PIRMAS miesto dienraĹĄtis
www.kl.lt
antradienis, SPALIO 15, 2013
238 (19 840) .;A?.162;6@ @=.96< "
9
`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 2cRYV[N GR[XbaĂ&#x203A;
RUBRIKA
sveikata
Muzika ir poezija â&#x20AC;&#x201C; dep re
SeiÂmas vÄ&#x2014;l svaiÂginÂsis metÂro idÄ&#x2014;Âja.
Lietuva 7p.
MaskÂvoÂje â&#x20AC;&#x17E;tikÂrieÂjiâ&#x20AC;&#x153; ruÂsai kiÂbo ÄŻ atÂlaÂpus atÂvyÂkÄ&#x2014;Âliams.
Pasaulis 13p.
NuotaikĹł svyravimas ir priklausomybÄ&#x2014; nuo metĹł laikĹł kaitos vargina daugybÄ&#x2122; ĹžmoniĹł. Ruduo â&#x20AC;&#x201C; kritinis metas, kai trumpÄ&#x2014;janÄ?ios dienos ir ilgÄ&#x2014;janÄ?ios naktys, saulÄ&#x2014;s trĹŤkumas sukelia liĹŤdesÄŻ ar net depresijÄ&#x2026;.
SaÂnaÂtoÂriÂjoÂje â&#x20AC;&#x17E;PaÂlanÂgos ginÂtaÂrasâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; reikĹĄÂminÂgos perÂmaiÂnos.
Kaltas sezonas
NemaĹžam skaiÄ?iui Ĺžmo niĹł laikĹł kaita pasireiĹĄkia pra metĹł sta nuotaika, dirglumu, dÄ&#x2014;me sio ir energijos stoka. Tai gali bĹŤ ti paprasÄ?iausias rudeninis liĹŤde sys, kuris daĹžniausiai laikui bÄ&#x2014;gant praeina. Norint iĹĄvengti ĹĄio Pasak psichologĹł, ru denÄŻ susezoninio negalalaukiama daugiausia Ĺžmo niĹł, besiskundĹžianÄ?iĹł ĹĄiais simp vimo reikia stengtomais, kurie neretai dingsta pabendratis atsikratyti blogĹł vus su draugais, pailsÄ&#x2014; jus ar tieemocijĹł. Muzikos siog ÄŻpratus prie naujo sezono. Sergant kitokia â&#x20AC;&#x201C; sunkes ir poezijos terapija ne depresijos forma, prislÄ&#x2014;g ta nuotaitikrai padÄ&#x2014;s nuvyti ka daĹžnai kartu su men kavertiĹĄkumo ir kaltÄ&#x2014;s jausmu slogias mintis ir pagali tÄ&#x2122;stis nuo keliĹł savaiÄ?iĹł iki ke gerins nuotaikÄ&#x2026;. liĹł mÄ&#x2014;ne- ď Ž Pagalba: Zb gV X\` aR _N ]V WN ]N Q siĹł ar net metĹł. R QN Na `V X_N af aV YVĂ QR ` V\ V Z\ X\ ZĂ&#x203A; TNb aV` Tf SpecialistĹł teigimu, to cR [V Zb V_ Na ]N YNV Qb\ W kiu at- kus bĹŤdas ne N [b\ _Ă ]R` Ă&#x2DC;VĂş tik atsipalaiduoti po veju ÄŻprastas tampa ne  @Uba aR_` a\PXÂ&#x2022; [b\ a_ Padeda reikĹĄti emoci rimas, ne- sunkios dar jas bo dienos, bet ir efekpaaiĹĄ kinama bai mÄ&#x2014;, ĹĄytoja, gydytoja psichiat Poezijos terapija â&#x20AC;&#x201C; dar su tri kÄ&#x2122;s tyvi priemo rÄ&#x2014; ir poezi- gniauĹžti nei daug kam jos terapeu nÄ&#x2014; iĹĄvengti rudeninÄ&#x2014;s miegas bei apetitas, ÄŻvai giami jausmaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teitÄ&#x2014; JĹŤratÄ&#x2014; SuÄ?ylaitÄ&#x2014;. nauja, nepaŞįstama atsi rĹŤs ne- depresijos. gÄ&#x2014; J.SuÄ?ylaitÄ&#x2014; palaidavimalonĹŤs jutimai kĹŤne. â&#x20AC;&#x17E;Poezijos terapijose vi mo, neigiamĹł emocijĹł Kai kurie si turÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Medikai teigia, kad atsikratymo galimybÄ&#x2122; Pasak jos, bus susipaŞįs iĹĄ ĹĄiĹł pojĹŤÄ?iĹł bĹŤdingi rudeni- forma. KlaipÄ&#x2014; pajausti, kaip kalbos metama su ir sergant nÄ&#x2014; depresi doje poezijos terapijos interaktyviosios biblio ja â&#x20AC;&#x201C; gana daĹžnas sezonine depresija. no dÄ&#x2014;ka galima iĹĄreikĹĄti terapijos emocijas ir metodĹł tai kinys, kuris gali uĹžklup reiĹĄ- uĹžsiÄ&#x2014;mimai vyks treÄ?iadieniais. Ĺ˝mogĹł ilgÄ&#x2026; laikÄ&#x2026; kamuo kymu Lietuvoje ir uĹžartÄ&#x2014;ti dvasinÄ&#x2014;s pilnatvÄ&#x2014;s ti kiekPaskaitas, pavadintas ja ne- vienÄ&#x2026;. Trum pojĹŤÄ?io sienyje bei â&#x20AC;&#x17E;PoetinÄ&#x2014; link. Paskai gera nuojauta, ateitis pÄ&#x2014; mÄ&#x2014;ginama praktiĹĄkai tose bus supaĹžindinapieĹĄiama Ĺžvarbus oras, janÄ?ios dienos, terapija â&#x20AC;&#x201C; dvasinio augimo pajausti ĹžodĹžio galiÄ&#x2026;. ir psichi- ma su biblio tamsiomis spalvomis, tamsa sukelia nei- nÄ&#x2014;s terapijos ir kĹŤrybiĹĄko kasdieniai giamas emo sveikatos stiprinimo me Poezi cijas, kurios gali virsti todasâ&#x20AC;&#x153;, raĹĄymo galimy ÄŻprasti darbai, kuriuos ves Ĺžinoma uostamiesÄ?io bÄ&#x2014;mis, aiĹĄkinama- niais jos terapija vyks treÄ?iadieanksÄ?iau ÄŻ pavojingÄ&#x2026; poetÄ&#x2014;, ra- si, kaip mĹŤ ligÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; depresijÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sapavykdavo atlikti savai 18 val. Sveikatos moks sĹł sveikatÄ&#x2026; veikia uĹžlĹł fame, tampa kÄ&#x2014; KlaipÄ&#x2014; kulteto padalinyje. dos miesto visuomenÄ&#x2014;s sunkia naĹĄta. sveikatos biuro specia Muzikos terapija UĹžklupusi sezoninÄ&#x2014; dep listas Maresija iĹĄ rius Beivydas. dalies sumaĹžina gebÄ&#x2014; Poezijos terapija jimÄ&#x2026; susiAnot jo, norint iĹĄveng kaupti, pablogina atmin ti ĹĄio seď Ž Gerina atmintÄŻ ir pa tÄŻ ir slo- zoninio nega deda prisimin- ď Ž Pa lavimo reikia stengtis pia Ĺžmogaus darbingumÄ&#x2026;. gerina tarpusavio santy ti informacijÄ&#x2026;. Psicho- atsikratyti blo kius ir harď Ž Padeda sergantiems gĹł emocijĹł. Kaip teilogai pastebi, kad spalis mo ni jÄ&#x2026; ĹĄei dep moje. resija. ir lapkritis gÄ&#x2014; specialis tas, muzikos ir poezijos laikomi paÄ?iu neproduk ď Ž IĹĄmoko sutelkti dÄ&#x2014; tyviausiu terapija tik mesÄŻ. ď Ž Gelbsti labai uĹždarus rai padÄ&#x2014;s nuvyti slogias laikotarpiu. ď Ž Padeda atsikratyti ir intravertiĹĄnemigos. mintis ir pagerins nuotai kus Ĺžmones. kÄ&#x2026;. ď Ž Pagerina gyvenimo Muzikos terapija â&#x20AC;&#x201C; groji kokybÄ&#x2122; ir iĹĄPagerina nuotaikÄ&#x2026; mas permoko juo mÄ&#x2014;gautis. kusiniais (muĹĄamaisiais) ď Ž IĹĄaiĹĄkina kompleksĹł KlaipÄ&#x2014;dos miesto vi instruar patirtĹł psisuomenÄ&#x2014;s mentais vyks chologiniĹł traumĹł prie antradieniais ir ketvirsveikatos biuras visiems Ĺžastis. ď Ž Padeda atsipalai klaipÄ&#x2014;- tadieniais. Ant duoti nuo rĹŤdieÄ?iams ĹĄÄŻ rudenÄŻ, be ÄŻpras radieniais laukiami pesÄ?iĹł. tĹł mu- jau iĹĄbandÄ&#x2122; ĹĄÄŻ ď Ž Atveria slopinamus muzikavimo bĹŤdÄ&#x2026;, o zikos terapijos uĹžsiÄ&#x2014;mi jausmus. mĹł, siĹŤlo ketvirtadie niais muzikuoti kvieÄ?iaiĹĄbandyti naujovÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x201C; poe ď Ž Padidina kĹŤrybiĹĄku zijos te- mi pradedan mÄ&#x2026; ir mentalitieji. UĹžsiÄ&#x2014;mimai vyks rapijÄ&#x2026;. Neabejojama, kad nius gebÄ&#x2014;jimus. tai pui- vakarais studi joje â&#x20AC;&#x17E;Grockâ&#x20AC;&#x153;.
Ĺ iandien priedas
KlerÂkai liÂko be praÂmoÂgĹł KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂval dyÂbÄ&#x2014;s valÂdiÂnin kams techÂniĹĄÂkai uĹžÂdrausÂta darÂbe narÂĹĄyÂti soÂciaÂliÂniuo se tinkÂluoÂse ir taip smaÂginÂtis. Taip nu sprÄ&#x2122;sÂta, nes paaiĹĄÂ kÄ&#x2014;Âjo, kad virÂtua lioÂje erdÂvÄ&#x2014;Âje dar bo meÂtu maÂloÂnu mĹł ieĹĄÂko dauÂgyÂbÄ&#x2014; klerÂkĹł. SprenÂdiÂmas drausÂti saÂviÂvalÂdy bÄ&#x2014;s darÂbo komÂpiu teÂriais priÂsiÂjungÂti prie soÂciaÂliÂniĹł tink lĹł paÂpikÂtiÂno poÂliÂti nÄ&#x2122; miesÂto valÂdĹžiÄ&#x2026;.
â&#x20AC;&#x17E;MiÂliÂjoÂnas KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje yra tas paÂts, kas nieÂkas.â&#x20AC;&#x153; Taip maÂno KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s FiÂnanÂsĹł skyÂriaus veÂdÄ&#x2014;Âja RĹŤÂta KamÂbaÂraiÂtÄ&#x2014;, suÂsiÂrĹŤÂpiÂnuÂsi nauÂju miesÂto biuÂdĹžeÂto skirsÂtyÂmu.
KlaiÂpÄ&#x2014;Âda praÂdeÂda ĹĄilÂdyÂtis MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
UostamiesÄ?io valÂdĹžia paÂsiÂryÂĹžo nu traukÂti klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iĹł disÂkuÂsiÂjas, ar jau reiÂkia ÄŻjungÂti ĹĄilÂdyÂmÄ&#x2026;. Kaip ir plaÂnuoÂta, raÂdiaÂtoÂriai klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iĹł buÂtuoÂse praÂdÄ&#x2014;s ĹĄilÂti nuo ĹĄianÂdien.
v.spuryte@kl.lt
SrauÂtas suÂmaÂĹžÄ&#x2014;Âjo perÂpus
4
Kaina 1,30 Lt
2p.
VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014;
StaÂtisÂtiÂka ĹĄoÂkiÂruoÂjanÂti â&#x20AC;&#x201C; paaiĹĄÂ kÄ&#x2014;Âjo, kad, uĹžuoÂt dirÂbÄ&#x2122; tieÂsioÂgiÂnÄŻ darÂbÄ&#x2026;, virÂtuaÂliems maÂloÂnuÂmams saÂvo laiÂkÄ&#x2026; skirÂdaÂvo dauÂgyÂbÄ&#x2014; Klai pÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s darÂbuoÂtoÂjĹł.
sijai ÄŻveikti
Â&#x201E;Â&#x201E;RyĹžÂtas: nÄ&#x2014; meÂtĹł saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;Âje neÂdirÂbanÂti V.VencÂkuÂtÄ&#x2014;-PaÂlaiÂtieÂnÄ&#x2014; paÂsieÂkÄ&#x2014;, kad valÂdiÂninÂkai darÂbe dirbÂtĹł, o ne
leisÂtĹł laiÂkÄ&#x2026; soÂciaÂliÂniuoÂse tinkÂluoÂse.
VyÂtauÂto PetÂriÂko foÂtoÂmonÂtaÂĹžas
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s adÂmiÂnistÂra ciÂjos diÂrekÂtoÂrÄ&#x2014; JuÂdiÂta SiÂmoÂnaÂviÂÄ?iĹŤÂ tÄ&#x2014; paÂsiÂraÂĹĄÄ&#x2014; ÄŻsaÂkyÂmÄ&#x2026;, kuÂriuo ofiÂciaÂli ĹĄilÂdyÂmo seÂzoÂno praÂdĹžia uosÂtaÂmies tyÂje skelÂbiaÂma nuo antÂraÂdieÂnio. TeiÂsÄ&#x2014;s akÂtuoÂse nuÂmaÂtyÂta, kad ji tuÂri bĹŤÂti skelÂbiaÂma, kai tris pa ras viÂduÂtiÂnÄ&#x2014; oro temÂpeÂraÂtĹŤÂra yra maÂĹžesÂnÄ&#x2014; nei 10 laipsÂniĹł ĹĄiÂluÂmos. PasÂtaÂroÂsioÂmis paÂroÂmis ji buÂvo aukĹĄÂtesÂnÄ&#x2014;. Anot KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s BuÂtĹł ir enerÂgeÂtiÂkos poÂskyÂrio ve dÄ&#x2014;Âjo AlÂgio GaiÂĹžuÂÄ?io, paÂstaÂroÂsioÂmis dieÂnoÂmis viÂduÂtiÂnÄ&#x2014; oro temÂpeÂra tĹŤÂra buÂvo 11â&#x20AC;&#x201C;12 laipsÂniĹł ĹĄiÂluÂmos.
2
2
antradienis, SPALIO 15, 2013
miestas
Pradės dalyti milijonus Klaipėdos miesto biudžetas išsipūs – jo planuotas pajamas ketinama padidin ti beveik 6 mln. litų.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Tokia suma susidarė, nes Sociali nės apsaugos ir darbo ministerija papildomai skyrė 2 mln. 180 tūkst. litų mokėti įvairioms pašalpoms ir kompensacijoms, taip pat numato ma surinkti 3,6 mln. litų iš anksto neplanuotų lėšų. Būtent todėl atsirado galimybė pakoreguoti šiųmečio uostamies čio biudžetą. Siūloma sykiu ap sispręsti ir kaip paskirstyti nepa naudotus pinigus, kuriuos pavyko sutaupyti, kai viešuosiuose pirki muose kai kurie darbai ir paslaugos nupirkti pigiau nei planuota. „Sutaupyti pavyko 2 mln. 561 tūkst. litų. Taigi tai, kas gauta iš So cialinės apsaugos ir darbo ministe rijos, iš pajamų plano ir sutaupyti pinigai turėtų būti perskirstyti, kad galėtume išspręsti tas problemas,
kurias turime spręsti“, – pabrė žė savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė, Ugdymo ir jaunimo reikalų komitete politi kams pristačiusi biudžeto pajamų ir išlaidų koregavimo klausimą.
Per devynis šių metų mėnesius Klaipėdoje surinkta milijonu litų daugiau nei planuo ta gyventojų pajamų mokesčio.
Perskirstant papildomas biudže to pajamas, 800 tūkst. litų siūlo ma skirti transporto kompensa cijoms mokėti, energijos pirkimui – 324 tūkst. litų, 100 tūkst. ava
Skirsto: į Klaipėdos miesto taupyklę prikapsėjo daugiau pinigų nei planuota, todėl jų papildomai sulauks
įvairios sritys.
rinės būklės pastatams nugriau ti, 300 tūkst. – apšvietimo tink lų ir įrangos eksploatacijai miesto kalėdiniam puošimui, 490 tūkst. – biudžetinių įstaigų šildymui. Metų pradžioje pastarosioms iš laidoms buvo planuota 12,2 mln. litų, tad šiuo metu esą dar galima papildomai skirti beveik 0,5 mln. litų sumą.
„Shutterstock“ nuotr.
198 tūkst. litų siūloma skirti miesto viešųjų teritorijų priežiū ros inventoriui įsigyti. 360 tūkst. litų ketinama skirti dviejų ikimokyklinių įstaigų „Du gaideliai“ ir „Linelis“ langams pa keisti ir 308 tūkst. litų – švietimo įstaigų kosmetiniam remontui. Per devynis šių metų mėnesius Klaipėdoje surinkta milijonu li
tų daugiau nei planuota gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau manoma, kad iki metų pabaigos ši suma pla nų gali ir nebeviršyti, nes esą nėra masiškai keliami atlyginimai. Todėl į gyventojų pajamų mokesčio per viršį didelių vilčių nededama. „Milijonas Klaipėdoje yra tas pats, kas nieko“, – apgailestavo R.Kambaraitė.
Prekeiviai veržiasi prie kapinių Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Prekeiviai sparčiai graibsto preky bos vietas kapinių prieigose. Norą jose prekiauti gėlėmis ir žvakėmis lapkričio 1-ąją – Visų šventųjų die ną ir prieš jau pareiškė daugiau nei šimtas žmonių.
Prekybos vietas prie Lėbartų kapi nių administruoja Senasis turgus. Šios įmonės vadovas Arvydas Gau diešius tvirtino, kad prekeivių ak tyvumas yra panašus kaip ir praė
jusiais metais. Prašymus prekiauti gėlėmis, puokštėmis, krepšeliais, vainikais ir žvakėmis lapkričio 1-ąją pateikė apie 100 prekeivių. Vieni nori prekiauti vos kelias dienas, kiti – ilgesnį laiką. Kai ku rie prekybą žada pradėti jau nuo spalio 19-osios, tačiau didžio ji dauguma – nuo spalio 25-osios. Yra žmonių, kurie Lėbartų kapinių prieigose prekiauja nuolat. „Gauname prašymų ir stengia mės patenkinti visų norus. Klai pėdos savivaldybės Kapinių prie žiūros poskyris prašo tik nedidinti
vietų skaičiaus prie centrinio įva žiavimo kelio, nes tai trukdys au tobusams, statyti automobilius. Svarstome leisti prekiauti aikšte lėje, kuri yra kitoje pusėje. Ar taip bus, paaiškės šią savaitę“, – pasa kojo A.Gaudiešius. Joniškės kapinių prieigose yra 35 prekybos vietos. Įprastai lapkričio 1-ąją jos visos taip pat būna užim tos. Leidimus čia prekiauti išduo da savivaldybė. A.Gaudiešius neslėpė, kad Sena sis turgus norėtų administruoti ir šias prekybos vietas.
Darbai: norint, kad namie šiltų radiatoriai, daugiabučiuose namuose
reikia nuorinti sistemą.
„Shutterstock“ nuotr.
Klaipėda pradeda šildytis Tačiau prognozuojama, 1 kad artimiausiomis ji tesieks 8–9 laipsnius šilumos.
