2013 10 05 klaipeda internetas

Page 1

spalio 5, 2013

Nr. 230 (19 832)

Apie vie­ną svar­biau­sių epo­chos žmo­gų B.Lu­bį – iš­skir­ti­nė kny­ga. Miestas 3p.

www.kl.lt

Gri­muo­to­ja L.Ra­ma­šaus­kie­nė: „Da­bar pe­ru­kų pro­ble­mą iš­spren­džia pro­duk­ci­ja iš Ki­ni­jos“. Va­ka­rė 12p.

Krau­ju su­lais­ty­tas lo­bis

Kaina 1,60 Lt

„Kai baig­sis spa­lis, ta­da ir su­ži­no­si­me, ar bu­vo ta bo­ bų va­sa­ra, ar ne.“ Hid­ro­me­teo­ro­lo­gas Lion­gi­nas Pakš­tys apie tą mis­ti­nį ru­dens lai­ko­tar­pį.

2p.

Di­des­nės kai­nos iš­gąs­di­no Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Mies­to pir­ty­je be­si­lan­kan­tys klai­ pė­die­čiai pa­si­pik­ti­no su­ži­no­ję, kad nuo šiol už pa­si­kai­ti­ni­mą teks mo­ kė­ti bran­giau. Pir­ti­nin­kai iš­si­gan­ do, kad dėl di­des­nių kai­nų su­ma­ žės klien­tų ir mies­to pir­tį ga­li tek­ ti už­da­ry­ti. Pir­ti­nin­kai įžvel­gė pa­vo­jų Le­gen­dos: jau 70 me­tų ne­ty­la kal­bos apie lig šiol že­mė­je glū­din­čias Lie­tu­vos mies­te­liuo­se pa­slėp­tas ho­lo­kaus­to au­kų bran­ge­ny­bes.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­žas

Klai­pė­die­tis pra­si­ta­rė ži­nan­tis, kur pa­slėp­tas Ant­ro­jo pa­sau­li­ nio ka­ro me­tu nu­žu­dy­tų žy­dų auk­sas. Vy­ras ga­li­mą lo­bio vie­ tą jau pa­ro­dė žy­dų bend­ruo­me­nės at­sto­vui. Jei ver­si­ja pa­si­tvir­ tin­tų, tai bū­tų be­ne vie­nin­te­lis at­ve­jis Lie­tu­vo­je, kai pa­slėp­to auk­so le­gen­da vir­to tik­ro­ve.

22

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Is­to­ri­ja, ver­ta de­tek­ty­vo

Uostamiesčio gyventojas Sta­nis­ lo­vas (var­das pa­keis­tas) il­gai slė­pė tiks­lią vie­tą, ku­rio­je, kaip jis įtaria, ga­li bū­ti už­kas­tas žy­dų auk­sas.

4

Tri­la­pio gat­vė­je esan­čios pir­ties pa­slau­gų kai­nos pa­si­kei­tė nuo spa­ lio 1 die­nos. Da­bar lan­ky­to­jams už dvie­jų va­ lan­dų pa­si­kai­ti­ni­mą ten­ka mo­kė­ti 2 li­tais bran­giau. Anks­čiau ši pa­slau­ga kai­na­vo 18, da­bar – 20 li­tų. Pen­si­nin­kai ir neį­ ga­lie­ji tu­rė­jo mo­kė­ti 13, da­bar – 15 li­tų. Ne­bu­vo pa­di­din­tos tik ap­si­ lan­ky­mo kai­nos vai­kams. Jos iš­li­ ko 7 ir 12 li­tų pri­klau­so­ mai nuo am­žiaus.

2

2

ŠEŠTADIENIS, SPALIO 5, 2013

miestas

Prieš aud­ras – at­ši­li­mas As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Sa­vait­ga­lį ir ki­tos sa­vai­tės pra­džio­ je Klai­pė­do­je lau­kia­mas orų at­ši­li­ mas. Ta­čiau tai – tik lai­ki­na ra­my­ bė prieš ne­tru­kus už­griū­sian­tį ru­ de­ni­nių aud­rų se­zo­ną.

Sa­vait­ga­lį ir pir­mo­je ki­tos sa­vai­tės pu­sė­je bus ne­pas­to­viai de­be­suo­ ta, nak­ti­mis oro tem­pe­ra­tū­ra sieks 5–9 laips­nius ši­lu­mos, die­no­mis su­šils iki 11–14 laips­nių. „Bus šiek tiek šil­čiau, jau ir da­bar šy­la, juk jau­čia­te. Sau­lu­tė švie­čia ir šil­do, be to, šį sa­vait­ga­lį ir ki­tos sa­ vai­tės pra­džio­je pūs vė­jas nuo jū­ros, ku­ri dar neat­vė­su­si. Tai­gi Klai­pė­do­ je bus dar šil­čiau“, – op­ti­mis­tiš­kai nu­tei­kė Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­ jos tar­ny­bos Klai­pė­dos sky­riaus ve­ dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys.

Šeš­ta­die­nį bus gied­ra, be lie­taus, sek­ma­die­nį vie­to­mis ga­li tru­pu­ tį pa­ly­ti. Pir­ma­die­nį ir ant­ra­die­ nį lie­tus trum­pam at­si­trauks. Pūs pie­tų 8–13 m/s vė­jai. Ant­rą­ją sa­vai­tės pu­sę nuo tre­čia­ die­nio jau bus de­be­suo­ta, pro­tar­ piais – lie­tūs, ims stip­rė­ti va­ka­rų ir šiau­rės va­ka­rų vė­jai iki 10–15 m/s, o ket­vir­ta­die­nį penk­ta­die­nį jau lau­ kia­ma pir­mų­jų ru­dens aud­rų, vė­jo stip­ru­mas sieks 20–25 m/s. Ant­ro­je sa­vai­tės pu­sė­je die­no­mis oro tem­pe­ra­tū­ra iš­liks 11–14 laips­nių ši­lu­mos, o ki­tą sa­vait­ga­lį jau at­vės iki 5–8 laips­nių. Bus jau­čia­ma drėg­mė, vi­du­ti­nė pa­ros tem­pe­ra­tū­ra sieks tik apie 10 laips­nių ši­lu­mos. „Ar jau bu­vo bo­bų va­sa­ra, sun­ ku pa­sa­ky­ti. Kai baig­sis spa­lis, ta­ da ir su­ži­no­si­me, ar bu­vo ta bo­bų va­sa­ra, ar ne“, – mįs­lin­gai kal­bė­ jo L.Pakš­tys.

Gat­vė­je iš­rau­sė duo­bę Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Lie­pų gat­vė­je ke­lias die­nas eis­mą trik­dė va­žiuo­ja­mo­jo­je gat­vės da­ ly­je iš­kas­ta duo­bė. To pri­rei­kė dėl van­den­tie­kio tie­si­mo. Va­kar dar­ bai tu­rė­jo bū­ti baig­ti.

Duo­bė Lie­pų gat­vės va­žiuo­ja­mo­jo­je da­ly­je iš­kas­ta ket­vir­ta­die­nį. Ji užė­mė pu­sę gat­vės. No­rė­ję kliū­tį ap­va­žiuo­ti vai­ruo­to­jai, vyk­da­mi nuo Man­to gat­ vės, tu­rė­jo iš­va­žiuo­ti į prieš­prie­ši­nę eis­mo juos­tą.Dar­bai vy­ko, nes vie­na

bend­ro­vė nu­spren­dė įves­ti van­den­ tie­kį į Lie­pų gat­vės 48A pa­sta­tą. „Ten yra kaž­koks prie­sta­tas. Jie klo­jo­si nau­ją įva­dą, ku­ris bū­tų pri­ jung­tas tie­siai prie Lie­pų gat­vė­je be­si­drie­kian­čių tink­lų“, – tvir­ti­no įmo­nės „Klai­pė­dos van­duo“ Plėt­ ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Da­lia Venc­kū­nie­nė. Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos lei­di­mų ir sta­ti­nių prie­ žiū­ros sky­riaus ve­dė­jo Ge­di­mi­no Po­ciaus, lei­di­mas šiems dar­bams bu­vo iš­duo­tas. Pa­gal jį dar­bai tu­ rė­jo baig­tis penk­ta­die­nį.

Trik­džiai: Lie­pų gat­vė­je vy­kę dar­bai ap­sun­ki­no eis­mo są­ly­gas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Su­si­do­mė­ji­mas: vers­lu­mo idė­jas ska­ti­nan­tis ren­gi­nys „Vers­las ve­ža“ su­si­lau­kė klai­pė­die­čių dė­me­sio.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Jau­ni­mui – vers­lo pa­tir­tis Klai­pė­dos moks­lei­vius ir stu­den­tus vers­ lo pra­džiai įkvėp­ti ba­ndė ge­riau­si ša­lies vers­li­nin­kai ir pra­mo­gų pa­sau­lio at­sto­vai. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Ant­ra­ja­me šį ru­de­nį „Vers­las ve­ža“ ren­gi­ny­je, ku­ris šį kar­tą įvy­ko Klai­ pė­do­je, „Švy­tu­rio“ are­no­je, jau­ni­ mą pa­si­ti­ko pa­ruoš­ta itin pla­ti pro­ gra­ma. Bu­vo skai­to­mi vers­lo ly­de­rių ir ži­no­mų žmo­nių pra­ne­ši­mai, vei­ kė vers­lu­mo įgū­džių la­vi­ni­mo zo­ na, ku­rio­je bus ga­li­ma pa­si­sem­ ti ži­nių, kaip įkur­ti konk­re­tų vers­lą – nuo gro­žio sa­lo­no ir vieš­bu­čio iki au­to­mo­bi­lių re­mon­to dirb­tu­vių ir res­to­ra­no. Sa­vo pa­tir­ti­mi ir pa­ta­ri­mais da­ li­jo­si vers­li­nin­kas An­ta­nas Guo­ga, vir­tu­vės še­fas Dei­vy­das Pras­pa­ liaus­kas, „Žais­lų tur­gaus“ įkū­rė­ja

Vio­le­ta Va­lai­ny­tė, ren­gi­nių ve­dė­ jas ir or­ga­ni­za­to­rius Jo­gai­la Mor­ kū­nas, Vil­ma ir Aud­ra Ži­lė­nai­tės, Li­nas Za­rec­kas ir ki­ti. Ren­gi­nio da­ly­viai tu­rė­jo pro­gą da­ly­vau­ti įvai­riuo­se se­mi­na­ruo­se apie ly­de­rys­tę, vie­šą kal­bė­ji­mą, de­ ry­bas, par­da­vi­mus bei pa­bend­rau­ ti su įvai­rių or­ga­ni­za­ci­jų, tei­kian­čių kon­sul­ta­ci­nę ir fi­nan­si­nę pa­ra­mą pra­de­dan­tiems vers­li­nin­kams, at­ sto­vais. At­si­pūs­ti nuo ži­nių la­vi­ nos pa­dė­jo pra­mo­gos – ko­vos me­ nų pa­si­ro­dy­mai ir pro­tų ko­vos. Ūkio mi­nis­te­ri­jos vi­ce­mi­nist­ras Kęs­tu­tis Tre­čio­kas tei­gė, kad ša­lies atei­tį lems tai, ką veik­si­me da­bar. „Vers­las – vie­na svar­bių stra­te­ gi­nių sri­čių, nuo ku­rios pri­klau­so ry­to­jus. Ren­gi­nio šū­kis, jog vers­las

ve­ža, pui­kus, ta­čiau kol taip at­si­ tiks iš tik­rų­jų, teks il­gai min­ti pe­ da­lus ir įveik­ti sun­kių ke­lią, ku­rio pra­džia nie­ka­da ne­bū­na pa­pras­ta“, – tei­gė vi­ce­mi­nist­ras. Pa­sak jo, šis ren­gi­nys uos­ta­mies­ čio jau­ni­mui pa­dės su­sio­rien­tuo­ ti, kaip pui­kią vers­lo idė­ją pa­vers­ti rea­liu re­zul­ta­tu, at­ne­šan­čiu ge­ro­vę sau, sa­vo ša­liai ir vi­sai Lie­tu­vai. Įmo­nės „Vers­li Lie­tu­va“ ge­ne­ra­ li­nė di­rek­to­rė Li­na Vait­ke­vi­čie­nė pa­nei­gė vi­suo­me­nė­je gir­di­mą mi­ tą, esą lie­tu­viai nė­ra vers­lūs. „Ne­tie­sa, at­lik­ti ty­ri­mai pa­ro­ dė, kad 18–24 me­tų jau­ni­mas mū­ sų ša­ly­je ke­tu­ris kar­tus daž­niau no­ri už­siim­ti vers­lu nei ki­ti eu­ro­ pie­čiai. Po­ten­cia­las yra. Rei­kia tik no­ro, idė­jų ir ži­no­ji­mo, kaip tai pa­ da­ry­ti. Ti­kiu, jog ren­gi­nio „Vers­las ve­ža“ me­tu klai­pė­die­čius įkvė­pė sėk­mės is­to­ri­jos, o ore sklan­dan­ čios idė­jos pa­dė­jo pa­si­sem­ti min­ čių vers­lo pra­džiai“, – sa­kė L.Vait­ ke­vi­čie­nė.

Di­des­nės kai­nos iš­gąs­di­no Su­ži­no­ję, kad už pa­si­ 1 kai­ti­ni­mą rei­kės mo­ kė­ti dau­giau, klai­pė­die­čiai pa­si­

pik­ti­no. „Praė­ju­sią sa­vai­tę už pa­si­kai­ti­ni­ mą dar mo­kė­jau 18, o da­bar jau 20 li­tų. Ko­dėl kai­nos di­di­na­mos, neat­ sik­lau­sus žmo­nių? Kaž­ka­da juk te­ rei­kė­jo mo­kė­ti 20 ka­pei­kų, o da­bar – 20 li­tų. Tel­šiuo­se ši pa­slau­ga taip pat pi­ges­nė. Te­kai­nuo­ja 10 li­tų“, – pik­ti­no­si 80-me­tis Zig­mas. Ki­tas klai­pė­die­tis įžvel­gė, jog pir­ties pa­slau­gų įkai­niai di­di­na­ mi, sie­kiant, kad čia ne­be­si­lan­ky­ tų žmo­nės ir ją bū­tų ga­li­ma už­da­ ry­ti, o vė­liau pri­va­ti­zuo­ti. Ne­no­ri at­gra­sy­ti žmo­nių

Mies­to pir­ties va­do­vas Vy­tau­tas Eit­ma­na­vi­čius aiš­ki­no, kad kai­nos di­di­na­mos ne iš blo­gos va­lios. Anot jo, lan­ky­to­jai apie to­kius po­ky­čius bu­vo in­for­muo­ti, – jau dvi sa­vai­tes ka­bė­jo skel­bi­mas.

„Kai­nų di­di­ni­mas nė­ra ge­rai. Pu­ sė mū­sų lan­ky­to­jų yra pen­si­nin­kai. Sten­gė­mės kuo il­giau iš­lai­ky­ti tuos pa­čius įkai­nius, bet pa­pras­čiau­siai ne­beiš­gy­ve­na­me“, – ko­men­ta­vo va­do­vas. V.Eit­ma­na­vi­čius aiš­ki­no, kad kai­nų di­di­ni­mui įta­kos tu­rė­jo išau­ gu­si mi­ni­ma­li al­ga, nuo rugp­jū­čio 1 die­nos ki­lu­si van­dens kai­na, pa­ bran­gu­si ši­lu­ma. „Gal bū­tu­me ir iš­tem­pę, jei ne­bū­tų išau­gu­sios iš­ lai­dos. Ta­čiau šiuo me­tu yra ne­ ma­žas nuo­sto­lis. Ka­dan­gi me­tus no­ri­me už­baig­ti be nuo­sto­lių, tu­ rė­jo­me di­din­ti įkai­nius“, – pa­brė­ žė va­do­vas. V.Eit­ma­na­vi­čiaus tei­gi­mu, kol kad ne­jau­čia­ma, kad bū­tų su­ma­ žė­ję žmo­nių. Jų lan­ko­si įpras­tas skai­čius. Pir­ties už­da­ry­ti ne­rei­kės

Pap­ras­tai mies­to pir­ty­je ma­žiau­ siai žmo­nių ap­si­lan­ko va­sa­rą – 2,2

Vy­tau­tas Eit­ma­na­vi­čius:

Kai­nų di­di­ni­mas nė­ ra ge­rai. Pu­sė mū­sų lan­ky­to­jų yra pen­si­ nin­kai. tūkst. per mė­ne­sį. Dau­giau­sia šal­ tuo­ju me­tų lai­ku – dau­giau nei 4 tūkst. per mė­ne­sį. „Sep­ty­nis mė­ ne­sius mums yra ge­rai, o pen­kis

Skai­čius: dėl di­des­nių kai­nų kol kas pir­ties lan­ky­to­jų ne­su­ma­žė­jo.

– blo­gai. Dėl to ir gal­vo­ja­me, kad tuo lai­ku už­ten­ka dirb­ti tris die­ nas per sa­vai­tę. Žmo­nių ne­mau­ dy­tu­me pir­ma­die­niais“, – tvir­ti­ no va­do­vas. Va­sa­rą, sie­kiant su­tau­py­ti, ban­ dy­ta dirb­ti dviem va­lan­do­mis trum­piau, ta­čiau di­de­lio efek­to ne­ bu­vo. „Vis­ką da­ro­me, kad ne­bank­ ru­tuo­tu­me. Kol dirb­si ne­nuos­to­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

lin­gai, tol vis­kas bus ge­rai. Jei nie­ko ne­da­ry­tu­me, ta­da bū­tų blo­gai“, – dės­tė va­do­vas. Prieš sa­vai­tę mies­to ta­ry­ba pa­ tvir­ti­no ir Smil­ty­nė­je esan­čios pir­ties, ku­ri per­duo­ta Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bai, įkai­nius. Lan­ky­to­jai čia taip pat už dvi va­ lan­das tu­ri mo­kė­ti 20 li­tų.

3

ŠEŠTADIENIS, SPALIO 5, 2013

miestas

Iš knygos žvelgia daugeliui artimas Bronislovas Lubys Bronislovas Lubys buvo žmogus, šalia kurio kiti brendo. Jis sugebėdavo išklausyti ir uždegti žmones. Gražiais prisiminimais apie jį dalintasi Stasio Vaitiekūno knygos „Bronislovas Lubys. Žmogus versle, politikoje, kultūroje“ pristatyme.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Ir privilegija, ir garbė

Knygos pristatymas vyko Klaipėdos universiteto Mažojoje auloje skambant M.Oginskio polonezui. Ši mokslo šventovė knygą pristatyti klaipėdiečiams pasirinkta neatsitiktinai. B.Lubys buvo gerbiamas Klaipėdos universitete. Stovėjęs prie jo kūrimo ištakų kaip tarybos pirmininkas skatino Klaipėdos universitetą į verslo ir mokslo ryšį žvelgti strategiškai. B.Lubio mokytoju įvardijamas jo bendraamžis Kauno technologijos universiteto profesorius Andrejus Ancuta pastebėjo, kad su B.Lubio įsiliejimu į Klaipėdos universiteto veiklą jis kaip konkurentas gerokai iškilo. B.Lubys ir jo vardo paramos fondą įkūrusi žmona Lidija Lubienė mokslui skiria ypatingą dėmesį. Iš šio fondo remiami Vilniaus, Kauno technologijų ir Klaipėdos universitetų dėstytojai už mokslinius darbus ir studentai. „Daktaro B.Lubio bendravimas su Klaipėdos universitetu buvo nuoširdus. Kiek galėsime, tiek prisidėsime prie universiteto veiklos. Mums, darbdaviams, malonu gauti iš universitetų gerus specialistus“, – kalbėjo L.Lubienė. Neatsitiktinai rašyti monografinę knygą apie B.Lubį buvo pasiūlyta Klaipėdos universiteto profesoriui S.Vaitiekūnui – jis daug bendravo su B.Lubiu. L.Lubienė pripažino, kad brandaus turinio knygoje tiksliai perteiktos mintys apie B.Lubį, jo gyvenimo kelias ir istorija. Gerokai praskleista ir šeimos asmeninio gyvenimo skraistė. 1 000 egzempliorių tiražu išleista knyga knygynuose buvo labai greitai išpirkta, rengiamas pakartotinis jos leidimas. S.Vaitiekūnas neslėpė, kad parašyti knygą apie B.Lubį – žmogų, kokio greitai Lietuva neturės, jam buvusi ir privilegija, ir garbė. Paprastas ir šiltas žmogus

Tris valandas trukusiame knygos pristatyme pasakyta daug gražių žodžių apie B.Lubį. Jį gyvenimo pavyzdžiu laikė tokie žmonės, kaip ilgametis ministras Jonas Biržiškis, prisiminęs, kad Vyriausybėje su juo buvo malonu dirbti. „Posėdžius B.Lubys vedė konkrečiai, duodavo tikslius nurodymus, kas ką turi daryti. Jei jis ilgiau būtų dirbęs valstybės val-

dyme, šiandien Lietuva būtų tvarkingesnė, padoresnė, turtingesnė“, – svarstė J.Biržiškis. Jis teigė buvęs vienas iš tų, kuris su B.Lubiu ginčydavosi, prisiminė jį kaip tolerantišką žmogų, kuris leisdavo kitiems pasakyti savo nuomonę ir mokėjo įtikinti oponentus. B.Lubiu žavėjosi ir buvęs Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius. Prisiminė, kaip jis, ką tik tapęs meru, labai jaudinosi prieš pirmąjį jų susitikimą. B.Lubys buvo žinomas žmogus – Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs premjeras. Pirmajame susitikime jis R.Taraškevičiui pasirodė kaip paprastas ir šiltas žmogus. Su B.Lubiu jam buvę lengva spręsti reikalus, atmintyje išliko prisiminimas, kaip Klaipėdos miesto jubiliejui rinko pinigus. Sutarė, kad elgsis kaip vestuvėse – kai piršlys meta didelę sumą ir kiti nenori atsilikti. Taip, B.Lubiui pasiūlius solidžią sumą, miesto jubiliejui pavykę surinkti per keturis milijonus litų. Ir vėliau ne kartą įvairius Klaipėdos projektus parėmė „Achemos grupės“ bendrovė – Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO). Šis pavyzdys puikiai iliustruoja B.Lubio kaip verslininko požiūrį į mecenavimą. Jis rėmė daug ką – ir mokslą, ir teatrus, ir paminklų statybas, ir sportą, ir knygų leidybą. Tačiau, kaip pastebėjo knygą išleidusios Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktorius Rimantas Kareckas, B.Lubys mokėjo atsirinkti – jis rėmė projektus, kurie turėjo išliekamąją vertę. Iš knygų nemažą jo paramą gavo ir enciklopedijos „Lietuva“ leidyba. B.Lubys garsėjo ir kaip politikų rėmėjas. „Achemoje“ dirbęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius – jau tris kadencijas išrinktas į Seimą. Jis pripažino, niekada negavęs jokio B.Lubio prašymo „pasistengti“ Seime dėl jo verslo – susitikdavę ir kalbėdavę tik apie Lietuvai globalius reikalus. Negalėjome jo nuvilti

R.Sinkevičius pripažino gyvenime turėjęs du puikius mokytojus – Algirdą Mykolą Brazauską ir B.Lubį. Šie žmonės buvo autoritetas daugeliui. Ir buvęs Klaipėdos miesto meras R.Taraškevičius pripažino, kad garbingiausioje vietoje laiko nuotrauką, kurioje jis yra nusifotografavęs su A.M.Brazausku ir B.Lubiu.

Dienos telegrafas Pa­ly­dė­tu­vės. Šian­dien 7.45 val. Smil­ ty­nė­je, Kop­ga­ly­je, vyks Lie­t u­vos or­ ni­to­lo­g ų drau­g i­jos ren­g i­nys „Paukš­ čių pa­ly­dų šven­tė“. Jo me­tu bus ste­bi­ mi spar­nuo­čiai, vyks eks­kur­si­ja. Lai­vai. Šian­d ien ir ry­toj nuo 13 iki 16 val. Krui­zi­nių ir ka­ro lai­v ų ter­mi­na­le klai­pė­die­čiai tu­rės ga­li­my­bę ap­žiū­rė­ti į uos­ta­mies­t į at­plau­ku­sius vie­ną Bel­ gi­jos ir tris Ny­der­lan­dų Ka­ra­lys­tės ka­ ri­nių jū­r ų pa­jė­g ų lai­vus. Kon­cer­tas. Pir­ma­die­n į 17 val. Klai­pė­ dos ap­skri­t ies vie­šo­sios I.Si­mo­nai­t y­ tės bib­l io­te­kos Ren­g i­n ių sa­lė­je vyks se­no­sios mu­z i­kos an­samb­l io iš Vil­ niaus „Af­fec­tus“ kon­cer­tas „Nau­ja se­ no­ji mu­z i­ka“. An­samb­l is „Af­fec­t us“ – vie­na re­t ų Lie­t u­vos mu­z i­k i­n ių gru­ pių, ku­rios na­riai nuo­sek­liai do­mi­si ir gro­ja XVII–XVIII a. Eu­ro­pos mu­zi­ką is­ to­ri­niais inst­ru­men­tais. In­ves­ti­ci­jos. Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­ja pri­ta­rė pa­ pil­do­moms įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ ja“ in­ves­ti­ci­joms į ši­lu­mos per­da­vi­mo tink­lus. Pro­jek­tas bus įgy­ven­di­na­mas su ES pa­ra­ma. Tra­sų at­nau­ji­ni­mo ir tie­ si­mo dar­bams Klai­pė­do­je nu­ma­t y­ta skir­ti 4,5 mln. li­tų. ES fi­nan­suos iki 50 pro­c. su­mos, li­ku­sią da­l į – pa­ti įmo­nė „Klai­pė­dos ener­g i­ja“. Ši­lu­mos tie­k i­mo įmo­nė šias in­ves­ti­ci­jas ke­ti­na pa­nau­ do­ti 2014–2015 me­tais. Pla­nuo­ja­ma re­ konst­ruo­ti 1 609 met­rus su­si­dė­vė­ju­sių ši­lu­mos tra­sų bei pa­k lo­ti 200,4 met­ro nau­jų, kad prie cent­ra­li­zuo­to ši­lu­mos tink­lo ga­lė­tų pri­si­jung­ti nau­ji var­to­to­ jai. Dau­g iau­sia dar­bų vyks Pau­pių gy­ ve­na­ma­ja­me kvar­ta­le.

Pakartotini: kitas knygos apie dr. Bronislovą Lubį tiražas knygynus tu-

rėtų pasiekti lapkričio mėnesį.

Gražiais žodžiais apie bendravimą su B.Lubiu kalbėjo KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža. Prisiminė, kaip be batų kartu su B.Lubiu vaikščiojo po 3x4 metrų būsimojo „Krovinių terminalo“ generalinį planą ir įsivaizdavo, kur kokios talpos bus statomos. Kai B.Lubys jį kvietė tapti KLASCO vadovu su juo kalbėjosi kelias valandas. Prisiminė jo pasakytus

Prisiminimai apie B.Lubį atgimė knygos puslapiuose ir artimųjų širdyse.

žodžius, kad versle nėra mažų darbų, visus darbus reikia daryti nuoširdžiai. Ir dabar kaskart A.Pauža mintyse „prasukantis“ pokalbius su B.Lubiu. Tai buvęs labai įžvalgus žmogus. Jau prieš kelis metus jis kalbėjęs, kad ateis ta diena, kai „KLASCO Towage Assistance“ vilkikai aptarnausiantys 80 tūkst. tonų talpos laivus. Ta diena jau išaušo. Šią savaitę KLASCO pakrautas laivas su 77 tūkst. tonų geležies rūdos. „Dirbdami su Bronislovu Lubiu jautėmės esantys reikalingi. Jis gerbė žmones, vertino juos. Supratome, kad negalime jo pavesti“, kalbėjo A.Pauža. Jis ypač dėkingas Bronislovui Lubiui, jo žmonai Lidijai, koncer-

nui „Achemos grupė“ už tą paramą, kurią jautė, kai buvo pakliuvęs į skaudžią avariją. „Labai džiugu, kad Lidija Lubienė sėkmingai perėmė vyro pradėtus darbus ir juos toliau tęsia“, - sakė A.Pauža. Iš neįprastos pusės B.Lubį prisiminė ir Valentinas Greičiūnas. Pirmasis susitikimas su juo įvyko dar mokyklos laikais. Į Klaipėdą atvykę plungiškiai rankininkai, tarp kurių buvo ir B.Lubys, įkrėtė Klaipėdos moksleiviams, kur žaidė V.Greičiūnas. Apie tai jie pasikalbėdavo ir sulaukę žilo plauko. Artimai su B.Lubiu, kaip signataru bendravo ir teisininkas Narcizas Rasimavičius Rasmas, iš esmės tapęs jo šeimos advokatu. Jis B.Lubį vertino, kaip žodžio žmogų - su juo galėdavai ir nesudaryti sutarčių, jei pasakė, savo žodžius tesėdavo. B.Lubys tikėjo žmonėmis, bet nebuvo lengvatikis, siekė pelno, bet nebuvo savanaudis, buvo turtingas, bet to nedemonstravo, jo interesai buvo labai platūs, turėjo daug informacijos. Knygos „Bronislovas Lubys. Žmogus versle, politikoje, kultūroje“ autorius S.Vaitiekūnas teigė, kad knygoje pasirodys ir kitoks B.Lubys - žmogus grojęs skudučiais, dainavęs, šokęs tautinius šokius, žmogus, kuris mylėjo savo gimtąją Plungę, subūręs Žemaičių draugiją, pasiekęs, kad Plungėje kasmet vyktų aukšto meninio lygio Oginsko muzikos festivalis.

