2013 09 27 klaipeda internetas

PIRMAS miesto dienraštis

PENKTADIENIS, RUGSĖJO 27, 2013

www.kl.lt

Va­sa­ros est­ra­dos ne­griaus, bet ap­tvers.

Miestas 3p.

R.Pak­sas vis dar tu­ri šan­sų vėl tap­ti pre­zi­den­tu.

V.Pu­ti­nas ir A.Lu­ka­šen­ka ka­lio konf­lik­tą ge­sin­ti ban­dė po­li­go­ne.

Lietuva 7p.

Pasaulis 10p.

223 (19 825)

Kaina 1,30 Lt

Ko­vi­nių šu­nų me­džiok­lė

„Užuo­jau­ta čia ne­pa­dės, rei­ kia fi­nan­siš­kai pa­dė­ti.“ Nu­ken­tė­jęs nuo elekt­ros ka­be­lio va­gys­tės Klai­pė­dos cent­ri­nio sta­dio­no va­do­vas Ro­mual­das Par­ga­liaus­kas į gy­ve­ni­mą žvel­gia rea­listiš­kai.

8p.

Šil­dy­mo se­zo­no teks pa­lauk­ti Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­die­čiai ne­pri­si­me­na to­kio rug­sė­jo, kad jam dar ne­pa­si­bai­ gus taip at­šal­tų, jog rei­kė­tų gal­vo­ti apie šil­dy­mo se­zo­no pra­džią. Uos­ ta­mies­čio val­džios at­sto­vai ti­ki­na, kad steng­sis jį pra­dė­ti kuo vė­liau.

Gau­sa: pa­vo­jin­gų ir ko­vi­nių veis­lių šu­nys Klai­pė­do­je skai­čiuo­ja­mi šim­tais, ta­čiau ab­so­liu­ti dau­gu­ma jų lai­ko­mi ne­le­ga­liai.

Klai­pė­do­je le­ga­liai pa­vo­jin­gus šu­nis dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se lai­ko tik aš­tuo­ni žmo­nės. Šim­tai ki­tų to­kių ke­tur­ko­jų šei­mi­nin­ kai bet ka­da ga­li su­lauk­ti bel­di­mo į du­ris, o jas ati­da­rius spe­ cia­liosios tar­ny­bos dar­buo­to­jai šu­niui ant kak­lo už­ners kil­pą ir iš­veš į prie­glau­dą. To­kią tvar­ką ki­no­lo­gai ir gy­vū­nų my­lė­to­jai va­di­na bar­ba­riš­ka, pa­žei­džian­čia žmo­gaus tei­ses.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ėde­sio – už 300 li­tų

„Blo­gis yra ne šuo, o žmo­gus. Šuo yra plas­ti­li­nas – ką iš jo nu­si­lip­dy­ si, tą ir tu­rė­si. To­dėl tik­rai ma­nau, kad toks įsta­ty­mas, ku­riuo rei­ka­ lau­ja­ma iš šei­mi­nin­kų atim­ti šu­ nis, yra neap­gal­vo­tas ir di­džiau­sia ne­są­mo­nė.

4

Pas­ta­ro­sio­mis pa­ro­mis vi­du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra sie­kė 8 ir 10 laips­ nių ši­lu­mos.

Pa­gal tei­sės ak­tus ofi­cia­li šil­dy­ mo se­zo­no pra­džia skel­bia­ma ta­da, kai tris pa­ras vi­du­ti­nė oro tem­pe­ ra­tū­ra yra ma­žes­nė nei 10 laips­nių ši­lu­mos.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Bu­tų ir ener­ge­ti­kos po­sky­rio ve­dė­jas Al­gis Gai­žu­tis tei­gė, kad apie šil­dy­mo se­zo­no pra­džią dar nė­ra kal­ba­ma, nors vy­rau­ja pa­kan­ka­mai že­ma oro tem­pe­ra­tū­ra.

2

Ka­pi­nės li­ko be elekt­ros Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Da­lis Lė­bar­tų gy­ven­to­jų ir čia įsi­ kū­rę ka­pi­nių pri­žiū­rė­to­jai jau ke­ tu­rias die­nas tu­ri vers­tis be elekt­ ros. Iš vi­so ener­gi­ja ne­tie­kia­ma į 200 vie­tų. To­kius ne­pa­to­gu­mus ten­ka kęs­ti dėl re­mon­to dar­bų.

Elekt­ra da­liai Lė­bar­tuo­se esan­ čių var­to­to­jų die­no­mis ne­tie­kia­ ma nuo tre­čia­die­nio. Be ener­gi­jos

jie tu­ri vers­tis nuo 9 iki 19 val. Ne­ pa­to­gu­mus ga­li tek­ti kęs­ti iki pir­ ma­die­nio. „Tie­k ė­jas iš anks­to in­for­m a­ vo, kad vyk­dys re­mon­to dar­bus.

Elekt­ros ne­tu­ri­me ne vi­są pa­rą, o die­ną. Pap­ras­tai mums ją iš­jun­ gia 9.30–10 val. Sten­gia­mės iki to lai­ko nu­dirb­ti pa­grin­di­nius dar­ bus“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­b ės ka­p i­n ių prie­ž iū­ros po­s ky­r io ve­d ė­ja Zi­n a Stan­kie­nė.

3

Si­tua­ci­ja: Lė­bar­tų ka­pi­nė­se elekt­ros nė­ra jau tre­čia die­na. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

2

PENKTADIENIS, rugsėjo 27, 2013

miestas

Iš­dygs nau­jas pre­ky­bos cent­ras Pie­ti­nė­je Klai­pė­dos da­ly­je pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti nau­ją, Eu­ro­po­je ge­rai ži­no­mą ne­ di­de­lių kai­nų pre­ky­bos cent­rą. Jo sta­ty­ bos tu­rė­tų star­tuo­ti 2015-ai­siais.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ma­žų kai­nų pre­ky­bos cent­rą „Lidl“ nu­ma­to­ma sta­ty­ti Smil­te­lės gat­vė­ je. Tai bus mais­to ir kas­die­nio var­ to­ji­mo pre­kių par­duo­tu­vė.

Pre­ky­bos sa­lės plo­tas sieks apie 1,2 tūkst. kv. m. Šio pro­jek­to de­ta­lu­sis pla­nas jau pa­tvir­tin­tas. Įmo­nės „Lidl“ at­sto­vė Dai­ na Bal­čiū­nie­nė pa­sa­ko­jo, kad pla­ nuo­ja­ma­me sta­ty­ti pre­ky­bos cent­ re ne­bus čia bū­din­gų pra­mo­gų ir pre­ky­bos vie­tų. „Tai vie­na iš ke­lių skir­tin­guo­ se Lie­tu­vos mies­tuo­se šiuo me­ tu pro­jek­tuo­ja­mų par­duo­tu­vių.

Jas sie­kia­me sta­ty­ti to­kio­se vie­ to­se, ku­rios bū­tų pa­to­gios gy­ven­ to­jams – skly­pas ge­rai ma­to­mas, leng­vai pri­va­žiuo­ja­mas ar pa­sie­ kia­mas pės­čio­mis“, – tvir­ti­no D.Bal­čiū­nie­nė.

Pla­nuo­ja­ma, kad nau­jas pre­ ky­bos cent­ras tu­ri bū­ti pa­sta­ty­ tas 2016 m. Ta­čiau ka­da jis pra­dės veik­ti, neaiš­ku. „Va­sa­rą pra­dė­jo­me ban­do­mo­ sios par­duo­tu­vės sta­ty­bas Vil­ niu­je. Tai pi­lo­ti­nis pro­jek­tas. Juo sie­kia­me įver­tin­ti sta­ty­bos stan­ dar­tus ir pro­ce­sus, ku­rie svar­būs ati­da­rant par­duo­tu­vių tink­lą Lie­

tu­vo­je. Ta­čiau, pa­si­bai­gus sta­ty­ boms, par­duo­tu­vė Vil­niu­je ne­bus ati­da­ry­ta. Pla­nuo­ja­me ati­da­ry­ ti bent ke­lias par­duo­tu­ves ir lo­ gis­ti­kos cent­rą vie­nu me­tu. To­dėl tink­lo pre­ky­bos cent­rų ati­da­ry­mo da­ta dar ne­skel­bia­ma“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vė.

Vo­kie­ti­jos „Schwarz“ įmo­nių gru­pė, ku­riai pri­klau­so „Lidl“ par­ duo­tu­vės, yra vie­na maž­me­ni­nės pre­ky­bos mais­to pro­duk­tais ly­de­ rių Eu­ro­po­je. „Lidl“ vei­kia dau­giau nei 20 Eu­ ro­pos ša­lių ir val­do dau­giau nei 100 lo­gis­ti­kos cent­rų, ap­tar­nau­jan­čių apie 10 tūkst. par­duo­tu­vių. „Schwarz“ įmo­nių gru­pės apy­ var­ta 2012 m. sie­kė 67,6 mlrd. eu­ rų. Čia dir­ba apie 320 tūkst. dar­ buo­to­jų.

1,2

– tiek tūkstančių kv. m sieks būsimojo prekybos centro plotas.

Pla­nai: nau­ją pre­ky­bos cent­rą nu­ma­to­ma sta­ty­ti Smil­te­lės ir Vin­gio

gat­vių kam­pe.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­si­rin­ki­mas: uos­ta­mies­čio val­džia ne­ža­da sku­bė­ti pra­dė­ti šil­dy­mo se­zo­ną.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šil­dy­mo se­zo­no teks pa­lauk­ti „Jei da­bar įjung­tu­me 1 šil­dy­mą, tai bū­tų la­ bai anks­ti Klai­pė­dai. Pap­ras­tai tai

da­ro­ma spa­lio vi­du­ry­je ar pa­bai­ go­je. Ti­ki­mės, kad šie­met taip ir bus. Ne­bent stai­ga at­šal­tų. Nep­ ri­si­me­nu to­kio rug­sė­jo, kad jam ne­si­bai­gus rei­kė­tų gal­vo­ti apie šil­ dy­mo se­zo­no pra­džią“, – tvir­ti­no ve­dė­jas.

Pa­sak A.Gai­žu­čio, oro tem­pe­ra­ tū­ra jau yra fik­suo­ja­ma. Kol kas di­ de­lių gąs­di­ni­mų nė­ra. „Prog­no­zuo­ja­ma va­di­na­mo­ji bo­ bų va­sa­ra. Rei­kia ti­kė­tis, kad ji pra­ si­dės. Gal tik da­bar ke­lios die­nos bu­vo šal­tos, o vė­liau at­šils. Čia juk

gam­ta, – ir va­sa­rą ga­li iš­kris­ti snie­ gas ir at­šal­ti“, – tei­gė ve­dė­jas.

A.Gai­žu­tis pri­mi­nė, kad gy­ven­ to­jai ga­li pa­tys pra­dė­ti šil­dy­mo se­ zo­ną, ta­čiau jie daž­niau­siai to ne­ no­ri. „Var­to­to­jai no­rė­tų, kad šil­dy­mo se­zo­nas pra­si­dė­tų kuo vė­liau. Net tie, ku­rie šil­do­si pa­tys – mal­ko­mis, tau­po. Steng­si­mės la­vi­ruo­ti ir tarp gy­ven­to­jų pra­šy­mų, ir tarp tei­sės ak­tų – kuo vė­liau pra­dė­ti šil­dy­mo se­zo­ną“, – ko­men­ta­vo ve­dė­jas.

A.Gai­žu­čio tei­gi­mu, dau­gia­bu­ čiai na­mai šil­dy­mo se­zo­nui yra be­veik pa­ruoš­ti. Di­de­lių pro­ble­mų nė­ra nė dėl vie­no.

Al­gis Gai­žu­tis:

Gal tik da­bar ke­lios die­nos bu­vo šal­tos, o vė­liau at­šils. Čia juk gam­ta, – ir va­sa­rą ga­ li iš­kris­ti snie­gas ir at­šal­ti.

3

PENKTADIENIS, rugsėjo 27, 2013

miestas Pa­si­kei­tė val­dy­ba

Šven­tė – vai­kų šir­dims

Sė­mė­si pra­kti­kos

Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės vie­ šo­sios įstai­gos Klai­pė­dos eko­no­ mi­nės plėt­ros agen­tū­ros val­dy­ bo­je – po­ky­čiai. Iš jos at­šau­kia­ mas pa­si­pra­šė sa­vi­val­dy­bės Ur­ ba­nis­ti­nės plėt­ros de­par­ta­men­ to di­rek­to­rius Kas­ty­tis Ma­ci­jaus­ kas. Jį val­dy­bo­je pa­keis sa­vi­val­ dy­bės Fi­nan­sų ir tur­to sky­riaus ve­dė­ja Al­do­na Špu­čie­nė (nuo­tr.).

Mies­te tra­di­ciš­kai bus mi­ni­ma Vai­ko šir­dies die­na. Ren­gi­nys, su­bu­rian­tis pa­jū­rio bai­ke­rius, mu­zi­kos an­samb­lius, šir­dies ydą tu­rin­čius ir svei­kus vai­kus, vyks šeš­ta­die­nį nuo 12 val. prie Tai­kos pr. 61 esan­čio pre­ky­bos cent­ ro. Ren­gi­ny­je bus ga­li­ma ne tik links­min­tis, bet ir pa­si­kon­sul­tuo­ ti su me­di­kais.

Mo­ky­mai ke­lio­se Eu­ro­pos ša­ly­ se, pra­kti­ka Bal­ti­jos jū­ro­je plau­ kio­jan­čia­me bu­ri­nia­me lai­ve, pa­ skai­tos ak­tua­liau­sio­mis lai­vy­bos te­mo­mis – vi­sa tai ga­vo tarp­tau­ ti­nia­me pro­jek­te da­ly­va­vę klai­ pė­die­čiai, stu­di­juo­jan­tys jū­ri­nio pro­fi­lio spe­cia­ly­bes. Tarp­tau­ti­ niai mo­ky­mai vy­ko pen­kiuo­se mies­tuo­se prie Bal­ti­jos jū­ros.

Est­ra­dai ieš­ko in­ves­tuo­to­jų Klai­pė­dos va­sa­ros est­ra­da ne­bus nu­ griau­ta, o tu­rė­tų at­ gim­ti. Ta­čiau neaiš­ ku, nei ka­da, nei kaip. v.spuryte@kl.lt

Pas­kir­tis: Va­sa­ros est­ra­da so­viet­me­čiu bu­vo pa­sta­ty­ta dai­nų šven­tėms, ta­čiau jos šiais lai­kais vyks­ta la­

bai re­tai.

Dar­bo gru­pė taip pat su­ta­rė, jog rei­kė­tų pra­šy­ti, kad ki­tų me­tų mies­ to biu­dže­te bū­tų nu­ma­ty­ta 20 tūkst. li­tų. Jie rei­ka­lin­gi eks­per­tams sam­ dy­ti, ku­rie įver­tin­tų tik­rą­ją Va­sa­ ros est­ra­dos būk­lę. Tik ta­da, anot Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jo, bus ga­li­ ma skai­čiuo­ti, kiek kai­nuo­tų jos re­ konst­ruk­ci­ja ar mo­der­ni­za­vi­mas.

Dar 50 tūkst. li­tų ki­tų me­tų mies­to biu­dže­te bus pra­šo­ma nu­ ma­ty­ti pirk­ti pa­slau­gą – pa­reng­ti ga­li­my­bių stu­di­ją dėl Va­sa­ros est­ ra­dos pa­nau­do­ji­mo. „Vi­si su­pran­ta­me, kad jo­je kaž­kas tu­ri vyk­ti, bet nie­kas ne­ži­no, kas ir kaip. Gal­būt rei­kė­tų pri­trauk­ti spor­to ren­gi­nių, žie­mą įreng­ti le­do

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

aikš­te­lę, nors tai gal ir iš fan­tas­ti­ kos sri­ties. Į vi­sus šiuos klau­si­mus ir tu­rė­tų at­sa­ky­ti ga­li­my­bių stu­di­ ja“, – tvir­ti­no N.Lend­rai­tis.

Na­rū­nas Lend­rai­tis:

Pri­pa­žin­ki­me, kad Va­sa­ros est­ra­da da­ bar at­ro­do bai­siai.

Dar­bo gru­pė­je su­tar­ta ir dėl to, jog rei­kia ofi­cia­liai kreip­tis į vie­šą­ ją įstai­gą „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“, pa­teik­ti jai vi­sus su Va­sa­ros est­ra­

dos eksp­loa­ta­vi­mu su­si­ju­sius do­ ku­men­tus. Taip esą įstai­ga ga­lė­tų dai­ry­tis, ar neat­si­ras­tų po­ten­cia­lių in­ves­tuo­to­jų. Žve­jų rū­mams taip pat nu­ro­dy­ ta per ki­tus me­tus pa­reng­ti Va­sa­ros est­ra­dos ren­gi­nių pro­gra­mą, ta­čiau ji bū­tų įgy­ven­di­na­ma tik nuo 2015ųjų, o tais me­tais jau nu­ma­ty­ti ke­li di­de­li ren­gi­niai – moks­lei­vių dai­nų šven­tė, cho­rų fes­ti­va­lis. „Ki­taip ta­riant, ki­ti me­tai bus skir­ti bent kiek su­tvar­ky­ti Va­sa­ ros est­ra­dą, pa­si­reng­ti di­des­niems dar­bams ir ren­gi­niams, iša­na­li­ zuo­ti jos pa­nau­do­ji­mo ga­li­my­ bes“, – re­ziu­ma­vo Kul­tū­ros sky­ riaus ve­dė­jas.

Ka­pi­nės li­ko be elekt­ros 1

Ta­čiau dar­bo die­nos me­tu ky­la ne­pa­to­gu­ mų: ne­vei­kia duo­me­nų ba­zė, vie­ nas te­le­fo­nas.

Ne­pai­sant to, gy­ven­to­jai yra ap­ tar­nau­ja­mi. „Sten­gia­mės, kad žmo­nės ne­ pa­tir­tų ne­pa­to­gu­mų. Tik tiek, kad vis­kas su­dė­tin­giau. Elekt­ros tie­ kė­jas ža­dė­jo dar­bus baig­ti grei­čiau nei nu­ma­ty­ta. Ti­ki­mės, kad taip ir bus“, – tei­gė ve­dė­ja.

LES­TO at­sto­vas ry­šiams su vi­ suo­me­ne Er­nes­tas Nap­rys aiš­ki­no, kad die­no­mis var­to­to­jams Lė­bar­ tuo­se ne­tie­kia­ma elekt­ros ener­gi­ ja, nes vyks­ta vi­du­ti­nės įtam­pos oro li­ni­jos, elekt­rą tie­kian­čios iš Gargž­dų trans­for­ma­to­rių pa­sto­ tės, re­mon­to dar­bai.

Kei­čia­mi elekt­ros li­ni­jos lai­dai, izo­lia­to­riai, tie­si­na­mos at­ra­mos. Ši li­ni­ja elekt­ros ener­gi­ją tie­kia 230 var­to­to­jų. „Vyk­dy­ti šių dar­bų, ne­

Sa­vi­val­dy­bė. Šian­d ien 9 val. mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas su­si­tiks su nau­juo­ju Len­k i­jos am­ba­sa­do­riu­mi Lie­t u­vo­je Ja­ros­la­w u Czu­bins­k iu. 14 val. Klai­pė­dos kū­no kul­t ū­ros ir rek­ rea­ci­jos cent­re da­ly­vaus Klai­p ė­dos mo­k i­nių spor­to žai­dy­nių Me­ro tau­rei lai­mė­ti ap­do­va­no­ji­muo­se.

Kon­cer­t as. Klai­p ė­dos uni­ver­s i­te­to Me­nų fa­k ul­te­to Mu­z i­kos teo­r i­jos ir pe­da­go­g i­kos ka­ted­ra šian­dien 14 val. kvie­čia į Mask­vos vals­t y­bi­n io pe­da­ go­g i­nio uni­ver­si­te­to Mu­zi­kos fa­kul­te­ to mer­g i­nų cho­ro kon­cer­tą. Pog­ra­mo­ je – W.A.Mo­car­to, F.Men­del­so­no, P.Čai­ kovs­k io, S.Rach­ma­ni­no­vo, V.Ka­list­ra­ to­vo, M.Roi­terš­tei­no kū­ri­niai.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Nusp­ręs­ta tik tiek, jog ki­tais me­ tais iš jos tu­rė­tų bū­ti iš­vež­ti su­pu­ vę suo­liu­kai, te­ri­to­ri­ja ap­tver­ta, o mies­to biu­dže­te nu­ma­ty­ti 70 tūkst. li­tų to­li­mes­niems veiks­mams.

Va­sa­ros est­ra­dos li­ki­mą spren­ dė spe­cia­liai su­da­ry­ta dar­bo gru­pė. „Idė­jų bu­vo įvai­rių, ta­čiau vis tiek su­tar­ta, kad Va­sa­ros est­ra­da yra ver­ ty­bė, ku­rią rei­kia iš­sau­go­ti. Ji tik­rai ne­bus griau­na­ma“, – pa­brė­žė Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros sky­ riaus ve­dė­jas Na­rū­nas Lend­rai­tis. Šį ob­jek­tą, kai bu­vo lik­vi­duo­ ta sa­vi­val­dy­bei pri­klau­siu­si bend­ ro­vė „Poil­sio par­kas“, pa­ves­ta ad­ mi­nist­ruo­ti ir pri­žiū­rė­ti kul­tū­ros cent­rui Žve­jų rū­mai. „Pri­pa­žin­ki­me, kad Va­sa­ros est­ ra­da da­bar at­ro­do bai­siai. Toks vaiz­das ne­ten­ki­na nei mies­to val­ džios, nei vi­suo­me­nės. To­dėl dar­ bo gru­pė­je su­tar­ta, kad pir­miau­sia est­ra­dą rei­kė­tų bent kiek su­tvar­ky­ ti – iš­vež­ti su­pu­vu­sius suo­lus, te­ ri­to­ri­ją ap­tver­ti. Tuo iš sa­vo re­sur­ sų tu­rės pa­si­rū­pin­ti Žve­jų rū­mai“, – tei­gė N.Lend­ra­tis.

Dienos telegrafas

nut­rau­kiant elekt­ros ener­gi­jos tie­ ki­mo, yra neį­ma­no­ma“, – pa­brė­ žė at­sto­vas.

Pa­sak E.Nap­rio, oro li­ni­jos re­ mon­tas bu­vo su­p la­n uo­tas iš anks­to. Nu­m a­ty­ta, kad dar­bai vyks ke­tu­rias die­nas: tre­čia­die­ nį, ket­vir­ta­die­nį, penk­ta­die­nį ir pir­ma­die­nį. „Gy­ven­to­jai apie šiuos dar­bus bu­vo in­for­muo­ti SMS ži­nu­tė­mis ir elekt­ro­ni­niais laiš­kais. Jei gy­ven­to­ jai ne­ga­vo pra­ne­ši­mų, jie tu­rė­tų at­ nau­jin­ti kon­tak­ti­nius duo­me­nis“, – pa­brė­žė at­sto­vas.

E.Nap­rio tei­gi­mu, dar­bus iš­ties ti­ki­ma­si už­baig­ti grei­čiau, nei bu­vo pla­nuo­ta. Ma­no­ma, kad pir­ma­die­ nį lai­ki­nai nu­trauk­ti elekt­ros tie­ki­ mą var­to­to­jams ne­be­rei­kės. „Sup­ran­ta­me, kad gy­ven­to­jai pa­ti­ria ne­pa­to­gu­mų, ta­čiau įren­ gi­nių ir li­ni­jų re­mon­tai yra bū­ti­ ni“, – tvir­ti­no at­sto­vas.

Ma­ra­to­nas. Ry­toj Ni­do­je pa­lei ap­sau­ gi­n į pa­jū­r io ko­pa­g ūb­r į be­si­d rie­k ian­ tis dvi­ra­čių ta­kas ke­lioms va­lan­doms taps pu­sės ma­ra­to­no bė­g i­k ų iš­t ver­ mės ir va­lios iš­ban­dy­mo tra­sa. Šis ren­ gi­nys or­ga­n i­z uo­ja­mas 14-ą kar­tą. Da­ ly­vau­t i ja­me už­si­re­g ist­ra­vo 400 da­ ly­vių. Bė­g i­kai star­tuos ir fi­ni­šuos Tai­ kos gat­vė­je ties Ne­r in­gos sa­v i­val­dy­ bės aikš­te. Ren­g i­nys pra­si­dės 10.30 val. ir pla­nuo­ja­ma, kad tę­sis iki 14 val.

