2013 10 04 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

penktadienis, SPALIO 4, 2013

www.kl.lt

=2;8A.162;6@ @=. 96< !

11 ?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ› _ O\PVbYfaR-XY Ya

pramogĹł

DainininkÄ—, iĹĄ ran

Tarptautiniu menų projektu „Jōros mōzos� naująjį teatro sezoną dos valstybinis muzikin pradėjęs Klaipėis teatras rytoj publikai pristatys jau antrąjį projekto renginį. Šįsyk – su lenkų kilmės soliste iť Vokietijos Katarzyna Dondalska (koloratō rinis sopranas).

Grai­ki­ja ga­li leng­vai uŞ­da­ry­ti neo­na­ciĹł par­ti­jÄ…, bet ar ÄŻveiks ĹĄak­nis ÄŻlei­du­siÄ… jos ideo­lo­gi­jÄ…?

ÄŽ Klai­pÄ—­dÄ… jau vÄ—l sÄ—­li­na gri­pas.

Miestas 2p.

Pasaulis 9p.

Gravitacijos jÄ—goms nepaklĹŤstantis balsas skambÄ—s ir KlaipÄ—doje.

229 (19 831)

gidas

kĹł nepaleidĹžianti Prasidainuoju, iĹĄgyvenu ĹžodĹžiais nenusakomÄ… jaudulÄŻ ir einu ÄŻ scenÄ….

smuiko

nenusakomÄ… jaudulÄŻ ir einu ÄŻ scenÄ…. TÄ… minutÄ™, kai pradedu dainuoti, viskas vÄ—l bĹŤna gerai. – Esate itin vertinama dÄ—l savo ÄŻstabaus, kritikĹł teigimu, „jokiĹł ribĹł neturinÄ?io“ balso. Tai ÄŻgimtas talentas ar darbo rezultatas? nuoseklaus – Manau, jog ĹĄiuo atveju abu faktoriai buvo svarbĹŤs.

Operos gerbÄ—jĹł vertinama dÄ—l sa- tÄ… ir mano vo „fenomenalau balsui puikiai tinkanÄ?iÄ… s, gravitacijos jÄ—Sveikata – labai „BaltÄ…jÄ… Karmen“, goms nepaklĹŤstanÄ?i svarbi kuri skambÄ—s ir o nia koncerte „Dainuokbalsoâ€? vieĹĄ- koncerte KlaipÄ—doje. – JĹŤs – koloratĹŤrinis kartu su teatro orkestrusu manimiâ€? atliks vo- TÄ™sÄ— Tems, kas neĹžino, sopranas. kieÄ?iĹł kino muzikos mokslus svetur kuo gas ĹĄis balso tembras, ypatinriaus Franzo Grothes kompozitokoks jo kĹŤrinius. repertuaras? – Tapote diplomuota – Tai graĹžus, ypaÄ? soliste ir smuikininke operos aukĹĄtas balso ĹĄeima tembras, gebantis to jus ĹĄiandien scenoje. Vis dÄ—lskleistis ÄŻvairiomatome mis spalvomis (anglĹł kaip dainininkÄ™. – Esate laiminga k. to colour). Ar vis dar paidÄ—l to, kÄ… ĹĄianNorint tinkamai mate ÄŻ rankas smuikÄ…? dien veikiate? Visuomet jas perteikti, sosvajojo- – DÄ—l listui svarbu meistriĹĄkai te gyventi muzikos to, jog sekdama ĹĄeimos iĹĄdainuopasaulyje? traditi ÄŻvairiausias savo cijomis tapau smuikininke, – Taip jau nutiko, muzikinÄ—s parjog tijos puoĹĄmenas, ĹĄeimos, kurioje labai esu kilusi iĹĄ tol nesigailiu – smuikas anaip„ornamentus“. gilios muzi- mano pravertÄ— JĹł gausu Nakties kavimo tradicijos, vokalo studijoms, karalienÄ—s todÄ—l viskas, gapartiypaÄ? ÄŻvaljoje W.A. Mozarto dant koloratĹŤrinÄ™ lima sakyti, susiklostÄ— operoje „UĹžburtechnikÄ…. Tiesa, toji eita“, Zerbinetos Aplinkiniai mus daĹžnai natĹŤraliai. daug metĹł grojant vienu instruoperoje „Ariadnė“, – R.Strausso „skambanÄ?iais DondalskĹłvadindavo mentu kategoriĹĄkai LakĹĄtingalos – nusprÄ™sti sunamais“. sikoncentruoti I. Stravinskio to paties ReikÄ—tĹł pradÄ—ti nuo ÄŻ visai kÄ… kita nebupavadinimo to, operoje ir daugelyje si mĹŤsĹł ĹĄeimoje groja jog beveik vi- vo lengva. Kartais kitĹł. smuikÄ… ÄŻ rankas smuiku: sene- paimu lis buvo Lenkijos ir savo soliniuose koncertuoradijo simfoninio – Kaip ir kiekvienu se, pavyzdĹžiui, prieĹĄ orkestro BydgoĹĄÄ?iuje arijÄ… „Liebe du ir Pamario ďŹ linstrumentu, balsu muzikos Himmel auf Erden“ harmonijos smuikininkas tenka ypaiĹĄ F.Leharo opebei garsus retÄ—s tingai rĹŤpintis? pedagogas, dÄ—stÄ™s „Paganinis“. Matau, jog puman – Ĺ˝inoma, svarbu dmenis. TÄ—tis KoĹĄalino smuiko pra- blikai tai patinka. saugotis perĹĄaliĹ˝inoma, ir OlĹĄtyno ďŹ l- tas mĹł. Apskritai gera harmonijose dirbo pats, kas atlikti J.Brahmsotai ne sveikata solistui koncertmeisteriu. konlabai svarbi. certÄ… smuikui ir Vyresnysis brolis ir orkestrui, sesuo – taip pat laiko viskam neuĹžtenka... taÄ?iau koncertmeisteriai, o jaunesnysis bro– JĹŤsĹł pasirodymas lis – koncertmeister is, studijuojantis doje – vienintelis Klaipė– Savo muzikinÄ™ smuikÄ… ir dirigavimÄ…. karjerÄ… LietuvoTik mĹŤsĹł ma- jote je. Kaip susiklostÄ— ma groja perkusija. Lenkijoje. DÄ—l kokiĹłpradÄ—aplinkybÄ—s, Mano jog sveÄ?iuositÄ—s fanas Johannesas Walteris vyras Ste- ĹžasÄ?iĹł iĹĄvykote mokytis prie- ď Ž Prioritetas: 8 1\[QNY`XN “ Ä?ia su jau mi– kompo- ti ÄŻ VokietijÄ…? ir dirb \]R_\` `\YV`aĂ› ORa QNbT ZVR nÄ—to vokieÄ?iĹł kompozitori X\[PR_ab\`R [R` YNOVNb`VNV c zitorius, dirigentas, YVNb QNV[b\WN perkusininkas. aus R_aV[N aVR`V\TV[Ă&#x; X\[aNXaĂ– `b ] F.Grothes kĹŤriniais? – Viskas labai paprasta. bOYVXN – PrieĹĄ metus F.Grothes tu, kai mokiausi muzikos, Tuo me– Kaip tuomet ÄŻ .`ZR[V[V\ N_PUfc\ [ jĹŤsĹł gyvenimÄ… kino ďŹ lmĹł Lenkijoje b\a_ muzikÄ… Pastarieji ekonominÄ— atÄ—jo dainavimas? atlikau TorĹŤnÄ—je drauge daĹžnai padÄ—tis buvo labai su sudÄ—- apie dainavimÄ…, nieko nenutuokia kito aukĹĄtyn TorĹŤnÄ—s simfoniniu tinga. – Kaip minÄ—jau, mĹŤsĹł kylanÄ?iĹł balkonĹł. todÄ—l nukenÄ?ia spekĹĄeimoje mu- joje, Abu tÄ—vai dirbo ďŹ lharmoni- takliĹł Toli- rigentu Dainiumi orkestru ir dimiausiojo, stovint zikavimo tradicijos muzikos kokybÄ—. Inscenizacijos kuriÄ… ketino uĹždaryti. Pavilioniu. Jis ir scenoje, plika akiperduodamos iĹĄ TrĹŤko daĹžnai nekokybiĹĄkos, pasiĹŤlÄ— su ĹĄia programa mi beveik nematyti, pinigĹł mokslams, kartos ÄŻ kartÄ…. Smuikas taÄ?iau todÄ—l menkavertÄ—s. atvykti ÄŻ virĹĄuje ÄŻrengtas ekranas, paÄ?iame KlaipÄ—dÄ…. AsmeniĹĄkai mentas, kuriam buvau – tai instru- ieĹĄkoti galimybiĹł tÄ™sti teko paÄ?iai aĹĄ juos svetur. Balsas publikai iĹĄ arti stebÄ—ti leidĹžiantis F.Grothe dÄ—l jo nuostabios pamilau dyti didĹžiulÄ™ pagarbÄ… mokoma ro- Taip prof. Wandos neturi ribĹł solistĹł WiĹ‚komirski ir – melobei pasiatidumÄ…. dingos, jaudinanÄ?ios rodymus. NeÄŻtikÄ—tina, biÄ?iuliĹł iĹĄ Bavarijos BĹŤdama 14-os pirmÄ…kart – muzikos. TidÄ—ka jau po – dĹžio rĹŤmuose balsas jog tokio dy- kiuosi, gerÄ… ÄŻspĹŤdÄŻ Ar dÄ—l ĹĄios prieĹžasties Placido Domingo atliekant iĹĄgirdau pirmĹłjĹł studijĹł metĹł ji paliks ir jums. Gdanske iĹĄ- niau Don Cho- vykau daĹž- be jokio ÄŻgarsinimo. puikiai skamba se arijÄ… iĹĄ G.Bizet koncertuojate nei studijuoti ÄŻ VokietijÄ…, Vis operos „Karmen“. dÄ—lto pasiroakusViurc- dote operos – Kokie tiĹĄkai geriausia salÄ—, burgÄ…. Ten ir baigiau Buvau pakerÄ—ta jo scenoje? kurioje man iki ĹĄiems jĹŤsĹł kĹŤrybiniai planai ĹĄvelnaus, aksomokslus Gri- – ĹĄiol yra tekÄ™ dainuoti, gorijaus Zhislino Turiu pripaĹžinti, jog minio balso tembro. metams baigiantis? smuiko ir Juttos – Berlyno ďŹ l- – VÄ—liau, smui- Bucelis-Dehn Artimiausiu metu dainuoju koncertuose. daug mieliau harmonija. kininkĹł konkurse vokalo klasÄ—se. vÄ—l atlikdama Pablo grÄŻĹĄiu ÄŒia aĹĄ, kaip prie Nakties karalienÄ—s sakoma, pati esu savo Sarasate’s „Karmen „Deutsche Oper likimo kalvis. – fantaziją“, suam Rhein“ Diuseldorfe. MÄ—gstu tiesioginÄŻ kontaktÄ… Kas jums yra geras – Vokietija garsÄ—ja pratau, jog visÄ… tai, GruodÄŻ lausolisto pa- kia giliomis opekÄ… groju, trokĹĄtu ka. Tai beveik neÄŻmanoma su publi- sirodymas? koncertai Berlyno ros tradicijomis: perteikti balsu. Ĺ tai ďŹ lharmonijoĹĄioje ĹĄalyje daupo to ir nuÄ—jau ÄŻ operoje. Su – Kai je, naujametinis koncertas koncertais susijÄ™ ir giau kaip savo pirmÄ…jÄ… dainininkĹł pasirodymas atima mano patys gra– KanaĹžadÄ… ir doje, Monrealyje. perklausÄ… vokieÄ?iai80 operos teatrĹł, o patys Ĺžiausi nebereikia analizuoti, pas prof. IrenÄ… Boguckiej-Olko prisiminimai. Vieni operÄ… renkasi daĹžniau Su nekantrumu kodÄ—l taip ÄŻspĹŤdinws- nei dĹžiazo, kiej OlĹĄtyno muzikos roko ar popmuzikos giausiĹł mano karjeroje pasirodymĹł jauÄ?iuosi. Kai atliekama graĹži mu- laukiu savo debiuto festivalyje „Kissinger Sommer“ 2014-aisiais. zika ir puikiai suderinama vyko ÄŒikagos koncertĹł pastebÄ—jo mano balso mokykloje. Ji koncertus. Ar iĹĄ tiesĹł salÄ—je, Disney mo Vokietija – koncertĹł tembrÄ… ir jo kone atliki- pasirodysiu Jame technika, galimybes. Tiesa, tinkamiausia vieta salÄ—je su dainuoti nuo pat operos Fisher koncertĹł Los AndĹžele, Avery ba, tuomet ekspresija bei vaidy- kaip Dmitrijustokiais muzikantais solistÄ—s karjerai pradĹžiĹł teko kur kas pasirodymas yra Korchakas ir MasalÄ—je Niujorke, Johskleistis? aukĹĄtesniu diageras. ciejus Pikulski’s. no F.Kennedy scenos – Tiesa – Vokietijoje pazonu, nei mano KitÄ…met numameno centre VaiĹĄsvajotoji partija. operos be galo ĹĄingtone, tyta daug – Kaip pati ruoĹĄiatÄ—s daug... Deja, to paties Tik vÄ—liau atradau Stokholmo koncertĹł F.Grothes sukuriĹĄÄ—jimui ÄŻ KoĹĄaline, koncertĹł ir Lenkijoje – negalima pa- Stulbinamu salÄ—je. scenÄ…? sakyti apie gerus OlĹĄtyne, groĹžiu pavergÄ— Hiustono ÄŒenstakave bei operos reĹžisierius. kitur. DÄ—l visĹł ir kiekvieno – Mano pasiruoĹĄimas operos teatras su daugybe vienas iĹĄ paprastas: lo dĹžiaugiuosi. jĹł be gaprasidainuoju , iĹĄgyvenu ĹžodĹžiais Muzikantai – visa

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

KlausinÄ—jo Jovita NavickaitÄ—

Ko­va uĹž sō­naus li­ki­mÄ… Klai­pÄ—­die­tÄ— Kris­ti­na Ar­ťa­ku­ni pa­ty­rÄ— ro­ ma­nis­to plunks­nos ver­tÄ… gy­ve­ni­mÄ…, ta­ Ä?iau da­bar ja­me – ru­de­niť­ko liō­de­sio pil­nas lai­ko­tar­pis. Ne­gai­les­tin­ga diag­ no­zÄ— – au­tiz­mas – pri­bloť­kÄ— tuo­met vos tre­jĹł me­tu­kĹł sō­nĹł ant ran­kĹł sō­ pa­vu­siÄ… mo­ti­nÄ….

„Pra­ťo­me ir lau­kia­me, ta­ da vÄ—l pra­ťo­me ir vÄ—l lau­ kia­me.“ So­cia­li­niĹł rei­ka­lĹł de­par­ta­men­to di­rek­to­rÄ— Aud­ra Dau­jo­tie­nÄ— at­sklei­dÄ—, kaip vyks­ta vie­ťų­jĹł pir­ki­mĹł pro­ce­dō­ros.

2p.

„Vie­ni­ťi vil­kai“ ke­lia grÄ—s­mÄ™ Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Aukť­Ä?iau­sius val­dĹžios as­me­nis sau­gan­tys pa­rei­gō­nai sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­joms iť­pla­ti­no in­for­ma­ci­ jÄ…, kaip ap­si­sau­go­ti nuo „vie­ni­ťų vil­kĹłâ€œ – at­si­sky­rÄ—­liĹł, ku­rie esÄ… pa­ vo­jin­ges­ni ir uĹž te­ro­ris­tus.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejĹŤnaite@kl.

Nau­ja ten­den­ci­ja

Li­ki­mo paieť­kos Ame­ri­ko­je

K.Ar­ťa­ku­ni gys­lo­mis te­ka tÄ—­vo ar­ mÄ—­no ir Ĺže­mai­tÄ—s ma­mos krau­jas. At­ro­dy­tĹł, kad tai ir gelbs­ti klai­pÄ—­ die­tei – mo­te­riť­kas nuo­lan­ku­mas gy­ve­ni­mo smō­giams pa­dÄ—­jo iť­lai­ ky­ti tie­siÄ… nu­ga­rÄ… ir ne­suk­lup­ti, o Ĺže­mai­tiť­kas uŞ­si­spy­ri­mas ne­lei­do sa­vy­je nu­ma­rin­ti vil­ties, kad ka­ da nors gy­ve­ni­me at­si­ ras pro­ťvais­tÄ—.

4

„„Vil­tis: K.Ar­ťa­ku­ni nuo sun­kios da­lios ne­ke­ti­na bÄ—g­ti, neį­ga­lĹł sō­nĹł au­gi­nan­ti ma­ma sten­gia­si tvir­tai Ĺženg­ti

per gy­ve­ni­mÄ….

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Anks­Ä?iau, kai iť­girs­da­vo­me, jog Ĺžmo­gus skun­dĹžia­si ko­kia nors keis­ te­ny­be, pa­vyz­dĹžiui, ban­do ÄŻro­dy­ti, jog vei­kia vai­kus gro­bian­ti or­ga­ni­ za­ci­ja, dau­ge­lis nu­mo­da­vo ran­ka ir tiek: keis­tuo­lis. Ta­Ä?iau pa­sta­ruo­ju me­tu ES ĹĄa­ly­se ste­bi­ma ten­den­ci­ja, jog smur­ti­nius iť­puo­lius daŞ­niau ÄŻvyk­do ne te­ro­ris­tai ar ekst­re­mis­ tai, o bō­tent pa­vie­niai as­ me­nys.

7

Pre­kei­viai jau trau­kia­si iĹĄ gat­viĹł Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

At­ť a­l us orams, klai­p Ä—­d ie­Ä? iai, pirk­da­mi vai­sius iĹĄ lau­ko pre­kei­ viĹł, tu­r Ä—­t Ĺł ati­d Ĺžiau ÄŻver­t in­t i jĹł ko­k y­b Ä™. Neats­pa­riau­s i ĹĄal­t iems orams – ba­n a­n ai, greipf­r u­t ai ir ar­bō­zai. Pre­kiau­ja ir vi­sus me­tus

Uos­ta­mies­ty­je pre­ky­ba vai­siais ir dar­Şo­vÄ—­mis gat­vÄ—­je yra po­pu­ lia­riau­sia lau­ko pre­ky­bos veik­la. Taip yra jau ke­le­rius me­tus. Vers­

tis ĹĄia veik­la ĹĄie­met iť­duo­ta apie 80 lei­di­mĹł. Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­ bÄ—s Li­cen­ci­jĹł, lei­di­mĹł ir var­to­to­jĹł tei­siĹł ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sia­ sis spe­cia­lis­tas Ri­man­tas Ar­mo­ nas tvir­ti­no, kad, at­ťa­lus orams, ĹĄiek tiek su­ma­ŞÄ—­jo as­me­nĹł, no­ rin­Ä?iĹł pre­kiau­ti vai­siais ir dar­Şo­ vÄ—­mis lau­ke. „Pre­kei­viĹł vai­siais ir dar­Şo­vÄ—­ mis po tru­pu­tÄŻ ma­ŞÄ—­ja. Kai ku­rie jau pa­si­trau­kia. Dau­giau­sia Ĺžmo­ nÄ—s ĹĄia veik­la ver­Ä?ia­si va­sa­rą“, – tvir­t i­n o vy­r iau­s ia­s is spe­cia­lis­tas.

3

„„Pa­ta­ri­mas: klai­pÄ—­die­Ä?iai, pirk­da­mi vai­sius ir dar­Şo­ves, tu­rÄ—­tĹł bō­ti la­bai ati­dĹŤs.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

2

penktadienis, SPALIO 4, 2013

miestas

Gri­pas – jau Klai­pė­do­je Eve­li­na Zen­ku­tė Uos­ta­mies­ty­je ir Klai­pė­dos ra­jo­ne jau už­fik­suo­ti pir­mie­ji gri­po at­ve­ jai ir au­ga su­si­rgi­mų per­ša­li­mo li­ go­mis skai­čius. Ta­čiau esą iki gri­ po epi­de­mi­jos – dar to­li. Si­tua­ci­ja – sta­bi­li

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­gų pro­fi­ lak­ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus ve­ dė­jo pa­va­duo­to­ja Ina Kuz­ne­co­va in­for­ma­vo, kad praė­ju­sią sa­vai­ tę Klai­pė­dos ap­skri­ty­je ser­ga­mu­ mo gri­pu ir ūmi­nė­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­nė­mis li­ go­mis ro­dik­lis su­da­rė 60,2 at­ve­jo 10 tūkst. gy­ven­to­jų. „Bu­vo už­re­gist­ruo­ti pen­ki gri­ po at­ve­jai, iš jų – vie­nam vai­kui.

Pa­cien­tų, ser­gan­čių gri­pu ar per­ša­li­mo li­ go­mis, dau­gė­ja vi­so­ je ša­ly­je, ta­čiau ne­ reik­ėtų pa­ni­kuo­ti – iki gri­po epi­de­mi­ jos dar to­li.

Ne­pil­na­me­čių ser­ga­mu­mas ūmi­ nė­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­ kų in­fek­ci­nė­mis li­go­mis su­da­rė 80,4 pro­c. Di­džiau­sias ser­ga­mu­ mas bu­vo re­gist­ruo­ja­mas Klai­pė­ do­je – 69,2 at­ve­jo 10 tūkst. gy­ ven­to­jų bei Klai­pė­dos ra­jo­ne – 67 at­ve­jai 10 tūkst. gy­ven­to­jų“, – sa­ kė I.Kuz­ne­co­va. Pa­sak jos, pa­ly­gi­nus šių ir praė­ ju­sių me­tų duo­me­nis, pa­ste­bė­ta, kad skai­čiai la­bai pa­na­šūs. Anot spe­cia­lis­tų, pa­dė­tis nė­ra iš­skir­ti­ nė: ana­lo­giš­ka ji bū­na kas­met.

Spe­cia­lis­tė ak­cen­ta­vo, kad pa­ grin­di­nė gri­po pre­ven­ci­jos prie­mo­ nė yra skie­pai, to­dėl ri­zi­kos gru­ pėms pri­klau­san­tiems as­me­nims rei­kė­tų pa­si­skie­py­ti prieš pra­si­de­ dant gri­po epi­de­mi­jai. „Se­zo­ni­nio gri­po vak­ci­nos dau­ gu­mo­je as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ ros įstai­gų dar nė­ra, ta­čiau ji gy­ dy­to­jus pa­sieks jau šį mė­ne­sį“, – in­for­ma­vo I.Kuz­ne­co­va. Ne­pai­nio­ti su per­ša­li­mu

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tai pri­me­na, kad gri­pas – vie­na iš daž­niau­siai epi­ de­mi­jo­mis pa­si­reiš­kian­čių li­gų, ku­ria kas­met su­ser­ga 5–10 pro­c. gy­ven­to­jų. Gri­pui bū­din­ga di­des­nė nei 38 °C tem­pe­ra­tū­ra, sau­sas ko­su­lys, gerk­ lės, gal­vos ir rau­me­nų skaus­mas, nuo­var­gis ir silp­nu­mas. Re­čiau pa­si­tai­kan­tys gri­po simp­to­mai yra šleikš­tu­lys, vė­mi­mas, pil­vo skaus­ mas, vi­du­ria­vi­mas. Cent­ro dar­buo­to­jai įspė­ja, jog gri­po ne­rei­kė­tų pai­nio­ti su per­ša­ li­mu, ku­rio simp­to­mai – ne­di­de­lė tem­pe­ra­tū­ra, slo­ga, per­šin­ti gerk­ lė ar ko­su­lys. „Gri­pas – pa­vo­jin­ga ir grei­tai plin­tan­ti li­ga. Su­sir­gu­siems ja pa­ ta­ria­ma lik­ti na­muo­se ir taip su­ ma­žin­ti ri­zi­ką už­krės­ti ap­lin­ki­nius. Ne­ga­luo­jan­tiems pa­cien­tams bū­ti­ nas lo­vos re­ži­mas“, – pa­ta­rė Užk­re­ čia­mų­jų li­gų pro­fi­lak­ti­kos ir kont­ro­ lės sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja.

No­rint ne­su­sirg­ti re­ko­men­duo­ja­ma: kruopš­čiai plau­ti ran­kas su mui­lu

ir van­de­niu; ko­sint ar čiau­dint už­si­deng­ti no­

sį ir bur­ną vien­kar­ti­nė­mis no­si­nai­ tė­mis;

Vak­ci­na dar neat­ke­lia­vo

„Tai – na­tū­ra­lus pro­ce­sas. Orai šal­ ti, pa­tal­po­se vė­su, nes šil­dy­mas dar neį­jung­tas. Vai­kai pra­dė­jo lan­ky­ti mo­kyk­las, taip su­da­ry­da­mi pa­lan­ kias są­ly­gas leng­viau plis­ti li­goms“, – aiš­ki­no Užk­re­čia­mų­jų li­gų pro­fi­ lak­ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­ jo pa­va­duo­to­ja. Jos tei­gi­mu, pa­cien­tų, ser­gan­čių gri­pu ar per­ša­li­mo li­go­mis, dau­gė­ ja vi­so­je Lie­tu­vo­je, ta­čiau ne­rei­kė­ tų pa­ni­kuo­ti – iki gri­po epi­de­mi­jos dar to­li ir pa­na­ši si­tua­ci­ja ga­li iš­lik­ ti il­gą lai­ką.

steng­tis ne­lies­ti akių, no­sies ir bur­

nos, ypač ne­plau­to­mis ran­ko­mis; ne­lies­ti pa­vir­šių, ku­rie ga­li bū­ti už­

terš­ti gri­po vi­ru­su; daž­nai vė­din­ti pa­tal­pas, tin­ka­mai

ap­si­reng­ti bei veng­ti są­ly­čio su ser­ gan­čiais žmo­nė­mis; su­si­rgus kuo sku­biau kreip­tis į gy­

dy­to­ją ir nei­ti į dar­bą bei ne­ves­ti vai­ kų į ug­dy­mo įstai­gą.

Pa­tir­tis: Me­tų mo­ky­to­ju iš­rink­tas S.Žu­kaus­kas (kai­rė­je) my­li­mą dar­bą dir­ba jau 28 me­tus.

