2013 10 28 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PIRMADIENIS, SPALIO 28, 2013

www.kl.lt

=6?:.162;6@ @=.9 6< %

11

RUBRIKA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb`

249 (19 851)

JĹŞRA

CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

JĹŤrinÄ—s uniformo s valdĹžiai neberĹŤ pi

Nau­ja ver­ti­ni­mo tvar­ka pa­jō­rio ka­vi­nes pri­vers pa­si­temp­ti.

A.BabiĹĄas – Ĺžmogus, nuo kurio priklauso ÄŒekijos vyriausybÄ—s likimas.

Miestas 2p.

GalvosĹŤkis: kaip aprengti bĹŤsimuosius jĹŤrininkus.

Uniformuoti Lietuvos aukĹĄtosios jĹŤreivystÄ—s mokyklos kursantai daĹžnai papuoĹĄia ÄŻvairius jĹŤrinius renginius. KlaipÄ—dieÄ?ius ypaÄ? suĹžavÄ—davo ĹĄios mokyklos pirmakursiai, kai ĹĄie Ĺžygiuodavo per miestÄ… prie kelto ir plaukdavo prie Albatroso paminklo duoti priesaikos.

Vidmantas Matu

ď Ž Tradicija: b[V

tis

S\_ Zb\ aV 9VR ab c\` NbX a\ `V\` WĂ­ _RV cf` aĂ›` Z\ XfX Y\` Xb_

`N[ aNV VĂ– Z\ XfX v.matutis@kl.lt kymo ÄŻstaigas ir lai YĂ– V `XV _VN V XV aĂş vus. Laivavedy Tiesa, prieĹĄ 2–3 me bos ir mechanikos CVQ ZN[ a\ :N ab Ă˜ tus dar bĹŤdavo dieniniĹł studijĹł V\ [b\ a_ skiriama iki 50 pro specialybÄ—s studen Privalo dÄ—vÄ—ti c. lÄ—ĹĄĹł iĹĄ ĹĄios tĹł uniformoms ministerijos rezer yra nustatyti skir Jau kelerius metus vĹł. Dabar tingi Ĺženklai. Lietuvos aukĹĄir jĹł neliko“, – pa tosios jĹŤreivystÄ—s stebÄ—jo mokyklos vadoV.SenÄ?ila. vybÄ— priversta lau Ĺžyti galvas, iĹĄ kur Viktoras SenÄ?ila: Jo teigimu, iki paimti jĹŤrinÄ—ms ĹĄiol kursantĹł uniforuni for moms pi moms reikalingĹł Visose jĹŤrines ni gĹł pinigĹł. surasdavo pati KursantĹł jĹŤrinÄ—s mouniformos tradicijas turin kykla. Jie bĹŤdavo paiKlaipÄ—dos jĹŤreivys Ä?iose tÄ—s mokykloje ĹĄaly ma iĹĄ komunali se jĹŤrinio moks sovietmeÄ?iu buvo, niĹł bet 1996 melo iĹĄlaimi tais jos iĹĄ mokyklos dĹł eiluÄ?iĹł. Dabar ÄŻstaigose yra kur dingo. sanir toms eilutÄ—ms Studentams atvy nekus ÄŻ praktikÄ… tĹł uniformos. beuĹžtenka pinigĹł. Lietuvos jĹŤrĹł lai vininkystÄ—s laiVaĹžinÄ—dami po movuose, pasipylÄ— pa stabos, kad nekyklas, ragindami kaip atrodo po lai jauvÄ… vaikĹĄÄ?iojantys nus Ĺžmones ne va dĹžinsuoti praktikan Ĺžiuoti ÄŻ tai. uĹžsienÄŻ, o jĹŤreivys PinigĹł nebeliko DabartinÄ—je Lietu tÄ™, uosto vos aukĹĄtojo- Vie ekono je jĹŤreivystÄ—s mo no jĹŤreivystÄ—s kur kyk santo unifor- juo mikos mokslus studitĹł uniformos atsi loje kursan- mos komplektas kai ti gimtinÄ—je, Lietu vos aukĹĄtonuoja apie 400 rado sios jĹŤreivystÄ—s mo tais. Tuometis prem 2005 me- litĹł. Jis maĹždaug kyklos darbuoaĹĄtuo jeras Algirdas tus Brazauskas iĹĄ Vy pigesnis nei karinius nis kar- tojai susidĹŤrÄ— su proble riausybÄ—s rezermomis, kaip mokslus apreng Lietuvoje studijuo vo fondo skyrÄ— pi ti bĹŤsimuosius jĹŤ janÄ?iĹł kursantĹł nigĹł jĹŤreivystÄ—s rininkus. „Jaunas Ĺžmogus uniformĹł komplek mokyklos kursan ÄŻpranta prie tai. tĹł uniformoms. uniformos, moko ValstybÄ—s poĹžiĹŤ RĹŤpesÄ?iĹł dÄ—l pini Lietuvos aukĹĄto ris si jÄ… priĹžiĹŤrÄ—ti, sios jĹŤreivysgĹł pajunta savo pro „Lietuvos mokslo nebuvo iki 2010 me uniformoms tÄ—s mokyklos kur fesijos visaversistemoje nÄ—santĹł unifortĹł. KrizÄ—, tautiĹĄkumą“, – teigÄ— ra nÄ— moms kiekvienais pymas, kitoks tuo Lietuvos aukĹĄmetÄ—s ĹĄalies vametais reikia vos vieno nurodymo, kad Lietu- to sios jĹŤreivystÄ—s skirtingos sumos. dovybÄ—s poĹžiĹŤris aukĹĄtojoje jĹŤreivys mokyklos va2011 metais reipaliko kursantus tÄ—s mokyk- do loje turi bĹŤti unifor vas. Uniforma ug kÄ—jo 110 tĹŤkst. litĹł, be lÄ—ĹĄĹł uniformoms. do meilÄ™ jĹŤrai ď Ž mos. Mes patys 2012-aisiais – ir gimtam kraĹĄtui, Ĺ˝ymÄ—s: 9VR ab c tokiÄ… nuostatÄ… ÄŻsi 165 tĹŤkst., o 2013 2012 metais visiĹĄkai \` NbX a\ `V\` WĂ­ raĹĄÄ—me ÄŻ mokykprisideda prie metais – jau 194 su for muo tos istoriniĹł ir jĹŤriniĹł _RV cf` aĂ›` Z\ XfX los statutÄ…. Visose tĹŤkst. litĹł. jĹŤrinÄ—s uniformos Y\` b[V S\_ ZN V_ tradicijĹł puojĹŤrines tradicidÄ—vÄ—jimo LietuselÄ—jimo, gerina RZO YR ZN jas turinÄ?iose ĹĄaly vos aukĹĄtojoje jĹŤrei Lietuvos aukĹĄto Lietuvos aukĹĄse jĹŤ sios jĹŤreivysvystÄ—s mokykÄŻstaigose yra kursan rinio mokslo tosios mokyklos tÄ—s mokyklos direk loje taisyklÄ—s. Uni ir jĹŤreivystÄ—s tĹł uniformos“, torius Viktoras formÄ… privalorines uniformas, ÄŻvaiz – SenÄ?ila teigÄ—, kad tikino V.SenÄ?ila. ma dÄ—vÄ—ti uĹžsiÄ—mi dÄŻ. o kaip juos suforuniformĹł siuvimĹł, praktikos, muosi, kai tam sto PrieĹĄ ÄŻvedant Lietu mas nuolat brangs Anot jo, nuo senĹł egzaminĹł, visuome kojama pinigĹł?“ vos aukĹĄtojoje – ta. Taip pat molai ni klausÄ— V.SenÄ?ila. ja tokia schema, kad kĹł vyrau- jĹŤreivystÄ—s mokyk kimĹł ir valstybiniĹł niĹł susirin- kykloje nuolat dau loje jĹŤ gÄ—ja kursantĹł. mokslas jau- for ĹĄvenÄ?iĹł moJam susidarÄ— ÄŻspĹŤ nam Ĺžmogui duo mÄ… buvo atvejĹł, kai rinÄ™ unikykloje, metu. Taip „Kiekvienais me da ĹžiniĹł, ÄŻgĹŤdĹžiĹł dis, kad Ĺ vietais kreipia- ir jĹŤreivystÄ—s timo pat jĹŤrinÄ— unikursantai, atÄ—jÄ™ ÄŻ mÄ—s ÄŻ Ĺ vietimo ir vertybiniĹł nuosta ir mokslo ministe forma gali bĹŤti dÄ— laivus atlikti prarijoje niekas vima mokslo ministĹł. KursantĹł kti nenori pernelyg jĹŤrinÄ—s uniformos kos, gaudavo laivo renginiuose, vizituo oďŹ cialiuose terijÄ…, praĹĄome pini sukti galvos dÄ—l ĹžiniĹł ir ÄŻgĹŤdĹžiĹł ÄŻgulai skirtÄ… kaĹž gĹł ir iĹĄgirsta- be jant kitas mo- me: dar ko bi veik kiĹł uniformĹł Lietu nÄ™ uniformÄ…. ieĹĄkokite lÄ—ĹĄĹł iĹĄ sa neduoda, bet su vos aukĹĄvĹł rezervĹł. stip formuoja tojoje jĹŤreivystÄ—s „Jaunam jĹŤrininkui rias vertybines nuo mokykloje. ReibĹŤtinai rei- ka statas. kia suformuoti ÄŻgĹŤ lai pajudÄ—tĹł, jei ĹĄi problema bĹŤtĹł dĹžius dÄ—vÄ—ti jĹŤpradÄ—ta sprÄ™sti vals tybÄ—s lygiu.

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 15p.

Po­li­ti­kų pa­Şa­dai bliōkť­ta

Kaina 1,30 Lt

„AĹĄ pa­si­sa­kau uĹž pro­tin­gÄ… gÄ—­ri­mÄ….“ Uos­ta­mies­Ä?io po­li­ti­kas Al­gir­das Grub­lys aiť­kiai iť­reiť­kÄ— sa­vo po­Şiō­rÄŻ ÄŻ al­ko­ho­lio var­to­ji­mo kul­tō­rÄ….

6p.

Si­dab­ras „At­lan­tui“ – po 11 me­tĹł ÄŒes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@kl.lt

Klai­pÄ—­dos „At­lan­tas“ – Lie­tu­vos fut­bo­lo A ly­gos pir­me­ny­biĹł vi­ce­ Ä?em­pio­nas. ÄŽ to­kiÄ… aukť­tu­mÄ… uos­ ta­mies­Ä?io eki­pa ne­bu­vo pa­ki­lu­si nuo 2002 me­tĹł.

„„Po­zi­ci­ja: mies­to val­dĹžio­je esan­Ä?iĹł par­ti­jĹł ly­de­riai tvir­ti­no, kad klai­pÄ—­die­Ä?iams ga­li drÄ…­siai Ĺžiō­rÄ—­ti ÄŻ akis, nes lai­ko­si prieĹĄ rin­ki­mus duo­tĹł pa­Şa­dĹł,

o jei jĹł ne­pa­vyks­ta ÄŻgy­ven­din­ti, tai dÄ—l ob­jek­ty­viĹł prie­Şas­Ä?iĹł.

Klai­pÄ—­do­je vei­kian­tis van­dens at­rak­cio­nĹł par­kas, ati­da­ry­ti ant­ ri se­ne­liĹł glo­bos na­mai, vers­lo liu­di­ji­mĹł kai­na sie­kia tik vie­nÄ… li­ tÄ… – to­kius ir dau­gy­bÄ™ ki­tĹł pa­Şa­dĹł prieĹĄ pust­re­Ä?iĹł me­tĹł Ĺžars­tÄ— ÄŻ mies­to ta­ry­bÄ… iť­rink­tĹł par­ti­jĹł at­sto­vai. Da­bar jie pri­pa­Şįs­ta, kad Ĺžo­dĹžiĹł pa­vers­ti rea­ly­be ne­pa­vy­ko, bet tik to­dÄ—l, jog rin­kÄ—­jai su­ tei­kÄ— per ma­Şai vie­tĹł val­dĹžio­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fotomontaŞas

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Ra­ťys, kol iť­pil­dys

Ĺ ios mies­to ta­r y­b os ka­d en­c i­ ja jau ge­ro­kai per­s i­r i­to ÄŻ ant­r Ä…­j Ä… pu­sÄ™ – dirb­ti li­ko pu­sant­rĹł me­ tĹł. To­dÄ—l „Klai­pÄ—­da“ pa­si­do­mÄ—­ jo, kaip par­ti­joms se­kÄ—­si vyk­dy­ti prieĹĄ rin­ki­mus duo­tus pa­Şa­dus.

4

Tai ta­po Ĺži­no­ma po ĹĄeť­ta­die­nio rung­ty­niĹł, ku­rio­se klai­pÄ—­die­Ä?iai 1:0 nu­ga­lÄ—­jo pa­grin­di­nius kon­ku­ ren­tus dÄ—l si­dab­ro me­da­liĹł – pa­ sta­rų­jĹł pen­ke­riĹł me­tĹł Lie­tu­vos Ä?em­pio­nus Pa­ne­vÄ—­Şio „Ek­ra­no“ fut­bo­li­nin­kus. Per­ga­lÄ™ lÄ—­mÄ— sÄ—k­min­ga su­si­ti­ ki­mo pra­dĹžia, kai vos pra­si­dÄ—­jus 6-ajai min. po Ge­di­mi­no Kru­ťos per­da­vi­mo ÄŻ sve­Ä?iĹł var­tus taik­liai spy­rÄ— Do­na­tas Kaz­laus­kas. Po ÄŻvar­ Ä?io ko­man­dos dar ap­si­kei­tÄ— pa­vo­ jin­gais smō­giais, o vÄ—­liau sve­Ä?iai, uŞ­val­dÄ™ aikť­tÄ—s vi­du­rÄŻ, kont­ro­lia­vo Ĺžai­di­mÄ….

16

2

pirmadienis, SPALIO 28, 2013

miestas

Pės­čiuo­sius auk­lė­ja tvo­ro­mis Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Prie kai ku­rių pa­nai­kin­tų pės­čių­jų pe­rė­jų uos­ta­mies­čio val­džia įren­ gė tvo­re­les. Jo­mis sie­kia­ma gy­ven­ to­jus at­pra­tin­ti nuo no­ro kirs­ti gat­ vę ne­leis­ti­no­se vie­to­se.

Va­di­na­mo­jo Žve­jy­bos uos­to ra­jo­no gy­ven­to­jai pa­si­pik­ti­no, kad Su­lu­pės ir Mi­ni­jos gat­vių san­kry­žo­je pa­nai­ kin­ta pės­čių­jų pe­rė­ja. Kad žmo­nės ne­kirs­tų gat­vės įpras­to­je vie­to­je, bu­ vo su­mon­tuo­tos me­ta­li­nės tvo­re­lės.

Liud­vi­kas Dū­da:

Nors pės­čių­jų pe­rė­ jos ir bu­vo pa­nai­kin­ tos, klai­pė­die­čiai vis tiek kirs­da­vo gat­ves šio­se vie­to­se, o tai pa­vo­jin­ga.

„Ži­nau, kad ši pės­čių­jų pe­rė­ja bu­vo pa­vo­jin­ga, bet ne­rei­kė­jo jos nai­kin­ti. Žmo­nės vis tiek kirs gat­vę šio­je vie­to­je, nors ir įreng­tos tvo­re­ lės. Pas­ta­ro­sios pro­ble­mos neišsp­ ręs. Ki­tos pės­čių­jų pe­rė­jos yra pa­ kan­ka­mai to­li“, – tvir­ti­no vie­na klai­pė­die­tė. Ta­čiau paaiš­kė­jo, kad ne­to­li Su­ lu­pės ir Mi­ni­jos gat­vių san­kry­žos bus įreng­ta nau­ja pės­čių­jų pe­rė­ ja. Ji bus už ma­žiau nei de­šim­ties met­rų nuo se­no­sios. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da pa­sa­ko­jo, kad tai – ne pir­mo­ji vie­ta, kur prie pa­nai­ kin­tos pės­čių­jų pe­rė­jos įren­gia­mos tvo­re­lės. To­kių prie­mo­nių im­ta­si ir Bal­ti­jos pro­spek­te. Nors pės­čių­jų pe­rė­ja čia bu­vo pa­nai­kin­ta, žmo­nės vis tiek jos vie­to­je kirs­da­vo gat­vę. Tad bu­vo pa­sta­ty­tos tvo­re­lės ir at­nau­jin­ti ski­ria­mo­jo­je juos­to­je iš­ vaikš­čio­ti žel­di­niai. Tvo­re­lės, už­ker­tan­čios ke­lią žmo­nėms pa­tek­ti į gat­vę, pa­sta­ ty­tos ir Ši­lu­tės plen­te. Čia pės­ čių­jų pe­rė­ja bu­vo pa­nai­kin­ta, nes Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja nu­spren­ dė, kad žmo­nės gat­vę kirs­ti ga­li tik po­že­mi­ne pe­rė­ja. „Pa­nai­ki­no­me ne­le­ga­lius pe­rė­ ji­mus. Pa­tys žmo­nės pri­ver­čia im­ tis to­kių prie­mo­nių. Nors pės­čių­jų pe­rė­jos ir bu­vo pa­nai­kin­tos, klai­ pė­die­čiai vis tiek kirs­da­vo gat­ves šio­se vie­to­se, o tai pa­vo­jin­ga. Da­ bar jie to­kių ga­li­my­bių ne­tu­ri“, – tei­gė L.Dū­da.

Prie­mo­nė: prie pa­nai­kin­tos pės­čių­jų pe­rė­jos Su­lu­pės ir Mi­ni­jos gat­

vių san­kry­žo­je bu­vo įreng­tos tvo­ros.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pė­die­čiams ir tu­ris­tams atei­ty­je bus leng­viau pa­ si­rink­ti už­kan­di­ nę, ka­vi­nę ar res­ to­ra­ną, ku­ria­me no­ rės pie­tau­ti. Ins­pek­ to­riai tik­rins įstai­ gų hi­gie­nos būk­lę, ver­tins ją ba­lais ir skelbs vie­šai.

Ga­li­my­bė: klien­tai, pa­si­rink­da­mi, ku­rio­je ka­vi­nė­je pa­val­gy­ti, ga­lės iš

anks­to su­si­ži­no­ti, ar ji ati­tin­ka vi­sus hi­gie­nos rei­ka­la­vi­mus.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Ka­vi­nėms – vie­ši ver­ti­ni­mai Nau­ja vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­ gų ver­ti­ni­mo tvar­ka įsi­ga­lios nuo lapk­ri­čio 1-osios, to­dėl da­bar su ja su­pa­žin­di­na­mi vers­li­nin­kai. Nu­ma­ty­ta, kad bus ver­ti­na­ma, kaip už­kan­di­nės, ka­vi­nės, res­to­ra­ nai ati­tin­ka hi­gie­nos nor­mų rei­ka­ la­vi­mus ir, at­si­žvel­giant į tai, bus nu­sta­to­mas jos rei­tin­gas. Vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­gų Klai­pė­dos mies­ te ir ra­jo­ne, Ne­rin­go­je yra 434. Anot Klai­p ė­d os vals­ty­b i­n ės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­ko An­ta­no Bau­žos, vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­gos bus ver­ti­na­mos pa­gal nu­sta­ty­tus kri­te­ri­jus, ku­rių yra 37. Tarp jų – vir­tu­vės dar­buo­ to­jų hi­gie­na, mais­to tvar­ky­mo rei­ ka­la­vi­mų lai­ky­ma­sis, sa­vi­kont­ro­ lė ir ki­ti. Kiek­vie­nam kri­te­ri­jui yra nu­sta­ty­tas taš­kų skai­čius. Iš vi­so jų ga­li­ma su­rink­ti 100. Pa­vyz­džiui, jei įstai­ga ne­tin­ka­ mai or­ga­ni­zuo­ja sa­vi­kont­ro­lę, ati­ ma­ma 10 taš­kų, tiek pat jų ne­ten­ ka­ma, jei ka­vi­nė­je nė­ra van­dens. Jei ras­ta pro­duk­tų, ku­rių var­to­ji­mo lai­kas pa­si­bai­gęs, ati­ma­mi 8 taš­kai. Jei pa­sku­ti­nio pa­tik­ri­ni­mo me­tu Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­ jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tai bu­vo pri­ vers­ti su­stab­dy­ti ka­vi­nės, už­kan­di­ nės ar res­to­ra­no veik­lą, ji ne­ten­ka 12 taš­kų. Jei gau­tas pa­grįs­tas var­ to­to­jo skun­das – 7-ių.

mu­lę, pa­ver­čia­mi ba­lais. Už­kan­ di­nė, ka­vi­nė ar res­to­ra­nas ga­li bū­ti įver­tin­ti nuo 1 iki 5 ba­lų – nuo la­ bai ge­ros hi­gie­nos būk­lės iki la­bai blo­gos. Nu­ma­to­ma, kad įstai­gos bus ver­ ti­na­mos kar­tą per me­tus. Ta­čiau jei šios bu­vo ne­tin­ka­mai įver­tin­tos ir no­rės pa­keis­ti ver­ti­ni­mą, su­si­tvar­ kys, ga­lės kreip­tis, kad pro­ce­dū­ra bū­tų pa­kar­to­ta po 6 mė­ne­sių. A.Bau­ža pa­sa­ko­jo, kad ver­ti­ni­ mai bus skel­bia­mi tar­ny­bos in­ ter­ne­ti­nė­je sve­tai­nė­je. Kiek­vie­nas ga­lės su­ži­no­ti, kiek ba­lų yra įver­ tin­ta vie­na ar ki­ta vie­šo­jo mai­ti­ni­ mo įstai­ga. „Bus dau­giau vie­šu­mo ir aiš­ku­ mo. Ma­nau, kad to­kia in­for­ma­ci­ ja ak­tua­li mū­sų kraš­tui, nes čia at­ vyks­ta daug tu­ris­tų. Žmo­nės ga­lės pa­si­tik­rin­ti, ar įstai­ga, ku­rio­je no­ ri ap­si­lan­ky­ti, yra tvar­kin­ga. Aiš­ ku, mes sko­nio ne­ver­ti­na­me, tik hi­gie­nos būk­lę“, – pa­brė­žė vir­ši­ nin­kas. Pa­sak A.Bau­žos, jei įstai­ga ne­su­ tiks su ver­ti­ni­mu, per 14 die­nų ga­ lės kreip­tis į Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­ką. Lie­tu­vos vieš­bu­čių ir res­to­ra­ nų aso­cia­ci­ja taip pat svars­to, kaip įstai­gos ga­lė­tų in­for­muo­ti klien­tus apie to­kį tar­ny­bos ver­ti­ni­mą. Gal­vo­ja­ma, kad gal­būt rei­kė­tų įves­ti ver­ti­ni­mą puo­de­liais: 5 puo­ de­liai – la­bai ge­ra hi­gie­nos būk­lė. Ta­čiau spren­di­mo šiuo klau­si­mus dar nė­ra priim­ta.

Bus leng­viau pa­si­rink­ti

Įs­tai­gos tu­rės pa­si­temp­ti

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ver­tins pa­gal kri­te­ri­jus

Pa­tik­ri­ni­mo me­tu įstai­gos su­rink­ ti taš­kai, nau­do­jant spe­cia­lią for­

A.Bau­ža pa­brė­žė, kad vi­sos už­kan­ di­nės, ka­vi­nės, res­to­ra­nai ne­bus iš­

kart tik­ri­na­mi – bus su­da­ro­mi me­ ti­niai pla­nai. „Įs­tai­gos yra tik­ri­na­mos vi­sa­da. Jos su­skirs­ty­tos į ri­zi­kos gru­pes. Pa­gal tai bus or­ga­ni­zuo­ja­mi pa­ tik­ri­ni­mai ir ver­ti­ni­mai. Per me­tus tu­rė­tu­me įver­tin­ti vi­sas“, – tei­gė va­do­vas. A.Bau­žos nuo­mo­ne, vie­šo­jo mai­ ti­ni­mo įstai­gų ver­ti­ni­mas ir vie­šas jo re­zul­ta­tų skel­bi­mas bus nau­din­ gas ne tik var­to­to­jams, bet vers pa­ si­temp­ti, at­si­nau­jin­ti ir pa­čias ka­ vi­nes. „Yra to­kių įstai­gų, ku­rios tik­rai pa­trauk­lios, ap­lin­ka gra­ži, bet sve­ čias ne­ma­to vir­tu­vės. Ši ne vi­sa­ da ati­tin­ka to­kį įvaiz­dį. Bū­na, kad įstai­ga pa­trauk­li, o vir­tu­vė­je ne­ tvar­ka: ne­tin­ka­mi įren­gi­niai, yra pro­duk­tų kryž­mi­nė tar­ša, dar­ buo­to­jai vil­ki ne­tin­ka­mus rū­bus“, – tvir­ti­no vir­ši­nin­kas.

Vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­gų ver­ti­ni­mas Nuo 91 iki 100 taš­kų – 5 ba­lai – hi­

gie­nos būk­lė la­bai ge­ra Nuo 81 iki 90 – 4 ba­lai – hi­gie­nos

būk­lė ge­ra Nuo 71 iki 80 – 3 ba­lai – hi­gie­nos

būk­lė pa­ten­ki­na­ma Nuo 61 iki 70 – 2 ba­lai – hi­gie­nos

būk­lė blo­ga Nuo 0 iki 60 – 1 ba­las – hi­gie­nos

būk­lė la­bai blo­ga

UAB „Agrovet“ labai reikia pinigų? Kretingalėje įsikūrusi UAB „Agrovet“ kreipėsi į teismą siekdama iš savivaldybių valdomos AB „Klaipėdos vanduo“ prisiteisti daugiau nei milijoną litų.

O AB „Klaipėdos vanduo“ administracija nuogąstauja, kad UAB „Agrovet“ ir kitos susijusių savininkų valdomos įmonės nori nesąžiningai pasipelnyti ir taip užlopyti galbūt nesėkmingo verslo spragas, – ji skolinga už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas beveik 1,5 mln. litų, auga jos skolos kitiems tiekėjams, mažėja nuosavas kapitalas, turtas. Pagrindinis turtas, prekių atsargos, piniginės lėšos banke ir netgi prekės ženklas „Agrovet“ už skolas įkeistas bankui.

UAB „Agrovet“ 2008 m. per teismus prisiteisė dalį Kretingalės vandens ir nuotekų tinklų. Kelis dešimtmečius šis turtas verslininkams buvo bevertis, o dabar už jo naudojimą miestelio bendruomenės reikmėms iš AB „Klaipėdos vanduo“ pareikalauta šimtatūkstantinių sumų. „Nors šie tinklai buvo parduoti dar 2010 m. – jų savininke tapo UAB „Hidrona“, būtent „Agrovet“ dabar iš mūsų bendrovės reikalauja daugiau nei pusės milijono litų už nuotekų vamzdyno dalies naudojimą nuo 1998 m. iki dabar. Prašo sumokėti neįtikimą kainą – po 1,85 lito už kubinį metrą tais vamzdžiais tekėjusių nuotekų, o tai sudaro 83,7 proc. visos nuotekų tvarkymo paslaugos kainos. O už vandentiekio trasų, ku-

rias nusitiesė savo reikmėms, naudojimą reikalauja dar 465 tūkst. litų. Už tokią sumą galima nutiesti bent tris naujus vamzdynus“, – stebėjosi Jūratė Spudulienė, AB „Klaipėdos vanduo“ Teisės ir bendrųjų reikalų departamento direktorė. UAB „Agrovet“ ieškiniuose akcentuojama ir kita nelogiška aplinkybė: UAB „Agrovet“ reikalauja sumokėti už nuotekų tinklų naudojimąsi nuo 1998 m., o už vandentiekio tinklų – nuo 2004 m., nors AB „Klaipėdos vanduo“ paslaugas Kretingalėje pradėjo teikti tik nuo 2012 m. sausio 1 d. „Į Kretingalę atėjome 2012 m. kaip naujas paslaugų teikėjas, pasirašę sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybe. Ir pareikalavome laikytis

tvarkos, kokia yra nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose. Matyt, UAB „Agrovet“ savininkams nepatiko, kad panorome jų įmonėje, kaip ir kitiems klientams, pastatyti nuotekų apskaitos prietaisus, kontroliuoti nuotekų užterštumą. Jie nesileidžia kontroliuojami, nuo pat 2012-ųjų pradžios nemoka už paslaugas, trukdo vykdyti vamzdynų priežiūros ir remonto darbus“, – apie konfliktą pasakojo Leonas Makūnas, AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius. Direktorius priminė, jog incidentų su UAB „Agrovet“ kyla nuolat. Naujausias buvo prieš mėnesį, kai Kretingalėje įvykus vandentiekio tinklų avarijai keletas namų 8 dienas vertėsi be geriamo-

jo vandens. Nes tie patys su UAB „Agrovet“ susiję asmenys neleido AB „Klaipėdos vanduo“ specialistams iškart likviduoti avarijos. „Šiuo metu su UAB „Agrovet“ bei susijusiomis įmonėmis teisme turime 7 bylas ir pabaigos dar nematyti. Akivaizdu, kad šie verslininkai ieško priekabių, kelia absurdiškas finansines pretenzijas ir taip vilkina savo pareigų vykdymą – nemoka vis augančių skolų už teikiamas paslaugas. Manau, kad tai rodo labai prastą finansinę būklę, kurios negelbsti net daugiamilijoninės ES subsidijos. Matyt, jiems tikrai labai reikia mūsų pinigų“, – sakė L.Makūnas. „Klaipėdos vandens“ inf. PR

3

pirmadienis, SPALIO 28, 2013

miestas Mo­te­ris puo­lė pa­tru­lį

Siau­tė­jo plė­ši­kai

Už vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mą 26-erių klai­pė­die­tė E. M., at­ga­ ben­ta į 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to pa­tal­pas, pri­bė­gu­si iš už nu­ga­ros, kumš­čiu ke­le­tą kar­ tų tren­kė vy­res­nia­jam pa­tru­ liui R.Š. Klai­pė­die­tė kumš­čiais pa­rei­gū­nui smo­gė į nu­ga­rą bei gal­vą. Mo­te­riai nu­sta­ty­tas vi­du­ ti­nis girtumas– 1,6 pro­mi­lės.

