2013 10 23 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

treÄ?iadienis, SPALIO 23, 2013

www.kl.lt

Klai­pÄ—­dos „Vik­to­ri­ja“ vÄ—l ap­mi­rÄ—: li­ko be ES pi­ni­gĹł.

MirtininkÄ—s bilietas rodo, kad Volgograde sprogusi bomba galÄ—jo bĹŤti skirta Maskvai.

VerslininkÄ— R.Martens: „Namai ten, kur tavo ĹĄirdis“.

10

245 (19 847)

A?2š6.162;6@ @=. 96<

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

namai

VerslininkÄ— ram ybÄ—s oazÄ™ surad

o Latvijos pajĹŤr

Kur yra namai? Tur bĹŤt kiekvienas ÄŻ ĹĄÄŻ klausimÄ… atsakytĹł „Namai ten, kur ta vo ĹĄirdis“, – ĹĄypte savaip. li Ĺžinoma verslinin tens, kurios ĹĄeimos kÄ— Rasa Marsodyba dĹžiaugsmo ne tik patiems ĹĄei ir jaukumo buvei mininkams, bet ir ne tapo jĹł sveÄ?iams. Prasi niui Ä?ia buvo atida dÄ—jus ruderyta menininko Si gito StaniĹŤno paro dingoje vietoje dai da – vaizlininkas gyveno ir tapÄ— keletÄ… mÄ— nesiĹł.

yje

Ona RastauskaitÄ—

Miestas 2p.

jĹŤryje, taÄ?iau visiĹĄ kai tenkinusio varianto neatsira ApsisprÄ™sti – Ĺžai do. Ir ĹĄtai neilgai biĹĄkai trukus pora sulau Vos dvideĹĄimt mi kÄ— pasiĹŤlymo ÄŻsinuÄ?iĹł kelio – tiek gyti atostogĹł bĹŤs nuo Lietuvos sie tÄ… PapÄ—je, tik ponos tenka ÄŻveiktencialĹŤs pirkÄ—jai ti R.Martens, kol turÄ—jo apsisprÄ™spasiekia savo soti ĹžaibiĹĄkai. dybÄ…, esanÄ?iÄ… Lat vijos me miestelyje PapÄ—. kurortinia„Norisi bĹŤti ĹĄalia savo ĹĄalies. Nuskristi galima ÄŒia neretai galima visur ir visada, sutikti ne- bet maĹžai Lietuvos gar man buvo labai senybiĹł – viesvarbu turÄ—ti galimybÄ™ net ir ni atvyksta atosto vÄ—lĹł vakarÄ… sÄ—sti gauti, kiti priĹžiĹŤÄŻ automobilÄŻ ir nu rÄ—ti savo nekilnoja dum mojo turto, treti Be to, smagu, kad ti prie jĹŤros. – pasisveÄ?iuoti pas RasÄ… bei jos vymus gali nesunkiai aplankyti rÄ… JohanÄ…. draugai. O ir jĹŤra namuose mieles Prie pat jĹŤros stĹŤk nÄ—, nors ir ĹĄalta. santi autentiĹĄNemanau, kad tik ka pajĹŤrio sodyba ď Ž Rezultatas: egzotiĹĄkose ĹĄayra tretieji poros ? :N_ aR[` `\ Qf O\ WR cVR Ă› Wb `V\ V_ XĂ­ lyse gera ir graĹžu. namai – sutuokti QN[ Tb ZV _b `V\ QNV YV [V[ X\ @ @aN niai taip pat turi Mes labai daĹž[VĂ­ [\ QN_ ONV Ob nai neÄŻvertiname bĹŤstus Lietuvoje c\ ]_V `aN af aV ]\ Na to, kÄ… turime ĹĄair Vokietijoje. cV _b lia. Ir kalbu ne vien VerslininkÄ— prisi ?N `\` :N_ aR[` N` apie gamtÄ…, bet mena, kad paZR [V [V\ N_ PUf c\ [b\ a_ ir apie Ĺžmones“, naĹĄios sodybos dai – kalbÄ—jo verslirÄ—si ir mĹŤsĹł paninkÄ—.

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 12p.

Bend­ri­ja – lyg ka­ro zo­na

Kaina 1,30 Lt

„Ne­be­li­ko nei apa­ti­niĹł, nei vir­ťu­ti­niĹł lu­bĹł.“ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Mo­kes­Ä?iĹł sky­riaus ve­dÄ—­ja Jo­lan­ta Up­tie­nÄ— vaiz­dĹžiai pa­ko­men­ta­vo ÄŻgy­tÄ… tei­sÄ™ nu­si­sta­ty­ti vers­lo liu­di­ji­mĹł kai­nas.

2p.

Tul­Şis ir ÄŻnir­ťis – vie­ťai As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

In­ter­ne­to pla­ty­bÄ—­se be­si­lie­jan­ti nea­py­kan­ta vis dar sun­kiai tram­ do­ma. Tarp klai­pÄ—­die­Ä?iĹł yra to­kiĹł, ku­rie die­nÄ… pra­de­da pur­vo do­ze vie­ťo­jo­je erd­vÄ—­je, o uĹž tai ga­li grÄ—s­ ti bau­dĹžia­mo­ji at­sa­ko­my­bÄ—. „„Pa­sie­ki­mas: gy­ven­to­jai tik po il­gos ir at­kak­lios ko­vos su­lau­kÄ— ga­li­my­bÄ—s pa­stu­di­juo­ti na­mo bend­ri­jos do­ku­men­tus.

Pen­kis di­de­lius dau­gia­bu­Ä?ius na­mus ad­ mi­nist­ruo­jan­Ä?io­je uos­ta­mies­Ä?io bend­ri­jo­ je jau me­tus svai­do­ma­si Ĺžai­bais ir ne­rims­ ta aud­ra, ki­lu­si tarp pir­mi­nin­ko ir gy­ven­to­ jĹł. Va­do­vui pa­Şer­ta dau­gy­bÄ— prie­kaiť­tĹł, ta­Ä?iau jis esÄ… tu­ri at­sa­ky­mus ÄŻ vi­sus klau­si­ mus, tik gy­ven­to­jai ne­no­ri jĹł gir­dÄ—­ti.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Su­Şi­no­jo se­nÄ… nau­jie­nÄ…

Dau­gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł sa­vi­nin­kĹł bend­ ri­jai „Rum­piť­kÄ—s“ pri­klau­so pen­ ki na­mai. Bent jau taip ma­nÄ— Ry­ťi­ nin­kĹł gat­vÄ—s 2, 4, 6, 8 ir Rum­piť­kÄ—s gat­vÄ—s 27-o na­mĹł gy­ven­to­jai. Ĺ iÄ… sa­vai­tÄ™ bō­re­lis Ĺžmo­niĹł – po ke­lis iĹĄ kiek­vie­no na­mo – nu­ Ĺžings­nia­vo ÄŻ bend­ri­jos kon­to­rÄ…. Su bend­ri­jos pir­mi­nin­ku Si­gi­tu Re­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

mÄ—­za iĹĄ anks­to bu­vo su­si­tar­ta, kad jis leis su­si­pa­Şin­ti su vi­sais do­ku­ men­tais. S.Re­mÄ—­za pa­ly­dÄ—­jo Ĺžmo­nes ÄŻ ma­ Şą kam­ba­rÄ—­lÄŻ ir ra­gi­no sÄ—s­tis prie sta­lo, ant ku­rio Ĺža­dÄ—­jo ne­tru­kus pa­dÄ—­ti seg­tu­vus su do­ku­men­tais. Ta­Ä?iau vos po ke­liĹł aki­mir­kĹł ki­lo triukť­mas: pir­mi­nin­kas klau­sÄ—, ko­ dÄ—l atÄ—­jo tiek daug Ĺžmo­niĹł, o at­vy­ ku­sie­ji aiť­ki­no, kad ir jiems smal­ su iť­girs­ti at­sa­ky­mus ÄŻ ki­lu­sius klau­si­mus.

4

Tať­ko­si įŞei­di­mais

In­ter­ne­te nau­jie­nas skai­tan­tys klai­pÄ—­die­Ä?iai net tar­pu­sa­vy­je jau yra ÄŻsi­mi­nÄ™ tam tik­rus ak­ty­vius ko­ men­ta­to­rius ir jĹł sla­py­var­dĹžius. Vir­tua­lio­je erd­vÄ—­je ak­ty­viai reiť­ kia­si Klai­pÄ—­do­je gy­ve­nan­tis in­ter­ nau­tas R.K., ku­ris uĹž lie­Şu­vio ne­ lai­ky­mÄ… ir nuo­la­ti­nÄŻ ÄŻĹžei­di­nÄ—­ji­mÄ… su­lau­kia net ki­tĹł ko­men­ta­to­riĹł kri­ti­kos. Dar vie­nas nuo­Şmus pur­vo py­lÄ—­ jas sle­pia­si po Tro­lio sla­py­var­dĹžiu, jÄŻ pa­si­ra­ťi­nÄ—­da­mas di­ dĹžio­sio­mis rai­dÄ—­mis.

8

2

trečiadienis, SPALIO 23, 2013

miestas Pri­siš­var­ta­vo mil­ži­nas

Sen­jo­rams – už­siė­mi­mai

Vy­ko pra­ty­bos

Klai­pė­dos uos­te va­kar pri­si­švar­ ta­vo il­giau­sias lai­vas uos­to is­to­ ri­jo­je – „MSC Sa­ris­ka“. Šis lai­ vas taip pat yra už­re­gist­ruo­tas kaip il­giau­sias kon­tei­ner­ve­žis per vi­są uos­to is­to­ri­ją. „MSC Sa­ ris­ka“ yra 294,12 m il­gio, 32,28 m plo­čio ir 4814 TEU tal­pos. Mi­nė­tas lai­vas švar­ta­vo­si prie „Klai­pė­dos Smel­tės“ kran­ti­nių.

Klai­pė­dos kul­tū­rų ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­ras tę­sia tra­di­ci­ją – sen­jo­rų tre­čia­die­nius. Kū­ry­bi­niai už­siė­mi­ mai kas mė­ne­sį kvies bran­džius klai­pė­die­čius pra­leis­ti lai­ką bend­ ra­min­čių drau­gi­jo­je susipa­žįs­tant su me­no tech­ni­komis bei įgy­ven­ di­nant sa­vo idė­jas. Su­si­ti­ki­mas „Rau­do­na­sis vit­ra­žas“ Pa­ro­dų rū­ muo­se vyks šian­dien 14 val.

Krui­zi­nių ir ka­ro lai­vų kran­ti­nė­ je Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų pa­tru­li­ nia­me lai­ve P32 „Sė­lis“ va­kar vy­ko ko­vos už lai­vo gy­vy­bin­gu­ mą pra­ty­bos, ku­rio­se da­ly­va­vo lai­vo P32 „Sė­lis“ ir paieš­kos ir gel­bė­ji­mo lai­vo „Ša­kiai“ bu­din­ čių įgu­lų na­riai ir Klai­pė­dos ap­ skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­ mo val­dy­bos pa­jė­gos.

Dienos telegrafas Te­ra­pi­j a. Vi­s ą spa­l į uos­t a­m ies­t y­je vyks­ta ne­mo­ka­mos mu­z i­kos ir poe­ zi­jos te­ra­pi­jos. Ant­ra­die­niais ir ket­vir­ ta­die­niais rengiama mu­zi­kos te­ra­pi­ja. Ant­ra­die­niais jo­je lau­k ia­mi jau iš­ban­ dę šį mu­zi­ka­vi­mo bū­dą, o ket­vir­ta­die­ niais mu­z i­kuo­ti kvie­čia­mi pra­de­dan­ tie­ji. Už­siė­mi­mai vyks­ta 19 val. stu­di­jo­ je „Grock“ (Li­go­ni­nės g. 16-2 (įė­ji­mas iš kie­mo pu­sės). Re­g ist­ra­ci­ja tel. (8 600) 00 370 ar­ba el. pa­štu: pastas@grock. lt. Tre­čia­die­niais or­ga­ni­zuo­ja­ma poe­ zi­jos te­ra­pi­ja. Vi­si lau­kia­mi 18 val. Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­to Svei­ka­tos moks­lų fa­k ul­te­to pa­da­l i­ny­je (Ma­lū­n i­n in­k ų g. 4, 103 au­d i­to­r i­jo­je). Re­g ist­ra­ci­ja tel. (8 612) 30 179. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­ruo­tos 9 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė An­ta­ni­na Dil­ni­kie­ nė (g. 1929 m), Po­vi­las Liu­ti­kas (g. 1930 m.), Alek­sand­ras Dau­no­ras (g. 1935 m.), Al­bi­na Ur­bans­ka­ja (g. 1936 m.), Bro­nis­ lo­vas Vy­tau­tas Rū­sis (g. 1936 m.), Vy­ tau­tas Vac­lo­vas Jut­ko­n is (g. 1942 m.), Gra­ž i­na Ta­ro­z ie­nė (g. 1964 m.), Vid­ man­tas Gruo­d is (g. 1971 m.), Ma­r ius Gu­raus­kas (g. 1986 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Bro­nius Bag­d žiū­nas, Ele­na But­k ie­ nė, Zo­ja Ko­ro­bo­va, Gra­ži­na Ta­ro­zie­nė, Ma­r ius Gu­raus­kas. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Klav­d i­ja Gav­r i­lo­va, Ge­no­vai­tė Pa­ rei­g ie­nė, Vid­man­tas Gruo­dis. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 7 mer­gai­tės ir 2 ber­niu­kai.

Iš „Vik­to­ri­jos“ atė­mė pa­ra­mą Am­bi­cin­gi pla­nai re­konst­ruo­ti Klai­ pė­dos cent­re esan­ tį le­gen­di­nį vieš­bu­ tį „Vik­to­ri­ja“ bliūkš­ ta. Nors pa­sta­to at­ gi­mi­mui bu­vo skir­ ta ES pa­ra­ma, ne­ se­niai nu­spręs­ta jos ne­be­duo­ti. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­dos vieš­bu­tį „Vik­to­ri­ja“, ku­rio val­dan­čios bend­ro­vės 22,5 pro­c. ak­ ci­jų pri­klau­so ir Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bei, pla­nuo­ta re­konst­ruo­ti, pri­tai­ kant jį vie­šam lan­ky­mui bei tu­riz­mo pa­slau­goms. Pas­ta­tas yra įtrauk­tas į Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą. Pa­reng­ta­me pro­jek­te bu­vo nu­ ma­ty­ta re­no­vuo­ti 98 vieš­bu­čio nu­me­rius, su­kur­ti ke­tu­rių žvaigž­ du­čių ka­te­go­ri­ją ati­tin­kan­čią pa­ slau­gų inf­rast­ruk­tū­rą su res­to­ra­ nu, SPA, kon­fe­ren­ci­jų cent­ru. Pla­nuo­ta, kad vieš­bu­ty­je veiks kul­tū­ros pa­vel­do eks­po­zi­ci­jos ir pa­ro­dos, bus or­ga­ni­zuo­ja­mi te­ mi­niai mu­zi­kos va­ka­rai, res­to­ra­ne bus siū­lo­mi tau­ti­nio pa­vel­do tra­di­ ci­niai pa­tie­ka­lai. Bu­vo ke­tin­ta su­ kur­ti 26 nau­jas dar­bo vie­tas. Vieš­ bu­čio „Vik­to­ri­ja“ re­konst­ruk­ci­ja

Vaiz­das: vieš­bu­čio „Vik­to­ri­ja“ re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tas tu­rė­jo bū­ti baig­tas dar per­nai, ta­čiau jo pa­bai­gos

vis ne­ma­ty­ti.

pra­dė­ta 2010 m. pa­bai­go­je. Ji tu­rė­jo bū­ti baig­ta per­nai ba­lan­dį. Bend­ra pro­jek­to ver­tė 9,7 mln. li­tų, iš jų ES pa­ra­ma – 6,3 mln. li­tų. Iki šiol iš eu­ro­pi­nių fon­dų neiš­ mo­kė­tas nė cen­tas. „Fi­nan­sa­vi­mas pro­jek­tui nu­trauk­ tas ūkio mi­nist­ro įsa­ky­mu. Mo­ty­vas – pro­jek­to veik­lų ne­vyk­dy­mas bei nuo­sa­vos da­lies fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­ nių neuž­tik­ri­ni­mas“, – dien­raš­čiui pa­tvir­ti­no Lie­tu­vos vers­lo pa­ra­mos agen­tū­ros Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­ja Eg­lė Že­mai­tie­nė.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Arū­nas Tu­ma:

Vi­są lai­ką gir­dė­jo­me kal­bas – tai atims, tai nea­tims, kaž­kas tam tur­būt tu­rė­jo įta­kos.

Vers­li­nin­kas Arū­nas Tu­ma, ne­ se­niai įsi­gi­jęs bend­ro­vės „Klai­pė­ dos Vik­to­ri­ja“ ak­ci­jų, pa­tvir­ti­no,

kad ga­vo raš­tą, in­for­muo­jan­tį apie nu­trau­kia­mą ES pa­ra­mą. „Dar ban­dy­si­me iš­siaiš­kin­ti, ko­ dėl nu­trauk­tas fi­nan­sa­vi­mas, mes ga­vo­me tuos po­pie­rius, bet po­pie­ riai lie­ka po­pie­riais. Vi­są lai­ką gir­ dė­jo­me kal­bas – tai atims, tai nea­ tims, kaž­kas tam tur­būt tu­rė­jo įta­kos“, – svars­tė A.Tu­ma. Kol kas yra at­nau­jin­tas tik vieš­ bu­čio fa­sa­das. Šie dar­bai kai­na­vo 1,2 mln. li­tų. Dien­raš­čio ži­nio­mis, sa­vi­nin­kai su ran­go­vais už dar­bus at­si­skai­tė.

Vers­lo liu­di­ji­mams skaičiuoja nau­jas kai­nas Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos smul­kie­siems vers­li­ nin­kams, no­rin­tiems pi­giau įsi­gy­ ti vers­lo liu­di­ji­mą sa­vo veik­lai, gal­ būt ne­be­rei­kės vars­ty­ti Dar­bo bir­ žos du­rų. Sa­vi­val­dy­bei jau pa­čiai leis­ta nu­sta­ty­ti jų kai­nas, to­dėl dis­ ku­tuo­ja­ma, kad jos tu­rė­tų bū­ti kuo ma­žes­nės, jog klai­pė­die­čiams ne­be­ kil­tų no­ras nau­do­tis leng­va­to­mis.

Iki šiol di­džių­jų mies­tų sa­vi­val­dy­ bėms, tarp jų – ir Klai­pė­dos, Sei­ mas Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mu nu­sta­ty­da­vo mi­ni­ma­lią vers­lo liu­di­ji­mo kai­ną. Šie­met ji sie­kė 1530 li­tų me­tams, per­nai – 1440 li­tų. Ta­čiau ta­me pa­ čia­me įsta­ty­me api­brė­žia­ma ir tai, kam ga­li­ma tai­ky­ti leng­va­tas įsi­gy­ jant vers­lo liu­di­ji­mus. Vie­na to­kių gru­pių – be­dar­biai. Jie vers­lo liu­di­ ji­mus ga­li įsi­gy­ti 50 pro­c. pi­giau. To­

dėl įpras­tai me­tų pra­džio­je Klai­pė­dos dar­bo bir­žą už­griū­da­vo mi­nia for­ ma­lių be­dar­bių. Žmo­nės Dar­bo bir­ žo­je re­gist­ra­vo­si tik to­dėl, kad ga­lė­tų pi­giau įsi­gy­ti vers­lo liu­di­ji­mą. Sa­vi­val­dy­bėms su­teik­ta tei­sė nuo ki­tų me­tų pa­čioms nu­si­sta­ty­ti to­ kias vers­lo liu­di­ji­mo kai­nas, ku­rias jos ma­no esant tei­sin­gas. „Ne­be­li­ko nei apa­ti­nių, nei vir­šu­ti­nių lu­bų“, – įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus ko­men­ta­vo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mo­kes­čių sky­riaus ve­dė­ja Jo­lan­ta Up­tie­nė. To­dėl va­kar Smul­kio­jo ir vi­du­ti­ nio vers­lo ta­ry­bo­je bu­vo dis­ku­tuo­ ja­ma, ko­kios vers­lo liu­di­ji­mų kai­ nos tu­rė­tų bū­ti Klai­pė­do­je. „Jei mes nu­sta­ty­tu­me to­kias kai­nas, ku­rios žmo­nėms bū­tų pa­ trauk­lios ir be leng­va­tų, jiems ne­ be­rei­kė­tų varg­ti ei­ti re­gist­ruo­tis į Dar­bo bir­žą. Tai jau pa­ro­dė ki­tų sa­vi­val­dy­bių, ku­rio­se ir anks­čiau pa­čioms leis­ta nu­si­sta­ty­ti vers­lo liu­di­ji­mų kai­nas, pa­tir­tis“, – tei­gė

Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­ bos pir­mi­nin­kas Aras Mi­leš­ka. J.Up­tie­nė pri­ta­rė to­kiai nuo­mo­ nei, nes esą da­bar 80 pro­c. Klai­ pė­do­je iš­duo­da­mų vers­lo liu­di­ji­ mų yra leng­va­ti­niai. „Ta­čiau skai­čiuo­ti rei­kia la­bai ati­džiai, bū­ti­na įver­tin­ti, ar su­ma­ ži­nę vers­lo liu­di­ji­mų kai­nas su­rink­ si­me tiek pi­ni­gų, kiek pla­nuo­ja­me – apie mi­li­jo­ną li­tų per me­tus“, – pa­brė­žė J.Up­tie­nė. Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­ba su­ta­rė kreip­tis į Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rę Ju­di­tą Si­mo­na­vi­čiū­tę, kad ji su­da­ry­tų spe­ cia­lią dar­bo gru­pę, ku­ri ir re­ko­men­ duo­tų nuo ki­tų me­tų Klai­pė­do­je ga­ lio­sian­čias vers­lo liu­di­ji­mų kai­nas. Jas dar tu­ri pa­tvir­tin­ti ir mies­to ta­ ry­ba. Pla­nuo­ja­ma, kad nau­jos vers­lo liu­di­ji­mų kai­nos po­li­ti­kams bus pri­ sta­ty­tos lapk­ri­tį vyk­sian­čia­me po­sė­ dy­je. Klai­pė­do­je per me­tus iš­duo­da­ ma apie 3,5 tūkst. vers­lo liu­di­ji­mų.

