PIRMAS miesto dienraĹĄtis
www.kl.lt
antradienis, SPALIO 29, 2013
.;A?.162;6@ @=. 96< &
9
`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 2cRYV[N GR[XbaĂ&#x203A;
RUBRIKA
sveikata
Gripo komplika cijĹł
Daugiau nei pusÄ&#x2014; uostamiesÄ?io asmens sveikatos prieĹžiĹŤ ros ÄŻstaigĹł jau ap rĹŤpintos sezoninio gri po vakcina. Specia listai rekomenduoja ne delsti ir apie savo sveikatÄ&#x2026; pagalvoti jau dabar â&#x20AC;&#x201C; ypaÄ? rizikos grupiĹł asmenims.
L.GrauÂĹžiÂnieÂnÄ&#x2014; praÂleiÂdo proÂgÄ&#x2026; paÂtyÂlÄ&#x2014;Âti?
Lietuva 5p.
G.MargÂveÂlaĹĄÂviÂlio perÂgaÂlÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; nauÂjas GruÂziÂjos isÂtoÂriÂjos pusÂlaÂpis.
Pasaulis 12p.
KlaipÄ&#x2014;dieÄ?iai raginami skiepytis nuo gripo.
250 (19 852)
prevencijai â&#x20AC;&#x201C; skie pai
Evelina ZenkutÄ&#x2014;
skambuÄ?iĹł ir klau simĹł, kada bus galima skiepytis. TurbĹŤt ir ĹĄis faktas ĹĄÄŻ ĹĄaltÄ&#x2026;jÄŻ sezo Apgaulingas oras nÄ&#x2026; gali turÄ&#x2014;ti ÄŻtakos pasiskiepijusiĹł KlaipÄ&#x2014;dos visuo menÄ&#x2014;s sveikatos skaiÄ?iuiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; vyriausioji spe centro vyriausioji cialistÄ&#x2014;. spe ja PeÄ?kauskienÄ&#x2014; ak cialistÄ&#x2014; ViliJos ÄŻsitikinimu, da centavo, jog dalis ĹžmoniĹł apskritai yra skeptiĹĄ bar pats tinkamiau kai nusiteikÄ&#x2122; bet sias metas skiekokiĹł skiepĹł atĹžvil pytis nuo gripo. giu. â&#x20AC;&#x17E;Palyginus poros savaiÄ?iĹł duo- Komp menis, pastarÄ&#x2026;jÄ&#x2026; likacijos â&#x20AC;&#x201C; skaudĹžios buvo uĹžďŹ ksuotas â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝monÄ&#x2014;s ÄŻsitikinÄ&#x2122;, neĹžymus ĹŤmiĹł kvÄ&#x2014; kad vakcina â&#x20AC;&#x201C; pavimo takĹł innenaudinga. Kai ku fekcijĹł ir gripo su rie sirgimĹł paĹŤmÄ&#x2014;kiÄ&#x2026; nuomonÄ&#x2122; pagrin asmenys tojimas. SkaiÄ?iai nÄ&#x2014; ra drastiĹĄki. Oras dĹžia tuo, kad kaĹžkas iĹĄ jĹł aplin KlaipÄ&#x2014;doje nÄ&#x2014;ra pra kos pasiskiepistas. TaÄ?iau nejo ir vis tiek susi reikÄ&#x2014;tĹł apsigauti. rgo gripu. TaÄ?iau DrÄ&#x2014;gmÄ&#x2014; ir ĹĄilureikÄ&#x2014;tĹł suvokti ma gali bĹŤti klastin esmi ga. Ĺ˝monÄ&#x2014;s iĹĄâ&#x20AC;&#x201C; vakcina neuĹžker nÄŻ skirtumÄ&#x2026; sirengia, juos per puÄ?ia vÄ&#x2014;jas. Dalis ta kelio ligai, o padeda iĹĄvengti gyventojĹł vaikĹĄto komplikacijĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ĹĄlapiomis kojokalbÄ&#x2014;jo paĹĄnekovÄ&#x2014;. misâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; V.PeÄ? kaus Anot jos, kiekvienais kienÄ&#x2014;. metais apie galimybÄ&#x2122; skiepytis klaipÄ&#x2014;dieÄ?iams Vilija PeÄ?kauskienÄ&#x2014;: reikia aktyviai pri minti ir pradÄ&#x2014;ti kalbÄ&#x2014;ti iĹĄ naujo. TurbĹŤt visi pripa Ĺžins, Kaip teigÄ&#x2014; V.PeÄ?kaus kienÄ&#x2014;, visa jog geriau pasiskiereikiama valstybÄ&#x2014;s kompensuoja- pyti ir nesirgti apma vakcina uosta miesÄ?io asmens sveikatos prieĹžiĹŤ ros ÄŻstaigas pa- skritai arba persirgti sieks iki lapkriÄ?io 11 dienos. lengvai ir grei e.zenkute@kl.lt
Rizikos grupÄ&#x2014;ms
â&#x20AC;&#x201C; nemokamai
tai nei bĹŤti varginamam li-
KlaipÄ&#x2014;dos visuo menÄ&#x2014;s sveikatos gos ilgai. centro vyriausio ji spe gailestavo, kad kiek cialistÄ&#x2014; apvienais metais besiskiepijanÄ?iĹłjĹł nuo niĹł skaiÄ?ius nuvilia. gripo ĹžmoSpecialistÄ&#x2014; pastebi, â&#x20AC;&#x17E;IĹĄ visĹł rizikos gru kad ĹžmonÄ&#x2014;s ÄŻ nemokama galimy piĹł asmenĹł gripÄ&#x2026; dar ĹžiĹŤri vado vaudamiesi pabe pasirĹŤpinti senusiu poĹžiĹŤriu savo sveikata rude â&#x20AC;&#x201C; gripÄ&#x2026; prilygina nÄŻ pasinaudoja paprastam perĹĄali tik 3â&#x20AC;&#x201C;4 proc. visĹł mui, galinÄ?iĹłjĹł. Tai â&#x20AC;&#x201C; iĹĄgydyti pagulÄ&#x2014;jimu kurÄŻ galima maĹžas skaiÄ?ius. Pri minsiu, jog ÄŻ rilovo zikos grupes papuo Negydomas gripas je. la gali sukelti Ä?ios moterys, vyres besilaukian- skaudĹžiĹł pasekmiĹł. ni nei 65 metĹł SkaudĹžiausia jĹł â&#x20AC;&#x201C; mirtis. ĹžmonÄ&#x2014;s, asmenys, ser nÄ&#x2014;mis ĹĄirdies ir krau gantys lÄ&#x2014;tiDaĹžniausiai pasi taikan jagysliĹł, kvÄ&#x2014;- po pavimo takĹł, inks komplikacijos â&#x20AC;&#x201C; bak Ä?ios gritĹł li terinÄ&#x2014;s in- ď Ž Da tiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄkino paĹĄne gomis ir ki- fekcijos, plauÄ?iĹł ir ta: cV `N _RV XVN ZN cNY` ausĹł uĹždegimai, kovÄ&#x2014;. af OĂ&#x203A;` X\Z ]R[ `b\ lÄ&#x2014;tiniĹł plauÄ?iĹł, ĹĄir ]N `VRX` VXV YN]X _V Pasak jos, prie WN ZN cNX PV [N b\` Ă&#x2DC;V\ QVR [\` dies, inkstĹł ligĹł Ĺžastys, kodÄ&#x2014;l aN ZVR` Ă&#x2DC;V\ N` ZR[` `cRV paĹŤmÄ&#x2014;jimai, sinu ĹžmonÄ&#x2014;s vengia skie XN a\` ]_VR VĂ _\` Ă&#x;`aNV sitas, meningitas, pĹł, skirtingos. TN` tonzilitas. V.PeÄ?kauskienÄ&#x2014; aiĹĄ Patarimai  @Uba aR_` a\PXÂ&#x2022; [b\ kino, kad nerea_ tai ĹĄeimos gydyto YpaÄ? gripas pavo jingas vyresnio jai dÄ&#x2014;l ÄŻtemptos amĹžiaus ĹžmonÄ&#x2014;ms, dienotvarkÄ&#x2014;s pamirĹĄ ser ta ar nesus- ĹĄir ď Ž Plintant gripui pÄ&#x2014;ja ÄŻspÄ&#x2014;ti pacien dies ligomis. Ser gantiems ir kitoms virusinÄ&#x2014;ms tĹł apie nemokaď Ž Stengtis nelies kvÄ&#x2014;pavimo takĹł ĹĄirdies yda gripas gantiesiems mus skiepus. ti akiĹł, nosies ir burligoms, rekomengali komplinos, ypaÄ? neplau duojama kruopĹĄ kuotis bakteriniu â&#x20AC;&#x17E;Ĺ iais metais kom tomis rankomis. Ä?iai plauti rankas endokarditu, kai pensuojama ser su muilu ir vandeniu. vakcina gydymo ganÄ?iajam ĹĄirdies ÄŻstaigas pasieď Ž Neliesti pavir Ĺžeidimu gali paĹŤmÄ&#x2014; voĹžtuvĹł pakÄ&#x2014; pavÄ&#x2014;luotai. Jau ĹĄiĹł, kurie gali bĹŤ su serganÄ?iais spalio pradĹžioje ti koronarinÄ&#x2014;s ti uĹžterĹĄti gripo virusu. ď Ž Kosint ar Ä?iau ĹĄirdies liga ar net sulaukÄ&#x2014;me susirĹŤ ĹžmonÄ&#x2014;mis. dint uĹžsidengti iĹĄpinusiĹł ĹžmoniĹł nosÄŻ ir burnÄ&#x2026; vien tikti ĹĄirdies infark kartinÄ&#x2014;mis nosi tas. naiď Ž
Ĺ iandien priedas 11
Ĺ alÂtas gyÂvaÂtuÂkas â&#x20AC;&#x201C; neÂpiÂgus KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje dirÂban tis paÂlanÂgiĹĄÂkis Alek sandÂras CeÂlisÂÄ?eÂvas ketÂveÂrius meÂtus vargsÂta dÄ&#x2014;l voÂnio je neÂĹĄyÂlanÂÄ?io gy vaÂtuÂko. KiekÂvieÂnÄ&#x2026; mÄ&#x2014;ÂneÂsÄŻ ĹĄiÂluÂmos tie kÄ&#x2014;Âjui vyÂras suÂmoÂka po 50 liÂtĹł, nors pa slauÂga neÂteiÂkiaÂma. PaÂlanÂgiĹĄÂkis banÂdÄ&#x2014; sprÄ&#x2122;sÂti proÂbleÂmÄ&#x2026; ir kreiÂpÄ&#x2014;Âsi ÄŻ priÂĹžiĹŤÂrÄ&#x2014; toÂjÄ&#x2026;, bet siÂtuaÂciÂja neÂpaÂsiÂkeiÂtÄ&#x2014; net dveÂjus meÂtus.
tÄ&#x2014;mis.
ď Ž BĹŤtina daĹžnai vÄ&#x2014;dinti patalpas, tinkamai apsirengti bei vengti sÄ&#x2026;lyÄ?io
Kaina 1,30 Lt
Susirgus kuo sku biau kreiptis ÄŻ gydytojÄ&#x2026; ir neiti ÄŻ dar bÄ&#x2026; bei nevesti vaikĹł ÄŻ ugdymo ÄŻstai gÄ&#x2026;.
â&#x20AC;&#x17E;SunÂkiai ÄŻĹžvelÂgiu mirÂtiÂnÄ&#x2026; feisÂbuÂko poÂreiÂkÄŻ darÂbe.â&#x20AC;&#x153; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s InÂforÂmaÂviÂmo ir e.paÂslauÂgĹł skyÂriaus veÂdÄ&#x2014;Âja V.VencÂkuÂtÄ&#x2014;-PaÂlaiÂtieÂnÄ&#x2014; staÂbiÂliai laiÂkoÂsi poÂziÂciÂjos, jog darÂbo meÂtu soÂciaÂliÂniuoÂse tinkÂluoÂse narÂĹĄyÂti neÂdeÂrÄ&#x2014;ÂtĹł.
2p.
MeÂtas moÂkÄ&#x2014;Âti moÂkesÂÄ?ius AsÂta DyÂkoÂvieÂnÄ&#x2014; a.dykoviene@kl.lt
m.skiriute@kl.lt
NeÂkilÂnoÂjaÂmoÂjo turÂto moÂkesÂÄ?iĹł naĹĄÂtÄ&#x2026; velÂka versÂlo ÄŻmoÂnÄ&#x2014;s. Ĺ iuo moÂkesÂÄ?iu bendÂroÂvÄ&#x2014;s KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos sa viÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s biuÂdĹžeÂtÄ&#x2026; uĹž 2012 meÂtus paÂpilÂdys dauÂgiau nei 19 miÂliÂjoÂnĹł li tĹł, o gyÂvenÂtoÂjĹł inÂdÄ&#x2014;Âlis uĹž neÂkilÂno jaÂmÄ&#x2026;ÂjÄŻ turÂtÄ&#x2026; sieks tik vos dauÂgiau nei treÄ?ÂdaÂlÄŻ miÂliÂjoÂno.
NeÂdĹžiĹŤsÂta rĹŤÂbai
GyÂvenÂtoÂjai suÂmoÂka dauÂgiau
MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014;
PaÂlanÂgoÂje, Drus kiÂninÂkĹł gatÂvÄ&#x2014;s 7 naÂme, ku ris paÂstaÂtyÂtas 1977-aiÂs iais, gyÂveÂnanÂtis A.Ce lisÂÄ?eÂvas paÂsaÂkoÂjo, kad rĹŤÂpes Ä?iai dÄ&#x2014;l voÂnioÂje ÄŻrengÂto ĹĄilÂdyÂmo gyÂvaÂtuÂko praÂsiÂdÄ&#x2014;Âjo prieĹĄ ketÂveÂrius meÂtus. ÄŽrenÂgiÂnys praÂdÄ&#x2014;Âjo ne ťilÂti.
4
Â&#x201E;Â&#x201E;Ironija: paÂlanÂgiĹĄÂkio A.CeÂlisÂÄ?eÂvo voÂnioÂje gyÂvaÂtuÂkas neÂĹĄyÂla jau ketÂveÂrius meÂtus, o paÂgalÂbos iĹĄ tarÂnyÂbos jis
taip ir neÂsuÂlauÂkÄ&#x2014;.
VyÂtauÂto PetÂriÂko foÂtoÂmonÂtaÂĹžas
Iki meÂtĹł paÂbaiÂgos klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iams teks suÂmoÂkÄ&#x2014;Âti neÂkilÂnoÂjaÂmoÂjo tur to moÂkesÂtÄŻ. DekÂlaÂraÂciÂjas uĹž 2012 m. MoÂkesÂÄ?iĹł insÂpekÂciÂjai paÂteiÂkÄ&#x2014; 451 juÂriÂdiÂnis ir 1 821 fiÂziÂnis KlaiÂpÄ&#x2014; doÂje reÂgistÂruoÂtas asÂmuo. ÄŽ ĹĄÄŻ skaiÂÄ?iĹł neÄŻtÂraukÂti gyÂvenÂto jai, 2012 m. tuÂrÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122; dauÂgiau nei mi liÂjoÂnu liÂtĹł verÂtiÂnaÂmÄ&#x2026; neÂkoÂmerÂci nÄ&#x2014;s paÂskirÂties neÂkilÂnoÂjaÂmÄ&#x2026;ÂjÄŻ turÂtÄ&#x2026; ir uĹž jÄŻ moÂkanÂtys ÄŻ vals tyÂbÄ&#x2014;s biuÂdĹžeÂtÄ&#x2026;.
2
2
antradienis, SPALIO 29, 2013
miestas
Didžiųjų metų šven čių sutiktuves uos tamiestyje veikiau siai rengs Jūros šventės organiza toriai. Jie jau numa tė, kad visą gruodį klaipėdiečius Teat ro aikštėje kvies ne tik linksmintis, bet ir dalytis gerumu.
Data: eglutės įžiebimo šventę numatoma organizuoti pirmąjį gruodžio šeštadienį.
Vytauto Petriko nuotr.
Konkurse – tik viena paraiška Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Vertins ekspertai
Klaipėdos savivaldybė buvo pa skelbusi didžiųjų metų švenčių uostamiestyje organizavimo da linio finansavimo konkursą. Tai reiškia, jog konkurse pasiūlymus pateikę organizatoriai įsipareigotų patys pinigais prisidėti prie rengi nių kokybės ir gausos. Konkurse sulaukta tik vienos pa raiškos. Ją pateikė viešoji įstaiga „Klai pėdos šventės“, kuri organizuo ja ir Jūros šventę bei nemažai kitų viešų miesto renginių. „Dabar bus sudaryta eksper tų komisija, kuri vertins pateiktą renginių programą, kitus sumany mus. Jei paraiška surinks reikiamą
balų skaičių, jai ir bus skirtas fi nansavimas. Tačiau pačios „Klai pėdos šventės“ turės sugeneruoti dar 20 proc. sumos prie tos, ku ri bus skirta iš miesto biudžeto“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narū nas Lendraitis. Skaičiuojama, kad šiemet iš miesto biudžeto didžiosioms metų šventėms Klaipėdoje organizuoti – eglutės įžiebimo ceremonijai, ant rosios Kalėdų dienos renginiams, naujametiniam fejerverkui bei ki toms akcijoms bus skirta apie 160 tūkst. litų. Užsieniečių nekvies
Vieš os ios įstaigos „Klaip ėd os švent ės“ direktor ius Rom an das Žiubrys nebuvo itin linkęs kalbėti apie tai, kas gruodį lau
kia klaipėdiečių ir miesto sve čių, nes sav ivaldyb ėje įstaigos pateikta renginių programa dar nėra patvirtinta, jai neskirtas fi nansavimas. Tačiau jis atskleidė, kad pateik toje programoje numatyta, jog kiekvieną gruodžio savaitgalį Teat ro aikštėje vyks įvairūs renginiai. „Bent jau pats laikausi tokios pozicijos, kad visada reikia suda ryti kuo daugiau progų pasirodyti klaipėdiečių atlikėjams, todėl jokių kviestinių svečių iš užsienio nebus. Be to, Kalėdos – toks laikas, kai no risi kviesti burtis bendruomenę ir kartu daryti kažkokius gerus dar bus“, – kalbėjo R.Žiubrys. Galvosūkis – fejerverkas
Todėl į Teatro aikštę klaipėdiečiai gruodžio savaitgaliais bus vilioja
Politikai atsikovojo feisbuką Virginija Spurytė Klaipėdos savivaldybėje kilęs sąmy šis, kai visiems jos darbuotojams bu vo užblokuota prieiga prie sociali nių tinklų, baigėsi politikų pergale.
