2013 10 14 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

pirmadienis, SPALIO 14, 2013

www.kl.lt

237 (19 839) =6?:.162;6@ @=.96< !

11

RUBRIKA

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

El­ge­tos se­na­mies­ty­je ke­lia ir gai­les­tÄŻ, ir pa­si­bjau­rÄ—­ji­mÄ….

NuomonÄ—s 6p.

LibijÄ… drasko genÄ?iĹł pjautynÄ—s dÄ—l ÄŻtakos.

KvotĹł skirstymas Ĺžvejams kelia ÄŻtarimĹł.

Pasaulis 15p.

Kova dėl kvotų – tei

smuose

ď Ž Situacija: QĂ›Y QNb

Tb ZNV cR WĂş `b ` V QN _Vb `V\` [R ]N Y N[ X

Situacija dÄ—l Balti jos jĹŤros Ĺžvejybos kvotĹł iĹĄlieka ÄŻtempta.

V\` Xc\ aĂş `XV_` af Z\ acN_ X\` aVX cVR [N` XV aN` YNV cN` ]YNb

XVN cR W\ aV davo. IĹĄskirtinei bendrovei bĹŤdatĹł ir strimeliĹł kvo vo suteikiama tei CVQ ZN[ a\ :N ab Ă˜ tĹł. sÄ— neiĹĄgaudytas V\ [b\ a_ apie 600 tonĹł. Nus Gaudavome 2010 m. rugpjĹŤÄ?io kvotas jos sÄ…skaita 5 dienos pro- at tebau suĹžinokeis tokolu 1,5 tĹŤkst. gal grÄ…Ĺžinus kvotas, vĹł kvotas, pavyzdĹžiui, ti ÄŻ kitĹł Ĺžu- jÄ™s, kad ĹĄprotĹł ir stri tonĹł strimeliĹł su uĹžsienio meliĹł kvotos kei menkaver- nebĹŤ kompanijomis jos Ä?ius Ĺ iaurÄ—s jĹŤros Ä?iama ÄŻ 500 tonĹł davo iĹĄgaudomos bĹŤdavo keiÄ?iatobius. Keitimai Atlanto sil- ma ir kitiems kiĹł. Ĺžvejams neĹžinant si tik tuo atveju, bĹŤdavo nelygiaver MetĹł pabaigoje jei visos ĹžvejĹł jos bĹŤdavo keiÄ?iai – kartais tonĹł ĹĄprotĹł iĹĄmai dar 2 tĹŤkst. bendrovÄ—s Lietuvo deĹĄimt kartĹł dides je raĹĄtiĹĄkai panomi ÄŻ tokÄŻ pat ni vertingestvirtindavo, kad tĹł kiekÄŻ tobiĹł. niĹł ĹžuvĹł kiekiai kvo bĹŤdavo iĹĄkeiÄ?ia- Ĺ˝vejams susidarÄ— Tuo tarpu skirstant tĹł atsisako. 1,5 tĹŤkst. tonĹł mi ÄŻ prastesniĹł ĹĄprotĹł ir striĹžuvĹł maĹžesnius ÄŻspĹŤdis, kad pa ĹĄprotĹł mai- me nai ÄŻ 145 tonas sil staliĹł kvotas niekas kiekius. kiĹł, 3 tĹŤkst. toki ruo sius ÄŻmoniĹł net neklaus tĹł Ĺžvejybos nĹł ĹĄprotĹł ir strime kelis metus Lietuvoje ÄŻteisin davo. liĹł mainai ÄŻ 350 ta strimeliĹł tonĹł silkiĹł ir tĹŤks PrieĹĄ „BanginÄŻâ€œ ir ĹĄprotĹł skirsty NelygiaverÄ?iai mai susitelkÄ™ dautantÄŻ tonĹł tobiĹł, mo sistema, kai Baltijos jĹŤros Ĺžvejynai guma Baltijos jĹŤ 500 tonĹł ĹĄprotĹł vienai bendrovei Ĺ iuo metu Vilniaus ros ĹžvejĹł teisÄŻ 500 tonĹł tobiĹł atitenka per 70 bos kvotĹł skirs apygardos teismuo ďŹ k proc. kvotĹł, nuste suo se me vyksta teismi ty stengiasi ÄŻrodyti, ti ir 2011 metais. mo nis ginÄ?as dÄ—l to, bino Ä?ia apsi- siste kad jam pagal koncesijÄ… pla Realiai dauguma ma dirbo vienos lankiusius aplin ar teisingai ĹĄiemet nuojama skirĹžvejĹł net neĹžikosauginio fonkovÄ… Ĺ˝uvininti per 76 proc. Bal nojo, kiek per me do EDF ekspertus. kystÄ—s tarnybos tijos jĹŤros stritus prie JĹł teigimu, to- bendrovÄ—s naudai. bĹŤdavo skiriama kvo „Banginiui“ meliĹł ir ĹĄprotĹł da ministerijos direk Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio kio atvejo nÄ—ra nÄ— vie lis istoriĹĄkai yra tĹł. JĹł turimais toriaus ÄŻsakynoje pasaulio sufor duomenimis, 2010 ĹĄalyje, netgi Afri mu vienai Ĺžvejybos metais skirta ma muota netinkamai. Daugukoje ar LotynĹł bendrovei bubeveik 13 tĹŤkst. to ĹžvejĹł bando ÄŻrody Amerikoje. vo paskirta dides nĹł, o realiai iĹĄnÄ— da ti, kad realiai bendrovÄ— „Ban gaudyta tik apie 6 Ä?iamos ÄŻ menkaver Ĺžvejams skirtĹł stri lis Lietuvos ginis“ iĹĄgaudytĹŤkst. tonĹł. tÄ—s kitĹł ĹĄaliĹł meliĹł ir ĹĄprodavo tik apie 45 pro kvotas“, – piktino Perteklius ir badas? tĹł kvotĹł. c. nuo bendrĹł si G.Gy kvotĹł dalies, todÄ—l Ĺ˝vejai bankrutuo PramoninÄ—s Ĺžvejy 2010 metais pateik lys. Teisme „iĹĄlindo“ ja jam, nors ir dibos Baltijos jĹŤtai, ti net trys „IĹĄ dĹžiausiai Ĺžvejybos pro to ko lai, kur ĹĄiĹł istorijĹł susida ĹžvejĹł dauguma. Ĺ˝ve ko neĹžinojo roje bendrovÄ—s „Spi ÄŻmonei neturi ne pa nau do- kad ro ÄŻspĹŤdis, bĹŤ ka“ jams susidarÄ— Gin ti skiriama didesnÄ— ÄŻspĹŤdis, kad pasta Ĺ˝ve taras Gylys paste vadovas tos kvotos lyg grÄ…Ĺžina kvotĹł dalis. ruo mos atgal ÄŻ tĹł skirs jybos Baltijos jĹŤroje kvo- Tokiu metus Baltijos jĹŤros sius kelerius kaip pateikta prane bÄ—jo, kad, „bendrą“ Lietuvos vals atve ty ĹĄime teismui, Ĺžvejybos kvo- Ĺžve tybÄ—s kvo- ba vie mo komisija dirbo ir dir- bos ÄŻmo ju kitos Baltijos ĹžvejytĹł katilÄ…, o paskui tĹł skirstymo siste jybos kvotĹł skyri nos bendrovÄ—s nau nÄ—s taip pat gautĹł tos paÄ?ios viema dirbo vienos mo pa dai. ko kanmi Jai si ja ka dirbtinai buvo for mai kvotĹł ir iĹĄgy nos ÄŻmonÄ—s sÄ…skai bendrovei „Bangi bendrovÄ—s naudai. muojama istoriventĹł. Dabar ta leidĹžiama tas nis“ 2010 mejos neiĹĄgyvena, nÄ— Ĺžvejybos teisÄ—, kvotas keisti su tais paskyrÄ— 7 449 Tarsi „forsuojant“ dalis Ĺžve pagal uĹžsie tonĹł ĹĄprotĹł ir kvotĹł skirsty- 1 mis ÄŻ kitĹł ĹžuvĹł kvo nio ÄŻmonÄ—- bar toliau skirstomos kuriÄ… da- niĹł pradÄ—jo bankrutuo jĹł ÄŻmomÄ…, lyg ir buvo for 056 tonĹł strimeliĹł tas. ti. Kita damuojama vienos kvotÄ…. viena bendrovÄ— ÄŻgy kvotos, ir ta lis ĹžvejĹł neturi uĹž Taip 2010 m. ba ÄŻmonÄ—s Ĺžvejybos is Pagal Ĺ˝uvininkys kÄ… ja teisÄ™ naudolandĹžio 28 d. ti torinÄ— teisÄ—, nutÄ—s tarnybos pro laivĹł, jie skÄ™sta prie remontuoti per 70 paĹžymÄ… matyti, kad stumiant visus ki tokolu leista 2 tĹŤkst. krantiniĹł keltus Ĺžvejus verslirealiai sugau- ti tonĹł Bal- kvotĹłâ€œ, proc. strimeliĹł ir ĹĄprotĹł dami ta 5 422 tonos ĹĄpro jos ĹĄprotĹł kvotos ninkus. Vienai ÄŻmo grÄ—smÄ™ aplinkai. – pastebÄ—jo Lietu tĹł ir 775 tonos pasikeisti su vi nei bĹŤdavo suvos ĹžuDÄ—l ĹĄios situacijos Danija ÄŻ 2 tĹŤkst. ninkystÄ—s produk strimeliĹł. Likutis teikiami dideli kie tonĹł Ĺ iaurÄ—s jĹŤpapraĹĄiau kotĹł gamintojĹł mentaro – kiai strimeliĹł ir asociacijos pirmi ĹĄprotĹł ir 281 tona 2 076 tonos ros tobiĹł. Toks kei ĹĄprotĹł kvotĹł. Ĺ˝vejybos Baltijos ninkas Alfonsas timas Ĺžvejybos stri jĹŤroje kvotĹł skirstymo Bargaila. pakeista ÄŻ tobiĹł kvo meliĹł buvo sezono pradĹžioje ki Ji jĹł neiĹĄgaudyda komisijos vadotiems Ĺžvejams tas. Tuo metu vo. StrimeliĹł ki vo Vaclovo Petkaus. sukÄ—lÄ— daug klau Jo teigimu, skirstant ir ĹĄprotĹł kvotos ti Ĺžvejai laukdavo si mĹł. Jis turÄ—jo bĹŤti perstrimeliĹł ir jo ir negaudavo paĹžadÄ—ĹĄprotĹł kvotas galÄ— pakomentuoti, bet ĹĄprotĹł ir strimeliĹł „Kaip taip galÄ—jo skirstytos. Kitos jo bĹŤti Ĺžvejybos ÄŻmonÄ—s vÄ—liau pakvotĹł. bĹŤti, negi iĹĄ ga anksto jau buvo Ĺži limai neteisÄ—ta veik vykdoma praĹĄÄ— klausimĹł raĹĄtu. negaudavo kvotĹł „Mano bendrovÄ— noma, kad skirtiek, kiek praĹĄyla. kas juos V.Petkus tikino, Nusiuntus Kaip pavyzdys pri ĹĄydavo apie 1,5 tĹŤkst. met pra- tĹł kvotĹł nesugebÄ—s kad komensiminta tai, taro iĹĄgaudyti?“ – kad tonĹł ĹĄpro- ste negalintis bÄ—josi G.Gylys. skirstant menkiĹł kvotas, jei tÄ— protokolĹł.o teikti, kol nemakuri nors ÄŻmonÄ— jie esantys neiĹĄgaudydavo, buotojÄ…, kuris atostogauja.pas darVidmantas Matu

v.matutis@kl.lt

tis

Ĺ iandien priedas

V.Ūsui Klaipėdoje – uŞkardas

Kaina 1,30 Lt

„Mes pa­ro­dy­si­me, kad ne­sa­me mi­rÄ™.“ „Dra­gō­no“ ko­man­dos bu­vÄ™s vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Ar­tō­ras Juť­kÄ—­nas ran­ki­nin­kus po pra­lai­mÄ—­ji­mo ru­mu­nams ban­dÄ— ÄŻkvÄ—p­ti bō­si­moms per­ga­lÄ—ms.

16p.

Nau­joms ĹĄei­moms – staigmena Eve­li­na Zen­ku­tÄ— e.zenkute@kl.lt

Dien­rať­tis „Klai­pÄ—­da“ ĹĄei­mÄ… su­kō­ ru­sias po­ras ska­ti­na ak­ty­viau do­ mÄ—­tis mies­to nau­jie­no­mis ir ne­pa­ mirť­ti po­pie­ri­nÄ—s spau­dos. Vi­soms San­tuo­kĹł rō­muo­se Ĺžie­dus su­mai­ niu­sioms po­roms, laik­rať­Ä?io pre­ nu­me­ra­tÄ… ga­vu­sioms do­va­nĹł, siō­ lo­ma ÄŻsi­lie­ti ÄŻ karť­Ä?iau­siĹł uos­ta­ mies­Ä?io nau­jie­nĹł sō­ku­rÄŻ. „„Si­tua­ci­ja: Klai­pÄ—­do­je rō­sio pa­tal­pas nu­si­pir­kÄ™s ir tei­sÄ™ sta­ty­ti au­to­mo­bi­lÄŻ dau­gia­bu­Ä?io na­mo kie­me ÄŻsi­gi­jÄ™s vil­nie­tis V.ĹŞsas ja ne­ga­li pa­si­nau­do­ti

– kai­my­nai jÄŻ „at­kir­to“ me­ta­li­niais var­tais.

Uos­ta­mies­Ä?io cent­re ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ÄŻsi­gi­jÄ™s vil­nie­tis Vy­ tau­tas ĹŞsas ne­ga­li nau­do­tis sa­vo nuo­sa­vy­be – prie jos vy­ro ne­ pri­lei­dĹžia dau­gia­bu­Ä?io na­mo bend­ra­tur­Ä?iai. Vers­li­nin­kas net nea­be­jo­jo, jog vie­na prie­Şas­Ä?iĹł, ko­dÄ—l ne­pa­vyks­ta ge­ra­no­riť­ kai bend­rau­ti su klai­pÄ—­die­Ä?iais, yra jo gi­mi­nys­tÄ— su pe­do­fi­li­jos skan­da­le links­niuo­tu jau mi­ru­siu And­riu­mi ĹŞsu.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

UĹž rō­sÄŻ – 15 tĹŤkst. li­tĹł

V.ĹŞsas Vy­tau­to gat­vÄ—s 10 na­me esan­Ä?ias 26,26 kv. met­ro plo­to rō­ sio pa­tal­pas ÄŻsi­gi­jo maŞ­daug prieĹĄ me­tus. Jos bu­vo par­duo­da­mos iĹĄ var­Şy­ti­niĹł, nes pri­klau­sÄ— vie­nai na­mo gy­ven­to­jai, ku­ri tu­rÄ—­jo daug sko­lĹł.

4

Klai­pÄ—­dos mies­to Ci­vi­li­nÄ—s met­ri­ ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­riaus ve­ dÄ—­ja Gra­Şi­na Mi­se­vi­Ä?ie­nÄ— dĹžiau­gÄ—­si gra­Şia ak­ci­ja ir pra­si­dÄ—­ju­siu bend­ ra­dar­bia­vi­mu. „Juo­kau­da­ma sa­kau, jog gy­ve­ ni­me ga­li­ma ne­da­ry­ti nie­ko. Bet ÄŻma­no­ma ir at­virkť­Ä?iai, to­dÄ—l to­ kias ini­cia­ty­vas rei­kia svei­kin­ti. O ir be­si­tuo­kian­Ä?ių­jĹł reak­ci­ja la­bai ÄŻdo­mi. Dau­gu­ma jĹł la­bai nu­stem­ ba ga­vÄ™ to­kiÄ… do­va­ną“, – kal­bÄ—­jo G.Mi­se­vi­Ä?ie­nÄ—.

2

2

pirmadienis, SPALIO 14, 2013

miestas Jū­ros par­ke – ru­dens links­my­bės

Nau­joms šei­moms – staigmena 1

Anot jos, nors net ir vy­ res­nės kar­tos žmo­nės mies­to ar ša­lies nau­jie­nas daž­niau se­ka in­ter­ne­tu, ta­čiau ran­ko­se lai­ ky­ti po­pie­ri­nį laik­raš­tį daug sma­ giau nei nau­jie­nas skai­ty­ti vir­tua­ lio­je erd­vė­je. „Ti­ki­mės, kad jau­nus žmo­nes, su­ kū­ru­sius šei­mą, tai pa­ska­tins puo­ se­lė­ti tra­di­ci­jas. Nau­jo­vės – ge­rai, ta­čiau ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti ir to, kas lai­ko pa­tik­rin­ta“, – sa­kė ve­dė­ja. Spa­lio 1-ąją pra­si­dė­ju­si ak­ci­ ja dien­raš­čio do­va­no­to­mis pre­ nu­me­ra­to­mis jau nu­džiu­gi­no 28 žie­dus su­mai­niu­sias po­ras. Dien­ raš­čio „Klai­pė­da“ rin­ko­da­ros pro­

jek­tų va­do­vė Mo­ni­ka Sal­to­nė tei­gė, jog šia ini­cia­ty­va no­ri­ma pa­ska­tin­ ti jau­nus žmo­nes dar la­biau do­mė­ tis mies­to ak­tua­li­jo­mis.

Po­ra ti­ki­no, kad at­ vy­kę su­si­tuok­ti tik­ rai ne­si­ti­kė­jo, kad po ce­re­mo­ni­jos jų lauks toks siurp­ri­zas. „Jau­noms po­roms, ku­rios tik pra­de­da ženg­ti pir­muo­sius žings­ nius bend­ro gy­ve­ni­mo ke­ly­je, pre­

nu­me­ra­ta tu­rė­tų bū­ti nau­din­ga. Vi­ lia­mės, kad nau­jos šei­mos drau­ge su dien­raš­čiu „Klai­pė­da“ nu­gy­vens il­ gus me­tus“, – sa­kė M.Sal­to­nė. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos san­tuo­kų rū­muo­se žie­dus su­mai­niu­sius Do­ na­tą Gu­di­nai­tę ir Pau­lių Pra­šu­ką ma­lo­niai nu­ste­bi­no įteik­ta do­va­na. Po­ra ti­ki­no, kad at­vy­kę su­si­tuok­ti tik­rai ne­si­ti­kė­jo, kad po ce­re­mo­ni­ jos jų lauks toks siurp­ri­zas. „Laik­ raš­čius skai­to­me, o ir uos­ta­mies­ čio ak­tua­li­jos mus tik­rai svar­bios. Da­bar ga­lė­si­me dar la­biau do­mė­ tis Klai­pė­dos nau­jie­no­mis. Mums, kaip jau­nai šei­mai, to­kia do­va­na la­ bai nau­din­ga“, – sa­kė P.Pra­šu­kas.

Do­va­na: žie­dus su­mai­niu­siems Do­na­tai ir Pau­liui Pra­šu­kams įteik­ta

„Klai­pė­dos“ pre­nu­me­ra­ta.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Or­ga­ni­za­to­rės pir­mo­sios priė­mė iš­šū­kį pa­si­keis­ti – pa­ro­do­je iš­ban­dyk ir Tu Spa­lio 18–20 die­no­mis Klai­pė­do­je „Švy­tu­rio are­no­je“ vyks pa­ro­da „Gro­ žis“. Šie­met pa­ro­dos te­ma – įvaiz­džio ir sti­liaus for­ma­vi­mas. „Nes­var­bu, ar rea­lia­me gy­ve­ni­me esi na­mų šei­mi­ nin­kė, ar gal­būt kar­je­ros sie­kian­ti dar­bo­ho­li­kė. Kiek­vie­na iš mū­sų pir­ miau­sia esa­me mo­te­ris. No­ri­me at­ ro­dy­ti gra­žios, su­lauk­ti dė­me­sio bei nuo­šir­džių komp­li­men­tų. Juk gra­ži mo­te­ris – lai­min­ga mo­te­ris“, – įsi­ti­ki­ nu­si pa­ro­dos or­ga­ni­za­to­rė Do­vi­lė.

Pa­ro­dos or­ga­ni­za­to­rės pir­mą kar­ tą pa­čios nu­ta­rė iš­ban­dy­ti sti­liaus po­ky­čius ir at­si­da­vė į pro­fe­sio­na­lų ran­kas. „Su­kur­tas sti­lius pa­gal ta­vo iš­vaiz­dą, cha­rak­te­rį ga­li pa­keis­ti ne tik išo­rę, bet ir vi­dų. Tai su­tei­kia pa­ si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi bei drą­sos ženg­ ti pir­myn. Tad įvaiz­džio pa­kei­ti­mas mums bu­vo neį­kai­no­ja­ma pa­tir­tis. Sie­kia­me, jog mū­sų pa­ro­dos lan­ky­ to­jai taip pat pa­tir­tų šį pa­ky­lė­jan­ tį jaus­mą“, – įvaiz­džio svar­bą at­ sklei­džia mo­te­rys. Pa­ro­do­je „Gro­žis“ sti­liaus ir įvaiz­ džio kū­ri­mo idė­jų tik­rai ne­trūks. Tris die­nas čia bus pa­tei­kia­mos gro­žio ir ma­dos pa­sau­lio nau­jo­vės, vyks dau­ gy­bė ko­lek­ci­jų pri­sta­ty­mų, o kva­li­fi­ kuo­ti sti­lis­tai ne­gai­lės nau­din­gų pa­ ta­ri­mų bei pa­ste­bė­ji­mų. Pir­mą kar­tą Klai­pė­do­je vie­nas žy­miau­sių Lie­tu­vos di­zai­ne­rių sti­lis­tų Liu­tau­ras Sa­la­se­vi­čius pri­sta­tys 2013 me­tų va­ka­ri­nių su­kne­lių ko­lek­ci­ją. „Tai nau­jau­ sia dra­bu­žių ko­lek­ci­ja, ku­rią įkvė­pė pa­ts gy­ve­ni­mas, nuo­la­ti­nis mo­ky­ ma­sis ir ne­to­bu­los, bet to­dėl ir nuo­ sta­bios mo­te­rys. Ji gi­mė iš mu­zi­kos, su­jun­gus ry­tie­tiš­kus ir pra­ban­gius mo­ty­vus. Šio­je ko­lek­ci­jo­je: pra­ban­ gūs au­di­niai, tam­siai mė­ly­na, juo­ da ir pa­ste­li­nės smė­lio bei ge­sin­tos

ža­lios spal­vos de­ri­niai, ne­tra­di­ci­ niai il­gi kir­pi­mai, nė­ri­niai, kruopš­ čiai at­lik­tos ran­kų dar­bo ap­li­ka­ci­ jos. Vis­ką nu­klo­ja leng­vos go­ti­kos dul­kės. Ko­lek­ci­jo­je ak­cen­tuo­ja­mas mo­ters kū­no gro­žis – su­bti­liai ati­ den­gia­mi pe­čiai, nu­ga­ra, lie­me­nuo­ti si­lue­tai. No­rė­jau ma­ty­ti mo­te­rį gra­ žią, pra­ban­gią, efek­tin­gą ir pri­bloš­ kian­čią. Ko­lek­ci­jos tiks­las – pa­brėž­ ti mo­ters gro­žį, pa­da­ry­ti ją fa­ta­liš­ką ir vie­nin­te­lę“, – ko­lek­ci­jos idė­ja da­ li­jo­si Liu­tau­ras. Pa­ro­do­je su­lauk­si­me sve­čių ne tik iš Lie­tu­vos, bet ir už­sie­nio. Su­gu­ žė­ju­sius į „Švy­tu­rio are­ną“ ste­bins

pro­fe­sio­na­lių stilistų/kirpėjų iš Ita­li­jos pa­si­ro­dy­mai – „The In­ter­na­tio­nal team aca­de­my haird­res­sers show“. Daug­kar­ ti­niai Eu­ro­pos ir pa­sau­lio kir­pi­mų čem­pio­nai, pa­sau­li­nio ly­gio žvaigž­ dės – De­vis Me­nin, Al­ber­to Me­nin ir Ales­sand­ro Vec­chia­to. 20 at­rink­tų lai­min­gų­jų pa­ro­dos me­tu tu­rės uni­ ka­lią ir neį­kai­no­ja­mą ga­li­my­bę at­si­ duo­ti į aukš­čiau­sio ly­gio spe­cia­lis­tų ran­kas ir taip pa­keis­ti sa­vo įvaiz­dį. „Mes esa­me la­bai stip­rūs mo­ky­ muo­se vi­sais 360 laips­nių, kur­da­ mi pa­pras­tą ir iš­skir­ti­nį sti­lių. Mes ne­kal­ba­me, kaip rea­li­zuo­ti ekst­re­

ma­lius po­ky­čius, mes kal­ba­me apie sa­vi­to sti­liaus at­ra­di­mą“, – bū­si­ mus mo­de­lių pa­si­kei­ti­mus api­bū­ di­no ita­lų ko­man­da. Kir­pė­jų ir gro­žio spe­cia­lis­tų aso­cia­ci­ja ren­gi­nio me­tu or­ga­ni­ zuos VII at­vi­rą Va­ka­rų Lie­tu­vos čem­pio­na­tą kir­pė­jams ir gro­žio meist­rams. „Rung­tys bus iš­ties įdo­mios. Šie­met kaip ir per­nai vyks pri­pa­ži­ni­mo su­lau­ku­si kū­no ta­py­ bos, nuo­ta­kos šu­ka­vi­mo ant gy­vo mo­de­lio rung­tis. Įt­rauk­si­me nau­ją tech­ni­nę rung­tį – blaks­tie­nų priau­ gi­ni­mą. Uos­ta­mies­ty­je po­pu­lia­riau­ sia čem­pio­na­to rung­tis – fan­tas­ti­nė

šu­kuo­se­na. Jos me­tu da­ly­viai pa­tei­ kia sa­vo įsi­vaiz­duo­ja­mą ma­dos mo­ de­lį. Čem­pio­na­to me­tu ste­bins ne tik įvai­rios ir int­ri­guo­jan­čios rung­ tys, bet ir mū­sų ko­le­gų pa­si­ro­dy­mai. Mū­sų drau­gas ab­so­liu­tus Eu­ro­pos kir­pė­jų čem­pio­nas, Ru­si­jos žvaigž­ dė And­rej Bon­gin pa­ro­dys teat­ra­li­ zuo­tą nau­jau­sių kir­pi­mų pri­sta­ty­mą. Tai vyks per šou pri­zmę. „Bo­go­ mo­lov Ima­ge School“ mer­gi­nos sa­vo pri­si­sta­ty­mu pa­ro­dys mo­ters trans­for­ma­ci­jos ga­li­my­bes skir­tin­ guo­se laik­me­čiuo­se“, – če­m­pio­na­to už­ku­li­sius at­sklei­dė Kir­pė­jų ir gro­ žio spe­cia­lis­tų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­ tė Jo­lan­ta Ma­čiu­lie­nė. Pa­ro­dos lan­ky­to­joms įvaiz­dį keis­ti taip pat pa­dės ir Ža­na Mu­ rav­jo­va. Dip­lo­muo­ta sti­lis­tė ir gro­ žio sa­lo­no „Ža­nos kir­pyk­la“ ve­dan­ čio­ji spe­cia­lis­tė. Pa­ro­do­je „Gro­žis“ trys lai­min­go­sios tu­rės iš­skir­ti­nę pro­gą iš­ban­dy­ti per­so­na­laus spal­vi­ nio ti­po nu­sta­ty­mą pa­gal ame­ri­kie­ tiš­ką „Beau­ty by Jeu­ni­que“ sis­te­mą ir per­so­na­lią spal­vi­nio ti­po pa­le­tę iš „Beau­ty by Jeu­ni­que“. „Pa­kei­si­me tri­jų mer­gi­nų ar mo­te­rų įvaiz­dį – nu­sta­ty­si­me spal­vi­nį ti­pą, pa­rink­ si­me tei­sin­gą plau­kų spal­vą, pa­da­ ry­si­me joms ge­riau­siai tin­kan­čius kir­pi­mus ir da­žy­mus, taip pat at­lik­ si­me meist­riš­ką ma­kia­žą. Atsk­lei­ siu šiek tiek gud­ry­bių, ku­rios pa­dės for­muo­jant nau­ją įvaiz­dį“, – pa­sa­ ko­jo Ža­na. No­ri­te pa­keis­ti sa­vo sti­lių, o gal net gy­ve­ni­mą? Pa­ro­da „Gro­žis“ – idea­li vie­ta įgy­ven­din­ti šias sva­jo­nes. Pa­ro­dos dar­bo lai­kas: Spa­lio 18–19 d. – nuo 10 val. iki 19 val. Spa­lio 20 d. – nuo 10 val. iki 17 val.