Tuo lai­ku Tai­kos gat­vės ruo­že bus ri­ bo­ja­mas eis­mas. No­r in­t ie­ji iš­ban­dy­t i sa­vo jė­gas bė­g i­me dar tu­r i ga­l i­my­bę už­si­re­g ist­ruo­t i šian­dien nuo 15 iki 22 val. Ni­dos kul­t ū­ros ir tu­r iz­mo in­for­ ma­ci­jos cent­re „Agi­la“. Šven­tė. Sa­v ait­g a­l į šven­to­j iš­k iai vi­ sus kvie­č ia į kū­r y­biš­k ą bend­r uo­me­ nės suei­g ą. Jos ren­g i­n iai pra­s i­d ės ry­toj ry­t ą. Vyks jė­gos ait­va­r ų ir bur­ len­č ių tur­ny­ras, bus pri­s ta­t y­tos pa­ ro­dos, vė­l iau šven­to­j iš­k iai rink­s is mo­k yk­los sa­lė­j e. Sek­m a­d ie­n į 11 val. evan­ge­l i­k ų liu­te­ro­nų baž­ny­čia vi­sus kvie­č ia į šven­t i­nes šv. ar­kan­ge­lo My­ ko­lo pa­mal­das, ku­r io­se da­ly­vaus an­ samb­l is „Min­gė“.

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 5 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Mag­da­le­na Ge­čie­ nė (g. 1925 m.), Ona Ol­bi­k ie­nė (g. 1933 m.), Gri­go­rij Bo­ro­vi­kov (g. 1938 m.), Va­ len­ti­na Ko­zy­re­va (g. 1940 m.), Leo­nid Rech­tin (g. 1944 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Va­len­ti­na Ko­zy­re­va, Ge­di­mi­nas Venc­ kus, Ana Pa­ni­na.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Klav­di­ja Je­fi ­mo­va.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai.

Dar­bas: Z.Stan­kie­nės tei­gi­mu, be elekt­ros vers­tis su­dė­tin­ga, bet sten­

gia­ma­si, kad ne­bū­tų di­de­lių ne­pa­to­gu­mų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 17.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė per 60 iš­ kvie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­s ia skun­dė­s i paū­mė­ju­s io­m is lė­t i­nė­m is li­go­mis.

4

penktadienis, rugsėjo 27, 2013

miestas

Ko­vi­nių šu­nų me­džiok­lė 1

Kai ku­rie po­li­ti­kai taip tik ban­dė pa­ro­dy­ti, kad dir­ ba“, – griež­tai kal­bė­jo klai­pė­die­tė ki­no­lo­gė eks­per­tė Svet­la­na Pos­tar­ na­ko­va.

Ji ste­bė­jo­si, ko­dėl nu­si­tai­ky­ta į pa­vo­jin­gų ir ko­vi­nių veis­lių šu­nis, jei jų lai­ko­ma vis ma­žiau. „Šis įsta­ty­mas gal bū­tų bu­vęs ak­tua­lus prieš 7–8 me­tus, kai to­ kie šu­nys bu­vo „ant ban­gos“, o da­ bar jų po­pu­lia­ru­mas yra la­bai su­ ma­žė­jęs. Žmo­nės tik­rai skai­čiuo­ja, ar lai­ky­ti rot­vei­le­rį, ku­rio ėda­lui per mė­ne­sį rei­kia apie 300 li­tų, ar ge­riau šiuos pi­ni­gus su­mo­kė­ti už šil­dy­mą ir tu­rė­ti ma­žą šu­niu­ką“, – kal­bė­jo eks­per­tė.

Jos tei­gi­mu, įsta­ty­mo ren­gė­jai net nea­na­li­za­vo, kiek iš­ties yra pa­ vo­jin­gi ag­re­sy­vių veis­lių šu­nys. „Kan­da ir dal­ma­ti­nai, ir pran­cū­ zų bul­do­gai. Net ka­ti­nai ir šeš­kai ar žiur­kė­nai, kai juos įpyk­dai, kan­da.

Kai įki­ši ran­ką į ak­va­riu­mą, kan­da žu­vy­tės. Tai gal juos vi­sus taip pat rei­kė­tų už­draus­ti lai­ky­ti bu­tuo­se?“ – iro­ni­za­vo S.Pos­tar­na­ko­va. Įs­ta­ty­mą ga­li­ma apei­ti

Nuo šių me­tų pra­džios įsi­ga­lio­jo Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ ty­mas, ku­riuo dau­gia­bu­čiuo­se na­ muo­se drau­džia­ma lai­ky­ti pa­vo­ jin­gų ir ko­vi­nių veis­lių šu­nis ar jų miš­rū­nus.

Išim­tis tai­ko­ma tik tais at­ve­jais, kai to­kių ke­tur­ko­jų sa­vi­nin­kai su­si­ tvar­kė do­ku­men­tus – iš Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ga­vo lei­di­mą. Ta­čiau jie bu­vo iš­duo­da­mi tik iki me­tų pra­džios.

Ki­taip ta­riant, vi­si, ku­rie šiuo me­tu sa­vo bu­tuo­se au­gi­na ag­re­sy­ vių veis­lių šu­nis, yra pa­žei­dė­jai. „Da­bar gau­ti lei­di­mą bu­te lai­ky­ ti pa­vo­jin­gą šu­nį ne­beį­ma­no­ma.

Lei­di­mai su­tei­kia­mi tik to­kius ke­ tur­ko­jus au­gin­ti pri­va­čio­je val­do­je – nuo­sa­va­me na­me, so­de“, – aiš­ ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­ šo­sios tvar­kos sky­riaus Ad­mi­nist­ ra­ci­nės veik­los po­sky­rio ve­dė­jas Ma­rius Poi­mans­kis.

Ta­čiau S.Pos­tar­na­ko­va paaiš­ki­ no, kaip apei­ti įsta­ty­mą. „Ja­me nė­ra pa­ra­šy­ta, kad šuo ne­ga­li bū­ti bu­te. To­dėl atė­ju­siems tik­rin­to­jams ga­liu pa­sa­ky­ti, kad jį tik pa­rai par­si­ve­žiau iš so­do iš­mau­ dy­ti. Kas ta­da? Pa­na­šu, kad nie­kas

nie­ko ne­ga­lės pa­da­ry­ti“, – išei­tį ra­do ki­no­lo­gė.

Ag­re­sy­vių mies­te yra šim­tai

Sa­vi­val­dy­bė yra iš­da­vu­si 18 lei­di­mų lai­ky­ti pa­vo­jin­gus ar ko­vi­nius šu­ nis. Tik aš­tuo­ni jų su­teik­ti šei­mi­ nin­kams, sa­vo au­gin­ti­nius lai­kan­ čius bu­tuo­se. „Aiš­ku, kad bu­tuo­se tų ag­re­sy­ vių šu­nų lai­ko­ma ge­ro­kai dau­giau.

Ta­čiau mas­tą la­bai sun­ku įvar­dy­ti – gal tai de­šim­tys, o gal šim­tai“, – svars­tė M.Poi­mans­kis.

Vie­šo­sios įstai­gos Gy­vū­nų re­ gist­ra­vi­mo cent­ro in­ter­ne­to sve­ tai­nė­je skel­bia­ma, jog Klai­pė­do­je yra įre­gist­ruo­ti 308 ag­re­sy­vūs šu­ nys. Ta­čiau ne­pa­tei­kia­mi duo­me­ nys, ka­da ši in­for­ma­ci­ja pa­sta­rą­jį kar­tą bu­vo at­nau­jin­ta.

Ka­dan­gi bu­tuo­se lai­ky­ti ko­vi­ nių ir pa­vo­jin­gų veis­lių šu­nų bei jų miš­rū­nų ne­be­ga­li­ma, Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­ tė sa­vo įsa­ky­mu pa­tvir­ti­no tvar­ką, kaip to­kius ke­tur­ko­jus atim­ti iš sa­ vi­nin­kų.

Ver­dik­tą ta­ria spe­cia­li ko­mi­si­ja, ku­rią su­da­ro du sa­vi­val­dy­bės Vie­ šo­sios tvar­kos sky­riaus at­sto­vai, Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nės ir mais­to ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos spe­ cia­lis­tė, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas ir ki­ no­lo­gė eks­per­tė.

Ga­li­na Ku­čins­kie­nė:

Žmo­gus tu­ri tri­jų kam­ba­rių bu­tą, vie­ nas kam­ba­rys bū­ tų skir­tas šu­niui, bet ne­ga­li­ma lai­ky­ti jų dau­gia­bu­čiuo­se.

Rei­kė­jo atim­ti dviem die­noms

Ko­mi­si­ja jau nag­ri­nė­jo ir pir­mą­jį at­ve­jį, ar iš klai­pė­die­tės atim­ti pa­ vo­jin­gos veis­lės ke­tur­ko­jį. Ją Vie­ šo­sios tvar­kos sky­riaus spe­cia­lis­ tai ap­ti­ko mies­te, kai mo­te­ris sa­vo šu­nį ve­džio­jo be ant­snu­kio.

Ga­liau­siai paaiš­kė­jo, kad ji ne­tu­ ri ir lei­di­mo lai­ky­ti to­kio ke­tur­ko­ jo, to­dėl ir tu­rė­jo ap­si­lan­ky­ti spe­ cia­lios ko­mi­si­jos po­sė­dy­je.

„Tei­siš­kai mes tą šu­nį tu­rė­jo­me paim­ti lai­ki­nai glo­bai, nes mo­te­ris tik­rai ne­tu­rė­jo lei­di­mo jį lai­ky­ti.

Ta­čiau pa­siel­gė­me žmo­giš­kai. Dau­ gy­bę do­ku­men­tų lai­ky­ti pa­vo­jin­gos veis­lės šu­nį klai­pė­die­tė bu­vo su­si­ tvar­kiu­si dar 2008 me­tais, trū­ko pa­sku­ti­nio – sa­vi­val­dy­bės su­teik­to lei­di­mo. Ji nu­ro­dė, kad šu­nį lai­kys pri­va­čio­je val­do­je, lei­di­mas tu­rė­jo bū­ti iš­duo­tas po po­ros die­nų, to­ dėl ko­mi­si­ja ir nu­spren­dė, kad nė­ ra tiks­lo toms dviem die­noms šu­nį atim­ti“, – aiš­ki­no M.Poi­mans­kis.

Tai bu­vo kol kas vie­nin­te­lis at­ve­ jis, ku­rį svars­tė ko­mi­si­ja, nes dau­ giau šu­nų, pre­ten­duo­jan­čių bū­ ti atim­tiems iš šei­mi­nin­kų, kol kas ne­nus­ta­ty­ta.

Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus spe­ cia­lis­tai kiek­vie­ną pir­ma­die­nį įvai­ rio­se mies­to vie­to­se ren­gia rei­dus, skir­tus tik­rin­ti, ar klai­pė­die­čiai pai­so Gy­vū­nų lai­ky­mo tai­syk­lių. „Ta­čiau žmo­nės, ma­tyt, jau iš­ siaiš­ki­no, kad rei­dus ren­gia­me pir­ ma­die­niais, ir pa­si­sau­go, to­dėl pa­ žei­di­mų ne­beuž­fik­suo­ja­me. Rei­kės keis­ti rei­dų die­ną“, – tei­gė M.Poi­ mans­kis.

Prog­no­zuo­ja aša­ras ir riks­mą

Kol kas ne­su­lauk­ta ir gy­ven­to­jų skun­dų, jog kai­my­nai lai­ko pa­vo­ jin­gus ir ag­re­sy­vius šu­nis. „Keis­ta, bet žmo­nės ne­si­skun­džia“, – nu­ si­ste­bė­jo val­di­nin­kas.

Ta­čiau jis pa­brė­žė, jog į kiek­vie­ną skun­dą bus rea­guo­ja­ma. Jei ko­mi­ si­ja nu­spręs, kad šu­nį iš šei­mi­nin­ko rei­kia lai­ki­nai paim­ti, šį dar­bą at­ liks spe­cia­lis­tai. „Pats tik­rai nei­siu ir neim­siu. Šiaip tai tik­rai ne­ma­lo­ni pro­ce­dū­ ra, anks­čiau ne kar­tą te­ko jo­se da­ ly­vau­ti, kai rei­kė­da­vo paim­ti gy­vū­ nus, ku­rių per daug bu­vo lai­ko­ma bu­tuo­se. Tai tas pa­ts, kas iš ma­mos vai­ką atim­ti – aša­ros, riks­mai. Ta­ čiau ne mes įsta­ty­mus ra­šo­me, mes juos vyk­do­me“, – tvir­ti­no M.Poi­ mans­kis.

Nu­ma­to­ma, jog vi­sas iš­lai­das, su­si­ju­sias su pa­vo­jin­gų šu­nų atė­ mi­mu iš jų sa­vi­nin­kų, pa­sta­rie­ji ir tu­rės pa­deng­ti. Jie tu­rės su­mo­kė­ti už paė­mi­mą, už lai­ki­ną glo­bą.

Sa­vi­val­dy­bė nu­ma­to skelb­ti kon­ kur­są – pirk­ti pa­slau­gą, kas ga­lė­tų paim­ti ir lai­ky­ti tuos šu­nis, ku­riuos rei­kės atim­ti iš šei­mi­nin­kų.

Is­to­ri­ja: Ka­zi­mie­ras Vil­čins­kas ta­po pir­muo­ju klai­pė­die­čiu, ku­rio pa­vo­

jin­gos veis­lės šuo bu­vo paim­tas, nes su­ža­lo­jo mer­gai­tę. Vy­ras jį ati­da­ vė ge­ra­no­riš­kai ir ne­sie­kia su­si­grą­žin­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kol ne­bus ras­tas pa­slau­gos tei­ kė­jas, kol kas pla­nuo­ja­ma, jog to­ kie ke­tur­ko­jai lai­ki­nai bus lai­ko­mi gy­vū­nų prie­glau­do­je „Būk ma­no drau­gas“ Ja­kuo­se. Ją val­dan­ti vie­ šo­ji įstai­ga yra lai­mė­ju­si sa­vi­val­dy­ bės skelb­tą kon­kur­są gau­dy­ti mies­ te be­glo­bius gy­vū­nus.

Ke­tur­ko­jis kan­do į vei­dą

Šiuo me­tu šio­je prie­glau­do­je jau lai­ko­mas vie­nas ko­vi­nis šuo. Jis prieš po­rą mė­ne­sių dve­jų me­tu­kų mer­gai­tei Klai­pė­do­je su­ža­lo­jo vei­ dą. Šuns šei­mi­nin­kas, gar­baus am­ žiaus klai­pė­die­tis, pa­ts su­ti­ko ati­ duo­ti gy­vū­ną į prie­glau­dą.

Dar vie­ną ko­vi­nį šu­nį at­ve­žė ki­ ta klai­pė­die­čių šei­ma. Jo­je įvy­ko konf­lik­tas, tad no­rė­ta, kol jis bus iš­spręs­tas, pa­gy­ven­ti be šuns. „Da­bar žmo­nės no­ri tą šu­nį pa­ siim­ti at­gal, bet ne­ga­li, nes dau­gia­ bu­čiuo­se lai­ky­ti pa­vo­jin­gų veis­lių šu­nis drau­džia­ma. Dy­ze­lis – ge­ ras šuo. Žmo­gus tu­ri tri­jų kam­ ba­rių bu­tą, vie­nas kam­ba­rys bū­tų skir­tas šu­niui, bet ne­ga­li­ma lai­ky­ ti jų dau­gia­bu­čiuo­se, ir vis­kas. Kur lo­gi­ka?“ – ste­bė­jo­si gy­vū­nų prie­ glau­dos „Būk ma­no drau­gas“ va­ do­vė Ga­li­na Ku­čins­kie­nė. Ji tei­gė, jog į prie­glau­dą at­ve­ža­ma bei jo­je pa­lie­ka­ma ir dau­giau pa­vo­jin­gų bei ko­vi­nių veis­lių šu­nų, jų miš­rū­nų.

„Tai – trau­ma ir žmo­gui, ir šu­ niui. Ta­čiau klai­pė­die­čiai ži­no apie nau­ją tvar­ką, bi­jo bau­dų, to­dėl ir at­si­sa­ko sa­vo au­gin­ti­nių, nors jie ra­miai sau ga­lė­tų gy­ven­ti bu­tuo­ se“, – ap­mau­do dėl ga­lio­jan­čios tvar­kos ne­slė­pė G.Ku­čins­kie­nė.

Ji vy­lė­si, jog Sei­mo na­riai ga­liau­ siai grįš į rea­ly­bę ir pa­ko­re­guos pa­ čių pa­tvir­tin­tą įsta­ty­mą. „Sup­ran­ta­ma, to­kie šu­nys yra di­de­li, jiems rei­ka­lin­ga ypa­tin­ ga prie­žiū­ra. Ta­čiau už­ten­ka ir ke­ lių įves­tų ri­bo­ji­mų, pa­vyz­džiui, iš­klau­sy­ti spe­cia­lius kur­sus, tu­ rė­ti kai­my­nų su­ti­ki­mą. Ne­ga­li­ma taip nu­kirs­ti, kad vi­si šu­nys blo­gi, ir juos su­kiš­ti į prie­glau­dą. Be to, jei iš žmo­nių atim­si­me jų au­gin­ti­ nius, ga­ran­tuo­ju, kad pa­dau­gės ir va­gys­čių“, – są­sa­ją tarp nu­si­kal­ti­ mų ir mei­lės gy­vū­nams įžvel­gė pa­ šne­ko­vė.

S.Pos­tar­na­ko­va pri­ta­rė, jog įsta­ ty­mas bū­tų pa­keis­tas, ta­čiau pri­ dū­rė, kad tarp nu­ro­dy­mų no­rin­ tiems lai­ky­ti pa­vo­jin­gus šu­nis tu­ri bū­ti įra­šy­tas ir pri­va­lo­mas drau­ di­mas. „Pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jo­je vi­sus pa­vo­jin­gus šu­nis rei­kia ap­draus­ti 1 tūkst. eu­rų su­ma. Ji bū­tų iš­mo­kė­ta as­me­nims, ku­riuos to­kie ke­tur­ko­ jai su­ža­lo­jo“, – ki­tų ša­lių pa­tir­ti­mi pa­si­da­li­jo ki­no­lo­gė.

Ko­vi­niai ir pa­vo­jin­gi šu­nys iš gy­ven­to­jų pai­ma­mi, kai: sa­vi­nin­kas ne­tu­ri Klai­pė­dos sa­vi­val­ mirš­ta sa­vi­nin­kas, kol įpė­di­niui bus

dy­bės iš­duo­to lei­di­mo įvež­ti, įsi­gy­ti, lai­ iš­duo­tas lei­di­mas; ky­ti, veis­ti, par­duo­ti pa­vo­jin­gus šu­nis; sa­vi­nin­kas gy­ve­na kar­tu su as­me­ sa­vi­nin­kas įra­šy­tas į svei­ka­tos prie­ niu, įra­šy­tu į svei­ka­tos prie­žiū­ros įskai­ žiū­ros įskai­tą dėl al­ko­ho­liz­mo, nar­ko­ tą dėl al­ko­ho­liz­mo, nar­ko­ma­ni­jos ar psi­chi­kos li­gos ar­ba teis­tu už ty­či­nį ma­ni­jos ar psi­chi­kos li­gos; smur­ti­nį nu­si­kal­ti­mą, ku­riam teis­tu­ sa­vi­nin­kas nu­teis­tas už ty­či­nį smur­ mas neiš­ny­kęs ar­ba ne­pa­nai­kin­tas; ti­nį nu­si­kal­ti­mą, jei teis­tu­mas neiš­ny­ nu­sta­to­mi Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­ kęs ar­ba ne­pa­nai­kin­tas; gos įsta­ty­me ar ki­tuo­se tei­sės ak­tuo­se įtvir­tin­ti ko­vi­nių šu­nų, ko­vi­nių šu­nų sa­vi­nin­kas ne­tu­ri 18 me­tų; miš­rū­nų, pa­vo­jin­gų šu­nų ir pa­vo­jin­gų žiau­riai el­gia­ma­si su gy­vū­nu, jis kan­ šu­nų miš­rū­nų įve­ži­mo, įsi­gi­ji­mo, lai­ ki­ni­mas, jam gre­sia su­luo­ši­ni­mas ar žū­ ky­mo, vei­si­mo ar par­da­vi­mo rei­ka­la­ vi­mų pa­žei­di­mai. tis, kol teis­mas priims spren­di­mą;

5

PENKTADIENIS, rugsėjo 27, 2013

miestas

Namų re­mon­tas – pa­sku­ti­nę mi­nu­tę Klai­pė­die­čiai dau­gia­bu­čiais na­mais su­si­ grie­bia rū­pin­tis pa­sku­ti­nę mi­nu­tę, kai nu­ sto­ja­ma tiek­ti karš­tą van­de­nį ar įvyks­ ta vamz­dy­nų ava­ri­ja. Ta­čiau pra­si­dė­jus re­mon­to dar­bams ne­re­tai neiš­ven­gia­ma pyk­čių ir ne­pa­si­ten­ki­ni­mo.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Bu­tų ir ener­ge­ti­kos po­sky­rio ve­dė­jas Al­ gis Gai­žu­tis pa­sa­ko­jo, jog pa­sta­ ruo­ju me­tu bū­ta ne vie­no at­ve­jo, kai pri­žiū­rė­to­jams dau­gia­bu­čiuo­ se na­muo­se te­ko ša­lin­ti ava­ri­nius ge­di­mus. Štai vie­na­me Deb­re­ce­no gat­vė­je esan­čia­me na­me pri­rei­kė re­mon­ tuo­ti sie­nas, nes jos įtrū­ko. „Do­ mė­jo­mės šia si­tua­ci­ja. Paaiš­kė­jo,

kad pri­žiū­rė­to­jai dau­ge­lį me­tų gy­ ven­to­jus ra­gi­no re­mon­tuo­ti sie­nas, ta­čiau šie ne­su­ti­ko. Kol ne­pra­si­de­ da rim­tos bė­dos, tol nie­ko ne­da­ro­ ma. Ka­dan­gi spren­di­mai ne­prii­ ma­mi lai­ku, re­mon­to grie­bia­ma­si pa­sku­ti­nę mi­nu­tę“, – pri­pa­ži­no A.Gai­žu­tis.

Pa­sak ve­dė­jo, pa­na­ši si­tua­ci­ja ir su vamz­dy­nais. Žmo­nės ig­no­ruo­ja pri­žiū­rė­to­jų siū­ly­mus juos at­nau­jin­ti, kol su­ lau­kia ava­ri­jos, o ta­da jau gresia daug di­des­nės iš­lai­dos.

„Ty­rė­jų nak­ty­je“ – moks­lo vir­tu­vė Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Vis di­des­nio po­pu­lia­ru­mo su­si­lau­ kian­ti „Ty­rė­jų nak­tis“ uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jams su­teiks pro­gą pa­si­ner­ti į moks­lo pa­ži­ni­mo gel­mes: at­sa­kys į rū­pi­mus klau­si­mus ir moks­li­nes tie­ sas leis iš­ban­dy­ti sa­vo kai­liu.

Šian­dien šur­mu­liuo­sian­ti moks­lo ir at­ra­di­mų fies­ta kvie­čia pa­si­do­mė­ti, ką iš tik­rų­jų vei­kia moks­li­nin­kai už la­bo­ra­to­ri­jų sie­nų ir ko­kiais moks­lo at­ra­di­mais nau­do­ja­mės kas­die­nia­ me gy­ve­ni­me.

Dau­giau nei 10 žais­min­gų ren­ gi­nių „Ty­rė­jų nak­ties“ pro­ga vyks Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­de ir Jū­rų tech­ni­kos fa­kul­te­te.

Kaip tei­gė or­ga­ni­za­to­riai, tur­būt dau­giau­sia dė­me­sio su­lau­kia ren­ gi­niai, lei­džian­tys moks­lo pa­sau­ lį pa­žin­ti per as­me­ni­nę pa­tir­tį. Pa­ vyz­džiui, šian­dien Bo­ta­ni­kos so­de ren­gia­mas už­siė­mi­mas su­teiks ga­ li­my­bę pa­tiems at­lik­ti ne­su­dė­tin­ gus eks­pe­ri­men­tus, ku­rie paaiš­kins įvai­rius gam­tos reiš­ki­nius, kaip an­ tai, ko­dėl au­ga­lų žied­la­piai tam­so­je su­si­glau­džia, o dil­gė­lės dil­gi­na.

Se­mi­na­ro „Įdo­mu ži­no­ti – kaip au­ga­lai ma­to, jau­čia ir gir­di...“ me­tu da­ly­viai ga­lės su­si­pa­žin­ti su pa­sau­ ly­je at­lik­tais moks­li­niais ty­ri­mais, ku­rie pa­dė­jo at­sa­ky­ti į vi­siems įdo­ mų ir dis­ku­si­jų su­lau­kian­tį klau­si­ mą, ar au­ga­lai ma­to, jau­čia ir gir­di.