Uostamiesčio merui, jo pavaduo tojams, patarėjui ir miesto tarybos sekretorei vėl leisti darbo metu naršyti socialiniame tinkle „Face book“. Toks sprendimas argumen tuojamas tuo, kad visi šie asmenys yra politikai ar politinio pasitikėji mo tarnautojai ir jiems nuolat rei kia bendrauti su klaipėdiečiais, o socialinis tinklas „Facebook“ yra viena bendravimo priemonių. „Tačiau savo nuomonės nepakei čiau – darbo laikas turi būti skir tas darbui, o ne socialiniams tink lams. Nepaisant to, kad feisbukas yra šių dienų moderni bendravimo technologija, aš sunkiai įžvelgiu jo mirtiną poreikį darbe“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Informa vimo ir e.paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė. Diskutuota ir tai, jog darbe pri sijungti prie feisbuko turi būti lei džiama ir skyrių vedėjams bei de
mi ne tik pramogomis, bet ir socia linėmis iniciatyvomis. Eglutės įžiebimo šventė nu matyta gruodžio 7 dieną. Ren ginio detalių R.Žiubrys nenorėjo atskleisti – esą tegul kol kas lie ka intriga. Antrąją Kalėdų dieną klaipėdie čiai bus pakviesti į Teatro aikštę, kur vyks šventinis koncertas. „Kalbant apie naujametinį fe jerverk ą, jis kasm et trad ic iš kai nebūna įspūdingas, ir tik to dėl, kad šaunamas tuo metu, kai savo pirotechniką į orą paleidžia visi klaipėdiečiai ir miesto sve čiai. Galbūt šiemet visus reikė tų nustebinti ir miesto fejerverką šaudyti vienos spalvos ar dviejų. Pats esu tokį reginį matęs du kar tus ir man labai patiko“, – svars tė R.Žiubrys.
Juridiniai asmenys ne 1 kilnojamojo turto mo kesčio už 2012 m. turės sumokė
Reikės atsiskaityti už žemę
viausių bendravimo priemonių.
Gedimino Bartuškos nuotr.
partamentų direktoriams. „Kadangi sprendimas užblo kuoti prieigas prie socialinių tink lų buvo sutiktas taip nevienareikš miškai, apklausėme darbuotojus. Norą darbe naudotis feisbuku iš reiškė tik 15 darbuotojų iš 400“, – tvirtino pašnekovė. Be politikų, prieiga prie feisbuko vėl bus grąžinta ir keliems Viešo sios tvarkos skyriaus specialistams. „Paaiškėjo, kad kartais specialistai
susiduria su problema, jog nusta to pažeidimą, aiškus ir pažeidėjas, tačiau jo niekaip nepavyksta rasti. Viešosios tvarkos skyrius feisbu ke turi paskyrą, per kurią ir ieško pažeidėjų. Juos suranda, jie nenori būti paviešinti, todėl pavyksta ge ranoriškai išspręsti klausimus“, – aiškino V.Venckutė-Palaitienė. Interneto sparta, kai buvo už blokuotos prieigos prie socialinių tinklų, padidėjo trečdaliu.
Visada reikia su daryti kuo daugiau progų pasirody ti klaipėdiečių atli kėjams, todėl jokių kviestinių svečių iš užsienio nebus.
Metas mokėti mokesčius ti daugiau nei 19 mln. 260 tūkst. litų, kai fiziniai asmenys tik 364 tūkst. litų. Beveik tiek pat, kiek ir 2011 m. Mokesčių inspekcijos duomeni mis, Klaipėdoje ankstesnių laiko tarpių skola už nekilnojamąjį turtą siekia 2 mln. litų. Pagrindiniai sko lininkai – įmonės, gyventojai už nekilnojamojo turto mokestį sko lingi 74 tūkst. litų.
Būdas: pripažįstama, jog feisbukas yra viena moderniausių ir operaty
Romandas Žiubrys:
Klaipėdos apskrities gyventojai bei įmonės Valstybinės mokesčių ins pekcijos elektroninio deklaravimo sistemoje publikuojamose deklara cijose jau gali rasti išsamią infor maciją, kiek jiems teks mokėti už turimą žemę. „Nors deklaracijas mokėtojams Valstybinė mokesčių inspekcija tu ri pateikti iki lapkričio 4 d., „Mano VMI“ sistemoje vartotojai jau da bar randa mokėtinas mokesčio su mas. Žemės savininkus, kurie dar nėra elektroninės deklaracijos sis temos vartotojai, popierinės dek
laracijos nuo kitos savaitės pasieks klasikiniu paštu“, – sakė Klaipė dos apskrities valstybinės mokes čių inspekcijos Mokestinių prievo lių departamento direktorė Edita Cibienė. Trečdaliui – lengvatos
Į Klaipėdos apskrities savivaldy bių (Klaipėdos m., Palangos m., Klaipėdos r., Kretingos r., Skuo do r. ir Šilutės r.) biudžetus žemės mokesčio mokėtojai turėtų sumo kėti beveik 8 mln. litų žemės mo kesčio. Praėjusiais metais šis mokestis už turimą žemę siekė per 7,1 mln. litų. Iš viso šiais metais šalies žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 64,5 mln. litų žemės mokesčio (gy ventojai – apie 55 mln. litų, o įmo nės – apie 9 mln. litų). Pernai apskaičiuota žemės mo kesčio suma siekė 62 mln. litų. Iš viso šalyje yra per 948 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl sa vivaldybių nustatytų lengvatų šį mokestį moka apie 642 tūkst. gy ventojų ir įmonių.
3
antradienis, SPALIO 29, 2013
miestas Pristatė ambasadoriams
Laukiama stipraus vėjo
Minėjo jubiliejų
Bendrovės „Klaipėdos nafta“ įgyvendinamas suskystintų jų gamtinių dujų terminalo pro jektas pristatytas Lietuvoje rezi duojančių šalių ambasadoriams. Klaipėdoje viešėjusiems diplo matams pristatytos Lietuvai itin svarbaus projekto perspekty vos, taip pat aprodyta būsimoji terminalo įrengimo vieta.
Pajūryje laukiama stipraus pietvakarių vėjo. Numatoma, kad šiandien jo greitis sieks 16–21 metrą per sekundę. Tre čiadienį pietvakarių vėjas pa mažu pradės rimti. Prognozuo jama, kad naktį jo greitis sieks 15–20 metrų per sekundę, die ną gūsiuose iki 15–18 metrų per sekundę.
Klaipėdos I.Simonaitytės biblio tekos Gerlacho palėpėje vakar surengtas aktorės Nijolės Sa bulytės kūrybos vakaras „Su laikyta neviltis“. Jis buvo skirtas artėjančiam aktorės 70-mečiui, kurį ji švęs lapkričio 2 d. Klaipė dos dramos teatro aktorė šie met už nuopelnus teatro menui apdovanota „Padėkos kauke“.
Senjorai pasigenda paramos
Dienos telegrafas Atostogos. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas iki ketvirtadienio atosto gaus. Jį pavaduos vicemeras Artūras Šulcas. Paroda. Šiandien 17 val. Klaipėdos vie šosios bibl iotekos Gir ul ių fil iale (Šlai to g. 10A) bus atidaryta Ievos Astroms kaitės paroda „Kaltybė“. Ji bus ekspo nuojama iki gruod žio 10 dienos. Grafikai. Ilgąjį Vėlinių savaitgalį – nuo penktad ien io iki sekmad ien io – visų maršr ut ų miesto autobusai važ iuos sekmadienio grafi kais.
Sprendimas: diskusijoje nuskambėjo mintis, kad senjorų organizacijoms galėtų būti suteiktos naudotis ištuštėjusių mokyklų patalpos.
Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje gyvenantys senjorai skundžiasi ne tik per mažomis pensijomis, bet ir socialine atskirtimi: vyresnio amžiaus žmo nėms uostamiestyje trūksta susibūrimo vietų, lengvatų ir pagar besnio visuomenės požiūrio. Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Asociacijos „Mano miestas Klai pėda“ inicijuota diskusija „Klai pėdos senjorų užimtumo proble ma: situacija ir galimybės“ sukėlė nemažai aistrų. Į diskusiją susi rinkę senjorus vienijančių organi zacijų atstovai ir miesto politikai pripažino, kad situacija reikalau ja pokyčių. Klaipėdos miesto jungtinės pa gyvenusių žmonių bendrijos pir mininkė Aldona Marija Gedvilienė teigė, kad uostamiesčio senjo rai susiduria su daugybę metų ne
sprendžiamomis problemomis. „Uostamiestyje pensinio am žiaus žmonių skaičius jau siekia 40
Senjorus vienijan čioms organizaci joms trūksta patal pų visuomeninei ar kultūrinei veiklai. tūkst. Ir juos reikia įtraukti į akty vią veiklą, kad vieninteliu pagyve nusio asmens užsiėmimu netaptų žiūrėjimas pro langą“, – kalbė
jo A.M.Gedvilienė. Senjorus vie nijančioms organizacijoms labai trūksta patalpų visuomeninei ar kultūrinei veiklai. „Pageidautume, kad miesto ta ryboje atsirastų žmogus, atsakingas už pensininkų reikalus. Be to, pen sijos dabar tokios mažos, jog ma nome, kad senjorams nuo 70 metų važiavimas viešuoju miesto trans portu turėtų būtų nemokamas“, – teigė bendrijos pirmininkė. A.M.Gedvilienė išskyrė ir ki tą senjorus vienijančią problemą – per mažas galimybes įsitraukti į uostamiesčio kultūrinį gyvenimą. „Kultūros įstaigos nors retkar
čiais galėtų padovanoti bilietų į renginius. Manau, kad savivaldy bė kartą per ketvirtį galėtų išskirti ir autobusą ekskursijoms“, – teigė pensininkų interesus atstovaujan ti klaipėdietė. Klaipėdos mero patarėjas Simo nas Gentvilas pripažino, kad mies tui senstant senjorų gerovės klau simas tampa vis aktualesnis. „Patalpų trūkumą galima bū tų spręsti optimizuojant mokyklų tinklą. Moksleivių mažėja, o pagy venusių žmonių daugėja. Sujungus kažkurias mokyklas, vieną jų būtų galima atlaisvinti ir atiduoti senjo rams“, – kalbėjo S.Gentvilas. Asociacijos „Mano miestas Klai pėda“ prezidentas Saulius Savickis teigė, kad senjorams turėtų bū ti rodoma daugiau pagarbos. „Vi sa miesto bendruomenė turėtų įsitraukti į viešą diskusiją. Turi me suvokti, kokioje situacijoje da bar yra pagyvenęs žmogus“, – tei gė S.Savickis.
Mirt ys. Vak ar Klaip ėd os sav iv al dyb ės Civ il in ės metr ik ac ij os ir re gistr ac ij os skyr iuj e užreg istr uotos 15 klaip ėd ieč ių mirt ys. Mirė Bron is lava Venck ienė (g. 1927 m.), Aid a Či ževsk aj a (g. 1932 m.), Petras Stanko vič ius (g. 1933 m.), Lid ij a Lipinsk a ja (g. 1934 m.), Dan iel ius Kesm in as (g. 1937 m.), Marg ar it a Jac ukev ič ie nė (g. 1938 m.), Dar ij a Gladčenko (g. 1940 m.), Ant an as Mot iej us Maž ei ka (g. 1940 m.), Gal ina Panomarenko (g. 1946 m.), Pavel Gonč iarov (g. 1949 m.), Vidmantas Vaišnoras (g. 1949 m.), Step an Min iuk (g. 1951 m.), Viktor Ko lek ust (g. 1958 m.), Andrej Mos ejevs kich (g. 1969 m.), Andr ius Mucht aro vas (g. 1975 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Vanda Makauskienė, Pavel Gončiarov, Viktor Revin, Petras Stankevičius, Da nielius Kesminas, Andrius Muchtaro vas, Antanas Motiejus Mažeika. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja ma Margarita Jacukevičienė. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 3 moterys. Gimė 2 mergaitės ir berniukas. Greitoji. Vakar iki 17.30 val. greitosios pagalbos medikai sulaukė 60 iškvie timų. Klaipėd iečiai daug iausia skun dėsi pilvo skausmais, kraujotakos su trik imais.
Klaipėdiečiams – brangesnė šiluma Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Prasidėjus šildymo sezonui uosta miestyje tradiciškai ėmė brangti ši luma. Nuo lapkričio klaipėdiečiai už ją turės mokėti 3,66 proc. bran giau nei spalį.
Įmonės „Klaipėdos energija“ val dyba nustatė, kad nuo lapkričio 1 dienos uostamiesčio gyventojai už šilumą mokės 23,52 cento už kilo vatvalandę be pridėtinės vertė mo kesčio. Pastarasis gyventojams yra
lengvatinis ir siekia 9 proc. Spa lį viena kilovatvalandė energi jos klaipėdiečiams kainavo 22,69 cento be pridėtinės vertės mo kesčio. Įmonės „Klaipėdos energija“ at stovai tvirtino, kad miestiečiams tiekiamos šilumos kaina išaugo, nes ją ėmė brangiau pardavinėti nepriklausomi šilumos tiekėjai. Taip būna kasmet, kai tik pra sideda šildymo sezonas. Jam pa sibaigus, nepriklausomi šilumos tiekėjai mažina šilumos kainą, nes konkuruoja tarpusavyje ir norė
dami parduoti energiją turi ma žinti jos kainą, kad įveiktų konku rentus. Šildymo sezono metu konkuren cijos praktiškai nebelieka, nes įmo nė „Klaipėdos energija“ turi nu pirkti beveik visą nepriklausomų šilumos tiekėjų pagamintą energi ją, jei šios kaina yra mažesnė už pa sigamintą pačios bendrovės. Teigiama, kad nepriklausomi ši lumos tiekėjai padidina savo par duodamos šilumos kainą. Ši yra tik šiek tiek mažesnė už tą, ku rią įmonė „Klaipėdos energija“
pasigamina pati. Prognozuojama, kad kitais metais iš nepriklauso mų šilumos tiekėjų bus nupirk ta 48 proc. miestui šildyti reikia mos energijos. Likusią dalį įmonė „Klaipėdos energija“ pasigamins pati. Kai nepriklausomų šilumos tiekėjų parduodama energija bran go, gamtinės dujos šiek tiek – 2,6 proc. – atpigo. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad šilumos kaina, kuri įsigalios nuo lapkričio, bus 9 proc. mažes nė nei praėjusių metų tą patį mė nesį.
Skirtumas: nuo lapkričio 1-osios
klaipėdiečiai už šildymą mokės 3,66 proc. brangiau nei spalį.