3

pirmadienis, SPALIO 14, 2013

miestas Jō­ros par­ke – ru­dens links­my­bÄ—s

Ĺ ven­tÄ— su­vie­ni­jo klai­pÄ—­die­Ä?ius Jō­ros par­ke nu­vil­ni­ ju­si tra­di­ci­nÄ— Ru­dens links­my­biĹł ĹĄven­ tÄ— pra­no­ko or­ga­ni­ za­to­riĹł lō­kes­Ä?ius. Ĺ eť­ta­die­nio po­pie­tÄ™ par­ke su­si­rin­ku­siai mies­tie­Ä?iĹł mi­niai ne­ trō­ko ge­ros nuo­tai­ kos ir pra­mo­gĹł. Eve­li­na Zen­ku­tÄ— e.zenkute@kl.lt

Kas­met lau­kia­mÄ… ren­gi­nÄŻ or­ga­ni­za­ vo dien­rať­tis „Klai­pÄ—­da“ ir vi­suo­ me­ni­nis ju­dÄ—­ji­mas „Klai­pÄ—­die­ti, at­gai­vin­ki sa­vo mies­to par­ką“. „To­kiĹł re­zul­ta­tĹł ne­si­ti­kÄ—­jo­me. AtÄ—­ju­sių­jĹł skai­Ä?ius ma­lo­niai nu­ ste­bi­no. Pa­si­ju­to­me lyg vie­na di­ de­lÄ— ĹĄei­ma, ku­riÄ… vie­ni­ja par­kas. Vai­kai ak­ty­viai da­ly­va­vo rung­ty­se, su­tei­ku­sio­se daug dĹžiaugs­mo. Ren­ gi­nys ta­po pui­kia ga­li­my­be di­des­nei au­di­to­ri­jai pa­si­ro­dy­ti no­rin­tiems jau­nie­siems dai­ni­nin­kams bei ĹĄo­ kÄ—­jams. Vai­kams bō­ti­na to­kia pa­

Dienos telegrafas Ope­ra­ci­ja. Ĺ eť­ta­die­nio va­ka­rÄ… Lie­tu­vos ka­riuo­me­nÄ—s Ka­ri­niĹł jō­r Ĺł pa­jÄ—­g Ĺł ir Ka­ ri­n iĹł oro pa­jÄ—­g Ĺł ka­r iai iť­gel­bÄ—­jo 4 ÄŻ ne­ lai­mÄ™ jō­ro­je pa­te­k u­sius as­me­n is. Jō­ro­ je drei­fa­vo 5 m plas­ti­ki­nÄ— mo­to­ri­nÄ— val­ tis su ÄŻgu­la, ku­r i dÄ—l val­t ies va­r ik­l io ge­ di­mo ne­ga­lÄ—­jo pa­siek­ti kran­to ir ne­Şi­no­ jo tiks­lios sa­vo bu­vi­mo vie­tos. IĹĄ Klai­pÄ—­ dos uos­to bu­vo iť­siĹłs­tas bu­din­tis Ka­ri­ niĹł jō­r Ĺł pa­jÄ—­g Ĺł pa­tru­li­nis lai­vas „Aukť­ tai­tis“, ku­ris ne­lai­mÄ—s iť­tik­tuo­sius par­ga­ be­no ÄŻ kran­tÄ…. Ky­ťiai. Ĺ eť­ta­die­nÄŻ Klai­pÄ—­do­je du ne­blai­ vĹŤs vai­ruo­to­jai ban­dÄ— pa­pirk­ti po­li­ci­jos pa­rei­gō­nus. Lie­pĹł ir Pie­vĹł gat­viĹł san­kry­ Ĺžo­je E.G., gi­mÄ™s 1953 m., Klai­pÄ—­dos pa­rei­ gō­nams siō­lÄ— 500 li­tĹł ky­ťį. Vy­ro krau­jy­je ras­ta 1,53 pro­mi­lÄ—s al­ko­ho­lio. Ĺ i­lu­tÄ—s plen­ te M.T., gi­mÄ™s 1975 m., vai­ra­vo au­to­mo­bi­lÄŻ ne­blai­vus ir pa­rei­g ō­nams siō­lÄ— su­si­tar­ti, Ĺža­dÄ—­da­mas at­veŞ­t i pi­n i­g Ĺł. ÄŽta­r ia­ma­jam nu­sta­ty­tos 0,72 pro­mi­lÄ—s al­ko­ho­lio. Ap­do­va­no­ji­mas. Krať­to ap­sau­gos mi­ nist­ras Juo­zas Ole­kas, da­ly­vau­da­mas tra­di­ci­nia­me „Auk­si­nÄ—s kri­vō­lÄ—s“ ap­do­ va­no­ji­mĹł ge­r iau­sioms sa­v i­val­dy­bÄ—ms ce­re­mo­ni­jo­je, ap­do­va­no­jo Klai­pÄ—­dos sa­ vi­val­dy­bÄ™. Krať­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ÄŻsteig­ta „Auk­si­nÄ— kri­vō­lė“ no­mi­na­ci­jo­je „UĹž il­ga­lai­k ÄŻ, drau­giť­kÄ… ir tvir­tÄ… bend­ra­ dar­bia­vi­mą“ bu­vo ÄŻteik­ta Klai­pÄ—­dos me­ rui Vy­tau­tui Grub­liaus­kui.

„„At­rak­ci­ja: Ru­dens links­my­biĹł ĹĄven­tÄ—s sve­Ä?iĹł dÄ—­me­sio su­si­lau­kÄ— ir nuo­tai­kin­gas dien­rať­Ä?io „Klai­pÄ—­da“ Ĺžai­

di­mas „Pa­gauk nau­jie­ną“.

tir­tis“, – kal­bÄ—­jo vi­suo­me­ni­nio ju­ dÄ—­ji­mo va­do­vÄ— Jo­lan­ta Nor­kie­nÄ—. Anot jos, ren­gi­nio pul­sÄ… pa­lai­kÄ— ir ge­ra nuo­tai­ka uŞ­krÄ—­tÄ— ener­gi­ja spin­du­lia­vÄ™s Juo­zas Lie­sis. ÄŽ ĹĄven­ tÄ™ atÄ—­ju­siems Ĺžmo­nÄ—ms pra­mo­gĹł iť­ties ne­trō­ko. Stu­di­jos „Grock“ auk­lÄ—­ti­niai su­si­rin­ku­siuo­sius mo­kÄ— muť­ti bĹŤg­nus, leis­da­mi da­ly­viams imp­ro­vi­zuo­ti ir pa­triukť­mau­ti. Ĺ ven­tÄ—­je pa­si­ro­dÄ— „Ya­ma­hos“ mu­ zi­kos mo­kyk­los vai­kai bei Klai­pÄ—­ dos moks­lei­viĹł sa­vi­raiť­kos cent­ ro ĹĄo­kiĹł ko­lek­ty­vas „Bri­gan­ti­na“.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ĺ ur­mu­lia­vo ir ÄŻ kō­ry­bi­nes dirb­tu­ ves kvie­tÄ— Klai­pÄ—­dos lÄ—­liĹł teat­ro Ĺžmo­nÄ—s bei lÄ—­lÄ—s: vi­si no­rin­tie­ji bu­ vo mo­ko­mi pa­tys pa­si­da­ry­ti lÄ—­les. Kas­me­tÄ—s Ru­dens links­my­biĹł ĹĄven­tÄ—s sve­Ä?iĹł dÄ—­me­sio su­si­lau­kÄ— ir nuo­tai­kin­gas dien­rať­Ä?io „Klai­pÄ—­ da“ Ĺžai­di­mas „Pa­gauk nau­jie­ną“. Ja­me da­ly­va­vu­sios ĹĄei­mos ta­ po imp­ro­vi­zuo­to­mis re­dak­ci­jo­ mis. Rung­ty­nia­vu­sių­jĹł ko­man­das su­da­rÄ— re­dak­to­rius, jo pa­va­duo­to­ jas ir Ĺžur­na­lis­tai, ku­rie rin­ko par­ke pa­si­slÄ—­pu­sias nau­jie­nas ir ka­bi­no

jas ant vir­viĹł. Grei­Ä?iau­siai pen­kias nau­jie­nas su­rin­ku­si ko­man­da bu­vo ap­do­va­no­ta dien­rať­Ä?io „Klai­pÄ—­da“ pre­nu­me­ra­ta. To­kiu pa­Ä?iu pri­zu bu­vo pra­dĹžiu­gin­ta ir ÄŻdo­miau­sias nau­jie­nas ra­du­si ĹĄei­ma. Dien­rať­Ä?io „Klai­pÄ—­da“ rin­ko­ da­ros pro­jek­tĹł va­do­vÄ— Mo­ni­ ka Sal­to­nÄ— dĹžiau­gÄ—­si, kad pa­vy­ko su­kur­ti jau­kiÄ…, ĹĄil­tÄ… ir nuo­tai­kin­ gÄ… ĹĄven­tÄ™. Gau­sus su­si­rin­ku­sių­jĹł bō­rys – ÄŻro­dy­mas, jog Klai­pÄ—­dai bō­ti­ni to­kie mies­tie­Ä?ius vie­ni­jan­tys ren­gi­niai.

Mir­tys. Ĺ eť­ta­d ie­n ÄŻ Klai­pÄ—­dos sa­v i­val­ dy­bÄ—s Ci­v i­l i­nÄ—s met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ ra­ci­jos sky­r iu­je uŞ­re­g ist­r uo­tos 6 klai­ pÄ—­die­Ä?iĹł mir­tys. Mi­rÄ— An­ta­nas Po­te­liō­ nas (g. 1907 m.), Ele­na Stri­kie­nÄ— (g. 1926 m.), Feo­do­ra Krav­Ä?en­ko (g. 1930 m.), Mi­ chail Sy­rys­ko (g. 1938 m.), Vik­tor Mi­roť­ ni­kov (g. 1938 m.), Da­nu­tÄ— Re­gi­na Bu­Ä?ie­ nÄ— (g. 1944 m.). Nau­ja­gi­miai. Sa­vait­ga­lÄŻ pa­gim­dÄ— 17 mo­ te­r Ĺł. Gi­mÄ— 10 mer­gai­Ä?iĹł ir 7 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kÄ— apie 50 iť­kvie­ ti­mĹł. Klai­pÄ—­die­Ä?iai dau­giau­sia skun­dÄ—­ si krau­jo­ta­kos su­tri­k i­mais, pil­vo skaus­ mais ir pa­tir­to­mis trau­mo­mis.

SiuntĹł taĹĄkus pamÄ—go ir verslininkai, ir pensininkai, ir namĹł ĹĄeimininkÄ—s Greitas gyvenimo tempas vis labiau skverbiasi ÄŻ visas gyvenimo sritis ir koreguoja kasdienius gyventojĹł ÄŻproÄ?ius.

Kartu su tokiais dalykais kaip elektroninÄ— prekyba ar iĹĄmanieji telefonai ÄŻ LietuvÄ… atÄ—jo ir dar vienas vakarietiĹĄkas ÄŻprotis – galimybÄ— pasiimti ir iĹĄsiĹłsti siuntinÄŻ daĹžnai lankomose parduotuvÄ—se ar paslaugĹł salonuose. VakarĹł Europoje iĹĄpopuliarÄ—jÄ™s bĹŤdas siuntinius atsiimti kirpykloje ar maĹžoje sĹŤrio parduotuvÄ—lÄ—je priimtinas ir dÄ—l ilgesniĹł darbo valandĹł, nes tradicinio paĹĄto skyriai daĹžnai uĹžsidaro anksÄ?iau, nei darbo dienÄ… baigia dauguma ĹžmoniĹł. Nors pirmieji DPD siuntĹł taĹĄkai KlaipÄ—doje duris atvÄ—rÄ— tik pavasarÄŻ, vis daugiau pajĹŤrio gyventojĹł iĹĄbando ĹĄiÄ… paslaugÄ…, o jĹł steigÄ—jai jau planuoja naujĹł taĹĄkĹł atidarymÄ…. „SiuntĹł taĹĄkus iĹĄbandĹžiau visai neseniai, bet dabar jau beveik visus siuntinius neĹĄu ten. Man svarbu per trumpÄ… laikÄ… nuveikti kuo

daugiau darbĹł, mano dienotvarkÄ— gana aktyvi, todÄ—l dĹžiaugiuosi, kad radau bĹŤdÄ… iĹĄvengti eiliĹł. UĹžsuku Ä?ia turÄ—damas vos kelias laisvas minutes mieste. Be to, DPD siuntĹł taĹĄkuose mane visada greitai ir maloniai aptarnauja“, – teigÄ— prekyba internete besiverÄ?iantis klaipÄ—dietis Karolis. SiuntĹł taĹĄkus paprastai renkasi tie klientai, kurie yra pratÄ™ imtis iniciatyvos ir vertina greitÄ… aptarnavimÄ…. ÄŒia dirba apmokyti pardavÄ—jai, kurie visada suteikia reikiamÄ… informacijÄ… ir mielai pakonsultuoja, todÄ—l ĹĄia paslauga mielai naudojasi ir vyresnio amĹžiaus ĹžmonÄ—s – jiems ĹžmogiĹĄkas bendravimas priimtinesnis nei ne visada draugiĹĄkos technologinÄ—s naujovÄ—s. „KiekvienÄ… mÄ—nesÄŻ siunÄ?iu siuntinukus sĹŤnui ÄŻ AnglijÄ…, todÄ—l gana daĹžnai lankausi siuntĹł taĹĄke Herkaus Manto gatvÄ—je – jis yra arÄ?iausiai mano namĹł. DaĹžnai tenka siuntinius neĹĄti ir vakarais, todÄ—l smagiau uĹžeiti ÄŻ pakeliui ir

saugioje vietoje esanÄ?iÄ… parduotuvę“, – prisipaĹžino NijolÄ—. „DPD Lietuvos“ atstovĹł teigimu, nuosekliai keiÄ?iantis didĹžiĹłjĹł miestĹł gyventojĹł siuntimo ÄŻproÄ?iams, DPD siuntĹł taĹĄkĹł tinklÄ… planuojama plÄ—sti ir ÄŻ maĹžesnius regiono miestelius. „Jau ne pirmÄ… kartÄ… perku interneto parduotuvÄ—je, kurios prekes galima atsiimti siuntĹł taĹĄkuose. Po darbo tiesiog uĹžsuku pasiimti. Man tai patogu, nes tame paÄ?iame prekybos centre galiu nusipirkti ir bĹŤtiniausiĹł maisto produktĹł vakarienei“, – savo pasirinkimÄ… aiĹĄkino PR Vitalija iĹĄ KlaipÄ—dos.

DPD siuntĹł taĹĄkai KlaipÄ—doje ď Ž Optikos salonuose „Vizija“ (Her-

kaus Manto g. 4, LaukininkĹł g. 19 ir Vingio g. 16); ď Ž „Gipfel“ indĹł parduotuvÄ—je (PC

„BIG“, Taikos pr. 139).

ď Ž Patogu: [Ra\YV [NZĂş N_ ]NXRYVbV Ă&#x; QN_OĂ– Ă&#x;`VXĂ­_Ă? 1=1 `Vb[aĂş aN XNV YRV

Q VN T_RVaNV V_ ]N]_N`aNV Na`VVZaV `Vb[aĂ–

1=1 N_PUfc\ [b\a_

4

pirmadienis, spalio 14, 2013

miestas

V.Ūsui Klai­pė­do­je – už­kar­das

Komentaras

1

Nors rū­sio pa­tal­pų rin­kos ver­tė bu­vo 29 tūkst. li­tų, V.Ūsas už jas su­mo­kė­jo 15 tūkst. li­ tų. „Pa­tal­pas par­da­vi­nė­ję ant­sto­ liai nu­sta­tė 10 tūkst. li­tų pra­di­nę kai­ną. Auk­cio­ne var­žė­mės dvie­se, pa­siū­lau 15 tūkst. li­tų ir ki­tas pir­ kė­jas at­si­trau­kė, tad pa­tal­pas ir įsi­ gi­jau“, – pa­sa­ko­jo vil­nie­tis. Jis sva­jo­jo, kad rū­sio pa­tal­pas pa­ vers va­sa­ros re­zi­den­ci­ja, į ku­rią šil­ tuo­ju me­tų lai­ku ga­lės at­va­žiuo­ti su sū­nu­mi ato­sto­gau­ti pa­jū­ry­je. „Ta­čiau tai ir li­ko sva­jo­ne, nes tam, kad pa­keis­čiau įsi­gy­tų pa­ tal­pų nau­do­ji­mo pa­skir­tį, tu­riu gau­ti dau­gu­mos dau­gia­bu­čio na­ mo gy­ven­to­jų su­ti­ki­mą, o tai yra neį­ma­no­ma. Su tuo jau su­si­tai­ kiau, ta­čiau pa­tal­pų ne­ga­liu nau­ do­ti nie­kam, nes gy­ven­to­jai su­kū­ rė neį­vei­kia­mų kliū­čių“, – guo­dė­si V.Ūsas.

Al­gis Gai­žu­tis

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Bu­t ų ir ener­ge­t i­kos po­sky­r io ve­dė­jas

K

Ne­ga­li įva­žiuo­ti į kie­mą

Vy­tau­to g. 10 na­mo gy­ven­to­jai yra su­si­tvar­kę do­ku­men­tus, kad prie pa­sta­to bū­tų pri­skir­tas vals­ty­bi­ nės že­mės skly­pas. Jo iš­si­pirk­ti ne­ga­li­ma, nes jis yra mies­to cent­ re, to­dėl žmo­nės že­mę nuo­mo­ja­si iš vals­ty­bės ir už ją mo­ka nuo­mos mo­kes­tį. 46 kv. met­rai kie­mo plo­to nuo­ mos su­tar­ti­mi pri­klau­so ir V.Ūsui, nes jis yra pa­sta­to Vy­tau­to g. 10 bend­ra­tur­tis. Gy­ven­to­jai, dar prieš V.Ūsui įsi­ gy­jant rū­sio pa­tal­pas, įren­gė au­to­ ma­ti­nius kie­mo var­tus, val­do­mus spe­cia­liais pul­te­liais. „Tai ir yra pa­grin­di­nė pro­ble­ma. Gy­ven­to­jai man ne­duo­da pul­te­lio, jo ko­pi­jos, kad ga­lė­čiau at­si­da­ry­ti kie­mo var­tus. To­dėl tik­rą­ja šio žo­ džio pra­sme ne­ga­liu nau­do­tis sa­vo nuo­sa­vy­be, nors Lie­tu­vo­je Kons­ti­ tu­ci­ja juk to­kią žmo­gaus tei­sę gi­ na“, – tei­gė V.Ūsas. Gy­ven­to­jai esą jam ne­da­vė ir lau­ ku­jų rū­sio du­rų rak­to, kad vil­nie­ tis ga­lė­tų pa­tek­ti į sa­vo pa­tal­pas. „Ta­da te­ko pa­si­nau­do­ti gud­ru­mu. Na­mo ad­mi­nist­ra­to­riui tie­siog pa­ me­la­vau, kad rak­tą pa­me­čiau ir jis man da­vė sa­vo, kad pa­si­da­ry­čiau ko­pi­ją. Tai­gi da­bar si­tua­ci­ja to­kia, kad į rū­sį pa­tek­ti ga­liu, ta­čiau įva­ žiuo­ti į kie­mą – ne“, – pro­ble­mą įvar­di­jo pa­šne­ko­vas.

Iš­ly­ga: į nu­si­pirk­tas rū­sio pa­tal­pas Vy­tau­to g. 10 na­me vil­nie­tis ga­li pa­tek­ti tik pro vie­nus var­te­lius, ku­rių

rak­tą kai­my­nai su­ti­ko duo­ti.

Vy­tau­tas Ūsas:

Tik­rai ten­ka ne­ma­ žai nu­ken­tė­ti dėl to, jog esu V.Ūsas, kad ma­no to­kia pa­var­dė. Ta­čiau juk ne­ga­liu ir ne­no­riu jos pa­si­keis­ ti, slaps­ty­tis. A.Ūsas – pusb­ro­lis

Jis krei­pė­si į na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­ čią bend­ro­vę – pa­tei­kė pre­ten­zi­ ją, jog ne­ga­li pa­tek­ti į kie­mą au­to­ mo­bi­liu. Įmo­nės at­sto­vas su­kvie­tė dau­gia­bu­čio na­mo gy­ven­to­jų su­ si­rin­ki­mą. Ja­me dau­gu­ma pa­tal­ pų sa­vi­nin­kų pa­si­sa­kė už tai, kad V.Ūsas esą ne­tu­ri tei­sės au­to­mo­ bi­liu pa­tek­ti į Vy­tau­to g. 10 na­mo kie­mą, nes prieš tai bu­vęs rū­sio pa­ tal­pų sa­vi­nin­kas fi­nan­siš­kai ne­pri­ si­dė­jo prie kie­mo su­tvar­ky­mo, au­ to­ma­ti­nių var­tų įren­gi­mo. „Kuo aš čia dė­tas? Be to, ga­liu ir su­si­mo­kė­ti, jei tik rei­kia. Fak­tas

Grūdų kroviniai plūsta į uostą Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt

Į uostą skuba paskutiniai šios vasaros derliaus kroviniai. Sunkvežimiai su grūdų kroviniais savaitgalį išsirikiavo prie KLASCO vartų.

„Grūdai į uostą vežami iš visos Lietuvos. Kol yra saulėti orai, ūki­ ninkai stengiasi skubėti, nes tokie kroviniai bijo drėgmės“, – tikino Klaipėdos jūrų krovinių kompani­ jos atstovas spaudai Edgaras Va­ leckas. Grūdų kroviniai skirti eksportui ir pristatomi į krovos terminalą. „Šie metai yra pirmieji, kai ter­ minalas pradėjo priimti autotrans­

portu vežamus grūdus. Pernai to­ kių krovinių būdavo minimaliai, nes nebuvo specializuoto iškrovi­ mo iš automobilių. Anksčiau di­ džioji dalis šių krovinių pasiekda­ vo uostą traukiniais, o šiemet – jau ir automobiliais“, – pasakojo įmo­ nės atstovas. Atsiradus specialioms svarsty­ klėms, ūkininkai pradėjo patys or­ ganizuoti grūdų atvežimą. „Spalį tokie kroviniai dažniau­ siai baigiasi. Ne vien eksportuo­ jami grūdai, pasitaiko nedide­ lių partijų, kai grūdai ar grūdinės kultūros importuojami“, – teigė E.Valeckas. Planuojama, kad šiais metais bus perkrauta 1,5 mln. t grūdų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tas, kad man pri­klau­so 46 kv. met­ rai plo­to ta­me kie­me, o jais nau­do­tis ne­ga­liu. Gy­ven­to­jai tie­siog sa­vi­va­ liau­ja, nes jie kaž­ko­kie la­bai svar­būs – vers­li­nin­kai, teis­mų dar­buo­to­jai, to­dėl, ma­tyt, ir jau­čia­si vi­sa­ga­liai. Tik iš­si­ty­čio­jo, kad ne­va Vil­niu­je nė­ra rū­sių, jog tu­rė­jau pirk­ti Klai­ pė­do­je ir pa­siū­lė ne­šdin­tis at­gal, iš kur at­vy­kau“, – ne­ma­lo­nius kai­my­ nų žo­džius pri­si­mi­nė V.Ūsas. Jis yra A.Ūso, ku­rio pa­var­dė ke­le­rius me­tus bu­vo links­niuo­ ja­ma be­ne gar­siau­sio­je Lie­tu­vo­ je va­di­na­mo­jo­je pe­do­fil­ i­jos by­lo­ je, pusb­ro­lis. „Tik­rai ten­ka ne­ma­žai nu­ken­tė­ti dėl to, jog esu V.Ūsas, kad ma­no to­ kia pa­var­dė. Ta­čiau juk ne­ga­liu ir ne­ no­riu jos pa­si­keis­ti, slaps­ty­tis. Su ta by­la ne­tu­riu nie­ko bend­ra, tik tiek, kad į teis­mus ly­dė­da­vau sa­vo dė­dę, ku­riam yra ket­vir­tos sta­di­jos vė­žys, kad jį ap­sau­go­čiau, jog nie­kas neuž­ gau­tų“, – at­vi­ras bu­vo V.Ūsas. Pa­ti­ria nuo­sto­lių

Pak­laus­tas, kaip to­liau ke­ti­na siek­ ti ga­li­my­bių nau­do­tis tuo, kas jam tei­sė­tai pri­klau­so, vil­nie­tis at­si­du­ so: „Ne­ži­nau“.

Jis tei­gė, jog krei­pė­si net į tei­ si­nin­kus, ta­čiau ir šie esą tik ste­ bė­jo­si ir ne­ži­no­jo, ką pa­tar­ti. „Jei pa­ts ne­bū­čiau pa­te­kęs į to­kią si­ tua­ci­ją, sa­ky­čiau, kad taip ne­ga­li bū­ti. Ta­čiau yra ir ne­ži­nau, ką da­ ry­ti. Kreip­tis į teis­mą, kad įpa­rei­ go­tų gy­ven­to­jus man duo­ti pul­te­lį nuo kie­mo var­tų, kaž­koks ab­sur­ das. Be to, ke­li gy­ven­to­jai teis­ muo­se dir­ba, tad ar ga­li­ma ti­kė­tis tei­sin­go spren­di­mo?“ – abe­jo­jo V.Ūsas. Kol jis ge­ra­no­riš­kai ne­su­si­kal­ ba su gy­ven­to­jais, dėl įsi­gy­to tur­to pa­ti­ria tik nuo­sto­lių – rei­kia mo­kė­ ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, že­mės nuo­ mos mo­kes­čius. „Jau bu­vau su­ta­ręs rū­sio pa­tal­ pas ir vie­tą kie­me iš­nuo­mo­ti ir už tai gau­ti bent šio­kių to­kių pa­ja­mų, nes juk iš­lei­dau 15 tūkst. li­tų ir no­ ri­si, kad in­ves­ti­ci­jos su­grįž­tų. Ta­ čiau po­ten­cia­lūs nuo­mi­nin­kai at­si­ sa­kė su­da­ry­ti su­tar­tį tik to­dėl, kad gy­ven­to­jai ne­lei­džia pa­tek­ti į kie­ mą“, – aiš­ki­no V.Ūsas. „Neieš­ko­ki­te juo­do ka­ti­no“

Jis prieš ke­lias die­nas iš­siun­tė vi­sus su konf­lik­tu su­si­ju­sius do­ku­men­

až­ko­k ia ku­r io­z i­nė si­t ua­ ci­ja, ku­rią net la­bai sun­ku ko­men­tuo­ti. Fak­tas tik tas, kad rū­sio pa­tal­pas įsi­g i­jęs V.Ūsas ta­po ir vi­sa­tei­siu na­mui pri­ skir­tos te­r i­to­r i­jos nau­do­to­ju. Jei na­ mo bend­ruo­me­nė tą te­ri­to­ri­ją yra nu­ spren­du­si ap­s au­go­t i au­to­ma­t i­n iais var­tais, tai vi­si bend­ra­tur­čiai tu­ri tu­ rė­t i tų var­t ų val­dy­mo pul­te­l ius. Tik­ rai ne­ga­li bū­ti taip, jog gy­ven­to­jai sa­ va­va­l iš­k ai nu­s pren­d žia žmo­g aus neį­leis­ti į jo nuo­sa­vy­bę. V.Ūsui pa­tar­ čiau kreip­t is į na­mo ad­m i­n ist­ra­to­ rių, kad jis pa­dė­tų spręs­ti ki­lu­sį konf­ lik­tą. Jei tai ne­pa­de­da, ta­da pa­ra­šy­t i mums, sa­vi­val­dy­bei. Aiš­ku, jei vie­na pu­sė sa­ko taip, o ki­ta – ki­taip, tei­sy­bę ga­li nu­sta­ty­ti tik teis­mas. Ta­čiau iš­ties bū­tų ab­sur­das dėl to­kio da­ly­ko kreip­ tis į Te­mi­dės tar­nus. Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kad na­mo bend­ruo­me­nė nau­ją pa­tal­ pų bend­ra­tur­tį trak­tuo­ja kaip ko­kį įsi­ bro­vė­l į, ku­r iam nie­kas ne­prik­lau­so. Ta­čiau tai yra tik emo­ci­jos, an­ti­pa­ti­ja ir ji ne­ga­li tu­rė­ti le­mia­mos reikš­mės. Fak­tas tas, jog Lie­tu­vo­je žmo­gus tu­ri kons­ti­tu­ci­nę tei­sę į nuo­sa­vy­bę, ji yra ne­l ie­čia­ma. Tai­g i, jei Kons­t i­tu­ci­ja gi­ na žmo­gaus tei­ses į jo nuo­sa­vy­bę, tik­ rai yra ci­vi­li­zuo­tų bū­dų, kaip šį konf­ lik­tą iš­spręs­ti.

tus į Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bę ir vy­ lė­si, jog val­di­nin­kai ga­lės bent kaž­ kuo pa­dė­ti. Vy­tau­to g. 10 na­mo gy­ven­to­jai ne­bu­vo lin­kę dien­raš­čiui „Klai­pė­ da“, o per jį ir V.Ūsui paaiš­kin­ti, ko­dėl jam ne­lei­džia nau­do­tis tuo, kas pri­klau­so. „Vi­siš­ka ne­tie­sa, kad jam ne­lei­ džia­me nau­do­tis nuo­sa­vy­be. Ko­kia tie­sa? Nie­ko ne­ko­men­tuo­siu, mes pri­va­tūs as­me­nys. Kas jūs – pro­ ku­ro­rė, tei­sė­ja, kad už­duo­da­te to­ kius klau­si­mus? Neieš­ko­ki­te juo­do ka­ti­no ten, kur jo nė­ra. Ne­tu­riu jo­ kio at­sa­ky­mo, vi­so ge­ro“, – po­kal­ bį grei­tai bai­gė vie­nas Vy­tau­to g. 10 na­mo gy­ven­to­jas, griež­tai už­drau­ dęs skelb­ti jo pa­var­dę, ta­čiau ji re­ dak­ci­jai ži­no­ma.

