2013 10 17 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ketvirtadienis, SPALIO 17, 2013

www.kl.lt

240 (19 842)

10 82AC6?A.162;6@ @=.96< $

NagNYf[N`-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 2cRYV[N GR[XbaĂ›

UĹž rō­ky­mÄ… prie mo­kyk­lĹł jau ski­ria­mos bau­dos.

UĹžribis 8p.

A.Na­val­nas iť­ven­gÄ— ka­lÄ—­ji­mo, bet rin­ki­muo­se ba­lo­ti­ruo­tis ne­ga­lÄ—s.

Pasaulis 12p.

ÄŽpusÄ—jusiÄ… savo­ kadencijÄ… KUSS­ vadovÄ— D.MickutÄ—­ vertina teigiamai.

atĹžalynas

Gimnazistai planavo karjerÄ…

Baltijos gimnazijoje organizuotÄ… netradicinio ugdymo dienÄ… moksleiviai praleido turinin gai ir ÄŻdomiai. Diena prasidÄ—jo vis kitokiais uĹžsiÄ—mimais skirtingĹł klasiĹł grupiĹł gimnazistams.

Lina RimaviÄ?iĹŤtÄ—, IIIb klasÄ—s

Ĺ iandien priedas

V W\` TVZ [N gV W\` Z\X` Y RV cVNV XĂ­ _Ă› `N c\ NaRV aVR` cV gV WN`

Po lie­tu­viť­ku pre­ kÄ—s Ĺženk­lu sle­pia­ si ne Lie­tu­vos ga­ min­to­jas, – lie­tu­viť­ koms bend­ro­vÄ—ms ne­re­tu at­ve­ju la­ biau ap­si­mo­ka sa­vo pro­duk­ci­jÄ… ga­min­ti sve­tur iĹĄ ne­lie­tu­viť­ kos Ĺža­lia­vos. Tei­gia­ ma, kad dÄ—l to nu­ ken­Ä?ia ne tik mō­ sĹł ĹĄa­lies ĹŤkis, bet ir var­to­to­jai.

/NY aV W\` TVZ [N gV W\` [b\ a

_

„BĹŤti atsakingai – malo nu“ ď Ž Ketinimai: ]b `Ă? ZR

aĂş 8B@@ ]_R gV QR[ aR QV_ ON[ aV 1 :VP Xb aĂ› V_ YV Xb `VĂ– XN QR[ PV W\` QN YĂ&#x; ]YN [b\ WN NX af cVNV QV_O aV

na ZenkutÄ—

darbiavimas – ÄŻmanomas. e.zenkute@kl.lt KrikĹĄtynos ir „fuksĹłâ€œ stovyk la pavyko Diana MickutÄ—: puikiai. – BalandÄŻ tapote KUSS vadove. Kaip sekasi darbuotis? StudentĹł sÄ… jungos – Universitete buvo – Pirmasis pusmetis jauÄ?iamas buvo labai renginiĹł trĹŤkumas? nuomone, mĹŤsĹł akaaktyvus ir darbingas. SÄ…junga su – Nepasa kyÄ?iau, kad jĹł stigo. TurdidĹžiuliu entuziazmu deminis jaunimas ruoĹĄÄ— pa- bĹŤt labiau pasigesdavome sutarisiĹŤlymus universitetui dÄ—l ÄŻvairiĹł mo. GalbĹŤt per maĹžai ÄŻsitraukia dÄ—l pasikeitusios stunuostatĹł pakeitimo, bend radarbia- dentiĹĄkos valdĹžios fakultetuose ÄŻ universiteto veiklÄ…. vo su kitomis aukĹĄtosio mis mokyk- pastebiu aktyvesnÄŻ vadovĹł bendlomis, vyko ÄŻ posÄ—dĹžius Jaunimas nesidomi, bei susiti- radarbiavi mÄ…. DÄ—l ĹĄios prieĹžasties kimus. NesnaudÄ—me ir ÄŻsibÄ—gÄ—jome renginiai kas ir kaip jiems attapo kokybiĹĄkesni ir tai nuo pat pirmĹł dienĹł. Gal bĹŤt norÄ… dĹžiugina. kuo greiÄ?iau imtis veiklos stovauja. Tenka pripadiktavo faktas, jog aĹĄ pati KUSS paĹžinti, jog mĹŤsĹł stucentri- – Kas per pir mÄ…jÄŻ pusmetÄŻ buvo niame biure jau dirbau trejus me- sunkiausia? dentai ĹĄiuo klausimu tus. NereikÄ—jo laiko ÄŻsiva Ĺžiuoti, nes – Tikru iĹĄ ĹĄĹŤkiu tapo 17 ĹžmoniĹł kopasikeitÄ— tik pareigos. Tie pasyvĹŤs. sa, atsi- mandos su valdymas ir darbĹł parado dar daugiau veiklos. skirstymas. Po truputÄŻ ÄŻsi vaĹžiavome ir veiklÄ… pasidalijame – Kokius tikslus kÄ—lei draugiĹĄkai. prieĹĄ tap- Kolektyvas manimi, kaip vadove, dama studentĹł atsto esu ir gera draugÄ—, ir grieĹž ve? pasitiki. Vos pradÄ—jusi ei ta ma– Vienas iĹĄ svarbiausiĹł ti pareigas ma. Bend planĹł raudama su kolektyvu, vo sÄ…jungos viduje sukaup bu- su daugeliu jĹł buvau tik paŞįstama, bandau bĹŤti lanksti ir at ti pro- o dabar tapo rasti aukme ir draugais. jektĹł fondÄ…, kad fakulte so viduriukÄ…. Kai reikia, tĹł atstovygaliu ir tobÄ—s galÄ—tĹł teikti savo pa nÄ… pakelti, taÄ?iau visada siĹŤlymus. – Kokia esi stengiuosi vadovÄ—? Ĺ iai idÄ—jai ÄŻgyvendinti jau ÄŻsiklausyti ÄŻ kiekvienÄ… Ĺžmo ruoĹĄiami – Man patin gĹł. ka bĹŤti lydere. Malonu nuostatai ir paraiĹĄkĹł for mos. Kitas jausti, jog esi uĹž kaĹžkÄ… atsakingas tikslas – pabandyti la – Kokios, jĹŤsĹł many biau suvie- ir uĹžsiimi mu, diveikla, kuri gali padÄ—ti nyti fakultetines atstovy dĹžiausios problemos bes. Ĺ iais sprÄ™sti pro kamuoja blemas. Neseniai mametais organizuoti di dieji rengi- no koman universitetÄ…? dos nariai mane pasveiniai parodÄ—, kad glaudus – StudentĹł sÄ…jungos nuo bendra- kino su Boso mone, mĹŤdiena. Jie pasakÄ—, kad sĹł akademinis jaunimas per ma-

gimnazistÄ—

ď Ž Aktyvumas: /NY a

Lie­tu­viť­ko ĹŤkio sau­lÄ—­ly­dis?

KlaipÄ—dos studentĹł sÄ…jungos (KUSS) prezidentÄ— Diana MickutÄ—, organizacijai vadovaujanti jau ĹĄeĹĄis mÄ—nesius, tikina, kad pusÄ— kadencijos prabÄ—go labai greitai. Jos teigimu, nuveikti darbai dĹžiugina, taÄ?iau sustoti mergina neketina ir planuoja ne kÄ… maĹžiau aktyviÄ… veiklÄ… uostamiesÄ?io aukĹĄtojo mokslo ÄŻstaigos labui vykdyti ir ateityje.

nazijos mokine, mokyk los GarbÄ—s galerijos nare gydytoja Romante DikĹĄaite. VieĹĄnia papa sakojo apie karjeros keliÄ…, kurio pra dĹžia buvo jau mokykloje.

VÄ—liau visi gimnazis tai vyko ÄŻ LCC tarptautinio uni Su III ir IV klasiĹł gim versiteto nazistais Michealsen centrÄ…, kuriame tÄ…bendravo atstovas iĹĄ organizaci- dien star tavo KlaipÄ—dos jaunimo jos „Kalba.Lt“. SveÄ?ias supaĹžin- organizaci jĹł asociacijos „Apskridino su organizacija, kuri jau 19 tasis sta las“ rengiama 8-oji jau metĹł sÄ—kmingai rengia niuĹžsienio mo mugÄ—. kalbĹł kursus suaugusie siems, vaiÄŒia susirinko visĹł Klai kams, ÄŻmoniĹł vadovams pÄ—dos ir darbuo- bendrojo lavinimo mokyklĹł mokitojams, konsultuoja abi turientus niai. Ĺ i mu gÄ— buvo iĹĄskirtinÄ— tuo, studijĹł uĹžsienyje klau simais, pa- jog joje dalyvavo ne tik jaunimo deda pasiruoĹĄti brandos ir egzami- su jaunimu dirbanÄ?ios organizacinams ir teikia kitas su uĹž sienio kal- jos, bet ir ÄŻvairiÄ… veiklÄ… ir paslaubomis susijusias paslau gas. gas jaunimui siĹŤlanÄ?ios Moksleiviai gavo daug ÄŻstaigos ir nau- ÄŻmonÄ—s, aukĹĄto dingos informacijos, ku sios mokyklos. ri pravers Moksleiviai suĹžinojo daug ateityje. informacijos apie KlaipÄ—dos Pir mĹł jĹł kla siĹł gim universitena zis tai tÄ…, KlaipÄ—dos bendravo su karjeros valstybinÄ™ kolegijÄ…, plana konsultantais Jolanta Prial vimo tarptautines studijas, ÄŻvairias jaugauskie- nimo sava noriavimo asociacijas, ne, Karoliu Varnu ir Edi ta MaÄ?iuls- dvasinÄ—s pagalbos centrus. Jaunike. Mokiniai iĹĄgirdo apie ĹĄiuolaiki- mas dalyva vo viktorinose ir skananÄ—s karjeros planavimo galimybes, vo saldĹžiuo sius prizus. diskutavo ÄŻvairiais su kar jera susi„DienÄ… praleidome sma jusiais klausimais. giai ir naudingai. DÄ—kojame kar GrupÄ— antrokĹł gimnazis jeros platĹł daly- navimo gim nazijoje koordinatovavo susitikime su Klai pÄ—dos vals- rÄ—ms direk torÄ—s pavaduotojai NetybinÄ—s kolegijos studen tÄ—mis, ku- ringai Kont rimienei ir socialinei rios pristatÄ— studijĹł ĹĄio je mokymo pedagogei Laurinai Vaitkienei uĹž ÄŻstaigoje perspektyvas, aptarÄ— kar- turiningos veiklos organizavimÄ… ir jeros planavimo galimy bes. Ki- pagalbÄ… ku riant sa ti ĹĄios klasiĹł grupÄ—s gim nazistai ją“, – sakÄ— moks vo ateities vizisusitiko su buvusia Bal leiviai. Eveli tijos gim-

Kaina 1,30 Lt

„Ka­dan­gi feisbukas at­jung­ tas, pa­skai­ty­siu laik­rať­Ä?ius.“ Mies­to ta­ry­bos na­rys Vid­man­tas PleÄ?­kai­tis pa­brÄ—­ŞÄ—, kad kai sa­vi­val­dy­bÄ—­je bu­vo uŞ­blo­kuo­tas nau­do­ji­ma­sis so­cia­li­niu tink­lu, kei­sis ir jo pa­ties ÄŻpro­Ä?iai.

3p.

Kie­mai – ant gy­ven­to­jĹł pe­Ä?iĹł Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Klai­pÄ—­die­Ä?iams nuo sau­sio 1 d. ga­li tek­ti dar pla­Ä?iau at­ver­ti pi­ni­ gi­nes – pa­tiems mo­kÄ—­ti uĹž kie­mĹł prie­Şiō­rÄ…. Skai­Ä?iuo­ja­ma, kad 50 kv. met­rĹł plo­to bu­tui per mÄ—­ne­ sÄŻ ĹĄi pa­slau­ga ga­li at­siei­ti nuo 7,5 iki 9 li­tĹł.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Agur­kai ne­ti­ko

Tur­ki­jos kom­pa­ni­ja „Yon­ca Food in­ dust­ries“ ga­mi­na lie­tu­viť­kus „ypa­ tin­gai ma­Şus, ne­pjaus­ty­tus, sal­dĹžiai rĹŤgť­Ä?ius, ma­ri­nuo­tus agur­kus“. Pro­duk­tai ten ga­mi­na­mi Lie­tu­vos bend­ro­vÄ—s „Ve­si­ga“ uŞ­sa­ky­mu. Ky­la klau­si­mas, kuo lie­tu­viť­kai ÄŻmo­nei neį­ti­ko Lie­tu­vos agur­kĹł au­ gin­to­jai, jei Ĺža­lia­vos pri­rei­kÄ— ieť­ko­ ti net Tur­ki­jo­je? „Ši­ta pro­ble­ma se­niai yra Ĺži­no­ ma, ĹĄio klau­si­mo jau net ne­be­ke­lia­ me. Jie aiť­ki­na, kad mes ne­ga­li­me uĹžau­gin­ti kon­ku­ren­cin­ gos Ĺža­lia­vos.

4

No­ri pa­keis­ti tai­syk­les

„„Nu­kon­ku­ruos: vis gar­siau pra­by­la­ma apie ga­li­mas rin­kos grÄ—s­mes lie­tu­viť­koms dar­Şo­vÄ—ms, ku­riĹł mō­sĹł

ťa­ly­je au­gi­na­ma vis ma­Şiau.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

At­nau­jin­tas Mies­to tvar­ky­mo ir ĹĄva­ros tai­syk­les, ku­rio­se nu­ma­ ty­ta, kad gy­ven­to­jai pa­tys tu­ ri pri­Şiō­rÄ—­ti kie­mus, va­kar svars­tÄ— Mies­to ĹŤkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­ mi­te­to na­riai. Siō­lo­ma, kad klai­pÄ—­die­Ä?iai pa­ tys rō­pin­tų­si dau­gia­bu­Ä?iĹł kie­mĹł Ĺža­lių­jĹł plo­tĹł ĹĄie­na­vi­mu, ĹĄiukť­liĹł rin­ki­mu, snie­go va­ly­mu, me­dĹžiĹł ge­nÄ—­ji­mu. Da­bar tai da­ ro mies­to sa­vi­val­dy­bÄ—.

3

2

ketvirtadienis, SPALIO 17, 2013

miestas

Ne­no­rin­tiems šil­dy­tis – sunkumai Pas­kel­bus ofi­cia­lią šil­dy­mo se­zo­no pra­ džią klai­pė­die­čiai pri­vers­ti pra­dė­ti šil­dy­ ti dau­gia­bu­čius na­mus, nors kai ku­riuo­ se bu­tuo­se dar yra šil­ta. Pab­rė­žia­ma, kad neį­ma­no­ma gau­ti vi­sų būs­tų sa­vi­nin­kų su­ti­ki­mo ne­si­šil­dy­ti, o tai bū­ti­na no­rint ati­ dė­ti šil­dy­mo pra­džią. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Kau­no gat­vės 19 na­mas šil­dy­mo se­zo­no ne­pra­de­da iki pa­sku­ti­nės mi­nu­tės. Nu­ma­to­ma, kad jis bus įjung­tas ket­vir­ta­die­nį, kai baig­sis ter­mi­nas, per ku­rį šil­dy­mo sis­te­mų pri­žiū­rė­to­jai tu­ri pa­si­rū­pin­ti na­mo šil­dy­mu. Klai­pė­do­je šil­dy­mo se­zo­ no pra­džia pa­skelb­ta ant­ra­die­nį. Na­mo bend­ri­jos „Pa­ma­rio kie­ mas“, ad­mi­nist­ruo­jan­čios Kau­no g. 19 dau­gia­bu­tį na­mą, pir­mi­nin­kė Jū­ra­tė Žu­kaus­kai­tė sa­kė, kad šil­dy­ ti dau­gia­bu­čio dar tik­rai ne­pra­dė­ tų. Bu­tuo­se yra šil­ta – vy­rau­ja iki 21 laips­nio ši­lu­mos, o tai yra dau­giau nei rei­ka­lau­ja hi­gie­nos nor­mos. „Tik­rai dar ne­pra­dė­tu­me šil­dy­ mo se­zo­no. Ta­čiau no­rint jį įjung­ti na­me vė­liau rei­kia gau­ti vi­sų būs­tų sa­vi­nin­kų su­ti­ki­mą, o tai yra neį­ma­ no­ma. Jei bū­tų ga­li­my­bė, dar ne­si­šil­ dy­tu­me“, – pa­brė­žė J.Žu­kaus­kai­tė.

Di­džio­sio­se dau­gia­bu­čių na­mų bend­ri­jo­se taip pat nė­ra nė vie­ no na­mo, ku­rio gy­ven­to­jai vė­les­ niam lai­kui ati­dė­tų šil­dy­mo se­zo­ no pra­džią. Na­mų ad­mi­nist­ra­to­riai taip pat ne­su­lau­kė nė vie­no to­kio pra­šy­mo.

Daž­niau­siai žmo­nės no­ri anks­čiau pa­baig­ ti šil­dy­mo se­zo­ną, bet ne vė­liau jį pra­dė­ti.

„Ma­tyt, vi­siems yra šal­ta. Anks­ tes­niais me­tais yra bu­vę at­ve­jų, kai na­mas šil­dy­mo se­zo­ną pra­dė­da­vo vė­liau, bet šie­met – ne“, – tvir­ti­ no įmo­nės „Ma­no būs­tas LT“, ku­ riai pri­klau­so še­šios uos­ta­mies­čio dau­gia­bu­čius ad­mi­nist­ruo­jan­čios įmo­nės, Klai­pė­dos re­gio­no va­do­

Tvar­ka: re­no­vuo­to Kau­no gat­vės 19 na­mo bu­tuo­se vy­rau­ja 20–21 laips­nio ši­lu­ma, bet gy­ven­to­jai ne­ga­li vė­

liau pra­dė­ti šil­dy­mo se­zo­no.

vas Min­dau­gas Ge­nys. Bend­ro­vių „Vi­tės val­dos“ ir „Deb­re­ce­no val­ dos“ di­rek­to­rius Jev­ge­ni­jus Sa­ kovs­kis at­krei­pė dė­me­sį, kad nak­ ti­mis yra šal­ta, o ar­ti­miau­siu me­tu pro­gno­zuo­ja­ma ir nei­gia­ma oro tem­pe­ra­tū­ra. „Gy­ven­to­jai su­pran­ta, kad šil­dy­ mo se­zo­nas pra­si­de­da lai­ku. Daž­ niau­siai žmo­nės no­ri anks­čiau pa­ baig­ti šil­dy­mo se­zo­ną, bet ne vė­liau jį pra­dė­ti. Kai vi­du­ti­nė pa­ros tem­ pe­ra­tū­ra yra že­mes­nė nei 10 laips­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

nių, bu­tuo­se šal­ta. Daž­niau­siai žmo­nės vis tiek šil­do­si elekt­ri­niais šil­dy­tu­vais ir ne­la­bai ką su­tau­po“, – pa­sa­ko­jo J.Sa­kovs­kis. Įmo­nių „Pas­lau­gos būs­tui“ ir „Lau­ki­nin­kų val­dos“ di­rek­to­rė Re­gi­na Uz­nie­nė tei­gė, jog kai ku­rie gy­ven­to­jai pa­gei­da­vo, kad šil­dy­mo se­zo­nas bū­tų pra­dė­tas anks­čiau nei pa­skelb­ta jo pra­džia. „To­kių skam­bi­nan­čių­jų bu­vo. Dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se gy­ve­ na įvai­rių žmo­nių. Suau­gu­sie­ji

dar ga­li ken­tė­ti, bet ma­ža­me­čiai vai­kai ir vy­res­nio am­žiaus žmo­ nės – ne. Ne­pa­tau­py­si“, – tvir­ti­ no va­do­vė. M.Ge­nys įspė­jo, kad vė­lin­ti šil­ dy­mo se­zo­no pra­džios dau­gia­ bu­čiuo­se na­muo­se ne­re­ko­men­ duo­ja­ma, jei ne­si­šil­do­ma ki­tais įren­gi­niais. „To­kiais at­ve­jais su­šil­dy­ti įša­lu­ sias sie­nas rei­kės dau­giau ši­lu­mos, išaugs jos su­var­to­ji­mas, o sy­kiu – ir są­skai­tos“, – tvir­ti­no M.Ge­nys.

Į au­to­bu­sus grįž­ta pi­ges­ni bi­lie­tai Mo­kyk­la – vėl dė­me­sio cent­re Mil­da Ski­riu­tė

Ke­lei­viai mies­to au­to­bu­suo­se vėl ga­lės įsi­gy­ti po­pie­ri­nių bi­lie­tų su nuo­lai­do­mis. Jais bu­vo at­si­sa­ky­ta pre­kiau­ti, nes no­rė­ta pa­leng­vin­ti dar­bą vai­ruo­to­jams. Ta­čiau ge­ri no­ rai esą prieš­ta­rau­ja tei­sės ak­tams.

Sug­rą­žin­ti po­pie­ri­nius bi­lie­tus su nuo­lai­do­mis į mies­to au­to­bu­ sus mies­to val­džią įpa­rei­go­jo Vy­ riau­sy­bės at­sto­vo Klai­pė­dos ap­ skri­ty­je tar­ny­ba. Jais au­to­bu­suo­se vėl nu­ma­to­ma pre­kiau­ti nuo sau­ sio 1-osios. Bi­lie­tė­liai su 50 ir 80 pro­c. nuo­ lai­do­mis mies­to au­to­bu­suo­se ne­ be­par­da­vi­nė­ja­mi nuo šių me­tų pra­džios – ga­li­ma įsi­gy­ti tik už vi­ są kai­ną, ku­ri sie­kia 2,4 li­to. Per­pus ar 80 pro­c. pi­ges­nių bi­lie­ tų ke­lei­viams rei­kė­da­vo ei­ti pirk­ti į spau­dos kios­kus. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­ por­to sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Moc­kus pa­brė­žė, kad pre­ky­ba bi­ lie­tais su nuo­lai­da ap­sun­kins mies­ to au­to­bu­sų vai­ruo­to­jų dar­bą. „Vai­ruo­to­jai tu­ri dirb­ti sa­vo dar­ bą. Įsi­gy­ti bi­lie­tų su nuo­lai­da ga­ li­ma kios­kuo­se, ta­čiau rei­kia vyk­ dy­ti Vy­riau­sy­bės at­sto­vo Klai­pė­dos ap­skri­ty­je rei­ka­la­vi­mą“, – tvir­ti­no R.Moc­kus. Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­ mi­te­to, ku­ria­me bu­vo svars­to­ma nau­ja Ke­lei­vių ir ba­ga­žo ve­ži­mo vie­ti­nio su­si­sie­ki­mo au­to­bu­sais ir marš­ru­ti­niais tak­si tvar­ka, na­riai do­mė­jo­si, ar jo­je nu­ma­ty­ta, kaip tu­ ri bū­ti ap­tar­nau­ja­mi neį­ga­lie­ji.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Prob­le­mi­nė­mis įvar­dy­to­se uos­ta­ mies­čio mo­kyk­lo­se si­tua­ci­ja pa­si­kei­ tė. Vie­no­se įstai­go­se per šiuos me­tus ji pa­ge­rė­jo, o ki­to­se – iš­li­ko to­kia pa­ti, tad po­li­ti­kai tu­rės spręs­ti jų li­ki­mą.

