2013 10 22 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

antradienis, SPALIO 22, 2013

244 (19 846)

.;A?.162;6@ @=.9 6<

9

RUBRIKA

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 2cRYV[N GR[XbaĂ›

sveikata

MoksleiviĹł svaigi nimasis

V.Kar­ma­no­vui – nau­jas po­stas ir di­des­nÄ— al­ga.

ÄŒi­go­nĹł ĹĄei­mo­je ras­tos ke­tur­me­tÄ—s tÄ—­vus Grai­ki­jos po­li­ci­ja ti­ki­si ras­ti Ĺ iau­rÄ—s ar­ba Ry­tĹł Eu­ro­po­je.

Klai­pÄ—­die­Ä?iĹł vai­kai anks­Ä?iau­siai pa­ban­do rō­ka­lĹł ir al­ko­ho­lio.

Kasdien cigaretes rĹŤko kas treÄ?ias KlaipÄ—dos deĹĄim tokas, beveik toks pat skaiÄ?ius apklaustĹł moksleiviĹł prisipaĹžino bent kartÄ… rĹŤ kÄ™ marihuanos. Tokius duomenis atsklei dÄ— tarptautinis tyrimas ECAD, kuriame dalyvavo KlaipÄ—da ir dar devyni Europos miestai.

Evelina ZenkutÄ—

e.zenkute@kl.lt

SkaiÄ?iai baugina

Lietuvos uostamies tis ĹĄiame tyrime, kuriuo aiĹĄkina masi, kiek tarp paaugliĹł yra papli tÄ™ Ĺžalingi ÄŻproÄ?iai, dalyvauja nuo 2006 m. KlaipÄ—doje ĹĄiame tyri me dalyvavo 1153 15–16 metĹł paaug liai kĹł, 573 mergaitÄ—s). (580 berniu„Tokie duomenys tikrai verÄ?ia sunerimti. KlaipÄ— da iĹĄ kitĹł Europos miestĹł iĹĄsiskiria tuo, kad Ä?ia gana anksti vaikai pa bando cigareÄ?iĹł ir alkoholio. Be to, gana daug apklaustĹł paaugliĹł bent nime yra bandÄ™ nar kartÄ… gyveko tirtimi dalijosi Islan tikĹłâ€œ, – padijos socialiniĹł tyrimĹł ir analizÄ—s centro direktorius Jonas Sigfusso nas. Anot jo, ĹĄis tyrimas pradÄ—tas atlikti maĹž Islandijoje daug prieĹĄ 20 metĹł, o per ĹĄÄŻ lai kotarpÄŻ daug dÄ—mesio skyrÄ— pre vencijai ir dabar gali dĹžiaugtis ge rÄ—janÄ?iais rezultatais.

11

Faktai

Miestas 2p.

Pasaulis 12p.

Ă› QN V XV aĂş 2b _\ ]

Ĺ iandien priedas

\` ZVR` aĂş V `V `XV _VN ab\ XNQ Ă˜VN

TN [N N[X` aV cNV X NV ]N ON[ Q\ PV TN _R Ă˜VĂş V_ NY X\ U\ YV\

ď Ž

Pa­ma­ry­je – Kur­ťiĹł ne­ri­jos ir Ĺ i­lu­tÄ—s ra­ jo­no Ĺžve­jĹł gy­ven­ vie­tÄ—­se – ne­tru­kus ga­li ne­bek­ve­pÄ—­ti ĹĄvie­Şiai iť­rō­ky­to­mis Ĺžu­vi­mis, nes vie­ ti­niai Ĺžve­jai, ku­rie ĹĄiuo vers­lu uŞ­sii­ma iĹĄ kar­tos ÄŻ kar­tÄ…, ga­ li bō­ti pri­vers­ti pa­ dĹžiau­ti sa­vo tink­ lus. Nuo ki­tĹł me­ tĹł pra­dĹžios nu­ma­ to­ma skelb­ti Ĺžve­jy­ bos Kur­ťiĹł ma­rio­se auk­cio­nÄ…, to­dÄ—l bai­ mi­na­ma­si, kad vi­sas Ĺžu­vis iť­gau­dys uŞ­ sie­nio kom­pa­ni­jos.

A\ Z\ B_ OR YV\ [V\ /39 [b\ a_

kotikĹł, pavyzdĹžiui, kokaino – 4,3 pro c. apklaustĹł moksleiviĹł. ď Ž SPORTAS, MO KYKLA. Daugiau kaip pusÄ— apklaustĹł mokslei viĹł (t.y. 56 proc.) prisipaĹžino beveik niekada ne sportuojantys. Kas deĹĄimtas kasdien rĹŤkantis paauglys teigÄ—, kad mokykloje beveik visada jauÄ?iasi blogai. Tik 19 proc. vaikĹł prisipaĹžino, kad jĹł tÄ—vai Ĺžino, su kuo jĹł atĹžalos leidĹžia vakarus. 43 proc. kiekvienÄ… dienÄ… rĹŤkanÄ?iĹł vaikĹł teigÄ—, jog jĹł tÄ—vai labai maĹžai Ĺžino, su kuo jie leidĹžia vakarus.

Kaina 1,30 Lt

„Yra nau­din­ga bō­ti ne­ baus­tam.“ Taip kons­ta­ta­vo Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Vie­ťo­sios tvar­kos sky­riaus va­do­vÄ— Kris­ti­na Vin­ti­lai­tÄ—, paaiť­kÄ—­jus, jog dau­gu­ma gy­ven­to­jĹł, uĹžuo­t mo­kÄ—­jÄ™ bau­das, pa­si­rin­ko „uŞ­mar­ťu­mo“ mo­kes­tÄŻ.

4p.

ÄŽ ka­pi­nes – dau­giau au­to­bu­sĹł Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Jau ĹĄiÄ… sa­vai­tÄ™ ÄŻ mies­to ka­pi­nes pra­dÄ—s va­Şiuo­ti dau­giau au­to­bu­ sĹł. Sie­kia­ma, kad prieĹĄ VÄ—­li­nes ar­ ti­mų­jĹł ka­pus no­rin­tiems su­tvar­ ky­ti klai­pÄ—­die­Ä?iams ne­kil­tĹł pro­ ble­mĹł dÄ—l su­si­sie­ki­mo. ÄŽta­kos tu­ri oras

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Tek­tų iť­si­kraus­ty­ti

4

ď Ž Rizika: 8YNV ]

RĹŞ KY MAS . Kas dien ci ga re tes rĹŤ ko 30,8 viĹł proc. 15–16 metĹł (59,8 pro c. – ber KlaipÄ—dos moks niu kĹł, 59,2 pro leiviĹł. RĹŤkanÄ?iĹł berniukĹł ir mer c. – mer- mies gai Ä?iĹł). gaiÄ?iĹł skaiÄ?ius ko Ä?io paaugliĹł pirmÄ… ne vienokartÄ… pasigÄ—rÄ— 13–15 das. IĹĄ tĹł, kurie rĹŤ tĹł. 38 proc. apklaus meko kasdien, net penk tĹł paaugliĹł teigÄ—, tadalis ď Ž ALKO teigÄ— pradÄ—jÄ™ rĹŤky kad dauguma jĹł draugĹł geria HOLIS. VienÄ… ar ti 14 metĹł. Net kas daugiau kartĹł alko alkoholinius gÄ—ri treÄ?ias rĹŤ- lio ban kantis moksleivis homus. dÄ— 90,8 proc. ap prisipaĹžino pirmÄ… klaustĹł 15–16 m. kartÄ… ci- liĹł (88,2 gareÄ?iĹł pabandÄ™ paaug- ď Ž NAR proc. – berniukĹł, bĹŤdami 12 metĹł. KOTIKAI. Bent 93,5 proc. – mergai 39 proc. ap- Ki kartÄ… marihuanos klaustĹł paaugliĹł Ä?iĹł). bandÄ™ 26,8 tose ĹĄalyse ĹĄis skai yra teigÄ—, kad daugu proc. apklaustĹł Ä?ius siekia 78,6 pro ma jĹł drau- kar gĹł rĹŤko. KlaipÄ—dos 15–16 c. Bent metĹł moks tÄ… buvo girti 57,9 leiviĹł (31,6 proc. ber proc. apklaustĹł uos niukĹł, 22,1 proc. tamies- mergai Ä?io moksleiviĹł. Pak Ä?iĹł). Kitose tyrime lausti, kur girtau dalyvavusiose ĹĄa ď Ž KAL JA NAS . ja, 36 proc. ĹĄis atsakÄ—, kad kitĹł lyse VienÄ… ar daugiau skaiÄ?ius siekia 19,5 draugĹł namuose, kartĹł kalja- gÄ— proc. 14 proc. Klai nÄ… yra rĹŤkÄ™ 59,5 20 pro c. tei- miesto paaug alkoholÄŻ vartojan pÄ—dos proc. uostamies tys klubuose ar ba liĹł teigÄ— pirmÄ… kar Ä?io mokslei- ri ruose. Ty- paban tÄ… marihuanos mas atskleidÄ—, kad dÄ™ bĹŤdami 14 me dauguma apklaus tĹł. Amfetamino yra tĹł uosta- dÄ™ 3,2 banproc., ekstazio – 2,4 proc., uostomĹłjĹł nar-

Pa­ma­ry­je iť­nyks Şve­jai

„Vi­si su­pran­ta­me, kÄ… reiť­kia auk­ cio­nas. Kas pa­siō­lys dau­giau pi­ni­ gĹł, tas ir lai­mÄ—s. Ar ga­lÄ—­si­me mes, ma­Şiu­kai, kon­ku­ruo­ti su gi­gan­tais?

verÄ?ia sunerimti

„„Dar­bas: skai­Ä?iuo­ja­ma, kad pa­ma­ry­je Ĺžve­jy­ba ver­Ä?ia­si ir iĹĄ jos gy­ve­na apie 300 ĹĄei­mĹł.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

DaŞ­niau au­to­bu­sai ÄŻ mies­to ka­pi­ nes pra­dÄ—s va­Şiuo­ti nuo ĹĄeť­ta­die­ nio. Bus pri­dÄ—­ta 11 ir 17 marť­ru­tĹł au­to­bu­sĹł rei­sĹł. Pa­pil­do­mai nu­ma­ to­ma or­ga­ni­zuo­ti 3–4 va­Şia­vi­mus per die­nÄ…. Pra­dÄ—s kur­suo­ti ir lai­ki­no 111 marť­ru­to au­to­bu­sas. Jis ke­lei­vius tra­di­ciť­kai veĹĄ iĹĄ sto­ties ÄŻ LÄ—­bar­tus. „Tiek au­to­bu­sĹł anks­tes­niais me­ tais pa­kak­da­vo. Ĺ˝i­no­ma, vis­kas pri­klau­so nuo orĹł.

3

2

antradienis, SPALIO 22, 2013

miestas

Kul­tū­ros fab­ri­kas ren­gia­si star­tui As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ge­ra ži­nia me­ni­nin­kams ir kū­rė­ jams – jau ne­tru­kus bus ren­ka­mos pa­raiš­kos re­zi­duo­ti nau­ja­ja­me Klai­pė­dos in­ku­ba­to­riu­je Kul­tū­ros fab­ri­kas. Ši pro­gra­ma pri­sta­ty­ta uos­ta­mies­čio Me­no ta­ry­bai.

Klai­pė­do­je bu­vu­sio ta­ba­ko fab­ri­ ko te­ri­to­ri­jo­je iš­ki­lo ki­tas fab­ri­kas, skir­tas kū­rė­jams. Pra­mo­ni­nė erd­ vė pri­tai­ky­ta teat­rui, šo­kiams, ki­ nui, ki­tiems me­nams ir kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų at­sto­vams. Pro­jek­tą įgy­ven­di­na vie­šo­ji įstai­ ga Klai­pė­dos eko­no­mi­nės plėt­ros agen­tū­ra. „Tos erd­vės bus skir­tos jau­niems, kū­ry­bi­nę veik­lą pra­de­dan­tiems žmo­nėms bei no­rin­tiems steig­ti sa­ vo vers­lus. Gal pra­džio­je tas pro­jek­ tas bu­vo per daug am­bi­cin­gas, nes kur­tas eko­no­mi­nio pa­ki­li­mo lai­kais ir sunk­me­tis vis­ką pa­ko­re­ga­vo, bet tai tik į nau­dą“, – sa­kė Klai­pė­dos eko­no­mi­nės plėt­ros agen­tū­ros di­ rek­to­rė Rai­mon­da Lau­ži­kie­nė. 13 mln. li­tų kai­na­vu­sio sta­ti­nio bend­ras plo­tas – be­veik 4 tūkst. kv. m. Jau ap­skai­čiuo­ta, jog vie­no kv. m nuo­mos kai­na, įskai­tant PVM, sieks 22 li­tus. Į šią su­mą įskai­čiuo­ tos ši­lu­mos, elekt­ros, van­dens, va­

ly­mo, ap­sau­gos ir ki­tos eksp­loa­ta­ ci­nės, taip pat per­so­na­lo iš­lai­dos. „Jau da­bar aki­vaiz­du, kad šiam kū­ry­bi­niam in­ku­ba­to­riui pra­di­nia­ me stei­gi­mo­si eta­pe tik­rai bus rei­ ka­lin­ga sa­vi­val­dy­bės do­ta­ci­ja. Mes ti­ki­mės, kad Klai­pė­dos me­ni­nin­kai ir vers­li­nin­kai, veik­sian­tys Kul­tū­ ros fab­ri­ke, vie­nas ki­tą pa­pil­dy­da­ mi su­kurs tą si­ner­gi­nį pro­duk­tą“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­ja Ali­na Ve­ly­kie­nė. „Šis pro­jek­tas – kul­tū­ros ir eko­ no­mi­kos sam­plai­ka. Me­ni­nin­ kai čia bus mo­ko­mi vers­lu­mo tam, kad jie su­kur­tų pro­duk­tą, ku­ris bus par­duo­da­mas. Tiks­las yra už­dirb­ti pi­ni­gų, me­no žmo­nės bus mo­ko­mi da­ly­vau­ti rin­ko­je“, – sa­kė In­ves­ti­ ci­jų ir eko­no­mi­kos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Ri­čar­das Zul­cas. Ti­ki­ma­si, kad pa­vyks pri­trauk­ti Vil­niu­je ar už­sie­ny­je moks­lus bai­ gu­sių kū­rė­jų ir sie­kia­ma su­da­ry­ ti są­ly­gas, kad čia atei­tų pa­tys ge­ riau­si ir ta­len­tin­giau­si. „Pro­jek­tas tik­rai neo­rien­tuo­tas tik į klai­pė­die­čius. Mes la­bai daug vil­čių de­da­me į žmo­nes, ku­rie gal­ būt mo­kė­si sve­tur, bet no­rė­tų dirb­ ti Klai­pė­do­je. Juk yra žmo­nių, ku­ rie ne­beiš­si­ten­ka Vil­niu­je ir Kau­ne, ir juos ga­li­ma pri­vi­lio­ti pas mus“, – tei­gė R.Lau­ži­kie­nė.

Įkur­tu­vės: nuo ki­tų me­tų pa­va­sa­rio vi­suo­me­nei ir kū­rė­jams Klai­pė­

do­je erd­ves at­vers nau­ja­sis kū­ry­bi­nis in­ku­ba­to­rius Kul­tū­ros fab­ri­kas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sa­vi­val­dy­bės val­ do­mai bend­ro­vei „Nau­ja­sis tur­gus“ iš­ rink­tas di­rek­to­rius. Kon­kur­są lai­mė­ jo šiuo me­tu Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­ ju dir­ban­tis Via­čes­la­ vas Kar­ma­no­vas, ku­ rio pa­var­dė prie šių nau­jų pa­rei­gų bu­vo links­niuo­ja­ma nuo per­nai pa­va­sa­rio.

Pra­na­šai: sa­vi­val­dy­bės ko­ri­do­riuo­se jau per­nai pa­va­sa­rį im­ta kal­bė­ti,

kad bend­ro­vei „Nau­ja­sis tur­gus“ va­do­vaus V.Kar­ma­no­vas – tai ne­tru­ kus taps rea­ly­be. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Iš val­džios – į tur­gavietę Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­ mi­si­ja, į ku­rią ano­ni­miš­kai krei­pė­si Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai, išaiš­ki­no, kad as­muo, ku­ris kont­ro­ lia­vo bend­ro­vę, bu­vo jos val­dy­bos pir­mi­nin­kas, vie­ne­rius me­tus, nu­sto­ jęs juo bū­ti, ne­ga­li įmo­nei va­do­vau­ ti. V.Kar­ma­no­vas bu­vo „Nau­jo­jo tur­ gaus“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas, ta­čiau per­nai lie­pą šių pa­rei­gų at­si­sa­kė. Kon­kur­sas „Nau­jo­jo tur­gaus“ di­rek­to­riaus pa­rei­goms pa­skelb­tas maž­daug prieš mė­ne­sį. Pa­raiš­kas ja­me da­ly­vau­ti pa­tei­kė trys kan­ di­da­tai, tarp jų – ir V.Kar­ma­no­vas. Jis ir lai­mė­jo kon­kur­są. „Tie­są sa­kant, V.Kar­ma­no­vo pra­na­šu­mas prieš ki­tus pre­ten­den­ tus bu­vo ga­na di­de­lis. Jis ge­rai pa­ si­ro­dė ir per po­kal­bį, be to, pa­tei­kė ge­rą tur­ga­vie­tės veik­los pro­gra­mą, vi­zi­ją, ko­kia bend­ro­vė tu­rė­tų bū­ ti“, – tei­gė bend­ro­vės „Nau­ja­sis tur­gus“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas Ri­ čar­das Zul­cas, ku­ris yra sa­vi­val­dy­ bės In­ves­ti­ci­jų ir eko­no­mi­kos de­ par­ta­men­to di­rek­to­rius.

Pats V.Kar­ma­no­vas apie lai­mė­tą kon­kur­są ne­bu­vo lin­kęs daug kal­ bė­ti, nes esą jo re­zul­ta­tai dar nė­ ra pa­tvir­tin­ti, eg­zis­tuo­ja ti­ki­my­bė, kad jie ga­li bū­ti ap­skųs­ti. Pak­laus­tas, ka­da jis pra­dės dirb­ ti „Nau­jo­jo tur­gaus“ di­rek­to­riu­mi,

Rea­liau­sias kan­di­da­ tas tap­ti Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ju yra Alek­ sand­ras Mi­chai­lo­vas.

pa­šne­ko­vas taip pat ne­bu­vo itin konk­re­tus. „Ma­ne į dar­bą prii­ma ir at­lei­džia mies­to ta­ry­ba. Ji po­sė­ džiaus ket­vir­ta­die­nį, tad taip grei­ tai spren­di­mo pro­jek­tas dėl ma­no at­lei­di­mo ne­bus pa­reng­tas, tad gal tai įvyks tik po mė­ne­sio. Sup­ran­ tu, jog bend­ro­vės val­dy­ba no­rė­tų, kad dirb­ti pra­dė­čiau kuo grei­čiau“, – dės­tė V.Kar­ma­no­vas.

Jo nau­ja­ja­me dar­be lau­kia ir di­ des­nis at­ly­gi­ni­mas. Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­jo mė­ne­sio at­ly­gis per vi­du­ti­niš­kai sie­kia 5,2 tūkst. li­ tų, o „Nau­jo­jo tur­gaus“ va­do­vo – 6,9 tūkst. li­tų, neats­kai­čius mo­kes­čių. Kas V.Kar­ma­no­vą pa­keis sa­vi­ val­dy­bė­je? „Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jo pa­rei­gos pa­gal koa­li­ci­jos su­tar­tį pri­klau­so Ru­sų al­ jan­sui, to­dėl ir tar­si­mės dėl kan­di­ da­tų. Kai su­tar­si­me, kan­di­da­tū­rą teik­si­me sa­vi­val­dy­bės va­do­vei, o jei ji bus tin­ka­ma, ta­da ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius ją teiks tvir­tin­ti mies­to ta­ry­bai“, – aiš­ki­no V.Kar­ma­no­vas. Dien­raš­čio ži­nio­mis, rea­liau­sias kan­di­da­tas tap­ti Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­ju yra Alek­sand­ras Mi­chai­lo­vas, ku­ris šiuo me­tu yra mies­to ta­ry­bos na­rys. Jei jis užim­tų V.Kar­ma­no­vo vie­ tą, tu­rė­tų pa­si­trauk­ti iš mies­to ta­ ry­bos. Pir­mo­ji są­ra­še pa­tek­ti į at­ si­lais­vi­nu­sią vie­tą mies­to ta­ry­bo­je yra bend­ro­vės „Klai­pė­dos au­to­ bu­sų par­kas“ di­rek­to­rė Je­li­za­ve­ta Dau­gi­nin­kie­nė.

Lei­di­mus vairuotojams duos ir dve­jiems me­tams Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Net­ru­kus uos­ta­mies­čio sa­vi­val­ dy­bė­je bus pra­de­da­mi priim­ti gy­ ven­to­jų pra­šy­mai su­teik­ti leng­ va­ti­nius lei­di­mus sta­ty­ti au­to­mo­ bi­lius mies­to cent­re esan­čių dau­ gia­bu­čių na­mų kie­muo­se. Ti­ki­ma­ si, kad šie­met gy­ven­to­jams ne­teks stum­dy­tis ei­lė­se.

Pir­miau­sia dėl nau­jų leng­va­ti­nių lei­ di­mų iš­da­vi­mo ra­gi­na­mi kreip­tis gy­ ven­to­jai, ku­rių da­bar tu­ri­mų lei­di­mų ga­lio­ji­mas bai­gia­si sau­sį ar va­sa­rį. To­kie klai­pė­die­čiai bus ap­tar­nau­ja­mi grei­čiau­siai. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Li­cen­ci­jų, lei­di­mų ir var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­ cia­lis­tas Ri­man­tas Ar­mo­nas tvir­ti­no, kad to­kių klai­pė­die­čių yra daug. „Lei­di­mai ga­lio­ja ne iki sau­sio 1 d., kaip bu­vo anks­čiau, o me­tus nuo iš­ da­vi­mo da­tos. No­ri­me, kad vi­si žmo­ nės ne­su­pul­tų vie­nu me­tu jų pra­si­

tęs­ti. Sie­kia­me, kad ne­bū­tų ei­lių, kaip praė­ju­siais me­tais. Kreip­tis rei­kė­tų, li­kus mė­ne­siui iki lei­di­mo ga­lio­ji­mo pa­bai­gos“, – pa­ta­rė R.Ar­mo­nas. Leng­va­ti­nių lei­di­mų kai­nos ne­ si­kei­tė. Vie­nam au­to­mo­bi­liui jis kai­nuo­ja 5 li­tus, ant­ra­jam – 250 li­ tų per me­tus. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­ por­to sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Moc­kus at­krei­pė dė­me­sį, kad nau­ jų lei­di­mų iš­da­vi­mo tvar­ka yra pa­ pras­tes­nė. Jis taip pat vy­lė­si, kad pa­vyks iš­veng­ti gy­ven­to­jų ei­lių. „To­dėl ir ska­ti­na­me žmo­nes, ku­ rių lei­di­mai bai­gia­si sau­sį ar va­sa­rį, teik­ti pra­šy­mus anks­čiau. Ma­nau, kad šie­met srau­tai bus ma­žes­ni“, – tei­gė ve­dė­jas. Anot R.Moc­kaus, lei­di­mus bus ga­ li­ma iš­siim­ti ne tik vie­ne­riems, bet ir dve­jiems me­tams. Pra­šy­mai gau­ ti leng­va­ti­nius lei­di­mus sta­ty­ti au­ to­mo­bi­lius mies­to cent­re esan­čiuo­se dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se sa­vi­val­ dy­bė­je prii­ma­mi nuo lapk­ri­čio 4 d.

Bai­gia­si: klai­pė­die­čiai tu­rės iš­siim­ti nau­jus leng­va­ti­nius lei­di­mus ne­mo­ka­mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius mies­to

cent­re esan­čių dau­gia­bu­čių kie­muo­se.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

3

antradienis, SPALIO 22, 2013

miestas Iš­kirs se­nas pu­šis

Mo­kys psi­cho­lo­gi­jos

Kauks si­re­nos

Kur­šių ne­ri­jo­je bus ker­ta­mos se­nos pu­šys. De­šim­čiai me­tų pa­reng­ta­me miš­kot­var­kos pro­ jek­te nu­ma­to­ma iš­kirs­ti iš­džiū­ vu­sius se­nus me­džius, ke­lian­ čius gais­ro pa­vo­jų, taip pat bus sie­kia­ma at­ver­ti miš­kais apau­ gu­sias vie­tas. Nu­ma­to­ma švie­ sin­ti ne­ri­jos ra­gus, da­bar apau­ gu­sius miš­kais.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Psi­cho­ lo­gi­jos ka­ted­ra ir Psi­cho­lo­gi­nės pa­gal­bos cent­ras kvie­čia 10–12 kla­sių moks­lei­vius į psi­cho­lo­gi­ jos mo­kyk­lą. Jos tiks­las – pa­ten­ kin­ti su­si­do­mė­ju­sių­jų psi­cho­lo­gi­ ja smal­su­mą, pa­dė­ti su­pras­ti sa­ ve ir ki­tus. Už­siė­mi­mai ne­mo­ka­ mi. Re­gist­ruo­tis ga­li­ma iki lapk­ri­ čio 20 d. el. pa­štu psk.pf@ku.lt.

