2013 10 02 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

treÄ?iadienis, SPALIO 2, 2013

www.kl.lt

10 A?2š6.162;6@ @=.9 6<

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

227 (19 829)

namai

Su namais meni

K.Leont­je­va: „Vals­ty­bÄ—s tar­nau­to­jai ta­po ly­ges­nis uĹž ki­tus pi­lie­Ä?ius“.

JAV kong­re­sas vy­riau­sy­bÄ™ pa­li­ko be ska­ti­ko ki­ťe­nÄ—­je.

NuomonÄ—s 6p.

Pasaulis 12p.

Ĺ˝inomos klaipÄ—dieÄ?iĹł poros namuose muzikÄ… atstoja jĹŤros oĹĄimas.

ninkai „nusipirko “ ir jĹŤrÄ…

Horizonte atsiverianti jōros platybė, bangas skrodŞiantys laivai ir rudeniťkais debesimis aplipęs dangus. Toks pro mansardos langus atsiveriantis peizaŞas retą paliktų abejingą. Ką jau kalbėti dvi meniťkas sielas, du kōrėjus, kurie sugyvena ťiuose namuo se.

Lina Bieliauskai

l.bieliauskaite@kl

.lt

Vietoje muzikos

tÄ—

– bangų mō

ĹĄa Kartu su sutuokti niu, skulptoriumi ArĹŤnu Sakalausku maĹždaug prieĹĄ septynerius Meln ragÄ— aktorÄ— Virginija Ko je ÄŻsikĹŤrusi chanskytÄ— neď Ž Gera: NX a\ _Ă› C 8\ neigÄ—, kad buvusÄŻ PUN[` Xf aĂ› ]_V `V ] bĹŤstÄ… KlaipÄ—dos N Ă&#x;` aN W\T WRV aVX ab centre, Vytauto _Ă› aĂş a\ XVĂ– TN YV Z gatvÄ—je, iĹĄkeitÄ— ÄŻ f OĂ? [N Zb\ `R [\ dailÄ—. Gal manyje galimybÄ™ gyventi _Ă› aĂş ]_N YRV` aV QNb yra kone ant BaltiTVNb YNV X\ lÄ—?“ – tarsi juokais kokia gysle- interjero detalÄ—s – jos kranto. granito apdaisvarstÄ— V.Ko- la – gruodÄŻâ€œ, – pasa chanskytÄ—, taÄ?iau panaudota ne tik „UĹžlipome ÄŻ man kojo bĹŤsto ĹĄeiĹžidiniui, virtuiĹĄ tiesĹł vienas sardÄ…, pamatÄ—ÄŻ originaliÄ… komo mininkÄ—. vÄ—s stalvirĹĄiams, biograďŹ jos faktas me jĹŤrÄ… ir viskas, dÄ… – apatinÄ™ sebet ir nustebintĹł ne „iĹĄsilydÄ—me“, – novinÄ—s indaujos laiptams, grindims. palangÄ—ms, AktorÄ—s pastebÄ— vienÄ…. juokÄ—si paĹĄnekovÄ—. dalÄŻ, elegantiĹĄkÄ… jimu, nemaĹžai sekreterÄ…. ĹžmoniĹł baiminasi Anot Virginijos, Pasirodo, aktorÄ— yra Svetingai ĹĄeimos dideliĹł sutuoktinio niĹł bĹŤsto duris atdiplomuota nuo Jaukiais Ĺžiemos va technikÄ— konstruk langĹł, taÄ?iau, pasak vitrinivÄ—rusi Virginija pri pelnas – ir virtuvÄ—s karais jis virsta torÄ—. sipa jos, bĹŤtent Virgi baldĹł, taip jie me nijos darbo stalu, mielai praleistĹł dau Ĺžino, kad Ä?ia „Baigusi 8 klases nininkĹł namuo nors aktorÄ— studijavau pragiau laiko, tapietĹł saulei yra pui se atsisukus ir turi atskirÄ… darbo moninÄ™ civilinÄ™ sta Ä?iau aktyvi profe kiausias ĹĄviesos kambarÄŻ. tybÄ… ir pusantrĹł Virginija Kochansky sinÄ— veikla dikir ĹĄilumos ĹĄaltinis. Miegamajame lo tÄ—: metĹł dar dirbau pa tuoja anaiptol ne vos kojĹŤgalyje gal sÄ—slĹł gyvenimÄ…. puikuojasi ÄŻspĹŤdin Tuo tarpu vasarÄ… bÄ™, braiĹžiau, projek ĹĄiÄ… specialyTad net bĹŤdama ga meksikietiĹĄta viena namuoSvarbiausia – ĹžmodaĹžnai vakaroja pir sutuoktiniai ka skrynia, kuriÄ… ĹĄei diplominis darbas vau, o mano se vietoje muziki mojo aukĹĄto temininkÄ— priniĹł ar kitokiĹł fobuvo vidurinÄ—s taikÄ— nuotraukoms rasoje, iĹĄ kurios ga gus, mokyklos projek niniĹł garsĹł aktorÄ— ku ris tavÄ™s nalaiky lima iĹĄeiti ÄŻ jautas“, – ĹĄypsojomieliau renkakĹł kiemelÄŻ. Kiti senoviĹĄki bal ti. si Virginija. si monumentaliÄ… muose laukia, ku dai – krÄ—stylÄ…, kuri leidĹžia lai, ko GalbĹŤt menininkĹł ris ÄŻ susikaupti ir visa UĹž tai, kaip galiau namuose ne- kiek modos, kÄ—dÄ—s – puoĹĄia kone gal siai pasisuko juos grÄŻĹžta, su ku re ti vie sma ti ÄŻ darbus. Juo labiau va pasiner- jos gyvenimas, akto nÄ… gĹŤs, ĹĄiĹł na triukĹĄ mĹł riuo ji mingi pasisÄ—dÄ—erdvÄ™. rÄ— turÄ—tĹł bĹŤti kad pravÄ—rus dÄ— „Man labai patin mai su kolegomis, langÄ… galima klau kinga savo dÄ—styto gyveni ir kuri tuos ka uĹžeiti ÄŻ anbendraĹžygiais? sytis gamtos kujui. tikvariniĹł baldĹł „Mes jau iĹĄaugome riamos muzikos – „TurÄ—jome nuosta ir iĹĄ bohemos amnamus. Daiktai jĹŤros bangĹł oĹĄibĹł kurso vaduotuves. AnksÄ?iau daiktĹł parĹžiaus“, – kvatojo dovÄ…, kuris mus vi nei mo, ĹĄaiĹžaus ĹžuvÄ—d paĹĄnekovÄ—. sus rĹł klyksmo. ĹĄildo, nei paguo davau ir vis kaĹžkÄ… neatsilaikyketverius metus. Kai stebÄ—jo tuos „Turiu daugybÄ™ pro nusipirkdavau, dĹžia. baigiau moksjektĹł, reikia lus, dabar tik apĹžiĹŤri Aistra senoviĹĄkiems raĹĄyti scenarijus, pasikvietÄ™s mane nÄ—ju, daiktams daug laiko praÄŻ laboratorines ilgainiui supran groĹžiuosi, Nenuostabu, kad jÄ…, ji paklausÄ—: vai leidĹžiu prie kompiu poros namuose ti, kad visko keli, ar tau tikrai terio. O tokiam nesupirksi“, – ĹĄyp surinkta turtinga patinka ĹĄokti? At darbui reikalinga biblioteka, gausojosi paĹĄnesakiau, kad pavienatvÄ—s zona“, kovÄ—. su paveikslĹł, kitĹł tinka. Ĺ˝inai, tai eik – ĹĄyptelÄ—jo aktorÄ—. meno kĹŤriniĹł. ir ĹĄok, o namus TapytojĹł Algiman Virginija neneigÄ—, pat ĹĄiÄ… zonÄ… nuo sve tikrai bus kam sta to Jusionio, Edjog namĹł ĹĄeityti ir be tavÄ™s“, tainÄ—s skirianmininkams mieliau vardo Malinausko, Ä?io baro projektas. – juokÄ—si moteris. Ir aktorÄ—, ir kont Juo sias klasikinis ruktorÄ— graďŹ ko Algio KliĹĄe zo Vosyliaus, stilius. Bene daugiausiai Savo namĹł meni viÄ?iaus bei kitĹł lai ninkai interjero „Norisi paveikslĹł, leidĹžia pirmajame ko pora pra- kĹŤrÄ—jĹł darbai Ä?ia at IĹĄaugo iĹĄ bohemos dizaineriams, ko keliavo kaip jĹł menĹł, gÄ—liĹł, gero, nÄ— nesugalnamo aukĹĄte, amĹžiaus senoviĹĄkĹł formĹł autoriĹł dovanos ypaÄ? atÄ—jus rude Anot paĹĄnekovÄ—s, votĹł patikÄ—ti. „KaĹž ir daiktĹł. ModernamĹł ĹĄeimininniui. „AtĹĄalus ilsavo namus sukada pati norÄ—numas man labiau kams ar buvo ÄŻsigy gai kĹŤrename Ĺži tuoktiniai kĹŤrÄ— jau studijuoti archi asocijuojasi su ti. dinÄŻ – ĹĄtai perkartu. SkulptotektĹŤrÄ…, patiko vieĹĄomis, dalyki nai ĹĄildymÄ… ÄŻsijun Aktorei nÄ— nereikia riaus „meilę“ ak nÄ— mis gÄ— meniui liudija ir me tik lapkri- ti, prisipaĹžin- kur erdvÄ—mis, Ä?io viduryje, uĹžpraÄ— tu ateini sutvarky jog ti kaĹžkokiĹł jusiais metais daik turi aistrÄ… antikvariniams rei kalĹłâ€œ, – patyriais tams. SvetainÄ—je dalijosi paakys krypsta ĹĄne kovÄ—.

Ĺ iandien priedas

Val­dŞio­je nyks­ta tur­tuo­liai

Kaina 1,30 Lt

„Čia rei­kia ver­gÄ—s Izau­ros.“ Ak­to­rÄ— Vir­gi­ni­ja Ko­chans­ky­tÄ— ne­nei­gia, jog pa­lai­ky­ti tvar­kÄ… erd­viuo­se na­muo­se kar­tais vien ÄŻkvÄ—­pi­mo neuŞ­ten­ka.

10p.

Kiek mies­te yra gink­lĹł, ne­Şi­nia As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Iki me­tĹł pa­bai­gos pri­va­lu uŞ­re­ gist­ruo­ti na­muo­se lai­ko­mus gink­ lus, ta­Ä?iau uos­ta­mies­Ä?io gy­ven­to­ jai ne­sku­ba to da­ry­ti. Ga­be­no au­to­mo­bi­liais

,

,

,

,

„„Tur­tin­giau­sie­ji: iĹĄ 31 Klai­pÄ—­dos mies­to ta­ry­bos na­rio tik ke­tu­riĹł ĹĄei­mĹł tur­tas ver­tin­ti­nas dau­giau nei mi­li­jo­nu li­tĹł: V.ÄŒe­po, R.Ta­rať­ke­vi­Ä?iaus,

B.Pet­raus­ko ir A.Vaiť­vi­los.

Svet­la­nos Mont­vi­lÄ—s fo­to­mon­ta­Şas

Klai­pÄ—­dÄ… val­dan­Ä?iĹł po­li­ti­kĹł gre­to­se li­ko vos du mi­li­jo­nie­riai. Tur­tu, ku­ris ver­ti­na­mas sep­tyn­Şenk­le su­ma, ga­li pa­si­gir­ti tik mies­to ta­ry­bos na­riai Be­ne­dik­tas Pet­raus­kas ir Aud­rius Vaiť­vi­la. Dar dvie­jĹł po­li­ti­kĹł dek­la­ra­ci­jo­se mi­li­jo­nas li­tĹł vir­ťi­ja­mas, jei pri­ skai­Ä?iuo­ja­mas ir Ĺžmo­nĹł tur­tas.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Pa­bō­go ne­do­rÄ—­liĹł

Kas­met spa­lio 1-Ä…jÄ… „Vals­ty­bÄ—s Ĺži­ nio­se“ pa­skel­bia­mos vals­ty­bÄ—s tar­ nau­to­jĹł ir po­li­ti­kĹł tur­to dek­la­ra­ci­jos.

4

Pa­rei­gō­nai ra­gi­na gy­ven­to­jus ne­ lauk­ti pa­sku­ti­nÄ—s ter­mi­no die­nos, ki­taip uĹž ne­le­ga­liai lai­ko­mÄ… gink­lÄ… grÄ—s bau­dĹžia­mo­ji at­sa­ko­my­bÄ—. Tu­rin­tys du­ji­niĹł pis­to­le­tĹł (re­vol­ ve­riĹł), se­no­vi­niĹł gink­lĹł bei jĹł ko­ pi­jĹł, taip pat ne­di­de­lÄ—s ga­lios (2,5 J–7,5 J) ĹĄau­na­mų­jĹł gink­lĹł gy­ven­ to­jai pri­va­lo iki 2014 m. sau­sio 1 d. juos uŞ­re­gist­ruo­ti te­ri­to­ri­nÄ—­se po­ li­ci­jos ÄŻstai­go­se. Klai­pÄ—­dos po­li­ci­jos Vie­ťo­sios tvar­kos biu­ro Li­cen­ci­ja­vi­mo sky­ rius per die­nÄ… su­lau­kia tik ke­liĹł pa­reiť­ki­mĹł dÄ—l gink­lo re­gist­ra­ci­jos.

8

Vai­ruo­to­jus skun­dĹžia ne tik mo­Ä?iu­tÄ—s Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Dau­g ia­b u­Ä? iĹł na­m Ĺł kie­m uo­s e esan­Ä?ias vai­kĹł Ĺžai­di­mĹł, krep­ťi­nio aikť­te­les, Ĺžo­ly­nus ar ĹĄa­li­gat­vius vis daŞ­niau uĹži­ma au­to­mo­bi­liai. Toks kai­my­nĹł el­ge­sys ki­tiems gy­ven­to­ jams ke­lia pyk­tÄŻ. Ga­di­na aikť­te­lÄ—s dan­gÄ…

Va­di­na­ma­ja­me Miť­ko kvar­ta­le, Kre­tin­gos gat­vÄ—­je, vos ne kiek­vie­ nÄ… va­ka­rÄ… paaug­liĹł la­bai mÄ—gs­ta­ma

krep­ťi­nio aikť­te­lÄ— virs­ta au­to­mo­bi­ liĹł sto­vÄ—­ji­mo vie­ta. Jo­je pa­sta­to­ma ne vie­na ki­ta, o net pen­kios ar ĹĄe­ ĹĄios ma­ťi­nos. Trans­por­to prie­mo­nÄ—s ga­di­na aikť­te­lÄ—s dan­gÄ…, iť­va­Şi­nÄ—­ja­mas ir Ĺžo­ly­nas, ski­rian­tis krep­ťi­nio aikť­ te­lÄ™ nuo va­Şiuo­ja­mo­sios da­lies. „Mums jau tai ÄŻgri­so. Pik­Ä?iau­sia, kad at­sa­kin­gos tar­ny­bos ÄŻ tai ne­ krei­pia jo­kio dÄ—­me­sio“, – pik­ti­no­ si au­to­mo­bi­lius krep­ťi­nio aikť­te­lÄ—­ je uŞ­fik­sa­vu­si dien­rať­Ä?io „Klai­pÄ—­da“ skai­ty­to­ja.

3

„„Pa­Şei­di­mai: Kre­tin­gos gat­vÄ—­je esan­Ä?io dau­gia­bu­Ä?io na­mo kie­me ÄŻreng­ta krep­ťi­nio aikť­te­lÄ— kiek­vie­nÄ… va­ka­

rÄ… virs­ta ma­ťi­nĹł sto­vÄ—­ji­mo vie­ta.

„KlaipÄ—dos“ skai­ty­to­jos nuo­tr.

2

trečiadienis, SPALIO 2, 2013

miestas

At­plauks ka­ro lai­vai Uos­ta­mies­tis lau­kia iš­skir­ti­nių sve­ čių – Ny­der­lan­dų ka­ro lai­vų, ku­rie į Klai­pė­dą už­suks šią sa­vai­tę. Jie bus at­vi­ri vi­siems mies­tie­čiams.

Ny­der­lan­dų Ka­ra­lys­tės ka­ro jū­ri­ nin­kų vi­zi­to pro­gra­mo­je – ne vie­ na so­cia­li­nė ak­ci­ja. Spa­lio 5-ąją į eks­kur­si­ją Ny­der­lan­dų ka­ri­niuo­se lai­vuo­se pa­kvies­ti pen­kių Klai­pė­ dos re­gio­no mo­kyk­lų moks­lei­viai, nu­ga­lė­ję pie­ši­nių kon­kur­se „Ny­ der­lan­dai: ma­no sva­jo­nių ka­ra­lys­ tė“ ir taip sau bei kla­sės drau­gams pel­nę iš­vy­ką į Lie­tu­vos pa­jū­rį. Kar­tu su Ny­der­lan­dų Ka­ra­lys­tės ka­ri­niais lai­vais uos­ta­mies­ty­je lau­ kia­mas ir vie­nas Bel­gi­jos Ka­ra­lys­ tės lai­vas – fre­ga­ta „Lou­sie Ma­rie“. Tai­kaus ka­ri­nių lai­vų vi­zi­to tiks­las – ska­tin­ti vals­ty­bių drau­giš­kus ry­ šius, po­li­ti­nį, eko­no­mi­nį, so­cia­li­nį bei ka­ri­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą. Ap­žiū­rė­ti ka­ri­nius lai­vus tu­rės ga­li­my­bę ir uos­ta­mies­čio gy­ven­to­ jai bei mies­to sve­čiai: lan­ky­to­jams jie bus at­vi­ri spa­lio 5–6 die­no­mis, šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį, nuo 13 iki 16 val. Lai­vai bus pri­švar­tuo­ti Klai­ pė­dos krui­zi­nių ir ka­ro lai­vų kran­ ti­nė­je. Ny­der­lan­dų Ka­ra­lys­tės am­ba­ sa­da Lie­tu­vo­je, reng­da­ma­si šios ša­lies ka­ri­nių lai­vų vi­zi­tui Klai­ pė­do­je, mies­tie­čius kvie­čia iš ar­ čiau pa­žin­ti Ny­der­lan­dus. Iki spa­ lio 11-osios Klai­pė­dos cent­re, prie pa­mink­lo „Ar­ka“, eks­po­nuo­ja­ma

fo­tog­ra­fij­ ų pa­ro­da „Dvi jū­ros, vie­ na is­to­ri­ja“. Prie pa­ro­dos sten­dų stab­te­lė­ ję smal­suo­liai su­ži­nos, kad Ny­der­ lan­dų Ka­ra­lys­tę ir Lie­tu­vą bei jos pa­jū­rį sie­ja ne tik is­to­riš­kai su­si­ klos­tę vers­lo ry­šiai. Dvi jū­ri­nės vals­ty­bės ir šian­ dien puo­se­lė­ja sa­vo uos­tus, pa­jū­ rio mies­tus bei jū­ri­nį pa­vel­dą. Fo­ to­lakš­tuo­se gre­ti­na­mi Ny­der­lan­dų ir Klai­pė­dos kraš­to­vaiz­džiai, ku­ riuo­se ga­li­ma įžvelg­ti ir ša­lių iš­ skir­ti­nu­mų, ir pa­na­šu­mų. Lie­tu­vą ir pa­jū­rį pri­sta­tan­čių nuo­trau­kų au­to­rius – gar­sus fo­to­me­ni­nin­kas ma­ri­nis­tas Vy­tas Ka­ra­cie­jus, Olan­ dų ke­pu­rės vaiz­dai su­rink­ti iš skir­ tin­gų fo­tog­ra­fų ko­lek­ci­jų, fo­to­me­ džia­ga apie Ny­der­lan­dus gau­ta iš šios ša­lies ar­chy­vų. Pa­ro­dos ini­cia­to­rė Ny­der­lan­dų Ka­ra­lys­tės am­ba­sa­da Lie­tu­vo­je itin džiau­gia­si dviem ryš­kiais olan­diš­ kais pėd­sa­kais, gar­si­nan­čiais jų ša­ lį Lie­tu­vos pa­jū­ry­je. Tai – uni­ka­lus pa­jū­rio ruo­žas, va­di­na­mas Olan­dų ke­pu­re, bei tik­ru Ny­der­lan­dų Ka­ ra­lys­tės am­ba­sa­do­riu­mi Lie­tu­vo­je ta­pęs Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to bur­ lai­vis „Bra­ban­der“. Da­bar jau su lie­tu­viš­ka vė­lia­va pa­sau­lio jū­ras rai­žan­tis mo­ko­ma­ sis bu­ri­nis lai­vas bu­vo pa­sta­ty­tas Ny­der­lan­duo­se, o jo pa­va­di­ni­me – šios ša­lies mies­to Bra­ban­de­rio var­das.

Ges­tas: skulp­tū­rą „Mei­lės me­dis“ kū­rė kal­viai iš Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Uk­rai­nos, Če­ki­jos ir pa­do­va­no­jo mies­tui.

Valdžia niekina dovaną Kol mies­to val­džia ste­bė­ti­nai il­gai de­ri­na, kur pa­sta­ty­ti skulp­tū­rą, ant ku­rios jau­ na­ve­džiai ga­lė­tų ka­bin­ti am­ži­ną mei­lę tu­rin­čias sau­go­ti spy­nas, šių vėl dau­gė­ja ant Bir­žos til­to tu­rėk­lų ir taip ken­kia konst­ ruk­ci­joms.

„Klai­pė­dos“ inf.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Svars­tys įvaiz­džio ko­mi­si­ja

Skulp­tū­rą „Mei­lės me­dis“ kal­viai iš Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Uk­rai­nos ir Če­ ki­jos su­kū­rė rugp­jū­čio pra­džio­je. Po sa­vai­tės su mies­to val­džia bu­vo pra­dė­ta de­rin­ti, kur ją pa­sta­ty­ti. Tiek skulp­tū­ros ini­cia­to­riai, tiek val­di­nin­kai su­ta­rė, kad jai tin­ka­ miau­sia vie­ta – aikš­tė prie bur­lai­ vio „Me­ri­dia­nas“ kran­ti­nės. Ta­čiau de­ri­ni­mo pro­ce­dū­ros dar ne­baig­tos ir neaiš­ku, kiek jos ga­li už­truk­ti. Penk­ta­die­nį spe­cia­li Klai­pė­ dos įvaiz­džio ko­mi­si­ja svars­tys, ar skulp­tū­ra tin­ka­ma mies­tui ir kur ją rei­kė­tų sta­ty­ti. „Mes – tik pa­ta­ria­ma­sis bal­ sas. Iš­sa­ky­si­me sa­vo nuo­mo­nę apie skulp­tū­rą, ta­čiau ne mes spren­džia­ me“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos įvaiz­džio ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė, sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė. Svar­biau­sia – pro­ce­dū­ros

Są­sa­jos: Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to bur­lai­vis „Bra­ban­der“ yra ta­pęs tik­ru

Ny­der­lan­dų Ka­ra­lys­tės am­ba­sa­do­riu­mi Lie­t u­vo­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Mies­to dai­li­nin­kas Min­dau­gas Pet­ ru­lis taip pat ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, kiek ga­li truk­ti skulp­tū­ros pa­sta­ty­mo

de­ri­ni­mo pro­ce­dū­ros. „Mies­to ta­ry­ ba yra pa­tvir­ti­nu­si Me­ni­nių ob­jek­ tų, dai­lės kū­ri­nių pa­sta­ty­mo ir nu­ kė­li­mo tvar­ką. Ten nu­ma­ty­tos vi­sos pro­ce­dū­ros, ku­rios tu­ri bū­ti iš­pil­dy­ tos. No­rint pa­sta­ty­ti skulp­tū­rą rei­ kia gau­ti Ar­chi­tek­tų ir Dai­li­nin­kų są­jun­gų bei Įvaiz­džio ko­mi­si­jos iš­ va­das. Tą ga­li­ma pa­da­ry­ti ir per 10 mi­nu­čių, ir per die­ną, ir per mė­ne­ sį, o vis­kas ga­li tęs­tis ir de­šimt­me­ čius“, – dės­tė mies­to dai­li­nin­kas. M.Pet­ru­lis pa­brė­žė, kad svar­biau­ sia, jog bū­tų įvyk­dy­ti vi­si rei­ka­la­vi­ mai, ne­pa­žeis­tos pro­ce­dū­ros. „Sa­v i­val­dy­b ės ad­m i­n ist­ra­c i­ ja tam ir yra, kad kont­ro­liuo­tų, ar vyk­do­mos vi­sos mies­to ta­ry­bos nu­sta­ty­tos pro­ce­dū­ros. Vis­kas la­ bai pa­pras­ta, bet nie­kas ne­ga­li pa­ sa­ky­ti, kiek už­truks“, – ko­men­ta­ vo dai­li­nin­kas. Ant til­to dau­gė­ja spy­nų

Kol mies­to val­džia de­ri­na, kur sta­ty­ti kal­vių mies­tui pa­do­va­no­ tą skulp­tū­rą ir ar ji iš­vis rei­ka­lin­ ga, ant Bir­žos til­to dau­gė­ja jau­na­ ve­džių pa­ka­bin­tų spy­nų. Tei­gia­ma, kad šios ken­kia sta­ti­niui. Nuo vib­ ra­ci­jos, ku­ri ky­la va­žiuo­jant trans­

Min­dau­gas Pet­ru­lis:

Tą ga­li­ma pa­da­ry­ti ir per 10 mi­nu­čių, ir per die­ną, ir per mė­ne­sį, o vis­kas ga­li tęs­tis ir de­šimt­me­čius.

por­tui, spy­nos dau­žo­si į tu­rėk­lus, nu­si­va­lo da­žai, me­ta­las pra­de­da rū­dy­ti. „Ma­čiau vėl pa­ka­bin­tas spy­nas. Vie­na ki­ta – dar nie­ko to­kio. Ne­ži­ nau, ar jas da­bar ša­lin­si­me. Lin­kiu, kad grei­čiau bū­tų pa­sta­ty­ta skulp­ tū­ra, ant ku­rios jau­na­ve­džiai ga­lė­ tų ka­bin­ti spy­nas. Ta­da pro­ble­ma bus iš­spręs­ta“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­ men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da. Jei jau­na­ve­džiai, pa­sta­čius skulp­ tū­rą, to­liau ka­bins spy­nas ant til­to, jos bus ša­li­na­mos. Anks­čiau kū­rė­ jai tvir­ti­no, kad su­mon­tuo­ti skulp­ tū­rą il­gai ne­truk­tų.