Ra­lis. Star­ta­vo eko­lo­g iš­k ų gam­t i­nė­ mis du­j o­m is va­ro­mų au­to­mo­bi­l ių „Blue Cor­r i­dor 2013: Han­sa“ ra­l is. Jis pra­si­dė­jo Ru­si­jos mies­te Sankt Pe­ter­ bur­ge. Nu­ma­to­ma, kad ra­l is baig­sis spa­l io 19-ąją Es­t i­jo­je, Nar­vo­je. Spa­l io 15-ąją eko­lo­g iš­k i au­to­mo­bi­liai už­suks į Klai­pė­dą. Juos ga­lės ap­žiū­rė­ti vi­si no­ rin­tie­ji. Bus su­reng­ta ir ap­skri­to­jo sta­ lo dis­k u­si­ja apie gam­t i­n ių du­jų ir jo­ mis va­ro­mų au­to­mo­bi­lių atei­ties per­ spek­ty­vas. Nuos­to­lis. Prieš ke­l ias die­nas va­g ys iš­dau­žė prie Ni­dos gat­vės 4-ojo na­mo sto­vė­ju­sio au­to­mo­bi­l io lan­gą ir iš sa­ lo­no pa­vo­gė kup­ri­nę, ku­rio­je bu­vo fo­ toa­pa­ra­tas ir ke­l i ob­jek­ty­vai. Daik­tai, kaip ir pa­ts au­to­mo­bi­lis, pri­klau­sė vie­ nai uos­ta­mies­čio bend­ro­vei. Ža­la – 10 tūkst. li­tų. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 4 klai­ pė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Adol­fi ­na Ra­ ma­naus­k ie­nė (g. 1925 m.), Sta­n is­la­va Nar­mon­tie­nė (g. 1932 m.), Vi­du­tė Mar­ tin­kie­nė (g. 1956 m.), Re­mi­g i­jus Šru­bė­ nas (g. 1969 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Adol­fi­na Ra­ma­naus­kie­nė, Pra­nas Bal­ čius, ry­toj – Bro­nė Vei­sie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 12 mo­te­r ų. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 7 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 60 iš­kvie­ ti­mų. Klai­pė­die­čiai daž­niau­siai skun­ dė­si pil­vo ir gal­vos skaus­mais, krau­jo­ ta­kos su­tri­k i­mais, py­k i­ni­mu. Me­di­kai į pa­gal­bą sku­bė­jo ir trau­mas pa­ty­r u­ siems as­me­nims.

4

ŠEŠTADIENIS, SPALIO 5, 2013

miestas

Krau­ju su­lais­ty­tas lo­bis

Komentaras

Tik po pub­l i­ka­c i­jos 1 dien­raš­ty­je „Klai­p ė­ da“ apie Pa­sau­lio tei­suo­lius (žmo­

nes, ka­ro me­tais gel­bė­ju­sius žy­ dus), klaipėdietis ry­žo­si ieš­ko­ti žy­dų bend­ruo­me­nės at­sto­vų, ku­ riems ir per­da­vė ži­nią apie ga­li­mai že­mė­je glū­din­čias ho­lo­kaus­to au­ kų bran­ge­ny­bes. Vi­so­je Lie­tu­vo­je ma­žuo­se mies­ te­liuo­se prieš­ka­ry­je di­džio­ji da­lis gy­ven­to­jų bu­vo žy­dai. Dau­gu­ma jų – pa­si­tu­rin­tys žmo­nės. Pra­si­dė­jus Ant­ra­jam pa­sau­li­niam ka­rui ir ki­lus lig tol ne­re­gė­toms ma­ si­nėms žu­dy­nėms, žy­dai iš­slaps­ tė sa­vo už­gy­ven­tą tur­tą. Ma­no­ma, kad da­lis jo ne­su­ras­ta iki šiol. Sta­nis­lo­vas pa­pa­sa­ko­jo, kad vie­ na­me Kre­tin­gos ra­jo­no mies­te­ly­je gy­ve­nu­si tur­tin­ga žy­dė, nu­jaus­ da­ma tra­giš­ką lem­tį, sa­vo tar­nai­ tei lie­tu­vei pra­si­ta­rė, jei jiems kas nors at­si­tik­tų, ši nuei­tų ir iš­si­kas­ tų pa­slėp­tas bran­ge­ny­bes. „Tiek, kiek ten pa­slė­pė­me, už­ teks jums, jū­sų vai­kams ir anū­ kams“, – prieš tra­giš­ką lem­tį esą pra­si­ta­ru­si mo­te­ris. Tą nak­tį bal­ta­raiš­čiai iš­si­ve­dė vi­sus mies­te­lio žy­dus į ne­to­lie­se esan­tį miš­ką ir su­šau­dė. Tar­nai­tė pa­slap­tį apie už­kas­tą lo­bį sau­go­jo de­šimt­me­čius ir ją pa­pa­sa­ko­jo tik sa­vo anū­kams. Taip Sta­nis­lo­vas esą ir su­ži­no­jęs ši­tą is­to­ri­ją. Klai­pė­die­tis ti­ki­no, kad žy­dų auk­ so lig šiol nie­kas neišd­rį­so iš­si­kas­ti ir jis ži­nąs, kur vis­kas pa­slėp­ta. Pas­ lap­tį vy­ras pa­ti­kė­jo Klai­pė­dos žy­dų bend­ruo­me­nės at­sto­vams, nes tai – jų tau­tie­čių tur­tas.

Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas

T

Pa­vel­do­sau­gi­nin­kas

Ver­ty­bės: Klai­pė­dos žy­dų bend­ruo­me­nės va­do­vas F.Pu­zems­kis skep­tiš­kai ver­ti­na įvai­riau­sių lo­bių paieš­kas ir tei­

gia, jog tik­ra­sis bend­ruo­me­nės auk­sas yra ma­si­nė­se ka­pa­vie­tė­se pa­lai­do­ti žmo­nės.

vo na­mo, tė­vas pa­lie­pė jam jį grą­ žin­ti pa­gra­si­nęs, jog sve­ti­mas tur­ tas lai­mės neat­ne­ša“, – pri­si­mi­nė Klai­pė­dos žy­dų bend­ruo­me­nės va­ do­vas Fe­lik­sas Pu­zems­kis. Pa­sak jo, tik­rai ne vi­si žmo­nės tuo bai­siu lai­ko­tar­piu el­gė­si niek­ šiš­kai, da­lis jų į tuos įvy­kius ne­si­ki­ šo, da­lis – pri­pa­žin­ti Pa­sau­lio tei­ suo­liais už žmo­giš­ku­mą ir drą­są ka­ro me­tu gelbs­tint žy­dus. Kur din­go žy­dų tur­tai?

Sve­ti­mas tur­tas lai­mės ne­ne­ša?

Ko­dėl nie­kas iki šiol neiš­si­ka­sė ši­ tų žy­dų tur­tų, jei ži­no­jo, kur jie pa­ slėp­ti? Ga­li­ma spė­ti, kad pa­slap­tį sau­ go­jo pa­do­rūs žmo­nės, ku­riems žy­ dų tra­ge­di­ja su­kė­lė di­de­lį šo­ką. Jie bu­vo ti­kin­tys žmo­nės ir jiems bu­vo di­džiu­lė nuo­dė­mė pa­si­nau­do­ti tur­ tu, juo­lab ži­nant, ko­kio­mis ap­lin­ ky­bė­mis žu­vo jų sa­vi­nin­kai. „Ke­liau­da­mi po Lie­tu­vos mies­ te­lius, ku­riuo­se gy­ve­no žy­dų bend­ ruo­me­nės, iš­gir­do­me daug pa­sa­ ko­ji­mų iš anų lai­kų. Pa­sa­ko­jo, kai pra­si­dė­jo žy­dų par­duo­tu­vių plė­ši­ mas, vie­nas kai­mo ber­niu­kas lie­ tu­vis pa­siė­mė dvi­ra­tį, nes jo la­bai no­rė­jo. Kai tuo dvi­ra­čiu par­va­žia­

Iki ka­ro ne­prik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­ je gy­ve­no apie 160 tūkst. žy­dų. Po ho­lo­kaus­to, kai žy­dai bu­vo ma­siš­kai iš­žu­dy­ti, jų li­ko vos de­šim­ta­da­lis. „Ne­ma­žai tur­to su­si­gro­bė tie, ku­ rie šau­dė, vi­sa ki­ta ga­lė­jo ati­tek­ti vie­ ti­niams gy­ven­to­jams. Gan­dų apie pa­ slėp­tą žy­dų auk­są Lie­tu­vo­je yra la­bai daug, ta­čiau pir­mą­kart į mus krei­pė­ si žmo­gus, ku­ris tiks­liai nu­ro­dė vie­tą, kur rei­kia ieš­ko­ti. Ar yra pra­smė jį iš­ si­kas­ti, net ne­ži­nau“, – dve­jo­jo žy­dų bend­ruo­me­nės at­sto­vas. Žur­na­lis­tas Eu­ge­ni­jus Bun­ka pa­ sa­ko­jo, kad Ma­žei­kių ra­jo­ne Pi­ke­ lių kai­me su­ti­ko to­kią Šnei­de­rie­ nę, ku­rios tė­vas ir ma­ma Yla­kiuo­se prieš ka­rą pri­žiū­rė­jo ke­lias žy­dų par­duo­tu­ves ir taip ver­tė­si.

„Kai pra­si­dė­jo vi­sa ta bjau­ras­tis, pir­mo­sio­mis ka­ro die­no­mis vie­ nos par­duo­tu­vės sa­vi­nin­kė atė­jo pas Šnei­de­rie­nės ma­mą ir pa­pra­ šė, kad ji pa­sau­go­tų šei­mos bran­ ge­ny­bes ir re­li­gi­nės pa­skir­ties in­ dus. Ta žy­dė ne­si­ti­kė­jo, kad juos su­šau­dys, ji ma­nė, jog juos iš­veš į Pa­les­ti­ną ir, kai ji te­nai nu­vyks,

Klai­pė­die­tis ti­ki­no, kad žy­dų auk­so lig šiol nie­kas neišd­rį­so iš­si­kas­ti ir jis ži­nąs, kur vis­kas pa­slėp­ta.

Šnei­de­rie­nės ma­ma tu­rė­tų jai per­ siųs­ti jos pa­lik­tą tur­tą“, – pa­sa­ko­ jo E.Bun­ka. Lie­tu­vė ne­su­ti­ko, nes ne­bu­ vo tik­ra, ar su­ge­bės iš­sau­go­ti tuos daik­tus. Esą, jei­gu jai pa­čiai bus bė­da, ką nors iš to tur­to par­duos, kaip ji at­si­skai­tys su sa­vi­nin­ke? „Kad ne­bū­tų pa­gun­dos, mo­te­ris at­si­sa­kė pri­glob­ti sve­ti­mas bran­ge­ ny­bes. Ji tei­gia ne­gir­dė­ju­si, kad kas nors pri­siė­mė jas sau­go­ti. Ga­li bū­ti,

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

kad tie tur­tai yra pa­slėp­ti že­mė­je“, – ma­no E.Bun­ka. Be­je, Pi­ke­liuo­se il­gai sklan­dė le­ gen­da apie auk­so ver­šį. Tai ne­tu­ ri nie­ko bend­ro su I.Il­fo ir J.Pet­ro­ vo kul­ti­ne is­to­ri­ja apie avan­tiū­ris­tą O.Ben­de­rį. „Pa­sa­ko­ja­ma, kad si­na­go­go­je kaž­ka­da sto­vė­ju­si auk­si­nio ver­šio skulp­tū­ra, ku­ri po ka­ro din­go. Bet esą kaž­kas Pi­ke­liuo­se ją tu­ri, tik ne­ pra­si­ta­ria, ir nie­kas to auk­so ver­šio iki šiol ne­ra­do“, – sa­kė E.Bun­ka. Dei­man­tai pa­sken­do dul­kė­se?

E.Bun­ka pa­sa­ko­jo gir­dė­jęs dar vie­ ną is­to­ri­ją apie dei­man­tus. Pir­mo­ sio­mis Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro die­ no­mis vie­no Že­mai­ti­jos mies­te­lio žy­dų tau­ty­bės vy­rus su­rin­ko ir su­ šau­dė, li­ko mo­te­rys, se­niai ir vai­ kai. Vi­sus juos su­va­rė į si­na­go­gą. „Vai­kams bu­vo smal­su, kaip ten vis­kas at­ro­do, vie­nas jų už­si­li­po ant kros­nies, ra­do mai­še­lį su „stik­ liu­kais“ ir jį pa­siė­mė. Kai jie išė­jo į lau­ką, vie­nas vai­kų sa­ko: ne­ge­ rai pa­da­rei, ne­ga­li­ma nie­ko im­ti iš si­na­go­gos, ta­da tas svie­dė mai­še­ lį prie­kaiš­tau­to­jui. Mai­še­lis bu­vo neuž­riš­tas ir tie „stik­liu­kai“ iš­by­ rė­jo“, – pa­sa­ko­jo E.Bun­ka. Šios is­to­ri­jos da­ly­vis iš­gy­ve­no ho­ lo­kaus­tą ir po to žur­na­lis­tui tvir­ti­ no, kad tik ta­da, kai suau­go, su­vo­kė, jog ta­me mai­še­ly­je bu­vo dei­man­tai. Ar jis ban­dė ieš­ko­ti tų „stik­liu­kų“, ta­da pa­ži­ru­sių dul­kė­se, nie­kam ne­ pra­si­ta­rė. Vei­kiau­siai dei­man­tai taip ir pra­sme­go že­mė­je. Juo­do­ji se­nie­nų rin­ka

Pa­ra­dok­sa­lu, bet an­tik­va­ria­tuo­ se se­no­vi­nių žy­dų apei­gi­nių re­lik­ vi­jų ar ko­kių nors ki­tų daik­tų su jų sim­bo­li­ka, ku­ri liu­dy­tų, jog daik­tai ga­lė­jo pri­klau­sy­ti žy­dų šei­moms, be­veik ne­bū­na. To­kiais daik­tais ne­pre­kiau­ja­ma vie­šai. „An­tik­va­ria­tuo­se to­kių da­ly­kų ne­pa­ma­ty­si, pas juos vi­si daik­tai re­gist­ruo­ti kny­go­se. Tų daik­tų, ku­ rių įsi­gi­ji­mo kil­mė abe­jo­ti­na, nie­ kas ne­ro­do, klien­tų ieš­ko­ma ki­tais ka­na­lais. Mes ne­ži­no­me, ar an­tik­ va­rai iš tie­sų pre­kiau­ja to­kiais da­ ly­kais, ta­čiau kad neo­fi­cia­li se­nie­

os le­gen­dos apie įvai­riau­sius lo­bius ar nu­sken­du­sius tan­ kus la­bai re­tai pa­si­tvir­ti­na. Per 13 me­tų ma­no dar­bo pra­ kti­ką jo­kių lo­bių mū­sų re­gio­ne nie­kas nė­ra ra­dęs. Ta­čiau pa­tik­rin­ti me­na­mą lo­bio bu­vi­mo vie­tą yra įma­no­ma. Žy­dų bend­ruo­me­nei rei­kė­tų kreip­tis į Kul­tū­ ros pa­vel­do de­par­ta­men­tą su pra­šy­mu. Kai gaus lei­di­mą, rei­kės iš­siaiš­kin­ti, kam pri­klau­so že­mės skly­pas, ku­ria­me už­ kas­tas ta­ria­mas lo­bis. Jei tai vals­ty­bi­nis skly­pas, – vie­nas da­ly­kas, jei pri­va­tus, teks de­rė­tis su sa­vi­nin­kais dėl lei­di­mo ka­si­nė­ti. Vis­ką su­ta­rus, rei­kės sam­dy­ti pro­fe­sio­na­lų ar­cheo­lo­gą, ku­ris ga­lės at­ lik­ti le­ga­lią ar­cheo­lo­gi­nę žval­gy­bą. Šiuo me­tu yra pui­kios tech­ni­nės ga­li­my­bės – geo­ra­da­rai, me­ta­lo ieš­kik­liai, juos pri­ tai­kius ir kas­ti ne­rei­kė­tų, bū­tų ma­ty­ti, ar to­je vie­to­je ap­skri­tai kas nors yra. Neaiš­ ku, kiek rim­ta ši in­for­ma­ci­ja, bet, ma­nau, rea­guo­ti rei­kė­tų.

nų rin­ka eg­zis­tuo­ja, nea­be­jo­ti­na“, – įsi­ti­ki­nęs pa­vel­do­sau­gi­nin­kas Vi­ta­li­jus Juš­ka. „Vi­sai ne­se­niai vie­nas žmo­gus man siū­lė pirk­ti se­no­vi­nį ki­li­mą, ku­ria­me išaus­ti Je­ru­za­lės vaiz­dai su žy­dais. Aki­vaiz­du, kad daik­tas dar prieš­ka­rio lai­kų. Tas par­da­vė­jas no­rė­jo gau­ti ne­rea­lią su­mą, už ki­ li­mą pra­šė ne ma­žiau nei 10 tūkst. eu­rų“, – pa­sa­ko­jo F.Pu­zems­kis. Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, ne­se­niai jo vie­nas pa­žįs­ta­mas iš sen­daik­ čių pre­kiau­to­jo iš­pir­ko to­rą (Pen­ kiak­ny­gę, pa­grin­di­nį ju­dė­jų re­li­ gi­nį-tei­si­nį trak­ta­tą), tai – žy­dų re­li­gi­nė re­lik­vi­ja, ku­rio­mis nie­kas ne­pre­kiau­da­vo ir ją ga­lė­jo paim­ti tik iš si­na­go­gos. E.Bun­ka pa­sa­ko­jo, kad pa­žįs­ta ko­lek­ci­nin­ką, ku­ris tu­rė­jo si­dab­ ri­nę ran­ką su iš­ties­tu ro­do­muo­ju pirš­tu, šis daik­tas skir­tas skai­ty­ti to­rą. To­kio da­ly­ko ne žy­dai tu­rė­ti ne­ga­lė­jo. Tad vei­kiau­siai tai ir­gi ga­li bū­ti ho­lo­kaus­to au­kų pa­li­ki­mas. Avan­tiū­ris­tus vi­lio­ja gan­dai

Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­ zie­jaus di­rek­to­rius Jo­nas Ge­nys, pa­klaus­tas apie lo­bių ieš­ko­to­jus, pri­si­mi­nė dvi gar­siau­sias is­to­ri­ jas kraš­te – na­cių tro­fė­jus ti­kė­ta­si ras­ti Kur­šių ma­rio­se Prei­lo­je. Bu­ vo dar vie­nas at­ve­jis Prie­ku­lė­je, kai lo­bio ieš­ko­ta ypač slap­tai. „Į mu­zie­jų atė­jo pa­slap­tin­gas žmo­gus ir pra­dė­jo tei­rau­tis, ko­kios ga­ran­ti­jos, kad jis gau­tų at­ly­gį, jei lo­bį ati­duo­tų vals­ty­bei. Jį do­mi­ no at­ly­gi­ni­mo me­cha­niz­mas. Ta­ da jis pa­sa­kė, kad ži­no ša­lia Prie­ ku­lės vie­tą, kur už­kas­tas di­džiu­lis bran­gių in­dų lo­bis“, – pri­si­mi­nė J.Ge­nys. Mu­zie­jaus ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­sky­rė sa­vo ar­cheo­lo­gą, kad šis pri­žiū­rė­tų tą paieš­ką. Bet nie­ko to­je vie­to­je ne­ ras­ta. Žmo­gus neatsk­lei­dė, iš kur jis ga­vo in­for­ma­ci­jos apie lo­bį. „Lo­bis daž­nai nė­ra fan­ta­zi­jos re­zul­ta­tas. Jų juk iš­ties pa­si­tai­ko. Džiu­gi­nė­nų dva­re prie Tel­šių bu­vo ras­tas pra­ban­gus in­dų komp­lek­ tas, da­bar eks­po­nuo­ja­mas mu­zie­ ju­je. Tai­gi rei­kia tik­rin­ti to­kias ver­ si­jas“, – įsi­ti­ki­nęs J.Ge­nys.

5

ŠEŠTADIENIS, SPALIO 5, 2013

šeštadienio interviu

E.Le­gec­kui bai­siau­sias gy­vū­nas – žmo­gus Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

M

i­nint Tarp­tau­ti­nę gy­ vū­nų die­ną dau­gy­bė žmo­nių vie­šai pa­reiš­ kia tu­rin­tys au­gin­ti­nių ir juos nuo­šir­džiai my­lin­tys. Ta­čiau ne­daug tė­ra to­kių, ku­rie vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą su­sie­ja su gy­vū­nais. Vie­ nas jų – klai­pė­die­tis Ed­var­das Le­ gec­kas, dau­giau nei prieš de­šimt­ me­tį įkū­ręs zoo­lo­gi­jos so­dą.

1961 m. rug­sė­jo 26 d. gi­mė Kau­ne. 1982 m. bai­gė Klai­pė­dos 5-ąją vi­du­ ri­nę mo­kyk­lą. 1982 m. bai­gė Klai­pė­dos že­mės ūkio tech­ni­ku­mą, ta­po me­di­ci­nos fel­če­ riu ir iš­va­žia­vo dirb­ti į Pas­va­lio ra­jo­ ną, Krin­či­no ko­lū­k į. 1984–1990 m. dir­bo Klai­pė­dos mė­ sos kom­bi­na­te, vė­l iau – vals­t y­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bo­je ve­te­r i­ na­ri­jos spe­cia­lis­tu bei po­li­ci­jo­je ki­ no­lo­gu.

Kam­ba­ry­je au­gi­no an­gis

– Ka­da įsi­gi­jo­te pir­muo­sius gy­ vū­nus? – Kiek sa­ve pa­me­nu, do­mė­jau­si gy­ vū­nais. Šeš­ta­die­niais vi­sa­da pa­ bėg­da­vau iš pa­sku­ti­nių pa­mo­kų, nes tuo me­tu per te­le­vi­zi­ją ro­dy­da­ vo lai­dą „Gy­vū­ni­jos pa­sau­ly­je“. Pa­ tys pir­mie­ji ma­no au­gin­ti­niai bu­vo pa­pū­gė­lės, jū­rų kiau­ly­tės, vė­liau pra­si­dė­jo di­des­nė įvai­ro­vė. Kam­ ba­ry­je au­gi­nau po­rą an­gių, vo­nio­ je plau­kio­jo auk­si­niai kar­piai, bu­ vau pri­si­jau­ki­nęs šar­ką, lau­ki­nius ba­lan­džius, glo­bo­jau vi­so­kiau­ sius su­žeis­tus gy­vū­nė­lius. Bu­vau gal sep­tin­to­je kla­sė­je, kai su­si­ži­no­ jau, kad iš Mask­vos ga­li­ma at­si­vež­ ti liū­tą. Jis kai­na­vo gal po­rą tūks­ tan­čių rub­lių. Tai bu­vo ne­pap­ras­tai di­de­li pi­ni­gai, bet aš už­si­ma­niau jį at­si­ga­ben­ti. Rei­ka­las bai­gė­si, kai par­da­vė­jai su­ži­no­jo, jog ma­no tė­vas dir­ba mi­li­ci­jo­je. Tai by­lo­ja, kad jau tais ta­ry­bi­niais lai­kais iš zoo­lo­gi­jos so­do bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti vis­ką. – Kaip su nuo­din­go­mis gy­va­tė­ mis įma­no­ma gy­ven­ti ta­me pa­ čia­me kam­ba­ry­je. – An­gis ga­vau iš to­kio bend­ra­ moks­lio Pet­ro. Gy­va­tės nė­ra pik­ ty­bi­nės, kai gy­ve­na kam­ba­ry­je. Jos pri­pran­ta prie žmo­gaus, jo kva­po. Man jos neį­kan­do nė kar­to. Mie­go­ da­vo ma­no lo­vo­je. Nak­tį, kai su­ kda­vau­si, pa­bėg­da­vo iš po šo­no, taip ne­pri­gul­da­vau jų. Už­tat į šle­ pe­tę ko­ją tek­da­vo kiš­ti at­sar­giai, nes tai bu­vo mėgs­ta­ma an­gių vie­ ta. O ka­dan­gi jos ne­tu­rė­jo kaip pa­ spruk­ti iš to­kios slėp­tu­vės, rei­kė­jo la­bai sau­go­tis, kad ne­su­gel­tų. Bu­ vau vien­tur­tis, tė­vai ati­da­vė man kam­ba­rį ir už­si­mer­kė prieš gau­sy­ bę ma­no au­gin­ti­nių. Žmo­na iš­ken­tė 25 me­tus

– Iš kur to­kia be­ga­li­nė mei­lė gy­vū­nams? – Ne­ži­nau. Tė­vas bu­vo mi­li­ci­nin­ kas, o ma­ma dir­bo bui­ti­nių pa­slau­ gų įmo­nė­je. Nei vie­nas, nei ki­tas ne­ tu­rė­jo nie­ko bend­ro su gy­vū­nais. Jie ne­drau­dė man jų temp­ti į na­mus, bet taip pat ži­no­jo, kad par­si­neš­tą šu­ niu­ką po mė­ne­sio teks ve­džio­ti jiems. Vai­kys­tė­je la­biau­siai no­rė­da­vau va­ žiuo­ti pas tė­vo bro­lį į kai­mą. Jo do­ va­no­tą gai­dį au­gi­nau na­muo­se. – Pa­na­šu, kad vi­sas jū­sų gy­ve­ ni­mas su­ka­si tik apie gy­vū­nus. Kaip į to­kį jū­sų gy­ve­ni­mo bū­dą rea­guo­ja šei­ma? – Bu­vau ve­dęs vie­ną mo­te­rį 25 me­ tus. Bū­tų tei­sin­giau pa­sa­ky­ti, kad ji ken­tė ma­ne. Tur­būt su to­kiais žmo­ nė­mis, kaip aš, sun­ku bū­ti, nes ten­ ka gy­ven­ti ne tik su ma­ni­mi, bet ir su vi­sais ma­no gy­vū­nais. Ne­ga­ liu skųs­tis, žmo­ną ga­vau pui­kią,

2000-ai­siais ta­po ūki­nin­ku ir ne­to­ li Klai­pė­dos, Jo­nu­šų kai­me, pra­dė­jo kur­ti zoo­lo­g i­jos so­dą.

pirš­tą, o kai žvė­ris įkan­da, la­bai nu­ stem­ba ir bė­ga skųs­tis. Bė­rį iš­gel­bė­jo kliz­ma

Pri­si­ri­ši­mas: E.Le­gec­kui įdo­mus ir sa­vaip bran­gus kiek­vie­nas zoo­lo­gi­jos so­do au­gin­ti­nis.

tei­sin­gai au­gi­no mū­sų mer­gai­tes, na­mai bu­vo tvar­kin­gi, pa­ts bu­vau pri­žiū­rė­tas ir gy­vū­nus pri­žiū­rė­ti pa­dė­da­vo. Duk­ros bu­vo ma­no va­ rik­lis di­din­ti gy­vū­nų skai­čių. Su­ sės­da­vo­me va­ka­re, lep­te­liu – gal per­kam to­kį ar ano­kį, jos en­tu­zias­ tin­gai pri­ta­ria. Pas­kui pra­si­dė­jo moks­lai, šo­kiai, ber­nai, ir mer­gai­ tės pa­li­ko ma­ne vie­ną su žvė­ri­mis. Kai tru­pu­tį su­si­tvar­kė­me, per­si­kė­ lė­me į kai­mą, žmo­na no­rė­jo mies­ to. To­dėl jau še­še­ri me­tai ne­be­sa­me šei­ma, bet su­si­skam­bi­na­me, vai­kų pro­ble­mas spren­džia­me drau­ge. Ma­žy­lius au­gi­no na­muo­se

– O kaip gi­mė šis klai­pė­die­čių pa­mėg­tas zoo­lo­gi­jos so­das? – Tu­rė­jau šu­nų veis­ly­ną, vė­liau už­si­vei­siau fa­za­nų, man­da­ri­ni­nių an­ty­čių, vi­so­kių ki­to­kių paukš­čių. 2000-ai­siais to­je vie­to­je, kur vei­kia mū­sų zoo­lo­gi­jos so­das, bu­vo me­ džiok­lės ūkio fa­za­ny­nas. Me­džio­to­ jai nu­spren­dė jį par­duo­ti man, nes ži­no­jo ma­no aist­rą. Pir­mie­ji bu­vo asi­lai, po­niai, fa­za­nai, po­vai. Plėš­ rū­nai at­si­ra­do ne­ty­čia. Pir­miau­ sia rin­kau­si to­kius gy­vū­nus, ku­ riems tin­ka mū­sų kli­ma­tas ir ku­rie yra ne­reik­lūs prie­žiū­rai: meš­kė­nus, man­gus­tus. Iš Ta­li­no par­si­ve­žiau ir kup­ra­nu­ga­rių. Ja­gua­rai at­ke­lia­ vo iš Var­šu­vos. Juos man par­duo­ ti pa­ža­dė­jo zoo­lo­gi­jos so­do di­rek­ to­rius, o po me­tų, kai atė­jo lai­kas žvė­ris paim­ti, dir­bo jau ki­tas žmo­ gus. Bet len­kai žo­džio lai­kė­si. – Gal bu­vo to­kių au­gin­ti­nių, ku­ riuos iš­gel­bė­jo­te nuo žū­ties? – Pir­ma­sis tig­ras at­ke­lia­vo iš Ta­ li­no. Ten tig­rė at­si­ve­dė tris ma­žy­ lius. Mo­ti­na du suė­dė, o vie­nam tik uo­de­gą nu­kan­do. Par­si­ve­žiau ją ke­ tu­rių mė­ne­sių ir pa­va­di­nau Ban­ga. Ji bu­vo to­kia ma­ža, kad mai­ti­nau iš bu­te­liu­ko ir au­gi­nau na­muo­se. Kai liū­tė at­si­sa­kė ma­žy­lių, juos ir­ gi au­gi­no­me na­muo­se. Pa­na­šiai at­ si­ti­ko su pu­miu­kais. Kai po di­džiu­

lių liū­čių lan­ky­to­jai ap­skun­dė mus, kad gre­ta vol­je­rų gy­ve­nan­tys šu­ nys brai­do po van­de­nį, bu­vo pa­rei­ ka­lau­ta, kad juos per­kel­tu­me. Ar­ gu­men­tai ne­pa­vei­kė tik­rin­to­jų. Kai tik ma­žy­lių at­si­ve­du­si pu­ma pa­si­ ge­do lo­jan­čio kai­my­no, pa­li­ko vai­ kus. Te­ko juos gel­bė­ti nuo žū­ties. Mū­sų zoo­lo­gi­jos so­de nuo anks­ty­ vos paaug­lys­tės žvė­ris pri­žiū­rin­čios mer­gai­tės au­gi­na to­kius ma­žy­lius.