Tai­kos pro­spek­te trys jau­nuo­ liai už­puo­lė 31 me­tų D.K. ir, pa­ gra­si­nę pei­liu, pa­gro­bė mo­bi­ lio­jo ry­šio te­le­fo­ną, apie 200 li­ tų ir striu­kę. 38 m. V.D. nu­ken­ tė­jo nuo pen­kių jau­nuo­lių, ku­ rie jį su­mu­šė ir atė­mė te­le­fo­ ną bei rak­tus. Vy­ras dėl aki­duo­ bės, skruos­ti­kau­lio lū­žių pa­gul­ dy­tas į li­go­ni­nę.

Klai­pė­dos li­cė­ju­je – vėl ski­na­mos per­ga­lės

Dar­bas. Šian­dien 14 val. Klai­pė­dos te­ ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Klai­pė­dos sky­ riu­je (Nai­ku­pės g. 27A) vyks Dar­bo klu­ bo ren­g i­nys „Už­siė­mi­mas dėl pro­fe­si­ nio ap­si­spren­di­mo“.

Nau­ji moks­lo me­ tai Klai­pė­dos li­cė­ ju­je, be­si­spe­cia­li­ zuo­jan­čia­me ga­bių vai­kų ug­dy­me, pra­ si­dė­jo džiu­gi­nan­ čiais lai­mė­ji­mais. Įs­ pū­din­giau­sias jų – auk­so me­da­lis gam­ tos moks­lų olim­pia­ do­je.

Va­ka­ras. Šan­d ien 17 val. Klai­p ė­dos vie­šo­sios I.Si­mo­nai­t y­tės bib­l io­te­kos Ger­la­cho pa­lė­pė­je vyks ak­to­rės Ni­jo­ lės Sa­bu­ly­tės kū­ry­bos va­ka­ras „Su­lai­ ky­ta ne­vil­tis“. Ren­gi­ny­je flei­ta gros Ga­ bi­ja Ko­chans­kai­tė. Pa­ro­da. Tre­čia­die­n į 17 val. Ar­kos dai­ lės ga­le­ri­jo­je ati­da­ro­ma pa­ro­da „40 kū­ ry­bos me­tų“. Tai ret­ros­pek­ty­vi­nė dai­ lės pa­ro­da, skir­ta Lie­t u­vos dai­l i­n in­ kų są­jun­gos Klai­pė­dos sky­r iaus ke­ tu­riems kū­ry­bos de­šimt­me­čiams pa­ mi­nė­ti.

Eve­li­na Zen­ku­tė

Vė­li­nės. Tre­čia­die­n į 17.30 val. Liud­vi­ ko Rė­zos kul­t ū­ros cent­re Juodk­ran­ tė­je vyks ren­g i­nys „Vė­li­nių tra­di­ci­jos“. Ja­me et­no­lo­gė Va­le­ri­ja Jan­kū­nai­tė pa­ sa­kos apie Vė­li­nių tra­di­ci­jas, lai­do­ji­mo pa­pro­čius, ka­pi­n ių kul­t ū­rą. Kar­t u su dr. Ri­man­tu Sliu­ž ins­ku vi­si bus kvie­ čia­mi pa­g ie­do­ti naš­lai­čių dai­nų.

e.zenkute@kl.lt

Tre­je­tu­ke ge­riau­sių­jų

Klai­pė­dos li­cė­jaus 10 kla­sės mo­ki­ nys Jo­nas Vir­ši­las ta­po 5-osios Lie­ tu­vos gam­tos moks­lų olim­pia­dos nu­ga­lė­to­ju, ap­len­ku­siu dau­giau nei 380 da­ly­vių iš vi­sos Lie­tu­vos. Gruo­džio mė­ne­sį J.Vir­ši­las drau­ ge su dar dviem aukš­čiau­sius pa­sie­ ki­mus pa­ro­džiu­siais moks­lei­viais Lie­tu­vai at­sto­vaus tarp­tau­ti­nė­ je gam­tos moks­lų olim­pia­do­je In­ di­jo­je. Ko­man­di­nė­je įskai­to­je li­ cė­jų rep­re­zen­ta­vu­si gru­pė pa­te­ko į pa­čių ge­riau­sių Lie­tu­vos mo­kyk­ lų tre­je­tu­ką kar­tu su Kau­no tech­ no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to gim­na­zi­ja ir Vil­niaus li­cė­ju­mi. Klai­pė­dos li­cė­jaus di­rek­to­rė doc. dr. Re­gi­na Kon­tau­tie­nė aiš­ ki­no, kad aukš­tų re­zul­ta­tų moks­ le pa­siek­ti pa­de­da ne tik pa­gi­lin­ tos įstai­gos mo­ky­mo pro­gra­mos, ku­rias vai­kams su­pran­ta­mai per­ tei­kia aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­ jos pe­da­go­gai eks­per­tai, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jai, dak­ta­rai ar do­cen­tai, bet ir pa­pil­do­mi už­siė­ mi­mai, or­ga­ni­zuo­ja­mi po pa­mo­kų ir šeš­ta­die­niais. Be to, li­cė­jaus gim­na­zis­tai kiek­ vie­ną penk­ta­die­nį tu­ri ga­li­my­bę mo­ky­tis aka­de­mi­nė­je ap­lin­ko­je – Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Gam­tos ir ma­te­ma­ti­kos moks­lų fa­kul­te­te. Pa­lan­kios są­ly­gos ir pro­fe­sio­na­lai

J.Vir­ši­lą ruo­šu­si che­mi­jos mo­ky­ to­ja Ri­ma Gra­baus­kie­nė, bio­lo­gi­ jos mo­ky­to­jas An­ta­nas Kon­tau­tas ir fi­zi­kos mo­ky­to­jas Ma­rius Žad­vy­ das pa­ti­ki­no, kad lau­rus ski­nan­tis moks­lei­vis – pa­rei­gin­gas, smal­sus ir ta­len­tin­gas paaug­lys. R.Gra­baus­kie­nės įsi­ti­ki­ni­mu, no­rint ge­rai pa­si­ro­dy­ti olim­pia­ do­je, vien pa­mo­kų neuž­ten­ka: kai ku­rios už­duo­tys kon­kur­se pri­lygs­ ta ir dvy­lik­to­kų ar net stu­den­tų ly­ giui. Anot jos, Jo­nas kruopš­tus ir darbš­tus moks­lei­vis, pa­si­žy­min­tis

Dienos telegrafas

Pa­si­di­džia­vi­mas: J.Vir­ši­las (pir­mo­je ei­lė­je iš de­ši­nės), nu­run­gęs 380 da­ly­vių, pel­nė Lie­tu­vos gam­tos moks­

lų olim­pia­dos auk­są.

pri­gim­ti­niais ga­bu­mais, to­dėl jam se­ka­si vis­kas. Ki­tas J.Vir­ši­lui mo­ky­tis pa­de­ dan­tis pe­da­go­gas M.Žad­vy­das ant­ri­no R.Gra­baus­kie­nei, pri­dur­ da­mas, kad Jo­nas vi­sa­da sten­gia­si da­ly­kus iš­siaiš­kin­ti iki ga­lo. „Ga­li­my­bė dirb­ti su ma­žes­niu skai­čiu­mi mo­ki­nių kla­sė­se ir su­ da­ry­tos pa­lan­kios są­ly­gos pa­pil­ do­mam ug­dy­mui lei­džia džiaug­tis re­zul­ta­tais. Ki­to­se mo­kyk­lo­se bū­ti moks­liu­ku – ne­ma­din­ga, o li­cė­ju­je – gar­bin­ga. Pa­vyz­džiui, Jo­nas no­ ri stu­di­juo­ti ge­riau­siuo­se pa­sau­lio uni­ver­si­te­tuo­se, to­dėl lai­mė­ji­mai tarp­tau­ti­nė­se olim­pia­do­se jam ga­ li at­ver­ti ke­lią į Oks­for­dą ar Kemb­ ri­džą“, – sa­kė M.Žad­vy­das. J.Vir­ši­lo ma­ma Mig­lė Vir­ši­lie­nė pri­pa­ži­no, jog prie Jo­no pa­sie­ki­mų pri­si­de­da ir la­bai stip­rūs bei daug rei­ka­lau­jan­tys li­cė­jaus pe­da­go­ gai. Jos tei­gi­mu, ry­šys su mo­ky­to­ jais ne­nut­rūks­ta net ir sa­vait­ga­liais ar va­sa­rą, o sū­nus vi­sa­da su­lau­kia rei­kia­mos pa­gal­bos.

Klai­pė­dos li­cė­jaus nuo­tr.

rė Liu­tau­ras Ži­lins­kas, Žy­gi­man­tas Dai­nius, Do­mi­ny­kas Ker­pė, Lu­kas Gy­lys ir Kris­ti­jo­nas Mi­nei­kis, sa­vo ži­nio­mis ir bend­ru dar­bu nu­run­gė dar 26 mo­kyk­lų ko­man­das ir par­ ve­žė pri­zą – ke­lio­nę į Stras­bū­rą 24 li­cė­jaus mo­ki­niams. Vai­kus kon­kur­sui ruo­šu­si mo­ ky­to­ja D.Be­ne­tie­nė pa­sa­ko­jo, kad bi­lie­tai jau nu­pirk­ti, o moks­lei­viai pra­de­da ruoš­tis bū­si­miems de­ba­ tams apie Eu­ro­pos Są­jun­gos atei­tį, pi­lie­čių tei­ses, kli­ma­to kai­tą ir ki­ tas ak­tua­lias te­mas. „Gaub­liu­ko“ va­do­vė pa­ti­ki­no, jog bū­re­lį lan­kan­tys 6–11 kla­sių mo­ki­niai per žai­di­mus, ke­lio­nes, eks­kur­si­jas pa­žįs­ta pa­sau­lį ir Lie­ tu­vą, gi­li­na geog­ra­fi­jos ži­nias. „Su mo­ki­niais dvi­ra­čiais daž­nai va­žiuo­ja­me į Juodk­ran­tę, dis­ku­ tuo­ja­me ak­tua­lio­mis po­li­ti­nė­mis te­mo­mis, pa­kar­to­ja­me iš­mok­tus da­ly­kus bei mo­ko­mės nau­jų, ug­ do­me eko­lo­gi­nį mąs­ty­mą“, – pa­ sa­ko­jo D.Be­ne­tie­nė. Da­ly­va­vo kon­fe­ren­ci­jo­je

Vyks į Stras­bū­rą

Stul­b i­n an­tys re­z ul­ta­tai gam­ tos moks­lų sri­ty­je – ne vie­nin­te­ lis Klai­pė­dos li­cė­jaus pa­sie­ki­mas šiais moks­lo me­tais. Džiu­gi­nan­čių per­ga­lių pa­sie­kė ir geog­ra­fų klu­ bas „Gaub­liu­kas“, va­do­vau­ja­mas geog­ra­fi­jos mo­ky­to­jos Dan­guo­lės Be­ne­tie­nės. Spa­lio pra­džio­je Eu­ro­pos na­mų kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je įvy­ko kon­kur­ so „Eu­ros­co­la“ fi­na­las. Klai­pė­dos li­cė­jaus ko­man­da, ku­rią su­da­

Klai­pė­dos li­cė­jus, siek­da­mas dar di­ des­nės in­teg­ra­ci­jos į aka­de­mi­nį ir moks­lo pa­sau­lį, spa­lį gru­pe­lę smal­ sių įstai­gos mo­ki­nių de­le­ga­vo į gy­vy­ bės moks­lų kon­fe­ren­ci­ją Vil­niu­je. Kris­ti­jo­nui Mo­nei­kiui, Taut­vy­ dui Šei­miui, Ug­nei Ba­ro­nai­tei, Pet­ rui Nas­vy­čiui ir Do­mi­ny­kui Ker­ pei ren­gi­nys, skir­tas jau­nie­siems moks­li­nin­kams, pa­li­ko neiš­dil­do­ mų įspū­džių. Mo­ki­niai Na­cio­na­li­nia­me at­vi­ ros priei­gos moks­li­nės ko­mu­ni­ka­

ci­jos ir in­for­ma­ci­jos cent­re kar­tu su jau­nai­siais moks­li­nin­kais vys­ tė sa­vo moks­li­nes ir vers­lo idė­jas. Klai­pė­die­čiai, va­do­vau­ja­mi li­cė­ jaus Kar­je­ros ug­dy­mo cent­ro va­do­ vės Kris­ti­nos Ve­dei­ky­tės, pri­sta­tė fer­men­to, vei­kian­čio aukš­tes­nė­je tem­pe­ra­tū­ro­je, idė­ją. „Su­ma­ny­mas bu­vo pa­teik­tas la­ bai rim­tai moks­li­nin­kų gru­pei. Mū­siš­kiai at­sklei­dė sa­vo vers­lu­mą: pa­ro­dė, kaip pra­kti­ko­je rea­li­zuo­ ti min­tį ir ją par­duo­ti. Be to, ša­lia tik­rų jau­nų­jų moks­li­nin­kų klai­pė­ die­čiai ro­dė pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi, so­cia­li­nius įgū­džius ir vi­di­nę kul­ tū­rą. Vien moks­lo ži­nių čia neuž­ te­ko“, – kal­bė­jo K.Ve­dei­ky­tė. Pre­zi­den­tės svei­ki­ni­mai

Įs­tai­gos bend­ruo­me­nę nu­džiu­gi­no ir tei­si­nių ži­nių kon­kur­so „Pa­žink LR Kons­ti­tu­ci­ją“ re­zul­ta­tai: ge­ riau­sių­jų tre­je­tu­ke pui­kuo­ja­si net du Klai­pė­dos li­cė­jaus moks­lei­viai. Kons­ti­tu­ci­jos kny­ge­lė­mis su as­ me­ni­niais Lie­tu­vos pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės svei­ki­ni­mais bei au­tog­ra­fais ga­vo vie­nuo­lik­to­kas Ado­mas Da­ni­le­vi­čius ir bend­rak­la­ sis Si­mo­nas Sut­kus. Mo­ki­nių sėk­ me, ži­nio­mis ir aukš­tais įver­ti­ni­ mais džiau­gė­si ir ber­niu­kus ruo­šę pe­da­go­gai: is­to­ri­jos mo­ky­to­jai Lo­ re­ta Eler­tie­nė ir Vai­das Pam­pa­ras. Kon­k ur­s ą vy­res­n ių­j ų kla­s ių moks­lei­viams jau ant­rus me­tus iš ei­lės Kons­ti­tu­ci­jos die­nos pro­ga or­ga­ni­za­vo Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Klai­pė­dos apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ra.

Mo­liū­gai. Ket­v ir­ta­d ie­n į, spa­l io 31 d., Švėkš­no­je, gra­f ų Plia­te­r ių dva­ro par­ ke, vyks ak­ci­ja „Mes už švie­są“. 18 val. bus įžieb­ti iš mo­liū­gų pa­ga­min­ti ži­bin­ tai. Ti­ki­ma­si pa­ge­rin­ti per­nai pa­siek­tą 688 švie­čian­čių mo­liū­g ų re­kor­dą. Te­ra­pi­j a. Vi­s ą spa­l į uos­t a­m ies­t y­je vyks­ta ne­mo­ka­mi mu­zi­kos ir poe­zi­jos te­ra­pi­jos už­siė­mi­mai. Ant­ra­die­niais ir ket­vir­ta­die­niais vyks­ta mu­zi­kos te­ra­ pi­ja. Ant­ra­die­niais jo­je lau­kia­mi jau iš­ ban­dę šį mu­zi­ka­vi­mo bū­dą, o ket­vir­ ta­d ie­n iais mu­z i­k uo­t i kvie­čia­m i pra­ de­dan­tie­ji. Už­siė­mi­mai vyks­ta 19 val. stu­di­jo­je „Grock“ (Li­go­ni­nės g. 16-2 (įė­ ji­mas iš kie­mo pu­sės). Re­g ist­ra­ci­ja tel. (8 600) 00 370 ar­ba el. pa­štu pastas@ grock.lt. Tre­čia­d ie­n iais or­ga­n i­z uo­ja­ ma poe­zi­jos te­ra­pi­ja. Vi­si lau­k ia­mi 18 val. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Svei­ka­tos moks­lų fa­kul­te­to pa­da­li­ny­je (Ma­lū­ni­ nin­kų g. 4, 103 au­di­to­ri­jo­je). Re­gist­ra­ci­ ja vyks­ta tel. (8 612) 30 179. Mir­t ys. Šeš­t a­d ie­n į Klai­p ė­dos sa­v i­ val­dy­bės Ci­vi­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­ gist­ra­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 5 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Va­le­ri­ja Un­ tu­l ie­nė (g. 1919 m.), Afa­na­sij Iv­lev (g. 1927 m.), Ele­na Jo­k u­bai­t ie­nė (g. 1930 m.), Vik­tor Re­v in (g. 1951 m.), Da­nu­tė Rauk­tie­nė (g. 1953 m.). Nau­ja­gi­miai. Per sa­vait­ga­l į pa­g im­dė 15 mo­te­r ų. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 10 ber­ niu­k ų. Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 50 iš­kvie­ ti­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­ kos su­tri­k i­mais. Ke­li žmo­nės me­di­k ų pa­gal­bos šau­kė­si dėl in­sul­t ų ir smul­ kių trau­mų.

4

pirmadienis, spalio 28, 2013

miestas

Po­li­ti­kų pa­ža­dai bliūkš­ta 1

Nag­ri­nė­tos tos pro­gra­mos, ku­rios bu­vo iš­spaus­din­ tos Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos prieš sa­vi­val­dos rin­ki­mus pla­tin­ta­ me in­for­ma­ci­nia­me lei­di­ny­je. Į mies­to ta­ry­bą iš­rink­tų aš­tuo­ nių par­ti­jų pro­gra­mos yra ga­nė­ti­ nai pa­na­šios, ta­čiau vi­so­se jo­se yra ir „per­liu­kų“, iš­ski­rian­čių vie­nas po­li­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas iš ki­tų. Drą­siau­sią pro­gra­mą sa­vi­val­dos rin­ki­mams pa­tei­kė Lie­tu­vos ru­ sų są­jun­ga. Ji ža­dė­jo, jog Klai­pė­do­ je iš­sau­gos ru­sa­kal­bių vai­kų mo­kyk­ las ir dar­že­lius, sieks ofi­cia­laus ru­sų kal­bos var­to­ji­mo uos­ta­mies­ty­je, su­ stab­dys at­lie­kų de­gi­ni­mo jė­gai­nės sta­ty­bas, pa­sta­tys van­dens at­rak­cio­ nų par­kus. „Aiš­ku, kad daug ko ne­ pa­vy­ko pa­siek­ti, nes esa­me ne val­ dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je, o opo­zi­ci­jo­je. To­dėl nie­kas ne­no­ri žiū­rė­ti į mū­ sų pa­siū­ly­mus, nors juos ir tei­kia­ me. Dir­ba­me to­kia jė­ga, kiek man­ da­tų mums su­tei­kė rin­kė­jai. To­kia ta de­mok­ra­ti­ja“, – kons­ta­ta­vo Lie­tu­ vos ru­sų są­jun­gos ly­de­ris Klai­pė­do­je Via­čes­la­vas Ti­to­vas. Ši par­ti­ja mies­ to ta­ry­bo­je tu­ri du man­da­tus. „Ta mū­sų rin­ki­mų pro­gra­ma yra sie­kia­my­bė ir šiuos punk­tus ra­šy­ si­me vėl ir vėl, kol pa­siek­si­me“, – pa­brė­žė V.Ti­to­vas. Nep­rie­ši­na tau­tų

Ki­ta mies­to ta­ry­bo­je esan­ti par­ti­ja – Ru­sų al­jan­sas, tu­rin­tis tris vie­ tas, taip pat bu­vo už­si­brė­žu­si ne­ ma­žai tiks­lų, ku­rių ki­tos po­li­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos ne­kė­lė. Vie­nas to­kių – ras­ti lė­šų pa­sta­ty­ ti ant­ruo­sius se­ne­lių glo­bos na­mus Klai­pė­do­je. „Taip, jų nė­ra, bet konk­ re­čiai į klau­si­mą, ko­dėl to­kia si­tua­ci­ ja, at­sa­ky­ti ne­ga­liu, nes tai – ne ma­no sri­tis“, – tei­gė nuo pir­mos šios mies­ to ta­ry­bos ka­den­ci­jos die­nos jo­je dir­ ban­tis Alek­sand­ras Mi­chai­lo­vas. Par­ti­ja sa­vo rin­ki­mų pro­gra­mo­ je taip pat daug dė­me­sio sky­rė ru­ sa­kal­bių ug­dy­mo įstai­gų iš­sau­go­ji­ mui. „Tai, kad jas pa­vy­ko iš­sau­go­ti, yra ne tik mū­sų, bet ir koa­li­ci­jos par­tne­rių nuo­pel­nas. Aki­vaiz­du, kad ne­tru­kus teks spręs­ti A.Rub­lio­ vo pa­grin­di­nės mo­kyk­los klau­si­mą, nes įstai­go­je vis ma­žė­ja moks­lei­vių. Ne­rei­kia prie­šin­ti tau­tų – lie­tu­vių ir ru­sų. Tai eko­no­mi­nis klau­si­mas, pro­ble­ma, ku­rią rei­kia spręs­ti, tad kal­bė­si­mės ir su koa­li­ci­jos par­tne­ riais, ir su mo­kyk­los bend­ruo­me­ ne“, – aiš­ki­no A.Mi­chai­lo­vas.

Jau­nuo­lis pa­ro­dė gink­lą

Lai­kas: šios ka­den­ci­jos mies­to ta­ry­ba dar dirbs pu­sant­rų me­tų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tis. Pa­vyz­džiui, Stra­te­gi­nės plėt­ros ko­mi­te­tas, ku­rio pir­mi­nin­kas yra A.Raz­ba­daus­kas, pro­to­ko­li­niu pa­ ve­di­mu esą ne kar­tą sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją įpa­rei­go­jo pa­reng­ti ga­li­my­bių stu­di­ją iš­siaiš­kin­ti, kiek kai­nuo­tų aikš­te­lių prie dau­gia­bu­čių na­mų įren­gi­mas, ar at­si­ras­tų in­ves­ tuo­to­jų. Ta­čiau esą at­sa­ky­mas bu­ vo aiš­kus – to­kiai ga­li­my­bių stu­di­ jai nė­ra pi­ni­gų.

ta­ria­ma tik to­dėl, kad pa­siū­lė ne ta par­ti­ja“, – po­li­ti­kos už­ku­li­sius pra­ sklei­dė I.Ro­ma­no­vas. Šią prie­žas­tį, ko­dėl ne­pa­vyks­ta įgy­ven­din­ti rin­ki­mų pa­ža­dų, įvar­ di­jo ir kon­ser­va­to­rių ly­de­ris mies­ to ta­ry­bo­je Arū­nas Barb­šys. „Esa­me opo­zi­ci­jo­je, to­dėl ener­ gi­ją ski­ria­me kont­ro­liuo­ti val­dan­ čiuo­sius, kad jie ne­prii­mi­nė­tų klai­ pė­die­čiams ken­kian­čių spren­di­mų. Kai esi opo­zi­ci­jo­je, pa­ts ga­li siū­ly­ ti ne­siū­lęs, vis tiek nie­kas neat­siž­ velgs. Ga­liu pa­si­džiaug­ti bent tuo, kad apie 20 mū­sų siū­ly­mų vis dėl­to bu­vo įtrauk­ti į mies­to stra­te­gi­nį pla­ ną iki 2020 me­tų. Tik­rai prieš rin­ki­ mus ne­pri­si­me­la­vo­me, ta­čiau pa­ža­ dų įgy­ven­din­ti ne­ga­li­me, ne­tu­ri­me ga­lių“, – die­va­go­jo­si A.Barb­šys.

Trūks­ta svo­rio

Vie­ną drą­siau­sių pa­ža­dų prieš rin­ ki­mus sa­vo pro­gra­mo­je įsi­ra­šė par­ ti­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“. Ji rin­kė­jams ža­dė­jo, kad siū­lys iki sim­ bo­li­nio vie­no li­to su­ma­žin­ti mo­kes­ tį už vers­lo liu­di­ji­mo įsi­gi­ji­mą. Iki šiol to pa­da­ry­ti ne­pa­vy­ko, nes Sei­mas Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­ čio įsta­ty­mu nu­sta­ty­da­vo, ko­kia ma­žiau­sia vers­lo liu­di­ji­mų kai­na tu­ri bū­ti di­džiuo­siuo­se ša­lies mies­ tuo­se. Ta­čiau si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė – jau 2014 me­tams vi­soms sa­vi­val­ dy­bėms su­teik­ta lais­vė pa­čioms nu­si­sta­ty­ti vers­lo liu­di­ji­mų kai­nas. „Da­bar, kai jau yra ga­li­my­bė nu­ sta­ty­ti mi­ni­ma­lią vie­no li­to vers­ lo liu­di­ji­mo kai­ną, to­kią ją ir siū­ ly­si­me. Dar yra lai­ko pa­teik­ti to­kį pa­siū­ly­mą“, – ti­ki­no „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ ly­de­ris Klai­pė­do­je Ar­ tū­ras Raz­ba­daus­kas. Šios par­ti­jos pro­gra­mo­je bu­vo ir dau­giau skam­bių pa­ža­dų: de­cent­ra­ li­zuo­ti mies­to val­dy­mą, įsteig­ti sa­ vi­val­dy­bės vie­šo­jo sau­gu­mo fon­dą, iš ku­rio lė­šos bū­tų ski­ria­mos pre­ ven­ci­nių prie­mo­nių plėt­rai, pa­sta­ ty­ti au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lių dau­gia­bu­čių na­mų priei­go­se. „Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad ne­ma­ žai sa­vo pro­gra­mos nuo­sta­tų tik­ rai neį­gy­ven­di­no­me, ta­čiau dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių. Mies­to ta­ry­bo­je rin­kė­jai mums pa­ti­kė­ jo tik tris man­da­tus, o ne pen­kis ar še­šis. Tad trūks­ta ir žmo­niš­ kų­jų iš­tek­lių, ir bal­so svo­rio, nes val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je esa­me vie­na ma­žiau­sių frak­ci­jų“, – tei­gė A.Raz­ba­daus­kas. Ta­čiau jis pa­brė­ žė, jog pa­ža­dų sten­gia­ma­si lai­ky­

Per li­ku­sius pu­sant­ rų me­tų L.Pet­rai­tie­nė sau yra iš­kė­lu­si tiks­ lą vi­sais įma­no­mais bū­dais truk­dy­ti val­ dan­tie­siems ap­krau­ ti klai­pė­die­čius di­ des­niais mo­kes­čiais.

Ener­gi­ja – kont­ro­lei

„Esa­me nei opo­zi­ci­jo­je, nei po­zi­ ci­jo­je, to­dėl kal­bė­ti apie tai, kaip įgy­ven­di­na­me sa­vo rin­ki­mų pro­ gra­mą, yra su­dė­tin­ga“, – pa­brė­žė Dar­bo par­ti­jos na­rys mies­to ta­ry­ bo­je Iva­nas Ro­ma­no­vas. Jis ap­gai­les­ta­vo, jog mies­to ta­ry­ bo­je dau­giau ener­gi­jos iš­švais­to­ma po­li­ti­ka­vi­mui, o ne konk­re­tiems ge­riems dar­bams. „Nors mies­ to ta­ry­bo­je esu ne pir­mą ka­den­ci­ ją, ne­ga­liu at­si­ste­bė­ti, jog par­ti­jos vis dar la­biau rū­pi­na­si sa­vo rei­tin­ gais, o ne spren­di­mais klai­pė­die­čių la­bui. Pa­vyz­džiui, jei kas nors pa­ siū­lo ge­rą idė­ją, jai daž­nai ne­pri­

Apė­jo 800 bu­tų

Mies­to ta­ry­bos na­rė so­cial­de­mok­ra­ tė Li­li­ja Pet­rai­tie­nė, nors ir ne­prik­ lau­so val­dan­čia­jai dau­gu­mai, ti­ki­no, kad vis tiek įma­no­ma dirb­ti pa­gal rin­kė­jams pri­sta­ty­tą pro­gra­mą. Pa­vyz­džiui, vie­na jos nuo­sta­tų bu­vo or­ga­ni­zuo­ti klai­pė­die­čių ap­ klau­sas. „Tai ir da­riau, bet ne taip, kaip pa­da­rė mies­to val­džia. Ma­no pa­dė­jė­jai lan­kė klai­pė­die­čius bu­ tuo­se ir ap­klau­sė 800 žmo­nių. Jie ir iš­sa­kė vi­sas pro­ble­mas, ku­rias rei­ kia spręs­ti, ko­kiu ke­liu ei­ti ir dirb­ti. Tai ir yra tik­ro­ji ap­klau­sa ir, ma­nau, kad dar vie­ną to­kią rei­kės pa­da­ry­ ti“, – tei­gė L.Pet­rai­tie­nė. Ji tvir­ti­no, jog per li­ku­sius pu­ sant­rų me­tų sau yra iš­kė­lu­si tiks­lą vi­sais įma­no­mais bū­dais truk­dy­ti val­dan­tie­siems ap­krau­ti klai­pė­die­ čius di­des­niais mo­kes­čiais.

