. Žvelg­da­mas į žmo­ną, jis pri­dū­rė, kad šis žings­nis – tap­ti tik­ra šei­ma – tie­siog tu­rė­jo bū­ti ženg­tas, taip dik­ta­vo šir­dis.

Pa­gal ti­kė­ji­mo prin­ci­pus

Bend­raam­žiai 24-erių Jur­gi­ta ir Ado­mas džiau­gė­si gra­žia net še­še­ rius su pu­se me­tų tru­ku­sia drau­ gys­te. Tad ne­nuos­ta­bu, kad jų san­tuo­kos lau­kė ir ja džiau­gė­si ar­ ti­mie­ji. „At­ro­do, il­gai drau­ga­vo­

!

Gal kiek už­del­sė­ me su san­tuo­ka, bet tik­rai ne­lauk­si­me de­šimt­me­čio, kad sa­vo šei­mą pa­pil­dy­ tu­me vai­kais.

me, jau lyg ir lau­kiau pa­si­pir­ši­mo, bet Ado­mas su­ge­bė­jo nu­ste­bin­ti – jo pa­si­rink­tas pirš­ly­bų mo­men­tas bu­vo la­bai ne­ti­kė­tas – tie­siog per pie­tus bal­ko­ne. Tai įvy­ko po ket­ve­ rių drau­gys­tės me­tų, o tuok­tis ne­ sku­bė­jo­me – pra­bė­go dar dve­ji su pu­se me­tų“, – pa­sa­ko­jo Jur­gi­ta.

Po­rai ne­ki­lo klau­si­mas, ar tuok­ tis baž­ny­čio­je. Jau­ni­kis nea­be­jo­ja, kad vi­sa­ver­tis žmo­gus tu­ri rū­pin­tis ne tik fi­zi­nio gy­ve­ni­mo kom­for­tu,

bet ir sie­los ge­ro­ve. „Esu ti­kin­tis, ma­no žmo­na ir­gi su­tin­ka su ti­kė­ ji­mo prin­ci­pais. De­ja, da­bar žmo­ nės ne­re­tai pa­mirš­ta Die­vą, kaip vi­sa­tos kū­rė­ją, neieš­ko jo, gy­ve­ ni­me neat­ran­da vie­tos dva­si­niams da­ly­kams. Bet be Die­vo ne­bū­tų ir mū­sų. To­dėl ma­nau, kad žen­giant to­kį svar­bų žings­nį – vy­rui ir mo­ te­riai su­jun­giant sa­vo gy­ve­ni­mus, ku­riant šei­mą – rei­kia įsi­leis­ti ir Die­vą“, – kal­bė­jo A.Šob­lins­kas.

No­ri bū­ti jau­ni tė­vai

Jau­na­ve­džiai pa­ti­ki­no, kad ne­pra­ leis ir me­daus mė­ne­sio eta­po. Šiai ke­lio­nei juo­du pa­si­rin­ko Grai­ki­ją, Ko­so sa­lą. Tie­sa, me­daus mė­nuo tet­ruks pen­kias nak­tis. O su­grį­žu­ si po­ra reng­sis nau­jam gy­ve­ni­mo eta­pui – tap­ti tė­vais. „Ma­nau, su­si­lauk­ti vai­kų vy­ res­nio am­žiaus yra sa­va­nau­diš­ ka, – kai gims­ta vai­kas, o ma­ma – ko­ne mo­čiu­tės am­žiaus. Sma­ gu tu­rė­ti jau­nus, ener­gin­gus tė­ vus, ku­rie bū­tų ir drau­gai. Mu­du ir taip su­si­vė­li­no­me šiuo klau­si­ mu“, – nuo­mo­nę iš­sa­kė Ado­mas.

O jo žmo­na pri­dū­rė: „Ne­no­ri­me bū­ti se­ni tė­vai. Gal kiek už­del­sė­ me su san­tuo­ka, bet tik­rai ne­lauk­ si­me de­šimt­me­čio, kad sa­vo šei­ mą pa­pil­dy­tu­me vai­kais.“

„Vil­niaus die­nos“ rub­ri­koje „Mei­lė“ kvie­čia­me jau­na­ve­džius pa­pa­sa­ko­ti apie sa­ve, sa­vo mei­lę, pa­si­da­ly­ti įspū­ džiais iš ves­tu­vių. Ga­li kreip­tis ir jau­nų­jų ar­ti­mie­ji ar drau­gai ir pa­svei­kin­ti jau­na­ve­džius „Vil­niaus die­no­je“.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos tei­rau­kitės e. pa­štu redakcija@diena.lt ar­ba tel. 219 1372.

25

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

vaikų diena

Kukis grįžta

Labas! Šį kartą kviečiame susipažinti su Kukiu – pliušiniu meškučiu.

Garsus čekų režisierius Janas Svěrákas nuostabią knygą Kukis grįžta parašė pagal to paties pavadinimo savo filmą. Tai nepaprasta istorija apie draugystę, meilę ir ryžtą nugalėti savo baimes.

Perskaityk šią ištrauką, atsakyk į žemiau esantį klausimą, siųsk savo atsakymą e. paštu vaikudiena@vilniausdiena.lt iki 2013 m. rugsėjo 30 d. ir gal būtent tau padovanosime gražią knygelę apie berniuką Ondrą ir jo pliušinį meškutį Kukį.

Na, o burtas lėmė, kad po norimą knygelę iš Džeronimo Stiltono knygų serijos Ūsuotos istorijos laimėjo: Rimgailė Šegždaitė, Einardas Bartuška, Joris Vengris.

Teisingas kryžiažodžio atsakymas: Katinėliai.

Janas Svěrákas

Ištrauka Kukis iškeliauja į pasaulį Jei jau pasistatėte slėptuvę, kurios sienos iš čiužinių, o ji visa apdengta antklode, šaunu, jeigu kas nors ateina į kambarį ir jūsų ieško. Juk slėptuvės kaip tik tam ir statomos, kad žmogus jose pasislėptų ir jo nebūtų galima surasti. Kai jus šaukia, šiukštu neatsiliepkite, jums negalima judėti ir privalote saugotis, kad pro kur nors neišlįstų koja ar šiaip kas. Būtent tokioje saugioje slėptuvėje lindėjo Ondra. Jis buvo ne vienas: kartu slėpėsi per Kalėdas gauta Burbulė su lanksčiu straubliu ir Kukis, kuris visuomet eidavo su Burbule, nes buvo jos „vaikas“, o gal jie tiesiog mėgo vienas kitą.

Niekas iš jų trijulės net nekrustelėjo, kai į kambarį įėjo mama. Ondra ją stebėjo per siaurą antklo-

dės plyšį. Mama atsinešė juodą maišą, o paskui save už straublio tempė dulkių siurblį.

– Kaip gali gyventi tokiame jovale? Privalai išmokti pats susitvarkyti. Nagi, pirmyn! – tarė, bet tai buvo tik bandymas. Mama nežinojo, kur lindi Ondra, ir tiesiog norėjo, kad jis atsilieptų į jos žodžius. Bet jeigu slepiesi, šitaip elgtis jokiu būdu negalima. Išsiduotum. Negalima krustelėti net tuomet, kai į maišą krenta spalvoto popieriaus skiautelės, iš kurių dar būtų galima ką nors sulipdyti, įvairiaspalviai flomasteriai, kurie vis dar gražūs, nors beveik nespalvina, ar į pistoletą panašus pagaliukas. Ondra negalėjo mamai paaiškinti, kad jam viso to reikia, – tai buvo beviltiška. Mama kalba greitai ir išraiškingai, visuomet ir kiekvieną įtikina. Tik be reikalo būtų išviliotas iš slėptuvės.

– O čia kas? – mama pasilenkė už stalo ir ištraukė kažkokio žaislo lūženas.

– Lėktuvas, – išsprūdo Ondrai ir šitaip jis išsidavė. Nieko nepadarysi, prarasti to šviesomis blykčiojančio lėktuvo jis nieku gyvu nenorėjo. Nors lėktuvas be vieno sparno

ir jau nekyla, bet burzgia, lyg ruošdamasis startui, ir vis dar turi sidabrinių bombų, na ir apskritai – jo būtų gaila.

Mama pavartė lėktuvą rankose – šis tuo metu blykstelėjo ir urgztelėjo varikliu. Jai pasirodė, kad aštrios briaunos, likusios nulūžus sparnui, pavojingos, ir tardama: „Jis juk sulaužytas – su juo jau nebežaisi“, įgrūdo lėktuvą į maišą.

Taigi atsitiko taip, kaip Ondra ir nujautė – veltui leidosi aptinkamas. Mama vienu judesiu kilstelėjo antklodę, ir... slėptuvės kaip nebūta.

– Lankai mokyklą, o elgiesi lyg mažas vaikas, – tarė. – Man kartais atrodo, kad gal tu atsilikęs. Ar berniukai tavo klasėje taip pat žaidžia su pliušiniais žaislais? Šito Ondra nežinojo.

– Gal kuris nors...

– Rimtai abejoju, – tarė mama ir nuo lovos pakėlė raudoną pliušinį žaislą.

Ant paklodės liko žiupsnelis stambokų pjuvenų.

– Dievulėliau, šitas jau byra!

Apšiuręs meškiukas visą laiką šypsojosi, nors jau senokai nebuvo raudonos spalvos, o iš vidaus per vi-

Taigi klausimas: kuriuos Ondros žaislus mama sukrovė į juodą maišą ir išmetė į šiukšlių konteinerį?

sas siūles lindo kamšalas.

