2013 10 19 klaipeda internetas

spalio 19, 2013

Nr. 242 (19 844)

Are­no­je vyks­tan­čio­je gro­žio šven­tė­je – lai­min­gi mo­te­rų vei­dai. Miestas 2p.

www.kl.lt

Kodėl vairuojančiam A.Simonaičiui šypsosi kelių policininkai?

Va­ka­rė 12p.

Mi­si­ja – su­ras­ti žu­di­ką „Klai­pė­dos“ žur­na­ lis­tai at­li­ko eks­pe­ ri­men­tą ir įsi­ti­ki­ no, kad už­sa­ko­mo­ji žmog­žu­dys­tė Lie­ tu­vo­je ga­li kai­nuo­ ti 12–15 tūkst. li­tų.

Tiek esą už sky­ry­ bų me­tu tur­to ne­ no­rin­čio da­ly­tis vy­ ro mir­tį pa­pra­šė in­ ter­ne­tu su žur­na­lis­ tais su­si­sie­kę ne­va sam­do­mi žu­di­kai.

Kaina 1,60 Lt

„Tik kar­tą per 200 me­tų gims­ ta A.Sa­bo­nis, M.K.Čiur­lio­nis, R.Mei­lu­ty­tė.“ Re­ži­sie­rius Aud­rius Ju­zė­nas api­bū­di­no iš­skir­ti­nių žmo­nių at­si­ra­di­mo in­ter­va­lus Lie­tu­vo­je.

14p.

Vie­toj žve­jy­bos – žū­tis jū­ro­je Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Jū­ro­je ties Šven­tą­ja ket­vir­ta­die­nį tuš­čia plū­du­ria­vu­si val­tis už­mi­nė krau­pią mįs­lę, ar ne­bus jos šei­mi­ nin­kas, 63 me­tų ūki­nin­kas iš Plun­ gės ra­jo­no, žu­vęs jū­ros ban­go­se. Va­ kar prieš­piet Bal­ti­ja ati­da­vė šio vy­ ro kū­ną.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Žmog­žu­džių ieš­ko­jo ir lat­viai

In­ter­ne­to pla­ty­bė­se rek­la­muo­ja­ mas tink­la­la­pis, ku­ria­me at­vi­rai siū­lo­mos žu­di­kų pa­slau­gos, šo­ki­ ra­vo ne tik klai­pė­die­čius. Be Ru­si­ jo­je re­gist­ruo­tų in­ter­ne­to var­to­to­ jų, šio tink­la­la­pio vie­ni ak­ty­viau­sių lan­ky­to­jų ta­po lat­viai.

Kas ir ko­dėl at­vi­rai rek­la­ma­ vo to­kias pa­slau­gas, ne­ga­lė­jo iš­ siaiš­kin­ti net Ru­si­jos tei­sė­sau­ga.

6

Mįs­lė: šo­ki­ruo­jan­tis už­sa­ko­mo­sios žmog­žu­dys­tės pa­siū­ly­mas Ru­si­jos tink­la­la­py­je su­kė­lė ažio­ta­žą.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Ket­vir­ta­die­nio pa­va­ka­re jū­ro­je, maž­daug už po­ros šim­tų met­rų nuo įplau­kos į Šven­to­sios uos­tą, pa­ste­ bė­ta be­si­blaš­kan­ti tuš­čia val­tis. Ji bu­vo par­pluk­dy­ta į kran­tą, ta­čiau sa­vi­nin­ko pa­ste­bė­ti ne­pa­vy­ko.

Net­ru­kus ta­po ži­no­ma, kad tos pa­čios die­nos ry­tą Vals­ty­bės sie­ nos ap­sau­gos tar­ny­bos Pak­ran­čių ap­sau­gos rink­ti­nė­je prieš iš­plauk­ da­mas į jū­rą re­gist­ra­vo­si Plun­gės ra­jo­ne, Žli­bi­nų kai­me gy­ ve­nan­tis ūki­nin­kas.

3

Ger­bia­mi „Klai­pė­dos“ skai­ty­to­jai, ver­ti­na­me jū­sų iš­ti­ki­my­bę be­veik sep­ty­nis de­šimt­me­čius gy­vuo­jan­čiam po­pu­lia­riau­siam uos­ta­mies­čio dien­raš­čiui, to­dėl jau­čia­me pa­rei­gą pa­neig­ti kon­ku­ren­tų pa­skleis­tus šmei­ži­kiš­kus tei­gi­nius. At­sa­kin­gai ir vie­na­reikš­miš­kai pa­reiš­kia­me – jo­kių są­sa­jų nei su Vla­di­mi­ru Ro­ma­no­vu, nei su jo­kio­mis įmo­nė­mis, sie­ja­mo­mis su Ru­si­ja, „Klai­pė­da“ ne­tu­ri. Tai įžū­lus me­las, per­žen­gian­tis pro­fe­si­nės eti­kos ir svei­ko pro­to ri­bas. „Klai­pė­da“ sa­vo veik­lą fi­nan­suo­ja tik iš sa­vo už­dir­ba­mų pa­ja­mų. Mū­sų tiks­las iš­lie­ka ne­pa­ki­tęs – dirb­ti Klai­pė­dos ir Lie­tu­vos la­bui, skai­ty­to­jams teik­ti tik ob­jek­ty­vią in­for­ma­ci­ją.

To­dėl, ne­pai­sant kon­ku­ren­tų iš­puo­lių, „Klai­pė­da“ ne­ke­ti­na vel­tis į pro­pa­gan­di­nius ka­rus, o gin­sis vi­so­mis ci­vi­li­zuo­to­mis prie­mo­nė­mis, įskai­tant ir tei­si­nes.

An­ge­lė De­men­ta­vi­čiū­tė „Die­na Me­dia News“ val­dy­bos pir­mi­nin­kė

2

šeštadienis, SPALIO 19, 2013

miestas

Kny­gos – ant­ram gy­ve­ni­mui Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės bib­lio­te­ka, be­si­rū­pin­da­ma kny­ gų li­ki­mu, klai­pė­die­čiams su­tei­ kia pro­gą no­ri­mą lei­di­nį įsi­gy­ti už sim­bo­li­nę kai­ną. Įs­tai­gos pa­da­li­ niuo­se vyks­ta nu­ra­šo­mų spau­di­ nių auk­cio­nas.

Kny­gos ir ki­ti lei­di­niai į auk­cio­ną pa­ten­ka iš Mai­nų fon­do ir bib­lio­ te­kos fi­lia­lų, iš­si­bars­čiu­sių po vi­ są mies­tą. Mai­nų fon­de kau­pia­mi spau­di­niai, ku­riuos dėl ma­žos pa­ klau­sos ne­ra­cio­na­lu lai­ky­ti pa­grin­ di­niuo­se bib­lio­te­kos fon­duo­se, bet yra vil­ties, kad jie dar ga­li at­ras­ti sa­vo skai­ty­to­ją.

Se­niau kny­gas už ke­lis li­tus įsi­ gy­ti bu­vo ga­li­ma tik Mai­nų fon­ de, esan­čia­me Deb­re­ce­no gat­vė­ je, o nuo praė­ju­sių me­tų lei­di­niai siū­lo­mi ir vi­suo­se bib­lio­te­kos fi­ lia­luo­se.

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­ bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė Bro­nis­la­va Lau­ciu­vie­nė tei­gė, kad ne vie­nus me­tus vyks­tan­ti ak­ci­ja su­lau­kia įvai­raus am­žiaus klai­pė­ die­čių dė­me­sio ir yra jų lau­kia­ma. „Tiks­li­nės gru­pės ne­ga­lė­čiau įvar­dy­ti. Įsi­gy­ti no­ri­mų lei­di­nių atei­na ir jau­ni stu­den­tai, ir jau pa­ gy­ve­nę pen­si­nin­kai. Ma­lo­nu ma­ty­

ti, kai žmo­nės at­ran­da no­ri­mą kny­ gą ir ja džiau­gia­si. Pas­te­bi­me, jog di­de­lio su­si­do­mė­ji­mo su­si­lau­kia pe­rio­di­ka: žmo­nėms sma­gu įsi­gy­ ti vi­są se­nų žur­na­lų komp­lek­tą“, – kal­bė­jo di­rek­to­rė.

Pa­sak jos, bib­lio­te­ka – gy­vas or­ga­ niz­mas, ta­čiau jos sie­nos ne­si­ple­čia. „Kiek­vie­nais me­tais ak­tua­lu­mą pra­ ra­du­sias kny­gas su­ren­ka­me ir ban­ do­me gy­vy­bę joms įpūs­ti iš nau­jo.

Ne pi­ni­gai šio­je si­tua­ci­jo­je yra svar­ biau­sia. Mums rū­pi kny­gos li­ki­mas.

Ga­lė­tu­me ei­ti leng­viau­siu ke­liu ir iš fon­dų išim­tas kny­gas tie­siog ati­duo­ ti į ma­ku­la­tū­rą, ta­čiau no­ri­me lei­di­ nius pri­kel­ti ant­ram gy­ve­ni­mui“, – tei­gė B.Lau­ciu­vie­nė.

Auk­cio­ne siū­lo­ma gro­ži­nė li­te­ra­ tū­ra lie­tu­vių ir ru­sų kal­bo­mis, pe­ rio­di­kos komp­lek­tai. Fi­lia­lų dar­ buo­to­jai pa­tys nu­sta­to įkai­nius.

Lei­di­nių kai­na – sim­bo­li­nė: nuo 20 cen­tų iki ke­lių li­tų.

Vė­liau pu­sė su­rink­tų lė­šų pa­ gal įsta­ty­mą yra ati­duo­da­ma sa­vi­ val­dy­bei, o už li­ku­sią da­lį įsi­gy­ja­ ma nau­jų kny­gų. Kas­met per kny­gų auk­cio­no ak­ci­ją su­ren­ka­ma apie 1 tūkst. li­tų.

Kny­gas ar pe­rio­di­ką nu­si­pirk­ti vi­suo­se Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­ dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos pa­da­li­ niuo­se dar ga­li­ma šian­dien ir ry­toj.

Spa­lio 22–26 d. auk­cio­nas vyks tik Mai­nų fon­de.

Vieš­nios: Me­tų klai­pė­die­tė Skais­tu­tė Idze­le­vi­čie­nė (de­ši­nė­je) ir jos ko­le­gė Dai­na Ber­tu­lie­nė ta­po vie­no­mis

pir­mų­jų pa­ro­dos lan­ky­to­jų.

Are­no­je – gro­žio šven­tė Klai­pė­die­čius bei ap­lin­ki­nių ra­jo­nų gy­ven­ to­jus va­kar pa­kvie­tė tris die­nas vyk­sian­ ti pa­ro­da „Gro­žis 2013“. De­vin­tą kar­tą su­ reng­ta pa­ro­da yra kiek ki­to­kia nei anks­tes­ nės ir su­lau­kė gau­ses­nio da­ly­vių bū­rio.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Tra­di­ci­ja: ak­tua­lu­mą pra­ra­du­sios kny­gos kas­met su­ren­ka­mos iš bib­

lio­te­kų ir joms ban­do­ma gy­vy­bę įpūs­ti iš nau­jo.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Jų Klai­pė­dos are­no­je šį­kart yra 140.

Pa­ro­dos da­ly­viai užė­mė ir ant­rą­jį are­nos aukš­tą. Šie­met ap­si­spręs­ta vi­są are­ ną pa­skir­ti vien gro­žio, ma­dos, sti­liaus bei įvaiz­džio kū­rė­jams.

Svei­ka­tos te­ma at­ski­rą pa­ro­dą ke­ti­na­ma or­ga­ni­zuo­ti lapk­ri­tį.

Vi­sų ap­si­lan­kiu­sių­jų pa­ro­do­je, pri­lygs­tan­čio­je gro­žio šven­tei, lau­ kia įdo­mūs ren­gi­niai. Šian­dien po pie­tų sa­vo su­kur­tų rū­bų ko­lek­ci­ją pir­mą kar­tą Klai­pė­ do­je pri­sta­tys di­zai­ne­ris Liu­tau­ras Sa­la­se­vi­čius.

Sek­ma­die­nį vi­są die­ną pen­ki plau­kų sti­lis­tai iš Ita­li­jos dirbs su 20-ia iš anks­to pa­si­rink­tų mo­de­lių.

Šian­dien po pie­tų sa­ vo su­kur­tų rū­bų ko­ lek­ci­ją pir­mą kar­tą Klai­pė­do­je pri­sta­tys di­zai­ne­ris Liu­tau­ras Sa­la­se­vi­čius.

Ita­lai ne­ke­ti­na dras­tiš­kai pa­keis­ ti mo­te­rų įvaiz­dį, o sieks pa­ro­dy­ti, kaip pa­rink­ti ge­riau­siai tin­kan­čią

plau­kų spal­vą bei šu­kuo­se­ną. Vi­so ren­gi­nio me­tu dirbs ne­ma­žai Klai­ pė­dos įvaiz­džio sti­liaus mo­kyk­lų at­sto­vų. Sti­lis­tai ke­ti­na kur­ti klai­ pė­die­tiš­ką sti­lių, de­ran­tį prie uos­ ta­mies­čio vė­juo­tų bei drėg­nų orų. Šį­kart lan­ky­to­jų dė­me­siui pa­ teik­ta ir daug di­zai­ne­rių su­kur­tų rū­bų, ku­rių di­džiuo­siuo­se pre­ky­ bos cent­ruo­se neį­ma­no­ma įsi­gy­ti. Įvaiz­džio sti­lis­tai pa­si­ry­žę nuo­ šir­džiai pa­tar­ti, ku­ris rū­bas la­biau tin­ka. Ti­ki­ma­si, jog ren­gi­ny­je da­ ly­viai ir lan­ky­to­jai ne tik už­megs vers­lo kon­tak­tų, bet pa­ro­do­je taip pat bus pa­ten­kin­ti vis įno­rin­ges­nių pa­jū­rio mo­te­rų po­rei­kiai. Įdo­mių, o gal net ne­ma­ty­tų da­ly­kų čia ga­ lės ras­ti ne tik di­de­les pa­ja­mas tu­ rin­tys lan­ky­to­jai.

Kai ku­rie pa­ro­dos da­ly­viai pa­si­ rū­pi­no tech­ni­nė­mis prie­mo­nė­mis, lei­džian­čio­mis už pre­kes mo­kė­ti ban­ko kor­te­le.

Tarp pir­mų­jų pa­ro­dos „Gro­žis 2013“ lan­ky­to­jų bu­vo Me­tų klai­ pė­die­tės ti­tu­lą pel­niu­sios gar­bios uos­ta­mies­čio mo­te­rys: Skais­tu­tė Idze­le­vi­čie­nė, Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė, In­ga Grub­liaus­kie­nė.

Į mies­tą ver­žia­si to­pi­nam­bai As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Žve­jy­bos uos­to ra­jo­ne, ap­leis­to­je te­ ri­to­ri­jo­je ne­to­li ge­le­žin­ke­lio, gel­to­ nuo­ja to­pi­nam­bų pie­va. Šis au­ga­las, dar va­di­na­mas sal­džio­sio­mis bul­ vė­mis, spar­čiai ple­čia­si į kiek­vie­ną lais­vą že­mės kvad­ra­ti­nį met­rą.

Ka­dai­se ša­lia da­bar­ti­nio jū­rų uos­to sto­vė­jo klai­pė­die­čių so­dy­bos. Pas­ ta­tų jau se­niai ne­li­kę, apie jų bu­ vi­mą liu­di­ja tik su­lau­kė­ję vais­me­ džiai ir pa­sta­rai­siais me­tais spar­čiai plin­tan­tys to­pi­nam­bai. „Jei­gu kas nors pa­mė­gi­no tuos to­pi­nam­bus kas­ti ir iš­mė­tė ap­lin­ kui ma­žiu­kus jų šak­nia­gum­bius, tai jie iš ma­žy­čio plo­to ga­lė­jo pa­sklis­ ti net į 10 kar­tų di­des­nę erd­vę. Šis

au­ga­las tu­ri ten­den­ci­ją ir pa­ts dau­ gin­tis“, – sa­kė Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­to bo­ta­ni­kos so­do di­rek­to­rė Rū­ta Ona Ža­dei­kie­nė.

To­pi­nam­bas tu­ri dau­gy­bę pa­ va­di­ni­mų – bul­vi­nės sau­lėg­rą­žos, žie­mi­nės bul­vės, Je­ru­za­lės ar­ti­ šo­kai. To­pi­nam­bas – dau­gia­me­tis žo­li­nis ast­ri­nių šei­mos au­ga­las, ki­ lęs iš Šiau­rės Ame­ri­kos.

To­pi­nam­bo stie­bas iš­styps­ta iki 2–3 m aukš­čio, gau­siai apau­ga la­pais. Žie­dai smul­kūs, pa­na­šūs į smul­kius sau­lėg­rą­žų žie­dus. Mū­sų kli­ma­ti­nė­ mis są­ly­go­mis jie žy­di rugsėjo–spa­ lio mė­ne­siais iki pat stip­rių šal­nų.

Au­ga­las tu­ri stip­rią šak­nų sis­te­ mą. Pag­rin­di­nė šak­nis įsi­skver­bia į 1–3 met­rų gy­lį. Čia for­muo­ja­si ir gum­bai, pa­na­šūs į gum­buo­tas bul­ ves ar im­bie­ro šak­nis. Pas­ta­rai­siais

me­tais dėl dau­ge­lio ver­tin­gų jų sa­ vy­bių su­si­do­mė­ji­mas šiais šak­nia­ gum­biais spar­čiai au­ga. „Ši­tas au­ga­las ypač kai­muo­se la­ bai pa­pli­tęs. Sa­ko, kask ne­ka­sęs, to­pi­nam­bą vi­sa­da ra­si. Jis – kaip var­pu­tis, sun­kiai iš­nai­ki­na­mas. Žmo­nės jais še­ria kiau­les. Au­gin­ti juos pa­pras­ta, leng­vai žie­mo­ja, ra­ vė­ti ne­rei­kia, nes au­ga­las yra aukš­ tas, pui­kiai vei­sia­si, be­lie­ka tik iš­ kas­ti“, – pa­sa­ko­jo O.R.Ža­dei­kei­nė.

Au­ga­las tin­ka­mas ne tik gy­vu­ liams. Iš to­pi­nam­bų ga­mi­na­mos įvai­rios sa­lo­tos, net ver­da­mas gė­ ri­mas. Te­rei­kia plo­nai su­pjaus­ty­ ti gum­bų ga­ba­lė­lius, ap­džio­vin­ ti, pa­skru­din­ti or­kai­tė­je ir sy­kiu su ke­lio­mis kar­da­mo­no sėk­lo­mis su­ mal­ti ka­va­ma­le. Gė­ri­mas pa­ruo­šia­ mas kaip ka­va.

Vis­lūs: uos­to re­zer­vi­nė­je te­ri­to­ri­jo­je, kur se­niau bū­ta so­dy­bų, – pa­ts

to­pi­nam­bų žy­dė­ji­mas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

šeštadienis, SPALIO 19, 2013

miestas Trau­kia­si di­rek­to­rė

Ban­dė pa­pirk­ti

Kon­sul­tuos ne­mo­ka­mai

Iš Pa­lan­gos oro uos­to va­do­vės pa­rei­gų trau­kia­si Jo­lan­ta Ju­ce­ vi­čiū­tė, ku­ri dirb­ti pra­dė­jo 2010 me­tų sau­sį. Ji abi­pu­siu su Su­si­ sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja su­si­ta­ri­mu at­lei­džia­ma nuo spa­lio 31 d., nau­jo va­do­vo kol kas ne­ke­ti­na­ ma ieš­ko­ti. Kau­no ir Pa­lan­gos oro uos­tai ki­tą­met tu­rė­tų bū­ti pri­jung­ti prie Vil­niaus oro uos­to.

Tai­kos pro­spek­te pa­rei­gū­nai su­ stab­dė keis­tai va­žia­vu­sį dvi­ra­ti­ nin­ką. Nus­ta­ty­ta, kad jis bu­vo ne­ blai­vus. Siek­da­mas iš­veng­ti gre­ sian­čios at­sa­ko­my­bės, 42 me­ tų klai­pė­die­tis pa­tru­liams pa­siū­lė su­si­tar­ti – ban­dė įbruk­ti 100 li­tų.

Dvi­ra­ti­nin­kas ap­klaus­tas, pra­dė­ tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl ban­ dy­mo pa­pirk­ti pa­rei­gū­nus.

Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ ti­jos Klai­pė­dos sky­rius tei­kia ne­mo­ka­mas kon­sul­ta­ci­jas tei­ si­niais klau­si­mais fi­zi­niams ir ju­ri­di­niams as­me­nims. Kon­sul­ ta­ci­jos vyks spa­lio 21 d. (pir­ma­ die­nį) nuo 17.30 iki 19.00 val. sky­riaus būs­ti­nė­je (Her­kaus Man­to g. 40A, Klai­pė­da). Tel. (8 46) 315 109.

Sank­ry­žo­je ieš­ko­jo ava­ri­jos

Dienos telegrafas Mi­nė­j i­mas. Šian­d ien 14 val. vyks Lie­tu­vos kur­čių­jų drau­g i­jos 75 me­ tų ju­bi­l ie­jui ir Pa­sau­l i­nei kur­čių­jų die­nai skir­t a šven­tė „Gar­s iai apie ty­lą“ (Švie­sos g. 3).

Spor­ti­nin­kų ir Ma­lū­ ni­nin­kų gat­vių san­ kry­žo­je po nak­ties vis at­si­ran­dan­čios nau­jos iš­raus­tos duo­bės ste­bi­na gy­ ven­to­jus. Paaiš­kė­jo, kad as­fal­tą nuar­dy­ti ke­lio­se vie­to­se rei­ kė­jo, nes įvy­ko van­ den­tie­kio ava­ri­ja.

Mo­to­cik­lai. Šian­d ien 15 val. Gargž­ dų cent­r i­nė­je aikš­tė­je pra­si­dės bai­ ke­rių se­zo­no už­da­ry­mas. Mo­to­cik­li­ nin­kai va­žiuos pa­grin­di­nė­mis mies­ to gat­vė­m is. Mies­t ie­čiai ga­lės pa­si­ gro­žė­t i plie­n i­n iais žir­gais.

Ren­g i­nys. Ry­toj 13 val. pi­l ia­v ie­tė­je vyks Klai­pė­dos ap­skri­ties lat­vių aso­ cia­ci­jos „At­pū­ta“ or­ga­n i­zuo­ja­ma tra­ di­ci­nė IX bal­t ų vie­ny­bės ir Lat­v i­jos ne­prik­lau­so­my­bės šven­tė. Jos me­ tu pa­si­ro­dys Klai­p ė­dos ap­skri­t ies sen­jo­r ų klu­bo „Klai­pė­da“ ir Lie­po­jos jau­n i­mo pu­čia­mų­jų or­kest­ras, ki­t ų mies­t ų me­no an­samb­l iai. Ren­g i­nys ne­mo­ka­mas. 17 val. šven­tė bus pra­ tęs­ta Pa­lan­go­je, ant Bi­r u­tės kal­no.

Dar­bai: Spor­ti­nin­kų ir Ma­lū­ni­nin­kų gat­vių san­kry­žo­je duo­bės iš­raus­tos dėl van­den­tie­kio ava­ri­jos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Gy­ven­to­jai pa­sa­ko­jo, kad Spor­ ti­nin­kų ir Ma­lū­ni­nin­kų gat­vių san­kry­žo­je di­de­lė duo­bė pir­mą kar­tą iš­raus­ta bu­vo prieš ke­lias die­nas.

Klai­pė­die­čiams keis­ta pa­si­ro­dė tai, kad va­žiuo­ja­mo­jo­je da­ly­je bu­ vo su­pil­tas že­mių kal­nas. „Ki­tą ry­tą pa­ma­tė­me, kad ša­lia jo iš­raus­ta nau­ja duo­bė. Ne­sup­ ran­ta­me, kas čia ką da­ro. Gal lo­bių ieš­ko?“ – juo­kau­da­mi svars­tė gy­ ven­to­jai.

Pre­ky­bos uos­to se­niū­nai­tis Rus­ lan Schnei­de­rat iš­siaiš­ki­no, kad

šio­je vie­to­je dir­bo van­den­tie­ki­ nin­kai. „Prieš tris die­nas va­ka­re pa­ts pa­ste­bė­jau, kad iš po že­mių purš­kia fon­ta­nas – apie 50 cen­ ti­met­rų aukš­čio čiurkš­lė. Pra­ne­ šiau įmo­nės „Klai­pė­dos van­duo“ dis­pe­če­ri­nei. Van­den­tie­ki­nin­kai at­va­žia­vo, dir­bo, o po ke­lių die­nų vėl su­grį­žo ir pra­dė­jo kas­ti“, – pa­ sa­ko­jo se­niū­nai­tis.

R.Schnei­de­rat pri­si­mi­nė, kad Spor­ti­nin­kų ir Ma­lū­ni­nin­kų gat­ vių san­kry­žo­je duo­bės bu­vo rau­ sia­mos ir va­sa­rą. Įmo­nės „Klai­pė­dos van­duo“ dis­ pe­če­ri­nės va­do­vas Ma­rius Mar­ty­ nai­tis tei­gė, kad Spor­ti­nin­kų ir Ma­lū­ni­nin­kų gat­vės san­kry­žo­je

įvy­ko van­den­tie­kio ava­ri­ja – trū­ ko vamz­dis. „Ne iš kar­to pa­vy­ko nu­sta­ty­ ti ava­ri­jos vie­tą. Ka­dan­gi Spor­ti­ nin­kų gat­ve vyks­ta ga­na in­ten­sy­ vus eis­mas, ne­no­rė­jo­me per­kas­ti jos vi­sos. To­dėl su­grį­žo­me ki­tą nak­tį, vėl iš­ka­sė­me duo­bę ir ava­ ri­jos vie­tą nu­sta­tė­me. Ava­ri­ja jau lik­vi­duo­ta“, – pa­ti­ki­no va­do­vas.

M.Mar­ty­nai­tis ne­nei­gė, jog šio­ je vie­to­je van­den­tie­kio ava­ri­ja bu­ vo įvy­ku­si ir va­sa­rą.

Jis pa­brė­žė, kad gat­vė bus vi­ siš­kai su­tvar­ky­ta ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis – duo­bės bus už­ly­gin­ tos ir vai­ruo­to­jams ne­pa­to­gu­mų ne­be­kels.

Rus­lan Schnei­de­rat:

Prieš tris die­nas va­ka­re pa­ts pa­ste­bė­jau, kad iš po že­mių purš­kia fon­ ta­nas – apie 50 cen­ti­ met­rų aukš­čio čiurkš­lė.

Vie­toj žve­jy­bos – žū­tis jū­ro­je 1

Aist­rin­gas žve­jys pra­ ne­šė, kad plauks žve­jo­ti vie­nas. Šven­to­jo­je ap­tik­ tas šio vy­ro au­to­mo­bi­lis su prie­ka­ ba val­čiai.

Su din­gu­siu žmo­gu­mi ban­dy­ta su­si­siek­ti mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ nu, ta­čiau at­sa­ko ne­su­lauk­ta, tad pra­dė­ta gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­ja.

Iš Ne­mir­se­tos po­sto pa­ki­lo Ka­ ri­nių oro pa­jė­gų paieš­kos ir gel­bė­ ji­mo sraig­tas­par­nis. Pa­sie­nie­čiai ap­žval­gė vie­to­vę apie Šven­to­sios mo­lą iš jū­ros pu­sės bei ste­bė­jo jū­ ros pa­kran­tę.

Pa­sie­nie­čiai su­si­sie­kė su pro ša­lį plau­ku­siu lai­vu ir pa­pra­šė lė­ta ei­ga pa­si­žval­gy­ti jū­ro­je gy­vo ar mi­ru­sio

žmo­gaus. Ket­vir­ta­die­nį paieš­kos bu­vo be­vai­sės, to­dėl su­te­mus po 19 val. ieš­ko­ti din­gu­sio­jo nu­sto­ta.

Ka­dan­gi ry­te ne­be­bu­vo vil­čių ras­ti vy­rą gy­vą, žval­gy­ta­si tik pa­ kran­tė­je.

Va­kar prieš­piet bend­ruo­ju pa­ gal­bos te­le­fo­nu pra­neš­ta apie tai, kad Šven­to­sios uos­te­ly­je, jū­ro­je, 10 met­rų nuo kran­to, pa­ste­bė­tas sken­duo­lis. Į vie­tą at­vy­ku­si Pa­lan­gos po­li­ ci­jos ope­ra­ty­vi­nė pa­rei­gū­nų gru­ pė pa­tvir­ti­no – jū­ra iš­me­tė plun­ giš­kio kū­ną.

Pa­lan­gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas at­liks iki­teis­mi­nį ty­ri­mą šio vy­ro mir­ties prie­žas­čiai nu­sta­ty­ti.

Uos­tas. Sausio–rugsėjo mė­ne­siais Klai­pė­dos uos­te ir Bū­t in­gės ter­m i­ na­le krau­t a 32 mln. to­nų jū­r i­n ių kro­vi­n ių. Pa­ly­g in­t i su praė­ju­sių me­ tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, 0,3 pro­c. dau­g iau. Klai­p ė­dos uos­te per mi­ nė­tą lai­ko­tar­pį krau­ta 25,1 mln. to­ nų kro­v i­n ių. Pa­ly­g in­t i su praė­ju­sių me­t ų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, 3 pro­c. ma­ž iau. Bū­t in­gės ter­m i­n a­le per­ krau­ta 6,9 mln. to­nų kro­v i­n ių – 14,6 pro­c. dau­g iau nei per­nai tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ ra­c i­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 12 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Zi­nai­da Va­r i­von­čik (g. 1915 m.), Vin­cas Vai­ te­la­v i­čius (g. 1919 m.), Leo­nas Jon­ kus (g. 1930 m.), Tai­si­ja Go­ro­žan­k i­ na (g. 1931 m.), Al­do­na Lit­v i­no­va (g.

1931 m.), An­ta­nas Balt­miš­k is (g. 1931 m.), Va­len­ti­na Le­ke­šie­nė (g. 1935 m.), Zo­ja Li­pins­ka­ja (g. 1938 m.), Ža­na Be­ re­zi­na (g. 1944 m.), Ju­rij Pa­ra­fei­ni­kov (g. 1947 m.), Ona Mil­vy­d ie­nė (g. 1956 m.), Va­le­r ij Kuz­mi­nych (g. 1960 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Ge­no­vai­tė Ki­se­lio­vie­nė, An­ta­nas Balt­m iš­k is, Ju­r ij Pa­ra­fei­n i­kov, ry­toj – Ona Mil­vy­d ie­nė, Ol­ga Ni­ko­la­je­va, Va­len­t i­na Le­ke­šie­nė, Tai­si­ja Go­ro­ žan­k i­na.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 5 ber­n iu­kai.

Lem­tis: iš Plun­gės ra­jo­no pa­žve­jo­ti į Šven­tą­ją at­va­žia­vęs ir jū­ro­je din­

gęs vy­ras su­kė­lė ant ko­jų dau­gy­bę žmo­nių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­b os me­d i­k ai su­lau­kė 50 iš­ kvie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­ sia skun­dė­si šir­d ies rit­mo ir krau­ jo­ta­kos su­t ri­k i­mais, pil­vo ir gal­vos skaus­mais. Me­d i­kai sku­b ė­jo į pa­ gal­b ą ir trau­mas pa­t y­r u­siems as­ me­n ims.

