PIRMAS miesto dienraĹĄtis
treÄ?iadienis, SPALIO 16, 2013
www.kl.lt
239 (19 841) 10 A?2š6.162;6@ @=.96< #
namai [NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ&#x203A;
17-asis miesÂto garÂbÄ&#x2014;s piÂlieÂtis â&#x20AC;&#x201C; foÂtoÂmeÂniÂninÂkas V.StrauÂkas.
Miestas 2p.
AmeÂriÂkieÂÄ?iai dÄ&#x2014;l kriÂzÄ&#x2014;s kalÂtiÂna resÂpubÂliÂkoÂnĹł â&#x20AC;&#x17E;arÂbaÂtÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; frakÂciÂjÄ&#x2026;.
Pasaulis 12p.
BiÄ?iĹł aviliai â&#x20AC;&#x201C;  ir sodyboms  puoĹĄti, ir SPA  nameliams ÄŻrengti.
cR_ QNb` X\ ]N _RV TV[ TV OV aV [
l.bieliauskaite@kl.lt
V[ XNV ]N `Xb aV [Ă&#x; ZR QĂş V `b XN QN_ _bT] WĂ Ă&#x2DC;V\ Ă&#x2013;WĂ&#x2013; V_ ]_N QR QN ZNV aV[ aV OV aR` [\_` QN_ `]N
Ĺ iandien priedas
1NV c\` 7N [Nb` XNV aĂ&#x203A;` [b\ a_
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;VieÂnos dauÂgiaÂvaiÂkÄ&#x2014;s ĹĄeiÂmos neÂgaÂli bĹŤÂti laÂbiau dauÂgiaÂvaiÂkÄ&#x2014;s nei kiÂtos.â&#x20AC;&#x153; MiesÂto saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s SoÂciaÂliÂniĹł reiÂkaÂlĹł koÂmiÂteÂto naÂrys NeÂriÂjus Ä&#x152;aÂpas ÄŻsiÂtiÂkiÂnÄ&#x2122;s, jog darÂĹžeÂlio moÂkesÂÄ?iĹł lengÂvaÂta tuÂri bĹŤÂti taiÂkoÂma viÂsoms be iĹĄimÂties daug vaiÂkĹł tuÂrinÂÄ?ioms ĹĄeiÂmoms.
KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtÄ&#x2014; penÂsiÂninÂkÄ&#x2014; ÄŻsiÂtiÂkiÂnuÂsi, kad dÄ&#x2014;l valÂdiÂninÂkĹł kalÂtÄ&#x2014;s ji pu sÄ&#x2122; meÂtĹł neÂgauÂna penÂsiÂjos. â&#x20AC;&#x17E;SodÂrosâ&#x20AC;&#x153; iĹĄÂduoÂta paÂĹžyÂma, jog moÂteÂris vis dar yra gyÂva, neÄŻÂtiÂkiÂna IsÂpa niÂjos valÂdiÂninÂkĹł.
5p.
StaÂdioÂne nuÂgriaus triÂbĹŤÂnÄ&#x2026;
AsÂta AlekÂsÄ&#x2014;ÂjĹŤÂnaiÂtÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt
DirÂbo pas FranÂkoÂnius
4
ď Ž Tvarka: N[\a . ;R
Lina BieliauskaitÄ&#x2014;
kas. Nedideliame namely YĂ&#x; Na V Yb` \_NZ` `]N_ [b\ je ÄŻrenNe vienÄ&#x2026; deĹĄimtmetÄŻ bites a\ `V\` Ob c\ Na Xb ab `V\` giamas gultas, o po juo â&#x20AC;&#x201C; lai ÄŽ klausimÄ&#x2026;, ar pastaraisiais trys ke- kantis A.Never medauskas juokavo, tais turi aviliai. Ĺ˝mogus guli, ArĹŤnas Neverdauskas: Kovojo prieĹĄ nuodus Lietuvoje populiarÄ&#x2014;ja ir bitelÄ&#x2014;s kad bitininkai ĹĄiĹł pavabzdĹžiĹł ÄŻgÄ&#x2014;li- ti bitinin ĹĄnara, savo ĹŤĹžimu kuria pa KlaipÄ&#x2014;dos kraĹĄto bitininkĹł lankius mams jau turi imu kystÄ&#x2014;, A.Neverdauskas bend- biolaukus ir taip nitetÄ&#x2026;. Ĺ˝monÄ&#x2014;s, turintys gydo ÄŻvairias ligas. patvirtino, jog bitininkĹł ruomenÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Midutisâ&#x20AC;&#x153; vado â&#x20AC;&#x17E;Tinsta, kai ÄŻgelia pirmos vas ArĹŤ- Planuoju prie iĹĄties 20 bitvenkinio tokius na- Ä?iĹł, nas Neverdauskas pasako sodybÄ&#x2026;, nori joje ir o po to jau nieko baisaus. Svar- daugÄ&#x2014;ja. jo, kad melius susikalti ir savo ĹĄeimos po- biau ĹĄi veikla buvo naujovÄ&#x2014; ne â&#x20AC;&#x17E;Dabar net yra tarsi koks sia laiku iĹĄtraukti gylÄŻ, mados dviejĹł trijĹł aviliuvienam reikiams. Tikiu, kad klyksmas â&#x20AC;&#x201C; ĹžmonÄ&#x2014;s, kad ne vienas bi- nepask tautieÄ?iui, apsilankiusiam turintys sodylistĹł nuodai, o tam reikia nese- tininkas Lietuvo kĹł. Nemanau, kad dÄ&#x2014;l bÄ&#x2026;, nori joje ir dviejĹł trijĹł je juos taip pat pagalbi niai Kijeve vykusiame tarp ninkoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ĹĄyptelÄ&#x2014;jo paĹĄneaviliutauti- susimeistrausâ&#x20AC;&#x153;, kĹł. Nemanau, kad dÄ&#x2014;l me â&#x20AC;&#x201C; ĹĄyptelÄ&#x2014;jo pa- kovas. niame bitininkĹł kongrese. daus, nes medaus. Tai veikiau ĹĄnekovas. nelabai ir apsimoka, vien med Ĺ ioje ĹĄalyje jau veikia iĹĄti Vyras pripaĹžino, jog, kaip sukis ÄŻvaizdis, hobis, si gyTeigiama, jog biÄ?iĹł sklei ir kiekma kai domieji kompleksai, o Lie nuo loja ne maĹžiau kaip 2 tĹŤkst. lidĹžiama vienos srities, bi tuvoje energija stiprina tininkystÄ&#x2014;s neap- tĹł. Tai imuninÄ&#x2122; sistemÄ&#x2026;, lenkia tokios biÄ?iĹł terapijos paslau veikiau ÄŻvaizdis, hobis, ma- numas. paĹžanga â&#x20AC;&#x201C; tobulÄ&#x2014;janti ÄŻran gÄ&#x2026; kol padeda atsikraty ga lonumasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻvardijo ti depresijos bei paleng kas siĹŤlo vos vienas kitas vyras. vina kasdienÄŻ bitininkĹł triĹŤbitinin- nuovargio, gy do migrenÄ&#x2026;, gerina sÄ&#x2026; kas. TaÄ?iau paĹĄnekovas nea ir taupo laikÄ&#x2026;, nuolat ieĹĄko bejojo, kraujotakÄ&#x2026; bei ma ir ÄŽ darbÄ&#x2026; vis tiek rei gelbs kad ji netruks iĹĄpopuliarÄ&#x2014; kia eiti ti ir mĹŤ- kitĹł negalavimĹł. ti nuo ÄŻvairiĹł platesniĹł, ÄŻvairesniĹł ĹĄios veiklos â&#x20AC;&#x17E;BitÄ&#x2014;s spiesdavo, o tÄ&#x2014;tis ir Pasak paĹĄnekovo, bitinin sĹł ĹĄalyje. mama galimybiĹł. kystÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; darbe, tai tekda vo man sÄ&#x2014;sti ÄŻ aune tik reikalaujantis nema Anot A.Neverdausko, pa â&#x20AC;&#x17E;Ĺ tai vienoje Lenkijos bi Ĺžai dar- tobusÄ&#x2026; ir vaĹžiuo sako- Ne naudai, o groĹžiui tininkĹł bo, bet ir nepigus ti spieÄ?iĹł gaudyti. jama, kad tokiÄ&#x2026; gydomÄ&#x2026;jÄ&#x2026; uĹžsiÄ&#x2014;mimas. Ĺ tai Ĺ˝inoma, mokykloje, esanÄ?ioje neto terapi- Dar viena, jau pla li Liubli- vienas avilys tada man tai nepatikdavo, Ä?iau Ĺžinoma biÄ?iĹł no, uĹž jÄ&#x2026; iĹĄbandÄ&#x2014; ir Ukrainos pre kainuoja apie 400â&#x20AC;&#x201C; mie 200 zlotĹł siĹŤlomas paskai zidentas terapijos rĹŤĹĄis liau bĹŤÄ?iau ĹžvejojÄ&#x2122;s, bet nie tĹł 500 litĹł, kÄ&#x2026; jau kal â&#x20AC;&#x201C; gydymas nuodais, kur Viktoras JuĹĄÄ?enka, kai bu kas bÄ&#x2014;ti apie kitÄ&#x2026; neklausÄ&#x2014;, sas, kaip bĹŤtĹł galima panau vo pavie- kai bitÄ&#x2014; uĹžde â&#x20AC;&#x201C; juokÄ&#x2014;si bitininkas. â&#x20AC;&#x201C; O doti ÄŻrangÄ&#x2026;, biÄ?iĹł maiti dama ant tam tikros me ĹĄinta versija, jog jis neva ap nimÄ&#x2026;, priemo- dabar par dĹł â&#x20AC;&#x201C; pavyzdĹžiui, gaminti nuody- kĹŤno vietos, kad vaĹžiuoju pavargÄ&#x2122;s iĹĄ darmidĹł, nes prieĹĄ ligas ir ÄŻgeltĹł ÄŻ reikiamÄ&#x2026; likerius, tas dioksinu. kita. kepti pyragus, sausainius ir bo, nueinu prie biÄ?iĹł ir pail taĹĄkÄ&#x2026;. Tokia metodika taiko â&#x20AC;&#x17E;Avi â&#x20AC;&#x17E;Tai labai ÄŻdomus ir, kaip lius siu, viema pa art- panaĹĄiai. Kaina â&#x20AC;&#x201C; pa daryti nesudÄ&#x2014;tinga, nas teigia ritui gydyti bei ki dori, tik bÄ&#x2014;da, tik reikia malonumas.â&#x20AC;&#x153; toms skausmin- kad in mokslininkai, veiksmingas iĹĄlaikyti matmenis. TaÄ?iau formacija pateikiama len daly- goms bĹŤsenoms pa Pats paĹĄnekovas tikino, jog kĹł kitos prekÄ&#x2014;s brangios lengvinti. jo bikalbaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; apgailestavo paĹĄne ne todÄ&#x2014;l, kad tynas â&#x20AC;&#x201C; kuk kovas. reikalauja daug dar lus. IĹĄ KlaipÄ&#x2014;dos kilÄ&#x2122;s, bo, brangiĹł me- taÄ?iau daugelÄŻ metĹł ĹĄalia Prieku dĹžiagĹł, bet todÄ&#x2014;l, kad atei lÄ&#x2014;s tyje duos gyvenantis vy ras su maĹžomis ĹĄeinaudÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paaiĹĄkino paĹĄne kovas. momis, vadinamuoju vaikĹł Kaip teigÄ&#x2014; paĹĄnekovas, jo darĹžepaties, liu, ĹĄiandien lai ko 45 avilius. kaip bitininko, istorija prasidÄ&#x2014;jo â&#x20AC;&#x17E;Tai tikrai nÄ&#x2014;ra daug â&#x20AC;&#x201C; jei dar vaikystÄ&#x2014;je. KlaipÄ&#x2014;do nori je gyve- neiti ÄŻ darbÄ&#x2026;, reikia turÄ&#x2014;ti 200 avinantys tÄ&#x2014;vai laikÄ&#x2014; keletÄ&#x2026; bi Ä?iĹł ĹĄei- liĹł ir daugiau. Tokius bitynus tumĹł pas senelius KryĹžkalny je. rintys ĹžmonÄ&#x2014;s iĹĄ to jau gali gyventi,
IsÂpaÂnai paÂliÂko be penÂsiÂjos
â&#x20AC;&#x17E;NeÂjauÂgi man teks Lie tuÂvÄ&#x2026; paÂduoÂti ÄŻ teis mÄ&#x2026;? TuoÂmet StrasÂbĹŤÂre dvieÂjĹł ĹĄaÂliĹł biuÂrokÂraÂtai teÂgul ir aiĹĄÂkiÂnaÂsi tarÂpu saÂvyÂje, koÂkiu antÂspauÂdu ar paÂĹžyÂma aĹĄ gaÂliu ÄŻroÂdy ti, kad vis dar kvÄ&#x2014;ÂpuoÂjuâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; rÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014; ÄŻpyÂkuÂsi penÂsiÂninÂkÄ&#x2014; AlÂla IvaĹĄÂkeÂviÂÄ?ieÂnÄ&#x2014;. DauÂgyÂbÄ&#x2122; meÂtĹł laiÂvo viÂrÄ&#x2014;Âja dirÂbuÂsi klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtÄ&#x2014; gauÂna ne tik lieÂtuÂviĹĄÂkÄ&#x2026;, bet ir IsÂpaÂniÂjo je uĹžÂsiÂdirbÂtÄ&#x2026; penÂsiÂjÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;SoÂvietÂmeÂÄ?iu aĹĄ dirÂbau laiÂve â&#x20AC;&#x17E;PaÂliÂnaâ&#x20AC;&#x153;. 1996-aiÂsiais jis KaÂnaÂrĹł saÂloÂse ÄŻstriÂgo koÂne meÂtams. LaiÂve stiÂgo maisÂto, siauÂtÄ&#x2014;Âjo liÂgos. Kai bu vo nuÂsprÄ&#x2122;sÂta parÂduoÂti jÄŻ kaip me taÂlo lauÂĹžÄ&#x2026;, gaÂvau paÂsiĹŤÂlyÂmÄ&#x2026; dirbÂti vieÂnoÂje IsÂpaÂniÂjos ÄŻmoÂnÄ&#x2014;Âjeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pa saÂkoÂjo moÂteÂris. A.IvaĹĄÂkeÂviÂÄ?ieÂnÄ&#x2014; ÄŻsiÂdarÂbiÂno viÂrÄ&#x2014; ja ir praÂmoÂko isÂpaÂnĹł kalÂbos. VÄ&#x2014;Âliau moÂteÂriai teÂko dirbÂti garÂsiĹł lieÂtuÂvai Ä?iĹł LiuÂdos ir AlÂgio Fran koÂniĹł vieĹĄÂbuÂtyÂje viÂrÄ&#x2014;Âja.
GydomÄ&#x2026; ja biÄ?iĹł terapija mÄ&#x2014;gaujasi ir prezidentai
Medus, biÄ?iĹł duonelÄ&#x2014;, pikis. Tai populiariausi produktai, su kuriais daugeliui siejasi bitininkystÄ&#x2014;. TaÄ?iau ĹĄiandien bitininkai dairosi ir kitĹł niĹĄĹł. PamaĹžu Lietuvoje keliÄ&#x2026; besiskinanti biÄ?iĹł terapija, kurios pagrindas yra vabzdĹžiĹł skleidĹžiami garsai ir vibracijos, â&#x20AC;&#x201C; tik viena tokiĹł.
VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
DauÂgyÂbÄ&#x2122; meÂtĹł KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos centÂri niaÂme staÂdioÂne riogÂsanÂti ir Ĺžmo nÄ&#x2014;ms grÄ&#x2014;sÂmÄ&#x2122; keÂlianÂti svarÂbiems asÂmeÂnims skirÂta triÂbĹŤÂna paÂgaÂliau suÂlauÂkÄ&#x2014; dÄ&#x2014;ÂmeÂsio. JÄ&#x2026; dar ĹĄiais me tais keÂtiÂnaÂma nuÂgriauÂti, o kiÂtÄ&#x2026;Âmet paÂvaÂsaÂrÄŻ uĹž maĹžÂdaug miÂliÂjoÂnÄ&#x2026; liÂtĹł paÂstaÂtyÂti nauÂjÄ&#x2026;.