– Tai Kukis! – tarė Ondra, lyg žaislas, turintis vardą, įgytų teisę į ypatingą elgesį su juo.

– Žinau, – mama apžiūrinėjo Kukį ir svarstė, iš kur jie gavo tą seną meškiuką. – Jeigu aš jį susiūsiu, jis vėl prairs kitoje vietoje.

Ondra beviltiškai stengėsi nuo paklodės nubraukti pjuvenas.

– Tu jau ant manęs nepyk, bet Kukis keliaus į pasaulį, – tarė mama ir atsisveikindama paglostė Kukiui nosį, o tada įkišo jį į maišą. Tada pjuvenoms susiurbti griebėsi siurblio. Ondra pasinaudojo akimirka ir Kukį vėl ištraukė iš maišo.

Mama tai pastebėjo.

– Vėl nori dusti? – pagraudeno prisėsdama ant Ondros lovos krašto. – Tau negalima turėti jokių pliušinių žaislų. Nes jie kaupia dulkes, o tau nuo jų būna blogai.

Ondra visa tai žinojo, laikė Kukį delnuose ir nuleidęs galvą klausėsi.

– Pasilik Burbulę, ją galima išskalbti, bet šito nušiurėlio tikrai nebereikia.

Ir nekišk visąlaik jo prie nosies!

Ondra atitraukė Kukį nuo veido ir lėtai, nenoromis atidavė jį mamai.

Už tai buvo pabučiuotas į kaktą.

26

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

idÄ—jos laisvalaikiui vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura

Đ ĐŁĐĄĐĄĐšĐ˜Đ™ ДРĐ?ĐœĐ?Đ˘Đ˜Đ§Đ•ĐĄĐšĐ˜Đ™ ТЕĐ?Đ˘Đ Đ›Đ˜Đ˘Đ’ĐŤ

Đ Đ•Đ&#x;ЕРТУĐ?Đ Đ?Đ? ОКТЯБРЏ 2013 Đ“.

SPALIS

TOP 5 ОКТЯБРЏ

GERIAUSIAS 2011 METŲ SPEKTAKLIS VAIKAMS

10.26 (Ĺ ) 12:00 Zinken Hopp

STEBUKLINGOJI KREIDELÄ– ВОЛШЕБĐ?ĐŤĐ™ ĐœĐ•Đ›ĐžĐš

4

SENAS – GERAS

10.17 (K) 18:30

10.09 (T) 18:30

Ĺ˝VIRBLIO LIZDAS Đ“Đ?ЕЗДО ВОРОБЏЯ

JUOKDARYS BALAKIREVAS ШУТ Đ‘Đ?Đ›Đ?ĐšĐ˜Đ Đ•Đ’

Leon Agulianskij

Grigorij Gorin

ReĹž. Vladimir Serov

ReĹž. Algirdas LatÄ—nas (su lietuviĹĄkais titrais)

N - 18

RUSŲ KLASIKA

10.04 (Pn) 18:30

10.31 (K) 18:30

STABMELDĹ˝IAI ЯЗЍЧĐ?Đ˜ĐšĐ˜

VARGAS DÄ–L PROTO ГОРЕ ОТ ĐŁĐœĐ?

Anna Jablonskaja

Aleksandr Gribojedov

ReĹž. Jonas Vaitkus (su lietuviĹĄkais titrais; N-18)

Anna Krogerus

IĹ MEILÄ–S MAN ОТ Đ›ĐŽĐ‘Đ’Đ˜ КО ĐœĐ?Đ• ReĹž. AgnÄ— DilytÄ—

10.06 (S) 18:30

GĂŠrald Sibleyras

VÄ–JAS TUOPŲ VIRĹ ĹŞNÄ–SE Đ’Đ•Đ˘Đ•Đ Đ¨ĐŁĐœĐ˜Đ˘ Đ’ ТОĐ&#x;ОЛЯм

10.18 (Pn) ir 10.19 (Ĺ ) 18:30 Maskvos teatras „Na Basmannoj“ Roko opera A. PuĹĄkino apysakos motyvais

KAPITONO DUKTÄ– ĐšĐ?Đ&#x;Đ˜Đ˘Đ?Đ?ĐĄĐšĐ?ĐŻ ДОЧКĐ?

10.20 (S) 18:30

KVAILIŲ VAKARIENÄ– ĐŁĐ–Đ˜Đ? ДУРĐ?КОВ

10.08 (A) 18:30

Judesio spektaklis pagal Williamo Shakespeare‘o pjesę

ROMEO IR DĹ˝IULJETA Đ ĐžĐœĐ•Đž Đ˜ ДЖУЛЏЕТТĐ?

ReĹž. Peter Uray

10.10 (K) – 10.13 (S) VILNIUS JAZZ 2013 10.15 (A) 18:30 Nr. 13 (OUT OF ORDER) № 13 (OUT OF ORDER) ReŞ. Eduard Muraťov

ReĹž. Michail PoliĹĄÄ?iuk (su lietuviĹĄkais titrais)

10.21 (P) – 10.25 (Pn) TEATRO PASTATO 100 METŲ JUBILIEJAUS Ĺ VENTÄ– Đ&#x;Đ Đ?Đ—Đ”Đ?ОВĐ?Đ?Đ˜Đ• 100-ЛЕТĐ?Đ•Đ“Đž ĐŽĐ‘Đ˜Đ›Đ•ĐŻ Đ—Đ”Đ?Đ?Đ˜ĐŻ ТЕĐ?ТРĐ?

10.27 (S) 18:30

Eric-Emmanuel Schmitt

DVIEJŲ PASAULIŲ VIEĹ BUTIS ОТЕЛЏ ДВУм ĐœĐ˜Đ ĐžĐ’ ReĹž. Sigitas RaÄ?kys

10.16 (T) 18:30

Valerij Mucharjamov

AÄŒIĹŞ, MARGO! ĐĄĐ&#x;Đ?ĐĄĐ˜Đ‘Đž, ĐœĐ?Đ Đ“Đž!

ReĹž. Jurij Ĺ Ä?iuckij

Dau­giau nei 10 me­tĹł ku­rian­tys ir kon­cer­tuo­jan­tys „Edi­tors“ yra pri­pa­Şin­ti kaip vie­na efek­tin­giau­ siai gy­vai skam­ban­Ä?iĹł gru­piĹł Eu­ ro­po­je ĹĄiuo me­tu.

JĹł ant­ra­sis ir tre­Ä?ia­sis al­bu­mai – „An End Has a Start“ ir „In This Light and on This Eve­ning“ – bu­ vo pri­pa­Şin­ti ge­riau­siais Di­dĹžio­jo­ je Bri­ta­ni­jo­je ir nu­si­pel­nÄ— at­si­dur­ti ge­riau­siĹł al­bu­mĹł są­ra­ťų pir­mo­ sio­se vie­to­se.

Ne­se­niai su vie­nu gru­pÄ—s na­riu iť­si­sky­rÄ™ ir jÄŻ dviem nau­jais na­riais pa­kei­tÄ™ „Edi­tors“ pri­si­sta­tÄ— kaip

dar stip­res­nė dark in­die rock gru­ pė ir nea­be­jo­ti­nai kaip vie­na di­ dŞiau­sių Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ro­ ko gru­pių ťiuo me­tu.

Vil­niu­je bus pri­sta­ty­tas jau ket­ vir­tas bir­Şe­lio pa­bai­go­je iť­leis­tas ĹĄiĹł bri­tĹł al­bu­mas „The Weight of Your Lo­ve“.

Ap­ke­lia­vu­si vi­są pa­sau­lį ir di­ dŞiau­sius fes­ti­va­lius gru­pė pa­no­ ro su­si­tik­ti su ger­bė­jais ten, kur dar nie­kad ne­bu­vo, – Lie­tu­vo­je.

Be to, kon­cer­tas vyks in­ty­mes­ nė­je ap­lin­ko­je, nei ÄŻpras­ta pa­Ä?iai gru­pei.

Teatro mÄ—gÄ—jams

Ga­li­my­bÄ— pa­ma­ty­ti „Edi­tors“ to­kio dy­dĹžio erd­vė­je kaip „Lof­ tas“ ga­li ir ne­pa­si­kar­to­ti. Ne­bent po daug me­tĹł, kai gru­pÄ— pa­sens, bus ne to­kia ÄŻdo­mi ir uŞ­vers­ ta nau­jie­nĹł. Ta­Ä?iau da­bar gru­pÄ— yra sa­vo po­pu­lia­ru­mo vir­ťō­nė­je ir vie­nÄ… sa­vo ÄŻtemp­to gra­fik ­ o va­ka­rÄ… skirs vil­nie­Ä?iams.

Gru­pÄ™ „Edi­tors“ ap­ťil­dys ĹĄiuo me­tu karť­Ä?iau­sia bel­gĹł in­die pop sce­nos gru­pÄ— „Balt­ha­zar“. Gru­pÄ— per trum­pÄ… lai­kÄ… nu­sky­nÄ— lau­rus be­veik vi­suo­se ĹĄa­lies mu­zi­ki­niuo­ se kon­kur­suo­se, pa­si­ro­dÄ— di­dĹžiau­ siuo­se fes­ti­va­liuo­se ir nie­ka­da ne­ ban­dÄ— pa­tik­ti pub­li­kai gro­da­ma gar­sius ki­tĹł at­li­kė­jĹł kō­ri­nius. Ĺ˝i­no­ma, prie jau dvie­jĹł ĹĄios gru­pÄ—s al­bu­mĹł sÄ—k­mÄ—s ir fak­to, kad ke­liau­ti kar­tu jÄ… kvie­Ä?ia to­kia ÄŻsi­tvir­ti­nu­si gru­pÄ— kaip „Edi­tors“, pri­si­dė­jo ame­ri­kie­Ä?iĹł pro­diu­se­ris Noah Geor­ge­so­nas. Iki to jis dir­bo su to­kio­mis mu­zi­kos ÄŻĹžy­my­bė­mis kaip „The Stro­kes“, Ada­mu Gree­ nu ar De­vend­ra Ban­har­tu.