Ry­toj bus at­lie­ka­mas vals­ty­bi­ nės gy­ven­to­jų per­spė­ji­mo ir in­ for­ma­vi­mo sis­te­mos komp­lek­si­ nis pa­tik­ri­ni­mas. 11.52 val. trims mi­nu­tėms bus įjun­gia­mos mies­ te esan­čios gar­si­nės elekt­ros si­ re­nos. Nuo 11.55 iki 12 val. per ra­di­ją bus per­duo­ta in­for­ma­ci­ja gy­ven­to­jams apie vyks­tan­tį pa­ tik­ri­ni­mą.

Nau­jas mo­kes­tis ke­lia peš­ty­nes Uos­ta­mies­čio po­li­ti­kai triukš­min­gai gin­či­ja­si, nuo ka­da gy­ven­to­jai pri­va­lės pa­tys mo­kė­ti už dau­gia­bu­čių na­mų kie­mų prie­žiū­rą. Vie­ni mies­to ta­ry­bos na­riai pa­gei­dau­ ja, kad nau­jas mo­kes­tis klai­pė­die­čiams bū­tų įves­tas nuo ki­tų me­tų pra­džios, ki­ti pa­si­ sa­ko už tai, kad to­kia naš­ta žmo­nes pri­slėg­tų nuo ba­lan­džio 1-osios.

Vers­las. Šian­dien 15.30 val. sa­vi­val­dy­ bė­je vyks Smul­k io­jo ir vi­du­ti­nio vers­ lo ta­ry­bos po­sė­dis. Jo me­tu bus svars­ to­mi du klau­si­mai. Nu­ma­to­ma dis­ku­ tuo­t i apie vers­lo liu­d i­ji­mų kai­nas ki­ tais me­tais Klai­pė­do­je, ap­tar­t i kul­t ū­ ri­nio in­ku­ba­to­riaus Kul­tū­ros fab­ri­kas veik­los pro­g ra­mą. Fo­ru­mas. Šian­dien į Klai­pė­dą at­vyks Is­lan­d i­jos vers­l i­n in­k ų de­le­ga­ci­ja, ku­ ri ke­ti­na ap­žvelg­ti bend­ra­dar­bia­vi­mo ir in­ves­ti­ci­jų ga­li­my­bes va­ka­r ų Lie­tu­ vo­je, plė­to­jant geo­ter­m i­jos pra­mo­nę. Ket­vir­ta­die­nį 9 val. Klai­pė­dos moks­lo ir tech­no­lo­g i­jų par­ke ren­g ia­mas vers­ lo fo­ru­mas.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pir­mą­jį va­rian­tą siū­lo ir sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos spe­cia­lis­tai, pa­ren­gę nau­ją Mies­to tvar­ky­mo ir šva­ros tai­syk­lių re­dak­ci­ją. Kai ku­rių po­li­ti­kų nuo­mo­ne, ne­ rei­kė­tų gy­ven­to­jams už­krau­ti nau­ jo mo­kes­čio, kol dar bus šil­dy­mo se­zo­nas, tad žmo­nių iš­lai­dos ko­ mu­na­li­niams mo­kes­čiams ir taip yra di­de­lės. Jie siū­lė gy­ven­to­jams pa­tiems pri­žiū­rė­ti kie­mus pa­ves­ti nuo ba­lan­džio 1 d. Klau­si­mų ki­lo ir dėl to, ką da­ry­ ti su va­di­na­muo­ju Žve­jy­bos uos­ to ra­jo­nu ir Jū­ri­nin­kų pro­spek­tu, kur nė­ra de­ta­liai­siais pla­nais prie dau­g ia­b u­č ių na­m ų su­for­m uo­ ti skly­pai. Šios te­ri­to­ri­jos su­da­ro ma­žiau nei 20 pro­c. vi­so mies­to plo­to. Siū­lo­ma, kad mi­nė­tuo­se ra­jo­ nuo­se esan­čių na­mų gy­ven­to­jai mo­kė­tų už 20 met­rų ap­link pa­sta­ tus esan­čios te­ri­to­ri­jos prie­žiū­rą, kol bus su­for­muo­ti skly­pai. „Teis­mo spren­di­me nė­ra nu­ ro­dy­ta nei 20, nei 50 met­rų. Ga­li vyk­ti gin­čas su Vy­riau­sy­bės at­sto­ vu dėl tų 20 pro­c. te­ri­to­ri­jų. Siū­ ly­čiau, kad jo­se esan­čių na­mų gy­ ven­to­jai ne­mo­kė­tų mo­kes­čio už kie­mų va­ly­mą, kol ne­bus su­for­ muo­ti skly­pai. Mo­kė­tų tik tie 80 pro­c.“, – siū­lė Klai­pė­dos vi­ce­me­ ras Ar­tū­ras Šul­cas.

Dienos telegrafas

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 13 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ele­na But­kie­nė (g. 1919 m.), Bro­nius Bag­džiū­nas (g. 1928 m.), Klav­di­ ja Gav­ri­lo­va (g. 1929 m.), Zo­ja Ko­ro­bo­va (g. 1934 m.), El­vi­na Fi­lin­ko­va (g. 1937 m.), Leo­nid Pan­te­le­jev (g. 1938 m.), Ge­no­vai­ tė Pa­rei­gie­nė (g. 1938 m.), Kęs­tu­tis Glo­ vac­kas (g. 1939 m.), Ma­ri­jo­na Bi­ru­tė Ver­ soc­kie­nė (g. 1939 m.), Jo­nas Pon­te­žis (g. 1940 m.), Ire­na Vei­tie­nė (g. 1942 m.), An­ ta­nas Va­lat­ke­vi­čius (g. 1955 m.), Val­das Meiš­ti­nis (g. 2001 m.).

Nuo­mo­nės: po­li­ti­kai ne­su­ta­ria, nuo ka­da gy­ven­to­jai tu­ri pra­dė­ti rū­pin­tis tvar­ka sa­vo kie­muo­se ir už tai pa­

tys mo­kė­ti.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė pa­ti­ki­no, jog nu­ma­to­ma, kad iki šių me­tų pa­bai­gos bus pa­ reng­ti ir šių te­ri­to­ri­jų de­ta­lie­ji pla­ nai, tad gin­čų, ar gy­ven­to­jams rei­ kės mo­kė­ti, ne­be­tu­rė­tų kil­ti. Mies­to ta­ry­bos Fi­nan­sų ir eko­ no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius at­krei­ pė dė­me­sį, kad bū­tų ne­tei­sin­ga, jei

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

vie­ni gy­ven­to­jai tu­rė­tų mo­kė­ti, ki­ ti – ne. „Tai vie­na iš prie­žas­čių, ko­dėl rei­ kė­tų, jog ši tvar­ka įsi­ga­lio­tų nuo ba­ lan­džio“, – tei­gė R.Ta­raš­ke­vi­čius. Anot A.Šul­co, so­cia­li­nė ne­tei­sy­ bė eg­zis­ta­vo vi­sa­da: „Dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai ne­mo­kė­jo už kie­ mų va­ly­mą, o pen­si­nin­kė, ku­ri gy­ ve­na ma­ža­me pri­va­čia­me na­me­ly­ je, tu­rė­jo vis­kuo rū­pin­tis pa­ti“.

Kai ku­rių po­li­ti­kų nuo­mo­ne, ne­rei­kė­ tų gy­ven­to­jams už­ krau­ti nau­jo mo­kes­ čio, kol dar bus šil­ dy­mo se­zo­nas.

Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Val­das Meiš­ti­nis, El­vi­na Fi­lin­ko­va, Leo­nid Pan­te­le­jev. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Mal­v i­na Bro­n is­la­va Rač­kaus­k ie­ nė, Kęs­tu­tis Glo­vac­kas. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 2 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 55 iš­k vie­ ti­mų.

Į ka­pi­nes – dau­giau au­to­bu­sų Jei ge­ras oras, vi­si vie­nu 1 me­tu plūs­te­li į ka­pi­nes tvar­ky­ti ka­pų“, – pa­sa­ko­jo vie­šo­

sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis. Dar dau­giau au­to­bu­sų į mies­to ka­pi­nes va­žiuos lapk­ri­čio 1-ąją – Vi­sų Šven­tų­jų die­ną. Tą­ dien at­si­ras dar du lai­ki­ni marš­ru­ tai 99 ir 117. Pir­ma­sis va­žiuos iš Vin­gio gat­ vės Tai­kos pro­spek­tu iki Jo­niš­kės ka­pi­nių, kur esan­čio­je au­to­mo­bi­ lių aikš­te­lė­je ap­si­suks ir grįš at­gal. 117 lai­ki­no marš­ru­to au­to­bu­sas va­žiuos iš mies­to li­go­ni­nės, už­suks į Jo­niš­kės ka­pi­nes ir ta­da į Lė­bar­ tus. Anot G.Ne­niš­kio, šis marš­ru­ tas skir­tas žmo­nėms, ku­rių ar­ti­ mie­ji pa­lai­do­ti abe­jo­se ka­pi­nė­se. „Jiems ne­rei­kės grįž­ti į cent­rą,

kad iš Jo­niš­kės ka­pi­nių nu­va­žiuo­tų į ki­tas“, – tvir­ti­no va­do­vas. Va­žiuos kas 3–5 min.

Daž­niau lapk­ri­čio 1-ąją kur­suos ir 17 marš­ru­to au­to­bu­sas, ku­ris iš šiau­ri­nės mies­to da­lies klai­pė­die­ čius at­veš į Jo­niš­kės ka­pi­nes. G.Ne­niš­kis pa­sa­ko­jo, kad tam tik­ro­se vie­to­se pi­ko me­tu au­to­ bu­sai, ve­žan­tys į ka­pi­nes, kur­suos kas 3–5 min. Taip bus Tai­kos pro­ spek­to ruo­že nuo Se­no­jo tur­gaus iki Deb­re­ce­no gat­vės, kur va­žiuo­ ja tiek 11, tiek 111 marš­ru­tų au­to­ bu­sai. Iš Lė­bar­tų au­to­bu­sai taip pat va­žiuos kas 3–5 min. „Ga­li­ma sa­ky­ti, kad au­to­bu­sai va­žiuos vie­nas pa­skui ki­tą. Ži­no­ma, anks­ti ry­te ar vė­lai va­ka­re jie kur­ suos re­čiau“, – tvir­ti­no va­do­vas.

Ki­tuo­se ruo­žuo­se au­to­bu­sų taip pat ne­rei­kės il­gai lauk­ti. Jie va­žiuos kas 10–15 min. Au­to­bu­sai, ve­žan­ tys į Jo­niš­kės ka­pi­nes, kur­suos kas 8–10 min. Ga­li neuž­tek­ti vie­tų

Atk­rei­pia­mas dė­me­sys, kad lapk­ri­ čio 1-ąją dau­giau­sia žmo­nių į ka­pi­ nes va­žiuo­ja nuo 9 iki 13 val. Šiuo lai­ku au­to­bu­suo­se ga­li neuž­tek­ti sė­di­mų vie­tų. To­dėl re­ko­men­duo­ ja­ma ke­lio­nei rink­tis ki­tą lai­ką. „Žmo­nės vi­sa­da plūs­te­li bū­tent mi­nė­tu lai­ku. Dėl Jo­niš­kės ka­pi­nių pro­ble­mų ne­ky­la. Sun­ku­mų ky­la dėl Lė­bar­tų ka­pi­nių“, – pa­sa­ko­jo G.Ne­niš­kis. Pa­sak va­do­vo, au­to­bu­sais žmo­nės pri­va­žiuos prie pat ka­pi­nių. Leng­ vų­jų au­to­mo­bi­lių eis­mas lapk­ri­čio

Trans­por­tas: au­to­bu­sai į mies­to ka­pi­nes daž­niau pra­dės va­žiuo­ti nuo

šeš­ta­die­nio.

1-ąją bus ri­bo­ja­mas Jo­niš­kės gat­ vė­je, nu­si­lei­dus nuo Mo­kyk­los gat­ vės via­du­ko, Lė­bar­tuo­se nuo via­du­ ko iki ka­pi­nių. Čia ga­lės va­žiuo­ti tik

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

vie­ša­sis trans­por­tas. Eis­mą re­gu­ liuos po­li­ci­ja. Pa­pil­do­mi au­to­bu­sų rei­sai ir marš­ru­tai bus or­ga­ni­zuo­ ja­mi ir lapk­ri­čio 2 bei 3 die­no­mis.

4

antradienis, spalio 22, 2013

miestas

Pa­ma­ry­je iš­nyks žve­jai

Komentaras

1

Esa­me įsi­ti­ki­nę, kad mū­ sų jė­gos tik­rai ne­ly­gios. To­dėl ga­li bū­ti taip, kad sė­dė­si­me sa­vo tro­be­lė­se, ku­rios nuo ma­rių yra už 20 met­rų, ir žiū­rė­si­me, kaip žve­jo­ja pran­cū­zai ar len­kai“, – niū­ riai į gre­sian­čią atei­tį žvel­gė pa­ma­ rio žve­jai. Auk­cio­ną žve­jo­ti Kur­šių ma­rio­se esą rei­kia skelb­ti, nes Lie­tu­va pri­ va­lo už­tik­rin­ti ga­li­my­bę sa­vo vi­ daus van­de­ny­se žve­jo­ti vi­siems ES pi­lie­čiams. Vie­nas to­kių van­dens tel­ki­nių – Kur­šių ma­rios, ku­rios mai­ti­na apie 300 pa­ma­rio kraš­to žve­jų šei­mų. „Žve­jy­ba mums – ne vers­las, o gy­ve­ni­mas. Mes ne tik žve­jo­ja­me, bet žu­vis rū­ko­me, ver­da­me žu­vie­ nę, taip su­tei­kia­me ga­li­my­bę tu­ ris­tams pa­jus­ti mū­sų kraš­to dva­ sią, įsi­gy­ti ko­ky­biš­kų pro­duk­tų. Jei iš mū­sų atims tei­sę žve­jo­ti, at­ ims ir mū­sų gy­ve­ni­mus. Mes bū­si­ me pri­vers­ti iš­si­kraus­ty­ti iš Ne­rin­ gos, nes jo­je tie­siog ne­tu­rė­si­me, ką veik­ti“, – žo­džių į va­tą ne­vy­nio­jo Kur­šių ne­ri­jos žve­jai.

Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis Ap­l in­kos mi­n ist­ras

P

Žu­vys – tik par­duo­tu­vė­je

Nu­ma­to­ma, jog žve­jy­bos Kur­šių ma­rio­se auk­cio­nas pra­dės veik­ ti nuo ki­tų me­tų pra­džios. Jo veik­ los prin­ci­pas toks, jog bus par­duo­ da­mos ne su­gau­na­mų žu­vų kvo­tos, nes žve­jy­ba Kur­šių ma­rio­se nė­ra li­ mi­tuo­ta, o žve­jy­bos įran­kiai. „Pap­ras­čiau ta­riant, auk­cio­ ne teo­riš­kai par­duo­da­mas tink­lų, ku­riais ga­li­ma žve­jo­ti Kur­šių ma­ rio­se, kie­kis. Su­si­ren­ka gi­gan­tams at­sto­vau­jan­tys Pet­ras, An­ta­nas Aloy­zas ir ke­li mes, pa­ma­rio žve­ jai. An­ta­nas pa­siū­lo, kad už vie­ną tink­lą per mė­ne­sį mo­kės tūks­tan­ tį li­tų, o aš ga­liu pa­siū­ly­ti tik šim­ tą. An­ta­nas lai­mi, žve­jo­ja, neaiš­ku, ką da­ro su žu­vi­mis, o aš sė­džiu ant kran­to ir žiū­riu, kaip gi­gan­tai iš už­ sie­nio žve­jo­ja. Kur­šių ne­ri­jo­je žu­ vi­mis ne­bek­ve­pia, ne­bent tik pre­ ky­bos cent­re“, – vaiz­džiai ga­li­mą si­tua­ci­ją nu­pa­sa­ko­jo sa­vo ir šei­ mų gy­ve­ni­mus sie­kian­tys ap­sau­ go­ti žve­jai. Šiuo me­tu ga­lio­ja vi­sai ki­to­kia tvar­ka. Kur­šių ma­rių žve­jams kas­ met, at­si­žvel­giant į jų praė­ju­sių me­tų veik­lą, nu­si­žen­gi­mų skai­čių, ki­tas ap­lin­ky­bes, pa­ski­ria­mas žve­ jy­bos įran­kių li­mi­tas – nu­sta­to­ma, kiek žve­jy­bos tink­lų konk­re­ti įmo­ nė ga­li nau­do­ti, ka­da ga­li žve­jo­ti.

Sa­vi­tu­mas: nors žve­jy­ba pa­ma­ry­je nė­ra įtei­sin­ta kaip pa­vel­das, nea­be­jo­ja­ma, kad ji yra neat­sie­ja­ma pa­ma­

rio kraš­to kul­tū­ros da­lis.

„Vis­kas bu­vo ge­rai, iš­si­lai­kė­me, puo­se­lė­jo­me tai, ką ma­nė­me esant pa­vel­du. Ta­čiau, de­ja, žve­jy­ba mū­ sų kraš­te nė­ra įtei­sin­ta kaip pa­vel­ das, o tai, kas neo­fi­cia­lu, nė­ra sau­ go­ti­na. Ne žo­džio „auk­cio­nas“ mes bi­jo­me. Mes bai­mi­na­mės, jog ta­me auk­cio­ne tik­rai ne­su­ge­bė­si­me var­ žy­tis su daug pi­ni­gų tu­rin­čio­mis kom­pa­ni­jo­mis“, – pa­brė­žė žve­jai. At­va­žiuos ir iš­šluos

Jiems ant­ri­no ir Ne­rin­gos sa­vi­val­ dy­bės me­ras Da­rius Ja­sai­tis. „Mes vi­so­mis įma­no­mo­mis prie­mo­nė­mis siek­si­me, kad Kur­ šių ne­ri­jos žve­jai iš­sau­go­tų sa­vo vers­lus. Jei auk­cio­nas žve­jo­ti Kur­ šių ma­rio­se iš­ties bus ren­gia­mas, ir mū­sų žve­jai ja­me tu­rės da­ly­vau­ti to­kio­mis pat są­ly­go­mis, kaip ir ki­ ti, esu įsi­ti­ki­nęs, kad žve­jų gy­ven­ vie­tės iš­nyks. Ga­liu 100 pro­c. ga­ ran­tuo­ti, kad tai, ką da­bar ran­da­te Kur­šių ne­ri­jo­je – švie­žiai rū­ky­tas žu­vis ko­ne kiek­vie­na­me na­me, žu­vie­nes ir vi­sa ki­ta, ne­be­ra­si­te. Sy­kiu su­nyks ir vi­sa ro­man­ti­ka, kai ga­li­ma sė­dė­ti ant ma­rių kran­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tų ir žiū­rė­ti, kaip žve­jai lei­džia­si į žve­jy­bą“, – į vie­ną ba­ri­ka­dų pu­ sę su Kur­šių ne­ri­jos žve­jais sto­jo D.Ja­sai­tis. To­dėl jis įsi­ti­ki­nęs, jog rei­kia ieš­ ko­ti vi­sų įma­no­mų bū­dų, kaip ap­

no­rė­tų kuo grei­čiau at­siim­ti iš­leis­ tus pi­ni­gus, to­dėl net ne­ver­ta kal­ bė­ti apie tau­so­jan­čią žve­jy­bą Kur­ šių ma­rio­se. At­va­žiuos, iš­šluos, o pa­skui esą da­ry­ki­te, ką no­ri­te“, – sam­pro­ta­vo D.Ja­sai­tis.

Da­rius Ja­sai­tis:

Pa­ža­dė­jo ne­skriaus­ti

Jei auk­cio­nas žve­jo­ ti Kur­šių ma­rio­se iš­ ties bus ren­gia­mas ir mū­sų žve­jai ja­me tu­ rės da­ly­vau­ti to­kio­ mis pat są­ly­go­mis kaip ir ki­ti, esu įsi­ti­ ki­nęs, kad žve­jų gy­ ven­vie­tės iš­nyks.

sau­go­ti kar­ta iš kar­tos šiuo vers­lu už­sii­man­čius pa­ma­rio žve­jus. „Mū­sų nuo­mo­ne, auk­cio­ną tik­rai lai­mė­tų ko­kie nors gi­gan­tai, ku­rie

Kur­šių ma­rio­se iš­ti­sus de­šimt­me­ čius žve­jo­jan­tys žve­jai vi­lia­si, jog vis dėl­to ne­bus nu­skriaus­ti. Tai esą pa­ža­dė­jo ne­se­niai pa­ma­ry­je vie­šė­ ję Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to na­riai. Žve­jai jų pra­šė, kad auk­cio­nas žve­jo­ti Kur­šių ma­rio­se bū­tų su­ skai­dy­tas į dvi da­lis. Vie­no­je jų ga­lė­tų da­ly­vau­ti tie žve­jai, ku­rių veik­la bū­tų reg­la­men­tuo­ta kaip pa­ vel­das, o ki­to­je – vi­si ki­ti. „Sei­mo na­riai pa­ža­dė­jo, jog tai reg­la­men­tuo­jan­tys įsta­ty­mai ir bus priim­ti. Ta­čiau ži­no­te, kaip bū­na – vie­naip kal­ba, o pa­da­ro ki­taip. Bet gal vis­kas bus ge­rai“, – vy­lė­si žve­jai. D.Ja­sai­tis tei­gė, kad jis taip pat krei­pė­si į kai ku­riuos Sei­mo na­rius pra­šy­da­mas ini­ci­juo­ti tei­sės ak­

a­vel­dą rei­k ia sau­go­t i, vie­t i­ nius pa­ma­r io žve­jus rei­k ia sau­go­t i, ta­čiau tei­sė žve­jo­t i ne­ga­li bū­ti pa­vel­dė­ta iki gy­ ve­ni­mo pa­bai­gos. Vi­sur rei­ka­lin­ga ir tu­r i bū­t i svei­ka kon­k u­ren­ci­ja, net ir tarp pa­čių pa­ma­r io žve­jų, ku­r ie yra įkū­rę šei­mos vers­lus. Vi­siš­kai su­pran­ tu pa­ma­r io žve­jų ne­r i­mą, to­dėl da­ bar su jais kon­sul­tuo­ja­mės, ieš­ko­me iš­min­t in­g iau­sio spren­d i­mo. Su­t in­k u, kad Kur­šių ma­rio­se tu­rė­tų žve­jo­ti šio kraš­to žve­jai, ta­čiau vis dėl­to ma­nau, jog kon­k u­ren­ci­ja pri­va­lo eg­z is­t uo­t i. Da­bar ku­r ia­mos for­mu­lės, pa­gal ku­ rias ir veiks auk­cio­nas. Tos for­mu­lės rei­ka­lin­gos tam, kad auk­cio­ną žve­jo­ ti Kur­šių ma­r io­se di­des­nę ga­l i­my­bę lai­mė­ti tu­rė­tų pa­ma­rio žve­jai. Ka­dan­ gi auk­cio­no me­cha­n iz­mas dar nė­ra iki ga­lo su­dė­lio­tas, ne­la­bai no­riu jį ko­ men­tuo­ti, nes jis dar ga­li keis­tis. Tik­rai ti­kiuo­si, kad ra­si­me pa­t į ge­riau­sią, iš­ min­tin­giau­sią spren­di­mą, ku­ris su­da­ rys vi­sas są­ly­gas iš­sau­go­ti tai, ką rei­kia sau­go­ti, ta­čiau taip pat leis į rin­ką atei­ti nau­jiems žai­dė­jams. Ma­no nuo­mo­ne, ne­rei­kia leis­ti, kad ta vie­ti­nių žve­jų ap­ sau­ga virs­tų kaž­kuo iš­skir­ti­niu, ne­pa­ ju­di­na­mu, nes tai nė­ra tei­sin­ga ki­tų at­ žvil­giu. Mes sie­kia­me, kad bū­tų ge­riau nei yra da­bar.

tų, gi­nan­čių pa­ma­rio kraš­to žve­jų vers­lus, priė­mi­mą. Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba, ku­ri esą ir su­drums­tė van­de­nį, kai pa­reiš­kė, jog da­bar ga­lio­jan­ti žve­jy­bos Kur­ šių ma­rio­se tvar­ka už­ker­ta ke­lią į lais­vą rin­ką pa­tek­ti nau­jiems da­ly­ viams, taip pat pa­si­sa­ko už tai, kad rei­kia ir įma­no­ma ap­sau­go­ti pa­ma­ rio kraš­to žve­jus. „Ir Kons­ti­tu­ci­ja, ir Kon­ku­ren­ci­ jos įsta­ty­mas, lai­kan­tis juo­se nu­ ma­ty­tų są­ly­gų, su­da­ro vi­sas ga­ li­my­bes sau­go­ti Kur­šių ne­ri­jos tra­di­ci­jas ir kul­tū­ri­nį pa­vel­dą, taip pat nu­sta­ty­ti ap­sau­gos prie­mo­nes Kur­šių ne­ri­jo­je vei­kian­tiems šei­ mos vers­lams“, – pa­ti­ki­no Kon­ ku­ren­ci­jos ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pa­ va­duo­to­ja Jū­ra­tė Šo­vie­nė. Ta­čiau tas ga­li­my­bes į tei­sės ak­tus tu­ri per­kel­ti Vy­riau­sy­bė ir Sei­mas.

