2013 10 30 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

TREÄŒIADIENIS, SPALIO 30, 2013

10 A?2š6.162;6@ @=.9 6<

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

namai

Vyndario ĹŤkyje obu oliai

Vi­sĹł ĹĄven­tų­jĹł die­nai jau pa­si­ren­gÄ— ir pre­kei­viai, ir pir­kÄ—­jai.

Miestas 2p.

Per ĹĄiaurinÄ™ EuropÄ… praĹŤĹžusi audra sukÄ—lÄ— chaosÄ….

Pasaulis 12p.

LietuviĹĄka vyndarystÄ—: vynuoges keiÄ?ia svarainiai ir pienÄ—s.

251 (19 853)

virsta vynuogiĹł konkurentu

Nors vyndariĹł tautos titulÄ… tĹŤlas skir tĹł prancĹŤzams, italams ar ispanams, Lietuvoje taip pat puoselÄ—jamos puikaus, kokybiĹĄko vyno tra dicijos. Nesvarbu, jog vynuoges Ä?ia keiÄ?ia aromatingos uogos, vaisiai ar net geltongalvÄ—s pienÄ—s – ver tinant lietuviĹĄkus gÄ—rimus, ir tituluotiems pasaulio vyndariams ekspertams tenka pa- ď Ž Tvarka: XVRX cVR [\` `XV_ aV[ T\` _Ă­ VR` cf [N` VN ZR _Ă­ ` f WR ab _V `N c\ cVR a tirti nuostabÄ…. Ă– V_ N[\a A 7NX a vakaryje, ĹžiĹŤriu, li VR [Ă›` O_Ă?` aN aNZ ko gausybÄ— uogĹł, `\ WR ORV af

gaila iĹĄmesti. Ĺ˝ino Y\ WR SvarainiĹł vynas jau, krikĹĄto tÄ—vas, sene kad ÄŒeslovo Lina Bieliauskai atsitÄ— lis rado ekspromtu, l.bieliauskaite@kl vo vyno ir vyras yra pasidaryda.lt 1NV c\` 7N [Nb` XNV kai matÄ™s, kaip tai aĂ›` [b\ a_ daroma. Skambinu Tatjanos sutuok ÄŒeslovui, sakau, tinis grÄŻĹžtu, reikÄ—s dary Gera lÄ—musi nesÄ—k ti vynÄ…. O jis – ne mÄ— „pavogė“ jos nuskinne“, – prisiminusi Netoli Ĺ vÄ—kĹĄnos lemtingÄ…jÄŻ ÄŻvykÄŻ esanÄ?iame Ĺ˝atus vaisius. Jau po juokÄ—si paĹĄnekovÄ—. gatpurviĹł kaime visai ĹĄalia kelio ÄŻsikĹŤrusios sody Ir ĹĄtai po metĹł su metĹł ĹĄis vynas bu bos ĹĄeimininkai tuoktiniai jau vo ragavo pirmÄ…jÄŻ sa ÄŒeslovas RamoĹĄka vo avieÄ?iĹł vynÄ…. ir jo sutuoktinÄ— ÄŻvertintas diplomu. Tatjana jau pripra Ĺ iandien Tatjana to prie pavieniĹł pripaŞįsta, jog jei tÄ…syk blynas bĹŤ sveÄ?iĹł ar iĹĄtisĹł de tĹł prisvilÄ™s, kalegacijĹł vizitĹł. Ĺžin ar bĹŤsimasis vyn NetikÄ—tai uĹžklu darys ÄŻ ĹĄiÄ… veikpus praĹĄalailÄ… nebĹŤtĹł bemat Ä?iams ar lauktiems numojÄ™s ranka. lankytojams, Ta kad ir tĹŤkstantÄ…jÄŻ Ä?iau sulaukÄ™s gau kar sy sutuoktinÄ— gali emo tÄ… vyndario limentĹł ir praĹĄymĹł bÄ—s komp- kavines pasiekia ge rokai maĹžiau pagaminti vis skir cingai pasa- dau koti ĹĄio ĹŤkio legen tingĹł rĹŤĹĄiĹł vynda giau vyno, ÄŒ.RamoĹĄ da tapusiÄ… ĹĄeirio gaminaka pamaĹžu mĹł ir kryptingai tobu mos vyno gimimo saldĹžiĹłjĹł ir sausĹł lino jĹł vynĹł. istorijÄ…. mÄ—si ĹžiniĹł, eksperi ÄŻgĹŤdĹžius, sÄ—Labiausiai mÄ—gsta MaĹždaug prieĹĄ 14 menta mas, giriamas metĹł apleistÄ… iĹĄlieka natĹŤralus vokiĹĄkÄ… sodybÄ… – Anot Tatjanos, ÄŻstei vo. ÄŒeslovo aviebuvusiÄ… pakelÄ—s gus kaimo Ä?iĹł turizmo sodybÄ…, „knaipę“ – ÄŻsigijÄ™ vynas, kuris buvo ĹŤkyje gaminamo miestieÄ?iai tuo tas medaliu ir ĹĄÄŻ mÄ— apdovanovyno poreikis dar metu vargu ar ga lÄ—jo patikÄ—ti, ÄŻ kÄ… nesÄŻ vykusioje labiau iĹĄaugo, parodoje „Rinkis tad teko apsisprÄ™s iĹĄvirs ĹĄi avantiĹŤra. pre ti, uĹžsiimti vynIĹĄ pradĹžiĹł, siekkÄ… 2013“. Taip pat kÄ™ lietuviĹĄdaryste rimtai ar dama prisidurti pa tik kaip Ĺžaidimu. vyndarys siĹŤpildomĹł pajamĹł, lo aronijĹł, obuoliĹł ĹĄeima uĹžsiveisÄ— ir aronijĹł, vien juodĹł ď Ž Aura: `R [\ c obuoliĹł ir Ĺžmonos tĹł plantacijÄ…. VÄ—liau, jĹł serben- „NuĹĄvilpė“ svarainius V XĂ– `\ Qf OĂ– `b a vardu pavadintÄ… gerokai kritus „Pra b\X aV [VNV [R aVX ]_V tau ĹĄiĹł uogĹł kainai, rĹł jÄŻ di gÄ— nis XĂ› YĂ› [Nb WNZ Tf c ri re mÄ…, cep ku tas – pagal senÄ…sias riame dera po dvi serbentĹł krĹŤmus R [V ZbV ORa V_ ]_N kino“ ĹĄiÄ… kultĹŤrÄ…, skirtingas uogĹł ir tradicijas, atÄ—jÄ™s iĹĄ pakeitÄ— anuomet QĂ› W\ Ă˜VN cR_` YĂ– Xb Tatjana apgailesvaisiĹł rĹŤĹĄis. Lietu gimi _V\ Na `a\ cĂş T_R a\` 9VR jo ĹŤkyje gimusio vy tavo, jog ĹĄiame kraĹĄ remontantiniĹł avie voje dar retĹł kiekvienai uogĹł rĹŤĹĄiai, nÄ—s. TaÄ?iau ab c\ WR [Ă› _N YN ONV QV no. te augalui ne itin Ä?iĹł sodinukai. QR YĂ›` Tatjanos, ankstesniais TaÄ?iau, anot palankios klimati nuo jĹł savybiĹł, jis ĹĄiek priklausomai Suklupo ir profesio Anot Tatjanos pa nÄ—s sÄ…lygos. nalas tiek kitaip pri- Ta sakojimo, jei tai mintĹł gÄ—rimĹł kolek metais pagaĹ iemet sutuokti Ä?iau, kaip prisipa ne prieĹĄ devynerius komas“, – pasakojo cija nÄ—ra didelÄ—. niai pasisodiĹžino paĹĄnekopa metus itin neno dovanotĹł vynuo „Vy vÄ—, jos paÄ?ios fa sÄ—kminga patirtis Ĺ tai svarainiĹł vy ĹĄnekovÄ—. voritas giĹł ir stebÄ—s, kie no darydavome nedideliais Kaune vykusionas atsirado sta kiais, o jei net atsi ekspromtu, kai Tat je parodoje, iĹĄ ku rasis, o pusiau sau – ne pa- kaip joms seksis perĹžie dÄ—davome kerios moteris tumoti. TaÄ?iau letÄ… ja sas obuoliĹł anks tinis „pavogė“ jos nos sutuok- vynas. Anot moters, bu rÄ—jo grÄŻĹžti su 200 tesniĹł metĹł ekspe nuskintus svarimentai ne- kiek teliĹł ÄŻ kolekcijÄ…, vis tiek kaĹžaklosiose de- bu kg neparduotĹł gustacijose dÄ—l ĹĄio vo itin sÄ—kmingi – rainius. Jau po me dar paŞįstami iĹĄkau avieÄ?iĹł, ĹĄiandien gÄ—rimo gali aptĹł ĹĄis vynas buvo kasmet nuĹĄal- pri vargu ar tautinio lydavo“, – davo tai vienas, tai sigauti net ir paty sipaĹžino paĹĄneko ÄŻvertintas diplomu, ĹĄalies paveldo sÄ… vÄ—. ke rÄ™ li augalai. Vis profesionalai. taÄ?iau ĹĄio gÄ—riraĹĄe dÄ—lto namo gale dÄ—l Sodybos ĹĄeiminin „Vienas vokieÄ?iĹł ne tik unikalus avie puikuotĹłsi mo vyndarys pagami groĹžio pasodinkÄ—s teigimu, vyndarys, tuno nedaug. Ä?iĹł, bet ir kiti ÄŻstatymas savo po tas vynmedis kuo rintis tris ĹĄios sri ÄŒ.RamoĹĄkos gami „Nors daug kam reikiams leidĹžia puikiau ties diplomus ir nami vynai. patiko, Ĺžmo- 15 gaminti vyno kiek Nors sutuoktiniams siai veĹĄi. nÄ—ms norisi egzoti me tĹł pra kti kos, no ri, kos, pieniĹł vyno mĹŤsĹł obuo- ĹĄir bet pats jo labiau prie par liĹł vynÄ… supainio duoti negali. dies saldesni vynai, nebedarome, nes NeatsigynÄ— komp jo su rizlingu“, – ÄŒeslovas pasakÄ—, limentĹł ne tik savus, bet ir ki jie gurkĹĄnoja „Dvi Seimo kaden komplimentu so kad tai Ĺžolė“, – ĹĄyp „Ď parodÄ… kaip visa dybos ĹĄeiminintĹł gamintojĹł gÄ—da veĹžiausi ne tik sojosi Tatjana. kryĹžiaus kelius, kad cijas Ä—jome rimus – esÄ… ne tik kams avieÄ?iĹł sodinukĹł, PaĹĄnekovÄ— skaiÄ?ia dÄ—l to, kad smalsu, kaimo turizmo bet vo, jog pagal pri tapusÄŻ akibrokĹĄtÄ… su ĹĄypsena bet sodybo ir kad reikia paĹžinti tyÄ?ia pasitaikÄ— bjau ir uogĹł. Kaip tautinio paveldo ser siminÄ— paĹĄnekovÄ—. vyno pasaulÄŻ, liaus se iĹĄ Ä?ia uĹžsiauginto dertiďŹ katÄ… ĹŤkyje nei Moteris ne- o tai rus oras, vi- ga pagamintÄ… vynÄ… leis sÄ… dienÄ… pylÄ— lietus, gÄ—, jog jau senokai galima padaryti tik lima kirba pagunragaujant. tĹł vietoje ĹžmonÄ—s visiĹĄ- Ä?iau gaminti 9 rĹŤĹĄiĹł gÄ—rimus. Ta- da ir parduoti, bet to kai nesidomÄ—jo lau pabandyti iĹĄgauti ĹĄiuo metu speciali nepavyko pasiekko paviljonu. Pavyno iĹĄ sody- NuÄ— zuotas par- boje ti. Visos Lietuvos duotuvÄ—les, kai ku jo kryĹžiaus kelius uĹžsiaugintĹł vynuo vyndariĹł asociariuos restoranus, giĹł. Nors kai Mo cija nuleido rankas. kurie Lietuvos vyn teris linkteli, paklaus DidĹžioji daugudariai „prisijauta, ar su- ma vyn tuoktiniai iki ĹĄiol tu dariĹł gamina nedi ri iĹĄlaikÄ™ pirmodelÄŻ vyno kiekÄŻ, ir jiems tai yra veikiau kaip