VD inf.

muzikos mÄ—gÄ—jams

ReĹž. Jonas Vaitkus (su lietuviĹĄkais titrais)

Francis Veber

ReĹž. Andrej Ĺ Ä?iuckij (su lietuviĹĄkais titrais)

Vie­na di­dĹžiau­siĹł ir ak­ty­viau­siĹł ĹĄiuo me­ tu bri­tĹł ro­ko gru­piĹł „Edi­tors“, sta­dio­ nuo­se, are­no­se ir fes­ti­va­liuo­se su­ren­kan­ ti de­ťimt­tĹŤks­tan­ti­nes mi­nias, Lie­tu­vo­je su­rengs iť­skir­ti­nÄŻ kon­cer­tÄ… ne­di­de­lei ger­ bė­jĹł kom­pa­ni­jai.

ReĹž. Olga Lapina (spektaklis rodomas lietuviĹł kalba)

PREMJERA!

10.05 (Ĺ ) 18:30

Vilniuje – ťiuo­lai­ki­nio

10.29 (A) 18:30

Nikolaj Gogol

LOĹ Ä–JAI Đ˜Đ“Đ ĐžĐšĐ˜ Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

ReĹž. Michail ByÄ?kov

10.30 (T) 18:30

Jordi Galceran Ferrer

GRONHOLMO METODAS ĐœĐ•Đ˘ĐžĐ” Đ“Đ Đ Đ?ĐĽĐžĐ›ĐœĐ?

ReĹž. Agnius JankeviÄ?ius (su lietuviĹĄkais titrais; N-18)

10.06 (S) 11:00

(spektaklis lietuviĹł kalba)

10.06 (S) 13:00

(spektaklis rusĹł kalba)

PREMJERA Zinken Hopp

JUNAS IR SOFUS ĐŽĐ? Đ˜ ХОФУХ

KUR? KeistuoliĹł teatre, LaisvÄ—s pr. 60.

KA­DA? Rugsėjo 26, 27 d. 19 val. KIEK? 30, 40 litų.

KUR? Na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je, Auť­ros Var­tų g. 5.

KA­DA? Rug­sė­jo 26 d. 19 val. KIEK? 23–50 li­tų.

NeÄŻmanomos meilÄ—s istorija

Liau­dies mu­zi­kos var­pai

PjesÄ— balsui ir pianinui. Jurgio KunÄ?ino romano „TĹŤla“ motyvais. Tai pasakojimas apie meilÄ™ Vil­ niui ir moteriai. Apie meilÄ™, kuri padeda gyveni­ mo dugnÄ… pasiekusiam herojui bent laikinai iĹĄkilti ÄŻ pavir­ ĹĄiĹł ir ÄŻkvÄ—pti oro. ÄŒia meilÄ— valkatiĹĄka ir dieviĹĄka, purvina ir tyra, girta ir sÄ…moninga, bet tai vienintelÄ— galimybÄ— susirasti „kampelÄŻ dangaus, kuriame nereikÄ—tĹł daryti ĹžygdarbiĹłâ€œ.

Kas­me­tis tra­di­ci­nÄ—s liau­dies mu­zi­kos fes­ti­va­lis „Pok­rovs­ki­je ko­lo­ko­la“ kvie­Ä?ia ÄŻ di­dį­jÄŻ kon­cer­tÄ…, ku­ria­me bus pri­sta­ty­ta prem­je­ra – kom­po­zi­to­ riaus Ge­di­mi­no Rim­kaus-Rim­ke­vi­Ä?iaus „Liau­diť­ko­ji rap­ so­di­ja“. JÄ… at­liks Lie­tu­vos ka­me­ri­nis or­kest­ras, folk­lo­ro an­ samb­liai ir at­li­kė­jai iĹĄ Lie­tu­vos bei Ru­si­jos. Tikriems muzi­ kos gurmanams skirtas festivalis vyks iki rugsÄ—jo 28 d.

ReĹž. Olga Lapina

10.20 (S) 12:00

Jurij Ĺ Ä?iuckij

COLIUKÄ– Đ”ĐŽĐ™ĐœĐžĐ’ĐžĐ§ĐšĐ?

ReĹž. Jurij Ĺ Ä?iuckij

10.27 (S) 12:00

Hans Christian Andersen

UNDINÄ–LÄ– Đ ĐŁĐĄĐ?ЛОЧКĐ?

ReĹž. Jurij Ĺ Ä?iuckij

/LHWXYRV UXVĹ GUDPRV WHDWUR VSHNWDNOLDL ÉżĘ?Ę“Ę˜Ę ĘŽĘ˜Ę™Ę– ɞʥĘ&#x;Ę&#x;Ę˜ĘœĘ‘Ęœ Ę’ĘžĘŽĘšĘŽĘ Ę–ĘĽĘ“Ę&#x;Ę˜ĘœĘ‘Ęœ Ę Ę“ĘŽĘ ĘžĘŽ ÉšĘ–Ę Ę?ĘŠ

6SHNWDNOLDL YDLNDPV ÉżĘ?Ę“Ę˜Ę ĘŽĘ˜Ę™Ę– ʒʙʭ Ę’Ę“Ę Ę“Ę—

KUR? Valstybiniame Vilniaus maĹžajame teatre, Gedimino pr.

22. KA­DA? Rugsėjo 28 d. 18.30 val. KIEK? 27–62 litai.

KUR? Muzikos klube „Tamsta“, SubaÄ?iaus g. 11A. KA­DA? RugsÄ—jo 27 d. 21.30 val. KIEK? 10 litĹł.

Apie lietuviĹł tautos identitetÄ…

„Tamstos“ gimtadienis

Mariaus IvaĹĄkeviÄ?iaus „Mistras“ siĹŤlo netradiciť­ kai paĹžvelgti ÄŻ istorines asmenybes, neĹĄabloniĹĄkai pasvarstyti apie lietuviĹł tautos identitetÄ…. „Mistro“ centre – Adomo MickeviÄ?iaus likimas, o kartu – „tikro“ hero­ jaus, kurio ilgimÄ—s ĹĄiandien, paieĹĄkos. „Spektaklis yra apie ke­ lionÄ™ namo, kelionÄ™ ÄŻ gimtinÄ™. Tai amĹžina tema. NamĹł, tÄ—vy­ nÄ—s, laisvÄ—s, groĹžio ilgesys“, – sako reĹžisierius Rimas Tuminas.

DevintÄ…jÄŻ sezonÄ… „Tamsta“ pasitinka su pasiilgtais „Keymono“ bei netikÄ—tumĹł pilnu BA. Indie rock ir elektroninÄ—s muzikos atlikÄ—jas Benas Aleksan­ draviÄ?ius, gerbÄ—jams prisistatantis tiesiog BA, savo kĹŤrinius kuria ir atlieka neÄŻprasta technika, o ambicinga ir novato­ riĹĄka grupÄ— „Keymono“ su Daiva Starinskaite prieĹĄaky nuo­ lat ieĹĄko naujo ir klausytojus pavergsianÄ?io skambesio.

Teatras pasilieka teisÄ™ keisti repertuarÄ… Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

- %DVDQDYLĂžLDXV J /7 9LOQLXV (O SDĹŽWDV OUGW#UXVXGUDPD OW ,QIRUPDFLMD WHO IDNVDV .DVRV GDUER ODLNDV LU VHNPDGLHQÄ&#x; ² SLUPDGLHQLV ² SRLOVLR GLHQD 7HO ZZZ UXVXGUDPD OW ZZZ IDFHERRN FRP UXVXGUDPD Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

27

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

idėjos laisvalaikiui

ro­ko žvaigž­džių de­san­tas Pripažinimas atėjo palengva Debutinį albumą „The Back Room“ grupė „Editors“ išleido 2005 m. ir pa­ siekė antrą britų albumų sąrašo vie­ tą. Grupė buvo nominuota „Mercu­ ry Prize“. Antras albumas „An End Has a Start“ buvo išleistas 2007 m. birželį ir pasiekė Pirmą britų albu­ mų sąrašo vietą, o grupė buvo no­ minuota „Brit Award“ Geriausios bri­ tų grupės kategorijoje. Iš šio albu­ mo į britų singlų dešimtuką pateko daina „Smokers Outside the Hospi­ tal Doors“. Trečias grupės albumas „In This Light and on This Evening“ buvo išleistas 2009 m. Šiuo metu klausytojų ir kritikų pripažinimo vis dar laukia Ketvirtas albumas „The Weight of Your Love“.

Istorija: 2002-ai­siais su­si­kū­rusi grupė „Edi­tors“ jau spė­jo par­duo­ti du pla­ti­ni­nius al­bu­mus (300 tūkst. eg­

zemp­lio­rių ti­ra­žu), kon­cer­tuo­ja di­džiau­siuo­se sta­dio­nuo­se. Vil­niu­je ji pa­si­ro­dys ne­di­de­lė­je „Lof­to“ sa­lė­je.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Ne tik vaikams

KUR? „Siemens“ arenoje, Ozo g. 14.