Me­tų mo­ky­to­jas – fi­zi­kas

Ar­tė­jan­čios Tarp­tau­ti­nės mo­ky­to­jų die­ nos pro­ga, ku­ri ofi­cia­liai šven­čia­ma spa­lio 5-ąją, pa­skelb­tas uos­ta­mies­čio Me­tų mo­ ky­to­jas ir pa­gerb­ti la­biau­siai nu­si­pel­nę Klai­pė­dos pe­da­go­gai. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Ge­riau­siu 2013 me­tų pe­da­go­gu ta­po „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos fi­ zi­kos mo­ky­to­jas Sau­lius Žu­kaus­ kas, vai­kų ug­dy­mui ati­da­vęs jau 28 me­tus. Dė­ko­da­mas už įver­ti­ni­mą, S.Žu­ kaus­kas juo­ka­vo, kad jau­čia­si lyg ve­te­ra­nas Ho­li­vu­do ak­to­rius, ku­ riam už vi­sus gy­ve­ni­mo nuo­pel­ nus įtei­kia­mas ap­do­va­no­ji­mas. „Tik ma­nau, kad aš ir atei­ty­je dar tu­rė­siu ką nu­veik­ti“, – tei­gė mo­ ky­to­jas. Hu­mo­ro jaus­mo ne­sto­ko­jan­čiu vy­ru di­džiuo­ja­si ne tik gim­na­zi­jos pe­da­go­gai, bet ir moks­lei­viai, ti­ki­ nan­tys, kad S.Žu­kaus­ko ve­da­mos fi­zi­kos pa­mo­kos – ypa­tin­gos.

ga, ser­ga šim­tai klai­pė­die­čių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­ mo sky­riaus ve­dė­ja Lai­ma Priž­gin­ tie­nė tei­gė, kad ge­riau­sio pe­da­go­ go ti­tu­las ski­ria­mas va­do­vau­jan­tis dviem pa­grin­di­niais kri­te­ri­jais – de­monst­ruo­ja­mu pro­fe­sio­na­lu­mu sa­vo sri­ty­je ir aki­vaiz­džiai ma­to­ma moks­lei­vių mei­le. Pa­mirš­ti ne­li­ko ir ki­ti uos­ta­mies­ čio švie­ti­mo įstai­go­se dir­ban­tys dar­buo­to­jai. Pa­dė­kos raš­tais, ku­ riuos sky­rė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, Švie­ti­mo sky­rius bei Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ ja, ap­do­va­no­tas gau­sus bū­rys di­ rek­to­rių, jų pa­va­duo­to­jų, mo­ky­ to­jų, lop­še­lių-dar­že­lių auk­lė­to­jų, ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo pe­da­go­gų. Pro­fe­si­nės die­nos pro­ga Klai­pė­ dos kon­cer­tų sa­lė­je va­kar su­si­rin­ ku­sius mo­ky­to­jus svei­kin­da­mas

uos­ta­mies­čio vi­ce­me­ras Vy­tau­tas Če­pas pa­ste­bė­jo, kad pe­da­go­gams skir­to­se šven­tė­se da­ly­vau­jan­čių vy­rų ne­dau­gė­ja, o mo­te­rys – kas­ met at­ro­do vis jau­nes­nės. „Vi­sais lai­kais mo­ky­to­jo dar­ bas bu­vo sun­kus – ne ką leng­ves­ nis nei po­li­ci­nin­kų. Ki­tiems at­ro­ do, kad mo­ky­to­jai tu­ri at­sa­ky­ti už vi­sus vai­kus, lyg bū­tų jų gim­dy­ to­jai. Prie­kaiš­tau­ja­ma esą mo­kyk­ la ne­si­rū­pi­na moks­lei­viais. Ta­čiau ko­dėl to ne­pa­da­ro šei­ma? Yra to­ kių šei­mų, ku­rios ap­skri­tai nie­ko ne­da­ro, tik vai­kus. Tu­rė­tu­me nu­ brėž­ti aiš­kią ri­bą, kas už ką at­sa­ kin­gas“, – kan­džių strė­lių ne­gai­ lė­jo vi­ce­me­ras. Anot jo, pe­da­go­gą šio­mis die­no­ mis no­ri­ma pa­vers­ti ro­bo­tu. „Skai­ čiau, kad mo­ky­to­jas jau ne­be­ga­ li pa­kel­ti bal­so. Į mo­kyk­lą atei­si su­kan­dęs dan­tis ir išei­si. Ne­jau­gi mo­ky­to­jas ne­be­ga­li ro­dy­ti emo­ci­ jų? Skau­du­lių švie­ti­mo sis­te­mo­je daug. Įdo­mu, ka­da ug­dy­mo pro­ gra­mas pe­da­go­gams siųs tie, ku­rie nors kar­tą sto­vė­jo prieš pil­ną vai­ kų kla­sę? Ne­bi­jo­ki­te ei­ti į val­džią“, – su­kel­da­mas pe­da­go­gų juo­ko pliūps­nį pa­ta­rė vi­ce­me­ras.

Aikš­te­les sta­tys ant snie­go Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Nuo­gąs­ta­vi­mai, jog ir šie­met vai­kų žai­di­mų aikš­te­lės, lau­ko tre­ni­ruok­ liai bus sta­to­mi ant snie­go, tad pa­ va­sa­rį kels grės­mę svei­ka­tai, pa­na­ šu, ga­li pa­si­tvir­tin­ti. Iki šiol neaiš­ ku, ka­da pra­si­dės dar­bai, ku­riuos nu­ma­ty­ta at­lik­ti už bend­ruo­me­ niš­ku­mui ska­tin­ti skir­tus pi­ni­gus.

Gau­sa: per­ša­li­mo li­go­mis, ku­rių vie­nas ne­ma­lo­niau­sių po­žy­mių – slo­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Vis­ką le­mia vie­šie­ji pir­ki­mai. Es­ mė ta, kad pro­ce­dū­ros jau trun­ ka ko­kius du mė­ne­sius. Kon­kur­ se įreng­ti vai­kų žai­di­mų aikš­te­les ir lau­ko tre­ni­ruok­lius da­ly­va­vo ne­ma­žai pre­ten­den­tų. Jie ne­bu­ vo ge­rai pa­si­ruo­šę – ne­pa­tei­kė vi­ sų rei­kia­mų do­ku­men­tų. Ta­čiau iš kon­kur­so pa­ša­lin­ti ne­ga­li, nes ta­da ap­skųs teis­mui. To­dėl ir bu­vo pra­ šo­ma pa­tiks­lin­ti do­ku­men­tus, o pa­skui lau­kia­ma ir lau­kia­ma, ta­da vėl pra­šo­ma, vėl lau­kia­ma“, – pro­ ble­mą įvar­di­jo Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės So­cia­li­nių rei­ka­lų de­par­ta­

men­to di­rek­to­rė Aud­ra Dau­jo­tie­nė. Ji vy­lė­si, jog pro­ce­dū­ros ga­liau­siai bus baig­tos ir rea­lūs dar­bai pra­si­ dės dar šią sa­vai­tę. Praė­ju­siais me­tais vai­kų žai­di­ mų aikš­te­lės bu­vo mon­tuo­ja­mos, kai že­mę jau kaus­tė įša­las. To­dėl įren­gi­niai ne­bu­vo pa­kan­ka­mai ge­ rai įtvir­tin­ti, pa­va­sa­rį sū­puok­lės ėmė griū­ti ir tik per at­si­tik­ti­nu­mą ne­su­ža­lo­jo vai­kų. Siek­ta, jog šie­met si­tua­ci­ja pa­ si­keis­tų, ta­čiau, pa­na­šu, kad vai­kų žai­di­mo aikš­te­lės vėl bus sta­to­mos ant snie­go. „Ne­ži­nau, ty­liu. Ti­kė­ ki­mės, kad žie­ma pa­si­slinks, ateis vė­liau, leis nor­ma­liai dirb­ti. Ne­ga­ li­me ne­sku­bin­ti dar­bų, pi­ni­gus tu­ ri­me iš­leis­ti šiais me­tais, nes ki­taip juos rei­kės grą­žin­ti į vals­ty­bės biu­ dže­tą“, – aiš­ki­no A.Dau­jo­tie­nė. Klai­pė­die­čiai šie­met ak­ty­viai tei­kė pa­raiš­kas, kur bū­tų ga­li­ma iš­leis­ti bend­ruo­me­niš­ku­mui ska­ tin­ti iš vals­ty­bės skir­tus 500 tūkst. li­tų. Ke­tu­rios vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ry­bos nu­spren­dė, jog pi­ni­gai tu­

ri bū­ti pa­da­ly­ti 108 pra­šy­mams pa­ ten­kin­ti. Bend­ruo­me­nių at­sto­vai nu­ spren­dė, jog mies­te už iš vals­ty­ bės skir­tus pi­ni­gus rei­kia at­nau­ jin­ti 42 vai­kų žai­di­mų aikš­te­les, įreng­ti 8 lau­ko tre­ni­ruok­lių komp­ lek­sus, su­re­mon­tuo­ti „skeit­par­ką“ prie Klai­pė­dos jau­ni­mo cent­ro, at­ nau­jin­ti 10 krep­ši­nio aikš­te­lių, vie­ šo­se mies­to vie­to­se įreng­ti suo­liu­ kų, or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nių ir pa­skai­tų gy­ven­to­jams, ku­rių te­ma – ge­res­ nis tė­vų bend­ra­vi­mas su vai­kais. „Pi­ni­gų bend­ruo­me­niš­ku­mui ska­tin­ti bus skir­ta ir ki­tais me­tais, to­dėl pa­raiš­kas ga­lė­si­me priim­ti jau ir va­sa­rį ar ko­vą. Ti­kiuo­si, jog ki­tą­ met bus pa­si­rink­tos „minkš­to­sios“ veik­los – ren­gi­niai, pa­skai­tos, įvai­ rios tre­ni­ruo­tės, vai­kų va­sa­ros sto­ vyk­los, ku­rios iš­ties ska­tin­tų bend­ ruo­me­niš­ku­mą. Be to, tuo­met kil­tų ir ma­žiau pro­ble­mų dėl vie­šų­jų pir­ ki­mų. Ma­nau, kad vai­kų žai­di­mų aikš­te­lių jau bū­si­me įren­gę už­tek­ ti­nai“, – tei­gė A.Dau­jo­tie­nė.

3

penktadienis, SPALIO 4, 2013

miestas Lei­do šil­dy­tis

Ieš­kos au­di­to­riaus

Kont­ro­liuos griež­čiau

Nuo va­kar vai­kų dar­že­liuo­se ga­ li bū­ti pra­dė­tas šil­dy­mas. Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­ čiū­tė įga­lio­jo iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­ mo įstai­gų va­do­vus pa­tiems nu­ spręs­ti, ar rei­kia šil­dy­mo ir pa­ gal po­rei­kį jį įjung­ti. Dėl šil­dy­mo se­zo­no pra­džios vi­sa­me mies­te bus spren­džia­ma pir­ma­die­nį.

Bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ ke­ti­na ieš­ko­ti su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­na­lo pro­jek­to au­di­to­riaus, ku­ris pri­ žiū­rė­tų, kad pro­jek­tas bū­tų įgy­ ven­din­tas efek­ty­viai. Įmo­nė pa­ skel­bė bū­si­mo kon­kur­so tech­ ni­nių spe­ci­fi­ka­ci­jų pro­jek­tą. Pa­ siū­ly­mai bus ver­ti­na­mi pa­gal va­lan­di­nį įkai­nį.

Spa­lį klai­pė­die­čiai bus aky­liau ste­bi­mi, ar į ko­mu­na­li­nių at­lie­ kų kon­tei­ne­rius ne­me­ta ža­lių­ jų at­lie­kų. Rei­dai vyks kiek­vie­ ną sa­vai­tę. Bui­ti­nių at­lie­kų kon­ tei­ne­ry­je ra­dus ža­lių­jų at­lie­kų, pa­žei­dė­jams bus su­ra­šy­ti pro­ to­ko­lai. Už ne­tei­sin­gą at­lie­kų tvar­ky­mą gre­sia įspė­ji­mas ar­ba bau­da iki 2 tūkst. li­tų.

Pre­kei­viai jau trau­kia­si iš gat­vių

Dienos telegrafas Lai­vai. Šian­dien į Klai­pė­dos uos­tą at­ plauks vie­nas Bel­g i­jos Ka­ra­lys­tės ir trys Ny­der­lan­dų Ka­ra­lys­tės ka­r i­n ių jū­r ų pa­jė­g ų lai­vai. Šeš­ta­d ie­n į ir sek­ ma­d ie­n į nuo 13 iki 16 val. Krui­z i­n ių ir ka­ro lai­v ų ter­m i­na­le sto­v in­čiuose Bel­g i­jos Ka­ra­lys­tės ir Ny­der­lan­dų Ka­ ra­lys­tės ka­ri­niuo­se lai­vuo­se ga­lės ap­ si­lan­ky­ti klai­pė­die­čiai.

Ta­čiau R.Ar­mo­nas pa­ 1 brė­žė, kad yra pre­kei­ vių, ku­rie šia veik­la už­sii­ma vi­sus

me­tus. Pap­ras­tai jų bū­na apie 20– 30. Kaip bus šie­met, anot vy­riau­ sio­jo spe­cia­lis­to, neaiš­ku. „Pa­gal Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­ te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos rei­ka­la­vi­ mus pre­kiau­ti vai­siais ir dar­žo­vė­ mis lau­ke ga­li­ma, kol tem­pe­ra­tū­ra yra ne že­mes­nė nei 5 laips­niai ši­lu­ mos. Jei tem­pe­ra­tū­ra yra aukš­tes­ nė, tai ga­li­ma da­ry­ti ir vi­sus me­ tus“, – ko­men­ta­vo vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas. Nu­ken­čia vai­sių ko­ky­bė

Nors lau­ko pre­ky­ba lei­džia­ma, kol ter­mo­met­ro stul­pe­lis nu­kren­ta iki 5 laips­nių šal­čio, ta­čiau kai ku­rie vai­siai ir dar­žo­vės – le­pes­ni. „Yra nu­sta­ty­tos re­ko­men­duo­ja­ mos pro­duk­tų lai­ky­mo są­ly­gos. Jei šiuos ga­li­ma lai­ky­ti šal­dy­tu­ve, tai ga­li­ma ir jais pre­kiau­ti lau­ke, at­ ša­lus orams“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­ja Jū­ra­tė Ma­čiu­lie­nė. Ta­čiau, pa­sak jos, kai ku­rie pro­ duk­tai tu­ri bū­ti lai­ko­mi aukš­tes­nė­ je tem­pe­ra­tū­ro­je. Le­piau­si šiuo at­ ve­ju – ba­na­nai. Jie ga­li bū­ti lai­ko­mi ne že­mes­nė­je nei 13 laips­nių ši­lu­ mos tem­pe­ra­tū­ro­je. Pa­na­šiai yra ir su ar­bū­zais. Greipf­ru­tus ir cit­ri­nas ga­li­ma lai­ky­ti ne že­mes­nė­je nei 10 laips­nių ši­lu­mos tem­pe­ra­tū­ro­je. Anot J.Ma­čiu­lie­nės, žie­mą šiais pro­duk­tais pre­kiau­ti ne­ga­li­ma, nes nu­ken­čia jų ko­ky­bė. Rengs nau­jus pa­tik­ri­ni­mus

Ma­žiau le­pūs yra apel­si­nai ir obuo­ liai. Pir­mie­ji ga­li bū­ti lai­ko­mi iki 1, ant­rie­ji – 2 laips­nių ši­lu­mos tem­ pe­ra­tū­ro­je. Pries­ko­ni­nės dar­žo­vės, ža­lu­my­nai – iki nu­lio. „Jei vai­siai ir dar­žo­vės lai­ko­mi že­mes­nė­je tem­pe­ra­tū­ro­je nei nu­ ma­ty­ta, ga­li nu­ken­tė­ti jų ko­ky­bė. Įver­tin­ti ba­na­nų ko­ky­bę nė­ra su­ dė­tin­ga – jie pa­juo­duo­ja. Su­dė­tin­ giau su ar­bū­zais, ta­čiau jais gat­vė­ je ma­žai kas pre­kiau­ja. Be to, da­bar ne jų se­zo­nas“, – tvir­ti­no pa­va­ duo­to­ja. J.Ma­čiu­lie­nė at­krei­pė dė­me­sį, kad dau­gu­ma pre­kei­vių dir­ba jau daug me­tų ir jie ži­no pre­ky­bos vai­ siais ir dar­žo­vė­mis rei­ka­la­vi­mus. Pas­ta­rą­jį kar­tą Klai­pė­dos vals­ty­ bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba lau­ko pre­ky­bos pa­tik­ri­ni­mus vyk­dė va­sa­rą, kai bu­vo braš­kių se­zo­nas. Da­bar juos ke­ti­na­ma or­ga­ni­zuo­ ti, spus­te­lė­jus šal­tu­kui. Bus žiū­ri­ ma, ko­kia pro­duk­tų, ku­riais pre­ kiau­ja­ma, ko­ky­bė.

Po­ky­čiai: va­kar nuo „Lai­ve­lio“ bu­vo nu­rau­tos va­sa­ri­nės gė­lės – vie­to­je jų bus pa­so­din­tos naš­lai­tės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mies­te pra­žys naš­lai­tė­s Va­sa­rą mies­tą puo­šu­sios gė­lės jau rau­na­ mos lauk, o jų vie­to­je bus pa­so­din­tos ki­ tos. Naš­lai­čių jau pri­so­din­ta į mies­te esan­ čias va­zas. Grei­tai jo­mis bus pa­puoš­ta ir At­gi­mi­mo aikš­tė­je esan­ti kom­po­zi­ci­ja „Lai­ve­lis“. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Va­kar mies­to žel­di­nius pri­žiū­rin­ čios įmo­nės dar­buo­to­jai nu­ro­vė At­gi­mi­mo aikš­tė­je au­gu­sias įvai­ rias va­sa­ri­nes gė­les. Dau­giau­sia tarp jų bu­vo pe­lar­ go­ni­jų. „Jau gal tru­pu­tį vė­lu, bet anks­ čiau nu­rau­ti va­sa­ros gė­lių ran­ka ne­ki­lo, nes jos bu­vo dar gra­žios. Vie­to­je jų pa­so­din­tos ru­de­ni­nės naš­lai­tės tu­rė­tų pri­gy­ti. Joms tik­ rai nė­ra per šal­ta. Gal po žie­mos kai ku­rio­se vie­to­se ir rei­kės jas at­ so­din­ti“, – tvir­ti­no įmo­nės „Klai­

pė­dos žel­di­niai“ di­rek­to­rius Ge­di­ mi­nas Va­la­ši­nas. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ ka­lie­nė pa­sa­ko­jo, kad naš­lai­tės taip pat bus so­di­na­mos prie skulp­tū­ ros „Ar­ka“, prie Deb­re­ce­no ženk­ lo, esan­čio ties Tai­kos pro­spek­to ir Nai­ku­pės gat­vės san­kry­ža. Jo­mis pa­si­puoš ir me­ta­li­nės bo­ ru­žė­lės. „Dar no­rė­tu­me naš­lai­čių pa­so­ din­ti Skulp­tū­rų par­ke. Ta­čiau tai pa­da­ry­si­me, jei už­teks pi­ni­gų“, – tei­gė ve­dė­ja. Ru­de­ni­nis mies­to gė­ly­nų ap­so­di­ ni­mas naš­lai­tė­mis kai­nuos apie 30

tūkst. li­tų. Anot I.Ša­ka­lie­nės, ga­ lu­ti­nė su­ma paaiš­kės, kai bus pa­ so­din­tos vi­sos gė­lės. Šie­met mies­to gė­ly­nams bu­vo skir­ta apie 200 tūkst. li­tų. Anot G.Va­la­ši­no, iš­rau­tos va­sa­ ri­nės gė­lės ve­ža­mos į ža­lių­jų at­lie­ kų są­var­ty­ną. So­din­ti jų ki­tais me­ tais ne­ver­ta. „To­kiu at­ve­ju gė­lės ne­bus to­kios veš­lios, gra­žiai ne­žy­dės. Var­ga­nų so­din­ti tik­rai ne­si­no­ri“, – pa­ti­ki­ no va­do­vas.

200 – tiek tūkst. li­tų šie­met skir­ta ap­so­din­ti ir pri­žiū­rė­ti mies­to gė­ly­nus.

Pa­ro­d a. Šian­d ien 16 val. Ni­dos kul­ tū­ros ir tu­r iz­mo in­for­m a­c i­j os cent­ re „Agi­l a“ (Tai­kos g. 4) bus ati­d a­r y­t a pa­ro­da „Kur­š ių ne­r i­ja – is­to­r i­jos, kul­ tū­ros ir gam­tos ženk­l ai“. Ne­r in­g os ku­ror­t ą ir Bal­t i­j os re­g io­no ste­buk­lu praė­j u­s iais me­t ais pri­p a­ž in­t ą Kur­ šių ne­r i­ją pri­s ta­t an­t i pa­ro­da ba­l an­d į bu­vo eks­p o­nuo­ja­ma Eu­ro­p os Par­l a­ men­te Briu­s e­ly­j e. Pa­ro­d ą su­d a­ro 25 sten­dai, ku­r iuo­s e pa­tei­k ia­m i trum­pi in­for­ma­t y­v ūs teks­t ai lie­t u­v ių ir ang­ lų kal­bo­m is. Ne­r in­gos ku­ror­to dva­sią pui­k iai per­tei­k ia di­d žią­ją sten­dų da­l į uži­man­č ios nuo­t rau­kos. Sten­dai bu­ vo ren­g ia­m i bend­ra­dar­biau­jant su is­ to­r i­ke dr. Ni­jo­le Stra­kaus­kai­te ir Tho­ mo Man­no kul­t ū­ros cent­ro va­do­ve Li­n a Mo­t u­z ie­n e. Pa­ro­d a pa­reng­t a Ne­r in­gos sa­v i­val­dy­b ės lė­š o­m is. Pa­ly­dė­tu­vės. Ry­toj 7.45 val. Smil­ty­nė­ je, Kop­ga­ly­je vyks Lie­tu­vos or­n i­to­lo­ gų drau­gi­jos ren­gi­nys „Paukš­čių pa­ly­ dų šven­tė“. Jo me­tu bus ste­bi­mi paukš­ čiai, vyks eks­kur­si­ja. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 4 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Sta­sė Bra­sie­nė (g. 1920 m.), Jad­v y­ga Skre­bie­nė (g. 1924 m.), Pra­nas Ba­čius (g. 1929 m.), Ni­ko­laj Ko­ziuk (g. 1943 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Igor Ta­ra­nen­ko, Jev­do­ki­ja Dob­ro­du­ši­ na, Oleg Rož­kov. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 12 mo­te­r ų. Gi­mė 7 mer­gai­tės ir 6 ber­niu­kai, tarp nau­ja­g i­mių – dvy­nu­ kų po­re­lė. Grei­to­j i. Va­k ar iki 17 val. grei­to­s ios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­kė apie 50 iš­k vie­t i­mų.

4

penktadienis, spalio 4, 2013

miestas

Ko­va už sū­naus li­ki­mą 1

Be­veik prieš du de­šimt­ me­čius li­ki­mas jau­nu­ tę klai­pė­die­tę nu­bloš­kė į Jung­ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­jas. „Mo­kė­jau už­sie­nio kal­bą, dar­ bo ne­bi­jo­jau ir iš­skri­dau jo ieš­ko­ ti. Pir­miau­sia įsi­dar­bi­nau kel­te, pa­na­šia­me į tuos, ku­rie kur­suo­ ja iš Klai­pė­dos į ki­tus uos­tus. Įgi­ ju­si pa­tir­ties, ga­vau stiuar­de­sės dar­bą jach­to­se“, – apie vie­ną lai­ min­giau­sių sa­vo gy­ve­ni­mo eta­pų kal­bė­jo mo­te­ris. Klai­pė­die­tei nu­si­šyp­so­jo lai­mė ir ji įsi­dar­bi­no mi­li­jo­nie­rių jach­to­se. „Kur tik man ne­te­ko plau­kio­ti, – pu­sę pa­sau­lio ap­ke­lia­vau. Vi­sa Ka­ri­ bų jū­ra, Ba­ha­mų sa­los, Vi­dur­že­mio jū­ros vi­sas ba­sei­nas ap­lan­ky­tas. Bu­ vo pui­kūs lai­kai, įspū­džių ku­pi­nos die­nos“, – pri­si­mi­nė mo­te­ris.

ant ko­jų, ma­no dar­bo vie­ta jau bu­ vo užim­ta“, – apie pra­ras­tą dar­bą pa­sa­ko­jo K.Ar­ša­ku­ni. Ne­ti­kė­tai mo­te­ris pa­si­ju­to nėš­ čia. Nors su šir­dies drau­gu ne­bu­ vo su­mai­niu­si auk­so žie­dų, ta­čiau Kris­ti­na džiū­ga­vo, kad po šir­di­mi pla­ka nau­ja gy­vy­bė. „Sū­nus gi­mė su skys­čių pil­nais plau­čiais. Jau pir­mas ke­tu­rias gy­ ve­ni­mo die­nas jam te­ko pra­leis­ ti in­ku­ba­to­riu­je, o vie­to­je mo­ti­nos pie­no jis ga­vo an­ti­bio­ti­kų do­zes“, – pri­si­mi­nė ma­ma. Ta­čiau ne­tru­kus ber­niu­kas ėmė stip­rė­ti. „Jei ne silp­no­kas imu­ni­ te­tas, di­des­nių bė­dų ne­tu­rė­jo­me. Vai­kas tik­rai at­ro­dė svei­kas, jo­kių įta­ri­mų apie sun­kią li­gą ne­bu­vo“, – sa­kė K.Ar­ša­ku­ni. La­ga­mi­ne til­po vi­sas gy­ve­ni­mas

Ava­ri­jo­je lū­žo kau­lai

Pa­sa­kiš­ka idi­lė griu­vo tuo­met, kai mo­te­ris pa­te­ko į ava­ri­ją. Į au­to­mo­ bi­lį, ku­riuo jis va­žia­vo kaip ke­lei­vė, tren­kė­si ki­ta ma­ši­na. „Vi­sas sun­kias­vo­rės ma­ši­nos smū­gis te­ko ke­lei­vio pu­sei. Po ava­ri­jos ma­ne iš­trau­kė su­mai­to­ tą. Lū­žo kau­lai, aš net ne­ga­lė­jau vaikš­čio­ti. Pri­rei­kė pus­me­čio, kad pa­kil­čiau iš lo­vos. Kai at­si­sto­jau

Ta­čiau tai ne­bu­vo vie­nin­te­lis smū­ gis K.Ar­ša­ku­ni gy­ve­ni­me. Net­ru­ kus mo­te­ris, ne­ši­na la­ga­mi­nais, su vai­ku ant ran­kų, skaus­mo su­spaus­ ta šir­di­mi grį­žo į Lie­tu­vą. „Na, tie­siog taip nu­ti­ko. Ne­bu­ vo­me su­si­tuo­kę. Grį­žau be pi­ni­gų, ne­tu­rė­jau jo­kio pa­grin­do po ko­jo­ mis“, – pri­pa­ži­no mo­te­ris. Įsi­kū­ru­si mo­ti­nai pri­klau­san­čio bu­to kam­ba­rė­ly­je, klai­pė­die­tė, su­

Sun­kią da­lią iš­gy­ve­nan­čios šei­mos ži­no, kad vals­ty­bė to­kius vai­kus au­gi­nan­tiems tė­vams ga­li pa­siū­ly­ti tik nuo­lai­dą bi­lie­tė­liui au­to­bu­se. Sva­jo­nės: vie­na au­tis­tą vai­ką au­gi­nan­ti klai­pė­

die­tė K.Ar­ša­ku­ni neuž­sisk­len­džia sa­vo­jo­je bė­do­ je ir sa­va­no­riau­ja. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

kan­du­si dan­tis, mė­gi­no ras­ti išei­tį iš su­du­žu­sių vil­čių la­bi­rin­to. „Aš ten nie­ko sa­vo ne­tu­riu – net lo­vos ar sta­lo. Kom­piu­te­ris – tai vie­nin­te­lis ma­no tur­tas“, – kuk­ liai tars­te­lė­jo mo­te­ris.