Ĺ iandien priedas

IĹĄ ka­pi­niĹł – tar­ťos grÄ—s­mÄ— Uos­ta­mies­ty­je vei­ kian­Ä?ios ka­pi­nÄ—s – lyg grÄ—s­min­ga eko­ lo­gi­nÄ— bom­ba. Mi­ ru­sie­ji jo­se lai­do­ ja­mi ÄŻ van­de­nin­ gÄ… grun­tÄ…. IĹĄ jo po­ Ĺže­mi­niais upe­liais toks van­duo pa­kliō­ va ÄŻ ne­to­lie­se esan­ Ä?ius ĹĄach­ti­nius ĹĄu­li­ nius, ku­riais nau­do­ ja­si ne­ma­Şai gy­ven­ to­jĹł. Neat­me­ta­ma ti­ki­my­bÄ—, kad toks van­duo – kenks­ min­gas.

Kaina 1,30 Lt

„Ne ro­ju­je gy­ve­na­me.“ Mies­to ĹŤkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dō­da ÄŻver­ti­no vie­nÄ… prie­Şas­Ä?iĹł, ko­dÄ—l san­kry­Şo­se ÄŻvyks­ta ava­ri­jos.

8p.

DÄ—l stip­raus vÄ—­jo – nuo­sto­liai Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Da­ly­je Eu­ro­pos siau­tu­si aud­ra ap­ tal­ŞÄ— ir Klai­pÄ—­dÄ…. Uos­ta­mies­ty­je stip­rus vÄ—­jas var­tÄ— me­dĹžius, nio­ ko­jo bal­ko­nĹł stik­lus. Ug­nia­ge­ siams gel­bÄ—­to­jams Da­nÄ—s upÄ—­je te­ ko gau­dy­ti nuo ĹĄvar­ta­vi­mo­si vie­ tos at­si­ka­bi­nu­sÄŻ lai­ve­lÄŻ. Ak­va­to­ri­jo­je pa­ki­lo van­duo

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Kars­tÄ… – ÄŻ van­de­nÄŻ

Nors Klai­pÄ—­dos Jo­niť­kÄ—s ka­pi­nÄ—s yra ant kal­no, grun­ti­niai van­de­nys – la­bai aukť­tai. Tai nea­ti­tin­ka sa­ ni­ta­ri­nÄ—s sau­gos rei­ka­la­vi­mĹł, nes ar­ti­miau­si gy­ve­na­mie­ji na­mai – iť­kart uĹž ka­pi­niĹł tvo­ros. To­dÄ—l jau ne kar­tÄ… kal­bÄ—­ta apie tai, kad rei­kia ĹĄias ka­pi­nes uŞ­da­ ry­ti ir dau­giau jo­se ne­ be­lai­do­ti.

