2013 10 21 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

pirmadienis, SPALIO 21, 2013

=6?:.162;6@ @=.9 6<

11

RUBRIKA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

243 (19 845)

JĹŞRA

Ďstrigo „Baltmax“ uosto planavima s Komentarai

Rimantas Sinke

Susisieki mo mi nist

Ne­rin­gos me­ras D.Ja­sai­tis: „Griau­ti pa­sta­tus yra ne­lo­giť­ka, ne­pro­tin­ga ir la­bai bran­gu“.

Jau tel­kia­ma ka­riau­na prieĹĄ D.Gry­baus­kai­tÄ™ rin­ki­muo­se.

Miestas 4p.

Lietuva 5p.

Ko­dÄ—l strin­ga „Balt­max“ uos­to pla­na­vi­mas?

N

viÄ?ius

ras

ebĹŤtinai „Baltmax“ uostas atsiras ĹĄiauriau Klai pÄ—dos, bet pa lygi na mieji da lykai tu ri bĹŤti ver tinti ÄŻvai riapu siai. Ir socialiniai, eko nominiai aspek tai, ir transporto korido riai, ir komunikaci jos turi bĹŤti ÄŻvertintos. Jei to nÄ—ra – blogai, tai privalo bĹŤti. Prie to klausimo, manau, dar ne kartÄ… teks grÄŻĹž ti, nes tai pakankamai svarbĹŤs daly kai Lietuvai.

Arvydas Vaitkus

ď Ž RealybÄ—: [Nb

QV[ TVNb `VN cVR aN  /NYa ZNe• b\` abV `aN af aV f_N aVR` :RY[

_ N TR ORa NaRV aVR` ]R_ PanaĹĄu, kad nei ki `]RX af cN` `XN[ QV [N [R `b aN _V ZNV nĹł ketinimai, nei kito kokio nors so vestuotojo pasiro lidaus indymas KlaipÄ—do planuojama, „Balt max“ uosto plaje negalÄ—tĹł greitai „Baltmax“ uosto sta nai bĹŤtĹł rengiami iĹĄjudinti tais. 2015 ir 2016 metybos jĹŤroje ties Lie Baigiantis 2016 me tuvos krantais pla tams, teoriĹĄkai bĹŤtĹł pareng nĹł. tas „Baltmax“

CVQ ZN[ a\ :N ab Ă˜ V\ [b\ a_

KlaipÄ—dos vals bi nio jĹŤ rĹł uosto di rekcijos vadoty vas

R

eikia bĹŤti sÄ… Ĺžinin giems iki ga lo ir pa sa ky ti, kad dar 2008 metais bu vo parengtas „Balt max“ uos to statybos prie KlaipÄ— dos ties Meln

ra ge planas. JÄŻ patvirti uosto techninis pro no VyriausybÄ—, Klaijek metai bus rinkimĹł tas. Bet 2016 pÄ—dos miesto savival dybei buvo siĹŤmetai, ir bent loma numatyti pri KlaipÄ—doje „Balt galÄ—tĹł bĹŤti toks uos va Ĺžiavimo ÄŻ uos max“ uostas vÄ—l tas, nebuvo nutÄ… kelius ir komuni gali tapti politiniĹł max“ uosto ties BĹŤ rodyta. TodÄ—l dabar kacijas, ÄŻtraukti juos divi tinge. Toks uoskyla ÄŻ kimĹł vieta. Ir neaiĹĄ dendĹł rin- miesto vystymo planÄ…. Tarp KlaipÄ—dos Kai „Baltmax“ uos problemĹł. tas minÄ—tame dokumen Tai nebuvo paku, kur realiai ir BĹŤtingÄ—s to planai ties Ĺžy daryta. AiĹĄkiai ga BĹŤtinge buvo pa mÄ—tas tik ties Meln te yra pa- atsidurs toks uostas. Ir Su naujais KlaipÄ— lime pasa skelbti vieĹĄai, iĹĄ dos rage. bus kada nors pasta iĹĄ viso, ar jis matome perspektyvos kyti, jog neTaÄ?iau KlaipÄ—dos mo iki 17 metrĹł pla uosto gilini- karto pasigirdo ver tytas. ties Melnrage tinimĹł, kad ten miesto bendnais „Baltmax“ statyti „Baltmax“ rasis planas nenu uosto niekada ne uosto statybos jĹŤ uostÄ…, jei yra prie mato bus. Ties BĹŤtinroje vizija tolsĹĄiĹĄki miesto sprendimai. to statybos ties Meln tokio uos- Baiminasi kroviniĹł ge ne tik seklios ta, bet kuolelius to Tik kartu su miespakrantÄ—s, nepaviliojimo rage. kio uosto statyto valdĹžia galime KlaipÄ—dos valsty lankios tokiam uos Kol ÄŻvairiuose teri bai ketinama ÄŻkal pasiekti, kad toks binio jĹŤrĹł uosto torijĹł planaviti. Iki tui statyti, bet objektas prie KlaipÄ— direkcijos genera mo dokumentuo planuojama pareng 2020 metĹł dos atsirastĹł. linis direktorius se yra nesusikalti „Baltmax“ Ar bÄ—jimĹł, nei Palangos, vydas Vaitkus tei uosto jĹŤroje techni gÄ—, kad „Baltnei KlaipÄ—dos max“ nius dokumen- Audrius PauĹža: tualesnis“, – sakÄ— savivaldybÄ—s neiĹĄ tus. Tam su ES pa uosto variantas BĹŤ KLASCO vadoduoda rama yra numatingÄ—je yra vas jĹł sÄ…lygĹł „Baltmax“ specialiĹł- ÄŻdomus, jÄŻ bĹŤtina ana Audrius PauĹža. tyta apie 70 mln. „Baltmax“ uosto lizuoti, bet lalitĹł. uos to do kugabiau reikia vertinti A.Vaitkaus teigimu, mentams rengti – Apie „Baltmax“ uos KlaipÄ—dos uosto ÄŻstri kalbant apie to statybÄ… jau li prireikti netgi „Baltmax“ uostÄ…, niĹł pasekmiĹł aplin go strategi- perspektyvas. kalbama daugiau greipirmiausiai kalkai vertinimas. kaip deĹĄimtmetÄŻ. Ä?iau ba turÄ—tĹł bĹŤti apie Jis kaip tik turÄ— Kai kurios bendro Labiausiai prie ĹĄio nei ÄŻsivaizduojatĹł su naujĹł kroviniĹł vÄ—s uosto ĹĄiauuosto buvo priarpritraukimÄ…, o ne tikslinga, o kur ne dÄ—lioti, kur rinÄ—je dalyje jau ne tÄ—ta 2007-aisiais. dabar beturi kur plÄ—sTuomet netgi bu- me. GyliĹł klausimas „įkalti kuole- tis. to kroviniĹł dalybas. tiniĹł uoslius“ ateities uosto vo parengtas Vyriau „Baltmax“ uosto statybai. Tam pritarÄ— statyba ties ir sy jau dabar yra ak Melnrage joms at Lietuvos jĹŤrĹł kro Daugiau aiĹĄkumo planas, kaip pasireng bÄ—s veiksmĹł tuavertĹł naujas vysvos kompanijĹł dÄ—l „Baltmax“ ti tokio uosto lus, asociacijos prezi tymosi perspekty uosto statybos tu statyboms ties Meln o ateityje jis taps dentas Vaidotas vas. „Baltmax“ rÄ—tĹł atsirasti kirage. Ĺ ileika. Uosto nau uostas ties Meln tais metais. Ĺ iuo Bet Lietuvoje pasi do rage padidintĹł metu rengiamas keitÄ— valdan- dar aktualesnis. dautĹł, jog prieĹĄ sta tojai pageinaftos produktĹł Lietuvos Respub Ä?ioji koalicija ir srautus per Klaitant „Baltmax“ likos bendrasis „Baltmax“ uosuostÄ… ar ties BĹŤtin pÄ—dos uostÄ…. A.Vait planas su atskira tas iĹĄ KlaipÄ—dos ge, ar ties MelnjĹŤriniĹł teritorikaus nuomopradÄ—tas stumrage bĹŤtĹł ÄŻtvirtin ne, „Baltmax“ uos jĹł dalimi. Jame ti ÄŻ BĹŤtingÄ™. ta aiĹĄki nuostata, bĹŤtĹł numatytos tas ÄŻdomus ir KlaipÄ—dos galÄ—tĹł bĹŤti kad iĹĄ dabartinio „Baltmax“ uosto ir susikalbÄ—ti su lat Ĺ iandien yra susida uos sta jĹŤrĹł kroviniĹł ne to kroviniai viais ne tybos tiek jĹŤ- kom riusi keistoka nes bus nuviliojami. situacija. 2012 me panijai toks uostas jĹł pakran pavyks, roje ties BĹŤtinge, tiek ties tĹł pradĹžioje tuoMelnra- rinio mo (KLASCO). Ji prie ĹĄiautei dary- ge. To KlaipÄ—dos meras Vy tĹł ĹžymiÄ… ĹžalÄ…. metis susisiekimo kÄŻ planÄ… numato lo turi kelis hekta tautas Grubministras Eligirus teri- liauskas iki 2014 metĹł pabai ma parengti torijos, kur galÄ—tĹł jus Masiulis savo laikosi nuomonÄ—s, atsirasti naujĹł gos. ÄŻsakymu nurodÄ— kad kalbant apie „Balt terminalĹł. AiĹĄkumas – po me Ĺ iuo metu bet ko „Baltmax“ uosto sta max“ uostÄ… ties tĹł kie tybos vietÄ… BĹŤMelnrage ant stalo susieti su „Baltmax“ planavimai „Balt Lietuvos Respub tingÄ—je. KonkreÄ?iai turÄ—tĹł bĹŤti delikos bendrajame kurioje vietoje giliavande- ti ne max“ uosto gali prireik- dami niu uostu nukelia plane nenumaty visi skaiÄ?iai, argu tgi greiÄ?iau nei ÄŻsi ta statyti „Baltmi ÄŻ 2014 metĹł mentai uĹž ir me. GyliĹł klausimas vaizduoja- prieĹĄ. Jis norÄ—tĹł Ĺži pabaigÄ…. Jei viskas noti, kaip vyktĹł taip, kaip jau dabar yra tas aktualus, o ateity atlaikys papildomus miesje jis taps dar akdidelius kroviniĹł srautus.

Vidmantas Matu

v.matutis@kl.lt

tis

Ĺ iandien priedas

Bank­ro­tas: skur­do tes­tas As­me­ni­nis bank­ro­ tas – iť­si­gel­bÄ—­ji­mas nuo be­vil­tiť­kĹł sko­ lĹł ar nuo­puo­lis Ĺže­ miau skur­do ri­bos? Be­veik trys de­ťim­ tys klai­pÄ—­die­Ä?iĹł nu­spren­dÄ— ge­riau bank­ru­tuo­ti, nors ar­ti­miau­sius pen­ke­ rius me­tus jĹł lau­kia ypaÄ? ÄŻtemp­ta bui­tis, ku­riÄ… aky­lai kont­ro­ liuos bank­ro­to ad­ mi­nist­ra­to­rius.

Kaina 1,30 Lt

„Lapk­ri­Ä?io 1-Ä…jÄ… Jo­niť­kÄ—s gat­ve ga­lÄ—s vi­si mi­nio­mis vaikť­Ä?io­ti.“ Bend­ro­vÄ—s „Žem­ka­sa“ va­do­vas Dai­nius Zo­kas dĹžiau­gÄ—­si at­nau­jin­ta gat­ve, ve­dan­Ä?ia ÄŻ ka­pi­nes.

4p.

Ĺ˝u­vo at­si­tren­kÄ™s ÄŻ du­ris Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je sa­vait­ga­lÄŻ pa­Şenk­ li­no tra­ge­di­jos. Mies­to cent­re ki­lus gais­rui Ĺžu­vo mo­te­ris, o prie laip­ti­ nÄ—s ras­tas ne­gy­vas vy­ras. Neiť­ gy­ve­no ir de­vy­nio­lik­me­tis, ku­ris pir­ty­je at­si­tren­kÄ— ÄŻ stik­li­nes du­ris. Ĺ ios su­du­Şo ir mir­ti­nai su­pjaus­tÄ— jau­nuo­lÄŻ.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Sche­ma be­veik vie­no­da

Teis­mi­nÄ—­je pra­kti­ko­je to­kio po­bō­ dĹžio by­los yra nau­jie­na. Klai­pÄ—­dos apy­lin­kÄ—s teis­mo tei­sÄ—­jas Ma­rius Dob­ro­vols­kis, ku­riam taip pat ten­ ka nag­ri­nÄ—­ti fi­zi­nio as­mens bank­ ro­to by­las, tei­gia, kad vi­sĹł jĹł sche­ ma maŞ­daug pa­na­ťi – Ĺžmo­nÄ—s Ä—mÄ— pa­sko­las, ne­te­ko pa­ja­mĹł, ne­kil­no­ ja­ma­sis tur­tas nu­ver­tÄ—­jo, su­Şlu­ go vers­las, jie ta­po ne­mo­kĹŤs ir ne­ be­ga­li vyk­dy­ti prie­vo­liĹł ban­kams.

3

„„Per­mai­nos: pa­si­ry­Şu­siems as­me­ni­niam bank­ro­tui Ĺžmo­nÄ—ms ar­ti­miau­sius pen­ke­rius me­tus teks dras­tiť­kai

ri­bo­ti sa­vo po­rei­kius.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Gais­ras uos­ta­mies­Ä?io cent­re – Man­to gat­vÄ—s 8 bend­ra­bu­Ä?io ti­ po na­mo vie­na­me kam­ba­riĹł ki­ lo penk­ta­die­nÄŻ apie 22 val. ÄŽ ÄŻvy­kio vie­tÄ… bu­vo iť­siĹłs­ti ug­nia­ge­siai. Bend­ra­bu­Ä?io kam­ba­ry­je, ku­ria­me ÄŻvy­ko ne­lai­mÄ—, ras­ta ne­gy­va mo­te­ ris. Nus­ta­ty­ta, kad mi­ru­sio­ji – 77 me­tĹł bu­to ĹĄei­mi­nin­kÄ—. ÄŽta­ria­ma, jog ji ap­si­nuo­di­jo smal­kÄ—­mis. Ant mo­ters kō­no smur­to Ĺžy­ miĹł ne­bu­vo.

2

2

pirmadienis, SPALIO 21, 2013

miestas Pra­dės Pi­lies til­to re­mon­tą Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Šią sa­vai­tę tu­rė­tų pra­si­dė­ti Pi­lies til­to ka­pi­ta­li­nis re­mon­tas. Ta­čiau pir­miau­sia sa­vi­val­dy­bė tu­ri pa­si­ ra­šy­ti su­tar­tį su ran­go­vu, ta­čiau jos de­ri­ni­mas už­tru­ko.

At­si­li­ko: dvi­ra­čių ir pės­čių­jų ta­kas pa­lei Da­nę ne­bus už­baig­tas, kaip pla­nuo­ta.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dvi­ra­čių ta­ko tie­si­mas už­si­tę­sė Nu­ties­ti dvi­ra­čių ta­ką pa­lei Da­nę šie­met, kaip pla­nuo­ta, ne­bus spė­ta. Dar­bus teks nu­kel­ti ki­tiems me­tams. Nuo jų gra­fi­ko yra at­si­lie­ka­ma apie po­rą mė­ne­sių. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

„Ne vis­kas vyks­ta pa­gal pla­ną. Ran­go­vai nuo gra­fi­ko at­si­lie­ka po­rą mė­ne­sių. Bu­vo įsi­va­žia­vę, bet žie­ mą nie­ko ne­be­pa­vy­si“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos ir inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ro­mual­ das Sta­siu­lis. Jo nuo­mo­ne, at­si­li­ki­mas su­si­da­ rė, nes ran­go­vas lė­tai dir­ba.

„Rea­lių kliū­čių nė­ra. Pa­va­sa­ rį jie vė­lai pra­dė­jo dar­bus. Ga­ lė­jo jau ge­gu­žę dirb­ti, o pra­dė­jo tik va­sa­rą“, – ko­men­ta­vo R.Sta­ siu­lis. Su­tar­tį su dvi­ra­čių ta­ką tie­sian­ čia įmo­ne sa­vi­val­dy­bė pa­si­ra­šė prieš dau­giau nei me­tus. Jis tu­rė­ jo bū­ti nu­ties­tas iki šių me­tų pa­ bai­gos. Nau­ja­s is dvi­ra­č ių ir pės­č ių­j ų ta­kas bus 7 ki­lo­met­rų 237 met­rų il­gio. Jis driek­sis Da­nės upės slė­

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos ir inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros sky­riaus vy­ riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ro­mual­das Sta­siu­lis pla­na­vo, kad pir­ma­die­nį ar ant­ra­die­nį su­tar­tį pa­vyks pa­si­ra­šy­ti. „Pa­ruo­šia­mie­ji dar­bai ga­lės pra­ si­dė­ti iš kar­to po su­tar­ties pa­si­ra­šy­ mo. Su­si­tik­si­me su ran­go­vu ir vis­ką ap­tar­si­me“, – tvir­ti­no R.Sta­siu­lis. Į pa­bai­gą ar­tė­ja ir kon­kur­sas, ku­ rio me­tu bus iš­rink­ta, kas įrengs lai­ki­ną pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų til­tą, kol bus pa­kel­tas Pi­lies til­tas. Vo­kus su pa­siū­ly­mais pla­nuo­ja­ma at­plėš­ti spa­lio 30 die­ną. „Su­si­do­mė­ji­mo yra. Ma­no­me, kad tu­rė­tų bū­ti daug da­ly­vau­jan­ čių­jų“, – pro­gno­za­vo R.Sta­siu­lis. Nors šie­met pra­si­dės Pi­lies til­ to re­mon­tas, eis­mas juo dar ne­bus už­da­ry­tas. Bus re­mon­tuo­ja­mos sta­ti­nio at­ra­mi­nės konst­ruk­ci­jos, sie­nu­tės, til­to val­dy­mo pa­tal­pa. Eis­mą Pi­lies til­tu pla­nuo­ja­ma už­da­ry­ti ki­tų me­tų ko­vą, pra­dė­

jus konst­ruk­ci­jų re­mon­tą. Prieš tai ran­go­vas tu­rės pa­reng­ti sche­ mą, kaip or­ga­ni­zuo­ja­mas eis­mas šių dar­bų me­tu. Vyk­dant šį pro­jek­tą ke­ti­na­ma ne tik iš pa­grin­dų su­re­mon­tuo­ti til­tą, bet ir su­tvar­ky­ti jo priei­gas. Bus at­nau­jin­ tos ant jo ve­dan­čių gat­vių da­lys, lie­ taus nuo­te­kų tink­lai, ap­švie­ti­mas.

Nors šie­met pra­si­dės Pi­lies til­to re­mon­tas, eis­mas juo dar ne­bus už­da­ry­tas.

Nu­ma­ty­ta pa­baig­ti re­mon­tuo­ti ir kran­ti­nes, laip­tus, da­lį Karlsk­ro­nos aikš­tės ta­kų, til­to val­dy­mo pa­vil­jo­ ną. At­nau­jin­tos bus po­že­mi­nės pe­ rė­jos, jų ap­švie­ti­mas. Nu­ma­to­ma, kad pa­grin­di­niai til­ to re­mon­to dar­bai bus baig­ti ki­tų me­tų gruo­dį. Tuo­met ti­ki­ma­si at­ nau­jin­ti eis­mą. 2015 me­tais liks su­ tvar­ky­ti tik til­to priei­gas. Vi­so pro­jek­to dar­bų ver­tė sie­ kia be­veik 11,5 mln. li­tų. Lė­šos bus skir­tos iš Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos. Ban­do­ma gau­ti ir pa­ra­ mos iš ES fon­dų.

nio te­ri­to­ri­jo­je nuo Bir­žos til­to pie­ti­nės kran­ti­nės iki Lie­pų gat­ vės til­to per upę ir šiau­ri­ne kran­ ti­ne nuo Lie­pų gat­vės til­to iki Pa­ lan­gos ke­lio. Ta­kas taip pat kirs Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos par­ko te­ri­ to­ri­ją. Dvi­ra­čių ir pės­čių­jų ta­ko įren­ gi­mas at­sieis per 7,8 mln. li­tų. Di­ džio­ji da­lis lė­šų – 6 mln. li­tų – gau­ ta iš ES fon­dų, li­ku­sią da­lį pri­dės sa­vi­val­dy­bė. Lai­kas: nu­ma­to­ma, kad Pi­lies til­to ir jo priei­gų re­mon­tas truks tre­jus

me­tus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Žu­vo at­si­tren­kęs į du­ris Spė­ja­m a, kad gais­ 1 ras kam­ba­ry­je ki­lo nuo elekt­ri­nės vi­ryk­lės. Tą pa­čią die­ną

apie 19 val. prie dau­gia­bu­čio na­mo laip­ti­nės Nau­ja­kie­mio gat­vė­je ras­ tas ne­gy­vas 42 me­tų vy­ras. Ant jo no­sies bu­vo kirs­ti­nė žaiz­da. Įta­ria­ ma, kad vy­ras nu­kri­to nuo laip­tų ir nuo pa­tir­tų su­ža­lo­ji­mų mi­rė. Skau­džia ne­lai­me bai­gė­si ir pa­si­ bu­vi­mas pir­ty­je, esan­čio­je Klai­pė­dos ra­jo­ne, Rū­dai­čių kai­me. Penk­ta­die­nį apie 1 val. iš pir­ties į Gargž­dų li­go­ni­ nę bu­vo pri­sta­ty­tas ko­mos bū­se­nos de­vy­nio­lik­me­tis. Ant vai­ki­no kū­no bu­vo daug pjau­ti­nių žaiz­dų.

Iš Gargž­dų de­vy­nio­lik­me­tis at­ vež­tas į Klai­pė­dos li­go­ni­nę, kur 9.20 val. mi­rė. Įta­ria­ma, kad vai­ ki­nas pir­ty­je su­si­ža­lo­jo pa­ts at­si­ tren­kęs į stik­li­nes du­ris. Sun­kiais su­ža­lo­ji­mais šeš­ta­die­nį bai­gė­si ir ke­tu­rio­lik­me­čio pa­si­va­ ži­nė­ji­mas dvi­ra­čiu. Ne­lai­mė įvy­ko šeš­ta­die­nį prieš pie­tus Jo­niš­kės gat­vė­je. Dvi­ra­čiu va­žia­vęs ke­tu­rio­lik­me­tis su­si­dū­ rė su pa­grin­di­niu ke­liu va­žia­vu­siu au­to­mo­bi­liu „Mer­ce­des“. Ava­ri­jos me­tu nu­ken­tė­jęs paaug­lys iš­vež­tas į li­go­ni­nę. Jis gy­do­mas rea­ni­ma­ci­ jos sky­riu­je.

Ne­lai­mė: Man­to gat­vės 8-ojo na­mo vie­na­me kam­ba­rių ki­lus gais­rui

žu­vo mo­te­ris.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

pirmadienis, SPALIO 21, 2013

miestas Au­to­mo­bi­lius api­py­lė skys­čiu

Lieps­no­jo na­me­liai

Pi­lia­vie­tė­je – šven­tė

Ar­to­jų gat­vė­je aikš­te­lę tu­rin­ti įmo­nė pa­ty­rė neįp­ras­tą iš­puo­ lį – ne­nus­ta­ty­ti as­me­nys de­ šimt čia sto­vin­čių au­to­mo­bi­ lių api­py­lė kaž­ko­kiu skys­čiu ir taip ap­ga­di­no trans­por­to prie­ mo­nes. Iš­puo­lį bend­ro­vės dar­ buo­to­jai pa­ste­bė­jo už­va­kar. Chu­li­ga­nų pa­da­ry­ta ža­la sie­kia 15 tūkst. li­tų.

Klai­pė­dos ra­jo­ne, Sven­ce­lės kai­ me šeš­ta­die­nį apie 11 val. gais­ras ki­lo iš jū­ri­nių kon­tei­ne­rių pa­da­ ry­tuo­se poil­sio na­me­liuo­se. Še­ ši sta­ti­niai sto­vė­jo vie­nas ša­lia ki­to ir bu­vo su­dė­ti dviem aukš­ tais. Ne­lai­mės me­tu vi­siš­kai iš­ de­gė vie­no na­me­lio vi­dus. Lieps­ nos ap­ga­di­no ir ki­tus pen­kis na­ me­lius.

Klai­pė­dos pi­lia­vie­tė­je sek­ma­die­ nį vy­ko tra­di­ci­nė Bal­tų vie­ny­bės ir Lat­vi­jos ne­prik­lau­so­my­bės šven­tė. Uos­ta­mies­ty­je ji or­ga­ni­ zuo­ja­ma de­vin­tą kar­tą. Šven­tės me­tu vi­sus links­mi­no Klai­pė­dos ap­skri­ties sen­jo­rų klu­bo „Klai­pė­ da“ an­samb­lis ir Lie­po­jos jau­ni­ mo pu­čia­mų­jų or­kest­ras, sve­čiai iš ki­tų mies­tų.

