PIRMAS miesto dienraĹĄtis
www.kl.lt
ketvirtadienis, SPALIO 3, 2013
82AC6?A.162;6@ @= .96<
atĹžalynas
DraugystÄ&#x2122; sustiprin s koncertu
Evelina ZenkutÄ&#x2014;
KlaipÄ&#x2014;dos Stasio Ĺ imkaus konservatorijos draugys tÄ&#x2014; su Vokietijos puÄ?iamĹłjĹł orkest ru ne tik skatina ĹĄiltus moksleiviĹł tarpusavio santykius, bet ir uos tamiesÄ?iui dovanoja profesiona lios muzikos koncertĹł.
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos paÂreiÂgĹŤÂnÄ&#x2026; M.DĹžerÂmeiÂkÄ&#x2026; steÂbiÂno KipÂro poÂliÂciÂja.
S.BerÂlusÂcoÂni uĹžÂsiÂmoÂjo per plaÂÄ?iai, toÂdÄ&#x2014;l priÂversÂtas atÂsiÂtraukÂti.
UĹžribis 7p.
Pasaulis 12p.
Mokiniams â&#x20AC;&#x201C; galimybÄ&#x2014; tobulÄ&#x2014;ti KlaipÄ&#x2014;dos universitete.
PrieĹĄ porÄ&#x2026; metĹł Klai pÄ&#x2014;doje lankÄ&#x2122;sis Vokietijos, Ĺ˝emu tinÄ&#x2014;s Saksonijos, Nynburgo miesto jung kos mokyklos puÄ?ia tinis muzimĹł â&#x20AC;&#x17E;Das Konzer t- und jĹł orkestras Swingorchester der Musikschu le Nienburg/W. e.V.â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; sugrÄŻĹžta. KlaipÄ&#x2014;dos S.Ĺ im kaus konserď Ž RyĹĄiai: ;f[ O vatorijos direktoriaus b_ T\ ZVR` pavaduotoja Laima Sugintie XR`a _N` ]N ZĂ&#x203A; T\ 8YNV a\ Wb[T aV [V` Zb gV X\` Z\ XfX Y\` ]b nÄ&#x2014; dĹžiaugÄ&#x2014;si, kad Ă&#x2DC;VN ZĂş WĂş \_ ]Ă&#x203A; QĂ&#x2013; tada uĹžsimezgÄ&#x2122;s ryĹĄys palaikomas <_ TN [V gN a\ _VĂş [b\ a_ â&#x20AC;&#x201C; didelis moder iki ĹĄiol. nios puÄ?iamĹłjĹł kio muzika, o pasta instrumentĹł mu â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos S.Ĺ im zikos mylÄ&#x2014;tojas. ruo kaus konser- Or me vis labiau ÄŻsitvir ju metu javatorijos puÄ?iamĹł kestre nuolat gro tina ir simfojĹł or ja apie 50 naniniai opusai. dovas Zenonas Ĺ im kestro va- riĹł, kurie suvaĹžiuo ja iĹĄ visos Ĺ˝ekus jau varto mu â&#x20AC;&#x17E;Kolektyvas ne sveÄ?iĹł dovanotĹł tinÄ&#x2014;s Saksonijosâ&#x20AC;&#x153;, tik mielai danatĹł â&#x20AC;&#x201C; pasakojo lyvau repetuoja kĹŤrinius, puslapius ir L.SugintienÄ&#x2014;. ja ÄŻvairiose Nyn kuriuos jo vaburgo senamiesÄ?io ĹĄventÄ&#x2014; dovaujamas orkest Anot jos, tarp jĹł yra se, daug konras atliks drauge riems muzika â&#x20AC;&#x201C; tik ir tokiĹł, ku- certuoja regione, su biÄ?iuliais iĹĄ Vo groja miestuose kietijosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalhobis, kiti dar partneriuose, bet groja ir kituose ko bÄ&#x2014;jo pavaduotoja. lektyvuose. ir gastroliuoja uĹžsienyje: mu DalyviĹł amĹžius svy VokieÄ?iĹł puÄ?iamĹł zikuota Niujorke ruoja nuo 13 ir jĹł orkestras iki Prahoje, Briusely â&#x20AC;&#x17E;Das Konzer t- und 70 je ir StokholSwingorches- yra metĹł, o dalis jaunĹłjĹł muzikĹł me. ter der Musikschu Ĺ tai ÄŻvai riĹł vien kon pa kur sta sĹł rai le Nienburg/W. lau siais metais marĹĄrutai driekÄ&#x2014;si e.V.â&#x20AC;&#x153; Ĺžinomas ne DaĹžnai margaspal reatai. ÄŻ Berly tik gimtajame revio amĹžiu- de mi ir iĹĄsilavinimu nÄ&#x2026;, MiunchenÄ&#x2026;, Frai nÄ&#x2026;, Drezgione, bet ir uĹž jo kolektyvo stipribĹł. menÄ&#x2026; ir HanoverÄŻâ&#x20AC;&#x153;, burgÄ&#x2026;, BrÄ&#x2014;riÄ&#x2026;ja puse ÄŻvardija â&#x20AC;&#x17E;Ko lek ty vas gy mas â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo pavuo ja beveik gebÄ&#x2014;jimas persigru mobilumas, vaduotoja. dvi deĹĄimtis me tĹł. JÄŻ ÄŻkĹŤrÄ&#x2014; mupuoti ir atlikti paÄ?iĹł ÄŻvairiau Koncertas ÄŻvyks Klai zikos mokyklos di siĹł stiliĹł muzirek tybinio muzikinio pÄ&#x2014;dos valskestro vadovas JĂśrgastorius ir or- kÄ&#x2026;. AtlikÄ&#x2014;jĹł repertua teat re â&#x20AC;&#x201C; tradicinÄ&#x2014; nĹł Benthinas puÄ?ia salÄ&#x2014;je spalio 5 d. 17 ro KolomĹłjĹł bei moderni val. 40 min. laisvalai- Rengi nys nemokamas.
Ĺ ventÄ&#x2014; Europos kal bĹł
aN ZVR` Ă&#x2DC;V\ Z\X` YRV cVNZ` 8B 7Nb [Ăş WĂş Z\X` YV [V[ X Ăş Z\ XfX Y\ WR ]N Q R QN ZN TR _VNb ]N `V _b\ aV ONV TVN Z VR `VRZ` RT gN ZV [ NZ`
moksleiviais
 @Uba aR_` a\PXÂ&#x2022; [b\ a_
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;PaukĹĄÂÄ?iai neÂmÄ&#x2014;gsÂta skris ti, kai jiems puÂÄ?ia ÄŻ uoÂdeÂgÄ&#x2026;.â&#x20AC;&#x153; JĹŤÂrĹł muÂzieÂjaus bioÂloÂgas SauÂlius KaÂraÂlius paaiĹĄÂkiÂno, koÂdÄ&#x2014;l danÂguÂje neÂmaÂtyÂti sparÂnuoÂÄ?iĹł virÂtiÂniĹł.
20p.
BeÂdarÂbiai apÂlenÂkia DarÂbo birÂĹžÄ&#x2026; VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos teÂriÂtoÂriÂnÄ&#x2014;Âje darÂbo birÂĹžo je â&#x20AC;&#x201C; neÄŻpÂrasÂtas spaÂlis. Nors vaÂsaÂros darÂbĹł seÂzoÂnas baiÂgÄ&#x2014;Âsi, beÂdarÂbiĹł ei liĹł, kaip ÄŻprasÂta, ÄŻstaiÂgoÂje neÂnuÂsid rieÂkÄ&#x2014;. Be to, KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje ĹĄiuo meÂtu reÂgistÂruoÂta beÂveik tĹŤksÂtanÂtis laisÂvĹł darÂbo vieÂtĹł, o tinÂkaÂmĹł darÂbuoÂtoÂjĹł darbÂdaÂviams sunÂkiai seÂkaÂsi rasÂti.
MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
SuÂlauÂkÄ&#x2014; penÂkiĹł skunÂdĹł
Ne viena S.RachinĹĄteino uĹžsakymu pastatus staÄ?iusi ÄŻmonÄ&#x2014; vÄ&#x2014;liau atsidĹŤrÄ&#x2014; prie bankroto ribos.
ď Ž UĹžduotis: b\`
Universitete â&#x20AC;&#x201C; rĹŤ pinimasis
Evelina ZenkutÄ&#x2014;
e.zenkute@kl.lt
Ĺ iandien priedas
ÄŽ moÂkykÂlÄ&#x2026; atÂĹžaÂlas iĹĄÂlei dÄ&#x2122; tÄ&#x2014;Âvai net neÄŻÂtaÂria, kuo ten yra maiÂtiÂna mi jĹł vaiÂkai. SiÂtuaÂciÂja kai kuÂrioÂse uosÂtaÂmies Ä?io moÂkyÂmo ÄŻstaiÂgĹł val gykÂloÂse â&#x20AC;&#x201C; taip pat ne paÂvyÂdÄ&#x2014;ÂtiÂna. Tai atÂsklei dÄ&#x2014; tik kÄ&#x2026; atÂlikÂti paÂtikÂriÂni mai. VirÂtuÂvÄ&#x2014;Âse reiÂkia re monÂto, moksÂleiÂviams maisÂtas verÂdaÂmas uŞ drausÂtuoÂse aliuÂmiÂni niuose puoÂduoÂse, pre kiauÂjaÂma proÂdukÂtais, kuÂriuoÂse yra skoÂnio stipÂrikÂlio E621.
4
dienÄ&#x2026;
Nuo spalio uostamiesÄ?io moksleiviai mokymosi aplinkÄ&#x2026; gali pakeisti ÄŻ solidesnÄ&#x2122;. KlaipÄ&#x2014;dos universite to (KU) JaunĹłjĹł mokslininkĹł mokykla jaunimui siĹŤlo sa vo Ĺžinias tobulinti akademinÄ&#x2014;je bendruomenÄ&#x2014;je.
ateitÄŻ. Moksleiviai Ĺžinias tobulinti gali septyniose moks lo srityse: informatikos ir pro Skirta vyresniems kalbomis, bet ir is gramavimo, ropanĹł, italĹł, olanboto valdikliĹł pro KU ÄŻsteigta ir 2010â&#x20AC;&#x201C;2011 kydamiesi mokyk dĹł ir prancĹŤzĹł. gramavimo ir loje, keliaudami, moks- konstra lo metais veiklÄ&#x2026; bendraudami, vie Akompanuojant vimo, skaitmeninÄ&#x2014;s pradÄ&#x2014;jusi JaunĹłnas kitam padÄ&#x2014;8C klasÄ&#x2014;s mograďŹ kos ir fotograďŹ jos, jĹł mokslininkĹł dami gali iĹĄmokti kinei Gabijai Va mokykla, orienbiomedicininÄ&#x2014;s ÄŻvairiĹł kalbĹł, nes loĹĄinaitei â&#x20AC;&#x17E;uĹžinĹžinerijos, kalbo tuojasi ÄŻ IIâ&#x20AC;&#x201C;IV gim labai svarbu kalbÄ&#x2014; sienieÄ?iaiâ&#x20AC;&#x153; daina tyros ir informana vo bendrÄ&#x2026; dainÄ&#x2026; ti ir susikalbÄ&#x2014;moksleiviĹł poreikius, zijos klasiĹł ciniĹł technologijĹł, ti ÄŻvairiomis kalbo â&#x20AC;&#x17E;School Rulesâ&#x20AC;&#x153; Mokykloje prieĹĄ pajĹŤrio aplinapie elgesio taimisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo Europos kalbĹł darytos programos kuriems su- kos biologijos ir jau progimnazijos mo sykles mokykloje. dienÄ&#x2026; paskelbtas nĹłjĹł verslininskirtos susipakytojai. pieĹĄi â&#x20AC;&#x17E;Vaidinimo dakĹł akademijos sek Ĺžinti ir pasiruoĹĄti Mokyklos uĹžsienio kal sas tema â&#x20AC;&#x17E;Europos niĹł konkur- lyviai ir ĹžiĹŤrovai ÄŻsi cijose. studijoms unibĹł metodinÄ&#x2014;s grupÄ&#x2014;s tikino, kad moĹĄaliĹł draugysversitete. tÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; privertÄ&#x2014; moki nius ÄŻsitraukti ÄŻ mokytojos Mokyklos idÄ&#x2014;jos artÄ&#x2014;janÄ?ios ĹĄventÄ&#x2014;s PaskutiniĹłjĹł gimau sĹŤkurÄŻ. ciatorius, KU Gam torius ir iniâ&#x20AC;&#x17E;RugsÄ&#x2014;jo 26 d., tos mokslĹł ir Eu nazijos klasiĹł moksmatematikos fakul dienÄ&#x2026;, 2A klasÄ&#x2014;s mo ropos kalbĹł teto Informakiniai ankstytikos katedros ve leiviams sudary vÄ&#x2026; rytmetÄŻ ÄŻ mokyk dÄ&#x2014; lÄ&#x2026; skubanÄ?ius tos Vitalijus Denisovas jas doc. dr. bendramokslius ir programos, skirtos pasakojo, kad mokytojus pamokykloje vyksta sitiko daina ir svei vieĹĄosios ĹžymiĹł kino ÄŻvairiomis padÄ&#x2014;ti apsisprÄ&#x2122;s kviestiniĹł moksli kalbomis: â&#x20AC;&#x17E;Labas ti, ninkĹł paskaitos, ry skirtos visĹł sekci renkantis profesi od morningâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Gu tasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;GojĹł dalyviams, atten Morgenâ&#x20AC;&#x153;, jÄ&#x2026;, skirĹł sekcijĹł teo â&#x20AC;&#x17E;Đ&#x201D;ОйŃ&#x20AC;Оо Ń&#x192;Ń&#x201A;Ń&#x20AC;Đžâ&#x20AC;&#x153;. pasiruoĹĄti studijoms rinÄ&#x2014;s paskaitos, VisÄ&#x2026; dienÄ&#x2026; vyko praktiniai uĹžsiÄ&#x2014;mi netradicinÄ&#x2014;s uĹžsie mai, laboratonio kalbĹł pamouniversitete. riniai darbai, paĹžin kosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo tinÄ&#x2014;s ekskursiP.MaĹĄioto projos, ekspedicijos, gimnazijos pedago plenerai ir kitos gai. naudingos bei ÄŻdo Pasak jĹł, per ant mios veiklos. rÄ&#x2026; pamokÄ&#x2026; 4A, Moksleiviai ĹĄioje 4B, 4C klasiĹł mo mokykloje turi kiniai suvaidino galimybÄ&#x2122; ne tik su gyvenimiĹĄkÄ&#x2026; situa sipaĹžinti su naucijÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Stotyjeâ&#x20AC;&#x153;, jausiais mokslo pa Ĺ iais metais pride kai iĹĄ Europos at siekimais, prisidamos ir dvi vyksta mokiniai papildomos â&#x20AC;&#x201C; psi liesti prie moksli mokytis ÄŻ LietuvÄ&#x2026;. chologijos ir ďŹ ninkĹł darbo, paKetvirtokai tarlosoďŹ jos sekcijos. matyti, kaip â&#x20AC;&#x17E;gims pusavyje kalbÄ&#x2014;jo taâ&#x20AC;&#x153; mokslas, bet ne tik mokykloje ir ge ď Ž Akimirkos: mokomomis anglĹł, riau pa siruoĹĄti baigiamie 2b _\ ]\` XNY OĂş QVR vokieÄ?iĹł, rusĹł siems Jaukinasi [Ă&#x2013; = :N V\ a\ ]_\ egzaminams, iĹĄ ar ]N `V aV X\ QNV [\ Z mokinius TVZ [N gV W\` Z\X` Ä?iau susipaĹžin V` V_ cNV QV [V Zb YRV cVNV su specia lybÄ&#x2014;mis, kurios juos ti KU JaunĹłjĹł mokslininkĹł mo <_ TN [V gN a\ _VĂş [b\ kykdo- los organizuo a_ mina ir su kuriomis jamoms pamokoms jie sieja savo va dovauja ilgametÄ&#x2122; darbo ir moksSakoma, kad kal bĹł mokÄ&#x2014;jimas Ĺžmonijai atveria duris. Tuo praÄ&#x2014;jusiÄ&#x2026; savaitÄ&#x2122; ÄŻsi tikino ir KlaipÄ&#x2014;dos Prano MaĹĄio to progimnazijos bendruomenÄ&#x2014;.
VaiÂkams â&#x20AC;&#x201C; valÂgiai su E621
KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje iĹĄ viÂso yra 38 bendÂro jo laÂviÂniÂmo moÂkykÂlos. JĹł valÂgykÂlas tikÂriÂno ValsÂtyÂbiÂnÄ&#x2014; maisÂto ir veÂte riÂnaÂriÂjos tarÂnyÂba. ToÂkie paÂtikÂri niÂmai atÂlieÂkaÂmi peÂrio diĹĄÂkai.
228 (19 830)
10
NagNYf[N`-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 2cRYV[N GR[XbaĂ&#x203A;
Â&#x201E;Â&#x201E;VingÂryÂbÄ&#x2014;s: kaÂdanÂgi vaiÂkai neÂlaÂbai mÄ&#x2014;gsÂta sveiÂkÄ&#x2026; maisÂtÄ&#x2026;, gaÂliÂma ÄŻtarÂti, jog valÂgykÂlĹł darÂbuoÂtoÂjai gudÂrauÂja,
siĹŤÂlyÂdaÂmi jiems pirkÂti ir paÂtraukÂlesÂnius paÂtieÂkaÂlus, kuÂriĹł sveiÂkais tikÂrai neÂpaÂvaÂdinÂsi.
â&#x20AC;&#x17E;ShutÂtersÂtockâ&#x20AC;&#x153; nuoÂtr.
â&#x20AC;&#x17E;ÄŽpÂrasÂtai bĹŤÂdaÂvo taip, kad spaÂlÄŻ ÄŻ DarÂbo birÂĹžÄ&#x2026; suÂgrÄŻĹžÂdaÂvo tie Ĺžmo nÄ&#x2014;s, kuÂrie vaÂsaÂrÄ&#x2026; dirbÂdaÂvo staÂty boÂse, reÂmonÂtaÂvo keÂlius, pluÂĹĄo ap tarÂnaÂviÂmo sfeÂroÂje. TaÂÄ?iau ĹĄieÂmet beÂdarÂbiai po vaÂsaÂros seÂzoÂno ne tik neÂsugÂrÄŻÂĹžo â&#x20AC;&#x201C; darÂbo neÂtuÂrinÂÄ?iĹł ĹžmoÂniĹł per saÂvaiÂtÄ&#x2122; uĹžÂreÂgistÂraÂvo me 200 maÂĹžiau nei tÄ&#x2026; paÂtÄŻ praÄ&#x2014; juÂs iĹł meÂt Ĺł laiÂkoÂtarÂp ÄŻâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂg Ä&#x2014; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos teÂriÂtoÂriÂnÄ&#x2014;s darÂbo bir Şos diÂrekÂtoÂrius MinÂdau gas SkriÂtulsÂkas.
2
Stebuklai â&#x20AC;&#x201C; ir statybĹł aikĹĄtelÄ&#x2014;je, ir teisme Lina BagdĹžiĹŤnaitÄ&#x2014; DidĹžiulis pastatas Vilniuje kyla be jokiĹł leidimĹł, o kai inspektoriai nurodo jÄŻ nugriauti, staiga pasi keiÄ?ia statybĹł bendrovÄ&#x2014;s. TaÄ?iau statybas priĹžiĹŤrintys pareigĹŤnai kaĹžkodÄ&#x2014;l nepastebi, kad joms va dovauja tas pats Ĺžmogus. LeidimÄ&#x2026; kaĹžkas pataisÄ&#x2014;
Ĺ eĹĄÄ&#x2014;linis milijonierius Serge jus RachinĹĄteinas nesuka galÂ
vos, kaip gauti statybĹł leidimÄ&#x2026;. Jo statytiniĹł vadovaujamos ben drovÄ&#x2014;s stato kÄ&#x2026; nori ir kur nori. Jie ÄŻsitikinÄ&#x2122;: bus pastatas, atsiras ir leidimas. Vilniuje kartÄ&#x2026; taip jau nutiko. PaÄ?iame sostinÄ&#x2014;s centre, Teatro gatvÄ&#x2014;je, vietoj garaĹžo iĹĄkilo trijĹł aukĹĄtĹł namas. Su S.RachinĹĄteinu siejama ben drovÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Grangerasâ&#x20AC;&#x153; 2008 m. buvo gavusi leidimÄ&#x2026; tik re konstruoti garaĹžÄ&#x2026;.