Žlun­ga bau­dų su­rin­ki­mo pla­nas As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­ sios tvar­kos sky­rius per de­vy­nis šių me­tų mė­ne­sius su­rin­ko 460 tūkst. li­tų bau­dų. Tad jau be­veik nea­be­jo­ja­ma, kad iki me­tų pa­bai­ gos pla­nuo­tų 1,5 mln. li­tų su­rink­ti ne­pa­vyks.

Žmo­nės, pri­čiup­ti ne­su­si­mo­kė­ję už au­to­mo­bi­lių sta­ty­mą mo­ka­mo­se vie­to­se, nau­do­ja­si al­ter­na­ty­va – jie mo­ka ne bau­das, o mie­liau ren­ka­ si va­di­na­mą­ją už­mar­šu­mo rink­lia­ vą. Ki­taip ta­riant, jie su­si­mo­ka ne

bau­dą, o rink­lia­vą už vi­sos die­nos au­to­mo­bi­lio sto­vė­ji­mą. Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus duo­ me­ni­mis, 70 pro­c. vi­sų pa­žei­dė­ jų su­si­mo­ka už vi­sos die­nos sto­ vė­ji­mą, jei juos nu­tve­ria pa­žei­dus rink­lia­vos mo­kė­ji­mo tvar­ką, ir taip iš­ven­gia ad­mi­nist­ra­ci­nės at­ sa­ko­my­bės. Per de­vy­nis šių me­tų mė­ne­sius Klai­pė­do­je jau yra už­fik­suo­ta be­ veik 19 tūkst. pa­žei­di­mų, su­si­ju­sių su au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo rink­lia­vos mo­kė­ji­mo tvar­ka. Per­nai šie skai­ čiai bu­vo šiek tiek ma­žes­ni. Nors pa­žei­dė­jų dau­gė­ja, su­rink­ tų bau­dų ma­žė­ja, nes vai­ruo­to­jai

su­si­mo­ka va­di­na­mą­ją už­mar­šu­mo rink­lia­vą. To­kiu bū­du į mies­to biu­ dže­tą pi­ni­gų iš rink­lia­vos už au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mą su­ren­ka­ma dau­ giau nei pla­nuo­ta. „Yra nau­din­ga bū­ti ne­baus­tam. Už­mar­šu­mo rink­lia­va yra ge­ro­kai ma­žes­nė nei gre­sian­čios bau­dos“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė. Per­nai Klai­pė­do­je bau­dų iš vai­ ruo­to­jų, ne­su­si­mo­kė­ju­sių už au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mą, bu­vo su­rink­ta 900 tūkst. li­tų. Šiais me­tais pro­ gno­zuo­ja­ma, jog ši su­ma sieks apie 600 tūkst. li­tų.

Rinkliava: šie­met ke­tin­ta į mies­to biu­dže­tą su­rink­ti 1,5 mln. li­tų bau­dų,

dau­giau­sia jų – iš vai­ruo­to­jų, ku­rie ne­su­si­mo­kė­jo rink­lia­vos už sto­vė­ji­mą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

5

AntrADIENIS, spalio 22, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

5

Kas­dien su įvai­riau­ sio plau­ko klien­tais bend­rau­jan­tys „Sod­ ros“ ir Vals­ty­binės mo­kes­čių ins­pek­ci­ jos (VMI) In­for­ma­ ci­jos centrų kon­sul­ tan­tai tei­gia, kad iš gy­ven­tojų su­lau­kia vis­ko: nuo vir­tua­ lių gėlių iki gra­si­ ni­mo per­šau­ti ko­ jas.

mln.

– tiek konsultacijų yra su­teikę mo­kes­ čių kon­sul­tan­tai iki šian­dien.

Įžvalga: kon­sul­tantų tvir­ti­ni­mu, mėnu­lis skam­bin­to­jams da­ro di­delę

įtaką – tuo­met žmonės būna pik­tes­ni ir už­duo­da sun­kiai su­vo­kiamų klau­simų. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Atsako ir į pilnaties paveiktų klausimus Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Svei­ki­ni­mai ir gra­si­ni­mai

Be­veik treč­dalį mi­li­jo­no kon­sul­ta­ cijų te­le­fo­nu klien­tams jau su­teikė prie­š me­tus pra­dėjęs veik­ti Vals­ ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­ do val­dy­bos – „Sod­ros“ – In­for­ ma­ci­jos cent­ras. Per šį lai­ko­tarpį kon­sul­tan­tai su­laukė ne tik pra­ šymų pa­dėti dėl pa­šalpų, so­cia­li­nio drau­di­mo įmokų ar kitų da­lykų, bet ir įvai­rių keistų klau­simų, pa­vyzd­ žiui, „Ka­da ge­riau pa­sto­ti?“, „Ar galėtų „Sod­ra“ skir­ti butą?“, „Ar ne­bus su­stab­dy­tos iš­mo­kos laimė­ jus mi­li­joną?“, „Kaip ap­gau­ti „So­ drą“?“ ir pa­na­šių. Tie­sa, be keistų klau­simų, jie yra su­laukę ir svei­ki­nimų Va­len­ti­ no die­nos pro­ga, pa­ta­rimų ne­kel­ti ra­ge­lio žai­buo­jant. Ta­čiau pa­si­tai­ ko ir to­kių klientų, ku­riems gražūs žod­žiai ar pa­dėka yra sve­ti­mas da­ ly­kas. Jie mie­liau linkę pa­gra­sin­ti, kad laz­do­mis ap­dau­žys šo­nus ar net per­šaus ko­jas! Kon­sul­tantų tei­gi­mu, klientų ak­ ty­vu­mas pri­klau­so nuo se­zo­no, tei­ sės aktų pa­si­kei­ti­mo, ži­niask­lai­do­ je ap­ta­riamų ak­tua­lijų. Pa­vyzd­žiui, re­kor­di­nis skam­bu­čių skai­čius ba­ landį (38 tūkst.) sie­ti­nas su ge­gužės 1 d. ter­mi­nu, kai gy­ven­to­jai tu­ri dek­la­ruo­ti pa­ja­mas. Žiemą pa­didė­ jus ser­ga­mu­mui, daž­niau skam­bi­ na­ma dėl li­gos pa­šalpų. O va­sarą, kai dau­ge­lis ato­sto­gau­ja, skam­bi­ nan­čių su­mažė­ja. Jun­ta­ma mėnu­lio įta­ka

Ne pa­slap­tis, kad dau­gelį žmo­nių vei­kia ir mėnu­lio fazės. Ne vel­tui pil­na­tis tu­ri sa­vo at­spalvį. „Sod­ ros“ kon­sul­tantų tvir­ti­ni­mu, pa­ stebė­ta, kad mėnu­lis žmonėms tik­ rai da­ro di­delę įtaką. „La­bai jau­čia­ma mėnu­lio įta­ ka. Tuo pe­rio­du žmonės būna la­ bai pik­ti. Kai ku­rie pa­tei­kia to­kių kry­žia­žo­di­nių klau­simų, ku­riuos

kon­sul­tan­tams net sun­ku išaiš­ kin­ti, nors ir ban­dai tai da­ry­ti iš visų pu­sių“, – sakė įmokų klau­si­ mais kon­sul­tuo­jan­ti Sand­ra Mi­ka­ laus­kienė. Mo­ters tei­gi­mu, klien­tai pik­ti­na­ si vals­ty­be, mo­kes­čių sis­te­ma ir re­ for­ma, būtent jų – įmokų sky­riaus – kon­sul­tan­tai su­lau­kia pre­ten­zijų dėl įsta­tymų.

Vie­nai cent­ro kon­ sul­tan­tei yra tekę iš 73 metų mo­kes­čių mokė­to­jos lūpų iš­girs­ti at­sa­kymą: „O jums jau­du­lin­gos nak­ties.“ „Tu­ri­me iš­girs­ti, kodėl vie­ni jų su­kur­ti to­bu­lai, ki­ti ne. Bet šio­je si­ tua­ci­jo­je mes ga­li­me tik išk­lau­sy­ti ir pa­dėti ras­ti ge­riau­sią spren­dimą. In­for­ma­ci­jos cent­ras yra „Sod­ros“ au­sys. Sten­giamės su­pras­ti žmo­ gų, kad jis mums skam­bi­na tik­rai ne kuo nors pa­si­džiaug­ti, o spręs­ ti pro­blemą. Todėl tu­ri­me klientą iš­girs­ti“, – kas­die­nybės niuan­sais, kai tik­rai ten­ka ap­si­šar­vuo­ti kant­ ry­be, da­li­jo­si pa­šne­kovė. Kad ir kaip būtų, su­lau­kia­ma ne tik su sa­vi­mi bei ki­tais ne­su­si­kal­ ban­čių klientų skam­bu­čių. Be to­ kių, yra ir la­bai ma­lo­nių, ku­riuos, kaip sakė kon­sul­tantė S.Mi­ka­laus­ kienė, ir no­ri­si pri­si­min­ti, nes jie įkve­pia dirb­ti. Iš ma­lo­nes­nių klientų ji pa­minė­jo to­kius, ku­rie siun­čia vir­tua­lias gė­ lių puokš­tes, lin­ki įvai­riau­sių da­ lykų: svei­ka­tos, sėkmės, šei­my­ni­ nio gy­ve­ni­mo laimės, il­gai dirb­ti šį darbą ir t. t. Skam­bu­čių su­mažė­jo, ku­riozų li­ko

VMI In­for­ma­ci­jos cent­ras vei­kia jau sep­tin­tus me­tus. Iki šian­dien

mo­kes­čių kon­sul­tan­tai yra su­teikę be­veik 5 mln. kon­sul­ta­cijų. Cent­ re dir­ba apie 50 kon­sul­tantų, ku­ rie pa­ruoš­ti kalbė­ti spe­cia­lio­mis te­mo­mis. VMI Viešųjų ry­šių sky­riaus vedė­ jas Da­rius Bu­ta teigė, kad di­des­nis va­di­namųjų pil­na­ties mo­kes­čių mokė­tojų skam­bu­čių srau­tas būda­ vo ta­da, kai vals­tybė su­mokė­da­vo už kon­sul­ta­ci­jas ir pa­čius skam­ bu­čius. Atė­jus eko­no­mi­nei kri­zei, už skam­bu­čius mo­ka mo­kes­čių mokė­to­jai. Da­bar to­kių skam­bu­čių nėra la­bai daug, bet, pa­sak D.Bu­ tos, ku­riozų pa­si­tai­ko. „Pa­vyzd­žiui, pa­skam­binęs mo­ kes­čių mokė­to­jas sa­ko, kad ne­tu­ ri pa­talpų par­da­vi­mo do­ku­mentų, esą po sky­rybų tik dra­bu­žiai ir pa­ sas li­ko. Ki­tas pa­skam­binęs sa­ko: „Padė­ki­te man, dir­bu ne­le­ga­liai, ma­ne vir­ši­nin­kas skriaud­žia, vi­sai iš­naglė­jo.“ Ar­ba: „Kai žmo­na už manęs tekė­jo, ne­sakė, kad reikės dek­la­ra­ciją teik­ti. Va­do­va­vomės ki­ tais da­ly­kais – jaus­mais ir t. t.“ Dar ki­tas: „Jums leng­va kalbė­ti, jūs su aukš­tuo­ju!“ – pa­vyzd­žius var­di­jo Viešųjų ry­šių sky­riaus vedė­jas. Be ne itin lo­giškų pra­šymų, pa­ reiš­kimų, In­for­ma­ci­jos cent­ro dar­ buo­to­jai su­lau­kia ir pri­bloš­kian­čių pa­linkė­jimų. Į at­si­svei­ki­nimą „Ačiū jums už skam­butį. Ge­ros die­nos“ vie­nai cent­ro kon­sul­tan­tei yra tekę iš 73 metų mo­kes­čių mokė­to­jos lū­ pų iš­girs­ti at­sa­kymą: „O jums jau­ du­lin­gos nak­ties.“ „Kon­sul­tan­tui vi­sa­da pri­va­lo­ ma kalbė­ti man­da­giai ir da­ly­kiš­ kai. Skam­bu­čiai yra įra­šo­mi, kad būtų už­tik­rin­ta kon­sul­ta­cijų ko­ kybė. Piktų mo­kes­čių mokė­tojų vi­sa­da pa­si­tai­ko, ne vi­si juos no­ ri mokė­ti. Ne vi­si su­pran­ta, kad kon­sul­tan­tas yra pa­dėjėjas. Tie­sa, ne­re­tai jie tam­pa ir psi­cho­lo­gais, tu­rin­čiais pa­dėti mo­kes­čių mokė­ to­jams su­pras­ti jų pa­rei­gas“, – apie ne­lengvą kon­sul­tantų darbą kalbė­jo D.Bu­ta.

B.Bra­daus­ko baidosi net sa­vi Sei­mo Biud­že­to ir fi­nansų ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kas so­cial­de­mok­ ra­tas Bro­nius Bra­daus­kas sa­ko jau­čia­si iš­duo­tas, kai par­ti­ja pa­ skelbė at­si­ri­bo­jan­ti nuo jo veiks­ mų dėl do­ku­men­ti­nio fil­mo su Sau­sio 13-osios vaiz­dais.

„Aš ne­ma­čiau to pa­reiš­ki­mo, ne­ skai­čiau, vi­saip ten in­terp­re­tuo­ja, vie­ni – kad par­ti­ja at­si­ri­bo­jo, ki­ti – dar ki­taip. Ką aš ga­liu pa­sa­kyt, jau­čiuo­si iš­duo­tas sa­vo par­ti­jos bi­čiu­lių, ir tiek“, – BNS va­kar sa­ kė B.Bra­daus­kas. Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ratų par­ ti­ja (LSDP) va­kar pa­skelbė at­ si­ri­bo­jan­ti nuo par­ti­jos ko­le­ gos B.Bra­daus­ko veiksmų, kai jis užd­raudė per tarp­tau­tinį ren­ ginį Sei­me ro­dy­ti minėtą do­ku­ men­tinį filmą. „Šia­me kon­teks­ te so­cial­de­mok­ra­to B.Bra­daus­ko po­zi­ci­ja neats­pin­di LSDP po­li­ti­ nių nuo­statų“, – ra­šo­ma LSDP va­kar išp­la­tin­ta­me pa­reiš­ki­me. B.Bra­daus­kas taip pat tvir­ti­no pa­ts iš ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko po­sto ne­si­trauk­siąs, kaip ra­gi­na opo­zi­ci­ niai kon­ser­va­to­riai. „Aš neat­sis­ta­ ty­din­siu, jei­gu ver­čia, te­gu ver­čia, jei­gu (at­sta­ty­dins – red. pa­st.), pa­ žiūrė­siu į akis tiems žmonėms, ku­rie bal­suos“, – sakė so­cial­de­mok­ra­tas. Praė­ju­sią sa­vaitę pra­neš­ta, kad ES eko­no­mi­kos ir fi­nansų val­dy­ se­nos kon­fe­ren­ci­jo­je, ku­rio­je da­ ly­va­vo apie po­rą šimtų sve­čių iš vi­sos Eu­ro­pos, Sei­mo kan­ce­lia­ ri­ja norė­jo pa­ro­dy­ti trumpą do­ ku­men­tinį filmą apie is­to­rinę Sei­mo salę, ne­prik­lau­so­mybės

Pas­merkė: LSDP pa­skelbė at­

si­ri­bo­jan­ti nuo par­ti­jos ko­le­gos B.Bra­daus­ko veiksmų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

at­kūrimą 1990 m. ir 1991-ųjų sau­sio 13-ąją. Bet Biud­že­to ir fi­nansų ko­mi­te­ to pir­mi­nin­kas B.Bra­daus­kas užd­raudė ro­dy­ti šį filmą, ku­ria­me ma­to­mi vaiz­dai su tan­kais prie sos­tinės te­le­vi­zi­jos bokš­to, so­ vietų ka­rei­viai, au­to­matų buožė­ mis dau­žan­tys žmo­nes. Su­ži­nojęs, jog į ren­ginį pa­kvies­ta Ru­si­jos am­ ba­sa­dos at­stovų, B.Bra­daus­kas pa­ reiškė, kad Lie­tu­va „nie­kaip ne­ bai­gia er­zin­ti“ Ru­si­jos dėl Sau­sio 13-osios, vis esą kiek­vie­na pro­ ga pri­min­da­ma ir ak­cen­tuo­da­ ma šiuos įvy­kius. 1991-ųjų sau­ sio 13-ąją so­vietų ka­riuo­me­nei štur­muo­jant te­le­vi­zi­jos bokštą žu­vo 13 Lie­tu­vos laisvės gynėjų. Opo­zi­ci­niai kon­ser­va­to­riai pa­ žadė­jo pra­dėti B.Bra­daus­ko at­sta­ ty­di­ni­mo iš Biud­že­to ir fi­nansų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko po­sto pro­ cedūrą. „Klaipėdos“, BNS inf.

Nuo­laidų len­kams ne­bus? Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Dai­ nius Pa­val­kis pra­nešė, kad kitą­ met nu­ma­to­mas vie­no­das lie­tu­ vių kal­bos bei li­te­ratū­ros eg­za­mi­ nas lie­tu­vių ir tau­ti­nių ma­žumų abi­tu­rien­tams. Koa­li­ci­jos par­tne­ riai tai iš­va­di­no po­li­ti­niu ble­fu.

„Ma­nau, tai tėra karš­tos nau­jie­ nos, tam tik­ras D.Pa­val­kio ble­fas, kad gal nu­kreiptų dėmesį nuo dis­ ku­si­jos dėl jo ei­namų pa­reigų. Bu­ vo juk to­kia dis­ku­si­ja Dar­bo par­ti­ jo­je. Ma­nau, tai dau­giau po­li­ti­nis žings­nis“, – BNS pa­reiškė į val­ dan­čiąją koa­li­ciją įei­nan­čios Lie­ tu­vos lenkų rin­kimų ak­ci­jos va­do­ vas Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis. Anot jo, šių metų va­sarą teis­mo priim­tas spren­di­mas nu­ma­to, kad visų mo­kyklų abi­tu­rien­tams tu­ri būti su­da­ry­tos vie­no­dos sąly­gos mo­ky­tis vals­ty­binės kal­bos. Dar­bo par­ti­jos de­le­guo­tas švie­ ti­mo mi­nist­ras D.Pa­val­kis va­kar po su­si­ti­ki­mo su Sei­mo pir­mi­nin­ ke Dar­bo par­ti­jos va­do­ve Lo­re­ta Grau­ži­nie­ne pra­nešė, kad ki­tais me­tais tau­ti­nių ma­žumų ir lie­tu­ viškų mo­kyklų abi­tu­rien­tai lai­kys vie­nodą vals­ty­binį lie­tu­vių kal­bos bei li­te­ratū­ros eg­za­miną. „Pa­si­ra­šy­siu įsa­kymą, ku­ris nu­ ma­to bendrą eg­za­miną, pa­lie­ka­ me ga­lio­ti Gin­ta­ro Ste­po­na­vi­čiaus (bu­vu­sio švie­ti­mo ir moks­lo mi­ nist­ro – red. pa­st.) ir Va­len­ti­no Stund­žio (bu­vu­sio Sei­mo Švie­ti­ mo, moks­lo ir kultū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko – red. pa­st.) nuo­statą, ku­ri eg­zis­ta­vo iki pa­kei­čiant įsa­ kymą, kad per eg­za­minų ver­ti­ni­mo

kri­te­ri­jus bus ko­re­guo­ja­mas nea­ti­ ti­ki­mas tarp lie­tu­viškų ir ne­lie­tu­ viškų mo­kyklų lie­tu­vių kal­bos eg­ za­mi­no“, – va­kar sakė mi­nist­ras. Jo tei­gi­mu, liks vie­nin­te­lis pa­ leng­vi­ni­mas tau­ti­nių ma­žumų mo­kyklų abi­tu­rien­tams – jie galės pa­da­ry­ti dau­giau klaidų nei lie­tu­ viškų mo­kyklų auklė­ti­niai. D.Pa­ val­kio tei­gi­mu, šis pa­leng­vi­ni­mas nu­ma­ty­tas iki 2019 m.

Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis:

Tai tam tik­ras D.Pa­ val­kio ble­fas, kad gal nu­kreiptų dėmesį nuo dis­ku­si­jos dėl jo ei­namų pa­reigų. Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ ra­ci­nio teis­mo (LVAT) išplės­tinė teisėjų ko­le­gi­ja bir­želį kons­ta­ta­ vo, kad anks­tes­nis mi­nist­ro D.Pa­ val­kio spren­di­mas dėl leng­ves­nio lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­no tau­ti­nių ma­žumų mo­kyklų abi­tu­rien­tams prie­šta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jo­je įtvir­ tin­tam ly­gybės prin­ci­pui. Teis­ mas pa­nai­ki­no mi­nist­ro įsa­ky­mo ga­lio­jimą nuo šių metų rugsė­jo 1 d. Mi­nist­ro įsa­kymą teis­mui bu­ vo ap­skun­du­si Sei­mo opo­zi­ci­ja. LVAT pa­brėžė, kad vals­ty­binė kal­ba yra itin gin­ti­na ir sau­go­ti­na ver­tybė, jos var­to­ji­mas vals­tybės vie­ša­ja­me gy­ve­ni­me kar­tu yra ir vie­nas iš vals­ty­bin­gu­mo ga­rantų. „Klaipėdos“, BNS inf.