7

užribis

KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 6, 2013

5

šeštadienis, spalio 19, 2013

šeštadienio interviu

Šo­kė­jo kai­ly­je – Ka­lė­dų Se­ne­lis ir klou­nas Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

K

lai­pė­die­čio šo­kė­jo, cho­ reog­ra­fo, ak­to­riaus ir re­ ži­sie­riaus Pet­ro Li­saus­ko gy­ve­ni­mas ver­tas ro­ma­ no: kū­jo me­ti­ką, stu­di­ja­vu­sį ar­chi­ tek­tū­rą, su­ža­vė­jo mo­der­nus šo­kis.

Va­ka­rė­lius ir aud­rin­gą gy­ve­ni­mą pa­kei­tė jo­ga, svei­ka gy­ven­se­na, klou­no no­sis ir kas­me­ti­nis barz­dos au­gi­ni­mas Ka­lė­dų Se­ne­lio vaid­ me­niui at­lik­ti. Gau­sy­bę ap­do­va­ no­ji­mų su­si­šla­vęs me­ni­nin­kų gru­ pės „Žu­vies akis“ ir šo­kio teat­ro PA­DI DA­PI FISH na­rys ti­ki­na, jog net pa­tir­tis pre­ky­bos cent­re jam da­vė nau­dos.

Nuo kū­jo iki ar­chi­tek­tū­ros

– Da­bar esa­te ži­no­mas šo­kė­ jas. Kuo gy­ve­no­te ir do­mė­jo­tės gim­ti­nė­je?

– Ne­se­niai su­vo­kiau, kad vai­kys­ tė­je lan­ky­ta Aly­taus dai­lės mo­kyk­ la man da­vė la­bai daug. Ma­no tė­ ve­lis – dai­li­nin­kas ir ar­chi­tek­tas.

Ne­bu­vo keis­ta, jog aug­da­mas to­ kio­je ap­lin­ko­je į ran­kas paė­miau pieš­tu­ką. Vė­liau kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­jas, ži­no­mas Lie­tu­vo­je ir Ta­ry­bų Są­jun­go­je kū­jo me­ti­kas, ma­ne čiu­po ir ne­pa­lei­do. Bu­vau ber­nio­kas iš stuo­mens ir iš lie­ mens. Iš pra­džių ban­dy­da­vau iš­ si­suk­ti, ta­čiau nuo 9 kla­sės pe­da­ go­gas ma­ne stip­riai lai­kė po sa­vo spar­nu. Lai­mė­tų me­da­lių ne­la­bai ver­ti­nau – kar­tais tek­da­vo sa­vo am­žiaus gru­pės var­žy­bo­se da­ly­ vau­ti ir vie­nam. Ta­čiau kar­tą Lie­ tu­vos leng­vo­sios at­le­ti­kos jau­nių čem­pio­na­te nu­run­gęs 9 kon­ku­ ren­tus pa­siė­miau auk­są.

– Bet pro­fe­sio­na­liu spor­ti­nin­ ku ne­ta­po­te?

– Ne, bai­gęs mo­kyk­lą, įsto­jau į ar­ chi­tek­tū­ros stu­di­jas Kau­ne. Pas­ tū­mė­jo tė­ve­lis. Nors di­de­lės mo­ ty­va­ci­jos ne­tu­rė­jau, ta­čiau au­gau to­kio­je ap­lin­ko­je, jog, ro­dė­si, ki­ to pa­si­rin­ki­mo ir ne­tu­rė­jau. Bu­ vau pa­siu­tęs kaip ru­pū­žio­kas, to­ dėl ma­no moks­lai bai­gė­si tuo, kad te­ko rink­tis: kar­to­ti kur­są ar­ba pa­ lik­ti uni­ver­si­te­tą. Įs­kau­di­nęs tė­vą, stu­di­jas me­čiau.

Dir­bo ir „gruš­či­ku“, ir va­ly­to­ju

– Stu­den­ta­vo­te aud­rin­gai?

– Nuo­ty­kių bū­ta vi­so­ kių. Nau­do­ da­ma­sis pro­ga, ofi­cia­liai no­rė­čiau at­si­pra­šy­ti Lais­vės alė­jo­je bu­tą mums nuo­mo­ju­sios šei­mi­nin­kės, su ku­ria iš­si­sky­rė­me ne­la­bai gra­žiai. Ir ne bio­lau­kai čia ne­su­ta­po – bu­vo­me aud­rin­gas jau­ni­mas. Ma­no gy­ve­ni­ me vis­kas vyk­da­vo sod­riai: jei val­ gy­da­vau, tai per­si­val­gy­da­vau, jei rū­kiau, tai po pa­ke­lį per die­ną, jei var­to­jau al­ko­ho­lį, ne­jaus­da­vau sai­ ko. Be to, kai me­čiau ar­chi­tek­tū­ros stu­di­jas, tė­ve­lis, no­rė­da­mas paauk­ lė­ti ma­ne, nu­trau­kė fi­nan­sa­vi­mą, to­dėl te­ko su­si­ras­ti dar­bą. Pri­pa­ žin­siu, pir­muo­sius at­ly­gi­ni­mus iš­ švais­ty­da­vau la­bai grei­tai. Dar vai­ kys­tė­je dar­bo ne­si­bai­džiau, ta­čiau tai, ką už­dirb­da­vau, ne­mo­kė­jau iš­ leis­ti. Kau­ne, o vė­liau ir Vil­niu­je, te­ko bū­ti ir bar­me­nu, ir „gruš­či­ku“, skam­biai va­di­na­mu pre­kių sau­go­ ji­mo zo­nos dar­buo­to­ju, ir va­ly­to­ju.

Juo bu­vau dvi die­nas.

– Tam­py­ti pre­kes pre­ky­bos cent­re – įdo­mi pa­tir­tis?

– Kal­bant apie al­ko­ho­lį, bend­ra­ vi­mą su žmo­nė­mis ir pi­ni­gų lei­di­ mą, ga­vau ge­rų gy­ve­ni­mo pa­mo­kų.

Dirb­da­mas šį dar­bą, ta­pau sa­vo­ tiš­kos skus­ta­gal­vių ir spor­ti­ne ap­ ran­ga pa­si­puo­šu­sių­jų su­bkul­tū­ros da­li­mi. Bu­vo leng­va. Va­ka­re nu­si­ per­ki ma­ka­ro­nų ir pjaus­ty­tų mor­ kų pa­ke­lį. Pa­val­gai, iš­ge­ri še­šis bu­ te­lius alaus ir žai­di kom­piu­te­ri­nius žai­di­mus. Sa­vait­ga­lį – links­my­bės, ko­kia nors mer­gio­tė. Per tuos me­tus ne­pers­kai­čiau nė vie­nos kny­gos. Ta­ čiau va­ka­rė­lių me­tu vi­si kar­to­da­ vo – tau tik ak­to­riu­mi bū­ti. Aiš­ku, ko­le­gos ir drau­gai ma­no ge­bė­ji­mus ver­tin­da­vo pa­gal tai, kaip pa­sa­ko­ jau anek­do­tus. Nusp­ren­džiau jė­gas iš­ban­dy­ti teat­ro sce­no­je.

šias ve­dan­čiu ku­ni­gu, ar ne. Kaip ak­to­rius ir re­ži­sie­rius la­bai grei­tai pa­ste­bė­da­vau, ku­ris dva­si­nin­kas nuo­šir­dus, o ku­ris tik be­ria iš­mok­ tą teks­tą. O sa­ha­dža jo­ga į ma­no gy­ve­ni­mą atė­jo per vie­ną mer­gi­ną, ku­ri ne­tru­kus ta­po ma­no žmo­na.

– Se­kė­te šir­di­mi?

– Ta­da dar bu­vo­me stu­den­tai. Ji pra­kti­ka­vo jo­gą. Su­si­pa­ži­nęs su ja la­bai grei­tai pa­ma­čiau, kad tra­ di­ci­niai me­to­dai pa­dė­ti už­ka­riau­ti jos šir­dį ne­pa­dės. Ji lai­kė­si at­stu­mo ir žai­di­mų ne­žai­dė. Ašt­rus lie­žu­ vis, šo­kė­jo sta­tu­sas ir mas­ku­la­tū­ra jos ne­vei­kė. O vi­du­je kaž­kas kuž­dė­ jo, kad ne­ga­li­ma pa­leis­ti. Iš pra­ džių jo­ga bu­vo ma­no tak­ti­ka – no­ rė­jau dau­giau lai­ko pra­leis­ti ša­lia.

Ta­čiau la­bai grei­tai vi­di­nės pa­tir­tys pa­dė­jo su­vok­ti, kad šis už­siė­mi­mas – ne šiaip sau. Da­bar sa­vo gy­ve­ni­ me per sa­ha­dža jo­gos pri­zmę žiū­riu į vi­są sa­vo eg­zis­ten­ci­ją.

Šo­kiu ne­si­do­mė­jo

– Ban­dy­mas sto­ti į Mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­ją bu­vo są­mo­ nin­gas?

– Tai, ką kal­bė­jau anks­čiau, – tam­sio­sios ma­no praei­ties pu­sės, ta­čiau nie­ka­da ne­bu­vau dun­du­kas, ne­vo­giau ir ki­tų ne­mu­šiau. Tie­sa, ir teat­ro žmo­gu­mi sa­vęs pa­va­din­ti ne­ ga­lė­jau – gy­ve­ni­me bu­vau ma­tęs gal pen­kis spek­tak­lius. In­te­lek­tua­lių ar fi­lo­so­fi­nių kryp­čių ma­no gy­ve­ni­me ne­bu­vo daug. Apie šiuo­lai­ki­nį šo­ kį ne­bu­vau net gir­dė­jęs ar ma­tęs jo pa­vyz­džių. Tais me­tais bu­vo ren­ka­ mas eks­pe­ri­men­ti­nis ak­to­rių-šiuo­ lai­ki­nio šo­kio šo­kė­jų kur­sas. Pra­si­ dė­jus sto­ja­mie­siems eg­za­mi­nams, pa­žiū­rė­jau ko­lek­ty­vo „Au­ra“ spek­ tak­lį „Ext­re­mum mo­bi­le“ ir li­kau šo­ki­ruo­tas. Ta­da gal­vo­jau, jog pa­ ts taip ju­dė­ti nie­ka­da ne­su­ge­bė­siu.

Kai pra­dė­jau stu­di­juo­ti, bu­vau jau be­veik 22-ejų.

– Kaip se­kė­si pa­žin­ti šo­kį?

– Sver­da­mas 102 ki­log­ra­mus, at­si­ sto­jau prie ba­le­to laz­dos. Ir ne rau­ me­nys su­da­rė tuos ki­log­ra­mus. Ma­ no or­ga­niz­mas rė­kė – ką aš da­rau?

Net tos rau­me­nų gru­pės, ku­rios lyg ir eg­zis­ta­vo, tu­rė­jo pra­dė­ti dirb­ ti ki­taip. Pa­si­py­lė trau­mos. Lū­žio taš­ku ta­po tarp­dis­ki­nio ner­vo už­ de­gi­mas. Il­gą lai­ką ne­ga­lė­jau jo iš­ si­gy­dy­ti. Gy­dy­to­jas iš­ra­šė stip­raus vi­ta­mi­no B. Te­ko at­si­sa­ky­ti al­ko­ho­ lio. Ta­da, kai ne­be­ga­lė­jau ju­dė­ti, ir su­vo­kiu, kad man tai pa­tin­ka. O ir mė­nuo be svai­gių­jų gė­ri­mų pa­ro­dė, kad links­ma ga­li bū­ti ir ki­taip. Net­ ru­kus pa­ma­čiau re­zul­ta­tus. Pir­mą­ jį Jo­no Vait­kaus re­ži­suo­tą spek­tak­lį šo­kau nei daug nei ma­žai – Na­cio­ na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to teat­re.

Tik ta­da dar ne­su­vo­kiau šios sce­ nos mas­to. Svar­biau­sias pa­si­ro­dy­ mu ir per­vers­mu ta­po Vy­čio Jan­ kaus­ko spek­tak­lis „Pėd­sa­kai“. „Pės­čias, bet va­žiuo­ji“

– Kaip po­pu­lia­riai paaiš­kin­ ti šo­kį?

– Vie­nam drau­gui, kū­ru­siam lai­dą apie au­to­mo­bi­lius, iš­dės­čiau to­kią teo­ri­ją. Ba­le­tas pa­na­šus rols­roi­są – tai ne­pa­kei­čia­ma kla­si­ka. Lo­ty­ nų Ame­ri­kos šo­kiai – tai „tiu­nin­ guo­tos“ ir grei­čiu pa­si­žy­min­čios ma­ši­nos. Liau­dies šo­kiai – šei­mi­ nis au­to­mo­bi­lis, ku­ris gal ir ne­la­ bai gra­žus, bet pa­to­gus ir mėgs­ta­ mas. O šiuo­lai­ki­nis šo­kis – kai ei­ni pės­čias, ta­čiau ban­dai įro­dy­ti, kad

Uos­ta­mies­čio ne­keis­tų

Kont­ras­tas: šiuo­lai­ki­nio šo­kio vi­ru­su už­si­krė­tęs P.Li­saus­kas ti­ki­na, kad ne­

tra­di­ci­nė šo­kė­jui iš­vaiz­da tu­ri pra­na­šu­mų: aud­rin­ges­nę žiū­ro­vų reak­ci­ją.

va­žiuo­ji. Ar­ba kon­cep­tua­lūs mo­de­ liai – au­to­mo­bi­lis su tri­mis ar vie­ nu ra­tu. Žo­džiu, eks­pe­ri­men­tas.

Pet­ras Li­saus­kas:

Sver­da­mas 102 ki­ log­ra­mus, at­si­sto­jau prie ba­le­to laz­dos. Ir ne rau­me­nys su­da­rė tuos ki­log­ra­mus. Ma­ no or­ga­niz­mas rė­kė – ką aš da­rau?

– Kaip į jus žiū­ri žmo­nės, kai pri­si­sta­to­te esan­tis šo­kė­jas?

– Jie tei­rau­ja­si, o ką veik­siu, kai baig­siu šok­ti, ir ar ga­liu iš to pra­gy­ ven­ti. Ta­čiau šiuos bui­ti­nius klau­ si­mus daž­nai ir pa­ts sau už­duo­du.

Bu­vo toks eta­pas, kai ar­tė­da­mas prie 30 me­tų, tu­rė­da­mas žmo­ną ir du vai­kus, skam­bin­da­vau ma­mai ir pra­šy­da­vau at­lie­ka­mo bul­vių mai­ šo. At­ro­do, jau esi pro­fe­sio­na­las, ta­čiau dar ne­ga­li pra­gy­ven­ti iš to, ką da­rai. Vie­nu me­tu ir so­di­nin­ko dar­bą Šve­di­jo­je bu­vau su­ra­dęs. O į ma­ne žmo­nės daž­nai žiū­ri su šyp­ se­na. Pa­gal­vo­ki­te, barz­do­tas, 1 m 85 cm, ir šo­kė­jas. Vi­sų gal­vo­se yra su­si­for­ma­vęs ki­toks įvaiz­dis. Šo­ kė­jas yra liau­nas ir grakš­tus. Ar­ba toks, kaip „Žu­vėd­ros“ pro­fe­sio­na­ lai. Į šią ka­te­go­ri­ją taip pat ne­pa­ tai­kau. Su „Žu­vėd­ra“ su­si­jęs ga­lė­ čiau bū­ti ne­bent tuo, kad man leis­tų iš­va­ly­ti re­pe­ti­ci­jų sa­lę.

Tra­kų pi­lies juok­da­rys

– Lais­vu lai­ku už­si­de­da­te klou­ no no­sį ir ei­na­te į li­go­ni­nes links­min­ti vai­kų. Ko iš­mo­kė pro­jek­tas „Rau­do­nos no­sys“?

– Tur­būt ant­ra­me kur­se su­lau­kiau pa­siū­ly­mo Tra­kų pi­ly­je tap­ti vi­du­ ram­žių puo­tos ve­dė­ju – juok­da­riu.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Tai ta­po nuo­la­ti­niu dar­bu. Kaip at­li­kė­jas bū­tent ten ir su­bren­dau.

Iš­mo­kau be­tar­piš­ko bend­ra­vi­mo su žmo­nė­mis, ne­slėp­ti, o, prie­šin­ gai, ak­cen­tuo­ti ir pa­si­juok­ti iš sa­ vo klai­dų. Imp­ro­vi­za­ci­ja ta­po ma­ no ark­liu­ku. Vė­liau per pa­žįs­ta­mą Vy­tau­tą Kont­ri­mą su­si­do­mė­jau so­cia­li­ne klou­nų veik­la. Da­ly­va­vau ke­liuo­se se­mi­na­ruo­se ir pra­dė­jau links­min­ti ser­gan­čius vai­kus. Lan­ ky­ma­sis li­go­ni­nė­se man da­bar yra vie­nas pa­grin­di­nių gy­ve­ni­mo mo­ ty­va­to­rių. Man, di­de­liam, gar­siai kal­ban­čiam, pri­pra­tu­siam pa­ro­dy­ ti vis­ką, ką ga­liu, tai at­vė­rė nau­jas iš­raiš­kos ga­li­my­bes.

– Šven­čių me­tu trum­pam tam­ pa­te ir Ka­lė­dų Se­ne­liu. Ro­dos, tai to­kia so­vie­ti­nių lai­kų at­gy­ ve­na.

– Aš esu iš­skir­ti­nis tuo, jog ne­daž­ nai Ka­lė­dų Se­niai ga­li di­džiuo­tis na­tū­ra­lia barz­da. Ją už­siau­gi­nu iki dar­bi­nio il­gio, o vė­liau gri­mu nu­ da­žau bal­tai. Barz­da au­ga 5–6 mė­ ne­sius, prie jos pri­pran­ti. Pra­de­di ir šne­kė­ti su ja. Be to, nie­ko ne­bi­jai, net ant gal­vos ga­li at­si­sto­ti. Se­ne­ liai su dirb­ti­nė­mis barz­do­mis – la­ biau su­si­kaus­tę, o tai su­ke­lia ju­de­ sių ne­na­tū­ra­lu­mą. Vai­kų neap­gau­si ir jie la­bai grei­tai pa­ste­bi klas­tą.

Juo­kau­da­mas sa­kau, kad vi­du­ram­ žių juok­da­rys, mo­kan­tis bū­ti čia ir da­bar, su­bti­lus klou­nas Kud­lius, šiuo­lai­ki­nio šo­kio ele­men­tai ir tik­ ra barz­da – ne­blo­gas de­ri­nys. Žmo­ną „ka­bi­no“ per jo­gą

– Pro­pa­guo­ja­te sa­ha­dža jo­gą.

Kaip ja su­si­do­mė­jo­te?

– Nie­ka­da ne­si­gi­li­nau į jo­gą. Be­je, stu­di­jų me­tais su­si­do­mė­jau ne tik ja. Pra­dė­jau lan­ky­tis sos­ti­nės baž­ ny­čio­se, ta­čiau ne dva­sios šauks­ mas ma­ne ve­dė. Žiū­rė­da­vau į išo­ ri­nius da­ly­kus: ei­da­vau į skir­tin­gas vie­tas ir spręs­da­vau, ar ti­kiu mi­

– Jū­sų pa­vyz­dys įro­do, kad me­ ni­nin­kas daug pa­siek­ti ga­li ir Klai­pė­do­je. Su­tin­ka­te su tuo?

– Tu­rė­jau ga­li­my­bių lik­ti sos­ti­nė­ je, ta­čiau, jei­gu rei­kė­tų rink­tis tarp Klai­pė­dos ir Vil­niaus, vi­sa­da rink­ čiau­si uos­ta­mies­tį. Kaž­ka­da ap­si­ lan­kęs Mask­vo­je su­vo­kiau, kad tai – be­pro­tiš­kai di­de­lis mies­tas ir ja­ me il­giau nei sa­vai­tę bū­ti ne­no­riu.

Man pa­tin­ka pa­si­vaikš­čio­ti Lon­ do­ne ar Ber­ly­ne, ta­čiau ten gy­ven­ ti ne­trau­kia. Klai­pė­da ža­vin­ga tuo, kad Lie­tu­vos mas­tu – tai ne­ma­žas mies­tas, ta­čiau yra vie­tos kvė­puo­ti.

Gal­būt vis­kas bū­tų ki­taip, jei dirb­ čiau tik uos­ta­mies­ty­je. Pa­vyz­džiui, ir da­bar spek­tak­lį sta­tau Kel­mė­je.

– Esa­te užim­tas žmo­gus?

– Kai 2012 m. lai­mė­jau at­ran­ką ir pra­dė­jau šok­ti da­nų cho­reog­ra­fo Pal­lė Gran­ho­jaus spek­tak­ly­je „Vy­rai ir Mah­le­ris“, at­si­vė­rė tarp­tau­ti­niai van­de­nys, be to, fi­nan­siš­kai da­bar ga­liu leis­ti lais­viau kur­ti čia, Klai­ pė­do­je. Tvar­ka­raš­tis nuo ki­tų me­tų rugp­jū­čio iki gruo­džio, kai grį­šiu į uos­ta­mies­tį ir vėl tap­siu Ka­lė­dų Se­ ne­liu, su­pla­nuo­tas. Gal ir juo­kin­ga, bet to­kia yra rea­ly­bė.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1981 m. lapk­ri­čio 29 d. Aly­

tu­je.

2000 m. bai­gė Aly­taus A.Ra­ma­

naus­ko-Va­na­go vi­du­ri­nę mo­kyk­lą.

2008 m. bai­gė ak­to­riaus-šo­kė­jo

spe­cia­ly­bės ba­ka­lau­ro stu­di­jas Lie­tu­ vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je.

2013 m. įgi­jo teat­ro re­ži­sū­ros ma­

gist­ro laips­nį Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­te.

Yra 13-os spek­tak­lių cho­reog­ra­fas

bei re­ži­sie­rius, šo­ko dau­giau kaip 30 spek­tak­lių ir pro­jek­tų.

Už ge­riau­sią ant­ro­jo pla­no ak­to­

riaus vaid­me­nį Ra­mu­nės Če­kuo­ly­ tės fil­me „Stik­lai­nis uo­gie­nės“ įver­ tin­tas na­cio­na­li­niu ki­no ap­do­va­no­ ji­mu „Si­dab­ri­nė ger­vė-2009“.

Bu­vo no­mi­nuo­tas šių me­tų šo­kio

me­no sri­ties Auk­si­nio sce­nos kry­ žiaus ap­do­va­no­ji­mui už vaid­me­nį A.Šei­ko šo­kio spek­tak­ly­je „Aikš­te­lė­ je lais­vų vie­tų nė­ra“. Žmo­na – Edi­ta. Vai­kai: La­da, Pra­nas.

6

Šeštadienis, spalio 19, 2013

miestas

Mi­si­ja – su­ras­ti žu­di­ką 1

Ki­lus skan­da­lui dėl at­ vi­ro žu­dy­nių rek­la­ma­vi­ mo, tei­sė­sau­gi­nin­kai pa­reiš­kė, kad ne­ga­li už­blo­kuo­ti to­kio po­bū­džio tink­la­la­pio, nes tai nė­ra vai­kų po­ rnog­ra­fi­ja, ja­me nė­ra ska­ti­na­mos sa­vi­žu­dy­bės, o ty­ri­mo ne­va ne­ver­ ta pra­dė­ti, nes nė­ra nu­ken­tė­ju­sių­ jų pa­reiš­ki­mų. „Klai­pė­dos“ žur­na­lis­tai elekt­ro­ ni­niu pa­štu pa­siun­tė už­klau­są in­ ter­ne­to pus­la­py­je pri­si­sta­tan­čiai jaut­rių ir ge­rų as­me­nų or­ga­ni­za­ ci­jai, ku­rie ga­li bet ka­da pa­dė­ti, jei rei­kė­tų ką nors iš­vež­ti į miš­ką ir ge­rai pri­muš­ti ar­ba ką nors įbe­ to­nuo­ti ir pa­lik­ti ato­kio­je sta­tyb­ vie­tė­je.

Bu­vu­sių spor­ti­nin­kų, Af­ga­nis­ta­ no ka­ro da­ly­vių ir kri­mi­na­li­nio pa­ sau­lio at­sto­vų su­bur­ta or­ga­ni­za­ci­ja in­ter­ne­te skel­bė­si, kad ga­li pa­dė­ti iš­spręs­ti bet ko­kią pro­ble­mą. To­dėl bu­vo už­klaus­ta, ko­kios pa­gal­bos ga­lė­tų ti­kė­tis ne­va sky­ry­bų pro­ce­ se tur­to su vy­ru ne­pa­si­da­li­jan­ti, iš na­mų iš­vy­ta klai­pė­die­tė.

Kū­ną su­šers kiau­lėms

Ats­ki­rai tink­la­la­py­je ap­ta­ria­mi žmog­žu­dys­čių va­rian­tai. Už­sa­ko­ vui siū­lo­ma pa­si­rink­ti, ko jis no­ rė­tų – esą ga­li­mi įvai­rūs na­tū­ra­lios mir­ties imi­ta­vi­mo at­ve­jai – au­ką mir­ti­nai per­va­žiuo­ja au­to­mo­bi­lis, at­si­tik­ti­nai au­ka įkren­ta į ka­na­li­ za­ci­jos duo­bę ir nu­si­su­ka spran­dą, nu­skęs­ta upė­je, jį ga­li iš­tik­ti šir­dies prie­puo­lis ar net ga­li nu­tik­ti per­ do­za­vi­mas.

Kaip vie­nas pa­ti­ki­mų va­rian­tų siū­lo­ma prie­šą pra­dan­gin­ti be ži­ nios. Kaip pa­vyz­dį siū­lo­ma au­kos kū­ną su­šer­ti kiau­lėms, įbe­to­nuo­ti.

Siū­lo­ma su­reng­ti ir at­si­tik­ti­nę žmog­žu­dys­tę tam­sia­me skers­gat­ vy­je, jei pa­gei­dau­ja­ma, esą ga­li­mas ir at­vi­ras su­si­do­ro­ji­mas, su­šau­dant net ir vie­šo­je vie­to­je.

Už at­ski­rą su­mą ga­li­ma už­sa­ky­ti au­kos pa­kan­ki­ni­mą prieš mir­tį ar­ ba kan­ki­ni­mą no­rint iš­gau­ti in­for­ ma­ci­ją.

Dvel­kia su­kčia­vi­mu

Pa­siū­lė už­muš­ti

Į už­klau­są ta­ria­mi žu­di­kai at­sa­ kė per vie­ną die­ną ir pa­siū­lė miš­ke pa­si­kal­bė­ti su mo­ters vy­ru.

Paaiš­ki­nus, esą su­tuok­ti­nis tu­ri ry­šių po­li­ci­jo­je, val­do ne­ma­žą tur­ tą uos­ta­mies­ty­je, va­di­na­mie­ji „ki­ le­riai“ tuo­jau pat pa­siū­lė šykš­tuo­lį vy­rą pa­mo­ky­ti ban­di­tė­lių už­puo­ li­mu. „Gal or­ga­ni­zuo­ti už­puo­li­mą, po ku­rio jį iš­tiks mir­tis? O gal tie­siog už­muš­ti žmo­gų? Ta­da jums nie­kas ne­gra­sins. Su­tar­tą va­ka­rą jūs pa­si­ rū­pin­si­te tvir­tu ali­bi. Na, mes ga­li­ me ir pa­si­kal­bė­ti su juo „iš šir­dies“.

Ir la­bai aiš­kiai jam paaiš­kin­ti, kad mes apie jį ži­no­me daug ką, o jei nuo jū­sų gal­vos nu­kris bent plau­ ke­lis, mes tu­rė­si­mės im­tis vi­sų prie­mo­nių“, – laiš­ke įti­ki­nė­jo ta­ ria­mas žu­di­kas. „Ki­le­riai“ iš Bal­ta­ru­si­jos

Paaiš­ki­nus, kad „ob­jek­tas“ gy­ve­ na Klai­pė­do­je ir ne­bus taip pa­pras­ ta įgy­ven­din­ti to­kius šiur­pius pla­ nus, va­di­na­ma­sis žu­di­kas pa­ti­ki­no, kad jo žmo­nės dir­ba šva­riai ir dėl men­kiau­sio įta­ri­mo „ki­le­riai“ pa­ si­sle­pia po­grin­dy­je. „Juk nie­kas ne­ži­nos, kas už­sa­ kė. Mes juk bend­rau­ja­me in­ter­ne­ tu, to­dėl tai ir yra sau­gu. Vyk­dy­to­ jai ži­nos tik au­kos duo­me­nis, apie už­sa­ko­vą ži­no­siu tik aš“, – ra­šė vy­riš­kis.

Laiš­ke bu­vo ti­ki­na­ma, kad Lie­ tu­va ir Klai­pė­da nė­ra ne­pa­sie­kia­ma Ru­si­jo­je įsi­kū­ru­siai žu­di­kų gau­jai. „Aš tu­riu pa­ti­ki­mų žmo­nių Bal­ ta­ru­si­jo­je. Jie per 2–3 die­nas pa­ sieks Klai­p ė­d ą. Ap­m o­k ė­j i­m as vyks­ta per „yan­dex“ ir „qi­wi“ sis­ te­mas. Ga­li­me pa­rink­ti net ir pa­to­ ges­nį bū­dą“, – aiš­ki­no tink­la­la­pio at­sto­vas.

Pas­lau­gos: už tam tik­rą kai­ną siū­lo­ma iš­si­rink­ti, ko­kiu bū­du su­si­do­ro­ti su prie­ši­nin­ku. Ga­li­ma už­sa­ky­ti pa­

gąs­di­ni­mą ar net nu­žu­dy­mą.

Už pa­slau­gas bu­vo įvar­dy­ta 5–6 tūkst. JAV do­le­rių kai­na. „Ta­čiau tai ga­li bū­ti ir pi­giau, aš ne­su­si­sie­kiau su sa­vo žmo­nė­mis Bal­ta­ru­si­jo­je. Daž­niau­siai tai nu­tin­ ka ta­da, kai jau yra gau­na­mas šim­ tap­ro­cen­ti­nis už­sa­ky­mas“, – aiš­ki­ no ne­pri­sis­ta­tęs or­ga­ni­za­to­rius. „Me­niu“ kai­nos šo­ki­ruo­ja

Nuo 12,6 tūkst. li­tų iki 15,8 tūkst. li­tų žu­di­ku pri­si­sta­tęs as­muo pa­ pra­šė už au­kos mir­tį, ta­čiau ki­ tiems su­si­do­ro­ji­mo ar pa­gra­si­ ni­mo va­rian­tams pa­siū­lė 30–40 pro­c. nuo­lai­dą.

Už leng­vą vy­ro pa­pur­ty­mą bu­vo pa­pra­šy­ta 350 JAV do­le­rių. Ob­jek­tą ža­dė­ta pa­si­tik­ti prie laip­ti­nės du­ rų, įmes­ti į au­to­mo­bi­lio ba­ga­ži­nę, o iš­ve­žus iš mies­to gru­biai kū­ną iš­ mes­ti, at­si­svei­ki­ni­mui spi­riant po­ rą kar­tų per ke­pe­nis.

Pa­gal klien­to pa­gei­da­vi­mą au­ka ga­li lik­ti gu­lė­ti su­riš­ta.