Bank­ro­tas: skur­do tes­tas

„Yra at­ve­jų, kai as­muo 1 bu­vo vers­lo pa­sko­los lai­duo­to­jas, įmo­nė bank­ru­ta­vo, ji

už­da­ro­ma, o lai­duo­to­jas li­ko at­sa­ kin­gas už tą prie­vo­lės da­lį, ku­ri nė­ ra įvyk­dy­ta. Ir kas žmo­gui be­lie­ka, tik bank­ru­tuo­ti pa­čiam“, – sam­ pro­ta­vo tei­sė­jas. M.Dob­ro­vols­kio tei­gi­mu, kol kas ne­bu­vo pa­ste­bė­ta, kad no­rin­ tie­ji bank­ru­tuo­ti ban­dy­tų gud­rau­ ti, ne vi­sai są­ži­nin­gai siek­tų at­si­ kra­ty­ti sko­lų. „Ma­no nag­ri­nė­ja­mo­se by­lo­ se ma­ty­ti, jog žmo­nės tik­rai ne­tu­ ri ki­tos išei­ties, vi­sų jų pa­ja­mos la­ bai ma­žos ir tų kre­di­ti­nių su­tar­čių jie aki­vaiz­džiai ne­pa­jė­gūs vyk­dy­ti“, – tei­gė M.Dob­ro­vols­kis. Kol kas Klai­pė­dos apy­lin­kės teis­ mui yra pa­teik­ti 28 pra­šy­mai skelb­ ti as­me­ni­nį bank­ro­tą. Ta­čiau tai dar tik pra­džia.

te­lės gau­na­mos pa­ja­mos yra dar­ bo už­mo­kes­tis – 823 li­tai. Teis­mas kons­ta­ta­vo, kad pa­reiš­kė­ja pa­gal jos tur­ti­nę pa­dė­tį ne­ga­li įvyk­dy­ti įsi­pa­rei­go­ji­mų kre­di­to­riams, o sko­ la, ku­rios pa­reiš­kė­ja ne­ga­li įvyk­dy­ ti, aki­vaiz­džiai vir­ši­ja 25 mi­ni­ma­ lius mė­ne­si­nius at­ly­gi­ni­mus. Klai­pė­die­tė yra ne­mo­ki. Teis­ mas nu­ta­rė iš­kel­ti jai bank­ro­to by­ lą ir sky­rė bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­ rių. Bank­ro­to pro­ce­dū­ros kai­nuos 2 057 li­tus. Bank­ru­tuo­ja šei­mo­mis

Pers­pek­ty­va: fi­zi­nio as­mens bank­ro­to by­las nag­ri­nė­jan­tis Klai­pė­dos

apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas M.Dob­ro­vols­kis tei­gia, jog tai dar tik pra­džia ir to­kių by­lų bus nea­be­jo­ti­nai dau­giau. Re­do Vi­li­mo (BFL) nuo­tr.

mo­kyk­lą, ir tik ta­da įpa­rei­go­ti iš­si­kel­ ti į nuo­mo­ja­mą būs­tą. Bet vi­sa tai kol kas yra tik teo­ri­ja, kaip tai veiks pra­ kti­ko­je, esą la­bai sun­ku pa­sa­ky­ti.

40 by­lų per die­ną

Ne­re­tai mė­ne­sio ter­mi­no fi­zi­nio as­mens bank­ro­to by­los iš­kė­li­mui vos pa­kan­ka. „Per 30 die­nų teis­mas pri­va­lo priim­ti nu­tar­tį dėl bank­ro­to by­los iš­kė­li­mo. Tu­rė­jau vie­ną to­kią by­ lą ir vos spė­jo­me su­tvar­ky­ti do­ku­ men­tus, nes kai ku­riuos jų rei­kė­jo įteik­ti už­sie­ny­je gy­ve­nan­čiam as­ me­niui. Ter­mi­nai iš­ties la­bai spau­ džia“, – tvir­ti­no tei­sė­jas. Ge­rai, jei vi­si suin­te­re­suo­tie­ ji as­me­nys dėl fi­zi­nio bank­ro­to by­ los iš­kė­li­mo yra Lie­tu­vo­je, ta­čiau net tuo at­ve­ju do­ku­men­tų įtei­ki­ mas strin­ga. „Be bank­ro­to by­lų, nuo me­tų pra­ džios esu ga­vęs 964 by­lų. Yra to­kių, ku­rias ga­li­ma iš­nag­ri­nė­ti ga­na grei­ tai. Bet yra bu­vę ir at­ve­jų, kai per die­ną tu­rė­jau 40 teis­mo po­sė­džių. Ži­no­ma, tai ad­mi­nist­ra­ci­nės by­los, bet vis tiek jų la­bai daug ir fi­ziš­kai iš­nag­ri­nė­ti to­kį kie­kį nė­ra pa­pras­ ta“, – pri­pa­ži­no M.Dob­ro­vols­kis. Iš­kel­di­ni­mas – su iš­ly­go­mis

Bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rė Eli­da Man­tu­lo­va, už­sii­man­ti fi­zi­nio as­ mens bank­ro­to ad­mi­nist­ra­vi­mu, tei­gia, kad jai kol kas neaiš­ku, kaip rei­kės par­da­vi­nė­ti bank­ru­tuo­jan­čių as­me­nų vie­nin­te­lį tu­ri­mą gy­ve­na­ mą­jį būs­tą. „Tarp bank­ru­tuo­jan­čių­jų yra tu­ rin­čių ma­ža­me­čių vai­kų. Teo­riš­ kai tą pro­ce­dū­rą tu­rė­tu­me de­rin­ti su kre­di­to­riais, o kre­di­to­riams ne­ pri­ta­rus, kreip­tis į teis­mą, kad at­si­ žvelg­tų į vai­kus, jog bū­tų mi­ni­ma­ liai ža­lo­ja­ma jų psi­chi­ka, ypač jei jie ruo­šia­si bai­gia­mie­siems mo­kyk­los eg­za­mi­nams ar­ba mo­ko­si pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je“, – tei­gė E.Man­tu­lo­va. Pa­sak bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­ rės, bu­vo siū­lo­ma leis­ti to­kiai šei­mai gy­ven­ti tu­ri­ma­me būs­te, kol vai­ kai baigs pra­di­nes kla­ses ar vi­du­ri­nę

Dienos telegrafas

Gy­ve­ni­mas že­miau ri­bų

Vie­ni­šiems bank­ru­tuo­jan­tiems as­ me­nims teis­mai nu­sta­to mi­ni­ma­ lią su­mą lė­šų iki pir­mo­jo kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo, ku­rią jie ga­lė­tų pa­ nau­do­ti sa­vo reik­mėms. Per mė­ ne­sį tai bū­tų apie 1 tūkst. li­tų. Tai pi­ni­gai, skir­ti mais­tui, bū­ ti­nie­siems hi­gie­nos reik­me­nims, vais­tams, jei žmo­gui rei­kia, ir la­bai mi­ni­ma­liai – dra­bu­žiams.

Eli­da Man­tu­lo­va:

Sko­li­nin­kų, be­si­ slaps­tan­čių už­sie­ny­ je, jau se­niai rei­kė­ jo pra­dė­ti ieš­ko­ti, nes nuo to ken­čia­me mes vi­si – ir vers­las, ir gy­ ven­to­jai, ir ban­kai.

„Ad­mi­nist­ruo­ju vie­ną as­me­nį, ku­ris gau­na tik be­dar­bio pa­šal­pą ir yra jau gar­baus am­žiaus, tad įsi­ dar­bin­ti sun­ko­ka. Tai net tos skir­ to­sios su­mos jam vei­kiau­siai ne­ pa­vyks su­ge­ne­ruo­ti“, – tvir­ti­no E.Man­tu­lo­va. Bank­ru­tuo­jan­tis as­muo ne­ten­ka tos sa­vo tu­ri­mos tur­to da­lies, ku­ rios rei­kia pa­deng­ti kre­di­to­ri­niams rei­ka­la­vi­mams. Jei­gu jo tur­tas di­ des­nis nei sko­li­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai, da­lis to tur­to lie­ka žmo­gui. Prie­ši­na­si by­los iš­kė­li­mui

Ne­re­tu at­ve­ju kre­di­to­riai prie­ši­na­ si fi­zi­nio as­mens bank­ro­to by­los iš­ kė­li­mui. Pa­sak bank­ro­to ad­mi­nist­ ra­to­rės, tai na­tū­ra­lu. Jie yra suin­te­re­suo­ti as­me­nys, nes per mak­si­ma­lų įsta­ty­mo nu­

sta­ty­tą lai­ko­tar­pį bank­ru­tuo­jan­tis as­muo at­si­skai­tys su kre­di­to­riais tiek, kiek jis ga­lės tai pa­da­ry­ti. „Tai yra iš jo gau­na­mų pa­ja­mų tos lė­šos bus pa­skirs­to­mos žmo­ gaus bū­ti­no­sioms reik­mėms, o vi­sos ki­tos bus da­li­ja­mos kre­di­ to­riams pa­gal nu­sta­ty­tą ei­lę“, – tvir­ti­no E.Man­tu­lo­va. Vi­sus tuos pen­ke­rius me­tus kre­ di­to ad­mi­nist­ra­to­riai kont­ro­liuos bank­ru­ta­vu­sį as­me­nį, jie pri­va­lės ste­bė­ti jo pi­ni­gų, tur­to ju­dė­ji­mą, pa­ja­mų po­ky­čius. Bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rė sa­kė, jog ga­li tek­ti ir pa­gel­bė­ti, jei sko­li­ nin­kų mė­ne­sio pa­ja­mos su­ma­žės, pa­dė­ti ieš­ko­tis dar­bo, pa­tar­ti. Pir­mo­ji kregž­dė

Lie­pos vi­du­ry­je Klai­pė­dos apy­lin­ kės teis­me pa­skelb­ta pir­mo­ji nu­tar­ tis dėl bank­ro­to by­los iš­kė­li­mo fi­zi­ niam as­me­niui. Klai­pė­die­tė nu­ro­dė, jog ne­mo­ku­mą su­kė­lė tai, kad iki tol paim­tas pa­sko­las ir kre­di­tus mo­kė­jo su­tuok­ti­nis. Su juo nu­trau­kus san­ tuo­ką, šiuo me­tu iš gau­na­mų pa­ja­ mų vyk­dy­ti fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų kre­di­to­riams ne­ga­li. O įsi­sko­li­ni­mai sie­kia per 362 tūkst. li­tų. Mo­te­ris tei­gė, kad jos bu­vęs su­ tuok­ti­nis mo­kė­jo pa­sko­las, kol dir­bo už­sie­ny­je. Vy­ras esą pra­dė­ jo iš­gė­ri­nė­ti, pa­si­kei­tė jo gy­ve­ni­mo bū­das, po­ra iš­si­sky­rė, o įsi­pa­rei­go­ ji­mai kre­di­to­riams li­ko. Po san­tuo­kos nu­trau­ki­mo su bu­ vu­siu vy­ru mo­te­ris ne­bend­rau­ja, pa­sta­rą­jį kar­tą jį ma­tė prieš pen­ ke­rius me­tus, jo fi­nan­si­nė pa­dė­tis pa­reiš­kė­jai ne­ži­no­ma, bu­vi­mo vie­ ta taip pat ne­ži­no­ma. Klai­pė­die­tė kar­tu su da­bar jau bu­vu­siu su­tuok­ti­niu paė­mė be­veik 98 tūkst. eu­rų kre­di­tą so­do na­ mo pir­ki­mui ir re­mon­tui bei būs­ to drau­di­mo įmo­kai su­mo­kė­ti. Pir­ kimo–pardavimo su­tar­tis su­da­ry­ta 2008 m., ta­čiau tur­tas yra la­bai nu­ ver­tė­jęs ir gau­ti tą, ką žmo­nės jau su­mo­kė­jo, nė­ra ga­li­my­bės. Klai­pė­ die­tė nu­ro­dė, jog da­bar jos vie­nin­

Teis­muo­se pa­si­py­lė pra­šy­mai iš­ kel­ti fi­zi­nio as­mens bank­ro­to by­ las ir vy­rui, ir žmo­nai. Klai­pė­dos apy­lin­kės teis­me jau gau­ti dvie­jų klai­pė­die­čių po­rų pra­ šy­mai leis­ti bank­ru­tuo­ti abiem su­ tuok­ti­niams. Teis­me abie­jų su­ tuok­ti­nių by­los bus su­jung­tos ir vei­kiau­siai jas nag­ri­nės kaip vie­ną. Daž­niau­siai eg­zis­tuo­ja bend­ra jung­ti­nė su­tuok­ti­nių nuo­sa­vy­bė. Jei bank­ru­tuo­ja vie­nas su­tuok­ti­ nis, ki­tas pa­pras­tai bū­na bend­ras­ ko­li­nin­kas, to­dėl jiems ten­ka bank­ ru­tuo­ti abiem. „Atei­ty­je, ma­ny­čiau, jei bank­ru­ tuos san­tuo­ko­je esan­tys as­me­nys, ne­tu­rin­tys iki­san­tuo­ki­nės su­tar­ties ir vi­sas jų už­gy­ven­tas tur­tas yra jų bend­ro­ji nuo­sa­vy­bė, tai tu­rė­tų bū­ ti skel­bia­mas šei­mos bank­ro­tas“, – svars­tė E.Man­tu­lo­va. Tai bū­tų vi­siš­ kai nau­jas ins­ti­tu­tas, ku­ris atei­ty­je gal ir bus su­kur­tas, bet da­bar kiek­vie­nas su­tuok­ti­nis bank­ru­tuo­ja at­ski­rai. Rei­ka­lin­ga tarp­tau­ti­nė paieš­ka

Jau yra at­ve­jų, kai sko­li­nin­kų kre­ di­to­riai Lie­tu­vo­je ne­be­ran­da. Pir­ mo­je Klai­pė­dos apy­lin­kės teis­ me iš­nag­ri­nė­to­je fi­zi­nio as­mens bank­ro­to by­lo­je su­tuok­ti­nis iš­vy­ ko į už­sie­nį ir pra­puo­lė. Tai esą rei­ kė­tų trak­tuo­ti kaip pa­bė­gi­mą, ta­ čiau sko­la nie­kur ne­dings­ta. „Tu­riu konk­re­čią bank­ro­to by­lą, kai žmo­nai ta­po ne­pa­ke­lia­ma deng­ ti vi­so­kias pa­sko­las, ku­rios bu­vo paim­tos san­tuo­kos me­tu. San­tuo­ ka bu­vo nu­trauk­ta, ir tur­tas bei kre­ di­to­ri­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai pa­da­ly­ti į dvi da­lis. Jos vy­ras yra ne­ži­nia kur. Mo­te­ris ke­lia sa­vo bank­ro­to by­lą“, – pa­sa­ko­jo E.Man­tu­lo­va. Mo­te­ris esą kre­di­to­riams at­si­ skai­tys tiek, kiek ga­lės. O ko ne­ga­ lės, kre­di­to­riai tu­rės nu­ra­šy­ti. Vy­ ras, kai grįš į Lie­tu­vą, už sa­vo sko­lų da­lį pa­ts bus at­sa­kin­gas prieš kre­ di­to­rius. „Sko­li­nin­kų, be­si­slaps­tan­čių už­ sie­ny­je, jau se­niai rei­kė­jo pra­dė­ ti ieš­ko­ti, nes nuo to ken­čia­me mes vi­si – ir vers­las, ir gy­ven­to­jai, ir ban­ kai. Sko­li­nin­kai sle­pia­si už­sie­ny­je, jie ten gy­ve­na ge­rai, bet čia li­ko jų sko­ los, rū­pes­čiai ir ne­san­tai­kos“, – ma­ no bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rė.

Po­s ė­d žiai. Šian­d ien 13.30 val. ro­t u­ šė­je vyks mies­to ta­r y­bos Stra­te­g i­nės plėt­ros ko­m i­te­to po­s ė­d is. Jo me­t u bus svars­to­m i 3 klau­si­mai. 15 val. po­ sė­d žiaus Te­r i­to­r i­jų pla­na­v i­mo ko­m i­ te­to na­r iai. Dar­bot­var­kė­je taip pat nu­ ma­t y­ta svars­t y­t i tris klau­si­mus. Fo­ru­mas. Ry­toj į Klai­pė­dą at­v yks Is­ lan­d i­jos vers­l i­n in­k ų de­le­ga­ci­ja, ku­r i ke­t i­na ap­ž velg­t i bend­ra­dar­bia­v i­mo ir in­ves­ti­ci­jų ga­li­my­bes Va­ka­r ų Lie­tu­ vo­je plė­to­jant geo­ter­m i­jos pra­mo­nę. Ket­v ir­ta­d ie­n į 9 val. Klai­pė­dos moks­ lo ir tech­no­lo­gi­jų par­ke vyks vers­lo fo­ ru­mas. Plė­ši­kai. Už­va­kar 3.20 val. Sta­ty­bi­nin­ kų pro­spek­te bu­vo už­pul­tas 29 me­tų klai­pė­d ie­t is. Trys jau­nuo­l iai jam pa­ gra­si­no pei­l iu ir atė­mė mo­bi­l io­jo ry­ šio te­le­fo­ną. Nu­ken­tė­ju­sy­sis nuo­sto­ lius įver­ti­no 2,5 tūkst. li­tų. Ky­šis. Neb­lai­vaus vai­ruo­to­jo ban­dy­ mas iš­si­suk­ti nuo at­sa­ko­my­bės už pa­ žei­d i­mą bai­gė­si di­des­n iais ne­ma­lo­ nu­mais. 25 me­tų vy­ro vai­ruo­ja­mą au­ to­mo­bi­lį J.Ja­no­nio ir Spor­ti­nin­kų gat­ vių san­k ry­žo­je po­l i­ci­jos pa­rei­g ū­nai su­stab­dė už­va­kar 3.50 val. Vai­ruo­to­ jas bu­vo ne­blai­vus. Po­li­ci­jos pa­rei­g ū­ nai jam nu­sta­tė leng­vą gir­tu­mo laips­ nį – 1,04 pro­mi­lės. Neb­lai­vus vai­ruo­to­ jas, siek­da­mas iš­veng­ti at­sa­ko­my­bės, pa­rei­g ū­nams pa­siū­lė su­si­tar­ti. Konk­ re­čios su­mos jis neį­var­di­jo. Ky­šį po­li­ci­ jos pa­rei­gū­nams siū­lęs klai­pė­die­tis ap­ klaus­tas. Dėl ban­dy­mo pa­pirk­ti pa­rei­ gū­nus pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Mir­tys. Už­va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 3 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Mal­vi­na Bro­nis­la­ va Rač­kaus­k ie­nė (g. 1925 m.), Va­len­ti­ na Sal­mo­va (g. 1940 m.), Vir­g i­ni­ja Osi­ nie­nė (g. 1951 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Leo­nas Jon­kus, Ža­na Be­re­zi­na. Nau­ja­gi­miai. Per dvi sta­tis­ti­nes pa­ras pa­g im­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 8 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 15 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 45 iš­kvie­ti­mų.

4

pirmadienis, spalio 21, 2013

miestas

Kur­šių ne­ri­jo­je Sei­mo na­riai ieš­ko­jo lo­gi­kos Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Jau be­veik de­šimt­me­tį trun­kan­ tis va­di­na­ma­sis ne­le­ga­lių sta­ty­bų Ne­rin­go­je skan­da­las tu­ri ga­li­my­ bę baig­tis taip, kad ne­nu­ken­tė­tų nei uni­ka­lus Kur­šių ne­ri­jos kraš­ to­vaiz­dis, nei ne­va ne­tei­sė­tų pa­ sta­tų sa­vi­nin­kai, nei mo­kes­čių mo­ kė­to­jai. Tuo įsi­ti­ki­no Kur­šių ne­ri­jo­ je vie­šė­ję ir spręs­ti­nas pro­ble­mas su Ne­rin­gos val­džia iš­sa­miai ap­ta­ rę Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ jos frak­ci­jos Sei­me na­riai. Grės­mė – 17-ai pa­sta­tų

„Tie­są sa­kant, ma­tau švie­są tu­ne­ lio ga­le, nes be­veik vi­sos ins­ti­tu­ci­ jos su­pran­ta ir su­ta­ria, kad griau­ti pa­sta­tus, ku­rių sta­ty­bos vyk­dy­tos su­de­ri­nus vi­sus rei­kia­mus do­ku­ men­tus, yra ne­lo­giš­ka, ne­pro­tin­ ga ir la­bai bran­gu“, – sakė Ne­ rin­gos sa­vi­val­dy­bės me­ras Da­rius Ja­sai­tis. Jo tei­gi­mu, jei Vy­riau­sy­bė sa­vo nu­ta­ri­mu pa­keis­tų kai ku­riuos Kur­ šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko tvar­ ky­mo pla­no spren­di­nius, pa­sta­tų, ku­riuos da­bar kė­si­na­ma­si nu­griau­ ti, sa­vi­nin­kai teis­muo­se su vi­so­mis at­sa­kin­go­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis ga­lė­tų su­da­ry­ti tai­kos su­tar­tis. „Tu­ri­me ieš­ko­ti komp­ro­mi­so, už­tik­ri­nan­čio vi­sų in­te­re­sų su­de­ri­ na­mu­mą. Si­tua­ci­ja to­kia, kad šiuo me­tu tu­rė­tų bū­ti griau­na­mi 7 pa­ sta­tai, o 10 sta­ti­nių re­konst­ruo­ja­ mi, ma­ži­nant jų tū­rius ir už­sta­ty­ mo tan­ku­mą. Ki­taip ta­riant, tuos 10 pa­sta­tų fak­tiš­kai rei­kia per­sta­ ty­ti iš nau­jo. Įgy­ven­di­nant spren­ di­mus nu­griau­ti ne­kil­no­ja­mąjį tur­ tą bus pa­tir­ti mil­ži­niš­ki nuo­sto­liai, ku­riuos vals­ty­bei tek­tų at­ly­gin­ti. Ma­no­me, kad šią pro­ble­mą ga­li­ma iš­spręs­ti pa­kei­tus pla­no spren­di­ nius, nu­ma­tant, jog vi­si tie pa­sta­ tai ga­li sto­vė­ti“, – tei­gė D.Ja­sai­tis. Jo nuo­mo­nei pri­ta­rė ir Kur­šių ne­ri­jo­je vie­šė­ju­sios so­cial­de­mok­ ra­tų frak­ci­jos Sei­me na­riai, ku­rie pa­ža­dė­jo kreip­tis į tei­si­nin­kus, kad šie išaiš­kin­tų, ar ga­li­ma pro­ble­mą spręs­ti taip, kaip įsi­vaiz­duo­ja Ne­ rin­gos sa­vi­val­dy­bė.

Vieš­na­gė: Kur­šių ne­ri­jo­je vie­šė­ju­siems so­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos Sei­me na­riams Ne­rin­gos me­ras D.Ja­sai­

tis su­ren­gė eks­kur­si­ją, ku­rio­je su­pa­žin­di­no su ak­tua­liau­sio­mis, ta­čiau įvei­kia­mo­mis pro­ble­mo­mis.

Rei­ka­lau­ja 5 mln. li­tų

Sei­mo na­riai Juodk­ran­tė­je ap­žiū­rė­jo vie­tą, kur bu­vo nu­griau­tas pir­ma­sis pa­sta­tas – gar­sus žu­vies res­to­ra­nas. Šio pa­sta­to sa­vi­nin­kai iš Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ir Vals­ty­bi­nės te­ri­to­ ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ ci­jos sie­kia pri­si­teis­ti dau­giau nei 5 mln. li­tų pa­tir­tų nuo­sto­lių. „Nei aš, nei ku­ris nors ki­tas mo­ kes­čių mo­kė­to­jas, ma­nau, tik­ rai ne­no­ri, kad nors vie­nas jo li­tas bū­tų su­mo­kė­tas už tai, kad bū­tų nu­griau­ti pa­sta­ty­ti pa­sta­tai, ku­ rie nie­kam ne­truk­do. Esu įsi­ti­ki­ nęs, kad gy­ve­na­me pro­tin­gų žmo­ nių vals­ty­bė­je, to­dėl ir su­ge­bė­si­me ras­ti išei­tį“, – pa­brė­žė D.Ja­sai­tis. Jis pa­si­džiau­gė, jog prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius nu­ma­to ieš­ ko­ti ke­lių, kaip spręs­ti pro­ble­mas, su­si­ju­sias su teis­mų spren­di­mų dėl sta­ty­bų Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­ nia­me par­ke įgy­ven­di­ni­mu ir ža­los at­ly­gi­ni­mu. Sa­vo žo­dį ta­rė ir Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas, ku­riam pir­ mi­nin­kau­ja so­cial­de­mok­ra­tas Al­ gi­man­tas Sa­la­ma­ki­nas. Ko­mi­te­tas raš­tu krei­pė­si į Ap­lin­kos mi­nis­te­ ri­ją, siū­ly­da­mas ieš­ko­ti bū­dų, kaip

iš­spręs­ti įsi­se­nė­ju­sias Kur­šių ne­ri­ jos pro­ble­mas.