Po­pu­lia­riau­si: Klai­pė­do­je dau­giau­sia vers­lo liu­di­ji­mų iš­duo­da­ma pre­

ky­bai ne mais­to pro­duk­tais.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

treÄ?iadienis, SPALIO 23, 2013

3

miestas

4

trečiadienis, spalio 23, 2013

miestas

Bend­ri­ja – lyg ka­ro zo­na

Komentaras

1

Net­ru­kus bend­ri­jos bu­ hal­te­r ė pra­d ė­jo ne­š ti spal­vo­tus seg­tu­vus ir krau­ti juos ant sta­lo. Žmo­nės smal­siai skai­tė do­ku­men­tus, ba­dė pirš­tais į skai­ čius ir ste­bė­jo­si. Di­džiau­sia nuo­sta­ba ir pa­si­pik­ ti­ni­mas ki­lo, kai S.Re­mė­za pa­reiš­ kė, kad trys na­mai (Ry­ši­nin­kų g. 2, 4 ir Rum­piš­kės g. 27) ofi­cia­liai ne­ prik­lau­so bend­ri­jai. Ši juos tik ad­ mi­nist­ruo­ja. S.Re­mė­za ban­dė paaiš­kin­ti, ką tai reiš­kia, ta­čiau gy­ven­to­jams jo žo­džiai pa­si­ro­dė ne­sup­ran­ta­mi. Ne­ma­žas bū­rys žmo­nių yra nu­ si­tei­kę kreip­tis į teis­mą ir iš S.Re­ mė­zos rei­ka­lau­ti grą­žin­ti bend­ri­ jos pir­mi­nin­ko al­gą, ku­ri mo­kė­ta iš šiai ne­prik­lau­san­čių gy­ven­to­jų mo­kes­čių.

Al­gis Gai­žu­tis

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Bu­t ų ir ener­ge­t i­kos po­sky­r io ve­dė­jas

S

Pa­den­gė ki­tų sko­las

Bend­ri­ja „Rum­piš­kės“ įkur­ta dar 1996-ai­siais, ta­čiau ne­ra­mu­ mai jo­je pra­si­dė­jo maž­daug prieš me­tus. 12 me­tų Ry­ši­nin­kų gat­vės 8-ame na­me gy­ve­nan­ti Vai­da Va­si­liaus­ kai­tė ne­slė­pė, kad jai pir­ma­jai ki­ lo klau­si­mas, ko­dėl pir­mi­nin­kas nė kar­to ne­suk­vie­tė vi­suo­ti­nio su­ si­rin­ki­mo ir neat­sis­kai­tė gy­ven­to­ jams. Tai esąs la­bai šiurkš­tus nu­ si­žen­gi­mas. Mo­te­ris ti­ki­no, kad per vi­są šį lai­ką nė kar­to ne­pra­neš­ta, kur iš­ leis­ti iš gy­ven­to­jų su­rink­ti pi­ni­ gai, ko­dėl mo­kė­da­mi ne tik už ko­ mu­na­li­nius pa­tar­na­vi­mus, bet ir bend­ri­jos mo­kes­čius, žmo­nės pri­ vers­ti ma­ty­ti iš­ter­lio­tas, ne­tvar­kin­ gas laip­ti­nes. Iš pir­mi­nin­ko lū­pų iš­gir­dę, kad ne­mo­kių kai­my­nų sko­las jis nu­ spren­dė pa­deng­ti ki­tų gy­ven­to­ jų su­mo­kė­tais mo­kes­čiais, žmo­nės pa­si­pik­ti­no. Jie ste­bė­jo­si, ko­dėl kai sko­li­nin­kai par­duo­da bu­tą, ne­su­ mo­kė­ti mo­kes­čiai ne­grįž­ta į bend­ ri­jos są­skai­tą. Pri­ki­šo iš­si­la­vi­ni­mo sto­ką

Var­dy­da­ma bend­ri­jos pir­mi­nin­kui gy­ven­to­jų me­ta­mus kal­ti­ni­mus bei įta­ri­mus V.Va­si­liaus­kai­tė tei­gė, kad S.Re­mė­zai trūks­ta iš­si­la­vi­ni­mo bei su­pra­ti­mo, to­dėl su juo esą la­bai sun­ku dis­ku­tuo­ti. Gy­ven­to­ja ti­ki­no me­tus ne­ga­lė­ ju­si su­lauk­ti at­sa­ky­mų į pa­pras­ čiau­sius klau­si­mus. Ban­dy­da­ma elg­tis, kaip nu­ma­ty­ta tei­sės ak­tuo­ se, ji siųs­da­vo pa­klau­si­mus raš­tu. At­sa­ky­mus gau­da­vo po de­šim­ties die­nų, bet tik­rų paaiš­ki­ni­mų tuo­ se raš­tuo­se esą ne­bu­vo. Ir taip – kas­kart. „Sa­vi­val­dy­bė­je man bu­vo paaiš­ kin­ta, kad jie ne­ga­li pri­vers­ti pir­ mi­nin­ko at­sa­ky­ti į ma­no klau­si­ mus, kad jam ga­li skir­ti tik bau­das, bet aš ne­ži­nau, ar tai nors kar­tą bu­vo pa­da­ry­ta“, – dės­tė bend­ri­jos gy­ven­to­ja. Lei­do skai­ty­ti iš to­lo

„Nuo praė­ju­sių me­tų lapk­ri­čio pa­ti va­ka­rais bel­džiau­si į kai­ my­nų du­ris ir įsi­ti­ki­nau, kad la­ bai daug žmo­nių sva­jo­ja at­si­skir­ ti nuo bend­ri­jos bei pa­mirš­ti tą S.Re­mė­zą. To­dėl pra­dė­jo­me rink­ ti gy­ven­to­jų pa­ra­šus. Ta­čiau tai la­bai su­dė­tin­ga, nes na­me – 120 bu­tų, o kai ku­rie sa­vi­nin­kai būs­

Įta­ri­mai: S.Re­mė­za įsi­ti­ki­nęs, kad gy­ven­to­jus kurs­to dar­bo vie­tą su­si­kur­ti sie­kian­ti mo­te­ris. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tus nuo­mo­ja“, – sun­ku­mus var­ di­jo V.Va­si­liaus­kai­tė. Ji pri­si­mi­nė, kaip kar­tą pa­pra­ šiu­si pa­skai­ty­ti vie­ną do­ku­men­tą jo net ne­ga­vo pa­lai­ky­ti sa­vo ran­ ko­se. Už ke­lių met­rų sto­vė­jęs S.Re­ mė­za esą pa­ro­dė la­pą ir tik taip lei­ do skai­ty­ti. Pa­s i­p ik­t i­n ę to­k ia ne­pa­gar­ ba žmo­nės šią sa­vai­tę pa­si­ry­žo ne tik pa­rei­ka­lau­ti pa­ro­dy­ti jiems vi­ sus bend­ri­jos do­ku­men­tus, bet ir nu­fil­muo­ti, kaip su jais bend­rau­ja S.Re­mė­za.

Iš pir­mi­nin­ko lū­pų iš­gir­dę, kad ne­mo­ kių kai­my­nų sko­ las jis nu­spren­dė pa­deng­ti ki­tų gy­ven­ to­jų su­mo­kė­tais mo­ kes­čiais, žmo­nės pa­ si­pik­ti­no.

Kar­tą anks­čiau jie jau bu­vo fik­sa­ vę pir­mi­nin­ką slap­ta ka­me­ra ir in­ ter­ne­te pa­skel­bę vaiz­do įra­šą. Sie­kis – at­si­skir­ti

Šių me­tų pa­va­sa­rį pa­si­kei­tė Gy­ve­ na­mų­jų na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­jų įsta­tai. Jie tu­ri bū­ti per­re­gist­ruo­ ja­mi Re­gist­rų cent­re Ju­ri­di­nių as­ me­nų re­gist­re, bet prieš tai pri­va­lo įvyk­ti vi­suo­ti­nis gy­ven­to­jų su­si­rin­ ki­mas. Jo pro­to­ko­lą Re­gist­rų cent­ rui pri­va­lu pa­teik­ti su no­ri­mais įre­ gist­ruo­ti įsta­tais. V.Va­si­liaus­kai­tė pa­sa­ko­jo, jog taip su­ži­bo vil­tis, kad vi­suo­ti­nis gy­ven­ to­jų su­si­rin­ki­mas pa­ga­liau bus su­ šauk­tas, o žmo­nės iš­girs ata­skai­tą apie bend­ri­jos pa­ja­mas bei iš­lai­ das ir ga­lės už­duo­ti klau­si­mų pir­ mi­nin­kui.

Mo­te­ris ti­ki­no, kad net ofi­cia­ lus įpa­rei­go­ji­mas ne­pri­ver­tė S.Re­ mė­zos su­kvies­ti to­kio su­si­rin­ki­ mo. Su­ren­gęs kiek­vie­no at­ski­ro na­mo su­si­rin­ki­mus, jis esą ke­ti­ no juos pa­teik­ti kaip vie­ną vi­sos bend­ri­jos. Pak­laus­ta, ko­kių tiks­lų tu­ri, V.Va­ si­liaus­kai­tė ne­slė­pė – at­si­skir­ti nuo bend­ri­jos ir įkur­ti nau­ją, ku­riai pri­ klau­sy­tų tik vie­nas na­mas. Iš pra­džių, kol bus su­tvar­ky­ ti vi­si for­ma­lu­mai bei iš­tai­sy­tos se­no­sios klai­dos, eko­no­mi­kos ma­gist­ro laips­nį tu­rin­ti mo­te­ris tei­gė su­tik­tų pa­ti pa­dir­bė­ti nau­ jo­sios bend­ri­jos pir­mi­nin­ke, o vė­liau šią naš­tą per­duo­tų ki­tam žmo­gui. Tu­rė­jo vai­šin­ti įga­lio­ti­nius

Bend­ri­jos „Rum­piš­kės“ pir­mi­nin­ kas S.Re­mė­za pa­sa­ko­jo pa­ts sta­tęs na­mus, ku­rie da­bar yra su­vie­ny­ ti bend­ri­jos, o nuo 1992-ųjų va­ do­va­vo Dau­gia­bu­čių na­mų sta­ty­ bos bend­ri­jai, ku­ri vė­liau pe­rau­go į gy­ven­to­jų bend­ri­ją. Be to, šis vy­ ras va­do­vau­ja ne vien šiai bend­ri­ jai, tad dar­bo pa­tir­ties jam esą ne­ trūks­ta. Tei­sin­da­ma­sis dėl prie­kaiš­tų, kad ne­ren­gė gy­ven­to­jų su­si­rin­ki­mų, S.Re­mė­za aiš­ki­no, kad su­kvies­ti dau­gy­bę žmo­nių – tiek, kiek rei­ kia, kad bū­tų ga­li­ma priim­ti spren­ di­mus, yra neį­ma­no­ma. To­dėl dau­ge­lį me­tų rink­da­vo­si ir bū­ti­niau­sius rei­ka­lus spręs­da­vo na­mų įga­lio­ti­niai. „Kol pa­deng­da­vau jiems sta­lą, įga­lio­ti­niai atei­da­vo, bet kai nu­ sto­jau juos vai­šin­ti, ir jų ne­be­ga­lė­ jau pri­si­kvies­ti“, – at­vi­rai į priė­mi­ mą atė­ju­siems gy­ven­to­jams dės­tė pir­mi­nin­kas. Pri­pa­ži­no da­ręs klai­dų

Ta­čiau di­džią­ją dau­gu­mą gy­ven­ to­jų jam mes­tų prie­kaiš­tų S.Re­

mė­za at­me­tė ir tei­gė, jog aist­ ras kurs­tan­ti V.Va­si­liaus­kai­tė tu­ri vie­nin­te­lį tiks­lą – at­skir­ti dau­gia­ bu­tį, ku­ria­me pa­ti gy­ve­na, nuo bend­ri­jos ir taip sau pa­čiai įkur­ ti dar­bo vie­tą. „Ne­ga­liu sa­ky­ti, kad ne­kly­dau. Juk ne aš su­gal­vo­jau po­sa­kį: „Kas ne­dir­ba, tas ne­klys­ta“. Bet ta mo­ te­ris kal­ba la­bai daug ir klai­di­ na gy­ven­to­jus. Jei tik man leis­tų pra­si­žio­ti, mo­ty­vuo­tai at­sa­ky­čiau į vi­sus klau­si­mus. Bet per dvie­jų va­lan­dų su­si­rin­ki­mą man lei­džia­ ma at­si­skai­ty­ti tik pen­kias mi­nu­ tes, o pa­ti V.Va­si­liaus­kai­tė kal­ ba vi­są li­ku­sį lai­ką“, – skun­dė­si S.Re­mė­za. Bend­ri­jos na­rių įkur­ta­me in­ ter­ne­ti­nia­me tink­la­la­py­je prie­ kaiš­tau­ja­ma dėl per­ne­lyg di­de­lių bend­ri­jos ad­mi­nist­ra­vi­mo iš­lai­ dų. Kai­my­nams siū­lo­ma įver­tin­ ti, ar bend­ri­jos dar­buo­to­jai ver­ ti 357 tūkst. li­tų, jiems su­mo­kė­tų per tre­jus me­tus. Tiek bu­vo iš­leis­ ta at­ly­gi­ni­mams. S.Re­mė­za ne­slė­pė, jog kiek­ vie­ną mė­ne­sį už pen­kių na­ mų prie­žiū­rą į ran­kas gau­na 2,1 tūkst. li­tų. Ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­ kes­tis ren­ka­mas pen­kių bend­ri­ jos dar­buo­to­jų dar­bo už­mo­kes­ čio fon­dui. Ne­sik­lau­so paaiš­ki­ni­mų

Gy­ven­to­jai prie­kaiš­ta­vo pir­mi­ nin­kui ir dėl ke­lio­nės į kon­fe­ ren­ci­ją už bend­ri­jos lė­šas. S.Re­ mė­za ti­ki­no esąs Gy­ve­na­mų­jų na­mų bend­ri­jų aso­cia­ci­jos na­ rys, tu­rįs pa­tir­tį re­no­vuo­jant na­ mus, tad bu­vęs pa­kvies­tas ja pa­ si­da­ly­ti. „Juk ne dėl sa­vo in­te­re­sų va­žia­ vau. Ne­gi tu­rė­jau at­sto­vau­ti bend­ ri­jai, o mo­kė­ti iš sa­vo ki­še­nės?“ – re­to­riš­kai klau­sė vy­ras. Tei­sin­da­ma­sis dėl iš gy­ven­to­jų su­rink­tais mo­kes­čiais pa­deng­

u­si­da­ro įspū­d is, kad vie­nas bend­r i­jos gy­ven­to­jas ini­ci­ juo­ja įvai­r ius veiks­mus iš­ siaiš­k in­t i bend­ri­jos rei­ka­lus, o pir­m i­n in­kas aro­gan­t iš­kai el­g ia­si. Bu­vo­me į sa­vi­val­dy­bę pa­si­kvie­tę pir­ mi­n in­ką ir nu­ro­dė­me, ką jis tu­r i pa­ da­ry­ti per tam tik­rą lai­ką. Su­tei­kė­me kon­sul­ta­ci­jas gy­ven­to­jams, kaip jie tu­rė­tų elg­tis, jei pir­mi­nin­kas neat­liks tam tik­r ų veiks­mų. Kol nė­ra su­tvar­ ky­t i pir­m i­n iai do­k u­men­tai, vi­si pir­ mi­nin­ko spren­di­mai yra ne­ga­lio­jan­ tys. Jam tai bu­vo paaiš­kin­ta ir žo­džiu, ir raš­tu. Be to, siū­lė­me gy­ven­to­jams, ku­r ie yra ne­pa­ten­k in­t i pir­m i­n in­ko veik­la, pa­gal­vo­ti apie tai, gal jiems ver­ ta iš­sto­ti iš bend­ri­jos. Įsi­gi­li­nęs į si­tua­ ci­ją ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tiek vie­na, tiek ki­ta pu­sė el­gia­si ne taip, kaip de­rė­tų. Jei no­ri­ma konst­ruk­ty­viai bend­rau­ ti ir spręs­ti pro­ble­mas, rei­kia tai da­ry­ ti. O da­bar žval­go­ma­si į de­šim­ties me­ tų se­nu­mo praei­t į ir ieš­ko­ma, kas ką ne taip pa­da­rė. Svar­bu ap­si­spręs­ti, ko žmo­nės no­ri da­bar. Ma­tau, kad vals­ty­ bi­nę ins­ti­tu­ci­ją no­ri­ma pa­vers­ti prie­ vaiz­du. Bend­r i­jo­se yra daug sau­g ik­ lių. Vie­nas jų – re­vi­zi­jos ko­mi­si­ja. Kai ji ne­dir­ba, pra­de­da at­ro­dy­ti, kad pir­ mi­nin­kas yra vien­val­dis. Jei­gu kiek­ vie­nas dirb­tų sa­vo dar­bą, tai ir pir­mi­ nin­kai taip ne­sielg­tų. Ši­tos bend­ri­jos si­t ua­ci­ja man pri­me­na pa­sa­ką apie ant til­te­l io su­si­t i­ku­sius du ožius. Pa­ na­šių si­tua­ci­jų yra bu­vę ir ki­to­se dau­ gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­jo­se. Ki­ta ver­tus, to­kios opo­zi­ci­jos at­si­ra­di­ mas yra ge­ras da­ly­kas, nes nu­pur­to sa­ma­nas nuo pir­mi­nin­kų ir pri­ver­čia juos dau­giau kon­sul­tuo­tis bei do­mė­ tis, kaip rei­kia tei­sė­tai dirb­ti.

tų ki­tų žmo­nių sko­lų, S.Re­mė­za aiš­ki­no, jog taip rei­kė­jo pa­sielg­ ti, nes yra to­kių mo­kes­čių, ku­rių ne­ga­li­ma ne­su­mo­kė­ti. Pa­vyz­ džiui, bend­ri­jos dar­buo­to­jų so­ cia­li­nio drau­di­mo, ki­ti vals­ty­bei kiek­vie­ną mė­ne­sį mo­ka­mi mo­ kes­čiai. Pir­m i­n in­kas pa­sa­ko­jo ga­l įs paaiš­kin­ti kiek­vie­ną si­tua­ci­ją, dėl ku­rios jam prie­kaiš­tau­ja­ma, ta­čiau jo pa­si­tei­si­ni­mų žmo­nės ne­va ne­ si­klau­so. Ža­dė­jo pa­dė­ti

„Vi­sa es­mė yra V.Va­si­liaus­kai­tės no­ras su­si­kur­ti dar­bo vie­tą. Ši mo­ te­ris daž­nai pa­tei­kia gy­ven­to­jams klai­di­nan­čią in­for­ma­ci­ją. Ma­no ži­ nio­mis, ne­tie­sa, kad dau­gu­ma gy­ ven­to­jų no­ri at­si­skir­ti“, – ti­ki­no S.Re­mė­za. Jis pri­ta­rė, jog bū­tų ra­cio­na­ liau steig­ti ma­žes­nes bend­ri­jas, nes bū­tų leng­viau su­kvies­ti žmo­ nes į su­si­rin­ki­mus. Ta­čiau at­me­tė kal­ti­ni­mus neiš­ma­ny­mu bei sa­va­ nau­diš­ku­mu. Vy­ras tei­gė pa­var­gęs nuo jau me­ tus trun­kan­čių įvai­rių iš­puo­lių, nuo ku­rių ken­čia ir jo šei­ma. Pir­mi­nin­kas tvir­ti­no, kad ne tik ne­truk­dys gy­ven­to­jams, ku­rie no­ ri at­si­skir­ti nuo bend­ri­jos, tai pa­ da­ry­ti, bet dar ir pa­dės įkur­ti nau­ ją, jei tik to­kia bū­sian­ti dau­gu­mos žmo­nių va­lia.

5

trečiadienis, SPALIO 23, 2013

aktualijos

Ke­lias į kurortą vir­to pur­vy­nu Re­konst­ruo­ja­mas ke­lio ruo­žas Preila–Nida ta­po vai­ruo­to­jų pra­keiks­mu – pa­li­jus jis yra neiš­va­žiuo­ja­mas. Au­to­mo­bi­liai skęs­ta pur­vy­nuo­se, klimps­ta ar net slys­ta nuo ke­ lio. Ke­li­nin­kai tei­si­no­si, jog nie­ko ne­ga­li pa­ da­ry­ti, nes dir­ba sau­go­mo­je te­ri­to­ri­jo­je. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Šla­pio pur­vo tra­sa

Gy­ven­to­jai įsi­ti­ki­nę, kad ke­lio ruo­ žą Preila–Nida re­konst­ruo­jan­ti bend­ro­vė „Lem­min­kai­nen Lie­tu­ va“ dir­ba ne­tin­ka­mai. „Šiuo ke­liu va­žiuo­ja­me kas­dien ry­tais ir va­ka­rais. Jau­čia­mės tar­si va­žiuo­tu­me šla­pio pur­vo Da­ka­ro tra­sa. Mū­sų nuo­mo­ne, ke­lias tie­ sia­mas ap­lai­džiai. Gy­ve­na­me Eu­ ro­po­je, o Lie­tu­vą ku­ria­me tar­si Af­ ri­ko­je. Už 24 mln. tie­sia­mas pur­vo ke­lias“, – pik­ti­no­si vai­ruo­to­jai. Dar­bų or­ga­ni­za­vi­mu ke­lio ruo­že Preila–Nida pik­ti­no­si ir vai­ruo­to­ jas Ed­ga­ras, ku­ris dir­ba Gdans­ke ir daž­nai į gim­tą­ją Klai­pė­dą grįž­ta per Ru­si­ją. „Tai yra „bar­da­kas“. Ki­to žo­džio api­bū­din­ti tai, kas vyks­ta, ne­ran­ du. Vaiz­dai čia pri­tren­kia“, – pa­ brė­žė Ed­ga­ras. Anot klai­pė­die­čio, jau šiek tiek anks­čiau si­tua­ci­ja ke­lio ruo­že Preila–Nida dėl pra­si­dė­ju­sios re­ konst­ruk­ci­jos bu­vo pra­sta. Ta­čiau kai pa­li­jo, pa­dė­tis ta­po ne­be­kont­ ro­liuo­ja­ma. „Kai va­žia­vau prieš ke­lias die­ nas, kaip ir ki­ti vai­ruo­to­jai pa­te­ kau į pra­ga­rą. Tai pa­si­ty­čio­ji­mas iš vi­sų žmo­nių, ku­rie no­rė­jo per­

va­žiuo­ti šį ruo­žą. Jis vi­siš­kai nė­ra pri­tai­ky­tas leng­vie­siems au­to­mo­ bi­liams re­mon­to me­tu. Kai ku­rio­ se vie­to­se ga­li va­žiuo­ti ne­bent tan­ kai“, – pik­ti­no­si vai­ruo­to­jas. Ste­bė­jo­si už­sie­nie­čiai

Pa­sak Ed­ga­ro, pur­ve klim­po ne tik leng­vie­ji au­to­mo­bi­liai, bet dar­ bus at­lie­kan­čios įmo­nės sun­kio­ ji tech­ni­ka.

Kaip ir ki­ti vai­ruo­ to­jai, pa­te­kau į pra­ ga­rą. Tai pa­si­ty­čio­ji­ mas iš vi­sų žmo­nių, ku­rie no­rė­jo per­va­ žiuo­ti šį ruo­žą.