Gausa: kapinių prieigose lapkričio 1-ąją netrūksta pardavėjų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Numatoma net šlapdriba“, – tvirtino A.Gaižutis. Šilumos ir karšto vandens sis temų prižiūrėtojai įjungti šildymą daugiabučiuose namuose privalo per tris dienas. Tačiau įprastai šil dymas daugiabučiuose namuose įjungiamas tą pačią dieną. A.Gaižutis įspėjo, kad kai ku riuose butuose radiatoriai gali nešilti dėl nesureguliuotos šildy mo sistemos, nenuorintų radia torių. Vedėjas pabrėžė, jog neįjungti šildymo daugiabučiame name, kai paskelbta oficiali jo pradžia, galima
tik tada, jei su tuo sutinka visi būs tų savininkai. „Šiuo atveju daugumos (50 proc.+1) sprendimo neužtenka. Jei miesto valdžia skelbia šildymo se zono pradžią, konstatuojama, kad tiek oro, tiek patalpų temperatūra nebeatitinka higienos normų. Būtų neteisinga, kad dauguma nuspręs tų nesišildyti, o mažuma šaltų“, – komentavo A.Gaižutis. Pernai šildymo sezono pradžia uostamiestyje buvo paskelbta spa lio 17 dieną. Šildymo sezono pradžia skelbia ma ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Vilniuje radiatoriai taip pat pradės šilti nuo šiandien, Kau ne – nuo ketvirtadienio.
3
antradienis, SPALIO 15, 2013
miestas Vyks knygų aukcionas
Kviečia tvarkytis leidimus
Šventė ispaniškai
Nuo antradienio iki šeštadienio Klaipėdos viešosios bibliotekos padaliniuose vyks nurašytų kny gų aukcionas. Klaipėdiečiai kvie čiami surasti galbūt ieškotą kny gą ir pratęsti jos gyvavimą. Ant radienį 17 val. Jaunimo skyriuje poetinę dikciją savyje pažadinti padės Klaipėdos universiteto Me nų fakulteto studentai.
Klaipėdos savivaldybėje nuo lapkričio 4 dienos bus priimami gyventojų prašymai leidimams naudotis mokamomis automobi lių stovėjimo vietomis kitais me tais. Prašoma ypač atkreipti dė mesį klaipėdiečių, kurių turimų leidimų galiojimas baigiasi sausį ir vasarį. Jiems bus teikiama ap tarnavimo pirmenybė.
Klaipėdos universitete vakar vy ko ispanų kalbos ir kultūros šven tė. Renginys organizuotas Ispani jos nacionalinės šventės, kuri yra spalio 12-ąją, proga. Jos metu ne trūko ispaniškų dainų, poezijos, šokių. Renginyje dalyvavo Ispa nijos Karalystės ambasadoriaus Lietuvoje misijos vadovo pava duotojas Carlos Lucini Baquerizo.
Vandalų taikinys – kelio ženklai
Dienos telegrafas Savivaldybė. Šiand ien 14 val. rotušėje vyks Social in ių reikalų komiteto posė dis, 16 val. posėdžiaus Savivaldybės tur to komiteto nariai.
Chuliganai: Puodžių gatvėje kažkas ištraukė ir numetė apie pėsčiųjų
perėją informuojantį ženklą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Uostamiesčio gatvėse pastatytus kelio ženklus niokoja ne tik automobilių vai ruotojai, bet ir susikaupusią energiją no rintys išlieti jaunuoliai. Neretai pastarie ji pridaro kur kas daugiau žalos nei trans porto priemonės.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Pėsčiųjų perėją žymintis kelio ženk las buvo ištrauktas ir numestas Puo džių gatvėje. Jis jau atstatytas. J.Zauerveino gatvėje stovą, ant kurio pakabinti keli ženklai, kliu dė ir nulenkė automobilis. Ke lio ženklus prižiūrinčios įmonės
Įvažiavo: J.Zauerveino gatvėje kelio ženklą nulenkė automobilis.
„Gatvių apšvietimas“ darbuoto jams praėjusią savaitę darbo ne trūko ir Šilutės plente. Nenustatyti asmenys daug kelio ženklų nusuko į kitą pusę, tad teko juos atstatyti. Įmonės „Gatvių apšvietimas“ generalinis direktorius Algiman tas Laurinavičius tvirtino, kad to kie atvejai yra ypač dažni ir labai pavojingi.
„Nepatinka ir nusuku. Kelio ženklai nėra įbetonuojami, nes tai daug kainuotų. Todėl juos galima išjudinti ir nusukti. Tokie atve jai gali sukelti pavojingų situacijų, avarijų, nes vairuotojai gali sutrik ti. Juk kelio ženklai statomi ne šiaip sau“, – pabrėžė vadovas. Anot A.Laurinavičiaus, sunku pasakyti, kaip dažnai suniokojami kelio ženklai. „Būna daugiau, būna mažiau. Tačiau tokių atvejų dažniau pasi taiko po savaitgalio. Žinoma, ženk lų niokojimai užfiksuojami ir darbo dienomis“, – komentavo vadovas. Neretai ženklus suniokoja van dalai. A.Laurinavičius pasakojo, kad pasitaiko atvejų, kai ženklai nulenkiami iki pat žemės. „Matyt, „stipruoliai“ nori įro dyti vieni kitiems, kokie yra ga lingi, kad gali sulenkti vamzdį. Įlipa į viršų ir laužia. Suniokoja
mi ne tik kelio ženklai, bet ir ap švietimo stulpai. Ypač tie, kurie gražesni, europietiškų standartų. Niekas negalvoja, kad atsiras no rinčių į juos įlipti ir laužyti. Nu matoma tik tai, kad jų vėjas ne nulenktų, kiti gamtos reiškiniai nepakenktų. Vandalų niekas neį vertina“, – pabrėžė vadovas. Pasak A.Laurinavičiaus, sunku pasakyti, kaip reikėtų apsaugoti kelio ženklus nuo vandalų. „Jų nei įbetonuosi, nei kitaip įtvirtinsi. Įkasame į žemę, ir tiek. Betonuoti būtų per didelė praban ga. Miestui daug daugiau kainuo tų. Jei norės vandalai ką nors iš rauti, visada ras kaip. Neįtvirtinsi taip, kad nebūtų išlaužoma“, – sa kė vadovas. Kelio ženklų kainos yra skirtin gos. Tačiau vienas vidutiniškai kai nuoja apie 200 litų. Dar šimtą litų tenka sumokėti už jo stovą.
Joniškės gatvė jau asfaltuojama Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Artėjant lapkričio 1-ajai, vis daž niau svarstoma, ar bus spėta baig ti Joniškės gatvės rekonstrukciją. Darbininkų teigimu, viskas, kas su planuota, bus padaryta.
„Baigti gatvės remontą spėsime. Svarbiausia, kad orai nesubjurtų ir netrukdytų dirbti“, – tvirtino dar bus atliekančios įmonės technikos direktorius Vitas Ramanauskas. Pasak jo, planuojama vėliausiai trečiadienį ar ketvirtadienį baigti kloti asfaltą. „Žinoma, jei darbams nesutrukdys lietus. Pakloję asfaltą, atidarysime eismą visoje Joniškės gatvėje“, – teigė V.Ramanauskas. Kitą savaitę planuojama remontuo ti greta gatvės esančią automobilių
stovėjimo aikštelę. Atlikus šiuos darbus, liks tik „apdaila“: įrengti trūkstamus kelio ženklus, pasodin ti likusius medžius. Joniškės gatvės rekonstrukcija kainuos per 9 mln. litų. Ji trunka jau ilgiau nei metus. Rekonstrukcijos metu suremon tuota gatvės važiuojamoji dalis, ša ligatviai, pakeisti lietaus ir buitinių nuotekų, apšvietimo, elektros in žineriniai tinklai.
Koncertas. Šiand ien 18 val. Klaipėdos univers iteto Menų fak ulteto koncer tų salėje (K.Donelaičio g. 4) vyks Slav ų kult ūros centro ansambl io „Razdol ija“ koncertas. Diskusija. Ketv irtad ien į 18 val. Klaipė dos viešosios bibl iotekos Kalnupės fi liale (Kalnupės g. 13) vyks pokalbis-dis kusija „Įdomūs reiškiniai astronomijoje“. Bus galima susipažinti su šios tematikos knygomis, esančiomis bibliotekoje. Paskaitos. Ner ingoje Mykolo Romer io universiteto dėstytojai skaitė paskaitas Ner ingos sav ivaldybės ir kurorto mo kyklų bendr uomenėms. Tai – ne pir moji universiteto dėst ytojų viešnagė Ner ingoje. Bendradarbiav imą tęst in io mokymosi, kvalifi kacijos tobulinimo ir projektinės veiklos srityse numato per nai pavasarį pasirašyta sutartis tarp Ne ringos savivaldybės ir Mykolo Romerio universiteto. Mirt ys. Vak ar Klaip ėdos sav ivaldy bės Civ il inės metr ikacijos ir reg istraci jos skyriuje užregistruotos 8 klaipėdie čių mirtys. Mirė Antanas Bagdonas (g. 1925 m.), Petras Miežetis (g. 1926 m.), So fija Kundrotienė (g. 1930 m.), Zinaida Ro manova (g. 1932 m.), Juozas Bernotas (g. 1955 m.), Svetlana Davidovskaja (g. 1956 m.), Aušra Martinkienė (g. 1970 m.), And rej Širokov (g. 1977 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Ja nina Jocienė, Nadežda Dlimanova, Pet ras Miežetis, Sofija Kundrotienė.
9
– tiek mln. litų kainuos Joniškės gatvės rekonstrukcija.
Sportas. Šiandien prasideda Klaipėdos jaun imo centro Atv iros jaun imo erd vės organizuojama sporto savaitė, skir ta uostamiesčio jaunimui. Šis reng inys tampa tradicinis. Antradienį 17 val. vyks „Zumbos“ užsiėmimai, 18 val. – šachma tų simultanas. Trečiad ien į 17 val. visi kviečiami dalyvauti šaškių turnyre. Ket virtadienį 17 val. vyks stalo teniso turny ras, 18 val. – įvairių kovos menų treniruo tė. Penktadien į „Santarvės“ pagrindinė je mokykloje 18 val. vyks sporto šakų pa roda: sunkioji atletika, boksas, kultūriz mas ir fitnesas, jėgos trikovė. Numat y tas ir susitikimas su žymiais Klaipėdos sport in inkais. Šeštad ien į 17 val. vyks rank ų lenkimo treniruotė, 18 val. – įvai rių kovos menų treniruotė.
Naujagimiai. Per statistinę parą pagimdė 4 moterys. Gimė 3 mergaitės ir berniukas.
Pabaigs: teigiama, kad Joniškės gatvės remontas bus baigtas laiku –
iki lapkričio 1-osios.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Greitoji. Vakar iki 18 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė apie 70 iškvieti mų. Klaipėdiečiai skundėsi įvairiais ne galav imais: galvos ir pilvo skausmais, kraujotakos sutrikimais, širdies veiklos problemomis, traumomis.
4
antradienis, spalio 15, 2013
miestas
Klerkai liko be pramogų 1
„Kai apribojome galimy bę iš darbo kompiuterių prisijungti prie socialinių tinklų, kurių populiariausias, aišku, „Fa cebook“, savivaldybės interne to ryšiu parsisiunčiamų duome nų srautas sumažėjo perpus – nuo 300 gigabaitų (GB) iki 150 GB“, – teigė Klaipėdos savivaldybės In formavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė. Domėtis, kokiuose tinklalapiuo se naršo valdininkai, imta todėl, kad Klaipėdos savivaldybės admi nistracijos direktorė Judita Simo navičiūtė dar liepą savo įsakymu patvirtino ne vieną dokumen tą, skirtą užtikrinti kompiuterinių duomenų saugą. „Be to, sulaukdavome nemažai darbuotojų skundų, kad interneto ryšys savivaldybėje lėtas, kad ne galima operatyviai aptarnauti in teresantų. Tada ir pradėjome ana lizuoti problemas. Paaiškėjo, kad populiariausi tinklalapiai, kuriuo se naršo valstybės tarnautojai, yra socialiniai tinklai. Mano nuomo ne, darbuotojas, kuris yra išlaiko mas iš mokesčių mokėtojų pinigų, šiems žmonėms ir turi dirbti. Pri vačiais tikslais naršyti socialiniuo se tinkluose reikia privataus gyve nimo laiku, už kurį nėra mokama iš visų gyventojų surinktais pinigais. Darbo metu valstybės tarnauto jas turi kurti kuo didesnę pridėti nę vertę“, – pabrėžė V.VenckutėPalaitienė. Staigmena – po komandiruotės
Apriboti valstybės tarnautojams galimybę darbe prisijungti prie socialinių tinklų nusprendė savi valdybės administracijos vadovė, pasitarusi su atsakingais specia listais. Savivaldybėje galimybė prisi jungti prie „Facebook“ palikta tik merui Vytautui Grubliauskui. Ir tai sukėlė politinio pasitikėji mo tarnautojų pasipiktinimą. „Savaitę su meru buvome išvykę į komandiruotes, grįžome ir staiga sužinome, kad nebegalėsime dar be prisijungti prie socialinių tink lų. Diskusijų dėl tokio sprendi mo tikrai trūko, nes bent jau man „Facebook“ yra normali bendra vimo su klaipėdiečiais priemonė. Turbūt pusę visų skundų, pagei davimų, pasiūlymų gaunu būtent per šį socialinį tinklą“, – tvirtino Klaipėdos mero pavaduotojas Ar tūras Šulcas. Jis teigė, jog bus ieškoma gali mybių, kad politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai – meras, vi
cemerai, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pava duotojai darbo kompiuteriais galėtų prisijungti prie socialinių tinklų. „Manau, kad tokia galimybė turi būti palikta ir savivaldybės viešųjų ryšių specialistams, departamen tų vadovams, skyrių vedėjams. Ne galima imti ir viską vienu brūkšniu užbraukti. Jei kalbama, kad atjung ti visus nuo „Facebook“ reikia dėl saugumo, tada galiu pasaky ti, jog yra įvairių techninių apsau gos priemonių“, – teigė A.Šulcas, priminęs jau klasika tapusį posakį, kad „jei politiko nėra socialiniame tinkle, vadinasi, jo nėra visai“.
Vytautas Grubliauskas Klaipėdos meras
N
Saugo serverį
V.Venckutė-Palaitienė akcentavo, jog pagrindinė priežastis, kodėl nuspręsta apriboti galimybę val dininkams naudotis socialiniais tinklais, yra užtikrinti spartų in terneto ryšį savivaldybėje bei ap sauga, kad į sistemą neįsilaužtų va dinamieji hakeriai.
Kai nebėra galimy bės prisijungti prie „Facebook“, popu liariausias tinklala pis, kuriame naršo valstybės tarnauto jai, yra „Youtube“.
„Savivaldybės serveriuose gau su informacijos, kuri nėra vieša – gyventojų registras, kiti slapti as menų duomenys. Įvairių tyrimų duomenimis, nustatyta, kad dau giausia incidentų, kai įsibraunama į kompiuterius, siekiama perimti jų valdymą ir įtraukti į vadinamuosius zombių tinklus, įvyksta būtent per socialinius tinklus. Mes privalome apsaugoti savivaldybės serverį ir tuos duomenis, kurie nėra vieši“, – teigė V.Venckutė-Palaitienė. Ji tvirtino, jog asmeniškai iš sa vivaldybės darbuotojų nesulau kė pasipiktinimo, kad nebegalima naudotis socialiniais tinklais. Esą valdininkai tik pasiteirauja, kodėl nebegali prisijungti prie „Face book“, domisi, ar įvyko koks nors gedimas. Tačiau kai jiems paaiški nama, jog ir nebebus galima prisi jungti, esą priekaištų nepasipila. Pramoga – filmukai
„Šventa vieta ilgai tuščia nebūna, todėl nemanau, kad nebegalėda
Komentaras
Įrankis: uostamiesčio savivaldybės vadovai siekia, kad valdininkai dar
bo kompiuterius naudotų tiesioginėms pareigoms vykdyti, o ne pra mogoms. Redo Vilimo (BFL) nuotr.
mi prisijungti prie socialinių tink lų valstybės tarnautojai visą dar bo laiką skirs darbui. Tai jau rodo ir pavyzdžiai. Kai nebėra galimy bės prisijungti prie „Facebook“, populiariausias tinklalapis, ku riame naršo valstybės tarnautojai, yra „Youtube“. Jūs man pasakyki te, kokiais darbiniais tikslais reikia jame naršyti?“ – kolegų nesupra to V.Venckutė-Palaitienė. Ji pabrėžė, jog dar viena blogy bė savivaldybėje ta, kad valdinin kai darbe klauso muzikos, tačiau įsijungia ne įprastą radiją, o inter netą, taip vėl apkraudami serve rį, kurio pajėgumai tiesioginėms funkcijoms sulėtėja. „Pajudinome problemą, susilau kėme įvairių reakcijų. Gal tam tik ru požiūriu žmogaus saviraiškos laisvės dabar ir yra suvaržytos, ta čiau valstybės tarnautojai privačiai gali reikštis po darbo valandų“, –
pabrėžė Informavimo ir e.paslau gų skyriaus vedėja. Užblokavo ir pažintis
Kitose valdiškose įstaigose proble mų, kad darbuotojai darbo metu laiką leidžia ne tiesioginiam darbui dirbti, nėra, nes jie tiesiog nega li prisijungti prie socialinių tinklų, pažinčių svetainių, kitų pramogi nių puslapių. „Sodros“ Klaipėdos skyriuje dar buotojams yra užblokuotos priei gos prie tų puslapių, kurie nereika lingi darbui. Klaipėdos apskrities valstybinė je mokesčių inspekcijoje galimybė naudotis socialiniais tinklais yra, tačiau ja pasinaudoti gali tik tam tikri darbuotojai ir tik darbo tiks lais. Pavyzdžiui, viešųjų ryšių spe cialistai. Mokesčių inspekcijoje lai komasi nuostatos, kad darbo metu darbuotojai turi dirbti savo darbą, o
ežinau, ar tikrai esu vienin telis, kuriam palikta galimy bė darbe naudotis sociali niais tinklais. Niekada jais nepiktnaud žiavau, nepiktnaud žiauju ir nepiktnaudžiausiu, tad, matyt, ir pel niau pasitikėjimą. Šiomis dienomis sa vivaldybėje kaip tik ir vyksta intensy vi ir, tikiuosi, kad dalykiška diskusija, ar uždrausti naudotis socialiniais tinklais reikia visiems darbuotojams, o politinio lygmens tarnautojams taikyt i išimt is. Mano nuomone, prisiimant visišką at sakomybę už galimus padarinius, poli tinio lygmens tarnautojams galimybės darbe naudotis socialiniais tinklais ka tegoriškai nenubraukčiau. Jiems turė tų būti suteiktos šiek tiek didesnės ga limybės, nes šalia grėsmių socialiniai tinklai yra ir svarbi bendravimo prie monė. Kita kalba, jog naudojimasis so cialiniais tinklais turi visiškai būti atri botas nuo tiesioginės veiklos. Visiškai sut ink u su tok ia poz icija. Ir kalbu ne tik apie socialinius tinklus. Tiems tar nautojams, kurie naudoja darbo kom piuterį darbe žiūrėti visokius filmukus „Yout ube“ puslapyje ar iš specialaus tinklalapio siųstis filmus, tai per nagus reik ia duot i. Vis dėlto manau, jog ne draudimais problemą reikia spręsti, o sąmoningumu, susivokimu, kuo esi ir ką privalai dirbti. Jei žmonės turi kėslą naudotis tuo, kas draudžiama, tai tikrai ras būdų, kaip tai padaryti, – neišradin gumu lietuvių niekas negali apkaltin ti. Esu linkęs tikėti, kad savivaldybėje dauguma dirbančiųjų yra sąmoningi. Tačiau pasirodo, kad yra nesuprantan čių, ir tai ne vienetiniai atvejai, todėl ir teko visiems apriboti prisijungimą prie socialinių tinklų. Taip ir atsirado įvai rių nuoskaudų. Manau, sprendimą dėl prieigos prie socialinių tinklų ribojimo politinio pasitikėjimo tarnautojams tu ri priimti ne tam tikros grandies savi valdybės specialistai. Tai turi būti nu spręsta politiniu lygmeniu.
ne pramogauti lankydamiesi socia liniuose interneto tinklalapiuose. Tai apibrėžia ir Kompiuterinės įrangos, sisteminės ir standarti nės programinės įrangos naudoji mo taisyklės, kurių privalu laikytis darbuotojams. Visi duomenų srautai yra fiksuo jami apsaugos sistemų, tai leidžia įvertinti, kokiu tikslu buvo lanky tasi socialiniuose interneto tinkla lapiuose.
