2013 10 08 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

antradienis, SPALIO 8, 2013

www.kl.lt

232 (19 834) .;A?.162;6@ @=.96< %

11

RUBRIKA

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 2cRYV[N GR[XbaĂ›

sveikata

P.Naujokas: „Gyventi sveikai

Sei­mo na­riai ko­man­di­ruo­tÄ—ms ĹĄie­met iť­tať­kys 1,4 mln. li­tĹł.

Lietuva 8p.

Nu­si­gink­la­vi­mo eks­per­tų Si­ri­jo­je lau­kia il­gas ir sun­kus dar­bas.

Pasaulis 10p.

Psichikos ­ sutrikimĹł ­ prieĹžastis – ­ nesveika mityba.

Dar prieť kelerius metus klaipėdietis Paulius Naujokas skeptiťkai Şiōrėjo į Şmones, kurie nevalgo mėsos ir net tyliai pasiťaipydavo iť tokį gyveni mo bōdą pasirinkusiųjų. Pradėjęs kamuo ti antsvoris vaikiną privertė susimąsty ti, jog permainos – bōtinos.

Evelina ZenkutÄ—

e.zenkute@kl.lt

– nesunku“

Serga ir sveikuoliai

Kokiais principais, kal SuteikÄ— energijos bant apie sveikatÄ…, vadovauda masis gyvenate? Kada susidomÄ—jote svei ka gy- Esu vegetaras, vensena, vegetarizmu nevalgau nieko, kas ir Ĺžalia- turÄ—jo akis ir ĹĄirdÄŻ. Kasdien iĹĄgeriu valgyste? po ĹžaliavalgiĹĄkÄ… koktei Kitokia mityba, padidÄ— lÄŻ. Vartoju jÄ™s ďŹ zinis maisto pa pildus. Lankausi sporto aktyvumas ÄŻ mano gyve nimÄ… atÄ—- salÄ—je ir ak tyviai leidĹžiu laisvalaijo 2007 m., vegetarizmas – 2009 kÄŻ gryname ore. m., o ĹžaliavalgystÄ— Nevartoju alkoho– praÄ—ju- lio, nikoti no, kofeino, narkotikĹł siais. Teigiamus ďŹ zinÄ—s ir ir psichi- vaisvande niĹł. Kasdien geriu vannÄ—s sveikatos pokyÄ?ius pastebÄ—- denÄŻ ir natĹŤ ralias sultis. Nevartojau greiÄ?iau nei tikÄ—jau si, todÄ—l ju vaistĹł. Sten giuosi laiku eiti mienauji ÄŻproÄ?iai ÄŻsitvirti no ilgam. goti ir keltis. Esu sveikas ir laimingas. DĹžiaugiuosi, jog energijos uĹž tenka aktyviam gyvenimui, spor Paulius Naujokas: tui, savo hobiams ir darbui. JauÄ?iuosi Kaip lengvai. Net ir dienos ir turtuoliai karpabai manÄ™s neapima mieguis goje tais verkia, tumas. taip ir Esu kupinas entuziaz mo ir noro sveikuoliai kartais judÄ—ti pirmyn.

suserga, taÄ?iau, be

Ar sunku buvo pakeis ti mÄ…sty- abejo, jie sunegaluoja mÄ… ir gyvenimo bĹŤdÄ…? reÄ?iau: jĹł organizmas Gal nuskambÄ—s ir keis tai, taÄ?iau procesas buvo lengvas ir malonus. greiÄ?iau prisitaiko Manau, Ä?ia ir glĹŤdi visa paslaptis. prie aplinkos poveiJei keitiesi po truputÄŻ, ly dimas tei- kio ir pa prasÄ?iau ÄŻveigiamĹł emocijĹł, savo gy venimÄ… pasukti kita linkme tampa paprasta. kia sunkumus. O jeigu permainos vyks ta greitai ir tenka save prievartau ti, vÄ—liau daĹžniausiai vÄ—l sugrÄŻĹž ti prie senĹł ÄŻproÄ?iĹł. Tai – ilgas ir smagus AtÄ—jo ruduo. procesas. Kelyje ÄŻ sveikÄ… Ĺ˝monÄ—s pradeda ď Ž Riba: aVX b YV ]Ă?` N[a `cN_` gyvense- skĹłstis ÄŻvai riomis ligomis, praafX YVĂş V_ ]N ZN aĂ?` W\T `cR nÄ… kiekviename Ĺžingsny _VN WNb XV Y\T _N ZĂş = ;Nb je atrandu sta nuotai XRV` aV Tf cR [V Z\ OĂ­ QĂ– ka. Ar sveika gyvenkuo pasidĹžiaugti. W\ XN` `b `V ZĂ–` aĂ› XNQ OĂ­ aV [N sena padeda iĹĄvengti tykanÄ?iĹł pat priklau .` ZR [V [V\ N_ PUf c\ [b\ a_ so ir nuo gyvenimo ďŹ loĹĄaltojo sezono pavojĹł? Kas buvo tas lĹŤĹžio taĹĄ bandymas gyventi be gy soďŹ jos, ir Ĺžmogaus minÄ?iĹł, kas, pri- Kaip ir tur vulinÄ—s kil- Ĺ eimoje tuoliai kartais verkia, ir aplin- mÄ—s produk vertÄ™s pakeisti poĹžiĹŤ apie tai nekalbÄ—davome. tĹł yra sveikintinas, kikos. TaÄ?iau mano atsa rÄŻ? taip ir sveikuoliai suser kymas bĹŤtĹł ti siekia Galima sakyti, kad au Viskas prasidÄ—jo dar ga, taÄ?iau, vienareikĹĄ ÄŻtikinti, kad tai nÄ—ra gerai. gau beveik 2003 me- be abejo, jie miĹĄkas: sveika gyvensenieko neĹžinodamas apie sunegaluoja Ĺžymiai retais, kai baigiau gimna TaÄ?iau mes neĹžinome, ku galimybÄ™ na tikrai padeda nesirgti. zijÄ… uosta- Ä?iau, nes rie ekspe- gyventi kitaip. jĹł organizmas greiÄ?iau miestyje ir pradÄ—jau sa rimentai ir tyrimai yra Buvau itin aktyvus varankiĹĄkÄ… prisitaiko nupirkti, o vaikas, to prie aplinkos poveikio ir gyvenimÄ… Vilniuje. Per dÄ—l judÄ—jimo man tikrai kurie atlikti iĹĄ tiesĹł. To Daugelis skeptiĹĄkai ĹžiĹŤ ketverius lengviau ÄŻvei dÄ—l aĹĄ kiek- uĹžteko. Ant ri ÄŻ vege- vienam pa kia sunkumus. Be to, mokymosi metus sÄ—kmin stalo namuose visada tariu stebÄ—ti tai, kÄ… jis tarizmÄ… ar Ĺžaliavalgys gai „au- sveikuolis svei bĹŤdavo vaisiĹł ir darĹžoviĹł. tÄ™. Kaip ÄŻ pats valgo, ginau“ savo svorÄŻ ir kai kuoliui nelygus, juk to ir kokiÄ… ÄŻtakÄ… maistas Manau, pamaÄ?iau kiekvienas kius pasisakymus Ĺžvel paauglystÄ—je, kai tÄ—vai duo Ĺžmogus yra individuagi tu? svarstykliĹł ekrane degan daro Ĺžmogaus organizmui. davo kiSu ĹĄypsena, nes kaĹžka tÄŻ skaiÄ?iĹł lus. TaÄ?iau ĹĄenpinigiĹł mokyklai, o da ir pats pasaulyje jau nuo se– 100, jau kitÄ… dienÄ… deĹĄrainiai, ĹĄaipydavausi iĹĄ ĹžmoniĹł, nusipirkau nĹł laikĹł picos, traĹĄkuÄ?iai ir ga Ĺžinoma, kad ĹžmonÄ—s, gykurie ne- Autoritetai abonementÄ… ÄŻ sporto klu zuoti vaispadeda valgo mÄ—sos. Dabar esu bÄ… ir pra- venantys vandeniai buvo paaug laimingas, aktyviai ir besilaikantys dÄ—jau savo kelionÄ™ svorio lio svajonÄ—, kad pasirinkau bĹŤtent to metimo ir sveikos mi maitinausi taip, jog sa kÄŻ mitybos Koks tavo tybos principĹł, serga energingumo didinimo ve galÄ—jau santykis su sveika keliu. racionÄ…. Mokslininkai iki kur kas maĹžiau. O nuo pavadinti idealiu klien ĹĄiol ginÄ?i- gyvensena taika taip jasi dÄ—l vege tu, teikianir mityba buvo vaitarizmo: vieni sako, jog Ä?iu dĹžiaugsmÄ… rinkokystÄ—je ir paauglystÄ— je? daros specialistams.

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

12

Pa­Şa­dÄ—­tas bu­tas ap­kar­to Ne­ťil­do­ma­me bu­te be­si­glau­dĹžian­ti ať­ tuo­nis vai­kus au­ gi­nan­ti ĹĄei­ma nie­ kaip ne­su­lau­kia, ka­da jai bus ÄŻteik­ti pa­Şa­dÄ—­to so­cia­li­nio bĹŤs­to rak­tai. Nors tai pla­nuo­ta pa­da­ ry­ti rug­sÄ—­jÄŻ, uos­ta­ mies­Ä?io sa­vi­val­dy­ bÄ— nie­kaip ne­ga­ li ÄŻleis­ti Ĺžmo­niĹł ÄŻ iť­ sva­jo­tÄ…­jÄŻ bu­tÄ….

„Vis­kÄ… da­ro­me dÄ—l Ĺžmo­niĹł.“ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Mies­to ĹŤkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dō­da die­va­go­jo­si, jog tai pa­grin­di­nÄ— prie­Şas­tis, ko­dÄ—l uos­ta­mies­ty­je vis dar ne­pra­de­da­mas ĹĄil­dy­mo se­zo­nas.

2p.

Rek­to­rius uŞ­mi­nÄ— mÄŻs­lÄ™ Eve­li­na Zen­ku­tÄ— e.zenkute@kl.lt

Klai­pÄ—­dos uni­ver­si­te­to (KU) rek­ to­riaus pro­f. Vai­du­Ä?io Lau­rÄ—­ no vie­ťai iť­reikť­tos min­tys su­ju­ di­no uos­ta­mies­Ä?io aka­de­mi­nÄ™ bend­ruo­me­nÄ™, – pa­skli­do kal­bos apie ta­ria­mÄ… rek­to­riaus at­si­sta­ty­ di­ni­mÄ….

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Gy­ve­na dÄ—­ŞÄ—­se

33 me­tĹł Ka­ri­na Kliau­zie­nÄ— ir 37 me­tĹł Ro­mual­das Kliau­za au­gi­na ĹĄe­ťias mer­gai­tes ir du ber­niu­kus. Jau­niau­sio­ji duk­ra yra pen­ke­riĹł, vy­riau­sio­ji – pen­kio­li­kos me­tĹł. Ĺ iuo me­tu ĹĄei­ma glau­dĹžia­si dvie­jĹł kam­ba­riĹł nuo­mo­ja­ma­me bu­te Gul­biĹł gat­vÄ—­je. Ĺ ia­me bĹŤs­te nÄ—­ra nei kros­nies, nei cent­ra­li­zuo­ to ĹĄil­dy­mo. ÄŒia ĹĄei­ma at­si­kraus­tÄ— ge­gu­ŞÄ™, kai bu­vo par­duo­tas ke­tu­riĹł kam­ba­riĹł bu­tas, ku­ria­me gy­ve­no anks­Ä?iau. „Iť­si­nuo­mo­ti bĹŤs­tÄ… su tiek vai­kĹł yra su­dÄ—­tin­ga.

4

„„Ko­vos: su vy­ru ať­tuo­nis vai­kus tvar­kin­gai au­gi­nan­ti K.Kliau­zie­nÄ— no­rÄ—­tĹł ÄŻsi­kraus­ty­ti ÄŻ jos ĹĄei­mai pa­Şa­dÄ—­tÄ…

bu­tÄ…, esan­tÄŻ Me­dĹžio­to­jĹł gat­vÄ—­je. Ta­Ä?iau abe­jo­ti­na, ar ĹĄie­met pa­vyks tai pa­da­ry­ti, – ÄŻkur­tu­ves nu­to­li­no biu­ rok­ra­ti­nÄ—s pro­ce­dō­ros. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ofi­cia­lia­me KU in­ter­ne­to tink­ la­la­py­je V.Lau­rÄ—­nas uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nÄ™ in­for­ma­vo apie pa­ da­ry­tus ir ne­pa­da­ry­tus dar­bus bei pa­dÄ—­ko­jo vi­siems, ku­rie jÄŻ pa­lai­ kÄ— ir bend­ra­dar­bia­vo ne tik 2011– 2013 m., bet ir pa­sta­ruo­sius dvi­ de­ťimt me­tĹł. „2011 m. vi­du­ry­je ap­lin­ky­bÄ—s, pir­miau­sia iĹĄo­ri­nÄ—s, su­si­klos­tÄ— taip, kad KU tu­rÄ—­jo iť­ rink­ti nau­jÄ… rek­to­riĹł.

2

2

antradienis, SPALIO 8, 2013

miestas

Ne­sku­ba įjung­ti šil­dy­mo Šią sa­vai­tę klai­pė­die­čių bu­tuo­se dar ne­ pra­dės šil­ti ra­dia­to­riai. Taip, įver­ti­nu­ si orų pro­gno­zes, va­kar nu­spren­dė Klai­ pė­dos val­džia. Kai ku­riuos klai­pė­die­čius toks del­si­mas pra­dė­ti šil­dy­mo se­zo­ną pik­ ti­na, ki­ti džiau­gia­si, jog pa­vyks su­tau­py­ti.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nuo­pel­nai: 100 me­tų su­lau­kęs klai­pė­die­tis E.Jac­ke­vi­čius – žmo­gus

le­gen­da.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Šim­ta­me­tis atė­jo į dar­bo­vie­tę As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­die­tis Ed­var­das Jac­ke­vi­ čius sa­vo įspū­din­gą ju­bi­lie­jų pa­ mi­nė­jo tarp ke­li­nin­kų. Tai vie­nas re­tų at­ve­jų, kai to­kio gar­baus am­ žiaus ju­bi­lia­tas at­vy­ko su­si­tik­ti su bu­vu­siais ko­le­go­mis į se­ną­ją dar­ bo­vie­tę.

E.Jac­ke­vi­čius – pa­ts vy­riau­sias Lie­tu­vos ke­li­nin­kas, ve­te­ra­nui sek­ ma­die­nį su­ka­ko 100 me­tų. Jis gi­mė 1913 m. spa­lio 6 d. Ry­ go­je, kur tuo me­tu už­dar­bia­vo jo tė­vai. Per Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą ir re­ vo­liu­ci­ją šei­ma bu­vo blaš­ko­ma po Ru­si­ją iki pat Uz­be­ki­jos, kol su­grį­ žo į Lie­tu­vą. Čia jis bai­gė Kau­no aukš­tes­nią­ ją tech­ni­kos mo­kyk­lą ir įgi­jo in­ži­ nie­riaus spe­cia­ly­bę. 1936 m. jis pa­ skir­tas Že­mai­čių plen­to tie­sy­bos dar­bų tech­ni­nės prie­žiū­ros in­ži­ nie­riu­mi. Dau­giau nei pu­sę am­žiaus E.Jac­ ke­vi­čius gy­ve­na Klai­pė­do­je, kur, ir su­lau­kęs pen­si­nio am­žiaus, tie­sė ke­lius. Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­ rek­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Juo­zas Ged­vi­las, svei­kin­da­mas ju­ bi­lia­tą, jam įtei­kė Že­mai­čių plen­to sim­bo­li­nės kri­vū­lės ko­pi­ją. „Kai per­kė­lė Že­mai­čių plen­to sta­ty­to­jams skir­tą pa­mink­lą prie Kau­no į ki­tą vie­tą, at­ra­do anais lai­

kais už­kas­tą ke­li­nin­kų raš­tą atei­ties kar­toms, ori­gi­na­las yra mu­zie­ju­je, o ko­pi­ją įtei­kė­me vy­riau­siam šio plen­to tie­sė­jui E.Jac­ke­vi­čiui“, – sa­kė J.Ged­vi­las. Pa­sak svei­ki­nu­sių­jų, žmo­nės gy­ ve­ni­me pa­lie­ka kaž­ko­kius pėd­sa­ kus, o E.Jac­ke­vi­čius pa­li­ko šim­tus ki­lo­met­rų nu­ties­tų ke­lių. Sen­jo­ras, ir su­lau­kęs 100 me­ tų, kas­dien mankš­ti­na­si bal­ko­ne. Bū­da­mas 73-ejų pra­dė­jo do­mė­tis dai­le. E.Jac­ke­vi­čius ta­po po­rtre­ tus, pei­za­žus. Jis taip pat sa­va­ran­kiš­kai iš­mo­ko griež­ti smui­ku, gro­ti pia­ni­nu. Ju­ bi­lia­tas iš­sau­go­jo ir pui­kų hu­mo­ ro jaus­mą. E.Jac­ke­vi­čius tu­ri tris duk­ras, sū­nų, sep­ty­nis anū­kus ir aš­tuo­nis proa­nū­kius. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­ nės pa­ra­mos sky­riaus at­sto­vai tei­ gė, jog uos­ta­mies­ty­je kas­met svei­ ki­na­ma ke­lio­li­ka 100-o ir dau­giau me­tų su­lau­ku­sių klai­pė­die­čių.

Pa­sak Klai­p ė­d os sa­v i­val­dy­b ės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­riaus Liud­vi­ko Dū­dos, ne­skelb­ti ofi­cia­lios šil­dy­mo se­zo­no pra­džios nu­spręs­ta, nes orai at­ši­lo. Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ duo­me­ni­mis, sek­ma­die­nio vi­du­ ti­nė pa­ros tem­pe­ra­tū­ra sie­kė 12 laips­nių ši­lu­mos. Prieš tai dau­ giau nei sa­vai­tę ji svy­ra­vo apie 6–8 laips­nius ši­lu­mos. L.Dū­dos tei­gi­mu, da­bar­ti­nės me­teo­ro­lo­gų pro­gno­zės yra pa­ lan­kios. „To­dėl nu­spren­dė­me dar pa­ lauk­ti ir ne­skelb­ti ofi­cia­lios šil­dy­ mo se­zo­no pra­džios. Me­teo­ro­lo­ gai at­siun­tė sa­vo pro­gno­zes. Nei

die­no­mis, nei nak­ti­mis ne­bus šal­ ta. Ant­ra­die­nį ir tre­čia­die­nį tiek die­no­mis, tiek nak­ti­mis bus 11– 13 laips­nių ši­lu­mos, ket­vir­ta­die­ nį – kiek vė­siau. Da­bar ste­bė­si­me

Klai­pė­die­čiai ne­vie­ na­reikš­miš­kai ver­ ti­na tai, jog mies­te ne­pra­de­da­mas šil­ dy­mo se­zo­nas.

orus, o ket­vir­ta­die­nį vėl tar­si­mės“, – tvir­ti­no va­do­vas. Pa­sak L.Dū­dos, ne­su­lau­kia­ma ir ofi­cia­lių pa­gei­da­vi­mų iš gy­ven­to­jų pra­dė­ti šil­dy­mo se­zo­ną.

„Mums tik­rai ne­sun­ku duo­ti lei­ di­mą šil­dy­tis, jei žmo­nės tu­ri pa­ kan­ka­mai lė­šų mo­kė­ti už šil­dy­mą. Vis­ką da­ro­me dėl žmo­nių, mąs­to­ me ob­jek­ty­viai. Jei šią sa­vai­tę vy­ raus šil­ti orai, tai kam pra­dė­ti se­ zo­ną. Jei ak­lai va­do­vau­tu­mė­mės tik hi­gie­nos nor­mo­mis, se­niai ga­lė­jo­ me pra­dė­ti šil­dy­ti“, – ko­men­ta­vo L.Dū­da. Klai­pė­die­čiai ne­vie­na­reikš­miš­kai ver­ti­na tai, jog mies­te ne­pra­de­da­ mas šil­dy­mo se­zo­nas. Vie­ni pik­ti­na­si, kad ra­dia­to­riai ne­šy­la, na­muo­se šal­ta – kai ku­ riuo­se bu­tuo­se tė­ra 14 laips­nių ši­ lu­mos. Gy­ven­to­jai tei­gė, jog ten­ka jung­ ti elekt­ri­nius šil­dy­tu­vus, ta­čiau šie ma­žai te­pa­de­da. „Net neį­si­vaiz­duo­ju, ko­kią są­ skai­tą gau­siu už elekt­rą, o rea­liai – tai tik pi­ni­gų švais­ty­mas, nes il­ga­ lai­kio efek­to nė­ra, ši­lu­ma kaip­mat iš­ga­ruo­ja, nes bu­tuo­se ne tik šal­ ta, bet ir drėg­na“, – guo­dė­si vie­ na klai­pė­die­tė. Ki­ti gy­ven­to­jai pa­brė­žė, kad na­ muo­se yra pa­kan­ka­mai šil­ta ir pra­ dė­ti šil­dy­ti dar tik­rai ne­rei­kia. „Ne­rei­kia no­rė­ti po na­mus vaikš­ čio­ti tik marš­ki­nė­liais trum­po­mis ran­ko­vė­mis. Kuo vė­liau bus pra­ dė­tas šil­dy­mo se­zo­nas, tuo dau­giau su­tau­py­si­me“, – nuo­mo­nę reiš­kė klai­pė­die­čiai.

73 – tiek metų sulaukęs E.Jac­ke­vi­čius pradėjo domėtis daile, tapo portretus, peizažus.

Ši­lu­ma: uos­ta­mies­čio iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­go­se, ku­rio­se vai­kams yra per šal­ta, leis­ta įsi­jung­ti šil­dy­mą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Rek­to­rius už­mi­nė mįs­lę Ne­si­jau­čiu kal­tas ta­ 1 pęs rek­to­riu­mi, jau­čiuo­ si kvai­las, kad su­kū­riau prie­žas­tis

At­sa­ky­mas: V.Lau­rė­nas pa­nei­gė kal­bas esą at­si­sta­ty­di­no iš KU rek­

to­riaus po­sto.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

įtū­žu­siai sa­vęs kri­ti­kai. Dėl to ga­lė­jo nu­ken­tė­ti uni­ver­si­te­tas. Da­bar atė­jo me­tas, ka­da įstai­gai rei­ka­lin­gas ki­tas rek­to­rius“, – pra­ne­ši­me tei­gė pro­ fe­so­rius. Į klau­si­mą, ar pa­vie­šin­ tos uos­ta­mies­čio aukš­to­jo moks­lo įstai­gos va­do­vo min­tys ne­reiš­kia at­si­sta­ty­di­ni­mo, V.Lau­rė­nas at­sa­ kė nei­gia­mai. „Ga­liu pa­ro­dy­ti sa­vo dar­bo pa­žy­ mė­ji­mą. Nie­kas ne­pa­si­kei­tė. Šiuo

me­tu tik­rai ei­nu KU rek­to­riaus pa­ rei­gas“, – pa­tvir­ti­no jis. Anot rek­to­riaus, kaip kei­sis si­ tua­ci­ja ne­to­li­mo­je atei­ty­je – ži­no vie­nas Die­vas. „Kai ne­bū­siu rek­to­riu­mi, ir ne­ bū­siu, o da­bar dar esu. Klau­si­mų, su­si­ju­sių su šiuo po­stu, ne­spren­ džiu. Tai da­ro aukš­čiau­sia­sis val­ dy­mo or­ga­nas – KU ta­ry­ba. Vis­ ką pa­ro­dys atei­tis, o ji ga­li bū­ti ir ry­toj, ir po­ryt, ir po mė­ne­sio“, – mįs­lin­gai kal­bė­jo V.Lau­rė­nas. KU tink­la­la­py­je rek­to­rius ne ma­

žiau mįs­lin­gai pa­reiš­kė, kad ne­tu­ ri nau­jų idė­jų, kaip įti­kin­ti se­na­ to ir ta­ry­bos na­rius nea­ti­dė­lio­ti­nai ir iš es­mės per­tvar­ky­ti aka­de­mi­nę struk­tū­rą bei pa­sta­ty­ti moks­li­nių la­bo­ra­to­ri­jų pa­sta­tą per ar­ti­miau­ sius dve­jus me­tus. „Tai bu­vo ma­no pro­gra­mos du svar­biau­si sie­ki­niai. Nuo­šir­džiai ir at­sa­kin­gai iš­gy­ve­nau ir iš­gy­ven­siu, kad KU plėt­ros nau­jų idė­jų skai­čius konk­re­čio­je si­tua­ci­jo­je ma­no gal­ vo­je vi­sa­da bu­vo baig­ti­nis“, – tei­ gė rek­to­rius.

3

antradienis, SPALIO 8, 2013

miestas Pa­ger­bė ka­rius

Kvie­čia į fur­še­tą

Įre­gist­ra­vo re­kor­dą

Klai­pė­do­je va­kar lan­kė­si Vo­kie­ ti­jos ka­ri­nio lai­vy­no at­sar­gos ka­ ri­nin­kų gru­pė. Sve­čiai ap­lan­kė Pir­mo­jo ir Ant­ro­jo pa­sau­li­nių ka­ rų Vo­kie­ti­jos ka­rių ka­pi­nes Klai­ pė­do­je, kur vy­ko žu­vu­sių­jų pa­ ger­bi­mo ce­re­mo­ni­ja. Jo­je da­ly­ va­vo ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų rep­re­zen­ta­ ci­nio ri­kiuo­tės bū­rio ka­riai.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vie­šo­sios I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos Ren­gi­ nių sa­lė­je penk­ta­die­nį 17 val. vyks „Li­te­ra­tū­ri­nis fur­še­tas“. Ren­gi­ny­je bus pri­sta­to­mi eu­ro­par­la­men­ta­ro Leo­ni­do Dons­kio, ra­šy­to­jų Ro­lan­ do Ras­taus­ko ir Kęs­tu­čio Na­va­ko bei dai­ni­nin­ko Ma­ri­jo­no Mi­ku­ta­vi­ čiaus su­da­ry­ti „Li­te­ra­tū­ri­niai me­ niu“. Ren­gi­nys ne­mo­ka­mas.

Per Obuo­lių šven­tę Gargž­duo­ se su­ver­ti il­giau­si obuo­lių skil­ te­lių ka­ro­liai ofi­cia­liai pri­pa­žin­ti Lie­tu­vos re­kor­du. Il­giau­sias vai­ sių vė­ri­nys – 106,2 m il­gio, 69 kg svo­rio. Vė­ri­niui su­ver­ti su­ nau­do­ta 73 kg obuo­lių. Il­giau­sio vai­sių vė­ri­nio ap­ra­šy­mas bus įtrauk­tas į spau­dai ren­gia­mą nau­ją Lie­tu­vos re­kor­dų kny­gą.

Klai­pė­da tu­ri zoo­lo­gi­jos so­dą

Dienos telegrafas Su­s i­t i­ki­mas. Šian­d ien 15 val. Klai­p ė­ dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas su­si­ tiks su „Var­po“ gim­na­zi­jos mo­ky­to­jų at­ sto­vais ir ap­tars pro­ble­mas dėl išei­ti­nių iš­mo­k ų, kom­pen­sa­ci­jų. Po­sė­dis. Šian­dien 15.30 val. sa­vi­val­dy­ bė­je vyks Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­ nės ta­ry­bos po­sė­dis. Pa­ro­da. Šian­d ien 17 val. Klai­pė­dos ap­ skri­ties vie­šo­sios I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­ te­kos ga­le­r i­jo­je „13L“ bus ati­da­r y­ta Va­ si­l i­jaus Deg­t ia­r io­vo fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­da „Sen­ti­kiai“.