8
2
ketvirtadienis, SPALIO 3, 2013
miestas
Bedarbiai aplenkia Darbo biržą
Pasiekimas: Klaipėdos regione nedarbo lygis šiuo metu – mažiausias
Lietuvoje.
Spalio 1-osios duome 1 nimis, Klaipėdoje ne darbo lygis siekė 7,6 proc. Darbo
oficialiai neturėjo beveik 7,5 tūkst. klaipėdiečių. Klaipėdos apskrityje, spalio 1 d. duomenimis, nedarbo lygis sie kė 8,5 proc., o metų pradžioje bu vo 10,9 proc. „Klaipėdos regione nedarbo lygis dabar yra mažiausias visoje Lietu voje ir jis pas mus labiausiai nuo metų pradžios ir sumažėjo. Aplen kėme net sostinę“, – statistika rė mėsi M.Skritulskas. Anot jo, tai reiškia, jog pajūrio regione juntamas ekonomikos at sigavimas, kuriamos naujos dar bo vietos. Be to, verslininkai aktyviai nau dojasi ir taikomomis lengvatomis, kai įdarbinami bedarbiai. Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje šiuo metu yra įregistruo
Vytauto Liaudanskio nuotr.
tos 948 laisvos darbo vietos uos tamiestyje. „Tenka apgailestauti, jog išlieka tendencija, jog kai kurie žmonės mieliau yra oficialūs bedarbiai nei eina dirbti už minimalų atlyginimą, o daugumoje siūlomų laisvų darbo vietų tokią algą ir ketinama mokė ti“, – neslėpė M.Skritulskas. Tačiau, anot jo, darbdaviai ne randa ir kvalifikuotų darbininkų, todėl ir tokios darbo vietos ilgai būna neužimtos. „Nepaisant visko, ruduo prasidė jo tikrai pozityviai, nors, aišku, eko nomikos pakilimo laikų, kai nedarbo lygis buvo apie 5 proc., dar nepasie kėme. Nesunku prognozuoti ir tai, kad bedarbių netrukus ims daugė ti. Kai prasidės šildymo sezonas ir žmonės norės kompensacijų, kad sumažėtų sąskaitos, jie ateis į mū sų įstaigą registruotis bedarbiais“, – į ateitį žvelgė M.Skritulskas.
v.spuryte@kl.lt
Konkursas eiti bendrovės „Nauja sis turgus“ direktoriaus pareigas sudomino tik tris vyrus. Iš jų įmo nės valdyba ir bandys išrinkti tin kamą vadovą.
„Naujojo turgaus“ valdyba kon kursą išrinkti bendrovės direktorių paskelbė todėl, kad šias pareigas laikinai ėjusi pavaduotoja Zinaida Karpalo atsisakė tęsti darbus. Savivaldybėje tris dienas lauk ta kandidatų, norinčių dalyvauti konkurse, paraiškų. Vakar, pasku tiniąją dieną, besibaigiant darbo valandoms buvo gauti tik trijų po tencialių direktorių dokumentai. „Gal pretendentų dar bus dau giau. Jei jie dokumentus regist ruotu laišku išsiuntė trečiadienį, mes juos gausime vėliau, tačiau
procedūros nebus pažeistos ir žmonės, jei atitiks reikalavimus, galės dalyvauti konkurse“, – tei gė „Naujojo turgaus“ valdybos narė, savivaldybės Turto skyriaus vyriausioji specialistė Milda Pet rauskaitė. Pretendentai veikiausiai kitą sa vaitę bus kviečiami į pokalbį su valdybos nariais. Po tokio egzami no ir paaiškės, kas vadovaus bend rovei „Naujasis turgus“. „Tikimės, kad iki mėnesio pa baigos įmonė tikrai turės vadovą, nebent mums nė vienas kandida tas nepatiktų“, – teigė M.Petraus kaitė. Pavasarį buvo ieškoma ir savi valdybės bendrovės „Senasis tur gus“ naujo direktoriaus. Šiame konkurse dalyvavo 11 kandidatų, o iš jų geriausiai pasirodė ir vado vauti įmonei buvo paskirtas Arvy das Gaudiešius.
Tendencija: pasiryžti renovacijai apsisprendžia vis daugiau daugiabu
čių namų gyventojų.
Vytauto Petriko nuotr.
Renovuos per 100 namų Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Turgui vadovauti nori vyrai Virginija Spurytė
Klaipėdoje norą, jog būtų renovuoti jų daugiabučiai namai, pareiškė daugiau nei šimto jų gyven tojai. Kai kuriuose pastatuose remon to darbai jau vyks ta. Uostamiesčio val džios atstovai pa brėžė, kad renovaci ja tikrai nenuvils.
Naujojoje renovacijos programo je dalyvaujantiems 24 uostamies čio daugiabučiams namams mies to taryba paskyrė administratorius. Jais tapo pastatus prižiūrinčios na mų valdos. Savivaldybėje sudarytas reno vacijos programos įgyvendinimo priežiūros komitetas. Jis kas ket virtį informuos miesto tarybą apie darbų eigą. Su administratoriais savivaldybė sudarys sutartis, kur bus numaty ta jų atsakomybė už galimus nuo stolius. Administratoriai galės būti kei čiami, jei iš banko bus gauta infor macija, kad netinkamai vykdomi kredito suteikimo sutartyje numa tyti įsipareigojimai. Klaipėdos savivaldybės Mies to ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad, in
vesticinių projektų duomenimis, atnaujinus namus, būtų sutaupy ta 66 proc. šilumos. Apie 80 proc. sutaupytų lėšų būtų nukreipta investicijoms pa dengti. Namui tokia suma būtų apie 2,08 mln. litų per metus.
Liudvikas Dūda:
Renovacija – ne Sei mo rinkimai. Gyven tojų išrinkti Seimo nariai gali nuvilti, o renovacija – tikrai ne.
Į renovacijos programoje daly vaujančius namus bus investuota apie 21 mln. litų. Visuose pastatuo se pavykus sutaupyti 40 proc. šilu mos, valstybės parama siektų 9,129 mln. litų. Anot L.Dūdos, valstybė
yra įsipareigojusi padengti inves ticijas į savivaldybėms priklau santį turtą. Programoje dalyvaujančiuose namuose yra 67 savivaldybei pri klausantys butai ir 3 negyvena mos patalpos. Valstybės investi cija į savivaldybės turtą būtų apie 1,48 mln. litų. Antrajame etape renovacijos, kurią prižiūrėtų savivaldybė, pa noro 6 daugiabučių namų gyven tojai. L.Dūda pabrėžė, kad dar daugiau namų ruošiamasi atnau jinti ne per savivaldybę, o tiesiai per Būsto ir energetinio taupymo agentūrą. Tokių Klaipėdoje yra 80. Darbai jau vyksta 12-oje. Planuojama, kad realūs 24 na mų renovacijos darbai prasidės ba landį. Klaipėdoje yra apie 2 tūkst. daugiabučių namų. „Renovacija – ne Seimo rinki mai. Gyventojų išrinkti Seimo na riai gali nuvilti, o renovacija – tik rai ne“, – pabrėžė L.Dūda.
VAIKŲ KULTŪROS DIENOS 2013 Spalio 14–20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centras Žvejų rūmai jau septintą kartą vykdo tradiciniu tapusį projek tą „Vaikų kultūros dienos“. Visą savaitę miesto koncertų ir paro dų salės, muziejai ir meno gale rijos, bibliotekos, kultūros cen trai, muzikos ir dailės studijos (iš viso per 18 įstaigų) kvies į nemo kamus kultūrinius-edukacinius renginius, skirtus įvairaus am žiaus grupėms.
Didelio susidomėjimo sulau kiančio projekto programos ren giniuose šiemet galės apsilankyti 5 tūkstančiai miesto ir Klaipėdos regiono vaikų ir jaunimo. Šimtas penkiasdešimt – įspūdingas pa siūlymų skaičius, kiekvienam ir visiems pagal amžių bei porei kius. Muzikos, istorijos ir literatūros pamokos-užsiėmimai, parodos ir konkursai, meninės-kūrybi nės amatų dirbtuvės, ekskursi jos po senamiestį ir uostą, teatrų spektakliai ir koncertai, folkloro popietės, susitikimai su žymiais miesto menininkais – visa tai (ir ne tik) suteiks daug žinių bei pa tirties, padovanos neišdildomų įspūdžių ir atrakcijų jaunajai uos tamiesčio kartai.
Projekte „Vaikų kultūros die nos“ dalyvauja: Klaipėdos aps krities viešoji I.Simonaitytės bi blioteka ir jos skyriai, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bi bliotekos Vaikų skyrius, VĮ Klaipė dos valstybinis jūrų uostas, kredi to unija „Naftininkų investicijos“, Klaipėdos vokiečių bendrija – Si mono Dacho namai, LDM Laikro džių muziejus ir Prano Domšaičio galerija, Mažosios Lietuvos isto rijos muziejus, KKKC Parodų rū mai, KADS Baroti galerija, Klai pėdos jaunimo centras, „Yamaha“ muzikos mokykla, dailės klubas
„Guboja“, studija „Grock“, Klai pėdos etnokultūros centras, VšĮ „Memel-Nord“, Klaipėdos kon certų salė ir KC Žvejų rūmai. „Vaikų kultūros dienų“ progra ma skelbiama Klaipėdos mies to savivaldybės (www.klaipeda. lt), Žvejų rūmų (www.zvejuru mai.lt), miesto dienraščių inter neto svetainėse. Į visus renginius būtina regis tracija, kuri vyks spalio 3, 4, 7-9 d. nuo 9.00 iki 12.00 val. (tel. 846 410565, 8605 26153, Viktori ja Rimkuvienė). Užs. 1171069
3
ketvirtadienis, SPALIO 3, 2013
miestas Kviečia į treniruotes
Sumažėjo pelnas
Atnaujins skulptūras
Spalį senjorai kviečiami į įvai rias treniruotes. Jie galės iš bandyti treniruoklius, šokius, dalyvauti mankštose. Rinktis galima ir nemokamus kalane tikos, zumbos, šiaurietiško ėji mo užsiėmimus, kolektyvinius bėgimus. Daugiau informaci jos – www.sveikatosbiuras.lt sporto renginių kalendoriuje.
Klaipėdos savivaldybės valdo mų įmonių pelnas per metus ge rokai sumažėjo, paskelbta Lietu vos savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) praėjusių metų apibendrin toje ataskaitoje. Visas SVĮ portfe lio veiklos pelnas išaugo iki 47,3 mln. litų – beveik du kartus dau giau nei 2011-aisiais. Klaipėdoje jis sumažėjo 1,2 mln. litų.
Į Juodkrantę susirinkę Lietu vos tautodailininkų sąjungos nariai ėmėsi atnaujinti Raganų kalno skulptūras. Per beveik dvi savaites truksiantį kasme tinį simpoziumą bus tvarko mos 37 labiausiai nuo aplinkos poveikio nukentėjusios muzie jinės vertybės. Šiems darbams skirta 10 tūkst. litų.
Šildymo pradžia – po savaitgalio
Dienos telegrafas Konferencija. Šiandien Klaipėdos uni versitete, Aula Magna korpuso konfe rencijų salėje, prasidės mokslinė konfe rencija „Švietimo ir ugdymo kokybė glo balių ir regioninių iššūkių kontekste“.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Diskusija. Šiandien 18 val. Klaipėdos viešosios bibliotekos Kalnupės filiale (Kalnupės g. 13) organizuojama disku sija tema „Kiek reikia tolerancijos šian dieniniame pasaulyje?“. Dalyvauti gali visi norintys.
Klaip ėd os vald žia pirm ad ien į spręs, kada skelbti šildymo sezo no pradžią, tačiau gali būti, kad jis neprasidės ir kitą savaitę. Prabrė žiama, kad artimiausiu metu ra diatoriai tikrai nepradės šilti nei darželiuose, nei mokyklose, nei butuose.
„Visą šią savaitę kalbame apie šil dymo sezoną, analizavome oro temperatūrą, prognozes. Kol kas įjungti šildymo tikrai neketiname, tai spręsime pirmadienį“, – tvir tino Klaipėdos savivaldybės Mies to ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda. Jis svarstė, jog, atsižvelgiant į šią savaitę vyraujančius orus, galbūt jau ir reikėtų pradėti šildymo se zoną. Tačiau esą butus ir įstaigas dar prišildo saulė. Uostamiestyje jau septynias pa ras vidutinė oro temperatūra buvo žemesnė nei 10 laipsnių šilumos. Teisės aktuose numatyta, kad šil dymo sezono pradžią skelbti rei kia, kai tokia temperatūra vyrau ja tris paras.
Uostamiestyje jau septynias paras vidu tinė oro temperatūra buvo žemesnė nei 10 laipsnių šilumos. „Meteorologai praneša, kad kita savaitė bus kur kas šiltesnė nei ši. Jei prognozės pasitvirtins, šildy mo sezono pradžia bus nukelta dar toliau. Aišku, jei staiga atšals, teks įjungti šildymą“, – dėstė L.Dūda. Direktoriaus teigimu, oficiali šil dymo sezono pradžia tarp valdiš kų įstaigų aktuali lopšeliams-dar želiams ir mokykloms. Gydymo įstaigos pačios apsisprendžia, ka da pradėti šildytis. „Vienas kitas tėvelis paskambi na, kad darželiuose yra šalta, bet masiškai prašymų įjungti šildymą nėra. Visuomet yra žmonių, kurie skirtingai reaguoja į šildymą ar šal dymą“, – tvirtino L.Dūda. Gyventojai taip pat gali įsijungti šildymą name, nelaukdami oficia lios pradžios. Tam turi pritarti dauguma (50 proc.+1) būstų savininkų. Tačiau tuomet nebus skiriamos kompen sacijos už šildymą. Jos taikomos tik nuo dienos, kai oficialiai prasideda šildymo sezonas.
Renginys. Šiandien 18 val. Nidoje vyks baigiamasis renginių ciklo, skirto Lietu vos persitvarkymo sąjūdžio 25-osioms metinėms paminėti, renginys „Lietu viais esame mes gimę, lietuviais nori me ir būti“. Jo metu bus pristatyti mo kinių ir darželinukų kūrybos darbų re zultatai. Planas: nors netrukus ant Pilies tilto jau darbuosis statybininkai, eismas juo dar nebus draudžiamas. Vytauto Petriko nuotr.
Tiltą uždarys pavasarį
Seminaras. Rytoj nuo 10 iki 16.30 val. Klaipėdos arenoje vyks nemokamas verslo steigimo seminaras studentams „Verslas veža“. Dalyviai laukiami atvyks tant bet kuriuo metu.
Artimiausiomis savaitėmis prasidės Pi lies tilto remontas, tačiau eismą juo už daryti ketinama tik kitų metų pavasarį.
rėtų patirti, nes iki kitų metų pava sario ties Senąja perkėla planuoja ma pastatyti laikiną tiltą. Artimiausiu metu bus paskelb tas konkursas išrinkti jį statysian čius rangovus. Remontuojant Pilies tiltą, bus sutvarkytos ir jo prieigos: atnaujinti nedideli Pilies ir Naujo sios Uosto gatvių ruožai, lietaus nuotekų tinklai, apšvietimas. Numatyta pabaigti remontuoti ir krantines, laiptus, dalį Karlskronos aikštės takų, tilto valdymo paviljo ną, taip pat atnaujinti požemines perėjas, jų apšvietimą. „Pasižiūrėjome, ką toje vieto je reikia suremontuoti ir nuspren dėme tai padaryti, kad ši vieta bū tų visiškai sutvarkyta ir nereikėtų prie jos grįžti“, – pabrėžė V.Stas konienė. Numatoma, kad pagrindiniai tilto remonto darbai bus baigti ki tų metų gruodį. Tuomet tikimasi atnaujinti eismą. 2015-aisiais liks sutvarkyti tik jo prieigas.
Uostas. Rytoj nuo 13 iki 16 val. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos didžio joje konferencijų salėje vyks Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tary bos posėdis.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Konkursą remontuoti Pilies til tą ir sutvarkyti jo prieigas laimėjo bendrovė „Hidrostatyba“. Darbų vertė siekia beveik 11,5 mln. litų. Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja Violeta Staskonienė tvirti no, kad tiltą remontuoti darbinin kai pradės netrukus. Numatoma, kad kapitalinis Pilies tilto remontas truks trejus metus. V.Staskonienės teigimu, pagrindi nė priežastis tai, kad remontui rei kia labai daug lėšų ir užtruks laiko jas surinkti. Pilies tilto remontas prasidės artimiausiomis savaitėmis, tačiau eismas juo uždarytas nebus.
Anot V.Staskonienės, bus atlie kami darbai, kuriems pravažiuo jantys automobiliai netrukdys: re montuojamos statinio atraminės konstrukcijos, sienutės, tilto val dymo patalpa. Kol vyks šie darbai, bus rengiamas ir numatomų veiks mų projektas. Jį parengus, bus užsakytas til to pakėlimo mechanizmas bei ki ta būtina įranga. Eismą Pilies tiltu planuojama uždaryti kitų metų ko vą, kai numatoma pradėti jo konst rukcijų remontą. Prieš tai rangovas turės pareng ti ir suderinti schemą, kaip bus or ganizuojamas eismas, kol Pilies til tu nebus galima važiuoti. Numatoma, kad bent jau pėstieji ir dviratininkai nepatogumų netu
Paroda. Rytoj 17 val. Klaipėdos viešo sios I.Simonaitytės bibliotekos III aukš to hole vyks tapytojo, grafiko Virgilijaus Burbos fotografijų parodos „Medžio lai kas“ atidarymas. Paskaita. Spalio 11 dieną 17.30 val. K.Simonavičiaus universiteto Klaipė dos fakulteto patalpose (Bijūnų g. 17) vyks atvira Viliaus Paulausko paskaita „Prokuratūra ir prokuroro vaidmuo tei sinėje visuomenėje“. Autobusai. Dėl Jakuose, Jakų ir Pašto gatvių sankryžoje, atliekamų remonto darbų nuo vakar kitaip pradėjo važiuo ti 21 maršruto autobusas. Pastarasis iš pradžių važiuos patvirtintu maršrutu, toliau Jubiliejaus, Jakų, Šviesos, Pašto gatvėmis, tada vėl grįš į patvirtintą marš rutą. Taip autobusas važiuos, kol bus ati darytas eismas. Mirtys. Vakar Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje užregistruotos 5 klaipėdiečių mirtys. Mirė Jevdokija Dobrodušina (g. 1927 m.), Stanislava Trikonienė (g. 1930 m.), Antanas Albertas Šiultė (g. 1931 m.), Algirdas Dokšas (g. 1949 m.), Igor Tara nenko (g. 1979 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Jo nas Gotautas, Irena Golubauskienė, Re gina Janina Mulerčikienė, Algirdas Dok šas, Izidorius Girskis. Naujagimiai. Per statistinę parą pagimdė 11 moterų. Gimė 3 mergaitės ir 9 berniukai, tarp naujagimių – dvynukų porelė.