„Ki­ti vai­ruo­to­jai, tarp ku­rių bu­vo ir lie­tu­vių, ir vo­kie­čių, ir lat­vių, ne­ ga­lė­jo at­si­ste­bė­ti to­kia ne­tvar­ka“, – bai­sė­jo­si klai­pė­die­tis. Ed­ga­ro tei­gi­mu, ne­su­re­gu­liuo­tas ir švie­so­fo­ras, re­gu­liuo­jan­tis eis­ mą tik vie­na juos­ta. Įren­gi­nys il­gai švies­da­vo rau­do­nai, nors nie­kas iš prie­šin­gos pu­sės ne­va­žia­vo. Klai­pė­die­tis svars­tė, kad gal­būt rei­kė­tų iš­vis už­da­ry­ti šį ke­lio ruo­

Be­ke­lė: re­konst­ruo­ja­mas ke­lio ruo­žas Preila–Nida pa­li­jus ta­po neiš­va­žiuo­ja­mas.

žą, jei nė­ra už­tik­ri­na­mos nor­ma­lios va­žia­vi­mo są­ly­gos, ar­ba ieš­ko­ti ki­ tos kom­pa­ni­jos, ku­ri su­ge­bė­tų tin­ ka­mai dirb­ti.

„Kaip mes ki­taip pa­tek­si­me į Ni­ dą? Rei­kia tai iš­gy­ven­ti, ti­kė­tis ge­ res­nių oro są­ly­gų“, – pa­brė­žė pa­ va­duo­to­ja.

Ke­lio už­da­ry­ti ne­ga­li­ma

Dirb­ti su­dė­tin­ga

Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ ja Gra­ži­na Že­mai­tie­nė tvir­ti­no, jog si­tua­ci­ja ke­lio ruo­že Preila–Nida yra ži­no­ma. „Kal­bė­jo­me apie tai su ran­go­vais. Vyks­ta re­mon­tas, ku­rio lau­kė­me še­še­rius me­tus. Prob­le­mų ki­lo, nes pa­sta­ruo­ju me­tu daug li­jo. Kol lie­ taus ne­bu­vo, ke­lias bu­vo iš­va­žiuo­ ja­mas“, – tei­gė pa­va­duo­to­ja. G.Že­mai­tie­nė pa­brė­žė, kad re­ mon­tuo­ja­mo ke­lio už­da­ry­ti ne­ga­ li­ma.

Įmo­nės „Lem­min­kai­nen Lie­tu­va“ Va­ka­rų re­gio­no di­rek­to­rius Al­gir­ das Alū­zas tvir­ti­no, kad 1,5 ki­lo­ met­ro ruo­žas, ku­ris po lie­taus bu­vo sun­kiau iš­va­žiuo­ja­mas, jau su­tvar­ ky­tas – už­pil­tas skal­da. „Prob­le­mų kil­ti ne­be­tu­rė­tų“, – ža­dė­jo va­do­vas. Anot A.Alū­zo, da­bar eis­mą in­ten­ sy­vi­na ir ma­ši­nos, ku­rio­mis ve­ža­ ma skal­da, smė­lis. Per die­ną jų at­ ve­ža­ma apie tūks­tan­tį to­nų. Va­do­vo tei­gi­mu, dirb­ti ke­lio ruo­že Preila–Nida yra su­dė­tin­ga.

Skai­ty­to­jų nuo­tr.

Tech­ni­ka ne­ga­li nu­va­žiuo­ti nė cen­ ti­met­ro nuo ke­lio. „Bū­tų leng­viau dirb­ti, jei eis­mas bū­tų už­da­ry­tas. Ta­čiau tai ne­nu­ ma­ty­ta pro­jek­te. Ar­ti­miau­sio­mis sa­vai­tė­mis tu­rė­tų bū­ti įreng­ti pa­ grin­dai 4,5 ki­lo­met­ro il­gio ke­lio ruo­že. Tuo­met to­kių pro­ble­mų, kad klimp­tų au­to­mo­bi­liai, ne­be­ tu­rė­tų kil­ti. Jei leis orai, pra­dė­si­ me ir as­fal­ta­vi­mo dar­bus“, – tvir­ ti­no va­do­vas. Iš vi­so bus re­konst­ruo­tas 9,6 ki­lo­met­ro ke­lio ruo­žas. Ja­me bus įreng­ta nau­ja as­falt­be­to­nio dan­gos konst­ruk­ci­ja, pės­čių­jų ta­kai, at­ nau­jin­tos nuo­va­žos, au­to­bu­sų su­ sto­ji­mo aikš­te­lės, pa­sta­ty­ti ke­lei­ vių pa­vil­jo­nai. Dar­bai kai­nuos 24 mln. li­tų.

Mies­to cent­re – są­var­ty­nas Vers­li­nin­kus ra­gi­na tik­rin­ti šu­li­nius

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Įp­ras­to­je vie­to­je bui­ti­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rių ne­be­ran­dan­tys klai­ pė­die­čiai mies­to cent­re įren­gė są­ var­ty­ną. Jis vie­ną kar­tą jau bu­vo iš­va­ly­tas už mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus, ta­čiau ir vėl su­mes­ta di­ džiu­lė at­lie­kų krū­va.

Są­var­ty­nas at­si­ra­do prie bu­vu­sio „Vai­vos“ ki­no teat­ro. Anks­čiau ja­ me vei­kė ir ka­vi­nė, to­dėl prie pa­ sta­to sto­vė­jo ke­li at­lie­kų kon­tei­ ne­riai, į ku­riuos šiukš­les me­tė ir ap­lin­ki­nių dau­gia­bu­čių na­mų gy­ ven­to­jai. Ta­čiau pa­sta­tas jau ku­rį lai­ką ne­ beeksp­loa­tuo­ja­mas, to­dėl Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ko­ky­bės sky­riaus spe­cia­lis­tai įpa­rei­go­jo at­ lie­kų ve­žė­jus pa­ša­lin­ti ir šiukš­lių kon­tei­ne­rius – juos pa­trauk­ti nuo Man­to gatvėje esan­čio sta­ti­nio. Gy­ven­to­jai prie po­ky­čių ne­ga­li įpras­ti, to­dėl to­je vie­to­je, kur sto­ vė­jo kon­tei­ne­riai, ne­tru­ko at­si­ras­ ti są­var­ty­nas. „Te­ri­to­ri­ja yra pri­va­ti ir sa­vi­nin­ kas pa­rei­ka­la­vo pa­ša­lin­ti kon­tei­ne­ rius, nes jis jo­kios veik­los ne­vyk­do ir jam jie ne­rei­ka­lin­gi. Gy­ven­to­jus in­for­ma­vo­me, kad jie sa­vo bui­ti­nes

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džia vers­li­nin­ kus – ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to sa­vi­nin­ kus bei val­dy­to­jus ra­gi­na pa­tik­rin­ ti, ar jiems pri­klau­san­čio­se te­ri­to­ri­ jo­se esan­tys in­ži­ne­ri­nių tink­lų šu­ li­niai yra už­deng­ti.

Įp­ro­tis: nors at­lie­kų kon­tei­ne­riai nuo bu­vu­sio „Vai­vos“ ki­no teat­ro pa­

trauk­ti, gy­ven­to­jai to­je vie­to­je, kur jie sto­vė­jo, vis dar me­ta šiukš­les.

at­lie­kas ga­li ne­šti į kon­tei­ne­rius, esan­čius prie Man­to g. 9 na­mo“, – tei­gė Ap­lin­kos ko­ky­bės sky­riaus ve­dė­ja Dai­va Be­ran­kie­nė. Ji tvir­ti­no, kad in­for­ma­ci­ja apie tai, jog ne­ga­li­ma mes­ti ko­mu­na­li­nių at­lie­kų prie Man­to g. 11 esan­čio pa­ sta­to, bu­vo pa­ka­bin­ta ke­lių ap­lin­ki­ nių dau­gia­bu­čių na­mų laip­ti­nė­se. „Ap­gai­les­tau­ja­me, ta­čiau ar­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

čiau na­mų pa­sta­ty­ti at­lie­kų kon­ tei­ne­rių nė­ra ga­li­my­bės. Vis ti­ki­ mės, kad gy­ven­to­jai bus są­mo­nin­gi ir no­rė­da­mi tvar­kin­gai iš­mes­ti sa­ vo šiukš­les paė­jės kiek to­lė­liau“, – vy­lė­si D.Be­ran­kie­nė. Ji pri­mi­nė, jog gy­ven­to­jai, ku­rie at­lie­kas me­ta ne­leis­ti­no­se vie­to­ se, ga­li bū­ti nu­baus­ti pi­ni­gi­nė­mis bau­do­mis.

Im­tis to­kios pre­ven­ci­jos pa­ska­ ti­no daugybę žmonių sujaudinęs Kau­no įvy­kis, kai din­gęs de­šimt­ me­tis po be­veik pa­ros bu­vo ras­ tas įkri­tęs į pen­kių met­rų gy­lio šu­li­nį. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­m en­to di­rek­to­ rius Liud­vi­kas Dū­da tvir­ti­no, kad di­džiau­sias dė­me­sys tu­rė­tų bū­ ti ski­ria­mas ap­leis­toms te­ri­to­ri­ joms, kur plėt­ra ir in­ves­ti­ci­jos į ją yra pri­stab­dy­tos. Vie­nas pa­vyz­džių – bu­vu­sio fab­ ri­ko „Tri­ny­čiai“ te­ri­to­ri­ja. „Bū­na at­ve­jų, kai šu­li­nių dang­ čiai dings­ta ir vi­d u­ry­je gat­v ės. Pa­vog­ti juos iš ap­leis­tos te­ri­to­ ri­jos dar pa­pras­čiau. Prieš žie­mą bū­ti­na pa­si­žiū­rė­ti, ar vi­si šu­li­nių dang­čiai yra vie­to­je“, – tvir­ti­no

di­rek­to­r ius. Ras­t us at­v i­r us šu­ li­nius L.Dū­da re­ko­men­da­vo už­ deng­ti gelž­be­to­ni­niais dang­čiais, nes me­ta­li­nius il­ga­pirš­čiai ga­li vėl pa­vog­ti. Daž­nai me­ta­li­niai šu­li­nių dang­ čiai, lie­taus nuo­te­kų gro­te­lės ding­ da­vo ir iš mies­to gat­vių, ypač esan­ čių ato­kes­nė­se mies­to vie­to­se. Gro­te­lės nuo­lat bū­da­vo pa­va­gia­ mos iš gat­vės, ve­dan­čios į Tarp­ tau­ti­nę per­kė­lą. Anot L.Dū­dos, šie­met to­kių va­ gys­čių bu­vo ma­žiau nei per­nai ar už­per­nai. Di­rek­to­rius tei­gė, kad re­konst­ ruo­jant gat­ves mon­tuo­ja­mi „an­ ti­van­da­li­niai“ šu­li­nių dang­čiai. Jie yra su spy­no­mis ir vy­riais. „Šių šu­li­nių dang­čių taip pa­ pras­tai ne­paim­si ir ne­nu­si­ne­ši. Ta­čiau jie yra ge­ro­kai bran­ges­ ni. Nie­ko ne­pa­da­ry­si. Gal to­kius dang­čius už­teks pa­dė­ti vie­ną kar­ tą ir nie­kas jų ne­pa­vogs“, – pa­brė­ žė L.Dū­da. Jo tei­gi­mu, bus svars­to­ma ga­li­ my­bė šu­li­nių dang­čius su vy­riais ir spy­no­mis įreng­ti ir vie­to­je din­ gu­sių to­se gat­vė­se, ku­rios dar ne­ bus re­mon­tuo­ja­mos.

6

trečiadienis, spalio 23, 2013

nuomonės

So­dų bend­ri­jų pa­ra­dok­sai

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

D

Kei­čia­me ark­lius iš­si­juo­sę

Sau­lius Tvir­bu­tas

S

e­n a iš­m in­t is by­lo­ja: vi­du­r y­j e bras­tos ark­l iai ne­kei­č ia­m i. Ki­ taip ta­riant, jei jau dėl ko nors ap­ si­spren­dei, ge­riau eik iki ga­lo. Ta­ čiau mū­sų val­d žia lyg aikš­t in­ga prin­ce­sė tik ir kai­ta­lio­ja ark­lius aiš­kin­da­ma, kad ieš­ ko kaž­ko­kio idea­laus bal­to žir­go. Blo­giau­sia, kad sa­vo maž­vai­kiš­ku el­ge­siu ne tik pa­ti­ria­me di­džiu­lių nuo­sto­lių, bet ir juo­ki­na­me pa­sau­lį. Štai su­šau­kė­me kai­my­ni­nes vals­ty­bes, pa­ kvie­tė­me bend­rai sta­ty­ti ato­mi­nę elekt­ri­ nę, pa­si­skel­bė­me pa­grin­di­niais idė­jos ini­ cia­to­riais. At­ro­dė­me la­bai prin­ci­pin­gi, veik­ lūs, drą­sūs. Su­k ū­rė­me kon­cer­ną „Leo LT“, po to at­si­kvo­šė­jo­me, kad per daug ga­lių su­ tei­kė­me pri­va­čiam ka­pi­ta­lui.

Sa­vo maž­vai­kiš­ku el­ge­ siu ne tik pa­ti­ria­me di­ džiu­lių nuo­sto­lių, bet ir juo­ki­na­me pa­sau­lį. Po rin­k i­mų nau­jo­ji val­d žia vis­ką ap­ver­ tė aukš­tyn ko­jo­mis, iš­lei­do šim­tus mi­li­jo­ nų li­tų ir pa­si­kvie­tė ja­po­nus. Per de­ry­bų su jais įkarš­tį pri­si­mi­nė­me, kad sa­vo nuo­ mo­nę ga­l i­ma pa­reikš­t i re­fe­ren­du­me. Ja­ me pa­si­sa­kė­me, kad ato­mi­nės elekt­ri­nės iš­vis ne­rei­kia. Lat­viai ir es­tai gūž­čio­jo pe­čiais (len­kai jau iki tol nu­si­spjo­vė ir pa­su­ko sa­vo ke­liu), ja­ po­nai su­tri­ko. Nau­jo­ji val­džia puo­lė ra­min­ti par­tne­rius, esą nie­ko to­kio neį­vy­ko, ga­li­me to­liau dis­ku­tuo­ti, tar­tis. Be­je, dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės ta­ria­mės jau sep­ty­ne­rius me­tus. Pas­ku­ti­nis ku­rio­zas – prem­je­ro pa­siū­ly­mas vėl reng­ti re­fe­ren­du­mą dėl kaž­ko­kio dar ki­ to­kio ato­mi­nės jė­gai­nės pro­jek­to. Pa­na­šiai at­si­ti­ko ir su ska­lū­nų du­jų žval­gy­ ba. Užuot ra­miai tar­pu­sa­vy­je su­si­ta­rę, ar ver­ta im­tis šio pro­jek­to, iš­kart sė­do­me prie de­ry­bų sta­lo su ame­ri­kie­čiais. Po to ryž­tas ėmė slūg­ti, pra­dė­jo­me mik­čio­ti, kai­ta­lio­ti įsta­ty­mus, kol ­su­lau­kė­me du­rų trenks­mo ir dar vie­no mi­nu­so ša­lies įvaiz­džiui. Pa­na­šių da­ly­k ų nuo­lat at­si­t in­ka ko­ne vi­ so­se mū­sų vals­ty­bės gy­ve­ni­mo sri­ty­se – vis kai­ta­lio­ja­me tai­syk­les vos tik pra­dė­ję žai­di­mą. Bran­džios vals­ty­bės bruo­žas – nuo­sek­lu­ mas, kai, ne­prik­lau­so­mai nuo to, ko­kia par­ ti­ja lai­mi rin­ki­mus, iš­lie­ka pa­grin­di­niai su­ si­ta­ri­mai, to­liau vyk­do­ma pa­si­rink­ta stra­ te­g i­ja. Da­bar – po kiek­v ie­ne­r ių rin­k i­mų siū­lo­ma vis ki­to­k ia re­for­ma: kai­r ie­ji puo­ la per­da­ry­ti, ką pra­dė­jo da­ry­ti de­ši­nie­ji, ir at­virkš­čiai. Re­z ul­ta­tas – taip ir sto­v i­me to­je pa­čio­je bras­to­je, o gal jau ir klam­pia­me dumb­le.

ar so­viet­me­čiu mū­sų „šlo­ vin­go­ji“ par­ti­ja ir vy­riau­ sy­bė, ma­ty­da­mos mies­tie­ čių gy­ve­ni­mo mo­no­to­ni­ją, nu­ta­rė tą jų gy­ve­ni­mą šiek tiek paį­ vai­rin­ti. Tuo tiks­lu bu­vo nu­spręs­ta steig­ti so­dų bend­ri­jas, ski­riant joms ap­leis­tus, ne­dir­ba­mus, kar­tais net už­pel­kė­ju­sius že­mės plo­tus. Žmo­gus, no­rė­da­mas, kad jam bū­ tų skir­ti še­ši arai tos ap­leis­tos že­ mės, pri­va­lė­jo tap­ti so­dų bend­ri­jos na­riu, neat­ly­gin­ti­nai dirb­ti nu­sta­ty­ tą va­lan­dų skai­čių, su­mo­kė­ti įmo­kas ke­liams, elekt­ros tink­lams įreng­ti bei mo­kė­ti kas­me­tį so­do bend­ri­jos na­rio mo­kes­tį. Taip ne­nau­do­ta vals­ty­bi­nė že­mė bu­vo pa­ski­ria­ma so­dų bend­ri­jai, o jos na­riai tap­da­vo jiems skir­tų skly­ pe­lių nuo­mi­nin­kais. Taip, čia te­kė­jo nor­ma­lus so­di­nin­kų nau­ja­ku­rių gy­ ve­ni­mas su sa­vais įkur­tu­vių rū­pes­ čiais ir džiaugs­mais tol, kol „am­ žiams su­telk­ta lais­vų­jų res­pub­li­kų są­jun­ga“ nu­si­ri­to iki pat bank­ro­to ir pri­bren­do bū­ti­ny­bė at­ver­ti mū­sų ge­le­ži­nės sie­nos – vi­suo­ti­nio mū­sų ka­lė­ji­mo – var­tus pa­sau­liui. Ta­da M.Gor­ba­čio­vo mąs­ty­to­ jai su­re­ži­sa­vo spek­tak­lį, lei­džian­ tį šiek tiek at­si­ver­ti pa­sau­liui, vals­ ty­bės val­dy­mą iš­sau­gant tos pa­čios so­vie­ti­nės no­menk­la­tū­ros ran­ko­se. Tai bu­vo pa­va­din­ta „pe­rest­roi­ka“ (per­si­tvar­ky­mas). Per ša­lį praū­žus per­si­tvar­ky­ mo ban­gai, nu­si­pla­na­vu­sią pla­ni­ nę eko­no­mi­ką per­kė­lus ant rin­kos eko­no­mi­kos bė­gių, so­dų nuo­mi­ nin­kams bu­vo leis­ta skly­pe­lius iš­ si­pirk­ti. Tai iš pa­grin­dų pa­kei­tė bu­vu­sių nuo­mi­nin­kų sta­tu­są. Jie ta­po sa­vi­nin­kais, o bend­ri­jų va­do­ vy­bė, par­da­vu­si skly­pe­lius bu­vu­ siems jų nuo­mi­nin­kams, pra­ra­do tei­sę dis­po­nuo­ti ta že­me bei kiš­ tis į tų skly­pe­lių sa­vi­nin­kų rei­ka­ lus. Bend­ri­jų va­do­vy­bės ži­nio­je li­ ko už bu­vu­sių nuo­mi­nin­kų įna­šus bei įmo­nių fi­nan­si­nę pa­ra­mą nu­ ties­ti ke­liai, iš­kas­ti grio­viai ar ka­ na­lai, įreng­ti elekt­ros tink­lai. At­ ro­dy­tų, tuo ir tu­rė­jo baig­tis ši so­dų bend­ri­jų epo­pė­ja. O iš tie­sų kaip tik čia ir pra­si­dė­ jo tų bend­ri­jų pa­ra­dok­sai. Iš pir­mo žvilgs­nio bend­ri­jos, par­da­vu­sios pa­grin­di­nį sa­vo tur­tą – že­mę, lyg ir bai­gė sa­vo eg­zis­ten­ci­ją. Bu­vo net pra­bil­ta apie jų ži­nio­je li­ku­sių ke­lių bei ka­na­lų per­da­vi­mą ra­jo­nų sa­vi­ val­dy­bėms, se­niū­ni­joms, o elekt­ros tink­lų per­da­vi­mą elekt­ros tie­kė­jams. Ta­čiau tai tuo pat me­tu bū­tų bu­vu­ si ir ne­rū­pes­tin­go gy­ve­ni­mo pa­bai­ga so­dų bend­ri­jų bei so­di­nin­kų drau­gi­ jų ir aso­cia­ci­jų va­do­vy­bei. To­dėl net iki pat šių die­nų jiems taip gai­la pa­lik­ti šil­tas vie­tas prie be­bai­gian­čių su­by­rė­ti so­dų bend­ ri­jų val­džios lo­vio. Tad ši bend­ri­ jų už­bai­gi­mo epo­pė­ja te­be­si­tę­sia iki pat šiol. Ar iš tie­sų tos bend­ri­jos taip jau ne­sug­riau­na­mai rei­ka­lin­gos so­do

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Jei bus nu­spręs­ta, kad bend­ri­jos rei­ka­ lin­gos, tai jų va­do­vy­ bė tu­rė­tų tvar­ky­tis vi­suo­me­ni­niais pa­ grin­dais. se, ku­riuo­se yra per 6 tūkst. so­do skly­pe­lių (taip bu­vo tei­gia­ma stei­ giant juos), ta su­ma tu­ri bū­ti apie pu­sę mi­li­jo­no li­tų. Net dau­gia­me­tė liau­dies iš­min­tis sa­ko, kad ir „ark­lys ark­lio be at­ly­gio ne­ka­so“. Pa­ke­lės grio­viams šie­nau­ti bend­ri­ja ga­lė­tų sam­dy­ti tech­ni­ką iš ke­lių prie­žiū­ ros tar­ny­bų. Svar­bu nu­sta­ty­ti ir vie­no dar­ba­ die­nio dar­bų apim­tį. Bū­ti­na nu­sta­ ty­ti at­ly­gį už dar­ba­die­nį. Vi­sa tai įma­no­ma ir bū­ti­na pa­da­ ry­ti. Ta­da ir bend­ri­ja skly­pe­lių sa­ vi­nin­kams ne­bus jos val­džios iš­ lai­ky­mo naš­ta. Prie­šin­gu at­ve­ju ir so­dų bend­ri­jų, ir so­di­nin­kų drau­ gi­jų bei aso­cia­ci­jų va­do­vy­bė, jei­gu ji vie­nu ar ki­tu tiks­lu rei­ka­lin­ga, tu­ rė­tų veik­ti vi­suo­me­ni­niais pa­grin­ dais. Tiks­liau – už tuos pa­čius tuš­ čius dar­ba­die­nius. Ne­sup­ran­ta­ma ir tur­gaus in­va­zi­ ja į Di­tu­vos so­dų te­ri­to­ri­ją. Neaiš­ku, ko­kiais pa­grin­dais „Til­žės tur­gaus“ dar­buo­to­jai taip ak­ty­viai grie­bė­si dar­bo, kad sie­kiant pre­kiau­to­jus iš ža­lio plo­to per­va­ry­ti į nau­jai įreng­ tą, as­fal­to at­lie­ko­mis pa­deng­tą vie­ tą, bu­vo pa­si­telk­ta net po­li­ci­ja, te­le­ vi­zi­ja bei Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja. Lai­mė, ža­lio­jo plo­to sa­vi­nin­kai su­ge­bė­jo pa­ly­gin­ti ope­ra­ty­viai su­ tvar­ky­ti vi­sus rei­ka­lau­tus for­ma­ lu­mus, ir „Til­žės tur­gaus“ šei­mi­ nin­kų ape­ti­tas „Di­tu­vos tur­gui“ at­vė­so. Li­ko tik mer­din­tis, iš­dar­ky­ tas ne­ma­žas že­mės plo­tas. O Di­tu­ vos tur­ge­lis gy­vuo­ja ir ža­liuo­ja, kaip ir anks­čiau. Gai­la, kad so­dų bend­ri­