KA­DA? Rugsėjo 30 d. 20 val. KIEK? 89–209 litai.

KUR? Energetikos ir technikos muziejuje, Rinktinės g. 2. KA­DA? Rugsėjo 26 d. 17 val. KIEK? 5–10 litų.

Kur? Me­nų fab­ri­ke „Lof­tas“, Švit­ri­gai­los g. 29.

Ka­da? Spa­lio 2 d. 20 val. kiek? 119–1004 li­tai.

parodų lankytojams

KUR? Šiuolaikinio meno centre, Vokiečių g. 2.

KA­DA? Iki spalio 16 d. KIEK? 4–8 litai.

Muzikinė kelionė laiku

Mokslas paprastai

Scenografija ir iliuzija

Pirmą kartą Lietuvoje koncertuos unikalus kolek­ tyvas – mažasis glamūrinis orkestras „Pink Marti­ ni“. Šios grupės stiliaus apibūdinti vienu žodžiu neįmanoma – jos kūryboje meniškai susipina klasika, džia­ zas, lotynų ritmai, tango ir kiti muzikos žanrai, o dainų teks­ tai skamba anglų, prancūzų, mandarinų, ispanų ir kitomis kalbomis. „Pink Martini“ – tai smagus muzikinis nuotykis.

Energetikos ir technikos muziejus gali būti svetingas ir mažiesiems lankyto­ jams – čia jų laukia net dvi ekspozici­ jos – „Technikos mokslas“ ir „Technika vaikams“, kuriose žaisdami spalvingais eksponatais vaikai susipažins su įvairiais fizikos reiškiniais: šviesa, energija, magnetiniais laukais, garsu, elektra.

Parodoje „Iliuzionistai“ į teatrą žvelgia­ ma kaip į vieną iš kasdienybėje vei­ kiančių „vaizduotės jėgainių“. Joje pri­ statomos pastarųjų dviejų dešimtmečių Lietuvo­ je kurtų spektaklių nuotraukos, ištraukos, sceno­ grafijos detalės, supintos į pasakojimą, kurio cen­ tre – klausimas, kas ir kaip kuria scenovaizdį.

KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5.

KA­DA? Spalio 1 d. 19 val. KIEK? 49–603 litai.

KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g.

5. KA­DA? Rugsėjo 29 d. 12 val. KIEK? 10–20 litų.

KUR? AV17 galerijoje, Aušros vartų g. 17.

KA­DA? Iki spalio 6 d. KIEK? Nemokamai.

Išskirtinio talento violončelininkas

Užburianti klasika

Apibrėžimo problema

Manoma, jog tobuliausias muzikos instrumentas – žmogaus balsas. Artimiausias žmogaus balsui iš vi­ sų styginių instrumentų yra violončelė. Tačiau tik išskirtinio talento atlikėjo rankose šis instrumentas gali pra­ bilti žmogaus balsu. Pasaulinė violončelės žvaigždė Leonar­ das Elschenbroichas surengs vienintelį koncertą Baltijos ša­ lyse, jam talkins pianistas virtuozas Alexejus Grynyukas.

Pagal Piotro Čaikovskio kūrinius „Sprag­ tukas“ ir „Vaikų albumas“ sukurtą teatra­ lizuotą koncertą dovanos atlikėjai Ve­ ronika Vitaitė, Aleksandra Žvirblytė bei Paulius Anderssonas, jiems padės aktoriai Agnė Sunklo­ daitė, Zigmantas Baranauskas bei M.K.Čiurlionio menų gimnazijos jaunosios balerinos.

Nors lenkų menininkas Arekas Wols­ kis menines idėjas įprasmina dau­ giausiai juvelyrika, parodoje „Apibrė­ žimo problema“ jis atskleis žiūrovui kur kas pla­ tesnes savo kūrybos gaires: pradedant unika­ liais konceptualios juvelyrikos dirbiniais ir bai­ giant originaliais baldų dizaino objektais.

knygų mėgėjams

Aist­rų sū­ku­ry­je Juo­du ne­ti­kė­ tai su­si­ti­ko pa­ sta­te, pa­va­din­ ta­me „Cross­fi­re“, ir pa­te­ko į kryž­ mi­nę aist­rų ug­ nį. Ry­šys už­si­ mez­gė nuo pat pir­mo žvilgs­ nio ir jie ne­be­ ga­lė­j o vie­n as ki­to pa­m irš­t i.

Jų ry­šys kas­dien da­rė­si vis pai­nes­ nis. Net­ru­kus, kad iš­sau­go­tų drau­gys­ tę, jie tu­rė­jo at­skleis­ti sa­vo pa­slap­tis ir bai­mes. Syl­vios Day ero­ti­nis ro­ma­nas „Ap­nuo­gink ma­ne“ uni­ka­lus ir ne­pa­ mirš­ta­mas. „Taip karš­ta, kad net de­gi­ na“, – jį ko­men­tuo­ja kri­ti­kai. Pa­ti S.Day yra dau­giau nei de­šim­tį ap­do­va­no­ji­ mų pel­niu­sių ro­ma­nų, par­duo­da­mų dau­giau nei tris­de­šimt de­vy­nio­se ša­ ly­se, au­to­rė. Vi­sa­me pa­sau­ly­je iš­leis­ta mi­li­jo­nai jos kny­gų.

Pas­ku­ti­nė ke­lio at­kar­pa „Big Su­ras“ – pa­ sku­ti­nė Jac­ko Ke­roua­co, nu­ švi­ti­mo sie­ku­ sio di­džio­jo bit­ ni­ko, kny­ga. Tai vie­nas ge­riau­ sių ra­šy­to­jo kū­ ri­nių – jį tei­gia­ mai įver­ti­no net ano me­to li­te­ra­ tū­ros kri­ti­kai, ne­ re­tai iš J.Ke­roua­co tik šai­py­da­vę­si. De­ja, ro­ma­ne ap­ra­šy­tas ner­vi­nis iš­se­ki­mas ne­bu­vo iš­gal­vo­tas. Po kny­go­je vaiz­duo­ ja­mų įvy­kių J.Ke­roua­cas pra­gy­ve­no dar de­vy­ne­rius me­tus, bet dau­giau ne­ pa­jė­gė ra­šy­ti taip meist­riš­kai ir at­vi­rai. „Big Su­ras“ – žmo­giš­kas, tiks­lu­mu pa­si­ žy­min­tis pa­sa­ko­ji­mas apie ne­pap­ras­tą J.Ke­roua­cą ap­sė­du­sios al­ko­ho­li­nės de­ li­rium tre­mens šėls­mą. Čia su­tin­ka­me San Fran­sis­ko poe­tų ir at­pa­žįs­ta­me Di­ ną Mo­riar­tį iš kny­gos „Ke­ly­je“.

Kai mei­lė virs­ta ma­ni­ja Alek­sand­ras fon Briu­ke­nas, tur­ tin­go fab­ri­kan­to sū­nus, ne­ti­kė­to­ mis ap­lin­ky­bė­ mis su­si­pa­žįs­ ta su ne­pa­si­tu­ rin­čių tė­vų duk­ ra So­fi­ja ir ją įsi­ my­li. Net­ru­kus jų ke­liai iš­si­ski­ ria, bet Alek­ sand­ras mil­ži­niš­ko­mis pa­stan­go­mis su­si­ran­da So­fi­ją. Ta­čiau ši gy­ve­na sa­ vo gy­ve­ni­mą, ir jos ver­ty­bės bei pa­ žiū­ros vi­sai ki­to­kios nei Alek­sand­ro.

Ne­ga­lė­da­mas pel­ny­ti So­fi­jos mei­lės, Alek­sand­ras fon Briu­ke­nas ten­ki­na­ si vi­so­mis iš­ga­lė­mis tvar­ky­da­mas jos gy­ve­ni­mą, ne­gai­li jai pi­ni­gų, nau­do­ja­si pla­čiais ry­šiais. Pa­vel­dė­jęs tė­vo tur­tus, jis ga­li nu­si­pirk­ti vis­ką – iš­sky­rus my­li­ mą mo­te­rį. Čia bai­gia­si jo vi­sa­ga­ly­bė, ir neiš­si­pil­džiu­si mei­lė So­fi­jai virs­ta ma­ ni­ja... „Ero­sas“ – stip­riau­sias, švel­niau­ sias ir poe­tiš­kiau­sias Hel­mu­to Kraus­ se­rio ro­ma­nas.

28

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Sovietmečio karinis poligonas virs modernaus mokslo centru Per 5–7 metus 24 ha teritorijoje bus sukurta per 2 tūkst. darbo vietų, o metinė apyvarta sieks porą milijardų litų. „Po nepilnų metų mes turėsime visai kitą vaizdą. Tai pirmas tokio masto centras, suvienysiantis Lietuvos verslą, mokslą ir pramonę. Ne tik tapsime darbo jėgos eksporto šalimi, bet ir nuo pradžių iki galo sukursime eksporto rinkoms įdomų produktą. Nuo čia prasideda kelias

į saulę. Tad keliaukime į saulę. Neabejotina, kad tie, kurie daro, – padaro. Jau dabar šiuo projektu domisi pasaulinio garso investuotojai iš Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Pietų Korėjos, Taivanio“, – sakė Vismaliukų inovacinės investicinės zonos statybos darbų pradžios ir simbolinės kapsulės įkasimo šventėje dalyvavęs sostinės meras Artūras Zuokas. Į Fotoelektros taikomųjų tyrimų centro statybas bus investuota 17 mln. litų, iš jų 12 mln. – įrangos kaina. 70 proc. šio projekto bus finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Naujajame centre bus sukurta iki 100 darbo vietų aukštos kvalifikacijos

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-1998 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti sklypo P. Žvirkos g. 3 (kadastro Nr. 0101/0159:569) ir besiribojančios teritorijos (bendras plotas – apie 530 kv. m) Salininkuose detaliojo plano rengimą.