4

„„Ďs­pÄ—­ji­mas: pa­sak spe­cia­lis­tĹł, Jo­niť­kÄ—s ka­pi­nÄ—s, esan­Ä?ios ĹĄa­lia gy­ve­na­mų­jĹł na­mĹł kvar­ta­lĹł, ke­lia rim­tÄ… eko­

lo­gi­nį pa­vo­jų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jō­ri­niĹł pro­gno­ziĹł sky­riaus ve­dÄ—­jas Lion­gi­nas Pakť­tys tvir­ti­ no, kad nak­tÄŻ iĹĄ pir­ma­die­nio ÄŻ ant­ ra­die­nÄŻ pa­jō­rÄŻ pa­sie­kÄ— da­ly­je Eu­ ro­pos siau­tÄ™s ir daug nuo­sto­liĹł pri­da­rÄ™s cik­lo­nas. Jis praÄ—­jo ĹĄiau­ ri­niu Bal­ti­jos jō­ros pa­krať­Ä?iu. Lie­tu­vo­je di­dĹžiau­sias vÄ—­jas uŞ­ fik­suo­tas pa­jō­ry­je. Anot L.Pakť­Ä?io, uos­te uŞ­fik­suo­ti net 29 met­rĹł per se­kun­dÄ™ vÄ—­jo gō­siai.

3

2

TREČIADIENIS, SPALIO 30, 2013

miestas

Jū­ri­nis vers­las – po vie­nu sto­gu As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­die­čių akims įpras­tas „Bal­ti­ jos lai­vų sta­tyk­los“ už­ra­šas – jau is­ to­ri­ja. Ant pa­sta­to Pi­lies gat­vė­je at­ si­ra­do nau­jas už­ra­šas, skel­bian­tis, kad uos­ta­mies­ty­je įsi­kū­rė Jū­ri­nio vers­lo cent­ras.

Klai­pė­dos moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų par­kas iš­plė­tė sa­vo inf­rast­ruk­tū­rą ir veik­lą plė­to­ja Jū­ri­nio vers­lo cent­ ro pa­tal­po­se. „Mū­sų tiks­las – su­bur­ti jū­ri­nę bend­ruo­me­nę, ku­ri su­kur­tų tam tik­rą vers­lo ap­lin­ką ir už­tik­rin­tų šių įmo­nių bend­ra­dar­bia­vi­mą su moks­lo įstai­go­mis“, – apie po­ky­ čius kal­bė­jo Klai­pė­dos moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų par­ko ko­mu­ni­ka­ci­jų va­do­vas And­rius Sut­ni­kas. Tri­jų tūks­tan­čių kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to se­na­sis lai­vų ga­myk­ los pa­sta­tas at­gi­mė nau­jos idė­jos pa­vi­da­lu. „Kai ga­myk­la spren­dė, kaip pa­ nau­do­ti šį pa­sta­tą, mes pa­siū­lė­me sa­vo idė­ją – vys­ty­ti jū­ri­nį vers­lą. Pa­ti pa­sta­to is­to­ri­ja su­fle­ra­vo, kad tai ga­lė­tų bū­ti jū­ri­nio vers­lo cent­ ras. Mes esa­me šio pa­sta­to ope­

ra­to­riai. Kvies­da­mi vers­lo įmo­ nes įsi­kur­ti čia, sie­kia­me su­kur­ti kon­ku­ren­cin­ges­nę ir ge­res­nę ap­ lin­ką jū­ri­niam vers­lui“, – aiš­ki­no A.Sut­ni­kas. Šiuo me­tu biu­rų pa­sta­te jau yra iš­nuo­mo­ta apie 80 pro­c. pa­tal­pų, ki­to­se vyks­ta re­mon­tas. Pa­s i­kei­t us pa­s ta­to iš­ka­bai, A.Sut­ni­kas ti­ki­no, jog klai­pė­die­ čiams nuo se­no mie­las lai­ką ir oro tem­pe­ra­tū­rą ro­dan­tis laik­ro­dis iš­ liks ne­pa­ki­tęs. „Tai la­bai bran­gus ma­lo­nu­mas, bet sie­kia­me iš­sau­go­ti laik­ro­dį. Jis yra se­nas, tad rei­ka­lau­ja daug prie­ žiū­ros“, – kal­bė­jo A.Sut­ni­kas.

3

Gau­sa: pa­sta­ruo­ju me­tu prie ka­pi­nių pa­dau­gė­jo pre­kei­vių.

Vė­li­nių pre­ky­ba įsi­bė­gė­jo

Prieš Vi­sų šven­tų­jų die­ną klai­pė­die­čiai sku­ba pirk­ti žva­kių, gė­lių, ku­rio­mis puoš ar­ti­mų­jų ka­pus. Šių pre­kių kai­nos ne­si­ – tiek tūks­t. kvad­ra­ti­nių kan­džio­ja – iš­li­ko to­kios pat kaip per­nai.

met­rų plo­to se­na­sis lai­vų ga­myk­los pa­sta­tas at­gi­mė nau­jos idė­jos pa­vi­da­lu.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Do­mi­si dvi sa­vai­tes

Vie­no di­džiau­sių ša­lies pre­ky­bos tink­lo ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vė Re­ na­ta Sau­ly­tė tei­gė, kad Vė­li­nių pre­kė­mis žmo­nės pra­de­da do­mė­ tis, kai iki jų lie­ka po­rą sa­vai­čių, ta­ čiau iš­kart pirk­ti ne­sku­ba. „Pir­kė­jai la­biau do­mi­si nau­jie­ no­mis, ren­ka­si, ly­gi­na kai­nas. Pir­ ki­mo bu­mas pra­si­de­da li­kus ke­ lioms die­noms iki lapk­ri­čio 1-osios ir jos iš­va­ka­rė­se“, – ten­den­ci­jas at­ sklei­dė va­do­vė. Šiek tiek anks­čiau žmo­nės įsi­gy­ ja va­zų, gė­lių so­di­nu­kų, įvai­rių so­ do ir dar­žo įran­kių. „Tai ro­do, kad lie­tu­viai tik­rai ski­ ria ne­ma­žai lai­ko mi­ru­sių ar­ti­mų­ jų ka­pams su­tvar­ky­ti. Ar­tė­jant Vi­ sų šven­tų­jų die­nai pa­si­rū­pi­na­ma žva­kė­mis“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vė. Žva­kių kai­nos įvai­rios

Kon­cent­ra­ci­ja: į at­min­tį įsi­rė­žęs „Bal­ti­jos lai­vų sta­tyk­los“ už­ra­šas nuo

šiol yra is­to­ri­ja – Pi­lies gat­vė­je kles­ti Jū­ri­nio vers­lo cent­ras.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Po­pu­lia­riau­sios, anot R.Sau­ly­tės, iš­lie­ka plas­ti­ki­nės ir stik­li­nės įvai­ raus dy­džio žva­kės su dang­te­liais. Žmo­nės daž­niau ren­ka­si tas, ku­ rios il­giau de­ga. Di­de­lę įta­ką pir­ kė­jų pa­si­rin­ki­mui tu­ri ir kai­na.