Ed­var­das Le­gec­kas:

Tur­būt su to­kiais žmo­nė­mis, kaip aš, sun­ku bū­ti, nes ten­ka gy­ven­ti ne tik su ma­ ni­mi, bet ir su vi­sais ma­no gy­vū­nais.

Taip joms ir sa­kau: ei­na dek­re­ti­ nių ato­sto­gų. Au­gin­ti žvė­rių ma­žy­ lius nė­ra pa­pras­ta, rei­kia kaip ma­ mai kas dvi va­lan­das kel­tis ir juos gir­dy­ti pie­nu. Da­bar jau bū­da­mos suau­gu­sios jos be jo­kio var­go su­si­ tvar­ko su sa­vo vai­kais ir sėk­min­gai dir­ba dar­že­liuo­se. Vol­je­ruo­se – so­fos ir fo­te­liai

– Ko­kie gy­vū­nai la­biau­sia pa­ tin­ka lan­ky­to­jams? – Žmo­nėms la­bai pa­tin­ka ste­bė­ti be­ ždžio­nes. Pir­miau­sia to­dėl, kad jos pri­me­na žmo­nes, be to, vi­są lai­ką ju­ da. Vai­kai la­bai mėgs­ta na­mi­nius gy­vū­nus: par­šiu­kus, ožiu­kus, asi­lus, ark­liu­kus, triu­šius. Ma­nau, to­dėl, kad jų ne­rei­kia bi­jo­ti ir ga­li­ma pa­glos­ty­ ti. Plėš­rū­nai pa­tin­ka so­li­des­niems, 30-me­tį per­ko­pu­siems žmo­nėms. La­ bai ne­daug kas džiau­gia­si zoo­lo­gi­jos so­du kaip vi­su­ma. Pa­žįs­tu ke­lias iš­ ti­ki­miau­sių lan­ky­to­jų po­ras, ku­rios mėgs­ta pra­leis­ti čia vi­są die­ną ir su­še­ ria žvė­rims po de­šimt ki­bi­rė­lių mais­to. Pa­bū­na prie vie­no vol­je­ro pus­va­lan­dį,

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pa­skui ei­na prie ki­to. Ma­ty­da­vau, ko­ kie pa­ten­kin­ti jie išei­na. – Jū­sų zoo­lo­gi­jos so­de, di­džių­ jų ka­čių vol­je­ruo­se, sto­vi so­fos, fo­te­liai, žo­džiu, žmo­nių bal­dai. Ko­dėl? – Žvė­rims tie bal­dai įdo­mūs. Jie la­ bai skir­tin­gai el­gia­si. Jei­gu bu­vu­sių šei­mi­nin­kų kva­pas ne­pa­tin­ka, bal­ dus su­dras­ko. Kai iš­plė­šia minkš­ tą­ją da­lį ir lie­ka tik spy­ruok­lės, la­ biau­siai mėgs­ta ant jų gu­lė­ti. Ant sa­vo gul­tų jie ne­der­gia, tai šva­rūs gy­vū­nai. Bet so­fos grei­tai iš­si­te­pa, nes pel­kė­se iš­si­vo­lio­ję žvė­rys li­pa ant jų ir iš­pur­vi­na. Kuo pur­vi­nes­ nis guo­lis, tuo la­biau jį mėgs­ta. Būs­tas bai­siau­siam gy­vū­nui

– Ar ga­li­te api­bū­din­ti blo­giau­ sius lan­ky­to­jus? – Jau se­niai tu­riu to­kią min­tį pa­ga­ min­ti spin­te­lę su du­re­lė­mis, ant ku­ rių bū­tų pa­ra­šy­ta: „Pats bai­siau­ sias žvė­ris“. Vi­du­je bū­tų veid­ro­dis. Kai į zoo­lo­gi­jos so­dą už­klys­ta spor­ ti­nin­kai, žvė­rys tar­tum nu­ščiū­va. Ta­ry­tum ste­bi­si, kad to­kie di­de­li vy­ rai taip šū­kau­ja, laks­to, ges­ti­ku­liuo­ ja lyg ko­kie pri­ma­tai. Ste­bi­nan­čiai neat­sa­kin­gai el­gia­si vai­kus at­si­ve­dę suau­gu­sie­ji. Kar­tą ma­čiau, kaip pa­ skui gand­rą žings­nia­vo ma­žas ber­ niu­kas ir vis pla­kė jį vy­te­le. Paukš­tis spū­di­no su­si­trau­kęs, bet ber­niu­kui iš pa­skos ėju­si ma­ma jam nie­ko ne­sa­ kė. Neišt­vė­riau ir pa­klau­siau, ko, jos ma­ny­mu, sie­kia vai­kas: kad gand­ras nu­skris­tų ar jį už­muš­ti. Tik ta­da ma­ my­tė su­si­grie­bė. Keis­čiau­sia, kad tė­ vai ne tik lei­džia skriaus­ti gy­vū­nus, bet ir sa­vo at­ža­lų ne­sau­go. Pats ste­ bė­jau, kaip tė­vas jė­ga sta­tė ver­kian­tį vai­ką prie meš­kos vol­je­ro ir lie­pė ne­ ju­dė­ti, nes fo­toa­pa­ra­te li­ko pa­sku­ti­ nis kad­ras. Mū­sų meš­ka jud­rus ir di­ de­lis žvė­ris, vai­kas bi­jo, o tė­vui – nė mo­tais. Da­rau iš­va­dą, jog žmo­gus yra vie­nin­te­lis iš gy­vū­ni­jos, ku­ris ne­sau­ go sa­vęs. Kad ir kaip ati­tve­ria­me gy­ vū­nus, žmo­nės vis tiek su­ge­ba įkiš­ti

– Iš­lai­ky­ti to­kį gy­vū­nų ūkį, ko ge­ro, nė­ra leng­va. Kas jums pa­ de­da? – At­vi­rai pa­sa­ky­siu, di­de­lė pro­ ble­ma ras­ti dar­bi­nin­kų. At­ro­dy­tų, žmo­gui, ku­ris ne­tu­ri dar­bo, čia bū­ tų pa­ts pa­pras­čiau­sias bū­das dirb­ ti ir iš­gy­ven­ti. Bet kad at­ly­gį daž­nas skai­čiuo­ja ža­liais bu­te­liais ir ci­ga­ re­čių pa­ke­liais. Vis­gi džiau­giuo­ si, kad tu­ri­me pui­kių drau­gų. Yra žmo­nių, ku­rie mums ski­ria 2 pro­ cen­tus pa­ja­mų mo­kes­čio. Kai ku­ rios įmo­nės pa­de­da ne pi­ni­gais, o mais­to pro­duk­tais ar me­džia­go­mis, iš ku­rių ga­mi­na­me vol­je­rus, tvo­ras. Esu be ga­lo dė­kin­gas jiems už tai. Jei ras­čiau bend­ra­min­čių, bū­tų ga­li­ ma tik­rai daug pa­da­ry­ti. Lau­kia­me ir to­kių, ku­rie tie­siog no­ri pa­si­dar­ buo­ti, ir to­kių, ku­rie no­rė­tų vys­ty­ti bend­rą so­do idė­ją. – Ar pa­ts gy­do­te su­ne­ga­la­vu­ sius au­gin­ti­nius? – Vi­sa­da no­rė­jau tap­ti ve­te­ri­na­ru. Ta­pau juo, ir tai man pa­dė­jo la­biau su­pras­ti gy­vū­nus. Anks­čiau vi­siš­ kai ne­mė­gau ka­čių, la­biau prie šir­ dies bu­vo šu­nys. O kai su­si­dū­riau su di­džio­sio­mis ka­tė­mis, su­pra­tau, kur jų ža­ve­sys. Gy­dy­ti au­gin­ti­nius daž­ niau­siai kvie­čiuo­si pra­kti­kuo­jan­tį ve­te­ri­na­rą. Nuo­šir­džiau­sias pa­gal­ bi­nin­kas yra Li­nas Va­ra­naus­kas. – Ar vi­sa­da pa­pras­ta gy­dy­ti gy­ vū­nus? – Tik­rai ne. Sun­kiau­sia pri­žiū­rė­ti paukš­čius. Sun­ku nu­spė­ti, ar jiems ką nors skau­da. Tu­pi su­si­gū­žę, žiū­ri, o pa­skui, žiū­rėk, jau ir ne­gy­vas. Bu­vo įsi­min­ti­nas at­ve­jis, kai mes gel­bė­jo­me iš mė­sos kom­bi­na­to pirk­tą ark­lį. Bė­ ris bu­vo įmo­nės in­ven­to­rius, trauk­ da­vo į sa­ni­ta­ri­nį sker­di­mą ne­be­ga­ lin­čius paei­ti gy­vū­nus. Vi­są am­žių šer­tas tik šie­nu jis pa­ga­liau pa­ra­ga­ vo ža­lios žo­lės ir jam su­tri­ko virš­ki­ ni­mas. Tik­ra bė­da – ark­lys ėda, bet ne­si­tuš­ti­na. Taip praė­jo gal sa­vai­tė, bet kaip nie­ko, taip nie­ko. Ban­džiau jį vai­ky­ti – ne­pa­dė­jo. Kvie­čiau Li­ną, tas sa­ko: „Bi­jau ark­lių“. Bet at­va­žia­ vo. Su­ko­me gal­vą, ką da­ry­ti, pa­sui nu­spren­dė­me iš 10 lit­rų alie­jaus pa­ da­ry­ti kliz­mą. Po to Bė­ris gal mė­ne­ sį „bly­nus ke­pė“, bet jau pa­ten­kin­tas bu­vo kaip jau­nas ku­me­liu­kas.

6

šeštadienis, spalio 5, 2013

sportas

Moldavo nepavyko įveikti Tadas Jonkus Moldovoje vykusiame prestižiniame kovų K-1 stiliaus turnyre „World Grand Prix 2013 in Moldova“ savo kailiu įsitikino, kad nugalėti šeimininką – neįmanoma misija. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Medalininkai: prizines vietas užėmę jaunieji Klaipėdos boksininkai su

treneriu G.Vaitkumi (antras iš kairės).

Laurai – S.Stončiui Česlovas Kavarza Laimingiausias iš Panevėžyje vykusių Lietuvos jaunių (iki 17 metų) žaidynių bokso turnyro grįžo Sigitas Stončius. Jis vienintelis iš klaipėdiečių iškovojo čempiono titulą.

Dar trys Gyčio Vaitkaus auklėtiniai pasidabino bronzos medaliais. Svorio iki 48 kg grupėje rungtyniavęs S.Stončius visus konkurentus įveikė „sausu“ rezultatu 3:0. Tokio rezultato neišvengė ir pusfinalio varžovai – šiaulietis Liutauras Dirgėla ir Gilvinas Kvasnauskas iš Kalvarijos.

Aurimas Jašinskas (iki 63 kg) pusfinalyje tik taškais 1:2 nusileido Europos jaunučių pirmenybių prizininkui Augustui Beliūnui. Akivaizdžiau pralaimėjo Jonas Gavėnas (iki 80 kg). Jis pusfinalyje 0:3 pripažino Lietuvos rinktinės nario, iš pasaulio jaunių čempionato grįžusio vilniečio Arnoldo Taraškevičiaus pranašumą. Sunkiasvoris Deividas Jokšas (per 80 kg) pirštines dėl patekimo į finalą turėjo suremti su daugkartiniu šalies čempionu iš Pasvalio Dovydu Šernu. Tačiau prieš tai vykusioje kovoje klaipėdietis susilaužė ranką ir į ringą kovoti pusfinalyje nepakilo.

Kuriozas: T.Jonkus talžė varžovą, tačiau, pasirodo, to neužteko per-

Klaipėdietis K-1 akademijos atletas jau pirmame pirmosios kovos raunde du kartus pasiuntė savo varžovą – japoną Yoshi Yamazaki (Japonija) į nokdauną ir, šventęs lengvą pergalę, pateko į pusfinalį. Pusfinalyje Lietuvos atstovas susikovė su moldavu Cristianu Dorelu. Po trijų įtemptų raundų T.Jonkui įgijus persvarą, teisėjai panoro išgelbėti šeimininkų kovotoją ir skyrė papildomą – „eks-

galei.

tra“ raundą. Anot trenerio Vadimo Chromycho, ir per papildomą laiką klaipėdietis buvo pranašesnis. Liko tik už galvos stvertis, kai informatorius pranešė, jog varžovas šventė pergalę vieno taško skirtumu. „Apmaudu, – sakė V.Chromychas, – tačiau su realybe, kai šeimininkai laimi nesąžiningai, susiduriame ne pirmą kartą.“

Į Kišiniovą taip pat buvo išvykęs Matas Stebuliauskas. Jis ringe susitiko su moldavu Denisu Apavaloae. Po permainingos kovos į viršų buvo iškelta varžovo ranka. Absoliučiu turnyro nugalėtoju tapo žinomas kovotojas iš Vokietijos Denisas Shnidmileris. Anot organizatorių, tokių didelių K-1 varžybų Moldovoje dar nėra buvę.

Klaipėdiečiai skabė medalius Česlovas Kavarza Baigėsi Lietuvos sporto mokyklų ir futbolo klubų aukščiausios lygos pirmenybės, kuriose labai sėkmingai pasirodė klaipėdiečiai.

16-mečių grupėje visas komandas pranoko čempionais tapę Remigijaus Alonderio ir Romualdo Norkaus auklėtiniai. Pirmenybių geriausiu gynėju pripažintas Villis Grigaitis, puolėju – Liutauras Rimkus. 14-mečių jaunučių pirmenybėse Klaipėdos futbolo mokyklos „Baltų“ vienuolikė, kurią treniruoja Rimantas Skersys ir Rimantas Vilavičius, iškovojo sidabro medalius. Uostamiesčio ekipos atakų lyde-

ris Atas Šerkšnys, pastaruoju metu savo meistriškumą tobulinantis Nacionalinėje futbolo akademijoje, išrinktas geriausiu pirmenybių puolėju. Per „Atlanto“ komandos rungtynių pertrauką jaunuosius

futbolininkus sveikino šio klubo direktorius Vacys Lekevičius, sėkmės kitame sezone palinkėjo Futbolo mokyklos direktorius Antanas Adomynas ir jo pavaduotojas Audrius Žuta.

Lietuvos čempionato prizininkai 16-mečiai: Kernius Zakaras, Villis Grigaitis, Levas Sonas, Bronius Jašinskas, Matas Dziadaravičius, Darius Šlykovas, Ignas Bertašius, Šarūnas Bačko, Žilvinas Lukošius, Giedrius Jurevičius, Juozas Miravinskas, Martynas Čepas, Gediminas Prūsevičius, Julius Būtė, Dovydas Virkšas, Raidas Šperlingas, Aldas Žernys, Liutauras Rimkus, Armandas Balenka, Maksimas Kononenka, Vilius Domarkas.

14-mečiai: Vincentas Šarkauskas, Ainis Vilavičius, Jonas Bičkus, Lukas Pušinskas, Artūras Seražidenovas, Neilas Urba, Atas Šerkšnys, Domantas Putrius, Dovydas Pocius, Deividas Šiuša, Denis Kirilenka, Arnas Puzinas, Gustas Gumbaravičius, Ernestas Mockus, Rokas Simutis, Mantas Bertašius, Jevgenijus Dodonovas, Lukas Lubauskas, Davidas Zdančius, Ernestas Albrikas, Rokas Filipavičius.

Neįveikiamieji: aukso medalius laimėję uostamiesčio 16-mečiai su treneriais R.Norkumi ir R.Alonderiu. Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

ŠEŠTADIENIS, SPALIO 5, 2013

5

miestas

8

ŠeštADIENIS, spalio 5, 2013

10p.

Amerikiečiai liko apsaugoti nuo teroristų, bet beginkliai prieš gripą.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis Tik per plau­ką iš­ven­gė po Ar pra­lai­mė­jęs mū­šį par­la­men­te Sil­vio Ber­lus­co­ni pra­lai­mė­jo ka­rą? Var­gu. Šį kar­tą mi­li­jar­die­rių pa­vy­ko per­gud­rau­ti, ta­čiau kvai­las tas, ku­ris ne­si­mo­ko iš klai­dų. Spau­di­mas ne­pa­vy­ko

Žai­dė S.Ber­lus­co­ni, kaip vi­suo­met, va ban­que. Jis ti­kė­jo­si, jog spaus­ da­mas vy­riau­sy­bę, ku­riai va­do­vau­ ja En­ri­co Let­ta, su­ge­bės pa­spaus­ti Se­na­tą, kad šis ne­bal­suo­tų prieš jo nu­ša­li­ni­mą. De­ja, S.Ber­lus­co­ni žai­di­mas su­ kė­lė ne tik prem­je­ro, opo­zi­ci­jos ir pre­zi­den­to Gior­gio Na­po­li­ta­no, bet ir vi­suo­me­nės pa­si­pik­ti­ni­mą. Bruz­dė­ti ėmė net kai ku­rie S.Ber­ lus­co­ni įkur­tos „Lais­vės tau­tos“ (PDL) par­ti­jos na­riai. Kai ku­rie jų, ro­dos, S.Ber­lus­co­ni pri­mi­nė, kad svars­to­mas ne šiaip sau koks klau­ si­mas, o vy­riau­sy­bės li­ki­mas. Tai, ką S.Ber­lus­co­ni pa­skel­bė iš par­la­men­to tri­bū­nos tre­čia­die­nį, ly­dė­jo plo­ji­mai. „Nusp­ren­dė­me bal­suo­ti už pa­ si­ti­kė­ji­mą ne be vi­di­nių gin­čų“, – pa­reiš­kė S.Ber­lus­co­ni. Šie žo­džiai bu­vo pra­lai­mė­ji­mas. Nes prieš tai S.Ber­lus­co­ni riau­mo­ jo, kad vy­riau­sy­bės ne­rems. Jo įkur­ta PDL par­ti­ja sa­vait­ga­lį pa­reiš­kė, kad pa­trau­kia iš mi­nist­ rų ka­bi­ne­to pen­kis par­ti­jos de­le­ guo­tus mi­nist­rus. Esą par­ti­jai neį­ ti­ko E.Let­tos siū­ly­mas pa­di­din­ti pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį. Ta­čiau nie­kas Ita­li­jo­je šiuo PDL ar­gu­men­ tu ne­pa­ti­kė­jo. Iš kar­to po PDL pa­skelb­to spren­ di­mo vi­sų akys nu­kry­po į S.Ber­lus­ co­ni. Šis grau­de­no, kad Se­na­tas jį per­ne­lyg spau­džia, – Se­na­te bu­ vo su­da­ry­ta spe­cia­li ko­mi­si­ja, ku­ri tu­ri nu­tar­ti, ar teis­tas S.Ber­lus­co­ ni tu­rė­tų bū­ti pa­ša­lin­tas iš aukš­tų­ jų par­la­men­to rū­mų. PDL svars­tė, kad Se­na­tas už to­ kį spren­di­mą, ku­ris, par­ti­jos na­rių nuo­mo­ne, nea­be­jo­ti­nai baig­sis jų ly­de­rio nu­ša­li­ni­mu, ne­tu­rė­tų lik­ti ne­nu­baus­tas. To­dėl iš anks­to pa­gra­si­no, kad ne tik mi­nist­rai, ta­čiau ir vi­sa par­ti­ja pa­liks val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją. Sa­vait­ga­lį Ita­li­jo­je bu­vo karš­ta. At­sis­ta­ty­di­nus mi­nist­rams E.Let­ta nu­sku­bė­jo pas ša­lies va­do­vą G.Na­ po­li­ta­no ir jam pa­ža­dė­jo lai­ky­tis po­ste tol, kol par­la­men­tas tars sa­ vo žo­dį. Už­bėg­da­mas už akių S.Ber­lus­co­ ni, E.Let­ta su­si­ta­rė su G.Na­po­li­ta­no, kad su­šauks par­la­men­te bal­sa­vi­mą dėl pa­si­ti­kė­ji­mo vy­riau­sy­be. Spren­ di­mas pa­si­ro­dė esan­tis gud­rus. S.Ber­lus­co­ni bu­vo per­gud­rau­ tas. Ne­pa­rem­da­mas vy­riau­sy­bės ži­niask­lai­dos mag­na­tas bū­tų pa­ ro­dęs vi­suo­me­nei, kad jo as­me­ni­

nės am­bi­ci­jos jam svar­biau nei Ita­ li­ja. To pa­da­ry­ti jis ne­drį­so. G.Na­po­li­ta­no dar sy­kį pa­ro­dė, koks yra gud­rus de­ry­bi­nin­kas. Po 2013 m. rin­ki­mų, ku­riuo­se ne­lai­ mė­jo nei de­ši­nie­ji, nei kai­rie­ji, pre­ zi­den­tui te­ko il­gas va­lan­das de­rin­ti dvie­jų ne­su­tai­ko­mų Ita­li­jos par­ti­ jų po­zi­ci­jas. Ga­liau­siai bu­vo ras­tas komp­ ro­mi­sas – vy­riau­sy­bei va­do­vaus E.Let­ta, dip­lo­ma­tiš­kas, po­zi­ci­jas mo­kan­tis de­rin­ti po­li­ti­kas. Da­bar G.Na­po­li­ta­no vėl su­žai­ dė la­bai gud­riai. Jis pa­reiš­kė, kad jo­kių pir­ma­lai­kių rin­ki­mų jis ne­ skelbs, kol ne­bus iš­nau­do­tos vi­sos ga­li­my­bės. Taip pat ša­lies va­do­vas lei­do aiš­ kiai su­pras­ti, kad pir­ma­lai­kiai rin­ki­ mai tik at­neš chao­są į Ita­li­ją, o sui­ ru­tės ša­lis da­bar ne­ga­li sau leis­ti.

Ita­lai šau­kia, kad ne­be­ga­li pa­kęs­ti dau­giau krau­jo. Vis­gi iki pat tre­čia­die­nio įtam­pa Ita­li­jos po­li­ti­nė­je pa­dan­gė­je tvy­ ro­jo. S.Ber­lus­co­ni, ži­no­ma, pa­si­ sa­kė už nau­jus rin­ki­mus. Jį pa­lai­kė ir Ita­li­jos po­li­ti­kos nau­jo­kas bu­vęs ko­mi­kas Bep­pe Gril­lo, va­do­vau­jan­ tis Pen­kių žvaigž­du­čių ju­dė­ji­mui. Šių par­ti­jų bal­sų bū­tų pa­ka­kę vy­ riau­sy­bei pa­leis­ti. Ski­li­mas S.Ber­lus­co­ni par­ti­jo­je?

PDL par­ti­jo­je S.Ber­lus­co­ni vi­suo­ met el­gė­si, kaip jam šau­na į gal­vą. Sa­vait­ga­lio spren­di­mas at­šauk­ ti par­ti­jos mi­nist­rus iš vy­riau­sy­bės bu­vo priim­tas be jo­kio pa­si­ta­ri­mo par­ti­jos vi­du­je. Be to, mo­ty­vas, ko­dėl mi­nist­rai tu­rė­tų pa­si­ra­šy­ti at­si­sta­ty­di­ni­mo do­ku­men­tus, bu­vo vi­siems aiš­kus – S.Ber­lus­co­ni se­na­to­riaus po­stas. Jį pra­ra­dęs S.Ber­lus­co­ni ne tik iš­ si­tep­tų mun­du­rą, ta­čiau ir ga­lė­tų bū­ti pa­trauk­tas bau­džia­mo­jon at­ sa­ko­my­bėn, jei teis­mas jį pri­pa­žin­ tų kal­tu jam iš­kel­to­se by­lo­se. At­ro­do, pa­sku­ti­nį žo­dį ta­rė kai ku­rie S.Ber­lus­co­ni par­ti­jos na­riai – jiems pa­vy­ko įti­kin­ti par­ti­jos ly­de­ rį ne­ri­zi­kuo­ti. „No­ri­me pa­lai­ky­ti S.Ber­lus­co­ ni, bet ne jo pra­stus pa­ta­rė­jus“, – pa­reiš­kė pa­si­trau­kęs su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Mau­ri­zio Lu­pi iš PDL par­ti­jos.

Net PDL sek­re­to­rius, S.Ber­lus­ co­ni pro­te­žė va­di­na­mas An­ge­li­no Al­fa­no, iš­sa­kė neut­ra­lią po­zi­ci­ją. Tai pa­ro­dė, kad PDL vi­du­je ki­lo rim­tų prieš­ta­ra­vi­mų ir prie­ši­nin­kų gre­tos gau­sė­ja. Pir­ma­die­nį, pa­sak Ita­li­jos ži­ niask­lai­dos, S.Ber­lus­co­ni dar sy­kį nu­ro­dė sa­vo par­ti­jos ko­le­goms, kad šie bal­suo­tų prieš vy­riau­sy­bę. Ant­ra­die­nį bu­vęs prem­je­ras pa­ kar­to­jo, kad „pa­da­rys ga­lą E.Let­tos vy­riau­sy­bei“. „Ne­pai­sy­da­mas grės­mių, nu­ spren­džiau pa­da­ry­ti ga­lą E.Let­tos vy­riau­sy­bei“, – pa­ra­šė S.Ber­lus­co­ ni at­vi­ra­me laiš­ke. Ja­me bu­vęs prem­je­ras kal­ti­ no E.Let­tą ir Ita­li­jos pre­zi­den­tą neap­sau­go­jus jo nuo tei­si­nių pro­ ble­mų. Vis­gi ga­lu­ti­nį spren­di­mą PDL par­ti­jos na­riai, re­gis, priė­mė pa­ sku­ti­nę mi­nu­tę prieš bal­sa­vi­mą tre­čia­die­nį, kai pa­li­ko po­sė­džių sa­ lę ir išė­jo tar­tis. Bū­tent per šį su­ si­bū­ri­mą, pa­sak Ita­li­jos ži­niask­lai­ dos, S.Ber­lus­co­ni bu­vo įveik­tas. Ga­li leng­viau at­si­kvėp­ti?