Â&#x201E;Â&#x201E;TvarÂka: dvi EuÂroÂpos SÄ&#x2026;ÂjunÂgos naÂrÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; IsÂpaÂniÂja ir LieÂtuÂva â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;l paÂĹžyÂmos penÂsiÂninÂkÄ&#x2122; stumÂdo jau puÂsÄ&#x2122; meÂtĹł.
â&#x20AC;&#x17E;ShutÂtersÂtockâ&#x20AC;&#x153; nuoÂtr.
SaÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s turÂto koÂmiÂteÂto naÂriai vaÂkar vienÂbalÂsiai leiÂdo nuÂgriauÂti centÂriÂniaÂme miesÂto staÂdioÂne esan Ä?iÄ&#x2026; VIP triÂbĹŤÂnÄ&#x2026;. ToÂkÄŻ praÂĹĄyÂmÄ&#x2026; pa teiÂkÄ&#x2014; staÂdioÂnÄ&#x2026; priÂĹžiĹŤÂrinÂÄ?io Klai pÄ&#x2014;Âdos kĹŤÂno kulÂtĹŤÂros ir rekÂreaÂciÂjos centÂro vaÂdoÂvai. TaÂÄ?iau staÂdioÂnas ir jo triÂbĹŤÂnos yra miesÂto nuoÂsaÂvyÂbÄ&#x2014;, toÂdÄ&#x2014;l nuÂsprÄ&#x2122;sÂti, kaip su ja paÂsielg ti, tuÂri poÂliÂtiÂkai. DÄ&#x2014;l staÂdioÂno VIP triÂbĹŤÂnĹł kaÂtastÂro fiĹĄÂkos bĹŤkÂlÄ&#x2014;s forÂmaÂliai jaÂme neÂgaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł vykÂti ir LieÂtuÂvos futÂboÂlo A lyÂgos Ä?emÂpioÂnaÂto varÂĹžyÂbos.
5
2
trečiadienis, SPALIO 16, 2013
miestas parodos palydėtuvės
Kelininkai trikdo eismą
Lankėsi ambasadorius
Ketvirtadienį 17.30 val. P.Dom šaičio galerijoje rengiamos A.V.Burbos jubiliejinės paro dos „Kalbėjimas. Balta ir juo da“ palydėtuvės. Autorius pasa kos apie grafiką, parodoje eks ponuotus kūrinius, pristatys lino raižinio ir oforto technikas, sve čiams kongrevu atspaus po su venyrą.
Duobes lopantys kelininkai ant rą savaitę trikdo eismą Mokyk los gatvėje. Važiuojant iš pieti nės miesto dalies į šiaurinę už daryta viena eismo juosta. Vai ruotojai piktinosi, kad darbai at liekami piko metu, susidaro spūstys. Gatvių remonto įvairūs darbai truks tiek, kiek leis oro sąlygos.
Klaipėdoje lankėsi Rumunijos ambasadorius Dan Adrian Bala nescu. Miesto vadovai su juo ap tarė galimybes ateityje bendra darbiauti su vienu šios šalies uos tamiesčiu. Manoma, kad tai galė tų būti Konstancos miestas. Am basadorius informavo apie pla nus Klaipėdoje atidaryti Rumuni jos garbės konsulatą.
Dienos telegrafas Susitikimas. Šiandien 14 val. miesto me ras Vytautas Grubliauskas priims „Mais to banko“ atstovus. Susitikimo metu bus aptariama „Maisto banko“ akcija. Posėdis. Šiandien rotušėje posėdžiaus Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nar iai. Numatoma svarstyt i 10 klausi mų. 15 val. sav ivaldybėje posėd žiaus Trišalė taryba. Literatūra. Šiandien ir rytoj 16 ir 18 val. Klaipėdos viešosios I.Simonaitytės bib liotekos Gerlacho palėpėje vyks Euro pos literatūros dienų skaitymai. Knygos. Vakar Klaipėdos viešosios bib liotekos padaliniuose prasidėjo nurašo mų spaud in ių aukcionas. Visi kviečia mi ieškoti knyg ų, kurias visada svajojo perskaityt i, ir pratęst i jų gyvav imą. Iš pardavimas vyks iki šeštadienio. Mirt ys. Vakar Klaip ėdos sav ivaldy bės Civilinės metrikacijos ir reg istraci jos skyriuje užregistruotos 5 klaipėdie čių mirtys. Mirė Irena Andriuškienė (g. 1926 m.), Marija Prokuševa (g. 1935 m.), Antan ina Mik ut ienė (g. 1940 m.), Ser gey Kalsberg (g. 1951 m.), Vytautas Ur bonavičius (g. 1968 m.). Lėbartų kapinės. Šiand ien laidojam i Svetlana Davidovskaja, Sofija Kundro tienė, Antanina Mikutienė, Aleksandr Cholodov, Zinaida Romanova. Joniškės kapinės. Šiandien laidojama Zosė Ceinorienė. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 7 moter ys. Gimė 3 mergaitės ir 4 berniukai. Greitoj i. Vakar iki 16 val. greitosios pagalbos medikai sulaukė 56 iškvieti mų. Klaipėdiečiai daugiausia skundėsi kraujotakos, širdies ritmo sutrik imais.
V.Straukui ruošia dovaną 17-ojo Klaipėdos miesto garbės piliečio vardą ketinama suteikti fotomenininkui Vaclovui Straukui. Kultūros ir meno srities atstovą titulu pagerbti norima už jo ypatin gus nuopelnus uostamiesčiui.
Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
V.Strauko kandidatūrai dar turės pritarti miesto taryba, posėdžiau sianti mėnesio pabaigoje. Klaipėdos savivaldybės Kultū ros skyriaus vyriausiasis specia listas Vidas Pakalniškis pasakojo, kad V.Straukas yra vienas žymiau sių ne tik uostamiesčio, bet ir Lie tuvos fotografų. „Garbės piliečiu turi tapti toks žmogus, kurio pavardę išgirdęs kiek vienas miestietis neabejotų jo kandi datūra, todėl jie ir nėra renkami kas met. Kai Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius pateikė šį pasiūlymą, klausimų dėl tinkamumo nekilo“, – sakė V.Pakalniškis. V.Straukas lapkričio 8-ąją švęs 90 metų jubiliejų bei surengs as meninę parodą, todėl miesto gar bės piliečio apdovanojimas iškiliai asmenybei būtų geriausia padėka už viso gyvenimo nuopelnus. „Pernai garbės piliečio vardas nebuvo suteiktas jokiam klaipė diečiui, o specialus apdovanoji mo ženklas buvo pagamintas. Šiais metais beliktų tik išgraviruoti fo tomenininko vardą bei pavardę“, – teigė V.Pakalniškis. V.Straukas gimė 1923 m. lapkri čio 8 dieną Požerės kaime Šilalės
rajone.1952 m. apsigyveno Klai pėdoje ir ilgą laiką dirbo pedago gu. Pajūrio kraštas bei jo žmonės
V.Straukas yra vie nas žymiausių ne tik uostamiesčio, bet ir Lietuvos fotografų.
tapo svarbiausiomis menininko kūrybos temomis. Visos meninin ko fotografijos persmelktos jaus mais, puikiai atitinkančiais fik suojamą aplinką, įvykius, žmones ir vaizdus. Nuo 1971 m. V.Straukas yra Lietuvos fotomenininkų sąjun gos narys. 1976 m. V.Straukui bu vo suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos fotogra fo menininko, o 1994 m. nusipel niusio fotografo menininko gar bės vardas. 1999 m. įteiktas valstybinis apdovanojimas – Lietuvos di džiojo kun igaikšč io Ged im i no 5-ojo laipsnio ordinas. 2005 m. V.Straukui suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas, o 2008 m. skirta Vyriausybės kultūros ir me no premija.
Proga: V.Straukas lapkričio 8 d. švęs 90 metų jubiliejų, todėl miesto
garbės piliečio titulas iškiliai asmenybei būtų geriausia padėka.
Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdos garbės piliečiai Bernardas Aleknavičius
Jonas Tatoris
Vytautas Lygnugaris
Martinas Gusiatinas
Vytautas Paukštė
Valentinas Greičiūnas
Alfredas Gytis Tiškus
Narsutis Dumbauskas
Ona Skaistutė Idzelevičienė
Alfonsas Žalys
Romaldas Idzelevičius
Vytautas Jakelaitis
Peter Oertling
Jeronimas Kačinskas
Aloyzas Každailis
Heinz Radwill
Šildymo pradžia – be didelių trikdžių Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Prižiūrėtojai vakar pradėjo įjungi nėti šildymą daugiabučiuose na muose, mokyklose, administraci niuose pastatuose. Tikimasi, kad radiatoriai visose patalpose pra dės šilti iki savaitės pabaigos.
Problema: kai kuriuose butuose
radiatoriai gali nešilti, nes nėra nuorinta namo šildymo sistema.
Pastatuose šildymo ir karšto van dens sistemas prižiūrinčių įmonių atstovai tvirtino, jog kol kas dide lių problemų nekilo. „Esame pasirengę 100 procen tų. Problemų nekyla nei mokyklo se, nei gyvenamuosiuose namuose. Darbas vyksta įprastu ritmu. Nie kada nėra buvę, kad koks nors na
mas liktų be šilumos“, – tvirtino įmonės „Sobo sistemos“ direkto rius Zigmas Šlepetis. Kitos šildy mo ir karšto vandens sistemas pri žiūrinčios įmonės vadovas Jonas Kondratas teigė, kad įjungti šil dymą pastatuose stengiamasi kuo greičiau, tačiau per dieną veikiau siai nebus spėta visur tai padaryti. J.Kondratas atkreipė dėmesį, kad pirmosiomis dienomis kai kuriuose butuose gali nešilti radiatoriai, nes yra nenuorinta sistema. Daugumoje namų tokius darbus prižiūrėtojai turi padaryti butuo se, esančiuose viršutiniuose aukš tuose. Tačiau pasitaiko atvejų, kai jų savininkai yra išvykę ir negalima patekti į šiuos būstus.
„Tai pagrindinė ir kasmet pasi kartojanti problema. Tokiais atvejais būstų savininkų ieškome ir per radiją, ir per kaimynus, ir per namo admi nistratorius“, – teigė J.Kondratas. Z.Šlepetis neatmetė tikimybės, jog tokių atvejų bus ir šiemet. Tačiau pabrėžė, kad iki savaitgalio bandys surasti tokių būstų savininkus. „Dedame visas pastangas, kad kuo greičiau visuose butuose šil tų radiatoriai. Žmonių prašome tik kantrybės ir supratimo“, – kalbė jo Z.Šlepetis. Pasak J.Kondrato, pasitaiko at vejų, kai žmonės patys bando nuorinti sistemą. Tačiau jis reko mendavo tokių darbų savarankiš kai imtis tik tada, kai įrengti mo
dernūs nuorintojai. „Tada viskas paprasta. Pasukai, išėjo oras ir vi siems šilta. Jei nuorintojai yra se ni, gali kilti problemų. Būna, kad varžtai iššauna ir tada galima užlie ti apačioje gyvenančius kaimynus“, – įspėjo J.Kondratas.
3
– per tiek dienų nuo sezono pradžios paskelbimo patalpose turi būti įjungtas šildymas.
KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 6, 2013
7
4
trečiadienis, spalio 16, 2013
miestas
Ispanai paliko be pensijos 1
Į Lietuvą klaipėdie tė sugrįžo prieš dve jus metus. „Jei būčiau pasiliku si Ispanijoje, būčiau gavusi visai neblogą pensiją. Tačiau išvyku siems iš šalies pensija yra treč daliu mažesnė. Šiuo metu man mokama 190 dolerių“, – pasa kojo moteris. Prireikė pažymos, kad gyva
Pernai moteris ispanišką pensiją gaudavo reguliariai. Tačiau prieš naujus metus klaipėdietė sulaukė laiško iš Ispanijos. „Jame parašyta, kad pensi jos mokėjimai bus automatizuoti. Aš pinigus gaunu į banko sąskai tą. Pamaniau, kad nuo šiol bus tik lengviau ir jokių papildomų doku mentų ispanams nereikės siųsti“, – svarstė moteris. Tačiau gegužę klaipėdietei buvo nutrauktas pensijos mokėjimas. „Paaiškėjo, jog dar pirmame metų ketvirtyje turėjau pristaty ti ispanams pažymą, kad esu gy va. Jaučiausi suklaidinta ispanų rašto dėl automatizuoto pensijos mokėjimo. Tačiau nieko nekalti nu, puoliau vykdyti nurodymo, nes pažymą, kad esu gyva, priva lėjau pateikti per 30 dienų“, – aiš kino A.Ivaškevičienė.
Į „Sodrą“ eina kaip į darbą
A.Ivaškevičienė raštu kreipėsi į „Sodros“ Užsienio išmokų tarny bą ir paprašė paaiškinti, kur yra jos dokumentai. „Gavau atsakymą, kad mano dokumentai persiųsti į Ispanijos kompetentingą įstaigą dar rugp jūčio 28 dieną. Tačiau rugsėjį pen sijos aš negavau, sulaukiau spalio vidurio. Tai jau bus šeštas mėnuo, kai esu be pinigų. Nors kiekvieną mėnesį einu į „Sodros“ Klaipėdos skyrių ir pateikiu prašymą pažy mai, kad esu gyva, gauti“, – aiški no moteris. A.Ivaškevičienė tikino, jog už 26 metų darbo stažą ji tegauna 460 li tų lietuviškos pensijos. „Kas bus, kai prasidės šildymo sezonas? Iš ko man reikės gyven ti?“– šiurpo moteris.
Alla Ivaškevičienė:
Nejaugi man teks Lietuvą paduoti į teismą? Tuomet Strasbūre dviejų ša lių biurokratai te gul ir aiškinasi tar pusavyje.
Kur dingo laiškai?
Klaipėdietė tikino, kad kitą rytą dar prieš darbo pradžią ji jau lau kė prie „Sodros“ durų. „Penkis mėnesius vaikščiojau į „Sodrą“ ir prašiau įrodyti ispa nams, kad esu gyva. „Sodros“ dar buotojai vis atsakydavo man, kad dokumentus jie išsiuntė“, – tiki no A.Ivaškevičienė. Bet ar laiškus užsienio šalis gavo, neaišku. Nėra jokių žinių ir paaiš kinimo, kodėl moteris negauna pensijos. „Net elektroniniu paštu susisie kiau su Ispanija, tačiau buvau pa tikinta, kad mano pažymos iki šiol nėra. Laiškas iš Ispanijos Lietuvą pasiekia per dvi savaites. Nejau gi iš Lietuvos jie keliauja du mėne sius? Kur tie laiškai, gal jie miega viešbučiuose? Greičiau aš pėsčia iki Ispanijos nueičiau, jei jau laiš kas keliauja du mėnesius“, – py ko moteris.