Planavimo tikslas – pakeisti esamo sklypo ribas ir plotą sumažinant įsiterpusios besiribojančios valstybinės žemės plotą, nustatyti suplanuoto sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą (naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdį – vienbučių (dvibučių) gyvenamųjų pastatų

statybos ir kitus pagal teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus) vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais.

Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Vilniuje prasidėjo Vismaliukų inovacinės investicinės zonos statybos darbai. Jau po 9 mėnesių čia įsikurs Fotoelektros taikomųjų tyrimų centras.

specialistams. Naujai kuriamame centre bus testuojami, tikrinami ir kuriami nauji saulės elementai ir moduliai.

Per artimiausius 5–7 metus Vismaliukų inovacinėje investicinėje zonoje bus įkurti atsinaujinančios energijos, biomedicinos, oledams skirtų medžiagų gamybos, biotechnologijos pramonės ir taikomojo mokslo centrai.

Primename, kad Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 19 d. savo nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuris buvusio Vismaliukų karinio poligono teritoriją leido valdyti įmonei „Start Vilnius“.

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ

UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys patirties linoleumo, tarketo grindų klojėjai. Reikalavimai: anglų kalbos pagrindai, pageidautina automobilis. Tel. 8 620 77 510.

Statybos ir remonto

1155281

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

1093217

1160090

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 30-1789 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 0,4 ha teritorijos prie J.Tiškevičiaus ir E.Pliaterytės gatvių detaliojo plano rengimą.

Planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus bės formos, kodavimas, išblaivinimas. Registracija tel. 8 656 97 046, (8 5) 205 2603; Trinapolio g. 9C. www.neuromeda.lt.

Paslaugos

Siūlo darbą

Laikomas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 30-1111 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos prie P.Žvirkos g. 3 detaliojo plano rengimą“.

Informacija tel. (8 5) 211 2754.

Kitos Pigiai gamina spintas su stumdomomis durimis, virtuvės, miegamojo, kt. baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

miesto bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių ir sklypo (kadastro Nr. 0101/0162:511) pagrindinės žemės naudojimo paskirties (kitos), naudojimo būdo (gyvenamosios teritorijos (G) ir naudojimo pobūdžio (vienbučių (dvibučių) gyvenamųjų pastatų statybos (G1), pakeisti sklypo (kadastro Nr. 0101/0162:1992) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nustatyti gyvenamosios teritorijos (G) žemės naudojimo būdą, vienbučių (dvibučių) gyvenamųjų pastatų statybos (G1) žemės naudojimo pobūdį, planuojamoje teritorijoje suformuoti sklypus, prijungti naudojamą ir tarp gatvės

ribų įsiterpusią valstybinę žemę, nustatyti sklypų ribas ir plotus, planuojamos teritorijos naudojimo bei tvarkymo režimus ir statybos reglamentus.

Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Informacija tel. (8 5) 211 2641.

tra, nemažą dalį žemės sudaro gražus pušynas. Kaina 700 000 Lt. Tel. 8 684 65 003.

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1143781

1058725

Kitas prekes BUAB „Fornetti Baltics“ parduoda materialųjį turtą. Pasiūlymai renkami 7 dienas nuo paskelbimo. Administratoriaus tel. 8 601 38 067.

1165058

1166191

Perka važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius, autobusus, visureigius, sunkvežimius, traktorius ir kitokią techniką. Tel. 8 633 39 897.

1160506

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

PRANAŠAVIMO CENTRAS AREMA Astrologija, numerologija, Taro kortos, meditacija, Feng Shui. Senovės išmintis. Sėkmės galimybės. Tel. 8 699 94 323.

1068538

Žemės ūkio bendrovė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 87 513.

1163303

1164501

Įvairūs Kita

Technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

1076351

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1129630

Kelionių Šiuo metu valdome apie 100 krovininių automobilių, plečiame savo veiklą ir siūlome darbą TARPTAUTINIŲ KROVINIŲ PERVEŽIMO VAIRUOTOJAMS

Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449.

Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1155071

Sveikatos ir grožio

(Vakarų Europa, CE kategorija)

t Darbas tik Vakarų Europoje; t Naujinamas automobilių parkas (DAF, SCANIA); t Stabiliai mokamas atlyginimas; t ADR – pranašumas.

CV siųsti hr@cargogo.eu, tel. 8 687 90 087 Daugiabučius namus administruojanti bendrovė priims į darbą šilumos ūkio eksploatavimo specialistą, turintį Aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą, leidžiantį eksploatuoti šildymo ir karšto vandens ruošimo įrenginius ypatinguose statiniuose. Būtina gerai mokėti lietuvių kalbą, sugebėti savarankiškai teikti gyventojams paaiškinimus ir ruošti raštus. Kreiptis tel. 8 672 54 130.

1164639

Kviečia mokytis NEMOKAMOS anglų kalbos pamokos Callan metodu. Registruotis tel. 8 657 88 501.

1160709

Vilniaus DNSB asociacija, vykdydama būsto dalyvių švietimo programą, finansuojamą Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis pagal sutartį su VšĮ „Atnaujinkime miestą“, kviečia Grigiškių daugiabučių namų gyventojus į nemokamą seminarą, kuris vyks 2013 m. spalio 9 d. 15 val. Grigiškių vidurinėje mokykloje (Kovo 11-osios g. 21, Grigiškės, Vilnius). Seminaro metu bus nagrinėjami daugiabučių namų priežiūros (taip pat šilumos, karšto vandens bei kitų paslaugų) klausimai, remonto ir renovacijos organizavimo tvarkos klausimai, daugiabučių namų savininkų bendrijų veiklos bei finansų ir dokumentų valdymo klausimai. Išsamios informacijos teirautis www.bustorumai.lt, tel. 261 1003, 212 0647, e. paštas info@bustorumai.lt.

1166488

Gydytojas Ilja Seldinas, turintis 30-ies metų patirtį Lietuvos, Lenkijos, JAV klinikose, gydo stuburo, sąnarių ir galvos skausmus. Siūlo kursą „Gyvenk be skausmo“. Senjorams, neįgaliesiems, studentams ir vaikams – nuolaidos iki 40 % (perkant abonementą).

Tel. 8 662 25 881.

1162864

Parduodamas 1 k. butas Pergalės g., Elektrėnuose (1 a., 40 kv. m, plastikiniai langai, šarvo durys, ką tik suremontuotas).

Kaina 58 tūkst. Lt. Tel. 8 611 82 200.

Medicinos centre „Neuromeda“ konsultuoja ir gydo aukščiausios kvalifikacijos specialistai.

Konsultuojame pacientus su šeimos gydytojo siuntimais. Gydomos įvairios priklausomy-

Alytaus r., Nemunaičio sen., SODYBĄ su 20 ha žemės ir pastatais. Sodyba 480 metrų ribojasi su Nemuno pakrante, privesta trifazė elek-

Parduoda

Nekilnojamąjį turtą

1166158

Perka

Vadovaudamiesi tarp UAB „Supresija“, įm. k. 120264567, ir Vadimo Šinkūno, gimimo data 1983-11-20, sudarytos 2010-01-25 Garažo nuomos sutarties 8.1. p. ir tuo, kad Vadimas Šinkūnas nuo 2010 m. kovo mėn. neatsiskaito su UAB „Supresija“ už nuomą, informuojame, kad UAB „Supresija“ nutrauks 2010-01-25 Garažo nuomos sutartį po vieno mėnesio nuo šio pranešimo paskelbimo Vadimui Šinkūnui dienos. Sutarties nutraukimo dieną UAB „Supresija“ Vadimo Šinkūno prašo atlaisvinti nuomojamas patalpas ir pasiimti visus jam priklausančius daiktus.

1164445

INFORMACIJA APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITĄ. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo užsakovas: UAB „Pramonės energija“, Jogailos g. 4, Vilnius, tel.: 85 268 5989, faks.: 85 268 5988. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas: UAB „R.A.C.H.E.L Consulting”, S. Žukausko 33-53, LT – 09129, Vilnius, Tel. (8 5 278 9595 Faks. 8 5 277 8195, mob. 8 655 42 182; Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Gamybinio pastato rekonstrukcija įrengiant du po 8MW biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Geologų g. 12A, Vilnius, Vilniaus apskr. PAV subjektai, nagrinėjantys dokumentus, teikiantys išvadas: Vilniaus visuomenės sveikatos centras; KPD Vilniaus teritorinis padalinys; Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba; Vilniaus miesto savivaldybė.

Atsakinga institucija priimsianti sprendi-

29

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt mą: Vilniaus Regioninis aplinkos apsaugos departamentas (A.Juozapavičiaus g.