S.Ber­lus­co­ni pa­reiš­kus, kad PDL pa­lai­kys E.Let­tos vy­riau­sy­bę, ši ne­sun­kiai iš­lai­kė pa­si­ti­kė­ji­mo eg­ za­mi­ną Se­na­te. Prieš bal­sa­vi­mą E.Let­ta pa­ra­gi­ no par­la­men­ta­rus ne­žais­ti su Ita­ li­jos li­ki­mu. „Ita­li­jai ky­la pa­vo­jus, ku­ris ga­li bū­ti lem­tin­ga ri­zi­ka. Ar pa­si­nau­ do­si­me šiuo mo­men­tu, ar ne – pri­ klau­so nuo mū­sų, nuo „taip“ ar­ba „ne“, – kal­bė­jo E.Let­ta. – Ita­lai šau­kia, kad ne­be­ga­li pa­kęs­ti dau­ giau krau­jo ir are­nos, ku­rio­je po­li­ ti­kai pjaus­to vie­ni ki­tiems gerk­les, o vė­liau nie­kas ne­si­kei­čia.“ E.Let­tą pa­lai­kė 235 iš 305 da­ly­ va­vu­sių bal­sa­vi­me Ita­li­jos se­na­to­ rių – tai ge­ro­kai dau­giau, ne­gu rei­ kia, kad koa­li­ci­ja iš­si­lai­ky­tų. Prieš E.Let­tą bal­sa­vo 70 Se­na­to na­rių. Tie­sa, S.Ber­lus­co­ni tei­si­no­si, kad pa­keis­ti nuo­mo­nę jį esą pa­ska­ti­no duo­tas E.Let­tos pa­ža­das su­ma­žin­ ti mo­kes­čius. E.Let­ta ku­rį lai­ką, ži­no­ma, ga­ li jaus­tis ra­mus, ta­čiau var­gu ar il­ gam. Kad ir kaip bū­tų, prem­je­rui teks dirb­ti dviem fron­tais. Vie­na ver­tus, jam rei­kia sku­biai spręs­ ti Ita­li­jos eko­no­mi­kos pro­ble­mas, ki­ta ver­tus, nuo­la­t ban­dy­ti su­de­ rin­ti at­ski­rų po­li­ti­nių frak­ci­jų par­ la­men­te in­te­re­sus. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Ka­ras: po­stą E.Let­ta (nuotr.) iš­sau­go­jo, o S.Ber­lus­co­ni – skau­džiai pra­lai­m

Po­li­ti­nė kar­je­ra

Ver­čia iš po­sto

1993 m. įkū­rė po­li­ti­nę par­ti­ją „For­

Ita­li­jos Se­na­to spe­cia­lu­sis ko­mi­te­ tas va­kar pri­ta­rė ini­cia­ty­vai iš­va­ry­ti S.Ber­lus­co­ni iš par­la­men­to re­mian­ tis tuo, kad Ita­li­jos aukš­čiau­sia­sis teis­mas dar rugp­jū­tį pa­tvir­ti­no nu­ tar­tį, pri­pa­žįs­tan­čią bu­vu­sį prem­je­ rą kal­tu dėl mo­kes­čių ven­gi­mo. Ko­ mi­te­te priim­tai ini­cia­ty­vai dar tu­ri pri­tar­ti vi­sas Se­na­tas. Bal­sa­vi­mas šiuo klau­si­mu tu­rė­tų bū­ti su­reng­ tas per ar­ti­miau­sias tris sa­vai­tes.

za Ita­lia“ („Pir­myn, Ita­li­ja“). 1994 m. po par­la­men­to rin­ki­mų

ta­po ša­lies mi­nist­ru pir­mi­nin­ku. 1996 m. pra­lai­mė­jo par­la­men­to

rin­ki­mus Ro­ma­no Pro­di. 2001 m. su­grį­žo į val­džią. Vėl pa­

skir­tas ša­lies prem­je­ru. 2006 m. vėl pra­lai­mė­jo rin­ki­mus

R.Pro­di. 2007 m. įkū­rė „Lais­vės tau­tos“

(PDL) par­ti­ją. 2008 m. lai­mė­jo rin­ki­mus, tre­čią­

syk ta­po ša­lies prem­je­ru. 2011 m. po įvai­rių skan­da­lų at­si­sta­

ty­di­no iš Ita­li­jos prem­je­ro po­sto. 2013 m. ta­po ant­ros pa­gal dy­dį

po­li­ti­nės jė­gos PDL Ita­li­jos par­la­ men­te ly­de­riu.

S.Ber­lus­co­n i at­s i­s a­kė da­ly­vau­t i spe­cia­l io­jo ko­m i­te­to svars­ty­muo­ se ir kal­t i­no jį ša­l iš­k u­mu. Iš 23 ko­ mi­te­to na­rių vos ket­vir­ta­da­lis bu­vo bu­vu­sio prem­je­ro par­ti­jos na­riai. „Nė­ra ga­li­my­bių jo­kiai gy­ny­bai, to­ dėl ne­ma­tau rei­ka­lo ro­dy­tis ko­mi­te­ te, ku­ris ži­niask­lai­do­je iš anks­to pa­ skel­bė, ko­kį spren­di­mą ke­ti­na priim­ ti“, – anks­čiau sa­kė S.Ber­lus­co­ni.

S.Ber­lus­co­ni ne­ma­lo­nu­mai su tei­sė­sau­ga 2012 m. S.Ber­lus­co­ni bu­vo pri­pa­žin­

tas kal­tu dėl mo­kes­čių slė­pi­mo, jam skir­ta ka­lė­ji­mo baus­mė. Ta­čiau teis­mo nuo­spren­dį mi­li­jar­die­rius ap­skun­dė. 2013 m. S.Ber­lus­co­ni pri­pa­žin­tas

kal­tu dėl mo­kė­ji­mo ne­pil­na­me­tei pro­sti­tu­tei Ka­ri­mai El Mah­roug už sek­so pa­slau­gas ir įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­

mo. Jis bu­vo nu­teis­tas 7 me­tams ka­ lė­ti, ta­čiau nuo­spren­dį ap­skun­dė. 2013 m. Ita­li­jos aukš­čiau­sia­sis teis­

mas at­me­tė ape­lia­ci­ją dėl nu­tar­ties mo­kes­čių slė­pi­mo by­lo­je. S.Ber­lus­ co­ni teis­mo spren­di­mu įpa­rei­go­tas pa­lik­ti Se­na­tą. Ta­čiau Se­na­tas tu­ri dėl to bal­suo­ti.

9

ŠeštADIENIS, spalio 5, 2013

pasaulis Gau­dy­nės Va­šing­to­ne

At­si­sa­kė kom­pen­suo­ti

Apa­ti­nių pro­tes­tas

Va­šing­to­no po­li­ci­ja nu­šo­vė mo­te­rį, ku­ri au­to­mo­bi­liu ban­ dė pra­si­verž­ti pro sau­gu­mo už­tva­ras prie Bal­tų­jų rū­mų ir Kong­re­so pa­sta­to. Pa­rei­gū­nai nu­šo­vė vai­ruo­to­ją po gau­dy­ nių cent­ri­nė­mis JAV sos­ti­nės gat­vė­mis, o au­to­mo­bi­ly­je taip pat bu­vu­si vie­nų me­tų mer­gy­ tė li­ko svei­ka.

Įta­kin­ga Len­ki­jos Ka­ta­li­kų baž­ny­čia ket­vir­ta­die­nį at­me­ tė pir­mą gau­tą pra­šy­mą su­ mo­kė­ti kom­pen­sa­ci­ją už pe­ do­fi­li­ją nu­teis­to ku­ni­go au­ kai. Pra­šy­mą su­mo­kė­ti 47,5 tūkst. eu­rų (164 tūkst. li­tų) kom­pen­sa­ci­ją pa­tei­kė 25-erių Mar­ci­nas K., ku­rį vai­kys­tė­je tvir­ki­no ku­ni­gas.

Veng­ri­jos piet­va­ka­riuo­se esan­ čio Ka­poš­va­ro uni­ver­si­te­to stu­den­tai ket­vir­ta­die­nį atė­jo į pa­skai­tą vil­kė­da­mi tik apa­ti­ nius. Taip jie pro­tes­ta­vo prieš ap­ran­gos rei­ka­la­vi­mą, ku­rį įve­ dė tos moks­lo įstai­gos va­do­ vas, jis už­drau­dė trum­pus si­jo­ nus, ryš­kų ma­kia­žą ir „ne­de­ra­ mus ma­dos ak­se­sua­rus“.

o­li­ti­nio chao­so

Ko­kia S.Ber­lus­co­ni sėk­mės pa­slap­tis? Ita­li­jo­je jis – my­li­mas, o kar­tu ne­ ken­čia­mas. Daž­nai jis va­di­na­mas klou­nu, ta­čiau jau du de­šimt­me­ čius sė­di par­la­men­te. Sil­vio Ber­ lus­co­ni – tik­ras fe­no­me­nas.

Su­su­muo­ti vi­siems skan­da­lams, į ku­riuos S.Ber­lus­co­ni bu­vo įsi­vė­ lęs per sa­vo il­gą po­li­ti­nę kar­je­rą, ne­pa­kak­tų ne tik ran­kų, bet ir ko­ jų pirš­tų. Ta­čiau šis mi­li­jar­die­rius su­ge­ bė­jo lai­mė­ti tre­jus Ita­li­jos par­la­ men­to rin­ki­mus, tris kar­tus pa­ bū­ti mi­nist­ro pir­mi­nin­ko po­ste, o da­bar jis vėl yra vie­nas įta­kin­ giau­sių Ita­li­jos par­la­men­te, dėl ku­rio „ge­ros va­lios“ per plau­ką iš­si­lai­kė mi­nist­rų ka­bi­ne­tas.

Kai kal­ba, jis vi­suo­ met yra vi­siš­kai są­ ži­nin­gas, ta­čiau kar­tu ab­so­liu­čiai ne­są­ži­nin­gas.

­mė­jo. Klau­si­mas – ar tuo po­li­ti­nė su­maiš­tis Ita­li­jo­je pa­si­baigs?

AFP nuo­tr.

Italijos politinių partijų turimos vietos Senate ir Deputatų Rūmuose

Senatas (aukštieji parlamento rūmai), 321 vieta Demokratų partija

108

Partija „Laisvės tauta“

91

Šiaurės lyga

16

Penkių žvaigždučių judėjimas

50

Kiti

56

S.Ber­lus­co­ni Ita­li­jos po­li­ti­ko­je do­mi­nuo­ja pa­sta­ruo­sius 17 me­ tų. Prieš jį bu­vo ini­ci­juo­ti 23 įvai­ rūs ty­ri­mai, dau­giau­sia su­si­ję su ko­rup­ci­ja. O kur dar įvai­rūs sek­ so skan­da­lai? Ita­li­jo­je S.Ber­lus­co­ ni yra tik­rų tik­riau­sia gel­to­no­sios spau­dos pa­ži­ba. Nors ap­klau­sos ro­do, kad S.Ber­ lus­co­ni po­pu­lia­ru­mas die­na iš die­ nos blės­ta, ne­ma­ža da­lis ita­lų vis tiek pa­si­ruo­šę gul­dy­ti už jį gal­vą. Kas taip trau­kia žmo­nes? Gal­būt S.Ber­lus­co­ni tur­tas? Šis mag­na­tas ri­kiuo­ja­si 118-oje vie­to­je „For­bes“ pa­sau­lio tur­tin­gų­jų są­ra­še. O gal tai, jog dau­ge­lis ita­lų taip pri­pra­ to ma­ty­ti hi­pe­rak­ty­vų­jį S.Ber­lus­ co­ni val­džio­je, kad neį­si­vaiz­duo­ja Ita­li­jos po­li­ti­nio eli­to be jo? S.Ber­lus­co­ni nuo vai­kys­tės mo­ kė­jo su­ktis. Pra­di­nė­je mo­kyk­lo­

je už sa­vo drau­gus ruoš­da­vo na­ mų dar­bus, mai­nais iš jų gau­da­vo prieš­pie­čius. Ka­ta­li­kiš­ko­je mo­kyk­lo­je jis gro­ jo mo­kyk­los an­samb­ly­je, vė­liau, įsto­jęs į uni­ver­si­te­tą, kar­tu su ki­ tu to pa­ties an­samb­lio mu­zi­kan­tu Fe­de­le Con­fa­lo­nie­ri pri­si­dur­da­vo pi­ni­gų dai­nuo­da­mas krui­zuo­se. Vė­liau F.Con­fa­lo­nie­ri pa­dė­jo S.Ber­lus­co­ni įkur­ti pir­mą­ją jo te­ le­vi­zi­jos stu­di­ją Mi­la­ne. S.Ber­lus­ co­ni sa­vo drau­gui at­si­dė­ko­jo su kau­pu. F.Con­fa­lo­nie­ri da­bar yra S.Ber­lus­co­ni fi­nan­si­nin­kas. Jis yra ži­niask­lai­dos kor­po­ra­ci­jos „Me­ dia­set S.p.A.“ pre­zi­den­tas. Bai­gęs stu­di­jas Mi­la­no uni­ver­ si­te­te, S.Ber­lus­co­ni ėmė­si įvai­rių pro­jek­tų. Ir jam vi­suo­met se­kė­si, ypač ži­niask­lai­dos vers­le. XX a. pa­bai­go­je S.Ber­lus­co­ ni jau ga­lė­jo va­din­tis ži­niask­lai­ dos mag­na­tu. Jis ėmė su­pir­ki­nė­ti įvai­rius Ita­li­jos laik­raš­čius, te­le­ vi­zi­jos ka­na­lus ir žur­na­lus. Tie­sa, tur­tin­gas vers­li­nin­kas neiš­ven­gė są­sa­jų su Ita­li­jos ma­fi­ ja. Skli­do kal­bos, kad už ža­da­mą sto­gą S.Ber­lus­co­ni fi­nan­sų bend­ ro­vė „Fi­nin­vest“ Si­ci­li­jos ma­fi­jai, va­di­na­mai „Co­sa Nost­ra“, su­plo­ jo 200 mln. li­rų (maž­daug 100 tūkst. eu­rų). Tie­sa, pa­skui S.Ber­lus­co­ni, kaip ir ki­ti Ita­li­jos vers­li­nin­kai, iš­siun­ tė sa­vo šei­mą iš Ita­li­jos, kad šie ne­tap­tų ma­fi­jos tai­ki­niais. Vė­liau S.Ber­lus­co­ni įsi­pai­nio­ jo į ne vie­ną rim­tą skan­da­lą. Tai jo įmo­nės slė­pė mo­kes­čius, tai kur­pė skan­da­lus prieš S.Ber­lus­ co­ni po­li­ti­nius opo­nen­tus... Ga­ liau­siai pa­ts S.Ber­lus­co­ni su­lau­kė kal­ti­ni­mų už įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mą ir ly­ti­nius san­ty­kius su ne­pil­na­ me­tė­mis pro­sti­tu­tė­mis. Už kai ku­riuos nu­si­kal­ti­mus teis­mas pri­pa­ži­no S.Ber­lus­co­ni kal­tu, dėl ki­tų jis to­liau by­li­nė­ja­si. BBC inf.

Deputatų (žemieji parlamento) Rūmai, 630 vietų

Demokratų partija

Partija „Laisvės tauta“

Šiaurės lyga

Demokratų partija

293

Partija „Laisvės tauta“

97

Šiaurės lyga

20

Penkių žvaigždučių judėjimas

106

Kiti

114

Penkių žvaigždučių judėjimas

Prag­ma­ti­kas: S.Ber­lus­co­ni nuo vai­kys­tės mo­kė­jo iš kiek­vie­nos si­

tua­ci­jos iš­peš­ti nau­dos sau.

„Reu­ters“ nuo­tr.

10

šeštadienis, spalio 5, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/pasaulis

Pasaulio darbotvarkė

KUR? Bal­ta­ru­si­jo­je. KA­DA? Spa­lio 5 d.

Brangs­ta duo­na Šeš­ta­die­nį įsi­ga­lio­ja Bal­ta­ru­si­jos eko­no­mi­kos mi­nis­te­ri­jos nu­ta­ri­mas 10 pro­c. pa­di­din­ti mak­si­ma­lias pa­pras­tos re­cep­tū­ros duo­nos pro­duk­tų par­da­vi­mo kai­nas. Ru­gi­nė duo­na ne­ga­lės bū­ti par­duo­da­ma bran­giau nei už 3972 Bal­ ta­ru­si­jos rub­lius (1,1 li­to), kvie­ti­nis ba­to­nas – bran­giau ne­gu už 6002 rub­lius (1,67 li­to). Šie­met duo­na Bal­ta­ru­si­jo­je brangs­ta jau tre­čią kar­tą. Pas­ta­rą­jį kar­ tą jos kai­na taip pat 10 pro­c. di­dė­jo rugp­jū­čio pa­bai­go­je.

KUR? Ba­ly­je. KA­DA? Spa­lio 7 d.

Gim­ta­die­nį su­tiks Ba­ly­je Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas (nuo­tr.) sa­vo 61-ąjį gim­ta­die­nį su­tiks In­ do­ne­zi­jos Ba­lio sa­lo­je, kur da­ly­vaus Azi­jos ir Ra­mio­jo van­de­ny­no ša­lių eko­no­ mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos vir­šū­nių su­si­ti­ki­me. 21-os ša­lies at­sto­ vai ap­tars re­gio­ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo, pre­ky­bos li­be­ra­li­za­vi­mo ir to­les­nės in­teg­ra­ci­jos klau­si­mus. Ta­čiau JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ran­kos V.Pu­ ti­nui ne­pas­paus, nes dėl kri­zės sa­vo ša­ly­je at­šau­kė pla­nuo­tą ke­lio­nę į Azi­ją.

KUR? Azer­bai­dža­ne. KA­DA? Spalio 9 d.

rinkimai be staigmenų Azer­bai­dža­ne vyks pre­zi­den­to rin­ki­mai, ku­riuo­se dėl ša­lies va­do­vo po­sto var­ žy­sis de­šimt kan­di­da­tų, nors nie­kas nea­be­jo­ja da­bar­ti­nio pre­zi­den­to Il­ha­mo Ali­ je­vo (nuo­tr.) per­ga­le. 2003 m. vals­ty­bės vai­rą iš tė­vo pe­rė­męs I.Ali­je­vas žmo­gaus tei­sių gy­nė­jų kal­ti­na­mas po­li­ti­nių opo­nen­tų per­se­kio­ji­mu. Pa­sak ak­ty­vis­tų, už gro­tų lai­ko­mi 142 po­li­ti­niai ka­li­niai, o Va­ka­rai ne­drįs­ta prie­kaiš­tau­ti Azer­bai­dža­ nui, nes šis uži­ma stra­te­giš­kai svar­bią pa­dė­tį tarp Tur­ki­jos, Ru­si­jos ir Ira­no.

KUR? Eu­ro­po­je. KA­DA? Spa­lio 10 d.

Strei­kuos dis­pe­če­riai Pran­cū­zi­jos, Ita­li­jos, Is­pa­ni­jos, Por­tu­ga­li­jos, Vo­kie­ti­jos ir ki­tų ES vals­ty­bių oro uos­tų dis­pe­če­riai ža­da su­reng­ti strei­ką, dėl to ga­li su­trik­ti tūks­tan­čiai skry­džių vi­so­je Eu­ro­po­je. Dis­pe­če­riai prie­ši­na­si Briu­se­lio ke­ti­ni­mams pa­nai­kin­ti sie­nas oro erd­vė­je ir su­kur­ti bend­rą Eu­ro­pos skry­džių val­dy­mo tar­ny­bą. Dis­pe­če­rių aso­cia­ci­jos tvir­ti­na, kad to­kia re­for­ma pa­nai­kinus 10 tūkst. dar­bo vie­tų ir su­ ma­žintų skry­džių sau­gu­mą.

Iki šiol gy­ve­nę pa­ vyz­di­nė­je de­mok­ra­ ti­jos ir rin­kos eko­no­ mi­kos ša­ly­je, ame­ ri­kie­čiai ant­ra­die­ nį pa­bu­do tar­si ba­ na­nų res­pub­li­ko­je. Kong­re­sui ir Bal­tie­ siems rū­mams ne­ pa­vy­kus su­tar­ti dėl fe­de­ra­li­nio biu­dže­ to, da­lis vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų ėmė ir už­si­da­rė.

300

mln. do­le­rių nuo­sto­lių kiek­vie­ną vy­riau­sy­bės pra­sto­vos die­ną pa­tirs JAV eko­no­mi­ka.

Staig­me­na: vi­sas pa­sau­lis nu­ste­bo, kai di­džiau­sią eko­no­mi­ką ir ka­riuo­me

Li­ko ap­sau­go­ti nuo te Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Bai­gė­si de­ga­lai

Fe­de­ra­li­nė vy­riau­sy­bė – tai tar­si au­to­mo­bi­lis, o pi­ni­gai – jos de­ga­ lai. Įs­ta­ty­mų lei­dė­jai il­gai ne­ga­lė­jo su­si­tar­ti, ku­ria kryp­ti­mi ju­dė­ti, to­ dėl va­ži­nė­jo ra­tais, kol ba­kas vi­siš­ kai iš­tuš­tė­jo. Be de­ga­lų au­to­mo­bi­lis ne­ga­li va­žiuo­ti, nors da­lis jo sis­te­ mų te­be­vei­kia. Ši­taip JAV žur­na­las „Ti­me“ siū­ lo ame­ri­kie­čiams paaiš­kin­ti vai­ kams, kas per vie­ną nak­tį nu­ti­ko jų ša­ly­je. Už­sie­nio tu­ris­tai bei ato­sto­gau­ jan­tys ame­ri­kie­čiai ga­li pa­mirš­ti eks­kur­si­jas į Lais­vės sta­tu­lą ir Di­ dį­jį kan­jo­ną, mu­zie­jus ir zoo­lo­gi­jos so­dus, taip pat iš­vy­kas į na­cio­na­li­ nius par­kus. Vi­si jie už­da­ry­ti. Nors ne­bep­rii­ma lan­ky­to­jų, Na­ cio­na­li­nis zoo­lo­gi­jos so­das Va­šing­ to­ne už­tik­ri­no su­ne­ri­mu­sius gy­ vū­nų my­lė­to­jus, kad prieš mė­ne­sį gi­mu­si pan­dos jau­nik­lė bei jos tė­vai ne­liks be prie­žiū­ros ir bus mai­ti­na­mi. Ta­čiau šei­my­nos gy­ve­ni­mą in­ter­ne­te gy­vai trans­lia­vu­si vaiz­do ka­me­ra fi­ nan­si­nių žirk­lių neiš­ven­gė ir už­ge­so. Oro uos­tų dis­pe­če­riai dir­ba, tad ke­liau­jan­tiems į už­sie­nį pro­ble­mų kil­ti ne­tu­rė­tų, tik jei­gu jie spė­jo lai­ ku su­si­tvar­ky­ti pa­sus. Taip pat su­ tri­ko li­cen­ci­jų iš­da­vi­mas – pa­vyz­ džiui, vais­tų ga­my­bai. Lauk­ti, kol po­li­ti­kai su­si­tars dėl biu­dže­to, teks ir no­rin­tiems įsi­gy­ti lei­di­mą lai­ky­ti gink­lą, nes vy­riau­sy­ bės už­da­ry­mas taip pat pa­lie­tė Al­ ko­ho­lio, ta­ba­ko, šau­na­mų­jų gink­ lų ir sprog­me­nų biu­rą. Po pa­sta­rų­jų me­tų tra­ge­di­jų vir­ti­nės sa­vo gre­tas ge­ro­kai pa­pil­dę gink­lų prie­ši­nin­kai dėl to ga­lės tik pa­si­džiaug­ti. Pa­vo­jus svei­ka­tai

Tūks­tan­čiai fe­de­ra­li­nių dar­buo­to­ jų ant­ra­die­nį at­vy­ko į sa­vo biu­rus

vien tam, kad su­si­tvar­ky­tų dar­bo sta­lus ir iš­girs­tų, jog jie nė­ra gy­vy­ biš­kai bū­ti­na JAV vy­riau­sy­bės apa­ ra­to da­lis. Už­da­rius da­lį fe­de­ra­li­nių įstai­gų, pri­vers­ti­nių ne­mo­ko­mų ato­sto­gų iš vi­so tu­ri išei­ti 800 tūkst. žmo­nių. Įs­ta­ty­mai už­tik­ri­na tik bū­ti­niau­sias vals­ty­bės funk­ci­jas, pir­miau­sia, – na­cio­na­li­nio sau­gu­mo, gy­vy­bės ir nuo­sa­vy­bės ap­sau­gos. To­dėl ka­riai ne­su­dės gink­lų, li­go­ni­nės pa­cien­ tai gaus bū­ti­niau­sias pa­slau­gas, o stai­ga su­ne­ga­la­vę su­lauks grei­to­ sios pa­gal­bos. Tie­sa, Gy­ny­bos de­par­ta­men­tas vis dėl­to tu­rė­jo iš­leis­ti pri­vers­ti­nių ato­sto­gų pu­sę sa­vo ci­vi­lių dar­buo­ to­jų, ku­riems šie­met su­ma­ži­nus gy­ny­bos biu­dže­tą jau te­ko dy­kai ato­sto­gau­ti še­šias die­nas. Taip pat ga­li bū­ti ati­dė­ti kai ku­rie mo­ky­mai ir ka­ri­nių su­tar­čių vyk­dy­mas. Šiek tiek dau­giau nei pu­sę dar­ buo­to­jų pri­vers­ti­nių ato­sto­gų iš­ lei­do ir JAV svei­ka­tos bei so­cia­li­nių rei­ka­lų de­par­ta­men­tas. Eks­per­ tai būgš­tau­ja, kad li­gų kont­ro­lės ir pre­ven­ci­jos cent­rai pe­rė­jo prie mi­ ni­ma­laus dar­bo re­ži­mo to­kiu me­tu, kai ar­tė­ja gri­po se­zo­nas. Ši tar­ny­ba, ku­ri ste­bi li­gų pro­trū­kius, at­lie­ka ge­ne­ti­nius ir mo­le­ku­li­nius ty­ri­mus, bu­vo pri­vers­ta su­stab­dy­ti sa­vo kas­ me­tę gri­po pre­ven­ci­jos pro­gra­mą. Mais­to ir vais­tų ad­mi­nist­ra­ci­ja, ku­ri, be ki­tų funk­ci­jų, tik­ri­na im­ por­tuo­ja­mą mais­tą bei kos­me­ti­ką, taip pat ne­ga­li dirb­ti vi­su pa­jė­gu­ mu. Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ro­ je iš 16 tūkst. dar­buo­to­jų li­ko dirb­ ti tik tūks­tan­tis. Są­ži­nės bal­sas

Nors da­lis rin­kė­jų su tuo ne­su­tik­ tų, JAV pre­zi­den­to bei kong­res­me­ nų pa­rei­gos taip pat pri­skir­tos prie gy­vy­biš­kai svar­bių, to­dėl jie to­liau dir­ba ir gau­na at­ly­gi­ni­mą, nors da­ lis Bal­tų­jų rū­mų ir Kong­re­so ad­mi­

nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jų pri­vers­ti sė­ dė­ti na­muo­se. Su­sik­los­čius to­kiai si­tua­ci­jai, kai ku­riems po­li­ti­kams pa­bu­do są­ži­nė – se­na­to­rius Te­ das Cru­zas pa­ža­dė­jo, kad kol bus at­nau­jin­tas nor­ma­lus vy­riau­sy­ bės dar­bas, kiek­vie­nos die­nos at­ ly­gi­ni­mą skirs lab­da­rai. Se­na­to­rius per me­tus už­dir­ba 174 tūkst. do­le­ rių (440 tūkst. li­tų). So­cia­li­nę at­sa­ko­my­bę pa­ro­dė ir vie­nas grei­to­jo mais­to ka­vi­nių tink­las Va­šing­to­ne – jis pa­ža­dė­jo ne­mo­ka­mų mė­sai­nių fe­de­ra­li­niams dar­buo­to­jams, ku­rie bus pri­vers­ti ato­sto­gau­ti. „Jei žmo­nės neis į dar­bą, jie ga­ li atei­ti ir gau­ti mė­sai­nį ke­tu­rio­ se „Z-Bur­ger“ ka­vi­nė­se sos­ti­nės re­gio­ne pa­skir­to­mis va­lan­do­mis vi­dur­die­nį bei pa­va­ka­rę“, – sa­kė tink­lo įkū­rė­jas ir val­dy­to­jas Pe­te­ ris Ta­bi­bia­nas. P.Ta­bi­bia­nas, ku­rio šei­ma de­ vin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je emig­ra­ vo iš Ira­no, pri­pa­ži­no, kad pra­ras pi­ni­gų, jei da­li­nis vy­riau­sy­bės už­ da­ry­mas truks 20 die­nų, bet sa­kė no­rin­tis pa­dė­ti vals­ty­bi­nių įstai­ gų tar­nau­to­jams, ku­rie su­da­ro di­ de­lę jo klien­tū­ros da­lį. Va­šing­to­ne ir jo prie­mies­čiuo­se yra 320 tūkst. fe­de­ra­li­nių dar­buo­to­jų – maž­daug 15 pro­c. vi­sų fe­de­ra­li­nei vy­riau­sy­ bei dir­ban­čių žmo­nių. Vers­las taip pat ken­čia

Vals­ty­bės apa­ra­to pa­ra­ly­žius skau­ džiai at­si­lie­pė ne tik 800 tūkst. ato­sto­gau­ti pri­vers­tų tar­nau­to­jų, bet ir tiems, kas vyk­do vers­lą vals­ ty­bi­nė­se įstai­go­se, mu­zie­juo­se ar na­cio­na­li­niuo­se par­kuo­se. Bra­das Hil­las, Lais­vės sta­tu­lo­je ir Eli­so sa­lo­je pre­kiau­jan­tis su­ve­ny­ rais bei mais­tu, taip pat bu­vo pri­ vers­tas nu­trauk­ti veik­lą. „Ką tik at­lei­do­me 110 dar­buo­to­jų, įskai­tant ir ma­ne pa­tį“, – ant­ra­die­ nį te­le­vi­zi­jai CNN sa­kė B.Hil­las. Vos

11

šeštadienis, spalio 5, 2013

pasaulis Nors da­lis rin­ kė­jų su tuo ne­ su­tik­tų, JAV pre­zi­den­to bei kong­res­ me­nų pa­rei­ gos taip pat pri­skir­tos prie bū­ti­niau­ sių, to­dėl jie to­liau dir­ba ir gau­na at­ly­gi­ ni­mą.

e­nę tu­rin­ti vals­ty­bė pa­ka­bi­no iš­ka­bą „Už­da­ry­ta“.