4
ketvirtadienis, spalio 3, 2013
miestas
Vaikams – valgiai su E621
Komentaras
1
Klaip ėd os valstyb in ės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bau ža teigė, kad visose įstaigose yra sudarytos sąlygos vaikams paval gyti šilto maisto. 16 mokyklų maitinimą orga nizuoja privačios įmonės. Į tris įstaigas karšti patiekalai atveža mi termosuose. Likusiose mokinių maitinimo organizavimu rūpinasi pačios mokyklos. Šiemet mokyklų valgyklose at likti 34 patikrinimai. 5 iš jų vyko dėl vartotojų skundų. Buvo skųs tasi dėl produktų tinkamumo var toti terminų, atšalusio maisto, pa tiekalų kokybės.
Violeta Gembutienė
Klaipėdos sav ivaldybės Social inės infrastr ukt ūros priež iūros skyr iaus vedėja
S
it uaciją, kur ių mok yklų val gykloms reik ia remonto, ži nome. Lėšas tam planuojame, bet pin ig ų neskir iama tiek, kiek reik ia. Šiemet suremontavome vaik ų lopšel io-daržel io „Dobil iukas“ virtuvėlę. Mūsų galimybės tik tokios. Kiek gausime kitais metais lėšų, neaiš ku. Planuojame suremontuoti Baltijos ir „Ąžuolyno“ gimnazijų virtuves.
Pažeidimas: mokyklų valgyklose mokiniai gali įsigyti ir draudžiamų maisto gaminių, kuriuos nepilnamečiai
mielai perka ir valgo.
Antanas Bauža:
Mokyklų valgyklų at sakingi darbuotojai turėtų bendradarbiau ti su maisto produktų tiekėjais, kurie prista tytų tik leistinus mais to produktus. Nustatyta, kad 6 įstaigų – „Ąžuolyn o“, „Varp o“, E.Bal sio menų gimnazijose, „Vyturio“, „Pajūrio“ pagrindinėje mokyklose, Tauralaukio progimnazijoje – val gykloms būtinas remontas. Iš pagrindų reikia suremontuoti grindis, sienas, atnaujinti ventilia cijos ir santechnikos įrangą. Atsinaujina ne visi
A.Baužos teigimu, ne visos pri vačios įmonės, kurios laimi kon
kursus ir organizuoja maitinimą mokyklų valgyklose, atnaujina pa senusią šaldymo ir kitą įrangą. Paslaugos teikėjas visiškai įrengi mus atnaujino „Vėtrungės“, „Ąžuo lyno“ gimnazijose, „Vyturio“ pagrin dinėje mokykloje. Pakeisti įrenginiai karštiems patiekalams laikyti, šal dytuvai, įrengtos indaplovės ir kitas inventorius. „Vyturio“ pagrindinėje mokykloje sumontuota net moder ni bandelių kepimo įranga. Įrenginiai atnaujinti ir „Žalia kalnio“, H.Zudermano, iš dalies – „Aukuro“ gimnazijose. Patikrinimų metu nustaty ta, kad 10 įstaigų: „Žemynos“, E.Balsio menų gimnazijose, Tau ralaukio progimnazijoje, Vydūno vidurinėje, „Saulėtekio“, M.Gor kio, Vitės, A.Rubliovo, I.Simonai tytės, „Santarvės“ pagrindinėse mokyklose iki šiol nėra konvekci nių krosnelių. Anot A.Baužos, pastarosios yra būtinos, nes jos užtikrina koky bišką ir saugų karštų patiekalų pa ruošimą. Įstaigose trūksta indaplovių
Patikrinimų metu taip pat nusta tyta, kad Tauralaukio, S.Dacho, „Sendvario“, „Verdenės“ pro gimnazijose, Vydūno vidurinėje,
Delfi nuotr.
Baltijos, „Žemynos“ gimnazijo se, „Saulėtekio“, S.Dacho, Vitės, A.Rubliovo, „Santarvės“, „Pajū rio“ pagrindinėse mokyklose net nėra indaplovių. „Ind ai plaun am i rankom is, neužtikrinant higienos reikalavi mų. Dažnai jie nėra perskalauja mi tekančiu vandeniu“, – aiškino vedėjas. 7 įstaigose – Vydūno vidurinė je, M.Gorkio, S.Dacho pagrindinė se, „Medeinės“ mokykloje, Baltijos gimnazijoje, „Verdenės“ ir „Smel tės“ progimnazijose – patiekalų ga mybai naudojami aliuminio puodai. A.Bauža pabrėžė, kad tai yra draudžiama, remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Anot vedėjo, nors daugely je mokyklų yra įrengtos nau jos ventiliacijos sistemos, tačiau jos, taupant elektrą, nėra įjun giamos. Valgyklų patalpose jau čiamas stiprus gaminamų patie kalų ir riebalų kvapas. Siūlo silkės su skonio stiprikliu
Pernai liepą įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas, pa gal kurį mokyklų valgyklose drau džiama prekiauti tam tikrais maisto produktais, naudoti juos gaminant patiekalus.
Patikrinimų metu nustatyti at vejai, kai buvo prekiaujama drau džiamais gaminiais. „Aitvaro“ gimnazijos valgyklo je rasta sausainių su vanilės kre mu, sūdytų žemės riešutų, lazdy nų riešutų skonio vaflių su kakavos glaistu, sūrio lazdelių. Pastarųjų aptikta ir „Saulėtekio“ pagrindi nėje mokykloje. Užfiksuoti ir šeši atvejai, kada valgyklose buvo aptikta produktų, kurių sudėtyje yra uždraustų mais to priedų. „Aitvaro“ gimnazijoje aptikta silkių filė su oda, kurios sudėtyje yra skonio stipriklio E621, konser vantų – kalio sorbato E202, natrio benzoato E211. M.Gorkio pagrindinėje mokyk loje surasta džiovintų slyvų. Jų su dėtyje taip pat yra konservanto – kalio sorbato E202. Draudžiami priedai – ir meduoliuose
„Verdenės“ progimnazijoje rasta lazdelių su svogūnais ir sūriu, ku rių sudėtyje yra aromato ir skonio stipriklio E621. Vitės pagrindinėje mokykloje su rasta negazuoto persikų-alavijų sko nio gaiviojo gėrimo, į kurio sudėtį dedama konservantų – kalio sorba to E202 ir natrio benzoato E211.
Jolanta Ceplienė
Klaipėdos sav ivaldybės Šviet imo įstaig ų adm in istrav imo poskyr io vedėja
N
aujų puodų švietimo įstai gos tikrai gali nusipirkti iš savo lėšų. Tai nėra proble ma. Tačiau techniką, kuri kainuoja 10 tūkst. litų, įsigyti sudėtin ga. Kasmet prašoma lėšų jai atnaujin ti, bet pinigų neskiriama. Tai priklauso nuo miesto tarybos. Kitiems metams prašome 100 tūkst. litų. Tačiau, než i nau, ar tų pin ig ų užtekt ų. Pask ut in į kartą lėšų mokyklų virtuvių technikai atnaujint i buvo skirta prieš 8 metus. Aišku, kad šią problemą reikia spręsti, bet tai ne nuo mūsų priklauso.
Pastarieji patenka ir į negazuo to, citrinų skonio gaiviojo gėrimo, kurio rasta „Žemynos“ gimnazijo je, sudėtį. „Medeinės“ mokykloje aptikta meduolių su vyšnių įdaru, kurio sudėtyje yra konservanto ka lio sorbato E202. A.Bauža atkreipė dėmesį, kad mokyklų valgyklų atsakingi dar buotojai daugiau turėtų bendra darbiauti su maisto produktų tie kėjais, kurie pristatytų vien tik leistinus maisto produktus. Vedėjas pabrėžė, kad šiemet Klai pėdos mokyklų valgyklose neužre gistruotas nė vienas žarnyno už krečiamųjų ligų protrūkio atvejis.
Jaunimas nesidomi savo sveikata Evelina Zenkutė Nemokami sveikatos patikrinimai jaunimo nedomina. Tokias išva das padarė Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistai, suren gę dvi dienas trukusią akciją „Lai ko negailėk – širdžiai padėk!“.
Tradicinio Širdies dienai skirto nemokamo patikrinimo metu visi norintieji galėjo pasimatuoti krau jospūdį ar sužinoti bendrojo cho lesterolio kiekį kraujyje. Žmonėms buvo suteikta proga pasinaudoti ir kūno masės analiza toriumi, kuris parodo tikslų svorį, raumenų ir riebalų masės santykį, paskaičiuoti, kiek turėtų suvarto ti ir sudeginti kalorijų per dieną, kad išlaikytų optimalų kūno svorį. Spe cialistai atvykusiesiems pateikė kas
dieninio fizinio aktyvumo krūvio rekomendacijas. Klaipėdos visuo menės sveikatos biuro specialistė Viktorija Petrutytė informavo, kad per dvi akcijos dienas sveikatą pa noro pasitikrinti apie 80 klaipėdie čių. Pernai nemokamai apžiūrai at vyko apie 150 miestiečių. Visuomenės sveikatos biuro dar buotojų manymu, pernai nemokami patikrinimai susilaukė kiek didesnio uostamiesčio gyventojų dėmesio, nes truko tris dienas ir buvo orga nizuojami kelias valandas ilgiau. „Šiais metais didžioji daugu ma atėjusiųjų – vyresnio amžiaus žmonės. Pritraukti jaunimą ir jį pa skatinti susimąstyti apie savo fizi nę būklę pavyksta sunkiai. Gali bū ti, kad akcijos laikas nėra tinkamas dirbantiems ar besimokantiems žmonėms. Pastebime, jog ir viduti
nio amžiaus dirbantys asmenys pas mus atvyksta tik per pietų pertrau ką“, – aiškino V.Petrutytė. Pasak jos, didžiausia problema, kurią atskleidė dvi dienas trukęs sveikatos patikrinimas, – padidė jęs kraujospūdis, varginantis vy resnio amžiaus žmones. „Profilaktiškai tikrintis sveika tą būtina kiekvienam, ypač vyres niems žmonėms. Pasak Pasaulinės širdies federacijos, viena dažniau siai pasitaikančių mirties priežasčių yra širdies ligos. Ji yra svarbiausias organas, kuris veikia tarsi siurblys ir pumpuoja kraują per visą orga nizmą. Tačiau širdies kraujagyslių ligos šią veiklą sutrikdo. Profilak tiškai tikrindamiesi sveikatą, tikrai galėsime užbėgti ligai už akių“, – teigė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai.
Rizika: didžiausia vyresnio amžiaus klaipėdiečių problema – padidė
jęs kraujospūdis.
Organizatorių nuotr.
75
ketvirtadienis, SPALIO 3, 2013 82AC6?A.162;6@ @=.96<
lietuva LIETUVA
Vilniaus rajono pinigĹł plovykla Schema paprasta â&#x20AC;&#x201C; Lietuvos lenkĹł rinkimĹł akcijos (LLRA) valdomo Vilniaus rajono milijonai atiduodami partijos kolegĹł laikraĹĄÄ?iui vaiduokliui, o ĹĄis atsidÄ&#x2014;kodamas dar ir paremia paÄ?iÄ&#x2026; partijÄ&#x2026; pinigais. Ignas JaÄ?auskas i.jacauskas@diena.lt
UĹžburti laimÄ&#x2014;jimai
Dar 2010-aisiais laikraĹĄÄ?ius â&#x20AC;&#x17E;Tygodnik WileĹ&#x201E;szczyznyâ&#x20AC;&#x153; bei â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus kraĹĄto savaitraĹĄtisâ&#x20AC;&#x153; leidĹžianti UAB â&#x20AC;&#x17E;Rejspaâ&#x20AC;&#x153;, kurios akcininkai yra LLRA atstovai Seime Michalas MackeviÄ?ius ir Vanda KravÄ?ionok, laimÄ&#x2014;jo net 0,5 mln. litĹł vertÄ&#x2014;s Vilniaus rajono savivaldybÄ&#x2014;s vieĹĄinimo lietuviĹł ir lenkĹł kalbomis konkursÄ&#x2026;. Po metĹł LLRA atstovĹł valdomos bendrovÄ&#x2014;s apetitas padidÄ&#x2014;jo â&#x20AC;&#x201C; jai, ÄŻvertinus numatytas galimybes pratÄ&#x2122;sti sutartÄŻ, Vilniaus rajono savivaldybÄ&#x2014; garantavo 1,5 mln. litĹł dydĹžio pajamas per kelerius metus. Tiesa, VieĹĄĹłjĹł pirkimĹł tarnyba sustabdÄ&#x2014; sutarties galiojimÄ&#x2026; (nes ji sudaryta tik po neskelbtinĹł derybĹł, be vieĹĄojo pirkimo konkurso) ir savivaldybei teko â&#x20AC;&#x17E;pasitaisytiâ&#x20AC;&#x153;: paskelbti du atskiri vieĹĄojo pirkimo konkursai â&#x20AC;&#x201C; informacijai vieĹĄinti lenkĹł bei lietuviĹł kalbomis. Be abejo, abu laimÄ&#x2014;jo â&#x20AC;&#x17E;Rejspaâ&#x20AC;&#x153;. LietuviĹĄkajam leidiniui â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus kraĹĄto savaitraĹĄtisâ&#x20AC;&#x153; bei lenkiĹĄkajam â&#x20AC;&#x17E;Tygodnik WileĹ&#x201E;szczyznyâ&#x20AC;&#x153; metams ji uĹžsitikrino po 250 tĹŤkst. litĹł savivaldybÄ&#x2014;s injekcijÄ&#x2026;. 2012-aisiais krizÄ&#x2014; Vilniaus rajone tikriausiai visiĹĄkai baigÄ&#x2014;si, o gal sutapo su rinkimais ÄŻ SeimÄ&#x2026;, ir â&#x20AC;&#x17E;Tygodnik WileĹ&#x201E;szczyznyâ&#x20AC;&#x153; buvo apdovanotas 250 tĹŤkst. litĹł, â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus kraĹĄto savaitraĹĄtisâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; rekordine 430 tĹŤkst. litĹł suma. UĹž 250 laikraĹĄÄ?iĹł â&#x20AC;&#x201C; milijonai
Viskas kartojasi ir ĹĄiemet: liepÄ&#x2026; vÄ&#x2014;l triumfavo 2645 egzemplioriĹł tiraĹžu leidĹžiamas â&#x20AC;&#x17E;Rejsposâ&#x20AC;&#x153; lenkiĹĄkasis savaitraĹĄtis, informacijai vieĹĄinti skirta suma â&#x20AC;&#x201C; standartinÄ&#x2014;, 250 tĹŤkst. litĹł. Spalio 2 d. turÄ&#x2014;jo bĹŤti atplÄ&#x2014;ĹĄti ir lietuviĹĄkojo konkurso, verto vÄ&#x2014;l 430 tĹŤkst. litĹł, vokai, paskelbtas laimÄ&#x2014;tojas, t. y. vienintelis konkurso dalyvis â&#x20AC;&#x201C; tas pats LLRA valdomas leidinys â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus kraĹĄto savaitraĹĄtisâ&#x20AC;&#x153;. TaÄ?iau dienraĹĄÄ?iui pradÄ&#x2014;jus domÄ&#x2014;tis konkursu, savivaldybÄ&#x2014; netikÄ&#x2014;tai jÄŻ pratÄ&#x2122;sÄ&#x2014; dar savaitei.ÄŽdomiausia, kad â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus kraĹĄto savaitraĹĄtisâ&#x20AC;&#x153; kas savaitÄ&#x2122; iĹĄeina vos 250-ies egzemplioriĹł tiraĹžu.
930 tĹŤkst. litĹł
â&#x20AC;&#x201C; maĹžiausiai tiek Vilniaus rajonas skyrÄ&#x2014; 250-ies egzemplioriĹł tiraĹžu leidĹžiamam savaitraĹĄÄ?iui.
Specialiai parengtos sÄ&#x2026;lygos
Visuose konkursuose pageidaujamos skelbti informacijos kiekis, ÄŻkainiai, kitos sÄ&#x2026;lygos â&#x20AC;&#x201C; identiĹĄkos. Beje, ÄŻkainiai â&#x20AC;&#x201C; kosminiai ir pavydÄ&#x2014;ti turÄ&#x2014;tĹł net didĹžiausi deĹĄimtimis tĹŤkstanÄ?iĹł egzemplioriĹł tiraĹžu leidĹžiami bei Vilniaus rajone taip pat gan skaitomi nacionaliniai dienraĹĄÄ?iai. Bet pastarieji net nedalyvauja ir visuose konkursuose yra tik vienas dalyvis laimÄ&#x2014;tojas. KodÄ&#x2014;l? Atsakymas paprastas â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ konkurso sÄ&#x2026;lygas ÄŻtraukiama iĹĄkalbinga sÄ&#x2026;lyga: â&#x20AC;&#x17E;Ne maĹžiau kaip 90 proc. lietuviĹł kalba leidĹžiamo leidinio tiraĹžo per pastarÄ&#x2026;jÄŻ kalendorinÄŻ mÄ&#x2014;nesÄŻ turi bĹŤti iĹĄplatinama Vilniaus rajono savivaldybÄ&#x2014;s teritorijoje.â&#x20AC;&#x153; Lyg to nebĹŤtĹł gana, nurodoma, jog leidinys per pastaruosius trejus metus turi bĹŤti ÄŻgyvendinÄ&#x2122;s â&#x20AC;&#x17E;bent 1 spaudos paslaugĹł sutartÄŻ, kurios vertÄ&#x2014; ne maĹžesnÄ&#x2014; kaip 300 tĹŤkst. litĹłâ&#x20AC;&#x153;. Be abejo, bent vienos iĹĄ ĹĄiĹł sÄ&#x2026;lygĹł neatitinka nÄ&#x2014; vienas kitas laikraĹĄtis Lietuvoje, iĹĄskyrus â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus kraĹĄto savaitraĹĄtÄŻâ&#x20AC;&#x153;.
Kol jie bus valdĹžioje, savo spaudai ims ne vienÄ&#x2026; milijonÄ&#x2026;, nors rajono ĹžmonÄ&#x2014;s vos galÄ&#x2026; su galu suduria.
Beje, palyginkime, Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014; informacijai vieĹĄinti visais kanalais per metus iĹĄleidĹžia apie 300 tĹŤkst. litĹł. Spauda remia partijÄ&#x2026;
Dar vienas iĹĄkalbingas faktas â&#x20AC;&#x201C; ryĹĄys tarp dosniosios LLRA valdomos savivaldybÄ&#x2014;s ir â&#x20AC;&#x17E;Rejsposâ&#x20AC;&#x153; toli graĹžu nÄ&#x2014;ra vienapusiĹĄkas. Be graĹžiĹł straipsniĹł apie Vilniaus rajonÄ&#x2026;, kuriam vadovauja LLRA, ÄŻmonÄ&#x2014;s valdomoje Ĺžiniasklaidoje, ĹĄi bendrovÄ&#x2014; sunkiu metu net ir parÄ&#x2014;mÄ&#x2014; LLRA tiesiogiai. PavyzdĹžiui, per 2011-ĹłjĹł savivaldybiĹł tarybĹł rinkimus â&#x20AC;&#x17E;Rejspaâ&#x20AC;&#x153; LLRA skyrÄ&#x2014; 42,3 tĹŤkst. litĹł (maksimaliÄ&#x2026; tuo metu ÄŻstatymĹł leistinÄ&#x2026; sumÄ&#x2026;). Tuomet LLRA iĹĄkovojo rekordinÄŻ skaiÄ?iĹł mandatĹł â&#x20AC;&#x201C; 11 â&#x20AC;&#x201C; Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;je. Vyriausiosios rinkimĹł komisijos duomenys rodo, kad bandyta pervesti dar vienÄ&#x2026; tokio pat dydĹžio sumÄ&#x2026;, taÄ?iau ji nebuvo ÄŻskaityta, nes virĹĄytas tuo metu galiojÄ&#x2122;s juridiniĹł asmenĹł paramos partijai limitas. LaikraĹĄtis vaiduoklis
Opozicijoje esantys Vilniaus rajono savivaldybÄ&#x2014;s tarybos nariai teigia, kad toks Vilniaus rajono pinigĹł plovimas â&#x20AC;&#x201C; vieĹĄa paslaptis. â&#x20AC;&#x17E;Niekam nÄ&#x2014;ra paslaptis, kad konkursai skirti LLRA valdomiems laikraĹĄÄ?iams. Bet niekas Ä?ia nieko ir nepakeis â&#x20AC;&#x201C; ten reikia diplomatiĹĄkai ir gudriai dirbti, jei nori kÄ&#x2026; nors pasiekti, kitaip baigsi liĹŤdnai.