6

antradienis, spalio 22, 2013

nuomonės

Apie mū­sų gy­ve­ni­mo kas­die­ny­bės vin­gius

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

„Mes“ ir „ki­ti“

K

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

L

ie­tu­vos vie­šo­jo­je erd­vė­je ver­ dan­čios dis­ku­si­jos by­lo­ja, kad praė­jus dau­giau nei dviem de­ šimt­me­čiams po ne­prik­lau­so­ my­bės at­kū­ri­mo mū­sų ša­ly­je te­be­vyks­ ta tau­tos ta­pa­tu­mo konst­ra­vi­mas. Šio pa­mąs­t y­mo tiks­las – pa­svars­t y­t i, kaip ta­pa­tu­mas konst­ruo­ja­mas, o ke­lia­ mas klau­si­mas – ką apie lie­tu­viš­ką­jį ta­ pa­tu­mą ir tarp vie­šo­sios nuo­mo­nės kū­ rė­jų eg­zis­tuo­jan­tį su­vo­ki­mą apie šį ta­pa­ tu­mą ga­li­me pa­sa­ky­ti? Paž­vel­g us į šio­m is die­no­m is pa­s i­ro­ džiu­sių ko­men­ta­r ų spau­do­je ir te­le­v i­ zi­jo­je tu­ri­n į, ga­li­ma da­ry­ti prie­lai­dą, jog tarp vie­šo­sios nuo­mo­nės kū­rė­jų vy­rau­ ja su­vo­ki­mas, kad Lie­tu­vos vi­suo­me­nė­ je neeg­zis­tuo­ja ar­ba yra la­bai silp­nos ko­ lek­ty­vi­nės idė­jos, ku­rio­mis grin­džia­mas žmo­nių su­vo­ki­mas apie sa­vo vals­ty­bę. Ki­taip ta­r iant, vie­šo­sios nuo­mo­nės kū­ rė­jai abe­jo­ja Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ga­li­my­ bė­mis skir­ti (šiuo at­ve­ju is­to­ri­nius) me­lą nuo tei­sy­bės. To­dėl jų at­sa­ko­my­bė – tau­ tą tin­ka­mai ap­švies­ti. Tai­gi, re­gis, vie­šo­

Lie­tu­viš­ka­sis ta­pa­tu­mas šiuo me­tu ak­ty­viai konst­ ruo­ja­mas. sios nuo­mo­nės kū­rė­jai įžvel­gia kri­zę vi­ suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­me vals­ty­be. Kaip pro­ble­ma spren­džia­ma? Per ta­pa­ tu­mo – su­vo­k i­mo apie „sa­ve“ ir „ki­tą“ – konst­ra­vi­mą. „Ki­tu“ ga­li bū­ti įvar­di­ja­mi tiek pa­vie­niai as­me­nys, tiek, pa­vyz­džiui, kai­my­ni­nės vals­t y­bės. Lie­t u­vos vie­šo­sios nuo­mo­ nės for­muo­to­jų po­ž iū­riu, „ki­tu“ Lie­tu­vo­ je yra bet ku­ris su­bjek­tas ar ob­jek­tas, ne­ si­lai­kan­tis vie­šo­jo­je erd­vė­je ku­ria­mo lie­ tu­viš­ko­jo ta­pa­tu­mo mo­de­lio. „Ki­to“ api­ brė­ž i­me Lie­tu­vo­je daž­niau­siai vy­rau­ja nei­gia­mo po­bū­džio rep­re­zen­ta­ci­jos: „iš­ da­v i­kai“, „prie­šai“, „pa­vo­jin­gas“, „dir­ban­ tis prie­šams“ ir t. t. Šios rep­re­zen­ta­ci­jos nuo­la­tos kar­to­ja­ mos ir taip pa­ma­ž u įtvir­t i­na­mos, kol tam­pa tai­syk­lė­mis, t. y. kul­tū­ros da­li­mi. To­kiu pat prin­ci­pu įtvir­ti­na­mos ir ko­lek­ ty­vi­nės idė­jos apie „sa­ve“, t. y. lie­tu­vius ar­ba Lie­t u­vą, o bet koks al­ter­na­t y­v us dis­k ur­sas iš kar­to pa­ver­čia­mas „prie­ šiš­ku“ dis­kur­su. Pas­ta­rie­ji skan­da­lai Lie­tu­vo­je ir jų su­kel­ tas re­zo­nan­sas vie­šo­jo­je erd­vė­je by­lo­ja, kad lie­tu­viš­ka­sis ta­pa­tu­mas šiuo me­tu ak­ty­viai konst­ruo­ja­mas. Ko­dėl? Ma­tyt, ga­li eg­zis­tuo­ti tiek vi­di­nės, tiek išo­ri­nės prie­žas­tys.

al­bė­ki­te kaip no­ri­te, bet juk įdo­miai gy­ve­na­me. Kai gan­dai sklin­da iš pa­ pras­tų pi­lie­čių lū­pų, ga­ li­ma pa­si­šai­py­ti. Bet kai to­kie, gir­di, juo­ke­liai, sklin­da iš va­do­vų bur­nų, be­lie­ka tik skės­te­lė­ti ran­ ko­mis. To paaiš­kin­ti nie­kaip ne­ ga­li­ma. Po to­kio akib­rokš­to im­ti ir kal­ bė­ti apie val­di­nin­kų ku­ria­mą ša­ lies įvaiz­dį bū­tų keis­to­ka. Nei at­ sa­ko­my­bės, nei sa­vi­gar­bos. Bet už tai vi­si vals­ty­bės pi­lie­čiai ži­nių lai­do­je re­gi, kaip Sei­mo pir­ mi­nin­kė ir vie­na mi­nist­rė ieš­ko ir ma­tuo­ja­si ap­da­rus. Tai yra to­kia svar­bi nau­jie­na, jog ją bū­ti­nai rei­ kia pa­ro­dy­ti ži­nių lai­do­je? Abe­jo­ju. Tai yra ga­na su­bti­lus da­ly­kas, idant ne­pa­si­jus­tum pa­ juo­kų ob­jek­tu. Bet kas gi mo­kė šių su­bti­ly­bių? O gai­la, kad ko­piant kar­je­ros laip­tais, ko ge­ro, ne­bu­vo pa­si­mo­ky­ta, kaip rei­kia elg­tis vie­ šu­mo­je. Ma­nau, į to­kią ne­ma­lo­nią pa­ dė­tį nie­ka­da ne­bū­tų pa­kliu­vu­ si švie­saus at­mi­ni­mo trem­ti­nė ir po­li­ti­nė ka­li­nė Onu­tė Pad­ va­rie­tie­nė. Gal to­dėl, kad ji au­ go prieš­ka­rio lai­kais nor­ma­lio­je šei­mo­je. Ir bū­tent ten ji ga­vo ge­ ro el­ge­sio pra­dme­nis. Ji nie­ka­ da ne­bū­tų lei­du­si, kad iš jos bū­ tų pa­si­juok­ta. Ge­ras el­ge­sys su sve­ti­mais jo­kiu bū­du jai ne­reiš­kė pra­sto el­ge­sio. Gal to­dėl, praė­ jus me­tams, kai ji išė­jo am­ži­ny­ bėn, sū­nus Ri­man­tas su žmo­na iš rank­raš­čių, ku­riuos dar bū­da­ma gy­va Onu­tė ruo­šė spau­dai, iš­lei­ do at­si­mi­ni­mų kny­gą „At­min­ties vin­giais“. Ar ga­li bū­ti ge­res­nė do­va­na į am­ ži­ny­bę išė­ju­siai ma­mai? Jo­kios po­mpas­ti­kos. Tie­siog gy­ ve­ni­mas be pa­gra­ži­ni­mų. Jo­kių verkš­le­ni­mų. Ma­n au, jei­g u va­d i­n a­m o­s ios aukš­tuo­me­nės da­mos pa­var­ty­tų

Tai yra vals­ty­bės pi­ lie­čių gy­ve­ni­mo rei­ ka­las. Žmo­nės pri­ va­lė­tų ži­no­ti, ko­kius svar­bius klau­si­mus da­bar svars­to Vy­ riau­sy­bė. nan­čiai, kaip at­ro­do re­no­vuo­ti dau­gia­bu­čiai na­mai Vo­kie­ti­jo­je, at­ro­do, jog Lie­tu­vo­je kaž­kas da­ ro­ma ne taip. Ap­ka­la­me ply­tų iš­tru­pė­ju­sias sie­nas ir pa­lie­ka­me na­mus šil­dy­ ti ri­bo­tą lai­ką. Lau­kia­me, kol val­ džia nu­tars, jog rei­kia pra­dė­ti šil­ dy­ti. Taip ne­tu­ri bū­ti. Ar kai po re­no­va­ci­jos bu­tuo­se įren­gia­mi ter­mos­ta­tai, gy­ven­to­jai at­si­skai­to pa­gal jų su­tau­py­tą ši­lu­ mos kie­kį? To­li gra­žu. Tai kam rei­ ka­lin­gi tie ter­mos­ta­tai? Bu­tų pa­ puo­ši­mams? Ne vie­ną kar­tą gir­dė­jau aiš­ki­ nant, jog rei­kia elekt­ri­nius šil­dy­ tu­vus įsi­jung­ti ar­ba su­si­tar­ti na­mo

Skan­da­lin­gą­ją skulp­tū­rą – į Klai­pė­dą

gy­ven­to­jams ir šil­dy­ti ga­li­ma pra­ dė­ti anks­čiau. Man la­bai keis­ti to­kie siū­ly­mai. Bet kaip pa­keis­ti su­pra­ti­mą tų as­ me­nų, nuo ku­rių spren­di­mų pri­ klau­so nor­ma­li na­mų re­no­va­ci­ja? O gal taip at­si­tin­ka dėl to, jog mes tie­siog ne­sup­ran­ta­me, kas yra lais­vė ir ne­prik­lau­so­my­bė. Di­de­lės kai­nos už šil­dy­mą ir griū­van­tys na­mai... Na­mas, ku­ria­me gy­ve­nu Tiu­bin­ ge­ne, yra per­pus plo­nes­nių sie­nų nei na­mas čia, Klai­pė­do­je. Skir­tu­ mas tik toks: Tiu­bin­ge­ne pa­si­šil­ dau, ka­da no­riu, o Klai­pė­do­je lau­ kiu val­džios ma­lo­nės. Nors ir čia, ir ten iš­lai­das ap­mo­ku pa­ti. Tai kas čia yra kal­tas, jei­gu ne mū­sų su­pra­ti­mas? Vi­si la­bai ge­rai ži­no­me, ką reiš­ kia į Eu­ro­pą plūs­tan­tys pa­bė­gė­liai iš Af­ri­kos. Ar gir­dė­jo­te, kad Lie­tu­ vos po­li­ti­kai apie tai kal­bė­tų? Sa­ ky­tum, Lie­tu­vos tai ne­lie­čia. Bet Lie­tu­va nė­ra ne­gy­ve­na­mo­je sa­lo­je. Ar jau pa­mir­šo­me, kaip pa­bė­gė­liai plū­do į Lie­tu­vą ne­prik­lau­so­my­bės pra­džio­je? Klai­pė­da tuo­met ir­gi ne­bu­vo nuo­ša­ly­je. Da­bar iš­girs­ta­me tik ret­kar­čiais, kai at­si­tin­ka kas nors blo­go. O štai mig­ra­ci­jos po­li­ti­ka yra la­ bai svar­bi Vo­kie­ti­jai. Nau­jo­ji vy­ riau­sy­bė ir Bun­des­ta­ge esan­čios par­ti­jos ga­vo mig­ra­ci­jos ta­ry­bos iš­plės­ti­nį at­vi­rą laiš­ką. To­dėl, kad jiems yra la­bai svar­bu, kaip tu­ri at­ ro­dy­ti hu­ma­niš­ka mig­ra­ci­ja. Ir to­ dėl jie apie tai no­ri dis­ku­tuo­ti. Ką da­ro­me mes? Gal val­di­nin­kai ką nors ir svars­to, bet pi­lie­čiai apie tai nein­for­muo­ja­mi. Tai yra vals­ty­bės pi­lie­čių gy­ve­ ni­mo rei­ka­las. Žmo­nės pri­va­lė­ tų ži­no­ti, ko­kius svar­bius klau­si­ mus da­bar svars­to Vy­riau­sy­bė. O mums, užuo­t pa­tei­kę at­sa­ky­mus, pa­ro­do, kaip val­džios po­nios ren­ ka­si dra­pa­nas. Grau­du.

As­mens bank­ro­tas – ble­fas

P

ers­kai­č iau „Klai­p ė­d o­ je“ A.Dy­ko­vie­nės straips­nį „Bank­ro­tas: skur­do tes­tas“ (2013 10 21) ir no­riu pa­sa­ ky­ti, kad man vi­sai ne­gai­la tų pra­ si­sko­li­nu­sių žmo­nių. Juk nie­kas jų ne­ver­tė sko­lin­tis iš ban­kų tiek, kad da­bar rei­kia de­juo­ti. Kai ėmė mil­ži­niš­kas pa­sko­las, rei­kė­jo ta­da pa­gal­vo­ti, nie­kas per prie­var­tą juk ne­va­rė im­ti kre­di­tų. Ir su­mos, kaip var­di­ja­ma straips­ ny­je, vi­sai jau ne­kuk­lios, pa­vyz­

džiui, vir­ši­ja 100 tūkst. eu­rų. Siau­ bas, kaip ga­li­ma bu­vo im­ti to­kio dy­džio pa­sko­las? Kur bu­vo jų gal­ vos ta­da? Vi­są lai­ką bu­vo­me įpra­tę tau­py­ ti ir gy­ven­ti iš sa­vo dar­bo, sko­lin­ da­vo­mės ne­bent trum­pam lai­kui. O kas de­da­si da­bar? Sko­li­no­si iš ban­kų kaip be­pro­čiai, kol tie ban­ kai vi­siems da­vė. Bjau­riau­sia, kad to­kie žmo­nės pa­tys pri­si­sko­li­no, o da­bar de­juo­ ja ir rei­ka­lau­ja jiems skelb­ti bank­

ro­tą. Bank­ro­tas yra ble­fas, jis nuo pa­sko­lų naš­tos neiš­gel­bės ir tos pa­ sko­los nie­kur ne­dings. Tik dar pa­ pil­do­mai teks mo­kė­ti bank­ro­to ad­ mi­nist­ra­to­riams, ant­sto­liams. Nie­kas tų sko­lų šiaip sau ne­nu­ ra­šys, žmo­gus vis tiek bus sko­lin­ gas vi­są gy­ve­ni­mą. Bai­siau­sia, kad ir jo vai­kai bus sko­lin­gi. O vai­kams už­krau­ti sko­lų naš­tą yra nu­si­kal­ti­ mas. Be­je, tai sėk­min­gai iki šiol da­ ro mū­sų vals­ty­bė. I.G.

Da­bar ži­niask­lai­do­je daug de­ba­tų apie Len­ki­jo­je kaž­ko­kio jau­nuo­lio pa­dirb­din­tą skulp­tū­rą, vaiz­duo­jan­ čią, kaip so­vie­tų ka­rys ža­gi­na nėš­ čią mo­te­rį. Ma­nau, ši pro­ble­ma ypač ak­tua­li bu­vo Rytp­rū­siuo­se, kur vy­ko pa­tys bai­siau­si žvė­riš­ku­mai. Ma­no­ ma, kad per ka­rą bu­vo iš­prie­var­tau­ ta apie du mi­li­jo­nus vien vo­kie­čių mo­te­rų. Kiek jų pa­ty­rė pa­na­šų li­ ki­mą Lie­tu­vo­je ir Klai­pė­dos kraš­ te, neaiš­ku. Dėl žvė­riš­ku­mų ir bai­ mės pa­tir­ti prie­var­tą iš Klai­pė­dos, bai­gian­tis ka­rui, spru­ko dau­gu­ma gy­ven­to­jų. Juk atė­ję „iš­va­duo­to­jai“ ne­ra­do čia be­veik nie­ko gy­vo. To­dėl ga­lė­jo ne­si­var­žy­da­mi da­ry­ti, ką no­ri – plė­ši­kau­ti, sprog­din­ti ir pa­de­gi­nė­ ti na­mus. To­dėl, ma­nau, jau­no len­ko skulp­tū­ra ga­lė­tų bū­ti at­vež­ta į Klai­ pė­dą ir pa­ro­dy­ta vi­siems šio kraš­to žmo­nėms. Kad ne­bū­tų už­mirš­ta tai, kas jau be­veik už­mirš­ta, bet ko nie­ ka­da ne­ga­li­ma pa­mirš­ti. Ri­ma N.

Net­var­ka par­duo­tu­vė­je

Spor­ti­nin­kų gat­vė­je yra ūki­nin­kų krau­tu­vė­lė. Šio­je par­duo­tu­vė­je dir­ ba vie­na tam­sių plau­kų dar­buo­to­ja. Jos pa­mai­nų me­tu par­duo­tu­vė­je bū­ na tvar­ka. Kai tik dir­ba ki­ta, aukš­ta blon­di­nė, – ne­tvar­ka. Aš, kaip pir­kė­ ja, pa­ste­biu, kad ši par­da­vė­ja yra la­ bai šiurkš­ti. Ji net kai­nų ne­ži­no, bė­ ga iš vie­no sky­riaus į ki­tą, o žmo­nės sto­vi di­de­lė­je ei­lė­je. Gal ir iš­moks­ ta­ma šių da­ly­kų, bet jau me­tai, kai ji čia dir­ba, o vis ma­to­me tą pa­tį. Zi­na

Ar bus ren­gi­nių per Vė­li­nes?

Ar­tė­ja Vė­li­nės, su­si­kau­pi­mo me­tas. No­riu pa­klaus­ti, ar šia pro­ga ne­bus jo­kių ren­gi­nių? Juk ka­dai­se jie vyk­ da­vo. O kaip pas mus, Klai­pė­do­je? R.Sin­ke­vi­čius

Šil­dy­ti dar ne­rei­kė­jo

O aš ma­nau, kad šil­dy­mo tik­rai dar ne­rei­kė­jo įjung­ti. Ga­lė­jo­me pa­bū­ti ne­ šil­dę bent iki lapk­ri­čio 1-osios. Štai ir da­bar per ra­di­ją pra­ne­šė, kad orai vėl at­šils. Tie, ku­rie triukš­ma­vo ir rė­kė apie ser­gan­čius vai­kus, pa­tys yra me­ la­giai. Jo­kie vai­kai ne­si­rgo, o jei sir­ go, tai ne dėl to, kad ne­bu­vo įjung­tas šil­dy­mas. Čia tik, kaip vi­sa­da, at­si­ra­ do no­rin­čių­jų pa­spe­ku­liuo­ti šia te­ma, pa­šū­kau­ti ir reikš­ti sa­vo ne­pa­si­ten­ki­ ni­mą. Šil­dy­mą rei­kia įjung­ti ta­da, kai šal­ta, o ne tuo­met, kai bo­bos rė­kia. Sta­nis­lo­vas

Val­ka­tau­jan­čių šu­nų vis tiek daug

Kad ir kaip ko­vo­ja­ma, jog mies­tie­čiai ne­terš­tų mies­to be­na­miais gy­vū­nais, ta­čiau jų vis tiek yra tiek daug, kad neį­ma­no­ma neap­lo­tam vaikš­čio­ti. Ir ne tiek val­džia čia kal­ta, kiek pa­ tys neat­sa­kin­gai be­siel­gian­tys gy­ ven­to­jai. At­si­bo­do pa­da­ras ir spi­ria jį lauk, kaip nie­kam ne­rei­ka­lin­gą daik­ tą. Sar­ma­ta to­kiems vei­kė­jams! Pra­nas Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

prieš­ka­rio me­tais gy­ve­nu­sių žmo­ nių kny­gas, jos, ko ge­ro, taip leng­ vai ne­pa­tek­tų ant ži­niask­lai­dos meš­ke­rių. Ne­ži­nau, ko­dėl tiek daug ant­ raei­lių da­ly­kų išei­na į vie­šu­mą. Gal kad bū­tų nu­kreip­tas dė­me­sys nuo svar­biau­sių da­ly­kų? Ga­li­me kal­bė­ti kiek tik no­ri­me apie gy­ve­na­mų­jų na­mų re­no­va­ ci­jos bū­ti­nu­mą. Ta­čiau man, ži­

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – 397 706 Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Administratorė Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Sportas: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Česlovas Kavarza –

Platinimo tarnyba: 397 727 „Namai“, „Vakarė“: 397 725 Lina Bieliauskaitė –

397 713

397 728

telefonas@kl.lt

Atgarsiai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397

714

„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 705 Evelina Zenkutė – Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Techninė redaktorė: Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, spalio 22, 2013

užribis Vi­rė na­mi­nę deg­ti­nę

Va­gys lin­do į vi­dų

Pra­ne­šė apie vy­ro mir­tį

Plun­gės ra­jo­no po­li­ci­nin­kai sek­ma­die­nį Jė­ru­bai­čių k. miš­ke ap­ti­ko vei­kian­čią na­mi­nės deg­ ti­nės įran­gą, 700 lit­rų rau­go bei 110 lit­rų deg­ti­nės, o prie apa­ra­ to triū­sė du vy­rai. Stal­gos miš­ ke po­li­ci­nin­kai dar­ba­vo­si nak­tį. Čia jie už­klu­po dar du vy­rus vi­ ru­sius na­mi­nę. Jie bu­vo už­da­ ry­ti į areš­ti­nę.

Pir­ma­die­nio nak­tį uos­ta­mies­ čio Bi­jū­nų g. va­gys iš­lau­žė Vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos lan­go rė­ mą ir įlin­do į pa­tal­pas. Va­kar ko­le­gi­jos dar­buo­to­jai žval­gė­si, kas din­go, skai­čia­vo nuo­sto­lius. Praė­ju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je pa­na­šiai ap­vog­ta par­duo­tu­vė­lė Tai­kos pr. bei Gargž­duo­se, kur din­go 14 tūkst. li­tų.

Pir­ma­die­nio vi­dur­die­nį po­li­ci­jai pra­neš­ta apie 1942 m. gi­mu­sio klai­pė­die­čio mir­tį, nors žmo­gus mi­rė spa­lio 19 d. Vy­ras į Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­ti­nę li­go­ni­nę pa­ te­ko spa­lio 15 d. pa­ty­ręs sun­ kią gal­vos trau­mą. Po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nai tiks­lins šio žmo­gaus su­ža­lo­ji­mo ap­lin­ky­bes, ieš­ko­mi įvy­kio liu­di­nin­kai.

Pen­si­nin­kė: „Eks­per­tai už­si­mi­nė apie ky­šį“ Prieš porą sa­vai­čių Klai­pė­dą su­dre­bi­ nus ži­niai apie Spe­ cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ ny­bos pa­rei­gū­nų su­lai­ky­tą ky­ši­nin­ka­ vi­mu įta­ria­mą teis­ mo me­di­ci­nos eks­ per­tą, su­lauk­ta ne vie­no klai­pė­die­čio at­si­lie­pi­mo.

Klai­pė­dos ap­skri­ties Vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Au­tot­rans­ por­to prie­mo­nių va­gys­čių ty­ri­mo sky­riaus vir­ši­nin­ku dir­bęs Ed­mun­ das Tau­ta­vi­čius, jo pa­val­di­nys Žil­ vi­nas Ukoc­kis, Ši­lu­tės kri­mi­na­li­ nės po­li­ci­jos va­das Ar­tū­ras Rim­kus kal­ti­na­mi pikt­nau­džia­vi­mu tar­ny­ ba bei ki­tais nu­si­kal­ti­mais. Spa­lio 14-ąją Klai­pė­dos apy­gar­ dos teis­me pa­si­bai­gus po­sė­džiui, Ž.Ukoc­kis pa­ro­dė ges­tą, ku­rį tą­ dien ne­spė­tas ap­klaus­ti liu­dy­to­ jas su­pra­to, kaip tie­sio­gi­nį gra­si­ ni­mą nu­šau­ti. Kal­ti­ni­mą pa­lai­kan­tis pro­ku­ro­ras Do­na­tas Blinst­ru­bis pa­sa­ko­jo su­ži­ no­jęs, kad kal­ti­na­ma­sis liu­dy­to­jui pa­ro­dė ges­tą, ku­rį ga­li­ma bū­tų in­ terp­re­tuo­ti įvai­riai. Kumš­tis su iš­ties­tu smi­liu­ mi, nu­kreip­tas į žmo­gų la­biau­ siai pri­me­na užuo­mi­ną apie gink­ lą bei šū­vį. Spa­lio 18 d. teis­mo po­sė­dis pra­ si­dė­jo pro­ku­ro­ro pra­šy­mu pa­keis­ti Ž.Ukoc­kiui kar­do­mą­ją prie­mo­nę ir

d.janauskaite@kl.lt

Te­le­fo­nu ne­no­rė­jo kal­bė­ti

Guo­dė­si dar­bo gau­sa

Siel­var­tau­jan­ti mo­ti­na su anū­ke at­va­žia­vo į Teis­mo me­di­ci­nos eks­ per­ti­zės sky­rių. Čia su ja bend­ra­ vo aukš­to ūgio vy­ras. Nus­te­bi­no tai, kad me­di­kas ka­man­ti­nė­jo mo­ ti­ną apie sū­naus žū­ties ap­lin­ky­bes, tei­rau­da­ma­sis vi­so­kių smulk­me­nų. Tai la­bai skau­di­no mo­te­rį. At­sid­rė­bęs ant kė­dės eks­per­tas po­strin­ga­vo, kiek daug jie tu­ri dar­ bo, ko­kią di­džiu­lę Lie­tu­vos da­lį esą pri­vers­ti ap­tar­nau­ti. Be ki­ta ko, jis tvir­ti­no, kad Ste­ fos sū­naus mir­ties prie­žas­čiai tir­ ti jie tu­rė­sią paau­ko­ti ne ma­žiau

Dai­va Ja­naus­kai­tė Klai­pė­do­je tei­sia­mų bu­vu­sių po­ li­ci­nin­kų, kal­ti­na­mų su­kčia­vus drau­di­mu, by­lo­je – ne­ti­kė­tas po­sū­ kis. Vie­nas tei­sia­mų­jų teis­mo sa­lė­ je suim­tas už po­vei­kį liu­dy­to­jui.

Dai­va Ja­naus­kai­tė

Žmo­nės at­vi­ra­vo apie sa­vo pa­tir­ tį, kai skau­džią ar­ti­mo žmo­gaus ne­tek­ties va­lan­dą su­lau­kė dvip­ ras­miš­kų užuo­mi­nų. Tik­rą­ją to­kių žo­džių pra­smę kai ku­rie jų su­pra­to kur kas vė­liau. 73 me­tų klai­pė­die­tė Ste­fa pa­ sa­ko­jo per­nai va­sa­rą ne­te­ku­si sū­ naus. Jis žu­vo gais­ro me­tu. Iš po­li­ci­jos su­ži­no­ju­si teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tų te­le­fo­no nu­ me­rį mo­te­ris no­rė­jo pa­si­tei­rau­ti, ka­da ga­lės reng­ti lai­do­tu­ves. Pir­ma­sis po­kal­bis te­le­fo­nu su teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tais bu­vo keis­tas. Mo­te­riai bu­vo pa­sa­ky­ta, kad dar ne­grį­žo vai­ruo­to­jas. Koks vai­ruo­to­jas? Ko­dėl ji jo tu­ri lauk­ti, klai­pė­die­tė ne­sup­ra­to. Su­rin­ku­si tą pa­tį te­le­fo­no nu­me­ rį po va­lan­dė­lės pen­si­nin­kė iš­gir­ do ne­pa­ten­kin­to vy­ro bal­są. Nors ji klau­sė, ka­da ga­lės pa­siim­ti kū­ ną, ki­ta­pus lai­do jai bu­vo paaiš­ kin­ta, kad te­le­fo­nu to­kie da­ly­kai ne­spren­džia­mi.