3

trečiadienis, SPALIO 2, 2013

miestas Au­to­bu­sai va­žiuos il­giau

Pa­rei­gū­nai duos krau­jo

Uos­te – daug sve­čių

Šian­dien dėl Klai­pė­dos cent­ri­ nia­me sta­dio­ne vyk­sian­čių Lie­ tu­vos fut­bo­lo tau­rės aš­tunt­fi­na­ lio rung­ty­nių tarp Klai­pė­dos „At­ lan­to“ ir Vil­niaus „Žal­gi­rio“ ko­ man­dų nuo 21.30 iki 22 val. iš Spor­ti­nin­kų gat­vės bus or­ga­ni­ zuo­ja­mi pa­pil­do­mi 2-ojo marš­ru­ to au­to­bu­sų rei­sai, kad sir­ga­liai ga­lė­tų pa­to­giai pa­siek­ti na­mus.

Šian­dien, mi­nint An­ge­lų sar­ gų die­ną, uos­ta­mies­čio po­li­ci­ jos pa­rei­gū­nai da­ly­vaus krau­ jo do­no­rys­tės ak­ci­jo­je. Kre­tin­ go­je vyks Klai­pė­dos ap­skri­ties po­li­ci­jos ir vi­suo­me­nės šven­tė: bus lai­ko­mos šv. Mi­šios, vyks po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų ri­kiuo­tė. Mies­to Ro­tu­šės aikš­tė­je pa­rei­ gū­nai bend­raus su vi­suo­me­ne.

Tris mė­ne­sius Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja or­ ga­ni­za­vo ne­mo­ka­mas ap­žval­ gi­nes-in­for­ma­ci­nes eks­kur­ si­jas „Su­si­pa­žin­ki­me su Klai­ pė­dos uos­tu“. Šie­met jų bu­vo su­reng­ta 30. Jo­se da­ly­va­vo ir su Klai­pė­dos uos­to veik­la su­ si­pa­ži­no apie 6 tūkst. klai­pė­ die­čių bei mies­to sve­čių.

Eg­za­mi­ną iš­lai­kė tik vie­nas Sau­je­lė klai­pė­die­čių ry­žo­si įver­tin­ti sa­vo ži­nias apie pa­grin­ di­nį Lie­tu­vos įsta­ ty­mą – Kons­ti­tu­ci­ ją. Uos­ta­mies­čio gy­ ven­to­jai va­kar per pie­tų per­trau­ką eg­ za­mi­ną lai­kė mies­to sa­vi­val­dy­bė­je, mo­ kyk­lo­se ir Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­te.

Se­m i­n a­ras. Penk­t a­d ie­n į nuo 10 iki 16.30 val. Klai­pė­dos are­no­je vyks ne­ mo­k a­m as vers­lo stei­g i­mo se­m i­n a­ ras stu­den­tams „Vers­las ve­ž a“. Da­ly­ viai lau­k ia­m i at­v yks­tant bet ku­r iuo me­t u.

Pa­sie­ki­mas: iš 19 žmo­nių, da­ly­va­vu­sių Kons­ti­tu­ci­jos eg­za­mi­ne, į ki­tą eta­pą pa­te­ko vie­nin­te­lis klai­pė­die­tis.

Į ki­tą eta­pą, ku­ris vyks spa­lio 15-ąją, pa­te­ko vie­nin­te­lis klai­pė­die­tis – To­ mas Va­sil­ke­vi­čius, spręs­da­mas eg­za­ mi­no už­duo­tis, pa­da­ręs tik dvi klai­ das. Tei­sin­gai at­sa­ky­ti rei­kė­jo į ne ma­žiau nei 25 tes­to klau­si­mus iš 30. Vy­ras spren­dė ei­li­niams pi­lie­ čiams, o ne tei­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą tu­ rin­tiems as­me­nims skir­tą tes­tą. Kons­ti­tu­ci­jos eg­za­mi­ną sa­vi­val­ dy­bė­je koor­di­nuo­jan­ti Vie­šų­jų ry­ šių po­sky­rio ve­dė­ja Ri­ma Bei­no­ra­ vi­čie­nė in­for­ma­vo, kad pir­ma­ja­me pa­tik­ri­ni­mo eta­pe da­ly­va­vo 19 žmo­nių. „Per­nai jų su­skai­čia­vo­me 26, už­ per­nai – apie 50. Kai eg­za­mi­nas vyk­da­vo šeš­ta­die­niais, žmo­nėms ga­li­my­bė atei­ti ir iš­spręs­ti tes­tą tap­ da­vo tik­ra šven­te: sa­vi­val­dy­bė­je no­ rin­tie­ji ne­su­tilp­da­vo ir į dvi sa­les“, – kal­bė­jo R.Bei­no­ra­vi­čie­nė.

Vie­šų­jų ry­šių po­sky­rio ve­dė­jos įsi­ti­ki­ni­mu, ma­žė­jan­tį da­ly­vau­jan­ čių­jų skai­čių ir men­ką ži­no­mų uos­ ta­mies­čio as­me­nų dė­me­sį eg­za­mi­ nui le­mia ne itin pa­to­gus ren­gi­nio lai­kas. Anot jos, pie­tų per­trau­ka – šven­tas da­ly­kas, be to, ne vi­si į eg­ za­mi­ną ga­li spė­ti at­vyk­ti iš ki­tos mies­to da­lies. Kas­met Kons­ti­tu­ci­jos eg­za­mi­ne da­ly­vau­jan­tis Jo­nas Lai­vys sa­kė, kad tes­tą pa­vy­ko iš­spręs­ti ne­blo­ gai, nors jis ir ne­bu­vo pa­pras­tas. „Or­ga­ni­za­to­riai tei­gė, jog ga­li­ mas vie­nin­te­lis at­sa­ky­mo va­rian­ tas. Ta­čiau man pa­si­ro­dė, kad prie kai ku­rių klau­si­mų tei­sin­gi at­sa­ky­ mai bu­vo ke­li. Į pa­tik­ri­ni­mą atei­nu ve­da­mas sa­vo fi­lo­so­fi­jos – į klau­ si­mus at­sa­kau ne vi­sai taip, kaip pa­ra­šy­ta pa­grin­di­nia­me Lie­tu­vos

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

įsta­ty­me, o taip, kaip, ma­no ma­ny­ mu, tu­rė­tų bū­ti“, – sa­kė J.Lai­vys. Vie­nas iš pa­tik­ri­ni­me da­ly­va­vu­ sių ir tei­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tis Ar­tū­ras Dau­gi­nis kal­bė­jo, kad eg­ za­mi­nas ne­bu­vo leng­vas. „Te­ko pa­suk­ti gal­vą ir at­sa­ky­mus iš­mąs­ty­ti. Kai ku­rie klau­si­mai pa­ si­ro­dė la­bai leng­vi, ta­čiau bū­tent ban­dy­da­mas ras­ti tei­sin­gą at­sa­ky­ mą į juos pa­si­me­čiau la­biau­siai“, – tei­gė A.Dau­gi­nis. Aka­de­mi­nė bend­ruo­me­nė Kons­ ti­tu­ci­jos ži­nias pa­si­tik­rin­ti ga­lė­jo ir Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te, o moks­lei­ viai – mo­kyk­lo­se. Eg­za­mi­no už­duo­tys tra­di­ciš­kai bu­vo skir­tin­gos. Vie­nos jų – skir­ tos tei­si­nin­kams ir tei­si­nio iš­si­la­vi­ ni­mo sie­kian­tiems žmo­nėms, ki­tas – ei­li­niams pi­lie­čiams.

Ri­ma Bei­no­ra­vi­čie­nė:

Pie­tų per­trau­ka – šven­tas da­ly­kas, be to, ne vi­si į eg­za­mi­ną ga­li spė­ti at­vyk­ti iš ki­ tos mies­to da­lies.

Vai­ruo­to­jus skun­džia ne tik mo­čiu­tės Pa­žei­di­mų skai­čius išau­go

1

Apie ne­leis­ti­no­se vie­ to­se pa­lik­tas trans­por­to prie­mo­nes ga­li­ma pra­neš­ti Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riui ir po­li­ci­jai. Di­des­nį dė­me­sį šiai pro­ble­mai ski­ria pir­ma­sis. „Žmo­nės ga­li mums siųs­ti nuo­ trau­kas, ku­rio­se už­fik­suo­tos ma­ ši­n os, pa­s ta­ty­tos ne­l eis­t i­n o­se vie­to­se. Rea­guo­ja­me į to­kius nu­ si­skun­di­mus. Ir po­li­ci­ja mums at­ siun­čia to­kius pra­ne­ši­mus. Ak­ty­ viai vyk­do­me kont­ro­lę. Po­li­ci­ja nag­ri­nė­ja su­dė­tin­ges­nius nu­si­ žen­gi­mus“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­b ės Ad­m i­n ist­ra­c i­n ės veik­los po­sky­rio ve­dė­jas Ma­rius Poi­mans­kis.

Pas­kai­ta. Šian­d ien 18 val. Že­mai­t i­jos dai­l i­n in­k ų są­jun­gos ga­le­r i­jo­je (Žve­jų g. 1/2) vyks 52-oji pa­skai­ta iš cik­lo „Va­ ka­rai su se­ną­ja Klai­pė­da“. Klai­pė­dos ka­r y­bos is­to­r i­jos klu­bo va­do­vas Egi­ di­jus Kaz­laus­k is kal­bės te­ma „Ge­ne­ ro­las An­ta­nas Gel­gau­das: le­gen­dos ir tik­ro­vė“. Dis­ku­si­ja. Ry­toj 18 val. Klai­pė­dos vie­ šo­s ios bib­l io­te­kos Kal­nu­p ės fi­l ia­le (Kal­nu­pės g.13) or­ga­ni­zuo­ja­ma dis­ku­ si­ja te­ma „Kiek rei­kia to­le­ran­ci­jos šian­ die­ni­nia­me pa­sau­ly­je?“. Jo­je da­ly­vau­ ti ga­li vi­si no­rin­tys.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Dienos telegrafas

Šie­met už­fik­suo­ta 1 454 pa­žei­di­ mai dėl ne­leis­ti­no­je vie­to­je pa­sta­ ty­tų ma­ši­nų. Ly­gi­nant su praė­ju­siais me­tais, jų skai­čius išau­go. „Per­nai tru­pu­tį vė­liau su­griež­ti­ no­me kont­ro­lę“, – di­dė­ji­mo prie­ žas­tį at­sklei­dė M.Poi­mans­kis. No­ri įva­žiuo­ti į laip­ti­nę

Daž­niau­siai klai­pė­die­čiai pra­ne­ša apie ant žo­ly­nų ir ša­li­gat­vių pa­lik­ tas trans­por­to prie­mo­nes. Ne­re­tai au­to­mo­bi­liai pa­lie­ka­mi ir taip, kad truk­do įei­ti į laip­ti­nę. „Ši pro­ble­ma ak­tua­li vi­sa­me mies­te. Blo­gai, kai dau­gu­ma no­ ri įva­žiuo­ti į laip­ti­nę ir ten pa­lik­ti ma­ši­ną. Sup­ran­ta­ma, juk kie­muo­

se trūks­ta vie­tos“, – ko­men­ta­vo ve­dė­jas. M.Poi­mans­kis at­krei­pė dė­me­sį, kad pa­tik­ri­ni­mai dau­gia­bu­čių na­ mų kie­muo­se at­lie­ka­mi dar­bo va­ lan­do­mis – nuo 9 iki 16 val. „Kai at­va­žiuo­ja­me, bū­na daug lais­vų vie­tų, o yra ma­ši­nų, ku­rios pa­lik­tos ant žo­lės ar ša­li­gat­vių. Tad fik­suo­ja­me pa­žei­di­mus“, – tei­gė ve­dė­jas. Anot M.Poi­mans­kio, daž­niau­siai tai­syk­les pa­žei­dę vai­ruo­to­jai pik­ti­ na­si, kad apie ne­vie­to­je pa­lik­tą au­ to­mo­bi­lį pra­ne­ša gar­baus am­žiaus mo­čiu­tės, ku­rios ne­tu­ri ką veik­ti, žiū­ri pro lan­gą. Pab­r ė­ž ia­m a, kad pen­s i­n in­ kės pa­čios ne­tu­ri au­to­mo­bi­lio ir

joms ne­rei­kia su­kti gal­vos, kur jį pa­sta­ty­ti. „Daž­niau­siai to­kios mo­čiu­tės ne­ra­šo elekt­ro­ni­nių laiš­kų, o jų dėl to­kių pa­žei­di­mų su­lau­kia­me pa­ kan­ka­mai daž­nai“, – pa­brė­žė ve­ dė­jas.

Pa­ro­da. Penk­ta­d ie­n į 17 val. Klai­p ė­ dos vie­šo­sios I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­ kos III aukš­to ho­le bus ati­da­ry­ta ta­py­ to­jo, gra­fi­ko Vir­gi­li­jaus Bur­bos fo­tog­ra­ fi­jų pa­ro­da „Me­d žio lai­kas“. Mankštos. Bū­s i­m ie­j i tė­ve­l iai kvie­ čia­m i re­g ist­r uo­t is į ne­mo­k a­m as pa­ skai­tas ir mankš­tas nėš­čio­sioms. Pas­ kai­tos vyks te­mo­m is: „Na­t ū­ra­lus mai­ ti­n i­mas“ (spa­l io 8 d. 17.15 val.), „Kū­d i­ kio prie­ž iū­ra pir­mai­s iais mė­ne­s iais“ (spa­l io 15 d. 17.15 val.), „Gim­dy­m as“ (spa­l io 22 d. 17.15 val.). „Nėš­čio­sios mi­ ty­b a ir mi­t y­b a po gim­dy­mo“ (spa­l io 29 d. 17.15 val.). Pas­k ai­tos or­ga­n i­z uo­ ja­mos Klai­p ė­dos vi­s uo­me­nės svei­ ka­tos biu­ro pa­t al­p o­s e (Tai­kos pr. 76) tre­č ia­me aukš­te. Re­g ist­r uo­t is į pa­ skai­t as ga­l i­m a te­le­fo­n ais (8 46) 234 796, 8 612 30 179, el. pa­š tu marius@ sveikatosbiuras.lt. Mankš­tos nėš­č io­ sioms vyks kiek­v ie­n ą spa­l io pir­m a­ die­n į 16.30 val. vai­k ų dar­ž e­ly­j e „Žemuogėlė” (Sta­t y­bi­n in­k ų pr. 20). Rei­ kia tu­rė­t i spor­t i­nę ap­r an­g ą. Re­g ist­ ruo­t is į mankš­t as ga­l i­ma te­le­fo­nu: 8 614 83 857. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 6 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Jo­nas Go­tau­tas (g. 1939 m.), Ire­na Go­lu­baus­k ie­nė (g. 1941 m.), Fio­dor Sa­moi­lov (g. 1946 m.), Re­ gi­na Ja­ni­na Mu­ler­či­k ie­nė (g. 1950 m.), Oleg Rož­kov (g. 1965 m.), Aud­r ius Še­ na­vi­čius (g. 1978 m.).

1454

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Ane­lė Vai­no­rie­nė.

– tiek šie­met už­fik­suo­ta ne­leis­ti­no­se vie­to­se pa­lik­tų au­to­mo­bi­lių.

Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 44 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si pil­vo skaus­mais, krau­jo­ta­kos su­ tri­k i­mais.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

4

trečiadienis, spalio 2, 2013

miestas

Val­džio­je nyks­ta tur­tuo­liai 1

Taip sie­kia­ma in­for­muo­ti vi­suo­me­nę, kiek pra­tur­ tė­jo į val­džią pa­te­kę žmo­nės. Klai­pė­do­je to­kių šuo­lių neuž­fik­ suo­ta. Prie­šin­gai, mies­tą val­dan­tys po­li­ti­kai per me­tus nu­skur­do. Pa­vyz­džiui, per­nai tarp Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės mies­to ta­ry­bos na­rių bu­vo aš­tuo­ni po­li­ti­kai, ku­ rių šei­mų tur­tas ver­tin­tas dau­giau nei mi­li­jo­nu li­tų. Šie­met jų li­ko vos ke­tu­ri. Tur­tin­giau­sias Klai­pė­dos po­li­ti­ kas, re­mian­tis pa­skelb­tų tur­to dek­ la­ra­ci­jų duo­me­ni­mis, yra B.Pet­ raus­kas. Jis nu­ro­dė ne­kil­no­ja­mo­jo, pri­va­ lo­mo re­gist­ruo­ti tur­to ir pi­ni­gi­nių lė­šų tu­rin­tis už maž­daug 2,2 mln. li­tų. Jo žmo­nos Ri­tos tur­tas įver­ tin­tas apie 1 mln. li­tų. „Di­džiau­sią da­lį dek­la­ruo­tos su­mos su­da­ro mū­sų na­mo Skau­ tų gat­vė­je ver­tė. Ži­no­ma, tu­ri­me ir ki­tų daik­tų, vis­ką esu dek­la­ra­vęs, ta­čiau var­dy­ti vie­šai ne­no­riu, nes žmo­nės kar­tais tu­ri ir ne vi­sai ge­rų ke­ti­ni­mų. Jei kam įdo­mu, ga­liu as­ me­niš­kai pa­pa­sa­ko­ti“, – „Klai­pė­ dai“ sa­kė B.Pet­raus­kas. Ti­ki­si lai­mė­ti lo­te­ri­jo­je

B.Pet­raus­kas – vie­nas re­tų uos­ta­ mies­čio po­li­ti­kų, ku­rio tur­tas per me­tus ne su­men­ko, o išau­go. „Gal ir tie­sa, kad pi­ni­gai pi­ni­ gus trau­kia. Ta­čiau es­mė ta, kad bu­vo iš nau­jo ver­tin­tas ne­kil­no­ja­ ma­sis tur­tas. Kaž­kas nu­spren­dė, kad kri­zė bai­gė­si, to­dėl esą išau­ go mū­sų na­mo ver­tė, nors šiaip ji tu­ri ma­žė­ti, nes pa­sta­tas nu­si­dė­vi. Rea­liai jo ver­tę su­ži­no­čiau, jei par­ duo­čiau, bet ne­ke­ti­nu to da­ry­ti“, – tvir­ti­no po­li­ti­kas. Jis juo­ka­vo, jog šiais me­tais pirks lo­te­ri­jos bi­lie­tus ir ti­kė­sis sėk­mės, kad ki­tais me­tais jo tur­to dek­la­ra­ ci­ja bū­tų įdo­mes­nė. „Ženk­las, kad lo­te­ri­jo­se ga­li pa­ si­sek­ti, man jau bu­vo duo­tas, nes mo­men­ti­nia­me žai­di­me lai­mė­jau ne­di­de­lę su­mą, bet jos dek­la­ruo­ ti ne­rei­kės“, – links­mai nu­si­tei­kęs bu­vo mi­li­jo­nie­rius. „Nu­sau­si­no“ rin­ki­mai

Ant­ra­sis mi­li­jo­nie­rius Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bo­je A.Vaiš­vi­la dek­la­ ra­vo tu­rįs tur­to ir pi­ni­gi­nių lė­šų už 2,3 mln. li­tų, ta­čiau yra ne­grą­ži­nęs be­veik 300 tūkst. li­tų pa­sko­los. A.Vaiš­vi­los ir jo žmo­nos tur­to ver­tė per me­tus be­veik ne­pa­si­kei­ tė. Jam pri­klau­so dvi ko­mer­ci­nės pa­tal­pos uos­ta­mies­ty­je. Jis taip pat tu­ri du na­mus – vie­ną uos­ta­mies­ ty­je, o ki­tą, ku­rį pa­vel­dė­jo, Rad­vi­ liš­ky­je. Po­li­ti­kas tu­ri san­tau­pų, ku­ rias pa­vy­ko su­kaup­ti iš ko­mer­ci­nių pa­tal­pų nuo­mos. 1,4 mln. li­tų – to­kį tur­tą tu­ri mies­to ta­ry­bos na­rys Ri­man­tas Ta­ raš­ke­vi­čius ir jo žmo­na Ni­jo­lė. „Kai spaus­din­si­te mi­li­jo­nie­rių nuo­trau­ kas, spaus­din­ki­te kar­tu su žmo­na, nes vie­nas pa­ts aš – joks mi­li­jo­nie­ rius“, – juo­ka­vo R.Ta­raš­ke­vi­čius. Per me­tus jo tur­tas su­men­ko maž­daug 100 tūkst. li­tų. La­biau­ siai ap­tir­po san­tau­pos. „Leis­ki­te pa­gal­vo­ti, ką to­kio pir­ kau, kad iš­lei­dau tiek pi­ni­gų. Be­ veik bai­giau iš­si­mo­kė­ti už au­to­mo­ bi­lį, ku­rį pir­kau iš­si­mo­kė­ti­nai. Be to, ma­ne „nu­sau­si­no“ ir rin­ki­mai į Sei­mą, kai var­žiau­si Da­nės vien­

man­da­tė­je apy­gar­do­je“, – skai­čia­ vo po­li­ti­kas. Di­džiau­sias jo ir žmo­nos tur­tas – Tau­ra­lau­ky­je pa­si­sta­ty­tas na­mas. „Nors jis ir bran­giai ver­ti­na­mas, ta­čiau mes tik­rai ne­sa­me mi­li­jo­ nie­riai. To­kiais lai­kau tuos žmo­nes, ku­rie tiek pi­ni­gų tu­ri ki­še­nė­je ar ko­ kia­me stik­lai­ny­je yra už­ka­sę“, – sa­ vo po­žiū­rį dės­tė R.Ta­raš­ke­vi­čius.