4
antradienis, SPALIO 29, 2013
miestas
Šaltas gyvatukas – nepigus Vyras pasakojo, kad ban 1 dė matuoti gyvatuko temperatūrą. Pridėtas termomet
ras rodė tik šiek tiek daugiau nei 30 laipsnių šilumos. „Anksčiau gyvatukas dar nors truputį šildavo. Dabar – visiškai šaltas. Su tokia problema susidu ria ir pirmojo aukšto kaimynai. O aukščiau esančiuose butuose šyla“, – pasakojo palangiškis. Anot A.Celisčevo, nešylantis įrenginys sukelia nepatogumų: vo nioje šalta, kaupiasi drėgmė. „Nemalonu net po dušu maudy tis. Jei padžiauni išskalbtus rūbus vonioje, ryte viskas tebebūna šla pia. Atrodo, kad ką tik padžiauti“, – tvirtino vyras. Neturėjo tinkamų žarnų
A.Celisčevas tvirtino, kad prieš dvejus metus bandė spręsti pro blemą. Jis kreipėsi į tuomet namo šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūrėjusios įmonės „Litesko“ fi lialą „Palangos šiluma“. „Skambinome, kreipėmės pa galbos, o rezultato jokio. Mums buvo paaiškinta, kad yra užsikim šę vamzdžiai ir juos reikia praplau ti“, – prisiminė palangiškis. Pasak vyro, tada buvo atvažiavę įmonės darbuotojai, bet nieko ne padarė. „Jie neturėjo reikiamo ilgio žar nų, kad jas galėtų iš rūsio išves ti į lauko kanalizaciją ir praplauti vamzdžius. Įmonė prižiūri siste mas, o neturi įrankių“, – stebėjo si vyras. Anot palangiškio, taip pat įmo nės darbuotojai prašė, kad visi na mo gyventojai būtų namie. „Ar didelė problema sutarti, kad visi žmonės tam tikru laiku būtų namie? Namas juk nedidelis, ke turių aukštų. Laiptinėje – 12 butų. Būtų pavykę sutarti“, – teigė pa langiškis. Žadėjo visai nupjauti
Nors palangiškio vonioje gyvatukas nešyla, kiekvieną mėnesį jis moka temperatūros palaikymo – liaudiš kai vadinamą gyvatuko mokestį. Jis siekia beveik 50 litų per mėnesį. „Pinigus turime mokėti, o pa slaugos negauname. Galvojau nu pjauti esantį ir įsirengti elektrinį. Tuomet bent šiltų. Už elektrą su
mokėtume mažiau nei dabar. Ta čiau ir nupjovus vis tiek turėtume mokėti keliasdešimt litų už tempe ratūros palaikymą“, – dėstė palan giškis. Nuo šių metų pradžios Druski ninkų gatvės 7, kaip ir daugelio ki tų Palangoje esančių daugiabučių namų, šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri kita savivaldybės paskirta įmonė – „Palangos šilu mos tinklai“. A.Celisčevas neslė pė, kad į ją pagalbos nesikreipė. „Kiek gali kreiptis? Vis tiek nie kas nieko nedaro. Tik pinigų rei kalauja, kad mokėtume, o tvarky
Jevgenijus Sakovskis
Palangos butų ūkio įmonės, šiuo metu administruojančios Druskininkų gatvės 7 namą, atstovas
Š
Aleksandras Celisčevas:
Galvojau nupjau ti esantį gyvatuką ir įsirengti elektrinį. Tuomet bent šiltų. Priežastis: nešilti šildymo gyvatukai gali dėl užsikimšusių ar užkalkė
ti netvarko. Ir už sistemų priežiūrą mokame, ir gyvatuko mokestį“, – teigė palangiškis. A.Celisčevas pasakojo, jog namo administratorius pranešė, kad šiuo metu yra renkamas naujas šildymo ir karšto vandens sistemų prižiū rėtojas. Gyventojai turi išsirinkti iš trijų įmonių. „Naujas priž iūr ėtojas tur ė tų būti išrinktas po Naujųjų. Ad ministratorius aiškino, kad vis kas bus sutvarkyta. Tai vienintelė viltis. Tačiau jei būtų norėję, bū tų seniai sutvarkę“, – tvirtino pa langiškis. Palangiškio skundo nerado
Įmonės „Litesko“ filialo „Palan gos šiluma“ direktorius Rimantas Kregždė pabrėžė, kad jo vadovau jama bendrovė jau metus nepri žiūri daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų. „Jei kyla problemų, gyventojai turėtų kreiptis į naują prižiūrėto ją“, – tvirtino vadovas. Pasak R.Kregždės, buvo per versti 2–3 metus saugoti gyvento jų raštiški nusiskundimai, tačiau nerasta, kad Druskininkų gatvės 7 name kokiame nors bute nešiltų gyvatukas.
Komentaras
jusių vamzdžių.
Tomo Raginos nuotr.
„Visi raštiški skundai pas mus fiksuojami. To namo gyvento jai buvo pateikę du, tačiau jie bu vo dėl sąskaitų už karštą vandenį. Daugiau nieko nebuvo“, – pasako jo direktorius. Tačiau R.Kregždė neslėpė, kad iškvietimai telefonu tais metais dar nebuvo fiksuojami. Tai pradėta da ryti neseniai. Vadovas atkreipė dė mesį, kad dėl tokių problemų pa prastai žmonės kreipiasi raštu.
tema. Kalkės kaupiasi dėl vandens perkaitinimo. „Ši problema ypač aštri buvo prieš 10–15 metų. Tada nebuvo automati nių reguliatorių. Vanduo buvo per kaitinamas, o vamzdžiai – sugadinti. Kalkės ypač aktyviai pradeda išsi skirti, kai vandens temperatūra yra didesnė nei 60 laipsnių. Jos nusėda vamzdžiuose“, – pasakojo vadovas. R.Kregždė aiškino, kad tai, kokios temperatūros vanduo patenka į sis temą, nustatoma pačiame name. „Anksčiau šis namas buvo įkū ręs bendriją. Ji samdėsi santech niką. Gal šis ko nors nesužiūrėjo, ir į sistemą patekdavo per karštas vanduo. Dabar sunku pasakyti“, – komentavo direktorius. R.Kregždė taip pat aiškino, jog 50 litų cirkuliacijos mokestį gyvento jai moka, kad ir vanduo reikiamos temperatūros pasiektų čiaupą, ir gyvatukas šiltų. „Paprašysiu, kad ir mūsų žmo nės nueitų pažiūrėti“, – žadėjo va dovas.
Teks keisti vamzdžius?
Anot R.Kregždės, gyvatukas pa langiškio bute gali nešilti dėl rim tesnių problemų – vamzdžiai ga li būti ne užsikimšę, o užkalkėję. Tokiu atveju praplovimas nepa gelbės. „Jei vamzdžiai užkalkėjo, nepra teka vanduo. Tada reikia juos iš pjauti ir keisti naujais. Būna, vamz džiai taip užkalkėja, kad juose lieka tokia maža skylutė, jog pirštas vos telpa. Pirmiausia tokiais atvejais nepatogumus pajunta pirmajame aukšte esančių butų gyventojai“, – aiškino direktorius. R.Kregžd ė kom entavo, kad vamzdžių užkalkėjimas dažnai fiksuojamas namuose, kur yra se na šildymo ir karšto vandens sis
Problemą jau sprendžia
Dabar Druskininkų gatvės šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrin čios įmonės „Palangos šilumos tink lai“ direktorius Rimantas Gliožeris
ildymo ir karšto vandens siste mas, pasikeitus Šilumos ūkio įstatymui, daugelyje Palango je esančių daugiabučių namų prižiūri savivaldybės paskirta įmonė „Palangos šilumos tinklai“. Taip bus, kol gyventojai nepasirinks kito prižiūrėto jo. Šiuo metu administruojamuose na muose vyksta balsavimas raštu. Kiek vienas namas apsispręs, kas prižiūrės jų šildymo ir karšto vandens sistemas. Ši lumos ūkio įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos šilumos tiekėjas negali prižiūrė ti ir šildymo bei karšto vandens sistemų daugiabučiuose namuose, įsigaliojo nuo praėjusių metų pradžios. Ši nuostata bu vo taikoma miestams, kuriuose gyvena daugiau nei 50 tūkst. žmonių, jei miesto taryba neapsisprendžia kitaip. Palango je yra 15 tūkst. gyventojų. Kurortui įsta tymo pakeitimai galėjo negalioti, tačiau miesto taryba apsisprendė kitaip. Šilu mos tiekimas buvo atskirtas nuo šilu mos ūkio priežiūros. Tą daryti miesto taryba paskyrė įmonę „Palangos šilu mos tinklai“, kol gyventojai nepasirinks kito prižiūrėtojo. Manau, kad tai nėra sa vivaldybės kompetencija. Kas prižiū rės daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, turi spręsti ne mies to valdžia, o gyventojai. Kurorto taryba turėjo nustatyti terminą, per kurį namo administratorius turi parinkti prižiūrė toją, o ne jį paskirti.
tvirtino, jog problema bus išspręs ta. „Darbuotojai jau buvo nuvažiavę į šį namą, bet nurodytame bute nie ko nerado“, – teigė vadovas. Anot R.Gliožerio, šį namą įmonė prižiūri beveik metus. Per tą laiką tokio nusiskundimo nebuvo gauta. Ankstesnis prižiūrėtojas taip pat nebuvo nurodęs, kad šiame name yra problemų. „Visi iškvietimai pas mus regist ruojami knygoje. Spręsime proble mą. Keista, kad žmonės nesikrei pė į mus. Reaguojame į gyventojų skundus. Juk per visus butus nei si ir neieškosi, kur nešyla radiato rius“, – pabrėžė vadovas.
Muziejus atsisveikino su japoniškais karpiais Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Lietuvos jūrų muziejus kaimynus pradžiugino netikėta dovana – į Kretingos muziejaus Žiemos sodą atgabenti japoniški karpiai. Jie į uostamiestį ir nebegrįš.
Lietuvos jūrų muziejaus akvariu mo dalis, kuriame gyveno septy ni japoniški karpiai, šiuo metu re konstruojama. Toje akvariumo vietoje, kur buvo japoniškų karpių namai, numatoma įrengti liftą. „Esame valstybinė įstaiga, todėl, norėdami parduoti karpius, privalė jome skelbti aukcioną. Tačiau tikrai nesinori, kad žuvys patektų į joms netinkamas sąlygas. Todėl ir rasta
tokia išeitis – karpiai gyvens Žie mos sode, tačiau bus Lietuvos jūrų muziejaus apskaitoje kaip biologi nis turtas“, – aiškino Lietuvos jūrų muziejaus vyriausiasis ichtiologasmuziejininkas Saulius Karalius. Į Kretingą jau nugabenti trys kar piai, netrukus jų kompaniją papil dys dar keturi. „Svarbiausia, kad japoniški kar piai ir toliau atliks savo misiją – žmonės galės jais grožėtis. Mū siškiai karpiai yra labai draugiški, net iš rankų ėda, o tai teikia daug džiaugsmo vaikams“, – pasakojo S.Karalius. Anot jo, Žiemos sode įrengtas ba seinas yra tinkamas gyventi japoniš kiems karpiams, jame jau anksčiau buvo užveista kitų dekoratyvių žu
vų. Preliminariai teigiama, jog vie no japoniško karpio kaina gali būti 3,5 tūkst. litų. „Apie kainas kalbėti išties sunku, nes ją lemia karpio sa vybės. Jei jis gimsta „karūnuotas“ – su specialia raudona dėme galvoje, tai jo kaina rinkoje gali siekti ir ke liolika tūkstančių eurų. Tačiau tokių karpių yra vienas iš kelių šimtų tūks tančių“, – tvirtino S.Karalius. Paklaustas, ar ir daugiau žuvų iš akvariumo dėl jo rekonstrukcijos bus išgabentos ir į jį nebegrįš, pašneko vas patikino, jog visi kiti gyvieji eks ponatai liks – jų kolekcija bus net papildyta. „Kol vyks rekonstrukcija, stengsimės išsitekti likusiose patal pose. Pavyzdžiui, eršketus kurį laiką ketiname laikyti ruonių baseine“, – teigė S.Karalius.
Pokyčiai: dėl akvariumo rekonstrukcijos Lietuvos jūrų muziejui teko
atsisakyti kai kurių gyvųjų eksponatų, tačiau juos pakeis kiti.
5
AntrADIENIS, spalio 29, 2013
lietuva Nebus bendro kandidato
Surinko daugiau iš žvejų
Apdovanojo EP narį
Premjeras Algirdas Butkevi čius nemato galimybės val dančiajai centro kairės koa licijai kelti bendrą kandidatą per prezidento rinkimus. „Mū sų partija yra didžiausia Lie tuvoje, manau, kad toks yra mūsų partijos tikslas. Rimtos partijos kelia tik savo kandi datus“, – tvirtino jis.
Už parduotus žvejybos mėgė jų leidimus, kaip pranešė Aplin kos ministerija, šiemet jau su rinkta dvigubai daugiau lėšų nei pernai. Spalio 28 d. duome nimis, už tai gauta 5,1 mln. li tų. Pernai už žvejybos leidimus surinkta 2,4 mln. litų. Gauti pi nigai skiriami šalies žuvų ištek liams atkurti ir apsaugoti.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė valstybės apdovanojimą Konrado Adenauerio fondo pir mininkui, europarlamentarui Hansui Gertui Pötteringui. Už nuopelnus Lietuvos Respub likai ir šalies vardo garsinimą pasaulyje H.G.Pötteringui su teiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius.
Konkurse – kaltinimai korupcija Iš Lukiškių kalėjimo iškeldinimo konkurso išmesta bendrovė „City Service“ tokį sprendimą skundžia teismui ir konkurso rengėjus kaltina korupcija. Konkursą organizavusio Kalėjimų departamento (KD) atstovai tikina galutinį atsakymą duosian tys po savaitės. Gabija Sabaliauskaitė g.sabaliauskaite@diena.lt
Kreipėsi į STT
Praėjusią savaitę KD pranešus, kad nė vienas iš trijų Lukiškių kalėji mo iškeldinimo konkurse dalyva vusių įmonių pasiūlymų netenki na konkurso komisijos, į sprendimą sureagavo „City Service“. Jos atsto vai vakar pranešė skundžiantys KD sprendimą pašalinti bendrovę iš Lu kiškių kalėjimo iškeldinimo konkurso. Bendrovės atstovų teigimu, „Ci ty Service“ yra faktinė konkurso nugalėtoja – ji pasiūlė darbus at likti 45 mln. litų pigiau nei kiti da lyviai. Todėl KD komisijos nurodyti argumentai esą yra formalūs ir ab surdiški, prieštaraujantys konkur so esmei. „City Service“ vykdomojo di rektoriaus Edvino Paulausko tei gimu, vakar „City Service“ dėl ga limos korupcijos konkurse kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir Viešųjų pirkimų tarnybą. Siekė pašalinti?
„Didelių įtarimų kelia KD pirki mo komisijos veiksmai, nes jie vi somis įmanomomis priemonėmis stengiasi pašalinti mus iš pirkimo proceso. Mūsų nuomone, KD argu mentai menkaverčiai. Mūsų pasiūlyta kaina yra geriausia, be to, ma nome, kad mūsų pasiūlymas tin kamas, todėl ruošiamės ginti savo
interesus ir kreiptis į Viešųjų pir kimų tarnybą bei Valstybės kont rolę“, – vakar surengtoje spaudos konferencijoje sakė „City Servi ce“ vykdomasis direktorius. Anot jo, bendrovė pasiūlė geriausią va riantą, nes kalėjimo įrengimo dar bus atliktų gerokai pigiau nei kiti konkurso dalyviai.
Komisija teigia, kad mes neva neatitiko me konkurso reika lavimų, netinkamai užpildėme „Excel“ lentelę. Trys galiausiai konkurse likusios dalyvės – „MG valdos“ antrinė įmonė „Pilies projektai“, „Han ner“, „Dailistos“ bei „Corpus A“ konsorciumas ir „City Service“ bei „Realco statybos“ konsorciumas perkelti Lukiškių kalėjimą pasisiūlė atitinkamai už 289 mln., 273 mln. ir 233 mln. litų. Vis dėlto šių pasiūlymų sumos daugiau nei dvigu bai viršija Vyriausybės numatytas projekto išlaidas – 100 mln. litų. Netiko lentelė
KD pripažino spalio 28 d. gavusi vienos iš konkurso dalyvių skundą – jį žadama išnagrinėti per penkias
darbo dienas ir tuomet priimti ga lutinį sprendimą. KD taip pat pa kartojo praėjusios savaitės pareiš kimą, jog dviejų konkurso dalyvių pasiūlytos kainos per didelės, taip pat dviejų, tarp jų – ir „City Ser vice“, finansinis modelis buvo ne tinkamas. KD priminė, kad „vi si konkurencinio dialogo dalyviai“ pateikė pasiūlymus, kurių kainos viršija Vyriausybės numatytą 103,9 mln. litų limitą. „City service“ administracijos ir teisės departamento direkto rius Ignas Krasauskas paaiškino, kad netinkamas finansinis mode lis reiškia netinkamai įvestus duo menis „Excel“ skaičiuoklėje. „Komisija teigia, kad mes ne va neatitikome konkurso reikala vimų, netinkamai užpildėme „Ex cel“ lentelę. Manome, kad tokiais veiksmais komisija iškelia formą prieš turinį. Ne gilinasi į geriausio pasiūlymo turinį, kad „City Servi ce“ darbus atliktų 45 mln. litų pi giau, o ieško formalių priežasčių,
kaip pašalinti geriausią pasiūlymą pateikusį dalyvį“, – KD argumen tus reziumavo I.Krasauskas. Jis tvirtino, esą pradiniuose kon kurso reikalavimuose nebuvo nu matyta, kad verslo plano skaičia vimai būtų susieti automatiniais skaičiavimais, todėl konkurso da lyviams buvo leista pateikti sa vo sukurtas skaičiuokles. Vis dėlto „City Service“ jau anksčiau kreipė si į KD, kad šis pateiktų konkretų visiems konkurso dalyviams galio jantį skaičiuoklės pavyzdį. „Kreipėmės į komisiją anksčiau, prašėme suformuluoti reikalavi mus, formas, nes mes galime už pildyti bet kokios formos „Excel“ lentelę. Jei komisija būtų sufor mulavusi aiškius reikalavimus, kur reikia įrašyti duomenis, o kur jie atsiranda iš skaičiavimų, būtume viską atlikę. Tačiau sąmoningai ar nesąmoningai komisija čia paliko tam tikras juodas žymes. Kiekvie nas dalyvis lentelę pildė ir duome nis pateikė, kaip jam atrodo, pa gal specialistų patirtį“, – aiškino I.Krasauskas. KD komisija, be „netinkamo fi nansinio modelio“, nurodė ir kitą argumentą, esą ji neturinti duo menų apie „City Service“ finansinę atskaitomybę. Tačiau bendrovės atstovai nurodė, kad visa informa cija viešai prieinama internete, be to, buvo pateikta jau anksčiau.
Perkeltų per 2 metus Konk ursą laimėjęs privat us inves leksą planuojama parduot i – tik ima tuotojas per 3 met us turėtų rekonst si, kad tai leis padengt i dalį stat ybų ruot i ket ur is nenaudojamus Prav ie Prav ien iškėse išlaidų. „Cit y Serv ice“ nišk ių kalėjimo pastatus (juose būtų ats tovų teig imu, perkėlimo darbus įrengt as kalėjimas su 320 vietų ka bendrovė atl iktų per 2 met us, skai lin iams), o vėliau 25 met us juos pri čiuojant nuo sut art ies pas iraš ymo žiūrėt i. 2017-aisiais Luk išk ių komp dienos.