Vairuotojai prie įstaigų nepaiso naujų ženklų Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Uostamiesčio vairuotojai nepai so riboto laiko nemokamo stovėji mo ženklų centrinėje miesto daly je. Kol kas kontrolieriai pažeidėjus tik įspėja, tačiau, jei situacija nesi keis, bus skiriamos baudos.
Riboto laiko nemokamo stovėjimo ženklai miesto centrinėje daly je įrengti prie maždaug 20 įstaigų:
mokyklų, lopšelių-darželių, bib liotekų, gydymo įstaigų. Tokių ženklų pastatymui iš miesto biudžeto skirta apie 10 tūkst. litų. Prie mokyklų ir vaikų lopšeliųdarželių vairuotojai automobilius gali palikti ir nemokėti rinkliavos už stovėjimą valandą. Prie biblio tekų ir gydymo įstaigų – dvi va landas. Mašinas tokiose vietose palikę vairuotojai privalo matomoje vie
toje palikti informacinį lapelį, ku riame būtų parašyta, kada trans porto priemonę jie pastatė. Nuo spalio pradėta kontroliuoti, kaip vairuotojai laikosi minėtų ke lio ženklų. Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis tvirtino, kad si tuacija iš pradžių buvo prasta. Dauguma vairuotojų pamiršda vo palikti informacinį lapelį, nu rodantį, kada pastatė mašiną vie
toje, kur įrengtas riboto stovėjimo ženklas. Po dviejų savaičių kontro lės atsiranda 2–3 vairuotojai, ku rie palieka tokius pranešimus, ka da pastatė mašiną. Pasak G.Neniškio, daugiausia problemų kyla dėl stovėjimo vietų prie gydymo įstaigų. Anksčiau prie jų nuo ankstaus ryto būdavo palikta daugybė au tomobilių, kuriuos vairuotojai patraukdavo tik dienos pabai goje.
Dabar atsiranda viena kita lais va vieta. Su kitoms įstaigoms tokių problemų nekyla. Kol kas vairuotojams, kurie ne paiso riboto laiko nemokamo sto vėjimo ženklų, skiriami tik įspė jimai. „Jei pamatysime, jog tai nevei kia, skirsime baudas. Tačiau ma tome, kad ant kai kurių automobi lių gali kiek nori kabinti įspėjimus, jos vis tiek nepatraukiamos“, – pa brėžė G.Neniškis.
5
antradienis, SPALIO 15, 2013
miestas
Gyvūnų prieglaudoje – šimtai naujokų Pelkėje rastus šuniukus žvejys palaikė be briukais. Kibire atvežtiems purviniems, žolėmis aplipusiems naminiams gyvūnė liams, kuriais kažkas bandė atsikratyti, buvo surasti nauji, šilti namai. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Viešoji įstaiga „Būk mano draugas“ benamiais gyvūnais uostamiestyje oficialiai pradėjo rūpintis kiek dau giau nei prieš mėnesį. Tačiau nie kam nereikalingais šunimis, katė mis tarnyba rūpinosi ir anksčiau. Per mėnesį, anot įstaigos di rektorės Galinos Kučinskienės, į jų rankas buvo pakliuvę apie 180 gyvūnų. G.Kučinskienė pasako jo įvairiausių istorijų, kurių kelios buvo ypač įsimintinos. Prieš dvi savaites žmogus, ku ris žvejojo Šilutės rajone, pelkė je pamatė kyšančias dvi galvytes. Iš pradžių žvejys pamanė, jog tai – bebriukai. Tik priėjęs arčiau su prato, kad pelkėje – šuniukai. Šalia gyvūnų plaukė kartoninė dėžė. „Matyt, kažkas juos išmetė. Vargšeliai kabarojosi po kemsyną
ir išsikabarojo, tik nebeturėjo jė gų pasiekti kietą pagrindą“, – su sijaudinusi kalbėjo vadovė. G.Kučinskienė prisiminė, kad žvejas šuniukus atvežė apie 23 val. Jie buvo sudėti į kibirą. Gyvūnė
Kartais žmonės pasii ma globoti šunį, o po dviejų savaičių skam bina, kad gyvena nuomojamame bute ir šeimininkė nelei džia laikyti gyvūno.
liai buvo murzini, aplipę žolėmis. „Šuniukus išmaudėme, rūpinomės jais. Mažyliai išgyveno, abu jau turi namus“, – pasakojo vadovė.
Statistika: per mėnesį į prieglaudą pateko apie 180 gyvūnų.
Anot G.Kučinskienės, pasitaikė ir dar sudėtingesnių situacijų. Tar nyba gavo pranešimą, kad prie Mo kyklos gatvės 33 namo suvažinėta kalytė. Po sargo nameliu buvo rasti keturi maži šuniukai. Jie patys dar nesugebėjo savarankiškai ėsti. „Šuniukus kas dvi valandas rei kėjo maitinti. Aš juos keturias paras vežiojausi automobilyje ir girdžiau iš buteliuko. Nebuvo ką daryti“, – rūpestį gyvūnais pavyzdžiais iliustravo direktorė. G.Kučinskie nė pasakojo, kad po to viena mo
teris, kuri auginio du jorkšyro ter jerus, sutiko priglausti mažylius. Viena iš augintinių šuniukams bu vo lyg motina. Kartais žmonės pasiima globoti šunį, o po dviejų savaičių skambi na, kad gyvena nuomojamame bute ir šeimininkė neleidžia laikyti gyvū no. „Negi to nebuvo galima išsiaiš kinti prieš paimant gyvūną? Niekas nesusimąsto, kokį stresą patiria gy vūnas“, – piktinosi pašnekovė. G.Kuč insk ien ės nuom on e, žmonės neatsakingai ir žiau
Vytauto Petriko nuotr.
riai elgiasi su gyvūnais. „Labai jau lengvai atsisako savo mažųjų brolių. Nesupranta, kad tai tokie pat gyvi padariukai, kaip ir mes. Šuns intelektas prilyginamas pu santrų metų vaiko intelektui. Juk savo vaikų neišsižadame. Gyvū nas yra šeimos narys ir reikia juo rūpintis iki tol, kol nugaiš“, – pa brėžė vadovė. G.Kučinskienė tikino, jog kiek vienam beglobiui gyvūnui ieškomi šeimininkai. Nenorima užmigdyti nė vieno šuns ar katės.
Po publikacijos – ramesnis gyvenimas Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Savo katei prie radiatorių vamz džio šlapintis leidęs klaipėdietis po publikacijos dienraštyje „Klai pėda“ suskubo į bendrovės „Jūros būstas“ administraciją ir leido nu pjauti surūdijusį vamzdį.
Praėjusią savaitę „Klaipėda“ rašė apie kelis dešimtmečius nuo ne valyvo kaimyno kenčiančią Naiku pės gatvės vieno daugiabučio na mo gyventoją. Ne kartą užliejęs žemiau gyve nančios moters butą, pastaruoju metu kaimynas visiškai nesirūpi no šildymo vamzdžiu. Katės kelerius metus šlapinamas vamzdis surūdijo. Kad ir kokių tar nybų darbuotojai bandė patekti į jo butą, vyras vidun neįsileisdavo.
Baimindamasi, kad prasidėjus šildymo sezonui vamzdis netrūk tų, moteris pradėjo skambinti vi sais įmanomais pavojaus varpais. Po straipsnio dienraštyje vyras nuskubėjo į namą administruojan čią bendrovę ir patikino įsileisiąs į savo butą darbininkus. Buvo aki vaizdu, jog jis baiminosi gresian čių sankcijų. Problema buvo išspręsta netru kus – surūdijusį vamzdį darbinin kai išpjovė ir jį pakeitė nauju. Žemiau gyvenančios moters bu te pasklido bjauri kačių šlapimo smarvė, bet klaipėdietė džiaugė si, kad gali ramiai miegoti nesibai mindama avarijos. Bendrovės „Jūros būstas“ vado vas Virginijus Dobrovolskas teigė, kad vyras nebus baudžiamas ir jo kių papildomų išlaidų dėl atliktų darbų nepatirs.
Švara: į klaipėdietės butą jau nebesisunks kaimyno katės šlapimas. Vytauto Liaudanskio nuotr.
6
antradienis, spalio 15, 2013
nuomonės
Benamis nutarė pamokyti?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Pakaks žaisti
Valentinas Berž iūnas
J
ei kaimynas iš Ryt ų spaust ų mažesn įjį prie Balt ijos jūros dėl to, jog susik irto judv iejų interesai, – gal ima būtų mūru stoti už Lietuvą. Tačiau kurioje vietoje susikirto Lietu vos ir Rusijos interesai? Daugel is Lie tuvoje pasakytų, kad susik irto jie dėl energet ikos, skirt ingos istor in ių fak tų interpretacijos, Lietuvos narystės NATO ir t.t. Tiesa, problemų tarp Lietuvos ir Ru sijos – daug. Tačiau, mano giliu įsitiki nimu, jos tol i graž u nėra tok ios reikš mingos Maskvai kaip Ukrainos klau simas. Kai kurie Lietuvos pol itologai tiksl iai perspėjo: „Lietuva susilauks atsako iš Ryt ų, kai pirm in inkaus Europos Są jungos Tar ybai“. Tačiau kas pikt ina Rusiją? Pirm in inkav imas? Varg u. At sakymas – Ukraina. Klausimas šioje vietoje toks – ar Uk raina yra Liet uvos nacional in is inte resas, dėl kur io mes tur ime konfl ik tuoti su Rusija?
Akivaizdu, kad šiuo metu Lietuvos interesu turėtų būti dujų kainos sumažinimas. Reikėtų, žinoma, šį klausimą užduoti tiems, kur ie tok ius Lietuvos interesus formuoja. Žinoma, jie atsak ys: „Taip, Ukraina – Lietuvos interesas“. Dar bus pateikti skaičiai, esą kiek Lietuva daug laimės, kai Kijevas pasirašys Asociaci jos sutart į. Vargu ar šis skaičius prilygs tam, kur į mes sumokame už dujas dėl šių „inte resų“, bet čia – kita tema. Akivaizdu, kad Lietuvos interesai – du jų kainos sumaž inimas ir santyk ių su Rusija normal izav imas. Žinome, kad Lietuvos žmonės jau kuris laikas šąla. Ar lauksime vasaros, juk bobų vasara jau praėjo? Kok ie derybų rezultatai? Kitas Lietuvos interesas – išspręsti ne sutarimus su Rusija. Kokie šioje srityje jau atl ikti darbai? Moralas štai koks: Lietuva galėtų pa linkėt i Ukrainai „gero kel io“, jei šios šal ies žmonės, o tiksl iau – valdant y sis elitas, tik isi naudos iš Europos, ir pagal iau imt is sav ų problemų spren dimo. Spręst i nieko bendro su pamat iniais Liet uvos užsien io pol it ikos tikslais netur inčius klausimus, dar bandant vaizduot i juos kaip prior itet in ius, – laiko švaistymas. Maža to, tokie neap dair ūs veiksmai dar sukel ia proble mų šal ies gyventojams.
T
eisingai elgiasi miesto val džia, kad siekia uždraus ti elgetauti miesto cent re ir duoti išmaldą visame mieste. Baisu, kas dabar darosi mū sų senamiestyje. Kur pasisuksi, ten valkata. Gal įvedus naują tvarką benamių sumažėtų ne tik senamiestyje, bet ir visame mieste. Pačiai teko pa kliūti į nemalonią situaciją. Herkaus Manto gatvėje, kur ji kertasi su Naujojo Sodo ir Liepų gatve, laukiau maršrutinio taksi. Prie manęs priėjo kažkoks gir tas, apšepęs, smirdantis benamis ir pradėjo kažką lementi, esą, ar galite padėti. Atsakiau, kad ne, ir nesileidau į jokias tolesnes kalbas. Tada bena mis kažką burbuliuodamas puolė į gatvę, nors švie tė gatvę kirsti draudžiantis raudonas šviesoforo ženk las. Autobuso vairuotojas vos spė jo sustabdyti, kad nepartrenktų benamio. O jei būtų įvykusi nelaimė? Kaip jaustųsi vairuotojas, nors jis šio je situacijoje būtų visai nekaltas? Apie įvykį prisimintų visą gyve nimą. Gal taip benamis norėjo pagąs dinti mane, kad nepadedu, todėl jis štai šoka po mašinų ratais?
D
K
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Nereikia skubėti gyventi
Baisu, kad jau pradėjo reklamuoti Kalėdas. Anksčiau apie šią šven tę kažkaip būdavo prabylama vė liau, bent po Vėlinių. Šiemet jau dabar siūloma visokius dalykus Kalėdoms pirkti, nors iki jų dar pustrečio mėnesio. Negi taip rei kia skubėti gyventi? Kai pasižiū ri į reklamas, atrodo, kad jau metai baigiasi. Manau, kad tikrai nerei kėtų taip skubėti. Inesa
Triukšmas kilo dėl nieko
Andriaus Deltuvos karikatūra
Man tikrai nėra gaila padėti sun kiai besiverčiantiems, bet tvarkin giems žmonėms, kuriems tikrai reikia pagalbos. Nežinai, kada ta ve patį prispaus bėda. Tačiau neaiškiems tipams, ku rie pinigų prašo, kad tik galėtų at sigerti pilstuko, niekada neaukosiu nė cento.
Gal įvedus naują tvarką benamių su mažėtų ne tik sena miestyje, bet ir visa me mieste.
Lemputės kainuoja per daug
Eglė
rosi. Regis, visi žmonės yra lygūs – ir tie, kurie ateina mokesčių susi mokėti, ir tie, kurie ką nors perka. Tačiau kyla baisus nepasiten kinimas. Dažniausiai piktinasi tie patys vieno bilietėlio pirkėjai, ku rie visada lipa per kitų galvas. Ko dėl jie negali iš karto daugiau bilie tėlių įsigyti? Juk jie nėra koks nors gendantis produktas. O kai mes, pardavėjos, papra šome palaukti, kol aptarnausi me klientą, tampame pačios blo giausios.
Per mus ir į autobusą nespė ja, ir šiaip gyvenimas blogas. Juk mes negalime imtis vieno, mesti ir daryti kita, nes dirbame su pi nigais. Jei ką nors ne taip suskai čiuosime, teks iš savo kišenės su mokėti. Kada gi mūsų žmonės išmoks elgtis kultūringai? Skandinavi jos šalyse, kol pardavėja aptar nauja klientą, pirkėjai stovi per metrą nuo kiosko taip, kaip yra bankuose. Pardavėja Irutė
įgyti rinkėjų palankumą, kad, atė jus laikui, šie už jį balsuotų. Tačiau vis dėlto tam tikros ribos turėtų būti. Negalima dangstytis tokiais dalykais, kaip abortas. Moterys ir taip jį skaudžiai iš gyvena, kam dar komplikuoti jų gyvenimą tokiu svarbiu momen tu. Įsivaizduokime, jei joms atlik ti šios nemalonios procedūros tek tų važiuoti į kitą valstybę! Tai būtų nesuvokiamas moters kankinimas, ir nieko daugiau. L.M.
Gyvenu vadinamajame Miško kvar tale. Prireikė lempučių, nes dvi sie tyne perdegė. Nuėjau į artimiau sią prekybos centrą. Pasižiūrėjau į kainas ir buvau šokiruota. Pigiausia lemputė kainavo per 7 litus. Nesup rantu, kodėl negali atvežti pigesnių. Juk jų tikrai yra. Ne taip toli esan čiame kitame prekybos centre tokią pat lemputę, tik kitos rūšies, galima nupirkti už 4 litus. Vaidas
Lipa ant galvos
Savaitgalį su šeima išsiruošėme į mišką Smiltynėje. Diena buvo graži, saulėta. Įsikūrėme, surengėme iš kylą. Tačiau ramybė mūsų ilgai ne truko. Atėjo dvi moterys su trimis vaikais ir įsikūrė už pusantro metro nuo mūsų. Vaikai pradėjo šūkauti, kabarotis po medžius, fotografuo tis. Mane stebina toks žmonių elge sys. Miškas juk didelis. Medžių yra daug, kur gali fotografuotis. Ko dėl reikia būtinai lipti kitiems ant galvos? Taip pat dažnai nutinka ir pliaže. Paplūdimys – didelis, žmo gaus nė vieno, o kažkokie nepažįs tami žmonės vis tiek atsiguls greta tavęs. Atrodo, čia smėlis geresnis. Laima
Šventė praskaidrino dieną
Šeštadienį netikėtai teko pakliū ti į Poilsio parke vykusią šventę. Renginys tikrai buvo gražus, oras fantastiškas. Geros nuotaikos ne trūko. Svarbiausia, kad buvo gali ma ne tik pasilinksminti, bet ir ko nors išmokti. Mane ypač sužavėjo galimybė išmokti pasigaminti lė lę. Reikėtų daugiau tokių švenčių mieste. Jos suvienija bendruome nę. Ačiū organizatoriams. Vilija Parengė Milda Skiriutė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
rima uždrausti būtent dabar, jau XXI amžiuje? Manau, tai yra tik noras įsiteik ti rinkėjams, parodyti, kokia svar bi katalikybė kai kuriems Seimo nariams, kaip jie vertina tradicinę šeimą ir jos vertybes. Įtariu, kad moterys ir jų sveikata ar gyveni mas iš tiesų tiems ponams nelabai terūpi. Priešingu atveju, kam viešai skelbti tokias nesąmones? Visi tie požymiai rodo, kad kai kuriems politikams nusispjauti į viską, svarbu bet kokiais būdais tik
Vakar teko stebėti neįprastą situa ciją. Į Vytauto gatvę prie daugia bučio namo gaudžiant sirenoms atvažiavo trys gaisrinės, greito ji. Maniau, nutiko baisi nelaimė. Tačiau paaiškėjo, kad nieko rimto nebuvo. Kažkas paliko neužgesin tą cigaretę, kažkas pamatė dūmus ir iškvietė tarnybas. Įdomu, kas at sakys už tokį aplaidumą, apmokės tarnybų atvykimą? V.