„Leng­vai“ – 6 me­tus

Pra­si­len­kia su lo­gi­ka

Ne­rin­gos ku­ror­te vie­šė­ju­siems so­ cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos Sei­me na­ riams Ni­do­je bu­vo pa­ro­dy­ta vie­ta, kur nu­ma­to­ma sta­ty­ti Jū­ros te­ra­pi­ jos cent­rą, ga­lin­tį tap­ti poil­siau­to­jų itin lan­ko­mu ob­jek­tu. Ši vie­ta vie­ nin­te­lė vi­sa­me ku­ror­te, kur ga­lė­tų toks cent­ras at­si­ras­ti. Ta­čiau pro­ble­mų vėl ky­la dėl pa­ tvir­tin­to Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­ nio par­ko tvar­ky­mo pla­no. Ja­me ne­nu­ma­ty­ta, kad gre­ta Jū­ros te­ra­ pi­jos cent­ro ga­lė­tų at­si­ras­ti poil­sio pa­skir­ties pa­sta­tų – vieš­bu­čių. „Kol nė­ra ga­li­my­bės teik­ti nak­ vy­nės pa­slau­gų, in­ves­tuo­to­jams ga­li­my­bė sta­ty­ti Jū­ros te­ra­pi­jos cent­rą neat­ro­do pa­trauk­li. Ir tai lo­giš­ka, nes sun­ku įsi­vaiz­duo­ ti, kaip ga­li veik­ti Jū­ros te­ra­pi­jos cent­ras, ku­ria­me bū­tų tei­kia­mos įvai­rios svei­ka­ti­ni­mo pro­ce­dū­ ros, o gre­ta ne­bū­tų vieš­bu­čio, kur žmo­nės iš­kart ga­lė­tų il­sė­tis“, – kal­bė­jo D.Ja­sai­tis. Tu­riz­mas ir su tu­riz­mu su­si­ju­sių pa­slau­gų tei­ki­mas yra vie­nas svar­

ble­mą, ne­slė­pė nuo­sta­bos, nes esą drau­di­mas prie Jū­ros te­ra­pi­jos cent­ro sta­ty­ti Kur­šių ne­ri­jos kraš­ to­vaiz­džio ne­dar­kan­tį vieš­bu­tį iš­ ties pra­si­len­kia su lo­gi­ka. Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės me­ras pa­ si­džiau­gė bent tuo, kad pa­vy­ko pa­ siek­ti, jog Ni­dos cent­re, tarp sa­vi­ val­dy­bės pa­sta­to ir ma­rių, pri­va­tūs in­ves­tuo­to­jai ga­lė­tų sta­ty­ti 5 žvaigž­ du­čių vieš­bu­tį su SPA cent­ru. „Lai­mė, šis pri­va­tus pro­jek­tas ati­tin­ka Tvar­ky­mo pla­ną“, – ti­ki­ no D.Ja­sai­tis. Tai ne vie­nin­te­lis pa­sta­rų­jų me­ tų pa­sie­ki­mas, by­lo­jan­tis apie ge­ rus po­ky­čius Ne­rin­go­je. Me­ras D. Ja­sai­tis sve­čiams pri­sta­tė Ni­do­ je ir Juodk­ran­tė­je įreng­tus lau­ko tre­ni­ruok­lių komp­lek­sus, pra­dė­tą svei­ka­tos prie­žiū­ros re­konst­ruk­ci­ ją, pla­nus Per­val­ko­je įreng­ti Kur­šių bui­ties mu­zie­jų po at­vi­ru dan­gu­mi. Pa­si­džiau­gė, kad per pa­sta­ruo­sius me­tus pa­vy­ko re­konst­ruo­ti dvi­ra­ čių ta­ko ruo­žą, įva­žą į Per­val­ką.

Da­rius Ja­sai­tis:

Esu įsi­ti­ki­nęs, kad gy­ve­na­me pro­tin­gų žmo­nių vals­ty­bė­je, to­dėl ir su­ge­bė­si­me ras­ti išei­tį.

biau­sių Ne­rin­gos gy­ven­to­jų pra­ gy­ve­ni­mo šal­ti­nių – šis cent­ras ne­rin­giš­kiams pa­dė­tų spręs­ti se­zo­ niš­ku­mo pro­ble­mas, to­dėl, me­ro tei­ gi­mu, sa­vi­val­dy­bė ieš­kos išei­ties. Sei­mo na­riai, iš­gir­dę šią pro­

Anot me­ro, vie­nas svar­biau­sių šių me­tų įvy­kių – pra­si­dė­ję ke­lio Smil­ ty­nė–Ni­da tvar­ky­mo dar­bai, vis dėlto Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bei ne­ri­ mą ke­lia to­li­mes­nė jo re­konst­ruk­ ci­ja, ku­ri pri­va­lės ati­tik­ti Tvar­ky­ mo pla­no spren­di­nius. Šiuo me­tu re­konst­ruo­ja­mas šio ke­lio ruo­žas tarp Ni­dos ir Per­val­ kos. „Te­ko gir­dė­ti, kad to­li­mes­nės re­konst­ruk­ci­jos tech­ni­niai pro­ jek­tai ne­bus su­de­rin­ti taip leng­ vai kaip pir­ma­sis. Tai tik­rai bau­gi­ na, nes re­konst­ruk­ci­jos ke­lio tarp Per­val­kos ir Ni­dos ruo­žo tech­ni­nis pro­jek­tas bu­vo de­ri­na­mas net še­ še­rius me­tus. Ir gin­čas vy­ko tik dėl to, kad ke­lias dėl sau­gu­mo tu­ri bū­ti ke­lias­de­šimt cen­ti­met­rų pla­tes­nis. Jei kal­bos, kad ki­ti pro­jek­tai ne­bus de­ri­na­mi taip leng­vai, taps rea­ly­be, ta­da tik­rai ky­la grės­mė dėl pa­to­ gaus ir sau­gaus su­si­sie­ki­mo su Ni­ da ir ki­to­mis Ne­rin­gos gy­ven­vie­tė­ mis“, – ne­slė­pė D.Ja­sai­tis. Jis šią ga­li­mą pro­ble­mą įvar­di­jo ir vie­šė­ju­siems Sei­mo na­riams, ku­riems bu­vo pa­ro­dy­ta, kaip vyks­ta pa­grin­di­ nio ke­lio į Ni­dą re­konst­ruk­ci­ja.

Ati­da­rys eis­mą Jo­niš­kės gat­ve Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nuo šian­dien mies­to au­to­bu­sai vėl va­žiuos Jo­niš­kės gat­ve. Nors dar­ bai dar nė­ra vi­siš­kai už­baig­ti, čia bus ati­da­ry­tas eis­mas.

Dėl to ki­taip pra­dės va­žiuo­ti 5A, 18, 21 ir 25-ojo marš­ru­tų au­to­bu­sai. Jie su­grįš į se­ną­ją sa­vo tra­są. Nai­ki­na­mas 18A marš­ru­tas. Jį ap­tar­nau­jan­tis ma­žas au­to­bu­siu­ kas ke­lei­vius ne­mo­ka­mai vež­da­vo iš „Ver­pė­jų“ į „Jo­niš­kės“ sto­te­lę. Dėl eis­mo ati­da­ry­mo Jo­niš­kės gat­ve kei­sis 1, 5A, 18, 21 ir 25-ojo marš­ru­tų au­to­bu­sų gra­fi­kai. Dar­bus at­lie­kan­čios įmo­nės va­ do­vas Dai­nius Zo­kas tvir­ti­no, kad eis­mas Jo­niš­kės gat­ve lei­džia­mas ir

da­bar. Jis ri­bo­ja­mas tik ruo­že nuo bal­dų įmo­nės iki ka­pi­nių. „Dar­bai be­veik baig­ti. Ki­tą sa­ vai­tę vie­ną die­ną dar rei­kės ri­bo­ ti eis­mą Jo­niš­kės gat­ve, kad ga­lė­ tu­me išas­fal­tuo­ti aikš­te­lę. Bū­tu­me penk­ta­die­nį tai pa­da­rę, bet li­jo“, – tvir­ti­no va­do­vas. Pa­sak D.Zo­ko, vi­si gat­vės at­nau­ ji­ni­mo dar­bai, kaip ir pla­nuo­ta, bus baig­ti iki spa­lio 30 die­nos. „Kai išas­fal­tuo­si­me aikš­te­lę, liks pa­so­din­ti me­džius, pa­sta­ty­ ti suo­liu­kus, šiukš­lių dė­žes, au­to­ bu­sų sto­te­les, už­tver­ti tvo­rą nuo bal­dų įmo­nės iki ge­le­žin­ke­lio til­ to. Tai tik­rai nė­ra tie dar­bai, ku­ rių ne­spė­tu­me pa­da­ry­ti. Lapk­ri­ čio 1-ąją Jo­niš­kės gat­ve ga­lės vi­si mi­nio­mis vaikš­čio­ti“, – pa­brė­žė va­do­vas.

Si­tua­ci­ja: Jo­niš­kės gat­ve jau praė­ju­sią sa­vai­tę bu­vo lei­džia­ma va­žiuo­ti au­to­mo­bi­liams, nors ženk­lai dar ne­

bu­vo nuim­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

5

pirmADIENIS, spalio 21, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Pri­minė par­ti­jai apie rin­ki­mus Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys Zig­man­tas Bal­čy­tis, re­gis, neap­si­kentė sa­vo So­cial­de­mok­ratų par­ti­jos ne­su­ gebė­ji­mo ap­si­spręsti dėl ki­tais me­ tais vyk­sian­čių pre­zi­den­to rin­kimų. Jis tei­gia kan­di­da­tuo­siąs pa­ts. Prik­lau­sys nuo A.But­ke­vi­čiaus

Buvęs su­si­sie­ki­mo ir fi­nansų mi­ nist­ras ti­ki­no, kad, skir­tin­gai nei per pra­ėju­sius ša­lies va­do­vo rin­ ki­mus, šį kartą ga­li­ma mes­ti rimtą iššūkį Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­ kai­tei. Tie­sa, Z.Bal­čy­tis tvir­ti­no, kad ga­lu­ti­nis spren­di­mas pri­klau­ sys nuo So­cial­de­mok­ratų par­ti­jos ir jos ly­de­rio Vy­riau­sybės va­do­vo Al­ gir­do But­ke­vi­čiaus. „Svars­tau to­kią ga­li­mybę. Ji pri­ klau­sys nuo mūsų prem­je­ro A.But­ ke­vi­čiaus ap­si­spren­di­mo. Jei­gu jis ap­si­spręs ir kan­di­da­tuos pre­zi­den­ to rin­ki­muo­se, ma­nau, kad vi­si ki­ ti par­ti­jos kan­di­da­tai at­si­sa­kys. Aš pla­nuo­ju da­ly­vau­ti, ta­čiau ga­lu­tinį spren­dimą turės priim­ti par­ti­ja“, – 15min.lt sakė So­cial­de­mok­ratų par­ ti­jos pre­zi­diu­mo na­rys Z.Bal­čy­tis. Ra­gi­na ir koa­li­ci­jos par­tne­riai

Spa­lio pra­džio­je Tvar­kos ir tei­ sin­gu­mo par­ti­jos ly­de­ris Ro­lan­das Pak­sas pa­si­ūlė val­dan­čia­jai koa­li­ ci­jai pra­dėti dis­ku­si­jas dėl bend­ro kan­di­da­to per Lie­tu­vos pre­zi­den­ to rin­ki­mus. Jis taip pat sakė, kad pa­lai­kytų so­cial­de­mok­ratų va­do­vo prem­je­ ro A.But­ke­vi­čiaus kan­di­datūrą, jei šis nu­spręstų da­ly­vau­ti pre­zi­den­ to rin­ki­muo­se. R.Pak­sui pri­tarė ir

Ta­das Šir­vins­kas t.sirvinskas@diena.lt

Kauną su­dre­bi­nu­si ber­niu­ko din­gi­mo is­to­ri­ja baigė­si lai­min­ gai. Parą gau­sių pa­jėgų ieš­ko­tas vai­kas bu­vo ap­tik­tas šu­li­ny­je ir iš­gelbė­tas.

Dar­bo par­ti­jos įkūrėjas Vik­to­ras Us­pas­kis­chas. Pats A.But­ke­vi­čius tuo­met teigė ne­gal­vo­jan­tis apie pre­zi­den­to rin­ki­mus. „Jei­gu aš ne­ būčiau mi­nist­ras pir­mi­nin­kas, ta­da gal ir su­tik­čiau, bet šiuo me­tu apie tai ne­gal­vo­ju“, – sakė jis. D.Gry­baus­kaitė tem­pia laiką

Nau­jau­sios vi­suo­menės ap­klau­ sos ro­do, kad ša­ly­je po­pu­lia­riau­ siais po­li­ti­kais iš­lie­ka Pre­zi­dentė D.Gry­b aus­kaitė ir prem­j e­ras A.But­ke­vi­čius. Šis pa­gal po­pu­lia­ rumą nuo vals­tybės va­dovės šiek tiek at­si­lie­ka. Vis dėlto D.Gry­baus­kaitė ofi­cia­ liai dar ne­pra­nešė, kad sieks ant­ ros ka­den­ci­jos. Praė­ju­sią sa­vaitę ji pa­reiškė, kad ap­si­spren­du­si da­ly­vau­ti ša­lies va­ do­vo rin­ki­muo­se ant­ro­sios ka­den­ ci­jos siektų kaip ne­prik­lau­so­ma kan­di­datė. „Jei­gu ap­si­spręsiu kan­di­da­tuo­ ti, man jo­kios pa­ra­mos ne­reikės, aš būsiu ne­prik­lau­so­ma kan­di­ datė“, – žur­na­lis­tams Vil­niu­je sa­ kė D.Gry­baus­kaitė. Pre­zi­den­to rin­ki­mai vyks kitų metų ge­gužės 11 d. D.Gry­baus­kaitė ne kartą yra sa­kiu­si, kad ga­lu­tinį spren­dimą dėl sa­vo kan­di­da­ta­vi­ mo pa­skelbs tik ki­tais me­tais.

Ber­niuką iš­gelbė­jo

Drąsus: eu­ro­par­la­men­ta­ras Z.Bal­čy­tis ti­ki­no, kad, skir­tin­gai nei per

pra­ėju­sius ša­lies va­do­vo rin­ki­mus, šį kartą ga­li­ma mes­ti rimtą iššūkį Pre­zi­den­tei D.Gry­baus­kai­tei. Šarū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

Kol kas – tik mar­gi­na­lai

Kan­di­da­tuo­ti į pre­zi­den­tus at­si­ sa­kius kultū­ros mi­nist­rui Šarū­nui Bi­ru­čiui, vie­nin­te­liu Dar­bo par­ti­ jos kan­di­da­tu kol kas lie­ka Artū­ras Pau­laus­kas. Jis turė­jo pri­si­sta­ty­ti sky­riams, pa­skui bus pa­tvir­tin­tas ga­lu­ti­nis spren­di­mas dėl par­ti­jos kan­di­da­to į pre­zi­den­tus. Jau aiškūs kai ku­rie mar­gi­nalūs kan­di­da­tai į šalies vadovus. Iki šiol ne­nuils­ta­mai tap­ti pre­zi­den­

tu ban­dy­davęs žur­na­lis­tas, re­dak­ to­rius ir leidė­jas Al­gir­das Pil­ve­lis šie­met su­dve­jo­jo, bet ga­liau­siai ap­si­sprendė, kad sieks ša­lies va­ do­vo po­sto. Nep­rik­lau­so­mu kan­di­da­tu į pre­ zi­den­tus pri­si­sta­to ir kau­nie­tis Min­dau­gas Fi­li­pa­vi­čius, nors jam vos 33-eji, o Kons­ti­tu­ci­ja nu­ma­to, kad į ša­lies va­do­vus ga­li pre­ten­ duo­ti tik 40-ies su­laukę as­me­nys. „Klaipėdos“, BNS inf.

Išaiškė­jo, kad ber­niu­kas šeš­ ta­dienį po pietų įkri­to į dviejų aukštų, maž­daug 4–6 m gy­lio, šu­linį, pri­me­nantį ne­be­nau­do­ jamą nuo­tekų re­zer­vuarą. Iki pat dviejų aukštų konst­ruk­ci­jos apa­čios nu­garmėjęs vai­kas naktį grei­čiau­siai pra­lei­do pa­si­lypėjęs ant įkri­tu­sio me­di­nio rąsto. Šu­li­nio apa­čio­je rūgsta maž­ daug po­ra sprind­žių van­dens, bet ne­laimė­lis bu­vo sau­sas. Šu­ li­nys spąstais ta­po ne tik Ei­man­ tui. Ber­niu­kas naktį pra­lei­do su į jį anks­čiau įkri­tu­siu ir nu­dvėsu­ siu vi­du­ti­nio dyd­žio šu­ni­mi. Vai­ko šauksmą iš­gir­do Vie­šo­ jo sau­gu­mo tar­ny­bos (VST) vy­ rai. Ki­ti paieš­kos da­ly­viai stebė­ jo­si. Pro šu­linį šeš­ta­dienį pra­ėjo ne vie­nas žmo­gus, ta­čiau vai­ko šauks­mo ne­girdė­jo. Gal žnek­ telėjęs į be­toną jis bu­vo pra­radęs sąmonę? Šeš­ta­dienį va­ka­re pra­dėtos din­gu­sio ber­niu­ko paieš­kos iš pra­džių ne­davė re­zul­tatų. Paieš­ kas brūzgy­nuo­se ap­sun­ki­no nak­ tis. Sek­ma­dienį ry­te prie paieš­kos nu­ro­dy­ta pri­si­jung­ti di­desnėms pa­reigūnų pa­jėgoms, vai­ko ieš­ ko­jo ir ei­li­niai kau­nie­čiai. Vi­daus rei­kalų mi­nist­ras Dai­lis Al­fon­sas Ba­ra­kaus­kas įsakė VST mes­ti dar dau­giau pa­jėgų.

6

pirmadienis, spalio 21, 2013

nuomonės

Ar rei­kia nai­kin­ti leng­va­tas miesto vaikų dar­že­liuo­se?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Kas čia tie vers­lo li­go­niai?

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

V

y­riau­sy­bei pa­nai­ki­nus mo­kes­čių leng­va­tas už dar­že­lius, uos­ta­mies­čio po­li­ti­kams siū­lo­ma jas „ap­kar­ py­ti“ ir pa­lik­ti tik stu­den­tų bei moks­lei­vių ir ne­ti­kė­tai į la­bai sun­kią ma­te­ria­li­nę pa­dė­tį pa­te­ku­sioms šei­moms. Jos tu­rė­tų mo­kė­ti pu­sę su­mos, o vi­siš­kai nuo mo­kes­čio bū­tų at­lei­džia­mos tik so­cia­liai rem­ ti­nos šei­mos. Anks­čiau leng­va­to­mis ga­lė­jo nau­do­tis ir vai­kus au­gi­nan­tys vie­ni­ši as­me­nys, ka­riš­kių ir dau­gia­vai­kės šei­mos. Ar rei­kė­tų ma­žin­ti skai­čių so­cia­li­nių gru­pių, ku­rioms anks­čiau bu­vo tai­ko­mos mo­kes­čio už dar­že­lį leng­va­tos?

Už

Saulius Pocius

Prieš

P

a­si­ro­do, V.Ro­ma­no­vas iki šiol yra to­k ia įta­k in­ga fi­g ū­ra, kad ru­de­n iš­kai nu­gel­t u­si spau­da jai vėl ski­r ia pir­muo­sius pus­ la­pius. Praė­jus vos ke­liems mė­ne­siams, kai ei­lė­raš­ti­nės Žmo­nių par­ti­jos stei­gė­ jas, ban­k i­n in­k ys­tės, et­nog­ra­fi­jos ir kal­ ban­čių ak­me­nų spe­cia­l is­tas spru­ko į Ru­si­ją, Lie­tu­vo­je daug kam ėmė vai­den­ tis jo šmėk­la, be ku­rios kas­die­ny­bė at­ro­ do tar­si ne­si­bai­gian­tys po­kal­biai su Alz­ hai­me­riu. Vie­šu­mą pa­sie­kė ne tik tie­sa, pro­fe­sio­na­liai su­pai­nio­ta su me­lu, bet ir ab­so­liu­tūs klie­de­siai, ku­rie la­bai jau pa­ na­šūs į bū­ri­mą iš tam tik­r ų sa­vo pa­ties tirš­čių. Gu­vi Mask­vos ran­ka, esą su­si­ju­ si su tuo pa­čiu V.Ro­ma­no­v u, per kaž­ ko­k ią mis­ti­nę įmo­nę ru­siš­kais pi­ni­gais ne­va mo­ka spaus­tu­vei prie Klai­pė­dos, nors tik ką pa­tys aiš­ki­no, kaip ta spaus­ tu­vė dar­buo­ja­si ap­skri­tai ne­gau­da­ma pa­ja­mų. Žo­d žiu, dir­ba už dy­ką. Šiaip sau. Pa­si­tel­kus ufo­nau­tų pa­teik­tus skai­ čius, var­di­ja­mos ir mis­ti­nės sko­los, – pu­ sant­ro mi­li­jo­no ne­nuo­sek­lio­je re­to­ri­ko­je kaž­ko­dėl virs­ta mi­li­jo­nu, o pa­ran­ki fan­ to­mi­nė in­for­ma­ci­ja – fak­tais.

Iš kur ta laik­raš­ti­niu žvie­ gi­mu vir­tu­si des­pe­ra­ci­ ja? Ar ne dėl sa­vo pa­čių šim­ta­mi­li­jo­ni­nių sko­lų, ku­rias no­ri­ma pri­deng­ti V.Ro­ma­no­vo šmėk­la? Ka­dan­gi žmo­nės ne­be­ga­li liau­tis kal­bė­ tis su mi­ra­žais, ne­tru­kus, ma­tyt, teks iš­ vys­t i dar ne to­k ių deg­ra­da­v i­mo ženk­ lų. Tem­pe­ra­t ū­ra kai ku­r io­se nu­gel­t u­ sio­se gal­vo­se ky­la taip spar­čiai, jog, ma­ tyt, są­ž i­nės iri­mo pro­ce­sas ta­po ne­be­ val­do­mas. Ki­ta ver­t us, iš kur ta laik­raš­t i­n iu žvie­ gi­mu vir­tu­si des­pe­ra­ci­ja? Ar ne dėl sa­ vo pa­č ių šim­t a­m i­l i­jo­n i­n ių sko­lų, ku­ rias no­r i­ma pri­deng­t i be­si­vai­de­nan­čia V.Ro­ma­no­vo šmėk­la? O gal taip sie­k ia­ ma da­r y­t i spau­d i­mą iš­vog­to ru­siš­ko ban­ko bank­ro­to ad­m i­n ist­ra­to­r iui, kad šis lyg pa­sku­ti­nis mo­hi­ka­nas ži­no­tų, su kuo tu­r i rei­ka­lą, ir ne­si­k iš­tų į „šven­tus“ pra­si­sko­l i­nu­sių ir iliu­mi­na­ci­jo­se pa­k ri­ ku­sių ži­n iask­lai­dos bar­ma­lė­jų apy­var­ ti­nius rei­ka­liu­kus? Pap­ras­t as pa­t a­r i­mas: prieš var­dy­da­ mi sve­t i­mas sko­las, pir­m iau­sia su­skai­ čiuo­ki­te sa­vą­sias. Kai tai pa­da­ry­si­te, su­ ži­no­si­te, kad esa­te dar di­des­ni „vers­lo li­ go­niai“ nei krikš­ti­ja­te ki­tus. Paž­vel­ki­te į veid­ro­d į ir pa­ma­ty­si­te vi­siš­ką ne­vil­t į.

telefonas@kl.lt

Tak­si au­to­mo­bi­liai ne­tvar­kin­gi

Ko­kios būk­lės ma­ši­no­mis va­ži­nė­ ja mies­to tak­sis­tai? Ėjau Ši­lu­tės plen­tu. Ma­čiau, kaip tak­si au­to­ mo­bi­lis įsu­ko į Šiau­lių gat­vę. Ke­ lei­vių ja­me ne­bu­vo. Tik vai­ruo­to­ jas. Su­kant, kur nė­ra jo­kios duo­bės, tak­si au­to­mo­bi­lius su­griu­vo – lū­žo lanks­tas. Kaip tak­si vai­ruo­to­jai ga­ li va­ži­nė­ti to­kio­mis ne­tvar­kin­go­mis ma­ši­no­mis? Esu meist­ras ir ži­nau, kad lanks­tas šiaip sau ly­gio­je vie­ to­je ne­su­lūž­ta. Bai­siau­sia, kad dėl ne­tvar­kin­gų au­to­mo­bi­lių ga­li nu­ ken­tė­ti nie­kuo dė­ti žmo­nės. Be­na­miai ka­ti­nai rei­ka­lin­gi

Rub­ri­ko­je „Karš­tas te­le­fo­nas“ per­skai­čiau Sta­nis­la­vos ži­nu­ tę „Val­kio­ja­si ne tik be­na­miai“ („Klai­pė­da“, 2013 10 17). Keis­ ta, kad žmo­nės taip pik­ti­na­si val­ ka­tau­jan­čiais ka­ti­nais ir šu­ni­mis. Šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je man te­ko ma­ty­ti di­džiu­lę rie­bią žiur­kę. Kas iš­gau­dys to­kius pa­da­rus, jei ne be­ na­miai ka­ti­nai. Ne­gi žmo­nės iš­leis sa­vo na­mi­nius ka­ti­nus? Ta­čiau var­gu ar jie ži­no­tų, ką su ta žiur­ ke da­ry­ti. Jei ne­bus mies­te lau­ki­ nių ka­ti­nų, žiur­kės žmo­nėms nuo ko­jų ne­si­trauks. Sand­ra

Mo­kes­tis bus naš­ta

Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė, Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė: – Ma­nau, kad iki šiol leng­va­tų bu­vo per daug ir ke­ti­ ni­mai pa­lik­ti tik dvi so­cia­li­nes gru­pes, ku­rioms bū­tų tai­ko­ma 50 pro­c. nuo­lai­da dar­že­liuo­se, pa­grįs­ti. Man ne­la­bai su­pran­ta­ma leng­va­tos for­ma, ku­ri bu­vo su­ tei­kia­ma ka­riš­kių vai­kams. Juk jie dir­ba ir gau­na at­ ly­gi­ni­mą. Da­bar šei­ma, kaip ins­ti­tu­ci­jos for­ma, yra pa­si­kei­tu­si. Daug san­tuo­kų nė­ra re­gist­ruo­ja­ma, to­ dėl įro­dy­ti, jog ma­ma tik­rai vie­na au­gi­na vai­ką, tam­ pa su­dė­tin­ga. Ne so­cia­li­nis sta­tu­sas, o fi­nan­si­nė pa­ dė­tis tu­rė­tų bū­ti kri­te­ri­jus. Dau­gia­vai­kėms šei­moms nuo­lai­dos tu­rė­tų lik­ti, jei šei­mo­je au­ga du iki­mo­kyk­ li­nio am­žiaus vai­kai, nes jiems ski­ria­ma vals­ty­bi­nė pa­šal­pa, ti­kiu, ne­pa­kan­ka­ma. Nai­kin­da­ma leng­va­tų sis­te­mas vals­ty­bė sie­kia, kad pa­ra­ma bū­tų tik iš vie­ no šal­ti­nio ir jos tu­rė­tų pa­kak­ti vi­soms rei­kia­moms pa­slau­goms ap­mo­kė­ti. Ki­tas klau­si­mas, ar ji nė­ra per ma­ža. Įdie­giant vie­nin­gą so­cia­li­nės pa­ra­mos sis­te­mą, ma­nau, tei­sin­ga siek­ti tik vie­no pa­ra­mos šal­ti­nio, už­ tik­ri­nan­čio vai­ko pra­gy­ve­ni­mą.