Pas­ta­ro­ji pri­klau­so nuo žva­kės dy­džio ir me­džia­gos, iš ku­rios ji pa­ ga­min­ta. Pi­giau­sios – ma­žos plas­ ti­ki­nės, bran­giau­sios – di­de­lės stik­ li­nės. Vie­nos žva­kės kai­na svy­ruo­ja nuo 0,40 iki 15 li­tų. Po­pu­lia­riau­sių ma­žų stik­li­nių žva­kių su dang­te­

Re­na­ta Sau­ly­tė:

Pas­te­bi­me, kad žmo­ nės iš anks­to ap­gal­ vo­ja, kaip prieš Vė­ li­nes pa­puoš ka­pus, net pa­ren­ka vie­no­dą sti­lių, de­ri­na gė­lių ir žva­kių spal­vas.

Iš­po­pu­lia­rė­jo vir­žiai

Prieš pat Vė­li­nes per­ka­mos skin­tos gė­lės ka­pams. Po­pu­lia­riau­sios jau dau­ge­lį me­tų iš­lie­ka įvai­rių dy­džių ir spal­vų chri­zan­te­mos. „Ypač per­ka­mos bal­tos chri­zan­ te­mos – ir skin­tos, ir va­zo­nė­liuo­se. Pas­ta­rai­siais me­tais iš­po­pu­lia­rė­jo ir vir­žiai. Jie per­ka­mi va­zo­nė­liuo­ se ir so­di­na­mi ant ka­pų“, – tei­gė R.Sau­ly­tė. Pas­te­bė­ta, jog šie­met per­ka­ma dau­giau gy­vų gė­lių. Ma­no­ma, kad tai le­mia šil­ti orai. Skin­tų gė­lių kai­na pre­ky­bos cent­re svy­ruo­ja nuo 3 iki 7, va­zo­ ni­nių – nuo 7 iki 30 li­tų. Pa­na­šios kai­nos yra ir spe­cia­li­zuo­to­se gė­lių par­duo­tu­vė­se. Chri­zan­te­mų ša­ke­ lė čia kai­nuo­ja 3–4 li­tus. Įmo­nės „Fre­zi­jų puokš­tė“ va­do­ vė Ži­vi­lė Kris­tu­tie­nė pa­sa­ko­jo, kad, be mi­nė­tų gė­lių, žmo­nės ne­šti ant ka­pų daž­nai per­ka ir le­li­jas. Pas­ta­ rų­jų ša­ke­lė kai­nuo­ja 6–8 li­tus. Anot Ž.Kris­tu­tie­nės, gė­lių kai­ nos iš­liks to­kios pat kaip ir praė­ju­ siais me­tais. Pre­kei­viai – jau vie­to­je

liais kai­na svy­ruo­ja nuo 2 iki 4 li­tų. R.Sau­ly­tė pa­brė­žė, kad žva­kių kai­ na, pa­ly­gin­ti su per­nai, ne­si­kei­tė. „Pas­ta­ruo­ju me­tu pa­ste­bi­me ten­den­ci­ją, kad žmo­nės iš anks­to ap­gal­vo­ja, kaip prieš Vė­li­nes pa­ puoš ka­pus, net pa­ren­ka vie­no­dą sti­lių, de­ri­na gė­lių ir žva­kių spal­ vas“, – pa­sa­ko­jo va­do­vė.

Pre­kei­viai gė­lė­mis sa­vo po­zi­ci­jas jau užė­mė ir prie ka­pi­nių. Jų pa­ gau­sė­jo ir tur­guo­se. Prie Lė­bar­tų ka­pi­nių pre­kiaus 87 pre­kei­viai. „Pre­kei­vių skai­čius ne­si­kei­tė – jis toks pat kaip ir per­nai. Vie­ ni pre­kia­vo jau praė­ju­sį sa­vait­ga­lį, ta­čiau dau­giau­sia jų bus šį“, – tvir­ ti­no Se­no­jo tur­gaus va­do­vas Ar­vy­ das Gau­die­šius.

Uni­ver­si­te­to la­bo­ra­to­ri­jos – gel­bė­ji­mo sto­ty­je Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė r.zinkeviciute@kl.lt

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas ban­dys at­ gai­vin­ti bai­gian­čią su­nyk­ti Ne­mir­ se­tos lai­vų gel­bė­ji­mo sto­tį. Pas­ta­ tą ke­ti­na­ma res­tau­ruo­ti, o jo pa­tal­ po­se įreng­ti mo­der­nias jū­ri­nių ty­ ri­mų la­bo­ra­to­ri­jas. Pa­vel­das – tik sie­na

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas Ne­mir­se­ tos lai­vų gel­bė­ji­mo sto­ti­mi, kaip stra­te­gi­niu ob­jek­tu, ku­rį ga­li­ma pa­nau­do­ti įstai­gos reik­mėms, su­ si­do­mė­jo jau dau­giau nei prieš tre­ jus me­tus. Ne­se­niai Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu pa­sta­tas pa­ti­kė­ji­mo tei­se bu­vo per­

duo­tas val­dy­ti Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­tui. Šiuo me­tu jau ren­gia­mas bu­vu­sios lai­vų gel­bė­ji­mo sto­ties pa­sta­to re­konst­ruk­ci­jos tech­ni­nis pro­jek­tas. Jį pla­nuo­ja­ma baig­ti po mė­ne­sio. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Inf­rast­ ruk­tū­ros val­dy­mo sky­riaus ve­dė­jas Vid­man­tas Do­le­ba tei­gė, jog šiuo me­tu pa­sta­tas at­ro­do ap­verk­ti­nai. „Jam daug ža­los pa­da­ry­ta oku­pa­ ci­jos me­tais, vė­liau ob­jek­tas sto­vė­ jo ne­nau­do­ja­mas, to­dėl šiuo me­tu at­ro­do ap­gai­lė­ti­nai“, – kons­ta­ta­ vo V.Do­le­ba. Ne­mir­se­tos lai­vų gel­bė­ji­mo sto­ tis šiuo me­tu yra įtrauk­ta į Lie­tu­ vos kul­tū­ros de­par­ta­men­to Kul­tū­ ros ver­ty­bių re­gist­rą. „Ant pa­sta­to

sie­nos yra len­te­lė, in­for­muo­jan­ ti, kad jis yra kul­tū­ros pa­vel­do ob­ jek­tas. Ta­čiau sta­ti­nys toks su­nio­ ko­tas, jog to pa­vel­do tė­ra li­ku­si tik sie­na“, – aiš­ki­no V.Do­le­ba. Sieks au­ten­tiš­ku­mo