Po­ky­čiai: mies­to au­to­bu­suo­se ke­lei­viai vėl ga­lės įsi­gy­ti bi­lie­tus su 50

ir 80 pro­c. nuo­lai­da.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Po­li­ti­kams paaiš­kin­ta, kad tvar­ ko­je nu­ro­dy­ta, jog neį­ga­lie­siems skir­tos įvažos, ku­ri yra įreng­ta nau­juo­se au­to­bu­suo­se, nu­lei­di­mu tu­ri pa­si­rū­pin­ti vai­ruo­to­jas. Ko­mi­te­te bu­vo pri­sta­ty­ta ir pa­ ko­re­guo­ta marš­ru­ti­nių tak­si kai­nos nu­sta­ty­mo me­to­di­ka. Iš šių ve­žė­jų mies­to val­džia ne­ be­ga­li rei­ka­lau­ti pa­teik­ti duo­me­nų apie iš­lai­das ben­zi­nui, te­pa­lams, at­sar­gi­nėms trans­por­to prie­mo­nių da­lims, re­mon­tui ir pa­na­šios in­for­ ma­ci­jos. Taip kons­ta­ta­vo teis­mas. R.Moc­kaus tei­gi­mu, ši in­for­ ma­ci­ja pa­dė­da­vo tiks­liau nu­sta­ty­ ti marš­ru­ti­nių tak­si bi­lie­tų kai­nas. Ta­čiau ve­dė­jas ne­si­ry­žo pro­gno­

zuo­ti, ar teis­mo spren­di­mas lems, kad jos bus pa­keis­tos. „Mi­nė­ta in­for­ma­ci­ja, ku­rios da­ bar ne­be­lei­džia­ma rei­ka­lau­ti, ne tik pa­dė­da­vo tiks­liau nu­sta­ty­ti bi­lie­tų kai­nas, bet ir įver­tin­ti trans­por­ to prie­mo­nės būk­lę. Kaip ga­li kis­ti kai­nos, sun­ku pa­sa­ky­ti“, – ko­men­ ta­vo ve­dė­jas. Vie­šo­jo trans­por­to bi­ lie­tų kai­nos per­žiū­ri­mos kar­tą per me­tus. Iki lapk­ri­čio 1 d. mies­to sa­ vi­val­dy­bė lau­kia duo­me­nų apie iš­ lai­das iš ve­žė­jų. Gau­tus duo­me­nis įver­ti­nu­si spe­cia­li dar­bo gru­pė ir siū­lo, kaip tu­ri bū­ti pa­keis­tos vie­ šo­jo trans­por­to bi­lie­tų kai­nos – di­ di­na­mos ar ma­ži­na­mos. Ga­liau­siai jas tvir­ti­na mies­to ta­ry­ba.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus spe­cia­lis­tai, įpa­rei­go­ti po­ li­ti­kų, dar per­nai at­li­ko vi­sų Klai­ pė­dos bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lų ste­bė­se­ną. Spe­cia­lis­tai iš­siaiš­ki­no, ku­rių mo­kyk­lų pa­sta­tams iš­lai­ky­ ti rei­kia dau­giau­sia pi­ni­gų, ku­rio­se įstai­go­se bran­giau­siai kai­nuo­ja vie­ no moks­lei­vio ug­dy­mas. Tuo­met pro­ble­mi­nė­mis įvar­dy­tos ke­tu­rios Klai­pė­dos mo­kyk­los: A.Rub­ lio­vo, Vi­tės, „Sau­lė­te­kio“ pa­grin­di­ nės bei Send­va­rio pro­gim­na­zi­ja. Jo­se nuo­lat ma­žė­jo mo­ki­nių, jų pa­tal­pos bu­vo di­de­lės, pa­sta­tų iš­lai­ ky­mas kai­na­vo bran­giau­siai. Svars­ ty­ta, jog kai ku­rias mo­kyk­las rei­kia su­jung­ti, kad su­ma­žė­tų iš­lai­dos. Ta­ čiau to­kiems už­mo­jams pa­si­prie­ši­ nu­sios įstai­gų bend­ruo­me­nės pa­tei­ kė pla­nus, ko­kių prie­mo­nių im­sis, kad su­ma­žė­tų iš­lai­dos. „Įs­tai­gų ad­mi­nist­ra­ci­jos ir pe­da­ go­gai te­sė­jo sa­vo duo­tus pa­ža­dus – bu­vo su­ma­žin­tos įstai­gų pa­tal­pos, nes da­lis jų ati­duo­ta val­dy­ti sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai, mo­ky­to­jai su­si­ma­ži­no at­ly­gi­ni­mus. Nuo me­tų pra­džios šioms ke­tu­rioms įstai­goms bend­rai pa­vy­ko su­tau­py­ti 81 tūkst.

li­tų“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė. Trys iš šių mo­kyk­lų – Vi­tės ir „Sau­lė­te­kio“ pa­grin­di­nės bei Send­ va­rio pro­gim­na­zi­ja jau ga­lė­tų bū­ ti iš­brauk­tos iš pro­ble­mi­nių įstai­ gų są­ra­šo, nes iš­lai­dos ir pa­sta­tams iš­lai­ky­ti, ir vie­no mo­ki­nio ug­dy­mui jau be­veik pri­lygs­ta vi­dur­kiui. Ta­čiau A.Rub­lio­vo pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je šiais me­tais la­bai su­ma­ žė­jo mo­ki­nių – į ją atė­jo 111 moks­ lei­vių ma­žiau nei praė­ju­siais moks­ lo me­tais. Šiuo me­tu vie­no moks­lei­vio ug­ dy­mas A.Rub­lio­vo pa­grin­di­nė­je mo­ kyk­lo­je kai­nuo­ja bran­giau­siai ir sie­ kė apie 6 tūkst. li­tų, kai vi­du­ti­niš­kai ki­to­se įstai­go­se – apie 4 tūkst. li­tų. „Jei ma­žė­ja mo­ki­nių, tai si­tua­ci­ ja ne­ge­rė­ja. Ką da­ry­si­me? Mes tie­ siog pa­teik­si­me in­for­ma­ci­ją mies­to ta­ry­bai, o jau po­li­ti­kams rei­kės nu­ tar­ti, ko­kiu ke­liu ei­ti, kaip spręs­ ti šios įstai­gos li­ki­mą“, – tei­gė N.Lau­ži­kie­nė.

81

– tiek tūkst. li­t ų per šiuos me­t us pa­v y­ko su­tau­py­t i ke­t u­r ioms uos­ta­m ies­čio ug­dy­mo įstai­goms.

3

ketvirtadienis, SPALIO 17, 2013

miestas Skam­bės ai­riš­ka mu­zi­ka

Klai­pė­dai – įver­ti­ni­mas

Šian­dien 18 val. Et­no­kul­tū­ros cent­re ne­mo­ka­mai kon­cer­tuos ai­riš­kos mu­zi­kos at­li­kė­jas De­ nis McLaugh­li­nas, vir­tuo­ziš­kai val­dan­tis ne vie­ną mu­zi­kos inst­ ru­men­tą. Šiuo­syk jis su­pa­žin­ dins su ai­riš­ku būg­nu bodh­ra­nu ir kau­liu­kais. Po pa­si­ro­dy­mo vi­si su sve­čiu ga­lės pa­tryp­ti tra­di­ci­ nių šo­kių „Vo­ži­ny­je“.

Klai­pė­da pri­pa­žin­ta ge­riau­sia ša­lies mies­to sa­vi­val­dy­be. Tai pa­ro­dė kas­metis Lie­tu­vos lais­ vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to ty­ri­mas, ku­rio me­tu ver­ti­na­ma, kiek sa­ vi­val­dy­bė­se už­tik­ri­na­ma žmo­ nių lais­vė rink­tis pa­slau­gas ir jų tie­kė­ją bei pa­tiems im­tis veik­ los, kaip efek­ty­viai pa­nau­do­ja­mi mo­kes­čiais su­rink­ti pi­ni­gai.

Kie­mai – ant gy­ven­to­jų pe­čių

Su­s i­t i­k i­m as. Šian­d ien 14 val. vyks mies­to val­d žios, Klai­p ė­dos vals­t y­ bi­n io jū­r ų uos­to di­rek­ci­jos, Kro­vos kom­pa­n i­jų aso­cia­ci­jos at­sto­v ų su­si­ ti­k i­mas.

1

„Jei mies­to ta­ry­ba pri­ tar­tų to­kiam spren­di­ mui, sa­vi­val­dy­bė su­tau­py­tų lė­ šų, ta­čiau fi­nan­si­nė naš­ta tek­tų gy­ven­to­jams“, – tvir­ti­no Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ ka­lie­nė. Nu­ma­ty­ta, kad gy­ven­to­jai tu­ rė­tų rū­pin­tis te­ri­to­ri­ja, ku­ria nau­do­ja­si. I.Ša­ka­lie­nė pa­sa­ko­jo, kad be­veik prie vi­sų dau­gia­bu­čių na­mų yra de­ta­liai­siais pla­nais su­for­muo­ ti skly­pai. Tai nė­ra pa­da­ry­ta tik dvie­juo­se ra­jo­nuo­se – va­di­na­ma­ja­me Žve­ jy­bos uos­to ir Jū­ri­nin­kų pro­spek­ to. Ši te­ri­to­ri­ja su­da­ro ma­žiau nei 20 pro­c. vi­so mies­to. „Te­ri­to­ri­ja, ku­rią rei­kė­tų pri­žiū­ rė­ti, bū­tų pri­skir­ta ne vie­nam na­ mui, o jų gru­pei. Šie tu­rė­tų bend­rai mo­kė­ti už kie­mų prie­žiū­rą“, – aiš­ ki­no ve­dė­ja.

Po­sė­dis. Šian­d ien 13.30 val. ro­tu­šė­je vyks mies­to ta­r y­bos Fi­nan­sų ir eko­ no­m i­kos ko­m i­te­to po­sė­d is. Jo me­t u nu­ma­to­ma svars­ty­ti 11 klau­si­mų. Dis­ku­si­ja. Šian­dien 18 val. Klai­pė­dos vie­šo­sios bib­lio­te­kos Kal­nu­pės fi­lia­le (Kal­nu­pės g. 13) vyks po­kal­bis-dis­k u­ si­ja „Įdo­mūs reiš­k i­niai ast­ro­no­mi­jo­je“. Jo­je bus ga­li­ma su­si­pa­ž in­ti su šios te­ ma­ti­kos kny­go­mis, esan­čio­mis bib­lio­ te­ko­je.

Liks „tuš­čių“ te­ri­to­ri­jų

Anot I.Ša­ka­lie­nės, siū­lo­ma, kad na­mų, prie ku­rių nė­ra su­for­muo­ to skly­po de­ta­liuo­ju pla­nu, gy­ven­ to­jai rū­pin­tų­si 20 met­rų ap­link pa­ sta­tą esan­čia te­ri­to­ri­ja. „Ži­no­ma, ge­riau, kad bū­tų nu­ma­ty­ta 50 met­rų ap­link na­ mą. Ta­da ne­lik­tų va­di­na­mų­ jų tuš­čių plo­tų. Ta­čiau apie tai ne­ga­li­me net gal­vo­ti“, – pa­brė­ žė ve­dė­ja. Ko­mi­te­to na­riai taip pat svars­tė, ką rei­kė­tų da­ry­ti su tais ma­žiau nei 20 pro­c. na­mų, prie ku­rių nė­ra su­ for­muo­ti skly­pai. Vie­nas siū­ly­mų bu­vo, kad jie ne­tu­rė­tų mo­kė­ti tol šio mo­kes­ čio, kol bus pri­skir­tas skly­pas. Ga­liau­siai su­tar­ta, kad dėl šių na­ mų bus ap­si­spręs­ta ta­ry­bos po­sė­ džio me­tu. Bran­giau mo­kės tris kar­tus

Ko­mi­te­to na­riai taip pat do­mė­jo­ si, kiek kai­nuos gy­ven­to­jams kie­ mų prie­žiū­ra. I.Ša­ka­lie­nė ne­slė­pė, jog pa­slau­ gos ta­ri­fai bus di­des­ni nei tie, ku­ riuos da­bar tu­ri mies­to sa­vi­val­ dy­bė, ta­čiau pa­brė­žė, kad vis­kas paaiš­kės kon­kur­sų me­tu. Mies­to sa­vi­val­dy­bė už 1 kv. m plo­to nu­va­ly­mą ran­go­vams mo­ka 0,05 li­to. Nu­ma­to­ma, kad gy­ven­ to­jams šis ta­ri­fas bus tris kar­tus di­ des­nis – apie 0,15 li­to. Skai­čiuo­ja­ma, kad 50 kv. m plo­ to bu­tui kie­mų prie­žiū­ra ga­li at­siei­ ti nuo 7,5 iki 9 li­tų per mė­ne­sį. „Aki­vaiz­du, jog įkai­niai bus tik­rai ne to­kie, ko­kius tu­ri­me mes. Ran­ go­vai pri­pa­žįs­ta, kad pa­slau­gos ta­ ri­fas yra la­bai ma­žas. Jie tik­rai ne­ va­lys to­liau kie­mų už to­kį įkai­nį“, – pa­sa­ko­jo ve­dė­ja.

Dienos telegrafas

Atei­tis: jei mies­to ta­ry­ba pri­tars, gy­ven­to­jai tu­rės pa­tys rū­pin­tis ir kie­mų švara ir tvarka.

Jei kie­mų prie­žiū­ra bū­tų per­kel­ta ant gy­ven­to­jų pe­čių, mies­to sa­vi­ val­dy­bė per me­tus su­tau­py­tų apie 2,6 mln. li­tų. Šias lė­šas siū­lo­ma skir­ti dau­gia­bu­čių na­mų kie­mams re­mon­tuo­ti. „Dėl šios pro­ble­mos da­bar su­ lau­kia­me dau­giau­sia nu­si­skun­di­ mų. Per me­tus kie­mams re­mon­ tuo­ti gau­na­me tik 150 tūkst. li­tų. Už šiuos pi­ni­gus ma­žai ką ga­li­me pa­da­ry­ti. Jei su­tau­py­tus pi­ni­gus nau­do­tu­me kie­mų duo­bėms lo­ py­ti, ša­li­gat­viams tvar­ky­ti, tai bū­ tų kaip kom­pen­sa­ci­ja“, – pa­sa­ko­ jo I.Ša­ka­lie­nė. Siū­lo­ma, kad gy­ven­to­jai už kie­ mų va­ly­mą mo­kė­tų jau nuo ki­tų me­tų sau­sio 1 d.

bu­vo Vy­riau­sy­bės at­sto­vo rei­ka­la­ vi­mas. Ko­dėl da­bar­ti­nis Vy­riau­sy­ bės at­sto­vas šiuo klau­si­mu ty­li? Jis tu­ri gin­ti ir gy­ven­to­jų in­te­re­sus, ir sa­vi­val­dy­bės pi­ni­gus. Ko­dėl Vy­ riau­sy­bės at­sto­vas ne­ra­šo, kad sa­vi­val­dy­bė 2,6 mln. li­tų nau­do­ ja ne­tei­sin­gai, o sė­di krū­muo­se?“ – klau­sė ta­ry­bos na­rys. V.Pleč­kai­tis pik­ti­no­si, ko­dėl gy­ ven­to­jams nė­ra aiš­ki­na­ma apie de­ ta­liuo­sius pla­nus, kad pri­si­sky­rus skly­pą ga­li­ma įsi­reng­ti žai­di­mų ar au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­les. „Kol kas su­si­lai­kau šiuo klau­ si­mu. Ka­dan­gi feis­bu­kas at­jung­ tas, ry­toj pa­skai­ty­siu laik­raš­čius, in­ter­ne­ti­nius po­rta­lus ir įver­tin­ siu gy­ven­to­jų nuo­mo­nę“, – tvir­ ti­no po­li­ti­kas.

Pa­si­ge­do Vy­riau­sy­bės at­sto­vo

El­ge­tos – į nau­jus ra­jo­nus

Kie­mams re­mon­tuo­ti – 2,6 mln. li­tų

Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­ mi­te­to na­rys Vid­man­tas Pleč­kai­ tis pa­si­ge­do Vy­riau­sy­bės at­sto­ vo Klai­pė­dos ap­skri­ty­je po­zi­ci­jos šiuo klau­si­mu. „Prieš 7–8 me­tus gy­ven­to­jai mo­kė­jo už kie­mų va­ly­mą, ir jo­ kių pro­ble­mų ne­bu­vo. Sa­vi­val­dy­ bė pri­siė­mė šią funk­ci­ją, nes toks

Į tai­syk­les įtrauk­tas ir drau­di­mas vi­sa­me mies­te duo­ti iš­mal­dą pi­ni­ gais bei el­ge­tau­ti se­na­mies­ty­je. Kai ku­riems ko­mi­te­to na­riams ki­lo klau­si­mų, ko­dėl pa­si­rink­ta ši te­ri­to­ri­ja. Jie tvir­ti­no, kad be­na­ miai per­si­kels į nau­juo­sius ra­jo­nus. I.Ša­ka­lie­nė paaiš­ki­no, jog se­na­ mies­tis yra prio­ri­te­ti­nė te­ri­to­ri­ja.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ire­na Ša­ka­lie­nė:

Vie­ta. Ne­r in­gos gy­ven­to­jai ir sve­čiai kvie­čia­mi iš­reikš­t i nuo­mo­nę dėl ku­ ror­t ui do­va­no­ja­mos skulp­t ū­ros vie­ tos. Žy­maus Lie­t u­vos skulp­to­r iaus Juo­zo Ruz­go kū­r i­nys lai­k i­nai pa­sta­ ty­t as Ni­dos cent­r i­nės da­l ies skve­ re. Po il­g ų svars­ty­mų iš­r ink­tos ke­tu­ rios, spe­cia­l is­t ų nuo­mo­ne, skulp­t ū­ rai eks­po­nuo­ti tin­kan­čios vie­tos. Iš jų trys Ni­do­je: aikš­te­lė, esan­t i Ur­bo kal­ ne gre­ta švy­tu­r io, gre­ta ta­ko, ve­dan­ čio į cent­ri­nį pa­plū­di­mį, Ni­dos cent­ri­ nė­je da­ly­je esan­čia­me skve­re. Skulp­ tū­rą siū­lo­ma sta­ty­t i ir Juodk­ran­tė­je, ma­rių kran­ti­nė­je, ties mi­ni gol­fo aikš­ te­le. Ne­r in­gos gy­ven­to­jai ir ku­ror­to sve­čiai nuo­mo­nę dėl vie­tos skulp­tū­ rai kvie­čia­mi reikš­t i elekt­ro­ni­niu pa­ štu: san­dra.vaisvilaite@neringa.lt ar­ ba Ne­r in­gos sa­vi­val­dy­bės pus­la­py­je so­cia­l i­n ia­me tink­le „Fa­ce­book“ (ko­ men­ta­ruo­se po su­si­ju­sia nau­jie­na). Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ ra­c i­jos sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­tos 10 klai­pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Ka­z i­m ie­ ra Bau­mi­l ie­nė (g. 1925 m.), An­to­ni­na Go­lu­be­va (g. 1926 m.), Jad­vy­ga Skrip­ kaus­k ie­nė (g. 1933 m.), Ma­r i­ja Send­ ra­v i­čie­nė (g. 1935 m.), Čes­lo­vas Zig­ mas Bub­l iaus­kas (g. 1937 m.), Da­n ie­ lius Var­pio­tas (g. 1937 m.), Ni­na Šev­ čiuk (g. 1942 m.), Ja­ni­na Juo­za­pa Mu­ raus­k ie­nė (g. 1945 m.), Ser­gej Zo­lo­tu­ chin (g. 1956 m.), Vik­to­ras Čis­t iu­l i­nas (g. 1976 m.).

Jei mies­to ta­ry­ba pri­ tar­tų to­kiam spren­di­ mui, sa­vi­val­dy­bė su­ tau­py­tų lė­šų, ta­čiau fi­nan­si­nė naš­ta tek­tų gy­ven­to­jams.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ire­na And­r iuš­k ie­nė, Jad­v y­ga Skrip­ kaus­k ie­nė, Ma­r i­ja Sar­ta­v i­čie­nė, Ja­n i­ na Juo­za­pa Mu­raus­kie­nė, Ser­gej Kals­ berg, Ka­z i­m ie­ra Bau­m i­l ie­nė, Ja­n i­na Ša­chot­ko Bub­liaus­kais­tė.

Taip pat siū­lo­ma, kad ka­si­nė­ji­mo dar­bus at­lie­kan­čios įmo­nės rū­pin­ tų­si tvar­ka ne tik sta­tyb­vie­tė­je, bet ir už jos ri­bų: ne­terš­tų gat­vių, ša­ li­gat­vių.

Grei­to­ji. Va­kar iki 19.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 80 iš­ kvie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­s ia skun­dė­si in­fark­tais, in­sul­tais, šir­d ies veik­los pro­ble­mo­mis.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė mer­gai­tė ir 9 ber­niu­kai.

4

ketvirtadienis, spalio 17, 2013

miestas

Lie­tu­viš­ko ūkio sau­lė­ly­dis?

Komentaras

1

Ste­bi­na tik tai, kad šios įmo­nės kon­ku­ren­tams mes kaž­ko­dėl su­ge­ba­me užau­gin­ ti tin­ka­mų agur­kų“, – tei­gė Lie­tu­ vos dar­žo­vių au­gin­to­jų aso­cia­ci­jos di­rek­to­rė Zo­fi­ja Ci­ron­kie­nė. Esą la­bai keis­ta, ko­dėl vie­niems ga­min­to­jams ža­lia­va tin­ka, o ki­ tiems jau ne­be­tin­ka. Bend­ro­vės „Ve­si­ga“ va­do­vas Sau­lius Grin­ke­vi­čius dien­raš­čiui tei­gė, kad jam nu­si­bo­do at­sa­ki­ nė­ti į tuos pa­čius klau­si­mus, esą spau­da kaž­ko­dėl la­bai jau do­mi­si tais da­ly­kais. „Vis dėl­to kar­ni­šo­nai Lie­tu­vo­ je neau­ga. To­dėl mes ne­tu­ri­me ki­ to pa­si­rin­ki­mo, tas mū­sų pro­duk­ tas yra la­bai ge­ras. Pui­ki re­cep­tū­ra, su­kur­ta ge­ra tech­no­lo­gi­ja. Ga­lė­čiau pa­ly­gin­ti, ar svar­bu, kur kny­ga iš­ spaus­din­ta, svar­bu, kas jo­je pa­ra­ šy­ta“, – paaiš­ki­no S.Grin­ke­vi­čius. Pa­sak Lie­tu­vos dar­žo­vių au­gin­ to­jų aso­cia­ci­jos at­sto­vų, res­pub­li­ ko­je ma­žė­ja agur­kų au­gin­to­jų, nes tai – sun­kus, ran­kų dar­bo rei­ka­lau­ jan­tis vers­las. Ir esą sun­ku kon­ku­ ruo­ti su at­vež­ti­ne pro­duk­ci­ja.

Zo­fi­ja Ci­ron­kie­nė:

Jie aiš­ki­na, kad mes ne­ga­li­me užau­gin­ti kon­ku­ren­cin­gos ža­ lia­vos.

To­dėl var­to­to­jams pa­ta­ria­ma, jei jiems tai svar­bu, ren­kan­tis pro­duk­ tą, ati­džiau žiū­rė­ti, ko­kia yra ga­mi­ nio kil­mės ša­lis. Griež­ta kont­ro­lė

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­

Rai­mun­das Vai­tie­kū­nas Rin­ko­da­ros spe­cia­l is­tas

G

Eti­ke­tė: po lie­tu­viš­kais pre­kės ženk­lais sly­pi ga­min­to­jai iš Tur­ki­jos.

ko An­ta­no Bau­žos tei­gi­mu, gy­vū­ ni­nės ir ne­gy­vū­ni­nės kil­mės pro­ duk­tai, at­ga­be­na­mi iš ne ES ša­lių, yra kruopš­čiai kont­ro­liuo­ja­mi. Vi­si mais­to pro­duk­tai tik­ri­na­mi pa­gal nu­sta­ty­tą kont­ro­lės pla­ną. Jie ti­ria­mi dėl kon­ser­van­tų, pes­ti­ci­dų ir dau­ge­lio ki­tų da­ly­kų. „Įs­ta­ty­mai nu­ma­to to­kią ga­li­my­ bę, kad pa­gal Lie­tu­vos įmo­nių už­ sa­ky­mą mais­to pro­duk­tai su lie­ tu­viš­kais pre­kių ženk­lais ga­li bū­ti pa­ga­mi­na­mi ki­tur. Ta­čiau tu­ri ati­ tik­ti ženk­li­ni­mas, pro­duk­to kil­mės ša­lis tu­ri bū­ti aiš­kiai dek­la­ruo­ja­ ma“, – tei­gė A.Bau­ža. Yra są­ra­šas įve­ža­mų pro­duk­tų, ku­riems tai­ko­ma su­stip­rin­ta vals­ ty­bi­nė kont­ro­lė. Agur­kai į tą są­ra­ šą pa­ten­ka, taip pat – man­gai, ar­ bū­zai, vi­sos šal­dy­tos uo­gos, gry­bai, ankš­ti­nės dar­žo­vės. Pa­pil­do­mai to­ kie pro­duk­tai tik­ri­na­mi tuo at­ve­ju, jei gau­na­ma var­to­to­jų skun­dų. „Ne­se­niai ty­rė­me kon­ser­vuo­tų agur­kų ir ana­na­sų siun­tą iš Viet­ na­mo dėl pes­ti­ci­dų ir sal­dik­lių. Ka­dan­gi jie bu­vo su­pa­kuo­ti į me­ ta­li­nius in­de­lius, taip pat ty­rė­me, ar šiuo­se mais­to pro­duk­tuo­se nė­ra ala­vo. La­bo­ra­to­ri­nių ty­ri­mų duo­ me­nys rei­ka­la­vi­mus ati­ti­ko“, – tei­gė A.Bau­ža. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos ins­pek­to­rė Re­da Lu­ko­še­vi­čiū­tė sa­kė, kad nuo

šių me­tų pra­džios į Lie­tu­vą iš Viet­ na­mo, In­di­jos ir Tur­ki­jos yra įvež­ta 290 to­nų kon­ser­vuo­tų agur­kų. Vien Klai­pė­dos san­dė­liuo­se bu­ vo iš­krau­ta 40 to­nų šių pro­duk­tų. Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos pa­tik­ri­na 10 pro­c. vi­sų į Lie­tu­vą įve­ža­mų kon­ser­vuo­tų ga­mi­nių. Čes­na­kų kont­ra­ban­da iš Ki­ni­jos