To­kio vai­ko prie­žiū­ra ma­mai ati­ ma vi­sas jė­gas. Nuo ma­žu­mės Ma­tas pra­stai mie­ga. Kar­tais Kris­ti­nos die­ na pra­si­de­da tre­čią nak­ties, kai ber­ niu­kas pa­bun­da ir ten­ka juo už­siim­ti, nė se­kun­dės ne­pa­lei­džiant iš akių.

Po skie­pų – ne­pa­gy­do­ma li­ga?

Apie del­fi­nus tik sva­jo­ja

Juodb­ru­vas, tam­siaa­kis Ma­tas, pa­ sak ma­mos, ant­rais sa­vo gy­ve­ni­mo me­tais bu­vo pa­skie­py­tas. „Ame­ri­ko­je jis ga­vo dau­gy­bės skie­pų kom­bi­na­ci­jas. Kai jam bu­vo tre­ji, pra­si­dė­jo mū­sų bė­dos. Sū­nus nu­sto­jo kal­bė­ti, jis ny­ko aky­se, įvy­ ko tik­ra reg­re­si­ja. O juk ber­niu­kas dve­jus me­tus pui­kiai au­go, la­vė­jo, kal­bė­jo“, – ti­ki­no K.Ar­ša­ku­ni. Mo­te­ris įsi­ti­ki­nu­si, kad dėl skie­ pų ir pra­sto imu­ni­te­to vai­kas su­si­ rgo au­tiz­mu. „Už­sie­ny­je ra­šo­ma apie to­kius pa­ste­bė­ji­mus, to­kius vai­kus au­gi­ nan­čios ma­mos jau gar­siai liu­di­ ja, kad li­ga pa­si­reiš­kia ne pir­mais ar ant­rais gy­ve­ni­mo me­tais, o po skie­pų“, – tvir­ti­no klai­pė­die­tė. La­vi­na spe­cia­lio­je mo­kyk­lo­je

Ber­niu­kas jau ket­vir­tus me­tus gy­ ve­na vi­di­nė­je ty­lo­je, jam da­bar sep­ty­ne­ri. „Iš pa­žiū­ros jis at­ro­do įsta­bių akių, gra­žu­tis vai­kas. Jo išo­rė­je nė­ ra jo­kių li­gos po­žy­mių. Ta­čiau mes tu­ri­me vi­są ai­bę su­tri­ki­mų. Ma­no sū­nus ne­kal­ba, ta­čiau aš jį „skai­ tau“. Ma­mos akys pa­ma­to vis­ką“, – kal­bė­jo K.Ar­ša­ku­ni. Mo­te­ris ti­ki­no, kad dėl sū­naus li­ gos ji nu­my­nė vi­so­kiau­sių ins­ti­tu­ ci­jų slenks­čius – gy­dy­mo įstai­gos, me­di­kų kon­sul­ta­ci­jos, įvai­rūs rai­ dos cent­rai. Šiuo me­tu klai­pė­die­tė sū­nų lei­ džia į pri­va­čią mo­kyk­lė­lę, skir­tą spe­cia­lių­jų po­rei­kių vai­kams. „Lė­tai, po tru­pu­tį jis mo­ko­si pa­ čių pa­grin­di­nių gy­ve­ni­mo da­ly­kų. Kas au­gi­na au­tis­tus vai­kus, ži­no, ko­kia tai bė­da. Ma­no sū­nus nie­ka­ da ne­kal­bė­jo, o da­bar jis jau iš­ta­ria „la­bas“,– pa­sa­ko­jo ma­ma.

Pak­laus­ta, ko la­biau­siai rei­kė­tų ir ko­kios pa­ra­mos ji ti­kė­tų­si, K.Ar­ ša­ku­ni at­si­dūs­ta. „Di­džiau­sia ma­no sva­jo­nė – su sū­nu­mi tu­rė­ti sa­vą kam­pą. Kad nak­tį pa­kir­dus ber­niu­kui, ne­rei­kė­ tų bi­jo­ti, kad jis ką nors pa­ža­dins. Ra­my­bės no­rė­tų­si. Ta­čiau su­pran­ tu, kad tai dau­ge­lio žmo­nių di­džiu­ lė sva­jo­nė“, – kal­bė­jo ma­ma. K.Ar­ša­ku­ni lau­kia ei­lės gau­ti so­ cia­li­nį būs­tą. Dar­bo paieš­kos su sun­kiai ser­gan­čiu vai­ku mo­te­riai taip pat ne­si­se­ka. „Pa­mai­ni­nis dar­ bas neiš­gel­bės, o tar­nau­to­jos pa­rei­ gos man ne­pa­sie­kia­mos. Juk ne­bū­tų kam pri­žiū­rė­ti sū­naus. Ta­čiau ga­lė­ čiau ver­tė­jau­ti, pui­kiai ra­šau ir skai­ tau ang­liš­kai“, – ti­ki­no mo­te­ris. Kol kas šei­ma sun­kiai ver­čia­si. K.Ar­ša­ku­ni pri­si­pa­ži­no, kad tau­ po­ma vi­so­kiau­sių da­ly­kų są­skai­ta, kad tik pa­vyk­tų su­mo­kė­ti už sū­ naus moks­lą ir jo la­vi­ni­mą. „Sun­kią da­lią iš­gy­ve­nan­čios šei­ mos ži­no, kad vals­ty­bė to­kius vai­kus au­gi­nan­tiems tė­vams ga­li pa­siū­ly­ ti tik nuo­lai­dą bi­lie­tė­liui au­to­bu­se. Spe­cia­liam to­kių vai­kų la­vi­ni­mui ir te­ra­pi­jai vals­ty­bė ne­ski­ria nė cen­ to. Del­fi­nų te­ra­pi­ja mums yra ne­pa­ sie­kia­ma sva­jo­nė. Juk tai kai­nuo­ja 2 tūkst. li­tų“, – at­si­du­so klai­pė­die­tė. Kiek pi­giau kai­nuo­jan­ti žir­gų te­ ra­pi­ja – taip pat neį­kan­da­ma. „Čia nė­ra ta li­ga, kai iš­gė­ręs tab­ le­tę, ga­li pa­sveik­ti. Tai yra neu­ro­ lo­gi­nė bū­se­na, iš ku­rios iš­si­ka­pa­ no­si ar­ba ne. Di­džiau­sia pro­ble­ma tai, kad vai­kas ne­su­vo­kia kal­bos. Jam ga­li pa­sa­ky­ti vie­nu žo­džiu, ko iš jo no­ri. Sa­ki­nių jis ne­sup­ran­ta“, – pri­si­pa­ži­no mo­te­ris. K.Ar­ša­ku­ni pri­si­mi­nė, kaip prieš ku­rį lai­ką me­di­kų ko­mi­si­ja bu­vo pa­

„Ge­ra da­ry­ti ge­ra“ Šiuo straips­niu dien­raš­tis „Klai­pė­da“ pra­de­da nau­ją pro­jek­tą „Ge­ra da­r y­ ti ge­ra“. Yra žmo­nių, ku­riems sun­kiau nei ki­tiems. No­ri­me pri­si­dė­ti prie skur­ do ma­ži­ni­mo, li­gų pre­ven­ci­jos, so­cia­ li­n ių pro­ble­mų, pa­dė­da­m i iš­spręs­t i konk­re­čias sa­vo skai­ty­to­jų bė­das. Pro­ jek­tas dien­raš­čio pus­la­piuo­se pri­sta­to at­ve­jį – šei­mą, vai­ką, kuriam/iems rei­ kia pa­gal­bos. Vi­soms si­tua­ci­joms ieš­ ko­me rė­mė­jų, įmo­nių, ku­rios no­ri ir ga­ li pa­dė­ti bei su­teik­ti pa­ra­mą taip pri­si­ dė­da­mos prie vi­suo­me­nės ge­ro­vės. Vi­są rug­sė­jo mė­ne­sį mū­sų skai­ty­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi at­siųs­ti sa­vo is­to­ri­jas. Apie kai ku­r iuos at­ve­jus pa­dė­jo su­ ži­no­ti Klai­pė­dos so­cia­li­nės pa­ra­mos cent­ras. Šian­dien pri­sta­to­me is­to­ri­ją, ku­rios glo­bė­ju pa­si­ry­žo tap­ti pir­ma­sis pro­jek­to par­tne­ris „pi­ni­gi­nė.lt“. Ki­ta­me straips­ny­je pa­pa­sa­ko­si­me šios is­to­ri­ jos tę­si­nį ir pri­sta­ty­si­me, kaip pro­jek­ tas pa­dė­jo Kris­ti­nai, ko­kia pa­gal­ba jai bu­vo su­teik­ta.

no­ru­si kons­ta­tuo­ti, kad Ma­tas yra svei­kas. „Gy­dy­to­jai pa­reiš­kė, kad vai­ kas laks­to, at­ro­do svei­kas ir ne­ver­ta jo pri­pa­žin­ti neį­ga­liu. Lai­mė, ma­no vai­kas iš ra­mių­jų, ne­si­ža­lo­ja, ki­tų ne­ skriau­džia, o ki­ti vai­kai juk bū­na ag­ re­sy­vūs. Ge­rai, jog pa­vy­ko įro­dy­ti ir pir­mą kar­tą per ket­ve­rius me­tus sū­ nui bu­vo pri­pa­žin­ta sun­ki neį­ga­lu­mo gru­pė“, – kal­bė­jo K.Ar­ša­ku­ni. Vai­ko la­vi­ni­mui – įkeis­ti na­mai

To­kiam vai­kui pa­sau­lį įsi­leis­ti į sa­ ve pa­de­da spe­cia­lūs žai­di­mai. „Ge­riau­siai tin­ka la­vi­na­mie­ji žai­ di­mai su gar­su. Klau­sy­da­ma­sis mu­ zi­ki­nės vi­deo­me­džia­gos jis iš­mo­ko skai­ty­ti. Tai bu­vo di­džiu­lė pa­žan­ga. Jo sme­ge­nys vei­kia per gar­są. Sten­ giuo­si pa­lai­ky­ti jo su­si­do­mė­ji­mą kom­piu­te­riu, ta­čiau to­kie žai­di­mai – la­bai bran­gūs“, – ti­ki­no mo­te­ris. Au­tiz­mo gy­dy­mui skir­ta spe­cia­li ABA pro­gra­ma dau­ge­liui tė­vų yra lyg mi­ra­žas. „Mė­ne­sio už­siė­mi­mai kai­ nuo­ja 3,5 tūkst. li­tų. Tiek at­siei­na tik spe­cia­lis­tų dar­bas, o dar rei­kia pirk­ti kny­gų ir ki­tos mo­ko­mosios me­džia­ gos. Tai be­pro­tiš­ki pi­ni­gai. Yra tė­vų, ku­rie na­mus už­sta­to, ima pa­sko­las, o aš to tik­rai ne­ga­liu duo­ti sa­vo vai­ kui“, – ap­gai­les­ta­vo K.Ar­ša­ku­ni. Lie­tu­vo­je ši pro­gra­ma vals­ty­bės nė­ra ap­mo­ka­ma, JAV tai fi­nan­suo­ ja­ma iš svei­ka­tos drau­di­mo fon­do. Tau­pi ma­ma pa­sa­ko­jo, kad jos iš­ di­du­mas ne­nu­ken­čia, kai iš kai­my­nų ar drau­gų ji gau­na vai­kui rū­be­lių. „Esu dė­kin­ga už bet ko­kią pa­gal­ bą. Aš su­pran­tu, kad to­kių kaip aš yra dau­gy­bė. Vi­siems da­bar sun­ ku“, – pri­dū­rė klai­pė­die­tė. Ta­čiau mo­te­ris ne­nu­lei­džia ran­ kų, K.Ar­ša­ku­ni, nors ir tu­rė­da­ma na­muo­se li­go­niu­ką, su­ge­ba pa­ti sa­ va­no­riau­ti ir pa­dė­ti ki­tiems vargs­ tan­tiems. Klai­pė­die­tė nie­ka­da neat­ si­sa­ko, kai jos pra­šo­ma ver­tė­jau­ti ki­tų skau­džių li­ki­mų is­to­ri­jo­se.

5

PENKTADIENIS, SPALIO 4, 2013

LIETUVA

Moteriškai paslaptinga Seimo pirmininkė Gana netikėtai suplanuota rokiruotė Seime vakar visgi įvyko: Darbo partijos atstovai – Vydas Gedvilas ir Vytautas Gapšys – atstatydinti iš Seimo pirmininko ir jo pavaduotojo postų. Nepaisydamas Eugenijaus Gentvilo mesto iššūkio, Seimo pirmininko postą Seimas 77 balsais galiausiai atidavė Loretai Graužinienei.

Iššūkį metė E.Gentvilas

Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt

Kišo pagalius į ratus

Nors vakar parlamentarai sprendė Seimo vadovybės klausimą, Seimo salė labiau panėšėjo į teatrą. Posėdžio išvakarėse Kėdainiuose vykusiame Darbo partijos tarybos posėdyje gimusiam planui ramiai atleisti iš pareigų Seimo pirmininką V.Gedvilą bei jo pavaduotoją V.Gapšį ir naująja Seimo pirmininke išrinkti L.Graužinienę aktyviai bandė pasipriešinti opozicija. Pirmasis barjeras buvo opozicijos pareiškimas, jog ji nebalsuos už V.Gedvilo atleidimą, nors V.Gapšio atleidimui opozicija visiškai neprieštaravo (tam be ilgų diskusijų pritarė 113 Seimo narių, 7 susilaikė) ir netgi šaipėsi iš jo, kad šis, ilgai laikęsis posto, staiga nusprendė trauktis kaip „jaunas, civilizuotas, demokratiškas“ politikas. Konservatorė Vilija Abramikienė įgėlė ir pačiam V.Gedvilui klausdama, kokią užduotį jis atsisakė vykdyti, kad buvo pašalintas iš posto. V.Gedvilas kartojo tai, ką jau buvo sakęs žurnalistams: esą jis apsisprendė trauktis pats, nes turi įvairiausių planų, – jam trūksta laiko žaisti krepšinį, taip pat ketina kandidatuoti Europos Parlamento rinkimuose. „<...> Man niekas spaudimo nedarė, šis klausimas neturi nieko bendro su V.Gapšio atleidimu“, – atkirto jis. Andriaus Kubiliaus vadovaujami konservatoriai išbandė visas priemones sukliudyti iš posto atleisti V.Gedvilą, pavyzdžiui, pasiūlyta padaryti valandos pertrauką (jai Seimas pritarė). Per pertrauką V.Gedvilą bandyta atkalbėti asmeniškai, tačiau po jos vykęs balsavimas nulėmė įvykius pagal Darbo partijos scenarijų: už Seimo pirmininko atstatydinimą balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 35. „Aš myliu jus visus. Ačiū“, – atsisveikindamas su postu sakė V.Gedvilas.

Dar įdomesnė kova užvirė dėl naujo kandidato: pasibaigus Vyriausybės valandai paaiškėjo, kad liberalai kelia savo kandidatą į Seimo pirmininkus – E.Gentvilą. Šis prisipažino, kad dar ryte nesvarstė apie savo kandidatūrą, tačiau siekti posto apsisprendė būdamas rūkykloje. Jis, prisistatydamas Seimo nariams, neslėpė, jog didelių vilčių įveikti L.Graužinienę neturi. Tačiau pareiškė, kad V.Gedvilą, priešingai nei V.Gapšį, jis visai norėtų matyti pirmojo vicepirmininko poste. Liberalams iškilo klausimas, kaipgi elgsis E.Gentvilo sesuo Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė, – balsuos už partijos bičiulę ar už brolį. „Sese, balsuok, kaip tau atrodo“, – padrąsino ją E.Gentvilas. „Labai myliu savo brolį, bet balsuosiu už L.Graužinienę“, – netrukus replikavo ir pati V.Baltraitienė.

Esu išdidi, bet ne arogantiška. Esu ori, bet ne „onorava“. Esu mylinti ir mylima. Kartais – moteriškai paslaptinga. E.Hemingway ir Konfucijus

Vėliau prisistatė L.Graužinienė. Politikė kaip reikiant ruošėsi rimtam žingsniui – ne tik rašė prisistatymo kalbą, bet ir siekė pritrenkti savo išvaizda: daugelis atkreipė dėmesį į jos naują šukuoseną, ryškesnį, nei įprasta, makiažą, dailų juodą kostiumėlį, papuošalus. Žengusi į tribūną, L.Graužinienė neslėpė, kad „svarbiausią kalbą savo gyvenime“ ji ruošė visą naktį, o įkvėpimo sėmėsi bibliotekoje, iš mėgstamiausios Ernesto Hemingway knygos „Senis ir jūra“, taip pat jai nemažai padėjo kinų filosofas Konfucijus, kurio citatomis L.Graužinienė ir kreipėsi į Seimo narius.

! S I N E I PIGIAD -6 d. Spalio 4 ekmadienį) ienį – s

(penktad

„Esu išdidi, bet ne arogantiška. Esu ori, bet ne „onorava“, kaip sako aukštaičiai. Esu šeimos žmogus. Esu mylinti ir mylima. Kartais – moteriškai paslaptinga“, – save kolegoms kaip kandidatę į Seimo vadovus pristatė L.Graužinienė. Tiesa, paklausta, iš ko semsis patirties, ji tikino vertinanti socialdemokratą Česlovą Juršėną, tačiau pavyzdžiu leido suprasti laikanti parlamento vadovę konservatorę Ireną Degutienę. „Aš nenoriu įžeisti Č.Juršėno, bet negaliu perimti to, ką turi vyras, galiu tik tai, ką turi moteris“, – atsakė L.Graužinienė. Ūkininką lanko lovoje

Parlamentarai domėjosi jos pozicija dėl Neringos Venckienės atleidimo, klausinėjo, ar ji, panorėjus Viktorui Uspaskichui, vėl grąžins postą V.Gapšiui, ar nesutiktų palaukti ir kelti kandidatūrą tik specialiosioms tarnybos išdavus pažymą apie jos tinkamumą eiti parlamento vadovo pareigas. Irena Šiaulienė, taip pat replikavusi apie stiprybę šiame poste, netgi privertė L.Graužinienę perskaityti iš kalbos esą išbrauktą sakinį. „Jei būna labai sunku, įsijungiu „Dviračio šou“ ir tiesiog pasijuokiu iš savęs“, – skaitė L.Graužinienė. Jonas Kondrotas prašė kandidatės prižadėti darbotvarkėje surasti laiko „aplankyti Lietuvos ūkininką, žemdirbį, kaimo bendruomenę“, o būsimoji Seimo pirmininkė šmaikštavo, kad ūkininką aplanko „kiekvieną dieną ir kiekvieną naktį, nes vyras turi ūkininko pažymėjimą“. Vytautas Kamblevičius kreipėsi iškart „Seimo pirmininke“ – paaiškino, kad jis jau garantuotas dėl L.Graužinienės sėkmės, nes yra „balsų skaičiavimo narys“. Socialdemokratai sudvejojo

Dar prieš balsavimą nepritarimą L.Graužinienės kandidatūrai išsakė konservatoriai, liberalai. Be politikės partijos kolegų, ją palaikė Lenkų rinkimų akcijos, „Drąsos kelio“ bei Tvarkos ir teisingumo partijos

-25

%

 Pergalė: Darbo partija triumfavo – išrinkta naujoji Seimo pirmininkė

L.Graužinienė vakar suspindėjo moteriškumu.

atstovai, socialdemokratai neatskleidė pozicijos. Po daugiau nei pusvalandį trukusio slapto balsavimo L.Graužinienė išrinkta Seimo pirmininke – už ją balsavo 77 parlamentarai, už kitą kandidatą, E.Gentvilą, – 39. „Tikiuosi jūsų visų palaikymo, būtų didžiulis pasiekimas, jei parlamentas sugebėtų darniai tarnauti žmonėms. Ačiū jums“, – padėko-

Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.

jo L.Graužinienė. Ji taip pat pareiškė, kad, kaip ką tik išrinkta į Seimo pirmininko pareigas, „su skaudančia širdimi“ sustabdo narystę Darbo partijoje. Beje, vakar buvo patvirtintas ir naujas Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas. Juo, kaip ir planuota, tapo Seimo pirmininko posto netekęs V.Gedvilas. Už jį balsavo 65 parlamentarai, prieš – 1 Seimo narys.

Komentarai Viktoras Muntianas

Dalia Grybauskaitė

V

N

Buvęs Darbo par tijos atstovas

iskas taip ir turėjo būti, loja lu mo klausi mas visada buvo pats svarbiau sias. Kol ten buvo V.Gapšys, lojalumo klausimai buvo išspręsti, kai jo neliko – prireikė kito žmogaus. Palyginti V.Gedvilą ir L.Graužinienę, viskas labai paprasta, ji – lojalesnė. Kalbant apie L.Graužinienės tapimą partijos vadove – šioje partijoje visada buvo ir bus šešėlinis valdymas, vadovaus tai partijai tie patys žmonės, neprik lausomai nuo to, kokius postus kas užims. Viskas bus V.Uspaskicho rankose. Tų žmonių šiaip nesu matęs nuo 2008ųjų, tad apie jų sugebėjimą susitvarkyti su vienomis ar kitomis pareigomis nieko nega liu pasa ky ti. O dėl santykių su prezidentū ra, viskas paprasta – kuo didesnis asmens lojalumas faktiniam partijos vadovui, tuo prastesni santykiai su prezidentūra.

Lietuvos Respubli kos Prezidentė

orėčiau įvertinti pirmiausia tai, kad teisiamų parlamentarų dalyvavimas valstybės valdy me Lietuvos įvaizdžiui kenkė labiau negu bet kokie būsimi pakeitimai. O apsivalymas visada yra sveikintinas, taigi tikrai manau, kad bet kokios rokiruotės tikrai neturėtų būti blogesnė situacija už tą, kurioje jau buvome ir esame iki šiol. Iš karto po rinkimų teigiau, kad teisiamiems Darbo partijos atstovams ne vieta Seimo vadovybėje, na, ir vertinu tai labai gerai. Tai turėjo įvykti daug anksčiau. Dėl tolesnių santykių valdančiojoje koalicijoje – turbūt vertinti ir prognozuoti man būtų sunku ir gal nekorektiška, o palinkėti tikrai galėčiau ir norėčiau, kad valdančioji koalicija galėtų vieningiau ir efektyviau, o svarbiausia – rezultatyviau dirbti Lietuvos žmonių labui.

visai buitinei technikai (stambiai ir smulkiai) *Nuolaidos nesumuojamos ir netaikomos akcinėms bei užsakomosioms prekėms

LRT inf.

6

penktadienis, spalio 4, 2013

nuomonės

Tau­po val­di­nin­kų pre­mi­joms?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ar tik­rai var­dan tos?

Sau­lius Tvir­bu­tas

N

e­ti­kin­tie­ji mis­tiš­ka Mė­nu­lio fa­zių įta­ka ga­li trium­fuo­ti – Že­mės pa­ly­do­vas tė­ra pa­ ly­do­vas. Juk Lie­t u­vos že­ me­lė­je už­vi­rė to­kia ko­šė, ko­kios lauk­tu­ me tik per pil­na­tį, bet iš tik­rų­jų pa­dan­gė­ je da­bar del­čia. Spor­to pa­sau­l į su­dre­bi­no ži­nia apie Ar­ vy­do Sa­bo­nio pa­si­trau­ki­mą iš Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) pre­z i­den­to po­sto. Ne­ga­na to, apie ga­li­mą pa­si­trau­ki­ mą iš rink­ti­nės vy­riau­sio­jo tre­ne­rio pa­ rei­g ų už­si­m i­nė Jo­nas Kaz­laus­kas. Be­ veik tuo pat me­tu nei iš šio, nei iš to apie at­si­sta­ty­di­ni­mą pa­reiš­kė ir Sei­mo pir­mi­ nin­kas Vy­das Ged­vi­las. Vis­kas bū­tų aiš­ku, jei fe­de­ra­ci­ją su­krės­ tų koks nors ko­r up­ci­jos skan­da­las, o rink­t i­nė pa­t ir­t ų vi­siš­ką fias­ko Eu­ro­pos

Int­ri­gos su­ve­šė­jo vi­so­se mū­sų gy­ve­ni­mo sri­ty­se. čem­pio­na­te. Mū­sų po­li­ti­kai ir­gi ne iš tų, ku­rie sku­bė­tų at­si­sta­ty­din­ti vos iš­ki­lus vie­šu­mon ne­g ra­ž iems dar­be­l iams. Iki to­k io ly­g io mums dar to­l i. Be to, nie­ko pa­na­šaus ir neį­vy­ko. Ma­ž a to, V.Ged­v i­las ne­t gi ne­fi ­g ū­ra­vo Dar­bo par­t i­jos juo­do­jo­je bu­hal­te­r i­jo­je ir vi­sa­da bu­vo tar­si nuo­ša­ly­je nuo tų jo par­ti­jai še­šė­l į me­tan­čių rei­ka­lų. Kaž­kaip ne­r im­tai skam­ba ar­g u­men­tas ne­va V.Ged­v i­las nu­spren­dęs kan­d i­da­ tuo­t i į Eu­ro­pos Par­la­men­tą. Ne­bent tai bū­t ų koks vė­ja­vai­k is ir dar ne­su­si­tu­pė­ jęs po­l i­t i­kas. Juk ap­si­spręs­t i bu­vo ga­l i­ ma prieš su­tin­kant kan­di­da­tuo­ti į Sei­mo pir­mi­nin­ko po­stą. Rin­ki­mai į Sei­mą vy­ ko ne taip ir se­niai, tik per­nai. Ir šyp­se­ną ke­l ia Pet­ro Gra­ž u­l io paaiš­k i­n i­mas, esą V.Ged­vi­las trau­kia­si „var­dan Lie­tu­vos“. Ar yra kas sie­t ų at­si­sta­t y­d i­n i­mus LKF ir Sei­me? La­bai iš­kal­bin­gai nu­skam­bė­jo A.Sa­bo­ nio fra­zė: „Ne­ken­čiu int­r i­g ų ir jo­se ne­ da­ly­vau­siu“. Štai čia ir glū­di vi­sa es­mė. Bū­tent int­ri­gos su­ve­šė­jo vi­so­se mū­sų gy­ve­ni­mo sri­ty­se: po­li­ti­ko­je, sa­vi­val­do­je, spor­te, kul­tū­ro­je. Ge­ras va­do­vas, ly­de­ris, kad ir koks jis bū­ tų ta­len­t in­gas bei nau­d in­gas vi­suo­me­ nei, vi­sa­da bus paau­ko­ja­mas var­dan... Ne, tik­rai ne var­dan tos Lie­tu­vos, o daž­ niau­siai dėl smulk­me­n iš­k ų ir sa­va­nau­ diš­k ų siau­rai gru­pei nau­din­g ų in­te­re­sų. Ta­da ir su­pran­ti, ko­kie taik­lūs ir svar­būs yra mū­sų him­no žo­d žiai ir kaip mums vis dar trūks­ta tų, ku­r ie nuo­šir­d žiai iš­ girs­ta Vin­co Ku­dir­kos kvie­ti­mą.