5

pirmadienis, spalio 14, 2013

lietuva

Sa­vi­val­dy­bės įver­tins Vy­riau­sy­bės at­sto­vus Vy­riau­sy­bė nu­ta­rė pa­siaiš­kin­ti, ar ge­rai dir­ba jos at­sto­vai ap­ skri­ty­se, ir pra­šo sa­vi­val­dy­bių už­pil­dy­ti spe­cia­lias an­ke­tas. Taip no­ri­ma gau­ti dau­giau in­for­ma­ci­jos apie dar­bo efek­ty­vu­mą, bet ar kas nuo to pa­si­keis – neaiš­ku. Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Pen­kių ba­lų sis­te­ma

Vy­riau­sy­bė iki spa­lio 15 d. sa­vi­val­ dy­bių pra­šo pa­teik­ti at­sa­ky­mus į še­šis an­ke­tos klau­si­mus, ku­riuo­se do­mi­ma­si Vy­riau­sy­bės at­sto­vų ap­ skri­ty­se veik­los efek­ty­vu­mu. Do­ku­men­te nu­ro­do­ma, kad an­ ke­ta su­da­ry­ta sie­kiant „kuo ob­ jek­ty­viau įver­tin­ti Vy­riau­sy­bės at­ sto­vų ap­skri­ty­se tar­ny­bi­nę veik­lą ir stip­rin­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą su sa­ vi­val­dy­bė­mis“. Pra­šo­ma klau­si­ mus ap­tar­ti su tais ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jais, ku­rie su Vy­riau­sy­ bės at­sto­vais bend­rau­ja dau­giau­ sia, pa­vyz­džiui, sa­vi­val­dy­bės tei­ si­nin­kais. Dar­buo­to­jų pra­šo­ma pa­gal pen­ kia­ba­lę sis­te­mą įver­tin­ti mi­nė­tų at­sto­vų da­ly­va­vi­mo sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­džiuo­se pro­duk­ty­vu­ mą, pa­teik­tų pa­sta­bų konk­re­tu­mą ir pa­grįs­tu­mą, rei­ka­la­vi­mų ope­ra­ ty­vu­mą. Taip pat klau­sia­ma apie su­si­ti­ki­mų ar kon­sul­ta­ci­jų su Vy­ riau­sy­bės at­sto­vu nau­din­gu­mą, pra­šo­ma pa­teik­ti siū­ly­mų.

Pa­si­tai­ko ne­su­ta­ri­mų

Vy­riau­sy­bės kanc­le­ris Al­mi­nas Ma­čiu­lis tei­gia, kad to­kios an­ke­tos – jo­kia nau­jo­vė, tai esą pra­kti­ka­vo ir anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės. Pa­sak kanc­le­rio, ap­skri­ty­se pa­si­tai­ko ir įvai­rių ne­su­sip­ra­ti­mų, tad ap­klau­ sos re­zul­ta­tai ga­li pa­gel­bė­ti to­bu­li­ nant dar­bo ko­ky­bę.

Al­mi­nas Ma­čiu­lis:

Svar­bu tu­rė­ti dau­giau in­for­ma­ci­jos, nes ne pa­slap­tis – ky­la įvai­ rių ne­su­sip­ra­ti­mų. „Kal­bė­jom ne kaip apie nau­ ją ini­cia­ty­vą, bet tie­siog kaip apie no­rą su­si­ži­no­ti, kaip sa­vi­val­dy­bės ver­ti­na Vy­riau­sy­bės at­sto­vų dar­ bą. Svar­bu tu­rė­ti dau­giau in­for­ ma­ci­jos, nes ne pa­slap­tis – ky­ la įvai­rių ne­su­sip­ra­ti­mų ar bū­na skun­dų, kad sa­vi­val­dy­bės at­sto­ vai ne­vyk­do rei­ka­la­vi­mų tin­ka­mai ir lai­ku. Iš ki­tos pu­sės, sa­vi­val­

dy­bės kar­tais ne­la­bai pa­ten­kin­ tos, kad at­sto­vai gal­būt per daug prie­ka­biai ver­ti­na įvai­rius do­ku­ men­tus. Tad, tu­rė­da­mi to­kį ver­ti­ ni­mą, ga­lė­tu­me ma­ty­ti, kaip tą jų dar­bo ko­ky­bę bū­tų ga­li­ma to­bu­ lin­ti. Tur­būt ne vis­kas ten to­bu­ la“, – kal­bė­jo A.Ma­čiu­lis. Kanc­le­ris ne­siė­mė pro­gno­zuo­ti, kas bū­tų, jei ku­ris nors iš de­šim­ ties Vy­riau­sy­bės at­sto­vų ap­skri­ty­ se su­lauk­tų itin daug nei­gia­mų jo dar­bo įver­ti­ni­mų, ta­čiau pa­ti­ki­no, kad an­ke­tų pil­dy­mas – sa­va­no­riš­ kas. O ir mi­nis­te­ri­jo­se tai – įpras­ ta pra­kti­ka. „Ger­biam vie­ni ki­tus“

Vy­riau­sy­bės at­sto­vas yra ket­ve­rių me­tų ka­den­ci­jai Vy­riau­sy­bės ski­ ria­mas vals­ty­bės tar­nau­to­jas. Jis vyk­do sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­nę prie­žiū­rą, t. y. pri­žiū­ri, ar sa­vi­val­dy­ bės lai­ko­si Kons­ti­tu­ci­jos, įsta­ty­mų, ar vyk­do Vy­riau­sy­bės spren­di­mus. Vie­na iš de­šim­ties to­kių at­sto­ vų, Aly­taus ir lai­ki­nai Kau­no ap­ skri­ties sa­vi­val­dy­bes pri­žiū­rin­ti Jo­lan­ta Kruč­kaus­kai­tė, sa­ko idė­ją ver­ti­nan­ti tei­gia­mai.

Kri­te­ri­jai: pa­gal pen­kia­ba­lę sis­te­mą pra­šo­ma įver­tin­ti Vy­riau­sy­bės at­

sto­vų veiklą.

„Gal iš tie­sų ir rei­ka­lin­ga tu­rė­ ti in­for­ma­ci­ją, kaip ver­ti­na mū­sų dar­bą. Tik­tai la­bai sun­ku klau­si­ mus pa­rink­ti, kad jie bū­tų ob­jek­ ty­vūs. Ta­čiau, ma­nau, bet ku­rio vals­ty­bės tar­nau­to­jo veik­la tu­ri bū­ ti ver­ti­na­ma vi­sų, kas jo pa­slau­gas gau­na“, – an­ke­tos re­zul­ta­tų ne­si­ bai­mi­na J.Kruč­kaus­kai­tė. Ta­čiau kanc­le­rio pa­mi­nė­tų ne­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

sklan­du­mų bend­rau­jant su sa­vi­val­ dy­bė­mis Vy­riau­sy­bės at­sto­vė ti­ki­ no kol kas ne­pa­ty­ru­si. „Dėl sa­vi­val­dy­bių, ku­rias aš pri­ žiū­riu, jo­kių skun­dų tik­rai ne­tu­riu. Ma­no rei­ka­la­vi­mai vyk­do­mi, ir, ma­ nau, su­pran­tam bei ger­biam vie­ni ki­tus. Ko­kių nors ne­su­sip­ra­ti­mų dėl ma­nęs ar pro­ble­mų tik­rai ne­ga­lė­čiau iš­var­dy­ti“, – tei­gė J.Kruč­kaus­kai­tė.

Grioviams tvarkyti ir asbesto dangoms keisti – naujas paraiškų teikimas Justė Labutytė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) primena, kad įsibėgėja naujas kvietimas teikti paraiškas norintiems pasinaudoti parama asbestinei stogų dangai keisti ir pelno nesiekiančioms investicijoms – melioracijos grioviams tvarkyti. Dar viena galimybė Šia proga Gargžduose surengtas informacinis seminaras, skirtas Klaipėdos krašto ūkininkams, seniūnijų darbuotojams, žemės ūkio ir kitiems atsakingiems specialistams. ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vedėjos pavaduotoja Inga Venciulytė, susirinkusiems pristačiusi paramos asbestinei stogų dangai keisti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ aktualijas, atkreipė dėmesį, kad antrasis kvietimas teikti paraiškas prasideda nuo rugsėjo 30-osios ir truks iki lapkričio 15 d. Tad, lektorės teigimu, šiuo metu rengiamuose seminaruose žmonės raginami pasinaudoti dar viena galimybe gražinti savo aplinką, gerinti savo gyvenimo sąlygas kaimuose ir pasinaudoti iš ES fondų skiriama parama. „Didelių pokyčių, palyginti su praėjusiais metais, nėra, išskyrus numatytą skirti bendrą paramos sumą ir reikalavimą, kad pareiškėjas ne mažiau kaip dvejus pastaruosius metus iki paraiškos pateikimo kaimo vietovėje turi vykdyti profesinę ir (ar) ekonominę veiklą (netaikoma, jei pareiškėjas yra sulaukęs pensinio amžiaus arba jam pripažintas iki 55 proc. darbingumas)“, – teigė pašnekovė. Šiemet didžiausia paramos suma vienam projektui siekia 6 tūkst. litų, o jos intensyvumas – 50 proc. Parama – ne tik vienbučiams Teikti paraiškas pagal šią priemonę gali kaimo gyventojai, ne jaunesni kaip 18

metų asmenys, ne mažiau kaip penkerius metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaruojantys kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. Taip pat pareiškėjas dvejus metus iki paraiškos pateikimo turi būti dirbantis kaimo vietovėje. Paramos gali kreiptis ne tik vienbučių, bet ir dvibučių, taip pat daugiabučių namų savininkai, tačiau bet kokiu atveju pareiškėjai turi būti deklaravę savo gyvenamąją vietą kaimo vietovėje. Be kitų dokumentų, daugiabučių namų gyventojams reikės jungtinės veiklos sutarties. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ paraiškas gali teikti ir tie pareiškėjai, kurie nėra baigę įgyvendinti projektų pagal kitas kaimo plėtros programos priemones, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip. Tačiau pagal šią priemonę galima teikti tik vieną paraišką. Jokių grynųjų pinigų Prie tinkamų projektui įgyvendinti išlaidų priskiriama asbestinių atliekų transportavimo iki regioninės atliekų tvarkymo vietos ir galutinio atliekų šalinimo paslaugų pirkimas; statybinės (stogo keitimo) medžiagos, t. y. stogo danga; statybinės medžiagos, būtinos stogo dangai pakeisti; projekto viešinimo išlaidos. Pareiškėjams reikėtų atkreipti dėmesį, kad taisyklėse išskirti šeši pirmumo kriterijai, pagal kuriuos bus grupuojamos paramos paraiškos tuo atveju, jei būtų surinkta paraiškų, kuriose prašomos paramos suma būtų didesnė, nei numatyta skirti. Projektą įgyvendinantys asmenys turi atsiskaityti ne grynaisiais, o per finansines institucijas, operacijos turi būti vykdomos tik iš pareiškėjo sąskaitos. Pastebima, kad pareiškėjai neretai nepaiso šio reikalavimo. Projektas turi būti įgyvendintas ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.

Neaiškumų mažiau „Pirmajam 2013 m. paraiškų rinkimui buvo numatyta beveik 19 mln. litų, o surinktose paraiškose suma kiek mažesnė – 17,747 mln. litų“, – komentavo ŽŪM atstovė. Antrajam etapui numatyta 14,327 mln. litų suma. „Šiemet seminaruose sulaukiame mažiau klausimų nei pernai, kai ši veikla buvo naujovė. Matyti, kad galimi pareiškėjai ją jau perprato“, – patirtimi dalijosi I.Venciulytė. Pasak pranešėjos, dažniausiai susitikimuose sulaukiama individualių, specifinių klausimų. „Ši priemonė aktyviai viešinama, tad pagrindinius reikalavimus žmonės žino. Dažniausiai tenka susidurti su konkrečiomis situacijomis, klausimais, ar žmonės yra tinkami pareiškėjai, ar ne“, – kalbėjo I.Venciulytė. Lektorės žodžius patvirtino ir Gargžduose vykęs seminaras – keletas dalyvių prašė pakomentuoti konkrečias situacijas ir paaiškinti, ar jie gali pretenduoti į šią paramą. Priemonė – paprasta ir aiški ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Vitukynas patikino, kad 2012-aisiais pradėta vykdyti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonė „Melioracijos griovių tvarkymas“ nestokoja populiarumo. „Pernai jai buvo numatyta 20 mln. litų, o paraiškose jau prašoma daugiau kaip 14,5 mln. litų. Tad šiandien liko apie 5 mln. litų – du trečdaliai paramos panaudota“, – įvardijo ministerijos atstovas. V.Vitukyno teigimu, priemonė gana paprasta, aiški ir neapsunkinanti, veikla vykdoma kompensavimo būdu. „Didžiausią darbą atlieka savivaldybių melioracijos specialistai, į kuriuos pirmiausia ir reikia kreiptis, kad jie pateiktų griovio žemėlapį bei parengtų sąmatą. Ji yra pagrindinis paraiškos dokumentas, pagal kurį išmokama paramos suma. Sąmatoje

 Tikslas: seminaro dalyvius lektoriai supažindino su Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013

m. programos priemonių įgyvendinimo aktualijomis. numatomas darbų kiekis, vertė ir matyti piniginė išraiška, kokią kompensaciją gausi atlikęs tuos darbus“, – aiškino specialistas. Laikas nespaudžia Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui pagal šią priemonę siekia 50 tūkst. litų, kompensuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Pasak pašnekovo, pagrindiniai klausimai, kurių seminaruose sulaukia lektoriai, – ar galima tvarkyti ir ne savo žemėje esančius griovius, taip pat žmones neretai domina, kokio reikia leidimo, kiek bus sumokėta už darbus ir panašiai. „Vienas paraiškų rinkimo etapas vyko šį pavasarį, o nuo rugpjūčio 12-osios renkame likusiems daugiau nei 5 mln. litų. Šis paraiškų rinkimas nuo kitų skiriasi tuo, kad jos bus renkamos iki metų pabaigos arba tol, kol visos likusios lėšos bus panaudotos“, – akcentavo V.Vitukynas. Vertindamas praėjusių metų patirtį, pašnekovas prognozavo, kad šis procesas neužtruks. „Pernai priemonė buvo paleista tik balandį, tačiau surinkome paraiškų, kuriose prašomos paramos vertė beveik 10 mln. litų, – tai yra įvykdėme pusę plano. Per pirmą šių metų pusmetį taip pat turime pusę numatyto plano“, – kalbėjo ŽŪM atstovas.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Skaičiuoja pinigus Seminare dalyvavusi Endriejavo seniūnijos žemės ūkio specialistė Ilma Grikšienė pripažino, kad tiek jai, tiek kolegoms, kurie yra tarsi tarpininkai tarp kaimo žmonių ir ŽŪM, Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovų, aktualūs bet kokie galimos paramos klausimai. Pašnekovė pripažino, kad seniūnijos gyventojai domisi tiek asbesto stogų keitimo, tiek melioracijos griovių tvarkymo galimybėmis, tikėtinomis kompensacijomis. „Be abejo, žmonėms aktualesnis asbestinės dangos keitimas – praėjusiais metais pas mus pateikta 17 paraiškų. Šiais metais – kol kas vienas kitas atvejis, vis dėlto tam reikia turėti lėšų“, – kalbėjo pašnekovė. Moteris pripažino, kad piniginis klausimas priimant sprendimą, ar verta teikti paraišką, būna aktualiausias. „Pirmiausia žmones domina pinigai – į kokią paramą jie galėtų pretenduoti, ir tik tada jie sprendžia, ar gali dalyvauti programoje, ar ne, ar jie atitinka tuos kriterijus“, – sakė žemės ūkio specialistė. Užs. 1160523

6

pirmadienis, spalio 14, 2013

nuomonės

Drau­di­mai iš­vai­kys el­ge­tas?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

No­ri tai­kos? Pirk sar­de­les!

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Gat­vė­je at­si­vė­rė duo­bė

U

os­ta­mies­čio val­džia pa­si­ry­žo iš­pra­šy­ti iš mies­to cent­ro suį­žū­lė­ju­sius be­na­mius. Ji siū­lo pa­tvir­tin­ti tvar­ką, ku­rio­je bū­tų nu­ma­ty­tas drau­di­mas Klai­pė­do­je duo­ti iš­mal­dą pi­ni­gais. Griež­tes­nė tvar­ka bū­tų skir­ta se­na­mies­čiui – ja­me siū­lo­ma už­draus­ti ne tik duo­ti iš­mal­dą ar au­ko­ti, bet ir el­ge­tau­ti, pra­šy­ti paau­ko­ti. To­kie siū­ly­mai tarp mies­tie­čių su­kė­lė dis­ku­si­jų. Vie­ni pa­si­sa­ko už to­kią tvar­ką, ki­ti – prieš. Ar rei­kia už­draus­ti el­ge­tau­ti?

Už

Prieš

„Karš­ta­me te­le­fo­ne“ („Klai­pė­da“, 2013 10 11) Ma­rius džiau­gė­si, kad Mi­ni­jos gat­vė pa­ga­liau išas­fal­tuo­ta ir ne­rei­kia va­ži­nė­ti šun­ke­liais. Ta­ čiau no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad Mi­ ni­jos ir Kal­nu­pės gat­vių san­kry­žo­je at­si­vė­rė duo­bė. Vai­ruo­to­jai jo­je lau­ žo ma­ši­nas. Jei jau vyks­ta to­kie dar­ bai, ga­lė­tų ir šią duo­bę už­ly­gin­ti.

Saulius Pocius

Ma­ri­ja

M

ū­sų po­li­ti­ko­je – kaip ir mū­ sų krep­ši­ny­je: iš pra­d žių pri­si­d ir­ba­me pro­ble­mų, pa­skui su jo­m is ko­vo­ja­ me tol, kol tam­pa­me did­v y­r iais. Kad ir me­ta­fo­riš­kais, ta­čiau vis vien di­džia­vy­ riais, ku­rie ėmė­si ko­vo­ti su tau­tą ner­vi­ nan­čių pro­ce­sų pa­sek­mė­mis. Pa­na­ši si­tua­ci­ja vy­ra­vo ir praė­ju­sią sa­ vai­tę. Sū­r ių ka­ras su Ru­si­ja deš­r ų ka­r u dar ne­vir­to, ta­čiau iro­niš­ka su­maiš­tis tę­ sia­si iki šiol. Ne tik su­maiš­tis, bet ir ak­lai ro­man­tiš­ka is­te­ri­ja. „Aš ne­mėgs­tu sū­re­ lių, bet nu­si­pir­kau vie­ną iš so­li­da­ru­mo“, – džiū­ga­vo pa­trio­ti­nė­mis iliu­zi­jo­mis pa­ sto­ju­si mo­te­riš­kė. Fak­tas, jog kaž­kas ne­be­no­ri mū­sų pro­ duk­t ų, im­tas va­d in­t i „Ru­si­jos ag­re­si­ja prieš Lie­t u­vą“. Nie­kam čia nė mo­tais, kad mū­siš­k iai pie­no pro­duk­tai mask­ vė­nų ra­cio­ne te­su­da­ro vie­ną pro­cen­tą ir jiems jie – bu­vę ne­bu­vę.

Pas mus tarps­ta dau­gy­ bė nai­vuo­lių, vis dar ma­ nan­čių, kad blo­giau­siu at­ ve­ju Ru­si­ją mes ne­gy­vai už­mė­ty­si­me sar­de­lė­mis. Gast­ro­no­m i­n is cir­kas. Ta­čiau pas mus tarps­ta dau­gy­bė nai­vuo­lių, vis dar ma­ nan­čių, kad blo­giau­siu at­ve­ju Ru­si­ją mes ne­gy­vai už­mė­ty­si­me sar­de­lė­mis. Vis dėl­to taip pa­t rio­t iš­kai mąs­t y­da­m i pa­tys ne­be­jau­čia­me, kaip mus, tar­si pa­ tik­lias ma­rio­ne­tes, kaž­kas tam­po už vir­ vu­čių, o šių die­nų Lie­tu­vos is­to­ri­ja ima driek­tis pa­gal kaž­kie­no su­dė­lio­tą sce­na­ ri­jų. Ir kal­t i dėl to ne tik tie „kas nors“ iš ša­lies, bet pir­miau­sia mes pa­tys. Ko­kiam tiks­lui tau­ta sam­do vi­są tą šau­ niai rau­gė­jan­čią po­li­ti­nių kler­k ų mi­nią? Tam, kad ji tar­nau­t ų tai pa­čiai tau­tai ir kur­tų jai to­k į so­ciok­li­ma­tą, ku­ria­me bū­ tų pa­to­g u gy­ven­t i. Ta­čiau užuo­t tar­na­ vu­si mums vi­siems, ši­ta pa­si­pū­tu­sių iš­ lai­k y­t i­n ių šut­vė su­si­reikš­m i­no į to­k ią po­li­ti­nę dest­ruk­ci­ją, kad da­bar pri­rei­kė dangs­ty­tis vie­nin­te­liu su ru­sais su­si­šne­ kan­čiu prem­je­ro pa­ta­rė­ju An­ta­nu Vin­ ku­m i. Be­je, ne­bi­jan­čiu V.Pu­t i­nui pa­siū­ ly­ti iš­ger­ti „Tre­jų de­vy­ne­rių“. Klau­si­mas iš kant­ry­bės ri­bų: ge­rai ar blo­ gai, kad su di­džiau­sios pa­sau­ly­je vals­ty­ bės va­do­vu su­si­šne­ka pa­ta­rė­jas, o Lie­tu­ vos po­li­ti­kos for­muo­to­jai – ne? To­k ia si­t ua­ci­ja by­lo­ja tik apie tai, kad mū­sų po­li­ti­ka jau se­niai ta­po ne tau­tos pa­gal­bi­n in­ke, o pa­čiu di­d žiau­siu vals­ ty­bės prie­šu. Ir tai eli­ti­nių neiš­ma­nė­lių šut­vei už vi­są tą dest­ruk­ci­ją ten­ka dar ir su­mo­kė­ti. Tik­ra li­ki­mo iro­ni­ja.

Įjun­ki­te šil­dy­mą!

Pri­ta­riu skai­ty­to­jui, ku­ris rub­ri­ko­ je „Karš­tas te­le­fo­nas“ tvir­ti­no, kad mies­te jau se­niai rei­kė­jo įjung­ti šil­ dy­mą. Juk ši­lu­ma kau­lų ne­lau­žo. Ne­sup­ran­tu, ko lau­kia mies­to val­ džia ir kan­ki­na žmo­nes. Ar gal­vo­ja, kad čia daug su­tau­py­si­me? Jei po tru­pu­tį šil­dys, tai tik­rai ne­bus di­ de­lės są­skai­tos. Svei­ka­ta juk bran­ ges­nė. Jei su­si­rgsi, tik­rai dau­giau pi­ni­gų vais­tams iš­lei­si nei už šil­dy­ mą su­mo­kė­si. Ma­nau, kad jau tik­rai rei­kia pra­dė­ti šil­dy­mo se­zo­ną. Pen­si­nin­kas

Ne­rei­kia kom­pen­sa­ci­jų

Ro­me­na Sa­vic­kie­nė, Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė:

– Be jo­kios abe­jo­nės, mies­to cent­re rei­kia už­draus­ti el­ge­tau­ti. Pa­si­sa­kau tik už tai. Sup­ran­tu, kad to­kių žmo­nių gy­ve­ni­mas sun­kus, ta­čiau vi­siš­kai ne­pa­tei­ si­nu, kad jie sė­di mies­to cent­re ne­si­prau­sę, pur­vi­ ni, dvo­kian­tys, vi­sur der­gia. To­kie žmo­nės su­ke­ lia ne­sau­gu­mo jaus­mą ne tik mies­to sve­čiui, bet ir pa­tiems klai­pė­die­čiams. Mū­sų mies­tas yra ma­žas, to­dėl ir taip sun­ku pri­vi­lio­ti tu­ris­tų. To­dėl, ma­nau, kad se­na­mies­ty­je pa­grin­di­niai fak­to­riai – tvar­ka ir sau­gu­mas – tu­rė­tų bū­ti už­tik­rin­ti. Mies­to cent­ras tu­rė­tų bū­ti gra­žus ir šva­rus. Be to­kių as­me­nų, ku­ rie ke­lia bai­mę, pus­nuo­giai prau­sia­si fon­ta­nuo­se ar prie­ka­biau­ja prie žmo­nių. Ži­no­ma, be­na­mių yra vi­sa­me pa­sau­ly­je, ta­čiau di­des­nių Eu­ro­pos mies­tų cent­ruo­se jie nė­ra taip ma­to­mi, nes šie yra di­de­li. Kiek­vie­nam žmo­gui ne­ma­lo­nu ir ne­sau­gu, kai pa­ ma­to be­na­mį, sė­din­tį ant suo­le­lio, kaž­ką bur­bu­liuo­ jan­tį, o nuo jo dar sklin­da ir al­ko­ho­lio kva­pas. Apie prie­ka­bia­vi­mą, kad praei­viai duo­tų pi­ni­gų, net ne­ kal­bu. Pa­si­tai­kė at­ve­jų, kai net bu­vo už­pul­tas tu­ris­ tas. Ma­nau, kad kiek­vie­nas mies­tie­tis yra už tai, kad to­kių var­ge­tų ne­bū­tų mies­to cent­re. Jiems čia tik­ rai ne vie­ta.

– Ne­ma­nau, kad drau­di­mas el­ge­tau­ti iš­spręs­tų šią pro­ble­mą. Ei­na­ma pa­pras­čiau­siu ke­liu. Abe­jo­ju to­kio spren­di­mo veiks­min­gu­mu. Ge­rai tik tai, kad žmo­nės ska­ti­na­mi ne­duo­ti iš­mal­dos pi­ni­gais. Ge­riau duo­ti pa­ta­ri­mą, kur ieš­ko­ti pa­gal­bos. Vil­niu­je net lei­džia­ mi lanks­ti­nu­kai, in­for­muo­jan­tys, kur kreip­tis pa­gal­ bos, ir da­li­ja­mi el­ge­toms. Jiems aiš­ki­na­ma, kur ga­li­ma gau­ti pa­gal­bos ir pa­ra­mos. No­rint iš­spręs­ti šią pro­ ble­mą, rei­kia kur kas di­des­nių lė­šų ir žmo­nių iš­tek­lių. Tai yra il­gai trun­kan­tis ir sun­kus dar­bas, nes be­na­miai yra žmo­nės, pra­ra­dę mo­ty­va­ci­ją keis­ti sa­vo gy­ve­ni­ mą. Ma­nau, jog pro­ble­mą pa­dė­tų iš­spręs­ti lau­ko so­ cia­li­niai dar­buo­to­jai. To­kie spe­cia­lis­tai Šve­di­jo­je dir­ bo jau prieš 16 me­tų. Klai­pė­do­je to­kių spe­cia­lis­tų taip pat yra, bet rei­kė­tų di­din­ti jų pa­jė­gas. Lau­ko so­cia­li­ niai dar­buo­to­jai va­žiuo­tų į ap­leis­tas vie­tas, bend­rau­ tų su be­na­miais, pa­ly­dė­tų į įstai­gas, kur jiems ga­lė­tų bū­ti su­teik­ta pa­gal­ba. Tai bū­tų ge­ro­kai veiks­min­giau. Su el­ge­to­mis rei­kia rim­to ir sun­kaus so­cia­li­nio dar­ bo. Pir­miau­sia jiems rei­kė­tų pa­dė­ti iš­spręs­ti al­ko­ho­lio var­to­ji­mo pro­ble­mą. Taip pat pa­da­ry­ti taip, kad so­cia­ li­nes pa­šal­pas jie gau­tų ne pi­ni­gais, kad jų ne­pra­ger­ tų, o pa­slau­go­mis.

Me­tų mo­ky­to­jo ti­tu­las – pel­ny­tas

Š

iais me­tais Me­tų mo­ky­to­ju iš­rink­tas „Ąžuo­ly­no“ gim­ na­zi­jos fi­zi­kos mo­ky­to­jas Sau­lius Žu­kaus­kas – tik­rai ver­tas ti­tu­lo. Šis pe­da­go­gas – pa­ vyz­dys vi­siems mo­ky­to­jams, jog rei­kia tie­siog my­lė­ti sa­vo dar­bą, o ne de­juo­ti dėl esą ma­žų at­ly­gi­ni­mų, di­de­lio dar­bo krū­vio, sa­vo tei­ses, o ne pa­rei­gas, ži­nan­čių moks­lei­vių ar ne­lo­giš­kų švie­ti­mo re­for­mų. „Klai­pė­do­je“ šeš­ta­die­nį pub­ li­kuo­tas in­ter­viu su S.Žu­kaus­ku

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Sau­lius Lie­kis, Klai­pė­dos kraš­to so­cia­li­nių dar­buo­ to­jų aso­cia­ci­jos va­do­vas:

Vac­lo­vas

Ar bu­vo bo­bų va­sa­ra?