Inf­rast­ruk­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas in­for­ma­vo, jog res­tau­ruo­jant bu­ vu­sią Ne­mir­se­tos lai­vų gel­bė­ji­mo sto­tį bus sie­kia­ma au­ten­ti­kos. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas ug­do spe­cia­lis­tus, ku­riems la­vin­tis yra bū­ti­nos mo­der­nios la­bo­ra­to­ri­jos pa­jū­ry­je, o Ne­mir­se­tos lai­vų gel­ bė­ji­mo sto­tis yra stra­te­giš­kai pa­ to­gio­je vie­to­je. Res­tau­ruo­to pa­sta­to pa­tal­po­se pla­nuo­ja­ma įreng­ti mo­der­nias jū­

ri­nių ty­ri­mų la­bo­ra­to­ri­jas, ta­čiau bus sten­gia­ma­si kuo ma­žiau keis­ ti jo erd­ves. „Pla­nuo­ja­me, kad gel­ bė­ji­mo sto­ties vi­dus vi­sai ne­si­keis ar­ba rei­kės la­bai ne­žy­mių po­ky­ čių. Steng­si­mės iš­nau­do­ti tas dvi di­džiu­les erd­ves, ku­rios tie­siog yra at­skir­tos sie­na“, – sa­kė V.Do­le­ba. Nu­ma­to­ma, jog la­biau­siai pa­si­ keis pa­sta­to išo­rė – bus sie­kia­ma ob­jek­tą at­kur­ti iki jo pra­di­nės iš­ vaiz­dos. Atei­ty­je prie jo pla­nuo­ja­ ma įreng­ti ir val­čių nu­lei­di­mo vie­ tą, ku­ria ga­lė­tų nau­do­tis ir pa­jū­ry­je ap­si­sto­ję poil­siau­to­jai. Pi­ni­gų ieš­kos už­sie­ny­je

Ne­mir­se­tos lai­vų gel­bė­ji­mo sto­ties res­tau­ra­ci­jai ke­ti­na­ma ieš­ko­ti in­

ves­tuo­to­jų bei da­ly­vau­ti įvai­riuo­se kon­kur­suo­se už­sie­ny­je. „Pla­nuo­ ja­me da­ly­vau­ti ir tarp­tau­ti­niuo­ se pro­jek­tuo­se, to­dėl ir su­sku­bo­ me reng­ti tech­ni­nį pla­ną“, – tei­gė V.Do­le­ba. Uni­ver­si­te­to at­sto­vas pa­brė­žė, kad sy­kiu pi­ni­gų bus sten­gia­ma­si gau­ti ir iš įvai­rių Lie­tu­vos fon­dų, pa­vyz­džiui, pa­si­nau­do­ti Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to kom­pen­ sa­ci­jo­mis. „Jei pa­sta­tas yra sau­go­mas vals­ ty­bės, ga­li­ma gau­ti kom­pen­sa­ci­ ją, sie­kian­čią 50 pro­c. pro­jek­ta­vi­ mo dar­bų kai­nos, o ty­ri­mams – iki 70 pro­c. su­mos“, – tei­gė Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ind­rė Ba­liu­ly­tė.

3

TREČIADIENIS, SPALIO 30, 2013

miestas In­ves­tuos Klai­pė­do­je

Tu­ri gau­ti li­cen­ci­ją

Kvie­čia į ren­gi­nį

Vie­na di­džiau­sių Nor­ve­gi­jos su­ ren­ka­mų pa­sta­tų ir konst­ruk­ ci­jų ga­my­bos bend­ro­vių sta­tys nau­ją ga­my­bos pa­da­li­nį Klai­ pė­do­je, į jį in­ves­tuos apie 13,5 mln. li­tų ir su­kurs 79 nau­jas dar­bo vie­tas. Vy­riau­sy­bė skirs pro­jek­tui 2,3 mln. li­tų ES pa­ra­ mos. Įmo­nė Klai­pė­do­je ga­mins įvai­rias plie­no konst­ruk­ci­jas.

Sus­kys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­ mi­na­lo pro­jek­tą įgy­ven­di­nan­ti bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ ne­ tru­kus tu­rė­tų gau­ti pa­si­ren­gi­mo du­jų skys­ti­ni­mo veik­lai li­cen­ci­ją. Ji bū­ti­na no­rint pa­si­reng­ti ter­mi­ na­lo veik­lai nuo ki­tų me­tų gruo­ džio. Tai bū­tų trum­pa­lai­kė li­cen­ ci­ja – tik įren­gi­nių tes­ta­vi­mui, kai ku­riems ki­tiems dar­bams.

Lapk­ri­čio 4-ąją, pir­ma­die­nį, 17 val. Klai­pė­dos ap­skri­ties vie­ šo­sios I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­ kos Ger­la­cho pa­lė­pė­je vyks „Li­ te­ra­tū­ri­nis džia­zas“. Ja­me da­ly­ vaus poe­tai Gin­ta­ras Gra­jaus­kas (nuo­tr.) ir Do­vy­das Gra­jaus­kas, pia­nis­tas Sau­lius Šiau­čiu­lis, Al­ gis Ki­lis ir jo va­do­vau­ja­mas inst­ ru­men­ti­nės mu­zi­kos an­samb­lis.

Dėl stip­raus vė­jo – nuo­sto­liai 1

Toks vė­jas lai­ko­mas sti­ chi­niu reiš­ki­niu. Dėl to­kio vė­jo uos­to ak­va­to­ri­jo­ je van­duo bu­vo pa­ki­lęs pu­sę met­ ro. To­dėl te­ko at­šauk­ti vie­no lai­vo iš­plau­ki­mą. „Prob­le­mų vė­jas ne­su­kė­lė. Vie­ nas lai­vas neišp­lau­kė, bet tai nė­ra uos­to dar­bo su­trik­dy­mas. Vie­nas ar du lai­vai yra la­bai ma­žai, at­si­ žvel­giant į tai, kiek lai­vų at­plau­ kia į Klai­pė­dos uos­tą“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos at­sto­vė Ge­da Mi­ka­ lo­čie­nė. Me­džiai neat­lai­kė gū­sių

Mies­te vė­jas bu­vo silp­nes­nis nei uos­to ak­va­to­ri­jo­je. Jo gū­siai sie­kė iki 24 met­rų per se­kun­dę. L.Pakš­čio tei­gi­mu, toks vė­jas pri­ski­ria­mas prie pa­vo­jin­gų reiš­ ki­nių. Siau­tęs vė­jas var­tė me­džius. Klai­pė­dos ap­skri­ty­je ug­nia­ge­siai 12 kar­tų vy­ko ša­lin­ti pla­čia­ša­kius nuo va­žiuo­ja­mo­sios ke­lių da­lies. Vie­nas me­dis ant ke­lio bu­vo už­vir­tęs Gi­ ru­liuo­se. Vė­jas me­džius ver­tė ir Kre­tin­gos gat­vė­je, ir Dra­gū­nų gy­ve­na­ma­ja­me kvar­ta­le. „Nuo­gąs­ta­vo­me, kad vė­jas pri­ da­rys dau­giau ža­los žel­di­niams, bet nuo­sto­liai ne­di­de­li. Įta­kos tu­ rė­jo tai, kad me­džiai jau be la­pų. Jei bū­tų va­sa­ra, toks vė­jas bū­tų dau­ giau la­puo­čių iš­ver­tęs. Be to, dau­ gu­ma la­bai pra­stos būk­lės me­džių bu­vo iš­vers­ti per anks­tes­nes aud­ ras“, – pa­sa­ko­jo įmo­nės „Klai­pė­ dos žel­di­niai“ di­rek­to­rius Ge­di­mi­ nas Va­la­ši­nas. Vė­jas nu­plė­šė ir li­ku­sius la­ pus nuo me­džių. Jie bu­vo su­neš­ ti į krū­vas. „Grei­tai vi­sų la­pų ne­pa­vyks iš­ vež­ti. Ge­rai tai, kad ma­žiau rei­kės grėb­ti – vė­jas čia pa­dė­jo“, – tei­gė va­do­vas. Ap­ga­di­no kop­ly­čią