„Dar daug lai­ko yra ir vis­kas bus pa­ da­ry­ta“, – ge­ros nuo­tai­kos ne­slė­pė Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gos frak­ci­jos mies­to ta­ry­bo­je se­niū­nas Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius. Ir pri­dū­rė: „Ga­liu drą­siai klai­pė­die­čiams žiū­rė­ti į akis, ga­liu at­sa­ky­ti ir už sa­ve, už frak­ci­ją, kad ne­si­mė­to­me tuš­čiais žo­džiais ir „ne­ka­bi­na­me ma­ka­ro­nų“.“ Ta­čiau pa­klaus­tas, ar par­ti­jos prieš rin­ki­mus dek­la­ruo­ta pro­gra­ mi­nė nuo­sta­ta, jog mies­to val­džia yra at­vi­ra klai­pė­die­čiams ir sa­vi­ val­dy­bės už­si­ra­ki­ni­mas ne­prieš­ta­ rau­ja vie­nas ki­tam, R.Ta­raš­ke­vi­čius ti­ki­no, kad tvar­ka tu­ri bū­ti ir sa­vi­ val­dy­bė­je. „Jos pa­sta­tas vi­sa­da bu­vo tar­ si ko­ri­do­rius, erd­vė, po ku­rią atei­ na­ma pa­si­vaikš­čio­ti. Kai dar dir­bau me­ru, pas ma­ne į ka­bi­ne­tą atė­jo ge­ra­no­riš­kas jau­nuo­lis. Jis pa­tei­ kė šūs­nį do­ku­men­tų – įvai­riau­sių spren­di­nių, o ta­da pra­sklei­dė švar­ ką ir pa­ro­dė, kad yra gink­luo­tas. Už­rak­tai sa­vi­val­dy­bė­je at­si­ra­do tik to­dėl, kad to­kios si­tua­ci­jos ne­si­kar­ to­tų. Svar­biau­sia juk tai, kad klai­ pė­die­čiai sa­vi­val­dy­bė­je gau­na vi­ sas pa­slau­gas, ku­rių jiems rei­kia“, – pa­brė­žė R.Ta­raš­ke­vi­čius. Rei­kia klau­sy­tis par­tne­rių

Li­be­ra­lų są­jū­dis, lai­mė­jęs rin­ki­mus, nes iš­ko­vo­jo 8 mies­to ta­ry­bos na­rio man­da­tus, ir for­ma­vęs val­dan­čią­ją dau­gu­mą sa­vo veiks­mais neat­si­lie­ ka nuo rin­ki­mų pro­gra­mos. „Taip yra to­dėl, kad tą pro­gra­ mą ra­šė žmo­nės, ku­rie jau­čia rea­ ly­bę. Aiš­ku, no­rė­tų­si nu­veik­ti dar dau­giau, ta­čiau ir biu­dže­tas ri­bo­ tas, ir sa­vi­val­da per ma­žai ga­lių tu­ ri. Ta­čiau klai­pė­die­čiams duo­ti pa­ ža­dai, su­gu­lę į veik­los pro­gra­mą, yra ant ma­no sta­lo ir kiek­vie­ną die­ną per­žiū­riu, kad ne­nuk­ryp­tu­me nuo kur­so“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos me­ ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas. Jo tei­gi­mu, dar yra dar­bų, ku­riuos no­ rė­tų­si nu­veik­ti per li­ku­sį ka­den­ci­jos lai­ką: įjung­ti vi­są gat­vių ap­švie­ti­mą, tin­ka­mai pa­ženk­lin­ti dvi­ra­čių ta­kus ir „su­riš­ti“ jų jung­tis. „Jau da­bar ma­tau, kad neį­gy­ ven­din­si­me sie­kio su­ma­žin­ti mies­ to ta­ry­bos ko­mi­te­tų skai­čių. Ko­dėl? To­dėl, kad val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­ je esa­me ne vie­ni, o su par­tne­riais. Jei mes tu­rė­tu­me pu­sę vie­tų mies­ to ta­ry­bo­je, bū­tų ki­ta kal­ba“, – tei­ gė A.Šul­cas.

Džiugi žinia klaipėdiečiams Nuo šių metų spalio Klaipėdos miesto gyventojai, gaunantys geriamąjį vandenį iš pirmosios miesto vandenvietės, gauna geriamąjį vandenį be fluoro bei amonio ir atitinkantį visus higienos normos HN24:2003 reikalavimus.

Iki tol Klaipėdos miesto pirmosios vandenvietės vandenyje buvo viršijamas fluoro ir amonio kiekis. Tai gręžinių vandenyje esantys gamtinės kilmės elementai, kuriuos pašalinti galima tik specialiais įrenginiais. 1-oji vandenvietė tiekia Klaipėdai vandenį daugiau kaip 110 metų. Visada šios vandenvietės vanduo buvo laikomas kokybišku, tačiau, su-

griežtinus kokybės reikalavimus, fluoras ir amonis viršijo nustatytas ribines vertes. Rūpindamasi Klaipėdos gyventojų sveikata, AB „Klaipėdos vanduo“ 2008 m. pradėjo pirkimo procedūras, pagal kurias būtų pastatyta vandens ruošykla, ruošianti geriamąjį vandenį, atitinkantį higienos normos HN24:2003 reikalavimus. Vykdant pirkimą nebuvo išvengta ginčų ir bendrovė dalyvavo dviejuose teisminiuose procesuose, juose AB „Klaipėdos vanduo“ įrodė savo sprendimų teisėtumą. 2011-02-15 buvo pasirašyta rangos sutartis su UAB „Hidrostatyba“ ir jos jungtinės veiklos partneriu iš Švedijos „Malmberg Water AB“, ver-

tė – beveik 23 mln. litų. Dar prieš baigiant įgyvendinti projektą, šių metų spalio mėnesį, Klaipėdos gyventojams buvo pradėtas tiekti geriamasis vanduo, atitinkantis visus higienos normos HN24:2003 reikalavimus. Ši Klaipėdos miesto pirmosios vandenvietės vandens gerinimo įrenginių rekonstravimo sutartis yra paskutinis komponentas, užbaigiantis projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdoje“ Nr. VP-3.1-AM-01-V-01-003, finansuojamą ES Sanglaudos fondo, LR valstybės biudžeto, Klaipėdos miesto savivaldybės ir AB „Klaipėdos vanduo“ lėšomis. Įgyven-

dinant šį projektą Klaipėdos mieste nutiesta 19,3 km vandentiekio ir 29,3 km nuotekų tinklų, pastatyta nauja vandens ruošykla miesto pirmojoje vandenvietėje. Projekto vertė 36,4 mln. Lt, iš jų Sanglaudos fondo lėšos sudarė 29,3 mln. Lt, LR valstybės biudžeto lėšos 3,4 mln. Lt, Klaipėdos miesto savivaldybės lėšos 1,9 Lt ir AB „Klaipėdos vanduo“ – 1,7 mln. Lt. Pasiektas pagrindinis projekto tikslas – gyventojams tiekti higienos normas atitinkantį geriamąjį vandenį ir sudaryti galimybę apie 2,5 tūkst. Klaipėdos miesto gyventojų naudotis centralizuotomis vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sistemomis.

Kviečiame visus miestiečius kuo greičiau pradėti naudotis sudaryta galimybe pagerinti savo gyvenamąją aplinką, nuotekas nuvedant centralizuotais tinklais, ir naudotis geros kokybės centralizuotai tiekiamu vandeniu. Šis įgyvendintas projektas padės sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus tarp ES piliečių. „Klaipėdos vandens“ inf. PR

5

pirmadienis, spalio 28, 2013

miestas

Švy­tu­rių ra­ly­je – azar­tas ir gud­ry­bės Pir­ma­sis Švy­tu­rių ra­lis pra­no­ko vi­sus lū­ kes­čius, nes ja­me da­ly­vau­ti pa­no­ro dau­ gy­bė žmo­nių. Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riams te­ko ke­lis kar­tus ko­re­guo­ti ga­lu­ti­nį da­ ly­vių skai­čių ir pa­pil­do­mai eki­pa­žams už­sa­ki­nė­ti ra­lio at­ri­bu­ti­ką.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ven­tė­je – mįs­lin­ga ap­ga­vys­tė

Net lie­tin­gas ir ūka­no­tas oras neat­ bai­dė 55 eki­pa­žų, ku­rie au­to­mo­ bi­liais šeš­ta­die­nį įvei­kė apie 200 ki­lo­met­rų il­gio tra­są ir at­li­ko 19 už­duo­čių. „Tik trys eki­pa­žai iš vi­sų už­ si­re­gist­ra­vu­sių neat­vy­ko, ta­čiau prieš pat star­tą at­va­žia­vo dar ke­li da­ly­viai ir pa­pra­šė leis­ti da­ly­vau­ ti ra­ly­je. Jei bū­tu­me tu­rė­ję ga­li­ my­bių, ra­ly­je bū­tų da­ly­va­vę dar dau­giau žmo­nių, nes no­rin­čių­ jų at­si­ra­do net ir pa­si­bai­gus da­ ly­vių re­gist­ra­ci­jai“, – pa­sa­ko­ jo vie­na ra­lio or­ga­ni­za­to­rių Ie­va Kan­ce­vy­čiū­tė. Ra­lį lai­mė­jo kom­pa­ni­ja jau­nų klai­pė­die­čių, tra­są įvei­ku­sių grei­ čiau­siai, nors ir ne­bu­vo at­sa­kę į vie­ną klau­si­mą. Per­ga­lę eki­pa­žui iš­plė­šė vai­ruo­to­jas Ka­ro­lis Ged­ gau­das. Vie­nas neat­sa­ky­tas klau­si­

mas ko­man­dai „kai­na­vo“ pa­pil­do­ mą pus­va­lan­dį prie lai­ko, per ku­rį įveik­ta tra­sa. „Ra­lio da­ly­viai tu­rė­jo ne tik ap­lan­ky­ti Klai­pė­dos kraš­to švy­ tu­rius, bet ir at­lik­ti tam tik­ras

Net lie­tin­gas ir ūka­ no­tas oras neat­bai­ dė 55 eki­pa­žų, ku­rie au­to­mo­bi­liais šeš­ ta­die­nį įvei­kė apie 200 ki­lo­met­rų il­gio tra­są ir at­li­ko 19 už­ duo­čių. už­duo­tis. Di­džiau­sia keis­te­ny­ bė nu­ti­ko Ven­tės ra­go or­ni­to­lo­ gi­jos sto­ty­je, kur da­ly­viai tu­rė­jo nu­si­ra­šy­ti ten esan­čio skel­bi­mo teks­tą. Ta­čiau žmo­nės bu­vo su­ tri­kę, kai ne­ži­nia iš kur at­si­ra­

Pa­ger­bė jū­ri­nin­kus Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Kop­ga­lio ka­pi­nai­tė­se tra­di­ciš­kai prieš Vi­sų šven­tų­jų die­ną pa­gerb­ ti iš­plau­kę ir į kran­tą ne­grį­žę jū­ri­ nin­kai. Vė­li­nių žva­ku­tė už­deg­ta ir žy­miau­siam Lie­tu­vos jū­ri­nin­kui ka­pi­to­nui Liud­vi­kui Stul­pi­nui.

Šie­met pa­gerb­ti jū­ri­nin­kus ir ki­tus Kop­ga­lio ka­pi­nė­se am­ži­no­jo poil­ sio at­gu­lu­sius žmo­nes su­si­rin­ ko gau­sus bū­rys klai­pė­die­čių – iš Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos, Jū­rų ka­pi­to­nų klu­bo, Jū­ros ve­te­ra­nų or­ ga­ni­za­ci­jos, Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos, ki­tų lai­vy­bos or­ga­ni­za­ci­jų.

Anot Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­ gos pir­mi­nin­ko Pet­ro Be­kė­žos, taip tra­di­ciš­kai žva­kių lieps­ne­ lių švie­so­je bu­vo nu­si­lenk­ta vi­ siems Ana­pi­lin išė­ju­siems jū­ri­ nin­kams. Kop­ga­lio ka­pi­nė­se su­si­rin­ko ir gau­sus bū­rys jau­ni­mo iš Klai­pė­ dos L.Stul­pi­no mo­kyk­los, Lie­tu­ vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­ kyk­los. At­vy­ko bū­re­lis jū­ros skau­tų. Kar­tu su mo­ky­to­ju tel­šiš­kiu Vac­ lo­vu Bart­ku­mi at­va­žia­vo ir moks­ lei­vių iš Tel­šių – gim­to­jo ka­pi­to­no L.Stul­pi­no mies­to. Tel­šiš­kiai nuo­lat ren­gia įvai­rius ren­gi­nius šiam gar­siam jū­ri­nin­kui at­min­ti.

Tra­di­ci­ja: Kop­ga­lio ka­pi­nė­se prieš Vi­sų šven­tų­jų die­ną pa­gerb­ti žu­vę

jū­ri­nin­kai.

Al­gio Mi­ka­la­jū­no nuo­tr.

Gau­sa: pir­mą kar­tą su­reng­ta­me Švy­tu­rių ra­ly­je jė­gas pa­si­ry­žo iš­ban­dy­ti per 50 eki­pa­žų iš įvai­rių Lie­tu­vos

mies­tų.

du­si mer­gai­tė ra­lio da­ly­viams puo­lė dik­tuo­ti keis­tą, juo­kin­ gą ir vi­sai su už­duo­ti­mi ne­su­si­ ju­sį teks­tą“, – juo­kė­si I.Kan­ce­ vy­čiū­tė. Sup­ra­tę, kad tai ga­li bū­ti vie­no iš anks­čiau at­vy­ku­sių eki­pa­žų gud­ry­ bė, ra­lio da­ly­viai nu­si­ra­šė ir tei­sin­ gą teks­tą. „Mes dar aiš­kin­si­mės, kas čia taip juo­ka­vo ir gud­ry­be no­rė­jo lai­ mė­ti ra­lį“, – tei­gė ren­gi­nio or­ga­ni­ za­to­rė. Se­niū­nė vai­ši­no la­ši­nu­kais

Ra­lio da­ly­viai pa­te­ko ir į dau­giau juo­kin­gų si­tua­ci­jų. Vie­nas eki­pa­ žas ne­su­ge­bė­jo ras­ti 106 knech­tų, iš­si­dės­čiu­sių ap­link „Švy­tu­rio“ are­ną. Jie ke­liau­to­jams pa­si­ro­dė per ma­ži.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Į ra­lį su­si­rin­ko įvai­raus am­žiaus, pro­fe­si­jų žmo­nės ir dau­gy­bės ša­ lies mies­tų. Vie­ni ke­liau­to­jai no­riai lei­do lai­ ką Klai­pė­dos kraš­te ir ne­sku­bė­jo, do­mė­jo­si mu­zie­jais. Bet bu­vo ir to­ kių, ku­rie sku­bė­jo įvyk­dy­ti už­duo­ tis, kad tik lai­mė­tų ža­dė­tą pri­zą – 10 bi­lie­tų į ki­no teat­rą. Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai pa­ruo­šė įvai­riau­sių už­duo­čių. Da­ly­viams rei­kė­jo su­ži­no­ti, kiek kai­nuo­ja duo­na Kin­tuo­se, ar su­skai­čiuo­ti, kiek laip­te­lių yra vie­na­me ar ki­ta­ me švy­tu­ry­je. „Vi­sus su­ža­vė­jo Rus­nės se­niū­nė Da­lia Drob­nie­nė, ku­ri da­ly­vius pa­ si­ti­ko su la­ši­nu­kais ir svo­gū­nu bei juo­da duo­na. Se­niū­nė ke­liau­to­ jų lau­kė žve­jo­da­ma. Da­ly­viai tu­rė­ jo at­sa­ky­ti, koks lai­vas yra pa­vaiz­

duo­tas Rus­nės her­be“, – pa­sa­ko­jo I.Kan­ce­vy­čiū­tė. Ke­liaus į Lat­vi­ją

Ra­lio da­ly­viai ap­lan­kė Prie­ku­ lės, Ši­lu­tės mu­zie­jus, įko­pė į vi­ sus švy­tu­rius, per­skai­tė ei­lė­raš­tį prie Kin­tuo­se esan­čios di­džiau­ sios Lie­tu­vo­je tu­jos. Vi­si eki­pa­žai grį­žo pui­kios nuo­tai­kos ir ku­pi­ni įspū­džių. „Ki­tą­met ra­lį or­ga­ni­zuo­si­me rugp­jū­tį, kai mi­ni­ma Švy­tu­rių die­ na. Ma­no­me, kad rei­kė­tų tra­są pra­ plės­ti ir į Lat­vi­jos pu­sę. Dau­ge­ lis jau­nų žmo­nių net ne­ži­no­jo, kad Klai­pė­dos švy­tu­rys švie­čia 33 ki­lo­ met­ru spin­du­liu ir te­beat­lie­ka sa­vo funk­ci­ją“, – ti­ki­no I.Kan­ce­vy­čiū­tė. Pa­sau­li­nė švy­tu­rių die­na mi­ni­ma tre­čią­jį rugp­jū­čio sa­vait­ga­lį.

6

pirmadienis, spalio 28, 2013

nuomonės

Ar už­draus­ti pseu­do­ba­rus?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ko­mer­ci­nė le­ni­niz­mo dva­sia

m.skiriute@kl.lt

Siu­vė­ja nu­vy­lė

K

au­no sa­vi­val­dy­bė pa­si­ry­žo už­draus­ti pre­ky­bą al­ko­ho­liu nak­ties me­tu va­di­na­mo­sio­se ka­vi­nė­se, ku­rios rea­liai yra nak­ti­nės par­duo­tu­vės. Tei­gia­ma, kad su­si­rū­pi­ni­mą ke­lia to­kio­se vie­to­se ir prie jų nuo­lat įvyks­tan­tys nu­si­kal­ti­mai, in­ci­den­tai, ke­lian­tys grės­mę gy­ven­to­jams. Kau­no me­ras And­rius Kup­čins­ kas siū­lo rink­tis skan­di­na­viš­ką ke­lią – už­draus­ti pre­ky­bą al­ko­ho­liu po 22 val. vi­sur, iš­sky­rus res­to­ra­ nus ir tik­rus ba­rus bei ka­vi­nes, eli­mi­nuo­jant pseu­do­ba­rus ir pa­na­šius „taš­kus“. Klai­pė­do­je dėl nak­ti­mis al­ko­ ho­liu pre­kiau­jan­čių ka­vi­nių-par­duo­tu­vių taip pat nuo­lat ky­la dis­ku­si­jų. Ar rei­kia už­draus­ti to­kias ka­vi­nė­mis be­si­va­di­nan­čias įstai­gas?

Prieš

Saulius Pocius

K

Tai, kas skli­do iš „Pa­gei­ da­vi­mų kon­cer­to“ mu­ gės, til­pu­sios į ta­ry­bi­nį ra­ di­jo taš­ką, iš es­mės te­bu­ vo bol­še­vi­ki­nė kul­tū­ri­nė pro­pa­gan­da. ji apie ga­li­my­bę ne­var­žo­mai klau­sy­ti „Def Lep­pard“ ar­ba F.Mer­cu­ry vis tiek tūks­tan­ čiais plūs­ta į „pa­pū­gai­či­ko“ šou nuo­dy­t is so­vie­ti­nių lai­kų kul­tū­ri­nio men­ta­li­te­to iš­ rū­go­mis? Prie­žas­tis čia, ma­tyt, ta, kad Lie­tu­vo­je nie­ ka­da ne­bu­vo tik­ros va­ka­r ie­t iš­kos mu­z i­ kos, o tai, kas skli­do iš „Pa­gei­da­vi­mų kon­ cer­to“ mu­gės, til­pu­sios į ta­ry­bi­nį ra­di­jo taš­ ką, iš es­mės te­bu­vo bol­še­vi­ki­nė kul­tū­ri­nė pro­pa­gan­da, už­ko­duo­ta vi­du­t i­ny­bių su­ meist­rau­tos mu­zi­kiūkš­tės gar­suo­se. Taip brež­ne­v i­nės kas­d ie­ny­bės pil­k u­mų iš­var­g in­t iems žmo­nėms į gal­vą bu­vo su­ kal­t i pri­mi­ty­v ūs, bet grei­tai įsi­me­nan­tys są­skam­biai, ku­rie, vos iš­girs­ti, tu­rė­jo sme­ ge­nis pa­mai­tin­ti ideo­lo­gi­niu už­tai­su. Kuo ski­ria­si, pa­vyz­d žiui, „A Le­nin – ta­koj ma­la­doj i ju­nij ok­t iabr v pe­re­di“ („O Le­ni­ nas – toks jau­nas ir jau­nas spa­lis prie­ša­ky“ – po­pu­lia­ri pro­pa­gan­di­nė dai­na SSRS te­ri­ to­ri­jo­je) ir dau­gy­bė tų pa­čių lai­kų lie­tu­viš­ kų est­ra­d i­n ių „opu­sų“, dėl ku­r ių kri­t i­kos dar ir šian­dien kru­vi­nai įsi­žei­d žia megz­ tų­jų be­re­čių ta­l i­ba­nas? Iš es­mės nie­k uo, gal tik tuo, kad žo­džiai lie­tu­viš­ki. Iš „ka­ba­k ų“ iš­ger­tu­vė­se skam­bė­ju­sių kri­ mi­na­li­nių „čias­tuš­kų“ su­si­for­ma­vu­si po­li­ ti­nių ban­di­tų pseu­do­kul­tū­ra te­be­da­ro aki­ vaiz­džią įta­ką dar ir šian­dien. Tie gar­sų de­ ri­niai da­bar tik įgi­jo mo­di­fi­kuo­tą ko­mer­ci­ nį pa­vi­da­lą, ku­ris ir po 23 me­tų nuo ko­vo 11-osios ap­ro­buo­ja tam tik­rą so­vie­t i­n į są­ mo­nės ar­che­ti­pą.

„Na­ša Ra­ša“ – ir vie­šu­mo­je

Al­gir­das Grub­lys, Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rys: – Ma­nau, kad nak­ti­nės al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų par­duo­ tu­vės, va­di­na­mo­sios ka­vi­nės, yra ne­rei­ka­lin­gos. Kai mies­to ta­ry­bo­je bal­suo­ja­me dėl jų už­da­ry­mo, nes bu­vo nu­sta­ty­ta pa­žei­di­mų, vi­sa­da vie­nas pir­mų­jų pa­si­sa­ kau už tai. To­kias užei­gė­les tik­rai ga­li­ma už­draus­ti. Aš pa­si­sa­kau už pro­tin­gą gė­ri­mą. Jei žmo­gus or­ga­ni­zuo­ ja šven­tę, pa­si­sė­dė­ji­mą, jis iš anks­to ga­li ap­skai­čiuo­ti, su­pla­nuo­ti, kiek rei­kės mais­to ar al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, ir nu­si­pirk­ti. Kuo ma­žiau at­si­tik­ti­nių užė­ji­mų į to­kias par­duo­tu­ves, kuo ma­žiau to­kių ba­liu­kų, tuo ma­žes­ nis nu­si­kals­ta­mu­mas bus mies­te. Jos ne­puo­šia mies­ to. Te­ko va­ka­rais ar nak­ti­mis pra­va­žiuo­ti pro va­di­na­ mą­sias ka­vi­nes. Ma­čiau, kad ap­link to­kias užei­gė­les su­kio­ja­si „ge­riau­si“ vi­suo­me­nės at­sto­vai. Bū­čiau už tai, kad pre­ky­bos cent­ruo­se bū­tų ga­li­ma il­giau pre­ kiau­ti al­ko­ho­liu, o ne kaip da­bar – iki 22 val. Juk bū­ na, žmo­nės žiū­ri krep­ši­nį ir pri­trūks­ta alaus ar grįž­ ta iš ko­man­di­ruo­tės po 22 val. Jei pre­ky­bos cent­ruo­se bū­tų lei­džia­ma pre­kiau­ti al­ko­ho­liu il­giau, ta­da ne­lik­ tų ir tų „ka­vi­nių“.

Zi­ta Lu­ko­še­vi­čie­nė, Klai­pė­dos vers­li­nin­kų se­na­ mies­čio są­jun­gos pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­ja: – Nak­ti­mis vei­kian­čių ka­vi­nių-par­duo­tu­vių už­drau­ di­mas – vie­na­reikš­miš­kai yra vers­lo žlug­dy­mas. To­ kių spren­di­mų iš val­džios yra daug. Vie­šai dek­la­ruo­ ja­ma, kad no­ri­ma pa­dė­ti smul­kie­siems vers­li­nin­kams, ta­čiau tai tik žo­džiai. Ki­to­se ša­ly­se, jei vers­li­nin­kas at­ si­da­ro įmo­nę, tai jam pa­de­da­ma, o Lie­tu­vo­je jau nuo ki­tos die­nos rei­kia pra­dė­ti mo­kė­ti mo­kes­čius. Be to, ko­kios bau­dos yra pa­tvir­tin­tos už rek­la­mos pa­žei­di­ mus. O vers­las tu­ri iš­lai­ky­ti vis­ką – ir gat­ves su­re­mon­ tuo­ti, ir ša­li­gat­vius. Jei bus už­draus­tos nak­ti­mis vei­ kian­čios par­duo­tu­vės-ka­vi­nės, žmo­nės al­ko­ho­lį pirks iš ne­le­ga­lių pre­kei­vių. Drau­di­mais tik­rai nie­ko ne­pa­ siek­si. Jei vai­kui ne­duo­di sal­dai­nio, jis vis tiek jį su­si­ ras. Dar įdo­miau, kai ne­ga­li­ma. Jei žmo­gus no­ri ger­ ti, tai vi­sa­da ras kur gau­ti. Ar iš bo­bu­tės nu­si­pirks, ar dau­giau par­si­neš, nes ži­nos, kad dau­giau nie­kur neį­ si­gis. Sa­vo do­zę vis tiek iš­gers. Da­bar šie vers­li­nin­kai mo­ka mo­kes­čius į vals­ty­bės biu­dže­tą. Val­džia pjau­na ša­ką, ant ku­rios pa­ti sė­di. Di­de­lių įmo­nių ne­ga­li už­ da­ry­ti, tai ma­žą­sias žlug­do.

Par­duo­ti ga­li­ma tik mui­lą

M

an tik­rai pa­tin­ka ir džiau­gia­si šir­dis, jog dau­gy­bę me­tų bu­vu­ si ap­leis­ta M.Maž­vy­do alė­ja tam­pa pa­trauk­les­nė mies­tie­ čiams ir sve­čiams. Ta­čiau jo­je yra ir to­kia pū­liuo­ jan­ti žaiz­da, ku­rią bū­ti­na gy­dy­ ti, ir ne­del­siant, nes in­fek­ci­ja ga­ li pa­plis­ti la­bai gre­tai. Kal­bu apie „bom­žus“, ku­rie kas­dien bū­riuo­ ja­si prie M.Maž­vy­do alė­jo­je esan­ čio pre­ky­bos cent­ro. Jie iš pir­kė­jų, ei­nan­čių į par­duo­ tu­vę, kau­li­ja li­tų, o tai nu­tei­kia tik­ rai ne­ma­lo­niai. Aso­cia­lūs as­me­nys dvo­kia, ap­si­lei­dę, gir­ti.

Esu ma­čiu­si, kaip ne­šva­rio­mis ran­ko­mis gir­ta „bom­žė“ tapš­no­jo per ne­su­pa­kuo­tas ban­de­les to­je par­ duo­tu­vė­je. Vos ne­su­si­vė­miau, kai pa­gal­vo­jau, kad ki­ti žmo­nės jas pirks ir val­gys. Kai krei­piau­si į par­duo­tu­ vės ad­mi­nist­ra­ci­ją, ga­vau at­sa­ky­mą, „kad jie ir­gi žmo­nės ir tu­ri tei­sę įei­ti į par­duo­tu­vę“. Sup­ran­ta­ma, kad jie taip pat yra žmo­nės, ta­čiau taip ir tu­ ri at­ro­dy­ti, elg­tis ati­tin­ka­mai. Šiuo at­ve­ju par­duo­tu­vės ad­mi­ nist­ra­ci­jai vi­sai ne­svar­bu, kad nuo mo­ters sklin­da bai­sus kva­pas, ga­li­ ma už­si­krės­ti įvai­rio­mis li­go­mis. Bai­su ir pa­gal­vo­ti, kiek tų aso­cia­ lių as­me­nų ser­ga, pa­vyz­džiui, tu­

Fak­tas, kad uos­ta­mies­čio marš­ru­ti­ niuo­se au­to­bu­suo­se ka­ra­liau­ja ne­ sko­nin­ga ru­siš­ka ar lie­tu­viš­ka vi­su gar­su lei­džia­ma po­pmu­zi­ka, ne­ bes­te­bi­na. Ta­čiau vie­ną ry­tą įli­pu­si į trans­por­to prie­mo­nę su­vo­kiau, kad dug­nas pa­siek­tas, o gal ir pra­muš­ tas. Au­to­bu­siu­kas bu­vo mo­der­nus – sa­lo­ne pui­ka­vo­si šiuo­lai­ki­nis te­le­vi­ zo­rius, trans­lia­vęs bai­saus hu­mo­ro lai­dą „Na­ša Ra­ša“. Įdo­mios bu­vo ke­lei­vių reak­ci­jos. Vie­ni de­monst­ra­ ty­viai spok­so­jo pro lan­gą, ban­dy­da­ mi ig­no­ruo­ti vaiz­dus ek­ra­ne, o ki­ti su­si­do­mė­ję žiū­rė­jo lai­dą. Vai­ruo­to­ jui siū­ly­čiau sa­vo pri­mi­ty­vaus sko­ nio juo­kams dau­giau ne­de­monst­ ruo­ti ir ne­be­gąs­din­ti žmo­nių. Ge­di­mi­nas

Ko­dėl gat­vės pu­to­ja?