Gaišatis: seniausiai gimę planai iškelti Lukiškių kalėjimą iš centro stringa, o konkurso dalyviai kaltina jo rengėjus neskaidrumu.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Praleido progą patylėti Seimo pirmininkė Darbo parti jos atstovė Loreta Graužinienė vakar per tarptautinį renginį parlamente viešai atsiprašė dėl šalies vadovės nedalyvavimo, nors šis ir nebuvo numatytas.
Įdomiausia, kad renginio pro gramoje atsisakyti šalies va dovės sveikinimo žodžio prezi dentūrai pasiūlė pačios Seimo kanceliarijos atstovai. „Prez id entės dalyvav im as COSAC konferencijos atidary me ir nebuvo numatytas. Šalies vadovė konferencijos dalyvius šiandien priims prezidentūroje. Tai iš anksto suderinta su Sei mu ir konferencijos organizato riais“, – BNS paaiškino Prezi dentės atstovė Daiva Ulbinaitė.
Loreta Graužinienė:
Labai jūsų atsipra šau, kad Prezidentė D.Grybauskaitė neatvyko jūsų pasveikinti.
Tai rodo ir Seimo interneto svetainėje pateikiama COSAC (ES reikalų parlamentinių komi tetų konferencijos) darbotvarkė. Tačiau pirmadienio rytą svei kindama kelis šimtus konferen cijos dalyvių L.Graužinienė pa reiškė turinti atsiprašyti dėl Prezidentės elgesio. „Turiu jūsų visų atsiprašyti. Labai jūsų atsiprašau, kad Prezi dentė Dalia Grybauskaitė neat vyko jūsų pasveikinti, kaip buvo suplanuota. Nuoširdžiai atsipra šau“, – sakė L.Graužinienė. BNS žiniomis, dar spalio 21 d. Seimas ir prezidentūra suderi no, kad valstybės vadovės svei kinimas nebūtinas, nes dele gacijos vadovų susitikimas su Prezidente vyks prezidentūro je. Būtent Seimo kanceliarijos iniciatyva pasiūlyta atsisaky ti D.Grybauskaitės sveikinimo žodžio konferencijos pradžioje. Seimo pirmininkės komanda vakar BNS nesugebėjo paaiškin ti, kuo remdamasi L.Graužinienė atsiprašė svečių. „Pirmininkė tai priėmė kaip nepagarbą parlamen tui – tautos atstovybei“, – teigė parlamento vadovės atstovė spau dai Dalia Valentienė, tačiau išsa miau paaiškinti situaciją atsisakė. „Klaipėdos“, BNS inf.
6
antradienis, spalio 29, 2013
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Atsiprašys už atsiprašymą?
Ko nelinkėtume net baisiausiems priešams
karštas telefonas telefonas@kl.lt
Svetimos išlaidos nerūpi
Širdis skauda, kad mūsų pinigai leidžiami vėjais. Bute 25 laipsniai šilumos, įstiklintame balkone – 23 laipsniai. Tie, kurie privalo su reguliuoti radiatorių kaitrą name, gyventojų nuomonės nesiklauso. Namo gyventojai kas mėnesį juk po 500 litų moka tiems šilumos reguliuotojams. Kažkas ima pini gus, darbų neatlieka, o mums visa tai vėl kainuos tūkstančius.
Asta Dykovienė
K Ignas Jačauskas
D
arbo partijos (leiboristų) (DP) atstovai ne veltui priekaišta vo nuverstajam Seimo vado vui Vydui Gedvilui dėl „per minkšto būdo“, ne velt ui įvykdytas ir perversmas, kai jį pakeitė ištikimoji Lo reta Grauž in ienė. Pravard žių prir inkta jau nemažai, bet „minkšta“ jos tai jau tik rai nieku gyvu nepavadinsi. Už jai parodytą pasitikėjimą naujoji Sei mo pirm in inkė ir part ijos vadovė nel i ko skolinga ir dar kartą pasistengė įgelti Prezidentei Daliai Grybauskaitei. S.Dau kanto aikštės pusėn siunčiami epitetai apie autokrat in į valdymą skambėjo ir L.Grauž in ienei sak ant inaug urac inę kalbą Seime, ir kalbant ką tik DP patvir tintam kandidatui į prezidentus Artūrui Paulauskui.
Kodėl gerbiamai Seimo pirmininkei neatsiprašyti, pavyzdžiui, dar ir Lietuvos jūrų muziejaus pingvinų? Bet tai dar nebuvo kova be taisyklių. Iki vakar, kai svečių akivaizdoje L.Grauž i nienė tris kartus (gal čia kažkokia aliuzi ja į Naująjį testamentą?) ES valstybių par lamentar ų atsiprašė, kad Prezidentė pa sididžiavo juos oficialiai pasveikinti Sei me. Kalčiausi veikiausiai bus trumpare giai padėjėjai, nepasivarg inę perž iūrėt i Prezidentės darbotvarkės. Juk ji, L.Grau žinienės nelaimei, ES reikalų parlamen tin ių kom itet ų atstovams vakar vaka re buvo numačiusi kur kas garbingesn į priėmimą pačioje prezidentūroje. Tačiau vaik iška būt ų manyt i, kad tai – banal i klaida, o ne dar banalesn is bū das apdergti valstybės vadovę, kuri la bai jau nemyli Darbo partijos. Kita vertus, ar gali pelnyti pagarbą par tija, kurios pagrindinis pastar ųjų metų tikslas, be populistinių sąmokslo teorijų, yra trūks plyš rasti skylių įstatymuose ir išgelbėti savo milijonus? Nors teismas ir pripaž ino, kad jie įgyti sukčiaujant. Yra ir dar kel i gerbt in i part ijos vadov ų pomėgiai – laikytis įsikibus aukščiausių postų, tark uot i užpakal ius nelojal iems ministrams ir netiesiogiai gąsdinti visą Lietuvą Vyriausybės griūtimi. Tad čia neturėtų būti ir DP juodųjų tech nologijų paskutiniosios apraiškos. Kodėl gerbiamai Seimo pirmininkei neatsipra šyti, pavyzdžiui, dar ir Lietuvos jūrų mu ziejaus pingvinų arba savo mėgstamos bibliotekos (kur skaito „Senį ir jūrą“) dar buotojų, kad Prez identė jų taip pat dar neaplankė ir neaplankys. Labai labai at siprašyti.
aip šimtai tūkstančių lie tuvių savaitgalį prieš Vė lines aplankiau artimųjų kapus Lėbartų kapinėse. Nuvykau kartu su savo mažąja duk rele. Uždegėme žvakes, padėjo me gėlių. Atgal autobusų stotelės link ėjome kapinių takeliais per šio milžiniško mirusiųjų miesto kvar talus. Priartėjome prie vaikų kapelių. Netoliese savo mažylio kapą tvarkė jauna moteris, ji pakėlė akis į mus. Sunku buvo atlaikyti jos žvilgs nį, kuriame vien tik neišdylantis netekties skausmas, regis, išskai čiau: „Mano mažasis Angelas šian dien turėjo būti kaip tavo dukrelė. Tačiau šiandien turiu tik kauburė lį smėlio kapinėse ir neišblėstan čią širdgėlą. Ko neturiu? Negirdžiu vaiko juoko, nematau jo šypsenos, negaliu jo priglausti. Nieko nebe turiu, apie ką svajoja mama“. Ta moteris nieko nesakė, galbūt net jos mintys buvo ne tokios, bet netekties skausmas akyse – bega linis ir nesunkiai įskaitomas. Kai susiduriu su svetima nelai me, nenoromis tarsi išsigąstu nuo minties, o kas, jei taip būtų nutikę man pačiai? Ir tada tarsi vėl iš naujo supran tu, ką reiškia vaikas, augantis šalia. Suprantu, kad tiesiog privalau ap sišarvuoti kantrybe prieš neišsen kantį vaikišką smalsumą ir jo norą visur dalyvauti.
Amžinybė: kapuose besiilsintys artimieji visada liks gyvųjų atmintyje.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Suprantu, jog turiu tvardytis vir tuvėje aptikusi nepavykusio kuli narinio bandymo pėdsakus. Ko verti išbarstyti miltai, išbertas cukrus, išlaistyta uogienė ar labai
Vaikų kapai – pa ti liūdniausia vie ta kapinėse. Vieni jų apaugę žolėmis ir pamiršti, kiti puo selėjami, apdėti žaislais.
savotiškai nukirptas šuo – juk vai kas mokosi gyventi ir kurti. Nors turiu pripažinti, neretai kantrybės pritrūksta. Tačiau stai ga susigriebiu, o kas būtų, jei staiga netekčiau šios mielos, mažos, šil tos, kvepiančios būtybės? Net mintis apie tai sunkiai pa keliama. Vaikų kapai – pati liūdniausia vieta kapinėse. Vieni jų apaugę žo lėmis ir pamiršti, kiti puoselėjami, apdėti žaislais. Šitų mažųjų ange lų tėvai dar nesusitaikė su karčia lemtimi. Tai tarsi liudijimas visiems ki tiems saugoti savo vaikus, nes juos laidoti nelinkima net baisiausiems priešams.
Prieš kelerius metus grožio parodo je su nemenka nuolaida įsigijau to kios įmonėlės „Betterlife“ abone mentą. Viename prekybos centre įsikūrusi įmonė turėjo nemažai ma sažo krėslų. Man labai patiko jų pa slauga, o ir merginos ten dirbo tikrai malonios. Todėl ne kartą vėliau pir kau jų abonementus. Pasimasažuoti šiame salone man buvo tapę savai tės desertu. Tačiau prieš kurį laiką išgirdau, jog salonas ketina išsikel ti kitur. Buvo net kalba apie tai, kad jie persikels į kitą prekybos centrą. Bet masažo krėslų salonas dingo. Bandžiau ieškoti internete, tačiau nesėkmingai. Nežinau, kur ir dabar ieškoti, nes dar turiu visą neišnau dotą abonementą. Gal kas žino, kur dingo „Betterlife“? Jolita
Perlenkia lazdą
Gyvenu daugiabutyje, mūsų laip tinėje sumanė įstatyti naujas du ris. Vaikšto moterys, renka parašus. Tačiau, pasirodo, jog vien pasira šyti, kad sutinkame statyti nau jas duris, nebepakanka, šalia para šo reikalauja ir asmens kodo. Kam jis reikalingas? Juk žinau, kad tu rėdami šiuos duomenis piktava liai gali net paskolas svetimu var du pasiimti. Tos moterys aiškina, kad savo parašo galime ir išsižadė ti, o jei jau atskleisime asmens ko dą, tai reikš, kad tikrai sutinkame. Nebesuprantu, kokie čia santykiai klostosi. Greitai norėdami laiptinę išsidažyti turėsime ir banko korte lės kodus padiktuoti, kaip įrodymą, kad tikrai sutinkame remontuotis. Birutė
Liūdna tiesa
Andriaus Deltuvos karikatūra
Maža to, kai prieš mišias jie susi renka tas aukas, tai nusiperka vy no, prisigeria ir triukšmauja baž nyčioje. Kartą kalbėjau dėl šito reika lo net su klebonu, o jis man sa ko, ką aš padarysiu. Bet reikia ką nors daryti, nes prie bažnyčios įsi
veisė baisus benamių lizdas. Jeigu žmonės neaukotų, jie čia nesirink tų. Tačiau negi dabar sakysiu, kad neduotų tų pinigų, nes jie prage ria. Nebežinau, kas čia ką turi da ryti, juk nebeįmanoma į bažnyčią ateiti. Onutė Lukošienė
Klaipėdoje tikrai yra daug bal dų parduotuvių, bet tai, ko reikia, rasti labai sudėtinga. Sugalvo jau įsigyti virtuvinį stalą ir kėdes. Regis, nesunki užduotis nueiti ir nusipirkti, tik pinigų reikia turė ti. Pamėginau ir po ilgų ieškoji mų nusprendžiau vis dėlto baldus užsisakyti pas meistrą. Nes baldų salonuose kai kur kainos nemoty vuotos, kitur kokybė nepatenki nama. Manyčiau, kad konkuren cija baldininkams Klaipėdoje dar nepakankama, jei iš viso kyla to kios problemos. Jūratė Parengė Asta Dykovienė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Kur dingo masažo įmonė?
S
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Klaipėdietis
Šventorių okupavo valkatos ekmadienį buvau Šv. Juo zapo Darbininko bažny čioje. Tačiau prie pat jos patyriau labai nemalonių įspūdžių. Vos atėjusi į šventorių, pama čiau, kad bažnyčios laiptelius ap gulę benamiai. Koks siaubas: pur vini, o smarvė net nosį riečia. Sėdi ir prašo, tik duok centų. Prasibroviau pro tuos baisūnus, įėjau į bažnyčią, prasidėjo mišios. Lyg to dar būtų negana, vienas benamis atėjo į vidų ir rėkavo per apeigas. Žmonės dėmesio nekrei pė, kunigai toli – prie altoriaus. Susidarė labai bjaurus įspūdis. Jau labai seniai gyvenu Klaipė doje, visą gyvenimą einu į bažny čią, bet tiek elgetų dar niekada ne buvo. Ir jie nedvokdavo taip baisiai, kaip šitie, kur dabar įsitaisė. Vieną kartą tokiai storulei sakau: išsimaudyk, išsiprausk, juk pačiai bus geriau. O ji man atrėžė, kad ta da jai niekas pinigų neduos.
397 728
reklamos skyrius: 397
711, 397 715
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – 397 706 Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Administratorė Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Sportas: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Česlovas Kavarza –
Platinimo tarnyba: 397 727 „Namai“, „Vakarė“: 397 725 Lina Bieliauskaitė –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
714
„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 705 Evelina Zenkutė – Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Techninė redaktorė: Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė –
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
antradienis, spalio 29, 2013
užribis Priekulėje – negyvas vyras
Nutvėrė vagis mašinose
Auką sutiko ant tiltelio
Pirmadienio rytą Priekulė je netoli tilto per Miniją žmo nės aptiko negyvą vyrą. Netru kus buvo išsiaiškinta, kad tai – vietos gyventojas. Vakar būta abejonių, gal jis tapo nusikal timo auka, nes ant kūno bu vo matyti smurto žymių. Pra dėtas ikiteisminis tyrimas mir ties priežasčiai nustatyti.
Sekmadienį Minijos g. ga le esančiame garažų masyve policijos patruliai nutvėrė 18metį. Jis nuo svetimos ma šinos pavogė bagažo laikik lius, akumuliatorių bei mag netolos skydelį. Tą pačią naktį Debreceno g. policininkai nu tvėrė BMW bandžiusį pavogti 27 m. vaikiną.
Spalio 27-ąją prieš vidurnak tį vedinas dviračiu 42 m. kre tingiškis ėjo per tiltelį. Čia jį už puolė ir sumušė keturiese. Už puolikai atėmė dviratį bei tele foną. Pareigūnai sulaikė ketu ris apgirtusius jaunus plėšikus: 20-ies, 15, 14 ir 17 metų. Jie naktį praleido areštinėje bei ta po įtariamaisiais plėšimu.
Nepilnamečių gaują masina konjakas
Išradingumas: kontrabandą gabenantys asmenys cigaretėms slėpti
išnaudoja visas automobilių ertmes.
Sekmadienį Malkų įlankos jūrų uosto poste Mobiliųjų grupių sky riaus pareigūnai patikrino 28 metų vyro gabenamus daiktus ir tarp jų surado 500 pakelių cigarečių „Fest“ be banderolių. Cigaretes vyras ke tino išgabenti į Švediją. Kontrabandinės prekės sulaiky tos. Pažeidėjui surašytas administ racinių teisės pažeidimų protoko las. Jam gresia nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. litų bauda ir prekių konfis kavimas. Neteisėtas cigarečių gabenimo atvejis išaiškintas ir spalio 25 die ną Nidos kelio poste. Ankstyvą rytą lengvuoju auto mobiliu „Mitsubishi Pajero“ į Ni
Nesureagavo: „Skandale“ langas buvo išdaužtas sekmadienio naktį,
Muitinės nuotr.
Rūkalus vežė į Švediją ir Latviją Per savaitgalį Klaipėdos teritori nės muitinės pareigūnai iš kontra bandos gabentojų atėmė beveik 12 tūkst. litų vertės rūkalų.
Mieste ir toliau neža bojami siautėja va gys iš parduotuvių. Per vieną naktį jie įsibrovė į du objek tus, siekdami pagrob ti kasos aparatuose paliktus pinigus.
dos kelio postą iš Rusijos Fede racijos atvykęs Latvijos pilietis muitinės pareigūnams deklaravo vežąs 1 butelį degtinės. Išsamaus tikrinimo metu mui tinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai įvairiose au tomobilio konstrukcinėse ertmė se (už apdailos ir šildymo sistemos ortakiuose) aptiko 12-os rūšių ta bako gaminių, paženklintų rusiško pavyzdžio banderolėmis. Daugiau nei 8 tūkst. litų įver tintos cigaretės taip pat yra sulai kytos. Rygos gyventojui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Už kontrabandos būdu gabentas cigaretes jam gresia bau da nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. litų su tabako gaminių bei transporto priemonės konfiskavimu. „Klaipėdos“ ir Klaipėdos teritorinės muitinės inf.
tačiau policijai apie tai tapo žinoma tik ryte.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Išvartė kelis aparatus
„Vingio“ prekybos centre, parduo tuvėje, kurioje prekiauja ūkininkai ir gamintojai, sekmadienio naktį, 3.40 val., kažkas išdaužė langą. Akivaizdu, kad tai nebuvo tiesiog chuliganų žaidimas, nes vagys pa teko į vidų ir išvartė kasos apara tus. Šioje parduotuvėje dirba ke li prekiautojai ir kiekvienas jų turi savo kasos aparatą. Kiek kuris par davėjų buvo palikęs litų, dar aiški namasi. Pirmadienį dar nebuvo žinoma, ar ilgapirščiai smarkiai pasipelnė. Policijos pareigūnai laukė patikri nimo rezultatų, tada turėjo paaiš kėti žalos mastai. Pasigedo brangaus gėrimo
Labai panašiai atsitiko centrinėje miesto dalyje. I.Kanto gatvėje įsikūrusio resto rano „Skandalas“ langas buvo iš daužtas dar naktį iš šeštadienio į sekmadienį, tačiau apie įsibrovi mą policijai pranešta tik sekma dienio rytą.