Neturi „sertifikato formos“
„Klaipėda“ rašė, kad analogiška bėda kamavo ir kitą klaipėdietę – Laimą Boehler, kuri niekaip nera do įstaigos, išduodančios pažymą, kad ji vis dar yra gyva („Klaipėda“, 2013 09 19). L.Boehler tą kartą buvo išpra šyta iš „Sodros“, patikinus, kad ši įstaiga tokių pažymų neišduoda. Tik moters istorija pradėjus domė tis „Klaipėdos“ žurnalistams, klai pėdietė gavo pažymą, kad ji vis dar yra gyva. Užvakar A.Ivaškevičienė dar kartą pasibeldė į „Sodros“ Klaipė dos skyrių. „Dabar jau man buvo išaiškinta, kad Lietuva neturi gyvybės sertifi kato formos tiems, kas gauna pen sijas iš užsienio šalies. Kaip taip ga li būti Europos Sąjungos šalyje? Juk
kasmet tokių pensininkų, kaip aš, tik daugės“, – piktinosi moteris. Ispanija blankų nesiunčia
A.Ivaškevičienei teko pačiai gauti iš Ispanijos gyvybės sertifikato for mą. Moteris pati išvertė dokumen tą į lietuvių kalbą ir pasistengė, kad jame būtų surašyti visi duomenys apie ją. „Analogiškoje situacijoje atsi dūrusi klaipėdietė L.Boehler tu rėjo iš Vokietijos atsiųstą blanką, ant kurio lietuviams tereikėjo pa dėti antspaudą. O ispanai nieka da tokių blankų nesiuntė. Manau, kad Lietuva turi turėti susikūrusi tokio dokumento blanką“, – aiš kino A.Ivaškevičienė. Patvirtinimą, kad esi gyvas, lie tuvis gali gauti ir Ispanijos amba sadoje. „Tačiau tai kainuoja 100 litų. Ir tam dar turėsiu pati prisistatyti į ambasadą. O tai reiškia, kad dėl pažymos turėsiu pakloti visą savo pensiją. Juk teks važiuoti į Vilnių, juk šitaip brangiai kainuoja kelio nė, o dar ir už pažymą reikia mo kėti“, – kalbėjo moteris. Dokumentas netinka
„Sodros“ Užsienio išmokų tarny bos direktoriaus pavaduotoja Lidija Stasiūnienė pripažino, kad Lietuva neturi gyvybės sertifikato formos, skirtos iš užsienio pensijas gau nantiems šalies piliečiams. „Lietuva savo teisės aktuose yra apsibrėžusi, kas Lietuvoje patvir tina, kad asmuo yra gyvas. Tačiau tai liečia asmenis, gyvenančius užsienyje ir gaunančius iš Lie tuvos pensiją. Tai gali būti kom petentingos įstaigos patvirtintas dokumentas, konsulinių įstaigų išduotas dokumentas arba notaro patvirtintas dokumentas“, – aiš kino L.Stasiūnienė. Tačiau tie, kurie dirbo užsieny je ir gauna užsienio pensiją, vargs ta mėgindami įrodyti užsienio ša liai, kad jie vis dar yra gyvi. „Kiekviena užsienio valsty bė turi savo patvirtintas formas ir jas atsiunčia asmeniui arba patei kia informaciją žmogui, kur tokius dokumentus jis gali gauti. Mes iš šios ponios negavome tokio doku mento. Tačiau kaip kompetentinga
Išgyventi: 26 metų darbo stažą turinti A.Ivaškevičienė iš Lietuvos gau
na 460 litų, o dabar neteko dar ir 190 dolerių ispaniškos pensijos.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
įstaiga patvirtinome, kad žmogus yra gyvas. Kodėl mūsų dokumen tas ispanams netinka, mes neži nome. Ispanai nieko mums neat sakė“, – aiškino L.Stasiūnienė. Pasak jos, problema išsispręstų, jei ispanai atsiųstų blanką, kurį lie tuviai galėtų patvirtinti. Tačiau kol nėra popierėlio, ša lis niekaip nesugeba surasti bū do, kaip patvirtinti, kad pilietis yra gyvas. Tarėsi dėl bendros sistemos
„Dėl šios moters dirbame nuo bir želio mėnesio. Kiek atsimenu, mes siunčiame ir siunčiame dokumen tus į Ispaniją. Tačiau juk Euro pos Sąjungoje nėra priimto vieno bendro dokumento, kuriuo bū tų patvirtinama, kad žmogus gy vas. Nors yra siūlymų įvesti tokią bendrą visoms šalims sistemą“, – tikino specialistė. L.Stasiūnienė teigė, kad vien per rugsėjo mėnesį į tarnybą kreipė si apie 100 pensininkų, prašančių patvirtinimo, kad jie yra gyvi. „Tačiau daugiausia tų, kuriems mes mokame pensiją. Tokių dau guma gyvena Latvijoje. Su šia ša limi mes pasirašėme sutartį ir šia informacija keičiamės kas mėne sį. Ruošiame dvišalę sutartį su Es tija. Visgi tokias sutartis sunku
pasirašyti, nes sudėtinga suderin ti skirtingus šalių asmens duome nų apsaugos įstatymus“, – aiškino L.Stasiūnienė. Ji pripažino, kad klaipėdietė yra antroji šiais metais, kuriai užsienio šalis nutraukė pensijos mokėjimą. Vis tiek teks laukti atsakymo
L.Stasiūnienės nuomone, uosta miesčio gyventojai vis tiek teliks laukti atsakymo iš Ispanijos. „Aš suprantu, kad labai sun ku ir pensija yra žmogaus pragy venimo šaltinis. Galbūt numaty ti terminai, per kuriuos Ispanijoje numatyta vėl pradėti mokėti pen siją? Reikia pripažinti, kad ir pats žmogus yra atsakingas ir jis turi sa vo pareigą vykdyti“, – tikino Už sienio išmokų tarnybos vadovo pa vaduotoja. L.Stasiūnienė prisiminė, kad iš vienos užsienio valstybės „Sodra“ yra gavusi atsakymą, kad Užsienio išmokų tarnyba nerašytų užsienie čiams raginimų. „Esą kiekvienas priminimas tik atitolina prašymo nagrinėjimo tvarką. Matyt, pas juos yra tokia tvarka. Mūsų registruotas laiškas į Ispaniją keliauja dvi savaites. Dau giau nei du mėnesius dokumentai keliauja į Rusiją“, – aiškino L.Sta siūnienė.
Rekonstruojama paskutinė šiemet šilumos trasa Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Uostamiestyje baigiami šiemet su planuoti šilumos trasų atnaujini mo darbai. Jas liko suremontuoti Taikos prospekto pabaigoje, ties sankryža su Smiltelės gatve.
Darbai: uostamiestyje baigiama remontuoti šilumos trasas.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Dėl šių darbų vakar nuo 8 iki 18 val. šiluma ir karštas vanduo nebuvo tiekiamas 12 aplinkinių namų. Įmonės „Klaipėdos energija“ at stovai pabrėžė, jog net ir žiemą pa sitaiko atvejų, kai vartotojams tiek laiko tenka būti be šilumos, o dabar šildymo sezonas tik prasidėjo, tad didelių sunkumų neturėjo kilti. Pašnekovai teigė, kad prasidė jus šildymo sezonui, kai šilumos
trasas reikia užpildyti aukštesnės temperatūros vandeniu, rekonst ruotuose tinkluose gali išryškė ti defektai. Šalinant juos, kai kuriems var totojams gali būti nutrauktas šilu mos tiekimas. Apie tai gyventojai bus informuoti. Iš viso šiemet atnaujinta 5,172 ki lometro trasų. Seni vamzdžiai pa keisti naujais bekanaliais, iš anks to izoliuotais. Šiemet šilumos tinklų rekonst rukcija kainavo 9 mln. litų. Darbai finansuojami bendrovės „Klaipė dos energija“ lėšomis. Iš viso Klaipėdoje yra apie 210 kilometrų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų – trečdalis jų at naujinti.
5
trečiadienis, SPALIO 16, 2013
miestas
Stadione nugriaus tribūną 1
„Nusimato, jog kitą se zoną Klaipėdos „Atlan tas“ gali žaisti kuriame nors Eu ropos turnyre, todėl privalome susitvarkyti VIP tribūnas, nes ki taip komandai teks žaisti ne uosta miestyje, o kitame mieste. Planuo jame dar šiemet tą avarinės būklės tribūną sulyginti su žemėmis, o iki kitų metų pavasario jos vietoje pa statyti naują“, – teigė Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centro direktorius Vytautas Platūkis. Jau esą parengtas ir naujos svar biems asmenims skirtos tribūnos projektas. Numatoma statyti leng vų konstrukcijų, greitai sumontuo jamą tribūną, kurioje būtų įrengta vietų žiūrovams po stogu, o po tri būnomis – konferencijų salė. „Kol kas konkrečių skaičių, kiek gali kainuoti pastatyti naują VIP tribūną, neturime. Tačiau daug maž žinome, kad tai gali atsieiti daugiau nei milijoną litų“, – teigė V.Platūkis. Savivaldybės turto komiteto na riai vakar leido nugriauti dar ketu
ris avarinės būklės statinius. Trys jų – Girulių, Antrosios Melnragės ir Smiltynės paplūdimių prieigose esantys viešieji tualetai. „Jie jau seniai nebenaudojami, o pastatai – tokie baisūs, kad ne tik akis drasko, bet ir kelia grės mę žmonėms. Baisu, kad kas nors į tuos „vaiduoklius“ neįlįstų ir koks stogas ant galvos neužgriūtų. No rime išvalyti miestą. Tų nugriautų tualetų vietoje numatoma statyti naujus, konteinerinius“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Turto sky riaus vedėja Genovaitė Paulikienė. Politikai leido nugriauti ir S.Šim kaus g. 5A esantį sandėlį. Jis bus nugriautas ne tik todėl, kad yra blogos techninės būklės, bet ir dėl to, kad tai numatyta patvirtintame teritorijos tarp Puodžių g., S.Dau kanto g., S.Šimkaus g., M.Mažvydo al. ir Manto g. detaliajame plane. Sandėlio vietoje turi būti įrengtos vietos automobiliams statyti. Preliminariai skaičiuojama, jog nugriauti visus avarinės būklės sta tinius kainuos apie 70 tūkst. litų.
Uostamiesčio dau giavaikės šeimos piktinasi iš jų nori ma atimti lengvata, kuri dabar garan tuoja 50 proc. ma žesnį mokestį už darželį. Kompensa cijos „nubraukimui“ pasipriešino ir So cialinių reikalų ko miteto nariai.
Prieštarauja: daugiavaikės šeimos nepatenkintos norima panaikinti
mokesčio už darželį lengvata.
Už lengvatą – kova Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Grėsmė: VIP tribūnoje sirgaliams rungtynes stebėti draudžiama jau
kelerius metus, nes ji bet kada gali nugriūti.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Tomo Raginos nuotr.
Gausių šeimų bendrija „Šeimyna“ bei Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija raštiškai kreipėsi į mies to valdžią. Asociacijos tikino, kad uostamiestyje planuojama ir vyk doma šeimos rėmimo politika liū dina daugiavaikes. Rugsėjį sudaryta speciali darbo grupė, vadovaujama savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamen to direktorės Nijolės Laužikienės, pasiūlė 50 proc. mokesčių lengva tą skirti tik toms šeimoms, kuriose vienas iš tėvų mokosi arba studi juoja, ir toms, kuriose laikinai su siklosto sunki šeiminė padėtis. Vi soms kitoms socialinėms grupėms tokia nuolaida nebebūtų taikoma. „Prieštaraujame šios darbo gru pės pasiūlymui naikinti visas šiuo metu esančias mokesčių už darže lį lengvatas, tarp jų ir 50 proc. ma
žesnį mokestį už darželį šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vai kų. Auginame vaikus Lietuvai, ne prašome socialinės paramos, sten giamės atžaloms sukurti saugią ir sveiką aplinką, todėl norime, jog galiojanti mokestinė lengvata bū tų palikta“, – kreipimesi rašė dau giavaikių šeimų atstovai. Daugiavaikėms šeimoms vakar pritarė ir savivaldybės Socialinių reikalų komiteto nariai. Jie įsitiki nę, jog kompensacijos gausioms šei moms neturėtų būti naikinamos. „Blogiausiu atveju, jei mies to taryboje kiltų karas ir prasidė tų spaudimas, būtų galima galvoti apie kompensacijų palikimą toms daugiavaikėms šeimoms, kuriose visi trys vaikai lanko darželius. Iš leisti vieną vaiką į darželį tėvams kainuoja apie 200 litų per mėne sį. Jei šeimoje trys vaikai keliauja į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tė vams tenka pakloti apie 600 litų.
Auginame vaikus Lietuvai, neprašome socialinės paramos, stengiamės atža loms sukurti saugią ir sveiką aplinką. Tai – daug“, – skaičiavo komiteto narė Audronė Balnionienė. Socialinių reikalų komiteto na rys Nerijus Čapas teigė, kad vienos daugiavaikės šeimos negali būti la biau daugiavaikės nei kitos. „Jei vienas iš vaikų yra dvylikto kas, ar jam pinigų reikia mažiau? Greičiau – atvirkščiai. Skirstymo čia negali būti. Būtina vadovautis įsta tyme nurodytu daugiavaikės šeimos apibrėžimu“, – kalbėjo N.Čapas. Klaipėdoje gyvena apie 1,2 tūkst. šeimų, kurios augina tris ir dau giau vaikų.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje kvepia įkurtuvėmis Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Prieš trejus metus prasidėjusios Mažosios Lietuvos istorijos muzie jaus priestato senamiestyje staty bos jau baigtos. Muziejininkai iš se nųjų saugyklų Liepų gatvėje persi kėlė į naujas patalpas.
Pastato tinkamu naudoti valsty binė komisija dar nepripažino, tai turėtų įvykti po kelių savaičių. Ta čiau eksponatai į naujas patalpas jau pervežti. Saugyklų patalpos užima 430 kvadratinių metrų plotą. Jose teks sutalpinti milžinišką kiekį ekspo natų – jų muziejus turi 110 tūks tančių. „Muziejuose įprastai yra ekspo nuojama tik 7 procentai visų turi mų eksponatų. Tad didžioji dalis jų atguls saugyklose“, – sakė Mažo sios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.
Naujose saugyklose, naudojant mobilias lentynas, sutaupoma apie 30–40 procentų erdvės. Į muzie jaus įrangą investuota beveik 0,5 mln. litų. „Žinoma, tokios lentynos pasi teisina saugant knygas, dokumen tus, smulkius eksponatus. Tačiau jos visai netinka dideliems, ne standartiniams daiktams“, – teigė muziejininkė Irena Butginienė. Kai kurie didieji eksponatai, pa vyzdžiui, audimo staklės, išrinktos ir saugomos dalimis. „Visi pastato stiklai nepraleidžia infraraudonųjų spindulių – tokie yra reikalavimai. Anksčiau dangs tydavomės užuolaidomis. Visose patalpose automatiškai fiksuoja ma drėgmė ir temperatūra. Rūsys, kur saugomi archeologiniai radi niai, įrengtas taip, kad jo neužsem tų“, – pasakojo J.Genys. Oficialus naujųjų muziejaus pa talpų atidarymas turėtų įvykti po kelių savaičių.
Persikraustė: J.Genys džiaugėsi, kad jo kolegos su visais saugyklų eksponatais jau persikėlė į naujas pa
talpas Didžiojoje Vandens gatvėje.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
6
trečiadienis, spalio 16, 2013
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Lošėjo paklydimai Marius Bagdonas
V
erslininkas Antanas Guoga, mat yt, prisim inė savo jau nystę, kai pragyvenimui pri sidurdavo dirbdamas krup jė, tad lengva ranka Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) viceprezidento postą perleido sirgalių vedliui Sėklai. Suprask, ponas rėmėjas su savo vieta vykdomajame komitete gali daryti ką tik nori. Menkutė smulkmena, kurios než i nojo ir pats A.Guoga, – ši pozicija priklau so ne jam, o Nacionalinei moterų krepši nio lygai. Taigi ir įpėdin į paskirs ne pats kortuotojas, o lygos vadovybė. Pašaipų objektu tapęs filantropas pasta ruoju metu daro tokias klaidas, kurios kas kartą iš naujo verčia pečiais gūžčioti vie šųjų ryšių specialistus. Liberalų sąjūdžio vėl iavą užsimojęs nešti Tony G pamirš to esminę taisyklę, kurią žino kiekvienas patyręs lošėjas: svarbiausia – kantrybė.
Galiausiai lietuvių sim patijos talentingam Aust ralijoje turtus susikrovu siam tautiečiui išgaravo kaip kamparas. Dirva A.Guogos propagand inėms pikt žolėms tarpt i buvo išpurenta ypač ge rai. Lipšn iai prisišliejęs prie žmogaus, kuriam ūgiu ir autoritetu Lietuvoje pri lygti negali niekas, A.Guoga pradėjo sa vo rink imų kampan iją, o kai Arv ydas Sabonis su savo bendražygiais surengė demaršą, verslininkas suskubo televizi joje ir sau artimoje interneto žiniasklai doje postringauti apie tūpčiojimus prieš krepšinio legendą. Kai Sabas persigalvo jo, A.Guogos propagand in iai čiuptuvai ataugo kitu pav idalu. Oranž ine skepe tėle prisideng usio vyro minčių srautą pastarosiomis savaitėmis suvokti ypač sunk u: tai jis demonstr uoja išskirt ines žinias apie Majamio ir Klivlando klubuo se neva žaidusį Kobe Bryantą, tai atža garia ranka skirsto LKF pareigybes. Procesą, kuris vyksta pastaruoju metu, būt ų gal ima drąsiai vad int i char izmos rut in izacija. Smulk ios liež uv io už dan tų nelaikančio verslininko klaidelės vis dažn iau mut uodavo į sistem ines klai das, ir gal iausiai lietuv ių simpat ijos ta lent ingam Austral ijoje turt us susik ro vusiam taut iečiui išgaravo kaip kam paras. Dabar daugelis Marijos žemės pi liečių A.Guogą tapatina ne su sėkmingo verslo kelrodžiu, o su šiuolaikiniu nuvo rišu, siekiančiu pralobti ir šiltai įsitaisyti Europos Parlamente. Atrodo, kad naujai iškepto politiko kaukė nukrito dar prieš atveriant balsadėžes.