Vi­są „Ty­rė­jų nak­ties“ ren­gi­nio lai­ką Bo­ta­ni­kos so­de veiks sa­ma­nų ir ker­pių eks­po­zi­ci­ja. Lan­ky­to­jus spe­cia­lis­tas ne tik su­pa­žin­dins su šių au­ga­lų įvai­ro­ve ir vie­ta eko­sis­ te­mo­je, bet ir pa­de­monst­ruos, ant ko­kių su­bstra­tų jie ga­li aug­ti, bei at­sa­kys į da­ly­vių klau­si­mus.

Ne­liks pa­mirš­ti ir ak­ty­viai die­ną no­rin­tys pra­leis­ti smal­suo­liai. Bo­ ta­ni­kos so­de bus siū­lo­ma ke­liau­ ti eko­lo­gi­niu pa­žin­ti­niu ta­ku, ku­rį su­da­rys 20 „sto­te­lių“.

Uni­ver­si­te­to Jū­rų tech­ni­kos fa­ kul­te­te moks­lei­viai ga­lės iš­ban­dy­ti nau­jau­sią, 2012 m. įsi­gy­tą la­bo­ra­to­ ri­nę įran­gą. Ne­bus pa­mirš­ti ir lai­vų konst­ra­vi­mu be­si­do­min­tys smal­ suo­liai: jau­ni­mui bus pa­sa­ko­ja­ma apie SirS – „Su­junk ir su­kli­juok“ tech­no­lo­gi­ją, tai­ko­mą ne­di­de­lio lai­vo kor­pu­so ar mo­de­lio ga­my­bai.

Vė­liau no­rin­tie­ji ga­lės pra­ktiš­kai iš­ ban­dy­ti vi­sus ga­my­bos eta­pus.

Patirtis: Botanikos sode „Tyrėjų nakties“ dalyviai galės atlikti eksperi-

mentus, kurie paaiškina įvairius gamtos reiškinius.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

„Blo­giau­sia, kad kaž­ko­dėl to­kios kri­ti­nės si­tua­ci­jos la­bai daž­nos šal­ tuo­ju me­tų lai­ku, kai tu­ri pra­si­dė­ ti šil­dy­mo se­zo­nas ar­ba kai dar­ bus at­lik­ti yra daug su­dė­tin­giau“, – pa­ste­bė­jo ve­dė­jas.

Val­dos, jei ne­gau­na dau­gu­mos būs­tų sa­vi­nin­kų su­ti­ki­mo, ne­ga­li pa­čios ini­ci­juo­ti dar­bų, ne­bent si­ tua­ci­ja jau ava­ri­nė.

Ta­čiau pra­si­dė­jus re­mon­to dar­ bams ne­re­tai su­lau­kia­ma ir kai ku­ rių gy­ven­to­jų pa­si­pik­ti­ni­mo. „Ta­da žmo­nės pra­de­da skųs­tis, kad yra per bran­gu. Ta­čiau rei­kė­ tų tau­py­ti. Tei­sės ak­tai nu­ma­to, kad ga­li­ma lė­šas kaup­ti tiks­lin­gai.

Juk vi­sų dar­bų iš kar­to neat­lik­si“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas.

A.Gai­žu­tis at­krei­pė dė­me­sį, jog pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai žmo­nės tie­ siog ne­su­si­kal­ba.

Kar­tais ad­mi­nist­ra­to­riai, net iš­ rin­kę ran­go­vą, ne­sku­ba pra­dė­ ti dar­bų.

Jie or­ga­ni­zuo­ja dar vie­ną su­si­rin­ ki­mą ir gy­ven­to­jams paaiš­ki­na, kad ki­to ke­lio nė­ra.

Prob­le­ma: gy­ven­to­jams del­siant im­tis re­mon­to daž­niau­siai gre­sia

vamz­dy­nų ava­ri­jos.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

6

penktadienis, rugsėjo 27, 2013

nuomonės

Rie­du­ti­nin­kai – lyg be gal­vos

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Mi­nist­ro pi­gių vais­tų re­cep­tas

Ma­ri­ja­na Ja­sai­tie­nė

P

i­ges­ni vais­tai – rea­lu“, – pa­ti­ki­ no svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ ras Vy­te­nis And­riu­kai­tis.

Tai – nuo­sta­bi ži­nia, nes tur­būt ne­ras­tu­me žmo­gaus, ne­var­to­ju­sio vais­ tų. Hi­per­ten­zi­ja, cuk­ri­nis dia­be­tas, bron­ chi­nė ast­ma – tai tik ke­lios pla­čiai pa­pli­ tu­sios li­gos, kai vais­tų rei­kia kas­dien ir vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą.

Ar­tė­ja per­ša­li­mo li­gų se­zo­nas, tai­gi vais­ tų tik­rai pri­reiks. Ži­no­ti­na, kad ežiuo­lės imu­n i­te­t ui stip­r in­t i kai­nuo­ja ge­ro­kai dau­g iau nei de­šimt li­t ų, la­šai nuo slo­ gos – pen­kio­li­ka, o kai kur ir dvi­de­šimt.

Ne­duok Die­ve, pri­reiks an­ti­bio­ti­kų – teks ke­lias de­šim­tis li­tų pa­klo­ti. Prie an­ti­bio­ ti­k ų dar rei­kės vi­so­k ių pro­bio­t i­k ų – ge­ rų­jų bak­te­ri­jų žar­ny­no flo­rai iš­sau­go­ti.

Vais­ti­nė­se kai­nos ge­ro­kai ski­ria­si, tik ar rū­pi tai mi­nist­rui?

Li­tas prie li­to, de­šim­t is prie de­šim­t ies ir, žiū­rėk, per me­tus vien ne­re­cep­t i­n ių vais­t ų su­var­to­ja­me už ko­lo­s a­l ias su­ mas. Vals­ty­bės kom­pen­suo­ja­mų­jų – dar dau­giau. At­ro­dy­tų, tu­rė­tu­me bū­ti dė­kin­ gi vals­ty­bei už ne­mo­ka­mus vais­tus, jei pa­mirš­tu­me, kad tuos mi­li­jo­nus su­krau­ na ne kas ki­tas, o mes, vals­ty­bės pi­lie­čiai.

Tai mū­sų pi­ni­gai, tik, pri­vers­ti­nai per­dė­ ję juos į Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­dą, jais dis­po­nuo­ja­me jau ne mes. Ir net tuo­met, kai mu­mis be­si­r ū­pi­nan­tie­ji biu­d že­to lė­šų skirs­ty­to­jai vais­tus kom­ pen­suo­ja 100 pro­c., dar rei­kia pri­mo­kė­ ti. Kuo vais­tai bran­ges­ni, tuo dau­giau.

Mi­nist­ras V.And­riu­kai­tis pa­de­monst­ra­ vo rū­pes­t į, kad vais­tų gau­tu­me kuo pi­ giau. Ra­šy­da­mas to­k į re­cep­tą, pa­siū­lė mums pirk­t i bū­tent pi­ges­n ius vais­t us.

To­kie yra va­di­na­mie­ji ge­ne­ri­niai, ga­mi­ na­mi ne vais­tų iš­ra­dė­jų, bet, praė­jus ge­ ro­kai lai­ko ir iš­ra­dė­jams lei­dus, jų su­dė­ tį nu­ko­pi­ja­vu­sių ko­le­gų. Pi­ges­nių vais­tų idė­ja V.And­riu­kai­čiui ki­lo Svei­ka­tos ap­ sau­gos mi­n is­te­r i­jo­je ap­si­lan­k ius Eu­ro­ pos ge­ne­r i­n ių vais­t ų aso­cia­ci­jos at­sto­ vams. Jiems tai la­bai pa­ti­ko. Juk far­ma­ ci­jos rin­ko­je – žiau­ri kon­ku­ren­ci­ja. Pirk­ si­me ge­ne­r i­n ius – ne­pirk­si­me pa­ten­t i­ nių, ku­r ie ku­r ia­mi tam, kad įveik­t ų jau tu­ri­mais vais­tais neį­vei­kia­mas li­gas.

Ti­kė­tis, kad vais­tai pigs, kai su far­ma­ci­ nin­kais ne de­ra­ma­si, o jiems pa­tai­kau­ ja­ma, nai­vu. Li­go­niams be­lie­ka pa­sku­ti­ nes jė­gas su­telk­ti žy­giams po vais­ti­nes, nes jo­se kai­nos ge­ro­kai ski­ria­si, tik ar rū­ pi tai mi­nist­rui?

A

nks­čiau ma­niau, kad tik dvi­ra­ti­nin­kai ne­žiū­ri po ra­tais ir va­žiuo­ja vos ne ant gal­vų, ta­čiau da­bar pa­ma­čiau dar vie­ną blo­gį – rie­du­ti­ nin­kus. Pas­ta­rie­ji, pra­si­dė­jus ru­de­ niui, iš­lin­do kaip po le­tar­go mie­go – ne­ran­gūs, ap­snū­dę. O ir stab­džiai ten ne­sup­ra­si ko­kie.

Vaikš­čio­jau sa­vait­ga­lį uos­ta­ mies­čio gat­vė­mis ir pra­švil­pė vie­ nas toks pro au­sis, vi­sai ša­lia. Nes­ pė­jau net su­rea­guo­ti.

Bū­tų vis­kas ge­rai, jei ma­ne pra­ len­kęs vei­kė­jas ne­bū­tų nu­vir­tęs tie­siai ant va­žiuo­ja­mo­sios da­lies.

Tiks­liau – pa­čia­me san­kry­žos vi­ du­ry­je. Ge­rai, kad tuo me­tu joks au­to­mo­bi­lis ne­va­žia­vo, nes ne­ži­ nia, kaip vis­kas bū­tų pa­si­bai­gę.

Ir vis­kas čia iš to mand­ru­mo.

Su­ki­nė­jo­si, šo­ki­nė­jo nuo bor­diū­ rų ir par­kri­to. Ma­tyt, ir už­si­ga­ vo, ta­čiau ne­jau­gi pa­si­ro­dys, kad skau­da? At­sis­to­jo ne­ran­giai ir nu­ skuo­dė to­lyn. Nors ir aki­vaiz­džiai ma­tė­si, jog pa­tir­ties ne­daug vai­ ki­nas tu­ri, ta­čiau nor­ma­liu grei­čiu

V

D

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ei­lės prie kios­ke­lių

Po­bū­dis: kai ku­rie rie­du­ti­nin­kai ma­no, kad eis­mo tai­syk­lės jiems ne­

ga­lio­ja.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

neap­si­ri­bo­jo – taip ir lė­kė dre­ban­ čio­mis ko­jo­mis neat­si­suk­da­mas.

Tik ka­žin ar to­li?

Po po­ros va­lan­dų ki­to­je mies­ to da­ly­je – ir vėl be­gal­vis rie­du­ ti­nin­kas. Ši­tas, ma­tyt, dar vi­sai pra­džia­moks­lis. Sun­kiai nu­si­lai­ky­ da­mas ant ko­jų pa­sta­ra­sis šlais­tė­ si pa­lei pre­ky­bos cent­rą, ran­ko­mis rams­ty­da­mas sie­nas. Na ir, ma­ tyt, ne­ty­čia už­va­žia­vo ant blo­ges­

nės dan­gos ir bumb­te­lė­jo ke­tur­ pės­čias.

Užuot sa­vo kie­me va­ži­nė­jęs, iš­ lin­do ten, kur vaikš­to žmo­nės, vai­ kus ve­da­si. Vie­no vos ir neužk­liu­ dė, tai ga­vo py­los nuo praei­nan­čios mo­ters.

Sa­kau, gal yra ko­kie nors kur­sai ar pa­mo­kos, kur to­kius vei­kė­jus bū­tų ga­li­ma nu­siųs­ti pa­si­mo­ky­ti?

Kris­ti­na L.

lą. Puo­liau į vir­šų pas kai­my­ną, bet jis daug ne­si­gi­li­nęs pa­sa­kė, kad pas jį vis­kas tvar­ko­je.

Išk­vie­čiau ava­ri­nę tar­ny­bą. Dar­ bi­nin­kai po dar­bo nak­ties taip pat daug ne­si­gi­li­no ir ne­tik­ri­no, kons­ ta­ta­vo ma­no bu­te kiau­rą šil­to van­ dens vamz­dį. Išei­da­mi pa­ža­dė­jo už­suk­ti van­de­nį ir po pie­tų at­vyk­ ti re­mon­tuo­ti.

Ta­čiau nei už­su­ko van­de­nį, nei pa­si­ro­dė tą die­ną. Van­duo pliau­ pė vir­tu­vė­je per sie­nas, sken­do ko­ri­do­rius ir vo­nia, o „gel­bė­ji­mo“ tar­ny­bos dis­pe­če­ri­nė vis kar­to­jo: „Jums pa­skam­bins, lau­ki­te“.

Pra­šiau nors van­de­nį už­suk­ti, ma­ne pa­ti­ki­no, kad van­duo už­suk­ tas, taip yra pas juos už­re­gist­ruo­ta.

Taip ir pra­lau­kiau iki ry­to, kol at­va­ žia­vęs dar­bų vyk­dy­to­jas su dar­bi­ nin­kais nu­sta­tė, kad van­duo te­kė­jo iš kai­my­no vir­tu­vės kiau­ro vamz­ džio. Pa­kei­tė bu­te vamz­dį, ku­rio ne­rei­kė­jo keis­ti.

Dar­buo­to­jai nu­ste­bo pa­ma­tę to­ kius di­de­lius nuo­sto­lius, la­bai at­si­ pra­šė vi­sos įmo­nės var­du, pa­ža­dė­ jo at­siųs­ti bri­ga­dą, nors mi­ni­ma­liai su­re­mon­tuo­ti bu­tą, ta­čiau ir tai, kaip su­pran­tu, tik pa­ža­dai.

Ki­tą die­ną pa­ži­ro lieps­nos iš ko­ ri­do­riaus jun­gik­lio, te­ko at­jung­ ti elekt­rą, da­bar gy­ve­nu kaip ak­ mens am­žiu­je: šla­pio­mis sie­no­mis, be elekt­ros, nes rei­kia džio­vin­ti elekt­ros liz­dus.

No­ri­si pa­klaus­ti: kas kal­tas dėl su­si­da­riu­sios si­tua­ci­jos? Aso­cia­ lus kai­my­nas, ku­riam rū­pi tik iš­ ger­ti, ir apie jo­kį nuo­sto­lių kom­ pen­sa­vi­mą ne­ga­li bū­ti nė kal­bos.

O gal „gel­bė­ji­mo“ tar­ny­ba, ku­ ri dėl dar­buo­to­jų ap­lai­du­mo ir ne­ kom­pe­ten­ci­jos ne­su­tei­kė nė mi­ni­ ma­lios pa­gal­bos?

No­rė­čiau, kad iš­spaus­din­tu­mė­te ma­no laiš­ką, kad ir ki­ti gy­ven­to­jai pa­si­mo­ky­tų iš ma­no pa­tir­ties.

Si­gi­ta

Susirūpinki­me, kol dar ne vė­lu

aug kar­tų gir­dė­jau kal­ bant, kad išė­ju­sių ana­ pi­lin Klai­pė­dos dai­li­nin­ kų kū­ry­ba at­si­du­ria tar­si „ne­ži­no­mo­je že­mė­je“. Atei­ty­je iš vi­so to ga­li nie­ko ne­lik­ti. Tai – ne fan­ta­zi­jos, nes liūd­nų pa­vyz­džių yra ne vie­nas.

Man re­gis, kad šią ak­tua­lią pro­ ble­mą iš­spręs­tų Dai­lės fon­das, ku­ rio dar­buo­to­jas (-a) kaup­tų, ka­ta­

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

lo­guo­tų ir fo­tog­ra­fuo­tų dai­li­nin­kų dar­bus. O to­kiam spren­di­mui rei­ kė­tų Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės va­do­ vų ir Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos konk­re­ čių dar­bų.

Ki­taip sa­kant, rei­kia lė­šų, nes mi­nė­to fon­do dar­buo­to­jas tu­rė­tų bū­ti spe­cia­lis­tas, su­ge­ban­tis ir no­ rin­tis dirb­ti šį dar­bą. Gal­būt ši­toks Dai­lės fon­das ga­lė­tų pri­si­glaus­ ti P.Dom­šai­čio ga­le­ri­jo­je ar ki­to­je

kul­tū­ros įstai­go­je, tu­rin­čio­je nor­ ma­lias dar­bo są­ly­gas?

Jei­gu ne­bus to­kio fon­do, tai atei­ ty­je mes pra­ra­si­me kul­tū­ros lo­ bius, ku­rių nie­ka­da ne­su­sig­rą­žin­ si­me. Pa­gal­vo­ki­me apie tai vi­si, ku­rie mėgs­ta me­ną ir my­li Klai­pė­ dą. To­kį Dai­lės fon­dą rei­kia bū­ti­ nai įkur­ti.

Al­gis Kuk­lys Ra­šy­to­jas

Žmo­nės pa­tys kal­ti, kad su­si­da­ro di­de­lės ei­lės prie kios­ke­lių ir rei­ kia il­gai lauk­ti. Nors pa­ti mo­kes­ čius su­mo­ku spau­dos kios­kuo­se, ta­čiau vi­sa­da mo­ku tik po vie­ ną įmo­ką. Vi­sa­da už­lei­džiu vie­tą žmo­nėms, ku­rie per­ka tik bi­lie­ tu­kus. Esu pen­si­nio am­žiaus mo­ te­ris, pra­stai ma­tau, to­dėl ne­ga­ liu mo­kes­čių su­mo­kė­ti in­ter­ne­tu.

Gau­nu la­bai ma­žą pen­si­ją, to­dėl kom­piu­te­rio neiš­ga­liu nu­si­pirk­ti.

Dė­ko­ju spau­dos kios­ko dar­buo­ to­joms už ma­lo­nų ap­tar­na­vi­mą, o žmo­nėms no­riu pa­lin­kė­ti su­pra­ tin­gu­mo. Tik­rai ne­sun­ku už­leis­ ti žmo­gui ei­lę, ku­ris per­ka tik bi­ lie­tu­ką.

Ge­nė

Už mir­ties baus­mę

Per ži­nias pa­skel­bė, jog no­ri priim­ ti mir­ties baus­mės įsta­ty­mą. Sei­mo na­riai pa­si­sa­kė, kad pa­lai­ko šią idė­ ją. Ma­no nuo­mo­ne, mir­ties baus­ mė tik­rai rei­ka­lin­ga. Ypač pa­da­rius žiau­rų nu­si­kal­ti­mą. Įvy­kiai Pa­ne­ vė­žy­je, kur bu­vo su­de­gin­ta 17-me­ tė, – pui­kus pa­vyz­dys, ko­dėl rei­kia mir­ties baus­mės. To­kiems nu­si­kal­ tė­liams iš kar­to rei­kė­tų pa­skelb­ti mir­ties baus­mę.

Jo­nas

No­ri pa­gar­bos

Dir­bu dra­bu­žių par­duo­tu­vė­je kon­ sul­tan­te. Ži­no­ma, ma­no dar­bas yra pa­dė­ti žmo­nėms iš­si­rink­ti tin­ka­ mus rū­bus, pa­ten­kin­ti jų po­rei­kius ir par­duo­ti. Dau­ge­lį žmo­nių er­zi­ na, kai par­da­vė­jos priei­na ir „ki­ša“ pre­kes. Ta­čiau toks mū­sų dar­bas.

Ne­bū­ti­na ant mū­sų šauk­ti ir įžei­di­ nė­ti. Jei ne­rei­kia pa­gal­bos, už­ten­ka pa­sa­ky­ti, kad ne­no­ri kon­sul­ta­ci­jos ar­ba pa­kvies, jei ko pri­reiks. Ne­bū­ ti­na bam­bė­ti ir šauk­ti. Jei tau blo­ ga die­na, tai ne­reiš­kia, kad ga­li­ma nei­gia­mas emo­ci­jas lie­ti ant ki­tų.

No­rė­tų­si su­pra­tin­gu­mo ir šiek tiek pa­gar­bos mū­sų dar­bui.

Dan­guo­lė

Mir­ties baus­mė – ne išei­tis

Po krau­pių įvy­kių ne­ty­la kal­bos apie mir­ties baus­mės įve­di­mą. Ta­ čiau ne­ma­nau, kad tai tei­sin­ga. Pa­ gal­vo­ki­me iš ki­tos pu­sės. Jei žmo­ gus mir­ti­nai su­ža­lo­ja vie­ną au­ką – jam ski­ria­ma mir­ties baus­mė. O jei nu­žu­do 5 ar 7 žmo­nes – jis ir­gi gau­na to­kią pat baus­mę. Tiek tas, ku­ris pa­da­rė ma­žiau ža­los, tiek tas, ku­ris pa­da­rė dau­giau ža­los, – gau­ na vie­no­das baus­mes. Pa­vyz­džiui, už va­gys­tę bau­džia­ma at­si­žvel­ giant į pa­da­ry­tos ža­los dy­dį. Tai­ gi kur čia tei­sy­bė? Ma­nau, tei­sin­ giau­sia bū­tų žmog­žu­džius už­da­ry­ti su­griež­tin­to re­ži­mo ka­lė­ji­muo­se iki gy­vos gal­vos. Ne­ma­nau, kad mir­ ties baus­mės įsta­ty­mo priė­mi­mas duos nau­dos.

Ta­das Pa­ren­gė Ro­ber­ta Vi­čiu­ly­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

397 728

telefonas@kl.lt

„Gel­bė­ji­mo“ tar­ny­ba ne­gel­bė­jo i­sa­da sten­giau­si pa­dė­ti žmo­nėms, ne kar­tą į del­ ną įdė­da­vau el­ge­tai pi­ni­ gė­lį, ta­čiau ne­si­ti­kė­jau, kad man iš­ti­kus ne­lai­mei nu­si­suks, re­gis, vi­sas pa­sau­lis.

To­kio be­vil­tiš­ku­mo jaus­mo, kai pra­šai, mal­dau­ji pa­dė­ti, o ro­bo­tas mo­ters bal­su iš ra­ge­lio lie­pia lauk­ti, dar ne­te­ko pa­tir­ti. Kaip by­lo­ja kar­ti ma­no pa­tir­tis, nie­ka­da ne­rei­kia pa­ si­ti­kė­ti jo­kio­mis val­diš­ko­mis tar­ ny­bo­mis, nes ten žmo­nės tik „už­ mu­ši­nė­ja“ lai­ką, o vi­sa­da tu­rė­ti po ran­ka pa­žįs­ta­mo san­tech­ni­ko ar elekt­ri­ko te­le­fo­nų nu­me­rius.

Per tas ke­lias ne­lem­tas die­nas nuo stre­so, ne­mi­go nak­tų su­šlu­ba­ vo svei­ka­ta, to­dėl da­bar gu­lė­da­ma lo­vo­je ga­liu ra­miau ap­mąs­ty­ti ta­da su­si­klos­čiu­sią si­tua­ci­ją.

Gy­ve­nu uos­ta­mies­čio dau­gia­bu­ ty­je. Rug­sė­jo 9-osios la­bai anks­ tų ry­tą pa­ste­bė­jau ša­lia vamz­džių sky­di­nės ko­ri­do­riu­je telk­šan­čią ba­

karštas telefonas

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, rugsėjo 27, 2013

lietuva Pa­tai­sos ­ Lav­ri­no­vi­čiams

Žiau­ru­mo ­ pro­trū­kis

Sei­mo na­rys Pet­ras Gra­žu­lis siū­lo leis­ti vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mus teik­ti as­me­nis, jei teis­tu­mas jau iš­ny­kęs. Šiuo me­tu Vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mų įsta­ty­mas nu­ma­to, kad už ty­či­nius nu­si­kal­ti­mus teis­tiems as­me­nims ap­do­va­no­ji­mai ne­ga­li bū­ti tei­kia­mi. Bu­vęs teis­tu­mas už­kir­to ke­lią gau­ti ap­do­va­no­ji­ mus šių me­tų Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­ na­te si­dab­rą Lie­tu­vai iš­ko­vo­ti pa­dė­ju­siems Kšiš­to­fui ir Dar­ju­šui Lav­ri­no­vi­čiams.