Seime vėl siūlomos kvailystės ažkokie Seimo nariai ar net keli pasiūlė Lietuvoje uždrausti abortus. Tokius keistus norus kažką vis uždrausti pastebime jau labai seniai. Tačiau draudimai yra sovietinio gyvenimo padarinys, kai stengtasi žmones laikyti baimėje. Tiesa, kiek pamenu, net tais lai kais abortų niekas nedraudė, buvo draudžiama tik „išimti“ vaisių, kai jis jau būdavo tam tikros brandos. Jeigu net sovietiniais laikais tai nebuvo draudžiama, tai kodėl no
reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
397 713
397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –
397 728
telefonas@kl.lt
Žmonių elgesys – stebinantis irbu pardavėja spaudos kioske. Mane stebina kai kurių žmonių nekultū ringas elgesys. Pavyzdžiui, vienas žmogus per ka 10 autobuso bilietų, skaičiuoja juos, o kitas staiga atbėgęs lipa per galvą ir reikalauja jį aptarnauti. Dažniausiai tokie skubantys vei kėjai prašo vieno bilietuko. Nesup rantu, kodėl jie negali palaukti, kol baigsiu aptarnauti žmogų? Kai prasideda mokesčių mokėji mo laikas, apskritai baisu, kas da
karštas telefonas
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
antradienis, spalio 15, 2013
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Abortų draudimui nepritaria
Seime bus bando ma atgaivinti met ro idėją. Jos šali ninkai ir oponen tai skaičiuoja skir tingai: pirmieji kal ba apie ilgalaikę perspektyvą, ant rieji atkerta – už vienkartinę kelionę metro tektų pakloti 17 litų.
Vyriausybė pasitarime vakar nu sprendė nepritarti į valdančiąją koaliciją įeinančios Lietuvos len kų rinkimų akcijos (LLRA) inici juotam ir Seime svarstomam pro jektui dėl abortų draudimo.
Nuomonė: pasak įstatymo iniciatorių, į metro reikėtų žiūrėti kaip į ne
vien sostinei, bet ir visai Lietuvai aktualų projektą. Tomo Lukšio / BFL nuotr.
Seime – diskusijos dėl metro statybų Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
ir tuo, kad Vilnius pagaliau būtų prijungtas prie geležinkelio „Rail Baltica“.
Prijungtų prie „Rail Balticos“
Seime šiandien turėtų būti teikia mas 43 įvairių frakcijų parlamen tarų pasirašytas Metropoliteno koncesijos įstatymo projektas. Iki šiol jam pajudėti iš mirties taško esą trukdė įstatyminės bazės sto ka, tad pagrindinis įstatymo tiks las – sukurti įstatymines prielai das pradėti darbus ir paskirstyti projekto įgyvendinimo funkcijas. Darbus drauge įgyvendinti turėtų Vyriausybė, Vilniaus miesto savi valdybė, kol kas nežinomas strate ginis investuotojas ir projekto įgy vendinimo bendrovė. Vieno iš įstatymo projekto ren gėjų Mišrios Seimo narių grupės frakcijos nario Lino Balsio teigi mu, įstatymas numato principus, kaip tokie projektai galėtų būti fi nansuojami. „Koncesija reiškia, kad yra suin teresuotos pusės, pritraukiamas viešasis ir privatusis kapitalas, tiedu kapitalai tarpusavy bend radarbiauja ir finale tas projektas tampa ekonomiškai gyvybingas. T. y. verslui jis atsiperka, o gyvento jams atsiperka pačiu priimtiniau siu būdu, nes kaina tampa prieina ma“, – dienraščiui sakė L.Balsys. Aiškinamajame įstatymo pro jekto rašte pateikiama argumen tų, kodėl Vilniui metropoliteno reikėtų: esą dėl jo gyventojams ne tik tektų mažiau laiko praleis ti transporto spūstyse – projektas taip pat atvertų kelią kelių milijar dų litų užsienio investicijoms, vie šajame transporte pagerėtų krimi nogeninė situacija, kiltų miesto prestižas, šalia metro trasų nekil nojamojo turto vertė padidėtų pu santro karto. Tačiau, pasak L.Balsio, į metro reikėtų žiūrėti kaip į ne vien sos tinei, bet ir visai Lietuvai aktua lų projektą. Jis esą pasitarnautų
Linas Balsys:
Pastatytas metro, pa gerinta miesto infrastruktūra – tai ne to kie dalykai, kurie dingsta, jie išlieka kaip turtas, verty bė visiems Lietuvos žmonėms ilgą laiką. Siūlo prisidėti kiekvienam
Projekto finansavimo modelis ir kaina galėtų paaiškėti tik vėliau, po derybų su potencialiu konce sijos laimėtoju. Tačiau skaičiuoja ma, kad Lietuvai jis atsieitų apie 4 mlrd. litų. Metų pradžioje premje ras Algirdas Butkevičius sakė, kad metro jis regi kaip antraeilės svar bos projektą, o jam reikalingos su mos valstybė neturi. L.Balsys atkerta, kad nuolatinis kartojimas, jog biudžete trūksta pinigų, yra ne problemos spren dimas, o jo vengimas. Į metro esą reikėtų žvelgti kaip į ilgalaikę in vesticiją. „Pastatytas metro, pagerinta miesto infrastruktūra – tai ne to kie dalykai, kurie dingsta, jie iš lieka kaip turtas, vertybė visiems Lietuvos žmonėms ilgą laiką. Bė gant metams metro, kaip miesto infrastruktūros dalies, vertė di dėja – miestas tampa patraukles nis kitoms investicijoms. “, – kal bėjo Seimo narys. L.Balsys turi pasiūlymą ir ką da ryti tokiu atveju, jei valstybės biu džetas iš tiesų pasirodytų perne lyg skylėtas projektui finansuoti. Koncesininku esą galėtų tapti bet
kuris Lietuvos pilietis, turintis santaupų banke. „Lietuvoje šiuo metu gyven tojai bankų sąskaitose turi padė ję apie 48 mlrd. litų, tai labai di delė suma, o žmonės tuos pinigus turi ir tiesiog laiko. Tai gal žmo nės irgi norėtų tapti koncesinin kais, dalininkais, gal jie norėtų įsi gyti metro akcijų ir taip finansuoti projektą, kuris garantuotai nesu bankrutuos? Nenumarinta ir tramvajaus vizija
Metro idėjos rėmėjų netrūksta ir Vilniaus miesto savivaldybėje, ta čiau pagrindiniai priešininkai – taip pat joje. Labiausiai metro projektui nepritaria pats sostinės meras Artūras Zuokas ir jo parti jos kolegos. Viena jų, Indrė Jakai tytė, teigia, kad finansinių sunku mų kamuojamai savivaldybei toks piniginis krūvis būtų nepakelia mas. „Metro projektas Vilniui būtų ekonomiškai nenaudingas. Įver tinus investicijas ir eksploatacijos išlaidas, metro sistema galėtų pa siteisinti tik tokiu atveju, jei kon centruoti keleivių srautai siektų bent 10 tūkst. keleivių per valan dą viena kryptimi. Palyginkime – populiariausias ir pagal keleivių srautus stabiliausias maršrutas Stotis–Santariškės šiandien ge neruoja iki 5 tūkst. keleivių srau tą. Taigi, esant tokiems keleivių srautams būsimos metro bilietų kainos būtų labai aukštos (atlik tais skaičiavimais – bent 17 litų), todėl tai būtų per didelė finansi nė našta tiek keleiviams, tiek pa čiai savivaldybei, kuri turi dotuoti įvairias nuolaidas. Miesto biudže tui tai būtų nepakeliama“, – argu mentavo I.Jakaitytė. Vietoj metro savivaldybėje dė liojami galimi tramvajaus įrengi mo planai. Tačiau konkretesnių žinių, ar planai taps realybe, dar teks palaukti.
„Argumentai, kuriuos mes išdės tėme, yra tokie pat: tai įstatymas, kuris prieštarauja Lietuvos Res publikos Konstitucijos nuostatoms, prieštarauja ir ES teisės aktams, prieštarauja ir Europos Teisingu mo Teismo sprendimams, taip pat paties įstatymo projektai yra svars tytini juridinės technikos požiū riu“, – po pasitarimo žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Pasak ministro, abortų problemą reikėtų spręsti ne įstatymu, o stip rinant lytinį švietimą, plečiant psi chologines paslaugas. „Reikia įteisinti ir galimybes iš plėsti mokymo programas: lyti nio švietimo, šeimos planavimo, reprodukcinių teisių. Tuo atžvilgiu turi būti dedama daug pastangų“, – nu rodė V.P.Andriukaitis. „Ne tokiu įstatyminiu vėzdu reikia spręsti šitą problemą. <…> Reikėtų daugiau psi chologinės pagalbos konsultacijų, socialinių priemonių“, – pridūrė jis. Vyriausybės išvadų projekte sako ma, kad pataisomis siaurinama mo ters teisė į privatų gyvenimą, be to, kyla abejonių, ar jos atitinka Kons titucinio Teismo doktrinas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių lais vių apsaugos konvencijos principus,
Europos Žmogaus Teisių Teismo su formuotą jurisprudenciją. Taip pat, ministerijos teigimu, Seime svars tomame įstatymo projekte yra daug deklaratyvaus pobūdžio nuostatų, kurios nesukuria apibrėžtų teisinių santykių, taip pat vertinamojo po būdžio nuostatų, tarpusavyje nesu derintų terminų. Seimas po pateikimo yra pritaręs grupės parlamentarų, kurių daugu ma – LLRA frakcijos narai, pareng tam Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektui. Pagal projektą nėštumą gydytojas galėtų nutraukti tik tuo atveju, jei nėštu mas grėstų nėščios moters gyvybei ar sveikatai arba būtų pagrįstų įta rimų, kad moteris pastojo dėl išža ginimo. Nutraukti nėštumą esant minėtoms sąlygoms būtų leidžia ma, jei nuo nėštumo pradžios būtų praėję ne daugiau kaip 12 savaičių. Pasak Sveikatos apsaugos mi nisterijos, priėmus pataisas, liktų „nesureguliuota situacija, kai nusi kalstamos veikos tyrimas nutrauk tas ar nusikalstama veika neįrody ta, o nėštumas buvo nutrauktas dėl pagrįstų įtarimų, kad jis atsirado dėl nusikalstamų veikų“. Vyr iausyb ės išvad os projek te suabejota ir pataisų iniciatorių teiginiais, kad pataisos neigiamų padarinių ir įtakos kriminogeninei situacijai bei korupcijai neturės, – prieš tai teigiant esą būtina įver tinti, pavyzdžiui, galimą nelegalių nėštumo nutraukimų skaičių. „Klaipėdos“, BNS inf.
Briuselis žada paramą Europos Komisija vakar patvirtino maždaug 250 svarbiausių energeti kos infrastruktūros projektų sąra šą, tarp jų – ir penki Lietuvos ener getikos projektai, kurie sujungs mū sų šalies energetikos infrastruktūrą su ES energetikos tinklais.
Į sąrašą pateko Baltijos šalių elekt ros tinklų ir ES tinklų sinchroniza vimas, Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“, Kruonio hid roakumuliacinės elektrinės (HAE) plėtra, Lietuvos bei Latvijos dujo tiekio jungties, įskaitant dujotie kį Klaipėda–Kiemėnai, sustipri nimas ir Lietuvos bei Lenkijos dujų jungties statybos projektas. Visi šie projektai yra Balti jos energijos rinkos jungčių plano (angl. – Baltic energy market integ ration plan, BEMIP) dalis. Europos Komisija pranešė, kad vadinamiesiems bendros svarbos projektams bus taikomos paspar tintos licencijų išdavimo proce dūros ir geresnės reguliavimo są lygos. Be to, jiems gali būti skirta finansinė parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę – pagal ją energetikos infrastruktū rai 2014–2020 m. numatyta 5,85 mlrd. eurų (20,2 mlrd. litų). Komisijos teigimu, projektus baigus įgyvendinti, valstybėms na rėms bus lengviau integruoti savo energijos rinkas, jos galės įvairinti savo energijos šaltinius ir bus pra dėta naikinti kai kurių valstybių narių energetinė izoliacija.
Planuojama, kad Lietuva prie Eu ropos elektros tinklų dirbti sinchro niniu režimu prisijungs 2020 m., po 2015–2016 m., iki kurių bus nuties tos jungtys su Švedija ir Lenkija. Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros energetikos sistemos iki šiol sujungtos su Rusijos IPS/UPS tinklu, todėl šiuo metu elektros sistemos valdymas ir rinkos vei kimas nesuderintas su ES trečiojo energetikos paketo reikalavimais. Kruonio HAE ketinama įrengti apie 400 mln. litų vertės penktąjį kinta mo greičio 225 megavatų galios hid roagregatą, kuris, tikimasi, pradės dirbti anksčiau, nei bus „NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungtys. Preliminariais skaičiavimais, dujų jungtis iš Lietu vos į Lenkiją kainuos apie 471 mln. eurų (1,625 mlrd. litų). Jungtis integ ruotų Baltijos šalis į ES dujų rinkas ir per Lenkijos Svinouiscio suskystin tųjų gamtinių dujų terminalą sukur tų prieigą prie pasaulinės suskystin tųjų gamtinių dujų rinkos. Lietuva ir Lenkija svarsto apie bendrą kreipi mąsi dėl ES paramos projektui. ES energetikos komisaras Giuntheris Oettingeris birželio pabaigo je BNS sakė esantis optimistas dėl Briuselio paramos Lietuvos ir Len kijos dujų jungties projektui. Anot jo, jungtis yra dalis plano integruo ti Suomiją, Baltijos šalis ir Lenkiją į bendrą Europos rinką. Planuojama, kad dujotiekio sta tyba galėtų prasidėti 2016 m., o baigtis 2018-aisiais. „Klaipėdos“, BNS inf.
8
antradienis, spalio 15, 2013
užribis Mirė darbo vietoje
Aikštelėje rūkė hašišą
Pasigedo pirktos mašinos
Sekmadienio rytą Kretingos raj., Nausodžio k. prie naftos gręžinio rastas negyvas čia dir bęs apsaugininku bei naftos gavybos operatoriumi 61 m. vy ras. Smurto žymių nepastebė ta, todėl spėjama, kad Gargž duose gyvenusį vyrą pakir to staigi liga. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Šeštadienį vakare Taikos pr., automobilių aikštelėje už vie nos bažnyčios policijos pa truliai atkreipė dėmesį į vieni šą automobilį, kuriame du vy rai kažką rūkė. Paaiškėjo, kad jūreivis ir inžinierius mėgavosi hašišu. 35 m. klaipėdietis, ku ris turėjo narkotikų, uždarytas į areštinę.
Klaipėdos policija ieško dar rugsėjo 25-ąją iš uostamies čio Kretingos g. dingusio 1998 m. pagaminto „Audi A6“. 29 m. klaipėdietis mašiną buvo nese niai įsigijęs, o dokumentus pa likęs dėtuvėje. Automobilis bu vo pažymėta angliškais vals tybiniais numeriais, kurių savi ninkas nebuvo spėjęs įsiminti.
Lenktyniauja gaudydami vairuotojus kyšininkus
Pasityčiojo: nors Švėkšnoje yra daugiau apleistų pastatų, vietos gy
ventojas pažemino žydų tautinius jausmus.
Vytauto Petriko nuotr.
Už žydų įžeidimą gavo baudą Švėkšnoje gyvenantis 43 metų vy ras neįtikino teismo, jog nenorėjo įžeisti žydų, prikaldamas prie buvu sios sinagogos vartų kiaulės ausis.
Šiemet kovo pabaigoje už tokį po kštą švėkšniškis buvo nuteistas 5,2 tūkst. litų bauda. Tačiau su tokia bausme vyras nesutiko ir apskun dęs nuosprendį prašė jį panaikin ti arba pakeisti į laisvės apriboji mo bausmę. Savo skunde jis teigė taip tik pa juokavęs ir siekęs atkreipti visų dė mesį į netvarkomą pastatą. Klaipėdos apygardos teismo teisė jų kolegijos švėkšniškis neįtikino.
Nutartyje pažymėta, kad neig damas kaltinimą nuteistasis sie kia tik baudžiamosios atsakomy bės sušvelninimo. „Akivaizdu, kad būdamas mies telio gyventojas ir žinodamas bei tikslingai pasirinkdamas šį istori nės vertės pastatą, įsigijęs kiau lės ausis ir atlikęs nusikalstamus veiksmus, jis siekė viešai pasityčio ti ir skatinti neapykantą žydams“, – rašoma teismo nutartyje. Teisėjai pažymėjo, kad miestelyje yra ir daugiau apleistų, netvarko mų pastatų, dėl kurių vyras neiš reiškė pasipiktinimo. „Klaipėdos“ inf.
Mašina nubloškė dviratį Daiva Janauskaitė Vakar pavakare Klaipėdoje, Her kaus Manto gatvėje ties 77-uoju namu, taksi automobilis sužalojo dviratininką.
Apie nelaimę policijai pranešta 16.14 val. Pareigūnus pasiekė ži nia, kad automobilis „Mercedes Benz“ partrenkė dviračiu važia vusį žmogų.
Į įvykio vietą atskubėję kelių po licininkai nesuprato, ar dviratis va žiavo gatve, bet nuo smūgio nulėkė ant žaliosios vejos, ar taksi auto mobilį ne darbo metu vairavęs 30metis užvažiavo ant šaligatvio ir sužalojo dviračiu važiavusį vyrą. Nukentėjusysis pakliuvo į ligo ninę. Į greitosios pagalbos auto mobilį jis įlipo pats, apie jo patir tus sužalojimus iki 19 val. nebuvo žinoma.
Klaipėdos kelių po licijos biuro parei gūnai yra absoliu tūs lyderiai Lietu voje pagal inicijuo tus tyrimus dėl ban dymų juos papirk ti. Gali būti, kad tokį aktyvumą lėmė ko legos pavyzdys. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
ruotojus, bet ir varžosi, kuris nutvers daugiau kyšininkų.
Siūlė pinigų šašlykams
Vien šį savaitgalį pradėti penki iki teisminiai tyrimai. Visi šie vairuo tojai stos prieš teismą dėl bandymo duoti kyšį pareigūnams. Šeštadienį po pietų Liepų ir Pie vų gatvių sankryžoje policininkai nutvėrė 60-metį vairuotoją, ku ris į alkoholio matuoklį įpūtė 1,53 prom. alkoholio. Jis pareigūnams pasiūlė 500 litų atlygį. Tos pačios dienos vakare Šilutės plente 38 metų vairuotojas įpūtė į matuoklį 0,72 promilės ir papra šė policininkų luktelėti, kol drau gai jam atveš pinigų, kuriais jis ke tino papirkti pareigūnus. Sekmadienį 4 val. nakties Pa langoje 25 metų rietaviškis taip pat vairavo ir įkliuvo neblaivus (1,37 promilės). Jis pareigūnams pasiūlė pusę tūkstančio litų. Tą pačią dieną apie 15 val. Kre tingoje pėsčiųjų perėjoje lenkęs kitus automobilius 43 metų vai ruotojas pažadėjo jį sustabdžiu siems policininkams pinigų šaš lykams nusipirkti, tačiau sumos neįvardijo. Sekmadienį vakare sunkiai ap girtęs 43 metų vairuotojas buvo pareigūnų sustabdytas uostamies tyje, Baltijos prospekte. Vyras įpū tė 2,74 promilės ir norėjo problemų išvengti brukdamas policininkams 2 tūkst. litų. Mūsiškiai – šalies lyderiai
Klausimai: pareigūnai aiškinasi, kaip dviratis atsidūrė ant žaliosios ve
jos, o taksi automobilis – ant šaligatvio.
Gintaro Vaičekausko („Balticum TV“ laida „Reidas“) nuotr.
Tikslas: kelių policininkai gaudo ne tik nusižengusius taisyklėms vai
Šiemet Klaipėdos apskrities vy riausiojo policijos komisaria to pareigūnai jau inicijavo 65 iki teisminius tyrimus dėl bandymo papirkti. Didžioji dauguma šių tyrimų pradėti Kelių policijos biuro (KPB) policininkų iniciatyva. Taip mūsų
Vytauto Liaudanskio nuotr.
kelių policininkai gerokai lenkia vi sų kitų biurų rodiklius. Ne vienas vairuotojas yra paste bėjęs, kad uostamiesčio KPB polici ninkai yra itin principingi ir ikiteis minį tyrimą dėl papirkimo inicijuoja net neįspėję vairuotojų apie galimą baudžiamąją atsakomybę. Kitų tarnybų policininkai ana logiškose situacijose pataria ge rai pagalvoti, ar nori duoti kyšį, ir primena, kas už tai gresia. Dažnas po tokių žodžių atsisako nusikals tamo ketinimo.