Dujų kaina – nepagrįsta
K
iekvieną rudenį vis labai sunku suvokti, kodėl di dėja dujų kainos. Jau se niai pastebėjau, kad kai tik praeina vasara, degalinėse šių degalų įkainiai ima didėti kasdien. Štai ir pirmadienio vakarą pama čiau, kad litras pabrango iki 2,52 li to. Dar sekmadienio vakarą ta kaina buvo šiek tiek mažesnė – 2,49 lito. Nesunku suskaičiuoti, kad jei po 3 centus litras taps branges nis kasdien, tai jau po 16 dienų tas pats kiekis suskystintųjų dujų de galinėje kainuos jau tris litus. O to kia kaina nėra normali, nes ji nea titinka rinkos sąlygų. Apie algas ir išlaidas degalams apskritai lieka tik patylėti. Pasižiūrėjau, kiek kainavo dujos truputį anksčiau, dar vasarą. Pa vyzdžiui, jų pyliausi rugpjūčio 26 dieną Klaipėdos rajone Sendvario seniūnijoje esančioje „Lukoil“ de galinėje. Tuomet litras dar kaina vo 2,22 lito. Kaina, sakyčiau, normali, nors dar vasaros pirmoje pusėje už li trą nereikėjo mokėti ir dviejų li tų. Keliomis dienomis anksčiau, rugpjūčio 22-ąją, pyliausi „Ven tus-Nafta“ degalinėje Nemakščių seniūnijoje Raseinių rajone. Tada teko mokėti 2,21 lito. Kaina – taip pat, sakykime, nor mali, todėl pretenzijų lyg ir nebūtų galima reikšti. Tačiau jau spalio 5 dieną „Lukoil“ degalinėje, esančioje Viduklės se niūnijoje Raseinių rajone, už litrą dujų teko pakloti net 2,39 litus. Taigi per mėnesį ir 10 dienų litras pabrango 17 centų. O jei skaičiuo sime dabartinį brangimo tempą, pastebėsime, jog jis gerokai inten syvesnis. Mat spalio 15 dieną litras tose pačiose degalinėse jau kainavo 13 centų brangiau nei spalio 5-ąją. Ką nori, tą man gali sakyti, bet kodėl per 10 dienų litras šių de galų pabrango net 13 centų, kaip nors įtikinamai ar logiškai paaiš
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Klaipėdietė
Kas mus nuodija?
Budrūs: vartotojai pastebi, kad suskystintųjų dujų kaina ėmė kilti be-
veik kasdien.
kinti neįmanoma. Juolab kad rin kose naftos kainos svyravo – tai pi go, tai brango. Mano nuomone, Lietuvoje įsi galėjo tam tikra mada pavasarį de galus piginti, o praėjus vasarai – branginti. Ir kasmet tai daroma vis drastiškiau, skaičiai vis didesni.
Europarlamentarai dujiniais automobiliais nevažinėja: kam jiems terliotis, jei gali sau be vargo įsipilti brangaus benzino? Suskystintųjų gamtinių dujų li tras turi kainuoti tiek, kiek kainavo prieš 15 metų – litą arba daugiau siai 1,3 lito. Juk tai yra degalų ga mybos atlieka, panašiai kaip pjuve nos medienos gamyboje. Tačiau suprantama, kad dega lų pardavėjai nori uždirbti ir dujų kainos negali palikti tokios mažos,
Vytauto Liaudanskio nuotr.
nes tuomet niekas nebepirks ben zino, kuris gaminamas iš kasmet brangstančios naftos. Iki šiol kainodaroje susiklostė tradicija, kad už dujas reikia iš var totojų imti dvigubai mažiau nei už benziną. Tačiau ir šią lupikišką tra diciją jau stengiamasi pamiršti, nes dujų litro kaina jau perkopia pusės litro benzino kainą. Tai, mano nuomone, labai ne gera tendencija, neleidžianti žmo nėms pasirinkti pigesnius degalus ir mažiau teršti aplinką, nors apie jos tausojimą garsiai iš tribūnų kal bama ir Lietuvoje, ir Europos Ta ryboje. Blogai tai, kad realybėje tos kal bos nieko nereiškia, nes pramoni ninkai dirba vien tik tam, kad gau tų kuo daugiau pelno, o tie plepiai jiems tik kelia juoką. Žmonės, pa prasti vartotojai, čia vis tiek nie kam nerūpi. Juk europarlamentarai dujiniais automobiliais nevažinė ja: kam jiems terliotis degalinėse ta nemalonia užpildymo automobilio balioną procedūra, jei gali sau be vargo įsipilti brangaus benzino? Algis Vaišnoras
***
V.Spurytė. „Klerkai liko be pramogų“, „Klaipėda“, 2013 10 16.
Informacija: 397
ir vienas kitas posėdis. Niekas nie kada net netikrina, ar darbuotojas yra darbe. Galėtų būti kaip užsie nyje: ateini į darbą – pasižymi kor tele, išeini – vėl pasižymi. O dabar netvarka. Kiekvienas viršininkas turi po kelis ar keliolika padėjėjųspecialistų ir dalis jų tikrai krapšto nosį, pasipuošę marškiniais ir kak laraiščiais. Vienas tik įvaizdis iš jų. O socialinius tinklus tikrai reikia blokuoti, tai laiko švaistymas. Te gul naršo juose po darbo.
Šaunuolė V.Venckutė-Palaitienė. Seniai reikėjo tai padaryti. Žmo nės laukia už durų, o jie su sa vo bobomis susirašinėja ir filmus žiopso. Teisingai
***
Pritariu vedėjai V.Palaitienei 100 proc. Taip yra ir Valstybinėje mo kesčių inspekcijoje, kitose valsty bės įstaigose. Savo mylimus feis bukus žiūrėkite vakare.
Blokuoti
Pagaliau Portalo kl.lt skaitytojų komentarai
Nuo vasaros jau tris mėnesius kiekvieną rytą ir vakarą Kretingos gatvėje tvyro kanalizacijos tvaikas. Neįmanoma atsidaryti buto lan gų, dvokas – baisus. Niekaip ne suprantu, kas mus nuodija? Esa me pripratę prie kraunamos naftos kvapo, jis nėra malonus, bet jau be veik baigiame priprasti. Tačiau ka nalizacijos dvokas vargina. Gal kas žino, kodėl turime kęsti tokias kančias? Labai abejotina, kad jis atsklinda iš Dumpių. Egidijus
Lazda turi du galus
Skaičiau dienraštyje straipsnį „Vis ką darome dėl žmonių“ („Klaipė da“, 2013 10 08). Noriu pasakyti, kad tikrai ne visada daroma ge ra žmonėms. Klaipėdiečiai ir sve čiai myli pajūrį, mėgsta ten ilsėtis. Bet Pirmojoje Melnragėje, kai išar dė pėsčiųjų taką prie molo, taip ir neatstatė. Nei mano neįgalus sū nus, nei mamos su vaikais nega li nuvažiuoti prie molo ir pamatyti jūros, nes nėra priėjimo. Marija
Nepagarba kitiems
Teko stebėti vieną ponią, kurį pre kybos centro konditerijos skyriu je ilgai rinkosi pyragą, už pirkė jos nugaros nusidriekė netrumpa eilutė kitų klientų. Pagaliau po nia apsisprendė, ko nori, papra šė, kad jai pasvertų gabalą saldė sio. Pardavėja irgi ilgai krapštėsi, kol įteikė moteriai jos prašytą py ragą, o toji jį apžiūrėjusi sako: „Ži note, jis man nepatinka, neimsiu“. Visi, stebėję šitą „dramą“, nuščiu vo: ko ji tada visus mulkino ir gai šino? Tai tik parodo „reiklios pir kėjos“ vidinę kultūrą. Genadijus
Kada pietauja prokurorai
Prieš vidurdienį, tai yra dar nepra sidėjus biudžetininkų pietų metui, nuėjau į valdininkų pamėgtą užei gą ir pastebėjau, kad iš jos skirsto si jau papietavę prokurorai. Keis ta, juk jiems pietūs irgi nuo 12 iki 13 valandos. Kuo jie kitokie nuo visų likusių, kurie algas gauna iš vals tybės biudžeto? Gintaras Parengė Asta Dykovienė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
telefonas@kl.lt
Benamiai yra didžiausia Lietuvos gėda. Kas darosi prie bažnyčių? Susėda po penkis elgetas ir renka išmaldą. Kodėl niekas jų neišveža iš miesto? Galėtų pastatyti fabriką ir įdarbinti prievarta tokius žmo nes. Dabar sėdi jie gatvėje ir užpa kalius trina. Visai kitokia situacija būdavo sovietmečiu. Tada bena mių gatvėje tikrai nebūdavo. Visus juos priversdavo dirbti. Reikėtų ir šiais laikais taip daryti.
Valdininkei – didelis pliusas Kiek tenka lankytis savivaldybės įvairiuose kabinetuose, yra maty ti, kad kai kurie darbuotojai tik rai neturi kuo užsiimti. Kai įeini į kabinetą, staiga įsijungia kitą lan gą kompiuterio monitoriuje, ap simeta, kad dirba. Dabar, kai du rys užrakintos, iš viso gali daryti ką nori. Didžiąją darbo laiko da lį kai kuriems tarnautojams ir net skyrių vedėjams bei kitiems virši ninkams sudaro plepėjimas, kavu tės gėrimas, rūkymo pertraukėlės
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Platinimo tarnyba:
397 713
397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Administratorė Daiva Bendikienė –
397 728
Elgetos – Lietuvos gėda
Atgarsiai
***
karštas telefonas
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
trečiadienis, spalio 16, 2013
lietuva Už trolinimą – 750 litų
Nori apkaltos
Pasveikino A.Mamontovą
Vilniaus miesto apylinkės teismas buvusį Vyriausiosios rinkimų komisijos narį Liu taurą Ulevičių (nuotr.) pripa žino kaltu dėl Viešųjų ir priva čių interesų derinimo valsty binėje tarnyboje įstatymo pa žeidimo ir skyrė 750 litų pini ginę baudą už Vytauto Gap šio trolinimą.
Opozicinė Liberalų sąjū džio frakcija vakar kreipėsi į Seimo Etikos ir procedū rų komisiją ir ragino siūlyti Seimui pradėti nuo balan džio jo posėdžiuose neda lyvaujančios „Drąsos ke lio“ partijos frakcijos Ne ringos Venckienės apkal tos procedūrą.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar susiti ko su 30-ies metų sceninės veiklos jubiliejų švenčiančiu Andriumi Mamontovu. Prezi dentė pabrėžė, kad Lietuva didžiuojasi turėdama tokias asmenybes kaip A.Mamon tovas, ir palinkėjo menininkui kūrybinės sėkmės.
Svarstys iš naujo
Parlamentas nu sprendė patikrinti prezidentūros stip rybę. Seimas užsi spyrė siūlyti Prezi dentei Daliai Gry bauskaitei iš parei gų atleisti jai lojalų generalinį prokuro rą Darių Valį.
Parlamentas pakartotinai svars tys Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurias vetavo Prezi dentė Dalia Grybauskaitė. Už to kį sprendimą vakar balsavo 100 Seimo narių, prieš – trys parla mentarai.
Vaidmuo: generalinis prokuroras D.Valys tapo Seimo ir prezidentūros
santykių aiškinimosi įkaitu.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
Metė pirštinę Prezidentei Priežasčių neįvardijo
Vakar po pateikimo pritarta tai num atanč iam Seim o nutar im o projektui. Už jį balsavo 60 parla mentarų, 24 buvo prieš, 20 susi laikė. Projektą parėmė Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio, Tvarkos ir tei singumo, „Drąsos kelio“ partijų frakcijų nariai, pusė Socialdemok ratų frakcijos narių. Toliau projek tą svarstys Seimo komitetai. Konservatoriai Andrius Kubi lius, Rasa Juknevičienė ir Arvydas Vidžiūnas prašė nutarimo projek tą pristačiusio Seimo Teisės ir tei sėtvarkos komiteto pirmininko so cialdemokrato Juliaus Sabatausko nurodyti bent tris priežastis, kodėl reikia atleisti generalinį prokurorą. „Mano manymu, prokuroras pa darė nemažai klaidų atlikdamas pertvarką, aš jų tikrai nevardy siu“, – atsakė J.Sabatauskas. Dar kartą perklaustas to paties komiteto vadovas nukirto: „Šian dien aš teikiu šitą klausimą, vadi nasi, aš įsitikinęs, kad toks spren dimas turi būti priimtas.“ „Ne vaikų darželis“
„Drąsos kelio“ partijos frakcijos narys Valdas Vasiliauskas tvirtino, kad D.Valys turėjo atsistatydin ti, kai Seimas atmetė Generalinės prokuratūros ataskaitą. Seimo pirmininkė Darbo partijos narė Loreta Graužinienė pasisakė už generalinio prokuroro D.Valio atstatydinimą. „Manau, kad prokuratūros sis temoje įsivyravęs chaosas, ir ta psichologinė atmosfera, kuri tvy
ro ten, tikrai neigiamai atsiliepia darbo kokybei“, – antradienį žur nalistams sakė L.Graužinienė. Klausiama, ar nederėtų leis ti prokurorui patikslinti ataskaitą, jei ji neįtiko Seimui, laikinoji Darbo partijos vadovė sakė: „Čia ne vaikų darželis, kad leistume, – šiandien pabarti, rytoj pasitaisyti.“ „Tai atsakingos pareigos, kurių funkcijas ir atsakomybę apibrėžia mūsų Konstitucija bei kiti įstaty mai, ir pareigūnai eidami į pareigas turi nuo pat pirmos dienos supras ti savo atsakomybės lygį“, – kalbė jo Seimo vadovė. Įžvelgia Konstitucijos pažeidimą
Prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė vakar pabrėžė šalies vadovo inicia tyvos svarbą atleidžiant generalinį prokurorą. „Šiuo atveju generalinio pro kuroro atleidimo iš pareigų tvarka reglamentuota Konstitucijoje, ir labai aiškiai: generalinį prokurorą skiria ir atleidžia respublikos prezi dentas. Seimas pritaria arba nepri taria tokiam atleidimui, bet inicia tyva šiuo atveju pagal Konstituciją priklauso respublikos prezidentui. Prezidentas vadovaujasi Konstitu cija, o ne Seimo statutu“, – interviu Žinių radijui sakė patarėja. Konservatorius Jurgis Razma tvirtino, kad siūlomas Seimo nu tarimo projektas kelia rimtų abe jonių dėl galimo Konstitucijos pa žeidimo. „Pranešėjas atrodė gana apgailė tinai, kai nė į vieną klausimą, kokie konkretūs priekaištai prokuratūros
darbui formuluojami, nesugebėjo atsakyti“, – tvirtino J.Razma. Anot jo, valdantieji ir „Drą sos kelio“ partijos frakcijos at stovai tokiu būdu keršija Gene ralinės prokuratūros vadovui dėl Darbo partijos ir Neringos Venc kienės bylų. „Klaipėdos“, BNS inf.
Nepritarė ataskaitai Seimo nutarimo projektas, kuriuo siūloma Prezidentei atleisti generali nį prokurorą, teikiamas anksčiau Sei me nepritarus D.Valio pristatytai pro kuratūros metinės veiklos ataskaitai. Spalio pradžioje nepritaręs prokura tūros ataskaitai Seimas pavedė Tei sės ir teisėtvarkos komitetui parengti nutarimo projektą su siūlymu dėl ge neralinio prokuroro atleidimo. Seimo statutas numato, kad neprita ręs valstybės institucijos vadovo, ku riam paskirti reikalingas Seimo prita rimas, ataskaitai parlamentas gali pa vesti šią ataskaitą svarsčiusiam ko mitetui pateikti Seimo nutarimo dėl siūlymo prezidentui atleisti šį valsty bės institucijos vadovą iš einamų pa reigų projektą. Konservatoriai renka parašus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl tokios Seimo statuto nuo statos konstitucingumo. Konservato riai tvirtinta, kad remiantis minėto mis Seimo statuto nuostatomis „sie kiama atleisti generalinį prokurorą ir politizuoti prokuratūros veiklą“. Pagal Konstituciją generalinį pro kurorą skiria ir atleidžia preziden tas Seimo pritarimu.