Akivaizdu, kad langas išdaužtas metaline kuoka, ją nusikaltėliai pa liko atremtą į pastato sieną. Vagis buvo įlindęs į vidų, kėsi nosi į kasos aparatą, tačiau pinigų jame nebuvo palikta. Dar aiškina masi, ar nusikaltėlis nebus pagro bęs butelio brangaus konjako. Mat barmenas jo pasigedo.
Nuo pavasario nepil namečių gauja mies te įvykdė daugybę įvairių nusikaltimų. Sprendžiant iš skylės lange ga lima spėti, kad vagis turėjo bū ti smulkaus kūno sudėjimo, todėl tikėtina, jog ir šį kartą nusikaltimą įvykdė vaikai. Vaikų neįmanoma sutramdyti
Visiškai panašiai prieš savaitę buvo apvogta automobilių detalių par duotuvė „Autoaibė“. Tąkart nusi kaltėliai taip pat išdaužė langus ir pagrobė kasos aparato stalčių.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Nors dingo 250 litų, tačiau par duotuvei buvo padaryta kur kas di desnė žala. Apskaičiavę sudaužytų langų vertę, parduotuvės vadovai tąkart spėjo, kad nuostoliai sieks ne mažiau nei tūkstantį litų. Panašių nusikaltimų šiemet įvykdyta daug, tačiau išaiškinti to li gražu ne visi. Esama spėjimų, kad tai gali būti paauglių gaujos darbas. Nuo pavasario nepilnamečių gauja mieste įvykdė daugybę įvai rių nusikaltimų. Gali būti, kad ir šios panašaus braižo vagystės yra jų darbas. Kol kas pareigūnai ne gali kategoriškai pasakyti, kad šį savaitgalį siautėjo vaikų gauja, bet net jeigu pasitvirtintų tokie įtari mai, jie nežinotų, kaip užkirsti ke lią nepilnamečių siautėjimui. Daugelis jaunųjų nusikaltėlių yra pernelyg jauni, kad juos būtų gali ma teisti. Restorano „Skandalas“ vado vė Daiva Kunstmonaitė stebėjo si, kad didžiulės miesto policijos pajėgos neturi galimybės sutram dyti naktimis siautėjančių nepil namečių.
Klubo durininką paskelbė kaltu Daiva Janauskaitė Girto kliento terorizuotas ir net ap spjautas naktinio klubo durininkas išstūmė įkyruolį per duris, nė neį tardamas, kad taip galėjo sunkiai sužaloti žmogų, o save pasmerkti kaltinamojo daliai.
Vakar po pietų Klaipėdos miesto apylinkės teismas paskelbė nuo sprendį 21 metų Deividui Berštau tui. Nė karto įstatymams nenu sižengęs vaikinas nuteistas poros metų laisvės atėmimo bausme.
Pripažinta, kad jis sunkiai sužalo jo žmogų. Naktiniame klube „Piteris“ rū bininku dirbantis jaunuolis šiemet vėlų vasario 25-osios vakarą buvo priverstas tramdyti girtą vyrą, ku ris veržėsi į vidų. Vaikinas matė, kad žmogus yra gerokai neblaivus ir klube gali kelti problemų, todėl jo neįleido. Ilgokai įkalbinėjęs ir prašęs įleis ti pasigėręs klaipėdietis galiausiai suprato, kad į klubą nebepateks, ir įniršį išliejo spjaudamas durininkui tiesiai į veidą.
Vaizdo kameros užfiksavo, kad D.Berštautas stumtelėjo vyrą ir šis atbulas griuvo ant asfaltuoto grin dinio. Po to žmogus atsikėlė, išvažiavo namo ir atsigulė miegoti. Tik kitos dienos vakare iš darbo grįžę na miškiai rado jį iškritusį iš lovos. Sudėlioję šiuos faktus, pareigū nai konstatavo, kad kaltininkas yra klubo durininkas. Teismas įvertino visus „už“ ir „prieš“ bei skyrė jam švelnesnę nei vidutinė už tokį nu sikaltimą bausmę. Nuteistasis tu rėtų atlyginti ir bemaž 8 tūkst. litų
už nukentėjusiojo gydymą bei su mokėti 10 tūkst. litų neturtinės ža los atlyginimui. Tačiau šis sprendimas – tik pir mas byloje. D.Berštauto gynėjas tikisi, kad apeliacinį skundą nag rinėsianti teisėjų kolegija labiau įsigilins į visas bylos aplinkybes. Advokatas mano, kad byla nepa kankamai kruopščiai ištirta. Ne siaiškinta, kodėl atbulas griuvęs vyras susižalojo dešinę galvos pu sę, netirta, ar pakeliui namo, ar sa vo paties namuose jis nepatyrė su žeidimų.
Poz ic ij a: D.Beršt aut as
teig ė po girto vyro spjūvio į veidą tik stumtelėjęs jį per duris.
8
AntrADIENIS, spalio 29, 2013
ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 2,7110 DB svaras sterlingų 1 4,0478 JAV doleris 1 2,4996 Kanados doleris 1 2,3939 Latvijos latas 1 4,9108 Lenkijos zlotas 10 8,2535 Norvegijos krona 10 4,2488 Rusijos rublis 100 7,8565 Šveicarijos frankas 1 2,7985
pokytis
–0,0041% –0,0039% –0,0010% –0,0040% –0,0019% +0,0126% +0,0066% –0,0347% –0,0078%
Beviltiškų skolų kupra – 114 mln. litų Finansų ministerija siūlo pripa žinti beviltiškomis šešių jau bank rutavusių įmonių skolas, kurių bendra vertė su palūkanomis ir delspinigiais siekia 114 mln. litų.
Iš bendros skolų sumos 79,6 mln. litų yra paskolos, 15 mln. litų – palūkanos ir 19,7 mln. litų – dels pinigiai, kaip nurodoma Finansų ministerijos parengtame Vyriau sybės nutarimo projekte. Didžioji dalis siūlomų nurašyti skolų tenka bendrovei „Inkaras“ ir jos antrinei įmonei „Medicinos sistema“ – iš viso 109,633 mln. litų. Šios skolos susidarė Finansų ministerijai grąžinus jos garan tuotas paskolas Suomijos kre dito organizacijai „A/B Finnish Export Credit“, Italijos bendro
vei „Overland Trust Bank, Luga no“, taip pat padengus kitus „In karo“ įsipareigojimus. Bankrutavusios ir likviduotos bendrovės „Kuro aparatūra“ sko la valstybei siekia 44,728 mln. li tų. Skola susikaupė, bendrovei negrąžinus paskolos Finansų mi nisterijai. Be to, beviltiškomis siūloma pri pažinti mažesnes kaip 100 tūkst. litų žemės ūkio bendrovių „Vie versys“, „Pakupys“ ir „Avižie niai“ skolas. Registrų centro duo menimis, bendrovės „Pakupys“ ir „Avižieniai“ yra likviduojamos, o bendrovės „Vieversys“ teisinis statusas neįregistruotas, tačiau nuo 2003-iųjų rudens ji duomenų Registrų centrui neteikia. „Klaipėdos“, BNS inf.
Kandidatas į valdybos narius
Apsispręs dėl skalūnų
Naujuoju Lietuvos banko valdybos nariu siūloma paskirti ekonomistą Tomą Gar baravičių, iki šiol dirbusį Europos cent riniame banke. T.Garbaravičiaus kandi datūrą Lietuvos banko valdybos pirmi ninkas Vitas Vasiliauskas pateikė Prezi dentei Daliai Grybauskaitei. Šiai kandi datūrai pritarė rekomendacijas dėl valdy bos narių skyrimo teikianti Lietuvos ban ko patariamoji taryba.
Aplinkos ministerijos komisija šiandien turėtų spręsti, ar nutraukti skalūnų du jų žvalgybos ir gavybos konkursą, iš ku rio pasitraukė vienintelė dalyvė – JAV energetikos bendrovė „Chevron“. Komi sija taip pat spręs, ar skelbti naują kon kursą. Spalio pradžioje „Chevron“ Vyriau sybei pranešė, kad nebedalyvaus konkur se dėl esą nepalankios mokestinės ir tei sinės aplinkos.
Pieno karas virto susirašinėjimu – vakar Rusija at siuntė priekaištus, į kuriuos sureaga vus pieno produk tai būtų įsileisti. Lie tuvos veterinarijos tarnyba atsakė, kad Lietuvoje pažeidimų nerandama.
Kaltinimai: Rusijos tarnyboms užkliuvo neva aptikti ftalatai, naudoja
mi plastikinių pakuočių gamyboje, bet pienininkai produkcijos tokiose pakuotėse sako neimportuojantys. Tomo Urbelionio / BFL nuotr.
Pieno kare bus paliaubos? Gabija Sabaliauskaitė g.sabaliauskaitė@diena.lt
2013 m. spalio 29 d. Lietuvos bankas išleidžia į apyvartą keturias 2 litų kolekcines (progines) apyvartines monetas, skirtas gamtos ir žmogaus kūriniams:
Puntukui, Stelmužės ąžuolui, kurėnui ir verpstei
Monetų autorius Giedrius Paulauskis Įprasto kaldinimo 2 litų kolekcinės (proginės) apyvartinės monetos parduodamos (keičiamos) už nominaliąją vertę, t.y. už 2 litus Monetos, turinčios veidrodinį paviršių, sudėtos į rinkinį, jo kaina – 130 Lt (su PVM) Monetas ir jų rinkinius galima įsigyti Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8, Žirmūnų g. 151), taip pat Kaune (Maironio g. 25) Išsamesnė informacija Lietuvos banko interneto svetainėje www.lb.lt, tel.: (8 5) 268 0316, (8 5) 268 0326 arba el. paštu info@lb.lt
Apsikeitė raštais
Vakar Rusijos vartotojų teisių ap saugos tarnyba „Rospotrebnadzor“ paskelbė sąlygas, kurias įgyvendi nus lietuviški pieno produktai ga lėtų grįžti į Rusijos rinką. O Valsty binė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), atsakydama į Rusijos var totojų teisių priežiūros tarnybos specialistų iškeltus klausimus, iš siuntė „Rospotrebnadzor“ oficialų raštą, nors dar praėjusią savaitę Ru sijos specialistai lankėsi Lietuvoje. VMVT vadovo dr. Jono Miliaus teigimu, klausimai buvo išnagrinė ti per vizitą Lietuvoje, o oficialiame rašte pateikiama detali informacija ir statistika apie valstybinės kont rolės principus, patikrinimus, la boratorinius produktų tyrimus bei įmonių savikontrolę. „Vizito metu „Rospotrebnadzor“ specialistai įsitikino, kad Lietuvos gamintojų tiekiami maisto produk tai yra saugūs ir kokybiški. Norė dami, kad situacija Lietuvos vals tybinės maisto kontrolės sistemoje būtų patvirtinta oficialiai, išsiuntė me oficialų raštą“, – sakė J.Milius. J.Miliaus teigimu, „Rospotrebna dzor“ taip pat buvo patvirtinta, kad per metus ištyrus daugiau kaip 4 tūkst. pieno produktų mėginių, at likus daugiau kaip 25 tūkst. įvairių tyrimų nebuvo nustatyta nė vieno reikalavimų neatitinkančio atvejo. Užkliuvo vokiškos pakuotės
Vakar „Rospotrebnadzor“ išvadose buvo nurodoma rasti ir panaikin ti ftalatų (plastikų, naudojamų pa kuotėms gaminti) atsiradimo pieno produktuose priežastis ir užtikrin ti, kad faktinė pieno produktų su
dėtis atitiktų nurodytą etiketėse. Rusijos vartotojų teisių apsau gos tarnyba rekomenduoja Lietu vai užtikrinti, kad pieno gaminių ženklinimas atitiktų Rusijos kelia mus reikalavimus, pateikti Rusijos rinkai skirtos produkcijos techninę dokumentaciją rusų kalba.
Paklausę gamintojų, ar pakuotėse gali būti ftalatų, gavome atsakymą, kad inde liams gaminti jie jų nenaudoja. Kuriems Lietuvos gamintojams konkrečiai taikomi tokie reika lavimai, nepatikslinta. Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius sakė laukian tis oficialios išsamesnės informa cijos ir nurodė, kad rizika dėl fta latų patekimo į gaminius negalima, nes jogurto ir grietinės indeliai ga minami Vokietijoje, kur ftalatai pa kuočių gamybai nenaudojami. „Kadangi nėra oficialios deta lesnės informacijos, nežinome, kaip buvo atliktas tyrimas, kokia labo ratorija jį atliko, iš kur buvo paim ti mėginiai, – komentavo G.Berta šius. – Galiu pasakyti, kad ftalatų produktuose būti negali, nes pro dukcija iš Vokietijos keliauja į Rusiją. Vokietijoje išrašome sertifikatą, to dėl pagal gamintojo sertifikatus pa kuočių sudėtyje ftalatų nėra.“ Kaltinimai – iš oro?
„Rokiškio sūrio“ valdybos pirmi ninkas Dalius Trumpa sakė, kad bendrovės produkcijai naudoja
mus plastiko indelius gamina bent keli gamintojai Lietuvoje, Estijo je, Suomijoje ir kitur, tačiau pagal techninę specifikaciją jų sudėtyje ftalatų nėra išvis. „Ir vėliau konkrečiai paklausę gamintojų, ar pakuotėse gali būti ftalatų, gavome atsakymą, kad in deliams gaminti jie jų nenaudoja“, – sakė D.Trumpa. „Rospotrebnadzor“ nurodo, kad faktinė gaminio sudėtis, pateikia ma etiketėje, turi sutapti su faktine produkto sudėtimi. Tačiau G.Berta šius patikino, kad tikrinama kiek viena produkcijos partija, todėl ga miniai atitinka techninę produkto dokumentaciją. „Jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių pagaminamas nestandartinis produktas, jis tiesiog nepakliūva į rinką. Be to, dar rugsė jo viduryje, vos prasidėjus kalboms apie lietuviškų pieno produktų ko kybės reikalavimus, kontrolę su griežtinome dvigubai“, – patikino Vilkyškių pieninės vadovas. Trūksta informacijos
Rusijos tarnyba pabrėžia, jog tai, ar atnaujinti lietuviškos produk cijos tiekimą į Rusiją, bus svars toma gavus atsakymus į pateiktus klausimus ir Lietuvos gaminto jams įgyvendinus priemones, ku rios užtikrintų produkcijos kokybę bei vartojimo saugumą. Vilkyškių pieninė esą pasiryžusi įgyvendinti sąlygas, kuriomis galėtų grįžti į Rusijos rinką, tačiau G.Berta šius sakė besitikintis, kad neatsiras rimtų trūkumų, kuriuos reikėtų ša linti, matyt, reikės tik paaiškinti kai kuriuos aspektus. „Turime tik infor maciją, kuri pasirodė oficialioje tar nybos svetainėje, todėl šiandien dar nesame gavę oficialių duomenų, pro tokolo, kas buvo“, – sakė G.Bertašius.
9
ANTRADIENIS, SPALIO 29, 2013
rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Evelina Zenkutė
sveikata
Gripo komplikacijų prevencijai – skiepai Daugiau nei pusė uostamiesčio asmens sveikatos priežiūros įstaigų jau aprūpin tos sezoninio gripo vakcina. Specialistai rekomenduoja nedelsti ir apie savo svei katą pagalvoti jau dabar – ypač rizikos grupių asmenims.
Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Apgaulingas oras
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Vili ja Pečkauskienė akcentavo, jog da bar pats tinkamiausias metas skie pytis nuo gripo. „Palyginus poros savaičių duo menis, pastarąją buvo užfiksuotas nežymus ūmių kvėpavimo takų in fekcijų ir gripo susirgimų paūmė jimas. Skaičiai nėra drastiški. Oras Klaipėdoje nėra prastas. Tačiau ne reikėtų apsigauti. Drėgmė ir šilu ma gali būti klastinga. Žmonės iš sirengia, juos perpučia vėjas. Dalis gyventojų vaikšto šlapiomis kojo mis“, – teigė V.Pečkauskienė. Anot jos, kiekvienais metais apie galimybę skiepytis klaipėdiečiams reikia aktyviai priminti ir pradėti kalbėti iš naujo. Kaip teigė V.Pečkauskienė, visa reikiama valstybės kompensuoja ma vakcina uostamiesčio asmens sveikatos priežiūros įstaigas pa sieks iki lapkričio 11 dienos. Rizikos grupėms – nemokamai
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė ap gailestavo, kad kiekvienais metais besiskiepijančiųjų nuo gripo žmo nių skaičius nuvilia. „Iš visų rizikos grupių asmenų nemokama galimybe pasirūpinti savo sveikata rudenį pasinaudoja tik 3–4 proc. visų galinčiųjų. Tai – mažas skaičius. Priminsiu, jog į ri zikos grupes papuola besilaukian čios moterys, vyresni nei 65 metų žmonės, asmenys, sergantys lėti nėmis širdies ir kraujagyslių, kvė pavimo takų, inkstų ligomis ir ki ti“, – aiškino pašnekovė. Pasak jos, priežastys, kodėl žmonės vengia skiepų, skirtingos. V.Pečkauskienė aiškino, kad nere tai šeimos gydytojai dėl įtemptos dienotvarkės pamiršta ar nesus pėja įspėti pacientų apie nemoka mus skiepus. „Šiais metais kompensuojama vakcina gydymo įstaigas pasie kė pavėluotai. Jau spalio pradžioje sulaukėme susirūpinusių žmonių
skambučių ir klausimų, kada bus galima skiepytis. Turbūt ir šis fak tas šį šaltąjį sezoną gali turėti įta kos pasiskiepijusių skaičiui“, – tei gė vyriausioji specialistė. Jos įsitikinimu, dalis žmonių ap skritai yra skeptiškai nusiteikę bet kokių skiepų atžvilgiu. Komplikacijos – skaudžios
„Žmonės įsitikinę, kad vakcina – nenaudinga. Kai kurie asmenys to kią nuomonę pagrindžia tuo, kad kažkas iš jų aplinkos pasiskiepi jo ir vis tiek susirgo gripu. Tačiau reikėtų suvokti esminį skirtumą – vakcina neužkerta kelio ligai, o padeda išvengti komplikacijų“, – kalbėjo pašnekovė.