„Reu­ters“ nuo­tr.

e­ro­ris­tų, bet be­gink­liai prieš gri­pą prieš me­tus vy­ras iš­gy­ve­no ura­ga­ ną San­dy, ku­ris bu­vo nu­trau­kęs jo vers­lą aš­tuo­niems mė­ne­siams. Vi­są šį lai­ką še­šis vai­kus tu­rin­tis B.Hil­ las vos su­dū­rė ga­lą su ga­lu. „Vi­si ti­ki­mės, kad tai bus la­bai trum­pas at­lei­di­mas, – sa­kė vers­li­ nin­kas apie lai­ki­ną vy­riau­sy­bės už­ da­ry­mą ir po­li­ti­nes ba­ta­li­jas Kong­ re­se. – Tai ne­tin­ka­ma vie­ta to­kiems gin­čams. Jie tu­rė­jo 364 die­nas šiam rei­ka­lui iš­spręs­ti. Tiek lai­ko pa­kan­ ka biu­dže­tui priim­ti.“ Kal­ti­na opo­nen­tus

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma, ku­ris dėl su­si­klos­čiu­sios pa­dė­ties at­šau­kė ki­tą sa­vai­tę tu­rė­ju­sį įvyk­ ti ofi­cia­lų vi­zi­tą Azijoje, ant­ra­die­ nį kal­bė­da­mas prie Bal­tų­jų rū­mų už­si­puo­lė res­pub­li­ko­nus, esą dėl jų bu­vo su­stab­dy­ta vy­riau­sy­bės veik­la. Ša­lies va­do­vas pa­va­di­no jų veiks­mus ideo­lo­gi­niu kry­žiaus žy­ giu, ku­riuo sie­kia­ma su­žlug­dy­ti jo pa­ra­šu pa­tvir­ti­ną svei­ka­tos ap­sau­ gos įsta­ty­mą. „Aš ra­gi­nu Ats­to­vų Rū­mų res­ pub­li­ko­nus vėl leis­ti veik­ti vy­riau­ sy­bei“, – sa­kė B.Oba­ma Bal­tuo­ siuo­se rū­muo­se ir pa­brė­žė svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­mų pro­gra­mos, ku­ ri for­ma­liai įsi­ga­lio­jo šį ant­ra­die­nį,

svarbą. Vy­riau­sy­bės veik­la su­stab­ dy­ta pir­mą kar­tą per 17 me­tų, nes Ats­to­vų Rū­muo­se dau­gu­mą tu­rin­ tys res­pub­li­ko­nai su­sie­jo vy­riau­sy­ bės veik­los fi­nan­sa­vi­mą nau­jai­siais biu­dže­ti­niais me­tais su rei­ka­la­vi­ mais me­tams ati­dė­ti „Oba­ma­ca­re“ va­di­na­mą svei­ka­tos re­for­mą. Kiek­ vie­ną to­kį res­pub­li­ko­nų mė­gi­ni­mą Se­na­te dau­gu­mą tu­rin­tys de­mok­ ra­tai at­mes­da­vo. Ta­čiau lai­kas, skir­tas vy­riau­sy­ bės fi­nan­sa­vi­mui pa­tvir­tin­ti, bai­ gė­si nak­tį į ant­ra­die­nį. To­dėl nuo šios die­nos tūks­tan­čiai fe­de­ra­li­ nės val­džios tar­nau­to­jų nei­šė­jo į dar­bą. „Dėl res­pub­li­ko­nų ki­lu­sio vy­ riau­sy­bės su­stab­dy­mo ne­tu­rė­ jo bū­ti – aš no­riu, kad kiek­vie­nas ame­ri­kie­tis su­pras­tų, kas įvy­ko, – kal­tę opo­nen­tams ver­tė B.Oba­ma. – Jie su­stab­dė vy­riau­sy­bę ideo­lo­ gi­niu kry­žiaus žy­giu, kad pa­neig­tų mi­li­jo­nams ame­ri­kie­čių priei­na­mą svei­ka­tos ap­sau­gą.“ Svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­ma B.Oba­mai yra as­me­ni­nio pres­ti­ žo rei­ka­las. Jo pa­siū­ly­tos nau­jo­vės, ku­rios tu­rė­tų smar­kiai at­pi­gin­ ti svei­ka­tos drau­di­mą, bu­vo vie­nas pa­grin­di­nių jo rin­ki­mų pro­gra­mos punk­tų. Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se gy­

ven­to­jų svei­ka­tos drau­di­mas nė­ ra pri­va­lo­mas, kaip dau­ge­ly­je Eu­ ro­pos ša­lių. To­dėl iki šiol maž­daug kas šeš­tas ame­ri­kie­tis to­kio drau­ di­mo ne­tu­rė­jo. Ri­zi­kin­gas žai­di­mas

Pag­rin­di­nis pre­zi­den­to prie­ši­nin­ kas – Ats­to­vų Rū­mų pir­mi­nin­kas res­p ub­l i­ko­n as Joh­n as Boeh­n e­ ris – sa­kė, kad B.Oba­ma nau­do­ja „iš­de­gin­tos že­mės“ tak­ti­ką, at­si­ sa­ky­da­mas de­rė­tis, kai abie­jų sto­ vyk­lų re­to­ri­ka pa­sie­ku­si nau­jas įtam­pos aukš­tu­mas ir blės­ta vil­ tys, jog ši prieš­prie­ša bus grei­tai iš­spręs­ta. Ta­čiau bent jau šiuo me­tu J.Boeh­ne­rio po­li­ti­nė stra­te­gi­ja at­ ro­do la­bai ri­zi­kin­ga. Kvi­ni­pia­kų uni­ver­si­te­to at­lik­ ta ap­klau­sa ro­do, kad 72 pro­c. rin­ kė­jų prieš 22 pro­c. ne­pri­ta­ria res­ pub­li­ko­nų pa­stan­goms pa­lai­ky­ti vy­riau­sy­bės už­da­ry­mą kaip prie­ mo­nę, ga­lin­čią pa­dė­ti su­žlug­dy­ti „Oba­ma­ca­re“. Po­li­to­lo­gai pri­me­na, kad Kong­ re­sas pri­ta­rė sveika­tos ap­sau­gos re­for­mai dar 2009 m. ir ame­ri­ kie­čiai tu­rė­jo tre­jus me­tus vis­kam ge­rai ap­svars­ty­ti prieš per­rink­da­ mi pre­zi­den­tą.

Vy­riau­sy­bės apa­ra­to pa­ra­ly­žius Ka­lė­ji­mų pri­žiū­rė­to­jai ne­bus va­ro­

mi pri­vers­ti­nių ato­sto­gų, bet tei­sė­sau­ gos sis­te­ma ga­li ati­dė­ti ci­vi­li­nių by­lų nag­ri­nė­ji­mą. Teis­mai be fi­nan­sa­vi­mo iš fe­de­ra­li­nio biu­dže­to ga­lės funk­cio­ nuo­ti maž­daug 10 die­nų.

je kos­mi­nė­je sto­ty­je. Rau­do­ną­ją pla­ ne­tą ty­ri­nė­jan­tis mar­saei­gis „Cu­rio­si­ ty“ per­jung­tas į mie­go re­ži­mą. Kai ku­rios vals­ty­bi­nės įstai­gos dir­

ba su­trum­pin­tą dar­bo die­ną, ki­tos pri­ vers­ti­nių ato­sto­gų iš­siųs­tiems dar­ JAV pa­što tar­ny­ba, tu­rin­ti pu­sę mi­li­ buo­to­jams už­drau­dė dirb­ti net na­ jo­no dar­buo­to­jų, veik­los ne­nut­rau­kė muo­se: tik­rin­ti dar­bi­nį elekt­ro­ni­nį pa­ ir neap­ri­bo­jo, nes pa­ti iš­si­lai­ko, nors štą, nau­do­tis tar­ny­bi­niais ne­šio­ja­mai­ pri­klau­so fe­de­ra­li­nei vy­riau­sy­bei. siais kom­piu­te­riais bei te­le­fo­nais. Po­li­ci­ja ir mo­kyk­los fi­nan­suo­ja­mos

Už­da­ry­tos ne­tgi JAV ka­rių ka­pi­nės

ne iš fe­de­ra­li­nio, o iš vals­ti­jų biu­dže­tų, to­dėl jų dar­bas ne­sut­ri­ko. Vie­tos val­ džia pa­pras­tai rū­pi­na­si ir at­lie­kų iš­ve­ ži­mu, bet ne Va­šing­to­ne, ku­rio biu­ dže­tą taip pat tvir­ti­na Kong­re­sas. To­ dėl sos­ti­nė ga­li pa­skęs­ti šiukš­lė­se.

Eu­ro­po­je, bet ša­lies dip­lo­ma­ti­nės at­ sto­vy­bės už­sie­ny­je vyk­do sa­vo funk­ ci­jas ir iš­duo­da vi­zas. Pre­zi­den­to B.Oba­mos ini­ci­juo­ta ir

ne­san­tai­kos obuo­liu ta­pu­si svei­ka­ tos ap­sau­gos pro­gra­ma pra­dė­jo funk­ Na­cio­na­li­nė­je ae­ro­nau­ti­kos ir kos­ cio­nuo­ti ant­ra­die­nį, ir da­li­nis vy­riau­ mo­so agen­tū­ro­je li­ko dirb­ti tik Skry­ sy­bės už­da­ry­mas jai įta­kos ne­tu­rės, džių val­dy­mo cent­ras, ku­ris koor­di­ nes lė­šų šiai pro­gra­mai jau bu­vo skir­ nuo­ja ast­ro­nau­tų dar­bą Tarp­tau­ti­nė­ ta anks­čiau.

Ty­ko di­des­nis pa­vo­jus Vals­ty­bės iš­lai­dos su­da­ro maž­daug penk­ta­da­lį JAV bend­ro­jo vi­daus pro­ duk­to, to­dėl da­li­nis vy­riau­sy­bės už­ da­ry­mas tu­rės eko­no­mi­nių pa­da­ri­ nių. Ko­kių nuo­sto­lių pa­tirs eko­no­mi­ka, pri­klau­sys nuo to, kiek ši pa­dė­tis truks. Ty­ri­mų agen­tū­ros IHS pro­gno­zė­mis, kiek­vie­na pra­sto­vos die­na ša­lies eko­ no­mi­kai kai­nuos 300 mln. do­le­rių.

sa­vai­tės pra­sto­va ga­li su­ma­žin­ti au­gi­ mą 0,2 pro­c., o tri­jų sa­vai­čių, kaip bu­ vo prieš 17 me­tų, – 0,9–1,4 pro­c. Mė­ne­ sio per­trau­ka vy­riau­sy­bės įstai­gų dar­ be ga­li su­ma­žin­ti bend­ro­jo vi­daus pro­ duk­to au­gi­mą 2 pro­c. – be­veik iki nu­lio. Nors iš da­lies už­da­ry­ta vy­riau­sy­bė ne­ mo­ka at­ly­gi­ni­mų da­liai dar­buo­to­jų, tai ne­reiš­kia, kad jai pa­vyks su­tau­py­ti.

kad Jung­ti­nės Vals­ti­jos jau po ke­lių sa­ vai­čių ga­li bank­ru­tuo­ti. Nuo spa­lio 17 d. vals­ty­bė ne­ga­lės vyk­dy­ti sa­vo įsi­pa­rei­ go­ji­mų, jei­gu Kong­re­sas ne­leis sko­lin­tis dau­giau ir ne­pa­di­dins sko­los ri­bų, ku­ rios jau da­bar sie­kia 16,7 trln. do­le­rių.

Po tri­jų sa­vai­čių JAV iž­de liks tik 30 mlrd. do­le­rių, o vals­ty­bės fi­nan­si­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai tuo lai­ko­tar­piu bus Agen­tū­ra anks­čiau pro­gno­za­vo, kad Prie­šin­gai, pa­sta­ro­ji tri­jų sa­vai­čių pra­ du­kart di­des­n i. Eko­no­m is­tai įspė­ja, JAV eko­no­mi­ka pa­sku­ti­n į šių me­tų sto­va vy­r iau­sy­bei kai­na­vo 1,4 mlrd. kad jei­g u JAV taps ne­mo­k i, tai tu­rės ket­vir­tį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­ do­le­r ių. Vis dėl­to ši biu­dže­to kri­zė at­ ka­tast­ro­fi­nių pa­da­ri­nių vi­so pa­sau­lio tar­piu per­nai, ūg­tels 2,2 pro­c. Ta­čiau ro­do men­ka, pa­ly­gin­ti su per­spek­ty­va, eko­no­mi­kai.

Nu­si­vy­li­mas: sun­kiai iš­ko­vo­tos lais­vės sim­bo­lis – Lais­vės sta­tu­la Niu­

jor­ke – taip pat li­ko ne­priei­na­ma tu­ris­tams.

AFP nuo­tr.

12

vakare@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

šeštADIENIS, SPALIo 5, 2013

vakarė

Pe­ru­kų meist­ras – pro­fe­si­ja su pi­k Pe­ru­kas – pra­ban­gos pre­kė, ma­dos ženk­ las ir aukš­to so­cia­li­nio sta­tu­so bei tur­tų liu­dy­to­jas. Pe­ru­ko is­to­ri­ja pra­si­dė­jo dar se­no­vės Egip­to lai­kais ir tę­sia­si iki šiol. „Dirb­ti­nės šu­kuo­se­nos“ ga­min­to­jų anks­ čiau bu­vo ko­ne kiek­vie­na­me pa­si­tu­rin­čia­ me dva­re, o da­bar pe­ru­kus mo­ka ga­min­ ti tik teat­ruo­se dir­ban­tys meist­rai. Šis ama­ tas pa­ma­žu nyks­ta, nors ma­da ir ne­blės­ta.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ly­di ku­rio­ziš­ki at­ve­jai

Klai­pė­die­tė pro­fe­sio­na­li ki­no ir teat­ro gri­muo­to­ja Lo­li­ta Ra­ma­ šaus­kie­nė iš­mo­ko ga­min­ti pe­ru­ kus dar dirb­da­ma uos­ta­mies­čio Dra­mos teat­re. Mo­te­ris tei­gia, jog šią veik­lą ly­di pa­tys ku­rio­ziš­kiau­ si at­ve­jai. „Kar­tą at­va­žia­vo toks vil­nie­ tis. Žmo­gus ruo­šė­si užim­ti la­bai aukš­tas pa­rei­gas, no­rė­jo at­ro­dy­ti jau­nas ir gra­žus, bet bu­vo jau pra­ pli­kęs. Tai­gi pa­ga­mi­nau jam pe­ru­ ką, kad at­ro­dy­tų jau­niau“, – pa­sa­ ko­jo L.Ra­ma­šaus­kie­nė. Ki­tas at­ve­jis bu­vo kur kas liūd­ nes­nis – pe­ru­ko pri­rei­kė bran­daus am­žiaus žmo­gui, ku­ris kaž­ka­da dir­bo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je, be to, užė­mė aukš­tas pa­rei­gas. Žmo­ gus su­si­rgo me­nin­gi­tu, ir li­ga ne­ praė­jo be pėd­sa­kų – vy­riš­kis pa­ju­ to, jog no­ri bū­ti mo­te­ri­mi. „Ga­mi­nau pe­ru­ką su konk­re­čiu ap­ra­šy­mu – už­sa­ko­vas pa­gei­da­vo ba­lin­tų plau­kų ka­rė kir­pi­mo šu­ kuo­se­nos. Ta­čiau ir su pe­ru­ku ne­ bu­vo pa­na­šus į mo­te­rį, nes tu­rė­ jo per­ne­lyg di­de­lę no­sį ir stam­bų smak­rą. Ži­no­ma, pa­si­tai­ko ir taip at­ro­dan­čių mo­te­rų, bet jo vei­das bu­vo per­ne­lyg vy­riš­kas“, – pri­si­ mi­nė klai­pė­die­tė. To­kių mo­te­riš­kų pe­ru­kų, anot pa­šne­ko­vės, vy­ras tu­rė­jo be­ne tris. Pas L.Ra­ma­šaus­kie­nę su įvai­riais už­sa­ky­mais žmo­gus lan­kė­si maž­ daug pen­ke­rius me­tus. Kri­mi­na­lis­tų aki­ra­ty­je

Po­rei­kis: klai­pė­die­tei L.Ra­ma­šaus­kie­nei, dir­bu­siai Klai­pė­dos dra­mos teat­re gri­muo­to­ja, pe­ru­ką te­ko ga­min­

ti ne vie­nam gar­siam Lie­tu­vos žmo­gui.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Anot pa­šne­ko­vės, nu­si­kal­tė­liai, kaip daž­nai pa­si­tai­ko fil­muo­se, pe­ru­kų neuž­sa­ki­nė­jo, ta­čiau dar ge­ro­kai iki Nep­rik­lau­so­my­bės at­ kū­ri­mo į teat­rą pas gri­muo­to­jas ap­si­lan­kė tuo­me­tės mi­li­ci­jos pa­ rei­gū­nai ir tei­ra­vo­si, ar ne­si­krei­pė į jas kas nors su pra­šy­mu pa­ga­min­ti barz­dą ir ūsus.

„Pa­me­nu, ta­da ro­dė ir konk­re­ čių as­me­nų nuo­trau­kas. Pa­si­ro­ do, tai bu­vo kaž­ko­kie ieš­ko­mi as­ me­nys. Tai­gi mes, gri­muo­to­jai, ir­gi bu­vo­me mi­li­ci­jos ste­bi­mi, kad ne­ su­si­gun­dy­tu­me di­de­liais nu­si­kal­ tė­lių siū­lo­mais pi­ni­gais bei ne­pa­ dė­tu­me jiems pa­keis­ti iš­vaiz­dos“, – tei­gė L.Ra­ma­šaus­kie­nė. Gri­muo­to­ja pri­si­mi­nė ir ku­rio­zi­nį at­ve­jį, kai pa­čio­je Nep­rik­lau­so­my­ bės at­ga­vi­mo pra­džio­je į ją krei­pė­ si ne vie­nas uos­ta­mies­čio po­li­ti­kas ir pra­šė pa­ga­min­ti barz­dą bei ūsus, kad rei­ka­lui esant šie už­si­mas­ka­vę „ga­lė­tų pa­bėg­ti nuo ru­sų“. Ta­čiau to ne­pri­rei­kė. Pra­ban­gos pre­kė

Praė­ju­sio am­žiaus sep­tin­ta­sis-aš­ tun­ta­sis de­šimt­me­tis, gar­sė­jęs kaip dis­ko am­žius, ta­po pe­ru­kų bu­mo me­tu. Ta­ry­bų Są­jun­go­je jie ir­gi bu­ vo la­bai po­pu­lia­rūs. Iš už­sie­nio lai­ vais juos ne­re­tai at­ga­ben­da­vo jū­ri­ nin­kai. Bū­ta at­ve­jų, kai dėl to­kios kont­ra­ban­dos ne vie­nam pa­si­bai­ gė kar­je­ra, ta­čiau žmo­nės vis tiek ri­zi­ka­vo, nes tai bu­vo bran­gi ir pa­ klau­si pre­kė. „Šiais lai­kais ga­mi­na­mi la­bai ge­ros ko­ky­bės sin­te­ti­niai pe­ru­kai. Jiems prie­žiū­ra rei­ka­lin­ga kar­tą per mė­ne­sį, o na­tū­ra­lius plau­kus rei­kia tvar­ky­ti kas­dien“, – tei­gė L.Ra­ma­ šaus­kie­nė. Meist­rės so­viet­me­čiu pe­ru­kus ga­min­da­vo iš na­tū­ra­lių plau­kų, ža­lia­vos įsi­gy­da­vo kir­pyk­lo­se. Nu­ kirp­ti plau­kai, ypač il­ges­ni, kai­ nuo­da­vo ne­pi­giai. „Tais lai­kais 100 g plau­kų kai­ nuo­da­vo 80 rub­lių. Ir pa­ts pe­ru­kas bu­vo ga­na bran­gus. Pats pi­giau­sias trum­pų plau­kų pe­ru­kas kai­nuo­da­ vo iki 100 rub­lių, o tai bū­da­vo vi­ so mė­ne­sio at­ly­gi­ni­mas. Bran­giau­si kai­nuo­da­vo apie 300 rub­lių“, – pri­si­mi­nė L.Ra­ma­šaus­kie­nė. Tai­gi mo­te­rys, ku­rios mo­kė­jo ga­min­ti pe­ru­kus, šin­jo­nus, ka­sas, gy­ve­no ga­na ge­rai. Tai bu­vo pui­ki pro­fe­si­ja.

13

šeštADIENIS, SPALIo 5, 2013

vakarė

kan­tiš­ku prie­sko­niu Plu­šo ir fil­ma­vi­mo aikš­te­lė­se

L.Ra­ma­šaus­kie­nė gri­muo­to­jos pro­ fe­si­jos mo­kė­si Ode­sos ki­no ir teat­ ro me­no ins­ti­tu­te, jai te­ko ne­ma­žai pra­kti­kuo­tis ir fil­ma­vi­mo aikš­te­ lė­se, gri­muo­jant ak­to­rius. Mo­te­ ris tei­gė, jog anks­čiau vie­nam ki­no fil­mui tek­da­vo ga­min­ti la­bai daug pe­ru­kų, ko­ne kiek­vie­nam per­so­na­ žui at­ski­rai. „Da­bar pe­ru­kų pro­ble­mą iš­ spren­džia pro­duk­ci­ja iš Ki­ni­jos. O ta­da pa­tys ga­min­da­vo­me kiek­vie­ nam he­ro­jui pa­gal ki­no fil­mo dai­li­ nin­ko sta­ty­to­jo su­ma­ny­mą. Esa­me pri­ga­mi­nę la­bai daug pe­ru­kų“, – dar­bą fil­ma­vo aikš­te­lės už­ku­li­siuo­ se pri­si­mi­nė L.Ra­ma­šaus­kie­nė. Ga­mi­nant pe­ru­kus Lo­li­tos pir­ mo­ji mo­ky­to­ja bu­vo Klai­pė­dos dra­ mos teat­ro gri­muo­to­ja Sta­sė Ši­ mans­kie­nė. „Nu­va­žia­vu­si į Ode­są jau mo­kė­ jau da­ry­ti pe­ru­kus, o grį­žu­si iš ten vėl dir­bau Klai­pė­dos dra­mos teat­ re ir to­bu­li­nau sa­vo pe­ru­kų, barz­ dų, ūsų, šin­jo­nų ga­my­bą pas Da­nu­ tę Si­rei­kie­nę. Tai­gi tu­rė­jau dvi šio ama­to mo­ky­to­jas“, – tei­gė klai­pė­ die­tė.

Ta­čiau ir su pe­ru­ ku ne­bu­vo pa­na­šus į mo­te­rį, nes tu­rė­jo per­ne­lyg di­de­lę no­sį ir stam­bų smak­rą.