750

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – 397 706 Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Administratorė Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Sportas: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Česlovas Kavarza –

397 728

telefonas@kl.lt

Ne­no­riu mo­kė­ti už kie­mų va­ly­mą

Esu prieš, kad gy­ven­to­jai pa­tys tu­rės mo­kė­ti už kie­mų va­ly­mą. Pir­miau­sia ši že­mė nė­ra pri­va­ti­ zuo­ta ir ne­prik­lau­so dau­gia­bu­ čiams na­mams. Be to, aš ma­ši­nos ne­tu­riu, ne­rū­kau ir nuo­rū­kų ne­ mė­tau, ne­šiukš­li­nu. Ko­dėl už kie­ mų va­ly­mą tu­riu mo­kė­ti tiek pat, kaip ir šiukš­lin­to­jai ar gy­ven­to­ jai, tu­rin­tys trans­por­to prie­mo­ nes? To­kių žmo­nių, kaip aš, yra tik­rai daug. In­ga Andriaus Deltuvos karikatūra

jų fi­nan­si­nių klau­si­mų neau­di­tuo­ja vals­ty­bi­nės au­di­to tar­ny­bos. Šian­dien bend­ri­jos val­džia sa­ vo eg­zis­ten­ci­jos bū­ti­ny­bę grin­džia ke­lių bei elekt­ros tink­lų prie­žiū­ ros dar­bais. Rea­liai, vos už­si­mi­nus apie elekt­ros tink­lų per­da­vi­mą tie­ sio­giai elekt­ros tie­kė­jams, bu­vo pra­ bil­ta, kad bend­ri­jos elekt­ros tink­lai jau pa­se­nę ir tie­kė­jas rei­ka­lau­ja juos at­nau­jin­ti. Sup­rask: vėl rei­ka­lin­gi pi­ni­gai. Kad to iš­veng­tu­me, yra pa­ pras­tas ir nie­ko ne­kai­nuo­jan­tis bū­ das: tuos tink­lus, ku­riais šian­dien elekt­ra te­ka į skly­pe­lių sa­vi­nin­kų na­mus, pa­pras­čiau­siai pa­do­va­no­ti elekt­ros tie­kė­jui. Ne­te­ko gir­dė­ti apie ko­kias nors pro­ble­mas dėl so­dų te­ri­to­ri­jo­je esan­čių ke­lių per­da­vi­mo sa­vi­val­ dy­bėms ar se­niū­ni­joms. Pap­ras­ čiau­sias bū­das – tie­siog nor­mi­niais tei­sės ak­tais nu­sta­ty­tu ter­mi­nu pra­ neš­ti apie tai ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bėms, o vė­liau nu­trauk­ti že­mės, esan­čios po bend­ri­jos ke­liais, grio­viais ar ka­ na­lais, nuo­mos su­tar­tį. So­do skly­ pai jau se­no­kai yra ne­be bend­ri­jos, o žmo­nių nuo­sa­vy­bė. Pa­ra­dok­sų, su­pran­ta­ma, yra ir dau­giau. Pa­ra­dok­sa­lu ir tai, kad bend­ri­jos va­do­vy­bė, jos pir­mi­nin­ kas ne­ži­no te­ri­to­ri­jų ri­bų ir ban­do kiš­tis į skly­pe­lių sa­vi­nin­kų rei­ka­lus. O pri­mi­nus jam, kad sa­vi­nin­kui pri­ klau­san­ti te­ri­to­ri­ja yra pri­va­ti, ban­do prie­kaiš­tau­ti, kad sa­vi­nin­kas nau­do­ ja­si „bend­ri­jos elekt­ra“, nors bend­ri­ ja yra tik tar­pi­nin­kė, nes pa­ti ener­gi­ jos ne­ga­mi­na ir ne­tie­kia. Iš skly­pe­lių sa­vi­nin­kų vis dar ren­ka­mi na­rio mo­ kes­čiai, ku­rie pri­va­lė­tų bū­ti nau­do­ja­ mi vi­sų bend­rų įren­gi­nių prie­žiū­rai. Ma­no su­pra­ti­mu, jau se­niai pri­ bren­do lai­kas ši­tiems pa­ra­dok­sams pa­da­ry­ti ga­lą. Ta­da ding­tų ne­sup­ ran­ta­mu pa­grin­du ren­ka­mi na­rio mo­kes­čiai. Skly­pe­lių sa­vi­nin­kams ne­be­rei­kė­tų iš­lai­ky­ti vis dar už pa­ gal­bos šiau­do be­si­grie­bian­čių bend­ ri­jų va­do­vų. Ar at­si­ras tarp val­džios vy­rų to­ kių, ku­rie ry­šis bent jau mi­nė­tiems pa­ra­dok­sams pa­da­ry­ti ga­lą? Jei bus nu­spręs­ta, kad bend­ri­jos rei­ka­lin­ gos, tai jų va­do­vy­bė tu­rė­tų tvar­ky­ tis vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais. Po­vi­las Ši­lei­ka

Pas­lau­gų ne­rei­kė­jo bran­gin­ti

Skai­čiau pub­li­ka­ci­ją, ku­rio­je žmo­ nės skun­dė­si, kad pa­bran­go mies­to pir­ties pa­slau­gos. Jo­je nuo­lat lan­ kau­si. Pas­te­bė­jau, kad klien­tų la­bai su­ma­žė­jo. No­rė­čiau pa­tar­ti pir­ties va­do­vui. Rei­kė­jo ne di­din­ti pa­slau­ gų kai­nas, o su­ma­žin­ti 30 pro­c. Ta­ da pil­na pir­tis bū­tų klien­tų, o ir pa­ ja­mos išaug­tų. Zig­mas

Ant sta­lų – tuš­ti puo­de­liai

Per Lie­tu­vos vals­ty­bi­nę te­le­vi­ zi­ją nuo­lat žiū­riu lai­dą „Duo­kim ga­ro“. La­bai gra­žiai ten vi­si dai­ nuo­ja. Ta­čiau vie­nas da­ly­kas man la­bai ne­pa­tin­ka. Lai­dos fil­ma­vi­ mo me­tu yra pa­sta­to­mi trys sta­ lai, prie ku­rių sė­di žmo­nės. Ant tų sta­lų yra pa­dė­ti bu­ta­fo­ri­niai puo­de­liai. Žmo­nės ne­va vai­ši­na­ si. Ta­čiau rea­liai vi­są va­ka­rą sė­ di prie tuš­čių sta­lų – nei gi­ros, nei sal­dai­nių. Įdo­mu, ko­dėl taip nu­spręs­ta? At­ro­do, kad Lie­tu­vo­ je bad­me­tis. Jau ge­riau ant sta­lų tik­rų vai­šių pa­dė­tų. Klai­pė­die­tė

Tau­ti­niai rū­bai – ne bar­bėms

Rub­ri­ko­je „Karš­tas te­le­fo­nas“ Al­do­na Ka­mins­kai­tė iš­sa­kė sa­ vo nuo­mo­nę apie tau­ti­nius rū­bus („Klai­pė­da“, 2013 10 17). Ma­ne pa­pik­ti­no jos pa­reiš­ki­mas. A.Ka­ mins­kai­tė dės­tė, kad tau­ti­niais rū­ bais ap­si­ren­gę vaikš­to tik nu­kva­kę ir kvai­li žmo­nės. Kaip ga­li­ma lie­ tu­viui juok­tis iš sa­vo tau­ti­nių rū­ bų? Juk jie ne kiek­vie­nai bar­bei nu­per­ka­mi. Kai­nuo­ja dau­giau nei 2 tūkst. li­tų. Ma­no ar­ti­mie­ji bu­vo nu­vy­kę į Nor­ve­gi­ją. Ten žmo­nės, ap­si­vil­kę tau­ti­niais rū­bais, net į baž­ny­čią ei­na. O į mu­zie­jus vil­ kin­tie­ji tau­ti­nius dra­bu­žius įlei­ džia­mi ne­mo­ka­mai. Bi­ru­tė

Ra­dia­to­riai vis dar šal­ti

Gy­ve­nu Kau­no gat­vės 47 na­me, ant­ro­je laip­ti­nė­je. Jo­je esan­tys pen­ kio­li­ka bu­tų ne­šil­do­mi iki šiol. Ko­ dėl nie­kas ne­sii­ma jo­kių veiks­mų? Gal pro­ble­mų ky­la dėl to, kad bu­te penk­ta­ja­me aukš­te nė­ra gy­ven­to­ jo? Per­nai be ši­lu­mos iki lapk­ri­čio mė­ne­sio iš­bu­vo­me, šie­met – vėl tas pa­ts. Ire­na Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

skly­pe­lių sa­vi­nin­kams? Tik­rai ne­ su bend­ri­jų prie­ši­nin­kas ten, kur jos nau­din­gos vi­siems bend­ri­jų na­ riams. Tačiau kol kas žai­di­mas vyks­ ta tik į vie­nus var­tus: so­do skly­pe­ lių sa­vi­nin­kai ne­sup­ran­ta, ko­dėl iki pat šiol ren­ka­mas kaž­koks „na­rio“ mo­kes­tis. Jie yra įsi­gy­tų skly­pe­lių sa­vi­nin­kai, bet ne­be nuo­mi­nin­kai. Iki pat šiol rei­ka­lau­ja­ma šie­nau­ti ir pri­žiū­rė­ti ka­na­lų šlai­tus, at­lik­ti kai ku­riuos ki­tus dar­bus už sa­vo skly­ po ri­bų, o skly­pe­lių sa­vi­nin­kai iš bend­ri­jos ne­gau­na jo­kios nau­dos, jo­kio at­ly­gio ar pa­ra­mos. Vi­so la­bo, ką bend­ri­ja pa­da­ro, – už at­lik­tus dar­bus pri­skai­čiuo­ja tuš­čius „dar­ ba­die­nius“, ku­rie, ma­no su­pra­ti­ mu, tu­rė­jo iš­dar­dė­ti kar­tu su so­vie­ ti­niais tan­kais. Juk šian­dien mes gy­ve­na­me rin­ kos eko­no­mi­kos są­ly­go­mis, o bend­ ri­jos iš skly­pe­lių sa­vi­nin­kų su­ren­ka ne­ma­žus pi­ni­gus. Di­tu­vos so­duo­

karštas telefonas

Platinimo tarnyba: 397 727 „Namai“, „Vakarė“: 397 725 Lina Bieliauskaitė –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

714

„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 705 Evelina Zenkutė – Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Techninė redaktorė: Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiadienis, spalio 23, 2013

lietuva Po sėk­min­go bal­ sa­vi­mo dėl Kons­ ti­tu­ci­jos pa­tai­sos Tvar­kos ir tei­sin­gu­ mo par­ti­jos ly­de­ris eu­ro­par­la­men­ta­ras Ro­lan­das Pak­sas pa­reiš­kė, kad sieks pre­zi­den­to po­sto.

Ap­sisp­ren­dė: eu­ro­par­la­men­ta­ras R.Pak­sas tei­gia, kad jei ne ki­tais, tai 2019 m. vėl kan­di­da­tuos į pre­zi­den­tus.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Ke­lio­nė link pre­zi­den­tū­ros pra­si­dė­jo Ku­pi­nas op­ti­miz­mo

„Gy­ve­ni­me esu op­ti­mis­tas, vi­suo­ met, jei sie­ki, jei ti­ki, ga­li įgy­ven­ din­ti, bet ga­lų ga­le aš esu dek­la­ra­ vęs, kad siek­siu pre­zi­den­to po­sto, ar tai bū­tų 2014, ar 2019 m. Aš įsi­ ti­ki­nęs, kad bus at­kur­ta Kons­ti­ tu­ci­ja, įsta­ty­mai, ir žmo­nės ga­lės bal­suo­ti už tai, ką jie no­ri ma­ty­ ti pre­zi­den­to po­ste“, – va­kar BNS sa­kė R.Pak­sas, pa­klaus­tas, ar sieks pre­zi­den­to po­sto, jei tam bus at­ ver­tos du­rys. Sei­mas va­kar per pir­mą­jį priė­ mi­mą pri­ta­rė Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­ sai, kad „už šiurkš­tų Kons­ti­tu­ci­jos pa­žei­di­mą ar prie­sai­kos su­lau­žy­mą ap­kal­tos pro­ce­so tvar­ka iš ei­na­mų pa­rei­gų pa­ša­lin­tas ar­ba Sei­mo na­rio man­da­to ne­te­kęs as­muo ga­li bū­ti ren­ka­mas ar ski­ria­mas į pa­rei­gas, ku­rias pra­dė­ti ei­ti ga­li­ma tik da­vus Kons­ti­tu­ci­jo­je nu­ma­ty­tą prie­sai­ką, kai iš­nyks­ta kons­ti­tu­ci­nia­me įsta­ ty­me nu­sta­ty­ti ap­ri­bo­ji­mai.“ Tam, kad pa­tai­sa bū­tų priim­ta, po tri­jų mė­ne­sių tu­rės bū­ti ren­gia­ mas dar vie­nas bal­sa­vi­mas. Kons­ ti­tu­ci­jos kei­ti­mo įsta­ty­mų pro­jek­ tai svars­to­mi ir dėl jų bal­suo­ja­ma Sei­mo po­sė­dy­je du kar­tus, tarp šių bal­sa­vi­mų tu­ri bū­ti da­ro­ma ne ma­ žes­nė kaip tri­jų mė­ne­sių per­trau­ka. Kad pa­tai­sa bū­tų priim­ta, už ją abu kar­tus tu­ri bal­suo­ti ne ma­žiau kaip 94 par­la­men­ta­rai.

Par­ti­ja klo­ja ke­lią

Va­kar per pir­mą­jį priė­mi­mą už šią Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­są bal­sa­vo 101 par­la­men­ta­ras, vie­nas bu­vo prieš, 21 su­si­lai­kė. R.Pak­sas to­kį par­la­ men­ta­rų spren­di­mą įver­ti­no kaip di­džiu­lį žings­nį de­mok­ra­ti­jos kryp­ ti­mi. „La­bai džiau­giuo­si, ver­ti­nu la­bai ge­rai, dė­ko­ju po­li­ti­kams, priė­mu­ siems to­kį spren­di­mą. Ver­ti­nu tai kaip di­džiu­lį žings­nį de­mok­ra­ti­jos link ir link to, kad kiek­vie­nas Lie­ tu­vos pi­lie­tis ga­lė­tų pa­si­rink­ti, už ką bal­suo­ti, už ką ne­bal­suo­ti. Tai iš tik­rų­jų pa­ro­do mū­sų po­li­ti­kų bran­ dą“, – sa­kė R.Pak­sas. Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­ mi­te­tas svars­ty­da­mas dėl ga­li­my­bių kan­di­da­tuo­ti po ap­kal­tos nu­spren­ dė siū­ly­ti mi­ni­ma­lią Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­są. Jei Sei­mas priims mi­ni­ mą Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­są, konk­re­ čias san­kci­jas dar tu­rės nu­sta­ty­ti priim­da­mas ati­tin­ka­mus kons­ti­ tu­ci­nius įsta­ty­mus. Šiuo me­tu Sei­me jau re­gist­ruo­ tas Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos pro­jek­tas, ku­riuo po ap­kal­tos kan­ di­da­tuo­ti į pre­zi­den­tus, Sei­mo na­ rius, ei­ti prem­je­ro, mi­nist­ro pa­rei­ gas bū­tų drau­džia­ma aš­tuo­ne­rius me­tus, ei­ti vals­ty­bės kont­ro­lie­riaus pa­rei­gas – pen­ke­rius me­tus, o tei­ sė­jams grįž­ti į pa­rei­gas po ap­kal­tos ga­li­my­bė ne­nu­ma­ty­ta.

Pa­sak Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko so­cial­de­mok­ ra­to Ju­liaus Sa­ba­taus­ko, Kons­ti­tu­ci­ jos pa­tai­sa ir kons­ti­tu­ci­nis įsta­ty­mas, nu­ma­tan­tys ri­bo­ji­mus da­ly­vau­ti rin­ ki­muo­se per ap­kal­tą iš po­sto pa­ša­ lin­tiems as­me­nims, ga­li spė­ti įsi­ga­ lio­ti iki pre­zi­den­to rin­ki­mų ki­tą­met.

Sei­mas va­kar priė­mė nu­ta­ri­mus, ku­riais pa­sky­rė pre­zi­den­to ir Eu­ ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mų da­tas. Pre­zi­den­to rin­ki­mai bus su­reng­ti ki­tų me­tų ge­gu­žės 11 d., o rin­ki­mai į Eu­ro­pos Par­la­men­tą – ge­gu­žės 25 d. Jei pre­zi­den­to rin­ki­muo­se pri­ reiks ant­ro tu­ro, jis su­taps su Eu­ro­ pos Par­la­men­to rin­ki­mais.

To­mas Ja­ne­liū­nas:

Ver­ti­na skep­tiš­kai

Spės iki ge­gu­žės?

R.Pak­sas, net jei­gu jam leis­tų kan­di­da­ tuo­ti, grei­čiau­siai ne­ bū­tų tas svar­biau­sias kan­di­da­tas, ku­rio čia vi­si lauk­tų. „Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sa įsi­ga­lio­ ja po mė­ne­sio nuo ant­ro­jo bal­sa­vi­ mo. Va­di­na­si, jei­gu sau­sio 22 d. ar ku­rią ki­tą bū­tų bal­suo­ja­ma ir bū­ tų su­rink­tas Kons­ti­tu­ci­jo­je nu­ma­ ty­tas skai­čius bal­sų, ma­nau, kad po to ati­tin­ka­mai ga­lė­tų bū­ti priim­tas ir kons­ti­tu­ci­nis įsta­ty­mas, ir jis su­ spė­tų įsi­ga­lio­ti, nes kons­ti­tu­ci­niam įsta­ty­mui ga­lė­tu­me nu­ma­ty­ti konk­ re­čią įsi­ga­lio­ji­mo da­tą. Teo­riš­kai tai leis­tų kan­di­da­tuo­ti per pre­zi­den­to rin­ki­mus“, – va­kar Sei­me žur­na­lis­ tams sa­kė J.Sa­ba­taus­kas.

Po­li­ti­kos eks­per­tai ma­no, kad jei R.Pak­sas vėl ga­lė­tų kan­di­da­tuo­ ti ša­lies va­do­vo rin­ki­muo­se, jis tu­ rė­tų ne­daug ga­li­my­bių juo­se ge­rai pa­si­ro­dy­ti. Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to di­rek­to­rius pro­fe­so­rius Ra­mū­nas Vil­pi­šaus­kas tei­gė, kad taip ga­li­ma spręs­ti iš R.Pak­so va­ do­vau­ja­mos Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos ne itin sėk­min­go da­ly­va­vi­ mo par­la­men­to rin­ki­muo­se. „Jei­gu tai bus pa­da­ry­ta pa­kan­ka­ mai grei­tai, kad R.Pak­sas vis dėl­to ga­lė­tų da­ly­vau­ti, ti­kė­ti­na, jog tai tie­siog pa­di­din­tų kan­di­da­tų skai­čių, bet, spren­džiant iš to, kaip jo va­do­ vau­ja­ma par­ti­ja pa­si­ro­dė praė­ju­sių me­tų Sei­mo rin­ki­muo­se, jo šan­sai gau­ti daug bal­sų at­ro­do men­ki“, – BNS sa­kė R.Vil­pi­šaus­kas. Po­li­to­lo­gas To­mas Ja­ne­liū­nas pri­ dū­rė, kad R.Pak­so klau­si­mas pa­sta­ ruo­ju me­tu ne­bu­vo tarp po­pu­lia­riau­

Ko­dėl? Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­so­mis sie­kia­ma įgy­ven­din­ti Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­ sių Teis­mo spren­di­mą dėl per ap­kal­ tą pa­ša­lin­tų as­me­nų kan­di­da­ta­vi­ mo per rin­ki­mus. Šis teis­mas kons­ ta­ta­vo, kad da­bar­ti­nis drau­di­mas iki gy­vos gal­vos da­ly­vau­ti Sei­mo rin­ki­ muo­se iš pre­zi­den­to pa­rei­gų at­sta­ ty­din­tam R.Pak­sui yra ne­pro­por­cin­ gas jo pa­da­ry­tam nu­si­žen­gi­mui. R.Pak­sas pre­zi­den­to pa­rei­gų ne­te­ ko 2004 m. ba­lan­d į. Jam bu­vo su­ reng­ta ap­kal­ta dėl prie­sai­kos su­lau­ žy­mo ir šiurkš­taus Kons­ti­tu­ci­jos pa­ žei­di­mo, kai jis išim­ties tvar­ka sa­vo fi­nan­si­niam rė­mė­jui Ju­ri­jui Bo­ri­so­ vui su­tei­kė Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę.

sių vie­šo­jo­je erd­vė­je. „Pas­ta­ruo­ju me­tu tai ne­bu­vo pa­ts ak­tua­liau­sias klau­si­mas, sa­ky­ki­me, po­li­ti­nė­je are­ no­je, ir R.Pak­sas, net jei­gu jam leis­ tų kan­di­da­tuo­ti, grei­čiau­siai ne­bū­ tų tas svar­biau­sias kan­di­da­tas, ku­rio čia vi­si lauk­tų. Įsi­vaiz­duo­ju, kad, net ir priė­mus tas pa­tai­sas, la­bai di­de­ lės įta­kos ši­tas spren­di­mas tiek pa­ si­ren­gi­mui pre­zi­den­to rin­ki­mams, tiek ko­kiems nors ki­tiems da­ly­kams tur­būt jau ne­be­da­rys“, – svars­tė T.Ja­ne­liū­nas. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Daugiausia parlamentarai išleidžia automobiliams Su par­la­men­ti­ne veik­la su­si­ju­sios Sei­mo na­rių iš­lai­dos pir­mą šių me­ tų pus­me­tį sie­kė 2 537 983 li­tus. Tra­di­ciš­kai dau­gu­mos par­la­men­ ta­rų di­džio­ji lė­šų su­ma te­ko au­to­ mo­bi­lio prie­žiū­rai.