Kas man ga­lė­tų paaiš­kin­ti, ar jau šie­ met bu­vo bo­bų va­sa­ra. Man ji vi­sa­da aso­ci­juo­ja­si su ši­lu­ma, be­si­drai­kan­ čiais vo­ra­tink­liais, sau­le. Da­bar oras šil­tas, bet nei sau­lės, nei vo­ra­tink­lių nė­ra. Ar ga­li man kas nors pa­sa­ky­ ti, ar jau bu­vo to­ji bo­bų va­sa­ra, o gal mes jos dar su­lauk­si­me? Jad­vy­ga

Vi­sa­da ti­kė­jau, kad nuo­bo­džių dis­cip­li­nų, neį­kan­da­mų moks­lų ar prailgs­tan­čių pa­mo­kų ne­bū­na. Eg­ zis­tuo­ja tik pra­sti mo­ky­to­jai, dir­ ban­tys ne­mėgs­ta­mą dar­bą. Vi­ siems pe­da­go­gams, užuo­t kei­kus val­džią, ver­tė­tų pa­si­žiū­rė­ti į ša­lia esan­tį vai­ką ir pa­ban­dy­ti su­pras­ti, ką ga­li jam duo­ti. Esu įsi­ti­ki­nu­si, jog vai­kai S.Žu­kaus­ko pa­mo­ko­se, jei ir ne­tam­pa fi­zi­kais, ta­čiau virs­ ta ge­res­niais žmo­nė­mis. Re­da

Triukš­mas ver­čia iš lo­vos

Gy­ve­nu Kre­tin­gos gat­vė­je. Ne­to­ li ma­no na­mų re­no­vuo­ja­mas ki­tas dau­gia­bu­tis. Sta­ty­bi­nin­kai dir­ba ir sa­vait­ga­liais. Dar­bi­nin­kai šeš­ta­die­ nį pra­de­da anks­čiau­siai dirb­ti. Neį­ ma­no­ma iš­si­mie­go­ti. Juk kiek­vie­nas no­ri bent iki ko­kios 11 val. pa­snaus­ ti, o da­bar iš lo­vos pa­ry­čiais iš­ver­čia triukš­mas, barš­kė­ji­mas. Sta­ty­bi­nin­ kai dar ir ap­švie­tė sa­vo pa­sto­lius. Ta švie­sa man – tie­siai į lan­gą ir to­kia neo­ni­nė. La­bai er­zi­na. In­ga Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

(„Fi­zi­kai – ne pro­tin­giausi, o gra­ žiau­si“) iš­ties at­sklei­dė, ko­dėl šis mo­ky­to­jas yra my­li­mas moks­lei­ vių. Pap­ras­tu­mas, šmaikš­tu­mas, ne­bi­jo­ji­mas pri­pa­žin­ti klai­dų ir yra tos bū­ti­nos pe­da­go­gui sa­vy­bės, ku­ rių ne­re­tai sto­ko­ja ki­ti pe­da­go­gai. Ti­kiu, kas „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos mo­ky­to­jo ve­da­mos pa­mo­kos ne vie­nam uos­ta­mies­čio vai­kui nere­ tai sun­kiu ir nuo­bo­džiu moks­lu va­ di­na­mą fi­zi­ką nu­spal­vi­no ki­to­kio­ mis spal­vo­mis.

Pers­kai­čiau M.Ski­riu­tės pub­li­ka­ci­ ją „Dėl dos­nu­mo – grės­mė al­goms“ („Klai­pė­da“, 2013 10 09). Ne­sup­ ran­tu, ko­dėl mo­kyk­los va­do­vė ski­ria mak­si­ma­lias išei­ti­nes kom­pen­sa­ci­ jas į pen­si­ją išei­nan­tiems mo­ky­to­ jams, jei pa­skui ki­tiems rei­kia ma­ žin­ti al­gas. Vi­siš­kas neū­kiš­ku­mas. Ko­dėl iš anks­to ne­kau­pė pi­ni­gų išei­ ti­nėms? Ne­gi į pen­si­ją išei­na­ma ne­ ti­kė­tai. Ma­no aki­mis, į pen­si­ją išei­ nan­tie­siems ne­rei­kė­tų mo­kė­ti jo­kių kom­pen­sa­ci­jų, nors jos da­bar ir nu­ ma­ty­tos Dar­bo ko­dek­se, bet jis, ma­ tyt, yra keis­ti­nas. Juk tik­rai pa­kak­ tų at­si­svei­ki­ni­mo va­ka­rė­lio ir gė­lių puokš­tės. O čia bū­ti­nai mak­si­ma­lias išei­ti­nes rei­kia iš­mo­kė­ti. Taip bū­na tik val­diš­ko­se įstai­go­se.

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, spalio 14, 2013

8p.

turtas

Kaip užsitikrinti darbuotojų pagarbą: geriausių Lietuvos darbdavių receptai.

turtas@diena.lt redaktorius Lukas Miknevičius

Savaitės citata

Di­džiau­sia at­sa­ko­my­bė dėl „Chev­ron“ pa­si­trau­ ki­mo ten­ka Al­gir­dui But­ke­vi­čiui – jo tie­siog uni­ka­liam su­ge­bė­ji­mui ne­tu­rė­ti po­li­ti­nės va­lios. Bu­vęs Vy­riau­sy­bės va­do­vas, Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­ris And­rius Ku­bi­lius.

Savaitės Įmonė Ry­go­je įsi­kū­ru­si tarp­tau­ti­nė ži­niask­ lai­dos kont­ro­liuo­jan­čio­ji bend­ro­vė „Bal­tic Me­dia Al­lian­ce“ (BMA), per Pir­ mą­jį Bal­ti­jos ka­na­lą pa­ro­džiu­si Sau­ sio 13-osios įvy­kius iš­kreip­tai in­terp­ re­tuo­jan­čią lai­dą, ri­zi­kuo­ja pra­ras­ti li­cen­ci­ją, be to, ne­te­ko va­do­vės Lie­ tu­vo­je. BMA LT va­do­va­vu­si Jo­lan­ta But­ke­vi­čie­nė at­si­sta­ty­di­no teig­da­ma, kad „ši lai­da yra ne tik klai­da, bet ir pro­ vo­ka­ci­ja prieš Lie­tu­vos vals­ty­bę“. „Tu­ riu pareikšti, kad aš, kaip BMA LT va­ dovė, negaliu toliau vykdyti einamų pareigų ir atsistatydinu iš BMA LT ge­ neralinio direktoriaus posto“, – pareiš­ kė J.Butkevičienė.

Savaitės skaičius

82

– to­kią vie­tą pa­sau­ly­je pa­gal tu­ri­mas auk­so at­sar­gas uži­ma Lie­tu­va. Savaitės tendencija

Dar­bo na­šu­mas au­ga (bend­ro­ji pri­dė­ti­nė ver­tė li­tais, su­kur­ta per vie­ną fak­tiš­kai dirb­tą va­lan­dą)

Idė­ja: klai­pė­die­tės K.Afa­nas­je­vos vers­lo pla­nas – pir­ma­sis pri­va­tus mu­zie­jus uos­ta­mies­ty­je. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Bal­ti­jos auk­so mu­zie­jus Pir­mą­jį pri­va­tų mu­zie­jų uos­ta­mies­ty­je įkur­ti nu­spren­du­si klai­ pė­die­tė vers­li­nin­kė Kse­ni­ja Afa­nas­je­va ne­sua­be­jo­jo, kas ja­me tu­rė­tų bū­ti eks­po­nuo­ja­ma. Ži­no­ma, Bal­ti­jos auk­su va­di­na­mas gin­ta­ras. Juo­lab kad eks­po­na­tų, su­pirk­tų gar­siau­siuo­se pa­ sau­lio auk­cio­nuo­se, ne­trū­ko ir šei­mos ko­lek­ci­jo­je.

10

Sek­to­rius Vi­sas ša­lies ūkis

2010 m.

2011 m.

2012 m.

36,6

41,3

43,4

Že­mės ūkis, miš­k i­nin­kys­tė ir žu­vi­nin­kys­tė

13,6

17,9

18,8

Pra­mo­nė

47,7

55,7

57,6

Ap­dir­ba­mo­ji ga­my­ba

44,1

52,9

55,2

Sta­ty­ba

30,2

37,1

34,8

Did­me­ni­nė ir maž­me­ni­nė pre­ky­ba, trans­por­tas, ap­gy­ven­di­ni­mo ir mai­ti­ni­mo pa­slau­g ų veik­la

40,8

45,9

51,7

In­for­ma­ci­ja ir ry­šiai

75,4

64

60,3

Fi­nan­si­nė ir drau­di­mo veik­la

57,8

78

71,1

Ne­k il­no­ja­mo­jo tur­to ope­ra­ci­jos

92,3

103,9

97,1

8

pirmADIENIS, spalio 14, 2013

turtas

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,7804 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0782 JAV do­le­ris 1 2,5510 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4538 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9148 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2461 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,2283 Ru­si­jos rub­lis 100 7,9180 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8033

pokytis

–0,2654 % +0,0933 % –0,2112 % –0,0774 % +0,0102 % +0,1895 % –0,6508 % +0,2901 % –0,1283 %

Ru­si­ja į PPO ­ krei­pė­si anks­čiau

Pa­sie­nio punk­tas ­ vėl at­si­vers

Ru­si­ja pra­ne­šė Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ ci­jai (PPO) apie pra­dė­tus tai­ky­ti ri­bo­ji­mus Lie­tu­vo­je pa­ga­min­tiems pie­no pro­duk­tams, ku­rių neį­si­lei­džia be­veik sa­vai­tę. Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vas Jo­ nas Mi­lius (nuo­tr.) BNS sa­kė, kad Ru­si­ja už­ pil­dė nu­sta­ty­tą PPO for­mą. Anot jo, Lie­tu­va sa­vo ruož­tu krei­pė­si į Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją, ku­ rios at­sto­vai ge­rai ži­no su­si­klos­čiu­sią si­tua­ ci­ją, ir lau­kia Ko­mi­si­jos veiks­mų.

Šią sa­vai­tę at­nau­ji­na­mas Lie­tu­vos ir Bal­ta­ ru­si­jos pa­sie­ny­je esan­tis Raigardo–Prival­ kos kont­ro­lės punk­to dar­bas. Dar­bą jis pra­ dės nuo spa­lio 15 d., kaip pra­ne­šė Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba. Šis Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je esan­tis punk­tas ne­ vei­kė pu­sant­ro mė­ne­sio, nes tuo me­tu Bal­ ta­ru­si­jos pu­sė­je esan­čia­me Pri­val­kos pa­sie­ nio kont­ro­lės punk­te vyk­dy­ti inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros ir punk­to mo­der­ni­za­vi­mo dar­bai.

TEma

Pa­gar­ba pel­no­ma kant­riu dar­bu Dar­bo ap­lin­ka pri­klau­so ne tik nuo darb­da­vio, bet ir nuo darbuotojų. Ge­riau­siais Lie­tu­vos darb­da­viais iš­rink­ti vers­li­nin­kai sa­ko, kad ge­ro dar­buo­to­jo pa­sam­dy­mas dar ne­ga­ran­tuo­ja ge­rų dar­bo re­zul­ta­tų. Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

At­sa­kin­gos abi pu­sės

„Best Emp­loyers“ ty­ri­mą at­lie­kan­ ti vers­lo kon­sul­ta­ci­jų ir mo­ky­mų įmo­nė „OVC Con­sul­ting“ praė­ju­ sią sa­vai­tę pa­skel­bė ge­riau­sius Lie­ tu­vos darb­da­vius. Šia­me ty­ri­me kri­ti­nę res­pon­den­tų ma­sę su­da­ro įmo­nių dar­buo­to­jai, ku­rie ge­riau­ siais šių me­tų darb­da­viais iš­rin­ko bend­ro­ves „Dans­ke Bank“, „Lie­ tu­vos drau­di­mas“ ir „Ro­che Bal­tic Phar­ma­ceu­ti­cals“. Šių įmo­nių va­do­vai dien­raš­čiui pa­sa­ko­jo, kad vie­no re­cep­to, kaip už­si­tar­nau­ti dar­buo­to­jų pa­lan­ku­ mą, nė­ra, ta­čiau tai da­ry­ti bū­ti­na. Nes tik sa­vo dar­bu pa­ten­kin­ti žmo­ nės ku­ria di­des­nę pri­dė­ti­nę ver­tę ir ve­da įmo­nę į sėk­mę. „Dar­buo­to­jas ga­li bū­ti pa­ten­ kin­tas sa­vo dar­bu ir įsi­trau­kęs į or­ga­ni­za­ci­jos veik­lą. Jis ga­li bū­ ti pa­ten­kin­tas, bet neį­sit­rau­kęs, ir at­virkš­čiai. Tai yra vi­su­ma. Dar­ buo­to­jas tu­ri su ma­lo­nu­mu siek­ ti tų tiks­lų, ku­riuos už­si­brė­žė jis ir or­ga­ni­za­ci­ja, tu­ri su ma­lo­nu­mu atei­ti kiek­vie­ną die­ną į dar­bą. Jis tu­ri jaus­ti, kad dirb­da­mas kas­die­ nį dar­bą šį tą or­ga­ni­za­ci­jai reiš­kia ir ga­li pa­veik­ti or­ga­ni­za­ci­jos spren­di­ mus“, – apie tai, kaip tu­rė­tų jaus­ tis dar­buo­to­jas įmo­nė­je, kal­bė­jo „Dans­ke Bank“ Lie­tu­vo­je ge­ne­ra­ li­nis di­rek­to­rius Gin­tau­tas Gal­va­ naus­kas. Jis paaiš­ki­no, kad per dar­bo po­ kal­bį, bend­rau­da­mas su ga­li­mu dar­ buo­to­ju, at­krei­pia dė­me­sį į dau­ge­lį as­pek­tų, ne tik į kan­di­da­to kva­li­fi­ ka­ci­ją, kaip daž­no­kai ma­no­ma. Ži­ no­ma, kva­li­fi­ka­ci­ja taip pat svar­bi. Darb­da­viui rū­pi ži­no­ti, ar dar­buo­ to­jas ge­bės at­lik­ti vi­sas pa­rei­gas, ku­rias no­ri pri­siim­ti, pre­ten­duo­da­ mas į tam tik­rą po­zi­ci­ją. Ta­čiau taip pat per po­kal­bį ban­do­ma su­ži­no­ti, ar dar­buo­to­jas bus ak­ty­vus or­ga­ni­ za­ci­jos na­rys, ar jis tik­rai no­ri dirb­ ti ir da­ly­vau­ti or­ga­ni­za­ci­jos vyk­do­ mo­se veik­lo­se, kar­tu siek­ti tiks­lų. „To­liau yra pa­ts pro­ce­sas. Pa­ties dar­buo­to­jo įsi­trau­ki­mas. Jei nu­ sam­dei ge­rą dar­buo­to­ją, dar ne­

reiš­kia, kad jis duos tą re­zul­ta­tą, ku­rio tu ti­kie­si. Jam tu­ri bū­ti su­da­ ry­ta tin­ka­ma ap­lin­ka, ter­pė. Jis tu­ ri pa­si­reikš­ti. Jei­gu darb­da­viai tik­ rai su­da­ro są­ly­gas, ta­da jis iš tie­sų ga­li duo­ti tai, ko įmo­nei rei­kia“, – darb­da­vio pa­rei­gas api­bū­di­no G.Gal­va­naus­kas. Jis taip pat pa­ tiks­li­no, kad nu­sam­džius la­bai ge­rą dar­buo­to­ją, bet ne­su­kū­rus rei­kia­ mų są­ly­gų dar­buo­to­jas ga­li at­ro­dy­ti pra­stas ir nea­ti­tik­ti rei­ka­la­vi­mų.

Kęs­tu­tis Šer­py­tis:

Aš ne­ži­nau, ar yra ge­rų darb­da­vių ir ge­ rų dar­buo­to­jų. Vi­si žmo­nės sa­vaip ge­ri, sa­vaip blo­gi. Svar­biau­sia – no­ras

G.Gal­va­naus­kui pri­ta­rė ir „Lie­tu­ vos drau­di­mo“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Kęs­tu­tis Šer­py­tis. „Aš ne­ži­nau, ar yra ge­rų darb­da­ vių ir ge­rų dar­buo­to­jų. Vi­si žmo­nės sa­vaip ge­ri, sa­vaip blo­gi. Vi­si mes tu­ri­me sa­vo pliu­sų ir sa­vo mi­nu­ sų“, – neut­ra­lią sa­vo po­zi­ci­ją aiš­ ki­no K.Šer­py­tis. Ta­čiau jis tvir­ti­no, jog kar­tais tie žmo­gaus mi­nu­sai bū­na to­kie, kad truk­do at­lik­ti dar­bą tin­ka­mai. To­ kiu at­ve­ju ir re­zul­ta­tas nė­ra toks, ko­kį jis ga­lė­tų pa­siek­ti ir ko­kio trokš­ta pa­ti or­ga­ni­za­ci­ja. „Yra toks kaip ir juo­ke­lis: aš kiek­vie­ną nau­ją dar­buo­to­ją, atė­ ju­sį dirb­ti į „Lie­tu­vos drau­di­mą“, pa­svei­ki­nu žo­džiais „svei­ki at­vy­kę į pra­ga­rą“. Ir tik­rai sten­giuo­si už­ kur­ti pra­ga­rą tiems žmo­nėms, ku­ rie nei­ni­cia­ty­vūs. Man to­kie la­bai ne­pa­tin­ka. Ku­rie tin­gi, ku­rie ne­ no­ri ir nė­ra al­ka­ni per­ga­lių, ku­ riems ne­ži­ba akys. Tiems aš tik­rai sten­giuo­si pa­da­ry­ti pra­ga­rą. Ir at­ virkš­čiai, ku­rie yra la­bai mo­ty­vuo­ ti, ku­rie yra la­bai ener­gin­gi, ku­rie sie­kia kar­je­ros, pir­miau­sia, sau sie­ kia kar­je­ros, ei­na į prie­kį, ne lau­ kia, kol jam duos ko­kią nors ko­

man­dą, kad ką nors pa­da­ry­tų, bet pa­ts ima­si veik­los, tiems žmo­nėms yra ro­jus“, – sa­vo dar­bo po­li­ti­kos ne­slė­pė di­rek­to­rius. Jis taip pat paaiš­ki­no, kad daž­ nai darb­da­viai sam­do ne tuos dar­ buo­to­jus, ku­rie tu­ri ne­prie­kaiš­ tin­gą kva­li­fi­ka­ci­ją, bet tuos, ku­rie yra ini­cia­ty­vūs, tu­ri no­rą dirb­ti. Jei žmo­gus no­ri dirb­ti, jį ga­li­ma iš­mo­ ky­ti, kaip tai da­ry­ti, bet mo­kan­čio dirb­ti žmo­gaus neiš­mo­ky­si siek­ti tiks­lų, jei jis to ne­tu­ri. Vie­no bū­do nė­ra

Na, o no­rin­tiems bū­ti pa­ti­ki­mais ir my­li­mais darb­da­viais reik­tų pa­ lin­kė­ti kant­ry­bės. Abu pa­šne­ko­ vai tvir­ti­no, kad ke­lias sten­gian­tis tap­ti ge­ru darb­da­viu la­bai il­gas, o to sie­ki­mas tu­ri vyk­ti nuo­la­tos. „Bu­vi­mas ge­ru darb­da­viu nė­ ra vien­dė­me­nis fak­tas. Ne­ga­lė­čiau sa­ky­ti, kad mes ne­si­sten­gia­me ar sten­gia­mės, bet tai tik­rai yra il­go pro­ce­so re­zul­ta­tas. Mes iš tik­rų­jų or­ga­ni­za­ci­jo­je da­ro­me di­džiu­lius po­ky­čius. Sten­gia­mės įtrauk­ti į or­ ga­ni­za­ci­jos veik­lą kuo dau­giau dar­ buo­to­jų. Tai iš tik­rų­jų lei­džia pa­

Ly­de­ris: ge­ras darb­da­vys – tas, ku­ris su­ge­ba su­telk­ti sa­vo dar­buo­to­jų ko

siek­ti tuos re­zul­ta­tus, ku­riuos mes no­rė­tu­me pa­siek­ti“, – sa­kė G.Gal­ va­naus­kas apie „Dans­ke Bank“ po­ žiū­rį ir pri­dė­jo, kad sie­ki­mas tap­ti ge­ru darb­da­viu tu­ri tap­ti vi­siš­kai na­tū­ra­liu pro­ce­su, dar­bo da­li­mi. Tik taip, di­rek­to­riaus tei­gi­mu, or­ ga­ni­za­ci­ja ga­li tap­ti ir pa­ti­ki­ma darb­da­ve, ir ly­de­re sa­vo sri­ty­je.

„Sa­vai­me nie­kas neat­si­ran­da, – pri­ta­rė K.Šer­py­tis. – To­dėl tai tik­ rai il­ga­lai­kis pro­ce­sas. Šiai or­ga­ni­ za­ci­jai aš il­go­kai va­do­vau­ju, bet ji vi­są lai­ką kei­čia­si. Mums dar­buo­ to­jas vi­sa­da bu­vo vie­nas pa­grin­di­ nių veiks­nių.“ Vie­no ge­ro pa­ta­ri­mo nau­jai įsi­kū­ ru­sioms or­ga­ni­za­ci­joms nė vie­nas iš

Dar­buo­to­jams su­ku­ria ant­rus na­mus Nors at­lie­kant įvai­rias ap­klau­sas, ku­ Jau ne vie­nus me­tus gei­džia­miau­ rios pa­sau­lio įmo­nės lai­ko­mos ge­riau­ sio darb­da­vio po­zi­ci­jų neuž­lei­džia sio­mis darb­da­vė­mis, gau­na­mi skir­tin­ bend­ro­vė „Goog­le“. Ji pir­mo­je po­zi­ci­ gi re­z ul­ta­tai, daž­nai tarp ge­r iau­sių­ jo­je at­si­dū­rė ne vel­tui. „Goog­le“ būs­ti­ jų pa­ten­ka tos pa­čios bend­ro­vės, ski­ nės gar­sė­ja vi­sa­me pa­sau­ly­je. Spal­vin­ ria­si tik jų po­zi­ci­ja są­ra­še. Šios įmo­nės gu ir la­biau na­mus nei dar­bo­vie­tę pri­ iš­si­ski­ria iš ki­tų ne tik sa­vo pa­siek­tais me­nan­čiu in­ter­je­ru įmo­nė neap­si­ri­bo­ re­zul­ta­tais, bet ir ku­ria­ma dar­bo ap­lin­ ja. Ji dar­buo­to­jams įku­ria spor­to sa­les, ka, dar­buo­to­jams tei­kia­mo­mis pri­vi­ ku­rio­se ga­li­ma ne tik pa­si­mankš­tin­ti su tre­ni­ruok­liais, bet ir pa­plau­kio­ti ba­ le­gi­jo­mis.

sei­ne, pa­žais­ti krep­ši­nį. No­rin­tiems at­ si­pa­lai­duo­ti skir­tos poil­sio zo­nos, ku­ rio­se dar­buo­to­jai ga­li at­si­gau­ti nuo stre­so ma­sa­žo kė­dė­se. Re­tai „Goog­le“ būs­ti­nė­je pa­ma­ty­si­te įpras­tą dar­bo sta­lą. Ta­čiau in­ter­je­ras nė­ra vie­nin­te­ lė pa­ska­ta dirb­ti šio­je įmo­nė­je. „Goog­ le“ žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių biu­ras ak­ty­viai dir­ba, kad dar­buo­to­jai įmo­nė­je bū­tų lai­min­gi. Nusp­ren­du­si pa­kel­ti at­ly­gi­ni­ mus bend­ro­vė pir­miau­sia ap­klau­sė sa­ vo dar­buo­to­jus, ko­kiu bū­du jie no­rė­tų gau­ti tuos pa­pil­do­mus pi­ni­gus: kaip di­ des­nį at­ly­gi­ni­mą ar kaip pre­mi­ją, o tik ta­da pa­skel­bė, kiek ir kaip di­dės al­ga. Bend­ro­vė iš­ty­rė, kad val­gyk­los ei­lė­je jos dar­buo­to­jai tu­rė­tų pra­leis­ti ne dau­ giau kaip tris mi­nu­tes. To­kiu bū­du jie ne­taps irz­lūs dėl il­go lau­ki­mo, bet tu­ rės lai­ko su­si­pa­žin­ti su ki­tais įmo­nė­ je dir­ban­čiais žmo­nė­mis. To­kiam pa­ čiam tiks­lui vi­so­se „Goog­le“ būs­ti­nių val­gyk­lo­se sta­to­mi tik il­gi sta­lai. Dar­

9

pirmADIENIS, spalio 14, 2013

turtas Įs­ta­ty­mas Pre­zi­den­tei vėl ne­ti­ko

Pie­no pro­duk­tams – spe­cia­lios ak­ci­jos

Da­lia Gry­baus­kai­tė vėl grą­ži­no Sei­mui pa­ kar­to­ti­nai svars­ty­ti Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mą ir tei­gė, kad įsta­ty­mai ne­tu­ri at­ver­ti ke­lio ko­ rup­ci­jai bei ne­ra­cio­na­liam lė­šų nau­do­ji­mui ir pri­va­lo už­tik­rin­ti są­ži­nin­gą kon­ku­ren­ci­ją. Pa­ sak ša­lies va­do­vės, jo­kie pir­ki­mai ne­ga­li bū­ti vyk­do­mi pa­slap­čio­mis. To­dėl siū­lo­ma įsta­ty­ me nu­ma­ty­ti prie­vo­lę vie­šai skelb­ti in­for­ma­ ci­ją ir apie pra­de­da­mus ma­žos ver­tės pir­ki­ mus, jų lai­mė­to­jus bei su­da­ro­mas su­tar­tis.

Di­džiau­si Lie­tu­vo­je pre­ky­bos tink­lai di­die­ siems ša­lies pie­no ga­min­to­jams pa­dės iš­ par­duo­ti pro­duk­ci­ją, už­si­vė­rus Ru­si­jos rin­ kai. „Ma­xi­ma“ su bend­ro­ve „Pie­no žvaigž­ dės“ ir Vil­kyš­kių pie­ni­ne jau su­si­ta­rė, kad pro­duk­tai bus par­duo­da­mi 20–30 pro­c. pi­ giau. „Iki“ at­sto­vas ži­niask­lai­dai And­rius Pet­rai­tis pa­tvir­ti­no, kad tink­las pre­kiaus pi­ ges­ne Vil­kyš­kių pie­ni­nės pro­duk­ci­ja. „Nor­ fa“ su pie­no per­dir­bė­jais dar de­ra­si.

38 pro­c.

– tiek per me­tus pa­ki­lo pie­no su­pir­ki­mo kai­na.

Bai­mė – pra­sta pa­ly­do­vė Vai­da Ka­lin­kai­tė Dar­bo kei­ti­mo prie­žas­ti­mi daž­nai tam­pa di­des­nis at­ly­gis. Ta­čiau psi­ cho­lo­gė ir vers­lo kon­sul­tan­tė Vik­ to­ri­ja Gon­ča­ro­va ti­ki­no, kad iš tie­ sų ge­rai dir­ba ne tie, ku­rie gau­na di­de­lį at­ly­gi­ni­mą, o tie, ku­rie dar­ be jau­čia­si lai­min­gi. Į tai dė­me­sį tu­rė­tų at­kreip­ti ir darb­da­viai.

dirb­ti daug sma­giau ir dar­buo­to­ jas iš­nau­do­ja sa­vo po­ten­cia­lą“, – aiš­ki­no V.Gon­ča­ro­va. Tai­gi dar­buo­to­jui svar­bu jaus­tis or­ga­ni­za­ci­jos ar įmo­nės da­li­mi. Jis no­ri tu­rė­ti tą pa­tį sie­kį, o ne at­lik­ ti vie­ną pa­skir­tą už­duo­tį.