Ekonomikos komiteto narė so cialdemokratė Birutė Vėsaitė džiaugėsi, kad vetuodama patai sas šalies vadovė „nerado reikš mingų spragų“. O Prezidentės vyriausioji pa tarėja Rasa Svetikaitė apgailes tavo, kad Seimas į įstatymą neį kėlė saugiklių, kurie būtų taikomi mažos vertės pirkimams. „Antikorupciniu požiūriu nei giamai vertintina tai, kad įsta tymu neišsprendžiamas vienas, tačiau labai svarbus – viešųjų pirkimų skaidrumo užtikrinimo – klausimas, ypač kalbant apie mažos vertės viešuosius pirki mus“, – teigė patarėja. Pasak jos, tokios pirkimo ver tė didinama dvigubai, nenusta tomi jokie viešumo reikalavimai, kurie leistų iš anksto jį prižiūrėti, užtikrinti informaciją tiekėjams, konkurenciją ir geriausią prekių bei paslaugų kainą. Anot R.Svetikaitės, Prezidentė siūlo perkančiosioms organizaci joms internete skelbti informa ciją apie pradedamus viešuosius pirkimus, apie nustatytus laimė tojus ir sudarytas sutartis. Prezidentės teigimu, įstatymai neturi atverti kelio didesnei ko rupcijai bei neracionaliam lėšų naudojimui ir privalo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Taip pat jokie viešieji pirkimai negali būti vykdomi paslapčiomis. Seimas dvigubai – nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. litų – spa lio pradžioje padidino mažos vertės viešųjų pirkimų ribą per kant prekes ar paslaugas, bet pa liko galioti dabartinę 0,5 mln. litų aukščiausią ribą perkant darbus.
Seimas taip pat panaikino išimtį politinėms partijoms, pagal ku rią joms nebuvo taikomas Viešų jų pirkimų įstatymas. Tačiau per kant paslaugas įstatymas nebus taikomas politinių partijų rekla mai, propagandinių filmų ir vaiz dajuosčių gamybai. Seimas taip pat buvo nustatęs, kad perkančioji organizacija apie bet kokį pradedamą pirkimą, nu statytą laimėtoją, pirkimo sutartį turės informuoti leidinyje „Vals tybės žinios“, – taip Seimas su darė galimybes toliau dirbti lei dyklai, kuri nuo kitų metų turėjo nutraukti savo veiklą.
Mažos vertės pirki mai sudaro didžią ją dalį pirkimų. Tačiau dėl šių nuostatų Prezi dentė pastabų neturėjo. „Mažos vertės pirkimai sudaro didžiąją dalį pirkimų. Šiuo atveju toks jų visų skelbimas „Valstybės žiniose“ tiesiog būtų ir ekono miškai, ir visaip kitaip tikrai ap sunkinantis perkančiųjų organi zacijų veiklą. Nuo Naujųjų metų turi įsigalioti Teisėkūros pagrin dų įstatymo nuostatos, kurios iš principo sukuria, bent jau sudaro prielaidą sukurti teisės aktų re gistrą ir panaikina „Valstybės ži nių“ kaip tokių buvimą, kiek tai susiję su teisės aktų skelbimu, bet tas laukas išlieka informa ciniu pranešimu, todėl, manau, prie šito klausimo dar bus su grįžta“, – teigė R.Svetikaitė. Pakeitimus kritikavo nevy riausybinė organizacija „Trans parency International“ – esą jais siekiama ne supaprastinti vie šuosius pirkimus, o atverti kelią didesnei korupcijai ir neraciona liam lėšų naudojimui. „Klaipėdos“, BNS inf.
Esmė: Seimas dvigubai – nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. litų – spalio
pradžioje padidino mažos vertės viešųjų pirkimų ribą perkant pre kes ar paslaugas. Vytauto Liaudanskio nuotr.
8
trečiadienis, spalio 16, 2013
užribis Pamokos atnešė nemalonumų
Pagrasino kaimynui peiliu
Gelbėjo vyrą balkone
Pirmadienio rytą Kretingos g. policininkai sustabdė mašiną, kurios laikinasis numeris ne begaliojo, o automobilis tech niškai nepatikrintas. Prie vairo sėdėjo Klaipėdoje gyvenantis 46 m. libanietis. Jis, matyt, bu vo girdėjęs, kad tokiais atvejais reikia duoti pinigų ir pareigūnų mašinoje padėjo 40 litų.
Spalio 14 dieną Taikos pr. 40 name, bendrame koridoriu je girtas 45 m. Robertas gra sino papjausiąs savo kaimy ną. Atskubėję policijos parei gūnai įsitikino, kad vyras ne blaivus (2,2 promilės) ir išga beno jį į 2-ąjį policijos komisa riatą. Aršuolis buvo uždarytas į areštinę.
Pirmadienį perpiet ugniagesiai skubėjo gelbėti per 2 aukšto balkoną bandžiusį šokti žmogų. Paaiškėjo, kad taip į lauką no rėjo patekti ligotas vyras. Nu laipintas asmuo perduotas po licijai, pareigūnai susisiekė su jo artimaisiais ir įsitikinę, kad jis nebekelia grėsmės sau bei kitiems, išleido.
Iš naktinio klubo – į ligoninę Įkaušę naktinio klubo lankytojai jėgą išlie jo ant metalinės konstrukcijos, kuri virs dama taip sužalojo merginą, kad ji du kart per parą pateko į ligoninę. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Pajuto smūgį į galvą
Penktadienio vakarą 20-metė stu dentė Gabrielė su draugėmis nuė jo pasilinksminti į populiarų nakti nį klubą „Fabrik“, esantį J.Janonio gatvėje. Tačiau iš vakarėlio mergi na negrįžo namo. Patyrusi sumu šimų ji pateko į ligoninę. „Pamenu, kaip lipau žemyn iš antrojo aukšto ir kaip pajutau stiprų smūgį į galvą. Kas vyko po to, mažai pamenu. Veikiausiai ne tekau sąmonės, nes nežinau, kaip nukritau. Atsipeikėjau, kai ma ne kėlė. Nesupratau, nei kur esu, nei kas atsitiko. Per rūką prisime nu, kaip sėdėjau ir kažkas klausė, ar reikia greitosios. Veikiausiai sa kiau, kad man nieko nereikia. Ne suvokiau, kas atsitiko ir kokia yra mano būklė, akyse temo, nepap rastai skaudėjo galvą“, – pasako jo mergina. Gabrielės draugas pasišovė nu vežti ją į ligoninę. Apsauginin kas vaikinui įbruko raštelį su dvie jų vaikinų pavardėmis, sakydamas, kad tai yra kaltininkai. Jų pavardžių reikėsią, jei mergina sumanytų juos apskųsti policijai. Diagnozavo smegenų sukrėtimą
Tąnakt ligoninėje Gabrielės galva buvo peršviesta rentgeno spindu liais. Paaiškėjo, kad kaukolė svei ka, tad mergina grįžo namo. Tačiau jau kitos dienos popietę jai pasidarė dar blogiau, galvą lau žė nepakeliamas skausmas, apė mė svaigulys, pykino. Be to, sutino
čiurna, pradėjo skaudėti nubroz dintą dešinįjį kelią, ranką. Mergina vėl nuskubėjo į ligoninę. Šį kartą jai buvo atlikta kompiu terinė tomografija. Medikai kons tatavo, kad Gabrielės galva smar kiai sumušta, sukrėstos smegenys ir patarė nesikelti iš patalo. Narvą nuvertė vaikinai
Nukentėjusios merginos draugas pasakojo, kad antrajame klubo sa lės aukšte yra įrengtas metalinis narvas, kuriame kartais šoka šo kėjos. Du įkaušę vaikinai įlipo į jį ir ėmė šokinėti. Sunki metalinė konstrukcija neišlaikė jų siautėjimo ir nubildėjo laiptais žemyn.
Mergina parašė po licijai pareiškimą ir nurodė visas įvykio aplinkybes. Kai kurie lankytojai spėjo iš vengti smūgio, tačiau tuo metu žemyn lipusi Gabrielė nepastebėjo griūvančio geležinio narvo. Konst rukcija parbloškė merginą, ne juo kais sužalodama galvą. Apsaugininkai išmetė chuliga nus laukan, prieš tai iškvotę jų as mens duomenis. Vaišino nukentėjusiąją
Gabrielės draugė vėliau jai pasako jo, jog klubo darbuotojai ant stalo, prie kurio sėdėjo bandžiusi atsi gauti mergina ir jos bičiuliai, klo
Nuostata: klube „Fabrik“ vykusio pasilinksminimo metu sužalota studentė pretenzijų turi ne chuliganiškai
besielgusiems vaikinams, o administracijai.
jo saldumynus ir buvo akivaizdžiai išsigandę. „Manau, kad dėl įvykio kaltė tenka klubui, nes tai jų daiktas bu vo netinkamai padėtas ir virsda mas mane sužalojo. Beje, kliuvo ir mano draugei, jai nubrozdinta nu gara, bet ji į medikus nesikreipė“, – teigė studentė. Klubo „Fabrik“ direktoriaus pa vaduotoja Milda Grigalauskienė apie savaitgalio incidentą antra dienį teigė išgirdusi tik iš „Klaipė dos“ korespondentės. Ji stebėjosi, kad apsaugininkai bei administra torė jai nieko nepranešė. Bandė išjudinti įrenginį
„Teko gerokai paplušėti, kol atga minome to vakaro įvykių seką, nes į mūsų administratorę niekas ne sikreipė. Iš mūsų greitoji nebuvo kviesta. Tik apsaugininkai paaiš kino, kad juos pakvietė nukentė jusios merginos draugas ir paaiški no, kad du vaikinai nuvertė ant jos tą visą gargarą“, – pasakojo M.Gri galauskienė. Moteris teigė labai nustebusi, kad įrenginys galėjo nukristi. Pa sirodo, keli darbuotojai antradienį
bandė jį judinti, bet neišjudino. Kai klubo administracija sužinojo apie incidentą, metalinį narvą išnešė. „Negalėjome net įtarti, kad tą daiktą galima išjudinti. Salėje yra ir šaldytuvai, ir baldai, tad jei nori, gali padaryti daug žalos“, – komen tavo klubo vadovo pavaduotoja. Neįtarė, kad sužalojimas rimtas
M.Grigalauskienė pasakojo, jog nie kas iš darbuotojų tiesiogiai nematė įvykio, o po jo mergina pati vaikš čiojo, ilgokai sėdėjo prie baro. „Jei kas iš mūsų žmonių būtų pamatę ją apalpusią, būtų kvie tę greitąją. Paprastai tokiais atve jais skambinama ir policijai. Pas mus visokių įvykių būna. Dažniau siai administratorė sprendžia, kaip elgtis. Kaip man pasakojo, gal pus valandį po įvykio viskas buvo gerai, o paskui merginos draugas pasakė, jog pats ją nuveš į ligoninę. Neat rodė, kad atsitiko kažkas ekstra. Ta konstrukcija niekada anksčiau ne griuvo, ji yra tvirtai stovinti“, – ti kino klubo atstovė. M.Grigalauskienė atviravo, kad klube yra buvę visokių atsitikimų: muštynių, kartą kažkas kažkam iš
Vytauto Petriko nuotr.
mušė dantį, o kai kurie įvykiai galė tų būti vertinami kaip kur kas rim tesni. Paprastai būna kviečiama policija bei greitoji pagalba, tačiau vakarėliai dėl to nenutraukiami. Parašė pareiškimą policijai
„Labai gaila, jog taip įvyko, ir ap maudu, kad mūsų žinia apie tai nepasiekė. Esame pasimetę ir ap gailestaujame dėl tokio įvykio. Konstrukcija ten jau tikrai nebes tovės“, – tikino klubo direktoriaus pavaduotoja. Gabrielė kol kas negali lankyti paskaitų, jai vis dar svaigsta galva ir skauda sumuštas vietas. Mergina parašė policijai pareiš kimą ir nurodė visas įvykio aplin kybes. Kol kas raštu ji neišreiškė nuostatos, kas kaltas dėl jos suža lojimo. „Aš manau, jog kaltas klubas. Kad ir kaip netinkamai elgėsi tie vaikinai, kurie šokinėjo narve, įstaiga turi pasirūpinti, kad žmo nėms būtų saugu. Juk ir jie patys galėjo susižaloti virsdami kartu su konstrukcija. Manau, morali nė žala tenka klubui“, – teigė stu dentė.
Atėmė šimtus litrų naminės Daiva Janauskaitė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės ra jono policijos pareigūnai per vie ną dieną surengė tris operacijas, kurių metu sulaikė naminę degti nę gaminusius bei parduoti susi ruošusius asmenis.
Slaptavietės: naminės degtinės aparatai dažniausiai veikia miškuose
šalia vandens telkinio.
Policijos nuotr.
Pirmadienis plungiškiams parei gūnams buvo vaisingas – iš deg tindarių paimta pustrečio šimto litrų naminės degtinės. Krimina
linės policijos pareigūnai popietę sustabdė Plungės miestu važiuo jantį automobilį „Renault Scenic“ ir rado jame 100 litrų naminės deg tinės. Įtariama, kad Mišėnų kaime gyvenantis vyras gabeno degtinę parduoti. Vėlų tos pačios dienos vaka rą miške netoli Babrungėnų kai mo Viešosios policijos Prevencijos skyriaus pareigūnai užklupo 35 me tų Joną G. plušantį prie veikiančio naminės degtinės aparato. Vyras jau buvo spėjęs išvirti 50 litrų gėralo.
Kai policininkai baigė formalu mus ir uždarė Joną G. į areštinę, nuskubėjo pas jo darbdavį. Mat vy ras oficialiai dirbo pas Babrungė nuose gyvenantį ūkininką Albertą U. Pareigūnai į ūkininko duris pa sibeldė pusę trečios nakties. Jo so dyboje aptikta dar 100 litrų namų gamybos degtinės. Plungės rajono policijos viršininkas Saulius Vai čekauskas teigė, kad įvykių Bab rungėnuose bei Plungėje kol kas nesieja. Tyrimus atliko skirtingų policijos padalinių pareigūnai.
9
trečiADIENIS, spalio 16, 2013
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,10 %
–0,44 %
+0,35 %
Bendra priežiūra
Jungia oro uostus
€
ES finansų ministrai vakar priėmė spren dimą dėl bendro bankų priežiūros mecha nizmo. ES pirmininkaujanti Lietuva siekia šalių narių sutarimo, kad galėtų pradėti derybas su Europos Parlamentu iki šių metų pabaigos. Į Europos centrinio ban ko priežiūrą, kuri apims 160 stambiausių ir svarbiausių bankų ES, Lietuvai įstojus į euro zoną patektų trys šalies finansų gru pės – SEB, „Swedbank“ ir DNB.
Seimas linkęs leisti Kauno ir Palangos oro uostus prijungti prie Vilniaus oro uosto – po svarstymo parlamentas pritarė reikia mam įstatymo projektui ir baigs jį svarsty ti kitą savaitę. Atsirado ir besipiktinančių, kad visi mokesčiai sujungus tris oro uos tus keliaus į Vilnių, – parlamentaras Me čislovas Zaščiurinskas reikalavo, kad nau jai įmonei priimant sprendimus balso tei sę turėtų Kauno valdžia.