Bandymas papirk ti yra toks pat nusi kaltimas, kaip ir ky šio paėmimas. Įspėti apie už tai gresian čią atsakomybę ne privalu.
Gavo gausybę dovanų
Uostamiesčio KPB viršininko pa vaduotojas Mindaugas Džermei ka prisiminė, jog pernai klaipėdie tis pareigūnas Donatas Lukas buvo paskelbtas daugiausia kyšininkų demaskavusiu policininku. Už tai jis buvo gausiai apdovano tas. Šalies premjeras už kovą su ko rupcija jam įteikė medalį bei var dinį šveicarišką laikrodį, „Rotary“ klubas padovanojo 3 tūkst. litų ku poną poilsinei kelionei bei naujau sią išmanųjį telefoną. Gali būti, kad jaunuosius jo ko legas paskatino savotiškoms var
žyboms būtent tokia šlovė bei do vanų gausa. „Mūsų jauni policininkai yra išalkę kaip alkani šunys. Akivaiz du, kad ir jie nori nusipelnyti kažko panašaus. Tokiu būdu mes iškrei piame sistemą. Mano įsitikinimu, būtų kur kas logiškiau skatinti pa reigūnus premijomis. Tada jie būtų motyvuoti, bet elgtųsi kitaip. Ne neigsiu, kažkas panašaus į lenkty nes tikrai yra, – kalbėjo M.Džer meika. – Imuniteto tarnyba teigia, jog žmogaus nereikia perspėti, jis pats turi susivokti, kad elgiasi ne teisingai.“ Pareigūnas pripažino, jog for maliai tai teisinga, tačiau iš žmo giškosios pusės kiekvienas turėtų būti bent kartą įspėtas. Įspėti apie atsakomybę neprivalu
„Įprotis papirkinėti pareigūnus atėjo iš tarybinių laikų, su tuo mes turime kovoti. Suprantame, kad kyšius ima todėl, kad alga maža. Ir tas veržimasis kaip galima daugiau kyšininkų demaskuoti nulemtas tos pačios priežasties. Manau, tai – užburtas ratas. Turime duome nų, kad mūsiškiai kai kurie įspėja, o kai kurie to nedaro“, – pasakojo M.Džermeika. Ikiteisminius tyrimus dėl parei gūnų papirkimo atlieka teritori niai komisariatai. Įrodymais tam pa ir policininkų automobiliuose sumontuotos filmavimo įrangos įrašai. Akivaizdu, kad bandymas pa pirkti yra toks pat nusikaltimas, kaip ir kyšio paėmimas. Įspėti apie už tai gresiančią atsakomybę ne privalu.
9
ANTRADIENIS, SPALIO 15, 2013
rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Evelina Zenkutė
sveikata
Muzika ir poezija – depresijai įveikti Nuotaikų svyravi mas ir priklausomy bė nuo metų laikų kaitos vargina dau gybę žmonių. Ru duo – kritinis metas, kai trumpėjančios dienos ir ilgėjančios naktys, saulės trū kumas sukelia liū desį ar net depresiją.
Kaltas sezonas
Nemažam skaičiui žmonių metų laikų kaita pasireiškia prasta nuo taika, dirglumu, dėmesio ir ener gijos stoka. Tai gali būti papras čiausias rudeninis liūdesys, kuris dažniausiai laikui bėgant praeina. Pasak psichologų, rudenį su laukiama daugiausia žmonių, be siskundžiančių šiais simptomais, kurie neretai dingsta pabendra vus su draugais, pailsėjus ar tie siog įpratus prie naujo sezono. Sergant kitokia – sunkesne dep resijos forma, prislėgta nuotai ka dažnai kartu su menkavertiš kumo ir kaltės jausmu gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėne sių ar net metų. Specialistų teigimu, tokiu at veju įprastas tampa nerimas, ne paaiškinama baimė, sutrikęs miegas bei apetitas, įvairūs ne malonūs jutimai kūne. Kai kurie iš šių pojūčių būdingi ir sergant sezonine depresija. Žmogų ilgą laiką kamuoja ne gera nuojauta, ateitis piešiama tamsiomis spalvomis, kasdieniai įprasti darbai, kuriuos anksčiau pavykdavo atlikti savaime, tampa sunkia našta. Užklupusi sezoninė depresija iš dalies sumažina gebėjimą susi kaupti, pablogina atmintį ir slo pia žmogaus darbingumą. Psicho logai pastebi, kad spalis ir lapkritis laikomi pačiu neproduktyviausiu laikotarpiu. Pagerina nuotaiką
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras visiems klaipė diečiams šį rudenį, be įprastų mu zikos terapijos užsiėmimų, siūlo išbandyti naujovę – poezijos te rapiją. Neabejojama, kad tai pui
Norint išvengti šio sezoninio negala vimo reikia steng tis atsikratyti blogų emocijų. Muzikos ir poezijos terapija tikrai padės nuvyti slogias mintis ir pa gerins nuotaiką. Pagalba: muzikos terapija padeda atsikratyti liūdesio, išmoko mėgautis gyvenimu ir atpalaiduoja nuo rūpesčių.
kus būdas ne tik atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos, bet ir efek tyvi priemonė išvengti rudeninės depresijos. „Medikai teigia, kad rudeni nė depresija – gana dažnas reiš kinys, kuris gali užklupti kiek vieną. Trumpėjančios dienos, žvarbus oras, tamsa sukelia nei giamas emocijas, kurios gali virsti į pavojingą ligą – depresiją“, – sa kė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistas Ma rius Beivydas. Anot jo, norint išvengti šio se zoninio negalavimo reikia stengtis atsikratyti blogų emocijų. Kaip tei gė specialistas, muzikos ir poezijos terapija tikrai padės nuvyti slogias mintis ir pagerins nuotaiką. Muzikos terapija – grojimas per kusiniais (mušamaisiais) instru mentais vyks antradieniais ir ketvir tadieniais. Antradieniais laukiami jau išbandę šį muzikavimo būdą, o ketvirtadieniais muzikuoti kviečia mi pradedantieji. Užsiėmimai vyks vakarais studijoje „Grock“.
Padeda reikšti emocijas
Poezijos terapija – dar daug kam nauja, nepažįstama atsipalaidavi mo, neigiamų emocijų atsikratymo forma. Klaipėdoje poezijos terapijos užsiėmimai vyks trečiadieniais. Paskaitas, pavadintas „Poetinė terapija – dvasinio augimo ir psichi nės sveikatos stiprinimo metodas“, ves žinoma uostamiesčio poetė, ra
šytoja, gydytoja psichiatrė ir poezi jos terapeutė Jūratė Sučylaitė. „Poezijos terapijose visi turės galimybę pajausti, kaip kalbos me no dėka galima išreikšti emocijas ir artėti dvasinės pilnatvės pojūčio link. Paskaitose bus supažindina ma su biblioterapijos ir kūrybiško rašymo galimybėmis, aiškinama si, kaip mūsų sveikatą veikia už
Muzikos terapija
„Shutterstock“ nuotr.
gniaužti neigiami jausmai“, – tei gė J.Sučylaitė Pasak jos, bus susipažįstama su interaktyviosios biblioterapijos metodų taikymu Lietuvoje ir už sienyje bei mėginama praktiškai pajausti žodžio galią. Poezijos terapija vyks trečiadie niais 18 val. Sveikatos mokslų fa kulteto padalinyje.
Poezijos terapija
Gerina atmintį ir padeda prisimin
Pagerina tarpusavio santykius ir har
ti informaciją.
moniją šeimoje.
Išmoko sutelkti dėmesį.
Padeda atsikratyti nemigos.
Padeda sergantiems depresija. Gelbsti labai uždarus ir intravertiš
kus žmones.
Pagerina gyvenimo kokybę ir iš
Išaiškina kompleksų ar patirtų psi
moko juo mėgautis.
chologinių traumų priežastis.
Padeda atsipalaiduoti nuo rū
Atveria slopinamus jausmus.
pesčių. Padidina kūrybiškumą ir mentali
nius gebėjimus.
10
ANTRADIENIS, SPALIO 15, 2013
rubrika sveikata ÄŽsÂpÄ&#x2014;Âja stuÂdenÂtus
SerÂgaÂmuÂmas suÂmaÂĹžÄ&#x2014;Âjo
ValsÂtyÂbiÂnÄ&#x2014; liÂgoÂniĹł kaÂsa (VLK) raÂgiÂna stuÂdenÂtus bĹŤÂti bud rius ir kriÂtiĹĄÂkai verÂtinÂti siĹŤÂly mus priÂsiÂraÂĹĄyÂti gyÂdyÂmo ÄŻstai goÂse, kuÂriĹł atÂstoÂvai teiÂgia, jog liÂgoÂniĹł kaÂsoms komÂpenÂsuo jant tam tikÂrĹł paÂslauÂgĹł iĹĄÂlai das stuÂdenÂtams bus taiÂkoÂmos lengÂvaÂtos â&#x20AC;&#x201C; neÂreiÂkÄ&#x2014;s lanÂkyÂti kĹŤÂno kulÂtĹŤÂros paÂskaiÂtĹł.
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos viÂsuoÂmeÂnÄ&#x2014;s svei kaÂtos centÂro duoÂmeÂniÂmis, praÄ&#x2014;ÂjuÂsiÄ&#x2026; saÂvaiÂtÄ&#x2122; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos apÂskriÂtyÂje serÂgaÂmuÂmo griÂpu ir ĹŤmiÂnÄ&#x2014;Âmis virÂĹĄuÂtiÂniĹł kvÄ&#x2014; paÂviÂmo taÂkĹł inÂfekÂciÂnÄ&#x2014;Âmis li goÂmis roÂdikÂlis, paÂlyÂginÂti su uĹžÂpraÄ&#x2014;ÂjuÂsia saÂvaiÂte, suÂmaÂĹžÄ&#x2014; jo 1,2 karÂto. GriÂpu suÂsiÂrgo 6 suauÂgÄ&#x2122; asÂmeÂnys.
UĹžÂdaÂroÂse paÂtalÂpoÂse â&#x20AC;&#x201C; liÂgĹł grÄ&#x2014;sÂmÄ&#x2014; Ĺ iuoÂlaiÂkiÂnÄ&#x2014;Âje viÂsuoÂmeÂnÄ&#x2014;Âje dau guÂma ĹžmoÂniĹł 80â&#x20AC;&#x201C;90 proÂc. paÂros praÂleiÂdĹžia uĹžÂdaÂroÂse paÂtalÂpoÂse â&#x20AC;&#x201C; naÂmuoÂse, darÂbo vieÂtoÂse, ugÂdyÂmo ÄŻstaiÂgoÂse ar preÂkyÂbos centÂruoÂse. TaÂÄ?iau ĹĄi dirbÂtiÂnÄ&#x2014; apÂlinÂka nÄ&#x2014;Âra ge riauÂsia vieÂta ĹžmoÂgaus buÂviÂmui ir veikÂlai.
TeiÂgiaÂma, kad paÂtalÂpĹł oras gaÂli bĹŤÂ ti net 6â&#x20AC;&#x201C;8 karÂtus laÂbiau uĹžÂterĹĄÂtas nei lauÂko. MoksÂliÂniĹł tyÂriÂmĹł reÂzulÂtaÂtai pa roÂdÄ&#x2014;, kad 25 proÂc. meÂdĹžiaÂgĹł, ras tĹł paÂtalÂpĹł ore, yra kenksÂminÂgos sveiÂkaÂtai, toÂdÄ&#x2014;l paÂtalÂpĹł oro koÂky bÄ&#x2014; svarÂbesÂnÄ&#x2014; ĹžmoÂgaus sveiÂkaÂtai ir geÂroÂvei nei lauÂko. PraÄ&#x2014;ÂjuÂsio deÂĹĄimtÂmeÂÄ?io praÂdĹžioÂje praÂdÄ&#x2014;Âtas varÂtoÂti terÂmiÂnas â&#x20AC;&#x17E;neÂsvei ko paÂstaÂto sindÂroÂmasâ&#x20AC;&#x153;. Ĺ i sÄ&#x2026;Âvo ka apiÂbrÄ&#x2014;ÂĹžia meÂdiÂciÂniÂnÄ&#x2122;-ekoÂloÂgi nÄ&#x2122; proÂbleÂmÄ&#x2026;, sieÂjaÂmÄ&#x2026; su ÄŻvaiÂrios paÂskirÂties paÂtalÂpĹł neiÂgiaÂmu po veiÂkiu ĹžmoÂgaus sveiÂkaÂtai, kai pa staÂtuoÂse esanÂtys ĹžmoÂnÄ&#x2014;s paÂsteÂbi stipÂrius sveiÂkaÂtos paÂkiÂtiÂmus, su siÂjuÂsius su buÂviÂmu toÂse paÂtalÂpoÂse, taÂÄ?iau joÂkios konkÂreÂÄ?ios liÂgos ne nusÂtaÂtoÂmos. IlÂgÄ&#x2026; laiÂkÄ&#x2026; buÂvo maÂnyÂta, kad â&#x20AC;&#x17E;ne sveiÂko paÂstaÂto sindÂroÂmuiâ&#x20AC;&#x153; bĹŤÂdinÂ
gi poÂĹžyÂmiai atÂsiÂranÂda tik biuÂruoÂse, taÂÄ?iau ĹĄiuo meÂtu ÄŻroÂdyÂta, jog sind roÂmas vysÂtoÂsi ir nauÂjos staÂtyÂbos ar neÂseÂniai reÂnoÂvuoÂtoÂse gyÂveÂnaÂmuo siuoÂse naÂmuoÂse. â&#x20AC;&#x17E;NesÂveiÂko paÂstaÂto sindÂroÂmuiâ&#x20AC;&#x153; bĹŤÂdinÂgi toÂkie simpÂtoÂmai kaip su dirÂginÂtos, sauÂsos ir aĹĄaÂroÂjanÂÄ?ios akys. VarÂgiÂna sloÂguoÂjanÂti arÂba uŞ siÂkimÂĹĄuÂsi noÂsis, burÂnos arÂba gerk lÄ&#x2014;s skausÂmas, odos sauÂsuÂmas, pleisÂkaÂnoÂjiÂmas, nieÂĹžuÂlys ar dirÂgi niÂmas. PaÂsiÂtaiÂko galÂvos skausÂmas, svaiÂguÂlys, mieÂguisÂtuÂmas, irzÂluÂmas, paÂdiÂdÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122;s nuoÂvarÂgis ir praÂsta kon centÂraÂciÂja. BĹŤÂtiÂna paÂmiÂnÄ&#x2014;Âti, kad â&#x20AC;&#x17E;neÂsvei ko paÂstaÂto sindÂroÂmoâ&#x20AC;&#x153; simpÂtoÂmai iĹĄÂsiÂvysÂto ĹžmoÂnÄ&#x2014;ms paÂbuÂvus tam tikÂroÂse paÂtalÂpoÂse, o iĹĄÄ&#x2014;Âjus iĹĄ jĹł, simpÂtoÂmai paÂlengÂvÄ&#x2014;Âja ar viÂsiĹĄÂkai praÂnyksÂta. SieÂkiant iĹĄÂvengÂti â&#x20AC;&#x17E;neÂsveiÂko pa staÂto sindÂroÂmoâ&#x20AC;&#x153;, bĹŤÂtiÂna uĹžÂtikÂrinÂti tinÂkaÂmÄ&#x2026; paÂtalÂpĹł venÂtiÂliaÂciÂjÄ&#x2026;, nuo laÂtos ir tinÂkaÂmai vÄ&#x2014;ÂdinÂti paÂtalÂpas. ReÂkoÂmenÂduoÂjaÂma kiek gaÂliÂma maÂĹžiau nauÂdoÂtis konÂdiÂcioÂnieÂriais ir kuo daĹžÂniau â&#x20AC;&#x201C; naÂtĹŤÂraÂliu vÄ&#x2014;Âdi niÂmu. SpeÂciaÂlisÂtai paÂtaÂria atiÂdĹžiai rinkÂtis staÂtyÂbiÂnes, bĹŤsÂto apÂdaiÂlos meÂdĹžiaÂgas, paÂtalÂpĹł apÂdaiÂlai nauÂ
Â&#x201E;Â&#x201E;FakÂtai: paÂtalÂpĹł oras gaÂli bĹŤÂti net 6â&#x20AC;&#x201C;8 karÂtus laÂbiau uĹžÂterĹĄÂtas nei lauÂko.
doÂti kuo dauÂgiau naÂtĹŤÂraÂliĹł me dĹžiaÂgĹł. PerÂkant nauÂjus balÂdus, ki liÂmus, kiÂliÂmiÂnes danÂgas reiÂkÄ&#x2014;ÂtĹł paÂsiÂdoÂmÄ&#x2014;Âti apie gaÂmyÂbai nauÂdo tas meÂdĹžiaÂgas, o paÂtalÂpĹł prieÂĹžiĹŤÂ
rai nauÂdoÂjaÂmus preÂpaÂraÂtus nauÂdoÂti tik paÂgal poÂreiÂkÄŻ ir riÂboÂti jĹł nauÂdo jiÂmo daĹžÂnuÂmÄ&#x2026;. ReÂkoÂmenÂduoÂjaÂma riÂboÂti buÂviÂmo laiÂkÄ&#x2026; paÂtalÂpoÂje, kuÂrioÂje suÂmonÂtuoÂta
â&#x20AC;&#x17E;ShutÂtersÂtockâ&#x20AC;&#x153; nuoÂtr.
daug elektÂroÂniÂkos ir elektÂriÂniĹł ÄŻren giÂniĹł, o dauÂgiÂniÂmo ir spausÂdiÂniÂmo apaÂraÂtus staÂtyÂti paÂtalÂpoÂje, kuÂrioÂje nÄ&#x2014;Âra nuoÂlaÂtiÂniĹł darÂbo vieÂtĹł. â&#x20AC;&#x17E;KlaiÂpÄ&#x2014;Âdosâ&#x20AC;&#x153; inf.
Ozonas moko mylÄ&#x2014;ti kraujagysles UĹžsikimĹĄusios venos? Vis ryĹĄkÄ&#x2014;jantis kraujagysliĹł tinklas galĹŤnÄ&#x2014;se, ĹĄlaunyse? DaĹžnokai dĹŤstate, juntate ĹĄirdies nepakankamumÄ&#x2026;?
JĹŤsĹł ĹĄirdĹžiai ir kraujagyslÄ&#x2014;ms ÄŻ pagalbÄ&#x2026; gali ateiti natĹŤralus gamtos elementas â&#x20AC;&#x201C; ozonas. â&#x20AC;&#x17E;Mano diagnozÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; ĹĄirdies liga ir kraujagysliĹł aterosklerozÄ&#x2014;, â&#x20AC;&#x201C; pasakoja kaunietÄ&#x2014;, sÄ&#x2014;kmingai pasinaudojusi organizmÄ&#x2026; stiprinanÄ?iu ozono efektu. â&#x20AC;&#x201C; Ji manÄ&#x2122;s nenustebino: toks sutrikimas bĹŤdingas mĹŤsĹł giminei. Mano broliui pernai operavo uĹžsikimĹĄusias kraujagysles. PradÄ&#x2014;jau domÄ&#x2014;tis, ar yra bĹŤdas nors kiek sustabdyti trombĹł ir cholesterolio plokĹĄteliĹł atsiradimÄ&#x2026; kraujagyslÄ&#x2014;se. Ir suradau. Esu kritiĹĄka, reklamos siĹŤlomomis â&#x20AC;&#x17E;panacÄ&#x2014;jomisâ&#x20AC;&#x153; per daug nepasitikiu, todÄ&#x2014;l tik viskÄ&#x2026; apsvarsÄ?iusi pasirinkau, mano poĹžiĹŤriu, perspektyvĹł metodÄ&#x2026;. Tai â&#x20AC;&#x201C; ozonoterapija.