Pres­ti­žas: Klai­pė­dos mies­to var­das zoo­lo­gi­jos so­do pa­va­di­ni­mui su­tei­kė ir so­li­du­mo, ir aiš­ku­mo.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­die­čio Ed­var­do Le­gec­ko įkur­tas „Mi­ni Zoo“ pa­kei­tė pa­va­di­ni­ mą ir da­bar yra Klai­pė­dos zoo­lo­gi­jos so­das. Ta­čiau vi­sa ki­ta li­ko kaip bu­vę – mies­to biu­dže­tui gy­vū­nų iš­lai­ky­mas nie­ko ne­kai­nuos. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

So­do įkū­rė­jas pa­sa­ko­jo ban­dęs pa­ keis­ti pa­va­di­ni­mą ir anks­čiau, ta­ čiau su­si­dū­rė su val­di­nin­kų bai­me, jog sy­kiu su pa­va­di­ni­mu jis no­rės pa­keis­ti ir įmo­nės sta­tu­są, o taip ga­li bū­ti pra­šo­ma pi­ni­gų iš mies­ to biu­dže­to. „Kad ir keis­ta, pa­va­di­ni­mas yra la­bai svar­bu. Bet kur Eu­ro­po­ je bend­rau­jant su zoo­lo­gi­jos so­ dų dar­buo­to­jais tek­da­vo la­bai il­ gai aiš­kin­ti, kas mes esa­me. Mat

jie su Klai­pė­dos var­du sie­da­vo tik Jū­rų mu­zie­jų. Da­bar, kai pa­sa­kau, kad esu iš Klai­pė­dos zoo­lo­gi­jos so­do, tai skam­ba so­li­džiau, be to, yra vi­sai ki­tas po­žiū­ris į mies­tą, – aiš­ki­no E.Le­gec­kas. – Kas bus po 20 ar 100 me­tų, da­bar nie­kas ne­ ži­no. Gal­būt jis bus ne­be ma­no, o kie­no ki­to, bet mies­to var­das pa­ va­di­ni­me by­los apie tai, kur zoo­ lo­gi­jos so­das yra. Kas ži­no, o gal ka­da nors mies­tas ir bus jo sa­vi­ nin­kas.“ Nors jo­kių įsi­pa­rei­go­ji­mų, su­si­ ju­sių su zoo­lo­gi­jos so­do au­gin­ti­

nių iš­lai­ky­mu, mies­tas ne­pri­sii­ma, įstai­gos var­do pa­kei­ti­mas už­tru­ko ko­ne pus­me­tį. Ga­liau­siai pa­va­di­ni­mui pri­ta­rė kal­bi­nin­kai ir val­di­nin­kai. „Mes vis dar esa­me pel­no ne­ sie­kian­ti įstai­ga. Ly­giai taip pat tei­sin­ga bū­tų sa­ky­ti, kad esa­ me Gam­ti­nin­kų cent­ras Klai­ pė­dos zoo­lo­gi­jos so­das. Pir­mo­ ji to­kio pa­va­di­ni­mo da­lis reiš­kia, kad sie­kia­me su­bur­ti fa­na­tiš­ kai gy­vū­nus mėgs­tan­čius žmo­ nes“, – kal­bė­jo E.Le­gec­kas. Jis ak­cen­ta­vo, kad toks pa­va­di­ni­

Krova. Paaiškėjo, kad rugsėjo mėne­ sį Klaipėdos uoste krauta 2,8 mln. to­ nų, tai yra 14 proc., daugiau krovinių nei rugpjūtį. Daugiausia buvo rūdos, kon­ teinerių, žemės ūkio ir naftos produk­ tų krovinių.

Ed­var­das Le­gec­kas:

Da­bar, kai pa­sa­kau, kad esu iš Klai­pė­dos zoo­lo­gi­jos so­do, tai skam­ba so­li­džiau. mo pa­kei­ti­mas nie­kuo neį­pa­rei­ go­ja mies­to ir nė­ra joks pa­gal­bos pra­šy­mas.

Ke­li­nin­kai jau pri­si­pir­ko drus­kos Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džia ėmė kont­ ro­liuo­ti, kaip ke­li­nin­kai ir ša­li­ gat­vių va­ly­to­jai pa­si­ren­gę žie­ mai. Šie dar prieš ke­lias sa­vai­tes tvir­ti­no, kad bai­gia su­kaup­ti vi­ sas rei­ka­lin­gas at­sar­gas, ruo­šia tech­ni­ką.

„Ži­nau, kad va­ly­to­jai ren­gia­si žie­ mai. Lau­kiu ofi­cia­lių at­sa­ky­mų apie pa­si­ruo­ši­mą. Ke­li­nin­kai pa­ tys ne­no­rė­tų, kad tek­tų sa­ky­ti, jog žie­ma už­klu­po ne­ti­kė­tai“, – tvir­ ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė. Lė­šos mies­to gat­vių ir ša­li­gat­vių prie­žiū­rai ski­ria­mos vi­siems me­ tams. Konk­re­ti su­ma žie­mai neišs­ ki­ria­ma. I.Ša­ka­lie­nės nuo­mo­ne,

pi­ni­gų gat­vių ir ša­li­gat­vių va­ly­mo dar­bams ne­tu­rė­tų trūk­ti. Ke­li­nin­kai dar prieš ke­lias sa­vai­ tes tvir­ti­no, jog yra be­veik pa­si­ruo­ šę žie­mai. San­dė­liuo­se jau bu­vo gau­su drus­kos gat­vėms bars­ty­ti. Šiau­ri­nę mies­to da­lį pri­žiū­rin­ti įmo­nė jos bu­vo at­si­ve­žu­si apie 80 to­nų. To­kio kie­kio ga­li už­tek­ti iki dvie­jų mė­ne­sių. Ji bu­vo pa­si­ruo­šu­ si ir tech­ni­ką. Įp­ras­tai šio­je mies­to da­ly­je gat­ves vie­nu me­tu va­lo apie 10 ma­ši­nų. Pie­ti­nę mies­to da­lį pri­žiū­rin­ ti įmo­nė drus­kos ne­pir­ko. Jos apie 1,5 tūkst. to­nų li­ko iš praė­ju­sių me­ tų. To­kio kie­kio už­ten­ka pu­sei žie­ mos. Tech­ni­ką įmo­nė ža­dė­jo pa­ ruoš­ti per spa­lį. Žie­mai ren­gia­si ir ša­li­gat­vių pri­ žiū­rė­to­jai – tik­ri­na­ma tech­ni­ka. Žie­mą ša­li­gat­vius va­lo dau­giau nei 210 me­cha­niz­mų.

Šven­tė. Šeš­ta­d ie­n į nuo 13 iki 16 val. vi­ suo­me­n i­n is ju­dė­ji­mas „Klai­pė­d ie­t i! At­ gai­vin­ki sa­vo mies­to par­ką“ vi­sus kvie­ čia į ru­dens links­my­bių šven­tę Jū­ros par­ke (bu­vęs Klai­pė­dos poil­sio par­kas). Jo­je ne­t rūks pra­mo­g ų, žai­d i­mų, vyks kon­cer­tas.

Try­nu­kai. Po ke­le­r ių me­t ų per­t rau­ kos Klai­pė­dos ra­jo­no sa­v i­val­dy­bė­je gi­ mė try­nu­kai. Al­vy­da ir Ma­ri­jus Dar­giai, gy­ve­nan­t ys Ma­ciui­čiuo­se, jų su­si­lau­ kė rug­sė­jo 18-ąją. Nau­ja­gi­miai pa­va­din­ ti Gab­rie­lės, Do­vy­do ir Ma­ri­jos var­dais. Pas­k u­t i­n į kar­tą Klai­pė­dos ra­jo­no sa­v i­ val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­ je try­nu­kai už­re­gist­ruo­ti už­per­nai. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 15 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Eu­ge­ni­ja Tė­ve­lie­nė (g. 1914 m.), La­ri­sa Dmit­ro­va (g. 1920 m.), Ro­za­li­ja Rim­džiu­vie­nė (g. 1924 m.), Zi­no­vi­jus Gur­ ka­lo (g. 1927 m.), Me­čis­lo­vas Ten­dze­gols­ kis (g. 1928 m.), Tek­lė Ma­žo­nie­nė (g. 1929 m.), And­rej Ta­nev (g. 1930 m.), Kons­tan­ti­ nas Re­liū­ga (g. 1930m.), Al­gir­das Sek­rec­ kis (g. 1931m.), Ma­ri­jo­na Mar­ti­na­vi­čie­nė (g. 1931 m.), Yu­ry Ne­chaev (g. 1935m.), Ta­ ma­ra Lu­ki­na (g. 1944 m.), Ro­mal­das Mi­ la­šius (g. 1950 m.), Al­fon­sas Za­ram­ba (g. 1951 m.), Ole­xiy Vo­ro­nin (g. 1959m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­m i Al­g ir­das Sek­rec­k is, Al­fon­sas Gir­de­n is, La­ri­sa Dmit­ro­va, And­rej Ta­nev, Ri­man­ tas Li­bins­kas, Ole­xiy Vo­ro­nin. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ma Anas­ta­zi­ja Či­ga­je­va.

Įsi­bė­gė­ja: žie­mai jau ren­gia­si ir gat­vių, ir ša­li­gat­vių va­ly­to­jai.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir ber­niu­kas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Anot įmo­nės „Klai­pė­dos žel­di­ niai“ di­rek­to­riaus Ge­di­mi­no Va­la­ ši­no, jau įsi­gy­ta 100 to­nų drus­kos bei smė­lio ir drus­kos mi­ši­nio. To­

kio kie­kio už­ten­ka mies­to ša­li­gat­ vius pa­bars­ty­ti 2–3 kar­tus. Ofi­cia­liai žie­mos se­zo­nas pra­si­ de­da nuo lapk­ri­čio 1 d.

Grei­to­ji. Va­kar iki 18.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė apie 50 iš­ kvie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­s ia skun­dė­si sun­k iais ne­ga­la­v i­mais – in­ sul­to ar in­fark­to prie­puo­liais.

4

antradienis, spalio 8, 2013

miestas

Pa­ža­dė­tas bu­tas ap­kar­to

Komentaras

Rus­la­nas Schnei­de­rat

Pre­k y­bos uos­to ra­jo­no se­n iū­nai­t is

S

u K. ir R. Kliau­zų šei­ma bend­ rau­ja­me jau dau­giau nei me­ tus. Tai tvar­kin­ga, at­sa­kin­ga šei­ma. Kad jie ne­gau­na so­cia­ li­nio būs­to, ku­ris pa­skir­tas, ne tik as­ me­ni­nė, bet ir vi­sų pro­ble­ma. Tai by­ lo­ja, jog ne­ver­ti­na­mos dau­g ia­vai­kės šei­mos. Tai ne­nor­ma­lus da­ly­kas. Vi­ si ter­mi­nai praė­jo, sa­vi­val­dy­bė žmo­ nėms tu­r i įteik­t i rak­t us, o bu­te dar nė­ra pra­dė­tas re­mon­tas. Neat­siž­vel­ gia­ma net į tai, kad šei­ma gy­ve­na bu­te, ku­r ia­me nė­ra karš­to van­dens, šil­dy­mo. Šiuo at­ve­ju, kad ne­pa­si­r ū­ pi­na­ma vai­kais, at­sa­ko­my­bė ten­ka mies­to sa­vi­val­dy­bei.

Už re­mon­tą – ne­rea­li kai­na

„Sup­ran­tu žmo­nių no­rą, kad kuo grei­čiau bū­tų iš­spręs­tas jų klau­si­ mas. Šiai šei­mai siū­lė­me ma­žiau­ siai tris bu­tus. Už K.Kliau­zie­nės ei­lė­je bu­vu­sios dvi šei­mos jau juos ga­vo“, – ko­men­ta­vo ve­dė­ja. D.Ne­t ik­š ie­n ės tei­g i­m u, tri­ jų kam­ba­rių pa­sku­ti­nia­me aukš­te esan­tis bu­tas Me­džio­to­jų gat­vė­je iki praė­ju­sių me­tų bu­vo nuo­mo­ja­ mas ki­tai šei­mai. Ši iš jo bu­vo iš­kel­ta į ki­tą būs­ tą, nes te­ko su­stab­dy­ti sto­go re­ mon­tą. „Nuo­mi­nin­kai šal­tuo­ju me­ tų lai­ku bu­vo li­kę gy­ven­ti fak­tiš­ kai po at­vi­ru dan­gu­mi“, – tvir­ti­ no ve­dė­ja.

D.Ne­tik­šie­nė pa­sa­ko­jo, kad bir­že­ lio 5-ąją įvy­ko kon­kur­sas, ku­ria­me bu­vo tik vie­nas da­ly­vis. Nus­ta­ty­ta, kad jo siū­lo­ma bu­ to re­mon­to kai­na yra per di­de­lė. Nu­si­de­rė­ti ne­pa­vy­ko. To­dėl lie­pos 19-ąją vie­ša­sis pir­ki­mas bu­vo pri­ pa­žin­tas neį­vy­ku­siu. Šiuo me­tu yra pa­skelb­tas nau­jas kon­kur­sas. Vo­kus nu­ma­to­ma at­ plėš­ti spa­lio 10-ąją. „Mums la­bai pa­ki­šo ko­ją tai, kad va­sa­rą or­ga­ni­zuo­ta­me kon­kur­se da­ly­va­vo tik vie­nas ran­go­vas. Jei šis bū­tų įvy­kęs, vis­kas vyk­tų pa­gal pla­ną“, – tvir­ti­no ve­dė­ja. D.Ne­tik­šie­nės tei­gi­mu, skir­ti lė­ šų be kon­kur­so su­ras­tiems dar­bi­ nin­kams ar pa­čiai K.Kliau­zie­nės šei­mai ne­ga­li­ma: „Esa­me sa­vi­val­ dy­bė. Ne­ga­li­ma paim­ti pi­ni­gų iš biu­dže­to ir duo­ti bet kam“. Kiek tiks­liai ga­li kai­nuo­ti Me­ džio­to­jų gat­vės 14 na­me esan­čio bu­to re­mon­tas, neaiš­ku. Tai paaiš­ kės, pa­si­bai­gus kon­kur­sui. Ta­čiau ma­no­ma, kad ma­žiau­siai apie 50 tūkst. li­tų.

Žada at­nau­jin­ti iš pa­grin­dų

Ka­da skirs, neaiš­ku

Są­ly­gos: da­bar de­šim­ties as­me­nų šei­ma glau­džia­si Gul­bių gat­vė­je esan­čia­me nuo­mo­ja­ma­me dvie­jų kam­ba­rių bu­te.

1

To­dėl per­si­kraus­tė­me čia. Gy­ve­na­me dė­žė­se. Ar­tė­ja žie­ma, ne­ra­mu, kad nė­ra šil­dy­mo. Bet šei­mi­nin­kas ža­dė­jo jį įreng­ti. Jis ge­ras žmo­gus. Neaiš­ku, kiek čia mums dar rei­kės gy­ven­ti“, – tei­gė K.Kliau­zie­nė. Rak­tų lau­kia iki šiol

Klai­pė­die­tė prieš dau­giau nei dve­ jus me­tus mies­to sa­vi­val­dy­bei pa­ tei­kė pra­šy­mą su­teik­ti jos de­šim­ ties as­me­nų šei­mai so­cia­li­nį būs­tą be ei­lės. Anot K.Kliau­zie­nės, po il­gų ko­vų jai pa­ža­dė­ta, kad rug­sė­jį ga­lės per­ si­kel­ti į ne­to­li jos da­bar­ti­nės gy­ve­ na­mo­sios vie­tos esan­tį bu­tą Me­ džio­to­jų gat­vės 14 na­me. Šis būs­tas kur kas erd­ves­nis – jo plo­tas – 86 kv. met­rai. Kad ga­lės čia įsi­kur­ti, va­sa­rį mo­te­ris pa­tvir­ ti­ni­mą ga­vo ir iš So­cia­li­nės ap­sau­ gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos, į ku­rią krei­pė­si pa­gal­bos. Ta­čiau, anot klai­pė­die­tės, vie­to­je Me­džio­to­jų gat­vės 14 na­me esan­čio bu­to rak­tų, rugp­jū­čio pa­bai­go­je iš sa­vi­val­dy­bės ji su­lau­kė pra­ne­ši­mo, kad šis būs­tas ne­su­re­mon­tuo­tas. Kol re­mon­tas neat­lik­tas, šei­mos ne­ga­li­ma įleis­ti gy­ven­ti. Ne­no­ri keis­ti mo­kyk­los

K.Kliau­zie­nei pa­siū­ly­ta įsi­kur­ ti bu­tuo­se, esan­čiuo­se Pa­ne­vė­ žio ir Žar­di­nin­kų gat­vė­se. Dar anks­čiau siū­ly­ta ap­si­gy­ven­ti Lū­ žų gat­vė­je. „Aš ir vy­ras dir­ba­me ša­lia esan­ čio­je Vi­tės pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­ je. Sep­ty­ni mū­sų vai­kai jo­je mo­ko­ si. Čia juos taip šil­tai priė­mė. Juk vai­kams iš dau­gia­vai­kės šei­mos la­bai sun­ku pri­tap­ti“, – pa­sa­ko­ jo mo­te­ris. Pa­sak K.Kliau­zie­nės, jei vai­kams rei­kė­tų keis­ti mo­kyk­lą, tai bū­tų jau ket­vir­tas kar­tas. Mo­ters tei­gi­mu, nė­ra ir fi­nan­si­nių ga­li­my­bių at­ža­ loms va­ži­nė­ti į Vi­tės pa­grin­di­nę mo­kyk­lą iš ki­to mies­to ga­lo.

„Mums svar­bu, kad gy­ven­tu­ me ne­to­li šios įstai­gos. Pa­var­go­me bas­ty­tis. Juk nie­kas ne­no­ri priim­ti į bu­tą šei­mos su tiek vai­kų“, – sa­ kė mo­te­ris. De­šim­ties as­me­nų šei­ma per mė­ne­sį ver­čia­si gau­da­ma 3327 li­tus. Bu­to iš­lai­ky­mas at­siei­na 760 li­tų. „Sun­kiai ver­čia­mės, bet ver­čia­ mės ir da­ro­me, ką ga­li­me“, – pa­ brė­žė mo­te­ris.

jus. Aš po­ros mė­ne­sių neišt­vė­riau. Bir­ža spau­džia ta­ve dirb­ti, o sa­vi­ val­dy­bė klau­sia: kaip vai­kus pri­ žiū­rė­si? Ne­be­ži­nai, ką da­ry­ti, o čia – dar­bas ge­ras. Vi­sa­da esi ša­lia vai­ kų“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Bando iš­grūs­ti iš cent­ro?

K.Kliau­zie­nei ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl taip vil­ki­na­mas bu­to, esan­čio Me­ džio­to­jų gat­vė­je, re­mon­tas. Mo­te­ ris, su­ži­no­ju­si, kad sa­vi­val­dy­bė ne­ ran­da meist­rų, ku­rie su­re­mon­tuo­tų bu­tą, siū­lė pa­dė­ti juos su­ras­ti. „Kiek dar rei­kės lauk­ti? Toks jaus­mas, kad ne­no­ri, jog ten įsi­ kel­tu­me. Kiek pa­žįs­tu dau­gia­vai­kių šei­mų, joms vi­soms bu­tai ski­ria­mi pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je. At­ro­do, kad mus no­ri iš­grūs­ti iš mies­to cent­ro. Ne­re­mon­tuo­tą bu­tą pie­ti­nė­je da­ly­ je tai su­ge­ba pa­siū­ly­ti, o šio ne­duo­ da“, – ste­bė­jo­si mo­te­ris. Anot K.Kliau­zie­nės, sa­vi­val­dy­bė jai paaiš­ki­no, kad bu­te rei­kia įves­ti du­ji­nį šil­dy­mą. „Tai kaip žmo­nės ten gy­ve­no, jei ne­bu­vo šil­dy­mo? Man tin­ka ir mal­ ko­mis. Ži­nau, kad bu­vo sto­gas iš­ griu­vęs, bet jis jau su­re­mon­tuo­tas. Pik­ta, kai skam­bi­na ir siū­lo bu­tus ki­to­se vie­to­se. Ko­dėl tu­riu bas­ty­tis, jei būs­tas yra mums pa­ža­dė­tas?“ – klau­sė mo­te­ris.

Anot K.Kliau­zie­nės, lie­tu­vių po­ žiū­ris į dau­gia­vai­kes šei­mas daž­nai yra nei­gia­mas. „Ži­no­ma, yra vi­so­kių: ir aso­cia­ lių, ku­rių ne­pa­tei­si­nu, bet dar dau­ giau – tvar­kin­gų, ku­rios ra­miai, ty­ liai gy­ve­na ir vargs­ta kaip mes“, – tvir­ti­no klai­pė­die­tė.

Ne­ža­da nu­leis­ti ran­kų

Na­mas li­ko be sto­go

K.Kliau­zie­nė pa­brė­žė, kad ne­nu­leis ran­kų ir to­liau ko­vos dėl jai skir­to bu­to. Jei rei­kės, to­liau gy­vens nuo­ mo­ja­ma­me bu­te. Ti­ki­si, kad šei­mi­ nin­kas pa­sta­tys ži­di­nį. „Mū­sų ša­ly­je keis­ta tvar­ka. Dir­ ban­tis žmo­gus gau­na ma­žiau pi­ ni­gų nei ne­dir­ban­tis. Pik­ta. Bū­ na, ma­mos už­si­re­gist­ruo­ja dar­bo bir­žo­je ir sė­di na­mie me­tus, dve­

Dan­guo­lė Ne­tik­šie­nė:

Esa­me sa­vi­val­dy­bė. Ne­ga­li­ma paim­ti pi­ ni­gų iš biu­dže­to ir duo­ti bet kam.

Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­ cia­li­nio būs­to sky­riaus ve­dė­jos Dan­guo­lės Ne­tik­šie­nės, K.Kliau­ zie­nės si­tua­ci­ja jai ži­no­ma. Ve­dė­ja aiš­ki­no, jog šei­ma se­ niai ga­lė­jo gau­ti so­cia­li­nį būs­ tą, jei ne­bū­tų iš­reikš­tas pa­gei­da­ vi­mas, kad jis bū­tų ra­jo­ne ne­to­li Vi­tės pa­grin­di­nės mo­kyk­los, ku­ rią lan­ko vai­kai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­sak D.Ne­tik­šie­nės, iš­kel­di­nus nuo­mi­nin­kus, at­si­ra­do ga­li­my­bė siū­ly­ti šį bu­tą K.Kliau­zie­nės šei­ mai. Ta­čiau pir­miau­sia rei­kė­jo už­ baig­ti su­tvar­ky­ti sto­gą ir iš pa­grin­ dų su­re­mon­tuo­ti bū­tą. Pir­mie­ji dar­bai jau at­lik­ti. Ve­dė­ ja tvir­ti­no, kad už­tru­ko pa­ties bu­ to re­mon­to or­ga­ni­za­vi­mas. Ap­žiū­rint būs­tą po sto­go re­ mon­to, ras­ta ga­li­my­bė pa­di­din­ ti jo plo­tą be­veik 8,5 kvad­ra­ti­nio met­ro, nes yra tuš­čių pa­tal­pų. Bu­ te bū­tų įreng­tas ket­vir­tas kam­ba­ rys, san­dė­liu­kas ir pra­plės­tas vo­ nios kam­ba­rys. D.Ne­tik­šie­nės ma­ny­mu, ta­da šis būs­tas dar la­biau tik­tų K.Kliau­zie­ nės šei­mai. Ve­dė­ja at­krei­pė dė­me­sį, kad Me­ džio­to­jų gat­vės 14 dau­gia­bu­tis na­ mas nė­ra pri­jung­tas prie mies­to cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos tink­lų. Tad pa­teik­ta pa­raiš­ka dėl du­ji­nio šil­dy­mo įve­di­mo. Rei­kia pa­keis­ti ir vi­sus lan­ gus, du­ris, grin­dų dan­gą, elekt­ros ins­ta­lia­ci­ją, san­tech­ni­nę įran­gą, vamz­dy­nus, šil­dy­mo prie­tai­sus, su­tvar­ky­ti lu­bas ir sie­nas. Vi­sus dar­bus pla­nuo­ta at­lik­ti iki šių me­ tų pa­bai­gos.

„Tik­rai šiai šei­mai siū­lė­me ne vie­ ną bu­tą, ta­čiau ji at­sa­kė, kad lauks esan­čio Me­džio­to­jų gat­vė­je. Siū­ly­ mai jai bus tei­kia­mi ir to­liau. Ne­ga­ vus jos at­sa­ky­mo, ne­ga­li­ma tuš­čio bu­to siū­ly­ti ki­tai jo lau­kian­čiai šei­ mai, bet pra­šy­mą pa­tei­ku­siai vė­ liau“, – ti­ki­no ve­dė­ja. D.Ne­tik­šie­nė pa­brė­žė, kad bu­tas Me­džio­to­jų gat­vė­je K.Kliau­zie­nei bus pa­siū­ly­tas tik ta­da, kai jis bus su­re­mon­tuo­tas ir vi­siš­kai pa­reng­ tas ap­gy­ven­di­ni­mui. „Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kiek tai ga­li truk­ti. Da­bar lie­ka lauk­ti, kol bu­ tas bus su­re­mon­tuo­tas. Šei­ma di­ de­lė, ver­ta pa­gar­bos, no­ri­si pa­dė­ ti, bet yra ap­lin­ky­bių, ku­rios nuo ma­nęs ne­prik­lau­so“, – tvir­ti­no ve­dė­ja. Per de­vy­nis šių me­tų mė­ne­sius tuš­ti li­ko 83 sa­vi­val­dy­bės bu­tai. 40 pro­c. žmo­nių nuo­mos at­si­sa­ kė pa­tys. Pa­sak D.Ne­tik­šie­nės, ap­gy­ven­din­ti juo­se nuo­mi­nin­ kų, kol nė­ra at­lik­tas re­mon­tas, ne­ga­li­ma. „Da­bar re­mon­tuo­si­me bu­tus ne­sus­to­da­mi. Sup­ran­ta­ma, vie­ šų­jų pir­ki­mų pro­ce­dū­ros mus stab­do, bet to­kia tvar­ka“, – tei­ gė ve­dė­ja.

5

antradienis, SPALIO 8, 2013

miestas

Žemaitis, atvertęs jūros verslo klodus Šiandien jam būtų sukakę 75-eri, tačiau atsisveikinti mums teko anksčiau. Ir žvakių liepsnelės plazdės ne jubiliato šventės šurmulyje, o tyloje ant gimtinės kalnelio.