Baltarusijos rublis 10000 2,7771 DB svaras sterlingų 1 4,0667 JAV doleris 1 2,5452 Kanados doleris 1 2,4617 Latvijos latas 1 4,9135 Lenkijos zlotas 10 8,2481 Norvegijos krona 10 4,2579 Rusijos rublis 100 7,8851 Šveicarijos frankas 1 2,7969
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
+0,0540 % –0,0320 % 0% +0,1505 % +0,0102 % +0,1372 % +0,3204 % –0,0342 % –0,0214 %
Priežasčių atidėlioti VAE klausimą vėl rasta Seimo vadovybė uždarame posėdyje ki tą savaitę tarsis dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto likimo. Dalis informacijos liks slapta. Tai stebina eks pertus, o opozicijos atstovai neabejoja – VAE klausimas bus atidėliojamas iki pre zidento rinkimų. Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Informaciją „dozuos“
„Yra sutarimas, kad kitą trečia dienį Seimo valdybos uždarame posėdy-je, – valdyba plius frak cijų vadovai arba deleguotas atsto vas, – bus pristatyta (informacija apie VAE projektą – red. past.) šiek tiek išsamiau, nes ne visa infor macija yra viešo naudojimo. Arti miausiame plenariniame posėdyje (spalio 24-ąją – red. past.) infor macija dėl VAE bus pristatyta vi siems Seimo nariams. Seimo na riai galės užduoti klausimų. Tam bus skirta valanda“, – vakar po susitikimo su energetikos ministru Jaroslavu Neverovičiumi informa vo Seimo pirmininkė Loreta Grau žinienė. „Procesas vyksta. Su kito mis valstybėmis vyksta kalbėjimai. Kai kuri informacija yra darbinio pobūdžio, todėl ministras ne viską galės pateikti išsamiai“, – pridūrė L.Graužinienė. Jos teigimu, Seimo nariams visa informacija apie VAE projektą „bus teikiama etapais“. Žinių duos kaimynai
J.Neverovičius sakė, kad aptar ti VAE likimą Seime buvo jo va dovės iniciatyva. „Manome, kad yra svarbu pateikti kuo išsamesnę informaciją – mūsų matymą, koks yra tolesnis Vyriausybės planas dėl mūsų sistemos sinchronizavimo su Europos tinklais ir ateityje di-
džiausio elektros generavimo bloko Baltijos valstybėse“, – teigė ener getikos ministras. Ministras taip pat tvirtino, kad šiandien Vyriausybė bus infor muota apie tai, ką yra susitaru sios VAE projektą įgyvendinsian čios Latvijos, Lietuvos bei Estijos energetikos įmonės ir strateginė investuotoja į VAE Japonijos bend rovė „Hitachi“.
Mums reikia priim ti sprendimus, jie tu ri būti išdiskutuoti ir sąmoningai patvir tinti aukščiausio tau tos atstovo – Seimo. „Apie tai, koks siūlomas toles nis scenarijus, trečiadienį po Vy riausybės posėdžio būsime pasi rengę detaliau papasakoti“, – vakar kalbėjo J.Neverovičius. „Mums reikia spręsti labai rimtus iššū kius energetikoje <...>, mums rei kia priimti sprendimus, jie turi būti išdiskutuoti ir sąmoningai patvir tinti aukščiausio tautos atstovo – Seimo“, – teigė J.Neverovičius. Rengs antrą referendumą?
Ekonomikos komiteto nario ir Energetikos komisijos pirmininko Darbo partijos (leiboristų) atstovo Kęstučio Daukšio teigimu, Lietuva turėtų greičiau priimti sprendimą
Delsimas: vis atidedami sprendimai dėl VAE teikia mažai vilčių, kad projektas iš gražių svajonių persikels į
realybę.
dėl VAE. „Kitaip nusikeltų VAE statyba“, – BNS sakė jis. Parlamentaras mano, kad spren dimas dėl konkretaus VAE projekto galėtų būti priimtas dar šiais me tais, o esant reikalui Vyriausybė galėtų sulaukti Seimo palaikymo. „Galėtų įsikišti ir Seimas. Tai di deli pinigai, kuriuos reikės skolintis ir išleisti. Jeigu Vyriausybei reikės Seimo palaikymo, Seimas padės“, – |teigė K.Daukšys. Politikas taip pat neatmeta ant rojo referendumo dėl VAE gali mybės ir mano, kad jis galėtų vykti 2015 m. su savivaldybių rinkimais. Lietuvos Vyriausybė iki šiol nė ra priėmusi galutinio sprendimo dėl naujos atominės elektrinės statybos.
Artūro Morozovo nuotr.
Komentaras
Rokas Žilinskas
Seimo Energet ikos kom isijos nar ys
I
š visiškai besvorių ir bereikšmių premjero žodž ių matau, kad nė ra politinės valios pripaž inti vie ną real iją, kur i nėra mano sugal vota: projektas gal i būti rentabilus ir ats ip erkant is, jei bus suvaldytos fi nans inės riz ikos. Buvo kalb a, kad komercin is pasiū lymas turėtų būti
pager intas. Japonai jį jau pager ino – Japon ijos invest icijų bankai pateikė labai pat rauklų paskolos pasiū lymą, atsiž velg iant į tai, kad Lietuvos skol i nimosi reitingas pakankamai išaugęs. Tad premjerui pasakyti, kad tai jo ne tenk ina, neturėtų apsiverst i liež uv is. Jis to ir nesako, bet akivaizdž iai neno ri pasak yt i ir to, kad pasiū lymas ten kina. Manau, tai susiję su artėjančiais prezidento rink imais ir jie, mano ma nymu, muil ins šį projektą tol, kol pa aiškės rink imų rez ult at ai. Liet uvai praž ūtingas atidėliojimas dėl kieno nors asmen in ių ambicijų tapt i prez i dentu gal i kainuot i mūsų šal iai ener get inę nepriklausomybę ir prastą re putaciją tarp užsienio investuotojų.
Šildymo sąskaitas tirpdys mažesniais rezervais Seimas vienoms energetikos įmo nėms palengvino kuro atsargų kaupimo naštą, o bendrovėms, pri klausančioms nuo klimato sąlygų ar specifinių kuro ypatybių, ją visai panaikino.
Abejonės: ne visi parlamentarai ti
ki, kad mažesni reikalavimai dėl re zervinių atsargų sumažins šilumos kainą. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Energetikos įmonės, kurių šilu mos ar elektros gamybos įrenginių bendra galia didesnė kaip 5 me gavatai ir kurios šilumą ar elektrą gamina parduoti, privalės turė ti energijos išteklių rezervinių at sargų šaltuoju metų periodu. Ta čiau atsargų kiekis šaltuoju metų
periodu turės būti ne mažesnis, negu energetikos įmonės viduti niškai sunaudoja per 10 kalendo rinių dienų, o ne per mėnesį, kaip buvo iki šiol. Seimas vakar priėmė atitinka mas Energetikos įstatymo patai sas: 92 Seimo nariai balsavo už, o trys parlamentarai susilaikė. Parlamento atstovai nesutiko su Energetikos komisijos siūlymu įpareigoti energetikos įmones at sargų šaltuoju metų periodu su kaupti 20 kalendorinių dienų lai kotarpiui.
Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė teigė, kad naujausia patai sa leis už šildymą mokėti 0,7 cento už kilovatvalandę mažiau. Esą did miesčiuose atsilaisvintų šimtai mi lijonų litų, kurie gali būti skiria mi investicijoms. B.Vėsaitė taip pat aiškino, kad „saugant ypač dideliais kiekiais kuro atsargas tokį ilgą laiko tarpį kuro energetinė vertė mažėja“. Tačiau Energetikos komisijos va dovas, Darbo partijos (leiboristų) atstovas Kęstutis Daukšys teigė, kad svarstant pataisas Kainų ko misija pareiškė netikinti, jog šilu
mos kaina sumažės, jeigu atsargos bus kaupiamos trumpesniam lai kotarpiui. „Jei atsitiktų kokia nors nelaimė, blokada ar dar kas nors, Lietuva iš esmės nekaupia jokių tos dalies atsargų. Mūsų komisija manė, kad yra per didelė prabanga visai pa naikinti rezervus ir paskui, atsi tikus kokiai nors nelaimei, galvo ti, iš kur tą šilumą pagaminti ir iš kur gauti atsarginio mazuto bei ki tų dalykų“, – aiškino Energetikos komisijos vadovas. „Klaipėdos“, BNS inf.
10
trečiadienis, spalio 16, 2013
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Gydomąja bičių terapija mėgau Medus, bičių duo nelė, pikis. Tai po puliariausi produk tai, su kuriais dau geliui siejasi bitinin kystė. Tačiau šian dien bitininkai dai rosi ir kitų nišų. Pa mažu Lietuvoje ke lią besiskinanti bi čių terapija, kurios pagrindas yra vabz džių skleidžiami garsai ir vibracijos, – tik viena tokių.
Tvarka: anot A.Neverdausko, pareigingi bitininkai paskutinį medų išsuka dar rugpjūčio 20-ąją ir pradeda maitinti bites, nors dar spalį, atšilus oram
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Kovojo prieš nuodus
Klaipėdos krašto bitininkų bend ruomenės „Midutis“ vadovas Arū nas Neverdauskas pasakojo, kad ši veikla buvo naujovė ne vienam tautiečiui, apsilankiusiam nese niai Kijeve vykusiame tarptauti niame bitininkų kongrese. Šioje šalyje jau veikia ištisi gy domieji kompleksai, o Lietuvoje tokios bičių terapijos paslaugą kol kas siūlo vos vienas kitas bitinin kas. Tačiau pašnekovas neabejojo, kad ji netruks išpopuliarėti ir mū sų šalyje. Anot A.Neverdausko, pasako jama, kad tokią gydomąją terapi ją išbandė ir Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, kai buvo pavie šinta versija, jog jis neva apnuody tas dioksinu. „Tai labai įdomus ir, kaip teigia mokslininkai, veiksmingas daly
kas. Nedideliame namelyje įren giamas gultas, o po juo – trys ke turi aviliai. Žmogus guli, bitelės šnara, savo ūžimu kuria palankius biolaukus ir taip gydo įvairias ligas. Planuoju prie tvenkinio tokius na melius susikalti ir savo šeimos po reikiams. Tikiu, kad ne vienas bi tininkas Lietuvoje juos taip pat susimeistraus“, – šyptelėjo pa šnekovas. Teigiama, jog bičių skleidžiama energija stiprina imuninę sistemą, padeda atsikratyti depresijos bei nuovargio, gydo migreną, gerina kraujotaką bei gelbsti nuo įvairių kitų negalavimų. Ne naudai, o grožiui
Dar viena, jau plačiau žinoma bičių terapijos rūšis – gydymas nuodais, kai bitė uždedama ant tam tikros kūno vietos, kad įgeltų į reikiamą tašką. Tokia metodika taikoma art ritui gydyti bei kitoms skausmin goms būsenoms palengvinti.
Ne vieną dešimtmetį bites lai kantis A.Neverdauskas juokavo, kad bitininkai šių vabzdžių įgėli mams jau turi imunitetą. „Tinsta, kai įgelia pirmos 20 bi čių, o po to jau nieko baisaus. Svar biausia laiku ištraukti gylį, kad nepasklistų nuodai, o tam reikia pagalbininko“, – šyptelėjo pašne kovas. Vyras pripažino, jog, kaip ir kiek vienos srities, bitininkystės neap lenkia pažanga – tobulėjanti įranga palengvina kasdienį bitininkų triū są ir taupo laiką, nuolat ieškoma ir platesnių, įvairesnių šios veiklos galimybių. „Štai vienoje Lenkijos bitininkų mokykloje, esančioje netoli Liubli no, už 200 zlotų siūlomas paskaitų kursas, kaip būtų galima panaudoti medų – pavyzdžiui, gaminti midų, likerius, kepti pyragus, sausainius ir panašiai. Kaina – padori, tik bėda, kad informacija pateikiama lenkų kalba“, – apgailestavo pašnekovas.
Į klausimą, ar pastaraisiais me tais Lietuvoje populiarėja ir pa ti bitininkystė, A.Neverdauskas patvirtino, jog bitininkų išties daugėja. „Dabar net yra tarsi koks mados klyksmas – žmonės, turintys sody bą, nori joje ir dviejų trijų aviliu kų. Nemanau, kad dėl medaus, nes nelabai ir apsimoka, vien medsukis kainuoja ne mažiau kaip 2 tūkst. li tų. Tai veikiau įvaizdis, hobis, ma lonumas“, – įvardijo vyras. Į darbą vis tiek reikia eiti
Pasak pašnekovo, bitininkystė – ne tik reikalaujantis nemažai dar bo, bet ir nepigus užsiėmimas. Štai vienas avilys kainuoja apie 400– 500 litų, ką jau kalbėti apie kitą įrangą, bičių maitinimą, priemo nes prieš ligas ir kita. „Avilius padaryti nesudėtinga, tik reikia išlaikyti matmenis. Tačiau kitos prekės brangios ne todėl, kad reikalauja daug darbo, brangių me džiagų, bet todėl, kad ateityje duos naudą“, – paaiškino pašnekovas. Kaip teigė pašnekovas, jo paties, kaip bitininko, istorija prasidėjo dar vaikystėje. Klaipėdoje gyve nantys tėvai laikė keletą bičių šei mų pas senelius Kryžkalnyje.
Arūnas Neverdauskas:
Žmonės, turintys sodybą, nori joje ir dviejų trijų aviliukų. Nemanau, kad dėl medaus. Tai vei kiau įvaizdis, hobis, malonumas.
„Bitės spiesdavo, o tėtis ir mama darbe, tai tekdavo man sėsti į au tobusą ir važiuoti spiečių gaudyti. Žinoma, tada man tai nepatikdavo, mieliau būčiau žvejojęs, bet niekas neklausė, – juokėsi bitininkas. – O dabar parvažiuoju pavargęs iš dar bo, nueinu prie bičių ir pailsiu, vie nas malonumas.“ Pats pašnekovas tikino, jog jo bi tynas – kuklus. Iš Klaipėdos kilęs, tačiau daugelį metų šalia Priekulės gyvenantis vyras su mažomis šei momis, vadinamuoju vaikų darže liu, šiandien laiko 45 avilius. „Tai tikrai nėra daug – jei nori neiti į darbą, reikia turėti 200 avi lių ir daugiau. Tokius bitynus tu
11
trečiadienis, spalio 16, 2013
namai
ujasi ir prezidentai dinta 2 ha grikių, kai pradėjome su žmona sukti medų, buvome tru putį nusiminę. Jis turi tokį speci finį kvapą ir skonį, kuris ne visiems įtinka. Todėl jei nori bitininkui pa daryti niekšybę, reikia šalia pasė ti porą hektarų grikių“, – juokėsi pašnekovas. Vis dėlto tie, kurie renkasi būtent grikių medų, vertina jį už unikalias gydomąsias savybes – teigiama, kad toks produktas tinkamas krau jagyslių ligoms, leukemijai gydyti. O štai artėjant šaltajam sezonui vertėtų pavartoti bičių pienelio – anot bitininko, tai puiki priemonė imunitetui pastiprinti. Vertina kaip žaidimą
ms, sparnuotosios buvo atkutusios.
rintys žmonės iš to jau gali gyventi, ir tokių bitininkų mūsų bendruo menėje yra“, – teigė tarptautinės perkėlos apsaugos tarnyboje dir bantis vyras. Atbaido specifinis kvapas
Dukters Akvilės vardu pavadinto bityno produkciją A.Neverdaus kas dažniausiai parduoda artimo rato žmonėms. Anot bitininko, tai ir pirkėjams yra geriausias būdas įsigyti patikimą prekę. „Tenka girdėti visokių istori jų, bet namų sąlygomis nustatyti medaus kokybės neįmanoma. To
Daivos Janauskaitės nuotr.
dėl visiems visada patariu – pirki te medų iš pažįstamo bitininko“, – kalbėjo pašnekovas. Anot bitininko, reikėtų atkreip ti dėmesį ir į tai, jog žiemą skys to medaus nebūna, nes jis ilgai niui susikristalizuoja, nebent tai būtų tam tikros rūšies, kaip akaci jų, viržių, medus. Labiausiai verti namas pirmasis, pavasarinis, metų medus, kurio šį sezoną dėl užsitę susios žiemos prisukta mažai. Šie met kaip tyčia puikiai užderėjo gri kiai, tačiau iš šių augalų suneštas medus mėgstamas nedaugelio. „Šalia mūsų bityno buvo užso
Nors šeimos reikmėms medučio netrūksta, pašnekovas šypsojosi, jog juo visko nesaldina – esą kar tais norisi ir cukraus. Bitininko namuose svečias gali būti pavaišintas ir ypatingu gėrimu – midumi, kurį pagal savo receptą gamina jo sutuoktinė Aušra. Toks gėrimas, brandinamas net po kele rius metus, pasižymi švelniai gels va spalva ir maloniu aromatu. „Teko matyti, kad Jūros šventė je mažais stikliukais siūlo įsigyti drumzlino midaus. Tokio nereikė tų pirkti, nes taip negali būti – va dinasi, gėrimas užraugtas tik prieš kokį mėnesį, tai elementari „braš kė“, – kalbėjo pašnekovas. Bitininkystė apipinta įvairiais mitais, tačiau A.Neverdauskas mano, kad į juos reikėtų žiūrėti kaip į žaidimą. Pavyzdžiui, neretai bitės pasitelkiamos spėjant būsi mos žiemos orus. „Sakoma, jog prie lakos bitės su lipdo didelę pikio tvorelę, kad nei tų šaltis, vadinasi, laukia šalta žie ma. Tačiau viename avilyje ji yra, kitame – tik nedidelė žymė. Tai vienam aviliui bus šalta, o kitam – ne?“ – šmaikštavo pašnekovas. Anot bitininko, jo neįtikina ir ver sija, jog neva bitės žmogų atpažįsta iš veido. „Gal veikiau iš kvapo?“ – su šypsena svarstė pašnekovas.