Dau­giau­sia per ket­vir­tį par­la­men­ ta­ras su par­la­men­ti­ne veik­la su­ si­ju­sioms iš­lai­doms ga­lė­jo skir­ti 19,99 tūkst. li­tų. Iš vi­so per mė­ne­ sį par­la­men­ta­rui šioms reik­mėms skir­ta 2,1–2,2 tūkst. li­tų su­ma, pri­ klau­so­mai nuo me­tų ket­vir­čio. Kaip ir anksčiau, trečią šių metų ketvirtį dau­gu­ma Sei­mo na­rių di­ džią­ją da­lį lė­šų sky­rė au­to­mo­bi­lio nuo­mai bei prie­žiū­rai, re­mon­tui, de­ga­lams. Pa­vyz­džiui, Tar­kos ir

tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­sto­vas Aud­ rius Ma­zu­ro­nis trans­por­to nuo­mai bei eksp­loa­ta­ci­jai ir ki­toms su­si­ ju­sioms iš­lai­doms pa­nau­do­jo 19,9 tūkst. li­tų, jo par­ti­jos ko­le­ga Pet­ras Gra­žu­lis – 19,8 tūkst. li­tų, Dar­bo par­ti­jos at­sto­vai Pet­ras Nar­ke­vi­čius – 19,6 tūkst. li­tų, Va­len­ti­nas Bu­ kaus­kas – 19,5 tūkst. li­tų, jo frak­ ci­jos ko­le­ga Ser­ge­jus Dmit­ri­je­vas – 19,3 tūkst. li­tų, Dar­bo par­ti­jos at­sto­vas Sau­lius Bu­ce­vi­čius – 18,4 tūkst. li­tų, Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos at­sto­vas Mi­cha­las Mac­ke­ vi­čius – 18 tūkst. li­tų. Ne­daug at­si­lie­ka ir kai ku­rie opo­zi­ci­jos na­riai – kon­ser­va­to­rius Man­tas Ado­mė­nas tam sky­rė 18,1 tūkst. li­tų.

Kai ku­rie par­la­men­ta­rai ne­men­kas lė­šas ski­ria rek­la­mai, t. y. vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos ren­gė­jams. Dau­giau­ sia tam iš­lei­do so­cial­de­mok­ra­tas Ed­var­das Ža­ka­ris – 15,1 tūkst. li­tų, jo frak­ci­jos ko­le­ga Va­le­ri­jus Si­mu­li­ kas – 7,99 tūkst. li­tų, ki­tas So­cial­ de­mok­ra­tų frak­ci­jos na­rys Al­bi­nas Mit­ru­le­vi­čius – 7,6 tūkst. li­tų. Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės at­ sto­vas Po­vi­las Urb­šys už vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos ren­gė­jų pa­slau­gas su­ mo­kė­jo 7,3 tūkst. li­tų, Dar­bo par­ti­jos at­sto­vai Vik­to­ras Us­pas­ki­chas – 7,2 tūkst. li­tų, Dan­gu­tė Mi­ku­tie­nė – 5,9 tūkst. li­tų, Ša­rū­nas Bi­ru­tis – 4,4 tūkst. li­tų, Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­sto­vai Kęs­tas Koms­kis – 5,2 tūkst. li­tų, Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­

tis – 5,8 tūkst. li­tų, so­cial­de­mok­ra­tas Ar­vy­das Moc­kus – 4,6 tūkst. li­tų. Kai ku­rie par­la­men­ta­rai už ke­lis tūks­tan­čius li­tų pir­ko kny­gų. Dar­ bo par­ti­jos at­sto­vas Vy­das Ged­vi­las tam sky­rė 2,7 tūkst. li­tų, Š.Bi­ru­tis – 2,6 tūkst. li­tų, kon­ser­va­to­rė Vi­li­ ja Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė – 2,56 tūkst. li­tų, „Drą­sos ke­lio“ frak­ci­ jos at­sto­vas Al­gir­das Pa­tac­kas – 1,9 tūkst. li­tų, so­cial­de­mok­ra­tas Ge­di­ mi­nas Kir­ki­las – 1,2 tūkst. li­tų. Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės at­ sto­vas Li­nas Bal­sys iš­si­sky­rė iš­lai­ do­mis už tak­si pa­slau­gas, vie­šo­ jo trans­por­to bi­lie­tus – 2,39 tūkst. li­tų. D.Mi­ku­tie­nė 3,9 tūkst. li­tų iš­lei­do gė­lėms ir su­ve­ny­rams, so­ cial­de­mok­ra­tas Al­bi­nas Mit­ru­le­vi­

19,9 tūkst. li­tų

– tiek transporto nuomai ir kitoms susijusioms išlaidoms panaudojo A.Mazuronis. čius tam sky­rė 3,3 tūkst. li­tų, Dar­ bo par­ti­jos at­sto­vė Zi­ta Žvi­kie­nė – 2,7 tūkst. li­tų, so­cial­de­mok­ra­tas Ed­var­das Ža­ka­ris – 2,6 tūkst. li­tų. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

8

trečiadienis, spalio 23, 2013

užribis

Vai­ruo­to­jai šok­di­na pa­rei­gū­nus As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pri­vers­ti narp­ lio­ti ku­rio­zi­nę si­tua­ci­ją, ku­rio­je du am­bi­cin­gi vai­ruo­to­jai sie­kia įro­dy­ ti sa­vo tie­są, kad ne jis, o ki­tas bu­ vo ne­man­da­gus ke­ly­je ir pa­vo­jin­ gai vai­ra­vo.

Nors in­ci­den­tas tarp vai­ruo­to­jų įvy­ko uos­ta­mies­ty­je, jie pa­rei­ka­la­ vo, kad gin­čą spręs­tų Klai­pė­dos ra­ jo­no ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai. To­kį pa­gei­da­vi­mą iš­reiš­kė abu vai­ruo­to­jai, kad jo­kie ga­li­mi pa­ žįs­ta­mi uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nai ne­ga­lė­tų da­ry­ti įta­kos aiš­ki­nan­tis ap­lin­ky­bes. Gin­čas ki­lo dėl man­da­gu­mo ke­ ly­je. Per in­ci­den­tą au­to­mo­bi­liai net ne­bu­vo su­si­lie­tę vie­nas su ki­ tu, ta­čiau abi konf­lik­to pu­sės jau­ čia­si nu­skriaus­tos. Vis­kas pra­si­dė­jo nuo to, kad „Peu­geot Bo­xer“ vai­ruo­to­jas, va­ žiuo­da­mas pir­mą­ja eis­mo juos­ta, jo tei­gi­mu, mė­gi­no iš­veng­ti ke­ly­je esan­čių duo­bių. Ma­nev­ro me­tu 33 me­tų vy­ras ne­ va pa­vo­jin­gai priar­tė­jo prie ant­rą­ja eis­mo juos­ta va­žia­vu­sio „Peu­geot

607“. Jį vai­ra­vu­si 37 me­tų mo­te­ris po­li­ci­jai sa­kė, kad pir­mą­ja juos­ ta va­žia­vęs au­to­mo­bi­lis jos ma­ši­ną be­veik iš­stū­mė į prieš­prie­ši­nę eis­ mo juos­tą. Vos iš­ven­gu­si ava­ri­jos sa­vo eis­ mo juos­to­je, mo­te­ris esą dar tu­rė­ jo ma­nev­ruo­ti, kad jud­rio­je gat­vė­je ne­su­si­dur­tų su iš prie­kio at­va­žiuo­ jan­čiais au­to­mo­bi­liais. Pa­rei­gū­nams vai­ruo­to­jas, ku­ris va­žia­vo „Peu­geot Bo­xer“ au­to­mo­ bi­liu, aiš­ki­no, kad nie­ko jis ne­stū­ mė. Esą prie­šin­gai – mo­ters vai­ ruo­ja­mas au­to­mo­bi­lis jį pa­si­vi­jo, ap­len­kė ir už­blo­ka­vo jam ke­lią. Mo­te­ris po­li­ci­nin­kus įti­ki­nė­jo, kad ne ji, o su­stab­dy­tas ir išaiš­kin­ tas chu­li­ga­niš­kai vai­ra­vęs vy­riš­kis tu­rė­tų bū­ti bau­džia­mas. Kol kas pa­rei­gū­nai ne­pa­jė­gūs nu­ sta­ty­ti, ku­ris vai­ruo­to­jų kal­tas, to­ dėl pra­šo klai­pė­die­čių pa­gal­bos. Dvie­jų „Peu­geot“ au­to­mo­bi­ lių vai­ruo­to­jų gin­čą esą ma­tė bū­ rys jau­nuo­lių, ku­rie sto­vė­jo Pi­lies ir Dar­žų gat­vių san­kry­žo­je. In­ci­den­ tas nu­ti­ko bir­že­lio 27-osios va­ka­ rą, apie 20.35 val. Konf­lik­to liu­di­nin­kų pra­šo­ma su­si­siek­ti su Klai­pė­dos ra­jo­no po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nais.

Pur­vas: nors už įžei­di­nė­ji­mus ir nea­py­kan­tos kurs­ty­mą yra nu­baus­tas ne vie­nas ko­men­ta­to­rius, ta­čiau lie­

tu­viai neiš­moks­ta pa­do­riai reikš­ti min­čių in­ter­ne­te.

Tul­žis ir įnir­šis – vie­šai 1

Žmo­gus pa­gie­žin­gus ko­ men­ta­rus ra­šo iš Klai­ pė­do­je re­gist­ruo­to IP ad­re­so 86.100.16.9. Šiam skai­ty­to­jui už­kliū­va ne tik Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nės tre­ne­ris Jo­nas Kaz­laus­kas, pa­nie­ kos ir pyk­čio su­lau­kia vi­sa krep­ši­ nio eki­pa. Ak­ty­vus pseu­do­ra­šy­to­jas ko­ne­vei­ kia ir po­li­ci­nin­kus, ku­rie jam smir­di kaip ožiai, bei ne­pri­lygs­ta in­te­lek­tu pa­čiam ko­men­ta­ro au­to­riui. Šio klai­ pė­die­čio pa­nie­kos su­lau­kė net gy­vy­ bę Ko­so­ve paau­ko­jęs lie­tu­vis mui­ti­ nin­kas, ko­men­ta­to­rius iš­si­ty­čio­jo iš žu­vu­sio pa­rei­gū­no pro­fe­si­jos. Gre­sia 3 me­tų ne­lais­vė

Pas­kir­tis: po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams ten­ka ieš­ko­ti tie­sos ir ku­rio­zi­nė­se si­

tua­ci­jo­se.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Klai­pė­dos 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos sky­ riaus vy­riau­sio­ji ty­rė­ja Vi­ta­li­ja Su­kaus­kie­nė ti­ki­no, kad dėl šio ko­ men­ta­to­riaus žo­džių ga­lė­tų bū­ti iš­ kel­ta bau­džia­mo­ji by­la, ta­čiau ga­vus nu­ken­tė­ju­sios pu­sės pa­reiš­ki­mą. O štai ko­men­ta­to­riaus Tro­lio pa­ reiš­ki­mai dėl ta­ria­mų žy­dų afe­rų ar lie­tu­vių va­di­ni­mas „ja­pais“ ga­lė­ tų bū­ti ver­ti­na­mas kaip kurs­ty­mas prieš bet ko­kią tau­tos, ra­sės, et­ni­nę, re­li­gi­nę ar ki­to­kią žmo­nių gru­pę. „Rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, ar žmo­ gus nuo­lat lie­ja nea­py­kan­tą vie­šo­ jo­je erd­vė­je. Bau­džia­mo­ji at­sa­ko­ my­bė at­si­ran­da, kai nu­sta­to­mas

sis­te­min­gu­mas. Jei nea­py­kan­ta vie­nai ku­riai nors žmo­nių gru­pei ar ra­sei yra kurs­to­ma nuo­lat, rei­ kė­tų pra­neš­ti tei­sė­sau­gai. To­kius ty­ri­mus nuo­lat at­lie­ka­me, vie­ni jų pa­sie­kia teis­mą, tik da­lį ten­ka nu­ trauk­ti“, – aiš­ki­no V.Su­kaus­kie­nė. Už ne­san­tai­kos kurs­ty­mą, ty­ čio­ji­mą­si, nie­ki­ni­mą, nea­py­kan­tos

Min­dau­gas Bu­si­las:

La­bai daž­nai žmo­ nės ne­ski­ria, ka­da pa­­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę, o ka­da pa­ty­lė­ti. ska­ti­ni­mą bau­džia­ma bau­da ar­ba lais­vės ap­ri­bo­ji­mu, ar­ba areš­tu, ar­ ba lais­vės atė­mi­mu iki tre­jų me­tų. „Per mė­ne­sį pa­si­tai­ko po­ra to­kių by­lų. Daž­niau­siai krei­pia­ma­si dėl kurs­ty­mo prieš gė­jus, ko­men­ta­ to­riai ko­ne­vei­kia žy­dus, pa­si­tai­ko, kad juo­di­na ir lie­tu­vius. O pa­sta­ ruo­ju me­tu pa­dau­gė­jo pa­reiš­ki­mų dėl įžei­di­mų len­kų tau­ty­bės as­me­ nims“, – pa­sa­ko­jo V.Su­kaus­kie­nė. By­lų ma­žė­ja

Klai­pė­dos 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to va­do­vas Min­dau­gas Bu­si­

las ti­ki­no, kad pri­va­taus kal­ti­ni­mo by­los pri­klau­so nuo įžeis­to­jo sto­ ros odos. „Jei žmo­gus tu­ri be­ge­mo­to odą, jis ne­krei­pia dė­me­sio. Ta­čiau ma­ nau, kad iki ki­to kar­to. La­bai daž­nai žmo­nės ne­ski­ria, ka­da pa­sa­ky­ti sa­ vo nuo­mo­nę, o ka­da pa­ty­lė­ti. Re­tai ne­nus­ta­to­me as­mens, ne­bent tuo­ met, kai ko­men­ta­ras ra­šo­mas iš už­ sie­nio“, – pa­ti­ki­no M.Bu­si­las. Klai­pė­dos apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ ros pro­ku­ro­ras Si­mo­nas Ge­nys ti­ ki­no, kad dėl ne­san­tai­kos kurs­ty­mo per me­tus bu­vo iš­kel­ta 12 by­lų. „Ten­ka įro­di­nė­ti, kad ne­san­tai­kos kurs­ty­mas vy­ko sis­te­miš­kai. Va­di­ na­si, ma­žiau­siai du tris kar­tus per mė­ne­sį rei­kė­tų pa­da­ry­tų to­kią vei­ ką. Daž­niau­siai dau­gu­ma ko­men­ ta­rų nee­tiš­ki, amo­ra­lūs, ta­čiau ne vi­si ga­li bū­ti trak­tuo­ja­mi, kaip ne­ san­tai­kos kurs­ty­mas. Taip pat tu­ ri­me nu­sta­ty­ti, ar bu­vo tie­sio­gi­nė ty­čia“, – ti­ki­no pro­ku­ro­ras. Pro­ku­ro­ras pa­brė­žė, kad kiek­ vie­nas ko­men­ta­ras yra ver­ti­na­ mas at­ski­rai. „Net jei tas pa­ts as­muo pa­ra­ šė ke­lis ko­men­ta­rus. Tie­są sa­kant, to­kių by­lų skai­čius ne­di­dė­ja. Prieš me­tus ar pu­sant­rų tu­rė­jo­me di­de­lį to­kių by­lų au­gi­mą. Ta­čiau tai ne­ro­ do, kad pur­vo ir nea­py­kan­tos vie­ šo­jo­je erd­vė­je yra ma­žiau“, – ti­ki­ no S.Ge­nys.

Se­no­lę ap­vo­gė ap­si­me­tė­lė sa­va­no­rė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė 83 me­tų klai­pė­die­tė ne­te­ko vi­ sų sa­vo gy­ve­ni­mo san­tau­pų, kai į na­mus įsi­lei­do lab­da­rin­gos or­ga­ ni­za­ci­jos sa­va­no­re ap­si­me­tu­sią mer­gi­ną.

Sun­kiai vaikš­čio­jan­ti ir įvai­rių li­gų ka­muo­ja­ma Ge­no­vai­tė F. pir­ma­ die­nio po­pie­tę iš­gir­do įky­rų bu­to du­rų skam­bu­tį. Mo­te­ris po na­mus vaikš­to tik pa­si­rem­da­ma dvie­jo­mis laz­do­ mis, ta­čiau ne­lauk­tas sve­čias ne­ si­trau­kė nuo du­rų tol, kol mo­te­ris jų neat­vė­rė. „Užė­jo jau­na, tam­sių plau­kų, apie 20–25 me­tų mer­gi­na, la­bai

gra­žiai ap­si­ren­gu­si. Ji pa­sa­kė, kad at­sto­vau­ja „Ca­ri­tui“ ir ėmė tei­ rau­tis, ko­kius vais­tus var­to­ju, ar man rei­kia pa­gal­bos“, – pri­si­mi­ nė pen­si­nin­kė. Mo­te­ris pa­kvie­tė vieš­nią į kam­ba­rį, ta­čiau šio­ji iš pra­džių su­tri­ku­si aiš­ki­no, kad jos ava­ly­ nė ne­šva­ri ir pa­no­ro pri­sės­ti vir­ tu­vė­je. „Ta­čiau aš nie­ko blo­go neį­ta­riau ir pa­kvie­čiau ją užei­ti. Sve­tai­nė­je ji pri­sė­do ant kė­dės ir ėmė klau­si­nė­ ti, ko man rei­kė­tų. Ji ti­ki­no, kad ga­li at­vež­ti vo­kie­čių suau­ko­tos lab­da­ ros, mais­to pro­duk­tų“, – pa­sa­ko­ jo Ge­no­vai­tė. Išk­lau­si­nė­ju­si, kaip gy­ve­na se­ no­lė, vieš­nia pa­ža­dė­jo, jog ki­

tą die­ną at­si­ves me­di­ci­nos se­se­lę, ku­ri pa­žiū­rės, ko­kius vais­tus var­ to­ja mo­čiu­tė. „Ji vis siū­lė­si at­neš­ti vais­tų – to­kių, ku­rie Lie­tu­vo­je net ne­ kom­pen­suo­ja­mi. Stai­ga ji pa­pra­ šė van­dens at­si­ger­ti. Ka­dan­gi aš sun­kiai vaikš­tau, il­go­kai sto­jau­ si“, – kiek­vie­ną smulk­me­ną pri­ si­mi­nė mo­čiu­tė. Se­no­lė net ne­pa­gal­vo­jo, kad ma­ lo­niai bend­ra­vu­si vieš­nia tu­ri blo­ gų ke­ti­ni­mų. „Ran­ki­nė­je, ku­ri ka­bo­jo ant kė­ dės at­lo­šo, bu­vo ma­no pi­ni­gi­nė, o jo­je – vi­si ma­no pi­ni­gai. Kol aš nuė­jau iki vir­tu­vės, ji jau se­kė man iš pa­skos. Nie­ko blo­go tik­rai neį­ta­ riau“, – kal­bė­jo klai­pė­die­tė.

Tik tuo­met, kai vieš­nia išė­jo, gar­baus am­žiaus mo­te­ris su­si­zgri­ bo pa­skam­bin­ti duk­rai. „Ši ma­ne ir pa­pro­ti­no, kad ne vis­kas čia taip gra­žu ga­li bū­ti. Duk­ros pa­liep­ta, ap­žiū­rė­jau na­ mus ir įsi­ti­ki­nau, kad pi­ni­gi­nė­ je nė­ra vi­sų ma­no pi­ni­gų – 2,2 tūkst. li­tų, ku­riuos bu­vau su­si­ tau­piu­si lai­do­tu­vėms. Ir dar 600 li­tų mais­tui ir bu­to mo­kes­čiams“, – ap­gai­les­ta­vo mo­te­ris. Ji ne­slė­pė nuo­sta­bos, kad va­gi­ šė at­seg­ti pi­ni­gi­nę ir nu­gvelb­ti ten bu­vu­sius pi­ni­gus su­ge­bė­jo per ke­ lias se­kun­des. „La­bai liūd­na. Na, bet pa­si­ti­kė­ jau žmo­nė­mis ir dėl to pa­ti esu kal­ ta“, – tars­te­lė­jo se­no­lė.

Nuos­to­liai: du­ris ne­pa­žįs­ta­ma­jai

at­vė­ru­si se­no­lė ne­te­ko su­tau­py­ tų 2,8 tūkst. li­tų.

9

trečiadienis, spalio 23, 2013

ekonomika Pak­lau­sė Pre­zi­den­tės

Ima­si ban­kų

€

Net­ru­kus įsi­ga­lios nau­ji vie­šo­jo pir­ki­mo rei­ka­la­vi­mai – per­kan­čio­sios or­ga­ni­za­ci­ jos vie­šai tu­rės skelb­ti in­for­ma­ci­ją ne tik apie įvyk­dy­tus pir­ki­mus, bet ir apie ke­ti­ na­mus pra­dė­ti. Sei­mas va­kar priė­mė Pre­ zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės ve­tuo­tas ir pa­to­bu­lin­tas Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mo pa­ tai­sas: už bal­sa­vo 75 Sei­mo na­riai, o su­si­ lai­kė vie­nas par­la­men­ta­ras – „Drą­sos ke­ lio“ frak­ci­jos na­rys Vy­tau­tas Ma­tu­le­vi­čius.

Sei­mas ima­si pa­tai­sų, ku­rio­mis no­ri­ma su­griež­tin­ti įmo­nių pa­tir­tų nuo­sto­lių per­ kė­li­mo tvar­ką. Pa­kei­ti­mai su­si­ję ir su tuo, kad di­džiau­si Lie­tu­vo­je Skan­di­na­vi­jos ka­ pi­ta­lo ban­kai – SEB ir „Swed­bank“ – per­ nai kar­tu su­mo­kė­jo vos per 3 tūkst. li­tų pel­no mo­kes­čio. Ši pa­tai­sa, jei­gu ją Sei­ mas priims, pa­lies­tų di­džią­sias įmo­nes, o ne ma­žas, ku­rios nau­do­ja­si ki­to­mis mo­ kes­ti­nė­mis leng­va­to­mis.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,7446 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0727 JAV do­le­ris 1 2,5250 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4518 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9124 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2711 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,2647 Ru­si­jos rub­lis 100 7,9069 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7965

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,0041% –0,0091% +0,0010% +0,0004% –0,0028% +0,0140% –0,0049% +0,0001% +0,0011%

Teo­riš­kai dar­bo bir­ žos spe­cia­lis­tai tu­ rė­tų su­teik­ti vi­so­ ke­rio­pą pa­gal­bą be­ dar­bių pa­sam­dy­ ti nu­spren­du­siam vers­li­nin­kui, ta­čiau rea­ly­bė kaip vi­sa­ da ki­to­kia.