Ekonomikos ambasadorius

Bronislovas Lubys gimė 1938 metais spalio 8 dieną Plungėje. Chemiją studijuoti pasirinkusį jaunuolį profesijos kelias pirmajam darbui atvedė į Jonavą, kur jis įaugo visam gyvenimui. Iš šios likimo jam paskirtos žemės kertelės ant Neries kranto karjeros medis išsišakojo po visą Lietuvą, sujungdamas Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Druskininkus, Šiaulius. Lietuvai siekiant nepriklausomybės, sumaniam gamybininkui buvo parodytas didžiulis visuomenės pasitikėjimas. 1989 metais B.Lubys buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu; 1990 metais – Atkuriamojo Seimo nariu. 1992 metais tapo Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pavaduotoju, 1992–1993 metais ėjo ministro pirmininko pareigas. 1993 metais išrinktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu. Begalinis darbštumas, proto įžvalgos ir kryptinga pilietinė veikla šį žmogų pavertė Lietuvoje ir pasaulyje atpažįstamu verslo simboliu. Jis buvo ekonomikos ambasadorius, kurio išmintis įvertinta ir pripažinta toli už Lietuvos ribų. Apie tai iškalbingai liudija B. Lubio titulai: Technikos mokslų daktaras, Kovo 11–osios Nepriklausomybės Akto signataras, apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordino, Belgijos Karūnos didžiojo karininko ordino, Estijos II laipsnio Baltosios žvaigždės ordino ir Lenkijos Respublikos komandoro kryžiaus ordino kavalierius, Tarptautinės Petro Didžiojo premijos laureatas, Rusijos Lomonosovo vardo premijos laureatas, Rusijos Federacijos technologinių mokslų akademijos užsienio narys – akademikas, Kauno technologijos universiteto ir Klaipėdos universiteto garbės daktaras. Už pastangas kurti modernią gamybą. jam suteiktas Lietuvos Respublikos nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas. Dr. B.Lubys mokėjo dalintis verslo sukurtais rezultatais ir buvo vienas iškiliausių mecenatų Vakarų Lietuvoje. Ypač stiprus ryšys buvo palaikomas su jaunu Klaipėdos universitetu, kurio moralinę ir materialinę paramą akademinė bendruomenė vertina už nuoseklumą ir pagarbą mokslui. Šaknys – Plungėje

Ryšį su gimtine dr. B.Lubys puoselėjo remdamas švietimo įstaigas, sportininkus, bažnyčias, vietos verslininkų iniciatyvas, tačiau

Dr. B.Lubys sieloje buvo romantikas, jautė buriavimo aistrą. Gal todėl koncerno investicijų strategijoje atsirado planas kurti vakarietiško modelio jachtklubus. Įsigiję AB „Klaipėdos laivų remontas“ pagrindinį akcijų paketą, įmonės savininkai perėmė valstybės įsipareigojimus Klaipėdos savivaldybei aplink piliavietę sukurti urbanistinį kvartalą su raiškia architektūra. Nors kultūros paveldo reikalavimai ir ekonominė krizė kiek sulėtino teritorijos permainų raidą, pirmojo investicinio etapo metu atstatyti senojo jachtklubo, ryžių malūno ir keltininko namelio pastatai jau kelerius metus puošia miestą, o greta jų vasarą vyksta pagrindiniai kultūriniai renginiai. Būdama Pilies uosto ir kruizinių laivų terminalo operatore, įmonė sukūrė patrauklų jūrų turizmo centrą, o neatsisakiusi tradicinės veiklos garsėja istorinių laivų atstatymo meistriškumu. Pastaruoju metu „Klaipėdos laivų remonto“ doke antrai jaunystei prikeliamas miesto simboliu vadinamas burlaivis „Meridianas“.

ypač nuoširdžiai – per Plungiškių draugiją, kuri siekia gaivinti šviesuoliškas Žemaitijos kultūros tradicijas. Kartu su Žemaičių dailės muziejumi subrandinta mintis Oginskių dvarą prikelti naujam gyvenimui Plungę grąžino į Europos rimtosios muzikos renginių žemėlapį. Dr. B.Lubys buvo tarptautinio Mykolo Oginskio muzikos festivalio pagrindinis mecenatas. Kaskart dalyvaudamas renginio atidaryme jautė didžiulį džiaugsmą dėl Plungės gyventojams suteiktos galimybės gėrėtis garsių kolektyvų atliekamais pasaulinio lygio kūriniais. Pildant jo valią sugrįžti į Plungę amžinojo poilsio, po staigios mirties 2011 metais spalio 23 dieną Plungės garbės pilietis dr. B.Lubys palaidotas Plungės kapinaitėse ant kalnelio šalia tėvų.

Jūrų bendruomenės narys

Patirtis – Jonavoje

Nors šį žmogų užaugino ir priėmė amžiams Plungės žemė, jo profesionali ir pilietinė branda neatsiejama nuo Jonavos. B.Lubys studijavo Kauno politechnikos instituto Cheminių technologijų fakultete ir 1963 metais gavo neorganinių medžiagų inžinieriaus– technologo diplomą. Atėjęs dirbti į antrus metus veikiančią azoto trąšų gamyklą Jonavoje, buvo vienas aktyviausių šios pramonės šakos vystytojų, modernizacijos strategas. Dirbdamas vyriausiuoju inžinieriumi, vėliau – generaliniu direktoriumi, plėtė gamybą, diegė technologijų naujoves. Kartu su gamybos valdymu B.Lubys derino mokslinę veiklą ir 1993 metais gavo Technikos mokslų daktaro laipsnį. Jis buvo daugiau nei aštuoniasdešimties išradimų autorius, Lietuvos Respublikos mokslinės techninės premijos laureatas. Nuolat rūpinosi studijų kokybe, steigė stipendijas studentams, skatino mokslo įstaigas rengti specialistų pamainą pramonės įmonėms. 1994 metais valstybinę įmonę „Azotas“ reorganizavus į akcinę bendrovę, dr. B.Lubys buvo išrinktas bendrovės valdybos pirmininku ir prezidentu. Nuo 2001 metų ėjo koncerno „Achemos grupė“ prezidento pareigas. Per 10 vadovavimo metų koncernas išaugo iki 50 įmonių, kurios dirba chemijos pramonės, logistikos, transporto ir krovos, energetikos, žiniasklaidos, leidybos–reklamos ir kitose srityse. Stiprindamas Lietuvos ekonomines galias koncernas „Achemos grupė“ paveikė daugelio įmonių raidą. Jis yra ketvirta pagal dydį nacionalinė verslo struktū-

Dr. Bronislovas Lubys paliko gilų pėdsaką ir Klaipėdos pakrantėje.

ra, daranti didžiulę įtaką pramonės rodikliams ir šalies eksporto mastui. Įžvelgė logistikos svarbą

Pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais dr. B.Lubio ekonominis pragmatizmas ir gebėjimai

Dr. B.Lubys puikiai suvokė, kad jūrų verslas yra svarbi tautos būties ir valstybės sėkmės dalis.

įžvelgti šalies jūrinę perspektyvą ne iškart pritapo ilgų kolektyvizmo dešimtmečių paveiktoje visuomenėje. Siūlymai Būtingėje statyti ne tik naftos terminalą, bet ir universalų uostą šalies pramonės poreikiams krypo, kaip atskleidė tolesnė šalies ūkio raida ir atnaujintos Vyriausybės diskusijos apie giliavandenį uostą, teisinga linkme, bet tuomet daugeliui atrodė per daug sudėtingi. Klaipėdoje ieškodamas šalies pramonei prekybos kelio į Vakarus, kartu su dar trimis įmonėmis dr. B.Lubio vadovaujama „Achema“ įsteigė pirmą privačią uosto krovos kompaniją „Bega“. . Vėliau, išanalizavęs „Achemos“ trąšų eksporto į Vakarų Europą galimybes ir Baltarusi-

jos tranzito prognozes, įsitraukė į pagrindinės uosto įmonės – AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) privatizavimo procesą. Iš pradžių dėmesį skyrusi užsienio investuotojų paieškoms, Vyriausybė sugebėjo įvertinti ir lietuviško kapitalo jėgas. Kitų įmonių nesėkmingo privatizavimo atvejai patvirtino, kad uosto ekonomikai ir šalies įvaizdžiui KLASCO privatizavimas buvo pats naudingiausias. Koncerno „Achemos grupė“ investicijomis sukurtas galingas energetinis užtaisas Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos apyvartą užaugino nuo 6 mln. tonų iki 13 mln. tonų krovinių per metus. „Achema“ vienintelė Lietuvos bendrovė, įkūrusi įmones užsienio uostuose. Kartu su partneriais pastatyti trąšų terminalai Liubeke, Vokietijoje, ir Gente, Belgijoje, veikia pelningai, padeda lietuviškai produkcijai patekti į Vakarų Europos laukus. Išplėtojo uosto verslą

Stiprindamas veiklą Klaipėdoje, koncernas „Achemos grupė“ perėmė valdyti UAB „Krovinių terminalas“ ir UAB „Nosba“ akcijas. Pirmoji įmonė pastatė aukštų technologinių standartų universalų naftos terminalą, antroji, pervadinta į UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“, šiuo metu baigia statyti universalių keltų terminalą ir yra pasirengusi stiprinti turistinį miesto įvaizdį.

Dr. B.Lubys puikiai suvokė, kad jūrų verslas yra svarbi tautos būties ir valstybės sėkmės dalis. Valdžios institucijų ir verslininkų susitikimuose jis nuolat pažymėdavo, kad tarp uosto ir miesto interesų neturi būti priešpriešos, nes uostas reikalingas vietos bendruomenei, miesto ekonomikai. Suprasdamas, kad dėl tranzitinių krovinių ir prekybos rinkų vyksta regionų kova, stengėsi palaikyti stiprius Lietuvos pramonininkų ryšius su Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano verslo struktūromis ir valstybinėmis žinybomis, nuolat kviesdavo užsienio šalių delegacijas apsilankyti Klaipėdos uoste. Jis pabrėždavo, kad Lietuvos uostas gerai integruotas į Europos Sąjungos transporto sistemą, yra patikimas partneris klientams, ekologiškai švarus ir saugus, nes krovos kompanijos taiko pažangias technologijas. Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas buvo aktyvus Uosto plėtojimo tarybos ir valstybės Tranzito komiteto narys, nuolat konstruktyvia kritika raginęs valdžios atstovus šalinti biurokratines kliūtis jūrų verslui ir tobulinti teisės aktus. Viename leidinyje, skirtame užsienio partneriams, jis rašė: „Dalyvavimas tarptautiniame jūrų prekybos tinkle uostą daro priklausomą nuo globalių transporto logistikos pokyčių. Stebėdami konkurencinę aplinką siekiame reaguoti į kintančius poreikius ir tai parodome naujais investiciniais projektais, moderniomis krovos technologijomis, gamybos valdymo tobulinimu. Esame vertinami už tai, kad patyrę specialistai sugeba apžvelgti aplinkybių visumą ir gali pasiūlyti geriausią paslaugos variantą“. Jis ir pats buvo tas, kuris matė ne pavienes detales, o visumą, ir analizavo ne tik tai, kas matoma, bet ir tai, kas gali iškilti jūroje už horizonto. Parengė Vida Bortelienė

6

antradienis, spalio 8, 2013

nuomonės

Ar eli­tas pa­kels pirš­ti­nę?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Grau­di ko­me­di­ja

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

A

p­r i­bo­jus vy­r iau­sy­bės veik­ lą, tūks­tan­čiai pri­vers­t i­nai ato­s to­gau­jan­č ių ame­r i­k ie­ čių da­bar tu­ri dau­giau lai­ko pa­var­t y­t i laik­raš­čius, bet juo­se ne­ran­ da guo­d žian­čių ži­n ių. Dėl su­si­k los­čiu­ sios pa­dė­t ies jie kal­t i­na Bal­t uo­sius rū­ mus, Kong­re­są ir net am­ž i­ną atil­sį Ja­me­ są Ma­di­so­ną, ti­tu­luo­ja­mą JAV kons­ti­tu­ci­ jos tė­vu. Kri­ti­kai šau­kia, kad XXI a. ne­ga­li­ ma gy­ven­ti pa­gal ag­ra­ri­nės eko­no­mi­kos lai­kais su­ra­šy­tą kons­ti­tu­ci­ją. Iš tie­sų fra­zė „vy­r iau­sy­bės už­da­r y­mas“ dau­ge­liui skam­ba lyg iš fan­tas­ti­kos kny­ gos ar­ba vi­du­ram­ž ių is­to­ri­jos va­do­vė­lio. At­ro­dy­tų, taip ga­lė­tų nu­tik­ti ne­bent re­vo­ liu­ci­jos, ka­ro ar di­džiu­lės sti­chi­nės ne­lai­

Lie­tu­viai nie­ka­da ne­pa­ ma­tys ant Vy­riau­sy­bės rū­ mų du­rų už­ra­šo „Už­da­ry­ ta iki at­ski­ro pra­ne­ši­mo“. mės at­ve­ju. Bet štai ne­tgi Si­ri­jos vy­riau­sy­ bė, jau dve­jus me­tus gy­ve­nan­ti pi­lie­ti­nio ka­ro są­ly­go­mis, mo­ka są­skai­tas ir al­gas sa­vo dar­buo­to­jams. Ja­po­ni­jos vy­riau­sy­ bės sko­la jau dvi­gu­bai vir­ši­ja bend­rą vi­ daus pro­duk­tą, bet vals­ty­bė ne­bank­r u­ tuo­ja ir to­liau vyk­do sa­vo funk­ci­jas. Bel­gi­ ja 2010–2011 m. 589 die­nas gy­ve­no be vy­ riau­sy­bės, bet biu­dže­tai bu­vo prii­ma­mi. O ir lie­tu­viai, nors ga­lė­tų pa­si­skųs­ti, kad jų val­džia ne­dir­ba jau 20 me­tų, nie­ka­da ne­pa­ma­tys ant Vy­riau­sy­bės rūmų du­rų už­ra­šo „Už­da­ry­ta iki at­ski­ro pra­ne­ši­mo“. Mū­sų ša­lies įsta­ty­mai už­tik­ri­na, kad net jei­gu po­li­ti­kams ne­pa­vyks­ta lai­ku priim­ ti ki­tų me­tų biu­dže­to, asig­na­vi­mai kiek­ vie­ną mė­ne­sį, kol bus ieš­ko­ma su­ta­r i­ mo, tu­ri bū­ti vyk­do­mi lai­kan­tis anks­tes­ nių me­tų biu­dže­to. Ga­liau­siai, ar de­mok­ra­tiš­ka at­ro­do to­kia si­tua­ci­ja, kai ma­ža ra­d i­ka­l iai nu­si­tei­k u­ sių de­pu­ta­t ų gru­pė už­da­ro vy­r iau­sy­bę ir pai­ma įkai­tais vi­są tau­tą, rei­ka­lau­da­ ma at­šauk­ti įsta­ty­mą, ku­ris jau bu­vo pa­ tvir­tin­tas abe­jų Kong­re­so rū­mų, pa­si­ra­ šy­tas pre­zi­den­to ir Aukš­čiau­sio­jo teis­mo pri­pa­ž in­tas ati­tin­kan­čiu kons­ti­tu­ci­ją? Šis spek­tak­l is iš pra­d žių bu­vo su­t ik­tas su iro­ni­jos gai­de­le ir pe­čių gūž­te­lė­ji­mais, bet Jung­ti­nėms Vals­ti­joms pra­de­dant jau ant­rą sa­vai­tę be nor­ma­l iai funk­cio­nuo­ jan­čios vy­riau­sy­bės ir ar­tė­jant svar­biam bal­sa­vi­mui dėl JAV sko­los li­mi­to di­di­ni­ mo, žiū­ro­vams jau ima kaup­t is aša­ros. Dau­ge­lis pri­si­me­na, kaip ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kri­zė JAV su­pur­tė vi­są pa­sau­l į.

T

as vaiz­das bu­vo neį­ti­kė­ti­ nas: po to, kai nu­skam­bė­ jo tre­čias skam­bu­tis, sa­lė­ je už­ge­so švie­sos, pa­ki­lo už­dan­ga, o sce­no­je pa­si­ro­dė du ak­to­riai, stai­ga at­si­vė­rė ke­le­rios du­rys ir į sa­lę plūs­te­lė­jo žiū­ro­vai, tie, ku­riems neuž­te­ko per­trau­kos troš­ku­liui nu­mal­šin­ti, už­kąs­ti, pa­ si­šne­kė­ti. Žiū­ro­vai kė­lė­si iš vie­tų, idant pa­vė­la­vu­sie­ji užim­tų sa­vo vie­tas. Nie­kas sė­din­čių­jų sa­lė­je vė­liau neat­sip­ra­šė. Nau­jas eti­ke­tas? O aš tą­va­kar pri­si­mi­niau se­ną­ jį uos­ta­mies­čio Dra­mos teat­rą, kai ja­me di­rek­to­riu­mi dir­bo švie­saus at­mi­ni­mo Ba­lys Juš­ke­vi­čius. Ne to­kios bu­vo anuo­met są­ly­gos, bet po tre­čio skam­bu­čio žiū­ro­vų į sa­ lę ne­beį­leis­da­vo. Taip bu­vo ra­šo­ma ir ant bi­lie­tų. Tai draus­mi­no. Ir anais, so­viet­ me­čio lai­kais vis­ko pa­si­tai­ky­da­ vo, bet ne­pa­gar­bos žiū­ro­vams ne­ bu­vo. O jau anuo­me­čio teat­ro di­rek­to­ riaus nie­ka­da ne­te­ko ma­ty­ti teat­ re at­la­po­tais marš­ki­niais, ne­ly­ gin­to­mis kel­nė­mis ar ne­va­ly­tais ba­tais. Teat­ro di­rek­to­rius bu­vo ryš­ kiau­sia teat­ro vi­zi­ti­nė kor­te­lė. Toks bu­vo ir teat­ro įvaiz­dis. Tik, bė­da, jog ta­da apie tai nie­ kas ne­kal­bė­jo. Kaip neuž­si­min­da­ vo ir apie eli­tą. Da­bar yra ki­taip. Teat­rams vi­ sa­da yra svar­būs žiū­ro­vai. Bet jei­ gu po tre­čio skam­bu­čio, kai pra­si­ de­da spek­tak­lis ir ak­to­riai jau yra sce­no­je, į sa­lę įlei­džia­mi žiū­ro­vai, ar tai ne­reiš­kia, jog pa­si­kei­tė teat­ ro sam­pra­ta? Gal ta­da ne­rei­kia nei skam­bu­ čių, kvie­čian­čių į spek­tak­lio pra­ džią, kaip ne­rei­kia ir skelb­ti per­ trau­kų? Pa­ga­liau, gal tie, kas va­do­vau­ ja teat­rui, gal ga­lė­tų ir pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę už to­kią tvar­ką. Gal ma­no­te, jog ta­da, po spek­tak­lio, kas nors at­si­pra­šė žiū­ro­vų ir ak­ to­rių? Vie­šai to ne­bu­vo. Nie­ko nau­jo ši­to­kia­me rei­ka­le nė­ra. Įp­ra­to­me vie­šai įžei­di­nė­ti, o at­si­pra­ši­nė­ja­me, kai nie­kas ne­ gir­di.

Ne­pa­dės čia ir kny­gy­nuo­se dul­kan­tys eti­ke­to va­do­vė­liai. Tas kny­gas rei­kia per­skai­ty­ti ir ne po vie­ną kar­tą. Kad ga­li­ma bū­tų įsi­ dė­mė­ti, kaip ne­rei­kia elg­tis vie­ šu­mo­je. Lie­tu­vo­je daž­nai ten­ka iš­girs­ ti apie eli­to ar aukš­tuo­me­nės va­ ka­rė­lius. O kur Klai­pė­do­je sle­pia­si tas eli­tas? Ko­dėl nie­kur jų ne­si­ ma­to ir ne­si­gir­di?

Ar įsi­vaiz­duo­ja­te, kad Lie­tu­vo­je prie de­ry­bų sta­lo ga­lė­tų su­sės­ti ir kai­rie­ji, ir de­ši­nie­ji bei kal­bė­ ti apie vals­ty­bę ir jos žmo­nes?

Da­bar jau nie­kam ne pa­slap­tis, kad Lie­tu­va yra la­bai su­si­skal­ džiu­si. Tas skir­tu­mas vis la­biau di­dė­ja. Žiū­rė­ki­te, Sei­me pa­si­kei­tė va­do­vy­bė. Kiek kal­bų, gin­čų. Gal­vo­ju, ar da­bar esan­tie­ji opo­ zi­ci­jo­je vis­ką pa­da­rė, kad ne­bū­tų to­kios si­tua­ci­jos, ko­kia yra Sei­me šian­dien? To­li gra­žu. Tai ką da­bar kal­tin­ti? Lai­mė­ jo ne­bent tie, ku­rie la­biau­siai il­gė­jo­si stip­rios ran­kos. Nau­jo­ji Sei­mo pir­mi­nin­kė su­dė­lio­jo sa­ vo prio­ri­te­tus. Sa­vo­tiš­kai mes­ ta pirš­ti­nė. Bet Lie­tu­vo­je toks bend­ra­vi­mo sti­lius, re­gis, yra įpras­tas. Ar įsi­vaiz­duo­ja­te, kad Lie­tu­vo­je prie de­ry­bų sta­lo ga­lė­tų su­sės­ti ir kai­rie­ji, ir de­ši­nie­ji bei kal­bė­ti apie vals­ty­bę ir jos žmo­nes? Ne­la­bai įsi­vaiz­duo­ju to­kią si­ tua­ci­ją.

Ke­lei­viai trau­ki­ny­je sto­vė­jo

L

a­bai nu­ste­bi­no to­kios di­ de­lės įmo­nės kaip „Lie­tu­ vos ge­le­žin­ke­liai“, ku­rio­ je, at­ro­dy­tų, dir­ba pro­tin­gi žmo­nės, ne­sup­ra­tin­gu­mas. Sek­ma­die­nio pa­va­ka­re trau­ ki­niu va­žia­vau iš Šiau­lių į Klai­ pė­dą. Iš anks­to bu­vo ga­li­ma nu­ ma­ny­ti, kad ke­lei­vių bus daug, nes sek­ma­die­nio pa­va­ka­re iš

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

Kaip ga­li­ma ge­ra­no­riš­kai kur­ti vals­ty­bę, kai neaiš­kios ver­ty­bės? Čia ga­lė­tų pa­dė­ti tie, ku­rie mū­sų pi­lie­čiams yra gy­ve­ni­mo ir dar­bo pa­vyz­dys. Vo­kie­ti­jo­je toks pa­vyz­dys – bu­ vęs kanc­le­ris Hel­mu­tas Schmid­ tas. Man ne vie­ną kar­tą yra te­kę klau­sy­tis jo in­ter­viu. Ne­ži­nau, ar jis va­di­na­mas pa­ sau­lio žmo­gu­mi, bet jis pri­ski­ria­ mas eli­tui. Tai žmo­gus, ku­riam la­bai svar­bi Vo­kie­ti­ja, nes tai jo tė­vy­nė, ku­rio­ je gy­ve­na jo tė­vy­nai­niai. Ir tuo­se po­kal­biuo­se jis pir­miau­sia tu­ri la­ bai aiš­kią sa­vo nuo­mo­nę. Jis kly­do ir pri­si­pa­ži­no kly­dęs. Jis tie­siog vi­sa­da gy­ve­no tarp žmo­nių ir su žmo­nė­mis. Jis vi­sa­ da ge­rai ži­no­jo ir ži­no sa­vo tė­vy­ nai­nių nuo­tai­kas. Ir da­bar, kai po šių­me­ti­nių rin­ ki­mų į Vo­kie­ti­jos Bun­des­ta­gą lai­ mė­ju­sie­ji, va­do­vau­ja­mi An­ge­ los Mer­kel jau sė­do prie de­ry­bų sta­lo su so­cial­de­mok­ra­tais ir ki­ tą sa­vai­tę to­liau de­rė­sis, į de­ry­ bas kvie­čia­ma ir ža­lių­jų par­ti­ja, tai ne­reiš­kia, kad bus nuo­lai­ džiau­ja­ma. Tie­siog bus ieš­ko­ma tų ver­ty­ bių, ku­rios ga­li pa­dė­ti ša­liai. Tie­są sa­kant, yra bu­vę Vo­kie­ ti­jo­je, kai vy­riau­sy­bė­je kar­tu dir­ bo ir kai­rie­ji, ir de­ši­nie­ji. Gal­būt jiems pa­vyks ir da­bar. Ta­čiau jie ne­ku­ria epo­chos le­ gen­dų. Nors ga­lė­tų. Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bei da­bar tik 23-eji. Ki­taip sa­kant, vie­na kar­ta jau užau­go. Bet juk bu­vo, kas tą kar­tą išau­gi­no, iš­ mo­kė. Man at­ro­do, kad iki šiol pa­ti di­ džiau­sia ver­ty­bė yra mū­sų ne­ prik­lau­so­my­bė. Ar vi­sa­da bu­ vo pa­gerb­ti tie, ku­rie šią ver­ty­bę puo­se­lė­jo? Ar vi­sa­da bu­vo jie pri­ si­min­ti? Pa­ga­liau, ar svar­biau­siais klau­ si­mais vals­ty­bė­je esa­me iš­gir­ dę Lie­tu­vos iš­ki­lių žmo­nių nuo­ mo­nę? Kai nė­ra tik­rų ver­ty­bių, at­si­ran­ da, kas me­ta pirš­ti­nę eli­tui, tai vi­ suo­me­nės da­liai, ku­ri tu­rė­tų bū­ti gra­žiu pa­vyz­džiu.

se ar Plun­gė­je, jau tu­rė­jo sto­vė­ ti, nes ne­be­bu­vo nė vie­nos lais­vos sė­di­mos vie­tos. No­rė­tų­si pa­lin­kė­ti, jog atei­ty­je „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ dar­buo­ to­jai bū­tų ati­des­ni sa­vo ke­lei­viams ir tik­rai pa­si­rū­pin­tų, kad jų ke­lio­ nė bū­tų pa­to­gi, ne­rei­kė­tų po­rą va­ lan­dų sto­vė­ti. Val­das

750

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Įjun­ki­te šil­dy­mą!

Man jau at­si­bo­do lauk­ti, ka­da Klai­ pė­do­je pra­si­dės šil­dy­mo se­zo­nas. Svei­ku pro­tu ne­su­vo­kia­ma, ko­dėl mies­to val­džia šal­do klai­pė­die­čius, kie­no pi­ni­gus ji tau­po? Sa­ky­da­mi, kad gy­ven­to­jai pa­tys ga­li nu­spręs­ ti, ka­da dau­gia­bu­ty­je pra­dė­ti šil­dy­ tis – esą rei­kia su­rink­ti dau­gu­mos gy­ven­to­jų pa­ra­šus, mies­to val­džios at­sto­vai tik nu­si­me­ta at­sa­ko­my­bę. Pa­vyz­džiui, na­me, ku­ria­me gy­ve­nu, maž­daug pu­sė bu­tų yra iš­nuo­mo­ta, o nuo­mi­nin­kai nė­ra pa­tal­pų sa­vi­nin­ kai, tad ne­tu­ri tei­sės pa­si­ra­šy­ti, jog bū­tų pra­dė­tas šil­dy­mo se­zo­nas. Tai gal val­džia pa­tars, re­ko­men­duos ko­kį ki­tą bū­dą, kaip pa­siek­ti, kad bu­te im­ tų šil­ti ra­dia­to­riai? Ar lai­ky­ti ati­da­ ry­tus lan­gus, kad bu­tas pri­šil­tų, nes lau­ke šil­čiau nei pa­tal­po­je? Ire­na

Ne­si­lai­ko tai­syk­lių

Dvi­ra­ti­nin­kai siu­ti­na ne tik pės­čiuo­ sius, ku­riems jie va­žiuo­ja „ant gal­vų“, apie tai jau ne kar­tą ra­šy­ta dien­raš­ty­je „Klai­pė­da“. Ta­čiau jie iš pu­siaus­vy­ros iš­ve­da ir vai­ruo­to­jus. Bu­vo si­tua­ci­ja, kai ties pe­rė­ja, kur nė­ra švie­so­fo­ro, tie­siai prieš no­sį iš­ni­ro dvi­ra­ti­nin­kas ir my­nė per gat­vę. Ge­rai, kad ma­ši­nos grei­tis bu­vo ne­di­de­lis. Stai­giai stab­ džiau. Vi­sa lai­mė, kad iš pa­skos nie­ kas ne­va­žia­vo, ma­nau, bū­tu­me tu­rė­ ję pro­ble­mų. Pa­gal vi­sas tai­syk­les per pe­rė­ją dvi­ra­ti­nin­kas pri­va­lo dvi­ra­ tį per­ves­ti ei­da­mas pės­čias. Kas bū­tų at­sa­kęs, jei bū­čiau jį kliu­džiu­si? O tas nu­va­žia­vo net neat­si­suk­da­mas. No­rė­ jo­si pa­si­vy­ti ir duo­ti į kup­rą. Gin­ta­rė

Kur din­go gry­bai?