At­ly­gis – ne pa­ska­ta

o­man­dą ir vi­sus nu­teik­ti siek­ti bend­ro tiks­lo.

pa­šne­ko­vų įvar­dy­ti ne­ga­lė­jo. Jų tei­ gi­mu, pa­ta­ri­mų reik­tų duo­ti la­bai daug, o daž­niau­siai kiek­vie­na or­ga­ ni­za­ci­ja tu­ri kreip­ti dė­me­sį į sa­vo in­ di­vi­dua­lią pa­dė­tį. To­dėl vie­nos or­ ga­ni­za­ci­jos po­zi­ci­ja ga­li bū­ti vi­siš­kai ne­tin­ka­ma ki­tai. Ta­čiau pa­šne­ko­vai su­ta­rė dėl vie­na: reikia kreip­ti daug dė­me­sio į sa­vo dar­buo­to­jus.

buo­to­jai yra pri­vers­ti bend­rau­ti, su­si­ pa­žin­ti su žmo­nė­mis, prie ku­rių nie­ka­ da ne­bū­tų priė­ję ko­ri­do­riu­je. Taip dar­ buo­to­jus vie­ni­ja bend­ras ry­šys. Daž­nai tarp gei­džia­miau­sių darb­

da­vių pa­ten­ka ir „Mic­ro­soft“, nors pa­sta­ruo­ju me­tu dėl be­si­kei­čian­čios tech­no­lo­gi­jų rin­kos ši bend­ro­vė pra­ de­da­ma ver­tin­ti ne­ga­ty­viau. „Mic­ro­ soft“ būs­ti­nė­se vaiz­das ga­na pa­na­šus, kaip ir „Goog­le“. In­ter­je­ras pri­me­na na­ mus. Dar­buo­to­jai per pie­tų per­trau­ ką ga­li žais­ti sta­lo te­ni­są, tink­li­nį, sta­ lo žai­di­mus. Mu­zi­kos gru­pės kvie­čia­ mos gro­ti gy­vai, kad dar­buo­to­jams bū­ tų su­kur­ta ge­res­nė ap­lin­ka. Šios įmo­ nės dar­buo­to­jai tarp ge­riau­sių ver­ty­ bių įvar­di­jo ne at­ly­gi­ni­mą, o pa­gar­bą, dar­bo ir as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo su­de­ri­ na­mu­mą, tai, ko­kį dar­bą bei kaip rei­kia dirb­ti ir ko­kie yra bend­ra­dar­biai. Tai­gi už pi­ni­gus svar­biau ta­po dar­be su­kur­ ta at­mos­fe­ra, ga­li­my­bė iš­reikš­ti sa­ve.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Or­ga­ni­za­ci­jos iš tik­rų­jų tu­ ri įtrauk­ti dar­buo­to­jus, gau­ti grįž­ ta­mą­jį ry­šį iš to įtrau­ki­mo ir ma­ ty­ti, ko­kių po­ky­čių rei­kia pa­da­ry­ti pa­pil­do­mai. Tai­gi tai yra il­gas il­gas ke­lias. Api­bū­din­ti vie­nu žo­džiu, vie­nu sa­ki­niu ar vie­nu kri­te­ri­ju­ mi tur­būt bū­tų la­bai su­dė­tin­ga“, – tvir­ti­no G.Gal­va­naus­kas.

IBM, taip pat pa­ten­kan­ti į ge­riau­sių

darb­da­vių są­ra­šą, gal­būt ne­ga­li pa­si­ gir­ti to­kiu jau­kiu in­ter­je­ru, ta­čiau tam įta­kos tu­ri ir bend­ro­vės veik­los sri­tis. Dau­ge­lis šią įmo­nę kaip ge­rą darb­da­ vę ma­to dėl aukš­tų mo­ra­lės nor­mų. Pa­sak įmo­nės dar­buo­to­jų, ne­man­da­ giai, neat­sa­kin­gai be­siel­gian­tys dar­ buo­to­jai kuo grei­čiau at­lei­džia­mi. Vi­si dar­buo­to­jai, ne­svar­bu, kurioje sri­ty­je dirb­tų, tu­ri ga­li­my­bę bend­rau­ti ir su­si­ pa­žin­ti su dir­ban­čių ki­to­je bend­ro­vės sri­ty­je pro­jek­tais. Toks bend­ra­vi­mas nė­ra lai­ko­mas dar­bo truk­dy­mu, o ne­tgi at­virkš­čiai – ska­ti­na­mas. Nau­jai su­ ži­no­tos idė­jos ga­li bū­ti pa­nau­do­ja­mos ki­to dar­buo­to­jo.

Psi­cho­lo­gė aiš­ki­no, kad žmo­gų mo­ty­vuo­ti ge­rai dirb­ti ga­li dau­ ge­lis veiks­nių. Mi­nė­tas di­de­lis at­ ly­gis – vie­nas jų, ta­čiau vy­rau­ja ir ki­ti veiks­niai. Be­ne svar­biau­sia – vi­di­nė ap­lin­ka. Jei žmo­gus dar­be jau­čia spau­di­mą, bi­jo reikš­ti sa­ vo nuo­mo­nę, jis ne­taps ge­ru dar­ buo­to­ju. „Kai ku­rio­se įmo­nė­se dar­buo­ to­jams mo­ka­mas ge­ras at­ly­gi­ni­ mas, jie ne­no­ri jo pra­ras­ti, to­dėl bi­jo ką nors sa­ky­ti ir ro­dy­ti ini­ cia­ty­vą. Tas per di­de­lis at­ly­gi­ni­ mas ga­li de­mo­ty­vuo­ti. Tiks­liau, jis mo­ty­vuo­ja at­lik­ti dar­bą, bet dar­ buo­to­jai ini­cia­ty­vos ne­ro­do“, – sa­kė V.Gon­ča­ro­va. Ji pa­ste­bi, jog at­si­ran­da vis dau­giau dar­buo­to­jų, ku­rie ne­no­ri atei­ti į dar­bą vien tam, kad at­lik­tų už­duo­tį. To­dėl svar­bu, kad or­ga­ ni­za­ci­ja tu­rė­tų vie­ną bend­rą tiks­ lą, į ku­rio sie­ki­mą vie­no­dai bū­tų įtrauk­ti vi­si dar­buo­to­jai. „Jei­gu įmo­nė no­ri iš­lik­ti rin­ko­ je ir jo­je tu­rė­ti sa­vo po­zi­ci­ją, ta­da dar­buo­to­jai yra ak­ty­vūs, pri­sii­ ma at­sa­ko­my­bę už tai, kas vyks­ ta. Jie ne­sa­ko „tai ne ma­no dar­ bas“. Jie pri­sii­ma at­sa­ko­my­bę ir pa­skui bend­rai spren­džia. Taip

tos ga­ran­ti­jas, ku­rios JAV la­bai svar­ bos dėl mo­ka­mų svei­ka­tos pa­slau­ gų. Taip pat „Fa­ce­book“ ski­ria ne­ mo­ka­mą mai­ti­ni­mą sa­vo dar­buo­to­ jams, nuo su­tar­tos vie­tos at­ve­ža juos į dar­bą. Be to, būs­ti­nė­je taip pat ban­ do­ma kur­ti jau­kią, na­mus pri­me­nan­ čią ap­lin­ką. Krep­ši­nio aikš­te­lė, kom­ piu­te­ri­nių žai­di­mų zo­na, šach­ma­tų kam­ba­rys – tai tik da­lis erd­vių, įkur­ tų „Fa­ce­book“ būs­ti­nė­je. Tre­ni­ruok­lių sa­lę ar tink­li­nio aikš­te­

lę ga­li­ma ras­ti ir „App­le“. Čia per pie­ tų per­trau­ką taip pat gy­vai gro­ja mu­ zi­kan­tai. Dar­buo­to­jai ga­li dirb­ti iš na­ mų, įmo­nė rū­pi­na­si dar­buo­to­jų kva­li­ fi­ka­ci­jos kė­li­mu ir už tai su­mo­ka. Taip Vie­n as po­p u­l ia­r iau­s ių pa­s au­l y­ pat rū­pi­na­si jų svei­ka­ta, su­mo­ka už je so­cia­li­nių tink­lų „Fa­ce­book“ taip na­rys­tę spor­to klu­buo­se ir kt. Vi­sa tai, pat po tru­pu­tį ver­žia­si į ge­ro ir trokš­ kaip ir anks­čiau mi­nė­to­se bend­ro­vė­ ta­mo darb­da­vio po­zi­ci­jas. Bend­ro­ se, gau­na ne aukš­tas pa­rei­gas ei­nan­ vė sa­vo dar­buo­t o­jams ga­ran­tuo­ja tys dar­buo­to­jai, o vi­si įmo­nė­je dir­ban­ mo­ka­mas ato­sto­gas, tei­kia svei­ka­ tys žmo­nės.

siai ryž­ta­si įvyk­dy­ti vos vie­na ki­ ta įmo­nė. Kaip lais­vės su­tei­ki­mą mū­sų ša­ ly­je V.Gon­ča­ro­va įvar­di­ja tai, kad dar­buo­to­jams vis daž­niau lei­džia­ ma pa­si­rink­ti dar­bo lai­ką. T. y. nė­ ra tiks­liai nu­sta­ty­ta, ka­da dar­buo­ to­jas tu­ri atei­ti į dar­bą. Nus­ta­to­ma tik tai, kiek lai­ko jis tu­ri pra­leis­ ti dar­be ar­ba ko­kius dar­bus pri­va­ lo at­lik­ti. Jei dar­buo­to­jui neį­ma­no­ma su­ teik­ti dar­bo lai­ko pa­si­rin­ki­mo, reik­tų ki­tais bū­dais už­tik­rin­ti ge­ rą sa­vi­jau­tą dar­be. Rei­kia iš­drįs­ti

Vik­to­ri­ja Gon­ča­ro­va:

Jei­gu tas pa­ts žmo­ gus dar yra ir sa­vi­nin­ kas, dar­buo­to­jai ne vi­sa­da tu­ri ga­li­my­bę ar tei­sę jam prieš­ta­ rau­ti.

Nė­ra or­ga­ni­za­ci­nės kul­tū­ros

De­ja, psi­cho­lo­gė pa­ste­bi, kad to­ kio po­bū­džio or­ga­ni­za­ci­nė įmo­nių kul­tū­ra Lie­tu­vo­je vis dar neį­si­vy­ ra­vu­si. Nors ten­den­ci­jos kei­čia­si, daž­nai trūks­ta lanks­tu­mo, pa­si­ti­ kė­ji­mo dar­buo­to­jais ar darb­da­viu. Už­sie­nio įmo­nių būs­ti­nė­se daž­nai ku­ria­mos spe­cia­lios poil­sio zo­nos, jau­ki ap­lin­ka. Lie­tu­vo­je tai ne­drą­

Ta­čiau Lie­tu­vo­je, V.Gon­ča­ro­vos tei­gi­mu, vy­rau­ja hie­rar­chiš­kai val­ do­mos įmo­nės. „Dau­gu­ma yra tra­ di­ci­nės įmo­nės: yra va­do­vas, ku­ris vie­nas reiš­kia sa­vo nuo­mo­nę. Jei­ gu tas pa­ts žmo­gus dar yra ir sa­vi­ nin­kas, dar­buo­to­jai ne vi­sa­da tu­ri ga­li­my­bę ar tei­sę jam prieš­ta­rau­ti. De­ja, taip ir yra“, – ne­slė­pė ji. Be­je, psi­cho­lo­gė ak­cen­ta­vo tai, kad dar­bo ap­lin­ka pri­klau­so ir nuo pa­ties dar­buo­to­jo. „Rei­kia, kad dar­buo­to­jas ne­bi­jo­tų reikš­ti sa­ vo nuo­mo­nės ir nu­sta­ty­ti bend­ ra­vi­mo ri­bų. Dar­buo­to­jai tu­ri la­ biau sa­vi­mi pa­si­ti­kė­ti. Ką reiš­kia va­do­vas? Jis dar­buo­to­jų ran­ko­mis pa­sie­kia re­zul­ta­tą. Tai­gi jei aš esu va­do­vo ran­ka, jis be ma­nęs nie­ko ne­pa­da­rys, ne­pa­sieks to re­zul­ta­ to. To­dėl pa­ta­riu pa­si­ti­kė­ti sa­vi­ mi, gerb­ti sa­ve už tą kom­pe­ten­ci­ ją ir su­ge­bė­ji­mus, ku­riuos tu­ri, ir ne­bi­jo­ti aiš­kiai, konk­re­čiai reikš­ ti sa­vo po­zi­ci­ją bei mo­kė­ti ją ap­ gin­ti“, – dar­buo­to­jams pa­ta­rė V.Gon­ča­ro­va.

10

pirmADIENIS, spalio 14, 2013

turtas klaipėdos verslas

Pri­va­taus mu­zie­jaus užuo­maz­gos

Eks­po­na­tas: į Klai­pė­dą at­ke­lia­

vo ir sim­bo­li­nis gar­sio­jo fi­lo­so­ fo Im­ma­nue­lio Kan­to gin­ta­ri­nis obe­lis­kas.

Klai­pė­do­je bus pri­ va­tus Gin­ta­ro mu­ zie­jus. Šią idė­ją ėmė­si įgy­ven­din­ ti vers­li­nin­kė Kse­ ni­ja Afa­nas­je­va. Bū­ si­mo­ji eks­po­zi­ci­ja – pri­va­ti mo­ters šei­ mos ko­lek­ci­ja, ren­ ka­ma jau dau­giau nei 20 me­tų.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Stul­bi­nan­tis su­ma­ny­mas

Is­to­ri­ja: eks­po­zi­ci­jo­je – vie­nam

gar­siau­sių na­cių la­kū­nų L.Münste­ riui jo va­do­vy­bės kaž­ka­da įteik­tas ap­do­va­no­ji­mas – bron­zi­nis ere­lis ant gin­ta­ro kal­vos.

Pa­čia­me Klai­pė­dos se­na­mies­čio cent­re dar iki Ka­lė­dų du­ris tu­rė­ tų at­ver­ti be­veik pu­sės tūks­tan­ čio kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to gin­ ta­ro dir­bi­nių ir is­to­ri­nių ver­ty­bių ga­le­ri­ja, ku­rią sa­vi­nin­kai neo­fi­cia­ liai va­di­na pir­muo­ju pri­va­čiu mu­ zie­ju­mi uos­ta­mies­ty­je. Vers­li­nin­kų K.Afa­nas­je­vos ir jos vy­ro Alek­sand­ro šei­ma vie­nin­te­lė Bal­ti­jos ša­ly­se tu­ri su­kau­pu­si pri­ va­čią uni­ka­lių mu­zie­ji­nių gin­ta­ ro ver­ty­bių, pa­puo­ša­lų, su­ve­ny­rų ko­lek­ci­ją. Įs­pū­din­gi eks­po­na­tai iš gar­siau­ sių pa­sau­lio auk­cio­nų su­pirk­ti per dau­giau nei 20 me­tų. Vi­sa tai klai­ pė­die­čiai ke­ti­na eks­po­nuo­ti vie­šai. Ma­ža to, ga­le­ri­jo­je bus įreng­tos ir gin­ta­ro dirb­tu­vės, ku­rio­se lan­ ky­to­jai už stik­lo sie­nos ma­tys, kaip dar­buo­ja­si gin­ta­ro meist­rai, o pa­ gei­dau­jan­tys ir pa­tys ga­lės pa­si­ga­ min­ti ko­kį nors gin­ta­ri­nį pa­puo­ša­ lą. Pa­na­šus pri­va­tus mu­zie­jus yra tik Vo­kie­ti­jo­je. Aš­tun­ta­sis pa­sau­lio ste­buk­las

Re­te­ny­bė: na­cis­ti­nės Vo­kie­ti­jos

lai­kais ga­min­ti ženk­liu­kai.

Se­nie­nos: prieš ke­lis šim­tus me­

tų ga­min­tos mo­te­riš­kos gin­ta­ri­ nės se­gės įsi­gy­tos gar­siau­siuo­se pa­sau­lio auk­cio­nuo­se.

Ga­le­ri­jos puoš­me­na – pa­veiks­lo „Klau­sa“ ko­pi­ja – yra pra­ras­to ir vė­liau at­kur­to aš­tun­tuo­ju pa­sau­lio ste­buk­lu va­di­na­mo Gin­ta­ro kam­ ba­rio frag­men­tas, vie­na įspū­din­ giau­sių šio kam­ba­rio do­mi­nan­čių. Gin­ta­ro kam­ba­rį ka­dai­se vo­kie­ čių ir da­nų meist­rai su­kū­rė Prū­si­ jos ka­ra­liui Fryd­ri­chui I. Šią me­no ver­ty­bę Fryd­ri­cho I sū­nus Fryd­ri­chas Vil­hel­mas 1716 m. pa­do­ va­no­jo Ru­si­jos val­do­vui Pet­rui I. Pet­ras I šį pra­šmat­nų kam­ba­rį įsa­kė įreng­ti rū­muo­se ne­to­li Sankt Pe­ter­bur­go ir pa­ver­tė jį iš­tai­gin­ga po­ky­lių sa­le. Pra­si­dė­jus Vo­kie­ti­jos in­va­zi­jai į Ru­si­ją per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą, vo­kie­čiai at­siė­mė šią do­va­ną ir iš­si­ ve­žė į Ka­ra­liau­čiaus pi­lį, ten kam­ ba­rį re­konst­ra­vo. Ku­rį lai­ką jis bu­vo vie­šai ro­do­mas, bet ne­tru­kus vo­ kie­čiai kam­ba­rį su­pa­ka­vo į dė­žes ir jas su­kro­vė pi­lies rū­siuo­se. 1944 m.

Uni­ku­mas: eks­po­zi­ci­jo­je lan­ky­to­jai tu­rės ga­li­my­bę pa­ma­ty­ti vie­ną iš at­kur­to Gin­ta­ro kam­ba­rio do­mi­nan­čių –

pa­veiks­lo „Klau­sa“ ko­pi­ją.

ba­lan­dį bri­tų bom­bo­ne­šiai mies­tą su­bom­bar­da­vo.

Kse­ni­ja Afa­nas­je­va:

Mes ne­ke­ti­na­me kon­ku­ruo­ti su Pa­ lan­gos gin­ta­ro mu­ zie­ju­mi, ta­čiau to­kių eks­po­na­tų nie­kur ki­tur ne­pa­ma­ty­si­te.

Nuo ta­da Gin­ta­ro kam­ba­rį gau­bė le­gen­dos, jo paieš­kos tę­sė­si ga­na il­ gai, kol ga­liau­siai mi­nint Sankt Pe­ ter­bur­go 300-ąsias me­ti­nes, 2003 m., Gin­ta­ro kam­ba­rys bu­vo vi­siš­kai at­kur­tas. Tai per ket­vir­tį am­žiaus pa­da­rė Ru­si­jos meist­rai. „Tai – Gin­ta­ro kam­ba­rio ko­pi­ ja. Gin­ta­ro kam­ba­rys tu­ri ke­tu­rias do­mi­nan­tes – pa­veiks­lus „Klau­ sa“, „Re­gė­ji­mas“, Uos­lė“ ir „Sko­ nis“. Mes tu­ri­me „Klau­sos“ ko­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pi­ją. Ji pa­ga­min­ta iš bran­gių­jų ak­me­nų, su įspū­din­gu gin­ta­ri­niu rė­mu“, – pa­sa­ko­jo ga­le­ri­jos sa­vi­ nin­kė K.Afa­nas­je­va. Tai – Flo­ren­ci­jos mo­zai­ka, pra­ ras­ta­sis me­nas. Sa­vo lai­ku ją pa­ga­ mi­no Fran­ces­co Rast­rel­li, ar­chi­tek­ tas, su­pro­jek­ta­vęs ir pa­sta­tęs ko­ne vi­są Sankt Pe­ter­bur­gą. Šiuo­lai­ki­niai Ru­si­jos meist­rai vi­sa tai at­kū­rė. „Ši­ta ko­pi­ja da­ry­ta tų pa­čių meist­rų, tik ji yra de­šim­ta­da­liu ma­žes­nė nei ori­gi­na­las, nes to rei­ ka­lau­ja me­no dir­bi­nių ko­pi­ja­vi­mo tai­syk­lės“, – sa­kė K.Afa­nas­je­va. Už pyp­kę – pen­ki ark­liai

Ne ma­žiau įspū­din­gi ir ki­ti eks­po­ na­tai. Vien se­no­vi­nių pyp­kių ko­ lek­ci­ją su­da­ro apie 500 dir­bi­nių iš gin­ta­ro. „Sa­vo lai­ku vie­na gin­ta­ri­nė pyp­ kė kai­na­vo tiek, kiek pen­ki ark­liai. Pas mus ga­le­ri­jo­je lan­ky­to­jai ga­ lės pa­ma­ty­ti, kaip per ke­lis šim­tus me­tų ki­to gin­ta­ro dir­bi­nių ma­dos, ga­my­bos, ap­dir­bi­mo tech­no­lo­gi­ jos, ju­ve­ly­ri­niai pa­puo­ša­lai“, – sa­ kė K.Afa­nas­je­va.

Ko­lek­ci­jo­je yra uni­ka­lių gin­ta­ro gry­nuo­lių, ku­rių svo­ris sie­kia dau­ giau nei 4 kg, taip pat – su ink­liu­zais, vie­nas jų – gin­ta­ro ga­ba­las su ka­dai­ se į sa­kus įkliu­vu­siu skor­pio­nu. Įs­pū­din­ga ir iki­ka­ri­nių bei ka­ro me­tų na­cis­tų gin­ta­ri­nių ženk­liu­ kų ko­lek­ci­ja. „Štai ap­d o­va­n o­j i­m as, skir­ tas vo­kie­čių la­kū­nui Leo­pol­dui Münste­riui. Jis bu­vo asas, per ka­ rą nu­mu­šęs apie 100 prie­ši­nin­kų lėk­tu­vų. Na­cis­ti­nė va­do­vy­bė jam įtei­kė bron­zi­nį ere­lį, tu­pin­tį ant gin­ta­ro uo­los. La­kū­nas tu­rė­jo ir aukš­čiau­sius to me­to ap­do­va­no­ji­ mus. Jis žu­vo 1944-ai­siais, bū­da­ mas vos 23-ejų“, – pa­sa­ko­jo ga­le­ ri­jos sa­vi­nin­kė. Le­gen­di­nio la­kū­no re­lik­vi­ją klai­ pė­die­čiai įsi­gi­jo auk­cio­ne. Ko­lek­ ci­jo­je – tūks­tan­čiai re­tų da­ly­kų, ir kiek­vie­nas tu­ri uni­ka­lią is­to­ri­ją. „Mes ne­ke­ti­na­me kon­ku­ruo­ti su Pa­lan­gos gin­ta­ro mu­zie­ju­mi, ta­ čiau to­kių eks­po­na­tų nie­kur ki­tur ne­pa­ma­ty­si­te. Ma­nau, kad bū­si­me įdo­mūs ir klai­pė­die­čiams, ir mies­to sve­čiams“, – vy­lė­si vers­li­nin­kė.

11

pirmADIENIS, spalio 14, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Ko­va dėl kvo­tų – teis­muose

Si­tua­ci­ja: dėl dau­gu­mai žve­jų su­si­da­riu­sios ne­pa­lan­kios kvo­tų skirs­ty­mo tvar­kos tik vie­nas ki­tas lai­vas plau­kia žve­jo­ti.

Si­tua­ci­ja dėl Bal­ti­jos jū­ros žve­jy­bos kvo­ tų iš­lie­ka įtemp­ta.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ne­ly­gia­ver­čiai mai­nai

Šiuo me­tu Vil­niaus apy­gar­dos teis­ me vyks­ta teis­mi­nis gin­čas dėl to, ar tei­sin­gai šie­met ko­vą Žu­vi­nin­ kys­tės tar­ny­bos prie Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos di­rek­to­riaus įsa­ky­ mu vie­nai žve­jy­bos bend­ro­vei bu­ vo pa­skir­ta di­des­nė da­lis Lie­tu­vos žve­jams skir­tų stri­me­lių ir špro­ tų kvo­tų. Teis­me „iš­lin­do“ tai, ko ne­ži­no­jo žve­jų dau­gu­ma. Žve­jams su­si­da­rė įspū­dis, kad per pa­sta­ruo­sius ke­le­ rius me­tus Bal­ti­jos jū­ros žve­jy­bos kvo­tų skirs­ty­mo sis­te­ma dir­bo vie­ nos bend­ro­vės nau­dai. Tar­si „for­suo­jant“ kvo­tų skirs­ty­ mą lyg ir bu­vo for­muo­ja­ma vie­nos įmo­nės žve­jy­bos is­to­ri­nė tei­sė, nu­ stu­miant vi­sus ki­tus žve­jus vers­li­ nin­kus. Vie­nai įmo­nei bū­da­vo su­ tei­kia­mi di­de­lės stri­me­lių ir špro­tų kvo­tos. Ji jų neiš­gau­dy­da­vo. Stri­ me­lių ir špro­tų kvo­tos tu­rė­jo bū­ti per­skirs­ty­tos. Ki­tos žve­jy­bos įmo­nės ne­gau­ da­vo kvo­tų tiek, kiek pra­šy­da­vo.

Išs­kir­ti­nei bend­ro­vei bū­da­vo su­ tei­kia­ma tei­sė neiš­gau­dy­tas kvo­ tas jos są­skai­ta keis­ti į ki­tų žu­vų kvo­tas, pa­vyz­džiui, men­ka­ver­ čių Šiau­rės jū­ros to­bių. Kei­ti­mai bū­da­vo ne­ly­gia­ver­čiai – kar­tais de­šimt kar­tų di­des­ni ver­tin­ges­ nių žu­vų kie­kiai bū­da­vo iš­kei­čia­ mi į pra­stes­nių žu­vų ma­žes­nius kie­kius. Lie­tu­vo­je įtei­sin­ta stri­me­lių ir špro­tų skirs­ty­mo sis­te­ma, kai vie­nai bend­ro­vei ati­ten­ka per 70 pro­c. kvo­tų, nu­ste­bi­no čia ap­si­ lan­kiu­sius ap­lin­ko­sau­gi­nio fon­do EDF eks­per­tus. Jų tei­gi­mu, to­kio at­ve­jo nė­ra nė vie­no­je pa­sau­lio ša­ ly­je, ne­tgi Af­ri­ko­s ar Lo­ty­nų Ame­ ri­kos. Per­tek­lius ir ba­das?

Pra­mo­ni­nės žve­jy­bos Bal­ti­jos jū­ ro­je bend­ro­vės „Spi­ka“ va­do­vas Gin­ta­ras Gy­lys pa­ste­bė­jo, kad, kaip pa­teik­ta pra­ne­ši­me teis­mui, Žve­jy­bos kvo­tų sky­ri­mo ko­mi­si­ja bend­ro­vei „Ban­gi­nis“ 2010 me­tais pa­sky­rė 7 449 to­nų špro­tų ir 1 056 to­nų stri­me­lių kvo­tas. Iš Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bos pa­žy­ mos ma­ty­ti, kad rea­liai su­gau­ta 5 422 to­nos špro­tų ir 775 to­nos stri­ me­lių. Li­ku­tis – 2 076 to­nos špro­ tų ir 281 to­na stri­me­lių – bu­vo pa­ keis­tas į to­bių kvo­tas. Tuo me­tu ki­ti žve­jai lauk­da­vo ir ne­gau­da­vo špro­tų ir stri­me­lių kvo­tų. „Ma­no bend­ro­vė kas­met pra­ šy­da­vo apie 1,5 tūkst. to­nų špro­

tų ir stri­me­lių kvo­tų. Gau­da­vo­me apie 600 to­nų. Nus­te­bau su­ži­no­ jęs, kad špro­tų ir stri­me­lių kvo­tos ne­bū­da­vo iš­gau­do­mos ir, ki­tiems žve­jams ne­ži­nant jos bū­da­vo kei­

Žve­jams su­si­da­rė įspū­dis, kad pa­sta­ruo­ sius ke­lerius me­tus Bal­ti­jos jū­ros žve­jy­ bos kvo­tų skirs­ty­mo sis­te­ma dir­bo vie­nos bend­ro­vės nau­dai. čia­mos į men­ka­ver­tes ki­tų ša­lių kvo­tas“, – pik­ti­no­si G.Gy­lys. 2010 me­tais pa­teik­ti net trys pro­to­ko­lai, kur ne­pa­nau­do­tos kvo­tos lyg grą­ži­na­mos į „bend­rą“ Lie­tu­vos vals­ty­bės kvo­tų ka­ti­lą, o pa­skui tos pa­čios vie­nos įmo­ nės są­skai­ta lei­džia­ma tas kvo­tas keis­ti su už­sie­nio įmo­nė­mis į ki­tų žu­vų kvo­tas. 2010 m. ba­lan­džio 28 d. pro­to­ ko­lu leis­ta 2 tūkst. to­nų Bal­ti­jos špro­tų kvo­tą pa­si­keis­ti su Da­ni­ja į 2 tūkst. to­nų Šiau­rės jū­ros to­bių. Toks kei­ti­mas žve­jy­bos se­zo­no pra­džio­je ki­tiems žve­jams su­kė­lė daug klau­si­mų. „Kaip taip ga­lė­jo bū­ti, ne­gi iš anks­to jau bu­vo ži­no­ma, kad skir­ tų kvo­tų ne­su­ge­bės iš­gau­dy­ti?“ – ste­bė­jo­si G.Gy­lys.