500 do­le­rių kai­nuo­tų kur kas rim­tes­nis „po­kal­bis“, au­kai šo­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

nus ap­lam­dant beis­bo­lo laz­do­mis ar ar­ma­tū­ros stry­pais. Ši pa­slau­ga ypa­tin­ga tuo, kad žmo­gui ga­li bū­ ti iš­muš­ti dan­tys, pa­da­ro­mi rim­ ti su­ža­lo­ji­mai, ta­čiau ne­su­lau­žo­ mi kau­lai.

Už 800 do­le­rių ga­li­ma už­si­sa­ ky­ti su­mu­ši­mą su ga­lū­nių kau­lų lū­žiais. Po 50 do­le­rių bu­vo pra­ šo­ma už apa­ti­nio žan­di­kau­lio su­ lau­žy­mą, tiek pat už šon­kau­lių, ke­lio gir­ne­lių, blauz­di­kau­lių su­ lau­žy­mą.

Tie­sa, po 50 do­le­rių pra­šo­ma už kiek­vie­no pirš­to lū­žį.

Už pa­pil­do­mą mo­kes­tį siū­lo­ma au­ką pa­lik­ti nuo­gą miš­ke. O kaip įro­dy­mą, kad dar­bas bu­vo at­lik­tas, ban­di­tai ti­ki­no pa­teik­sian­tys nuo­ trau­kas iš įvy­kio vie­tos.

Už­kals kars­te ir iš­veš

Už at­ski­rą mo­kes­tį siū­lo­ma se­no­ vės ki­nų baus­mių tra­di­ci­jas pri­me­ nan­ti eg­ze­ku­ci­ja – va­ta ap­vy­nio­ta laz­da au­ka pla­ka­ma per pė­das ir kul­nus. Už to­kį „ma­lo­nu­mą“ pra­

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – 397 706 Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Administratorė Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Sportas: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Česlovas Kavarza –

šo­ma 300 do­le­rių at­ly­gio. Už pa­ pil­do­mus 20 do­le­rių ga­li­ma au­kai už­mau­ti mai­šą ant gal­vos.

Ano­ni­mas žu­di­kas:

Gal or­ga­ni­zuo­ti už­ puo­li­mą, po ku­rio jį iš­tiks mir­tis? O gal tie­siog už­muš­ti žmo­gų?

Už 150 do­le­rių ga­li­ma or­ga­ni­zuo­ ti au­kos už­ka­li­mą kars­te ir iš­ve­ži­ mą į už­mies­tį.

50 do­le­rių at­sieis įbau­gi­ni­mas, kai au­kai lie­pia­ma pa­čiai miš­ke iš­ si­kas­ti duo­bę.

Už 30 do­le­rių ban­di­tai pa­si­ry­žę nu­si­šla­pin­ti ant au­kos, o už 1 tūkst. do­le­rių su­ras­ti 100 kg sve­rian­tį vy­ rą, ku­ris iš­prie­var­tau­tų au­ką.

Platinimo tarnyba: 397 727 „Namai“, „Vakarė“: 397 725 Lina Bieliauskaitė –

397 713

Pra­dė­jus rea­lias de­ry­bas su va­di­ na­mai­siais ban­di­tais, žur­na­lis­tams ki­lo įta­ri­mų, kad in­ter­ne­to tink­la­ la­pis įkur­tas ar­ba dėl po­kšto, ar­ ba iš­vi­lio­ti iš leng­va­ti­kių pi­ni­gų, pa­na­šiai kaip vei­kia lie­tu­viai ka­ li­niai, skam­bin­da­mi ir įti­ki­nė­da­ mi žmo­nes, kad ar­ti­mie­ji pa­te­ko į ne­lai­mę. „Mums rei­kės au­kos var­do, pa­ var­dės, te­le­fo­no nu­me­rio, dar­ bo­vie­tės ir ki­tų ad­re­sų, kur dau­ giau­sia pra­lei­džia­ma lai­ko. Vy­ro ma­ši­nos mar­kės ir vals­ty­bi­nio nu­ me­rio. Ir tiks­laus lai­ko, ka­da jis grįž­ta na­mo“, – aiš­ki­no laiš­ko au­ to­rius.

Ta­čiau au­kos nuo­trau­kos va­di­ na­mie­siems „ki­le­riams“ ne­rei­ kė­jo. To­liau su­si­ra­ši­nė­ji­mas vy­ko aiš­ki­nan­tis, kaip rei­kė­tų per­ves­ ti pi­ni­gus.

Elekt­ro­ni­niuo­se laiš­kuo­se va­ di­na­mie­ji žu­di­kai vis pri­min­da­vo, kad „už­sa­ko­vė“ kuo grei­čiau pri­ si­jung­tų prie spe­cia­lios sis­te­mos ir pa­pil­dy­tų tam tik­rą są­skai­tą. Bu­ vo smul­kiai aiš­ki­na­ma, kaip vei­kia pi­ni­gų pa­pil­dy­mo me­cha­niz­mas Ru­si­jo­je, ta­čiau į laiš­kus neat­sa­ kius po­rą sa­vai­čių, ne­tru­kus pa­si­ jau­tė ne­ri­mas.

Kas sa­vai­tę vis bu­vo pa­si­tei­rau­ ja­ma, ar klai­pė­die­tė per­si­gal­vo­ jo ir ar jai ne­be­rei­kia ban­di­tų pa­ slau­gų. Šiuo me­tu tink­la­la­pis jau yra už­ da­ry­tas, ja­me skel­bia­ma, kad šis pus­la­pis su­lau­kė re­kor­di­nio lan­ ky­to­jų skai­čiaus.

Lie­tu­vos tei­sė­sau­gi­nin­kai ne­no­ri ko­men­tuo­ti Ru­si­jo­je įkur­to tink­la­ la­pio tu­ri­nio. Esą tik pa­tei­kus su­si­ ra­ši­nė­ji­mo ko­pi­jas ir vi­są ki­tą me­ džia­gą pa­rei­gū­nai im­tų­si ver­tin­ti, po­kštas tai ar po­ten­cia­lių klien­tų paieš­kos bu­vo iš tie­sų vyk­do­mos in­ter­ne­te.

Prenumeratos skyrius: 397

714

„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 705 Evelina Zenkutė – Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Techninė redaktorė: Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštadienis, spalio 19, 2013

lietuva Įs­pė­jo ­ Ru­si­ją

Iš­si­gan­do ­ fil­mo

Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­ jos su­si­ti­ki­me ES penk­ta­die­ nį per­spė­jo Ru­si­ją dėl įves­to lie­ tu­viš­kų pie­no pro­duk­tų im­por­ to drau­di­mo. „Mū­sų nuo­mo­ne, prie­mo­nės yra ne­pro­por­cin­gos ir moks­liš­kai ne­pag­rįs­tos“, – sa­ko­ma ES pa­reiš­ki­me, ku­ris per­skai­ty­tas Pre­kių pre­ky­bos ta­ry­bos su­si­ti­ki­me Že­ne­vo­je.

Opo­zi­ci­jo­je esan­tys kon­ser­va­ to­riai va­kar pa­ra­gi­no so­cial­de­ mok­ra­tą Bro­nių Bra­daus­ką at­ si­sta­ty­din­ti iš Sei­mo Biu­dže­ to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­ nin­ko pa­rei­gų, rea­guo­da­mi į jo drau­di­mą tarp­tau­ti­nė­je kon­ fe­ren­ci­jo­je Sei­me pa­ro­dy­ti fil­ mą apie so­vie­tų ag­re­si­ją Sau­ sio 13-ąją.

28 proc.

– tiek ša­lies gy­ven­to­jų per 10 me­tų svars­ty­tų ga­li­my­bę dirb­ti už­sie­ny­je, kaip ro­do TNS LT at­lik­tas Eu­ro­ba­ro­met­ro ty­ri­mas.

Ko­mu­niz­mo au­koms – mu­zie­ju­s JAV Ru­si­jos in­for­ma­ci­niam ka­rui įgy­jant vis ar­ šes­nes ap­raiš­kas, idė­ja steig­ti ko­mu­niz­mo nu­si­kal­ti­mų mu­zie­jų JAV tam­pa vis rea­ les­nė. Esą tai tu­rė­tų įvyk­dy­ti per­vers­mą va­ka­rie­čių, per men­kai ži­nan­čių apie so­ vie­ti­nes rep­re­si­jas, są­mo­nė­je.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Du­ris at­ver­tų 2017-ai­siais

Lie­tu­vos at­sto­vas Eu­ro­pos Par­ la­m en­te pro­fe­so­r ius Vy­tau­tas Lands­ber­gis ir JAV is­to­ri­kas, Ko­ mu­niz­mo au­kų me­mo­ria­lo fon­do pir­mi­nin­kas Lee Ed­ward­sas va­kar pri­sta­tė uni­ka­lią idė­ją – iki 2017ųjų JAV sos­ti­nė­je Va­šing­to­ne įkur­ti tarp­tau­ti­nį ko­mu­niz­mo nu­si­kal­ti­ mų mu­zie­jų. Taip bū­tų pri­si­me­na­ mos šim­to­sios bol­še­vi­kų re­vo­liu­ci­ jos Ru­si­jo­je me­ti­nės.

Prie šios idė­jos pri­si­jung­ti kvie­ čia­mos vi­sos vals­ty­bės, nu­ken­tė­ju­ sios dėl ko­mu­nis­ti­nių re­ži­mų, tarp jų – ir Lie­tu­va. „Tai bū­tų at­mi­ni­mo mu­zie­jus, skir­tas 100 mln. au­kų pa­gerb­ti ir le­mia­miems įvy­kiams, to­kiems kaip žmo­nių gran­di­nė Bal­ti­jos ke­ ly­je ir įvy­kiai prie Vil­niaus te­le­vi­zi­ jos bokš­to, pri­si­min­ti“, – žur­na­lis­ tams sa­kė L.Ed­ward­sas. Ži­no­mo JAV is­to­ri­ko tei­gi­mu, mu­ zie­jus rink­tų ne tik is­to­ri­nius do­ku­ men­tus, bet ir apie nu­si­kal­ti­mus pen­kio­se da­bar­ti­nė­se ko­mu­nis­ti­nė­ se vals­ty­bė­se – Ki­ni­jo­je, Šiau­rės Ko­ rė­jo­je, Ku­bo­je, Lao­se ir Viet­na­me.

Mu­zie­ju­je Va­šing­to­ne bū­tų vyk­do­ ma edu­ka­ci­nė veik­la tiek JAV pi­lie­ čiams, tiek ki­tiems lan­ky­to­jams.

Su­lau­kė pa­lai­ky­mo

Idė­jai jau pri­ta­rė Lat­vi­jos par­la­ men­to va­do­vė Sol­vi­ta Abuol­ti­nia, o Veng­ri­ja net sky­rė mi­li­jo­ną do­le­rių. „Ti­ki­mės, jog mu­zie­jaus idė­ją vi­ sos Bal­ti­jos vals­ty­bės pa­rems vie­nin­ gai“, – iš­reiš­kė vil­tį L.Ed­ward­sas.

Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė ža­da svars­ ty­ti, kaip ga­lė­tų pri­si­dė­ti prie ko­ mu­niz­mo mu­zie­jaus Va­šing­to­ne stei­gi­mo, ir šį klau­si­mą ke­ti­na ap­ tar­ti su Lat­vi­jos bei Es­ti­jos pa­rei­ gū­nais. L.Ed­ward­sas ket­vir­ta­die­nį idė­ją ap­ta­rė su Sei­mo ir Vy­riau­sy­ bės at­sto­vais. „Kol kas pa­ža­dė­ti nie­ko ne­ga­li­ me, bet bū­ti­nai ap­svars­ty­si­me. Ma­ ny­čiau, bū­tų tiks­lin­ga pa­si­žiū­rė­ ti tei­gia­mai, juo la­biau kad Lie­tu­va jau yra pa­rė­mu­si pa­mink­lo ko­mu­ niz­mo au­koms sta­ty­bą Va­šing­to­ne.

Tai kil­nus ir ge­ras da­ly­kas. Su­ta­rė­ me, kad tę­si­me šį po­kal­bį“, – BNS sa­kė mi­nist­ro pir­mi­nin­ko pa­ta­rė­jas Aud­rius Brūz­ga.

Su L.Ed­ward­su Sei­me ket­vir­ta­ die­nį su­si­ti­kęs opo­zi­ci­jo­je esan­tis kon­ser­va­to­rius Ar­vy­das Anu­šaus­ kas sa­kė, kad Lie­tu­va tu­rė­tų pa­ rem­ti mu­zie­jaus įkū­ri­mą. „Jie ti­ki­si, kad Lie­tu­vos vals­ty­ bė, ku­rios pi­lie­čiai nuo ko­mu­niz­ mo ypač nu­ken­tė­jo, ir­gi ras ga­li­ my­bę pa­rem­ti mu­zie­jaus įkū­ri­mo idė­ją. Ži­no­ma, kad mes ir pa­ska­ tin­si­me, ir pa­ra­gin­si­me“, – BNS sa­kė is­to­ri­kas A.Anu­šaus­kas.

Siū­lo rink­ti au­kas

Pir­ma­sis vals­ty­bės va­do­vas po ne­p rik­l au­s o­m y­b ės at­k ū­r i­m o V.Lands­ber­gis sa­kė, kad Lie­tu­vos Sei­mas pa­rem­ti idė­ją ga­li ir pri­tar­ da­mas au­kų rin­ki­mui. „Pir­miau­sia, rei­kia po­zi­ty­vaus, pri­ta­rian­čio ir mo­ra­liai idė­ją re­ mian­čio nu­si­sta­ty­mo. Tai ga­li pa­ da­ry­ti tik Sei­mas, jei tik jis yra mo­ ra­liai ir po­li­tiš­kai pa­jė­gus pa­reikš­ti pa­ra­mą to­kiai idė­jai. Taip pat ga­

Lie­tu­va is­to­ri­jos kryž­ke­lė­se So­vie­tų Są­jun­gai 1940 m. oku­pa­

vus Lie­tu­vą, bu­vo nu­žu­dy­ta tūks­ tan­čiai žmo­nių, 1941-ųjų bir­že­lį dau­ giau nei 17 tūkst. gy­ven­to­jų iš­trem­ti iš ša­lies.

vy­bės taip pat ne­te­ko dau­giau nei 20 tūkst. prieš so­vie­tų oku­pa­ci­ją ko­vo­ju­ sių Lie­tu­vos par­ti­za­nų ir jų rė­mė­jų.

1991 m. sau­sį So­vie­tų Są­jun­gos ka­ri­

niams da­li­niams štur­muo­jant Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­tą bei Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­ ka­rui, ša­lį užė­mė na­cis­ti­nė Vo­kie­ti­ja. jos ko­mi­te­to pa­sta­tą žu­vo 14 žmo­nių, Na­ciai, daž­nai pa­de­da­mi vie­tos ko­la­ 31 bu­vo sun­kiai su­trik­dy­ta svei­ka­ta, bo­ran­tų, iš­žu­dė 90 pro­c. iš maž­daug dau­giau nei 1000 bu­vo ki­taip su­ža­ 208 tūkst. Lie­tu­vos žy­dų. Per so­vie­ti­ lo­ti. Tų pa­čių me­tų lie­pos 31-ąją Me­di­ nę oku­pa­ci­ją, val­dant dik­ta­to­riui Jo­ nin­kų mui­ti­nės po­ste bu­vo nu­žu­dy­ti si­fui Sta­li­nui, iki 1952 m. į la­ge­rius ir sep­ty­ni po­li­ci­jos ir mui­ti­nės pa­rei­gū­ trem­tį bu­vo iš­vež­ta 275 tūkst., fron­te nai, sau­go­ję so­vie­tų tuo­met dar ne­pri­ žu­vo 25 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, gy­ pa­žin­tos Lie­tu­vos vals­ty­bės sie­ną.

Net­ru­kus ki­lus vo­kie­čių ir so­vie­tų

100 mln.

– tiek ko­mu­niz­mo au­kų pa­gerb­ti bū­tų skir­tas mu­zie­jus.

Pro­jek­tas: V.Lands­ber­gio (kai­rė­je) ir JAV is­to­ri­ko L.Ed­ward­so ko­mu­niz­mo nu­si­kal­ti­mų mu­zie­jaus idė­ja jau

su­lau­kė pa­lai­ky­mo.

li­ma pa­reikš­ti pa­ra­mą ren­kant au­ kas pa­sau­li­nės reikš­mės mu­zie­jui kur­ti – Sei­mas dėl to ga­lė­tų kreip­ tis ir į Vy­riau­sy­bę. Nes ir pa­ts už­ da­vi­nys yra pa­sau­li­nės reikš­mės – stab­dy­ti ga­li­mus re­ži­mo re­ci­dy­vus, pa­si­kar­to­ji­mus. Juk įvai­rio­se ša­ly­ se, įskai­tant mu­sul­mo­niš­kas, yra pa­gun­dų įves­ti kru­vi­nas, rep­re­ sy­vias dik­ta­tū­ras. Jei aš tu­rė­čiau įta­kos vals­ty­bė­je, priim­čiau to­ kius spren­di­mus“, – apie ini­cia­ ty­vą rink­ti au­kas mu­zie­jui kal­bė­ jo V.Lands­ber­gis.

Pro­fe­so­riaus tei­gi­mu, tin­ka­mas ko­mu­niz­mo nu­si­kal­ti­mų įver­ti­ni­

mas svar­bus sie­kiant už­kirs­ti ke­lią se­lek­ty­viam tei­sin­gu­mui. Šis ter­ mi­nas pa­sta­ruo­ju me­tu esą daž­nai tai­ko­mas po­ko­mu­nis­ti­nėms ša­ lims, kri­ti­kuo­jant jas dėl ne­pa­kan­ ka­mo teis­mų ne­prik­lau­so­mu­mo. „La­bai daug kur ban­do­ma sa­ky­ ti, kad na­cių nu­si­kal­ti­mai di­des­ ni ne­gu so­vie­tų bol­še­vi­kų. O kuo tai skai­čiuo­ja­ma, jei­gu pa­gal au­kų skai­čių išei­tų at­virkš­čiai? Bet gal­ būt kai kas tu­ri dau­giau sim­pa­ti­ jų bol­še­vi­kams, o ma­žiau sim­pa­ ti­jų na­ciams. Bet šiuo at­ve­ju mes kal­ba­me apie pir­mi­nį išei­ties taš­ ką – apie at­mi­ni­mą ir pa­gar­bą. Ir

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

čia ne­tu­rė­tų bū­ti se­lek­ty­vu­mo“, – kal­bė­jo eu­ro­par­la­men­ta­ras.

Gin­ti pro­vo­ka­ci­jas – ab­sur­das

Be­je, jis kal­bė­jo ir apie šiais lai­kais vyks­tan­tį ko­mu­niz­mo nu­si­kal­ti­mų nei­gi­mą. Pa­vyz­džiui, ne­se­niai per Pir­mą­jį Bal­ti­jos ka­na­lą (PBK) pa­ro­ dy­tą pro­pa­gan­di­nę lai­dą, nei­gian­čią, jog už sau­sio 13-osios žu­dy­nes at­sa­ kin­gas so­vie­tų re­ži­mas. „Bū­tent dėl to­kių da­ly­kų ir bus ku­ria­mas mu­ zie­jus, kad bū­tų ži­no­ma apie tai, kas įvy­ko, apie ko­vas prie te­le­vi­zi­jos bokš­to, apie Lie­tu­vos par­la­men­to gy­ny­bą“, – ti­ki­no ir sve­čias iš JAV.

8

šeštadienis, spalio 19, 2013

10p.

„Green­pea­ce“ Ru­si­jo­je kaip rei­ka­las pri­si­dir­bo.

pasaulis

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Et­ni­nio smur­to pliūps­ni Ką Ru­si­jos val­džia pa­sė­jo, tą ir pjau­na. Taip nau­ją et­ni­nio smur­to pro­trū­kį Ru­si­jo­je ver­ti­na ap­žval­gi­nin­kai ir įspė­ja, kad val­džia jau ne­bė­ra pa­jė­gi su­val­dy­ti pa­vo­jin­gų pro­ce­sų.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Su­ba­dė pei­liu

Prie pie­ti­nia­me Mask­vos pa­kraš­ ty­je esan­čio na­mo laip­ti­nės du­ rų įtai­sy­ta ka­me­ra už­fik­sa­vo, kaip ne­pa­žįs­ta­ma­sis per­se­kio­ja mer­gi­ ną. Ši ban­do įei­ti į laip­ti­nę, bet vy­ ras ne­lei­džia, grie­bia ją už ran­kų ir už vei­do, ban­do ap­ka­bin­ti, nuim­ti striu­kės gob­tu­vą. Įra­še ma­ty­ti, kad mer­gi­na ver­kia.

Vie­ną aki­mir­ką jai pa­vyks­ta įsmuk­ti į laip­ti­nę ir už­trenk­ti du­ ris. Tuo­met su­py­kęs sve­čias ima lie­ti įtū­žį ant jau­nos po­ros – Je­go­ro ir Kse­ni­jos, ku­ri ėjo na­mo iš bou­ lin­go klu­bo. Už­ver­da muš­ty­nės.

Net­ru­kus kad­re pa­si­ro­do Kse­ ni­ja, ji bė­ga ir šau­kia­si pa­gal­bos.

Tuo me­tu pei­liu su­žeis­tas Je­go­ras jau gu­li ant ša­li­gat­vio. Iš­bė­ga kai­ my­nai, liu­di­nin­kai iš­kvie­čia grei­ tą­ją pa­gal­bą, bet iš­gel­bė­ti jau­nuo­ lio gy­vy­bės me­di­kai jau ne­bes­pė­ja.

Kau­ka­zie­tiš­kos iš­vaiz­dos už­puo­li­ kas, ku­rį už­fik­sa­vo vaiz­do ka­me­ra, pa­spru­ko. Netrukus policija sulau­ kė įtariamą azerbaidžanietį.

Riau­šės, rei­das ir areš­tai

Praė­ju­sį sek­ma­die­nį Mask­vos Va­ ka­rų Bi­riu­lio­vo ra­jo­ne įvyk­dy­ta 25 me­tų Je­go­ro Ščer­ba­ko­vo žmog­žu­ dys­tė įžie­bė di­de­lį gais­rą, ku­ris sos­ ti­nės pra­mo­ni­nį pa­kraš­tį pa­ver­tė tik­ra ka­ro zo­na. Įtū­žę na­cio­na­lis­tai, pri­si­jun­gę prie tai­kių pi­lie­čių pro­ tes­to, ėmė siau­tė­ti – dau­žė par­duo­

tu­vių vit­ri­nas ir pul­di­nė­jo sau­gu­mo tar­ny­bų pa­rei­gū­nus. Riau­ši­nin­kų tai­ki­niu ta­po mais­to pro­duk­tų tur­ gus, lai­ko­mas ne­le­ga­lių imig­ran­tų liz­du. Vi­sos sos­ti­nės sau­gu­mo pa­ jė­gos ke­lias va­lan­das bu­vo mo­bi­li­ zuo­tos mal­šin­ti riau­šių, pa­rei­gū­nai už­blo­ka­vo gat­ves, virš ra­jo­no skrai­ dė po­li­ci­jos sraig­tas­par­niai.

Įvy­kiai Bi­riu­lio­ve pa­ro­dė, kad val­džia ge­ro­kai pa­vė­la­vo ban­dy­da­ma iš­spręs­ ti pro­ble­mą te­ra­ peu­ti­niu bū­du. Te­ko grieb­tis chi­rur­gi­jos.

Su­žeis­ti 23 žmo­nės, tarp jų pen­ ki po­li­ci­nin­kai ir omo­ni­nin­kų ba­ ta­lio­no va­das, ga­vęs bu­te­liu per gal­vą. Dau­gu­ma iš 380-ies su­lai­ ky­tų­jų bu­vo pa­leis­ti po ap­klau­sos ir pro­fi­lak­ti­nio po­kal­bio, o 70 iš­ kvies­ti į teis­mą.

Po riau­šių mais­to pro­duk­tų tur­ gu­je bu­vo įvyk­dy­tas po­li­ci­jos rei­das prieš imig­ran­tus. Maž­daug 1200 žmo­nių su­lai­ky­ti, sie­kiant pa­tik­ rin­ti jų kri­mi­na­li­nius ry­šius. Per rei­dą tur­gu­je pa­rei­gū­nai taip pat ra­do au­to­mo­bi­lį su stam­bia pi­ni­ gų su­ma ir gink­lais. Po sa­ni­ta­ri­jos ins­pek­ci­jos tur­gus bu­vo už­da­ry­tas pen­kioms die­noms.

V.Pu­ti­no žo­džiai – vė­jais

Mask­vos me­ras Ser­ge­jus So­bia­ni­ nas po su­si­ti­ki­mo su pre­zi­den­tu Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu su­kū­rė spe­cia­ lų­jį šta­bą pa­dė­čiai Va­ka­rų Bi­riu­ lio­ve su­re­gu­liuo­ti.

Iro­niš­ka, bet vos ke­lios die­nos prieš tai V.Pu­ti­nas pa­reiš­kė, kad ne­ke­ti­na įves­ti vi­zų bu­vu­sioms SSRS ša­lims, ir pri­dū­rė, jog tar­ p-et­ni­nes pro­ble­mas rei­kia spręs­ ti ki­to­kiais bū­dais – pa­vyz­džiui, pa­de­dant imig­ran­tams adap­tuo­tis prie Ru­si­jos rea­li­jų. „Įvy­kiai Bi­riu­lio­ve pa­ro­dė, kad val­džia ge­ro­kai pa­vė­la­vo ban­dy­da­ ma iš­spręs­ti pro­ble­mą te­ra­peu­ti­niu bū­du, – ra­šė laik­raš­tis „No­va­ja Ga­ ze­ta“. – Te­ko grieb­tis chi­rur­gi­jos ir kvies­tis po­li­ci­ją, kad ši už­kirs­tų ke­ lią po­gro­mams.“ Iro­niš­ka at­ro­do ir tai, kad S.So­ bia­ni­nas per Mask­vos me­ro rin­ki­ mų kam­pa­ni­ją šie­met taip pat iš­ trau­kė kse­no­fo­bi­jos kor­tą. Ne tik jis, bet ir ki­ti kan­di­da­tai ban­dė iš­ nau­do­ti imigrantų klausimą sa­vo nau­dai.

Gi­lios šak­nys

Ru­si­jos sos­ti­nė­je gy­ve­na dau­ giau nei mi­li­jo­nas išei­vių iš bu­vu­ sių SSRS res­pub­li­kų Vi­du­rio Azi­jo­ je ir Kau­ka­zo, maž­daug 300 tūkst. jų – ne­le­ga­liai. At­vy­kė­liai iš Vi­du­ rio Azi­jos daž­niau­siai dir­ba sta­ty­ bų, gat­vių šla­vi­mo ir ki­tus men­kai ap­mo­ka­mus dar­bus, daž­nai gy­ve­na ne­žmo­niš­ko­mis są­ly­go­mis. Kau­ka­ zie­čiai daž­niau už­sii­ma pre­ky­ba,

Pri­si­žai­dė: imig­ran­tai ta­po pa­to­giu at­pir­ki­mo ožiu ir Ru­si­jos va­džiai, ir vi­s

pra­ktiš­kai oku­pa­vę mies­to tur­ga­ vie­tes. Vi­si jie pa­pras­tai gy­ve­na už­ da­ro­mis bend­ruo­me­nė­mis ir lai­ko­ si sa­vo tai­syk­lių.

An­ti­pa­ti­ja to­kiems imig­ran­tams, pa­si­reiš­kian­ti bui­ti­nia­me lyg­me­ ny­je, tu­ri ir gi­les­nių šak­nų. Po So­ vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mo at­gi­jęs ru­ sų tau­ti­nio pa­si­di­džia­vi­mo jaus­mas, ska­ti­na­mas ir vals­ty­bi­niu lyg­me­niu, su­kė­lė ša­lu­ti­nį efek­tą: at­si­ra­do ult­ ra­na­cio­na­lis­ti­nių gru­puo­čių.

Kaip vals­ty­bi­nio na­cio­na­liz­mo pa­vyz­dį eks­per­tai pa­tei­kia ka­zo­kų at­gi­mi­mą. Šis ka­rių luo­mas, ku­ ris bu­vo per­se­kio­ja­mas bol­še­vi­kų,

šian­dien at­gi­jo vi­suo­me­ni­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, ko­vo­jan­čio­mis prieš ne­le­ga­lius mig­ran­tus.

Prak­t iš­kai ne­kont­ro­l iuo­ja­m ą mig­ra­ci­ją dau­ge­lis ru­sų ver­ti­na kaip įvai­rių pro­ble­mų šal­ti­nį. Kas­ me­tis „Ru­sų mar­šas“, or­ga­ni­zuo­ ja­mas na­cio­na­lis­tų di­džiuo­siuo­ se Ru­si­jos mies­tuo­se, su­trau­kia ne­ma­žai da­ly­vių, pro­tes­tuo­jan­čių prieš val­džios ne­su­ge­bė­ji­mą, jų žo­ džiais ta­riant, ap­sau­go­ti ru­sų tau­tą nuo imig­ran­tų ant­plū­džio.

Prie na­cio­na­liz­mo daž­nai pri­si­ de­da ir re­li­gi­nis ne­pa­kan­tu­mas. 20 pro­c. Ru­si­jos pi­lie­čių iš­pa­žįs­ta is­

Konf­lik­tų chro­no­lo­gi­ja 2006 m. Ka­re­li­jos Kon­do­po­gos mies­ te ki­lo di­de­li et­ni­niai ne­ra­mu­mai. Jie pra­si­dė­jo po to, kai še­ši išei­viai iš Če­ čė­ni­jos ir Da­ges­ta­no, ap­si­gink­la­vę pei­ liais, laz­do­m is bei me­ta­l i­n iais stry­ pais, at­vy­ko prie vie­no res­to­ra­no at­ ker­šy­ti už su­muš­tą drau­gą ir per ma­ si­nes muš­ty­nes su vie­tos gy­ven­to­jais nu­žu­dė du žmo­nes, dar de­vy­nis su­ žei­dė. Ki­tą die­ną mies­te pra­si­dė­jo mi­ tin­gai ir po­gro­mai, bu­vo pa­de­gi­nė­ja­ mi kau­ka­zie­čiams pri­klau­san­tys kios­ kai. De­monst­ran­tai rei­ka­la­vo iš­va­ly­ti iš vie­tos tur­gaus kau­ka­zie­čius. Po šių įvy­k ių „Kon­do­po­ga“ ta­po bend­r i­n iu žo­džiu, tai­ko­mu vi­siems pa­na­šaus ti­ po konf­lik­tams.

2010 m. gruo­dį Mask­vos Ma­nie­žo aikš­tė­je ki­lo ma­si­n iai ne­ra­mu­mai, ku­riuos pa­kurs­tė fut­bo­lo sir­ga­liaus Je­ go­ro Svi­ri­do­vo žū­tis per muš­ty­nes su kau­ka­zie­čiais. 5 tūkst. žmo­nių su­si­rin­ ko į mi­tin­gą, o šis pe­rau­go į su­si­rė­mi­ mus su po­li­ci­ja. Mi­tin­go da­ly­viai skan­ da­vo na­cio­na­lis­ti­nius šū­kius, pul­di­nė­ jo ne­sla­viš­kos iš­vaiz­dos praei­vius. Po ke­lių die­nų pa­si­gir­do pra­ne­ši­mų, kad „kau­ka­zie­čiai“ ruo­šia at­sa­ko­mą­ją ak­ ci­ją. Tei­sė­sau­ga su­trau­kė gau­sias pa­ jė­gas į pla­nuo­ja­mą su­si­rė­mi­mų vie­ tą ir už­kir­to ke­lią ma­si­niams ne­ra­mu­ mams, bet sos­t i­nė­je bu­vo už­fi k­suo­ ta daug lo­ka­lių muš­ty­nių tarp ru­sų ir kau­ka­zie­čių.