Kas­met ru­de­nį su­si­ruoš­da­vau gry­bau­ ti į Smil­ty­nę, tai dau­giau pa­si­vaikš­čio­ ji­mas po nuo­sta­bų par­ką nei gry­ba­vi­ mas. Bet vis tiek la­bai sma­gu. Tik štai šie­met kaž­kur din­go Smil­ty­nės gry­ bai. Ma­niau, jog tik aš jų ne­be­ma­tau, bet, žiū­riu, ir ki­ti tuš­čiais ki­bi­rais at­gal grįž­ta. Gal kas nors ži­no, ko­dėl Smil­ ty­nės miš­ke ne­beau­ga kaz­lė­kai? An­ge­lė

Per­ka rū­ka­lus moks­lei­viams

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­rius or­ga­ni­zuo­da­vo pra­ smin­gus rei­dus – gau­dy­da­vo vie­šo­se vie­to­se rū­kan­čius ne­pil­na­me­čius. Ma­ nau, kad jau bū­tų ga­li­ma or­ga­ni­zuo­ti ir ki­to­kio po­bū­džio rei­dus – gau­dy­ti aso­cia­lius as­me­nis, ku­rie ne­pil­na­me­ čiams per­ka rū­ka­lų. Kiek­vie­ną ry­tą iš bal­ko­no ma­tau tą pa­tį vaiz­dą: prie ne­ di­de­lės par­duo­tu­vės sto­vi­niuo­ja ke­ li aso­cia­lai, prie jų priei­na paaug­liai, jie įduo­da pi­ni­gų, kad „ge­rie­ji dė­dės“ nu­pirk­tų ci­ga­re­čių ir, aiš­ku, už tai at­ si­ly­gi­na, nes pa­skui jau ten­ka ma­ty­ti, kaip tie „dė­dės“ ne­ria į krū­mus ger­ ti pi­gaus vy­no. Kiek ži­nau, Lie­tu­vo­je drau­džia­ma ne­pil­na­me­čiams pirk­ti ir al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus, ir rū­ka­lus. Jus­ti­na Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

397 728

telefonas@kl.lt

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

na­mų, pri­si­kro­vę pil­nus krep­ šius, į Klai­pė­dą va­žiuo­ja stu­ den­tai. Juk trau­ki­nio bi­lie­tas kai­nuo­ja daug pi­giau nei ke­lio­ nė au­to­bu­su. To­dėl ir nu­ste­bau, kai į Šiau­lius at­rie­dė­jo trau­ki­nys tik su tri­mis ar ke­tu­riais va­go­nais. Nei­gia­mų pa­sek­mių il­gai lauk­ti ne­rei­kė­jo – žmo­nės, įli­pę Tel­šiuo­

karštas telefonas

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, spalio 8, 2013

užribis Po ap­si­lan­ky­mo – nuo­sto­liai

Va­gims pa­rū­po gin­ta­rai

Pra­šo pagalbos at­pa­žįs­tant

Sek­ma­die­nį po pie­tų 36 m. gir­ tas vy­ras ap­si­lan­kė pas sa­vo tė­vus Klai­pė­dos raj. Jis pa­gra­ si­no gim­dy­to­jams juos nu­žu­ dy­siąs, pa­deg­siąs na­mus ir iš­ dau­žė au­to­mo­bi­lio „Nis­san Te­ ra­no“ lan­gus, su­dau­žė te­le­vi­ zo­rių. Ma­ža to, sū­nus kumš­čiu tren­kė ma­mai į nu­ga­rą. Pa­rei­ gū­nai vy­rą už­da­rė į areš­ti­nę.

Ne­to­li Klai­pė­dos, Stan­čių k. gy­ ve­nan­ti mo­te­ris sek­ma­die­nį su­ pra­to, kad jos na­muo­se pa­bu­ vo­jo va­gis. Vei­kiau­siai pro lan­gą įli­pęs nu­si­kal­tė­lis nu­gvel­bė 10 ki­log­ra­mų neap­do­ro­tų gin­ta­rų, mo­ters na­mie lai­ky­tus pi­ni­gus bei kom­piu­te­rį. Nu­ken­tė­ju­sio­ ji su­skai­čia­vo, kad din­gę daik­tai ga­li bū­ti ver­ti 4 tūkst. li­tų.

Rug­sė­jį iš se­na­mies­čio į li­go­ni­ nę pa­te­ko apie 50 m., 165 cm ūgio, smul­kaus kū­no su­dė­ji­ mo, pra­ži­lu­sių, juo­dų plau­kų vy­ ras. Tą pa­čią die­ną jis mi­rė. Ant kai­rio­jo pe­ties jam iš­ta­tui­ruo­ta mo­te­ris, o ant kai­rės plaš­ta­kos – „Re­da“, de­ši­nės ko­jos pirš­tai am­pu­tuo­ti. Pa­ži­nu­sius pra­šo­ma pa­skam­bin­ti 354 163 ar­ba 112.

Po­li­ci­ja ieš­ko siau­tė­ju­sių plė­ši­kų Dai­va Ja­naus­kai­tė Uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nai su­ka gal­vas ir tik­ri­na sa­vo duo­ me­nų ba­zes ban­dy­da­mi iš­siaiš­kin­ ti, ko­kie bru­ta­lūs nu­si­kal­tė­liai šio­ mis die­no­mis ga­lė­jo grįž­ti iš įka­li­ ni­mo vie­tų.

Nei­gi­mas: vers­li­nin­kas V.Mu­ra­šo­vas (kai­rė­je), po­li­ci­nin­kai E.Tau­ta­vi­čius, A.Rim­kus ir Ž.Ukoc­kis teis­me tei­

gė ne­nu­si­kal­tę.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Tei­sia­mieji jau­čia­si ne­kal­ti Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­me pra­dė­ti teis­ti aukš­tas pa­rei­gas uos­ta­mies­čio bei Ši­lu­tės po­li­ci­jo­je ėję pa­rei­gū­nai. Jie kal­ti­na­mi pa­ že­mi­nę pa­rei­gū­no var­dą, nes užuo­t ty­rę nu­si­kal­ti­mus, pa­tys juos vyk­dė. Nė vie­nas tei­sia­mų­jų kal­tės ne­pri­pa­žįs­ta.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos ap­skri­ties Vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Au­tot­rans­ por­to prie­mo­nių va­gys­čių ty­ri­mo sky­riaus vir­ši­nin­ku dir­bęs Ed­mun­ das Tau­ta­vi­čius, jo pa­val­di­nys Žil­ vi­nas Ukoc­kis, Ši­lu­tės kri­mi­na­li­ nės po­li­ci­jos va­das Ar­tū­ras Rim­kus kal­ti­na­mi pikt­nau­džia­vi­mu tar­ny­ ba bei ki­tais nu­si­kal­ti­mais. Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ ros pro­ku­ro­ras Do­na­tas Blinst­ru­bis per­skai­tė kal­ti­na­mą­jį ak­tą, pa­sak ku­rio, E.Tau­ta­vi­čiaus „Au­di A6“, jo su­gy­ven­ti­nės „Mer­ce­des Benz“ bei A.Rim­kaus iš­per­ka­mo­sios nuo­

mos bū­du įsi­gy­tas BMW X5 bu­vo ieš­ko­mi kaip pa­vog­ti. Bu­vę pa­rei­gū­nai esą or­ga­ni­za­ vo jų nu­ga­be­ni­mą į au­to­mo­bi­lių są­var­ty­ną Kal­nu­vė­nų kai­me, kur apy­nau­jės ma­ši­nos bu­vo ar­do­ mos, ke­tin­ta jų da­lis par­duo­ti. O už A.Rim­kaus ma­ši­ną bu­vo gau­tas drau­di­mas, ku­rio da­li­mi ap­mo­kė­ tas li­zin­gas, o li­ku­sie­ji 13 tūkst. li­tų, pa­sak pro­ku­ro­rų, te­ko pa­čiam nu­ si­kal­ti­mo or­ga­ni­za­to­riui. Kal­ti­ni­me tei­gia­ma, kad E.Tau­ ta­vi­čius klai­di­no ko­le­gas, ke­ti­ nu­sius su­reng­ti kra­tą Vik­to­ro Mu­ra­šo­vo Kal­nu­vė­nuo­se nuo­mo­ ja­ma­me lau­žy­ne bei uos­ta­mies­čio Du­by­sos gat­vė­je esan­čio­je įmo­nė­

je, pre­kiau­jan­čio­je nau­do­tų au­to­ mo­bi­lių de­ta­lė­mis. Pa­rei­gū­nas pra­šęs ko­le­gų neat­lik­ti tar­ny­bos pa­rei­gos, ti­kin­da­mas, kad Kal­ nu­vė­nuo­se vog­tų ma­ši­nų jie ne­ ras, nes ten ar­do­mi tik iš Ang­li­jos par­ga­ben­ti au­to­mo­bi­liai. A.Rim­kus tu­rės tei­sin­tis dėl kal­ ti­ni­mo pra­ne­šus apie ži­no­mai ne­ bū­tą nu­si­kal­ti­mą – sa­vo au­to­ mo­bi­lio va­gys­tę – bei me­la­gin­gą liu­di­ji­mą. V.Mu­ra­šo­vas tei­sia­mas ir už ne­tei­ sė­tą gink­lo bei šaud­me­nų lai­ky­mą. Nė vie­nas kal­ti­na­ma­sis ne­pri­pa­ ži­no kal­tės ir pa­reiš­kė teis­mui pa­ ro­dy­mus duo­sią tik iš­klau­sę vi­sų liu­dy­to­jų bei su­si­pa­ži­nę su by­los me­džia­ga. Pro­ku­ro­ras D.Blinst­ru­bis tei­gė, jog by­lą bu­vo sun­ku tir­ti, nes nu­ si­kal­ti­mus vyk­dė pri­sie­kę gau­dy­ti nu­si­kal­tė­lius žmo­nės, tad bu­vo ge­ rai tam pa­si­ruo­šę. „Ge­rai, kad tei­sin­gu­mą Lie­tu­ vo­je vyk­do ne pro­ku­ro­rai, o teis­ mas“, – žur­na­lis­tams te­pa­sa­kė E.Tau­ta­vi­čius. By­lą su­da­ro 37 to­mai, jo­je ne­ma­ žai įta­ria­mų­jų po­kal­bių te­le­fo­nu iš­ klo­ti­nių. Liu­dy­ti bus kvie­čia­mi ir bu­vę tei­sia­mų­jų bend­ra­dar­biai.

Šeš­ta­die­nio va­ka­ras ir sek­ma­die­ nio nak­tis Klai­pė­do­je bu­vo ku­pi­ni pa­vo­jų vė­ly­viems praei­viams. Ke­li įžū­lūs ir ne­gai­les­tin­gi plė­ši­kai ieš­ ko­jo au­kų. Tą­nakt į po­li­ci­ją krei­pė­si ke­tu­ri api­plėš­ti klai­pė­die­čiai, ta­čiau ga­li bū­ti, kad nu­ken­tė­ju­sių­jų bu­vo kur kas dau­giau. Ne vi­sos nu­si­kal­ti­mų au­kos lin­ku­sios skųs­tis. Pir­ma­sis pra­ne­ši­mas apie api­ plė­ši­mą po­li­ci­ją pa­sie­kė šeš­ta­die­ nį apie 22 val. Dar­že­lio gat­vė­je du vai­ki­nai su­mu­šė 52 me­tų mo­te­rį ir atė­mė jos ran­ki­nę. Pra­ras­ti daik­tai ver­ti­na­mi 800 li­tų. Vos po pus­va­lan­džio 25 me­tų klai­pė­die­tis pra­ne­šė, kad Nai­ku­ pės gat­vė­je jį už­puo­lė trys vai­ki­ nai. Nu­ken­tė­ju­sy­sis bu­vo su­muš­ tas ir ne­te­ko tūks­tan­čio li­tų ver­tų daik­tų.

Dar po pus­va­lan­džio ne­to­li Tai­ kos pro­spek­to 113 na­mo 30-me­tis vy­ras pa­ju­to smū­gį į gal­vą ir apal­ po. Kai jis at­si­pei­kė­jo, bu­vo ba­sas ir be striu­kės, rū­bai ir ava­ly­nė jam kai­na­vo 550 li­tų. Pu­sę ant­ros nak­ties ties Tai­kos pro­spek­to 101-uo­ju na­mu 29 me­ tų vai­ki­ną už­puo­lė ke­li ne­pa­žįs­ta­mi jau­ni vy­rai. Jie su­mu­šė klai­pė­die­ tį ir atė­mė mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ ną bei žie­dą. Vi­sus šiuos nu­si­kal­ti­mus ti­rian­ tys 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to kri­mi­na­lis­tai spė­ja, ar ne­bus juos įvyk­džiu­si ta pa­ti gru­pė nu­si­kal­ tė­lių. Ga­li­ma spė­ti, kad jie ga­lė­ jo šlais­ty­tis pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je ieš­ko­da­mi au­kų bei gro­bio. Nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mą ap­sun­ki­na tai, kad tik vie­nas nu­ken­tė­ju­sių­jų api­bū­di­no vie­nin­te­lį ga­li­mą plė­ši­ ką. Jis yra apie 25 me­tų, apie 165 cm ūgio, vil­kė­jo tam­siais rū­bais. Ga­li bū­ti, kad pa­pil­do­mų ap­ klau­sų me­tu nu­ken­tė­ju­sie­ji pri­ si­mins ko­kių nors įsi­min­ti­nų de­ta­lių, lei­sian­čių ras­ti įta­ria­ muo­sius. Pa­rei­gū­nai ieš­ko pa­grob­tų daik­tų bei šių įvy­kių liu­di­nin­kų.

Įta­ri­mai: iša­na­li­za­vę nu­si­kal­ti­mų se­ką pa­rei­gū­nai pra­dė­jo įtar­ti, kad

sa­vait­ga­lį Klai­pė­do­je siau­tė­jo ta pa­ti plė­ši­kų gru­pė, ir ėmė žval­gy­tis į se­nus sa­vo „klien­tus“. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ar­chi­tek­tui li­ko vie­nas kal­ti­ni­mas Dai­va Ja­naus­kai­tė Il­gai ty­rę Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bės Ar­chi­tek­tū­ros ir te­ri­to­ri­jų pla­na­ vi­mo sky­riaus ve­dė­jo Sva­jū­no Bra­ dū­no by­lą pa­rei­gū­nai ją jau per­da­ vė teis­mui. Tie­sa, kal­ti­na­ma­ja­me ak­te li­ko tik vie­nas epi­zo­das, nors jų bu­vo tir­ta kur kas dau­giau. Įvy­kiai: S.Bra­dū­nas įta­ri­nė­tas ke­

liais nu­si­kal­ti­mais, ta­čiau teis­me tu­ rės aiš­kin­tis tik dėl vie­no kal­ti­ni­mo.

Ofi­cia­lia­me Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros pra­ne­ši­me tei­gia­ ma, kad Pa­lan­gos mies­to apy­lin­

kės teis­mas jau ga­vo by­lą. 43 me­tų S.Bra­dū­nas kal­ti­na­mas, esą paė­mė 3 tūkst. li­tų ky­šį kaip at­ly­gį už tai, kad vie­nam pro­jek­to vyk­dy­to­jui su­ra­do už­sa­ko­vą dar­bams at­lik­ti. Tai bu­vęs at­ly­gis už pa­slau­gą. Pa­na­šu, kad apie šį įvy­kį ta­po ži­ no­ma, kai val­di­nin­kas jau bu­vo se­ ka­mas dėl ki­tų įta­ri­mų, ku­rie vė­liau ne­pa­sit­vir­ti­no. Per­žiū­rė­da­mi slap­tų vaiz­do ka­ me­rų, ku­rios bu­vo su­mon­tuo­tos S.Bra­dū­no ka­bi­ne­te, įra­šus Spe­

cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos pa­rei­gū­ nai at­krei­pė dė­me­sį į vie­no in­te­ re­san­to lin­kė­ji­mus. Vy­ras vi­siš­kai ne­ti­kė­tai į neut­ra­lią fra­zę įter­pė žo­dį „trys“. Vė­liau tar­do­mas jis pri­si­pa­ži­no, kad 2011 m. lapk­ri­čio 4 d. už pa­ gal­bą jis ne­va at­si­ly­gi­no tūks­tan­ čiais li­tų. Jei­gu Pa­lan­gos mies­to vy­riau­sia­sis ar­chi­tek­tas bū­tų su­ ra­dęs dar­bi­nin­kus pro­jek­tui vyk­ dy­ti be at­ly­gio, tai bū­tų trak­tuo­ja­ ma, kaip pa­rei­gos at­li­ki­mas.

S.Bra­dū­nas bu­vo su­lai­ky­tas dar­ bo vie­to­je ir pra­lei­do areš­ti­nė­je ne vie­ną nak­tį, ta­čiau vė­liau jis ne tik bu­vo iš­leis­tas į lais­vę, bet teis­mo spren­di­mu grą­žin­tas į tar­ny­bą, nuo ku­rios pra­džio­je bu­vo nu­ša­lin­tas. Ar val­di­nin­kas kal­tas, paaiš­kės by­lą iš­nag­ri­nė­jus teis­me. Ke­lios ki­tos STT iš­kel­tos by­ los Pa­lan­gos val­di­nin­kams bai­gė­ si iš­tei­si­na­mai­siais nuo­spren­džiais pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me, ta­ čiau pro­ku­ro­rai juos ap­skun­dė.

8

antradienis, spalio 8, 2013

lietuva

Ru­dens ko­man­di­ruo­Ä?iĹł ma­ra­to­nas Me­tams ar­tÄ—­jant ÄŻ pa­bai­gÄ… sku­ba­ma tuť­tin­ti ir ko­man­di­ ruo­tÄ—ms skir­tĹł ki­ťe­ niĹł – par­la­men­ta­rai sa­ko, kad jĹł iť­vy­kos bō­ti­nos ES pir­mi­nin­ kau­jan­Ä?iai vals­ty­bei, o kai ku­riems ko­mi­ te­tams ko­man­di­ruo­ tÄ—ms skir­tĹł pi­ni­gĹł iki me­tĹł pa­bai­gos ga­li ir neuŞ­tek­ti.

1,4

mln. li­tĹł – tiek nu­ma­ty­ta Sei­mo ko­man­di­ruo­tÄ—ms 2013 m.

Ig­nas Ja­Ä?aus­kas i.jacauskas@diena.lt

Dir­va Ry­tų par­tne­rys­tei

Nors ko­man­di­ruo­tÄ—ms ÄŻ eg­zo­tiť­kas ĹĄa­lis Sei­mo val­dy­ba pri­tar­ti ne­bed­rÄŻs­ta, Sei­mui pra­dÄ—­jus ru­dens se­ si­jÄ… pa­si­py­lÄ— pra­ťy­mĹł iť­leis­ti ÄŻ svar­ bius ren­gi­nius vi­so­je Eu­ro­po­je. Nau­jo­ji Sei­mo pir­mi­nin­kÄ— Lo­re­ta Grau­Şi­nie­nÄ— jau pir­mo­sio­mis dar­ bo die­no­mis su Sei­mo de­le­ga­ci­ja bu­vo iť­siĹłs­ta ÄŻ Gru­zi­jÄ…, kar­tu iť­vy­ ko Eu­ro­pos rei­ka­lĹł ko­mi­te­to pir­mi­ nin­kas Ge­di­mi­nas Kir­ki­las, UŞ­sie­ nio rei­ka­lĹł ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Be­ne­dik­tas Juod­ka, Sei­mo na­riai Man­tas Ado­mÄ—­nas ir Zi­ta Ĺ˝vi­kie­nÄ—, ke­le­tas Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­ to­jĹł. Ĺ iÄ… ko­man­di­ruo­tÄ™ G.Kir­ki­las bei M.Ado­mÄ—­nas pra­tÄ™s Ar­mÄ—­ni­ jos sos­ti­nÄ—­je Je­re­va­ne, kar­tu su jais ke­liaus ir Eu­ro­pos rei­ka­lĹł ko­mi­te­to biu­ro pa­ta­rÄ—­jas Ma­tas Mal­dei­kis. Rug­sÄ—­jo pabaiga–spalio pra­dĹžia kon­ser­va­to­riui M.Ado­mÄ—­nui ap­skri­ tai ko­man­di­ruo­Ä?iĹł mÄ—­nuo: jis ĹĄiuo me­tu su par­la­men­to de­le­ga­ci­ja vie­ ĹĄi Gru­zi­jo­je, iĹĄ ten vyks ÄŻ Ar­mÄ—­ni­jÄ…, o vi­sai ne­se­niai, rug­sÄ—­jo 26–29 d., Ko­so­ve at­sto­va­vo Sei­mui se­mi­na­ re „Ly­de­rys­tÄ— ir meist­riť­ku­mas pa­ Ĺžan­gio­je po­li­ti­ko­je“. Tie­siai iĹĄ Tbi­ li­sio M.Ado­mÄ—­nas ti­ki­no, kad tiek vieť­na­gÄ— Ar­mÄ—­ni­jo­je, tiek Gru­zi­jo­ je skir­tos pa­si­reng­ti mi­nÄ—­tam Ry­tĹł par­tne­rys­tÄ—s vir­ťō­niĹł su­si­ti­ki­mui.

Pi­ni­gų be­veik ne­li­ko

Be­je, G.Kir­ki­las bu­vo pri­vers­tas at­ si­sa­ky­ti ko­man­di­ruo­tÄ—s ÄŻ Len­ki­jÄ…, nes ji su­ta­po su ES pir­mi­nin­ka­vi­mo ren­gi­niu Lie­tu­vo­je, ta­Ä?iau ko­man­ di­ruo­tÄ—s at­ťau­ki­mas, esÄ…, ne­kai­ na­vo nÄ— li­to. Pats G.Kir­ki­las sa­kÄ—, kad vi­sos ko­man­di­ruo­tÄ—s yra prie­ vo­lÄ— ES pir­mi­nin­kau­jan­Ä?iai ĹĄa­liai, o jis mie­liau iť­vis nie­kur ne­ke­liau­ tĹł. Be to, par­la­men­ta­ras pa­tvir­ti­no, kad bent jau UŞ­sie­nio rei­ka­lĹł ko­ mi­te­to ko­man­di­ruo­tÄ—ms skir­ti pi­ ni­gai bai­gia iť­tirp­ti. And­rius Ku­bi­lius spa­lio 24 d. Briu­se­ly­je ne­pra­leis pro­gos ĹĄnek­ te­lÄ—­ti su Eu­ro­pos liau­dies par­ti­ jos va­do­vais. Kaip tvir­ti­no pa­ts opo­zi­ci­jos ly­de­ris, prieĹĄ kiek­vie­nÄ… for­ma­liÄ…­jÄ… va­do­vĹł ta­ry­bÄ… vyks­ta ir par­ti­niai su­si­ti­ki­mai, tad pir­mi­nin­ kau­jan­Ä?ios ĹĄa­lies da­ly­va­vi­mas vÄ—l­ gi bō­ti­nas. „Eu­ro­pos liau­dies par­ti­ja yra kon­ser­va­to­r iĹł-krikť­Ä? io­n iĹł de­ mok­ra­tĹł su­si­vie­ni­ji­mas, ku­ria­me da­ly­vau­ja nuo Vo­kie­ti­jos kanc­ le­rÄ—s An­ge­los Mer­kel iki Ĺ ve­di­ jos prem­je­ro Fred­ri­ko Rein­feld­to. Tuo­se par­ti­niuo­se su­si­ti­ki­muo­ se dis­ku­si­jos bō­na net svar­bes­nÄ—s nei ofi­cia­liuo­se. Vi­sa­da yra ÄŻvai­riĹł ga­li­my­biĹł – ir su A.Mer­kel ĹĄnek­te­ lÄ—­ti, ypaÄ? tu­rint ome­ny­je ka­rus su Ru­si­ja. Tik­rai apie tai kal­bÄ—­siu, jei iki to lai­ko vis­kas tÄ™­sis“, – pa­Şa­dÄ—­ jo A.Ku­bi­lius.

Trau­kia ne tik Briu­se­lis

Dar keliolika komandiruoÄ?iĹł numatyta ÄŻ BriusleÄŻ, StrasbĹŤrÄ…, NATO parlamentinÄ—s asamblejos renginius. Ta­Ä?iau Sei­mas dÄ—­me­sio ski­ria ne tik ES ar NA­TO rei­ka­lams. Pa­vyz­ dĹžiui, Sei­mo Kai­mo rei­ka­lĹł ko­mi­ te­to na­rys, bu­vÄ™s Ĺže­mÄ—s ĹŤkio mi­ nist­ras Ka­zi­mie­ras Star­ke­vi­Ä?ius ne­pra­lei­do spa­lio 8–10 d. Mask­vo­ je vyks­tan­Ä?ios Ĺže­mÄ—s ĹŤkio pa­ro­dos „Auk­si­nis ru­duo 2013“ – par­la­men­ tas ap­mo­kÄ—s tik drau­di­mo iť­lai­das. Ten pat vyks ir Dar­bo par­ti­jos at­sto­ vas Vik­to­ras Us­pas­ki­chas bei Ĺže­mÄ—s ĹŤkio mi­nist­ras Vi­gi­li­jus Juk­na. Jei dis­ku­si­jas mo­te­rĹł ly­gy­bÄ—s klau­si­mais vyk­do Va­ka­rĹł vals­ty­bÄ—s – tai nie­kam ne­ke­lia nuo­sta­bos. Ta­ Ä?iau tai, kad dis­ku­si­ja „Mo­te­rĹł tei­ sÄ—s Bal­ta­ru­si­jo­je – in­ves­ti­ci­ja ÄŻ atei­tÄŻâ€œ ga­li vyk­ti Aliak­sand­ro Lu­ka­ťen­kos re­Şi­mo val­do­mo­je Bal­ta­ru­si­jo­je, pra­ dĹžio­je bu­vo ga­na keis­ta ir so­cial­de­ mok­ra­tei Ri­man­tei Ĺ a­la­ťe­vi­Ä?iō­tei. Ji spa­lio 10 ir 11 d. Bres­te pri­sta­tys Lie­ tu­vo­je ne­se­niai priim­tÄ… Smur­to ar­ti­ mo­je ap­lin­ko­je ÄŻsta­ty­mÄ…. „To­kios dis­ku­si­jos jau vy­ko Mins­ke, Vi­tebs­ke, Mo­gy­lio­ve. Ini­ ci­ja­vo pa­ti Bal­ta­ru­si­jos vyk­do­mo­ji val­dĹžia. Kaip su­pran­tu, pa­ts pre­zi­ den­tas pri­ta­ria tai veik­lai, nes da­ ly­vau­ja ne tik ne­vy­riau­sy­bi­nÄ—s or­ ga­ni­za­ci­jos, bet ir vie­tos val­dĹžios, mi­nis­te­ri­jĹł at­sto­vai“, – dÄ—s­tÄ— ji.