P

a­s is­kai­č iau dien­raš­ty­ je „Klai­pė­da“, kad mies­to val­di­nin­kai nei šią, nei ki­tą sa­vai­tę dar ne­ke­ti­na įjung­ti šil­dy­mo ne tik dau­gia­bu­čiuo­se, bet ir Vai­kų li­go­ni­nė­je, mo­kyk­lo­se. Ne­sup­ran­tu, ką jie da­ro? Šiuo me­tu vie­nas ma­no anū­kė­lis gu­li li­go­ni­nė­je, bet ten – ne­šil­do­ ma. Kaž­ko­kia tra­ge­di­ja. Ki­tas anū­ kas lan­ko mo­kyk­lą, kur ir­gi šal­čiau nei lau­ke. Už vais­tus jau su­mo­kė­ jo­me 200 li­tų. Tai ką, ne­bū­tu­me su­si­mo­kė­ję už šil­dy­mą, kad tie vai­kai ne­si­rgtų? Ne­sup­ran­tu, ko­dėl val­di­nin­kai vai­ di­na, kad jiems tik­rai ne­šal­ta? Sa­ vęs ne­pa­vyks ap­gau­ti. Juk dau­gu­ma jų tu­ri ir sa­vo vai­kus. Iš mo­kyk­lų pa­reis kas ant­ras ser­gan­tis. Ar rei­kė­tų su­pras­ti, kad kas nors taip sie­kia rem­ti far­ma­ci­jos pra­ mo­nę? Aš jau ne­kal­bu apie na­mus, kur to­kia drėg­mė, jog bai­gia su­pe­ly­ti ir su­pū­ti vi­si rū­bai. O gal čia tik man vie­nai va­sa­ra bai­gė­si?

J

Andriaus Deltuvos karikatūra

Skai­čiau, kad Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius L.Dū­da vie­šai pa­reiš­ kė, jog šal­tis nė­ra ma­si­nis reiš­ki­nys. Ma­no ka­bi­ne­te da­bar yra 15 laips­ nių ši­lu­mos, pa­mė­gin­ki­te to­kio­se pa­tal­po­se pa­dir­bė­ti vi­są die­ną. To­kia tem­pe­ra­tū­ra pa­pras­tai bū­ na žie­mos me­tu. Tad ką mes čia ban­do­me per­gud­rau­ti?

Įsi­jun­giu in­ter­ne­te orų pro­gno­ zę, ro­do, kad šiuo me­tu Klai­pė­do­je yra 8 laips­niai. Dar su­vo­kiu: ne­jun­gia šil­dy­mo bu­tuo­se, bet ko­dėl jie tau­po ne­šil­ dy­da­mi švie­ti­mo ir gy­dy­mo įstai­ gų? Gal taip ke­ti­na­ma su­si­tau­py­ti val­di­nin­kų pre­mi­joms me­tų pa­ bai­go­je? Vi­da

Ky­la ne tik tur­to, bet ir mais­to pro­duk­tų kai­nos. To net nie­kas jau ir ne­bes­le­pia. Pers­kai­tė­me, kad Lie­tu­vos cent­ ri­nis ban­kas rei­ka­laus, kad vers­ li­nin­kai tam tik­rą lai­ką skelb­tų kai­nas ir li­tais, kad bus ste­bi­mos kai­nos ir rea­guo­ja­ma į jų po­ky­čius, kad bus kont­ro­liuo­ja­mas pre­kių ir pa­slau­gų kai­nų per­skai­čia­vi­mas. Esą net pa­tys žmo­nės apie pa­ žei­di­mus ga­lės pra­neš­ti ne­mo­ka­ ma te­le­fo­no li­ni­ja. Ža­da­ma, jog pa­da­rę pa­žei­di­mų vers­li­nin­kai su­si­lauks griež­tų san­ kci­jų ir bus net vie­ši­na­mi, o ge­ rą vers­lo pra­kti­ką įgy­ven­di­nan­čios

įmo­nės gaus spe­cia­lius at­pa­ži­ni­mo ženk­lus. Gal ir ge­rai, kad jau da­bar pa­sa­ ko­ma, ko­kių prie­mo­nių bus ima­ ma­si prieš pa­žei­dė­jus, ta­čiau vi­ siems jau aiš­ku, jog spe­ku­lia­ci­jų pe­rė­ji­mo prie ki­tos va­liu­tos lai­ko­ tar­piu tik­rai bus. Žo­džiu, kaip vi­sa­da: apie pa­pras­ tą žmo­gų nie­kas čia net ne­gal­vo­ja, tie­siog įves prieš mū­sų no­rą, ir vis­ kas, pa­skui kaps­ty­ki­tės pa­tys. Ne­ma­nau, kad na­cio­na­li­nės va­ liu­tos at­si­sa­ky­mas ga­li at­neš­ti gė­rį. Vei­kiau at­virkš­čiai, vėl ken­tės pa­ pras­ti žmo­nės. V.Ra­ma­naus­kas

Vie­toj fir­mų – ba­rai ir gir­dyk­los

L

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

No­riu šil­dy­mo bu­te

Atgarsiai

aikraščio „Karš­to te­ le­fo­no“ skil­ty­je Ta­ das ra­šė, kad vie­nam vil­nie­čiui Klai­pė­ dos se­na­mies­tis at­ro­do lyg eva­kuo­tas. Toks sa­vait­ga­ lį jis pa­si­ro­dė ir Ta­dui. O ar ga­li at­ro­dy­ti ki­taip? Per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus už­si­da­rė ar­ba iš se­na­ mies­čio pa­bė­go „Air Bal­tic“ bi­lie­tų ka­sos, „Eu­rop­car“ au­to­mo­bi­lių nuo­mos įmo­ nė, bu­vu­si Žve­jų gat­vės 10ame na­me. Jų vie­to­je bu­vo ati­da­ry­ ti nak­ti­niai ba­rai „Grio­vy“, „Kil­lers dis­co bar“, „Mr. Bond“, ero­ti­nio ma­sa­žo klu­bas, o kai iš­si­kė­lė Ūkio

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

ban­kas, jo vie­to­je at­si­ra­do du ba­rai: „Kle­vo la­pas“, „Fak­sas“.

Dar anks­čiau iš šios vie­tos iš­si­kė­ lė daug me­tų vei­ku­si „Mi­nol­ta“. Ke­pė­jų gat­vė­je vie­toj spor­to klu­bo at­si­ra­do nak­ti­nė gė­ri­mų par­duo­tu­vė, Tur­gaus gat­vė­je – taip pat nak­ti­nė gė­ri­mų par­ duo­tu­vė. Se­n a­m ies­t is trum­pa­re­g ių val­di­nin­kų ir po­li­ti­kų pa­smerk­ tas tap­ti tuo, kuo jau ir ta­po – vers­li­nin­kų, lobs­tan­čių iš al­ko­ho­lio pre­ky­bos, ro­ ju­mi. Jei­gu no­ri­te ma­ty­ ti se­na­mies­tį „gy­vą“, ja­ me rei­kia ap­si­lan­ky­ti sa­vait­ga­lio nak­ti­mis. Vie­ną kar­tą pa­ma­ty­si­te, ant­ro tik­rai jau ne­be­no­rė­si­te. Aud­ro­nė iš se­na­mies­čio

Ne­sup­ran­tu, kam rei­ka­lin­gos hi­gie­ nos nor­mos, nu­ma­tan­čios, kad šil­ dy­mo se­zo­ną rei­kia pra­dė­ti, kai tris pa­ras vy­rau­jan­ti vi­du­ti­nė oro tem­ pe­ra­tū­ra yra ma­žes­nė nei 10 laips­ nių. Da­bar jau dau­giau nei sa­vai­tę vi­du­ti­nė pa­ros tem­pe­ra­tū­ra sie­kia 6–7 laips­nius ši­lu­mos. Na­muo­ se – bai­siau­sias šal­tis. Ry­tais bū­na 14 laips­nių ši­lu­mos. Ne­si­no­ri nė iš lo­vos lip­ti. Be elekt­ri­nio šil­dy­tu­vo ne­ži­nau, kaip rei­kė­tų gy­ven­ti. Ne­ sup­ran­tu, ko­dėl mies­to val­džia ne­ si­va­do­vau­ja rei­ka­la­vi­mais ir ne­pra­ de­da šil­dy­mo se­zo­no? Ge­rai tiems, ku­rie gy­ve­na to­je na­mo pu­sė­je, kur sau­lė švie­čia, o ką da­ry­ti ki­to­je gy­ ve­nan­tiems? Šal­ta la­bai. Nė­ra ko čia lauk­ti. Mies­to val­džia tu­rė­tų baig­ti sa­vo žai­di­mus ir skelb­ti šil­ dy­mo se­zo­no pra­džią. Vir­gi­ni­ja

Vi­siš­kai ne­ger­bia pir­kė­jų

Ma­ne ste­bi­na kai ku­rių pre­ky­bos cent­rų dar­buo­to­jų el­ge­sys. At­ro­do, kad jie vi­siš­kai ne­ger­bia klien­tų. Te­ko ma­ty­ti to­kią si­tua­ci­ją. Vie­na mo­te­ris su di­džiau­siu krep­šiu at­si­ sto­jo prie ka­sos. Ji net ne­spė­jo iš­ trauk­ti pre­kių, kai prie ka­si­nin­kės priė­jo ki­ta dar­buo­to­ja. Ši paė­mė len­te­lę, ku­rio­je ra­šo­ma, kad ka­sa lai­ki­nai ne­dir­ba ir pa­dė­jo pir­kė­jai, pra­dė­ju­siai krau­ti pre­kes, prieš no­ sį. Ma­nau, kad tai yra vi­siš­ka ne­pa­ gar­ba pir­kė­jui. Kas jau to­kio sku­ baus tu­rė­jo nu­tik­ti, kad po ke­lių mi­nu­čių ap­tar­na­vus klien­tą, ne­ga­ li­ma su­si­tvar­ky­ti? Pre­ky­bos cent­ rų va­do­vy­bė tu­rė­tų su­si­rū­pin­ti to­ kiu dar­buo­to­jų el­ge­siu. Vai­va

Kler­kų el­ge­sys ne­sup­ran­ta­mas

Pers­kai­čiau M.Ski­riu­tės pub­li­ka­ ci­ją „Val­džia nie­ki­na skulp­tū­rą“ („Klai­pė­da“, 2013 10 02). Man tik­ rai ne­sup­ran­ta­mas kler­kų el­ge­sys. Žmo­nės do­va­no­ja skulp­tū­rą mies­ tui, kad pa­dė­tų iš­spręs­ti pro­ble­mą – jau­na­ve­džių spy­nos ne­bū­tų ka­ bi­na­mos ant Bir­žos til­to tu­rėk­lų ir jo ne­ga­din­tų, o ne­su­lau­kia jo­kios pa­gal­bos. Val­di­nin­kai tik ty­čio­ja­si. Tai kam ta­da jie ver­kia, kad spy­ nos ga­di­na til­tą, jei pa­tys ne­pa­de­ da įreng­ti skulp­tū­ros, kur jos ga­lė­ tų bū­ti ka­bi­na­mos? Vi­li­ja

Rei­kia baus­ti griež­čiau

Vai­ruo­to­jus, ku­rie sta­to ma­ši­nas ant ša­li­gat­vių, žo­ly­nų, vai­kų žai­di­mų aikš­te­lė­se, rei­kė­tų taip nu­baus­ti, kad jie to nie­ka­da ne­pa­mirš­tų. Da­ bar kie­me per au­to­mo­bi­lius ne­ga­ li­ma praei­ti. Ki­ti tai dar ir ant gal­ vos pės­čia­jam pa­si­ruo­šę už­va­žiuo­ti. Sig­na­li­zuo­ja is­te­riš­kai, kad tik žmo­ gus grei­čiau pa­si­trauk­tų, nors šis tik­rai ne­ma­to au­to­mo­bi­lio. Toks vai­ruo­to­jų el­ge­sys tik­rai er­zi­na. Mag­da­le­na Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

397 728

telefonas@kl.lt

Ar eu­ras neat­neš vien aša­rų? au ku­rį lai­ką val­džios sluoks­ niuo­se džiū­gau­ja­ma, kad 2015 m. bus įves­tas eu­ras. Pap­ ras­tiems žmo­nėms aiš­ki­na­ ma, kaip bus ge­rai vers­li­nin­kams ir vals­ty­bės rei­tin­gams. Ta­čiau ko­dėl nie­kas ne­šne­ka apie pa­pras­tus žmo­nes, ku­rie tu­rės tą naš­tą vilk­ti ant sa­vo pe­čių? Ko­dėl nie­kas ne­pa­sa­ko, dėl ko­kios prie­ žas­ties vo­kie­čiai ir pran­cū­zai bur­ no­ja ant to eu­ro ir aiš­ki­na, jog tai bu­vo klai­da? Juk yra at­lik­ti ty­ri­mai ir aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad vien ne­kil­ no­ja­ma­sis tur­tas, įve­dant bend­rą­ ją Eu­ro­pos va­liu­tą, pa­brangs­ta vi­ du­ti­niš­kai 8 pro­c.

karštas telefonas

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, spalio 4, 2013

užribis

Plė­ši­kas au­kai gra­si­no ieš­mu Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos poil­sio par­ke mo­te­rį už­ puo­lęs ir ver­ty­bių pa­rei­ka­la­vęs vy­ ras pa­gra­si­no jai ieš­mu.

Pa­vo­jus: per keis­tų at­si­sky­rė­lių iš­puo­lius, ku­rie įpras­tai bū­na nu­kreip­ti prieš įvai­rias vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas,

ga­li nu­ken­tė­ti ir nie­kuo dė­ti žmo­nės.

Tre­čia­die­nį apie 13 val. Kre­tin­gos gat­vė­je gy­ve­nan­ti 36 me­tų mo­te­ ris vaikš­ti­nė­jo Poil­sio par­ku. Prie jos dvi­ra­čiu pri­va­žia­vo apie 40 me­tų vy­ras ir tai­kiai už­kal­bi­ no. Pak­lau­sęs kaž­ko ne­reikš­min­ go jis bu­vo be­nu­va­žiuo­jąs, bet ap­si­gal­vo­jo, grį­žo. Iš­sit­rau­kęs kaž­ko­kį į ieš­mą pa­na­šų daik­tą jis

pa­gra­si­no mo­te­riai ir pa­rei­ka­la­vo ati­duo­ti ką tu­ri ver­tin­ga. Mo­te­ris ne­tu­rė­jo ki­tos išei­ties, kaip ati­duo­ti sa­vo te­le­fo­ną. Net­ru­kus po api­plė­ši­mo apie įvy­kį po­li­ci­jai pra­ne­šu­si klai­pė­die­ tė ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, ko­kio mo­de­ lio bu­vo te­le­fo­nas ir ne­pri­si­mi­nė jo ver­tės. 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vy­ riau­sia­sis ty­rė­jas Arū­nas Pu­žaus­ kas tei­gė, kad abu par­kai mies­to cent­re la­biau­siai sie­ja­mi su eks­hi­ bi­cio­nis­tais. Apip­lė­ši­mai čia įvyk­do­mi itin re­tai.

Lai­mu­čio Brun­zos (BFL) nuo­tr.

„Vie­ni­ši vil­kai“ ke­lia grės­mę 1

Juos ga­li­ma va­din­ti at­ si­sky­rė­liais ar vie­ni­šais vil­kais“, – aiš­ki­no Va­do­vy­bės ap­ sau­gos de­par­ta­men­to Kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos sky­riaus vir­ši­nin­ko pa­ rei­gas lai­ki­nai ei­nan­tis Alek­sand­ ras Be­re­zovs­kis. Pas­ta­rą­jį kar­tą Lie­tu­vą toks at­si­ sky­rė­lio el­ge­sys su­krė­tė šie­met ba­ lan­dį, kai į Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ ny­bos būs­ti­nę Vil­niu­je atė­jo jau­nas vy­ras, pri­si­sta­tė pa­reiš­kė­ju, ne­ti­ kė­tai iš­si­trau­kė pei­lį ir juo su­ža­ lo­jo du pa­rei­gū­nus, ku­rių vie­ną – sun­kiai. „Tai kla­si­ki­nis at­si­sky­rė­lio iš­ puo­lis. Jau po jo paaiš­kė­jo, kad vy­rai su­si­rū­pi­ni­mą ke­lian­čiu bū­ du ban­dė ko­mu­ni­kuo­ti su įvai­rio­ mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, ne­su­lau­kė de­ ra­mo dė­me­sio, to­dėl ir ėmė­si to­kių prie­mo­nių. Mū­sų tiks­las – už­kirs­ ti ke­lią to­kiems iš­puo­liams, kad jie neį­vyk­tų. Prak­ti­ka pa­pras­ta: va­ di­na­mie­ji vie­ni­ši vil­kai sa­vo ke­lią, bend­ra­vi­mą pra­de­da nuo sa­vi­val­ dos ins­ti­tu­ci­jų, o pa­skui jau ban­do pa­siek­ti ir mū­sų sau­go­mus as­me­ nis“, – tei­gė Va­do­vy­bės ap­sau­gos de­par­ta­men­to at­sto­vas. Ne­ga­li­ma nu­mo­ti ran­ka

To­dėl vi­soms vals­ty­bės ir sa­vi­val­ dos ins­ti­tu­ci­joms ir bu­vo iš­pla­tin­ ta in­for­ma­ci­ja, kaip at­pa­žin­ti va­di­ na­muo­sius vie­ni­šus vil­kus, ko­kių veiks­mų im­tis, kai nu­sta­to­mi as­ me­nys, ku­riuos ga­li­ma pri­skir­ti ri­ zi­kos gru­pei. „Yra trys pa­grin­di­niai ri­zi­kos veiks­niai: žmo­gus gy­ve­na sa­vo su­ si­kur­to­je tik­ro­vė­je, tai reiš­kia, jog

daž­nai tu­ri psi­chi­kos pro­ble­mų, yra ga­vęs lei­di­mą lai­ky­ti ir ne­šio­tis šau­na­mą­jį gink­lą, daž­nai kal­ba apie sa­vi­žu­dy­bę. Į to­kius po­žy­mius ne­ ga­li­ma nu­mo­ti ran­ka, nes nuo to­ kių at­si­sky­rė­lių ga­li nu­ken­tė­ti ne tie vie­šie­ji as­me­nys, į ku­riuos nu­kreip­ tas jų dė­me­sys, o nie­kuo dė­ti žmo­ nės“, – aiš­ki­no A.Be­re­zovs­kis. Ta­čiau jis pa­brė­žė, jog su­si­rgti pa­ra­no­ja ne­rei­kė­tų, o tik šiek tiek la­biau at­kreip­ti dė­me­sį į keis­tuo­ lius – ati­tin­ka­mos ins­ti­tu­ci­jos tu­ rė­tų pa­si­do­mė­ti jo praei­ti­mi, iš­ siaiš­kin­ti, ar jis ne­tu­ri lei­di­mo šau­na­ma­jam gink­lui. Ver­tė­tų su­ne­rim­ti

„Ga­liu pa­sa­ky­ti tik tiek, kad at­ve­jų, kai va­di­na­mie­ji vie­ni­ši vil­kai Lie­ tu­vo­je ga­lė­jo su­kel­ti di­de­lių pro­ ble­mų, jau bu­vo ne vie­nas ir ne du,

ta­čiau lai­ku pa­vy­ko už­kirs­ti tam ke­lią. Pa­vyz­džiui, mū­sų ini­cia­ty­ va per dve­jus me­tus pen­kiems to­ kiems at­si­sky­rė­liams pa­nai­kin­tas lei­di­mas ne­šio­tis šau­na­mą­jį gink­ lą“, – tei­gė pa­šne­ko­vas. Ir pa­tei­kė kla­si­ki­nį pa­vyz­dį – žmo­gus įsi­vaiz­duo­ja, kad vals­ty­ bė jam sko­lin­ga 3 mln. li­tų. Jis ra­ šo raš­tus į įvai­riau­sias ins­ti­tu­ci­jas ir nie­kas į juos ne­rea­guo­ja. Tuo­met toks sa­vo tik­ro­vė­je gy­ ve­nan­tis žmo­gus ar­ba nu­rims­ta, ar­ba ima­si ra­di­ka­lių veiks­mų pa­ siek­ti sa­vo tiks­lą ir at­gau­ti ne­va jam pri­klau­san­čius pi­ni­gus. „Va­di­na­mų­jų vie­ni­šų vil­kų grės­ mės ly­gis yra pa­sto­vus ir di­de­lis. Aliar­mo dėl jų skelb­ti ne­rei­kia, ta­ čiau pra­vers­tų, jei vi­si ret­kar­čiais su­ne­rim­tu­me“, – re­ko­men­da­vo A.Be­re­zovs­kis.

„Vie­ni­šų vil­kų“ el­ge­sio po­žy­miai mė­gi­ni­mai ko­mu­ni­kuo­ti su­si­ję su at­vi­ mus, la­bo­ra­to­ri­nius ty­ri­mus, įsi­ti­ki­ni­mas ru, tie­sio­gi­niu ar ne­tie­sio­gi­niu gra­si­ni­ dėl žmo­nių klo­na­vi­mo, pa­gro­bi­mų; mu, ne tik smur­tu; rei­ka­la­vi­mas di­de­lių pi­ni­g i­nių su­mų kraš­t u­t i­n iai pyk­č io pro­t rū­k iai, nu­ ar­ba vie­šo at­si­pra­šy­mo dėl as­me­n i­ kreip­ti į as­me­nį, su ku­riuo mė­gi­na­ma nių nuo­skau­dų; su­si­siek­ti; ko­mu­n i­ka­ci­ja, ku­r io­je nau­do­ja­mi to­ klie­de­siai – ko­mu­ni­kuo­ti mė­gi­nan­čio kie pa­sa­ky­mai, kaip „pa­sku­ti­nė išei­tis“, as­mens ti­kė­ji­mas, kad jį ir as­me­nį, į ku­ „vie­nin­te­lė vil­tis“, „pa­sku­ti­nė vil­tis“, „pa­ rį nu­kreip­ta ko­mu­ni­ka­ci­ja, sie­ja bend­ sku­ti­nis mė­gi­ni­mas“, tei­gi­niai apie sa­ ra praei­tis, atei­tis, ar­ba jų lau­kia ypa­tin­ vi­ž u­dy­bę, ke­t i­ni­mą ar pla­na­vi­mą ką gas bend­ras li­ki­mas, įsi­ti­ki­ni­mas, kad nors nu­žu­dy­ti, su­ža­lo­ti; kaž­kas kont­ro­liuo­ja jo kū­ną ir pro­tą; mė­g i­n i­mai priar­tė­t i, su­si­ję su gra­si­ šiur­pūs klie­de­siai apie kan­ki­ni­mus, žu­ ni­mais vie­šam as­me­niui, jo ap­lin­kos dy­mus, ža­g i­n i­mus, ri­t ua­l i­n ius au­ko­ji­ žmo­nėms, vie­šam ren­gi­niui.

Ne­paė­jo, to­dėl sė­do ant dvi­ra­čio Dai­va Ja­naus­kai­tė Vos pa­si­bai­gus dar­bo die­nai, vi­siš­ kai gir­tas klai­pė­die­tis va­žia­vo dvi­ ra­čiu ir įkliu­vo pa­tru­liuo­jan­tiems ke­lių po­li­ci­nin­kams bei ban­dė juos pa­pirk­ti.

Po­li­ci­jos pro­fe­si­nės šven­tės die­ną, ku­ri mi­nė­ta tre­čia­die­nį, ke­lių po­li­ ci­nin­kai bu­dė­jo Šan­cha­ju­mi va­di­ na­ma­me mies­to ra­jo­ne. 17.15 val. pa­rei­gū­nai pa­ma­tė Se­no­sios Smil­te­lės gat­ve vin­giais va­žiuo­jan­tį dvi­ra­ti­nin­ką. Vy­ras

blaš­kė­si per vi­są gat­vės plo­tį, vos iš­si­lai­ky­da­mas ne­nug­riu­vęs. Po­li­ci­nin­kai su­stab­dė klai­pė­ die­tį ir lie­pė pa­pūs­ti į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį. Apa­ra­tas pa­ro­dė 3,74 pro­mi­lės. Pa­rei­gū­nai nu­si­ve­dė ke­lių eis­ mo tai­syk­lių pa­žei­dė­ją į tar­ny­bi­nį au­to­mo­bi­lį ir pra­dė­jo ra­šy­ti pro­to­ ko­lą. Vos ap­ver­čian­tis lie­žu­vį vy­ ras ban­dė tar­tis su pa­rei­gū­nais, kad jo ne­baus­tų: pra­šė jį pa­leis­ ti, siū­lė pi­ni­gų ir po­li­ci­nin­kų ma­ ši­no­je pa­dė­jo tu­rė­tus 20 ir 10 li­tų bank­no­tus.

Net ir įspė­tas apie bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę, 48 me­tų klai­pė­die­tis Val­das ne­nus­to­jo įkal­bi­nė­ti po­li­ ci­nin­kų jį pa­leis­ti, to­dėl bu­vo iš­ kvies­ti 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, ku­rie už­fik­sa­vo ban­dy­mo pa­pirk­ti fak­tą. Gir­tas vy­ras bu­vo nu­vež­tas į ko­mi­sa­ria­tą, kur pra­lei­do ne­ma­ žai lai­ko, kol pra­blai­vė­jo. Už tai, kad gir­tas vai­ra­vo dvi­ra­ tį, klai­pė­die­čiui gre­sia nuo 500 iki 700 li­tų bau­da, ku­rią jam skirs ke­ lių po­li­ci­ja. Pa­pir­ki­mo by­lą nag­ri­ nės teis­mas.