Ne pir­mą kar­tą pa­ste­biu, kad po smar­kes­nio lie­taus gat­vė­mis bė­ga pie­no upės. Lie­taus van­dens upe­ liai pu­to­ti, lyg mui­lo kas bū­tų pa­ py­lęs. Ka­žin ką tai ga­lė­tų reikš­ ti? Ar lie­tus su tar­ša­lais iš dan­gaus mus nuo­di­ja, ar gat­vės pa­deng­tos iš au­to­mo­bi­lių iš­var­vė­ju­siais te­pa­ lais ir ki­to­kia bjau­ras­ti­mi? Ar ne­ ga­lė­tų mies­to žmo­nių svei­ka­ta be­ si­rū­pi­nan­tys as­me­nys ar eko­lo­gai iš­siaiš­kin­ti šį rei­ka­lą? Bi­ru­tė

ber­ku­lio­ze, ku­ria nuo jų ga­li­me už­ si­krės­ti kiek­vie­nas. Taip, mes vi­si žmo­nės, bet yra tam tik­ros mo­ra­lės nor­mos – juk ne­su­gal­vo­ja­me atei­ti į par­duo­tu­ vę nuo­gi. Tai ko­dėl aš tu­rė­čiau ei­ti į par­duo­tu­vę pro „bom­žų“ už­kar­ dą, uos­ty­ti smar­vę, bi­jo­ti pirk­ti ne­ su­pa­kuo­tus pro­duk­tus? No­rė­čiau pa­siū­ly­ti par­duo­tu­vės ad­mi­nist­ra­ci­jai, kad kai ki­tą kar­ tą prie ka­sos ateis „bom­žas“, ku­ ris no­rės nu­si­pirk­ti pi­gaus vy­no, pa­siū­ly­ti jam ge­riau įsi­gy­ti ūkiš­ko mui­lo ir nu­si­praus­ti. Bus nau­da ir jam, ir ap­lin­ki­niams. Klai­pė­die­tė

Grą­žin­ki­te pro­gra­mą!

Kai esi fi­ziš­kai bei ma­te­ria­liai neį­ ga­l us pen­s i­n in­kas, di­d žiau­s iu drau­gu tam­pa te­le­vi­zo­rius. Pa­si­ žiū­rė­da­vau, ži­no­ma, ne tik aš Pir­ mo­jo Bal­ti­jos ka­na­lo pro­gra­mas apie svei­ka­tą, gro­žį ir šiaip apie gy­ ve­ni­mą. Nes lie­tu­viš­kos lai­dos nu­ si­bo­do. Mū­siš­kiai ro­do tą pa­tį per tą pa­tį, vien mai­vy­ma­sis. Ką ten įžei­dė ta po­li­ti­nė lai­da? Šiaip ano­ kia čia nau­jie­na. Juk kiek­vie­nas tu­ ri sa­vo nuo­mo­nę. Na, ne­ro­dy­ki­te tų lai­dų, ku­rios mū­sų po­li­ti­kams ne­ pa­tin­ka. Kuo dė­ti pa­pras­ti žmo­ nės? La­bai no­rė­čiau, kad gū­džios žie­mos die­no­mis ga­lė­čiau žiū­rė­ti sa­vo pa­mėg­tas lai­das. Ge­no­vai­tė Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Lie­pą nu­ne­šiau sa­vo siu­vė­jai pa­tai­ sy­ti ke­lis va­sa­ri­nius rū­be­lius. Dar­bo ten – vi­sai ne­daug, kur su­siau­rin­ ti, kur už­trauk­tu­ką per­sių­ti. Meist­ rė pa­ža­dė­jo, kad rugp­jū­čio vi­du­ry­je jau ga­lė­siu tais rū­be­liais pa­si­puoš­ti, ji man pa­skam­bins. Rugp­jū­čio pa­ bai­go­je nuė­jau ir ra­dau ant du­rų raš­ te­lį, jog siu­vė­ja ato­sto­gau­ja. Bai­gė­ si va­sa­ra, jau ir ru­duo ei­na į ga­lą, o siu­vė­jos skam­bu­čio vis ne­su­lau­kiu. Spa­lio ant­ro­je pu­sė­je nu­žings­nia­vau pas meist­rę. Ji vi­siš­kai ra­miai pa­sa­kė: „Ži­nai, vai­ke­li, aš ta­vo dra­bu­žė­lių dar ne­bu­vau paė­mu­si“. Nus­tė­rau. Kaip ga­li­ma taip elg­tis? Praė­jo trys mė­ ne­siai, o ji dar net paė­mu­si ne­bu­vo. Nu­si­vy­liau. O juk ge­ra meist­rė. Jo­li­ta

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Mil­da Ski­riu­tė

Už

on­ser­va­to­rių ko­zi­ris ai­po­di­nė­ je jau­nuo­me­nė­je ir šiaip įžval­ gus ti­pas Al­gis Grei­tai vėl „pa­ kro­vė“ vei­d ak­ny­gę ste­buk­ lin­ga fra­ze. „Vi­si, kas ei­na į Kir­ko­ro­vą ne moks­li­nių ste­bė­ji­mų su­me­ti­mais, po „kon­ cer­to“ tu­ri bū­ti ne­del­siant iš­vež­ti į Si­bi­rą iš­ si­gi­mė­lių va­go­nais“, – kom­piu­te­rio kla­via­ tū­ros kla­vi­šais pa­mąs­tė po­li­ti­nės sa­ty­ros at­ska­lū­nas. Nie­ko nei pri­dė­si, nei atim­si. Ta­me jam bū­ din­gos pa­g ie­žos pliūps­ny­je tik­rai ga­li­ma at­ko­duo­t i vi­siš­kai rea­l ią įžval­gą. Ir rei­ka­ las čia ne po­li­ti­nis, o gry­nai mu­zi­ki­nis ar­ ba kul­tū­ri­nis. Ko­dėl, praė­jus tiek me­tų po ne­prik­lau­so­ my­bės at­kū­ri­mo, anuo­met taip sva­jo­ju­sie­

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – 397 706 Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Administratorė Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Sportas: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Česlovas Kavarza –

Platinimo tarnyba: 397 727 „Namai“, „Vakarė“: 397 725 Lina Bieliauskaitė –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

714

„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 705 Evelina Zenkutė – Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Techninė redaktorė: Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, spalio 28, 2013

8p.

turtas Pre­ky­bi­nin­kai jau lau­kia kalė­di­nio ste­buk­lo.

turtas@diena.lt redaktorius Lukas Miknevičius

Savaitės citata

Be pie­no ka­ro, mes dar ga­li­me turė­ti ir il­ga­laikį elekt­ros karą.

Opo­zi­ci­jos Sei­me ly­de­ris And­rius Ku­bi­lius

Savaitės Įmonė Pi­gių skryd­žių bend­rovė „Rya­ nair“ iš­lei­do naują ka­len­do­rių, kurį pa­puošė ap­si­nuo­gi­nu­sios gra­žuolės. 2014 m. skir­ta­me lei­ di­ny­je – 14 nuo­traukų, ku­rio­ se sa­vo kūno gro­žy­bes de­ monst­ruo­ja bend­rovės dar­ buo­to­jos. Lie­tu­vių tarp šių gra­žuo­lių šie­met ne­bu­vo. Anot bend­rovės at­stovų, pi­ni­gai, ku­riuos su­rinks iš ka­len­do­riaus par­da­ vi­mo, bus paau­ko­ti Paaug­lių vėžio fon­dui Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je.

Savaitės skaičius

1,3 mln.

– maž­daug tiek dar­buo­tojų įdar­bin­ta Lie­tu­vos įmonė­se.

Po­žiū­ris: pa­sak „Avi­te­los“ pre­ky­bos va­do­vo R.Gu­daus­ko, vie­niems krizė yra žlu­gi­mas, ki­tiems – ga­li­my­bių

me­tas.

Iš­ma­nus

Įmonės ar­chy­vo nuo­tr.

po­žiū­ris į krizę Antrą de­šimt­metį spar­čiai au­gan­ti bui­tinės tech­ni­kos pre­ky­bos bend­rovė „Avi­te­la“ per eko­no­mikos nuo­smukį pa­tyrė did­žiau­ sią veik­los pa­ki­limą. Šiuo me­tu vi­so­je Lie­tu­vo­je vei­kia 24-ių įmonės par­duo­tu­vių tink­las, o pa­ti bend­rovė pa­ten­ka į did­žiau­sių mo­kes­čių mokė­tojų de­šim­tuką mies­te. 10

Savaitės tendencija

Elekt­ros kai­nos „Nord Pool Spot“ bir­žos Lie­tu­vos zo­no­je

Eu

Eu­rais už me­ga­vat­va­landę

61,33 59,36 50,73 48,18

51,74 48,92 46,21

10 20 10 21 10 22 10 23 10 24 10 25 10 26 10 20 10 21 10 22 10 23 10 24 10 25 10 26

8

pirmADIENIS, spalio 28, 2013

turtas TEma

Pre­ky­bi­nin­kai jau lau­kia ka Nors įpras­tai kalė­dinė pre­ky­ba ša­ly­je pra­si­de­da lapk­ri­čio vi­du­ry­je, rin­kos nau­jo­kai jau pra­dėjo švęsti. Ir, re­gis, ne vel­tui – šie­met kalė­dinė pre­ky­ba ga­li būti did­žiau­sia per visą ne­prik­lau­so­mybės lai­ko­tarpį. Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kaitė g.sabaliauskaite@diena.lt

Par­duo­tuvė­je „Ikea“ – jau šventės

Lie­tu­vos var­to­to­jai jau įpra­to, kad vos iš len­tynų dings­ta Vėli­nių žva­ kės, pra­si­de­da kalė­dinė pre­ky­ba. Ji tęsia­si maž­daug du mėne­sius, iš­ tuš­ti­na ki­še­nes, bet do­va­no­ja kalė­ dinę nuo­taiką. Ta­čiau šie­met par­duo­tuvę Lie­ tu­vo­je ati­da­riu­si gar­sio­ji Šve­di­jos baldų maž­me­ni­ninkė „Ikea“ jau pra­dėjo kalė­dinę pre­kybą. Kol kas rin­kos sen­bu­viai ne­linkę bėgti pa­skui skan­di­navų Kalė­das. Rin­ko­da­ros agentū­ros „Brands­kei­pas“ va­do­vas Min­dau­gas La­ pins­kas pri­dūrė, kad anks­čiau, nei įpras­ta, pirkė­jams ap­si­pirk­ti Kalė­ doms siū­lo pre­ky­bi­nin­kai, ku­riems pri­sta­ty­ti pre­kes ir pa­slau­gas užt­ run­ka il­giau. Pa­vyzd­žiui, šven­ti­ nius pa­si­ūly­mus jau tei­kia ke­lio­ nių or­ga­ni­za­to­riai, ku­rių klien­tams su­pla­nuo­ti ato­sto­gas taip pat rei­ kia laiko. Rim­tas iššū­kis sen­bu­viams

Dau­gu­ma maž­me­ni­ninkų, ku­rie apie artė­jan­čias Kalė­das pra­neš lapk­ritį, turės pa­si­telk­ti pa­trauk­ lesnę rin­ko­darą, veiks­min­gesnę kai­no­darą ar pri­sta­ty­ti pla­tesnį asor­ti­mentą. Prie­šin­gu at­ve­ju klientų dėmesį pa­trauks ir jų pir­ki­niais pa­si­rūpins nau­ji rin­kos žaidė­jai, ku­rie Lie­tu­ vo­je at­si­ra­do ne­se­niai, bet ne­tru­ ko pel­ny­ti pirkėjų sim­pa­tijų. Ap­ gal­votą ir ke­lias­de­šim­ty­je pa­sau­lio ša­lių pa­si­tei­si­nu­sią stra­te­giją bei pri­pa­žintą prekės ženklą į Lie­tuvą at­ne­šu­siems pre­ky­bi­nin­kams nė ne­rei­kia ma­žin­ti pre­kių kainų. To­ dėl M.La­pins­kas svars­to, kad nau­ jų žaidėjų pra­na­šu­mai ga­li pa­veik­ ti tie­sio­gi­nius to pa­ties sek­to­riaus kon­ku­ren­tus.

Pa­vyzd­žiui, šie­met ver­tin­ga Naujųjų metų do­va­na ga­li būti ir „Ikeos“ kep­tuvė, bet ka­žin, ar pra­džiu­gins do­va­no­tas puo­das, pirk­tas bet ku­ rio­je ki­to­je namų apy­vo­kos reik­ menų par­duo­tuvė­je.

Žy­gi­man­tas Mau­ri­cas:

Gy­ven­to­jai, at­ro­do, yra linkę sau leis­ti dau­giau, todėl tikė­ti­ na, kad šie­met kalė­di­ nis pe­rio­das ga­li būti ak­ty­viau­sias per pa­ sta­ruo­sius 23 me­tus. „Vi­sai ga­li būti, kad kai ku­rie baldų ga­min­to­jai ar pre­kių na­ mams par­davė­jai dėl stip­raus pre­ kių ženk­lo „Ikea“ įta­kos ar dra­ bu­žių maž­me­ni­nin­kai dėl H&M ap­ran­gos par­duo­tuvės pa­trauk­ lu­mo pa­ro­dys pirkė­jams, ką reiš­ kia tik­ro­sios ak­ci­jos. Ne­se­niai į Lie­tu­vos rinką at­ėję pre­kių ženk­ lai yra efek­tyvūs, žmonės šių tin­ klų par­duo­tuvė­se pirks ne­lauk­da­ mi nuo­laidų. Todėl tikė­ti­na, kad jų kon­ku­ren­tai, pri­klau­san­tys tam pa­čiam sek­to­riui, turės grieb­tis ag­re­sy­vesnės rin­ko­da­ros ir ypa­ tingų pa­si­ūlymų“, – pro­gno­zuo­ja M.La­pins­kas.

Pri­reiks iš­ra­din­gu­mo

Sos­tinės pre­ky­bos ir pra­mogų cent­ro „Ozas“ va­dovė In­ga Na­vic­ kaitė pa­tvir­ti­no, kad bet koks nau­ jas par­davė­jas pri­ver­čia pa­si­temp­ti gre­ta įsikū­ru­sius sen­bu­vius. „Senųjų pre­ky­bi­ninkų reak­ciją ga­li­ma pa­ly­gin­ti su bui­ti­niu pa­ vyzd­žiu, kai naują po­rą batų pa­de­ di ša­lia jau tu­ri­mos se­nos ava­lynės. Be abe­jonės, at­si­ran­da po­rei­kis at­ si­nau­jin­ti, pre­ky­bos cent­ruo­se su­ si­for­muo­ja tam tik­ri klas­te­riai, nes pa­didė­ja to pa­ties kainų ly­gio ar pre­kių gru­pių par­duo­tu­vių trau­ ka“, – aiš­ki­no ji. Paš­ne­kovė nea­be­jo­ja, kad par­ duo­tuvės sieks iš­sau­go­ti sa­vo pir­ kėjų dalį. Apy­var­ta pa­ti sa­vai­me nei­šaugs, kai naujų klientų neat­ si­ra­do, o da­lis senųjų ga­li rink­tis pirk­ti pas kon­ku­ren­tus. „Anks­čiau pa­stebė­da­vau, kad jei vie­na ava­ lynės par­duo­tuvė pa­skel­bia nuo­ laidą, ki­tos jau kitą dieną dar la­biau su­ma­ži­na kai­nas. Ta­čiau da­bar po­ ky­čiai rin­ko­je ne­tu­ri le­mia­mos įta­ kos kai­no­da­rai, nes pre­ky­bi­nin­kai su­pran­ta, kad nuo­lai­do­mis nie­ko ne­nus­te­bin­si. Rei­kia plėsti asor­ti­ mentą, ro­dy­ti dėmesį pirkė­jams“, – įsi­ti­ki­nu­si I.Na­vic­kaitė. „Ma­nau, kad mūsų nuo­mi­nin­kai dai­ro­si nau­jo­vių, šie­met ga­li skir­ti dau­giau pi­nigų kalė­dinėms de­ko­ra­ ci­joms. Ti­kiuo­si, par­duo­tuvės pa­ si­puoš ir su­gal­vos pa­pil­domų pa­ slaugų pirkė­jams – pa­kuo­ti pre­kes ar teik­ti do­vanė­les“, – pri­dūrė ji. Bu­mas – pir­mo­ji gruod­žio sa­vaitė

Kalė­do­mis jau rūpi­na­si ir bui­tinės tech­ni­kos bei elekt­ro­ni­kos par­ davė­jai. Pa­vyzd­žiui, „Tech­no­ra­ ma“ Kalė­doms pra­de­da ruo­šis li­kus pus­me­čiui iki šven­čių ir ap­si­rūpi­na smul­kia bui­ti­ne tech­ni­ka, plan­še­ti­ niais kom­piu­te­riais, nes šių gru­pių pre­kių par­da­vi­mas šven­ti­niu lai­ko­

Nors žmo­ nių nuo­tai­ kos tam­pa kiek ge­ resnės, di­de­lių var­to­ji­mo at­si­ga­vi­ mo ženklų vis dar ne­ pas­te­bi­me.

tar­piu išau­ga ke­lis kar­tus, o de­ry­ bos su tiekė­jais užt­run­ka. „Iš var­to­tojų įpro­čių ma­to­me, kad dis­ku­si­jos ir kalė­di­nių do­vanų paieš­kos pra­si­de­da jau lapk­ritį, o do­vanų pir­ki­mo bu­mas – pirmąją gruod­žio sa­vaitę. Pas­tebė­jo­me, kad pir­ki­mas po krizės tam­pa ak­ty­ves­ nis, todėl šie­met pir­ki­nių krep­še­ lis turėtų tik didė­ti“, – teigė bend­ rovės „Tech­no­vers­las“, val­dan­čios „Tech­no­ra­mos“ pre­ky­bos tinklą, rin­ko­da­ros va­do­vas Mor­kus Mat­ ke­vi­čius. Jis skai­čiuo­ja, kad įpras­tai kalė­ di­niu lai­ko­tar­piu apy­var­ta išau­ ga ke­lis kar­tus, o šie­met pre­ky­bos tink­las turėtų su­lauk­ti 20–30 pro­c. dau­giau pirkėjų. Ge­riau­sias pre­ky­bos se­zo­nas

Ge­riau­sia nau­jie­na pre­ky­bi­nin­ kams – pro­gno­zuo­ja­ma, kad šių metų kalė­dinė pre­ky­ba ga­li bū­ ti did­žiau­sia per 23 metų Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­mybės lai­ko­tarpį. Ban­ko „Nor­dea Bank Lie­tu­va“ eko­no­mis­tas Žy­gi­man­tas Mau­ ri­cas svars­to, kad šie­met pra­dėjo kil­ti rea­lus dar­bo už­mo­kes­tis, da­ lis gy­ven­tojų kitą­met ti­ki­si gau­ ti net di­desnį at­ly­gi­nimą ir re­tas ku­ris ma­no, jog dar­bo už­mo­kes­tis ga­li mažė­ti. Dėl op­ti­mis­tinių pro­ gno­zių ki­tiems me­tams jis neat­ me­ta ga­li­mybės, kad šiemet var­to­ to­jai ga­li būti iš­laid­žiau­si per visą ne­prik­lau­so­mybės lai­ko­tarpį. Ži­no­ma, jie ne­puls pirk­ti pra­ban­ gių au­to­mo­bi­lių, ta­čiau leis sau įsi­ gy­ti kad ir kas­die­nio var­to­ji­mo pre­ kių, pra­ban­gos smulk­menų, ku­rios anks­čiau ne­bu­vo būti­nos. „Praė­ju­sių metų kalė­di­niu lai­ ko­tar­piu lūkes­čiai, kad var­to­to­ jai ne­tau­pys prie­š Kalė­das, bu­vo per­ne­lyg di­de­li, todėl jie ne­pa­ si­tei­si­no. Dau­gu­ma tikė­jo­si, kad prie­š Kalė­d as var­to­j i­m as at­s i­ gaus, de­ja, šios pro­gnozės neiš­ si­pildė ir realūs re­zul­ta­tai per­nai gal net šiek tiek nu­vylė, – pri­si­ minė eko­no­mis­tas. – Bet šią va­ sarą ir ru­denį var­to­ji­mas at­si­ga­ vo, gy­ven­to­jai, at­ro­do, yra linkę sau leis­ti dau­giau, todėl tikė­ti­na, kad šie­met kalė­di­nis pe­rio­das ga­

Ka­da: lapk­ritį Lie­tu­vo­je įpras­tai pra­s

li būti ak­ty­viau­sias per pa­sta­ruo­ sius 23 me­tus.“ Kliū­tis – šil­dy­mo sąskai­tos

„Swed­bank“ As­me­ni­nių fi­nansų ins­ti­tu­to va­dovė Ode­ta Blo­žienė taip pat su­ti­ko, kad di­des­niam var­ to­ji­mui kalė­di­niu lai­ko­tar­piu yra vi­sos prie­lai­dos – ter­mi­nuotųjų indė­lių ban­kuo­se mažė­ja, var­to­tojų lūkes­čiai ge­riau­si per pa­sta­ruo­sius me­tus. Vis dėlto įta­kos iš­lai­du­mui

Kalė­dos par­duo­tuvė­se Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kaitė Kalė­dinės prekės did­žiuo­siuo­se pre­ky­bos cent­ruo­se bus iš­ri­kiuo­ tos įpusė­jus lapk­ri­čiui, kai pre­ ky­bos salės iš­tuštės po Vėli­nių, ir vietą ki­toms už­leis maž­daug sau­ sio vi­du­ry­je.

„Kalė­d os į mūsų par­d uo­t u­ves, kaip ir į klientų na­m us, atei­ na po tru­putį. Pir­miau­sia klien­ tams siū­lo­me pa­gal­vo­ti apie na­ mų puo­š imą, todėl len­ty­n o­s e

pa­s i­ro­d o kalė­d inės de­ko­ra­c i­jos. Įpras­tai jau gruodį pa­tei­k ia­m e ypa­t ingų kalė­d i­n ių do­vanų pa­si­ū lymų – žaislų, kos­m e­t i­kos, bui­t inės tech­n i­kos, namų teks­ tilės ir kitų ak­c ijų. Ga­l iau­s iai, šventėms at­ė jus, siū­l o­m e pa­ si­r ūpin­t i vaišė­m is“, – pa­sa­ko­ jo „Ma­xi­mos LT“ ko­mu­ni­ka­ci­jos va­dovė Re­na­ta Sau­lytė. „Nor­fos maž­m e­n os“ at­s to­ vas spau­dai Da­rius Ry­liš­kis teigė, kad li­kus sa­vai­tei iki did­žiųjų me­ tų šven­čių, kai pre­ky­bos salė­je su­

9

pirmADIENIS, spalio 28, 2013

turtas

lė­di­nio ste­buk­lo

Artėja pre­ky­bos in­ter­ne­tu cu­na­mis? Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kaitė At­ro­do, kad šie­met, užuot tryp­ čioję eilė­se prie kasų ir stovė­ ję eis­mo spūsty­se, dau­gu­ma pir­ kėjų do­va­nas iš­si­rinks elekt­ro­ ninė­se par­duo­tuvė­se, kad ir pa­ sku­tinę mi­nutę. Knygų apy­var­ta pa­dvi­gubė­ja

Bend­rovės „ALG kny­gy­nai“, val­ dan­čios kny­gynų tinklą „Pe­ga­ sas“, va­dovė Li­li­ja Tol­ba­to­va ti­ ki­si dau­giau skai­ty­tojų su­lauk­ti elekt­ro­ninė­je par­duo­tuvė­je nei tra­di­ci­nia­me kny­gy­ne. „Ka­dan­gi prekės pri­sta­to­mos iki pat pirkė­jo durų, esa­me tik­ ri, kad dau­giau klientų pa­si­ rinks pa­to­gesnį ap­si­pir­ki­mo bū­ dą in­ter­ne­tu, be to, elekt­ro­ninė­je par­duo­tuvė­je taip pat plėsi­me asor­ti­mentą, var­to­to­jai galės pa­ si­nau­do­ti ak­ci­jo­mis ir nuo­lai­do­ mis“, – dėstė ji. „Pe­ga­so“ apy­var­ta per 6–7 sa­ vai­čių kalė­dinės pre­ky­bos lai­ko­ tarpį įpras­tai pa­dvi­gubė­ja. Nors pirkė­jai kar­tu su kny­go­mis galės įsi­gy­ti su­ve­nyrų ar kan­ce­lia­ri­nių pre­kių, ypa­tin­go par­da­vi­mo au­ gi­mo šie­met ne­si­ti­ki­ma. Op­ti­miz­mo ne­sle­pia

s ­ i­de­da kalė­di­nis pre­ky­bos se­zo­nas.

ga­li turė­ti ir be­veik įpusėjęs šil­dy­ mo se­zo­nas. „Pas­te­b i­m e, kad gy­ven­to­ jai Kalė­doms iš anks­to ne­tau­po ir šven­ti­niams pir­ki­niams ski­ria ei­ namą­sias lėšas. Todėl ma­nau, kad šios Kalė­dos bus pa­na­šios į pra­ ėju­sias. Var­to­ji­mas kils, ta­čiau ne­ daug, nes gy­ven­to­jai vis dar lie­ka ga­na at­sargūs“, – dėstė ji. Iš tiesų, kad var­to­to­jai jau­čia­ si lais­viau ir leid­žia sau dau­giau,

ro­do ir Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­ to duo­me­nys: rugpjūtį maž­me­ ninės pre­ky­bos įmo­nių apy­var­ta pa­didė­jo 0,7 pro­c., o pa­ly­gin­ti su pra­ėju­sių metų rugpjū­čiu, ji išau­ go 5,5 pro­c. Per me­tus la­biau­siai, dau­giau kaip 25 pro­c., au­go bal­ dų, ap­švie­ti­mo įran­gos, kitų na­ mų ūkio pre­kių spe­cia­li­zuotų par­ duo­tu­vių apy­var­ta, o už­sa­ko­ma­sis par­da­vi­mas pa­štu ar in­ter­ne­tu pa­ ki­lo be­veik 18 pro­c.

trun­ka du mėne­sius tel­kia­mos vi­sos kalė­dinės prekės, par­duo­tu­vių tink­lo apy­var­ta ga­li išaug­ti ir dvi­gu­bai. „Praė­ju­sių metų kalė­di­nio lai­ ko­tar­pio apy­var­tos re­zul­ta­tai bu­vo ne­blo­gi, todėl ir šie­met ti­kimės ge­ res­nių“, – tei­gė D.Ry­liš­kis. Ta­čiau pre­ky­bi­nin­kai, pro­gno­ zuo­da­mi var­to­tojų krep­še­lių dydį ir iš­lai­das, lie­ka at­sargūs. R.Sau­ lytė pri­minė, kad sunk­me­tis išugdė ra­cio­nalų ir taupų var­to­toją, ku­ris se­ka nuo­lai­das ir ne­rei­ka­lingų pre­ kių ne­per­ka net per šven­tes.

„Nors žmo­nių nuo­tai­kos da­ro­ si kiek ge­resnės, di­de­lių var­to­ji­ mo at­si­ga­vi­mo ženklų vis dar ne­ pas­te­bi­me, todėl ma­no­me, kad šios Kalė­dos bus pa­na­šios į pra­ėju­ sias. Lai­ky­da­mie­si tra­di­cijų žmonės puoš na­mus, dau­gu­ma tik­riau­siai de­ko­ra­ci­jas tik at­nau­jins, pa­įvai­ rins nau­jo­mis de­talė­mis, ži­no­ma, įteiks do­vanų ir ar­ti­mie­siems, ta­ čiau jos bus sim­bo­linės ir as­me­ ninės, o ir vai­šes kalė­di­niam sta­lui ga­mins na­mie“, – sakė „Ma­xi­mos“ ko­mu­ni­ka­ci­jos va­dovė.

BFL nuo­tr.

Lie­tu­vo­je ple­čian­tis elekt­ro­ni­ nei pre­ky­bai, pirkė­jai už­su­ka ne tik į spe­cia­li­zuo­tas elekt­ro­ni­nes par­duo­tu­ves, bet įsi­gy­ja ir kas­ die­nio var­to­ji­mo pre­kių. Į krep­ še­lius jie krau­na ir spor­to in­ven­ to­rių, ir bui­tinę che­miją. Tai­gi, kad šie­met kalė­dinė karš­tinė nu­ siaubs vir­tua­lią erdvę ir ap­lenks tra­di­ci­nes par­duo­tu­ves, nea­be­jo­ ja ir did­žiau­sios elekt­ro­ninės par­ duo­tuvės Lie­tu­vo­je „Pi­gu.lt“ įkū­ rėjas bei va­do­vas Dai­nius Liu­lys. Jis skai­čiuo­ja, kad apy­var­ta kalė­ di­niu lai­ko­tar­piu būna 2–3 kar­ tus di­desnė nei įpras­tai, o šie­met ji ga­li dar la­biau pa­kil­ti.