„„Pa­tir­tis: gau­siau­sia par­la­men­ta­

rĹł de­le­ga­ci­ja iť­vy­ko ÄŻ Gru­zi­jÄ… – be ofi­cia­liĹł su­si­ti­ki­mĹł, jie tu­rÄ—s lai­ko pa­si­gro­ŞÄ—­ti ir Tbi­li­sio vaiz­ dais. Ar­nol­do Re­mei­kos nuo­tr.

2013-ai­siais Sei­mo na­riĹł ko­ man­di­ruo­tÄ—ms iĹĄ vi­so nu­ma­ty­ta 1,4 mln. li­tĹł, 2012 m. ĹĄi su­ma sie­ kÄ— apie 1,15 mln. li­tĹł.

ES parama – aplinkos ir gyvenimo kokybei gerinti JustÄ— LabutytÄ— KlaipÄ—dos apskrities kaimo vietoviĹł gyventojai, ĹŤkininkai raginami suskubti pasinaudoti Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programa – milijoninÄ—s lÄ—ĹĄos laukia planuojanÄ?iĹł keisti asbestines stogĹł dangas ir tvarkyti melioracijos griovius. Terminas – pusantro mÄ—nesio

Parama keiÄ?iant asbestinÄ™ stogĹł dangÄ… kaimo vietovÄ—se ÄŻgyvendinant Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos priemonÄ™ „Kaimo atnaujinimas ir plÄ—tra“ teikiama antrus metus. Ĺ iemet nuo rugsÄ—jo 30 d. iki lapkriÄ?io 15 d. dar kartÄ… kvieÄ?iama teikti paraiĹĄkas. Antrojo etapo projektams ÄŻgyvendinti numatyta per 14 mln. litĹł. GargĹžduose vykusiame informaciniame seminare ĹĄiemetes naujoves akcentavo ir su aktualijomis supaĹžindino Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plÄ—tros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vedÄ—jos pavaduotoja Inga VenciulytÄ—. LektorÄ— priminÄ—, kad pretenduoti ÄŻ paramÄ… asbestinei stogĹł dangai keisti gali asmenys, kurie ne maĹžiau kaip penkerius metus, iki pateikÄ— paramos paraiĹĄkÄ…, nuolatinÄ™ gyvenamÄ…jÄ… vietÄ… deklaruoja kaimo vietovÄ—je, kurios gyventojĹł skaiÄ?ius nevirĹĄija 6 tĹŤkst. Ne maĹžiau kaip dvejus pastaruosius metus iki pateikdamas paraiĹĄkÄ… pareiĹĄkÄ—jas kaimo vietovÄ—je turi bĹŤti vykdÄ™s profesinÄ™, ekonominÄ™ veiklÄ… (ĹĄis apribojimas netaikomas pensinio amĹžiaus ir nedarbingiems asmenins).

Taip pat investicijos turi bōti skiriamos pastatui, kuriame pareiťkėjas faktiťkai gyvena. Ď paramą galima pretenduoti net tuo atveju, jei pareiťkėjas yra nebaigęs įgyvendinti projekto pagal kitas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones.

syklėse iťskirti ťeťi pirmumo kriterijai, į kuriuos bus atsiŞvelgta, jei paraiťkų bus surinkta daugiau, nei numatyta skirti paramos lėťų. DidŞiausia paramos suma vienam projektui – 6 tōkst. litų, paramos intensyvumas – 50 proc. Gali teikti ne vieną paraiťką

Numatytos dangĹł rĹŤĹĄys

Ĺ iemet paramos gali kreiptis ne tik vienbuÄ?iĹł, bet ir dvibuÄ?iĹł, taip pat daugiabuÄ?iĹł namĹł savininkai. Be kitĹł dokumentĹł, daugiabuÄ?iĹł namĹł gyventojams reikÄ—s jungtinÄ—s veiklos sutarties. Paramos lÄ—ĹĄos negali bĹŤti skiriamos tik daliai stogo dangos keisti. I.VenciulytÄ— atkreipÄ— dÄ—mesÄŻ, kad veiklos taisyklÄ—se numatyta aĹĄtuoniĹł rĹŤĹĄiĹł stogo danga ir nurodyti ÄŻkainiai uĹž 1 kv. m. Be to, projekto ÄŻgyvendinimo trukmÄ— negali virĹĄyti 12 mÄ—nesiĹł nuo sprendimo skirti paramÄ… priÄ—mimo dienos. Atnaujinto stogo drausti nebĹŤtina, taÄ?iau praneĹĄÄ—ja ÄŻspÄ—jo, kad jei per penkerius metus danga bus apgandinta, suniokota, pareiĹĄkÄ—jas jÄ… remontuoti privalÄ—s savo lÄ—ĹĄomis. Ĺ iemet prie tinkamĹł projektui ÄŻgyvendinti iĹĄlaidĹł taip pat priskiriamas ir asbestiniĹł atliekĹł transportavimo iki regioniniĹł atliekĹł tvarkymo vietos bei galutinio atliekĹł ĹĄalinimo paslaugĹł pirkimas. Verta atkreipti dÄ—mesÄŻ ÄŻ tai, kad projektÄ… ÄŻgyvendinantys asmenys turi atsiskaityti per ďŹ nansĹł institucijas, o ne grynaisiais, taip pat operacijos turi bĹŤti vykdomos tik iĹĄ pareiĹĄkÄ—jo sÄ…skaitos – tai vis dar daĹžnai pasitaikanÄ?ios klaidos. Pretenduojantys ÄŻ ĹĄiÄ… paramÄ… turÄ—tĹł atkreipti dÄ—mesÄŻ ÄŻ tai, kad tai-

Tie, kuriems aktuali Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos priemonÄ— „Pelno nesiekianÄ?ios investicijos“ („Melioracijos grioviĹł tvarkymas“), jau nuo rugpjĹŤÄ?io 12 d. galÄ—jo vÄ—l teikti paraiĹĄkas gauti paramÄ…. ŽŪM Ĺ˝emÄ—s ir iĹĄtekliĹł politikos departamento IĹĄtekliĹł, melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Vitukynas atkreipÄ— dÄ—mesÄŻ, kad paraiĹĄkos bus renkamos iki tol, kol visos likusios lÄ—ĹĄos bus panaudotos, arba iki metĹł pabaigos. 2012 m. pradÄ—ta ÄŻgyvendinti priemonÄ— savo „iĹžde“ dar turi 5 mln. litĹł. Ĺ i parama skiriama krĹŤmĹł, medĹžiĹł bei kitos augalijos ant melioracijos griovio ĹĄlaitĹł paĹĄalinimo ir sutvarkymo darbams. Ĺ iomis lÄ—ĹĄomis taip pat gali bĹŤti ďŹ nansuojami augalijos iĹĄvalymo iĹĄ melioracijos griovio dugno ir sutvarkymo darbai, drenaĹžo ĹžioÄ?iĹł, latakĹł ir pralaidĹł iĹĄvalymo darbai. DidĹžiausia paramos suma vienam pareiĹĄkÄ—jui siekia 50 tĹŤkst. litĹł, ďŹ nansuojama iki 100 proc. visĹł tinkamĹł ďŹ nansuoti iĹĄlaidĹł. PareiĹĄkÄ—jai gali teikti ir daugiau nei vienÄ… paraiĹĄkÄ…, taÄ?iau bendra paramos suma negali virĹĄyti numatytĹł 50 tĹŤkst. litĹł. Nuo ĹĄiĹł metĹł pareiĹĄkÄ—jai gali teikti paraiĹĄkas artimiausiame NacionalinÄ—s mokÄ—jimo agentĹŤ-

ď Ž Parama: XNVZ\ cVRa\cVĂş TfcR[a\WNV _NTV[NZV ]N`V[NbQ\aV 9VRabc\` XNVZ\

]YÛa_\` $“ Z ]_\T_NZN V_ XRV`aV N`OR`aV[R` `a\Tú QN[TN`

ros (NMA) teritoriniame paramos administravimo skyriuje. Ďsipareigojimai – 5 metams

Pareiťkėjai ne tik turi atitikti taisyklėse nustatytus reikalavimus, bet ir jų laikytis. PavyzdŞiui, vienas jų – penkerius metus privaloma tvarka tęsti nustatytus melioracijos griovių tvarkymo darbus, t. y. kasmet juos nuťienauti, gaunant uŞ tai nustatytas iťmokas. Pareiťkėjas turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje yra melioracijos grioviai, raťytinį sutikimą. Be to, pareiťkėjo valda turi bōti įregistruota Žemės ōkio ir kaimo verslo registre. Taisyklėse numatyta, kad turi bōti sutvarkytas ne maŞesnis kaip 1 ha ploto melioracijos griovys, kurio vientisa dalis negali bōti maŞesnė kaip 0,3 ha, iťskyrus atvejus, jei visas griovio plotas nuo jo

pradŞios iki pabaigos yra maŞesnis kaip 0,3 ha. Anot V.Vitukyno, vidutiniťkai 1 km griovio prilyginamas 1 ha. Paramos paraiťkos vertinimas negali trukti ilgiau kaip 30 darbo dienų nuo paramos paraiťkos uŞregistravimo NMA. Paramos gavėjui nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar paŞeidus paraiťkos sąlygas, numatytos trys sankcijos – parama sumaŞinama, ji neskiriama arba susigrąŞinama. Šiai priemonei taikomas iťlaidų kompensavimo bōdas – paramos gavėjas pradeda įgyvendinti veiklą savomis lėťomis. www.kaimesypsenudaugeja.lt – uŞeik, pamatyk, pasirodyk... PR

9

antradienis, spalio 8, 2013

ekonomika Jei­gu Ru­si­ja ir to­ liau Lie­tu­vai tai­kys eko­no­mi­nio spau­ di­mo prie­mo­nes, pir­miau­sia ken­tės mū­sų ša­lies mais­to pra­mo­nė. Eks­per­ tų tei­gi­mu, ki­to­kias po­vei­kio prie­mo­ nes Ru­si­jai sun­kiai pa­vyk­tų pa­tei­sin­ti bent kiek priim­ti­no­ mis prie­žas­ti­mis.

Užk­liu­vo: nau­jau­sias Ru­si­jos tai­ki­nys – Lie­tu­vos pie­no pro­duk­tų ga­min­to­jai. Va­kar pa­skelb­ta, kad jų eks­por­tuo­ja­ma pro­duk­ci­ja ne­bus įlei­džia­

ma. Tie­sa, ofi­cia­liai tai ne­bu­vo pa­tvir­tin­ta.

Sau­liaus Žiū­ros / BFL nuo­tr.

Ko­kius dar gink­lus iš­trauks Ru­si­ja? Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Skau­dės mais­to sek­to­riui

Iš Ru­si­jos va­kar pa­si­gir­dus įspė­ji­ mų, kad į šią ša­lį ne­bus lei­džia­ma įvež­ti lie­tu­viš­kų pie­no pro­duk­tų, be to, pa­si­ro­džius neo­fi­cia­lių pra­ ne­ši­mų, jog griež­ti­na­ma ir im­por­ tuo­ja­mos lie­tu­viš­kos mė­sos bei žu­vies kont­ro­lė, mū­sų ša­lies eko­ no­mis­tai tei­gia, kad ne­rei­kia abe­ jo­ti, jog Ru­si­jos veiks­mų prie­žas­tys yra po­li­ti­nės. Eko­no­miš­kai pa­grįs­ti ša­lies kai­my­nės el­ge­sį teo­riš­kai ga­ li­ma, ta­čiau tai ne­la­bai įti­ki­na. „Jei Ru­si­jos el­ge­sys ne­si­keis, Lie­ tu­va ir to­liau pir­miau­sia bus spau­ džia­ma per mū­sų mais­to pro­duk­tų eks­por­tuo­to­jus, nes mais­to pra­ mo­nės sek­to­riu­je leng­viau­sia ras­ ti, prie ko ga­lė­tum pri­si­ka­bin­ti. Pra­ne­šei apie ne­va pra­stus pa­tik­ rų re­zul­ta­tus ir nie­kas nei vie­no­ je, nei ki­to­je sie­nos pu­sė­je iki ga­ lo ne­ži­nos, kiek tai yra tie­sa. Tad prie mais­to ka­bi­nė­tis leng­viau­sia. Jei kal­bė­tu­me apie bal­dų ar teks­ti­ lės sek­to­rius, ku­rie taip pat ne­ma­ žai eks­por­tuo­ja į Ru­si­ją, čia spren­ džia pa­tys var­to­to­jai, ar ga­mi­nių kai­na ir ko­ky­bė jiems priim­ti­na, ar ne“, – dien­raš­čiui sa­kė SEB ban­ko

pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas eko­no­mis­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da. Vis dėl­to, pa­sak jo, šiuo me­tu rei­kė­tų kal­bė­ti ne apie tai, ko­kius dar gink­lus ga­lė­tų iš­trauk­ti Ru­si­ja, o apie tai, ko­dėl ši vals­ty­bė ap­skri­ tai da­ro spau­di­mą Lie­tu­vai. „Vie­na ver­tus, Ru­si­jos eko­no­mi­ ka šiuo me­tu la­bai smar­kiai šlu­ buo­ja. Na­tū­ra­lu, kad esant to­kiai si­tua­ci­jai ru­sai steng­sis pa­lai­ky­ ti vie­tos ga­min­to­jus, o tai, ži­no­ ma, bus da­ro­ma ma­ži­nant im­por­ tą. Vis dėl­to, jei kal­bė­si­me apie pie­ni­nin­kus, lie­tu­viš­ki pie­no pro­ duk­tai su­da­ro vos 1 pro­c. vi­so to­ kios pro­duk­ci­jos im­por­to į Ru­si­ją. 1 pro­c. tik­rai nė­ra tas skai­čius, ku­ris ga­lė­tų iš­gel­bė­ti Ru­si­ją“, – svars­tė eko­no­mis­tas. Jo tei­gi­mu, eko­no­mi­nė­mis prie­ žas­ti­mis Ru­si­jos el­ge­sį bū­tų ga­li­ ma pa­tei­sin­ti, jei ši ša­lis taip pat elg­tų­si ir su ki­to­mis pro­duk­ci­ją į ją im­por­tuo­jan­čio­mis ša­li­mis, ta­ čiau bent kol kas spau­džia­ma tik Lie­tu­va. To­dėl, pa­sak G.Nau­sė­dos, Ru­si­ jos el­ge­sio prie­žas­čių „rei­kė­tų ieš­ ko­ti už eko­no­mi­kos ri­bų“. „Tik­ro­ sios prie­žas­tys mums ne­ži­no­mos, nes Ru­si­ja jų iki šiol neį­var­di­jo. Tie­sa, ir neį­var­dys“, – tei­gė jis.

Du­jo­tie­kio už­da­ry­ti ne­drįs

„Pir­miau­sia, kas atei­na į gal­vą, kuo bū­tų ga­li­ma paaiš­kin­ti Lie­tu­ vai da­ro­mą spau­di­mą, yra de­ry­bos su „Gazp­rom“. Gal­būt Ru­si­ja to­kiu bū­du ban­do iš­si­muš­ti pa­lan­kes­nes są­ly­gas. Ki­tas da­ly­kas – Ry­tų par­tne­rys­tės su­tar­tis, ku­rią ES Ta­ry­bai pir­mi­nin­kau­jan­ti Lie­tu­va la­bai ak­ ty­viai pro­pa­guo­ja“, – svars­tė eko­ no­mis­tas.

Gi­ta­nas Nau­sė­da:

Tik­ro­sios prie­žas­tys mums ne­ži­no­mos, nes Ru­si­ja jų iki šiol neį­ var­di­jo. Tie­sa, ir neį­ var­dys. Pak­laus­tas, ar Ru­si­ja ne­ga­lė­tų Lie­tu­vai smog­ti ir per ener­ge­ti­ ką, pa­vyz­džiui, ap­ri­bo­da­ma du­ jų tran­zi­tą, G.Nau­sė­da sa­kė la­bai tuo abe­jo­jan­tis, nes to­kių veiks­ mų Ru­si­ja tie­siog ne­be­su­ge­bė­tų pa­grįs­ti ir į sa­ve at­kreip­tų per di­ de­lį tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­nės dė­me­sį.

Tie­sa, dau­ge­lis pri­si­me­na, kaip 2006 m. lie­pą nu­trū­ko naf­tos tie­ ki­mas į Lie­tu­vą naf­to­tie­kio „Druž­ ba“ at­ša­ka. Ru­sai tuo­met ti­ki­no, kad tai lai­ki­na si­tua­ci­ja, su­si­da­riu­si dėl naf­to­tie­kio ava­ri­jos. „Druž­bą“ bu­vo ne kar­tą ža­da­ma re­mon­tuo­ ti, ta­čiau naf­tos tie­ki­mas neat­nau­ jin­tas iki šiol, to­dėl bend­ro­vė „Or­ len Lie­tu­va“ ža­lia­vą yra pri­vers­ta bran­giau ga­ben­tis tank­lai­viais per Bū­tin­gės naf­tos ter­mi­na­lą. Per Lie­tu­vą taip pat drie­kia­si ir du­jo­tie­kis iš Ru­si­jos, ta­čiau G.Nau­ sė­da ne­ma­no, kad ru­sai ga­lė­tų blo­ kuo­ti ir šiuos vamz­dy­nus. „Druž­ba“ bu­vo at­ski­ra is­to­ri­ja, tik­rai ne­dė­čiau čia ly­gy­bės ženk­ lo. Jei du­jų tran­zi­tas bū­tų ap­ri­bo­ tas net ir la­bai trum­pam lai­ko­tar­ piui, tai su­kel­tų di­de­lį tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­nės ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, Eu­ro­pa į to­kius da­ly­kus rea­guo­ tų la­bai jaut­riai, nes taip pat yra pri­klau­so­ma nuo ru­siš­kų du­jų“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vas. Siū­lo ieš­ko­tis pa­gal­bos

„Swed­bank“ Lie­tu­vo­je vy­riau­sia­ sis eko­no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis taip pat sa­ko, kad Ru­si­jos tai­ko­ mi ap­ri­bo­ji­mai Lie­tu­vos eks­por­ tuo­to­jams nė­ra tik eks­por­tuo­jan­

čių įmo­nių pro­ble­ma. Jis dėl mū­sų ša­lies eks­por­tuo­to­jų disk­ri­mi­na­ci­ jos siū­lo kreip­tis į Pa­sau­lio pre­ky­ bos or­ga­ni­za­ci­ją (PPO) ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją (EK). „Vie­nin­te­lis ke­lias – dip­lo­ma­ ti­niu bū­du kreip­tis į PPO, EK ir pa­teik­ti la­bai aiš­kius ar­gu­men­ tus, kad Lie­tu­vos eks­por­tuo­to­jai disk­ri­mi­nuo­ja­mi, jų pro­duk­ci­ja yra iš da­lies ar­ba vi­siš­kai su­var­ žo­ma be ob­jek­ty­vių prie­žas­čių, nes ki­tos vals­ty­bės, im­por­tuo­jan­ čios Lie­tu­vos pro­duk­ci­ją, ne­ran­da ne­leis­ti­nų me­džia­gų, apie ku­rias už­si­me­na Ru­si­jos var­to­to­jų tei­ sių ap­sau­gos tar­ny­ba“, – BNS sa­ kė N.Ma­čiu­lis. N.Ma­čiu­lio ma­ny­mu, Ru­si­ja il­ gai ne­ga­lės ri­bo­ti lie­tu­viš­kų pie­no pro­duk­tų im­por­to, nes Lie­tu­va yra PPO na­rė, be to, toks, jo žo­džiais, šiurkš­tus el­ge­sys su vie­na ES vals­ ty­bių ne­liks ne­pas­te­bė­tas. „Šiuo at­ve­ju Ru­si­ja tai tai­ko kaip po­li­ti­nes prie­mo­nes, bū­tent šiuos eko­no­mi­nius sver­tus nau­do­ja po­ li­ti­niams tiks­lams pa­siek­ti, tai tu­ rė­tų su­vok­ti Lie­tu­va, ir ma­nau, kad su­vo­kia ki­tos ES vals­ty­bės. Ru­si­ja tu­ri sa­vo po­li­ti­nių mo­ty­vų, ar­gu­ men­tų. Neaiš­ku, ar mes juos ži­no­ me“, – tei­gė N.Ma­čiu­lis.

Ve­žė­jus kre­čia ir to­liau Ru­si­jo­je ir to­liau tę­sia­si be­veik mė­ne­ sį trun­kan­ti su­griež­tin­ta Lie­tu­vos ve­ žė­jų pa­tik­ra, kaip tei­gia na­cio­na­li­nės ve­žė­jų au­to­mo­bi­liais aso­cia­ci­jos „Li­ na­va“ at­sto­vas.

kro­vi­niai au­to­mo­bi­liais su lie­tu­viš­kais nu­me­riais. Sun­ku ap­skai­čiuo­ti konk­ re­čius nuo­sto­lius, bet kai ku­rių įmo­nių apy­var­ta ir 40 pro­c. su­ma­žė­jo“, – tei­gė aso­cia­ci­jos at­sto­vas.

„Iš es­mės si­tua­ci­ja dau­giau ma­žiau to­kia pa­ti – sunk­ve­ži­miai nu­krei­pia­ mi tiek vi­di­nė­se, tiek išo­ri­nė­se mui­ti­ nė­se at­lik­ti de­ta­lios pa­tik­ros“, – BNS sa­ kė Gy­tis Vin­ce­vi­čius. Anot jo, ap­ ri­bo­ji­mai ge­ro­kai su­ ma­ži­no ve­žė­jų pa­ja­ mas, be to, pra­ran­ da­m a ne­men­k a rin­kos da­lis.

Praė­ju­sią sa­vai­tę ve­žė­jai už­si­mi­nė, kad nuo­dug­ni pa­tik­ra gal­būt pra­tęs­ta iki spa­lio 7 d. Anks­čiau ma­ny­ta, kad ji bus baig­ta rug­sė­jo 30-ąją.

„Tuoj bus mė­nuo, kai tai­ko­mi ap­ri­bo­ ji­mai. Iš tie­sų ve­žė­ jams tai la­bai pro­ ble­m a­t iš­k a, pra­ ran­d a­m a rin­kos da­lis, siun­tė­jams atei­na nu­ ro­dy­mai, kad ne­bū­tų ve­ža­mi

Rug­sė­jo vi­du­ry­je Ru­si­ja įve­ dė griež­tą lie­tu­viš­ kų pre­kių pa­tik­ rą mui­ti­nė­je. Pa­ rei­gū­nai Vil­niu­je ir Briu­se­ly­je pa­ smer­kė to­k ius veiks­mus. Anks­ čiau ve­žė­jai skai­ čia­vo, kad maž­ daug per dvi sa­vai­tes ga­lė­jo pa­tir­ti apie 10 mln. eu­rų nuo­sto­lių.

10

antradienis, spalio 8, 2013

pasaulis Įteik­ta pre­mi­ja

By­la su­bliūš­ko

No­rė­tų komp­ro­mi­so

Ame­ri­kie­čiai bio­lo­gai Ja­me­sas Roth­ma­nas bei Ran­dy Schek­ ma­nas ir Vo­kie­ti­jo­je gi­męs ty­ rė­jas Tho­mas Südho­fas pel­ nė 2013 m. No­be­lio me­di­ci­nos ir fi­zio­lo­gi­jos pre­mi­ją už svar­ bius ty­ri­mus, pa­de­dan­čius su­ pras­ti, kaip bal­ty­mai ir ki­tos me­džia­gos yra trans­por­tuo­ja­ mos ląs­te­lių vi­du­je.

Bu­vu­siam Pran­cū­zi­jos pre­zi­ den­tui Ni­co­las Sar­ko­zy pa­nai­ kin­ti kal­ti­ni­mai dėl 2007 m. pre­zi­den­to rin­ki­mų kam­pa­ ni­jos fi­nan­sa­vi­mo. N.Sar­ko­zy bu­vo ap­kal­tin­tas priė­męs di­ de­lę pi­ni­gų su­mą iš tur­tin­giau­ sios Pran­cū­zi­jos mo­ters, kos­ me­ti­kos mil­ži­nės „L’Oreal“ pa­ vel­dė­to­jos Li­lia­ne Bet­ten­court.

Mask­va pa­reiš­kė, kad Jung­ti­ nės Vals­ti­jos tu­rė­tų per­žiū­rė­ti sa­vo pla­nus dėl prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos sis­te­mų dis­lo­ka­vi­mo Eu­ro­po­je, jei­gu bus pa­ša­lin­ tas pa­grin­di­nis juos nu­lė­męs veiks­nys – Ira­no bran­duo­li­nė grės­mė. Tie­sa, Va­šing­to­nas at­ rė­žė, kad Ira­no ra­ke­tų ke­lia­ma grės­mė dar ne­pa­ša­lin­ta.

Vie­nuo­lės iš­pa­žin­tis Si­ri­jo­je gy­ve­nan­ti vy­res­nio­ji mo­ti­nė­lė Agnès Ma­riam de la Croix pa­reiš­kė, kad du­jų ata­kas Si­ri­jo­je rugp­jū­čio mė­ne­sį suor­ ga­ni­za­vo pa­tys su­ki­lė­liai.

Ko­dėl vie­nuo­lė iš Li­ba­no, il­gus me­tus gy­ve­nan­ti Si­ri­jo­je, ėmė­ si de­tek­ty­vo dar­bo? Ge­ras klau­ si­mas. Ka­ta­li­kų vie­nuo­ly­nas, ku­ria­me gy­ve­na mo­ti­nė­lė Agnès Ma­riam, stūk­so šiau­ri­niame Da­mas­ko ra­ jo­ne. Kaip sa­kė BBC žur­na­lis­tai, ku­rie su­si­sie­kė su vie­nuo­le, ji pa­tei­kė jiems pluoš­tą įro­dy­mų, kad tarp­tau­ti­nį šur­mu­lį su­kė­lu­ sios du­jų ata­kos ne­bu­vo. Agnès Ma­riam sa­kė, kad su­ ki­lė­lių nu­fil­muo­ta vaiz­do me­ džia­ga jos neį­ti­ki­no. To­dėl ji ėmė aiš­kin­tis, kas iš tie­sų nu­ti­ ko Da­mas­ko prie­mies­čiuo­se. Vie­nuo­lė net pa­ren­gė ata­skai­ tą, ku­rio­je iš­var­di­jo svar­biau­sius, jos nuo­mo­ne, nea­ti­ti­ki­mus. Pa­sak mo­ti­nė­lės, vie­nas Da­ mas­ko prie­mies­čių, ku­ria­me bu­vo nu­fil­muo­ta de­šim­tys vai­kų la­vo­nų, jau se­niai vir­tęs dy­ky­ne, ku­rio­je nie­kas ne­gy­ve­na. „Ko­dėl daug vai­kų bu­vo be tė­vų? – re­to­riš­kai klau­sė Agnès Ma­riam. – Ko­dėl tiek daug žmo­ nių ne­bu­vo iden­ti­fi­kuo­ti? Ko­dėl ne­bu­vo jo­kios in­for­ma­ci­jos apie lai­do­tu­ves?“ Iš­va­do­se vie­nuo­ lė pa­brė­žė, kad dau­gu­ma vai­kų, ma­ty­tų vaiz­do įra­še, iš tie­sų pri­ klau­so ala­vi­tų re­li­gi­nei ma­žu­mai Si­ri­jo­je. Šiai ma­žu­mai pri­klau­so ir pa­ts Bas­ha­ras al As­sa­das. „Kai ku­rių šei­mų na­riai bu­vo pa­grob­ti. Jų na­riai su­si­sie­kė su mu­mis ir pa­pa­sa­ko­jo, kad vai­kai bu­vo vaiz­duo­ja­mi tuo­se kli­puo­ se kaip che­mi­nės ata­kos au­kos. Tie žmo­nės sa­vo vai­kus at­pa­ži­ no. Jie pra­šė mū­sų, se­se­rų, kad mes su­ži­no­tu­me, kas jiems nu­ ti­ko“, – sa­kė Agnès Ma­riam. Ji nu­siun­tė sa­vo su­rink­tą me­ džia­gą į Jung­ti­nių Tau­tų būs­ti­nę Že­ne­vo­je. Tie­sa, žmo­gaus tei­sių spe­cia­lis­tai sua­be­jo­jo vie­nuo­lės iš­va­do­mis. „Sun­ku bū­tų pa­tvir­tin­ti vie­ nuo­lės Agnès Ma­riam fak­tus. Juk ji nė­ra pro­fe­sio­na­li ty­rė­ja, be to, mes ne­tu­ri­me jo­kių pa­ pil­do­mų įro­dy­mų, kad vaiz­do me­džia­ga bu­vo spe­cia­liai su­ mon­tuo­ta“, – sa­kė or­ga­ni­za­ci­ jos „Hu­man Rights Watch“ at­ sto­vas Pe­te­ris Bouc­kaer­tas. Eks­per­tai spė­ja, kad vie­nuo­lė vei­kiau­siai bi­jo ka­ri­nio per­vers­ mo Si­ri­jo­je, nes atė­jus į val­džią ra­di­ka­liems mu­sul­mo­nams ka­ ta­li­kų bend­ruo­me­nei Si­ri­jo­je ga­li kil­ti pa­vo­jus. BBC inf.