Technologija: delegacija iš Lietuvos Ukrainoje turėjo galimybę apsi
lankyti bityne, kuriame įrengti bičių terapijos nameliai.
Arūno Neverdausko asmeninio archyvo nuotr.
Faktai ir skaičiai Bitės gyvuoja ne vieną dešimtį mi
lijonų metų. Kad šių vabzdžių būta neolito amžiuje, liudija Prancūzijoje terciaro laikotarpio nuogulose rasta suakmenėjusi bitė. Bičių darbininkių rasta ir mioceno nuogulose, kurių am žius siekia 20–25 mln. metų. Medų nešančių bičių tėvyne laiko
ma Pietų Azija. Taip manoma todėl, kad ir dabar ten (ypač Pietų Indijoje, Ceilone) iš keturių egzistuojančių bi čių rūšių aptinkamos trys. Neatme
tama versija, kad pirmieji apie medų pasauliui paskelbė šumerai, juo gydę žaizdas, o ne vartoję kaip maistą. Norėdamos sunešti 1 kg medaus,
bitės nektarą turi rinkti iš mažiausiai dviejų milijonų žiedų ir su juo į avilį su skraidyti 120–150 tūkst. kartų. Skrisda ma ieškoti nektaro, bitė pasiekia iki 65 km per valandą greitį, taigi gali rungty niauti su traukiniu. Grįždama į avilį su 75 proc. jos svorio siekiančiu nektaro kroviniu, ji skrenda perpus lėčiau.
700 Lietuvoje augančių augalų rūšių
turi nektaro, tačiau bitės renka medų tik iš 40 rūšių. Jų ieškodamas, nuo avi lio kasdien vabzdys nuskrenda apie 3 km. Medų neša pačios „vyriausios“ šei mos bitės. Avilius rekomenduojama dažyti mė
lynai, geltonai ir baltai, nes teigiama, jog bitės skiria būtent šias spalvas. Vasarą bitės gyvena 30 dienų, o
šaltuoju metu, kai nereikia dirbti, 7 mėnesius.
Kaimynystė: Arūnas ir Aušra Neverdauskai bites įkurdino net savo
gyvenamojo namo balkone – šeimininkai tikino, kad bitės jiems ne patogumų nesukelia.
12
trečiadienis, spalio 16, 2013
pasaulis Išlaikė populiarumą
Tarša Europoje
Kibernetinės atakos
Latvijos „Santarvės centras“ rugsėjį išliko populiariausia ša lies partija. Apklausa rodo, kad „Santarvės centras“ būtų ga lėjęs tikėtis surinkti 24,3 proc. balsų, jeigu rinkimai būtų buvę surengti rugsėjį. Premjero Val džio Dombrovskio (nuotr.) Vie nybės partiją palaiko apie 14,4 proc. rinkėjų.
Nors žmonių sveikatai pavo jinga oro tarša kietosiomis da lelėmis Europoje sumažėju si, net 88 proc. Europos mies tų gyventojų yra veikiami ter šalų koncentracijos, viršijan čios Jungtinių Tautų nustaty tas normas. Šios išvados buvo gautos išnagrinėjus 14 tyrimų, atliktų 12 Europos šalių.
Šiaurės Korėja per kelerius pastaruosius metus surengė tūkstančius kibernetinių ata kų prieš Pietų Korėją ir padarė apie 805 mln. JAV dolerių (2 mlrd. litų) finansinę žalą. Ma noma, kad Šiaurės Korėja turi elitinį kibernetinių kovos prie monių padalinį, kuriame yra apie 3 tūkst. darbuotojų.
Jungtinės Valstijos rytoj turi padidin ti skolos limitą, prie šingu atveju šaliai grės nemokumas. Šią savaitę Kongre sas zirzė kaip bičių avilys. Vyko pasku tinės minutės dery bos dėl skolos limi to padidinimo.
Atmosfera: už JAV Kongreso sienų pastaruoju metu buvo kaip reikiant karšta.
AFP nuotr.
JAV bankrutuos ar politikai susitars? Akis už akį, dantis už dantį
Jungtinių Valstijų Kongrese karšta. Posėdžiai, derybos, diskusijos... Daugeliui stebint įvykius iš šo no atrodo, kad JAV politikai daro nesąmones. Juk tereikia vieno vie nintelio politinio susitarimo ir šalis toliau gyvens kaip gyvenusi. Tačiau abi stovyklos – demokratų ir respublikonų – turi savų intere sų. O jei iki rytdienos politikai ne susitars dėl JAV skolinimosi ribos, kuri šiuo metu yra 16,7 trln. dole rių, vyriausybei pradės stigti lėšų. Respublikonai nori, kad mai nais į palaikymą Atstovų Rūmuo se balsuojant dėl skolos limito pa didinimo, kurio žūtbūt reikia JAV, demokratai ir šalies vadovas Barac kas Obama sumažintų savo apeti tą. Žinoma, šiuo atveju kalbama apie B.Obamos sveikatos apsaugos reformą – Prieinamos sveikatos priežiūros įstatymą (angl. – „Af fordable Care Act“). Ar įmanomas kompromisas?
2010 m. Kongresas reformą patvir tino – respublikonai nekontroliavo Atstovų Rūmų ir negalėjo blokuo ti įstatymo. Vos atgavę Atstovų Rūmų kont rolę, respublikonai ėmė kaišioti demokratams pagalius į ratus. Jie pareiškė, kad „Obamacare“ riboja amerikiečių laisvę patiems rinktis, nori jie draudimo ar ne. Antra, respublikonai pasipikti no, kad reforma padidino priva taus sveikatos draudimo, kurį savo darbuotojams suteikia darbdaviai, įkainius.
Dažniausiai respublikonai ban do spausti demokratus per biudže to klausimus, kuriuos turi patvir tinti abu parlamento rūmai. Demokratai ne sykį yra atrėžę, kad toks susiejimas – ne kas kita, o šantažas. Bet respublikonai mano, kad nesieti reformos su biudžeto klausimu neįmanoma, nes „Oba macare“ melžia valstybės pinigus. Spalio kivirčai privedė prie to, kad JAV vyriausybė liko be biudžeto, – partijos atsisakė jį patvirtinti. Atstovų Rūmuose respublikonai blokavo demokratų siūlomus pla nus, o demokratai blokavo respub likonų ketinimus Senate. Politikai žais va banque?
Dabar situacija – tokia pati. Tačiau, pasak šaltinių Kongrese, abi parti jos nelinkusios žaisti va banque. Vilties ženklų, kad partijoms pavyks susitarti, pasirodė šį pir madienį, kitaip tariant, likus trims
dienoms iki galutinio termino pa didinti skolinimosi ribą. Iniciatyvos ėmėsi respublikonų ir demokratų lyderiai Senate – de mokratų lyderis Harry Reidas ir jo priešininkas respublikonas Mitchas McConnellis. Jie patylomis suren gė derybas. „Esu nusiteikęs labai optimis tiškai, kad šią savaitę pasieksime susitarimą, kuris bus apgalvotas, siekiant vėl atidaryti vyriausybę, apmokėti šalies sąskaitas ir pradėti derybas dėl ilgojo laikotarpio, kad suteiktume savo šaliai tvirtą fiska linį pagrindą“, – žadėjo H.Reidas. Tiesa, jis pareiškė, jog „tikslas dar nepasiektas, tačiau padaryta milžiniška pažanga“. Jo kolega iš priešininkų stovyk los M.McConnellis pridūrė: „Ti kiu, kad pasieksime rezultatą, kuris bus priimtinas abiem pusėms.“ Taigi, bent jau Senate demokratai ir respublikonai galbūt susikalbės.
Tačiau kita problema – Atstovų Rūmai. Čia paprakaituoti teks res publikonų lyderiui, Atstovų Rūmų pirmininkui Johnui Boehneriui.
Tikiu, kad pasiek sime rezultatą, ku ris bus priimtinas abiem pusėms.
Ar jam pavyks įtikinti savo parti jos kolegas paremti kompromisą – sunku pasakyti. J.Boehneriui neabejotinai gresia akistata su ultrakonservatyviuoju Arbatėlės judėjimu. Šis priešinasi beveik visiems susitarimams, ku riais nenumatoma B.Obamos svei katos apsaugos sistemos reformą žlugdančių arba federalinės išlai das ribojančių sąlygų.
Įtampa mažėja?
Baltieji rūmai kol kas laikosi ato kiau nuo erzelio Kongrese. Pasak šaltinių, B.Obamos administracija laukia, ką nuspręs parlamentas. Parodydamas, kad įtampa mažė ja, B.Obama netgi atšaukė planuotą susitikimą su Kongreso lyderiais – H.Reidu, M.McConnelliu, J.Boeh neriu ir Atstovų Rūmų demokratų mažumos lydere Nancy Pelosi. Pasak Baltųjų rūmų, B.Obama nu tarė duoti laiko Kongreso nariams, kad būtų priimtas susitarimas. Tiesa, pirmadienį B.Obama apie savo oponentus respublikonus kal bėjo itin kritiškai. „Jeigu respublikonai nenori atidėti į šalį savo partinių rūpesčių, kad atlik tų tai, kas būtų naudinga šaliai, mums gresia aiški nemokumo galimybė, o nemokumas gali sukelti potencialiai <...> niokojamą poveikį mūsų ekono mikai“, – perspėjo B.Obama. BBC, CNN, BNS inf.
Mūšis dėl sveikatos reformos Respublikonus piktina B.Obamos
sveikatos apsaugos reforma. Dalis res publikonų radikaliosios frakcijos, va dinamojo Arbatėlės judėjimo, narių teigia, kad „Obamacare“ reforma pa žeidžia amerikiečių teisę laisvai rink tis, nori jis draudimo ar ne. Antra, pasak respublikonų, reforma
padidino privataus draudimo, kuriuo savo darbuotojus draudžia darbda viai, įkainius. Nes, remiantis reforma, privačius medicinos draudimus par duodančios draudimo bendrovės yra
priverstos skaičiuoti draudimo kainą atsižvelgdamos ne į žmogaus sveika tos istoriją, o į amžių, gyvenamąją vie tą, pajamas ir net žalingus įpročius. Šiuo metu darbdaviai draudžia maž
daug pusę Amerikos gyventojų. Ta čiau beveik 60 mln. gyventojų draudi mo neturi, nes negali jo įpirkti. Jų negy do ir valstybė, nes šių žmonių uždirba mos pajamos viršija nustatytas valsty bės gydymo normas. Susirgę šie gyven tojai turi susimokėti visas gydymo išlai das. Kartais gydymas net nebūna priei
namas, nes tokių ligų kaip vėžys arba diabetas gydymo įkainiai – didžiuliai.
konai patvirtintų ilgalaikį vyriausybės biudžetą ir skolos limito padidinimą.
Neoficialiai kalbama, kad Kongre
Respublikonai siekia, kad būtų ati
se dabar svarstomas planas, pagal ku rį būtų užtikrintas vyriausybinių insti tucijų finansavimas iki sausio 15 d., o skolinimosi riba būtų padidinta iki va sario 7 d. Taip pat būtų pradėtos oficia lios demokratų ir respublikonų dery bos dėl ilgalaikio biudžeto, kurios turė tų pasibaigti iki gruodžio 13 d. Vadinasi, susitarimas bus laikinas, nors demok ratai anksčiau reikalavo, kad respubli
dėtas mokestis už medicinos įrangą ir vaistus, padedantis finansuoti „Oba macare“. Tačiau demokratų vadovai jau anksčiau pareiškė, kad šio susita rimo nepalaikys. Todėl, pasak šalti nių, šis klausimas į susitarimą gali bū ti neįrašytas. Visgi abi stovyklos, regis, svarsto galimybę atidėti kitą su šia re forma susijusį vadinamąjį perdraudi mo mokestį.
13
trečiadienis, spalio 16, 2013
sportas Pateko į šešioliktfinalį
E.Norvilas – tarp geriausių
Rusų deglai – nepatikimi
Lietuvos boksininkai sėkmin gai pradėjo pasaulio čempio natą Kazachstane. Į šešiolikt finalį pateko šilutiškis Edga ras Skurdelis (svorio katego rija iki 60 kg), 3:0 nugalėjęs škotą Charlesą Flynną, ir vil nietis Tadas Tamašauskas (iki 91 kg), 3:0 įveikęs suomį To mį Honką.
Europos lengvosios atletikos federacija (EAA) išrinko 48 ge riausius 2013 metų trenerius. Tarp laureatų yra ir 2009-ųjų universiados bei Europos jau nimo čempionės, 2012-ųjų Eu ropos čempionato bronzos medalio laimėtojos sprinterės Linos Grinčikaitės treneris Edmundas Norvilas.
Sočio žiemos olimpiados ug nies estafetė Rusijoje vis dar neišvengia nesklandumų. Deg lai su olimpine liepsna, ketu riskart užgesę Maskvoje, to kių pat rūpesčių sukėlė Tverės, Odincovo ir Kolomnos mies tuose. Vakar estafetės dalyviai iš Murmansko ledlaužiu išvyko į Šiaurės ašigalį.
Danėje varžėsi irkluotojai Klaipėdoje vykusioje jau 45-ojoje „Danės regatoje“ rungėsi apie 200 pajėgių irkluo tojų iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos ir Len kijos. Klaipėdiečiai šiose varžybose buvo vieni lyderių – iškovojo devynis medalius.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Tarptautinė „Danės regata“ yra Lietuvos irklavimo sezono užda rymo renginys. Ji surengta 45-ą kartą, o irklavimo sezono pabaig tuvės uostamiestyje paskelbtos jau 128 kartą. Tradicinis renginys yra gerai ži nomas tarp sportininkų ir kaimy ninėse šalyse, todėl jie gausiai su sirenka į „Danės regatą“. Tai džiugina ne tik organizato rius, bet ir sportininkus, kurie turi galimybę kovoti su pajėgiais kon kurentais ir taip tobulėti. „Danės regata“ vyko dvi dienas. Pirmąją jų irkluotojams reikėjo įveikti 3 kilometrų ilgio distanciją Danės upėje – nuo tilto per Liepų gatvę iki Biržos tilto. Irkluotojai varžėsi vienviečių ir dviviečių be vairininko valčių kla sėse.
Geriausiai tarp klaipėdiečių se kėsi merginoms, irklavusioms dvi vietes valtis. Jos iškovojo visas tris prizines vietas. Aukso medaliais pasidabino Do vilė Gineitytė ir Greta Bagočiūtė, sidabro – Emilija Kajotaitė ir Erika Virbalaitė, bronzos – Julija Levko vič ir Agnetė Stirbinskytė.
Geriausiai tarp klai pėdiečių sekėsi merginoms, irkla vusioms dvivietes valtis. Jos iškovo jo visas tris prizines vietas. Lengvo svorio vaikinų vienvie čių valčių klasėje taip pat triumfa vo klaipėdiečiai. Pirmąją vietą iš
kovojo Deividas Kluonis, antrąją – Tomas Plauška. Be medalių neliko ir dviviete val timi startavę klaipėdos atstovai. Trečiąją vietą užėmė Gediminas Girdvainis ir Julius Šapalas. Leng vo svorio vaikinų dviviečių valčių klasėje dalyvavo tik dvi įgulos. Vie na jų – klaipėdiečiai Edgaras Mila ir Dovydas Donskis. Jie užėmė ant rąją vietą. Antrąją regatos dieną sportinin kai varžėsi 500 metrų ilgio distan cijoje. Dalyvauti varžybose teisė buvo suteikta tik tiems sportinin kams, kurie 3 kilometrų ilgio dis tancijoje pateko į aštuntuką. Šiose varžybose prizinių vietų nebuvo – apdovanoti tik greičiau siai trasą įveikę sportininkai. Tarp jų buvo ir klaipėdiečių. Lengvo svorio vienviete valtimi greičiausiai irklavo T.Plauška, o merginų dviviečių valčių rungtyje nepralenkiamos buvo klaipėdietės D.Gineitytė ir G.Bagočiūtė. „Šioje regatoje daugiausia daly vavo jauniai ir jaunuoliai. Tarp jų nebuvo pačių pajėgiausių Lietuvos sportininkų, kurie kaupia jėgas bū simoms svarbioms varžyboms. Ta čiau, nepaisant to, atkaklios kovos, Danės upėje vykusios dvi dienas, dar kartą priminė, jog irklavimas uostamiestyje turi gilias tradicijas“, – teigė Klaipėdos irklavimo centro vadovas Liudvikas Mileška.