Vilija Pečkauskienė:
Turbūt visi pripažins, jog geriau pasiskie pyti ir nesirgti ap skritai arba persirgti lengvai ir greitai nei būti varginamam li gos ilgai.
Specialistė pastebi, kad žmonės į gripą dar žiūri vadovaudamiesi pa senusiu požiūriu – gripą prilygina paprastam peršalimui, kurį galima išgydyti pagulėjimu lovoje. Negydomas gripas gali sukelti skaudžių pasekmių. Skaudžiausia jų – mirtis. Dažniausiai pasitaikančios gri po komplikacijos – bakterinės in fekcijos, plaučių ir ausų uždegimai, lėtinių plaučių, širdies, inkstų ligų paūmėjimai, sinusitas, meningitas, tonzilitas. Ypač gripas pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems širdies ligomis. Sergantiesiems širdies yda gripas gali kompli kuotis bakteriniu endokarditu, kai sergančiajam širdies vožtuvų pa žeidimu gali paūmėti koronarinės širdies liga ar net iš tikti širdies infarktas.
11
Data: visa reikiama valstybės kompensuojama vakcina uostamiesčio asmens sveikatos priežiūros įstaigas
pasieks iki lapkričio 11 dienos.
„Shutterstock“ nuotr.
Patarimai Plintant gripui ir kitoms virusinėms
Stengtis neliesti akių, nosies ir bur
kvėpavimo takų ligoms, rekomen duojama kruopščiai plauti rankas su muilu ir vandeniu.
nos, ypač neplautomis rankomis. Neliesti paviršių, kurie gali būti už
su sergančiais žmonėmis.
teršti gripo virusu. Susirgus kuo skubiau kreiptis į gy
Kosint ar čiaudint užsidengti no
sį ir burną vienkartinėmis nosinai tėmis.
Būtina dažnai vėdinti patalpas, tin
kamai apsirengti bei vengti sąlyčio
dytoją ir neiti į darbą bei nevesti vai kų į ugdymo įstaigą.
10
ANTRADIENIS, SPALIO 29, 2013
rubrika sveikata
Melanomai gydyti – medicinos pajėgos Iš pažiūros nekal tas apgamėlis, tru putį pakraujuojan ti žaizdelė gali bū ti sukrečiančios diagnozės – mela nomos – pranašas. Vis dėlto mokslinin kų, medikų pastan gomis įgyjama vis daugiau efektyvių ginklų kovoti su šia grėsminga liga.
Melanomos – ir akyse Melanoma yra iš odos ląstelių me
lanocitų kilęs vėžys. Melanomų gali atsirasti bet kurioje odos vietoje, ta čiau dažniausiai turi mėgstamas lo kalizacijos vietas. Vyrams melano mos dažniausiai atsiranda krūtinės ląstoje arba nugaroje. Moterims daž niausiai pažeidžiamos kojos. Kitos „mėgstamiausios“ melanomų vietos yra kaklas ir veidas. Tamsi oda sumažina melanomos
Jurgita Šakienė
atsiradimo dažniausiose lokalizaci jos vietose riziką, tačiau nuo mela nomos atsiradimo delnuose, paduo se arba po nagu nėra apsaugotas nė vienas žmogus. Šių neįprastų loka lizacijų melanomos yra diagnozuo jamos beveik pusei melanoma susi rgusių Amerikos juodaodžių, o baltie siems jos randamos tik mažiau negu 10 proc. visų melanomos atvejų.
Nusitaikė ir į jaunus žmones
Melanomų gali atsirasti ir kitose kū
Onkologai, dermatovenerologai yra tie gydytojai, kurie iš pažiūros sveikiems savo pacientams nere tai turi pranešti apie jų gyvenimus akimirksniu aukštyn kojomis ap verčiančias žinias. Medikams ilgam laikui įstringa priblokštų žmonių veidai, kai šie sužino, kad teks rengtis mūšiui su mirtį sėjančiomis ligomis. Dar sun kiau stebėti, kai gydomas pacientas nyksta tiesiog akyse, kai visos pa stangos jam padėti yra bevaisės, kai ligos gniaužtai būna stipresni. Pati negailestingiausia odos li ga yra melanoma – ji sukelia net 90 proc. visų pacientų, sergančių odos vėžiu, mirčių. Neretais atve jais ji ne tik žaibiškai progresuoja, bet ir, skirtingai nuo kitų onkologi nių susirgimų, vis dažniau kėsinasi ir į jaunus žmones. Euromelanomos komiteto Lie tuvoje koordinatorė, Lietuvos dermatovenerologų draugijos pre zidentė, Vilniaus universiteo ligo ninės Santariškių klinikų Derma tovenerologijos centro direktorė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė apgailestavo, kad Lietuvoje per pa skutinį dvidešimtmetį melanomos atvejų padaugėjo trigubai. 2011 m. diagnozuotas 351 naujas odos melanomos atvejis (sergamu mo rodiklis 10,9 – 100000 gyven tojų). Didelis ne tik sergamumas, bet ir mirtingumas. Dalis kaltės verčiama ne tik genetikai, neatsa kingam elgesiui saulėje, bet ir pa tiriamam stresui. M.Bylaitė-Bučinskienė pabrėžė, kad daugėja ir labai anksti, ir per vėlai pastebėtų melanomos for mų. Ji pasidžiaugė, kad diagnoza vus ligą laiku net iki 97 proc. pa cientų išgydomi. Deja, pastebėti melanomą neretai tampa nelengva užduotimi net ir medikams, ką jau kalbėti apie pačius pacientus.
no vietose – akyse, burnoje, makštyje.
Statistika: pati negailestingiausia odos liga yra melanoma – ji sukelia net 90 proc. visų pacientų, sergančių
odos vėžiu, mirčių.
Būtent todėl, medikų teigimu, dalijimasis patirtimi tarpusavy je, visuomenės švietimas yra ne tik neįkainojamas, bet ir gyvybiš kai svarbus. „Piktybinių odos navikų, mela nomos ir kitų odos susirgimų Lie tuvoje ir pasaulyje daugėja, tad kongresai, kuriuose pasaulinio ly gio specialistai dalijasi savo patir timi, pristato naujausius gydymo metodus, yra itin aktualūs“, – kal bėjo Lietuvoje pirmą kartą sureng to Baltijos šalių dermatovenerolo gų asociacijos kongreso prezidentė, Lietuvos sveikatos mokslų univer siteto Odos ir venerinių ligų klini kos vadovė profesorė Skaidra Va liukevičienė. Ji neabejojo, kad šis kongresas taps didžiuliu postūmiu ne tik Lie tuvos, bet ir kitų šalių onkologijos, dermatovenerologijos sričių plėtrai. Organizatoriams – Lietuvos derma tovenerologų draugijai, Baltijos ša lių dermatovenerologų asociacijai, Lietuvos sveikatos mokslų univer sitetui ir Vilniaus universitetui – į renginį pavyko pritraukti 50 tarp tautinių lektorių, savo srities lyde rių, kurie čia su daugiau kaip 300 dalyvių iš 24 šalių dalijosi patirti mi, odos ligų diagnostikos ir gydy mo aktualijomis bei naujovėmis. Renginys ne veltui akredituotas Europos medicinos specialistų są jungos (UEMS). Šio 11-ojo kongreso dalyviams – gydytojams dermato venerologams, kitiems specialis tams, bendrosios praktikos gydy tojams – įteikti LSMU kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai. Atakuoja tik pakitusias ląsteles
Dalijosi patirtimi
Net ir Vokietijoje, kur onkologinių ligų profilaktikos sistema ir gy dymas yra toli pažengęs, diagno zuojamas tik kas antras ankstyvos stadijos melanomos atvejis. Kitais atvejais pacientas tiesiog nurami namas, kad viskas gerai, o liga ne trukdoma kerojasi.
Vienas garsiausių kongreso lekto rių – Europos dermatoonkologijos draugijos viceprezidentas profe sorius Clausas Garbe. Iš Vokietijos atvykęs svečias, turintis 30 me tų darbo patirtį, dalijosi patirtimi apie vieną naujausių melanomos gydymo būdų – taikinių terapi ją. Jos taikymas Lietuvoje kol kas
„Shutterstock“ nuotr.
žengia tik pirmuosius žingsnius, tokie vaistai (pavyzdžiui, vemura fenibas) pas mus dar nėra prieina mi pacientams dėl nesamo valsty bės finansavimo. „Su taikinių terapija pradė ta nauja gydymo era“, – pasakojo profesorius C.Garbe. Tai vaistai, veikiantys tik genetiškai pakitu sias ląsteles. Jie buvo sukurti at radus vėžinių ląstelių genų paki timus.
Specialistai įspėja, kad melanoma gali atsirasti visiškai sveikoje odoje kaip vos įžiūrimas darinys.
Be to, taikinių terapija paciento yra lengviau toleruojama nei che moterapija. Gydant melanomą tai kinių terapija, vaistai veikia tik tas ląsteles, kurios turi pakitusį BRAF geną. Šis pakitęs BRAF genas iden tifikuojamas 50–68 proc. melano mos atvejų. Taikinių terapija, anot profeso riaus, taikoma tuomet, kai liga jau yra pažengusi, kai nėra chirurginių galimybių pacientui gydyti. Tad šis būdas suteikia naujų gydymo gali mybių atskirai nuo įprastinės che moterapijos“, – kalbėjo profeso rius C.Garbe. Jis pabrėžė, kad geriausi rezulta tai pasiekiami, kai gydymo spren dimai visų pirma priimami tarp disciplininės onkologų komandos. Vokietijoje melanoma gydoma ak redituotuose onkodermatologijos centruose. Lietuvoje serga mažiau
Paklaustas, kaip vertina išplitusio odos vėžio gydymo galimybes Lie tuvoje, profesorius C.Garbe sakė
esąs tikras, kad medikai daro vis ką, kas jų galioje, gyrė jų atsida vimą, inovacijų siekimą. Tačiau medicinos pažanga labai daug pri klauso nuo ligai gydyti skiriamų fi nansinių išteklių, modernių vaistų prieinamumo. Profesorius pasidžiaugė, kad Lietuvoje odos vėžiu suserga ma žiau žmonių nei Vokietijoje, nors čia veikia pažangesnė diagnostikos ir gydymo sistema. Kodėl vokiečiai labiau nei lietuviai kenčia nuo me lanomos? Kas tai lemia? „Vokiečiai daugiau nei lietuviai keliauja, ato stogauja šiltuosiuose kraštuose, kur saulė itin intensyvi“, – kalbėjo profesorius C.Garbe. Profesorius akcentavo, kad dide lis dėmesys Vokietijoje melanomos diagnostikai ir gydymui skiriamas ne tik dėl šios ligos piktybiškumo, bet ir dėl to, jog melanoma, kaip nė vienas kitas odos onkologinis susi rgimas, paveikia daug jaunų žmo nių (20–30 metų). Pavyzdžiui, šio amžiaus moterys Vokietijoje me lanoma serga dažniau nei krūties vėžiu.
Galimi melanomos požymiai ir simptomai ABCD taisyklė: A – asimetrija. Dalis apgamo arba
įgimto odos darinio skiriasi nuo liku sios dalies. B – kraštas (angl. k. – border). Kraš tai yra nevienodi, dantyti, rantyti ar ba neaiškūs. C – spalva (angl. k. – color). Skiriasi darinio spalva – rudos arba juodos, o kartais rausvos, raudonos, baltos ar ba mėlynos spalvos intarpai. D – diametras. Dėmės skersmuo
yra didesnis negu 6 milimetrai (pieš tuko gale esančio trintuko dydžio), nors kartais melanomos gali būti ir mažesnės. Kiti įspėjamieji požymiai Negyjanti žaizdelė. Pigmento plitimas į aplinkinę odą
už darinio ribų. Paraudimas arba naujai atsiradęs
Auga ramiai ir tyliai
Specialistai įspėja, kad melanoma gali atsirasti visiškai sveikoje odo je kaip vos įžiūrimas darinys, net ir per pusmetį baigtis mirtimi. Mela noma auga tyliai, ramiai. Jai atro dant kaip mažyčiam juodam taške liui, jau gali būti metastazių. Būtent todėl medikai pataria sa vo kūną apžiūrėti ne rečiau kaip kas mėnesį. Būtina apžiūrėti ir nugarą, ir galvos odą po plaukais, netgi tar pupirščius ir padus. Pastebėjus naujų pigmentinių dėmių, apgamų, darinių, kurie neišnyksta, negyja 1–2 mėnesius, arba pamačius, kad pakito jų spal va, forma, dydis, būtina kreiptis į dermatologus. Lietuvoje melanomai gydyti, pri klausomai nuo ligos pobūdžio, ki tų individualių dalykų, naudojama chirurgija, chemoterapija, imuno
patinimas už darinio kraštų. Nauji jutimai – niežulys, jautrumas
arba skausmas. Apgamo paviršiaus pakitimai –
šerpetojimas, šlapiavimas, krauja vimas, atsiradęs išsikišimas ar maz gelis.
terapija ir spindulinė terapija. De ja, šiuolaikinė taikinių terapija vis dar neprieinama. Prakalbus apie prevenciją, pro fesorius C.Garbe pabrėžė, kad vien kremo nuo saulės negana. Nuo pražūtingų ultravioletinių spin dulių daug geriau apsaugo drabu žiai, o šiltuoju metų laiku tarp 10 ir 15 val. apskritai geriausia vengti saulės, nes tuomet ji būna pati in tensyviausia.
11
ANTRADIENIS, SPALIO 29, 2013
sveikata Keičiasi tvarka
Statistika džiugina
Jodo trūkumas
Nuo lapkričio 1 d. nė vienam pri valomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui, gavusiam siuntimą į medicininę reabilitaci ją, nebereikės atvykti į teritorinę ligonių kasą – gydymo apmokė jimą Privalomojo sveikatos drau dimo fondo biudžeto lėšomis ga rantuojančios pažymos bus tvir tinamos elektroniniu būdu.
Pirmąjį šių metų pusmetį pa cientams atsirado daugiau ga limybių gauti tyrimus, dalyvau ti prevencinėse programose, kompensuojamieji vaistai tapo prieinamesni, sumažėjo jų prie mokos. Pavyko išlaikyti tokį pat sveikatos priežiūros lygį kaip ir pernai, nereikėjo mažinti nei fi nansavimo, nei paslaugų įkainių.
Pasaulinė sveikatos organizaci ja yra pripažinusi jodo trūkumą kaip vieną svarbiausių maisto veiksnių, turinčių įtakos gyven tojų sveikatai. Nepakankamas jo kiekis sukelia sutrikimų. Vieni iš jų – tai kretinizmas, pažeistos protinės bei reprodukcinės svei katos funkcijos, atsilikęs fizinis vystymasis, struma.
Gripo komplikacijų prevencijai – skiepai
Muzika žmogų veikia ypatingai. Mokslininkai įsitikino, kad skambantys garsai padeda susikoncentruoti ir susitelkti, įveikti sunkius gyvenimo etapus, pasiruošti svarbiems egzaminams bei atsikratyti streso. Tyrimai įrodė, kad muzika žmogui atneša tik naudą.
9 Retesnės komplikacijos yra encefalitas – smegenų uždegi Mitai išlieka
Poveikis: paprasčiausias klausomos muzikos tempo pagyvėjimas pagreitina pulsą ir suintensyvina kvėpavimą.
„Shutterstock“ nuotr.
Stebuklinga muzikos galia Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Muzika mūsų organizme stimu liuoja simpatinę nervų sistemą, kuri savo ruožtu paruošia kūną veiksmui, nesvarbu, kokį iššūkį ir kada priimtume. Pasigirdus muzikai, kvėpavimo takai atsiveria, širdies darbas pa spartėja, o raumenys pasiruošia judėti. Girdimieji signalai (muzi ka) padidina psichologinį susijau dinimą ir sukelia atsakomąsias or ganizmo reakcijas. Muzika, sudaryta iš tam tikros garsų sekos, daro įtaką fiziniam judrumui. Paprasčiausias klauso mos muzikos tempo pagyvėjimas
pagreitina pulsą ir suintensyvina kvėpavimą. Todėl muzikos klau symasis yra puiki išeitis sportuo jantiems ar tiems, kurie dirba nuo bodų ir migdantį darbą.
Galimas ir priešingas variantas: rami, lėta muzika gali būti puikus būdas atsipalaiduoti ar net užmig ti. Klasikinė muzika puikiai tinka besimokantiems žmonėms.
Muzikos poveikis atitraukia mintis nuo skausmo šal
lavina atmintį
tinio pacientui suteikia jausmą, kad jis kontroliuoja nemalonią situaciją padeda išskirti daugiau endorfinų, todėl skausmas sumažėja rami muzika lėtina kvėpavimą ir širdies darbą
stiprina protinius sugebėjimus
padeda susikoncentruoti
gerina judėjimą ir koordinaciją
sumažina stresą atpalaiduoja padeda atsikratyti neigiamų emo
cijų sumažina nuovargį
Švarios rankos – sveikata Rankomis mes gaminame maistą, glostome vaikus, dirbame, liečia me pinigus ir taip toliau.