Jung­ti­nės Vals­ti­jos pa­gy­rė Bas­ha­ro al As­sa­do re­ži­mą, esą šis neiš­si­su­ki­nė­ja nuo prie­vo­lės su­ nai­kin­ti che­mi­nius gink­lus. O eks­per­ tai ėmė nai­kin­ti che­ mi­nio gink­lo at­sar­ gas. Už­duo­tis – ne iš leng­vų­jų: nuo­din­gų che­mi­ka­lų Si­ri­jo­je ap­stu.

Iš­šū­kis: eks­per­tų, ku­rie nai­kins Si­ri­jo­je esan­tį che­mi­nį gink­lą, lau­kia di­džiu­lis dar­bas.

Che­mi­nis gink­las spar­čiai lik­vi­duo­ja­mas Pra­džiu­gi­no ame­ri­kie­čius

Pa­sak JAV dip­lo­ma­ti­jos va­do­vo Joh­no Ker­ry, JAV ir Ru­si­ja la­bai pa­ ten­kin­tos pa­žan­ga nai­ki­nant Si­ri­jos che­mi­nius gink­lus. J.Ker­ry sa­kė, jog B.al As­sa­do re­ ži­mas nu­si­pel­nė pa­gy­ri­mo, bent jau kol kas dėl spar­čiai vyk­domos Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Sau­gu­mo Ta­ ry­bos re­zo­liu­ci­jos. Ta­čiau čia pat J.Ker­ry pri­dū­rė, kad B.al As­sa­das te­bė­ra pa­sau­lio tai­kik­ly­je. „No­riu pa­sa­ky­ti la­bai aiš­kiai – mes esa­me la­bai pa­ten­kin­ti che­ mi­nių gink­lų nai­ki­ni­mo spar­ta, – sa­kė J.Ker­ry. – Ma­nau, tai pui­ kus pa­sau­li­nio bend­ra­dar­bia­vi­ mo, dau­gia­ša­lių pa­stan­gų pa­siek­ ti priim­tą tiks­lą pa­vyz­dys. Kar­tu ir B.al As­sa­do re­ži­mo nuo­pel­nas, kad vis­kas bu­vo vyk­do­ma spar­ čiai – kaip iš jų bu­vo ti­ki­ma­si. Ti­ ki­mės, kad tai tę­sis. Šian­dien ne­ ke­ti­nu lai­duo­ti, kas nu­tiks ke­lis mė­ne­sius žen­giant šiuo ke­liu. Ta­ čiau pra­džia ge­ra, ir mes tu­rė­tu­me pa­svei­kin­ti ge­rą pra­džią.“ Di­de­lis dar­bas

Tarp­tau­ti­niai nu­si­gink­la­vi­mo eks­ per­tai iš JT ir 19 eks­per­tų iš Ha­go­je įsi­kū­ru­sios Che­mi­nio gink­lo drau­ di­mo or­ga­ni­za­ci­jos (OPCW), ku­ riems pa­ti­kė­tas dar­bas lik­vi­duo­ ti Si­ri­jos che­mi­nio gink­lo at­sar­gas, dar­bo tu­rės su kau­pu. Pir­miau­sia, pa­sak eks­per­tų, jiems teks pa­tik­rin­ti in­for­ma­ci­ją, pa­teik­tą Si­ri­jos vy­riau­sy­bės. Ta­da

ap­lan­ky­ti vi­sas vie­tas, ku­rio­se sau­ go­mos at­sar­gos. Ga­liau­siai pra­si­dės che­mi­nio gink­lo at­sar­gų nai­ki­ni­mas. Tai – di­džiu­lio mas­to už­duo­tis. Eks­per­tams iki 2014 m. vi­du­rio teks su­nai­kin­ti apie tūks­tan­tį to­nų ner­vus pa­ra­ly­žiuo­jan­čių za­ri­no du­jų, gars­ty­ čių du­jų ir ki­tų už­draus­tų gink­lų de­ šim­ty­se ob­jek­tų vi­so­je Si­ri­jo­je.

No­riu pa­sa­ky­ti la­bai aiš­kiai – mes esa­me la­bai pa­ten­kin­ti che­ mi­nių gink­lų nai­ki­ ni­mo spar­ta. Tai pa­da­ry­ti įpa­rei­go­ja JT re­zo­ liu­ci­ja. JT 2118-oji re­zo­liu­ci­ja bu­vo priim­ta po rugp­jū­čio 21 d. Da­mas­ ko prie­mies­čiuo­se šim­tų žmo­nių gy­vy­bę nu­si­ne­šu­sios za­ri­no du­jų ata­kos, dėl ku­rios JAV bu­vo pa­gra­ si­nu­sios Si­ri­jai gink­lu. Da­lis eks­per­tų sek­ma­die­nį pa­sie­ kė vie­ną iš ob­jek­tų, ku­ria­me pa­tik­ rins ir su­nai­kins esan­čius gink­lus. Eks­per­tai sa­kė, kad kol kas vis­ kas vyks­ta pa­gal pla­ną. „Pir­mo­ji fa­zė, – tai yra si­rų (in­ for­ma­ci­jos – red. pa­st.) at­sklei­di­ mas, – bai­gė­si. Pe­rei­na­me į ant­rą­ją fa­zę – tik­ri­ni­mą, nai­ki­ni­mą ir de­ mon­ta­vi­mą“, – nu­ro­dė vie­nas mi­ si­jos da­ly­vių.

Tai­kos de­ry­bos

Ru­si­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos pa­reiš­ kė, kad ki­to mė­ne­sio vi­du­ry­je ban­ dys su­reng­ti tai­kos de­ry­bas tarp Si­ ri­jo­je ka­riau­jan­čių pu­sių. „Mes pa­si­sa­ko­me už tarp­tau­ti­ nę kon­fe­ren­ci­ją (dėl Si­ri­jos – red. pa­st.) lapk­ri­čio vi­du­ry­je, – sa­ kė Ru­si­jos dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas Ser­ge­jus Lav­ro­vas po de­ry­bų su J.Ker­ry. – Šian­dien su­si­ta­rė­me dėl žings­nių, rei­ka­lin­gų, kad tiek vy­ riau­sy­bė, tiek opo­zi­ci­ja da­ly­vau­tų to­je kon­fe­ren­ci­jo­je.“ Ru­si­ja se­niai sie­kia su­so­din­ti prie bend­ro sta­lo konf­lik­tuo­jan­ čias pu­ses. Mask­vos pa­stan­gas pa­lai­ko ir JT ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Ban Kimoo­nas. Jis su­ti­ko, kad kon­fe­ren­ci­ja bū­tų su­reng­ta lapk­ri­čio vi­du­ry­je. Opo­zi­ci­nės Si­ri­jos na­cio­na­li­nės koa­li­ci­jos ly­de­ris Ah­ma­das al Jar­ba tei­gė ga­lįs pa­siųs­ti sa­vo de­le­ga­tus į Že­ne­vą. Tie­sa, neaiš­ku, ar li­ku­sios ka­riau­jan­čios sto­vyk­los da­ly­vaus. Dau­ge­lis Si­ri­jo­je ko­vo­jan­čių su­ ki­lė­lių gru­pių iki šiol ka­te­go­riš­kai nei­gė de­ry­bų ga­li­my­bę. Bu­vęs Si­ ri­jos ar­mi­jos pul­ki­nin­kas Qas­se­mas Saadeddine’as, pe­rė­jęs į opo­zi­ci­jos pu­sę praei­tais me­tais, pa­reiš­kė, kad re­zo­liu­ci­ja, įpa­rei­go­jan­ti lik­vi­duo­ti Si­ri­jos che­mi­nius gink­lus, yra ne­ gar­bė JT. „Tas su­si­ta­ri­mas yra ne­gar­ bė JT; jis skan­da­lin­gas, – pik­ti­no­ si Q.Saadeddine’as. – Tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė įsi­ki­bo į che­mi­nius

AFP nuo­tr.

Che­mi­nis gink­las Si­ri­jo­je ir pa­sau­ly­je Eks­per­tų lau­kia di­džiu­lis dar­bas,

nes Si­ri­jos ar­se­na­le, kaip ma­no­ma, yra dau­giau nei 1 tūkst. to­nų za­ri­no, ip­ri­to ir ki­tų drau­džia­mų che­mi­ka­ lų, ku­rie sau­go­mi maž­daug 45 ob­ jek­tuo­se vi­so­je Si­ri­jos te­ri­to­ri­jo­je. JAV tvir­ti­na, kad Si­ri­jos che­mi­nis

gink­las ga­li bū­ti pa­nau­do­tas per lėk­ tu­vų ant­skry­džius, lei­džiant ba­lis­ti­ nes ra­ke­tas ir ar­ti­le­ri­jos svie­di­nius. Si­ri­ja rug­sė­jo 14 d. pri­si­jun­gė prie

Che­mi­nių gink­lų kon­ven­ci­jos. Nors Da­mas­kas pa­si­ra­šė Bio­lo­gi­nio ir che­mi­nio gink­lo kon­ven­ci­ją 1972 m., jos taip ir ne­ra­ti­fi­ka­vo. Che­mi­niai gink­lai pra­dė­ti nau­do­

ti Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais. Bri­tų, is­pa­nų ir ita­lų pa­jė­gos nau­ do­jo gars­ty­čių du­jas tar­pu­ka­rio lai­ ko­tar­piu. Za­ri­no du­jos iš­ras­tos prieš pat

Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą. Bu­vęs Ira­ko dik­ta­to­rius Sad­da­mas

Hus­sei­nas nau­do­jo ner­vus pa­ra­ly­ žiuo­jan­čias du­jas prieš kur­dų tau­ti­nę ma­žu­mą Ira­ke, taip pat prieš Ira­no pa­ jė­gas vyks­tant Ira­ko bei Ira­no ka­rui. Ja­po­nas Au­mas Shin­ri­kyo pa­

nau­do­jo za­ri­no du­jas To­ki­jo met­ ro­po­li­te­ne 1995 m.

gink­lus ir už­mir­šo tūks­tan­čius šio konf­lik­to au­kų.“ Pi­lie­ti­nia­me ka­re Si­ri­jo­je nuo 2011 m. žu­vo jau dau­giau nei 100 tūkst. žmo­nių. Mi­li­jo­nams te­ko pa­lik­ti smur­to dras­ko­mą ša­lį. BBC, BNS inf.

11

ANTRADIENIS, SPALIO 8, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Evelina Zenkutė

sveikata

P.Nau­jo­kas: „Gy­ven­ti svei­kai – ne­sun­ku“ Dar prieš ke­le­rius me­tus klai­pė­die­tis Pau­ lius Nau­jo­kas skep­tiš­kai žiū­rė­jo į žmo­nes, ku­rie ne­val­go mė­sos ir net ty­liai pa­si­šai­ py­da­vo iš to­kį gy­ve­ni­mo bū­dą pa­si­rin­ ku­sių­jų. Pra­dė­jęs ka­muo­ti ant­svo­ris vai­ ki­ną pri­ver­tė su­si­mąs­ty­ti, jog per­mai­nos – bū­ti­nos.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Su­tei­kė ener­gi­jos

– Ka­da su­si­do­mė­jo­te svei­ka gy­ ven­se­na, ve­ge­ta­riz­mu ir ža­lia­ val­gys­te? – Ki­to­kia mi­ty­ba, pa­di­dė­jęs fi­ zi­nis ak­ty­vu­mas į ma­no gy­ve­ ni­mą atė­jo 2007 m., ve­ge­ta­riz­ mas – 2009 m., o ža­lia­val­gys­tė – praė­ju­siais. Tei­gia­mus fi­zi­nės ir psi­chi­nės svei­ka­tos po­ky­čius pa­ste­bė­jau grei­čiau nei ti­kė­jau­ si, to­dėl nau­ji įpro­čiai įsi­tvir­ti­no il­gam. Esu svei­kas ir lai­min­gas. Džiau­giuo­si, jog ener­gi­jos už­ten­ ka ak­ty­viam gy­ve­ni­mui, spor­tui, sa­vo ho­biams ir dar­bui. Jau­čiuo­ si leng­vai. Net ir die­nos pa­bai­go­ je ma­nęs nea­pi­ma mie­guis­tu­mas. Esu ku­pi­nas en­tu­ziaz­mo ir no­ro ju­dė­ti pir­myn. – Ar sun­ku bu­vo pa­keis­ti mąs­ ty­mą ir gy­ve­ni­mo bū­dą? – Gal nu­skam­bės ir keis­tai, ta­čiau pro­ce­sas bu­vo leng­vas ir ma­lo­nus. Ma­nau, čia ir glū­di vi­sa pa­slap­tis. Jei kei­tie­si po tru­pu­tį, ly­di­mas tei­ gia­mų emo­ci­jų, sa­vo gy­ve­ni­mą pa­ suk­ti ki­ta link­me tam­pa pa­pras­ta. O jei­gu per­mai­nos vyks­ta grei­tai ir ten­ka sa­ve prie­var­tau­ti, vė­liau daž­niau­siai vėl su­grįž­ti prie se­ nų įpro­čių. Tai – il­gas ir sma­gus pro­ce­sas. Ke­ly­je į svei­ką gy­ven­se­ ną kiek­vie­na­me žings­ny­je at­ran­du kuo pa­si­džiaug­ti. – Kas bu­vo tas lū­žio taš­kas, pri­ver­tęs pa­keis­ti po­žiū­rį? – Vis­kas pra­si­dė­jo dar 2003 me­ tais, kai bai­giau gim­na­zi­ją uos­ta­ mies­ty­je ir pra­dė­jau sa­va­ran­kiš­ką gy­ve­ni­mą Vil­niu­je. Per ket­ve­rius mo­ky­mo­si me­tus sėk­min­gai „au­ gi­nau“ sa­vo svo­rį ir kai pa­ma­čiau svars­tyk­lių ek­ra­ne de­gan­tį skai­čių – 100, jau ki­tą die­ną nu­si­pir­kau abo­ne­men­tą į spor­to klu­bą ir pra­ dė­jau sa­vo ke­lio­nę svo­rio me­ti­mo ir ener­gin­gu­mo di­di­ni­mo ke­liu.

Ser­ga ir svei­kuo­liai

– Ko­kiais prin­ci­pais, kal­bant apie svei­ka­tą, va­do­vau­da­ma­ sis gy­ve­na­te? – Esu ve­ge­ta­ras, ne­val­gau nie­ ko, kas tu­rė­jo akis ir šir­dį. Kas­dien iš­ge­riu po ža­lia­val­giš­ką kok­tei­lį. Var­to­ju mais­to pa­pil­dus. Lan­kau­ si spor­to sa­lė­je ir ak­ty­viai lei­džiu lais­va­lai­kį gry­na­me ore. Ne­var­to­ju al­ko­ho­lio, ni­ko­ti­no, ko­fei­no, nar­ko­ ti­kų ir vais­van­de­nių. Kas­dien ge­riu van­de­nį ir na­tū­ra­lias sul­tis. Ne­ var­to­ju vais­tų. Sten­giuo­si lai­ku ei­ ti mie­go­ti ir kel­tis.

Pau­lius Nau­jo­kas:

Kaip ir tur­tuo­liai kar­ tais ver­kia, taip ir svei­kuo­liai kar­tais su­ser­ga, ta­čiau, be abe­jo, jie su­ne­ga­luo­ja re­čiau: jų or­ga­niz­mas grei­čiau pri­si­tai­ko prie ap­lin­kos po­vei­ kio ir pa­pras­čiau įvei­ kia sun­ku­mus.

– Atė­jo ru­duo. Žmo­nės pra­de­da skųs­tis įvai­rio­mis li­go­mis, pra­ sta nuo­tai­ka. Ar svei­ka gy­ven­ se­na pa­de­da iš­veng­ti ty­kan­čių šal­to­jo se­zo­no pa­vo­jų? – Kaip ir tur­tuo­liai kar­tais ver­kia, taip ir svei­kuo­liai su­ser­ga, ta­čiau, be abe­jo, jie su­ne­ga­luo­ja žy­miai re­ čiau, nes jų or­ga­niz­mas grei­čiau pri­si­tai­ko prie ap­lin­kos po­vei­kio ir leng­viau įvei­kia sun­ku­mus. Be to, svei­kuo­lis svei­kuo­liui ne­ly­gus, juk kiek­vie­nas žmo­gus yra in­di­vi­dua­ lus. Ta­čiau pa­sau­ly­je jau nuo se­ nų lai­kų ži­no­ma, kad žmo­nės, gy­ ve­nan­tys ak­ty­viai ir be­si­lai­kan­tys svei­kos mi­ty­bos prin­ci­pų, ser­ga kur kas ma­žiau. O nuo­tai­ka taip

Ri­ba: tik už­li­pęs ant svars­tyk­lių ir pa­ma­tęs, jog sve­ria jau 100 ki­log­ra­mų, P.Nau­jo­kas su­si­mąs­tė, kad bū­ti­na

keis­ti gy­ve­ni­mo bū­dą.

pat pri­klau­so ir nuo gy­ve­ni­mo fi­lo­ so­fi­jos, ir žmo­gaus min­čių, ir ap­lin­ kos. Ta­čiau ma­no at­sa­ky­mas bū­tų vie­na­reikš­miš­kas: svei­ka gy­ven­se­ na tik­rai pa­de­da ne­si­rgti. – Dau­ge­lis skep­tiš­kai žiū­ri į ve­ ge­ta­riz­mą ar ža­lia­val­gys­tę. Kaip į to­kius pa­si­sa­ky­mus žvel­gi tu? – Su šyp­se­na, nes kaž­ka­da ir pa­ts šai­py­da­vau­si iš žmo­nių, ku­rie ne­ val­go mė­sos. Da­bar esu lai­min­gas, kad pa­si­rin­kau bū­tent to­kį mi­ty­bos ra­cio­ną. Moks­li­nin­kai iki šiol gin­či­ ja­si dėl ve­ge­ta­riz­mo: vie­ni sa­ko, jog

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ban­dy­mas gy­ven­ti be gy­vu­li­nės kil­ mės pro­duk­tų yra svei­kin­ti­nas, ki­ ti sie­kia įti­kin­ti, kad tai nė­ra ge­rai. Ta­čiau mes ne­ži­no­me, ku­rie eks­pe­ ri­men­tai ir ty­ri­mai yra nu­pirk­ti, o ku­rie at­lik­ti iš tie­sų. To­dėl aš kiek­ vie­nam pa­ta­riu ste­bė­ti tai, ką jis pa­ts val­go, ir ko­kią įta­ką mais­tas da­ro žmo­gaus or­ga­niz­mui. Au­to­ri­te­tai pa­de­da

– Koks ta­vo san­ty­kis su svei­ka gy­ven­se­na ir mi­ty­ba bu­vo vai­ kys­tė­je ir paaug­lys­tė­je?

– Šei­mo­je apie tai ne­kal­bė­da­vo­me. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad au­gau be­veik nie­ko ne­ži­no­da­mas apie ga­li­my­bę gy­ven­ti ki­taip. Bu­vau itin ak­ty­vus vai­kas, to­dėl ju­dė­ji­mo man tik­rai už­te­ko. Ant sta­lo na­muo­se vi­sa­da bū­da­vo vai­sių ir dar­žo­vių. Ma­nau, paaug­lys­tė­je, kai tė­vai duo­da­vo ki­ šen­pi­ni­gių mo­kyk­lai, o deš­rai­niai, pi­cos, traš­ku­čiai ir ga­zuo­ti vais­ van­de­niai bu­vo paaug­lio sva­jo­nė, mai­ti­nau­si taip, jog sa­ve ga­lė­jau pa­va­din­ti idea­liu klien­tu, tei­kian­ čiu džiaugs­mą rin­ko­ da­ros spe­cia­lis­tams.

12

12

ANTRADIENIS, SPALIO 8, 2013

rubrika sveikata

Mergaites vargina nevaikiškos ligos Mer­gai­tės, įsi­spy­ru­ sios į aukš­ta­kul­nius, pa­si­da­žiu­sios bent jau lū­pas, ne­re­tai žai­džia ma­mas. De­ ja, ne vie­nai ma­žy­lei iš tie­sų kar­tais ten­ka su­si­dur­ti su suau­ gu­sios mo­ters pro­ ble­mo­mis – gi­ne­ko­ lo­gi­nė­mis li­go­mis.

Skais­tė Ka­li­ni­nai­tė Daž­niau­sios mer­gai­čių li­gos

Ko­kios gi li­gos už­klum­pa mer­gai­ tes, kad joms pri­rei­kia mo­te­rų gy­ dy­to­jų? Pa­sak Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­ lų uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės gy­dy­to­jos aku­še­rės-gi­ne­ko­lo­gės me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­rės Kris­ti­nos Ja­rie­ nės, vie­nos daž­niau­siai mer­gai­tes už­klum­pan­čių gi­ne­ko­lo­gi­nių li­gų yra vul­vo­va­gi­ni­tai. „Tiek vul­vi­tas – išo­ri­nių ly­ti­nių or­ga­nų už­de­gi­mas, tiek va­gi­ni­tas – makš­ties už­de­gi­mas, ga­li pa­si­reikš­ ti ir vie­nu me­tu, ir at­ski­rai. Ne­re­tai ma­žoms mer­gai­tėms yra ap­tin­ka­ mos ir ly­ti­nių lū­pų sąau­gos“, – li­ gas įvar­di­jo gy­dy­to­ja K.Ja­rie­nė. Ma­ži vai­kai ne vi­sa­da ga­li tiks­liai nu­ro­dy­ti, ką jiems skau­da, to­dėl kar­ tais bū­na sun­ku nu­sta­ty­ti li­gą. „Jei­gu tė­vai rū­pi­na­si vai­ko hi­gie­ na, pprob­le­mas pa­ste­bės lai­ku“, – įsi­ti­ki­nu­si aku­še­rė-gi­ne­ko­lo­gė. Tė­vai tu­rė­tų su­si­rū­pin­ti sa­vo duk­re­lių svei­ka­ta joms pra­dė­jus skųs­tis tarp­vie­tės nie­žu­liu, jaut­ ru­mu, skaus­mu ar pa­ste­bė­jus pa­ rau­di­mą. Tai pa­grin­di­niai vul­vi­to po­žy­miai. Va­gi­ni­tui bū­din­gas iš­ sky­rų at­si­ra­di­mas. Ly­ti­nių lū­pų sąau­gos, ku­rias ga­ li pa­ste­bė­ti pa­tys mer­gai­tės tė­vai ar gy­dan­tis pe­diat­ras, daž­niau­siai diag­no­zuo­ja­mos mer­gai­tėms nuo 3 mė­ne­sių iki 6 me­tų. „Sąau­gos nie­ka­da ne­diag­no­ zuo­ja­mos tik gi­mu­sioms mer­gai­ tėms ir la­bai re­tai – vy­res­nėms nei

Ta­bu: mer­gai­tės ne­lin­ku­sios kal­bė­tis su suau­gu­siai­siais in­ty­mio­mis te­mo­mis, to­dėl mo­ky­ti jas hi­gie­nos, pa­de­dan­čios iš­veng­ti gi­ne­ko­lo­gi­nių li­

gų, – tė­vų pa­rei­ga.