2011 m. va­sa­rą Sag­ros kai­me, esan­ čia­me už 40 km nuo Je­ka­te­rin­bur­go, ki­lo konf­l ik­tas tarp vie­tos gy­ven­to­jų ir atsikrausčiusios či­go­nų šei­mos, ku­ rią vie­ti­niai kal­ti­no va­gys­tė­mis ir pre­ ky­ba nar­ko­ti­kais. Po ei­li­nės va­gys­tės vie­ti­niai rei­ka­la­vo iš či­go­nų iš­si­kel­ti, o šie krei­pė­si pa­gal­bos į azer­bai­d ža­nie­ čių gau­ją ir pa­sky­rė su­si­ti­k i­mą san­ty­ kiams iš­siaiš­k in­ti. Vie­ną va­ka­rą su­ž i­ no­ję, kad link kai­mo ju­da 15 au­to­mo­bi­ lių, vie­ti­niai krei­pė­si į po­li­ci­ją, bet ne­ su­lau­kę jo­k ios reak­ci­jos pa­tys su­ren­ gė pa­sa­lą ir ap­šau­dė at­v y­k u­sią nu­si­ kal­tė­l ių gau­ją iš me­d žiok­l i­n ių šau­t u­ vų. Per susirėmimą žu­vo vie­nas azer­ bai­d ža­nie­tis.

9

šeštadienis, spalio 19, 2013

pasaulis Pro­tes­tai ­ prieš tau­py­mą

At­si­sa­kė ­ na­rys­tės

At­šauk­tos ­ pa­mo­kos

Ro­mo­je tūks­tan­čiai žmo­nių va­kar pro­tes­ta­vo prieš griež­ to tau­py­mo po­li­ti­ką, ša­lį apė­ mus da­li­niam su­si­sie­ki­mo tink­lų strei­kui, dėl ku­rio bu­vo at­šauk­ta de­šim­tys skry­džių, taip pat au­to­bu­sų ir trau­ki­nių rei­sų. Par­la­men­tas svars­to ki­tų me­tų biu­dže­tą, ku­ria­me nu­ma­ty­ti to­les­ni kar­py­mai.

Sau­do Ara­bi­ja va­kar at­si­sa­ kė na­rys­tės Jung­ti­nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je ir kal­ti­no šią itin di­de­les ga­lias tu­rin­čią tarp­tau­ti­nę ins­ti­tu­ci­ją tai­kant dve­jo­pus stan­dar­tus. Kar­tu su Sau­do Ara­bi­ja per ket­vir­ ta­die­nio bal­sa­vi­mą Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­re bu­vo iš­rink­ta ir Lie­tu­va.

Pa­ry­žiu­je ir ki­tur Pran­cū­zi­jo­je va­kar ne­bu­vo pa­mo­kų pus­ šim­ty­je mo­kyk­lų, nes moks­ lei­viai tę­sė pro­tes­tus dėl už­ sie­nie­čių moks­lei­vių de­por­ta­ vi­mo. Šie pro­tes­tai pra­si­dė­jo ket­vir­ta­die­nį, kai bu­vo pa­vie­ šin­ta in­for­ma­ci­ja apie 15-me­ tės ro­mų mer­gai­tės Leo­nar­ dos Dib­ra­ni de­por­ta­vi­mą.

is, ku­rio ir rei­kė­jo lauk­ti „Iš es­mės Ru­si­ja kar­to­ja Pran­cū­ zi­jos klai­das, ku­ri pa­si­rin­ko mar­gi­ na­li­za­ci­jos po­li­ti­ką, kai vie­tos gy­ ven­to­jai ir at­vy­kė­liai gy­ve­na tar­si at­ski­rai vie­ni nuo ki­tų. Mig­ran­tai pri­si­jun­gia prie bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to kū­ri­mo, bet tuo pat me­ tu jie yra at­skir­ti, neį­jung­ti į ša­lies so­cia­li­nį gy­ve­ni­mą. Ki­tas pa­vyz­dys – Vo­kie­ti­ja. Ji vyk­do vi­siš­kai prie­ šin­gą po­li­ti­ką, ban­do už­tik­rin­ti kuo glau­des­nę vie­tos gy­ven­to­jų ir at­vy­ kė­lių są­vei­ką“, – dės­tė O.Gu­li­na.

Dži­nas iš­leis­tas iš bu­te­lio

300

tūkst.

– maž­daug tiek ne­le­ga­lių imig­ran­tų gy­ve­na Mask­vo­je.

­suo­me­nei, bet žai­di­mai na­cio­na­liz­mo kor­ta pa­sie­kė pa­vo­jin­gą ri­bą. „Reu­ters“ nuo­tr.

la­mą, bet re­li­gi­nė nea­py­kan­ta pa­ pras­tai pa­si­reiš­kia tarp vie­tos gy­ ven­to­jų ir imig­ran­tų.

Veik­ti rei­kė­jo anks­čiau

Ko­men­tuo­da­mi pa­sta­rą­jį et­ni­ nio konf­lik­to pro­trū­kį, eks­per­tai ir ap­žval­gi­nin­kai vie­nu bal­su kons­ta­ tuo­ja: Ru­si­jos val­džia pjau­na tai, ką pa­ti pa­sė­jo. „Kiek­vie­nas žings­nis mig­ra­ci­ jos po­li­ti­ko­je tu­ri bū­ti ap­skai­čiuo­ tas 10–15 me­tų į prie­kį, – te­le­vi­zi­ jai „Eu­ro­news“ sa­kė Ol­ga Gu­li­na iš Ber­ly­no mig­ra­ci­jos po­li­ti­kos ins­ ti­tu­to. – Tai, ką mes pa­da­ry­si­me

šian­dien, mums at­si­lieps po 5–10 me­tų. O tai, ką mes šian­dien ma­ to­me Ru­si­jo­je, yra veiks­mų, pa­da­ ry­tų prieš 10–15 me­tų, re­zul­ta­tas.

No­rė­da­mi iš­veng­ti maiš­to, įvy­ku­ sio Mask­vo­je, tu­rė­jo­me gal­vo­ti apie tai ge­ro­kai anks­čiau. Da­bar tu­ri­me pa­mąs­ty­ti, ko­kių prie­mo­nių im­tis, kad atei­ty­je to­kių įvy­kių ti­ki­my­bė su­ma­žė­tų.“ Pa­sak eks­per­tės, so­cio­lo­gai iš­ ski­ria ke­tu­rias vie­tos gy­ven­to­jų ir imig­ran­tų są­vei­kos for­mas: in­teg­ra­ ci­ją, asi­mi­lia­ci­ją, seg­re­ga­ci­ją ir mar­ gi­na­li­za­ci­ją. O.Gu­li­nos ma­ny­mu, Ru­si­ja pa­si­rin­ko ne­tin­ka­mą ke­lią.

2013 m. lie­pą per konf­l ik­tą dėl mer­ gi­nos če­čė­nų paaug­liui skal­pe­liu nu­ žu­d žius 20-me­t į ru­są, Sa­ra­to­vo sri­ ties Pu­ga­čio­vo mies­te ki­lo pro­tes­ tai ir ma­si­nės muš­ty­nės tarp vie­tos gy­ven­to­jų ir če­čė­nų dias­po­ros. Vie­ti­ niai ban­dė su­de­gin­ti kau­ka­zie­čių ka­ vi­nę ir blo­ka­vo greit­ke­l į, rei­ka­lau­da­ mi iš­kel­din­ti če­čė­nus iš mies­to. Į vie­ tos po­l i­t i­k ų ra­g i­n i­mus nu­si­ra­m in­t i skrie­jo kiau­ši­niai ir buteliai su vande­ niu. Su­val­dy­ti pa­dė­tį ban­dė ke­li tūks­ tan­čiai po­li­ci­nin­kų, taip pat bu­vo už­ draus­ta pre­ky­ba al­ko­ho­liu. Pu­ga­čio­ vo gy­ven­to­jų pa­lai­ky­mo ak­ci­jos bu­ vo su­reng­tos Sankt Pe­ter­bur­ge ir ki­ tuo­se Ru­si­jos mies­tuo­se.

„Kur lauk­ti nau­jo Bi­riu­lio­vo?“ – to­kį klau­si­mą už­duo­da Ru­si­jos ži­ niask­lai­da ir pra­ne­ša, kad tei­sė­ sau­ga puo­lė su­da­ry­ti ki­tų ga­li­mų karš­tų taš­kų Mask­vo­je są­ra­šą. Ta­ čiau iš­lei­dus dži­ną iš bu­te­lio la­bai sun­ku jį su­kiš­ti at­gal.

To­kiuo­se dar­bi­nin­kų ra­jo­nuo­ se, kaip Bi­riu­lio­vas, se­niai įsi­ga­lė­ jo sa­vi­va­lės ir be­tei­siš­ku­mo at­mos­ fe­ra, ku­rią tik įtvir­ti­na ko­rum­puo­ta po­li­ci­ja bei pai­nūs mig­ra­ci­jos įsta­ ty­mai. Gy­ven­to­jai skun­džia­si, kad tam­siu pa­ros me­tu bi­jo ei­ti nuo sto­te­lės iki na­mų, nes kie­mus už­ tvin­dė at­vy­kė­liai pie­tie­čiai, mėgs­ tan­tys ka­bi­nė­tis prie mer­gi­nų.

Ki­ta ver­tus, įkau­šu­sių chu­li­ga­nų sla­vų pa­mėg­tos Mask­vos pa­kraš­čių alė­jos at­ro­do ne­ką sau­ges­nės. To­ dėl, anot kai ku­rių so­cio­lo­gų, ne­ mei­lė imig­ran­tams tik mas­kuo­ ja gi­les­nes pro­ble­mas: tei­sė­sau­gos ko­rup­ci­ją ir ne­veiks­nu­mą, žmo­ nių ne­pa­si­ten­ki­ni­mą sa­vo pa­dė­ti­ mi, so­cia­li­nę ne­ly­gy­bę.

Bai­mė ir pyk­tis yra pui­ki dir­ va na­cio­na­lis­ti­nėms nuo­tai­koms, o esant to­kiai at­mos­fe­rai au­ko­mis tam­pa ir nie­kuo dė­ti imig­ran­tai, ku­rie tik sten­gia­si dirb­ti sa­vo dar­ bą, ir to­kie vai­ki­nai kaip J.Ščer­ ba­ko­vas, ku­ris no­rė­jo ap­gin­ti sa­ vo mer­gi­ną.

Komentarai

Ber­na­ras Iva­no­vas

Vy­tau­to Di­d žio­jo uni­ver­si­te­to do­cen­tas

T

ai la­biau­siai V.Pu­t i­no au­to­r i­ ta­r i­n io re­ž i­mo po­l i­t i­kos re­ zul­ta­tas. Jau de­š im­t is me­t ų mul­t i­n a­c io­n a­l i­nė­j e Ru­s i­j o­ je ne­s pren­d žia­mos rim­tos tau­t i­nės pro­ble­mos. Jų ban­do­ma ne­pas­te­b ė­ ti, o ko­va su šo­v i­n iz­mu yra tik po­l i­t i­ nio su­si­do­ro­ji­mo įran­k is. Na­cio­na­l is­ tai yra di­d žiau­sia grės­mė V.Pu­t i­nui, ir jis tai su­pran­ta. Da­bar ma­to­me, kad jo ap­l in­kos pro­pa­gan­d i­n in­kai sie­k ia pe­ rim­t i na­c io­na­l is­t ų šū­k ius ir taip ka­

Jul­j a­n as Ja­c ho­v i­č ius

Ry­t ų Eu­ro­p os stu­d i­jų cent­ro ana­l i­t i­k as

N

ei­g ia­m ą mig­r an­t ų įvaiz­ dį le­m ia daug prie­ž as­č ių, to­k ių kaip ne­p a­k an­k a­m a da­l ies vi­suo­me­nės eko­no­ mi­nė pa­dė­t is, ži­n iask­l ai­dos įta­k a, di­ de­lę reikš­mę tu­r i ir da­l ies mig­ran­t ų veiks­mai. Taip pat svar­bų vaid­me­n į at­l ie­ka is­to­r i­nė at­m in­t is, kul­t ū­ros, re­ li­g i­jos ir men­ta­l i­te­to skir­t u­mai, ša­l ies mig­ra­c i­nė po­l i­t i­k a.

Dau­g e­ly­j e ša­l ių pa­s te­bi­m a ten­den­ ci­ja, kad eg­z is­t uo­jant di­de­l iam imig­ ran­t ų mas­t ui vie­tos bend­r uo­me­nė pra­de­da juos kal­t in­t i dar­bo vie­t ų „ati­ mi­nė­ji­mu“. Su ana­lo­g iš­k a pro­ble­m a su­s i­du­r ia ir di­d žiau­s ių Ru­s i­jos mies­ tų gy­ven­to­jai. „Vie­t i­n iai“, ypač vi­du­r i­ nio bei že­mes­n io sluoks­n ių at­s to­vai, ne­p a­ten­k in­t i sa­vo esa­m a eko­no­m i­ ne pa­dė­t i­m i, dėl ši­to yra lin­kę kal­t in­t i mig­ran­t us. Ki­t a ver­t us, „vie­t i­n ių“ ne­ ri­mas yra pa­g rįs­tas, did­m ies­čių imig­ ran­t ai iš tie­s ų pa­s i­ž y­m i sa­vo vers­lu­ mu, bė­da tik ta, kad da­l ies imig­ran­t ų vers­l as ne vi­s a­d a le­g a­lus ir kar­t ais net yra kri­m i­na­l i­n is.

Nepasitenkinimą sukelia ir ekono­ minių migrantų pasiryžimas dirb­ ti sunkius fizinius darbus už žemą darbo užmokestį, dažnu atveju – ne­ legaliai. Įtam­p ą taip pat ku­r ia men­t a­l i­te­to bei kul­t ū­r i­n iai skir­t u­mai tarp mig­ran­t ų

na­l i­z uo­ja pa­s i­pik­t i­n i­m ą. Šiuo me­t u jam tam­p a vis sun­k iau tai su­b a­l an­ suo­t i, nes iš­š ū­k iai kur kas rim­tes­n i, ne­g u bu­vo prieš ke­le­t ą me­t ų, kai jis už­d rau­dė Dmit­r i­j aus Ro­go­z i­no na­ cio­n a­l is­t i­nę par­t i­j ą „Ro­d i­n a“. Da­b ar D.Ro­go­z i­nas yra vy­r iau­sy­b ės na­r ys, t. y. vi­s iš­k ai „pri­jau­k in­t as“. Atei­n an­ čių nau­jų na­cio­na­l is­t i­n ių vei­kė­jų taip leng­vai ne­bus ga­l i­ma pa­ž a­b o­t i, nes Ru­si­ja, kaip vals­ty­bė, pra­ran­da rei­k ia­ mas prie­mo­nes. Vals­t y­b ė deg­ra­duo­ ja, ir tam di­d žiu­lę įta­ką tu­r i ko­r up­ci­ja, ku­r i ta­po na­cio­na­l i­ne grės­me Ru­si­jo­ je. Vi­sų lyg­me­nų pa­rei­g ū­nai ko­r um­ puo­t i, pa­s i­duo­da įvai­r ioms įta­koms.

Val­d žios ver­t i­ka­lė jau žlun­ga, tad tik lai­ko klau­si­mas, ka­da tai įvyks. Ar tai bus stai­g us įvy­k is, ar vir­t i­nė smul­k ių, nė­ra es­m iš­k a. Es­m iš­k a, kad bū­tent ult­ra­n a­c io­n a­l is­t ai su­n ai­k ins V.Pu­t i­ no re­ž i­mą, o tai ga­l i tu­rė­t i la­bai rim­ tų ir geo­po­l i­t i­n ių pa­da­r i­n ių.

ir et­n i­n ių ru­s ų. Ypač imig­ran­t ams iš Kau­k a­zo bū­d in­gas sa­v i­t as, ru­s ų po­ žiū­r iu, ka­r in­g as ir ag­re­s y­v us tem­ pe­r a­men­t as, ku­r is ap­s un­k i­n a vi­s ų et­n i­n ių gru­pių in­teg­ra­c i­j ą vi­s uo­me­ nė­j e. Be to, pa­č ioms imig­ran­t ų gru­ pėms dėl įvai­r iau­s ių prie­ž as­č ių bū­ din­g a gy­ven­t i tam tik­rais kla­n ais ir kur­t i sa­v i­t ą tvar­k ą „sve­č iuo­se“. Šis at­ si­sky­r i­mas kar­t u su kul­t ū­r i­n iais bei re­l i­g i­n iais skir­t u­m ais, ku­r iuos taip pat mėgs­t a „afi­š uo­t i“ da­l is imig­ran­ tų, ne tik su­ke­l ia ne­p a­s i­ten­k i­n i­m ą, bet ir ver­č ia abi pu­s es jaus­t is ne­s au­ gias – prie­š iš­k as.

Prie „pa­vo­jin­go imig­ran­to“ įvaiz­d žio for­ma­v i­mo­si, be abe­jo­nės, pri­si­de­da ir is­to­r i­nė at­m in­t is, ypač ka­rai Če­čė­ ni­jo­je, nu­si­ne­šę dau­g y­bės et­n i­n ių ru­ sų gy­v y­b ę. Taip pat Kau­ka­zo se­pa­ra­ tis­t ų bei ekst­re­m is­t ų or­g a­n i­z uo­t i te­ro­ro iš­puo­l iai Mask­vo­je ne­p ag­r įs­ tai de­mo­n i­za­vo is­la­mo re­l i­g i­ją, ku­r ią iš­pa­ž įs­ta di­d žio­ji da­l is mig­ran­t ų. Re­ li­g i­nė bai­mė au­ga ir to­l iau, nes at­ski­ ro­s e Šiau­rės Kau­k a­zo res­pub­l i­ko­s e, la­biau­siai Da­ges­t a­ne, ekst­re­m iz­mas ir jį ly­d in­t is te­ro­r iz­mas ta­p o kas­d ie­ ny­be.

Nors Ru­s i­j a ir yra dau­g ia­t au­tė fe­de­ ra­c i­nė vals­t y­b ė, et­n i­nė ru­s ų bend­ ruo­me­nė daž­n ai tai pa­m irš­t a, to­dėl tiek vi­d i­n iai mig­r an­t ai iš fe­de­r a­c i­ jos res­pub­l i­k ų, tiek imig­ran­t ai iš ki­ tų ša­l ių trak­t uo­ja­m i vie­no­dai. Ne­p a­ to­g io­j e pa­dė­t y­j e at­s i­du­r ia ir Ru­s i­j os po­l i­t i­n is eli­t as. Ša­l ies mig­ra­c i­nė po­ li­t i­k a pa­k an­k a­m ai ne­s u­val­do ne­le­ ga­l ių imig­ran­t ų srau­to, o le­g a­l iems imig­ran­t ams da­b ar­t i­nė­je si­t ua­c i­jo­je in­teg­r uo­t is vi­s uo­me­nė­j e se­k a­s i vis sun­k iau. Kol ši­t a pro­ble­ma ne­bus iš­ spręs­t a, vi­s uo­me­nės ne­p a­s i­ten­k i­n i­ mas vis di­dės.

10

ŠeštADIENIS, spalio 19, 2013

pasaulis

„Green­pea­ce“ Ru­si

pasaulio darbotvarkė

KUR? Lie­tu­vo­je ir Uk­rai­no­je. KA­DA? Spa­lio 21 d.

Atvyks inspektoriai Ru­si­jos var­to­to­jų tei­sių tar­ny­ba „Ros­pot­reb­na­dzor“ at­siųs ins­pek­to­rius į Uk­rai­ nos kon­di­te­ri­jos fab­ri­kus „Ros­hen“ bei Lie­tu­vos pie­no per­dir­bi­mo įmo­nes ir tik­ rins pro­duk­ci­ją, ku­rios im­por­tas į Ru­si­ją bu­vo su­stab­dy­tas. „Ros­hen“ sal­du­my­nų im­por­tas su­stab­dy­tas nuo lie­pos pa­bai­gos, o lie­tu­viš­kų pie­no pro­duk­tų – nuo spa­lio 7 d. Ir vie­nu, ir ki­tu at­ve­ju Ru­si­jos pa­rei­gū­nai reiš­kė prie­kaiš­tus pro­duk­ tų ko­ky­bei, bet ap­žval­gi­nin­kai šiuo­se veiks­muo­se įžvel­gė ir po­li­ti­nių mo­ty­vų.

KUR? Lon­do­ne. KA­DA? Spa­lio 22 d.

ieškos kelio į taiką Si­ri­jos drau­gų gru­pės už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rai su­si­rinks Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos sos­ti­nė­je ap­tar­ti pla­nuo­ja­mos su­reng­ti va­di­na­mo­sios ant­ro­sios Že­ne­ vos kon­fe­ren­ci­jos. Per šią kon­fe­ren­ci­ją, ku­ri ga­li bū­ti su­reng­ta lapk­ri­čio pa­ bai­go­je ar­ba gruo­dį, ti­ki­ma­si su­so­din­ti prie de­ry­bų sta­lo Si­ri­jos vy­riau­sy­bę ir opo­zi­ci­ją, sie­kiant už­baig­ti ša­lį kre­čian­tį pi­lie­ti­nį ka­rą. Si­ri­jos drau­gų gru­ pę su­da­ro Va­ka­rai ir Ara­bų ša­lys, re­mian­čios Si­ri­jos opo­zi­ci­ją.

Ru­si­jos šiau­rė­je esan­tis at­šiau­rus Mur­ mans­kas – ne ro­jus že­mė­je. O jei dar esi kal­ti­na­mas pi­ra­ta­vi­mu, už ku­rį Ru­si­jo­je gre­sia il­gi me­tai ka­lė­ji­mo... „Green­pea­ce“ ak­ty­vis­tai ke­lio­nę į Ru­si­ją il­gai at­si­mins, ži­no­ma, jei jiems iš ten pa­vyks iš­trūk­ti.

Pra­šo su­teik­ti ma­lo­nę

Kol kas pro­švais­čių, kad ak­ty­vis­tams pa­vyks iš­vys­ti lais­vę, ne­ma­ty­ti. Ži­no­ma, pra­šy­mų pa­si­gai­lė­ti ak­ ty­vis­tų dau­gė­ja. An­tai 11 No­be­lio tai­kos pre­mi­jos lau­rea­tų pa­ra­gi­no Ru­si­jos pre­zi­den­tą Vla­di­mi­rą Pu­ti­ ną su­teik­ti ak­ty­vis­tams ma­lo­nę. „Krei­pia­mės no­rė­da­mi pa­pra­šy­ti, jog pa­da­ry­tu­mė­te vis­ką, ką ga­li­te, kad šie per­dė­ti kal­ti­ni­mai pi­ra­ta­ vi­mu 28 ak­ty­vis­tams, lais­vai sam­ do­miems fo­tog­ra­fui bei ope­ra­to­riui bū­tų pa­nai­kin­ti ir bet ko­kie ki­ti pa­ teik­ti kal­ti­ni­mai ati­tik­tų tarp­tau­ti­ nes nor­mas bei Ru­si­jos įsta­ty­mus, – bu­vo ra­šo­ma No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tų laiš­ke. – Esa­me įsi­ti­ki­nę, kad jūs kar­tu su mu­mis trokš­ta­te gerb­ti tai­kių pro­tes­tų lais­vę.“ V.Pu­ti­no at­sto­vas Dmit­ri­jus Pes­ ko­vas at­sa­kė, kad No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tai tu­rė­tų pra­šy­ti ne V.Pu­ti­ no, o teis­mo ma­lo­nės. „Pre­zi­den­tas jau­čia di­džiu­lę pa­ gar­bą No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tams ir vi­sa­da la­bai ver­ti­na jų nuo­mo­nę, – tei­gė V.Pu­ti­no at­sto­vas. – Ta­čiau šiuo at­ve­ju kal­ba­ma apie si­tua­ci­ją, kai pre­zi­den­tas nė­ra tin­ka­mas ad­ re­sa­tas.“ Ak­ty­vis­tai pi­ra­ta­vo?

KUR? Lon­do­ne. KA­DA? Spa­lio 23 d.

Karališkosios krikštynos Prin­co Wil­lia­mo ir Ka­te Midd­le­ton sū­nus George’as Ale­xan­de­ris Loui­sas bus pa­krikš­ty­tas per iš­kil­min­gą ce­re­mo­ni­ją Šv. Jo­kū­bo rū­mų kop­ly­čio­je. Prin­cą pa­krikš­tys Ken­ter­be­rio ar­ki­vys­ku­pas Jus­ti­nas Wel­by. Pa­sak šal­ti­nių, ce­re­ mo­ni­jos vie­tos pa­si­rin­ki­mas bu­vo as­me­niš­kas prin­co Wil­lia­mo ir K.Midd­ le­ton spren­di­mas. Prin­cas Char­le­sas ir prin­cas Wil­lia­mas bu­vo pa­krikš­ty­ ti Ba­kin­ga­mo rū­muo­se, o prin­cas Har­ry – Apš­vies­to­jo Jur­gio kop­ly­čio­je.

„Arc­tic Sun­ri­se“ lai­vu ke­lia­vu­sių ak­ty­vis­tų bė­dos pra­si­dė­jo ta­da, kai rug­sė­jo 19 d. jie at­plau­kė prie Ru­ si­jos ener­ge­ti­kos mil­ži­nui „Gazp­rom“ pri­klau­san­čios naf­tos ga­ vy­bos plat­for­mos „Pri­raz­lom­na­ ja“ Ba­ren­co jū­ro­je.

NVS vadovų susitikimas Bal­ta­ru­si­jos sos­ti­nė­je Mins­ke vyks Nep­rik­lau­so­mų vals­ty­bių san­drau­gos (NVS) ša­lių va­do­vų ir Aukš­čiau­sio­sios Eu­ra­zi­jos eko­no­mi­nės ta­ry­bos su­si­ti­ki­mas. Su­ si­ti­ki­mas vyks Mins­ke esan­čiuo­se Nep­rik­lau­so­my­bės rū­muo­se. Su­si­ti­ki­me bus ta­ria­ma­si dėl to­les­nės Eu­ra­zi­jos są­jun­gos in­teg­ra­ci­jos, ap­ta­ria­mi tarp­tau­ti­niai klau­si­mai. Į Bal­ta­ru­si­ją at­vyks ir Uk­rai­nos pre­zi­den­tas Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­čius, ku­ris vė­liau da­ly­vaus Vil­niu­je vyk­sian­čia­me ES Ry­tų par­tne­rys­tės su­si­ti­ki­me.

Ru­si­ja ir Ar­gen­ti­na pa­lai­ko ge­rus san­ty­ kius. Bet da­bar esu suim­ta už kaž­ką, ko ne­pa­da­riau. Aš tik­ rai no­riu su­grįž­ti į sa­vo ša­lį.

Vis­kas tuo gal­būt bū­tų pa­si­bai­ gę, jei ne griež­tas Mur­mans­ko pro­ ku­ro­rų no­ras ap­kal­tin­ti ak­ty­vis­tus, kad šie pi­ra­ta­vo. Už šį nu­si­kal­ti­mą Ru­si­jo­je ski­ria­ma net 15 me­tų ka­lė­ ji­mo baus­mė.

Ru­si­jos pro­ku­ro­rai at­li­kę ty­ri­mą pa­reiš­kė, kad ak­ty­vis­tai gink­luo­tu bū­du mė­gi­no už­grob­ti naf­tos plat­ for­mą „Pri­raz­lom­na­ja“ ir už­val­dy­ ti sve­ti­mą tur­tą.

Taip pat jie bu­vo ap­kal­tin­ti grės­ mės pa­sie­nio tar­ny­bos pa­rei­gū­nų gy­ vy­bei su­kė­li­mu, kai šių ka­te­ris su­si­ dū­rė su pri­pu­čia­ma eko­lo­gų val­ti­mi.

Pro­tes­tas: prie vi­sa­me pa­sau­ly­je vyk

Mur­mans­ko teis­mas, ap­svars­ tęs su­rink­tus pir­mi­nius įro­dy­mus, pa­reiš­kė, kad ak­ty­vis­tai iki­teis­mi­ nio ty­ri­mo izo­lia­to­riu­je pra­leis du mė­ne­sius. Per šį lai­ką ty­rė­jai su­ rinks vi­są me­džia­gą ir pa­teiks kal­ ti­ni­mus. „Green­pea­ce“ ad­vo­ka­tai ėmė skųs­tis, kad su­lai­ky­mo są­ly­gos – ne­žmo­niš­kos, o kal­ti­ni­mai – ab­ sur­diš­ki, esą nė vie­nas iš ak­ty­vis­tų ne­pla­na­vo plat­for­mos už­grob­ti. „Green­pea­ce“ pa­reiš­kė, kad eko­ lo­gai ne­tu­rė­jo gink­lų. Esą, prie­šin­ gai nei vaiz­do įra­še, ku­rį iš­pla­ti­ no Ru­si­jos pa­rei­gū­nai, šau­na­mie­ji

Var­žy­bos Ark­ty­je – ne tik d Ark­ties le­dy­nai tirps­ta vis grei­ čiau, o kar­tu di­dė­ja ir gin­čai, kam pri­klau­so po jais sly­pin­tys gam­ti­ niai iš­tek­liai. Bet Ark­ties re­gio­nas vi­lio­ja ne tik naf­ta ir du­jo­mis.

Neat­ras­ti iš­tek­liai

KUR? Mins­ke. KA­DA? Spa­lio 24 d.

Ta­da ke­tu­ri iš ak­ty­vis­tų nu­ spren­dė pa­si­telk­da­mi al­pi­niz­mo įran­gą už­si­ropš­ti ant plat­for­mos.

Dviem pa­vy­ko tai pa­da­ry­ti.

Ru­si­jos pa­rei­gū­nai ir „Gazp­rom“ ap­sau­ga iš­šo­vė ke­lis įspė­ ja­muo­sius šū­vius, ta­čiau ak­ty­vis­ tai ne­pa­si­da­vė.

Po ku­rio lai­ko at­vy­ko pa­stip­ri­ni­ mas. Ak­ty­vis­tai bu­vo su­lai­ky­ti, o jų lai­vas nu­vilk­tas į Mur­mans­ko uos­tą.

Įp­ras­tuo­se že­mė­la­piuo­se sun­ku įver­tin­ti tik­rą­ją Ark­ties di­dy­bę ir mas­tą. Alias­ka, vaiz­duo­ja­ma at­ski­ ra­me sta­čia­kam­py­je kaž­kur kam­pe, iš tik­rų­jų yra dvi­gu­bai di­des­nė už Tek­sa­so vals­ti­ją, o jos kran­to li­ni­ja – il­ges­nė nei vakarinės ir rytinės JAV pakrančių kar­tu paė­mus. Gren­lan­ di­ja di­des­nė už vi­są Va­ka­rų Eu­ro­pą.

Už po­lia­ra­čio esan­tis plo­tas su­da­ro 8 pro­c. vi­so Že­mės pa­vir­šiaus ir 15 pro­c. pla­ne­tos sau­su­mos.