Sau­gu­mas: nors, po­li­ci­nin­kų tei­gi­mu, Poil­sio par­ke žmo­nėms daž­niau­

siai yra sau­gu, ta­čiau ir čia at­si­tin­ka vis­ko.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

By­lo­je – įta­ri­mai ir klai­pė­die­čiams Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mui va­ kar per­duo­ta pir­mo­ji by­la dėl ga­li­ mai ne­skaid­rios vieš­bu­čio „Ro­man­ tic“ re­konst­ruk­ci­jos. Į tei­sia­mų­jų suo­lą sės mi­nė­to vieš­bu­čio ak­ci­ nin­kė Da­lia Kuk­lie­rie­nė ir Klai­pė­ dos vers­li­nin­kas Ar­vy­das Kiš­kis.

Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra pra­ne­šė, kad dvie­jų bend­ro­vių va­ do­vams pa­teik­ti kal­ti­ni­mai di­de­lės ver­tės tur­to pa­si­sa­vi­ni­mu, ap­gau­ lin­gu ap­skai­tos tvar­ky­mu, do­ku­ men­tų klas­to­ji­mu, jų pa­nau­do­ji­mu, su­kčia­vi­mu ir ne­tei­sin­gų duo­me­nų apie pa­ja­mas pa­tei­ki­mu. Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) at­lik­to iki­teis­mi­nio ty­ri­mo duo­me­ni­mis, įta­ria­ma, kad per­ nai va­sa­rą Pa­ne­vė­žy­je re­gist­ruo­ tos bend­ro­vės ge­ne­ra­li­nė di­rek­ to­rė D.Kuk­lie­rie­nė, su­si­ta­ru­si su Klai­pė­do­je re­gist­ruo­tos bend­ro­ vės „Hid­ruo­nis“ va­do­vu, ga­vo są­ skai­tą už ta­ria­mus vie­no vieš­bu­čio re­mon­to dar­bus, sta­ty­bos su­bran­ gos su­tar­tį, pa­žy­mą apie ne­va at­ lik­tus sta­ty­bos bei re­mon­to dar­ bus ir ki­tus do­ku­men­tus, ku­rie bu­vo įtrauk­ti į abie­jų bend­ro­vių ap­skai­tą. Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos pro­ku­ra­ tū­ros pro­ku­ro­rės Au­re­li­jos Ga­li­ šans­ky­tės tei­gi­mu, šio­je by­lo­je bu­ vo siek­ta iš­tir­ti, ko­kiems tiks­lams bu­vo nau­do­ja­mos bend­ro­vės gau­ tos lė­šos, tarp jų ir Lie­tu­vos krep­ši­ nio fe­de­ra­ci­jos skir­ti pi­ni­gai. Pro­ku­ro­rų ma­ny­mu, ty­ri­mo me­ tu gau­ti duo­me­nys ro­do, kad bend­

ro­vės ge­ne­ra­li­nė di­rek­to­rė ir mi­nė­ to vieš­bu­čio ak­ci­nin­kė, pa­de­dant ki­tos bend­ro­vės va­do­vui, ga­lė­jo pa­si­sa­vin­ti 213 tūkst. li­tų. Įta­ria­ ma, kad šiais veiks­mais bu­vo iš­ veng­ta tur­ti­nės prie­vo­lės vals­ty­bei – 37 tūkst. li­tų PVM. Pro­ku­ra­tū­ros nu­ta­ri­mu lai­ki­nai ap­ri­bo­tos kal­ti­na­mo­sios nuo­sa­vy­ bės tei­sės į 197,5 tūkst. li­tų, ku­rie bu­vo ras­ti ir paim­ti kra­tos me­tu. Klai­pė­do­je re­gist­ruo­tos bend­ ro­vės te­le­fo­nai iš­jung­ti, in­ter­ne­te skel­bia­ma, jog tu­ri­ma in­for­ma­ci­ jos apie nei­gia­mus fak­to­rius, ga­ lin­čius tu­rė­ti įta­kos įmo­nės mo­ ku­mui. Pro­ku­ro­rai ir STT pa­rei­gū­nai tę­ sia per­nai pra­dė­tą iki­teis­mi­nį ty­ ri­mą dėl Eu­ro­pos vy­rų krep­ši­nio čem­pio­na­tui skir­tų lė­šų pa­nau­do­ ji­mo tei­sė­tu­mo. Ši by­la bu­vo iš­skir­ta iš ki­to re­zo­ nan­si­nio iki­teis­mi­nio ty­ri­mo, ku­ ris pra­dė­tas ki­lus įta­ri­mams dėl 2010 m. Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ ra­ci­jos ir Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­ val­dy­bės pa­si­ra­šy­tos dau­giau kaip 2 mln. li­tų ver­tės su­tar­ties. Ja su­ si­tar­ta dėl Eu­ro­pos vy­rų krep­ši­nio čem­pio­na­to var­žy­bų or­ga­ni­za­vi­mo, krep­ši­nio po­pu­lia­ri­ni­mo ir plėt­ros mies­te pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų. Tarp įta­ria­mų­jų yra Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Da­rius Bal­čiū­nas, ad­ vo­ka­tė Dia­na Dū­die­nė ir dar ke­lio­ li­ka as­me­nų. Jų by­la te­be­ti­ria­ma. FNTT ir „Klai­pė­dos“ inf.

8

penktadienis, spalio 4, 2013

ekonomika

OMX Vilnius

–0,09 %

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 1000 2,7769 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1168 JAV do­le­ris 1 2,5381 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4596 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9135 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2101 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,2318 Ru­si­jos rub­lis 100 7,9046 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8166

pokytis

–0,8993 % –0,3823 % –0,6264 % –0,3242 % –0,0224 % +0,4097 % –0,5125 % –0,0430 % –0,0780 %

OMX Riga

–1,36 %

OMX Tallinn

+0,13 %

Ke­liams – tik šiek tiek dau­giau

„SEB“ ir „Dans­ke Bank“ ke­ti­na jung­tis?

Į Lie­tu­vos ke­lius ki­tais me­tais ke­ti­na­ma in­ ves­tuo­ti 1,4 mlrd. li­tų, ar­ba 12,8 pro­c. dau­ giau nei šie­met. In­ves­ti­ci­jų apim­tis augs tik dėl eu­ro­pi­nės pa­ra­mos, nes vals­ty­bės in­dė­ lis, kaip pla­nuo­ja­ma, liks ne­pa­ki­tęs – 1,042 mlrd. li­tų. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė Te­re­ sė Sta­niu­ly­tė BNS sa­kė, kad Sei­mui siū­lo­ma pa­tvir­tin­ti 1,429 mlrd. li­tų Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mą, ku­rio­je ES pa­ra­ma siek­tų 387 mln. li­tų.

Šve­di­jos ban­kas SEB ir Da­ni­jos „Dans­ke Bank“ ta­ria­si dėl stam­baus struk­tū­ri­nio san­ do­rio. Apie tai skel­bia šve­dų vers­lo dien­raš­tis „Da­gens In­dust­ri“. Pa­sak lei­di­nio, su­si­jun­gę šie ban­kai su­for­muo­tų ant­rą pa­gal dy­dį ban­ką Šiau­rės ša­lių re­gio­ne. SEB rin­kos ver­tė šiuo me­tu sie­kia 23,7 mlrd. JAV do­le­rių, o „Dans­ ke Bank“ – 22,3 mlrd. JAV do­le­rių. Di­džiau­sio re­gio­ne ban­ko „Nor­dea“ rin­kos ka­pi­ta­li­za­ci­ja su­da­ro 49,5 mlrd. JAV do­le­rių.

Kai­nos augs, bet nau­da bus di­des­nė Lie­tu­vai įsi­ve­dus eu­rą kai­nos kils. Tai pri­ pa­žįs­ta ir Lie­tu­vos ban­ko va­do­vai. Tie­sa, jie skai­čiuo­ja, kad bet ko­kiu at­ve­ju eu­ras at­neš dau­giau nau­dos, nei pa­rei­ka­laus vals­ty­bės ir gy­ven­to­jų iš­lai­dų. Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Sieks sąžiningumo

Lie­tu­vos ban­ko eko­no­mis­tai va­kar pri­sta­tė Eu­ro įve­di­mo po­vei­kio ša­ lies eko­no­mi­kai kie­ky­bi­nį ver­ti­ni­ mą. Ja­me ne­sle­pia­ma, jog eu­rą įsi­ ve­du­sių ki­tų ša­lių pa­tir­tis ro­do, kad dėl ap­va­li­ni­mo ir ki­tų veiks­ nių vien­kar­ti­nis kai­nų ly­gio pa­ di­dė­ji­mas grei­čiau­siai bus neiš­ ven­gia­mas. Tie­sa, pa­sak Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko Vi­ to Va­si­liaus­ko, kai­nos kil­ti tu­rė­tų ne­daug – apie 0,2–0,3 pro­c. Cent­ri­nio ban­ko va­do­vas tei­gia, jog bus ima­ma­si ir spe­cia­lių prie­ mo­nių, kad eu­ro įve­di­mu ne­ban­ dy­tų pa­si­nau­do­ti ne­są­ži­nin­gi pre­ ky­bi­nin­kai, kai­nas kel­da­mi la­biau, nei to rei­ka­lau­tų rea­li si­tua­ci­ja. „Na­cio­na­li­nia­me eu­ro įve­di­mo pla­ne nu­ma­ty­ta daug prie­mo­nių, ku­rios pa­dė­tų už­kirs­ti ke­lią ga­li­ miems ne­są­ži­nin­giems veiks­mams per­skai­čiuo­jant kai­nas. Tai – ak­ty­vi kai­nų ste­bė­se­na, pri­va­lo­mas pre­kių ir pa­slau­gų kai­nų nu­ro­dy­mas li­tais bei eu­rais, kont­ro­liuo­jan­čių ins­ti­ tu­ci­jų tik­ri­ni­mai pre­ky­bos ir pa­ slau­gų tei­ki­mo vie­to­se, pa­žei­dė­jų vie­ši­ni­mas ir fi­nan­si­nės san­kci­jos. Ypač svar­bu, kad nu­ma­ty­tas prie­ mo­nių pa­ke­tas bū­tų efek­ty­viai pa­ nau­do­tas var­to­to­jų in­te­re­sams ap­ gin­ti“, – kal­bė­jo V.Va­si­liaus­kas. Pa­gal Na­cio­na­li­nį eu­ro įve­di­mo pla­ną vers­las taip pat bus ska­ti­na­ mas pa­si­ra­šy­ti ge­ros vers­lo pra­kti­ kos (va­lios) ko­dek­są. Ūkio su­bjek­ tai, pa­si­ra­šę šį ko­dek­są, įsi­pa­rei­gos ne­si­nau­do­ti eu­ro įve­di­mu kaip pre­ teks­tu kai­noms pa­kel­ti. Kar­tu tai bū­tų ga­li­my­bė są­ži­nin­giems vers­ li­nin­kams pa­ge­rin­ti sa­vo re­pu­ta­ci­ją var­to­to­jų aky­se, nes ko­dek­są pa­si­ ra­šiu­si įmo­nė tu­rė­tų aiš­kų at­pa­ži­ ni­mo ženk­lą. V.Va­si­liaus­kas tei­gė, kad, pa­vyz­ džiui, at­sa­kin­gos Es­ti­jos ins­ti­tu­ci­ jos po to, kai šio­je ša­ly­je bu­vo įves­ta bend­ra Eu­ro­pos va­liu­ta, at­li­ko apie 7 tūkst. kai­nų pa­tik­ri­ni­mų. „Tai ro­dik­lis, į ku­rį tu­rė­tu­me ly­ giuo­tis“, – sa­kė cent­ri­nio ban­ko va­do­vas. Sus­kai­čia­vo iš­lai­das

Lie­tu­vos ban­ko eko­no­mis­tai skai­ čiuo­ja, kad dėl eu­ro įve­di­mo trum­ puo­ju lai­ko­tar­piu pa­pil­do­mų iš­lai­

dų neiš­veng­tų ne tik gy­ven­to­jai, bet ir vals­ty­bė. Vien tik vien­kar­ti­nės va­liu­tos kei­ti­mo są­nau­dos ga­li siek­ti ne tiek ir ma­žai – nuo 660 mln. iki 920 mln. li­tų. Be to, įsi­ve­dus eu­rą ša­lies įna­ šas į Eu­ro­pos sta­bi­lu­mo fon­dą per 3 me­tus siek­tų apie 300 mln. eu­rų (apie 1 mlrd. li­tų). Dar apie 150 mln. li­tų (apie 48 mln. eu­rų) rei­kė­tų su­ mo­kė­ti į Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko (ECB) ka­pi­ta­lą. Anot cent­ri­nio ban­ko, mak­si­ma­ lūs Lie­tu­vos įsi­pa­rei­go­ji­mai Eu­ro­ pos sta­bi­lu­mo me­cha­niz­mui (ESM) ga­lė­tų siek­ti 8,5 mlrd. li­tų (2,5 mlrd. eu­rų), ta­čiau ban­kas pa­brė­žia, kad to­kie pi­ni­gai bū­tų mo­ka­mi, jei to tik­rai pri­reik­tų.

Vi­tas Va­si­liaus­kas:

Rei­tin­gų pa­di­di­ni­ mas tik­rai ti­kė­ti­nas, o tai iš kar­to at­si­ lieps sko­li­ni­mo­si iš­ lai­doms.

Eu­ro įve­di­mas su­si­jęs ir su są­ nau­do­mis, ku­rių di­džio­ji da­lis – vien­kar­ti­nės. Prie to­kių są­nau­dų pri­ski­ria­mas in­for­ma­ci­nių, ap­skai­ tos ir mo­kė­ji­mo sis­te­mų pri­tai­ky­ mas eu­rui, taip pat ap­si­rū­pi­ni­mo eu­rų mo­ne­to­mis bei bank­no­tais ir ki­tos iš­lai­dos. Re­mian­tis Lie­tu­ vos ban­ko eko­no­mis­tų ver­ti­ni­mais, bend­ros vien­kar­ti­nės eu­ro įve­di­mo są­nau­dos ga­lė­tų su­da­ry­ti 0,5–0,7 pro­c. BVP (0,7–0,9 mlrd. li­tų). Vis dėl­to Lie­tu­vos ban­kas tei­gia, kad įna­šas į ECB ka­pi­ta­lą Lie­tu­vos ban­kui duo­tų pel­no, pro­por­cin­go įna­šui, o ša­lies ban­kams su­teik­ tų tie­sio­gi­nę priei­gą prie Eu­ro­pos ban­kų sis­te­mos lik­vi­du­mo. Ša­lies įna­šo į ESM nau­da bū­tų ES eko­no­mi­kos sta­bi­lu­mas. „Tu­ri­ma in­for­ma­ci­ja lei­džia ma­ ny­ti, kad per­ve­di­mai į ESM bū­ tų iš­dės­ty­ti taip: po 115 mln. eu­ rų (397 mln. li­tų) 2015 bei 2016 m. ir apie 60 mln. eu­rų (207 mln. li­tų) 2017 m. Lie­tu­va taip pat įsi­pa­rei­ go­tų pri­rei­kus pa­pil­dy­ti ESM ka­ pi­ta­lą iki 2,5 mlrd. eu­rų (8,5 mlrd.

Ver­dik­tas: Lie­tu­vos ban­kas su­skai­čia­vo, kiek Lie­tu­vai kai­nuos įsi­ves­ti eu­rą, ta­čiau tei­gia, kad bend­ra va­liu­

ta Lie­tu­vai at­neš dau­giau tei­gia­mų da­ly­kų.

li­tų). Pa­pil­do­mų įmo­kų į ESM ka­ pi­ta­lą pri­reik­tų, jei­gu kai ku­rių eu­ ro zo­nos ša­lių sko­lų kri­zė pa­gi­lė­tų ir apim­tų nau­jas ša­lis, ta­čiau tai nė­ra pa­grin­di­nis šio ty­ri­mo sce­na­ ri­jus“, – ra­šo­ma Eu­ro įve­di­mo po­ vei­kio ša­lies eko­no­mi­kai kie­ky­bi­ nia­me ver­ti­ni­me. Pas­ko­los atpigtų

Vis­gi cent­ri­nio ban­ko eko­no­mis­ tai skai­čiuo­ja, kad, ne­pai­sant vi­sų bū­si­mų iš­lai­dų, il­guo­ju lai­ko­tar­piu eu­ro įve­di­mas ša­lies eko­no­mi­kai nea­be­jo­ti­nai duos nau­dos. „Ty­ri­mas at­sklei­dė, kad tei­gia­mą eu­ro įve­di­mo po­vei­kį gy­ven­to­jai, vers­las ir vals­ty­bės fi­nan­sai pa­jus­ tų per su­ma­žė­ju­sią pa­lū­ka­nų naš­ tą, iš­ny­ku­sias li­tų ir eu­rų kei­ti­mo iš­lai­das, spar­čiau au­gan­tį eks­por­ tą ir in­ves­ti­ci­jas“, – kal­bė­jo V.Va­ si­liaus­kas. Re­mian­tis ty­ri­mo re­zul­ta­tais, pri­si­jun­gi­mas prie eu­ro zo­nos eko­ no­mi­kai su­teik­tų pa­pil­do­mą im­ pul­są dar iki fak­ti­nio eu­ro įve­di­ mo. Lie­tu­vos ban­ko eko­no­mis­tų skai­čia­vi­mai ro­do, kad iki 2022 m. vi­du­ti­nis me­ti­nis BVP ly­gis pri­si­ jun­gus prie eu­ro zo­nos bū­tų 1,8– 1,9 pro­c. di­des­nis nei eu­ro neį­si­ ve­dus. Di­džiau­sią įta­ką tam da­ry­tų eu­ro nu­lem­tas eks­por­to au­gi­mas ir dėl bend­ros va­liu­tos įve­di­mo ma­ žė­sian­ti pa­lū­ka­nų naš­ta. Pa­lū­ka­nų nor­mos ma­žė­tų fi­ nan­si­nių san­do­rių li­tais pa­lū­ka­ nų nor­mas pa­kei­tus ma­žes­nė­mis san­do­rių eu­rais pa­lū­ka­nų nor­mo­ mis ir ge­rė­jant ša­lies ri­zi­kos ver­ti­ ni­mui. Pag­rin­di­nės rei­tin­gų agen­ tū­ros eu­ro įve­di­mą ver­ti­na kaip kre­di­to ri­zi­ką ma­ži­nan­tį veiks­nį, to­dėl yra di­de­lė ti­ki­my­bė, kad įve­

dus eu­rą bū­tų pa­ge­rin­ti Lie­tu­vos kre­di­to rei­tin­gai. O tai ša­liai leis­ tų sko­lin­tis pi­giau. „Rei­tin­gų pa­di­di­ni­mas tik­rai ti­ kė­ti­nas, o tai iš kar­to at­si­lieps sko­ li­ni­mo­si iš­lai­doms. Vi­du­ti­nė pa­ lū­ka­nų nor­ma vi­sam ša­lies ūkiui 2015 m. tu­rė­tų su­ma­žė­ti 0,56 pro­ cen­ti­nio punk­to, kon­ser­va­ty­viu ver­ti­ni­mu – bent 0,29 pro­cen­ti­nio punk­to“, – tei­gė V.Va­si­liaus­kas. Pas­pir­tis eks­por­tui

Lie­tu­vos ban­ko eko­no­mis­tų ver­ ti­ni­mu, pa­gal pa­grin­di­nį sce­na­ ri­jų vi­du­ti­nės pa­lū­ka­nos už Vy­ riau­sy­bės ver­ty­bi­nius po­pie­rius eu­ro įve­di­mo me­tais su­ma­žė­tų 0,80 pro­cen­ti­nio punk­to, gy­ven­ to­jams ir vers­lui sko­li­ni­mo­si kai­na bū­tų 0,49–0,56 pro­cen­ti­nio punk­ to ma­žes­nė nei neį­ve­dus eu­ro. Ma­žes­nės pa­lū­ka­nų nor­mos vi­ du­ti­niu lai­ko­tar­piu (2015–2022 m.) leis­tų su­tau­py­ti 2–3,9 mlrd. li­tų pa­lū­ka­nų iš­lai­dų. Gy­ven­to­jams ir

Kęs­tu­čio Va­na­go / BFL nuo­tr.

vers­lui tek­tų di­džio­ji šios nau­dos da­lis – 1,6–2,3 mlrd. li­tų, ki­tą da­ lį – 0,4–1,6 mlrd. li­tų – dėl su­ma­ žė­ju­sių sko­los val­dy­mo iš­lai­dų su­ tau­py­tų vals­ty­bės biu­dže­tas. Įve­dus eu­rą ne­be­lik­tų li­tų ir eu­ rų kei­ti­mo iš­lai­dų. Vi­du­ti­niš­kai pa­ sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus šios iš­ lai­dos su­da­rė apie 0,14 pro­c. BVP (apie 140 mln. li­tų kas­met). Ver­ti­ nant pa­gal tai, ne ban­kų sek­to­rius (gy­ven­to­jai, įmo­nės ir kt.) vi­du­ ti­niu lai­ko­tar­piu ga­lė­tų su­tau­py­ ti 1,9 mlrd. li­tų va­liu­tos kei­ti­mo iš­lai­dų. Tie­sa, tai reiš­kia, kad ati­ tin­ka­mai ma­žiau pa­ja­mų už va­liu­ tų kei­ti­mo pa­slau­gas gau­tų ko­mer­ ci­niai ban­kai. Cent­ri­nio ban­ko eko­no­mis­tai, rem­da­mie­si už­sie­nio ša­lių pa­tir­ti­ mi, taip pat pro­gno­zuo­ja, kad įsi­ ve­dus eu­rą Lie­tu­vos eks­por­tas (be mi­ne­ra­li­nių pro­duk­tų), net ir eu­ro įve­di­mo po­vei­kį ver­ti­nant kon­ser­ va­ty­viai, nuo 2015 iki 2021 m. tu­rė­ tų laips­niš­kai pa­di­dė­ti bent 5 pro­c.

Pa­vo­jus – biu­dže­to de­fic ­ i­tas Lie­tu­va bend­rą Eu­ro­pos va­liu­tą sie­ kia įsi­ves­t i nuo 2015-ųjų pra­d žios. Tam, kad ga­lė­tų įsto­ti į eu­ro zo­ną, vals­t y­bė na­rė tu­r i ati­t ik­t i va­d i­na­ muo­sius Mast­rich­to vie­šų­jų fi­nan­sų de­fi­ci­to, inf­lia­ci­jos ir sko­los kri­te­ri­jus. Lie­tu­vai dėl per di­de­lės inf­lia­ci­jos ne­ pa­vy­ko įsi­ves­ti eu­ro 2007 m. Cent­ri­ nio ban­ko eko­no­mis­tai sa­ko, kad da­ bar di­džiau­sią pa­vo­jų ke­lia fis­ka­li­nio de­fi­ci­to kri­te­ri­jus, nes yra šio­kio to­kio pa­vo­jaus, kad šio kri­te­ri­jaus mū­sų ša­ lis ga­li ir nea­ti­tik­ti. „Klaus­tu­kų yra dėl biu­dže­to de­fi­ci­to. Koks de­fi­ci­tas šie­met bus, neaiš­ku. Ga­

li­ma pro­gno­zuo­ti, kad jis bus la­bai ar­ ti­mas kri­te­ri­jaus ri­bai“, – sa­kė Lie­tu­vos ban­ko Eko­no­mi­kos ir fi­nan­si­nio sta­bi­ lu­mo tar­ny­bos di­rek­to­rė Rū­ta Rodz­ko. Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas V.Va­si­liaus­kas sa­kė, kad tai, ar Lie­tu­va tu­rės eu­rą, ga­lu­ti­nai paaiš­kės ki­tų me­ tų va­sa­rą. „Pir­mus sig­na­lus gau­si­me ge­gu­žę ar bir­že­lį, o ga­lu­ti­nis spren­di­mas bus lie­ pos mė­ne­sį. Pa­gal vi­są me­cha­niz­mą rei­ka­lin­gas ir nuo­mo­nės pa­reiš­ki­mas Eu­ro­pos Par­la­men­te. Sa­ky­čiau, fak­tas bus aiš­kus vi­dur­va­sa­rį“, – sa­kė cent­ri­ nio ban­ko va­do­vas.

9

penktadienis, spalio 4, 2013

pasaulis Nus­ken­do lai­vas

Ata­ka­vo am­ba­sa­dą

Por­nog­ra­fi­ja iš kerš­to

Prie Ita­li­jos Lam­pe­dū­zos sa­los va­kar už­si­de­gus ir nu­sken­dus mig­ran­tų lai­vui žu­vo ma­žiau­ siai 94 žmo­nės, maž­daug 150 Ita­li­jos pa­kran­tės ap­sau­gos tar­ny­bai pa­vy­ko iš­gel­bė­ti. Pa­ rei­gū­nai įspė­jo, kad au­kų skai­ čius ga­li ge­ro­kai išaug­ti, nes, ke­lei­vių tei­gi­mu, lai­vu plau­kė maž­daug 500 žmo­nių.

De­šim­tys įpy­ku­sių pro­tes­tuo­ to­jų tre­čia­die­nį ban­dė įsi­verž­ ti į Ru­si­jos am­ba­sa­dą Tri­po­ly­ je po pra­ne­ši­mų, kad vie­na ru­ sė nu­žu­dė Li­bi­jos ar­mi­jos ka­ ri­nin­ką. De­monst­ran­tai su­nio­ ko­jo vie­ną prie­šais am­ba­sa­ dos komp­lek­są pa­sta­ty­tą au­ to­mo­bi­lį ir ap­ga­di­no at­sto­vy­ bės var­tus.

Tie, kas pa­skelbs in­ter­ne­te ap­si­nuo­gi­nu­sio sa­vo bu­vu­sio par­tne­rio ar par­tne­rės nuo­ trau­kas JAV Ka­li­for­ni­jos vals­ ti­jo­je, nuo šiol bus bau­džia­mi iki še­šių mė­ne­sių lais­vės atė­ mi­mu. Vals­ti­jos gu­ber­na­to­ rius ant­ra­die­nį pa­si­ra­šė įsta­ty­ mą, drau­džian­tį „po­rnog­ra­fi­ją iš kerš­to“.