Liud­mi­la Taut­ke­vi­čie­nė, Klai­pė­dos mies­to gau­ sių šei­mų bend­ri­jos „Šei­my­na“ pir­mi­nin­kė: – Su to­kiu siū­ly­mu ne­su­tin­ku, nes, pa­vyz­džiui, gau­ sios šei­mos ap­skri­tai nė­ra re­mia­mos vals­ty­bės. Ga­li­ ma sa­ky­ti, kad dar­že­ly­je tai­ko­mos nuo­lai­dos ir bu­vo vie­nin­te­lės, ku­rias įma­no­ma gau­ti. Da­bar ir jas no­ri­ ma atim­ti. Vi­suo­me­nė­je vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad gau­ sios šei­mos yra re­mia­mos, ta­čiau tai nė­ra tie­sa. Daž­ niau­siai pa­de­da­ma tik so­cia­liai rem­ti­noms šei­moms, o tai nė­ra tas pa­ts. No­rė­tų­si švies­ti mū­sų vi­suo­me­ nę, nes kol kas šei­ma, kaip vi­suo­me­nės ląs­te­lė, nė­ra ger­bia­ma ir ver­ti­na­ma. Žmo­nės tu­rė­tų su­pras­ti, kad bet koks as­muo, au­gin­da­mas vai­ką, auk­lė­ja bū­si­mą mo­kes­čių mo­kė­to­ją ir atei­ties vals­ty­bės kū­rė­ją. Ma­ nau, jog Lie­tu­vos val­džia per ma­žai in­ves­tuo­ja į vai­ kus. Po­li­ti­kai, užuo­t siau­ri­nę gru­pes, ku­rioms tai­ko­ mos kom­pen­sa­ci­jos, tu­rė­tų steng­tis pa­dė­ti šei­moms – ne­svar­bu, ar kal­bė­si­me apie dau­gia­vai­kes šei­mas, ar vie­ni­šus žmo­nes, au­gi­nan­čius at­ža­las. Jei šei­mos leng­va­tų gau­tų dau­giau, gal­būt žmo­nės taip ma­siš­ kai nee­mig­ruo­tų į už­sie­nį.

Sa­kiau sa­vo nuo­mo­nę ir sa­ky­siu

K

až­ko­dėl kai kiek­vie­ną­ kart pa­ra­šau į laik­raš­tį sa­ vo nuo­mo­nę, pra­si­de­da kaž­ko­kie keis­ti kai­my­nų žvilgs­niai ir reak­ci­jos, tar­si bū­čiau ką nors pa­da­riu­si ne­leis­ti­na. O kai iš­dės­čiau sa­vo po­žiū­rį į šiau­rie­tiš­ką­jį ėji­mą, ap­skri­tai pra­ si­dė­jo sun­kiai paaiš­ki­na­mi da­ly­kai. Pa­si­ro­džius ži­niask­lai­do­je ma­no

nuo­mo­nei apie tai, kad šiau­rie­tiš­ ka­sis ėji­mas yra nu­bež­džio­niau­tas nuo ki­tų ša­lių, o šiuo „spor­tu“ už­ sii­ma tik no­rin­tys pa­si­mai­vy­ti žmo­ nės, skam­bi­no kaž­ko­kios mo­te­rys. Jos reiš­kė pre­ten­zi­jas, sa­kė, kad ši­ taip sa­vo min­čių ne­ga­li­ma reikš­ti, rei­kia pa­ty­lė­ti ir taip to­liau. Ta­čiau no­rė­čiau pa­klaus­ti: ko­ dėl ne­ga­li­ma? Kas drau­džia? Juk

gy­ve­na­me lais­vo­je, de­mok­ra­ti­ nė­je ša­ly­je, to­dėl ga­li­ma šne­kė­ti ir ra­šy­ti vis­ką, ką tik no­ri­me. Už­ ten­ka, pri­si­ty­lė­jo­me so­vie­ti­niais lai­kais, kai ne­bu­vo ga­li­ma pra­si­ žio­ti. Sa­kiau sa­vo nuo­mo­nę ir sa­ky­siu, kad ir ko­kios ne­ma­lo­nios reak­ci­jos į ją su­si­lauk­čiau. Al­do­na Ka­mins­kai­tė

Pers­kai­čiau M.Ski­riu­tės pub­li­ ka­ci­ją „Kie­mai – ant gy­ven­to­jų pe­čių“ („Klai­pė­da“, 2013 10 17). Man ki­lo klau­si­mas: ko­dėl mies­to val­džia no­ri di­din­ti naš­tą gy­ven­ to­jams. Žmo­nės jau ir taip sun­kiai ver­čia­si. Ne vi­siems už­ten­ka pi­ni­ gų ko­mu­na­li­niams mo­kes­čiams iš gau­na­mos pen­si­jos. Kai ku­riems ir tie 7 ar 10 li­tų la­bai di­de­li pi­ni­ gai. O mo­kes­tį pla­nuo­ja­ma pra­ dė­ti im­ti dar ne­si­bai­gus šil­dy­mo se­zo­nui. Ga­lė­tų bent pa­va­sa­rio pa­lauk­ti. Be to, la­bai abe­jo­ju, kad su­tau­py­ti pi­ni­gai bus pa­nau­do­ ti kie­mų re­mon­tui. Iš­leis ko­kiems vi­siš­kai žmo­nėms ne­reikš­min­ giems da­ly­kams. Pau­li­na

Ne­šy­la vie­nas ra­dia­to­rius

Gy­ve­nu Kark­lų gat­vės 18-aja­me na­me. La­bai lau­kiau šil­dy­mo se­ zo­no pra­džios. Ta­čiau pra­si­dė­jus jam vie­nas ra­dia­to­rius šy­la, o ki­ tas – ne. Įdo­mu, ka­da ši­lu­mos pri­ žiū­rė­to­jas nuo­rins sis­te­mą, kad ga­lė­čiau džiaug­tis ši­lu­ma vi­suo­se na­muo­se. V.

Pa­si­ge­do la­pų grė­bė­jų

Kur din­go la­pų grė­bė­jai? Ant ša­li­ gat­vių pil­na la­pų. Pa­li­jo lie­tus, už­ li­pi ant la­po ir ga­li pa­slys­ti. Iš­si­tie­ si vi­du­ry­je gat­vės vi­sa­me gra­žu­me. La­pų grė­bė­jai ga­lė­tų ge­riau dirb­ti sa­vo dar­bą. Ne­gi jie at­sa­kys, kai koks žmo­gus su­si­ža­los? Vi­da Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

397 728

Klai­pė­die­tis

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – 397 706 Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Administratorė Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Sportas: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Česlovas Kavarza –

Platinimo tarnyba: 397 727 „Namai“, „Vakarė“: 397 725 Lina Bieliauskaitė –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

714

„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 705 Evelina Zenkutė – Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Techninė redaktorė: Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, spalio 21, 2013

8p.

turtas

Bit­koi­nai. Nau­jo­ji va­liu­tos era pra­si­de­da?

turtas@diena.lt redaktorius Lukas Miknevičius

Savaitės citata

Ma­nau, esu pir­mas et­ni­nis lie­tu­vis, gavęs No­be­lio pre­miją.

2013 m. No­be­lio eko­no­mi­kos pre­mi­jos lau­rea­tas Ro­ber­tas Shil­le­ris.

Savaitės Įmonė

„Pi­xel­ma­tor Team“ – vie­na sėkmin­giau­siai vei­kian­čių IT įmo­nių. Jo­ je pra­ėju­sią sa­vaitę ap­si­lankė Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė. Jaunų vers­ li­ninkų su­kur­ta vaizdų re­da­ga­vi­mo pro­gra­ma gar­si vi­sa­me pa­sau­ly­ je. Per­nai įmo­nei bu­vo įteik­tas ge­riau­sios „Mac App Sto­re“ pro­gra­mos ap­ do­va­no­ji­mas, pri­lygs­tan­tis IT sri­ties „Os­ka­rui“. Lie­tu­vių su­kur­ta ino­va­ ci­ja taip pat yra ga­vu­si pres­ti­žinį „App­le De­sign Award“ ap­do­va­no­jimą.

Savaitės skaičius

1,218 mlrd. litų – toks bu­vo „Sod­ros“ biud­že­to de­fi­ci­tas šių metų sausio–rugsėjo mėne­siais. Ak­tua­li­jos: kre­di­to uni­jos „Mėme­lio tau­po­mo­ji ka­sa“ va­do­vo H.Če­po tei­gi­mu, ar­ti­miau­siu me­tu šių kre­di­to

įstaigų vėl lau­kia nau­ji iš­ban­dy­mai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Kre­di­to uni­joms –

ne­si­bai­gian­tys išmė­gi­ni­mai Pa­čios se­niau­sios ir did­žiau­sios uos­ta­mies­čio kre­di­to uni­jos „Mėme­lio tau­po­mo­ji ka­sa“ va­do­vas Hen­ri­kas Če­pas pro­gno­zuo­ja šių kre­di­to įstaigų veik­los sąstingį, ku­riam įta­kos nea­be­jo­ti­nai turės ren­gia­mas nau­jas Kre­di­to unijų įsta­ty­mas.

10

Savaitės tendencija

Lietuvos savivaldybių indeksas 2013 Sa­vi­val­dybė Klaipėdos miesto Vil­niaus miesto Panevėžio miesto Kau­no miesto Šiaulių mies­to Palangos miesto Alytaus mies­to

Vertinimas balais 67,3 62,8 59,7 56,9 52,9 51,3 48,8

Indekse buvo vertinama 10 gyventojams ir investuotojams aktualiausių savivaldybės veiklos sričių – komunalinio ūkio, transporto, švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos, investicijų ir plėtros, mokesčių, savivaldybės administracijos, turto valdymo ir biudžeto.

8

pirmADIENIS, spalio 21, 2013

turtas TEma

Bit­koi­nai.

Nau­jo­ji va­liu­tos era pra­si­de­da? Bit­koi­nas – jau ir Lie­tu­vo­je po tru­putį po­pu­liarė­jan­ti de­cent­ra­ li­zuo­ta va­liu­ta. Bit­koi­nais ga­li­ma at­si­skai­ty­ti per­kant pre­kes ar pa­slau­gas. Kas tai ir kodėl tai tam­pa vis po­pu­lia­riau? Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

Vi­siš­kai le­ga­lu

Bit­koi­nas – su­dėtin­gu ma­te­ma­ti­niu al­go­rit­mu su­kur­ta vir­tua­li va­liu­ta. Ją su­kūrė ne­ži­no­mas pro­gra­muo­to­jas ar pro­gra­muo­tojų grupė, pa­si­va­ di­nu­si „Sa­tos­hi Na­ka­mo­to“ var­du. Va­liu­ta yra vi­siš­kai le­ga­li. Vi­sai ne­ se­niai, rugpjū­čio mėnesį, JAV teis­me ši va­liu­ta bu­vo pa­skelb­ta ga­lio­jan­čia ir priim­ti­na. Šiuo pa­vyzd­žiu pa­sekė ir kai ku­rios ki­tos vals­tybės. Ke­li did­žiau­si pliu­sai – va­liu­ ta par­davė­jo ar pa­slau­gos teikė­jo sąskai­to­je at­si­ran­da per 10 mi­nu­ čių ir ne­rei­kia mokė­ti pa­pil­domų mo­kes­čių, ku­rių už pi­nigų per­laidą pa­pras­tai pa­pra­šytų ban­kai. Va­liu­ta nie­kam ne­prik­lau­so, už jos įsi­gi­jimą ne­rei­kia mokė­ti pa­ pil­domų mo­kes­čių, o įsi­gy­ti ga­ li vi­si. Tam pa­pras­čiau­siai rei­kia į sa­vo kom­piu­terį par­si­siųs­ti vir­tua­ liąją pi­ni­ginę ar­ba nau­do­tis in­ter­ ne­ti­ne pi­ni­gi­ne. Kaip už­si­dirb­ti?

Įsi­giję pi­ni­ginę ją ga­li­te pa­pil­dy­ti bit­koi­nais. Tai ga­li­ma da­ry­ti ke­liais būdais. Šiek tiek bit­koinų ga­li­te už­si­dirb­ti įvai­riuo­se tink­la­la­piuo­ se pil­dy­da­mi an­ke­tas, kur­da­mi in­ ter­ne­to sve­tai­nių di­zainą pa­gal už­ sa­ky­mus ar už­siim­da­mi ki­ta veik­la, už ku­rią at­ly­gi­na­ma šia va­liu­ta. Dau­giau bit­koinų ga­li­te gau­ti pirk­da­mi jų iš kitų va­liu­tos turė­ tojų, ga­li­te iš­si­keis­ti juos kaip ir bet ko­kią kitą va­liutą. Ta­čiau čia ga­li kil­ti keb­lumų. Bit­koi­nai yra la­bai ne­pas­to­vi va­liu­ta kitų va­liutų at­žvil­giu. Ra­šant šį straipsnį vieną bit­koiną bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti už 110,8 eu­ ro (apie 383 li­tus). Ta­čiau si­tua­ci­ja ga­li pa­kis­ti per ke­lias va­lan­das. La­ biau­siai keis­da­mi va­liutą iš­lošė tie, ku­rie bit­koinų įsi­gi­jo vos jiems at­ si­ra­dus. Ta­da vie­nas bit­koi­nas kai­ na­vo vos ke­lis JAV cen­tus.

Taip pat ge­ras būdas įsi­gy­ti bit­ koinų – juos „kas­ti“. „Kasė­jo“ kom­piu­te­ris skai­čiuo­ja su­dėtin­ gus al­go­rit­mus. Skai­čiuo­da­mas al­ go­rit­mus, jis pa­tik­ri­na, ar vyk­do­ mos pi­nigų per­lai­dos bit­koi­nai yra tik­ri. Per­lai­das tik­ri­na ne vie­nas, o ke­li kom­piu­te­riai, jie vir­tua­liai pa­ si­ra­šo per­laidą. Taip ga­li­ma už­si­ dirb­ti bit­koinų ir kar­tu ga­ran­tuo­ ja­ma, kad į erdvę ne­pak­lius ne­tik­ri vir­tualūs pi­ni­gai.

Bit­koi­nai nie­kam ne­prik­lau­so, už jų įsi­gi­jimą ne­rei­kia mokė­ti pa­pil­domų mo­kes­čių, o jų įsi­gy­ ti ga­li vi­si. „Kas­ti“ ga­li būti ne­nau­din­ga

Tie­sa, čia taip pat ky­la ke­li keb­ lu­mai. Visų pir­ma, al­go­rit­mai vis su­dėtingė­ja ir su­ma, ku­rią ga­li­ ma už­si­dirb­ti už al­go­ritmų spren­ dimą, nuo­la­tos mažė­ja. Tai­gi už tą pa­tį darbą at­ly­gis vis ma­žes­nis. Be to, no­rint „kas­ti“ bit­koi­nus rei­kia turė­ti ga­na ga­lingą kom­piu­terį. „Ka­si­mo“ me­tu kom­piu­te­ry­je pa­ leis­ta pro­gra­ma at­lie­ka ga­na su­dėtin­ gus skai­čia­vi­mus, todėl kom­piu­te­rio dar­bas sulėtė­ja, o elekt­ros sąnau­dos pa­didė­ja. Tu­rint ga­lingą kom­piu­ terį reiktų pa­skai­čiuo­ti, ar už­dirb­si­ te dau­giau, ne­gu teks skir­ti išau­gu­ siai elekt­ros sąskai­tai ap­mokė­ti. Ta­čiau būtent al­go­ritmų spren­ di­mas yra pa­grin­di­nis sau­gu­mo ga­ran­tas. Pi­nigų per­lai­das pri­žiū­ ri pro­gra­mos, esan­čios „kasėjų“ kom­piu­te­riuo­se, o ne vie­no žmo­ gaus. Tai­gi, tą pa­čią pi­nigų per­

laidą, ku­ri yra neat­šau­kia­ma, pa­ tvir­tin­ti ga­li ke­li kom­piu­te­riai. Tai, ži­no­ma, ne­reiš­kia, kad bit­koi­ nai ne­ga­li būti nau­do­ja­mi at­si­skai­ ty­ti už nar­ko­ti­kus ar ki­to­kius ne­le­ ga­lius da­ly­kus. Suk­čiai ne­snaud­žia

Be šio nei­gia­mo as­pek­to, bit­koi­nai tu­ri ir dar ke­lis. Vie­nas jų – bit­ koinų vi­ru­sai. Pa­sau­ly­je ėmus po­ pu­liarė­ti šiai in­ter­ne­ti­nei va­liu­tai, kai ku­rie su­gal­vo­jo, kaip bit­koinų įsi­gy­ti grei­čiau ir pa­pras­čiau. Daž­niau­siai išs­ki­ria­mos dvi vi­ rusų klasės – pi­ni­gi­nių ir re­sursų va­gys. Pir­mie­ji vi­ru­sai ban­do pa­ vog­ti failą, ku­ria­me yra pini­ginė. Ant­rie­ji įdie­gia pro­gramą, ku­ ri „ka­sa“ bit­koi­nus. Dėl to, kaip minė­ta anks­čiau, sulėtė­ja kom­piu­ te­rio dar­bas ir nau­do­ja­ma dau­giau elekt­ros ener­gi­jos. Bet šiuo at­ve­ju vi­si pi­ni­gai ati­ten­ka ne kom­piu­te­ rio sa­vi­nin­kui, o vi­ru­sui, tiks­liau, jo siuntė­jui.

Pra­na­šu­mai: ke­li did­žiau­si bit­koinų pliu­sai – va­liu­ta sąskai­to­je at­si­ran

Va­liu­tos kie­kis ri­bo­tas

Dar vie­nas iš la­biau­siai kliu­dan­ čių var­to­to­jams trūkumų – ne­di­ de­lis pa­pli­ti­mas. Va­liu­ta dar nėra pla­čiai nau­do­ja­ma ir pri­pažįs­ta­ ma kaip ly­gia­vertė, todėl ja už pre­ kes ar pa­slau­gas ga­li­ma at­si­skai­ty­ti tik spe­cia­liai šią pa­slaugą tei­kian­ čio­se par­duo­tuvė­se. Dau­giau­sia šią va­liutą prii­ma in­ter­ne­ti­nes pa­slau­ gas tei­kian­tys už­sie­nio po­rta­lai. No­rin­tys įsi­gy­ti pi­ni­ginę ir pa­pil­ dy­ti ją bit­koi­nais turėtų pa­skubė­ti – bit­koinų kie­kis nėra be­ga­li­nis. Į apy­ vartą jų bus pa­leis­ta ly­giai 21 mln. Šiuo me­tu „iš­kas­ta“ šiek tiek dau­ giau nei pusė – 11 mln. bit­koinų. Kiek­vie­nais me­tais „iš­ka­samų“ bit­koinų kie­kis mažės dėl su­ dėtingė­jan­čių al­go­ritmų. Ma­no­ma, kad pa­sku­ti­nis bit­ koi­nas bus „iš­kas­ tas“ 2140 m.

Virtualūs pinigai – tik Vai­da Ka­lin­kaitė Su nau­jau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­ mis daž­niau­siai pir­mie­ji su­si­ pažįs­ta ir jo­mis nau­do­tis iš­moks­ ta jau­ni žmonės. Ši tai­syklė vei­ kia ir kal­bant apie bit­koi­nus. Sa­ ve api­būdi­nan­tis kaip tech­no­ maną moks­lei­vis Lu­kas Va­lat­ka sa­ko ti­kin­tis, kad bit­koi­nai ga­li tap­ti atei­ties va­liu­ta. Nep­rik­lau­so­mybė nuo bankų

Ne­su­si­pa­ži­nu­sius su bit­koi­nais L.Va­lat­ka ra­mi­na. „Pir­miau­sia, ne­reikėtų iš­sigąs­ti iš­gir­dus ter­ miną „bit­koi­nas“. Dau­ge­liui vien žo­dis su­ke­lia tam tikrą ne­ži­no­ mybę. Bet vi­sa tai reikėtų pa­dėti į šalį. Bit­koi­nai – tai tie pa­tys pi­ ni­gai, ku­rių pa­vi­da­las tėra skai­ čiu­kai jūsų mo­bi­lio­jo te­le­fo­no

bit­koinų pro­gramėlė­je ar­ba kom­ piu­te­rio ek­ra­ne. Ban­ko sąskai­ta būtų ge­riau­sias ati­tik­muo. Šių pi­nigų ne­ga­li­te pa­vers­ti gry­nai­ siais, bet prin­ci­pas iš­lie­ka tas pa­ts – juos ga­li­te nau­do­ti pirk­ da­mi pre­kes ar pa­slau­gas.“ Tarp bit­koinų ir mums įpras­ tų pi­nigų L.Va­lat­ka įžvel­gia vie­ ną skir­tumą – bit­koinų ne­kont­ ro­liuo­ja ban­kai. Juos val­do pa­tys var­to­to­jai, tu­rin­tys pi­ni­gus. „Va­ di­na­si, vis­kas pa­rem­ta su­si­ta­ri­ mu. Jei­gu ki­ti pri­pažįs­ta ma­no bit­koi­nus, aš jais ga­liu at­si­skai­ ty­ti“, – paaiš­ki­no pa­šne­ko­vas. Jis tvir­ti­no, kad pra­džio­je bit­ koi­nai su­do­mi­na sa­vo vei­ki­mo prin­ci­pu. Ta­čiau pri­si­dėjo ir afi­ šuo­ja­mas ano­ni­miš­ku­mas bei ne­ prik­lau­so­mybė nuo ban­ko. Na, o dau­giau­sia įta­kos pa­darė smal­

Komentaras Aud­rius Šil­ga­lis

Lie­tu­vos ban­ko Fi­nan­si­n ių pa­slaugų ir rinkų prie­ž iū­ros de­par­ta­men­to vy­res­ny­sis spe­cia­l is­tas

V Klau­si­mas: ar bit­koi­nai pa­keis įpras­tas va­liu­tas? At­sa­ky­mo dar reikės pa­lauk­ti.

ir­tua­lio­sios va­liu­tos sri­tis nėra reg­la­men­t uo­ja­ma nei ES, nei Lie­tu­vos Res­ pub­l i­kos teisės ak­tuo­se. Šio­je sri­ty­je vei­kian­čių su­bjektų prie­ žiū­ra ne­vyk­do­ma. Šiuo me­tu pa­sau­ly­je su­kur­ta ke­le­tas vir­tua­lių va­liutų, ži­no­miau­sia jų – bit­ koi­nas. To­kios va­liu­tos su­ku­ria­mos ir pa­nai­ki­na­mos la­bai daž­nai, o tik la­bai

ma­ža da­lis jų tam­pa po­pu­lia­rios ir bū­ na nau­do­ja­mos il­gesnį lai­ko­tarpį. Ka­dan­g i to­k ios va­l iu­tos yra vir­t ua­ lios ir ne­tu­r i jo­k io su­sie­ji­mo su rea­ liu tur­tu, jos ver­tos tiek, kiek jas ver­ti­ na žmonės ir kiek jas sie­k ia nau­do­ti. Stai­ga su­mažė­jus žmo­nių, no­rin­čių nau­do­t i tam tikrą va­l iutą, skai­čiui, jos vertė ga­li smar­k iai nu­kris­ti. Šias va­liu­tas su­ku­ria ir val­do as­me­ nys ar as­menų grupės, ku­rių nie­kas ne­pri­žiū­ri, todėl la­bai di­delė ri­zi­ka, kad kūrėjai ga­li ding­ti su vi­sais žmo­ nių pi­ni­gais. Daž­niau­siai šios va­liu­

9

pirmADIENIS, spalio 21, 2013

turtas

Dis­ku­tuo­ti­ni fak­tai apie bit­koi­nus Bit­koi­nai vis la­biau plin­ta pa­sau­ly­ je ir su­ran­da naujų ša­l i­n inkų. Ta­ čiau didė­jant žmo­n ių, pa­si­t i­k in­čių bit­koinų sis­te­ma, skai­čiui at­si­ran­da ir šios sis­te­mos prie­ši­ninkų. Ku­rie iš jų teisūs, ma­tyt, ga­li nu­spręsti tik bit­ koinų kūrėjas.

ano­n i­m iš­kai. Ta­čiau vyk­dant pa­ve­ dimą vis tiek iš­sau­go­ma in­for­ma­ci­ ja. Tai­g i bit­koinų nau­do­to­jui ne­būti­ na nu­ro­dy­t i tiks­l ių sa­vo duo­menų, bet įma­no­m a nu­s ta­t y­t i, ku­r ia­me kom­piu­te­r y­je ko­k ia pi­n i­g inė yra, ir su­ras­t i jos sa­vi­ninką.

Nau­jo­sios bit­koinų pi­ni­ginės ku­

Tau­py­mas – kliū­tis bit­koi­nams.

ria­mos be sau­gu­mo sis­te­mos.

Bit­koi­nams koją ga­l i pa­k iš­t i ne tik Prad­žio­je bit­koinų sis­te­ma dau­giau­sia kom­piu­te­r ių sis­te­mas iš­ma­nan­t ys nau­do­jo­si žmonės, dir­ban­tys su kom­ žmonės, bet ir ban­dan­tys su­tau­py­ti. piu­te­riais: pro­gra­muo­to­jai, IT spe­cia­ Jei did­ž io­ji da­lis žmo­nių, ku­rie nau­ lis­tai ir pan. Vos su­si­kūrę pi­ni­ginę jie do­ja bit­koi­nus, imtų juos tau­py­t i ar­ pa­tys pa­si­rūpin­da­vo jos ap­sau­go­ji­mu. ba, dar blo­g iau, imtų juos keis­ti į ma­ Ta­čiau po­pu­liarė­jant bit­koi­nams pi­ni­ te­r ia­l ią va­l iutą, bit­koinų kie­k is rin­ gi­nes ėmė kur­tis ir ne taip ge­rai apie ko­je ir jų kai­na smar­k iai kristų. kom­piu­te­rius nu­si­ma­nan­tys žmo­ Dėl to bit­koi­nai ga­li ne­tgi tap­ nės, ku­rie pa­si­rūpin­ti pi­ni­ginės ti ne­ver­tin­g i. ap­sau­ga ne­ga­li. Bit­koinų sis­te­ma, su­si­ Pi­ni­gi­nes ga­li­ma pa­vog­ti. dūru­si su pro­ble­mo­mis, ne­tu­ri gelbė­ji­mo pla­no. Iš­p o­pu­l iarė­jus bit­koi­n ams,

n­da per 10 mi­nu­čių ir ne­rei­kia mokė­ti pa­pil­domų mo­kes­čių, ku­rių pa­pras­tai pa­pra­šytų ban­kai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ne­to­li­mos atei­ties klau­si­mas su­mas, domė­ji­ma­sis nau­jau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis.