AKCIJA iki spalio 31 d. Ateikite ÄŻ medicinos klinikÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Miramedaâ&#x20AC;&#x153; kartu su ĹĄeimos nariu (ar draugu (-e)* ir mes jam suteiksime 40 % nuolaidÄ&#x2026; 5 ozonoterapijos procedĹŤrĹł kursui. *
Svarbu
ď Ž Ozonas: aRVTVNZNV cRVXVN WĂ`Ăş X_NbWNTf`YVĂş OĂXYĂ?
sumaĹžÄ&#x2014;jo trombozÄ&#x2014;s simptomai, ir kartu â&#x20AC;&#x201C; nelaukta ozono dovana? â&#x20AC;&#x201C; jis liovÄ&#x2014;si plikti, akivaizdĹžiai atjaunÄ&#x2014;jo ir pamirĹĄo, kas yra daug mÄ&#x2014;nesiĹł jÄŻ kamavÄ&#x2122;s lÄ&#x2014;tinis nuovargis bei nemiga. GyvybÄ&#x2014;s gaiva
Atgaiva kraujo indams
GirdÄ&#x2014;jau ir Ĺžinau atvejĹł, kai ozonas ne tik sustiprino kraujagysles, bet ir pagerino bendrÄ&#x2026; savijautÄ&#x2026;, iĹĄvaizdÄ&#x2026;. Mano vienam paŞįstamam, atlikusiam ozonoterapijos kursÄ&#x2026;, padidÄ&#x2014;jo kraujagysliĹł sieneliĹł elastingumas,
Galiojanti ozonoterapijos akcija ĹĄei-
mos nariui (ar draugui (-ei): 6 ozonoterapijos procedĹŤros uĹž 5 kainÄ&#x2026;. Gydytojo ozonoterapeuto konsultacija tik 50 Lt. Antra gydytojo konsultacija NEMOKAMA.
GyvybÄ&#x2014;s elementas ozonas (O3) skatina deguonies, reikalingo visoms sveikatos funkcijoms, iĹĄsiskyrimÄ&#x2026;, stiprina ir pagerina kraujagysliĹł bei ĹĄirdies bĹŤklÄ&#x2122;. Ĺ˝inoma daugybÄ&#x2014; atvejĹł, kai ozonas, kaip pagalbinÄ&#x2014; terapija, proďŹ laktiĹĄkai padÄ&#x2014;jo apsaugoti
 @UbaaR_`a\PXÂ&#x2022; [b\a_
nuo chirurginio ÄŻsikiĹĄimo, jis didina atsparumÄ&#x2026; neigiamiems veiksniams, naikina patologinius mikroorganizmus, toksinus, padeda uĹžsitraukti Ĺžaizdoms, pagerina daugelio ligoniĹł gyvenimo kokybÄ&#x2122;, uĹžkerta keliÄ&#x2026; galimoms ligoms; ozonoterapija naudojama kaip stipri pagalbinÄ&#x2014; priemonÄ&#x2014;, reguliarios jos procedĹŤros naudingos tiems, kurie siekia palaikyti gerÄ&#x2026; kĹŤno bĹŤklÄ&#x2122; ir savijautÄ&#x2026;. Sveika ir gaivi
Savo bĹŤsenÄ&#x2026; po ozonoterapijos pavadinÄ?iau taip: sveika ir gaivi. Jau
Ateikite ÄŻ medicinos klinikÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Miramedaâ&#x20AC;&#x153;: ď Ž Vilniuje, SavanoriĹł pr. 11A, tel. (8 5) 212 5566, mob. tel. 8 676 07 774, ď Ž Kaune, Vytauto pr. 23, tel. (8 37) 333 557, mob. tel. 8 606 91 120, ď Ž KlaipÄ&#x2014;doje, Minijos g. 2, I korp., tel. (8 46) 315 111, mob. tel. 8 606 91 183.
www.mirameda.lt
po keliĹł procedĹŤrĹł iĹĄnyko ďŹ ziĹĄkai juntami nemalonĹŤs simptomai â&#x20AC;&#x201C; sunkumas ir skausmai kojose, dusulys, nuovargis, kraujospĹŤdĹžio ĹĄokÄ?iojimas, odos pablyĹĄkimas ir nelygumai, galvos skausmas. Pasijutau energinga ir darbinga â&#x20AC;&#x201C; kaip jaunystÄ&#x2014;je! Poliklinikoje nu-
Gera sveikata ir energija â&#x20AC;&#x201C; garantuota! Jau veikia medicinos klinikos â&#x20AC;&#x17E;Miramedaâ&#x20AC;&#x153; kokybÄ&#x2014;s telefono linija 8 671 49 333. Skambinkite, aptarkite, siĹŤlykite, diskutuokite. Tobulinkime sveikatos paslaugas taip, kaip geriausia jums, mieli klientai!
skenavÄ&#x2122;s anksÄ?iau tokias blogas mano kraujagysles, gydytojas turÄ&#x2014;jo pripaĹžinti, kad jĹł bĹŤklÄ&#x2014; pagerÄ&#x2014;jo. Ĺ irdies â&#x20AC;&#x201C; taip pat. Ir tÄ&#x2026; kursÄ&#x2026;, skirtÄ&#x2026; mano brangiosioms kraujagyslÄ&#x2014;ms, stengsiuosi proďŹ laktiĹĄkai vis pakartoti.â&#x20AC;&#x153; PR
11
ANTRADIENIS, SPALIO 15, 2013
sveikata
„Palangos gintare“ – naujos paslaugos Didžiausioje Lietuvoje sanatorijoje „Palan gos gintaras“, kuri vaikams teikia didžiau sią reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugų spektrą šalyje, – džiugūs pasikeitimai. Įstaigoje siūlomos naujos paslaugos, o jų teikimo tvarka tapo aiškesnė. Siekia ma, kad tėvai ir jų atžalos į sanatoriją at vyktų ne tik atostogauti, o norėdami pa gerinti sveikatą.
Sumažino galimybę susirgti
Neseniai Palangos vaikų reabili tacijos sanatorijos „Palangos gin taras“ direktoriumi tapęs Kęstu tis Speičys pasakojo, kad įstaigoje įgyvendintos permainos dabar už tikrina dar kokybiškesnes teikia mas paslaugas. „Girdėdavome kalbų, esą pas mus atvykę vaikai dažnai suserga. Seniau sanatorijoje tikrai buvo šal čiau, pro kiaurus langus pūtė vėjas. Atlikta pastato renovacija situaci ją pakeitė iš esmės: iš lauko buvo apšiltintos sienos ir pakeisti langai, todėl skersvėjų grėsmės nebeliko“, – kalbėjo direktorius. Anot jo, buvo įrengta ir uždara galerija, sujungianti ketvirtąjį kor pusą su didžiaisiais korpusais: ten nebepučia vėjas ir nelyja ant gal vos. Ateityje planuojama galerijoje, sujungiančioje atskirus pastatus, įrengti infraraudonųjų spindulių lempas, kad kelionė iš vieno kor puso į kitą taptų šiltesnė. „Seniau prie valgyklos neturė jome kriauklių. Ankstesniais me tais klientai rankas prausdavo sa vo kambariuose. Tačiau, kol vaikas nukeliauja iki valgyklos, jam reikia prisiliesti prie įvairių objektų. Pui kiai žinome, kad tam tikra dalis in fekcijų, tokių kaip roto ar kitos žar nyno virusinės infekcijos, plinta per rankas. Šiai problemai išspręsti šią vasarą buvo įrengti praustuvai prie valgyklos. Be to, kai prasidės viru sinių infekcijų, kurios plinta oro lašeliniu būdu, pikas, planuojame pirmas kelias dienas vaikams ne skirti grupinių užsiėmimų, kad iš vengtume galimai atsinešto užkrato kontakto“, – kalbėjo K.Speičys. Apgyvendinimas – sąžiningas
„Palangos gintaro“ direktorius pri pažino, kad anksčiau įstaigoje daug diskusijų kėlė asmenų apgyvendi nimo klausimas. „Galiu pasakyti garsiai – buvo paliktos spragos korupcijai. Sana torijoje nebuvo nustatyta skaidri ir visiems lygi apgyvendinimo tvarka. Mokamų paslaugų kainos įstaigoje buvo aiškios, tačiau pati paskyri mo procedūra buvo apgaubta mig la, ypač – kambarius keičiant į pa togesnius“, – sakė K.Speičys. Kaip teigė direktorius, nuo spalio 1 d. buvo paruošta nauja mokamų paslaugų tvarka. Dabar prie regist ratūros atsirado mokamų paslau gų langelis, o kambariai gyvenimui paskiriami tik prie jo. „Sklido kalbos, esą galėjai atva žiuoti, susitarti ir gauti ko užsi
Pasiūlymas: uostamiesčio įstaigų vadovai, norėdami paskatinti savo darbuotojus, galėtų išpirkti paslaugas
sanatorijoje savo darbuotojų vaikams.
Kęstutis Speičys:
Sklido kalbos, esą galė jai atvažiuoti, susitarti ir gauti kambarį. Užkir tome tam kelią. Šiuo metu viskas vyksta pa gal įstatymus – pasira šoma mokamų paslau gų teikimo sutartis ir mokama kasoje.
geidei. Užkirtome tam kelią. Šiuo metu viskas vyksta pagal įstatymus – pasirašoma mokamų paslaugų teikimo sutartis ir mokama kaso je“, – aiškino K.Speičys. Pasak jo, sanatorijoje pusė patal pų yra nerenovuotos. Vadovo įsiti kinimu, šie kambariai yra tvarkingi, švarūs ir puikiai tinkantys gyventi, tačiau ne tokie modernūs, kaip jau sutvarkytuose korpusuose. „Natūralu, jog nemažai tėvų su vaikais norėdavo gyventi naujes niuose kambariuose, todėl visais įmanomais būdais stengdavosi pa tekti į juos“, – aiškino vadovas. Rezervacija – griežtesnė
Sanatorijoje „Palangos gintaras“ buvo sugriežtinta ir galimybė re zervuoti vietas sveikatą grąžina mojo gydimo paslaugoms gauti. „Seniau nuo sausio 1 d. tėvai ga lėjo paskambinti į įstaigą ir pasaky ti, kad atvyks, pavyzdžiui, rugpjū čio 15 d., nes jų vaikas rugpjūčio 10 dieną susirgs plaučių uždegimu. Jokios logikos. Tokios registraci jos nebebus“, – sakė K.Speičys. Iš anksto registruotis bus galima tik vaikams, norintiems gauti pa kartotinės reabilitacijos paslaugas ir turintiems neurologinę ar trau matologinę bei ausų, nosies, gerk lės ligų negalią. Didžiausios problemos su vie tomis įstaigoje prasideda gegužės
pabaigoje, o baigiasi rugsėjį. Nuo gegužės 1 d. visi vaikai bus regist ruojami rezervuojant vietas ne anksčiau nei prieš 15 dienų. „Sakykime, vaikas serga apie penkias dienas. Vėliau kelių dienų prireikia norint susitvarkyti reika lingus dokumentus reabilitacijos paslaugoms gauti. 15 dienų tam tik rai pakanka“, – teigė pašnekovas. Pasak jo, nusiskundimų sana torija sulaukdavo ir dėl esą pra sto maisto. „Maitinimas įstaigoje yra geras. Gaminame patys. Ruo šiamas maistas – naminis ir visa da šviežias. Tiesa, gazuotų gėrimų, picų ar traškučių sanatorijoje ne gausi, o vaikai sriubos nemėgsta. Gal todėl ir esame kritikuojami“, – sakė K.Speičys. Planuojama atsivežti nemokamai
Nuo spalio mėnesio „Palangos gin taro“ sanatorijoje teikiama ir visiš kai nauja paslauga: vaikų be slau gančio (lydinčio) asmens atvežimas į įstaigą. Net ir vidutines pajamas gau nantiems tėvams dažnai sudėtin ga nuvežti vaiką gydytis į sanatori ją ir parsivežti namo. „O jei globėjai reabilitacijos metu dar nori ir ap lankyti savo atžalą, susidaro net šešios kelionės pirmyn ir atgal. Gy venant kitoje Lietuvos pusėje, no rint lydėti vaiką, susidaro nemenka suma“, – skaičiavo vadovas. Pacientų atsivežimo į sanatoriją ir parvežimo iš jos tvarka nustato, kaip pacientai, kuriems reikalin gas reabilitacinis gydymas Palan gos vaikų reabilitacijos sanatori joje „Palangos gintaras“, į įstaigą gali atvykti nemokamai. Pacientai atsivežami į sanatoriją ir parvežami iš jos specialiu įstai gos transportu. Vaikai yra paima mi iš miesto ar rajono pirminės as mens sveikatos priežiūros centrų ir po gydymo kurso parvežami atgal. Paslaugos šeimoms
„Palangos gintaro“ sanatorijo je pristatyta ir dar viena patrauk li naujovė – sveikatingumo savait galiai šeimoms. Tokios paslaugos suaugusiesiems be vaikų įvairiose sanatorijose jau
tapo įprastas reiškinys, tačiau vie ni suaugusieji „Palangos ginta re“ naudotis šia paslauga negalės. Paslaugų kompleksas parduoda mas, jeigu kartu su suaugusiaisiais atvyksta bent vienas vaikas. Sveikai praleisti savaitgalį su tėvais galima vaikams nuo 1 iki 18 metų. Iki 9 metų amžiaus vaikai priimami tik su tėveliais, o nuo 14 metų amžiaus gali stiprinti svei katą ir vieni. Tokiu atveju vaikų laisvalaikiu pasirūpins sanato rijos vaikų užimtumo organiza toriai. Ateityje planuojama jau nuoliams rengti ir ekskursijas į muziejus ir kitas lankytinas vie tas už miesto. „Ši paslauga skirta vaikams, ku rie neturi rimtų sveikatos sutriki mų, tačiau nori sustiprinti imu nitetą, pailsėti ir gauti papildomų sveikatinimo paslaugų“, – teigė „Palangos gintaro“ vadovas. Procedūrų įvairovė
Anot jo, šeimos nariai gali pasi rinkti skirtingus paslaugų paketus. Pirmoji programa skirta vaikams ir suaugusiesiems, turintiems kvėpa vimo sistemos sutrikimų, antroji –
Vytauto Petriko nuotr.
atžaloms, kurias vargina atramosjudamojo aparato ar centrinės ir periferinės nervų sistemos veik los bėdos, o trečioji – vaikams, tu rintiems psichologinių, bendravi mo problemų. K.Speičys pasakojo, kad paslau ga leis tris dienas – penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį – praleis ti sanatorijoje ir mėgautis įvairio mis sveikatą grąžinančiomis pro cedūromis. „Šeimos bus maitinamos tris kartus per dieną, gyvens pato giuose kambariuose. Visą savait galį joms bus atliekami masažai, suteikiama galimybė apsilankyti druskų kambaryje, proga naudotis kontrastinėmis vonelėmis ar pasi mėgauti deguonies kokteilių pro cedūromis“, – sakė įstaigos direk torius. Pasak jo, visi norintys galės su 10 proc. nuolaida paplaukioti ir ne toli „Palangos gintaro“ esančiame „Auskos“ baseine. K.Speičys įsitikinęs, kad tokiais šeimų sveikatingumo savaitgaliais uostamiesčio įstaigų vadovai ga lėtų apdovanoti savo darbuotojus, norėdami juos paskatinti.
12
Antradienis, spalio 15, 2013
ekonomika
€
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,37 %
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 2,7756 DB svaras sterlingų 1 4,0680 JAV doleris 1 2,5452 Kanados doleris 1 2,4580 Latvijos latas 1 4,9130 Lenkijos zlotas 10 8,2368 Norvegijos krona 10 4,2443 Rusijos rublis 100 7,8878 Šveicarijos frankas 1 2,7975
pokytis
–0,1726 % –0,2501 % –0,2274 % +0,1712 % –0,0366 % –0,1128 % +0,3784 % –0,3814 % –0,2069 %
–0,41 %
+0,31 %
Pigo vištiena ir kiaušiniai
Vežėjų vargai pagaliau baigėsi
Didmeninės vištienos ir kiaušinių kainos sumažėjo. Vištų skerdenų kaina rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo 2,1 proc., o per metus – 2,4 proc., iki 532 litų (be PVM) už 100 kilogramų, kaip rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Didmeninė kiaušinių kaina siekė 390 litų (be PVM) už 100 ki logramų – 0,3 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 21,4 proc. mažiau nei pernai rugsėjį.
Sugriežtinta Lietuvos vežėjų patikra Ru sijos muitinėse baigėsi. Taip teigia vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezi dentas Algimantas Kondrusevičius. „Lina vos“ vadovas tvirtino, jog sudėtinga pasa kyti, kokių nuostolių patyrė vežėjai, tačiau, anot jo, tikimasi, kad jie neprarado daug klientų. „Tikiuosi, daug pabėgimų nebuvo, dėsime pastangas susigrąžinti visus srau tus kuo greičiau“, – sakė jis.
Baus kanalą, bet ne jo valdytoją
Sausio 13-osios įvykius iškreiptai interpretuojančios laidos paro dymas Pirmajam Baltijos kanalui (PBK) kainuos ne tik reputa ciją, bet ir nemažai pinigų, nes kanalą jau palieka stambūs rek lamos davėjai. Tiesa, gali būti, kad reklamos pinigai atsidurs ki tuose PBK valdančios bendrovės „Baltic Media Alliance“ (BMA) kanaluose. Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt
Teismas nepasigailėjo
Vilniaus apygardos administraci nio teismo sprendimu nuo šiandien tris mėnesius daugiausia rusų kal ba transliuojantis PBK negalės ro dyti programų iš ne ES valstybių narių. Tokiu sprendimu teismas patvirtino praėjusios savaitės Lie tuvos radijo ir televizijos komisijos nutarimą. Komisijos, o paskui ir teismo ne malonę PBK užsitraukė, kai parodė melagingą propagandinę laidą apie Sausio 13-ąją. Anot Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, laidoje bu vo paskleista neapykantą kurstanti ir tikrovės neatitinkanti informaci ja, tyčiojamasi iš Lietuvos žmonių ir niekinamas kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas. Vilniaus apygar dos administracinis teismas su to kia nuomone sutiko. „Išnagrinėjęs komisijos pra šymą, susipažinęs ir įvertinęs ra šytinę medžiagą, susipažinęs su laidos „Žmogus ir įstatymas“ vaizdo įrašu, teismas konstata vo, kad komisijos nustatytos ap linkybės atitinka Visuomenės in formavimo įstatymo nuostatas, ir tenkino komisijos prašymą, sankcionavo spalio 9 d. sprendimą“, – pranešė teismo atstovė Sigita Jaci nevičienė-Baltaduonė. Nutraukė reklamą
Teismui paskelbus stabdyti ne ES valstybėse narėse padarytų programų retransliavimą per PBK, reak cijos ilgai laukti nereikėjo. Viena didžiausių reklamdavių bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ pranešė, kad sustabdė reklamos transliaci jas per PBK. „Gerbiame pamatinį žiniask laidos principą – laisvę gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Ta čiau ši laisvė neturėtų paminti mū sų valstybės nepriklausomybės principų bei atminimo žmonių, kurie mums šią nepriklausomybę iškovojo. Daug mūsų įmonės žmo nių patys dalyvavo Sausio 13-osios
įvykiuose ir puikiai pamena, kaip viskas vyko, – tad objektyviai ga lime įvertinti šios laidos turinį. Bū tų nesuprantama, jei mūsų įmo nė, daugiau kaip du dešimtmečius rėmusi Lietuvos valstybingumo ir tautinio pasididžiavimo siekius, tuo pat metu finansuotų priemo nes, kurios neigia ar galbūt griauna šias vertybes“, – pranešime spau dai buvo cituojamas bendrovės va dovas Rolandas Viršilas.