Nep­raė­jus nė sa­vai­tei nuo krau­paus pa­ ne­vė­žie­tės nu­žu­dy­mo, va­kar ry­te Kai­šia­ do­rių ra­jo­ne grio­vy­je ras­tas ap­vir­tęs tak­ si au­to­mo­bi­lis, o už ke­lių ki­lo­met­rų – ir žiau­riai nu­žu­dy­tas jo 59 me­tų vai­ruo­to­jas V.K. su ke­lias­de­šimt dur­ti­nių žaiz­dų. Tak­ si bend­ro­vės sa­vi­nin­kas Al­gi­man­tas Rad­ vi­la ži­niask­lai­dai tvir­ti­no, kad ne­se­niai yra su­lau­kęs gra­si­ni­mų. 13.30 val. su­lai­ky­ti du įta­ria­mie­ji – 21-ų J.M. ir 19-me­tis E.Č.

78,5 proc.

– tiek vi­sų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų mo­ka vie­ną ar dau­giau už­sie­nio kal­bų.

R.Paksui vilčių yra, laiko – mažai Nors aist­ros dėl Ro­lan­do Pak­so ga­li­my­bės kan­di­da­tuo­ti į pre­ zi­den­tus ver­da jau se­niai, Sei­mo frak­ci­jos ga­lu­ti­nės nuo­mo­nės šiuo klau­si­mu dar ne­tu­ri. Ta­čiau, at­si­ri­bo­jant nuo konk­re­taus R.Pak­so at­ve­jo, Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sai links­ta­ma pri­tar­ti.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

R.Pak­so šan­sai – teo­ri­niai

Atei­nan­tį ant­ra­die­nį Sei­mas pra­dės pir­mą­jį svars­ty­mą dėl Kons­ti­tu­ci­ jos 74 straips­nio pa­pil­dy­mo, ku­riuo nu­ma­to­ma, kad ap­kal­tos pro­ce­ so tvar­ka man­da­to ne­te­kęs as­muo į prie­sai­kos rei­ka­lau­jan­čias pa­rei­ gas ga­li grįž­ti, kai iš­nyks­ta kons­ti­ tu­ci­nia­me įsta­ty­me nu­sta­ty­ti ap­ ri­bo­ji­mai. Kons­ti­tu­ci­nis įsta­ty­mas dar taip pat ne­priim­tas, ta­čiau Sei­ mo Kons­ti­tu­ci­jos ko­mi­si­jos siū­ly­ mu ter­mi­nas, po ku­rio toks žmo­gus ga­lė­tų kan­di­da­tuo­ti į mi­nė­tą po­zi­ ci­ją, tu­rė­tų bū­ti aš­tuo­ne­ri me­tai.

Ke­lias iki pa­kei­ti­mų įsi­ga­lio­ji­ mo ne­trum­pas. No­rint pa­tvir­tin­ ti Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­są rei­kia, kad už ją du kar­tus bal­suo­tų ma­žiau­siai po 94 Sei­mo na­rius, o tarp bal­sa­vi­ mų tu­ri bū­ti ne ma­žes­nė kaip tri­jų mė­ne­sių per­trau­ka. Nau­jam kons­ ti­tu­ci­nio įsta­ty­mo pro­jek­tui priim­ti rei­kia ne ma­žiau kaip 71 Sei­mo na­ rio bal­so, o no­rint keis­ti ar pil­dy­ti esa­mą kons­ti­tu­ci­nį įsta­ty­mą rei­kia, kad už pro­jek­tą bal­suo­tų ne ma­žiau kaip 85 par­la­men­ta­rai.

Kad il­gai už­si­tę­sę svars­ty­mai ne­ža­da grei­tos ato­maz­gos, lin­ ku­si ma­ny­ti ir Sei­mo Kons­ti­tu­ci­ jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė so­cial­ de­mok­ra­tė Ri­man­tė Ša­la­še­vi­čiū­tė.

Jos tei­gi­mu, ga­li­my­bė, kad ki­tą­ met R.Pak­sas ga­lės mes­ti pirš­ti­nę

ki­tiems kan­di­da­tams į ša­lies va­do­ vo po­stą, – tik teo­ri­nė. „Jei­gu su­ta­ri­mas bus priei­tas ir bus pri­pa­žįs­ta­ma, kad tik­rai tu­rė­tų bū­ti to­kia po­zi­ci­ja, teo­ri­nė ga­li­my­ bė yra. Tai kons­ti­tu­ci­nis įsta­ty­mas, ku­ris, jei­gu bus nu­bal­suo­ta, tu­rė­tų bū­ti pa­kan­ka­mai de­ta­lus ir apim­ti daug po­zi­ci­jų. O kuo įsta­ty­mo pro­ jek­tas il­ges­nis ar­ba su­dė­tin­ges­nis, tuo dau­giau bū­na dis­ku­si­jų ir tuo il­giau vyks­ta svars­ty­mas“, – paaiš­ ki­no par­la­men­ta­rė.

Ri­man­tė Ša­la­še­vi­čiū­tė:

Jei­gu su­ta­ri­mas bus priei­tas ir bus pri­pa­žįs­ ta­ma, kad tik­rai tu­rė­tų bū­ti to­kia po­zi­ci­ja, teo­ ri­nė ga­li­my­bė yra.

R.Ša­la­še­vi­čiū­tė sa­ko ma­nan­ti, kad So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­ja pri­ tars Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sai. Ta­čiau pa­ties Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ ti­jos ly­de­rio R.Pak­so šan­sus grįž­ti į pre­zi­den­to po­stą Sei­mo na­rė ver­ ti­na skep­tiš­kai. „Jei­gu at­vi­rai, kiek­vie­nas mes ga­lim kan­di­da­tuo­ti, tai neužd­raus­ ta. Ta­čiau ar su­rink­tų ji­sai (R.Pak­ sas – red. pa­st.) rei­kia­mą bal­sų skai­čių ir ga­lė­tų tap­ti pre­zi­den­tu, na, aš abe­jo­ju. Tai yra ma­no as­me­

Vėl do­mi­si CŽV ka­lė­ji­mu Žmo­gaus tei­sių ak­ty­vis­tai vėl pa­ra­ gi­no at­nau­jin­ti ty­ri­mą dėl, kaip ma­ no­ma, Lie­tu­vo­je bu­vu­sio CŽV ka­lė­ ji­mo, o ty­ri­mą prieš dve­jus me­tus vyk­dę po­li­ti­kai ra­gi­no kreip­tis ne į Lie­tu­vą, bet į JAV.

Ap­ri­mu­sios kal­bos apie Lie­tu­vo­ je esą eg­zis­ta­vu­sį JAV CŽV ka­lė­ ji­mą prieš ke­lias die­nas vėl at­si­ nau­ji­no – apie ne­tei­sė­tą ka­li­ni­mą Lie­tu­vo­je bu­vu­sia­me CŽV ka­lė­ji­me pra­ne­šė ir šiuo me­tu Gvan­ta­na­mo ka­lė­ji­me Ku­bo­je lai­ko­mas Mus­ta­ fa al Haw­sa­ni. Duo­me­nis su­rin­ko, skun­dą pa­ren­gė ir jį iš­tir­ti va­kar Vil­niu­je su­reng­to­je spau­dos kon­ fe­ren­ci­jo­je ra­gi­no žmo­gaus tei­sių ak­ty­vis­tai.

Or­ga­ni­za­ci­jos „Red­ress“ at­sto­ vė Sa­rah Ful­ton tei­gė, jog „la­bai ti­kė­ti­na“, kad 2003 m. Pa­kis­ta­ne

su­lai­ky­tas Sau­do Ara­bi­jos pi­lie­tis M.al Haw­sa­ni, ku­riam da­bar gre­ sia mir­ties baus­mė, bu­vo ka­li­na­ mas Lie­tu­vo­je.

Ji sa­kė, kad vy­ras į Gvan­ta­na­ mo ba­zę pa­te­ko 2003-ių­jų rug­ sė­jį su dar ma­žiau­siai tri­mis įta­ ria­mai­siais, o 2004 m. ko­vą bu­vo iš­ga­ben­tas į Ma­ro­ką.

Ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos ne­nei­gė, kad įro­dy­ti žmo­gaus tei­ sių pa­žei­di­mai per ty­ri­mą ga­li pa­ dė­ti įta­ria­mie­siems iš­veng­ti mir­ ties baus­mės JAV. Lie­tu­vo­je 2009 m. pa­bai­go­ je vyk­dy­to par­la­men­ti­nio ty­ri­mo dėl CŽV ka­lė­ji­mo va­do­vas Ar­vy­ das Anu­šaus­kas tei­gė, kad ne­vy­ riau­sy­bi­nin­kų pra­šy­mai pa­rem­ti in­terp­re­ta­ci­jo­mis, o vi­są rei­kia­mą in­for­ma­ci­ją tu­ri tik JAV. „Klaipėdos“, BNS inf.

ni­nė nuo­mo­nė“, – tei­gė R.Ša­la­še­ vi­čiū­tė.

Rei­kia at­si­žvelg­ti į EŽTT

Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­so­mis sie­kia­ma įgy­ven­din­ti Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­ sių Teis­mo (EŽTT) spren­di­mą dėl pa­ša­lin­tų per ap­kal­tą as­me­nų kan­ di­da­ta­vi­mo per rin­ki­mus. EŽTT kons­ta­ta­vo, kad da­bar­ti­nis drau­ di­mas iki gy­vos gal­vos da­ly­vau­ ti Sei­mo rin­ki­muo­se iš pre­zi­den­to pa­rei­gų at­sta­ty­din­tam R.Pak­sui yra ne­pro­por­cin­gas jo pa­da­ry­tam nu­ si­žen­gi­mui. Apie pre­zi­den­to rin­ki­ mus EŽTT neuž­si­mi­nė.

Tai, kad vie­no­kį ar ki­to­kį spren­ di­mą rei­kės priim­ti, ak­cen­ta­vo ir opo­zi­ci­nės Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­ tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ ci­jos se­niū­no pir­ma­sis pa­va­duo­to­ jas Jur­gis Raz­ma. „Vis tiek yra EŽTT spren­di­mas, rei­kia rea­guo­ti, mes ne­pa­si­sa­kom už tei­sę į ni­hi­liz­mą. Gal šiek tiek at­si­ri­bo­da­mas nuo mi­ni­mo žmo­ gaus as­me­ni­nio da­ly­va­vi­mo su­ tin­ku – yra tas teis­mo išaiš­ki­ni­mas, tu­ri bū­ti konk­re­tus ter­mi­nas“, – sa­kė kon­ser­va­to­rius.

J.Raz­mos nuo­mo­ne, jo frak­ci­ jos ko­le­gos grei­čiau­siai pa­si­sa­kys už pa­tai­są, nes taip bal­suo­ta ir per pa­na­šų anks­tes­nį svars­ty­mą.

Sku­bos ne­ro­do

Su ko­le­go­mis dar ne­svars­tę, ar pri­ tar­ti Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sai, ti­ki­no ir

Prob­le­ma: dau­gu­ma frak­ci­jų ti­ki­na ne­stab­dy­sian­čios R.Pak­sui tap­

ti pre­zi­den­tu lei­džian­čių pa­tai­sų, ta­čiau kad bus spė­ta jas priim­ti iki 2014-ųjų ge­gu­žę vyk­sian­čių rin­ki­mų, abe­jo­ja­ma. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ki­tų koa­li­ci­jos bei opo­zi­ci­jos frak­ci­jų at­sto­vai. Ta­čiau vi­si pri­pa­žįs­ta, kad iš­spręs­ti šį re­bu­su ta­pu­sį klau­si­mą bū­ti­na. Apie su­si­jun­gi­mą su Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja svars­čiu­ sios Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tų) na­ rys Kęs­tu­tis Dauk­šys sa­kė ma­nan­tis, kad R.Pak­sui rei­kė­tų leis­ti kan­di­da­ tuo­ti į 2004 m. pra­ras­tą po­stą. „Nes­vars­tėm ši­to klau­si­mo frak­ ci­joj ar par­ti­joj, bet aš as­me­niš­kai už tai, kad ga­lė­tų kan­di­da­tuo­ti. Iš vie­nos pu­sės, tai nu­ro­dė EŽTT, iš ki­tos pu­sės – ži­nant kon­teks­tą, už ką vi­sa tai bu­vo, ma­nau, kad tik­rai rei­kė­tų leis­ti kan­di­da­tuo­ti“, – tvir­ ti­no K.Dauk­šys. „Ne­ma­nau, kad mū­sų frak­ci­ja bū­tų prieš“, – taip į klau­si­mą at­ sa­kė ir Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­

ci­jos frak­ci­jos se­niū­nė Ri­ta Ta­ ma­šu­nie­nė. Jos tei­gi­mu, frak­ci­ja grei­čiau­siai lai­ky­sis po­zi­ci­jos, jog nu­ša­li­ni­mas nuo pa­rei­gų ne­tu­rė­tų ga­lio­ti vi­są gy­ve­ni­mą.

Frak­ci­jos „Drą­sos ke­lias“ se­niū­ no pa­va­duo­to­ja Au­re­li­ja Stan­ci­ kie­nė sa­kė, kad jos frak­ci­ja dėl sa­ vo po­zi­ci­jos tar­sis ant­ra­die­nį prieš ple­na­ri­nį po­sė­dį.

Opo­zi­ci­nis Li­be­ra­lų są­jū­dis ga­ lu­ti­nio spren­di­mo dar taip pat ne­priė­męs. Jo at­sto­vo Re­mi­gi­ jaus Ši­ma­šiaus tei­gi­mu, frak­ci­ja šį klau­si­mą svars­tys vė­liau, ta­čiau „spren­di­mas tu­rės at­si­ras­ti“. „Neiš­ven­gia­mai pa­gal EŽTT ir Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo išaiš­ki­ni­mą vis tiek rei­kia svars­ty­ti vie­ną ar ki­tą va­rian­tą“, – kal­bė­jo R.Ši­ma­šius.

8

penktadienis, rugsėjo 27, 2013

užribis

K.Bra­zaus­kie­nės sū­nus vos spė­ja min­ti teis­mų slenks­čius

Trys: „Au­di 80“ kliu­dė „Toyo­ta Ya­ris“ šo­ną, ši ap­si­su­ku­si už­lė­kė ant

kelk­raš­čio ir tren­kė­si į čia sto­vė­ju­sį BMW 735.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pre­zi­den­to Al­gir­do Bra­zaus­ko naš­lės Kris­ti­nos Bra­zaus­ kie­nės sū­nus Er­nes­ tas But­ri­mas sto­ jo prieš teis­mą dėl mė­gi­ni­mo pa­pirk­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­ną.

Ma­ši­ną svai­dė lyg plunks­ną As­ta Alek­sė­jū­nai­tė I.Si­mo­nai­ty­tės ir Smil­te­lės gat­vių san­kry­žo­je jau­nuo­lio vai­ruo­ja­ma „Au­di 80“ taip smo­gė į mo­ters vai­ ruo­ja­mą „Toyo­ta Ya­ris“, kad ma­ši­ na, lyg val­są šok­da­ma, ap­si­su­ko ra­ tu per vi­są san­kry­žą.

Va­kar ava­ri­jos kal­ti­nin­kas po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams aiš­ki­no, kad jis san­ kry­žą kir­to mirk­sint ža­liam švie­ so­fo­ro sig­na­lui, nors ap­lin­ki­niai ne­ga­lė­jo pa­tvir­tin­ti šių vai­ruo­to­ jo žo­džių. Įvy­kio liu­di­nin­kai tei­gė, kad jau­ nuo­lis per san­kry­žą ga­lė­jo lėk­ti de­gant rau­do­nam švie­so­fo­ro sig­ na­lui.

Pa­na­šu, jog vai­ki­nas ga­lė­jo vir­ šy­ti grei­tį, nes į san­kry­žą iš Lau­ ki­nin­kų gat­vės įva­žia­vu­si „Toyo­ta Ya­ris“ nuo ke­lio bu­vo nu­neš­ta lyg plunks­ne­lė.

„Au­di 80“ tren­kė­si į „Toyo­ta Ya­ ris“ šo­ną, ši ap­si­su­ku­si už­lė­kė ant kelk­raš­čio ir tren­kė­si į čia sto­vė­ju­ sį BMW 735. Į įvy­kio vie­tą bu­vo iš­kvies­ti me­ di­kai, „Toyo­ta Ya­ris“ vai­ruo­to­ja iš­ ga­ben­ta į li­go­ni­nę. Ava­ri­jos ap­lin­ ky­bes aiš­ki­na­si po­li­ci­ja.

Ki­tas skau­dus įvy­kis I.Si­mo­nai­ ty­tės gat­vė­je nu­ti­ko tre­čia­die­nį.

Apie 17 val. 20 na­mo kie­me bu­vo su­ža­lo­tas 5-erių ber­niu­kas.

Vai­ką par­tren­kė au­to­mo­bi­lis, kai ma­žy­lis stai­ga iš­bė­go iš už sto­vin­ čios ma­ši­nos. Ber­niu­kas nu­ga­ben­ tas į li­go­ni­nę ir dėl kau­lo lū­žio gy­ do­mas trau­mų sky­riu­je.

Ki­ta klai­pė­die­tė su­si­lau­žė blauz­ di­kau­lį ir šei­vi­kau­lį, kai pa­ty­ rė trau­mą va­ka­re va­žiuo­da­ma 10ojo marš­ru­to au­to­bu­su. Mo­te­ris par­kri­to, kai au­to­bu­so vai­ruo­to­jas pra­dė­jo stai­ga stab­dy­ti trans­por­to prie­mo­nę.

Sta­dio­nas li­ko be ap­švie­ti­mo As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Va­gys be ap­švie­ti­mo pa­li­ko Klai­ pė­dos cent­ri­nį sta­dio­ną – nak­tį kaž­ kas nu­pjo­vė ir pa­vo­gė dvie­jų iš ke­ tu­rių sta­dio­ne esan­čių ap­švie­ti­mo stul­pų elekt­ros ka­be­lius.

„Nuo pro­žek­to­rių stul­pų pa­vog­ta po 9 met­rus ka­be­lio. Tai du sta­dio­ no kraš­tuo­se esan­tys elekt­ros stul­ pai, ku­riuo­se įmon­tuo­ti pro­žek­to­ riai“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos cent­ri­nio sta­dio­no va­do­vas Ro­mual­das Par­ ga­liaus­kas.

Tam­sa: dar nė­ra aiš­ku, ar neap­

šviestame cent­ri­nia­me sta­dio­ne ga­lės vyk­ti tre­čia­die­nį nu­ma­ty­tos „At­lan­to“ ir „Žal­gi­rio“ rung­ty­nės.

R.Par­ga­liaus­ko tei­gi­mu, sta­dio­ ne bus ga­li­ma spor­tuo­ti, ta­čiau ne­bū­tų įma­no­ma su­reng­ti var­žy­ bų trans­lia­ci­jos. „Kol kas nie­ko ne­sa­me nu­ma­ tę, vi­sos pla­nuo­tos var­žy­bos jau yra įvy­kę. Pas­ta­ro­ji trans­lia­ci­ja iš sta­ dio­no bu­vo rug­sė­jo 17 die­ną, kai žai­ dė „At­lan­to“ ir „Žal­gi­rio“ ko­man­ dos“, – aiš­ki­no sta­dio­no va­do­vas.

Va­gys­tė pa­ste­bė­ta nak­tį iš ant­ra­ die­nio į tre­čia­die­nį. „Sar­gas nuo­lat bu­di sta­dio­ne, nak­tį – taip pat. Ta­čiau ar čia su­ žiū­rė­si, juk apei­ti 6 ha plo­tą nė­ra leng­va. Ma­tyt, va­gys nu­tai­kė mo­ men­tą“, – ti­ki­no R.Par­ga­liaus­kas.

Il­ga­pirš­čiai va­gys­tei bu­vo pa­si­ ruo­šę, nu­kirs­ti ap­švie­ti­mo ka­be­lio te­ko lip­ti į stul­pą. „Kol kas ne­ži­nau tiks­lios nuo­sto­ lių su­mos. Ta­čiau tai jau ne pir­mas kar­tas, kai įvyk­do­ma to­kia va­gys­tė.

Kai sta­ty­bi­nė įmo­nė dar tik mon­ ta­vo ka­be­lius, va­gys bu­vo pri­da­rę nuo­sto­lių už 30 tūkst. li­tų. Pa­na­ši ža­la tu­rė­tų bū­ti ir šį kar­tą“, – tei­gė R.Par­ga­liaus­kas.

Prieš 5 me­tus va­gys ka­be­lius vo­ gė to­se pa­čio­se vie­to­se, kur ir šį kar­tą. „Anuo­met ža­la bu­vo pa­da­ry­ta sta­ty­bi­nei įmo­nei, o šį kar­tą mo­ kė­si­me mes. Užuo­jau­ta čia ne­pa­ dės, rei­kia fi­nan­siš­kai pa­dė­ti“, – iro­ni­za­vo R.Par­ga­liaus­kas.

Sta­dio­nas nuo il­ga­pirš­čių nu­ken­ čia re­čiau, daž­niau sta­dio­no įran­gą ir tri­bū­nas nio­ko­ja van­da­lai.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Bau­džia­mo­ji by­la vil­nie­čiui iš­kel­ta už tai, kad šių me­tų lie­pos 30-o­ sios nak­tį Ne­rin­go­je jį su­stab­džiu­ siam po­li­ci­jos pa­rei­gū­nui siū­lė 600 li­tų ky­šį.

E.But­ri­mas, ne­tu­rė­da­mas tei­sės vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lį, pu­sę dvie­jų nak­ties au­to­mo­bi­liu „Pors­che“ Smil­ty­nė­je, Alks­ny­nės kont­ro­ lės po­ste, su­kė­lė są­my­šį sig­na­li­ zuo­da­mas, kad bū­tų grei­čiau pra­ leis­tas.

Teis­me va­kar liu­di­jęs Alks­ny­nės po­ste dir­ban­tis Ne­rin­gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nas Arū­nas Pie­li­kis pa­tvir­ti­no, kad E.But­ri­mas siū­lė ky­šį, kai mė­gi­no iš­veng­ti blai­ vu­mo pa­tik­ri­ni­mo.

E.But­ri­mo ad­vo­ka­tas teis­mo pa­ pra­šė, kad bū­tų ap­klaus­ta ki­ta šia­ me po­ste dir­bu­si mo­te­ris. Gy­nė­jas taip pat pa­tei­kė pra­šy­mą, kad bū­tų ap­klaus­ti ki­ti du vė­liau į po­stą iš­ kvies­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai. Ži­no­mo vil­nie­čio ad­vo­ka­tas net pa­rei­ka­la­vo teis­mui pa­teik­ti E.But­ ri­mą su­stab­džiu­sio po­li­ci­nin­ko pa­

Temidė: E.But­ri­mas ne pir­mą kar­tą lan­ko­si Klai­pė­dos apy­lin­kės teis­

me, vie­nu me­tu čia nag­ri­nė­ja­mos dvi jo by­los.

rei­gy­bės ap­ra­šy­mą ir iš­siaiš­kin­ti, ar pa­tru­lis tu­rė­jo tei­sę stab­dy­ti vil­ nie­tį. Teis­mo pra­šo­ma by­lo­je pa­ vie­šin­ti vaiz­do ka­me­rų po­ste už­ fik­suo­tus vaiz­dus.

Teis­mas po per­trau­kos to­liau nag­ri­nės bau­džia­mą­ją by­lą, o šian­ dien E.But­ri­mas Klai­pė­dos apy­lin­ kės teis­me tu­rės pa­si­ro­dy­ti ad­mi­ nist­ra­ci­nė­je by­lo­je dėl nuo­bau­dos sky­ri­mo už au­to­mo­bi­lio vai­ra­vi­mą ap­svai­gus.

Ne­pa­vy­kus iš­si­suk­ti nuo at­sa­ko­ my­bės, E.But­ri­mui te­ko pa­si­tik­rin­ ti gir­tu­mą. Vy­ro or­ga­niz­me nu­sta­ ty­ta 1,46 pro­m. al­ko­ho­lio.

Už ky­šio siū­ly­mą E.But­ri­mui gre­sia bau­da ar­ba lais­vės ap­ri­bo­ji­

As­tos Alek­sė­jū­nai­tės nuo­tr.

mas, ar­ba areš­tas, ar­ba lais­vės atė­ mi­mas iki ket­ve­rių me­tų.

Už trans­por­to prie­mo­nės vai­ra­ vi­mą iš­gė­rus, kai nu­sta­to­mas leng­ vas ne­blai­vu­mo laips­nis, nu­ma­to­ ma bau­da nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. li­tų su tei­sės vai­ruo­ti trans­por­ to prie­mo­nes atė­mi­mu nuo 1 me­ tų iki 1,6 m.

Jei teis­mas vy­rą baus už ven­gi­mą tik­rin­tis gir­tu­mą, tuo­met jam gre­ sia bau­da nuo 1 iki 3 tūkst. li­tų su tei­sės vai­ruo­ti trans­por­to prie­mo­ nes atė­mi­mu nuo 1 iki 3 me­tų ar­ ba ad­mi­nist­ra­ci­nis areš­tas nuo 10 iki 30 pa­rų su tei­sės vai­ruo­ti trans­ por­to prie­mo­nes atė­mi­mu nuo 2 iki 3 me­tų.