še­še­rių me­tų“, – pa­brė­žia gy­dy­to­ ja K.Ja­rie­nė. Ji sa­ko, kad pa­čios mer­gai­tės, esant šiam su­tri­ki­mui, re­tai pa­si­ skun­džia tė­vams. Juo la­biau kad šis su­tri­ki­mas daž­niau­siai yra be­ si­mpto­mis. Kar­tais uro­lo­gai, ap­ti­kę mer­gai­tės šla­pi­me bak­te­ri­jų, nu­ krei­pia ją kon­sul­tuo­tis pas gy­dy­ to­ją gi­ne­ko­lo­gą kon­sul­tuo­tis, ta­da ir ap­tin­ka­ma ši li­ga. Spe­ci­fin ­ is ir ne­spe­ci­fin ­ is

Vai­kus bū­ti­na iš­mo­ky­ti tei­sin­gai nau­do­tis tua­le­tu, tua­le­ti­niu po­pie­ riu­mi. To ne­mo­kė­da­mos mer­gai­tės ga­li per­neš­ti fe­ka­li­jas į tarp­vie­tę, vi­si vai­kai ga­li už­si­krės­ti, vie­ša­ ja­me tua­le­te at­si­sė­dę ant uni­ta­ zo kraš­to. Ne­tin­ka­mos hi­gie­nos ir el­ge­sio pa­vyz­džiais ga­li­ma įvar­dy­ ti vai­kų ne­no­rą plau­ti ran­kų, vė­liau jie ne­šva­rio­mis ran­ko­mis lie­čia ar­ ba ka­so­si sa­vo ly­ties or­ga­nus. Bū­tent šios prie­žas­tys ir nu­le­mia ne­spe­ci­fi­nio vul­vi­to at­si­ra­di­mą. „Šią li­gą ga­li iš­pro­vo­kuo­ti ir eg­ ze­ma, aler­gi­nis kon­tak­ti­nis der­ ma­ti­tas, žar­ny­no pa­ra­zi­tai, įvai­ rios der­ma­to­zės, sis­te­mi­nės li­gos, ta­čiau daž­niau­sia prie­žas­tis vis dėl­to yra pra­sta hi­gie­na“, – įvar­ di­ja gy­dy­to­ja K.Ja­rie­nė.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Spe­ci­fin ­ ių vul­vo­va­gi­ni­tų at­si­ra­ di­mą le­mia su­dė­tin­ges­nės prie­žas­ tys. Tai daž­niau­siai kvė­pa­vi­mo ta­ kų ir žar­ny­no li­gų su­kė­lė­jai, bet ga­li bū­ti ir hel­min­tai, pa­vyz­džiui, ap­ va­lio­sios kir­mė­lės, taip pat gry­be­

Maži vaikai ne visada gali tiksliai nurodyti, ką jiems skauda, todėl kartais būna sunku nustatyti ligą.

saus­kel­nių nau­do­ji­mas, nu­tu­ki­mas, di­de­lis est­ro­ge­no kie­kis krau­jy­je, ly­ ti­nė prie­var­ta, cuk­ri­nis dia­be­tas ar­ ba imu­no­sup­re­si­nė būk­lė. Į klau­si­mą, kas le­mia ly­ti­nių lū­pų suau­gi­mą, gy­dy­to­jai tiks­laus at­sa­ ky­mo ne­tu­ri. Ga­li bū­ti, kad tai už­de­gi­mo pa­ da­ri­nys, mo­te­riš­ko ly­ti­nio hor­ mo­no est­ro­ge­no trū­ku­mas, įvai­rūs el­ge­sio bei hi­gie­nos veiks­niai: au­ di­nių minkš­tik­lio lie­ka­nos ant dra­ bu­žių, par­fu­muo­ti mui­lai, iš­ma­tų lie­ka­nos, il­gas bu­vi­mas su šla­pio­ mis kel­nai­tė­mis po mau­dy­nių. Pas­veiks­ta ir be gy­dy­mo

lis. Vi­ru­si­niai vul­vo­va­gi­ni­tai diag­ no­zuo­ja­mi re­čiau. „La­bai svar­bu ži­no­ti, kad gry­be­ li­nės kil­mės vul­vo­va­gi­ni­tų mer­gai­ tėms iki ly­ti­nės bran­dos ne­tu­rė­tų bū­ti, – pa­brė­žia gy­dy­to­ja K.Ja­rie­ nė. – Ta­čiau gy­dy­to­jai pra­kti­kai prieš­gry­be­li­nius te­pa­lus ir vais­tus šioms mer­gai­tėms daž­niau­siai ski­ ria net ne­nus­ta­tę li­gos su­kė­lė­jo.“ Jei gry­be­li­nis vul­vo­va­gi­ni­tas vis dėl­to yra diag­no­zuo­ja­mas, jo prie­ žas­tis ga­li bū­ti vai­ko neiš­ne­šio­tu­mas, an­ti­bio­ti­kų var­to­ji­mas, ne­tin­ka­mas

Esant ne­spe­ci­fi­niam vul­vo­va­gi­ni­ tui, pa­sveik­ti ga­li­ma pa­ša­li­nus li­ gai įta­ką da­ran­čius dir­gik­lius ir lai­ kan­tis hi­gie­nos. Simp­to­mams slo­pin­ti ski­ria­mi įvai­rūs alie­ji­niai te­pa­lai, ra­mi­na­ mą­jį ir minkš­ti­na­mą­jį po­vei­kį tu­ rin­tys kre­mai, va­ze­li­nai ir ki­tos prie­mo­nės. Esant bū­ti­ny­bei, ga­ li bū­ti ski­ria­mas ir est­ro­ge­no ar­ba ste­roi­di­nis te­pa­las. Spe­ci­fi­nis vul­ vo­va­gi­ni­tas gy­do­mas an­ti­bio­ti­kais. Jie ski­ria­mi tik spe­cia­liais ty­ri­mais nu­sta­čius su­kė­lė­ją. Gy­dant ly­ti­nių lū­pų su­li­pi­mą vis dar iš­lie­ka neaiš­ku­mų. Pa­sak gy­dy­to­

jos K.Ja­rie­nės, yra at­ve­jų, kai pro­ble­ ma iš­ny­ko ne­tai­kant jo­kio gy­dy­mo. „To­kio sa­vai­mi­nio iš­gi­ji­mo paaiš­ ki­ni­mas ga­lė­tų bū­ti en­do­ge­ni­nio est­ro­ge­no ga­my­ba, ta­čiau įver­ti­ nus tai, kad tir­tų mer­gai­čių am­žius bu­vo nuo 10 iki 22 mė­ne­sių, tai ma­ žai ti­kė­ti­na. Ga­li bū­ti, kad pa­sveik­ti pa­dė­jo tin­ka­ma hi­gie­na. Jei gy­dy­mo vis dėl­to rei­kia, ski­ria­mi vie­ti­niai est­ro­ge­no te­pa­lai, ku­rie yra pa­kan­ ka­mai efek­ty­vūs“, – tvir­ti­na aku­ še­rė-gi­ne­ko­lo­gė K.Ja­rie­nė. Ji pa­ta­ria mer­gai­čių tė­ve­liams mo­ky­ti jas tin­ka­mos hi­gie­nos: daž­ nai plau­ti ran­kas, dė­vė­ti med­vil­ni­nį apa­ti­nį tri­ko­ta­žą, ku­ris tu­ri bū­ti kei­ čia­mas ne re­čiau kaip kar­tą per pa­ rą. Ver­tė­tų veng­ti il­gą lai­ką bū­ti su šla­pio­mis kel­nai­tė­mis ar vys­tyk­lais, par­fu­muo­tų mui­lų bei kvap­nių drėg­ nų­jų ser­ve­tė­lių. Ypa­tin­gas dė­me­sys tu­ri bū­ti ski­ria­mas tarp­vie­tės prie­ žiū­rai: tin­ka­mas jos nu­sau­si­ni­mas ir va­ly­mas, mer­gai­tei pa­si­tuš­ti­nus. Dar la­bai svar­bu, kad mer­gai­ tėms ne­bū­tų už­kie­tė­ję vi­du­riai ir joms ne­rei­kė­tų il­gai sė­dė­ti tua­le­ te. Jei lai­kan­tis šių prie­mo­nių po­ ky­čiai tarp­vie­tė­je vis tik iš­lie­ka, rei­kia kuo grei­čiau kreip­tis į gy­dy­ to­jus. Jie, at­li­kę ty­ri­mus, pri­tai­kys tin­ka­mą gy­dy­mą.

P.Nau­jo­kas: „Gy­ven­ti svei­kai – ne­sun­ku“ Ma­tyt, šie ne­tin­ka­mi 11 mi­ty­bos įpro­čiai ir pa­ dė­jo su­si­rū­pin­ti, o kas yra svei­ka gy­ven­se­na?

– Ar svar­bu nuo ma­žų die­ nų for­muo­ti ki­to­kį po­žiū­ rį į mais­tą ar ju­dė­ji­mą? O gal žmo­gui pa­čiam rei­kia at­ras­ti sa­vo ke­lią ir mo­ky­tis iš as­me­ ni­nių klai­dų? – Kai žmo­gus, ypač jei jis yra vy­ res­nio am­žiaus, pra­de­da ieš­ko­ ti sa­vo ke­lio, ga­li bū­ti, jog kaž­ką pa­keis­ti taps su­dė­tin­ga, nes klai­ din­gi įpro­čiai jau bus su­si­for­ma­vę.

La­bai svar­bu, kad iš pra­džių tė­vai bū­tų tas ge­ras ir sek­ti­nas pa­vyz­dys vai­kui, o ta­da jau ir apie auk­lė­ji­ mą ga­li­ma pa­si­šne­ku­čiuo­ti. Pri­ pa­žin­ki­me, ar neat­ro­do keis­ta, kai rū­kan­tis ir tau­re­lę ke­lian­tis tė­vas sa­vo at­ža­lai aiš­ki­na, kad taip da­ ry­ti ne­de­rė­tų. Kai gim­dy­to­jai ne­ tu­ri va­lios gy­ven­ti svei­kai, vai­kui pa­stan­gų tur­būt rei­kės įdė­ti dar dau­giau. Bū­ti­nas sai­kas

– Pri­si­min­ki­te, kaip gy­ve­no­ te, kai ne­bu­vo­te su­si­do­mė­jęs

svei­ka gy­ven­se­na. Ko­kios pro­ ble­mos ka­ma­vo? – Kaž­ko­kių rim­tų bė­dų ne­tu­rė­ jau. Gal­būt aki­vaiz­džiau­sia bu­ vo ant­svo­ris ir spuo­gai. Pa­kei­tęs mi­ty­bą ir pra­dė­jęs spor­tuo­ti, pa­ ma­čiau, kad tai leng­vai iš­spren­ džia­ma.

– Ką, jū­sų ma­ny­mu, api­ma są­vo­ ka „svei­kas gy­ve­ni­mo bū­das“? – Spor­tas, su­ba­lan­suo­ta mi­ty­ba, mie­gas, tu­ri­nin­gas lais­va­lai­kis, šei­ma ir drau­gai.

– Ko­kios di­džiau­sios blo­gy­bės mums ken­kia la­biau­siai? Kaip iš­mok­ti ko­vo­ti su jo­mis? – Ma­nau, di­džiau­sia blo­gy­bė yra sai­ko pra­ra­di­mas. Bū­tų idea­lu, jei psi­cho­lo­gi­nius stab­džius at­ras­tu­ me ne ko­vo­da­mi su sa­vi­mi, o su­

– Ko­kie bū­tų jū­sų pa­ta­ri­mai žmo­gui, ku­ris ne­si­jau­čia ge­ rai? Nuo ko pra­dė­ti, ką keis­ti? – Jei­gu ne­si­jau­ti ge­rai, tai jau – pa­sek­mė. Ma­nau, svar­bu su­vok­ti prie­žas­tį, ko­dėl taip yra. O jei to ne­pa­vyks­ta pa­da­ry­ti, siū­ly­čiau

vok­da­mi, jog tai, kas per daug, yra ne­svei­ka.

gi­liai įkvėp­ti oro ir leis­ti iš­ga­ruo­ ti ne­ge­ru­mui. Vė­liau be­lie­ka nu­ spres­ti, ką nuo šiol da­ry­ti ki­taip, jog ry­toj ga­lė­tu­mei džiaug­tis re­ zul­ta­tais – ge­ra sa­vi­jau­ta. – Ar svei­ka mi­ty­ba ir svei­ka gy­ven­se­na ap­skri­tai nė­ra tik praei­nan­ti ma­da? – Jei gy­ve­ni svei­kai tik dėl ma­dos, ta­da kan­ki­nie­si, nes sten­gie­si ap­ gau­ti sa­ve. Jei to­kį gy­ve­ni­mo bū­ dą pa­si­ren­ki to­dėl, kad džiau­gie­si tei­gia­mais po­ky­čiais, ge­ra sa­vi­ jau­ta ir to­kios gy­ven­se­nos nau­ da, ta­da tu tei­sin­ga­me ke­ly­je.

13

ANTRADIENIS, SPALIO 8, 2013

sveikata Plin­ta he­pa­ti­tas

Ne­ri­mą ke­lia dan­tys

Tin­ka­miau­sia mie­gui

Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ ro spe­cia­lis­tai pri­me­na, kad vi­ ru­si­nis he­pa­ti­tas A (VHA) yra vie­nas iš spar­čiau­siai plin­tan­ čių he­pa­ti­tų, tu­rin­tis tam tik­rų ser­ga­mu­mo pe­rio­diš­ku­mo dės­ nin­gu­mų. Po dau­giau nei de­ šimt­me­tį tru­ku­sio ser­ga­mu­mo ma­žė­ji­mo, he­pa­ti­to A pli­ti­mas įgau­na pa­grei­tį.

Lie­tu­vos vai­kų dan­tų li­gų ro­dik­ liai yra vie­ni pra­sčiau­sių Eu­ro­ po­je. Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, pu­ sės vai­kų iki tre­jų me­tų am­ žiaus dan­tys jau pa­žeis­ti dan­tų ėduo­nies. Ne­pai­sant grės­min­ gų ro­dik­lių, dau­gu­mai gy­ven­ to­jų vis dar sun­ku įskie­py­ti sa­ vo at­ža­loms svar­biau­sias dan­tų hi­gie­nos tai­syk­les.

Nus­ta­ty­ta, kad ge­riau­sia po­za mie­go­ti yra gu­lė­ji­mas ant nu­ ga­ros. To­kia kū­no pa­dė­tis su­ ma­ži­na kak­lo, nu­ga­ros ir stu­ bu­ro skaus­mų ti­ki­my­bę, ma­ži­ na rūgš­tin­gu­mą ir už­ker­ta ke­lią raukš­lių su­si­da­ry­mui. Mie­go­ti ant nu­ga­ros drau­džia­ma tiems, ku­riuos iš­tin­ka knar­ki­mo prie­ puo­liai ir nak­ti­nės ap­nė­jos.

Ag­re­si­ja – nuo mais­to

Nau­da: tre­ni­ruo­tės me­tu apa­ra­tu ša­li­na­mas ce­liu­li­tas, grei­čiau de­gi­

Kuo įvai­riau­sių vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­ lų trū­ku­mas žmo­ gaus or­ga­niz­me ga­li lem­ti psi­chi­ kos ne­sta­bi­lu­mą ir ag­re­sy­vų el­ge­sį.

na­mi rie­ba­lai, ma­žė­ja svo­ris, pa­ge­rė­ja krau­jo ir lim­fos cir­ku­lia­ci­ja, pa­ di­dė­ja me­ta­bo­liz­mas. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Gro­žiui ir svei­ka­tai – mo­der­ni įran­ga Li­na Lik­šai­tė Sa­vo svei­ka­ta, gra­žia fi­gū­ra ir emo­ci­ ne sa­vi­jau­ta rei­kia rū­pin­tis vi­sus me­ tus. Spe­cia­lis­tų įsi­ti­ki­ni­mu, kai mo­te­ rys pra­de­da ma­ty­ti kū­no po­ky­čius, pa­ge­rė­ja ir jų emo­ci­nė sa­vi­jau­ta. Rū­pin­tis – nuo­lat

Klai­pė­do­je įsi­kū­ru­sios ma­sa­žų ir spor­to stu­di­jos „Fi­gū­ra Plius“ di­ rek­to­rė Jū­ra­tė Jan­kaus­kie­nė pa­sa­ko­ jo, kad sa­vo fi­zi­ne bei emo­ci­ne būk­ le be­si­rū­pi­nan­čios mo­te­rys studijoje vie­nu me­tu ga­li spor­tuo­ti ir pa­jus­ ti ma­sa­žo tei­kia­mus ma­lo­nu­mus, nau­dą fi­gū­rai bei svei­ka­tai. „Mo­te­rys ne­rei­ka­lin­gais ki­log­ra­ mais su­si­rū­pi­na tik ar­tė­jant va­sa­rai. Ta­da pra­de­da spor­tuo­ti, su­ba­lan­ suo­ja mais­to ra­cio­ną, lan­ko ma­sa­ žo pro­ce­dū­ras. Atė­jus rug­sė­jui vi­sos tai­ky­tos svei­ko gy­ve­ni­mo bū­do prie­ mo­nės stai­ga dings­ta. Ta­čiau da­bar, kai už lan­go sau­lės vis ma­žiau, puo­la li­gos, daž­niau ka­muo­ja pra­sta nuo­ tai­ka, bū­ti­na pa­gal­vo­ti apie sa­vo sa­ vi­jau­tą“, – sa­kė va­do­vė. Gy­dy­to­jai bei gro­žio spe­cia­lis­tai vie­na­reikš­miš­kai pri­pa­žįs­ta, kad ma­ sa­žas ir spor­tas yra ne­pap­ras­tai rei­ ka­lin­gas dai­lio­sios ly­ties at­sto­vėms. Kren­ta svo­ris

Pro­ce­dū­ros „Vacu Bodyshape“ apa­ ra­tu skir­tos fi­zi­nei ir psi­cho­lo­gi­nei būk­lei pa­ge­rin­ti. Šio apa­ra­to pa­ten­ tuo­ta tech­no­lo­gi­ja jun­gia net še­šias funk­ci­jas, in­teg­ruo­tas aukš­tos ko­ ky­bės kap­su­lė­je: bė­gi­mo-ėji­mo ta­ kas, oro jo­ni­za­ci­ja, inf­ra­rau­do­nie­ji spin­du­liai, va­kuu­mas, aro­ma­te­ra­ pi­ja, spal­vų te­ra­pi­ja. Pro­ce­dū­ra, spren­džian­ti vi­soms mo­te­rims ak­tua­lias svo­rio ar kū­no odos ge­ri­ni­mo pro­ble­mas, su­tei­kia il­ga­lai­kius re­zul­ta­tus. „Per 30 mi­nu­čių tre­ni­ruo­tę ša­li­ na­mas ce­liu­li­tas, grei­čiau de­gi­na­ mi rie­ba­lai, ma­žė­ja svo­ris, pa­ge­rė­ja

krau­jo ir lim­fos cir­ku­lia­ci­ja, pa­di­ dė­ja me­ta­bo­liz­mas“, – sa­kė J.Jan­ kaus­kie­nė. Pa­sak jos, dau­gy­bė mo­te­rų po 10 ir dau­giau pro­ce­dū­rų kur­so džiau­gė­si aki­vaiz­džiai ma­to­mais re­zul­ta­tais. „Svo­ris su­ma­žė­jo net iki 12 ki­ log­ra­mų, apim­tys – nuo 8 iki 12 cm, celiulitas išnyko visiškai, oda ta­po ly­ges­nė, švel­nes­nė. Ka­dan­gi nau­do­jan­tis apa­ra­tu bū­ti­na var­to­ ti skys­čių, mo­te­rys ta­po svei­kes­nės, or­ga­niz­mas iš­si­va­lė, pa­si­ša­li­no tok­ si­nai. Pro­ce­dū­rų me­tu ga­li­ma su­de­ gin­ti iki 5000 ka­lo­ri­jų per 30 mi­nu­ čių tre­ni­ruo­tę. Kai kei­čia­si ir gra­žė­ja mo­ters kū­nas, pa­ste­biu, kaip dai­lio­ sios ly­ties at­sto­vės at­si­gau­na: dau­ giau šyp­so­si, pa­si­ti­ki sa­vi­mi“, – aiš­ ki­no studijos va­do­vė.

Per­dirb­to mais­to ža­la

Pri­pa­žin­ta JAV mi­ty­bos spe­cia­lis­ tė dr. Syl­via Onu­sic pa­skel­bė di­ de­lį straips­nį „Ag­re­sy­vus el­ge­sys: spren­di­mas ran­ka pa­sie­kia­mas“, ku­ria­me ieš­ko prie­žas­čių, ko­dėl JAV iš­pli­to ag­re­sy­vus el­ge­sys, ypač tarp paaug­lių. „Mes ga­li­me kal­tin­ti ži­niask­lai­ dos at­spin­di­mą smur­tą ir įtam­pas šei­mo­je, ta­čiau fak­tas tas, kad daug ame­ri­kie­čių gy­ve­na dau­giau­sia var­to­da­mi per­dirb­tą mais­tą, ne­te­ ku­sį vi­ta­mi­nų, ir ken­čia nuo blo­gos mi­ty­bos. Dau­ge­liu at­ve­jų tai reiš­ kia, kad jų sme­ge­nys ba­dau­ja“, – ra­šo straips­nio au­to­rė. Kaip itin reikš­min­gą ji iš­ski­ria vi­ta­mi­nų A, D, K, B1, B3, B6, B12 ir to­kių mi­ne­ra­lų kaip jo­das, ka­lis, ge­le­žis, mag­nis, cin­kas, chro­mas ir man­ga­nas ne­pa­kan­ka­mu­mą, pra­ ne­ša me­di­cal­news­to­day.com. Grįž­ta se­nos li­gos

Liek­nė­jant rei­kia džiaug­tis

Kad pro­ce­dū­ra bū­tų dar efek­ty­ves­ nė, re­ko­men­duo­ja­ma prieš ją at­lik­ ti lim­fod­re­na­ži­nį ma­sa­žą apa­ra­tu „Roll Bodyshape“. Kaip tei­gė stu­di­jos va­do­vė, tai net 60 min. truk­mės lim­fod­re­na­ži­nis ma­sa­žas, ku­rio me­tu iš­ma­sa­žuo­ja­mas kū­nas nuo pė­dų iki pe­čių juos­tos, at­ lie­kant 15 žings­nių pro­gra­mą. Apa­ra­te įmon­tuo­tos inf­ra­rau­do­nų­jų spin­du­ lių lem­pos ma­sa­žo me­tu šil­do kū­ną ir ska­ti­na pra­kai­ta­vi­mą, o tai pa­grei­ti­na tok­si­nų ša­li­ni­mą iš or­ga­niz­mo. Me­dikų tei­gi­mu, lim­fod­re­na­ži­nis ma­sa­žas pa­de­da su­stip­rin­ti imu­ ni­te­tą bei ge­ri­na krau­jo­ta­ką ir todėl nebešala galūnės. „Moks­li­nin­kai nu­sta­tė pri­klau­ so­my­bę tarp liek­nė­ji­mo ir ma­lo­nu­ mo, ku­rį su­ke­lia ma­sa­žas. Ma­sa­žas ska­ti­na en­dor­fi­nų, ki­taip va­di­na­mų lai­mės hor­mo­nais, ga­my­bą. Šie hor­ mo­nai ne tik nu­skaus­mi­na, vei­kia ra­mi­na­mai, bet ir pa­grei­ti­na rie­ba­lų su­de­gi­ni­mą. Tai­gi kuo di­des­nis ma­ lo­nu­mas be­si­ma­sa­žuo­jant, tuo ge­ res­nis liek­nė­ji­mo efek­tas“, – kal­bė­ jo J.Jan­kaus­kie­nė.

Pa­sak au­to­rės, gy­dy­to­jai pa­ste­bi, kad grįž­ta to­kios pra­stos mi­ty­ bos su­kel­tos li­gos kaip skor­bu­tas ir pe­lag­ra, ku­rios jau se­niai lai­ ky­tos įveik­to­mis. Dau­ge­lis to­kių ne­ga­la­vi­mų le­mia sme­ge­nų pa­ žei­di­mus. Pe­lag­ra yra vi­ta­mi­no B3 trū­ku­mo su­kel­ta li­ga, o jos simp­to­mai yra ne­ri­mas, hi­pe­rak­ty­vu­mas, dep­re­ si­ja, le­tar­gi­ja, gal­vos skaus­mai, ne­ mi­ga ir ha­liu­ci­na­ci­jos. Cin­ko ne­ pa­kan­ka­mu­mas sie­ja­mas su pik­tu, ag­re­sy­viu ir prie­šiš­ku el­ge­siu. Žar­ny­no pro­ble­mos ir aler­gi­ja grū­di­niam bal­ty­mui gliu­te­nui ga­ li su­stip­rin­ti kai ku­rių mais­to me­ džia­gų ne­pa­kan­ka­mu­mą. Aler­gi­ja gliu­te­nui sie­ja­ma su ši­zof­re­ni­ja. Blo­gai, kai ska­nu

„Vis­ką dar la­biau pa­blo­gi­na la­bai daž­nai į mais­tą de­da­mi eg­zo­tok­ si­nai kaip mo­no­nat­rio glu­ta­ma­tas (sko­nio stip­rik­lis) ir as­par­ta­mas (sal­dik­lis). Žmo­nės, ku­rie nuo­lat var­to­ja per­dirb­tą mais­tą ir ge­ria sal­džius ga­zuo­tus gė­ri­mus, la­bai daž­nai su­

Ci­vi­li­za­ci­ja: psi­chi­kos su­tri­ki­mų prie­žas­tis ga­li bū­ti ne­svei­ka mi­ty­ba. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

si­du­ria su to­mis pro­tą kei­čian­čio­ mis che­mi­nė­mis me­džia­go­mis“, – ra­šo dr. S.Onu­sic. Be ki­ta ko, ne­se­niai nu­sta­ty­ ta, kad as­par­ta­mas dėl jo po­vei­ kio in­su­li­nui ska­ti­na kū­no ma­sės di­dė­ji­mą.

Žmo­nės, ku­rie nuo­ lat var­to­ja per­dirb­tą mais­tą ir ge­ria sal­ džius ga­zuo­tus gė­ ri­mus, la­bai daž­nai su­si­du­ria su to­mis pro­tą kei­čian­čio­mis che­mi­nė­mis me­ džia­go­mis. Ki­ti mais­to prie­dai, sie­ja­mi su ag­re­sy­viu el­ge­siu, yra cuk­rus, dirb­ ti­niai da­žik­liai, ko­fei­nas, al­ko­ho­lis ir so­jos. Iš už­terš­tos ap­lin­kos žmo­ gus gau­na gyv­si­dab­rio, ar­se­no, švi­ no, an­ti­pi­re­nų, pes­ti­ci­dų, sun­kių­ jų me­ta­lų ir tef­lo­no. Prie vi­so ši­to kok­tei­lio ga­li­ma dar pri­dė­ti psi­ chiat­ri­jo­je tai­ko­mus vais­tus.

Or­ga­niz­mui cho­les­te­ro­lio rei­kia

„Vie­nin­te­lis spren­di­mas įveik­ti vis di­dė­jan­tį smur­to ly­gį yra grį­ži­mas prie tik­ro, mais­tin­gų­jų me­džia­gų tur­tin­go mais­to, – sa­ko dr. Sal­ly Fal­lon Mo­rell, Wes­ton A.Pri­ce fon­ do di­rek­to­rė. – Mes tu­ri­me su­kur­ ti kul­tū­rą, ku­rio­je val­gy­ti per­dirb­tą mais­tą lai­ko­ma blo­go to­no ženk­lu, o mais­to ga­mi­ni­mas na­m uo­se yra ver­ti­na­mas kaip gy­ve­ni­mą puo­se­ lė­jan­tis ge­bė­ji­mas.“ Įžy­maus JAV die­to­lo­go Wes­ton A.Pri­ce fon­das prieš tre­jus me­ tus su­kri­ti­ka­vo blo­gą mo­kyk­lo­ se pa­tie­kia­mų pie­tų ko­ky­bę ir JAV val­džios pa­tvir­tin­tas mi­ty­bos re­ ko­men­da­ci­jas, ku­rio­mis tu­ri va­ do­vau­tis fe­de­ra­li­nį fi­nan­sa­vi­mą gau­nan­čios mo­kyk­los. Ta­da fon­do at­sto­vai, be ki­ta ko, tei­gė, kad vai­kai tu­ri gau­ti ir cho­ les­te­ro­lio tur­tin­go mais­to, kad tin­ ka­mai vys­ty­tų­si pro­tiš­kai ir emo­ ciš­kai. Ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, kad į dep­ re­si­ją lin­ku­siems as­me­nims, la­ biau­siai į smur­tą lin­ku­siems nu­ si­kal­t ė­l iams ir sa­v i­ž u­d žiams bū­din­gi ma­ži cho­les­te­ro­lio kie­ kiai krau­jy­je. „Klaipėdos“ inf.

14

antradienis, spalio 8, 2013

sportas

KU krep­ši­nin­kai star­ta­vo ne­sėk­me Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Lie­tu­vos stu­den­tų ly­gos 16-ąjį se­ zo­ną Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to (KU) krep­ši­nin­kai pra­dė­jo pra­lai­mė­ ji­mu. Klai­pė­die­čiai va­kar Kau­ne 82:92 nu­si­lei­do stu­den­tams iš Vy­ tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to.