Dainius Smailys:
Mūsų veiksmas nu kreiptas prieš vieną konkretų kanalą, o ne prieš rusišką ži niasklaidą, mediją ar verslą, kurį gerbiame ir branginame. Anot jo, šis reklamos nutrauki mas galios mažiausiai metus – t. y. iki kitų metų spalio, nepriklau somai nuo to, ar teismas po trijų mėnesių leis atnaujinti PBK trans liacijas. „Švyturio-Utenos alaus“ skai čiavimais, dėl atšauktos bend rovės reklamos PBK kitais metais negaus keliasdešimt tūkstančių li tų pajamų. Kitų nepalies
Vis dėlto rinkos ekspertai teigia, kad viskas yra kiek sudėtingiau. Reklamą į PBK parduoda šį kanalą valdanti kontroliuojančioji bend rovė BMA, kuri Lietuvoje taip pat
transliuoja kanalus „NTV mir“, „REN TV Baltija“ ir Pirmąjį Bal tijos muzikinį kanalą. Tad gali bū ti, jog reklamos tiesiog padaugės kituose BMA kanaluose, o BMA, į kurią dėl atsakomybės už skanda lingąją laidą ir bado dauguma pirš tų, finansiškai liks nenubausta. „Viskas priklauso nuo to, kaip reklamos davėjai pasižiūrės į tą si tuaciją, – paprastai ar sudėtingiau. Jei paprastai, tai tikriausiai išims reklamą iš viso BMA kanalų pake to. Bet dauguma, manau, pažiūrės sudėtingiau ir tą reklamą tiesiog perkels į kitus kanalus“, – dienraš čiui teigė žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ vadovas Vasaris Oržekauskas. Bendrovės „Švyturys-Utenos“ alus atstovas spaudai Dainius Smailys dienraščiui taip pat pa tvirtino, kad įmonės reklama stab doma tik PBK. „Kalbama tik apie PBK. Dabar tikrai negaliu pasa kyti, kur bus panaudoti tie minėti keliasdešimt tūkstančių litų, ar jie bus perskirstyti per kitus BMA ka nalus, ar ne. Jie grįš į bendrą įmo nės reklamos biudžetą, o paskui spręsime, kaip ir kur juos panau doti“, – kalbėjo aludarių atstovas. „Šiemet reklamą transliavome „NTV mir“ kanale, svarstysim ir galimybę transliuoti kitais metais, nes tai atskiri savarankiški kana lai. Norime pabrėžti, kad mūsų veiksmas nukreiptas prieš vieną konkretų kanalą, pažeidusį Lietu vos nepriklausomybės principus ir laisvės gynėjų atminimą, o ne prieš rusišką žiniasklaidą, mediją ar verslą, kurį gerbiame ir brangi name“, – paklaustas, ar „Švytu rys-Utenos alus“ reklamuojasi ki tuose BMA valdomuose kanaluose, sakė D.Smailys. Pasižadėjo klausyti
Nors Lietuvos radijo ir televizijos komisija paragino šalies televizi jos operatorius neberodyti PBK, šie neskuba to daryti. Vienintelis kabelinės televizijos operatorius „Cgates“ PBK retransliavimą su stabdė dar praėjusią savaitę.
Išjungė: PBK mažiausiai tris mėnesius negalės rodyti Rusijoje paga
mintų laidų.
Tomo Urbelionio / BFL nuotr.
Atsistatydino vadovė Melagingi faktai apie 1991 m. sausį įvykdytą sovietų agresiją per PBK pa skelbti spalio 4 d. propagandinėje lai doje „Žmogus ir įstatymas“. Laidoje bu vo interviu su tuomečiu Vilniaus tele vizijos bokštą šturmavusios grupės „Alfa“ vadu Michailu Golovatovu ir ki tais pašnekovais. Jie neigė buvus ka riškių ataką.
Sausio 13-osios įvykius – provokacija prieš Lietuvos valstybę ir yra nesu derinama su jos kaip Lietuvos pilietės įsitikinimais bei vertybėmis.
„Net tai, kad BMA yra tik televizijos ka nalų retransliuotoja, neatleidžia nuo moralinės atsakomybės: esu tvirtai įsitikinusi, jog ši laida yra ne tik klaida, bet ir provokacija prieš Lietuvos vals Po šmeižikiškos laidos apie Sausio tybę“, – pranešime spaudai teigė J.But 13-ąją rusišką PBK valdančios kont kevičienė. rol iuojančiosios bendrovės vadovė Ji tvirtino išsiaiškinusi visas laidos pa Lietuvoje Jolanta Butkevičienė atsi tekimo į eterį aplinkybes ir neatleisti statydino iš pareigų. na situacija pavadino tai, kad nesu Pranešime spaudai J.Butkev ičienė veikė eterio kontrolės mechanizmas pareiškė, kad melag inga laida apie Latvijoje.
Tiesa, iškart po vakarykščio teis mo sprendimo buvo spėjama, kad kabelinės televizijos operatoriai neturės kitos išeities, kaip stabdy ti PBK retransliavimą, nes teismo sprendimą įgyvendinti kitaip bus techniškai sudėtinga. „Aš manau, kad didžiosios ka belinės, kurios pajėgs techniškai tai įgyvendinti, jos turbūt tai ir pa darys, o tos, kurios negalės to pa daryti, tiesiog išjungs patį kanalą. Nelabai įsivaizduoju, kaip operato riai galėtų sekti, kuri programa ru siška, o kuri ES šalyje pagaminta. Tai labai didelis papildomas dar
bas, reikia turėti tinklelius, žino ti, kas yra gamintojai“, – BNS sakė Lietuvos kabelinės televizijos aso ciacijos prezidentė Vaiva Žukienė. Tačiau PBK vėliau pranešė atnau jinsiantis programą pagal Vilniaus apygardos administracinio teis mo nutartį. „PBK įvykdys Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dėl kanalo turinio. Ka nalas jau nuo rytojaus pateiks at naujintą programą“, – rašoma vakar PBK išplatintame pranešime. Jame garantuojama, kad kanalo eteryje bus transliuojama tik teismo spren dimą atitinkanti programa.
13
antradienis, spalio 15, 2013
pasaulis Kas yra kas
Rado nuodų
Didžioji burna
Buvęs Latvijos politikas Janis Jurkanas mano, kad pasauly je vyksta naujas Šaltasis karas. Pasak jo, Latvijos vyriausybei būtina suvokti pasaulyje vyks tančius procesus. Kol kas, anot jo, šis darbas sunkiai sekasi, nes „Latvijos politikai Rusiją te bevertina kaip „ideologinę lė lę“, o ne kaip rimtą kaimynę“.
Šveicarų radiacijos ekspertai patvirtino, kad ant buvusio Pa lestinos lyderio Yassero Arafa to drabužių rado polonio pėd sakų, kurie „paremia galimy bę“, kad politikas veteranas buvo nunuodytas. Y.Arafatas mirė Prancūzijoje 2004 m. lapkričio 11 d., sulaukęs 75 metų.
Somalio piratų vadeiva, pravar de Didžioji Burna, buvo areš tuotas Briuselyje. Mohamedas Abdi Hassanas (nuotr.) buvo suimtas oro uoste. M.A.Hassa nas dalyvavo 2008 m. užgro biant Saudo Arabijai priklau santį tanklaivį „Sirius Star“, kuris buvo paleistas gavus ke lių milijonų JAV dolerių išpirką.
„Tikrieji“ rusai talžė imigrantus Maskvoje gyvenantys atvykėliai iš Kau kazo ir Vidurio Azijos šalių turėtų jaustis kaip sėdėdami ant parako statinės. An tai pietinėje Rusijos sostinės dalyje sek madienio vakarą kilo kruvinos riaušės. Amžina nesantaika
Tautinė ir net rasinė nesantai ka Rusijos sostinėje – gan įprastas reiškinys. Čia dažnai galima išgirs ti šūkį „Rusija – rusams“. Imigrantai didžiausiame Rusijos mieste nepageidaujami. Apie tai šneka ne tik nacionalistinių pa žiūrų veikėjai. Apie tai kalba kone kiekvienas maskvietis. Beveik pusė, o gal ir daugiau jų, remiantis apklausomis, norėtų, kad imigracija į sostinę būtų apri bota. Nors imigrantai iš pietų ne retai dirba ir gyvena itin prastomis sąlygomis, daugelis maskviečių ro do jiems panieką. Sekmadienį vykusios riaušės bu vo didžiausios nuo 2010 m. gruo džio, kai apie 5 tūkst. futbolo aist
ruolių ir nacionalistų surengė protestą Maskvos Maniežo aikštė je. Pretekstas – vieną vietos klubo sirgalių nužudė kaukazietis. Alyvos į ugnį, žinoma, nevengia šliūkštelėti ir politikai. Štai Vla dimiras Žirinovskis pareiškė, jog valdžiai atėjo laikas imtis griežtų priemonių prieš imigrantus. „Maskva perpildyta imigrantų. Mums reikia trejų metų progra mos, kurią užbaigę būtume atsi kratę darbo jėgos iš užsienio“, – kalbėjo politikas. Galimybės apriboti musulmo nų darbininkų migraciją į Rusijos didmiesčius taip pat buvo viena pagrindinių temų per praeitą mė nesį vykusių Maskvos mero rinki mų kampaniją.
Tuos rinkimus laimėjo Vladi miro Putino sąjungininkas Serge jus Sobianinas. Sužeisti pareigūnai
Pietinėje Maskvos dalyje sekma dienio vakarą užvirė kova. Riaušė se dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių.
Migrantai iš pietų neretai dirba ir gy vena itin prastomis sąlygomis, o dauge lis maskviečių vis la biau rodo jiems pa nieką. Įtūžę vietos nacionalistai ėmė siaubti parduotuvių vitrinas, var tyti automobilius, mėtėsi arbūzais iš greta esančio turgaus paviljono. Galiausiai į įvykio vietą atvy ko riaušių policijos daliniai. De monstracija buvo išvaikyta, sulai kyta apie 400 žmonių. Po riaušių pietinėje miesto dalyje esančiame Biriuliovo rajone viso
je sostinėje buvo paskelbta nepap rastoji padėtis. Pareigūnai nurodė sustabdę eismą Biriuliovo rajone ir dėl visa pikta uždarę vieną auto magistralę. Pasak liudininkų, protestuoto jai svaidė tuščius alaus butelius į parduotuvių vitrinas, o riaušių policininkai, kurie buvo atvežti į neramumų vietą keliolika autobu sų, buvo apmėtyti pagaliais ir net plaktukais. Vakar Maskvos policija dar pra nešė sulaikiusi 1,2 tūkst. žmonių per reidą prieš imigrantus. Išprovokavo nužudymas
Tokių neramumų Maskvoje nebuvo nuo prezidento V.Putino grįžimo į Kremlių trečios kadencijos 2012 m. gegužę. Kai kuriems maskviečiams riaušės sukėlė šoką. „Negaliu patikėti, kas vyksta mūsų mieste, – sakė viena įvykio liudininkė. – Bijau išleisti savo vai kus į gatvę.“ Pasak policijos, riaušininkams suimti prireikė kelių valandų. Nu kentėjo keli pareigūnai. „Penki policijos pareigūnai bu vo sužeisti, vykdydami areštus, – sakė vienas policijos atstovas. –
Keturiems iš jų pagalba suteikta įvykio vietoje, o vienas – (riaušių policijos – red. past.) OMON ba taliono vadas – buvo sunkiai su žalotas.“ Riaušės įsiplieskė popietę, kai organizuota kelių šimtų jaunuolių gauja, kurios dauguma narių bu vo apsirengę juodai, išbėgo iš vie nos požeminės perėjos ir užpuolė vaisių bei daržovių turgų, kuria me, kaip manyta, slapstėsi įtaria mas žudikas. Jų įtūžį sukėlė ketvirtadienį įvy kęs incidentas. Tada pranešta, kad buvo nužudytas 25 metų vietos gy ventojas Jegoras Ščerbakovas. Policija nurodė, kad nežinomas užpuolikas neaiškiomis aplinkybė mis nudūrė šį vyrą jo sužadėtinės Ksenijos akivaizdoje. Žudikas pa bėgo iš nusikaltimo vietos, bet bu vo nufilmuotas apsaugos kamerų. Iš to vaizdo įrašo buvo matyti, kad nusikaltėlis gali būti kilęs iš cent rinės Azijos arba Kaukazo. Šis incidentas paskatino surengti neeilinį Maskvos saugumo tarny bų pasitarimą, o aukščiausi sosti nės policijos pareigūnai pažadėjo skubiai imtis veiksmų. RT, „RIA Novosty“, BNS inf.
Ataka: nacionalistai užpuolė vieną turgų pietinėje Maskvos dalyje.
„Reuters“ nuotr.
Iranas derėsis, tačiau nuolankumo nežada Šylant santykiams tarp Irano ir Va karų valstybių atnaujinamos dery bos dėl Islamo Respublikos bran duolinės programos. Iranas žada, kad ginčus su tarptautine bend ruomene spręs konstruktyviai.
Šiandien Ženevoje didžiosios pa saulio šalys ketina atnaujinti de rybas su Iranu. Susitikimas su Ira no ekspertais vyks dvi dienas. Iran o prez id entas Hassan as Rouhani pažadėjo konstruktyviai spręsti dešimtmetį vykstantį gin
čą dėl Irano branduolinių ambici jų ir pasiekti, kad būtų atšauktos šiitiškos respublikos ekonomiką skaudžiai veikiančios Vakarų ša lių sankcijos. Vakarų šalys ir Izraelis įtaria, kad Iranas siekia pasigaminti branduo linių ginklų, nors Teheranas tai ne kartą neigė. Tiesa, Teheranas kol kas nesakė, ką ruošiasi pasiūlyti mainais į ES ir JAV taikomų sankcijų sušvelninimą. Irano užsienio reikalų ministro Mohammado Javado Zarifo pava
duotojas Abbasas Araqchi prasita rė, kad sukauptų sodrintojo urano atsargų Iranas neketina atsisakyti. „Derėsimės dėl sodrinimo apim ties, lygio ir metodų, tačiau (sodrin tos – red. past.) medžiagos išgabe nimas Iranui yra raudona linija“, – sakė A.Araqchi. Branduoliniams užtaisams gali būti naudojamas tik daugiau nei iki 90 proc. sodrintas uranas. O elekt rinių reaktoriams tinka daug ma žiau sodrintas branduolinis kuras. Iranas taip pat nurodo, kad iki 20
proc. sodrintas uranas reikalingas jo medicinos tyrimų reaktoriui. Iki 20 proc. sodrinamas uranas kelia didžiausią susirūpinimą Va karų šalims ir Izraeliui, kurie bai minasi, kad Iranas gali slapta skirti dalį šios medžiagos tolesniam sod rinimui, iki atominiams ginklams tinkamo lygio. Iranas šiuo metu tu ri 6,7 tūkst. kg mažai sodrinto ura no ir beveik 186 kg iki 20 proc. sod rintos medžiagos. Dar 187 kg iki 20 proc. sodrintos medžiagos pavers ta urano oksidu, kuris naudoja
mas branduolinio kuro strypams gaminti. JAV diplomatijos vadovas Johnas Kerry pareiškė, kad langas į diplomatinius santykius su Iranu „girgždėdamas atsiveria“. „Šiuo metu langas į diplomatiją girgždė damas atsiveria, – tvirtino J.Kerry. – Tačiau noriu, kad žinotumėt, jog mūsų akys irgi atviros. Kai sakome, kad Iranas privalo įgyvendinti savo tarptautinius įsipareigojimus dėl savo branduolinės programos, mes kalbame rimtai.“ BNS inf.
14
antradienis, spalio 15, 2013
sportas
„Neptūnui“ – dviguba nesėkmė Klaipėdos „Neptūno“ startas naujajame Vieningosios lygos sezone– itin nesėk mingas. Klaipėdiečiai po pratęsimo ne tik turėjo pripažinti Ukrainos vicečempionų pranašumą, bet dar ir neteko vieno ko mandos nario. Gana rimtą traumą patyrė ir kurį laiką „Neptūnui“ padėti negalės Si mas Galdikas. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Plyšo meniskas
Jis stiprius kelio skausmus pajuto sekmadienį Klaipėdos arenoje vy kusiose pirmosiose šį sezoną Vie ningosios lygos varžybose, kurio se „Neptūnas“ priėmė Mariupolio „Azovmash“ krepšininkus. Todėl S.Galdikas, nors ir yra įgi jęs gerą formą, aikštelėje žaidė ma žiau nei 5 minutes. Vakar atlikus išsamius tyrimus paaiškėjo, kad jo trauma – rimta: plyšo meniskas. „Pajutau itin stiprius kelio skausmus. Supratau, kad tai rimta ir atsisėdau ant suolo. Medikai at liko magnetinį rezonansą ir paaiš kėjo, kad man prireiks operacijos. Darysime viską, kad ant operacinės stalo atsigulčiau kuo greičiau: tuo met greičiau galėsiu pasirodyti ir aikštėje. Manau, jog maždaug mė nesį tikrai negalėsiu padėti „Nep tūnui“, - teigė S.Galdikas. Klaipėdiečiai, nors jų gretose ir laibai trūko galingo žaidėjo S.Gal diko, garbingai kovėsi su Ukrai nos vicečempionais „Azovmash“ krepšininkais. Užspaudė varžovus
Kova buvo itin atkakli – į prie kį keliais taškais išsiverždavo tai viena, tai kita komanda. Todėl ket virtajame kėlinyje įtampa pasiekė apogėjų – nesusivaldę ir netinka mai pasielgę techninėmis pražan gomis buvo nubaustas Ukrainos
Kazys Maksvytis:
Gal dėl streso, gal dėl per didelio noro nugalėti pradėjome improvizuoti. Tiesiog trūko drausmės. Lyderis: „Neptūno“ gretose pirmosiose šio sezono Vieningosios lygos varžybose rezultatyviausias buvo
V.Šarakauskas (mėlyna apranga).
komandos vyriausiasis treneris ir „Neptūno“ kapitonas Martynas Mažeika. Įpusėjus ketvirtajam kėliniui uk rainiečiai minimaliai, bet išsiveržė į priekį – 66:67. Tačiau po kurio laiko įspūdingai atkovojęs kamuolį po savo krepšiu ir taikliai atakavęs rezultatą išlygino Andrew Smith – 74:74. Tačiau netrukus jis prasižen gė taip nesutrukdydamas varžo vui pelnyti dviejų taškų, o paskui ir taikliai realizuoti baudos meti mą – 74:77.
Kai iki kėlinio pabaigos liko žaisti pusę minutės, „Neptūnas“ nuo varžovų atsiliko dviem taš kais. Klaipėdiečiai ėmė spaus ti varžovus ir šie nesugebėjo į kitą aikštelės pusę persivaryti kamuo lio per 7 sekundes, todėl jis atite ko „Neptūnui“. Klaipėdiečiai iš lygino rezultatą – 79:79 ir išplėšė pratęsimą. Tačiau per papildomas penkias minutes taikliau metė ir geriau gy nėsi ukrainiečiai, todėl jie rungty nes laimėjo rezultatu 86:96 (17:23, 19:13, 20:21, 23:22, 7:17).