Leo­nas Ba­ri­šaus­kas

Spe­cia­l ių­jų ty­r i­mų tar­ny­bos Klai­pė­dos val­dy­bos Ko­r up­ci­jos pre­ven­ci­jos po­sky­r io vir­ši­n in­kas

M

Tu­ri že­mės ir du au­to­mo­bi­lius

Tarp Klai­pė­dos va­do­vų tur­tin­giau­ sia yra me­ro pa­va­duo­to­jo Vy­tau­to Če­po šei­ma. Jai pri­klau­san­čio ne­ kil­no­ja­mo­jo, pri­va­lo­mo re­gist­ruo­ti tur­to ir san­tau­pų ver­tė – 1 mln. 55 tūkst. li­tų. Ta­čiau klai­pė­die­čiai tu­ri ne­grą­ži­nę 21 tūkst. li­tų pa­sko­lą. V.Če­pas anks­čiau yra var­di­jęs, kad tu­ri bu­tą Klai­pė­dos se­na­mies­ ty­je, du au­to­mo­bi­lius, tris hek­ta­rus že­mės Klai­pė­dos ra­jo­ne, ne­baig­tą sta­ty­ti so­dy­bą. Klai­pė­dos me­ro Vy­tau­to Grub­ liaus­ko tur­to dek­la­ra­ci­ja per me­ tus be­veik ne­pa­si­kei­tė. Jis nu­ro­dė, jog ne­kil­no­ja­mo­jo ir pri­va­lo­mo re­ gist­ruo­ti tur­to tu­ri už 362,5 tūkst. li­tų, 22 tūkst. li­tų san­tau­pų, o pe­ čius sle­gia 471 tūkst. li­tų pa­sko­la, ku­rią po­li­ti­kas paė­mė na­mui Meln­ ra­gė­je pirk­ti, kai ta­po me­ru ir gy­ ven­ti į uos­ta­mies­tį per­si­kraus­tė iš Klai­pė­dos ra­jo­no. Klai­pė­dos vi­ce­me­ro Ar­tū­ro Šul­co šei­mos tur­tas – 246 tūkst. li­tų ir 58 tūkst. li­tų ne­grą­žin­ta pa­sko­la.

Me­ras nu­ro­dė, jog ne­kil­no­ja­mo­jo ir pri­ va­lo­mo re­gist­ruo­ ti tur­to tu­ri už 362,5 tūkst. li­tų, 22 tūkst. li­tų san­tau­pų, o pe­ čius sle­gia 471 tūkst. li­tų pa­sko­la.

Komentaras

Išs­kir­ti­nu­mas: politikės J.Pliu­tie­nės ir jos su­tuok­ti­nio tur­to dek­la­ra­

ci­ja – vie­na įdo­miau­sių, nes šei­ma nu­ro­dė, jog pa­sko­lų tu­ri paė­mę be­ veik dvi­gu­bai dau­giau, nei tu­ri tur­to ir san­tau­pų. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­die­čių Sei­mo na­rių tur­tas* Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las (su žmo­na) – Iri­na Ro­zo­va (su vy­ru) – 233 tūkst. Lt, 1 mln. 292 tūkst. Lt. ne­grą­žin­tų pa­sko­lų – 25 tūkst. Lt. Eli­gi­jus Ma­siu­lis (su žmo­na) – 906 Ire­na Šiau­lie­nė – 628 tūkst. Lt, ne­

tūkst. Lt, ne­grą­žin­tų pa­sko­lų – 488 grą­žin­tų pa­sko­lų – 45 tūkst. Lt. tūkst. Lt. Pra­nas Žei­mys (su žmo­na) – 92 Rai­mun­das Pa­liu­kas (su žmo­na) – tūkst. Lt. 1 mln. 832 tūkst. Lt. Nag­lis Pu­tei­kis (su žmo­na) – 563

tūkst. Lt.

*Turtas skai­čiuo­ja­mas su­de­dant pri­va­lo­mą re­gist­ruo­ti ir pi­ni­gi­nes lė­šas bei kam nors pa­sko­lin­tus pi­ni­gus

ū­sų tar­ny­ba pa­si­sa­ko už bet ko­kį vie­šu­mą. To­dėl la­bai džiau­g ia­mės, kad vie­š ai skel­bia­m i vals­ ty­bės ins­ti­tu­ci­jų ir įmo­nių dar­buo­to­jų at­ly­g i­n i­mai. Sup­ran­ta­ma, kad džiau­ gia­mės ir skel­bia­mo­mis tur­to dek­la­ ra­ci­jo­mis, nes tai lyg ir tu­rė­tų už­kirs­ti ke­lią ne­tei­sė­tam pra­tur­tė­ji­mui. Ta­čiau ma­ny­ti­na, kad Lie­tu­vo­je vis dėl­to tu­ rė­tų bū­ti įves­tas vi­suo­ti­nis tur­to dek­ la­ra­vi­mas. Ne­sa­me fi­nan­sų eks­per­tai ir ne­ga­li­me teik­ti sa­vo siū­ly­mų, ta­čiau ma­ny­tu­me, kad vi­suo­ti­nis tur­to dek­la­ ra­vi­mas tik­rai bū­tų vie­na prie­mo­nių, ku­ri pa­dė­tų su­ma­ž in­ti ne­tei­sė­to pra­ tur­tė­ji­mo at­ve­jų. Da­bar ga­l i­ma ma­ ny­ti, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai įgy­tas tur­tas dek­la­r uo­ja­mas tų gi­m i­nai­čių, ku­r ie ne­pri­va­lo jo dek­la­r uo­t i, var­du. Ki­ta pro­ble­ma – tur­to ver­ti­ni­mas. Jei ne­kil­ no­ja­ma­sis tur­tas dar įver­ti­na­mas pa­ gal me­to­di­ką, ob­jek­ty­viai, tai ki­to pri­ va­lo­mo dek­la­ruo­ti tur­to ver­tę nu­sta­to pa­ts as­muo, ku­ris tą tur­tą ir dek­la­ruo­ ja. To­dėl ko­kį nors me­no kū­ri­nį jis ga­li įver­tin­ti 10 li­tų, nors eks­per­tai pa­sa­ky­ tų, kad jis ver­tas 10 tūkst. li­tų. Ir kai to žmo­gaus są­skai­to­je ne­ti­kė­tai at­si­ran­ da di­de­lė su­ma pi­ni­g ų, jis ga­li paaiš­ kin­ti, kad pa­si­se­kė bran­g iai par­duo­ti tą pa­veiks­lą, ku­rio ver­tė tur­to dek­la­ ra­ci­jo­je bu­vo nu­ro­dy­ta ma­ža. Žo­džiu, tvar­ka, kad vals­ty­bės tar­nau­to­jai ir po­ li­ti­kai pri­va­lo dek­la­ruo­ti tur­tą ir san­ tau­pas, o dek­la­ra­ci­jos yra skel­bia­mos vie­šai, yra svei­kin­ti­na, ta­čiau to­bu­lin­ ti­na, nes dar yra lan­dų.

Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rių tur­tas* Vy­tau­tas Grub­liaus­kas (su žmo­na) – 914 tūkst. Lt, ne­grą­ Vid­man­tas Pleč­kai­tis (su žmo­na) – 473 tūkst. Lt, ne­grą­ žin­tų pa­sko­lų – 471 tūkst. Lt. žin­tų pa­sko­lų – 38 tūkst. Lt. Ar­tū­ras Šul­cas (su žmo­na) – 246 tūkst. Lt, ne­grą­žin­tų pa­ Ju­li­ja Pliu­tie­nė (su vy­ru) – 506 tūkst. Lt, ne­grą­žin­tų pa­

Pas­ko­la vir­ši­ja tur­tą

Dau­ge­lio Klai­pė­dos mie­to ta­ry­bos na­rių tur­to dek­la­ra­ci­jos – ney­pa­ tin­gos. Iš jų ma­ty­ti, kad po­li­ti­kai tu­ri ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to – bu­tą ar na­mą, ku­rį daž­niau­siai yra įgi­ję už pa­sko­lą. Be­ne la­biau­siai iš­si­ski­ria Ju­li­jos Pliu­tie­nės ir jos su­tuok­ti­nio tur­ to dek­la­ra­ci­ja. Mo­te­ris, ku­ri mies­ to ta­ry­bos na­re ta­po maž­daug prieš me­tus, dek­la­ra­vo tu­rin­ti tur­to ir san­tau­pų už 506 tūkst. li­tų, o šei­ mos pe­čius sle­gia 900 tūkst. li­tų pa­sko­la. Nu­ro­dy­ta, kad ją paė­mė J.Pliu­ tie­nės su­tuok­ti­nis, ta­čiau jis ne­tu­ ri nei ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, nei san­ tau­pų. „Kur pa­ra­šy­ta, kad mū­sų šei­ mai gre­sia bank­ro­tas? Vals­ty­bė­je juk nė­ra nu­sta­ty­ta ri­bos, kiek ga­li­ ma sko­lin­tis. Jei vy­rui sko­li­na, va­ di­na­si, jis su­ge­ba įmo­kas mo­kė­ti. Jis tik­rai tu­ri ga­li­my­bių, yra vers­ li­nin­kas. Ma­nau, kad dek­la­ra­ci­jo­je tie­siog įsi­vė­lė klai­da. Vy­ras už sko­ lin­tus pi­ni­gus pir­ko ne­kil­no­ja­mą­ jį tur­tą, jis tin­ka­mai įre­gist­ruo­tas, ta­čiau dek­la­ra­ci­jo­je tai kaž­ko­dėl neat­sis­pin­di. Mes tik­rai gy­ve­na­ me nor­ma­liai, ne­bank­ru­tuo­ja­me“, – ti­ki­no J.Pliu­tie­nė.

sko­lų – 58 tūkst. Lt.

sko­lų – 900 tūkst. Lt.

Vy­tau­tas Če­pas (su žmo­na) – 1 mln. 55 tūkst. Lt, ne­grą­žin­ Ar­tū­ras Raz­ba­daus­kas (su žmo­na) – 917 Lt, ne­grą­žin­tų

tų pa­sko­lų – 21 tūkst. Lt.

pa­sko­lų – 276 tūkst. Lt.

Aud­ro­nė Bal­nio­nie­nė – 408 tūkst. li­tų, ne­grą­žin­tų pa­sko­ Iva­nas Ro­ma­no­vas (su žmo­na) – 340 tūkst. Lt. lų – 217 tūkst. Lt. Li­na Skrups­ke­lie­nė (su vy­ru) – 357 tūkst. Lt, ne­grą­žin­tų pa­sko­lų – 210 tūkst. Lt. Arū­nas Barb­šys (su žmo­na) – 260 tūkst. Lt. Va­le­ri­jo­nas Ber­no­tas – 497 tūkst. Lt. Sau­lius Bu­di­nas (su žmo­na) – 830 tūkst. Lt.

Ra­mu­nė Sta­še­vi­čiū­tė – 699 tūkst. Lt, ne­grą­žin­tų pa­sko­ lų – 100 tūkst. Lt.

Ju­rij Šerš­niov (su žmo­na) – 970 Lt, ne­grą­žin­tų pa­sko­lų Ri­man­tas Ci­baus­kas (su žmo­na) – 1 mln. 305 tūkst. Lt, ne­ – 307 tūkst. Lt.

grą­žin­tų pa­sko­lų – 730 tūkst. Lt.

Ne­ri­jus Ča­pas (su žmo­na) – 293 tūkst. Lt, ne­grą­žin­tų pa­

sko­lų – 130 tūkst. Lt.

Il­ma Šiaš­kie­nė (su vy­ru) – 245 tūkst. Lt. Zi­ta Šli­čy­tė – 222 tūkst. Lt.

Al­gir­das Grub­lys (su žmo­na) – 900 tūkst. Lt, ne­grą­žin­tų Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius (su žmo­na) – 1 mln. 401 tūkst. Lt. pa­sko­lų – 174 tūkst. Lt. Via­čes­lav Ti­tov – 200 tūkst. Lt, ne­grą­žin­tų pa­sko­lų – 42 Na­tal­ja Is­to­mi­na (su vy­ru) – 602 tūkst. Lt, ne­grą­žin­tų pa­ tūkst. Lt. sko­lų – 465 tūkst. Lt. Aud­rius Vaiš­vi­la (su žmo­na) – 2 mln. 440 tūkst. Lt, ne­grą­ žin­tų pa­sko­lų – 289 tūkst. Lt. Vy­tau­tas Lu­pei­ka – 56 tūkst. Lt. Alek­sandr Mi­chai­lov (su žmo­na) – 134 tūkst. Lt.

Vy­gan­tas Va­rei­kis (su žmo­na) – 363 tūkst. Lt.

Jo­nas Mi­lie­rius – 104 tūkst. Lt.

Vla­di­mir Vla­sov (su žmo­na) – 582 tūkst. Lt.

Li­li­ja Pet­rai­tie­nė – 194 tūkst. Lt, ne­grą­žin­tų pa­sko­lų – 23 Min­dau­gas Ži­lys (su žmo­na) – 689 tūkst. Lt, ne­grą­žin­tų

tūkst. Lt. Be­ne­dik­tas Pet­raus­kas (su žmo­na) – 3 mln. 256 tūkst. Lt.

pa­sko­lų – 40 tūkst. Lt. *Turtas skai­čiuo­ja­mas su­de­dant pri­va­lo­mą re­gist­ruo­ti ir pi­ni­gi­nes lė­šas bei kam nors pa­sko­lin­tus pi­ni­gus

5

trečiadienis, SPALIO 2, 2013

miestas

Pas jūrų liūtus – ne­mo­ka­mai Kol dar ne­baig­ta Lie­tu­vos jū­rų mu­ zie­jaus del­fi­na­riu­mo re­konst­ruk­ci­ ja ir lan­ky­to­jai ne­ga­li pa­ma­ty­ti su­ grį­žu­sių del­fi­nų, mu­zie­jaus am­fi­ teat­re pra­de­da­mi reng­ti ne­mo­ka­ mi Ka­li­for­ni­jos jū­rų liū­tų pa­si­ro­ dy­mai.

Pa­mo­ka: ak­ci­jos „Ruošk ra­tus žie­mą“ ren­gė­jai iš­gir­do keis­čiau­sių vai­

ruo­to­jų klau­si­mų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vai­ruo­to­jai aiš­ki­no­si pa­dan­gų ko­ky­bę Klai­pė­die­čiai pir­ma­die­nį sku­bė­jo tik­rin­ tis sa­vo au­to­mo­bi­lių pa­dan­gas. Apie 100 smal­suo­lių iš­drį­so at­rie­dė­ti mašinomis į spe­cia­lią ak­ci­ją „Ruošk ra­tus žie­mai“. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Į ak­ci­ją – dyg­liuo­ta pa­dan­ga

Mies­tie­čiai aiš­ki­no­si, koks jų au­to­ mo­bi­lių pa­dan­gų pro­tek­to­rių gy­lis, ko­kias pa­dan­gas pra­var­tu įsi­gy­ti, kaip įsi­ti­kin­ti, kad jos yra sau­gios, ir ko­kia lau­kia at­sa­ko­my­bė tų, ku­ rie ne­pai­sys nu­ro­dy­mų ir va­ži­nės nu­di­lu­sio­mis pa­dan­go­mis. „Ir ne tik vy­rai, bet ir vai­ruo­jan­ čios mo­te­rys no­riai da­ly­va­vo ak­ci­ jo­je. Vie­na jų, ku­ri, be­je, at­va­žia­ vo pui­kio­mis pa­dan­go­mis, net 7 mm pro­tek­to­riu­mi, lo­te­ri­jo­je lai­ mė­jo nau­jų pa­dan­gų komp­lek­tą“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro Ke­lių pa­tru­lių kuo­pos va­das Ar­nol­das Jan­kus. Ak­ci­jos me­tu paaiš­kė­jo, kad tik pu­sė klai­pė­die­čių va­ži­nė­ja „pa­do­ rio­mis“ pa­dan­go­mis. „Ki­ti va­ži­nė­ja tik­rai pra­stos būk­ lės pa­dan­go­mis. O vie­nas se­ny­vas žmo­gus at­va­žia­vo tri­mis va­sa­ri­nė­ mis pa­dan­go­mis, o ket­vir­to­ji bu­vo dyg­liuo­ta. Gal žmo­gus kar­tą per me­tus iš­va­žiuo­ja ma­ši­na, o gal jis taip lapk­ri­čio 1-ajai pa­si­ruo­šė? Aš ne­ži­nau“, – svars­tė A.Jan­kus. Ak­ci­jos da­ly­viai bu­vo pri­blokš­ti, kad itin pra­sto­mis pa­dan­go­mis va­ ži­nė­ja tak­si au­to­mo­bi­liai. „Juk jie ve­ža ke­lei­vius, to­dėl ma­ nau, kad jų ma­ši­nos tu­rė­tų bū­ ti sau­gios. Ta­čiau daug tak­si au­to­ mo­bi­lių va­ži­nė­ja, liau­diš­kai ta­riant, vi­siš­kai pli­ko­mis pa­dan­go­mis“, – ti­ki­no pa­rei­gū­nas. Re­ko­men­duo­ja 5 mm gy­lį

A.Jan­kaus tei­gi­mu, žmo­nes do­ mi­no įvai­riau­si niuan­sai, nes dau­ gu­ma ži­no­jo tik tiek, kad pa­dan­ gų pro­tek­to­rius tu­ri bū­ti tam tik­ro gy­lio. „O ko­kio, do­rai ne­ži­no­jo dau­gu­ ma. Re­ko­men­duo­ja­ma, kad pro­tek­ to­riaus gy­lis bū­tų apie 5 cm. Bau­ dos vai­ruo­to­jas ga­li su­lauk­ti, jei va­ži­nės 3 mm pro­tek­to­riu­mi. Žmo­ nės do­mė­jo­si, ką reiš­kia pa­dan­gų šif­rai. Bu­vo aiš­ki­na­ma, kad skai­ čiai nu­ro­do ne tik pa­dan­gos mo­

di­fik ­ a­ci­ją, bet ir pa­ga­mi­ni­mo me­ tus“, – pa­sa­ko­jo A.Jan­kus. Pa­rei­gū­nai ir ak­ci­jos su­ma­ny­to­ jai pri­mi­nė vai­ruo­to­jams, kad ne­ ver­tė­tų nau­do­ti se­nų, nors ir ge­ros būk­lės, pa­dan­gų. „Juk jos sens­ta. La­bai svar­ bu ir tai, kaip bu­vo lai­ko­mos pa­ dan­gos. Jei jas vei­kė šal­tis ir tie­ sio­gi­niai sau­lės spin­du­liai, to­kių pa­dan­gų ne­ver­tė­tų mon­tuo­ti. Jo­ se at­si­ran­da įtrū­ki­mai, gu­ma ir neeksp­loa­tuo­ja­ma, ta­čiau ne­tin­ ka­mai lai­ko­ma, su­si­dė­vi“, – pri­ mi­nė A.Jan­kus.

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nai ne­ža­da lapk­ri­ čio 10-ąją mo­juo­ ti bau­dos kvi­tais, ta­čiau ska­ti­na vai­ ruo­to­jus pa­si­rū­pin­ ti sa­vo sau­gu­mu. Bal­ko­ne – ne­vie­ta

Pa­dan­gų ga­min­to­jai pri­mi­nė, kad net tai, ko­kio­je pa­dė­ty­je bu­vo lai­ ko­ma pa­dan­ga, da­ro įta­ką jos ko­ ky­bei. „Bal­ko­nuo­se tik­rai ne­pa­tar­čiau pa­dan­gų lai­ky­ti, kaip kad mėgs­ ta mū­sų gy­ven­to­jai. Tai yra blo­gai. To­kiu at­ve­ju nu­ken­čia pa­dan­gos šo­ni­nis pa­vir­šius ir ji ga­li sprog­ ti, plyš­ti“, – kal­bė­jo Ke­lių pa­tru­ lių kuo­pos va­das. Pa­rei­gū­nas abe­jo­jo ir pa­dan­gų mon­tuo­to­jų daž­nai siū­lo­ma pa­ slau­ga – va­sa­ri­nes ar žie­mi­nes pa­ dan­gas pa­lik­ti sau­go­ti ko­kiuo­se nors ga­ra­žuo­se įsi­kū­ru­siems meist­ rams. Ma­žai kas ga­li už­tik­rin­ti, kad jos bus lai­ko­mos tin­ka­mai. Ak­ci­jos tiks­las – pri­min­ti vai­ ruo­to­jams, kad ar­tė­ja lapk­ri­čio 1-oji, kai teks keis­ti va­sa­ri­nes pa­ dan­gas žie­mi­nė­mis. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ne­ža­da lapk­ ri­čio 10-ąją, kai pa­si­baigs pa­dan­gų kei­ti­mo ter­mi­nas, mo­juo­ti bau­dos kvi­tais, ta­čiau ska­ti­na vai­ruo­to­jus pa­si­rū­pin­ti sa­vo sau­gu­mu.

Jie vyks du kar­tus per die­ną – 12 ir 15 va­lan­do­mis. Iki spa­lio 14 die­nos mu­zie­jus dir­ ba nuo tre­čia­die­nio iki sek­ma­die­ nio, o vė­liau – jau tik šeš­ta­die­niais ir sek­ma­die­niais. Ta­čiau, pa­sak mu­zie­jaus di­rek­to­ rės Ol­gos Ža­lie­nės, ir ru­de­niui įsi­ bė­gė­jant lan­ky­to­jų ne­trūks­ta. „Rug­sė­jį mu­zie­ju­je ap­si­lan­kė apie 8 tūkst. lan­ky­to­jų. Dau­giau­ sia jų pa­sta­ruo­ju lai­ku su­lau­kia­me iš Ka­li­ning­ra­do sri­ties ir Lat­vi­jos“, – pa­ste­bė­jo di­rek­to­rė. Nors mu­z ie­j u­je už­ra­š ai prie eks­po­na­tų yra tik lie­tu­vių ir ang­ lų kal­bo­mis, ki­ta­kal­biams lan­ky­ to­jams pa­žin­ti pa­slap­tin­gą van­ de­nų pa­sau­lį pa­de­da elekt­ro­ni­nis

gi­das, tei­kian­tis gar­so ir vaiz­do in­ for­ma­ci­ją še­šio­mis kal­bo­mis: lie­ tu­vių, ang­lų, ru­sų, vo­kie­čių, len­ kų ir lat­vių.

Nuo lie­pos šia ne­mo­ka­ma pa­ slau­ga mu­zie­ju­je pa­si­nau­do­jo dau­ giau nei 3 tūkst. tu­ris­tų. „Klai­pė­dos“ inf.

Do­va­na: Ka­li­for­ni­jos jū­rų liū­tų pa­si­ro­dy­mai Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus

lan­ky­to­jams pa­pil­do­mai ne­kai­nuos.

Al­fon­so Ma­žū­no nuo­tr.

6

trečiadienis, spalio 2, 2013

nuomonės

Į atei­tį – pro ro­ži­nius aki­nius?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Iš­di­džiai sens­ta­me

Sau­lius Tvir­bu­tas

V

a­k ar pa­m i­nė­d a­m i Pa­ gy­ve­nu­sių žmo­n ių die­ ną dar kar­tą pri­si­m i­nė­ me, kad mū­sų vi­suo­me­ nė sens­t a dėl ma­žė­jan­č io gims­t a­ mu­mo ir emig­ra­ci­jos. Vis dėl­to to­ kiais pa­v ie­n iais pa­dū­sa­v i­mais vis­ kas ir bai­g ia­si. Val­dan­t ie­ji ga­na leng­vai su­t in­ka už­ krau­t i mi­l i­jar­di­nę naš­tą biu­d že­tui, at­ kur­da­m i iki kri­zės bu­v u­sias di­de­les al­gas val­di­nin­kams ir po­li­ti­kams. Mo­ ti­nys­tės (tė­vys­tės) ato­sto­gų są­ly­gos li­ ko to­k ios pa­čios, kaip ir per kri­zę. Štai jums ir prio­r i­te­tai: ge­r iau te­g ul rie­būs ka­t i­nai pa­puo­tau­ja, o jau­nos šei­mos emig­r uo­ja ir gim­do vai­k us sve­tur.

Te­gul rie­būs ka­ti­nai pa­ puo­tau­ja, o jau­nos šei­ mos emig­ruo­ja. Dau­ge­l is bū­tent taip ir da­ro. Po to emig­ran­t ai ir jų pa­l i­k uo­nys mums ma­žai rū­pi. Štai pe­rio­diš­kai vis su­grįž­ ta­me prie dvi­g u­bos pi­l ie­ty­bės įsta­ty­ mo, bet lie­ka­me prie to pa­t ies iš­d i­ daus va­r ian­to. Ge­r iau vi­si iš­m ir­si­me gar­bin­gai kaip Pi­lė­nų ko­vo­to­jai, bet ki­tą pa­są tu­rin­tis tau­tie­tis mū­sų pi­lie­ty­bės ne­gaus. Dvi­ gu­ba pi­lie­ty­bė bū­tų te­gul ir plo­na, bet vis tiek dar vie­na gi­ja, lai­kan­t i po pa­ sau­l į iš­si­bars­čiu­sius tau­t ie­čius. Tei­g ia­ma, kad Pi­l ie­t y­b ės įsta­t y­mo pa­keis­t i esą neį­ma­no­ma dėl griež­tos Kons­ti­tu­ci­jos. Bet ki­tais at­ve­jais Kons­ ti­tu­ci­ja nė­ra jau to­k ia ne­pa­lau­ž ia­ma. Šiuo me­t u Sei­me prii­ma­mos pa­tai­ sos, ku­r ios at­ver­t ų ga­l i­my­bes pa­š a­ lin­t iems per ap­kal­tą as­me­n ims kan­ di­da­tuo­t i į Sei­mą ir pre­z i­den­tus. Ano­k ia pa­slap­t is, kad ši pa­tai­sa šiuo me­tu ak­tua­li tik vie­nam po­li­ti­kui. Tad ko­dėl su­k lum­pa­me prieš Kons­t i­tu­ci­ ją, kai kal­ba­me apie vi­sai vi­suo­me­nei gy­vy­biš­kai svar­bius da­ly­kus? Blo­giau­sia, kad taip iš­di­džiai sen­da­mi ir nie­ko ne­da­ry­da­mi po ke­l ių de­šimt­ me­čių bū­si­me pri­vers­ti at­ver­ti var­tus vi­siems, ku­rie su­tiks užim­ti iš­tuš­tė­ju­ sias dar­bo vie­tas. Bai­s u, kad at­v yks ne vi­s a­da to­k ie žmo­nės, ku­r ių no­rė­t u­me. Juk sens­ ta vi­sa Eu­ro­pa, ku­r i jau da­bar su­si­du­ ria su vi­so­m is dėl imig­ra­ci­jos ky­lan­ čio­mis pro­ble­mo­mis, bet be imig­ran­ tų ir­g i neiš­si­ver­čia.