2010 m. rugp­jū­čio 5 d. pro­to­ko­ lu 1,5 tūkst. to­nų stri­me­lių kvota kei­čia­ma į 500 to­nų At­lan­to sil­ kių. Me­tų pa­bai­go­je dar 2 tūkst. to­nų špro­tų iš­mai­no­mi į to­kį pat kie­kį to­bių. 1,5 tūkst. to­nų špro­tų mai­ nai į 145 to­nas sil­kių, 3 tūkst. to­ nų špro­tų ir stri­me­lių mai­nai į 350 to­nų sil­kių ir tūks­tan­tį to­nų to­bių, 500 to­nų špro­tų į 500 to­nų to­bių fik­suo­ti ir 2011 me­tais. Rea­liai dau­gu­ma žve­jų net ne­ži­ no­jo, kiek per me­tus „Ban­gi­niui“ bū­da­vo ski­ria­ma kvo­tų. Jų tu­ri­mais duo­me­ni­mis, 2010 me­tais skir­ta be­veik 13 tūkst. to­nų, o rea­liai pa­ gauta tik apie 6 tūkst. to­nų. Žve­jai bank­ru­tuo­ja

„Iš šių is­to­ri­jų su­si­da­ro įspū­dis, kad Žve­jy­bos Bal­ti­jos jū­ro­je kvo­ tų skirs­ty­mo ko­mi­si­ja dir­bo ir dir­ba vie­nos bend­ro­vės nau­dai. Dirb­ti­nai bu­vo for­muo­ja­ma is­to­ ri­nė žve­jy­bos tei­sė, pa­gal ku­rią da­ bar to­liau skirs­to­mos kvo­tos, ir ta vie­na bend­ro­vė įgy­ja tei­sę nau­do­ ti per 70 pro­c. stri­me­lių ir špro­tų kvo­tų“, – pa­ste­bė­jo Lie­tu­vos žu­ vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas Al­fon­sas Bar­gai­la. Jo tei­gi­mu, skirs­tant stri­me­lių ir špro­tų kvo­tas ga­lė­jo bū­ti vyk­do­ma ga­li­mai ne­tei­sė­ta veik­la. Kaip pa­vyz­dys pri­si­min­ta tai, kad, skirs­tant men­kių kvo­tas, jei ku­ri nors įmo­nė jų neiš­gau­dy­da­vo,

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

grą­ži­nus kvo­tas, su už­sie­nio kom­ pa­ni­jo­mis jomis bū­da­vo kei­čia­ ma­si tik tuo at­ve­ju, jei vi­sos žve­jų bend­ro­vės Lie­tu­vo­je raš­tiš­kai pa­ tvir­tin­da­vo, kad tų kvo­tų at­si­sa­ko. Tuo tar­pu skirs­tant špro­tų ir stri­ me­lių kvo­tas nie­kas ki­tų žve­jy­bos įmo­nių net ne­klaus­da­vo. Prieš „Ban­gi­nį“ su­si­tel­kę dau­ gu­ma Bal­ti­jos jū­ros žve­jų teis­ muo­se sten­gia­si įro­dy­ti, kad jam pa­gal kon­ce­si­ją pla­nuo­ja­ma skir­ ti per 76 pro­c. Bal­ti­jos jū­ros stri­ me­lių ir špro­tų da­lis is­to­riš­kai yra su­for­muo­ta ne­tin­ka­mai. Dau­gu­ ma žve­jų ban­do įro­dy­ti, kad rea­ liai bend­ro­vė „Ban­gi­nis“ iš­gau­ dy­da­vo tik apie 45 pro­c. bend­rų kvo­tų da­lies, to­dėl jam, nors ir di­ džiau­siai žve­jy­bos įmo­nei, ne­tu­ri bū­ti ski­ria­ma di­des­nė kvo­tų da­lis. To­kiu at­ve­ju ki­tos Bal­ti­jos žve­jy­ bos įmo­nės taip pat gau­tų pa­kan­ ka­mai kvo­tų ir iš­gy­ven­tų. Da­bar jos neiš­gy­ve­na, da­lis žve­jų įmo­ nių pra­dė­jo bank­ru­tuo­ti. Ki­ta da­ lis žve­jų ne­tu­ri už ką re­mon­tuo­ti lai­vų, jie skęs­ta prie kran­ti­nių kel­ da­mi grės­mę ap­lin­kai. Dėl šios situacijos paprašiau Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo komisijos vadovo Va­ clovo Petkaus komentarų. Jis pa­ žadėjo pakomentuoti, bet vėliau paprašė klausimų raštu. Nusiun­ tus juos V.Petkus tikino, kad ko­ mentarų negalintis teikti, kol ne­ matė protokolų,o jie esantys pas darbuotoją, kuris atostogauja.

12

pirmADIENIS, spalio 14, 2013

rubrika JŪRA Stu­di­ja „Jū­rei­vis“

Mi­li­ta­ri­zuo­ta Bal­ti­ja

Bal­ti­jos vė­jas

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas vyk­do jū­ri­nio sek­to­riaus stu­di­jų to­bu­ li­ni­mo pro­gra­mą „Jū­rei­vis“. Jai skir­ta 3,3 mln. li­tų. Pa­gal šią pro­ gra­mą ver­ti­na­mos ir at­nau­ji­na­ mos Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to jū­ ri­nio pro­fi­lio stu­di­jos. Su­kur­tos ir dvi nau­jos Ich­tio­lo­gi­jos ir žu­vi­ nin­kys­tės bei Geoin­for­ma­ti­kos ma­gist­ran­tū­ros pro­gra­mos.

Iš Lat­vi­jos Sei­mo na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ko­mi­te­to pa­skli­do in­ for­ma­ci­ja, kad šiuo me­tu ka­ ri­nės tech­ni­kos kon­cent­ra­ci­ja Bal­ti­jos jū­ro­je yra di­džiau­sia per ke­lis pa­sta­ruo­sius de­šimt­me­ čius. Pa­dau­gė­jo ne tik Ru­si­jos, bet ir NA­TO ša­lių ka­ri­nių lai­vų. Bal­ti­ja ne­va ta­po ko­vos dėl šiau­ rės re­gio­nų ba­ze.

Iš Vil­niaus į Ka­zachs­ta­no Kus­ ta­nai ge­le­žin­ke­lio sto­tį pra­dė­ jo kur­suo­ti nau­jas kon­tei­ne­ri­ nis trau­ki­nys „Bal­ti­jos vė­jas“. Juo iš­ga­ben­ti 42 kon­tei­ne­riai su au­to­mo­bi­lių de­ta­lė­mis. Per mė­ne­sį trau­ki­nys vyks į 2–3 rei­sus. Kon­tei­ne­ri­nio trau­ki­nio agen­tė Lie­tu­vo­je yra kom­pa­ni­ ja „Nort­rans“.

Uoste pradėta didžiulių vilčių statyba

Indėlis: „Terminal Investment Limited“ vykdantysis direktorius Vikra­

mas Sharma (antras kairėje), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direk­ cijos vadovas Arvydas Vaitkus (pirmas dešinėje), „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška (antras dešinėje).

Įbetonavus specialiame konteineryje įdėtą raštą ateities kartoms, oficialiai pradėta „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių paskirstymo centro statyba. Ji turi iš esmės pakeisti Klaipėdos uosto veidą. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Laivų dydžiai keisis

Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius tikino, kad konteinerių paskirstymo centro „Klaipėdos Smeltėje“ statybos klausimai yra nuolat Susisiekimo ministerijos struktūrų, netgi Vyriausybėje rengiamų pasitarimų darbotvarkėje. „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių paskirstymo centro statyba yra Lietuvos ekonominių vilčių rodiklis. V.Kondratovičiaus teigimu, Klaipėdos uostą, kaip šalies ekonomikos variklį, labai aukštai vertina Lietuvos Respublikos Seimas, neseniai jį atleidęs nuo mokesčių, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, suprantantis uostą ir esantis tarsi jo ambasadorius šalies valdžioje. Pradėtas statyti „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių paskirstymo centras pakeis Klaipėdos uosto veidą. Kaip pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus, Klaipėdos uostas iš fiderinio taps „habiniu“. Tai reiškia, kad vietoje mažų konteinerinių laivų, kurie iki šiol plaukiojo į Klaipėdos uostą, čia ateis ir dideli okeaniniai laivai. Atplauks ir maži fideriniai konteinervežiai, bet jie paims Klaipėdoje iš okeaninių laivų iškrautus konteinerius ir išgabens į kitus Baltijos regiono uostus. Iš tų uostų konteineriai taip pat dalinai keliaus per Klaipėdos uostą, nes juos iš čia išgabens tie patys didieji laivai. „Tai yra naujas ėjimas jūrinės logistikos šachmatų lentoje, kuris gerokai pakels Klaipėdos uosto prestižą“, – pastebėjo A.Vaitkus. Kelią naujam ėjimui atvėrė buvusio labiausiai apleisto žvejybos uos-

Palikimas: į specialiai iš nerūdijančio plieno pagamintą konteinerį įdėtas raštas įbetonuotas ir skirtas atei­

ties kartoms.

to naujai išvystyta teritorija. Užpylus žemėmis dalį vandens teritorijos į marių pusę, atsirado uoste taip stokojami papildomi krovos aikštelių plotai. Didžiulės privačios investicijos

Lietuvos valdžios nusiteikimas toliau vystyti Klaipėdos uostą, padaryti jį konkurencingiausią rytinės Baltijos regione, lėmė ir antros pagal dydį pasaulyje konteinerinės laivybos linijos „Mediterranen Shipping Company“ (MSC) valdomo terminalo „Terminal Investment Limited“ (TIL) atėjimą į Klaipėdą.

Vikramas Sharma:

Dar visai neseniai net negalėjote įsivaizduoti, kad kada nors į Klaipėdos uostą atplauks 360 metrų ilgio konteineriniai laivai.

Kompanijos „Terminal Investment Limited“ vykdantysis direktorius V.Sharma teigė, kad TIL kompanija yra vienas iš sparčiausiai augančių konteinerių krovos terminalų operatorių pasaulyje. Ji pagal krovos apimtis – šešta kompanija pasaulyje. Šiemet planuojama perkrauti per 30 mln. TEU konteinerių. Nuolatinį augimą didžiąja dalimi lemia jos pagrindinio akcininko kompanijos MSC veikla gabenant konteinerius. Šiuo metu TIL kompanija valdo 25 veikiančius konteinerių terminalus, dar

Darbai: „Klaipėdos Smeltės“

telių ir konteinerių.

Vidmanto Matučio nuotr.

teritorija virto statybos aikšte­ le, kur pagrindiniai rangovai yra UAB „Lemminkainen Lietuva“ ir AB „YIT Kausta“ konsorciumas.

tris stato. Konteinerių terminalai išdėstyti didžiausiuose pasaulio uostuose. Europoje Klaipėdos uostas stos į vieną gretą su Antverpeno, Roterdamo, Sankt Peterburgo ir kitais uostais, kur jau veikia TIL konteinerių krovos terminalai. „Klaipėda turi unikalų privalumą – jis yra šiauriausias neužšąlantis uostas Baltijos jūros regione. Tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl jis pasirinktas kurti MSC konteinervežiais gabenamų krovinių paskirstymo centrą“, – dėstė V.Sharma. Įrengiant Klaipėdos uoste konteinerių paskirstymo centrą numatoma investuoti 260 mln. litų. Pinigai bus skirti ne tik statyboms, bet ir naujai konteinerių krovos ir sandėliavimo technikai bei įrangai, mokymams.

uostą atplauks 360 metrų ilgio konteineriniai laivai“, – kalbėjoV.Sharma. Jis teigė, kad konteinerių paskirstymo centre planuojama krovą padidinti nuo 140 tūkst. TEU, kuriuos šiemet kraus „Klaipėdos Smeltė“, iki vieno mln. TEU. Anot V.Sharmos, tai įvyks per 10 metų laikotarpį. Ši veikla „Klaipėdos Smeltėje“ papildomai sukurs apie 300 naujų darbo vietų ir dar apie 300 darbo vietų už šios bendrovės ribų. V.Sharma padėkojo „Klaipėdos Smeltės“ generaliniam direktoriui Rimantui Juškai, kuris atliko didžiulį darbą, kad prasidėtų konteinerių paskirstymo centro statybos. Po to, kai 2008 metais „Klaipėdos Smeltę“ įsigijo kompanija „Terminal Investment Limited“, projektas dažnai strigo, buvo abejojančių jo sėkme. „Vyko daugybė susitikimų, įtikinėjimų, reikėjo diplomatijos, palaikymo tiek Klaipėdos miesto savivaldybėje, tiek Uosto direkcijoje, tiek Susisiekimo ministerijoje, Vyriausybėje“, – dėstė „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška. Jau dabar „Klaipėdos Smeltė“ gali parodyti savo būsimąjį techninį potencialą. Klaipėdos uoste jau stovi

keturi nauji RTG kranai. Penktadienį vėlai vakare į Klaipėdą atplukdytas Suomijoje surinktas pirmasis STS kranas. Jis šiuo metu bus didžiausias visame Baltijos jūros regione. 83 metrų aukščio gigantas, o su pakelta strėle aukštis sieks ir 115 metrų, prilygsta didžiausiems Klaipėdos miesto statiniams. Kranas galės paimti konteinerius net iš 18-osios konteinervežio eilės. Tokių kranų „Klaipėdos Smeltėje“ iki kitų metų pirmo pusmečio pabaigos iš viso bus trys. R.Juška akcentavo ir per trumpą laiką padarytą didžiulį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbą. „Jei dar 2009 metais iki „Klaipėdos Smeltės“ galėjo plaukti iki 220 metrų ilgio laivai ir tik šviesiu paros metu, tai šiuo metu uosto kapitono tarnyba yra pasiruošusi priimti iki 340 metrų ilgio, 45 metrų pločio laivus su 13,2 metro grimzle. Tokias galimybes atvėrė iki 14,5 metro pagilintas ir iki 150 metrų praplatintas Klaipėdos uosto pietinės dalies laivybos kanalas, taip pat uosto akvatorijoje ties bendrove įrengtas didžiųjų konteinerinių laivų apsisukimo baseinas“, – pastebėjo R.Juška.

Pasirengę: nauji „Konecranes“ RTG kranai Klaipėdoje jau laukia aikš­

Jau matyti potencialas

Konteinerių paskirstymo centrą „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje planuojama įrengti iki kitų metų pabaigos. Baigus jį statyti, į „Klaipėdos Smeltę“ galės atplaukti ir 11 tūkst. TEU gabenantys, iki 360 metrų ilgio ir 45 metrų pločio laivai. „Dar visai neseniai net negalėjote įsivaizduoti, kad kada nors į Klaipėdos

13

pirmADIENIS, spalio 14, 2013

JŪRA Nuo­lai­dų uos­tas

Pa­liks be kro­vi­nių

Ku­ro kai­nos

To­li nuo Šiau­rės jū­ros že­my­ne esan­tis Bel­gi­jos Gen­to uos­tas lai­vus vi­lio­ja „nu­li­nė­mis“ rink­lia­ vo­mis. Į Gen­tą plau­kian­tys lai­ vai at­lei­džia­mi nuo ka­na­lo rink­ lia­vos. Taip Gen­to uos­tą val­dan­ ti sa­vi­val­dy­bė sie­kia pri­trauk­ ti lai­vus. Per me­tus Gen­to uos­ tas krau­na be­veik 50 mln. to­nų kro­vi­nių.

Ru­si­jos uos­tų veik­los pla­nuo­to­jai pa­reiš­kė, kad iki 2030 me­tų per Ta­li­no uos­tą ru­sų kro­vi­niai ne­ be­bus ga­be­na­mi. Pra­dė­jus veik­ ti nau­jiems ter­mi­na­lams Ust Lu­ gos uos­te, jau da­bar Ta­li­ne Ru­ si­jos tran­zi­tas smar­kiai ma­žė­ja. Šie­met Es­ti­jos ge­le­žin­ke­liais ga­ ben­ta 8,7 pro­c., uos­tuo­se krau­ta 4,1 pro­c. ma­žiau kro­vi­nių.

Eks­per­tų ver­ti­ni­mu, nuo 2015 m. sau­sio 1 d. Bal­ti­jos jū­ro­je įve­ dus su­griež­tin­tus iš­me­ta­mų ter­ ša­lų rei­ka­la­vi­mus, lai­vų de­ga­ lų kai­nos di­dės 68–85 pro­c. Tuo pat me­tu lai­vų frach­tai kils 40– 80 pro­c. Tai ga­li pa­ra­ly­žiuo­ti lai­ vy­bą Bal­ti­jos jū­ro­je. Lai­vy­bos kom­pa­ni­jos kol kas ne­si­ren­gia dirb­ti nau­jo­mis są­ly­go­mis.

Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai – prieš til­tą į Kur­šių ne­ri­ją Til­to į Kur­šių ne­ri­ją ga­li pri­reik­ti grei­čiau nei da­bar ma­no­ma.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Jau ki­tais me­tais dėl pra­dė­sian­čio veik­ti „Klai­pė­dos Smel­tės“ kon­tei­ ne­rių pa­skirs­ty­mo cent­ro, Klai­pė­ dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lo, lai­vy­ba in­ten­sy­vės ir taps kliū­ti­mi II Smil­ty­nės per­kė­los veik­lai. Ypač kir­sis Smil­ty­nės per­kė­los ir Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­ mi­na­lo veik­la, nes vie­ti­nių kel­tų lai­ vy­bos ka­na­le su­ksis at­plau­kę jū­ri­niai kel­tai, ku­rie tu­rės pir­me­ny­bę. La­biau­siai Smil­ty­nės per­kė­los veik­lai įta­kos tu­rės nuo 2015 me­ tų pra­dė­sian­tis veik­ti su­skys­tin­tų­ jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­las. „Jei per me­tus, kaip pla­nuo­ja­ma, bus krau­na­mi trys mi­li­jar­dai ku­ bi­nių met­rų su­skys­tin­tų­jų gam­ti­ nių du­jų, du­jo­ve­žis į Klai­pė­dą at­ plauks ne re­čiau kaip du kar­tus per sa­vai­tę. Kol jis maž­daug dvi va­lan­ das plauks per Klai­pė­dos uos­tą, lai­ vy­ba bus už­da­ry­ta. Prie „Smil­ty­nės per­kė­los“, ypač va­sa­rą, su­si­da­rys il­ gos au­to­mo­bi­lių ei­lės, ku­rios iš­si­lies į Klai­pė­dos mies­to gat­ves“, – svars­

Perspektyva: prie Kiau­lės Nu­ga­ros jau ky­la bū­si­mo­jo su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­lo kon­tū­rai, tai pri­vers rim­

tai svars­ty­ti til­to į Kur­šių ne­ri­ją bū­ti­ny­bę.

tė Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ar­vy­das Vait­kus. Jis ir yra pa­grin­di­nis ini­cia­to­ rius, sie­kian­tis, kad nuo Kai­rių gat­ vės, ku­ri jau bai­gia­ma re­konst­ruo­ti Uos­to di­rek­ci­jos lė­šo­mis, au­to­mo­ bi­lių srau­tas į Kur­šių ne­ri­ją ju­dė­tų per til­tą. Per me­tus į ne­ri­ją vi­du­ti­niš­kai ju­da apie 500–600 tūkst. au­to­mo­ bi­lių. Pas­ta­čius til­tą, jie ap­lenk­tų Klai­pė­dos gat­ves ir ju­dė­tų ne­tgi ne Jū­ri­nin­kų pro­spek­tu, o pla­nuo­ja­mu sta­ty­ti pie­ti­niu ap­link­ke­liu. A.Vait­kaus ver­ti­ni­mu, į Kur­ šių ne­ri­ją bū­tų pa­sta­ty­tas leng­vos konst­ruk­ci­jos maž­daug 1,3 tūkst.

Sau­lius Gir­daus­kas:

Til­to sta­ty­ba į Kur­šių ne­ri­ją yra dar to­li­ma atei­tis, ta­čiau ana­li­zuo­ ti jo sta­ty­bos per­spek­ ty­vas bū­ti­na jau da­bar.

met­rų il­gio til­tas. Ties far­va­te­riu į Kur­šių ma­rias jis pa­kil­tų maž­daug į 50 met­rų aukš­tį, kad pro jį pra­ lįs­tų jach­tos. Kur­šių ne­ri­jo­je til­tas nu­si­driek­tų ties Alks­ny­ne. Juo va­

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

žiuo­jan­tis trans­por­to srau­tas leng­ vai įsi­lie­tų į Klaipėdos–Nidos ke­ lią. Pre­li­mi­na­riais ver­ti­ni­mais, til­to į Kur­šių ne­ri­ją sta­ty­ba kai­nuo­tų apie 50 mln. li­tų. Iki šiol apie til­to į Kur­šių ne­ri­ją sta­ty­bą dau­giau­sia kal­bė­jo Klai­pė­ dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas A.Vait­kus. Dar dirb­da­mas Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos sek­re­to­ riu­mi, jis maž­daug prieš de­šimt­me­ tį ana­li­za­vo to­kio til­to sta­ty­bos va­ rian­tus. Jų bu­vo net ke­tu­ri, įskai­tant ir tu­ne­lio po Kur­šių ma­rio­mis ga­li­ my­bę. Ta­čiau tiek tuo­met, tiek da­ bar rea­liau­sias til­to va­rian­tas at­ro­ do už Kiau­lės Nu­ga­ros, kaip Kai­rių gat­vės tą­sa.

Tuo­met til­to sta­ty­bai la­biau­siai prie­ši­no­si ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai. Ir da­bar, kai to­kia idė­ja bu­vo svars­ to­ma Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to plė­to­ji­mo ta­ry­bos po­sė­dy­je, prieš til­to sta­ty­bą iš es­mės pa­si­sa­ kė vie­nin­te­lis ap­lin­kos vi­ce­mi­nist­ ras Al­man­tas Pet­kus. Jo tei­gi­mu, sau­go­da­ma Kur­šių ne­ri­ją Ap­lin­ kos mi­nis­te­ri­ja sie­kia prie­šin­gų nei trans­por­to pra­lai­du­mas tiks­lų – no­ ri­ma ma­žin­ti ma­ši­nų, ypač tran­zi­ti­ nių, srau­tą. A.Vait­kaus nuo­mo­ne, til­tas bus mo­ka­mas, ir au­to­mo­bi­lių srau­tai juo ga­lės bū­ti re­gu­liuo­ja­mi taip pat sėk­ min­gai, kaip da­bar tai da­ro „Smil­ty­ nės per­kė­la“. Vis dau­giau aukš­to ran­go as­me­ nų pa­si­sa­ko už til­to į Kur­šių ne­ri­ ją sta­ty­bą. Tam pri­tar­tų ir Ne­rin­gos bei Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės. Ne­rin­ giš­kiai įgy­tų pa­lan­kes­nį su­si­sie­ki­ mą, o Klai­pė­do­je bū­tų spren­džia­ mos au­to­mo­bi­lių srau­to per mies­tą pro­ble­mos. Ma­no­ma, kad til­tas atei­ty­je pa­ ska­tin­tų Kop­ga­lio ir Smil­ty­nės, kaip Klai­pė­dos trau­kos cent­ro, vys­ty­mą. Til­to į Kur­šių ne­ri­ją sta­ty­bos pro­ ble­ma­ti­kai ana­li­zuo­ti pla­nuo­ja­ma su­bur­ti aukš­to ly­gio įvai­rių suin­ te­re­suo­tų ži­ny­bų gru­pę. Or­ga­ni­za­ ci­nės funk­ci­jos im­tų­si Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja. Šios mi­nis­te­ri­jos vi­ce­ mi­nist­ras Sau­lius Gir­daus­kas ma­no, kad til­to sta­ty­ba į Kur­šių ne­ri­ją yra dar to­li­ma atei­tis, ta­čiau ana­li­zuo­ ti to­kio til­to sta­ty­bos per­spek­ty­vas bū­ti­na jau da­bar.

Dėl Šven­to­sios uos­to – skep­tiš­kas po­žiū­ris Vid­man­tas Ma­tu­tis Šven­to­sios uos­to at­sta­ty­mas įtrauk­ tas į Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos 2014–2020 me­tų ES pa­ ra­mos prio­ri­te­ti­nių ob­jek­tų są­ra­šą. Rei­kė­tų 200 mln. li­tų

Šiam uos­tui sta­ty­ti pre­li­mi­na­riai rei­kė­tų apie 200 mln. li­tų. Jau da­ bar iš­ky­la abe­jo­nių, ar, su­ma­žė­ jus ES pa­ra­mai, pa­vyks su­ras­ti pa­ ly­gin­ti ne­ma­žą su­mą pi­ni­gų. To­dėl Šven­to­sios uos­to sta­ty­bos pro­jek­tas su­skai­dy­tas į dvi da­lis: mo­lų sta­ty­ ba, ku­riai rei­kė­tų per 100 mln. li­tų, ir ki­ti dar­bai. Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­man­ tas Sin­ke­vi­čius pra­bi­lo apie tai, kad mo­lai ga­lė­tų bū­ti pa­sta­ty­ti už ES pi­ni­gus, o ki­tiems Šven­to­sios uos­to dar­bams at­lik­ti rei­kė­tų ir vals­ty­bės, ir sa­vi­val­dos, ir pri­va­čių pi­ni­gų. Prak­ti­ka by­lo­ja, kad pi­ni­gams im­ lus Šven­to­sios uos­tas yra tar­si rakš­ tis Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jai. Bu­vęs su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­

siu­lis leng­va ran­ka paė­mė ir per­me­tė Šven­to­sios uos­tui sta­ty­ti nu­ma­ty­tus pi­ni­gus ke­liams ties­ti. Vie­to­je uos­ to bu­vo pra­dė­tas raus­ti tik ka­na­las, iš ku­rio jū­ra tik „pa­si­juo­kė“. Da­bar­ti­nis su­si­sie­ki­mo mi­nist­ ras R.Sin­ke­vi­čius sa­vo pirm­ta­ko sko­los iš ke­lių grą­žin­ti ne­pla­nuo­ ja – ke­liams ties­ti iš 2014–2020 ES pro­gra­mų ir taip ski­ria­ma ma­žiau lė­šų. Ta­čiau ne­ga­li­ma teig­ti, kad Šven­to­sios uos­to sta­ty­boms ne­si­ ren­gia­ma. Vo­kie­čiai kol kas nein­ves­tuo­tų

Bend­ro­vė „Swe­co Lie­tu­va“ pri­sta­ tė Šven­to­sios uos­te­lio vi­zi­ją. Uos­ tas tu­ri tap­ti Šven­to­sios mies­to da­ li­mi, ska­tin­ti nau­jų vers­lų kū­ri­mą­si re­gio­ne. Kaip funk­cio­nuo­tų pra­ mo­gi­nis uos­tas su tam tik­rais žve­jų, Bū­tin­gės naf­tos ir vals­ty­bių tar­ny­bų in­te­re­sais paaiš­kės pa­ren­gus Šven­ to­sios uos­te­lio veik­los kon­ce­si­ją. Pa­gal tar­pi­nę jos ata­skai­tą Šven­to­ sios uos­tas ga­lė­tų tap­ti di­džiu­le ma­ ri­na, kur apie 60 pro­c. Lie­tu­vos jū­

ri­nių jach­tų sa­vi­nin­kų lai­ky­tų sa­vo lai­ve­lius. Ti­ki­ma­si di­des­nio ar ma­ žes­nio ir už­sie­nio bu­riuo­to­jų srau­to. Šven­to­sios uos­tas kon­ce­si­jos pa­ grin­dais ga­lė­tų bū­ti iš­nuo­mo­tas ir ku­riam nors pri­va­čiam vers­lui. Tuo uos­te­liu do­mė­jo­si per 10 ma­ri­nų Vo­kie­ti­jo­je val­dan­tys bro­liai Tillis ir Hansas Jaichos. Kol kas jie į Šven­tą­ ją nein­ves­tuo­tų, nes ne­ma­to tin­ka­ mos inf­rast­ruk­tū­ros. Gal­būt atei­ty­ je, kai Uos­to di­rek­ci­jos lė­šo­mis bus įreng­ti tin­ka­mi mo­lai, įplau­kos ka­ na­las, at­si­ras ir pri­va­čių in­ves­tuo­to­ jų. Prie­vo­lės in­ves­tuo­ti į Šven­to­sios uos­te­lį ne­si­kra­to ir Pa­lan­gos sa­vi­ val­dy­bė. Tik neaiš­ku, ko­kios bū­tų jos ga­li­my­bės. Van­duo už­lie­ja sta­ti­nius

Ša­lia Šven­to­sios uos­to bū­tų for­ muo­ja­mos vers­lui pa­trauk­lios te­ri­ to­ri­jos. Ver­ti­na­ma, kad Šven­to­jo­ je ga­lė­tų at­si­ras­ti apie 50 tūkst. kv. m ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, į te­ri­to­ri­ ją bū­tų pri­trauk­ta apie 100 mln. li­ tų in­ves­ti­ci­jų. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­

Nos­tal­gi­ja: kai Šven­to­jo­je nors ir trum­pą lai­ką, iš­ka­sus ka­na­lą be mo­

lų, sto­vė­jo lai­ve­liai, sa­lo­je ap­leis­ti pa­sta­tai neat­ro­dė taip grau­džiai. Da­ bar vaiz­dą su lai­ve­liais iš­vy­si­me tik tuo­met, kai bus pa­sta­ty­ti tik­ri mo­ lai, o ne smė­lio pi­lys. Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

to pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Pau­laus­kas siū­lė Šven­to­sios uos­te nu­ma­ty­ti ga­ li­my­bę įplauk­ti ir ne­di­de­liems kel­ tams, krui­zi­niams lai­vams, tuo­met dar pa­di­dė­tų už­sie­nie­čių trau­ka. Ta­čiau Šven­to­jo­je yra ir pro­ble­ miš­kų da­ly­kų. Tai pa­ste­bė­jo čia bu­

vu­siam žve­jų ko­lū­kiui va­do­va­vęs Vac­lo­vas Pet­kus. Šven­to­jo­je, lyg ko­ kio­je Šiau­rės jū­ros pa­kran­tė­je, smar­ kiai svy­ruo­ja van­dens ly­gis. Dėl po­ tvy­nių van­duo kar­tais pa­ky­la net iki 1,7 met­ro – už­lie­ja­mi ta­kai, pa­kran­ tės sta­ti­niai.

14

pirmADIENIS, spalio 14, 2013

JŪRA

Val­ti­mi – per Di­dį­jį van­de­ny­ną Vid­man­tas Ma­tu­tis Bri­tė Sa­ra Ou­ten at­li­ko žyg­dar­bį, ko­kio iki tol ne­pa­vy­ko nie­kam pa­ da­ry­ti – ji pir­mo­ji pa­pras­ta irk­li­ne val­ti­mi įvei­kė Di­dį­jį van­de­ny­ną.