Ry­šio Vaiš­vi­los tre­ni­ruo­ja­ma KU ko­man­da, ku­rios bran­duo­lį su­da­ ro Na­cio­na­li­nė­je krep­ši­nio ly­go­je rung­ty­niau­jan­čios „Naf­tos-Uni­ ver­si­te­to“ eki­pos žai­dė­jai, po pir­ mo­jo kė­li­nio bu­vo įgi­jusi net 14 taš­kų per­sva­rą – 29:15. Ją pa­vy­ko iš­sau­go­ti ir pa­si­bai­gus ant­ra­jam kė­li­niui – 49:35. Ta­čiau po il­go­sios per­trau­kos kau­nie­čiai ini­cia­ty­vą iš klai­pė­die­ čių pe­rė­mė, su­ge­bė­jo skir­tu­mą ne tik iš­ly­gin­ti, bet ir ge­ro­kai nuo var­ žo­vų ati­trūk­ti. Na­muo­se – Klai­pė­dos spor­to rū­ muo­se KU ko­man­da žais spa­lio 14 d. 18 val. Klai­pė­die­čių var­žo­vai bus stu­den­tai iš Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to. Šie­met Lie­tu­vos stu­den­tų krep­ ši­nio ly­go­je (LSKL) I vai­ki­nų gru­pė­ je, ku­rio­je ko­vo­ja KU krep­ši­nin­kai, taip pat žai­džia My­ko­lo Ro­me­rio,

Lie­tu­vos spor­to, Vy­tau­to Di­džio­ jo, Šiau­lių, Vil­niaus, Kau­no tech­ no­lo­gi­jos, Ge­di­mi­no tech­ni­kos ir Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­ tų ko­man­dos. Mer­gi­nų gru­pės čem­pio­na­te, ku­ rio pra­džia – spa­lio 14 die­ną, pla­ nuo­ja da­ly­vau­ti tos pa­čios še­šios ko­man­dos kaip ir per­nai, o tarp jų – ir KU krep­ši­nin­kės. Ko­man­dos var­žy­sis dvie­jų ra­ tų sis­te­ma, o į at­krin­ta­mą­sias var­ žy­bas pa­teks po ke­tu­rias stip­riau­ sias eki­pas. Re­gu­lia­raus se­zo­no nu­ga­lė­to­ jas įgis tei­sę pus­fi­na­lio rung­ty­nes žais­ti na­muo­se, o vi­sų gru­pių fi­na­ li­nės var­žy­bos bus or­ga­ni­zuo­ja­mos vie­no­je aikš­tė­je. Čem­pio­na­tas tu­ri baig­tis iki ba­ lan­džio 7 die­nos.

9

– tiek komandų varžosi LSKL čempionato vaikinų I grupėje.

Ly­de­ris: pa­ty­ru­sio fut­bo­li­nin­ko R.Poš­kaus (kai­rė­je švie­si ap­ran­ga) tre­ni­ruo­ja­mi ir ve­da­mi Klai­pė­dos „Gra­

ni­to“ fut­bo­li­nin­kai pa­sie­kė pui­kių re­zul­ta­tų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

De­biu­tas su­ži­bo auk­su Šį se­zo­ną Lie­tu­vos fut­bo­lo I ly­go­je de­biu­ta­vę Klai­pė­dos „Gra­ni­ to“ fut­bo­li­nin­kai iš­kart už­ko­pė ant aukš­čiau­sio­pri­zi­nin­kų pa­ ky­los laip­te­lio. „Dar rei­kia pa­tek­ti į Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos tau­rės pus­fi­na­lį ir se­zo­nas bus fan­tas­tiš­kas“, – ant lau­rų nė ne­ke­ ti­no už­mig­ti „Gra­ni­to“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Ro­ber­tas Poš­kus. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Nors iki Lie­tu­vos fut­bo­lo I ly­gos čem­pio­na­to pa­bai­gos li­ko dar trys tu­rai, „Gra­ni­to“ fut­bo­li­nin­kai jau ga­li va­din­tis čem­pio­nais – jų ne­ be­ga­li pa­vy­ti jo­kia ko­man­da net ir tuo at­ve­ju, jei klai­pė­die­čiai vi­sas li­ ku­sias tre­jas var­žy­bas pra­lai­mė­tų. I ly­gos nu­ga­lė­to­jų ti­tu­las Klai­pė­ dos „Gra­ni­tui“ tar­si at­vė­rė va­rtus ki­tą se­zo­ną žais­ti Lie­tu­vos fut­bo­ lo A ly­go­je. Ta­čiau R.Poš­kus yra at­sar­gus da­ly­ti pa­ža­dus, jog ki­tais me­tais aukš­čiau­sio­joje ša­lies ly­go­je žais dvi uos­ta­mies­čio ko­man­dos – „Gra­ni­tas“ ir „At­lan­tas“. „Kai baig­sis se­zo­nas, su­sė­si­me su klu­bo va­do­vais ir kal­bė­si­me, tar­si­me, dė­lio­si­me atei­ties pla­ nus. Tik­rai ne­si­no­ri žais­ti A ly­go­je ir bū­ti tarp aut­sai­de­rių. Jei jau žais­ ti, tai taip, kad pa­tik­tų ir ko­man­ dai, ir žiū­ro­vams“, – sa­vo fi­lo­so­fi­ ją dės­tė R.Poš­kus.

Šį se­zo­ną Klai­pė­dos „Gra­ni­to“ lau­kia dar vie­nas iš­šū­kis – ban­dy­ mas pra­si­muš­ti į Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos tau­rės pus­fin ­ a­lį. Va­kar iš­trau­kus bur­tus paaiš­kė­ jo, jog klai­pė­die­čiai ket­virt­fin ­ a­ly­je tu­rės grum­tis su A ly­gos ko­man­da – Šiau­lių „Šiau­liais“.

Klai­pė­die­čiai Lie­tu­ vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ jos tau­rės ket­virt­fi­ na­ly­je tu­rės grum­tis su A ly­gos ko­man­da – Šiau­lių „Šiau­liais“.

„No­rė­jau, kad bur­tai mus su­ ves­tų su „Šiau­liais“ ar Gargž­dų „Ban­ga“. Ma­nau, kad taip ko­man­ dai yra ge­riau, pa­lan­kiau. Esu įsi­ ti­ki­nęs, jog ket­virt­fi­na­ly­je ko­vo­ti

su Vil­niaus MRU ar „Tra­kų“ ko­ man­da bū­tų daug sun­kiau“, – tei­ gė R.Poš­kus. Pir­mą­sias ket­virt­fi­na­lio var­žy­ bas „Gra­ni­to“ fut­bo­li­nin­kai spa­lio 23 die­ną žais iš­vy­ko­je Šiau­liuo­se, o var­žo­vus sa­vo aikš­tė­je priims lapk­ ri­čio 6 d. 14 val. Su­su­ma­vus abe­jų var­žy­bų re­zul­ ta­tus ir paaiš­kės, ar „Gra­ni­tas“ pa­ te­ko į Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos tau­rės pus­fi­na­lį, ku­rio ko­vos vyks jau ki­tų me­tų pa­va­sa­rį. Va­kar iš­trauk­ti bur­tai lė­mė, jog ket­virt­fi­na­ly­je ko­vos Vil­niaus „Žal­gi­ris“ ir Pak­ruo­jo „Kruo­ja“, Vil­niaus MRU ir Tra­kų „Tra­kai“. „Ban­ga“ sa­vo var­žo­vus su­ži­no­jo tik apytikriai. Bur­tai lė­mė, kad jai teks žais­ti su Kė­dai­nių „Ne­vė­žio“ ir Aly­taus „Dai­na­vos“ po­ros nu­ga­ lė­to­ja. Aš­tunt­fi­na­lio var­žy­bas lai­ mė­jo „Dai­na­va“, ta­čiau re­zul­ta­ tas bu­vo anu­liuo­tas ir ko­man­doms teks aš­tunt­fi­na­lio dvi­ko­vą per­žais­ ti spa­lio 16 die­ną.

Olim­pi­nę ug­nį ­gai­vi­no žieb­tu­vė­liu So­čio žie­mos olim­pi­nių žai­dy­nių ug­nis, vos pra­dė­ju­si es­ta­fe­tę Ru­si­ jos sos­ti­nės šir­dy­je Krem­liu­je, ne­ti­ kė­tai už­ge­so, ta­čiau deg­las bu­vo at­ gai­vin­tas bui­ti­niu bū­du – pa­pras­tu žieb­tu­vė­liu.

Ru­sai pa­tei­kė ke­lias ver­si­jas, ko­ dėl bu­vo už­ge­su­si 2014-ųjų žie­ mos olim­pia­dos ug­nis. Neo­fi­cia­liais duo­me­ni­mis, deg­lą, ku­rį į vie­ną Krem­liaus aikš­čių ne­ šė 17 kar­tų pa­sau­lio po­van­de­ni­nio plau­ki­mo čem­pio­nas Ša­var­šas Ka­ ra­pe­tia­nas, už­pū­tė vė­jo gū­sis. Tai pa­ste­bė­jęs es­ta­fe­tės da­ly­vis pri­bė­go prie Fe­de­ra­li­nės sau­gu­mo

tar­ny­bos (FST) pa­rei­gū­no, ku­ris, lyg pri­deg­da­mas ci­ga­re­tę, sprag­ te­lė­jo pa­pras­tu žieb­tu­vė­liu ir deg­ las vėl su­lieps­no­jo. Olim­pi­nė­je char­ti­jo­je yra są­ly­ ga: „Olim­pi­ne ug­ni­mi va­di­na­ma lieps­na, už­de­ga­ma Olim­pi­jo­je pri­ žiū­rint Tarp­tau­ti­niam olim­pi­niam ko­mi­te­tui.“ Ofi­cia­lų paaiš­ki­ni­mą pa­tei­ kė So­čio olim­pia­dos or­ga­ni­za­ci­ nio ko­mi­te­to pre­zi­den­tas Dmit­ ri­jus Čer­ny­šen­ka: esą žai­dy­nių ug­nis už­ge­so dėl es­ta­fe­tės tar­ ny­bų kal­tės – vie­nas dar­buo­to­jų iki ga­lo nea­ti­da­rė spe­cia­laus deg­ lo vož­tu­vo.

Deg­las su au­ten­tiš­ka ug­ni­mi, at­ ke­lia­vu­sia iš Grai­ki­jos, nuo at­sar­gi­ nio šal­ti­nio vėl bu­vo įžieb­tas iš­kart po to, kai sa­vo es­ta­fe­tės ruo­žą bai­ gė Š.Ka­ra­pe­tia­nas. Nu­ma­ty­ta, kad es­ta­fe­tė­je da­ly­ vaus 14 tūkst. žmo­nių, jie per 83 Ru­si­jos re­gio­nus nu­bėgs 65 tūkst. ki­lo­met­rų. Ar­čiau­siai Lie­tu­vos olim­pi­nė ug­ nis bus spa­lio 29-ąją – ji ap­lan­kys Svet­lo­gors­ką ir Ka­li­ning­ra­dą. XXII žie­mos olim­pia­da pra­si­dės 2014-ųjų va­sa­rio 7-ąją. Tarp kan­di­ da­tų da­ly­vau­ti So­čio žai­dy­nė­se yra ir de­vy­ni Lie­tu­vos spor­ti­nin­kai. „Klai­pė­dos“ inf.

19

antradienis, spalio 8, 2013

įvairenybės I.Simonaitytės bibliotekoje tradiciškai banguos „Baltija“ Rytoj 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks almanacho „Baltija 2013“ sutiktuvės. Dalyvaus sudarytojai bei autoriai.

Ko skaitytojai gali tikėtis šiais metais „Baltijoje“? Anot vieno iš leidinio sudarytojų, Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) Klaipėdos skyriaus pirmininko Juozo Šikšnelio, žinomų vardų – nedaug, mažiau žinomų – nemažai. Leidinyje jau įsitvirtino rubrika „Žymūs klaipėdiečiai savo miestui“: šį kartą svečiuojasi filosofas, visuomenės veikėjas, dabar europarlamentaras Leonidas Donskis,

kurio vienas iš tekstų skirtas gimtajam miestui. Almanache pagerbiami I.Simonaitytės premijos laureatai, kurių šiemet buvo du: Algis Kuklys ir Sergejus Isajevas. Laureatus pristato literatūros mokslininkai. Nemažai vietos naujajame almanache skiriama literatūros milžinui K.Donelaičiui, kurio 300 metų jubiliejų netrukus minėsime. Leidinio viršelį puošia poetui skirtas Augustino Virgilijaus Burbos medalis, o užsklandoms panaudoti šio dailininko grafikos ciklai „Lazdynėliai“ bei „Sekmadienio žemė“. Publikuojami viešnios iš Lenkijos Olštyno universiteto dr. Alinos Kuzborskos straipsnis „Kristi-

jonas Donelaitis ir lietuvių literatūros raida“ bei Nidos Gaidauskienės „Raimondo Urbono Rytų Prūsija“. Tradiciškai pagerbti LRS Klaipėdos skyriaus nariai, švenčiantys jubiliejus: Bronė Liniauskienė ir Kostas Kaukas atsako į „Baltijos“ klausimus, o Aloyzas Každailis skelbia naują kūrinį – smagiu stiliumi parašytą delfinariumo sukūrimo istoriją. Apie dar vieną jubiliatą poetą S.Jonauską rašo prof. Viktorija Daujotytė. Literatūros pamaina – tai jaunųjų poetų Dovydo Grajausko ir Minvydo Simanaičio bei prozininkės Indrės Bručkutės kūryba. Almanache gausu svečių iš užsienio: Balstogės rašytojai Janas Leon-

čukas ir Malgožata Dobkovska, Karaliaučiaus – Olegas Gluškinas ir Borisas Barfeldas, iš Jonavos – Ramūnas Čičelis, Vilniaus – Gabrielė Labanauskaitė. Neseniai priimta į LRS poetė Dalia Bielskytė publikuoja pluoštą naujų eilėraščių. „Meno“ rubrikoje debiutuoja gerai žinomas grafikas A.V.Burba. Leidinyje trys naujos rubrikos: „Iš praeities“ – pateikta unikali medžiaga iš ADM archyvo, saugomo I.Simonaitytės bibliotekoje; „Jūros druska“ – skelbiamos ištraukos iš knygos „Laiškai iš jūros“; „Įvykiai“ primena šiemet uostamiestyje atidengtą paminklą kalbai bei memorialinę lentą H.Radauskui.

kryžiažodis

„Klaipėdos“ inf.

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Baltos lankos“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame G.Simenon knygą „Megrė ir žmogžudystė prie upės“.

G.Simenon. „Megrė ir žmogžudystė prie upės“. Pliaupiant lietui ir tvyrant rūkui upių uosto arklidėje netoli šliuzo nr. 14. randamas madingais drabužiais vilkinčios moters lavonas. Kas ji ir kaip tokioje vietoje atsidūrė? Tai, rodos, neįmenama paslaptis, bet atplaukia sero Volterio Lempsono jachta ir paaiškėja, kad velionė – ponia Meri Lempson. Įtarimai išsyk krinta ant abejingo jos vyro. Kol narpliojama ši byla, kanale randamas sero Lempsono kompaniono lavonas... Prieš komisaro Megrė akis atsiveria aistrų kupinas uosto gyvenimas, ir jis netrunka savęs paklausti, ar Meri Lempson – tikrai Meri Lempson?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Tradicinė, tik kiek pasikeitusi kultūrinio gyvenimo kronika. „Baltiją“ išleido „Druka“, sudarė J.Šikšnelis ir M.Šidlauskas, redaktorė R.Maksimavičienė, dizainerė A.Zybartė.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Prestižas antradienis – Susirinkimas trečiadienis – Žirniniai vaisėdžiai ketvirtadienis – Sveikatos šventė penktadienis – Įbrolis Praėjusios savaitės laimėtoja – Liuda Ruseckienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, spalio 15 d.

Avinas (03 21–04 20). Nepalanki diena planuoti veiksmus, spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Vyresnis žmogus nepritars jūsų veiksmams, bet sprendimą priimkite pats. Jautis (04 21–05 20). Esate nusivylęs karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai dienai. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui. Geriau stabtelėkite ir pagalvokite, ar yra kokia nors priežastis, leidžianti nesivaldyti. Dvyniai (05 21–06 21). Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Neabejokite savo sėkme. Fortūna jums palanki, todėl dėkodamas imkite jos dovanas. Vėžys (06 22–07 22). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri bus jums neįveikiama. Visa tai gali sugadinti nuotaiką. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu darbu. Liūtas (07 23–08 23). Lengvas ir ramus laikas. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais ar įtakingais žmonėmis gali išsirutulioti naujų idėjų. Tinkamas laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Mergelė (08 24–09 23). Pasinerkite į ramybę, neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Viskas yra taip, kaip turi būti. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Skorpionas (10 24–11 22). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Šaulys (11 23–12 21). Atrodys, kad viskas klostosi taip, lyg kas nors tyčia jus bando suerzinti. Galbūt kas nors iš tikrųjų ieško būdų, kaip jus supykdyti. Bus sunku valdytis. Ožiaragis (12 22–01 20). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu ir veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas tikrai nepadės. Vandenis (01 21–02 19). Nesutarimai, beįsiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus iš jūsų daug kantrybės. Vakare atsikratykite neigiamų emocijų: pasivaikščiokite, pasiklausykite muzikos. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.

Orai

Saulėtą dangų daug kur pakeis debesys, sinoptikai prognozuoja šiltesnius orus. Šiandien vietomis gali palyti. Temperatūra bus 15–17 laipsnių šilumos. Trečiadienį vietomis galimas nedidelis lietus, kai kur gali susidaryti rūkas. Temperatūra naktį 8–11, dieną 15–17 laipsnių šilumos. Likusi savaitės dalis bus keliais laipsniais vėsesnė, kai kur trumpai palis.

Šiandien, spalio 8 d.

+15

+14

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+15

Šiauliai

Klaipėda

+16

Panevėžys

+15

Utena

+15

7.52 18.53 11.01

281-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 84 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+17

Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +19 Brazilija +26 Briuselis +19 Dublinas +16 Kairas +27 Keiptaunas +22 Kopenhaga +16

kokteilis Laik­ro­dis iš­da­vi­kas Yra žmo­nių, ku­rie vis dar ne­ga­li pri­pras­ ti prie nau­jų lai­kų, ki­taip ta­riant, Nep­rik­ lau­so­my­bės at­ga­vi­mas jiems – lai­ki­nas ne­su­sip­ra­ti­mas. So­vie­tų Są­jun­gos griū­ tis – trum­pa­lai­kis da­ly­kas. Tai­gi tie, ku­rie ti­ki, kad is­to­ri­jos rai­da pri­me­na spi­ra­lę ir se­nie­ji lai­kai su­grįš, po lo­vo­mis te­be­sau­ go rau­do­nas vė­lia­vas su kū­ju ir pjau­tu­ vu, spa­liu­kų ženk­liu­kus ir se­ną par­ti­nį bi­lie­tą. Taip gal­vo­ti jie tu­ri tei­sę. O kad lau­ki­mas ne­prailg­tų, be­ lauk­da­mi rau­do­no­sios žvaigž­dės ant­ro­jo pa­ te­kė­ji­mo, kai ku­r ie ne­t gi laik­ro­d žius pa­su­ko į prie­kį, kad jie ro­dy­tų Mask­vos lai­ką. Tik štai, kai ku­r ie laik­ro­d žiai – iš­da­v i­kai, ypač se­no­vi­niai, skam­ bi­na kas va­lan­dą. Jie pra­de­da ska­ lam­by­ti, ir kai­my­ nai jau ži­no, kas yra kas.

Kaunas Londonas +19 Madridas +26 Maskva +13 Minskas +16 Niujorkas +20 Oslas +17 Paryžius +19 Pekinas +21

Praha +16 Ryga +16 Roma +23 Sidnėjus +29 Talinas +14 Tel Avivas +29 Tokijas +28 Varšuva +18

5–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+14

+14

+13

+13

6

+13

+14

+13

+13

7

rytoj

ketvirtadienį

+14

Marijampolė

Vilnius

+15

Alytus

+12

+11

4

1199 m. Ro­mos po­pie­ žius Ino­cen­tas III pa­skel­ bė kry­ž iaus žy­g į prieš pa­go­nis. 1873 m. JAV ati­da­r y­tas pir­ma­sis ka­lė­ji­mas mo­ te­rims. 1903 m. JAV ir Ki­n i­ja pa­si­ra­šė pre­k y­bos su­ tar­tį. 1910 m. gi­mė Jo­nas No­rei­k a, Ge­n e­ro­l as Vėt­ra, va­do­va­vęs Že­ mai­t i­j os po­g rin­d žio an­ti­na­ci­niam pa­si­prie­ ši­ni­mui.

A.Pu­ga­čio­va su­si­lau­kė dvy­nių

Rei­kia ma­žiau klau­sy­tis

Kai­my­nė klau­sia kai­my­nės: – Gal ma­tė­te, kas už­mu­šė ma­no bal­tą­ ją viš­tą? – Ir ne­ma­čiau, ir ne­gir­dė­jau, te­gu ne­si­ kaps­to ma­no dar­že.

Links­mie­ji tirš­čiai Žmo­ge­l į ap­lan­kė bu­vęs se­nas kai­my­ nas: „Ti­kiuo­si, ne­sut­ruk­džiau?“ Šei­mi­nin­kas at­si­du­sęs pa­reiš­kia, jog nie­ ko to­kio, esą ir prieš tai blo­gai jau­tė­si. „Ta­čiau la­bai džiau­giuo­si, kad at­va­žia­ vai pas ma­ne. Po tiek me­tų. Džiau­giuo­ si iš vi­sos šir­dies“, – pri­dū­rė. „Jei­gu tik­rai džiau­gie­si, už­mo­kėk tak­ sis­tui, ku­ris ma­ne at­ve­žė, aš ne­tu­riu nė cen­to“, – ap­si­džiau­gė sve­čias. Čes­kos sek­re­to­rė (39 77 19; šiaip tai Čes­kos ato­sto­gos man bu­vo staig­me­na)

1980 m. Bo­bas Mar­ley nual­p o sce­no­je kon­ cer­to Pits­bur­ge, Pen­ sil­v a­n i­j os vals­t i­j o­j e, me­tu. Po 7 mė­ne­sių jis mi­rė nuo vė­žio.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei sap­nuo­ja­te, kad pir­ko­te šil­dy­tu­vą,

niai jau tre­čią de­šimt­me­tį te­be­gy­ve­ na Krem­liaus ku­ran­tų rit­mu.

Ne­ma­čiau ir ne­gir­dė­jau

Benedikta, Brigita, Daugas, Demetras, Gaivilė, Marcelis, Sergijus.

1927 m. įkur­t a vi­sos Lie­t u­vos tau­t i­n io jau­ ni­mo są­jun­ga „Jau­no­ji Lie­tu­va“. 1948 m. gi­mė pran­cū­zų ak­to­rė Clau­de Ja­de. Mi­rė 2006 m. 1970 m. gi­mė ak­to­r ius, fil­mo „Ta­len­tin­ga­sis To­ mas Rip­l is“ žvaigž­dė Mat­tas Da­mo­nas. 1973 m. Pa­r y­ž iu­je mi­ rė pran­cū­z ų dra­ma­tur­ gas ir fi­lo­so­fas Gab­rie­lis Ho­no­re Mar­ce­l is. Gi­mė 1889 m.

Už­si­kon­ser­va­vo: kai ku­rie tė­vy­nai­

Dar apie kai­my­nus. „Kok­tei­l is“ ma­no, kad kai ku­rie žmo­nės tie­siog per daug gir­di. Štai vie­na po­nia skun­dė­si, kad jos kai­my­nas už sie­nos ry­tais ka­žin ko gai­ liai dū­sau­ja. Mo­te­ris svars­tė, gal jis taip knar­k ia, gal žar­ny­no ne­pa­kan­ka­mu­ mas? Ta­čiau tas dū­sa­vi­mas ne­si­liau­ja kiek­vie­ną ry­tą. Mo­te­ris net ėmė įtar­ti, kad gal jis taip ban­do ją mer­gin­ti ir už sie­nos pa­lei­d žia spe­cia­l iai pa­reng­tą ero­ti­nį įra­šą. Ži­no­ma, tai – la­bai ori­gi­na­ lus bū­das pa­trauk­ti kai­my­nės dė­me­sį. Ant­ra ver­tus, tai ne pa­ts blo­giau­sias va­ rian­tas, štai ki­ta po­nia nir­šo, kad jos kai­ my­nai die­ną nak­tį ka­žin ką vis ma­la ar skal­bia, nuo­la­tos sklin­dan­tis zy­zi­mas ją bai­gia iš­gui­ti iš na­mų. „Kok­tei­lio“ pa­ ta­ri­mas – rei­kia ma­žiau klau­sy­tis, ir gy­ ve­ni­mas vėl bus gra­žus.

Vardai

SpaliO 8-ąją

Rytas

+12

+15

+16

Žvaigž­dės: A.Pu­ga­čio­vos ir M.Gal­ki­no as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas – api­pin­tas gan­dais, nes su­tuok­ti­niai nė­ra lin­kę

jo itin vie­šin­ti.

Ru­sų pri­ma­do­na 64 me­tų Ala Pu­ ga­čio­va ir jos 37-erių su­tuok­ti­nis te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­jas Mak­si­mas Gal­ki­nas ta­po dvy­nių tė­vais.

Po­ros ber­niu­kas ir mer­gai­tė pa­sau­ lį iš­vy­do rug­sė­jo 18 d., pra­ne­ša RIA „No­vos­ti“.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Kū­di­kius pa­gim­dė su­ro­ga­ti­nė mo­ti­na. „Gi­mė du kū­di­kiai – mer­gai­tė ir ber­niu­kas. Dau­giau de­ta­lių ne­ ži­nau, gim­dė su­ro­ga­ti­nė mo­ti­na. Dvy­nu­kai gi­mė rug­sė­jo 18-ąją. Mer­gai­tei da­vė Li­zos var­dą, ber­ niu­kui – Ga­rio“, – sa­kė dai­ni­

nin­kės va­dy­bi­nin­kė Je­le­na Čup­ ra­ko­va. Du žy­mūs Ru­si­jos pra­mo­gų vers­ lo at­sto­vai su­si­tuo­kė 2005 m. Jų san­tuo­ką nuo­lat ly­di gan­ dai apie sky­ry­bas, tačiau jie visais atvejais buvo nepagrįsti. „Klai­pė­dos“ inf.

dar tą pa­tį mė­ne­sį bus pro­ga įsi­ti­kin­ti: at­sar­g u­mas – ne yda. Šis sap­nas ga­l i reikš­ti ir nu­si­vy­li­mą daug ža­dė­ju­siais, bet nė ne­ke­ti­nan­čiais pa­dė­ti drau­gais ar ki­tais as­me­ni­mis. Jei sap­ne jums do­va­no­ja šil­dy­tu­vą, tai ga­li reikš­ti pa­ra­gi­ni­mą su­si­tai­ky­ti. Sap­ne re­gė­ti ne­šil­dan­tį šil­dy­tu­vą reiš­kia, kad ne­pa­tei­sin­tos vil­tys truk­ dys ir trik­dys, pan­čios, ne­leis kuo grei­ čiau per­ženg­t i slenks­čio na­mų, ku­ riuo­se bu­vo­te ir te­be­li­ko­te lau­kia­mi.  Sap­nuo­ti daug šil­dy­tu­vų reiš­kia, kad ta­r ia­ma užuo­jau­ta įskau­dins, at­ vers akis, pa­ska­tins poel­g iui, ku­r į vis ati­dė­lio­jo­te. Sap­ne ma­ty­ti šil­dyk­lę lo­vo­je – sau­ go­ki­tės li­gos. Sap­nuo­ti pil­ną šal­dy­tu­vą reiš­kia, kad jū­sų na­muo­se il­gai nie­ko ne­stigs. Šis sap­nas ga­li bū­ti ir pa­ra­gi­ni­mas ma­ žiau kal­bė­ti apie sa­vo sėk­mę. Sap­ne ma­ty­ti tuš­čią šal­dy­tu­vą – tai var­žo­v ų džiaugs­mas, kad jums ne­si­ se­ka. Jei sap­nuo­ja­te, kad šal­dy­tu­vas su­ge­ do, pa­kei­si­te nuo­mo­nę apie na­miš­kius ar gi­mi­nai­čius.  Sap­nuo­ti, jog per­ka­te šal­dy­tu­vą, reiš­kia, kad ne­ti­kė­tai su­tik­tas vai­kys­ tės drau­gas pri­mins tai, ką no­rė­jo­te už­ mirš­ti vi­siems lai­kams.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.