Ten taip pat sly­pi mil­ži­niš­ki naf­ tos ir du­jų iš­tek­liai, bū­tent to­dėl šis re­gio­nas at­ro­do la­bai per­spek­ty­vus eko­no­mi­niu po­žiū­riu. Pag­rin­di­niai naf­tos tel­ki­niai yra Va­ka­rų Si­bi­re ir Alias­kos šiau­rė­je, Prud­hou Bė­ ju­je. Šiuo­se re­gio­nuo­se iš­gau­na­ ma 10,5 pro­c. vi­so pa­sau­lio naf­tos

ir 25,5 pro­c. du­jų. Bet šie skai­čiai grei­tai ga­li dar išaug­ti. JAV geo­lo­ gi­jos tar­ny­bos skai­čia­vi­mais, Ark­ ty­je ga­li sly­pė­ti maž­daug 22 pro­c. dar neat­ras­tų pa­sau­lio naf­tos ir du­ jų iš­tek­lių. Šie iš­tek­liai vi­sai ne­se­niai ta­po priei­na­mi trau­kian­tis le­dy­nams, il­gė­jant ga­vy­bos se­zo­nui va­sa­ros mė­ne­siais ir to­bu­lė­jant žval­gy­bos tech­no­lo­gi­joms.

Gausybė naudingųjų iškasenų

Pri­va­čios bend­ro­vės jau įžen­gė į Ark­tį. Nors ga­vy­ba šia­me re­gio­ne kai­nuo­ja bran­giai, „Shell“ in­ves­ ta­vo 5 mlrd. do­le­rių į naf­tos žval­ gy­bą Čiuk­čių jū­ro­je prie Alias­kos, o Ško­ti­jos bend­ro­vė „Cairn Ener­ gy“ pra­dė­jo 1 mlrd. do­le­rių ver­ tės ana­lo­giš­kus dar­bus prie Gren­ lan­di­jos pa­kran­tės. „Gazp­rom“ ir „Ros­neft“ pla­nuo­ja in­ves­tuo­ti mi­ li­jar­dus į žval­gy­bą Ru­si­jai pri­klau­ san­čio­je Ark­ties da­ly­je, o ty­ri­nė­ti ato­kius Si­bi­ro tel­ki­nius į par­tne­ rius kvie­čia­si „Co­no­coP­hil­lips“,

„Ex­xon­Mo­bil“, „Eni“ ir „Sta­toil“.

Be naf­tos bei du­jų, Ark­tis sle­pia ir ki­tų nau­din­gų iš­tek­lių. Da­bar, kai va­sa­ra ta­po il­ges­nė, at­si­ra­do dau­giau lai­ko mi­ne­ra­li­nių ža­lia­vų žval­gy­bai, o trau­kian­tis le­dy­nams at­si­ve­ria gi­lia­van­de­niai uos­tai jų eks­por­tui.

Ark­ty­je, Šiau­rės Alias­ko­je, jau vei­kia na­šiau­sia pa­sau­ly­je cin­ko ka­syk­la „Red Dog“, o Ru­si­jos No­ rils­ko mies­te – di­džiau­sia ni­ke­lio ga­myk­la. Ark­ties re­gio­ne ga­mi­ na­ma 40 pro­c. pa­sau­lio pa­la­džio, iš­gau­na­ma 20 pro­c. dei­man­tų, 15 pro­c. pla­ti­nos, 11 pro­c. ko­bal­to, 10 pro­c. ni­ke­lio, 9 pro­c. volf­ra­mo ir 8 pro­c. cin­ko. Vien Alias­ko­je yra dau­giau nei 150 per­spek­ty­vių re­ tų­jų že­mės ele­men­tų tel­ki­nių. Šiau­rės va­ka­rų jū­rų ke­lias

Pra­si­dė­jęs Ark­ties bu­mas su­si­jęs ne tik su nau­din­gų­jų iš­ka­se­nų ir ener­gi­jos iš­tek­lių ga­vy­ba. Šio re­ gio­no miš­kai – eg­lių, pu­šų ir kė­ nių – su­da­ro 8 pro­c. vi­so pa­sau­lio

11

ŠeštADIENIS, spalio 19, 2013

pasaulis

i­jo­je kaip rei­ka­las pri­si­dir­bo P.Will­co­xas Mur­mans­ko teis­ mui sa­kė, jog gai­li­si dėl poel­gio.

Vy­ras tei­gė, kad jei­gu ga­lė­tų vėl vis­ką pra­dė­ti iš pra­džių, ge­riau jau lik­tų Niu­jor­ke, nei plauk­tų į Ark­ tį. Jis taip pat sa­kė, kad tu­ri šir­ dies pro­ble­mų ir dėl to tu­rė­tų bū­ ti pa­leis­tas.

Dėl in­ci­den­to ap­gai­les­ta­vo ir iš Ar­gen­ti­nos ki­lu­si 21 me­tų ak­ty­vis­ tė Ca­mil­la Spe­zia­le. Mer­gi­na sa­kė no­rin­ti grįž­ti na­mo. „Esu ne­kal­ta ir ne­sup­ran­tu, kuo esu kal­ti­na­ma, – sa­kė C.Spe­zia­le. – Vi­sai ne­su nu­si­sta­čiu­si prieš jū­sų ša­lį. Ru­si­ja ir Ar­gen­ti­na pa­lai­ko ge­ rus san­ty­kius. Bet da­bar esu suim­ ta už kaž­ką, ko ne­pa­da­riau. Aš tik­ rai no­riu su­grįž­ti į sa­vo ša­lį ir to­liau dirb­ti bei mo­ky­tis.“ „Green­pea­ce In­ter­na­tio­nal“ vyk­ do­ma­sis di­rek­to­rius Ku­mi Nai­doo sa­kė, kad kal­ti­ni­mai pi­ra­ta­vi­mu jį la­ bai nu­ste­bi­no, nes anks­čiau Ru­si­ja į pro­tes­tus taip griež­tai ne­rea­ga­vo.

Ra­do nar­ko­ti­kų

ks­tan­čių pro­tes­tų prieš Ru­si­jos teis­mo spren­di­mą pri­si­jun­gė ir pa­sau­lio įžy­my­bės, tarp jų ak­to­rius Jude’as Law. „Reu­ters“ nuo­tr.

gink­lai bu­vo pa­nau­do­ti prieš pa­ čius eko­lo­gus.

Ru­si­jos pre­zi­den­tas V.Pu­ti­nas sy­ kį pra­si­ta­rė, kad ak­ty­vis­tai, jo nuo­ mo­ne, tik­rai ne­bu­vo pi­ra­tai, ta­čiau čia pat pri­dū­rė, jog Ru­si­jos įsta­ty­ mus jie pa­žei­dė. Tie­sa, V.Pu­ti­no at­ sto­vas D.Pes­ko­vas su­sku­bo pri­dur­ ti, kad Krem­liaus šei­mi­nin­kas reiš­kė „tik sa­vo as­me­ni­nę nuo­mo­nę“.

Ta­čiau V.Pu­ti­nui te­ko at­rem­ti ne vie­ną kri­ti­kos strė­lę. Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel, kal­bė­da­ ma su juo te­le­fo­nu, už­si­mi­nė, kad ak­ty­vis­tų li­ki­mas Vo­kie­ti­jai ke­lia su­si­rū­pi­ni­mą.

O Ny­der­lan­dai pa­reiš­kė pa­teik­ sian­tys Ru­si­jai tarp­tau­ti­nį ieš­ki­ nį dėl lai­vo „Arc­tic Sun­ri­se“ su­ lai­ky­mo.

Bet Suo­mi­jos, ku­rios ak­ty­vis­tė Si­ni Saa­re­la ir­gi lai­ko­ma su­lai­ky­ta Mur­mans­ke, pre­zi­den­tas Sau­li Nii­ nistö pa­reiš­kė, kad ša­lys ne­tu­rė­tų kiš­tis į ki­tų vals­ty­bių teis­mų dar­bą. „Jie (ak­ty­vis­tai – red. pa­st.) ri­zi­ ka­vo, pri­siė­mė už sa­vo poel­gį at­sa­ ko­my­bę. Mes sa­vo pi­lie­tei tei­kia­me kon­su­li­nę pa­gal­bą, ta­čiau ne­ke­ti­na­ me kiš­tis į teis­mų dar­bą. Rei­kia vil­ tis, kad jie tu­ri ge­rus ad­vo­ka­tus“, – kal­bė­jo Suo­mi­jos va­do­vas.

Gai­li­si dėl poel­gio

Šį ket­vir­ta­die­nį Mur­mans­ko teis­ mas at­me­tė dar dvie­jų ak­ty­vis­tų – aust­ra­lo Co­li­no Rus­sel­lo ir olan­do Man­ne­so Ubel­so – pra­šy­mus pa­ leis­ti juos į lais­vę už už­sta­tą.

Anks­čiau teis­mas ne­pa­si­gai­lė­jo lai­vo ka­pi­to­no Pe­te­rio Will­co­xo ir lais­vai sam­do­mo fo­tog­ra­fo De­ni­so Si­nia­ko­vo.

P.Will­co­xas – „Green­pea­ce“ ve­ te­ra­nas. Jis va­do­va­vo or­ga­ni­za­ci­jos lai­vui „Rain­bow War­rior“. Šis 1985 m. Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je bu­vo ap­ šau­dy­tas pran­cū­zų slap­tų­jų tar­ny­ bų agen­tų ir nu­sken­do.

Blo­giau­sia, kad „Green­pea­ce“ ak­ ty­vis­tų bė­dos kal­ti­ni­mais pi­ra­ta­vi­ mu ga­li ne­si­baig­ti.

Ru­si­jos ty­rė­jai pa­reiš­kė lai­ve „Arc­tic Sun­ri­se“ ra­dę nar­ko­ti­nių me­džia­gų.

Pa­sak pro­ku­ro­rų, dėl to ak­ty­vis­ tams gre­sia pa­pil­do­mi kal­ti­ni­mai.

Lai­ve, anot Ru­si­jos pa­rei­gū­nų, bu­vo ras­ta aguo­nų šiau­de­lių ir mor­fi­no. „Green­pea­ce“ tuč­tuo­jau at­rė­žė, kad ži­nios apie ras­tus nar­ko­ti­kus – šmeiž­tas. „Ru­si­jos ty­rė­jai sa­ko ra­dę nar­ko­ ti­kų. Da­bar lie­ka su­lauk­ti, kol lai­ve bus ras­ta ato­mi­nė bom­ba ar­ba dry­ žuo­tas dramb­lys, – iro­niš­kai tei­gia­ ma or­ga­ni­za­ci­jos pra­ne­ši­me so­cia­ li­nia­me tink­la­la­py­je „Twit­ter“. – Ru­si­jo­je vis­kas įma­no­ma...“ Ak­ty­vis­tų ad­vo­ka­tas Alek­sand­ ras Mu­chor­to­vas po pra­ne­ši­mo apie nar­ko­ti­kus pa­tvir­ti­no, kad mor­fi­jų lai­ve tei­sė­tai lai­kė lai­vo ka­pi­to­nas.

Mur­mans­ke su­lai­ky­ti „Greenpeace“ ak­ty­vis­tai Ar­gen­ti­na: C.Spe­zia­le, Mi­gue­lis

Her­na­nas Pe­re­zas-Or­si.

Aust­ra­li­ja: ope­ra­to­rius C.Rus­sel­

las.

Bra­zi­li­ja: Ana Pau­la Al­min­ha­na-

Ma­ciel.

Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja: Ale­xand­ra Ha­

zel Har­ris, vaiz­do ope­ra­to­rius Kie­ro­ nas Brya­nas, lo­gis­ti­kos koor­di­na­to­ rius Fran­kas He­wet­so­nas, ak­ty­vis­ tai Ant­ho­ny Per­ret­tas, Phi­li­pas Bal­ las ir in­ži­nie­rius Iai­nas Ro­ger­sas.

Ka­na­da: ak­ty­vis­tai Alexandre’as

Pau­las, Pau­las D.Ru­zyc­ki.

Da­ni­ja: ak­ty­vis­tė An­ne Mie Ro-

er Jen­sen.

Ny­der­lan­dai: vy­riau­sia­sis in­ži­

nie­rius M.Ubel­sas ir ak­ty­vis­tė Fai­ za Ou­lah­sen.

Suo­mi­ja: ak­ty­vis­tė S.Saa­re­la.

Pran­cū­zi­ja: Fran­ces­co Pi­sa­nu.

Ita­li­ja: Cris­tia­nas D’Alessandro.

Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja: bor­to me­cha­

ni­kas Jo­nat­ha­nas Beau­cham­pas, elekt­ri­kas Da­vi­das Joh­nas Hauss­ man­nas.

Len­ki­ja: ak­ty­vis­tas To­mas­zas

Dzie­mianc­zu­kas.

Ru­si­ja: at­sto­vas Ro­ma­nas Dol­go­

vas, fo­tog­ra­fas D.Si­nia­ko­vas, me­di­ kė Je­ka­te­ri­na Zas­pa, spau­dos at­sto­ vas And­re­jus Alah­ver­do­vas. Šve­di­ja: ak­ty­vis­tas Dmit­ri­jus Lit­

vi­no­vas. Švei­ca­ri­ja: ak­ty­vis­tas Mar­co We­

be­ris.

Tur­ki­ja: lais­vai sam­do­ma vi­rė­ja

Gi­zem Ak­han.

Uk­rai­na: neį­var­dy­tas vi­rė­jas.

Jung­ti­nės Vals­ti­jos: ka­pi­to­nas

P.Will­co­xas.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

dėl naf­tos ir du­jų miš­kų, o jo van­de­ny­se su­gau­na­ma 10 pro­c. pa­sau­lio žu­vų. Mo­di­fi­ kuo­ti tank­lai­viai atei­ty­je ga­lė­tų ga­ben­ti gė­lą van­de­nį iš Alias­kos le­dy­nų į Azi­jos ir Af­ri­kos pie­tus.

Vien Alias­ko­je yra dau­giau nei 150 per­ spek­ty­vių re­tų­jų že­mės ele­men­tų tel­ki­nių.

Ark­ties geog­ra­fi­nė pa­dė­tis nau­ din­ga. Paž­vel­gus į gaub­lį iš Šiau­ rės aši­ga­lio ma­ty­ti, kad šis re­gio­ nas yra ša­lių, ku­rių eko­no­mi­kos di­džiau­sios pa­sau­ly­je, kryž­ke­lė­ je. Is­lan­di­jos oro li­ni­jų bend­ro­vė „Ice­lan­dair“ jau siū­lo skry­džius pa­lei aši­ga­lį tarp Reik­ja­vi­ko, An­ ko­ri­džo ir Sankt Pe­ter­bur­go. O jū­ ros dug­nu pla­nuo­ja­mi nu­ties­ti ko­ mu­ni­ka­ci­jos ka­be­liai ga­li su­jung­ti

Šiau­rės Ry­tų Azi­ją, Jung­ti­nes Vals­ ti­jas ir Eu­ro­pą. Že­ma tem­pe­ra­tū­ra pa­lan­ki duo­ me­nų sau­gyk­loms. Vie­ną to­kią sau­gyk­lą bend­ro­vė „Fa­ce­book“ sta­to Šve­di­jos šiau­rė­je, o Špic­ber­ ge­ne iš­kas­ta­me po­že­my­je lai­ko­ma šim­tai tūks­tan­čių įvai­riau­sių au­ga­ lų sėk­lų.

Tirps­tant le­dy­nams trum­pie­ji jū­ rų ke­liai, ka­dai­se at­ro­dę lyg pa­sa­ka, virs­ta rea­ly­be. Šiau­rės va­ka­rų jū­rų ke­lias, ku­ris per Ame­ri­kos že­my­no šiau­rę jun­gia At­lan­to ir Ra­mų­jį van­ de­ny­nus, vis dar pa­deng­tas le­du, bet 2010 m. pir­mą kar­tą is­to­ri­jo­je ke­tu­ ri ko­mer­ci­niai lai­vai nu­plau­kė juo į Šiau­rės Ry­tų Azi­ją. 2011 m. to­kių lai­vų bu­vo jau 34, o per­nai – 46. Šiau­rės va­ka­rų jū­rų ke­lias dar ne­ ga­li kon­ku­ruo­ti su Sue­co bei Pa­na­ mos ka­na­lais ir atim­ti iš jų di­des­ nės da­lies per­ve­ži­mų, bet šian­dien jis jau ne­bė­ra tie­siog jū­rei­vių fan­ ta­zi­ja ir ga­li bū­ti la­bai per­spek­ty­ vus Va­ka­rams kaip til­tas į mil­ži­ niš­ką Azi­jos rin­ką. Ats­tu­mas tarp

Pers­pek­ty­vos: trau­kian­tis le­dy­nams, il­gė­jant va­sa­ros se­zo­nui ir to­bu­lė­jant žval­gy­bos tech­no­lo­gi­joms Ark­

ties tur­tai vis la­biau at­si­ve­ria žmo­nėms.

AFP nuo­tr.

gė Ark­ties ta­ry­bą, ku­ri tu­rė­jo tap­ti dis­ku­si­jų fo­ru­mu. Ir nors Ark­ties van­de­ny­nas dar nuo 1920-ųjų yra pa­da­ly­tas į sek­to­rius, dis­ku­si­jos ir gin­čai ne­ty­la iki šiol.

Kai ru­sai 2007 m. jū­ros dug­ne įsmei­gė sa­vo vė­lia­vą, ki­lo di­džiu­ lis ki­tų ša­lių pa­si­pik­ti­ni­mas. Ru­ si­ja, Da­ni­ja ir Ka­na­da ne­ga­li pa­si­ da­ly­ti Lo­mo­no­so­vo kal­na­gūb­rio. Ir vie­na, ir ki­ta, ir tre­čia tvir­tai įsi­ti­ ki­nu­si, kad tai jos te­ri­to­ri­jos tą­sa.

Jung­ti­nės Vals­ti­jos iki šiol ne­su­tin­

ka ra­ti­fi­kuo­ti Jung­ti­nių Tau­tų jū­rų tei­sės kon­ven­ci­jos ir tvir­ti­na, kad šis do­ku­men­tas pa­žei­džia jų na­ cio­na­li­nius in­te­re­sus.

Ver­dant dis­ku­si­joms, Ark­ties re­gio­ną vis daž­niau skro­džia ka­ro lai­vai ir lėk­tu­vai. Šį ru­de­nį Ru­si­jos jū­rų pa­jė­gų flo­ti­lė su­ren­gė eks­pe­ di­ci­ją į Lap­te­vų, Ka­ros ir Ba­ren­co jū­ras, o Nor­ve­gi­ja, Šve­di­ja, Suo­mi­ ja, JAV ir Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja at­li­ko pra­ty­bas „Ark­ties iš­šū­kis 2013“.

Ham­bur­go ir Šan­cha­jaus juo su­da­ ro tik 14 tūkst. km – 4,5 tūkst. ma­ žiau, nei per Sue­co ka­na­lą. Šiau­ri­ niu marš­ru­tu ke­lio­nė su­trum­pė­ja nuo 48 iki 35 va­lan­dų.

Rau­me­nų de­monst­ra­vi­mas

Į Ark­ties van­de­ny­ną re­mia­si pen­kių vals­ty­bių te­ri­to­ri­jos: JAV, Ka­na­dos, Da­ni­jos, Nor­ve­gi­jos ir Ru­si­jos. Jos kar­tu su Is­lan­di­ja, Šve­di­ja bei Suo­ mi­ja, ku­rių te­ri­to­ri­ja taip pat per­ žen­gia po­lia­ra­tį, 1996 m. įstei­

„Fo­reign Af­fairs“, „Der Spie­gel“ inf.

12

vakare@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

šeštADIENIS, SPALIo 19, 2013

vakarė

„Se­ną ki­bi­rą“ vai­ruo­jan­čiam klai­p Smal­sūs žvilgs­niai, šyp­se­nos, komp­ li­men­tai ar net su­ si­ža­vė­ji­mo šūks­ niai. Vi­sa tai jau ta­ po įpras­ta klai­pė­ die­čiui Ar­vy­dui Si­ mo­nai­čiui, kai jis į mies­tą iš­rie­da sa­vo šeš­tą­jį de­šimt­me­tį skai­čiuo­jan­čiu ka­ di­la­ku. Ret­ro ma­ ši­nas ko­lek­cio­nuo­ jan­čio vy­ro ne­beg­lu­mi­na ir nau­ju­tė­ lai­čių au­to­mo­bi­lių sa­vi­nin­kų pa­siū­ly­ mai keis­tis trans­por­ to prie­mo­nė­mis.

Retro: senovinis kadilakas – visos A.Simonaičio šeimos pasididžiavimas.

Ar­vy­do Si­mo­nai­čio as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Di­džiuo­ja­si re­tu mo­de­liu

Se­nų au­to­mo­bi­lių aso­cia­ci­jos „Se­ni ki­bi­rai“ įkū­rė­jas ir va­do­vas pa­ste­ bė­jo, jog to­kių spon­ta­niš­kų vi­lio­nių su­lau­kia tie­siog gat­vė­je. „Daž­niau­siai – iš jau­nuo­lių, ku­ rie va­ži­nė­ja pra­ban­gio­mis ma­ši­no­ mis. Ta­čiau to­kiems at­sa­kau – ta­ vo au­to­mo­bi­lis kas va­lan­dą pin­ga, o ma­no – kas va­lan­dą brangs­ta“, – šmaikš­ta­vo pa­šne­ko­vas.

Ar­vy­das pri­pa­ži­no, jog ne kas­ dien gat­vė­se ma­to­mos trans­por­to prie­mo­nės trau­kia vi­sų dė­me­sį. „Gra­žių mo­te­rų yra ne­ma­žai ir vis tiek į jas neat­si­žiū­ri, o čia ne tik gra­žus, ver­tin­gas, bet ir re­tas daik­ tas, jis ne­ga­li ne­teik­ti džiaugs­mo, tai nor­ma­lu, – šyp­te­lė­jo pa­šne­ko­ vas. – Kai vai­ruo­ju to­kį au­to­mo­bi­ lį, net po­li­ci­nin­kai stab­do ne dėl to, kad pa­tik­rin­tų do­ku­men­tus, o pa­ klau­si­nė­tų, pa­si­žiū­rė­tų iš ar­čiau.“

1959-ai­siais pa­ga­min­tą ir skru­ pu­lin­gai res­tau­ruo­tą ka­di­la­ką vy­ ras lai­ko ver­tin­giau­siu sa­vo „au­ toū­kio“ eks­po­na­tu. „Kart­kar­tė­mis ten­ka pa­si­tik­rin­ti in­for­ma­ci­ją ir ma­tau, kad toks kaip ma­no ka­di­la­kas Ame­ri­ko­je brangs­ ta kaip ant mie­lių. Lie­tu­vo­je tur­būt iš­vis toks mo­de­lis yra vie­nas, o ir Eu­ro­po­je jų nė­ra daug“, – pri­pa­ži­ no Ar­vy­das.

Vie­nin­te­lės ne­tu­ri

Klai­pė­die­tis pri­si­mi­nė, jog au­to­mo­ bi­lius pra­dė­jo ko­lek­cio­nuo­ti prieš dau­ge­lį me­tų, vos ga­vęs pir­mą­ją sa­ vo al­gą. Pir­mai­siais mo­de­liais, ži­ no­ma, ta­po ta­ry­bi­nės ma­ši­nos, to­ kios kaip vol­ga ir mosk­vi­čius.

Iš im­por­ti­nių, be 1959-ųjų res­ tau­ruo­to ka­di­la­ko, vy­ras tu­ri įsi­gi­ jęs dar vie­ną, 1941 m. lai­dos ka­di­ la­ką, taip pat for­dą, šev­ro­le­tą bei lin­kol­ną. „Abu ka­di­la­kai – re­tes­ni mo­de­ liai. Ki­ti au­to­mo­bi­liai nė­ra to­kie

13

šeštADIENIS, SPALIo 19, 2013

vakarė

pė­die­čiui šyp­so­si ir po­li­ci­nin­kai pra­ban­gūs, bet res­tau­ruo­ti tu­rės ver­tę. Šian­dien ga­lu­ti­nai su­tvar­ky­ tos ma­ši­nos, ku­rio­mis ga­liu pa­si­ di­džiuo­ti ir pa­ro­dy­ti žmo­nėms, yra dvi. Ki­ti au­to­mo­bi­liai iš­tam­py­ti po meist­rus – vie­ną ar­do, ki­tą su­rin­ ki­nė­ja, tre­čias pas ma­ne ga­ra­že. Kai vi­si au­to­mo­bi­liai bus su­tvar­ky­ti ir su­rink­ti į krū­vą, ne­ži­nau, ką da­ry­ siu. Bet ka­dan­gi vie­nai ma­ši­nai iš pa­grin­dų res­tau­ruo­ti vie­nų me­tų neuž­ten­ka, su­pran­tu, kad rei­ka­ lų tu­rė­siu il­gam“, – šyp­te­lė­jo pa­ šne­ko­vas.

Vy­ras pri­si­pa­ži­no, jog ne­ga­lė­tų įvar­dy­ti sa­vo sva­jo­nių ma­ši­nos – to­kių su­si­da­ry­tų iš­ti­sas są­ra­šas, tad ir jo ko­lek­ci­ją su­da­ro įvai­rių mo­de­ lių, kla­sės trans­por­to prie­mo­nės.

Klai­pė­die­tis taip pat nea­be­jin­ gas ne tik se­nie­siems mo­to­ro­le­ riams, bet ir ap­skri­tai se­nai tech­ni­ kai, įvai­riems sen­daik­čiams, ku­rių jo na­muo­se ap­stu.

Ar­vy­das Si­mo­nai­tis:

In­ves­tuo­ju ne vi­sus šei­mos pi­ni­gus, kaip sa­ko­ma, vy­ras tu­ri tu­rė­ti „sen­ber­nio biu­dže­tą“.

Du­jos – švent­va­gys­tė

Paš­ne­ko­vo pa­ste­bė­ji­mu, vie­nas daž­niau­sių klau­si­mų se­no­vi­nių au­to­mo­bi­lių ren­gi­niuo­se, pa­ro­do­ se – kiek to­kios trans­por­to prie­ mo­nės kai­nuo­ja. „Se­no au­to­mo­bi­lio ver­tę su­ži­nai ta­da, kai jį par­duo­di. Jei tuo me­ tu rin­ko­je bus ke­lių vie­no­dų au­to­ mo­bi­lių pa­siū­la ir ne­bus no­rin­čių pirk­ti, jį ga­li įsi­gy­ti ir per­pus pi­ giau, o jei ma­ši­na bus par­duo­da­ma ta­da, kai to­kios kas nors ieš­ko, ga­ li gau­ti ir dvi­gu­bai dau­giau“, – aiš­ ki­no Ar­vy­das.

Anot jo, is­to­ri­nių au­to­mo­bi­lių kai­na pri­klau­so ne vien nuo mo­de­ lio, bet ir res­tau­ra­ci­jos ko­ky­bės. „Pir­mą­jį sa­vo ka­di­la­ką nu­si­ pir­kau už 10 tūkst. do­le­rių, ta­ da jis bu­vo vi­siš­kai su­rū­di­jęs. Jau pir­mą­ją sa­vai­tę po to, kai jis bu­ vo res­tau­ruo­tas, man už jį siū­lė 35 tūkst. eu­rų. Tuo tar­pu pa­ts į au­ to­mo­bi­lio at­nau­ji­ni­mą in­ves­ta­vau apie 10 tūkst. eu­rų“, – ne­slė­pė pa­ šne­ko­vas.

Ta­čiau, anot Ar­vy­do, sa­vo at­gi­ mu­sių au­to­mo­bi­lių jis ne­si­ruo­šiąs par­duo­ti. „Jei tin­ka­mai juos pri­žiū­ri, res­ tau­ra­vai – tai yra in­ves­ti­ci­ja. Pi­ni­ gai ne krin­ta, o ky­la, blo­giau­siu at­ ve­ju – sto­vi“, – tei­gė jis.

Paš­ne­ko­vas pri­pa­ži­no, jog ret­ ro au­to­mo­bi­liai skir­ti ne kas­die­ niams, o sa­vait­ga­li­niams pa­si­va­ ži­nė­ji­mams. Juo la­biau kad ir to­kių trans­por­to prie­mo­nių de­ga­lų są­ nau­dos – įspū­din­gos. A.Si­mo­nai­ čio ka­di­la­kas 100 km „sre­bia“ per 20 l de­ga­lų. „Ir du­jų neįs­ta­ty­si, nors tech­niš­ kai tai įma­no­ma – ne­ga­li­ma ga­din­ti se­no­vi­nės ma­ši­nos, tai bū­tų pa­si­ty­ čio­ji­mas. Res­tau­ruo­da­mas ka­di­la­ką griež­tai lai­kiau­si, kad ja­me ne­bū­tų jo­kių sve­tim­kū­nių – vis­kas ori­gi­na­ lu 100 pro­c., jo­kių sve­ti­mų ma­ši­nų de­ta­lių. Tie, ku­rie se­nus au­to­mo­ bi­lius nu­si­per­ka ko­mer­ci­niams tiks­lams, ne taip juos my­li, pri­ si­sta­to ir du­jų, ir ki­tų ma­ši­nų de­ta­lių pri­si­tai­ko. Ta­čiau ma­no ne toks tiks­las. Ge­riau va­žiuo­siu re­čiau ir bran­giau ne­gu kas­dien, bet „be­le kaip“, – įsi­ti­ki­nęs „Se­nų ki­bi­rų“ klu­bo va­do­vas.

Ne­pa­ti­ki nie­kam

„Kai įsi­gi­li­ni į tas se­nie­nas ir ži­ nai tų die­nų in­ži­nie­rių ga­li­my­bes, ne­ga­li ne­si­ža­vė­ti. Pa­vyz­džiui, ma­ no 1959 m. ka­di­la­ke yra tiek įran­ gos, kiek ne kiek­vie­no­je da­bar­ti­ nė­je ma­ši­no­je, – kon­di­cio­nie­rius, vi­si lan­gai, sė­dy­nės au­to­ma­ti­niai. Žmo­nės pa­ma­to kon­di­cio­nie­rių ir ne­ga­li pa­ti­kė­ti, kad toks da­ly­kas įma­no­mas to­kio­je se­no­je ma­ši­no­ je“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.

Pa­sak Ar­vy­do, se­nes­nie­ji ka­di­la­ kai – li­mi­tuo­ti, nes kas me­tai bū­da­ vo iš­lei­džia­mas vis nau­jas mo­de­lis. „Kiek­vie­nais me­tais sta­bi­liai bū­ da­vo pa­siū­lo­mas ki­tas kė­bu­las, sa­ lo­nas, neį­si­vaiz­duo­ja­ma, kaip tu­ rė­jo dirb­ti in­ži­nie­riai, kad kas­met iš­leis­tų ki­tą mo­de­lį, – ste­bė­jo­si pa­ šne­ko­vas. – O da­bar vis­kas stan­ dar­ti­zuo­ta, vie­no­da, neį­do­mu, kai ku­rių au­to­mo­bi­lių mo­de­liai ne­kei­ čia­mi pen­ke­rius še­še­rius me­tus.“ Vy­ras pri­pa­ži­no, jog sa­vo au­to­ mo­bi­lio vai­ruo­ti ne­pa­ti­ki nie­kam, iš­sky­rus sū­nų. Čia pa­na­šiai kaip su mo­te­ri­mi – juk ja su nie­kuo ne­si­ da­li­ji, šmaikš­ta­vo Ar­vy­das. „To­kios ma­ši­nos tu­ri sa­vo cha­ rak­te­rį, kap­ri­zus, ta­čiau ne vi­si su­pran­ta, ką vai­ruo­ja. O no­rin­čių yra daug. Ir pa­ro­do­se žmo­nės ne­ re­tai ne­la­bai su­vo­kia to­kių ma­ši­nų ver­tę, pra­de­da lai­pio­ti ant ka­po­tų.