Lie­tu­vos dar­žo­vių au­gin­to­jai ne­be­ ga­li kon­ku­ruo­ti ir su čes­na­kų au­ gin­to­jais iš Ki­ni­jos. Ne vien su tais, ku­rie ofi­cia­liai pa­sie­kia Lie­tu­vos rin­ką, bet ir su kont­ra­ban­di­niais. „Ne tik Lie­tu­va, bet vi­sos ES ša­lys ken­čia nuo ki­niš­kų čes­na­ kų ant­plū­džio. Ko ge­ro, di­džiau­sių nuo­sto­lių pa­ti­ria is­pa­nai. Lie­tu­vo­ je čes­na­kams aug­ti są­ly­gos ne to­ kios pa­lan­kios, kad juos bū­tų ga­li­ ma užau­gin­ti už to­kią sa­vi­kai­ną, už ko­kią užau­gi­na ki­nų žem­dir­biai“, – ti­ki­no Z.Ci­ron­kie­nė. Briu­se­ly­je Eu­ro­pos Par­la­men­te yra su­kur­tas spe­cia­lus pa­da­li­nys, ku­rio už­duo­tis yra iš­tir­ti ki­niš­kų čes­na­kų kont­ra­ban­dos kie­kius į ES ša­lis ir už­kirs­ti tuos ke­lius. Pir­kė­jai pre­ky­bos cent­ruo­se jau se­niai ne­be­ran­da lie­tu­viš­kų čes­na­ kų ir svo­gū­nų. Esą jie sa­vo sko­niu neįp­ras­ti, yra sal­des­ni nei užau­ gin­ti Lie­tu­vo­je, grei­čiau su­gen­da. Net­gi lie­tu­viš­kas mor­kas pre­ky­bos cent­ruo­se ima iš­stum­ti at­vež­ti­nės.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nes­var­bu, kad var­to­to­jams jų sko­ nis ne­la­bai priim­ti­nas, bet ne­bė­ra iš ko rink­tis. „Juk lie­tu­viš­kų mor­kų sko­nis ski­ria­si nuo užau­gin­tų Iz­rae­ly­je dur­pių sluoks­ny­je, pa­klo­ta­me dy­ ku­mo­je. Vis dėl­to, Lie­tu­vo­je kli­ ma­tas mor­koms au­gin­ti yra tin­ka­ mas. Ir per­spek­ty­vą atei­ty­je tu­rės tos kul­tū­ros, ku­rios čia ga­li aug­ti“, – ma­no Z.Ci­ron­kie­nė. Anks­čiau Lie­tu­vo­je bu­vo ma­siš­ kai au­gi­na­mi žie­di­niai ko­pūs­tai, šian­dien juos pre­ky­bos cent­ruo­ se jau iš­stū­mė len­kiš­ki. Ši kul­tū­ra esą bu­vo reik­li ir Lie­tu­vos ūki­nin­ kai lio­vė­si juos au­gin­ti. Ne­pa­kė­lė kon­ku­ren­ci­jos. Tei­gia­ma, kad dau­gu­ma jų nuei­ na leng­viau­siu ke­liu, iš vi­so at­si­ sa­ko dar­ži­nin­kys­tės ir ima au­gin­ ti grū­di­nes kul­tū­ras. Nu­ken­čia var­to­to­jai

Lie­tu­vos dar­žo­vių au­gin­to­jų per­ spek­ty­va liūd­no­ka. At­siž­vel­giant į au­gan­čią emig­ra­ci­ją ir į tai, jog tiems, ku­rie lie­ka Lie­tu­vo­je, ran­ ki­nis dar­bas že­mės ūky­je ne­pat­ rauk­lus, spė­ja­ma, kad ga­li pri­trūk­ ti ir dar­bo jė­gos. „Rei­kia da­ry­ti tą že­mės ūkį pa­ trauk­les­nį, dau­giau au­to­ma­ti­zuo­ti ir me­cha­ni­zuo­ti. Ta­čiau dirb­ti su­ dė­tin­ga tech­ni­ka rei­kia kva­li­fi­kuo­ tų spe­cia­lis­tų. Kai ūki­nin­kas to­kį

a­na daž­nas reiš­k i­nys, kai lie­tu­v iš­ka įmo­nė su sa­vo pre­kės ženk­lu už­sa­ko pa­ ga­min­t i pro­duk­ci­ją už­sie­ ny­je. Pa­vyz­džiui, vie­na stam­bi mū­sų ša­l ies pie­no pro­duk­t ų bend­ro­vė sa­ vo sū­rius ga­mi­na Olan­di­jo­je iš olan­dų ūki­nin­kų pa­teik­tos ža­lia­vos. Ant pre­ kės eti­ke­tės – olan­diš­kos, kil­mės ša­lis nu­ro­do­ma Olan­di­ja, nors įmo­nė – Lie­ tu­vos. Tai­gi šiuo at­ve­ju ir mes ne­ži­no­ me, ką val­go­me. Mū­sų par­duo­tu­vė­se jau pre­kiau­ja­ma pie­no pro­duk­tais su ru­siš­ko­mis eti­ke­tė­mis, ku­rių ga­min­to­ jai – Lie­tu­vos bend­ro­vės, ta­čiau tai ne­ reiš­kia, kad pa­tys pro­duk­tai pa­ga­min­ti pas mus. Pa­ra­dok­sa­lu, bet mū­sų įsta­ ty­mų ba­zė to­kia, kad Lie­tu­vo­je be­veik nie­ko ne­beap­si­mo­ka ga­min­ti, bet pi­ giau yra at­si­vež­ti. Silp­niau­sia vie­ta ši­ to­je eko­no­mi­nė­je gran­di­nė­je – koo­pe­ ra­ti­nis ju­dė­ji­mas, bet jis yra įsta­ty­mais už­smaug­tas ir apie jį nie­kas nie­ko ne­ kal­ba. Koo­pe­ra­t i­n is ju­dė­ji­mas la­bai po­pu­lia­rus Če­ki­jo­je, Ita­li­jo­je, jis duo­da la­bai di­de­lę nau­dą, nes su­jun­gia smul­ kius ga­min­to­jus į koo­pe­ra­ty­vą, ku­ris at­sto­vau­ja jų in­te­re­sams rin­ko­je. Lie­ tu­vo­je si­tua­ci­ja ki­to­k ia, koo­pe­ra­t i­n is ju­dė­ji­mas be­veik neeg­zis­tuo­ja. Stam­ biems rin­kos žai­dė­jams la­biau ap­si­ mo­ka že­mės ūkio pro­duk­tus vež­ti iš už­sie­nio nei su­pirk­ti iš vie­tos ga­min­ to­jų, nes yra Eu­ro­pa, yra Len­k i­ja, at­ veš, jei­gu rei­kės. Iš es­mės nyks­ta mū­ sų že­mės ūkis, bent jau to­kia šiuo me­tu vals­ty­bės po­li­ti­ka.

su­ran­da, iš tik­rų­jų la­bai bran­gi­na ir su­tei­kia ne pra­stes­nes są­ly­gas nei už­sie­ny­je“, – nea­be­jo­ja Z.Ci­ ron­kie­nė. Lie­tu­vos dar­žo­vių au­gin­to­jų aso­cia­ci­jos va­do­vė įsi­ti­ki­nu­si, kad šio­je kon­ku­ren­ci­nė­je ko­vo­je dar­ žo­vių rin­ko­je la­biau­siai nu­ken­čia var­to­to­jas. Be­sit­rau­kiant iš rin­kos Lie­tu­vos dar­žo­vių au­gin­to­jams, že­mės ūkio pro­duk­tų kai­na tam­ pa per di­de­lė. „Kai rin­ka tam­pa pri­klau­so­ma tik nuo im­por­tuo­tos pro­duk­ci­jos, kai­na ky­la. Nes pre­ky­bos tink­luo­ se ne­be­lie­ka kon­ku­ren­tų – vie­ti­ nių au­gin­to­jų pro­duk­ci­jos. Nuo to la­biau­siai nu­ken­čia var­to­to­jas“, – tei­gė Z.Ci­ron­kie­nė.

Neį­ga­lie­siems trūks­ta net nak­ti­puo­džių Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio neį­ga­lie­ji, no­rin­tys ne­mo­ka­mai gau­ti slau­gos lo­vų, vaikš­ty­nių ar nak­ti­puo­džių, tu­ ri lauk­ti il­go­se ei­lė­se, nors to­kios prie­mo­nėms jiems ir pri­klau­so, ir yra itin rei­ka­lin­gos.

Neį­ga­lių­jų ap­rū­pi­ni­mo tech­ni­nė­ mis pa­gal­bos prie­mo­nė­mis funk­ ci­ja yra fi­nan­suo­ja­ma iš vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų, ta­čiau jų ne­pa­kan­ ka, nes po­rei­kis uos­ta­mies­ty­je yra di­de­lis. Per­nai per aš­tuo­nis mė­ ne­sius bu­vo pa­teik­ti 1068 as­me­nų

pra­šy­mai, o per tą pa­ti lai­ko­tar­pį šiais me­tais re­gist­ruo­ti 957 žmo­ nių pa­gei­da­vi­mai gau­ti jiems rei­ kia­mų prie­mo­nių. Joms nu­pirk­ti rei­kė­tų apie 80 tūkst. li­tų, ta­čiau, per­skirs­tant šių me­tų uos­ta­mies­čio biu­dže­to ne­ pla­nuo­tai gau­tas pa­ja­mas, neį­ga­ lie­siems bū­ti­niems daik­tams įsi­gy­ti nu­ma­ty­ta skir­ti apie 30 tūkst. li­tų. Klai­pė­dos So­cia­li­nės pa­ra­mos cent­ro di­rek­to­rė Dia­na Stan­kai­ tie­nė pa­ti­ki­no, jog už pu­sę pa­pil­ do­mai gau­tų lė­šų ke­ti­na­ma įsi­gy­ ti la­biau­siai rei­ka­lin­gų prie­mo­nių: 10 lo­vų, ke­lis ve­ži­mė­lius ir tua­le­ ti­nes kė­des.

„Jų ei­lė­je lau­kia dau­giau­sia žmo­ nių. Nuo 2000-ųjų, kai tei­kia­me šią pa­slau­gą, ei­lės bu­vo vi­sa­da. Ne­re­tai mums skam­bi­na ir su­si­žei­ dę žmo­nės, pra­šan­tys, pa­vyz­džiui, ra­men­tų, ta­čiau pa­dė­ti jiems ne­ga­ li­me“, – sa­kė di­rek­to­rė. Anot jos, kai žmo­gus pa­sveiks­ta ar nu­mirš­ta, su­grą­žin­ta prie­mo­ nė bū­na pa­nau­do­ta dar kar­tą, bet net ir to­kia pra­kti­kuo­ja­ma tvar­ka ne­ten­ki­na vi­sų mies­to neį­ga­lių­jų po­rei­kių. Per šiuos me­tus klien­tai grą­ži­no 383 prie­mo­nes, iš ku­rių 257 bu­vo ati­duo­tos ei­lė­je lau­kian­tiems neį­ ga­lie­siems.

„Ne vi­si gy­ven­to­jai ga­li ne­mo­ ka­mai gau­ti rei­kia­mas prie­mo­ nes, to­dėl, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, jas už sim­bo­li­nį mo­kes­tį bū­tų ga­li­ma nuo­mo­ti. Vers­lo da­ry­ti ne­ke­ti­na­ me, ta­čiau, pa­vyz­džiui, lo­vą, ku­ rią ki­ti nuo­mo­ja už 100 li­tų, ga­lė­ tu­me pa­siū­ly­ti už 5 li­tus“, – tei­gė D.Stan­kai­tie­nė. So­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­to na­ riai jai pa­siū­lė pa­teik­ti skai­čia­vi­ mus, nu­ro­dy­ti tiks­lų prie­mo­nių po­rei­kį ir pa­gal­vo­ti apie nuo­mos tvar­ką. Ti­ki­ma­si, jog pro­ble­mos spren­ di­mai aiš­kes­ni taps iki ki­tų me­tų biu­dže­to svars­ty­mo.

De­fi­ci­tas: neį­ga­lie­ji, no­rin­tys ne­

mo­ka­mai gau­ti vaikš­ty­nę, slau­gos lo­vą, ve­ži­mė­lį ar ki­tų rei­ka­lin­gų prie­mo­nių, pri­va­lo lauk­ti ei­lė­je.

KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 6, 2013

7

6

ketvirtadienis, spalio 17, 2013

nuomonės

Kam rei­ka­lin­gas toks spor­tas?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ar įma­no­ma paau­ko­ti J.Ty­mo­šen­ko?

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

V

os dau­g iau ne­g u mė­nuo li­ko iki Ry­t ų par­t ne­r ys­tės vir­š ū­n ių su­s i­t i­k i­mo Vil­ niu­je, kur ti­k i­ma­s i reikš­ min­giau­sios per­ga­lės il­go­je ko­vo­je ban­ dant at­plėš­ti Uk­rai­ną nuo Ru­si­jos. Ir kai ši is­to­ri­nė per­ga­lė at­ro­do jau ran­ka pa­ sie­kia­ma, ir kai pa­ts Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­ čius, il­gai ban­dęs ba­lan­suo­ti tarp Ry­tų ir Va­ka­r ų, pa­ga­l iau tvir­tai pa­si­r in­ko kur­są į ES, iš­ki­lo „di­džiu­lė“ kliū­tis – Char­ ko­vo ka­lė­ji­me ka­lin­ti mo­te­ris su ka­sa. Ko­dėl Briu­se­lis, iš­kė­lęs Ki­je­vui ul­ti­ma­ tu­mą pa­leis­t i bu­v u­sią prem­je­rę Ju­l i­ją Ty­mo­šen­ko, pa­si­ry­žo au­ko­ti to­kią svar­ bią per­ga­lę dėl vie­nos po­li­ti­kės, ku­ri jau vi­siš­kai pra­ra­do svo­r į po­l i­t i­ko­je ir gal­ būt iš tie­sų pri­da­rė nuo­sto­lių Uk­rai­nai, už ku­riuos bu­vo nu­teis­ta? Be­je, daž­nas eu­ro­pie­tis tik­riau­siai ir­g i ne­prieš­ta­rau­

Prob­le­ma tai, kad čia kal­ ba­ma ne tiek apie Uk­rai­ nos, kiek apie pa­čios ES vei­dą. tų, kad po­li­ti­kai pri­siim­tų as­me­ni­nę at­ sa­ko­my­bę už pa­da­ry­tas klai­das. Prob­le­ma tai, kad čia kal­ba­ma ne tiek apie Uk­rai­nos, kiek apie pa­čios ES vei­ dą. V.Ja­nu­ko­vy­čius yra oli­gar­chais ap­li­ pęs au­to­ri­ta­ri­nis pre­zi­den­tas, var­žan­tis opo­zi­ci­ją ir ma­ni­pu­liuo­jan­tis teis­mais, o ka­l in­t i J.T y­mo­šen­ko – tik led­kal­n io vir­šū­nė ne­šva­rios po­li­ti­kos jū­ro­je. Ne­pai­sy­da­mi vi­so to ir pa­kvie­tę Uk­rai­ ną aso­ci­juo­tos na­r ys­tės ES, Bend­r i­jos va­do­vai jau pa­da­rė pa­kan­ka­mai nuo­ lai­dų V.Ja­nu­ko­vy­čiui. Jie už­mer­kę akis į jo ne­de­mok­ra­t iš­k us po­l i­t i­n ius žai­d i­ mus, bet paau­ko­t i J.Ty­mo­šen­ko ne­ga­ li, nes ši mo­te­ris ta­po per­ne­lyg svar­biu ir ryš­kiu de­mok­ra­ti­jos sim­bo­liu. Iš­da­vę ją ES va­do­vai kris­tų vei­du į pur­vą prieš eu­ro­pie­čius, ku­r ių dau­ge­l is Uk­rai­no­je ir te­ž i­no tik „Oran­ž i­nę prin­ce­sę“, Ki­je­vo „Di­na­mo“, Čer­no­by­l į ir Vi­ta­li­jų Klič­ko. Ir nors tei­g i­n iai, kad skau­dan­čią J.T y­ mo­šen­ko nu­ga­rą ga­l i iš­g y­dy­t i tik vo­ kie­čių me­di­kai, skam­ba juo­kin­gai, Briu­ se­l is, sau­go­da­mas sa­vo vei­dą, bet ko­ kia kai­na steng­sis iš­t rauk­t i ją iš ka­lė­ji­ mo. V.Ja­nu­ko­vy­čius il­gai del­sia, nes su­ pran­ta, kad ji iš ten ne­beg­rįš. Di­džiau­sia jo bai­mė yra tai, kad išei­vi­jo­je ji vėl im­ sis opo­zi­ci­nės veik­los ir su­jauks jo pla­ nus 2015 m. pre­zi­den­to rin­k i­mams. Gal­būt da­bar J.T y­mo­šen­ko ir pa­na­ši į po­li­ti­n į la­vo­ną, bet įta­k in­g i drau­gai Eu­ ro­po­je bei ge­ra vie­šų­jų ry­šių kam­pa­ni­ ja ga­lė­tų grą­ž in­ti ją į po­li­ti­nę are­ną.

Į

Ar fe­de­ra­ci­ja dau­giau ne­tu­ri kur dė­ti pi­ni­gų? Be to, ar tai ne­reiš­kia, kad fe­de­ra­ci­ja mū­sų, va­di­na­si, ir pi­ni­gai mū­sų vi­sų? Kiek ga­li­ma? Ver­kia­me, kad ele­ men­ta­riems da­ly­kams pi­ni­gų ne­ tu­ri­me, o čia kaž­ko­kie chu­li­ga­nai tiek ža­los pri­da­ro, ir nie­ko. Ką ten vei­kė mū­sų pa­rei­gū­nai, ku­rie iš­mo­ky­ti mal­šin­ti riau­šes, jei

Ire­na

Val­kio­ja­si ne tik be­na­miai

Andriaus Deltuvos karikatūra

po to­kio ma­si­nio siau­tė­ji­mo į po­ li­ci­ją pa­te­ko tik du už­sie­nio chu­li­ ga­nai? Juk jie tik­rai neat­ly­gins vi­ sos ža­los. Jei aš ži­nau, kad ma­no dė­dė Pet­ ras, iš­gė­ręs bur­ne­lę, tu­ri įpro­ tį dau­žy­ti lan­gus, į sve­čius jo ne­ kvie­čiu ir pa­ts pas jį ne­va­žiuo­ju. Tai ko­dėl taip el­gia­si vals­ty­bė? Koks čia spor­tas? Pas­ku­ti­nė vie­ta at­ran­ko­je. Ar dėl jos bu­vo ver­ta pa­tir­ti to­kius nuo­sto­lius? Juo­kin­gai at­ro­do kal­bos apie tai, kad net aukš­tų vie­tų ne­lai­min­ tys spor­ti­nin­kai gar­si­na ša­lį. La­

biau nei mū­sų nu­si­kal­tė­liai Lie­tu­ vos var­do vi­sa­me pa­sau­ly­je nie­kas neiš­gar­sins. Ma­no ma­ny­mu, ne­mo­ka­me žais­ti fut­bo­lo, tai ir ne­rei­kia reng­ti tarp­ tau­ti­nių var­žy­bų. Pa­tiems svei­ki sta­dio­nai rei­ka­lin­gi. Žais­ki­me, bė­ gio­ki­me, mankš­tin­ki­mės, o nio­ko­ ti sve­ti­miems ne­leis­ki­me. Ka­dan­gi ne­mo­ka­me sa­vo tur­to ap­gin­ti, tai ir ne­kvies­ki­me sve­čių, pa­skui ku­riuos mi­nia kvai­lių at­va­ žiuo­ja. My­lė­ki­me sa­vus, o ne sve­ ti­mus. Ro­ber­tas

Dau­gu­ma klai­pė­die­čių skun­džia­ si, kad cent­re val­kio­ja­si va­di­na­mie­ji bom­žai, ta­čiau nie­kas ne­beš­ne­ka apie val­ka­tau­jan­čius šu­nis ir ka­ti­nus. O juk pa­sta­rie­ji nie­kur ne­din­go, to­liau šlais­to­si prie dau­gia­bu­čių ir sklei­džia vi­so­kiau­sių li­gų už­kra­tą. Nor­ma­lio­ je ša­ly­je to­kie da­ly­kai su­kel­tų tik­rą skan­da­lą, o pas mus šliau­žia­ma pa­ sro­viui, nie­kas ne­si­kei­čia, nors ir bu­ vo ra­šy­ta laik­raš­ty­je, kad val­ka­tau­ jan­čių gy­vū­nų šer­ti ne­ga­li­ma. Tuos „ge­ra­šir­džius“ šė­ri­kus rei­kia kuo griež­čiau baus­ti, gal­būt net pa­so­di­ nant ke­lioms pa­roms į areš­ti­nę. Juk jie taip pri­si­de­da prie an­ti­sa­ni­ta­ri­nių są­ly­gų su­da­ry­mo Klai­pė­do­je. Sta­nis­la­va

Lai­ku iš­kel­tas klau­si­mas

No­riu at­si­liep­ti į A.Vaiš­no­ro laiš­ką „Du­jų kai­na – ne­pag­rįs­ta“, iš­spaus­ din­tą „Klai­pė­do­je“ spa­lio 16 d. Iš tie­ sų šių de­ga­lų kai­no­da­ra ke­lia daug įta­ri­mų, kad iš gy­ven­to­jų yra pa­pras­ čiau­siai tik pel­no­ma­si. Rea­li gam­ti­nių du­jų ver­tė yra ge­ro­kai ma­žes­nė nei ta, ku­rią ten­ka su­mo­kė­ti de­ga­li­nė­je. La­ bai ge­rai, kad „už­ka­bin­tas“ šis klau­ si­mas. Gal du­ji­nin­kai baigs plė­ši­kau­ ti, nes kiek­vie­ną ru­de­nį ma­to­me tą pa­tį – be jo­kio rea­laus pa­grin­do kas­ dien brangs­tan­čias du­jas. Ri­čar­das

Tau­ti­niai rū­bai – at­gy­ve­nęs rei­ka­las?

Iš­si­la­vi­ni­mas: pie­ti­nės mies­to da­lies gy­ven­to­jus er­zi­na per per­trau­

kas dū­mą trau­kian­tys moks­lei­viai.

sur ir, ma­nau, kad vi­sur vy­rau­ja ta pa­ti pro­ble­ma. Kas ga­lė­tų at­sa­ky­ti, kam rei­kė­ jo to­kią tvar­ką įves­ti? Ne­jau­gi taip trūks­ta mo­ky­to­jų? Tai­gi be­dar­bių pil­na. Jei neį­ma­no­ma ki­taip iš­ spręs­ti bė­dos, te­gul mo­ky­to­jai su­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

jun­gia kla­ses vie­nai ar dviem pa­ mo­koms. Te­gul jau­ni­mas gau­na ko­kį nors už­siė­mi­mą, kad be­gė­ diš­kai ne­si­šlais­ty­tų gat­vė­mis. Ga­ li­ma ir šo­kius or­ga­ni­zuo­ti, kad tik vai­kai tu­rė­tų ką veik­ti. La­ri­sa Se­ve­rin­čik

Mū­sų vie­na kai­my­nė nuo­lat vaikš­ to ap­si­ren­gu­si tau­ti­niais dra­bu­žiais. Ma­nė­me, kad ji da­ly­vau­ja ko­kiuo­se nors an­samb­liuo­se ir taip ap­si­ren­ gu­si re­pe­tuo­ja. Ta­čiau vė­liau su­pra­ to­me, kad ji nei dai­nuo­ja, nei šo­ka, ji tik vaikš­to taip „pa­si­puo­šu­si“, nes vai­di­na di­de­lę pa­trio­tę. Man at­ro­do, kad ap­si­tem­pęs tau­ti­niais rū­bais ga­ li vaikš­ti­nė­ti tik psi­chiš­kai ne­svei­kas žmo­gus. Šiuo at­ve­ju, ma­tyt, taip ir yra. Ko­dėl taip „ne­si­puo­šia“ jau­nos mer­gai­tės, o tau­tiš­kai nė­ri­niuo­tos ir si­jo­nuo­tos vaikš­to tik se­nos bo­ bos? Ar nie­kam ne­ki­lo toks klau­si­ mas? Nes tas, ku­rios taip da­ro, ka­ muo­ja nu­kva­ki­mo sind­ro­mas. Taip bū­na, kai sme­ge­nų gys­los už­kal­kė­ ja. Įsi­vaiz­duo­ki­me, jei vi­si pra­dė­tų taip pa­si­da­bi­nę vaikš­ti­nė­ti po mies­ tą. Tu­ris­tai iš­kart pa­gal­vo­tų, kad pa­ kliu­vo į „dur­nių“ ša­lį. Al­do­na Ka­mins­kai­tė Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Pers­kai­čiau V.Spu­ry­tės straips­nį „Kler­kai li­ko be pra­mo­gų“ („Klai­ pė­da“, 2013 10 15). Da­bar man ta­po aiš­ku, ko­dėl val­džiai rei­kė­jo di­din­ ti val­di­nin­kų ar­mi­ją sa­vi­val­dy­bė­je ir ko­dėl jie ne­spė­da­vo at­lik­ti vi­sų sa­ vo dar­bų. Tai gal da­bar, kai paaiš­kė­ jo dar­bo nee­fek­ty­vu­mo prie­žas­tis ir ji fak­tiš­kai iš­rau­ta, sa­vi­val­dy­bė­je su­ ma­žės dar­buo­to­jų? Ma­nau, kad toks tu­rė­tų bū­ti lo­giš­kas žings­nis. Juk jų dar­bas bus spar­tes­nis. La­bai ačiū už to­kį ge­rą straips­nį.

K

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Gal su­ma­žės val­di­nin­kų?