Bus tei­sia­mi kvai­ša­lų pla­tin­to­jai Į tei­sia­mų­jų suo­lą ne­tru­kus sės nar­ko­ti­kus uos­ta­mies­ty­je pla­ti­nu­ si gau­ja.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Or­ga­ni­zuo­ to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo biu­ro ir Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­ tū­ros Or­ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­mų ir ko­rup­ci­jos ty­ri­mo sky­riaus pa­rei­ gū­nai bai­gė iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­ džia­gų pla­ti­ni­mo. Įta­ria­mie­siems ink­ri­mi­nuo­ja­ma 14 nu­si­kals­ta­mų vei­kų. Iš vi­so bau­ džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn pa­trauk­ta 10 as­me­nų. Įta­ri­mai dėl nar­ko­ti­kų pla­ti­ni­mo pa­reikš­ti 7 su­lai­ky­tie­ siems, tarp jų 3 mo­te­rims.

Pir­muo­sius įta­ria­mų­jų su­lai­ky­ mo veiks­mus uos­ta­mies­čio ONTB at­li­ko dar 2012 me­tų birželio–rug­ sėjo mė­ne­siais. Įta­ria­ma, kad dvi klai­pė­die­tės pla­ti­no he­roi­ną kvai­ ša­lų „taš­kuo­se“ – dau­gia­bu­čiuo­se Su­lu­pės ir Strė­vos gat­vė­se.

2013-ųjų sau­sį po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pra­tę­sė ope­ra­ci­ją ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų pirkimo–pardavimo me­ tu su­lai­kė anks­čiau teis­tus ir nie­kur ne­dir­ban­čius uos­ta­mies­čio gy­ven­ to­jus. Pas pir­kė­ją ir kvai­ša­lus par­da­ vu­sį vy­riš­kį bei jo gy­ve­ni­mo drau­gę ap­tik­ta me­tam­fe­ta­mi­no ir psi­chot­

Biz­nis: nar­ko­ti­kų pla­ti­ni­mo tink­le uos­ta­mies­ty­je su­ko­si ne tik gau­jos

vy­rai, bet ir jų žmo­nos.

ro­pi­nių vais­tų. Me­tam­fe­ta­mi­no, ka­ na­pių ir jų da­lių bei psi­chot­ro­pi­nių vais­tų ap­tik­ta ir jų bu­te.

Vie­nas įta­ria­ma­sis šiuo me­tu at­ lie­ka lais­vės atė­mi­mo baus­mę už ki­ tus nu­si­kal­ti­mus, dar trys įta­ria­mie­ji suim­ti, li­ku­siems pa­skir­tos švel­nes­ nės kar­do­mo­sios prie­mo­nės.

1964 me­tais gi­męs įta­ria­ma­sis 2010-ai­siais Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo už ne­tei­sė­tą dis­po­na­vi­mą nar­ko­ti­nė­mis ir psi­chot­ro­pi­nė­ mis me­džia­go­mis la­bai di­de­liais kie­kiais bu­vo nu­teis­tas 10 me­tų 6 mė­ne­sių lais­vės atė­mi­mo baus­me, ta­čiau at­leis­tas nuo baus­mės at­li­

Klai­pė­dos po­li­ci­jos nuo­tr.

ki­mo, nes ser­ga sun­kia ne­pa­gy­do­ ma li­ga.

Vie­na šiuo me­tu suim­ta įta­ria­ mo­ji ži­no­ma uos­ta­mies­čio tei­sė­ sau­gi­nin­kams kaip 14 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mę už ne­tei­sė­tą dis­ po­na­vi­mą nar­ko­ti­nė­mis ar psi­chot­ ro­pi­nė­mis me­džia­go­mis la­bai di­ de­liais kie­kiais at­lie­kan­čio as­mens žmo­na, taip pat teis­ta už kvai­ša­lų pla­ti­ni­mą. Už ne­tei­sė­tą dis­po­na­vi­ mą nar­ko­ti­nė­mis ar psi­chot­ro­pi­nė­ mis me­džia­go­mis, tu­rint tiks­lą jas pla­tin­ti, nu­ma­to­mas lais­vės atė­mi­ mas nuo 2 iki 8 me­tų. „Klaipėdos“ inf.

9

penktadienis, rugsėjo 27, 2013

ekonomika Nau­jos lais­vo­sios ­ eko­no­mi­nės zo­nos

Ve­žė­jų blo­ka­da ­ dar ne­si­bai­gė

Ūkio mi­nis­te­ri­ja pa­ga­liau iš­si­rin­ko pir­muo­ sius lais­vų­jų eko­no­mi­nių zo­nų (LEZ) in­ves­ tuo­to­jus. Jei Vy­riau­sy­bė pri­tars, su­tar­tis dėl LEZ stei­gi­mo bei val­dy­mo Pa­ne­vė­žy­je bus pa­si­ra­šy­ta su „Og­mios cent­ro“ va­do­vau­ja­ mu kon­sor­ciu­mu, o dėl LEZ Ma­ri­jam­po­lė­je – su „Ma­ri­jam­po­lės Ar­vi“. Kon­kur­so ko­mi­si­ jai pa­skel­bus lai­mė­to­jus, in­ves­tuo­to­jai tu­rės įsteig­ti LEZ val­dy­mo bend­ro­ves, ku­rios bus at­sa­kin­gos už in­ves­tuo­to­jų pri­trau­ki­mą.

Sug­riež­tin­ta Lie­tu­vos ve­žė­jų pa­tik­ra Ru­si­jo­je nė­ra at­šauk­ta, kaip pro­gno­za­vo Už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­ja. Taip tei­gia na­cio­na­li­nės ve­ žė­jų au­to­mo­bi­liais aso­cia­ci­jos „Li­na­va“ vi­ cep­re­zi­den­tas Me­čis­la­vas At­roš­ke­vi­čius. Tie­ sa, pa­sak jo, šioks toks su­švel­nė­ji­mas jau­čia­ mas. „Yra pre­kių, ku­rias pra­lei­džia grei­čiau.

Ne­bė­ra tiek ma­ši­nų, ku­rios sto­vė­jo iki dvie­ jų sa­vai­čių, to­kių su­ma­žė­jo“, – tei­gė „Li­na­ vos“ at­sto­vas.

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 1000 2,8161 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1077 JAV do­le­ris 1 2,5542 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4768 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9158 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1869 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,2537 Ru­si­jos rub­lis 100 7,9398 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8067

pokytis

–0,4490 % +0,2391 % –0,3395 % –0,3901 % 0,0000 % –0,0281 % –0,7212 % –1,0395 % –0,0997 %

Akys kryps­ta į

Bra­zi­li­ją Lie­tu­vos žu­vies pro­duk­tų ga­min­to­jai gy­ve­na lau­ki­mo nuo­tai­ko­mis. Net­ru­ kus jiems tu­rė­tų at­si­ver­ti itin di­de­lė ir per­ spek­ty­vi Bra­zi­li­jos rin­ka. Šiuo me­tu šios ša­lies at­sa­kin­gi pa­rei­gū­nai tik­ri­na eks­por­ tuo­ti žu­vies pro­duk­tus no­rin­čias mū­sų bend­ro­ves.

Ga­li­my­bė: mū­sų ša­lies žu­vies pro­duk­tų ga­min­to­jai lau­kia lei­di­mo pro­duk­ci­ją vež­ti ir į Pie­tų Ame­ri­ką.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

At­lie­ka pa­tik­ri­ni­mus

Iki spa­lio 4 d. Lie­tu­vo­je vyks Bra­ zi­li­jos že­mės ūkio, gy­vu­li­nin­kys­tės ir mais­to mi­nis­te­ri­jos au­di­tas dėl Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­ tų vals­ty­bi­nės kont­ro­lės sis­te­mos įver­ti­ni­mo, sie­kiant eks­por­tuo­ti lie­tu­viš­kas žu­vis ir jų pro­duk­tus į Bra­zi­li­ją. Šio au­di­to tiks­las – įver­tin­ti mū­sų ša­lies ga­min­to­jų pa­si­ren­gi­ mą eks­por­tuo­ti į Bra­zi­li­ją sa­vo pa­ ga­min­tą žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­ci­ją ir įsi­ti­kin­ti vals­ty­bi­nės kont­ro­lės efek­ty­vu­mu žu­vies per­dir­bi­mo sek­to­riu­je. „Ti­ki­mės, kad dėl nuo­sek­laus Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­ jos tar­ny­bos (VMVT) bei Bra­zi­li­ jos že­mės ūkio, gy­vu­li­nin­kys­tės ir mais­to mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tų bend­ra­dar­bia­vi­mo ne­tru­kus Lie­ tu­vos žu­vies per­dir­bi­mo įmo­nės ga­lės džiaug­tis sėk­min­gais ver­ti­ ni­mo re­zul­ta­tais, at­ver­sian­čiais ke­ lius eks­por­tuo­ti sa­vo pro­duk­ci­ją į nau­jas rin­kas“, – sa­kė VMVT di­

rek­to­rius Jo­nas Mi­lius. Jis dien­raš­ čiui pa­sa­ko­jo, kad Bra­zi­li­jos pa­rei­ gū­nai jau lan­kė­si VMVT ir ver­ti­no Lie­tu­vos vyk­do­mą žu­vies pro­duk­ tų kont­ro­lę, Na­cio­na­li­nia­me mais­ to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­te at­lie­ka­mus la­bo­ra­to­ri­nius ty­ri­mus dėl kenks­min­gų me­džia­gų lie­ka­nų ir ter­ša­lų nu­sta­ty­mo. „Ga­liu pa­si­džiaug­ti, kad bra­zi­lai sa­kė, jog dir­ba­me la­bai aukš­tu ly­ giu. Jie kal­bė­jo, kad to­kio ge­ro dar­ bo nė­ra ma­tę“, – ti­ki­no J.Mi­lius.

Vi­lio­ja di­de­lė rin­ka

Lie­tu­vo­je vie­šin­tys Bra­zi­li­jos že­mės ūkio, gy­vu­li­nin­kys­tės ir mais­to mi­ nis­te­ri­jos pa­rei­gū­nai jau lan­kė­ si bend­ro­je Lie­tu­vos ir Nor­ve­gi­jos įmo­nė­je „Nor­ve­li­ta“, o ne­tru­kus jų vi­zi­to su­lauks ir „Vi­čiū­nų“ įmo­ nių gru­pė. Šios dvi bend­ro­vės jau yra pa­si­ ruo­šu­sios žu­vies pro­duk­tų eks­por­ tui į Bra­zi­li­ją. Kaip dien­raš­čiui tei­gė „Vi­čiū­nų“ gru­pės va­do­vas Vis­val­ das Ma­ti­jo­šai­tis, ga­li­my­bės ženg­ti šį žings­nį lauk­ta jau se­niai. „Mes dar prieš ke­le­tą me­tų ini­ci­ ja­vo­me ši­tuos po­kal­bius, la­bai pa­

dė­jo Že­mės ūkio ir Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos, o da­bar esa­me pa­si­ ruo­šę bra­zi­lų au­di­tui“, – pa­sa­ko­ jo vers­li­nin­kas.

Pa­sak V.Ma­ti­jo­šai­čio, „Vi­čiū­nų“ gru­pė žings­nio į Bra­zi­li­ją lau­kia ga­ na ra­miai, nes šio­je ša­ly­je jau tu­ri ry­šių ir pa­tir­ties. „Mums pri­klau­so ga­myk­la Is­ pa­ni­jo­je, ku­rios pro­duk­ci­ja jau da­ bar esk­por­tuo­ja­ma į Bra­zi­li­ją. To­ dėl tu­ri­me ir par­tne­rių bei ry­šių su pre­ky­bos cent­rų tink­lais. Ta­čiau no­rė­tu­me ten vež­ti ir pro­duk­ci­ ją su lie­tu­viš­kais pre­kės ženk­lais.

O ta rin­ka la­bai vi­lio­jan­ti, nes yra di­de­lė, ten di­de­lis var­to­ji­mas“, – dės­tė „Vi­čiū­nų“ va­do­vas.

Pak­laus­tas, ar bu­vo pre­li­mi­na­riai skai­čiuo­ta, ko­kią da­lį bend­ra­me eks­por­tuo­ja­mos pro­duk­ci­jos srau­te ga­lė­tų su­da­ry­ti į Bra­zi­li­ją ve­ža­mos pre­kės, V.Ma­ti­jo­šai­tis tei­gė, kad to ne­bu­vo da­ry­ta, ta­čiau leng­vų ke­lių ne­si­ti­ki: „Iš pra­džių ta da­lis, ži­no­ ma, ne­bus di­de­lė, nes rin­kos nie­ kas nea­ti­duos, ją rei­kės iš­ko­vo­ti.

Bet esa­me nu­si­tei­kę tai da­ry­ti.“ Ka­da ga­lė­tų pra­si­dė­ti lie­tu­viš­ kos pro­duk­ci­jos eks­por­tas į Bra­

Kęs­tu­čio Va­na­go / BFL nuo­tr.

zi­li­ją, V.Ma­ti­jo­šai­tis spė­lio­ti ne­ si­ry­žo. Pa­sak jo, tai įvyks ta­da, kai su­si­tars abie­jų ša­lių vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos.

Nau­jie­nų lau­kia ir ki­ti

Nau­jie­nų dėl gal­būt at­si­ver­sian­čių nau­jų eks­por­to rin­kų šiuo me­tu lau­kia ne tik žu­vies pro­duk­tų ga­ min­to­jai.

Vis­val­das Ma­ti­jo­šai­tis:

No­rė­tu­me ten vež­ti ir pro­duk­ci­ją su lie­tu­ viš­kais pre­kės ženk­lais. Šią sa­vai­tę Lie­tu­vos mė­sos sek­ to­riaus pa­tik­rą bai­gė JAV ins­pek­to­ riai. Pa­sak VMVT di­rek­to­riaus Jo­ no Mi­liaus, di­des­nių pro­ble­mų JAV pa­rei­gū­nai ne­ra­do, to­dėl ti­kė­ti­na, kad eks­por­tas į šią ša­lį pra­si­dės jau ki­tais me­tais. „JAV įver­ti­ni­mas ge­ras, prie­žiū­ ros ins­ti­tu­ci­jo­se ne­ra­do jo­kių nea­

ti­ti­ki­mų, nes vis­ką iš­tai­sė­me pa­gal jų nu­ro­dy­mus, įmo­nė­se bu­vo ke­li smul­kūs nea­ti­ti­ki­mai. Ki­tais me­ tais ga­li­ma ti­kė­tis mė­sos eks­por­to į JAV“, – ant­ra­die­nį pa­si­bai­gu­sio JAV ins­pek­to­rių vi­zi­to re­zul­ta­tus BNS ko­men­ta­vo J.Mi­lius.

Pa­sak jo, da­bar rei­kės JAV Kong­ re­so pri­ta­ri­mo, o pa­skui bus ga­li­ma pra­dė­ti par­da­vi­nė­ti mė­są Jung­ti­nė­ se Vals­ti­jo­se.

Lie­tu­va šiuo me­tu taip pat lau­kia ser­ti­fik ­ a­tų iš Ki­ni­jos, ku­rie leis­tų į ša­lį įvež­ti pie­no pro­duk­tus. Anot J.Mi­liaus, vis­kas jau ga­lu­ti­nai su­ de­rin­ta, ta­čiau Ki­ni­jos ins­ti­tu­ci­jos dar neat­siun­tė do­ku­men­tų, nors tai tu­rė­jo pa­da­ry­ti praė­ju­sią sa­vai­tę. Į šią vals­ty­bę taip pat ti­ki­ma­si pra­dė­ti eks­por­tuo­ti mė­są, ta­čiau no­rint gau­ti vi­sus lei­di­mus į Lie­tu­ vą dar tu­rės at­vyk­ti ins­pek­to­riai.

J.Mi­lius sa­kė, kad Lie­tu­va mė­są ir pie­ną no­rė­tų eks­por­tuo­ti ir į ki­tą Azi­jos vals­ty­bę – Ja­po­ni­ją. „Ju­da rei­ka­lai su mė­sa ir pie­nu Ja­po­ni­jo­je, šiuo me­tu esa­me iš­ siun­tę jiems už­pil­dy­tus klau­si­my­ nus ir lau­kia­me at­sa­ky­mo“, – aiš­ ki­no VMVT va­do­vas.

Sau­lės elekt­ri­nės vir­to gal­vos skaus­mu Kom­pen­sa­ci­jas už su­stab­dy­tus sau­lės elekt­ri­nių pro­jek­tus skai­ čiuo­jan­čiai Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ ri­jai siū­lo­ma pe­rim­ti šių elekt­ri­ nių įran­gą. To­kią idė­ją iš­kė­lė Kai­ nų ko­mi­si­ja.

Anot ko­mi­si­jos, da­bar nu­ma­to­ma, kad, vals­ty­bei su­tei­kus kom­pen­ sa­ci­ją už įsi­gy­tus įren­gi­nius, šie ir to­liau pri­klau­sys elekt­ri­nių plė­to­ to­jams. „Tu­rė­tų bū­ti nu­sta­ty­ta tvar­ka, įpa­rei­go­jan­ti per­duo­ti šiuos įren­gi­ nius vals­ty­bei. Taip pat tu­rė­tų bū­ti

nu­ma­ty­ta ins­ti­tu­ci­ja, at­sa­kin­ga už šių įren­gi­nių pe­rė­mi­mą, prie­žiū­rą, val­dy­mą“, – tei­gė Kai­nų ko­mi­si­ja.

Ta­čiau Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ ja ti­ki­na, kad nu­ma­to­ma kom­pen­ suo­ti tik įren­gi­nių nu­ver­tė­ji­mą, to­ dėl vals­ty­bė jų ne­tu­rė­tų pe­rim­ti.

Kai­nų ko­mi­si­ja taip pat ne­ pri­ta­ria, kad kom­pen­sa­ci­jos bū­ tų įtrauk­tos į vie­šuo­sius in­te­re­ sus ati­tin­kan­čių pa­slau­gų (VIAP) biu­dže­tą. Pa­sak ko­mi­si­jos, dėl to pa­brang­tų elekt­ra, aug­tų inf­lia­ci­ ja ir tai su­kliu­dy­tų Lie­tu­vai įsi­ves­ ti eu­rą.

„At­siž­vel­giant į tai, kad elekt­ra yra pla­taus var­to­ji­mo pro­duk­tas, di­dė­jan­tis jos ta­ri­fas su­da­rys inf­ lia­ci­nį spau­di­mą vi­sų pre­kių ir pa­ slau­gų kai­noms. <...> Neį­vyk­džius nors vie­no iš Mast­rich­to kon­ver­ gen­ci­jos kri­te­ri­jų dėl elekt­ros kai­ nos po­ky­čio, įsi­ves­ti eu­rą ša­ly­ je tap­tų sun­kiau“, – nu­ro­dė Kai­nų ko­mi­si­ja.

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja pra­šo Vy­riau­sy­bės sku­biai pa­pil­dy­ti ap­ ra­šą, ku­ris nu­ma­to, kaip bus tei­kia­ mos kom­pen­sa­ci­jos už su­stab­dy­tus sau­lės elekt­ri­nių pro­jek­tus. Mi­nis­

te­ri­ja nu­ro­do, kad iki šiol gau­ta apie 4,3 tūkst. pra­šy­mų iš­mo­kė­ti kom­ pen­sa­ci­jas, juo­se yra daug ne­tiks­ lu­mų, ir pen­kių die­nų lai­kas jas pa­tiks­lin­ti yra per trum­pas, to­dėl siū­lo­ma šį ter­mi­ną pail­gin­ti.

Vy­riau­sy­bė nu­ma­to kom­pen­ suoti iki 100 tūkst. li­tų už kiek­vie­ ną pro­jek­tą. Skai­čiuo­ja­ma, kad iš vi­so tam pri­reiks ne dau­giau kaip 200 mln. li­tų, pa­nau­do­jant lė­šas, gau­tas iš VIAP. Anks­čiau ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ja­ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­čius yra tei­gęs, kad jei­gu bū­tų įgy­ven­din­ti vi­si sau­

lės elekt­ri­nių pro­jek­tai, ku­riems iš­duo­ti lei­di­mai, o ska­ti­na­ma­sis ta­ri­fas ir to­liau bū­tų 1,44 li­to už ki­ lo­vat­va­lan­dę, vals­ty­bei tai kai­nuo­ tų 400–500 mln. li­tų per me­tus.

Iš­lai­dos bus kom­pen­suo­ja­mos tiems sau­lės ener­gi­jos plė­to­to­jams, ku­rie iš­lai­dų pa­ty­rė iki 2013 m. va­ sa­rio 1 d. ir ku­riems ne­bu­vo pra­tęs­ ti lei­di­mai ar­ba ku­rie iki lie­pos 1 d. ne­si­krei­pė dėl jų pra­tę­si­mo. Vi­si šie as­me­nys iki rug­sė­jo 1 d. ga­li teik­ ti pra­šy­mus Vals­ty­bi­nei ener­ge­ti­ kos ins­pek­ci­jai.

BNS inf.

10

penktadienis, rugsėjo 27, 2013

pasaulis paskelbė paiešką

teismas Sky­rė vie­šų­jų dar­bų

Iš­gel­bė­jo gy­vy­bę

Ke­ni­ja pa­skel­bė bri­tės Sa­ mant­hos Lewth­wai­te, pra­min­ tos bal­tą­ja naš­le ir įta­ria­mos or­ga­ni­za­vus iš­puo­lį Nai­ro­bio pre­ky­bos cent­re, tarp­tau­ti­nę paieš­ką. 29-erių mo­te­ris yra vie­no mir­ti­nin­kų sprog­din­to­ jų, 2005 m. su­ren­gu­sių ata­ kas Lon­do­no vie­ša­ja­me trans­ por­te, naš­lė.

Pas­lap­tin­gam miš­ko ber­niu­ kui, ku­ris 2011 m. pa­si­ro­dė Ber­ly­ne ir pa­sa­kė, kad daug me­tų gy­ve­no miš­kuo­se, Vo­ kie­ti­jos teis­mas va­kar sky­ rė 150 va­lan­dų vie­šų­jų dar­bų.

Miš­ko ber­niu­kas paaiš­kė­jo esan­tis olan­das Ro­bi­nas van Hel­su­mas, ku­ris nie­kam nie­ ko ne­pa­sa­kęs išė­jo iš na­mų.

Af­ga­nis­ta­no chi­rur­gai at­li­ ko su­dė­tin­gą ope­ra­ci­ją, ku­ ri iš­gel­bė­jo su dviem gal­vo­ mis gi­mu­sios mer­gai­tės gy­ vy­bę. Mer­gai­tė, ku­rios var­das As­ree Gul reiš­kia „nau­jo­ji gė­ lė“ ir ku­ri yra vie­na iš dvy­nių, į Dža­la­la­ba­do li­go­ni­nę bu­vo at­vež­ta su ant­ra gal­va, priau­ gu­sia prie vir­šu­gal­vio.

Tei­sia kaip pi­ra­tus Ru­si­jos teis­mas siun­čia už gro­tų tarp­tau­ti­nės ap­lin­ko­sau­gos or­ga­ ni­za­ci­jos „Green­pea­ce“ ak­ty­vis­ tus, ku­rie bu­vo su­lai­ky­ti Ba­ren­co jū­ro­je, kai ban­dė su­reng­ti pro­tes­ tą prieš naf­tos ga­vy­bą Ark­ty­je.

Teis­me – 30 ak­ty­vis­tų

Mur­mans­ko teis­mas, at­vi­ruo­se po­ sė­džiuo­se ėmę­sis nag­ri­nė­ti eko­lo­ gų gru­pės by­las, pra­dė­jo nuo Ru­ si­jos pi­lie­čių. Fo­tog­ra­fas De­ni­sas Si­nia­ko­vas ir „Green­pea­ce“ Ark­ ties pro­gra­mos dar­buo­to­jas Ro­ ma­nas Dol­go­vas va­kar bu­vo suim­ ti dviem mė­ne­siams mo­ty­vuo­jant tuo, kad jie ga­li slaps­ty­tis nuo tei­ sin­gu­mo ar­ba da­ry­ti spau­di­mą liu­ di­nin­kams pa­sie­nie­čiams.

Vėliau mažiausiai dviem mėne­ siams už grotų pasiųsti laivo ka­ pitonas amerikietis Peteris Will­ coxas, lenkų aktyvistas Tomaszas Dziemianczukas, Naujosios Ze­ landijos pilietis Davidas Johnas Haussmannas, kanadietis Paulas Douglasas Ruzycki, britas Jonathanas Beauchampas ir Frances­ co Pisanu iš Prancūzijos.