Stip­rus vė­jas ne tik var­tė me­džius, bet ir nio­ko­jo pa­sta­tus. Uos­ta­mies­ čio ug­nia­ge­siams va­kar ry­tą te­ko sku­bė­ti ša­lin­ti pa­vo­jin­gai pa­ki­bu­ sio me­di­nio bal­ko­no rė­mo. Vė­jas iš­dau­žė jo stik­lus. In­ci­den­tas įvy­ko Bu­del­kie­mio gat­vės 19 na­me. Ka­dan­gi bu­to šei­mi­nin­kė bu­ vo na­mie, ug­nia­ge­siai ne­tru­ko su­ tvar­ky­ti pa­vo­jų ke­lian­čią konst­ ruk­ci­ją. Taip pat gau­tas pra­ne­ši­mas, kad Kre­tin­gos ra­jo­ne, Kar­te­no­je, Žvy­ ro gat­vė­je esan­čio­se ka­pi­nė­se nuo kop­ly­čios sto­go nu­ply­šo skar­da. Ji pa­vo­jin­gai pa­svi­ro ir ga­lė­jo nu­kris­ti ant praei­vių. Pa­nau­do­ję iš­trau­kia­ mą­sias ko­pė­čias, ug­nia­ge­siai nuė­

Neat­lai­kė: aud­ra iš­ver­tė me­dį Dra­gū­nų gy­ve­na­ma­ja­me kvar­ta­le.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Dienos telegrafas Mi­š ios. Penk­t a­d ie­n į, lapk­r i­č io 1-ąją, šv. Mi­š ios Ma­r i­j os Tai­kos Ka­ ra­l ie­nės baž­ny­č io­j e bus au­ko­ja­mos 8, 9, 10, 12 ir 18 val., o po va­k a­ro šv. Mi­š ių baž­ny­č io­j e bus ei­n a­ma ge­du­ li­nė pro­ce­s i­j a. Šv. Bru­no­no Kver­f ur­ tie­č io baž­ny­č io­j e šv. Mi­š ios bus au­ ko­j a­mos 9, 11, 13 ir 18 val., Šv. Ka­z i­ mie­ro baž­ny­č io­j e – 9, 10.30, 12, 18 val., o po va­k a­ro šv. Mi­š ių baž­ny­ čio­j e bus ei­n a­m a ge­du­l i­nė pro­ce­s i­ ja. Kris­t aus Ka­r a­l iaus baž­ny­č io­j e – 9, 10.30 ir 18 val., Šv. Juo­z a­p o Dar­bi­ nin­ko baž­ny­č io­j e – 8, 10, 12, 18 val. Lė­b ar­t ų ka­pi­nė­s e šv. Mi­š ios bus au­ ko­j a­m os 13 val., Jo­n iš­kės – 16 val. Po jų bus ei­n a­m a ge­du­l i­n ė pro­ce­ si­j a. Po pa­s ta­ro­s ios no­r in­t iems bus šven­t i­n a­m i pa­m ink­l ai. Šeš­t a­d ie­n į, lapk­r i­č io 2-ąją, šv. Mi­š ios Ma­r i­j os Tai­kos Ka­r a­l ie­n ės baž­ny­č io­j e bus au­ko­j a­mos 8, 12, 18 val., Šv. Bru­no­ no Kver­f ur­t ie­č io baž­ny­č io­j e – 9, 11, 13 ir 18 val., Šv. Ka­z i­m ie­ro baž­ny­ čio­j e – 9, 12 ir 18 val., Kris­t aus Ka­r a­ liaus baž­ny­č io­j e – 9, 10.30 ir 18 val., Šv. Juo­z a­p o Dar­b i­n in­ko baž­ny­č io­ je – 8, 12, 18 val. Vi­s ą Vė­l i­n ių ok­t a­v ą (aš­t uon­d ie­n į) šv. Mi­š ios bus au­ko­ ja­mos už mi­r u­s iuo­s ius. Po va­k a­r i­ nių šv. Mi­š ių baž­ny­č io­s e bus ei­n a­ ma ge­du­l i­n ė pro­ce­s i­j a. Vė­li­nės. Šian­d ien 17.30 val. Liud­v i­ ko Rė­zos kul­t ū­ros cent­re Juodk­ran­ tė­je vyks ren­gi­nys „Vė­li­nių tra­di­ci­jos“. Jo me­t u et­no­lo­gė Va­le­r i­ja Jan­k ū­nai­ tė pa­s a­kos apie Vė­l i­n ių tra­d i­c i­jas, lai­do­ji­mo pa­pro­č ius, ka­pi­n ių kul­t ū­ rą. Kar­t u su dr. Ri­man­t u Sliu­ž ins­k u vi­si bus kvie­čia­m i pa­g ie­do­t i naš­lai­ čių dai­nų.

Ge­di­mi­nas Va­la­ši­nas:

Pa­ro­da. Šian­dien 17 val. Vil­niu­je, Lie­ tu­vos dai­l i­n in­k ų są­jun­gos ga­le­r i­jo­ je „Ar­ka“, ati­da­ro­ma ap­ž val­g i­nė Klai­ pė­dos dai­l i­nin­k ų kū­ri­nių pa­ro­da „40 kū­ry­bos me­tų“, skir­ta Lie­tu­vos ir Klai­ pė­dos kraš­to su­si­jun­gi­mo 90-me­čiui bei Lie­t u­vos dai­l i­n in­k ų są­jun­gos Klai­pė­dos sky­r iaus 40-me­čiui. Klai­ pė­die­čių dai­lės eks­po­z i­ci­ja sos­t i­nė­je vie­šės iki gruo­d žio 2 die­nos.

Nuo­gąs­ta­vo­me, kad vė­jas pri­da­rys dau­ giau ža­los žel­di­ niams, bet nuo­sto­liai ne­di­de­li. Jei bū­tų va­ sa­ra, toks vė­jas bū­tų dau­giau la­puo­čių iš­ ver­tęs.

mė met­ro il­gio ir pu­sės met­ro plo­ čio skar­dą. Gau­dė lai­vą

Va­kar pa­ry­čiais uos­ta­mies­čio ug­ nia­ge­siams Da­nės upė­je te­ko gau­ dy­ti drei­fuo­jan­tį lai­vą. Ma­no­ma, kad vė­jas jį at­plė­šė nuo švar­ta­vi­ mo­si vie­tos. Da­nė­je nuo Pi­lies til­to Kur­šių ma­rių link ban­gų mė­to­mas lai­ vas, ku­rio il­gis apie 24 met­rai, bu­vo pa­ste­bė­tas 5.30 val. Ug­nia­ ge­siai lai­vą pa­sie­kė, kai vė­jas jį

Žala: vė­jo gū­sis iš­dau­žė Bu­del­kie­mio gat­vės 19 na­mo vie­no bal­ko­no

stik­lus.

pri­pla­kė prie kran­ti­nės. Jis bu­vo pri­švar­tuo­tas. Klai­pė­dos re­gio­ne da­lis var­to­to­jų li­ko be elekt­ros ener­gi­jos. Įmo­nės LES­TO duo­me­ni­mis, to­kių bu­vo be­veik 4 tūkst. Dau­giau­sia nu­ken­ tė­jo Kre­tin­gos, Plun­gės, Gargž­dų gy­ven­to­jai. Va­kar vė­jas pra­dė­jo rim­ti ir vis silp­nės. Anot L.Pakš­čio, nu­ma­to­ ma, kad šian­dien jo grei­tis gū­siuo­se sieks iki 15 met­rų per se­kun­dę.