28 me­tų bri­tės ke­lio­nė pra­si­dė­jo Ja­po­ni­jo­je ir bai­gė­si Alias­ko­je. Per 150 pa­rų ji nu­plau­kė apie sep­ty­nis tūks­tan­čius ki­lo­met­rų. „Kai po pen­kių mė­ne­sių pa­sie­ kiau že­mę, su­pra­tau, kad esu vi­ siš­kai iš­se­ku­si. Pas­ta­ro­sios ke­lios sa­vai­tės bu­vo ypač sun­kios. Ma­ nęs kū­nas jau sun­kiai klau­sė, irk­ la­vau iš pa­sku­ti­nių­jų jė­gų“, – pri­ si­mi­nė S.Ou­ten. Ke­lio­nė bent ke­lis kar­tus ga­lė­jo baig­tis tra­giš­kai, – jos val­tį per­ ver­tė pen­kis kar­tus. Vie­ną kar­tą men­ku­tės val­te­lės vos ne­ta­ra­na­vo pra­plau­kian­tis di­džiu­lis lai­vas. Val­čiai pri­plau­kiant prie Ka­na­ dos kran­tų, ją pa­si­ti­ko ypač ne­ pa­lan­kios oro są­ly­gos. Iki Alias­ kos Aleu­tų sa­lų li­kus maž­daug vie­nam ki­lo­met­rui, į kran­tą ją nu­ tem­pė vil­ki­kas. Bai­min­ta­si, kad, esant stip­riam vė­jui, iš­se­ku­si žy­ gei­vė ga­li už­plauk­ti ant pa­kran­tės uo­lų, ku­rios su­dau­žys val­tį. Jau­n os bri­t ės pa­s i­ro­dy­m as Alias­kos Adak mies­te­ly­je bu­vo tik­ras įvy­kis. Jos pa­svei­kin­ti su­si­ rin­ko apie pu­sę šio mies­te­lio gy­ ven­to­jų. „Tai ne tik ma­no ke­lio­nė. Plauk­ da­ma van­de­ny­ne su­ti­kau daug lai­ vų, ku­rių įgu­lų na­riai siū­lė sa­vo pa­gal­bą, kvie­tė į sve­čius, pa­sa­ko­ jo įdo­mias is­to­ri­jas. Tai su­teik­da­

Sa­ra Ou­ten:

Kai po pen­kių mė­ne­ sių pa­sie­kiau že­mę, su­pra­tau, kad esu vi­ siš­kai iš­se­ku­si.

vo man pa­pil­do­mų jė­gų“, – pa­sa­ ko­jo bri­tė. Van­de­ny­ną ji įvei­kė sep­ty­nių met­rų il­gio irk­li­ne val­ti­mi, pa­va­ din­ta tik­rai iš­ra­din­gai – „Lai­min­ gos ko­ji­nės“. Plau­ki­mas šia val­ti­mi bu­vo jos ant­ra­sis ban­dy­mas įveik­ti Di­dį­jį van­de­ny­ną. Pa­na­šia val­ti­mi, ku­ri va­di­no­ si „Gu­li­ve­ris“, ji plau­kė jau 2012 me­tais. Ši val­tis neat­lai­kė aud­ros ir su­du­žo. Il­gų dis­tan­ci­jų ke­lio­nės ta­po S.Ou­ten gy­ve­ni­mo bū­du. 2011 me­ tais ji bai­da­re ir dvi­ra­čiu įvei­kė 17,7 tūkst. ki­lo­met­rų at­stu­mą ke­liau­da­ ma per Eu­ro­pą, Azi­ją iki Ja­po­ni­jos.

Neįp­ras­ta: Ant­ver­pe­no uos­to ato­mi­nė elekt­ri­nė, tu­rin­ti 176 met­rų aukš­čio au­ši­ni­mo blo­kus, ma­to­ma iš to­lo. Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Jė­gai­nės skver­bia­si į uos­tus Jū­ri­nis vers­las yra glo­ba­lus, to­dėl dau­ gu­ma pa­sau­lio uos­tų – pa­na­šūs. Ta­čiau tarp ry­ti­nės Bal­ti­jos ir Va­ka­rų Eu­ro­pos uos­tų ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir ryš­kių skir­tu­mų.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Uos­tai be vė­jo?

Žy­gis: šia val­ti­mi S.Ou­ten įvei­kė Di­dį­jį van­de­ny­ną.

„Ko­rab­ley.net“ nuo­tr.

Uos­tai prii­ma tuos pa­čius lai­vus, tik skir­tin­gų dy­džių, juo­se vei­kia tie pa­tys kro­vos ter­mi­na­lai, tik vėl­ gi skir­tin­gų dy­džių ir tech­no­lo­gi­nio lygio. Net­kra­nai, ki­ta kro­vos tech­ ni­ka, ku­ri yra įdieg­ta ir Va­ka­rų Eu­ ro­pos uos­tuo­se, at­ke­liau­ja iš tų pa­ čių kom­pa­ni­jų. Klai­pė­dos uos­tas nė­ra tech­no­lo­ giš­kai at­si­li­kęs. Kai ku­rio­se sri­ty­ se jis ne­tgi len­kia Va­ka­rų Eu­ro­pos uos­tus. Taip yra to­dėl, kad Klai­pė­ dos uos­tas in­ten­sy­viai vys­tomas, į jį žen­gia nau­jau­sios tech­no­lo­gi­jos. Pa­ly­gi­nus Klai­pė­dos uos­tą su Va­ka­rų Eu­ro­pos, ma­ty­ti aki­vaiz­dus skir­tu­mas. Mū­sų uos­te nė­ra nė vie­ nos vė­jo jė­gai­nės – tar­si ja­me ne­ bū­tų vė­jo. Pa­na­šiai yra ir ki­tuo­se ry­ti­nės Eu­ro­pos uos­tuo­se. Dau­gu­mo­je Va­ka­rų Eu­ro­pos uos­tų – Ro­ter­da­me, Ge­te­bor­ge, Ham­bur­ge, Ams­ter­da­me ir ki­ tuo­se kur tik įma­no­ma – ant mo­ lų, uos­to te­ri­to­ri­jo­je, prie bend­ro nau­do­ji­mo ke­lių – įreng­tos vė­ jo jė­gai­nės. Jų ga­mi­na­ma elekt­ ros ener­gi­ja pir­miau­sia nau­do­ja­ ma uos­to reik­mėms. Klai­pė­do­je bu­vo no­rin­čių­jų ant pie­ti­nio mo­lo sta­ty­ti vė­jo jė­gai­ nių. Ta­čiau uos­to mo­lai tam nė­ ra pri­tai­ky­ti, jie per siau­ri. Kur­šių ne­ri­jos pu­sė­je sta­ty­ti vė­jo jė­gai­ nes ne­ga­li­ma dėl ypa­tin­go jos, kaip sau­go­mos te­ri­to­ri­jos, sta­tu­so, uos­

to da­ly­je tam nė­ra vie­tos. Pa­ly­gin­ti su ki­tais Eu­ro­pos uos­tais, Klai­pė­ dos uos­tas yra la­bai ankš­tas. Ja­ me trūks­ta vie­tos vers­lui plė­to­ti – apie vė­jo jė­gai­nes jau ne­kal­ba­ma, nes jos su ap­sau­gos zo­no­mis uži­ ma ne­ma­žai vie­tos.

Elekt­ros ener­gi­ja į Klai­pė­dos uos­tą tie­ kia­ma iš bend­ro Lie­ tu­vos tink­lo, kai ki­ ti uos­tai tu­ri net sa­vo ato­mi­nes elekt­ri­nes. Ener­gi­ja iš tink­lo

Di­džiuo­siuo­se Va­ka­rų Eu­ro­pos uos­tuo­se ku­ria­mi ne tik vė­jo jė­ gai­nių par­kai, bet ir vei­kia ši­lu­ mi­nės elekt­ri­nės. To­kia elekt­ri­ nė yra Ro­ter­da­mo uos­te, ša­lia ati­da­romos nau­jos uos­to „Mas­ lavk­te 2“ da­lies. Šio­je jė­gai­nė­ je pa­ga­min­ta elekt­ros ener­gi­ja tie­kia­ma „mai­tin­ti“ uos­te vei­ kian­tiems elekt­ri­niams kra­nams. Ypač daug ener­gi­jos nau­do­ja vi­ siš­kai au­to­ma­ti­zuo­ti kon­tei­ne­ rių ter­mi­na­lai, ku­rių Ro­ter­da­mo uos­te yra bent ke­li. Daug elekt­ros ener­gi­jos rei­kia ir Ro­ter­da­me jau pa­sta­ty­tam su­skys­tin­tų­jų gam­ti­ nių du­jų ter­mi­na­lui. Nė­ra abe­jo­nės, kad daug elekt­ ros ener­gi­jos nau­do­ja ir Klai­pė­ dos uos­te sta­to­mi nau­ji ter­mi­na­ lai. Kon­tei­ne­rių ter­mi­na­lą bu­vu­sio

žve­jy­bos uos­to te­ri­to­ri­jo­je sta­ tan­čios „Klai­pė­dos Smel­tės“ va­ do­vas Ri­man­tas Juš­ka už­si­mi­ nė, kad kon­tei­ne­ri­niams kra­nams „mai­tin­ti“ sta­to­mos net dvi at­ ski­ros elekt­ros pa­sto­tės. Elekt­ros ener­gi­ja į šį ter­mi­na­lą, kaip ir į ki­ tus ter­mi­na­lus Klai­pė­dos uos­te, bus tie­kia­ma iš bend­ro Lie­tu­vos ener­ge­ti­nio tink­lo. To­kia elekt­ros ener­gi­ja yra bran­ges­nė nei pa­ga­ min­ta pa­čia­me uos­te. Ato­mi­nė elekt­ri­nė Ant­ver­pe­ne

Be­ne pi­giau­sią elekt­ros ener­gi­ją tarp Eu­ro­pos uos­tų nau­do­ja ant­ras pa­gal dy­dį Va­ka­rų Eu­ro­po­je Ant­ ver­pe­no uos­tas. Nus­te­bi­no tai, kad šia­me uos­te įreng­ta ne ko­kia nors ši­lu­mi­nė, o ato­mi­nė elekt­ri­nė. 200 hek­ta­rų Ant­ver­pe­no uos­ to da­ly­je yra Doel ato­mi­nė elekt­ri­ nė. Jos bend­ra ga­lia – 2919 me­ga­ va­tų. Ši Olan­di­jos pa­sie­ny­je įkur­ta AE yra vie­na iš dvie­jų Bel­gi­jos ato­ mi­nių elekt­ri­nių. Pir­mie­ji du Doel AE reak­to­riai sta­ty­ti 1975 me­tais, juos pla­nuo­ ja­ma už­da­ry­ti 2015-ai­siais. Tre­ čias ir ket­vir­tas reak­to­riai įreng­ ti ati­tin­ka­mai 1982 ir 1985 me­tais. Du po 176 met­rų aukš­čio au­ši­ni­ mo bokš­tus tu­rin­ti Doel yra la­ biau­siai ma­to­mas ob­jek­tas Ant­ ver­pe­no uos­te. Ant­ver­pe­no uos­tas nė­ra pa­jė­ gus pa­nau­do­ti vi­sos Doel ato­mi­ nė­je elekt­ri­nė­je ga­mi­na­mos elekt­ ros ener­gi­jos. Ji tie­kia­ma ir į ki­tus Bel­gi­jos, Olan­di­jos re­gio­nus. To­kių at­ve­jų, kai uos­tų te­ri­to­ ri­jo­se vei­kia ato­mi­nės elekt­ri­nės, pa­sau­ly­je yra ir dau­giau. 4408 me­ ga­va­tų ato­mi­nė elekt­ri­nė vei­kia ir JAV Gib­so­no uos­te. Tai, kad ato­mi­ nės elekt­ri­nės at­si­ra­do uos­tų te­ri­ to­ri­jo­se, yra vei­kiau at­si­tik­ti­nu­mas nei bū­ti­ny­bė. Di­de­liam, au­to­no­ miš­kam uos­tui už­tek­tų ir ši­lu­mi­ nės elekt­ri­nės, tai by­lo­ja Ro­ter­da­ mo uos­to pa­vyz­dys.

15

pirmadienis, spalio 14, 2013

pasaulis Ne­ke­ti­na de­rė­tis

Spūs­tis In­di­jo­je

Ne­lai­mė Pe­ru

Si­ri­jos opo­zi­ci­nei Na­cio­na­li­nei koa­li­ci­jai pri­klau­san­ti svar­bi opo­zi­ci­jos gru­pė pa­reiš­kė, kad ren­gia­mo­se Si­ri­jos tai­kos de­ ry­bo­se Že­ne­vo­je ne­da­ly­vaus. Pa­sak Si­ri­jos na­cio­na­li­nės ta­ ry­bos va­do­vo George’o Sab­ ros, ta­ry­ba pa­si­trauks iš koa­ li­ci­jos, jei ši da­ly­vaus Že­ne­vos kon­fe­ren­ci­jo­je.

Ma­žiau­siai 60 žmo­nių žu­vo per spūs­tį in­duis­tų šven­tyk­lo­ je In­di­jos Mad­ja Pra­de­šo vals­ ti­jo­je. Pa­sak po­li­ci­jos, spūs­ tis ki­lo, kai di­džiu­lė mi­nia mal­ di­nin­kų ban­dė kirs­ti til­tą per upę ne­to­li šven­tyk­los. In­duis­ tų šven­tės In­di­jo­je daž­niau­siai bai­gia­si spūs­ti­mis, per ku­rias žūs­ta žmo­nių.

Ma­žiau­siai 51 žmo­gus žu­vo Pe­ru piet­ry­čiuo­se nuo skar­ džio nu­kri­tus sunk­ve­ži­miui. Tai jau tre­čias toks in­ci­den­tas ša­ly­je šį mė­ne­sį. Vi­sos ava­ri­ jos įvy­ko pie­ti­nia­me An­dų re­ gio­ne, gar­sė­jan­čia­me la­bai pra­stais ke­liais. Bend­rai per jas žu­vo 80 žmo­nių. Tarp au­kų yra ma­žiau­siai 12 vai­kų.

Li­bi­ją skal­do gen­čių rie­te­nos

Praė­ju­sią sa­vai­tę pa­sau­lį ap­skrie­jo ži­nia – Li­bi­jo­je pa­grob­tas ša­lies prem­je­ras Ali Zei­da­nas. Re­gis, Li­bi­jo­je tvar­kos dar il­gai ne­bus. Gal­būt tvar­kos nie­kam ir ne­rei­kia? Pag­ro­bė prem­je­rą

A.Zei­da­nas po pa­gro­bi­mo pa­reiš­ kė, esą mė­gin­ta su­reng­ti per­vers­ mą prieš val­džią. „Ne­ma­nau, kad dau­giau kaip 100 šar­vuo­čių ga­lė­jo be įsa­ky­mo už­tver­ti žmo­nėms vieš­bu­čio ra­jo­ ną“, – pik­ti­no­si jis. Vis­gi ne taip svar­bu, kas ir dėl ko­kių prie­žas­čių per­vers­mą or­ga­ ni­za­vo. Prem­je­ras – vie­nas aukš­ čiau­sių ša­lies pa­rei­gū­nų. Ir jei net jį su­ge­ba­ma pa­grob­ti, aki­vaiz­du, kad vals­ty­bė­je tvy­ro vi­siš­kas chao­sas. Iš­ver­tus iš po­sto il­ga­me­tį Li­bi­jos va­do­vą Muam­ma­rą al Gad­da­fi ti­ kė­ta­si, kad Li­bi­ja pa­ga­liau pa­suks de­mok­ra­ti­jos ke­liu. Ban­dy­ta suor­ ga­ni­zuo­ti rin­ki­mus, pa­tvir­tin­ta vy­ riau­sy­bė, im­ta ra­šy­ti kons­ti­tu­ci­ja. Ta­čiau re­for­mos pa­si­ro­dė esan­čios kos­me­ti­nės. De­mok­ra­ti­ja Li­bi­jo­je nie­kam per­ne­lyg ne­rū­pi. Rū­pi pi­ni­gai, že­mės, iš­tek­liai, val­džia. Skir­tin­gos gen­tys ko­vo­ja tar­pu­ sa­vy­je dėl įta­kos. Tar­pu­sa­vy­je šau­ do­si mies­tai, re­gio­nai... Mies­tų ir re­gio­nų karas

Ba­ni Va­li­do mies­tas yra už 170 km į pie­tus nuo Li­bi­jos sos­ti­nės Tri­ po­lio. M.al Gad­da­fi me­tais mies­ tas bu­vo vie­nas iš­ti­ki­miau­sių pul­ ki­nin­ko ša­li­nin­kų. Čia val­džią da­li­jo­si di­džiau­ sia Li­b i­jos gen­t is War­fal­l a ir M.al Gad­da­fi gen­tis – Qad­hadh­ fa. War­fal­la šiuo me­tu ka­ra­liau­

ja mies­te, ta­čiau ši gen­tis tu­ ri daug prie­šų. Tiek Ba­ni Va­li­das, tiek gim­ta­sis M.al Gad­da­fi mies­ tas Sir­tas iki pat dik­ta­to­riaus mir­ ties ar­šiai prie­ši­no­si su­ki­lė­liams. Ta­čiau abu mies­tai bu­vo smar­kiai nu­nio­ko­ti. Pas­ta­ra­sis di­de­lis mū­ šis čia įvy­ko ly­giai prieš me­tus – 2012 m. spa­lį. Ba­ni Va­li­do gy­ven­to­jų prie­šai – Mis­ra­tos uos­ta­mies­čio gy­ven­to­ jai. Čia pi­lie­ti­nio ka­ro me­tais bu­vo įsi­tvir­ti­nę su­ki­lė­liai, ku­rie vė­liau ir ren­gė ata­kas prieš Ba­ni Va­li­dą. To­kių ne­su­ta­ri­mų Li­bi­jo­je – ap­stu. Ko­vos vyks­ta dėl įta­kos, že­mės, iš­tek­lių, pi­ni­gų...

Esu tik­rų tik­riau­sias Li­bi­jos gy­ven­to­jas, tik­res­nis nei dau­ge­ lis ara­bų Li­bi­jo­je. Vy­riau­sy­bė – be­jė­gė. Nors ša­ lies val­džia ban­dė in­teg­ruo­ti su­ ki­lė­lių pa­jė­gas į ša­lies ka­riuo­me­ nę, daž­niau­siai ka­riai pa­klūs­ta sa­vo gen­čių va­dų nu­ro­dy­mams, o ne ge­ne­ro­lų. Net men­ki gin­čai kar­tais tam­pa ke­lias die­nas ir net sa­vai­tes trun­ kan­čiais gink­luo­tais konf­lik­tais. M.al Gad­da­fi mo­kė­jo su gen­ti­mis su­si­tar­ti. Vie­noms gen­tims skir­da­ vo pri­vi­le­gi­jų, ki­tas baus­da­vo, pa­ vyz­džiui, iš­kel­din­da­vo.

Ne­san­tai­ka: nu­ver­tę M.al Gad­da­fi Li­bi­jos su­ki­lė­liai pjau­na­si tar­pu­sa­vy­je, kas kam ša­ly­je pri­klau­so. AFP nuo­tr.

Nu­ver­tus re­ži­mą kiek­vie­na gen­ tis pa­no­ro at­gau­ti sa­vo da­lį ar­ ba pa­siim­ti tai, kas ne jos. Ki­tas grieb­tis gink­lo pa­ska­ti­no kerš­to troš­ki­mas. An­tai bu­vu­sio M.al Gad­da­ fi mies­to tvir­to­vės Ta­vur­gos 30 tūkst. gy­ven­to­jų bu­vo suim­ti, nu­ kan­kin­ti ar­ba tie­siog nu­žu­dy­ti, nes rė­mė re­ži­mą. Bi­jo dėl sa­vo sau­gu­mo

Ki­tos gen­tys pa­pras­čiau­siai bi­jo dėl sau­gu­mo. Ypač bi­jo juo­dao­džiai Li­ bi­jos gy­ven­to­jai. „Ma­no odos spal­va ne­va ro­do, kad aš at­vy­kė­lis, – sa­kė Si­di Kel­

la, vie­nos gen­ties, įsi­kū­ru­sios piet­ va­ka­ri­nė­je Li­bi­jo­je, na­rys. – Ta­čiau esu tik­rų tik­riau­sias Li­bi­jos gy­ven­ to­jas, tik­res­nis nei dau­ge­lis ara­bų Li­bi­jo­je.“ Dau­ge­lis Si­di gen­ties na­rių gink­ luo­ja­si. Kiek­vie­nas tu­ri po ka­laš­ni­ ko­vo au­to­ma­tą. Be jo, pa­sak vy­ro, neiš­gy­ven­si. Dau­ge­lio gen­čių – ber­be­rų, tua­ re­gų ir tu­bų – at­sto­vai pa­li­ko Li­bi­ jos vy­riau­sy­bę. Pa­sak jų, nu­si­bo­do lauk­ti, kol skir­tin­gos frak­ci­jos su­ si­tars. Kai ku­rių gen­čių at­sto­vai sa­vo gy­ve­na­muo­se re­gio­nuo­se įkū­rė sa­ vas val­džios ins­ti­tu­ci­jas.

An­tai Ga­to mies­te, va­ka­ri­nė­je Li­ bi­jo­je, vei­kia Li­bi­jos tua­re­gų bend­ ruo­me­nės vy­riau­sy­bė. „Mū­sų rei­ka­la­vi­mai – nuo­sai­kūs. Mes no­ri­me, kad vals­ty­bė rem­tų mū­sų kul­tū­rą ir kal­bą. Mes no­ri­ me dar­bo, no­ri­me gau­ti pi­ni­gų sa­ vo re­gio­nui plė­to­ti. Ta­čiau nie­kas Tri­po­ly­je ša­lies atei­ti­mi ne­si­rū­pi­ na“, – sa­kė mies­to me­ras Mo­ha­ me­das Ab­del­qa­de­ras. Ry­ti­nė­je Li­bi­jos da­ly­je taip pat ky­la ju­dė­ji­mas už re­gio­no ne­prik­ lau­so­my­bę. Pro­tes­tuo­to­jai čia jau ėmė blo­kuo­ti jū­rų uos­tus, per ku­ riuos pre­kiau­ja­ma naf­ta. „Deuts­che Wel­le“ inf.

Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se vėl kais­ta at­mos­fe­ra Jei iki ket­vir­ta­die­nio Jung­ti­nių Vals­ti­jų po­li­ti­kai ne­pa­sieks komp­ ro­mi­so dėl sko­los li­mi­to pa­di­di­ni­ mo, Va­šing­to­nas ne­tu­rės iš ko ap­ mo­kė­ti sa­vo są­skai­tų. Tai bū­tų is­to­ ri­nis smū­gis JAV eko­no­mi­kai.

Spa­lio 17 d. JAV tu­ri pa­kel­ti sko­los li­mi­tą, prie­šin­gu at­ve­ju lau­kia di­ de­li ne­ma­lo­nu­mai. Ta­čiau su­si­ta­ ri­mo ieš­kan­tys po­li­ti­kai to­liau vai­ di­ja­si Kong­re­se. Vie­ni tvir­ti­na, kad ga­li pa­rem­ti tik lai­ki­ną sko­los li­mi­ to pa­di­di­ni­mą, ki­ti at­rė­žia, kad lai­ ki­nas su­si­ta­ri­mas – ne išei­tis. JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma sa­vait­ga­lį pa­reiš­kė, kad ne­su­tiks su res­pub­li­ko­nų pa­siū­ly­mu lai­ki­ nai pra­tęs­ti vy­riau­sy­bės įga­lio­ji­mą

sko­lin­tis. Esą pro­ble­mų toks pa­siū­ ly­mas ne­spren­džia. „Ne­bū­tų iš­min­tin­ga, kaip kai kas tei­gia, tie­siog po­rą mė­ne­sių spar­ dy­ti to­lyn sko­li­ni­mo­si ri­bos skar­ di­nę“, – tei­gė B.Oba­ma. Pa­sak jo, „ža­la ne­prie­kaiš­tin­gam Ame­ri­kos kre­di­to rei­tin­gui ne vien su­trik­dys pa­sau­lio rin­kas, ta­čiau kiek­vie­nam ame­ri­kie­čiui bus sun­ kiau pa­si­sko­lin­ti pi­ni­gų“. Res­pub­li­ko­nai, pro­tes­tuo­jan­tys prieš bran­gią B.Oba­mos svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­mą, pa­siū­lė ati­da­ ry­ti nuo spa­lio 1 d. už­da­ry­tas vy­ riau­sy­bės ins­ti­tu­ci­jas – tik­riau­siai tik lai­ki­nai, taip pat abiem sto­vyk­ loms įsi­pa­rei­go­ti siek­ti su­si­ta­ri­ mo, kaip bū­tų ga­li­ma su­ma­žin­ti

biu­dže­to de­fi­ci­tą, ap­kar­py­ti iš­lai­ das ir gal­būt re­for­muo­ti so­cia­li­nes pro­gra­mas. Bal­tie­ji rū­mai iš pra­džių su­ti­ko su šiuo pa­siū­ly­mu, bet vė­liau ėmė spaus­ti res­pub­li­ko­nus, kad sko­los li­mi­to, ku­ris šiuo me­tu sie­kia 16,7 trln. do­le­rių, pa­di­di­ni­mas bū­tų pra­tęs­tas il­ges­niam lai­kui. Pa­sak eks­per­tų, de­mok­ra­tai pa­ju­to, kad tu­ri per­sva­rą. Penk­ta­die­nį Bal­tų­jų rū­mų at­sto­ vas Jay Car­ney sa­kė, kad sko­li­ni­ mo­si ri­bos pa­di­di­ni­mas ne­ga­li bū­ti sie­ja­mas su il­ga­lai­kė­mis de­ry­bo­mis su res­pub­li­ko­nais dėl biu­dže­to. Esą su­da­rius lai­ki­ną su­si­ta­ri­mą atei­ nan­čiais mė­ne­siais vėl at­si­nau­jins vals­ty­bės bank­ro­to grės­mė.

Kad sko­los li­mi­tas bū­tų pa­di­din­ tas, rei­kia abie­jų par­la­men­to rū­mų pri­ta­ri­mo. Se­na­tas, ku­ria­me do­mi­ nuo­ja de­mok­ra­tai, ir Ats­to­vų Rū­ mai, ku­riuo­se įta­ką tu­ri res­pub­li­ ko­nai, jau ku­ris lai­kas ne­su­ran­da spren­di­mo, ką da­ry­ti. Res­pub­li­ko­nai no­ri, kad B.Oba­ ma at­šauk­tų sa­vo svei­ka­tos ap­sau­ gos re­for­mą, ar­gu­men­tuo­da­mi tuo, jog ši yra per bran­gi ir ri­bo­ja ame­ ri­kie­čių tei­ses. De­mok­ra­tai at­šo­vė, kad res­pub­li­ko­nai už­sii­ma šan­ta­ žu, ir pa­reiš­kė ne­nu­si­lei­sian­tys dėl re­for­mos. Prieš ku­rį lai­ką JAV te­ko iš da­lies už­da­ry­ti vy­riau­sy­bę, nes res­pub­li­ko­nai blo­ka­vo vy­riau­sy­ bės biu­dže­to pa­tvir­ti­ni­mą. BNS inf.

Pyk­t is: dau­ge­l iui

ame­r i­k ie­ čių įgri­so nuo­la­ti­nės dis­ku­si­jos Kong­re­se. AFP nuo­tr.

16

pirmadienis, spalio 14, 2013

sportas

Ru­mu­nai ap­tal­žė „Dra­gū­ną“

Gau­sa: prie „Gin­ta­ri­nės jūr­my­lės“ star­to li­ni­jos sto­jo be­veik tūks­tan­tis

bė­gi­kų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Trium­fa­vo už­sie­nie­čiai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Pa­jė­giau­si Lie­tu­vos bė­gi­kai ir spor­ ti­nin­kai iš už­sie­nio sa­vait­ga­lį var­ žė­si tra­di­ci­nė­se bė­gi­mo var­žy­bo­ se „Gin­ta­ri­nė jūr­my­lė“, vy­ku­sio­se Smil­ty­nė­je.