Dažnai liečiame nešvarius pavir šius ir prie mūsų rankų per dieną prikimba įvairiausių bakterijų, vi rusų ir kirmėlių kiaušinėlių. Visa tai per nešvarias rankas gali patekti į mūsų organizmą ir esant silpnes niam imunitetui žmogus suserga. Enterobiozė (spalinės) – labiau
siai paplitusi kirmėlinė liga Lietu voje, plintanti per užterštą aplinką. Per šiuos metus iš viso užregist ruota 950 šios ligos atvejų, iš ku rių net 690 iki 6 metų vaikų gru pėje. Kaip ir kitomis kirmėlinėmis ligomis, žmogus enterobioze užsi krečia spalinių kiaušinėliams per burną patekus į žarnyną. Tėveliai savo atžaloms turė tų nuolatos priminti, kad rankas reikia plauti pasinaudojus tuale
tu, kosint, čiaudint, išpūtus nosį, grįžus iš lauko, po kontakto su gy vūnais ar gyvūnų ekskrementais, prisilietus prie sergančio asmens ar pasinaudojus viešuoju trans portu. Plauti rankas būtina ir prieš val gį, įdedant ar išimant kontakti nius lęšius, tvarkant bet kokius odos pažeidimus, žaizdas ar ruo šiant maistą. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro inf.
mas, raumenų uždegimai bei šir dies raumens uždegimas. Viena iš pavojingiausių gripo komplikacijų – plaučių uždegimas, dažnai pasi baigiantis mirtimi. V.Pečkauskienė pastebi, kad žmonės prisibijo skiepų dėl įvyks tančių sutapimų. „Pasitaiko, kad kažkas pasiskie pija ir prasideda alerginė reakcija arba asmuo iš karto suserga, tačiau tai – tik atsitiktinumai“, – aiškino specialistė. Dar vienas mitas – esą vakci na gali apimti ne tuos gripo tipus, kurie kils būtent tą sezoną. „Visos vakcinos yra patikrintos. Kiekvienais metais yra atlieka ma daugybė tyrimų, vedama sta tistika, ji analizuojama. Stebėji mai padeda prognozuoti, kokia gripo rūšis gali atakuoti labiau siai ar kils epidemija, ir kitus ak tualius rodiklius. Daroma viskas, kad žmonės sirgtų mažiau“, – sa kė pašnekovė.
Gripas ir vaikai Mokyklose ir ikimokyklinio ugdy
mo įstaigose yra didelė tikimybė užsi krėsti gripu nuo kitų sergančių vaikų. Iš mokyklos ar darželio parneštu
gripo virusu vaikas gali pasidalyti su šeimos nariais, tėveliais, jaunesniu broliuku ar sesute, kurių skiepyti dar negalima. Pastebėta, kad pradėjus ak tyviau nuo gripo skiepyti vaikus su mažėjo ir suaugusiųjų sergamumas. Tyrimais įrodyta, kad gripas pa
vojingiausias patiems jauniausiems (iki 2 m. amžiaus) ir patiems vyriau siems (vyresniems nei 65 m. am žiaus) asmenims. 2009 m. gripo pandemija parodė,
kad naujasis gripo virusas, kuris tu rėtų cirkuliuoti dar daugelį metų, pa vojingiausias jauniems ir sveikiems asmenims.
Rizikos grupės
Skiepai – ir vaikams
Lietuvoje nemokama gripo vakcina galima tik rizikos grupėms, tačiau, specialistų nuomone, pagalvoti apie skiepus turėtų visi asmenys – ypač atžalų sveikata vertėtų susi rūpinti tėvams. „Apsisaugoti nuo galimų gri po komplikacijų patariama vai kams, kur ie dažn ai serga per šal im o ligom is ir yra maž iau ats par ūs. Tač iau reik ėt ų pri minti, jog mažieji skiepytis turi būti vedami visiškai sveiki. Vai kas negali net sloguoti“, – teigė V.Pečkauskienė. Jos teigimu, savo sveikata turėtų susirūpinti ir visi suaugę žmonės, nepatenkantys į rizikos grupes. „Manau, kad žmonės turėtų investuoti į savo sveikatą. Tur būt visi pripažins, jog geriau pa siskiepyti ir nesirgti apskritai ar ba persirgti lengvai ir greitai nei būti varginamam ligos ilgai. Be to, gripas gali turėti ir ilgalaikių ar neišgydomų pasekmių sveika tai“, – perspėjo vyriausioji spe cialistė.
65 m. ir vyresni asmenys. Besilaukiančios moterys. Asmenys, gyvenantys socialinės
globos ir slaugos įstaigose. Asmenys, sergantys lėtinėmis šir
dies ir kraujagyslių, kvėpavimo ta kų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mecha nizmais, piktybiniais navikais. Sveikatos priežiūros įstaigų dar
buotojai.
Nerekomenduojama Skiepyt i vaik ų, kur ie yra alerg išk i kiaušin io balt ymui arba kitai vak cinos sudedamajai daliai. Skiepyti esant ūmios peršalimo li gos pož ymiams (tok iu atveju skie pijimą rekomenduojama atidėti).
12
antradienis, spalio 29, 2013
pasaulis Mirė premjeras
Vys emigrantus?
Nurodė nešnipinėti
Buvęs Lenkijos premjeras Ta deuszas Mazowieckis (nuotr.), vadovavęs pirmajai nekomu nistinei vyriausybei Rytų Euro poje, mirė Varšuvoje, būdamas 86-erių. Lenkijos užsienio rei kalų ministras Radosławas Si korskis sakė, kad T.Mazowiec kis buvo „vienas iš Lenkijos lais vės ir nepriklausomybės tėvų“.
Didžiosios Britanijos premje ras Davidas Cameronas pa reiškė, kad imigrantai iš Ry tų Europos, tarp jų ir Lietuvos, užima britų darbo vietas, todėl šalis turėtų atsakingiau žvelg ti į švietimo sistemos proble mas. Pasak jų, britai patys turi dirbti fabrikuose, o ne gyventi iš gaunamų socialinių pašalpų.
JAV žiniasklaida tvirtina, kad šalies saugumas liovėsi šnipi nėti Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir kitus pasaulio lyde rius, kai apie šią veiklą sužino jo Baltieji rūmai. Prezidentas Barackas Obama apie šį elekt roninį sekimą esą sužinojo iš vidinės ataskaitos ir tučtuojau nurodė jį sustabdyti.
Užvertė M.Saakašvilio istorijos puslapį Triuškinama pergalė. Gruzijos premjero Bidzinos Ivanišvilio sąjungininkas Geor gijus Margvelašvilis įtikinamai laimėjo ša lies vadovo rinkimus. Dabar Gruzijos liki mas atsidūrė „svajotojų“ rankose. Įtikinama pergalė
Skirtumas tarp valdančiosios par tijos „Gruzijos svajonė“ kandida to G.Margvelašvilio ir antrą vie tą užėmusio Michailo Saakašvilio sąjungininko, buvusio parlamen to pirmininko Davito Bakradzės iš Jungtinio nacionalinio judėjimo (JNJ), – net 40 proc. G.Margvelašvilis surinko 62, o D.Bakradzė – 22 proc. Ką tik iškeptas prezidentas pa skelbė savo pergalę sostinėje Tbi lisyje. Čia jau džiūgavo jo gerbėjai. „Labai dėkoju jums visiems. Tai mūsų bendra pergalė“, – sakė G.Margvelašvilis. Kartu su naujuoju Gruzijos pre zidentu aikštėje pasirodė ir milijar dierius „Gruzijos svajonės“ vedlys premjeras B.Ivanišvilis. Vyriausybės vadovas džiaugė si sąjungininko pergale ir pažadė jo, kad net savo oponentų nepaliks be darbo. „Visi kartu pastatysime Gruziją, apie kurią svajojame, – teigė jis. – Sveikinu jus visus.“ Pripažino pralaimėjimą
Prezidento rinkimai parodė, kad dešimtmetį trukęs M.Saakašvilio valdymas gruzinams įgriso. Paskelbus rezultatus tūkstančiai „Gruzijos svajonės“ šalininkų leido fejerverkus, o daugybė G.Margvelaš vilio šalininkų spaudė automobilių garso signalus ir mojavo vėliavomis. „Mums nereikia dar vieno emo cingo ir užsispyrusio prezidento“, – po balsavimo kalbėjo vieno Gruzi jos universiteto profesorius Seržas Cuckiridzė.
G.Margvel ašv il io opon entas D.Bakradzė pripažino pralaimė jęs, tačiau pridūrė, kad jo partija JNJ bus svarbiausia opozicinė jė ga Gruzijoje. „Sveikinu G.Margvelašvilį su pergale rinkimuose ir pasitikėjimu, kurį jam išreiškė Gruzijos žmo nės“, – sakė D.Bakradzė. O M.Saakašvilis paragino sa vo šalininkus gerbti rinkimų re zultatus, nors vadino juos „rim tu nukrypimu“ nuo Gruzijos kelio į plėtrą. „Gruzijos rinkėjai pareiškė savo valią. Noriu pasakyti tiems, kas nėra patenkinti šiais rezultatais: privalome gerbti daugumos nuo monę“, – pabrėžė M.Saakašvilis.
Visi kartu pastaty sime tokią Gruziją, apie kurią svajojame.
Įtaka: G.Margvelašvilis (kairėje), B.Ivanišvilio sąjungininkas, nesunkiai nurungė M.Saakašvilio favoritą pre
zidento rinkimuose.
Trečia rinkimuose liko buvu si parlamento vadovė ir buvusi M.Saakašvilio sąjungininkė Nino Burdžanadzė. Politikė surinko tik kiek daugiau nei 10 proc. balsų. Skaidrūs rinkimai
Aleksas Rondelis, Gruzijos stra teginių ir tarptautinių studijų fon do prezidentas, pabrėžė, kad nau jajam šalies vadovui visuomenės populiarumą padėjo įgyti bičiu lystė su B.Ivanišviliu. „G.Margvelašvilis labiausiai ži nomas intelektualų sluoksniuose ir ne toks žinomas platesnei vi suomenei, – komentavo A.Ron delis. – Žinoma, B.Ivanišvilio pa rama padėjo jam įgyti visuomenės paramą ir jis turėjo geras galimy bes gauti daugumą balsų.“
Tiesa, G.Margvelašvilis nesimėgaus tokiomis galiomis, kaip jo pirmta kas, nes daugelis svarbių prezidento galių bus perduotos premjerui. Rinkėjų aktyvumas rinkimuose nebuvo didelis. Jis siekė apie 46,6 proc. Tačiau tarptautiniai stebėtojai rimtesnių pažeidimų neužfiksavo. JAV ambasadorius Gruzijoje Ri chardas Norlandas sakė, kad bal savimas buvo skaidrus. Kad rinkimai vyko tvarkingai, patvirtino ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovai. Pasak jų, „demokratija Gruzijoje bręsta“.
AFP, „Reuters“ nuotr.
Orientuosis į Vakarus
G.Margvelašvilis pareiškė, kad kurso į Vakarus keisti neplanuoja. Tačiau kartu jis pažadėjo paban dyti gerinti santykius su Maskva, kuriuos sugriovė trumpas 2008 m. Gruzijos ir Rusijos karas. Sąjungininkai Vakaruose išreiš kė susirūpinimą dėl įsivaizduo jamo selektyvaus teisingumo, kai M.Saakašvilio partijai netekus val džios buvo areštuota virtinė artimų prezidento sąjungininkų. M.Saakašvilis yra sakęs, kad no ri ir toliau aktyviai dalyvauti poli tikoje, bet B.Ivanišvilis pavadino priešininką „politiniu lavonu“ ir perspėjo, kad M.Saakašvilio, kaip ir jo kolegų, gali laukti baudžia masis persekiojimas, kai tik baig sis jo teisinė neliečiamybė palikus prezidento postą. BNS, BBC inf.
Gynybos ministras įkalintas Buvęs Gruz ijos gynyb os min ist ras Bačo Achalaja buvo įkal intas beveik ketver iems metams. Tbi lisio teismas buv usį min istrą pri paž ino kalt u dėl „piktnaud žiav i mo įgal iojimais“. B.Achalaja kalt i nimus pavad ino pol it iškai mot y vuotais, o jo advokatas pažadėjo pateikti apeliaciją. Tai pirmoji kalė jimo bausmė, skirta vienam iš svar bių M.Saakašvilio sąjungininkų. Be to, pasig irdo grasinimų, kad ir pats M.Saakašv il is gal i būt i teisiamas, kai jam pasit rauk us iš prez iden to posto baigsis jo teisinė neliečia mybė. Dar trys buvę Vidaus reika lų ministerijos aukšto rango parei gūnai buvo nuteisti už akių.
Naujasis Gruzijos prezidentas: kas jis toks?
M.Saakašvilio eros pabaiga
G.Margvelašvilis nėra gerai žinoma
Kritikų G.Margvelašvilis vadina
Gruzijos politinė figūra. 44-erių naujasis šalies vadovas – buvęs filosofijos dėsty tojas, universiteto dekanas – yra laiko mas visiška priešingybe kadenciją bai giančiam spalvingo būdo M.Saakašviliui.
mas B.Ivanišvilio marionete. Tačiau tiek jis, tiek pats ministras pirminin kas tokius kaltinimus neigė. B.Ivaniš vilis sakė nematantis reikalo valdyti šalį per kitą asmenį.
Angliškai kalbantis apvalaus veido
G.Margvelašvilis yra išsiskyręs, turi
filosofijos specialistas laikosi provaka rietiškos politikos linijos. G.Margvelaš vilis yra sakęs, kad „svarbus jo priorite tas“ bus tęsti M.Saakašvilio pradėtą in tegracijos į ES ir NATO kursą. Tačiau G.Margvelašvilis taip pat žadėjo toliau mėginti gerinti santykius su Rusija.
studentę dukterį Aną, kuri yra studija vusi Maskvoje. Dabartinė jo partnerė yra žinoma teatro aktorė Maka Čičua. Jo hobis yra mezgimas. Neseniai bu vo padaryta nuotrauka, kurioje kan didatas į prezidentus įamžintas mez gantis kojines.
M.Saakašvilis atėjo į valdžią nušali nęs Eduardą Ševardnadzę per 2003 m. įvykusią vadinamąją Rožių revo liuciją. Nors jis sumaž ino korupciją Gruz ijoje, atk ūrė dal į infrastr ukt ū ros ir atgaivino šalies ekonomiką, jo reformos papiktino daugelį žmonių, kurie pasijautė užmiršti. M.Saakašvi lis dar prieš šalies vadovo rinkimus pareiškė, kad pagaliau ketina pailsėti nuo politikos. Jis pridūrė, kad padėtį vertina optimistiškai ir yra įsitikinęs, jog Gruzija sėkmingai išgyvens sudė tingą laikotarpį.
13
antradienis, spalio 29, 2013
sportas „Sūduva“ įveikė gargždiškius
D.Gailiui nesiseka
„Žalgirio“ vairas – klaipėdiečiui
Lietuvos futbolo A lygos čempionate 17-ąją pergalę iškovojo Marijampolės „Sūduva“. Suvalkiečiai (59 taškai), 2:0 nugalėję Gargždų „Bangos“ ekipą, tašku aplenkė rungtynėmis mažiau žaidusį Panevėžio „Ekraną“ (58). Čempionate pirmauja Vilniaus „Žalgiris“ (71), antroje vietoje – Klaipėdos „Atlantas“ (64).
Adrijos krepšinio lygos pirmenybėse penktą nesėkmę paeiliui patyrė Liublianos „Union Olimpija“ klubas su Deividu Gailiumi. Slovėnų penketukas Serbijoje 66:81 pralaimėjo Kragujevaco „Radnički“ ekipai. Klaipėdietis pelnė 8 taškus – prametė abu tritaškius, pataikė vos 1 dvitaškį iš 4 ir realizavo 6 baudas iš 7.
Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Iliasas Zourosas palieka komandą. Po nesėkmingai susiklosčiusio starto Eurolygoje ir pralaimėjimo „Šiaulių“ ekipai Lietuvos čempionate graikas buvo atleistas iš pareigų. Komandai nuo šiol vadovaus Saulius Štombergas. Klaipėdiečiui talkins likę trenerių štabo nariai.
Rusai – stipresni Česlovas Kavarza Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai patyrė dar vieną nesėkmę Vieningosios lygos pirmenybėse. Kazio Maksvyčio auklėtiniai Maskvos priemiestyje Chimkuose 56:73 nusileido Rimo Kurtinaičio treniruojamai Maskvos srities „Chimki“ ekipai.
Atkaklumas: „Naftos-Universiteto“ ir „Delikateso“ rungtynėse iki paskutiniųjų minučių vyko nuožmi kova,
kurią nutraukė finalinė sirena.
Vytauto Petriko nuotr.