Nes visame rajone dirba vieni giminÄ&#x2014;s. Manau, kad niekas nieko ir nebandÄ&#x2014; daryti, skundĹł niekas neraĹĄo. Beje, to lietuviĹĄko laikraĹĄÄ?io nemato niekas â&#x20AC;&#x201C; lenkai skaito â&#x20AC;&#x17E;Tygodnikâ&#x20AC;&#x153;. Sakot, kreiptis ÄŻ savivaldybÄ&#x2014;s TarnybinÄ&#x2014;s etikos komisijÄ&#x2026;? Taigi ten taip pat vieni LLRA atstovai, iĹĄskyrus vadovÄ&#x2026;. Skaudu, kad tos sÄ&#x2026;lygos pritaikytos tam vienam laikraĹĄÄ?iui, tas pusÄ&#x2014; milijono nukeliauja jiems, nors rajonui tai â&#x20AC;&#x201C; didĹžiuliai pinigaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; opozicijos atstovÄ&#x2014;, â&#x20AC;&#x17E;SÄ&#x2026;jungos TAIPâ&#x20AC;&#x153; narÄ&#x2014; Janina Ĺ imkuvienÄ&#x2014;. BuvÄ&#x2122;s AukĹĄÄ?iausiosios Tarybos bei Seimo narys RyĹĄardas Maceikianiecas, anksÄ?iau rajone irgi leidÄ&#x2122;s laikraĹĄtÄŻ lenkĹł kalba â&#x20AC;&#x17E;Nasz czasâ&#x20AC;&#x153;, teigÄ&#x2014;, kad beveik pusÄ&#x2014; milijono per metus niekieno neskaitomam savaitraĹĄÄ?iui yra â&#x20AC;&#x17E;Dievo dovanaâ&#x20AC;&#x153;. â&#x20AC;&#x17E;Jie gi prieĹĄ dvejus metus pusantro milijono ÄŻkiĹĄo tiems laikraĹĄÄ?iams iĹĄ biudĹžeto â&#x20AC;&#x201C; niekas neliepÄ&#x2014; grÄ&#x2026;Ĺžinti, net ďŹ nansĹł ministrei raĹĄiau laiĹĄkÄ&#x2026;, bet niekas nesureagavo. Nei aĹĄ, nei kiti protingesni ĹžmonÄ&#x2014;s tĹł laikraĹĄÄ?iĹł neskaito. Visi gi suprantame â&#x20AC;&#x201C; laisva spauda yra tokia, kuri kritiĹĄkai vertina valdĹžiÄ&#x2026;. Jei spauda savo pagrindinÄ&#x2014;s misijos nevykdo, o taip ir yra, tai tÄ&#x2014;ra Ĺžalinga makulatĹŤra. O kai jai skiriami milijonai, iĹĄvadas pasidaryti nesunku. PaĹžiĹŤrÄ&#x2014;kite, koks to lietuviĹĄko laikraĹĄÄ?io tiraĹžas, â&#x20AC;&#x201C; 200 ar 250 laikraĹĄÄ?iĹł. Man paÄ?iam anksÄ?iau teko leisti laikraĹĄtÄŻ, tikrai Ĺžinau, kad uĹž 100 tĹŤkst. litĹł per metus kukliai, su keliais darbuotojais galima iĹĄgyventi. O jie gauna milijonus. Kol jie bus valdĹžioje, savo spaudai ims ne vienÄ&#x2026; milijonÄ&#x2026;, nors rajono ĹžmonÄ&#x2014;s vos galÄ&#x2026; su galu suduriaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; piktinosi R.Maceikianiecas. Vsio zakonno
Vilniaus rajono savivaldybÄ&#x2014;s atstovai po bene savaitÄ&#x2014;s atsiĹłstuose atsakymuose ÄŻ dienraĹĄÄ?io klausimus apeliavo ÄŻ ÄŻstatymus. â&#x20AC;&#x17E;Atvirame konkurse gali dalyvauti visi paslaugos teikÄ&#x2014;jai, kurie atitinka konkurso sÄ&#x2026;lygose keliamus reikalavimus. PerkanÄ?ioji organizacija nenustato reikalavimo leidinio tipui. Atvirame konkurse gali dalyvauti visi paslaugos teikÄ&#x2014;jai, kurie atitinka konkurso sÄ&#x2026;lygose keliamus reikalavimusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;stÄ&#x2014; InvesticijĹł skyriaus vyriausioji specialistÄ&#x2014; Dorota Levko ir pridĹŤrÄ&#x2014;, kad, pvz., 200 egzemplioriĹł reikalavimas buvo nustatytas â&#x20AC;&#x17E;remiantis KultĹŤros ministerijos skelbiama informacija apie vietiniĹł, regioniniĹł ir nacionaliniĹł laikraĹĄÄ?iĹł, ĹžurnalĹł vidutinÄŻ tiraĹžÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;. Rajono merÄ&#x2014; LLRA atstovÄ&#x2014; Marija Rekst apie partijos biÄ?iuliĹł laimimus konkursus taip pat nelabai buvo linkusi kalbÄ&#x2014;ti. â&#x20AC;&#x17E;Negaliu kalbÄ&#x2014;ti. Kada galÄ&#x2014;siu? NeĹžinau, kreipkitÄ&#x2014;s per sekretorÄ&#x2122;. JĹŤs norite visko staigiai â&#x20AC;&#x201C; neĹžinau, kas kÄ&#x2026; ten valdo, jĹŤs ĹĄtai Ĺžinote gerai, o aĹĄ ne. Tikrai neĹžinau. Tai negaliu nieko ir atsakytiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kartojo merÄ&#x2014;.
ď Ž VeikÄ&#x2014;jai: 99?. Na `a\ cĂ&#x203A;` : ?RX`a [b\a_ N]NĂ&#x2DC;V\WR cN Q\ cNb WN ZN` CVY
[VNb` _N W\ [N` `XV _VN ZV YV W\ [b` ]N_ aV W\` X\ YR TĂş @RV Z\ [N _VĂş : :NP XR cV Ă&#x2DC;VNb` ORV C 8_Nc Ă&#x2DC;V\ [\X cNY Q\ ZNV Ă&#x;Z\ [RV /39 [b\ a_
Laikosi nuoĹĄaly?
â&#x20AC;&#x17E;Rejsposâ&#x20AC;&#x153; akcininkÄ&#x2014; Seimo narÄ&#x2014; ir LLRA atstovÄ&#x2014; V.KravÄ?ionok tikino visiĹĄkai nesidominti, kas vyksta jos valdomoje ÄŻmonÄ&#x2014;je. â&#x20AC;&#x17E;AĹĄ net neĹžinau, kad vyksta konkursas, kad laimÄ&#x2014;tojai skelbiami, â&#x20AC;&#x201C; jĹŤs man tai sakote. Taip, ÄŻmonÄ&#x2014;s akcijos man formaliai priklauso, bet aĹĄ nuo tos veiklos dabar lyg ir laikausi nuoĹĄaliau. Reikalus tvarko direktorÄ&#x2014;, tai neĹžinau nieko ir apie konkurso sÄ&#x2026;lygas. Ar pakanka 250 -ies egzemplioriĹł tiraĹžo informacijai? Manau, kaip rajonui, visai pakankaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ramiai aiĹĄkino Seimo narÄ&#x2014;. Ji taip pat tikino, kad, ne-
Komentaras
Žydrōnas Plytnikas VPT di rek torius
J
ei nebĹŤ na konk re Ä?iĹł skundĹł, ÄŻ VieĹĄĹł jĹł pirki mĹł tar nybos (VPT) akiratÄŻ tokie atvejai paprastai nepaten ka. Yra juk ne tik 60 savivaldybiĹł, bet apskritai 6 tĹŤkst. perkanÄ?iĹł jĹł organizacijĹł. Bet jei
paisant glaudĹžiĹł â&#x20AC;&#x17E;Rejsposâ&#x20AC;&#x153; ryĹĄiĹł su LLRA bei Vilniaus rajono savivaldybe, net ir per savivaldos rinkimus jos partija minÄ&#x2014;tuose laikraĹĄÄ?iuose nebuvo liaupsinama, o laikraĹĄÄ?iui skirti piniginÄ&#x2122; paramÄ&#x2026; partijai ÄŻstatymai esÄ&#x2026; taip pat nedraudÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x17E;Na, taip, buvo parama ir partijai. AiĹĄku, galima ÄŻ viskÄ&#x2026; ĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti ir pesimistiĹĄkai, kaip ir jĹŤs ĹžiĹŤrit, kad viskas blogai. Bet aĹĄ pati, kaip Seimo narÄ&#x2014;, nesijauÄ?iu supainiojusi jokiĹł interesĹł. Pelno jokio nematome â&#x20AC;&#x201C; nepamenu, kad kada nors bĹŤtĹł buvÄ&#x2122; mokÄ&#x2014;ti dividendaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; skundÄ&#x2014;si V.KravÄ?ionok.
gauname informacijos, kad yra dirbtinai ribojanÄ?ios sÄ&#x2026; lygos arba sÄ&#x2026; lygos tinka tik vienam dalyviui, Ĺžiniasklaidos leidiniui ar kitam paslaugĹł teikÄ&#x2014;jui, VPT visada tai tik ri na. NebĹŤti na laukti, kol ÄŻvyks konkursas ir bus paskelbti laimÄ&#x2014;tojai. Kaip suprantu, konkurso sÄ&#x2026;lygĹł niekas neskundÄ&#x2014;, taÄ?iau dar viena bÄ&#x2014;da yra tai, kad net ir gavus skundÄ&#x2026; kar tais sunku nustatyti, kur yra pa Ĺžeidi mas, nes preten zijos suraĹĄomos abstrakÄ?iai, be detaliĹł. DÄ&#x2014;l ĹĄio konkurso â&#x20AC;&#x201C; jo skaidrumas tikrai kelia daugybÄ&#x2122; abejoniĹł, ta suma tikrai didĹžiulÄ&#x2014;, vertinant rajono savivaldybÄ&#x2014;s kontekste. Tad kai tik gausime skundÄ&#x2026;, pradÄ&#x2014;sime tyrimÄ&#x2026;.
6
ketvirtadienis, spalio 3, 2013
nuomonės
Kontrabanda skatina rūkyti
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Koks tikslas, tokios priemonės Valentinas Berž iūnas
J
ei Liet uvos užsien io pol it ikos formuotojų tikslas – būt i mato miems Europ oje ir pas aulyje, turbūt reikėtų sutikti, kad dabar tinė šalies užsienio politika – efektyvi. Syk į Liet uva kėlė tikslą būt i matoma. 2004 m. Vilniaus universitete buvo pri statyta Lietuvos – „regiono lyderės“ idė ja. Lietuva, kaip kok ios Jungt inės Vals tijos, tada „band žiusios demokrat iz uo ti“ Vidurio Rytus, ėmėsi panašaus darbo Rytų Europoje. Tačiau nei supervalsty bei, nei supervalstybės sąjungininkei – Lietuvai – nepavyko atlikti darbo tinka mai. Tiesa, Lietuva, jos užsien io pol it i kos formuotojų supratimu, kurį laiką pa buvo „matoma“ ir, matyt, tai jau gerai... Dabar Liet uva vėl „matoma“, tiksl iau, bando būt i matoma ir pav yzd ine są jungininke. Neseniai pirmininkavo Eu
karštas telefonas
D
abar yra daug besipikti nančiųjų tais, kurie no ri drausti girtavimą. Ta čiau beveik niekas nekalba apie tai, kad girtavimas žlugdo ne tik girtaujantį žmogų, bet ir jo vai kų bei vaikaičių dabartį bei ateitį. Nors didieji mūsų literatai apie tai nemažai yra rašę, bet girtuok liai knygų neskaito. Panašiai galima svarstyti ir apie rūkymą. Kalbos apie didžiulį ciga rečių kontrabandos mastą verčia manyti, kad žmonės turi rūkyti, tai pas mus tapo tarsi subrendi mo rodiklis. Pati esu patyrusi panašų požiūrį, kai rašiau apie vieną žmogų ir pa brėžiau, kad jis yra nerūkantis. Ma no pažįstama iš Rusijos nustebo ir patarė to nerašyti, nes vyrui rūky mas neva yra vyriškumo etalonas.
telefonas@kl.lt
Šiaurietiškas vaikščiojimas – kvailystė
Andriaus Deltuvos karikatūra
Pažinojau jauną vyrą, kuris akcen tuodavo, kad jo namuose nedvoks dū mais ir nebus pribarstyta pelenų. Žmo gus yra linkęs visada priešintis tam, kas
draudžiama, todėl kova su rūkalų kont rabanda tik dar labiau skatina rūkyti. O juk tai yra pirmoji vėžio priežastis. Genovaitė
Laikraščio žinios – televizijoje
N
oriu dienraščio „Klaipėda“ žurnalistams padėkoti už labai įdomų laikraštį. Nežinau, ar esu teisi, bet pastebėjau, kad rytą jūsų laikraštyje perskaičiusi straipsnį, vakare dažnai tą patį išgirstu per televiziją. Ar tai reiškia, kad televizininkai minčių ir
informacijos semiasi iš „Klaipėdos“? Labai džiaugiuosi, kad laikraštį 2014 metams užsiprenumeravau dar va saros pradžioje, todėl man jis daug nekainavo. Džiaugiuosi dar ir to dėl, kad su laikraščiu gauname daug įvairių priedų. O praėjusį mėnesį sulaukiau net trijų žurnalų.
Šį trečiadienį nudžiugau radusi pa što dėžutėje su laikraščiu ir europarla mentarės Laimos Andrikienės žurna lą. Tokie priedai man – tikra dovana. Su didžiausiu smalsumu skaitau. Linkiu žurnalistams ir laikraščiui kuo didžiausios sėkmės ir klestėjimo.
ropos saug umo ir bendradarbiav imo organizacijai, dabar ES Vadovų tarybai, vėl iau tik isi tapt i Jungt in ių Taut ų Sau gumo Tarybos nenuolatine nare. Jeig u Liet uvoje žmonės gyvent ų kaip Skand inav ijoje, šie Liet uvos užsien io pol it ikos prior itetai galbūt nebūt ų kri tikuotini. Kodėl gi ne! Tačiau Lietuvoje žmonės negyvena taip gerai, todėl vals tybės aparatas turėtų matyti, kokios bė dos sleg ia visuomenę ir, pasitelkęs už sien io pol it iką, jas spręst i. Tik sunk u pasak yt i, kaip postas JT Saug umo Ta ryboje galėt ų padėt i spręst i emigraci jos problemą. Kas iš tiesų motyvuoja Lietuvos užsie nio politikos formuotojus daryti vienus arba kitus sprendimus, sudėtinga pasa kyt i. Tačiau vyraujančios bendros idė jos leidžia kelti prielaidą, kad egzistuo ja nev isavert išk umo jausmas. Šis rag i na juos įtikt i, pritapt i, įsiteikt i. Primena iš kaimo į miestą atvykusį žmogų. Jis vi saip bando tapt i miest iečiu, nes mano, kad kiekvienas miestietis neva į jį žiūri „iš aukšto“. Liet uvos visuomenėje toks pož iūris dar labai gajus. Taip pat ir valstybė. Atrodo, kad Lietu va užsienio politikos formuotojų akimis – „provincija, kuriai būtina įsiteikti Vaka rams, į kuriuos privalu lygiuotis“. Galbūt, geriau būtų ne įsiteikti, o tapti lygiaver čiams, kad mus iš tiesų pripaž intų.
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
V.Spurytė. „Mero rinkimai – migloje“, „Klaipėda“, 2013 09 30.
I
š tiesų rašinio autorė iškė lė svarbią problemą: 2015 me tais tiesiogiai rinksime ar ne rinksime miesto merą? Kol kas aiškaus atsakymo nėra, kaip ir nie kas negali tiesiai šviesiai pasakyti, kodėl piliečiai iki šiol neturi teisės balsuoti internetu, nors šiuo būdu gali iš savo bankų sąskaitų perve dinėti pinigus. Manau, šie du klausimai yra su siję ir juos reikėtų spręsti kartu. Tačiau teisus čia yra rašinyje paci tuotas Rimantas Taraškevičius, pa reiškęs, kad nieko gero iš šios inicia
tyvos nebus, tiksliau sakant, bus kaip buvę. Aišku, kad yra didelis politinis pasipriešinimas tiek prieš tiesiogi nius mero, tiek prieš rinkimus inter netu. Kodėl? Ogi todėl, kad tuomet visiškai susilpnės partinė įtaka, ša lies valdžią iš tiesų ims formuoti rin kėjai, o ne partijų strategai, kurie bū simosios politinės valdžios variantus sudėlioja dar prieš žmonėms metant biuletenius į balsadėžes. Todėl ir visos kalbos apie tiesio ginius rinkimus iš tiesų teliks kal bomis ir niekuo daugiau, mat par tijų vadai vadžių iš savo rankų tikrai
nepaleis. Kadangi vadinamosios se nosios parlamentinės partijos Sei mo kadencijose tik keičia viena kitą, kaip, beje, ir miestų tarybose, jokių naujovių mes negalime tikėtis. O merą, kaip dabar šalies prezi dentą, rinkti būtų ne tik protingiau, bet ir maloniau. Per pastaruosius metus žmonės taip nusivylė parti jomis, kad šis žodis beveik visiems šiandien jau kelia alergiją. Tad as menybė, kuri būtų artima daugu mai žmonių, visiems jiems būtų priimtiniausias variantas. Tai, be je, galbūt grąžintų ir pasitikėjimą valdžia kaip institucija. Vytautas Jurevičius
Grėsmė – svarbesnė už dvejones D.Janauskaitė. „Rytas prasidėjo griūtimi“, „Klaipėda“, 2013 10 01.
A
nalogiška padėtis, kaip ir aprašomame Debreceno gatvės 74 gyvenamajame name, yra ir kituose pagal tą patį tipinį projektą pastatytuose mūriniuose devynaukščiuose, nes dėl raudonų apdailos ir konstruktyvinių plytų skirtingo deformacijos modulio atplyšta apdailos plytų sluoksnis. Kelių tokių namų sienos jau yra sutvirtintos, kiti dar laukia savo ei
lės. Stebina tai, kad laukiama, kol sienos pradės griūti, o jos nėra sti prinamos, atsiradus pavojų ke liantiems plyšiams. Manau, kad straipsnyje be reikalo stengiamasi suversti kaltę gyventojams dėl ne noro stiprinti pastato sienas, taip pat susieti šiuos darbus su pasta to renovacija. Esant avarinei pastato būklei, ne turėtų būti klausiama gyventojų nuo
Perskaitėme „Klaipėdoje“ apie Debreceno gatvėje griūvantį dau giaaukštį namą. Juk tai gyventojai dėl savo atsainumo rizikuoja tap ti namo griūties aukomis. Nežinau, kaip išvis galima gyventi tokiame name? Jei gyventojams negaila pa tiems savęs, tai bent jie tegul ten gyvenančių vaikų pagaili. Šykštu mas gali visiškai pražudyti pastatą, kur tada gyvensite, ponuliai? Jolanta
Kaip praskaidrinti gyvenimą?