Pa­ti Lo­li­ta sa­ko nie­ka­da ne­dė­vė­ ju­si pe­ru­ko. Mo­te­ris juo­ka­vo, kad ir sa­vų plau­kų pa­kan­ka. Šiais lai­kais ji jau ne­be­su­lau­kia už­sa­ky­mų ga­ min­ti pe­ru­kus, esą ją nu­kon­ku­ra­ vo spe­cia­li­zuo­tos par­duo­tu­vės, ku­ rio­se pa­grin­di­nė pre­kė – sin­te­ti­niai ir na­tū­ra­lūs ga­mi­niai iš Ki­ni­jos. Jie ga­na pi­gūs, tad ga­min­ti pe­ru­kų ne­ beap­si­mo­ka. „Nors ma­no mo­ky­to­ja D.Si­rei­ kie­nė, dar dir­ban­ti Klai­pė­dos dra­ mos teat­re, iki šiol ga­mi­na pe­ru­kus sa­vo se­niems klien­tams, taip pat ir spek­tak­liams. To­kių spe­cia­lis­čių kaip ji jau be­veik ne­be­li­ko“, – ma­ no klai­pė­die­tė. Val­džios ir hie­rar­chi­jos sim­bo­lis

Ne­si­bai­gian­ti pe­ru­kų era tu­ri il­gą is­to­ri­ją. Pir­mie­ji pe­ru­kai, kaip val­ džios ir hie­rar­chi­jos sim­bo­liai, at­ si­ra­do dar se­no­vės Egip­te ir Per­si­ jo­je. Itin ma­din­gi na­tū­ra­lių plau­kų pe­ru­kai, pa­di­di­nan­tys šu­kuo­se­nas bei pa­sle­pian­tys re­tė­jan­čius plau­ kus, bu­vo se­no­vės Ro­mo­je. Se­no­vės Egip­te tur­tin­gie­siems pe­ru­kai bu­vo ga­mi­na­mi iš ver­gų plau­kų ar­ba iš ark­lių kar­čių, ku­rie

ir­gi bu­vo pa­grin­di­nė pe­ru­kų ga­mi­ ni­mo ža­lia­va. Var­gin­ges­nie­ji, tai yra ka­riai, tar­nau­to­jai, pe­ru­kus ga­mi­ no­si iš pal­mės pluoš­to, ver­gai, ži­ no­ma, lik­da­vo be pe­ru­kų. Egip­tie­čiai, ko­vo­da­mi su pa­ra­ zi­tais, gal­vas skus­da­vo­si pli­kai, o pe­ru­kas at­li­ko ne tik es­te­ti­nę, bet ir pra­kti­nę funk­ci­ją – tar­na­vo kaip gal­vos ap­dan­ga­las. Ant gal­vos – pe­lių liz­dai

Pe­ru­ko pri­pa­ži­ni­mo apo­gė­jus bu­vo pa­siek­tas XVIII a., kai be jo pa­si­ro­ dy­ti vi­suo­me­nė­je ta­po pra­sto to­no ženk­las. „Pe­ru­kai tuo me­tu bu­vo ga­mi­ na­mi tik iš ark­lio kar­čių, su­ka­ mi į sruo­gas ir ba­li­na­mi ry­žių mil­ tais. Bal­to ark­lio kar­čiai bu­vo ypač bran­gūs, nes jų ne­rei­kė­jo ba­lin­ ti. Ta­da ir ki­lo ma­da ga­min­ti šiuos „bokš­te­lius“ ant gal­vos. Bū­da­vo, kad tuo­se pe­ru­kuo­se liz­dus su­kda­vo net pe­lės, nes jas vi­lio­jo ry­ žių mil­tų kva­pas“, – pa­sa­ko­jo pe­ ru­kų meist­rė. Tie, ku­rie ne­šio­jo pe­ru­kus, sa­ vo plau­kų jau ne­bes­kus­da­vo kaip egip­tie­čiai. Jie maukš­lin­da­vo­si ant gal­vos vą­še­liu ner­tą ke­pu­rė­lę, po ku­ria pa­kiš­da­vo sa­vo plau­kus, su­ seg­da­vo seg­tu­kais, kad ne­nus­muk­ tų, ir ta­da už­si­dė­da­vo pe­ru­ką. No­ rė­da­mi pa­si­ka­sy­ti gal­vą, di­di­kai nau­do­jo si­dab­ri­nius vir­bus, ku­rio ga­liu­kas bu­vo puoš­tas dei­man­tu ar ki­tu bran­gak­me­niu. „Kuo di­des­nis pe­ru­ko „bokš­tas“ ir kuo dau­giau gar­ba­nų, tuo tur­tin­ ges­nis as­muo jį ne­šio­jo. Pa­si­tai­ky­ da­vo, kad ko­kio nors di­di­ko pe­ru­ kas bū­da­vo aukš­tes­nis nei pa­ties ka­ra­liaus, ta­da toks iš­si­šo­kė­lis sės­ da­vo į ka­lė­ji­mą už mo­kes­čių ven­gi­ mą“, – sa­kė L.Ra­ma­šaus­kie­nė. Kiek­vie­na­me dva­re dar­buo­da­vo­ si siu­vė­jas, kir­pė­jas, ku­ris pa­pras­tai bū­da­vo ir pe­ru­kų meist­ras. Kir­pė­ jas ne tik ga­min­da­vo, bet ir tvar­ky­ da­vo tuos pe­ru­kus. Tai – vie­na se­ nes­nių pro­fe­si­jų. „Iš pra­džių pi­na­ma tra­sa iš siū­ lų, po to iš tink­le­lio da­ro­mas pa­ grin­das ir ant jo spe­cia­liu vą­še­liu sruo­ge­lė­mis su­ri­ša­mi plau­kai, pa­ skui lau­kia da­žy­mas, kir­pi­mas, su­ šu­ka­vi­mas. Pe­ru­kų ga­mi­ni­mas tam tik­ra mez­gi­mo at­mai­na“, – tei­gė klai­pė­die­tė. Pud­ruo­tų pe­ru­kų ma­dą nu­trau­ kė Pran­cū­zi­jos re­vo­liu­ci­ja 1789 m., jų bu­vo at­si­sa­ky­ta kar­tu su vi­so­mis ki­to­mis tur­tin­gų­jų pri­vi­le­gi­jo­mis. Ta­da bu­vo pri­pa­žin­ta, kad hi­gie­ na vis dėl­to yra svar­biau, nes ėmė plis­ti gry­be­li­nės li­gos, nuo ku­rių žmo­nės net mir­da­vo. Prin­ce­sės il­ga­ka­sės

Pe­ru­kų „kri­zė“ su­kū­rė pa­lan­kias są­ly­gas ki­tos puoš­me­nos – šin­jo­no

– įsi­ga­lė­ji­mui. Šin­jo­nas – pri­dė­ti­ niai plau­kai, pri­se­ga­mi ar­ba pri­ri­ ša­mi prie na­tū­ra­lių plau­kų. Šin­jo­ nai ir ka­sos bu­vo la­bai po­pu­lia­rūs se­no­vės Ki­ni­jo­je ir Ja­po­ni­jo­je. „Da­bar pas mus ma­din­gas dirb­ ti­nis plau­kų priau­gi­ni­mas. O tais lai­kais plau­kus riš­da­vo ir kli­juo­ da­vo sa­kais. Riš­da­vo po tris plau­ ke­lius. Tai bū­da­vo taip tech­niš­ kai ir gra­žiai pa­da­ry­ta, jog ne­bu­vo įma­no­ma at­skir­ti, kad tai ne na­tū­ ra­lus plau­kas“, – ti­ki­no L.Ra­ma­ šaus­kie­nė. Pap­ras­tai plau­kus „il­gin­da­vo“ nuo­ta­koms – kuo tur­tin­ges­nė mer­ gi­na, tuo il­ges­ni plau­kai. Pa­sa­ko­ ja­ma, kad vie­na Ki­ni­jos prin­ce­ sė tu­rė­jo re­kor­di­nį plau­kų il­gį – 15 m ka­są. Tai bu­vo gra­žu, liu­di­jo so­ cia­li­nę pa­dė­tį ir tur­tus. Plau­kai esą tu­rė­jo auk­so kai­ną. Bū­da­vo nau­do­ja­mi na­tū­ra­lūs ver­gų plau­kai. Di­di­kų duk­ros sau ant gal­vos ark­lio kar­čių ne­dė­da­vo. Dirb­ti­nių sruo­gų ma­da

Tai­gi Na­po­leo­no val­dy­mo me­tais pe­ru­kus pa­kei­tė šin­jo­nų ma­da. Tie­sa, tuo me­tu su­kles­tė­ję šin­jo­ nai vi­sai ne­bu­vo pa­na­šūs į šian­ die­ni­nius. XIX a. mo­te­rys puo­šė­si aukš­tais už­de­da­mų plau­kų kuokš­ tais, dar va­di­na­mais „ži­ra­fo­mis“. Bu­vo ma­no­ma, kad kuo aukš­tes­nis šin­jo­nas, tuo žmo­gus ar­čiau ma­dos stan­dar­tų. Kiek vė­liau iš­po­pu­lia­rė­jo įvai­ rios ka­sy­tės, ku­rios bu­vo tvir­ ti­na­mos ne prie šu­kuo­se­nos, o skry­bė­lės ar ki­to­kio gal­vos ap­ dan­ga­lo. XIX a. ant­ro­je pu­sė­je įsi­vieš­pa­ ta­vo šin­jo­nai iš dirb­ti­nių sruo­gų. Šioms ma­dos ten­den­ci­joms ne­li­ko abe­jin­gi ir vy­rai: ta­po įpras­ta dirb­ ti­nių plau­kų sruo­ga už­mas­kuo­ti pli­kę ar iš­re­tė­ju­sius plau­kus. Nau­jau­siais lai­kais ma­dos nor­ ma ta­po il­gų ban­guo­tų plau­kų šu­ kuo­se­nos, šin­jo­nai bū­da­vo ve­lia­mi ir tvir­ti­na­mi taip, kad su­teik­tų na­ tū­ra­liai gau­sių plau­kų efek­tą. Ir šian­dien ten­ka su­tik­ti gat­vė­je to­kių da­mų, ku­rios šin­jo­nus įsi­gi­ jo dar sa­vo jau­nys­tės me­tais. Ma­ ty­ti, kad pa­si­kei­tė na­tū­ra­li plau­ko struk­tū­ra, o šin­jo­nas lyg ir ne­nu­si­ dė­vė­jo, bet aki­vaiz­du, kad tai sve­ ti­mų plau­kų kuo­das. „Nie­ko čia bai­saus ar blo­go. Mo­ te­riai yra gra­žu, tai tar­si grį­ži­mas į jau­nys­tę. Juk dau­gy­bė mo­te­rų vi­ są gy­ve­ni­mą ren­ka­si vie­ną ir tą pa­ čią šu­kuo­se­ną. Tarp jų la­bai daug ir ži­no­mų da­mų. Ir joms at­ro­do, kad nei spal­va, nei ki­tas kir­pi­mo sti­lius joms ne­tiks. Bū­na ir to­kių, ku­rioms nė­ra ka­da keis­tis. Tai­gi po­nios prie šin­jo­no vei­kiau­siai įpra­to nuo se­ nų lai­kų ir jį se­ga­si“, – tei­gė L.Ra­ ma­šaus­kie­nė.

Pres­ti­žas: pe­ru­ko aukš­tis ir gar­ba­nų kie­kis re­ne­san­so lai­kais liu­di­jo as­

mens so­cia­li­nę pa­dė­tį ir val­do­mus tur­tus.

Sti­leivos: pe­ru­kai ir šian­dien ne­sto­ko­ja po­pu­lia­ru­mo.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

14

šeštADIENIS, SPALIo 5, 2013

vakarė

Pa­no­ra­ma: Kus­kas, in­kų im­pe­ri­jos sos­ti­nė.

Au­ten­ti­kos Pe­ru alks­tan­tys Dvi sa­vai­tės gam­to­je ir sep­ty­nios die­nos – duok­lė kul­tū­rai bei is­to­ri­jai. To­kį ke­lio­nės į to­li­mą­ją Pe­ru sce­na­ri­jų pa­si­rin­kę uos­ ta­mies­čio me­ro pa­ta­rė­jas Si­mo­nas Gent­ vi­las ir jo bi­čiu­lė Ša­rū­nė pa­ty­rė ne­ma­žai iš­tver­mės pa­rei­ka­la­vu­sį žy­gį.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Tur­tai ge­ro­vės neat­ne­šė

Kaip pri­si­pa­ži­no Si­mo­nas, Pie­tų Ame­ri­ka jam ne­bu­vo ne­ži­no­ma že­ mė. Maž­daug prieš pen­ke­rius me­ tus klai­pė­die­tis du mė­ne­sius sky­rė pa­žin­čiai su Urug­va­ju­mi, Ar­gen­ti­ na, Bo­li­vi­ja, Ko­lum­bi­ja. „Tą­kart vi­siš­kai „per­šo­kau“ Pe­ ru, nes ne­bu­vau su­si­pa­ži­nęs su šios ša­lies kul­tū­ra, ne­tu­rė­jau kon­ teks­to. Tai bū­tų maž­daug tas pa­ ts, kaip nu­va­žiuo­ti į Pla­te­lių ra­ke­ tų ba­zę ir ne­tu­rė­ti su­pra­ti­mo, kas yra šal­ta­sis ka­ras“, – pa­ly­gi­no pa­ šne­ko­vas. Anot Si­mo­no, šiuo­kart į Pe­ru ke­ lia­vo jau at­sa­kin­gai pa­ruo­šęs „na­ mų dar­bus“ – per­skai­tęs ne­ma­žai li­te­ra­tū­ros bei kruopš­čiai su­si­pla­ na­vęs ke­lio­nę. „Pe­ru – is­to­riš­kai iš­skir­ti­nis kraš­tas. Ši ša­lis tur­tin­ga ai­be ci­ vi­li­za­ci­jų, pa­vel­do ob­jek­tų. Iš 120 kli­ma­to zo­nų ji tu­ri 80, čia be ga­lo di­de­lė bioį­vai­ro­vė, Pe­ru tu­ri daug auk­so, naf­tos, du­jų. At­ro­dy­tų, kraš­tas tu­rė­tų kles­tė­ti, ta­čiau taip anaip­tol nė­ra“, – įžval­go­mis da­li­ jo­si klai­pė­die­tis. Par­duo­tų be skru­pu­lų

Paš­ne­ko­vas pri­si­pa­ži­no, jog ša­ lies sos­ti­nė ir di­džiau­sias ša­lies mies­tas Li­ma pa­li­ko ny­ko­ką įspū­ dį. Anot Si­mo­no, at­ro­do, kad Pe­ru ar­chi­tek­tū­ros, kaip pro­fe­si­jos, ap­ skri­tai nė­ra, ir Li­ma – ge­riau­sias to pa­vyz­dys. „Toks įspū­dis, kad mies­tas – tar­ si koks „ga­ra­žy­nas“, iš ply­tų su­ mū­ry­ti pri­mi­ty­vūs vie­no dvie­ jų aukš­tų pa­sta­tai. Ki­tas da­ly­kas – di­džiu­lis žmo­nių tan­kis, tar­ša ir skur­das. Kiek esu bu­vęs ki­tų Pie­tų Ame­ri­kos ša­lių mies­tuo­se, Li­mo­je ma­čiau vie­nus pra­stes­nių vaiz­dų“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vas.

Anot Si­mo­no, tiek Li­mo­je, tiek pa­čio­je Pe­ru ryš­kūs ko­lo­ni­ji­nių lai­ kų pėd­sa­kai, klai­pė­die­tis ap­gai­les­ ta­vo, jog žmo­nės čia pra­ra­do sa­vo iden­ti­te­tą. „Kai siun­čiau at­vi­ru­ką į Lie­tu­vą, bu­vo kiek ku­rio­ziš­ka ir ab­sur­diš­ka ant pa­što ženk­lų ma­ty­ti ka­ra­lius, Is­pa­ni­jos vie­ti­nin­kus, ku­rie ko­lo­ni­ ji­nės Pe­ru me­tu val­dė ša­lį. Juk mes, iš­vi­ję sa­vo ko­lo­ni­za­to­rius, jų ant pa­što ženk­lų ne­de­da­me, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas. – Ant nu­griau­tų in­kų tvir­to­vių pa­sta­ty­tos baž­ny­čios, ša­ ly­je įsi­ga­lė­ju­si is­pa­nų kal­ba, o se­no­ sios ke­ču­jų ar ai­ma­rų kal­bos ne­pri­ pa­žin­tos kaip ofi­cia­lios, jos nyks­ta. Ką jau kal­bė­ti apie pa­čią in­kų ci­vi­ li­za­ci­ją, ku­rią ga­lė­tų par­duo­ti kaip ita­lai ro­mė­nų im­pe­ri­ją.“

Si­mo­nas Gent­vi­las:

Kar­tais ge­rai su­ vok­ti, kad eg­zis­tuo­ ja ki­toks nei mies­ tie­tiš­kas rit­mas. Su­vok­ti, ką reiš­kia ne­mo­kė­ti skai­ty­ ti, ra­šy­ti, ne­skai­ty­ti laik­raš­čių.

Al­pi­nis­tai nu­si­šyp­so­tų

To­li­mą ke­lio­nę klai­pė­die­čiai pra­ dė­jo nuo Mad­ri­do. Anot pa­šne­ko­ vo, dvi die­nos Is­pa­ni­jos sos­ti­nė­je ta­po tar­si sa­vo­tiš­ka įžan­ga į ko­lo­ ni­ji­nės Pe­ru is­to­ri­ją – ke­liau­to­jai ap­lan­kė bu­vu­sius ka­ra­lių rū­mus, mu­zie­jus, su­si­pa­ži­no su ko­lo­ni­za­ to­rių iš­vy­ko­mis į Pie­tų Ame­ri­ką, jų di­džiau­siais lo­biais. Dar vie­ną die­ną Si­mo­nas su Ša­rū­ne pra­lei­do San Pau­le Bra­ zi­li­jo­je.

Pa­li­ki­mas: po S.Gentvilo ko­jo­mis – įsta­bu­sis Ma­ču Pik­ču.

At­vy­kę į Pe­ru, pir­mą­ją sa­vai­ tę bend­ra­žy­giai su­si­pla­na­vo skir­ti kal­nams, ant­rą­ją – džiung­lėms, o tre­čią­ją – in­kų im­pe­ri­jos pa­vel­dui. „Po kal­nus te­ko lai­pio­ti ir Ek­va­ do­re, o šį kar­tą lei­do­mės į gi­liau­ sią pa­sau­ly­je Kol­kos kan­jo­ną – jis du­kart gi­les­nis už di­dį­jį Ko­lo­ra­do kan­jo­ną JAV. Bu­vo­me ir pa­si­kly­dę, iš upe­lių gė­rė­me van­de­nį, nu­de­ gė­me sau­lė­je. Ži­no­ma, al­pi­nis­tams mū­sų nuo­ty­kiai kel­tų šyp­se­ną, ta­ čiau nors toks ke­lia­vi­mas nė­ra pa­ vo­jin­gas ar ekst­re­ma­lus, bet tik­rai ali­nan­tis“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. Anot Si­mo­no, nors yra ma­tęs ne­ ma­žai kal­nų, šio žy­gio me­tu pa­ty­rė stip­rių įspū­džių. „Vi­sa­da ža­viuo­si kal­nie­čiais, jie gy­ve­na vi­sai ki­to­kiais re­sur­sais, ki­to­kiais at­stu­mais. Kai ku­rie kai­ me­liai nė­ra net ma­tę au­to­mo­bi­lių, 3 km aukš­ty­je au­gi­na­mi ku­ku­rū­zai. Žmo­nės gy­ve­na sun­kio­mis są­ly­go­ mis ir daug fi­ziš­kai dir­ba, mes to jau ne­be­pa­ti­ria­me“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ ko­vas, ap­gai­les­ta­vęs, jog ne­tu­rė­jo ga­li­my­bių ar­čiau pri­si­lies­ti prie šių žmo­nių gy­ve­ni­mo, bui­ties.

žmo­nės čia dė­vi tra­di­ci­nius dra­bu­ žius, ne­kal­ba is­pa­niš­kai. „Pe­ru dar ga­li­ma su­tik­ti tau­ tų, ku­rios vi­siš­kai ne­sup­ran­ta, kas yra vals­ty­bė, ko­kio­je ša­ly­je jie gy­ ve­na. Ži­no­ma, tai iš­skir­ti­niai at­ ve­jai 30 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­čio­ je ša­ly­je. Vi­sa ki­ta ga­na uni­fi­kuo­ta. Ieš­kai au­ten­ti­kos ir jos ne­be­ran­di. Tu­ri lįs­ti gi­liai į džiung­les, kad tą au­ten­ti­ką ras­tum. Ir tu­ris­tai į jas len­da, spe­cia­liai už­si­sa­ko lėk­tu­ vus, kad pa­siek­tų ato­kes­nes vie­ tas“, – pa­sa­ko­jo Si­mo­nas. Kaip ir dau­ge­lis ke­liau­to­jų, žy­giui po Pe­ru džiung­les klai­pė­die­čiai bu­ vo nu­si­sam­dę vie­tos gi­dą. „Ke­liau­ji iki ko­kios nors džiung­ lių gy­ven­vie­tės, kur įsi­kū­rę žmo­ nės, ir ap­si­sto­ji. Kar­tais ge­rai su­ vok­ti, kad eg­zis­tuo­ja ki­toks nei mies­tie­tiš­kas rit­mas. Su­vok­ti, ką reiš­kia gy­ven­ti pen­kių šei­mų kai­ me, ką reiš­kia ne­mo­kė­ti skai­ty­ti, ra­šy­ti, ne­tu­rė­ti žie­mos, pa­va­sa­rio, ne­leis­ti sa­vo vai­kų į mo­kyk­lą, ne­ skai­ty­ti laik­raš­čių, ne­tu­rė­ti mo­bi­ lio­jo ry­šio, in­ter­ne­to“, – įvar­di­jo pa­šne­ko­vas.

In­ter­ne­tas ne bū­ti­ny­bė

Gry­bai – kaip kont­ra­cep­ti­kai

S.Gent­vi­lo tei­gi­mu, šio­se ato­kio­ se aukš­ti­kal­nė­se, tar­pek­liuo­se dar ga­li­ma ap­tik­ti au­ten­ti­kos ženk­lų –

Pa­sak Si­mo­no, džiung­lė­se te­ko iš­ vys­ti gau­sy­bę gy­vū­nų, au­ga­lų, ku­ riuos tū­las lie­tu­vis re­gi tik gam­tos

kny­gų pus­la­piuo­se ar zoo­lo­gi­jos so­duo­se – nuo be­ždžio­nių, kro­ko­ di­lų iki gi­gan­tiš­kų ūd­rų, vo­rų ta­ ran­tu­lų, nuo­din­gų vabz­džių. „Kai pa­klau­sė­me gi­do, ar jis ga­ lė­tų iš­gy­ven­ti sa­vai­tę džiung­lė­ se, šis at­sa­kė, kad be pro­ble­mų. Jie ži­no, kur nak­vo­ti, ką val­gy­ti, kuo tep­tis. Pa­ro­dė vie­ną gry­bą – jį ga­li­ ma val­gy­ti, o jau ki­tas nau­do­ja­mas kaip kont­ra­cep­ti­kas mo­te­rų, ku­rios ne­no­ri pa­sto­ti. Vie­no me­džio sul­tis ga­li ger­ti, ki­to – jau nuo­dai, į ku­ riuos mir­ko­mi strė­lių smai­ga­liai“, – džiung­lių pa­mo­kas pri­si­mi­nė pa­ šne­ko­vas. Ke­lio­nės po Pe­ru me­tu po­ra su­ ren­gė ir trum­pų eks­kur­si­jų – vie­ ną die­ną sky­rė pa­si­plau­kio­ji­mui bang­len­tė­mis, ki­tą – ke­lia­vo į sa­las ste­bė­ti jū­ros liū­tų, ping­vi­nų, jū­ros vėp­lių bei ki­tos eg­zo­tiš­kos fau­nos. Įgy­ven­din­da­mi „kul­tū­ri­nę pro­ gra­mą“, ke­le­tą die­nų ke­liau­to­jai pra­lei­do Šven­ta­ja­me Uru­bam­bos upės slė­ny­je bei ap­lan­kė in­kų tvir­ to­ves Ol­lan­tay­tam­bo, Pi­saq, Chin­ cha­ro, Mo­ray mies­te­liuo­se. Gi­liau ta­me pa­čia­me slė­ny­je pa­ lei Uru­bam­bą yra ir gar­su­sis Ma­ču Pik­ču – čia XVI a. pra­džio­je vy­ko di­die­ji in­kų ir kon­kis­ta­do­rų su­si­rė­ mi­mai. XV–XVI a. tvir­to­vės griu­ vė­siai kal­no šlai­te, 2350 m aukš­

15

šeštADIENIS, SPALIo 5, 2013

vakarė

Simono Gentvilo as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

tu­ris­tai brau­na­si į džiung­les

Idi­lė: ato­kvė­pio mi­nu­tė džiung­lė­se.

Marš­ru­tai: už­nu­ga­ry­je – ke­lias į tar­pek­lį.

Van­duo: ke­lio­nė su vie­ti­niu gi­du po La­go San­do­val eže­rą Pe­ru džiung­lė­se.

Bui­tis: Kol­kos kan­jo­ne nė­ra au­to­mo­bi­lių, tad vie­

ti­niai vis­ką ga­be­na asi­lais.

ty­je virš jū­ros ly­gio, dar va­di­na­mi pra­ras­tuo­ju in­kų mies­tu. 1911 m. eks­pe­di­ci­jos me­tu ras­ta­me mies­te bu­vo ap­tik­ta šven­tyk­lų komp­lek­so, di­duo­me­nės pa­sta­tų, gy­ve­na­mų­ jų na­mų, san­dė­lių, gy­ny­bi­nių sie­ nų iš ap­ta­šy­tų ak­mens blo­kų, van­ dens su­rin­ki­mo įren­gi­nių, ka­na­lų, ak­me­ni­nių laip­tų, ke­lių, iš­klo­tų ak­me­ni­nė­mis ply­to­mis, šlai­tuo­se iš­dės­ty­tų te­ra­sų lie­ka­nų. 80 km – už 100 do­le­rių

„Ne­su ma­tęs to­kio val­džios par­ si­da­vė­liš­ku­mo tu­riz­mo at­ve­ju. 40 km at­stu­mą iki Ma­ču Pik­ču ga­li­ ma įveik­ti tik trau­ki­niu ar­ba 7 val. pės­čio­mis per miš­ką. Ke­lio­nė trau­ ki­niu pir­myn ir at­gal kai­nuo­ja 100

Mas­te­liai: Si­mo­nas ir Ša­rū­nė ne­pra­lei­do pro­gos įsiam­

žin­ti prie fi­ku­so me­džio.

do­le­rių vie­nam žmo­gui. Pe­ru tu­ri la­bai daug lan­ky­ti­nų ob­jek­tų, bet čia jau jau­čia­si pa­na­šus po­žiū­ris į tu­ris­tus kaip Tu­ni­se, Egip­te“, – pa­ty­rė pa­šne­ko­vas. Vis dėl­to, anot ke­liau­to­jo, to ne­ pa­sa­ky­si apie pa­čius Pe­ru gy­ven­ to­jus – esą jie tai­kūs, ra­mūs ir neį­ky­rūs, skir­tin­gai nei lie­tu­vių pa­mėg­tuo­se ku­ror­tuo­se. Ke­liau­to­jai ap­lan­kė ir tur­būt vi­sų lai­kų žy­miau­sio Pe­ru, o gal ir vi­sos Pie­tų Ame­ri­kos kul­tū­ros at­sto­vo Ma­rio Var­gas Llo­sa, 2010-ųjų No­ be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­to, gim­tą­jį mies­tą Are­qui­pą. „Kū­rė­jo gar­bei dar gy­vam esant mies­te jo var­du pa­va­din­ti kul­tū­ros na­mai, bib­lio­te­kos, mies­to rep­re­

zen­ta­ci­nės erd­vės. O vi­sa Are­qui­pa va­di­na­ma Bal­tuo­ju mies­tu dėl jam bū­din­go bal­to kal­kak­me­nio ply­tų ar­chi­tek­tū­ros bei mies­tą su­pan­čių snie­guo­tų ug­ni­kal­nių pa­no­ra­mos“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tis. Si­mo­nas pri­pa­ži­no, jog yra gau­ sy­bė žmo­nių, ku­rie tie­siog įsi­my­lė­ ję Pie­tų Ame­ri­ką, ta­čiau pa­ts pri­si­ pa­ži­no, jog į šį kraš­tą var­gu ar dar vyk­tų, jei ne­bū­tų svar­baus rei­ka­lo. „Są­ži­nin­gai sau ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ma­ne ga­li­ma vis ma­žiau kuo nors nu­ste­bin­ti, pri­blokš­ti, ypač kai į ko­kį nors re­gio­ną vyks­ti ant­ rą kar­tą. Tad iš emo­ci­jos pe­rei­ni į kon­teks­tą, imi ana­li­zuo­ti gi­les­ nius da­ly­kus“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ ko­vas.

Mo­ray: in­kų lai­kų komp­lek­sas, au­ga­lų vei­si­mo ban­dy­mų sto­tis.

Spar­nuo­čiai: ra­mūs pe­li­ka­nai Ra­mio­jo van­de­ny­no pa­kran­tė­je.