9, LT-09311 Vilnius). Susipažinti su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita galima per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos Naujininkų seniūnijoje (Dariaus ir Girėno g. 11, LT-02170 Vilnius) pirmadieniais–ketvirtadieniais 7.30-16.30 val., penktadieniais 7.30-15.15 val., UAB „Pramonės energija“ planuojamos ūkinės veiklos vietoje Geologų g. 12A, Vilnius, darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. Pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai) prašome teikti PAV dokumentų rengėjui UAB „R.A.C.H.E.L Consulting” S.Žukausko 33-53, LT – 09129 Vilnius (kontaktinis asmuo V.Beržinytė, vaiga@rachel.lt), raštu, el.paštu nuo 8 iki 17 val. darbo dienomis, per 10 d.d. nuo šios informacijos paskelbimo dienos iki viešo svarstymo ir 10 d.d. dienų po jo. Informuojame, kad viešas visuomenės supažindinimas su PAV ataskaita vyks 2013 m. spalio 11 dieną 17.15 val. UAB „Pramonės energija“ planuojamos ūkinės veiklos vietoje Geologų g.

12A, Vilnius.

1166492

Informuojame, kad 2013 09 26 12 val.

Kyviškių k., Šatrininkų s., Vilniaus r. sav., skl. kad. Nr. 4142/0600:103, bus ženklinamos žemės sklypo ribos ir atliekami kadastriniai matavimai. Prašom gretimo sklypo, kad. Nr. 4142/1303:25, bendraturčius dalyvauti bendros ribos nužymėjime arba kreiptis į UAB Geo2, Buivydiškių g. 4-30, Vilnius, tel. 8 686 17 539, dėl ribų suderinimo.

1165988

Informuojame, kad Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymais patvirtinti vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo, formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl: Gretai Litvinienei priklausančio žemės sklypo (0101/0009:0197) Bajorų Sodų 5-oji g. 33, Vilnius, 2013 09 20 įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1639; Jadvygai Kažukauskienei priklausančio žemės sklypo (0101/0009:0230) Mokslininkų g.

23 , Vilnius, 2013 09 20 įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1638. Visą informaciją apie patvirtintą projektą galima rasti Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje.

1166150

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1330 yra patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 4124/0400:0507, esančio Paąžuolių k., Dūkštų sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto organizatorius – Michalina Zabarauskienė. Projekto rengėjas – individuali S.Bumblausko įmonė „Matininkas“, tel. (8 5) 247 0382.

Detalieji planai Informuojame, kad vadovaujantis 2013 03 20 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 106-13 reg. Nr. AD-196-(3.31) rengiamas 0,4000 ha ploto žemės ūkio paskirties vietovės lygmens žemės sklypo, kad. Nr. 4162/0200:267, esančio Didžiasalio k., Nemežio sen., Vilniaus r., detalusis planas.

Planavimo organizatorius: Paulius Antanavičius, Aleksejus Timofejevas, adresas: Gilužių g. 10-52 Vilnius. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas – Vytenio g. 50, 208 kab.

Vilniuje, kontaktinis tel. Nr. 8 656 20 430 el. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą,padaliti sklypą, projektuoti gyvenamosios teritorijos (G1) sklypus, nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/ rekonstruojamiems statiniams – iki dviejų aukštų, vieno buto. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 10 29 iki 2013 11 14 Nemežio seniūnijos patalpose. Detaliojo plano viešas aptarimas įvyks 2013 11 14, 10 val., Nemežio seniūnijoje, Vilniaus rajone.

1166142

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ.

Parengtas sklypo J.Basanavičiaus g. 9A (kadastrinis Nr. 0101/0041:69), Senamiesčio sen., detalusis planas. Planavimo pagrindas: 2013 m. liepos 8 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042273, 2013 m. rugpjūčio 1 d. Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-278-(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslai: nekeičiant sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties (kita), nustatyti sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą (naudoji-

mo būdą – gyvenamosios teritorijos, pobūdį daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos), užstatymo reglamentus ir kitus pagal teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais.

Planavimo organizatorius: UAB „City property investment“ A.Goštauto g. 40A, 03163 Vilnius, tel. 8 616 78 934, el. p. city.property.investment@gmail.com. Plano rengėjas: UAB „Senojo miesto architektai“, Šv. Ignoto g. 5, 01144 Vilnius, el. p. smartas@smartas. lt, tel./faks. 85 261 1115. Informaciją teikia: projekto vadovė architektė Diana Sabaliauskienė, tel. 85 261 1115, el. p. diana@smartas.lt. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2013 m. spalio 11 d. iki 2013 m. lapkričio 11 d. plano rengėjo UAB „Senojo miesto architektai“ patalpose Šv. Ignoto g.

5, Vilniuje. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2013 m. lapkričio 11 d. plano rengėjo UAB „Senojo miesto architektai“ patalpose. Viešas susirinkimas vyks 2013 m. lapkričio 12 d.

16 val. plano rengėjo patalpose Šv. Ignoto g.

5, Vilniuje. Pasiūlymų pateikimo ir apskundimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti raštu planavimo organizatoriui arba plano rengėjui iki viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

1166128

Dėl prašymų pateikimo rengiant Savičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad 2013 m. lapkričio 4 d. bus pradėtas rengti 431,85 ha teritorijos Vilniaus rajono Savičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmenys, pageidaujantys Savičiūnų kadastro vietovės teritorijoje susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 m. spalio 6 d. gali pateik-

ti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui. Projektavimo darbus vykdo Inga Rapnikaitė (VĮ „Valstybės žemės fondas“, Konstitucijos pr. 23A, Vilnius, tel. 8 674 46 483). Su Savičiūnų kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www. nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriuje, Kalvarijų g. 147, Vilnius, 11 aukšte, I–IV 8–17 val., V 8–15.45 val., pietų pertrauka 12–12.45 val.

1165813

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2415 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Akacijų g. 39B, Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto organizatorius Virginija Adomėnienė. Projekto rengėjas individuali S.Bumblausko įmonė „Matininkas“, tel. (8 5) 247 0382.

Ekologiški pieno produktai – vilniečiams

1164319

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo mėn. 11 d. įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2.)-2585 yra patvirtintas žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 4177/300:940, esančio Antupių k., Vilniaus r., kaimo plėtros projektas. Projekto iniciatorius – Olga Ribakova.

1166206

VISUOMENĖS INFORMAVIMAS APIE VISUOMENEI SVARBIŲ STATINIŲ PROJEKTAVIMO IR STATYBOS DARBŲ PRADŽIĄ. Rengiamas naujos statybos ypatingo statinio techninis projektas – Eksperimentinės pigmentų ir dažų gamybos laboratorijos pastato Baltosios Vokės g. 37, Vilniaus m., statybos projektas. Statybvietės adresas – Baltosios Vokės g. 37, Vilniaus m. Statinio naudojimo paskirtis – gamybos. Teritorijų planavimo dokumentas – sklypo Baltosios Vokės g.

37 ir gretimybių detalusis planas, registracijos Nr. 2910 (žiūr. VMSA MPD archyve).

Planuojama statinio projektavimo ir statybos pradžia ir pabaiga – 2013 metai; 2014 - 2015 metai. Projektuotojas – UAB „Viltekta“, buveinės adresas A.Goštauto g. 8, Vilnius. Projekto vadovas – Martynas Bružas, at. Nr. 26499, el. p.: martynas.b@viltekta.lt, tel.: 8 652 92 199. Statytojas – UAB „Veika“, Baltosios Vokės g.37, Vilnius, tel.: (8 5) 270 6635, el. p.: www.veika.lt . Statytojo kontaktinis asmuo – Sergej Šerstinskij mob. tel.: 8 682 40 251, el. p.: teisininkas@veika.lt.

1166218

Šį savaitgalį, rugsėjo 28 ir 29 d. Vilniaus Vingio parke rengiamoje ekologinėje mugėje bus pristatomi ekologiški pieno produktai, vyks degustacija.

Mugėje vilniečiai galės paragauti ir įsigyti tradicinių varškės sūrių, taip pat sūrių su kmynais, razinomis, prieskoniais, natūralaus jogurto, sviesto, grietinės, kefyro, natūralaus pieno.

Ekologiškų pieno produktų vilniečiams siūlys jau septynerius metus Telšių rajone dirbantis kooperatyvas „Eko Žemaitija“. Jam priklauso 42 nariai, turintys ekologinių ūkių ser-

tifikatus. Didžiosios pieno perdirbimo įmonės nelinkusios aukštesnėmis kainomis skatinti ūkininkų gaminti ekologišką žaliavą, todėl kooperatyvas nutarė pats imtis pieno perdirbimo. Žaliava perkama iš kooperatyvo narių, kurių ūkiuose pieno kokybė tiriama mažiausiai dukart per mėnesį, ūkio atitiktį ekologinio ūkininkavimo reikalavimams nuolat tikrina VšĮ „Ekoagros“.

Kooperatyvas „Eko Žemaitija“ už pastangas gerinant superkamo pieno kokybę pernai paskelbtas geriausiu iš mažų pieno supirkimo įmonių.

skelbimai

30

skelbimai

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

PRADÄ–TI RENGTI „PUŠŲ TERASOS“ DAUGIABUÄŒIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ NEMENÄŒINÄ–S PL. (skl. kad Nr. 0101/0024:405) VILNIUJE 1-o ir 2-o ETAPŲ TECHNINIAI PROJEKTAI UAB „Timidus“ pradeda daugiabuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł namĹł su poĹžemine automobiliĹł saugykla NemenÄ?inÄ—s pl. (ĹžemÄ—s sklypo kad. Nr. 0101/0024:405) projektavimo darbus. Vadovaujantis 2008-12-03. Vilniaus m. savivaldybÄ—s tarybos sprendimu Nr. 1-738 „DÄ—l teritorijos prie NemenÄ?inÄ—s pl. 4 detaliojo plano tvirtinimo“, bus suprojektuota: 1. 14 daugiabuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł namĹł, 2. poĹžeminÄ— automobiliĹł saugykla.