Mačiau Klaipėdos nuotraukas iš paukščio skrydžio. Žinote, labai puikų įspūdį jos daro. Tikrai iš aukš tai gražus tas mūsų miestas, kas ką ir besakytų. O šalia miesto objektų dar ir tyvuliuojanti jūra sukuria pui kią nuotaiką. Įvertinkime tai, ką tu rime, ir pamatysime, kad mūsų gy venimas taps gerokai šviesesnis. Janina
monės, o skubiai užsiimama pastato avarinės padėties likvidavimu. Kaip pavyzdį galiu paminėti De breceno gatvės 82-ąjį gyvenamąjį namą. 2012 m. bendrame gyventojų susirinkime siūliau sustiprinti ga lines namo sienas. Praėjo daugiau kaip metai, tačiau iki šiol nieko ne daroma, matyt, laukiama Debrece no gatvės 74-ojo namo likimo. Ta da bus aišku, ką reikia daryti. Petras Kregždė Debreceno g. 82 namo gyventojas
Kelių gaidelius – į gaidyną
Tuos pusgalvius, kurie mašinomis daužosi po miestą rizikuodami ne tik savo, bet ir kitų žmonių gyvybėmis, reikėtų bausti ne tik baudomis, bet ir areštu. Kai pagiedotų toks kelių gai delis kelias paras areštinės gaidyne tarp rimtų nusikaltėlių, gal praeitų noras važinėti kaip puspročiui. Juk nė vienas nenorėtų būti išžagin tas. Sovietiniais laikais visi bijodavo „gauti parų“, todėl ir nepažeidinė davo viešosios tvarkos. O dabar daro kas ką nori, ir tvarkos nebėra. Vaidutis Z. Parengė Asta Dykovienė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Aldona Kaminskaitė, pedagogė pensininkė
Šykštumas gali pražudyti
Tiesioginių mero rinkimų nebus
Informacija: 397
Pastebiu, kad jau ir Klaipėdoje pa sirodė žmonių, vaikščiojančių su slidininko lazdomis. Lazda Lietu voje nuo amžių buvo skirta pasi remti, kai žmogui skauda sąnarius arba kojos nesveikuoja. O šiuo at veju kokia priežastis verčia asmenis vaikščioti vidury baltos dienos, pa siremiant slidininko lazdomis? Juk ne žiema dabar, ne slidinėjimo me tas, tai kodėl tie veikėjai po miestą vaikšto pasiramstydami, lyg būtų slides kažkur pametę ir to nepaste bėję? Kai iš tolo tokius debilus pa matau, net pyktis apima. Koks čia šiaurietiškas vaikščiojimas? Nesą monė tai, juk pas mus – ne Šiau rės ašigalis, turime savo tradicijas, jų reikia ir laikytis. O tie asmenys su lazdomis taip nori tik atkreipti į save dėmesį – pasimaivyti prieš kitus. Patarimas to šiaurietiško pa sivaikščiojimo entuziastams: jūs kitąkart be „triusikų“ išeikite pasi vaikščioti, žinokite, tada dar labiau visi į jus atkreips dėmesį. Man re gis, vaikščiojimas su lazdomis yra toks pat viešosios tvarkos pažeidi mas, kaip ir vaikščiojimas apnuo gintais organais.
Birutė Garšvienė
Atgarsiai Primena iš kaimo į mies tą atvykusį žmogų, kuris visaip bando tapti „mies tiečiu“, nes galvoja, kad kiekvienas miestietis ne va į jį žiūri „iš aukšto“.
397 728
reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Platinimo tarnyba:
397 713
397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –
711, 397 715
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
ketvirtadienis, spalio 3, 2013
užribis
Ko Kipro policija pavydi mūsiškei? Lietuvos ir Kipro kelių policijos pareigū nai dalijasi patirtimi. Vasarą priėmę tos šalies Limasolio miesto policijos atstovą Klaipėdoje, uostamiesčio pareigūnai praė jusią savaitę į Kiprą delegavo saviškį.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Stebino technika
Klaipėdos kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininkas komisaras Mindaugas Džermeika tikino, kad pažintis su svetimu kraštu ir jame galiojančiais įstatymais buvo išties naudinga. „Teko dalyvauti Europos polici jos koledžo – CEPOL organizuo jamoje mainų programoje „Eismo saugumas ir prevencija“. Šią vasa rą Klaipėdoje lankėsi šioje progra moje taip pat dalyvaujantys Pietų Kipro policijos Limasolio mies to Kelių policijos vadovai. Svečiai domėjosi, kaip Lietuva organi zuoja eismo kontrolę“, – pasako jo M.Džermeika. Kipro policijos pareigūnai stebė josi, kad lietuviai kelių policininkai yra aprūpinti puikia technika. „Juos domino kelių policijos pa trulių automobiliuose sumontuota aparatūra. Kiekvienas pareigūnas patruliuodamas gali susisiekti su duomenų baze ir tai padarė užsie
niečiams įspūdį“, – tikino M.Džer meika. Kipro pareigūnai negalėjo pati kėti, kad lietuviai policininkai sėk mingai suranda ir nubaudžia au tomobilio savininką už tam tikrus nusižengimus, jei net žmogus būna perdavęs automobilį kitam žmo gui. Kipre tai sunkiai sekasi, o ir jų įstatymų bazė šiek tiek skiriasi“, – aiškino pareigūnas.
Turistų srautais gar sėjantis Kipras ne turi įteisinęs auto mobilio savininko atsakomybės.
Į matuoklį pučia du kartus
Skrydis: Kipre įkurta oro policija į dangų pakėlė Limasolio miesto kelių
policijos vadą M.Katsounotą (centre) ir klaipėdietį M.Džermeiką (pir mas iš dešinės). Asmeninio archyvo nuotr.
draugams, giminėms, turistams. Policijos pareigūnai vargsta aiš kindamiesi, kam iš tiesų priklauso automobilis“, – stebėjosi M.Džer meika. Dirba su viena vėliava
Turistų srautais garsėjantis Kip ras neturi įteisinęs automobilio sa vininko atsakomybės. „Žmonės, perleisdami automo bilius kitiems, net neturi nustaty tos tokio sandorio įteisinimo for mos. Paprasčiau tariant, mašinos perleidžiamos kam tik norima –
Lankydamasis Kipre M.Džermei ka nustebo, kad tos šalies policijai priklauso daugybė institucijų, ku rios Lietuvoje veikia kaip atskiros tarnybos. „Policijos departamentui pri klauso gaisrininkai. Net Finansinių nusikaltimų tarnyba yra priskirta policijai. Atskirų pasienio tarnybų
ten nėra. Visas šias funkcijas vykdo Policijos departamentui priklau santys padaliniai. Kipriečiai tiki na, kad taip taupomos lėšos, ne reikia papildomų administracijos pareigybių ir daugybės generolų“, – pasakojo M.Džermeika. Lietuvis pastebėjo, kad tokia tvarka eiliniam policijos pareigū nui tik į naudą. „Bendradarbiaujama dar grei čiau ir netenka rašyti raštų, kad sulauktum kitos tarnybos pagal bos. Bet kokia problema išspren džiama daug greičiau“, – kalbėjo klaipėdietis.
Kipro pareigūnai, kaip ir lietuviai, susiduria su tomis pačiomis pro blemomis. „Neblaivūs vairuotojai, moto ciklininkai, jauni ir įžūlūs vairuo tojai – visas šias bėdas turime ir mes. Dalį pažeidimų padaro turis tai. Kipre leistinas alkoholio kiekis organizme – 0,22 promilės. Tačiau ten galim „pūsti“ du kartus. Įsta tymu įteisinta, kad, po pirmo pa tikrinimo praėjus 20 minučių, vai ruotojo blaivumas tikrinamas antrą kartą“, – pasakojo M.Džermeika. Taip pareigūnai apsidraudžia ir nebelieka abejonių, kad vairuoto jas tikrai yra neblaivus. Tačiau jei antruoju tikrinimu žmogaus kūne staiga sumažėja alkoholio, polici ninkams tenka paleisti tokį laimės kūdikį nenubaustą. Kipre techniniai eismo įvykiai policijoje apskritai nėra įformina mi. Mašinas apsilamdę vairuoto jai apsikeičia draudimo kompani jų kontaktais ir išsiskirsto. „Tai, kad kraštą krečia ekonomi nė krizė, jaučia ir pareigūnai. Po licijos mokykla uždaryta jau kurį laiką, ten vyksta tik maža dalis to bulinimosi kursų. Naujų pareigū nų nepriimama. Bet Kipro polici ninkai yra gerai aprūpinti, valstybė daug į juos yra investavusi“, – pa stebėjo M.Džermeika. Kipre dažniausia bauda už leng vus KET pažeidimus – apie 85 eurus (293 Lt). „Bet kadangi valstybėje yra krizė, vairuotojai į baudas žiūri to lerantiškai“, – teigė M.Džermeika.
Angelų sargų dieną – šventė smalsuoliams
Domėjimasis: vaikai labai norėjo paliesti tikrus pareigū Gebėjimai: kinologo išugdytas tarnybinis šuo pažei Pasirodymas: riaušes malšinti išmokyti pareigūnai susitelkė.
nų ginklus.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Angelų sargų dieną uostamiesčio policininkai aukojo kraujo ir smal suoliams demonstravo savo profe sinius gebėjimus. Dalijosi savo krauju
Vakar iš ryto Vyriausiajame polici jos komisariate triūsė Nacionalinio kraujo centro darbuotojai, o prie durų rikiavosi policininkai. Jie pa siryžo neatlygintinai duoti kraujo. Per pusdienį per 20 pareigūnų tapo donorais. Tik viena tam pa siryžusi policininkė negalėjo tap
dėjo nepaleidžia jokioje situacijoje.
ti donore, nes moters venos buvo pernelyg prastai matomos. 470 gramų – tiek kraujo buvo imama iš kiekvieno. 20 gramų pa naudota nustatyti, ar donorai nėra užsikrėtę sunkiomis ligomis. Pareigūnų paaukotas kraujas bus panaudotas gelbstint Klaipėdos li goninėse gydomų žmonių gyvybes. Padėkojo talkininkams
Šiemet policijos ir visuomenės šventė, minint Angelų sargų die ną, surengta Kretingoje. Į centrinę miesto aikštę vidurdienį susirinko daugybė žmonių. Sveikinimo kal bos, linkėjimai ir apdovanojimų ce
remonija neprailgo. Pasveikinti po licininkų atvyko Kretingos, Skuodo rajonų bei Neringos miesto merai. Klaipėdos apskrities Vyriausio jo policijos komisariato viršininkas Benonas Ivanauskas padėkojo po licijos rėmėjams ir talkininkams. Labiausiai tarnyboje pasižymė jusiems pareigūnams buvo įteikti Policijos generalinio komisaro ap dovanojimai. Susirinkusiųjų dėmesį patraukė penkiametis kretingiškis, vilkė jęs policininko uniforma. Berniu ko mama pasakojo, jog vaikas nuo mažumės siekia būti panašus į tėtį, dirbantį policininku, todėl teta jam
Vytauto Liaudanskio nuotr.
pasiuvo uniformą. Berniukas tapo tikru šventės talismanu – pareigū nai su juo fotografavosi, leido liesti ginklus, sodino ant tarnybinio ke turračio. Netrūko įvairiausių įspūdžių
Po oficialiosios dalies susirinkusie ji stebėjo pareigūnų pasirodymą. Didžiausių ovacijų susilaukė ke turkojai policininkų talkininkai. Plungės bei Klaipėdos kinologai ir jų augintiniai labiausiai pradžiugi no vaikus. Pareigūnų dresuoti tarnybiniai šunys demonstravo ne tik gebė jimus sulaikyti nusikaltėlius, bet
ir akrobatinius triukus. Įspūdin gi buvo Lietuvos policijos specia liųjų operacijų rinktinės „Aras“ bei uostamiesčio mobiliosios kuo pos ir patrulių rinktinės pareigūnų pasirodymai. Kelių policijos biuro pareigūnai apdovanojo vaikų piešinių kon kurso nugalėtojus. Kriminalistinių tyrimų biuro ekspertai kiekvienam norinčiajam padovanojo jo pirštų atspaudus ir paaiškino, kaip nusi kaltimo vietoje randa įkalčius. Šventėje netrūko atrakcijų nei vaikams, nei suaugusiesiems. Lau ko virtuvėje pagaminta košė suvie nijo policininkus ir žiūrovus.
8
ketvirtadienis, spalio 3, 2013
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,30 %
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 1000 2,8021 DB svaras sterlingų 1 4,1326 JAV doleris 1 2,5541 Kanados doleris 1 2,4676 Latvijos latas 1 4,9146 Lenkijos zlotas 10 8,1766 Norvegijos krona 10 4,2536 Rusijos rublis 100 7,9080 Šveicarijos frankas 1 2,8188
pokytis
+0,4949 % +0,0630 % +0,4958 % –0,0365 % –0,0264 % +0,0869 % –0,1010 % +0,3197 % –0,2477 %
–0,71 %
+0,02 %
Parama biokuro katilinėms
Darbe norėtų daugiau prasmės
Biokuro katilams įrengti ir naujų katili nių statybai skirta 55,66 mln. litų europi nės paramos. 16 katilinių modernizavimo ir statybos projektų bus įgyvendinta 14-oje Lietuvos savivaldybių. Katilinių moderniza vimo projektai, pagal kuriuos katilinės bus pritaikytos biokurui naudoti, bus įgyven dinami Kauno, Šiaulių, Rokiškio, Joniškio, Šalčininkų, Radviliškio, Zarasų, Raseinių, Utenos, Ukmergės, Trakų savivaldybėse.
Premjero sudarytos ir birželį veiklą su stabdžiusios mokesčių pertvarkos darbo grupės vadovas, premjero patarėjas Sta sys Jakeliūnas sako, kad ekspertai pasi ruošę tęsti veiklą, „jei darbas būtų pra smingas“. Anot premjero patarėjo, dar bo grupė galėtų svarstyti ir nekilnojamojo turto, automobilių mokesčius, peržiūrė ti kai kurias lengvatas, taip pat kitus mo kesčius.
Stebuklai – ir statybų aikštelėje, ir teisme Tačiau Vilniaus savi1 valdybės išduotą dokumentą kažkas ištaisė – baltos
spalvos korekciniu pieštuku buvo užtušuotas žodis „rekonstrukcija“, o ant jo užrašyta – „nauja statyba“. Dėl pastato statybų kilęs skandalas išgąsdino ir Seimo narę Aureliją Stancikienę, nes pastatas kilo vietoj jos tėvų garažo. S.Rachinšteinas iš šios situacijos išsisuko jam įprastu būdu – pasinaudojo tuo, kad yra pristeigęs daugybę bendrovių. „Grangeras“ namą skubiai pardavė bendrovei „Finiens“, o ši – įmonei „Emilė“. Vėliau teisme niekas net nekreipė dėmesio, kad visos šios bendrovės siejamos su S.Rachinšteinu. Praėjusių metų pabaigoje teisėjo Ramūno Gadliausko pirmininkaujamas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino, kad statybos leidimas buvo akivaizdžiai taisytas, tačiau priėmė S.Rachinšteinui palankų sprendimą. Teismas nurodė panaikinti seną statybų leidimą, tačiau kartu įpareigojo Vilniaus savivaldybės administraciją per tris mėnesius išduoti naują.
Įsitikinęs, kad leidimai atsiranda tada, kai jų reikia, šešėlinis milijonierius griebėsi naujų statybų.
Inspektoriai nuleido rankas
Įsitikinęs, kad leidimai atsiranda tada, kai jų reikia, šešėlinis milijonierius griebėsi naujų statybų. Justiniškių gatvėje jis nusprendė padidinti beveik 5 tūkst. kv. metrų ploto pastatą, kuris anksčiau priklausė Taupomajam bankui. Darbų vėl ėmėsi jo paties bendrovės. Oficialia pastato savininke tapo bendrovė „Finiens“, o jį stato kita pogrindinio milijonieriaus statytinio Andrejaus Nikitenkos vadovaujama įmonė „Bordolina“. Be leidimų statomą pastatą greitai pastebėjo statybos inspekcija ir įpareigojo nugriauti savavališkai suręstas konstrukcijas. Tuomet vietoj bendrovės „Bordolina“ darbus buvo įpareigota atlikti to paties A.Nikitenkos vadovaujama įmonė „Grangeras“. Tai ta pati bendrovė, kuri gavo suklastotą leidimą statyboms Teatro gatvėje. Tuomet užsimerkė ir statybas prižiūrintys inspektoriai. Kelis kartus paprašę pašalinti trūkumus jie galiausiai nusprendė, kad statybos darbai nevyksta.
Ignoruoja: aferų meistro S.Rachinšteino (dešinėje) bendrovėms – nė motais statybų leidimai, nes jis jaučiasi po teisėjų sparneliu. Pavyzdžiui,
VAT teisėjas D.Rinkevičius yra priėmęs net kelis S.Rachinšteino bendrovei „Serneta“ palankius sprendimus.
Užsakė vieni, mokėjo kiti
S.Rachinšteinas ir jo statytiniai numoja ranka ir į statybų inspektorius, ir į įvairius darbus statybose atliekančias bendroves. Ne viena S.Rachinšteino užsakymu pastatus stačiusi įmonė vėliau atsidūrė prie bankroto ribos. Milijonierius joms ne tik vengia mokėti pinigus, bet ir pateikia didžiulius ieškinius. Viena apgautų – Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas. Ši įstaiga pagal sutartį su bendrove „Grangeras“ atliko dalį statybos darbų. Tačiau už šiuos darbus 45 tūkst. litų sumokėjo ne „Grangeras“, bet kita S.Rachinšteino įmonė – dabartinė pastato Teatro gatvėje savininkė „Emilė“. Netrukus po to, kai buvo padarytas šis pervedimas, „Emilė“ kreipėsi į teismą ir reikalavo, kad institutas grąžintų pinigus. Esą ši įstaiga neatliko pagal sutartį numatytų darbų. Vilniaus apygardos teismas (VAT) patenkino šios bendrovės prašymą. Pastato niekas nestatė?
Dėl S.Rachinšteino pinklių bankrutavo ir bendrovė „Tradicija“. Vilniuje, Švitrigailos gatvėje, parduotuvių pastatą stačiusi „Tradi-
cija“ teismuose iš šešėlinio milijonieriaus įkurtos bendrovės LNTV bandė atgauti pinigus už statybos darbus. Pirmosios instancijos teismai statybininkų ieškinį patenkino, tačiau verslininkus pribloškė Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės vadovaujamos kolegijos sprendimas. Nors pastatas buvo pastatytas ir sėkmingai parduotas, AT kolegija nusprendė, kad sutarties dėl jo statybos visai nebuvo, nes neišliko jos originalas. Kas lankstosi aferų meistrui?
AT, vadovaujamas Gintaro Kryževičiaus, pagalbos ranką S.Rachinšteinui ištiesia net tuomet, kai visi kiti teismai jau būna priėmę priešingus sprendimus. Šio teismo teisėjos S.Rudėnaitės vadovaujamos kolegijos priimtas sprendimas dėl pastato Vilniuje, Švitrigailos gatvėje, nustebino daugybę verslininkų. Dėl S.Rachinšteino pinklių bankrutavusi statybos bendrovė „Tradicija“ bandė iš LNTV už darbus išieškoti pinigų, tačiau kažkur dingo darbų sutarties originalas. AT kolegija nusprendė, kad tokios sutarties visai nebuvo, nors pastatas buvo pastatytas ir sėkmingai parduotas.
Apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas patikėjo S.Rachinšteino advokatų pateiktais akivaizdžiai suklastotais dokumentais apie ypač gerą bendrovės LNTV finansinę padėtį ir atsisakė jai kelti bankroto bylą. LVAT teisėjo Ramūno Gadliausko vadovaujama kolegija pripažino, kad S.Rachinšteino bendrovių pateiktas leidimas statyti pastatą Teatro gatvėje buvo akivaizdžiai taisytas, tačiau įpareigojo Vilniaus savivaldybės administraciją per tris mėnesius išduoti naują. VAT teisėjas Dainius Rinkevičius yra priėmęs kelis S.Rachinšteino bendrovei „Serneta“ palankius sprendimus. Praėjusių metų vasarį D.Rinkevičius patenkino bendrovės „Serneta“ prašymą dėl prastos finansinės padėties atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Nepraėjus nė metams, šios bendrovės padėtis staiga pagerėjo ir VAT atsisakė kelti jai bankroto bylą. Vasarį D.Rinkevičius paskelbė dar vieną sveiku protu sunkiai suvokiamą sprendimą. Jis nurodė bendrovėms „Rivona“ ir „Norfos mažmena“ grąžinti S.Rachinšteinui 7 mln. litų, kuriuos prieš penkerius metus jis išleido Rusijoje pirkdamas žemės sklypus. Bendrovėms „Norfos maž-
mena“ ir „Rivona“ liko tik Rusijos įmonių pavadinimai. Tačiau jose nebėra jokio turto, nes S.Rachinšteinas tuos sklypus jau pardavė. VAT teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė sustabdė didžiulę finansinių nusikaltimų bylą, kurios įkalčius prokurorai rinko keletą metų. Ji nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad jis išaiškintų, ar nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras gali patikslinti kaltinimus. KT sprendimą priims tik gruodį, o kitų metų pradžioje bylai sueis senatis. Kauno apygardos teismo teisėjai Izoldai Nėnienei atitenka nagrinėti dauguma su S.Rachinšteinu susijusių įmonių bylų. Ir beveik visos šios bylos išsprendžiamos šešėlinio milijonieriaus naudai. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Tadeušas Osipovičius nematė reikalo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad S.Rachinšteino bendrovė „Serneta“ iš valstybės bandė susigrąžinti per 119 tūkst. litų nekilnojamojo turto mokesčio. Valstybinė mokesčių inspekcija neabejoja, kad toks bandymas buvo neteisėtas, nes bendrovė „Serneta“ kelis kartus pateikė visiškai skirtingas ataskaitas apie 2006 m. turėtą turtą. PR
9
ketvirtadienis, spalio 3, 2013
ekonomika Plečia tinklą Latvijoje ir Estijoje
Dividendų planas kiek kuklesnis
Didžiausia Baltijos šalyse mažmeninės drabužių prekybos grupė „Apranga“ iš Lat vijos bendrovės „Imobile Style“ ir su ja su sijusios bendrovės Estijoje perėmė pen kias „Mango“ parduotuves. „Apranga“ pra nešė, kad įsigytos „Mango“ parduotuvės Talino prekybos centruose „Viru Keskus“ bei „Rocca al Mare“ ir Rygos prekybos centruose „Alfa“, „Galerija Centrs“ ir „Gal leria Riga“. Sandorio suma neskelbiama.
Iš valstybės valdomų įmonių kitąmet tiki masi gauti daugiau kaip 200 mln. litų divi dendų. Tai vakar pareiškė finansų minist ras Rimantas Šadžius. Finansų ministerijos duomenimis, šių metų dividendų planas yra 213,85 mln. litų. Kol kas valstybės valdomos įmonės šiemet sumokėjo daugiau kaip 90 mln. litų dividendų. Pernai daugiausia divi dendų – 275 mln. litų – valstybei išmokėjo tuometė Visagino atominė elektrinė.
3
mln. litų – tiek papildomai tiesio ginėms išmokoms žem dirbiams galės skirti Že mės ūkio ministerija.
Neramus laukimas Įtampa tarp Lietuvos ir Rusijos neslūgsta. Vakar pasirodė prane šimų, kad Rusija gali visiškai už drausti pieno produktų impor tą iš Lietuvos. Tiesa, mūsų šalies pienininkai sako oficialios infor macijos apie tai neturintys.
Konfliktas: P.Lukauskas iš „Verslios Lietuvos“ vadovo pareigų buvo priverstas pasitraukti po to, kai užkliu
vo tuometei ūkio ministrei B.Vėsaitei.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
Vaiko praeities šešėlius Naujai išrinktos viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ valdybos lau kia šios įstaigos vadovo paieškos. Nors ankstesnis „Verslios Lie tuvos“ vadovas iš posto pasitraukė po skandalo, tikimasi, kad tai nesutrukdys įstaigai sėkmingai veikti. Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt
Valdyba jau suformuota
Eksporto skatinimu užsiimanti Ūkio ministerijos valdoma viešo ji įstaiga „Versli Lietuva“ turi nau ją valdybą. Joje dirba bendrovės „ProbioSa nus“ generalinis direktorius Tomas Andrejauskas, bendrovės „Eksma“ direktorius Petras Balkevičius, už sienio reikalų viceministras Rolan das Kriščiūnas, ūkio viceministras Kęstutis Trečiokas, verslo patarėja Ingrida Elijošiūtė, premjero patarė ja ekonomikai Irina Urbonavičiūtė, Alytaus krašto verslininkų asocia cijos prezidentė Aldona Dalia Ma tukienė, ūkio ministro visuomeni nis patarėjas Kęstutis Virbickas. Ūkio ministras Evaldas Gustas įsakymą dėl naujos valdybos pasi rašė rugsėjo 24 d., o pirmasis val dybos posėdis planuojamas spa lio 10 d. Krėtė skandalai
Pirmajame posėdyje naujoji „Vers lios Lietuvos“ valdyba turės iš sirinkti pirmininką, o paskui bus sprendžiama ir dėl šios įstaigos direktoriaus konkurso. Kaip dien raščiui sakė T.Andrejauskas, kada šis konkursas galėtų būti paskelb tas, paaiškės po to, kai valdyba su sirinks į posėdį. „Versliai Lietuvai“ šiuo metu lai kinai vadovauja Lina Vaitkevičienė,
ji pakeitė gegužės pradžioje iš parei gų pasitraukusį Paulių Lukauską. P.Lukauskas iš darbo išėjo, kai buvusi ūkio ministrė Birutė Vėsai tė pareiškė, kad jis per mažai dė mesio skiria „Versliai Lietuvai“ ir per daug savo asmeninei konsul tacijų veiklai. Negana to, B.Vėsaitė net pareiš kė, kad „Verslios Lietuvos“ veikloje įžvelgia pinigų plovimo požymių, tačiau vėliau tokie politikės įtari mai niekaip nepasitvirtino. Kilus konfliktui tarp B.Vėsai tės ir P.Lukausko, atsistatydino ir visa pastarąjį palaikiusi viešosios įstaigos valdyba, kuriai vadovavo „Vičiūnų“ grupės valdybos narys Liudas Skierus. Joje taip pat dir bo „Intersurgical“ generalinis di rektorius Sigitas Žvirblis, buvęs „Biok“ laboratorijos direktorius Linas Čereška, taip pat A.D.Ma tukienė ir I.Elijošiūtė. Nusiteikęs ramiai
Žinomas Lietuvos verslininkas, bendrovės „ProbioSanus“ gene ralinis direktorius T.Andrejaus kas, paklaustas, ar turint omenyje visas praeities peripetijas nebu vo sunku apsispręsti dirbti „Vers lios Lietuvos“ valdyboje, sakė, kad dabar reikėtų pamiršti tai, kas bu vo, ir žvelgti į ateitį. Jis tikino, kad dirbti šios viešosios įstaigos valdy boje būtų sutikęs net ir tuo atveju, jei Ūkio ministerijai ir toliau vado vautų B.Vėsaitė.
„Dabar nebeverta apie tai kalbė ti. Reikia suprasti, kad „Versli Lie tuva“ turi normaliai tęsti veiklą ir toliau rūpintis mūsų šalies įmonių eksporto plėtra. Tai, kad valdžia ėmėsi formuoti naują įstaigos val dybą, rodo, jog ir ji turi su šia įstai ga susijusių planų. Tad viskas ge rai“, – teigė T.Andrejauskas.
Tomas Andrejauskas:
Taip, reikia pripažin ti, kad praeityje buvo, sakykime, neskanių dalykų. Bet reikia tai pamiršti. Pasiteiravus, ar neiškils kliūčių ieškant kompetentingo ir profesio nalaus naujo „Verslios Lietuvos“ direktoriaus, nes ne vienas poten cialus kandidatas galbūt pabijos po litikų kišimosi į darbą ir P.Lukausko likimo, T.Andrejauskas svarstė, kad taip nutikti neturėtų. „Taip, reikia pripažinti, kad praei tyje buvo, sakykime, neskanių da lykų. Bet pasikartosiu, kad reikia tai pamiršti ir tiesiog normaliai dirbti. Nemanau, kad „Verslios Lietuvos“ vadovo paieškos bus labai sunkios, nes dabar kalbame apie perspekty vas ir ateitį, o ne apie tai, kas kaž kada įvyko“, – sakė pašnekovas.
„Lietuviškų maisto produktų kontrolės rezultatai buvo nepa tenkinami. Todėl šiandien nusiun tėme Federalinei muitinės tarny bai raštą, kuriame nurodėme, jog didelis lietuviškų produktų kiekis vartotojų teisių apsaugos požiūriu kelia didelę sanitarinę ir epide miologinę riziką“, – vakar pareiš kė Rusijos vartotojų teisių apsau gos tarnybos („Rospotrebnadzor“) vadovas Genadijus Oniščenka. Vis dėlto mūsų šalies pieninin kai ir valdžios atstovai panikuoti kol kas neskuba. „Išskyrus tai, ką skelbia ži niasklaida, daugiau jokios oficia lios informacijos neturime, kad būtų uždrausta prekyba. Aišku, mes neturime ir oficialių duome nų, kad mūsų produkcija neati tiktų kokios nors normos“, – BNS sakė Vilkyškių pieninės vadovas ir didžiausias akcininkas Ginta ras Bertašius. Pasak jo, nors oficialių duome nų nėra, į informaciją vis vien rei kia reaguoti. G.Bertašius pripaži no, kad šiuo metu nelabai aišku, kaip elgtis. „Iš tikro į kiekvieną informaciją reikia reaguoti, ir ji kelia nerimą, nes asmuo atstovauja oficialiai įstaigai. Bet kita vertus, veteri narijos tarnyba kontroliuoja pro duktų kokybę ir iš jos neturime informacijos. Dabar iš tikro neži nome, ką daryti, išskyrus laukti ir žiūrėti, į ką išsirutulios“, – tikino Vilkyškių pieninės vadovas.
Jis teigė, kad iki šiol dėl G.Oniš čenkos pasisakymų situacija ne pablogėdavo: „Tikrai nebuvo pablogėję, praeitą kartą Rusi ja oficialiai paneigė jo pasakymą, tik ar šį kartą paneigs, sunku pa sakyti.“ „Jokios oficialios informaci jos neturime“, – sakė ir „Pieno žvaigždžių“ atstovė spaudai Vir ginija Žygienė. O „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa ne komentavo G.Oniščenkos teigi nių. Valstybinės maisto ir veterina rijos tarnybos vadovas Jonas Mi lius BNS sakė, kad kitą savaitę vyksta į Maskvą ir ketina susitikti su sprendimus dėl importo prii mančios Rusijos tarnybos „Ros selchoznadzor“ atstovais. Su sitikime dalyvaus ir žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. „Apie tai, kad lietuviškų pieno produktų importas į Rusiją gali būti visiškai uždraustas, sužino jau iš žiniasklaidos. Neturime ir negavome jokių oficialių žinių ar dokumentų, įspėjimų, todėl net nežinau, ką turėčiau pakomen tuoti“, – BNS sakė J.Milius. Pasak jo, Lietuva eksportuoja pieno produkciją į JAV, kur mik robiologinės normos bei reikala vimai dėl antibiotikų dar griež tesni nei ES, tačiau jokių pastabų dėl kokybės nesulaukta. Pastaruoju metu Rusijos muiti ninkai preciziškai tikrino vilkikus su lietuviškais numeriais, taip pat gabenančius pieno produkciją. Kalbėta, kad Rusijos pareigūnai dėl neva rastų antibiotiko tetra ciklino pėdsakų gali būti nusitai kę į keturias didžiausias Lietuvos pieno perdirbimo įmones. BNS inf.
Pozicija: Lietuvos pienininkai atidžiai stebi Rusijos veiksmus, bet
kol kas situacijos nedramatizuoja.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
10
atzalynas@kl.lt Redaktorė Evelina Zenkutė
ketvirtadienis, spalio 3, 2013
atžalynas
Draugystę sustiprins koncertu Evelina Zenkutė Klaipėdos Stasio Šimkaus konser vatorijos draugystė su Vokietijos pučiamųjų orkestru ne tik skatina šiltus moksleivių tarpusavio san tykius, bet ir uostamiesčiui dova noja profesionalios muzikos kon certų.
Prieš porą metų Klaipėdoje lankęsis Vokietijos, Žemutinės Saksonijos, Nynburgo miesto jungtinis muzi kos mokyklos pučiamųjų orkestras „Das Konzer t- und Swingorches ter der Musikschule Nienburg/W. e.V.“ – sugrįžta. Klaipėdos S.Šimkaus konser vatorijos direktoriaus pavaduoto ja Laima Sugintienė džiaugėsi, kad tada užsimezgęs ryšys palaikomas iki šiol. „Klaipėdos S.Šimkaus konser vatorijos pučiamųjų orkestro va dovas Zenonas Šimkus jau varto svečių dovanotų natų puslapius ir repetuoja kūrinius, kuriuos jo va dovaujamas orkestras atliks drauge su bičiuliais iš Vokietijos“, – kal bėjo pavaduotoja. Vokiečių pučiamųjų orkestras „Das Konzer t- und Swingorches ter der Musikschule Nienburg/W. e.V.“ žinomas ne tik gimtajame re gione, bet ir už jo ribų. „Kol ektyvas gyv uoja beveik dvi dešimtis metų. Jį įkūrė mu zikos mokyklos direktorius ir or kestro vadovas Jörgas Benthinas
Nuo spalio uosta miesčio mokslei viai mokymosi ap linką gali pakeis ti į solidesnę. Klai pėdos universiteto (KU) Jaunųjų moks lininkų mokykla jaunimui siūlo savo žinias tobulinti aka deminėje bendruo menėje.
Ryšiai: Nynburgo miesto jungtinis muzikos mokyklos pučiamųjų or
kestras pamėgo Klaipėdą.
Organizatorių nuotr
– didelis modernios pučiamųjų instrumentų muzikos mylėtojas. Orkestre nuolat groja apie 50 na rių, kurie suvažiuoja iš visos Že mutinės Saksonijos“, – pasakojo L.Sugintienė. Anot jos, tarp jų yra ir tokių, ku riems muzika – tik hobis, kiti dar groja ir kituose kolektyvuose. Dalyvių amžius svyruoja nuo 13 iki 70 metų, o dalis jaunųjų muzikų yra įvairių konkursų laureatai. Dažnai margaspalvio amžiu mi ir išsilavinimu kolektyvo stip riąja puse įvardijamas mobilumas, gebėjimas persigrupuoti ir atlik ti pačių įvairiausių stilių muzi ką. Atlikėjų repertuare – tradicinė pučiamųjų bei moderni laisvalai
kio muzika, o pastaruoju metu ja me vis labiau įsitvirtina ir simfo niniai opusai. „Kolektyvas ne tik mielai da lyvauja įvairiose Nynburgo se namiesčio šventėse, daug kon certuoja regione, groja miestuose partneriuose, bet ir gastroliuo ja užsienyje: muzikuota Niujorke ir Prahoje, Briuselyje ir Stokhol me. Štai vien pastaraisiais metais maršrutai driekėsi į Berlyną, Drez deną, Miuncheną, Freiburgą, Brė meną ir Hanoverį“, – kalbėjo pa vaduotoja. Koncertas įvyks Klaipėdos vals tybinio muzikinio teatro Kolo nų salėje spalio 5 d. 17 val. 40 min. Renginys nemokamas.
Užduotis: uostamiesčio moksleiviam
Universitete – rūp Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Šventė Europos kalbų dieną Sakoma, kad kalbų mokėjimas žmonijai atveria duris. Tuo praė jusią savaitę įsitikino ir Klaipė dos Prano Mašioto progimnazijos bendruomenė.
Mokykloje prieš Europos kalbų dieną paskelbtas piešinių konkur sas tema „Europos šalių draugys tė“ privertė mokinius įsitraukti į artėjančios šventės sūkurį. „Rugsėjo 26 d., Europos kalbų dieną, 2A klasės mokiniai anksty vą rytmetį į mokyklą skubančius bendramokslius ir mokytojus pa sitiko daina ir sveikino įvairiomis kalbomis: „Labas rytas“, „Go od morning“, „Guten Morgen“, „Доброе утро“. Visą dieną vyko netradicinės užsienio kalbų pamo kos“, – pasakojo P.Mašioto pro gimnazijos pedagogai. Pasak jų, per antrą pamoką 4A, 4B, 4C klasių mokiniai suvaidino gyvenimišką situaciją „Stotyje“, kai iš Europos atvyksta mokiniai mokytis į Lietuvą. Ketvirtokai tar pusavyje kalbėjo ne tik mokykloje mokomomis anglų, vokiečių, rusų
kalbomis, bet ir ispanų, italų, olan dų ir prancūzų. Akompanuojant 8C klasės mo kinei Gabijai Valošinaitei „už sieniečiai“ dainavo bendrą dainą „School Rules“ apie elgesio tai sykles mokykloje. „Vaidinimo da lyviai ir žiūrovai įsitikino, kad mo
Skirta vyresniems
kydamiesi mokykloje, keliaudami, bendraudami, vienas kitam padė dami gali išmokti įvairių kalbų, nes labai svarbu kalbėti ir susikalbė ti įvairiomis kalbomis“, – kalbėjo progimnazijos mokytojai. Mokyklos užsienio kalbų metodinės grupės mokytojos
Akimirkos: Europos kalbų dieną P.Mašioto progimnazijos moksleiviai
pasitiko dainomis ir vaidinimu.
Organizatorių nuotr.
KU įsteigta ir 2010–2011 moks lo metais veiklą pradėjusi Jaunų jų mokslininkų mokykla, orien tuojasi į II–IV gimnazijos klasių moksleivių poreikius, kuriems su darytos programos skirtos susipa žinti ir pasiruošti studijoms uni versitete. Mokyklos idėjos autorius ir ini ciatorius, KU Gamtos mokslų ir matematikos fakulteto Informa tikos katedros vedėjas doc. dr. Vitalijus Denisovas pasakojo, kad mokykloje vyksta viešosios žymių kviestinių mokslininkų paskaitos, skirtos visų sekcijų dalyviams, at skirų sekcijų teorinės paskaitos, praktiniai užsiėmimai, laborato riniai darbai, pažintinės ekskursi jos, ekspedicijos, plenerai ir kitos naudingos bei įdomios veiklos. Moksleiviai šioje mokykloje turi galimybę ne tik susipažinti su nau jausiais mokslo pasiekimais, prisi liesti prie mokslininkų darbo, pa matyti, kaip „gimsta“ mokslas, bet ir geriau pasiruošti baigiamiesiems egzaminams, iš arčiau susipažinti su specialybėmis, kurios juos do mina ir su kuriomis jie sieja savo
ateitį. Moksleiviai žinias tobulinti gali septyniose mokslo srityse: in formatikos ir programavimo, ro boto valdiklių programavimo ir konstravimo, skaitmeninės grafi kos ir fotografijos, biomedicininės inžinerijos, kalbotyros ir informa cinių technologijų, pajūrio aplin kos biologijos ir jaunųjų verslinin kų akademijos sekcijose.
Paskutiniųjų gim nazijos klasių moks leiviams sudarytos programos, skirtos padėti apsispręsti, renkantis profesiją, pasiruošti studijoms universitete.
Šiais metais pridedamos ir dvi papildomos – psichologijos ir fi losofijos sekcijos. Jaukinasi mokinius
KU Jaunųjų mokslininkų mokyk los organizuojamoms pamokoms vadovauja ilgametę darbo ir moks
11
ketvirtadienis, spalio 3, 2013
atžalynas Patars „žvaigždės“
Kviečia mainams
Mokys kalbų
Penktadienį studentai kviečia mi į nemokamą verslo steigimo seminarą „Verslas veža“. Daly viai „Švyturio“ arenoje laukiami nuo 10 iki 16 val. 30 min. Rengi nyje dalyvaus verslininkas Anta nas Guoga, televizijos laidų ve dėjas Jogaila Morkūnas, grupės „ŽAS“ narys Linas Zareckas, Martynas Tyla ir kiti.