Ne­sau­gu au­to­mo­bi­lius pa­lik­ti ir gat­vė­je – ga­li grį­žęs ras­ti api­brai­ žy­tą, nu­lup­tu ženk­liu­ku“, – pa­ty­ rė pa­šne­ko­vas.

Ly­giuo­ja­si į „Fer­ra­ri“

Ne­re­tai už nau­jus pra­ban­gius au­ to­mo­bi­lius ge­ro­kai bran­ges­nėms ret­ro ma­ši­noms, pa­sak Ar­vy­do, ga­lio­ja tik ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mas.

Investicija: kol kas sunku įsivaizduoti, kaip po restau-

racijos atrodys kitas klaipėdiečio eksponatas.

„Mū­sų drau­di­mo kom­pa­ni­jos ne­su­ge­ba draus­ti se­no­vi­nių au­to­ mo­bi­lių, ku­rių ver­tė ky­la. Jos ne­tu­ ri nei me­to­di­kos, nei tin­ka­mų spe­ cia­lis­tų. Be to, mus drau­džia kaip vi­sas ki­tas trans­por­to prie­mo­nes – pa­gal „ku­ba­tū­rą“, – aiš­ki­no „Se­nų ki­bi­rų“ va­do­vas. – O ka­dan­gi va­ rik­liai – žvė­riš­ki, mo­ka­me di­džiau­ sias drau­di­mo su­mas, nors va­žiuo­ ja­me ma­žiau­siai ir sta­tis­tiš­kai to­kie au­to­mo­bi­liai nė­ra ava­ri­jų da­ly­viai, tai­gi fik­suo­ja­mas nu­li­nis ri­zi­kos fak­to­rius.“ Pa­sak pa­šne­ko­vo, už­sie­ny­je se­ no­vi­nėms ma­ši­noms tai­ko­mas sim­bo­li­nis drau­di­mas, ta­čiau esą Lie­tu­vo­je tai nie­kam neį­do­mu. „Mū­sų per ma­ža rin­ka. To­dėl ar „Fer­ra­ri“, ar mū­sų se­nam ki­bi­rui, su ku­riuo iš­va­žiuo­ji ke­lis­kart per me­tus, kai­nos to­kios pat“, – iro­ ni­za­vo se­nų au­to­mo­bi­lių en­tu­ zias­tas.

Pa­da­ro iš nie­ko

Nors Ar­vy­das pri­pa­žįs­ta, jog šis po­mė­gis ge­ro­kai tuš­ti­na pi­ni­gi­ nę, ta­čiau pa­ti­ki­no, jog šei­ma ne­ ba­dau­ja. „In­ves­tuo­ju ne vi­sus šei­mos pi­ ni­gus, kaip sa­ko­ma, vy­ras tu­ri tu­ rė­ti „sen­ber­nio biu­dže­tą“. Ži­no­ ma, pra­džio­je žmo­na ne­bu­vo la­bai su­ža­vė­ta, o ir šian­dien jai vie­nin­ te­lei šei­mo­je tai ma­žiau­siai įdo­mu.

O vai­kai taip pat lin­kę į šią sri­tį – sū­nus įsi­gi­jo du se­nes­nius au­to­ mo­bi­liu­kus, duk­rai pa­tin­ka se­no­ vi­niai mo­to­ro­le­riai“, – pa­sa­ko­jo me­cha­ni­kos in­ži­nie­riaus spe­cia­ly­ bę tu­rin­tis, ta­čiau tik pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus pa­gal spe­cia­ly­bę dir­ ban­tis klai­pė­die­tis.

Ar­vy­das pa­ti­ki­no, jog net ir gau­n an­č iam vi­d u­t i­n es pa­ja­ mas žmo­gui šis po­mė­gis ga­li bū­ ti priei­na­mas. „Aiš­ku, kaž­ko­kių ko­lek­ci­nių eg­ zemp­lio­rių ne­tu­rė­si, bet ga­li rink­ tis pa­pras­tą mo­de­lį, gal­būt pra­dė­ti nuo se­nų­jų ta­ry­bi­nių ma­ši­nų ir ne­ sku­bant, ket­ve­rius pen­ke­rius me­ tus iš al­gos ga­li ga­na tvar­kin­gai to­kį au­to­mo­bi­lį res­tau­ruo­tis. Be abe­jo, tam rei­kia la­bai daug kant­ry­bės, tu­ri ir pa­ts po dar­bo, sa­vait­ga­liais sė­dė­ti ga­ra­že. Ir to­kių en­tu­zias­tų, ku­rie iš nu­lio kaž­ką pa­si­da­ro, yra iš­ties ne­ma­žai“, – pri­pa­ži­no pa­ šne­ko­vas, ir pa­ts įdė­jęs ne­ma­žai triū­so, res­tau­ruo­da­mas sa­vą­jį ka­ di­la­ką.

Gai­vi­na tra­di­ci­jas

Paš­ne­ko­vas pa­ti­ki­no, jog ir „Se­nų ki­bi­rų“ klu­be na­riai ne­rū­šiuo­ja­mi nei pa­gal au­to­mo­bi­lių mo­de­lius, nei pa­gal fi­nan­sus. „Pas mus nė­ra ir jo­kių rink­lia­ vų, ne­no­ri­me, kad žmo­nes var­žy­ tų griež­tos tai­syk­lės, įsi­pa­rei­go­ji­

mai, kaip ki­tuo­se klu­buo­se. Nes, be po­mė­gių, vi­si tu­ri­me ir sa­vo dar­bų, ir rei­ka­lų. Svar­biau­sias klu­bo tiks­ las – su­vie­ny­ti žmo­nes ir at­gai­vin­ ti se­nas tra­di­ci­jas. Juk uos­ta­mies­tis – vie­nas pir­mų­jų Lie­tu­vos mies­ tų, ku­ris dar ta­ry­bi­niais lai­kais per anuo­me­tes Jū­ros šven­tes reng­da­ vo se­nų au­to­mo­bi­lių pa­ro­das: su­ va­žiuo­da­vo po­be­dos, mosk­vi­čiu­ kai, se­nos vol­gos. Ta­čiau il­gai­niui ši tra­di­ci­ja už­ge­so“, – ap­gai­les­ta­ vo Ar­vy­das. Šiuo me­tu klu­bas vien iš Klai­pė­ dos vie­ni­ja apie 30 žmo­nių, o per įvai­rias šven­tes su­si­ren­ka po 50– 60 au­to­mo­bi­lių. Šie­met žy­gį per Lie­tu­vą su­ren­gę ir Jū­ros šven­tės šauk­liais ta­pę „Se­ nų ki­bi­rų“ na­riai ki­tą­met pla­nuo­ ja dar įspū­din­ges­nį re­gi­nį – į ret­ro pa­ro­dą pri­vi­lio­ti la­bai re­tų, gal net vie­nin­te­lių Eu­ro­po­je mo­de­lių au­ to­mo­bi­lių.

Paš­ne­ko­vas pri­si­mi­nęs šyp­so­ jo­si, jog į Jū­ros šven­tės žy­gį iš­si­ ruo­šę se­nų­jų ma­ši­nų en­tu­zias­tai pri­si­klau­sė pro­gno­zių, jog ne­va pu­sė jų ne­grįš – tie­siog pa­ke­liui su­by­rės.

Ta­čiau Ar­vy­das ti­ki­no, kad nė vie­nos ma­ši­nos, nors tarp jų bu­vo net 1930 m. pa­ga­min­ta trans­por­ to prie­mo­nė, sa­vi­nin­kas ne­su­si­dū­ rė su rim­tes­niu, iš ri­kiuo­tės iš­ve­ du­siu ge­di­mu.

14

šeštADIENIS, SPALIo 19, 2013

vakarė

Dvidešimtmetį trukusi „Eks­kur­s Ki­no re­ži­sie­riaus Aud­riaus Ju­zė­no fil­mas „Eks­kur­san­tė“ ne­pa­lie­ka abe­jin­gų. Iš kur to­ kia su­kre­čian­ti is­to­ri­ja? Pa­si­ro­do, iš laik­raš­čio. Ta­čiau kol ji ta­po fil­mu, praė­jo daug daug me­tų. Ga­li­ma su­kur­ti net nau­ją fil­mą apie be­veik de­tek­ty­vi­nę „Eks­kur­san­tės“ at­ si­ra­di­mo is­to­ri­ją.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Su­jau­di­no įspū­din­ga is­to­ri­ja

Pir­mi­nis im­pul­sas ki­no sce­na­ri­ jui ir fil­mui bu­vo žur­na­lis­tės Va­lės Čep­le­vi­čiū­tės straips­nis „Ji ne­bu­vo Igar­ko­je“, iš­spaus­din­tas 1989 m. sau­sį dien­raš­ty­je „Kom­jau­ni­mo tie­sa“. Šis straips­nis – įspū­din­gas mo­ ters mo­no­lo­gas apie tai, kaip ji, bū­ da­ma 9-erių, pa­bė­go iš trem­ti­nių trau­ki­nio ties Ura­lu ir pės­čio­mis par­ke­lia­vo į Lie­tu­vą. Iš­se­ku­si, al­ ka­na, utė­lėmis apė­ju­si. Nak­vo­ti jai te­ko ir šuns bū­do­je, ir šie­no ku­pe­ to­je, kol per ke­le­rius me­tus su­grį­ žo na­mo. Tad gal­būt ga­li­ma da­ry­ti prie­lai­dą, kad pa­grin­di­nė fil­mo au­ to­rė – ji?

Straips­nis ne­pa­li­ko abe­jin­gų.

Tuo­met ant jo už­ki­bo ki­no re­ži­sie­ rius Gy­tis Luk­šas. Ne vel­tui sa­ko­ma, kad kiek­vie­nas kū­ri­nys tu­ri sa­vo li­ ki­mą. Įvai­rių įvy­kių ka­ru­se­lė su­ko­ si lyg pra­ga­ro ra­tai, ir fil­mo eks­kur­ si­ja nuo pir­mi­nio im­pul­so iki ki­no ek­ra­nų už­tru­ko net 24-erius me­ tus. Aiš­ku, kad fil­mą „Eks­kur­san­ tė“ su­kū­rė jau ki­ta kū­ry­bi­nė gru­pė su ki­tu re­ži­sie­riu­mi – A.Ju­zė­nu. „Taip, aš už­ki­bau už to straips­nio, už tos idė­jos“, – sa­kė G.Luk­šas.

Iš pra­džių sce­na­ri­jų ra­šė straips­ nio au­to­rė, ta­čiau tuo­me­čių įvy­ kių įsuk­ta į žur­na­lis­ti­nį dar­bą sce­ na­ri­jų už­me­tė. „Tuo­me­tis lai­kas bu­vo pri­so­tin­tas to­kios gau­sy­bės įvy­kių, kad mes pa­tys gy­ve­no­me tar­si fil­me“, – pri­si­mi­nė V.Čep­le­ vi­čiū­tė. Ta­da prie sce­na­ri­jaus dir­ bo ra­šy­to­ja Van­da Juk­nai­tė. Pas­ kui pra­si­dė­jo dar­bo su ži­no­mu ir pa­ty­ru­siu ki­no sce­na­ris­tu Pra­nu Mor­ku­mi eta­pas.

Gy­tis Luk­šas:

Bet vi­sa už­si­tę­sė be ga­lo il­gai. Per daug gy­ve­ni­mo me­tų tam sky­riau. „Bu­vo su­tar­ta, kad tai bus bend­ ros ga­my­bos su Ru­si­ja fil­mas. Bet bė­go lai­kas, pi­ni­gų ne­bu­vo, o rei­kė­ jo pra­dė­ti fil­ma­vi­mą. Ru­si­jo­je bu­vo pa­rink­tos ir fil­ma­vi­mo vie­tos. Bu­ vo gal­vo­ja­ma apie miš­rią kū­ry­bi­nę gru­pę. Bet vi­sa už­si­tę­sė be ga­lo il­ gai. Per daug gy­ve­ni­mo me­tų tam sky­riau“, – pri­si­mi­nė G.Luk­šas, at­si­sa­kęs sta­ty­ti fil­mą.

Mi­nis­te­ri­ja atė­mė ki­no juos­tą

Ta­da pro­diu­se­ris Al­gis Še­meš­ke­ vi­čius pra­dė­jo ieš­ko­ti ki­to re­ži­sie­ riaus. Sce­na­ri­jų siū­lė net ke­liems. „To fil­mo is­to­ri­ja nė­ra pa­pras­ta.

Tai – iš­ti­sas de­tek­ty­vas. Ki­nas – komandi­nis dar­bas. Ki­ne vie­nas žmo­gus nie­ko ne­reiš­kia. Pir­ma­ sis pa­ju­dė­ji­mas bu­vo prieš 12 me­ tų. Kū­ry­bi­nė gru­pė jau bu­vo nu­va­ žia­vu­si pa­žiū­rė­ti na­tū­ros, kur bus fil­muo­ja­ma Ru­si­jo­je, o ru­sai bu­vo at­va­žia­vę čia. Bu­vo­me daug ką su­ tvar­kę, pa­ruo­šę fil­ma­vi­mui.

Fil­mas tu­rė­jo vi­sai ki­tą plė­to­ tę, vi­sai ki­tus su­ma­ny­mus – tu­rė­ jo bū­ti da­ro­mas dvie­jų ša­lių, Ru­ si­jos ir Lie­tu­vos. Bu­vo su­rink­ta fil­ma­vi­mo gru­pė, at­rink­ti ar­tis­tai.

Ope­ra­to­rius tu­rė­jo bū­ti Al­gi­man­ tas Mi­ku­tė­nas, dai­li­nin­kas – Au­gis Ke­pe­žins­kas. Bet tu­rė­jome su­stoti.

No­riu pa­brėž­ti: su­tar­tis su Ru­si­ja bu­vo pa­si­ra­šy­ta. Jei­gu bū­tų li­ku­ si ana kom­pa­ni­ja, ta su­tar­tis ga­ lio­tų ir šian­dien – iki vi­siš­ko fil­mo už­bai­gi­mo“, – pa­sa­ko­jo „Eks­kur­ san­tės“ pro­diu­se­ris A.Še­meš­ke­vi­ čius.

Ta­čiau dar­bas sto­vė­jo vie­to­je. „Iš­sik­vė­pė mū­sų ko­le­gos ru­ sai. Jie ne­ga­vo pi­ni­gų, ve­džio­ jo mus ku­rį lai­ką už no­sies. Ta­ da mes pa­tys ėmė­mės ini­cia­ty­vos

– vėl pra­dė­jo­me va­ži­nė­ti į Mask­ vą ir vaikš­čio­ti per GOS­KI­NO ka­ bi­ne­tus. Pa­si­ro­do, mū­sų kū­ry­bi­nė gru­pė jų bu­vo lai­ko­ma kaip neį­ga­li.

Jie bu­vo pri­si­rin­kę pi­ni­gų, bet ne­ bu­vo ati­da­vę kai ku­rių baig­tų pro­ jek­tų. Pas­kui pas juos at­si­ra­do pi­ ni­gų, bet ta­da jau mū­sų vals­ty­bė (Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja – red. pa­st.) jų ne­tu­rė­jo. Ir ta­da Kul­tū­ros mi­ nis­te­ri­ja pa­sa­kė: „Dau­giau su tuo rei­ka­lu mes ne­žai­džiame, pra­šom ati­duo­ti juos­tą ki­tam fil­mui. O ta­ da (2003 m.) bu­vo kuriamas fil­mas „Vie­nui vie­ni“, – pri­si­mi­nė A.Še­ meš­ke­vi­čius.

Pro­diu­se­ris sken­di sko­lo­se

Ta­čiau su lie­tu­viais dir­bu­sios ru­sų ki­no stu­di­jos A.Še­meš­ke­vi­čius ne­ no­rė­jo įvar­dy­ti. „Kai mes ga­lu­ti­nai su­by­rė­jome, ta stu­di­ja, bi­jo­da­ma, kad pa­duo­ sime juos į teis­mą (su­tar­tis lei­do tai da­ry­ti), bu­vo iš­for­muo­ta. Ji pa­kei­tė sa­vo pa­va­di­ni­mą. Tam, kad mes ne­ ga­lė­tu­me jai tu­rė­ti ne­tgi pre­ten­zi­jų.

Tai – iš­ti­sas de­tek­ty­vas, ir dau­giau apie tai ne­kal­bė­siu“, – griež­to­kai pa­reiš­kė A.Še­meš­ke­vi­čius.

Kaip šia­me pro­jek­te at­si­ra­do re­ ži­sie­rius A.Ju­zė­nas? „Kai G.Luk­šas pa­sa­kė, kad prie to dar­bo ne­grį­šime, mums rei­kė­

Pag­rin­di­nė: di­džiau­sia fil­mo „Eks­ku

lo pės­čio­mis grį­žu­sią į Lie­tu­vą.

jo su­ras­ti, kas ga­lė­tų pa­keis­ti re­ ži­sie­rių. Ir su sce­na­ri­jaus au­to­ riu­mi P.Mor­ku­mi nu­ta­rė­me, kad da­ry­ti ši­to fil­mo kvie­čia­me A.Ju­ zė­ną. Ir jis sukūrė fil­mą taip, kaip jį su­pra­to. Ma­no nuo­mo­ne, susu­ ko fil­mą, ku­ris trau­kia žiū­ro­vus.

Mū­s ų tau­tai trem­t is – tai gi­l i, pra­smin­ga ir am­ži­na te­ma. Tik gai­la, kad Ho­li­vu­do mes jau at­ pra­tin­ti žiū­rė­ti lie­tu­viš­ką fil­mą,

Režisierius A.Ju­zė­nas: „Die­vo Lai­ma Že­mu­lie­nė Vie­nuo­li­ka­me­tė moks­lei­vė Anas­ ta­si­ja Mar­čen­kai­tė ir la­bai ryš­kus jos vaid­muo fil­me „Eks­kur­san­tė“. Ši su­kre­čian­ti is­to­ri­ja apie lie­tu­vių mer­gai­tės trem­ti­nės ke­lio­nę nuo Ura­lo į Lie­tu­vą vis dau­giau žiū­ro­ vų su­trau­kia į ki­no sa­les.

Pa­tir­tis: „Aš ne­bu­vau pa­si­ruo­šęs, kad mes ket­ve­rius me­tus ei­sime į

trem­tį“, – fil­mo „Eks­kur­san­tė“ kū­ri­mą įvar­di­jo jo re­ži­sie­rius A.Ju­zė­nas.

Rū­tos Ju­zė­nie­nės nuo­tr.

Ta­čiau už fil­mo kad­rų sly­pi ne­ką skau­des­nė tie­sa. Pra­dė­jus dar­bą, su­duo­tas va­di­na­mo­sios nak­ti­nės mo­kes­čių re­for­mos smū­gis fil­mo biu­dže­tui, jį ap­raiz­gė ai­bė biu­rok­ ra­ti­nių rei­ka­la­vi­mų, pa­gal vie­šo­jo kon­kur­so nuo­sta­tus jam grė­sė pi­ ges­ni ak­to­riai. O ga­liau­siai su­kur­ tas fil­mas dau­giau kaip ket­ve­rius me­tus gu­lė­jo len­ty­no­je, – ne­bu­vo pi­ni­gų įgar­sin­ti.

Su vi­su tuo įnir­tin­gai grū­mė­si „Eks­kur­san­tės“ re­ži­sie­rius Aud­

rius Ju­zė­nas. Apie tai – jo in­ter­viu „Klaipėdai“.

atė­jo. Ge­res­nės už ją ta­me fil­me neį­ si­vaiz­duo­ju.

– Gau­ti to­kią pui­kią ar­tis­tę, A.Mar­čen­kai­tę, pa­grin­di­niam vaid­me­niui – tie­siog li­ki­mo do­ va­na. Gal ap­vaiz­da ty­čia – net 24-erius me­tus nuo pir­mi­nio im­pul­so kur­ti to­kį fil­mą – už­ tem­pė lai­ką, vis kliu­dy­da­ma sce­na­ri­jaus ra­šy­mą, fil­ma­vi­mo dar­bus, – lau­kė, kol gims ji, kol ji ūg­te­lės?

– Kar­tą per 200 me­tų gims­ta Ar­ vy­das Sa­bo­nis, Mi­ka­lo­jus Kons­tan­ ti­nas Čiur­lio­nis, Rū­ta Meilutytė…

Anas­ta­si­ja iš tų pa­čių – in­di­go – vai­kų. Tai – su­per­ge­ni­jai. Jie gims­ ta la­bai re­tai.

Pa­ma­čiu­si laik­raš­ty­je skel­bi­mą, kad ieš­ko­me pa­grin­di­nio vaid­mens at­li­kė­jos, Anas­ta­si­ja pa­sa­kė ma­ mai: „Aš no­riu nuei­ti į at­ran­ką.“ Ir

– Kuo jums pa­ti­ko Pra­no Mor­ kaus sce­na­ri­jus?

– Ja­me la­bai stip­riai iš­reikš­tos bend­raž­mo­giš­kos ver­ty­bės.

– Jau­čiu, to­kią juos­tą fil­muo­ti bu­vo ne­leng­va.

– Ma­niau, kad fil­mą pa­da­ry­si­me grei­tai, leng­vai – per ko­kius de­vy­ nis mė­ne­sius, ir ga­lė­siu ei­ti prie ki­to dar­bo. Aš ne­bu­vau pa­si­ruo­šęs, kad mes ket­ve­rius me­tus ei­sime į trem­tį.

Bu­vo ką tik pra­si­dė­ju­si eko­no­mi­ nė kri­zė, kon­ser­va­to­riai per nak­ tį bu­vo su­mąs­tę mo­kes­čių re­for­mą.

Tai stip­riai ap­sun­ki­no fil­mo kū­ri­ mą, at­si­lie­pė jo biu­dže­tui. Ne­ga­li žmo­nių kvies­ti fil­muo­tis – tu­ri juos ofi­cia­liai sam­dy­ti, o ta­da – al­ga­la­ piai, įdar­bi­ni­mai. Bet ki­nas – mo­

15

šeštADIENIS, SPALIo 19, 2013

vakarė

r­san­tės“ ke­lio­nė į ki­no ek­ra­nus

3,5 mln. li­tų

kai­na­vo fil­mas „Eks­kur­san­tė“.

pir­mi­nio im­pul­so net ne­ban­dė slėp­ti „Eks­kur­san­tės“ sce­na­ri­jaus au­to­rius P.Mor­kus. – Jį trak­ta­vau kaip to­bu­lą tau­to­sa­kos kū­ri­nį. Jis net pa­vei­kes­nis už fil­mą.

Praė­jus dau­ge­liui me­tų, stai­ga ma­no aki­ra­ty­je at­si­ran­da G.Luk­ šas su A.Še­meš­ke­vi­čiu­mi ir sa­ko: ži­nai, taip ir taip, ar ga­lė­tum pa­ ra­šy­ti va to­kį sce­na­ri­jų? Aš pri­si­ mi­niau tą straips­nį ir su­pra­tau, kad to dar­bo no­riu. Im­pul­sas jam at­si­ ras­ti bu­vo tik­tai V.Čep­le­vi­čiū­tės straips­nis.“ „Eks­kur­san­tės“ sce­na­ri­jų P.Mor­ kus pra­dė­jo ra­šy­ti 1996-ųjų žie­ mą. Ta­čiau kol is­to­ri­ja bu­vo pa­ vers­ta fil­mu, ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Ru­si­jo­je daug kas pa­si­kei­tė. „Ir aš pa­si­kei­čiau per 16 me­tų – ma­no ląs­te­lės kei­tė­si du kar­tus, ar ne?“ – po­kšta­vo P.Mor­kus.

Paš­ne­ko­vas ak­cen­ta­vo, kad pa­ grin­di­nis šios is­to­ri­jos „mo­to­ ras“ – A.Še­meš­ke­vi­čius. Kiek jis pri­si­ken­tė­jo, ra­šė, va­ži­nė­jo į Mask­ vą, kiek ga­vo nei­gia­mų at­sa­ky­mų, iš­si­su­ki­nė­ji­mų, – tai re­kor­das.

Apie Lie­tu­vą, ku­ri bus pa­skui

ur­san­tė“ sėk­mė – neei­li­nių ga­bu­mų ma­žo­ji ar­tis­tė A.Mar­čen­kai­tė, su­vai­di­nu­si trem­ti­nių mer­gai­tę Ma­ri­ją, nuo Ura­ Rū­tos Ju­zė­nie­nės nuo­tr.

ku­ris yra gi­liai pra­smin­gas, ku­ris dar ga­li jau­din­ti žmo­gų“, – dės­tė pro­diu­se­ris.

A.Še­meš­ke­vi­čius tei­gė, kad fil­ mas kai­na­vo apie 3,5 mln. li­tų.

Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja jam at­sei­kė­jo 2 mln. li­tų. Ta­čiau tik pra­dė­jus fil­ mo ga­my­bą pra­si­dė­jo ir eko­no­mi­ nė kri­zė, 2008 m. pa­bai­go­je pa­si­ kei­tė mo­kes­čių tvar­ka, įsta­ty­mai. „Sup­ra­to­me, kad tu­rė­si­me apie

350 tūkst. li­tų nuo­sto­lio“, – ne­ slė­pė pro­diu­se­ris.

P.Mor­kus pri­si­mi­nė, kaip A.Še­ meš­ke­vi­čius „Eks­kur­san­tei“ įgar­ sin­ti rin­ko pi­ni­gus po gra­šį. Net ne­tur­tin­ga Su­der­vės baž­ny­čia paau­ko­jo. „Gau­ti pi­ni­gų nuo­sto­liams pa­ deng­ti da­bar yra pa­grin­di­nis ma­ no dar­bas, ku­rį va­di­nu kan­čių ke­ liu“, – ne­slė­pė pro­diu­se­ris.

Įst­ri­go į at­min­tį ir ne­pa­lei­do

Mi­nė­tas straips­nis prieš dau­ge­ lį me­tų su­jau­di­no ir sce­na­ris­tą P.Mor­kų. „Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad pa­ts pir­ma­ sis im­pul­sas šiam sce­na­ri­jui at­si­ ras­ti ki­lo prieš 24 me­tus, kai per­ skai­čiau vie­nos mo­ters pa­sa­ko­ji­mą apie sa­vo pa­bė­gi­mą iš trem­ti­nių trau­ki­nio. Ši­tas pa­sa­ko­ji­mas kaip įstri­go į at­min­tį, taip ir įstri­go, –

Sce­na­ris­tui rei­kė­jo su­kur­ti fil­mo siu­že­tą, dia­lo­gus, at­skleis­ti vei­kė­ jų cha­rak­te­rius. Gal jis iki de­vin­to pra­kai­to dar­ba­vo­si Ge­no­ci­do au­kų ar ki­tuo­se mu­zie­juo­se? „Ab­so­liu­čiai ne. Nė se­kun­dės, – tvir­ti­no P.Mor­kus. – Vis­ką ra­šiau iš gal­vos, pri­si­mi­ni­mų. Ži­no­jau, kaip at­ro­dė ge­le­žin­ke­lio sto­tys ka­ro me­ tais, kaip žmo­nės bu­vo ap­si­ren­gę, nuo­trau­kų esu ma­tęs. La­bai grei­ tai tą sce­na­ri­jų pa­ra­šiau – be­veik per du mė­ne­sius. Ir nuo to lai­ko jis iš es­mės ne­pa­si­kei­tė. Ta­čiau lai­kas

ėjo, bet dar­bai ne­ju­dė­jo iš vie­tos.

Ir aš į vis­ką nu­mo­jau ran­ka. Vis­ kas ru­tu­lio­jo­si taip, kad sce­na­ri­jus pus­me­čiui bu­vo at­si­dū­ręs są­šla­vy­ ne, – jis nie­ko ne­do­mi­no.“ Po dau­gy­bės kry­žiaus ke­lių fil­ mas „Eks­kur­san­tė“ su pui­kia pa­ grin­di­nio vaid­mens at­li­kė­ja Anas­ ta­si­ja Mar­čen­kai­te pa­ga­liau baig­tas ir ro­do­mas ki­no ek­ra­nuo­se. Ar ne­ pa­vė­luo­tai jis ten at­ke­lia­vo?

Pra­nas Mor­kus:

Ir aš į vis­ką nu­mo­jau ran­ka. Vis­kas ru­tu­lio­ jo­si taip, kad sce­na­ri­ jus pus­me­čiui bu­vo at­si­dū­ręs są­šla­vy­ne, – jis nie­ko ne­do­mi­no.

„Da­bar jis žiū­ri­si ki­taip, tam tik­ra pra­sme ge­riau. Da­bar aiš­ku, kad tai nė­ra fil­mas apie pa­bė­gi­mą. Pa­bėg­ti iš Ta­ry­bų Są­jun­gos bu­vo neį­ma­no­ ma, – dės­tė P.Mor­kus. – Kur tie jos na­mai – Lie­tu­vo­je? Lie­tu­va – abst­ rak­ci­ja. Ly­giai to­kią Lie­tu­vą ji tu­rė­ jo sa­vy­je ir te­nai, prie Ura­lo.

Sa­ky­čiau, tai – fil­mas apie atė­ ji­mą į tą Lie­tu­vą, ku­ri bus pa­skui.

Ir ta mer­gai­tė bus ki­to­kia pa­skui.

Jei žiū­ro­vai fil­mą ati­džiai žiū­rės – ten yra vie­na ma­ža, tar­si pra­slys­ tan­ti sce­na, bet ji – tik­ra­sis fil­mo fi­na­las, by­lo­jan­tis, ko­kia Lie­tu­va bus pa­skui. Bū­tų ge­rai, kad tas fil­ mas bū­tų juo­dai bal­tas, – jis ne­ bū­tų toks dai­lus. Juk is­to­ri­ja nė­ ra dai­li.“

do­va­na to­kius ak­to­rius tu­rė­ti savo filme“ bi­lus da­ly­kas. Jam ne­rei­kia bend­ ro­vių, ku­rios su­ku­ria dar­bo vie­tų il­gam lai­kui. Tų dar­bo vie­tų rei­kia gal sa­vai­tei, gal dviem.

To­dėl bu­vo­me pri­vers­ti la­bai stip­riai di­din­ti iš­lai­das ne­rei­ka­ lin­giems da­ly­kams – va­di­na­ma­jam ans­ta­tui. Tu­rė­jo­me žmo­nes sam­dy­ti ne tie­sio­giai, o per „fir­mas“. Ma­ža to, dar tu­ri skelb­ti vie­šuo­sius kon­ kur­sus – pri­va­lai im­ti tą ak­to­rių, ku­ris pi­ges­nis. Tu ne­ga­li im­ti ak­to­ riaus, ku­ris tam vaid­me­niui tin­ka, o tu­ri im­ti pa­tį pi­giau­sią. Tai – ab­ sur­das! Dėl to mes bu­vo­me pri­vers­ ti leis­ti pi­ni­gus vi­so­kiems ans­ta­ tams. Do­ku­men­tams, po­pie­riams, kad kon­kur­sai bu­vo, kad ak­to­riai juo­se da­ly­va­vo. Ne­są­mo­nėmis už­ sii­mi­nė­jome.