Bu­vęs po­li­ci­nin­kas at­si­dū­rė areš­ti­nė­je jį suim­ti. Vals­ty­bės kal­tin­to­jas įsi­ ti­ki­nęs, kad taip tei­sia­ma­sis ban­dė pa­veik­ti liu­dy­to­ją, o gal­būt jam net pa­gra­si­no. Po per­trau­kė­lės tei­sė­jas pa­skel­ bė nu­tar­tį, ku­ria kar­do­mo­ji prie­ mo­nė Ž.Ukoc­kiui pa­keis­ta į suė­ mi­mą trims mė­ne­siams. Jau­nas vy­ras aki­vaiz­džiai su­si­ ner­vi­no ir ti­ki­no nie­ko pa­na­šaus ne­da­ręs, o jį gi­nan­tis ad­vo­ka­tas pa­reiš­kė nu­ša­li­ni­mą pro­ku­ro­rui D.Blinst­ru­biui, esą jis yra neob­ jek­ty­vus ir ša­liš­kas. Teis­mas to­kį pra­šy­mą at­me­tė. „Ma­nau, teis­mo spren­di­mas suim­ti Ž.Ukoc­kį bu­vo ne­ti­kė­tas, bet tei­sin­gas. Svar­bu, kad bū­tų už­tik­rin­tas ob­jek­ty­vus pro­ce­sas“, – tei­gė pro­ku­ro­ras. Liu­dy­to­jas, prieš ku­rį bu­vo nu­ kreip­ti Ž.Ukoc­kio veiks­mai, teis­ me pa­tvir­ti­no, kad jam bu­vo gra­ si­na­ma. Šis žmo­gus liu­di­jo apie Kal­nu­vė­ nų kai­me esan­čia­me lau­žy­ne lai­ky­ tus bei ar­dy­tus po­li­ci­nin­kų au­to­ mo­bi­lius, ku­rie bu­vo ieš­ko­mi kaip pa­vog­ti. „Klai­pė­da“ jau ra­šė, kad nė vie­ nas tei­sia­mų­jų ne­pri­si­pa­ži­no nu­ si­kal­tęs. Teis­mo sa­lė­je bu­vę pa­rei­ gū­nai ven­gė sės­tis į kal­ti­na­mų­jų suo­lą ir įsi­tai­sė žiū­ro­vams skir­to­ se vie­to­se.

Įta­ri­mai: ir ruo­šiant mi­ru­siuo­sius į pa­sku­ti­nę ke­lio­nę ga­li­ma ko­rup­ci­ja.

kaip po­rą va­lan­dų ir ke­lis kar­tus pa­kar­to­jo klau­si­mą: „Tai ką da­ry­ si­me, po­nia?“. Po­kal­bis tru­ko apie pus­va­lan­dį. To­kie ple­pa­lai su­pyk­dė mo­te­rį ir ji pa­rei­ka­la­vo pa­kvies­ti įstai­gos vir­

Il­gos kal­bos apie di­ džiu­lius dar­bo krū­ vius bei į ei­lę su­ra­ šy­tus ve­lio­nius ją ver­tė įtar­ti, jog no­rė­ ta gau­ti pi­ni­gų. ši­nin­ką. Ta­da atė­jo že­mes­nio ūgio vy­ras, bet ir tas kal­bė­jo apie di­džiu­ lius dar­bo krū­vius. Pen­si­nin­kė pri­ si­me­na, kad vir­ši­nin­kas ją nu­ste­ bi­no pa­reiš­kęs, kad sū­naus kū­no ty­ri­mas truks ke­tu­rias va­lan­das. Apie at­ly­gį tie­sio­giai ne­sa­kė

Sū­naus kū­ną mo­te­ris at­ga­vo po dvie­jų die­nų, ta­čiau jis bu­vo su­ti­ nęs, ap­reng­ti ve­lio­nio ne­be­bu­vo ga­ li­ma. Mo­te­ris įsi­ti­ki­nu­si, kad kū­nas il­go­kai bu­vo lai­ko­mas ne šal­dy­tu­

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

ve, nes po ne­lai­mės nu­fo­tog­ra­fuo­ tas ve­lio­nis at­ro­dė vi­siš­kai ki­taip. Nors nė vie­nas me­di­kas konk­ re­čiai ne­pa­sa­kė, kad už pa­pil­do­mą mo­kes­tį mo­te­ris ga­li ti­kė­tis grei­ čiau pa­lai­do­ti mi­ru­sį­jį, il­gos kal­ bos apie di­džiu­lius dar­bo krū­vius bei į ei­lę su­ra­šy­tus ve­lio­nius ją ver­ tė įtar­ti, jog no­rė­ta gau­ti pi­ni­gų. Ši mo­te­ris ne­da­vė ky­šio ir ne­ga­li įro­dy­ti, kad eks­per­tai to sie­kė. Ky­ši­nin­ka­vi­mo by­los ty­ri­mą ku­ ruo­jan­tis Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ro­ras Ai­das Gi­nio­tis tei­gė, kad iš­pro­vo­kuo­ti duo­ti pi­ni­gų bei as­me­niš­kai me­di­kui su­mo­kė­ję as­ me­nys ga­li ne­si­bai­min­ti, kad dėl to bus bau­džia­mi. Už pa­gal­bą at­sklei­ džiant nu­si­kal­ti­mą pa­pras­tai nuo at­sa­ko­my­bės at­lei­džia­ma. Praė­ju­sią sa­vai­tę su­lai­ky­tas teis­ mo me­di­ci­nos eks­per­tas Vid­man­ tas Ar­mo­nas il­ges­niam lai­kui ne­ bu­vo areš­tuo­tas. Jo lais­vė ap­ri­bo­ta įpa­rei­go­jus neiš­vyk­ti, jis pri­va­lo pe­rio­diš­kai re­gist­ruo­tis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te. Kol kas ti­ria­mi še­ši nu­si­kals­ta­ mos veik­los epi­zo­dai. Ar pa­vyks įro­dy­ti V.Ar­mo­no kal­tę, pa­ro­dys lai­kas.

Nu­si­tei­ki­mas: Ž.Ukoc­kis (kai­rė­je) ir jį gi­nan­tis ad­vo­ka­tas O.Mar­tin­kus

dar ga­li ap­skųs­ti teis­mo nu­tar­tį, ku­ria bu­vęs po­li­ci­nin­kas pa­siųs­tas už gro­tų. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

8

AntrADIENIS, spalio 22, 2013

ekonomika

€

Ke­liau­tojų daugė­ja

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,7405 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0818 JAV do­le­ris 1 2,5240 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4514 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9152 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2571 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,2696 Ru­si­jos rub­lis 100 7,9068 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7954

pokytis

Į Lie­tu­vos oro uos­tus per šių metų sausio–rug­ sėjo mėne­sius at­vy­ko ir iš­vy­ko 2,653 mln. ke­ lei­vių – 8,1 pro­c. dau­giau nei per ati­tin­kamą 2012-ųjų lai­ko­tarpį. Vien rugsėjį, pa­ly­gin­ti su 2012 m. rugsė­ju, į ša­lies oro uos­tus at­vy­ku­sių ir iš jų iš­vy­ku­sių ke­lei­vių skai­čius pa­didė­jo 15,5 pro­c., o pa­ly­gin­ti su šių metų rugpjū­čiu – su­ men­ko 7 pro­c., iki 345 tūkst. Dau­giau­sia ke­lei­ vių šie­met vy­ko į Did­žiąją Bri­ta­niją, Vo­kie­tiją, Nor­ve­giją, Lat­viją, Ita­liją bei Da­niją ir at­virkš­čiai.

–0,0058 % –0,0007 % +0,0015% +0,0008% +0,0024% –0,0195 % +0,0134 % –0,0146 % –0,0024 %

Skalūnų vil­ties neat­si­sa­ko Nors vie­nin­telė skalūnų dujų Lie­tu­vo­je ga­vy­ba su­si­domė­ju­ si bend­rovė pa­si­traukė, ne­pra­ ran­da­ma vil­ties ban­dy­ti iš­gau­ti šiuos iš­tek­lius. Ap­lin­kos mi­nis­ te­ri­jos ko­mi­si­ja ki­tos sa­vaitės pra­džio­je ap­si­spręs, ar skelb­ ti naują skalūnų paieš­kos ir ga­ vy­bos kon­kursą.

„Ma­no ži­nio­mis, ji­nai (ko­mi­si­ ja – red. pa­st.) re­mia­si kon­kur­ so pa­skel­bi­mo sąly­go­mis. Ten sa­ko­ma, kad jei nie­kas kon­kur­ se ne­da­ly­vau­ja, ko­mi­si­ja tu­ri ga­li­mybę pa­skelb­ti du va­rian­ tus: vi­siš­kai nu­trauk­ti kon­kursą ar­ba jį tęsti. <...> Jei­gu bus nu­ tar­ta skelb­ti naują šau­kimą, įsi­ vaiz­duo­ju, tai turėtų būti kaip ir pir­mo tęsi­nys“, – po po­li­tinės ta­ry­bos po­sėdžio Vy­riau­sybė­ je va­kar sakė ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis.

Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis:

Bus at­vi­ras kon­ kur­sas, nie­kam neužd­raus­ta da­ly­vau­ti. Gai­la, kad pa­si­li­ko tik vie­nas da­ly­vis. Pa­sak V.Ma­zu­ro­nio, jei­gu bus nu­tar­ta kon­kursą tęsti, ja­me ga­ lės da­ly­vau­ti vi­sos įmonės, ku­ rios ati­tiks kri­te­ri­jus. „Bus at­vi­ras kon­kur­sas, nie­ kam neužd­raus­ta da­ly­vau­ti. Gai­la, kad pa­si­li­ko tik vie­nas da­ly­vis (pir­ma­ja­me kon­kur­se – red. pa­st.) ir jis nu­sprendė išei­ ti, bet jei būtų dau­giau da­ly­vių pir­ma­me eta­pe, būtų sma­gu“, – sakė V.Ma­zu­ro­nis. Spa­lio pra­džio­je „Chev­ron“ Vy­riau­sy­bei pra­nešė, kad ne­be­ da­ly­vaus kon­kur­se ir ne­beieš­ kos skalūnų dujų Lie­tu­vo­je. Pa­ sak bend­rovės, taip pa­sielg­ta dėl ne­pa­lan­kios mo­kes­tinės ap­lin­ kos mūsų ša­ly­je. Ap­lin­kos mi­nist­ras V.Ma­zu­ ro­nis ir Vy­riau­sybės kanc­le­ris Al­mi­nas Ma­čiu­lis spa­lio 28 d. ke­ti­na su­si­tik­ti su „Chev­ron“ at­sto­vais. A.Ma­čiu­lis BNS tei­ gė, kad pla­nuo­ja ap­tar­ti „Chev­ ron“ ga­li­my­bes da­ly­vau­ti nau­ja­ me skalūnų dujų kon­kur­se. BNS ži­nio­mis, į Lie­tuvą spa­lio 27–29 d. turėtų at­vyk­ti „Chev­ron Exp­lo­ra­tion & Pro­duc­tion Eu­ro­ pe“ va­do­vas De­re­kas Mag­nes­sas. „Klaipėdos“, BNS inf.

Skers­ti ­ neaps­vai­gintų ne­leis? Sei­mo Ap­lin­kos ko­mi­te­tas siū­lys par­la­men­tui at­ mes­ti grupės Dar­bo par­ti­jos na­rių pa­teiktą įsta­ ty­mo pro­jektą, ku­riuo no­ri­ma dėl re­li­gi­nių įsi­ti­ ki­nimų leis­ti gyvū­nus mais­tui skers­ti prie­š tai jų neaps­vai­gi­nus. Gyvūnų ge­rovės ir ap­sau­gos įsta­ ty­mas šiuo me­tu nu­ma­to, kad sker­di­mas yra ap­ svai­gin­to mais­ti­nio gyvū­no nu­žu­dy­mas, nu­leid­ žiant kraują. Pataisomis būtų leista skersti ir prieš tai neapsvaigintą maistinį gyvūną, laikantis tam tikrų metodų, kokių reikalauja religinės apeigos.

Ne­juo­kin­ga ab­sur­do ko­me­di­ja Ru­si­jos el­ge­sys virs­ta chao­su, ku­ria­me pa­si­klys­ta ir Lie­tu­vos pa­reigū­nai. Vie­nos Ru­si­jos ins­ti­tu­ci­jos draud­žia lie­tu­viškų pro­duktų įve­žimą, ki­tos – ne­tu­ri prie­kaištų. Dar ki­tos pri­si­pažįs­ta, kad tik vyk­do įsa­ky­mus iš vir­šaus.

Ku­ri ko­mi­si­ja at­vy­ko?

Lie­tu­vos prem­je­ro Al­gir­do But­ke­ vi­čiaus pa­tarė­jas An­ta­nas Vin­kus pra­nešė, kad lie­tu­viškų pie­no pro­ duktų im­portą užd­rau­du­sios Ru­si­ jos var­to­tojų tei­sių gy­ni­mo tar­ny­ bos „Ros­pot­reb­na­dzor“ at­sto­vai Lie­tu­vo­je pra­dės dirb­ti šian­dien. Vals­ty­binės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­ jos tar­ny­bos va­do­vas Jo­nas Mi­lius sakė, kad Ru­si­jos tar­ny­bos at­sto­vai šią sa­vaitę bus su­pa­žin­din­ti su pie­ no ga­mi­nių kont­rolės sis­te­ma. „Tai bus su­si­pa­ži­ni­mas. Pris­ta­ ty­si­me jiems visą mūsų ko­kybės tik­ri­ni­mo sis­temą nuo ža­lia­vos iki ga­lu­ti­nio pro­duk­to, jos eta­pus, Ri­ zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­to, la­bo­ra­ to­rijų veiklą“, – BNS sakė J.Mi­ lius. Ta­čiau Lie­tu­vos žemės ūkio rū­ mų pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Bro­ nius Mar­kaus­kas sakė, kad Lie­ tu­vos pie­no per­dir­bi­mo įmo­nes au­di­tuos ne „Ros­pot­reb­na­dzor“, o ki­ta ins­ti­tu­ci­ja – ve­te­ri­na­ri­jos ir fi­ to­sa­ni­ta­ri­jos tar­ny­ba „Ros­sel­choz­ na­dzor“. „Kiek ži­no­me, „Ros­pot­reb­na­ dzor“ tar­ny­ba ne­tu­ri tei­sių ir įga­ lio­jimų Lie­tu­vo­je vyk­dy­ti au­di­tą. Girdė­jo­me, kad į Lie­tuvą at­vyks Ru­si­jos ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos at­ sto­vai, jie turėtų au­di­tuo­ti“, – BNS sakė B.Mar­kaus­kas. Ne­tu­ri jo­kių duo­menų

Pa­čios ve­te­ri­na­ri­jos ir fi­to­sa­ni­ta­ri­ jos tar­ny­bos „Ros­sel­choz­na­dzor“ va­do­vas Ser­ge­jus Dank­ver­tas pra­ nešė, kad ne­tu­ri ar­gu­mentų, ku­ rie leistų užd­raus­ti Lie­tu­vos pie­no pro­duktų im­portą. „Tiek mes, tiek ir mūsų ko­le­gos Bal­ta­ru­si­jo­je ne­tu­ri­me duo­menų, įro­dan­čių, kad ši pro­duk­ci­ja (lie­tu­ viš­ki pie­no pro­duk­tai – red. pa­st.) ne­sau­gi ve­te­ri­na­ri­jos po­žiū­riu“, – po pa­si­ta­ri­mo su Bal­ta­ru­si­jos ve­te­ ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vu Ju­ri­ju­mi Pi­vo­var­či­ku agentū­rai „In­ter­fax“ va­kar pa­reiškė S.Dank­ver­tas. „Pro­duk­ci­jos ko­kybę re­gu­liuo­ja ki­ti įsta­ty­mai“, – pri­dūrė S.Dank­ ver­tas. Jis pa­brėžė, kad Ru­si­jos var­to­tojų tei­sių prie­žiū­ros tar­ny­ba „Ros­pot­ reb­na­dzor“, užd­rau­du­si įvežti lie­ tu­viškus pie­no pro­duktus į Ru­siją,

iki šiol ne­pa­teikė do­ku­mentų, įro­ dan­čių pre­ten­zijų dėl ko­kybės pa­ grįstumą. Vykdė įsa­ky­mus

Ka­li­ning­ra­do sri­ties mui­ti­nin­kai Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­tus au­to­mo­ bi­lius de­ta­liai tik­ri­no aukš­tesnės vald­žios nu­ro­dy­mu, kaip pra­nešė Ka­li­ning­ra­do sri­ties mui­tinės vir­ ši­nin­kas Alek­sand­ras Koč­no­vas. „Aš ka­rei­vis, aš vyk­dau įsa­ky­ mus“, – spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je pa­brėžė jis. „Mums bu­vo duo­ta už­duo­tis, mes ją įvykdė­me. Bet ku­rios ša­ lies mui­tinė vyk­do įsa­ky­mus. Mes ne­ga­li­me ko­men­tuo­ti, tei­sin­ga tai ar ne­tei­sin­ga. Gavę nu­ro­dymą at­ šauk­ti su­griež­tintą kont­rolę, mes ją nu­traukė­me. Jei vėl bus nu­ro­dy­ ta su­griež­tin­ti, su­griež­tin­si­me“, – sakė A.Koč­no­vas. Jo žod­žiais, vie­nas prio­ri­te­ti­nių tikslų bu­vo ap­gin­ti vals­tybės eko­ no­mi­nius in­te­re­sus. A.Koč­no­vas neat­sakė į klau­ simą, ko­kią grėsmę Ru­si­jos eko­ no­mi­niams in­te­re­sams galė­jo kel­ ti, tar­kim, gi­mi­nių Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je ap­lan­ky­ti ar į darbą nuo­sa­ vais leng­vai­siais au­to­mo­bi­liais vy­ kę Lie­tu­vos gy­ven­to­jai. Pa­sak jo, de­ta­liai bu­vo pa­tik­rin­ ta 950 kro­vi­ni­nių au­to­mo­bi­lių su lie­tu­viš­ko­mis prekė­mis, iš­kel­ta 15 ad­mi­nist­ra­ci­nių bylų, dau­giau­sia dėl vir­šy­to kro­vi­nių svo­rio li­mi­ to, taip pat dėl ne­tin­ka­mos pre­kių no­menk­latū­ros dek­la­ra­ci­jo­se. „Ži­no­te, kaip būna, – ve­ža pieną ir grie­tinę, o dek­la­ra­ci­jo­je nu­ro­dy­ tas tik pie­nas. Daug kartų to­kie kro­ vi­niai pra­slys­da­vo – juk anks­čiau tik­rin­da­vo­me ne kiek­vieną au­to­ mo­bilį. Bu­vo ir ki­to­kių pa­žei­dimų. Ma­nau, kad bus net ir baud­žiamųjų bylų“, – sakė A.Koč­no­vas. Ru­si­jos mui­ti­nin­kai ne tik Lie­tu­ vos eks­por­to kro­vi­nius, bet ir leng­ vuo­sius au­to­mo­bi­lius su lie­tu­viš­ kais nu­me­riais nuo­dug­niai tik­ri­no maž­daug mėnesį ir taip su­for­ma­ vo ki­lo­met­ri­nes au­to­mo­bi­lių ei­les pa­sie­ny­je. Ru­si­ja su­laukė iš Lie­ tu­vos pro­tes­to no­tos, Lie­tu­va dėl to­kių disk­ri­mi­na­ci­nių prie­mo­nių kreipė­si į Eu­ro­pos Ko­mi­siją. „Klaipėdos“, BNS inf.

Lai­kas: Ru­si­ja jau dvi sa­vai­tes ne­įsi­leid­žia lie­tu­viškų pie­no pro­duktų.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Blo­ka­da Ru­si­ja jau dvi sa­vai­tes ne­įsi­leid­žia lie­ tu­viškų pie­no pro­duktų. Mask­va tei­ gia, kad tai pa­da­ry­ta dėl ne­pa­kan­ka­ mo pro­duktų sau­gu­mo, bet Lie­tu­vos ir ES pa­reigū­nai tai va­di­na po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­tu žings­niu. Ke­t u­r ios did­ž iau­s ios ša­l ies pie­no per­d ir­bi­mo įmonės – Vil­k yš­k ių pie­

ninė, „Ro­k iš­k io sūris“, „Pie­no žvaigž­ dės“ bei „Že­mai­ti­jos pie­nas“, Ru­si­jo­je gau­nan­čios iki 40 pro­c. sa­vo pa­jamų, – dėl blo­ka­dos ne­be­ga­li vyk­dy­ti eks­ por­to į Ru­siją. Kai ku­r ios bend­rovės šiuo me­tu ga­ mi­na dau­g iau sūrių, be to, ak­ty­viau žval­go­si rinkų Va­karų Eu­ro­po­je.

Ori­gi­na­li reak­ci­ja Su­kur­tas tink­la­la­pis, skir­tas Lie­tu­vos pie­no ga­min­tojų pro­duk­tams pa­rem­ ti. Ja­me pa­tei­kia­mos su šių pro­duktų drau­di­mu su­si­ju­sios nau­jie­nos, žemė­ la­pis su nuo­ro­do­mis, ku­r io­se Eu­ro­ pos ša­ly­se ga­l i­ma įsi­g y­t i lie­tu­viškų pro­duktų. „Ru­si­ja yra ne kartą užd­rau­du­si į sa­ vo te­ri­to­riją įvež­ti įvai­rių ša­lių mais­ to pro­duktų. Anks­čiau bu­vo užd­raus­ ta įvež­ti vyną iš Gru­zi­jos, šo­ko­ladą iš Uk­rai­nos, viš­čiukų šlau­ne­les iš JAV. Da­bar at­ėjo Lie­tu­vos eilė...“ – ra­šo­ma tink­l a­l a­py­j e free­dom­c hee­s e.com. Ja­me var­to­to­jai ra­g i­na­mi pirk­ti Lie­ tu­vos pie­no ga­min­tojų pro­duk­tus ir taip pri­si­dėti prie laisvės bei de­mok­ ra­ti­jos ska­ti­ni­mo. Skel­bia­ma, kad žemė­la­pio ini­cia­to­ Free­dom­c hee­s e.com pa­tei­k ia­mas rius – britų sa­vait­raš­čio „The Eco­no­ užd­raustų Lie­tu­vos pie­no pro­duktų mist“ Tarp­tau­ti­nio sky­riaus re­dak­to­ ga­min­tojų ga­mi­n ių sąra­šas ir ša­l ių, rius Ed­war­das Lu­ca­sas. BNS inf. ku­rio­se jais pre­kiau­ja­ma, žemė­la­pis.

9

antradienis, SPALIO 22, 2013

rubrika

sveikata

sveikata@kl.lt Redaktorė Evelina Zenkutė

Moks­lei­vių svai­gi­ni­ma­sis ver­čia su­ne­rim­ti Kas­dien ci­ga­re­tes rū­ko kas tre­čias Klai­pė­dos de­šim­to­ kas, be­veik toks pat skai­čius ap­klaus­tų moks­lei­vių pri­si­pa­ ži­no bent kar­tą rū­kę ma­ri­hua­nos. To­kius duo­me­nis at­sklei­dė tarp­tau­ti­nis ty­ri­mas ECAD, ku­ria­me da­ ly­va­vo Klai­pė­da ir dar de­vy­ni Eu­ro­pos mies­tai.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Skai­čiai bau­gi­na

Lie­tu­vos uos­ta­mies­tis šia­me ty­ri­ me, ku­riuo aiš­ki­na­ma­si, kiek tarp paaug­lių yra pa­pli­tę ža­lin­gi įpro­ čiai, da­ly­vau­ja nuo 2006 m. Klai­ pė­do­je šia­me ty­ri­me da­ly­va­vo 1153 15–16 me­tų paaug­liai (580 ber­niu­ kų, 573 mer­gai­tės). „To­kie duo­me­nys tik­rai ver­čia su­ne­rim­ti. Klai­pė­da iš ki­tų Eu­ro­pos mies­tų iš­si­ski­ria tuo, kad čia ga­na anks­ti vai­kai pa­ban­do ci­ga­re­čių ir al­ko­ho­lio. Be to, ga­na daug ap­ klaus­tų paaug­lių bent kar­tą gy­ve­ ni­me yra ban­dę nar­ko­ti­kų“, – pa­ tir­ti­mi da­li­jo­si Is­lan­di­jos so­cia­li­nių ty­ri­mų ir ana­li­zės cent­ro di­rek­to­ rius Jo­nas Sig­fus­so­nas. Anot jo, šis ty­ri­mas Is­lan­di­jo­je pra­dė­tas at­lik­ti maž­daug prieš 20 me­tų, o per šį lai­ko­tar­pį daug dė­ me­sio sky­rė pre­ven­ci­jai ir da­bar ga­li džiaug­tis ge­rė­ jan­čiais re­zul­ta­tais.