Kas pa­nai­kins pa­mo­kų „lan­gus“?

oks idio­tas pa­mo­kų tvar­ ka­raš­čiuo­se su­gal­vo­jo tar­ pus tarp už­siė­mi­mų? Ar tai nor­ma­lu, kai vai­kas mo­ko­si pir­mą, ant­rą pa­mo­ką, ta­da jam „lan­gas“ tarp pa­mo­kų? Kas su­gal­vo­jo to­kius da­ly­kus tu­rė­ tų pa­si­do­mė­ti, ką mo­ki­niai vei­kia tuo me­tu. Per per­trau­kas ber­niu­ kai ir mer­gai­tės šlais­to­si gat­vė­mis di­džiu­lė­mis gru­pė­mis. Ki­ti net sė­ di ir rū­ko pa­krū­mė­se. Jei pa­mo­kų tvar­ka­raš­čio neį­ ma­no­ma ki­taip su­da­ry­ti, te­gul mo­kyk­los spren­džia klau­si­mą ki­ taip. Pa­vyz­džiui, ga­li­ma bū­tų to­ kių per­trau­kų me­tu užim­ti vai­kus už­kla­si­ne veik­la. Ma­nau, kad mo­ ky­to­jai ga­lė­tų ko­kį nors bū­re­lį su­ reng­ti ar pa­skai­tą įdo­mią moks­ lei­viams pa­reng­ti. Man bai­su, kad mo­kyk­loms yra vi­sai nu­si­spjau­ti, ką vai­kai tuo lais­ vu me­tu vei­kia. O jie sė­di laip­ti­nė­se, vaikš­ti­nė­ja su ci­ga­re­tė­mis ran­ko­se. Prieš ke­lias die­nas bu­vau vie­no in­ci­den­to liu­di­nin­ke. Mū­sų na­ mo kai­my­nas pa­kė­lė skan­da­lą ir iš­vi­jo to­kius moks­lei­vius iš laip­ ti­nės. Mes gy­ve­na­me Kun­cų gat­ vė­je. Ta­čiau mo­kyk­lų juk yra vi­

397 728

telefonas@kl.lt

Lie­tu­vą at­va­žia­vo ke­li tūks­ tan­čiai bos­nių fut­bo­lo sir­ga­ lių ir vi­siš­kai nu­siau­bė nau­ ju­tė­lį sta­dio­ną. O kas už tai su­mo­kės? Dar prieš rung­ty­nes bu­vo aiš­ ku, kad mū­siš­kiams tai pa­sku­ti­nės var­žy­bos at­ran­ko­je. Bu­vo ži­no­ma ir tai, kad prie­ši­nin­kų pa­lai­ky­ti at­va­ žia­vo ne ma­žiau kaip ke­tu­ri tūks­ tan­čiai sir­ga­lių. Sve­te­liai nu­dras­kė, su­lau­žė, ap­der­gė. Kas da­bar mo­kės už vi­sa tai? Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ja? Bent taip skel­bia­ma ofi­cia­liuo­se pra­ne­ ši­muo­se.

Jei aš ži­nau, kad ma­ no dė­dė Pet­ras, iš­ gė­ręs bur­ne­lę, tu­ri įpro­tį dau­žy­ti lan­ gus, į sve­čius jo ne­ kvie­čiu. Tai ko­dėl taip el­gia­si vals­ty­bė?

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – 397 706 Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Administratorė Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Sportas: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Česlovas Kavarza –

Platinimo tarnyba: 397 727 „Namai“, „Vakarė“: 397 725 Lina Bieliauskaitė –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

714

„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 705 Evelina Zenkutė – Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Techninė redaktorė: Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

KetvirtADIENIS, spalio 17, 2013

lietuva Šis ket­vir­ta­die­nis ga­li tap­ti is­to­ri­nis Lie­tu­vai – vyks bal­ sa­vi­mas dėl mūsų ša­lies pa­grin­dinė­ je JT ins­ti­tu­ci­jo­je – Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je. Lie­tu­vos ga­li­mybės ver­ti­na­mos ge­rai, ta­čiau džiaug­tis anks­to­ka – koją pa­kiš­ti ga­li pro­ble­ mos su Ru­si­ja.

Re­zul­ta­tas: sėkmės at­ve­ju Lie­tu­va taptų vie­na iš 15 Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­rių ir pirmą­ja Bal­ti­jos ša­li­mi, ku­riai pa­tikė­ta spręsti tarp­tau­ti­nius sau­

gu­mo klau­si­mus.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Ar Lietuva taps JT Saugumo Tarybos nare? Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Ti­ki­mybė – rea­li

Siekį tap­ti ne­nuo­la­ti­ne JT Sau­gu­ mo Ta­ry­bos na­re Lie­tu­va dek­la­ra­vo dar 1996-ai­siais. Šį kartą ga­li­mybė pa­siek­ti tikslą be­ne rea­liau­sia, nes Lie­tu­va li­ko vie­nin­telė Rytų Eu­ro­ pai at­sto­vau­jan­ti kan­di­datė, kai pa­ va­sarį iš ko­vos pa­si­traukė Gru­zi­ja. Tam rei­kia per bal­sa­vimą Niu­jor­ke esan­čio­je Ge­ne­ra­linė­je Asamblė­jo­ je su­rink­ti bent du treč­da­lius iš 193 JT pri­klau­san­čių vals­ty­bių balsų. Sėkmės at­ve­ju Lie­tu­va taptų vie­na iš 15 Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­rių 2014– 2015 m. ir pirmą­ja Bal­ti­jos ša­li­mi, ku­riai pa­tikė­ta spręsti tarp­tau­ti­ nius sau­gu­mo klau­si­mus. Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­ja su­si­ lai­ko nuo ko­men­tarų, ko­kios bal­sa­ vi­mo baig­ties ti­ki­ma­si, – ji esą ne­ nuspė­ja­ma. Pats mi­nist­ras Li­nas Lin­ke­vi­čius į Niu­jorką at­skri­do li­kus maž­daug pu­sant­ros pa­ros iki bal­sa­vi­mo. Mi­ nis­te­ri­jos at­stovų tei­gi­mu, ban­dy­ mai už­si­tik­rin­ti kitų vals­ty­bių pa­ ramą tęsis iki pa­sku­tinės mi­nutės. Dip­lo­ma­tai at­sar­giai dve­jo­ja

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos mokslų ins­ ti­tu­to dėsty­to­jo To­mo Ja­ne­liū­no nuo­mo­ne, ka­dan­gi pa­gal re­gio­ninį

prin­cipą Lie­tu­vai kon­ku­rentų nėra, šan­sai tap­ti Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­ re ne­ma­ži. Tie­sa, jei neat­si­ras ne­ tikė­tumų.

To­mas Ja­ne­liū­nas:

Nie­kas ne­galėtų pa­ neig­ti, kad tam tik­ri po­van­de­ni­niai ak­me­ nys pa­sku­tinę mi­nutę galėtų pa­kiš­ti koją Lie­ tu­vai kan­di­da­tuo­jant. Pa­sak po­li­to­lo­go, si­tua­ciją ne­ nuspė­jamą da­ro tiek da­bar­tinė įtam­pa tarp Lie­tu­vos ir Ru­si­jos dėl pie­no pro­duktų blo­ka­dos, tiek žie­ žir­ba san­ty­kiuo­se su Ki­ni­ja dėl Lie­ tu­vo­je ap­si­lan­kiu­sio Ti­be­to dva­ si­nio ly­de­rio Da­lai La­mos, kurį pri­ėmė Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­ kaitė. „Yra tam tikrų niuansų, įta­ rimų ir dėl pa­didė­ju­sios įtam­pos san­ty­kiuo­se su Ru­si­ja bei Ki­ni­ja iš da­lies, būtent dėl Ti­be­to va­do­vo vi­ zi­to Lie­tu­vo­je. To­kių at­sar­gių dve­ jo­nių te­ko iš­girs­ti iš dip­lo­matų – kad nie­kas ne­galėtų pa­neig­ti, jog tam tik­ri po­van­de­ni­niai ak­me­nys pa­sku­tinę mi­nutę ar dieną galėtų pa­kiš­ti koją Lie­tu­vai kan­di­da­tuo­ jant“, – kalbė­jo T.Ja­ne­liū­nas.

To­kių ne­tikėtų pra­laimė­jimų jau būta. Per­nai bir­želį Lie­tu­vos am­ ba­sa­do­rius JT Da­lius Če­kuo­lis per slaptą bal­sa­vimą pra­laimė­jo ne­ tikė­tai kan­di­da­tu iš­kel­tam Ser­bi­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­rui Vu­kui Je­re­mi­čiui, nors apie D.Če­kuo­lio kan­di­datūrą Lie­tu­va JT bu­vo in­ for­ma­vu­si dar 2004 m., o kitų ša­lių kon­ku­rentų į šią po­zi­ciją ne­bu­vo. Kalbė­ta, kad sa­vo kan­di­datą Belg­ ra­das iškėlė kaip at­saką į Lie­tu­vos iš­sa­kytą kri­tiką dėl esą ne­pa­kan­ ka­mos Ser­bi­jos pa­žan­gos sie­kiant na­rystės ES. V.Je­re­mi­čiaus kan­di­ datūrą tąkart par­ėmė ir Ru­si­ja. Pa­ge­rintų ša­lies sta­tusą

Vi­sa tai by­lo­ja apie tam tik­rus na­ mų dar­bus, ku­riuos Už­sie­nio rei­ kalų mi­nis­te­ri­ja ir dip­lo­ma­tai turė­ jo at­lik­ti, kad per bal­sa­vimą būtų už­si­tik­rin­tas kitų vals­ty­bių pa­lai­ ky­mas. T.Ja­ne­liū­no ver­ti­ni­mu, Lie­ tu­vos pa­stan­gos pel­ny­ti sim­pa­ti­jas bu­vo ma­ty­ti. „Pas­tan­gos bu­vo de­da­mos la­bai il­gai, ke­le­rius me­tus iki šio bal­sa­ vi­mo. Ir pa­ts mi­nist­ras (L.Lin­ke­ vi­čius – red. pa­st.) su­si­ti­kinė­jo su įvai­rių ša­lių at­sto­vais, ir mūsų at­ sto­vai prie JT. Tad aš ma­nau, kad pa­stangų bu­vo daug. Ir grei­čiau­ siai jas bus ga­li­ma ma­ty­ti. Ta­čiau sun­ku nu­spėti to­kius įvy­kius, ku­ rie su­si­klostė pa­sta­ro­sio­mis sa­

vaitė­mis. Aš tie­siog ti­kiuo­si, jog jie grei­čiau­siai ne­turės to­kios di­delės įta­kos, kad pa­keistų tą bendrą bal­ sa­vi­mo ten­den­ciją, ku­ri bu­vo su­ si­klos­čiu­si jau prie­š kurį laiką“, – sakė po­li­to­lo­gas. Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, naudą, ku­rią Lie­tu­va gautų ta­pu­si JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­re, api­brėžti su­dėtin­ ga. Ta­čiau vals­tybės sta­tu­sas nea­ be­jo­ti­nai keistų­si, nes Lie­tu­va da­ ly­vautų sprend­žiant svar­biau­sius pa­sau­lio sau­gu­mo klau­si­mus. „Tai vals­tybė, ku­ri pa­čiu aukš­ čiau­siu ly­giu sprend­žia pa­sau­lio sau­gu­mo klau­si­mus. Būtent Sau­gu­

mo Ta­ry­bo­je to­kie klau­si­mai ir yra nag­rinė­ja­mi, ir vals­tybės tu­ri teisę bal­suo­ti dėl svar­biau­sių re­zo­liu­cijų, įskai­tant ir jėgos nau­do­jimą vie­na­ me ar ki­ta­me krizės taš­ke, įvai­rius ki­tus da­ly­kus, su­si­ju­sius su tai­kos pa­lai­ky­mu ar gink­la­vi­mo­si kont­ro­ le. Be abe­jo, ši­tas sta­tu­sas vals­ty­bei dip­lo­ma­ti­nia­me fron­te la­bai svar­ bus“, – pa­brėžė T.Ja­ne­liū­nas. Anot po­li­to­lo­go, na­rystė Sau­gu­ mo Ta­ry­bo­je pa­ska­tintų ir už­megz­ ti ry­šius su re­gio­nais, iki šiol su Lie­tu­va turė­ju­siais ma­žai ką bend­ ra, pa­vyzd­žiui, su Af­ri­kos, Lo­tynų Ame­ri­kos ar Azi­jos ša­li­mis.

Sau­gu­mo Ta­ry­ba – pa­sau­lio po­li­ci­ninkė? mi vi­soms JT vals­tybėms. Ta­ry­bo­je pa­sta­r uo­ju me­t u bu­vo priim­t i svar­ būs spren­di­mai dėl Si­ri­jos che­mi­nio gink­lo ar ka­rinės jėgos pa­nau­do­ji­mo Li­ku­sios 10 yra ne­nuo­la­tinės, kei­čia­ Li­bi­jo­je. si ro­ta­ci­jos prin­ci­pu ir at­sto­vau­ja įvai­ Ta­r y­ba taip pat tei­k ia re­ko­men­da­ci­ riems re­gio­nams. Kas­met po pen­kias jas dėl JT ge­ne­ra­l i­n io sek­re­to­r iaus nau­jas na­res dve­jiems me­tams ren­ sky­ri­mo ir dėl naujų JT na­rių pri­ėmi­ ka Niu­jor­ke esan­t i JT Ge­ne­ra­l inė mo. Sau­g u­mo Ta­r y­ba kar­t u su Ge­ ne­ra­l i­ne Asamblė­ja ren­ka teisė­jus į Asamblė­ja. Sau­gu­mo Ta­ry­ba – vie­nin­telė ins­ti­tu­ Tarp­tau­t inį Tei­sin­g u­mo Teismą. Iš vi­so JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je yra 15 na­r ių. Pen­k ios iš jų – JAV, Jung­t inė Ka­ra­lystė, Prancū­z i­ja, Ru­si­ja ir Ki­n i­ ja – yra nuo­la­tinės ir tu­ri ve­to teisę.

ci­ja, ku­ri pa­gal tarp­tau­tinę teisę ga­li san­kcio­nuo­t i ka­r inės jėgos pa­nau­ do­jimą. Spren­di­mai prii­ma­mi de­vy­ nių balsų dau­g u­ma ir yra pri­va­lo­

Pir­ma­sis Sau­gu­mo Ta­ry­bos po­sėdis įvy­ko 1946 m. sau­sio 17 d. Lon­do­ne. Tais pa­čiais me­tais Ta­r y­ba įsikūrė sa­vo nuo­la­tinė­je būstinė­je Niu­jor­ke.

Lū­žo vald­žios tink­la­la­piai Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Va­kar be­veik ke­tu­rias va­lan­das ne­veikė dau­ge­lis vald­žios ins­ti­tu­ cijų tink­la­la­pių – juos ad­mi­nist­ruo­ jan­čios bend­rovės at­sto­vai ti­ki­no, kad kal­tas įran­gos ge­di­mas, ne ki­ ber­ne­tinė ata­ka.

Va­kar nuo vi­dur­die­nio iki 15.30 val. ne­veikė ne­ma­ža da­lis vald­žios ins­ti­tu­cijų tink­la­la­pių – ne­pa­sie­ kia­mi bu­vo Vy­riau­sybės, pre­zi­ dentū­ros, Ūkio, Fi­nansų, Su­si­sie­ ki­mo ir dar ke­lių mi­nis­te­rijų, taip pat Viešųjų pir­kimų, Vals­tybės sie­nos ap­sau­gos, Fi­nan­si­nių nu­ si­kal­timų ty­ri­mo ir kitų tar­nybų tink­la­la­piai.

Kaip „Klaipėdai“ sakė Vy­riau­ sybės kanc­le­ris Al­mi­nas Ma­čiu­ lis, jo ži­nio­mis, tink­la­la­piai ne­veikė „dėl vyk­domų tech­ni­nių darbų“. Ta­čiau tink­la­la­pius ad­mi­nist­ ruo­jan­čios vals­tybės įmonės „In­ fost­ruktū­ra“ at­stovė Sand­ra Gra­ žytė pa­ti­ki­no, kad pro­blemų ki­lo ne dėl pla­ni­nių darbų, o dėl įran­ gos ge­di­mo. „Ga­li­me pa­tvir­tin­ti tik tai, kad tai ne­bu­vo in­ter­ne­tinė ata­ka“, – sakė „In­fost­ruktū­ros“ at­stovė. Apie 15.30 val. at­si­ųsta­me ofi­cia­ lia­me įmonės pra­ne­ši­me bu­vo tei­ gia­ma, kad aiš­kesnės ge­dimų prie­ žas­tys bus nu­sta­ty­tos po vi­di­nio ty­ri­mo. „Šian­dien su­tri­kus pre­zi­ dentū­ros, Vy­riau­sybės, ke­lių mi­ nis­te­rijų tink­la­la­pių vei­ki­mui, VĮ

„In­fost­ruktū­ra“ Tech­no­lo­gijų de­ par­ta­men­to per­so­na­las ne­dels­da­ mas ėmėsi veiksmų pa­gal planą, ta­ čiau si­tua­ci­jos spren­di­mas užt­ru­ko il­giau, nei tikė­jomės. Mūsų in­ži­nie­ riams pa­ša­li­nus ge­dimą, šiuo me­tu vie­nas po ki­to vėl ima veik­ti įmo­ nės klientų pus­la­piai. Tiks­lią ge­di­ mo prie­žastį galė­si­me įvar­dy­ti po de­ta­les­nio ty­ri­mo. Norė­tu­me at­ kreip­ti dėmesį, kad Sau­gaus vals­ ty­bi­nio duo­menų per­da­vi­mo tink­ las veikė skland­žiai, de­ja, ge­di­mas su­kėlė ne­pa­to­gumų minėtų tink­ la­la­pių sa­vi­nin­kams ir lan­ky­to­jams“, – bu­vo tvir­ti­na­ma va­kar at­ si­ųsta­me laiš­ke. Be­je, pre­zi­dentū­ros tink­la­la­ pis pro­blemų pa­ti­ria jau ant­rąkart nuo pra­ėju­sios sa­vaitės – spa­lio

Bėdos: va­kar ne­veikė dau­gybės vald­žios įstaigų tink­la­la­piai, o pre­zi­dentū­

ros sve­tainė pro­blemų pa­tyrė ir pra­ėjusį penk­ta­dienį.

11 d. pa­va­karę in­ter­ne­to var­to­to­ jai ma­žiau­siai pus­va­landį ne­galė­jo ma­ty­ti pre­zi­dentū­ros tink­la­la­pio

Ek­ra­no vaiz­do nuo­tr.

tu­ri­nio. Pre­zi­dentės at­stovė Dai­va Ul­bi­naitė tuo­met tvir­ti­no, kad var­ to­tojų skundų ne­bu­vo gau­ta.

8

ketvirtadienis, spalio 17, 2013

užribis Bu­tų va­gys šla­vė ver­ty­bes

Pre­zi­den­tie­nės sū­nui – bau­da

Vo­gė ma­ši­nų veid­ro­dė­lius

Klai­pė­do­je, Pa­ne­vė­žio g. 15 na­ mo pir­ma­ja­me aukš­te gy­ve­ nan­ti 68 m. mo­te­ris ne­te­ko 6 tūkst. li­tų ver­tų auk­so pa­puo­ ša­lų. Va­gys įsi­bro­vė su­lau­žę plas­ti­ki­nį bal­ko­no rė­mą. Kre­tin­ go­je iš li­go­ni­nės grį­žu­si 80-me­ tė pa­ma­tė, kad per lan­gą įli­pęs va­gis nu­gvel­bė jos pi­ni­gi­nę su 7,3 tūkst. li­tų.

Er­nes­tas But­ri­mas šių me­ tų bir­že­lio pa­bai­go­je Ne­rin­go­ je įkliu­vo prie vai­ro gir­tas. Va­ kar Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mas jam sky­rė 4,6 tūkst. li­ tų bau­dą, bet vieš­bu­čiui pri­ klau­san­čio „Pors­che“ nu­spren­ dė ne­kon­fis­kuo­ti. Į ma­tuok­lį E.But­ri­mas pa­pū­tė tik po po­ros va­lan­dų, už­fik­suo­ta 1,46 pro­m.

Va­kar į po­li­ci­ją krei­pė­si ke­li ap­ vog­tų ma­ši­nų sa­vi­nin­kai. Kark­ lų g. nuo „Au­di“ din­go rū­ko ži­ bin­tai, veid­ro­dė­liai, ži­bin­tų va­ ly­tu­vai bei gro­te­lės, įver­tin­ti 5 tūkst. li­tų. Ki­to­se mies­to vie­ to­se ap­vog­ti du BMW. Pa­vog­ ti jų šo­ni­nio ma­ty­mo veid­ro­dė­ liai. Nu­ken­tė­ju­sie­ji nu­ro­dė 2,5 tūkst. ir 500 li­tų ža­lą.

Ba­ga­ži­nė­je – ka­na­pių krū­mai Dai­va Ja­naus­kai­tė Ant­ra­die­nį va­ka­re uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos pa­tru­liai su­ren­gė rei­dą, ku­rio me­tu sie­kė nu­sta­ty­ti kaip ga­li­ma dau­giau ne­tei­sė­tų ak­ci­zais ap­mo­kes­ti­na­mų pre­kių par­da­vi­ mo bei ga­be­ni­mo at­ve­jų.

Ži­no­da­mi, kad di­de­liuo­se ga­ra­žų ma­sy­vuo­se daž­nai vyks­ta ne­ma­ žai ne­tei­sė­tų da­ly­kų, pa­rei­gū­nai už­su­ko į Kaš­to­nų gat­vės ga­ra­žų mies­te­lį. Čia su­stab­dę 27 me­tų klai­pė­die­ čio And­re­jaus T. vai­ruo­ja­mą „Opel Ast­ra“ po­li­ci­nin­kai pa­pra­šė ati­da­ ry­ti ba­ga­ži­nę. Pa­rei­gū­nai net ne­si­ti­kė­jo, kad jo­ je pa­ma­tys du ka­na­pių krū­mus, ku­ rie vos til­po ba­ga­ži­nė­je. Jau­nas klai­pė­die­tis die­va­go­jo­si, kad tai ne jo au­ga­lai, kad ka­na­pes ra­do kaž­kur prie Ja­kų žie­do. Ta­čiau au­to­mo­bi­ly­je ras­ti daik­tai ver­čia ma­ny­ti, kad vai­ki­nas me­la­vo.

Ra­di­jo sto­tis „Mo­to­ro­la“, ki­ti prie­tai­sai, daž­nai nau­do­ja­mi nar­ ko­ti­kų par­da­vė­jų kvai­ša­lams pa­ kuo­ti, ver­čia įtar­ti, kad And­re­ jus T. yra su­si­jęs su nu­si­kals­ta­mu vers­lu. Tą pa­tį va­ka­rą įkliu­vo ir dau­giau as­me­nų, ku­riuos ga­li­ma įtar­ti ne­ tei­sė­ta veik­la. Vie­nas vy­ras au­to­ mo­bi­ly­je ve­žė­si ne­ma­žai nau­do­ tų au­to­mo­bi­lių gar­so apa­ra­tū­ros prie­tai­sų. Prie par­duo­tu­vės Nai­ku­pės gat­ vė­je pa­rei­gū­nai su­lai­kė ke­lias či­go­ nes, par­da­vi­nė­ju­sias kont­ra­ban­ di­nes ci­ga­re­tes. Pas šias mo­te­ris pa­vy­ko ras­ti ir dau­giau nei lei­džia­ ma tu­rė­ti šių rū­ka­lų. „Dir­bo­me va­ka­re ir net nak­tį, rin­ko­mės po­li­ci­jai ži­no­mas vie­ tas, ku­rio­se, ti­kė­ti­na, ga­li bū­ti nu­ si­kals­ta­mai el­gia­ma­si. Tai bu­ vo spe­cia­li po­li­ci­nė prie­mo­nė. Jų ren­gia­ma ne taip jau re­tai“, – tei­gė uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos pa­tru­lių va­ das Igo­ris La­pin­šas.

Vos 24 me­tų klai­ pė­die­tis Ma­rius Pet­ raus­kas va­kar nu­ teis­tas šeš­tą kar­ tą. Už plė­ši­mus, ma­ ši­nų va­gys­tes, chu­ li­ga­niš­ką el­ge­sį bei žmog­žu­dys­tę jam teks ka­lė­ti 15 me­tų.

Tei­sin­gu­mas: už še­šis nu­si­kal­ti­mus M.Pet­raus­kas ka­lės 15 me­tų.

Li­ki­mo plak­tas vy­ras su­ti­ko žu­di­ką Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Suk­čiai atė­mė bu­tą

Per­nai gruo­džio vi­du­ry­je Lau­ki­ nin­kų gat­vės pra­džio­je tarp 2 ir 4 na­mų ry­tą žmo­nės ap­ti­ko ne­gy­vą vy­rą. Ka­dan­gi ve­lio­nis ne­tu­rė­jo jo­kio do­ku­men­to, iš pra­džių ma­ny­ta, kad by­la ga­li lik­ti „tam­si“. Mi­ru­sy­sis ne­bu­vo pa­na­šus į be­ na­mį, ta­čiau bran­daus am­žiaus ir ne­la­bai tvar­kin­gos iš­vaiz­dos. Maž­daug po sa­vai­tės pa­rei­gū­nų dar­bo ta­po ži­no­ma, kad tai 1954 me­tais gi­męs Jo­nas Vin­gi­lis. Iš Šiau­lių ki­lęs vy­ras pa­sta­ruo­ju me­ tu gy­ve­no ir dir­bo Klai­pė­do­je. Paaiš­kė­jo liūd­nas šio žmo­gaus li­ ki­mas. Ap­gau­tas su­kčių jis ne­te­ko bu­to ir dėl to by­li­nė­jo­si. Už­sie­ny­je pa­te­kęs į au­to­mo­bi­lio ava­ri­ją, pa­sta­ruo­ju me­tu J.Vin­gi­lis tu­rė­jo el­ge­sio su­tri­ki­mų. Iš­va­rė iš laip­ti­nės

Ver­si­ja: ka­na­pes ba­ga­ži­nė­je ve­žęs vai­ki­nas ti­ki­no krū­mus ra­dęs kaž­

kur prie Ja­kų žie­do.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­ras nuo­mo­jo­si kam­ba­rį pas vie­ ną ne­to­lie­se gy­ve­nan­tį žmo­gų. Ne­ži­nia, ko­dėl iš­gė­ręs jis veng­ da­vo ei­ti na­mo, nors bu­to šei­mi­ nin­kas nie­ka­da ne­bu­vo jo ma­tęs ne­blai­vaus. Pa­rą prieš sa­vo žū­tį jis taip pat ne­si­ro­dė nuo­mo­ja­ma­ me bu­te.