Jungtinių Amerikos Valstijų am basada Lietuvoje kviečia 9 kla sių mokinius dalyvauti mainų programoje ExCEL. Jos tikslas – pasiūlyti gabiems ir talentin giems Lietuvos vaikams 2014– 2015 mokslo metais paviešėti amerikiečių šeimose, pasimoky ti anglų kalbos. Programą remia JAV ambasada Vilniuje.
ESN Lietuva su „Invest in Lithua nia“ organizuoja projektą „Mul tilingual Lithuania“, kurio tiks las – suteikti galimybę studen tams nemokamai mokytis už sienio kalbų. Pavasario semestrą Klaipėdos universitete buvo siū lomos dvi užsienio kalbos. Šį kar tą studentai gali mokytis italų, is panų vokiečių ir italų.
Gimnazistai atliko eksperimentus Evelina Zenkutė Klaipėdos Baltijos gimnazijos moksleiviai vienai dienai tapo ty rėjais, kurių rankose atsidūrė mo derniausia įranga, leidusi atlikti intriguojančius eksperimentus.
ms KU Jaunųjų mokslininkų mokykloje padedama geriau pasiruošti baigiamiesiems egzaminams. „Shutterstock“ nuotr.
pinimasis moksleiviais linę patirtį sukaupę KU dėstytojai, padedantys vaikams į žinių pasau lį žvelgti dar rimčiau. Mokyklos administratorė Dalia Jakulytė pasakojo, kad iš universi teto lėšų finansuojamas projektas visų darbuotojų buvo pasitiktas su didžiuliu entuziazmu. „Klaipėdiečiams moksleiviams norime parodyti akademinės bend ruomenės „virtuvę“, pritrauk ti mokinius arčiau universiteto. Juokaudami sakome, kiek galima užauginti ir išmokslinti vaikus, o vėliau juos atiduoti užsienio švie timo įstaigoms. Norime uosta miesčio jaunimą prisijaukinti ir parodyti, jog ir čia gali būti gerai“, – kalbėjo D.Jakulytė. Anot jos, dėstytojų organizuo jamos pamokos ypač naudingos ir dėl ateities dar neapsisprendu siems moksleiviams. „Prieš profiliavimą mokyklose mokiniams naudinga ateiti į Jau nųjų mokslininkų mokyklą ir iš bandyti skirtingus mokslus“, – sa kė administratorė.
la jaunimo atrankos nevykdo. Vie nintelis prašymas, jog moksleiviai eitų į 10–12 klases. „Priimame visus norinčiuosius. Pasitaiko, kad į pamokas registruo jasi ne tik pavieniai vaikai, bet ir vi sos grupės, kurias mokytis paskati na pedagogai. Juos nuolat skatiname pasidalyti informacija apie moki niams suteikiamą galimybę tobu lėti kitokioje aplinkoje. Be to, kar
Rugsėjo pabaigoje chemijos mo kytojos Irenos Montvydienės ini ciatyva gimnazijoje lankėsi mo bili biomokslų laboratorija, kuri šal ies moksl eiv ius supaž ind in a su naujausiais biomokslų laimė jimais. Programoje, kuri truko keturias valandas, dalyvavo 24 III–IV gim nazijos klasių mokiniai, besimo kantys chemijos. „Mobilioji bioklasė“ yra aprū pinta modernia daugiau kaip 130 tūkst. litų vertės „Thermo Fisher Scientific“ moksline įranga. Projektas moksleiviams suteikė išskirtinę galimybę bent trumpam tapti tyrėjais. Švietimo programą taip pat sudarė mokslo populia rinamosios paskaitos, mokymai ir diskusijos. Gimnazistai ne tik išbandė tikrus mokslinius prietaisus, bet ir patys atliko modernius biomokslų eks perimentus: pavyzdžiui, atsklei džiančius, kas yra DNR, ir kaip ji
yra tyrinėjama. Programoje daly vavę moksleiviai išklausė trumpą paskaitą apie DNR, jos struktūrą ir funkcijas, susipažino su dar bo laboratorijose specifik a, išmo ko naudotis automatinėmis pipe tėmis, iš tirpalo „išsodino“ DNR „siūlus“ bei atliko mokslinį eks perimentą. Baltijos gimnazijos moksleiviai džiaugėsi, jog galėjo realybėje pri taikyti šiuolaikinės molekulinės
„Mobilioji bioklasė“ yra aprūpinta mo dernia daugiau kaip 130 tūkst. litų vertės moksline įranga. biologijos metodus, kurie yra nau dojami kuriant vaistus, diagno zuojant ligas, nustatant parazitus, identifikuojant tėvystę ar tapatybę ir ieškant nusikaltėlių. „Ne kiekvieną dieną pasitaiko proga savo akimis pamatyti tokią modernią įrangą. Savo žinių baga žą papildėme ne tik teorinėmis, bet ir praktinėmis žiniomis, kurios la bai pravers netolimoje ateityje“, – kalbėjo moksleiviai.
tais lankyti mokyklą su pedagogo prašymu leidžiame ir jaunesniems moksleiviams“, – aiškino D.Jaku lytė, pridurdama, jog pamokų metu jaunimas nėra vertinamas, nes čia svarbiausia pažinimo procesas. Užsiėmimai KU fakultetuose prasidės po spalio 15 d. ir vyks kas antrą šeštadienį nuo 11 val. Šiais mokslo metais visi užsiėmimai ne mokami.
Sekcijų moksliniai vadovai: Informatikos sekcija – KU Informa
Biologijos sekcija – Biologijos kated
tikos katedros vedėjas prof. dr. Vitali jus Denisovas.
ros vedėja doc. Rita Jankauskienė. Filologijos sekcija – Baltų kalboty
Robotikos sekcija – KU Informa
ros ir etnologijos katedros lektorė Dalia Jakulytė.
tikos katedros lektorius Gediminas Gricius bei KU Jūros mokslų ir tech nologijų centro Vandens transporto technologijų laboratorijos vadovas Vasilijus Djačkovas.
Psichologijos sekcija – KU Psicho
Skaitmeninės grafikos sekcija – KU
Vadybos sekcija – Vadybos ka
Informatikos katedros prof. dr. Ole gas Ramašauskas.
tedros vedėjas prof. Riman tas Stašys.
logijos katedros vedėjas prof. dr. Min daugas Rugevičius.
Priima visus
Kaip teigė D.Jakulytė, skirtingai nei Nacionalinė moksleivių akademija, besirūpinanti itin gabiais vaikais, KU Jaunųjų mokslininkų mokyk
Bioinžinerijos sekcija – KU Medici
nos technologijų katedros vedėjas prof. Arvydas Martinkėnas.
Nauda: Baltijos gimnazijos moksleiviai ne tik išbandė tikrus mokslinius
prietaisus, bet ir patys atliko modernius biomokslų eksperimentus.
Asmeninio archyvo nuotr.
12
ketvirtadienis, spalio 3, 2013
pasaulis Opera bankrutavo
Duoną kepa pats
Laiko bomba
Niujorko opera antradienį pa skelbė, kad po 70 metų dar bo užsidarys ir pateiks bank roto dokumentus, nes jos pa galbos prašymas nepadėjo surinkti taip reikalingų milijo nų. Opera sugebėjo surinkti tik 2 mln. dolerių, nors jai rei kėjo 7 mln., kad galėtų dirb ti toliau.
Didžiosios Britanijos minist ras pirmininkas Davidas Ca meronas pripažino nežinan tis duonos kepaliuko kainos – duoną jis sau kepa pats. Ži niasklaida britų politikų kart kartėmis vis paklausia apie pagrindinių produktų kainas, kad patikrintų, ar jie nėra ati trūkę nuo visuomenės.
Švedija yra geriausia šalis senti, o Afganistanas – blo giausia. Tai rodo Jungtinių Tautų remiama studija. Jo je perspėjama, kad daug ša lių yra prastai pasirengusios spręsti senatvės laiko bom bą. „Global Age Watch“ in dekse Lietuva užima 50-ą vietą iš 91 įvertintos šalies.
Kaltina piratavimu Rusijos teisėsauga suimtiems tarptautinio ekologinio judėji mo „Greenpeace“ aktyvistams vienam po kito ėmė klijuoti pira tų etiketę.
Pirmieji kaltinimų piratavimu va kar sulaukė laisvai samdomas te leoperatorius Kieronas Bryanas iš Didžiosios Britanijos ir brazi lė ekologė Ana Paula Alminhana. Jie kartu su dar 28-iais suimtais „Greenpeace“ aktyvistais praėju sį mėnesį dalyvavo protesto akci joje prieš naftos gavybą Arktyje, surengtoje prie valstybinei ener getikos įmonei „Gazprom“ pri klausančios gręžybos platformos Barenco jūroje. „Greenpeace“ ledlaužis „Arctic Sunrise“ priplaukė prie platfor mos „Prirazlomnaja“, o du akty vistai mėgino ant jos užkopti. Rusijos prokurorai pareiškė, kad ledlaužis pažeidė naftos platfor mos 500 m saugumo zoną, o tai galima vertinti kaip realią grėsmę platformos darbuotojų saugumui bei nuosavybei. Kaltinimai piratavimu, kurie, anot „Greenpeace“, yra absurdiš ki, gali užtraukti iki 15 metų lais vės atėmimo bausmę. „Šie kaltinimai radikalūs ir ne proporcingi, – sakė „Greenpeace International“ vykdomasis direk torius Kumi Naidoo. – Kaltinimai piratavimu keliami vyrams ir mo terims, kurių vienintelis nusikal timas – kad jie turi sąžinę. Tai piktinantis žingsnis, kuris yra ne kas kita, kaip puolimas prieš pa čius taikaus protesto principus.“ Šiaurinio Murmansko miesto teismas praeitą savaitę nurodė vi siems 30 aktyvistų taikyti kardo
mąjį areštą du mėnesius, kol bus atliekamas tolesnis tyrimas. Va kar kaltinimai buvo paskelbti 14ai suimtųjų, o likusieji kaltinimų turėtų sulaukti šiandien. Suimti aktyvistai skundėsi, kad Rusijos pareigūnai juos transpor tuoja narvuose kaip gyvulius, lai ko tamsiose ir šaltose kamerose. „Greenpeace“ teigia, kad jų protestas buvo taikus ir nekėlė pavojaus, o sprendimas apkaltinti protestuotojus piratavimu neda ro garbės tarptautinei arba Rusi jos teisei.
Kaltinimai pirata vimu, kurie, anot „Greenpeace“, yra absurdiški, gali už traukti iki 15 me tų laisvės atėmimo bausmę.
Rusijos prezidentas Vladimi ras Putinas praeitą savaitę suža dino viltis, jog aktyvistams bus pateikti švelnesni kaltinimai, ir pareiškė, kad jie nėra piratai, ta čiau vis tiek pažeidė tarptauti nius įstatymus, protestuoda mi šalia Rusijos naftos gręžybos platformos. „Prirazlomnaja“, kuri yra pir moji Rusijos jūrinė naftos plat forma Arktyje ir atlieka svarbų vaidmenį Maskvai stengiantis pa naudoti tame regione slypinčius energijos išteklius, turėtų pradėti veikti iki šių metų pabaigos. BNS, newsru.com inf.
Saulėlydis: po „maišto“ buvusio premjero partijoje kai kurie apžvalgininkai prabilo apie tai, kad S.Berlus
coni politinė įtaka ėmė blėsti.
Per plačiai užsimojo
Italijos Senato debatų stebėtojai vakar negalėjo patikėti savo akimis: vyriausybės griūtį išprovokavęs buvęs premjeras Sil vio Berlusconi paskutinę minutę pakeitė taktiką, ir šalis išven gė politinės katastrofos. Pripažino klaidą
Italijos ministras pirmininkas En rico Letta laimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo Senate, S.Berlusconi atsisakius versti dabartinį minist rų kabinetą ir paskelbus apie savo paramą vyriausybei. E.Lettą palaikė 235 iš 305 balsa vime dalyvavusių Italijos senatorių – tai gerokai daugiau, negu reikia, kad penkių mėnesių senumo koa licija išsilaikytų. Prieš jį balsavo 70 Senato narių, o susilaikiusių nebu vo nė vieno. Balsavimas parodė, kad įtampa atslūgo, S.Berlusconi pripažinus savo klaidą po svarbių sąjunginin kų maišto.
ti už mokestinį sukčiavimą savo valdomoje žiniasklaidos imperijo je „Mediaset“. Ši bausmė, kuri pri taikius amnestiją buvo sumažinta iki metų, gali kainuoti jam sena toriaus mandatą. Specialusis Se nato komitetas šiuo klausimu bal suos rytoj.
Analitikai būgštavo, kad Italijos vyriausy bės griūtis sukliudys reformoms, gyvybiš kai reikalingoms no rint atgaivinti šalies ekonomiką.
Asmeniniai interesai
Reakcija: protestai prieš „Greenpeace“ ekologų suėmimą vyksta
tiek Rusijoje, tiek užsienyje ir net per UEFA čempionų lygos rungty nes. AFP nuotr.
„Reuters“ nuotr.
Balsavimas dėl pasitikėjimo buvo surengtas po to, kai praėjusį šeš tadienį penki ministrai iš S.Berlus coni partijos „Laisvės tauta“ atsi statydino ir paliko vyriausybę be daugumos palaikymo. Šiam žings niui juos pastūmėjo pats S.Berlus coni, kai paprieštaravo planuoja mam pridėtinės vertės mokesčio didinimui ir pareikalavo surengti pirmalaikius rinkimus. Tačiau daugelis apžvalgininkų čia įžvelgė buvusio premjero ban dymą apginti asmeninius intere sus. Rugpjūtį S.Berlusconi buvo nuteistas ketverius metus kalė
Maištas laive
Tačiau partijoje „Laisvės tauta“ atsirado maždaug 40 „disidentų“, kurie nepaisydami S.Berlusconi pozicijos žadėjo vis vien balsuo ti už pasitikėjimą E.Lettos vyriau sybe. Tarp jų buvo ir partijos lyde rio nurodymu atsistatydinę vidaus reikalų ministras Angelino Alfa no bei transporto ministras Mau rizio Lupi. „Nusprendėme balsuoti už pa sitikėjimą ne be vidinių ginčų“, – S.Berlusconi pareiškė Senatui prieš
vakarykštį balsavimą. Jis sakė ap sigalvojęs vakar, kai išgirdo E.Let tos pažadą sumažinti mokesčius, taip pat suvokdamas vyriausybės, kuri galėtų įvykdyti institucines reformas Italijoje, poreikį. Šis netikėtas pranešimas apie E.Lettos koalicijos pergalę netru kus buvo matomas ir biržose. Politiko žvaigždė gęsta?
Analitikai būgštavo, kad Italijos vyriausybės griūtis sukliudys re formoms, gyvybiškai reikalingoms siekiant atgaivinti šalies ekonomi ką, kurią kamuoja išpūsta valstybės skola, recesija ir didžiulis jaunimo nedarbas. Tarptautinis valiutos fondas buvo įspėjęs, kad politinė įtampa atsilieps Italijos ekonomi kos būklei. E.Lettos vyriausybė buvo sufor muota balandį po dviejų mėnesių politinės aklavietės, kurią lėmė aiškaus nugalėtojo neparodę rin kimai. S.Berlusconi Italijos politiko je dominavo beveik du dešimtme čius ir tris kartus ėjo ministro pir mininko pareigas, kol atsistatydino 2011 m. lapkritį. Po šios savaitės „maišto“ buvusio premjero parti joje kai kurie apžvalgininkai prabi lo apie tai, kad jo politinė įtaka ėmė blėsti. BNS, BBC inf.
13
ketvirtadienis, spalio 3, 2013
sportas Čempionato pradžia
Lietuviai – už šimtuko
Į kitą etapą – „Žalgiris“
Rytoj 18 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) Nacionalinės krepšinio lygos čempionato pirmąsias rungtynes žais Klaipėdos „Nafta-Universitetas“ ir „Palanga“. Šeštadienį klaipėdiečiai, vadovaujami naujo trenerio Ryčio Vaišvilos, vyks į Kauną žaisti su „Žalgirio-2“ penketuku.
Šaudymo iš lanko pasaulio čempionate Turkijoje nesėkmingai olimpinių lankų grupės kvalifikacinėse varžybose pasirodė Lenardas Bernotas (nuotr.). Klaipėdietis su 1210 taškų užėmė 121-ą vietą tarp 145-ių dalyvių. Šiaulietis Modestas Šliauteris (1238) buvo 109-as, vilnietis Kęstutis Timinskas (1222) – 117-as.
Lietuvos futbolo taurės aštuntfinalio rungtynes vakar Klaipėdoje žaidė dvi stipriausios šio sezono šalies komandos – „Atlantas“ ir Vilniaus „Žalgiris“. Rungtynes 2:1 laimėję vilniečiai, pateko į ketvirtfinalį. Tai buvo septintoji šių ekipų kova šiais metais. Tris kartus pergales šventė „Žalgiris“, du sykius – „Atlantas“.
Atsistatydino LKF prezidentas A.Sabonis Lietuvos krepšinyje – revoliucija: tarsi žaibu iš giedro dangaus vakar trenkė Krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis, pareiškęs, kad traukiasi iš pareigų, be to, vis mažiau vilties, kad savo poste išliks ir nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Šalies krepšinio vairą A.Sabonis laikė nuo 2011-ųjų spalio. Netrukus, 2012-ųjų rudenį, į rinktinę sugrįžo J.Kazlauskas. Trenerio sutartis su Lietuvos krepšinio federacija (LKF) galiotų iki 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, tačiau, įpusėjus Slovėnijoje vykusiam Europos čempionato finalo turnyrui, papūtė kiti vėjai. 58-erių J.Kazlauskas prieš pat „EuroBasket“ finalą su Prancūzija užsiminė, jog kažin ar norėtų likti savo pareigose. Grįžęs į Lietuvą strategas pažėrė kritikos LKF. „Buvo pora specialiai parašytų straipsnių, kuriuos greičiausiai organizavo žmonės, dirbantys federacijai. To negalėjo būti. Tai padaryta tam, kad būtų pakenkta komandai. Ten buvo pasakyta,
kad treneris – niekam tikęs, toks ir anoks. Jei žaidėjai suabejoja treneriu, kaip jie jo klausys?“ – svarstė J.Kazlauskas. Po vakar įvykusio LKF vykdomojo komiteto (VK) posėdžio nusprendė netylėti ir A.Sabonis. LKF prezidentas netikėtai pareiškė pasitraukiantis iš pareigų, o pagrindine sprendimo priežastimi įvardijo žiniasklaidos spaudimą nuo pirmosios pasirengimo Europos čempionato finalo turnyrui dienos. „Norėjau padėti krepšiniui, kažkas buvo nuveikta, kažkas – ne. Džiaugiuosi, kad mūsų rinktinė šiemet sužaidė labai gerai ir laimėjo sidabro medalius. Už tai norėčiau padėkoti žaidėjams ir treneriui J.Kazlauskui, kuris per trumpą laiką sugebėjo išspausti tikrai daug, – kalbėjo A.Sabonis. – Nuo pirmos dienos, kai buvo paskirtas J.Kazlauskas, prasidė-
Priblokštas: A.Sabonį labai nustebino tai, kad net LKF partneriai užsipuolė vyrų krepšinio rinktinę.
jo kažkoks spaudimas. Rinktinės „dusinimas“ vyko iš lėto, o galiausiai buvo prieita prie įžeidinėjimų. Nesuprantu: kodėl mes džiaugiamės ir didžiuojamės savo krepšiniu, tačiau nuo pat pirmos dienos jį smaugiame?“ A.Sabonis įvardijo ir žiniasklaidos priemonę, kuri užrūstino J.Kazlauską. Treneris įsižeidė po pirmojo varžybų etapo portale basketnews.lt pasirodžiusio Roko Buračo rašinio „Fiasko išvengėme. Kas toliau?“.
Artūro Morozovo nuotr.