Iš vi­so prieš teis­mą sto­jo 30 ak­ ty­vis­tų. Tarp jų yra 18 vals­ty­bių pi­lie­čių – JAV, Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos, Tur­ki­jos, Bra­zi­li­jos, Aust­ ra­li­jos ir ki­tų. Šie ak­ty­v is­tai bu­vo led­l au­ žy­je „Arc­tic Sun­ri­se“, ku­rį Ru­ si­jos sau­gu­mo tar­ny­bos su­lai­ kė praei­tą sa­vai­tę ir ati­tem­pė į Mur­m ans­k ą. Ke­l io­n ė­je įgu­l os na­riai bu­vo už­ra­kin­ti sa­vo lai­ve, o Mur­mans­ke su­so­din­ti į tar­dy­ mo izo­lia­to­rius. Ši „Green­pea­ce“ ak­ty­vis­tų gru­pė mė­gi­no at­kreip­ti dė­me­sį į pa­vo­jų, ke­lia­mą Ru­si­jos pa­stan­goms pa­ nau­do­ti Ark­ties gam­tos iš­tek­lius, le­dui šia­me re­gio­ne trau­kian­tis dėl vi­suo­ti­nio kli­ma­to at­ši­li­mo.

Kal­ti­ni­mus va­di­na ab­sur­diš­kais

Pro­ku­ro­rai teis­me pa­reiš­kė, kad ak­ty­vis­tai kaip or­ga­ni­zuo­ta gru­ pė pla­na­vo už­grob­ti tur­tą. Ty­rė­ jai kal­bė­jo apie naf­tos plat­for­mą „Pri­raz­lom­na­ja“, į ku­rią rug­sė­jo 19 d. už­si­ropš­tė du „Green­pea­ce“ ak­ty­vis­tai. Pro­ku­ro­rai taip pat kal­

ti­no su­lai­ky­tuo­sius su­kė­lus pa­vo­jų tei­sė­sau­gos pa­rei­gū­nų gy­vy­bei.

Tarp­tau­ti­nė or­ga­ni­za­ci­ja „Green­pea­ce“ pa­va­di­no jos na­rių areš­tą ne­tei­sė­tu, o kal­ti­ni­mus pi­ra­ta­vi­ mu – ab­sur­diš­kais. „Ru­si­jos val­džia ban­do įbau­ gin­ti žmo­nes, ku­rie prieš­ta­rau­ ja naf­tos ga­vy­bai Ark­ty­je, bet šis at­vi­ras bau­gi­ni­mas ne­duos jo­kio re­zul­ta­to“, – sa­kė „Green­pea­ce“ va­do­vas Ku­mi Nai­doo. Jis pa­ra­ gi­no žmo­nes Ru­si­jo­je bei vi­sa­me pa­sau­ly­je pa­lai­ky­ti ak­ty­vis­tus ir ap­gin­ti jų tei­sę į tai­kų pro­tes­tą. „Mū­sų tai­kus pro­tes­tas ne­tu­ rė­jo tiks­lo užim­ti plat­for­mą. Al­ pi­nis­tai ban­dė įsi­tvir­tin­ti prie jos šo­no, kad at­kreip­tų dė­me­sį į pa­ vo­jus, ku­riuos ke­lia naf­tos ga­vy­ ba Ark­ty­je, ir kli­ma­to kai­tą“, – paaiš­ki­no K.Nai­doo.

Ne pi­ra­tai, bet pa­žei­dė įsta­ty­mus

Pa­leis­ti „Green­pea­ce“ ak­ty­vis­tus pa­rei­ka­la­vo Ny­der­lan­dai, su ku­ rių vė­lia­va plau­kė suim­tas lai­vas „Arc­tic Sun­ri­se“. Šios ša­lies dip­ lo­ma­tai už­si­mi­nė, kad ne­su­lau­ kę tin­ka­mos Ru­si­jos reak­ci­jos ga­ li kreip­tis į Tarp­tau­ti­nį jū­rų tei­sės tri­bu­no­lą.

Pa­leis­ti ak­ty­vis­tus Ru­si­jos pre­ zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no pra­šė ir Tarp­tau­ti­nio Ark­ties fo­ru­mo, vy­ku­sio šiau­ri­nia­me Sa­le­char­do mies­te, da­ly­viai. „Ne­ži­nau de­ta­lių, kas ten nu­ti­ ko, bet vi­siš­kai aki­vaiz­du, kad jie, be abe­jo, nė­ra pi­ra­tai. Ta­čiau for­ ma­liai jie mė­gi­no užim­ti plat­for­ mą“, – fo­ru­me sa­kė V.Pu­ti­nas, jo pa­si­sa­ky­mą trans­liuo­jant te­le­vi­ zi­jai. „Mū­sų tei­sė­sau­gos or­ga­nai, mū­sų pa­sie­nie­čiai ne­ži­no­jo, kas mė­gi­na užim­ti plat­for­mą, pri­si­ deng­da­mi or­ga­ni­za­ci­ja „Green­ pea­ce“. Ypač at­si­žvel­giant į pa­ sta­r uo­s ius kru­v i­n us įvy­k ius Ke­ni­jo­je – juk vis­ko ga­lė­jo nu­tik­ti.

Kas uži­ma, mes juk ne­ži­no­me“, – aiš­ki­no pre­zi­den­tas. „Ta­čiau vi­siš­kai aki­vaiz­du – tie žmo­nės pa­žei­dė tarp­tau­ti­nės tei­ sės nor­mas“, – pri­dū­rė jis.

BNS, BBC, „Rus­sia To­day“ inf.

Areš­tas: „Green­pea­ce“ lai­vas bu­vo su­lai­ky­tas Ru­si­jos pa­sie­nie­čių

praei­tą sa­vai­tę ir ati­temp­tas į Mur­mans­ką.

AFP nuo­tr.

Su­si­ti­ki­mas: V.Pu­ti­nas ir A.Lu­ka­šen­ka kar­tu ste­bė­jo bend­rų ka­ri­nių pra­ty­bų „Za­pad 2013“ pa­bai­gą.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ka­ras ei­na į pa­bai­gą?

Prieš Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos va­do­vų su­si­ti­ki­mą ka­ri­nia­me po­li­go­ ne Mins­kas su­švel­ni­no areš­to są­ly­gas įkai­tu abie­jų ša­lių ka­lio ka­re va­di­na­mam Vla­dis­la­vui Baum­gert­ne­riui.

Ru­si­ja at­liks sa­vo ty­ri­mą

Ru­si­jos ka­lio trą­šų ga­my­bos mil­ži­ nės „Ural­ka­lij“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­ riaus ad­vo­ka­tas va­kar pra­ne­šė, kad Bal­ta­ru­si­ja sky­rė vers­li­nin­kui na­mų areš­tą ir pa­lei­do jį iš KGB tar­dy­mo izo­lia­to­riaus, ku­ria­me jis bu­vo lai­ ko­mas nuo prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mo suė­mi­mo rugp­jū­tį.

V.Baum­gert­ne­ris bu­vo per­kel­tas į KGB nuo­mo­ja­mą bu­tą Mins­ke, ten gy­vens vi­są pa­rą pri­žiū­ri­mas pa­rei­gū­nų. Ad­vo­ka­tas Dmit­ri­jus Go­riač­ka taip pat sa­kė, kad įta­ria­ mo­jo mo­ti­nai bu­vo leis­ta ap­lan­ky­ ti sū­nų.

Areš­to są­ly­gos V.Baum­gert­ne­riui bu­vo su­švel­nin­tas po to, kai šį ant­ ra­die­nį Mins­ke su­si­ti­ko Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos ge­ne­ra­li­niai pro­ku­ro­ rai. Nors šio su­si­ti­ki­mo de­ta­lės ne­ bu­vo skel­bia­mos, nau­jie­nų agen­tū­ ros „In­ter­fax“ šal­ti­nis pra­ne­šė, jog pa­rei­gū­nai kal­bė­jo apie ga­li­my­bę nag­ri­nė­ti „Ural­ka­lij“ by­lą Ru­si­jo­je, nes V.Baum­bert­ne­ris ir ki­ti kal­ti­ na­mie­ji yra Ru­si­jos pi­lie­čiai. Šio­je by­lo­je Bal­ta­ru­si­jos pro­ku­ro­rai taip pat pa­tei­kė kal­ti­ni­mus Ru­si­jos mi­ li­jar­die­riui vers­lo mag­na­tui Su­ lei­ma­nui Ke­ri­mo­vui, ku­riam pri­ klau­so da­lis „Ural­ka­lij“ ak­ci­jų bei Ma­chač­ka­los fut­bo­lo klu­bas „An­ ži“, ir ke­liems aukš­tiems „Ural­ka­ lij“ va­do­vams. „Bu­vo ras­ta bend­ra­dar­bia­vi­mo for­mu­lė, pa­gal ją Bal­ta­ru­si­ja per­ duos Ru­si­jai vi­są šios by­los ty­ri­

mo me­džia­gą, o Ru­si­jos tei­sė­sau­ga at­liks sa­vo ty­ri­mą“, – sa­kė „In­ter­ fax“ šal­ti­nis.

Gre­sia 10 me­tų ka­lė­ji­mo

V.Baum­gert­ne­ris bu­vo suim­tas po to, kai „Ural­ka­lij“, ku­ri yra vie­ na di­džiau­sių pa­sau­ly­je ka­lio trą­ šų ga­min­to­jų, tie­kian­čių apie 20 pro­c. pa­sau­li­nės pro­duk­ci­jos, su­ krė­tė rin­kas pa­si­trauk­da­ma iš įmo­ nės, įsteig­tos bend­rai su Bal­ta­ru­si­ jos vals­ty­bi­ne ka­lio trą­šų bend­ro­ve.

Mins­kas tei­gia dėl „Ural­ka­lij“ va­ do­vų veik­los pa­ty­ręs ma­žiau­siai 100 mln. do­le­rių nuo­sto­lių.

V.Baum­gert­ne­ris bu­ vo per­kel­tas į KGB nuo­mo­ja­mą bu­tą Mins­ke, ten gy­vens vi­są pa­rą pri­žiū­ri­ mas pa­rei­gū­nų.

V.Baum­gert­ne­ris ap­kal­tin­tas sie­ kiu pa­si­pel­ny­ti Bal­ta­ru­si­jos vals­ ty­bės są­skai­ta, jam gre­sia 10 me­tų ka­lė­ji­mo baus­mė ir tur­to kon­fis­ka­ vi­mas.

Vers­li­nin­ko areš­tas bu­vo pa­ smerk­tas Mask­vos ir nu­ste­bi­no ap­žval­gi­nin­kus, nes Aliak­sand­ro Lu­ka­šen­kos re­ži­mas la­bai pri­klau­ so­mas nuo pi­gių ener­gi­jos šal­ti­nių

iš Ru­si­jos ir nuo Mask­vos su­teik­tų pa­sko­lų, ap­sau­go­ju­sių nuo žlu­gi­mo Bal­ta­ru­si­jos eko­no­mi­ką. Ūmaus bū­do A.Lu­ka­šen­ka ne kar­tą yra už­rūs­ti­nęs Ru­si­ją sa­vo ne­prog­no­zuo­ja­mu el­ge­siu, ta­čiau Krem­liui jis priim­ti­nes­nis ne­gu koks nors pro­va­ka­rie­tiš­kas vei­kė­ jas, ku­ris ga­lė­tų at­gręž­ti Mins­ką į ES. Su­si­ti­ko po­li­go­ne

V.Baum­gert­ne­ris bu­vo per­kel­ tas į na­mų areš­tą Bal­ta­ru­si­jai ruo­ šian­tis va­ka­rykš­čiam Ru­si­jos pre­ zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no vi­zi­tui.

Ru­si­jos ly­de­ris at­vy­ko į Go­žos po­ li­go­ną prie Gar­di­no ste­bė­ti abie­jų ša­lių bend­rų ka­ri­nių pra­ty­bų bai­ gia­mo­sios da­lies kar­tu su Bal­ta­ru­ si­jos pre­zi­den­tu A.Lu­ka­šen­ka. Šis į mo­ky­mus at­si­ve­žė ir sa­vo ma­ža­ me­tį sū­nų Ni­ko­la­jų, ku­ris daž­nai ly­di tė­vą ofi­cia­liuo­se ren­gi­niuo­se.

Iš Gar­di­no pre­zi­den­tai iš­skri­do į Ka­li­ning­ra­dą, kur pa­sta­rą­ją sa­vai­tę taip pat vy­ko ka­ri­niai mo­ky­mai.

Praė­ju­sį penk­ta­die­nį pra­si­dė­ju­ sios ir va­kar pa­si­bai­gu­sios bend­ ros abie­jų ša­lių pra­ty­bos „Za­pad 2013“ vy­ko pen­kiuo­se po­li­go­nuo­se Bal­ta­ru­si­jo­je ir Ka­li­ning­ra­do sri­ty­ je. Pla­ni­niuo­se mo­ky­muo­se, ku­rie ren­gia­mi kas dve­jus me­tus, da­ly­va­ vo dau­giau nei 10 tūkst. abie­jų ša­ lių ka­rių, ke­li šim­tai tan­kų, lėk­tu­ vų ir ki­tos ka­ro tech­ni­kos.

BNS, BBC, „RIA No­vos­ti“ inf.

11

penktadienis, rugsėjo 27, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

gidas

Centre: pagrindinius vaidmenis spektaklyje sukūrė J.Milius (Romeo) ir B.Ignatavičiūtė (Džuljeta).

Klaipėdos muzikinio teatro nuotr.

Trikalbė „Romeo ir Džuljetos“ istorija Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre sekmadienį publikai bus pirmąkart pristatytas Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendras kūrybinis projektas, kurio galutinis rezultatas – trikalbis dramos spektaklis „Romeo ir Džuljeta“.

Jovita Navickaitė

Šįkart nemarioji Williamo Shakespeare’o tragedija bus suvaidinta lietuvių kalba (tai vadinamoji vidinė spektaklio premjera), tačiau jau kitąmet sausį spektaklis į klaipėdiečių sceną sugrįš trikalbis – drauge su Klaipėdos muzikinio teatro artistais scenoje pasirodys aktoriai iš Elbingo A.Sevruko dramos teatro (Lenkija) ir Kaliningrado dramos teatro (Rusija).

Trikalbių jungtinių W.Shakespeare’o tragedijos „Romeo ir Džuljeta“ spektaklių pastatymas yra tarptautinio projekto „Daugiakultūris dialogas“ dalis.

Kuria ateities teatrą

Startavęs 2013 m. pavasarį, projektas baigsis 2014 m. balandį. Iki tol trikalbiai tarptautiniai „Romeo ir Džuljeta“ spektakliai po 5 kartus bus parodyti trijose šalyse kaimynėse: 2013 m. lapkritį – Lenkijoje, 2014 m. sausį – Lietuvoje, balandį – Kaliningrade (Rusija).

A.Sevruko dramos teatro Elbinge direktorius ir režisierius, šio projekto iniciatorius Miroslavas Sie-

dleris įsitikinęs, jog daugiakalbis teatras – tai ateities teatras: „Šių dienų kosmopolitiniame pasaulyje yra neišvengiama ieškoti naujų ne tik verbalinės kalbos komunikacijos formų. Jos ypač svarbios užmezgant daugiakultūrį dialogą, lengvai integruojamą į skirtingų šalių bendradarbiaujančių menininkų kultūrinę bei socialinę aplinką“.

Spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ kūrėjų komandą sudaro menininkai iš trijų projekte dalyvaujančių šalių: režisieriai – M.Siedleris (Lenkija), Michailas Salesas (Rusija) bei lietuviai Rūta Bunikytė ir Ramūnas Kaubrys. Spektaklio scenografiją sukūrė rusų dailininkas Eugenijus Boldyrevas, choreografiją – lenkas Tomašas Tvorkovskis.

Fechtavimosi scenų autorius – Linas Zubė (Lietuva), muzikos – Boleslovas Ravskis (Lenkija).

Lietuvoje pirmosios būsimo spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ repeticijos, darbas su tekstu, gilinimasis į personažų charakterius prasidėjo šių metų gegužę, o nuo liepos startavo intensyvus repeticijų etapas. Paskutinį liepos savait-

galį Klaipėdoje vykusios tradicinės Jūros šventės metu Klaipėdos muzikinio teatro artistai surengė atviras spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ fechtavimosi repeticijas, sulaukusias gausybės praeivių dėmesio.

Viso projekto metu, be pasirengino jungtiniams trikalbiams spektakliams, projekto dalyviai reguliariai susitikdavo bendruose seminaruose ir kūrybinėse dirbtuvėse Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje. Juose buvo lavinami praktiniai fechtavimosi, scenos judesio, dainavimo įgūdžiai bei gilinamasi į kiekvienos šalies teatro istoriją ir literatūrą. Artimiausios bendros kūrybinės dirbtuvės jau rugsėjo 30 ir spalio 1 dienomis įvyks Klaipėdoje.

Iššūkis – suprasti be žodžių

„Romeo ir Džuljetos“ pastatymų yra įvairių, tačiau šis – tarptautinis, jau todėl yra kitoks. Žiūrovai jame į lietuviškus klausimus išgirs rusiškus ar lenkiškus atsakymus. Čia svarbiausi bus personažų charakteriai, jausmai, nuotaikos, emocijos – aktoriams nebus už ko „pasislėpti“. Tai ne muzikinis, o dramos spektaklis, – kalbėjo Džuljetos vaidmens atlikėja Beata Ignatavičiūtė. – Kadangi tokiame projekte dalyvauju pirmą kartą, tai jis man, kaip pradedančiajai aktorei, davė ir, tikiu, duos tikrai puikios patirties. Pats projektas išties įdomus: turime galimybę bendradarbiauti su kitų šalių aktoriais, vieni iš kitų mokytis, o gal net nedaryti tam tikrų klaidų, kurias galime išvysti kolegų darbe. Kaskart kurdama personažą stengiuosi ieš-

koti to, kas scenoje mane priverstų būti kitokiai. Džuljetos vaidmenį analizavau ištisas repeticijas ir bandžiau prisiminti, kaip būdama Džuljetos amžiaus tam tikrose situacijose elgdavausi pati. „Romeo ir Džuljetos“ istorija – apie tai, jog tamsa negali išvaikyti tamsos. Tai gali padaryti tik šviesa, o neapykantą išsklaidyti gali tik meilė.“ Romeo vaidinantis Jeronimas Milius prisipažino, kad tai – pirmasis dramos spektaklis, kuriame jis vaidina: „Nuo pat pirmųjų

Beata Ignatavičiūtė:

„Romeo ir Džuljetos“ istorija – apie tai, jog tamsa negali išvaikyti tamsos. Tai gali padaryti tik šviesa, o neapykantą išsklaidyti gali tik meilė. repeticijų buvo ir smalsu, ir neramu, nes iki šiol nėra tekę tiek daug dirbti su šnekamuoju tekstu, ypač eiliuotu. Todėl šis pastatymas man yra vertinga patirtis ir dar vienas žingsnelis tobulėjimo kelyje“. Žinomas dainininkas, tapęs aktoriumi, atvirai kalbėjo ir apie sunkumus: „Mano manymu, jau vien skirtingo amžiaus, mokyklų ir šalių režisieriams rasti bendrą spektaklio kompromisą yra labai sunku. Deja, rusams pirmiesiems pastačius savąją versiją, buvome įsprausti į nemenkus rėmus,

todėl turime derintis prie jų režisieriaus priimtų sprendimų. Kitas sunkumas – trys skirtingos kalbos, ypač kai dalis aktorių nesupranta bent vienos ar net dviejų likusių kalbų. Juk turime suvaidinti sklandžius dialogus ir išgyventi tikras emocijas. Įsivaizduokite: esate Romeo, bet nesuprantate, ką jums lenkiškai sako Džuljeta, o juk turite ja susižavėti, kalbėtis, džiaugtis ir liūdėti drauge bei aklai pamilti vienas kitą. Į savąjį Romeo aš vis dar gilinuosi ir jo ieškau. Nemanau, kad tie ieškojimai kada nors baigsis, nes kiekvieną kartą repetuodamas stengiuosi atrasti kažką naujo. Supratau viena, jog Romeo gali būti labai įvairus. Man nesinori jo padaryti šabloniško, todėl ieškau kompromisų pats su savimi bei nuolat svarstau, kaip pats elgčiausi tam tikrose situacijose. Šios istorijos moralas... Kiekvienas žmogus yra tiksintis užtaisas, kuris paveiktas begalinės meilės ar neapykantos tampa bepročiu“.

Tai, kas mus daro stipresnius

Režisierė R.Bunikytė įžvelgė savo darbo šiame projekte privalumų: „Romeo ir Džuljetą“ kuria trijų šalių režisieriai, todėl kūrybiniame procese turime galimybę vieni su kitais tartis ir kartu ieškoti atsakymų. Mūsų identiškumas, manau, bus pastebimas aktoriniuose darbuose. Nors esame kaimyninės šalys, tačiau aktorinio meistriškumo pagrindai ne tik techninio pasiruošimo požiūriu, bet ir tautos mentaliteto raiškoje yra gana skirtingi.

12

12

penktadienis, rugsėjo 27, 2013

pramogų gidas Vyksta Klaipėdos knygų mugė

Vakar prasidėjusi, dar ir šiandien visą dieną Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje vyksta jos su Lietuvos mažų ir vidutinių leidėjų asociacija „LiMViLA“ organizuojama Klaipėdos knygų mugė. Joje dalyvauja per 10 šalies leidyklų, pristatančių naujausias savo knygas bei jų autorius. Be to, spalvingoje renginio programoje šiandien – poezijos skaitymai su poetėmis N.Kepeniene, D.Molyte-Lukauskiene ir E.Karnauskaite, „Gyvo piešimo“ kūrybinės dirbtuvės, konkursas vaikams, šokių pamoka su šokių ir laisvalaikio centru „Rueda“.

KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25).

KADA? Rugsėjo 27 d. 10–19 val.

KAINA? Nemokamai.

Lėlių teatras kviečia juoktis

Miniatiūrinis arbatos servizas, pagauli muzika, dvi aktorės ir per bendrus atradimus gimstanti draugystė – visa tai šį savaitgalį laukia žiūrovų Klaipėdos lėlių teatre. Jau trečias režisierės Karolinos Jurkštaitės spektaklis lėlių teatrui „Arbatėlė“ išsiskiria komiškumu, bet jo pamatas yra rimtas kvietimas kūrybiškai permąstyti savo kasdienybę. Spektaklyje vaidina aktorės Erika Mažulienė ir Justina Jukonytė, muziką kūrė Aušra Vaštakaitė, dailininkė – Viktorija Dambrauskaitė, kūrybinė konsultantė – scenografė Renata Valčik. 40 min. vaidinimas skirtas žiūrovams nuo 3 metų.

KUR? Klaipėdos lėlių teatre (Vežėjų g. 4).

KADA? Rugsėjo 28, 29 d., spalio 5 d. 12 val.

KAINA? 12 Lt.

A.Cholina: „Noriu būti mylima Lietuvoje“ Vaida Bičkutė

B

ūti pasaulio žmogumi – išsipildžiusi choreografės Anželikos Cholinos svajonė. Šiuo metu daugiausiai laiko praleidžianti Maskvoje A|Ch šokio teatro įkūrėja mėgaujasi galimybe dirbti su tokiais kultūros pasaulio grandais kaip režisierius Rimas Tuminas ir talentingiausiais Maskvos aktoriais – visų ant rankos pirštų nesuskaičiuosi. A.Cholinos spektaklis „Ana Karenina“ įvertintas keturiose prestižinio Rusijos teatrinio apdovanojimo „Auksinė kaukė“ nominacijose, choreografei įteikta Olego Jankovskio premija, Lietuvoje – Riterio kryžius už nuopelnus kultūrai, „Kristoforas“ už geriausią choreografiją ir du Auksiniai scenos kryžiai. A.Cholina pasakoja apie tai, kodėl Lietuvoje tiek daug talentingų žmonių, kad spektaklyje kuriamas idealus pasaulis ir apie naujausius savo darbus.

– Netrukus Maskvos J.Vachtangovo teatro žiūrovai išvys jau trečią jūsų spektaklį. Kaip atsitiko, kad pradėjote dirbti Maskvoje?