Ne­vi­lio­ja: anot dar­bo bir­žos spe­cia­lis­tų, 600 li­tų at­ly­gi­ni­mas be­dar­bių ne­vi­lio­ja, tad darb­da­viams pa­dė­ti šiuo klau­si­mu neį­ma­no­ma. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Įdarbinti bedarbius ne taip ir lengva Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Dar­bo bir­ža pa­dė­ti ne­ga­li

Dar­bo rin­kos pa­slau­gų tei­ki­mo są­ ly­gų ir tvar­kos ap­ra­še, pa­tvir­tin­ ta­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos so­cia­ li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ro 2010 m. rug­sė­jo 30 d. įsa­ky­mu Nr. A1-451, nu­sta­ty­ta, kad te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos spe­cia­lis­tas, tei­kian­ tis tar­pi­nin­ka­vi­mo įdar­bi­nant pa­ slau­gas, su darb­da­viais ne tik tu­ri ap­tar­ti rei­ka­la­vi­mus kan­di­da­tams lais­vai dar­bo vie­tai užim­ti, bet ir su­de­rin­ti at­ran­kos or­ga­ni­za­vi­mą, siun­čia­mų kan­di­da­tų skai­čių, re­ ko­men­da­ci­jos pil­dy­mą ir grą­ži­ni­ mą. Taip pat tu­ri vyk­dy­ti rei­ka­lin­gų dar­buo­to­jų at­ran­ką, pa­si­tiks­lin­ti, ar dar­bo vie­ta neu­žim­ta, siųs­ti tik tin­ka­mus dar­buo­to­jus. Ta­čiau tai tik teo­ri­ja. Bent taip tvir­ti­na vie­nas sos­ti­nės vers­li­nin­ kas, ku­ris no­rė­jo įdar­bin­ti ke­lis be­ dar­bius. „Dar­bo bir­žo­je lan­kiau­si tris kar­tus. Pra­šiau man su­teik­ti dar­ buo­to­jų, ten juk daug re­gist­ruo­ tų be­dar­bių. Pir­mą kar­tą ma­nęs pa­klau­sė, kiek ruo­šiuo­si mo­kė­ ti. Pa­sa­kiau, kad man rei­kia ke­lių dar­buo­to­jų pu­sei eta­to, jiems ruo­ šiuo­si mo­kė­ti po 600 li­tų. Man at­ sa­kė, kad ne­la­bai ga­lės pa­dė­ti, nes jie čia pa­na­šiai tiek gau­na“, – pa­ sa­ko­jo pa­var­dės skelb­ti ne­no­rin­tis vie­nos įmo­nės va­do­vas Vy­tau­tas. Vy­rą toks at­sa­ky­mas, be abe­jo, su­glu­mi­no: čia dar­bo bir­ža ar pa­ šal­pų biu­ras? Tik ant­rą kar­tą Vy­ tau­tui at­ke­lia­vus į dar­bo bir­žą ir

pa­si­kal­bė­jus jau su ki­tu spe­cia­lis­tu, dar­bo skel­bi­mas bu­vo už­re­gist­ruo­ tas, tad vy­ras nu­si­ra­mi­no ir pa­ma­ nė, kad vis­kas su­si­tvar­kys. Ta­čiau jo lau­kė dar vie­na staig­me­na.

Kaip to­kiais me­to­ dais ža­da­ma su­ma­ žin­ti iš­mo­kų be­dar­ biams skai­čių, jei­gu net ne­si­sten­gia­ma jų įdar­bin­ti? Dau­giau ne­si­kreips

„Ma­niau, kad skel­bi­mą jie pa­skelbs sa­vo vi­di­nė­je sis­te­mo­je. Man pra­ dė­jo skam­bin­ti ai­bė žmo­nių, ta­čiau jie vi­si – ne dar­bo bir­žo­je re­gist­ ruo­ti as­me­nys“, – tei­gė vers­li­nin­ kas. Tre­čias ap­si­lan­ky­mas darb­da­ vį šo­ki­ra­vo ga­lu­ti­nai. Spe­cia­lis­ tas jam tie­siog pa­sa­kė, kad ga­li vėl įdė­ti skel­bi­mą. Bet pa­skui ir vėl tas pa­ts? „Aš skel­bi­mą juk ir pa­ts ga­liu in­ter­ne­te įdė­ti. Man bu­vo paaiš­ kin­ta, kad to­kia tvar­ka: jei­gu pa­ tei­ki skel­bi­mą, ta­da tau skam­bi­na žmo­nės, tu tu­ri su jais iš­siaiš­kin­ ti, ar jie re­gist­ruo­ti bir­žo­je, ar ne. Jei­gu be­dar­bis at­sa­ko, kad yra re­ gist­ruo­tas dar­bo bir­žo­je, tu­riu iš­ siaiš­kin­ti var­dą, pa­var­dę, jo re­ gist­ra­ci­jos ko­dą, skam­bin­ti į bir­žą ir pa­si­klaus­ti, ar tik­rai toks yra. Tik ta­da pra­si­de­da su­ve­di­mo pro­ ce­sas. Ki­lo klau­si­mas: ko­dėl darb­

da­vys tu­ri dirb­ti dar­bo bir­žos dar­ bą? Ką tas skel­bi­mas duo­da? Juk tiek yra be­dar­bių. Duo­tų 20 žmo­ nių, aš iš­si­rink­čiau“, – si­tua­ci­ją aiš­ki­no Vy­tau­tas. Tie­sa, per su­si­ti­ki­mą su dar­bo bir­žos spe­cia­lis­tais jam dar bu­vo paaiš­kin­ta, jog to­kia pra­kti­ka tai­ ko­ma to­dėl, kad bū­tų ly­gios są­ly­ gos vi­siems be­dar­biams – re­gist­ ruo­tiems dar­bo bir­žo­je ir ne. „Kaip to­kiais me­to­dais ža­da­ ma su­ma­žin­ti iš­mo­kų be­dar­biams skai­čių, jei­gu net ne­si­sten­gia­ma jų įdar­bin­ti, o tie­siog mie­liau iš­mo­ka­ ma po jiems pri­klau­san­čią 600 li­tų pa­šal­pą per mė­ne­sį?“ – re­to­riš­kai klau­sė vers­li­nin­kas ir tei­gė dau­giau į dar­bo bir­žą ne­si­kreip­sian­tis. „Dau­giau į dar­bo bir­žą ne­vaikš­ čio­siu, nes man ten nė­ra ką veik­ti. Ta bir­ža kaž­koks uto­pi­nis da­ly­kas, pi­ni­gų „val­gy­mas“. Tie žmo­nės, ku­rie gau­na pa­šal­pą, bet net nei­ na į jo­kius mo­ky­mus, ne­va ieš­ko­ si dar­bo nuo 8 iki 17 val. kas­dien? Už tuos pa­čius 600 li­tų, ku­riuos jie gau­na, ga­lė­tų bent po tris va­lan­das per die­ną ati­dirb­ti vals­ty­bės ar sa­ vi­val­dy­bės nau­dai“, – pik­tai pri­ dū­rė jis. Kal­ti spe­cia­lis­tai?

Lie­tu­vos dar­bo bir­žos (LDB) at­sto­ vai tei­gia, kad ap­ra­šy­tą si­tua­ci­ją tu­rė­tų aiš­kin­tis konk­re­čiai, o taip bū­ti, kaip įvy­ko, ne­tu­rė­tų. „Te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos spe­cia­ lis­tai su darb­da­viais, skel­bian­čiais lais­vas dar­bo vie­tas, vi­sa­da tu­ri ap­tar­ti skel­bi­mo są­ly­gas: ar skel­ bi­mas bus pub­li­kuo­ja­mas vie­šai, ar

jis bus de­da­mas į ki­tus lais­vų dar­ bo vie­tų skel­bi­mų po­rta­lus, at­vi­ras in­for­ma­vi­mo zo­nas. Vi­sas skel­bi­ mo są­ly­gas nu­sta­to darb­da­vys ir tik at­si­žvel­giant į jo pa­gei­da­vi­mus prii­ma­mas vie­nas ar ki­tas skel­bi­mo pub­li­ka­vi­mo va­rian­tas. Skel­bi­mo pub­li­ka­vi­mas ki­tuo­se lais­vų dar­bo vie­tų skel­bi­mų po­rta­luo­se ga­li­mas tik darb­da­viui su­ti­kus“, – dien­raš­ čiui tei­gė LDB at­sto­vai. Įdo­mu tai, kad dar­bo bir­žos veik­ la pa­si­pik­ti­nęs vil­nie­tis Vy­tau­tas jo­kių klau­si­mų apie no­ri­mą pa­si­ rink­ti skel­bi­mo pub­li­ka­vi­mo bū­dą iš spe­cia­lis­tų ne­su­lau­kė. So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­ bo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai kal­tę taip

pat ver­tė dar­bo bir­žos spe­cia­lis­tų kom­pe­ten­ci­jos trū­ku­mui. „Te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos ne­ dels­da­mos re­gist­ruo­ja lais­vas dar­ bo vie­tas lais­vų dar­bo vie­tų duo­ me­nų ban­ke ir jas skel­bia vie­šai sa­va­ran­kiš­kos in­for­ma­ci­jos paieš­ kos sis­te­mo­je, elekt­ro­ni­nė­je dar­bo bir­žo­je, in­for­ma­ci­jos, kon­sul­ta­ci­jų ir jau­ni­mo dar­bo cent­ruo­se, ki­to­ se at­vi­ro in­for­ma­vi­mo vie­to­se“, – šis iš mi­nis­te­ri­jos gau­tas tei­gi­nys įro­do, kad dar­bo bir­žos spe­cia­ lis­tai ne­tu­ri tei­sės ne­re­gist­ruo­ti skel­bi­mo, net jei­gu jiems ir at­ro­ do, kad dėl per ma­žos darb­da­vio pa­siū­ly­tos su­mos jie „nie­kuo pa­ dė­ti ne­ga­li“.

Be­veik 200 tūkst. be­dar­bių Rug­sė­jį re­gist­ruo­tas ne­dar­bas ša­ly­je smuk­te­lė­jo nuo 10,4 pro­c. iki 9,9 pro­c. Lie­tu­vos dar­bo bir­žos duo­me­nų re­ gist­re spa­lio 1 d. bu­vo 181,2 tūkst. be­ dar­bių – tai 8,9 tūkst. ma­žiau nei prieš mė­ne­sį. Pas­ta­rą­jį kar­tą toks ne­dar­ bas bu­vo fik­suo­tas 2009 m. bir­že­l į. Be­veik vi­so­je ša­ly­je – 55-io­se iš 60-ies sa­vi­val­dy­bių – re­gist­ruo­tas ne­dar­bas ma­žė­jo, dvie­jo­se iš­li­ko toks pat, kaip ir prieš mė­ne­sį, tri­jo­se pa­jū­rio sa­vi­ val­dy­bė­se – au­go. Jau­nų be­dar­bių iki 25 me­tų tarp be­ dar­bių bu­vo re­gist­ruo­ta 21,9 tūkst. – 2,1 tūkst. ma­žiau nei prieš mė­ne­sį ir 5,4 tūkst. ma­ž iau nei per­nai tuo pa­ čiu lai­ko­tar­piu. Re­g ist­r uo­tas jau­n i­ mo ne­dar­bas tarp ša­lies 16–24 me­tų gy­ven­to­jų sie­kė 6 pro­c. Lie­tu­vos dar­bo bir­žos inf.

10

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

trečiadienis, spalio 23, 2013

namai

Verslininkė ramybės oazę surado

Kur yra na­mai? Tur­būt kiek­vie­nas į šį klau­si­m „Na­mai ten, kur ta­vo šir­dis“, – šyp­te­li ži­no­ma v tens, ku­rios šei­mos so­dy­ba džiaugs­mo ir jau ne tik pa­tiems šei­mi­nin­kams, bet ir jų sve­čiam niui čia bu­vo ati­da­ry­ta me­ni­nin­ko Si­gi­to Sta­n din­go­je vie­to­je dai­li­nin­kas gy­ve­no ir ta­pė ke­l Ona Rastauskaitė Ap­sisp­ręs­ti – žai­biš­kai

Re­zul­ta­tas: R.Mar­tens so­dy­bo­je vie­šė­ju­sio ir kū­ru­sio dai­li­nin­ko S.Sta­niū­no dar­bai bu­vo pri­sta­ty­ti po at­vi­ru

dan­gu­mi.

Ra­sos Mar­tens as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Vos dvi­de­šimt mi­nu­čių ke­lio – tiek nuo Lie­tu­vos sie­nos ten­ka įveik­ ti R.Mar­tens, kol pa­sie­kia sa­vo so­ dy­bą, esan­čią Lat­vi­jos ku­ror­ti­nia­ me mies­te­ly­je Pa­pė. Čia ne­re­tai ga­li­ma su­tik­ti ne­ ma­žai Lie­tu­vos gar­se­ny­bių – vie­ ni at­vyks­ta ato­sto­gau­ti, ki­ti pri­žiū­ rė­ti sa­vo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, tre­ti – pa­si­sve­čiuo­ti pas Ra­są bei jos vy­ rą Jo­ha­ną. Prie pat jū­ros stūk­san­ti au­ten­tiš­ ka pa­jū­rio so­dy­ba yra tre­tie­ji po­ros na­mai – su­tuok­ti­niai taip pat tu­ri būs­tus Lie­tu­vo­je ir Vo­kie­ti­jo­je. Vers­li­nin­kė pri­si­me­na, kad pa­ na­šios so­dy­bos dai­rė­si ir mū­sų pa­

jū­ry­je, ta­čiau vi­siš­kai ten­ki­nu­sio va­rian­to neat­si­ra­do. Ir štai neil­gai tru­kus po­ra su­lau­kė pa­siū­ly­mo įsi­ gy­ti ato­sto­gų būs­tą Pa­pė­je, tik po­ ten­cia­lūs pir­kė­jai tu­rė­jo ap­si­spręs­ ti žai­biš­kai. „No­ri­si bū­ti ša­lia sa­vo ša­lies. Nusk­ris­ti ga­li­ma vi­sur ir vi­sa­da, bet man bu­vo la­bai svar­bu tu­rė­ ti ga­li­my­bę net ir vė­lų va­ka­rą sės­ti į au­to­mo­bi­lį ir nu­dum­ti prie jū­ros. Be to, sma­gu, kad mus ga­li ne­ sun­kiai ap­lan­ky­ti drau­gai. O ir jū­ ra na­muo­se mie­les­nė, nors ir šal­ta. Ne­ma­nau, kad tik eg­zo­tiš­ko­se ša­ ly­se ge­ra ir gra­žu. Mes la­bai daž­ nai neį­ver­ti­na­me to, ką tu­ri­me ša­ lia. Ir kal­bu ne vien apie gam­tą, bet ir apie žmo­nes“, – kal­bė­jo vers­li­ nin­kė.

11

trečiadienis, spalio 23, 2013

namai

Spren­di­mas: in­dau­ja tar­si sie­ne­lė at­ski­ria vir­tu­vės zo­ną nuo sve­tai­nės ir val­go­mo­jo erd­vės.

Išs­kir­ti­nė: šei­mi­nin­kų mie­ga­ma­ja­me pui­kuo­ja­si M.Ko­sins­kai­tės iš­ta­

Pa­jū­ris: pro bib­lio­te­kos lan­gą ga­li­ma gro­žė­tis nuo­sta­biu vaiz­du.

o Latvijos pajūryje

mą at­sa­ky­tų sa­vaip. vers­li­nin­kė Ra­sa Mar­ u­ku­mo bu­vei­ne ta­po ms. Pra­si­dė­jus ru­de­ niū­no pa­ro­da – vaiz­ l­ e­tą mė­ne­sių. Mė­gau­ja­si ir žie­mą

Įtemp­tu tem­pu gy­ve­nan­ti vers­li­ nin­kė pri­si­pa­ži­no, jog sa­vait­ga­liai šei­mo­je tu­ri ypa­tin­gą reikš­mę – mė­gau­ja­ma­si vie­nas ki­to drau­gi­ja, se­mia­ma­si jė­gų nau­jiems dar­bams. R.Mar­tens žo­džiais, lei­džiant lai­ ką so­dy­bo­je ant jū­ros kran­to, re­gis, ir lai­kas mi­nu­tes skai­čiuo­ja lė­čiau. „Ra­my­bės čia iš tie­sų dau­giau, nes in­ter­ne­tas vei­kia la­bai lė­tai, o ir pa­ti čia tar­si „su­lė­tė­ju“. Nė­ra mies­to šur­ mu­lio, bė­gi­mo, pa­ša­li­nio triukš­mo. Tar­si la­biau įsi­klau­sai į sa­ve, – tei­gė mo­te­ris. – Jū­ra kas­dien vis ki­to­kia. Tai man ne­pap­ras­tai gra­žu. Nuo­ lat klau­sau­si jos oši­mo, ir so­dy­bo­je man net ne­rei­kia mu­zi­kos.“ Nors į po­ros na­mus daž­nai už­ su­ka bū­rys sve­čių, pa­šne­ko­vė pa­

ti­ki­no, jog tai keb­lu­mų ne­su­da­ro. „My­liu žmo­nes, ma­lo­nią drau­gi­ ją“, – šyp­te­lė­jo R.Mar­tens. Tū­lam lie­tu­viui ke­lio­nė nuo Vil­ niaus iki pa­jū­rio at­ro­do il­ga, ta­čiau vers­li­nin­kai prie jū­ros sten­gia­si iš­ lėk­ti kuo daž­niau, tad į sa­vo so­dy­bą ne­re­tai už­su­ka ne tik va­sa­rą. „Šal­tuo­ju me­tų lai­ku at­vyks­tu re­ čiau, ta­čiau na­mus esa­me įsi­ren­gę taip, kad ir žie­mą čia ga­lė­tu­me pui­kiai gy­ven­ti. Tie­siog ta­da bū­na dau­giau fil­mų per­žiū­rų, mais­to ga­mi­ni­mo ir po­kal­bių“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Ple­ve­no kū­ry­bos dva­sia

Kaip nu­ti­ko, jog po­ros na­muo­se ke­le­tą mė­ne­sių gy­ve­no ir kū­rė už­ sie­ny­je bei Lie­tu­vo­je gar­sus dai­li­ nin­kas S.Sta­niū­nas? „Ma­no vy­ras su­si­drau­ga­vo su Si­ gi­tu, ir jie­du su­ta­rė, kad dai­li­nin­kas at­vyks pas mus kur­ti. Ne­pap­ras­tas įvy­kis ir džiaugs­mas, kai ma­tai gam­ tos ap­sup­ty­je ku­rian­tį me­ni­nin­ką“, – įspū­džiais da­li­jo­si R.Mar­tens. Vers­li­nin­kė džiau­gia­si, kad bū­ tent jos na­mų at­mos­fe­ra „įsi­kū­rė“ S.Sta­niū­no me­no kū­ri­niuo­se. Anot pa­šne­ko­vės, ku­rian­čiam me­ni­nin­kui rei­kia daug erd­vės ir ne­var­žo­mos lais­vės.

„Ka­dan­gi kiek­vie­nas tu­rė­jo­me sa­vo erd­vę – Si­gi­tas gy­ve­no sve­ čių na­me, nie­kas nie­kam ne­truk­dė ir vie­nas ki­to ne­ri­bo­jo­me. Ta­čiau sy­kiu ga­lė­da­vo­me mė­gau­tis il­gais ir jau­kiais va­ka­rais kar­tu va­ka­rie­

Ra­sa Mar­tens:

Ne­ma­nau, kad tik eg­zo­tiš­ko­se ša­ly­se ge­ra ir gra­žu. Mes la­ bai daž­nai neį­ver­ ti­na­me to, ką tu­ri­ me ša­lia. Ir kal­bu ne vien apie gam­tą, bet ir apie žmo­nes.

niau­da­mi, bend­rau­da­mi, klau­sy­ da­mie­si mu­zi­kos“, – mie­las aki­ mir­kas pri­si­mi­nė R.Mar­tens. Nė­ra at­si­tik­ti­nių daik­tų

Ly­dė­da­ma per ko­pas, vers­li­nin­kė pra­si­ta­rė – pri­trūks­ta lai­ko pa­si­ mė­gau­ti jū­ra. Ne­nuos­ta­bu – vis­

py­ta ret­ro vo­nia.

kas so­dy­bo­je at­ro­do pa­ly­tė­ta pa­čios šei­mi­nin­kės ran­kų, pri­si­jau­kin­ta. Ra­sa pri­si­mi­nė, jog tik nu­si­pirk­ ta­me skly­pe jau bu­vo ke­le­tas pa­ sta­tų – se­no­vi­nė dar­ži­nė ir gy­ve­ na­ma­sis na­mas, ku­ris šiuo me­tu vir­to sve­čių erd­ve. Su­tuok­ti­niai pa­si­sta­tė ir įsi­ren­ gė tik sa­vo na­mą, pro ku­rio lan­gus ma­ty­ti jū­ra, o ry­ti­nę ka­vą ga­li­ma ger­ti jau­kio­je te­ra­so­je. Vers­li­nin­kė tei­gė, kad pa­ties pa­ sta­to sta­ty­bos tru­ko trum­piau nei jo įren­gi­mas, nes no­rė­jo­si vis­ką ge­ rai ap­gal­vo­ti. „No­rė­jau, kad vi­si bal­dai, in­ter­ je­ro de­ta­lės bū­tų ap­gal­vo­tos ir nu­ pirk­tos tik šiam na­mui. Ne­bu­vo taip, kad čia at­ve­žė­me iš ki­tų na­ mų tai, kas jau ten ne­be­rei­ka­lin­ga“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vė. Vo­nia ta­po me­no kū­ri­niu

Šiuo me­tu so­dy­bo­je sto­vi daug bal­dų iš Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ ti­jų – į šią ša­lį vers­li­nin­kė ke­liau­ja kas­met, nes lan­ko ten gy­ve­nan­čius drau­gus. Na­muo­se taip pat gau­su bal­dų iš Ita­li­jos bei Lie­tu­vos. Mo­te­ris pri­si­pa­ži­no ne­si­vai­kiu­ si ma­dų, o ieš­ko­ju­si ko­ky­bės ir iš­ raiš­kos der­mės. Išs­kir­ti­nis so­dy­bos in­ter­je­ro ak­ cen­tas – dai­li­nin­kės Mig­lės Ko­ sins­kai­tės iš­ta­py­ta vo­nia, ku­ri pui­ kuo­ja­si šei­mi­nin­kų mie­ga­ma­ja­me. Na­muo­se nė vie­nas lan­gas nė­ra

už­dangs­ty­tas užuo­lai­do­mis. „Slėp­ tis nė­ra nuo ko, nes kai­my­nų ap­link ne­ra­si­te. Ne­bent žvilgs­nį pa­trau­ kia stir­nai­tės ar pra­skren­dan­tys paukš­čiai“, – šyp­te­lė­jo na­mų šei­ mi­nin­kė. Svar­bu ge­rai jaus­tis

Aki­vaiz­du, kad so­dy­bos šei­mi­nin­ kai – mi­ni­ma­lis­ti­nio sti­liaus ger­ bė­jai. Ku­riant in­ter­je­rą veng­ta sun­ kių de­ta­lių bei ap­si­krau­ti įvai­riais maž­mo­žiais. Spal­vi­nia­me ko­lo­ ri­te do­mi­nuo­ja pil­ki ir bal­ti to­nai, o aiš­kios for­mos ku­ria leng­vu­mo, šva­ros ir tvar­kos po­jū­tį. „Man vis la­biau ir la­biau pa­tin­ka mi­ni­ma­liz­mas, ta­čiau jis tu­ri bū­ti jau­kus ir pa­to­gus“, – ma­no R.Mar­ tens. Įsi­ren­gian­tiems sa­vo na­mus mo­ te­ris pir­miau­sia pa­tar­tų klau­sy­ti sa­vo šir­dies, o tik pa­skui vi­sų ki­tų pa­ta­rė­jų – kny­gų, in­ter­ne­to, drau­ gų, di­zai­ne­rių. „Gy­ven­ti teks jums ir kas­dien, to­dėl la­bai svar­bu na­muo­se ge­rai jaus­tis. O kai įde­di sa­vo šir­dies ši­ lu­mos, gal­būt ir ne­ma­din­gas daik­ tas nu­švin­ta vi­sai ki­ta švie­sa bei džiu­gi­na ne tik jū­sų pa­čių, bet ir ki­to akį. Ži­nios apie in­ter­je­ro ma­ das, nau­jau­sias me­džia­gas ir tech­ no­lo­gi­jas yra la­bai svar­bu, ta­čiau tai nie­ka­da ne­pa­keis ši­lu­mos, su ku­ria jūs įsi­ren­gia­te sa­vo na­mus“, – įsi­ti­ki­nu­si pa­šne­ko­vė.