Š

iais me­tais pla­nuo­ja­mas di­ džiau­sias vals­ty­bės biu­dže­ tas per pa­sta­ruo­sius me­tus, nes ti­ki­ma­si di­džiau­sio pa­ ja­mų au­gi­mo. Ta­čiau ne­sle­pia­ma, kad biu­dže­tas bus de­fi­ci­ti­nis. Vis dėl­to ne­są­ži­nin­ga ir ne­pro­ tin­ga, au­gant pa­ja­moms, di­din­ ti ir iš­lai­das. Be­je, per tre­jus me­ tus Lie­tu­va pa­si­sko­li­no dau­giau nei per pir­muo­sius 13 ne­prik­lau­ so­my­bės me­tų. Su sko­lo­mis mes kas­met klimps­ ta­me vis gi­liau ir gi­liau. Ki­tais me­ tais mū­sų pa­ja­mos augs, bet pla­ nuo­ja­me dar dau­giau iš­leis­ti ir dar dau­giau pa­si­sko­lin­ti, to­dėl šio­ je plot­mė­je po­li­ti­kų at­sa­ko­my­bės fak­tiš­kai nė­ra. To­dėl tų val­džios žmo­nių, ku­ rie mėgs­ta mo­ra­li­zuo­ti bei ver­tin­ti vers­li­nin­kų mo­ra­lę, no­ri­si pa­klaus­ ti: kur jų pa­čių mo­ra­lė ir kur jų at­ sa­ko­my­bė prieš mū­sų vi­sų vai­kus ir anū­kus? Juk vals­ty­bės sko­la yra pi­ni­gai, ku­riuos mes jau iš­lei­do­me ir ku­ rių nie­kas ki­tas ne­be­ga­lės iš­leis­ti atei­ty­je ir tu­rės skir­ti mo­kes­čiams. Džiū­gau­ti dėl di­dė­jan­čio ki­tų me­tų biu­dže­to ga­li tik tie, ku­rie gy­ve­na iš biu­dže­to, ta­čiau tų, ku­rie su­ne­ ša vi­sas tas lė­šas į bend­rą iž­dą, ki­ tais me­tais lau­kia di­des­nė įtam­pa. Nes iš jų mo­kes­čių pa­vi­da­lu pla­ nuo­ja­ma su­rink­ti dau­giau nei šiais me­tais. Pa­na­šu, kad ga­li bū­ti priim­ti pel­no mo­kes­čio pa­kei­ti­mai, ku­rie nu­ma­tys nuo­sto­lių per­kė­li­mo ri­ bo­ji­mą. Vers­li­nin­kams tai vie­na­ reikš­miš­kai reikš aukš­tes­nį pel­no mo­kes­tį. Ga­lų ga­le tai pa­jus ne tik pa­tys vers­li­nin­kai, bet ir jų įmo­nė­ se dir­ban­tys žmo­nės. Iš to Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja jau pla­nuo­ja su­rink­ti pa­pil­do­mai 140 mln. li­tų. O iš kur tie pi­ni­gai bus paim­ti? Tai reikš ma­žes­nes al­gas dar­buo­to­jams, aukš­tes­nes pre­kių ir pa­slau­gų kai­nas, ku­rias par­ duo­da įmo­nės, ir ma­žes­nes in­ ves­ti­ci­jas. O in­ves­ti­ci­jos juk yra bū­si­mo al­ gų kė­li­mo pa­grin­das. Ir vis­kas – dėl di­des­nio vals­ty­bės biu­dže­to. Vy­riau­sy­bė pen­si­nin­kams ža­da kom­pen­suo­ti tuos su­ma­ži­ni­mus, ku­rie bu­vo pa­da­ry­ti kri­zės me­tu, ta­čiau, ka­da tai rea­liai bus at­lik­ ta, sun­ku pa­sa­ky­ti. Tai nu­ke­lia­ma į atei­tį.

Ži­no­ma, rei­kia su­pras­ti, kad il­ gus de­šimt­me­čius dir­bę žmo­ nės už­dir­bo tei­sę į pen­si­ją, bet ne konk­re­tų pen­si­jos dy­dį. Juk tie pi­ ni­gai nie­ka­da ne­bu­vo in­ves­tuo­ti. Tie pi­ni­gai nie­ka­da ne­bu­vo nuo­ sa­vy­bė, ku­ri, žmo­gui išė­jus į pen­ si­ją, bū­tų jo pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis. Šios lė­šos vi­suo­met yra per­skirs­ to­mos. Tų, ku­rie da­bar dir­ba, pi­ ni­gai duo­da­mi tiems, ku­rie jau ne­ be­dir­ba.

Tų val­džios žmo­nių, ku­rie mėgs­ta mo­ra­ li­zuo­ti bei ver­tin­ti vers­li­nin­kų mo­ra­lę, no­ri­si pa­klaus­ti: kur jų pa­čių mo­ra­lė? Pen­si­jos yra tos lė­šos, ku­rios už­ dir­ba­mos ki­tų žmo­nių pa­ten­ka į „Sod­rą“. O dir­ban­tie­siems kri­zės me­tai bu­vo ypa­tin­gi, dau­ge­lis ne­ te­ko dar­bų ar vers­lų ir jiems nie­kas vi­so to ne­kom­pen­suos. Ta­čiau, kal­bant apie tei­sin­gu­mą, ne­ži­nau, ar tei­sin­ga yra kom­pen­ suo­ti vie­niems ki­tų, ku­rie ir taip sun­kiai iš­gy­ve­na, są­skai­ta. Pir­ miau­sia nu­spręs­ta su­grą­žin­ti nu­ rėž­tas al­gas vals­ty­bės tar­nau­to­ jams, jie ta­po ly­ges­niais už ki­tus pi­lie­čius. To­dėl pen­si­nin­kams pa­grįs­ tai ky­la klau­si­mas, ko­dėl yra taip? Vals­ty­bė ne­ga­li tu­rė­ti ke­lių šim­tų prio­ri­te­tų. Po­li­ti­kai nu­spren­dė, kas yra prio­ri­te­tas „Nr. 1“. 2014 me­tus jie taip pat pla­nuo­ja la­bai op­ti­mis­ tiš­kai, esą kils bend­ras vi­daus pro­ duk­tas ir al­gos. Ta­čiau čia yra la­bai daug neat­ sa­ky­tų klau­si­mų, o kas nu­tiks biu­ dže­tui, jei ne­bus vyk­do­mas mo­kes­ čių su­rin­ki­mo pla­nas. Ta­da teks vėl sko­lin­tis? Pers­pek­ty­va, žvel­giant į atei­ tį, yra pa­kan­ka­mai liūd­na, nes nė­ ra pla­no, iš ko mes grą­žin­si­me tą

Mums la­bai trūks­ta pi­lie­tiš­ku­mo

D

a­bar dau­ge­lis svars­to, ko­ dėl pas mus tiek daug nu­ si­kal­ti­mų. Ma­no ma­ny­mu, di­ džio­ji mū­sų vi­suo­me­nės da­lis yra pi­lie­tiš­kai neak­ty­vi. Kad ir mū­sų kai­my­nų pa­vyz­dys. Gy­ve­nu in­di­vi­ dua­lių na­mų kvar­ta­le. Tu­ri­me po­rą mė­gė­jų vai­ruo­ti iš­gė­rus.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ka­je­ta­na Leont­je­va

vals­ty­bės sko­lą, ku­ri jau ar­tė­ja prie 50 mlrd. li­tų. Nė­ra ir „Sod­ros“ per­ tvar­kos pla­no. Su val­džios at­sto­vais ir fi­nan­sų ana­li­ti­kais bei eko­no­mi­ kos eks­per­tais vyks­ta nuo­la­ti­nės dis­ku­si­jos, bet tei­sin­gų spren­di­ mų nie­kas ne­prii­ma. O priim­tie­ ji yra blo­gi. Pa­vyz­džiui, su­ma­žin­tas pen­si­jų kau­pi­mo pro­cen­tas, nors val­džia ža­dė­jo, kad jį pa­di­dins. Kau­pi­mo apim­tys di­dės tik tiems žmo­nėms, ku­rie pa­tys pri­si­dės iš sa­vo ki­še­ nės. Tai pa­da­rė 200 tūkst. žmo­nių Lie­tu­vo­je, ta­čiau li­ku­sie­ji ne­be­no­ ri ei­ti į to­kį san­do­rį su val­džia, ku­ri bet ku­riuo me­tu vie­na­ša­liš­kai ga­li pa­keis­ti bet ko­kias su­tar­ties są­ly­ gas be jo­kių kon­sul­ta­ci­jų su žmo­ nė­mis. O pen­si­jų kau­pi­mas tu­rė­jo bū­ ti kaip rams­tis se­nat­vė­je, nes jau šian­dien aki­vaiz­du, kad „Sod­ ros“ ga­li­my­bės ap­rū­pin­ti žmo­ nes pen­si­jo­mis vis pra­stės, o da­ bar ir tas pa­ma­tas bu­vo fak­tiš­kai su­nai­kin­tas. Pa­ra­dok­sa­lu, bet po­li­ti­kai ti­ki­si, kad Lie­tu­vos įsto­ji­mas į eu­ro zo­ną bus ženk­las rin­koms, jog mes esa­ me pa­ti­ki­mi vers­lo par­tne­riai. Tik nie­kas ne­kal­ba apie tai, kad įsto­ jus į eu­ro zo­ną Lie­tu­vos iš­lai­dos ga­li grės­min­gai išaug­ti, jei mums teks pri­si­dė­ti gelbs­tint Grai­ki­jos ar Ita­li­jos eko­no­mi­kas. Tai jau pa­ty­rė slo­va­kai, ku­rie gy­ve­na žy­miai blo­ giau nei grai­kai ir pas juos pen­si­jos ma­žes­nės nei Grai­ki­jo­je, ta­čiau jie jau tu­rė­jo at­ver­ti sa­vo pi­ni­gi­nes ir su­si­mes­ti į bend­rą eu­ro zo­nos ša­ lių fon­dą, kad gel­bė­tų „skęs­tan­ čiuo­sius“. To­dėl na­rys­tė eu­ro zo­no­je nė­ra vien pa­si­ti­kė­ji­mo sim­bo­lis, bet la­ bai rea­li ga­li­my­bė, kad mū­sų iš­lai­ dos ga­li dar išaug­ti. Sup­ran­ta­ma, nie­kas ne­ži­no, ar ne­pa­si­keis pa­čių po­li­ti­kų nuo­ mo­nė, kai Lie­tu­vai ateis me­tas pri­si­jung­ti prie eu­ro zo­nos. Juk žmo­nės la­biau­siai bi­jo kai­nų au­ gi­mo. Ar po­li­ti­kai tik­rai no­rės priim­ ti spren­di­mą, ku­ris ga­li su­griau­ ti jų po­pu­lia­ru­mą per ki­tus rin­ ki­mus? Na­rys­tė eu­ro zo­no­je tu­ri dau­giau po­li­ti­nių pri­va­lu­mų nei eko­no­mi­ nių. Tai­gi ir Lie­tu­vos neįs­to­ji­mo į eu­ro zo­ną prie­žas­tys ga­li bū­ti ne eko­no­mi­nės, o po­li­ti­nės.

mis, ap­du­jęs nuo nar­ko­ti­kų ir gir­ tas va­ži­nė­da­vo. O kai­my­nai el­gė­si lyg tos trys ne­gir­din­čios, ne­ma­tan­ čios ir ne­kal­ban­čios be­ždžio­nė­lės. Ta­da po­li­ci­ja mums la­bai pa­dė­ jo, bet kol į ją krei­pė­mės, itin sun­ ku bu­vo įkal­bė­ti kai­my­nus pa­si­ra­ šy­ti laiš­ke pa­rei­gū­nams.

750

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

reklamos skyrius: 397

Pa­si­pik­ti­nau teis­mo spren­di­mu

Nus­tė­rau iš­gir­du­si, kad Kons­ti­tu­ ci­nis Teis­mas pa­kė­lė al­gą val­di­nin­ kams. Kas lai­ko vi­suo­me­nę? Mo­ky­ to­jai, gy­dy­to­jai ir tei­sė­jai. Ko­dėl to­kia ne­ly­gy­bė? Ar mo­ky­to­jai ir gy­dy­to­jai gau­na po 15 tūkst. li­tų, kaip da­bar gaus Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jai? Čia kaip vil­kas ir ėriu­kas I.Kry­lo­vo pa­sa­kė­čio­je. Bai­si ne­tei­sy­bė. Ona

Mir­ties baus­mė draus­min­tų

Jei bū­tų grą­žin­ta mir­ties baus­mė ir žmo­nės tai nuo­lat tu­rė­tų gal­vo­ je, bū­tų dau­giau bai­mės. Vie­ną to­ kį niek­da­rį pa­siun­tus į aną pa­sau­lį, dau­ge­lis to­kių pat su­si­lai­ky­tų nuo blo­gų poel­gių vien sau­go­da­mi sa­vo pa­čių gy­vy­bę. Da­bar įsi­ga­lė­ju­si de­ mok­ra­ti­ja la­biau pri­me­na anar­chi­ją. Tai su­si­ję ir su paaug­liais. Juk vai­kai ty­čia vyk­do nu­si­kal­ti­mus, nes ži­no, kad liks ne­nu­baus­ti. Rei­kė­tų pe­rim­ ti JAV pa­tir­tį. Ten baus­mė ski­ria­ma be­ne nuo 10 me­tų. To­kio am­žiaus vai­kas ei­na į mo­kyk­lą ir tik­rai nė­ ra „ta­bu­la ra­sa“ (lot. „šva­ri len­ta“). Jie jau daug ką su­pran­ta ir net mo­ka dau­ge­lį gy­ve­ni­mo da­ly­kų ver­tin­ti. Ie­va

Sa­vi­val­dy­bei rei­kia sa­viš­kių?

Pas­kai­čiau laik­raš­ty­je po­nios val­di­ nin­kės nuo­mo­nę, kad sa­vi­val­dy­bė­je dirb­ti ver­žia­si neiš­ma­nė­liai. Ji pik­ ti­na­si, kad dau­ge­lis pre­ten­duo­jan­ čių­jų į tar­ny­bą sa­vi­val­dy­bė­je ne­tu­ri tei­si­nių ži­nių, nors lo­giš­kai mąs­ty­ti mo­ka. Man to­kia nuo­sta­ta keis­ta. Juk kad ir kaip žmo­gus ži­no­tų įsta­ty­mus, sa­vi­val­dy­bės tei­si­nin­kai vis­ką pa­tik­ rins. To­dėl man su­si­da­ro įspū­dis, kad val­di­nin­kams pa­to­gu, kai atei­na tei­ si­nin­kai, ne­no­rin­tys lo­giš­kai gal­vo­ti, ieš­ko­ti pro­tin­giau­sių vi­sų pro­ble­mų spren­di­mų. Kur kas ge­riau, kai sa­vi per­sė­da nuo vie­nos kė­dės ant ki­tos ir tik imi­tuo­ja dar­bą. Sta­sys

Val­di­nin­kų tu­rė­tų bū­ti ma­žiau

Su­ži­no­jau, kad ki­tą­met ša­ly­je bus ma­ži­na­mas val­di­nin­kų skai­čius. Tai tik­rai yra la­bai džiu­gi­nan­ti ži­nia. Se­ niai rei­kė­jo at­si­kra­ty­ti ba­las­to, ku­ris vals­ty­bei kai­nuo­ja mi­li­jo­nus. Įdo­ mu, o ar Klai­pė­dos po­li­ti­nė val­džia ne­pla­nuo­ja pa­na­šiai pa­sielg­ti? Juk uos­ta­mies­ty­je tik­rai yra per daug val­di­nin­kų, ku­rie dar ir rei­ka­lau­ja nau­jų pa­tal­pų sa­vo ka­bi­ne­tams. Su tuo nie­kaip ne­ga­li­ma tai­ky­tis. S.Sta­pon­kus

„Karš­tas te­le­fo­nas“ – jė­ga

La­bai ge­rai, kad „Klai­pė­do­je“ yra to­kia skil­tis – „Karš­tas te­le­fo­nas“. Jau dau­gy­bę me­tų skai­to­me ją ir vis dar ne­ga­li­me at­si­džiaug­ti. Juk čia tar­si kon­cent­ruo­tas Klai­pė­dos gy­ ve­ni­mas, pro­ble­mos, ku­rias rei­kia spręs­ti. Vi­sa­da įdo­mu, ko­kio­mis nuo­tai­ko­mis gy­ve­na klai­pė­die­čiai.

Da­nu­tė

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Vi­da N. Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

397 728

telefonas@kl.lt

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Ta­čiau ap­lin­ki­niai nie­ka­da jų ne­pers­pė­ja ir apie to­kius at­ve­jus nein­for­muo­ja po­li­ci­jos. Tik kai au­to­mo­bi­liu jie su­va­ži­nės kai­my­nų vai­kus, su­pran­ta­ma, ta­da vi­si kal­tins po­li­ci­ją. Prieš ke­le­tą me­tų mū­sų gat­ve­ lė­je gy­ve­no toks chu­li­ga­nas, tik­ras ban­di­tas. Triukš­mau­da­vo nak­ti­

karštas telefonas

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiadienis, spalio 2, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Spąs­tai D.Va­liui Sei­mas va­kar ne­pri­ta­rė pro­ku­ra­ tū­ros veik­los ata­skai­tai – Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tui pa­ves­ta pa­reng­ti nu­ta­ri­mo pro­ jek­tą dėl siū­ly­mo at­leis­ti ge­ne­ra­ li­nį pro­ku­ro­rą Da­rių Va­lį (nuotr.) iš pa­rei­gų.

166

26,8

mln. litų

mln. litų

Skaičiai: pirmas pagal turtus Seime išlieka V.Uspaskichas, nuo jo gerokai atsilieka B.Bradauskas.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Mi­li­jo­nie­rių val­džio­je dau­gė­ja Tur­tin­giau­si Lie­tu­vos po­li­ti­kai – Vik­to­ras Us­pas­ki­chas ir Bro­nius Bra­daus­kas, o Sei­mo mi­li­jo­nie­riai jau su­da­ro ket­vir­ta­da­lį vi­sų par­la­men­ta­rų. Tai paaiš­kė­jo va­kar „Vals­ty­bės ži­nio­se“ pa­skel­ bus kas­me­tes po­li­ti­kų tur­to dek­la­ra­ci­jas. Sei­me tur­tuo­lių – ket­vir­ta­da­lis

Ket­vir­ta­da­lio Sei­mo na­rių tur­tas su san­tau­po­mis vir­ši­ja mi­li­jo­ną li­tų, o tur­tin­giau­sias Sei­me – val­dan­čio­ sios Dar­bo par­ti­jos įkū­rė­jas V.Us­ pas­ki­chas. Tai ro­do Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos (VMI) „Vals­ty­bės ži­ nio­se“ pa­teik­tos 2012 m. par­la­ men­ta­rų tur­to dek­la­ra­ci­jos. VMI duo­me­ni­mis, V.Us­pas­ki­cho kar­tu su žmo­na Jo­lan­ta pri­va­lo­mas re­gist­ruo­ti tur­tas ir san­tau­pos vir­ ši­ja 165,6 mln. li­tų. Jie taip pat yra su­tei­kę 23 mln. li­tų ver­tės pa­sko­lų, paė­mę dau­giau nei pu­sės mi­li­jo­no li­tų ver­tės pa­sko­lų. Ant­ras tur­tin­giau­sių Sei­mo na­rių są­ra­še – so­cial­de­mok­ra­tas B.Bra­ daus­kas. Jis su žmo­na Dan­guo­le tu­ri tur­to ir san­tau­pų, ku­rių ver­tė – 26,8 mln. li­tų, juo­du yra pa­sko­li­nę 850 tūkst. li­tų. Li­be­ra­lo Kęs­tu­čio Gla­vec­ko ir jo su­tuok­ti­nės Rū­tos Rut­ke­ly­tės tur­ tas bei san­tau­pos sie­kia 13 mln. li­tų, o V.Us­pas­ki­cho par­ti­jos ko­le­gės Vi­ li­jos Fi­li­po­vi­čie­nės su vy­ru Iva­nu – be­veik 9 mln. li­tų. Jie yra su­tei­kę ir paė­mę ke­lias­de­šim­ties tūks­tan­čių li­tų pa­sko­lų. Dar per 30-ies par­la­men­ta­rų tur­tas vir­ši­ja mi­li­jo­ną li­tų – 2012ai­siais Vy­riau­sia­jai rin­ki­mų ko­mi­ si­jai pa­teik­tais duo­me­ni­mis, Sei­me mi­li­jo­nie­rių te­bu­vo 26. „Skurdžiausias“ – V.Jukna

Vy­riau­sy­bė­je mi­li­jo­nie­rių pro­cen­tas dar di­des­nis, čia mi­li­jo­ną li­tų vir­ši­ja ir pa­ties Vy­riau­sy­bės va­do­vo Al­gir­ do But­ke­vi­čiaus, ir dar pen­kių mi­ nist­rų šei­mų tur­tas bei san­tau­pos. Tie­sa, val­dan­čio­sios Dar­bo par­ ti­jos de­le­guo­ti du mi­nist­rai pre­ ten­duo­ja ir į tur­tin­giau­sio, ir į kuk­ liau­sius tur­tus dek­la­ra­vu­sio ti­tu­lus. Kul­tū­ros mi­nist­ras Ša­rū­nas Bi­ru­tis

su žmo­na val­do di­džiau­sius tur­tus iš vi­sų Mi­nist­rų ka­bi­ne­to na­rių – apie 4 mln. li­tų. Jis yra su­tei­kęs ir per 3 mln. li­tų pa­sko­lų. O Dar­bo par­ti­jos de­le­guo­tas že­mės ūkio mi­nist­ras Vi­gi­li­jus Juk­na tu­ri su­kau­pęs ma­ žiau­siai tur­to, pa­ly­gin­ti su ki­tais Vy­ riau­sy­bės na­riais, – jo šei­mos tur­tas sie­kia 83 tūkst. li­tų, mi­nist­ro žmo­na dek­la­ra­vo jo­kio tur­to ne­tu­rin­ti. Nes­kurs­ta ir J.Ne­ve­ro­vi­čius

Len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos de­le­guo­ to ener­ge­ti­kos mi­nist­ro Ja­ros­la­vo Ne­ve­ro­vi­čiaus šei­mos tur­tas sie­ kia 2,628 mln. li­tų. Ener­ge­ti­kos mi­nist­ro šei­ma nu­ro­do paė­mu­si pa­sko­lų, ku­rių bend­ra su­ma sie­kia apie 929,5 tūkst. li­tų. Kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras so­ cial­de­mok­ra­tas Juo­zas Ole­kas dek­ la­ra­ci­jo­je nu­ro­do, kad jo ir su­tuok­ ti­nės tur­tas sie­kia 1,29 mln. li­tų. So­cial­de­mok­ra­tų de­le­guo­to tei­ sin­gu­mo mi­nist­ro Juo­zo Ber­na­to­ nio ir jo žmo­nos tur­tas sie­kia 1,593 mln. li­tų. J.Ber­na­to­nio dek­la­ruo­ tą tur­tą su­da­ro 672 tūkst. li­tų, taip pat jis tu­ri 248 tūkst. li­tų san­tau­pų. Mi­nist­ro su­tuok­ti­nė dek­la­ra­vo tu­ rin­ti 670 tūkst. li­tų ver­tės tur­to. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras so­ cial­de­mok­ra­tas Li­nas Lin­ke­vi­čius dek­la­ruo­ja tu­rįs 1,02 mln. li­tų ver­ tės tur­to ir 54 tūkst. li­tų san­tau­pų. Jo žmo­na dek­la­ruo­ja tur­to ar san­ tau­pų ne­tu­rin­ti. Be to, dip­lo­ma­ti­ jos va­do­vas nu­ro­do paė­męs pa­sko­ lų, ku­rios sie­kia 709 tūkst. li­tų. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ jos at­sto­vo vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro Dai­lio Al­fon­so Ba­ra­kaus­ko su žmo­ na tu­ri­mo tur­to ver­tė sie­kia 1,432 mln. li­tų. A.But­ke­vi­čius – „ties ri­ba“