11

Ri­zi­ka: Klai­pė­da iš ki­tų Eu­ro­pos mies­tų iš­si­ski­ria tuo, kad čia ga­na anks­ti vai­kai pa­ban­do ci­ga­re­čių ir al­ko­ho­lio.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Fak­tai RŪ­K Y­M AS . Kas­d ien ci­g a­r e­t es rū­k o 30,8

pro­c. 15–16 me­tų Klai­pė­dos moks­lei­vių. Rū­kan­ čių ber­niu­kų ir mer­gai­čių skai­čius ko­ne vie­no­ das. Iš tų, ku­rie rū­ko kas­dien, net penk­ta­da­lis tei­gė pra­dė­ję rū­ky­ti 14 me­tų. Net kas tre­čias rū­ kan­tis moks­lei­vis pri­si­pa­ži­no pir­mą kar­tą ci­ ga­re­čių pa­ban­dę bū­da­mi 12 me­tų. 39 pro­c. ap­ klaus­tų paaug­lių tei­gė, kad dau­gu­ma jų drau­ gų rū­ko. KAL­J A­N AS . Vie­n ą ar dau­g iau kar­t ų kal­j a­ ną yra rū­kę 59,5 pro­c. uos­ta­mies­čio moks­lei­

vių (59,8 pro­c . – ber­n iu­k ų, 59,2 pro­c . – mer­ gai­č ių).

mies­čio paaug­lių pir­mą kar­tą pa­si­gė­rė 13–15 me­ tų. 38 pro­c. ap­klaus­tų paaug­lių tei­gė, kad dau­gu­ ma jų drau­gų ge­ria al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus.

AL­KO­HO­LIS. Vie­ną ar dau­giau kar­tų al­ko­ho­

lio ban­dė 90,8 pro­c. ap­klaus­tų 15–16 m. paaug­ lių (88,2 pro­c. – ber­niu­kų, 93,5 pro­c. – mer­gai­čių). Ki­to­se ša­ly­se šis skai­čius sie­kia 78,6 pro­c. Bent kar­tą bu­vo gir­ti 57,9 pro­c. ap­klaus­tų uos­ta­mies­ čio moks­lei­vių. Pak­laus­ti, kur gir­tau­ja, 36 pro­c. at­sa­kė, kad ki­tų drau­gų na­muo­se, 20 pro­c. tei­ gė al­ko­ho­lį var­to­jan­tys klu­buo­se ar ba­ruo­se. Ty­ ri­mas at­sklei­dė, kad dau­gu­ma ap­klaus­tų uos­ta­

NAR­KO­TI­KAI. Bent kar­tą ma­ri­hua­nos yra

ban­dę 26,8 pro­c. ap­klaus­tų Klai­pė­dos 15–16 me­tų moks­lei­vių (31,6 pro­c. ber­niu­kų, 22,1 pro­c. mer­gai­čių). Ki­to­se ty­ri­me da­ly­va­vu­sio­se ša­ly­se šis skai­čius sie­kia 19,5 pro­c. 14 pro­c. Klai­pė­dos mies­to paaug­lių tei­gė pir­mą kar­tą ma­ri­hua­nos pa­ban­dę bū­da­mi 14 me­tų. Am­fe­ta­mi­no yra ban­ dę 3,2 pro­c., eks­ta­zio – 2,4 pro­c., uos­to­mų­jų nar­

ko­ti­kų, pa­vyz­džiui, ko­kai­no – 4,3 pro­c. ap­klaus­ tų moks­lei­vių. SPOR­TAS, MO­KYK­LA. Dau­giau kaip pu­sė ap­klaus­tų moks­lei­vių (t.y. 56 pro­c.) pri­si­pa­ži­no be­veik nie­ka­da ne­spor­tuo­jan­tys. Kas de­šim­tas kas­dien rū­kan­tis paaug­lys tei­gė, kad mo­kyk­lo­ je be­veik vi­sa­da jau­čia­si blo­gai. Tik 19 pro­c. vai­ kų pri­si­pa­ži­no, kad jų tė­vai ži­no, su kuo jų at­ža­ los lei­džia va­ka­rus. 43 pro­c. kiek­vie­ną die­ną rū­ kan­čių vai­kų tei­gė, jog jų tė­vai la­bai ma­žai ži­no, su kuo jie lei­džia va­ka­rus.

10

antradienis, SPALIO 22, 2013

rubrika sveikata

Oro gai­vik­liai: gai­vi­na ar ter­šia? Oro tar­ša – ne tik dul­kės, kie­to­sios da­ le­lės, žie­da­dul­kės, au­to­mo­bi­lių iš­me­ ta­mo­sios du­jos. Tai ir įvai­ri kos­me­ti­ka bei blo­gas kva­pas.

Ae­ro­zo­liai

Ae­ro­zo­liai la­bai grei­tai ga­ruo­ja ir pa­ sklin­da po pa­tal­pą dėl juo­se esan­čių la­k ių­jų me­d žia­g ų. Tai ga­li bū­ti bu­ta­ nas, izo­bu­ta­nas ar pro­pa­nas, ku­r ių di­de­lė kon­cent­ra­ci­ja vei­k ia cent­r i­ nę ner­v ų sis­te­mą. Iš­purkš­tos smul­k ios gai­v ik­l io da­le­ lės yra leng­vai įkve­pia­mos į plau­ čius. Jos taip pat leng­vai už­si­l ieps­ no­ja. Po ku­rio lai­ko tos da­le­lės nu­sė­ da ant grin­dų, ki­l i­mų, bal­dų, nuo jų pa­ten­ka ant žmo­gaus ran­k ų, o per jas – į or­ga­niz­mą. Aler­g iš­k iems, ser­gan­t iems lė­t i­nė­ mis plau­čių li­go­mis (bron­chi­tu, ast­ ma) žmo­nėms, ma­ž iems vai­kams ae­ro­zo­lio kva­pas ga­li su­kel­ti stip­rią reak­ci­ją – ko­su­l į, du­su­l į ar net ast­ mos prie­puo­l į.

Jus­tė Ki­bu­ry­tė

Daž­nai blo­gą kva­pą mes ban­do­me mas­kuo­ti įvai­riais gai­vik­liais, smil­ ka­lais, ete­ri­niais alie­jais, ku­rių pa­ si­rin­ki­mas šiuo me­tu di­džiu­lis. Oro gai­vik­lius nau­do­ja­me vi­sur: gy­ve­na­muo­siuo­se kam­ba­riuo­se, biu­ruo­se, vieš­bu­čiuo­se, vo­nio­se, tua­le­tuo­se, au­to­mo­bi­liuo­se. Re­ tas ku­ris su­si­mąs­to, ar jie ne­ken­ kia mū­sų svei­ka­tai. „Oro gai­vik­liai ir yra vie­nas iš mū­sų gy­ve­na­mą­ją ap­lin­ką ter­šian­ čių veiks­nių“, – tvir­ti­na Svei­ka­tos mo­ky­mo ir li­gų pre­ven­ci­jos cent­ ro Ap­lin­kos svei­ka­tos sky­riaus vi­ suo­me­nės svei­ka­tos ad­mi­nist­ra­to­ rė Vik­to­ri­ja Bu­zy­tė. Purš­kia­mi ae­ro­zo­liai, ply­te­lės, mui­las, la­pe­liai, žva­kės, smil­ka­ lai, į elekt­ros tink­lą jun­gia­mi kva­ pą sklei­džian­tys prie­tai­sai – tai vis va­di­na­mie­ji oro gai­vik­liai. Jie ga­ li skleis­ti įvai­riau­sių uo­gų, vai­sių, gė­lių, me­džių, net miš­ko po lie­taus ar net van­de­ny­no kva­pą.

Jaut­res­ni žmo­nės tai jau­čia – pri­kvė­pin­ to­se pa­tal­po­se pra­ de­da dus­ti, pra­stai jaus­tis, jiems pra­si­ de­da aler­gi­ja.

Smil­ka­lai

De­g i­nant smil­ka­lus į orą pa­ten­ka daug smul­kių da­le­lių, ku­rios leng­vai įkve­pia­mos ir ga­li su­dir­g in­ti kvė­pa­ vi­mo ta­kus. Ke­le­tas ty­r i­mų pa­ro­dė, kad smil­ka­ lų dū­mai ga­l i su­kel­t i vė­ž i­n ius su­si­ rgi­mus, ast­mą, kon­tak­ti­nį der­ma­ti­tą. To­k io­je ap­lin­ko­je gy­ve­nan­tys kū­di­ kiai daž­niau ser­ga leu­ke­mi­ja. De­gant smil­ka­lams į ap­lin­ką iš­si­ski­ ria ir ki­tų pa­vo­jin­g ų me­d žia­g ų: ben­ ze­no, kva­pių­jų me­džia­gų (pvz., mus­ ku­so jun­g i­nių), po­li­cik­li­nių aro­ma­ti­ nių ang­lia­van­de­ni­lių (PAA). PAA yra vie­nas daž­niau­sių oro ter­ša­lų, su­si­ da­ran­čių de­g i­nant du­jas ir dy­ze­l i­ nį ku­rą.

Nes­vei­ka: 95 pro­c. oro gai­vik­lių kva­pių­jų me­džia­gų yra sin­te­ti­nės, ga­mi­na­m os iš naf­tos.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Pa­ta­ri­mai Nau­do­ki­te kuo ma­žiau pri­kvė­pin­

tų pro­duk­tų – žva­kių, oro gai­vik­lių ir ki­tų bui­ti­nių prie­mo­nių. Rin­ki­tės žva­ kes iš bi­čių vaš­ko.

kam­ba­ri­nius au­ga­lus (dau­ge­lis jų ne tik su­nau­do­ja ang­lies diok­si­dą, bet ir kai ku­rias la­kią­sias or­ga­ni­nes me­džia­ gas, be to, tai yra na­tū­ra­li prie­mo­nė nuo vabz­džių).

Kuo daž­niau ati­da­ry­ki­te lan­gus ir

iš­vė­din­ki­te pa­tal­pas.

Nau­do­ki­te na­tū­ra­lias kva­pų nai­ki­

yra na­tū­ra­lių kva­pių­jų me­džia­gų, o ne sin­te­ti­nių.

ni­mo prie­mo­nes, pa­vyz­džiui, pa­sta­ ty­ki­te in­dą su so­da, ac­tu, mi­ši­niu iš na­tū­ra­lių aro­ma­ti­nių sau­sų la­pe­lių ar žied­la­pių.

Ven­ki­te smil­ka­lų, ypač ma­žo­se,

Pa­ša­lin­ki­te blo­go kva­po šal­ti­nį – iš­

už­da­ro­se, blo­gai vė­di­na­mo­se pa­tal­ po­se.

mes­ki­te su­ge­du­sį mais­tą, re­gu­lia­riai iš­neš­ki­te šiukš­les ir kt.

Įsi­ren­ki­te ge­rą iš­trau­kia­mą­ją vė­di­

Nau­do­ki­te na­tū­ra­lius ete­ri­nius alie­

ni­mo sis­te­mą.

jus, ku­rie iš­gau­na­mi iš gė­lių ar ki­tų au­ ga­lų. Už­la­šin­ki­te po­rą to­kio alie­jaus la­ še­lių ant med­vil­ni­nio au­di­nio ir pa­dė­

Rin­ki­tės ga­mi­nius, ku­rių su­dė­ty­je

„Bet juk vi­si tie kva­pai tė­ra ap­ gau­lė ir iliu­zi­ja! Juo­se nė­ra nė la­ šo na­tū­ra­lios cit­ri­nos sul­čių la­šo ar ro­žės la­pe­lio. Jaut­res­ni žmo­nės tai jau­čia – pri­kvė­pin­to­se pa­tal­ po­se pra­de­da dus­ti, pra­stai jaus­tis, jiems pra­si­de­da aler­gi­ja“, – pa­ste­ bi V.Bu­zy­tė. Pap­ras­tai oro gai­vik­liai kve­pia dėl jų su­dė­ty­je esan­čių la­kių kva­pių­jų me­džia­gų. 95 pro­c. jų yra sin­te­ti­ nės, ga­mi­na­mos iš naf­tos. „Tai ben­ze­no jun­gi­niai, al­de­hi­ dai ar ki­tos tok­si­nės ir jaut­ri­nan­ čios me­džia­gos, ga­lin­čios su­kel­ti cent­ri­nės ner­vų sis­te­mos su­tri­ki­ mus, vė­ži­nius su­si­rgi­mus, ap­si­gi­ mi­mus, aler­gi­ją. Kva­pio­sios me­ džia­gos pa­pras­tai yra iš­tir­pi­na­mos eti­lo ar izop­ro­pi­lo al­ko­ho­ly­je. To­ kie jun­gi­niai ga­li su­kel­ti nuo­var­ gį, dir­gin­ti akis, kvė­pa­vi­mo ta­kus, slo­pin­ti cent­ri­nę ner­vų sis­te­mą. Izop­ro­pi­lo al­ko­ho­lis ke­pe­ny­se virs­ ta ace­to­nu, ku­ris stip­riai slo­pi­na ir pa­žei­džia cent­ri­nę ner­vų sis­te­mą“, – kons­ta­tuo­ja vi­suo­me­nės svei­ka­ tos spe­cia­lis­tė. Pap­ras­tai mi­ši­niai iš na­tū­ra­lių au­ga­lų yra ga­na sau­gūs. Par­duo­ tu­vė­se par­duo­da­muo­se mi­ši­niuo­ se daž­nai bū­na pri­dė­ta sin­te­ti­nių kva­pių­jų me­džia­gų ar da­žų.

Oro gai­vik­lių rū­šys ir po­vei­kis

Pa­mer­ki­te švie­žių gė­lių, au­gin­ki­te

ki­te no­ri­mo­je vie­to­je. Tai pa­keis oro gai­vik­lius ar kve­pian­čią­sias žva­kes. Kai ku­rios na­tū­ra­lios kva­pio­sios

me­džia­gos taip pat ga­li su­dir­gin­ti odą ar kvė­pa­vi­mo ta­kus, pa­vyz­džiui, ci­na­mo­no žie­ve­lių, gvaz­di­kė­lių, pan­ ko­lių, ber­ga­mo­čių, me­det­kų, kmy­nų, rū­tų, pa­čio­lių, ver­be­nų alie­jus, cit­ru­si­ nių au­ga­lų alie­jai ar ekst­rak­tai ir kt.

mes­ti ant vos ru­se­nan­čių ang­lių, jei tu­ri­te ži­di­nį, ar­ba po vie­ną ar­ba­ti­nį šaukš­te­lį ber­ti į smil­ky­mo du­be­nė­lį. De­zin­fe­kuo­ja­mie­ji mi­ši­niai. Pus­va­

lan­dį ant silp­nos lieps­nos už­deng­ ta­me puo­de van­de­ny­je pa­vi­rin­ki­te žiups­ne­lį roz­ma­ri­nų, čiob­re­lių, rau­ do­nų­jų mo­nar­dų ar ša­la­vi­jų. Po to nu­ koš­ki­te ir skys­čiu iš­trin­ki­te kriauk­les, klo­ze­tus ir pan.

va­lan­džiui pri­trauk­ti. Už­pi­lą per­koš­ti per sie­te­lį ir su­pil­ti į vo­nią.

Mū­sų se­no­liai bal­dus iš­trin­da­vo

pan­ko­liai, le­van­dos, cit­ri­ni­nės ver­be­ nos, gels­vės, mė­tos, roz­ma­ri­nai, ša­la­ vi­jai, čiob­re­liai. Nuo­var­gį ša­li­na lau­ra­me­džiai, rau­

Rū­ka­lų, pe­lė­sių ar su­ge­du­sio mais­

do­no­sios mo­nar­dos, pe­ly­nai, roz­ma­ ri­nai.

to kva­pus se­no­liai nai­kin­da­vo ke­taus kep­tu­vė­je tru­pu­tį pa­kai­ti­nę roz­ma­ri­ nų, čiob­re­lių ar­ba mal­tų gvaz­di­kė­lių. Kai žo­lės im­da­vo rūk­ti, nu­kel­tą nuo ug­nies kep­tu­vę nu­neš­da­vo ten, kur ne­ma­lo­nus kva­pas jau­čia­mas stip­ riau­siai – po ke­lių mi­nu­čių jis iš­nyk­ da­vo.

An­ti­sep­ti­niu po­vei­kiu pa­si­žy­mi le­ Žo­le­lių vo­nios. Pa­ruoš­ti už­pi­lą vo­

van­dos, mė­tos, čiob­re­liai, ha­ma­me­liai.

niai ne­sun­ku – te­rei­kia 50 g džio­vin­ tų ar 100 g švie­žių žo­lių už­pil­ti pu­se lit­ro ver­dan­čio van­dens ir pa­lik­ti pus­

Ner­vus ir odą ra­mi­na ra­mu­nė­lės ir

juo­duo­gių šei­va­me­džių žie­dai.

De­g i­nant kva­pią­sias pa­ra­fi ­n i­nes ar ge­l io žva­kes, į ap­l in­ką ga­l i iš­si­skir­t i ace­tal­de­hi­do, for­mal­de­hi­do ir naf­ta­ le­no, ku­rie ga­li su­kel­ti neu­ro­lo­gi­nius ir vė­ž i­nius su­si­rgi­mus. De­gant žva­kėms, su­si­da­ro suo­džiai. Suo­d žiuo­se dau­g iau­sia yra ang­lies, ta­čiau ga­l i bū­t i ir fta­la­t ų bei or­ga­n i­ nių la­k ių­jų jun­g i­n ių, pvz., ben­ze­no, to­lue­no. Jie nu­sė­da ant grin­dų, ki­l i­ mų, ypač ant elekt­ros prie­tai­sų. Suo­ džiai ga­li pa­tek­t i į vai­k ų virš­k i­ni­mo sis­te­mą, nes vai­kai lie­čia šiuos pa­vir­ šius ran­ko­mis ir vė­liau ki­ša ran­ku­tes į bur­ną. Įk­vė­pus suo­d žių, jie nu­sė­da plau­čiuo­se, kvė­pa­v i­mo ta­k uo­se ir ga­li už­k imš­ti al­veo­les. Tai pa­ka­bi­na­m i kva­pūs įvai­r ių for­ mų la­pe­l iai, į elekt­ros tink­lą jun­g ia­ mi ar prie ven­ti­lia­to­rių ka­bi­na­mi gai­ vik­liai, į klo­ze­tus de­da­mi mui­liu­kai, skys­t ie­ji gai­vik­liai.

smul­kin­tais me­li­sų, ver­be­nų, mai­rū­ nų, mė­tų ar ki­tų žo­le­lių la­pais. Iš le­ van­dų ša­ke­lių su­pin­da­vo vai­ni­kus ir juos įkom­po­nuo­da­vo į sau­sas puokš­ tes ar pri­kimš­da­vo de­ko­ra­ty­vi­nes pa­ gal­vė­les ada­toms įsmeig­ti.

Sti­mu­liuo­ja ba­zi­li­kai, lau­ra­me­džiai,

Kva­pio­sios žva­kės

Ki­ti oro gai­vik­liai

Be ža­los svei­ka­tai Na­mi­niai smil­ka­lai. Jų ga­li­ma už­

Iš­ty­rus orą šven­tyk­lo­je, ku­rio­je nuo­ lat de­g i­na­m i smil­ka­lai, paaiš­kė­jo, kad jo­je PAA kon­cent­ra­ci­ja net 19 kar­tų di­des­nė nei lau­ke. Šven­tyk­lo­ je PAA bu­vo dau­g iau ne­gu ne­to­lie­se esan­čio­je ypač jud­rio­je san­kry­žo­je. PAA ga­li su­kel­ti vė­ži­nius su­si­rgi­mus, trik­dy­ti kū­di­k ių vys­ty­mą­si.

Šiuo­se gai­v ik­l iuo­se yra for­mal­de­ hi­do, van­de­ny­j e tir­pių sin­te­t i­n ių kva­pių­jų me­d žia­g ų, sin­te­t i­n ių da­ žų, emul­sik­l ių, or­ga­n i­n ių kva­pių­jų me­d žia­g ų (mus­k u­so jun­g i­n ių), fta­ la­t ų. Dau­ge­l is šių me­d žia­g ų yra la­ bai tok­siš­kos, ga­l i su­kel­t i vė­ž i­n ius su­si­rgi­mus, dir­g i­na odą ir kvė­pa­v i­ mo ta­k us. Vie­na pui­k iau­sių ete­ri­nių alie­jų sa­ vy­bių – ge­bė­ji­mas iš­gry­nin­ti orą, ku­ riuo kvė­puo­ja­me. Pask­li­dęs ore alie­ jus ma­ži­na dul­kių, bak­te­ri­jų, mik­ro­ bų kie­k į. Ma­lo­nus šių alie­jų kva­pas ne tik su­ku­ria ge­rą nuo­tai­ką, bet per kvė­pa­vi­mo sis­te­mą tei­gia­mai vei­kia ir žmo­gaus or­ga­niz­mą: ma­ž i­na ner­ vi­nę įtam­pą, stre­są, pa­de­da su­ma­ žin­ti gal­vos skaus­mus, at­pa­lai­duo­ja.

11

antradienis, SPALIO 22, 2013

sveikata Diag­no­zuos grei­čiau

Ko­vos su še­šė­liu

Pa­de­da su­si­lauk­ti

Moks­li­nin­kai tvir­ti­na, kad sku­ bus krau­jo ty­ri­mas, pa­de­dan­ tis nu­sta­ty­ti krau­jo už­krė­ti­mą, va­di­na­mą sep­siu, ga­lė­tų iš­gel­ bė­ti tūks­tan­čius gy­vy­bių. Lon­ do­no Ka­ra­liš­ka­ja­me ko­le­dže at­lik­ti pir­mie­ji ty­ri­mai ro­do, kad ši li­ga ga­li bū­ti diag­no­zuo­ ta per dvi va­lan­das at­li­kus pa­ pras­tą krau­jo ty­ri­mą.

Nuo 2 iki 3 mlrd. li­tų – taip bu­vo įver­tin­ta svei­ka­tos ap­ sau­gos sis­te­mos da­lis, esan­ ti še­šė­ly­je. Val­džiai ke­lia ne­ri­ mą mo­kes­ti­nių prie­vo­lių ven­ gi­mas, ne­są­ži­nin­gas el­ge­sys ir ko­rup­ci­ja. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ir Vals­ty­bi­nė mo­ kes­čių ins­pek­ci­ja su­si­ta­rė kar­ tu spręs­ti šias pro­ble­mas.

Mie­go­ki­te 7 val. per pa­rą, mie­ go­ti ei­ki­te ir kel­ki­tės kiek­vie­ną die­ną tuo pa­čiu me­tu. Spe­cia­ lis­tai sa­ko, jog vai­ko su­si­lauk­ ti no­rin­čioms mo­te­rims tai pa­ da­ry­ti bū­tų leng­viau, jei­gu jos lai­ky­tų­si griež­to re­ži­mo. Mie­go va­lan­dų skai­čius le­mia hor­mo­ nų, „at­sa­kin­gų“ už vai­sin­gu­ mą, kie­kį or­ga­niz­me.