„Mūsų grupės apy­var­ta kas­ met au­ga dau­giau kaip 50 pro­c. Todėl ir kalė­di­niu lai­ko­tar­piu pla­nuo­ja­me su­lauk­ti di­des­nio lan­k y­tojų srau­to bei dau­g iau už­sa­kymų. Anks­čiau po­pu­lia­ riau­sios prekės bu­vo elekt­ro­ni­ ka, stam­bi bui­tinė tech­ni­ka, ki­ taip ta­riant, pir­ki­niai, ku­riuos klien­tai pla­nuo­da­vo iš anks­to, o da­bar in­ter­ne­tu jie per­ka be­veik viską“, – ti­ki­no jis. Ruo­šia­si iš anks­to

D.Liu­lys teigė, kad vi­du­ti­niš­kai kalė­di­nia­me pirkė­jo krep­še­ly­ je nu­gu­la trys prekės už 300 litų. Anot jo, po­pu­lia­riau­sios klientų įsi­gy­ja­mos kalė­dinės do­va­nos – smul­ki bui­tinė tech­ni­ka ir elekt­ ro­ni­ka, ta­čiau ge­ra do­va­na Kalė­ doms, pa­si­ro­do, yra ir skal­byklė. „Šie­met elekt­ro­ninė­je pre­ky­bo­ je at­si­ran­da nau­ja pre­kių grupė – žais­lai. Ma­tyt, anks­čiau klien­tai ne­su­simąs­ty­da­vo, jog žais­lų in­ ter­ne­te ga­li­ma nu­si­pirk­ti pi­giau nei įpras­to­je par­duo­tuvė­je. Mes pa­si­ūlėme žaislų ir įsi­ti­ki­no­me, kad jų rei­kia, todėl da­bar į san­ dėlius va­žiuo­ja žaislų pil­ni au­to­ mo­bi­liai“, – kalbė­jo pa­šne­ko­vas. Jis teigė, kad ruoš­tis pirkėjų ant­plūdžiui – kaup­ti pre­kių at­ sar­gas, pla­nuo­ti pre­kių pri­sta­ty­ mo ter­mi­nus su siuntų tar­ny­bo­ mis ir priim­ti naujų dar­buo­tojų į pre­kių at­si­ėmi­mo punk­tus – būti­na iš anks­to. „Jei iš anks­to ne­pa­si­ruo­ši kalė­ di­niam lai­ko­tar­piui, ži­no­ma, kils ne­sklan­dumų. Pa­vyzd­žiui, dėl au­gan­čių už­sa­kymų skai­čiaus neap­tar­nau­si pirkėjų, o tin­ka­ mai ne­sup­la­navęs siuntų iš­ve­ ži­mo skai­čiaus ga­li vėluo­ti pri­ sta­ty­ti už­sa­ky­tas pre­kes. Ta­čiau trukd­žių ne­ky­la, per­nai už­sa­ky­ mus pri­sta­ty­ti vėla­vo­me ma­žiau nei 1 pro­c. visų klientų“, – aiš­ki­ no D.Liu­lys.

Vers­las do­va­nas ruo­šia nuo rugpjū­čio Šie­m et Kalė­d oms di­d esnį biud­ž etą galės skir­t i ir vers­l as. Vers­ lo su­v e­n y­r us ga­m i­n an­č ios įmonės „Echo Stamp“ ko­m er­c i­j os di­ rek­t orė Jo­l an­t a Sta­k els­k ienė pa­ sa­k o­j o, kad įmonės vis daž­n iau ieš­k o in­d i­v i­d ua­l ių, ne­t ra­d i­c i­n ių, do­v anų par­t ne­r iams ar lo­j a­l iems klien­t ams, o iš­l ai­d os to­k iam su­ ve­n y­r ui sie­k ia nuo 5 iki 150 litų. Ji skai­č iuo­j a, kad Kalė­d ų do­v a­n o­m is įmonės ap­s i­r ūpi­n a va­s a­r os pa­b ai­ go­j e, o su­s i­g rie­b u­s iems pa­s ku­t inę mi­n utę do­v a­n as ga­l i tek­t i rink­t is iš li­k u­č ių. „Be jo­k ios abe­j onės, jau­č ia­me, kad šie­met rin­k a ak­t y­vesnė. Var­to­ji­mas au­g a, todėl įmonės do­m i­s i vers­lo do­va­no­m is ir sten­g ia­s i sa­vo pusėn pa­t rauk­t i kuo dau­g iau lo­ja­l ių klientų“, – teigė ji. Ge­resnė fi­n an­s inė si­t ua­c i­j a vers­ lui pa­dės ne tik at­s i­dėko­t i lo­ja­l iems klien­t ams bei par­t ne­r iams, bet ir pri­t rauk­t i naujų var­to­tojų.

Tech­no­lo­gi­jos: per šven­tes elekt­ro­ninė pre­ky­ba, kaip ti­ki­ma­si, augs

dar stip­riau. Vie­na prie­žas­čių – di­desnė pre­kių pa­si­ūla.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

10

pirmADIENIS, spalio 28, 2013

turtas klaipėdos verslas

Sunkmetį įveikė iš­ma­nus po­žiū­ris

Eko­no­mi­kos krizė – ne­būti­nai pra­žūtis vers­lui. Štai ant­rą de­šimt­metį skai­čiuo­jan­ ti bui­tinės tech­ni­kos pre­ky­bos bend­rovė „Avi­te­la“ per nuo­smukį pa­tyrė did­žiau­ sią veik­los pa­ki­limą. Šiuo me­tu vi­so­je Lie­tu­vo­je vei­kia 24-ių įmonės par­duo­tu­ vių tink­las. As­ta Dy­ko­vienė a.dykoviene@kl.lt

Mo­kes­čių mokė­tojų eli­te

Vie­na iš bui­tinės tech­ni­kos vers­lo pra­di­nin­kių Klaipė­do­je yra „Avi­ te­la“, ku­rios par­duo­tu­vių skai­čius Lie­tu­vo­je iš­siplėtė iki 24. „Uni­ka­lu yra tai, kad „Avi­te­los“ tink­las pa­sklidęs po visą Lie­tuvą, o val­dy­mas li­ko Klaipė­do­je, kur ir bu­vo įsteig­ta bend­rovė. Dau­ge­liu at­vejų būna prie­šin­gai: ple­čian­tis vers­lui, val­dy­mas ke­lia­mas į sos­ tinę. Be to, „Avi­te­la“ pa­gal su­mo­ ka­mus mo­kes­čius mies­te pa­ten­ka į įmo­nių de­šim­tuką. Tuo la­bai did­žiuo­jamės“, – teigė bend­rovės va­do­vas Al­gir­das Mi­ta­las. 2011 m. au­gi­mas bend­rovė­je pa­ siekė 42 pro­c., 2012 m. – 24 pro­c., o šiais me­tais pla­nuo­ja­ma pa­siek­ ti 100 mln. litų be PVM apy­var­tą. „Avi­te­la“ – did­žiau­sia klaipė­die­ čių val­do­ma maž­me­ninės pre­ky­ bos įmonė. „Bend­rovė au­go natū­ra­liai, kli­ entų dėka. Pa­si­tikė­ji­mas atei­na, apy­var­ta didė­ja ir įmonė iš­siplėtė iki 24 par­duo­tu­vių per visą Lie­ tuvą“, – pa­brėžė A.Mi­ta­las.

Eglė Sa­ra­fi­naitė:

Kiek­vieną dieną esa­me pa­si­ruošę, kad rin­ko­je ga­li at­si­ ras­ti naujų žaidėjų.

Au­gi­mas sunk­me­čiu

Pa­ra­dok­sa­lu, bet bui­ti­ne tech­ni­ka pre­kiau­jan­ti bend­rovė spar­čiai plė­ tėsi per eko­no­mikos krizę. Per krizę esą pa­pras­tai būna du spren­di­mai, kaip iš­lai­ky­ti par­da­ vimą, tai yra rei­kia rink­tis di­din­ti par­da­vi­mo plotą ar kaip tik jį su­ ma­žin­ti, su­si­trauk­ti ir ban­dy­ti iš­ gy­ven­ti. „Di­di­nant par­da­vi­mo plotą, nu­ per­kant dau­giau pre­kių, at­si­ran­da ga­li­mybė klien­tams pa­si­ūly­ti ma­ žesnę kainą. Per krizę vie­ni kon­ ku­ren­tai bank­ru­ta­vo, ki­ti ma­ži­no par­duo­tu­vių skai­čių. Rin­ko­je at­si­ ra­do ga­li­my­bių plėtrai pa­lan­kio­mis sąly­go­mis. Įmonė to­mis ap­lin­kybė­ mis stengė­si pa­si­nau­do­ti“, – dės­ tė A.Mi­ta­las. „Pri­si­me­nant 2007–2008 m., dau­ge­lis žavė­jo­si įvai­rio­mis nuo­ laidų ak­ci­jo­mis ir turė­jo pro­gą įsi­ gy­ti rei­kiamą prekę ge­resnė­mis kai­no­mis. Būtent tai galė­jo pa­si­ūly­ti tie vers­li­nin­kai, ku­rie di­di­ no par­da­vi­mo plo­tus“, – įsi­ti­kinęs įmonės pre­ky­bos va­do­vas Ramū­ nas Gu­daus­kas.

Su­gebė­jo pa­si­nau­do­ti si­tua­ci­ja

R.Gu­daus­ko tei­gi­mu, per eko­no­ mikos nuo­smukį bu­vo to­kių žmo­ nių, ku­rie su­gebė­jo įsuk­ti sa­vo verslą. „Vie­niems krizė yra žlu­gi­ mas, ki­tiems – ga­li­my­bių me­tas. Tuo lai­ko­tar­piu iš­ryškė­jo tur­tingų žmo­nių klasė, vi­du­rinės klasės fak­ tiš­kai ne­be­li­ko ir li­ko tie, ku­rie per krizę nu­skur­do. Pa­gal šias gru­pes ir at­si­ra­do pa­klau­sios prekės – tu­rin­ tiems aukš­tes­nes pa­ja­mas ar­ba že­ miau­sias“, – teigė R.Gu­daus­kas. Esą „Avi­te­los“ to­kia ir bu­vo spe­ cia­li­za­ci­ja – pa­si­ūly­ti ar­ba žemą kainą, bet ne že­miau­sią ko­kybę, ar­ba ypa­tin­gos ko­kybės pro­duktą. Tei­gia­ma, kad taip vys­tant vers­ lą la­bai svar­bu iš­lai­ky­ti pu­siaus­ vyrą, nes nu­ėjus bet ku­riuo vie­nu iš šių ke­lių mėgi­ni­mas ga­li ir ne­pa­ si­tei­sin­ti. „Kiek­vie­na var­to­tojų grupė tu­ ri sa­vo po­rei­kius. Aukš­tas pa­ja­ mas gau­nan­tys as­me­nys neieš­kos pa­čios ma­žiau­sios kai­nos, nes jie per­ka prekę il­ges­niam lai­kui. Bu­vo to­kių vers­li­ninkų, ku­rie ėmė pre­ kiau­ti tik pi­giau­siais pro­duk­tais. Prak­ti­ka pa­rodė, kad toks spren­di­ mas ne­bu­vo tin­ka­mas“, – pa­brėžė „Avi­te­los“ pre­ky­bos va­do­vas. Verslą rei­kia su­kti ta link­me, kas bus pa­klau­su. O prie­š ap­si­sprend­žiant, kas tai bus, rei­kia įver­tin­ti la­bai daug ro­dik­lių. Ver­tybė – dar­buo­to­jai ir nau­jovės

Bend­rovės „Avi­te­la“ rin­ko­da­ros va­dovė Eglė Sa­ra­fi­naitė ma­no, jog iš­gy­ven­ti krizę įmo­nei pa­dėjo ir dar­buo­tojų kom­pe­ten­ci­ja. „Taip su­si­klostė, kad mūsų par­ davė­jai-kon­sul­tan­tai yra la­bai stiprūs, kal­bant tiek apie jų ži­nias, tiek apie ap­tar­na­vi­mo ko­kybę. Tuo eko­no­miš­kai sun­kiu me­tu mes pra­ dėjo­me ir mo­der­ni­zuo­ti par­duo­tu­ ves. Pa­rodė­me, kad bui­tinės tech­ ni­kos cent­rus ga­li­ma įreng­ti ki­taip, nei bu­vo įpras­ta iki tol“, – pa­sa­ko­ jo E.Sa­ra­fi­naitė. Ji teigė, kad bend­rovė nuo­lat in­ ves­tuo­ja į per­so­na­lo to­bulė­jimą. Įmonės veik­los fi­lo­so­fi­ja yra to­ kia, kad čia dir­ban­tys žmonės tu­ ri ga­li­mybę to­bulė­ti ir kil­ti kar­je­ ros laip­tais. „Dau­gu­ma tų, ku­rie ei­na aukš­ tes­nes pa­rei­gas, sa­vo kar­jerą bend­ rovė­je pra­dėjo nuo ei­li­nių dar­buo­ tojų. Yra to­kių, ku­rie čia dir­ba nuo pat pra­džių, jie pra­dėjo nuo par­ davėjų gran­dies ir išau­go iki va­ dovų“, – pa­brėžė E.Sa­ra­fi­naitė. Žmonės darbą ren­ka­si pa­gal ke­lis kri­te­ri­jus – at­ly­gi­nimą, dar­bo at­ mos­ferą ir sa­vi­raiš­kos ga­li­my­bes. Pa­sak rin­ko­da­ros va­dovės, jei pa­ ti įmonės fi­lo­so­fi­ja pa­rem­ta nuo­la­ ti­niu to­bulė­ji­mu, žmonėms tie­siog įdo­mu jo­je dirb­ti.

Su­kak­tis: „Avi­te­los“ vers­las ofi­cia­liai pra­si­dėjo ly­giai prie­š 19 metų, kai vie­toj bu­vu­sios dviejų aukštų ūki­nių

pre­kių par­duo­tuvės Sau­sio 15-osios gatvės ir Tai­kos pro­spek­to kam­pe iš­ki­lo nau­jas pre­ky­bos cent­ras.

Rin­ko­je iš­si­ten­ka

Bui­tinės tech­ni­kos par­duo­tu­vių, kaip ir baldų sa­lonų, Klaipė­do­je ga­na daug. Ta­čiau pa­tys stam­biau­si bui­tinės tech­ni­kos pre­ky­bos tink­ lai uos­ta­mies­ty­je tik ke­tu­ri – „Avi­ te­la“, „To­po cent­ras“, „Elekt­ro­ markt“ ir „Tech­no­ra­ma“. „Kon­ku­ren­ci­ja tarp visų šių bend­ro­vių bui­tinės tech­ni­kos pre­ ky­bo­je vyks­ta jau se­niai. Nie­kas nie­ka­da ne­bu­vo at­si­pa­lai­davęs, vi­ si dir­ba įsi­tempę. Kiek­vieną dieną esa­me pa­si­ruošę, kad rin­ko­je ga­li at­si­ras­ti naujų žaidėjų. Ma­no­me, taip ga­li at­si­tik­ti po dvejų metų“, – svarstė E.Sa­ra­fi­naitė. Vis­kas „pa­ga­min­ta Ki­ni­jo­je“?

Gy­vuo­ja mi­tas, kad ko­ne vi­sa bui­ tinė tech­ni­ka ga­mi­na­ma Ki­ni­jo­ je. „Avi­te­los“ pre­ky­bos va­do­vas

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

R.Gu­daus­kas, tei­gia, kad yra ne vi­ sai taip. „Žiū­rint į 2007–2010 m., dau­ge­liui ži­nomų bui­tinės tech­ni­ kos ga­min­tojų bu­vo iš­kel­tas tiks­las per krizę ne­bank­ru­tuo­ti. Vi­si gal­ vo­jo apie iš­lai­das. Taip, tie­sa, kad dau­ge­lis ga­min­tojų sa­vo ga­mybą per­kėlė į Ki­niją, į Len­kiją. Ta­čiau į tą pa­čią Ki­ni­ją per­kel­ti aukš­to ly­gio tech­no­lo­gi­niai įren­gi­niai“, – teigė R.Gu­daus­kas. Ki­ni­ja su­teikė pi­gios dar­bo jė­ gos. Ta­čiau šiuo me­tu dar­bo jė­ ga brangs­ta ir te­nai, tad grei­tai tai ne­be­bus ta po­pu­lia­ri vals­tybė, kur ir­gi ga­li­ma su­ma­žin­ti ga­my­bos iš­ lai­das. „Ki­ni­jo­je ga­mi­na­ma daug, nes ten vals­tybės pa­ra­ma di­delė. Taip sie­ kia­ma pri­si­trauk­ti ga­my­bi­nių pa­ jėgumų iš vi­so pa­sau­lio. Ta­čiau Eu­ ro­pos ga­min­to­jai pa­tys su­pran­ta,

kad in­ves­tuo­da­mi į ga­my­bi­nius pa­ jėgu­mus Ki­ni­jo­je jie yra at­sa­kin­gi už ko­kybę“, – tvir­ti­no R.Gu­daus­kas. Ko­kybė gau­na­ma to­kia, ko­kia turėtų būti, ne­svar­bu, kur daik­tas pa­ga­min­tas. Be to, klien­tams iš­lie­ ka tos pa­čios ga­ran­ti­jos. „Eu­ro­pos ša­lys ga­min­to­jams ne­ pat­rauk­lios dėl vie­nos prie­žas­ties – dar­bo už­mo­kes­tis su­da­ro di­delę ga­mi­nio sąnaudų dalį, todėl vi­si ir ieš­ko pi­ges­nių ga­li­my­bių“, – ma­no R.Gu­daus­kas. Nea­be­jo­ja­ma, kad bui­tinės tech­ ni­kos rin­kai Lie­tu­vo­je di­delę įtaką turės eu­ro įve­di­mas. Si­tua­ci­ja ar­ ti­miau­siu me­tu grei­čiau­siai bus įtemp­ta. Tei­gia­ma, kad bui­tinės tech­ni­kos par­da­vi­mo vers­las gy­ vuos, ta­čiau tam, ko­kia for­ma tai vyks, turės įta­kos ir po­li­ti­niai, ir eko­no­mi­niai veiks­niai.

11

pirmADIENIS, spalio 28, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Jū­ri­nės uni­for­mos val­džiai ne­be­rū­pi Uni­for­muo­ti Lie­tu­ vos aukš­to­sios jū­ rei­vys­tės mo­kyk­ los kur­san­tai daž­ nai pa­puo­šia įvai­ rius jū­ri­nius ren­ gi­nius. Klai­pė­die­ čius ypač su­ža­vė­ da­vo šios mo­kyk­ los pir­ma­kur­siai, kai šie žy­giuo­da­vo per mies­tą prie kel­to ir plauk­da­vo prie Al­ bat­ro­so pa­mink­lo duo­ti prie­sai­kos.

Tra­di­ci­ja: uni­for­muo­ti Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los kur­san­tai šią mo­kyk­lą iš­ski­ria iš ki­tų.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pri­va­lo dė­vė­ti

Jau ke­le­rius me­tus Lie­tu­vos aukš­ to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los va­do­ vy­bė pri­vers­ta lau­žy­ti gal­vas, iš kur paim­ti jū­ri­nėms kur­san­tų uni­for­ moms rei­ka­lin­gų pi­ni­gų. Kur­san­tų jū­ri­nės uni­for­mos Klai­pė­dos jū­rei­vys­tės mo­kyk­lo­je so­viet­me­čiu bu­vo, bet 1996 me­ tais jos iš mo­kyk­los din­go. Stu­den­tams at­vy­kus į pra­kti­ką Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tės lai­ vuo­se, pa­si­py­lė pa­sta­bos, kad ne­ kaip at­ro­do po lai­vą vaikš­čio­jan­tys džin­suo­ti pra­kti­kan­tai. Da­bar­ti­nė­je Lie­tu­vos aukš­to­jo­ je jū­rei­vys­tės mo­kyk­lo­je kur­san­ tų uni­for­mos at­si­ra­do 2005 me­ tais. Tuo­me­tis prem­je­ras Al­gir­das Bra­zaus­kas iš Vy­riau­sy­bės re­zer­ vo fon­do sky­rė pi­ni­gų jū­rei­vys­tės mo­kyk­los kur­san­tų uni­for­moms. Rū­pes­čių dėl pi­ni­gų uni­for­moms ne­bu­vo iki 2010 me­tų. Kri­zė, tau­ py­mas, ki­toks tuo­me­tės ša­lies va­ do­vy­bės po­žiū­ris pa­li­ko kur­san­tus be lė­šų uni­for­moms. 2012 me­tais vi­siš­kai su­for­muo­tos jū­ri­nės uni­for­mos dė­vė­ji­mo Lie­tu­ vos aukš­to­jo­je jū­rei­vys­tės mo­kyk­ lo­je tai­syk­lės. Uni­for­mą pri­va­lo­ ma dė­vė­ti už­siė­mi­mų, pra­kti­kos, eg­za­mi­nų, vi­suo­me­ni­nių su­si­rin­ ki­mų ir vals­ty­bi­nių šven­čių mo­ kyk­lo­je, me­tu. Taip pat jū­ri­nė uni­ for­ma ga­li bū­ti dė­vi­ma ofi­cia­liuo­se ren­gi­niuo­se, vi­zi­tuo­jant ki­tas mo­

ky­mo įstai­gas ir lai­vus. Lai­va­ve­dy­ bos ir me­cha­ni­kos die­ni­nių stu­di­jų spe­cia­ly­bės stu­den­tų uni­for­moms yra nu­sta­ty­ti skir­tin­gi ženk­lai.

Vik­to­ras Sen­či­la:

Vi­so­se jū­ri­nes tra­di­ci­jas tu­rin­čio­se ša­ly­se jū­ri­nio moks­lo įstai­go­se yra kur­san­ tų uni­for­mos.

Pi­ni­gų ne­be­li­ko

Vie­no jū­rei­vys­tės kur­san­to uni­for­ mos komp­lek­tas kai­nuo­ja apie 400 li­tų. Jis maž­daug aš­tuo­nis kar­ tus pi­ges­nis nei ka­ri­nius moks­lus Lie­tu­vo­je stu­di­juo­jan­čių kur­san­tų uni­for­mų komp­lek­tai. Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­ tės mo­kyk­los kur­san­tų uni­for­ moms kiek­vie­nais me­tais rei­kia skir­tin­gos su­mos. 2011 me­tais rei­ kė­jo 110 tūkst. li­tų, 2012-ai­siais – 165 tūkst., o 2013 me­tais – jau 194 tūkst. li­tų. Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­ tės mo­kyk­los di­rek­to­rius Vik­to­ras Sen­či­la tei­gė, kad uni­for­mų siu­vi­ mas nuo­lat brangs­ta. Taip pat mo­ kyk­lo­je nuo­lat dau­gė­ja kur­san­tų. „Kiek­vie­nais me­tais krei­pia­ mės į Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­ te­ri­ją, pra­šo­me pi­ni­gų ir iš­girs­ta­ me: ieš­ko­ki­te lė­šų iš sa­vų re­zer­vų.

Tie­sa, prieš 2–3 me­tus dar bū­da­vo ski­ria­ma iki 50 pro­c. lė­šų iš šios mi­nis­te­ri­jos re­zer­vų. Da­bar ir jų ne­li­ko“, – pa­ste­bė­jo V.Sen­či­la. Jo tei­gi­mu, iki šiol uni­for­m oms pi­n i­g ų su­ras­da­vo pa­ti mo­ kyk­la. Jie bū­da­vo pai­ ma­mi iš ko­mu­na­li­nių iš­lai­dų ei­lu­čių. Da­bar ir toms ei­lu­tėms ne­ beuž­ten­ka pi­ni­gų. Va­ži­nė­da­mi po mo­ kyk­las, ra­gin­da­mi jau­ nus žmo­nes ne va­žiuo­ti į už­sie­nį, o jū­rei­vys­tę, uos­to eko­no­mi­kos moks­lus stu­di­ juo­ti gim­ti­nė­je, Lie­tu­vos aukš­to­ sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los dar­buo­ to­jai su­si­dū­rė su pro­ble­mo­mis, kaip ap­reng­ti bū­si­muo­sius jū­ri­nin­kus. Vals­ty­bės po­žiū­ris

„Lie­tu­vos moks­lo sis­te­mo­je nė­ ra nė vie­no nu­ro­dy­mo, kad Lie­tu­ vos aukš­to­jo­je jū­rei­vys­tės mo­kyk­ lo­je tu­ri bū­ti uni­for­mos. Mes pa­tys to­kią nuo­sta­tą įsi­ra­šė­me į mo­kyk­ los sta­tu­tą. Vi­so­se jū­ri­nes tra­di­ci­ jas tu­rin­čio­se ša­ly­se jū­ri­nio moks­lo įstai­go­se yra kur­san­tų uni­for­mos“, – ti­ki­no V.Sen­či­la. Anot jo, nuo se­nų lai­kų vy­rau­ ja to­kia sche­ma, kad moks­las jau­ nam žmo­gui duo­da ži­nių, įgū­džių ir ver­ty­bi­nių nuo­sta­tų. Kur­san­tų jū­ri­nės uni­for­mos ži­nių ir įgū­džių be­veik ne­duo­da, bet su­for­muo­ja stip­rias ver­ty­bi­nes nuo­sta­tas.

„Jau­nas žmo­gus įpran­ta prie uni­for­mos, mo­ko­si ją pri­žiū­rė­ti, pa­jun­ta sa­vo pro­fe­si­jos visaver­ tiš­ku­mą“, – tei­gė Lie­tu­vos aukš­ to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los va­ do­vas. Uni­for­ma ug­do mei­lę jū­rai ir gim­tam kraš­tui, pri­si­de­da prie is­to­ri­nių ir jū­ri­nių tra­di­ci­jų puo­ se­lė­ji­mo, ge­ri­na Lie­tu­vos aukš­ to­sios mo­kyk­los ir jū­rei­vys­tės įvaiz­dį. Prieš įve­dant Lie­tu­vos aukš­to­jo­je jū­rei­vys­tės mo­kyk­lo­je jū­ri­nę uni­ for­mą bu­vo at­ve­jų, kai jū­rei­vys­tės kur­san­tai, atė­ję į lai­vus at­lik­ti pra­ kti­kos, gau­da­vo lai­vo įgu­lai skir­tą dar­bi­nę uni­for­mą. „Jau­nam jū­ri­nin­kui bū­ti­nai rei­ kia su­for­muo­ti įgū­džius dėvėti jū­

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Žy­mės: Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­

rei­vys­tės mo­kyk­los uni­for­ma ir emb­le­ma.

ri­nes uni­for­mas, o kaip juos su­for­ muo­si, kai tam sto­ko­ja­ma pi­ni­gų?“ – klau­sė V.Sen­či­la. Jam su­si­da­rė įspū­dis, kad Švie­ ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jo­je nie­kas ne­no­ri per­ne­lyg su­kti gal­vos dėl kaž­ko­kių uni­for­mų Lie­tu­vos aukš­ to­jo­je jū­rei­vys­tės mo­kyk­lo­je. Rei­ ka­lai pa­ju­dė­tų, jei ši pro­ble­ma bū­tų pra­dė­ta spręs­ti vals­ty­bės ly­giu.

12

pirmADIENIS, spalio 28, 2013

rubrika JŪRA Vėt­run­gių me­tai

Su­dė­tin­ga vie­ta

Ne­vie­no­dos są­ly­gos

Klai­pė­do­je su­da­ry­ta ini­cia­ty­vi­ nė gru­pė krei­pė­si į mies­to me­ rą, kad 2014 me­tai bū­tų pa­ skelb­ti Vėt­run­gių me­tais. Bus pa­siū­ly­tas ne­di­de­lis pla­nas, vėt­ run­gių te­mą ke­ti­na­ma įtrauk­ti į mo­kyk­lų ne­for­ma­laus ug­dy­mo prie­mo­nių pla­nus. Vėt­run­ges lai­vuo­se tu­rė­jo bent ke­li Klai­pė­ dos kraš­to kai­mai.

Uos­to di­rek­ci­ja už­sa­kė „Pa­na­ max“ lai­vų švar­ta­vi­mo prie 66A kran­ti­nės ga­li­my­bių įver­ti­ni­mą. Kran­ti­nė­je su­dė­tin­ga priim­ti lai­ vus, nes ša­lia tu­rė­tų sto­vė­ti do­ kas. Tre­ni­ruok­ly­je vyks loc­ma­ nų ban­dy­mai ir mo­ky­mai, kaip prie 66A kran­ti­nės priim­ti pen­ kių ti­pų lai­vus nuo 160 iki 230 met­rų il­gio.

Ka­li­ning­ra­do sri­ties gu­ber­na­to­ rius Ni­ko­la­jus Cu­ka­no­vas daž­nai prie­kaiš­tau­ja, kad į Ka­li­ning­ra­do ir Klai­pė­dos uos­tus Lie­tu­vos ge­ le­žin­ke­liais yra su­da­ry­tos skir­ tin­gos kro­vi­nių ga­be­ni­mo są­ly­ gos. Šis klau­si­mas ta­po tar­si ar­ gu­men­tu prieš Lie­tu­vos prie­ kaiš­tus dėl pie­no ir ki­to­kio eks­ por­to stab­dy­mo į Ru­si­ją.