Prem­je­ro A.But­ke­vi­čiaus ir jo žmo­ nos tur­to ver­tė ne­sie­kia mi­li­jo­no ir

yra 974 tūkst. li­tų. Prem­je­ras nu­ro­ do tu­rįs 333 tūkst. li­tų ver­to dek­la­ ruo­ti­no tur­to ir 277,5 tūkst. li­tų san­ tau­pų. Jo žmo­na tu­ri 281 tūkst. li­tų ver­tės tur­to ir 82 tūkst. li­tų san­tau­ pų. A.But­ke­vi­čius taip pat nu­ro­do ga­vęs 311,4 tūkst. li­tų pa­sko­lą. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Dar­ bo par­ti­jos na­rys Dai­nius Pa­val­kis ir jo žmo­na tu­ri 876 tūkst. li­tų ver­ tės tur­to. Mi­nist­ras taip pat tu­ri 133 tūkst. li­tų pa­sko­lą. Dar­bo par­ ti­jos de­le­guo­ta so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rė Al­gi­man­ta Pa­be­ dins­kie­nė ir jos vy­ras dek­la­ruo­ja tu­rį tur­to, ku­rio ver­tė – 623 tūkst. li­tų. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­n ist­ ras so­cial­de­mok­ra­tas Vy­te­nis Po­ vi­las And­riu­kai­tis dek­la­ruo­ja tu­ rin­tis 636 tūkst. li­tų ver­tės tur­to. Mi­nist­ras dek­la­ruo­ja 516 tūkst. li­ tų pa­sko­li­nęs ir tu­rįs 573 tūkst. li­ tų pa­sko­lą. Ap­lin­kos mi­nist­ras Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos na­rys Va­len­ti­ nas Ma­zu­ro­nis su žmo­na tu­ri 592 tūkst. li­tų ver­tės tur­to. Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras so­cial­ de­mok­ra­tas Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius su žmo­na dek­la­ra­vo 539 tūkst. li­ tų ver­tės tur­tą. Fi­nan­sų mi­nist­ras so­cial­de­mok­ ra­tas Ri­man­tas Ša­džius su žmo­na tu­ri 329 tūkst. li­tų ver­to tur­to. So­ cial­de­mok­ra­tų de­le­guo­to ūkio mi­ nist­ro Eval­do Gus­to ir jo žmo­nos tur­to ver­tė – 294 tūkst. li­tų. Pre­zi­den­tė su­tau­pė 200 tūkst. li­tų

Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės tur­tas per praė­ju­sius me­tus paau­ go 200 tūkst. li­tų ir me­tų pa­bai­go­ je sie­kė 2,34 mln. li­tų. D.Gry­baus­kai­tė tu­rė­jo dek­la­ruo­ ti­no tur­to, ku­rio ver­tė – 1 402 900 li­tų. Taip pat ji tu­rė­jo 944 460 li­ tų san­tau­pų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Už Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­ mi­te­to nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, ku­riuo siū­ly­ta ne­pri­tar­ti ata­skai­tai, va­kar bal­sa­vo 72 Sei­mo na­riai, prieš bu­vo 18, su­si­lai­kė 12 par­la­men­ta­rų. Už to­kį pro­jek­tą bal­sa­vo Dar­bo, Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jų at­sto­vai, li­be­ra­lai, di­des­nė da­lis so­cial­de­ mok­ra­tų, „Drą­sos ke­lio“ par­ti­jos frak­ci­jos at­sto­vai. Prieš bu­vo ar­ ba su­si­lai­kė Lie­tu­vos len­kų rin­ki­ mų ak­ci­jos par­la­men­ta­rai, vi­si, iš­ sky­rus du, kon­ser­va­to­riai. Taip pat 60 par­la­men­ta­rų bu­ vo už tai, kad ko­mi­te­tas pa­reng­tų Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tą dėl siū­ ly­mo at­leis­ti ge­ne­ra­li­nį pro­ku­ro­ rą, še­ši bu­vo prieš, še­ši su­si­lai­ kė. Sei­mas pa­va­sa­rio se­si­jo­je yra

priė­męs Sei­mo sta­tu­to pa­tai­sas, ku­rios at­ve­ria ke­lią at­leis­ti iš pa­ rei­gų ins­ti­tu­ci­jų va­do­vus, ku­rių veik­los ata­skai­tai ne­pri­ta­ria­ma. Bir­že­lio 25 d. par­la­men­ta­rai ne­ pri­ta­rė Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros praė­ju­sių me­tų veik­los ata­skai­tai. Už pri­ta­ri­mą ata­skai­tai bal­sa­vo 31 par­la­men­ta­ras, prieš bu­vo 28, 32 su­si­lai­kė. Vė­liau Sei­mo frak­ci­jo­ se lan­kę­sis ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras D.Va­lys tei­gė, kad Sei­mo na­riai de­ zin­for­muo­ja­mi sie­kiant jį at­leis­ti. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ga­li­my­bė R.Pak­sui Sei­mas va­kar ap­svars­tęs pri­ta­rė Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos pro­jek­tui, su­si­ju­siam su per ap­kal­tą pa­ša­ lin­to Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ jos ly­de­rio Ro­lan­do Pak­so (nuotr.) kan­di­da­ta­vi­mo į pre­zi­den­tus ga­li­ my­bė­mis.

Pa­gal šią pa­tai­są Kons­ti­tu­ci­jos 74 straips­nis bū­tų pa­pil­dy­tas nuo­ sta­ta, kad „už šiurkš­tų Kons­ti­tu­ ci­jos pa­žei­di­mą ar prie­sai­kos su­ lau­žy­mą ap­kal­tos pro­ce­so tvar­ka iš ei­na­mų pa­rei­gų pa­ša­lin­tas ar­ba Sei­mo na­rio man­da­to ne­te­kęs as­ muo ga­li bū­ti ren­ka­mas ar ski­ria­ mas į pa­rei­gas, ku­rias pra­dė­ti ei­ ti ga­li­ma tik da­vus Kons­ti­tu­ci­jo­je nu­ma­ty­tą prie­sai­ką, kai iš­nyks­ta kons­ti­tu­ci­nia­me įsta­ty­me nu­sta­ ty­ti ap­ri­bo­ji­mai“. Po svars­ty­mo už to­kią Kons­ti­tu­ ci­jos pa­tai­są bal­sa­vo 78 Sei­mo na­ riai, prieš bu­vo 7, su­si­lai­kė 20 par­ la­men­ta­rų. Už pa­tai­są su­tar­ti­nai bal­sa­vo val­dan­tie­ji so­cial­de­mok­ ra­tai, Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo, Dar­

bo par­ti­jų, Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos at­sto­vai, taip pat opo­zi­ci­ nės „Drą­sos ke­lio“ par­ti­jos frak­ci­ jos na­riai. Bu­vo prieš ar­ba su­si­lai­kė opo­zi­ci­niai kon­ser­va­to­riai ir li­be­ ra­lai, iš­sky­rus po vie­ną iš kiek­vie­ nos frak­ci­jos, bal­sa­vu­sį už. To­liau Sei­mas ne anks­čiau kaip po 10 die­nų pra­dės Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos pir­mo­jo priė­mi­mo pro­ ce­dū­rą. Kad pa­tai­sai bū­tų pri­tar­ta, už ją per priė­mi­mą tu­rė­tų bal­suo­ti ne ma­žiau kaip 94 par­la­men­ta­rai. „Klaipėdos“, BNS inf.

Pri­ver­tė rau­do­nuo­ti Kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras Juo­ zas Ole­kas (nuotr.) va­kar Sei­mui tei­si­no­si dėl liūd­nai pa­gar­sė­ju­sio ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų po­bū­vio Pa­ ne­vė­žio ra­jo­ne, esą jis vy­ko ša­lia ka­ri­nio da­li­nio.

Va­kar Sei­me at­sa­ky­da­mas į klau­ si­mus J.Ole­kas taip pat tvir­ti­no, kad kraš­to ap­sau­gos sis­te­ma šiam ren­gi­niui ne­sky­rė jo­kių lė­šų, o dėl al­ko­ho­lio var­to­ji­mo sa­kė ne­tu­rin­ tis in­for­ma­ci­jos. „Kraš­to ap­sau­gos sis­te­ma, ka­ riuo­me­nė nuo pat at­kū­ri­mo ar­ti­ mai bend­ra­dar­biau­ja su vi­suo­me­ ne, tai įpa­rei­go­ja mū­sų įsta­ty­mai, tu­ri­me gra­žias tra­di­ci­jas leis­ti pa­ si­nau­do­ti sa­vo te­ri­to­ri­ja įvai­rioms or­ga­ni­za­ci­joms <...>. Tai bu­vo ne ka­ri­nio da­li­nio te­ri­to­ri­ja, ka­ri­nis da­li­nys, Min­dau­go hu­sa­rų ba­ta­ lio­nas, yra ša­lia, čia te­ri­to­ri­ja ša­lia anks­čiau bu­vu­sio ka­ri­nio ae­rod­ ro­mo“, – tei­si­no­si mi­nist­ras, at­

sa­ky­da­mas į opo­zi­ci­nių kon­ser­va­ to­rių raš­tu pa­teik­tus klau­si­mus. Ap­lin­kos mi­nist­ras Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo partijos atstovas Va­ len­ti­nas Ma­zu­ro­nis sa­kė, kad 23-iajam ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų są­ skry­džiui iš Ap­lin­kos ap­sau­gos rė­mi­mo fon­do bu­vo skir­ta 34,5 tūkst. li­tų, dar 12,9 tūkst. li­tų su­ rink­ta iš da­ly­vių – iš šių lė­šų esą pirk­tas ir al­ko­ho­lis. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

trečiadienis, spalio 2, 2013

užribis Nusk­riau­dė ­ au­to­bu­se

Vi­rė na­mi­nę ­ deg­ti­nę

Su­lai­kė ieš­ko­mą vil­nie­tį

Pir­ma­die­nį va­ka­re 14-ojo marš­ ru­to mies­to au­to­bu­se, ku­ris tuo me­tu bu­vo Tau­ra­lau­ky­je, įvyk­dy­tas nu­si­kal­ti­mas. Du ­ pu­sam­žiai vy­rai pa­gra­si­no 22 m. vai­ki­nui, jį su­mu­šė ir atė­mė iš jo te­le­fo­ną. Vie­nas jų ga­lė­jo bū­ti apie 40 m., tam­sių plau­kų, su ūsais, ki­to nu­ken­tė­ju­sy­sis neį­si­dė­mė­jo. Ža­la – 100 li­tų.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­ sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Plun­gės raj. po­li­ci­nin­kai de­ mas­ka­vo na­mi­nės deg­ti­nės ga­min­to­ją. Pa­rei­gū­nai į Mi­šė­ nų k. so­dy­bą už­griu­vo pir­ma­ die­nį ir ra­do vei­kian­tį apa­ra­ tą bei 300 lit­rus rau­go. Prie jo triū­sė 41 m. so­dy­bos šei­mi­ nin­kas Gin­tau­tas.

Klai­pė­dos uos­te pa­sie­nie­čiai su­ lai­kė iš Šve­di­jos kel­tu at­plau­ku­ sį vil­nie­tį, ku­rio paieš­ką bu­vo pa­ skel­bę Suo­mi­jos pa­rei­gū­nai. 33 m. vy­ras įta­ria­mas Suo­mi­jo­je įvyk­dęs va­gys­tę. Šie­met mū­sų ša­lies pa­sie­nio pa­rei­gū­nai su­lai­ kė 458 as­me­nis, ku­rių dėl įvai­rių nu­si­kal­ti­mų ieš­ko­jo Lie­tu­vos ir ki­tų ša­lių tei­sė­sau­gi­nin­kai.

Kiek mies­te yra gink­lų, ne­ži­nia 1

„Nie­kas ne­ži­no, kiek vi­ so­je Klai­pė­do­je yra gink­ lų. Anks­čiau bu­vo ga­li­ma į ša­lį įvež­ti du du­ji­nius pis­to­le­tus. Taip bė­gant me­tams au­to­mo­bi­lių pre­ kei­viai par­ve­žė iš už­sie­nio krū­vas. Ypač jie bu­vo po­pu­lia­rūs 1997 me­ tais, ir tai tru­ko iki 2000-ųjų“, – ti­ki­no Vie­šo­sios tvar­kos biu­ro Li­ cen­ci­ja­vi­mo sky­riaus vir­ši­nin­kas Ži­gin­tas Nar­mon­tas. Pa­rei­gū­nai pa­me­na lai­ką, kai par­duo­tu­vė­se per mė­ne­sį bu­vo par­duo­da­ma po 500 du­ji­nių pis­ to­le­tų. „O tiek net per ke­lis mė­ne­sius mes neuž­re­gist­ruo­ja­me. Va­di­na­ si, šie gink­lai kaž­kur vis dar yra“, – sa­kė Ž.Nar­mon­tas. Pa­žy­mas gau­na be truk­džių

Pa­sak pa­rei­gū­no, no­rin­tie­ji už­ re­gist­ruo­ti du­ji­nį pis­to­le­tą tu­rė­ tų kreip­tis į Prik­lau­so­my­bės li­gų cent­rą ir gau­ti pa­žy­mą, kad neį­ra­ šy­tas į svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ gos įskai­tą dėl al­ko­ho­liz­mo, nar­ ko­ma­ni­jos. Psi­chi­kos svei­ka­tos cent­re gy­ ven­to­jas tu­rė­tų gau­ti pa­žy­mą, kad nė­ra svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos prie­žiū­ro­je dėl psi­chi­kos li­gos ar su­tri­ki­mo. „Ne­rei­kia ei­ti gy­dy­to­jų ko­mi­si­ jos, už­ten­ka kreip­tis į re­gist­ra­tū­rą dėl pa­žy­mos. Praė­ju­sią sa­vai­tę pa­ts

per­va­žia­vau šias įstai­gas ir įsi­ti­ki­ nau, kad jo­kių ei­lių nė­ra, pa­žy­mos iš­duo­da­mos grei­tai. Ka­dan­gi įstai­ go­se yra kom­piu­te­ri­nė sis­te­ma, tai už­trun­ka tik tiek, kiek pa­tik­ri­na­ mi duo­me­nys“, – aiš­ki­no Ž.Nar­ mon­tas. Ga­vęs dvi pa­žy­mas, žmo­gus su gink­lu ki­še­nė­je, tik be šo­vi­nių, tu­ rė­tų atei­ti į po­li­ci­ją.

Jei as­muo vengs le­ ga­li­zuo­ti tu­ri­mą gink­lą, jam grės nuo 3 iki 5 me­tų ne­ lais­vė.

„Pri­va­lu tu­rė­ti as­mens do­ku­ men­tą ir gink­lą. Tam, kad ne­su­ si­da­ry­tų ei­lės, ra­gi­na­me žmo­nes už­si­re­gist­ruo­ti in­ter­ne­tu. Gy­ven­ to­jo pa­si­rink­tą va­lan­dą jo gink­las bus už­re­gist­ruo­tas be ei­lės. Šį ry­tą prie du­rų lau­kė 12 vy­rų. Aš ir ste­ bė­jau­si, ko­dėl nė vie­nas ne­su­ge­bė­ jo už­si­re­gist­ruo­ti?“ – sa­kė Ž.Nar­ mon­tas. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pa­tik­ri­na, ar as­muo yra ne­prie­kaiš­tin­gos re­pu­ ta­ci­jos. „Jei jis ati­tin­ka kri­te­ri­jus, su­ mo­kė­jus 50 li­tų mo­kes­tį, žmo­

gui iš­duo­da­mas gink­lo re­gist­ra­ci­ jos pa­žy­mė­ji­mas, ku­ris ga­lio­ja vi­są gy­ve­ni­mą“, – ti­ki­no Li­cen­ci­ja­vi­mo sky­riaus vir­ši­nin­kas. Re­pu­ta­ci­ja pa­ki­ša ko­ją

Vis dėl­to, pa­vyz­džiui, pra­kti­kuo­ jan­čiam ke­lių ere­liui ga­li ne­pa­vyk­ ti už­re­gist­ruo­ti gink­lo. „Jei žmo­gus ne­blai­vus pa­da­ rė ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­ mą ar­ba pa­si­ro­dė vie­šo­je vie­to­je ne­blai­vus ir taip pa­siel­gė du kar­ tus per tre­jus me­tus, jam lei­di­mas ga­li bū­ti neiš­duo­tas“, – pa­tvir­ti­no Ž.Nar­mo­n­tas. Į po­li­ci­jos du­ris pa­si­bel­du­siam to­kiam žmo­gui pa­rei­gū­nai nu­ro­do pa­lik­ti gink­lą ko­mi­sa­ria­te. „Per mė­ne­sį jis ga­li su­si­ras­ti ki­tą as­me­nį, ku­riam per­leis sa­vo gink­lą, do­va­nos ar par­duos. Po tre­jų me­tų žmo­gus ga­lės vėl atei­ti ir vėl įfor­ min­ti gink­lo per­lei­di­mą“, – tei­gė Ž.Nar­mon­tas. Po­li­ci­ja ne­sau­gos to­kio žmo­gaus gink­lo tre­jus me­tus, kol iš­nyks as­ mens re­pu­ta­ci­jos dė­mė. „Ki­tu at­ve­ju mes tu­rė­tu­mė­me atim­ti to­kį gink­lą ir per­duo­ti Gink­lų fon­dui“, – tvir­ti­no Ž.Nar­mon­tas. Ra­di­niai taip pat re­gist­ruo­ja­mi

No­rint re­gist­ruo­ti me­džiok­li­nį gink­lą pri­va­lu pa­teik­ti me­džio­to­ jo pa­žy­mė­ji­mą, no­rint re­gist­ruo­ti

Tvar­ka: po­li­ci­ja ra­gi­na gy­ven­to­jus le­ga­li­zuo­ti ne­re­gist­ruo­tus gink­lus. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

spor­ti­nį gink­lą rei­kia spor­to klu­bo pa­žy­mos, kad žmo­gus – klu­bo na­ rys ir yra iš­klau­sęs sau­gaus el­ge­sio su gink­lu kur­sus. „Sa­vi­gy­nai skir­to gink­lo re­gist­ ra­ci­jai pri­va­lu baig­ti kur­sus, iš­lai­ ky­ti eg­za­mi­ną. Ta­čiau vi­sus ki­ tus do­ku­men­tus ga­li­ma po­li­ci­jai pa­teik­ti in­ter­ne­tu. Tuo­met žmo­ gus at­vyks tik at­siim­ti re­gist­ra­ci­ jos pa­žy­mė­ji­mo“, – aiš­ki­no Ž.Nar­ mon­tas. Ra­du­siems gink­lą pi­lie­čiams ne­ va­lia jo pa­tiems ne­štis.

„Žmo­gus tu­ri iš­kvies­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus. Po­li­ci­nin­kai, iš­siaiš­ki­ nę, kad gink­las nė­ra vog­tas ar nė­ra nau­do­tas nu­si­kal­ti­me, pa­siū­lo ra­ dė­jui jį le­ga­li­zuo­ti. Bu­vo to­kių at­ ve­jų, kai miš­ke me­džio­to­jai ra­do gink­lų“, – aiš­ki­no Ž.Nar­mon­tas. Vie­na Kre­tin­gos ra­jo­no gy­ven­to­ ja ne­se­niai kvie­tė pa­rei­gū­nus, kad šie už­re­gist­ruo­tų pa­lė­pė­je se­ne­lio pa­slėp­tą gink­lą. Jei as­muo vengs le­ga­li­zuo­ti tu­ri­ mą gink­lą, jam grės nuo 3 iki 5 me­ tų ne­lais­vė.

Kai­my­nai ne­pas­te­bi va­gių Pri­čiup­tas sve­tim­ša­lis pri­si­pa­ži­no Dai­va Ja­naus­kai­tė Klai­pė­die­čiai tu­rė­tų bū­ti ati­des­ni ir la­biau sau­go­ti sa­vo pa­čių bei kai­ my­nų būs­tus. Bu­tų va­gys vis­rak­ čiais dar­buo­ja­si bei lau­žo pir­muo­ siuo­se aukš­tuo­se gy­ve­nan­čių žmo­ nių lan­gus ne nak­ti­mis, o die­ną.

Pas­ta­rų­jų die­nų įvy­kiai Klai­pė­do­ je by­lo­ja, jog nu­si­kal­tė­liai ži­no, kad žmo­nės nė­ra ati­dūs ir ne­lin­kę pra­ neš­ti apie vyk­do­mus nu­si­kal­ti­mus po­li­ci­jai. Sa­vait­ga­lį Bu­del­kie­mio gat­vės 4-aja­me na­me gy­ve­nan­ti mo­te­ris bu­vo iš­va­žia­vu­si, o kai grį­žo, su­ pra­to, kad jos na­muo­se pa­bu­vo­ jo va­gys. Nu­si­kal­tė­liai įsi­bro­vė per lan­gą, at­lenk­da­mi plas­ti­ki­nio rė­ mo ap­va­dus. Bu­tas bu­vo ap­vers­ tas aukš­tyn ko­jo­mis. Pa­na­šu, kad va­gys ne­ži­no­jo, kur 52 me­tų šei­ mi­nin­kė lai­kė ver­ty­bes. Vers­da­mi daik­tus ir žval­gy­da­mie­si tra­di­ci­nė­ se vie­to­se jie ap­ti­ko 27 tūkst. li­tų, 4 tūkst. kro­nų, 300 eu­rų bei mo­ters auk­so pa­puo­ša­lus. Esa­ma įta­ri­mų, kad nu­si­kal­ti­mas įvyk­dy­tas švie­siu pa­ros me­tu, o per lan­gą į bu­tą va­ giui pa­dė­jo įlip­ti bend­ri­nin­kas.

Tai ne vie­nin­te­lis pa­na­šaus brai­ žo nu­si­kal­ti­mas, įvyk­dy­tas pie­ ti­nė­je Klai­pė­dos da­ly­je pa­sta­rą­ją sa­vai­tę. Kiek anks­čiau šei­mi­nin­kai ne­te­ko ke­lių tūks­tan­čių li­tų. Kol kas uos­ta­mies­čio 2-ojo po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai įta­ ria­mų­jų nė­ra su­lai­kę, ta­čiau se­ka jų pė­do­mis. Jiems pa­vy­ko su­čiup­ti ki­tą nu­si­ kal­ti­mų brai­žą tu­rin­tį va­gį. Pras­ tos ko­ky­bės už­rak­tams įgu­dęs ir ne kar­tą teis­tas bu­tų va­gis ne­sun­kiai pri­tai­ky­da­vo rak­tus ir įsi­brau­da­vo į vi­dų. Kaip ir dau­ge­lį va­gių bei plė­ ši­kų, jį do­mi­no tik pi­ni­gai bei auk­ so pa­puo­ša­lai. Pa­rei­gū­nai su­lai­kė ne tik va­gį, bet ir jo bend­ri­nin­kus, tad ti­ki­ma­si išaiš­kin­ti dau­giau šie­ met pri­tai­kant rak­tą įvyk­dy­tų va­ gys­čių. Teis­mas lei­do įta­ria­muo­ sius su­lai­ky­ti il­ges­niam lai­kui. Klai­pė­dos 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to vir­ši­nin­kas Gin­tau­tas Ma­ čiu­lai­tis įsi­ti­ki­nęs, kad kai­my­nai ga­li pa­dė­ti iš­veng­ti pa­na­šių įvy­kių. „Jei­gu dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­ to­jai bū­tų drau­giš­kes­ni ir ati­des­ni, ypač tie, ku­rie vi­są die­ną bū­na na­ muo­se, va­gys ne­bū­tų to­kie drą­ sūs“, – tei­gė pa­rei­gū­nas.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, sek­da­mi nar­ko­ti­kų pla­tin­to­jus, ti­ kė­jo­si de­mas­kuo­ti kvai­ša­lų ga­ ben­to­jus, nu­tie­su­sius nu­si­kals­ta­ mo vers­lo gi­jas į Ka­li­ning­ra­dą. Pla­ nuo­ta ope­ra­ci­ja pa­vy­ko, nors įspū­ din­go kie­kio nar­ko­ti­kų tą­dien ru­ sas ne­ve­žė.