Per­ša­li­mo li­gos: ko­va ir pre­ven­ci­ja Įsi­bė­gė­jus šaltajam metų se­zo­nui, bū­ti­na ak­ty­viau rū­pin­tis sa­vo svei­ka­ta. Spe­cia­lis­tų įsi­ti­ki­ni­mu, tam, kad iš­veng­tu­me per­ša­li­mo li­gų, bū­ti­nas vi­sas komp­lek­sas pre­ven­ci­nių prie­mo­nių. Svar­biau­ sios jų – svei­ka mi­ty­ba, spor­tas ir ge­ra psi­chi­nė svei­ka­ta. Žie­mą mū­sų imu­ni­nė sis­te­ma, ri­ bo­jan­ti bak­te­ri­jų ir vi­ru­sų dau­gi­ ni­mą­si, su­si­lpnė­ja, to­dėl ser­ga­ma daž­niau. Or­ga­niz­mo imu­ni­te­tą rei­ kia stip­rin­ti nuo­lat var­to­jant įvai­ rias imu­ni­te­tą stip­ri­nan­čias prie­ mo­n es: svo­g ū­n us, čes­n a­k us, ežiuo­les, im­bie­ro šak­nis, vi­ta­mi­ nus, me­dų ir ki­ta. Pa­ta­ria­ma val­ gy­ti dau­giau vai­sių, dar­žo­vių, ki­tų vi­ta­mi­nų tu­rin­čių pro­duk­tų ir ger­ ti žo­le­lių ar­ba­tas. Iš­veng­ti per­ša­li­mo li­gų la­bai pa­ de­da or­ga­niz­mo grū­di­ni­mas. Nau­ din­ga kas­dien bent pus­va­lan­dį pa­ si­vaikš­čio­ti gry­na­me ore, dau­giau ju­dė­ti ar re­gu­lia­riai už­siim­ti ak­ty­ via fi­zi­ne veik­la. Grū­din­tis rei­kia vi­sus me­tus ir įvai­riais bū­dais. Spor­tas ir fi­zi­nis krū­vis la­bai iš­ju­di­na vi­są or­ga­niz­ mą, tei­gia­mai vei­kia šir­dies ir krau­ ja­gys­lių sis­te­mą, pa­de­da iš­veng­ti per­ša­li­mo li­gų. Per die­ną nors pus­va­lan­dį pra­ leis­ki­te gry­na­me ore. Gry­nas oras ra­mi­na ner­vų sis­te­mą, ap­rū­pi­na

or­ga­niz­mą rei­kia­mu de­guo­nies kie­ kiu, taip pat ir grū­di­na. Ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, jog žmo­nės, ku­rie kas­ dien re­gu­lia­riai mankš­ti­na­si (pvz., 30 min. grei­tas ėji­mas 4–5 kar­tus

Me­di­kų tei­gi­mu, ne­ bū­ti­na pa­keis­ti vi­sų sa­vo mi­ty­bos įpro­ čių, ta­čiau no­rė­da­ mi su­stip­rin­ti sa­vo or­ga­niz­mą, paį­vai­ rin­ki­te kas­die­nį val­ gio ra­cio­ną. per sa­vai­tę), be­veik per­pus re­čiau su­ser­ga kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­ nė­mis li­go­mis, su­stip­ri­na imu­ni­ te­tą ap­skri­tai ir iš­ven­gia dau­ge­lio įvai­rių su­si­rgi­mų. Jei no­ri­te pa­ge­rin­ti kvė­pa­vi­mo ta­kų veik­lą, pa­gar­din­ki­te sul­čių

kok­tei­lį tru­pu­čiu im­bie­ro. Įla­ši­nus ke­le­tą la­šų žu­vų tau­kų, or­ga­niz­mą ap­rū­pin­si­te A, E bei D gru­pės vi­ ta­mi­nais. Me­di­kų tei­gi­mu, ne­bū­ti­na pa­ keis­ti vi­sų sa­vo mi­ty­bos įpro­čių, ta­čiau no­rė­da­mi su­stip­rin­ti sa­ vo or­ga­niz­mą, paį­vai­rin­ki­te kas­ die­nį val­gio ra­cio­ną. Or­ga­niz­mas gaus dau­giau vi­ta­mi­no C, jei­gu sa­ vo įpras­tus pa­tie­ka­lus pa­gar­din­si­te to­kiais ža­lu­my­nais kaip pet­ra­žo­lės, pa­pri­kos ar kra­pai. Ret­kar­čiais val­gy­ki­te pa­tie­ka­lų iš jau­čių, kiau­lių ar viš­čiu­kų ke­pe­nų ir taip ap­rū­pin­si­te or­ga­niz­mą vi­ta­ mi­no A at­sar­go­mis. Kal­cio or­ga­niz­mas gaus, jei daž­ niau val­gy­si­te sū­rio. Ats­pa­ru­mą li­goms stip­ri­na ne tik mi­ne­ra­li­nės drus­kos, pvz., kal­cis, jo­das, ge­le­ žis, mag­nis, fos­fo­ras, nat­ris, bet ir van­duo. Gry­no van­dens, ku­rio ne­ ga­li at­sto­ti nei ka­va, ar­ba­ta ar sul­ tys, re­ko­men­duo­ja­ma iš­ger­ti apie 1,75–2 l. Pa­ren­gė Eve­li­na Zen­ku­tė

Pa­ta­ri­mai Daž­nai plau­ki­te ran­kas.

Vė­d in­k i­t e gy­v e­n a­m ą­s ias pa­t al­

Ali­nan­čios die­tos ir ne­tin­ka­ma mi­

Rin­ki­tės na­tū­ra­lų, o ne per­dirb­

pas.

tą mais­tą. Ven­ki­te rie­ba­lų, drus­kos, cuk­raus.

Al­ko­ho­lis.

Skir­ki­te lai­ko poil­siui.

Ta­ba­kas.

Pra­dė­ki­te mankš­tin­tis.

Per di­de­lis ar­ba per ma­žas fi­zi­nis

Ven­ki­te stre­so ir įtemp­tų si­tua­ci­jų.

ak­ty­vu­mas.

Ger­ki­te daug skys­čių, ypač jei tu­ri­

Įtam­pa ir stre­sas.

ty­ba. Imu­ni­te­tą stip­ri­na Čes­na­kai ir svo­gū­nai. Gra­na­tai. Pis­ta­ci­jos. Žu­vis. Me­dus.

te tem­pe­ra­tū­ros.

Nuo­var­gis.

Cit­ri­nos

Imu­ni­te­to prie­šai

Re­cep­tas: me­dus, im­bie­ras ir karš­ta ar­ba­ta – pui­ki prie­mo­nė ko­vo­ti su

per­ša­li­mu ar stip­rin­ti imu­ni­te­tą.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Moks­lei­vių svai­gi­ni­ma­sis ver­čia su­ne­rim­ti „Pa­vyz­džiui, 1998 m. 9 at­lik­tas ty­ri­mas pa­ro­dė, kad bent kar­tą ma­ri­hua­nos ban­dė 17 pro­c. ap­klaus­tų paaug­lių, o 2013 m. ty­ri­mas at­sklei­dė, kad da­bar šis skai­čius sie­kia vos 3 pro­c.“, – tei­ gė J.Sig­fus­so­nas. Pre­ven­ci­ja – bū­ti­na

Jam ant­ri­no ir ko­le­gė iš Šve­di­ jos, AD­PY pro­jek­to koor­di­na­to­ rė Mia Sun­de­lin. Pa­sak jos, to­ kius re­zul­ta­tus at­sklei­dęs ty­ri­mas duo­da rim­tą sig­na­lą šiuos pro­ce­ sus stab­dy­ti po­li­ti­niu ly­giu. „Yra daug bū­dų ko­vo­ti su gir­ta­vi­mu –

nuo al­ko­ho­lio rek­la­mos drau­di­mo iki pre­ky­bos al­ko­ho­liu lai­ko ri­bo­ji­ mo. Ta­čiau, kal­bant apie paaug­lių svai­gi­ni­mo­si įpro­čius, ver­tė­tų at­ si­žvelg­ti, koks yra suau­gu­sių­jų pa­ vyz­dys, kiek jie lai­ko pra­lei­džia su vai­kais, ar ski­ria jiems pa­kan­ka­ mai dė­me­sio“, – kal­bė­jo M.Sun­ de­lin. ECAD ty­ri­mo prin­ci­pas bu­vo vyk­do­mas pro­jek­te „Al­co­hol and Drug Pre­ven­tion among Youth (AD­PY) in Bal­tic Sea re­gion com­ mu­ni­ties“. Lie­tu­vo­je, Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je, Is­lan­di­jo­je, Ru­mu­ni­jo­je, Ser­bi­jo­je, Fa­re­rų sa­lo­se. Iš vi­so bu­

vo ap­klaus­ta 14 759 paaug­liai (7152 ber­niu­kai, 7607 mer­gai­tės). At­sa­kin­gi tė­vai

Klai­pė­dos mies­to vi­suo­me­nės svei­ ka­tos biu­ro spe­cia­lis­tės Vik­to­ri­jos Rič­ku­tės įsi­ti­ki­ni­mu, la­biau­siai vai­ko ar paaug­lio ver­ty­bes, po­žiū­rį į pa­sau­lį for­muo­ja ar­ti­miau­sia jo ap­lin­ka. „Daž­niau­siai moks­lei­viai įpro­ čius, su­vo­ki­mą apie pa­sau­lį at­si­ne­ ša iš šei­mos. To­dėl pir­miau­sia tė­vai tu­rė­tų kal­bė­ti apie ža­lin­gus įpro­ čius ir jų ke­lia­mą grės­mę. Ma­nau, kad sa­vo at­ža­lo­mis be­si­rū­pi­nan­tys suau­gu­sie­ji pri­va­lo ne tik švies­

ti sa­vo vai­kus, bet ir pa­tys ak­ty­viai vie­ny­tis į gru­pes ir ak­ty­viai ko­vo­ ti su paaug­lių svai­gi­ni­mo­si pro­ble­ ma“, – kal­bė­jo spe­cia­lis­tė. Anot jos, fak­tas, jog ne­pil­na­me­čiai la­bai anks­ti pra­de­da rū­ky­ti, iš­ban­do al­ko­ho­lį ar nar­ko­ti­kus, ver­čia gal­vo­ti apie ak­ty­ves­nes ko­vos prie­mo­nes. „Lie­tu­vo­je šiai ak­tua­liai pro­ble­ mai spręs­ti dar nė­ra ski­ria­ma pa­ kan­ka­mai pi­ni­gų, ku­rie rei­ka­lin­ gi pre­ven­ci­nėms pro­gra­moms ir švie­ti­mui. Tik to­kio­mis prie­mo­ nė­mis ga­li­me už­kirs­ti ke­lią, jei no­ ri­me, kad uos­ta­mies­čio vai­kai aug­ tų svei­ki“, – sa­kė V.Rič­ku­tė.

Klai­pė­dos mies­to vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro spe­cia­lis­tės tei­gi­ mu, Is­lan­di­jos pa­vyz­dys ro­do, kad tei­gia­mų re­zul­ta­tų pa­siek­ti įma­ no­ma.

39

– tiek pro­c. ap­klaus­tų paaug­lių tei­gė, kad dau­ gu­ma jų drau­gų rū­ko.

12

AntrADIENIS, spalio 22, 2013

pasaulis Spro­gi­mas ­ au­to­bu­se

Ver­tin­ti ­ ne­si­ry­žo

Pa­reiškė ­ pro­testą

Ru­si­jos piet­va­ka­ri­nia­me Vol­ gog­ra­do mies­te va­kar drioks­ telėjęs spro­gi­mas vie­šo­jo trans­por­to au­to­bu­se nu­si­nešė ma­žiau­siai še­šių žmo­nių gy­ vybę. Teisė­sau­gos pa­reigū­nai pra­nešė, kad sprogs­tamąjį už­ taisą de­to­na­vo mir­ti­ninkė, ki­ lu­si iš Da­ges­ta­no ir su­si­ju­si su Šiaurės Kau­ka­zo ko­vo­to­jais.

Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­ mas va­kar pa­skelbė ne­ga­lin­ tis ver­tin­ti Ru­si­jos pa­stangų ti­riant Ka­tynės žu­dy­nes, per ku­rias So­vietų Sąjun­gos NKVD su­šaudė dau­giau nei 20 tūkst. į ne­laisvę pa­te­ku­ sių Len­ki­jos ka­riš­kių, nes šis klau­si­mas per­žen­gia jo kom­ pe­ten­ciją.

Prancū­zi­ja išk­vietė JAV am­ ba­sa­do­rių ir pa­reiškė pro­ testą dėl laik­raš­čio „Le Mon­ de“ pra­ne­ši­mo apie JAV žval­ gy­bos vyk­dytą di­de­lio mas­to šni­pinė­jimą Prancū­zi­jos pi­lie­ čių at­žvil­giu bei mi­li­jonų te­le­ fo­ni­nių po­kal­bių klau­symą­si – ir ei­li­nių pi­lie­čių, ir aukštų pa­ reigūnų bei vers­li­ninkų.

Švie­siap­lau­kio an­ge­lo pa­slap­tis Či­go­nai gro­bia vai­ kus ir ver­čia juos el­ ge­tau­ti – toks mi­tas at­gi­jo Grai­ki­jo­je po to, kai vie­no­je romų šei­mo­je bu­vo ras­ta švie­siap­laukė mėly­ nakė ke­tur­metė.

„Mes įtarė­me, kad mūsų kūdi­kis pa­te­ko į pre­kei­vių žmonė­mis ran­ kas“, – Grai­ki­jos ži­niask­lai­dai sakė duk­ros kūno taip ir ne­pa­matęs tė­ vas. Kaip ir Ma­ria, šios po­ros vai­ kas gimė 2009 m., o Skan­di­na­vi­ jo­je gi­mi­nių tu­rin­tis tėvas tei­gia, kad mer­gaitė tu­ri jo šei­mos bruo­ žų. Vėliau šiai po­rai gimęs ber­niu­ kas taip pat tu­ri mėlynas akis.

Ginklų ir nar­ko­tikų ieš­koję pa­reigū­nai at­kreipė dėmesį, kad blyš­kios odos ir mėlynų akių mer­gaitė vi­siš­kai ne­pa­na­ši į tėvus.

Įtar­ti­ni do­ku­men­tai

Grai­ki­jo­je romų po­ra va­kar sto­jo prie­š teismą dėl galbūt pa­grob­tos ket­ve­rių metų mer­gaitės, ku­ri bu­vo pra­min­ta švie­siap­lau­kiu an­ge­lu ir ku­riai at­si­ra­dus pa­reigū­nai su­laukė tūkstan­čių skam­bu­čių iš tėvų. Švie­siap­laukę, mėlynakę mer­gaitę var­du Ma­ria po­li­ci­nin­kai tre­čia­dienį su­ra­do sto­vyk­lo­je ša­lies cent­ri­nia­me re­gio­ne esan­čia­me Far­sa­los mies­te, o ją au­gi­nu­si romų po­ra bu­vo areš­ tuo­ta, kai DNR tes­tai pa­rodė, kad tie žmonės nėra vai­ko tėvai. Rei­das romų sto­vyk­lo­je bu­vo su­reng­tas dėl įta­rimų, kad jos gy­ ven­to­jai ver­čia­si kri­mi­na­li­ne veik­ la. Ginklų ir nar­ko­tikų ieš­koję pa­ reigū­nai at­kreipė dėmesį, kad blyš­kios odos ir mėlynų akių mer­ gaitė vi­siš­kai ne­pa­na­ši į ta­ria­mus tėvus, o vėliau šių do­ku­men­tuo­se ra­do ir dau­giau nea­ti­ti­kimų. Įta­ria­ma po­ra turė­jo dau­giau nei de­šim­ties vaikų re­gist­ra­ci­jos do­ku­ men­tus iš skir­tingų Grai­ki­jos šei­ mos re­gistrų. Šie do­ku­men­tai ro­do, kad mo­te­ris per de­šimt mėne­sių pa­gimdė še­šis vai­kus.

Vil­ties spin­du­lys

Paieš­ka: Grai­ki­jos po­li­ci­ja kreipė­si tarp­tau­tinės pa­gal­bos, nes to­kios iš­vaiz­dos mer­gaitė, jų ma­ny­mu, ga­li

būti ki­lu­si iš Šiaurės ar­ba Rytų Eu­ro­pos.

„Reu­ters“ nuo­tr.

„Ne­bu­vo jo­kio pa­gro­bi­mo, jo­ kio api­plėši­mo, jo­kios pre­ky­bos žmonė­mis“, – tvir­ti­no jos ko­le­ga Kons­tan­ti­nas Kat­sa­vas, ku­ris taip pat at­sto­vau­ja 40 metų mo­te­riai ir jos 39 metų vy­rui. „Jie to vai­ko ne­ pir­ko“, – pri­dūrė tei­si­nin­kas, nors pri­pa­ži­no, kad įvai­ki­ni­mo pro­ cedū­ra ne­bu­vo at­lik­ta teisė­tai.

lia­vo po Grai­kiją ir vertė­si lai­ki­nais dar­bais, ir jie kar­tais čia ap­si­sto­da­ vo. Pas­kui jie pa­li­ko mer­gaitę au­ gin­ti vie­nai šei­mai. Šei­ma au­gi­no ją kaip sa­vo vaiką, o tėvas at­va­žiuo­ da­vo kart­kartė­mis jos ap­lan­ky­ti. Pas­tarąjį kartą jis buvo at­va­žia­vęs prie­š pen­kias die­nas, jau po areš­ tų. Vi­si ro­mai jam pa­tarė nuei­ti ir paaiš­kin­ti po­li­ci­jai, kad mer­gaitė yra jo duk­ra, bet jis din­go.“ Dar ki­to­kia ver­si­ja gimė, kai į po­ li­ciją kreipė­si vie­na Sa­lo­nikų šei­ ma, įta­rian­ti, kad Ma­ria ga­li būti jų duk­ra. Šios po­ros kūdi­kiui bu­vo kons­ta­tuo­ta mir­tis iš kar­to po gi­ mi­mo, bet vėliau bu­vo at­lik­ta eks­ hu­ma­ci­ja ir kūne­lio kars­te ne­bu­ vo ras­ta.

„Jie to vai­ko ne­pir­ko“

Nors po­li­ci­ja ma­no, kad Ma­ria galė­jo būti pa­grob­ta ką tik gi­mu­si, minė­ ta či­gonų po­ra tei­gia, jog vaiką jiems ati­davė bio­lo­ginė mo­ti­na, ne­galė­ju­ si jo au­gin­ti. So­cia­li­nių tar­nybų dar­ buo­to­jai įta­ria, kad mer­gaitė galė­jo būti ver­čia­ma pra­šy­ti iš­mal­dos ar ne­tgi sek­sua­liai iš­nau­do­ja­ma. Graikų po­li­ci­nin­kai no­ri ap­klaus­ ti po­ros įvar­dytą bio­lo­ginę mo­tiną, ku­ri, pa­sak romų ad­vo­katų, ne­tu­ri Grai­ki­jos pi­lie­tybės. „Kal­ba­me apie mo­terį, ku­ ri ne­galė­jo au­gin­ti šio vai­ko ir ku­ri 2009 m. ati­davė jį šiai po­rai per kaž­ko­kią tre­čiąją šalį tuo­jau po mer­ gaitės gi­mi­mo“, – sa­vait­galį sakė po­ros ad­vo­katė Ma­riet­ta Pa­lav­ra.

Tėvas pa­si­rodė ir din­go?

Far­sa­los romų aso­cia­ci­jos va­do­vas Ba­bis Di­mit­riou ti­ki­no, kad suim­ta po­ra su mer­gai­te elgė­si ge­riau nei su sa­vo bio­lo­gi­niais vai­kais ir kad Ma­ria my­li „tėvus“. B.Di­mit­riou taip pat nu­rodė, kad mer­gaitės tėvai yra bul­ga­rai: „Bu­vo bul­ga­ras vy­ras su žmo­na, ku­rie ke­

Kol graikų šei­ma lau­kia DNR ty­ri­mo re­zul­tatų, Ma­ria rūpi­na­si lab­da­ros fon­das „Smi­le of the Child“. Jo at­ sto­vai nu­rodė su­laukę dau­giau kaip 8 tūkst. skam­bu­čių dėl Ma­rios. „Tai dau­giau­sia tėvai, ku­rių vai­kai din­go ir ku­rie ma­no, kad Ma­ria tu­ri daug pa­na­šumų į juos“, – va­kar dien­raš­ čiui „Ta Nea“ sakė or­ga­ni­za­ci­jos va­ do­vas Kos­tas Gia­no­pu­las. Po­li­ci­ja sakė, kad pra­šys In­ter­ po­lo pa­gal­bos mer­gaitės ta­pa­ty­bei nu­sta­ty­ti. Šis at­ve­jis reiš­kia vil­ties spin­dulėlį tėvams, ku­rių vai­kai yra dingę, tarp jų – britų mer­gaitės Ma­de­lei­ne McCann šei­mai. 2007 m. Por­tu­ga­li­jo­je din­gu­sios trejų metų mer­gaitės tėvų at­sto­ vas pra­nešė, kad ši is­to­ri­ja su­teikė jiems vil­ties, jog ir jų duk­ra vieną dieną bus ras­ta gy­va. Vil­tis įsi­žiebė ir britų Need­hamų šei­mai iš Še­fil­do, pra­ra­du­siai 21 mėne­sių sūnų Beną per ato­sto­gas Grai­ki­jos Ko­so sa­lo­je 1991-ai­siais. BNS, BBC, „The Dai­ly Te­leg­raph“ inf.

Ne­ma­lo­nu­mai ne­si­bai­gia ir grįžus į tėvynę Ne­nus­ta­ty­ti už­puo­li­kai Ko­so­ve sek­ ma­dienį už­puolė romų moks­leivę, ku­rios de­por­ta­vi­mas iš Prancū­zi­ jos su­kėlė prie­šta­ringų ver­ti­nimų, ir jos šeimą, ku­ri po de­por­ta­ci­jos gy­ve­na šio­je nuo Ser­bi­jos at­si­sky­ ru­sio­je ša­ly­je.

„Kai Dib­ra­ni šei­ma ėjo su vai­kais per Mit­ro­vicą, ją už­puolė ne­ži­no­ mi as­me­nys“, – sakė po­li­ci­jos pa­ reigū­nas, ne­norėjęs skelb­ti sa­vo pa­vardės. 15-metės Leo­n ar­d os mo­t i­ na Xhe­mai­li bu­vo su­muš­ta ir nu­ ga­ben­ta į li­go­ninę, o vai­kai, ku­rie

pa­tyrė traumą, pri­sta­ty­ti į po­li­ci­ jos nuo­vadą. Ki­tas po­li­ci­jos pa­reigū­nas žur­ na­lis­tams sakė, kad ke­tu­ri žmo­ nės bu­vo su­l ai­k y­t i dėl to in­c i­ den­to, kurį, kaip ro­d o pir­m inės iš­va­d os, galė­j o nu­l em­t i ko­k ie nors anks­tes­ni pri­vatūs ne­su­ta­ri­ mai. „In­ci­den­tas įvy­ko tarp dvie­ jų šeimų, Dib­ra­n i ir Bis­l i­m i, – sakė po­l i­c i­jos ka­p i­to­n as Ah­m e­ tas Gjos­ha. – Pa­si­rodė, kad po­ nas Bis­li­mi prie­š 25 me­tus bu­vo Xhe­mai­li Dib­ra­ni vy­ras, ir ma­no­ me, jog šis fak­tas išp­ro­vo­ka­vo tą in­ci­dentą.“

Šeš­ta­dienį Prancū­zi­jos pre­zi­den­ tas Fran­çois Hollande’as pa­si­ūlė Leo­nar­dai ga­li­mybę grįžti į Prancū­ ziją, ta­čiau be kitų šei­mos na­rių. F.Hollande’o pa­si­ūlymą mer­gi­na iš kar­to at­metė, o jos tėvas Re­sa­tas Dib­ra­ni sakė, kad šei­ma, ku­ri bu­vo de­por­tuo­ta spa­lio 9 d., ne­bus su­ skal­dy­ta ir bet ko­kio­mis prie­monė­ mis grįš į Prancū­ziją. Leo­nar­dos tėvai ir pen­ki bro­liai bei se­se­rys Prancū­zi­jo­je gy­ve­no ket­ve­rius me­tus, kol bu­vo svars­ to­mas jų prie­globs­čio pra­šy­mas. Šią va­sarą jis ga­liau­siai bu­vo at­ mes­tas.

Leo­nar­dos Dib­ra­ni de­por­ta­vi­mas su­kėlė triukšmą Prancū­zi­jo­je, nes ji bu­vo su­lai­ky­ta per mo­kyk­los eks­ kur­siją, ir moks­lei­viai išė­jo į gat­ ves rei­ka­lau­ti jos su­grąži­ni­mo bei vi­daus rei­kalų mi­nist­ro Ma­nue­lio Vall­so at­si­sta­ty­di­ni­mo. R.Dib­ra­ni pra­ėju­sią sa­vaitę ži­ niask­lai­dai sakė, kad gimė Ko­so­ve ir kad jo žmo­na bei pen­ki iš še­šių vai­ kų, tarp jų – Leo­nar­da, gimė Ita­li­jo­ je. Vy­ras sakė me­lavęs apie šei­mos šak­nis Ko­so­ve, kad turėtų dau­giau ga­li­my­bių gau­ti prie­globstį. Ofi­cia­laus ty­ri­mo re­zul­ta­tai, ku­rie Prancū­zi­jo­je bu­vo pa­skelb­ti

šeš­ta­dienį, ro­do, kad Dib­ra­ni de­ por­ta­vi­mas bu­vo teisė­tas, bet po­ li­ci­ja galė­jo jį įvyk­dy­ti la­biau ap­gal­ vo­tais me­to­dais. Per ty­rimą taip pat nu­sta­ty­ta, kad Leo­nar­da bei jos se­suo yra ap­ kal­ti­nu­sios tėvą smur­ta­vi­mu ir bu­ vo paim­tos Prancū­zi­jos so­cia­li­nių tar­nybų glo­bon, bet vėliau kal­ti­ni­ mus tėvui at­šaukė. Per­nai iš Prancū­zi­jos de­por­tuo­ ti 36 822 imig­ran­tai, tarp jų – daug romų. Šis skai­čius bu­vo be­veik 12 pro­c. di­des­nis, pa­ly­gin­ti su pa­dėti­ mi 2011 m. BNS inf.