Gruo­džio 14-osios va­ka­re ge­ro­ kai pa­dau­gi­nęs al­ko­ho­lio J.Vin­gi­lis no­rė­jo pa­si­šil­dy­ti vie­no Lau­ki­nin­ kų gat­vės pra­džio­je esan­čio na­mo laip­ti­nė­je. Ta­čiau du vai­ki­nai jį iš­ stū­mė lauk. Vie­nas jų bu­vo M.Pet­raus­kas. Po šio in­ci­den­to šis vai­ki­nas nu­va­žia­ vo į nak­ti­nį klu­bą links­min­tis.

Iš su­lau­žy­tos no­sies pliūp­te­lė­jęs krau­jas pa­te­ko į gerk­lę, juo už­sprin­gęs J.Vin­gi­lis mi­rė. Taip jis ban­dė nu­plau­ti šird­gė­lą dėl ži­nios, jog tu­rės me­tus ir 8 mė­ ne­sius pra­leis­ti už gro­tų dėl anks­ čiau įvyk­dy­tų nu­si­kal­ti­mų. Užsp­rin­go sa­vo krau­ju

Pa­ry­čiais M.Pet­raus­kas grį­žo iš links­my­bių ir tar­pu­var­tė­je ša­lia sa­vo na­mo su­ti­ko tą pa­tį žmo­ge­lį, ku­rį prieš ke­lias va­lan­das bu­vo iš­ stū­męs iš laip­ti­nės, ir iš­lie­jo ant jo įtū­žį muš­da­mas. Ry­tą žmo­nės ve­lio­nį ra­do su­kru­ vin­tais rū­bais, jo striu­kė bu­vo nu­ vilk­ta ir su­plė­šy­ta. Už­puo­li­kas atė­ mė au­kos te­le­fo­ną.

Vė­liau paaiš­kė­jo, kad už­puo­li­kas jį mu­šė kumš­čiais ir spar­dė gal­vą. Nuo smū­gių lū­žo vei­do kau­ lai. Iš su­lau­žy­tos no­sies pliūp­te­lė­ jęs krau­jas pa­te­ko į gerk­lę, juo už­ sprin­gęs J.Vin­gi­lis mi­rė. Nu­ken­tė­ju­siuo­ju pri­pa­žin­tas ve­ lio­nio bro­lis. Jo nau­dai iš kal­ti­nin­ ko pri­teis­tos ne tik lai­do­tu­vių iš­lai­ dos, bet ir 90 tūkst. li­tų ne­tur­ti­nei ža­lai at­ly­gin­ti. Iš­me­tė vai­ruo­to­ją ir nu­va­žia­vo

Kol pa­rei­gū­nai aiš­ki­no­si šį nu­si­kal­ ti­mą, M.Pet­raus­kas pa­da­rė dar ke­ lis nu­si­kal­ti­mus. Vie­nas jų – įžū­lus au­to­mo­bi­lio pa­gro­bi­mas. Pir­mo­sios šių me­tų die­nos ry­te vie­na­me Smil­te­lės gat­vės dau­gia­ bu­čių na­mų kie­me šis klai­pė­die­ tis pa­ma­tė 2000-ai­siais pa­ga­min­ tą „Cit­roen Xsa­ra Pi­cas­so“. Vi­du­je sė­dė­jo 70-me­tis au­to­mo­bi­lio sa­ vi­nin­kas. M.Pet­raus­kas iš­stū­mė jį lauk, pa­ts sė­do prie vai­ro ir nu­va­ žia­vo. Po ke­lių va­lan­dų į po­li­ci­ją pa­ skam­bi­no pa­ts va­gis. Ne­to­li Di­ tu­vos, Mic­kų kai­me, jis pa­grob­ta ma­ši­na už­va­žia­vo ant kel­mo ir ją su­ga­di­no. Į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį nu­si­kal­tė­lis įpū­tė dau­giau nei 2 pro­mi­les. Ko­dėl pa­gro­bė ma­ši­ną, jis ne­ga­lė­jo paaiš­ kin­ti nė pra­blai­vė­jęs.

Už rū­ky­mą prie mo­kyk­los – bau­da Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kai pa­ gal iš anks­to nu­ma­ty­tą pla­ną vėl tik­ri­no, ar lai­ko­ma­si rei­ka­la­vi­ mo ne­rū­ky­ti mo­ky­mo įstai­gų te­ ri­to­ri­jo­se.

Šį­kart įkliu­vo 17 Tu­riz­mo mo­kyk­ los moks­lei­vių.

Pa­na­šu, kad jiems teks su­mo­kė­ti po pu­sę mi­ni­ma­lios už šį ad­mi­nist­ ra­ci­nės tei­sės pa­žei­di­mą ski­ria­mos bau­dos – 10 li­tų. Kiek­vie­ną sa­vai­tę ren­gia­mus rei­ dus sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­ kos sky­riaus Kont­ro­lės ir pre­ven­ ci­jos po­sky­rio dar­buo­to­jai vyk­dys iki lapk­ri­čio pa­bai­gos. Ta­da jie bus ap­si­lan­kę vi­so­se uos­ta­mies­čio mo­ky­mo įstai­go­se.

Pap­ras­tai prieš val­di­nin­kų rei­ dą po­li­ci­nin­kai bū­na ke­lis kar­tus ap­si­lan­kę mo­kyk­lo­je ir pa­pa­sa­ ko­ję apie ga­li­mas rū­ky­mo mo­ kyk­lo­je bei jos te­ri­to­ri­jo­je pa­ sek­mes. Vė­liau ke­ti­na­ma rea­guo­ti į gy­ven­to­jų pra­ne­ši­mus apie rū­ ka­lius laip­ti­nė­se ar bend­ro­jo nau­do­ji­mo ko­ri­do­riuo­se ar vir­ tu­vė­se.

Įk­liu­vo: per­trau­ką tarp pa­mo­kų Tu­riz­mo mo­kyk­los moks­lei­viai trum­

pi­no rū­ky­da­mi.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

9

ketvirtadienis, spalio 17, 2013

OMX Vilnius

OMX Riga

–0,17 %

+0,28 %

–0,41 %

Klai­pė­da ­ vėl pir­ma

Par­da­vi­mas ­ smun­ka

Lie­tu­vos uos­ta­mies­tis Klai­pė­da jau tre­čius me­ tus iš ei­lės iš vi­sų ša­lies sa­vi­val­dy­bių ver­ti­na­mas ge­riau­siai pa­gal žmo­nių eko­no­mi­nę lais­vę. Lie­tu­ vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­tas tre­čia­die­nį pra­ne­ šė, kad Klai­pė­dos mies­tas su­da­ry­ta­me spe­cia­lia­ me sa­vi­val­dy­bių in­dek­se iš­li­ko pir­mo­je vie­to­je – jis su­rin­ko 67,3 ba­lo iš 100 ga­li­mų (per­nai – 69,4 ba­lo). Ant­ro­je vie­to­je li­ko Vil­nius (62,8 ba­lo), tre­ čio­je – Pa­ne­vė­žys su 59,7 ba­lo, ket­vir­to­je – Kau­ nas (56,9 ba­lo), Šiau­liai li­ko penk­ti (52,9 ba­lo).

Nau­jų au­to­mo­bi­lių par­da­vi­mas Lie­tu­vo­je ir Lat­vi­jo­je šie­met su­ma­žė­jo, o Es­ti­jo­je to­liau spar­čiai au­go, kaip skel­bia Eu­ro­pos au­to­mo­ bi­lių ga­min­to­jų aso­cia­ci­ja (ACEA). Lie­tu­vo­je per de­vy­nis šių me­tų mė­ne­sius už­re­gist­ruo­ tų nau­jų au­to­mo­bi­lių skai­čius su­ma­žė­jo 3,2 pro­c., iki 8,89 tūkst., Lat­vi­jo­je – 2,9 pro­c., iki 7,76 tūkst., Es­ti­jo­je išau­go 9 pro­c., iki 14,51 tūkst., kaip ro­do ant­ra­die­nį pa­skelb­ti ACEA duo­me­nys.

Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja pra­ne­ša, kad Lie­tu­vai pa­sie­ny­je su Bal­ta­ ru­si­ja ku­riant ap­sau­gos nuo af­ri­ ki­nio kiau­lių ma­ro zo­ną bus nai­ki­ na­mi tik ne­sau­giuo­se ūkiuo­se au­ gi­na­mi gy­vu­liai.

Išei­tis: dėl Ru­si­jos blo­ka­dos nu­ken­tė­ję pie­no produktų ga­min­to­jai sa­

vo eks­por­tui skir­tą pro­duk­ci­ją nuo pir­ma­die­nio su­ver­tė į Lie­tu­vos pre­ ky­bos cent­rus, tad pa­si­py­lė dau­gy­bė ak­ci­jų. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Skir­tin­gos pie­no ka­ro stra­te­gi­jos Lie­tu­vos pie­no pro­duk­tų blo­ka­da Ru­si­jo­je tik­riau­siai yra po­li­ti­nio po­bū­džio, o Lie­tu­va tu­ri reng­tis krei­pi­mui­si į PPO. Tai tei­gia ša­ lies va­do­vė D.Gry­baus­kai­tė. Ta­ čiau jos po­zi­ci­jų kol kas ne­pa­lai­ ko nė vie­nas Vy­riau­sy­bės at­sto­vas. Pa­sak prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­ čiaus, Lie­tu­va į PPO tu­ri kreip­tis per tar­pi­nin­kę – Eu­ro­pos Ko­mi­ si­ją. O že­mės ūkio mi­nist­ras Vi­ gi­li­jus Juk­na ti­ki­na, kad Lie­tu­va dar ne­ga­li kreip­tis net ir į Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją, nes iš Ru­si­jos ne­gau­na paaiš­ki­ni­mų, ko­dėl bu­vo su­stab­ dy­tas pie­no eks­por­tas. „Išk­lau­siu­si vi­sų ins­ti­tu­ci­jų in­ for­ma­ci­ją Pre­zi­den­tė pa­brė­žė, kad spren­di­mai, ri­bo­jan­tys eks­por­tą, yra grei­čiau­siai po­li­ti­nio po­bū­ džio, nes iki šiol Ru­si­ja ne­nu­ro­ dė prie­žas­čių, ko­dėl su­stab­dy­tas mū­sų pro­duk­tų eks­por­tas. O iš ki­ tų – net 70 – ša­lių, į ku­rias Lie­tu­ va eks­por­tuo­ja pie­no pro­duk­tus, pre­ten­zi­jų ne­tu­ri­me“, – tre­čia­ die­nį po šalies vadovės su­si­ti­ki­mo su Už­sie­nio rei­ka­lų, Že­mės ūkio, Ūkio ir Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ jomis Pre­zi­den­tės žo­džius per­da­ vė jos pa­ta­rė­ja Dai­va Ul­bi­nai­tė. Anot jos, iš­nau­do­tos dar ne vi­ sos prie­mo­nės, o vien po­kal­bių su Ru­si­jos var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos „Ros­pot­reb­na­dzor“ va­ do­vu Ge­na­di­ju­mi Oniš­čen­ka ne­ pa­kan­ka. Jos tei­gi­mu, rei­kia ne tik kal­bė­tis po­li­ti­niu – mi­nis­te­ri­jų – ly­giu, bet ir kreip­tis į PPO. „Jei­gu

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,7841 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0841 JAV do­le­ris 1 2,5544 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4617 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9152 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2717 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,2428 Ru­si­jos rub­lis 100 7,9156 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7951

pokytis

+0,2521 % +0,4279 % +0,3615 % 0% +0,0346 % +0,2861 % –0,3546 % +0,3868 % –0,0644 %

Kris ne vi­sos kiau­lės

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė dėl Ru­si­jos vyk­do­mos pie­no blo­ka­dos ra­ gi­na reng­tis krei­pi­ mui­si į Pa­sau­lio pre­ ky­bos or­ga­ni­za­ci­ją (PPO). Vy­riau­sy­bė sa­ko sku­bė­ti ne­ga­ lin­ti, nes dar ne­tu­ri at­sa­ky­mų iš Mask­ vos, ir de­da vil­tis, kad de­ry­bos su ru­ sais pa­vyks.

Prie­žas­čių dels­ti ne­li­ko

ekonomika

OMX Tallinn

dvi­ša­lės ins­ti­tu­ci­jų pa­stan­gos re­ zul­ta­tų ne­duos, Lie­tu­va tu­ri bū­ti pa­si­ren­gu­si kreip­tis į PPO“, – tei­ gė ša­lies va­do­vės at­sto­vė. Sku­bė­ti ne­ga­li­ma

Že­mės ūkio mi­nist­ras V.Juk­na lei­ do su­pras­ti, kad Lie­tu­va įkliu­vo į už­bur­tą ra­tą: ne­ga­vu­si paaiš­ki­ni­ mų iš Ru­si­jos, ša­lis esą ne­ga­li pa­ teik­ti do­ku­men­tų Eu­ro­pos Ko­mi­ si­jai dėl krei­pi­mo­si į PPO. „Kol kas dar nė­ra pa­teik­ta (krei­ pi­mo­si – red. pa­st.), esant rei­ka­lui bus grei­tai pa­teik­ta, nes šian­dien dar ne­tu­ri­me in­for­ma­ci­jos, ko­kių pa­žei­di­mų nu­sta­ty­ta. <...> Kai tu­ rė­si­me in­for­ma­ci­jos apie konk­re­ čius pa­žei­di­mus, bus ga­li­ma tai da­ry­ti. Be abe­jo, jau šią sa­vai­tę bus svars­to­ma ta­ry­bo­je“, – tre­čia­die­nį po su­si­ti­ki­mo sa­kė V.Juk­na. Prem­je­ras A.But­ke­vi­čius taip pat pa­reiš­kė, kad Lie­tu­va į PPO kreip­tis ne­ga­li, nes tai tu­ri bū­ti pa­da­ry­ta tar­pi­nin­kau­jant Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai, ku­ri pra­šy­mą pa­teik­tų Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai. „Šian­dien, ga­liu pa­sa­ky­ti, pre­ zi­den­tū­ros po­zi­ci­ja su­tam­pa su ta po­zi­ci­ja, ku­rią tu­rė­da­ma Vy­riau­ sy­bė pra­dė­jo kal­bė­tis su Ru­si­ja“, – sa­kė A.But­ke­vi­čius. Ty­ri­mus at­lie­ka ir pa­tys

Ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vas Jo­nas Mi­lius po su­si­ti­ki­mo su Pre­ zi­den­te žur­na­lis­tams taip pat pa­ tvir­ti­no, kad dar nė­ra ga­vęs jo­kios in­for­ma­ci­jos iš Ru­si­jos.

„Mes ofi­cia­lias už­klau­sas da­vė­ me, aiš­ku, iš­siun­tė­me vi­sus pie­no pro­duk­tus, tiek lie­tu­viš­kus, tiek ne­tgi kai ku­rių tre­čių­jų vals­ty­bių (į ne­prik­lau­so­mas Eu­ro­pos la­bo­ra­to­ ri­jas – BNS pa­st.), ku­rios yra len­ty­ no­se, iš­tir­ti ir pa­ly­gin­ti, ko ran­da­ma pro­duk­tuo­se“, – va­kar sa­kė jis. J.Mi­lius in­for­ma­vo, kad Ru­si­jos ins­pek­to­riai tu­rė­tų at­vyk­ti šie­ met, ta­čiau konk­re­ti da­ta dar ne­ pas­kelb­ta. Pa­sak jo, pla­nuo­ja­mas su­si­ti­ki­mas su Ru­si­jos var­to­to­jų tei­sių tar­ny­ba bus la­biau nuo­mo­ nių ap­si­kei­ti­mas, bet ne pa­tik­ra. „Klaipėdos“, BNS inf.

Fron­te pra­leis­tas jau mė­nuo Ru­si­ja prieš dau­giau kaip mė­ne­sį bu­vo pra­dė­ju­si de­ta­lią Lie­tu­vos au­ to­mo­bi­lių pa­tik­rą pa­sie­ny­je, ve­žė­jų – vi­daus mui­ti­nė­se, o vė­liau už­drau­ dė pie­no ga­mi­nių im­por­tą iš Lie­tu­ vos. Vė­liau automobilių pa­tik­ra bu­ vo at­šauk­ta, pir­ma­die­nį bu­vo nu­ trauk­ta ir su­stip­rin­ta ve­žė­jų pa­tik­ra, strig­džiu­si kro­vi­nių ga­be­ni­mą. Ta­čiau pa­si­bai­gus vie­noms pro­ble­ moms ki­tos tę­sia­si: vis dar ne­nut­ rau­kia­ma praė­ju­sią sa­vai­tę pra­dė­ta lie­tu­viš­kų pie­no pro­duk­tų im­por­to į Ru­si­ją blo­ka­da. Mask­va tei­gia, kad tai pa­da­ry­ta dėl ne­pa­kan­ka­mo pro­ duk­tų sau­gu­mo, bet Lie­tu­vos ir ES pa­rei­gū­nai tai jau ku­rį lai­ką va­di­na po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­tu žings­niu.

„No­riu pa­ti­kin­ti, kad jo­kio pri­vers­ ti­nio kiau­lių nai­ki­ni­mo ne­bus. Ma­ to­me, kad da­bar tai­ko­mos pre­ven­ ci­jos prie­mo­nės at­lie­ka sa­vo dar­bą. Tie as­me­nys, ku­rie už­tik­rins kiau­lių sau­gą, ga­lės jas lai­ky­ti to­liau. Ta­ čiau ku­rie to ne­su­ge­bės ar ne­no­rės pa­da­ry­ti, bus pa­pra­šy­ti kiau­les su­ nai­kin­ti“, – BNS sa­kė Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos Že­mės ūkio ga­my­bos ir mais­to pra­mo­nės de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius Ri­man­tas Kra­suc­kis. Pa­sak jo, tvar­ka, kaip bus kom­ pen­suo­ja­ma žmo­nėms už su­nai­ kin­tas kiau­les, dar ku­ria­ma. „Dar­bas vis dar vyks­ta. Me­to­di­ ka ku­ria­ma, ieš­ko­ma jai pa­grin­di­ mo“, – BNS sa­kė R.Kra­suc­kis. Jo tei­gi­mu, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ jos (EK) at­sto­vai ne­dvip­ras­miš­kai pa­reiš­kė, kad ga­li­ma kom­pen­suo­

ti pa­tir­tus nuo­sto­lius ir ne­tek­tis. R.Kra­suc­kio tei­gi­mu, lie­ka neaiš­ ku, ką da­ry­ti tais at­ve­jais, kai žmo­ nės ne tik su­nai­kins kiau­les, bet ir įsi­pa­rei­gos jų neau­gin­ti ku­rį lai­ ką, nes tai ne­bus trak­tuo­ja­ma kaip nuo­sto­liai. Pa­gal ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­ do­vo Jo­no Mi­liaus įsa­ky­mą kiau­les iki gruo­džio 1 d. tu­rės su­nai­kin­ ti Drus­ki­nin­kų, Ig­na­li­nos, Laz­di­jų, Šal­či­nin­kų, Šven­čio­nių, Va­rė­nos, Vil­niaus, Vi­sa­gi­no ir Za­ra­sų ra­jo­ nų gy­ven­to­jai. Anks­čiau skelb­ta, kad kiau­lių nai­ki­ni­mas ga­li kai­nuo­ti apie 10 mln. li­tų, 30 pro­c. šių iš­lai­dų pa­ dengs EK, ku­rios at­sto­vai spa­lį ke­ ti­na pa­tik­rin­ti, kaip Lie­tu­va įgy­ ven­di­na sau­gos prie­mo­nes. Rug­sė­jo pra­džio­je EK Mais­to gran­di­nės ir gy­vū­nų svei­ka­tos nuo­ la­ti­nis ko­mi­te­tas (SCFCAH) nu­ta­rė Lie­tu­vai, Es­ti­jai, Lat­vi­jai ir Len­ki­ jai skir­ti 2,5 mln. eu­rų (8,6 mln. li­ tų) pa­ra­mą. Vien Lie­tu­vai nu­ma­ty­ ta 1,454 mln. eu­rų (5 mln. li­tų). „Klaipėdos“, BNS inf.

Nuos­to­liai: jei tek­tų nai­kin­ti kiau­les, kom­pen­sa­ci­jos ūki­nin­kams siek­

tų 10 mln. li­tų, tik 30 pro­c. šių nuo­sto­lių pa­deng­tų EK. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Neiš­lai­kė kon­ku­ren­ci­jos Es­ti­jos ka­pi­ta­lo sta­ty­bi­nių me­džia­ gų ir so­do reik­me­nų tink­las „Bau­ hof“ ini­ci­juo­ja įmo­nės Lie­tu­vo­je „Bau­hof LT“ rest­ruk­tū­ri­za­vi­mą.

„Bau­hof“ pra­ne­šė, kad šis spren­ di­mas priim­tas sie­kiant su­tvar­ky­ ti įmo­nės sko­las ir ko­re­guo­ti vers­ lo mo­de­lį. „Spren­di­mas dėl rest­ruk­tū­ri­za­ vi­mo bu­vo sun­kus“, – pra­ne­ši­me spau­dai sa­kė „Bau­hof Group“ ge­ ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Mar­tas Vau. Pa­sak jo, „Bau­hof“ į plėt­rą Lie­tu­ vo­je in­ves­ta­vo 19 mln. eu­rų (65,55 mln. li­tų). Pa­sak „Bau­hof LT“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Pat­ri­ci­jaus Rauk­čio, neat­ro­do, kad Lie­tu­vos eko­no­mi­ka

at­si­gau­tų pa­kan­ka­mai grei­tai, tad va­do­vai bei sa­vi­nin­kai nu­spren­dė, kad ne­ver­ta tęs­ti vers­lo tu­rint pen­ kias par­duo­tu­ves. „Mes to­liau vys­to­me nau­ją vers­ lo mo­de­lį ir sten­gia­mės pa­siek­ ti su­si­ta­ri­mą su vi­sais tie­kė­jais, kad iš­veng­tu­me Lie­tu­vos „Bau­ hof“ bank­ro­to, nes tai reikš­tų di­ des­nius nuo­sto­lius vi­soms su­si­ ju­sioms ša­lims“, – sa­kė jis. M.Vau tei­gi­mu, nuo­sto­liai ar Lie­tu­vos pa­ da­li­nio rest­ruk­tū­ri­za­vi­mas ne­pa­ veiks bend­ro­vės Es­ti­jo­je re­zul­ta­tų. „Bau­hof“ pre­kiau­ja sta­ty­bos ir so­do reik­me­ni­mis. Įmo­nė uži­ma di­džiau­sią rin­kos da­lį Es­ti­jo­je, kur val­do 12 par­duo­tu­vių. „Klaipėdos“, BNS inf.

10

atzalynas@kl.lt Redaktorė Evelina Zenkutė

ketvirtadienis, spalio 17, 2013

atžalynas

Gim­na­zis­tai pla­na­vo kar­je­rą Bal­ti­jos gim­na­zi­jo­je or­ga­ni­zuo­tą ne­tra­di­ci­nio ug­dy­mo die­ną moks­ lei­viai pra­lei­do tu­ri­nin­gai ir įdo­ miai. Die­na pra­si­dė­jo vis ki­to­kiais už­siė­mi­mais skir­tin­gų kla­sių gru­ pių gim­na­zis­tams.

Su III ir IV kla­sių gim­na­zis­tais bend­ra­vo at­sto­vas iš or­ga­ni­za­ci­ jos „Kal­ba.Lt“. Sve­čias su­pa­žin­ di­no su or­ga­ni­za­ci­ja, ku­ri jau 19 me­tų sėk­min­gai ren­gia už­sie­nio kal­bų kur­sus suau­gu­sie­siems, vai­ kams, įmo­nių va­do­vams ir dar­buo­ to­jams, kon­sul­tuo­ja abi­tu­rien­tus stu­di­jų už­sie­ny­je klau­si­mais, pa­ de­da pa­si­ruoš­ti bran­dos eg­za­mi­ nams ir tei­kia ki­tas su už­sie­nio kal­ bo­mis su­si­ju­sias pa­slau­gas. Moks­lei­viai ga­vo daug nau­ din­gos in­for­ma­ci­jos, ku­ri pra­vers atei­ty­je. Pir­m ų­j ų kla­s ių gim­n a­z is­tai bend­ra­vo su kar­je­ros pla­na­vi­mo kon­sul­tan­tais Jo­lan­ta Prial­gaus­kie­ ne, Ka­ro­liu Var­nu ir Edi­ta Ma­čiuls­ ke. Mo­ki­niai iš­gir­do apie šiuo­lai­ki­ nės kar­je­ros pla­na­vi­mo ga­li­my­bes, dis­ku­ta­vo įvai­riais su kar­je­ra su­si­ ju­siais klau­si­mais. Gru­pė ant­ro­kų gim­na­zis­tų da­ly­ va­vo su­si­ti­ki­me su Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nės ko­le­gi­jos stu­den­tė­mis, ku­ rios pri­sta­tė stu­di­jų šio­je mo­ky­mo įstai­go­je per­spek­ty­vas, ap­ta­rė kar­ je­ros pla­na­vi­mo ga­li­my­bes. Ki­ ti šios kla­sių gru­pės gim­na­zis­tai su­si­ti­ko su bu­vu­sia Bal­ti­jos gim­

na­zi­jos mo­ki­ne, mo­kyk­los Gar­bės ga­le­ri­jos na­re gy­dy­to­ja Ro­man­te Dik­šai­te. Vieš­nia pa­pa­sa­ko­jo apie kar­je­ros ke­lią, ku­rio pra­džia bu­vo jau mo­kyk­lo­je. Vė­liau vi­si gim­na­zis­tai vy­ko į LCC tarp­tau­ti­nio uni­ver­si­te­to Mi­cheal­sen cent­rą, ku­ria­me tą­ dien star­ta­vo Klai­pė­dos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų aso­cia­ci­jos „Apsk­ri­ ta­sis sta­las“ ren­gia­ma 8-oji jau­ni­ mo mu­gė. Čia su­si­rin­ko vi­sų Klai­pė­dos bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lų mo­ki­ niai. Ši mu­gė bu­vo iš­skir­ti­nė tuo, jog jo­je da­ly­va­vo ne tik jau­ni­mo ir su jau­ni­mu dir­ban­čios or­ga­ni­za­ci­ jos, bet ir įvai­rią veik­lą ir pa­slau­ gas jau­ni­mui siū­lan­čios įstai­gos ir įmo­nės, aukš­to­sios mo­kyk­los. Moks­lei­viai su­ži­no­jo daug in­for­ ma­ci­jos apie Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ tą, Klai­pė­dos vals­ty­bi­nę ko­le­gi­ją, tarp­tau­ti­nes stu­di­jas, įvai­rias jau­ ni­mo sa­va­no­ria­vi­mo aso­cia­ci­jas, dva­si­nės pa­gal­bos cent­rus. Jau­ni­ mas da­ly­va­vo vik­to­ri­no­se ir ska­na­ vo sal­džiuo­sius pri­zus. „Die­ną pra­lei­do­me sma­giai ir nau­din­gai. Dė­ko­ja­me kar­je­ros pla­ na­vi­mo gim­na­zi­jo­je koor­di­na­to­ rėms di­rek­to­rės pa­va­duo­to­jai Ne­ rin­gai Kont­ri­mie­nei ir so­cia­li­nei pe­da­go­gei Lau­ri­nai Vait­kie­nei už tu­ri­nin­gos veik­los or­ga­ni­za­vi­mą ir pa­gal­bą ku­riant sa­vo atei­ties vi­zi­ ją“, – sa­kė moks­lei­viai. Li­na Ri­ma­vi­čiū­tė, IIIb kla­sės gim­na­zis­tė

Klai­pė­dos stu­den­ tų są­jun­gos (KUSS) pre­zi­den­tė Dia­na Mic­ku­tė, or­ga­ni­za­ci­ jai va­do­vau­jan­ti jau še­šis mė­ne­sius, ti­ki­ na, kad pu­sė ka­den­ ci­jos pra­bė­go la­bai grei­tai. Jos tei­gi­mu, nu­veik­ti dar­bai džiu­gi­na, ta­čiau su­ sto­ti mer­gi­na ne­ke­ ti­na ir pla­nuo­ja ne ką ma­žiau ak­ty­vią veik­lą uos­ta­mies­ čio aukš­to­jo moks­ lo įstai­gos la­bui vyk­ dy­ti ir atei­ty­je.