– Man atrodo, kad iš jos niekada ir nebuvau išvykusi: visas gyvenimas kažkaip susijęs su tuo miestu. Tėvas Maskvoje mokėsi Architektūros institute, aš pati mokiausi GITIS’e (Rusijos teatro meno universitetas). Lemtingiausi turbūt buvo 2008-ieji, kai su seserimi Greta į Maskvą nuvažiavome be jokio plano – tiesiog pasižiūrėti, kaip laikui bėgant pasikeitė miestas. Užsukome pas ką tik J.Vachtangovo teatrui pradėjusį vadovauti R.Tuminą ir, žinoma, pokalbis pakrypo apie darbus. Seniai svajojau į Maskvą atvežti A|Ch teatrą, norėjau savo dėstytojams GITIS’e išreikšti dėkingumą. Paklausiau R.Tumino, ar galėčiau savo šokio spektaklį atvežti į J.Vachtangovo teatrą. Ma-

estro atsakė teigiamai, tik prieš tai liepė spektaklį pastatyti jo teatre.

Iškart sutikau, nors vėliau, žinoma, sukaustė ir baimė. Laikui bėgant supratau, kad tai natūralus posūkis mano gyvenime – plečiasi erdvė, ir reikia šį iššūkį priimti.

Taip 2008-aisiais J.Vachtangovo teatre atsirado spektaklis „Moterų krantas“, 2012-aisiais – „Ana Karenina“. Šiemet, subūrusi Maskvoje nepriklausomą artistų trupę, pastačiau „Carmen“ ir štai lapkričio pradžioje J.Vachtangovo teatre dar viena mano premjera – „Otelas“.

Uostamiestis mums išskirtinai brangus, nes tai mūsų unikaliosios solistės Beatos Molytės, atliekančios Anos Kareninos vaidmenį, miestas.

– Vis dėlto aktorius iš Maskvos atsivežėte repetuoti į Palangą.

Kodėl čia?

– Tokias išvykas planuoju kiekvieną vasarą, man patinka, kad galiu aktorius nustebinti, sukurti tokią erdvę, kurioje jie galėtų ir dirbti, ir ilsėtis. „Otelą“ repetuoju su tikrai labai ryškiomis scenos žvaigždėmis: Grigorijumi Antipenko, Viktoru Dobronravovu, Olga Lerman, Pavelu Techeda-Kardenu. Teatro sezono metu jiems sunku susirinkti kartu repetuoti – spektakliai, filmavimai, o per dvi savaites Palangoje galiu pastatyti esmines scenas. Nuolat būdami kartu, daug kalbamės apie spektaklį: puikus laikas, nes aktoriai priklauso tik man.

– Rudenį gastrolių į Lietuvą atvykstančio J.Vachtangovo teatro spektaklio „Eugenijus

Oneginas“ choreografiją statėte jūs. Ar ne sunku dirbti su R.Tuminu?

– Dirbti su tikru scenos meistru visada įdomu, be to, tai – neįkainojama patirtis. Būdama J.Vachtangovo teatre, ateidavau pažiūrėti jo repeticijų, kartais šį tą patardavau, o dirbti statant „Eugenijų Oneginą“ buvau pakviesta oficialiai. Maestro klausiau, kam jis mane kviečia, nes pats puikiausiai pastato bet kokį sceninį judesį. Jis neprisirišęs prie metodikų, taisyklių, todėl sukuria dar įdomiau, originaliau.

Klausinėjau tol, kol gavau atsakymą: „Aš užduodu mintį, o tu ją išvystai ir užbaigi“. Spektaklyje vaidina sudėtingos, ryškios asmenybės ir dirbti su jais, sudominti, įveikti juos – didžiausia užduotis ir, suprantama, malonumas. Teatre ir man, ir maestro rūpi žmonės, istorijos apie juos. Net jeigu gyvenime esi ne pats geriausias žmogus, statydamas spektaklį gali atgailauti ir ten sukurti patį tikriausią ir idealiausią pasaulį, idealią meilę, parodyti žmonėms jų klaidas ir nuodėmes.

– Ar, būnant Maskvoje, nekamuoja tėvynės ilgesys?

– Svarbiausia Lietuvoje neužsibūti per ilgai, nes tada labai sunku išvažiuoti: pasineri į tą ramybę, nuostabią gamtą (šypsosi). Vien ko vertas Lietuvos pajūris – čia ne Karibai, kur visą laiką toks pat mėlynas dangus, čia niekada nebūna taip pat. Be galo žavu. Žurnalistai Maskvoje klausia, kaip tokia maža šalis išaugina tiek daug aukščiausio lygio meistrų. Manau, kad žinau atsakymą: Lietuvoje mes dar turime laiko pabūti ramūs. Vis dažniau tas nuolatinis bėgimas, deja, į niekur, mus apgauna.

– Esate pakviesta statyti spektaklius Izraelyje, Kijeve, Minske, taip pat ne viename Mas-

Horizontai: A.Cholina šiuo metu daugiausia laiko praleidžia Maskvo-

je, bet ir savojo teatro Lietuvoje neapleidžia.

kvos teatre. Kas bus su A|Ch teatru Lietuvoje?

– Mano A|Ch teatras bus tol, kol būsiu aš. Iš karto po gastrolių su „Ana Karenina“ Rusijoje jau spalio 1-ąją ją rodysime Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, tai, beje, bus vienintelis spektaklis Vilniuje. Iki metų galo taip pat aplankysime Kauną, Panevėžį, Alytų ir, be abejo, Klaipėdą. Uostamiestis mums išskirtinai brangus, nes tai mūsų unikaliosios solistės Beatos Molytės, atliekančios Anos Kareninos vaidmenį, miestas.

Spektaklyje vaidina aukščiausio lygio artistai iš Nacionalinio operos ir baleto teatro bei Vilniaus mažojo

Pauliaus Gasiūno nuotr.

teatro aktoriai. Lietuvoje dar tikrai pastatysiu spektaklių ir tikiuosi, kad tai padaryti bus lengviau nei iki šiol. Juk sakoma, kad savam krašte pranašu nebūsi... Gal įrodžiusi savo svorį kitur, čia taip pat lengviau įkvėpsiu. Džiaugiuosi, kad mūsų žiūrovai išvys „Eugenijų Oneginą“, tikiuosi, kad „Otelą“ taip pat pavyks atvežti į Lietuvą. Kodėl gi nepasakyti tiesos: labiausiai noriu būti mylima Lietuvoje.

A.Cholinos šokio spektaklis „Ana Karenina“ Klaipėdos žvejų rūmuose bus rodomas spalio 15 d. 19 val. Bilietai – po 42–72 Lt, juos platina „Bilietai.lt“.

Trikalbė „Romeo ir Džuljetos“ istorija Todėl pagrindinė ma11 no funkcija – aktorinio meistriškumo pagrindai, vaidmenų

psichoanalizė, darbas su tekstu. Visas šis procesas – tai tarsi aktorinio meistriškumo kūrybinės dirbtuvės, kurių galutinis rezultatas bus spektaklis. Pats pastatymas, manau, nepretenduoja į režisūrinio-interpretacinio sprendimo atradimus. Jis orientuotas į aktoriaus, atliekančio vaidmenį, vidinę chemiją. Ji turi būti labai stipri ir teisinga, kad kalbėdami skirtingomis kalbomis, kalbėtumėm apie tą patį“.

Jos teigimu, projekto idėja statyti trikalbį spektaklį – įdomi ir sveikintina: „Tai tikrai geras aktorinis trenažas, jei jis išsamus techniškai ir kryptingas praktiškai. Galbūt tik medžiagos pasirinkimas tokiam eksperimentui yra šiek tiek per drąsus. Kita vertus, tai, kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius“. „Mano užduotis šiame projekte – supratus būsimo spektaklio koncepciją ir jai pritarus savo kompetencijos ribose, ieškoti raiškos priemonių jos įgyvendinimui, – sakė spektaklio fechtavimosi scenų autorius L.Zubė.

– Reikėjo sukurti personažų dvikovas, išmokyti aktorius fechtavimosi technikos elementų, visus juos treniruoti taip, kad sceninės kovos spektaklyje vyktų sklandžiai, efektingai ir saugiai. Šiuolaikiniai režisieriai, sušiuolaikindami W.Shakespeare’o tragediją, neretai išvengia fechtavimosi rapyromis – jas pakeičia peiliai, pistoletai, malūnsparniai, miltai ir pan. Visa tai įdomu su sąlyga, jei tai daroma ne todėl, kad aktoriai yra nepajėgūs fechtuotis. Kai mane pakvietė dirbti, paklausiau, ar dvikovose bus naudojamos rapyros? Man

buvo atsakyta, kad taip. Scena – ne kinas, kur galima montuoti ir slėpti klaidas, išryškinti efektingiausius kovos elementus. Šiuo atveju scena labiau panaši į cirko areną, kur aktorius turi užlipti ant ištemptos virvės ir pereiti ja virš bedugnės, kartu likdamas sveikas, nesužalotas ir nesusižalojęs. O koks cirkininkas be įgūdžių?!.“ Vertindamas pačią tarptautinio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ statymo idėją, jis mano, jog trijų teatrų bendradarbiavimas savaime yra vertingas: „Kiekvienas teatras, kiekvie-

nas aktorius stengiasi suvaidinti geriau už kolegas, kiekvienas žiūrime į vienas kitą, mokomės, susipažįstame, konkuruojame ir draugaujame. Kuriant iškyla ir nesutarimų – tuomet ieškome visiems priimtinų išeičių.

Man dalyvavimas šiame projekte yra tiesiog dangaus dovana. Projekto dėka paaugau ir žmogiškąja, ir profesine prasme. Tikiuosi, paaugo ir kiti“.

Vienintelis projekto spektaklis lietuvių kalba bus rodomas rugsėjo 29 d. 17 val. Klaipėdos muzikiniame teatre. Bilietai – po 20 Lt.

13

penktadienis, rugsėjo 27, 2013

pramogų gidas Rodys naują filmą „Streikas“

Šiandien ir rytoj Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) bus rodomas jauno 23-ejų režisieriaus Romo Zabarausko vaidybinis filmas „Streikas“ (N16), keliaujantis po Maskvos, Niujorko bei Toronto kino festivalius, skinantis melomanų simpatijas išskirtiniu Marko Splinterio garso takeliu. „Streikas“ pasakoja apie didžėjų iš Niujorko Liuką (akt. Ebeneezer Nii Sowah), kuris atvyksta į Lietuvą susipažinti su savo turtingų tėvų nuslėpta močiute... Juostoje taip pat vaidina Beata Tiškevič, Šarūnas Zenkevičius, Olita Dautartaitė, Sonata Visockaitė, Sakalas Uždavinys, Denisas Kolomyckis.

KUR? KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2).

KADA? Rugsėjo 27 ir 28 d. 17 ir 19 val.

KAINA? 6 Lt.

Atviros rašto meno pamokos

KKKC Parodų rūmuose šįvakar vyks atviros pamokos vaikams ir suaugusiesiems, norintiems susipažinti su kaligrafijos estetika ir rašto meno galimybėmis. Atvirų pamokų, kurias ves žinomi Lietuvos kaligrafai Lidija Kuklienė ir Mindaugas Petrulis, metu bus galima išbandyti įvairias kaligrafijos technikas ir priemones, susipažinti su komponavimo principais, skirtingomis rašto meno išraiškomis bei ten pat veikiančia tarptautine kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija&naujosios.medijos“, kurioje balansuojama ant skirtingų išraiškų bei medijų platformų.

KUR? KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2).

KADA? Rugsėjo 27 d. 17 val.

KAINA? Nemokamai.

Intrigos: su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru festivalio scenoje muzikuos P.Geniušas ir M.Svoboda, o „Chordos“ kvartetas „Permainų muzikoje“ atliks S.Reicho „Skirtingus

traukinius“, parašytus garsiajam amerikiečių kvartetui „Kronos“. Šio kūrinio Lietuvoje dar niekas gyvai nėra atlikęs.

Darijos Vasiliauskienės nuotr.

„Permainų muzika“ žengia į naujas erdves Festivalis „Permainų muzika“ šįvakar savo publiką į Klaipėdos koncertų salę vilioja didinga „Kalnų sonata“, o antradienį renginys persikels į netipišką erdvę – į Klaipėdos geležinkelio stotį, kur dundės „Garsų traukiniai“.

Vilioja didingomis viršūnėmis

Didingomis viršūnėmis viliojanti, įspūdingų atlikėjų ir kūrėjų meną pristatanti „Kalnų sonata“ festivalio „Permainų muzika“ panoramą pripildys simfoninio skambesio. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, kuriam diriguos maestro Juozas Domarkas, įgarsins tik lietuvių autorių partitūras. Koncerto programoje skambės E.Balsio, O.Balakausko, R.Šerkšnytės ir R.Kabelio kūriniai, atspindintys skirtingus šiuolaikinės lietuvių muzikos etapus. Visi kūrėjai susiję su šiemet 80-metį mininčia Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA): tai buvę arba dabartiniai jos Kompozicijos katedros pedagogai. Tokią pat sukaktį mini ir nacionalinė kompozitorių mokykla, kurios įkūrėjas buvo J.Gruodis, Kauno konservatorijoje 1933 m. įsteigęs kompozicijos klasę.

Ilgamečio Kompozicijos katedros vedėjo E.Balsio „Dramatinės freskos“ smuikui, fortepijonui ir simfoniniam orkestrui buvo sukurtos 1965 m. Tai vienas dramatiškiausių lietuviškų kūrinių, kuriame muzikos garsais įprasmintas sudėtingas mūsų laikmetis. Sukrečianti jo nuotaika kaskart pasirodo vis nauja išraiška: liūdesys, sarkazmas, rūstumas, skausminga rimtis. Kūrinyje susilieja instrumentinio koncerto, poemos ir simfonijos bruožai, soliniai instrumentai čia traktuojami kaip pagrindiniai orkestro elementai. „Dramatinių freskų“ solo partijas atliks Ingrida Armonaitė (smuikas) ir kompozitoriaus anūkė Indrė Baikštytė (fortepijonas). Indrė pri-

sipažino: „Man gera groti šią muziką ne tik dėl giminystės ryšių. Ši muzika man labai artima savo energija, didele ekspresija, emociniu užtaisu. Senelis išoriškai buvo ramus žmogus, bet kiek daug kaupėsi jo viduje – idėjų, emocijų, garsinių vaizdinių!.. Ir visa tai „išsprogdavo“ partitūroje. Tai sudėtinga, gili ir labai stipri muzika“. Įsimylėjo iš pirmo karto

O.Balakausko, taip pat vadovavusio Kompozicijos katedrai, „Kalnų sonata“ yra simfonijos ir koncerto žanrų junginys. Kūrinys parašytas M.K.Čiurlionio gimimo 100mečio proga, todėl jame panaudota kelių jo fortepijoninių pjesių teminė medžiaga, kurią O.Balakauskas laisvai transformavo, pateikė naujame kontekste. Dalių programiniai pavadinimai – „Meilės kalnas“, „Ramybės kalnas“ ir „Audrų kalnas“ – tarytum papildo M.K.Čiurlionio tapybinių sonatų tematiką.

Kūrinio solo partiją paskambins pianistas Petras Geniušas. Jis prisipažino turintis labai asmenišką santykį su šiuo kūriniu: „Negaliu pasakyti, jog daug lietuviškos muzikos klausausi savo malonumui. O „Kalnų sonatos“ antrosios dalies kartu su broliu klausydavomės jaunystėje kartu su M.Davieso, J.Coltrane’o ir „Led Zeppelin“ muzika. Tai kūrinys, prie kurio vis norisi sugrįžti.

Man gaila, kad publika jo nesugeba iš pirmo karto įsimylėti, o to jis tikrai yra vertas“.

Beje, P.Geniušas, kaip ir kiti šio koncerto solistai lietuviai bei diri-

gentas J.Domarkas, taip pat dirba LMTA. Buvusi O.Balakausko studentė R.Šerkšnytė tik neseniai pradėjo dėstyti kompoziciją LMTA. Savo pedagogą ji prisimena kaip „aukščiausios vidinės kultūros mokytoją, originalaus mąstymo asmenybę, didžiulį moralinį autoritetą lietuvių muzikoje“. Emocijų ir racionalumo darna, stilistinis aiškumas būdingi tiek O.Balakausko, tiek R.Šerkšnytės kūrybiniams principams. Sutapimas, jog šiame koncerte skambės abiejų kompozitorių kūriniai kalnų tema.

Savo simfoninį opusą „Kalnai migloje“ R.Šerkšnytė pagrindė „spalviniu“ muzikos girdėjimu (stengiantis išgauti „šviesius – tamsius“, „šiltus – šaltus“ sąskambius) ir laipsniška skambesio transformacija. Meditatyvi muzikos tėkmė, garso spalvos pojūtis ir nuosekli kaita dramatizmo link, pasitelkiant orkestro tembrus, – taip galima apibūdinti šią kompoziciją, kurioje kalnai tėra perkeltinis vaizdinys, atspindintis žmogaus išgyvenimus.

Ilgametė tradicija liudija nacionalinių vertybių gyvybingumą ir aktualumą nūdienos pasaulyje.

Išskirtinis svečias – M.Svoboda

Išskirtinis šio koncerto svečias – itin savito braižo amerikiečių kilmės vokiečių trombonininkas ir kompozitorius Michaelis Svoboda, šiuo metu gyvenantis Šveicarijoje.

Be aktyvios koncertinės veiklos, jis irgi daug dėmesio skiria jaunosios kartos ugdymui, dėsto Bazelio muzikos institute. Šio menininko kūryba aprėpia įvairiausius žanrus ir stilius nuo klasikinės iki populiariosios, nuo tradicinės iki avangar-

dinės muzikos. M.Svobodos kūriniai atliekami operos teatruose, jis yra garsių festivalių kviestinis kompozitorius.

M.Svoboda pagros solo partiją jam dedikuotame R.Kabelio kūrinyje „Monopoly“ trombonui ir simfoniniam orkestrui. Pasak autoriaus, „kūrinyje plėtojama muzikos dekonstrukcijos idėja. Racionalios sąrangos struktūrą įelektrina pasitelktos Monopolio – „realybės žaidimo“ – taisyklės. Nei solistas, nei orkestras čia neturi galimybės pasitraukti iš juos užvaldžiusio realųjį gyvenimą primenančio bėgimo.

Garsinę struktūrą dar labiau „įveržia“ tempo kategorija: net menkiausias jo sulėtinimas gali sukelti estetinę krizę, o atlikėjų fizinės refleksijos susilpnėjimas – kūrinio idėjos bankrotą. „Auksinės proporcijos“ taške įsiterpusi trombono kadencija tarsi provokuoja geresnės muzikos troškimą, tačiau vėl įsigalėjęs robotizuotas tempas sugrąžina kūrinį į XXI a.“ M.Svobodos nuomone, „Monopoly“ yra labai neįprastas kūrinys trombono repertuare. Trombonas įprastai naudojamas kaip dainuojantis instrumentas ir žemutiniame registre. Tačiau šis kūrinys neturi nė vienos legato grojamos frazės! Ritmiškas ir nenutrūkstamas jo energijos srautas teka nuo pradžios iki pabaigos: „Aš nežinau daug tokių kūrinių ir labai džiaugiuosi jį atlikdamas. Grojau jo premjerą prieš 10 metų, ir dabar Ričardas jį naujai redagavo“.

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro repertuare Lietuvos kompozitorių kūrinių propagavimas neabejotinai užima išskirtinę vietą: kolektyvas jų yra atlikęs gerokai per 100. Visos šiame koncerte skambėsiančios kompozicijos anksčiau jau yra atliktos LNSO. Ši ilgametė tradicija liudija kompozitorių ir atlikėjų bendradarbiavimą, nacionalinių vertybių gyvybingumą ir aktualumą nūdienos pasaulyje.

Projekto partneriai – Lietuvos nacionalinė filharmonija ir LMTA. „Kalnų sonata“ suskambės šįvakar 18 val., o 17 val. vyks prieškoncertinis susitikimas su atlikėjais ir kompozitoriais.

Dundės garsų traukiniai

O Tarptautinę muzikos dieną – spalio 1-ąją 19 val. Klaipėdos geležinkelio stotyje vyksiantis nemokamas festivalio koncertas „Garsų traukiniai“ klausytojus skatins atsiverti naujiems įspūdžiams ir mąstymo pokyčiams. To siekia tiek festivalio organizatoriai, tiek styginių kvartetas „Chordos“. Jis koncerte atliks nuolatiniu judėjimu pulsuojančią minimalistinės muzikos programą, sudarytą iš lietuvių ir amerikiečių autorių kūrinių. „Chordos“ kvartete šiuo metu griežia Ieva Sipaitytė (I smuikas), Vaida Paukštienė (II smuikas), Robertas Bliškevičius (altas) ir Vita Šiugždinienė (violončelė). Kolektyvas jau 15 m. ištikimai platina naujausią lietuvišką muziką pasaulyje bei pristato geriausius šiuolaikinės muzikos pavyzdžius Lietuvoje. Jis noriai bendradarbiauja su lietuvių kompozitoriais ir dažnai atlieka jų kūrinių premjeras. Kai kuri muzika buvo sukurta ir iki šiol skamba koncertuose būtent „Chordos“ dėka.

Koncerte „Garsų traukiniai“ skambės N.Valančiūtės, R.Mažulio, S.Reicho, T.Riley kūriniai.

Didžiausia koncerto intriga – žymioji S.Reicho kompozicija „Skirtingi traukiniai“. Vaikystės įspūdžių inspiruotame opuse skamba 30-40-ųjų Amerikos ir Europos traukinių garsų įrašai, prisiminimai apie keliones traukiniais, išgyvenimą bei holokaustą. Beje, „Skirtingi traukiniai“ yra pelnę „Grammy“ apdovanojimą kaip geriausias šiuolaikinis kūrinys.

Koncertas „Garsų traukiniai“, pro šalį pralekiant tikram garvežiui, turėtų įsiminti ilgam. „Klaipėdos“ inf.

14

penktadienis, rugsėjo 27, 2013

sportas

Negailestingi burtai Česlovas Kavarza Vilniuje tapo žinomos 2013-2014 metų Lietuvos futbolo taurės turnyro aštuntfinalio etapo komandų poros.

Burtai buvo negailestingi dviem pajėgiausioms šio sezono Lietuvos komandoms – šių metų taurės laimėtojui Vilniaus „Žalgiriui“ ir Klaipėdos „Atlantui“, suvedę jas į vieną porą.

Kas pateks į ketvirtfinalį, lems vienerios rungtynės, kurios vyks spalio 2 d. Klaipėdoje.

Kitos poros: Kėdainių „Nevėžis“ (1-oji lyga) – Alytaus „Dainava“ (A lyga), „Trakai“ (1-oji lyga) – Marijampolės „Sūduva“ (A

lyga), Vilniaus MRU (2-oji lyga) – Vilniaus „Polonija“ (1-oji lyga), „Šiauliai“ (A lyga) – Panevėžio „Ekranas“ (A lyga), Vilniaus „Taip“ (3-ioji lyga) – Klaipėdos „Granitas“ (1-oji lyga), Tauragės „Tauras“ (A lyga) – Gargždų „Banga“ (A lyga), „Palanga“ (1-oji lyga) – Pakruojo „Kruoja“ (A lyga). Varžybos vyks pirmųjų komandų aikštėse. „Atlanto“ vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija, sužinojęs varžovą, skėsčiojo rankomis: „Kiek šiais metais galime žaisti su tuo „Žalgiriu“?! Tai bus septintosios rungtynės 2013 metais. Gaila, kad kova, turėjusi būti Lietuvos futbolo taurės finalu, vyks gana ankstyvame etape“.

Jaudulys: pirmąsias oficialias rungtynes „Neptūne“ žaidęs debiutantas E.Ulanovas (balta apranga) prie

pergalės neprisidėjo – nepelnė nė taško.

Vytauto Petriko nuotr.

Lengva pirmoji pergalė „Baltai“ – prizininkai Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Česlovas Kavarza Sostinėje surengtame „Vilnius cup–2013“ 10-mečių berniukų tarptautiniame futbolo turnyre prizinę vietą užėmė jaunieji klaipėdiečiai, ugdomi trenerio Rimanto Vilavičiaus.

Į „Žalgiriečio“ futbolo mokyklos organizuotas varžybas atvyko dešimt komandų iš Lietuvos ir Lenkijos.

Pirmajame etape uostamiesčio „FM–Baltų“ septynetukas pasiekė dvi pergales, kartą sužaidė taikiai ir patyrė vieną pralaimėjimą.

Mažieji klaipėdiečiai 1:0 nugalėjo šeimininkų „Žalgirietį-2“ ir 3:0 Lenkijos sostinės Varšuvos „Le-

gia–Bart“ ekipą. Lygiosiomis – be įvarčių – sužaista su Plungės „Žiogeliu“. O pralaimėta 1:3 buvo būsimiems turnyro nugalėtojams – Kėdainių „Nevėžiui“. Surinkusi 7 taškus, Klaipėdos ekipa grupėje užėmė antrąją vietą ir pusfinalyje susitiko su Panevėžio futbolo akademija. Po atkaklios kovos varžovai šventė pergalę 4:2.