16

šeštADIENIS, SPALIo 5, 2013

vakarė

Lie­tu­vos mu­zi­kos le­gen­da: apie „Fo­je“ – Le­gen­di­nė gru­pė „Fo­je“ vėl įpūs lau­žo švie­są. 1997 m. iš­si­skirs­čiu­si gru­pė šian­ die­niu kon­cer­tu Klai­pė­do­je pra­de­da tu­ rą po di­džiuo­sius Lie­tu­vos mies­tus. Vi­so to „kal­ti­nin­kas“ – gru­pės ly­de­ris And­rius Ma­mon­to­vas, nu­spren­dęs pa­mi­nė­ti sa­vo veik­los 30-me­tį. Kon­cer­tuo­se sve­čių tei­ sė­mis gros ir di­džio­ji da­lis bu­vu­sių „Fo­je“ mu­zi­kan­tų.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

A.Lu­ko­šius: „Le­gen­da li­ko gy­va“

1983-ių­jų ru­de­nį A.Ma­mon­to­vas (vo­ka­las, mu­ša­mie­ji), Ar­nol­das Lu­ ko­šius (kla­vi­ši­niai) ir Da­rius Ta­ra­ se­vi­čius (bo­so gi­ta­ra) Vil­niaus 18ojo­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je įkū­rė gru­pę „Sun­ki mu­zi­ka“. Tai ir bu­ vo vie­nos po­pu­lia­riau­sių Lie­tu­vo­je ro­ko gru­pių „Fo­je“ gy­va­vi­mo, taip pat ir A.Ma­mon­to­vo – mu­zi­kan­to, pro­diu­se­rio, ak­to­riaus – kū­ry­bi­nės veik­los pra­džia. Šian­dien „Fo­je“ iš­ta­kas pri­si­me­ na ne And­rius, o tam tik­rais pe­ rio­dais gru­pė­je gro­ję A.Lu­ko­šius, Eu­ge­ni­jus Pu­ga­čiu­kas ir Da­rius Bu­ ro­kas. Jie vie­nu bal­su tvir­ti­no, kad vėl su­si­tik­ti se­nus drau­gus, kar­tu re­pe­tuo­ti ir gro­ti – di­de­lis ma­lo­ nu­mas. „Tą 1983-ių­jų ru­de­nį mo­kė­mės X kla­sė­je. Ta­da bai­gė­si tas pri­va­lo­ mas ko­lū­kis (tal­kos ko­lū­ky­je – aut. pa­st.), grį­žo­me į Vil­nių. Po ke­lių sa­vai­čių mo­kyk­lo­je vy­ko ata­skai­ ti­nis pra­ne­ši­mas apie dar­bą ko­lū­ ky­je ir mes su­ren­gė­me hu­mo­ris­ti­nę pro­gra­mą. Iš­kart po to su­me­tė­me – da­rom ką nors rim­čiau. Kaž­ku­ria­ me mo­kyk­los su­si­rin­ki­me pa­gro­ jo­me dvi sa­vo dai­nas – jos bu­vo ne­ti­pi­nės, vi­sai ne­pa­na­šios į bū­si­ mus „Fo­je“ kū­ri­nius“, – pri­si­mi­nė A.Lu­ko­šius. Iš pra­džių jie bu­vo tri­se: A.Ma­ mon­to­vas, Da­rius Ta­ra­se­vi­čius ir Ar­nol­das. Al­gis Kriš­čiū­nas, bend­ rak­la­sis, prie jų tai pri­si­jung­da­vo, tai at­si­skir­da­vo, nes esą tė­vai jam ne­lei­do per daug už­siim­ti mu­zi­ka. „Nau­ja­me­tį kon­cer­tą gro­jo­me tri­se. Ko­ri­do­riu­je. Pil­na mo­kyk­ la žmo­nių pri­si­rin­ko, – pri­si­mi­ nė A.Lu­ko­šius. – Jau bu­vo to­kios dai­nos kaip „Liū­de­sys“. Tur­būt tai vie­na se­niau­sių gru­pės dai­nų. Bu­ vo „Pa­veiks­las“, „Vai­kys­tės sto­ gas“. A.Kriš­čiū­nas klau­sė­si to kon­ cer­to ir džiau­gė­si. Po Nau­jų­jų me­tų jis grį­žo į gru­pę ir sė­do prie būg­nų. Iki mo­kyk­los bai­gi­mo gro­jo­me ke­ tu­rie­se“. Vai­ki­nai kon­cer­ta­vo ki­to­je mo­ kyk­lo­je. Ten kon­cer­to me­tu juos ap­vo­gė. O di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ ja pri­si­ka­bi­no prie jų pla­ka­to: „Ką reiš­kia sie­no­je ta sky­lė?“ A.Kriš­ čiū­nas bu­vo nu­pie­šęs siur­rea­lis­ti­ nį pla­ka­tą Sal­va­do­ro Da­li sti­liu­mi: rau­do­nų ply­tų sie­na, o jo­je – pra­ muš­ta sky­lė. Per tą sky­lę ma­ty­ ti pie­va, me­dis ir ke­tu­rios ei­nan­ čios fi­gū­ros, nuo ku­rių krin­ta il­gi še­šė­liai.

A.Lu­ko­šius ne­slė­pė, kad ta­da la­ bai daug pa­mo­kų pra­lei­do dėl gro­ji­ mo – vis už­si­bū­da­vo kam­ba­rė­ly­je. Kam­ba­rė­liu jis va­di­na ne­di­de­lę pa­tal­pą, ko­kios pa­pras­tai yra prie ak­tų sa­lės, kur ar­tis­tai, mu­zi­kan­ tai per­si­ren­gia prieš ei­da­mi į sce­ną. Vai­ki­nai ten su­si­grū­dę re­pe­tuo­da­vo per per­trau­kas, to­dėl nie­ka­da ne­ gir­dė­da­vo skam­bu­čio. Šio­je pa­tal­ po­je bū­da­vo su­dė­ti jų inst­ru­men­ tai. Ar­nol­das ten li­tuo­da­vo – jam tek­da­vo ir lai­dus pri­žiū­rė­ti. Mo­ky­ to­jai, nors ir keis­ta, dėl gro­ji­mo jų „ne­tar­kuo­da­vo“. O vie­nu me­tu bu­ vo net mo­kyk­los rak­tą pa­ti­kė­ję, kad šie sa­vait­ga­liais ga­lė­tų atei­ti re­pe­ tuo­ti į ak­tų sa­lę.

Ju­bi­lie­jus: „Fo­je“ mu­zi­kan­tai tvir­ti­no, kad vėl su­tik­ti se­nus drau­gus, kar­tu re­pe­tuo­ti – di­de­lis ma­lo­nu­mas.

ro­do, kad gru­pė prie po­li­ti­nių ak­ci­ jų ga­lė­jo pri­si­dė­ti sva­riau? „Nuo pat pra­džios mes bu­vo­me ne vi­suo­me­ni­nė gru­pė. Mū­sų tiks­ las – kal­bė­ti žmo­gui apie jo pa­sau­ lį, ei­ti į jo vi­dų. Nuo žmo­gaus, nuo jo vi­di­nio pa­sau­lio juk vis­kas ir pra­si­de­da. Po­li­ti­niai lo­zun­gai bū­ tų žlug­dę ga­li­my­bę taip kal­bė­ti“, – ma­no A.Lu­ko­šius. Po to kon­cer­to „Fo­je“ dar gro­ jo il­gai ir sėk­min­gai. Ko­dėl ji iš­si­ sky­rė?

Nau­ja­me­tį kon­cer­tą gro­jom tri­se. Ko­ri­ do­riu­je. Pil­ na mo­kyk­la žmo­nių pri­ si­rin­ko.

„Mū­sų mo­kyk­la ta­da bu­vo kaž­ ko­kia pro­gre­sy­vi“, – ste­bė­jo­si Ar­ nol­das. A.Lu­ko­šius ne­sle­pia, kad 1989 m. bu­vo iš­mes­tas iš gru­pės. „Tuo pe­rio­du bu­vo ki­ti mu­zi­kan­tai – ne tie, ku­rie įkū­rė „Fo­je“. Rea­liai mu­ du su And­riu­mi bu­vo­me pra­sčiau­ si mu­zi­kan­tai. Ki­ti mu­zi­kan­tai bu­ vo rim­tes­ni, bent jau jie taip ma­nė. Ta gru­pė prieš ma­ne la­bai nu­si­sta­ tė. Aš tech­niš­kai gro­jau pra­sčiau už ki­tus. Man per­da­vė, kad rei­kia išei­ ti. Ir išė­jau – pra­dė­jau gro­ti gru­ pė­je „Šiau­rės kryp­tis“, – pa­sa­ko­ jo A.Lu­ko­šius. 1990 m. jis iš­va­žia­vo į Jung­ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­jas, kur gy­ve­no de­vy­nis mė­ne­sius. Ten, Či­ka­go­je, ma­tė „Fo­je“ kon­cer­tą. Gro­jo dvie­ se – A.Ma­mon­to­vas ir D.Bu­ro­kas. „Bran­giau­sią bi­lie­tą nu­si­pir­kau, 21 do­le­rį su­mo­kė­jau. Ta­da ir su­ta­rė­ me, kad bū­tų ga­li­ma vėl su­si­mes­ti ir gro­ti drau­ge“, – pri­si­mi­nė A.Lu­ ko­šius, į „Fo­je“ grį­žęs 1991 m. Kai tų me­tų sau­sio pra­džio­je so­ vie­tų ka­riuo­me­nė jė­ga už­gro­bė ir ap­šau­dė Spau­dos rū­mus, „Fo­je“ gro­jo ša­lia jų su­reng­ta­me gar­sia­ja­ me pro­tes­to kon­cer­te. Ar jam neat­

„Ma­no nuo­mo­ne, gru­pė iš­si­ skirs­tė ne lai­ku to­dėl, kad bu­ vo pa­sie­ku­si pa­tį aukš­čiau­sią sa­vo pa­ki­li­mą. San­ty­kiai bu­vo įtemp­ti dėl dau­ge­lio prie­žas­čių. Ki­ta ver­ tus, at­su­kus is­to­ri­ją at­gal, „Fo­je“ iš­si­sky­rė la­bai sėk­min­gai. Iš­sis­ky­ ri­mas pa­ki­li­me pa­lie­ka le­gen­dą. O iš­si­sky­ri­mas nuo­smu­ky­je yra be­ pras­mis – tu tie­siog nu­mi­rei, o ne iš­si­sky­rei“, – į va­tą žo­džių ne­vy­ nio­jo A.Lu­ko­šius. Paš­ne­ko­vo nuo­mo­ne, jie pra­dė­jo pra­ras­ti kon­tak­tą. Per tą lai­ką vi­si su­kū­rė šei­mas, du – A.Ma­mon­to­ vas ir A.Kriš­čiū­nas – ta­po ve­ge­ta­ rais ir abs­ti­nen­tais. „A.Kriš­čiū­nas tur­būt al­ko­ho­ lio gy­ve­ni­me ne­ra­ga­vo iš vi­so, – ko­le­gai įgė­lė Ar­nol­das. – Jis vi­są kla­sę lai­kė griež­tai – toks bu­vo jo po­žiū­ris. Jei kla­sė į ko­kį nors žy­gį išei­na ir kas nors už­si­ma­no iš­ger­ ti, A.Kriš­čiū­nas, bū­da­vo, mo­ra­lus skai­to.“ Gru­pės iši­ri­mas, A.Lu­ko­šiaus nuo­mo­ne, – įvai­rių tar­pu­sa­vio san­ty­kių klau­si­mas. Ar so­li­nę kar­je­rą pra­dė­jęs A.Ma­ mon­to­vas, iš­si­vaikš­čio­jus „Fo­je“, pa­bė­go nuo sa­vęs?

„Iš es­mės – tai ta pa­ti „Fo­ je“. Ne­ga­liu sa­ky­ti, kad yra di­de­ lis skir­tu­mas. Skir­tu­mas tik­tai tas, kad su am­žiu­mi kei­čia­si jo po­žiū­ ris, jo dai­nos, te­ma­ti­ka. Tai – tie­ siog žmo­gaus ki­ti­mas. O ar „Fo­je“ bū­tų da­riu­si ki­taip, la­bai abe­jo­ju, – dės­tė A.Lu­ko­šius. – And­riaus gru­ pė da­bar pro­fe­sio­na­les­nė už „Fo­je“, gro­ja tech­niš­kai ge­riau. Ga­liau­ siai ir lai­kai pa­si­kei­tė, ir tech­no­ lo­gi­jos, ga­li­my­bės. Ma­nau, ir „Fo­ je“ bū­tų au­gu­si. Es­mė – da­bar yra And­rius ir gru­pė, ku­ri ne­si­ki­ša į jo idė­ji­nius re­gu­lia­vi­mus. O ta­da bu­ vo gru­pė“. Kaip per tuos me­tus ki­to pa­ties A.Lu­ko­šiaus gy­ve­ni­mas? Ar­nol­ das sa­kė ne­tu­rįs pro­fe­si­jos: „Aš esu pro­fe­sio­na­lus ma­lė­jas lie­žu­ viu“. Bai­gęs Vil­niaus uni­ver­si­te­te vie­ną fi­zi­kos spe­cia­ly­bės kur­są, ko­ kių tik dar­bų jis ne­dir­bo! „Ir sta­ty­ bo­se dir­bau, ir an­te­nas sta­čiau ant sto­gų, ir se­nį žiū­rė­jau Ame­ri­ko­je. Net la­ši­nę jam mo­kė­jau pa­sta­ty­ ti“, – var­di­jo A.Lu­ko­šius. Bu­vęs „Fo­je“ na­rys sėk­min­gai dar­ba­vo­si kaip vie­no po­pu­lia­raus žur­na­lo prie­do re­dak­to­rius, pa­ sta­ruo­ju me­tu yra vie­no po­rta­lo re­por­te­ris.

ma, vie­ni no­rė­jo ei­ti į vie­ną pu­sę, ki­ti – į ki­tą. Bet ly­de­ris – aiš­kus, jis ėjo sa­vo ke­liu, o mes – sa­vo, – dės­ tė mu­zi­kan­tas. – Fai­na da­bar su­si­ tik­ti, pa­bend­rau­ti, pa­si­žiū­rė­ti vie­ niems į ki­tus – ku­ris pra­ži­lęs, ku­ris pil­vo­tas. Ne taip blo­gai vis­kas, kaip iš pra­džių gal­vo­jo­me. Pa­čiam sun­ ku ver­tin­ti, kaip pa­vyks kon­cer­tai, bet, ma­nau, blo­gai ne­bus.“ Ką jis vei­kė tuos du il­gus de­šimt­ me­čius, kai pa­li­ko „Fo­je“? „Po­rą me­tų ban­džiau gy­ven­ti iš mu­zi­kos, sa­vo gru­pę ban­dė­me lip­ dy­ti, bet kaž­kaip ne­pa­vy­ko pra­si­ muš­ti. Ga­liau­siai nei tų kon­cer­ tų la­bai rei­kė­jo, nei tų klu­bų bu­vo. 1991-ie­ji – ga­nė­ti­nai sun­kus Lie­ tu­vai pe­rei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis. Ne­se­niai bu­vau su­kū­ręs šei­mą. Jei bū­čiau bu­vęs vie­nas, gal ir bū­čiau ga­lė­jęs pra­gy­ven­ti iš mu­zi­kos. Bet šei­mai dve­jus me­tus pa­sa­ko­ti is­to­ ri­jas – jūs dar pa­lau­ki­te, aš dar ką nors su­gal­vo­siu, mes dar su­kur­si­ me mu­zi­ką ir už­ka­riau­si­me pa­sau­ lį – pa­var­gau. Pas­kui pri­si­mi­niau, kad tu­riu sta­ty­bi­nin­ko dip­lo­mą. Nu­pū­čiau dul­kes nuo dip­lo­mo ir pa­gal spe­cia­ly­bę pra­dė­jau dirb­ti. Ir po šiai die­nai tai da­rau“, – pri­ si­pa­ži­no dip­lo­muo­tas sta­ty­bų in­ ži­nie­rius.

E.Pu­ga­čiu­kas: „Blo­gai ne­bus“

Gru­pė­je E.Pu­ga­čiu­kas gro­jo nuo 1986 iki 1991 m. Per tu­ro kon­cer­ tus, kai skam­bės gar­sio­ji „Lau­ žo švie­sa“, Eu­ge­ni­jus, kaip ir prieš dau­ge­lį me­tų, muš būg­nus. Ko­kių sen­ti­men­tų jam su­ke­lia ši vie­na ge­ riau­sių gru­pės dai­nų? „Bu­vo ge­ri lai­kai, bu­vo gru­pės pa­ki­li­mas. Ši dai­na – tai kaž­koks kab­lys: mes su­pra­to­me, kad esa­ me gru­pė ir kad kaž­ką pa­da­rė­me. Ji su­kur­ta 1986 m. Aiš­ku, ne iš kar­ to ta­po to­kia, ko­kia išė­jo į vie­šu­mą – ieš­ko­jo­me vi­so­kių spren­di­mų. Jau­tė­me, kad dai­na vy­ku­si, bet kol tem­po, rit­mo, ki­tų da­ly­kų pra­sme ji „su­si­gu­lė­jo“, te­ko pa­dis­ku­tuo­ ti tar­pu­sa­vy­je“, – pri­si­mi­nė E.Pu­ ga­čiu­kas. Pak­laus­tas, kaip da­bar se­ka­si re­ pe­ti­ci­jos, ar sun­ku vi­siems drau­ge su­si­telk­ti ir gro­ti, ar ky­la gin­čų, Eu­ge­ni­jus sa­kė, kad gin­čų jau ne­ bė­ra, tai – praei­tis. „Ga­liau­siai nie­ka­da kaž­ko­kių ypa­tin­gų gin­čų ir ne­bu­vo. Jei­gu kaž­ku­rio­je vie­to­je nuo­mo­nės ir iš­ si­sky­rė, tai iš­si­sky­rė. Kaip sa­ko­

Atsigręžus: prieš du dešimtmečius

17

šeštADIENIS, SPALIo 5, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

iš ant­rų lū­pų

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Ta­čiau vy­ras mu­zi­kos ne­me­tė – ku­rį lai­ką gro­jo su „Po­lia­ri­zuo­tais stik­lais“. Tik il­gai­niui mu­zi­ka pa­ si­trau­kė į ant­rą pla­ną. D.Bu­ro­kas: „Mei­lu­žė neišs­ky­rė“

Kai gru­pė­je bo­si­ne gi­ta­ra gro­ jęs D.Ta­ra­se­vi­čius bu­vo pa­šauk­ tas į ka­riuo­me­nę, vie­to­je jo vai­ ki­nai pa­kvie­tė D.Bu­ro­ką. Ta­da šis mo­kė­si pa­sku­ti­nė­je vi­du­ri­nės mo­ kyk­los kla­sė­je. Bet jau bu­vo gro­jęs Ba­lio Dva­rio­no mu­zi­kos mo­kyk­los džia­zo, dar ki­ta­me an­samb­liuo­se. Ką reiš­kia už­lip­ti ant sce­nos, vai­ ki­nas jau ži­no­jo. „Pa­te­kau į gru­pę, ku­ri man la­bai pa­ti­ko. Ne­bu­vau aš jau toks ge­ras mu­zi­kan­tas, ne­ta­pau ži­no­mas. Bu­vo 1986-ie­ji, gru­pei bu­vo tre­ji me­tai. Kai atė­jau, dar ne­la­bai gau­džiau­si, kas ir kaip, ir dar pa­ti gru­pė ne­bu­ vo po­pu­lia­ri. Bet bu­vo la­bai įdo­mu – jau­nuo­lis, ku­riam dar nė­ra 18-os, ei­na, gro­ja su drau­gais, vyks­ta re­pe­ ti­ci­jos“, – pa­sa­ko­jo D.Bu­ro­kas. Ta­čiau prieš tai Da­rius kaip žiū­ ro­vas ėjo į „Fo­je“ kon­cer­tus. Jau ta­ da gru­pė gro­jo „Ma­no sau­lę“, „Ki­ to­kį pa­sau­lį“, „Liū­de­sį“. D.Bu­ro­kui įsi­lie­jus į „Fo­je“, drau­ge įra­šė dai­ nas „Lau­žo švie­sa“, „Sau­gok vai­ kys­tę“.

Da­rius pri­si­mi­nė pir­mą­jį gru­pės „gast­ro­li­nį“ kon­cer­tą – jie gro­ jo Tau­jė­nuo­se, kaž­ko­kia­me tech­ ni­ku­me. „Kaip ho­no­ra­rą už kon­cer­tą ga­ vo­me dė­žę obuo­lių, – juo­kė­si D.Bu­ ro­kas. – Įdo­mus jaus­mas. Įsi­jun­ giau į gru­pės veik­lą dar moks­lei­vis, o jie jau bu­vo stu­den­tai. Pag­ro­jau me­tus. Pas­kui te­ko išei­ti į ka­riuo­ me­nę, ma­no vie­tą užė­mė ki­ti“. Grį­žęs iš ar­mi­jos Vil­niaus uni­ ver­s i­te­te D.Bu­ro­kas stu­d i­ja­vo eko­no­mi­ką, kol And­rius, pa­ki­tus gru­pės su­dė­čiai, vėl jį pa­si­kvie­tė. „Bu­vo­me pen­kie­se. Po ku­rio lai­ko li­ko­me tik dvie­se – And­rius ir aš. Ir ta­da, 1991-ai­siais, įra­šė­me al­bu­mą „Ga­li skam­bė­ti keis­tai“, – pri­si­mi­ nė D.Bu­ro­kas. Ko­kie, jo nuo­mo­ne, ta­da bu­vo gru­pės na­rių tar­pu­sa­vio san­ty­kiai? Ar jie ašt­riai dis­ku­tuo­da­vo kū­ry­bos klau­si­mais, ar pyk­da­vo­si dėl mer­ gi­nų? „Dėl mer­gi­nų – nie­ka­da, – už­ga­ ran­ta­vo Da­rius. – Net min­čių to­kių ne­kil­da­vo – vi­sų sko­niai dėl mer­gi­ nų bu­vo la­bai skir­tin­gi. Ypač jau­ nys­tė­je, pir­mai­siais me­tais pyk­čio ne­bu­vo – vir­šų ėmė kū­ry­ba, bend­ ras nu­si­tei­ki­mas, bend­ras tiks­ las, vie­no­das žan­ro, sti­liaus su­vo­ ki­mas. Kū­ry­bi­niu po­žiū­riu vis­kas bu­vo ge­rai, tik gy­ve­ni­mo įvy­kiai – tar­ny­ba ka­riuo­me­nė­je, stu­di­jos – vis­ką tru­pu­tį pa­ko­re­ga­vo.“ Ar jis ti­kė­jo, kad „Fo­je“ su­lauks šlo­vės va­lan­dos – pub­li­ka ją pri­ pa­žins? „Iš tik­rų­jų taip. Vis­kas la­ bai grei­tai ėjo to link. Tai bu­vo tik lai­ko klau­si­mas, – ma­no D.Bu­ro­ kas. – Ži­no­ma, tai And­riaus dė­ka. Jis kū­rė ir dai­nų teks­tus, ir mu­zi­ką, o mes akom­pa­na­vo­me. Idė­jos su­ko­ si jo gal­vo­je.“ „Fo­je“ Da­rius gro­jo iki lem­tin­gų 1997-ųjų. „Kaip šei­ma iš­si­ski­ria, taip ir gru­pė iš­si­ski­ria, – pa­ly­gi­ no D.Bu­ro­kas. – Ne­ga­li sa­ky­ti, jog at­si­ra­do mei­lu­žė. Jau, ma­tyt, bu­vo lai­kas. Charakteriai… Vi­si ta­po as­ me­ny­bė­mis. La­bai sun­ku bu­vo su­ de­rin­ti tuos skir­tu­mus, sun­kiau ta­po nu­si­leis­ti. Mes iš­si­skirs­tė­me pa­čio­je gru­pės kles­tė­ji­mo vir­šū­ nė­je, ir pa­sku­ti­nis al­bu­mas „1982“ ne­bu­vo blo­gas.“

Astrologinė prognozė spalio 5–11 dienoms AVI­NAS (03 21–04 20)

Savaitgalis nenuvils, jei su­ silaikysite nuo rizikos ir ul­ timatumų antrajai pusei. Regis, norėsis pasilepinti skanėstais, pra­ banga. Vis dėlto saiko nepraraskite, ypač jei dar nesumokėjote mokes­ čių ar negrąžinote skolos. Kitą sa­ vaitę ieškokite teisybės ir užtarimo, tvarkykite finansinius dokumentus. Jeigu tikitės lėšų projektams, gali­ mos kliūtys, bet galimybių yra. Ga­ na tinkamas laikas pokalbiams su įtakingais veikėjais, užsieniečiais. Teks pasukti galvą dėl galimų nau­ jų įsipareigojimų, konkurencijos. JAU­TIS (04 21–05 20)

Savaitgalis skatins ūkiškai darbuotis ir diskutuoti. Per­ nelyg nepasikliaukite reklama. Lais­ valaikį smagiausia bus leisti su an­ trąja puse. Jei esate vieniši, galimas flirtas, pasimatymas. Kitą savaitę išsiaiškinsite meilės, šeimos santy­ kiuose arba versle kilusius nesusi­ pratimus. Nuo antradienio aktua­ liausi bus finansiniai reikalai. Regis, teks apsispręsti dėl investavimo, paskolos ar kt. Bandysite atmes­ ti tai, kas nebereikalinga, arba kaip tik susigrąžinti tai, kas prarasta.

Andriaus Mamontovo asmeninio archyvo nuotr.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Savaitgalį būsite linkę do­ mėtis, kaip gyvena ir kuo užsiima draugai, giminaičiai. Ne­ tingėsite prirašyti laiškų ir skam­ binti telefonu. Kitą savaitę prireiks iškalbos, naujos informacijos. Ga­ limas ryšys su žiniasklaidos atsto­ vu arba seniai matytu pažįstamu. Regis, užplūs paprastų žemiškų malonumų troškulys, norėsis daug laiko skirti sau ir artimiesiems. Kad ir kaip būtų, uoliai tvarkysite ūki­ nius, buitinius reikalus. Staigmenų galite sulaukti iš vaikų, gerbėjų.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Šeštadienį demonstruosi­ te atsidavimą, solidarumą draugams, bendraminčiams. Gali­ te per tai net patirti nuostolį, tar­ kim, paskolinti pinigų, nujausdami, kad jų neatgausite. Kad ir kaip bū­ tų, nenuobodžiausite. Trauks dva­ sinė praktika, svaigalai. Rinkitės tik tai, kas nekenkia. Kitą savaitę sun­ ku bus laikytis dienotvarkės. Stigs emocinės pusiausvyros, nežinosi­ te, ką pirmiausia spręsti – profesi­ nes ar asmenines problemas. Galite gauti pasiūlymą, susijusį su nauju projektu ar esamo finansavimu. OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalį nieko neveikti ne­ pavyks dėl neišvengiamos pareigos, būtinybės kam nors pa­ dėti, tarpininkauti, derinti intere­ sus. Sekmadienį būtinai rasite ben­ draminčių, kad ir ką sugalvotumėte. Kitą savaitę galite turėti reikalų su visuomeninių organizacijų, oficialių įstaigų veikėjais, pareigūnais. Būsite labai neatsparūs alkoholio poveikiui ir infekcijų užkratams. Gali būti ne­ lengva laikytis darbų grafiko, susi­ kaupti trukdys emocijos arba keis­ ta savijauta. VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Jei naktį į šeštadienio rytą linksminsitės ar mėgausi­ tės meile, tikėtina, kad visą mėne­ sį elgsitės panašiai. Regis, jus taip trauks malonūs dalykai, kad jiems ir vaikų užgaidoms leisite pinigus nesusimąstydami. Daug dėmesio skirsite ir įvaizdžiui. Nuo pirma­ dienio pravartu ieškotis darbo, jei tai aktualu. Kolega ar draugas ga­ li pateikti pasiūlymą. Vis dėlto lau­ kia ir toks dalykinis pokalbis, kuris nebus malonus. Turbūt gilinsitės į situaciją asmeniniame gyvenime. Padėdami atsistoti ant kojų sau, kartu padėsite ir partneriui.

Savaitgalį būsite linkę ieš­ koti nuotykių, rizikuo­ ti. Galite atsidurti nepažįstamo­ je aplinkoje tarp svetimų žmonių. Regis, neišvengsite viešo dėme­ sio. Gali būti, kad iš tam tikros veiklos gausite ne tik dėmesio, o ir neblogą honorarą. Kitą savaitę pasinersite į konkrečius reikalus, darbą. Jei turite gerų sumanymų ir palaikymą, nedvejodami im­ kitės iniciatyvos. Jeigu aktyviai ieškote darbo, įmanomas pasiū­ lymas. Gali būti, kad dalyvausite šauniame renginyje.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Šeštadienio naktį susipykę su antrąja puse, galite iš­ provokuoti seriją skandalų ir santy­ kių nutrūkimą. Ramybės ir komfor­ to norėsis labiau nei ko kito. Noriai dairysitės į rudeninės mados vitri­ nas ir turbūt įsigysite šį tą stilinga. Kitą savaitę būsite nusiteikę dery­ boms dėl projektinio finansavimo, paramos verslui ar pan. Aplinki­ nius stebinsite replikomis, argu­ mentais. Galite tikėtis įdomių pa­ siūlymų arba patys juos teikti, tik galbūt ne visi jie bus racionalūs ir pagal kišenę.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

mažai kas prognozavo, kad pradėję kartu groti vaikinai taps garsia grupe.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Savaitgalis bus namų, šei­ mos metas, kai svetimų žmonių ir neįprastos aplinkos jums reikės mažiausiai. Norėsis ramiai pabūti vienam ar su šeimos na­ riais. Galbūt pastarieji jus palepins skaniu maistu ar ypatingu dėmesiu jums. Kitą savaitę bet koks stresas, persitempimas ir peršalimas aki­ vaizdžiai kenks sveikatai. Nuo an­ tradienio jus pradės erzinti įpras­ ta kasdienybė. Kils noras pasinerti į kūrybinę veiklą, romantiką. De­ ja, negalėsite ignoruoti techninių, ūkinių ar kt. rūpesčių.