Bit­koi­nai – tai tie pa­ tys pi­ni­gai, ku­rių pa­ vi­da­las tėra skai­čiu­ kai jūsų mo­bi­lio­jo te­le­fo­no bit­koinų pro­gramėlė­je ar­ba kom­piu­te­rio ek­ra­ne. Lie­tu­vo­je – vis dar nau­jie­na

Šiuo me­tu L.Va­lat­ka bit­koinų sis­ te­ma ne­si­nau­do­ja, nors yra ją iš­ bandęs. „Kaip sa­kiau, la­biau do­mi­ na tech­no­lo­gi­jos vei­ki­mo prin­ci­pas ir pa­ti kon­cep­ci­ja. Nuo­la­ti­nis nau­ do­ji­mas ne­ke­lia ža­ve­sio, nes šiuo

tos ne­pri­pažįs­ta­mos vals­ty­bių, o kai ku­riais at­ve­jais net ofi­cia­liai užd­raud­ žia­ma jas nau­do­ti. At­sis­kai­t y­mo vietų skai­čius ri­bo­tas, todėl šios va­l iu­tos ga­l i būti nau­do­ja­ mos at­si­skai­ty­ti tik už tam tik­ras pre­ kes ar pa­slau­gas. Vir­t ua­l ios va­l iu­tos dėl ano­n i­m iš­k u­mo ir dėl prie­ž iū­ros ne­bu­v i­mo la­bai daž­nai nau­do­ja­mos nu­si­kals­ta­mais tiks­lais, at­si­skai­ty­ti už ne­le­ga­l ias pre­kes ar pa­slau­gas. Bit­koi­no, po­pu­l ia­r iau­s ios pa­s au­ly­ je vir­t ua­l ios va­l iu­tos, vertė smar­k iai svy­r uo­ja ir yra pri­k lau­so­ma nuo tra­

Nors ir po­p u­l iarė­ja, pa­š ne­ko­ vo nuo­mo­ne, vir­tua­li va­liu­ta ne­

turėtų išs­tum­ti mums įpras­tos, ap­čiuo­pia­mos va­liu­tos. Jo tei­gi­ mu, po­k y­č iai ne­b us grei­t i, nes žmonėms tai yra nau­jie­na, prie ku­rios rei­kia pri­pras­ti. Taip pat tai ga­li būti ne­nau­din­ga kai ku­ rioms or­ga­ni­za­ci­joms, įmonėms ar įstai­goms. „Be to, ar­gi ne ma­ lo­niau gniauž­ti šim­tinę, nei spok­ so­ti į skai­čiu­kus ek­ra­ne?“ – re­to­ riš­kai klausė moks­lei­vis. Lie­tu­vo­je bit­koi­nai, L.Va­lat­kos ma­ny­mu, lėtai po­pu­liarė­ja dėl ke­lių prie­žas­čių. Vie­na iš jų yra ta, kad vi­sa­me pa­sau­ly­je bit­koi­nai dar nė­ ra pla­čiai pri­pa­žin­ti. „Vis­kas atei­na bėgant lai­kui. Jei­gu pa­sau­ly­je bit­koi­nai la­bai sėkmin­gai pri­gis, Lie­tu­vo­je vis­kas taip pat įvyks. Idė­jos pri­pa­ži­ni­mas atei­na su lai­ku, bet jis atei­na“, – įsi­ti­kinęs pa­šne­ko­vas.

di­cinėms va­liu­toms ne­būdingų veiks­ nių įta­kos (pvz., vir­tua­lių va­liu­tos kei­ tyklų api­plėši­mai ar mažė­jan­t i ga­l i­ mybė su­kur­ti naujų va­liu­tos vie­netų). Nie­kas ne­ž i­no, kas įvyks pa­skui ir ar iš­vis ši va­liu­ta tiek il­gai iš­liks. 2012 m. Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas pa­ rengė ap­ž valgą, ku­r io­je ana­l i­z uo­ja­ mos su šia sri­t i­m i su­si­ju­sios pro­ble­ mos ir ri­z i­kos, pa­tei­k ia­ma sąly­g inė vir­tua­lio­sios va­liu­tos kla­si­fi ­ka­ci­ja, ap­ ta­ria­ma jos įta­ka fi­nan­si­niam sta­bi­lu­ mui ir ki­t i klau­si­mai. Eu­ro­pos cent­r i­ nis ban­kas iden­t i­fi ­ka­vo ne­ma­žai su

šia sri­t i­m i su­si­ju­sių ri­z ikų ir tei­si­n io nea­pibrėž­t u­mo, ta­čiau dėl ne­d i­de­l io šios nau­jovės pa­pli­t i­mo, ne­reikš­min­ go ry­šio su „tikrą­ja“ eko­no­mi­ka ir ma­ žos įta­kos fi­nan­si­niam sta­bi­lu­mui pri­ ėjo prie iš­va­dos, kad konk­re­čių veiks­ mų reikėtų im­t is tik pa­si­kei­tus nu­ro­ dy­toms ap­lin­kybėms. Vie­no­je ap­ž val­gos da­l ių pa­tei­k ia­mas vir­t ua­l ios va­l iu­tos ir elekt­ro­n i­n ių pi­ nigų pa­ly­g i­n i­mas. Eu­ro­pos cent­r i­n io ban­ko nuo­mo­ne, vir­t ua­l ios va­l iu­ tos rūšis, ku­r iai pri­k lau­so bit­koi­nas, ne­ga­l i būti ta­pa­t i­na­ma su elekt­ro­n i­

me­tu tie­siog ne­ma­tau pra­smės tuo už­siim­ti. Lie­tu­vo­je bit­koi­nai tėra nau­jie­na“, – sakė pa­šne­ko­vas. Ta­čiau jis ti­ki, kad tiek Lie­tu­vo­je, tiek vi­sa­me pa­sau­ly­je vir­tua­li va­ liu­ta (ne­būti­nai bit­koi­nai) ga­li tap­ti vi­sur pri­pažįs­ta­ma ir prii­ma­ma. „Atei­ty­je vi­suo­menė vis la­biau su­voks laisvės do­va­nas ir jos kai­ ną, tad vi­sais įma­no­mais būdais steng­sis ap­gin­ti ne­prik­lau­so­mybę. Bit­koi­nai at­ri­bo­ja nuo bankų, todėl vi­sai rea­lu, kad atei­ty­je pa­na­šaus ti­po va­liu­tos tik­rai pa­sieks sa­vo. Be to, in­ter­ne­tas, kaip tech­no­lo­gi­ ja, tikė­ti­na, iš­si­ke­ros dar pla­čiau ir gi­liau, tad vis­ko ga­li būti“, – svars­ tė L.Va­lat­ka. Lau­kia švie­si atei­tis

Pap­ras­tai va­liutą, jos kur­ žmonės ėmė ieš­ko­ti pa­pras­tes­ są ir pa­dėtį rin­ko­je pri­ nių būdų, kaip jų už­si­ žiū­ri vals­tybė. Ji rūpi­ dirb­ti. Vie­nas jų – pi­ na­si, kad pi­n i­gai ne­ ni­ginės va­gystė. Tie­ pra­rastų sa­vo vertės. sa, bit­koinų ša­li­nin­kai tvir­ti­na, kad tai pa­da­ry­ti be­veik ne­ Jei su to­k ia pro­ble­ma su­si­durtų bit­ koinų sis­te­ma, nie­kas ne­galėtų pa­ įma­no­ma. Se­nas pi­ni­gi­nes ga­li­ma su­si­grąžin­ti. dėti bit­koinų turė­to­jams, nes šios va­ liu­tos nie­kas ne­pri­ž iū­ri. Tai vėlgi pro­ble­ma, su ku­ria dau­giau­ sia su­si­du­ria kom­piu­te­ri­nes tech­no­ Bit­k oinų nau­d o­t ojų bend­r uo­ lo­g i­jas ma­ž iau iš­ma­nan­tys žmonės. menės ly­de­riai šią sis­temą va­di­na Dau­ge­lio ma­ny­mu, pa­mir­šus slap­ta­ ri­zi­kin­ga. žodį dings­ta pi­ni­g inė ir jo­je esan­tys Bit­koinų po­pu­l iarė­j i­m as pri­vertė pi­n i­gai. Ta­čiau kom­piu­te­r i­nes tech­ žmo­nes bur­tis į bend­ruo­me­nes, ku­ no­lo­g i­jas iš­ma­nan­t ys žmonės ga­l i rio­se jie svars­to šios va­l iu­tos per­ spek­t y­vas, sie­k ia, kad va­l iu­t a bū­ leng­vai ją su­si­g rąžin­ti. Nėra jo­kios ga­ran­ti­jos, kad vieną tų pri­pa­ž in­ta ir prii­ma­ma di­des­n ia­ dieną bit­koinų pi­ni­ginė ne­pra­dings me skai­čiu­je vietų. Ta­čiau pa­g rin­ dinės bend­r uo­menės ly­de­r is Ga­v i­ kar­tu su vi­sais jūsų pi­ni­gais. nas And­re­se­nas pa­t s tvir­t i­na, kad Ši frazė nu­ro­dy­ta ofi­cia­lia­me bit­koinų bit­koi­nai tėra nau­jas pro­jek­tas, į kurį tink­la­la­py­je. Ten taip pat nu­ro­do­ma, reiktų žiūrė­ti ga­na at­sar­g iai. Jo tei­g i­ kad nau­do­da­ma­sis bit­koinų sis­te­ma mu, tai to­kia pat sis­te­ma, kaip ir ką tik var­to­to­jas pa­ts pri­sii­ma at­sa­ko­mybę. at­si­da­riu­si nau­ja įmonė. Ji ga­li dirb­ti Le­ga­lu­mo pro­ble­mos. sėkmin­gai ar­ba bank­ru­tuo­t i. Nors tvir­t i­na­ma, kad bit­koi­nai yra le­ga­li va­liu­ta, vis tiek ky­la le­ga­lu­mo klau­simų. Ši va­liu­ta nea­ti­tin­ka įpras­ tai va­l iu­tai būdingų bruožų, ku­rie ir nu­ro­do­mi va­liu­tos api­brėžty­je. Be to, vir­tualūs pi­n i­gai daž­nai nau­do­ja­m i nu­si­kals­ta­mo­je veik­lo­je ir ją ge­ro­kai pa­leng­vi­na. Bit­koinų sis­te­ma nėra vi­siš­kai

ano­ni­miš­ka. Tvir­ti­na­ma, kad pi­nigų per­lai­dos bit­ koinų sis­te­mo­je at­l ie­ka­mos vi­siš­kai

niais pi­n i­gais, nes nea­t i­t in­ka vie­no iš es­m i­n ių elekt­ro­n i­n iams pi­n i­gams būdingų po­ž y­m ių. Elekt­ro­n i­n iai pi­ ni­gai iš­leid­ž ia­m i elekt­ro­n i­n ių pi­n igų leidė­jams ga­v us pi­n i­g i­n ių lėšų iš fi­z i­ nių ar­ba ju­r i­d i­n ių as­menų. Bit­koi­nai su­k u­r ia­m i be jo­k io pi­n i­g i­n io įna­š o. Be to, elekt­ro­n i­n ių pi­n igų leidė­jai, ga­ vę elekt­ro­n i­n ių pi­n igų turė­tojų pra­ šymą, yra įpa­rei­go­t i iš­pirk­t i jų tu­r i­ mus elekt­ro­n i­n ius pi­n i­g us no­m i­na­ lią­ja pi­n i­g i­ne ver­te. Įsi­g y­jant vir­t ua­ lią va­l iutą su­mokėtų lėšų grąži­n i­mas neuž­t ik­r i­na­mas.

21 mln.

– tik tiek bit­koinų pla­nuo­ja­ma pa­leis­ti į apy­vartą.

10

pirmADIENIS, spalio 21, 2013

turtas klaipėdos verslas

Dar vie­nam Lie­tu­ vos vers­lo sek­to­ riui iš­ki­lo iš­gy­ve­ni­ mo di­le­ma. Klaipė­ dos kre­di­to uni­jos „Mėme­lio tau­po­ mo­ji ka­sa“ va­do­vas Henrikas Če­pas pro­gno­zuo­ja mažė­ jantį kre­di­to uni­ jų au­gimą dėl vald­žios ruo­šiamų naujų ap­ri­bo­jimų.

Pa­tir­tis: „Mėme­lio tau­po­mo­ji ka­sa“ yra se­niau­siai įkur­ta kre­di­to uni­ja Klaipė­do­je; jos na­rių skai­čius jau per­kopė du tūkstan­čius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Kre­di­to uni­joms – ne­si­bai­gian­tys išmė­gi­ni­mai As­ta Dy­ko­vienė a.dykoviene@kl.lt

– Juk ne­leng­va kon­ku­ruo­ti rin­ ko­je su di­de­liais ban­kais? – Ži­no­ma ne­leng­va, bet tie­sio­giai mes ne­sa­me kon­ku­ren­tai. Mes ne­ sa­me ban­kas, ži­no­ma, tei­kia­me pa­sko­las, prii­ma­me indė­lius. Mū­ sų pa­sko­los gal kiek bran­gesnės nei ban­kuo­se, bet klien­tai, ku­rie pa­si­ rin­ko mus, ma­nau, džiau­gia­si, nes mūsų dar­bo po­būdis lanks­tes­nis, pas mus grei­čiau prii­ma­mi spren­ di­mai, grei­čiau iš­girs­ta­me klientų pa­gei­da­vi­mus. Juk kre­di­to uni­ja – koo­pe­ra­tinė bend­rovė, čia yra vi­si pa­ji­nin­kai ir ne­svar­bu, ko­kio dyd­žio pa­jus, na­rys tu­ri bal­so teisę. Kre­di­ to unijų for­ma­vi­mo prin­ci­pas – te­ ri­to­ri­nis, na­riais ga­li būti tik tos sa­vi­val­dybės ir su ja be­si­ri­bo­jan­čių sa­vi­val­dy­bių gy­ven­to­jai, mūsų at­ ve­ju uni­jos veik­lo­je, be klaipė­die­čių, ga­li da­ly­vau­ti dar ir Klaipė­dos ra­ jo­no bei Ne­rin­gos gy­ven­to­jai. Vie­ ni čia atei­na sko­lin­tis, ki­ti suin­te­ re­suo­ti indė­liais. – Ar indė­lius lai­ky­ti kre­di­to uni­jo­je žmo­gui nau­din­giau nei kur nors ki­tur? – Taip, mes duo­da­me di­des­nius pro­cen­tus. Juo­lab sau­gu­mas ga­ ran­tuo­ja­mas, nes vi­si indė­liai yra draus­ti Indė­lių ir in­ves­ti­cijų drau­ di­mo fon­de. Jei žmonės ti­ki vals­ty­ be, pi­ni­gus turėtų lai­ky­ti ne ko­jinė­ je, o bet ku­rio­je kre­di­to įstai­go­je, ku­rio­je ga­lio­ja indė­lių ir in­ves­ti­cijų drau­di­mas.

– Kas šian­dien jums ak­tua­liau­ sia? – Da­bar ruo­šia­mas nau­jas Kre­di­ to unijų įsta­ty­mas. Ir vyks­ta la­ bai įtemp­tos dis­ku­si­jos su Lie­tu­vos ban­ku. Per ga­na trumpą laiką ir taip jau vy­ko la­bai daug per­mainų, da­bar jų lau­kia­ma vėl. Ne­no­riu ru­ tu­lio­ti sąmoks­lo teo­rijų, bet daug as­pektų su­si­dėjo, kad da­bar kre­di­ to uni­jos yra dėme­sio cent­re. – Kaip kre­di­to unijų re­pu­ta­ciją pa­veikė nei­gia­mai nu­skambė­ ju­si kai ku­rių unijų veik­la? – Tu­riu pri­pa­žin­ti, nors bank­ru­ta­ vu­sios uni­jos ir ne­prik­lausė Lie­tu­ vos cent­ri­nei uni­jai, jų bank­ro­tas turė­jo ne­menką įtaką mūsų visų var­dui. Ži­no­ma, indė­li­nin­kai pa­si­ ti­ki sa­vo uni­ja, bet jie ir­gi jaut­riai rea­guo­ja į Lie­tu­vos ban­ko spren­di­ mus. – Ką konk­re­čiai tu­ri­te gal­vo­je? – Lie­tu­vos ban­kas kre­di­to unijų at­žvil­giu pri­ėmė nu­ro­dy­mus, ku­ riuos la­bai sun­ku vyk­dy­ti. Ir jo­ kio pe­rei­na­mo­jo lai­ko­tar­pio. Nuo nuo­statų pa­skel­bi­mo iki jų vyk­dy­ mo bu­vo nu­ma­ty­ti tik trys mėne­ siai. Jei uni­jos pa­skolų po­rtfe­lis įmonėms di­des­nis nei 40 pro­c., jos ka­pi­ta­lo pa­kan­ka­mu­mo ro­dik­lis yra nu­ma­ty­tas 20 pro­c., o ban­kai tuo at­ve­ju pri­va­lo lai­ky­tis ge­ro­kai ma­žes­nių pro­centų. Iki šių me­ tų ba­land­žio mums bu­vo 13 pro­c., da­bar – 20, o nuo atei­nan­čių me­ tų sau­sio 1 d. mums bus pri­va­lo­mi 25 pro­c. Kaip tai įvyk­dy­ti, sun­kiai

su­vo­kia­ma. Pa­ra­dok­sa­lu, bet vi­so­ je Eu­ro­po­je links­ta­ma link to, kad tiems, ku­rie fi­nan­suo­ja smulkųjį ir vi­du­tinį verslą, tai yra už­sii­ma ri­ zi­kin­ges­niu fi­nan­sa­vi­mu, ka­pi­ta­ lo pa­kan­ka­mu­mo ro­dik­lis kaip tik yra ma­ži­na­mas.

Ne­no­riu ru­tu­lio­ti sąmoks­lo teo­rijų, bet daug as­pektų su­si­dėjo, kad da­bar kre­di­to uni­jos yra dėme­sio cent­re.

– Kodėl, jūsų ma­ny­mu, reikė­jo to­kių pa­kei­timų? – Vi­so to tiks­las yra su­stip­rin­ti kre­ di­to unijų ka­pi­ta­lo bazę. Vis­kas ge­ rai, su­tin­ku su tuo, bet taip ne­ga­li­ ma. Ka­pi­ta­lui stip­rin­ti rei­kia metų ar pu­santrų, reikė­jo nuo­sek­liai prie to ei­ti, tai ne­pa­da­ro­ma per tris mėne­sius. – Ar iš­lei­dus to­kius įsta­ty­mus su­mažė­jo pa­skolų iš­da­vi­mo ga­ li­mybės? – Taip, tai la­bai stip­riai jun­ta­ma. Da­bar mak­si­ma­li fi­nan­suo­ja­ma su­ ma yra 300 tūkst. litų. – Tei­gia­ma, kad smul­kio­jo ir vi­ du­ti­nio vers­lo kre­di­ta­vi­mas ri­ zi­kin­ges­nis, nei pa­skolų su­tei­ ki­mas fi­zi­niams as­me­nims. Su

ko­kia si­tua­ci­ja su­si­du­ria jūsų kre­di­to uni­ja? – Kiek­vie­na kre­di­to įmonė, už­sii­ man­ti šiuo vers­lu, su­si­du­ria su nuo­ sto­lin­go­mis pa­sko­lo­mis, ku­rioms pri­va­lo­mi spe­cia­lie­ji ati­dėji­niai. Tai nor­ma­lu, pas mus taip pat yra vis­ko, nėra ko slėpti. Apie 8 pro­c. pa­skolų po­rtfe­lio yra blo­go­sios pa­sko­los. Ta­ čiau ne­su tik­ras, ar ri­zi­kin­giau yra fi­nan­suo­ti įmo­nes nei fi­zi­nius as­me­ nis. Dar nėra tekę su­si­dur­ti su fi­zi­nio as­mens bank­ro­to at­ve­jais, bet ma­ nau, kad tai atei­ty­je ir­gi bus neiš­ ven­gia­ma. Vis dėlto ma­ny­čiau, jog nėra taip pa­pras­ta bank­ru­tuo­ti fi­ zi­niam as­me­niui, tik pa­reiš­kus no­ rą. Juk vi­so to pro­cedū­ra il­ga ir iš to žmo­gaus išk­re­čia­ma vis­kas, ką jis turė­jo, tu­ri ir galbūt turės. Bet ką tai duo­da, jei žmo­gus bet ku­riuo at­ve­ju yra ne­mo­kus? Lau­kimą, kad jis ka­da nors galbūt pra­dės už­dirb­ti? Bet ku­ riuo at­ve­ju tą nuo­stolį kre­di­to įmonė pri­va­lo ab­sor­buo­ti. – Kai atei­na as­muo pra­šy­ti pa­ sko­los, juk ati­džiai tik­ri­na­ma, ar jis pa­jėgus bus ją grąžin­ti? – Yra ke­le­tas in­for­ma­ci­nių ba­zių, kur kau­pia­mos ži­nios apie sko­ las. Jo­se ma­to­mos vi­sos as­mens bei įmo­nių sko­los ar del­si­mas mokė­ ti jas. Vi­sos kre­di­ta­vi­mo įmonės ati­duo­da in­for­ma­ciją į šias ba­zes. Anks­čiau uni­jo­se to ne­bu­vo, da­bar mes tu­ri­me šią ga­li­mybę. Be to, mes ban­do­me per ki­tus kre­di­to įstai­gos bend­ruo­menės na­rius su­ži­no­ti, ar pa­sko­los gavė­jas sąži­nin­gas klien­ tas. Tuo ir ski­ria­si uni­ja nuo ban­ko,

kad mes apie sa­vo klien­tus ži­no­me tru­putį dau­giau. – Kaip ver­ti­na­te skel­bi­mus spau­do­je, kur už užs­tatą pa­sko­ las su­tei­kia fi­zi­niai as­me­nys? – Jei­gu yra to­kių skel­bimų, va­di­nas, rin­kai rei­kia to. Tai lais­va ni­ša ban­ kams, uni­joms ir pa­na­šiai. Keis­ta, kai fi­zi­nis as­muo sko­li­na sa­vo pi­ni­ gus ne­bi­jo­da­mas, ži­no­ma, jis ap­si­ draud­žia tur­tu. Aki­vaiz­du, jog yra pa­klau­sa to­kiam pro­duk­tui. – Ko­kią ma­to­te kre­di­to unijų per­spek­tyvą? – Kol kas ma­to­me, kad no­ri­ma ir tam tik­rais įsta­ty­mais ro­do­ma, jog mes turė­tu­me su­si­jung­ti į vieną or­ga­ni­za­ciją. At­siž­velg­da­mas į tai, kas da­bar vyks­ta, ma­ny­čiau, uni­jos ir turės vie­ny­tis. To­kia nu­ma­to­ma atei­tis kre­di­to uni­joms Lie­tu­vo­je. Teks sek­ti Eu­ro­pos ša­lių pa­vyzd­ žiais, olan­dais, vo­kie­čiais. Ten kre­ di­to unijų judė­ji­mas la­bai ak­ty­vus. – Kiek Klaipė­do­je pa­kaktų kre­ di­to unijų? – Šiuo me­tu Klaipė­do­je dir­ba ke­tu­ rios uni­jos, vi­soms kol kas už­ten­ka dar­bo šio­je rin­ko­je. „Mėme­lio tau­ po­mo­ji ka­sa“ yra ant­ra pa­gal dy­ dį Lie­tu­vo­je, bet da­bar, įsi­ga­lio­jus tam tik­riems ap­ri­bo­ji­mams, tas mūsų au­gi­mas šiek tiek su­stos ar net mažės. Si­tua­ci­ja ga­na su­dėtin­ ga, nes ne­be­galė­si­me fi­nan­suo­ti di­ des­nių pro­jektų. Todėl būsi­me pri­ vers­ti ma­žin­ti ir indė­lių palū­ka­nas, kad būtų tva­rus au­gi­mas.

11

pirmADIENIS, spalio 21, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Įst­ri­go „Balt­max“ uos­to pla­na­vi­mas Komentarai

Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius Su­si­sie­k i­mo mi­n ist­ras

N

e­bū­ti­nai „Balt­max“ uos­tas at­ si­ras šiau­riau Klai­pė­dos, bet pa­ly­g i­na­m ie­ji da­ly­kai tu­r i bū­t i ver­t in­t i įvai­r ia­pu­siai. Ir so­cia­li­niai, eko­no­mi­niai as­pek­tai, ir trans­por­to ko­ri­do­riai, ir ko­mu­ni­ka­ci­jos tu­ri bū­ti įver­tin­tos. Jei to nė­ra – blo­gai, tai pri­va­lo bū­ti. Prie to klau­si­mo, ma­nau, dar ne kar­tą teks grįž­ti, nes tai pa­kan­ka­ mai svar­būs da­ly­kai Lie­tu­vai.

Ar­vy­das Vait­kus

Klai­pė­dos vals­ty­bi­n io jū­r ų uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas

Rea­ly­bė: nau­din­giau­sia vie­ta „Balt­max“ uos­tui sta­ty­ti yra ties Meln­ra­ge, bet atei­ties per­spek­ty­vas skan­di­na ne­su­ta­ri­mai.