„Auk­si­nei auš­rai“ pra­si­dė­jo sau­lė­ly­dis Grai­ki­jos tei­sė­sau­gai ėmu­sis veiks­mų prieš smur­ta­vi­mu įta­ria­mą ult­ra­de­ši­nią­ ją „Auk­si­nės auš­ros“ par­ti­ją, vi­suo­me­nė pik­ti­na­si, kad val­džia pa­bu­do per vė­lai. Pas­ku­ti­nis la­šas

Dar prieš ke­le­tą sa­vai­čių „Auk­si­ nės auš­ros“ ly­de­riai ne­ga­lė­jo skųs­ tis gy­ve­ni­mu. Ši ult­ra­de­ši­nio­ji par­ ti­ja dėl rim­tos fi­nan­sų kri­zės di­di­no sa­vo po­pu­lia­ru­mą, už ją bu­vo pa­si­ ry­žę bal­suo­ti 15 pro­c. rin­kė­jų – dvi­ gu­bai dau­giau, ne­gu per­nai. Par­ti­ja plė­tė sa­vo sky­rių tink­lą, į jos ren­gi­ nius rink­da­vo­si mi­nios žmo­nių, o jos par­la­men­ta­rai at­ro­dė ne­lie­čia­mi. Bet vis­ką su­grio­vė tra­giš­kas kai­ ruo­liš­kų pa­žiū­rų mu­zi­kan­to ir ak­ ty­vis­to Pav­lo Fi­so li­ki­mas. Jis bu­vo už­pul­tas išei­nan­tis iš Atė­nų nak­ ti­nio klu­bo ir pa­pjau­tas. Už­puo­ li­kas bu­vo suim­tas ir pri­si­pa­ži­no, kad yra ak­ty­vus „Auk­si­nės auš­ ros“ ša­li­nin­kas.

vo pa­gal ko­man­dą „Ra­miai!“, ir įė­ jo par­ti­jos ly­de­ris. Jie kal­bė­jo­si apie gė­jų bei juo­dao­džių su­mu­ši­mą.“ Kar­tą prieš šią mo­te­rį smur­tą pa­nau­do­jo vie­nas vy­ras, ir ji krei­ pė­si pa­ra­mos į par­ti­jos ko­le­gas. „Pas ma­ne atė­jo vie­nas par­ti­jos na­rys, – pa­sa­ko­jo bu­vu­si „Auk­si­ nės auš­ros“ ša­li­nin­kė. – Jis pa­siū­ lė sa­vo pa­slau­gas – su­lau­žy­ti kam nors ran­ką ar­ba ko­ją už 300 eu­rų, pa­deg­ti au­to­mo­bi­lį už tūks­tan­ tį eu­rų, pa­siųs­ti į li­go­ni­nę už pu­ sant­ro tūks­tan­čio. Aš ne­su­ti­kau ir nu­trau­kiau bend­ra­ vi­mą su jais. Bet vė­liau tas vy­ras grį­žo ir lie­pė nie­ko nie­kam ne­pa­sa­ko­ti, nes ki­taip su­de­gins ma­ne gy­vą.“ Po­li­ci­ja dangs­tė neo­na­cius?

Po­li­ci­ja mū­sų ne­ klau­so. Jei­gu pei­liu bū­tų dur­ta grai­kui, ji iš kar­to su­ras­tų kal­ ti­nin­ką. O aš da­bar bi­jau išei­ti į gat­vę. Ši žmog­žu­dys­tė su­kė­lė ne­pa­ si­ten­ki­ni­mo ban­gą vi­so­je ša­ly­je. De­šim­tys tūks­tan­čių žmo­nių išė­ jo į gat­ves ir rei­ka­la­vo su­tram­dy­ ti neo­na­cis­tus. Praė­ju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je val­džia ėmė­si veiks­mų. Po­li­ci­ja suė­mė 22 „Auk­si­nės auš­ ros“ na­rius, tarp jų še­šis šios par­ ti­jos de­pu­ta­tus kar­tu su par­ti­jos ly­de­riu Ni­ku Mi­cha­lo­lia­ku. Jiems bu­vo pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl pri­ klau­sy­mo nu­si­kals­ta­mai gru­puo­ tei, žmog­žu­dys­tės, gink­luo­to už­ puo­li­mo bei pi­ni­gų plo­vi­mo. Smo­gi­kų bū­riai

Po­li­ci­ja pa­skel­bė tu­rin­ti duo­me­ nų, kad par­ti­jos va­do­vy­bė su­si­ju­ si su P.Fi­so žmog­žu­dys­te. Suim­tų­ jų na­muo­se pa­rei­gū­nai ra­do Adol­fo Hit­le­rio nuo­trau­kų ir vė­lia­vų su svas­ti­ko­mis. Liu­dy­to­jai ty­rė­jams pa­pa­sa­ko­ jo, kad par­ti­ja va­do­vau­ja­si au­to­ri­ ta­ri­niais prin­ci­pais ir tu­ri smo­gi­kų bū­rius, ku­rie va­ži­nė­ja po Atė­nus ir pul­di­nė­ja mig­ran­tus. „Su­si­rin­ki­muo­se ma­čiau laz­ das ir sky­dus, – Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos na­cio­na­li­niam trans­liuo­to­jui BBC pa­sa­ko­jo bu­vu­si „Auk­si­nės auš­ros“ ša­li­nin­kė. – Vi­si iš­si­ri­kia­

Dau­ge­lis ste­bi­si, ko­dėl prieš šią par­ti­ją ne­bu­vo im­ta­si jo­kių veiks­ mų anks­čiau, jei­gu neo­na­cis­tų po­ lin­kis į smur­tą bu­vo ge­rai ži­no­mas val­džiai. Grai­ki­jos ko­vos su ra­siz­mu cent­ ro duo­me­ni­mis, 2012 m. ša­ly­je bu­ vo iš­kel­tos 154 by­los dėl už­puo­li­mų ra­si­niu pa­grin­du, o šie­met – 104. Du imig­ran­tai bu­vo nu­žu­dy­ti. Su be­veik vi­sais mi­nė­tais už­puo­li­ mais vie­naip ar­ba ki­taip bu­vo su­ si­ję „Auk­si­nės auš­ros“ na­riai. Da­lis grai­kų įsi­ti­ki­nę, jog po­li­ci­ja dangs­tė neo­na­cis­tų veiks­mus. Per praė­ju­sių me­tų rin­ki­mus pa­skli­do in­for­ma­ci­ja, kad kai ku­riuo­se Atė­ nų ra­jo­nuo­se be­veik kas ant­ras po­ li­ci­jos pa­rei­gū­nas bal­sa­vo už „Auk­ si­nę auš­rą“. Puo­la­mi imig­ran­tai

BBC ko­res­pon­den­tas Atė­nuo­se su­ si­ti­ko su imig­ran­tu pa­kis­ta­nie­čiu, ku­ris jau tris kar­tus ta­po neo­na­ cis­tų iš­puo­lių au­ka. Prieš me­tus jį už­puo­lė pei­liu, ir ran­dai ma­to­mi iki šiol. Vie­nas jų – vos už ke­lių cen­ti­ met­rų nuo šir­dies. Pa­sak nu­ken­tė­ju­sio­jo, po­li­ci­ ja nie­kaip ne­su­rea­ga­vo į šį iš­puo­ lį, jo­kio ty­ri­mo ne­bu­vo ir į ap­klau­ są jis ne­bu­vo kvie­čia­mas. „Vis­kas dėl to, kad esu už­sie­ nie­tis, – įsi­ti­ki­nęs pa­kis­ta­nie­tis. – Po­li­ci­ja mū­sų ne­klau­so. Jei­gu pei­ liu bū­tų dur­ta grai­kui, ji iš kar­to su­ras­tų kal­ti­nin­ką. O aš da­bar bi­ jau išei­ti į gat­vę. No­riu iš­va­žiuo­ ti iš Grai­ki­jos ten, kur ra­miau, gal­ būt į Ang­li­ją.“ Bet vy­riau­sy­bė nei­gia kal­ti­ni­ mus ap­lai­du­mu. Viešosios tvar­kos

Klau­si­mas: dau­ge­lis ste­bi­si, ko­dėl prieš „Auk­si­nę auš­rą“ ne­bu­vo im­ta­si jo­kių veiks­mų anks­čiau, jei­gu neo­

na­cis­tų po­lin­kis į smur­tą bu­vo ge­rai ži­no­mas val­džiai.

mi­nist­ras Ni­kas Den­dias tvir­ti­na, kad P.Fi­so žmog­žu­dys­tė yra pir­ ma­sis at­ve­jis, kai nu­si­kal­ti­me pa­ vy­ko nu­sta­ty­ti „Auk­si­nės auš­ros“ ly­de­rių pėd­sa­kų. Nei­gia kal­ti­ni­mus

N.Den­dias pri­pa­ži­no, kad neo­ na­cis­tų par­ti­jos ly­de­rių areš­tas – po­li­tiš­kai la­bai ri­zi­kin­gas žings­ nis. Bet ri­zi­ka, at­ro­do, pa­si­tei­si­na. Pir­mą kar­tą nuo pa­sta­rų­jų rin­ki­ mų „Auk­si­nės auš­ros“ rei­tin­gai kri­to iki 6 pro­c. Kas­die­nės pub­li­ ka­ci­jos apie suim­tų­jų bu­te ras­tus gink­lus ir ki­ta de­mas­kuo­jan­ti me­ džia­ga kei­čia vi­suo­me­nės nuo­mo­ nę apie šią par­ti­ją. Ta­čiau „Auk­si­nės auš­ros“ at­sto­ vas spau­dai Ar­te­mias Mat­haio­pou­

las griež­tai nei­gia, kad par­ti­ja su­si­ ju­si su smur­ti­niais nu­si­kal­ti­mais. „Mes – po­li­ti­nė par­ti­ja, ku­ri nie­ kaip ne­su­si­ju­si su nu­si­kals­ta­mu­ mu, – ti­ki­no jis. – Mes ne­sa­me su­ si­ję su P.Fi­so žmog­žu­dys­te.“ Pri­mi­nus, kad įta­ria­mo žu­di­ko na­muo­se po­li­ci­ja ra­do marš­ki­nė­lių ir ki­to­kių daik­tų su „Auk­si­nės auš­ ros“ sim­bo­li­ka, A.Mat­haio­pou­los sa­kė: „To­kius marš­ki­nė­lius ga­li nu­ si­pirk­ti už 10 eu­rų, ap­si­vilk­ti juos ir ką nors pa­pjau­ti. Ar tai reiš­kia, kad par­ti­ja „Auk­si­nė auš­ra“ yra at­ sa­kin­ga už ta­vo veiks­mus?“ Bet ar tai reiš­kia par­ti­jos sau­lė­ ly­dį? „Tai da­bar­ti­nės vy­riau­sy­bės pa­ bai­gos pra­džia“, – iš­di­džiai ta­rė at­ sto­vas spau­dai.

AFP nuo­tr.

Lau­kia sun­ki ko­va

Da­bar „Auk­si­nė­je auš­ro­je“ tvy­ ro su­mi­ši­mas ir chao­sas. Ji ne­te­ko sa­vo va­do­vy­bės, yra puo­la­ma iš vi­ sų pu­sių ir pri­vers­ta gin­tis. Bet veiks­niai, ku­rie lė­mė anks­ tes­nį par­ti­jos po­pu­lia­ru­mą tarp grai­kų, nie­kur ne­din­go. Fi­nan­ sų kri­zė, nu­si­vy­li­mas tra­di­ci­nė­mis par­ti­jo­mis ir po­lin­kis į ult­ra­na­cio­ na­liz­mą – vi­sa tai te­bė­ra Grai­ki­jos rea­ly­bės da­lis. Val­džia ga­li ga­na leng­vai su­triuš­ kin­ti šią kraš­tu­ti­nę de­ši­nią­ją par­ ti­ją, bet, kaip pa­ste­bi kai ku­rie ap­ žval­gi­nin­kai, ge­ro­kai su­dė­tin­ges­nė bus ko­va su jos ideo­lo­gi­ja ir dėl rin­ kė­jų, ku­rie sim­pa­ti­zuo­ja šiai ideo­ lo­gi­jai. BNS, BBC inf.

Teis­mo pro­ce­sas Grai­ki­jos neo­na­cių par­ti­jos „Auk­si­nė auš­ra“ ly­de­riui N.Mi­cha­lo­lia­kui (nuo­tr.) po il­gai tru­ku­sios ap­klau­sos teis­me va­kar pa­ry­čiais bu­vo skir­tas kar­do­ ma­sis areš­tas. N.Mi­cha­lo­l ia­kas kal­t i­na­mas va­do­ va­vi­mu nu­si­kals­ta­mai or­ga­ni­za­ci­jai. Grai­ki­jos pa­rei­gū­nai ėmė­si veiks­mų, kad ši par­ti­ja bū­tų išar­dy­ta, po su­kre­ čian­čio mu­zi­kan­to an­ti­fa­šis­to nu­žu­ dy­mo rug­sė­jo 18-ąją. Apie 100 par­ti­jos ša­li­nin­kų su­si­rin­ko prie teis­mo pa­sta­to, ne­šda­mi Grai­ki­ jos vė­lia­vas ir skan­duo­da­mi „Krau­jas, gar­bė, „Auk­si­nė auš­ra“!“, kai N.Mi­cha­ lo­lia­kas at­vy­ko duo­ti pa­ro­dy­mų tre­ čia­die­nį.

Kai 56 me­tų ma­te­ma­ti­kas ir bu­vu­sio Grai­ki­jos dik­ta­to­riaus Geor­gio Pa­pa­ do­pou­lo mo­ki­nys įžen­gė į pa­sta­tą, jis bu­vo pa­ly­dė­tas plo­ji­mų. Tre­čia­die­nį ke­tu­ri „Auk­si­nės auš­ros“ atstovai bu­vo ap­kal­tin­ti pri­klau­sy­mu nu­si­kals­ta­mai or­ga­n i­za­ci­jai. Trys iš jų bu­vo pa­leis­ti sky­rus jiems su­var­ žy­mus, ir tik vie­nam bu­vo skir­tas iki­ teis­mi­nis areš­tas, nes po­li­ci­ja esą nu­ sta­tė, kad jis kal­bė­jo­si su gau­jos, ku­ri už­puo­lė iš pa­sa­lų P.Fi­są žmog­žu­dys­ tės nak­tį, na­riais. Trys pa­leis­ti įsta­ty­mų lei­dė­jai iš teis­ mo rū­mų išė­jo ka­r in­gai nu­si­tei­kę, įžei­di­nė­da­mi žur­na­lis­tus ir jiems gra­ sin­da­mi.

10

penktadienis, spalio 4, 2013

sportas

A.Titorenko – trečia Europoje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Rygoje vykusiame Europos atvirame jaunių (iki 17 metų) sambo imtynių čempionate bronzos medalį iškovojo Akvilė Titorenko.

Svorio iki 70 kg grupės, kurioje varžėsi šešios sportininkės, pusfinalyje klaipėdietė suklupo nedideliu skirtumu pralaimėjusi baltarusei Tatjanai Jakubovič. Dėl bronzos medalio Jono Tilviko auklėtinė susikibo su gruzine Kristina Putkaradze. Lietuvos atstovė galimybės tapti prizininke nepraleido – įveikė varžovę. A.Titorenko žetonas buvo vienintelis tarp Latvijos sostinėje kovojusių trylikos mūsų šalies rinktinės narių.

Atvirose Senojo žemyno pirmenybėse, kuriose jėgas išbandė 20 valstybių pasiuntiniai, varžėsi sportininkai ir iš JAV, Korėjos, Mongolijos bei Kirgizijos. Lietuvos rinktinė su 11,5 taško užėmė gana aukštą 8-ą vietą. Akivaizdžiai pranašiausi buvo rusai – 115,5 taško. Dėl antrosios vietos kovojo baltarusiai (65,5) ir ukrainiečiai (55,5). „A.Titorenko įrodė, kad nebijo galingų varžovių, kovojo drąsiai, – auklėtinės pasirodymu pasidžiaugė J.Tilvikas. – Tačiau patirties stoka jai užkirto kelią į finalą. Pusfinalyje Akvilė galėjo įveikti baltarusę, tačiau nepasinaudojo proga. Laimė, dėl prizininkės vardo ji kovojo drąsiai ir ryžtingai.“ Netaiklus: T.Eliošius per paskutiniąsias sekundes galėjo išgelbėti komandą, tačiau spyrė į dangų. Vytauto Petriko nuotr.

„Atlantas“ pasitraukė, „Granitas“ – ketvirtfinalyje Šalies A lygoje kovojančio Klaipėdos „Atlanto“ kelias Lietuvos futbolo taurės turnyre nutrūko vos prasidėjęs, žemesnėje – 1-oje lygoje pirmaujantis „Granitas“, įveikęs ketvirtąjį etapą, iškopė į ketvirtfinalį. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Sėkmė: J.Tilvikas ir A.Titorenko iš kaimyninės šalies grįžo ne tuščiomis.

Skirtingo kalibro varžovus burtai lėmė uostamiesčio klubams: „Atlantui“ – pastarųjų dvejų metų taurės, 2013-ųjų supertaurės laimėtoją, šalies čempionu tapsiantį Vilniaus „Žalgirį“, „Granitui“ – 3-iojoje lygoje kovojančią kitą sostinės komandą – „Taip“. Rungtynės Klaipėdoje tarp šiuo metu A lygoje pirmaujančių ekipų – „Atlanto“ ir „Žalgirio“ prasidėjo vilniečių atakomis. Gal todėl, kad čempionato lyderiai atvyko į pajūrį pikti dėl nuo „Atlanto“ neseniai gauto antausio. Atrėmę pirmąjį šturmą, klaipėdiečiai surezgė ne vieną pavojingą ataką ir svečių vartų link. Ypač gerą progą turėjo „Atlanto“ gynėjas Edgaras Žarskis. Kamuolį, vartų link pasiųstą smūgiavus galva, vilniečių vartininkas Armantas Vitkauskas po stebuklingo šuolio atmušė. Antroji pirmojo kėlinio pusė buvo nelaiminga klaipėdiečiams – 28-ąją min. vilniečius į priekį išvedė juodaodis legionierius Serge Nyuiadzis, po penkių minučių šiurkščiai suklydo „Atlanto“ vartininkas Mantas Galdikas, nepagavęs iš krašto spirto kamuolio. „Dovanėlę“ priėmė patyręs Andrius Velička. Jam liko įridenti kamuolį į tuščius vartus.

Po pertraukos šeimininkai perėmė iniciatyvą, tačiau pavojingus momentus prie „Žalgirio“ vartų buvo galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais. Rezultatą sušvelninti ir viltį išsigelbėti žiūrovams pavyko suteikti 83-iąją min., kai po sumaišties prie vartų, kamuolį galva įmušė „Atlanto“ puolėjas Evaldas Razulis. O po paskutinės rungtynių atakos už galvų susiėmė beveik visi sirgaliai. Vienas prieš vartininką iššokęs Tadas Eliošius galėjo išlyginti skirtumą, tačiau iš palankios padėties spyrė virš vartų. Panašiai atkakli kova tarp „Taip“ ir „Granito“ komandų vyko sostinėje. Vilniečių ekipoje, treniruojamoje buvusio Lietuvos rinktinės stratego Algimanto Liubinsko, nemažai tituluotų žaidėjų – Edgaras Jankauskas, Gražvydas Mikulėnas, Nerijus Radžius, Egidijus Juška. Pirmieji pasižymėjo klaipėdiečiai – 23-iąją min. taiklus buvo Simonas Babilius. Jis, išbėgęs vienui vienas prieš buvusį „Klaipėdos“ vartininką Šarūną Kazlauską, šaltakraujiškai pasiuntė kamuolį į tinklą. Po pertraukos E.Jankauskui pavyko išlyginti rezultatą. Iš toli smūgiuoto kamuolio „Granito“ vartininkas Mantas Gintalas ne-

Rungtynių statistika „Atlantas“ – „Žalgiris“ 1:2 (0:2). E.Razulis (83)/S.Nyuiadzis (28), A.Velička (33). „Atlantas“: M.Galdikas, K.Gnedojus, E.Žarskis, D.Nakrošius (nuo 39 min. A.Jokšas), M.Kazlauskas, G.Žukauskas (nuo 58 min. D.Navikas), S.Rakauskas (nuo 39 min. A.Bartkus), D.Kazlauskas (nuo 82 min. E.Veliulis), G.Kruša (24 min. įspėtas, nuo 72 min. T.Eliošius), M.Papšys, E.Razulis. „Taip“ – „Granitas“ 1:2 (0:1). E.Jankauskas (55)/S.Babilius (23), R. Poškus (76). „Granitas“: M.Gintalas, T.Vyšniauskas (nuo 46 min. A.Tolis), A.Lukošius, D.Šiškinas, A.Gedgaudas, A.Kurbangalijevas, S.Babilius (nuo 65 min. R.Poškus), D.Gordejus, E.Lukoševičius, O.Abramavičius (nuo 80 min. S.Juška), V.Alunderis (75 min. įspėtas). Tauragės „Tauras“ – Gargždų „Banga“ 0:2 (0:0). „Palanga“ – Pakruojo „Kruoja“ 1:4 (1:2). „Šiauliai“ – Panevėžio „Ekranas“ 1:0 (1:0). Vilniaus MRU – Vilniaus „Polonija“ 4:3 MRU (Vilnius) - Polonija (Vilnius) 4:3 (po pratęsimo). „Trakai“ – Marijampolės „Sūduva“ 1:1 (po 11 m – 4:2).

sugebėjo išlaikyti rankose – 1:1. 65-ąją min. rungtyniauti pradėjo „Granito“ žaidžiantysis treneris Robertas Poškus. Jis 76-ąją min. ir pelnė pergalingą įvartį.

11

penktadienis, spalio 4, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

gidas

Dainininkė, iš rankų nepaleidžianti smuiko Tarptautiniu menų projektu „Jūros mūzos“ naująjį sezoną pradėjęs Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras rytoj publikai pristatys jau antrąjį projekto renginį. Šįsyk – su lenkų kilmės soliste iš Vokietijos Katarzyna Dondalska (koloratūrinis sopranas).

Prasidainuoju, išgyvenu žodžiais nenusakomą jaudulį ir einu į sceną.

nenusakomą jaudulį ir einu į sceną. Tą minutę, kai pradedu dainuoti, viskas vėl būna gerai. – Esate itin vertinama dėl savo įstabaus, kritikų teigimu, „jokių ribų neturinčio“ balso. Tai įgimtas talentas ar nuoseklaus darbo rezultatas? – Manau, jog šiuo atveju abu faktoriai buvo svarbūs. Sveikata – labai svarbi

Operos gerbėjų vertinama dėl savo „fenomenalaus, gravitacijos jėgoms nepaklūstančio balso” viešnia koncerte „Dainuok su manimi” kartu su teatro orkestru atliks vokiečių kino muzikos kompozitoriaus Franzo Grothes kūrinius. Muzikantai – visa šeima

– Esate laiminga dėl to, ką šiandien veikiate? Visuomet svajojote gyventi muzikos pasaulyje? – Taip jau nutiko, jog esu kilusi iš šeimos, kurioje labai gilios muzikavimo tradicijos, todėl viskas, galima sakyti, susiklostė natūraliai. Aplinkiniai mus dažnai vadindavo „skambančiais Dondalskų namais“. Reikėtų pradėti nuo to, jog beveik visi mūsų šeimoje groja smuiku: senelis buvo Lenkijos radijo simfoninio orkestro Bydgoščiuje ir Pamario filharmonijos smuikininkas bei garsus pedagogas, dėstęs man smuiko pradmenis. Tėtis Košalino ir Olštyno filharmonijose dirbo koncertmeisteriu. Vyresnysis brolis ir sesuo – taip pat koncertmeisteriai, o jaunesnysis brolis – koncertmeisteris, studijuojantis smuiką ir dirigavimą. Tik mūsų mama groja perkusija. Mano vyras Stefanas Johannesas Walteris – kompozitorius, dirigentas, perkusininkas. – Kaip tuomet į jūsų gyvenimą atėjo dainavimas? – Kaip minėjau, mūsų šeimoje muzikavimo tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Smuikas – tai instrumentas, kuriam buvau mokoma rodyti didžiulę pagarbą bei atidumą. Būdama 14-os pirmąkart išgirdau Placido Domingo atliekant Don Chose ariją iš G.Bizet operos „Karmen“. Buvau pakerėta jo švelnaus, aksominio balso tembro. Vėliau, smuikininkų konkurse atlikdama Pablo Sarasate’s „Karmen fantaziją“, supratau, jog visa tai, ką groju, trokštu perteikti balsu. Štai po to ir nuėjau į savo pirmąją dainininkų perklausą pas prof. Ireną Boguckiej-Olkowskiej Olštyno muzikos mokykloje. Ji pastebėjo mano balso tembrą ir jo galimybes. Tiesa, dainuoti nuo pat pradžių teko kur kas aukštesniu diapazonu, nei mano išsvajotoji partija. Tik vėliau atradau F.Grothes sukur-

tą ir mano balsui puikiai tinkančią „Baltąją Karmen“, kuri skambės ir koncerte Klaipėdoje.

– Jūs – koloratūrinis sopranas. Tiems, kas nežino, kuo ypatingas šis balso tembras, koks jo repertuaras? – Tai gražus, ypač aukštas balso tembras, gebantis skleistis įvairiomis spalvomis (anglų k. to colour). Norint tinkamai jas perteikti, solistui svarbu meistriškai išdainuoti įvairiausias savo muzikinės partijos puošmenas, „ornamentus“. Jų gausu Nakties karalienės partijoje W.A. Mozarto operoje „Užburtoji fleita“, Zerbinetos – R.Strausso operoje „Ariadnė“, Lakštingalos – I.Stravinskio to paties pavadinimo operoje ir daugelyje kitų.

Tęsė mokslus svetur

– Tapote diplomuota operos soliste ir smuikininke. Vis dėlto jus šiandien scenoje matome kaip dainininkę. Ar vis dar paimate į rankas smuiką? – Dėl to, jog sekdama šeimos tradicijomis tapau smuikininke, anaiptol nesigailiu – smuikas pravertė mano vokalo studijoms, ypač įvaldant koloratūrinę techniką. Tiesa, daug metų grojant vienu instrumentu kategoriškai nuspręsti susikoncentruoti į visai ką kita nebuvo lengva. Kartais smuiką į rankas paimu ir savo soliniuose koncertuose, pavyzdžiui, prieš ariją „Liebe du Himmel auf Erden“ iš F.Leharo operetės „Paganinis“. Matau, jog publikai tai patinka. Žinoma, tai ne tas pats, kas atlikti J.Brahmso koncertą smuikui ir orkestrui, tačiau laiko viskam neužtenka... – Savo muzikinę karjerą pradėjote Lenkijoje. Dėl kokių priežasčių išvykote mokytis ir dirbti į Vokietiją? – Viskas labai paprasta. Tuo metu, kai mokiausi muzikos, Lenkijoje ekonominė padėtis buvo labai sudėtinga. Abu tėvai dirbo filharmonijoje, kurią ketino uždaryti. Trūko pinigų mokslams, todėl teko pačiai ieškoti galimybių tęsti juos svetur. Taip prof. Wandos Wiłkomirski ir bičiulių iš Bavarijos dėka jau po pirmųjų studijų metų Gdanske išvykau studijuoti į Vokietiją, Viurcburgą. Ten ir baigiau mokslus Grigorijaus Zhislino smuiko ir Juttos Bucelis-Dehn vokalo klasėse. – Vokietija garsėja giliomis operos tradicijomis: šioje šalyje daugiau kaip 80 operos teatrų, o patys vokiečiai operą renkasi dažniau nei džiazo, roko ar popmuzikos koncertus. Ar iš tiesų Vokietija – kone tinkamiausia vieta operos solistės karjerai skleistis? – Tiesa – Vokietijoje operos be galo daug... Deja, to paties negalima pasakyti apie gerus operos režisierius.