Į uni­ka­lų gam­tos kam­pe­lį at­vy­ko apie 900 spor­ti­nin­kų, ku­rie sa­vo jė­gas iš­mė­gi­no tra­di­ci­nė­se 1 jūr­ my­lės (1852 m), 3 jūr­my­lių (apie 5,5 km) ir 6 jūr­my­lių (apie 11 km) tra­so­se. Try­lik­tą kar­tą vy­ku­sio­je „Gin­ta­ ri­nė­je jūr­my­lė­je“ bu­vo už­si­re­gist­ ra­vę da­ly­vau­ti ne­ma­žai ti­tu­luo­ tų Lie­tu­vos spor­ti­nin­kų, ta­čiau ne vi­si jie į var­žy­bas at­vy­ko. Or­ga­ni­za­to­riai ap­gai­les­ta­vo, jog tra­so­je ne­bu­vo olim­pi­nių žai­dy­nių da­ly­vių Ži­vi­lės Bal­čiū­nai­tės, Ra­sos Draz­daus­kai­tės. Ta­čiau į var­žy­bas at­vy­ko tik prieš pat re­gist­ra­ci­jos pa­bai­gą pa­raiš­ką da­ly­vau­ti pa­tei­ku­si Ina Pliuš­ki­na iš Lat­vi­jos. Ji „Gin­ta­ri­nės jūr­my­ lės“ var­žy­bo­se net tris kar­tus bu­vo lai­mė­ju­si pir­mą­ją vie­tą 3 jūr­my­lių tra­so­je. I.Pliuš­ki­na ne­pra­len­kia­ma bu­vo ir šie­met. Pa­ti at­kak­liau­sia ir įdo­miau­sia ko­va vy­ko tarp vy­rų, ku­rie bė­go 6 jūr­my­les. Grei­čiau­sias šio­je tra­so­ je bu­vo uk­rai­nie­tis My­ko­los Luk­ hym­chu­ko.

Vie­nos jūr­my­lės dis­tan­ci­ją grei­ čiau­siai įvei­kė Jus­ti­nas Ber­žans­kis, tarp dai­lio­sios ly­ties at­sto­vių – Eg­ lė Bal­čiū­nai­tė. Šiais me­tais „Gin­ta­ri­nė­je jūr­my­ lė­je“ iš anks­to už­si­re­gist­ra­vo 944 bė­gi­kai, ta­čiau į var­žy­bas at­vy­ko šiek tiek ma­žiau. Di­džiau­sias bū­rys leng­vo­sios at­ le­ti­kos en­tu­zias­tų – iš Klai­pė­dos. Taip pat gau­siai da­ly­va­vo šiau­ lie­čiai, kau­nie­čiai bei Pas­va­lio, Gargž­dų, Vil­niaus, Pak­ruo­jo, Kel­ mės at­sto­vai. Į bė­gi­mo šven­tę at­vy­ko bė­gi­kų iš Lat­vi­jos, Ru­si­jos, Uk­rai­nos. Vy­riau­sias šiais me­tais už­si­re­ gist­ra­vęs bė­gi­kas – 77 me­tų klai­ pė­die­tis, jau­niau­sias – dar ne­tu­ rin­tis 3 me­tų da­ly­vis iš Lat­vi­jos. Nu­ga­lė­to­jai ap­do­va­no­ti ver­tin­ gais pri­zais, ku­rių fon­das sie­kia dau­giau nei 12 tūkst. li­tų. Var­žy­bų nuo­sta­tuo­se nu­ma­ty­ ta, kad tų, ku­rie pa­ge­rins var­žy­bų re­kor­dą, lau­kia tra­di­ci­nis jūr­my­lės dy­džio – 1852 li­tų ap­do­va­no­ji­mas. Ta­čiau šie­met tra­sų re­kor­do nie­ kam ne­pa­vy­ko pa­ge­rin­ti. Ge­riau­si „Gin­ta­ri­nė­je jūr­my­lė­ je“ pa­siek­ti re­zul­ta­tai per 13 me­tų pri­klau­so Vi­ta­li­jui Ša­fa­rui iš Uk­rai­ nos, ku­ris 2011 m. 6 jūr­my­les įvei­kė per 34 min., ir Ra­sai Draz­daus­kai­ tei, 2009 m. 3 jūr­my­les įvei­ku­siai per 18 min. 56 sek.

Klai­pė­dos „Dra­gū­ no“ ran­ki­nin­kai iš­ vy­ko­je tu­rė­jo pri­ pa­žin­ti ga­lin­gos, de­šimt le­gio­nie­ rių sa­vo gre­to­se tu­ rin­čios Ru­mu­ni­ jos „Stiin­ta Mi­ni­ci­pal De­de­man“ ko­man­ dos pra­na­šu­mą. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Uos­ta­mies­čio eki­pa pir­mą­sias iš dve­jų Eu­ro­pos ran­ki­nio fe­de­ra­ci­ jos tau­rės tur­ny­ro var­žy­bas šeš­ta­ die­nio va­ka­rą Ba­kau mies­te pra­lai­ mė­jo re­zul­ta­tu 36:21(17:9). Rung­ty­nių pra­džia, nors ru­mu­ nai iš­kart ir iš­si­ver­žė į prie­kį, lyg ir ne­ža­dė­jo nie­ko blo­ga. „Dra­gū­no“ ran­ki­nin­kai uo­liai vyk­dė vy­riau­ sio­jo tre­ne­rio Mig­liaus Ast­raus­ko nu­ro­dy­mą kon­cent­ruo­tis į gy­ny­ bą, to­dėl var­žo­vai bent pir­mą­sias 10 pir­mo­jo kė­li­nio mi­nu­čių ne­su­ ge­bė­jo pa­bėg­ti. Jie tu­rė­jo tik ke­lių įvar­čių skir­tu­mą: 2:1; 4:2. Ga­liau­siai ru­mu­nai spur­ta­vo ir nuo „Dra­gū­no“ ati­trū­ko 5 įvar­čių skir­tu­mu – 7:2. Klai­pė­die­čiai ne­ pa­si­da­vė, su­ren­gė ke­lias re­zul­ta­ ty­vias ata­kas ir vėl pri­si­vi­jo var­žo­ vus – 7:4. Ta­čiau ru­mu­nai vėl spur­ta­vo ir įvar­tis po įvar­čio di­di­no pra­na­šu­ mą, kol jis pir­mo­jo kė­li­nio pa­bai­ go­je sie­kė jau 8 įvar­čius – 17:9. Ant­ra­ja­me kė­li­ny­je šei­mi­nin­kai, tar­si nu­jaus­da­mi, jog ne­bus leng­va žais­ti at­sa­ko­mą­sias var­žy­bas, vis­ką

Ko­va: aikš­te­lė­je sa­vęs ir vie­ni ki­tų ne­gai­lė­jo nei Klai­pė­dos (bal­ta ap­

ran­ga), nei Ba­kau ko­man­dų žai­dė­jai.

no­rė­jo iš­spręs­ti pir­mo­sio­se rung­ ty­nė­se. To­dėl jie pa­di­di­no žai­di­mo tem­pą, o sy­kiu ir skir­tu­mą – jis ta­ po dvi­ženk­lis: 19:9; 20:10; 23:13. Klai­pė­die­čiams vie­ną aki­mir­ką pa­vy­ko šiek tiek pe­rim­ti ini­cia­ty­ vą ir su­ma­žin­ti skir­tu­mą – 24:16, ta­čiau ru­mu­nai žai­di­mo va­džias grei­tai su­si­grą­ži­no į sa­vo ran­kas. Šei­mi­nin­kai už­gu­lė klai­pė­die­čių var­tus, jiems sun­kiai se­kė­si ap­si­ gin­ti nuo at­le­tiš­kų žai­dė­jų, to­dėl skir­tu­mas au­go lyg ant mie­lių. Var­žy­bos bai­gė­si re­zul­ta­tu 36:21 – pra­lai­mė­ta 15 įvar­čių skir­tu­mu. Re­z ul­ta­ty­v iau­s iai „Dra­g ū­n o“ gre­to­se žai­dė Min­dau­gas Dum­ čius, pel­nęs 5 įvar­čius, Graž­vy­das Juš­ka – 4, Da­rius Ja­sins­kas ir Ta­das Stan­ke­vi­čius – po 3, Jo­nas Tru­cha­ no­vi­čius, Re­mi­gi­jus Vai­či­kaus­kas

sport.ba­cau.ro nuo­tr.

– po 2, Be­nas Pet­rei­kis ir Ed­vi­nas Vo­rob­jo­vas – po 1. No­rė­da­mi pa­tek­ti į ki­tą eta­pą, klai­pė­die­čiai na­muo­se ru­mu­nus tu­rės įveik­ti bent jau 16 taš­kų skir­ tu­mu. At­sa­ko­mo­sios Eu­ro­pos ran­ ki­nio fe­de­ra­ci­jos tau­rės tur­ny­ro var­žy­bos Klai­pė­do­je vyks sek­ma­ die­nį, spa­lio 20 d. 14 val. „Dra­gū­ no“ are­no­je. „Lai­ky­ki­tės vy­rai, da­bar tik­rai sun­ku, var­žy­bų kie­kis la­bai di­de­lis, bet iš­si­var­ty­da­vo­me ir iš ne to­kių si­tua­ci­jų. Ne­de­juo­ki­te, su­kram­ty­ ki­te, pa­mirš­ki­te, pa­da­ry­ki­te iš­va­ das ir į ko­vą. Mes pa­ro­dy­si­me, kad ne­sa­me mi­rę“, - so­cia­li­nia­me tink­ le „Fa­ce­book“ uos­ta­mies­čio ran­ki­ nin­kus įkvėp­ti bū­si­mai ko­va ban­dė bu­vęs ko­man­dos vy­riau­sias tre­ne­ ris Ar­tū­ras Juš­kė­nas.

„Klaipėda GYM“ baseinas sužibo nauja kokybe Daiva Baltaduonė Tamsųjį metų laiką pačioje Klaipė­ dos širdyje veikiantis sporto klu­ bas „Klaipėda GYM“ pasitinka at­ naujinęs baseiną bei pirčių kom­ pleksą.

Dabar miesto centre, viešbu­ tje „Amberton“ veikiančio spor­ to klubo šeimininkai Tadas ir Rasa Vilkai pagrįstai gali didžiuotis siū­ lantys klientams moderniai įreng­ tą baseiną. Po bemaž poros metų derybų ir pusantro mėnesio intensyvaus darbo klaipėdiečiams ir mies­ to svečiams siūloma apsilankyti naujausia technika aprūpintame ir kokybiškomis bei itin estetiškomis medžiagomis suremontuotame ba­ seine, pirtyse, masažo kabinete. Vietos persirengti atsirado kur kas daugiau, vyrams ir moterims įrengta po dvi rūbines. O netrukus čia lan­ kytojus pakvies ir reabilitacijos ba­ seinas su gerokai šiltesniu vandeniu. Sveikatos bėdų turintys lankytojai čia gaus kineziterapijos paslaugas. „Šie atnaujinimo darbai yra ben­ dras viešbučio ir sporto klubo pro­ jektas. Pakeitėme visiškai visas

baseino plyteles. Atnaujinome ga­ rinę pirtį, joje naudojome marmu­ ro plyteles. Ją dabar vadiname van­ dens pirtimi. Beje, aplink baseiną taip pat išklotos marmuro plyte­ lės. O sausoje pirtyje, kurią vadi­ name ugnies pirtimi, naudojome termiškai apdorotą natūralią me­ dieną. Lietuvoje tai – kol kas nau­ jovė. Tokia mediena ne tik pui­ kiai skleidžia šilumą, joje nesilaiko bakterijos. Vandeniui bei patal­ poms apšviesti panaudojome mo­ dernų LED apšvietimą“, – vardijo naujoves T.Vilkas. Baseine nuo šiol vandenį dezin­ fekuos ultravioletinių spindulių lempa, todėl chloro čia bus nau­ dojama kur kas mažiau. Iki šiol „Klaipėda GYM“ neteikė kūno sveikatinimo paslaugų. Dabar čia moderniai įrengtame kabinete su šildomo marmuro stalu dirba profesionalios masažuotojos. Sutuoktiniai Vilkai džiaugiasi galėdami klaipėdiečius pakviesti į atnaujintą, modernų baseiną. Atsiliepimų dėžutėje jau yra ne­ mažai atsiliepimų. Lankytojai ne­ gali atsistebėti permainomis ir ne­ gaili gerų žodžių šeimininkams bei darbuotojams.

Įkurtuvės: pasveikinti su nauja pradžia šeimininkų atėjęs miesto meras Vytautas Grubliauskas drauge su

T.Vilku raudoną juostelę perkirpo pliuškendamiesi vandenyje.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

23

pirmadienis, spalio 14, 2013

įvairenybės

„Ana Karenina“ – su ašaromis akyse Rytoj pirmą kartą šį sezoną klaipėdiečiai turės progą pamatyti garsųjį Anželikos Cholinos šokio teatro spektaklį „Ana Karenina“.

Levo Tolstojaus romano motyvais pastatytame šokio spektaklyje pagrindinius vaidmenis atlieka Klaipėdos muzikinio teatro solistė Beata Molytė (Ana Karenina) ir Kauno muzikinio teatro solistas Gintaras Visockis (Vronskis), šiemet gavęs „Fortūnos“ diplomą. Kaip pastebėjo baleto artistė B.Molytė, jiedu su

G.Visockiu yra „daugiabriauniai artistai“. Tad ir jų duetas – itin vykęs, scenoje sukuriantis ypatingą jausmą ir žiūrovams paliekantis neišdildomą įspūdį. Emocijų kupinas spektaklis pasakoja visiems gerai žinomą meilės istoriją, kuriai nelemta gerai baigtis. Tų laikų visuomenės pasmerkimas, „pjaustantis“ skaudžiau už bet kokį metalą, pražudo ir Aną. Pati skaudžią gyvenimo tragediją patyrusi artistė B.Molytė sakė scenoje kaskart iš naujo išgyvenanti pagrindinės

herojės jausmus. Žiūrovai pasakojo finalinėje scenoje regėję tikras Beatos Anos ašaras... Choreografės A.Cholinos pasakojimas muzika bei šokio judesiais nepalieka abejingo nė vieno – net neskaičiusieji romano be žodžių pajaučia ir begalinę meilę, ir šilumą, ir abejingumą, ir didžiulį skausmą bei neviltį. Scenografo Marijaus Jacovskio sukurtas stogo virš galvos simbolis, kėdžių dunksėjimas vietoj traukinio bei kitos detalės padeda suprasti artistų kuriamus sceninius paveikslus bei

spektaklio istoriją ir prasmę. Kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus sumodeliuoti sceniniai drabužiai, artistų keičiami net keletą kartų, estetiškai perteikia romano epochos dvasią. „Ana Karenina“ laikomas vienu geriausių A.Cholinos kūrinių, tituluotas ir nominuotas daugybei apdovanojimų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jis Klaipėdos žvejų rūmuose bus rodomas spalio 15 d. 19 val. Bilietai – po 42–72 Lt, juos platina „Bilietai.lt“. „Klaipėdos“ inf.

kryžiažodis

spektaklyje sukūrė B.Molytė (Ana Karenina) ir G.Visockis (Vronskis).

horoskopai

Šios savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame B. M. F. Galdikas knygą „Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais“.

B. M. F. Galdikas. „Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais“. Kiek savo gyvenimo metų paaukotumėte pavojingam darbui džiunglėse, jei turėtumėte iki sielos gelmių persmelkusią misiją? Ar ryžtumėtės atsisakyti šiuolaikinio gyvenimo komforto dėl troškimo pažinti ir meilės gyvūnams? Garsi lietuvių kilmės mokslininkė dr. Birutė Marija Filomena Galdikas aprašo įspūdingą patirtį žymiausioje savo knygoje „Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais“. Tai – ir autobiografija, ir nuotykių romanas, ir „NationalGeographic“ puslapių verta istorija.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Centre: pagrindinius vaidmenis

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, spalio 22 d.

Avinas (03 21–04 20). Būsite labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Jautis (04 21–05 20). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Emociniai poreikiai nesutaps su jūsų realiomis galimybėmis. Tačiau nevarginkite savęs tokiomis sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų. Dvyniai (05 21–06 21). Pajusite emocinę įtampą. Jūsų veiksmai nesiderins su jūsų dvasinėmis vertybėmis. Rasite progą prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Vėžys (06 22–07 22). Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos nuotaikai namuose. Prieš ko nors imantis patartina atsargiai apsvarstyti visas galimybes. Liūtas (07 23–08 23). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjeros raidą remsitės savo patirtimi. Mergelė (08 24–09 23). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nes gali nukentėti tai, kas svarbu. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį žmogų. Kaip elgtis painiose situacijose, pakuždės intuicija, kuri nesnaudžia ir yra pasirengusi jums pasitarnauti. Svarstyklės (09 24–10 23). Sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau negu galite įvykdyti. Skorpionas (10 24–11 22). Stiprės jūsų meninis skonis. Galbūt laikas rinktis baldus, spalvas, interjero detales. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Šaulys (11 23–12 21). Būsite neįprastos nuotaikos. Pamilsite vyresnį ar autoritetingą žmogų. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Ožiaragis (12 22–01 20). Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Be to, trokštate pažinti nerealią meilę. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Vandenis (01 21–02 19). Pajusite, kad galite pasiekti užsibrėžtus tikslus. Naujo pažinimo siekis paskatins jus domėtis istorija, politika, religija. Žuvys (02 20–03 20). Aplinkiniai padės įgyvendinti jūsų ambicijas. Pavyks atmesti neesminius dalykus ir pasinerti į darbą. Taip pat galimi įdomūs susitikimai su autoritetingu žmogumi ar mokytoju.

Orai

Šiandien bus apsiniaukę, vietomis trumpai palis, temperatūra kils iki 11–14 laipsnių. Antradienio naktį kai kur truputį palis, susidarys rūkas. Dieną bus debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį bus 4–9, dieną 8–13 laipsnių šilumos.

Šiandien, spalio 14 d.

+13

+12

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+12

Šiauliai

Klaipėda

+12

Panevėžys

+11

Utena

+12

8.04 18.38 10.34

287-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 78 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+13

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +15 Brazilija +29 Briuselis +13 Dublinas +13 Kairas +29 Keiptaunas +22 Kopenhaga +12

kokteilis Dra­ma veng­rų kai­me Ly­g iai prieš 80 me­tų pir­ma­ja­me vie­ na­me iš Lie­tu­vos laik­raš­čių pus­la­py­ je švie­tė neį­ti­kė­ti­na nau­jie­na – „Žmo­ na ban­dė iš­kep­ti sa­vo vy­rą“. To­liau ra­ šo­ma: „Iš Bu­da­peš­to pra­ne­ša apie šiur­pų šei­ my­ni­n į įvy­k į vie­na­me veng­r ų kai­me. Vy­nuo­g y­no sa­v i­n in­ko žmo­na, ku­r i per ei­lę me­tų su sa­vo vy­ru ne­su­gy­ve­ no, su­ma­nė juo nu­si­kra­ty­ti ši­to­kiu bū­ du: su pa­gal­ba sa­vo ne­pil­na­me­čio sū­ naus, ji mie­gan­tį vy­rą su­ri­šo vir­vė­mis ir už­kė­lė ant rau­do­nai įkai­tin­tos kros­nies. Ke­pa­mam vy­rui pra­dė­jus rėk­ti, su­bė­gę kai­my­nai jį ne­da­kep­tą nu­kė­lė nuo kros­ nies. Žmo­na, ma­ty­da­ma, kad pla­nas ne­ pa­vy­ko, ban­dė pa­ti nu­si­žu­dy­ti, bet bu­ vo su­lai­ky­ta. At­vy­ko po­li­ci­ja, pri­si­rin­ko žmo­nių ir vi­siems be­bruz­dant, žmo­na pri­bė­gu­si šo­ko į šu­li­nį, iš ku­rio tik la­vo­ nas beišt­rauk­ta“ (kal­ba ne­tai­sy­ta).

Kaunas Londonas +13 Madridas +24 Maskva +7 Minskas +12 Niujorkas +20 Oslas +10 Paryžius +15 Pekinas +17

Praha +14 Ryga +11 Roma +23 Sidnėjus +18 Talinas +9 Tel Avivas +27 Tokijas +23 Varšuva +14

Vėjas

1–4 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+10

+12

+12

+12

3

+10

+12

+10

+10

6

rytoj

trečiadienį

+11

Marijampolė

Vilnius

+12

Alytus

Vardai Fortūnatas, Kalikstas, Mindaugas, Rimvydė, Vincentas.

SpaliO 14-ąją

Rytas

+9

+13

+12

+9

+7

6

1263 m. bu­vo nu­žu­dy­tas Min­dau­gas, Lie­tu­vos di­ dy­sis ku­n i­gaikš­t is, pir­ ma­sis ir pa­sku­t i­n is ka­ rū­nuo­tas Lie­t u­vos ka­ ra­lius. 1322 m. pra­lai­mė­ju­si Jor­ ko mū­šį ško­tams, Ang­li­ ja bu­vo pri­vers­ta pri­pa­ žin­ti Ško­ti­jos ne­prik­lau­ so­my­bę. 1773 m. įsteig­ta Len­k i­ jos ir Lie­t u­vos vals­t y­ bės Edu­ka­ci­nė ko­mi­si­ja – pir­mo­ji švie­ti­mo mi­nis­ te­ri­ja Eu­ro­po­je.

1946 m. Lon­do­ne vy­ ko kon­fe­ren­ci­ja, ku­r ios me­tu nu­spręs­ta įsteig­t i Tarp­tau­ti­nę stan­dar­ti­za­ ci­jos or­ga­ni­za­ci­ją ISO. 1964 m. ko­vo­to­jui už JAV juo­dao­d žių pi­l ie­t i­ nes tei­ses Mar­ti­nui Lut­ he­r iui Kin­g ui pa­skir­ta No­be­lio tai­kos pre­mi­ja. 1972 m. Joe Coc­ke­r is ir jo gru­pė bu­vo suim­t i Ade­lai­dė­je, Aust­ra­li­jo­je. Po­l i­ci­ja tei­gė kon­f is­ka­ vu­si iš jų ma­r i­hua­ną ir he­roi­ną.

„Au­to­re­ga­to­je“ – ma­ši­nos ir irk­lai

2001 m. Vil­niu­je mi­rė mon­sin­jo­ras, Vil­n iaus ar­ki­ka­ted­ros kle­bo­nas Ka­z i­m ie­ras Va­si­l iaus­ kas. Gi­mė 1922 m.

teleloto

Nr. 914

2013 10 13

Blo­gas oras – Bran­gu­sis, nueik į par­duo­tu­vę. – Bran­gio­ji, pa­žiū­rėk pro lan­gą, da­bar toks oras, kad net šuns neiš­gin­si. – Die­ve ma­no, tai eik be šuns. §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 71364 (1 x 71364) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 12 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 3 Lt

Be ta­len­to Ji ga­min­da­vo val­g y­t i taip ne­ska­niai, kad šei­ma ant sta­lo lai­ky­da­vo ne ser­ ve­tė­les, o tua­le­ti­nį po­pie­rių.

§§ §§ 09 55 05 69 12 04 34 63 03 52 40 74 01 57 75 28 47 16 50 35 42 41 31 36 14 27 53 08 38 25 45 02 46 21 24 §§§ 56 15 65 18 32 §§ §§§ 64 54 68 06 20 §§§ §§§ §§§ 70 23 37 49 58

Pra­mo­ga: Da­nės kran­ti­nė­je eks­po­nuo­ta se­no­vi­nių au­to­mo­bi­lių pa­ro­da su­do­mi­no klai­pė­die­čius.

Nu­siš­vilp­ti: ark­liui ne­rū­pi, kad jo

Eve­li­na Zen­ku­tė

Ne­pa­guo­dė

Sa­vait­ga­lį klai­pė­die­čių trau­kos ob­jek­tu ta­po „Me­ri­dia­no“ kran­ti­ nė, ku­rio­je mies­tie­čiai gro­žė­jo­si se­no­vi­niais au­to­mo­bi­liais ir ste­ bė­jo irk­luo­to­jų var­žy­bas. Ren­gi­ nys „Au­to­re­ga­ta“, ku­ris, kaip ir per­nai, bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mas su „Da­nės re­ga­ta“, su­si­lau­kė gy­ven­ to­jų dė­me­sio.

šei­mi­nin­kė ne­ska­niai ga­mi­na.

Žmo­na skun­d žia­si vy­r ui: „Ta­vęs net ne­do­mi­na, ko­dėl aš ver­kiu“. Šis at­sa­ko: „Ne, ne. Aš ne­tu­riu tiek pi­ ni­gų“.

Nau­ja veis­lė – Iš­ves­ta nau­ja bi­čių veis­lė: di­de­lės kaip meš­kos, pik­tos kaip šu­nys. – O me­dų jos ne­ša? – Ži­no­ma, ne­ša! Iš bo­bu­čių tur­gu­je ati­ ma ir ne­ša!

e.zenkute@kl.lt

Čes­kos sek­re­to­rė (39 77 19: pa­ste­bė­ji­mas: kad ir kaip bū­tų, bet penk­ta­die­nis, 13-a, yra ge­riau už pir­ma­die­nį, 16-ą).

Šeš­ta­die­nio ry­tą Klai­pė­dos gat­vė­ mis nu­si­drie­kė iš­skir­ti­nės iš­vaiz­ dos ma­ši­nų pa­ra­das. Ma­ši­nos po jo „ap­si­sto­jo“ Da­nės upės kran­ti­ nė­je. Vi­si no­rin­tys au­to­mo­bi­lius ga­lė­jo ap­žiū­rė­ti iš ar­čiau ir nu­si­ fo­tog­ra­fuo­ti. Klai­pė­die­čiams bu­ vo su­teik­ta ga­li­my­bė iš­rink­ti, jų ma­ny­mu, gra­žiau­sias ke­tur­ra­tes trans­por­to prie­mo­nes. Pa­ga­ny­ti akis smal­suo­liai ga­ lė­jo ne tik į įspū­din­gos iš­vaiz­dos ma­ši­nas, bet ir ste­bė­ti azar­tiš­kas

rung­ty­nes. Da­nės upė­je vy­ko 45oji tarp­tau­ti­nė irk­la­vi­mo „Da­nės re­ga­ta“. Se­no­vi­nių au­to­mo­bi­lių aso­cia­ ci­jos „Se­ni ki­bi­rai“ at­sto­vai ti­ki­ no, kad pri­si­jung­ti prie tra­di­ci­nės re­ga­tos nu­spren­dė siek­da­mi pa­dė­ ti jau­niems spor­ti­nin­kams po­pu­ lia­rin­ti jų spor­to ša­ką – aka­de­mi­nį irk­la­vi­mą. Anot jų, spal­vin­gi ir akį trau­kian­tys au­to­mo­bi­liai mies­tie­ čius pri­vi­lio­jo ne tik ap­žiū­rė­ti au­ to­mo­bi­lius, bet ir ste­bė­ti var­žy­bas.

Jei su­sap­na­vo­te šiukš­les, tai reiš­ kia, kad rei­kia pa­gal­vo­ti, ar dar­bai, ku­ riuos dir­ba­te, jums yra įkan­da­mi. Vei­ kiau­siai jums rei­kia im­tis tų dar­bų, ku­ rie yra pa­tys svar­biau­si, o ki­tus ati­dė­ti ki­tai die­nai. Jei sap­ne ma­tė­te di­de­les

šiukš­lių krū­vas, tai reiš­kia var­gą, ku­ris pa­rei­ka­laus daug kant­ry­bės, sap­nuo­ ti, kad jū­sų kam­ba­ry­je pil­na šiukš­lių – ap­kal­bos, šmeiž­tas, pa­šli­ję rei­ka­lai. Jei sap­ne re­gi­te, kad iš na­mų ne­ša­te šiukš­ les, va­di­na­si, vi­si var­gai praeis.

Sap­ni­nin­kas

Įk­lim­po iki au­sų Chu­li­ga­nas Sta­nis­lo­vas Pa­čiu­pai­la su­ mu­šė praei­v į, pa­te­ko į po­li­ci­ją, kur ir dir­bo iki pen­si­jos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei sap­nuo­ja­te nau­ją šluo­tą, tai reiš­ kia ne­tik­rus drau­gus, o se­na šluo­ta – se­nų pa­ž įs­ta­mų su­si­t i­k i­mas. Sap­ne sta­ty­ti šluo­tą į kam­pą – ne­tek­si­te vie­ tos, o ja šluo­ti reiš­kia ne­tur­tą.

Papildomi prizai: „Renault Thalia“ – 0441515 „Renault Thalia“ – 0361409 „Renault Thalia“ – 0034149 „Renault Thalia“ – 0544534 Tel. 1634 (spalio 7 d.): 5 000 Lt – Vidas Voveris iš Panevėžio raj. 5 000 Lt – Vaclovas Pocius iš Šiaulių 5 000 Lt – Antanas Gaižauskas iš Molėtų 5 000 Lt – Dalia Rupšienė iš Plungės raj. 5 000 Lt – Žana Vercinskienė iš Anykščių raj. 5 000 Lt – Ramūnas Jocys iš Jonavos 5 000 Lt – Jonas Kazlauskas iš Kelmės raj. Kvietimai į TV: 035*464, 030*043, 019*053. Prognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt

Nr. 37 EUROJACKPOTAS Nr. 1234 EUROJACKPOTAS

2013 00 002013 10 11 EUROJACKPOTAS 00Lt000 000 Lt EUROJACKPOTAS – 40 179 -296 02 11 23 29 34 + 07 08 00 00 00 00 Laimėjimas: 00 00 Atspėta: Papildomi skaičiai 0 Lt 5 + 2 40 1790296 5 + 1 428 128 Lt Prognozė: 166 969 Lt 5 - 00 4 Eurojackpote + 2 12 329mln. Lt Lt 4 + 1 666 Lt 4 339 Lt 3 + 2 224 Lt 3 + 1 63 Lt 2 + 2 60 Lt 3 46 Lt 1 + 2 39 Lt 2 + 1 24 Lt Prognozė: „Eurojackpotas“ – 44 mln. Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.