Pa­na­šu, kad nei ki­nų ke­ti­ni­mai, nei ki­to ko­kio nors so­li­daus in­ ves­tuo­to­jo pa­si­ro­dy­mas Klai­pė­do­je ne­ga­lė­tų grei­tai iš­ju­din­ti „Balt­max“ uos­to sta­ty­bos jū­ro­je ties Lie­tu­vos kran­tais pla­nų. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Tarp Klai­pė­dos ir Bū­tin­gės

Su nau­jais Klai­pė­dos uos­to gi­li­ni­ mo iki 17 met­rų pla­nais „Balt­max“ uos­to sta­ty­bos jū­ro­je vi­zi­ja tols­ ta, bet kuo­le­lius to­kio uos­to sta­ty­ bai ke­ti­na­ma įkal­ti. Iki 2020 me­tų pla­nuo­ja­ma pa­reng­ti „Balt­max“ uos­to jū­ro­je tech­ni­nius do­ku­men­ tus. Tam su ES pa­ra­ma yra nu­ma­ ty­ta apie 70 mln. li­tų. Apie „Balt­max“ uos­to sta­ty­bą jau kal­ba­ma dau­giau kaip de­šimt­me­tį. La­biau­siai prie šio uos­to bu­vo priar­ tė­ta 2007-ai­siais. Tuo­met ne­tgi bu­ vo pa­reng­tas Vy­riau­sy­bės veiks­mų pla­nas, kaip pa­si­reng­ti to­kio uos­to sta­ty­boms ties Meln­ra­ge. Bet Lie­tu­vo­je pa­si­kei­tė val­dan­ čio­ji koa­li­ci­ja ir „Balt­max“ uos­ tas iš Klai­pė­dos pra­dė­tas stum­ ti į Bū­tin­gę. Šian­dien yra su­si­da­riu­si keis­to­ka si­tua­ci­ja. 2012 me­tų pra­džio­je tuo­ me­tis su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­ jus Ma­siu­lis sa­vo įsa­ky­mu nu­ro­dė „Balt­max“ uos­to sta­ty­bos vie­tą Bū­ tin­gė­je. Konk­re­čiai ku­rio­je vie­to­je

ga­lė­tų bū­ti toks uos­tas, ne­bu­vo nu­ ro­dy­ta. To­dėl da­bar ky­la pro­ble­mų. Kai „Balt­max“ uos­to pla­nai ties Bū­tin­ge bu­vo pa­skelb­ti vie­šai, iš kar­to pa­si­gir­do ver­ti­ni­mų, kad ten uos­to nie­ka­da ne­bus. Ties Bū­tin­ ge ne tik sek­lios pa­kran­tės, ne­pa­ lan­kios to­kiam uos­tui sta­ty­ti, bet

Aud­rius Pau­ža:

„Balt­max“ uos­to ga­ li pri­reik­ti ne­tgi grei­ čiau nei įsi­vaiz­duo­ja­ me. Gy­lių klau­si­mas jau da­bar yra ak­tua­ lus, o atei­ty­je jis taps dar ak­tua­les­nis. ir su­si­kal­bė­ti su lat­viais ne­pa­vyks, nes toks uos­tas jų pa­kran­tei da­ry­ tų žy­mią ža­lą. Aiš­ku­mas – po me­tų

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bend­ra­ja­me pla­ne ne­nu­ma­ty­ta sta­ty­ti „Balt­

max“ uos­to ties Bū­tin­ge. Toks uos­ tas mi­nė­ta­me do­ku­men­te yra pa­ žy­mė­tas tik ties Meln­ra­ge. Ta­čiau Klai­pė­dos mies­to bend­ ra­sis pla­nas ne­nu­ma­to to­kio uos­ to sta­ty­bos ties Meln­ra­ge. Kol įvai­riuo­se te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­ mo do­ku­men­tuo­se yra ne­su­si­kal­ bė­ji­mų, nei Pa­lan­gos, nei Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės neiš­duo­da spe­cia­lių­ jų są­ly­gų „Balt­max“ uos­to do­ku­ men­tams reng­ti – įstri­go stra­te­gi­ nių pa­sek­mių ap­lin­kai ver­ti­ni­mas. Jis kaip tik tu­rė­tų su­dė­lio­ti, kur tiks­lin­ga, o kur ne „įkal­ti kuo­le­ lius“ atei­ties uos­to sta­ty­bai. Dau­giau aiš­ku­mo dėl „Balt­max“ uos­to sta­ty­bos tu­rė­tų at­si­ras­ti ki­ tais me­tais. Šiuo me­tu ren­gia­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bend­ra­sis pla­nas su at­ski­ra jū­ri­nių te­ri­to­ri­ jų da­li­mi. Ja­me bū­tų nu­ma­ty­tos „Balt­max“ uos­to sta­ty­bos tiek jū­ ro­je ties Bū­tin­ge, tiek ties Meln­ra­ ge. To­kį pla­ną nu­ma­to­ma pa­reng­ti iki 2014 me­tų pa­bai­gos. Šiuo me­tu bet ko­kie pla­na­vi­mai su­sie­ti su „Balt­max“ gi­lia­van­de­ niu uos­tu nu­ke­lia­mi į 2014 me­tų pa­bai­gą. Jei vis­kas vyk­tų taip, kaip

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

pla­nuo­ja­ma, „Balt­max“ uos­to pla­ nai bū­tų ren­gia­mi 2015 ir 2016 me­ tais. Bai­gian­tis 2016 me­tams, teo­ riš­kai bū­tų pa­reng­tas „Balt­max“ uos­to tech­ni­nis pro­jek­tas. Bet 2016 me­tai bus rin­ki­mų me­tai, ir bent Klai­pė­do­je „Balt­max“ uos­tas vėl ga­li tap­ti po­li­ti­nių di­vi­den­dų rin­ ki­mų vie­ta. Ir neaiš­ku, kur rea­liai at­si­durs toks uos­tas. Ir iš vi­so, ar jis bus ka­da nors pa­sta­ty­tas. Bai­mi­na­si kro­vi­nių vi­lio­ji­mo

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ar­vy­das Vaitkus tei­gė, kad „Balt­ max“ uos­to va­rian­tas Bū­tin­gė­je yra įdo­mus, jį bū­ti­na ana­li­zuo­ti, bet la­ biau rei­kia ver­tin­ti Klai­pė­dos uos­to per­spek­ty­vas. Kai ku­rios bend­ro­vės uos­to šiau­ ri­nė­je da­ly­je jau ne­be­tu­ri kur plės­ tis. „Balt­max“ uos­to sta­ty­ba ties Meln­ra­ge joms at­ver­tų nau­jas vys­ ty­mo­si per­spek­ty­vas. „Balt­max“ uos­tas ties Meln­ra­ge pa­di­din­tų naf­tos pro­duk­tų srau­tus per Klai­ pė­dos uos­tą. A.Vait­kaus nuo­mo­ ne, „Balt­max“ uos­tas ga­lė­tų bū­ti įdo­mus ir Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­jai (KLAS­CO). Ji prie šiau­ ri­nio mo­lo tu­ri ke­lis hek­ta­rus te­ri­ to­ri­jos, kur ga­lė­tų at­si­ras­ti nau­jų ter­mi­na­lų. „Balt­max“ uos­to ga­li pri­reik­ ti ne­tgi grei­čiau nei įsi­vaiz­duo­ja­ me. Gy­lių klau­si­mas jau da­bar yra ak­tua­lus, o atei­ty­je jis taps dar ak­

R

ei­k ia bū­t i są­ž i­nin­g iems iki ga­lo ir pa­s a­k y­t i, kad dar 2008 me­tais bu­vo pa­reng­ tas „Balt­m ax“ uos­to sta­ ty­bos prie Klai­pė­dos ties Meln­ra­ge pla­nas. Jį pa­tvir­ti­no Vy­riau­sy­bė, Klai­ pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bei bu­vo siū­ lo­ma nu­ma­ty­t i pri­va­ž ia­vi­mo į uos­tą ke­lius ir ko­mu­ni­ka­ci­jas, įtrauk­ti juos į mies­to vys­ty­mo pla­ną. Tai ne­bu­vo pa­ da­ry­ta. Aiš­kiai ga­li­me pa­sa­ky­ti, jog ne­ ma­to­me per­spek­ty­vos ties Meln­ra­ge sta­ty­ti „Balt­max“ uos­tą, jei yra prie­šiš­ki mies­to spren­di­mai. Tik kar­tu su mies­ to val­džia ga­li­me pa­siek­ti, kad toks ob­ jek­tas prie Klai­pė­dos at­si­ras­tų.

tua­les­nis“, – sakė KLAS­CO va­do­ vas Aud­rius Pau­ža. A.Vait­kaus tei­gi­mu, kal­bant apie „Balt­max“ uos­tą, pir­miau­siai kal­ ba tu­rė­tų bū­ti apie nau­jų kro­vi­nių pri­trau­ki­mą, o ne da­bar­ti­nių uos­ to kro­vi­nių da­ly­bas. Tam pri­ta­rė ir Lie­tu­vos jū­rų kro­vos kom­pa­ni­jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Vai­do­tas Ši­lei­ka. Uos­to nau­do­to­jai pa­gei­ dau­tų, jog prieš sta­tant „Balt­max“ uos­tą ar ties Bū­tin­ge, ar ties Meln­ ra­ge bū­tų įtvir­tin­ta aiš­ki nuo­sta­ta, kad iš da­bar­ti­nio uos­to kro­vi­niai ne­bus nu­vi­lio­ja­mi. Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas lai­ko­si nuo­mo­nės, kad kal­bant apie „Balt­max“ uos­tą ties Meln­ra­ge ant sta­lo tu­rė­tų bū­ti de­ da­mi vi­si skai­čiai, ar­gu­men­tai už ir prieš. Jis no­rė­tų ži­no­ti, kaip mies­ tas at­lai­kys pa­pil­do­mus di­de­lius kro­vi­nių srau­tus.

12

pirmADIENIS, spalio 21, 2013

rubrika JŪRA Su­lai­ko­mi lai­vai

Rea­lūs žings­niai

Dau­giau pa­žei­di­mų

Dėl rugp­jū­tį įsi­ga­lio­ju­sios Tarp­ tau­ti­nės dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos kon­ven­ci­jos dėl dar­bo jū­rų lai­vy­ bo­je jau pra­si­dė­jo lai­vų areš­tai. Iš vi­so su­lai­ky­ti 8 lai­vai. Tai reiš­ kia, kad jū­ri­nin­kų dar­bo tei­sės lai­vuo­se stip­riai pa­žei­di­nė­ja­mos. Iš vi­so bu­vo už­fik­suo­ta per ke­ tu­ris tūks­tan­čius at­ve­jų, kai pa­ žeis­ta mi­nė­ta kon­ven­ci­ja.

Ru­si­jos uos­tus val­dan­ti įmo­nė „Ros­mor­port“ pa­skel­bė kon­kur­ są Ka­li­ning­ra­do sri­ties gi­lia­van­ de­nio uos­to sta­ty­bos pro­jek­tui pa­grįs­ti. Tai at­ver­tų ga­li­my­bes iš Ru­si­jos biu­dže­to fi­nan­suo­ti sta­ ty­bą. Kur bū­tų sta­to­mas toks uos­tas, neaiš­ku. Jan­tar­nij pa­ skelb­ta ypa­tin­ga eko­no­mi­nė zo­ na, sie­ja­ma su šio uos­to sta­ty­ba.

Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­ nist­ra­ci­jos ins­pek­to­riai su po­li­ci­ ja ke­tu­ris mė­ne­sius tik­ri­no pra­ mo­gi­nius lai­vus. Vi­so­je Lie­tu­vo­ je įvai­riuo­se van­dens tel­ki­niuo­se už­fik­suo­ti 85 pa­žei­di­mai, – dvi­ gu­bai dau­giau nei per­nai. Lai­va­ ve­džiai plau­kio­ja ir gir­ti, ir be pa­ žy­mė­ji­mų, ir ne­re­gist­ruo­tais, ne­ tvar­kin­gais lai­ve­liais.

Jūreivystės mokykloje – tarsi tikrame laive Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Lietuvos aukštojoje jūreivystės mo­ kykloje jau baigtas kurti treniruo­ klių kompleksas, kuris leidžia at­ kartoti virtualaus laivo valdymo ir aptarnavimo galimybes.

Tik krei­pę­si į teis­ mą gru­pė Klai­pė­dos žve­jų su­ži­no­jo, kaip ir kam yra pa­ski­ria­ ma, kaip į ki­tų ša­ lių žu­vis kei­čia­mos žve­jy­bos Bal­ti­jos jū­ ro­je kvo­tos.

Kompiuterinis laivas

Virtualaus laivo valdymo kompleksą sudaro navigacinių tiltelių, radioloka­ cijos ir globalinio jūrinio avarinio ryšio, mašinų skyriaus treniruokliai, krovi­ nių apdorojimo kompleksas. Moder­ nių ir sudėtingų treniruoklių komplek­ sas išdėstytas 330 kvadratinių metrų plote skirtinguose kabinetuose. Į vieną tinklą sujungti 109 kom­ piuteriai ir du serveriai sudaro virtualų laivą. Vienu metu jį gali ves­ ti 36 skirtingų specialybių studen­ tai, o su programa vienu metu ga­ li susipažinti net 60 studentų. Toks virtualaus viso laivo valdymo kom­ pleksas po vienu mokyklos stogu yra pirmasis Baltijos jūros regiono šalyse. Jis gerokai pakels bendrą jūrinio mokymo lygį. Būdami prie kompiuterių studentai, bendrau­ dami tarpusavyje su įvairiomis lai­ vo komandomis, galės jaustis taip, tarsi plauktų tikru laivu. Kompleksas pradėtas kurti nuo 2001 metų. Su Krašto apsaugos ministerijos parama buvo įdiegtas pirmasis navigacinis treniruok­ lis. Šiandien Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje jau yra net ke­ turi laivo valdymo tilteliai. Juose gal­ ima sumodeliuoti pačius įvairiausius plaukiojimo rajonus. Vien šiemet įdiegtos naujos navigacinės progra­ mos, kurios treniruoklyje vedant laivą per VTS sistemą leidžia sus­ ijungti su kranto tarnybomis. Taip pat įdiegtos Klaipėdos uoste ak­ tualios programos, imituojančios suskystintųjų gamtinių dujų laivo plaukimą į uostą ir jo iškrovimą SGD terminale prie Kiaulės Nugaros.

Si­tua­ci­ja: kol žve­jy­bos sis­te­mo­je vy

Pasiekimas: B.Zvaidenvurmas kolegoms iš Liepojos pristatė laivo jė­

gainės treniruoklį.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Su­si­lai­ko nuo ko­men­ta­rų

Projektai: kaip veikia laivų mechanizmų valdymo sistema, aiškino

dėstytojas M.Jecevičius. Vidmanto Matučio nuotr.

treniruoklis su 12 kompiuterizuotų darbo vietų. Jame galima imituoti 10 įvairių tipų laivų jėgainių darbą. „Naujai sukurtame laivo jėgainių treniruoklyje studentams galime pateikti visiškai realistiškus laivų mechanizmų ir jėgainių darbo pro­ cesus. Treniruokliuose jie gali at­ likti tas užduotis, kurias atliktų su realiais mechanizmais“, – aiškino dėstytojas Borisas Zvaidenvurmas. Dėstytojas Marius Jecevičius akcentavo laivų jėgainių gedimų analizės sistemą. Sukurtas lai­ vo jėgainių kompleksas leidžia eg­ zaminuoti studentus, ko treniruok­ liuose nebuvo anksčiau.

Gali egzaminuoti studentus

Virtualaus laivo komplekso kūrimas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mo­ kykloje užbaigtas kartu su partne­ riais iš Liepojos jūreivystės koledžo įvykdžius bendrą 943 tūkst. eurų projektą. Jis tęsėsi 24 mėnesius. ES regioninės plėtros fondo re­ miamo projekto „Lietuvos ir Lat­ vijos jūrinio sektoriaus žmogiškųjų išteklių konkurencingumo didinimas tobulinant laivo mechanikų rengimą ir kvalifikacijos kėlimą“ vedantysis partneris buvo Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Šioje mokykloje įrengtas modernus laivų energetinių įrenginių

Žve­jy­ba, apa

Negalima stovėti vietoje

Pagal minėtą projektą Liepojos jū­ reivystės koledže įrengtos savaran­ kiško mokymosi, laivų elektronikos ir automatikos, užsienio kalbų labo­ ratorijos. Tiek Klaipėdoje, tiek Lie­ pojoje atnaujintos laivų mechani­ kų studijų programos, jūrinės anglų kalbos mokymai. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla išleido mokomąsias knygas. Knygos „Pasiruošimas darbui su treniruokliu: techninės anglų kalbos kursai“ autorės – Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos dėstytojos Jele­ na Jagorova ir Liudmila Chačumova.

Kita knyga „Darbas su laivo energet­ inio įrenginio treniruokliu“ išleista lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Jos autoriai – Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos dėstytojai M.Jecevičius ir B.Zvaidenvurmas bei konsultantas iš Didžiosios Britani­ jos Graham Wagstaff. Projekto bai­ giamojoje konferencijoje Klaipėdoje Lietuvos aukštosios mokyklos di­ rektorius Viktoras Senčila akcenta­ vo, kad kuriant pirmąjį virtualų laivą Baltijos jūros regione daug prisidė­ jo ir Klaipėdos laivybos įmonės, par­ tneriai iš kitų jūrinių organizacijų. „Konkurencija laivyboje ir ypač kadrų rengimo srityje globalėjan­ čiame pasaulyje didėja. Negalime sustoti vietoje, turime nuolat to­ bulėti“, – kalbėjo V.Senčila, akcen­ tavęs, kad mūsų šalies jūreivystės kalve vadinama Lietuvos aukštoji mokykla pažymi jau 65-uosius sa­ vo veiklos metus.

Pap­ra­šius ko­men­ta­rų Žve­jy­bos Bal­ ti­jos jū­ro­je kvo­tų sky­ri­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas bei Žu­vi­nin­kys­tės de­ par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ jas Vac­lo­vas Pet­kus taip ir ne­su­ra­do lai­ko at­sa­ky­ti į klau­si­mus. Te­le­fo­nu jis aiš­ki­no, kad ne­ven­gian­tis ži­niask­ lai­dos, ta­čiau dėl ko­men­ta­rų ta­pęs at­sar­gus – dėl vie­no ko­men­ta­ro jau su­si­ti­ki­nė­ja teis­muo­se su bu­vu­siu Žu­vi­nin­kys­tės ty­ri­mų la­bo­ra­to­ri­jos di­rek­to­riu­mi Ša­rū­nu To­liu­šiu. Žve­jy­bos bend­ro­vės „Spi­ka“ sa­ vi­nin­kas Gin­ta­ras Gy­lys ti­ki­no, kad dau­gu­mai žve­jų sto­ko­jant špro­tų ir stri­me­lių kvo­tų di­des­nė da­lis jų ati­ duo­da­ma už­da­ra­jai ak­ci­nei bend­ro­ vei „Ban­gi­nis“. Ši jų neiš­gau­do ir pra­šo Žve­jy­bos Bal­ti­jos jū­ro­je kvo­ tų sky­ri­mo ko­mi­si­jos iš­keis­ti jas su da­nais į sil­kes, to­bius. G.Gy­lys pik­ti­no­si, kad kei­čiant špro­tų ir stri­me­lių kvo­tas į sil­kes ne­ bu­vo raš­tu at­si­klau­sia­ma ki­tų žve­jų, ar jie ne­no­rė­tų pa­si­nau­do­ti at­li­ku­ sia nuo „Ban­gi­nio“ kvo­ta. Jis pa­tei­ kė ke­lis pa­vyz­džius, kad 2010 me­tais kvo­tų kei­ti­mai vy­ko net neį­pu­sė­jus se­zo­nui. Taip pat špro­tai ir stri­me­lės kei­čia­mos į ge­ro­kai ma­žes­nius kie­ kius Šiau­rės jū­ros žu­vų. Iš to ki­lo ki­tų klau­si­mų. Ar kei­ čiant špro­tų ir stri­me­lių kvo­tas į sil­kes bu­vo raš­tu at­si­klau­sia­ma ki­ tų žve­jų, ko­dėl to­kie kei­ti­mai vyks­ ta neį­pu­sė­jus žve­jy­bos se­zo­nui? Ar vyk­dant nea­dek­va­čius mai­nus ne­ da­ro­ma ža­la Lie­tu­vai, ki­toms mū­sų ša­lies žve­jy­bos įmo­nėms? G.Gy­lys ti­ki­no, kad re­zer­vi­nis kvo­tų skirs­ ty­mas yra tar­si įslap­tin­tas. Apsk­ri­ tai ko­kia in­for­ma­ci­ja žve­jams, žve­ jų aso­cia­ci­joms tei­kia­ma apie kvo­tų skirs­ty­mą? Ar į kvo­tų skirs­ty­mo ko­ mi­si­ją yra įtrauk­ti žve­jų bend­ruo­ me­nės at­sto­vai?

Sau­go ko­mer­ci­nes pa­slap­tis

Vie­to­je V.Pet­kaus „Jū­ra“ ga­vo Žu­ vi­nin­kys­tės tar­ny­bos Žve­jy­bos Bal­ ti­jos jū­ro­je re­gu­lia­vi­mo sky­riaus ve­dė­jo To­mo Zo­lu­bo ko­men­ta­rus. Ve­dė­jas iš kar­to paaiš­ki­no, kad pa­ gal Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos tei­si­ nin­kų išaiš­ki­ni­mą ne­ga­lin­tis teik­ti konk­re­čių įmo­nių su­ga­vi­mų in­for­ ma­ci­jos, ka­dan­gi tai lai­ko­ma ko­ mer­ci­ne pa­slap­ti­mi. Keis­to­kai at­ro­do, kai vals­ty­bės tur­to – kvo­tuo­ja­mų žu­vų su­ga­vi­ mai yra įslap­tin­ti. Jie ne tik ne­tei­ kia­mi vi­suo­me­nei, bet apie tuos su­ga­vi­mus, kaip su­si­da­rė įspū­dis pa­si­kal­bė­jus su žve­jais, ne­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja ir žve­jy­bos įmo­nėms, aso­cia­ci­joms. Dėl to­kios pa­slap­ tin­gu­mo skrais­tės ir ky­la pa­pil­do­ mų pro­ble­mų, žve­jų ne­pa­si­ten­ki­ ni­mų, kai šie in­for­ma­ci­ją su­ži­no tik krei­pę­si į teis­mus. Ko­dėl su­si­klos­tė to­kia si­tua­ci­ja? Gal­būt taip yra to­dėl, kad tarp žve­ jų bend­ro­vių su­si­da­rė ryš­ki ta­kos­ ky­ra. Di­džio­ji dau­gu­ma žve­jų yra ne­pa­ten­kin­ti kvo­tų skirs­ty­mo sis­ te­ma, to­dėl nuo­lat vyks­ta dis­ku­si­ jos ne tik Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bo­ je, Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jo­je, bet jos per­si­ke­lia ir į Sei­mą. Kaip tik praė­ju­sią sa­vai­tę Sei­me svars­ty­ta, kaip įgy­ven­di­na­mos Žu­ vi­nin­kys­tės įsta­ty­mo nuo­sta­tos dėl žve­jy­bos kvo­tų. Kvo­tos skirs­to­mos tai­kant is­to­ri­nės žve­jy­bos tei­sės prin­ci­pą. Tai ke­lia žve­jų ne­san­tai­ ką, nes vie­nai bend­ro­vei su­teik­ ta iš­skir­ti­nė tei­sė gau­dy­ti špro­tus ir stri­me­les, o ki­tas kvo­tų skirs­ty­ mo tvar­ka bai­gia su­žlug­dy­ti. Da­lis įmo­nių at­si­sa­ko žve­jy­bos vers­lo. 2013 me­tais bend­ro­vei „Ban­gi­ nis“ bu­vo skir­ta 1 854 to­nos stri­ me­lių ir 9 521 to­na špro­tų. Lie­ tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­ja kvo­tų skirs­ ty­mą yra ap­skun­du­si Vil­niaus apy­gar­dos teis­mui.

13

pirmADIENIS, spalio 21, 2013

JŪRA Su­lai­kė ap­sau­gi­nin­kus

At­šau­kia­mi rei­sai

Eks­por­tuos jū­ri­nin­kus

In­di­jo­je už­fik­suo­tas at­ve­jis, kai šios ša­lies pa­kran­čių ap­sau­ga su­lai­kė kro­vi­ni­nius lai­vus nuo pi­ ra­tų sau­gan­čius ap­sau­gi­nin­kus. JAV agen­tū­ros „Sea­man Guard Inc“ lai­vu „Sea­man Guard Ohio“ plau­kė ir su­lai­ky­ti 35 as­me­nys, tarp jų – 14 ap­sau­gi­nin­kų iš Es­ ti­jos. Lai­ve ras­ta gink­lų, ne­va lai­ ky­tų ne­le­ga­liai.

Tarp Azi­jos ir Eu­ro­pos nuo šių me­tų spa­lio iki 2014 me­tų va­sa­ rio at­šau­kia­mi net aš­tuo­ni kon­ tei­ner­ve­žių rei­sai iš Ki­ni­jos, Pie­ tų Ko­rė­jos ir Ja­po­ni­jos uos­tų į Šiau­rės Eu­ro­pos ir Vi­dur­že­mio jū­ros re­gio­nus. At­šau­kia­mi rei­ sai iš da­lies aiš­ki­na­mi ir tuo, kad žie­mą vi­sa­da pre­ky­ba tarp šių re­gio­nų su­lė­tė­ja.