Sunkumai jau praeityje Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Šį mėnesį buvo paskelbta apie „Lie­ tuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) lai­ vų „Skalva“ ir „Asta“ pardavimą.

Siekis: Lietuvos jūrų laivininkystės balkeriniai laivai, šios bendrovės ope­

ruojami savarankiškai, perpildytoje rinkoje suranda savų krovinių.

Mes su savo laivais turime daugiau pasirinkimo laisvės jie yra daugiafunkciniai - gali gabenti ir plieną, ir didmaišius, ir granuliuotus produktus ar trąšas.

Re­te­ny­bės: led­jū­rio men­kę, glot

Užk­ly­du­sios žu­vys

„Tai yra šešis mėnesius trukusio laivų pardavimo proceso rezul­ tatas. Tiesiog taip sutapo, kad su abiejų laivų pirkėjais spalio mėnesį pasirašėme sutartis“, – tikino Lie­ tuvos jūrų laivininkystės bendro­ vės direktorius Audronius Lubys. „Šiandien bendrovės laivai yra skirstomi į tris grupes – iki 6 tūkst. tonų dedveito, iki 10 tūkst. tonų dedveito ir iki 25 tūkst. tonų dedveito. Kelerių pastarųjų metų rezultatai parodė kad mažiausiai

Audronius Lubys:

Kas­met Lie­tu­vos žve­ jams į tink­lus pa­kliū­va re­tų, ne­ma­ty­tų žu­vų, ku­rių, pa­aiškėjo, ga­li­ ma įsi­gy­ti ne­tgi Klai­pė­ dos pre­ky­vie­tė­se.

rentabilūs yra pirmosios ir antro­ sios grupės laivai, tarp jų ir „Asta“ bei „Skalva“, kuris yra 28 metų“, – aiškino A.Lubys. Kadangi bendrovė turi įsiparei­ gojimų bankui, dalis lėšų, gautų iš šių laivų pardavimo, bus skirtos šių įsipareigojimų vykdymui bei bendrovės apyvartinėms lėšoms. Sunkiausią laikotarpi „Lietuvos jūrų laivininkystė“ pergyveno 2012 metų pabaigoje ir šių metų pirmąjį pusmetį. Sausakrūvių laivų frach­ tų įkainiai buvo pasiekę istorines žemumas. Ilgai lauktas rinkos sta­ bilizavimasis ir augimas prasidė­ jo tik dabartiniu metu. Nuo metų pradžios „Baltic Dry“ indeksas iš­ augo dvigubai, kas mums suteikia optimizmo ateinančių metų lai­ kotarpiui, nes rinkos augimas tei­

Arūno Bružo nuotr.

giamai veikia ir mūsų turimų laivų segmentą“, – tikino „Lietuvos jū­ rų laivininkystės“ vadovas. Atsižvelgiant į tai, kad LJL ge­ riausių rezultatu pavyksta pasiekti su daugiafunkciais 17-25 tūkst. to­ nų dedveito sausakrūviais laivais, būtent į šį segmentą ateityje ben­ drovės vadovas ir norėtų orientuoti bendrovės veiklos vystymąsi. „Mes su savo laivais turime dau­ giau pasirinkimo laisvės. Jie yra daugiafunkciai – gali gabenti ir plieną, ir didmaišius, ir granuliuo­ tus produktus ar trąšas. Didžiau­ si sausakrūviai tokio plataus pasi­ rinkimo neturi. Be to, mūsų klasės laivams taikomi mažesni nei di­ diesiems sausakrūviams laivams aplinkosauginiai reikalavimai“, – dėstė A.Lubys.

Egi­di­jus Ba­ce­vi­čius Žil­vi­nas Kregž­dys

si žu­vis, su­gau­ti Kur­šių ma­rio­se ir Bal­ti­jos jū­ros prie­kran­tė­je.

Re­ti lai­mi­kiai

Ruo­niai sma­gu­ria­vo

Šiais me­tais jū­ra pa­žė­rė staig­me­nų ir at­ra­di­mų moks­li­nin­kams. Į stin­ ti­nius tink­lai­čius įkliu­vo sprin­džio il­gio jū­rų dyg­lė. Šią žu­vy­tę, kaip ir ge­gu­žę su­gau­tus 27 cen­ti­met­rų il­ gio mels­vo­sios led­jū­rio men­kės jau­nik­lius, ty­rė­jams per­da­vė žve­ jys An­ta­nas Va­liu­kas. Maž­daug tuo pat me­tu prie­ kran­tė­je su­gau­tas jū­rų bui­vo­las, tauk­žu­vės mai­lius, jū­rų la­pu­tė, at­ si­tik­ti­nai ap­tik­tas ma­ža­sis eu­ro­pi­ nis glei­vys ir jū­rų ylų. Jau de­šimt­me­tį į žve­jy­bi­nius tink­lus pa­kliū­va ir ant meš­ke­rių už­ kim­ba jau­nos bei pu­siau suau­gu­sios (2–3 me­tų) jū­ri­nės plekš­nės. Lie­pą Kop­ga­lio žu­vų ste­bė­ji­mo sto­ty­je į tink­lai­čius įkliu­vo dvi 65 cm il­gio vė­ja­žu­vės. Smil­ty­nė­je su­ gau­tas 30 cm il­gio rau­do­na­sis jū­ rų gai­de­lis, ant­ras ži­no­mas at­ve­ jis piet­ry­čių Bal­ti­jo­je nuo 2008 m. Prieš pen­ke­tą me­tų Smil­ty­nė­ je Al­gio Gi­nai­čio su­gau­ta žu­vis su­ si­lau­kė iš­skir­ti­nio dė­me­sio. Ji tir­ta Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to ir Vil­niaus Gam­tos ty­ri­mų cent­ro moks­li­nin­ kų, žu­vies au­si­kau­liai siųs­ti į Tai­ va­no tech­no­lo­gi­jų ins­ti­tu­tą che­ mi­nei ana­li­zei. At­ra­di­mu ty­rė­jams ta­po ašt­riaš­ ni­pio erš­ke­to jau­nik­lis ir suau­gu­

Tarp­tau­ti­nė­je moks­li­nė­je spau­do­ je piet­ry­čių Bal­ti­ja, o kar­tu ir Lie­ tu­vos pa­jū­ris pa­gar­sin­ti kaip vie­ta, kur gau­su durk­la­žu­vių (prieš­ka­rio spau­do­je va­din­tų kar­džu­vėmis). Ži­no­ma net 40 do­ku­men­tuo­tų pra­ne­ši­mų apie jų lie­ka­nas ar su­ gau­tas žu­vis. Per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį ap­tik­ta 10 šių žu­vų. Šie­met rug­sė­jo 1-ąją api­ru­sios dvie­jų met­rų il­gio kar­ džu­vės kū­nas ap­tik­tas iš­plau­tas ties Juodk­ran­tės ma­žą­ja gel­bė­ji­mo sto­ti­mi. Ki­ta pa­na­šaus il­gio žu­vis rug­sė­jo 30-ąją ras­ta ties Per­val­ka. Žu­vies lie­ka­nos bu­vo ap­grauž­tos ruo­nių – gal­va su „durk­lu“ ka­ba­ ro­jo ant pli­ko stu­bu­ro. Skran­dis ir vi­du­riai li­ko ne­pa­lies­ti. Spren­džiant pa­gal inks­tų ir žiau­ nų būk­lę, žu­vis į Lie­tu­vos van­de­ nis at­plau­kė dar gy­va. Jos žar­ny­ne ras­ta men­kių ir stri­me­lių pa­ra­zi­ti­ nių kir­mė­lių. Už šiuos ra­di­nius ir nuo­trau­kas „Jū­ra“ dė­kin­ga Lie­tu­ vos pa­jū­rio paukš­čių ste­bė­to­jai Jū­ ra­tei Za­ran­kai­tei. Nu­si­pir­ko glot­nia­šo­nį otą

Šven­to­sios žve­jys A.Va­liu­kas ge­ gu­žę iš prie­kran­tės tink­lų iš­trau­ kė otą ap­ta­kiu ir neįp­ras­tai sli­džiu pa­vir­šiu­mi. Ta­čiau, kaip bū­din­ga

Uos­to ge­le­žin­ke­lis to­liau plė­sis Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jai pa­teik­ta tvir­tin­ti Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to ge­le­žin­ke­lių maz­go plėt­ ros pro­gra­ma.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja yra nu­ma­čiu­si 2013–2015 me­tais į jai pri­klau­san­čių uos­to ge­ le­žin­ke­lių da­lį in­ves­tuo­ti 57,5 mln. li­tų. Iš vi­so bus vyk­do­ma 14 pro­ jek­tų. Ke­tu­ris pro­jek­tus, ap­rė­pian­čius ge­ro­kai di­des­nes in­ves­ti­ci­jas ge­le­ žin­ke­liuo­se, ku­rie su­si­ję su Klai­pė­ dos uos­tu, yra nu­ma­čiu­si vyk­dy­ti Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių bend­ro­vė. Plė­to­jant ge­le­žin­ke­lius, jie pa­ra­

le­liai bū­tų vys­to­mi tiek šiau­ri­nė­je, tiek pie­ti­nė­je uos­to da­ly­se. Eks­ per­tų ver­ti­ni­mu, per lai­ko­tar­pį iki 2020 me­tų uos­to kro­va in­ten­sy­viau vys­ty­sis pie­ti­nė­je uos­to da­ly­je. Tai įver­ti­nus, ki­tais me­tais tu­rė­ tų bū­ti ren­gia­ma Drau­gys­tės ge­le­ žin­ke­lio sto­ties ant­ro­jo jun­gia­mo­jo ke­lio su uos­tų sta­ty­bos ga­li­my­bių stu­di­ja. Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių bend­ro­vė daug dė­me­sio ke­ti­na skir­ti ir uos­to ap­rū­pi­ni­mo kro­vi­niais ge­le­žin­ke­lio ma­gist­ra­lei Klaipėda–Pagėgiai– Radviliškis vys­ty­ti. Ši ge­le­žin­ke­ lio ma­gist­ra­lė jau tvar­ko­ma ke­le­ tą me­tų. Ga­vęs Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to ge­le­žin­ke­lio maz­go ir ki­ tų Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lio maz­gų

vys­ty­mo pro­gra­mas, su­si­sie­ki­ mo mi­nist­ras tvir­tins bend­rą ša­ lies ge­le­žin­ke­lių sis­te­mos vys­ty­mo pro­gra­mą. „Ge­le­žin­ke­lis Klai­pė­dos uos­ tui yra la­bai svar­bus, ta­čiau šian­ dien man dar sun­ku pa­sa­ky­ti, kaip ta pro­gra­ma įsi­kom­po­nuos į bend­ rą ša­lies ge­le­žin­ke­lių sis­te­mą. Ko­ rek­ci­jų to­se pro­gra­mo­se ga­li lem­ ti „Rail Bal­tic“, ku­rio rei­ka­lai dar neaiš­ku kaip pa­si­suks“, – tei­gė su­ si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­man­tas Sin­ ke­vi­čius. Jis sa­kė no­rįs, kad įvai­rios ma­ žes­nės pro­gra­mos, kaip Klai­pė­dos ge­le­žin­ke­lių maz­go vys­ty­mas, jam atei­ty­je „ne­su­riš­tų ran­kų ir ko­jų“ tvir­ti­nant bend­rus ša­lies ge­le­žin­ ke­lių vys­ty­mo pla­nus.

Vieta: prie Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los kran­ti­nių ma­ty­ti ir re­mon­tuo­ja­mi lai­vai, ir ga

13

pirmADIENIS, spalio 28, 2013

JŪRA Pi­ra­ta­vi­mas nyks­ta

Jū­rų gy­va­tė

Šiukš­lės Ark­ti­ko­je

Šie­met per tris me­tų ket­vir­čius už­fik­suo­tas že­miau­sias pi­ra­ta­ vi­mo jū­ro­se ly­gis per pa­sta­ruo­ sius 7 me­tus. Iš vi­so šie­met įvy­ ko 188 in­ci­den­tai. Į pi­ra­tų ne­lais­ vę šie­met bu­vo pa­kliu­vę 266 jū­ ri­nin­kai. Per­nai jų bu­vo net 458. Šie­met pi­ra­tams pa­vy­ko už­ grob­ti 10 lai­vų. 21 at­ve­ju lai­vų ap­sau­ga su­si­šau­dė su pi­ra­tais.

Į JAV Ka­li­for­ni­jos pa­kran­tę iš­mes­ ta 5,5 met­ro il­gio jū­rų gy­va­tė, dar va­di­na­ma sil­kių ka­ra­liu­mi. Į kran­ tą šią žu­vį trau­kė net 15 žmo­nių. Gy­vis bus per­duo­tas mu­zie­jui. To­kios žu­vys gy­ve­na maž­daug pu­sės ki­lo­met­ro gy­ly­je. Apie jas su­kur­ta dau­gy­bė le­gen­dų. Jū­ rų gy­va­tės lai­ko­mos pa­bai­so­mis, ku­rios skan­di­na lai­vus.

Ru­si­jos moks­li­niu lai­vu „Pro­fe­sor Mol­ča­nov“ su­reng­ta eks­pe­di­ci­ ja į Prano Juozapo že­mę. Šio­se nuo ci­vi­li­za­ci­jos nu­to­lu­sio­se že­ mė­se bu­vo ren­ka­mos šiukš­lės. Su­rink­tos net 8 to­nos įvai­riau­sių at­lie­kų. Prano Juozapo že­mė­je žmo­nės ne­gy­ve­na, čia kaž­ka­da bu­vo ka­ri­nis da­li­nys, ku­ris ir pa­li­ ko krū­vas šiukš­lių.

t­nų­jį otą ir glei­vį galima išvysti ir Lietuvos pajūryje.

Egi­di­jaus Ba­ce­vi­čiaus nuo­tr.

s pra­skaid­ri­na kas­die­ny­bę otams, žio­tys bu­vo pla­čios, akys kai­rė­je kū­no pu­sė­je. Jis svė­rė 879 gra­mus. Glot­nu­sis otas yra penk­ ta Lie­tu­vos ir ap­lin­ki­niuo­se van­ de­ny­se ap­tik­ta plekš­nia­žu­vių bū­ rio žu­vų rū­šis. Glot­nųjų otų daž­niau su­gau­ na­mas Len­ki­jos van­de­ny­se. Vie­

Pa­jū­rio re­te­ny­bę – glot­nų­jį otą – is­to­ri­kas D.Eler­tas nu­si­pir­ko žu­vų tur­gu­je prie pre­ky­bos cent­ro. nas anks­ty­ves­nių pra­ne­ši­mų yra iš Born­hol­mo 1962 m. 1968 m. ši žu­vis įkliu­vo į dug­ni­nį tink­lą at­vi­ ro­je jū­ro­je ties Vents­pi­liu. Pas­ta­ rai­siais me­tais 2–3 me­tų žu­vų su­ gau­ta ties Gdans­ku. Lie­tu­vos pa­jū­ry­je glot­nio­jo oto moks­li­nin­kų ieš­ko­ta anks­čiau. Lat­vių ir suo­mių žve­jų lai­mi­kiai šį spė­ji­mą tik pa­tvir­tin­da­vo. Pag­ rįs­tai ma­no­ma, kad į žve­jų tink­lus šios žu­vys įkliū­da­vu­sios ir anks­ čiau, ta­čiau bū­da­vo su­pai­nio­tos su pa­pras­tai­siais otais. Tai liu­di­ja nau­jas pra­ne­ši­mas. Šie­met ge­gu­žę glot­nų­jį otą žu­ vų tur­ge­ly­je prie vie­no pre­ky­bos cent­ro nu­si­pir­ko is­to­ri­kas Dai­ nius Eler­tas. Jis at­vi­ra­vo, kad žu­

a­mi­na­ma pro­duk­ci­ja. Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

vis bu­vu­si neįp­ras­tai tam­si, glot­ nia oda, ge­rai įmi­tu­si, sko­nis kaip pa­pras­to­jo oto. Paaiš­kė­jo, kad į Klai­pė­dą bu­vo at­vež­ta ir dau­giau glot­nių­jų otų, su­gau­tų Lie­tu­vos prie­kran­tė­je. Led­jū­rio men­kės

Šie­met ko­vą Lie­tu­vos prie­kran­ tė­je su­gau­tos dvi ru­do­sios led­jū­ rio men­kės – pa­te­lė ir pa­ti­nė­lis po 118 gra­mų svo­rio ir 27 cen­ti­met­ rų il­gio. Rug­sė­jį at­vi­ros jū­ros žve­jy­bos plo­te su­gau­ta 350 gra­mų, 35 cen­ ti­met­rų il­gio led­jū­rio men­kė. 3,5 me­tų pa­te­lė dar nė kar­to ne­bu­vo ner­šu­si. Žve­jai tik ne­se­niai iš­mo­ko skir­ti ru­dą­sias led­jū­rio men­kes nuo di­ džių­jų (blyš­kių­jų) led­jū­rio men­kių. Anks­čiau jos vi­sos, ypač jau­nik­liai, va­din­tos Is­lan­di­jos la­ši­šo­mis. Yra ži­nių, kad Lie­tu­vos pa­jū­ry­je led­jū­rio men­kės su­gau­tos 1960 ir 1998 me­tais. Per­mai­nos Bal­ti­jo­je

Čia api­bend­rin­ta dau­giau nei 200 is­to­ri­nių (1871–1935 bei 1948– 1988 me­tų) ir pa­sta­rų­jų dvie­jų de­šimt­me­čių duo­me­nys. Sug­re­ ti­nus re­tų žu­vų su­ga­vi­mo at­ve­jus pa­ste­bi­ma, kad jų dau­giau­sia yra piet­va­ka­rių Bal­ti­jo­je iki Got­lan­do du­bu­rio. Re­tos žu­vų rū­šys į Bal­ti­ ją daž­niau pa­ten­ka kar­tu su Šiau­

rės jū­ros prie­ta­ka. Di­des­nio drus­ kin­gu­mo pliūps­niai į Bal­ti­jos jū­rą fik­suo­ti 2001–2003 me­tais. Po to pa­dau­gė­jo pli­ka aki­mi ne­ma­to­mų (mik­ros­ko­pi­nių) dumb­lių, sės­lių ir jud­rių dug­no ir van­dens vė­žia­gy­ vių, še­ria­žan­džių, di­des­nio drus­ kin­gu­mo van­de­nų kir­mė­lių, mo­ lius­kų, jū­rų žvaigž­džių. Iš žu­vų ap­tik­ta žvaigž­dė­tų­jų ra­jų kiau­ši­ nių ap­val­ka­lų, ke­le­rius me­tus bu­vo su­gau­na­ma paau­gu­sių ir suau­gu­ sių blyš­kių­jų men­kių (mer­lan­gų) ir an­čiu­vių. Re­tų jū­ri­nių už­kly­dė­lių piet­ ry­čių Bal­ti­jo­je su­gau­na­ma vi­ du­ti­niš­kai kas 3–4 me­tai. Di­de­ liais nuo­to­liais kla­jo­ja šil­ta­mė­gės durk­la­žu­vės, skumb­rių, an­čiu­vių ir blyš­kių­jų men­kių bū­riai. Ži­nių apie žu­vų kla­jo­nes gau­ta iš­ty­ rus 2008 m. pa­va­sa­rį Smil­ty­nė­je su­gau­to rau­do­no­jo jū­rų gai­de­lio au­si­kau­lius. Nus­ta­ty­ta, kad tre­jų me­tų žu­vis at­kly­do iš piet­va­ka­ri­ nės Bal­ti­jos. Pa­na­šius nuo­to­lius dug­nu įvei­ kia į žve­jy­bos įren­gi­nius įkliū­van­ tys gau­ruo­taž­nyp­liai kra­bai, at­ pluk­do­mos au­sy­to­sios me­dū­zos. Ne­di­de­lė da­lis re­tų jū­ros už­kly­ dė­lių pa­kliū­va į žve­jų tink­lus. Dar ma­žiau per­duo­da­ma iš­tir­ti. Ta­čiau per 20 tęs­ti­nių ste­bė­ji­mų ir lai­ mi­kių ty­ri­mų me­tų ge­riau pa­žin­ tas re­tų jū­ros žu­vų reiš­ki­nys tam­ pa moks­li­nių ži­nių da­li­mi.

Lai­mi­kis: daž­nai į žve­jų tink­lus pa­kliū­va re­tų žu­vų.

Į lai­vų sta­ty­bos vers­lą vėl grįž­ta kri­zė Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Eu­ro­pos lai­vų sta­ty­bos ir re­mon­ to kom­pa­ni­jos neat­lai­ko kon­ku­ ren­ci­jos su Azi­jos ša­lių lai­vų sta­ tyk­lo­mis.

Apie tai Es­ti­jos ži­niask­lai­do­je pra­ bi­lo Ta­li­ne esan­čios „BLRT gru­ pės“ vie­nas sa­vi­nin­kų Fio­do­ras Ber­ma­nas. „Šiuo me­tu sun­kio­je pa­dė­ty­ je at­si­dū­rė vi­sa Eu­ro­pos lai­vų sta­ ty­bos pra­mo­nės ša­ka. Už­sa­ky­ mus pe­ri­ma Azi­jos lai­vų sta­tyk­los. Tur­ki­jos lai­vų sta­tyk­los siū­lo kai­ nas, ku­rios yra 20–30 pro­c. ma­ žes­nės“, – aiš­ki­no F.Ber­ma­nas.

Jo tei­gi­mu, vi­si „BLRT gru­pės“ pro­jek­tai yra nuo­sto­lin­gi. Šiais me­tais šios gru­pės ne­tek­tys su­ da­rys per 28,8 mln. eu­rų. F.Ber­ma­no nuo­mo­ne, lai­vy­bos, taip pat lai­vų sta­ty­bos ir re­mon­to rin­ko­se, pa­dė­tis pri­me­na tą, ku­ ri bu­vo 2008 me­tais, pra­si­de­dant pa­sau­li­nei re­ce­si­jai. „BLRT gru­ pė“ bu­vo vie­na tų, ku­ri dar lai­kė­ si ir per kri­zę, bet da­bar ji, kaip ir ki­tos iš­li­ku­sios Eu­ro­pos lai­vų sta­ tyk­los, pa­ma­žu pra­ran­da rin­kos po­zi­ci­jas. Vi­so­je BLRT gru­pė­je vyks­ ta struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai. Jie pa­lie­tė ir Klai­pė­do­je esan­čias šios gru­pės įmo­nes. F.Ber­ma­no tei­ gi­mu, „Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los“

gru­pės bend­ro­vė­se bus su­ma­žin­ ta apie 60 dar­bo vie­tų. „Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los“ ko­mu­ ni­ka­ci­jų ir rek­la­mos va­do­vė Jo­ lan­ta To­liu­šy­tė tei­gė, kad glo­ba­ li vers­lo ap­lin­ka, ku­rio­je dir­ba jų bend­ro­vė, nė­ra pa­lan­ki. „Si­tua­ci­ja lai­vy­bos rin­ko­je iš­ lie­ka su­dė­tin­ga. To­kios veik­los kryp­tys kaip lai­vų sta­ty­ba ir lai­ vų re­mon­tas iš­gy­ve­na ypač sun­ kų lai­ko­tar­pį. Su­ma­žė­jęs kro­vi­nių srau­tas, per­pil­dy­ta ir pa­klau­sos nea­ti­tin­kan­ti lai­vų rin­ka, di­de­lė ir įtemp­ta kon­ku­ren­ci­ja, nuo­la­ti­ nis už­sa­ky­mų kai­nų kri­ti­mas bei aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­ jų trū­ku­mas tie­sio­giai da­ro įta­ką mū­sų veik­lai“, – ti­ki­no ji.

Anot J.To­liu­šy­tės, „Va­ka­rų lai­ vų ga­myk­la“ di­na­miš­kai rea­ga­vo į be­si­kei­čian­čias veik­los są­ly­gas ir ėmė­si veik­los op­ti­mi­za­vi­mo prie­ mo­nių. „Siek­da­mi pel­nin­gos įmo­nių gru­pės veik­los esa­me pri­vers­ti ma­žin­ti va­do­vų, spe­cia­lis­tų, tar­ nau­to­jų skai­čių, su­pap­ras­tin­da­ mi tam tik­rus pro­ce­sus, ­jung­da­mi funk­ci­jas ir veik­las bei di­din­da­ mi at­sa­ko­my­bes. Ta­čiau mes ne­ ma­ži­na­me nu­ma­ty­tų ga­my­bos apim­čių ir ne­ke­ti­na­me at­si­svei­ kin­ti su pa­grin­di­niais aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos ga­my­bi­nės spe­ cia­li­za­ci­jos dar­bi­nin­kais, ku­rių mums vis dar nuo­lat trūks­ta“, – ti­ki­no J.To­liu­šy­tė.

14

pirmADIENIS, spalio 28, 2013

JŪRA

Di­džiau­sio pla­ne­tos lai­vo is­to­ri­ja Dau­giau kaip me­ tus In­di­jos pa­kran­ tė­je bu­vo pjaus­to­ mas į ga­ba­lus be­ veik pu­sės ki­lo­met­ ro il­gio di­džiau­sias lai­vas, ku­rio vie­nas iš dau­ge­lio jo tu­rė­tų var­dų bu­vo „Hap­py Giant“ („Lai­min­gas mil­ži­nas“).

Mil­ži­nas: il­giau­sias pa­sau­lio lai­vas Du­ba­juje.

Ve­nan­tas But­kus Rei­kė­jo gi­gan­tų

Dar XIX am­žiaus vi­du­ry­je ta­po aiš­ ku, jog ga­ben­ti „juo­dą­jį auk­są“ jū­ ros ke­liais yra pel­nin­giau ir nau­ din­giau nei sau­su­ma. Kol ne­bu­vo spe­cia­liai tam pri­tai­ky­tų lai­vų, naf­ tą į triu­mus ­krau­da­vo me­di­nė­se ar cin­ko sta­ti­nė­se. Da­bar­ti­nių tank­lai­ vių pirm­ta­kai bu­vo bur­lai­viai, tu­rė­ję me­ta­li­nį re­zer­vua­rą vie­toje įpras­tų triu­mų. Vie­nas iš to­kių bu­vo ke­tu­ rių stie­bų bar­kas „Falls of Cly­de“, pa­sta­ty­tas 1878 me­tais Ško­ti­jo­je. Jo ge­le­ži­nia­me kor­pu­se bu­vo įreng­ti ma­žiau­siai 9 re­zer­vua­rai. Da­bar šis uni­ka­lus lai­vas, kol ieš­ko­ma lė­šų jo iš­lai­ky­mui, ap­gai­lė­ti­nos būk­lės lei­ džia die­nas Ha­wai Ma­ri­ti­me Cen­ter Ho­no­lu­lu uos­te. Bė­gant me­tams, po­rei­kiai naf­ tai au­go. Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro iš­va­ka­rė­se jū­rų tank­lai­viai su­da­rė jau tris pro­cen­tus pa­sau­lio pre­ky­ bos lai­vy­no. Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, nuo­lat au­gant naf­tos ga­vy­bos

Pir­ma­sis: ti­kė­da­ma­sis rū­pes­tin­ges­nės prie­žiū­ros, vie­nas pir­mų­jų tank­ „Wi­ki­pe­dia“ nuo­tr.

mas­tams, spar­čiais tem­pais vys­tė­si ir tank­lai­vių sta­ty­ba. Ga­li­ma drą­ siai teig­ti, kad tank­lai­viai, skir­tin­ gai nuo ki­tos pa­skir­ties lai­vų, pa­si­ žy­mė­jo ten­den­ci­ja grei­čiau di­dė­ti. Šiuo­lai­ki­nis tech­ni­kos ly­gis su­tei­kė ga­li­my­bę sta­ty­ti di­džiu­lius tank­lai­ vius, ku­rių val­dy­mas vi­siš­kai au­to­ ma­ti­zuo­tas ir ne­rei­ka­lau­ja di­de­lės įgu­los. Net to­li­mas ir il­gas „juo­do­ jo auk­so“ ga­be­ni­mas su­per­tank­lai­ viais ne­rei­ka­lau­ja di­de­lių eksp­loa­ ta­ci­jos są­nau­dų. Vie­nas iš to­kių gi­gan­tiš­kų tank­lai­vių bu­vo „Hap­ py Giant“.

li­jo­nie­rius nu­ta­rė šiek tiek pa­di­ din­ti ir taip jau neįp­ras­tų ga­ba­ri­tų tank­lai­vį. Po re­konst­ruk­ci­jos jo il­ gis nuo 376,7 m pa­di­dė­jo iki 458,45 m. Visiškai pa­krau­to lai­vo (ded­vei­ tas – 564 763 to­nos) grimz­lė vir­ši­ jo 24 met­rus.

Skir­tin­gai nuo ki­ tos pa­skir­ties lai­ vų, tank­lai­viai pa­si­ žy­mė­jo ten­den­ci­ja grei­čiau di­dė­ti.

De­ny­je iš­si­te­ko dan­go­rai­žiai

Di­džiau­sias to me­to tank­lai­vis, pa­ sta­ty­tas Ja­po­ni­jo­je vie­nos grai­kų kom­pa­ni­jos už­sa­ky­mu, bu­vo nu­ leis­tas į van­de­nį 1975 me­tų rug­ sė­jį. Dėl ta­ria­mų ar tik­rų tech­ni­ nių pro­ble­mų už­sa­ko­vas at­si­sa­kė priim­ti lai­vą. Pra­si­dė­jo ke­le­tą me­ tų tru­kęs by­li­nė­ji­ma­sis. Per tą lai­ ką grai­kų kom­pa­ni­ja bank­ru­ta­vo. Lai­vą nu­si­pir­kęs Hon­kon­go mi­

lai­vių „Falls of Cly­de“ glau­džia­si prie Ho­no­lu­lu kran­ti­nė­s.