Statinio projektavimo pradŞia – 2013 m. III-as ketvirtis, pabaiga – 2014 m.

II ketvirtis.

Statybų pradŞia numatoma 2014 m. I ketvirtį, pabaiga – 2016 m. III ketvirtį.

Projektuotojas UAB „JP architektĹŤra“, Pylimo g. 58 / 1, Vilnius.

Projekto vadovas – A. Kauťpėdas.

Informacija teikiama tel. 271 5906 arba el. paĹĄtu algirdas@pajegos.lt Su projektu galima susipaĹžinti kiekvienÄ… darbo dienÄ… nuo 10 iki 12 val.

3VHTÇ•KP E

;OBNFOTLBKB DFSLWÇ• 7ZUBVUP H

WBM v56 ,&-&-* 56 7*&Ă€1"ĆŽ*0w 4BLSBMJOÇ•T NV[JLPT LPODFSUBT Ć Ç•KJNBT OFNPLBNBT

3VHTÇ•KP E

-JFUVWPT SVTÇ˝ ESBNPT UFBUSBT #BTBOBWJÇ?JBVT H

WBM -*"6%*&4 %3"." * E v7&4567Ɣ4 ",6-070 ,"*.&w "UMJLǕKBJ 'PMLMPSP BOTBNCMJT v*450,*w 3VTJKB

Ă€W ,PUSZOPT CBäOZÇ?JB 7JMOJBVT H

WBM ,POLVSTP v53"%*$*+Ć˝ 1"7&-%Ć”50+"*w MBVSFBUÇ˝ LPODFSUBT Ć Ç•KJNBT OFNPLBNBT WBM .6;*," (63."/".4 "CDIB[JKPT #BMUBSVTJKPT &TUJKPT *UBMJKPT -FOLJKPT /JEFSMBOEÇ˝ ,BSBMZTUÇ•T 3VTJKPT 6LSBJOPT -JFUVWPT GPMLMPSP LPMFLUZWÇ˝ QBTJSPEZNBJ

** E v5*&4 3*#"w "UMJLÇ•KBJ 'PMLMPSP BOTBNCMJT v/"30%/*+ 13";%/*,w 3VTJKB JS -JFUVWPT SVTÇ˝ ESBNPT UFBUSP BLUPSJBJ

3VHTÇ•KP E

3VHTÇ•KP E

#JMJFUBJ QBSEVPEBNJ -3%5 LBTPKF JS 5JLFUB MU

#JMJFUBJ QBSEVPEBNJ #JMJFUBJ MU

-JFUVWPT OBDJPOBMJOÇ• ĂśMIBSNPOJKB .FSHFMÇ•T .BSJKPT LBUFESB .BJSPOJP H

"VĂ?SPT WBSUÇ˝ H

"VĂ?SPT WBSUÇ˝ H

WBM v5*,30+* .05*/"w WBM %*%:4*4 '&45*7"-*0 ,0/$&35"4 4BLSBMJOÇ•T NV[JLPT LPODFSUBT Ć Ç•KJNBT OFNPLBNBT * E v-*"6%*Ă€,0+* 3"140%*+"w QSFNKFSB

,PNQP[JUPSJVT (FEJNJOBT 3*.,64 (FEJNJOP QS UJFT ,VEJSLPT BJLĂ?UF

3*.,&7*Ǝ*64 WBM #"*(*"."4*4 '&45*7"-*0 ,0/$&35"4 "UMJLǕKBJ ,6-*/"3*/*0 1"7&-%0 À7&/5Ɣ -*&56704 ,".&3*/*4 03,&453"4 .FOP WBEPWBT 4FSHFJ ,3:-07 3FOHǕKBJ %JSJHFOUBT o 3PCFSUBT À&37&/*,"4 -JFUVWB

4MBWÇ˝ USBEJDJOÇ•T NV[JLPT NPLZLMB 'PMLMPSP BOTBNCMJBJ v"3*/6Ă€,"w v47*"50w 7JMOJBVT SVTÇ˝ GPMLMPSP DFOUSBT v53"*,05,"w -JFUVWB

-JFUVWPT UBVUJOJǽ NBäVNǽ GPMLMPSP JS FUOPHSBÜKPT 5PNBT #05:3*64 TBLTPGPOBT -JFUVWB

DFOUSBT *HPSJT ,3"."3&7"4 USJNJUBT -JFUVWB

+VMJKB .030;07" GPSUFQJKPOBT -JFUVWB

/JLPMBZ ;",)"307 CBKBOBT -JFUVWB

4FSHFJ ,-&7&/4,*+ FUOJOJBJ QVÇ?JBNJFKJ JOTUSVNFOUBJ 3VTJKB v)"/% 70*$&4w QFSLVTJKB -JFUVWB

** E 6/*,"-*04 53"%*$*+04 "CDIB[JKPT #BMUBSVTJKPT &TUJKPT *UBMJKPT -FOLJKPT /JEFSMBOEÇ˝ ,BSBMZTUÇ•T 3VTJKPT 6LSBJOPT JS -JFUVWPT GPMLMPSP LPMFLUZWÇ˝ QBTJSPEZNBJ #JMJFUBJ QBSEVPEBNJ -JFUVWPT OBDJPOBMJOÇ•T ĂśMIBSNPOJKPT LBTPTF JS #JMJFUBJ MU

31

rugsėjo 26–spalio 2, 2013

skelbimai INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame, kad parengtas žemės sklypo Kryžiokų k. (kadastro Nr. 0101/0115:16) -1,5351 ha detalusis planas. Planavimo pagrindas – 2013 m. balandžio 26 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. A615-41-(2.15.1.7-AD4). Planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, nustatyti žemės sklypo naudojimo paskirtį – kitą, naudojimo būdus - gyvenamosios teritorijos (G) ir atskirų želdynų teritorijos (E), pobūdžius - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1) ir rekreacinės paskirties želdynų (E1) bei kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktus leistinus sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, padalyti sklypą. Planuojamas žemės sklypų būdas ir pobūdis - gyvenamoji naudojimo būdo, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, atskirų želdynų teritorijos, rekreacinės paskirties želdynų ir inžinerinės infrastruktūros būdo bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių pobūdžio. Numatomi statyti statiniai – gyvenamieji vienbučiai/dvibučiai namai, inžinerinės ir susisiekimo komunikacijos. Planavimo organizatorius – Genoefa Lapševič (Kryžiokų g. 300, Vilnius, tel. 231 8508).

Planavimo terminai – 2013 06-2013 12. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Informacija teikiama tel. 8 686 80 136. Parengto detaliojo plano ekspozicija – nuo 2013 m. spalio 1 d. iki spalio 22 d. Verkių seniūnijos patalpose (Kalvarijų g. 156, Vilnius). Viešas aptarimas vyks 2013 m. spalio 22 d. 14 val.

(Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius). Informacija teikiama tel. 8 686 80 136. Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami planavimo organizatoriui ir projekto rengėjui raštu ir žodžiu iki viešo aptarimo dienos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai detaliojo plano sprendinius bei viešo svarstymo pro-

cedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.

1165389

Parengtas 0,4407 ha žemės sklypo, kad.

Nr. 0101/0167:2561 Justiniškių sen., Vilniuje, detalusis planas. Planavimo tikslas: nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, pakeisti žemės tikslinę paskirtį, nustatyti naudojimo būdą ir pobūdį (K/ K1/K3 – komercinių objektų ir degalinių statyba), nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Planavimo organizatorius: UAB „Daustė“, V.Maciulevičius g.

20-221, Vilnius. Detaliojo plano rengėjas: UAB ,,Regroup projektavimas“, Lukiškių g. 5-306, Vilnius. Informacija teikiama tel. 85 262 0353, el. paštas algirdas@regroup.lt. Parengto detaliojo plano ekspozicija: nuo 2013 m. spalio mėn. 14 d. iki 2013 m. spalio 28 d. Justiniškių seniūnijos patalpose, Rygos g. 15, LT-05245 Vilnius. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui ir organizatoriui raštu iki viešo aptarimo pabaigos. Viešas svarstymas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas įvyks 2013 m. spalio 28 d. 10 val. Lukiškių g. 5, 306 kab. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

1166400

Parengtas žemės sklypų, esančių Kalvarijų g. 30, 32, 34 ir gretimos teritorijos Vilniaus m., detalusis planas. Planavimo tikslas: nekeičiant Vilniaus miesto savival-

dybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių ir esamos žemės sklypų Kalvarijų g. 30 (kad. Nr. 0101/0032:17), Kalvarijų g. 32 (kad. Nr. 0101/0032:789), Kalvarijų g. 34 (kad. Nr. 0101/0032:324) pagrindinės žemės naudojimo paskirties (esama paskirtis – kita), pakeisti naudojimo būdą (esamas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos) į komercinės paskirties objektų teritorijos (K), inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I), naudojimo pobūdį (esamas naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) į prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (I2), taip pat pakeisti žemės sklypų ribas ir plotą, numatant valstybinės žemės prijungimą, nustatyti kitus leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo reikalavimus. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius. Detaliojo plano rengėjas: UAB ,,Regroup projektavimas“, Lukiškių g. 5-306, Vilnius. Informacija teikiama tel. (8 5) 262 0353, e. paštas algirdas@ regroup.lt. Parengto detaliojo plano ekspozicija: nuo 2013 m. spalio 14 d. iki 2013 m. spalio 28 d. Šnipiškių seniūnijos patalpose, A.Juozapavičiaus g. 10A, LT-09311 Vilnius. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui ir organizatoriui raštu iki viešo aptarimo pabaigos. Viešas svarstymas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2013 m. spalio 28 d. 17 val. Lukiškių g. 5, 306 kab. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

1164320

Karščiausi kelionių pasiūlymai A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS KELTŲ BILIETAI Klaipėda–Kylis – nuo 81 Lt Klaipėda–Karlshamnas – nuo 81 Lt Talinas–Helsinkis – nuo 80 Lt Ryga–Stokholmas – nuo 99 Lt NAUJAMETIS KRUIZAS 3 dienų naujametis kruizas Ryga–Stok-

holmas – nuo 485 Lt. Kruizas, vakarienė ir gėrimai į kainą įskaičiuoti.