Rug­sė­jo pa­sku­ti­nią­ją sa­vai­tę Klai­ pė­dos or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­ mo ty­ri­mo biu­ro pa­rei­gū­nai ga­ vo ži­nią, kad per Ni­dos pa­sie­nio punk­tą į Lie­tu­vą įva­žia­vo „Pon­ tiac Vi­be“, vai­ruo­ja­mas Ka­li­ning­ ra­do gy­ven­to­jo, ku­rio pa­rei­gū­nai jau se­no­kai lau­kė. Ope­ra­ty­vi­nė in­for­ma­ci­ja lei­ do spė­ti, kad 40-me­tis at­va­žia­ vo pa­siim­ti ei­li­nės nar­ko­ti­kų par­ ti­jos. Kai vy­ras va­žia­vo at­gal, šio pa­ sie­nio po­sto pa­rei­gū­nai kar­tu su po­li­ci­nin­kais ėmė­si krės­ti au­to­mo­ bi­lį. Ras­ti už­draus­tą kro­vi­nį ne­bu­ vo leng­va – psi­chot­ro­pi­nio po­vei­ kio tab­le­tes ka­li­ning­ra­die­tis bu­vo iš­ma­niai pa­slė­pęs.

Mai­še­lį su 41 eks­ta­zio tab­le­te jis bu­vo įsu­kęs į ke­lis sluoks­nius me­ džia­gų, o ga­liau­siai vi­są šį gniu­žu­lą su­vy­nio­jęs į te­pa­luo­tą sku­du­rą. Šis kro­vi­nys ne­bu­vo pa­slėp­tas. Kai pa­rei­gū­nai tie­siai švie­siai pa­ klau­sė apie drau­džia­mus daik­tus, vy­ras su­pra­to, kad pa­rei­gū­nai ži­ no apie jo ne­tei­sė­tą veik­lą, ir nu­ spren­dė pa­leng­vin­ti sa­vo da­lią at­ vi­rai pri­si­pa­žin­da­mas. Jis ne tik pa­ro­dė, kur yra tab­le­tės, bet ir at­ sklei­dė dau­giau nu­si­kals­ta­mo vers­ lo pa­slap­čių. Sve­tim­ša­lis pa­pa­sa­ko­jo, kad šį­kart jis ga­be­no ban­do­mą­ją tab­le­čių par­ ti­ją. Pa­na­šu, kad šio įta­ria­mo­jo pa­ ro­dy­mai pa­dės pa­rei­gū­nams ko­vo­je su stam­bes­niais nar­ko­ti­kų tie­kė­jais mū­sų mies­te. Ty­ri­mas tę­sia­mas. Ka­l i­n ing­ra­d ie­t is sa­vo ša­ly­je anks­čiau pra­lei­do už gro­tų tre­jus me­tus, nes bu­vo nu­teis­tas už api­ plė­ši­mą. Klai­pė­dos areš­ti­nė­je jį leis­ta lai­ ky­ti du mė­ne­sius. Pa­rei­gū­nai aiš­ ki­no­si, ar drau­ge va­žia­vu­si šio vy­ro žmo­na ga­lė­jo ži­no­ti apie jo nu­si­ kals­ta­mą veik­lą, tad mo­te­ris taip pat dvi pa­ras pra­lei­do uos­ta­mies­ čio areš­ti­nė­je.

Ka­li­ning­ra­die­čiui gre­sia nuo 3 iki 10 me­tų ne­lais­vės, už at­vi­ rą pri­si­pa­ži­ni­mą bei pa­gal­bą aiš­ ki­nan­tis nu­si­kal­ti­mą jis ga­li ti­kė­ tis kur kas švel­nes­nės nei vi­du­ti­nė baus­mės.

Mė­gi­nys: pa­rei­gū­nų su­lai­ky­tas

ka­li­ning­ra­die­tis ga­be­no ban­do­ mą­ją eks­ta­zio par­ti­ją.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

9

trečiadienis, spalio 2, 2013

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

At­lei­do gniauž­tus, bet ar il­gam? Ru­si­ja va­kar su­stab­dė su­griež­ tin­tą Lie­tu­vos ve­žė­jų pa­tik­rą, o Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­ te­ri­ja ti­kė­jo­si su­lauk­ti ir ofi­cia­lių paaiš­ki­ni­mų iš Ru­si­jos, dėl ko vi­ sa tai bu­vo da­ro­ma.

Pa­vyz­dys: įmo­nė­je „Sky­pe Es­to­nia“ šiuo me­tu yra apie 450 dar­buo­to­jų. Tarp jų ga­li­ma su­tik­ti 38 tau­ty­bių

žmo­nių. Be­je, ir ke­tu­ris lie­tu­vius.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„Sky­pe“ pa­tir­tis ir pa­mo­kos Va­kar Vil­niu­je vy­ku­sio­je in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų (IT) kon­ fe­ren­ci­jo­je „Atea Ac­tion 2013“ bu­vęs le­gen­di­nės bend­ro­vės „Sky­pe Es­to­nia“ di­rek­to­rius Tii­tas Paa­na­ne­nas su lie­tu­viais pa­si­da­li­jo sa­vo pa­tir­ti­mi ir vers­lo vi­zi­ja – kar­čių žo­džių ne­trū­ko. Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

Svar­biau­sia – po­žiū­ris

Dau­ge­lio pa­sau­lio žmo­nių bend­ ra­vi­mą pa­kei­tu­sios įmo­nės bu­ vęs di­rek­to­rius kon­fe­ren­ci­jos da­ ly­viams pri­sta­tė prie­žas­tis, ko­dėl IT taip lė­tai pro­gre­suo­ja Bal­ti­jos ša­ly­se, ir pa­siū­lė spren­di­mų kliū­ tims įveik­ti. Jis tei­gė, kad įmo­nė­je „Sky­pe Es­ to­nia“ šiuo me­tu yra apie 450 dar­ buo­to­jų. Tarp jų ga­li­ma su­tik­ti 38 tau­ty­bių žmo­nių. Be­je, ir ke­tu­ris lie­tu­vius. Kaip pri­trauk­ti žmo­nių iš skir­ tin­gų pa­sau­lio kam­pe­lių? Pir­ma­sis iš­šū­kis, su ku­riuo, T.Paa­na­ne­no tei­gi­mu, rei­kia su­si­ do­ro­ti, yra po­žiū­ris. Už­sie­nie­čiai ma­žas ša­lis liaup­si­na ne dėl aukš­ tų jų pa­sie­ki­mų, bet dėl to, kad bū­ na nu­ste­bin­ti. Daž­nai ne­si­ti­ki­ma, kad ma­ža ša­lis ga­li daug pa­siek­ ti ir tu­rė­ti. „Kar­tais mes pa­ska­ti­na­me tą po­ žiū­rį pa­tys, kiek­vie­ną sa­ki­nį pra­dė­ da­mi „Na, aš iš Bal­ti­jos re­gio­nio. Tai ma­ža vals­ty­bė, mes ban­do­me vys­ ty­ti Ry­tų Eu­ro­pos...“, užuo­t sa­kę „Aš esu iš spar­čiau­si be­si­vys­tan­čio re­gio­nio iš vi­sos Ry­tų ir Šau­rės Eu­ ro­pos“, – kal­bė­jo T.Paa­na­ne­nas. „Mes ne­ži­no­me, kas yra ge­rai“

Be to, daž­nai nuo­sta­bias is­to­ri­jas apie mū­sų ša­lį, ku­rios skai­to­mos už­ sie­ny­je, ku­ria­me ne mes pa­tys. To­ dėl daž­nai is­to­ri­jos ne­tiks­lios. „Mes lau­kia­me, kol ki­ti jas pa­pa­sa­kos“, – prie­kaiš­ta­vo T.Paa­na­ne­nas. Jis tvir­ti­no, kad di­džiau­sią keb­ lu­mą su­ke­lia jau mi­nė­tas po­žiū­ris. Tik šį kar­tą ne ki­tų po­žiū­ris į mus, bet mū­sų pa­čių į sa­ve. „Svars­čiau, ar Eu­ro­pa ap­skri­tai tu­ri ga­li­my­bę var­žy­tis šio­je kon­ ku­ren­ci­nė­je ko­vo­je eko­no­mi­niu po­ žiū­riu. Ar mes tik­rai tu­ri­me al­kį ką

nors da­ry­ti, kon­ku­ruo­ti su ki­tais re­ gio­nais? Aš tvir­ti­nu, kad mes to ne­ tu­ri­me. Mes ne­sa­me al­ka­ni. Va­ka­rų Eu­ro­pa nė­ra al­ka­na, nes ji gy­ve­ na la­bai ge­rai. Jie jau iš­spren­dė vi­ sas pro­ble­mas, gy­ve­na pa­do­rų gy­ ve­ni­mą. Jie neal­ka­ni ir neišt­roš­kę. Ži­no­ma, kal­bu me­ta­fo­riš­kai. Ry­tų Eu­ro­pa taip pat nė­ra al­ka­na. No­ri­ te ži­no­ti ko­dėl? Tai ma­no nuo­mo­ nė, neį­si­žeis­ki­te, bet mes neal­ka­ni to­dėl, kad ne­ži­no­me, kas yra ge­ rai. Mes ne­ži­no­me, kaip at­ro­do ge­ ri pri­sta­ty­mai, ge­ros pub­li­ka­ci­jos, ge­ri tarp­tau­ti­nio ly­gio žur­na­lis­tai. Mes to­kių da­ly­kų ne­ži­no­me“, – da­ li­jo­si min­ti­mis T.Paa­na­ne­nas.

Tii­tas Paa­na­ne­nas:

Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te yra sep­ ty­nios ma­gist­rantūros pro­gra­mos. Tur­būt tu­ ri­te la­bai daug mo­ky­ to­jų?

Kal­bos bar­je­ras – vie­na iš ga­nė­ti­ nai pa­pli­tu­sių tech­ni­nių kliū­čių, ku­ rias pa­mi­nė­jo T.Paa­na­ne­nas. Jis taip pat įvar­di­jo ne­pa­lan­kius mo­kes­čius, idė­jų atei­čiai, tarp­dis­cip­li­niš­ku­mo ren­giant dar­buo­to­jus ar stu­den­tus trū­ku­mą. Taip pat dau­ge­lis žmo­nių vis dar ne­sup­ran­ta, koks svar­bus yra ko­mu­ni­ka­vi­mas su ap­lin­ka. Ga­li­ma iš­spręs­ti

Ta­čiau vien pro­ble­mų iš­var­di­ji­mu sve­čias kon­fe­ren­ci­jos ne­bai­gė, jis pa­siū­lė ir jų spren­di­mo bū­dus. Vie­ nas jų, skir­tas dar­buo­to­jams iš už­ sie­nio pri­trauk­ti, – pa­siū­ly­ti tai, ko jie ne­ga­li gau­ti sa­vo vals­ty­bė­je. Kiek­ vie­nu at­ve­ju siū­ly­mas tu­rė­tų bū­ti vis ki­toks. Pa­teik­da­mas „Sky­pe“ pa­vyz­dį T.Paa­na­ne­nas paaiš­ki­no, kad kvie­ čiant dar­buo­to­ją iš Lie­tu­vos pra­na­ šu­mas yra ir tai, jog Es­ti­ja ne­to­li. Ta­čiau to ne­pa­sa­ky­si apie Ita­li­ją ar Is­pa­ni­ją. Be to, daž­nai pra­na­šu­mą ga­li­ma su­kur­ti – ga­li­ma leis­ti ki­tų tau­ty­bių žmo­nėms dirb­ti su jų ša­ li­mi su­si­ju­sio­je sfe­ro­je. Edu­ka­ci­ja – kliū­tis

Kon­fe­ren­ci­ja nu­vy­lė

Jis taip pat pri­dū­rė, kad pui­kus pa­vyz­dys – pa­ti kon­fe­ren­ci­ja, nes ji vy­ko lie­tu­vių kal­ba. Su­si­rin­ku­ siems sve­čias iš Es­ti­jos paat­vi­ra­vo, kad yra nu­liū­dęs, nes ne­ga­lės nie­ko pa­pa­sa­ko­ti grį­žęs į na­mus. „Aš sė­dė­jau čia ir ne­sup­ra­tau nė žo­džio. Ži­nau „ačiū“. Tai ma­no lie­tu­vių kal­ba. At­sip­ra­šau“, – sa­kė T.Paa­na­ne­nas. Jis at­krei­pė dė­me­ sį, kad kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vių ang­lų kal­ba ga­na ne­blo­ga, nes šie rea­ga­vo į jo sa­ko­mus žo­džius, šyp­so­jo­si. „Bet aš ne­ži­nau, ką pa­pa­sa­ko­siu sa­vo ko­le­goms Es­ti­jo­je apie kon­ fe­ren­ci­ją, nes ji vy­ko lie­tu­vių kal­ ba“, – nu­si­vy­li­mo ne­slė­pė pra­ne­ šė­jas.

No­rint ras­ti ge­rų ir pa­ti­ki­mų dar­ buo­to­jų, T.Paa­na­ne­no įsi­ti­ki­ni­mu, pir­miau­sia rei­kia keis­ti mo­ky­mo sis­te­mą. Daž­nai darb­da­viai su­si­ du­ria su pro­ble­ma, kai, įdar­bi­nę ką tik uni­ver­si­te­tą bai­gu­sį žmo­gų, jį tu­ri mo­ky­ti dirb­ti iš nau­jo. „Jiems bu­vo su­teik­ta daug au­to­ no­mi­jos, bet ta au­to­no­mi­ja pri­ve­dė prie stag­na­ci­jos“, – apie uni­ver­si­ te­tus kal­bė­jo T.Paa­na­ne­nas. „Aš pa­tik­ri­nau, jūs tu­ri­te 21 mo­ kyk­lą, ku­ri siū­lo IT stu­di­jas. Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te yra sep­ ty­nios ma­gist­ro pro­gra­mos. Tur­būt tu­ri­te la­bai daug mo­ky­to­jų? Ki­tu at­ve­ju tai dest­ruk­ty­vu, nes tik 25 pro­c. tų mo­ky­to­jų yra la­bai ge­ri, ki­ti 75 pro­c. – vi­du­ti­nio ly­gio“, – tei­gė pra­ne­šė­jas.

„Nau­jie­nos neo­fi­cia­lios, nes vis dar ne­sa­me ga­vę jo­kios ofi­cia­lios in­for­ma­ci­jos, bet šian­dien ne­ beat­lie­ka­mi šim­tap­ro­cen­čiai pa­ tik­ri­ni­mai, tai­gi, da­ro­me iš­va­dą, kad ri­zi­kos pro­fil­ is ne­pra­tęs­tas, jis ga­lio­jo iki rug­sė­jo 30 d. im­ ti­nai“, – BNS sa­kė na­cio­na­li­nės ve­žė­jų au­to­mo­bi­liais aso­cia­ci­jos „Li­na­va“ vi­cep­re­zi­den­tas Me­ čis­la­vas At­roš­ke­vi­čius. Pa­sak jo, šią in­for­ma­ci­ją aso­ cia­ci­ja ga­vo iš sa­vo par­tne­rių Ru­ si­jo­je. „Ga­vo­me in­for­ma­ci­ją iš sa­vo par­tne­rių, ku­rie dir­ba mui­ti­nės ter­mi­na­luo­se Ru­si­jo­je, rū­pi­na­si do­ku­men­tais. <...> Iš jų gau­ta in­ for­ma­ci­jos, kad šian­dien nė vie­ nas au­to­mo­bi­lis ne­bu­vo paim­tas de­ta­liai pa­tik­rin­ti“, – va­kar tei­gė aso­cia­ci­jos vi­cep­re­zi­den­tas. M.At­roš­ke­vi­čiaus ži­nio­mis, au­ to­mo­bi­liai, ku­rie iki va­kar bu­vo at­rink­ti de­ta­liai pa­tik­rai, bus tik­ ri­na­mi il­giau, ta­čiau ga­lu­ti­nai si­ tua­ci­ja tu­rė­tų su­si­tvar­ky­ti per sa­ vai­tę ar­ba dvi. „Žiū­rė­si­me, ar li­ga tu­rė­jo ša­lu­ ti­nį po­vei­kį vers­lui. <...> Kai aist­

ros nu­rims, sė­sim prie bend­ro sta­lo, dis­ku­tuo­sim dėl TIR kny­ ge­lių, dėl ku­rių dar tu­ri­me neišsp­ręs­tų klau­si­mų“, – sa­kė M.At­ roš­ke­vi­čius. Už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­ ras Ro­l an­d as Kriš­č iū­n as BNS tei­gė, kad ti­ki­ma­si grei­tai su­ lauk­ti ir ofi­cia­lių paaiš­ki­ni­mų iš Ru­si­jos.

Žiū­rė­si­me, ar li­ga tu­rė­jo ša­lu­ti­nį po­ vei­kį vers­lui. „Jei­gu in­di­ka­ci­jos to­kios, kad pa­dė­tis su­si­nor­ma­li­za­vo, tu­rė­ tu­me grei­tai iš­girs­ti ir paaiš­ki­ni­ mus, kas tai bu­vo, ko­dėl tai bu­vo da­ro­ma ir ko­kie vi­so to re­zul­ta­ tai“, – sa­kė R.Kriš­čiū­nas. Ru­si­jo­je Lie­tu­vos ve­žė­jams tris sa­vai­tes bu­vo tai­ko­ma su­griež­tin­ ta kro­vi­nių pa­tik­ra, kai iš­krau­na­ mas vi­sas ve­ža­mas kro­vi­nys. Ši pro­ce­dū­ra ne­tai­ky­ta tik grei­tai gen­dan­tiems pro­duk­tams. O Mui­ti­nės de­par­ta­men­tas pra­ ne­šė, kad, Ru­si­jo­je nu­sto­jus Lie­ tu­vos ve­žė­jams tai­ky­ti su­griež­tin­ tą pa­tik­rą, leng­vie­ji au­to­mo­bi­liai Ka­ra­liau­čiaus pa­sie­ny­je va­kar vis dar bu­vo tik­ri­na­mi de­ta­liau. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Įs­pė­ji­mai Seimo ne­sus­tab­dė Ne­p ai­s y­d a­m i Pre­z i­d en­t ės ir Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bos įspė­ ji­mų par­la­men­ta­rai va­kar priė­ mė prieš­t a­r in­g ai ver­t i­n a­m as Vie­š ų­j ų pir­k i­m ų įsta­t y­m o pa­ tai­sas.

Sei­mas dvi­gu­bai – nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. li­tų – pa­di­di­no ma­ žos ver­tės vie­šų­jų pir­ki­mų ri­ bą per­kant pre­kes ar pa­slau­gas. Be to, Sei­mas pa­li­ko ga­lio­ti da­ bar­ti­nę 0,5 mln. li­tų ri­bą per­kant dar­bus. Sei­mas taip pat pa­nai­ki­no išim­ tį po­li­ti­nėms par­ti­joms, pa­gal ku­ rią joms ne­bu­vo tai­ko­mas Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mas. Ta­čiau per­ kant pa­slau­gas įsta­ty­mas ne­bus tai­ko­mas po­li­ti­nių par­ti­jų rek­la­ mai, pro­pa­gan­di­nių fil­mų ir vaiz­ da­juos­čių ga­my­bai. Per­kan­čio­ji or­ga­ni­za­ci­ja apie bet ko­kį pra­de­da­mą pir­ki­mą, nu­ sta­ty­tą lai­mė­to­ją, pir­ki­mo su­tar­tį tu­rės in­for­muo­ti lei­di­ny­je „Vals­ ty­bės ži­nios“ – taip Sei­mas su­ da­rė ga­li­my­bę to­liau dirb­ti lei­ dyk­lai, ku­ri nuo ki­tų me­tų tu­rė­jo nu­trauk­ti sa­vo veik­lą. Pa­tai­sas kri­ti­kuo­ja ir da­lis par­la­men­ta­rų, ir pre­zi­den­tū­ra, ir ne­vy­riau­sy­bi­nė or­ga­ni­za­ci­ja „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ – esą pa­kei­ti­mais sie­kia­ma ne su­ pap­ras­tin­ti vie­šuo­sius pir­ki­mus, o at­ver­ti ke­lią di­des­nei ko­rup­ci­ jai ir ne­ra­cio­na­liam lė­šų pa­nau­ do­ji­mui.

Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bos va­ do­vas Žyd­rū­nas Plyt­ni­kas pri­ pa­ži­no, kad va­kar Sei­me priim­ tos pa­t ai­s os tik pa­s ka­t ins ko­rup­ci­ją. „Vi­sa­da sa­kiau, kad di­džiau­ sia pro­ble­ma yra ma­žos ver­tės pir­ki­mai. Taip, mes juos tik­ri­ na­m e, kai gau­n a­m e in­for­m a­ ci­jos. Bet jie daž­nai pra­slen­ka, re­č iau­s iai už­k liū­va, re­č iau­s iai skun­d žia­m i ir tik­r i­n a­m i, nes ata­s kai­tas gau­n a­m e tik me­t ų ga­le. O šian­die­nis Sei­mo priim­ tas įsta­ty­m as, ku­r iuo ri­ba pa­ kel­ta iki 200 tūkst. li­t ų, įneš dar dau­giau ne­skaid­ru­mo, bus dar dau­g iau ne­kont­ro­l iuo­ja­m ų kon­k ur­s ų“, – „Klai­p ė­d ai“ va­ kar sa­kė Ž.Plyt­ni­kas. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

200 tūkst. litų

– iki tiek Seimas pa­di­di­no ma­žos ver­tės vie­šų­jų pir­ki­mų ri­bą

10

trečiadienis, spalio 2, 2013

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Su na­mais me­ni­nin­kai „nu­s Ho­ri­zon­te tvyran­ ti jū­ros pla­ty­bė, ban­ gas skro­džian­tys lai­ vai ir ru­de­niš­kais de­be­si­mis ap­li­pęs dan­gus. Toks pro man­sar­dos lan­gus at­si­ve­rian­tis pei­ za­žas re­tą pa­lik­tų abe­jin­gą. Ką jau kal­ bė­ti apie dvi me­niš­ kas sie­las, du kū­rė­ jus, ku­rie su­gy­ve­na šiuo­se na­muo­se.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Vie­to­je mu­zi­kos – ban­gų mū­ša

Kar­tu su su­tuok­ti­niu – skulp­to­ riu­mi Arū­nu Sa­ka­laus­ku maž­daug prieš sep­ty­ne­rius Meln­ra­gė­je įsi­ kū­ru­si ak­to­rė Vir­gi­ni­ja Ko­chans­ ky­tė ne­nei­gė, kad bu­vu­sį būs­tą Klai­pė­dos cent­re, Vy­tau­to gat­vė­je, iš­kei­tė į ga­li­my­bę gy­ven­ti ko­ne ant Bal­ti­jos kran­to. „Už­li­po­me į man­sar­dą, pa­ma­tė­ me jū­rą, ir vis­kas, „iš­si­ly­dė­me“, – juo­kė­si pa­šne­ko­vė. Sve­tin­gai šei­mos būs­to du­ris at­ vė­ru­si Vir­gi­ni­ja pri­si­pa­ži­no, kad čia mie­lai pra­leis­tų dau­giau lai­ko, ta­ čiau ak­ty­vi pro­fe­si­nė veik­la dik­ tuo­ja anaip­tol ne sės­lų gy­ve­ni­mą. Tad net bū­da­ma vie­na na­muo­ se vie­to­je mu­zi­ki­nių ar ki­to­kių fo­ ni­nių gar­sų ak­to­rė mie­liau ren­ka­ si mo­nu­men­ta­lią ty­lą, ku­ri lei­džia su­si­kaup­ti ir vi­sa gal­va pa­si­ner­ ti į dar­bus. Juo la­biau kad pra­vė­rus lan­gą ga­li­ma klau­sy­tis gam­tos ku­ ria­mos mu­zi­kos – jū­ros ban­gų oši­ mo, šai­žaus žu­vėd­rų klyks­mo. „Tu­riu dau­gy­bę pro­jek­tų, rei­kia ra­šy­ti sce­na­ri­jus, daug lai­ko pra­ lei­džiu prie kom­piu­te­rio. O to­kiam dar­bui rei­ka­lin­ga vie­nat­vės zo­na“, – šyp­te­lė­jo ak­to­rė.