Savaitgalį jūsų prioritetas bus šeima, vaikai ir mei­ lė, tad arba mylimam žmogui ir ro­ mantikai, arba užsiėmimams su vaikais skirsite daug laiko. Galite patirti intriguojamą situaciją, ap­ silankyti neįprastame renginyje, keistu būdu įgyti naują gerbėją. Kitą savaitę gali pasitaikyti nauja kūry­ binės saviraiškos galimybė. Nedžiu­ gins tik tai, kad žadamas atlygis at­ rodo menkas, nestabilus. Bet kuriuo atveju tai pridės pinigų ir gerovės, o ne atims. Dėl pagerėjusio įvaizdžio sulauksite komplimentų, dėmesio.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Šį savaitgalį nevartokite svai­ galų ar migdomųjų ir nesu­ painiokite vartojamų vaistų, antraip gresia sveikatos sutrikimas. Regis, būsite itin valdomi emocijų ir joms pasiduodantys. Vis dėlto su tais, ku­ riems norite patikti, elgsitės tik ma­ loniai. Galimas pasimatymas. Ki­ tą savaitę galite priimti sprendimą, susijusį su nuosavybe, verslu. Gal­ būt gausite gerą užsakymą ar hono­ rarą, arba pavyks įgyvendinti pla­ nuotą finansinę ar verslo operaciją, rasti rėmėjų. Tikėtinas lauktas tele­ fono skambutis, susitikimas.

ŽU­VYS (02 20–03 20)

Savaitgalis nepraeis vel­ tui, apsilankius kultūrinia­ me renginyje, parodoje, ypač jei tai vyksta toli nuo namų ar turi tarp­ tautinę reikšmę. Galima pažintis ar informacija, atversianti duris į kaž­ kokią paslaptį. Tiesa, būsite linkę išlaidauti, neatsispirsite pagundai savaitgalį palepinti mylimuosius ir vaikus. Kitą savaitę seksis, jei turite įdomių idėjų ir esate pasirengę dėl jų pakovoti. Kažko galite pasisem­ ti iš užsieniečių patirties. Tik mo­ kėkite atskirti realius dalykus nuo Sidonija iliuzijų.

18

ŠEŠTADIENIS, SPALIO 5, 2013

vaikų alėja

7–12 m. Pageidavimus ir atsiliepimus rašykite mums e. paštu konkursas@kl.lt arba siųskite laiškus Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, Klaipėda.

19

ŠEŠTADIENIS, SPALIO 5, 2013

menas ir pramogos

„Žalgirio“ arena kviečia sutikti Naujuosius Jau tra­di­ciš­kai tre­čius me­tus iš ei­lės „Žal­gi­rio“ are­na kvie­čia su­ tik­ti Nau­juo­sius. Pas­ku­ti­nė­mis 2013-ų­jų va­lan­do­mis žiū­ro­vus džiu­gins vi­są pa­sau­lį ap­ke­lia­vęs sėk­min­giau­sias at­li­kė­jo Ro­ ber­to Well­so šou „Rhap­so­dy In Rock“. Per šou R.Well­sas sce­no­je pa­si­ro­ dys su LaGay­lia iš Šve­di­jos, Me­rū­ nu Vi­tuls­kiu, Vi­li­ja Ma­ta­čiū­nai­te, Po­vi­lu Meš­kė­la ir Kau­no mies­ to sim­fo­ni­niu or­kest­ru (KMSO). Po šven­ti­nio kon­cer­to prie are­nos nu­griau­dės di­din­gas 2014-ųjų fe­ jer­ver­kas. Įver­ti­ni­mai ir re­kor­dai

Mu­zi­ki­nį šou „Rhap­so­dy In Rock“, ku­rį kū­rė ir pro­diu­sa­vo pa­sau­li­nio ly­gio žvaigž­dė R.Well­sas, jau nuo pir­mo­jo pasi­ro­dy­mo 1989 m. ly­dė­ jo neį­ti­ki­ma sėk­mė vi­sa­me pa­sau­ ly­je. Ren­gi­nio DVD sep­ty­nis kar­tus pri­pa­žin­tas auk­si­niu, du­kart – pla­ ti­ni­niu. Šou po­pu­lia­ru­mą įro­do neį­ti­ki­ ma sta­tis­ti­ka: 2000 m. re­kor­das – per pen­kias gast­ro­lių sa­vai­tes su­ reng­ti 26 šou – tu­ras neo­fi­cia­liai pa­va­din­tas be­mie­giu. Re­kor­das pa­ge­rin­tas 2003 m., kai tiek pat pa­si­ro­dy­mų su­reng­ta per ke­tu­rias sa­vai­tes. Nea­be­jo­ti­na sėk­mės są­ ly­ga – dau­giau nei 100 spe­cia­lis­tų, pa­de­dan­čių reng­ti šou. „Nau­jų­jų su­ti­ki­mas „Žal­gi­rio“ are­no­je jau ta­po gra­žia tra­di­ci­ja. Į šven­ti­nį ren­gi­nį su­si­ren­ka tiek šei­

mos su vai­kais, tiek drau­gų kom­ pa­ni­jos, dau­gia­tūks­tan­ti­nė mi­nia prie are­nos gė­ri­si fe­jer­ver­ku, – su­ tik­ti Nau­juo­sius „Žal­gi­rio“ are­no­ je kvie­tė jos di­rek­to­rė An­ge­lė De­ men­ta­vi­čiū­tė. – Džiau­gia­mės, kad šie­met žiū­ro­vus ga­li­me pa­kvies­ ti į to­kio aukš­to ly­gio vi­so pa­sau­ lio pub­li­kos pa­mėg­tą šou. R.Well­ sas į Lie­tu­vą at­vyks­ta pir­mą kar­tą ir pa­si­ro­dys iš­skir­ti­nai tik „Žal­gi­ rio“ are­no­je.“

R.Well­sas – ta­len­ tin­gas kom­po­zi­ to­rius, pia­nis­tas ir at­li­kė­jas, ku­rio ku­ria­mas dai­nas at­lie­ka pa­ti Ce­li­ne Dion.

Ka­ra­liš­ko­sios šei­mos fa­vo­ri­tas

Va­ka­ro žvaigž­dė R.Well­sas – ta­len­ tin­gas kom­po­zi­to­rius, pia­nis­tas ir at­li­kė­jas, ku­rio ku­ria­mas dai­nas at­lie­ka pa­ti Ce­li­ne Dion, ku­riuo ža­

vi­si vi­sa Šve­di­jos ka­ra­liš­ko­ji šei­ma. Jo įspū­din­go­je kū­ry­bi­nė­je biog­ra­fi­ jo­je – ir Jo di­de­ny­bės Šve­di­jos ka­ ra­liaus me­da­lis už ypa­tin­gus nuo­ pel­nus me­no ir kul­tū­ros sri­ty­je, ir jam, vie­nin­te­liam Va­ka­rų mu­zi­ kan­tui, skir­tas kvie­ti­mas pa­si­ro­dy­ ti per Pe­ki­no olim­pi­nes žai­dy­nes. 2008 m. R.Well­so kū­ri­nys or­ kest­rui bu­vo pa­si­rink­tas te­mi­nei mu­zi­kai olim­pi­nėms žai­dy­nėms Pe­ki­ne. Už šį nuo­pel­ną jis bu­vo ap­ do­va­no­tas pres­ti­ži­niu Ki­ni­jos ap­ do­va­no­ji­mu. „Žal­gi­rio“ are­nos žiū­ro­vams nau­ja­me­tį va­ka­rą bus pri­sta­ty­ta šou ele­men­tų ly­di­ma dvie­jų da­lių mu­ zi­ki­nė pro­gra­ma. Vir­tuo­ziš­ku­mą de­monst­ruos pa­ts R.Well­sas, dai­ nuo­sian­tis ir lie­tu­viš­kai. Bal­so ga­ li­my­bė­mis ste­bins LaGay­lia, į Kau­ ną at­vyk­sian­ti ly­di­ma rit­mo gru­pės, pa­si­ro­dys lie­tu­vių at­li­kė­jai. „Kon­cer­tuo­da­mas skir­tin­go­se pa­sau­lio ša­ly­se at­li­kė­jas į šou pro­ gra­mą įtrau­kia po­pu­lia­riau­sius tos ša­lies at­li­kė­jus ir sim­fo­ni­nius or­ kest­rus“, – apie pro­gra­mos de­ta­les pa­sa­ko­jo „Žal­gi­rio“ are­nos ren­gi­ nių or­ga­ni­za­vi­mo va­do­vas Re­na­tas Na­ča­jus. Lau­kia ro­ken­ro­lo nak­tis

Žings­niai: Nau­jų­jų me­tų pra­džią pa­žy­mės „Ža­l­gi­rio“ are­ną nu­švie­sian­

Pa­pil­do­mai po kon­cer­to ir fe­jer­ver­ kų žiū­ro­vų lauks ro­ken­ro­lo nak­tis „Žal­gi­rio“ are­nos „14 10“ res­to­ra­ ne su gru­pe „Blues Ma­kers“. Va­ ka­re ste­bins vir­tu­vės še­fo su­kur­ ti gur­ma­niš­ki pa­tie­ka­lai, sma­li­žių lauks šven­ti­nis tor­tas. „Nau­ja­me­tį va­ka­rą pu­to­jan­čio vy­no tau­rė­mis su­si­dauš dau­giau nei 600 res­to­ra­no sve­čių, o gy­vo gar­so mu­zi­ka, ži­no­miau­si hi­tai ir šven­ti­nė va­ka­rie­nė va­ka­rą pa­vers tik­rai ne­pa­mirš­ta­mu, – pa­sa­ko­jo „14 10“ res­to­ra­no par­da­vi­mo va­ do­vas Aud­rius Kas­pe­ra­vi­čius. – Lan­ky­to­jai iš anks­to kvie­čia­mi iš­si­rink­ti šven­ti­nės va­ka­rie­nės me­niu.“

Dainiaus Ermono nuotr.

„Klaipėdos“ inf.

tis tra­di­ci­nis fe­jer­ver­kas.

Pripažintas: tarp ištikimų R.Wellso gerbėjų – Šve­di­jos ka­ra­liš­ko­ji šei­ma.

Tur­tin­gas kū­rė­jo ke­lias R.Well­s as yra bu­vęs jau­n iau­sias Ka­ra­l iš­ko­sios mu­z i­kos aka­de­m i­ jos Ang­li­jo­je stu­den­tas. Už ypa­t in­g us nuo­pel­nus me­no ir kul­tū­ros sri­ty­je 2012 m. ap­do­va­no­ tas pres­ti­ži­niu Jo di­de­ny­bės Šve­di­ jos ka­ra­liaus me­da­liu. Yra įkū­ręs vir­tua­lią for­te­pi­jo­no mo­ kyk­lą kin­gof­pia­no.com ang­lų, šve­ dų ir ki­nų kal­bo­mis. Ku­r ia mu­z i­ką žy­m iems pa­sau­l io at­li­kė­jams, yra vie­nas iš C.Dion dai­ nos „Song For You“ bend­raau­to­rių, ku­rią kar­tu su at­li­kė­ja įra­šė Las Ve­ ga­se. 2008 m. gast­ro­liuo­da­ma Šve­ di­jo­je C.Dion pa­si­kvie­tė R.Well­są į sce­ną kar­tu at­lik­t i dai­nos.

Informacija apie bilietus Pir­mie­ji bi­lie­tai į R.Wel­so šou – tik po 74 li­tus. Jų ga­l i­ma įsi­g y­t i „Tic­ketp­ro“ ka­so­se ir in­ter­ne­tu bei are­nos bi­lie­tų ka­so­je. Bi­l ie­t ų į nau­ja­me­tę va­ka­r ie­nę įsi­ gy­t i ga­l i­ma vi­so­se „Tic­ketp­ro“ ir are­nos bi­lie­tų ka­so­se – šis pa­siū­ly­ mas ga­lio­ja tik nau­ja­me­čio kon­cer­ to „Žal­g i­rio“ are­no­je žiū­ro­vams.

kas: NAUJAMETIS ŠOU „RHAPSODY IN ROCK“ SU R.WELLSU, LAGAYLIA IR LIETUVIŲ ATLIKĖJAIS. kur: „Žal­gi­rio“ are­no­je. kada: gruo­džio 31 d. 20 val.

M.Mikutavičius ruošiasi į koncertinį turą Charizmatiškasis Marijonas Miku­ tavičius su grupe visus metus ger­ bėjų nekantriai lauktą ir pagaliau gruodį pažadėtą koncertinį turą po didžiuosius Lietuvos miestus pra­ dės nuo Klaipėdos.

Išskyrus du ar tris atvejus, M.Mikutavičius ir jo grupė šiemet beveik nekoncertavo. Anot Marijo­ no, jiems reikėjo pertraukos, poilsio ir naujų dainų. Negrojo nei studen­ tų šventėse, nei koncertų salėse, nei turtingų firmų vakarėliuose. Nedai­ navo net giminių krikštynose. Bu­ vo užsičiaupę. Visą tą laiką jis arba nieko neveikė, arba turėjo kitų dar­ bų, arba nieko neveikė ir vėl. „Bet

kiekvieną rytą nuo pavasario iki ru­ dens nubudęs rytą žinojau, kad at­ eis gruodis, ir mes turėsime išeiti į sceną pasiruošę taip galingai, kad tai būtų tvirtas pasiteisinimas, ko­ dėl šitiek tylėjome, – teigė daini­ ninkas. – Taigi gruodį intensyviai koncertuosime!“ Gruodžio 14 d. koncertas nu­ matytas „Švyturio“ arenoje Klai­ pėdoje, gruodžio 21 d. – „Žalgi­ rio“ arenoje Kaune, gruodžio 28 d. – „Siemens“ arenoje Vilniuje. „Pirmiausia mes ten sugrosime kai kurias dainas iš albumo, kurį dabar kaip tik įrašinėjame ir norime paleisti į orą žiemai artėjant. Sugalvojau, kad jis vadinsis „Garsiai. Jautriai. Galin­

gai“. Koncertai irgi taip pat vadinsis. Ir tam, kas vyks, šis pavadinimas vi­ sai limpa. Mes tikrai mokame gro­ ti garsiai ir mėgstame groti jautriai, kai pasijuntame lyriškai. Ar mes bū­ sime galingi? Ką gi… Su mūsų nu­ siteikimu, su visais žmonėmis, ku­ rie šiems koncertams dirbs, su visa garso bei šviesos technika ir visiems gerbėjams palaikant, mes žvėriškai stengsimės, – dėstė M.Mikutavičius. – Man patinka, kai mano mėgstami atlikėjai groja kuo daugiau populia­ riausių savo dainų. Tad normalu, jog ir pats koncertuose stengiuosi atlik­ ti visa tai, kas buvo labiausiai žinoma ir dažniausiai grojama skersai išilgai Lietuvos. Kai kurias dainas galima ir

pamiršti. Bet tų, su kuriomis publi­ ka jaučiasi laimingiausia, tu nieka­ da nepamiršti. Ir galiausiai dar vie­ na aplinkybė, dėl kurios mums taip patinka tas jausmas, kai būname scenoje. Mes netingime, nevėluo­ jame, nelaukiame ir nieko neda­ rome per pusę. Aš galiu pažadė­ ti, kad kiekvienas prakaito lašas, krentantis ant žemės koncerte, yra gimęs tik tam, kad visi patirtų to­ kią emociją, kuri verčia atsistoti. Ir eisiu basas per nuogus elektros lai­ dus, kad ta emocija sukiltų (juokiasi). Tai štai. Aš išsipasakojau ir prisigy­ riau. Dabar jūs nuspręskite, ar daug fantazavau.“ „Klaipėdos“ inf.

Populiarus: vienas geriausiai

žinomų Lietuvos vardų priklau­ so Marijonui Mikutavičiui.

Orai

Savaitgalis bus šiek tiek šiltesnis nei buvo visa savaitė. Šiandien sušils iki 10–13 laipsnių, bus mažai debesuota, lietus neprognozuojamas. Sekmadienio naktį šiek tiek palis pajūry­ je ir Šiauliuose, Klaipėdoje palyti ga­ li ir dieną. Naktį bus 3–9, dieną – 11–13 laipsnių šilumos. Kitą savaitę oras tu­ rėtų būti šiek tiek šiltesnis, vietomis gali palyti.

Šiandien, spalio 5 d.

+12

+10

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+12

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+11

Panevėžys

+10

Utena

+12

7.46 19.00 11.14

278-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 87 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+12

Pasaulyje Atėnai +19 Berlynas +14 Brazilija +30 Briuselis +19 Dublinas +16 Kairas +26 Keiptaunas +17 Kopenhaga +15

kokteilis Bar­niai gat­vė­se – kas­die­ny­bė Dau­g u­mai ke­l ių eis­mo da­ly­v ių te­ko su­si­dur­ti su juos kei­k ian­čiais ar kaž­ ką aiš­k i­nan­čiais vai­r uo­to­jais. Ne­ma­ žai pri­pa­ž įs­ta, kad ir pa­tys ne­ven­g ia pa­bur­no­ti ant ki­tų. Vos vie­nas ki­tas vai­r uo­to­jas dar nė­ ra su­lau­kęs jo­kių ko­men­ta­rų dėl sa­vo vai­ra­vi­mo ar pa­puo­lęs į si­tua­ci­ją, kai iš ki­to au­to­mo­bi­lio iš­li­pęs as­muo ne tik rė­k ia, bet ir puo­la muš­tis. Ta­čiau yra ir daug is­to­ri­jų, kai jiems te­ko su­si­dur­ ti su im­pul­sy­viais bei sa­vo ne­pa­si­ten­ ki­ni­mą reiš­kian­čiais vai­ruo­to­jais. Mo­ to­cik­li­nin­kas nu­spy­rė vie­no au­to­mo­ bi­lio veid­ro­dė­lį, nes ma­ši­nos vai­ruo­to­ jas ne­pa­li­ko rei­kia­mo tar­po, kad mo­to­ cik­las tilp­tų pra­va­žiuo­ti tarp au­to­mo­ bi­lių ei­lių.

Kaunas Londonas +19 Madridas +26 Maskva +8 Minskas +10 Niujorkas +23 Oslas +15 Paryžius +20 Pekinas +24

Praha +11 Ryga +12 Roma +22 Sidnėjus +29 Talinas +13 Tel Avivas +25 Tokijas +21 Varšuva +13

4–12 m/s

Marijampolė

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+5

+10

+9

+9

8

+10

+11

+10

+10

6

rytoj

pirmadienį

+12

Vilnius

+11

Alytus

+11

+10

6

1460 m. gi­mė Alek­sand­ ras, Ka­z i­mie­ro Jo­gai­lai­ čio sū­nus, Lie­t u­vos di­ dy­sis ku­ni­gaikš­t is (nuo 1492 m.) ir Len­k i­jos ka­ ra­lius (nuo 1501 m.). Mi­ rė 1506 m. Pa­lai­do­tas Vil­ niaus ka­ted­ro­je. 1582 m. ka­t a­l i­k iš­ko­ se vals­ty­bė­se pra­dė­tas nau­do­ti gri­ga­liš­ka­sis ka­ len­do­rius. 1908 m. Fer­d i­nan­das I pa­skel­bė Bul­ga­r i­jos ne­ prik­lau­so­my­bę ir ti­tu­la­ vo sa­ve ša­lies ca­ru.

Fuk­sams – įsi­min­ti­nas krikš­tas

Čes­ka (aš ir­gi ne­pa­tin­giu nu­lip­ti nuo dvi­ra­čio, kad įžū­lų vai­ruo­to­ją eti­kos pa­mo­ky­čiau)

2011 m. nuo vė­žio mi­rė kom­piu­te­ri­nės įran­gos mil­ži­nės „App­le“ įkū­rė­ jas ir jos vi­zi­jos kū­rė­jas 56 me­tų Ste­ve Jobs.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Vie­na pir­mų­jų va­di­na­muo­sius fuk­ sus pa­krikš­ti­jo Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nė ko­le­gi­ja. Vi­sų tri­jų įstai­gos fa­kul­te­tų – Svei­ka­tos, Tech­no­lo­gi­jų, So­cia­li­ nių moks­lų – pir­mo kur­so stu­den­ tų krikš­ty­nos tra­di­ciš­kai vy­ko tą pa­čią die­ną. Pa­sak Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­ le­gi­jos vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tės Gin­ta­rės Ka­rei­vai­tės, kiek­vie­nas fa­kul­te­tas tu­ri sa­vo tra­di­ci­jas, ku­ rios jį at­spin­di. Svei­ka­tos fa­kul­te­tas pa­pras­tai or­ga­ni­zuo­ja pir­mo­jo kur­so stu­den­

Donata, Edvinas, Flavijus, Gilda, Palemonas, Placidas, Upyna.

1975 m. gi­mė bri­t ų ak­ to­rė, fil­mo „Ti­t a­n i­k as“ žvaigž­dė Ka­te Wins­let. 1983 m. No­be­l io tai­kos pre­m i­jos lau­rea­t u pa­ skelb­t as „So­l i­d a­r u­mo“ pro­fsą­jun­gos Len­k i­jo­je ly­de­ris Lech Wa­le­sa. 1989 m. No­be­l io tai­kos pre­m i­jos lau­rea­t u ta­po Ti­b e­to dva­s i­n is va­do­ vas Da­lai La­ma. 2010 m. Len­k i­jo­je ras­ ti se­n iau­s i ži­no­m i di­ no­zau­r ų pėd­sa­kai (250 mln. me­tų se­nu­mo).

Uos­ta­mies­ty­je pra­ si­dė­jo aukš­tų­jų mo­ kyk­lų pir­mo kur­so stu­den­tų krikš­ty­ nos. Kiek­vie­na įstai­ ga tą pro­gą sten­gia­ si pa­žy­mė­ti kuo įdo­ miau. Sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je lau­kęs, kol iš­va­ žiuos ki­tas au­to­mo­bi­l is, vai­r uo­to­jas bu­vo ap­rėk­tas, nes ei­lė­je ne­sto­vė­jęs ki­ to au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jas ban­dė už­ lįs­ti ir pa­ts lais­vo­je vie­to­je pa­si­sta­ty­ti trans­por­to prie­mo­nę. Žie­d i­nė­je san­k ry­žo­je su­ge­dus au­to­ mo­bi­liui ir vai­ruo­to­jui jį stu­miant, šis bu­vo ap­rėk­tas, kad ki­tą kar­tą įsi­pil­tų dau­giau de­ga­lų. Pre­k y­bos cent­ro aikš­te­lė­je va­ž ia­vęs prieš eis­mą vai­ruo­to­jas li­ko pik­tas ir ap­rė­kė prie­šais va­ž iuo­jan­t į vai­ruo­to­ ją, kad ne­ga­li to­liau va­žiuo­ti. Daž­niau­siai ap­rėk­tie­ji ir­gi ne­lie­ka sko­ lin­g i – at­sa­ko tuo pa­čiu rė­k i­mu ar­ba pa­ro­do ko­kį nors ges­tą. Kai ku­rie vai­ ruo­to­jai pri­pa­žįs­ta, jog pa­si­tai­ko at­ve­ jų, kai jie tik­rai pa­siel­gia ne­tin­ka­mai ir yra kal­ti dėl iš­pro­vo­kuo­tų pra­si­ver­žu­ sių ki­tų žmo­nių emo­ci­jų. Au­to­g i­das.lt ap­k lau­sos re­z ul­ta­tai at­ sklei­dė, kad įpy­kę vai­r uo­to­jai sa­vo ne­pa­si­ten­k i­n i­mą daž­n iau­siai iš­reiš­ kia ske­ry­čio­da­mi ran­ko­mis (24 pro­c.), rėk­da­mi ir var­to­da­mi keiks­ma­žo­džius (20 pro­c.) ar­ba tie­siog rėk­da­m i (19 pro­c.). Apie 15 pro­c. vai­ruo­to­jų su­si­dū­ rė su at­ve­jais, kai jiems bu­vo pa­ro­dy­ta vi­du­ri­nio­jo pirš­to kom­bi­na­ci­ja, 14 pro­c. bu­vo pa­su­kio­tas pirš­tas prie smil­ki­nio, 3 pro­c. pa­ro­dy­ta špy­ga. Apie 5 pro­c. eis­mo da­ly­vių ne­pa­ka­ko žo­džiu iš­spręs­ti konf­lik­to – ėjo muš­tis.

Vardai

SpaliO 5-ąją

Rytas

+11

+11

+11

Ei­se­na: iš­puoš­ti Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos Svei­ka­tos fa­kul­te­to

stu­den­tai žy­gia­vo per mies­tą.

tų ei­ty­nes per mies­tą. Jie bu­vo pa­ si­puo­šę su gy­dy­mu, li­go­ni­ne su­si­ ju­siais at­ri­bu­tais. Tech­no­lo­gi­jų fa­kul­te­tas tra­di­ciš­ kai or­ga­ni­za­vo au­to­mo­bi­lių pa­ra­dą per mies­tą. Prog­ra­ma pir­ma­kur­ siams bu­vo pa­ruoš­ta va­di­na­mo­ jo neį­ga­lių­jų pa­plū­di­mio ma­ši­nų sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je. So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­to stu­ den­tai bu­vo krikš­ti­ja­mi įstai­gos sta­dio­ne.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Or­ga­ni­zuo­da­mi pir­mo kur­so stu­ den­tų krikš­ty­nas, at­si­žvel­gė­me į oro są­ly­gas. Žiū­rė­jo­me, kad ne­bū­tų šal­ ta. Be to, no­rė­jo­me, kad va­di­na­mie­ji fuk­sai kuo grei­čiau įsi­lie­tų į stu­den­ tų bū­rį“, – tvir­ti­no G.Ka­rei­vai­tė. Spa­lio 1 die­nos duo­me­ni­mis, Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė­je ko­le­gi­jo­je stu­di­juo­ja 1 368 pir­ma­kur­siai. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to vi­sų fa­ kul­te­tų pir­ma­kur­sių krikš­ty­nos vyks spa­lio 10 die­ną.

Jei sap­nuo­ja­te ba­le­tą, su­lauk­si­te ne­ ti­kė­tos pa­guo­dos, pa­čiam sap­ne šok­ti ba­le­te reiš­k ia, jog ne­ti­kė­tai teks da­ly­ vau­ti kaž­ko­kio­je šven­tė­je. Sap­nuo­ti dei­man­tus reiš­kia ne­tik­ rą lai­mę, pa­mes­ti juos sap­ne – ne­ma­ lo­nu­mus, nu­ry­t i – tur­tą, rink­t i – nu­si­ vy­li­mą. Jei su­sap­na­vo­te plak­tu­ką, toks sap­ nas reiš­k ia, kad jums teks nu­ga­lė­t i rim­tas kliū­tis ke­ly­je į sėk­mę ir lai­mę. Jei sap­nuo­ja­te, kad da­ly­vau­ja­te auk­ cio­ne ir at­krei­pia­te dė­me­sį į jo ve­dė­jo plak­tu­ką, tai reiš­kia, kad lau­kia ma­lo­ nūs rū­pes­čiai. Sap­ne kal­ti plak­tu­ku – šei­my­ni­nė lai­mė, o jei sap­nuo­ja­te, kad ka­la ki­ti, va­di­na­si, atė­jo me­tas da­ly­ki­ nei veik­lai. Jei sap­ne ma­to­te va­zą, reiš­kia, kad šei­m i­n ia­me gy­ve­n i­me jū­s ų lau­k ia daug ma­lo­nių įvy­kių. Sap­ne gau­ti do­ va­nų va­zą – lau­kia džiaugs­mas, su­dau­ žy­ta va­za reiš­kia, jog kaž­kas jus nu­vils, pa­čiam su­dau­žy­ti va­zą sap­ne reiš­kia, kad ne­tek­si­te drau­go ar drau­gės. Jei sap­nuo­ja­te, kad per­ka­te va­zą, tai įspė­ ji­mas apie ne­bū­ti­nas iš­lai­das. Rau­do­na va­za sap­ne sim­bo­li­zuo­ja lem­tin­gą no­ rų su­ta­pi­mą. Jei sap­ne ge­ria­te iš va­zos, tai yra ženk­las, reiš­kian­tis už­draus­tos mei­lės džiaugs­mus. Jei jau­na mo­te­ris ma­to sap­ne, kad ji ga­vo do­va­nų va­zą, reiš­kia, kad vi­si slap­ti jos no­rai iš­si­pil­ dys. Jei sap­nuo­ja­te va­zą, ku­r io­je pa­ merk­tos gra­žios gė­lės, rea­ly­bė­je esa­te la­bai my­li­mi.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.