Ni­ge­ri­ja pa­skel­bė, kad prio­ri­ te­tu lai­kys jū­ri­nin­kų ren­gi­mą. Po 10-me­čio jū­ri­nin­kų eks­por­ tas Ni­ge­ri­jai kas­met at­neš apie 6 mlrd. JAV do­le­rių. Da­bar Ni­ge­ ri­jo­je lai­vų val­dy­mo spe­cia­ly­bių mo­ko­si per 2,5 tūkst. jau­nuo­ lių. Da­lis ka­de­tų siun­čia­mi į In­di­ jos, Ma­lai­zi­jos, Fi­li­pi­nų jū­rei­vys­ tės mo­kyk­las.

Teritorijos nyksta Vidmantas Matutis Suspaustas miesto Klaipėdos uostas turės mažiausiai laisvų teritorijų tarp kitų konkurentų rytinėje Baltijoje.

yks­ta ne­su­si­kal­bė­ji­mas, da­lis žve­jų įmo­nių bank­ru­tuo­ja, o jų lai­vai prie kran­ti­nių skęs­ta. Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

au­gu­si pa­slap­ti­mis čiuo­jant jo ki­tų me­tų špro­tų ir stri­ me­lių žve­jy­bos kvo­tas. Pa­keis­ti kie­ kiai, jo tei­gi­mu, taip pat neįt­rauk­ti, skai­čiuo­jant žve­jy­bos kvo­tas 2013 me­tams. Ne­pa­nau­do­ja­mos kvo­tos

To­mas Zo­lu­bas:

Daug žve­jy­bos įmo­nių gau­da­vo di­de­les špro­ tų ir stri­me­lių žve­jy­ bos kvo­tas, ta­čiau jų ne­pa­nau­do­da­vo, bet ir ne­grą­žin­da­vo ko­ mi­si­jai, kad ši ga­lė­tų pa­skir­ti ki­toms įmo­ nėms, ku­rios žve­jo­ja. „Nuo mū­sų sle­pia­ma in­for­ma­ci­ ja, mo­ty­vuo­jant ko­mer­ci­ne pa­slap­ ti­mi. Kai teis­mas pa­rei­ka­la­vo pa­žy­ mos apie su­gau­tas žu­vis 2007–2012 me­tais, paaiš­kė­jo, kad neiš­nau­do­tos kvo­tos kei­čia­mos su ki­to­mis ša­li­mis į be­ver­tes žu­vis, o mū­sų žve­jų pra­ šy­mai ne­bu­vo ten­ki­na­mi, jiems stri­ me­lių ir špro­tų kvo­tų ne­skir­da­vo, kad įmo­nės ne­pa­si­di­din­tų kvo­tos vi­dur­kio“, – aiš­ki­no Lie­tu­vos žu­vi­ nin­kys­tės įmo­nių aso­cia­ci­jos pir­mi­ nin­kas Al­fon­sas Bar­gai­la. Aso­cia­ci­jos žve­jai ke­lia klau­si­mą, ar „Ban­gi­niui“ ski­riant di­de­lius kie­ kius špro­tų ir stri­me­lių kvo­tų, ku­rių jis neiš­gau­do, dirb­ti­nai ne­bu­vo for­ muo­ja­ma is­to­ri­nė tei­sė? T.Zo­lu­bas ti­ki­no, kad špro­tų ir stri­me­lių kie­kiai, ku­rie „Ban­gi­nio“ pra­šy­mu bu­vo pa­keis­ti į ki­tų žu­vų rū­šių kvo­tas, ne­bu­vo įtrauk­ti, skai­

Pa­tei­kia­me ki­tus T.Zo­lu­bo aiš­ki­ni­ mus dėl žve­jy­bos kvo­tų skirs­ty­mo Bal­ti­jos jū­ro­je ir konk­re­čiai 2010 me­tais, o dėl to ky­la daug ne­su­sip­ ra­ti­mų. „Lie­tu­vai 2010 me­tais pa­skir­ ta 19 015 to­nų špro­tų ir 3 689 to­nų stri­me­lių žve­jy­bos kvo­ta. Bend­rai iš vi­so žve­jy­bos įmo­nės me­tų pra­ džio­je pra­šė skir­ti 32 tūkst. to­nų kvo­tą. Bend­ro­vei „Ban­gi­nis“ bu­ vo pa­skir­ta 12 494 to­nų špro­tų ir 2 556 to­nų stri­me­lių kvo­ta. „Ban­ gi­nio“ pra­šy­mu jo tu­ri­mas 5 500 to­nų špro­tų ir 1 500 to­nų stri­me­ lių da­lis bu­vo pa­keis­ta į ki­tas žu­vų rū­šis. Jei to ne­bū­tu­me lei­dę, bend­ra Lie­tu­vos špro­tų kvo­ta bū­tų bu­vu­ si pa­nau­do­ta 53,7 pro­c., o stri­me­ lių – 39,2 pro­c. Lei­dus keis­ti kvo­ tas į ki­tų rū­šių žu­vis, Lie­tu­vos tiek špro­tų, tiek stri­me­lių kvo­tos pa­ nau­do­ji­mas išau­go iki 79,9 pro­c.“, – aiš­ki­no T.Zo­lu­bas. „Ko­mi­si­ja tu­ri il­ga­me­tę dar­bo pa­tir­tį ir ope­ruo­ja žve­jy­bos įmo­ nių su­ga­vi­mų, kvo­tų pa­nau­do­ji­mo duo­me­ni­mis. Vie­na pa­tir­čių yra to­ kia, kad la­bai daug žve­jy­bos įmo­nių gau­da­vo di­de­les špro­tų ir stri­me­ lių žve­jy­bos kvo­tas, ta­čiau jų ne­pa­ nau­do­da­vo, bet ir ne­grą­žin­da­vo ko­ mi­si­jai, kad ji ga­lė­tų pa­skir­ti ki­toms įmo­nėms, ku­rios žve­jo­ja“, – ti­ki­no T.Zo­lu­bas. Jo tei­gi­mu, špro­tų žve­jy­bos kvo­ta 2010 me­tais bu­vo pa­skir­ta 14 įmo­ nių. Iš jų 4 įmo­nės ga­vo kvo­tas, ne­ žve­jo­jo ir jų neat­si­sa­kė. 5 įmo­nės joms skir­tų ne­pa­nau­do­tų kvo­tų at­ si­sa­kė me­tų pa­bai­go­je (2 iš šių įmo­ nių vi­sus me­tus ne­žve­jo­jo). Dar 5 įmo­nės kvo­tas pa­nau­do­jo 76 pro­c.,

92 pro­c., 69 pro­c., 82 pro­c., 91 pro­c. ir li­ku­sių kvo­tų neat­si­sa­kė. Anot T.Zo­lu­bo, pa­na­ši si­tua­ci­ja ir dėl stri­me­lių žve­jy­bos. 2010 me­ tais kvo­ta bu­vo pa­skir­ta 13 įmo­nių. Trys įmo­nės ga­vo kvo­tas, ne­žve­ jo­jo ir neat­si­sa­kė, 4 įmo­nės joms skir­tų ne­pa­nau­do­tų kvo­tų at­si­sa­kė me­tų pa­bai­go­je (vie­na šių įmo­nių su­ga­vo 1 to­ną, ki­tos vi­sai ne­žve­jo­ jo). Dar 6 įmo­nės kvo­tas pa­nau­do­ jo 72 pro­c., 36 pro­c., 70 pro­c., 66 pro­c., 86 pro­c., 72 pro­c. ir li­ku­sių kvo­tų neat­si­sa­kė. T.Zo­lu­bo aiš­ki­ni­mu, nei tai­syk­ lė­se, nei reg­la­men­te nė­ra nu­ma­ty­ta prie­vo­lė ko­mi­si­jai, kad jos nu­ta­ri­mai bū­tų ga­li­mi tik ta­da, kai yra in­for­ muo­tos ar tam pri­ta­ria ki­tos kon­ ku­ruo­jan­čios įmo­nės. Bet ko­dėl ta­ da ki­tų raš­tiš­kų su­ti­ki­mų rei­kia, kai per­skirs­to­mos ne­pa­nau­do­tos men­ kių kvo­tos? „Pa­žy­mė­ti­na, kad vi­sų įmo­nių pra­šy­mai gau­ti pa­pil­do­mas stri­me­ lių ir špro­tų žve­jy­bos kvo­tas bu­vo pa­ten­kin­ti, kai iš­gau­dy­da­vo jai jau pa­skir­tas žve­jy­bos kvo­tas 80 pro­c. Bet re­zul­ta­tas toks, kad 2010 me­ tais Lie­tu­va sa­vo žve­jy­bos kvo­tų vis tiek li­ko ne­pa­nau­do­ju­si“, – ak­cen­ ta­vo T.Zo­lu­bas. Žu­vi­nin­kys­tės val­di­nin­ko at­sa­ky­ mai lyg ir lo­giš­ki. Ta­čiau įtam­pa ir ne­pa­si­ten­ki­ni­mas dėl kvo­tų skirs­ ty­mo to­liau iš­lie­ka, nes di­des­nę da­ lį kvo­tų gau­na vie­na bend­ro­vė. Ki­ tos skurs­ta, bank­ru­tuo­ja, at­si­sa­ko žve­jy­bos. Prob­le­mų ky­la ir dėl to, kad in­ for­ma­ci­ja apie kvo­tų skirs­ty­mus, o ypač apie žve­jy­bą yra do­zuo­ja­ma pri­si­den­giant ko­mer­ci­nių pa­slap­ čių skrais­te. Iš to žu­vi­nin­kys­tės sis­ te­mo­je ir ky­la įvai­rios kal­bos apie „žu­ve­lio­kų“ ir ne tik jų ke­lio­nes į Vil­nių, ne­pa­si­ten­ki­ni­mas dėl ne­ vie­no­dų kon­ku­ren­ci­nių są­ly­gų, įta­ ri­nė­ji­mai, kad žu­vi­nin­kys­tės sis­te­ ma dir­ba vie­nos įmo­nės nau­dai.

Buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Valenti­ nas Greičiūnas prisiminė, kad dar 1994 metais su tuometiniu Klai­ pėdos miesto meru Benediktu Pe­ trausku suderino uosto rezervinių teritorijų sąrašą. Tą sąrašą 1994 metų gegužės 16 dieną Vyriausybė patvirtino savo nutarimu. Tačiau uosto rezervinė­ se teritorijose vyko privataus vers­ lo pastatų statybos, netgi kūrėsi gyventojai. 2011 metais Lietuvos administracinis teismas pripažino, kad tas Vyriausybės nutarimas yra negaliojantis, nes jis nebuvęs viešai paskelbtas „Valstybės žiniose“. Šiandien uostas susiduria su di­ džiulėmis problemomis – jis rezer­ vinių teritorijų kaip ir neturi. Da­ lis jų užimtos įvairaus ne uostinio verslo, atsirado gyvenamieji kvar­ talai. Uostas atsisakys dalies apie 48 ha buvusių rezervinių teritori­ jų prie Smeltalės upės. Rengiamas šios teritorijos detalusis planas. V.Greičiūnas pastebėjo, kad Klaipėdoje dominuoja ne valsty­ bės, o privatininkų interesai. Len­ gva ranka atiduotos uostui numa­ tytos teritorijos. Nemažos dalies teritorijų uostas neteks trikampyje tarp Minijos, Nemuno gatvių ir įvažos į Smil­ tynės perkėlą. Iš numatytų 15 ha neužimta liko apie apie 2,5 hekta­ ro. Juos norėtų naudoti kompani­ ja „Bega“. Ji 2000 metais parengė tos teri­ torijos detalųjį planą. Jį patvirtino

Klaipėdos miesto savivaldybės ta­ ryba. Tačiau buvęs Vyriausybės at­ stovas Klaipėdos apskrityje spren­ dimą atšaukė – „Bega“ negalėjusi būti detaliojo plano rengėja. „Toje teritorijoje išdygo ne vienas privatus pastatas. Jei nieko neda­ rysime, neteksime ir likusių uostui tinkamų plotų“, – tikino „Begos“ vadovas Aloyzas Kuzmarskis. Dėl uosto rezervinių teritori­ jų susidarė paradoksali situacija. Uosto direkcija negali rengti de­ taliųjų planų, kad perimtų tas te­ ritorijas, nes ji nėra jų valdyto­ ja. Teritorijas valdanti Klaipėdos miesto savivaldybė tam neturi pi­ nigų. Susisiekimo ministerija rei­ kalauja, kad būtų naujai nustatytos uosto rezervinės teritorijos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Plėtros skyriaus vadovas Algimantas Kungys teigė, kad ne­ labai daug ir likę galimų uosto re­ zervinių teritorijų. Be jau minėtų 15 ha, dar liko du sklypai būsimojo Baltijos prospekto tęsiniui į Klai­ pėdos uostą formuoti. Kaip uostas tas teritorijas perims iš miesto, teritorijų planavimo spe­ cialistams ir uosto valdytojams dar teks sukti galvas. Susisiekimo mi­ nistras Rimantas Sinkevičius no­ rėtų, kad per 1-2 mėnesius Uosto direkcija ir Klaipėdos miesto savi­ valdybė suderintų rezervines teri­ torijas. Buvęs Klaipėdos miesto me­ ras Rimantas Taraškevičius ma­ no, kad sprendimas turėtų būti paprastas. Užtektų, kad Klaipėdos miesto savivaldybė pasirašytų su­ tartį su Uosto direkcija, kad jai per­ leidžia numatytas rezervines teri­ torijas. Ji jas privalėtų tvarkyti ir, kai ateis laikas, perimtų uosto rei­ kmėms.

Mažėja: šiek tiek rezervinių teritorijų dar liko ties uosto kompanija „Be­

ga“ bei naujai statomu Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalu.

Vidmanto Matučio nuotr.

14

pirmADIENIS, spalio 21, 2013

JŪRA

Nau­jos kny­gos apie jū­ri­nin­kus Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Lie­tu­vos ma­ri­nis­ti­nė li­te­ra­tū­ra pa­ si­pil­dė dviem nau­jo­mis kny­go­mis apie jū­ri­nin­kus.

Pris­ta­ty­mas: taip at­ro­do nau­jai iš­leis­tų kny­gų vir­še­liai.

Praė­ju­sią sa­vai­tę baig­ta spaus­ din­ti Ar­nol­do Čai­kovs­kio kny­ga „Bu­riuo­to­jo sva­jo­nės paukš­tė“. Šio­je 294 pus­la­pių kny­go­je pri­ sta­to­ma pir­mo­jo lie­tu­vio bu­riuo­ to­jo Bro­nis­lo­vo Ro­žins­ko ke­lio­ nės per At­lan­tą iki JAV Ma­ja­mio uos­to, o vė­liau per Pa­na­mos ka­ na­lą ir Ra­mų­jį van­de­ny­ną iki San Die­go is­to­ri­ja. Šie­met su­ka­ko ly­ giai 50 me­tų, kai B.Ro­žins­kas, su bend­ra­žy­giais len­kais iš­plau­kęs iš Len­ki­jos Šče­ci­no uos­to, sėk­min­ gai įvei­kė At­lan­tą. Plau­ki­mo is­to­ri­ja apau­gu­si pa­ slap­tin­go­mis de­ta­lė­mis, ku­rias ban­dy­ta gvil­den­ti kny­go­je. Pir­mo­ jo At­lan­tą įvei­ku­sio lie­tu­vio ke­lio­ nė pa­ties pa­si­sta­ty­ta jach­ta „Her­ mes II“ gū­džiais 1962–1963 me­tais JAV lie­tu­vių bu­vo su­tik­ta su eu­fo­ ri­ja, bet pa­skui už­mirš­ta. Iš tos is­

to­ri­jos la­biau­siai lai­mė­jo trys len­ kai – B.Ro­žins­ko bend­ra­žy­giai, į Len­ki­ją iš JAV grį­žę lai­vu, bet su­ tik­ti kaip did­vy­riai, pir­mie­ji Len­ ki­jos po­ka­rio bu­riuo­to­jai, per­plau­ kę At­lan­tą. Apie B.Ro­žins­ką so­vie­ti­nė­je Lie­ tu­vo­je ži­no­jo tik vie­nas ki­tas žmo­ gus. Ir tai jie ne­drį­so nie­ko apie tai kal­bė­ti, nes ry­šys su iš so­vie­ti­nės sis­te­mos į JAV iš­trū­ku­siu žmo­gu­ mi ne­bu­vo svei­kin­ti­nas. B.Ro­žins­ko ke­lio­nės per At­lan­tą skrais­tė Lie­tu­vo­je bu­vo at­skleis­ta tik ša­liai at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­ bę. Pir­ma­sis tai pa­da­rė žur­na­lis­ tas Ar­nol­das Čai­kovs­kis, Vil­niaus dien­raš­ty­je „Va­ka­ri­nės nau­jie­nos“ 1993 m. rugp­jū­čio 18 die­ną pa­skel­ bęs straips­nį „Bu­riuo­to­jo sva­jo­ nių paukš­tė“. Is­to­ri­ją apie jach­tos „Her­mes II“ ke­lio­nę jam pa­pa­sa­ ko­jo tuo­met į Lie­tu­vą iš JAV pra­ dė­ju­si va­ži­nė­ti Bro­niaus Ro­žins­ko duk­ra Ni­jo­lė Zel­win­der. Kny­gą „Bu­riuo­to­jo sva­jo­nių paukš­tė“ pa­gal 2010 me­tais mi­ ru­sio žur­na­lis­to Ar­nol­do Čai­kovs­ kio su­rink­tus duo­me­nis, taip pat

pa­pil­dy­tus nau­jais fak­tais, iš­lei­do Lie­tu­vos ma­ri­nis­ti­kos žur­na­lis­tų klu­bas „Ma­ri­nus“. Šį sa­vait­ga­lį bus pri­sta­to­ma klu­ bo „Ma­ri­nus“ prieš po­rą mė­ne­sių iš­leis­ta kny­ga „Laiš­kai iš jū­ros“. Jos au­to­riai – jū­rų ka­pi­to­nas Žyd­ rū­nas Nau­jo­kas ir žur­na­lis­tė Ade­lė Žič­ku­vie­nė. Šio­je kny­go­je taip pat pa­skelb­ta in­for­ma­ci­ja, apie ku­rią so­viet­me­čiu ne­bu­vo ga­li­ma gar­siai kal­bė­ti. Pub­li­kuo­ja­mi il­gai Žyd­rū­ no Nau­jo­ko šei­mos sau­go­ti vy­ro ir tė­ve­lio laiš­kai iš jū­ros – Šiau­rės At­ lan­to ir Af­ri­kos pa­kran­čių žve­jy­bos zo­nų. Jie per­sunk­ti ypa­tin­ga mei­ le šei­mai – žmo­nai, duk­roms. Ta­ čiau tarp ei­lu­čių pra­si­smel­kia ir in­ for­ma­ci­ja apie so­vie­ti­nės žve­jy­bos sis­te­mos ypa­tu­mus. Kny­ga pa­trauk­li ir tuo, kad jo­ je pub­li­kuo­ja­mi ne tik as­me­ni­ niai laiš­kai, bet ir jū­rų ka­pi­to­no Žyd­rū­no Nau­jo­ko rei­suo­se pieš­ ti su žve­jy­ba su­si­ję pie­ši­niai, lai­vo sien­laik­raš­čių pla­ka­tai, pie­ši­niai ir pa­sta­bo­mis iš­mar­gin­ti Af­ri­kos pa­kran­čių, kur lai­vai žve­jo­jo, jūr­ la­piai.

15

pirmADIENIS, spalio 21, 2013

pasaulis Griež­tas ­ nuo­spren­dis

Ita­lai ­ įsiu­to

Ava­ri­ja ­ Ar­gen­ti­no­je

Mi­la­no teis­mas šeš­ta­dienį pri­ ėmė nu­tartį, draud­žian­čią bu­ vu­siam mi­nist­rui pir­mi­nin­kui Sil­vio Ber­lus­co­ni ei­ti pa­rei­gas vals­tybės tar­ny­bo­je dve­jus me­tus nuo tos da­tos, kai teis­ mas pri­pa­ži­no, jog jis vengė mokė­ti mo­kes­čius. Pas­tarąją nu­tartį Ita­li­jos aukš­čiau­sia­sis teis­mas pa­tvir­ti­no rugpjūtį.

Ro­mo­je ki­lo riaušės. Tūkstan­ čiai žmo­nių išė­jo į gat­ves pro­ tes­tuo­ti prie­š ne­darbą, vy­riau­ sybės kar­py­mus ir di­de­lius sta­tybų pro­jek­tus, ku­rie esą ati­ma pi­ni­gus iš so­cia­li­nių tar­ nybų. De­monst­ran­tai svaidė bu­te­lius į pa­reigū­nus, o į ban­ kus ir Eko­no­mi­kos mi­nis­te­riją laidė kiau­ši­nius.

Ar­gen­ti­nos sos­tinė­je Bue­nos Airė­se per trau­ki­nio ava­riją bu­vo su­žeis­ti ma­žiau­siai 99 žmonės. Ne­laimė įvy­ko to­je pa­čio­je trau­ki­nių sto­telė­je, ku­ rio­je 2012 m. va­sarį trau­ki­niui įsirė­žus į at­ra­minę sie­nelę žu­ vo 51 žmo­gus, o dar 700 bu­ vo su­žeis­ta. Kol kas ne­laimės prie­žas­tys ne­ži­no­mos.

Es­tai įžvel­gia Krem­liaus sąmokslą Vie­nam iš kan­di­datų į Estijos sos­tinės Ta­li­no me­ro po­stą, Sąjun­gos už Tėvynę ir Res­pub­liką iš­kel­tam Ee­ri­kui Nii­le­sui Kros­sui, Ru­si­ja pa­reiškė įta­ri­mus pi­ra-­ ta­vi­mu ir pa­prašė In­ter­po­lo pa­skelb­ti šio po­li­ti­ko tarp­tau­tinę paiešką.

Mįslin­gas pa­gro­bi­mas

2009 m. Bal­ti­jos jūro­je bu­vo pa­ grob­tas Ru­si­jos sau­sakrū­vis „Arc­ tic Sea“, plau­kian­tis iš Suo­mi­jos Ja­ kobs­ta­do į Al­žy­ro Bed­ža­jos uostą. Lai­vas plaukė su Mal­tos vėlia­ va, ta­čiau did­žio­ji da­lis įgu­los bu­ vo Ru­si­jos pi­lie­čiai.

Ru­si­jos spe­cia­liųjų tar­nybų mėgi­ni­mas per In­ter­polą kiš­tis į Es­ti­jos su­ve­re­ni­tetą yra smerk­ti­nas.

Pa­sak ofi­cia­lių do­ku­mentų, lai­ vas ga­be­no į Al­žyrą me­die­nos kro­ vinį, ku­rio vertė – apie 1 mln. do­ le­rių. Suo­mi­jos uostą „Arc­tic Sea“ pa­li­ko 2009 m. lie­pos 22 d. Į Al­ žy­ro uostą lai­vas turė­jo at­plauk­ti rugpjū­čio 4 d., ta­čiau ry­šys su juo nu­trūko lie­pos pa­bai­go­je. Pra­sidė­jo lai­vo paieš­kos, ga­liau­ siai „Arc­tic Sea“ bu­vo ap­tik­tas ne­ to­li Ža­lio­jo Ky­šu­lio salų. Paaiškė­jo, kad jį užg­robė grupė as­menų, tarp jų ke­li Es­ti­jos, Lat­vi­jos ir Ru­si­jos pi­lie­čiai, taip pat as­me­nys, ne­tu­ rin­tys pi­lie­tybės. Net­ru­kus laivą iš­lais­vi­no Ru­si­jos ka­ro lai­vo „Lad­nyj“ jūrei­viai.

Ap­kal­ti­no estų po­li­tiką

Ru­si­jos tyrė­jai ėmė aiš­kin­tis, kas ir kodėl laivą užg­robė. 2011 m. vie­nas kal­ti­namųjų Dmit­ri­jus Sa­vi­nas pa­ reiškė, kad pa­gro­bi­mo su­ma­ny­to­jas bu­vo es­tas E.N.Kros­sas. Esą es­tas or­ga­ni­za­vo pi­ra­ta­vi­mo ak­ciją norė­ da­mas su­truk­dy­ti „Šiaurės srau­to“ du­jo­tie­kio tarp Vo­kie­ti­jos ir Ru­si­jos sta­ty­bas. D.Sa­vi­nas sakė, kad estų po­li­ ti­kas jam nu­rodė su­pla­nuo­ti ke­lis ga­li­mus di­ver­si­jos pla­nus. Ta­čiau kam rei­kia grob­ti laivą? Is­to­ri­ja su­si­domė­jo ir Es­ti­jos teisė­sau­ga. E.N.Kros­sas 2010 m. jai davė pa­ro­dy­mus dėl ga­li­mo da­ly­ va­vi­mo pi­ra­ta­vi­mo ak­ci­jo­je. Ta­čiau estų pa­reigū­nai pa­reiškė ne­su­rinkę įro­dymų, kad E.N.Kros­sas būtų kaip nors su­si­jęs su lai­vo pa­gro­bi­mu. O Ru­si­jos teisė­sau­ga pa­reiškė, jog at­li­ko sa­vo ty­rimą ir tu­ri in­for­ma­ci­ jos, kad es­tas ga­li būti įsi­pai­niojęs į šią is­to­riją. Rusų pa­reigū­nai kreipė­si į In­ter­polą, jam nu­ro­dy­ta pa­skelb­ti tarp­tau­tinę E.N.Kros­so paiešką. Šis va­kar da­ly­va­vo Es­ti­jos vie­tos vald­žios rin­ki­muo­se kaip Sąjun­ gos už Tėvynę ir Res­pub­liką kan­ di­da­tas į Ta­li­no me­ro po­stą. Rin­ ki­muo­se jis var­žo­si su pro­ru­siš­ku va­di­na­mu da­bar­ti­niu sos­tinės me­ ru Ed­ga­ru Sa­vi­saa­ru. Todėl Es­ti­jo­ je im­ta spėlio­ti, ar tik Krem­lius ne­ ban­do įsi­kiš­ti į rin­kimų eigą.