Ge­ra: ak­to­rė V.Ko­chans­ky­tė pri­si­pa­žįs­ta, jog jei tik tu­rė­tų to­kią ga­li­my­bę, na­muo­se no­rė­tų pra­leis­ti dau­giau lai­ko.

dai­lė. Gal ma­ny­je yra ko­kia gys­le­ lė?“ – tar­si juo­kais svars­tė V.Ko­ chans­ky­tė, ta­čiau iš tie­sų vie­nas biog­ra­fi­jos fak­tas nu­ste­bin­tų ne vie­ną. Pa­si­ro­do, ak­to­rė yra dip­lo­muo­ta tech­ni­kė konst­ruk­to­rė. „Bai­gu­si 8 kla­ses stu­di­ja­vau pra­ mo­ni­nę ci­vi­li­nę sta­ty­bą ir pu­sant­rų me­tų dar dir­bau pa­gal šią spe­cia­ly­ bę, brai­žiau, pro­jek­ta­vau, o ma­no dip­lo­mi­nis dar­bas bu­vo vi­du­ri­nės mo­kyk­los pro­jek­tas“, – šyp­so­jo­ si Vir­gi­ni­ja. Už tai, kaip ga­liau­siai pa­si­su­ko jos gy­ve­ni­mas, ak­to­rė tu­rė­tų bū­ti dė­kin­ga sa­vo dės­ty­to­jui. „Tu­rė­jo­me nuo­sta­bų kur­so va­ do­vą, ku­ris mus vi­sus ste­bė­jo tuos ket­ve­rius me­tus. Kai bai­giau moks­ lus, pa­si­kvie­tęs ma­ne į la­bo­ra­to­ri­ ją, jis pa­klau­sė: vai­ke­li, ar tau tik­ rai pa­tin­ka šok­ti? At­sa­kiau, kad pa­tin­ka. Ži­nai, tai eik ir šok, o na­ mus tik­rai bus kam sta­ty­ti ir be ta­ vęs“, – juo­kė­si mo­te­ris.

Ir ak­to­rė, ir konst­ruk­to­rė

Sa­vo na­mų me­ni­nin­kai in­ter­je­ro di­zai­ne­riams, ko ge­ro, nė ne­su­gal­ vo­tų pa­ti­kė­ti. „Kaž­ka­da pa­ti no­rė­ jau stu­di­juo­ti ar­chi­tek­tū­rą, pa­ti­ko

Išau­go iš bo­he­mos am­žiaus

Anot pa­šne­ko­vės, sa­vo na­mus su­ tuok­ti­niai kū­rė kar­tu. Skulp­to­ riaus „mei­lę“ ak­me­niui liu­di­ja ir

in­ter­je­ro de­ta­lės – gra­ni­to ap­dai­ la pa­nau­do­ta ne tik ži­di­niui, vir­tu­ vės stal­vir­šiams, bet ir pa­lan­gėms, laip­tams, grin­dims. Anot Vir­gi­ni­jos, su­tuok­ti­nio nuo­pel­nas – ir vir­tu­vės bal­dų, taip

Vir­gi­ni­ja Ko­chans­ky­tė:

Svar­biau­sia – žmo­ gus, ku­ris ta­vęs na­ muo­se lau­kia, ku­ris į juos grįž­ta, su ku­riuo gy­ve­ni ir ku­ri tuos na­mus. Daik­tai nei šil­do, nei pa­guo­džia.

pat šią zo­ną nuo sve­tai­nės ski­rian­ čio ba­ro pro­jek­tas. Be­ne dau­giau­siai lai­ko po­ra pra­ lei­džia pir­ma­ja­me na­mo aukš­te, ypač atė­jus ru­de­niui. „At­ša­lus il­ gai kū­re­na­me ži­di­nį – štai per­ nai šil­dy­mą įsi­jun­gė­me tik lapk­ri­ čio vi­du­ry­je, už­praė­ju­siais me­tais

– gruo­dį“, – pa­sa­ko­jo būs­to šei­ mi­nin­kė. Ak­to­rės pa­ste­bė­ji­mu, ne­ma­žai žmo­nių bai­mi­na­si di­de­lių vit­ri­ni­ nių lan­gų, ta­čiau, pa­sak jos, bū­tent jie me­ni­nin­kų na­muo­se at­si­su­kus pie­tų sau­lei yra pui­kiau­sias švie­sos ir ši­lu­mos šal­ti­nis. O va­sa­rą su­tuok­ti­niai daž­nai va­ka­ro­ja pir­mo­jo aukš­to te­ra­so­je, iš ku­rios ga­li­ma išei­ti į jau­kų kie­ me­lį. Gal­būt me­ni­nin­kų na­muo­se ne­ re­ti sma­gūs, triukš­min­gi pa­si­sė­dė­ ji­mai su ko­le­go­mis, bend­ra­žy­giais? „Mes jau išau­go­me iš bo­he­mos am­ žiaus“, – kva­to­jo pa­šne­ko­vė. Aist­ra se­no­viš­kiems daik­tams

Ne­nuos­ta­bu, kad po­ros na­muo­se su­rink­ta tur­tin­ga bib­lio­te­ka, gau­ su pa­veiks­lų, ki­tų me­no kū­ri­nių. Ta­py­to­jų Al­gi­man­to Ju­sio­nio, Ed­ var­do Ma­li­naus­ko, Juo­zo Vo­sy­liaus, gra­fi­ko Al­gio Kli­še­vi­čiaus bei ki­tų kū­rė­jų dar­bai čia at­ke­lia­vo kaip jų au­to­rių do­va­nos na­mų šei­mi­nin­ kams ar bu­vo įsi­gy­ti. Ak­to­rei nė ne­rei­kia pri­si­pa­žin­ ti, jog tu­ri aist­rą an­tik­va­ri­niams daik­tams. Sve­tai­nė­je akys kryps­ta

į ori­gi­na­lią ko­mo­dą – apa­ti­nę se­ no­vi­nės in­dau­jos da­lį, ele­gan­tiš­ką sek­re­te­rą. Jau­kiais žie­mos va­ka­rais jis virs­ta Vir­gi­ni­jos dar­bo sta­lu, nors ak­to­rė ir tu­ri at­ski­rą dar­bo kam­ba­rį. Mie­ga­ma­ja­me lo­vos ko­jū­ga­ly­je pui­kuo­ja­si įspū­din­ga mek­si­kie­tiš­ ka skry­nia, ku­rią šei­mi­nin­kė pri­ tai­kė nuo­trau­koms lai­ky­ti. Ki­ti se­no­viš­ki bal­dai – krės­ lai, ko­mo­dos, kė­dės – puo­šia ko­ne kiek­vie­ną šių na­mų erd­vę. „Man la­bai pa­tin­ka užei­ti į an­ tik­va­ri­nių bal­dų ir daik­tų par­ duo­tu­ves. Anks­čiau neat­si­lai­ky­ da­vau ir vis kaž­ką nu­si­pirk­da­vau, da­bar tik ap­žiū­ri­nė­ju, gro­žiuo­si, nes il­gai­niui su­pran­ti, kad vis­ko ne­su­pirk­si“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ ko­vė. Vir­gi­ni­ja ne­nei­gė, jog na­mų šei­ mi­nin­kams mie­liau­sias kla­si­ki­nis sti­lius. „No­ri­si pa­veiks­lų, me­nų, gė­lių, se­no­viš­kų for­mų ir daik­tų. Mo­der­ nu­mas man la­biau aso­ci­juo­ja­si su vie­šo­mis, da­ly­ki­nė­mis erd­vė­mis, kur tu atei­ni su­tvar­ky­ti kaž­ko­kių rei­ka­lų“, – po­ty­riais da­li­jo­si šei­ mininkė.

11

trečiadienis, spalio 2, 2013

namai

­si­pir­ko“ ir jū­rą

Funk­ci­ja: di­džiu­lis ži­di­nys – ne tik sve­tai­nės puoš­me­na, bet ir pra­k-

tiš­kas įren­gi­nys.

Tur­tas: kū­rė­jų na­muo­se gau­su me­no kū­ri­nių.

Man­sar­da: nors čia įreng­tos skulp­to­riaus A.Sa­ka­laus­ko dar­bo val­dos,

pa­skai­ty­ti kny­gos, iš­ger­ti puo­de­lį ka­vos bei pa­si­gro­žė­ti pro lan­gą at­si­ ve­rian­čiais vaiz­dais ne­re­tai už­su­ka ir Vir­gi­ni­ja.

Ašis: Virginijos teigimu, namo širdimi tapo pirmojo aukšto erdvės.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

va­sa­ro­mis. Ir nors bu­vo pla­nuo­ ta, kad juo­se bus dau­giau gy­vy­bės, gau­siau žmo­nių, per pa­sta­ruo­sius me­tus bran­gių ir ar­ti­mų su­tuok­ti­ niams žmo­nių neap­len­kė nei mir­ tys, nei li­gos. „Kaip sa­ko­ma, jei no­ri pra­links­ min­ti Die­vą, pa­pa­sa­kok jam apie sa­vo pla­nus“, – ne­links­mai kal­bė­ jo pa­šne­ko­vė. Anot Vir­gi­ni­jos, žo­dis „na­ mai“ jai pir­miau­sia aso­ci­juo­ja­si su ra­my­be, jau­ku­mu, har­mo­nin­ga, drau­giš­ka at­mos­fe­ra. O daik­tai tė­ ra prie­mo­nė jai su­kur­ti.

„Svar­biau­sia – žmo­gus, ku­ris ta­vęs na­muo­se lau­kia, ku­ris į juos grįž­ta, su ku­riuo gy­ve­ni ir ku­ri tuos na­mus. Daik­tai nei šil­do, nei pa­ guo­džia. Jei su sa­vo žmo­gu­mi iš­ ke­liau­tum į ki­tą vie­tą, net ir nie­ko ne­pa­siė­męs kaž­ką vis tiek su­si­kur­ tum“, – svars­tė pa­šne­ko­vė. Ži­no­ma, Vir­gi­ni­ja ne­nei­gė, jog jei tek­tų pa­lik­ti šį būs­tą, keis­to­ji se­no­viš­ka in­dau­ja, sek­re­te­ras, ke­ le­tas kė­džių, pa­veiks­lai bei kai ku­ rie nie­ku­čiai – vi­sa tai bū­tų daik­tai, ku­riuos ji no­rė­tų pa­siim­ti į nau­juo­ sius na­mus.

Tvar­kai rei­kia įkvė­pi­mo

Sa­vo pro­fe­si­jai at­si­da­vu­si mo­te­ ris ti­ki­no, jog nors lai­ko vi­sa­da per ma­ža, su bui­ti­mi ji „ne­si­pyks­ta“. „Čia rei­kia ver­gės Izau­ros, – nu­ si­juo­kė ak­to­rė, pri­pa­žin­da­ma, kad dvie­jų aukš­tų su man­sar­da na­me tik­rai yra ką veik­ti. – Tvar­kau­si, kai yra įkvė­pi­mas, nė ne­pas­te­biu, kaip vis­ką pa­da­rau. Prie tvar­kos ir šva­ros pri­pra­ti­no ma­ma, ta­čiau nuo pe­dan­tiz­mo iš­gy­dė bend­ra­ bu­čiai.“ Erd­vūs šei­mos na­mai, pa­sak Vir­ gi­ni­jos, dau­giau sve­čių su­lau­kia

Kie­me­lis: ma­lo­nūs orai su­tuok­ti­nius iš­vi­lio­ja į pir­mo­jo aukš­to te­ra­są.

12

trečiadienis, spalio 2, 2013

pasaulis

JAV de­mok­ra­tai ir res­pub­li­ko­nai ne­ga­ li pa­tvir­tin­ti vy­riau­ sy­bės biu­dže­to. Ar pa­tvir­tins šios par­ ti­jos sko­lų li­mi­to pa­di­di­ni­mą? Ge­ras klau­si­mas. At­sa­ky­ mo teks dvi sa­vai­ tes pa­lū­kė­ti.

Ak­la­vie­tė: Kong­re­sas ne­pat­vir­ti­no vy­riau­sy­bės biu­dže­to, o jei­gu ne­pat­vir­tins ir sko­los li­mi­to pa­di­di­ni­mo, JAV ga­li iš­tik­ti rim­ta kri­zė. „Reu­ters“ nuo­tr.

Su­per­vals­ty­bė ne­tu­ri pi­ni­gų Mū­šis dėl „Oba­ma­ca­re“

Ką reiš­kia da­li­nis vy­riau­sy­bės už­ da­ry­mas? Pir­miau­sia, tai po­li­ti­nis spren­di­mas, ku­ris, ži­no­ma, pri­ klau­so­mai nuo truk­mės, ne­tu­rės la­bai rim­tų eko­no­mi­nių ar so­cia­li­ nių pa­da­ri­nių. Vy­riau­sy­bė pa­pras­čiau­siai ne­tu­ ri pa­tvir­tin­to biu­dže­to, to­dėl nė­ra lė­šų su­si­mo­kė­ti už pa­slau­gas. Pat­ vir­ti­nus biu­dže­tą kri­zė iš­si­spręs. Ta­čiau vis­kas pri­klau­so nuo po­li­ ti­kų, o šie, re­gis, ne tik neieš­ko są­ ly­čio taš­kų, ta­čiau ir yra lin­kę žais­ ti va ban­que. Es­mė ta, kad res­pub­li­ko­nai ir de­ mok­ra­tai nie­kaip ne­ga­li su­tar­ti, ką da­ry­ti su svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­ ma, pra­min­ta „Oba­ma­ca­re“. Pa­gal re­for­mą kiek­vie­nas ame­ ri­kie­tis pri­va­lo bū­ti vals­ty­bės ap­ draus­tas svei­ka­tos drau­di­mu, kaip Eu­ro­po­je. Iki šiol JAV ga­lio­jo pra­kti­ka, jog kiek­vie­nas drau­džia­si pa­ts ar­ba jį drau­džia darb­da­vys. Res­pub­ li­ko­nai, ypač va­di­na­mo­ji Ar­ba­tė­lės frak­ci­ja, ma­no, kad toks spren­di­mas ri­bo­ja žmo­nių lais­vę rink­tis, be to, jie tvir­ti­na, kad svei­ka­tos re­for­ma iš­pūs ir taip mil­ži­niš­ką JAV sko­lą. To­dėl res­pub­li­ko­nai vy­riau­sy­bei skir­tų lė­šų ne­pat­vir­ti­no – vy­riau­ sy­bės biu­dže­te bu­vo įra­šy­ta, kad da­lis lė­šų bus ski­ria­ma svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­mai.

De­mok­ra­tai at­ker­ta, kad ne­ke­ ti­na nu­si­leis­ti res­pub­li­ko­nų šan­ ta­žui. Juk, pa­sak de­mok­ra­tų, res­ pub­lio­nai ban­do biu­dže­to klau­si­mą su­sie­ti su po­li­ti­niu svei­ka­tos ap­ sau­gos klau­si­mu, dėl ku­rio pa­tvir­ ti­ni­mo jau nu­bal­suo­ta.

Už­da­ry­mas pa­da­rys rea­lų eko­no­mi­nį po­ vei­kį žmo­nėms – iš kar­to. Perspėjo apie pavojų

Tai­gi, ne­ra­dus bend­ro spren­di­mo, vy­riau­sy­bei ne­li­ko ki­to ke­lio, tik im­ ti už­da­ry­ti vy­riau­sy­bės agen­tū­ras. Šim­tams tūks­tan­čių dar­buo­to­jų, jei ne­bus ras­tas sku­bus spren­di­mas, teks išei­ti ne­mo­ka­mų ato­sto­gų, dar per mi­li­jo­ną tu­rės dirb­ti ne­gau­da­mi at­ly­gi­ni­mo. Ame­ri­kie­čiai bent ku­rį lai­ką ne­be­ga­lės nau­do­tis įvai­rio­mis vy­riau­sy­bės pa­slau­go­mis – pra­de­ dant fe­de­ra­li­nė­mis ga­ran­ti­jo­mis būs­ to pa­sko­loms, bai­giant pa­gal­ba mais­ tu vai­kams ir nėš­čioms mo­te­rims. Il­ga­lai­kis už­da­ry­mas ga­li su­kel­ ti nei­gia­mų pa­da­ri­nių eko­no­mi­kai. Apie šį pa­vo­jų per­spė­jo JAV va­do­ vas Ba­rac­kas Oba­ma.

„Už­da­ry­mas pa­da­rys rea­lų eko­ no­mi­nį po­vei­kį žmo­nėms – iš kar­to. Anks­tes­ni už­da­ry­mai bu­vo reikš­ min­gai su­trik­dę eko­no­mi­ką“, – pa­brė­žė pre­zi­den­tas. Ta­čiau vy­riau­sy­bės už­da­ry­mas – to­li gra­žu ne di­džiau­sia pro­ble­ma, ku­ri lau­kia Jung­ti­nių Vals­ti­jų. Ge­ ro­kai di­des­nė su­maiš­tis kils, jei šio mė­ne­sio vi­du­ry­je res­pub­li­ko­nai ir de­mok­ra­tai ne­ras su­­ta­ri­mo dėl JAV sko­los aukš­čiau­sios ri­bos pa­ kė­li­mo. Juo­do­jo sce­na­ri­jaus at­ve­ju Jung­ti­ nės Vals­ti­jos ne­ga­lės pa­deng­ti sa­vo sko­lų. Tai, pa­sak eks­per­tų, ga­li su­ kel­ti ne ma­žes­nę nei 2008 m. kri­zę, ku­ri tu­rės ir pa­sau­li­nių pa­da­ri­nių. Kol kas ženk­lų, kad su­si­ta­ri­mas tarp par­ti­jų ga­li bū­ti pa­siek­tas, – ma­žai. Tie­sa, po­li­ti­kai gal­būt ne­ siims stum­ti ša­lies į rea­lų pa­vo­jų dėl svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­mos? JAV per sa­vo is­to­ri­ją nie­kuo­met ne­bu­vo vir­ši­ju­sios sko­los aukš­ čiau­sios ri­bos, ku­ri nuo 1960 m. jau kel­ta net 78 kar­tus. Prob­le­ma, kad sko­los ri­bą Ame­ri­ko­je nu­sta­to ne vyk­do­mo­ji, o įsta­ty­mų lei­džia­ mo­ji val­džia. To­dėl, pa­sak ana­li­ti­ kų, ri­zi­ka, kad sko­los ri­ba ga­li bū­ti ne­pa­di­din­ta, – rea­li, nes Kong­re­sas šiuo me­tu pa­ra­ly­žiuo­tas. Res­pub­li­ko­nai pa­sta­ruo­ju me­tu nuo­la­t ra­gi­no de­mok­ra­tus, kad šie

Kam vy­riau­sy­bės už­da­ry­mas pa­kenks, o kam ne? Šis už­da­ry­mas ame­ri­kie­čius pa­

Na­cio­na­li­nės gvar­di­jos ka­riai at­ly­gi­

veiks įvai­riai: vie­ni jo pa­da­ri­nius pa­ jus iš­kart ir jie bus di­de­lio mas­to, o ki­ tiems tai su­kels ne­pa­to­gu­mų, ta­čiau bus men­kai jun­ta­ma.

ni­mus gaus lai­ku – kaip ir vi­si ki­ti JAV ak­ty­vio­sios ka­ri­nės tar­ny­bos na­riai – pa­gal po­tvar­kį, ku­ris bu­vo priim­tas li­ kus vos ke­lioms va­lan­doms iki už­da­ rant vy­riau­sy­bę.

Ko­lo­ra­de, kur praei­tą mė­ne­sį per

po­tvy­nius žu­vo aš­tuo­ni žmo­nės, to­ liau bus skirs­to­mos spe­cia­lių­jų fe­de­ ra­li­nių fon­dų lė­šos, tu­rin­čios pa­dė­ti at­sta­ty­ti na­mus ir atkurti vers­lo įmo­ nes, ta­čiau dėl fe­de­ra­li­nių dar­buo­to­jų pri­vers­ti­nių ato­sto­gų šis pro­ce­sas vei­ kiau­siai su­lė­tės.

So­cia­li­nio drau­di­mo ir „Me­di­ca­re“

(svei­ka­tos ap­sau­gos pro­gra­mos sen­ jo­rams) iš­mo­kų mo­kė­ji­mas, pa­slau­ gos ve­te­ra­nams ir pa­što dar­bas taip pat vyks kaip įpras­ta. Ki­tos agen­tū­ros nu­ken­tės la­biau:

ato­sto­gų bus iš­leis­ta be­veik 3 tūkst.

Fe­de­ra­li­nės avia­ci­jos ad­mi­nist­ra­ci­jos sau­gu­mo ins­pek­to­rių, taip pat dau­gu­ ma Na­cio­na­li­nio trans­por­to sau­gu­mo ta­ry­bos dar­buo­to­jų, įskai­tant tuos, ku­ rie ti­ria lėk­tu­vų ka­tast­ro­fas, trau­ki­nių su­si­dū­ri­mus, spro­gi­mus vamz­dy­nuo­ se ir ki­to­kius ne­lai­min­gus at­si­ti­ki­mus. Už­da­ro­ma be­veik vi­sa Na­cio­na­li­

nė ae­ro­nau­ti­kos ir kos­mo­so ad­mi­ nist­ra­ci­ja (NA­SA), iš­sky­rus Hjus­to­no kos­mi­nių skry­džių val­dy­mo cent­rą, taip pat na­cio­na­li­niai par­kai ir Na­cio­ na­li­nis zoo­lo­gi­jos so­das Va­šing­to­ne.

nu­trauk­tų sa­vo bran­giai kai­nuo­ jan­čias so­cia­li­nes pro­gra­mas, ant­ raip sko­lų ri­bos ne­tvir­tins. De­mok­ ra­tai lai­kė­si sa­vo. Dėl to „Stan­dard & Poor’s“ 2011 m. ir­mą­syk JAV is­to­ri­jo­je su­ma­ži­no ša­lies kre­di­to rei­tin­gą nuo aukš­ čiau­sio AAA+ iki AAA. Nes tuo me­tu tik pa­sku­ti­nę mi­nu­tę Kong­ re­sas ra­do su­ta­ri­mą. Kal­ti­ni­mai vie­nų ki­tiems

Šį kar­tą tiek res­pub­li­ko­nai, tiek de­ mok­ra­tai vėl prie­kaiš­ta­vo vie­ni ki­ tiems. B.Oba­ma ap­kal­ti­no res­pub­ li­ko­nus te­ro­ri­zuo­jant Ame­ri­ką sa­vo ekst­re­ma­liais po­li­ti­niais rei­ka­la­vi­

mais, o res­pub­li­ko­nai skun­dė­si dėl de­mok­ra­tų aro­gan­ci­jos. Esą, kad ir ką res­pub­li­ko­nai pa­ siū­ly­tų, de­mok­ra­tų Se­na­tas tai at­ mes. An­tai, svars­tant dėl vy­riau­ sy­bės biu­dže­to Ats­to­vų Rū­muo­se res­pub­li­ko­nams pa­vy­ko li­kus trims va­lan­doms iki ga­lu­ti­nio ter­mi­no pra­stum­ti tei­sės ak­tą, pa­gal ku­rį vie­niems me­tams tu­rė­jo bū­ti ati­dė­ tas rei­ka­la­vi­mas vi­siems ame­ri­kie­ čiams įsi­gy­ti svei­ka­tos drau­di­mą. Ta­čiau Se­na­tas, ku­ria­me do­mi­ nuo­ja de­mok­ra­tai, to­kį ak­tą at­me­tė. Vė­liau pa­teik­ti dar ke­li pa­siū­ly­mai, ta­čiau jie taip pat bu­vo at­mes­ti. BBC, „CBS News“, „Reu­ters“, BNS inf.

JAV sko­los li­mi­tas 17,5 JAV skola (trln. dolerių)

16,7

JAV skolos ribos (trln. dolerių)

14,5 13,5 8

6

4,7

7,7 5,7

4,7 1995

2000

2005

2010

2013

JAV biu­dže­to kri­zė: svar­biau­si įvy­kiai Rug­sė­jo 20 d. Kong­re­so Ats­to­vų

Rū­mai, kur do­mi­nuo­ja res­pub­li­ko­ nai, bal­sa­vo už biu­dže­to pro­jek­tą, ku­ria­me svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ mai ne­ski­ria­ma lė­šų. Se­na­tas nu­ta­ri­ mo ne­pat­vir­ti­no. Rug­s ė­j o 30 d. Ats­t o­v ų Rū­m ai priė­m ė du vy­r iau­s y­b ės biu­d že­ to įsta­t y­m o pro­j ek­t us, su­s ie­t us su „Oba­m a­c a­r e“. Se­n a­t as, ku­r ia­m e

do­m i­n uo­j a de­m ok­r a­t ai, juos vėl at­m e­t ė. Spa­lio 1 d. es­mi­nės „Oba­ma­ca­re“ nuo­sta­tos, nors vy­riau­sy­bė už­da­ ry­ta, įsi­ga­lio­jo. Ta­čiau vy­riau­sy­bės biu­dže­tas pa­tvir­tin­tas ne­bu­vo. Spa­lio 17 d. Kong­re­sas tu­ri pa­di­ din­ti JAV sko­los li­mi­tą, prie­šin­gu at­ ve­ju ša­lis ne­tu­rės pi­ni­gų sko­loms pa­ deng­ti ir iš­lai­doms fi­nan­suo­ti.