Programa lietuvių kalba!

KRUIZAI. AKCIJA GRUPĖMS! Pirkite rugsėjo mėn. kruizą 9 asmenims ir dešimtas keleivis mokės tik uosto mo-

kesčius!

8 naktų Bahamų kruizas – nuo 1700 Lt* 7 naktų kruizas į Kanadą – nuo 1995 Lt* 8 naktų Karibų kruizas –nuo 2129 Lt* *Kaina pateikta iš išvykimo uosto. Vietų skaičius ribotas.

Daugiau informacijos www.krantas.lt.

Vieta jūsų reklamai. Skambinkite:

261 3653 261 3659 279 1370

Orai

Vėjas 2–9 m/s

penktadienį +10

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje prognozuojami trumpi lietūs. Šiandien bus debesuota su pragiedruliais, daug kur gali palyti. Temperatūra bus 10–11 laipsnių šilumos.

Penktadienio naktį temperatūra žemiau nulio nukristi neturėtų – bus 2–7 laipsniai šilumos, dieną apie 11 laipsnių šilumos. Bus debesuota, vietomis palis. Šeštadienį trumpi lietūs prognozuojami beveik visoje Lietuvoje, o sekmadienio naktį galimos šalnos.

39-oji metų savaitė.

Saulė Svarstyklių ženkle.

Savaitgalio orai

+10

+10

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+11

Klaipėda

+3

Panevėžys

+28 +13 +31 +18 +17 +30 +19 +13

+10

9

+10

+10

šeštadienį

Tauragė

+10

Pasaulyje Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena

Naktis

Kaunas

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+19 +31 +6 +9 +21 +12 +23 +25

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+5

+10

Vėjas (m/s)

+10

3

Vilnius

+10

+15 +10 +25 +31 +9 +28 +24 +10

Diena

Marijampolė

+10

sekmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+3

Vėjas (m/s)

+7

3

Kalendorius Ketvirtadienis, rugsėjo 26 d.

penktadienis, rugsėjo 27 d.

šeštadienis, rugsėjo 28 d.

sekmadienis, rugsėjo 29 d.

pirmadienis, rugsėjo 30 d.

antradienis, spalio 1 d.

trečiadienis, spalio 2 d.

Teka 7.12 Leidžiasi 19.07

Teka 7.14 Leidžiasi 19.05

Teka 7.15 Leidžiasi 19.02

Teka 7.17 Leidžiasi 19.00

Teka 7.19 Leidžiasi 18.57

Teka 7.21 Leidžiasi 18.55

Teka 7.23 Leidžiasi 18.52

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

VARDAI: Damijonas, Gražina, Justina, Kipras, Vydginas

VARDAI: Kęsgailas, Kovaldas, Kovydas, Vincentas

VARDAI: Saliamonas, Tautvydas, Vacys, Vaclovas

VARDAI: Gabrielius, Michalina, Mykolas, Rapolas

VARDAI: Gudrė, Jaras, Jeronimas, Vera, Žymantas

VARDAI: Emanuelis, Mantas, Remigija, Remigijus

VARDAI: Alanta, Evaldas, Gervilė, Milgintas

Europos kalbų diena 1888 m. gimė amerikiečių rašytojas, Nobelio premijos laureatas T.S.Eliotas.

1898 m. gimė amerikiečių kompozitorius George’as Gershwinas.

1914 m. gimė rašytojas Marius Katiliškis.

1940 m. gimė grafikas Petras Repšys.

1945 m. gimė britų dainininkas Bryanas Ferry.

1948 m. gimė australų aktorė Olivia Newton-John.

1964 m. gimė aktorius Darius Meškauskas.

1976 m. gimė vokiečių futbolininkas Michaelis Ballackas.

1981 m. gimė JAV tenisininkė Serena Williams.

Pasaulinė turizmo diena Lietuvos socialinių darbuotojų diena 1825 m. Anglijoje pradėjo veikti pirmasis pasaulyje geležinkelis.

1917 m. mirė prancūzų tapytojas, skulptorius, vienas iš impresionizmo krypties pradininkų Edgaras Degas.

1942 m. gimė aktorė Doloresa Kazragytė.

1947 m. gimė amerikiečių dainininkas Meat Loaf.

1972 m. gimė amerikiečių aktorė, „Oskaro“ laureatė Gwyneth Paltrow.

1976 m. gimė italų futbolininkas Francesco Totti.

1984 m. gimė kanadiečių dainininkė Avril Lavigne.

Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino diena Tuskulėnų aukų atminimo diena Pasaulinė pasiutligės diena 1533 m. Rumunijoje gimė Steponas Batoras, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis.

1924 m. gimė italų aktorius Marcello Mastroianni.

1934 m. gimė prancūzų aktorė Brigitte Bardot.

1967 m. gimė amerikiečių aktorė Mira Sorvino.

1968 m. gimė suomių lenktynininkas Mika Häkkinenas.

1968 m. gimė Australijos aktorė Naomi Watts.

Dagos diena, Šv. Mykolo, Gabrieliaus ir Rapolo – arkangelų – diena Pasaulinė širdies diena 1547 m. gimė Ispanijos rašytojas Miguelis de Cervantesas.

1902 m. mirė prancūzų rašytojas Émile’is Zola.

1918 m. gimė tėvas Stanislovas, vienuolis kapucinas, pamokslininkas.

1935 m. gimė amerikiečių muzikantas Jerry Lee Lewisas.

1936 m. gimė Italijos politikas Silvio Berlusconi.

1943 m. gimė buvęs Lenkijos prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas Lechas Wałęsa.

Šv. Jeronimas Tarptautinė vertėjų diena 1924 m. gimė JAV rašytojas Trumanas Capote.

1940 m. gimė teatro režisierė Dalia Tamulevičiūtė.

1955 m. autoavarijoje žuvo amerikiečių aktorius Jamesas Deanas.

1959 m. gimė Italijos krepšinio treneris Ettore Messina.

1964 m. gimė italų aktorė Monica Bellucci.

1969 m. gimė buvęs krepšininkas Gintaras Einikis.

1975 m. gimė prancūzų aktorė, „Oskaro“ laimėtoja Marion Cotillard.

1980 m. gimė šveicarų tenisininkė, buvusi pirmoji pasaulio raketė Martina Hingis.

Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena Pasaulinė vegetarų diena Pasaulinė muzikos diena 1602 m. mirė vienas lietuvių raštijos pradininkų, vertėjas, istorikas Jonas Bretkūnas.

1881 m. gimė aviacijos inžinierius Williamas Boeingas.

1904 m. gimė vienas garsiausių pasaulio pianistų Vladimiras Horovicas.

1924 m. gimė 39-asis JAV prezidentas Jimmy Carteris.

1945 m. gimė literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė-Pakerienė.

Tarptautinė Veltinio diena 1852 m. gimė škotų chemikas, Nobelio premijos laureatas seras Williamas Ramsay.

1869 m. gimė Indijos lyderis Mahatma Gandhi.

1945 m. gimė JAV dainininkas, dainų autorius Donas McLeanas.

1948 m. gimė amerikiečių mados dizainerė Donna Karan.

1951 m. gimė britų dainininkas, dainų autorius Stingas (tikrasis vardas Gordonas Sumneris).

1968 m. gimė čekų tenisininkė, buvusi pirmoji pasaulio raketė Jana Novotná.

7 8 6

4

5

1

lengvas sudoku

7 6

7

2

4

9 1 9

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

5

4

3

5

6

2 4

3 2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1385 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

9

9 3

8

reklamos skyrius: 261

8

4

2

5

1

9

7

8

6

5

3

2

7

9

8

6

1

4

8

1

7

6

3

4

5

2

7

1

6

3

4

5

9

2

8

6

5

7

2

8

4

9

3

1

4

9

8

1

2

6

5

7

3

4

1

6

9

2

8

5

7

3

2

6

1

8

5

3

4

9

7

8

7

9

3

5

1

6

2

4

3

7

9

4

6

2

1

8

5

8

5

2

3

4

7

6

1

9

8

8

5

4

9

1

7

2

3

6

7

3

4

1

9

2

8

6

5

9

4

7

5

8

1

3

6

2

6

2

6

5

8

4

7

3

1

9

1

2

3

6

7

4

8

5

9

1

9

8

6

3

5

2

4

7

6

8

5

2

3

9

7

4

1

8

7

7 1

3

3 9

2

8

5

1 3

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

1 6

3

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

9

5

9

5

6

7 6

5

8

sunkus sudoku

2

2 7

6

9 2

3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1378 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1378 LIETUVA: Eglė Šepetytė – 219 1375 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1373

Užsuk į vilniausdiena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

9 Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1372 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1378

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 3860.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3600 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: (8 37) 302 242