Pra­dė­jome fil­muo­ti 2009-ųjų žie­mą, po tos mo­kes­čių re­for­mos.

Ir bai­gė­me bir­že­lį.

– Tad ko­dėl ki­no ek­ra­nus fil­ mas pa­sie­kė tik da­bar – po dau­giau kaip ket­ve­rių me­tų „ato­sto­gų“?

– Jis bu­vo nu­fil­muo­tas, su­mon­ tuo­tas ir gu­lė­jo len­ty­no­je, nes ne­ bu­vo pinigų… jam įgar­sin­ti. Tai yra juo­kin­ga.

– „Eks­kur­san­tė­je“, be lie­tu­vių, vai­di­na ir ru­sų ak­to­riai Rai­sa Ria­za­no­va, Igo­ris Sa­voč­ki­nas, Ser­ge­jus Gar­ma­šas, Vik­to­ras Dob­ron­ra­vo­vas jau­nes­ny­sis iš Mask­vos J.Vach­tan­go­vo teat­ ro. Ar de­rin­da­mas jų kai­nas pai­sė­te kon­ser­va­to­rių nak­ti­ nės mo­kes­čių re­for­mos rei­ka­ la­vi­mų?

– Ne. Rink­tis ru­sų ak­to­rių va­žia­vo­ me į Ru­si­ją. Bend­ra­vo­me su ak­to­ riais, ku­rie ge­rai pa­žįs­ta vie­ni ki­tus.

Pa­vyz­džiui, apie I.Sa­voč­ki­ną (va­gi­

šius Vi­tio­kas) pa­sa­kė: „Pa­gal sce­ na­ri­jų tai – tas žmo­gus“. Įfor­min­ti juos tu­rė­jo­me ki­taip, nei rei­ka­lau­ja vie­šie­ji Lie­tu­vos kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ jos kon­kur­sai. Mes ne­ga­lė­jo­me Ru­ si­jo­je pa­skelb­ti kon­kur­so, kad rei­kia ak­to­rių, ir rink­tis tuos, ku­rie pi­ges­ ni. Tai bū­tų bu­vęs vi­siš­kas ab­sur­ das. Bet iš­lai­dos au­to­ma­tiš­kai di­ dė­jo. Tu tu­ri ofi­cia­liai tą ak­to­rių pa­tei­sin­ti fi­nan­siš­kai – va­di­na­si, tu­ri su­mo­kė­ti vis­ką ir dar dau­giau.

Dėl to fil­mo biu­dže­te au­to­ma­tiš­kai at­si­ra­do di­džiu­lė sky­lė.

– Bet ak­to­riams už dar­bą mo­ kė­jo­te al­gą?

– Ru­sų ak­to­riams – žvaigž­dėms – iš kar­to pa­sa­kiau, kad nė­ra pi­ni­ gų, paaiš­ki­nau, kiek ga­lime mo­kė­ ti. Ir jie ne­pro­tes­ta­vo – su­ti­ko dirb­ti už ko­kius 15 kar­tų ma­žes­nį at­ly­gi­ ni­mą. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad už vie­ną

die­ną gau­na al­gą, tris die­nas fil­ muo­ja­si už dy­ką. Jie aiš­kiai su­for­ mu­la­vo, kad tai – jų do­va­na Lie­tu­ vai. Sa­kė, jei­gu jų bū­čiau ieš­ko­jęs per Ru­si­jos agen­tus, bū­čiau nie­ko ne­pe­šęs. Tuos ak­to­rius su­ra­dau dėl as­me­ni­nių ry­šių. Pro­diu­se­ris sa­kė: „Imk lie­tu­vius“. Bet aš ne­tu­rė­jau ką imti. Die­vo do­va­na to­kius ak­to­ rius tu­rė­ti sa­vo fil­me. Bet ku­ris ge­ ras ru­sų re­ži­sie­rius sva­jo­tų apie to­ kį an­samb­lį.

Bet ge­riau­sia, aiš­ku, Anas­ta­si­ja.

Ta­da – Mar­ga­ri­ta Žie­me­ly­tė, su­ vai­di­nu­si in­ter­na­to auk­lė­to­ją. Pui­ ki, aukš­čiau­sias ly­gis, ki­ne ji dir­ba la­bai ge­rai. O pio­nie­rių va­do­vę tu­ rė­ju­si vai­din­ti ak­to­rė nea­tė­jo į fil­ ma­vi­mą. Va­do­vę su­vai­di­no ma­no asis­ten­tė Jū­ra­tė Sa­mu­lio­ny­tė. Jos abi vis­ką pa­da­rė ge­rai. Bet aš no­rė­jau, kad juos­ta bū­tų nu­fil­muo­ta jaut­ riau, ypač – žiau­rios sce­nos.

– Pla­na­vo­te fil­muo­ti Al­ta­ju­je, bet Al­ta­jus at­si­ra­do prie Vil­ niaus Ža­lių­jų eže­rų.

– Taip, nes ne­bu­vo už ką va­žiuo­ti į tik­rą Al­ta­jų. Lie­tu­vių me­ni­nin­kai, nau­do­da­mi pa­žan­gias tech­no­lo­gi­jas, su­kū­rė net Al­ta­jaus kal­nus. Vie­ną Al­ ta­jaus upių „vai­di­no“ Ne­mu­nas.

– Jei fil­mo biu­dže­tas – toks be­ pro­tiš­kai kiau­ras, ko­dėl jo ne­ pa­ro­džius tarp­tau­ti­niuo­se ki­no fes­ti­va­liuo­se ir iš to neuž­si­dir­ bus pi­ni­gų?

– Aiš­ku, kad fil­mo ro­dy­mas už­sie­ ny­je at­neš­tų pi­ni­gų. Bet tai – jau pro­diu­se­rio pre­ro­ga­ty­va. Kuo grei­ čiau rei­kia jį vež­ti į fes­ti­va­lius ir ro­dy­ti už­sie­ny­je. Ir pra­dė­ti grą­žin­ ti, sa­ky­kim, pro­diu­se­rio sko­las. Aš „Eks­kur­san­tę“ pa­ro­džiau Ana­pos ki­no fes­ti­va­ly­je Kry­me. At­si­lie­pi­mai bu­vo ge­ri, žiū­ro­vai tik­rai ver­kė.

16

šeštADIENIS, SPALIo 19, 2013

vakarė

Įtarimai šnipinėjimu, nepripažinta Padniestrės valstybė, nakvynės namai su nelegaliu viešnamiu, orakulas Mustafa, prognozavęs aukštumas Lietuvos krepšininkams. 8246 kilometrų motociklu įveikęs Rytis Pilkauskas patyrė įvairiausių nuotykių.

No­rai: ji troško ke­liau­ti su lie­tu

Personažas: šis keliautojas įveikė ne vieną kilometrą.

Ilgos kelionės motociklu epiz Darius Sėlenis

d.selenis@diena.lt

žiuoti 800 kilometrų be pertraukos, greitai aprimo.

tinių valstybių, kurie esą suvilioja rusaites ir sumaišo kraują.

Arbūztrans egzotika

Lietuvos sostinė – Ryga

Ikrai sunkiai įkandami

Jau ne pirmus metus motociklu „Yamaha“ keliaujančio verslininko R.Pilkausko nebaimina ilgos kelionės vienumoje. „Pabuvęs pas draugus Sankt Peterburge sumaniau pasiekti Uralą.

Deja, smarkiai lijo, nieko gero nežadėjo orų prognozės, – prisipažino Rytis. Jis spontaniškai nusprendė keliauti iki Volgogrado. – Vienas rusas pirko motociklą ir paprašė jį palydėti namo, nes jam tai buvo pirmoji ilga kelionė.“ „Jį iškart nuraminau, kad nebus taip, kaip jis tikėjosi, – per parą motociklu Volgogrado nepasieksime“, – trejais metais jaunesnį rusą perspėjo labiau patyręs motociklininkas 42-ejų lietuvis.

Apie 2000 kilometrų su lietuviu nukeliavęs rusas vėliau nekart dėkojo. Po kelionės jis lietuvį vaišingai priėmė gimtajame mieste, paplukdė nuosava jachta.

Magistralėje, pramintoje Arbūztrans, keliautojai sutiko šimtus vilkikų su arbūzais. Po to jie grįžta atgal su mediena, tad judėjimas šiuo keliu yra itin komplikuotas.

Rusas, motociklu planavęs nuva-

„Stodavome kas 150 kilometrų, užsipildavome degalų, pernakvojome Maskvoje, – pasakojo R.Pilkauskas apie kelionę. – Įvažiavus į Volgogrado apskritį, kur iki namų rusui teliko apie 200 kilometrų, šis pergalingai iškėlė rankas. Bet, pasukęs iš pagrindinio kelio į šalutinį ir artėdamas prie degalinės, prarado budrumą, paslydo ir nukrito nuo motociklo.“ Išsigandusį, bet, laimė, nenukentėjusį pakeleivį lietuvis pakėlė, o šis po kelių akimirkų jau ramino žmoną, paskambinęs namo ir papasakojęs apie nuotykį. „Volgogradas, kuris per Antrąjį pasaulinį karą buvo patekęs į mūšių uraganą, ir dabar vietomis atrodo tarsi tik po karo, – juokėsi R.Pilkauskas. – Net patys rusai ironizuoja, kad smarkiai duobėtuose keliuose sproginėja po karo vokiečių paliktos minos.“ O Ryčiui teko kariauti su kai kuriais vietiniais, kuriems Lietuva – vis dar Latvija su sostine Ryga, kur persekiojami, mušami atvykėliai iš Rusijos. Vis dėlto rusai labiau keikia tamsaus gymio atvykėlius iš pie-

Astrachanė R.Pilkauską pasitiko didesne tvarka ir tvyrojančiu 55 laipsnių karščiu. Spontaniškai keliavusiam lietuviui vietiniai rekomendavo apsistoti „Pasakoje“ („Skazka“).

Vos įsikūręs lietuvis sužinojo, kad „Pasaka“ turi pirtį, baseiną su dviem metaliniais strypais striptizo šokėjoms – tai yra nelegalus viešnamis. „Niekada nepirkau moterų, tikiuosi, neteks to daryti“, – teigė lietuvis, kuris tąkart atsisakė 120 litų kainuojančių merginų ir tokia pačia suma įvertinto vakarėlio pirtyje su baseinu.

Kaspijos jūros, deja, jis taip ir nepamatė: rusai perspėjo, kad dabar ten nuvykti nelengva – griežtai saugomas draustinis, keliones į jį organizuoja turistinės firmos, reikia išankstinių leidimų. „Eršketų ikrų (iš vienos žuvies gaunami gal keturi kibirai) gavybą kontroliuoja verslininkai. Paprastiems rusams tai jau sunkiai įkandamas dalykas, – guodėsi vietiniai R.Pilkauskui. – Didžioji dalis gabenama į Maskvą, o litras ikrų kainuoja apie 2 500 litų.“

Palikimas: Ukrainoje galima išvysti ir žigulių, ir giros cisternų, ir orginalių senųjų atributų.

Baskunčiako vaikų mafija

Grįždamas namo ta pačia įžymiąja magistrale Arbūztrans, R.Pilkauskas susipažino su draugišku žmogumi – melionus ir arbūzus auginančiu Mustafa.

Gavęs dovanų šratinuką, sužinojęs, kad Rytis lietuvis, Mustafa vieną po kitos ėmė vardyti lietuvių krepšininkų pavardes. „Užimsite prizinę vietą, – prieš Europos krepšinio čempionatą keliavusiam R.Pilkauskui tvirtino Mustafa, papasakojęs, kad arbūzai išauga per pusantro mėnesio, o visą vilkiką plikomis rankomis trys vyrai sukrauna per 2–3 valandas. – O čempionatas Lietuvoje, kai pralaimėjote Makedonijai, buvo kažkoks nesusipratimas.“ Jo dovanotas arbūzas, kaip ir vėliau Kryme valgytos vynuogės, persikai, melionai, buvo fantastiško skonio.

Pakeliui R.Pilkauskas matė būrius besiganančių ožkų, karvių, avių. Vos spėjo pagalvoti apie kupranugarius, išvydo ir šiuos keturkojus. „Prie druskingo ežero Baskunčiako, netoli Kazachstano sienos, kur galima vandenyje gulėti ir skaityti laikraštį, veikia vaikų mafi-

ja, nukreipianti neva tiesiausiu, bet prasčiausiu keliu, ir po to prašanti 50 rublių“, – šyptelėjo Rytis.

Padniestrėje – savi pinigai

Ukrainoje, pastebėjo R.Pilkauskas, keliai dar prastesni nei Rusijoje, nors Kryme viskas pastebimai tvarkingiau, daug policijos, kuri tykoja daugiausia greitį viršijančių rusų.

Eršketų ikrų gavybą kontroliuoja verslininkai. Paprastiems rusams tai jau sunkiai įkandamas dalykas.

Eupatorijos mieste prie Juodosios jūros, komplekse „Solniško“ („Saulytė“) galima apsistoti už naktį mokant po 70 litų, palapinę kempinge galima išsiskleisti už 10 litų. „Kryme retai kur pamatysi ukrainiečių vėliavą – daug kur kabojo tik rusiškos“, – teigė R.Pilkauskas, nelengvai radęs ir lipduką ant au-

Žo­li­nė: tai šven­tė, ku­ri Ru­mu­ni­jo­je itin po­pu­lia­ri.

17

šeštADIENIS, SPALIo 19, 2013

vakarė

u­viu.

Astrachanė: netrukus duris atversiantis teatras-muziejus – itin įspūdingas.

zodas – viešnamis „Pasaka“ tomobilio su Ukrainos valstybiniu žymėjimu – UA. Tiesa, privažiavęs Padniestrės sienos teritoriją lietuvis valandą muitinėje lakstė po kabinetus, kol gavo visus leidimus ir atlaikė griežtą apklausą. „Kodėl tik keturioms dienoms į Ukrainą? Ko keliauji? Ką veži?“ – atakavo pasieniečiai ir muitininkai, tačiau greitai nurimo. Pasak R.Pilkausko, ir rusai, ir ukrainiečiai, kaip vėliau sutikti moldavai, vis dar paprasti, draugiški žmonės.

Nepripažinta valstybė, oficialiai Moldovos dalis prie Ukrainos sienos – Padniestrė, išskyrus sostinę Tiraspolį, atrodė tuštoka. Tačiau turi savo valiutą – Padniestrės rublius, SSRS laikų Moldovos vėliavą, herbą, valstybinius automobilių numerius. „Kalbama, kad Padniestrė gyvuoja Rusijos pinigais, mat norima turėti teritoriją, kuri nesiskverbtų į NATO. Mieste kabo plakatai su užrašais „Aš myliu savo šalį“, – pasakojo keliautojas. – Važiuojant per sieną su Moldova abiejose Dniestro upės pusėse stovi šarvuočiai BTR, kyšo kulkosvaidžiai, smėlio užtvaros – ten įsitaisę neva taikdariai iš Rusijos.

Nakvynė už 20 litų

„Moldova – 300–400 metrų dydžio kalvos, vynuogynai. Tai skurdi šalis, daug žmonių dirba svetur, – pasakojo R.Pilkauskas. – Jie puikiai pažįsta Lietuvą ir mūsų šalis jiems skamba tarsi „vau!“ – 1 000 litų mūsų pinigais jiems labai geras atlyginimas, jų pensija – apie 140 litų, ten dar neseniai elektrą tiekdavo tik po 2 valandas per dieną.“ Moldovoje kaunietis nakvynei išleido po 20 litų už parą, nors yra ir 10–20 kartų brangesnių viešbučių. Motociklą jis įvežė į motelio koridorių ir išgirdo, kad lygiai taip pat pasielgė neseniai keliavę lenkai.

Moldovoje nustebino pagarbiai įstiklinti kryžiai, prižiūrimi šuliniai su stogeliais. Na, o išvažiuojant iš šalies – vėl tardymai ir įtarinėjimai, kad Rytis – rusų šnipas.

„Kodėl buvai Padniestrėje? Kodėl kasmet į Rusiją važiuoji? Ko reikėjo Moldovoje?“ – liejosi pasieniečių klausimai.

Akmenėlio galia

„O važiuodamas pro Rumunijos kaimus buvau patekęs į Žolinės įkarštį, – šyptelėjo R.Pilkauskas.

– Iš pradžių, kai gatvėse pamačiau tautiniais drabužiais vilkinčius žmones, galvojau, kad vyksta vestuvės. Beje, merginos avėjo aukštakulniais. Žmonės grojo smuikais, vaišinosi gėrimais. Tą patį vaizdą išvydau trečiame, dešimtame kaimelyje, kol viską supratau, važiuodamas pro bažnyčią.“ Rumunijos miestelių kapinėse įprasta antkapyje iškalti atvaizdus, simbolizuojančius mirusiojo profesiją, ir aprašyti pagrindinius jo gyvenimo įvykius. „Šalyje klesti Europos Sąjungos kultas. Rumunija pastebimai pagražėjusi – čia paskutinįkart R.Pilkauskas buvo lankęsis prieš penkerius metus. – Lygūs keliai priminė Vokietiją, kyla daug naujų pastatų.“ Būtent Rumunijoje nutiko motociklininkams retas dalykas. Vos spėjęs pagalvoti, kad geriau būtų, jei šalyje, kurios kalbos nemoka, nieko neatsitiktų, vyras pajuto, kad mažėja jo motociklo greitis ir netrukus prietaisų skydelyje ėmė mirgėti ženklas „stop“. „Sustojau degalinėje, nes iš „Yamahos“ ėmė rūkti dūmai, – nervų ląstelių kainavusias akimirkas prisiminė Rytis. – Pasilenkiau prie motociklo ir nepatikėjau savo akimis – tarp galinio rato stabdžio pedalo sunkiai apsakomu būdu buvo patekęs akmenukas! Jį iškrapščiau ir kaip niekur nieko tęsiau kelionę namo.“ Įspūdingo maršruto Lietuva– Kalastė (Estija)–Sankt Peterburgas–Maskva–Volgogradas–Astrachanė (Rusija)–Krymas–Odesa (Ukraina)–Padniestrė (oficialiai Moldova)–Moldova–Rumunija– Vengrija–Slovakija–Lenkija–Lietuva, kurį R.Pilkauskas įveikė per 18 dienų, išlaidos buvo kuklios: 1 800 litų.

Reginiai: vos pagalvojęs, o kurgi kupranugariai, R.Pilkauskas juos išvydo.

Ar­būzt­rans: tarp vil­ki­kų vaikš­čio­ja ir daug „dar­bi­nin­kių“.

Ry­čio Pil­kaus­ko as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

18

šeštADIENIS, SPALIo 19, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

Pa­si­da­li­jo ir vai­kus

Astrologinė prognozė spalio 19–25 dienoms AVI­NAS (03 21–04 20)

Savaitgalį labai sustiprės jūsų jausmingumas, seksu­ alumas. Noriai bendrausite su ap­ linkiniais, tačiau galite apsipykti.

Finansinių ir seksualinių nesklan­ dumų galite išvengti, jei jų nepro­ vokuosite. Kitą savaitę galima ke­ lionė, komerciniai ryšiai, sutartys.

Vis dėlto svarbu pernelyg neap­ sikrauti darbais, kažko nepradėti nepasirengus, neturint galimybių tęsti, investuoti. Neblogai sek­ sis tvarkyti asmeninius santykius, taikytis, glaistyti seniau padarytas klaidas. Venkite rizikos prie vairo.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Įtei­si­no: tei­gia­ma, jog pa­si­ra­šy­da­mi prieš­ve­dy­bi­nę su­tar­tį B.Pit­tas ir

A.Jo­lie sky­ry­bų at­ve­ju pir­miau­sia sie­kė ap­sau­go­ti sa­vo vai­kus.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Bra­das Pit­tas ir An­ge­li­na Jo­lie žen­ gė dar vie­ną žings­nį ves­tu­vių link.

Kal­ba­ma, jog Ho­li­vu­do žvaigž­dės jau su­da­rė prieš­ve­dy­bi­nę su­tar­tį.

Ak­to­riai drau­ge jau dau­giau nei sep­ty­ne­ri me­tai. Ta­čiau Bra­das ir An­ge­li­na ne­sku­bė­jo su­si­sais­ty­ti san­tuo­kos įža­dais. Vis dėl­to ne per se­niau­siai vie­šu­mo­je pa­skli­do dar vie­na gan­dų po­rci­ja.

Pa­gal nau­jas ži­nias ak­to­riai vy­ ru ir žmo­na ofi­cia­liai tu­rė­tų tap­ti per šias Ka­lė­das. Ne­pai­sant po­ros mei­lės ir pui­kių san­ty­kių bei še­šių vai­kų, jie­du esą nu­ta­rė su­da­ry­ ti ir prieš­ve­dy­bi­nę su­tar­tį, ku­rios apim­tis – 101 pus­la­pis. Sky­ry­bų at­ve­ju di­džio­ji tur­to da­lis ati­teks B.Pit­tui – jis tu­rė­tų gau­ti 176 mln.

JAV do­le­rių iš 320 mln. Be to, abu tu­rės vie­no­das tei­ses į vai­kų glo­ bą. Ar­ti­mas po­rai šal­ti­nis tvir­ti­no, jog A.Jo­lie vi­sa­da bu­vo prieš ve­ dy­bi­nį kont­rak­tą, ta­čiau esą my­ li­ma­sis ją įti­ki­no, kad to­kia su­tar­ tis bū­ti­na. „Ži­no­ma, Bra­das la­bai ro­man­tiš­ kas vy­ras, ta­čiau sy­kiu ir pra­ktiš­ kas: juk jie tu­ri še­šis vai­kus ir daug tur­to. Tad prieš­ve­dy­bi­nė su­tar­tis tu­ri pa­grin­do, juo la­biau kad tiek Bra­das, tiek An­ge­li­na jau bu­vo ve­ dę“, – tei­gė šal­ti­nis.

Vie­nas po­ros drau­gas pra­si­ta­ rė, jog ak­to­riai tuok­tu­ves pla­nuo­ja Ha­va­juo­se, o po to vyks dar vie­na ce­re­mo­ni­ja – jie esą pa­kvies drau­ gus į sa­vo nuo­sa­vy­bę Cha­teau Mi­ ra­val Pro­van­se.

Kro­ko­di­las Dan­dis ski­ria­si

Savaitgalį vargins proble­ mos, susijusios su pinigais, santykiais. Lengvai megsite reika­ lingus ryšius, bet dar lengviau ga­ lite prarasti tai, kas jums brangu, nes viską dramatizuosite. Suim­ kite save į rankas. Kitą savaitę ga­ lite įsigyti norimą daiktą arba kils idėjų, susijusių su verslu. Stenkitės būti itin racionalūs, jei reikės tvar­ kyti turtinius, komercinius reika­ lus. Galite turėti reikalų su asme­ niu, kuris anksčiau jums buvo labai svarbus.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Savaitgalį atsargumo ir takto jums gali pritrūkti, vadinasi, galite nukentėti ne vie­ na prasme. Bus geriau, jei nesivel­ site į konfliktus, nežeminsite kitų.

Kitą savaitę jūsų mintys itin suk­ sis apie politiką, kolektyvą. Re­ gis, dalyvausite renginiuose, jus prisimins seni draugai. Galite at­ naujinti nutrūkusį ryšį. Kita ver­ tus, galite išgirsti nemalonių ap­ kalbų. Jei dabar pradėsite ką nors nauja ar keisite gyvenamąją vie­ tą, partnerį, jums netrukus norė­ sis grįžti atgal.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Poilsio dienomis netingi­ niausite. Galbūt turėsite darbo prie kompiuterio, ieškosite informacijos. Tačiau jūsų kalboje jausis ironija, tad kai kurie komen­ tarai pašnekovams bus nepriimti­ ni. Kitą savaitę tikėtini kontaktai su kultūros ar oficialiais veikėjais.

Galbūt teks sukti galvą, kaip įvyk­ dyti duotą įsipareigojimą. Gali at­ rodyti, kad kiti viską verčia ant jū­ sų pečių, be reikalo kritikuoja. Nuo ketvirtadienio pasijusite svarbia kolektyvo dalimi.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Savaitgalį stengsitės at­ likti daug darbų, susijusių su namų ir žemės ūkiu, remontu.

Neperlenkite lazdos, nes jūsų or­ ganizmas blogai reaguos į neigia­ mus faktorius. Regis, nelengva bus susitarti dėl bendrų planų su do­ minančiu asmeniu. Kitą savaitę jausitės gana nesaugiai dėl asme­ ninių, profesinių problemų arba atsinaujinančios senos ligos. Pra­ vartu aiškintis senus nesusipra­ timus. Vis dėlto gali kilti kliūčių, bandant kitus įtikinti argumen­ tais, įrodyti savo teisybę.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalį jūsų norai vir­ šys galimybes, o pagundos bus svarbesnės už ramybę. Gali­ mas aistringas pasimatymas. Pini­ ginė ištuštės labiau, nei planavote.

Saugokite nuo pavojų vaikus. Kitą savaitę kils noras keisti darbą, gy­ venimo būdą. Regis, vėliau norė­ sis arba teks grįžti prie to paties, kas jau buvo. Aktyviai suksitės, jei ieškote galimybių bendradarbiau­ ti, suvilioti patinkantį asmenį. Tik neperlenkite lazdos manydami, kad tikslas pateisina priemones.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Savaitgalį tikėtini emoci­ niai sutrikimai. Teks tam tikra prasme įveikti save, nuga­ lėti kai kuriuos įpročius, polin­ kius. Daugiau dėmesio skirkite sveikatai, mitybai. Kitą savai­ tę galite susitikti su romantiš­ kai nusiteikusiu ar kūrybiškai turtingu žmogumi. Galimas ais­ tringas flirtas. Seksis bendrauti su augančia karta ir daryti įtaką.

Regis, viskas vyks pagal planą, jeigu siekiate sugrįžti į buvusią darbovietę ar prie nebaigto pro­ jekto. Galite atrasti kažką, ką ta­ rėtės pametę.

Savaitgalį kai kurie santy­ kiai ir planai dėl vieno ne­ susipratimo gali pakeisti kryptį. Arba nesusipratimų nebus, bet nerimo kels sutrikusi sveikata ar iškilusi grožio problema. Ven­ kite alkoholio, triukšmingų susi­ būrimų. Kitą savaitę vis dar slėgs rūpesčiai ir bus nelengva, ypač jei trūksta aplinkinių palaikymo. Nuo ketvirtadienio gana palankiai sprę­ sis nuosavybės, pinigų klausimai.

Nesnauskite, jei jums aktualu išsi­ aiškinti klausimą dėl negauto atly­ gio, vėluojančio dokumento, kre­ ditų teikimo sąlygų, nuomos.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Savaitgalį nekaip jausitės, jei teks aiškintis finansinius reikalus, skolintis ar skolinti pini­ gus, ką nors dalytis ar prisiimti įsi­ pareigojimą. Neskubėkite susigun­ dyti peršamu pirkiniu. Kitą savaitę daugiau galvosite apie tolimus nuo kasdienybės dalykus, ateities pla­ nus, keliones. Galite gauti svarbių žinių iš aukštesnės institucijos ar per internetą. Vis dėlto nieko ge­ ro, jei delsite atlikti buhalterines ataskaitas ar pan. Patinka ar nepa­ tinka, jus įkyriai sekios su praeities situacijomis ir jų padariniais susi­ ję klausimai.

Kar­tu: dar šių me­tų pra­džio­je Los An­dže­le vy­ku­sia­me „G‘Day USA“

ren­gi­ny­je at­ro­dė, kad Ho­ga­nų šei­mos ne­tem­do joks še­šė­lis.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Ko­me­di­jos „Kro­ko­di­las Dan­dis“ žvaigž­dė, aust­ra­lų ak­to­rius Pau­ las Ho­ga­nas pa­da­vė sky­ry­bų do­ ku­men­tus. Šiam žings­niui jis pa­si­ ry­žo po 23 me­tų bend­ro gy­ve­ni­mo su žmo­na Lin­da.

Kaip pra­ne­šė 74-erių P.Ho­ga­no at­ sto­vas, po­ra nu­spren­dė su­kti skir­ tin­gais ke­liais abi­pu­siu su­ta­ri­mu.

Su­tuok­ti­niai drau­ge ne­gy­ve­na nuo rug­sė­jo.

Lin­dos žo­džiais, ji ke­ti­na ju­ri­diš­ kai įfor­min­ti jų 15-me­čio sū­naus Chance‘o glo­bą ir su­si­grą­žin­ti sa­vo mer­gau­ti­nę Koz­lows­ki pa­var­dę. Esą mo­te­ris ne­no­ri, kad ją kas nors sie­tų su Kro­ko­di­lo Dan­džio he­ro­ju­mi. Dar me­tų pra­džio­je spau­do­je pa­si­ro­dė

pra­ne­ši­mų, jog P.Ho­ga­nas ir 54 me­tų Lin­da vie­nas ki­tam puo­se­lė­ja to­kius pat jaus­mus kaip prieš 27 me­tus.

Bū­tent 1986 m., ku­riant juos­tą „Kro­ko­di­las Dan­dis“, ir su­si­pa­ži­ no bū­si­mi su­tuok­ti­niai.

Ko­me­di­jo­je P.Ho­ga­nas su­vai­di­ no nuo­ty­kius mėgs­tan­tį vy­ru­ką, o L.Koz­lows­ki – smal­sią žur­na­lis­ tę. Aust­ra­lų fil­mas su­rin­ko per 328 mln. JAV do­le­rių pel­ną.

Po mil­ži­niš­kos sėk­mės se­kė dar du šio fil­mo tę­si­niai, o 1990 m. – pa­grin­di­nių he­ro­jų ves­tu­vės. P.Ho­ ga­nui tai bu­vo tre­čio­ji san­tuo­ka.

Po­ra su­si­lau­kė vie­no sū­naus, iš anks­tes­nių san­tuo­kų ak­to­rius tu­ri dar pen­kias at­ža­las.

Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Savaitgalį tikėtini susitiki­ mai ir įspūdžiai, susiję su nuotykiais, sportu, šou renginiais.

Gerai įsisavinsite informaciją, todėl tiktų mokytis, diskutuoti. Gali pasi­ tvirtinti kažkokie gandai. Neskubė­ kite teisti, kol nežinote detalių. Ki­ tą savaitę vargins intrigos. Galbūt teks pasirūpinti ligoniu arba patys negaluosite. Iki ketvirtadienio la­ biau patartina vienatvė nei šurmu­ lys. Venkite piktnaudžiauti svaiga­ lais. Likusi periodo dalis bus puiki.

Galite naujam gyvenimui prikelti kažkokį objektą ar užsiėmimą.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Periodo pradžioje tikėtini išgyvenimai, susiję su šei­ ma, partnerystės problemomis.

Regis, išvesite iš kantrybės artimą žmogų ir apie save išgirsite tai, ko nesitikėjote. Neverta daryti išvadų, nes veikia pilnatis ir mėnulio užte­ mimas. Kitą savaitę gali tekti pri­ imti finansinį ar verslo sprendimą, arba taisyti buhalterinę ataskaitą, tekstą. Galite pasiduoti pagundai įsivelti į seksualinę avantiūrą. Jei veiksite be išankstinio nusistaty­ mo, pasitelkę optimizmą, periodo pabaiga bus džiugi.

ŽU­VYS (02 20–03 20)

Savaitgalį itin domins ži­ niasklaidos naujienos, rei­ kalai, susiję su mokslu, kelione.