13

antradienis, spalio 22, 2013

sportas

Minsko „drakonų“ įveikti nepavyko „Neptūno“ krepšininkai, Minske apmaudžiai vienu tašku – 90:91 pralaimėję „Cmoki-Minsk“ penketukui, patyrė antrąją nesėkmę Vieningosios lygos pirmenybėse. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pirmajame ture Kazio Maksvyčio auklėtiniai gavo ne mažiau skaudų antausį, kai namie po pratęsimo 86:96 pralaimėjo Mariupolio „Azovmaš“ ekipai iš Ukrainos. Širdį plėšantį pralaimėjimą vieno taško skirtumu uostamiesčio krepšininkai patyrė Europos taurės turnyre, praėjusį trečiadienį Suomijoje 62:63 nusileidę Loimos „Bisons“ klubui. Minsko komandos aistruoliai į varžybas rinkosi tikėdamiesi kraują stingdančios kovos, nes praėjusiame sezone Klaipėdoje „Neptūnas“ įveikė baltarusius po pratęsimo 110:106. Tačiau susitikimo pradžia nežadėjo atkaklios kovos. Šeimininkai, vadovaujami Donaldo Kairio, išsiveržė į priekį 7:0. Klaipėdiečiams

Rungtynių statistika „Cmoki-Minsk“ – „Neptūnas“ 91:90 (24:23, 23:15, 26:24, 18:28). B.Mirkovičius 27, K.Bensonas 21, D.Harperis 14/V.Vasylius 21, M.Mažeika 17, M.Runkauskas 16, V.Šarakauskas 9, E.Ulanovas 8, M.Girdžiūnas, A.Eitutavičius po 7, A.Smithas 5.

priartėjus, varžovai vėl nubėgdavo į priekį. Antrajame kėlinyje, po Mariaus Runkausko dvitaškio, lietuviams pavyko persverti rezultatą savo naudai 28:27. Nepaisant to, šeimininkai iki didžiosios pertraukos sugebėjo susikrauti 11 taškų persvarą – 47:36. Po pauzės „drakonai“ dar labiau nutolo – 52:38. 10–14 taškų skirtumas laikėsi iki 36-osios min., kai iniciatyvos ėmėsi Valdas Vasylius. Po

Pavojingas: klaipėdiečiai negalėjo sustabdyti 21 tašką pelniusio, daugiausia atšokusių kamuolių atkovoju-

sio Minsko komandos legionieriaus K.Bensono.

septynių jo ir dviejų Martyno Mažeikos taškų „Neptūnas“ priartėjo iki 81:83. Likus žaisti 10 sek. Klaipėdos penketukas atkovojo kamuolį ir per likusį laiką galėjo išplėšti pergalę. Užbaigti ataką buvo patikėta M.Mažeikai, tačiau kapitono šūvis buvo netaiklus.

Trofėjai: Klaipėdos „Shodan“ sportininkai namo grįžo itin turtingi.

Karatė atletams – olandų titulai Česlovas Kavarza Olandijoje vykusiame atvirame šios šalies kiokushin karatė čempionate puikiai pasirodė Klaipėdos „Shodan“ kovotojai.

Ilga kelionė nesutrukdė klaipėdiečiams pasiekti puikių rezultatų: iškovoti net 9 aukso, 4 sidabro ir 5 bronzos medaliai. „Buvo didelė konkurencija, nes atvyko nemažai pajėgių sportininkų, – sakė „Shodan“ komandos vadovas Lukas Kubilius. – Malonu, kad mūsų atletai daugiausia laimėjo aukso medalių.“ Po ilgos pertraukos suaugusiųjų varžybose jėgas vėl išbandė „Sho-

dan“ mokyklos instruktorė Asta Dauskurtė. Ji pusfinalyje po pratęsimo įveikė šeimininkų atstovę, o finale po atkaklios kovos ir net dviejų pratęsimų palaužė kitą lietuvę. L.Kubilius pasidžiaugė ir pačių jauniausiųjų dalyvių pasiekimais. Tarp 8-9 m. mergaičių rungtyniavusi Marija Sekunda efektyviai, pirma laiko, laimėjo visas ketverias varžybas ir tapo čempione. Sidabro medaliu pasipuošė Nedas Gvezdauskas, o bronzą iškovojo Martin Kumpis. Olandijos čempionatas kasmet sulaukia nemažai dalyvių. Šiais metais į vėjo malūnų valstybę susirinko apie 250 sportininkų iš devynių šalių.

Klaipėdiečiai – prizininkai Čempionai Tomas Šėmys, Lukas Bučys, Žygimantas Šniaukas, Sergejus Zemlianskis, Dominykas Muntrimas, Ričardas Drugeika, Maidas Tarvydas. Vicečempionai Vilius Lipnickas, Ugnė Pėlikytė, Gytis Ruzgys. Bronzos medalininkai Olegas Zemlianskis, Lijana Apanavičiūtė, Beatričė Vilkaitė, Neilas Valantinas.

Po rungtynių „Neptūno“ strategas K.Maksvytis buvo rūškanas: „Tai trečiosios rungtynės, kurias mes pralaimėjome per paskutiniąsias sekundes. Gerai, jei tokios nesėkmės grūdintų komandą, tačiau bijau, kad jos gali psichologiškai paveikti krepšininkus.“

„Cmoki-Minsk“ komandos nuotr.

Treneris teisinosi tuo, kad Minske „Neptūnas“ taikė naują gynybos sistemą, kuri dar nėra visiškai nušlifuota. Aimanuoti nėra kada, rytoj klaipėdiečiai savo arenoje 19 val. Europos taurės turnyro rungtynėse susirems su galinga turkų – Stambulo „Bešiktaš“ – ekipa.

19

antradienis, spalio 22, 2013

įvairenybės

Klaipėdiečių „Vožinyje“ šokdins šiauliečių „Vieversėlis“ Tradicinių šokių vakare ketvirtadienį Klaipėdos etnokultūros centre svečiuosis jaunieji folkloristai iš Šiaulių.

Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos folkloro ansamblis „Vieversėlis“ ir jo vadovas Arūnas Stankus – tradicinių šokių entuziastai. Spalio 24-ąją jie atvyks į Klaipėdos etnokultūros centrą. Jaunimo šokių „Vožinyje“ („vožinis“ – senas lietuvininkų žodis, reiškiantis jaunimo šokius, linksmybes) „Vieversėlis“ muzikuos, demonstruos ir mokys Šiaulių kraštui būdingų šokių, ratelių, dainų. Smagiai praleisti vakarą, pasišokti klaipėdiečius Etnokultūros centras kviečia kiekvieną ketvirtadienį 18 val. „Vožiniai“ yra nemokami. „Klaipėdos“ inf.

Folkloras: gimnazistų ansamblis „Vieversėlis“ ne tik pats atlieka Šiaulių kraštui būdingus tradicinius šokius, bet ir kitus jų pamoko.

kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Kazio Almeno knygą „Lietingos dienos“.

K.Almenas. „Lietingos dienos“. Žinomo rašytojo knyga apie sovietmečio Lietuvą aštuntojo dešimtmečio pradžioje: šalia istorinių ir politinių įvykių, sąlygojusių sovietinių piliečių gyvenimą, vyksta detektyvinės įtampos kupinas veiksmas vienoje Palangos viloje, kurioje atsidūręs milicijos leitenantas Donatas Vėbra žmogžudystės byloje tampa ir kaltinamuoju, ir kaltintoju. Veiksmas trunka nuo sekmadienio popietės iki ketvirtadienio. Be paliovos lyja, išskyrus trečiadienį. Lietus – kaip fonas jau primirštai sovietinei tikrovei, kuri knygoje atkurta itin vaizdingai ir tiksliai, gyvais nepakartojamų charakterinių tipų paveikslais, buities detalėmis ir leksika, paryškinta žemaitiškos šnektos, tarnybinio žargono, nevengiant ir šiukščių rusiškų keiksmažodžių.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Liuksemburgas antradienis – Parametras trečiadienis – Svetima mintis ketvirtadienis – Aviganis šuo penktadienis – Vimpelas Praėjusios savaitės laimėtoja – Liuda Ruseckienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, spalio 29 d.

Avinas (03 21–04 20). Seksis bendrauti su jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Bet jiems taip pat reikalinga jūsų parama. Nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu. Prisiimtus įsipareigojimus vėliau teks įvykdyti. Jautis (04 21–05 20). Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Slėpkite savo nuomones ir spėliones, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite bendrauti ir dalytis mintimis, tačiau pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ką pasakėte. Atminkite, kad geras pašnekovas gali tapti ištikimu draugu. Vėžys (06 22–07 22). Manysite, kad pasiekti ką nors reikšminga tiesiog neįmanoma. Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi. Bet ateis geresni laikai, o viskas, ką dabar darysite, pravers ateityje. Liūtas (07 23–08 23). Patirsite sunkumų bendraudamas. Jei pasitelksite į pagalbą savo darbštumą ir diplomatinius sugebėjimus, ši sudėtinga diena taps tikrai puiki. Mergelė (08 24–09 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Dažniau paklausykite savo intuicijos. Svarstyklės (09 24–10 23). Nepalanki diena spręsti svarbius klausimus, nes bus sunku teisingai pasirinkti. Būsite nepatenkintas savo darbu. Autoritetingas žmogus nepritars jūsų veiksmams ir sprendimams. Skorpionas (10 24–11 22). Mėgausitės gyvenimu, vertinsite savo padėtį. Kas nors gali pagirti jūsų subtilų skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu. Šaulys (11 23–12 21). Laukia svarbus susitikimas. Galimi emocionalūs pokalbiai. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers jūsų gebėjimas susitarti. Ožiaragis (12 22–01 20). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiktų jūsų tolesnį gyvenimą. Pasijusite atsiskyrę nuo savo draugų. Domėsitės visuomeniniu gyvenimu. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms. Vandenis (01 21–02 19). Viskas erzins ir pykdys. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galimybes. Žuvys (02 20–03 20). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Beveik viskas jums bus pasiekiama ir įmanoma. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite.

Orai

Šiandien vietomis gali truputį palyti, šils iki 6–10 laipsnių. Trečiadienį bus vėjuota, sausa ir šilta. Temperatūra naktį 5–8, dieną 12–15 laipsnių šilumos.

Šiandien, spalio 22 d.

+7

+9

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+7

Šiauliai

Klaipėda

+7

Panevėžys

+7

Utena

+7

8.21 18.18 9.57

295-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 70 dienų. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+9

Pasaulyje Atėnai +25 Berlynas +21 Brazilija +29 Briuselis +22 Dublinas +16 Kairas +28 Keiptaunas +20 Kopenhaga +15

kokteilis Pa­ga­liau iš­gir­do go­dą Dvi­ra­ti­nin­kas Mak­si­mas aną­dien ne­ ga­lė­jo pa­t i­kė­t i, ką ma­to. Dar­bi­n in­kai tvar­kė per dau­ge­lį me­tų nu­min­tą Tai­ kos pro­spek­to ša­l i­gat­v į nuo bu­vu­sio „Ait­va­ro“ Kau­no gat­vės link. 100 met­rų, o gal 150 met­rų ruo­že kan­ ki­no­si ir pės­tie­ji, ir dvi­ra­čiais va­ž iuo­ jan­tie­ji – ply­te­lės dėl ži­los se­nat­vės iš­ tru­pė­ju­sios, kai ku­r io­se vie­to­se – su­ kri­tu­sios. „Ir už tai ačiū, – sa­kė dvi­ra­ti­nin­kas, tu­ rė­da­mas ome­ny­je, kad bu­vo re­no­vuo­ tas ne vi­sas ša­li­gat­vis – tik kai ku­rios jo vie­tos. – Ne tik aš, bet ir ki­ti mi­nan­tie­ji bei ei­nan­tie­ji ga­lės bū­ti ra­mūs, kad ne­ su­si­žeis ko­jų ir liks svei­kais dan­ti­mis.“

Kaunas Londonas +17 Madridas +16 Maskva +3 Minskas +6 Niujorkas +17 Oslas +12 Paryžius +22 Pekinas +18

Praha +18 Ryga +6 Roma +24 Sidnėjus +31 Talinas +5 Tel Avivas +30 Tokijas +21 Varšuva +17

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+7

Alytus

4–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+8

+8

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+5

+9

+9

+9

6

+9

+14

+13

+13

7

rytoj

ketvirtadienį

+13

+12

+11

7

1797 m. pran­c ū­z as And­re Gar­ne­ri­nas pir­ mą kar­tą pa­sau­ly­je at­ li­ko sėk­min­gą šuo­lį pa­ ra­šiu­tu.

1811 m. gi­mė veng­rų kom­ po­zi­to­rius ir pia­nis­tas Fran­ zas Lisz­tas. Mi­rė 1886 m. 1883 m. Char­les’io Gou­ nod ope­ros „Faus­t as“ prem­je­ra Niu­jor­ke ati­da­ ry­ti gar­sie­ji ope­ros „Met­ ro­po­li­tan“ rū­mai. 1964 m. Pran­cū­zi­jos ra­šy­ to­jas Jea­nas Pau­l is Sart­ re’as at­si­sa­kė No­be­l io li­ te­ra­t ū­ros pre­m i­jos, pa­ reiš­kęs, jog tai su­ma­žin­tų jo kū­ry­bos po­vei­kį. 1966 m. Lie­tu­vos, Lat­vi­ jos ir Es­ti­jos oku­pa­ci­jos

Ke­tur­ra­čių ra­lis – nak­tį

Per­m ai­nos: klai­pė­die­čiams ir

sve­čiams šio­je Tai­kos pro­spek­ to da­ly­je vaikš­čio­ji­mo są­ly­gos pa­ge­rė­jo.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Bū­na ste­buk­lų ir rea­lia­me pa­sau­ly­je.

Skai­ty­to­jo nuo­mo­nė Iš­min­ti­mi pa­si­da­ly­ti pa­no­ręs Sau­lius pa­reiš­kė: „Įta­r iu, jei vyk­t ų kant­ry­bės čem­pio­na­tas, lie­tu­viai pre­ten­duo­tų į aukš­čiau­sias vie­tas“.

Dvi­ra­tis – lyg vais­tas Me­di­kai įsi­ti­ki­nę, kad va­ži­nė­ji­mas dvi­ ra­čiu pa­de­da iš­veng­ti ant­svo­rio ir nu­ tu­ki­mo. Mat ty­ri­mai pa­ro­dė, kad mū­sų ša­ly­je nu­tu­ki­mo pro­ble­mų tu­ri apie 19 pro­c. gy­ven­to­jų, dau­giau kaip pu­sė jų tu­ri ant­svo­rio. Ants­vo­r is ir nu­tu­k i­mas aki­vaiz­d žiai di­di­na lė­ti­nių nein­fek­ci­nių li­gų, to­kių kaip dia­be­to, šir­dies ir krau­ja­gys­lių su­ si­rgi­mų, tam tik­r ų rū­šių vė­ž io, ri­zi­ką. Nu­tu­ku­sie­ji ne­re­tai tu­ri ir psi­cho­lo­gi­ nių pro­ble­mų. Vie­na pa­grin­di­nių ant­ svo­r io ir nu­tu­k i­mo epi­de­m i­jos prie­ žas­čių yra fi­z i­n io ak­ty­vu­mo ma­žė­ji­ mas. Žmo­nėms, tu­rin­tiems ant­svo­rio pro­ble­mų, pa­tar­ti­na rink­tis dvi­ra­tį. Jis ne tik pa­dės su­de­g in­t i ne­rei­ka­l in­gas ka­lo­ri­jas (va­ž iuo­jant dvi­ra­čiu, per 30 min. su­de­gi­na­ma 350 kcal.), bet ir pa­ grei­t ins me­d žia­g ų apy­kai­tą, nuo ku­ rios pri­klau­so žmo­gaus kū­no svo­ris.

Links­mie­ji tirš­čiai Iš­va­ž ia­vo Pet­ka ato­sto­gau­t i į Af­r i­ką. Grį­žu­sio jo Čia­pa­je­vas klau­sia: – Tai kaip ten Af­ri­ko­je? Žmo­nės ge­ria? – Oi, Va­si­li­jau, ge­ria tai ge­ria: su­sė­da tri­ se, du ge­ria, tre­čiu už­kan­da. Čes­ka (397 719; ne­ti­ki­te, ta­čiau tai tie­sa: va­žia­vi­mas dvi­ra­čiu nė­ra toks ža­lin­gas są­na­riams kaip, pa­vyz­džiui, bė­gi­mas)

Var­žy­bos: nak­ti­nia­me ke­tur­ra­čių ra­ly­je da­ly­va­vo 44 mo­to­cik­li­nin­kai.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Miš­kų ir be­ke­lių chu­li­ga­nais va­ din­ti ke­tur­ra­čių mė­gė­jai pir­mą kar­tą ofi­cia­liai ga­lė­jo iš­lie­ti ener­ gi­ją nak­ti­nia­me ra­ly­je.

Lenk­ty­nių or­ga­ni­za­to­riai – klu­ bo „ATV fa­nai“ na­riai ma­lo­niai nu­ste­bo, kad ren­gi­nys su­lau­kė di­džiu­lio su­si­do­mė­ji­mo. Į jį su­ plū­do grei­čio mė­gė­jai iš vi­sos Lie­tu­vos, at­vy­ko ir po­ra eki­pa­žų iš Lat­vi­jos. Prie Kai­rių po­li­go­no įreng­to­ je tra­so­je ke­tur­ra­čių ir va­di­na­mų­jų en­du­ro mo­to­cik­lų sa­vi­nin­kai su­si­ rin­ko sa­vait­ga­lį. „Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo ir pro­fe­ sio­na­lūs spor­ti­nin­kai, ir mė­gė­jai. Bu­vo pa­reng­ti du grei­čio ruo­žai ir vie­na orien­ta­ci­nė tra­sa. Ra­lis pra­ si­dė­jo 8,5 km il­gio grei­čio ruo­žo star­tu“, – pa­sa­ko­jo vie­nas iš ren­

Aliodija, Donatas, Malvina, Mingedė, Severinas (Severas), Viltaras.

SpaliO 22-ąją

Rytas

+12

Vardai

gi­nio or­ga­ni­za­to­rių Ri­man­tas Sta­ pu­lio­nis. Šia­me ruo­že bu­vo įreng­ti ga­ lin­gi pro­žek­to­riai, to­dėl įspū­din­ gų lenk­ty­nių vaiz­dai kai­ti­no žiū­ ro­vų nuo­tai­ką. Pa­si­ga­ly­nė­ję grei­čio ruo­že, mo­ to­cik­lai bu­vo iš­siųs­ti į orien­ta­ci­ nį ra­lį. „Tra­sos il­gis bu­vo 130 km. Da­ ly­viams bu­vo duo­ta už­duo­tis pa­ gal na­vi­ga­ci­jos duo­me­nis su­ras­ti konk­re­čius taš­kus, kur bu­vo pa­ slėp­ti spe­cia­lūs ženk­lai. Da­ly­viai tu­rė­jo nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti prie jų“, – aiš­ki­no R.Sta­pu­lio­nis. Kad nak­tį ne­nu­tik­tų ne­lai­mių, da­ly­viai bu­vo su­gru­puo­ti po du. „Tad iš vi­so ra­ly­je da­ly­va­vo 44 lenk­ty­ni­nin­kai, ku­rie su­da­rė 22 eki­ pa­žus. Vy­rams te­ko su­ras­ti pie­vo­je nu­mes­tą ply­te­lę su spe­cia­liu ženk­lu, o po ke­liu esan­čio­je pra­lai­do­je ras­ ti ki­tą ženk­lą“ – apie ra­lio už­duo­tis kal­bė­jo ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rius.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Apie 1 val. nak­ties su­grį­žę iš orien­ta­ci­nio ra­lio, da­ly­viai pri­va­ lė­jo dar kar­tą pa­si­var­žy­ti grei­čio ruo­že. Tik tuo­met bu­vo su­su­muo­ ti re­zul­ta­tai. Da­ly­vių sau­gu­mui už­tik­rin­ti ren­ gi­ny­je bu­dė­jo grei­to­sios me­di­ci­ni­ nės pa­gal­bos eki­pa­žas. Vie­nas 50 tūkst. li­tų ver­tės mo­ to­cik­las ren­gi­nio me­tu tren­kė­si į pu­šį, vai­ruo­to­jas ne­nu­ken­tė­jo. Ki­ tas ra­lio da­ly­vis su mo­to­cik­lu nu­ skrie­jo į upe­lį. Jis taip pat trau­mų iš­ven­gė. „Nak­ti­nio ra­lio nu­ga­lė­to­jais ta­po vil­nie­čių ko­man­da „Ang­ry birds“. To­mui Kaub­rui ir Pau­liui Vaiš­nei­ de­riui bu­vo įteik­ta Klai­pė­dos me­ro įsteig­ta nu­ga­lė­to­jų tau­rė“, – tei­gė R.Sta­pu­lio­nis. Ka­dan­gi tau­rė yra pe­rei­na­mo­ji, ti­ki­ma­si, kad ren­gi­nys gy­vuos il­ gai ir jau ki­tais me­tais į jį ga­lės su­ si­rink­ti ne tik da­ly­viai, bet ir žiū­ ro­vai.

klau­si­mas pir­mą kar­tą ofi­cia­liai bu­vo ke­lia­mas JAV se­na­te. 1988 m. spa­l io 22–24 d. Vil­n iu­je vy­ko Lie­t u­vos Per­sit­var­ky­mo Są­jū­džio (LPS) Stei­gia­ma­sis su­va­ žia­vi­mas. 2010 m. Vil­n iu­je iš­k il­ min­gai ati­deng­ta skulp­ tū­ra „Lais­vės ke­lias“, sim­ bo­l i­z uo­jan­t i gy­vą žmo­ nių gran­d i­nę, prieš 21 me­t us su­jun­g u­s ią tris ne­prik­l au­s o­my­b ės sie­ ku­sias Bal­ti­jos vals­ty­bes.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei sap­nuo­ja­te va­gį, reiš­kia, jog kaž­ kas pa­vy­di jums tur­tų ir sėk­mės, no­ri pa­že­min­ti, su­kel­ti ki­tų įta­ri­mą. Sap­ne ma­ty­ti ką nors va­gian­t į – nu­si­ mi­ni­mas ir var­gai ar liū­de­sys. Jei sap­nuo­ja­te, kad pa­ts ap­si­vo­gė­te, pa­kliū­si­te į ne­ma­lo­nią si­tua­ci­ją, ypač ten, kur ap­si­lan­ky­si­te pir­mą kar­tą. Mo­te­riai sap­nas, ku­ria­me jos my­ li­ma­sis pa­si­ro­do esąs su­kčius, va­g is, reiš­kia, kad jai teks iš­kęs­ti ne­pel­ny­tą pa­že­mi­ni­mą. Sap­ne ma­ty­ti ša­lia sa­vęs va­gį – įspė­ ji­mas bū­ti ati­des­niems, jei no­ri­te par­ duo­ti ar pirk­ti ko­kius nors daik­tus. Jei sap­ne ve­ja­tės ar su­gau­na­te va­gį, reiš­kia, jog nu­ga­lė­si­te prie­šus ar tie­siog gin­čai sprę­sis jū­sų nau­dai. Ta­čiau vy­ tis ir ne­pa­gau­ti va­gies reiš­kia pra­leis­ tą pa­lan­kią pro­gą pa­keis­ti sa­vo pa­dė­ tį, pra­tur­tė­ti. Jei sap­nuo­ja­te, kad esa­te kvie­čia­mas į po­li­ci­ją, tai reiš­kia, jog ga­li­te pra­ras­ti dar­ bą ar bū­si­te ap­kal­tin­tas ap­lai­du­mu. Jei sap­nuo­ja­te po­li­ci­jo­je ki­lu­sį gais­ rą, reiš­kia, kad jū­sų neap­gins, nes ne­ mo­kė­si­te įtai­g iai pa­pra­šy­ti pa­gal­bos. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir ne­t i­kė­tą įvy­ kių kai­tą. Jei sap­nuo­ja­te, kad po­li­ci­nin­kai no­ ri jus suim­ti, nes esa­te įta­ria­mas pa­da­ ręs nu­si­kal­ti­mą, dėl ku­rio jūs ne­kal­tas – sėk­min­gai nu­ga­lė­si­te var­žo­vus. Jei sap­ne jus sui­ma pa­grįs­tai, va­di­na­ si, atė­jo sun­kus gy­ve­ni­mo pe­rio­das. Sap­nas, ku­ria­me su­si­re­mia­te su pa­rei­ gū­nais, ga­li reikš­ti, kad įvyks ne­lai­min­ gas at­si­ti­ki­mas, ku­ris blo­gai baig­sis. Sap­ne kvies­ti po­li­ci­ją, kad jus ap­gin­tų, reiš­kia įspė­ji­mą, kad rei­kia kont­ro­liuo­ti sa­vo poel­gius ir ne­bū­ti im­pul­sy­viam.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.