Liko paskutiniai
Klaipėdiečių gretose rezultatyviau siai žaidė Vytautas Šarakauskas, pel nęs 20 taškus, Arvydas Eitutavičius, įmetęs 18 taškų ir Marius Runkaus kas, kurio sąskaitoje – 17 taškų. „Labai gaila, kad nepavyko iško voti pergalės. Rezultatas mūsų tik rai netenkina. Nors Ukrainos eki pa – pajėgi, tačiau mąstėme tik apie pergalę. Rungtynių eigoje bu vo visko: ketvirtajame kėlinyje, kai jau buvome lyg ir užsikabinę, skau di buvo techninė pražanga, pratę simo pradžioje vos mūsų nenužudė
Vytauto Petriko nuotr.
nesportinė pražanga. Gal dėl stre so, gal dėl per didelio noro nugalė ti pradėjome improvizuoti. Tiesiog trūko drausmės. Tikrai gaila, kad pralaimėjome pirmąsias šio sezo no VTB lygos rungtynes namuose. Galbūt tai išeis į naudą, pasisemsi me patirties ir tų pačių klaidų ne bekartosime“, – po varžybų kalbė jo „Neptūno“ vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis. „Neptūnas“ Vieningojoje lygoje žaidžia antrą sezoną iš eilės. Praė jusiame sezone klaipėdiečiai savo grupėje liko paskutinėje vietoje.
R.Meilutytės rekordai vėl buvo auksiniai Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Iš ligos patalo pakilusi Rūta Meilu tytė ryškiai blykstelėjo Rusijos sos tinėje Maskvoje įvykusiose Tarp tautinės vandens sporto federaci jos (FINA) pasaulio plaukimo tau rės varžybų 3-iajame etape.
Konkurentės: R.Meilutytės ir J.Jefimovos dvikovos – plaukimo varžy
bų puošmena.
„Reuters“ nuotr.
Trys aukso medaliai, pasaulio ir Europos rekordai – toks šį kartą R.Meilutytės derlius Maskvos 25 m baseine „Olimpijskij“. Pirmiausia laimėjusi 100 m plaukimo krūtine finalą ir pasie kusi naują planetos rekordą – 1 min. 2,36 sek., Rūta triumfavo ir perpus trumpesnėje distancijoje – 28,89 sek. Tai – 0,46 sek. geriau nei jai pa čiai priklausęs Europos rekordas. Iki pasaulio rekordo lietuvei pri trūko vos 0,09 sek. 50 m plauki mo krūtine finale fiasko patyrė pa
grindinė R.Meilutytės varžovė rusė Julija Jefimova – ji buvo diskvalifi kuota už ankstyvą startą. R.Meilutytė laimėjo ir 100 m plaukimo kompleksiniu būdu fi nalą – 58,57 sek. Tai – naujas Lie tuvos rekordas. „Rimtai treniruotis pradėjau tik prieš tris savaites, tad iki geriau sios sportinės formos – dar toli. Nesitikėjau, kad Maskvoje gerin siu rekordus, tačiau jais džiaugiuo si. Kiekvienas susitikimas su J.Jefi mova mane verčia neatsipalaiduoti, pasitempti. Smagu varžytis su ja, nes tada galiu parodyti, ką iš tik rųjų sugebu“, – sakė R.Meilutytė. Olimpinė čempionė nepamiršo vasarą pasaulio čempionate Barse lonoje vykusio 50 m krūtine fina lo, kai būtent J.Jefim ova sensacin gai paveržė iš Rūtos aukso medalį. Tąkart varžybos vyko ne 25 m kaip Maskvoje, bet olimpiniame 50 m baseine.
„Žinojau, kad Rūtai dažniausiai pralaimiu startą. Vėliau mūsų grei tis panašus, gal net įgyju mažą pra našumą. Todėl šį kartą rizikavau ir į vandenį įšokau labai greitai, ta čiau – per anksti. Diskvalifikaci ja – pelnyta. Labai nesikrimtau, nes tai nebuvo pasaulio ar Euro pos čempionatas. Pasaulio taurės varžybose galima eksperimentuoti ir mokytis. Kitą kartą tokių klaidų nekartosiu“, – mintimis apie savo nesėkmę 50 m plaukimo krūtine fi nale dalijosi J.Jefimova. R.Meilutytė už fenomenalų pa sirodymą 100 m plaukimo krūtine rungtyje pelnė 1 016 taškų ir tapo absoliučiai geriausia 3-iojo pasau lio taurės varžybų etapo Maskvo je plaukike. Už tris aukso medalius R.Meilu tytė uždirbo 4,5 tūkst. JAV dolerių (11 tūkst. 479 litus), o už pasaulio rekordą – dar 10 tūkst. JAV dole rių (25 tūkst. 510 litų).
19
antradienis, spalio 15, 2013
įvairenybės
Europos literatūros skaitymai atkeliauja į uostamiestį Dvi dienas Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpėje skambės rašytojų net iš šešių šalių balsai – čia rengiami Europos literatūros dienų skaitymai.
Vakar prasidėjęs iki spalio 19-osios vyks jau devintąsyk Lietuvoje rengiamas prozos festivalis „Europos literatūros dienos“, į kurį atvyko visas desantas lietuvių bei užsienio autorių ir okupuoja ne tik Šiaulius, bet ir Klaipėdą. Pirmą kartą visi festivalio daly-
viai savo kūrybą pristatys uostamiestyje. Renginio programą papildys literatūros vakarai Plungėje ir Telšiuose bei svečių iš vokietkalbių šalių ir Lenkijos skaitymai Vilniuje. Jų metu vyks ir šveicarų rašytojo Pedro Lenzo knygos „Čia aš varatarius“ sutiktuvės. Per Europos literatūros dienas net 14 rašytojų Šiaulių ir Klaipėdos miestų publikai pristatys savo kūrinius. Iš lietuvių dalyvaus žinomi ir skaitytojų bei kritikų pamėgti autoriai: Eugenijus Ališanka, Andrius
Jakučiūnas, Birutė Jonuškaitė, Aistė Kisarauskaitė, Jaroslavas Melnikas, Rolandas Rastauskas ir Jurga Tumasonytė. O užsienio svečių margą ir įvairiapusišką būrį sudaro Šveicarijos bestselerio autorius P.Lenzas, jauna ir perspektyvi rašytoja iš Austrijos Anna Weidenholzer, Jörgas Bernigas iš Vokietijos, du jauni, bet gerai žinomi lenkų prozininkai Justyna Bargielska ir Bohdanas Sławiński’s bei viena stipriausių latvių rašytojų Nora Ikstena su vyru, vokiškai rašančiu gruzinų kilmės autoriumi Levanu Beridze.
Europos literatūros dienų skaitymai Klaipėdoje vyks spalio 16 ir 17 d. Rytoj 16 val. savo kūrybą klaipėdiečiams skaitys B.Sławiński’s (Lenkija), B.Jonuškaitė ir R.Rastauskas (Lietuva), o 18 val. estafetę perims A.Weidenholzer (Austrija), J.Bargielska (Lenkija), J.Tumasonytė ir A.Kisarauskaitė (Lietuva). Skaitymus ves, autorius pristatys Vytas Dekšnys ir Kristina Sprindžiūnaitė. Ketvirtadienį 16 val. bus galima išgirsti savo kūrinius skaitančius
kryžiažodis
„Klaipėdos“ inf.
horoskopai
Šios savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame B. M. F. Galdikas knygą „Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais“.
B. M. F. Galdikas. „Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais“. Kiek savo gyvenimo metų paaukotumėte pavojingam darbui džiunglėse, jei turėtumėte iki sielos gelmių persmelkusią misiją? Ar ryžtumėtės atsisakyti šiuolaikinio gyvenimo komforto dėl troškimo pažinti ir meilės gyvūnams? Garsi lietuvių kilmės mokslininkė dr. Birutė Marija Filomena Galdikas aprašo įspūdingą patirtį žymiausioje savo knygoje „Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais“. Tai – ir autobiografija, ir nuotykių romanas, ir „NationalGeographic“ puslapių verta istorija.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
P.Lenzą (Šveicarija), A.Jakučiūną (Lietuva) ir L.Beridzę (Latvija). Su jais publiką supažindins vienas iš festivalio organizatorių Markusas Roduneris. Prozos skaitymus Klaipėdoje 18 val. užbaigs J.Bernigas (Vokietija), N.Ikstena (Latvija), E.Ališanka ir J.Melnikas (Lietuva). Baigiamąjį vakarą ves K.Sprindžiūnaitė. Renginiai nemokami. Kiekvieno atėjusiojo į skaitymus laukia dovanėlė – almanachas.
Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Amalgama antradienis – Mantija trečiadienis – Karavanas ketvirtadienis – Pagiriai penktadienis – Ledinis vanduo Praėjusios savaitės laimėtoja – Irena Kremerienė.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA
(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, spalio 22 d.
Avinas (03 21–04 20). Galimas konfliktas su jaunu ar autoritetingu žmogumi. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų. Jautis (04 21–05 20). Daug ginčysitės, bus sunku bendrauti. Paburbuliuokite savyje ir nusiraminkite. Jei sugebate susitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą ir ne laiku ištartų žodžių padarinius. Dvyniai (05 21–06 21). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, kuris vers jus ieškoti kompromiso. Neverta pabrėžti savo nepasitenkinimo. Susitvardymas – pagrindinis šios dienos žodis. Vėžys (06 22–07 22). Klaidingai įvertinsite jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti dieną. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu reikalu. Liūtas (07 23–08 23). Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant gali išsirutulioti naujų idėjų. Laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, ką numatysite, ateityje gali tapti realybe. Mergelė (08 24–09 23). Galimi emocionalūs pokalbiai, tik pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers jūsų gebėjimas susitarti. Svarstyklės (09 24–10 23). Būsite kalbus, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Sekite savo mintis – šiandien tai labai svarbu. Skorpionas (10 24–11 22). Puikiai seksis suprasti aplinkinius. Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, džiaukitės šia diena. Šaulys (11 23–12 21). Atrodys, lyg kažkas tyčiojasi iš jūsų ir bando suerzinti. Galbūt kas nors iš tikrųjų ieško būdų, kaip jus supykdyti. Bus sunku valdytis, bet neužsimirškite ir kontroliuokite save. Ožiaragis (12 22–01 20). Viskas erzins ir pykdys, galite nesulaikyti emocijų. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė. Vandenis (01 21–02 19). Nesutarimai, beįsiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus iš jūsų daug kantrybės. Būtent šitas bruožas padės jums išvengti nemalonumų. Žuvys (02 20–03 20). Iškils sunkumų arba neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs.
Orai
Artimiausios dienos Lietuvoje bus vėsesnės, o nuo ketvirtadienio naktimis grįš minusinė temperatūra. Šiandien bus debesuota, kai kur su pragiedruliais, sušils iki 12 laipsnių. Trečiadienio naktį oras atvės iki 3 laipsnių šilumos, tik pajūryje bus šilčiau – 7 laipsniai šilumos. Dieną bus debesuota ir 10–11 laipsnių šilumos.
Šiandien, spalio 15 d.
+12
+12
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+12
Šiauliai
Klaipėda
+11
Panevėžys
+12
Utena
+12
8.06 18.35 10.29
288-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 77 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.
Tauragė
+12
Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +14 Brazilija +30 Briuselis +12 Dublinas +14 Kairas +29 Keiptaunas +21 Kopenhaga +13
kokteilis Signalas marsiečiams Kult in is klausimas „ar yra gyv yb ė Marse?“ žmon ių sąmonę jaukė kur kas anksčiau, nei ši legend inė frazė nuskambėjo per televiz iją sovietme čiu. Ir tai buvo ne tik šiaip pasvarsty mai, o realūs bandymai susisiekti su nežem iškais padarais, kur iuos kai kurie mokslo vyrai vadina kosmitais. (Turbūt žodis kilęs iš „kosmosas“ ir „mi tas“.) Tai štai dar prieš 80 metų Angli joje sumanyta nusiųsti signalą į Mar są. Šitai rašė to meto spauda: „Anglijoje daromos rimtos pastangos susikalbė ti su Marsu. Firma „Chances Company“ Birmingeme pradėjo gaminti milžiniš ką prožektor ių, kur is bus pastatytas Jungfrau kalne Šveicarijoje, iš kur bus signal izuojama planetai Marsui. Pro žektorius susidarys iš trijų milžiniškų šviesos liktarnų-švyturių, po 5 milijar dus žvakių kiekvienas. Nors tokiai sta tybai reikia nepaprastai daug išlaidų, bet tiek jau surinkta, kad betrūkstą 10 tūkst. svarų sterlingų.“ Turbūt tada Že mė atsakymo nesulaukė, antraip, kam gi būtų ištrėmusi į Raudonąją planetą smalsųjį robotuką „Curiosity“?
Pergalės diena 1945 metai, Vok ietija. Amerik iečių la kūno dienorašt is: „Geg užės 9. Šven tėm pergalę. Gėrėm su rusų lakūnais. Geriau aš jau būčiau numiręs. Gegužės 10. Su rusų lakūnais atsipagiriojom. Ge riau aš būčiau numiręs dar vakar.“
Pasiaiškinimas: gerti nenorė
jau, bet pasipainiojo draugas ir išvertė iš koto.
Sunervino mergina Vyrukas, tarnaujantis armijoje, gauna laišką iš mylimos merginos: „Noriu iš siskirti, grąžink mano nuotrauką“. Ka reivėl is susinerv ina, pereina per vi sus savo tarnybos draug us, surenka visų merginų nuotraukas ir išsiunčia buvusiai draugei, rašydamas: „Atleisk, neatsimenu, kuri iš šių nuotraukų ta vo. Sav iškę pasil ik, o lik usias prašau grąžinti“.
Neįprasta reklama „Jau gal ite nusipirkt i skraidant į kil i mą. Jis savo išvaizda niekuo nesiski ria nuo paprasto kilimo, o kaina nesi skiria nuo lėktuvo.“ Českos sekretorė ( 39 77 19, raganosis labai prastai mato, bet, turint tokį svorį, tai jau ne jo problema)
Kaunas Londonas +13 Madridas +24 Maskva +10 Minskas +12 Niujorkas +22 Oslas +11 Paryžius +16 Pekinas +16
Praha +15 Ryga +12 Roma +22 Sidnėjus +24 Talinas +10 Tel Avivas +28 Tokijas +20 Varšuva +14
Vėjas
1–5 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Marijampolė
Vilnius
+12
Alytus
Vardai Domantė, Ina, Leonardas, Odilas, Tautvilė, Teresė.
SpaliO 15-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+10
+12
+10
+10
5
+9
+12
+8
+6
2
rytoj
ketvirtadienį
+6
+12
+11
+10
+9
+9
5
1815 m. nuverstasis Pran cūzijos imperatorius Na poleonas Bonapartas iš silaipino tremties vietoje – Šv. Elenos saloje. 1844 m. gimė vokiečių fi losofas Friedrichas Wil helmas Nietzsche. Mirė 1900 m. 1892 m. gimė chir urgas Vladas Kuzma, pirmasis Liet uvoje atl ikęs kraujo perpylimo operaciją (1923 m.). Mirė 1942 metais. 1924 m. Dotnuvoje ati dar yta antroji aukštoji
mokykla Lietuvoje – Že mės ūkio akademija. 1928 m. vok iečių dir i žabl is „Graf Zepp el in“ atl iko pirmą komercin į skryd į per Atlanto van denyną. 1964 m. Viln iuje profe sor ius Alg imantas Mar cinkev ič ius atl iko pir mąją Liet uvoje atv irą širdies operaciją. 1964 m. Nik ita Chruš čiovas nuš al intas nuo SSKP CK I sekretor iaus pareigų.
Baltijoje aptiktos durklažuvės
1990 m. Nobel io tai kos prem ija paskirt a SSRS vadovui Michai lui Gorbačiovui.
Sapnininkas Ką šiąnakt sapnavote?
Šukės sapne yra barnių, nuostolių simbol is. Jei šukes dažnai sapnuoja te, tai reišk ia, kad jaučiatės įsižeidę, tačiau reikėtų pagalvot i, ar tikrai pa grįstai. Jei sapne kažką sudaužote ir pabyra šukės, tai gali reikšti baimę, artėjančią nelaimę ar išsiskyrimą su draugu. Sapne rinkti stiklines šukes – nuo stoliai, ypač finansiniai, rinkti porce liano šukes – įžūlus įžeidimas gali net išskirti. Jei sapne regite brangakmenių šukes – tai ašaros dėl meilės. Spyna sapne simbolizuoja santy kius su šykšt uol iais, jei sapnuojate, kad keičiate spyną, nepasit ikėjimas šeimos nar iais ne vieną nemalon iai nustebins. Jei sapne regite sulaužytą spyną, tai reiškia, jog kerštas ar draugų išdavys tė taps priverstine pusiaukele, surūdi jusi spyna – ženklas, kad nesiryžtumė te sugrįžti į praeitį. Sapnuoti dvi spynas – paslaptis išaiš kės, tačiau nepradžiugins. Jei sapne jūs atrakinate ar užrakina te spyną, tai reiškia, jog kažkas iš jūsų priešų ruošiasi jums pakenkti. Įsimylėjusiems pamatyti sapne spy ną reiškia, kad jums pasiseks nugalė ti konkurentą, galima kelionė bus sėk minga.
Šį rudenį jau antrą kartą Kuršių nerijoje rastos į krantą išmestos durklažuvių liekanos. Tai – neįp rastas radinys, nes ši žuvis papli tusi Atlanto vandenyno tropikų ir subtropikų vandenyse.
Pirmąją žuvį žvejai rado ties mažą ja gelbėjimo stotimi Juodkrantėje. Žuvies kūno ilgis – daugiau nei 2 metrai. Galva rasta atskirai, nuto lusi apie 20 metrų nuo kūno. Ji bu vo be durklo. Antroji durklažuvė rasta neto li Pervalkos. Šios durklažuvės ilgis taip pat siekė apie 2 metrus. Durklažuvė, išmesta į Baltijos jūros krantą, – ne sensacija, tačiau tai nėra ir įprastas reiškinys, nes ši žuvis paplitusi Atlanto vandeny no tropikų ir subtropikų vande nyse. Kol kas ir mokslininkai neį minę mįslės, kodėl šios egzotinės žuvys užplaukia į Baltijos jūrą, kur nei temperatūra, nei druskingumas nėra palankūs jų gyvenimui ir dau ginimuisi. Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir plana vimo instituto doktorantas Egidi jus Bacevičius jau daugiau nei gerą dešimtmetį tiria su durklažuvėmis Baltijos jūroje užfiksuotus faktus, seka ir fiksuoja durklažuvių suga vimų atvejus. E.Bacevičiaus nuomone, atsaky mo apie durklažuves Baltijos jūro je reikėtų ieškoti žuvų mitybinė se migracijose, kai jų keliai kartu su šiltais Golfo srovės vandenimis nusidriekia į Atlanto vandenyno šiaurę, pasiekia Islandijos ir Šve dijos krantus. Dalis šių subtropikų žuvų per Kategato ir Skagerako sąsiaurius audrų nubloškiama į Baltijos jū rą. Taigi Baltijos jūroje jos yra re tos viešnios. Teigiama, kad ekstremaliomis Baltijos jūros sąlygomis durkla žuvės nesimaitina. Ilgainiui jos iš senka ir kone leisgyvės sugauna
Dydis: durklažuvės gali užaugti iki 4,9 m ilgio, o svoris siekti iki 150 kg.
mos tinklais ar bangų paplautos išmetamos ant kranto. Tokios suvargusios žuvys daž niausiai pakliūva į žvejų tinklus, o kartu ir į mokslininkų akiratį. Tai
J.Zarankaitės ir A.Pranaičio nuotr.
gi ir poilsiautojams, besimėgau jantiems jūros teikiamais malo numais, neverta nerimauti dėl šių stambių žuvų galimo pavojaus. „Klaipėdos“ inf.