Ke­ti­ni­mai: pu­sę me­tų KUSS pre­zi­den­te dir­ban­ti D.Mic­ku­tė ir li­ku­sią ka­de

„Bū­ti at­sa­kin­gai Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

– Ba­lan­dį ta­po­te KUSS va­do­ve. Kaip se­ka­si dar­buo­tis? – Pir­ma­sis pus­me­tis bu­vo la­bai ak­ty­vus ir dar­bin­gas. Są­jun­ga su di­džiu­liu en­tu­ziaz­mu ruo­šė pa­ siū­ly­mus uni­ver­si­te­tui dėl įvai­rių nuo­sta­tų pa­kei­ti­mo, bend­ra­dar­bia­ vo su ki­to­mis aukš­to­sio­mis mo­kyk­ lo­mis, vy­ko į po­sė­džius bei su­si­ti­ ki­mus. Nes­nau­dė­me ir įsi­bė­gė­jo­me nuo pat pir­mų die­nų. Gal­būt no­rą kuo grei­čiau im­tis veik­los pa­dik­ta­ vo fak­tas, jog aš pa­ti KUSS cent­ri­ nia­me biu­re jau dir­bau tre­jus me­ tus. Ne­rei­kė­jo lai­ko įsi­va­žiuo­ti, nes pa­si­kei­tė tik pa­rei­gos. Tie­sa, at­si­ ra­do dar dau­giau veik­los.

Ak­ty­vu­mas: Bal­ti­jos gim­na­zi­jos moks­lei­viai kū­rė sa­vo atei­ties vi­zi­jas. Bal­ti­jos gim­na­zi­jos nuo­tr.

– Ko­kius tiks­lus kė­lei prieš tap­ da­ma stu­den­tų at­sto­ve? – Vie­nas iš svar­biau­sių pla­nų bu­ vo są­jun­gos vi­du­je su­kaup­ti pro­ jek­tų fon­dą, kad fa­kul­te­tų at­sto­vy­ bės ga­lė­tų teik­ti sa­vo pa­siū­ly­mus. Šiai idė­jai įgy­ven­din­ti jau ruo­šia­mi nuo­sta­tai ir pa­raiš­kų for­mos. Ki­tas tiks­las – pa­ban­dy­ti la­biau su­vie­ ny­ti fa­kul­te­ti­nes at­sto­vy­bes. Šiais me­tais or­ga­ni­zuo­ti di­die­ji ren­gi­ niai pa­ro­dė, kad glau­dus bend­ra­

dar­bia­vi­mas – įma­no­mas. Krikš­ ty­nos ir „fuk­sų“ sto­vyk­la pa­vy­ko pui­kiai. – Uni­ver­si­te­te bu­vo jau­čia­mas ren­gi­nių trū­ku­mas? – Ne­pa­sa­ky­čiau, kad jų sti­go. Tur­ būt la­biau pa­si­ges­da­vo­me su­ta­ri­ mo. Gal­būt dėl pa­si­kei­tu­sios stu­ den­tiš­kos val­džios fa­kul­te­tuo­se pa­ste­biu ak­ty­ves­nį va­do­vų bend­ ra­dar­bia­vi­mą. Dėl šios prie­žas­ties ren­gi­niai ta­po ko­ky­biš­kes­ni ir tai džiu­gi­na. – Kas per pir­mą­jį pus­me­tį bu­vo sun­kiau­sia? – Tik­ru iš­šū­kiu ta­po 17 žmo­nių ko­ man­dos su­val­dy­mas ir dar­bų pa­ skirs­ty­mas. Po tru­pu­tį įsi­va­žia­vo­me ir veik­lą pa­si­da­li­ja­me drau­giš­kai. Ko­lek­ty­vas ma­ni­mi, kaip va­do­ve, pa­si­ti­ki. Vos pra­dė­ju­si ei­ti pa­rei­gas su dau­ge­liu jų bu­vau tik pa­žįs­ta­ma, o da­bar ta­po­me ir drau­gais. – Ko­kia esi va­do­vė? – Man pa­tin­ka bū­ti ly­de­re. Ma­lo­nu jaus­ti, jog esi už kaž­ką at­sa­kin­gas ir už­sii­mi veik­la, ku­ri ga­li pa­dė­ti spręs­ti pro­ble­mas. Ne­se­niai ma­ no ko­man­dos na­riai ma­ne pa­svei­ ki­no su Bo­so die­na. Jie pa­sa­kė, kad

Dia­na Mic­ku­tė:

Stu­den­tų są­jun­gos nuo­mo­ne, mū­sų aka­ de­mi­nis jau­ni­mas per ma­žai įsi­trau­kia į uni­ver­si­te­to veik­lą. Jau­ni­mas ne­si­do­mi, kas ir kaip jiems at­ sto­vau­ja. Ten­ka pri­ pa­žin­ti, jog mū­sų stu­ den­tai šiuo klau­si­mu pa­sy­vūs.

esu ir ge­ra drau­gė, ir griež­ta ma­ ma. Bend­rau­da­ma su ko­lek­ty­vu, ban­dau bū­ti lanks­ti ir at­ras­ti auk­ so vi­du­riu­ką. Kai rei­kia, ga­liu ir to­ ną pa­kel­ti, ta­čiau vi­sa­da sten­giuo­si įsi­klau­sy­ti į kiek­vie­ną žmo­gų. – Ko­kios, jū­sų ma­ny­mu, di­ džiau­sios pro­ble­mos ka­muo­ja uni­ver­si­te­tą? – Stu­den­tų są­jun­gos nuo­mo­ne, mū­ sų aka­de­mi­nis jau­ni­mas per ma­

11

ketvirtadienis, spalio 17, 2013

atžalynas Dau­gės ga­li­my­bių

Mi­ty­ba ke­lia ne­ri­mą

Per­duo­da pa­tir­tį

Mi­nist­ras Dai­nius Pa­val­kis pa­ tvir­ti­no Aukš­to­jo moks­lo tarp­ tau­tiš­ku­mo ska­ti­ni­mo veiks­mų pla­ną iki 2016 m., ku­ris Lie­tu­vos aukš­to­sioms mo­kyk­loms nu­ma­ to dau­giau ga­li­my­bių kon­ku­ruo­ ti sie­kiant pri­trauk­ti stu­den­tų iš už­sie­nio, o lie­tu­vių kil­mės už­ sie­nie­čiams – ge­res­nes są­ly­gas stu­di­juo­ti tė­vy­nė­je.

6–7 kla­sių mo­ki­nių mi­ty­bos įpro­čių ty­ri­mas at­sklei­dė, jog tik 64 pro­c. ap­klaus­tų mo­ki­nių pus­ ry­čius val­go kiek­vie­ną die­ną, o dau­giau kaip treč­da­lis į mo­kyk­ lą iš­sku­ba ne­val­gę. Ma­žiau nei pu­sė mo­ki­nių mo­kyk­lo­je val­go karš­tus pie­tus. Tik du treč­da­liai moks­lei­vių ži­no, kad kas­dien rei­ kia val­gy­ti dar­žo­ves.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas sie­kia ak­ty­viai rea­li­zuo­ti pa­žan­gius, šiuo­lai­ki­nius tech­no­lo­gi­jų per­da­ vi­mo ir ži­nių va­dy­bos me­to­dus. Spa­lio 15–18 d. vyks­ta su­si­ti­ki­ mai su ži­nių va­dy­bos ir tech­no­ lo­gi­jų per­da­vi­mo eks­per­tais iš Vo­kie­ti­jos. Ry­toj uni­ver­si­te­te pa­ skai­tą skai­tys dr. In­gas Vol­ke­ris Witt­pah­las.

Į mo­kyk­lą – su au­gin­ti­niais As­ta Esu Dau­giau nei 15 me­tų Eduar­do Bal­ sio me­nų gim­na­zi­jo­je gy­vuo­ja šil­ta tra­di­ci­ja: kiek­vie­ną ru­de­nį, vie­ną spa­lio šeš­ta­die­nį, mo­kyk­los bend­ ruo­me­nė – mo­ki­niai, tė­ve­liai, pe­da­ go­gai – su­si­ren­ka į mo­kyk­lą su sa­ vo au­gin­ti­niais.

Ši tra­di­ci­ja pra­si­dė­jo švie­saus at­ mi­ni­mo pe­da­go­go Kęs­tu­čio Tol­vai­ šos ini­cia­ty­va, ji tę­sia­ma ir to­liau. Sa­vait­ga­lį taip pat su­si­rin­ko ne­ ma­žas bū­rys gy­vū­nų my­lė­to­jų, ku­ rie at­si­ve­dė įvai­riau­sių au­gin­ti­nių – nuo pri­glaus­to pri­kly­du­sio miš­ rū­no šu­ne­lio iki vėž­liu­ko. Ypa­tin­go dė­me­sio su­si­lau­kė vie­ no ber­niu­ko au­gi­na­mos put­pe­lės bei jū­rų kiau­ly­tė, ku­ri nie­kuo­met ne­li­ pa iš sa­vo du­be­nė­lio. Be abe­jo, vi­si no­rė­jo pa­glos­ty­ti ir triu­šį, ir šin­ši­lą ar eg­zo­tiš­kų veis­lių ka­čiu­kus. Kiek­ vie­nas atė­jęs vai­kas pri­sta­tė sa­vo au­gin­ti­nį bei pa­de­monst­ra­vo jo ge­ bė­ji­mus, o už tai ska­nės­tais bu­vo ap­do­va­no­ti tiek šei­mi­nin­kai, tiek jų au­gin­ti­niai. Mo­kyk­los pe­da­go­gų

en­ci­jos da­lį pla­nuo­ja ak­ty­viai dirb­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

– ma­lo­nu“ žai įsi­trau­kia į uni­ver­si­te­to veik­ lą. Jau­ni­mas ne­si­do­mi, kas ir kaip jiems at­sto­vau­ja. Ten­ka pri­pa­žin­ ti, jog mū­sų stu­den­tai šiuo klau­si­ mu pa­sy­vūs. Or­ga­ni­za­ci­jai daž­nai ten­ka iš jau­ni­mo iš­si­rei­ka­lau­ti in­ for­ma­ci­ją, nes pa­tys jie sa­vo min­ ti­mis ir bė­do­mis da­ly­tis ne­lin­kę. Ta­čiau ši pro­ble­ma ka­muo­ja vi­sus uni­ver­si­te­tus. – Ko­kios prie­žas­tys tai le­mia? – Prag­ma­tiš­kos. Dau­ge­lis stu­den­ tų mo­ka už stu­di­jas, ku­rios ne­ma­ žai kai­nuo­ja. Jau­ni­mui ten­ka su­ si­ras­ti dar­bą, kad ga­lė­tų iš­lai­ky­ti sa­ve. Na­tū­ra­lu, jog ky­la pa­sy­vu­ mas. Be to, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ tas yra tru­pu­tį ma­žes­nis už Vil­ niaus ar Kau­no aukš­to­jo moks­lo įstai­gas, to­dėl ir ak­ty­viai vei­kian­ čių stu­den­tų skai­čius uos­ta­mies­ty­je kiek men­kes­nis. Ta­čiau KUSS kiek­ vie­nais me­tais pri­trau­kia apie 200 veik­lių stu­den­tų. – Kas džiu­gi­na or­ga­ni­za­ci­ją, at­ sto­vau­jan­čią stu­den­tams? – Ma­lo­niai nu­tei­kia fak­tas, kad pui­kiai su­ta­ria­me su uni­ver­si­te­ to ad­mi­nist­ra­ci­ja. Ji vi­sa­da at­si­ žvel­gia į mū­sų pa­siū­ly­mus. Kar­ tu ga­li­me dis­ku­tuo­ti ir ras­ti bend­rų

spren­di­mų. Tai ska­ti­na veik­ti. Svei­ kin­ti­nas ir at­sto­vy­bių fa­kul­te­tuo­se bend­ra­dar­bia­vi­mas. – Kaip KUSS ver­ti­na skan­da­ lin­gai nu­skam­bė­ju­sią is­to­ri­ją, lie­čian­čią uni­ver­si­te­to rek­to­ rių Vai­du­tį Lau­rė­ną? – Teis­mo spren­di­mų kri­ti­kuo­ti ne­ga­ li­me. Ver­tin­ti, kas šio­je is­to­ri­jo­je tei­ sė­ta ar ne, ne mū­sų kom­pe­ten­ci­ja. Su V.Lau­rė­nu su­ta­ria­me pui­kiai. Uni­ ver­si­te­to va­do­vas vi­sa­da pa­si­ruo­šęs dis­ku­si­jai su mu­mis. Jei są­jun­gai ky­la klau­si­mų, drą­siai krei­pia­mės į rek­ to­rių. Ly­giai taip pat rek­to­rius, ki­ lus neaiš­ku­mams, skam­bi­na mums. Esa­me pa­ten­kin­ti uni­ver­si­te­to va­do­ vu ir jį pa­lai­ko­me. – Esa­te Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­to Jū­rų tech­ni­kos fa­kul­te­to ma­gist­ro per­dir­bi­mo pra­mo­ nės in­ži­ne­ri­jos ma­gist­ro stu­ di­jų stu­den­tė. Ar spė­ja­te su­de­ rin­ti moks­lus ir va­do­vau­ja­mą dar­bą? – Pas­kai­tos man pra­si­de­da 17 val. Toks tvar­ka­raš­tis pa­de­da spė­ti nu­ vyk­ti į po­sė­džius ir su­si­ti­ki­mus. Da­ rau vis­ką, kad stu­di­jos ne­nu­ken­tė­ tų. Sten­giuo­si pro­tin­gai pla­nuo­ti lai­ką ir kol kas tai pa­vyks­ta.

Drau­gys­tė: kiek­vie­nas šven­tė­je da­ly­va­vęs vai­kas pri­sta­tė sa­vo au­gin­

ti­nį bei pa­de­monst­ra­vo jo ge­bė­ji­mus.

nuo­mo­ne, to­kios tra­di­ci­jos vie­ni­ja jų bend­ruo­me­nę, ska­ti­na mei­lę, pa­gar­ bą bei to­le­ran­ci­ją vie­no ki­tam. Be to, šiai die­nai ruoš­ta­si iš anks­to – su­ reng­ta pa­mo­ka, ku­rio­je vai­kai su­ži­

As­tos Esu nuo­tr.

no­jo daug įdo­mių da­ly­kų apie na­mi­ nius gy­vū­nus ir jų prie­žiū­rą. Šie­met ši šven­tė su­ta­po ir su Gy­vū­nų kas­pi­ no mė­ne­sio ren­gi­niais, o tai vai­kams pa­li­ko dar di­des­nį įspū­dį.

Kylyje moksleiviai tobulino kalbą Jau ant­ri me­tai Klai­pė­dos H.Zu­ der­ma­no gim­na­zi­ja vyk­do mai­nų pro­gra­mą su moks­lei­viais iš Vo­ kie­ti­jos Ky­lio mies­to bend­ro­jo la­ vi­ni­mo mo­kyk­los „Fried­rich­sort“. Mai­nų pro­gra­mos tiks­las – to­bu­ lin­ti vo­kie­čių kal­bos ži­nias bei su­ si­pa­žin­ti su ki­tos ša­lies kul­tū­ra ir pa­pro­čiais.

Kas­met pa­va­sa­rį at­va­žiuo­jan­tys vo­kie­čiai sa­vai­tę gy­ve­na moks­lei­ vių šei­mo­se. „Mes sve­čius su­pa­žin­di­na­me su Lie­tu­vos is­to­ri­ja, kul­tū­ra, ap­lan­ ko­me įžy­mias vie­tas: at­vy­ku­siems moks­lei­viams la­bai pa­tin­ka Pa­lan­ gos gin­ta­ro mu­zie­jus, Tiš­ke­vi­čių dva­ras Kre­tin­go­je, Klai­pė­dos se­na­ mies­tis ir Kur­šių ne­ri­ja. Anot šie­ met at­vy­ku­sių mo­ki­nių, di­džiau­sią

įspū­dį jiems pa­li­ko Klai­pė­dos se­ na­mies­tis, ka­dan­gi Ky­lio mies­tas jo ne­tu­ri – per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą bu­vo su­griau­ta 80 pro­c. pa­sta­tų“,

Ky­lio mies­to mo­kyk­ los vai­kams di­džiau­ sią įspū­dį pa­li­ko Klai­ pė­dos se­na­mies­tis, ka­ dan­gi Ky­lis jo ne­tu­ri.

– pa­sa­ko­jo mai­nų pro­gra­mo­je da­ ly­vau­jan­tys moks­lei­viai. Ru­de­nį į Vo­kie­ti­ją va­žiuo­ja­me ir lie­tu­viai. Kaip tei­gė moks­lei­ viai, šiais me­tais jie ap­lan­kė ne tik Ky­lį, bet ir Ham­bur­gą, su­si­pa­ži­no

su mies­tų is­to­ri­ja, nu­vy­ko į La­boe mies­te­ly­je įkur­tą mu­zie­jų jū­ro­je žu­vu­siems at­min­ti bei po­van­de­ni­ nį lai­vą, plau­kio­ju­sį per Ant­rą­jį pa­ sau­li­nį ka­rą. Prog­ra­mos me­tu mo­ki­niams te­ko su­si­pa­žin­ti su abie­jų ša­lių švie­ti­mo sis­te­mo­mis. Jau­ni­mas da­ly­va­vo ke­ lio­se pa­mo­ko­se: Vo­kie­ti­jos moks­ lei­viai ste­bė­jo klai­pė­die­čių pa­mo­ kas, o lie­tu­vai­čiams bu­vo įdo­mu da­ly­vau­ti jų pa­mo­ko­se, įžvelg­ti skir­tu­mus ir pa­na­šu­mus. „Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad pa­mo­kos ma­žai kuo ski­ria­si. Mai­nų pro­gra­ mos me­tu ne tik mo­kė­mės, ke­lia­ vo­me, bet ir da­ly­va­vo­me pro­jek­ti­ nė­je veik­lo­je – pie­šė­me Klai­pė­dos, Ky­lio vaiz­dus bei kū­rė­me fil­mu­ kus“, – kal­bė­jo mo­ki­niai. Ak­vi­lė Venc­ku­tė, 11a kla­sės mo­ki­nė

Nau­da: Her­ma­no Zu­der­ma­no gim­na­zi­jos moks­lei­viai mai­nų pro­gra­mos me­tu mo­ko­si, ke­liau­ja ir da­ly­vau­ja

pro­jek­ti­nė­je veik­lo­je.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

12

KetvirtADIENIS, spalio 17, 2013

pasaulis bank­ro­to­ Nebus

Dirbs ­ il­giau

Išt­raukė ­ nuo­laužą

JAV res­pub­li­konų ir de­mok­ ratų ly­de­riai va­kar su­tarė, kaip išei­ti iš fis­ka­linės ak­la­vietės, kai iki nau­jos sko­li­ni­mo­si ri­ bos pa­tvir­ti­ni­mo ter­mi­no bu­ vo li­ku­sios tik ke­lios va­lan­dos. Pa­sie­kus su­si­ta­rimą, JAV ga­ lės to­liau sko­lin­tis, o iš da­lies už­da­ry­ta vy­riau­sybė at­nau­ jins darbą.

Prancū­zi­jos Na­cio­na­linė Asamblė­ja ant­ra­dienį bal­sa­ vo už skolų kaus­to­mos pen­ sijų sis­te­mos per­tvarką, kai Pa­ry­žiu­je, Mar­se­ly­je, Tulū­zo­ je, Lio­ne ir ki­tuo­se mies­tuo­se tūkstan­čiai žmo­nių išė­jo į gat­ ves pro­tes­tuo­ti prie­š prie­šta­ rin­gai ver­ti­namą su­ma­nymą pa­di­din­ti pen­sinį am­žių.

Ru­si­jos Ura­lo re­gio­ne ne­to­ li Če­lia­bins­ko mies­to na­rai va­kar išt­raukė iš eže­ro me­ teo­ri­to nuo­laužą, sve­rian­čią apie 570 kg. Me­teo­ri­tas, ku­rio skers­muo bu­vo apie 20 metrų, va­sa­rio 15-ąją spro­go virš Če­lia­bins­ko ir ap­ga­di­no pa­ sta­tus bei su­žeidė dau­giau nei 1500 žmo­nių.

Su­lai­ky­tas žu­di­kas Ru­si­jos po­li­ci­ja su­laikė et­ni­nius ne­ra­mu­mus sos­tinė­je pa­kurs­ čiusį žmog­žudį – tris­de­šimt­metį azer­baid­ža­nietį Or­chaną Zei­na­ lovą. Pri­pa­ži­no kaltę

Karš­ta­ko­šis, ag­re­sy­vus ir pikt­ naud­žiau­ja al­ko­ho­liu – taip su­ imtąjį api­būdi­no Ru­si­jos tyrė­ jai, nea­be­jo­jan­tys, kad būtent jis pra­ėjusį sa­vait­galį pie­ti­nia­me Mask­vos Va­karų Bi­riu­lio­vo ra­jo­ ne dur­da­mas pei­liu į širdį nu­žudė 25 metų mask­vietį Je­gorą Ščer­ ba­kovą. Šis nu­si­kal­ti­mas su­kėlė di­delį at­garsį vi­suo­menė­je ir pa­kurstė ne­ra­mu­mus, ku­rių mal­šin­ti ant kojų bu­vo su­kel­tos vi­sos Mask­ vos mi­l i­c i­jos pa­j ėgos. Va­karų Bi­r iu­l io­vo gy­ven­to­jai rei­ka­l a­ vo nu­baus­ti kal­ti­ninką, o tarp jų įsi­m aišę na­c io­n a­l is­tai su­ rengė po­gromą dar­žo­vių tur­gu­ je, ku­ria­me pre­kiau­ja imig­ran­ tai iš Kau­ka­zo ir Vi­du­rio Azi­jos vals­ty­bių. Po­li­ci­ja su­laikė be­ veik 400 žmo­nių, ke­lios de­šim­ tys pa­tyrė su­žei­dimų. Vėliau minė­ta­m e dar­ž o­v ių tur­gu­je teisė­sau­ga su­rengė rei­ dą ir su­laikė 1200 imig­rantų, siek­da­ma nu­sta­ty­ti jų nu­si­kals­ ta­mus ry­šius. Kad tur­gus ta­ po nu­si­kaltė­lių iršt­va, pri­pa­ži­no ir pa­ts Mask­vos me­ras Ser­ge­jus So­bia­ni­nas: „Tik­rie­ji tur­gaus sa­ vi­nin­kai ar­ba sėdi kalė­ji­me, ar­ba slaps­to­si. Sa­vi­nin­kai vi­sai ne tie, ku­rie to­kie de­da­si. Man ži­no­ma, kas rea­liai sto­vi už tur­gaus va­do­ vybės.“

Pa­mir­šo rusų kalbą

O.Zei­na­lo­vas bu­vo su­lai­ky­tas ant­ ra­dienį pa­maskvė­je. Į tar­dy­mo izo­ lia­to­rių sraig­tas­par­niu pri­sta­ty­tas vy­ras pri­pa­ži­no kaltę, bet tvir­ti­no, kad peilį iš­sit­raukė gin­da­ma­sis. Pa­reigū­nai iš­siaiš­ki­no, kad įta­ ria­ma­sis jau 10 metų gy­ve­na Ru­ si­jo­je, nuo­la­ti­nio dar­bo ne­tu­ri, o pa­sta­ruo­ju me­tu už­dar­biau­da­vo vežė­ju, nors teisę vai­ruo­ti au­to­ mo­bilį bu­vo pra­radęs prie­š ke­letą metų. „Paaiškė­jo, kad O.Zei­na­ lo­vas, gy­ve­nan­tis Ru­si­jos te­ri­to­ ri­jo­je jau 10 metų, stai­ga pa­mir­šo rusų kalbą, – sakė Ty­rimų ko­mi­ te­to at­sto­vas spau­dai Vla­di­mi­ras Mar­ki­nas. – Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad mums to­kie per­so­na­žai ne nau­ jie­na. Jiems vi­siems pa­kan­ka ru­ sų kal­bos ži­nių gy­ven­ti Ru­si­jo­je, lais­vai judė­ti jos te­ri­to­ri­jo­je, sa­vo as­me­ni­niams klau­si­mams spręsti. Bet kai tik ten­ka at­sa­ky­ti už sa­vo veiks­mus, to­kie per­so­na­žai daž­nai pa­mirš­ta kalbą tos ša­lies, ku­rią pa­ si­rin­ko pa­to­giam gy­ve­ni­mui.“ Tėvas at­si­prašė

O.Zei­na­lo­vo tėvas per Ru­si­jos te­ le­vi­ziją at­si­prašė nu­žu­dy­to jau­ nuo­lio ar­timųjų ir vi­sos Ru­si­jos. Vy­ras teigė ne­si­tikėjęs to­kio poel­ gio iš sa­vo sūnaus, ku­ris užau­go pe­da­gogų šei­mo­je. „Esu pe­da­go­gas. Ką ga­liu pa­sa­ ky­ti? Tu­riu du sūnus ir dvi duk­ ras. Jis norė­jo man pa­dėti ir todėl iš­va­žia­vo į Maskvą dirb­ti. La­bai ap­gai­les­tau­ju, kad taip įvy­ko. At­sip­ra­šau dėl sa­vo sūnaus“, – kalbė­jo žu­di­ko tėvas. „Eu­ro­news“, ne­wsru.com inf.