Kal­ti­ni­mai: es­tai ma­no, kad Ru­si­ja ban­do ap­šmeiž­ti pro­ru­siš­ku va­di­na­mo Ta­li­no me­ro E.Sa­vi­saa­ro kon­ku­

ren­tus.

Pa­sak estų ži­niask­lai­dos, kol kas ne­ži­no­ma, ar In­ter­po­las ga­ vo iš Ru­si­jos pa­pil­domų duo­menų, pa­tvir­ti­nan­čių ga­limą ieš­ko­mo­jo kaltę. Nors pa­gal Ru­si­jos ir Es­ti­jos tei­ sinės tar­pu­sa­vio pa­gal­bos su­tartį nei vie­na, nei ki­ta vals­tybė neiš­ duo­da sa­vo pi­lie­čių vie­na ki­tai, es­tai teigė siūlę ru­sams bend­ra­ dar­biau­ti, ta­čiau at­sa­ky­mo ne­su­ laukę. „Taip. Yra pa­gal mūsų įsta­ty­mus ga­li­mybė per­duo­ti ty­rimą (ki­tai ša­ liai – red. pa­st.). Es­ti­ja pa­teikė Ru­ si­jai ati­tin­kamą užk­lausą, bet Ru­si­ja ne­pa­rodė jo­kio su­si­domė­ji­mo, – Es­ti­jos lei­di­niui „Pos­ti­mees“ pa­ tvir­ti­no vals­tybės pro­ku­rorė Hei­ li Sepp. – Kol kas tu­ri­mi fak­tai ir iš Ru­si­jos gau­ta in­for­ma­ci­ja ne­ tei­kia pa­kan­ka­mo pa­grin­do įtar­ti E.N.Krossą pi­ra­ta­vi­mu.“

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ru­si­jos pro­vo­ka­ci­ja?

E.N.Kros­sas In­ter­po­lo pa­reiš­kimą pa­va­di­no iš­puo­liu prie­š jį ir Es­ tiją. Esą taip Ru­si­ja ban­do rem­ti jai nau­dingą ka­ni­di­datą į Ta­li­no me­ ro po­stą. „Kad Ru­si­jos spe­cia­lio­ji tar­ny­ba sten­gia­si ma­ne su­komp­ ro­mi­tuo­ti, nie­ko nau­ja“, – aiš­ki­no E.N.Kros­sas. Es­ti­jos vi­daus rei­kalų mi­nist­ ras Ke­nas Mar­ti Va­he­ras ir gy­ny­ bos mi­nist­ras Ur­mas Rein­sa­lu, pri­ klau­san­tys tai pa­čiai par­ti­jai kaip ir E.N.Kros­sas, žod­žių į vatą ne­vy­ nio­jo. Jų nuo­mo­ne, Ru­si­ja ban­do kiš­tis į Es­ti­jos vi­daus rei­ka­lus. „Ru­si­jos spe­cia­liųjų tar­nybų mėgi­ni­mas per In­ter­polą kiš­tis į Es­ti­jos su­ve­re­ni­tetą yra smerk­ti­nas. Iš­puo­lis prie­š E.N.Krossą, li­kus 24 va­lan­doms iki rin­kimų, yra nea­be­ jo­ti­nas ki­ši­ma­sis į Es­ti­jos su­ve­re­ni­ tetą po Bron­zinės nak­ties ir rytų fi­

nan­si­nio skan­da­lo“, – anks­tes­nius skan­da­lus pri­minė E.N.Kros­so ko­ le­ga par­ti­jo­je K.M.Va­he­ras. Pa­sak jo, „Ru­si­ja jau kurį lai­ ką vyk­do ra­ganų med­žioklę vi­sais įma­no­mais ka­na­lais“. „Šiuo at­ve­ju kal­ba­ma ne apie kan­di­datą į me­ro po­stą, bet ap­skri­ tai apie Ru­si­jos žval­gy­bos tar­nybų ma­ni­pu­lia­ci­jas, sie­kiant da­ry­ti įta­ ką Es­ti­jos vi­daus po­li­ti­kai. Es­ti­jos vald­žios po­zi­ci­ja aiš­ki – tai po­li­ti­nis pro­ce­sas, ir mes dar kartą iš­sa­ky­si­ me šią po­zi­ciją In­ter­po­lui bei Ru­si­ jai, – pa­tvir­ti­no Es­ti­jos vi­daus rei­ kalų mi­nis­te­ri­jos va­do­vas. – Man Ru­si­jos ki­ši­ma­sis yra ženk­las, kad E.N.Kros­sas tei­sin­gai el­gia­si, siek­ da­mas nu­vers­ti Ta­li­no merą E.Sa­ vi­saarą. Esu įsi­ti­kinęs, kad Es­ti­ jos žmonės ne­leis Ru­si­jos žval­gy­bos tar­ny­boms nu­lem­ti jų pa­si­rin­ki­mo.“ „Pos­ti­mees“, BNS inf.

Mer­gaitę pareigūnai išplėšė tiesiai iš mo­ky­tojų rankų Iš Prancū­zi­jos de­por­tuo­tos 15 me­ tų paauglės is­to­ri­ja su­jau­di­no prancū­zus. Dau­ge­lis išė­jo į gat­ves ir rei­ka­la­vo grąžin­ti mer­gaitę į šalį. Prancū­zi­jos pre­zi­den­tas su­ti­ko su rei­ka­la­vi­mu, ta­čiau moks­leivė pa­ reiškė, kad šaukš­tai jau po pietų.

Leo­nar­da Dib­ra­ni Prancū­zi­jo­je gy­ ve­no ket­ve­rius me­tus. Per tą laiką bu­vo nag­rinė­ja­mas jos šei­mos pra­ šy­mas su­teik­ti prie­globstį. Šią va­sarą pra­šy­mas bu­vo at­mes­ tas. Mer­gi­na kar­tu su šei­ma bu­vo iš­ kel­din­ta iš ry­ti­nio Prancū­zi­jos Levjė mies­to ir de­por­tuo­ta į Ko­sovą. Mer­gaitės is­to­ri­ja su­kėlė vi­suo­ menės pa­si­pik­ti­nimą. Tūkstan­čiai

prancūzų, pro­tes­tuo­da­mi prie­š de­ por­ta­ciją, išė­jo į gat­ves.

Vie­na aš ne­va­žiuo­ siu į Prancū­ziją, ne­pa­lik­siu sa­vo šei­mos. Kai ku­rie pro­tes­tuo­to­jai rei­ka­la­vo ir vi­daus rei­kalų mi­nist­ro Ma­nue­lio Vall­so at­si­sta­ty­di­ni­mo. Šis pra­ėjusį mėnesį su­pykdė ro­mus pa­reikš­da­ mas, kad jie ne­su­ge­ba in­teg­ruo­tis į Prancū­zi­jos vi­suo­menę. L.Dib­ra­ni bu­vo pri­vers­ta iš­lip­ ti iš au­to­bu­so klasės draugų aki­

vaiz­do­je. Į šei­mos na­mus iš ry­ to at­vykę pa­reigū­nai su­ži­no­jo, kad mer­gaitė prie­š iš­vyką nak­vo­jo pas sa­vo draugę. Todėl jie nu­sprendė su­čiup­ti mer­gaitę, kai ši su klasės drau­gais ke­lia­vo į eks­kur­siją. Nors Prancū­z i­jos įsta­ty­m ai draud­žia po­li­ci­jos pa­reigū­nams im­tis prie­mo­nių prie­š paaug­lius, kol šie yra mo­kyk­lo­je ar­ba ne­to­ li jos, pa­reigūnų drau­di­mas ne­ sus­tabdė. Ki­lus pa­si­pik­ti­ni­mui Prancū­zi­jos vi­daus rei­kalų mi­nis­ te­ri­ja (VRM) ėmėsi tir­ti in­ci­den­to ap­lin­ky­bes. VRM tyrė­jai nu­statė, jog pa­reigū­nai elgė­si ne­pa­žeis­da­ mi įsta­tymų, ta­čiau pri­dūrė, kad jie turė­jo būti įžval­ges­ni.

„Spren­di­mas įvyk­dy­ti L.Dib­ ra­ni šei­mos de­por­ta­vimą ati­tin­ ka da­bar­ti­nes nuo­sta­tas, – bu­vo sa­ko­ma ty­ri­mo iš­va­do­se. – Ta­ čiau pa­reigū­nai ne­pa­rodė būti­no įžval­gu­mo.“ Ga­liau­siai is­to­ri­ja su­si­domė­ jo Prancū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­çois Hollande’as. Jis pa­reiškė, kad iš ša­lies iš­siųs­ta 15-metė paauglė galės su­ grįžti į Prancū­ziją, ta­čiau be sa­vo šei­ mos. „Jei­gu ji pa­teiks pra­šymą ir jei­gu no­ri tęsti sa­vo moks­lus, bus priim­ ta, bet tik ji“, – pa­reiškė Prancū­zi­ jos pre­zi­den­tas. Taip pat ša­lies va­do­ vas pri­dūrė, jog pa­reigū­nams ne­bus leid­žia­ma im­tis prie­mo­nių prie­š at­ vykė­lius mo­kyk­los va­lan­do­mis.

Ta­č iau L.Dib­ra­n i, šiuo me­ tu gy­ve­nan­ti Ko­so­vo Mit­ro­vi­cos mies­te, at­metė F.Hollande’o pa­ si­ūlymą. „Vie­na aš ne­va­žiuo­siu į Prancū­ ziją, ne­pa­lik­siu sa­vo šei­mos. Aš ne vie­nin­telė, ku­riai rei­kia ei­ti į mo­ kyklą, tu­riu dar bro­lių ir se­serų“, – sakė mer­gaitė. Jos tėvas 47-erių Re­sa­tas Dib­ra­ ni pri­dūrė, kad šei­ma ne­bus pa­da­ ly­ta, o į Prancū­ziją su­grįš bet ko­kio­ mis prie­monė­mis. „Ma­n o vai­kai in­teg­ra­vo­s i Prancū­zi­jo­je, mes to­liau ko­vo­ja­me, nes ma­no vai­kai čia (Ko­so­ve – red. pa­st.) yra sve­ti­mi“, – sakė vy­ras. BNS inf.

23

pirmadienis, spalio 21, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Kazio Almeno knygą „Lietingos dienos“.

K.Almenas. „Lietingos dienos“. Žinomo rašytojo knyga apie sovietmečio Lietuvą aštuntojo dešimtmečio pradžioje: šalia istorinių ir politinių įvykių, sąlygojusių sovietinių piliečių gyvenimą, vyksta detektyvinės įtampos kupinas veiksmas vienoje Palangos viloje, kurioje atsidūręs milicijos leitenantas Donatas Vėbra žmogžudystės byloje tampa ir kaltinamuoju, ir kaltintoju. Veiksmas trunka nuo sekmadienio popietės iki ketvirtadienio. Be paliovos lyja, išskyrus trečiadienį. Lietus – kaip fonas jau primirštai sovietinei tikrovei, kuri knygoje atkurta itin vaizdingai ir tiksliai, gyvais nepakartojamų charakterinių tipų paveikslais, buities detalėmis ir leksika, paryškinta žemaitiškos šnektos, tarnybinio žargono, nevengiant ir grubių rusiškų keiksmažodžių.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, spalio 29 d.

Avinas (03 21–04 20). Šiandien galite įsivelti į konfliktą dėl įtakos ar veiklos sferų pasidalijimo. Neįkyrėkite aplinkiniams smulkmeniškais priekaištais – nieko neišspręsite. Jei kas iš tiesų neduoda jums ramybės, pasistenkite apie tai prabilti diplomatiškai. Jautis (04 21–05 20). Dalykiniuose susitikimuose užmegsite pažinčių su naudingais ir įtakingais žmonėmis. Nesivaržykite reikšti savo nuomonės, kalbėti viešai, stenkitės būti kuo aktyvesni, matomi visuomenėje. Dvyniai (05 21–06 21). Apribokite nebūtinus kontaktus, atidėkite neskubius reikalus, antraip tikrai nespėsite nuveikti to, ką šiandien turite padaryti. Pagalbos ar paramos prašykite tik atsidūrę rimtoje bėdoje. Vėžys (06 22–07 22). Artėja nemenkos permainos santykiuose su partneriais ar kolegomis. Rimtas išbandymas, į kurį neverta numoti ranka. Teks pademonstruoti sugebėjimus bendradarbiauti, praverstų teisinių reikalų išmanymas. Liūtas (07 23–08 23). Liūtams būtų pats laikas įsijungti į darbo ritmą. Ketinimų apmąstymai, planavimas, atidėliojimai per ilgai užsitęsė... Nemanykite, kad sėkmė nuo jūsų nusisuka, tiesiog atėjo metas imtis darbo. Mergelė (08 24–09 23). Reikalai ims palengva taisytis, tad savaitę pradėsite optimistiškesnėmis nuotaikomis. Griežta dienotvarkė, režimas padėtų optimaliai išnaudoti laiką. Imkitės atidėtų darbų, taisykite klaidas. Svarstyklės (09 24–10 23). Bus nelengva susikaupti ir imtis savo tiesioginių pareigų – kažkas nuolat blaškys jūsų dėmesį. Nesistenkite padėti ar įtikti visiems – kiekvienas savo darbą turėtų dirbti pats. Skorpionas (10 24–11 22). Šiandien nesinorės dairytis atgal, vilios tik nauji projektai ir atsiveriančios perspektyvos. Pats laikas pagaliau imtis to, kam jau senokai nerandate laiko. Šaulys (11 23–12 21). Daugiau tvirtumo ir nuoseklumo. Bet kokios dvejonės ar silpnumas pakenks jums pačiam. Šalimais, deja, yra žmonių, laukiančių, kada suklupsite. Ožiaragis (12 22–01 20). Galite susidurti su vyresnybės spaudimu. Svarbiausia – neprarasti tikėjimo tuo, kas jums svarbu, ir neatsisakyti savo vertybių. Pamėginkite suformuluoti ir išdėstyti savo pasiūlymą. Vandenis (01 21–02 19). Nerimaujate be pagrindo – darbai juda teisinga kryptimi, tik gal ne taip sparčiai. Santykiai su kolegomis – pakankamai draugiški. Gilesnės profesinės žinios padėtų užsitarnauti autoritetą. Žuvys (02 20–03 20). Atsakingas metas dalykiškiems žmonėms. Ir siekiančių plėsti verslą, ir planuojančių atostogas laukia nemenki organizaciniai rūpesčiai. Daug dėmesio teks skirti turto, draudimo, finansų klausimams.

Orai

Šiandien dieną daug kur lis, pieti­ niuose rajonuose vietomis smar­ kiai. Naktį atvės iki 1–6 laipsnių ši­ lumos, dieną šils iki 5–10 laipsnių. Rytoj naktį daug kur krituliai, dau­ giausia lietus, dieną kai kur trumpai palis. Temperatūra mažai keisis.

Šiandien, spalio 21 d.

+7

+8

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+6

Šiauliai

Klaipėda

+6

Panevėžys

+6

Utena

+7

8.19 18.21 10.02

294-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 71 diena. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+6

Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +16 Brazilija +27 Briuselis +17 Dublinas +14 Kairas +29 Keiptaunas +24 Kopenhaga +13

kokteilis Keis­to­ji ju­ris­dik­ci­ja Alias­ko­je drau­džia­ma al­ko­ho­li­niais gė­ ri­mais gir­dy­ti la­ši­šas ir brie­džius, juos taip pat drau­d žia­ma mė­ty­t i iš skren­ dan­čių lėk­t u­v ų. An­do­ros vals­t y­bė­je drau­džia­ma ad­vo­ka­to veik­la. Dar 1864 m. priim­tas įsta­ty­mas skel­bia: „Mo­ky­tų ju­ris­tų, ga­lin­čių iš juo­do pa­da­ry­ti bal­ tą, pa­si­ro­dy­mas mū­sų teis­muo­se yra drau­d žia­mas“. Ang­l i­jo­je iki šiol ga­l io­ ja 1313 m. drau­di­mas par­la­men­to sa­lė­ je pa­si­ro­dy­ti su šar­vais, o Jor­ko mies­ te vis dar ne­pa­nai­kin­tas įsta­ty­mas, pa­ gal ku­r į lei­džia­ma „šau­dy­ti iš lan­ko ir už­muš­ti“ ško­tus vi­so­mis sa­vai­tės die­ no­mis, iš­sky­rus sek­ma­die­nį. Be­je, pa­ na­šus įsta­ty­mas ga­lio­ja ir Es­te­rio mies­ te – čia lei­džia­ma šau­dy­ti į vel­sie­čius, ta­čiau tik po pu­siau­nak­čio. Ari­zo­no­je (JAV) ne­ma­ža bau­da gre­sia, jei vo­nio­je mė­gin­tu­mė­te pa­tai­sy­ti guo­lį asi­lui (gy­ vu­liui). At­lan­to­je gi­na­mos ži­ra­fų (gy­vū­ nų) tei­sės, jas drau­džia­ma pri­riš­ti prie te­le­fo­no stul­pų bei gat­vės ži­bin­tų.

Skel­bi­mas laik­raš­ty­je – Tik įsi­vaiz­duok, va­kar juo­kais į laik­ raš­t į pa­tal­pi­nau skel­bi­mą, kad 12 va­ lan­dą cent­ri­nė­je mies­to aikš­tė­je vyks kvai­lių su­si­rin­ki­mas. – Tur­būt nie­kas nea­tė­jo? – Anaip­tol, vi­sa aikš­tė bu­vo sau­sa­kim­ša. Vi­si atė­jo pa­žiū­rė­ti į tuos, ku­rie ateis.

Ka­ri­nės pra­ty­bos Va­sa­ra. Ato­kia­me kai­me ant suo­lo sė­ di se­no­lės. Pro ša­lį žy­giuo­ja ko­lo­na ka­ rei­vių. Vie­na bo­bu­tė pa­ž iū­rė­jo į ka­ri­ nin­ką ir ra­miu bal­su sa­ko: „Na va, ma­ tai, va­das že­mė­la­pį iš­si­trau­kė. Tuo­jau ke­lio klaus“.

Kaunas Londonas +16 Madridas +21 Maskva +4 Minskas +5 Niujorkas +20 Oslas +2 Paryžius +20 Pekinas +19

Praha +19 Ryga +6 Roma +23 Sidnėjus +34 Talinas +5 Tel Avivas +29 Tokijas +19 Varšuva +15

Vėjas

6–11 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Marijampolė

Vilnius

+8

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+6

+8

+7

+6

6

+7

+9

+10

+9

6

rytoj

trečiadienį

+13

+12

+12

9

1833 m. gi­mė Šve­d i­jos pra­mo­n i­n in­kas ir di­na­ mi­to iš­ra­dė­jas Alf­re­das No­b e­l is, įstei­gęs sa­vo var­do pre­mi­jas. 1856 m. gi­mė vi­suo­me­ nės vei­kė­jas, gy­dy­to­jas An­ta­nas Vi­lei­šis. 1879 m. ame­ri­kie­tis Tho­ mas Al­va Edi­so­nas iš­ra­ do elekt­ros lem­pu­tę. 1915 m. JAV bend­ro­vė AT&T or­ga­ni­za­vo pir­mą tran­sat­lan­ti­nį po­kal­bį te­ le­fo­nu.

Gargž­diš­kiai ga­lė­ jo pa­si­gro­žė­ti mo­to­ cik­lais – vy­ko bai­ ke­rių se­zo­no už­da­ ry­mas. Nors iš­va­ka­ rė­se bu­vo nuo­gąs­ tau­ja­ma dėl pra­sto oro, mo­to­cik­li­nin­ kus jis le­pi­no. Re­gi­nys: mo­to­cik­li­nin­kų ko­lo­na pa­ju­dė­jo cent­ri­ne Gargž­dų gat­ve. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Mū­sų se­zo­no už­da­ry­mas – ne­ di­de­lis. Kas­met su­si­ren­ka­me ir va­ žiuo­ja­me apie 30 ki­lo­met­rų ra­tą. Tik šie­met kaž­kaip vė­lo­kai su­ren­ gė­me se­zo­no už­da­ry­mą“, – tvir­ ti­no klu­bo „Vo­rai MC Gargž­dai“

pre­zi­den­tas Ra­mū­nas Čes­naus­kis. Anot jo, mo­to­cik­li­nin­kai se­zo­ną ver­ti­na pa­gal tai, kiek ke­lia­vo. „Man jis bu­vo tik­rai ge­ras. Ke­lia­ vau ne­ma­žai“, – tei­gė klu­bo pre­ zi­den­tas.

ta di­de­lė va­gys­tė pra­na­šau­ja są­ž i­nės konf­lik­tus, leng­va­bū­diš­ku­mą, avan­tiū­ riz­mą, pa­vir­šu­ti­niš­ku­mą ir įspė­ja prieš da­rant spren­di­mus ge­rai pa­gal­vo­ti. Jei

sap­nuo­ja­te, kad api­plėš­tas jū­sų na­mas ar dar­bo vie­ta, va­di­na­si, li­ki­mas pa­rei­ ka­laus daug iš­tver­mės ir kant­ry­bės gi­ nant sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus ar nuo­mo­nę.

Sap­ni­nin­kas Sap­nuo­ti

va­g ys­tę daž­n iau­sia ga­l i reikš­t i pa­ta­r i­mą bū­t i at­sar­g iems, nes va­g ys ty­ko­ja jū­sų tur­to. Sap­ne re­gė­

Me­lan­cho­li­ja: tai to­kia keis­ta

bū­se­na, api­man­ti ru­de­nį, kai net nau­ji gu­mi­niai ba­tai džiaugs­mo ne­be­ke­lia.

Rū­kan­tis penk­to­kas Mo­ky­to­jas: – Va­ce­kai, kaip tau ne gė­da, tu – penk­ to­je kla­sė­je, o jau rū­kai. – Na ir kas? Pre­zi­den­tas Le­chas Wa­łę­ sa ir­gi rū­kė penk­to­je kla­sė­je. – Na, tu pa­mir­šai, kad pre­zi­den­tui tuo­ met bu­vo 21-eri. Čes­kos sek­re­to­rė (397 719, pir­ma­die­nį ry­te me­čiau sun­kų žvilgs­nį į veid­ro­dį ir jis su­du­žo, tai ženk­las, kad pa­ga­liau iš ato­sto­gų su­grįš Čes­ka)

teleloto

Nr. 915

2013 10 20

§§ §§ 25 44 28 45 38 63 18 74 40 72 17 65 30 29 09 10 01 15 71 67 58 69 26 11 04 48 46 34 62 07 56 21 27 53 24 §§§ 03 42 31 05 43 §§ §§§ 49 22 23 66 39 §§§ §§§ §§§ 36 52

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

1988 m. spa­lio 21–23 die­ no­mis Vil­niu­je įvy­ko Lie­ tu­vos per­si­tvar­ky­mo są­ jū­d žio stei­g ia­ma­sis su­ va­žia­vi­mas. 1992 m. bu­vu­sio­se KGB pa­t al­p o­se Vil­n iu­je ati­ da­ry­tas Ge­no­ci­do au­kų mu­zie­jus. 2006 m. nu­k ri­t us ne­ di­de­l iam lėk­tu­vui „Dia­ mond Twin Star“ žu­vo ko­mer­ci­n ių ra­d i­jo sto­ čių sa­v i­n in­kas Hu­b er­ tas Gruš­nys.

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 1 000 000 (1 x 1 000 000) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 11 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

Mil­da Ski­riu­tė

Šeš­ta­die­nį po pie­tų bai­ke­riai rin­ ko­si cent­ri­nė­je Gargž­dų aikš­tė­je. Mies­tie­čiai do­mė­jo­si įspū­din­gais mo­to­cik­lais, fo­tog­ra­fa­vo­si prie jų. Iš cent­ri­nės Gargž­dų aikš­tės mo­ to­cik­li­nin­kų ko­lo­na griaus­min­gai pa­ju­dė­jo pa­grin­di­ne gat­ve.

Uršulė, Raitvilas, Gilanda, Hiliaras, Vilma.

1975 m. Ho­l i­vu­do šlo­ vės ta­ką pa­pil­dė dar vie­na žvaigž­dė, skir­ta bri­tų dai­ni­nin­kui El­to­ nui Joh­nui.

Lan­gus dre­bi­no plie­no žir­gai

m.skiriute@kl.lt

Vardai

SpaliO 21-ąją

Rytas

+9

+6

+7

Papildomi prizai: „Nissan Micra“ – 0585020 „Nissan Micra“ – 0267652 „Nissan Micra“ – 0294103 „Nissan Micra“ – 0206669 Tel. 1634 (spalio 14 d.): 5 000 Lt – Nijolė Goštautienė iš Šakių 5 000 Lt – Vytautas Gogaitis iš Kėdainių 5 000 Lt – Antanas Švelnys iš Šakių 5 000 Lt – Raimondas Plaktukas iš Biržų 5 000 Lt – Romualdas Juozapas Žiogas iš Šiaulių 5 000 Lt – Janina Kriukaitė iš Panevėžio 5 000 Lt – Gintaras Sprainys iš Vilniaus 5 000 Lt – Vytautas Gaspariūnas iš Panevėžio Kvietimai į TV: 041*100, 029*551, 047*798. Prognozė: Aukso puode bus – 200 000 Lt

Nr. 38 EUROJACKPOTAS Nr. 1234 EUROJACKPOTAS

2013 00 002013 10 18 EUROJACKPOTAS 00Lt000 000 Lt EUROJACKPOTAS – 45 953-134 07 22 24 25 41 + 01 03 00 00 00 00 Laimėjimas: 00 00 Atspėta: skaičiai 0 Lt 5 Papildomi + 2 45 9530134 5 + 1 656 117 Lt Prognozė: 341 181 Lt 5 - 00 Lt 4 Eurojackpote + 2 12 112mln. Lt 4 + 1 880 Lt 4 415 Lt 3 + 2 203 Lt 3 + 1 70 Lt 2 + 2 56 Lt 3 49 Lt 1 + 2 36 Lt 2 + 1 26 Lt Prognozė: „Eurojackpotas“ – 34 mln. Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.