13

trečiadienis, spalio 2, 2013

sportas

„Nafta-Universitetas“ nežlugo – žais Penktadienį „Naftos-Universiteto“ penketukas pradės naująjį Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) sezoną. 18 val. klaipėdiečiai namie Vakarų Lietuvos derbyje susirems su pastaraisiais metais tarp stipriausių šalies ekipų žaidusia „Palanga“. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Dėl naujojo titulo kausis 15 komandų. Dar nesibaigus praėjusių metų NKL čempionatui buvo žinoma, kad iš lygos iškris paskutinėje vietoje buvusi Gargždų „GargždųBremenos“ komanda. Čempionais tapę „Mažeikiai“ beldėsi į Lietuvos krepšinio lygą (LKL), tačiau jos durys NKL nugalėtojams, neturėjusiems reikalavimus atitinkančios sporto arenos, neprasivėrė. Su NKL čempionatu atsisveikino ilgametis jos dalyvis Pakruojo „Merestos“ klubas. „Mažeikiams“ nepatekus į LKL, komerciniu principu į ją išėjo Alytaus „Dzūkija“. Dzūkų vietą NKL užėmė iš LKL iškritusi „Palanga“. NKL autsaiderius gargždiškius pakeitė Regionų krepšinio lygos (RKL) čempionai – „Trakų“ krepšininkai. Artėjant sezono pradžiai, paraišką dalyvauti atsiėmė „Š.Marčiulionio krepšinio akademijos“ komanda, o paskutiniu momentu dėl finansinių sunkumų kita sostinė ekipa – „Statyba“. Nepaisant sumažėjusio komandų skaičiaus, reguliarusis čempionatas vyks dviem ratais. Komandos tarpusavyje sužais po dvejas rungtynes (vienerias – namie, kitas – išvykoje). Atkrintamosiose varžybose – aštuntfinalyje ir ketvirtfinalyje – komandos rungsis iki trijų pergalių. Paskutinę vietą užėmusi ekipa iškris į RKL. NKL čempionas bus žinomas po finalo ketverto turnyro. Vakar „Nafta-Universitetas“ su vėl prie klubo vairo stojusiu žinomu krepšininku Ryčiu Vaišvila prisistatė rėmėjams ir žiniasklaidai.

Sugrįžtuvės: trenerio karjerą

naftininkų ir studentų komandoje pradėjęs R.Vaišvila vėl grįžo į ją.

Po nesėkmingo sezono komandoje liko vos penki žaidėjai: Tadas Maželis, Viktoras Chodosovskis, Valentas Tarolis, Haroldas Venskus ir Donatas Norkus. R.Vaišvila į ekipą pakvietė net keturis praėjusiame čempionate „Gargždų-Bremenos“ garbę gynusius krepšininkus. Naujasis „Naftos-Universiteto“ direktorius Svajūnas Sukackas atviravo, kad sieks pakeisti nuomonę apie klubą. „Praėjusieji metai buvo prasti. Surėmę pečius mes galime pakilti aukščiau, – kvietė praeityje buvęs šios komandos puolėjas. – Kad tai įmanoma, parodė kontrolinės rungtynes, kai iš aštuonerių laimėjome septynerias. O vienintelį susitikimą pralaimėjome vos tašku.“ „Klaipėdos naftos“ bendrovės generalinis direktorius Rokas Masiulis sakė, kad sporte neįmanoma

Neatvyko: nors į komandos prisistatymą buvo kviesti miesto sporto vadovai, tačiau krepšininkai jų nesu-

laukė.

išvengti nuosmukių: „Kai sekasi, galima užmigti ant laurų, o ir tobulėti nėra stimulo. Šis ruduo dėkingas – jauniems krepšininkams yra galimybė kilti aukštyn.“ Anot R.Masiulio, tai pasiekti bus galima tik po sunkių treniruočių – juodo darbo. Klaipėdos universiteto vadovas Vaidutis Laurėnas nevyniojo žodžių į vatą. „Sklinda kalbos, kad išsikėlėte užduotį patekti į dešimtuką. Koks dešimtukas? Turite luptis dėl vietos šešetuke“, – juokavo rektorius. Po keleto metų pertraukos „Naftą-Universitetą“ į priekį vesiantis olimpinių žaidynių prizininkas R.Vaišvila buvo atsargus dėl ateities planų. „Linkiu žaidėjams išgirsti tai, ką sakau. Noriu sulaukti pergalių ir pakilti iš turnyrinės rikiuotės apačios“, – lakoniškumu nenustebino strategas.

Antroji pergalė Česlovas Kavarza Trečiąsias Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato rungtynes žaidusi Klaipėdos „Neptūno“ komanda vakar lengvai palaužė „Šiaulių“ penketuką – 91:69 (22:21, 21:4, 23:23, 25:21).

Tai buvo antroji uostamiesčio ekipos pergalė šalies pirmenybėse. Pirmąjį kėlinį vyko apylygė kova. Po mažosios pertraukėlės Kazio Maksvyčio auklėtiniai pademonstravo, kaip reikia idealiai gintis, leidę svečiams pelnyti vos 4 taškus. Šuolis į priekį antrajame ketvirtyje buvo lemiamas. Vėliau klaipėdiečiai išsaugojo įgytą persvarą. Tarp klaipėdiečių rezultatyviausiai žaidęs Valdas Vasylius pelnė 19 taškų. Martyno Mažeikos sąskaitoje 18 taškų.

Indėlis: „Neptūno“ gynėjas M.Mažeika (mėlyna apranga) prie koman-

dos sėkmės prisidėjo 18 taškų.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Komandos

„NaftaUniversitetas“

1.Klaipėdos „Nafta–Universitetas“ 2.Jonavos „Triobet“ 3.Mažeikių „Mažeikiai“ 4.Radviliškio „Radviliškis-Juodeliai“ 5.Kauno „Žalgiris-2“ 6.Joniškio „Delikatesas“ 7.Šilutės „Šilutė“ 8.Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ 9.Molėtų „Tiumenas-Ežerūnas“ 10.Šakių „Zanavykas“ 11.Vilniaus „Vilnius-MRU“ 12.Palangos „Palanga“ 13.Plungės „Olimpas“ 14.Birštono „Jazz-KTU“ 15.Trakų „Trakai“

Žaidėjas Domininkas Matutis Haroldas Venskus Martynas Airošius Viktoras Chodosovskis Valentas Tarolis Linas Januška Marius Grigaitis Tadas Maželis Donatas Norkus Giedrius Sakalas Antanas Montrimavičius Artūras Brukus

Gimimo metai 1991 01 21 1991 12 25 1993 12 01 1989 11 14 1991 08 23 1991 01 21 1991 10 15 1992 12 25 1990 01 30 1993 01 28 1987 03 04 1995 09 10

Pirmosios rungtynės Spalio 3 d. 18 val.: „Tiumenas-Ežerū- „Radviliškis-Juodeliai“ – „Triobet“ nas“ – „Olimpas“ „Delikatesas“ – Marijampolės „SūduvaSpalio 4 d. 18 val.: „Trakai“ – „Mažei- Mantinga“ kiai“ „Jazz-KTU“ – „Zanavykas“ „Nafta-Universitetas“ – „Palanga“

„Šilutė“ – „Vilnius-MRU“

19

trečiadienis, spalio 2, 2013

įvairenybės

Etnokultūros centre – postfolkloro koncertas ir šokiai Rytoj Klaipėdos etnokultūros centre vyks postfolkloro grupės „Sen Svaja“ (Vilnius) koncertas ir triukšmingas tradicinių šokių „Vožinys“.

Eksperimentuojanti lietuvių postfolkloro grupė „Sen Svaja“, susibūrusi 2010-aisiais, per keletą metų sukaupė repertuarą, kuriame žanrai varijuoja nuo eksperimentinio neofolkloro iki meditacinės muzikos. „Sen Svaja“ vis tvirčiau žengia teatrališkuoju keliu, viena svarbiausių muzikanto savybių grupės

atlikėjai įvardija artistiškumą. Išvertus iš prūsų kalbos, šios grupės pavadinimas „sen swajjais“ reiškia „su savais“. Nemokamo koncerto pradžia – 19 val. Po koncerto Etnokultūros centras kvies išsidūkti antrąjį sezoną pradėjusiame tradicinių šokių „Vožinyje“. Šokių vakarai, vykstantys kiekvieną ketvirtadienį Klaipėdos etnokultūros centre, buria jaunimą pažinti tradicinius šokius, ratelius, pramokti dainų. Įėjimas – laisvas. „Klaipėdos“ inf.

Repertuaras: „Sen Svaja“ atliekami kūriniai varijuoja nuo eksperimentinio neofolkloro iki meditacinės muzikos.

kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Baltos lankos“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame M.Atwood knygą „Tarnaitės pasakojimas“.

M. Atwood. „Tarnaitės pasakojimas“. Mums taip stovint dviguboje eilėje, atsidaro durys ir įeina dar dvi moterys raudonomis suknelėmis ir baltais Tarnaičių sparneliais. Viena iš jų jau galudienė, pilvas pergalingai pūpso iš po plataus drabužio. Patalpoje sujudimas, murmesys, atodūsiai; nejučia pasukame galvas, begėdiškai atvirai stebeilijame. Net pirštų galiukai dilgsi, taip maga ją paliesti. Ji mums tarsi stebuklas, pavydo ir geismo objektas, mes trokštame jos. Ji – vėliava kalno viršūnėje – mes dar galime tai padaryti. Mes taip pat galime būti išganytos. Netolima ateitis. Gileado respublika. Fredinė gyvena Vado ir jo Žmonos namuose. Išeiti iš namų jai leidžiama tik kartą per dieną nupirkti maisto produktų. Parduotuvių pavadinimai yra paveikslėliai, nes moterims nebeleidžiama skaityti ir apskritai siekti žinių. Kartą per mėnesį ji privalo gulėti ant nugaros ir atlikti Tarnaitės pareigą, nes mažėjančio gimstamumo amžiuje Fredinės ir kitų šiai tarnystei paskirtų moterų vertė tėra jų vaisingumas. Ji dar atmena senus laikus, kai gyveno su savo vyru Luku, žaisdavo su dukra, turėjo darbą, pinigų ir galėjo mokytis. Bet dabar visa tai jau praeitis...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, spalio 8 d.

Avinas (03 21–04 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Jautis (04 21–05 20). Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms, pailsėti suspėsite ir kitomis dienomis. Dvyniai (05 21–06 21). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks aplinkinių pritarimo ir meilės. Galite su kuo nors susipykti, todėl patirsite stresą. Bet jei sugebėsite greitai susitaikyti, tai jūsų santykiams nepakenks. Vėžys (06 22–07 22). Jausite šeimos narių supratimą. Jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas. Nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė bendraujant svarbi ne mažiau nei darbe. Prisiimtus įsipareigojimus teks vėliau įvykdyti. Liūtas (07 23–08 23). Iškils nenumatytų problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu. Tikėtina daug sunkumų, klaidų, konfliktų ir visa tai teks įveikti bei ištaisyti. Mergelė (08 24–09 23). Dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėtinas emocijų antplūdis. Nors esate patenkintas gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Apskritai ši diena žadanti puikių rezultatų. Svarstyklės (09 24–10 23). Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Slėpkite savyje savo nuomones ir spėliones, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Skorpionas (10 24–11 22). Labai sėkmingas laikas. Manysite, kad gerai pažįstate kitus žmones, bet tai nesuteikia teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą. Venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Šaulys (11 23–12 21). Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas pasinaudoti kūrybingumu, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Minėtos savybės ir gebėjimas reikšti savo mintis trauks ir žavės aplinkinius. Vandenis (01 21–02 19). Galėsite atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač kūrybinėje srityje. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Žuvys (02 20–03 20). Prisiminsite savo jaunystę, tam tikrus malonius praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos net išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite emocijas.

Orai

Šiandien beveik be lietaus. Tempe­ ratūra kils iki 7–12 laipsnių. Ketvirtadienį prognozuojami sausi orai, naktį ir rytą kai kur tvyros rūkas. Temperatūra naktį bus nuo 2 laips­ nių šalčio iki 2 šilumos, dieną – 9–12 laipsnių šilumos.

Šiandien, spalio 2 d.

+8

+8

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+10

Šiauliai

Klaipėda

+9

Panevėžys

+8

Utena

+8

7.40 19.08 11.28

275-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 90 dienų. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+10

Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +12 Brazilija +31 Briuselis +18 Dublinas +17 Kairas +35 Keiptaunas +21 Kopenhaga +13

kokteilis Ar ger­ti daug ka­vos – pa­vo­jin­ga? Ra­po­las aną­dien klau­sė, ar ne­sust­rei­ kuos jo svei­ka­ta, jei kas­dien ge­ria ne­ ma­žai ka­vos. „Taip su­si­klos­to, kad per die­ną iš­ge­riu nuo ke­tu­rių iki še­šių puo­de­lių ka­vos. Ar tai ne per daug? – klau­sė vy­riš­kis. – O gal tai nė­ra daug – be rei­ka­lo jau­di­nuo­si?“ „Kok­tei­liui“, kol su­lauks kom­pe­ten­tin­ go at­sa­ky­mo iš ži­no­vų, pa­vy­ko su­ž i­ no­t i, kad žmo­g us kas­d ien vi­du­t i­n iš­ kai su­var­to­ja 150–225 mg ko­fei­no, ku­ rio 75 pro­c. yra gau­na­ma su ka­va. Ka­vos puo­de­ly­je yra 50–150 mg ko­fei­ no. Tie, ku­rie ge­ria ar­ba­tą, te­gul ne­ma­no, kad iš­ven­gia šios stip­rios ksan­ti­nų kla­ sės sti­mu­liuo­jan­čios me­džia­gos. Puo­de­ ly­je ar­ba­tos ko­fei­no – per 50 mg. Net 0,5 l ko­los gė­ri­me jo ma­žiau – per 35 mg.

Anot sta­tis­ti­kos

Kaunas Londonas +17 Madridas +28 Maskva +5 Minskas +7 Niujorkas +29 Oslas +12 Paryžius +21 Pekinas +24

Praha +11 Ryga +9 Roma +24 Sidnėjus +26 Talinas +9 Tel Avivas +30 Tokijas +28 Varšuva +10

Vėjas

2–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+9

+7

Vilnius

Marijampolė

+7

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+4

+8

+5

+2

4

+4

+8

+5

+2

2

+2

+9

+6

0

2

rytoj

penktadienį

1608 m. Han­sas Lip­pers­ hey Olan­d i­jo­j e pir­m ą kar­t ą pa­s au­ly­je pa­de­ monst­ra­vo te­les­ko­pą. 1852 m. gi­mė ško­tų che­ mi­kas se­ras Wil­l ia­mas Ram­say, še­šių rū­šių du­jų – he­lio, kse­no­no, neo­no, ar­go­no, ro­do­no ir krip­to­ no – at­ra­dė­jas. 1869 m. gi­mė pi­l ie­t i­ nio ne­pak­lus­nu­mo ak­ ci­jų sie­k iant po­l i­t i­n ių tiks­lų ini­c ia­to­r ius, In­ di­jos ly­de­r is Ma­hat­ma Gand­hi.

1870 m. Ita­l i­jos sos­t i­nė iš Flo­ren­ci­jos per­kel­ta į Ro­mą. 1901 m. bri­tų ka­ro lai­vy­ nas pa­si­ga­mi­no pir­mą­jį po­van­de­ni­nį lai­vą. 1915 m. Vo­kie­ti­jos ka­riuo­ me­nė užė­mė Vil­nių. 1922 m. Lie­tu­vos ban­ko veik­los pra­d žia. Įves­tas lie­tu­viš­kas pi­ni­gi­nis vie­ ne­tas – li­tas, ku­ris, oku­pa­ vus Lie­tu­vą, bu­vo pa­nai­ kin­tas. Li­tas apy­var­to­je pa­si­ro­dė tik 1993 me­t ų bir­že­lio 25 die­ną.

Mies­te rie­dės „se­ni ki­bi­rai“

Vai­kai, paaug­liai ir as­me­nys, ne­ge­rian­ tys ka­vos, ko­fei­no gau­na ger­da­mi ar­ ba­tą ir sal­džius ga­zuo­tus gė­ri­mus, ku­ riuo­se yra šių al­ka­loi­dų.

Nuo­mo­nė: pa­sau­lis su­si­skal­dęs

į dvi da­lis – vie­ni gi­ria ka­vą, ki­ ti ją pei­kia.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja O štai už jau­nys­tės klai­das ten­ka mo­ kė­ti... vais­ti­nės ka­so­je.

Nau­jau­sia in­for­ma­ci­ja

Į eli­ti­nę bal­dų par­duo­tu­vę pa­skam­bi­ no mo­te­ris: – No­rė­čiau pa­čių bran­giau­sių bal­dų. Va­dy­bi­nin­kas (šil­ki­niu bal­se­liu): – La­ba die­na, taip, taip, ži­no­ma. At­ve­ši­ me ka­ta­lo­gą į na­mus jums pa­to­giu lai­ ku. Kaip at­si­skai­ty­si­te: kre­di­ti­ne kor­te­ le ar gry­nais? – Ži­no­te, aš da­bar ne­tu­riu pi­ni­gų. Va­dy­bi­nin­kas (šiurkš­čiu bal­su): – Pas­kam­bink, kai tu­rė­si. – Ma­to­te, ma­no pi­ni­gai – pas vy­rą. Vėl šil­ki­niu bal­su: – La­bas dar kar­te­lį. Čes­ka (397 719; kai kas tvir­ti­na, kad ką tik gi­mu­si pan­da yra ma­žes­nė už pe­lę ir sve­ria vos 113 g. Ne­ti­kiu)

1951 m. gi­mė bu­vęs gru­p ės „Po­l i­ce“ vo­ka­ lis­tas Stin­gas.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei sap­ne dis­ku­tuo­ja­te su kuo nors,

To­kia tie­sa

Links­mie­ji tirš­čiai

Eidvinas, Gervydas, Getautė, Modestas.

SpaliO 2-ąją

Dau­g iau­sia tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių ko­fei­no su­var­to­ja­ma Šiau­rės ša­ly­se: Da­ni­jo­je, Suo­mi­jo­je, Nor­ve­gi­jo­ je ir Šve­di­jo­je – iki 400 mg per die­ną.

Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis liū­tų gy­ve­ni­ mą ste­bė­ję zoo­lo­gai pra­ne­šė: net 90 pro­c. su­me­džio­to gro­bio par­vel­ka pa­ te­lės. Pa­ti­nai la­biau mėgs­ta il­sė­tis.

Vardai

Ren­gi­nys: uostamiesčio gyventojai dar ga­lės pa­si­gro­žė­ti se­no­vi­niais au­to­mo­bi­liais.

Klai­pė­die­čiai šį ru­de­nį dar tu­rės ga­li­my­bę pa­si­gro­žė­ti įspū­din­gais se­no­viš­kais au­ to­mo­bi­liais. Kla­si­ki­nių ma­ši­nų en­tu­zias­ tai sy­kiu su irk­luo­to­jais ren­gia ne­tra­di­ci­nę se­zo­no už­da­ry­mo šven­tę. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ren­gi­nys „Au­to Re­ga­ta 2013“ vyks spa­lio 12-ąją. Šven­tės tiks­las – į vie­ną vie­tą su­bur­ti kuo dau­giau kla­si­ki­nių au­to­mo­bi­lių en­tu­zias­tų. Šie­met, kaip ir per­nai, se­no­vi­ nių ma­ši­nų mė­gė­jų se­zo­no už­da­

ry­mas su­taps su tra­di­ci­ne „Da­nės re­ga­ta“. Šia re­ga­ta bai­gia­mas irk­ la­vi­mo se­zo­nas. „Abu ren­gi­niai anks­čiau vyk­ da­vo pa­na­šiu lai­ku. Per­nai su­ ma­nė­me juos su­jung­ti. No­ri­me pa­dė­ti po­pu­lia­rin­ti aka­de­mi­ nį irk­la­vi­mą“, – pa­brė­žė se­no­vi­ nių au­to­mo­bi­lių aso­cia­ci­jos „Se­ni

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ki­bi­rai“ pre­zi­den­tas Ar­vy­das Si­ mo­nai­tis. Pa­sak jo, į ren­gi­nį atė­ju­siems klai­pė­die­čiams tik­rai bus kur pa­ ga­ny­ti akis. Prie bur­lai­vio „Me­ri­ dia­nas“ kran­ti­nės veiks se­no­vi­nių ma­ši­nų eks­po­zi­ci­ja. Jo­je bus ga­li­ma iš­vys­ti net 1930 me­tais pa­ga­min­tų au­to­mo­bi­lių, ta­ ry­bi­nės tech­ni­kos. Atė­ju­sie­ji ga­lės iš­rink­ti gra­žiau­sias ma­ši­nas įvai­ rio­se ka­te­go­ri­jo­se. Klai­pė­die­čiai se­no­vi­nius au­to­ mo­bi­lius ga­lės iš­vys­ti ir va­žiuo­ jan­čius mies­to gat­vė­mis – vyks ma­ši­nų pa­ra­das. Šie­met se­no­vi­nių au­to­mo­bi­lių en­tu­zias­tai nu­spren­dė var­žy­tis ir su jau­nai­siais spor­ti­nin­ kais. Jų ko­man­da sės į val­tį ir da­ly­ vaus re­ga­to­je.

kal­ba­te su prie­ši­nin­ku aiš­kiai, tai reiš­ kia, kad iš­veng­si­te bet ko­kių ne­ma­lo­ nu­mų. Sap­ne iš­vys­ti ka­rei­vius – ne­sėk­mė dar­be. Jei mo­te­ris sap­nuo­ja ka­rei­vius, ji ga­li lauk­ti ap­kal­bų. Sap­nuo­ti, jog ka­ rei­viai šau­do – ge­ra ir lai­min­ga atei­tis, šiaip ge­ras sap­nas, jei į ka­rei­vius sap­ne žiū­ri­te iš šo­no ir pa­ts ne­šau­do­te. Vil­kas sap­ne sim­bo­li­zuo­ja pyk­tį, ne­ri­mą, bai­mę, puo­lan­t is vil­kas – pa­ vo­jus to­li nuo na­mų, ta­čiau vil­ko stau­ gi­mas – ge­ra ži­nia. Jei sap­ne re­gi­te nu­ šau­tą vil­ką, reiš­kia, kad vie­nas ne­su­ ge­bė­si­te pa­siek­t i tiks­lo, vil­ko iš­kam­ ša – įspė­ji­mas ne­ti­kė­ti tuo, ku­ris per­ ne­lyg daug ža­da. Sap­nuo­t i bal­tą vil­ ką reiš­kia pa­lan­kias ap­lin­ky­bes, mer­ gi­nai šis sap­nas ga­li reikš­ti jau­ni­kį, ku­ rio ji ne­ver­ta. Sap­nuo­ti vil­kę su vil­kiu­ kais – su­si­tai­ky­mas, nuo­lai­du­mas tik­ rai ne­pa­kenks ir ne­su­ma­ž ins au­to­r i­ te­to. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir pa­ra­gi­ni­ mą dau­giau rū­pin­tis šei­ma. Jei su­sap­ na­vo­te, kad už­mu­šė­te vil­ką, tai reiš­kia, kad jūs įveik­si­te klas­tin­gus prie­šus, ku­ rie no­rės su­terš­ti jū­sų ge­rą var­dą. Sap­ ne gir­dė­ti er­zi­nan­tį vil­ko kau­ki­mą reiš­ kia, kad jums pa­si­seks iš­sklai­dy­ti slap­ tą suo­kal­bį, ku­ris bu­vo su­reng­tas prieš jus. Su vil­kais sap­ne žais­ti – sau­go­ki­tės ap­ga­vi­kų. Jei sap­ne re­gi­te, kad jus vai­ ko vil­kai, bė­ga­te nuo jų, tai reiš­kia, jog tu­ri ne­nu­mal­do­mą prie­šą.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.