Bausmė: pa­gal teis­mo nuo­sprendį A.Na­val­nas turės du kar­tus per mėnesį pri­si­sta­ty­ti į po­li­ciją, ne­galės keis­

ti gy­ve­na­mo­sios vie­tos ir kan­di­da­tuo­ti rin­ki­muo­se.

Iš­vengė kalė­ji­mo gul­to Ru­si­jos pro­testų ly­de­ris Alek­se­jus Na­val­ nas va­kar iš­vengė kalė­ji­mo, kai teis­mas pa­keitė lyg­ti­ne baus­me jam anks­čiau skirtą pen­ke­rių metų laisvės at­ėmi­mo nuo­sprendį by­lo­je dėl vals­tybės tur­to grobs­ty­mo. Iš po­li­ti­kos ne­si­trauks

At­gar­siai: J.Ščer­ba­ko­vo žmog­žu­dystė pa­kurstė pro­tes­tus ir po­

gromą imig­rantų bei nu­si­kaltė­lių liz­du lai­ko­ma­me dar­žo­vių tur­gu­je.

„Reu­ters“ nuo­tr.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Šiau­ri­nio Ki­ro­vo re­gio­no teis­mas, iš­nag­rinėjęs A.Na­val­no ape­lia­ciją, pa­li­ko ga­lio­ti jo kaltę pri­pažįs­tan­ čią nu­tartį, ta­čiau bausmę pa­keitė lyg­ti­ne. Ket­ve­rių metų kalė­ji­mo bausmė į lyg­tinę pa­keis­ta ir ki­tam šios by­los nu­teis­ta­jam Piot­rui Ofi­ ce­ro­vui. Ko­men­tuo­da­mas šį spren­dimą, opo­zi­ci­jos ak­ty­vis­tas, ku­ris ne­ se­niai siekė Mask­vos me­ro po­sto, žadė­jo ne­si­trauk­ti iš po­li­ti­kos. „Nei aš, nei ma­no ko­le­gos ne­ nut­rauk­si­me sa­vo po­li­tinės ko­vos – mes ją tęsi­me, – A.Na­val­nas sakė žur­na­lis­tams. – Pir­miau­sia mū­ sų pa­stan­gos tu­ri būti nu­kreip­tos į vald­žios spau­dimą, kad į į laisvę išeitų žmonės, ku­rie lai­ko­mi daug blo­gesnė­mis sąly­go­mis ne­gu aš. Mes bent jau pa­rodė­me, jog ga­li­ ma spaus­ti vald­žią, kad ne­tei­sin­ gas nuo­spren­dis būtų bent pa­keis­ tas lyg­ti­niu.“ Teis­mo ver­dik­tas draud­žia A.Na­ val­nui kan­di­da­tuo­ti rin­ki­muo­ se, ta­čiau šis tei­gia ra­sian­tis būdų

tęsti po­li­tinę kovą: „Ba­lo­ti­ruo­tis aš ne­galė­siu. Bet da­ly­va­vi­mas rin­ki­ muo­se – tai ne tik bu­vi­mas kan­di­ da­tu. Tai­gi tei­sin­gos veik­los būdų mes ra­si­me.“

Alek­se­jus Na­val­nas:

Ba­lo­ti­ruo­tis aš ne­galė­ siu. Bet da­ly­va­vi­mas rin­ki­muo­se – tai ne tik bu­vi­mas kan­di­da­tu. Tai­gi tei­sin­gos veik­los būdų mes ra­si­me.

Su­žibė­jo rin­ki­muo­se

Liepą Ki­ro­vo Le­ni­no ra­jo­no teis­mas pri­pa­ži­no A.Na­valną ir jo par­tnerį vers­li­ninką P.Ofi­ce­rovą kal­tais dėl grobs­ty­mo ir skyrė jiems pen­ke­rių metų kalė­ji­mo baus­mes. By­la yra su­si­ju­si su vie­na 2009 m. su­tar­ti­ mi dėl me­die­nos.

Ta­da sar­gy­bi­niai uždė­jo vy­rams ant­ran­kius ir už­ra­ki­no juos tar­ dy­mo izo­lia­to­riu­je, bet Ki­ro­vo re­ gio­no teis­mas kitą dieną ne­tikė­tai nu­rodė juos pa­leis­ti, iki bus iš­nag­ rinė­ta jų ape­lia­ci­ja. Dėl to­kios be­ pre­ce­dentės nuo­lai­dos A.Na­val­nas galė­jo da­ly­vau­ti sos­tinės me­ro rin­ ki­muo­se. Cha­riz­ma­tiš­ka­sis 37 metų tei­si­ nin­kas per šiuos rin­ki­mus ga­vo 27 pro­c. balsų – ne­tikė­tai daug – ir li­ko ant­ro­je vie­to­je po Krem­lių re­ mian­čio da­bar­ti­nio me­ro Ser­ge­jaus So­bia­ni­no. Du zui­kiai vie­nu šūviu

Va­ka­rykš­tis Ki­ro­vo ra­jo­no teis­mo spren­di­mas po­li­to­lo­go Ni­ko­la­jaus Pet­ro­vo ne­nus­te­bi­no. „Bausmės pa­kei­ti­mas iš rea­ lios į lyg­tinę – vi­siš­kai ra­cio­na­lus ir pro­gno­zuo­ja­mas spren­di­mas, – sakė jis ra­di­jui „Ra­dio svo­bo­da“. – Vie­na ver­tus, to­kia bausmė leid­žia atim­ti iš A.Na­val­no po­li­ti­nes tei­ses, ki­ta ver­tus, ji ma­ži­na ar net iš­vis eli­mi­nuo­ja pro­testų ga­li­mybę – to­kių, ko­kius mes matė­me liepą, kai A.Na­val­nas bu­vo suim­tas teis­ mo salė­je. Šiuo po­žiū­riu tai vi­siš­kai pro­tin­gas ir lo­giš­kas žings­nis. To­liau A.Na­val­nas ga­li ra­miai tęsti po­li­tinę kar­jerą. Ki­ti svarbūs rin­ki­mai – Mask­vos dūmos rin­ki­ mai, ku­riuo­se nėra toks svar­bus jo as­me­ni­nis da­ly­va­vi­mas. Jis, aiš­ku, juo­se da­ly­vaus, kel­da­mas sąrašą ir tuos žmo­nes, ku­riuos pa­lai­ko.“ BNS, „Ra­dio svo­bo­da“ inf.

13

ketvirtadienis, spalio 17, 2013

sportas

Lietuvių gy­ny­bo­je bosniai ra­do klai­dą Lie­tu­vos fut­bo­li­nin­kai ne­suž­lug­dė Bos­ ni­jos ir Her­ce­go­vi­nos is­to­ri­nės sva­jo­ nės – šios ša­lies rink­ti­nė pir­mą kar­tą pra­si­bro­vė į pa­sau­lio čem­pio­na­to fi­na­ lo tur­ny­rą.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

2014 m. pa­sau­lio čem­pio­na­to at­ ran­kos var­žy­bas lie­tu­viai Kau­ne bai­gė pra­lai­mė­ji­mu bos­niams 0:1, ku­riems nu­si­lei­do ir per­nai spa­lio 16-ąją Ze­ni­cė­je 0:3. Šį kar­tą vi­sas rung­ty­nes gy­nę­si mū­siš­kiai pra­lei­do vai­kiš­ką įvar­ tį: 68-ąją mi­nu­tę Edi­nas Dže­ko iš aikš­tės kraš­to per­da­vė ka­muo­lį prie var­tų, kur be mū­sų eki­pos gy­nė­jų prie­žiū­ros li­ku­siam Ve­da­dui Ibi­še­ vi­čiui te­rei­kė­jo kyš­te­lė­ti ko­ją. S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no sta­dio­ne su­si­rin­ku­si be­veik 4 tūkst. bos­nių sir­ga­lių mi­nia pra­dė­jo trium­fuo­ ti dar prieš vo­kie­čių ar­bit­rui Fe­li­ xui Zwaye­riui pa­skel­biant rung­ty­ nių pa­bai­gą. „Tur­būt rei­kia vi­siems po pa­sau­ lį pa­bi­ru­siems bos­niams pa­ža­dė­ti, kad ne­nu­vil­si­me jų ir ki­tą­met“, – po var­žy­bų vos tram­dė emo­ci­jas E.Dže­ko. Is­to­ri­niu pa­sie­ki­mu ypač džiau­ gė­si ir bos­nių rink­ti­nės vy­riau­sia­ sis tre­ne­ris Sa­fe­tas Su­ši­čius. „Džiau­giuo­si sun­kiai dir­bu­siais ir at­kak­liai tiks­lo sie­ku­siais sa­ vo fut­bo­li­nin­kais. Bū­tų ne­tei­sy­bė, jei čem­pio­na­te Bra­zi­li­jo­je ne­bū­tų

šios pui­kios ko­man­dos“, – kal­bė­ jo S.Su­ši­čius. At­ran­kos G gru­pė­je bos­niams ke­lia­la­pį į Bra­zi­li­ją lė­mė ge­res­nis įvar­čių san­ty­kis su Grai­ki­jos rink­ ti­ne. Tiek pat taš­kų su­rin­kę grai­kai Pi­rė­ju­je 2:0 įvei­kė Lich­tenš­tei­ną ir žais pa­pil­do­mas at­krin­ta­mą­sias rung­ty­nes. Lie­tu­vos rink­ti­nė šiais me­tais sa­ vo pa­si­ro­dy­mo dar ne­bai­gė – lapk­ ri­tį lau­kia drau­giš­kos rung­ty­nės. Mū­sų ša­lies vie­nuo­li­kei lai­ki­ nai va­do­vau­jan­tis tre­ne­ris Igo­ris Pank­rat­je­vas pri­pa­ži­no, kad Bos­ ni­jos ir Her­ce­go­vi­nos eki­pa pel­ny­ tai nu­ga­lė­jo ir pa­gy­rė sa­vo žai­dė­jus už ko­vin­gu­mą. „Lai­mė­jo stip­res­nė ko­man­da. Šį at­ran­kos cik­lą bu­vo sun­kiau­ sia kau­tis bū­tent su bos­niais. Mes ati­da­vė­me vi­sas jė­gas. Žais­da­mi su to­kiais pa­jė­giais var­žo­vais dar ne­ sa­me pa­jė­gūs ata­kuo­ti“, – kal­bė­ jo stra­te­gas. Bu­vęs Vil­niaus „Žal­gi­rio“ gy­nė­ jas kol kas ne­ži­no, ar ves Lie­tu­vos rink­ti­nę į 2016-ųjų Eu­ro­pos čem­ pio­na­tą. „Bu­vau pa­skir­tas tre­ne­riu dviem pa­sta­ro­sioms rung­ty­nėms. Kaip bus to­liau, ne­ži­nau. Vis­kas pri­klau­sys nuo fe­de­ra­ci­jos va­do­ vų“, – tei­gė I.Pank­rat­je­vas.

Pa­baig­tu­vės: vie­na re­zul­ta­ty­vi ata­ka per dvi­ko­vą su lie­tu­viais Kau­ne ga­ran­ta­vo bos­niams vie­tą pa­sau­lio

čem­pio­na­to fi­na­lo tur­ny­re.

Rea­liau­sias nau­jas kan­di­da­tas ei­ti vy­riau­sio­jo tre­ne­rio pa­rei­gas – Au­re­li­jus Skar­ba­lius. Dau­giau nei de­šimt­me­tį Da­ni­jo­je gy­ve­nan­tis spe­cia­lis­tas šio­mis die­no­mis bu­vo su­grį­žęs į tė­vy­nę ir ste­bė­jo lie­tu­vių rung­ty­nes su lat­viais. Kar­tu su bos­niais ke­lia­la­pius į Bra­zi­li­ją iš­ko­vo­jo ki­to­se Eu­ro­pos zo­nos at­ran­kos gru­pė­se pir­mą­sias vie­tas užė­mę bel­gai, ita­lai, vo­kie­ čiai, olan­dai, švei­ca­rai, ru­sai, ang­ lai ir is­pa­nai. Kroa­ti­jos, Šve­di­jos, Ru­mu­ni­jos, Is­lan­di­jos, Por­tu­ga­li­jos, Grai­ki­jos, Uk­rai­nos ir Pran­cū­zi­jos rink­ti­nės dėl li­ku­sių ke­tu­rių bi­lie­tų var­žy­

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Ri­kiuo­tė G gru­pė­je Vie­ta 1. 2. 3. 4. 5. 6.

Rink­ti­nė Bosn.-Her­ceg. Grai­ki­ja Slo­va­ki­ja Lie­tu­va Lat­vi­ja Lich­tenš­tei­nas

Per­ga­lės Ly­gio­sios Pra­lai­mė­ji­mai 8 8 3 3 2 0

sis at­krin­ta­mo­sio­se rung­ty­nė­se lapk­ri­čio 15 ir 19 d. Dvi­ko­vų po­ros paaiš­kės iš­trau­kus bur­tus pir­ma­ die­nį Ciu­ri­che. Iš ki­tų že­my­nų vie­tas pla­ne­tos čem­pio­na­to fi­na­lo tur­ny­re jau yra

1 1 4 2 2 2

1 1 3 5 6 8

Įvar­čių san­ty­kis 30:6 12:4 11:10 9:11 10:20 4:25

už­si­tik­ri­nę Či­lės, Ek­va­do­ro, Hon­ dū­ro, Ja­po­ni­jos, Aust­ra­li­jos, Ira­no, Pie­tų Ko­rė­jos, Kos­ta Ri­kos, JAV, Ar­gen­ti­nos, Ko­lum­bi­jos fut­bo­li­ nin­kai ir čem­pio­na­to šei­mi­nin­kai bra­zi­lai.

Stu­den­tai Klai­pė­do­je triuš­ki­no var­žo­vus Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Lie­tu­vos stu­den­tų krep­ši­nio ly­ go­je pir­mą­sias per­ga­les iš­ko­vo­jo Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to ir mer­gi­ nų, ir vai­ki­nų ko­man­da. Sa­vo žiū­ ro­vų aki­vaiz­do­je žai­dę klai­pė­die­ čiai su­triuš­ki­no var­žo­vus. Var­go ne­tu­rė­jo

Lie­tu­vos stu­den­tų krep­ši­nio ly­ gos (LSKL) mer­gi­nų čem­pio­na­te šį se­zo­ną var­žo­si še­šių uni­ver­si­te­tų ko­man­dos: Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ ver­si­te­tas (VDU), Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­tas (LSU), My­ko­lo Ro­ me­rio uni­ver­si­te­tas (MRU), Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­tas (KU), Vil­niaus uni­ver­si­te­tas (VU) ir Kau­no tech­ no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas (KTU). KU krep­ši­nin­kės, ku­rių gre­to­ se šie­met žai­džia net sep­ty­nios Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio ly­gos čem­pio­na­te rung­ty­niau­sian­čios „For­tū­nos“ žai­dė­jos, na­muo­se be di­des­nio var­go re­zul­ta­tu 66:50 (21:8, 14:18, 16:10, 15:14) nu­ga­lė­jo Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to stu­den­tes. Pa­jū­rio at­sto­vės jau per pir­mą­ jį kė­li­nį įgi­jo 13 taš­kų pra­na­šu­mą – 21:8 ir pa­mąs­ty­ti vieš­nioms apie per­ga­lę ne­lei­do.

Pa­jė­ges­nės: KU krep­ši­nin­kėms star­tas ne­pris­vi­lo – jos ne­sun­kiai įvei­

kė var­žo­ves iš Kau­no.

Ban­dė kib­ti į at­la­pus

KU ko­man­dos gre­to­se dau­giau­ sia – 17 taš­kų – pel­nė Gab­rie­ lė Gut­kaus­kai­tė (5/11 dvit., 7/7 bau­dos, 6 rez. per­d.), 15 taš­kų (6 atk. kam.) pri­dė­jo Eg­lė Šikš­niū­tė, 12 (7/10 dvit., 9 atk. kam., 6 rez. per­d.) Kris­tė Drus­ky­tė, 9 – Jus­ti­ na Ma­tu­zo­ny­tė, 8 – Ro­ber­ta Miz­ ge­ry­tė. Kau­nie­čių eki­po­je iš­si­sky­rė 13 taš­kų pel­niu­si Ak­vi­lė Ba­ro­nė­nai­ tė, 12 pri­dė­jo Lau­ra Kel­ny­tė, po 9 – In­ga Bru­so­kai­tė ir Go­da Ziu­te­ly­ tė, 7 (8 atk. kam.) – Jus­ti­na Ra­zu­ ke­vi­čiū­tė.

Klai­pė­die­tės lai­mė­jo ko­vą po krep­šiais dėl at­šo­ku­sių ka­muo­lių – 36:27. „No­riu KTU mer­gi­nas pa­gir­ti už ko­vin­gu­mą. Mū­sų uni­ver­si­te­to krep­ši­nio mė­gė­jos iš pa­sku­ti­nių­jų ban­dė kib­ti varžovėms į at­la­pus. Nors pra­lai­mė­jo­me, ta­čiau gar­bin­ gai prie­ši­no­mės, ne­pa­si­da­vė­me iki pat fi­na­li­nio švil­pu­ko“, – var­žy­bas api­bend­ri­no KTU eki­pos tre­ne­ris Jo­nas Kur­še­vi­čius. Skir­tu­mas – 18 taš­kų

KU vai­ki­nų ko­man­da, žai­du­si ant­ rą­sias šio se­zo­no var­žy­bas, sa­vo

žiū­ro­vų aki­vaiz­do­je 18 taš­kų skir­ tu­mu – 86:68 (15:11, 22:12, 25:18, 24:27) pa­lau­žė kol kas be per­ga­lių žings­niuo­jan­čius Kau­no tech­no­lo­ gi­jos uni­ver­si­te­to at­sto­vus. Klai­pė­die­čiai, tre­ni­ruo­ja­mi At­ lan­to olim­pi­nių žai­dy­nių pri­zi­nin­ko Ry­čio Vaiš­vi­los, dar iki di­džio­sios per­trau­kos su­si­kro­vė 14 taš­kų pra­ na­šu­mą – 37:23, o prieš pa­sku­ti­nį ket­vir­tį jau­tė­si dar sau­giau – 62:41. Pas­ku­ti­nis rung­ty­nių kė­li­nys bu­ vo tik for­ma­lu­mas. KU krep­ši­nin­kus į per­ga­lę ve­dė Va­len­tas Ta­ro­lis, pel­nęs 14 taš­kų (11 atk. kam.), po 12 taš­kų pri­dė­jo Ta­das Ma­že­lis ir Li­nas Ja­nuš­ka, 10 – Ma­rius Gri­gai­tis. Kau­nie­čių ko­man­do­je re­zul­ta­ ty­vu­mu iš­si­sky­rė 17 taš­kų su­rin­ kęs Gin­tau­tas Ky­bar­tas, po 13 taš­kų pel­nė Ma­tas Ed­ga­ras Sta­niu­kai­tis ir Mant­vy­das Sta­še­lis. Trū­ko pro­tin­gų spren­di­mų

„Pra­lai­mė­jo­me, ka­dan­gi trū­ ko nu­si­tei­ki­mo, ko­man­di­nio žai­ di­mo, pro­tin­gų spren­di­mų, tiek gy­ny­bo­je, tiek puo­li­me. Mes pa­ da­rė­me net 24 klai­das, o var­žo­ vai – per­pus ma­žiau, tik 12. Be to, klai­pė­die­čiai at­li­ko 29 re­zul­ta­ty­ vius per­da­vi­mus, o mes – 18. Tai daug ką pa­sa­ko“, – pra­lai­mė­ji­mo

Ry­tis Vaiš­vi­la:

Mes na­muo­se žai­džia­me ge­riau nei iš­vy­ko­se ir tai dar kar­tą įro­dė­me. prie­žas­tis var­di­jo KTU tre­ne­ris Vy­tau­tas Pliau­ga. Vi­sai ki­to­kios nuo­tai­kos tvy­ro­ jo KU ko­man­do­je. „Ma­lo­nu grįž­ti į per­ga­lių ke­lią. Mes na­muo­se žai­ džia­me ge­riau nei iš­vy­ko­se ir tai dar kar­tą įro­dė­me. Ge­rai, kad bu­ vo to­kios ra­mios rung­ty­nės, ga­lė­jo pail­sė­ti ly­de­riai, lei­dau pa­si­reikš­ti vi­siems“, – sa­kė Klai­pė­dos eki­pos tre­ne­ris Ry­tis Vaiš­vi­la.

14

ketvirtadienis, spalio 17, 2013

sportas

Tre­ne­riai mieste gau­dys spor­ti­nin­kus Nuo ki­tų me­tų pra­ džios uos­ta­mies­ty­je spor­tuo­jan­tys vai­ kai bus la­bai pa­ klau­sūs, nes tik jie lems, ko­kius at­ly­gi­ ni­mus gaus įvai­rių spor­to ša­kų tre­ne­ riai – įve­da­mas va­ di­na­ma­sis spor­ti­ nin­ko krep­še­lis.

Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė:

Da­bar, kai pi­ni­gai „eis“ pa­skui vai­ką, o ne į konk­re­čias įstai­gas ar klu­bus, fi­nan­sa­vi­mo ga­li ti­ kė­tis dau­giau spor­ to ša­kų.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Nau­jie­na: ne­ma­žai spor­to ša­kų, ku­rios iki šiol ne­su­lauk­da­vo pa­ra­mos iš mies­to biu­dže­to, tre­ni­ruo­tes pri­va­

čiai lan­kan­tys vai­kai ga­li ti­kė­tis, kad už jas ne­be­rei­kės mo­kė­ti.

Pi­ni­gai – pa­skui vai­ką

Anot Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­ men­to di­rek­to­rės Ni­jo­lės Lau­ži­kie­ nės, pa­grin­di­nis to­kios re­for­mos tiks­las – pa­di­din­ti spor­tuo­jan­čių vai­kų, už ku­rių tre­ni­ruo­tes bū­tų mo­ka­ma iš mies­to biu­dže­to, skai­ čių bei įtei­sin­ti ly­gy­bę tarp spor­ to ša­kų. „Pa­vyz­džiui, le­do ri­tu­lį ar bok­ są vai­kai iki šiol ga­lė­jo lan­ky­ti tik pri­va­čiai, mo­kė­ti už tre­ni­ruo­tes, nes šios spor­to ša­kos ne­bu­vo kul­ ti­vuo­ja­mos nė vie­no­je sa­vi­val­dy­ bei pa­val­džio­je biu­dže­ti­nė­je įstai­ go­je. Da­bar, kai pi­ni­gai „eis“ pa­skui vai­ką, o ne į konk­re­čias įstai­gas ar klu­bus, fi­nan­sa­vi­mo ga­li ti­kė­tis ir dau­giau spor­to ša­kų. Ma­no­me, kad

pa­dau­gės ir spor­tuo­jan­čių vai­kų“, – tei­gė N.Lau­ži­kie­nė. Sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kai su­skai­ čia­vo, koks tu­rė­tų bū­ti va­di­na­mo­ jo spor­ti­nin­ko krep­še­lio dy­dis, ku­ ris ir „eis“ pa­skui vai­ką. Nuo 63 iki 99 li­tų

Nu­ma­to­ma, kad pra­di­nio ren­gi­mo gru­pė­je (pir­muo­sius tre­jus me­tus) krep­še­lio dy­dis vie­nam spor­tuo­ jan­čiam vai­kui per mė­ne­sį sieks iki 63 li­tų, meist­riš­ku­mo ug­dy­mo gru­pė­je (ketvirti–septinti spor­ta­ vi­mo me­tai) – iki 81 li­to, meist­ riš­ku­mo to­bu­li­ni­mo gru­pė­je (aš­ tunti–devinti spor­ta­vi­mo me­tai) – iki 99 li­tų.