12

trečiadienis, spalio 23, 2013

pasaulis At­nau­jins de­ry­bas

Šū­viai mo­kyk­lo­je

Va­gims kirs ran­kas

ES va­kar, po tre­jų me­tų per­ trau­kos, su­ti­ko ki­tą mė­ne­ sį at­nau­jin­ti de­ry­bas dėl Tur­ ki­jos na­rys­tės Bend­ri­jo­je. Dėl šio žings­nio iš prin­ci­po su­tar­ ta dar bir­že­lį, bet jis bu­vo ati­ dė­tas, kai Tur­ki­ja ėmė­si griež­ tų veiks­mų ša­ly­je nu­vil­ni­jus de­monst­ra­ci­joms prieš vy­ riau­sy­bę.

JAV Ne­va­dos vals­ti­jo­je per šau­dy­mą Spark­so vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je pir­ma­die­nį žu­vo du žmo­nės – mo­ky­to­jas ir pa­ts šau­dęs moks­lei­vis, o dar du mo­ki­niai bu­vo su­žeis­ ti, jų būk­lė kri­ti­nė. 13 ar 14 me­ tų mo­ki­nys šo­vė mo­ky­to­jui į krū­ti­nę, kai šis ban­dė įsi­kiš­ti į moks­lei­vių gin­čą.

Bru­nė­jaus sul­to­nas Has­sa­na­ las Bol­kia­has pa­skel­bė, kad ša­ly­je pa­laips­niui bus įves­tos griež­tos is­la­mo baus­mės. Už sve­ti­ma­vi­mą ga­lės bū­ti ski­ria­ ma mir­tis už­mė­tant ak­me­ni­ mis, už va­gys­tę – ga­lū­nių nu­ kir­ti­mas, o pla­ki­mas ga­lės bū­ti tai­ko­mas už nėš­tu­mo nu­trau­ ki­mą ir al­ko­ho­lio var­to­ji­mą.

Bom­ba bu­vo pa­ruoš­ta Mask­vai? Vol­gog­ra­de su­sprog­din­ta­me au­to­bu­se pa­rei­gū­nai ra­do bi­lie­tą, ku­ria­me nu­ro­ dy­tas Nai­dos Asi­ja­lo­vos var­das ir marš­ru­ tas Machačkala–Maskva. Bom­ba su med­varž­čiais

Dėl tei­sė­sau­gai kol kas ne­ži­no­mų prie­žas­čių ši mo­te­ris pir­ma­die­nį iš­ li­po iš tarp­mies­ti­nio au­to­bu­so Vol­ gog­ra­de, o po va­lan­dos įvyk­dė te­ro­ riz­mo iš­puo­lį mies­to au­to­bu­se. Žu­vo še­ši žmo­nės: vie­nas sep­ty­nio­lik­me­ tis, du aš­tuo­nio­lik­me­čiai ir trys vy­ res­ni jau­nuo­liai. Dau­giau nei 40 žmo­nių nu­ken­tė­jo, 30 pa­gul­dy­ta į li­ go­ni­nę, tarp jų – 12 vai­kų, va­žia­vu­sių iš mo­kyk­lų na­mo. Ke­tu­ri sun­kiau­sios būk­lės pa­cien­tai lėk­tu­vu nu­skrai­din­ ti į Mask­vą. Au­to­bu­so kon­duk­to­riui te­ko am­pu­tuo­ti abi ko­jas. „Tai vie­nas stu­den­tų marš­ru­ tų. Dau­gu­ma nu­ken­tė­ju­sių – jau­ni žmo­nės, iki 30 me­tų“, – sa­kė Vol­ gog­ra­do sri­ties gu­ber­na­to­rius Ser­ ge­jus Bo­že­no­vas. Mir­ti­nin­kės de­to­nuo­to sprogs­ta­ mo­jo už­tai­so ga­lia pri­ly­go 500–600 g tro­ti­lo, jis bu­vo pri­kimš­tas me­ta­ li­nių ele­men­tų – med­varž­čių. To­ kį med­varž­tį gy­dy­to­jai iš­trau­kė vie­ nam su­žeis­ta­jam iš šir­dies, bet jo gy­vy­bei pa­vo­jus ne­gre­sia. Ieš­ko su­gy­ven­ti­nio

Pa­rei­gū­nai jau ku­rį lai­ką ieš­ko te­ ro­ris­tės su­gy­ven­ti­nio Dmit­ri­jaus So­ko­lo­vo. Pa­sak ty­rė­jų, jis at­si­ver­tė į va­ha­biz­mą ir pri­si­šlie­jo prie Da­ ges­ta­no ko­vo­to­jų. Pa­ti N.Asi­ja­lo­va ne­bu­vo ieš­ko­ma, nors pa­kliū­da­vo į tei­sė­sau­gos aki­ra­tį. Tei­sė­sau­ga įta­ria, kad bū­tent pa­ žin­tis su 30-me­te N.Asi­ja­lo­va pa­ vei­kė de­šim­čia me­tų jau­nes­nio D.So­ko­lo­vo to­les­nį li­ki­mą, nors is­la­ mu, gink­lais ir sprog­me­nų ga­my­bos tech­no­lo­gi­jo­mis jis ėmė do­mė­tis dar anks­čiau. Su­si­pa­ži­nęs su N.Asi­ja­lo­ va, jau­nuo­lis pra­dė­jo mo­ky­tis ara­bų kal­bos, o 2012 m. bir­že­lio 2 d. išė­jo iš tė­vų na­mų Mask­vo­je ir din­go. Ar­ti­ mie­ji ban­dė jo ieš­ko­ti net per te­le­ vi­zi­jos paieš­kų lai­dą „Lauk ma­nęs“, bet nie­ko ne­pe­šė. Vy­ro bu­vi­mo vie­ta iki šiol ne­ži­no­ma.

Tei­sė­sau­ga įta­ria, kad Mask­vo­je per bend­rus moks­lus su­si­pa­ži­nu­ si po­ra iš­ke­lia­vo į Da­ges­ta­ną, ten D.So­ko­lo­vas priė­mė is­la­mą ir Ab­ dul­ža­ba­ro var­dą, pa­te­ko į ko­vo­to­jų gre­tas, iš­mo­ko ga­min­ti sprog­me­nis ir ga­vo Ži­ra­fos pra­var­dę. Pro­ku­ro­rai įta­ria D.So­ko­lo­vą or­ga­ni­za­vus te­ro­ro ak­tą prie Vi­ daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos pa­sta­to Ma­chač­ka­lo­je šie­met ge­gu­žę. Per spro­gi­mą, ku­rį su­kė­lė mir­ti­nin­kė Ma­di­na Ali­je­va, žu­vo du žmo­nės, vie­nuo­li­ka nu­ken­tė­jo. Ne­pat­vir­tin­tais duo­me­ni­mis, D.So­ko­lo­vas taip pat pa­lai­kė ry­šius su Šiau­rės Kau­ka­zo ko­vo­to­jų ideo­ lo­gu va­di­na­mu Alek­sand­ru Ti­cho­ mi­ro­vu, dar ži­no­mu Sai­do Bu­riats­ kio pra­var­de. Šis 28-erių is­la­mis­tas bu­vo nu­kau­tas per rei­dą In­gu­ši­jo­je 2010 m. ko­vą. Smo­gė į jaut­rią vie­tą

Te­ro­riz­mo iš­puo­lis, įvyk­dy­tas to­ kiu me­tu, kai Ru­si­ja skai­čiuo­ja pa­ sku­ti­nius mė­ne­sius iki So­čio olim­ pi­nių žai­dy­nių, įstū­mė Mask­vą į keb­lią pa­dė­tį. Už­sie­nio ži­niask­lai­ da vėl ėmė tri­mi­tuo­ti apie grįž­tan­ čias „juo­dą­sias naš­les“, ša­chi­des bei mo­te­ris ka­mi­ka­dzes ir pri­mi­nė Šiau­rės Kau­ka­zo ko­vo­to­jų ly­de­rio Do­ku Uma­ro­vo pa­ža­dą su­žlug­dy­ ti olim­pia­dą. „Ži­no­me, kad ant mū­sų pro­tė­ vių kau­lų, ant dau­gy­bės mu­sul­mo­ nų, ku­rie mi­rė ir yra pa­lai­do­ti mū­

sų te­ri­to­ri­jo­je prie Juo­do­sios jū­ros, kau­lų jie šian­dien pla­nuo­ja reng­ti olim­pi­nes žai­dy­nes. Mes, mu­dža­ he­dai, bet ko­kio­mis įma­no­mo­mis prie­mo­nė­mis tu­ri­me ne­leis­ti, kad tai įvyk­tų“, – už ne­prik­lau­so­mą Šiau­rės Kau­ka­zo emy­ra­tą ko­vo­ jan­tis D.Uma­ro­vas šie­met lie­pą pa­ skel­bė po­rta­le kav­kaz­cen­ter.com. Kru­v i­n ų te­ro­r iz­m o iš­p uo­l ių Mask­vo­je ir ki­tuo­se stam­biuo­se Ru­si­jos mies­tuo­se ne­bu­vo jau be­ veik tre­je­tą me­tų. Pas­ta­ra­sis bu­ vo įvyk­dy­tas Mask­vos Do­mo­de­

fa“ ve­te­ra­nų aso­cia­ci­jos vi­cep­re­zi­ den­tas Alek­se­jus Fi­la­to­vas. Vol­gog­ra­dą, jo ma­ny­mu, te­ro­ ris­tai pa­si­rin­ko ne šiaip sau. Nu­ si­kals­ta­mu­mas šia­me mies­te ga­ na di­de­lis, o tai by­lo­ja apie pra­stą tei­sė­sau­gos dar­bą. Vie­tos spe­cia­ lio­sios tar­ny­bos tu­ri men­kai iš­ vys­ty­tą in­for­ma­to­rių tink­lą, ku­ris pa­de­da vyk­dy­ti te­ro­riz­mo pro­fi­ lak­ti­ką. „Tai­gi Vol­gog­ra­das ta­po silp­ną­ ja gran­di­mi“, – re­ziu­ma­vo A.Fi­la­ to­vas.

Įvy­ko te­ro­ ro iš­puo­lis – vi­są šei­ mą į la­ge­ rį 25 me­ tams! Ki­to ke­lio nė­ra. Tai su­stab­ dys tam tik­ rą skai­čių mir­ti­nin­kų.

do­vo oro uos­te 2011 m. sau­sį, kai per spro­gi­mą at­vy­ki­mo sa­lė­je žu­ vo 37 žmo­nės, o 170 bu­vo su­žeis­ta. Bet ty­los pe­rio­das bai­gė­si šį pir­ma­ die­nį Vol­gog­ra­de, tu­rin­čia­me kiek dau­giau nei mi­li­jo­ną gy­ven­to­jų. „Lai­kas te­ro­ris­ti­niam iš­puo­liui bu­vo pa­rink­tas pa­ts tin­ka­miau­ sias. Ar­tė­ja So­čio olim­pi­nės žai­ dy­nės, to­dėl di­ver­si­jos efek­tas ga­li bū­ti daug di­des­nis nei prieš dve­jus me­tus“, – Vo­kie­ti­jos trans­liuo­to­jui „Deuts­che Wel­le“ sa­kė Tarp­tau­ti­ nės an­ti­te­ro­ris­ti­nio pa­da­li­nio „Al­

sau­gu­mo prie­mo­nių, pa­rei­gū­nai tik­ri­na au­to­bu­sus ir marš­ru­ti­nius tak­si. Pa­rei­gū­nai įta­ria, kad ekst­re­mis­ tė ga­lė­jo veik­ti ne vie­na. „Vi­siš­kai ti­kė­ti­na, kad ji tu­rė­jo bend­ri­nin­kų, ku­rie ją ska­ti­no įvyk­ dy­ti te­ro­ro ak­tą. Dėl to vi­si au­to­ mo­bi­liai, iš­va­žiuo­jan­tys iš Vol­ gog­ra­do į ki­tus Pie­tų fe­de­ra­li­nės apy­gar­dos re­gio­nus, šiuo me­tu yra kruopš­čiai tik­ri­na­mi“, – šal­ti­nis tei­sė­sau­go­je sa­kė nau­jie­nų agen­ tū­rai „In­ter­fax“. At­siž­vel­giant į tai, kad te­ro­ris­tų tai­ki­niu ga­lė­jo tap­ti Mask­va, ga­li­ mų bend­ri­nin­kų ieš­ko­ma ir sos­ti­ nė­je. Ke­lių po­li­ci­jos po­stai va­kar prie įva­žia­vi­mų į mies­tą stab­dė vi­sus įtar­ti­nus au­to­mo­bi­lius, ypač su ki­tų re­gio­nų re­gist­ra­ci­jos nu­me­ riais. Taip pat su­stip­rin­ta ke­lei­vių pa­tik­ra Mask­vos sto­ty­se. Siū­lo griež­tas prie­mo­nes

„Nuo to nie­kas neapd­raus­tas“

Alek­se­jus Mu­chi­nas iš Po­li­ti­nės in­ for­ma­ci­jos cent­ro ra­gi­no ne­dra­ma­ ti­zuo­ti pa­dė­ties. „Be abe­jo, bet koks te­ro­riz­mo ak­ tas – tai sig­na­las di­din­ti sau­gu­mo ly­ gį, bet tai ne­reiš­kia, kad rei­kia pa­ni­ kuo­ti, – tvir­ti­no po­li­to­lo­gas. – Nuo to­kių įvy­kių nė­ra ap­draus­ta nė vie­na ša­lis, net jei­gu ji tu­ri ge­riau­sių sau­ gu­mo prie­mo­nių. Pri­si­min­ki­te JAV ir spro­gi­mą per Bos­to­no ma­ra­to­ną.“ Vol­gog­ra­dui ge­dint iš­puo­lio au­ kų, tei­sė­sau­ga ėmė­si pa­pil­do­mų

Iš Ru­si­jos po­li­ti­kų lū­pų jau ne pir­ mą kar­tą pa­si­girs­ta ra­gi­ni­mų im­ tis griež­tes­nių prie­mo­nių ir prieš te­ro­ris­tų ar­ti­muo­sius. Po įvy­kių Vol­gog­ra­de to­kį pa­siū­ly­mą vėl pa­ tei­kė par­la­men­ta­ras Vla­di­mi­ras Ži­ ri­novs­kis. „Įvy­ko te­ro­ro iš­puo­lis – vi­są šei­ mą į la­ge­rį 25 me­tams! Ki­to ke­lio nė­ra. Tai su­stab­dys tam tik­rą skai­ čių mir­ti­nin­kų. Vis­gi jie my­li tė­ vus“, – sa­kė skan­da­lin­gais pa­reiš­ ki­mais gar­sė­jan­tis po­li­ti­kas. „Vis­ką ste­bė­ti, vis­ko klau­sy­tis, – tę­sė V.Ži­ri­novs­kis. – Ir ne­klaus­ti pi­ lie­čių. Kai ku­rie pa­sa­kys: „Ne, mes no­ri­me lais­vės, ne­si­kiš­ki­te į mū­sų gy­ve­ni­mą.“ Nu­sisp­jaut į jū­sų lais­vę! Vals­ty­bė – tai sau­gu­mas, ir jį bū­ti­na už­tik­rin­ti bet ko­kiais me­to­dais. Ne­ pa­tin­ka – ga­li­te iš­va­žiuo­ti.“ BNS, ne­wsru.com, „Deuts­che Wel­le“ inf.

12

moks­lei­vių – tiek au­to­bu­su va­žia­vu­sių ne­pil­na­me­čių pa­kliu­vo į li­go­ni­nę.

Įs­pė­ji­mas: iš­puo­lis, įvyk­dy­tas to­kiu me­tu, kai Ru­si­ja skai­čiuo­ja pa­sku­ti­nius mė­ne­sius iki So­čio olim­pi­nių žai­dy­nių, įstū­mė Mask­vą į keb­lią pa­dė­tį.

„Reu­ters“ nuo­tr.

13

trečiadienis, spalio 23, 2013

sportas

Antroji nesėkmė Česlovas Kavarza Klaipėdos universiteto (KU) ekipa, Vilniuje 68:72 pralaimėjusi Mykolo Romerio universiteto (MRU) penketukui, patyrė antrą pralaimėjimą Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) čempionate.

Finalas: R.Aleksevičiūtė ir G.Narvilaitė merginų dvejetų turnyro lemiamose varžybose nežengė pergalin-

go žingsnio.

Badmintonininkų taškai Geriausi Lietuvos jaunieji badmintonininkai gyvena Klaipėdoje. Tai dar kartą buvo įsitikinta po uostamiestyje vykusio šalies jaunių žaidynių šios sporto šakos turnyro. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Miestų įskaitoje klaipėdiečiai, pelnę 687 taškus, akivaizdžiai pranoko varžovus. Antri buvę tauragiškiai surinko 551 tašką. Trečią vietą užėmę Kauno 1-osios ekipos sportininkai į savo miesto taupyklę įmetę 383 taškus. Pagrindiniai uostamiesčio konkurentai 2-oje miestų grupėje – šiauliečiai ir panevėžiečiai badmintono nežaidžia, todėl turėjo graužti nagus, sužinoję, kiek Klaipėdai taškų pelnė šios sporto šakos propaguotojai. Daugiausia kartų ant prizininkų pakylos garbės lipti turėjo Rebeka Aleksevičiūtė ir Ignas Reznikas, laimėję po vieną aukso ir du sidabro medalius. Mišrių dvejetų (35 poros) varžybų finale varžėsi mūsų miesto

sportininkai – R.Aleksevičiūtė ir Kretingoje sportinį kelią pradėjęs Giedrius Dima bei Gabija Narvilaitė ir I.Reznikas. Po 23 min. kovos triumfavo R.Aleksevičiūtė ir G.Dima – 21:12, 21:17. Kitas aukso medalis klaipėdiečiams suspindo pasibaigus vaikinų (46 dalyviai) vienetų rungčiai. I.Reznikas, žengdamas į čempiono aukštumą, iškovojo penkias pergales. Ypač sunkios buvo paskutiniosios: šiaulietis Jonas Malinauskas nugalėtas po 47 min. trukusio susitikimo – 21:18, 17:21, 21:12, tauragiškiai – Renaldas Šileris (28 min.; 21:10, 21:12) ir Tautvydas Liorančas (finalas; 32 min.; 21:12, 21:17). Dar vieną titulą – vicečempiono, I.Reznikas, žaisdamas kartu su Karoliu Eimutaičiu, pelnė vaikinų dvejetų grupėje. Lemiamo žingsnio žengti jiems neleido tauragiškiai T.Liorančas ir Laury-

nas Sparnauskis, finale po atkaklios kovos pranokę klaipėdiečius 21:17, 21:15. Bronzos žetonus iškovojo G.Dima ir Deividas Valiulis. Klaipėdos duetas varžybose dėl 3-iosios vietos nesunkiai įveikė Tauragės atstovus R.Šilerį ir Mantą Lukošaitį – 21:9, 21:12. Merginų vienetų turnyro lemiame mače R.Aleksevičiūtė raketes sukryžiavo su kauniete Vytaute Fomkinaite. Pirmą setą mūsų badmintonininkė atkakliai priešinosi – pralaimėjo vos 20:22, tačiau antrajame sete varžovė buvo gerokai pranašesnė – 21:11. Bronzos medalis išsprūdo su 19-metėmis kovojusiai 15-metei G.Narvilaitei. Varžybose dėl prizinės pozicijos ji pralaimėjo tauragiškei Gabrielei Janušonytei – 14:21, 17:21. R.Aleksevičiūtei ir G.Narvilaitei merginų dvejetų finale taip pat koją pakišo kaunietės V.Fomkinaitė ir Ieva Sendžikaitė, laimėjusios lemiamas rungtynes 21:15 ir 21:19 (26 min.). Trenerių įskaitoje irgi pirmavo pajūrio atstovas – Donatas Narvilas. Šiam jaunam specialistui auklėtiniai uždirbo 626,50 taško. Kitus pelnė jo tėvo – Antano Narvilo ugdomi klaipėdiečiai.

Į „Neptūną“ pakviestas J.Sinica Česlovas Kavarza Po išsamesnių tyrimų medikai paskelbė kitą – tikslią diagnozę. „Neptūno“ žaidėjui Arnui Butkevičiui ne patempta čiurna, kaip buvo manoma, o skilo pėda.

Sužinoję tai, Klaipėdos klubo vadovai ėmė ieškoti kuo pakeisti jauną krepšininką. Todėl iki naujųjų metų sudarė sutartį su Justu Sinica., praėjusį sezoną žaidusiu Vilniaus „Sakaluose“, vėliau Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komandoje.