29 – tiek met­rų per se­kun­dę sie­kęs vė­jo grei­tis bu­vo už­fik­suo­tas uos­to ak­va­to­ri­jo­je.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­vi­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 5 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Al­do­na Ku­ži­naus­ kie­nė (g. 1931 m.), Jad­vy­ga Va­l ic­k ie­nė (g. 1946 m.), Alek­sej Ti­ri­šo­nok (g. 1948 m.), Ana­to­l ij Iva­nov (g. 1948 m.), An­ta­ nas Gir­čys (g. 1956 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Vik­tor Ko­le­k ust, Vid­man­tas Vaiš­no­ ras, Ga­li­na Pa­no­ma­ren­ko, Al­do­na Ku­ ži­naus­kie­nė, Da­ri­ja Glad­čen­ko, Ma­ry­ tė Ser­ge­je­va, Ste­pan Mi­n iuk, And­rej Mo­se­jevs­k ich, Loi­za Šlio­ge­ry­tė. Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

4

TREČIADIENIS, SPALIO 30, 2013

miestas

Iš ka­pi­nių – tar­šos grės­mė

Vei­kian­čios Klai­pė­dos ka­pi­nės: Uos­ta­mies­ty­je vei­kia dve­jos ka­pi­

nės – Lė­bar­tų ir Jo­niš­kės. Lė­bar­tų ka­pi­nės su priei­go­mis uži­

ma apie 60 ha plo­tą, Jo­niš­kės – iki 14 ha. Lė­bar­tų ka­pi­nė­se pa­lai­do­ta dau­

giau nei 45 tūkst. mi­ru­sių­jų, Jo­niš­ kės ka­pi­nė­se – apie 20 tūkst. Jo­niš­kės ka­pi­nė­se nau­jų ka­pa­

vie­čių kur­ti ne­be­lei­džia­ma, lai­do­ja­ ma tik šei­mų ka­puo­se, kur už­lai­do­ ti ga­li­ma po 25 me­tų. Į ne­pri­žiū­ri­mus ka­pus lei­džia­ma

lai­do­ti maž­daug po 50 me­tų, ta­čiau to­kių at­ve­jų dar nė­ra bu­vę.

Skai­čiai ir ver­si­jos Ame­ri­kie­čių skai­čia­vi­mais, 6 ha

plo­to ka­pi­nė­se už­ka­sa­ma tiek me­ die­nos, kad iš jos bū­tų ga­li­ma pa­ sta­ty­ti 60 na­mų. Sy­kiu už­ka­sa­ma ir apie 1,5 tūkst. t me­ta­lo, 30 tūkst. t be­ to­no, šim­tai ku­bi­nių met­rų bal­za­ma­ vi­mo skys­čio. Ne­pa­tar­ti­na: ka­pi­nių pa­šo­nė­je gy­ve­nan­tiems žmo­nėms siū­lo­ma ne­var­to­ti kie­me esan­čių šach­ti­nių šu­li­nių van­dens, nes jis ga­li bū­ti už­terš­tas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

1

„Ne­se­niai Jo­niš­kės ka­pi­ nė­se lai­do­jo­me kai­my­ nę. Siau­bas, kas ten da­rė­si. Bū­čiau iš­pro­tė­jęs, jei sa­vo ar­ti­mo žmo­ gaus kars­tą bū­tų te­kę leis­ti į van­ de­nį. To­se ka­pi­nė­se gau­sūs po­že­ mi­niai šal­ti­niai, kai pa­ly­ja van­duo telk­šo vi­so­se ka­pi­nė­se. Duo­bę ka­ sa ne gi­les­nę nei pu­sant­ro met­ro, nes gi­les­nė jau pri­me­na ne ka­pą, o šu­li­nį“, – tei­gė vie­šu­mo ne­pa­no­ręs klai­pė­die­tis. Ka­pi­nių dar­buo­to­jas N. (pa­var­ dė re­dak­ci­jai ži­no­ma – A.D.) nea­ be­jo­jo, kad Jo­niš­kės ka­pi­nės, ku­ rios yra van­dens ir grun­to tar­šos vie­nas šal­ti­nių, – tik­sin­ti eko­lo­ gi­nė bom­ba. Jo­se šei­mų ka­puo­ se lei­džia­ma lai­do­ti iki šiol. Ta­čiau dau­ge­liu at­ve­jų anks­tes­ni pa­lai­do­ ji­mai yra la­bai ne­gi­lūs, to­dėl dė­ti ki­tą kars­tą ant vir­šaus daž­nai yra pro­ble­miš­ka. Pa­na­ši si­tua­ci­ja esą yra ir Lė­bar­ tuo­se. Nau­ja­me ka­pi­nių kvar­ta­le iš su­vež­to smė­lio yra pa­da­ry­tas dirb­ ti­nis že­mės pa­ki­li­mas, ten – sau­ siau. Ta­čiau kvar­ta­luo­se ar­čiau plen­to, kai pa­ly­ja, telk­šo van­duo. „Ten nie­ka­da duo­bės ne­ka­sa iš va­ka­ro, nes ji žai­biš­kai pri­si­pil­do van­dens. Duo­bė ka­sa­ma tik ta­da, kai jau ne­tru­kus tu­ri at­vež­ti lai­do­ ti ve­lio­nį. Ne­re­tai bū­na, kai kars­ tas pa­dė­tas prie duo­bės, ar­ti­mie­ji ge­di iš­ke­lia­vu­sio­jo am­ži­ny­bėn, tuo me­tu duob­ka­siai pi­la pju­ve­nas, kad kaž­kiek su­ger­tų tą van­de­nį duo­bės dug­ne“, – pa­sa­ko­jo ka­pi­nių dar­ buo­to­jas. Rei­kia va­ly­mo įren­gi­nių

Ar­chi­tek­tas Aud­rius Kat­ke­vi­čius, už­sii­man­tis ypa­tin­gų sta­ti­nių ir ur­ba­nis­ti­nių ob­jek­tų pro­jek­ta­vi­ mu, tei­gė, jog pro­jek­tuo­jant ka­pi­ nes pri­va­lo­ma at­si­žvelg­ti į grun­ti­ nių van­de­nų pa­dė­tį pla­nuo­ja­mo­je te­ri­to­ri­jo­je. „Jei grun­ti­niai van­de­nys yra pa­ kan­ka­mai aukš­tai, pri­va­lo­ma įreng­ ti dre­na­žą ne aukš­čiau nei du met­ rai. Kal­bant apie Jo­niš­kės ka­pi­nių

pro­ble­mas, rei­kė­tų pre­ci­ziš­kai at­ lik­ti geo­lo­gi­nius ty­ri­mus ir priim­ti pro­jek­ti­nius spren­di­mus. Ka­pi­nė­se tu­rė­tų at­si­ras­ti dre­na­žas, tu­ri bū­ti įreng­ti va­ly­mo įren­gi­niai“, – tei­gė A.Kat­ke­vi­čius. Pa­na­šiai įreng­tos nau­jo­sios Ku­ piš­kio ka­pi­nės, kur grun­ti­niai van­ de­nys taip pat yra la­bai aukš­tai. Esą yrant mi­ru­sio­jo kū­nui iš­si­ ski­rian­čios che­mi­nės me­džia­gos ne­ke­lia pa­vo­jaus, jei ka­pi­nėms pa­ rink­ta tin­ka­ma vie­ta. Ta­čiau, jei ka­pi­nės yra že­mo­ je vie­to­je, ar­ti van­dens tel­ki­nių, o grun­ti­niai van­de­nys aukš­tai, pri­ pa­žįs­ta­ma, jog pa­vo­jus eg­zis­tuo­ja.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­ kas An­ta­nas Bau­ža pa­tvir­ti­no, jog uos­ta­mies­ty­je 92,5 pro­c. gy­ven­to­ jų var­to­ja cent­ra­li­zuo­to van­den­tie­ kio tie­kia­mą van­de­nį. Anot A.Bau­žos, gy­ven­to­jai, ku­ rie var­to­ja šach­ti­nių šu­li­nių van­de­ nį, pa­tys tu­ri kreip­tis į la­bo­ra­to­ri­ją, kad iš­tir­tų jo ko­ky­bę.