– Kaip ir kiekvienu muzikos instrumentu, balsu tenka ypatingai rūpintis? – Žinoma, svarbu saugotis peršalimų. Apskritai gera sveikata solistui labai svarbi.

Prioritetas: K.Dondalska – operos solistė, bet daug mieliau dainuoja

koncertuose, nes labiausiai vertina tiesioginį kontaktą su publika.

Asmeninio archyvo nuotr.

Pastarieji dažnai nieko nenutuokia apie dainavimą, todėl nukenčia spektaklių muzikos kokybė. Inscenizacijos dažnai nekokybiškos, menkavertės. Balsas neturi ribų

– Ar dėl šios priežasties dažniau koncertuojate nei pasirodote operos scenoje? – Turiu pripažinti, jog daug mieliau dainuoju koncertuose. Čia aš, kaip sakoma, pati esu savo likimo kalvis. Mėgstu tiesioginį kontaktą su publika. Tai beveik neįmanoma operoje. Su koncertais susiję ir mano patys gražiausi prisiminimai. Vieni įspūdingiausių mano karjeroje pasirodymų vyko Čikagos koncertų salėje, Disney koncertų salėje Los Andžele, Avery Fisher koncertų salėje Niujorke, Johno F.Kennedy scenos meno centre Vašingtone, Stokholmo koncertų salėje. Stulbinamu grožiu pavergė Hiustono operos teatras su daugybe vienas iš

kito aukštyn kylančių balkonų. Tolimiausiojo, stovint scenoje, plika akimi beveik nematyti, tačiau pačiame viršuje įrengtas ekranas, leidžiantis publikai iš arti stebėti solistų pasirodymus. Neįtikėtina, jog tokio dydžio rūmuose balsas puikiai skamba be jokio įgarsinimo. Vis dėlto akustiškai geriausia salė, kurioje man iki šiol yra tekę dainuoti, – Berlyno filharmonija. – Kas jums yra geras solisto pasirodymas? – Kai pasirodymas atima žadą ir nebereikia analizuoti, kodėl taip jaučiuosi. Kai atliekama graži muzika ir puikiai suderinama atlikimo technika, ekspresija bei vaidyba, tuomet pasirodymas yra geras. – Kaip pati ruošiatės išėjimui į sceną? – Mano pasiruošimas paprastas: prasidainuoju, išgyvenu žodžiais

– Jūsų pasirodymas Klaipėdoje – vienintelis Lietuvoje. Kaip susiklostė aplinkybės, jog svečiuositės čia su jau minėto vokiečių kompozitoriaus F.Grothes kūriniais? – Prieš metus F.Grothes kino filmų muziką atlikau Torūnėje drauge su Torūnės simfoniniu orkestru ir dirigentu Dainiumi Pavilioniu. Jis ir pasiūlė su šia programa atvykti į Klaipėdą. Asmeniškai aš pamilau F.Grothę dėl jo nuostabios – melodingos, jaudinančios – muzikos. Tikiuosi, gerą įspūdį ji paliks ir jums. – Kokie jūsų kūrybiniai planai šiems metams baigiantis? – Artimiausiu metu vėl grįšiu prie Nakties karalienės „Deutsche Oper am Rhein“ Diuseldorfe. Gruodį laukia koncertai Berlyno filharmonijoje, naujametinis koncertas – Kanadoje, Monrealyje. Su nekantrumu laukiu savo debiuto festivalyje „Kissinger Sommer“ 2014-aisiais. Jame pasirodysiu su tokiais muzikantais kaip Dmitrijus Korchakas ir Maciejus Pikulski’s. Kitąmet numatyta daug koncertų ir Lenkijoje – Košaline, Olštyne, Čenstakavoje bei kitur. Dėl visų ir kiekvieno jų be galo džiaugiuosi. Klausinėjo Jovita Navickaitė

12

penktadienis, spalio 4, 2013

pramogų gidas Grafiko parodoje – fotografijos

Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos III aukšto hole šiandien atidaroma grafiko Augustino Virgilijaus Burbos (Klaipėda) fotografijų paroda „Medžio laikas“. „Joje medžio laiką / mano laiką metaforiškai sulydžiau su dalykais, kylančiais iš Žemės, kurios savastis – augti. Žole, miškais, kalnais, įvairiausia gyvybe. Medžiu. Manimi. Dalykais iš Dangaus, kur nežinome nei pradžios, nei pabaigos. Vėl ir vėl pasijuntu tokiame megalaike, lankydamasis tėviškės Žemaitijos žemėje“, – parodą inspiravusias mintis dėstė autorius prieš vernisažą. Paroda veiks iki lapkričio 4 d. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Atidarymas – spalio 4 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.

Akvarelės pražys ne tik gėlėmis

Renatės Lūšis (Klaipėda) realistiniai, romantiški akvarelės darbai, kuriuos ji šiandien pristatys Rūtų galerijoje, vaizduos moters – kaip gėlės žiedo – susitapatinimą, susiliejimą. Parodos ekspozicijoje vyraus per visą dailininkės kūrybos laikotarpį sukaupti plastiški, lyriški, spalvingi moterų portretai ir įvairiausi natiurmortai su gėlėmis. Rytoj 71-ąjį gimtadienį švęsianti autorė – viena garsiausių Klaipėdos dailininkių, meistriškai įvaldžiusi sudėtingą akvarelės techniką. Moterys ir gėlės visuomet dominavo jos kūryboje, bylodamos apie grožio, švelnumo egzistavimą. Paroda veiks iki lapkričio 6 d. KUR? Rūtų galerijoje (Danės g. 9). KADA? Atidarymas – spalio 4 d. 17.30 val. KAINA? Nemokamai.

Susibūrė: smuikininkas V.Čepinskis, pianistas P.Geniušas ir violončelininkas V.Sondeckis scenoje kartu pasirodys kaip „Lietuvos trio“.

Trys virtuozai atkūrė „Lietuvos trio“ Koncertine programa „Iš tylos prabyla garsas“ klaipėdiečiams kitą savaitę prisistatys „Lietuvos trio“.

Tai unikalių menininkų ansamblis, į kurį susibūrė trys pasaulyje Lietuvos vardą garsinančios klasikinės muzikos žvaigždės: smuikininkas Vilhelmas Čepinskis, pianistas Petras Geniušas ir violončelininkas Vytautas Sondeckis.

Muzikuoti kartu atlikėjus paskatino noras atgaivinti prieš 13 metų egzistavusį to paties pavadinimo ansamblį, kuriame kartu su V.Sondeckiu bei P.Geniušu tuo metu griežė šviesaus atminimo smuikininkas Raimundas Katilius. Jo atminimui skirtoje programoje, be L. van Beethoveno Trio B-dur ir F.Mendelssohno Trio d-moll, skambės ir A.Šenderovo Trio „In memoriam...“, dedikuotas Stasio Vainiūno atminimui bei visiems anksti išėjusiems menininkams. „Netekus R.Katiliaus, man rankos nekilo trio veiklą Lietuvoje toliau tęsti. Dabar praėjo gana daug laiko... Norėčiau mūsų trio kon-

certus paskirti R.Katiliaus atminimui“, – teigė V.Sondeckis. Pasak P.Geniušo, visi „Lietuvos trio“ nariai yra visiškai skirtingos individualybės, kartu turinčios ir daug panašumų: tai meilė muzikai ir Lietuvai, tarptautinė muzikavimo patirtis bei atsidavimas savo profesijai. „Vilhelmas turi didžiulę orkestro vadovo, pedagogo, taip pat aranžuotojo patirtį. Vytautas – profesionalus dirigentas, elektroninės muzikos prodiuseris bei ekspertas. Aš irgi nuolat balansuoju ant įvairių žanrų ribų – džiazo, klasikos, šiuolaikinės improvizacinės muzikos, teatro. Visos šios patirtys, sulietos į trio ir padaugintos iš didelio noro groti kartu, priva-

Petras Geniušas:

Patirtys, sulietos į trio ir padaugintos iš didelio noro groti kartu, privalo duoti įdomų meninį rezultatą.

lo duoti įdomų meninį rezultatą“, – įsitikinęs pianistas, kuriam muzikuoti trio formulėje su puikiais muzikantais virtuozais yra džiaugsmingiausias užsiėmimas.

„Man fortepijoninis trio yra nepaprastai subtilus instrumentų derinys. Mielai sutikdamas dalyvauti atkuriant „Lietuvos trio“ su tokiais menininkais kaip V.Sondeckis ir P.Geniušas, viliuosi atgaivinti šio trio tradicijas“, – sakė V.Čepinskis. Tikėtina, kad Klaipėdos melomanai dar iki šiol prisimena smuikininko R.Katiliaus pasirodymus, kurių vienas iš paskutiniųjų ir buvo su P.Geniušu. V.Sondeckis uostamiestyje koncertavo jau senokai, na, o V.Čepinskis čia tikrai turi daug gerbėjų. Lai iš tylos prabilę garsai visus juos sukviečia į ilgai lauktą ir viltingą susitikimą spalio 8 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje. „Klaipėdos“ inf.

Paskutinė „Permainų muzikos“ ekspreso stotelė Šįvakar Klaipėdos koncertų salės „Permainų muzikos“ ekspresas sustos paskutinėje stotelėje „Meditacija – ekspresija“. Emocionali ir racionali

Baigiamąją festivalio programą parengė Klaipėdos kamerinis orkestras, vadovaujamas Mindaugo Bačkaus. Ji pristatys du skirtingos kūrybinės stilistikos autorius ir du skirtingo atlikėjiško braižo solistus. Klaipėdos koncertų salės scenoje su orkestru muzikuos saksofonininkas Liudas Mockūnas, fleitininkas Vytautas Sriubikis ir dirigentas Martynas Staškus. Kaip pasakojo festivalio organizatorė, Klaipėdos koncertų salės direktoriaus pavaduotoja Loreta Narvilaitė, pirmoje koncerto dalyje skambės meditatyvi, gilių prasmių ir simbolių prisodrinta Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Ramintos Šerkšnytės kūryba. Emocionali muzikinė kalba joje organiškai dera su racionalia struktūra. Kūriniams būdinga spalvinga instrumentuotė, inten-

Saksofonininkas: festivalio baigiamajame koncerte muzikuosiantis

L.Mockūnas (centre) laikomas itin talentingu muzikos interpretatoriumi.

Darijos Vasiliauskienės nuotr.

syvi ritmika, daugiasluoksnė faktūra ir poliderminė harmonija. Dramatiška, kontrastų kupina R.Šerkšnytės „De Profundis“ muzika, pasak pačios autorės, atspindi jauno žmogaus pasaulėžiūrą, „kai gyvenimas suvokiamas labai maksimalistiškai, itin aštriai, euforiją greitai keičia nusivylimai. Tiek mene, tiek gyveni-

me ilgimasi nekasdieniškų, transcendentinių išgyvenimų, tikima gilumine meno sakralumo jėga“.

gos „Mažasis princas“. Kompozicijoje siekiama perteikti šviesią šios knygos nuotaiką ir sukurti charakteringas svarbiausių personažų muzikines scenas. „Instrumentų tembrinis savitumas bei techninės galimybės neretai tampa „raktu“ naujai kompozicijai: pasufleruoja tiek kūrinio charakterį, tiek muzikinę kalbą, – pasakojo R.Šerkšnytė, pristatydama Koncertą saksofonui ir kameriniam orkestrui. – Ypač turtinga garso išraiška pasižymintis saksofonas šiame koncerte inspiravo tris kontrastingas koncerto dalių nuotaikas: žaismingą pirmąją, lyrinę antrąją ir sarkastišką trečiąją; o būdamas dar ir nepamainomas džiazo instrumentas, į šį kūrinį nejučiomis atnešė ir kai kuriuos džiazo muzikos bruožus: svinguojančią ritmiką, septakordinius sąskambius bei virtuozines kadencijas.“

Mėgautis kaip džiazu

R.Šerkšnytės „Mažojo princo pasaka“ fleitai ir kameriniam orkestrui buvo tiesiogiai inspiruota Antoine’o de Saint-Exupéry kny-

Garantuoja meistrišką atlikimą

Po pertraukos publika klausysis ekspresyvios ir originalios amerikiečio kompozitoriaus bei aran-

žuotojo Eddie Sauterio „Focus suitos“ saksofonui ir kameriniam orkestrui. Jungianti šiuolaikinės akademinės ir džiazo muzikos elementus, užrašytus ir laisvai improvizuojamus momentus, ji leis pasireikšti išskirtiniam L.Mockūno interpretatoriaus talentui. Pasak muzikologės Jūratės Kučinskaitės, šio pūtiko ir kompozitoriaus vardas „garantuoja meistrišką atlikimą ir kompozicinę intrigą. Jo muzikinė kalba – energingas free džiazo, lyriškumo ir ekspresionizmo mišinys, perteikiamas neortodoksiškomis išraiškos priemonėmis“. Dirigentas M.Staškus pripažino, jog dalyvauti šiame projekte jį suintrigavo „džiazo laisvė ir improvizacinis polėkis klasikiniuose rėmuose“. Apie tai ir kitus įdomius programos „Meditacija – ekspresija“ aspektus bus kalbama 17 val. vyksiančiame prieškoncertiniame susitikime. O koncerto pradžia – 18 val. Uostamiesčio melomanai kviečiami kartu pakiliai ir kūrybingai išlydėti šiuolaikinės muzikos ekspresą. „Klaipėdos“ inf.

13

penktadienis, spalio 4, 2013

pramogų gidas Pačiupo laiką už skverno

Galerijoje „si:said“ Klaipėdoje šiandien duris atvers tapytojos Agnės Jonkutės (Kaunas) kūrinių paroda „Akmuo į mano daržą“. Naujausiame darbų cikle dailininkė veda per laiką, jo nesustojamą sruvenimą. „Gyvendamas žmogus nešasi praėjusį laiką bei ateities vizijas, dabartis yra tik akimirka. Šiame darbų cikle man įdomu pasekti laiką ir jo tėkmę. Dar įdomiau pajusti labai seniai praėjusį laiką arba paliktus jo pėdsakus“, – sakė menininkė. Ji, pasitelkdama daiktus, bandė sučiupti laiką už skverno. Pastarieji taip pat „panirę“ į laiko matmenį... Paroda veiks iki lapkričio 9 d. KUR? Galerijoje „si:said“ (Galinio Pylimo g. 28). KADA? Atidarymas – spalio 4 d. 18 val. KAINA? Nemokamai.

Ne emocijų, o intelekto užtaisas

Šiandien uostamiesčio Baroti galerijoje bus pristatyta Lino Liandzbergio (Vilnius) tapybos darbų paroda „Stickers“. Tai 12-oji autoriaus kūrinių paroda, kurioje bus eksponuojamas jo naujausias pastarųjų metų tapybos ciklas. Jame paveikslai tampa ne emocijų, o intelekto užtaisu, pro kurį subtiliai skverbiasi sveikas ironiškas požiūris į pasaulį. Todėl kalbame ne apie impresijas ar egzistencines kančias, o apie būsenų selekciją ir universalų racionalų jų fiksavimą. Tai intriguoja, skatina žaisti intelektines spėliones, o subalansuota skambių tonų ritmika nuteikia ramiai ir pozityviai. Paroda vyks iki spalio 23 d. KUR? Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1). KADA? Atidarymas – spalio 4 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.

Meno projekte – akli kontaktai ir kelionė per Europą Kol meno kūrinys pasiekia, žiūrovo akimis žvelgiant, įprastą jam terpę – parodų salę, autorius turi pasirūpinti daugybe įvairiausių organizacinių dalykų, kurie galiausiai lieka „už kadro“. O jeigu meno kūriniu taptų pats organizacinis procesas?.. Keliavo tuščia dėžė

Šio klausimo inspiruota klaipėdietė menininkė Bronė Neverdauskienė spalio 11 d. 18 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre atidaromame kuratorės Julijos Čistiakovos šiuolaikinio meno projekte „What is missing“ pristatys savo darbą „Kelionė“ („The trip“). Kaip šis atrodys ekspozicijoje, bus netikėta net pačiai kūrėjai. Daikto, kuris dviem mėnesiams virtualiai susiejo menininkę, logistikos bendrovės vairuotojus bei projekte dalyvaujančius siuvinėtojus, dizainerius, kuratorius, parodoje nebus. Tačiau būtent jis yra projekto jungiamoji grandis bei keliautojas, rugpjūtį bei spalį trumpam apsilankęs Ispanijoje, Prancūzijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje,

Danijoje, Suomijoje bei Didžiojoje Britanijoje, – nupiešta šių kelionių diagrama vizualiai primena gėlę. Šis daiktas yra tuščia dėžė, kurią projekto partnere tapusi logistikos bendrovė iš Vilniaus vežiojo nurodytais maršrutais ir atgal. Jos kelionę – tokią, kokią ją įsivaizduoja, be jokių išankstinių projekto sumanytojos pageidavimų anei bendravimo su dėžės gabenimu užsiimančiais asmenimis, – siuvinėja aštuoni siuvinėtojai, moterys ir vyrai. Šie žmonės niekada nebuvo susitikę su menininke, nepažįsta jos asmeniškai, ir, galimas daiktas, niekuomet nesusitiks. Idėją inspiravo sistema

Parodoje bus eksponuojama kelionių dokumentacija, siuviniai.

Siuvinėjimo sumanymą paskatino vadinamasis Bajo gobelenas (tapiserija), istorinių šaltinių duomenimis, sukurtas maždaug 1070 m. ir vaizduojantis normanų Anglijos užkariavimą. Anot B.Neverdauskienės, kūrybinis „Kelionės“ procesas primena jai darbo biurokratinėje sistemoje ypatumus, kurie ir inspiravo sumanymą. „Sistemoje įprasta, kad viena grandis žino apie kitą tik tiek, kiek būtina funkcijai atlikti. Šio projekto atveju sudaryta analogiška situacija – menininkas nežino, kas siuvinėjama; vairuotojai nežino, kodėl veža tuščią dėžę; siuvinėtojai žino tik tiek, kad turi siuvinėti dėžės kelionę nurodytu maršrutu; dėžę gaminę žmonės žinojo, kad ji tuščia bus vežiojama po Europą; projekto logotipą tvarkę dizaineriai nebuvo informuoti, kam jis skirtas. Kuratoriams pateikiu galutinį rezultatą – parodą parodoje“, – sakė menininkė. Išsaugo meno elitiškumą

Pasak menotyrininko Igno Kazakevičiaus, projekte „meno kūrinio“ arba „supakavimo“ esmė yra prilyginama parodinės erdvės, kurioje vyksta visi meno ir jį lydintys instituciniai-biurokratiniai procesai, esmei. Ir būtent

šie procesai tampa meno kūriniu. Menotyrininko teigimu, tuščia dėžė-mediatorė paradoksaliai leidžia išsaugoti meninės idėjos tyrumą ir meno elitiškumą: „Įprastai meno kūrinio viešas pristatymas reikalauja daugybės organizacinių darbų. Parodinio laiko ir erdvės derinimas, skrydžių ir viešbučių rezervavimas, atšaukimai, persėdimai, leidyba, fotosesija, ekspozicijos tikslinimas... Kiekvienu iš šių etapų

Šie žmonės niekada nebuvo susitikę su menininke, nepažįsta jos asmeniškai, ir, galimas daiktas, niekuomet nesusitiks. tenka daryti įvairias nuolaidas, siekti kompromiso, kol galų gale meninė idėja įgauna praktišką „formatą“ – tarsi turėtų tilpti į įsivaizduojamą dėžę. Pakeitus įsivaizduojamą meno kūrinį jo „pakuote“, menininkas gali likti nuošaliau nuo proceso, o jo sumanymo nepaliečia būtinybė taikytis prie realių sąlygų“. „Klaipėdos“ inf.

Pažintis: Palangoje, A.Mončio namuose-muziejuje, A.Hjulerio darbai eksponuojami pirmą kartą.

Staigmena: kaip B.Neverdaus-

kienės kūrinys „Kelionė“ („The trip“) atrodys parodoje, iš plakato sunku spręsti. Tai bus netikėta net pačiai kūrėjai.

A.Mončio namų-muziejaus archyvo nuotr.

Palangoje – menininko iš Danijos kūriniai Šiuo metu, kai Danijoje, Silkeborgo meno centre, eksponuojama Palangos Antano Mončio namų-muziejaus atvežta A.Mončio ir lietuvių skulptorių paroda „New and Tradition“, Palangoje atidaryta danų menininko Anderso Hjulerio personalinė paroda „ARTLIGHTZ 2013“.

A.Hjuleris gimė Holstebre, šiuo metu gyvena Bronshojaus mieste Danijoje. Iki šeštojo dešimtme-

čio vidurio menininkas daugiausia kūrė tapydamas ir eksperimentuodamas su skulptūra, vėliau perėjo prie skulptūrų iš stiklo, dekupažo technikos, tapybos akrilu, pastele ant drobės, piešinių ant manekenų. Pastaruoju laikotarpiu A.Hjuleris daugiausia dėmesio skiria ir dirba, kurdamas kartu su visų sričių muzikantais. Menininkas yra kviečiamas ir į akvarelės simpoziumus, bienales, interaktyvius videomeno, dainos ir

šokio projektus kartu su baleto artistais, dainininkais, dizaineriais ne tik Danijoje, Fareruose, bet ir Rygoje, Liepojoje, Klaipėdoje, Kaune. A.Hjuleris daugiau nei 10 metų žinomas ir dekoravimo srityje: jis dekoravo Roskildės vandens bokštą, pastatų sienas, kūrė kaukes Kopenhagoje ir kituose Danijos bei Farerų salų miestuose. A.Hjulerio kūryba, pradedant 1989-aisiais, buvo pristatyta Ka-

rališkojoje konservatorijoje (Kopenhaga), Karališkojoje bibliotekoje, Kopenhagos tarptautiniame oro uoste, Danijos edukologijos universitete, Kopenhagos Marijos bažnyčioje, Latvijos dailininkų sąjungoje, „Family Business Network“ Australijoje, Indijoje, Italijoje, Škotijoje, „Eustachijaus“ galerijoje Barselonoje ir kitur. Palangoje A.Hjulerio darbai eksponuojami pirmą kartą. Parodos ati-

darymo dieną autorius rodė performansą, tuo siekdamas nuoširdaus bendravimo su vernisažo dalyviais – tiek suaugusiais, tiek vaikais. Šią savo parodą, A.Mončio namuosemuziejuje veikiančią iki spalio 20osios, A.Hjuleris dedikavo Siorenui Kierkegorui – intelektualaus danų rašytojo, filosofo, teologo gimimo 200-osioms metinėms ir 2013-ųjų Lietuvos kultūros sostinei Palangai. „Klaipėdos“ inf.

14

penktadienis, spalio 4, 2013

pramogų gidas Tapybos ir grafikos „Veidai“

Batikos paveiksluose – dingę prūsai

Vytauto Vinco Dambausko (Klaipėda) tapybos ir grafikos darbų paroda „Veidai“ šiandien įsikurs Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje. Jos autorius gimė ir nuolat gyvena Klaipėdoje. Baigė Telšių taikomosios dailės technikumą ir Vilniaus valstybinį dailės institutą. Dirbo pramoninio dizaino srityje. Parodose dalyvauja nuo 1976 m. Pastaruoju metu dailininkas daug piešia, kartais piešiniuose naudoja akvarelę, tapo akrilu ant drobės ir kartono. Jo kūriniai tolimi realizmui, todėl linijos ir spalvos, abstraktūs vaizdai atviri interpretacijoms. Paroda veiks iki lapkričio 2 d. KUR? Klaipėdos bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9). KADA? Atidarymas – spalio 4 d. 18 val. KAINA? Nemokamai.

Juodkrantėje šiandien atidaroma Jūratės Buožienės (Vilnius) tekstilės darbų paroda „Dingę prūsai“. Jos autorė jau yra surengusi devynias personalines parodas, jos darbai sulaukė pasisekimo Skandinavijoje, Šveicarijoje, Austrijoje ir Anglijoje. Kūrėja dirba fortepijono mokytoja, užsiima edukacine veikla. „Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyje. Ir žmonės – kokie jie buvo – nežino niekas, nes jie – dingę prūsai“, – kalbėjo menininkė, savąsias prūsų vizijas įamžinusi batikoje, kurią kuria jau maždaug 30 metų. Paroda vyks iki lapkričio 4 d. KUR? L.Rėzos kultūros centre Juodkrantėje (L.Rėzos g. 8). KADA? Atidarymas – spalio 4 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.

Kviečia Šeimos teatre „Lino lėlės“ – premjera išbandyti kantrybę Du sezonus uostamiestyje gyvuojantis šeimos teatras „Lino lėlės“ esamus ir būsimus savo žiūrovus kitą šeštadienį kviečia į premjerą – „Lietuviška pasaka APIE TRIS SESERIS“.

Klaipėdos etnokultūros centras turi gerų žinių jaunimui: šis ruduo ir žiema bus itin turtingi renginių jam. Antrus metus pradėjęs jaunimui skirtas projektas „Etnoreidas“ ves savo dalyvius dar vaizdingesniais tradicinės kultūros pažinimo keliais bei kvies rieškučiomis semti etninės kultūros lobius.