Spor­ti­nin­ko krep­še­lį dy­dį lems ir tai, kiek vai­kų ga­li lan­ky­ti vie­ną spor­to ša­kos gru­pę. Nu­m a­to­m a, kad spor­t i­n in­ kų krep­še­liams ki­tais me­tais bus skir­ta kiek dau­giau nei 1 mln. li­tų. Skai­čiuo­ja­ma, kad vi­du­ti­nis krep­ še­lio dy­dis ga­li siek­ti 81 li­tą, tad pi­ ni­gų tu­rė­tų už­tek­ti 1,1 tūkst. vai­kų tre­ni­ruo­tėms. Šiuos dy­džius ir krep­še­lių skirs­ ty­mo tvar­ką dar tu­ri pa­tvir­tin­ti mies­to ta­ry­ba. „Aki­vaiz­du, kad da­bar tre­ne­riai bus suin­te­re­suo­ti kuo dau­giau vai­ kų pa­kvies­ti spor­tuo­ti, nes tai tu­rės tie­sio­gi­nės įta­kos jų at­ly­gi­ni­mų dy­ džiui. Jei tre­ne­ris su­rinks spor­tuo­ti

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tris gru­pes vai­kų, tai tik­rai už­dirbs pa­do­riai“, – ti­ki­no N.Lau­ži­kie­nė. Gaus tik vie­ną krep­še­lį

Tre­ne­riai, no­rė­da­mi gau­ti pi­ni­gų tre­ni­ruo­ti vai­kus, tu­rės teik­ti pa­ raiš­kas sa­vi­val­dy­bei. Spe­cia­lis­tai ver­tins, ar tre­ne­riai tu­ri tin­ka­mą kva­li­fi­ka­ci­ją, spor­to ba­zę. „Pir­me­ny­bė skirs­tant spor­ti­nin­ kų krep­še­lius bus tei­kia­ma toms de­vy­nioms spor­to ša­koms, ku­rios ne­be­bus fi­nan­suo­ja­mos iš mies­ to biu­dže­to, ta­čiau priim­si­me vi­sų pa­raiš­kas ir ti­ki­mės, kad pi­ni­gų už­ teks“, – pa­brė­žė N.Lau­ži­kie­nė. Nu­ma­to­ma, kad vie­nam spor­ tuo­jan­čiam vai­kui bus skir­tas tik

vie­nas spor­ti­nin­ko krep­še­lis. Tai reiš­kia, kad jei vai­kas spor­tuo­ ja biu­dže­ti­nės įstai­gos sta­tu­są tu­rin­čio­je krep­ši­nio mo­kyk­lo­je, no­rė­da­mas lan­ky­ti dar ir, pa­vyz­ džiui, bok­są, už pa­sta­rą­sias tre­ni­ ruo­tes jau tu­rės su­si­mo­kė­ti. Ir at­ virkš­čiai – jei vai­kas spor­ti­nin­ko krep­še­lį „at­si­neš“ į pri­va­tų klu­bą, o dar no­rės lan­ky­ti ir biu­dže­ti­nė­ je įstai­go­je ren­gia­mas, pa­vyz­džiui, fut­bo­lo tre­ni­ruo­tes, už tai rei­kės su­si­mo­kė­ti. N.Lau­ži­kie­nė, pa­klaus­ta, kur tre­ne­riai ga­lės tre­ni­ruo­ti vai­kus, pa­skui ku­riuos „atei­na“ pi­ni­gai, ti­ki­no, jog tu­ri ži­nių, kad po­li­ti­ kai siū­lys, jog pir­mai­siais spor­to re­for­mos me­tais de­vy­nios spor­ to ša­kos, li­ku­sios už biu­dže­ti­nių įstai­gų ri­bų, bū­tų kul­ti­vuo­ja­mos to­se pa­čio­se spor­to ba­zė­se kaip iki šiol ir už jas ne­rei­kė­tų mo­kė­ ti nuo­mos.

Uos­ta­mies­čio im­ty­ni­nin­kai – čem­pio­nai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Lie­tu­vos lais­vų­jų im­ty­nių jau­ nių spor­to žai­dy­nių fi­na­le Klai­ pė­dos ko­man­da nu­run­gė ki­ tų mies­tų spor­ti­nin­kus ir ta­po čem­pio­ne.

Lie­tu­vos lais­vų­jų im­ty­nių jau­nių spor­to žai­dy­nių fi­na­li­nės var­žy­bos vy­ko Pa­ne­vė­žy­je. Jo­se Klai­p ė­d os spor­t i­n in­kai bend­ro­je įskai­to­je su­rin­ko 533,5 taš­ko ir net be­veik 100 taš­kų skir­ tu­mu ap­len­kė ant­rą­ją vie­tą užė­ mu­sią Vil­niaus mies­to 1-ąją ko­ man­dą. Klai­pė­dos spor­to cent­ro lais­vų­jų im­ty­nių ko­man­dos na­riai iš­ko­vo­jo tris auk­so, ke­tu­ris si­dab­ro ir vie­ną bron­zos me­da­lius. Čem­pio­nais ta­po Ar­tio­mas No­vi­ko­vas (svo­rio ka­te­go­ri­ja iki 69 kg), And­rius Ma­žei­ka (iki 76 kg) ir De­ni­sas Ne­do­bo­ras (iki 100 kg).

Si­dab­ro me­da­liais pa­si­puo­ šė And­re­jus Mak­si­mo­vas (iki 46 kg), Do­vy­das Bu­šec­kas (iki 58 kg), Dmit­ri­jus Or­lo­vas (iki 63 kg) ir Si­mas Pet­ru­tis (iki 76 kg). Bron­zos me­da­lis su­ži­bo ant Nei­lo Zu­bo (iki 85 kg) krū­ti­nės. Spor­ti­nin­kus var­žy­boms ren­gė tre­ne­riai O.Voi­te­chovs­kis, A.Il­ji­ nas ir V.Bal­to­nis.

8

– tiek me­da­lių Lie­tu­vos laisvųjų imtynių jau­ nių čem­pio­na­te iš­ko­ vo­jo jau­nie­ji Klai­pė­dos sportininkai.

Ko­man­da: sa­vo pa­sie­ki­mais džiau­gė­si ir me­da­lius iš­ko­vo­ję klai­pė­die­čiai, ir jų tre­ne­riai.

19

ketvirtadienis, spalio 17, 2013

įvairenybės

Šveicaras pristatys savo tarmišką bestselerį Šiandien 16 val. per Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje vykstančius „Europos literatūros dienų“ skaitymus, dalyvaujant autoriui, bus pristatytas į lietuvių kalbą išverstas šveicaro Pedro Lenzo bestseleris „Čia aš varatarius“.

P.Lenzas bei knygos vertėjai Markusas Roduneris ir Rimantas Kmita skaitys ištraukas iš romano Berno vokiečių bei lietuvių kalbomis ir supažindins su kūriniu. Tai „BaltArt“ leidykla suka nauju keliu, pirmą kartą lietuviškai

publikuodama šveicarų autoriaus knygą. Berno šnekamąja tarme parašyto P.Lenzo bestselerio „Čia aš varatarius“ vertimo į šnekamąją lietuvių kalbą ėmėsi lietuvių literatūrologas ir poetas R.Kmita ir Lietuvoje gyvenantis šveicarų vertėjas, kalbotyrininkas ir kultūrininkas M.Roduneris. Anot vertėjų, P.Lenzo sąmojingas ir melancholiškai smagus pasakojimas apie plepantį ir pasakojantį, besimokantį gražiai pralaimėti personažą įtraukia. Įtraukia Berno tarmė, kuria romanas parašytas, o išverstas į stilizuotą šiauliečių ba-

zarą. Personažas iš Šveicarijos primena gerai lietuviams žinomo Jurgio Kunčino (anti)herojus ir galėtų gyventi tarp mūsų. P.Lenzas (g. 1965) – poetas, rašytojas, vienas populiariausių šiuolaikinių šveicarų autorių. Pagal jo romaną-bestselerį „Čia aš varatarius“ Berno miesto teatre pastatytas spektaklis, sulaukęs didžiulio publikos dėmesio, greitai pasirodys ir filmas. Autorius gimė ir užaugo nedideliame Šveicarijos miestelyje Langentalyje, baigęs mokyklą mokėsi mūrininko amato ir kelerius metus dirbo katalikiškoje organizacijoje su jau-

nimu. 1995-aisiais jis išlaikė suaugusiųjų brandos egzaminus ir paskui kelis semestrus Berno universitete studijavo ispanų literatūrą. Nuo 2001-ųjų dirba kaip nepriklausomas autorius. Šiuo metu P.Lenzas gyvena Oltene, kur su dviem draugais įsigijo restoraną, jame klausosi paprastų žmonių pokalbių ir kalbasi su žurnalistais. Autorius yra parašęs tekstų įvairioms teatro trupėms ir Šveicarijos radijui. Be kitų premijų už savo tarmišką romaną, jis pelnė Berno kantono ir vokietkalbės Šveicarijos Schillerio premiją. „Klaipėdos“ inf.

kryžiažodis

šytas, ir išverstas tarmiškai.

horoskopai

Šios savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame B. M. F. Galdikas knygą „Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais“.

B. M. F. Galdikas. „Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais“. Kiek savo gyvenimo metų paaukotumėte pavojingam darbui džiunglėse, jei turėtumėte iki sielos gelmių persmelkusią misiją? Ar ryžtumėtės atsisakyti šiuolaikinio gyvenimo komforto dėl troškimo pažinti ir meilės gyvūnams? Garsi lietuvių kilmės mokslininkė dr. Birutė Marija Filomena Galdikas aprašo įspūdingą patirtį žymiausioje savo knygoje „Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais“. Tai – ir autobiografija, ir nuotykių romanas, ir „NationalGeographic“ puslapių verta istorija.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Stilius: P.Lenzo romanas ir para-

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, spalio 22 d.

Avinas (03 21–04 20). Galvoje kirbės daugybė naujų minčių, idėjų. Nuo staigių sprendimų kol kas vertėtų susilaikyti. Nemažai įtakos gali turėti autoritetą jūsų akyse turinčio žmogaus patarimas. Jautis (04 21–05 20). Šiandien atrodys galite įgyvendinti drąsiausius sumanymus. Taip ir bus, jei išguisite abejones, nepasitikėjimą savimi. Finansinė padėtis nėra stabili, tad pinigus leiskite apgalvotai, taupiau. Dvyniai (05 21–06 21). Itin svarbu išlaikyti atstumą su aplinkiniais: būkite mandagūs, tačiau per arti neprisileiskite net pačių artimiausių žmonių. Rizikingus sumanymus dienai kitai atidėkite. Vėžys (06 22–07 22). Pažvelkite į įsipareigojimus kaip į galimybę pademonstruoti savo sugebėjimus. Daugelis darbų eisis savaime. Vakare – ramybė, stabilumas, maži džiaugsmai namuose. Liūtas (07 23–08 23). Liūtai trykš energija, bus pasirengę naujiems darbams ir žygdarbiams. Tiesa, žiūrėkite, kad nesuvaržytumėt kito žmogaus laisvės. Kiekvienas mėginimas nurodinėti baigsis audringu konfliktu. Mergelė (08 24–09 23). Net nepalankiausiai jūsų atžvilgiu nusiteikę asmenys turės pripažinti jūsų pranašumą. Drąsiau kliaukitės intuicija. Tiesa, siekdami tikslo nenusiženkite esminiams savo principams. Svarstyklės (09 24–10 23). Palankus metas tobulintis, įgyti naujų žinių. Nevenkite diskutuoti – diskusijose dažnai gimsta tiesa. Vakare norėsis aktyvaus poilsio, naujų įspūdžių, emocijų. Skorpionas (10 24–11 22). Komunikabilumo ir asmeninio žavesio dėka šiandien išsisuksite ne iš vienos keblios situacijos. Atsiveria neprastos karjeros galimybės, tik naujus sumanymus įgyvendinkite palaipsniui. Šaulys (11 23–12 21). Skubėkite baigti pradėtus darbus. Atsargiau vertinkite naujus pasiūlymus. Vakare išeikite pasivaikščioti, įkvėpkite gaivaus oro, išlaisvinkite teigiamas emocijas. Ožiaragis (12 22–01 20). Nuo pat ryto būsite užvaldyti noro dirbti, veikti. Tiesa, nebūtina užsikrauti ant pečių kolegų darbų – verčiau kuo anksčiau skubėkite namo, skirkite dėmesio šeimos nariams. Vandenis (01 21–02 19). Žadamos teigiamos permainos darbe ar šeimoje. Išliesite teigiamą energiją, sulauksite kolegų pagyrų. Nepamirškite, kad esate verti sakomų komplimentų, tik, žinoma, neužmikite ant laurų. Žuvys (02 20–03 20). Jei įgriso kasdienė jūsų veikla, pats metas pasidairyti naujo užsiėmimo. Nelaukite pagalbos ar patarimo, patys pasukite galvas. Iš anksto neapribokite savęs, imkitės naujovių.

Orai

Šiandien sušils iki 10-11 laipsnių. Bus debesuota su pragiedruliais, kai kur gali trumpai palyti. Rytoj Lietuvoje prognozuojami trumpi lietūs. Naktį bus 6-9, dieną – 10-11 laipsnių šilumos. Savaitgalio naktys bus vėsios apie 2-4 laipsniai šilumos, vietomis kris šlapdriba. Dienomis bus debesuota su pragiedruliais, temperatūra kils iki 8 laipsnių.

Šiandien, spalio 17 d.

+10

+11

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+11

Šiauliai

Klaipėda

+10

Panevėžys

+10

Utena

+10

8.10 18.30 10.20

290-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 75 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+11

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +14 Brazilija +30 Briuselis +16 Dublinas +13 Kairas +32 Keiptaunas +17 Kopenhaga +13

kokteilis Rei­kia kau­tis Klai­pė­dos dva­re­ly­je nau­ja Tvar­ky­to­ja be są­ži­nės grau­ža­ties ir gai­les­čio vie­tos šir­ šių liz­dui už­drau­dė links­my­bes – dar­bo me­tu jo­kių feis­bu­kų. Ar ji bent pa­gal­vo­ jo, ko­k į skaus­mą žmo­nėms su­kels, kiek mo­ty­va­ci­jos jie pra­ras dar­be? O juk žva­ lus, ge­rai nu­si­tei­kęs ir so­tus dar­buo­to­jas – tik­ras lo­bis darb­da­viui (jei jis ten ap­skri­ tai toks yra). Juk da­bar už­ge­si­nus priei­gą prie svar­biau­sio tink­lo, dau­ge­liui gy­ve­ni­ mas ta­po ne­be­mie­las, nė kal­bos ne­ga­li bū­ti apie kaž­ko­kį dar­bą. „Kok­tei­lis“ šven­ tai įsi­ti­ki­nęs: jei nu­skriaus­tie­ji kreip­tų­si į Stras­bū­rą dėl žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mo, kad dar­be už­drau­dė „lai­kin­ti“ nuo­trau­kas ir ra­šy­ti ko­men­ta­rus, tik­rai lai­mė­tų.

Kaunas Londonas +18 Madridas +24 Maskva +8 Minskas +10 Niujorkas +24 Oslas +9 Paryžius +15 Pekinas +19

Praha +14 Ryga +10 Roma +24 Sidnėjus +32 Talinas +6 Tel Avivas +27 Tokijas +23 Varšuva +13

Vėjas

5–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+10

+11

Marijampolė

Vilnius

+11

Alytus

Vardai Gytė, Ignacas, Ignotas, Kintautas, Marijonas, Ritonė.

SpaliO 17-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+9

+12

+9

+9

5

+10

+11

+6

+5

8

+6

+11

+7

+6

7

rytoj

šeštadienį

1849 m. Pa­r y­ž iu­je mi­ rė len­k ų kom­po­zi­to­rius ir pia­n is­tas Fre­de­r i­cas Cho­pi­nas. 1855 m. ang­lui Hen­ry Bes­ se­me­riui iš­duo­tas plie­no ga­my­bos pa­ten­tas. 1902 m. Det­roi­te (JAV) pa­ ga­m in­tas pir­mas „Ca­d il­ lac“ mar­kės au­to­mo­bi­lis. 1918 m. pa­skelb­ta Ju­gos­ la­vi­jos res­pub­li­ka. 1956 m. ka­ra­l ie­nė Elž­ bie­ta II ati­da­rė pir­mą­ ją Di­d žio­jo­je Bri­ta­n i­jo­je ato­mi­nę elekt­ri­nę.

1979 m. No­be­lio tai­kos pre­mi­ja pa­skir­ta Mo­ti­ nai Te­re­sei.

Žve­jys iš­gel­bė­jo re­te­ny­bę

1995 m. Lon­do­ne bu­vęs Stin­go fi­nan­sų pa­ta­rė­jas bu­vo nu­teis­tas ka­lė­ti še­ še­r ius me­t us. Jis bu­vo ap­kal­t in­tas iš mu­z i­kan­ to pa­vo­gęs dau­g iau nei 9 mln. do­le­rių. 2009 m. su­lau­kęs 93 me­t ų mi­rė kom­po­z i­to­ rius Vi­cas Miz­z y, su­k ū­ ręs įsi­m in­t i­nas me­lo­d i­ jas po­pu­l ia­r iems praė­ ju­sio am­ž iaus 7-ojo de­ šimt­me­čio te­le­vi­zi­jos se­ ria­lams „Adam­sų šei­my­ nė­lė“ ir „Ža­lie­ji hek­ta­rai“.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­ne iš to­lo ma­ty­ti per­lai pra­na­šau­

Nai­v uo­l iai: iš­j un­g ė feis­b u­ką,

ma­no, ne­ra­siu, kaip pra­stum­ti dar­bo die­nos?

Per pu­sę Ško­tas, at­va­ž ia­vęs į vie­tą, tak­sis­t ui duo­da pu­sę rei­kia­mos su­mos. – Ko­dėl mo­ka­te tik pu­sę? – klau­sia tak­ sis­tas. – O ar­gi jūs ne­va­žia­vo­te kar­tu?

Ra­ši­nė­lis li­cė­jui Oli­gar­cho duk­ra grįž­ta na­mo iš li­cė­jaus, mer­gai­tei duo­ta už­duo­tis pa­ra­šy­ti ra­ši­ nį apie ne­tur­tin­gą šei­mą. Ji ir ra­šo: „Gy­ ve­no ne­tur­tin­ga šei­ma, tė­tė ir ma­ma bu­ vo la­bai ne­tur­tin­gi, jų vai­ruo­to­jas – dar ne­tur­t in­ges­n is, so­d i­n in­kas ir­g i ne­tur­ tin­gas, o jau tar­nai – tai vi­siš­ki varg­šai“. Re­te­ny­bė: Lie­tu­vo­je pe­ri tik apie 20 di­džių­jų apuo­kų po­rų.

Kuo ji ge­res­nė? Sė­di trys se­nos da­mos pa­miš­kė­je ir mez­ ga. Stai­ga iš miš­ko iš­bė­ga go­ri­la, grie­bia vie­ną jų ir nu­si­ne­ša. Li­ku­sio­sios mez­ga to­liau. Po va­lan­dos vie­na ste­bi­si: – Įdo­mu, ir ką jis jo­je ra­do?

Dėl sko­nio ne­si­gin­či­ja­ma Ei­na po­nas pa­si­vaikš­čio­ti, žiū­ri, vals­ tie­tis ant braš­kių mėš­lą pi­la. Klau­sia: – Ką čia pi­li? – Mėš­lą? – O man la­biau pa­tin­ka braš­kės su cuk­ ru­mi.

Skau­tų ra­dy­bos – Gir­dė­jo­te, va­kar skau­tai už mies­to mi­ną ra­do? – O taip, bu­vo gir­dė­ti pui­kiai. Čes­kos sek­re­to­rė (39 77 19; iš­min­tis: šei­mo­je vy­ras ir žmo­na tu­ri ly­gias tei­ses, ypač žmo­na)

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Itin re­tą, į Lie­tu­vos rau­do­ną­ją kny­ gą įra­šy­tą ir sau­go­mą di­dį­jį apuo­ ką nuo pra­žū­ties iš­gel­bė­jo į tink­lus įsi­pai­nio­ju­sį paukš­tį at­si­tik­ti­nai ra­ dęs žve­jys.

Ne­ži­nia, kiek lai­ko spar­nuo­tis ka­ ma­vo­si iki pu­sės mirk­da­mas van­ de­ny­je, nes paukš­čio ko­jos bu­vo tamp­riai ap­raiz­gy­tos tink­lo lie­ ka­no­mis. Min­gės kai­me, Mi­ni­jos upės pa­kran­tė­je, iš­var­gu­sį paukš­tį ra­do žve­jys Ar­tū­ras Bru­žas. Žmo­ gus apie ra­di­nį pra­ne­šė Ne­mu­no del­tos re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jai. Par­ko spe­cia­lis­tai Vy­kin­tas Au­ gi­lius ir Jo­vi­ta Sta­nio­nie­nė ga­vo

neįp­ras­tą už­duo­tį – va­duo­ti ko­ne 5 ki­log­ra­mus sve­rian­tį spar­nuo­tį iš mir­ties na­gų. Paukš­tį par­ko di­rek­ci­jos dar­buo­ to­jai per­da­vė Ven­tės ra­go or­ni­to­lo­ gi­nės sto­ties spe­cia­lis­tams. „Kai iš­vy­dau, kad tai – di­dy­ sis apuo­kas, net pa­ts nu­si­ste­bė­ jau. Tai įspū­din­go gro­žio paukš­ tis. Jo spar­nų skers­muo ga­li siek­ti iki pu­sant­ro met­ro il­gio“, – iš­gel­ bė­tu spar­nuo­čiu džiau­gė­si Ven­tės ra­go or­ni­to­lo­gi­nės sto­ties ve­dė­jas Vy­tau­tas Ju­sys. Or­ni­to­lo­gams te­ko iš­lais­vin­ti paukš­čio ko­jas iš tink­lo ir pa­tiems sau­go­tis, kad ne­bū­tų su­ža­lo­ti di­ džiu­liais apuo­ko na­gais. „Ta­čiau įdo­miau­sia, kad apuo­ kui la­bai pa­ti­ko elekt­ri­nis džio­

Vy­tau­to Ei­gir­do nuo­tr.

vin­tu­vas, ku­rį mes jam įjun­gė­me, kad iš­džiū­tų jo plunks­nos, nes jis bu­vo kiau­rai per­šla­pęs“, – juo­kė­ si V.Ju­sys. Sto­ties dar­buo­to­jai džiau­gė­ si, kad vie­nai mo­ki­nu­kų eks­kur­ si­jai jie spė­jo pa­ro­dy­ti itin re­tą paukš­tį. „Vi­so­je Lie­tu­vo­je pe­ri tik iki 20 di­džių­jų apuo­kų po­rų. Šis paukš­ tis bu­vo iš­pe­rė­tas Ne­mu­no del­to­ je 2007-ųjų ge­gu­žę. Jau­nik­lis bu­vo su­žie­duo­tas dar jam bū­nant liz­de“, – pri­si­mi­nė V.Ju­sys. Ap­ši­lęs ir at­si­ga­vęs di­dy­sis apuo­ kas bu­vo iš­leis­tas į lais­vę. Šio paukš­čio tė­vai Ne­mu­no del­ to­je pe­ri nuo 1995 m. Ki­ta po­ra šio­ je sau­go­mo­je te­ri­to­ri­jo­je pe­ri nuo 1991-ųjų.

ja ge­rą vers­lą, sėk­min­gą pre­ky­bą, sėk­ mę vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je. Jei sap­ne per­lais ža­vi­si jau­na mer­gi­ na, reiš­kia, kad ty­ra mei­lė už­pil­dys jos sie­lą, o ji pa­da­rys vis­ką, kad tik pa­tik­tų jos iš­rink­ta­jam. Sap­ne per­lus čiu­pi­nė­ti ar lai­ky­ti ran­ ko­se reiš­kia šir­dies skaus­mą, šird­gė­lą. Jei mer­gi­na sap­nuo­ja, kad jos my­li­ma­ sis do­va­no­ja jai per­lų, va­di­na­si, ji bus la­bai lai­min­ga: lau­kia links­my­bės, ma­ lo­nu­mai, taip pat my­l in­t is, iš­t i­k i­mas jau­n i­k is, ku­r iam sve­t i­mas egoiz­mas ir pa­vy­das. Jei sap­nuo­ja­te, kad per­lus do­va­no­ja­ te ki­tiems, ga­li­te su­lauk­ti šei­mos prie­ kaiš­tų, jog esa­te per­ne­lyg iš­lai­dus. Sap­ne per­lus pirk­ti – džiaugs­mas, par­duo­ti – aša­ros dėl tur­to. Jei sap­ne ma­to­te, jog kaž­kas va­gia per­lus, o jūs ne­ga­li­te va­gies pa­gau­ti, – na­muo­se var­gas Sap­ne ma­ty­ti pa­bi­rę per­lai reiš­kia aša­ras ne dėl jū­sų kal­tės. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir tols­tan­tį my­li­mą­jį. Sap­nuo­ti juo­dus per­lus – įspė­ji­mas, kad neaps­vaig­tu­mė­te nuo per­ga­l ių ke­l io pra­džio­je. Jei sap­nuo­ja­te, kad ren­ka­te kriauk­ les su per­lais, mo­kė­si­te iš­si­de­rė­t i pa­ lan­kes­nes dar­bo są­ly­gas ir di­des­nį at­ ly­gi­ni­mą. Tai ga­li reikš­ti ir ve­dy­bas su naš­liu.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.