Atsakykite į laiškus, susitikite su giminaičiais. Kitą savaitę negalėsi­ te pakęsti netvarkos, tad nesėdėsite rankų sudėję. Vis dėlto namų pro­ blemos jūsų neišvaduos nuo kitų pareigų ir senų nuoskaudų. Į perio­ do pabaigą daugės progų pasireikš­ ti. Gali pasisekti norint susigrąžinti seną meilę, pakartoti sėkmę. Naujai užmegztas romanas bus linkęs trū­ kinėti, o pradėtas kūrybinis projek­ Sidonija tas – strigti.

19

šeštadienis, spalio 19, 2013

vaikų alėja

7–12 m.

konkursas@kl.lt, „Klaipėdos“ redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, Klaipėda.

Kviečiame mergaites atsiimti leidyklos „Jūsų Flintas“ prizų.

20

ĹĄeĹĄtadienis, spalio 19, 2013

sportas

„For­tō­nos“ star­tas – per­ga­lin­gas Klai­pė­dos „For­tō­na“ nau­ją­jÄŻ Lie­tu­vos mo­ te­rĹł krep­ťi­nio ly­gos se­zo­nÄ… pra­dė­jo ÄŻspō­ din­ga per­ga­le. Klai­ pė­die­tÄ—s na­muo­se va­kar 17 tať­kĹł skir­ tu­mu ÄŻvei­kÄ— Ute­nos krep­ťi­nin­kes.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Uos­ta­mies­Ä?io at­sto­vÄ—ms pir­ma­ja­ me kė­li­ny­je te­ko „iť­si­mau­dy­ti“ po ĹĄal­tu du­ťu. Pir­mo­sios ÄŻ prie­kÄŻ iť­si­ ver­Şė vieť­nios. Ta­Ä?iau „For­tō­nos“ krep­ťi­nin­kÄ—s joms lei­do ati­trĹŤk­ ti dau­giau­sia 5 tať­kĹł skir­tu­mu ir nuo­lat al­sa­vo ÄŻ nu­ga­rÄ…. Ne­pai­sant

to, pir­mą­jį kė­li­nį klai­pė­die­tės pra­ lai­mė­jo.

Ant­ra­ja­me kė­li­ny­je vaiz­das pa­ si­kei­tÄ— – klai­pė­die­tÄ—s pe­rė­mÄ— ini­ cia­ty­vÄ…, per pen­kias mi­nu­tes pa­ Ä?ios ÄŻme­tÄ— 7 tať­kus, o var­Şo­vÄ—ms ne­lei­do nÄ— kar­to pa­tai­ky­ti ÄŻ krep­ťį, to­dÄ—l per­svė­rÄ— re­zul­ta­tÄ… sa­vo nau­ dai – 16:15. ÄŽgi­ju­sios pra­na­ťu­mÄ…, jÄŻ „For­tō­ nos“ krep­ťi­nin­kÄ—s tik di­di­no. Per 10 mi­nu­Ä?iĹł jos pel­nÄ— 20 tať­kĹł, o Ute­nos krep­ťi­nin­kÄ—s – vos tris.

Po il­go­sios per­trau­kos uos­ta­ mies­Ä?io krep­ťi­nin­kÄ—s tem­po ne­ma­ Ĺži­no, to­dÄ—l vie­nu me­tu nuo var­Şo­ viĹł ati­trō­ko ir 19 tať­kĹł skir­tu­mu.

Po pir­mų­jų ťio se­zo­no Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ťi­nio ly­gos var­Şy­bų klai­pė­die­tės pel­ny­tai į sa­vo są­skai­ tą įsi­ra­ťė pir­mą­ją per­ga­lę – 63:46 (9:15; 20:3; 22:17; 12:11).

Re­zul­ta­ty­viau­siai klai­pė­die­Ä?iĹł gre­to­se Ĺžai­dÄ— Gab­rie­lÄ— Gut­kaus­ kai­tÄ—, pel­niu­si 20 tať­kĹł, Li­na Ag­ lins­kai­tÄ— pri­dė­jo 17, Si­mo­na Dob­ ro­vols­ky­tÄ— – 9, Ro­ber­ta Miz­ge­ry­tÄ— – 8.

Ĺ ÄŻ se­zo­nÄ… ÄŻ „For­tō­nos“ vy­riau­ sio­sios tre­ne­rÄ—s pa­rei­gas su­grį­Şo klu­bo va­do­vÄ— Ra­mu­nÄ— Kum­pie­nÄ—.

Ji dar prieĹĄ pra­si­de­dant Ä?em­pio­ na­tui tei­gÄ—, jog ko­man­dai ke­lia­ mas tiks­las – uĹžim­ti kuo aukť­tes­ nÄ™ vie­tÄ…. Praė­ju­sÄŻ se­zo­nÄ… Lie­tu­vos mo­te­rĹł krep­ťi­nio ly­gos Ä?em­pio­na­te „For­tō­na“ pa­si­puo­ťė bron­zos me­ da­liais. „For­tō­na“ ĹĄie­met Ĺža­dė­jo ko­vo­ti ne tik Lie­tu­vos mo­te­rĹł Ä?em­pio­na­ te, bet ir Bal­ti­jos krep­ťi­nio ly­go­je.

Ta­Ä?iau pa­sku­ti­nÄ™ mi­nu­tÄ™ pa­ra­ mÄ… su­ma­Şi­no vie­nas rė­mė­jĹł, to­ dÄ—l klu­bas su­si­dō­rÄ— su fi­nan­si­niais sun­ku­mais, ku­riĹł ne­pa­vy­ko ÄŻveik­ti, ir ke­ti­ni­mĹł da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­nė­se pir­me­ny­bė­se te­ko at­si­sa­ky­ti.

Per 10 mi­nu­Ä?iĹł klai­ pė­die­tÄ—s pel­nÄ— 20 tať­kĹł, o Ute­nos krep­ ĹĄi­nin­kÄ—s – vos tris. „„Fa­vo­ri­tÄ—s: klai­pė­die­tÄ—s (bal­ta ap­ran­ga) jau pir­mo­sio­se Ä?em­pio­na­to

var­Şy­bo­se įro­dė, kad ir ťie­met sieks me­da­lių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pagyventi, kur amŞina vasara Cz.Lasz­lo: po­st scrip­tum Malaizija. Dvideťimt aťtuonių laipsnių ťiluma rudenį, arbatos ťiltumo jōros vanduo ir smėlėti paplōdimiai – atrodytų, ne gyvenimas, o vien atostogos. Bōtent ťią ťalį pasirinko verslininkė Jurgita Lukienė dirbti ir gyventi su ťeima.

mai idealiai tiko: iki Jurgitos darbo – 7 minutės pėstute, ťalia parkas su Şaidimų aikťtele, kieme – didelis baseinas, sporto salė, kavinė, parduotuvė, teritorija visą parą saugoma, butas su baldais ir kita bōtiniausia įranga.

„IĹĄ Lietuvos norÄ—jome iĹĄvykti ne todÄ—l, kad Ä?ia bĹŤtume nesudĹŤrÄ™ galo su galu. Visko mums uĹžteko, turÄ—jome savo mÄ—gstamus darbus“, – pasakoja kalbĹł mokyklos ir vertimo biuro Lietuvoje savininkÄ— J.LukienÄ—, kuri dvejiems metams kartu su ĹĄeima iĹĄvyko gyventi ÄŻ Malaizijos Penango salÄ….

Gaminti nebĹŤtina

PasiĹŤlymas ÄŻkvÄ—pÄ—

VokieÄ?iĹł kalbos specialistÄ— jau kuris laikas galvojo apie ÄŻdomĹł darbÄ… uĹžsienyje, buvo aptikusi ne vienÄ… pasiĹŤlymÄ… padirbÄ—ti Vokietijoje, taÄ?iau tai buvo ne tai, ko ji norÄ—jo. Ir staiga elektroniniu paĹĄtu atskriejo pasiĹŤlymas dÄ—styti vokieÄ?iĹł kalbÄ… Malaizijoje. „Apie ĹĄalÄŻ beveik nieko neĹžinojome. Kai paskaitÄ—me, kad ten nebĹŤna maĹžiau kaip 25–32 laipsniai ĹĄilumos, visus metus galima valgyti ĹĄvieĹžius vaisius, maudytis jĹŤroje ir baseine, – pamanÄ—me: vaĹžiuojam. Abu su vyru svajojome pagyventi ten, kur amĹžina vasara“, – ĹĄypsosi Jurgita.

Buitis – ne kliōtis

Ĺ eima ÄŻ ĹĄalÄŻ, kuriÄ… nuo Lietuvos skiria 9000 kilometrĹł, iĹĄsiruoĹĄÄ— su trimis nedideliais vaikais: 11 metĹł dukra, 4-eriĹł sĹŤnumi ir maĹžiausiÄ…ja – dar tik 6 mÄ—nesiĹł dukrele. „Buvo ĹžmoniĹł, kurie sakÄ—, kad iĹĄprotÄ—jome“, – juokiasi moteris.

KelionÄ— lÄ—ktuvu truko parÄ…. Penango sala pasitiko karĹĄtu drÄ—gnu oru ir ÄŻkurtuviĹł rĹŤpesÄ?iais. ApsistojÄ™ vieĹĄbutyje, Lukai bĹŤstui ieĹĄkoti pasirinko agentÄ™ vokietÄ™, nes susiraĹĄinÄ—jimas su Malaizijos agentĹŤromis dar esant Lietuvoje nebuvo sÄ—kmingas.

IĹĄ keliĹł nekilnojamojo turto agentÄ—s aprodytĹł butĹł vienas ĹĄei-

PraÄ—jus penkioms dienoms nuo atvykimo ÄŻ MalaizijÄ… Jurgita su ĹĄeima jau gyveno savo svajoniĹł namuose. Darbdaviai J.LukienÄ—s taip pat neskubino, dar keletÄ… savaiÄ?iĹł leido priprasti prie aplinkos.

SkubÄ—ti ÄŻsisukti ÄŻ buities rĹŤpesÄ?iĹł verpetÄ… LukĹł ĹĄeimai nereikÄ—jo ir dÄ—l maisto ruoĹĄimo – Penango saloje lauko kavinÄ—se maistas visada ĹĄvieĹžias, skanus ir pigus. Jurgita pasakoja, kad nemaĹžai malaizieÄ?iĹł gyvena butuose, kuriuose iĹĄ viso nÄ—ra viryklÄ—s ir orkaitÄ—s.

Daugiau laiko ĹĄeimai

Nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos kaina Malaizijoje priklauso nuo vietos, saugumo, atstumo iki miesto centro ar jĹŤros.

100 kv. metrĹł trijĹł miegamĹłjĹł buto su vaizdu ÄŻ Penango kalvÄ…, kuriame gyvena Jurgita su ĹĄeima, nuoma kainuoja apie 1500 litĹł per mÄ—nesÄŻ.

J.LukienÄ— moko suaugusiuosius vokieÄ?iĹł kalbos. Tarp jos mokiniĹł – malaizieÄ?iai, kinai, indai, japonai, vietnamieÄ?iai. „Per dienÄ… tenka dirbti tris keturias valandas, todÄ—l galiu daug laiko praleisti su ĹĄeima, o to Lietuvoje labai trĹŤko.

Tad ne tik gyvenu svajoniĹł namuose, bet ir dirbu svajoniĹł darbÄ…. O atlyginimo uĹžtenka visai ĹĄeimai“, – dĹžiaugiasi Jurgita.

Bōsto paieťka – ir TV ekrane

Noras pakeisti aplinką, daryti karjeros pertrauką ar graŞiai praleisti senatvę kitoje ťalyje akina Şmones ieťkotis antrų namų įvairiuose pasaulio kraťtuose. Kaip įsikurti nepaŞįstamoje ťalyje? Kaip joje susirasti tinkamą bōstą? Apie tai

Lie­tu­vos fut­bo­li­nin­kĹł ki­tą­met Bra­zi­li­jo­je vyk­sian­Ä?ia­me pla­ne­tos Ä?em­pio­na­to fi­na­lo tur­ny­re tarp 32 stip­riau­siĹł ko­man­dĹł ne­bus, nors 2012-ĹłjĹł rug­sė­jÄŻ po ly­gių­jĹł 1:1 su slo­va­kais at­ro­dÄ— ki­taip. Tre­ne­ris Csa­ba Lasz­lo neiť­dir­bo iki at­ran­ kos var­Şy­bĹł pa­bai­gos ir ĹĄis fak­tas – pa­kan­ka­mai iť­kal­bin­gas.

Da­bar jau bu­vÄ™s rink­ti­nÄ—s vy­riau­ sias tre­ne­ris taip pat bu­vo iť­kal­ bin­gas – nuo pra­dĹžios iki pa­bai­gos. „Klai­pė­da“ pa­tei­kia ÄŻsi­min­ti­niau­ sias jo ci­ta­tas: „Man at­vy­kus ÄŻ Lie­tu­vÄ… si­tua­ci­ja bu­vo blo­ga: fut­bo­li­nin­kams rink­ ti­nÄ— bō­da­vo pro­ga su­si­tik­ti su ĹĄei­ ma, drau­gais, pa­bō­ti na­muo­se ir ge­rai pra­leis­ti lai­kÄ…. Tie, ku­rie ne­ su­lauk­da­vo kvie­ti­mo, pyk­da­vo, nes sa­vo ka­len­do­riuo­se rink­ti­nÄ—s rung­ ty­nes bō­da­vo pa­si­Şy­mė­jÄ™ kaip ga­ li­my­bÄ™ su­tvar­ky­ti bui­ties rei­ka­lus ď Ž Gyvenimas: 7 9bXVR[Ă› `b RV gim­ti­nė­je.“ ZN XRYRabV ZRaĂş Ă&#x;`VXĂ­_Ă› :NYNVgV „Ne­ma­nau, kad rei­kė­tĹł kal­bė­ti, W\WR =\ VYa\ XYVZNa\ NYV` ZNTN kaip pa­tek­ti ÄŻ 2014 me­tĹł pa­sau­lio [R aVX ]NXRYVNbaV ORa V_ W\`R Xb_ Ä?em­pio­na­tÄ… Bra­zi­li­jo­je, nors lie­tu­ aV [NZb` “ N]VR aNV ]N`NX\WN XN viai pa­te­ko ÄŻ ÄŻdo­miÄ… gru­pÄ™, ku­rio­je [NY\  A_NcRY 0UN[[RY• YNVQN  /Ă­` ga­li­ma pa­siek­ti ge­rĹł re­zul­ta­tĹł. Ne­ aĂş ZRQ V\a\WNV b `VR[fWR• ]R_ sa­kau, kad lai­mė­tu­me gru­pÄ—s var­ aRYRcVgVWĂ– 4.9. Ĺžy­bas, bet Slo­va­ki­ja yra ÄŻvei­kia­ma, o Grai­ki­ja da­bar ÄŻklim­pu­si ÄŻ fut­ kuriami net realybÄ—s ĹĄou, rengia- bo­lo kri­zÄ™. Ĺ io­je gru­pė­je nė­ra Vo­ mi televizijos projektai. kie­ti­jos, Olan­di­jos, Pran­cō­zi­jos ar Vienas tokiĹł – per kanalÄ… „Tra- Ang­li­jos, to­dÄ—l tei­gia­mi re­zul­ta­tai vel Channel“ rodoma intriguojanti ÄŻma­no­mi.“ laida „BĹŤstĹł medĹžiotojai uĹžsieny„Jei iĹĄ grai­kĹł atim­si­me tris tať­ je“ („International House Hun- kus, spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je kal­ ters“). Televizijos GALA ĹžiĹŤrovai bė­siu lie­tu­viť­kai. Jei vie­nÄ… tať­kÄ… ĹĄiÄ… laidÄ… gali paĹžiĹŤrÄ—ti visomis sa- – ta­da pu­sÄ™ lai­ko lie­tu­viť­kai, pu­ vaitÄ—s dienomis nuo 14 val. sÄ™ ang­liť­kai.“ TEO inf. „Esu su­si­pa­Şi­nÄ™s su Lie­tu­vos is­ PR to­ri­ja, o pa­bu­vÄ™s Ä?ia su­pra­tau, kad lie­tu­vis ski­ria­si nuo Ĺžmo­niĹł Va­ka­ rĹł ir Ry­tĹł Eu­ro­po­je. ÄŒia Ĺžmo­nÄ—s Televizija GALA pa­si­ren­gÄ™ pa­dė­ti, iť­si­la­vi­nÄ™, kal­ba ge­rai ang­liť­kai, kvie­Ä?ia net pie­tĹł ÄŻ Apie namus uĹžsienyje svajojanÄ?iĹł na­mus.“ televizijos GALA ĹžiĹŤrovĹł dÄ—me„La­bai ver­ti­nu Dei­vi­dÄ… Ĺ em­be­rÄ…, siui – kanalo „Travel Channel“ laiTo­mÄ… Da­ni­le­vi­Ä?iĹł, Ma­riĹł Stan­ke­ da „BĹŤstĹł medĹžiotojai uĹžsienyje“. vi­Ä?iĹł, bro­lius ÄŒes­naus­kius, Ĺ˝yd­rō­ nÄ… Kar­Ä?e­mars­kÄ… ir ki­tus, ku­rie ne Ĺ˝iĹŤrÄ—kite kasdien nuo 14 val. vie­ne­rius me­tus at­sto­vau­ja rink­

ti­nei. Ta­Ä?iau no­rė­jau po tru­pu­ tÄŻ pra­dė­ti at­nau­ji­ni­mo pro­ce­sÄ…, nes ki­ta­me at­ran­kos cik­le, jei bō­ si­me nuo­ťir­dĹŤs, ne­be­ga­lė­si­me ti­ kė­tis to­kio vaid­mens iĹĄ ÄŻ ket­vir­tÄ… de­ťimt­me­tÄŻ ÄŻko­pu­siĹł M.Stan­ke­ vi­Ä?iaus ar D.Ĺ em­be­ro. Vis­gi es­mÄ— sly­pi ki­tur. Vie­na ver­tus, Lie­tu­vos fut­bo­lo sis­te­ma neu­Şau­gi­na tiek daug ta­len­tĹł, ku­rie ga­lė­tĹł pa­pras­ tai iť­stum­ti daug pa­tir­ties tu­rin­ Ä?ius Ĺžai­dė­jus. Ki­ta ver­tus, no­rint kaŞ­ko siek­ti 2016 me­tais, rei­kė­jo im­tis to­kiĹł prie­mo­niĹł, to­dÄ—l pri­ va­lė­jau priim­ti ne­leng­vus spren­ di­mus.“ „Mes pa­si­rin­ko­me kryp­tÄŻ, ku­ rÄŻ nė­ra leng­va ar trum­pa­lai­kÄ—, bet atei­ty­je tu­rė­tu­me re­zul­ta­tĹł. Ne­ rei­kia Ĺžiō­rė­ti ÄŻ Vo­kie­ti­jÄ… ar Is­pa­ ni­jÄ…, kur vi­sai ki­to­kios ga­li­my­bÄ—s, da­bar tu­ri­me ly­giuo­tis ÄŻ Lat­vi­ jÄ…, Es­ti­jÄ… ar net Bal­ta­ru­si­jÄ…. Atei­ ty­je kon­ku­ruo­ti su jo­mis ne­bus leng­va, kaip ir su Lich­tenť­tei­nu ar Liuk­sem­bur­gu.“ Ci­ta­tos iĹĄ pub­li­ka­ci­jĹł kl.lt, eu­ro­foot­ball.lt, 15min.lt., lff.lt.

„„Dvip­ras­m iť­k ai: nu­ves­ti lie­tu­

vius ÄŻ pa­sau­lio fut­bo­lo Ä?em­pio­ na­tÄ… Cz.Lasz­lo Ĺža­dė­jo skam­biai, bet at­sar­giai. bbc.co.uk nuo­tr.

Orai

Šiandien bus debesuota su pragie­ druliais, sušils iki 8–10 laipsnių. Sekmadienio naktį prognozuojami 2–5 laipsniai šilumos, trumpai palis šiau­ rės vakarų Lietuvoje. Dieną lietus prognozuojamas jau visoje šalyje, bus 5–6 laipsniai šilumos. Panašūs orai išsilaikys ir kitą savaitę, galima šlapdriba.

Šiandien, spalio 19 d.

+10

+11

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+8

Šiauliai

Klaipėda

+8

Panevėžys

+8

Utena

+10

8.14 18.25 10.10

292-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 73 dienos.

Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+9

Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +12 Brazilija +27 Briuselis +19 Dublinas +17 Kairas +27 Keiptaunas +24 Kopenhaga +9

kokteilis Keis­tuo­liai iš Ala­ba­mos Ala­ba­mo­je („Kok­tei­l is“ spė­ja, kad tai yra kaž­kur Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ ti­jo­se), sa­ko, lig šiol gy­vuo­ja la­bai keis­ ti įsta­t y­mai. Štai lie­t u­je ten­ka šlap­t i Mont­go­me­rio mies­tie­čiams – jiems už­ draus­ta gat­vė­je iš­skleis­ti skė­čius, nes tai „gąs­di­na ark­lius“. O tos pa­čios vals­ ti­jos Džas­pe­ro mies­te nė vie­nam vy­rui ne­va­lia muš­ti žmo­nos laz­da, jei ji sto­ res­nė nei vy­ro di­dy­sis pirš­tas. Be to, ši­to ne­ga­li­ma da­ry­ti dau­giau nei kar­ tą per mė­ne­sį. Taip pat nu­si­kal­ti­mu lai­ ko­mas ir mė­gi­ni­mas pa­bu­čiuo­ti mie­ gan­čią mo­te­rį. Ten bau­džia­ma mir­ties baus­me už ge­le­žin­ke­lio bė­gių bars­ty­ mą drus­ka. Ir drau­džia­ma vai­ruo­ti už­ riš­to­mis aki­mis bei ba­so­mis.

Rin­kė­jų ap­gai­les­ta­vi­mas Mū­sų po­li­ti­kai taip daž­nai klys­ta, kaip gai­la, kad jie ne iš­mi­nuo­to­jai.

Rek­la­ma links­mai Tai – nau­ja­sis plo­vik­lis su ka­na­pių aro­ ma­tu. Plauk in­dus links­mai.

Gai­la vai­kų Se­nas bol­še­v i­kas sa­vo gink­lo drau­ gui: „Mes ko­mu­niz­mo ne­su­lauk­si­me, bet mū­sų vai­kai, vai­kų gai­la“.

Ne­vil­ties šauks­mas Man sun­ku pra­si­muš­ti pro abe­jin­gu­ mo sie­ną. Aš – kaip po rea­ly­bės ra­tais nu­mes­ta gė­lė. Aš nu­si­vy­liau mei­le ir drau­gys­te, pa­ra­ga­vau iš­da­vys­tės kar­ tė­l io. Aš – tuš­čias šo­vi­nys gy­ve­n i­mo ap­ka­bo­je. Pa­dė­ki­te! Ma­ry­tė, 5 m.

Kaunas Londonas +18 Madridas +22 Maskva +7 Minskas +6 Niujorkas +19 Oslas +7 Paryžius +19 Pekinas +19

Praha +11 Ryga +9 Roma +23 Sidnėjus +23 Talinas +7 Tel Avivas +25 Tokijas +19 Varšuva +9

Vėjas

Vilnius

Marijampolė

+9

Alytus

5–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+8

+10

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+7

+11

+8

+8

8

rytoj

+6

+7

+5

+4

8

+4

+6

+5

+5

6

pirmadienį

1677 m. gi­mė Sta­n is­lo­ vas Leš­č ins­k is, Len­k i­ jos ka­ra­l ius ir Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis. Mi­ rė 1766.

1864 m. gi­mė ki­no pra­ di­nin­kas pran­cū­zas Au­ gus­te Lu­m ie­re, kar­t u su bro­l iu Louis iš­ra­dęs fil­ma­v i­mo ir fil­mų de­ monst­ra­vi­mo apa­ra­tą.

1872 m. Aust­ra­li­jo­je ras­ tas iki šiol di­d žiau­sias pa­sau­ly­je 82 kg 110 g svo­ rio auk­so gry­nuo­lis.

1882 m. gi­mė Vin­cas Krė­vė-Mic­ke­v i­č ius, ra­ šy­to­jas, lie­tu­vių li­te­ra­tū­ ros kla­si­kas. Mi­rė 1954 me­tais JAV. 1986 m. Mo­zam­bi­ko pre­ zi­den­tas Sa­mo­ra Ma­che­ lis ir 30 jį ly­dė­ju­sių as­me­ nų žu­vo lėk­tu­vo ka­tast­ ro­fo­je ne­to­li PAR sie­nos.

1998 m. Mar­kas Nie­to pa­da­vė į teis­mą gru­pę „Ae­ros­mith“, teig­da­mas, kad po jos kon­cer­to jis pra­ra­do klau­są.

Į pa­jū­rį vėl grįž­ta ši­lu­ma Nors ka­len­do­ri­nis ru­duo jau per­si­ri­to į ant­rą­ją pu­sę, klai­pė­ die­čiai atei­nan­čią sa­ vai­tę ga­lės džiaug­ tis sau­lė­tais ir ga­na šil­tais orais, ta­čiau šį sa­vait­ga­lį teks šiek kiek pa­ken­tė­ti.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

„Sa­vait­ga­lis nu­ma­to­mas vė­sus, ga­li pa­ly­ti, nors ne­smar­kiai. To­ kius orus lems šiau­rės va­ka­rų, va­ ka­rų kryp­čių vė­jas, ta­čiau jis ne­bus stip­rus. Bet kai vė­jas pu­čia nuo jū­ ros, di­de­lės ši­lu­mos ne­ga­li­ma ti­ kė­tis“, – aiš­ki­no Lie­tu­vos hid­ro­ me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­ gi­nas Pakš­tys.

Sek­ma­die­nį orai pra­dės ge­rė­ti – pa­laips­niui vis šils. Šian­dien ter­ mo­met­ro stul­pe­liai tu­rė­tų ro­dy­ti

Ope­ra­ty­vi­nin­kas: „Du­by­sa-15“,

čia – „La­pė-7“, Lie­pų gat­vė­je ki­ lo muš­ty­nės. Pas­tip­ri­ni­mo ne­rei­ kia, pa­ts pa­bėg­siu.

Iš­min­tin­gas spren­di­mas Mies­to val­džia jau pra­ne­šė, kad už au­ to­mo­bi­l ių sto­vė­ji­mą jau ga­l i­ma at­si­ skai­ty­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais. Vie­na sto­vė­ji­mo va­lan­da – vie­nas mo­bi­lu­sis. Čes­kos sek­re­to­rė (397 719, po­nai ke­lei­viai, lai­ku su­mo­kė­ki­te už va­žia­vi­mą: au­to­bu­se dir­ba kont­ro­lie­rius bei du ki­šen­va­giai)

Akvilinas, Gesvilas, Izaokas, Kleopatra, Laura, Paulius, Povilas.

SpaliO 19-ąją

Rytas

v.spuryte@kl.lt

Vardai

Dos­nu­mas: nors ru­duo jau įpu­sė­jo, gam­ta dar lei­džia mė­gau­tis ir gra­

žiais orais, ir jų ku­ria­mais vaiz­dais.

8–10, o ry­toj die­ną – 9–11 laips­nių ši­lu­mos. Prog­no­zuo­ja­ma, jog pa­jū­ ry­je pa­lis tik pro­tar­piais, ta­čiau kai kur – smar­kiai.

Anot L.Pakš­čio, nuo ki­tos sa­ vai­tės vi­du­rio vė­jas pa­keis kryp­tį – ims pūs­ti iš pie­tų, to­dėl į pa­jū­rį plūs­te­lės šil­tes­nių orų ban­ga.

Die­no­mis pro de­be­sis vis daž­ niau šyp­te­lės sau­lė, o ter­mo­met­ro stul­pe­liai ro­dys 11–14 laips­nių ši­ lu­mos, nak­ti­mis – 7–10.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Se­no­lių iš­min­tis Jei spa­lį ima snig­ti ir šal­ta, sau­sis

bus gra­žus.

Jei spa­lis mig­lo­tas, žie­mą gau­siai

snigs.

Jei daug rie­šu­tų ir ma­žai gry­bų, bus

gi­li ir rūs­ti žie­ma.

Kle­vai auk­su pa­si­da­bi­no – po mė­

ne­sio lauk dar­ga­nų ir šal­čių.

Griaus­ti­nis spa­lį pra­na­šau­ja šil­tą

žie­mą, bet ne­der­lin­gus me­tus.

2009 m. ast­ro­no­mai pa­skel­bė už Sau­lės sis­ te­mos ri­bų at­ra­dę dar 32 pla­ne­tas ir nu­ro­dė, jog kai ku­rios jų yra tik ke­l is kar­t us di­des­nės už Že­mę ir jo­se ga­li eg­ zis­tuo­ti gy­vy­bei pa­lan­ kios są­ly­gos, pa­na­šios į Že­mės ap­lin­ką.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­nuo­ti šven­tę ar puo­tą daž­niau­siai reiš­kia li­gą ar svei­ka­tos su­tri­ki­mus. Sap­ne pa­čiam šven­tė­je bū­ti – ne­tu­ rė­si­te rū­pes­čių. Jei sap­ne ža­vi­tės puo­to­je gra­žiai, puoš­niai ap­si­ren­gu­siais žmo­nė­mis, ku­ rie šo­ka pa­gal gra­žią mu­zi­ką, tai sim­bo­ li­zuo­ja sėk­mę jū­sų gy­ve­ni­me, ta­čiau jei ma­to­te sa­ve šven­tė­je be nuo­tai­kos ir jus ner­vi­na tai, kad į jus nie­kas ne­krei­ pia dė­me­sio, tai reiš­kia, kad jū­sų gy­ve­ ni­me lau­kia ne­la­bai ma­lo­nūs įvy­kiai. Jei sap­ne pa­vė­la­vo­te į šven­tę, reiš­kia, jog atei­ty­je bus daug ne­ri­mo die­nų. Jei­gu sap­na­vo­te, kad da­ly­va­vo­te triukš­min­go­je šven­tė­je – ne­pai­sy­si­te gy­ve­ni­mo žiau­ru­mų. Šis sap­nas liu­di­ ja, kad jūs nie­ka­da ne­no­rė­si­te pri­klau­ sy­ti nuo ki­tų. Jei sap­ne šven­tė­je esa­te vie­nas prie tuš­čių sta­lų, reiš­kia, jog kaž­kas neiš­te­ sės pa­ža­do jums pa­dė­ti. Jei sap­ne iš šven­tės grįž­ta­te liūd­ni, reiš­k ia, kad sku­biai rei­kės baig­t i ne­ baig­tus dar­bus. Sap­nuo­ti, jog ge­ria­te šam­pa­ną dar­ be, reiš­k ia įkur­tu­ves. Šis sap­nas taip pat ga­li įspė­ti, kad ta­po­te per­ne­lyg at­ vi­ras. Sap­ne ger­ti šam­pa­ną na­muo­se, ypač be pro­gos – pa­kvie­ti­mas bū­ti svo­čia ar pirš­liu. Jei sap­nuo­ja­te, kad šam­pa­ną ge­ria­te vie­nas, reiš­kia, kad jū­sų lau­kia to­li­ma ke­l io­nė, iš ku­r ios ne­no­rė­si­te su­g rįž­t i na­mo. Šis sap­nas ga­l i reikš­t i ir ne­tei­ sin­gai su­pras­tą egoiz­mą. Sap­nuo­ti rau­do­ną šam­pa­ną – ženk­ las, kad esa­te per­ne­lyg pre­ten­zin­gi.