Kas jau įprasta – nesikeis. 2013 m. „Etnoreido“ pagrindiniu tikslu išlieka tradicinių lietuviškų bei kaimyninių tautų šokių sklaida. Kiekvieną ketvirtadienį 18 val. vyko ir vyks tradicinių šokių vakarai, pavadinti „Vožiniais“ („vožinis“ – senas lietuvininkų žodis, reiškiantis jaunimo šokius, linksmybes). Jų metu bus galima nemokamai išmokti pačių smagiausių tradiciškų lietuvių ir kitų tautų šokių. „Jaunimo sueigos“ – dar viena „Etnoreido“ renginių skiltis. Ji suveda projekto dalyvius su asmenybėmis, atlikėjais, gerai išmanančiais papročius, autentišką folklorą, nevengiančiais šiuolaikiškų interpretacijų. Dar šį rudenį klaipėdiečiai turės puikią progą susitikti su tradicinių šokių mėgėjais iš Šiaulių, dzūkiškos polkos virtuozais iš Varėnos, folklorine Bartašių šeimyna iš Pasvalio. Į uostamiesčio Etnokultūros centrą žada užsukti airiško folkloro atlikėjas Denis McLaughlinas, šį kartą pažadėjęs visus norinčiuosius pamokyti groti airiškuoju būgnu bodhran bei kauliukais. Artėjant Vėlinėms, apie mirtį ir likimą kalbėsimės su mokslininkais – dr. Radvile Racėnaite ir prof. dr. Rimantu Balsiu. Projekto organizatoriai kviečia ir į edukacinius užsiėmimus, įdomius ir aktualius jauniems žmonėms. Šio sezono naujas iššūkis – kantrybės išbandymas, gaminant tradicines kankles (nuo pat pradžios iki galo!). Kankles gaminti spalio 8, 15, 22, 29 d. 18 val. mokys Mantvydas Vilys. Vėliau planuojami muzikavimo užsiėmimai savo pasigamintomis kanklėmis bei kitais instrumentais. Spalio 7, 14, 21, 28 d. 18 val. organizuojami kūrybiniai užsiėmimai „Odinės improvizacijos. Delmono kūrimas“ su dailininke Jūrate Mierkiene. Cimbolų meistriškumo pamokas spalio 9 ir 23 d. 17 val. ves folkloristė Diana Šeduikienė. Visi edukaciniai užsiėmimai vyks Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10). Dalyviai jau registruojami tel. 310 022. Besidominčiuosius organizatoriai ragina paskubėti, nes vietų skaičius ribotas. „Klaipėdos“ inf.

Ne, šis siužetas sukurtas ne Antono Čechovo, nors jis irgi alsuoja kasdienybės vaizdo lyrika, subtilia vidinio ir dieviškojo pasaulio pajauta. Tai bus jau trečias jauno teatro spektaklis, kurio aktorius, režisierius bei dailininkas Linas Zubė kūrybinio įkvėpimo semiasi iš lietuvių liaudies pasakų ir kalba apie kitokį, nestandartinį žmogų, vienų vadinamą tiesiog kvailiu, kitų – išminčiumi. Neformuluodamas skambių frazių, nekartodamas TV ekranų brukamų temų, lėlininkas subtiliai, neįkyriai, elegantiškai ir kultūringai kviečia apmąstyti proto ir kvailumo kategorijas, gyvenimo suteikiamą galimybę rinktis ir per kančią, per pasmerkimą gauti atlygį – daug vertingesnį nei materialieji turtai. Sykiu spektaklio režisierius ir aktorius formuluoja ir kitą mintį: kiekvienas mūsų mažumėlę esame „trečiasis brolis“ ar „trečioji sesuo“, tik savo kitoniškumą kaip įmanydami slepiame. Kodėl?.. „Aš vengiu didaktikos, bet esu labai didaktiškas. Ištisai moralizuoju. Pirštu rodau, kas gera, kas negera. Žodžiu, toks truputį banalus“, – prisipažino L.Zubė, išties neabejojantis savo žiūrovų – nesvarbu kokio amžiaus jie būtų – intelektu.

Lėlininkas: L.Zubė ir vėl pats sukūrė naujam spektakliui lėles, pats jį režisavo ir pats prakalbins visus pa-

sakiškus jo personažus.

Jis žino, kad jo pasakojama istorija vis tiek vienaip ar kitaip (priklausomai nuo turimos patirties, nuo atvirumo pasauliui, nuo emocinio pagavumo) bus suprasta. Sukūręs iš regisi paprastos medžiagos (faneros) visą galeriją mielų, santūrių personažų, lėlininkas tikisi, kad šį „pastelinį pasaulį“ kiekvienas žiūrovas savo vaizduotėje nuspalvins taip, kaip jam patinka.

Teatro „Lino lėlės“ archyvo nuotr.

„Apie spektaklį „Vilkas ir ožiukai“ man sakė: „Labai poetiškas spektaklis“, – dalijosi mintimis lėlininkas. – Aš manau, kad ir naujasis vaidinimas turėtų būti poetiškas. Tas poetiškumas teatre šneka daugiau nei šneki tu, nei šneka tavo „baibokas“, kurį išdrožei, nei „šneka“ muzika. Šiame spektaklyje turėtų būti ir kažkokio graudulio, gailesčio, tragedijos. Kažkas bus

neteisingai nuskriaustas ir kažkam jo turėtų pasidairyti gaila...“ „Lietuviška pasaka APIE TRIS SESERIS“ – jau spalio 12 d. 12 val. uostamiesčio Šeimos gerovės centre (Stadiono g. 16). Bilietai – po 12 Lt. Penkių ir daugiau asmenų šeimai bilieto vienam asmeniui kaina – 10 Lt. Žiūrovų vietų skaičius ribotas. Tel. pasiteirauti: 8 607 93 992. „Klaipėdos“ inf.

Gastroliuos Lietuvos rusų dramos teatras Po ilgokos pertraukos Klaipėdoje gastroliuos Lietuvos rusų dramos teatras. Rytoj jis parodys vieną naujausių repertuaro spektaklių – šiuolaikinės ukrainiečių dramaturgės Annos Jablonskajos sukrečiamą dviejų dalių dramą „Stabmeldžiai“ apie šių dienų žmogaus tikėjimo krizę.

Ar Dievas „atsidėkos“ stebuklu mainais į karštas maldas? Kas yra religija: ar tai tėra tikėjimas(is) sulaukti nepertraukiamos stebuklų virtinės? O gal iš pažiūros net giliai tikintys žmonės tėra stabmeldžiai?.. Jono Vaitkaus režisuotas spektaklis (premjera – 2013 m. sausio 25 d.) kelia aibę aktualių klausimų. Šiuolaikinės ukrainiečių dramaturgės A.Jablonskajos istorija – apie šeimą, kurioje vyrauja chaosas ir psichologinė prievarta; šeimą, kurioje trys buitinių rūpesčių nužmogintos būtybės bando sudurti galą su galu. Tai valdinga nekilnojamuoju turtu užsiimanti žmona, bedarbis vyras, paslapčia svajojantis groti klarnetu orkestre, savo dėstytoją

Naujas: scena iš spektaklio „Stabmeldžiai“, Lietuvos rusų dramos te-

atro scenoje pasirodžiusio šių metų pradžioje.

įsimylėjusi ir į mokslus universitete nusispjovusi dukra bei alkoholikas kaimynas, atsakingas už šeimos buto remontą, tačiau pinigus statybinėms medžiagoms laisva ranka švaistantis gėralui. Čia dažniau rėkiama, nei kalbamasi. Čia suprati-

Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

mo ir atlaidumo vienas kitam nebelikę jau senokai. Čia laviruojama ties riba: iš vienos pusės – pragaištis, iš kitos – staigiai veikianti panacėja. A.Jablonskaja (1981–2011) – dramaturgė, poetė, prozininkė. Gimė Odesoje, Grigorijaus Jablonskio –

veterinaro, vėliau tapusio reporteriu-feljetonistu, šeimoje. Kurti ir publikuoti pradėjo dar mokykloje. Sukūrė daugiau nei tuziną pjesių, už jas pelnė laurus net keliuose tarptautiniuose dramaturgijos konkursuose. Žuvo 2011 m. sausio 24 d. teroro akto Maskvos Domodedovo oro uoste metu. Lietuvos rusų dramos teatro pastatyti A.Jablonskajos „Stabmeldžiai“ Klaipėdos žvejų rūmuose spalio 5 d. 18 val. bus rodomi rusų kalba su lietuviškais titrais. Spektaklis skirtas žiūrovams nuo 18 metų. Bilietai – po 22–32 Lt, moksleiviams, studentams ir senjorams taikoma 50 proc. nuolaida. Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir TIKETA kasose. Lietuvos rusų dramos teatras į uostamiesčio Žvejų rūmus grįš gruodžio 17 d. su keturiais Auksiniais scenos kryžiais – už geriausią metų režisūrą, scenografiją, muziką ir pagrindinio vaidmens atlikimą – apdovanotu muzikiniu spektakliu „Eglutė pas Ivanovus”. „Klaipėdos“ inf.

19

penktadienis, spalio 4, 2013

įvairenybės

Prasidėjo naujas aukštosios mokyklos etapas Spalio 1-ąją Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos fakultetas pradėjo naujuosius mokslo metus. Kitąmet savo veiklos 40-metį minėsiančio VDA padalinio, šiemet išaugusio iki fakulteto, net trys naujos bakalauro studijų programos – grafinio dizaino, interjero dizaino ir architektūros bei vizualinio dizaino magistro studijų programa sulaukė studentų.

Naujai įstojusieji buvo pagerbti Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų salėse vykusioje

šventėje, kurios metu jie ir dėstytojai ne tik prisistatė, bet ir ant specialių planšetų paliko savo delnų atspaudus – taip akcentuodami naujo aukštosios mokyklos etapo pradžią. VDA senato sprendimas reformuoti Klaipėdos skyrių į fakultetą akivaizdžiai pasitvirtino. Sulaukta nemažai architektūros ir dizaino specialybes studijuoti norinčių absolventų iš visos Lietuvos. Studijuoti grafinį dizainą norą išreiškė 6 studentai, interjero dizainą – 7, o architektūros programą, kuri šiemet rinko studen-

tus į trečiąjį kursą, papildė 9 studentai. Pastarąją bene išimtinai suformavo veikiantys praktikai ar giminingų profesijų atstovai, kartu su diplomu norintys įgyti ir architekto licenciją. Naujų programų studijas užtikrins priimti ir nauji dėstytojai – kompetentingi savo srities profesionalai. Be to, pernai prie VDA Klaipėdos fakulteto įsteigtas ir VDA Urbanistikos ir dizaino institutas – tyrimų ir praktikų bazė fakulteto studentams bei dėstytojams.

Dar vienas reikšmingas pokytis – naujos fakulteto patalpos Klaipėdos senamiestyje. Uostamiesčio savivaldybei Klaipėdos fakultetui perdavus buvusios Vydūno vidurinės mokyklos patalpas, VDA jas renovavo savo lėšomis. Sutvarkytos šilumos, vandens ir kanalizacijos sistemos, pakeisti langai. Studentams naujosios Alma Mater durys atsivers jau po mėnesio, kai galutinai bus baigti remonto darbai. „Klaipėdos“ inf.

kryžiažodis

tų studentai paliko savo delnų

atspaudus.

Vakario Bernoto nuotr.

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Baltos lankos“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame M.Atwood knygą „Tarnaitės pasakojimas“.

M. Atwood. „Tarnaitės pasakojimas“. Mums taip stovint dviguboje eilėje, atsidaro durys ir įeina dar dvi moterys raudonomis suknelėmis ir baltais Tarnaičių sparneliais. Viena iš jų jau galudienė, pilvas pergalingai pūpso iš po plataus drabužio. Patalpoje sujudimas, murmesys, atodūsiai; nejučia pasukame galvas, begėdiškai atvirai stebeilijame. Net pirštų galiukai dilgsi, taip maga ją paliesti. Ji mums tarsi stebuklas, pavydo ir geismo objektas, mes trokštame jos. Ji – vėliava kalno viršūnėje – mes dar galime tai padaryti. Mes taip pat galime būti išganytos. Netolima ateitis. Gileado respublika. Fredinė gyvena Vado ir jo Žmonos namuose. Išeiti iš namų jai leidžiama tik kartą per dieną nupirkti maisto produktų. Parduotuvių pavadinimai yra paveikslėliai, nes moterims nebeleidžiama skaityti ir apskritai siekti žinių. Kartą per mėnesį ji privalo gulėti ant nugaros ir atlikti Tarnaitės pareigą, nes mažėjančio gimstamumo amžiuje Fredinės ir kitų šiai tarnystei paskirtų moterų vertė tėra jų vaisingumas. Ji dar atmena senus laikus, kai gyveno su savo vyru Luku, žaisdavo su dukra, turėjo darbą, pinigų ir galėjo mokytis. Bet dabar visa tai jau praeitis...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Įsiamžino: ant specialių planše-

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, spalio 8 d.

Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Galbūt sulauksite intriguojančio darbo pasiūlymo. Daug dėmesio skirsite vadovavimo įgūdžiams gerinti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Būsite ne itin emocionalus. Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite bendrauti ir dalytis mintimis. Tačiau pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ką pasakėte. Atminkite, kad geras pašnekovas gali tapti ištikimu draugu. Vėžys (06 22–07 22). Viską vertinsite ir branginsite, o gyvenimas ir problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti svarbiausius reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Liūtas (07 23–08 23). Iškils nenumatytų sunkumų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, nes tai nesuteiks emocinio pasitenkinimo. Mergelė (08 24–09 23). Svajokite, pasitelkite savo vaizduotę, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Visa tai jus įkvėps ir suteiks naujų jėgų. Svarstyklės (09 24–10 23). Galite tikėtis aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis. Skorpionas (10 24–11 22). Būsite neįprastos nuotaikos. Pamilsite vyresnį ar autoritetingą žmogų. Tačiau romantiškas susižavėjimas ilgai netruks. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Šaulys (11 23–12 21). Gali susidaryti įspūdis, kad kas nors tyčiojasi iš jūsų ir bando suerzinti. Galbūt kas nors išties ieško būdų jus supykdyti. Bus sunku valdytis. Bet neužsimirškite ir kontroliuokite save. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate jėgų ir motyvacijos antplūdį. Pasistenkite nuo pat ryto tinkamai paskirstyti laiką ir darbus, kad vakare nepasirodytų, jog nieko nespėjote nuveikti. Vandenis (01 21–02 19). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite įgyvendinti savo svajas. Bendradarbiavimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.

Orai

Penktadienį ir savaitgalį orai Lietuvoje išliks vėsūs, bet saulėti. Šiandien bus mažai debesuota, sušils iki 10–12 laipsnių. Šeštadienio naktį temperatūra nukris iki 0–2 laipsnių šalčio, pajūryje bus apie 6 laipsnius šilumos. Dieną temperatūra pakils iki 10–12 laipsnių šilumos, lietaus tikimybė maža. Panašūs orai išsilaikys ir sekmadienį.

Šiandien, spalio 4 d.

+12

+10

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+10

Šiauliai

Klaipėda

+10

Panevėžys

+11

Utena

+12

7.44 19.03 11.19

277-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 88 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+11

Pasaulyje Atėnai +18 Berlynas +14 Brazilija +30 Briuselis +19 Dublinas +17 Kairas +28 Keiptaunas +19 Kopenhaga +13

kokteilis In­for­ma­ci­ja tei­kia­ma te­le­fo­nu Aną­dien bu­ria­vi­mo pro­fe­sio­na­las Ro­ kas iro­niš­kai krykš­ta­vo apie tai, kad at­ si­ga­vo in­ter­ne­ti­nis pus­la­pis, ku­ria­me tie­sio­g iai („on­li­ne“) pra­ne­ša­ma, ko­kia tem­pe­ra­tū­ra yra prie Klai­pė­dos – pie­ ti­nio ir šiau­ri­nio – mo­lų, koks oro slė­gis, vė­jo grei­tis, jo gū­sių jė­ga. Klai­pė­die­tį ir anks­čiau, ir po to, kai vėl pra­dė­jo veik­ti tink­la­la­pis, ste­bi­na, kad ski­ria­si tem­pe­ra­tū­ra ties be­veik ša­lia vie­nas ki­to esan­čiais mo­lais. „Ge­riau te­gul bū­na skir­tin­gos tem­pe­ra­ tū­ros, nei kad ne­bus jo­kių ži­nių“, – iro­ ni­za­vo bu­riuo­to­jas. „Kok­tei­l is“ su­lau­kė rim­tų vy­r ų, ku­rie kont­ro­liuo­ja vis­ką – Kur­šių ma­rių ak­ va­to­ri­ją, jū­ros var­tus, jach­tų ju­dė­ji­mą, at­sa­ky­mo: „Prieš iš­plauk­da­mas į jū­rą, Ro­kai, 73 ka­na­ lu pri­va­lai pa­pra­šy­ti lei­di­mo iš pa­sie­nio po­li­ci­jos, – paaiš­ki­no rim­tos or­ga­ni­za­ci­jos at­sto­vai. – Po to 9-uo­ju ka­na­lu su­si­siek­ti su VTS („Ves­sel traf­fic ser­vi­ce“) – uos­to lai­ vy­bos dis­pe­če­riu, ku­ris vi­sa­da pa­sa­kys tuo me­tu esan­tį vė­jo grei­tį, kryp­tį, ban­gų aukš­tį, oro ir van­dens tem­pe­ra­tū­ras.“

Mo­te­rys šmaikš­tau­ja Vy­rai kaip ho­ros­ko­pai – jie sa­ko, ką tu tu­ ri da­ry­ti, ta­čiau daž­niau­siai ne­tei­sin­gai.

Rim­tis: juo­ke­liai ant van­dens –

ne­pa­gei­dau­ti­ni, nes be­šmaikš­ tau­jant ga­li­ma su­lauk­ti bė­dų.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Sa­vo­tiš­ka bū­ti drau­di­mo agen­tu. Esi žmo­ gus, lin­kin­tis ki­tiems gė­rio po blo­gio.

Ma­no­me klai­din­gai Liau­dis die­va­go­ja­si: „Šuo lo­ja ir kau­kia į mė­nu­l į – at­si­tiks ne­lai­mė“. Pa­si­ro­do, tai ne­tie­sa. Kau­k i­mas pa­vel­dė­tas iš šuns pro­tė­ vių – vil­k ų. Taip „su­si­šne­ka“ ru­jos na­ riai. Šuo kau­kia ne į mė­nu­lį. Ryš­ki mė­ ne­sie­na pa­ža­di­na se­ną­jį me­d žiok­lės ins­tink­tą, mat mė­ne­sie­nų nak­ti­mis ru­ jos lauk­da­vo itin gau­sus lai­mi­kis.

Links­mie­ji tirš­čiai Vie­na drau­gė pa­sa­ko­ja ki­tai: – Siau­bas, va­kar pir­mą kar­tą gy­ve­ni­ me kar­tu su vy­ru va­žia­vau į žve­jy­bą, ir mes la­bai su­si­py­ko­me. – O kas at­si­ti­ko? – Iš pra­džių aš la­bai gar­siai kal­bė­jau ir iš­bai­džiau vi­sas žu­vis, po to ne taip už­ ka­bi­nau slie­ką, vė­liau blo­gai mė­čiau, o pa­bai­ga bu­vo vi­sai liūd­na: aš pri­gau­ džiau dau­giau žu­vų ne­gu jis. Čes­ka (397 719; ko ge­ro, tei­sūs tie, ku­rie tvir­ti­na, kad pa­sku­ti­nis juo­kia­si tas, ku­ris iš­šau­na pir­mas)

Kaunas Londonas +19 Madridas +25 Maskva +8 Minskas +10 Niujorkas +26 Oslas +10 Paryžius +23 Pekinas +24

Praha +10 Ryga +11 Roma +24 Sidnėjus +19 Talinas +12 Tel Avivas +27 Tokijas +20 Varšuva +11

Vėjas

2–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+6

+10

+7

+6

6

+5

+11

+9

+9

4

rytoj

sekmadienį

+13

Vilnius

Marijampolė

+11

Alytus

+10

+11

5

1595 m. Lie­tu­vo­je iš­leis­ ta pir­mo­ji lie­tu­viš­ka kny­ ga – Mi­ka­lo­jaus Dauk­šos „Ka­te­kiz­mas“. 1669 m. mi­rė vie­nas di­ džiau­sių pa­sau­lio me­ni­nin­ kų, olan­dų po­rtre­tis­tas bei ta­py­to­jas Remb­rand­tas. 1830 m. po 15 me­tų tru­ ku­sios Olan­d i­jos ju­r is­ dik­ci­jos, Bel­gi­ja ta­po ne­ prik­lau­so­ma vals­ty­be. 1893 m. gi­mė Sta­sys Gi­rė­ nas (tik­ra pa­var­dė – Girs­kis), JAV lie­tu­vių la­kū­nas. Žu­vo per­skri­dęs At­lan­tą 1933 m.

Auksuolė, Edvina, Edvinas, Eivydė, Mąstautas, Pranciškus.

1957 m. SSRS pa­lei­do į or­bi­tą pir­mą­jį pa­sau­ ly­je dirb­t i­n į pa­ly­do­vą „Sput­nik-I“.

De­šimt­me­tis mo­ko­si uni­ver­si­te­te Vie­nas de­šimt­me­tis, sa­vo ma­lo­nu­ mui iš­lai­kęs Švei­ca­ri­jos vi­du­ri­nės mo­kyk­los bai­gia­mą­jį ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­ną, da­bar gi­li­na sa­vo ži­nias spe­cia­liuo­se kur­suo­se pres­ti­ži­nia­ me Ciu­ri­cho uni­ver­si­te­te.

„Ma­xi­mi­la­nas Ja­nis­chas, ku­rio tė­ vas yra į pen­si­ją išė­jęs ma­te­ma­ti­kos pro­fe­so­rius, yra jau­niau­sias vai­ kas, ku­riam bu­vo leis­ta lan­ky­ti to­ kias pa­skai­tas uni­ver­si­te­te“, – sa­kė jo pre­zi­den­tas Mi­chae­lis Hen­gart­ ne­ris nau­jie­nų agen­tū­rai AFP. „Jis la­bai pro­tin­gas vai­kas“, – pri­ dū­rė M.Hen­gart­ne­ris ir pa­brė­žė, jog ber­niu­kas, ku­rio tė­vai yra Vo­kie­ti­jos pi­lie­čiai, „su­vo­kia daug kon­cep­ci­jų, at­si­žvel­giant į jo am­žių“. Ta­len­tin­ga­sis M.Ja­nis­chas jau per­šo­ko tris kla­ses vi­du­ri­nė­je mo­ kyk­lo­je, bet ofi­cia­liai ne­ga­li įsto­ti į uni­ver­si­te­tą, nes dar ne­tu­ri vi­du­ri­ nės mo­kyk­los bai­gi­mo dip­lo­mo. Ta­čiau jis bu­vo priim­tas į spe­cia­ li­zuo­tus kur­sus ga­biems vy­res­nių­ jų kla­sių moks­lei­viams, ku­rie no­ri

Vardai

SpaliO 4-ąją

Rytas

+9

+10

+10

1927 m. ati­da­ry­ta Tel­šių vys­ku­pi­jos ku­ni­gų se­mi­ na­r i­ja – ant­ro­ji aukš­to­ji mo­kyk­la Tel­šiuo­se. 1976 m. gi­mė Ho­l i­v u­ do ak­to­rė Ali­cia Sil­vers­ to­ne. 2009 m. su­lau­k u­si 74erių mi­rė le­gen­di­nė Ar­ gen­t i­nos folk­mu­z i­kos dai­n i­n in­kė ir ak­ty­v is­tė Mer­ce­des So­sa. 2010 m. su­lau­kęs 95 me­ tų mi­rė gar­sus bri­tų ko­ mi­kas se­ras Nor­ma­nas Wis­do­mas.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1073

2013 10 02 AUKSO PUODAS – 13 518 435 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 193 496 21 16 08 05 30 01 Auksinis skaičius 11 Papildomi skaičiai 19 45 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 21 460 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 6 131 Lt (4 priz.) 4 skaičiai 143 Lt (235 priz.) 3 skaičiai 11 Lt (3835 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (5226 priz.) Džokeris - bil. nr. 030 234 436 (101 172 Lt) Prognozė: Aukso puode – 15 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt Džokeris – 100 000 Lt

Išs­kir­ti­nu­mas: vun­der­kin­dų dar bū­na – tai įro­dė de­šimt­me­tis ge­ni­

jus, ku­ris mo­ko­si pres­ti­ži­nia­me uni­ver­si­te­te.

anks­čiau pra­dė­ti uni­ver­si­te­to stu­ di­jų pro­gra­mą. Ber­niu­kas laik­raš­čiui „Sonn­ tags­Zei­tung“ sa­kė, kad anks­čiau šiais me­tais jis „ne­bu­vo spe­cia­ lis­tas už­mez­gant drau­gys­tes“, nes jo kla­sės drau­gai yra daug vy­ res­ni. „Ne­ga­liu ras­ti nė vie­no, su

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ku­riuo ga­lė­čiau kal­bė­tis apie Ar­ chi­me­dą (se­no­vės grai­kų ma­te­ ma­ti­ką), o dau­gu­ma ne­tgi ne­ži­ no, kas yra Gaus­sas“, – skun­dė­si de­šimt­me­tis, tu­rė­da­mas ome­ny­je gar­sų XIX a. vo­kie­čių ma­te­ma­ti­ką Car­lą Fried­ri­chą Gaus­są. „Klai­pė­dos“ ir BNS inf.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­nuo­ti, jog miš­ke ren­ka­te mus­mi­ res, reiš­kia di­de­l į nuo­var­g į, o sap­nas, kad šiais gry­bais ap­si­nuo­d i­jo­te, yra įspė­ji­mas sau­go­t is, kad kas nors ne­ nu­nuo­dy­tų. Sap­nas, jog ei­na­te til­tu, pra­na­šau­ja il­gą ke­lio­nę ar nau­ją dar­bą – gy­ve­ni­mo per­mai­nas. Sap­ne re­gė­ti sta­to­mą ar re­mon­tuo­ ja­mą til­tą reiš­kia, kad jū­sų bai­mė, ne­ri­ mas bus ne­pag­rįs­tas. Jei su­sap­na­vo­te di­de­lį, pu­siau ap­griu­ vu­sį til­tą, tai reiš­kia, kad jūs ga­li­te pra­ ras­ti ar­ti­mą žmo­gų ir pul­ti į gi­lią me­lan­ cho­li­ją; jau­niems įsi­my­lė­ju­siems toks sap­nas reiš­kia, kad ant­ra pu­sė nea­ti­tin­ ka įsi­vaiz­duo­ja­mo idea­lo. Jei­gu sap­ne žiū­ri­te nuo til­to į šva­rų van­de­nį, tai reiš­kia ge­ro­vę ir lai­mę, jei žiū­ri­te į pur­vi­ną ar su­drums­tą van­de­ nį, reiš­kia, kad, nors jū­sų no­rai ir ge­ri, ta­čiau rei­ka­lai baig­sis liūd­nai. Sap­nuo­ti, jog kren­ta­te nuo til­to, yra įspė­ji­mas, kad tu­rė­t u­mė­te sau­go­t is pro­ti­nės įtam­pos.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.