Tradicija: tarptautinis turnyras „Mūsų viltys“, kuriame rungėsi per
200 imtynininkų, surengtas jau 15 kartą.
Klaipėdietį apdovanojo generolas Virginija Spurytė Uostamiestyje vykusiame jaunių (nuo 12 iki 17 metų) tradiciniame tarptautiniame laisvųjų imtynių turnyre „Mūsų viltys“ šeimininkai buvo itin svetingi ir svečiams leido išsivežti visus aukso medalius.
Atrakcija: Danės upėje vykusios irklavimo varžybos klaipėdiečiams buvo įdomus reginys.
Vytauto Petriko nuotr.
Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdiečiai 15 kartą surengtame turnyre jau antrus metus iš eilės neiškovojo nė vieno aukso me dalio, tačiau dėl to nenusiminė. Esą vis tiek svarbiausia tai, kad tokio lygio renginys vyksta uos tamiestyje. Šiemet jame dalyvavo daugiau nei 200 dalyvių iš devynių vals tybių: Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Estijos, Suomijos, Baltarusijos, Vo kietijos, Lenkijos, Vengrijos. Nors klaipėdiečiams nepavyko užkopti ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio, jie galėjo džiaug tis iškovotais penkiais medaliais. Antrąją vietą svorio kategorijo je iki 76 kilogramų iškovojo klai pėdietis Andrius Mažeika. Jis fi nale pralaimėjo pasaulio jaunių čempionato bronzos medalio lai mėtojui.
A.Mažeika, nors ir nepelnė aukso medalio, susilaukė išskirtinio dė mesio. Jį specialiu prizu už tech niškumą apdovanojo varžybas ste bėjęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Po cius, kuris pats yra laisvųjų imty nių sporto meistras. Sidabro medalį pelnė ir klaipė dietis Denisas Nedaboras, kovo jęs svorio kategorijoje iki 100 ki logramų. Trečiąją vietą užėmė klaipėdie čiai Vadimas Babuškinas (iki 35 kg), Andrejus Maksimovas (iki 46 kg) ir Dovydas Bušeckas (iki 58 kg). Pas tarojoje svorio kategorijoje rungė si daugiausia sportininkų.
5
– tiek medalių tarptau tiniame turnyre „Mūsų viltys“ iškovojo uosta miesčio imtynininkai.
19
trečiadienis, spalio 16, 2013
įvairenybės
Kaunietis tapytojas – apie tunų gaudymą Danėje Rytoj 17.30 val. „Klaipėdos galerijoje“ (Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10) atidaroma Šarūno Šarkausko (Kaunas) tapybos paroda „Tunų gaudymas Danėje“.
Tai pirmoji personalinė šio tapytojo paroda „Klaipėdos galerijoje“. Dailininko kūrybai būdingi šaržo, grotesko elementai. Jau parodos pavadinime slypi subtilus humoras. Su didžiule pagarba autorius prisimena, kad jam meilę tapybai įskiepijo žymus Lietuvos tapytojas, šiuolaikinės dailės klasikas Antanas Martinaitis...
Daug kas Š.Šarkausko paveiksluose atrodo paprasta, kasdieniška, bet kartu – kiek ironiška ar apgaulingai naivu. Pasaulėjautos gilumas, filosofinė nuostata, autorefleksija – didžiausios jo kūrybos vertybės. Dailininkas savo paveiksluose komponuoja asmenine patirtimi persmelktus unikalius spalvingus reginius, kuriuose erdvė nepaiso perspektyvos, tačiau natūraliai vystomi siužetai. Groteskiškos figūros tarsi spektaklyje pasakoja istorijas ir „išgyvena“ kasdienybės įvykius. Figū-
ros vaizduojamos apibendrintai ir ekspresyviai, neteikiant reikšmės psichologinei ar fizionominei charakteristikai. Karikatūrizuotas figūrines kompozicijas, atsisakant anatomijos kanonų, autorius papuošia ornamentiniais elementais ir ryškiais spalviniais deriniais. Smalsiems žiūrovams dailininkas pateikė užuominą: „Šioji paroda – tai pasakojimas apie keistus išgyvenimus, susijusius su jūra, laivais ir tunais, kuriuos vis dar sapnuoju“... Paroda veiks iki lapkričio 13 d. „Klaipėdos“ inf.
Pradžia: Š.Šarkausko paveikslas „Tunų gaudymas Danėje“ (nuotr. –
fragmentas) inspiravo visos parodos pavadinimą.
kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame B. M. F. Galdikas knygą „Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais“.
B. M. F. Galdikas. „Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais“. Kiek savo gyvenimo metų paaukotumėte pavojingam darbui džiunglėse, jei turėtumėte iki sielos gelmių persmelkusią misiją? Ar ryžtumėtės atsisakyti šiuolaikinio gyvenimo komforto dėl troškimo pažinti ir meilės gyvūnams? Garsi lietuvių kilmės mokslininkė dr. Birutė Marija Filomena Galdikas aprašo įspūdingą patirtį žymiausioje savo knygoje „Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais“. Tai – ir autobiografija, ir nuotykių romanas, ir „NationalGeographic“ puslapių verta istorija.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, spalio 22 d.
Avinas (03 21–04 20). Nepalanki diena planuoti veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku teisingai pasirinkti. Kas nors nepritars jūsų veiksmams, bet ar klausyti to žmogaus patarimų – jūsų pasirinkimas. Jautis (04 21–05 20). Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms, atsipalaiduoti ir pailsėti suspėsite kitomis dienomis. Dvyniai (05 21–06 21). Tikėtina, kad vyresnis žmogus tinkamai patars. Neabejokite savo sėkme. Fortūna jums palanki, todėl dėkodamas imkite jos dovanas. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad pasiekti ką nors reikšminga tiesiog neįmanoma. Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi. Bet jūs žinote, kad ateis geresni laikai, o kol kas teks užsiimti neįdomiais dalykais. Nenusiminkite, viskas pravers ateityje. Liūtas (07 23–08 23). Neskubėkite, jei jums kas nors trukdo. Patirsite sunkumų bendraudamas arba liksite nesuprasti. Galite susikivirčyti su vyresniu arba autoritetingu žmogumi. Jeigu išsaugosite ramybę, ši diena taps tikrai puiki. Mergelė (08 24–09 23). Būsite kalbus, noriai ir lengvai bendrausite. Svarbiausia kokias temas ir problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Svarstyklės (09 24–10 23). Svajokite, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių, nepraleiskite progos pasitelkti savo vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Skorpionas (10 24–11 22). Patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą. Gal taip stengsitės išvengti kasdienybės, o išgyventi jausmai suteiks naujų jėgų. Šaulys (11 23–12 21). Greitai suvoksite, kurie dalykai svarbiausi. Materialiniai dalykai taps svarbiausi, todėl tinkamas laikas rūpintis nekilnojamuoju turtu, keisti interjerą. Ožiaragis (12 22–01 20). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų mintimis ir idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu ir veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas nepadės. Vandenis (01 21–02 19). Mėgausitės gyvenimu, vertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų ypatingą skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas, tik reikia labiau pasikliauti savimi.
Orai
Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja ūkanotus ir apsiniaukusius orus, nuo ketvirtadienio turėtų dar labiau atvėsti. Šiandien sušils iki 9–12 laipsnių šilumos, bus debesuota, vietomis galimas lietus. Ketvirtadienio naktį grįš minusinė temperatūra – bus nuo 5 laipsnių šilumos iki 1 laipsnio šalčio. Dieną temperatūra pakils iki 7–10 laipsnių.
Šiandien, spalio 16 d.
+11
+11
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+10
Šiauliai
Klaipėda
+10
Panevėžys
+10
Utena
+10
8.08 18.33 10.25
289-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 76 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.
Tauragė
+11
Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +12 Brazilija +30 Briuselis +13 Dublinas +12 Kairas +28 Keiptaunas +17 Kopenhaga +13
kokteilis Mirtina meilė Sako, šiais laikais tikros sutuoktinių mei lės nebebūna. „Kokteilis“ mano, kad to kias kalbas platina piktavaliai, kuriems tiesiog nepasisekė. Žinoma, romant iš kų gyvenimo istorijų gal ne tiek daug, kaip prieš 100 metų, bet vis dar pasitai ko. Prieš 8 dešimtmečius Hanoveryje nugriaudėjo žinia apie mirusią žmoną mirtinai įsimylėjusį vaistininką. Štai ką rašė to meto spauda: „Hanovery policija padarė baisų atradimą. Vieno vaistinin ko spiritisto elgesys sukėlęs susirūpini mo kaimynų tarpe, ir jie pakvietė polici ją. Policija, įėjusi į vaistininko namus, ra do jį gulint šalia jo negyvos žmonos, ku ri jau buvo pavirtusi kone mumija. Vais tininko žmona mirė prieš 10 mėnesių, ir vaistininkas iki šiolei šalia jos miego jo, tvirtai įsitikinęs, kad ji vėl kurią dieną atgis. Vaistininkas atiduotas į bepročių namus“. Pasirodo, ir anais laikais daug kas nesuprato, kas yra tikra meilė.
Genealoginis medis Dama su šuneliu vaikšto po parką. – Koks puikus šuo. Tikriausiai jis turi sa vo genealoginį medį? – gėrisi praeivis. – Žinoma! Tai pirmas medis prie parko vartų dešinėje.
Kontaktas su mokytoju Petriukas grįžo iš mokyklos su moky tojo rašteliu: „Petriukas smirda. Petriu ką reikia maudyti“. Tėvai parašė atsa kymą: „Petriuko nereikia uostyti. Pet riuką reikia mokyti.“
Kaunas Londonas +15 Madridas +27 Maskva +10 Minskas +10 Niujorkas +20 Oslas +7 Paryžius +15 Pekinas +19
Praha +10 Ryga +9 Roma +22 Sidnėjus +29 Talinas +7 Tel Avivas +27 Tokijas +23 Varšuva +13
Vėjas
2–8 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+11
+11
Marijampolė
Vilnius
+10
Alytus
Vardai Ambraziejus, Aurelija, Dovaldė, Gailius, Greta, Jadvyga, Margarita.
SpaliO 16-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+8
+11
+8
+6
2
+7
+11
+9
+10
7
+10
+10
+7
+6
10
rytoj
penktadienį
1793 m. karal iaus Liud viko XVI žmona – Pran cūzijos karalienė Marie Antoinette – giljotinuota už valstybės išdavystę. 1854 m. gimė airių rašy tojas Oscaras Wilde. Mi rė 1900 m. 1907 m. Vilniuje pasiro dė pirmasis laikraščio „Vilt is“ numer is, red a guojamas Antano Sme tonos. 1964 m. Kin ija išbandė pirm ąj ą branduol in ę bombą.
1978 m. Lenk ijos kar dinolas Karolis Wojty la išrinktas Romos po piež iumi Jonu Paul iu mi II. Jis buvo pirmasis popiežius ne italas per 456 metus.
1998 m. mirė Jungti nių Amer ikos Valstijų mokslininkas, vienas iš interneto kūrėjų Jonat hanas Postelas. Gimė 1943 m. 1998 m. reper is Puffas Daddy pirmą kartą kon certavo Didžiojoje Brita nijoje. 2006 m. į Vilnių pirmą kartą atv yko Did žio sios Britan ijos karal ie nė Elizabeth II ir jos vy ras Edinburgo hercogas Philipas.
Pasaulio čempionai – klaipėdiečiai Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Pasaulio spiningavimo čempiona te Šiaurės Airijoje nugalėtojų tau rę iškovojo du klaipėdiečiai, paga vę lydekų, kurių bendras ilgis sie kė daugiau nei 12 metrų.
Lietuvių ekipažas, kurį sudarė pa tyręs spiningautojas Vladas Valu konis ir Spiningautojų lygos prezi dentas Janas Prialgauskas, nurungė 14 šalių komandų ekipažus. „Varžybos vyko netoli Enniskil len miesto tekančioje Erno upėje. Renginys tikrai įspūdingas. Mes, lietuviai, kitiems galėjome atrodyti labai jau juokingai. Kitų šalių eki pažai žvejojo valtimis, kurias varė 25–50 arklio jėgų galios varikliais, o mūsiškėje tebuvo 4 „arkliukai“, – juokėsi V.Valukonis. Kai konkurentai klausė, kokius masalus naudojo lietuviai, Vladas
drąsiai ištiesė delne buvusį savo įmonės pagamintą masalą – me dinę plekšnę. „Žvejai tik pūtė akis, kodėl taip drąsiai rodau. Juk jie niekur jo ne nusipirks, o tik Lietuvoje“, – pasa kojo V.Valukonis. Užpernai Lietuvos komanda čempionate iškovojo bronzą, tačiau šiemet lietuvių delegacijai fortūna atsuko nugarą. „Pirmą dieną aptikome gerą vie tą ir sekėsi gaudyti. Tiesa, rumu nų komanda sugebėjo mūsų zonoje „nušvilpti“ vieną lydeką. Prakaito buvo daug, bet nuplaukėme toliau ir gaudėme visai neblogai“, – pa sakojo klaipėdietis. V.Valukonio ir J.Prialgausko iš trauktų žuvų bendras ilgis siekė apie 12 metrų. Lietuvių komanda čem pionate jautė neįtikėtiną lietuvaičių, dirbančių Airijoje, palaikymą. „Lietuvaičiai siuntė mums į čempionatą visą įmanomą me
Vietovė: per Šiaurės Airiją tekančioje Erno upėje į pasaulio čempiona
tą susirinko daugybė spiningautojų.
džiagą ir informaciją apie Erno upę, ypatumus. Juk mes nepažįs tame jų vandenų. Didžiules simpa tijas ir dėmesį jautėme net viešbu tyje ar restorane, kur sutikdavome ten dirbančius lietuvius“, – džiau gėsi klaipėdietis.
Kęstučio Zabotkaus nuotr.
Lietuvių komanda buvo vienin telė čempionate, kuri į kovą stojo be jokių treniruočių. „Dėl finansavimo stokos mes neturėjome galimybės nuvažiuoti anksčiau, kad spėtume pažinti vie tovę“, – pasakojo V.Valukonis.
Sapnininkas Ką šiąnakt sapnavote?
Sapne
Psichiatras: „Tai sakote, kad su
džiaugsmu mokate mokesčius? Ir kada tai prasidėjo?“
Sėkmės egzamine Su Vova nulaužėme Švietimo minis terijos „saitą.“ Radome temą, kuri bus 10 klasės baig iamajame lietuvių kal bos egzamine. Tema: „Altorių šešėlio“ spektroanalizės konsensusai kvanti nės energijos bei termografinio laidu mo sąveikoje, kalbant apie tar iamos nūd ienos cel ibato psichoanal it inės raiškos privalumus bei retrospekty vin ius žmogaus pseudopas ąmonės trūkumus“. Českos sekretorė ( 397 719, Anglijos draudimo bendrovės gali apytiksliai pasakyti, kiek žmo nių mirs kitais metais, o Sicilijos draudimo bendrovės – netgi jų vardus ir pavardes)
mat yt i stulpą reišk ia, kad jums palank ūs įtak ing i žmonės, ma tyti stulpą iš tolo reiškia, jog kai reikės, sulauksite paramos. Jei sapne statote stulpą, reiškia, jog kažkas atspės jūsų slaptas mintis ir tik rai padės, virstantis stulpas – nepasiti kėjimas atskirs ir išskirs. Sapne įstrigti tarp dviejų stulpų reiš kia, kad neapgalvotas sumanymas iš spaus tarsi citriną. Šis sapnas gali reikš ti ir pernelyg griežtą tėvų elgesį, reiklu mą, net kontrolę. Sapne užlipti į stulpą reiškia nelai mę arba pražūtingą puikybę. Sapne regėti stiklainius reiškia vargą ir skurdą, bet sapnuoti, kad stiklainiai pil ni, – sėkmė ir gera sveikata. Jei sapnuoja te, kad perkate stiklainius, vadinasi, sėk mė bus trumpa, o nusivylimas labai di del is. Sapne regėt i suduž usį stiklain į reiškia sunkią ligą arba nusivylimą.