28-erių 203 cm žaidėjas yra rungtyniavęs Prienų „Rūdupio“, Minsko „Minsk“, Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipose. Su pastarąja komanda J.Sinica 2009 metais tapo Lietuvos ir Baltijos krepšinio lygų čempionu, iškovojo Lietuvos krepšinio federacijos didžiąją taurę. 2007 metais J.Sinica su Lietuvos studentų rinktine Tailande tapo universiados čempionu. Jei pavyks greitai sutvarkyti dokumentus, „Neptūno“ debiutantas jau šiandien galės rungtyniauti Europos taurės rungtynėse su Stambulo „Besiktas“ (Turkija) ekipa.

Naujokas: J.Sinica – patyręs

krepšininkas.

Šeimininkai antrąjį kėlinį buvo įgiję 13 taškų persvarą – 38:25. Per didžiąją pertrauką išklausę trenerio Ryčio Vaišvilos pastabų, ėmė kautis agresyviau. 31-ąją min. komandas skyrė vos 3 taškai - 50:53. Netrukus MRU vėl pavyko šoktelėti į priekį – 66:59. Klaipėdiečiai sušvelnino skirtumą iki 68:72, tačiau išsigelbėti nespėjo. R.Vaišvila, nepaisant pralaimėjimo, gyrė auklėtinius: „Kovojome, kiek galėjome. Gal pritrūko meistriškumo ir sėkmės. Mačiau, kad žaidėjai stengėsi, peikti jų nenoriu“.

Rungtynių statistika MRU – KU 72:68 (22:13, 19:19, 10:13, 21:23). P.Dambrauskas 21, O.Olisevičius, M.Virbalas po 13, T.Padegimas 10/V. Chodosovskis 17, T.Maželis 10, V.Tarolis 9, M.Airošius 8. ŠU – VDU 74:84 (27:29, 22:17, 12:20, 13:18). LSU – VU 80:71 (18:18, 10:24, 27:9, 25:20). LEU – VGTU 97:87 (23:24, 25:21, 25:20, 24:22).

Komandų rikiuotė Vieta, universitetas

1. LSU 2. VDU 3. LEU 4. MRU 5. KU 6. VU 7. ŠU 8. VGTU 9. KTU

Pergalės

3 2 2 2 1 1 1 0 0

Pralaimėjimai

0 1 1 0 2 2 1 3 2

„Atlantas“ įveikė „Nevėžį“ Palangoje kontrolines rungtynes žaidė Lietuvos A lygos čempionate antrąją vietą užimantis Klaipėdos „Atlantas“ ir tokią pat poziciją 1-osios lygos pirmenybėse užimanti Kėdainių „Nevėžio“ vienuolikė.

Susitikimą 3:0 laimėjo klaipėdiečiai. Įvarčiai į kėdainiškių vartus krito antrąjį kėlinį. Iš pradžių pasižymėjo Lukas Baranauskas, po to – Edgaras Ditmonas, o trečiąjį įvartį pasiekė Andrius Urbšys. „Klaipėdos“ inf.

19

trečiadienis, spalio 23, 2013

įvairenybės

Nauja knyga – apie prūsiškąjį dailės paveldą Rytoj 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos renginių salėje – naujos knygos „Kelionė į prūsiškąjį „Barbizoną“ sutiktuvės.

Dalyvaus dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė, menotyrininkas dr. Jörnas Barfodas (Liuneburgas, Vokietija), „Nidden“ draugijos pirmininkas Aleksandras Popovas. Renginį ves rašytojas Juozas Šikšnelis. Sudėtinga Rytų Prūsijos krašto istorija nunešė į užmarštį daugelio dailininkų pavardes, didžioji dalis dailės kūrinių negrįžtamai

prarasta. O jų – ir kūrėjų, ir kūrinių – būta išties nemažai. Pristatomoje knygoje kalbama apie Rytų Prūsijos provincijos ir jos etninės teritorijos – Mažosios Lietuvos – dailės paveldą. Tai kalbėjimas apie Rytų Prūsijos dailės istoriją, Nidos dailininkų koloniją, Kuršių nerijos praeitį. Leidinys atlieka dvigubą misiją: pristato draugijos „Nidden“ sukauptą vertingą dailės kolekciją ir atskleidžia Mažosios Lietuvos dailės istorijos puslapius nuo XIX a. vidurio iki XX a. vidurio. Kolekcija orientuota ne tik į ryškiausius Rytų Prūsijos dailės istorijos reiškinius

– Karaliaučiaus meno akademiją ir Nidos dailininkų koloniją, bet apima ir visų dailininkų, nuolat gyvenusių šiame krašte ar tik epizodiškai įvairiais tikslais jame buvojusių, kūrybą. Todėl knygoje šalia tradicinių Kuršių nerijos motyvų – kopų, laivelių mariose ir jūroje, kurėnų, žvejų sodybų, išplaukiančių ir grįžtančių iš žvejybos, taisančių tinklus žvejų, juos pasitinkančių moterų ir kitų reginių – matome ir istorinio bei buitinio žanro kompozicijų, garsių Rytų Prūsijos asmenybių portretų, Karaliaučiaus ir kitų Vokietijos miestų vaizdų.

Ypač vertinga tekstinė knygos dalis, kurią parašė du Rytų Prūsijos ir Prūsų Lietuvos istorijos bei dailės paveldo žinovai. Klaipėdos universiteto docentės dr. Nijolės Strakauskaitės įžvalgos apie Kuršių nerijos kraštovaizdį, jo kitimą ir įtaką dailininkams įveda į unikalų, kūrybai išskirtinį vandenų, kopų ir miškų pasaulį. Pirmą kartą lietuvių kalba skelbiami keliolikos knygų apie Rytų Prūsijos dailę autoriaus, nuoseklaus Nidos dailininkų kolonijos tyrinėtojo dr. J.Barfodo tekstai apie Karaliaučiaus meno akademiją ir Nidos dailininkų koloniją. „Klaipėdos“ inf.

kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Kazio Almeno knygą „Lietingos dienos“.

K.Almenas. „Lietingos dienos“. Žinomo rašytojo knyga apie sovietmečio Lietuvą aštuntojo dešimtmečio pradžioje: šalia istorinių ir politinių įvykių, sąlygojusių sovietinių piliečių gyvenimą, vyksta detektyvinės įtampos kupinas veiksmas vienoje Palangos viloje, kurioje atsidūręs milicijos leitenantas Donatas Vėbra žmogžudystės byloje tampa ir kaltinamuoju, ir kaltintoju. Veiksmas trunka nuo sekmadienio popietės iki ketvirtadienio. Be paliovos lyja, išskyrus trečiadienį. Lietus – kaip fonas jau primirštai sovietinei tikrovei, kuri knygoje atkurta itin vaizdingai ir tiksliai, gyvais nepakartojamų charakterinių tipų paveikslais, buities detalėmis ir leksika, paryškinta žemaitiškos šnektos, tarnybinio žargono, nevengiant ir šiukščių rusiškų keiksmažodžių.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

knyga prasideda J.T.Wentscherio paveikslu „Pašto kelias Kuršių nerijoje“ (1898 m.).

Viršelis:

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, spalio 29 d.

Avinas (03 21–04 20). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant. Bus sunku objektyviai vertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net paprasčiausiose situacijose. Jautis (04 21–05 20). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Nešvaistykite šios dienos smulkmenoms, atsipalaiduoti suspėsite ir kitomis dienomis. Dvyniai (05 21–06 21). Tinkamas laikas pakeisti įprastą aplinką. Nepasikliaukite kitų patarimais: jie jums nereikalingi, nes jei pasitikėsite savimi, viską nesunkiai įveiksite pats. Vėžys (06 22–07 22). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms, mintims. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju dabartinė padėtis gali turėti neigiamos įtakos ateityje. Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas. Mergelė (08 24–09 23). Praleisite smagų laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą, o ir rytoj nenumatoma jokių nemalonių staigmenų. Svarstyklės (09 24–10 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių, todėl nepraleiskite progos ir pasitelkite vaizduotę. Filmas, knyga ar spektaklis padės atitrūkti nuo realybės. Skorpionas (10 24–11 22). Esate labai susikaupęs ir greitas, o žodžiai – vienintelis ginklas, kurio prireiks. Būsite labai jautrus. Galbūt jūsų įvertinimai bus nepakankamai teisingi, todėl gerai pagalvokite prieš ką nors sakydamas. Šaulys (11 23–12 21). Esate labai įsitempęs ir irzlus. Jūsų mintys neatitiks jausmų. Geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Ožiaragis (12 22–01 20). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų, klaidinančių minčių ir idėjų. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galimi kivirčai. Geriau būtų užsisklęsti savyje, atsipalaiduoti, pasiklausyti muzikos. Vandenis (01 21–02 19). Puikiai seksis patarinėti remiantis asmenine patirtimi, todėl jūsų populiarumas vis augs. Lengvai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Raskite laiko vienas pasivaikščioti gryname ore. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų mintys bus prasmingos. Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, kuriuos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme.

Orai

Šiandien bus debesuota su pragiedruliais, lietaus nenumatoma, temperatūra pakils iki 12–15 laipsnių šilumos. Ketvirtadienio naktį bus 7–10 laipsnių šilumos, vietomis trumpai palis. Dieną lyti turėtų visoje Lietuvoje, bus 10–12 laipsnių šilumos. Panašūs orai išsilaikys visą likusią savaitę.

Šiandien, spalio 23 d.

+13

+14

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+13

Šiauliai

Klaipėda

+12

Panevėžys

+12

Utena

+14

8.23 18.16 9.53

296-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 69 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+13

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +21 Brazilija +29 Briuselis +19 Dublinas +13 Kairas +28 Keiptaunas +23 Kopenhaga +16

kokteilis Duo­bė prie Tu­riz­mo mo­kyk­los Dvi­ra­t i­n in­kas Mak­si­mas va­kar pa­si­ džiau­gė dar­bi­n in­k ų su­tvar­k y­tu Tai­ kos pro­spek­to, nuo bu­vu­sio „Ait­va­ro“ Kau­no gat­vės link, ša­li­gat­viu. Ply­te­lės dėl ži­los se­nat­vės bu­vo iš­tru­pė­ ju­sios, kai ku­rio­se vie­to­se – su­kri­tu­sios. „Ir aš la­bai dė­kin­ga už dvi­ra­čių ta­ko re­ mon­tą, – „Kok­tei­liui“ pa­ra­šė sa­vo var­do ne­pa­no­ru­si sa­ky­ti skai­ty­to­ja. – Nors pa­ klo­tos ne nau­jos ply­te­lės, ta­čiau dvi­ra­čiu va­žiuo­ti jau leng­viau. Ačiū, ačiū, ačiū.“ Dvi­ra­ti­nin­kė dar ži­no vie­ną ap­verk­ti­ną vie­tą dvi­ra­čių ta­ke – prie pat Tu­riz­mo mo­kyk­los. „Ten yra ga­na gi­li ir pla­ti duo­ bė, o dar po­sū­ky­je ir ša­lia krū­mų, ku­rie truk­do ją pa­ma­ty­t i. Net sa­vo dvi­ra­čio ga­l i­n į ra­tą į šią duo­bę įva­ž ia­vu­si įlen­ kiau, te­ko tie­sin­ti“, – sa­kė klai­pė­die­tė.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

Kaunas Londonas +19 Madridas +20 Maskva +4 Minskas +10 Niujorkas +10 Oslas +14 Paryžius +19 Pekinas +16

Praha +17 Ryga +11 Roma +24 Sidnėjus +32 Talinas +12 Tel Avivas +29 Tokijas +20 Varšuva +18

Vėjas

7–18 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+11

+14

+13

+13

7

+13

+13

+11

+11

8

rytoj

penktadienį

+11

Marijampolė

Vilnius

+14

Alytus

+10

+10

7

1817 m. gi­mė pran­cū­z ų gra­ma­t i­kas, lek­si­kog­ra­ fas bei en­cik­lo­pe­d i­n in­ kas Pier­re’as La­rous­se. Mi­rė 1875 m. 1861 m. gi­mė ver­tė­jas bei spau­dos dar­buo­to­jas Vi­ lius Ku­čius. Mi­rė 1919 m. 1898 m. gi­mė poe­t as ir dra­ma­t ur­gas Sta­sys Lau­c ius (Lau­ce­v i­č ius). Mi­rė 1965 m. 1917 m. Pran­cū­zi­jo­je įvy­ ko pir­ma­sis JAV da­li­nių mū­šis per Pir­mą­jį pa­sau­ li­nį ka­rą su vo­kie­čiais.

Į ra­lį – ap­žiū­rė­ti švy­tu­rių

Rū­pes­tis: dvi­ra­čių ta­kai tu­rė­tų

bū­ti kuo ly­ges­ni, nes jais ve­ža­ ma tau­tos atei­tis.

Min­si­te pe­da­lus – bū­si­te svei­ki

Kur mes ei­na­me? Re­mian­tis sta­tis­ti­ka, prieš 30 me­tų kai­ ria­ran­kių žmo­nių bu­vo 19 pro­c. Da­bar pa­sau­ly­je dau­g iau kaip 30 pro­c. gy­ ven­to­jų yra kai­ria­ran­k iai. Ne­ga­na to, jų skai­čius di­dė­ja.

Links­mie­ji tirš­čiai Teis­me liu­dy­to­jos klau­sia: – Kiek jums me­tų? – Tuoj. Rei­kia pa­skai­čiuo­ti. Kai iš­te­kė­ jau, man bu­vo 20, o vy­rui 40 me­tų. Va­ di­na­si, jis bu­vo du kar­tus vy­res­nis. Da­ bar jam 70 me­tų, va­di­na­si, man – 35. Čes­ka (397 719; po tru­pu­tį, žings­ne­lis po žings­ne­lio, su­tvar­ky­si­me dvi­ra­čių ta­kus – mi­nan­tie­ji ne­tu­rės prie ko pri­kib­ti)

Ke­lio­nė: Uos­tad­va­rio švy­tu­rys – pa­sku­ti­nis iš dau­ge­lio pa­ma­rio švy­tu­rių, ku­riuos mies­tie­čiai kvie­čia­mi ap­

žiū­rė­ti šio sa­vait­ga­lio ra­ly­je.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ru­de­niš­ką nuo­tai­ką šį sa­vait­ga­lį klai­pė­die­čiai ra­gi­na­mi iš­sklai­dy­ ti sma­gio­je ke­lio­nė­je, ku­rios tiks­ las – ap­žiū­rė­ti va­ka­rų Lie­tu­vos švy­tu­rius.

Šio pra­mo­gi­nio, pa­žin­ti­nio ren­ gi­nio ini­cia­to­riai – vie­šo­ji įstai­ga „Klai­pė­dos šven­tės“ ir Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja – vi­sus klai­pė­die­čius kvie­čia bur­tis į ko­man­das ir įveik­ti su­da­ry­tą marš­ ru­tą, ap­lan­kant pa­jū­rio ir pa­ma­rio švy­tu­rius. Ren­gi­nys skir­tas kiek­vie­nam, ku­ris tu­ri au­to­mo­bi­lį, mo­ka vai­ ruo­ti ir ga­li su­bur­ti smal­sių bi­čiu­

Doloresa, Lolita, Malvina, Odilija, Ramvydė, Sanginas.

1940 m. gi­mė tris­kart pa­s au­l io čem­pio­n as, fut­bo­lo ka­ra­l iu­m i va­ di­na­mas bra­z i­las Pe­ le (Ed­so­nas Aran­te­sas do Nas­ci­men­to).

Kai mo­te­rys pra­šo – vy­rai ne­ga­li at­si­sa­ ky­ti. Šiuo at­ve­ju jie tu­rė­tų nu­lėk­ti ir už­ ly­gin­ti da­mos nu­ro­dy­tą duo­bę.

Ne­pa­ti­kė­si­te, ta­čiau va­žiuo­ti dvi­ra­čiu yra itin nau­din­ga psi­chi­nei ir emo­ci­ nei svei­ka­tai. Kiek­vie­nas gy­dy­to­jas ga­li pa­tvir­tin­ti, kad min­ti pe­da­lus tu­rė­tų pi­lie­čiai, ken­ čian­tys nuo stre­so, įtam­pos, ne­ri­mo. Bu­v i­mas gry­na­me ore pa­de­da or­ga­ niz­mui ge­r iau pa­si­sa­v in­t i de­g uo­n į, gra­ž i ap­l in­ka – at­si­k ra­ty­ti blo­g ų min­ čių, at­si­pa­lai­duo­ti. Ano­kia nau­jie­na, stre­so hor­mo­nas, ku­ rį ga­mi­na žmo­gaus or­ga­n iz­mas, ga­l i bū­ti slo­pi­na­mas tik fi­zi­niu krū­viu, to­ dėl pa­si­va­ž i­nė­ję dvi­ra­čiu jau­si­tės ne tik fi­z iš­kai ener­g in­ges­n i, bet ir emo­ ciš­kai sta­bi­les­ni.

Vardai

SpaliO 23-iąją

Rytas

+10

+12

+13

As­tos Alek­sė­jū­nai­tės nuo­tr.

lių ar šei­mos ko­man­dą. Da­ly­vių am­žius ne­ri­bo­ja­mas. Ren­gi­nio da­ly­viai šeš­ta­die­nį nuo 10 val. star­tuos prie Klai­pė­dos švy­ tu­rio (Bu­rių g. 9). Eki­pa­žai į ra­lio marš­ru­tą bus iš­lei­džia­mi kas ke­lias mi­nu­tes, prieš tai pa­si­ra­šius pa­si­ ža­dė­ji­mus vai­ruo­ti sau­giai, ne­pa­ žeis­ti Ke­lių eis­mo tai­syk­lių. Pa­žy­mė­jus au­to­mo­bi­lius spe­ cia­liais ženk­lais, ko­man­dos gaus marš­ru­to kny­gą, ku­rio­je ap­ra­šy­ tas ke­lias iki Ven­tės ir Uos­tad­va­rio švy­tu­rių, nu­sta­ty­tos orien­ta­ci­nės bei pa­žin­ti­nės už­duo­tys. „Tik­rai ne­ga­li­me at­skleis­ti, ko­ kios už­duo­tys lau­kia ra­lio da­ly­vių. Ta­čiau jiems pri­reiks įžval­gu­mo ir nuo­vo­kos“, – int­ri­ga­vo vie­na ra­lio or­ga­ni­za­to­rių Da­lia Grik­šai­tė.

Ra­lio da­ly­viai tu­rės ap­lan­ky­ti ne vie­ną įdo­mią Klai­pė­dos re­gio­ no vie­to­vę. Ko­man­dos, įvei­ku­sios maž­daug 210 km marš­ru­tą, va­ka­rop fi­ni­šuos prie Klai­pė­dos švy­tu­rio, kur bus su­muo­ja­mi re­zul­ta­tai, šil­do­ma­si karš­ta ar­ba­ta ir už­kan­džiais. Fi­ni­šo vie­to­je bus ap­do­va­no­ ti ra­lio lai­mė­to­jai – eki­pa­žas, grei­ čiau­siai įvei­kęs marš­ru­tą ir ra­dęs at­sa­ky­mus į pa­teik­tas už­duo­tis. Lai­mė­to­jų tro­fė­jus – 5 bi­lie­tai į no­ri­mą ki­no fil­mą su vai­šė­mis. Vi­ siems da­ly­viams bus įteik­ti pa­dė­ kos raš­tai. Ren­gi­nio da­ly­viai tu­rė­tų iš anks­ to už­si­re­gist­ruo­ti. Kol kas ke­ti­na da­ly­vau­ti 12 eki­pa­žų, tarp ku­rių yra įvai­rių mies­tų gy­ven­to­jų.

1956 m. Veng­r i­jo­je pra­ si­d ė­j o an­t i­ko­mu­n is­t i­ nė re­vo­liu­ci­ja. Veng­ri­jos Res­pub­l i­kos na­cio­na­l i­ nė die­na. 1956 m. bu­vo įkur­t a Tarp­t au­t i­nė ato­m i­nės ener­gi­jos agen­tū­ra. 2009 m. ei­da­ma 99-uo­ sius me­tus, mi­rė vie­na žy­m iau­sių liau­d ies ta­ py­to­jų Mo­ni­ka Bi­čiū­nie­ nė. Ji ta­py­t i pra­dė­jo su­ lau­ku­si dau­giau kaip 50 me­tų ir la­bai grei­tai pel­ nė pri­pa­ži­ni­mą.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei sap­nuo­ja­te snie­gą, tai pra­na­šau­ja kliū­tis, truk­džius ir ne­sėk­mes. Jei sap­ne pro lan­gą ma­to­te krin­tan­ čias di­d žiu­les snai­ges, va­d i­na­si, su­si­ pyk­si­te su my­li­mu žmo­gu­mi ar­ba tu­ rė­si­te pi­ni­gi­nių sun­ku­mų. Sap­nuo­ti, kad val­go­te snie­gą, reiš­kia nu­to­li­mą nuo gim­to­sios vie­tos. Jei sap­nuo­ja­te ne­šva­rų snie­gą – iš­di­ du­mą pa­li­ki­te nuo­ša­ly­je ir su­si­tai­ky­ki­ te su min­ti­mi, jog ge­rai taip, kaip yra. Sap­ne ma­ty­ti di­džiu­les snie­go krū­ vas reiš­kia lai­mę ir tur­tą. Sap­ne įkris­ti į snie­gą reiš­kia, kad at­ si­tiks ne­lai­mė. Jei sap­nuo­ja­te, kad žai­džia­te snie­go gniūž­tė­mis, lau­kia sun­ku­mai šei­mo­je bei egois­tiš­ki drau­gai ar­ba vai­kai. Jei sap­nuo­ja­te snie­go se­nį, tai reiš­kia ne­di­de­lius džiaugs­mus, nau­ją mei­lę ar ro­man­tiš­ką pa­žin­tį. Jei sap­ne jus už­klu­po pū­ga, tai reiš­ kia liū­de­sį ir nu­si­vy­li­mą, nes jūs ne­si­ džiau­gia­te tuo, ko taip il­gai lau­kė­te. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad pa­si­kly­do­te snie­go pū­go­je ir ne­ga­li­te ras­ti ke­lio, va­ di­na­si, lau­kia ne­ma­lo­nu­mai dar­be. Sap­ne ma­ty­ti kal­nų snie­guo­tas vir­ šū­nes reiš­k ia, kad kur­si­te nau­jus pla­ nus. Jei sap­nuo­ja­te, kad li­pa­te į snie­go kal­ną – su­lauk­si­te ma­lo­nių sve­čių ar­ ba ge­rų nau­jie­nų. Jei­gu sap­nuo­ja­te žie­mos pei­za­žą, nu­švies­tą sau­lės spin­du­lių, o snie­gas la­bai spin­di, reiš­kia, kad for­tū­na jums pa­k lus ir jūs paim­si­te val­d žią į sa­vo ran­kas.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.