Rungtynėse dėl 3-iosios vietos mūsų komanda susirėmė su Kauno „Tauru“. Sėkmė buvo klaipėdiečių pusėje. Rungtynių baigtį lėmė vienintelis geriausiu „FM-Baltų“ žaidėju pripažinto Benjamino Mollerio įvartis.

Finalas buvo įdomus ir permainingas. „Nevėžis“ nugalėjo Panevėžio FA 3:2.

Klaipėdos „Neptūnas“, akivaizdžiai pranokęs Alytaus „Dzūkiją“, įspūdinga pergale 96:69 pradėjo 2013-2014 metų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionatą.

Po keleto metų į stipriausių Lietuvos komandų būrį grįžę alytiškiai prašė nukelti susitikimą – net šeši žaidėjai serga arba yra traumuoti.

Tačiau dzūkų prašymas nebuvo išgirstas. Nenuostabu, kad vakar svečių ekipos atsarginių žaidėjų suolelis buvo beveik tuščias – vos

du krepšininkai, galėję pakeisti aikštėje žaidžiančius draugus.

Nepaisant to, „Dzūkijos“ penketukas aktyviau pradėjo rungtynes, šliūkštelėjęs ant šeimininkų šalto vandens kibirą – 5:0.

Pirmuosius oficialaus sezono taškus „Neptūnui“, sužaidus pus-

trečios minutės, pelnė klaipėdiečių puolėjas Simas Galdikas. Toliau pergalei kelią tiesę Martynas Mažeika ir Arnas Butkevičius išvedė klaipėdiečius į priekį 8:5. Vėliau uostamiesčio ekipa svečiams nepaliko net mažiausių vilčių – po pirmojo kėlinio 20:12, po antrojo – 46:29.

Rungtynių statistika „Neptūnas“ – „Dzūkija“ 96:69 (20:12, 26:17, 29:18, 21:22). V.Šarakauskas 19, A.Butkevičius 17, M.Girdžiūnas 14, V.Vasylius 11, M.Mažeika, A.Smithas po 10, D.McClure, A.Eitutavičius po 5, M.Runkauskas 3, S.Galdikas 2/T.Šležas 14, G.Kurtinaitis 13, J.Lewis, M.Pauliukėnas po 11, E.Švelginas, A.Lapeta po 8, N.Radojičičius 4.

Mero taurė – akstinas kautis Česlovas Kavarza „Praėjusį sezoną žaidė 45 komandos, šįmet, tikimės, rungtyniaus net 50“, – pasidžiaugė „Švyturio“ krepšinio mėgėjų lygos vadovas Andrius Aušra, prieš naujas kovas aplankęs Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską.

Nugalėtojai: jaunieji klaipėdiečiai su treneriu R.Vilavičiumi.

Patirtis: uostamiesčio futbolininkai (balti marškinėliai) turėjo progos

išmėginti jėgas su Lietuvos ir Lenkijos bendraamžiais.

Kartu su lygos įkūrėju į tradicinį priešsezoninį susitikimą su miesto galva atvyko kai kurių komandų vadovai, naujasis krepšinio varžybų direktorius Vaidotas Pažemeckas.

Kiek tiksliai varžysis penketukų, bus žinoma spalio 4 dieną, kai baigsis komandų registracija.

Tai bus ketvirtasis sezonas. Anot A.Aušros, pirmaisiais metais rungtyniavo 21 komanda, antraisiais – 34. 2012-2013 metų pirmenybėse ekipų skaičius šoktelėjo iki 45.

Teigiamai įvertinęs pavasarį pasibaigusio Mero taurės turnyro, kuriame varžėsi pajėgiausios lygos komandos, kovas, V.Grubliauskas ir pažadėjo tęsti tradiciją ir naujiems čempionams bei prizininkams įsteigs naujas taures. „Džiaugiuosi, kad jūsų varžybos gerąja prasme plinta lyg epidemija.

Linkiu, kad ir toliau turnyras klestėtų, ambicijos išsipildytų su kaupu“, – šypsojosi meras.

Dėl Mero, „Šalnos“ ir „Top Sport“ taurių trijų pagal meistriškumą lygų komandos varžytis pradės spaliui įpusėjus, o geriausios ekipos bus žinomos pavasarį – balandžio vidury.

Naujokas: lygos vadovas A.Aušra į meriją atėjo kartu su naujuoju var-

žybų direktoriumi V.Pažemecku.

Vytauto Petriko nuotr.

Repeticija: nemažai Klaipėdos krepšinio komandų savo jėgas prieš se-

zoną tikrina Baltijos bendruomenės taurės varžybose.

19

penktadienis, rugsėjo 27, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame M.A.Shaffer ir A.Barrows knygą „Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija“.

M.A.Shaffer ir A.Barrows. „Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija“.

Jauna rašytoja, gyvenanti Londone, pradeda susirašinėti su vienu Gernsio salos gyventoju. Pamažu jis atskleidžia salos gyventojų istorijas, vykusias karo su vokiečiais metais ir jam pasibaigus.

Galiausiai rašytoja nusprendžia susipažinti su tais žmonėmis, apie kurių gyvenimą ji daug sužino iš laiškų. Nuvykusi į salą ji greit įsilieja į bendruomenę ir pamilsta jos žmones. O viename iš jų atranda tai, ko ilgai ieškojo, – tyrą ir tikrą meilę.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

teatras Klaipėdos dramos teatras 67-asis sezonas Rugsėjo 27 d. 18 val. – M.Gavran. „Viskas apie vyrus“, 1 v. drama. Rež. A.Lebeliūnas. Žvejų rūmai (Taikos pr. 70).

Rugsėjo 28 d. 12 val. – S.Maršak. „Katės namai“, 2 d. spektaklis. Rež. D.Rabašauskas. Žvejų rūmai (Taikos pr. 70).

Spalio 3, 11 d. 18.30 val. premjera – M.Gavran. „Poros“, 1 d. sceninė mozaika. Rež. R.Kudzmanaitė. Žvejų rūmai (Taikos pr. 70).

Spalio 6 d. 17 val. – M.Matišic. „Moteris be kūno“, 1 v. drama. Rež. R.Kudzmanaitė. Žvejų rūmai (Taikos pr. 70).

Spalio 9, 20 d. 18.30 val. – K.Dragunskaja. „Lunačiarskio lunaparkas“, 1 d. spektaklis. Rež.

D.Rabašauskas. Klaipėdos Dramos teatro repeticijų salė, Teatro g. 2 (įėjimas iš Žvejų g.).

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

Bilietai parduodami Žvejų rūmų Dramos teatro kasoje (Taikos pr. 70) II–VI 10–18 val., VII–2 val. iki spektaklio pradžios. Informacija ir bilietų rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19) XXVII sezonas Rugsėjo 29 d. 17 val. – premjera. W.Shakespeare. „Romeo ir Džiuljeta“, 2 d. tragedija.

Spalio 2, 3 d., lapkričio 21, 23 d. 18.30 val. – premjera. G.Donizetti. „Meilės eliksyras“, 2 v. komiška opera italų k. Bilieto kaina 27 Lt (išankstinis pirkimas), 37 Lt. Spalio 5 d. 18.30 val. – Tarptautinis menų projektas „Jūros mūzos“. „Dainuok su manimi“, 2 d. koncertas, skirtas tarptautinei muzikos dienai.

Koncerto viešnia K.Dondalska (Vokietija). Bilieto kaina 23 Lt (išankstinis pirkimas), 32 Lt.

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, spalio 1 d.

Spalio 6 d. 13 val. – A.Kučinskas. „Bulvinė pasaka“, 2 v. opera vaikams. Bilieto kaina 14 Lt (išankstinis pirkimas), 20 Lt. Kasa dirba kasdien, išskyrus pirmadienį, 11–14 ir 15.30–18.30 val., sekmadienį 12–17 val. Tel. 397 404/412/413.

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Rugsėjo 28 d. 16 val. teatro salėje – koncertasvakaronė „Širdimi visada jauni“, skirtas Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai. Dalyvaus Pagyvenusių žmonių asociacijos Klaipėdos skyriaus kolektyvai ir svečiai. Nemokamai.

Rugsėjo 29 d. 16 val. I a. fojė – rudens gėrybių paroda. Nemokamai. 17 val. didžiojoje salėje – grupės „Nerija“ koncertas. Bilieto kaina 15 Lt (su pensininko pažymėjimu – nemokamai).

Bilietų platintojas „Tiketa“.

Rugsėjo 29 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Gandras

Kalifas“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 12 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Spalio 4 d. 19 val. – baleto žvaigždžių iškilmingas koncertas, skirtas Mokytojų dienai. Dalyvaus Maskvos, Minsko, Kijevo, Rygos, Vilniaus nacionalinių operos ir baleto teatrų artistai. Bilieto kaina 59–120 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.

Spalio 5 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Improvizacijų vaidinimas 3–8 metų vaikams „Varniukas, kuris buvo kitoks“.

Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10–13 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Spalio 5 d. 18 val. didžiojoje salėje – Lietuvos rusų dramos teatras. A.Jablonskaja. „Stabmeldžiai“. 2 dalių drama (rusų kalba su lietuviškais titrais, N-18). Rež. J.Vaitkus. Bilieto kaina 27–32 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose. Žvejų rūmų kasa (Taikos pr.

70, tel. 300 118) I–V 11–14, 16–19 val., VII 10–13 val. ir 2 val. iki renginio pradžios.

Avinas (03 21–04 20). Išteklių perskaičiavimo, jėgų ir darbų pertvarkymo diena. Seni įpročiai ir įgūdžiai gali pasirodyti naudingi. Nepamirškite, kad bendradarbiavimas – pagrindinis vaisingos veiklos principas.

Jautis (04 21–05 20). Pabandykite įrodyti savo pranašumą.

Jums ims sektis geriau, jei sugebėsite įsitvirtinti kolektyve. Skubiausius darbus pasistenkite sutvarkyti iš pat ryto, kad popiet jie netrukdytų linksmesniems užsiėmimams.

Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien žmonės jums sako keistus ir stebinančius dalykus. Naujasis pažįstamas dėl savo nuoširdaus poelgio gali tapti artimu ir gerbiamu žmogumi. Nesivaržykite reikšti savo jausmų.

Vėžys (06 22–07 22). Jūsų vidinė harmonija ir tvirtas tikėjimas savo tiesa padės įtikinti kitus žmones savo reikalų svarbumu ir net įtikinti bendradarbiauti. Konfliktas namuose pirmoje savaitės pusėje gali paskatinti siekti didesnės asmeninės nepriklausomybės ir laisvės. Galite gauti džiugią žinią.

Liūtas (07 23–08 23). Kita nuomonė gali pasirodyti esanti kur kas teisingesnė, nei jūs visą laiką manėte. Teks tai pripažinti. Gali būti nelengva valdyti emocijas, tačiau nuo pareigų ir atsakomybės niekas jūsų neatleis.

Mergelė (08 24–09 23). Netikėta ir džiugi žinia suteiks drąsos ir jėgų nugalėti nenugalima, jūsų tikslas pasirodys esąs arčiau. Kontaktai su švietimo įstaigomis gali būti naudingi ir informatyvūs. Stenkitės galvoti, ką kalbate, kad vėliau netektų gailėtis.

Svarstyklės (09 24–10 23). Šiandien nebūsite apkrauti darbais, tad turėsite daug laiko, kurį galėsite skirti sau. Be didelių išlaidų ir kliūčių įgyvendinsite savo planus. Naujos perspektyvos paįvairins gyvenimą.

Skorpionas (10 24–11 22). Dėl nenumatytų įvykių ši diena prabėgs žaibišku greičiu ir atneš naudos – tapsite išmintingesni, o naujos žinios suteiks pranašumo prieš kitus. Gal būsite priversti skubiai priimti kažkokius svarbius sprendimus. Šaulys (11 23–12 21). Jei sugebėsite tinkamai organizuoti darbus, diena gali būti itin produktyvi. Atėjo laikas pagaliau atskirti grūdus nuo pelų ir parodyti, ką iš tikrųjų sugebate. Atlyginimas už darbą tikriausiai atpirks viską.

Ožiaragis (12 22–01 20). Gerai įsiklausykite, ką sako vidinis balsas, ir viskas bus gerai. Pirmoje dienos pusėje galimi viliojantys finansiniai pasiūlymai. Vis dėlto nuo galutinių sprendimų kol kas vertėtų susilaikyti.

Vandenis (01 21–02 19). Pamirškite kitus ir galvokite tik apie save ir savo tikslus. Jums pasiseks tik tuo atveju, jei sugebėsite išlaviruoti painiose situacijose. Turėtų pagerėti santykiai šeimoje. Žuvys (02 20–03 20). Energija šiandien liesis per kraštus. Būsite kupinas idėjų ir to paties reikalausite iš kitų. Kitiems nebus lengva su jumis, tačiau susižavėjimo ir pagyrų sulauksite su kaupu.

Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36) Šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“ Rugsėjo 27 d. 18 val. – „Kalnų sonata“. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Meno vadovas ir vyr. dirigentas J.Domarkas. Solistai: M.Svoboda (trombonas, Vokietija), P.Geniušas (fortepijonas), I.Aikštytė (fortepijonas), I.Armonaitė (smuikas).

17 val. prieškoncertinis susitikimas. Bilietai – 20, 30 Lt. Nuolaidos galioja.

Spalio 1 d. 19 val. Klaipėdos geležinkelio stotyje (Priestočio g. 1) – „Garsų traukiniai“. Skiriama Tarptautinei muzikos dienai. Styginių kvartetas „Chordos“. I.Sipaitytė (I smuikas), V.Paukštienė (II smuikas), R.Bliškevičius (altas), V.Šiugždienė (violončelė). Nemokamai.

KITI RENGINIAI Rugsėjo 29 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Daktaras“. Bilietų platintojas Bilietai.lt.

Orai

Artimiausiomis dienomis vietomis palis. Sinoptikai prognozuoja, kad orai išliks vėsūs. Šiandien temperatūra pakils iki 9–11 laipsnių šilumos. Šeštadienį visoje Lietuvoje palis. Naktį bus 4–5, pajūryje – 9 laipsniai šilumos, dieną 9–11 laipsniai šilumos.

Šiandien, rugsėjo 27 d.

+10

+11

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+10

Šiauliai

Klaipėda

+10

Panevėžys

+9

Utena

+10

7.30 19.21 11.51

270-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 95 dienos.

Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+11

Pasaulyje Atėnai +29 Berlynas +14 Brazilija +31 Briuselis +17 Dublinas +18 Kairas +29 Keiptaunas +14 Kopenhaga +14

kokteilis Pe­le­nės virs­ta prin­ce­sė­mis „Kok­tei­lis“ va­kar ra­šė, kad net gar­sūs di­zai­ne­riai pri­pa­žįs­ta, jog tin­ka­mai pa­ rink­tas dra­bu­žis ga­li pa­da­ry­ti ste­buk­ lus ir grei­tai pa­slėp­ti ne­pa­gei­dau­ja­mus mo­ters kū­no ap­va­lu­mus. „Vi­siš­kai su tuo su­tin­ku, – sa­kė Li­na. – Dra­bu­žiai su­tei­kia mo­te­riai daug gro­ žio, pa­sle­pia trū­ku­mus. O jei dai­lio­sios ly­ties at­sto­vė dar tu­ri ge­rą sko­nį, tai iš pe­le­nės virs­ta prin­ce­se!“

Dar šiek tiek gud­ry­bių Mer­g i­nos, rin­k i­tės siau­r us dir­ž us su ma­žo­mis sag­ti­mis, ven­k i­te sto­r ų dir­ žų su stam­bio­mis sag­ti­mis, ku­rios kū­ ną da­li­ja į dvi da­lis.

O štai su­kne­lė ar tu­ni­ka, jau­kiai ap­gu­ lan­ti pe­čius, krū­ti­nę ir nuo jos tru­pu­tį pla­tė­jan­ti (ar pa­rauk­ta), pui­kiai pa­sle­ pia pil­vu­ką ir klu­bus.

Da­mos, no­rin­čios at­ro­dy­ti liek­niau, tu­ ri rink­tis ba­te­lius aukš­tes­niais kul­nais.

Ge­riau­sia for­ma – tra­pe­ci­jos. Avint to­ kius aukš­ta­kul­nius, blauz­dos at­ro­dys liek­nes­nės.

Londonas +19 Madridas +28 Maskva +7 Minskas +10 Niujorkas +22 Oslas +14 Paryžius +24 Pekinas +23

Praha +13 Ryga +10 Roma +25 Sidnėjus +22 Talinas +9 Tel Avivas +28 Tokijas +25 Varšuva +11

Šiandien

+10

+9

Vėjas

6–9 m/s

orai klaipėdoje

Marijampolė

Vilnius

+9

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+7

+11

+8

+7

8

+8

+11

+10

+9

5

+7

+12

+8

+3

4

rytoj

sekmadienį

1825 m. Ang­li­jo­je pra­dė­ jo veik­ti pir­ma­sis pa­sau­ ly­je ge­le­žin­ke­lis.

1922 m. po pir­mo­j o stei­g ia­mo­j o su­s i­r in­k i­ mo įkur­t as Lie­t u­vos ban­kas.

1942 m. gi­mė ak­to­rė Do­ lo­re­sa Kaz­ra­gy­tė.

1951 m. gi­mė klai­pė­die­ tis cho­ro di­ri­gen­tas ir pe­ da­go­gas Al­gis Za­bo­ras.

1964 m. gi­mė Lie­tu­vos est­r a­dos dai­n i­n in­kė, po­li­ti­kė Li­ve­ta Kaz­laus­ kie­nė.

e.zenkute@kl.lt

Pa­sau­li­nės tu­riz­mo die­nos pro­ga klai­pė­die­čiams su­tei­kia­ma uni­ka­ li pro­ga ne tik ge­riau pa­žin­ti sa­vo mies­tą, jo is­to­ri­ją ir kul­tū­rą, bet ir ak­ty­viai pra­leis­ti lais­va­lai­kį.

Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­ for­ma­ci­jos cent­ras (TKIC) šian­dien ir ry­toj kvie­čia į nemokamus ren­ gi­nius. Šian­dien 10 val. ren­gia­ma eks­kur­si­ja po mies­to van­den­vie­

Damijonas, Daugilė, Kęstgaila, Kęstgailė, Kovaldas, Vicentas.

1972 m. gi­mė Ho­li­vu­do ak­to­rė, „Os­ka­ro“ lau­rea­ tė Gwy­neth Palt­row.

Mies­tie­čius kvie­čia tu­ris­tau­ti Eve­li­na Zen­ku­tė

Vardai

RUGsėjO 27-ąją

Rytas

Mo­te­rys su­si­gun­do pi­gu­mu Sta­tis­tai pa­tvir­ti­no, kad prie­šin­gų ly­čių reiš­k ia­mi tar­pu­sa­vio prie­kaiš­tai – pa­ grįs­t i. Mo­te­r ys, ypač ma­ty­da­mos pa­ trauk­l ias kai­nas, ne­pra­lei­d žia pro­gos ap­rū­pin­ti sa­ve nau­jais dra­bu­žiais ir ki­ to­mis smulk­me­no­mis. Ta­čiau pro vy­rų akis sun­kiai pra­slys­ta ko­ky­biš­ka tech­ ni­ka, ku­ri daž­nai pa­rei­ka­lau­ja di­des­nių iš­lai­dų. Tad ga­li­me teig­ti, kad mo­te­rys per­ka dau­giau, o vy­rai – bran­giau.

Kaunas

tes. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ ni­kos so­de 10 ir 16 val. vyks eks­ kur­si­jos eko­lo­gi­niu ta­ku. 10–13 val. čia vyks ir orien­ta­ci­nės var­žy­bos vy­res­nio am­žiaus moks­lei­viams bei suau­gu­sie­siems, o 12 val. bus siū­lo­mi ne­su­dė­tin­gi eks­pe­ri­men­ tai, ku­rie paaiš­ki­na įvai­rius gam­ tos reiš­ki­nius.

Vė­liau ren­gi­niai per­si­kels į Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jų: 14.30 val. et­nog­ra­fi­nė­je žve­jo so­dy­bo­je bei se­nų­jų lai­vų žve­jy­bos aikš­te­lė­je bus ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su žve­

jų bui­ti­mi, žve­jy­bos bū­dais bei lai­vais.

Ry­toj ak­ty­vi ir nuo­ty­kių ku­pi­na die­na pra­si­dės apie 10 val. šiau­rie­ tiš­ko ėji­mo žy­giu Smil­ty­nė­je, o 12 val. ren­gia­ma pa­žin­ti­nė eks­kur­si­ ja po Klai­pė­dą.

Vi­du­die­nį no­rin­tie­ji ga­lės da­ly­ vau­ti dvi­ra­čių žy­gy­je „Nuo van­ dens iki van­dens“. 13 km marš­ru­tas pra­si­dės Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le, o fi­ni­šuos Tarp­tau­ti­nė­je jū­rų per­ kė­lo­je. 13.30 val. ren­gia­ma eks­kur­ si­ja kel­te „Li­ver­pool Sea­ways“.

1977 m. pra­dė­jo veik­ ti Čer­no­by­l io ato­m i­nė elekt­ri­nė.

1984 m. gi­mė ka­na­d ie­ čių ro­ko mu­z i­kos at­l i­ kė­ja, dai­nų ra­šy­to­ja bei ak­to­rė Av­r il Ra­mo­n a La­vig­ne.

1986 m. 24 me­t ų Clif­ fas Bur­to­nas iš gru­pės „Me­tal­l i­ca“ žu­vo au­toa­ va­ri­jo­je Šve­di­jo­je, su­du­ žus gru­pės ke­lio­nių au­ to­bu­sui.

1998 m. su­k ur­ta paieš­ kos sis­te­ma „Goog­le“.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Remontas sapne moteriai reiškia paramą vyrui ar vaikams, o vyrui – pastangas daryti viską, kad netektų keisti mėgstamo darbo. Jei sapnuoja­ te, kad esate pakviestas į talką remon­ tuoti butą ar namus, būkite atsargus – apsukresni už jus nori įvelti į asmeni­ nius reikalus. Remontas žiemą reiškia netikėtą ligą ar pikantišką kliūtį. Sapne regėti gražų, spalvingą, suremontuotą butą, kurio lubos juodos, reiškia, kad laukia širdies drama. Jei sapne regite nebaigtą remontą, vadinasi, kils rūpes­ čių dėl vaikų arba negerų draugų. Jei jauna moteris sapnuoja, kad remon­ tuoja butą, tai reiškia, kad ji visur pa­ dės savo vyrui. Jeigu sapnuojate, kad remontuojant susitepėte drabužius,– stengsitės ištaisyti kažkokią klaidą, bet pasirinksite netinkamą momentą, o jei drabužiai švarūs, laukia sėkmė ir pelno didėjimas.

VIKINGŲ LOTO Da­ma: vy­rai daž­nai no­ri ma­ty­

ti kuo ma­žiau ap­si­ren­gu­sią mo­ te­rį, ta­čiau bū­na ir at­virkš­čiai – no­ri, kad bū­tų kuo la­biau ap­si­ ren­gu­si.

Links­mie­ji tirš­čiai Atė­jo Knys­liu­kas pas Pū­kuo­tu­ką, kai jis kaž­ką val­gė. Knys­liu­kas pa­pra­šė: – Mi­ke, duok ir man py­ra­go.

– Čia ne py­ra­gas, čia – me­duo­lis.

– Mi­ke, duok ta­da me­duo­lio.

– Čia ne me­duo­lis, o ba­to­nas.

– Na, Mi­ke, duok ta­da ba­to­no.

– Eik iš čia, pa­ts ne­ži­nai, ko no­ri! Čes­ka (397 719; su­ži­no­jau: mo­te­rys my­li vy­rus ne to­dėl, kad jie vy­rai, o to­dėl, kad jie – ne mo­te­rys)

Nr. 1072

2013 09 25 AUKSO PUODAS - 11 687 572 Lt DIDYSIS PRIZAS - 2 189 933 Lt 46 19 33 05 02 28 Auksinis skaičius 35 Papildomi skaičiai 34 38 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 96 442 Lt (1 priz.)

5 skaičiai 13 350 Lt (2 priz.)

4 skaičiai 147 Lt (249 priz.)

3 skaičiai 11 Lt (4207 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (5544 priz.) „Džokeris“ - bil. nr. 020 101 843 (110 142 Lt) Prognozė: Aukso puode – 14 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt „Džokeris“ – 110 000 Lt