Lai­vas ne­bu­vo toks eik­lus, kaip ka­ dai­se van­de­ny­nus rai­žę kli­pe­riai. Jo grei­tis ne­vir­ši­jo 13 maz­gų. Bet kai ga­be­ni klien­tui ža­lia­vų at­sar­gas, ku­rių už­teks il­gam lai­kui, grei­tis ne­be­tu­ri le­mia­mos reikš­mės. Per 30 sa­vo gy­va­vi­mo me­tų di­ džiau­sias vi­sų lai­kų tank­lai­vis pa­ kei­tė ke­lis šei­mi­nin­kus, plau­kio­ jo su Li­be­ri­jos, Nor­ve­gi­jos ir Sie­ra Leo­nės vė­lia­vo­mis, jo bor­tuo­se bu­ vo įra­šy­ti ma­žiau­siai pen­ki pa­va­di­ ni­mai – „Sea­wi­se Giant“, „Hap­py Giant“, „Jah­re Vi­king“, „Knock Ne­vis, Mont“. Li­ko tik in­ka­ras

Tai bu­vo pa­ts di­džiau­sias jū­ri­ nis lai­vas pla­ne­to­je. Vir­šu­ti­nia­me jo de­ny­je lais­vai ga­lė­jo iš­si­tek­ti 102 aukš­tų Niu­jor­ko dan­go­rai­žis Em­pi­ re Sta­te Buil­ding ir Ei­fe­lio bokš­tas. Vie­nu me­tu šis mil­ži­niš­kas tank­ lai­vis ga­ben­da­vo naf­tos kro­vi­nį, ver­tą be­veik 200 mi­li­jo­nų do­le­rių.

Dėl di­de­lės grimz­lės tank­lai­vis ne­ ga­lė­jo nau­do­tis Sue­co ir Pa­na­mos ka­na­lais, to­dėl naf­tos ža­lia­vą iš Ar­ ti­mų­jų Ry­tų į JAV ga­be­no ap­lenk­ da­mas Ge­ro­sios Vil­ties ky­šu­lį – 256 m aukš­čio uo­lą, iš­si­ki­šu­sią tarp In­ di­jos ir At­lan­to van­de­ny­nų. Vie­no to­kio rei­so me­tu, vyks­tant Irano– Irako ka­rui, tank­lai­vį ata­ka­vo Ira­ko nai­kin­tu­vas. Jo pa­leis­ta ra­ke­ta pra­

mu­šė lai­vo kai­rį­jį bor­tą. Lai­ve ki­ lo gais­ras ir įgu­la 1988 me­tų ge­gu­ žės 14 die­ną me­tė jį. Ne­val­do­mas tank­lai­vis už­plau­kė ant sek­lu­mos ir bu­vo pa­skelb­tas nu­sken­du­siu. Pa­si­bai­gus ka­rui Per­sų įlan­ko­ je, tank­lai­vis bu­vo iš­kel­tas ir su­ re­mon­tuo­tas, bet plau­kio­jo neil­ gai. 2004 m. priė­mus įsta­ty­mus, drau­džian­čius tank­lai­viams, ne­ tu­rin­tiems dvi­gu­bų bor­tų, lan­ky­ tis JAV ir Eu­ro­pos uos­tuo­se, mil­ži­ no, kaip trans­por­ti­nio lai­vo, kar­je­ra bai­gė­si. Dar kar­tą pa­si­kei­tus šei­ mi­nin­kams, jis bu­vo pa­vers­tas naf­ tos pro­duk­tų sau­gyk­la ir ku­rį lai­ką nu­lei­dęs in­ka­rą sto­vė­jo Ka­ta­ro pa­ kran­tė­je. Bai­gian­tis 2009 me­tams, pa­kė­lęs Sie­ra Leo­nės vė­lia­vą, jū­rų gi­gan­tas lei­do­si į sa­vo pa­sku­ti­nę ke­lio­nę. Jis bu­vo nu­pluk­dy­tas į di­ džiau­sią pa­sau­ly­je lai­vų uti­li­za­ci­jos cent­rą – Alan­gą In­di­jos pa­kran­tė­ je. Po me­tų iš di­džiau­sio pa­sau­ly­je lai­vo li­ko tik 36 to­nų in­ka­ras, ku­ris da­bar eks­po­nuo­ja­mas Hon­kon­go jū­rei­vys­tės mu­zie­ju­je.

Se­niau­sias pa­sau­lio lai­vas dar džiu­gins Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos į Aust­ra­li­ ją ant spe­cia­lios plat­for­mos iš­pluk­ dy­tas dar 1864 me­tais sta­ty­tas bur­ lai­vis – kli­pe­ris.

Lai­vas taps Aust­ra­li­jo­je ati­da­ro­mo lai­vų mu­zie­jaus eks­po­na­tu. Jis tu­

ri to­kį pat kor­pu­są, kaip ir žy­mu­sis kli­pe­ris „Cat­ti Sark“. Prieš iš­pluk­dant laivą iš Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos, bu­vo at­lik­ta spe­cia­li ce­re­mo­ni­ja, ku­rio­je da­ly­va­vo ir ka­ ra­liš­ko­sios šei­mos at­sto­vas Edin­ bur­go prin­cas Fi­li­pas. Lai­vui su­teik­tas se­na­sis jo pa­va­ di­ni­mas „Ade­lai­de“. To­kiu pa­va­di­ ni­mu šis lai­vas plau­kio­jo nuo sta­ty­

Is­to­ri­ja: taip kli­pe­ris „Ade­lai­de“ („HMS Car­rick“) at­ro­dė su bu­rė­mis. „Ko­rab­ley.net“ nuo­tr.

bos pra­džios. Jis bu­vo nau­do­ja­mas emig­ran­tams pluk­dy­ti iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos į Aust­ra­li­ją. Šis lai­vas yra ypač bran­gus Aust­ ra­li­jos emig­ran­tams. Apie 60 pro­c. aust­ra­lų, iš­ siaiš­ki­nę sa­vo emig­ra­ci­jos šak­ nis, įsi­ti­kin­tų, kad jų pro­tė­viai at­plau­kė bū­tent bur­lai­viu „Ade­ lai­de“.

Nuo 1923 me­tų emig­ran­tus pluk­dęs lai­vas bu­vo nau­do­ja­mas Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos Gri­no­ko Ka­ ra­liš­ko­jo jū­rų lai­vy­no mo­ko­ma­ja­ me kor­pu­se. Jis va­di­no­si „HMS Car­rick“. Nuo 1956 me­tų lai­vas bu­vo per­ pluk­dy­tas į Glaz­go mies­tą. Ja­me bu­vo įkur­tas vie­ti­nis ka­ra­liš­ko­jo jū­rų lai­vy­no klu­bas.

Į ke­lio­nę iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos į Aust­ra­li­ją se­niau­sias pa­sau­ ly­je bur­lai­vis iš­pluk­dy­tas spa­lio 19 die­ną. Prieš iš­pluk­dant lai­vą prin­cas Fi­li­pas spe­cia­lio­je ur­no­je su­de­ gi­no ant po­pie­riaus pa­ra­šy­tą lai­ vo pa­va­di­ni­mą „HMS Car­rick“ ir pa­skel­bė, kad da­bar jis va­din­sis „Ade­lai­de“.

Eks­po­na­tas: ant spe­cia­lios plat­for­mos į Aust­ra­li­ją kaip mu­zie­jaus eks­po­na­tas iš­pluk­dy­tas se­niau­sias pa­

sau­ly­je lai­vas „Ade­lai­de“.

15

pirmadienis, spalio 28, 2013

pasaulis Krau­pus nu­si­kal­ti­mas

Ne­pak­lu­so įsta­ty­mams

Sla­pu­kas B.Oba­ma

Niu­jor­ko po­li­ci­ja pra­ne­šė ti­ rian­ti in­ci­den­tą, kai vie­na­me bu­te Bruk­li­ne, San­se­to Par­ko ra­jo­ne, bu­vo ras­ti mir­ti­nai su­ ba­dy­ti ke­tu­ri vai­kai ir mo­te­ ris. Niu­jor­ko po­li­ci­ja pa­tvir­ti­no, kad dėl krau­paus nu­si­kal­ti­mo suė­mė vie­ną įta­ria­mą­jį. Au­kų ta­pa­ty­bė ne­bu­vo at­skleis­ta, kaip ir nu­si­kal­ti­mo mo­ty­vas.

Sau­do Ara­bi­jo­je 16 mo­te­ rų nu­baus­tos už tai, kad sė­do prie au­to­mo­bi­lio vai­ro. Mo­te­ rys, ku­rios tu­rės su­mo­kė­ti po maž­daug 200 li­tų bau­das, pri­ si­dė­jo prie ra­gi­ni­mo ne­pa-­ k­lus­ti šio­je ult­ra­kon­ser­va­ty­ vio­je mu­sul­mo­nų mo­nar­chi­jo­ je ga­lio­jan­čiam drau­di­mui mo­ te­rims vai­ruo­ti.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma bu­vo in­for­muo­tas apie Vo­kie­ti­jos kanc­le­rės An­ge­los Mer­kel po­kal­bių mo­bi­liuo­ju te­ le­fo­nu klau­sy­mą­si, ku­ris bu­vo vyk­do­mas dar nuo 2002 m. ­ Apie tai pra­ne­šė Vo­kie­ti­jos ži­ niask­lai­da. Pa­sak šal­ti­nių, B.Oba­ma as­me­niš­kai lei­do to­ liau sek­ti Vo­kie­ti­jos kanc­le­rę.

Če­kai spjo­vė sis­te­mai į vei­dą To­kio pa­že­mi­ni­mo rin­ki­muo­se nei tra­ di­ci­niai Če­ki­jos kai­rie­ji, nei de­ši­nie­ji tik­ rai ne­si­ti­kė­jo. Vie­ni, nors lai­mė­jo, ne­te­ko vie­tų par­la­men­te, ki­ti net ne­su­rin­ko 10 pro­c. bal­sų. Smū­gis tra­di­ci­nėms par­ti­joms

Nors aiš­kaus lai­mė­to­jo po rin­ki­mų ne­bu­vo, ko ir bu­vo ga­li­ma ti­kė­tis, Če­ki­jos ko­mu­nis­tų bei po­pu­lis­tų šta­buo­se griau­dė­jo plo­ji­mai. Ta­čiau de­mok­ra­ti­ja yra de­mok­ ra­ti­ja. Pri­si­dir­bu­sius po­li­ti­kus če­ kai iš­grū­do lauk. Tie­sa, Če­ki­jos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja (ČSSD) su­ge­bė­jo gau­ti 20 pro­c. bal­sų ir iš es­mės lai­mė­ti rin­ ki­mus, ta­čiau no­rė­da­ma su­da­ry­ti koa­li­ci­ją ji tu­rės kal­bė­tis su ant­ro­ sios ir tre­čio­sios vie­tų nu­ga­lė­to­jo­ mis – po­pu­lis­ti­ne ne­pa­ten­kin­tų pi­ lie­čių ak­ci­ja ANO (iš­ver­tus iš če­kų kal­bos tai reiš­kia „Taip“) ir Če­ki­jos ko­mu­nis­tų par­ti­ja (KSČM). Šios ati­tin­ka­mai ga­vo 18,65 pro­c. ir 14,91 pro­c. bal­sų. Tai­gi, iš 200 vie­tų par­la­men­te ČSSD tu­rės tik 50, ANO – 47, o KSČM – 33. Ką pa­si­rinks mi­li­jar­die­rius?

At­ro­do, Če­ki­jos lau­kia ne­sta­bi­lu­mo lai­ko­tar­pis. So­cial­de­mok­ra­tai ga­vo ma­žiau bal­sų, nei ti­kė­jo­si, to­dėl net su­da­ry­da­mi są­jun­gą su ko­mu­nis­ tais ne­tu­rės pa­kan­ka­mai vie­tų par­ la­men­te, kad ga­lė­tų va­do­vau­ti dau­ gu­mos vy­riau­sy­bei. Pa­sak eks­per­tų, tik­ra­sis rin­ki­mų lai­mė­to­jas – ant­ra­sis pa­gal tur­ tą Če­ki­jos gy­ven­to­jas mi­li­jar­die­ rius And­re­jus Ba­bi­šas, įkūręs ANO par­ti­ją. Nuo šios po­pu­lis­ti­ne va­di­na­mos partijos pri­klau­sys koa­li­ci­jos li­ki­ mas. Jei A.Ba­bi­šas pri­si­jungs prie kai­rių­jų, ČSSD va­do­vau­ja­ma koa­ li­ci­ja tik­riau­siai su­si­kli­juos, nors čia ky­la klau­si­mas, kaip abiem par­ ti­joms pa­vyks iš­spręs­ti mo­kes­čių klau­si­mą. So­cial­de­mok­ra­tai juos no­rė­tų pa­kel­ti, o ANO – su­ma­žin­ti.

Vis­kas pri­klau­so nuo de­ry­bų, bet jos bus su­dė­tin­gos. ČSSD ved­lys Bo­hus­la­vas So­bot­ ka po rin­ki­mų tei­gė, kad, ne­pai­sy­ da­mi ap­verk­ti­nų rin­ki­mų re­zul­ta­ tų, so­cial­de­mok­ra­tai yra pa­si­ren­gę de­rė­tis su vi­so­mis par­ti­jo­mis. Ži­no­ma, pir­miau­sia jie kreip­sis į ANO ir KSČM, nes, bent jau kol kas, su iki kak­lo skan­da­luo­se įklim­ pu­siais de­ši­niai­siais ne­no­ri tu­rė­tų rei­ka­lų. Ta­čiau nie­kas neat­me­ta ga­li­ my­bės, kad kal­bė­tis su de­ši­niuo­ju spar­nu ČSSD ga­li tek­ti, to­kiu at­ve­ ju bū­tų su­for­muo­ta va­di­na­mo­ji di­ džio­ji koa­li­ci­ja.

Aki­vaiz­du, kad šiuos rin­ki­mus lai­mė­jo va­ di­na­mo­sios pro­tes­to par­ti­jos. Ki­ta ver­tus, de­ši­nių­jų po­zi­ci­jos – ap­verk­ti­nos. An­tai Pi­lie­ti­nės de­ mok­ra­ti­jos par­ti­ja (ODS), do­mi­na­ vu­si Če­ki­jos val­džio­je nuo pat 1989 m., te­ga­vo vos 7,7 pro­c. bal­sų. To­kio pra­sto re­zul­ta­to par­ti­ ja, įkur­ta bu­vu­sio ša­lies va­do­vo Václa­vo Klau­so, tur­būt net koš­ ma­ruo­se ne­sap­na­vo. „Tai – fa­ta­liš­kas pra­lai­mė­ji­mas“, – trum­pai pa­ko­men­ta­vo re­zul­ta­tus šios par­ti­jos ly­de­ris Mar­ti­nas Ku­ ba. Prie par­ti­jos vai­ro jis vei­kiau­ siai grei­tai ne­bes­to­vės. Vi­suo­me­nės nu­si­vy­li­mas

KSČM nie­kuo­met ne­da­ly­va­vo nė vie­nos Če­ki­jos vy­riau­sy­bės dar­ be nuo pat 1989 m. įvy­ku­sios Ak­

Su­si­mo­vė: ČSSD lai­mė­jo rin­ki­mus, ta­čiau ji ga­vo vos 20 pro­c. bal­sų ir da­bar tu­rės kaip rei­kiant pa­dir­bė­ti,

kad su­for­muo­tų koa­li­ci­ją.

so­mi­nės re­vo­liu­ci­jos. Ta­čiau prieš šiuos rin­ki­mus ji pa­reiš­kė, kad yra pa­si­ren­gu­si val­dy­ti ša­lį ir de­rė­tis su bet ku­ria ša­lies par­ti­ja dėl vy­riau­ sy­bės for­ma­vi­mo. ODS, ži­no­ma, dar prieš rin­ki­mus pa­reiš­kė, kad ne­da­ly­vaus jo­kio­je koa­li­ci­jo­je, ku­rio­je bus ko­mu­nis­ tai. ČSSD taip pat at­sar­giai ver­ti­no prieš NA­TO nu­si­tei­ku­sios KSČM ga­li­my­bes for­muo­ti koa­li­ci­ją. Vis­gi, paaiš­kė­jus rin­ki­mų re­zul­ ta­tams, so­cial­de­mok­ra­tams ga­li ne­lik­ti ki­tos išei­ties... O ANO par­ti­jos ly­de­ris vers­li­ nin­kas A.Ba­bi­šas pa­ža­dais da­ly­ vau­ti for­muo­jant koa­li­ci­ją po rin­ ki­mų ne­si­svai­dė. Jis tei­gia, kad dar gal­vos, ar jung­ tis prie so­cial­de­mok­ra­tų bu­ria­mos koa­li­ci­jos, ar ge­riau pa­tū­no­ti opo­ zi­ci­jo­je. Eks­per­tai, ko­men­tuo­da­mi ANO par­ti­jos po­zi­ci­ją, pa­brė­žė, kad ši par­ti­ja ne­tu­ri nei konk­re­čios ideo­ lo­gi­jos, nei pro­gra­mos. Iš es­mės tai vie­no as­mens par­ti­ja. Ta­čiau eks­per­tai su­tar­ti­nai pri­dū­ rė, kad be ANO nė vie­na iš di­džių­jų par­ti­jų koa­li­ci­jos ne­su­for­muos. „Vy­riau­sy­bės ne­bus be ANO pa­ lai­ky­mo“, – trum­pai pa­ko­men­ta­vo ana­li­ti­kas Tomá­šas Le­be­da.

Di­džiau­sios Če­ki­jos po­li­ti­nės par­ti­jos ČSSD. Kai­rio­sios pa­krai­pos po­li­ti­

nė jė­ga. Par­ti­jai iki 2010 m. va­do­va­vo bu­vęs Če­ki­jos prem­je­ras Jiří Pa­rou­be­ kas, šiuo me­tu jos ly­de­ris – B.So­bot­ka. Par­ti­ja par­la­men­te po rin­ki­mų tu­rės 50 vie­tų.

vu, iki at­si­sta­ty­di­no, bu­vo P.Ne­čas, o šiuo me­tu jai va­do­vau­ja M.Ku­ba. Iki rin­k i­m ų par­t i­j a par­l a­m en­t e tu­ rė­jo 53 vie­tas. Rin­ki­muo­se su­rin­ko vos 7,7 pro­c. bal­sų, tai­gi tu­rės tik 16 vie­tų.

ODS. Cent­r o de­š i­n io­j i par­t i­j a, eu­

KSČM. Že­muo­siuo­se par­la­men­to

ros­kep­tiš­ka, įkur­ta bu­vu­sio Če­ki­jos pre­zi­den­to V.Klau­so. Par­ti­jos va­do­

rū­muo­se tu­rė­jo 26, o Se­na­te – dvi vie­ tas. Kai­rio­ji par­ti­ja, bu­vu­sios Če­kos­lo­

va­ki­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jos įpė­di­nė. Nuo Če­ki­jos ne­prik­lau­so­my­bės pa­ skel­bi­mo nie­kuo­met ne­bu­vo nė vie­ nos koa­li­ci­jos na­rė. Po rin­ki­mų par­la­ men­te tu­rės 33 vie­tas. ANO. Šios par­ti­jos stei­gė­jas – mi­li­ jar­die­rius A.Ba­bi­šas. Po rin­ki­mų vos prieš dve­jus me­tus įkur­ta par­ti­ja par­ la­men­te tu­rės net 47 vie­tas.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ki­ti eks­per­tai pa­ste­bė­jo, kad rin­ ki­mai at­sklei­dė, ko­kia di­džiu­lė kri­zė smau­gia Če­ki­ją. Vi­suo­me­nė, pa­sak jų, vi­siš­kai ne­pa­si­ti­ki po­li­ti­kais. „Šiuos rin­ki­mus lai­mė­jo va­di­ na­mo­sios pro­tes­to par­ti­jos. Če­kai, ro­dos, ga­lu­ti­nai nu­si­vy­lė po­li­ti­ka. Po­li­ti­ka ap­raiz­gy­ta ko­rup­ci­jos, o eko­ no­mi­nė ša­lies pa­dė­tis – su­dė­tin­ga“, – kal­bė­jo apie rin­ki­mų re­zul­ta­tus Če­ ki­jos po­li­ti­kos žur­na­lo „Týden“ vyr. re­dak­to­rius Ja­ros­la­vas Ples­las.

Alz­be­ta Sa­bová, 23-ejų Pra­hos gy­ven­to­ja, sa­kė, kad jos pa­si­ti­kė­ji­ mas po­li­ti­kais se­niai iš­ga­ra­vo. „Po­li­ti­ka? Bai­su. To­ta­lus far­sas“, – ne­slė­pė sa­vo ap­mau­do mo­te­ris. Ond­ře­jus Rou­šas, res­to­ra­no va­ dy­bi­nin­kas, pri­dū­rė, kad atė­jo lai­ kas nau­jiems po­li­ti­kams. „Da­bar­ti­nius po­li­ti­kus rei­kė­ tų iš­mes­ti pro lan­gą“, – pik­ti­no­ si vy­ras. BBC, „The New York Ti­mes“, BNS inf.

Pre­zi­den­to ver­dik­tas Če­k i­jos pre­z i­den­tas Mi­lo­šas Ze­ma­ nas po Če­ki­ją su­pur­čiu­sio Petro Ne­ čo vy­r iau­sy­bės skan­da­lo mi­n ist­r ų ka­bi­ne­to va­do­vu bu­vo pa­sky­ręs se­ ną po­l i­t i­n į bend­ra­ž y­g į Jiří Rus­no­ ką. Ta­čiau par­la­men­tas nu­bal­sa­vo už ne­pa­si­t i­kė­ji­mą tech­nok­ra­t ų vy­ riau­sy­be. To­dėl ša­lies va­do­vui te­ko skelb­ti pir­ma­lai­kius rin­ki­mus. Prieš rin­k i­mus M.Ze­ma­nas pa­reiš­ kė, kad leis for­muo­ti koa­li­ci­ją tai po­ li­ti­nei jė­gai, ku­ri lai­mės rin­ki­mus, ne­ svar­bu, ar par­ti­ja įgis dau­gu­mą par­ la­men­te, ar ne. Šiuo at­ve­ju, ti­kė­ti­na, kad M.Ze­ma­nas pir­miau­sia rink­sis

ČSSD. Ta­čiau M.Ze­ma­no ir ČSSD san­ ty­kiai – įtemp­ti. 2001 m. M.Ze­ma­nas pa­si­trau­kė iš par­ti­jos, kai šios ly­de­riai ne­pa­rė­mė jo kan­di­da­tū­ros pre­zi­den­ to rin­ki­muo­se, ku­riuos lai­mė­jo am­ži­ nas M.Ze­ma­no po­li­ti­nis prie­ši­nin­kas V.Klau­sas. Da­bar­ti­nis ČSSD va­do­vas B.So­bot­ka yra mi­nė­jęs, kad M.Ze­ma­nas no­rė­tų pa­vers­ti Če­ki­ją pre­zi­den­ti­ne vals­ty­ be. B.So­bot­kos nuo­gąs­ta­v i­mai ga­l i iš­si­pil­dy­ti, jei nau­jo­ji Če­ki­jos val­dan­ čio­ji koa­li­ci­ja bus silp­na ir su­si­skal­ džiu­si. To­kiu at­ve­ju ša­lies va­do­vo įta­ ka par­la­men­tui ga­li su­stip­rė­ti.

Ko­rup­ci­jos skan­da­lai pa­lai­do­jo de­ši­niuo­sius Pir­ma­lai­kiai par­la­men­to rin­ki­mai Če­ ki­jo­je bu­vo su­reng­ti ki­lus ko­rup­ci­jos skan­da­lui, dėl ku­rio pa­si­trauk­ti iš po­sto bu­vo pri­vers­tas cent­ro de­ši­nių­ jų prem­je­ras Pet­ras Ne­čas. Bu­vu­sio prem­je­ro ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vė Ja­ na Na­gyová bu­vo ap­kal­tin­ta įga­lio­ji­ mų vir­ši­ji­mu, kai ša­lies sau­gu­mui nu­ ro­dė šni­pi­nė­ti P.Ne­čo žmo­ną. Taip pat

J.Na­gyo­vai bu­vo pa­teik­ti kal­ti­ni­mai ban­džius pri­kal­bė­ti tris par­la­men­to na­rius, ku­rie prie­ši­no­si vy­riau­sy­bės po­li­ti­kai, pa­lik­ti po­stus mai­nais į po­stus vals­ty­bi­nė­se bend­ro­vė­se. Vė­liau paaiš­kė­jo, kad J.Na­gyová bu­vo P.Ne­čo mei­lu­žė. Mo­te­ris nei­gė kal­ti­ni­mus, ta­ čiau P.Ne­čas po skan­da­lo iš­si­sky­rė su žmo­na Rad­ka ir ve­dė J.Na­gyo­vą.

16

pirmadienis, spalio 28, 2013

sportas

Si­dab­ras „At­lan­tui“ – po 11 me­tų 1

Šei­m i­n in­kai ten­k i­n o­s i kont­ra­ta­ko­mis. Ypač pa­ vo­jin­gas iš­puo­lis bu­vo, kai du klai­ pė­die­čiai iš­bė­go prieš vie­ną sve­čių gy­nė­ją, ta­čiau D.Kaz­laus­kas ne­su­ ge­bė­jo taik­liai per­duo­ti ka­muo­lio to­lė­liau bu­vu­siam Eval­dui Ra­zu­ liui. Bai­gian­tis kė­li­niui šis puo­lė­ jas ga­lė­jo pa­si­žy­mė­ti pa­ts, ta­čiau jo gal­va smū­giuo­tą ka­muo­lį iš var­ tų iš­mu­šė „Ek­ra­no“ gy­nė­jas. Ir po per­trau­kos aikš­tė­je vy­ko nuo­žmi, žiū­ro­vams pa­ti­ku­si ko­va. Aki­vaiz­džiai pa­vo­jin­giau ata­ka­vę pa­ne­vė­žie­čiai du kar­tus pa­tik­ri­no var­tų sker­si­nio stip­ru­mą, dar ke­ le­tą sy­kių jie ne­taik­liai smū­gia­vo ar­ba var­tus ap­gin­da­vo „At­lan­to“ var­ti­nin­kas Man­tas Gal­di­kas. Klai­pė­die­čių ata­kos bu­vo ma­ žiau pa­vo­jin­gos. Po vie­no And­riaus Bart­kaus smū­gio „Ek­ra­no“ var­ti­ nin­kas nu­krei­pė ka­muo­lį už var­tų li­ni­jos, po ki­to ka­muo­lys pra­rie­dė­ jo gre­ta virps­to. Iš­ko­vo­jęs tris taš­kus, uos­ta­mies­ čio klu­bas jų da­bar tu­ri 64. Vie­ne­ rio­mis rung­ty­nė­mis dau­giau su­ žai­dę pa­ne­vė­žie­čiai yra pel­nę 58 taš­kus. Jei „Ek­ra­nas“ ir pa­vy­tų „At­lan­tą“, ta­čiau dėl nei­gia­mo tar­ pu­sa­vio ko­vų ba­lan­so jie lik­tų klai­ pė­die­čių už­nu­ga­ry­je. Po rung­ty­nių klai­pė­die­čių vy­ riau­sia­sis tre­ne­ris Kons­tan­ti­nas Sar­sa­ni­ja pa­svei­ki­no vi­sus su iš­ ko­vo­tais si­dab­ro me­da­liais – sir­ ga­lius, žai­dė­jus, ko­man­dos va­do­ vy­bę, tre­ne­rius. „Tai yra pa­sie­ki­mas, – pa­ste­bė­jo jis. – Šian­dien bu­vo svar­bu lai­mė­

Sporto telegrafas Pralaimėjimas. Trečiąją nesėkmę iš eilės Vieningosios lygos turnyre pa­ tyrė B grupės autsaideriu tapę Klai­ pėdos „Neptūno“ krepšininkai, se­ kmadienį išvykoje 56:73 (7:15, 12:20, 21:17, 16:21) pralaimėję Maskvos srities „Chimki“ (Rusija) komandai. 15 taškų uostamiesčio ekipai pelnė Justas Si­ nica, po 11 – Martynas Mažeika ir Min­ daugas Girdžiūnas.