Būtent po šios publikacijos prieš pirmąsias Europos čempionato antrojo etapo rungtynes su prancūzais dėl atsistatydinimo apsisprendė ir A.Sabonis. „Labiausiai įžeidė basketnews. lt. portalas – federacijos partneris ir taip užpuolė. Už ką? Už vienerias pralaimėtas rungtynes Balkanų pragare? Jie visur skrido kartu, visur dalyvavo ir taip elgėsi, – apmaudo neslėpė A.Sabonis. – Aš trenerio vietoje irgi įsižeisčiau. Jei rinktinės trenerį aš pakviečiau,
tai reiškia, kad šešėlis krinta ir ant manęs. Nekenčiu intrigų ir jose nedalyvausiu.“ J.Kazlauskas antradienį stebėjo Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Rygos VEF ekipų rungtynes Eurolygos atrankos turnyre, o vakar anksti ryte, nelaukdamas LKF vykdomojo komiteto posėdžio išvadų, išskrido į Kiniją, kur treniruos Guangdango „Southern Tigers“ komandą. Vakar J.Kazlauskas telefonu neatsiliepė.
Imtynininkai pranoko visus Česlovas Kavarza Panevėžyje surengtame šalies jaunių sporto žaidynių graikų ir romėnų imtynių turnyre triumfavo Klaipėdos komanda, pelniusi 377 taškus.
Lyderiai: uostamiesčio sportininkai žaidynėse pelnė daugiausia taškų.
Uostamiesčio ekipai stiprią konkurenciją sudarė kitų didžiųjų valstybės miestų sportininkai. Vilniečiai surinko 357 taškus, kauniečiai – 337,5, pagrindiniai Klaipėdos varžovai 2-oje miestų grupėje – panevėžiečiai – 295 taškus, o šiauliečiai – 247,5. Mieste prie Nevėžio kovojo 23 ekipų jauniai iki 18 metų. Pirmasis pavyzdį, kaip laimėti, parodė Justas Galkinas, rungtyniavęs svorio iki 63 kg grupėje. Jis finale aiškia persvara nugalėjo šalies
jaunių rinktinės narį Darių Venckaitį iš Vilniaus. Nesunkiai aukso medalį iškovojo ir Klaipėdos komandos kapitonas Paulius Galkinas (iki 69 kg). Artūro Ševelkovo auklėtinis lemiamoje kovoje į ožio ragą surietė kaunietį Titą Kerševičių. O Andriui Mažeikai (iki 76 kg) finale teko išlieti nemažai prakaito, kol palaužė šiaulietį Edgarą Žvirblį. Ketvirtąjį aukso žetoną nukalė sunkiasvoris Denisas Nedoboras (iki 120 kg). Svarbiausioje akistatoje uostamiesčio atleto pranašumą turėjo pripažinti sostinės atstovas Povilas Danilevičius. Dar du A.Ševelkovo ugdytiniai iš Panevėžio grįžo su bronzos medaliais – Edvinas Basevičius (iki 54 kg) ir Andrius Kirjanovas (iki 58 kg).
19
ketvirtadienis, spalio 3, 2013
įvairenybės
Spalio savaitgaliais – kūrybiniai užsiėmimai šeimoms Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmai (Didžiojo Vandens g. 2) ir spalį tradiciškai kviečia vaikus bei tėvelius į edukacinių savaitgalių ciklą: šis, pavadintas „Raudonoji spalio paletė“, papildys dienotvarkę kūrybine saviraiška bei sodrių rudens spalvų žavesiu.
Spalio 5 d. 12 val. rengiamas šeimų savaitgalis „Koliažas. Raudonasis natiurmortas“. Visi vaikai mėgsta kurti ką nors originalaus. Šį kartą ir jie, ir jų tėveliai bei seneliai galės savo jausmus išreikšti koliažo technika kurdami raudoną natiurmortą.
Spalio 12 d. 12 val. vyks šeimų savaitgalis „Piešimas parodoje. Pro rakto skylutę raudonai“. „Kiekviena paroda – tai naujos spalvos, naujos nuotaikos. Šiuosyk visus paveikslus matysime ir piešime tik raudonai“, – aiškino edukacinių savaitgalių organizatorė Virginija Dmuchauskienė. Spalio 19 d. 12 val. šeimų lauks savaitgalis „Raudonai žaisminga meno geometrija“. Geometrinis menas – tai piramidžių laikų ir senovės graikų subrandintas menas. Susidomėjusieji kviečiami dalyvauti pamokėlėje ir, naudojant raudonas geometrines
formas, atrasti naujus segmentų derinius bei įgyti naujos kūrybinės patirties. Spalio 26 d. 12 val. organizuojamas šeimų savaitgalis „Kaligrafija. Baltos lankelės, raudonos avelės“. Rašto menas – dalykas rimtas, tačiau ir jam būdinga improvizacija. Taigi užsiėmimų dalyviai galės pažaisti ir paganyti baltose lankose raudonas aveles-raideles. Užsiėmimai mokami: suaugusiesiems – 4 Lt, vaikams, studentams, senjorams – 2 Lt. Būtina išankstinė registracija tel. 313 691 arba el. paštu virginija@kkkc.lt.
Laisvalaikiu: KKKC Parodų rūmuose edukacinių užsiėmimų dalyvių
„Klaipėdos“ inf.
KKKC nuotr.
laukia kūrybiški savaitgaliai.
kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Baltos lankos“ –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame M.Atwood knygą „Tarnaitės pasakojimas“.
M. Atwood. „Tarnaitės pasakojimas“. Mums taip stovint dviguboje eilėje, atsidaro durys ir įeina dar dvi moterys raudonomis suknelėmis ir baltais Tarnaičių sparneliais. Viena iš jų jau galudienė, pilvas pergalingai pūpso iš po plataus drabužio. Patalpoje sujudimas, murmesys, atodūsiai; nejučia pasukame galvas, begėdiškai atvirai stebeilijame. Net pirštų galiukai dilgsi, taip maga ją paliesti. Ji mums tarsi stebuklas, pavydo ir geismo objektas, mes trokštame jos. Ji – vėliava kalno viršūnėje – mes dar galime tai padaryti. Mes taip pat galime būti išganytos. Netolima ateitis. Gileado respublika. Fredinė gyvena Vado ir jo Žmonos namuose. Išeiti iš namų jai leidžiama tik kartą per dieną nupirkti maisto produktų. Parduotuvių pavadinimai yra paveikslėliai, nes moterims nebeleidžiama skaityti ir apskritai siekti žinių. Kartą per mėnesį ji privalo gulėti ant nugaros ir atlikti Tarnaitės pareigą, nes mažėjančio gimstamumo amžiuje Fredinės ir kitų šiai tarnystei paskirtų moterų vertė tėra jų vaisingumas. Ji dar atmena senus laikus, kai gyveno su savo vyru Luku, žaisdavo su dukra, turėjo darbą, pinigų ir galėjo mokytis. Bet dabar visa tai jau praeitis...
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, spalio 8 d.
Avinas (03 21–04 20). Dinamiška diena, gana svarbi jūsų karjeros reikalams. Gali išsispręsti, ar sparčiai kilsite į viršų, ar parasite turimas pozicijas. Susitelkite, kruopščiai planuokite laiką, vykdykite įsipareigojimus. Jautis (04 21–05 20). Jei turite didelių sumanymų, šiandien pats metas imtis juos vykdyti. Būsite labiau pastebimi nei visada, trauksite dėmesį – jūsų ne tik prašys pagalbos, bet kritikos nepagailės. Popietė bus ramesnė. Dvyniai (05 21–06 21). Itin svarbu suvokti, ko trokštate ir siekiate. Tinkama diena svarbių darbų pradžiai. Žengę protingus žingsnius galite greitai sulaukti atpildo ir sėkmės. Seksis reikalai susiję su užsieniu, socialine, visuomenine veikla. Vėžys (06 22–07 22). Einate teisinga linkme, bet apdovanojimo už sunkų darbą dar nesitikėkite. Veikiau galimi nusivylimai. Galite susidurti su finansiniais sunkumais, tačiau jausite, kad daugelio svarbių klausimų sprendimas jau čia pat. Liūtas (07 23–08 23). Neverskite savęs daryti to, kas iš esmės prieštarauja jūsų įpročiams ar pažiūroms. Stabtelkite, pasirinkite išmintingą strategiją. Kiekvieną kartą, kai peržengsite savo kompetenciją, sulauksite tik negatyvių padarinių. Mergelė (08 24–09 23). Greičiausiai teks priimti svarbų sprendimą. Sutelkite į vieną vietą išorines ir vidines jėgas, gerai apgalvokite visus variantus. Nevenkite savo rūpesčiu pasidalyti su artimu žmogumi. Svarstyklės (09 24–10 23). Seksis reikalai, susiję su kūryba, prekyba, pelnu. Atsinaujins prieš kurį laiką nutrūkę kontaktai, tiesa, ne visais jais džiaugsitės. Geros karjeros perspektyvos. Skorpionas (10 24–11 22). Reikalai klojasi sėkmingai, gal ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Veriasi naujos perspektyvos, susijusios nekilnojamuoju turtu. Santykiai su kolegomis – puikūs, netgi bičiuliški. Šaulys (11 23–12 21). Išnaudokite šią dieną informacijai ir žinioms kaupti. Patartina labiau pasitikėti savo jėgomis. Stenkitės išlaikyti emocinę pusiausvyrą, kartu įsiklausydamas, ką jums kužda nuojauta. Ožiaragis (12 22–01 20). Sėkminga diena prekiaujantiems nekilnojamuoju turtu bei ketinantiems keisti gyvenamąją vietą. Svarbu susikaupti, neišbarstyti savęs smulkmenoms. Greitu laiku galėsite džiaugtis įdėto darbo vaisiais. Vandenis (01 21–02 19). Besiplečiantys ryšiai ir pažintys atveria didesnes galimybes, kita vertus, šiek tiek jaukia jūsų planus. Šiaip ar taip, jūsų pozicijos ir autoritetas stiprėja. Numatoma daug įdomaus ir įvairaus darbo. Žuvys (02 20–03 20). Turėtumėte rasti laiko ir darbui, ir poilsiui. Jūsų idėjas supras ir palaikys, tai jums padės kibti į darbus su dar didesniu entuziazmu. Būkite atsargesni sudarinėdami sandorius.
Orai
Rytoj bei poryt vyraus sausi ir ra mūs orai. Tik vairuotojų ramybę drums rūkai. Naktimis daugelio rajo nų laukus balins šalnos iki 1–6 laips nių šalčio. Dienomis tikėkimės 9–14 laipsnių šilumos. Savaitgalį vėjas vis dažniau papūs iš pietų, pietryčių, at nešdamas truputi šiltesnius orus.
Šiandien, spalio 3 d.
+8
+10
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
+8
Šiauliai
Klaipėda
+8
Panevėžys
+7
Utena
+8
7.42 19.06 11.24
276-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 89 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.
Tauragė
+8
Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +11 Brazilija +31 Briuselis +11 Dublinas +15 Kairas +31 Keiptaunas +21 Kopenhaga +8
kokteilis Trys puodeliai – nebaisu Rapolas anądien klausė, ar nesustrei kuos jo sveikata, jei kasdien geria ne mažai kavos. „Taip susik losto, kad per dieną išge riu nuo keturių iki šešių puodelių ka vos. Ar tai ne per daug?“ – teiravosi vy riškis. Atsiliepę žinovai šiek tiek nuramino, tačiau – ne visai. „Saikingas kofeino vartojimas, nevirši jant 300 mg per dieną – maždaug trys kavos puodeliai – suaugusiems neke lia jokio pavojaus sveikatai“, – sakė jie. Tačiau prašė nevartot i didesnio kie kio, nes kiekvieno žmogaus organiz mo reakcija būna skirtinga.
Moterys, venkite kavos Med ikai kviečia nėščias moteris per dieną suvartoti ne daug iau kaip 200 mg kofeino – du puodelius kavos. Nustatyta, kad moterys, vartojančios daug kofeino, gimdo mažesnio svorio vaikus, joms dažniau pasitaiko spon tan in is priešlaik in is gimdymas, gal i mi vaisiaus apsigimimai. Tai nereiškia, kad nėščioms moterims draudžiama vartoti kofeiną. Tačiau kiekviena nėš čia moteris turėtų kontroliuoti per die ną suvartojamą kofeino kiek į. Jis gali turėti neigiamos įtakos moterų vaisin gumui.
Kaunas Londonas +18 Madridas +22 Maskva +5 Minskas +6 Niujorkas +25 Oslas +10 Paryžius +24 Pekinas +24
Praha +11 Ryga +10 Roma +23 Sidnėjus +18 Talinas +11 Tel Avivas +28 Tokijas +28 Varšuva +8
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
+7
Alytus
2–6 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+7
+8
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+6
+10
+7
+5
3
+5
+10
+6
+6
5
+6
+11
+9
+8
6
rytoj
šeštadienį
1226 m. mirė pranciško nų ordino įkūrėjas Pran ciškus Asyžietis. 1458 m. gimė šventasis Kazimieras, Lietuvos di džiojo kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Kazi miero ir Šventosios Ro mos imper ijos impera tor iaus Alberto II duk ters Elžbietos Habsbur gaitės sūnus, Liet uvos globėjas. 1863 m. JAV prez iden to Abrahamo Lincolno dekretu paskutinis lapk
ričio ketv irtad ien is ša lyje paskelbtas Padėkos (Thanksgiving) diena. 1929 m. serbų, kroatų ir slovėnų karalystė pava dinta Jugoslavija 1941 m. Antrajame pa sauliniame kare Adolfas Hitleris pareiškė apie ga lutinę Vokietijos pergalę prieš SSRS. 1995 m. Lietuvos Seimas pataisė „nulinės“ piliety bės įstatymą – viso pa saulio lietuviams suteik ta Lietuvos pilietybė.
Ornitologai pasigedo paukščių
Liaudis šneka Jei gerai išgėrei – ryte blogai. Jei ryte gerai – išgėrei blogai.
Linksmieji tirščiai Darbininkai baigė ant grindų kloti lino leumą. Staiga pastebėjo, kad viduryje kažkas iškilę – kažkoks gumbas. – Turbūt ten liko mano cigaretės, – sa ko vienas darbininkas. – Tada neverta vargintis, suplosime ir baigta! Sutvarkė, suplojo, o tada nuėjo į virtu vę papietauti. Ten buvusi šeimininkė paklausė: – Ačiū vyrai, kad paklojote. Štai čia kaž kas paliko cigaretes ant palangės. O jūs kartais nematėte mano žiurkėno? Česka (397 719; neperkalbėsite: du litrai alaus mažiau kenksmingi nei toks pat kiekis kavos)
Sapnininkas Sapnuoti, jog sergate sloga, reiškia,
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Ventės rage nuo metų pradžios su žieduota tik 8,3 tūkst. paukščių, o pernai per tą laiką buvo sužieduota apie 40 tūkst. sparnuočių. „Šiais metais labai silpna migra cija, net nematyti srautų. Vis dar laukiame, tačiau nenustebčiau, kad ji taip ir praeis nepastebima“, – stebėjosi Ventės rago ornitolo ginės stoties viršininkas Vytautas Jusys. Spėliojama, kad paukščiams netinka vyraujantys šiaurės vėjai, jiems labiau priimtinesni vakarų ir pietvakarių krypčių vėjai, tada ir suintensyvėja migracija. „Pernai spalio 1-ąją buvo sužie duota 3,2 tūkst. paukščių, o šiemet tesužiedavome 200 paukščių. Nes kuba paukščiai išskristi. Kregždės dažniausiai išskrenda iki rugsė jo vidurio, o šiemet ir rugsėjo pa baigoje jų Lietuvoje buvo dešimtys tūkstančių“, – kalbėjo V.Jusys.
2006 m. Antanas Sirei ka atsistatydino iš Lietu vos vyrų krepšinio rink tinės vyriausiojo trene rio pareig ų. 2003 m. Švedijoje jo treniruoja ma rinktinė tapo Seno jo žemyno čempione.
Ką šiąnakt sapnavote?
Šį rudenį gamtos mylėtojai pasigedo pagrindinio jo ak cento danguje – vir tinių išskrendančių paukščių. Ornito logai pripažino, jog neprisimena to kių metų, kad taip būtų vėlavusi ru deninė paukščių migracija.
nama geriant daug kavos.
Penk ios taurelės sumaž ina riz iką blogai sut ikt i Naujuosius metus du kartus!
Alanas, Alanta, Evaldas, Kristina, Milgintas, Teresė, Vaida.
SpaliO 3-iąją
Šaltinis: daugiausia kofeino gau
O vyrai kalba
Vardai
Retenybė: palšasis kūltupis pirmą kartą Lietuvoje pastebėtas šią sa
vaitę, kai tupinėjo ant molo Kopgalyje.
Šį rudenį išskristi į šiltuosius kraštus vis dar delsia nendrinukės, pečialindos, devynbalsės. „Vasara paukščiams buvo ge ra, turėjo prisiperėti. Anksčiau paukštvanagių kasdieną pagauda vome, o dabar pamatome tik vie ną kitą“, – sakė Ventės rago orni tologas. Tačiau spalio 1-oji pajūryje buvo įsimintina, nes pirmą kartą buvo pastebėta nauja paukščių rūšis. Palšasis kūltupis užfiksuotas ant Kopgalio molo. Tai yra pirmo ji šios paukščių rūšies registracija Lietuvoje. Pietų Europos ir Azijos gyventoją nufotografavo Jūrų muziejaus dar buotojas Saulius Karalius.
Sauliaus Karaliaus nuotr.
„Nesu visiškai tikras, kad tai bū tent ši rūšis, nors kolegos ornitologai ir patvirtina mano spėjimą. Tačiau tam, kad būčiau visiškai tikras, turiu surinkti daugiau informacijos ir gau ti patvirtinimą, kad tai tikrai palšasis kūltupis“, – teigė S.Karalius. Jis tikino, kad ne tik Ventės rago ornitologijos stoties paukščių gau dyklės šiuo metu yra tuščios. „Ventei šiuo metu nepalankūs vėjai, todėl ten ir nėra paukščių. Jie nemėgsta skristi, kai jiems pu čia į uodegą. Jei pradės pūsti va karis, pagausės ir išskrendančių sparnuočių“, – kalbėjo S.Karalius. Ar iš tiesų sumažėjo paukš čių, pasak S.Karaliaus, bus galima spręsti tik pasibaigus migracijai.
kad jums pritrūks kantrybės dirbant darbus, jų nebaigsite. Sapne matyti čiulbančius paukš čius reiškia, kad laimė, pinigai ar nau dingos paž intys nepaklys kelyje į jū sų namus. Jeigu sapnuojate plėšrųjį paukštį (sa kalą, vanagą), jus kažkas apgaus. Jei mergina sapnuoja paukščius, va dinasi, jos lauk ia laimingos vedybos arba nauja meilė, nauja pažintis. Sapne regėti baltą paukštį reiškia, kad net ruk us gausite laišką, juodas paukštis – blogos naujienos. Jei sapnuojate paliktus ar iškritusius iš lizdo paukščiukus, tai įspėjimas, kad nevertėtų skubėt i kiekvienam sut ik tam pasakoti apie savo sumanymus, ypač kūrybinius. Sapne regėti skraidančius paukš čius reiškia klestėjimą, jei buvo blogu mų, visi labai greitai pranyks. Jei sapnuojate, kad perkate naminius paukščius – reikalai vis blogės. Sapne lesinti paukščius reiškia, kad pasikviesite linksmą kompaniją, lau kia kažkoks linksmas nuotykis, kurio organizatoriai būsite patys. Sapnuoti, jog gaudote ar sugavote paukštį, reiškia, kad laukia laimė arba šeimos padidėjimas. Jeigu sapnuojate, kad šaudote plėš riuosius paukščius, vad inasi, drąsiai sieksite savo tikslo nugalėdami visas kliūtis, tačiau nušautas paukštis – liū desys ar apgailestavimas dėl nevyku sio poelgio.