Gerą nuotaiką aptemdė nesėkmė „Nafta-Universitetas“ savaitgalį žaidė dvejas Nacionalinės krepšinio lygos čempionato rungtynes. Vėl klaipėdiečiams nepavyko nudžiuginti sirgalių – laimėti abiejų susitikimų: iškovota pergalė ir patirta nesėkmė. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Ryčio Vaišvilos auklėtiniai pateikė staigmeną Kaune, 80:73 įveikę iki tol nepralaimėjusią „Jazz-KTU“ komandą 80:73. Tačiau kitądien savų žiūrovų akivaizdoje uostamiesčio krepšininkai po pratęsimo 78:89 nusileido Joniškio „Delikateso“ penketukui. Laikinojoje sostinėje vykusiame dviejų komandų, kuriose kovojo studentai, susitikime klaipėdiečius į priekį vedė Antanas Montrimavičius, iš viso pelnęs 23 taškus. Sunkiu metu jis taikliai atakavo ir puikiai kovojo dėl atšokusių kamuolių. Baigiantis susitikimui šeimininkai bandė gelbėtis pražangomis, tačiau Klaipėdos krepšininkai taikliai metė baudas. Gal pergalė užliūliavo „NaftosUniversiteto“ žaidėjus, pamaniusius, kad po sėkmės prieš lyderius nesunku bus įveikti turnyrinės rikiuotės viduryje esantį „Delikatesą“. Susitikimo su Joniškio komanda pradžia tarsi tai patvirtino, uostamiesčio atstovai nuo pirmųjų minučių išsiveržė į priekį – 11:3. 15
min. klaipėdiečiai pirmavo 31:23. Svečiai ėmė spausti šeimininkus po pertraukos. 24-ąją min. aukštaičiai išlygino rezultatą 45:45. Iki paskutiniųjų ketvirtojo kėlinio sekundžių vyko atkakli kova. Likus 3 sek. A.Montrimavičius gavo teisę mesti dvi baudas. Jo ranka nesudrebėjo, pataikęs abi krepšininkas išlygino rezultatą 68:68. Per pridėtas penkias minutes svečiai turėjo šaltesnius nervus. Klaipėdiečiams pirmaujant 73:72, „Delikatesas“ laimėjo tarpsnį 6:0. Tai buvo lemiamas varžovų spurtas, po kurio nepavyko jų pavyti.
Komandų rikiuotė Vieta, miestas, komanda
Rungt. Perg.
1.Trakų „Trakai“ 2.Molėtų „Tiumenas-Ežerūnas“ 3.Kauno „Jazz-KTU“ 4.Mažeikių „Mažeikiai“ 5.Šilutės „Šilutė“ 6.Marijampolės „SūduvaMantinga“ 7.Jonavos „Petrochema“ 8.Joniškio „Delikatesas“ 9.Vilniaus „Vilnius-MRU“ 10.Šakių „Zanavykas“ 11.Vilniaus „Žalgiris-2“ 12.Radviliškio „RadviliškisJuodeliai“ 13.Klaipėdos „Nafta-Universitetas“ 14.Plungės „Olimpas“ 15.Palangos „Palanga“
7 8 8 7 8 8
7 6 6 6 5 4
7 7 8 8 7 7
4 4 3 3 3 2
7 8 7
2 1 0
Rungtynių statistika „Jazz-KTU“ – „Nafta-Universitetas“ 73:80 (14:14, 22:17, 18:22, 19:27). P.Petrilevičius 16, G.Staniulis 14, D.Sabeckis, D.Sabeckis po 11/A.Montrimavičius 23, D.Norkus 16, V.Tarolis 10, H.Venskus 9, T.Maželis 8, D.Anužis 6, M.Airošius 4, V.Chodosovskis, L.Jonuška po 2.
„Nafta-Universitetas“ – „Delikatesas“ 78:89 (19:15, 20:20, 15:15, 14:18, 10:21). V.Chodosovskis 26, M.Airošius 16, D.Norkus 10, A.Montrimavičius 8, V.Tarolis 6, H.Venskus, T.Maželis po 5, L.Jonuška 2/A.Kvedaravičius 20, R.Čepanonis 19, T.Rinkūnas 14, P.Klemas 11, E.Vaupšas 8.
Nuo pirmųjų minučių klaipėdiečiai pateko į rusų parengtus gynybos spąstus. Per pirmuosius du kėlinius pelnę vos 19 taškų, mūsų krepšininkai nuo varžovų atsiliko kone per pusę – 19:35. Vėliau šeimininkų persvara išaugo iki 43:19. Klaipėdiečiai, rungtyniavę vos aštuoniese, rado jėgų sustabdyti Rusijos komandą, priartėję iki 9 taškų – 46:55. Tačiau „Chimki“ krepšininkai, dar kartą atitrūkę dviženkliu skirtumu, užgesino gimusią intrigą. K.Maksvytis pagrindine pralaimėjimo priežastimi įvardijo žaidėjų traumas ir negalavimus. Kartu su anksčiau traumas patyrusiais Simu Galdiku ir Arnu Butkevičiumi dėl sveikatos problemų negalėjo rungtyniauti Marius Runkauskas
ir vos 33 sek. su „Chimki“ žaidęs smegenų sukrėtimą patyręs Andrewas Smitas. „Kadangi buvo vos aštuoni krepšininkai, teko keisti žaidybinį stilių. Tai atsiliepė komandos žaidimui iki pertraukos. Antroje rungtynių pusėje rungtyniavome geriau. Kai galėjome „užsikabinti“, padarėme keletą klaidų gynyboje“, – sakė treneris. Kitas Vieningosios lygos rungtynes „Neptūnas“ žais lapkričio 2 dieną 18 val. Klaipėdoje su Maskvos srities komanda „Triumf“.
Rungtynių statistika „Chimki“ – „Neptūnas“ 73:56 (15:7, 20:12, 17:21, 21:16). M.Gelabale 18, P.Koponenas 14, M.Popovičius 13, J.Augustine 10/J.Sinica 15, M.Mažeika, M.Girdžiūnas po 11, V.Šarakauskas 6, V.Vasylius 5, D.McClure, A.Eitutavičius po 3, E.Ulanovas 2.
Sunkumai: patyrusiam klaipė-
diečiui V.Vasyliui (balta apranga) sunkiai sekėsi ne tik stabdyti varžovus, bet ir pačiam atakuoti.
19
antradienis, spalio 29, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Baltos lankos“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame M.Atwood knygą „Tarnaitės pasakojimas“.
M.Atwood. „Tarnaitės pasakojimas“. Mums taip stovint dviguboje eilėje, atsidaro durys ir įeina dar dvi moterys raudonomis suknelėmis ir baltais Tarnaičių sparneliais. Viena iš jų jau galudienė, pilvas pergalingai pūpso iš po plataus drabužio. Patalpoje sujudimas, murmesys, atodūsiai; nejučia pasukame galvas, begėdiškai atvirai stebeilijame. Net pirštų galiukai dilgsi, taip maga ją paliesti. Ji mums tarsi stebuklas, pavydo ir geismo objektas, mes trokštame jos. Ji – vėliava kalno viršūnėje – mes dar galime tai padaryti. Mes taip pat galime būti išganytos. Netolima ateitis. Gileado respublika. Fredinė gyvena Vado ir jo Žmonos namuose. Išeiti iš namų jai leidžiama tik kartą per dieną nupirkti maisto produktų. Parduotuvių pavadinimai yra paveikslėliai, nes moterims nebeleidžiama skaityti ir apskritai siekti žinių. Kartą per mėnesį ji privalo gulėti ant nugaros ir atlikti Tarnaitės pareigą, nes mažėjančio gimstamumo amžiuje Fredinės ir kitų šiai tarnystei paskirtų moterų vertė tėra jų vaisingumas. Ji dar atmena senus laikus, kai gyveno su savo vyru Luku, žaisdavo su dukra, turėjo darbą, pinigų ir galėjo mokytis. Bet dabar visa tai jau praeitis...
Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Dar neatėjome antradienis – Prenumerata trečiadienis – Degalinė ketvirtadienis – Juodas akmuo penktadienis – Komersantas Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Praėjusios savaitės laimėtoja – Dovilė Kubiliūtė.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA
(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, lapkričio 5 d.
Avinas (03 21–04 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Jautis (04 21–05 20). Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms, pailsėti suspėsite ir kitomis dienomis. Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite bendrauti ir pasidalyti mintimis, tačiau pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ką pasakėte. Atminkite, kad geras pašnekovas gali tapti ištikimu draugu. Vėžys (06 22–07 22). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Kitaip dabartinė padėtis gali turėti neigiamos įtakos santykiams. Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės vienišas. Gelbės darbas, fizinis krūvis, venkite tuščiai leisti laiką. Mergelė (08 24–09 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Kaip elgtis, jums pakuždės intuicija, kuri pasirengusi jums pasitarnauti. Svarstyklės (09 24–10 23). Svajokite, pasitelkite vaizduotę, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Knyga, filmas, paroda padės atitrūkti nuo realybės. Investuokite į savo dvasinį pasaulį. Skorpionas (10 24–11 22). Būsite neįprastos nuotaikos. Galbūt pamilsite vyresnį žmogų. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Šaulys (11 23–12 21). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Jūsų gebėjimas reikšti mintis trauks ir žavės aplinkinius. Ožiaragis (12 22–01 20). Mėgausitės gyvenimu, vertinsite savo padėtį. Kas nors gali pagirti jūsų skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu, juk nesiruošiate apsiriboti esamais pasiekimais. Vandenis (01 21–02 19). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, taip pat galėsite juos patikrinti, nes jūsų protas dabar yra ypač aktyvus. Tačiau pernelyg nesipuikuokite savo sugebėjimais, nes jei būsite ne itin dėmesingas, kils pavojus įžeisti kitus žmones. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje bus vėjuota, daug kur palis, pūs smarkus vėjas – meteorologai įspėja, kad jis gali siekti 17–20 m/s. Šiandien bus debesuota su pragiedruliais, daug kur palis, temperatūra bus 10–13 laipsnių šilumos. Trečiadienio naktį prognozuojama 6–9 laipsnių šiluma. Dieną vietomis gali palyti, numatoma 8–10 laipsnių šiluma.
Šiandien, spalio 29 d.
+11
+12
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
+10
Šiauliai
Klaipėda
+11
Panevėžys
+13
Utena
+11
7.35 17.02 9.27
302-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 63 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.
Tauragė
+12
Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +14 Brazilija +29 Briuselis +12 Dublinas +10 Kairas +26 Keiptaunas +21 Kopenhaga +12
kokteilis Ieško bendrijos vadovų Klaip ėd ietė, nepanor us i sak yt i sa vo gražaus vardo ir garsios pavardės, klausė, ar galima kur nors rasti „Vaite lių“ sodų bendr ijos vadovybės biuro adresą? Moter is sakė nor int i pasiteiraut i, ko kius dar rudens darbus sode reik ia skubėt i nud irbt i, kol neužklupo šal čiai ir gausus sniegas. „Gal kas žino adresą ir jį praneš „Koktei liui“, o tuomet jau žinočiau, kur kreip tis“, – vakar godojo skaitytoja.
Kaunas Londonas +13 Madridas +16 Maskva +13 Minskas +14 Niujorkas +12 Oslas +10 Paryžius +14 Pekinas +17
Praha +12 Ryga +13 Roma +24 Sidnėjus +27 Talinas +11 Tel Avivas +29 Tokijas +18 Varšuva +18
Vėjas
10–20 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+12
+12
+11
+11
10
+10
+10
+9
+10
9
rytoj
ketvirtadienį
+10
+9
+8
9
„Kokteilio“ pozicija O jeigu paieškojus po pačius Vaitelių sodus, gal kur nors ir pavyktų rasti, pa vyzdžiui, pirmininką ar jo keletą pava duotojų.
Iš gyvūnų gyvenimo Sode naktį vaikštinėjo ežiukas. Ir atsi trenkė į kaktusą: – Mama, ką tu čia veiki?
Tai grėbti ar negrėbti? Konstantinui vis neduoda ramybės ki toks klausimas: ar būtina grėbti nukri tusius medžių lapus. Vyriškis kažkur skaitė, kad lapai yra gera trąša ir savo tiška paklodė žemei. Skaitytojas netingėtų sugrėbti juos, ta čiau po to neturėtų kur dėti. Mat nega lima lapų krauti į buitinių atliekų kon teinerius ar į maišus vež imui į sąvar tynus.
Nauj ien a: daugelis nustemba
sužinojęs, kad į šiukšlių kontei nerius negalima krauti lapų.
Telefonas – visoje ES „Kokteilis“ sužinojo, kad dauguma Lie tuvos gyventojų nežino, jog paskambi nę numeriu 112 sulauktų pagalbos vi sose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Pa sirodo, bendrąjį ES pagalbos nelaimių atveju numerį gali įvardyti tik penkta dalis lietuvių. Ko gero, paskambinus 112 būtų galima gauti ir „Vaitelių“ sodų bendrijos vado vybės adresą.
Linksmieji tirščiai Praėjusią savaitę viršininkas pasikvie tė pavaldinį Petraitį: – Tu šiltą alų mėgsti? – Žinoma, ne. – O prakaituotos moterys tau patinka? – Ne. – Vadinasi, atostogauti eisi žiemą. Rin kis gruodį, sausį ar vasarį. Česka (397 719; o jūsų nenervina, kad nuo šio pirmadienio anksti sutemsta?)
Marijampolė
Vilnius
+12
Alytus
1579 m. Romos popie žius Grigal ius XIII pa tvirt ino priv ileg iją, pa gal kur ią Viln iaus ko leg ija perorgan iz uota į universitetą. 1814 m. JAV pagam ino pirmąjį garo jėga varomą karo laivą „USS Fulton“. 1923 m. Turkija pasiskel bė respubl ika, o jos pir muoju prez identu tapo Kemalis Ataturkas. 1977 m. gimė dain in in kė Aistė Smilgev ičiūtėRadzevičienė.
Ermelina, Gelgaudas, Narcizas, Tolvydė, Violeta, Žeimantas.
2005 m. advokatas ir au tomobilių kolekcininkas iš Hiustono aukcione už 680 tūkst. dolerių (1,945 mln. lit ų) įsig ijo vien in telę kada nors velioniui popiež iui Jonui Paul iui II priklausiusią mašiną. 2007 m. prez ident as Valdas Adamk us pasi rašė dekretą dėl Liet u vos pilietybės suteikimo išimties tvarka Niujorke gyvenančiam ir JAV pi lietybę turinčiam Jonui Mekui.
Beždžionė murkia it katė Per pastaruosius ketverius me tus Amazonės atogrąžų miškuose mokslininkai atrado 441 naują au galų ir gyvūnų rūšį, tarp kurių – beždžionė, kuri murkia kaip katė.
Tai paskelbė Sciencedaily.com. Nuo 2010 iki 2013 metų Amazo nės atogrąžų miškuose buvo at rastas driežas, kurio odos spalva primena liepsnas, miniatiūrinio dydžio varlytė, piranija vegetarė, ryškiaspalvė gyvatė, rožinė orchi dėja ir daugybė kitų augalijos ir gy vūnijos rūšių. Mokslininkų komanda, kurią sudaro ir Pasaulio laukinės gam tos fondo nariai, surado 258 nau jas augalų rūšis, 84 naujas žuvis, 58 varliagyvius, 22 roplius, 18 paukš čių ir 1 žinduolį. „Šios naujai atrastos rūšys yra natūralus gamtos paveldas, ku rį mes turime saugoti. Tai reiškia, kad mes privalome saugoti jų na
Vardai
SpaliO 29-ąją
Rytas
+10
+12
+12
Išskirtinumas: viena iš atogrąžų miškuose rastų naujų rūšių – bež- džionė, kuri, kai yra patenkinta, murkia kaip katė. AFP nuotr.
mus – Amazonės atogrąžų miš kus“, – tikino mokslininkas Clau dio Maretti. Liepsnos raštais pasipuošęs drie žas (Cercosaura hypnoides) buvo atrastas, kai išsirito iš kiaušinėlių, kuriuos rado mokslininkai. Miniatiūrinei varlytei (Allobates amissibilis) gresia išnykimas, net jos lotyniškas pavadinimas reiškia
„gali būti išnykęs“. Piranija vege tarė (Tometes camunani) gyvena akmenuotuose upių slenksčiuo se, kur minta augalais, augančiais tarp akmenų. Amazonės miškuose aptikta beždžionė (Callicebus caquetensis) gali skleisti katino murkimo gar sus tada, kai jaučiasi patenkinta. „Klaipėdos“ ir lrt.lt inf.
2012 m. eidamas 72uosius mirė žymus lie tuv iškos ios estrados dain in ink as Eugen i jus Ivanauskas.
Sapnininkas Ką šiąnakt sapnavote?
Matyti sapne jūrą ir švarų vandenį reiškia, jog tikitės sulaukti kažko vilio jančio – tai sėkmę lemiantis sapnas. Sapne regėtas skaidrus vanduo pra našauja sėkmę, ypač keliautojams, tei sėjams ir besigalynėjant iems žmo nėms, žydras vanduo ir valt is – nusi vylimą. Sapnuoti, kad vandens purslai krenta jums ant galvos, reiškia aistringą meilę, naujas pažintis, kurios bus laimingos. Jei sapnuojate tekantį vandenį, tai pran aš auj a ilg ai truks ianč ią laimę, geras naujien as, sėkmę versle, sto vint į – nelaimes, pavojų, kart ais ne tgi ir mirt į. Jei sapne matote vandenį, trykš tantį iš versmės ar fontano, tai reišk ia džiaugsmą ir pelną, jei vanduo drums tas – jūsų tyko pavojai, džiaugsmą pa keis liūdesys. Sapnuoti šaltinio vandenį reiškia, kad pastangas ir pasiaukojimą vaini kuos sėkmė. Sapne mat yt i daug vandens, bet nemat yt i krant ų ir dugno – didel i iš bandym ai ir kova, kur iai nes ate pa sirengę. Sapnuoti į vandenį krintančius daik tus arba sapnuoti, kad keliaujate van dens paviršiumi – ypač geras ženklas, pranašaujantis visokeriopą sėkmę. Jei sapne geriate drumstą vandenį, tai įspėja apie ligą, gerti skaidr ų, tyrą vandenį – vilčių išsipildymas, gerti šil tą vanden į – būsite persekiojami, ger ti šaltą vandenį – turėsite nuoširdžių ir ištikimų draugų, jus lydės sėkmė, gerti šventą vandenį reiškia grynumą, šva rumą.