Komandų rikiuotė Vieta Komanda

Rungt. Taškai

1. Vilniaus „Žalgiris“ 2. Klaipėdos „Atlantas“ 3. Panevėžio „Ekranas“ 4. Marijampolės „Sūduva“ 5. Pakruojo „Kruoja“ 6. Gargždų „Banga“ 7. Šiaulių „Šiauliai“ 8. Alytaus „Dainava“ 9. Tauragės „Tauras“

29 29 30 30 29 29 30 30 30

71 64 58 56 44 33 25 17 8

Rung­ty­nių sta­tis­ti­ka „At­lan­tas“ – „Ek­ra­nas“ 1:0 (1:0). D.Kaz­laus­kas (6 min.).

e. Ko­va: abie­jų eki­pų fut­bo­li­nin­kai nuo­žmiai rung­ty­nia­vo vi­so­se aikš­tės vie­to­s

ti, nes žai­dė­me su ge­ra ko­man­da. Džiau­giuo­si, kad vai­ki­nai pa­ro­dė cha­rak­te­rį ir nu­ga­lė­jo. Bu­vo sun­ kios rung­ty­nės. Mus pa­vei­kė grei­ tas įvar­tis, ku­rį įmu­šė­me, to­dėl vi­ sa­da min­ty­se bu­vo no­ras per­sva­rą iš­lai­ky­ti. Nors tu­rė­jo­me dar pro­ gų, bet ant­ra­ja­me kė­li­ny­je „Ek­ra­ nas“ me­tė­si į prie­kį di­de­lė­mis pa­ jė­go­mis, to­dėl mums bu­vo sun­kių mo­men­tų.“ K.Sar­sa­ni­ja pa­kar­to­jo tai, ką anks­čiau yra sa­kęs Ru­si­jos ži­ niask­lai­di­nin­kams: „Ki­ta­me se­zo­

ne siek­si­me pa­tek­ti į Eu­ro­pos ly­gos tur­ny­ro eta­pą, ku­ria­me ko­man­dos jau žai­džia gru­pė­se. To­dėl po čem­ pio­na­to klu­bo lau­kia po­ky­čiai.“ Konk­re­čiau stra­te­gas ne­pa­no­ro kal­bė­ti. Tre­čia­die­nį 18 val. klai­pė­die­čiai na­mie priims „Dai­na­vos“ fut­bo­ li­nin­kus. Dėl su­ga­din­tos Aly­taus sta­dio­no ve­jos dzū­kai su­ti­ko per­ kel­ti su­si­ti­ki­mą į uos­ta­mies­tį. Po to „At­lan­to“ lau­kia du ma­čai – Pak­ruo­jy­je su „Kruo­ja“ ir Klai­ pė­do­je su Gargž­dų „Ban­ga“.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šia­me tu­re jau bu­vo ti­ki­ma­si su­ lauk­ti nau­jo čem­pio­no, ta­čiau Vil­ niaus „Žal­gi­ris“, žais­da­mas sa­ vo sta­dio­ne, ne­su­ge­bė­jo įveik­ti „Kruo­jos“, pa­si­da­li­jęs su ja po taš­ ką – 2:2. Va­kar svar­bią per­ga­lę iš­ko­vo­jo ir Klai­pė­dos „At­lan­to“ dub­le­riai. Jie Pa­ne­vė­žy­je „Ek­ra­no“ dub­le­ rius nu­ga­lė­jo 2:0. Pir­mą įvar­tį iki per­trau­kos pel­nė Ro­lan­das Ba­ra­ vy­kas, ant­rą­jį kė­li­nį var­žo­vams vil­tį iš­si­gel­bė­ti už­ge­si­no Lu­kas Ba­ra­naus­kas.

„At­lan­tas“: M.Gal­d i­kas, K.Gne­do­ jus, E.Žars­k is, M.Kaz­laus­kas, M.Be­ ne­ta (24 min. įspė­tas), D.Kaz­laus­kas, G.Žu­kaus­kas, G.Kru­ša (nuo 78 min. A.Urb­šys), M.Pap­šys, A.Bart­k us (82 min. įspė­tas), E.Ra­z u­l is (nuo 90+2 min. L.Ba­ra­naus­kas). „Žal­g i­r is“ – „Kruo­j a“ 2:2 (2:1). M.Kuk­lys (1), R.Ra­da­vi­čius (45)/N.Ast­ raus­kas (26), A.Tiš­ke­vi­čius (61). „Šiau­liai“ – „Dai­na­va“ 0:0.

Po šio su­si­ti­ki­mo dub­le­rių čem­ pio­na­te „Ek­ra­nas-2“ po 30 rung­ty­ nių tu­ri 66 taš­kus, „At­lan­tas-2“ – 64 (po 29 var­žy­bų). Klai­pė­die­čiams li­ko tre­jos var­žy­bos. Dve­jas rung­ty­ nes „At­lan­to“ pa­mai­na žais na­mie (su „Kruo­ja-2“, „Dai­na­va-2“) ir vie­ ne­rias Gargž­duo­se (su „Ban­ga-2“).

Čempionams koją pakišo studentai

Staigmena. Lietuvos krepšinio lygos čempionate suklupo Kauno „Žalgiris“, namuose 78:79 (20:24, 9:23, 18:17, 31:15) nusileidęs vos antrąją pergalę po še­ šerių rungtynių iškovojusiam Šiaulių „Šiaulių“ klubui. Nepasipriešino. Klaipėdos „For­ tūnos“ krepšininkės Vilniuje 38:68 (8:23, 7:13, 11:16, 12:16) pralaimėjo Vil­ niaus „Kibirkšties-Viči“ penketukui. Klaipėdietės žaidė be traumuotos lyderės Monikos Grigalauskytės. Rezultatyviausia mūsų komandoje buvo 8 taškus surinkus Justina Ma­ tuzonytė. Po 6 pelnė Lina Aglinskai­ tė ir Kristė Druskytė. Tai buvo antro­ sios uostamiesčio ekipos rungtynės. Pirmame ture Ramunės Kumpienės auklėtinės 63:46 įveikė „Utenos“ ko­ mandą. Futbolas. Vakar baigėsi Lietuvos 1-o­ sios lygos čempionatas. Paskutiniaja­ me ture jau anksčiau čempiono titulą užsitikrinęs Klaipėdos „Granitas“ na­ muose 7:2 (2:0) sutriuškino Jonavos „Lietavą“. Sidabro medalius iškovojo Kėdainių „Nevėžis“, namuose 4:0 (2:0) nugalėjęs penktojoje pozicijoje likusį Kauno „Spyrį“.

Emocijos: iš Ukrainos grįžęs A.Juškėnas, stebėdamas auklėtinių žai-

dimą, negalėjo nustigti net būdamas tribūnoje.

Česlovas Kavarza Po lygiųjų su Vilniaus „Šviesa“ daugkartiniai Lietuvos čempionai Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai jautėsi dviprasmiškai. Ir džiaugėsi išgelbėtu tašku ir sielojosi dėl prarasto taško.

Likus žaisti dvi minutes vilniečiai pirmavo 2 įvarčiais – 32:30. Šei­ mininkų situacija paūmėjo, kai 7 m baudinio nerealizavo klaipėdie­ tis Tadas Stankevičius. Tačiau la­ biau patyrę Migliaus Astrausko

auklėtiniai per paskutiniąsias se­ kundes sugebėjo išsigelbėti nuo pralaimėjimo. Svarbius įvarčius į sostinės eki­ pos vartus pelnė Remigijus Vaiči­ kauskas ir Mindaugas Dumčius. Susitikimo pradžia klaipė­ diečiams nieko blogo nežadėjo. „Dragūnas“ buvo nuolat prieky­ je – 9:7, 11:8. 16:14. Po pertrau­ kos studentai perėmė iniciatyvą. Jie ne tik išlygino, bet ir persvė­ rė rezultatą. Gal to nebūtų buvę, jei uosta­ miesčio žaidėjai būtų taikliau me­

Nenusileido: „Šviesos“ rankininkai (mėlyna apranga) įrodė, kad ir Lie-

tuvoje yra komandų, galinčių pasipriešinti „Dragūnui“. Vytauto Petriko nuotr.

Rung­ty­nių sta­tis­ti­ka „Dragūnas” – „Šviesa“ 32:32 (16:14). J.Truchanovičius 7, M.Dumčius, T.Stankevičius po 5, E.Griežė 4, R.Vaičikauskas, B.Petreikis po 3, G.Juška 2, A.Bučius, E.Vorobjovas, K.Stropus po 1/ V.Drabavičius, V.Trainavičius, T.Bernatavičius po

tę 7 m baudinius. Tikslą pasiekė vos vienas metimas. O svečiai vi­ sus keturis kartus įveikė „Dragū­ no“ vartininką.

6, T.Jurelevičius, M.Sukackas po 4, A.Švilpa 3, S.Plėta 2, D.Čuplinskas 1. Varėnos „Ūla” – Šiaulių „Dubysa-Gubernija” 34:25 (13:9). Kauno „LSU-Lūšis“ – Utenos „Utena“ 35:30 (15:15).

Nors klaipėdiečiai prarado taš­ ką, tačiau Lietuvos rankinio ly­ gos čempionate išliko lyderiais – 4 pergalės, 1 lygiosios.

23

pirmadienis, spalio 28, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Baltos lankos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame M.Atwood knygą „Tarnaitės pasakojimas“.

M.Atwood. „Tarnaitės pasakojimas“. Mums taip stovint dviguboje eilėje, atsidaro durys ir įeina dar dvi moterys raudonomis suknelėmis ir baltais Tarnaičių sparneliais. Viena iš jų jau galudienė, pilvas pergalingai pūpso iš po plataus drabužio. Patalpoje sujudimas, murmesys, atodūsiai; nejučia pasukame galvas, begėdiškai atvirai stebeilijame. Net pirštų galiukai dilgsi, taip maga ją paliesti. Ji mums tarsi stebuklas, pavydo ir geismo objektas, mes trokštame jos. Ji – vėliava kalno viršūnėje – mes dar galime tai padaryti. Mes taip pat galime būti išganytos. Netolima ateitis. Gileado respublika. Fredinė gyvena Vado ir jo Žmonos namuose. Išeiti iš namų jai leidžiama tik kartą per dieną nupirkti maisto produktų. Parduotuvių pavadinimai yra paveikslėliai, nes moterims nebeleidžiama skaityti ir apskritai siekti žinių. Kartą per mėnesį ji privalo gulėti ant nugaros ir atlikti Tarnaitės pareigą, nes mažėjančio gimstamumo amžiuje Fredinės ir kitų šiai tarnystei paskirtų moterų vertė tėra jų vaisingumas. Ji dar atmena senus laikus, kai gyveno su savo vyru Luku, žaisdavo su dukra, turėjo darbą, pinigų ir galėjo mokytis. Bet dabar visa tai jau praeitis...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

teatras Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19) Spalio 31 d. 18.30 val. – Z.Liepinš. „Adata“, 2 v. muzikinė drama. Bilieto kaina 32 Lt. Lapkričio 10, 17 d. 13 val., 12 d. 10 ir 12 val., gruodžio 8 d. 13 val. – premjera. V.Konstantinovas. „Neliūdnos varlės neprincas“, 1 d. muzikinisteatrinis žaidimas vaikams. Bilieto kaina 14 Lt (išankstinis pirkimas), 20 Lt. Lapkričio 16 d. 18.30 val., gruodžio 28 d. 18 val. – „Vivat, Maestro Johann Strauss“, 2 d. koncertas, skirtas Tarptautinei tolerancijos dienai. Bilieto kaina 23 Lt (išankstinis pirkimas), 32 Lt. Lapkričio 21, 23 d. 18.30 val. – premjera. G.Donizetti. „Meilės eliksyras“, 2 v. komiška opera italų k. Bilieto kaina 23 Lt (išankstinis pirkimas), 32 Lt.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę Lapkričio 24 d., gruodžio 22 d. 12 val. teatro kolonų salėje – „Verpalų pasakos“, 1 v. muzikinė pasaka vaikams iki 4 m. Bilieto kaina 12 Lt (išankstinis pirkimas), 15 Lt. Kasa dirba kasdien, išskyrus pirmadienį, 11–14 ir 15.30–18.30 val., sekmadienį 12–17 val. Tel. 397 404/412/413.

Klaipėdos dramos teatras Spalio 30 d. 18.30 val. – P.O.Enquist. „Lūšies valanda“, 1 d. drama. Rež. M.Kimele. Klaipėdos dramos teatro repeticijų salė, Teatro g. 2 (įėjimas iš Žvejų g.). Lapkričio 7 d. 18.30 val. – premjera. M.Gavran. „Poros“, 1 d. sceninė mozaika. Rež. R.Kudzmanaitė. Žvejų rūmai (Taikos pr. 70). Lapkričio 9 d. 17 val. – aktorės Nijolės Sabulytės jubiliejinis vakaras. M.Matišic „Moteris be kūno“, 1 veiksmo drama. Rež. R.Kudzmanaitė. Žvejų rūmai (Taikos pr. 70).

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, lapkričio 5 d.

Lapkričio 15 d. 18.30 val. – menininkų grupės „Kolektyvinis sodas“ viešnagė. G.Grajausko „Lietuviai“. Rež. D.Savickis. Klaipėdos dramos teatro repeticijų salė, Teatro g. 2 (įėjimas iš Žvejų g.). Lapkričio 17 d. 17 val. – P.Marks, W.Marks. „Viskuo kaltas teatras“, 2 d. tragikomedija. Rež. P.Gaidys. Žvejų rūmai (Taikos pr. 70). Lapkričio 23 d. 17 val. – G.Grajausko „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“, 2 d. tragikomedija. Rež. J.Vaitkus. Žvejų rūmai (Taikos pr. 70). Lapkričio 24 d. 17 val. – M.Ravenhill. „Produkas“, 1 d. monospektaklis. Rež. T.Jašinskas. Klaipėdos dramos teatro repeticijų salė, Teatro g. 2 (įėjimas iš Žvejų g.). Bilietai parduodami Žvejų rūmų Dramos teatro kasoje (Taikos pr. 70) II–VI 10–18 val., VII–2 val. iki spektaklio pradžios. Informacija ir bilietų rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Lapkričio 9 d. 15 val. teatro salėje – šokio teatras „Dansema“. „Mozaika“. Šiuolaikinio šokio spektaklis vaikams iki 3 m. Choreografė B.Banevičiūtė. Bilieto kaina 12 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Lapkričio 11 d. 19 val. didžiojoje salėje – šokio laboratorija „Baltas vėjas“. „Sonia“. Šiuolaikinio šokio, teatro ir cirko spektaklis. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Lapkričio 12 d. 19 val. – Baltarusijos valstybinio šokių ansamblio koncertas. Bilieto kaina 30–80 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Lapkričio 13, 17 d. 19 val. – Klaipėdos Pilies teatras. T.Bartaja. „Žaislinis pistoletas“ (premjera). Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15–20 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Lapkričio 24 d. 12 ir 14 val., gruodžio 1, 15 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“.

Avinas (03 21–04 20). Nepalanki diena spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku teisingai pasirinkti. Vyresnis žmogus nepritars jūsų veiksmams ir sprendimams. Klausyti jo ar ne – jūsų reikalas, tačiau jau rytoj suprasite, jog teisus buvo būtent jis. Jautis (04 21–05 20). Daug ginčysitės, sunkiai bendrausite. Bet pasistenkite nusiraminti. Jei sugebate susitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą ir ne laiku ištartų žodžių padarinius. Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Neabejokite savo sėkme. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad pasiekti ką nors reikšminga neįmanoma. Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi. Bet atminkite, kad ateis geresni laikai, o kol kas užsiimti neįdomiais, bet naudingais darbais. Liūtas (07 23–08 23). Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tik apie tai niekam nesakykite, slėpkite savyje savo spėliones, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Mergelė (08 24–09 23). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Palaikykite savo draugus, ypač jei kartu norite pagerinti supantį pasaulį. Svarstyklės (09 24–10 23). Būsite kalbus, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Sekite savo mintis – tai labai svarbu. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena kurti ir apmąstyti naujas idėjas. Daug kalbėsite su aplinkiniais ir aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė ar įdomus pokalbis telefonu. Šaulys (11 23–12 21). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Galite rinktis naujus baldus, drabužius, aksesuarus. Ožiaragis (12 22–01 20). Su džiugesiu vertinsite tai, kas gero nutiko jūsų gyvenime. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai. Vandenis (01 21–02 19). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kažkas argumentuotai prieštaraus jūsų sumanymams. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais. Neskubėkite pateikti savo išvadų ir apibendrinimų, tam nepalanki diena. Žuvys (02 20–03 20). Nesutiksite su artimais ar autoritetingais žmonėmis. Iš jūsų niekas neatima teisės išsakyti savo nuomonę, bet pasistenkite ją aplinkiniams pateikti tinkamai ir suprantamai.

„Trys paršiukai ir vilkelis“ (premjera). Spektaklis vaikams S.Michalkovo pasakos motyvais. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 12 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose. Žvejų rūmų kasa (Taikos pr. 70, tel. 300 118) I–V 11–14, 16–19 val., VII 10–13 val. ir 2 val. iki renginio pradžios.

Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36) Veikia Jūratės Čiapienės YAMAHA muzikos mokyklos fotografijos paroda Spalio 30 d. 18 val. – „Pasaulinė fortepijono legenda Klaipėdoje“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Liepojos simfoninio orkestro pučiamųjų grupė. Solistai: P.Badura-Skoda (fortepijonas, Austrija), R.Krimer (fortepijonas, Baltarusija). Dirigentas A.Mustonen (Estija). Bilietai – 50, 70 Lt. Nuolaidos netaikomos.

Orai

Savaitės pradžia visoje šalyje bus lietinga. Šiandien beveik visoje šalyje numatomas lietus. Temperatūra dieną sieks 12–13 laipsnių šilumos. Antradienis turėtų būti sausesnis, tačiau vakarinėje šalies dalyje numatomas lietus. Temperatūra naktį sieks 9–10, dieną atšils iki 10–12 laipsnių.

Šiandien, spalio 28 d.

+13

+12

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+12

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+12

Panevėžys

+13

Utena

+13

7.33 17.05 10.32

301-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 64 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.

Tauragė

+13

Pasaulyje Atėnai +25 Berlynas +18 Brazilija +29 Briuselis +16 Dublinas +10 Kairas +25 Keiptaunas +24 Kopenhaga +15

kokteilis Vy­rų mei­lė – fut­bo­las? „Per sa­vo gy­ve­n i­mą vy­ras ga­l i pa­ keis­t i žmo­ną, sa­vo po­l i­t i­nes pa­ž iū­ ras, re­li­gi­ją, bet ne fut­bo­lo ko­man­dą“, – per „At­lan­to“ rung­ty­nes su Pa­ne­vė­ žio „Ek­ra­nu“ iš­min­tį drau­gams tėš­kė Klai­pė­dos vie­nuo­li­kės aist­ruo­lis Vid­ man­tas. Jam pri­ta­ręs Sau­lius taip pat pa­reiš­kė: „Kai kas ma­no, kad fut­bo­las – mir­ties ir gy­vy­bės rei­ka­las. Jie klys­ta. Fut­bo­las – daug svar­biau“.

Kaunas Londonas +15 Madridas +24 Maskva +12 Minskas +13 Niujorkas +16 Oslas +12 Paryžius +17 Pekinas +19

Praha +18 Ryga +13 Roma +24 Sidnėjus +24 Talinas +11 Tel Avivas +27 Tokijas +20 Varšuva +17

Vėjas

Marijampolė

7–12 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+12

+13

Vilnius

+13

Alytus

Vardai Almanė, Gaudrimas, Simonas, Skirmantas, Tadas.

SpaliO 28-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+11

+12

+13

+12

9

+12

+12

+11

+13

12

+10

+10

+9

+11

10

rytoj

trečiadienį

1492 m. Kris­t u­pas Ko­ lum­bas at­ra­do Ku­bą ir pa­skel­b ė ją Is­p a­n i­j os nuo­sa­vy­be. 1793 m. gi­mė pir­ma­sis lie­t u­v iš­kai ra­šęs is­to­r i­ kas, ra­šy­to­jas bei švie­tė­ jas Si­mo­nas Dau­kan­tas. Mi­rė 1864. 1886 m. Niu­jor­kas pa­si­ puo­šė Pran­cū­z i­jos do­ va­na – Lais­vės sta­tu­la. 1918 m. Pra­hos na­cio­na­li­ niam ko­mi­te­tui pe­rė­mus da­lį iši­ru­sios Aust­ri­jos ir Veng­ri­jos Ka­ra­lys­tės te­ri­

to­ri­jos, pa­skelb­ta Če­kos­ lo­va­ki­jos vals­ty­bė. 1919 m. JAV įsi­ga­lio­jo va­ di­na­ma­sis „sau­sa­sis įsta­ ty­mas“: bu­vo už­draus­ta pre­k iau­t i dau­g iau nei vie­ną pro­cen­tą al­ko­ho­ lio tu­rin­čiais gė­ri­mais. 1939 m., po 19 me­tų tru­ ku­sios len­kų oku­pa­ci­jos, Vil­nius ir Vil­niaus kraš­ tas ati­te­ko Lie­tu­vai. 1955 m. gi­mė Bil­las Ga­te­ sas, „Mic­ro­soft“ kom­pa­ ni­jos įkū­rė­jas, sa­v i­n in­ kas bei va­do­vas.

Klai­pė­do­je cy­pė pa­dan­gos

1967 m. gi­mė ame­r i­ kie­čių ki­no ak­to­rė Ju­ lia Ro­berts.

teleloto

Nr. 916

2013 10 27

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Šū­kis: „At­lan­to“ aist­ruo­liai taip pa­

a.aleksejunaite@kl.lt

ro­do sa­vo iš­ti­ki­my­bę ko­man­dai.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Mo­te­r ys ga­l i ne­su­t ik­t i pa­teik­t i sa­vo nuo­mo­nę.

Spur­gos prie ka­vos Šian­dien va­ka­re iš­si­vir­ki­te ir ry­toj prie ry­ti­nės ar­ba­tos ar ka­vos tu­rė­si­te nuo­ sta­biai ska­nių spur­gų. Iš kur nors gau­ki­te 400 g varš­kės. Ją su­ mai­šy­ki­te su 3 ge­rai iš­plak­tais kiau­ši­ niais. Įdė­ki­te 10 šaukš­tų mil­tų, 1 šaukš­ te­l į so­dos, 5 šaukš­tus cuk­raus. Ta­da dar įber­k i­te (pa­gal sko­n į) nu­plau­tų ir nu­sau­sin­tų ra­zi­nų be kau­liu­kų. Ir bū­ ti­nai pa­bai­go­je įpil­ki­te 1 šaukš­tą bren­ džio ar ki­to al­ko­ho­li­nio gė­ri­mo. Jis su­ tei­kia spur­goms traš­ku­mo ir pa­nai­ki­ na alie­jaus sko­nį. Iš pa­ruoš­tos ma­sės su­for­muo­ki­te ma­ žas ap­va­lios for­mos spur­gas ir jas vir­ ki­te alie­ju­je. Kai jos pa­ru­duos – išim­ ki­te, kai at­vės – api­bars­ty­ki­te cuk­raus pud­ra. Iš to­kio kie­kio tu­rė­tu­mė­te iš­vir­ti apie 60 ka­muo­liu­kų.

Uos­ta­mies­ty­je sek­ma­die­nį 5-uo­ju eta­pu bu­vo baig­tos šių me­tų au­to­ mo­bi­lių sla­lo­mo pir­me­ny­bės „Pa­ jū­rio sla­lo­mas 2013“.

Ša­lia cent­ri­nio sta­dio­no Spor­ ti­nin­kų gat­vės pa­bai­go­je vy­ku­sios var­žy­bos su­trau­kė gau­sų bū­rį žiū­ ro­vų. Rū­kas ir smul­kus lie­tus neiš­ gąs­di­no ne tik rung­ty­nių ste­bė­to­jų, bet ir pa­čių da­ly­vių. „Vai­ruo­to­jai ga­lė­jo pa­de­monst­ ruo­ti vi­sus sa­vo su­ge­bė­ji­mus, nes var­žy­tis rei­kė­jo ant drėg­nos ke­lio dan­gos“, – ti­ki­no pro­jek­to va­do­ vas Au­ri­mas Ku­čins­kas. Iš vi­so var­žy­bo­se da­ly­va­vo 46 spor­ti­nin­kai. „Tarp jų ir 6 mo­te­rys bei 4 jau­niai, ku­rie net ne­tu­ri vai­ ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo. Ta­čiau jau­nių au­to­mo­bi­liuo­se va­žiuo­ja suau­gę pa­ly­do­vai“, – aiš­ki­no A.Ku­čins­kas.

Jau­noms šei­m i­n in­kėms: „Ne­d i­de­l is bu­te­l iu­kas stip­r io­sios ne tik pa­puoš sta­lą, bet ir pa­slėps jū­sų ku­l i­na­r i­nes klai­das“.

Vie­no­je Klai­pė­dos mo­kyk­lo­je Pir­mo­kai pa­ra­šė ant­ro­kėms: „Va­ka­re atei­ki­te prie upės. Bu­čiuo­si­mės“. Ant­ro­kės at­ra­šė: „Jei tik bu­čiuo­tis, tai kreip­ki­tės į pir­mo­kes“.

Links­mie­ji tirš­čiai Žmo­na grį­žo iš bū­rė­jos ir sa­ko vy­rui: – Tai ge­ra bū­rė­ja. Da­viau 20 li­tų, tai ji pa­sa­kė, kad tu ma­ne ve­dei tik dėl pa­ li­ki­mo. – Ši­tą aš pa­ts tau dy­kai ga­lė­jau pa­sa­ ky­ti. Čes­ka (397 719; keis­ta ma­ty­ti sta­dio­ne per fut­bo­lo rung­ty­nes šą­lan­čias mo­te­ris, ge­riau jau jos šil­to­je sa­lė­je žiū­rė­tų krep­ši­nį)

eta­pe da­ly­va­vo 46 spor­ti­nin­kai.

Sla­lo­me jė­gas iš­ban­dė vai­ruo­to­ jai iš įvai­rių Klai­pė­dos ap­skri­ties mies­tų. Prie­ki­niais ra­tais va­ro­mų au­to­ mo­bi­lių kla­sė­je nu­ga­lė­jo Ro­ber­tas Si­dab­ras iš Ma­žei­kių, ga­li­niais ra­ tais va­ro­mų kla­sė­je – Ta­das Alon­ de­ris iš Kau­no. Ke­tu­riais ra­tais va­ro­mų ma­ši­nų kla­sė­je nu­ga­lė­jo

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kęs­tu­tis Kli­mas iš Ma­žei­kių. Tarp mo­te­rų ge­riau­sia pri­pa­žin­ta Gin­ ta­rė Vi­duo­ly­tė iš Klai­pė­dos, jau­ nių gru­pė­je – klai­pė­die­tis Li­nas Pet­rai­tis. Su­su­ma­vus vi­sų eta­pų re­zul­ta­ tus, ab­so­liu­čiu „Pa­jū­rio sla­lo­mo 2013“ čem­pio­nu pri­pa­žin­tas Li­nas Kirk­lys.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Nu­girs­tas pa­ta­ri­mas

Var­žė­si: sla­lo­mo pir­me­ny­bių „Pa­jū­rio sla­lo­mas 2013“ bai­gia­ma­ja­me

Sap­nuo­ti vie­ną sun­kiai dir­ban­tį dar­ bi­nin­ką ir kar­tais be­si­šluos­tan­tį pra­kai­ tą – nau­ji su­ma­ny­mai ir nau­ji dar­bai, tai ge­ras ženk­las ir po­stū­mis pra­dė­ti įgy­ ven­din­ti sa­vo su­ma­ny­mus, ne­kreip­ti

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 54 920 (1 x 54 920) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 8 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 67 28 32 08 60 36 26 11 06 74 17 58 01 10 37 64 27 14 34 22 33 12 65 40 48 30 62 23 59 55 21 04 52 19 43 §§§ 56 09 13 71 61 §§ §§§ 45 49 07 75 72 §§§ §§§ §§§ 53 39 05 47 66 38 15 Papildomi prizai: „Nissan Note“ (TV) – Roma Griniūtė-Kirdeikienė „Nissan Note“ (TV) – Jovita Šabrinskienė „Nissan Note“ – 0013786 Tel. 1634 (spalio 21 d.): 10 000 Lt – Vasilijus Vasiliauskas iš Kauno 10 000 Lt – Vytautas Jakimavičius iš Širvintų raj. 10 000 Lt – Rita Pranskūnienė iš Anykščių Kvietimai į TV: 021*671, 017*312, 041*176

dė­me­sio į bai­mes ar nuo­gąs­ta­vi­mus. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad pa­ts esa­te dar­ bi­nin­kas, va­di­na­si, gy­ve­ni­me ly­dės vi­ so­ke­rio­pa sėk­mė. Sap­ne ma­ty­ti dar­buo­to­jus (dar­bi­nin­ kus) iš to­lo, tar­si fo­ne – rū­pes­tis ir pyk­

tis, ta­čiau tai ga­li reikš­ti ir ge­ras vil­tis. Jei sap­ne ma­to­te daug dar­bi­n in­k ų, reiš­k ia, kad dirb­si­te dar­bą, ku­r is ne­ duos nei pel­no, nei nau­dos. Jei sap­ne mo­te­ris su­si­ti­ko su dar­bi­ nin­ke – jos ve­dy­bos bus ne­lai­min­gos.

Prognozė: Aukso puode bus – 450 000 Lt

Nr. 39 EUROJACKPOTAS Nr. 1234 EUROJACKPOTAS

2013 00 002013 10 25 EUROJACKPOTAS - 00 000 000 Lt EUROJACKPOTAS – 34 528 000 Lt 0900 25 00 39 41 + 0200 0800 004600 Atspėta: Laimėjimas: Papildomi skaičiai 00 5 + 2 34 528 000 Lt 5 Prognozė: + 1 1 240 836 Lt 5 322 617 Lt - 00 4 Eurojackpote + 2 10 268mln. Lt Lt 4 + 1 791 Lt 4 416 Lt 3 + 2 204 Lt 3 + 1 83 Lt 2 + 2 55 Lt 3 55 Lt 1 + 2 33 Lt 2 + 1 30 Lt Prognozė: „Eurojackpotas“ – 37 mln. Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.