Šu­li­nių van­duo sau­gus?

Da­bar ga­lio­jan­čiuo­se tei­sės ak­tuo­ se nu­ma­ty­ta ka­pi­nių sa­ni­ta­ri­nė zo­ na – 100 met­rų. Tai reiš­kia, jog to­ kiu spin­du­liu ap­link ka­pi­nes ne­ga­li bū­ti gy­ve­na­mų­jų na­mų. Ta­čiau to­ kia nuo­sta­ta ga­lio­ja tik nau­jai įren­ gia­moms ka­pi­nėms. Se­no­sioms, jei tos nor­mos bu­vo nu­sta­ty­tos ko­ kiais nors do­ku­men­tais, jos ga­lio­ ja, o jei­gu ap­ri­bo­ji­mų ne­bu­vo, tai jų ir nė­ra. Sa­ni­ta­ri­nės ka­pi­nių zo­nos nu­sta­ ty­tos dėl to, kad jos tu­rė­tų už­kirs­ti ke­lią plis­ti li­goms, ne­kel­tų grės­mės ša­lia gy­ve­nan­tiems ar dir­ban­tiems žmo­nėms. Uos­ta­mies­ty­je nie­ka­da ne­bu­ vo at­lie­ka­ma spe­cia­lių ty­ri­mų, ko­ kį po­vei­kį ap­lin­kai da­ro ka­pi­nės. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­ tos ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ni­na Gend­vi­lie­nė tei­ gė, kad to­kiam žings­niui tu­ri pri­ tar­ti mies­to ta­ry­ba, nes esą tai yra il­ga­lai­kiai ty­ri­mai, ku­riems rei­ka­ lin­gas fi­nan­sa­vi­mas iš uos­ta­mies­ čio iž­do. „Ne­to­li Jo­niš­kės ka­pi­nių yra gy­ ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­las, bet vi­si gy­ven­to­jai pri­si­jun­gę prie cent­ra­ li­zuo­to van­den­tie­kio. Dar­žų lais­ ty­mui, ma­nau, tas grun­ti­nis van­ duo įta­kos ne­tu­ri“, – įsi­ti­ki­nu­si N.Gend­vi­lie­nė.

Val­de­ma­ras Anu­žis:

Ku­ni­gai sa­ko: „Iš dul­ kės atė­jai, į dul­kę pa­ vir­si“. Ta­čiau blo­ giau­sia yra tai, kad da­bar su­tri­ku­si nor­ ma­li apy­kai­ta ir ne­ sug­rįž­ta į že­mę tai, kas tu­rė­tų su­grįž­ti.

„Gy­ve­ni­mas ša­lia ka­pi­nių žmo­ nėms ga­li tu­rė­ti nei­gia­mą psi­cho­ lo­gi­nį po­vei­kį. Ta­čiau la­bai svar­bu ir tai, kaip tie­kia­mas ge­ria­mas van­ duo. Ša­lia esan­čių na­mų gy­ven­to­jai van­de­nį tu­rė­tų gau­ti cent­ra­li­zuo­tai ir ne­ger­ti iš šach­ti­nių šu­li­nių“, – pa­ta­rė Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Ri­ta Ku­bi­ lie­nė. Jos tei­gi­mu, neat­me­ta­ma ti­ki­ my­bė, jog Klai­pė­dos ap­skri­ty­je yra to­kių žmo­nių, ku­rie gy­ve­na ša­lia

ka­pi­nių ir var­to­ja šach­ti­nių šu­li­ nių van­de­nį.

Bal­za­ma­vi­mui nau­do­ja­mi for­mal­

de­hi­dai ir ki­tos tok­siš­kos me­džia­gos pa­ten­ka į dir­vo­že­mį ir jį už­ter­šia. Ka­pi­nėms ne­tin­ka­mas mo­lin­gas

Į ap­lin­ką plin­ta vais­tai

Apie ka­pi­nių tar­šą ap­lin­kai ir įta­ ką gy­ven­to­jų sa­vi­jau­tai bu­vo ži­no­ ma jau se­niai. Ofi­cia­liuo­se XVIII a. ant­ros pu­sės Klai­pė­dos pla­nuo­ se pa­vaiz­duo­tos dvi aukš­tu­mos su įra­šu „Ka­pi­nės ant smė­lio kal­vų“. Is­to­ri­niai šal­ti­niai liu­di­ja, kad jo­se bu­vo lai­do­ja­mi bū­tent nuo už­kre­ čia­mų li­gų mi­rę mies­tie­čiai. Iki pat XIX a. pra­džios idė­ja ka­ pi­nes steig­ti už mies­to ri­bų vy­ra­ vo dau­ge­ly­je Eu­ro­pos mies­tų. Tai bu­vo da­ro­ma ir dėl to, kad bu­vo ti­ ki­ma, jog už­terš­tas oras, van­duo, kenks­min­gi svei­ka­tai ga­rai, ky­lan­ tys iš per­pil­dy­tų ka­pi­nių prie baž­ ny­čių, pla­ti­na li­gas. To me­to mies­tų sa­ni­ta­ri­nė po­ li­ci­ja bu­vo at­sa­kin­ga už tin­ka­mą ka­pi­nių eksp­loa­ta­vi­mą. Re­ko­men­ duo­ta ka­pi­nėms pa­rink­ti smė­lin­gą že­mę, te­ri­to­ri­ją nu­dre­nuo­ti ne ma­ žiau nei 3 m gy­ly­je, o van­de­nis nu­ ves­ti pie­vų link. Kars­tus rei­ka­lau­ta už­pil­ti ne plo­nes­niu kaip 1,5 met­ro sto­ru­mo že­mės sluoks­niu. Sa­ni­ta­ri­nio ka­pi­nių sau­gu­mo pro­ble­ma šian­dien dar ak­tua­les­ nė, nes į ap­lin­ką plin­ta ne tik li­gų bak­te­ri­jos, bet ir or­ga­niz­me už­si­ li­kę vais­tai. „Jei žmo­gus prieš mir­tį bu­vo in­ ten­sy­viai gy­do­mas, vais­tų pėd­sa­kai žmo­gaus kū­ne lie­ka. Or­ga­niz­mui iš­si­va­ly­ti rei­kia ne vie­nos sa­vai­ tės, yra me­di­ka­men­tų, ku­rie kau­ pia­si kau­luo­se. Ži­no­ma, pa­lai­do­jus mi­ru­sį­jį, kū­nui yrant, vi­sa tai pa­ sklin­da į ap­lin­ką. Tai yra ne tik an­ ti­bio­ti­kai, bet ir prie­šuž­de­gi­mi­niai vais­tai, ką jau kal­bė­ti apie kont­ra­ cep­ti­kus ir jų po­vei­kį ap­lin­kai“, – tei­gė gy­dy­to­jas Min­dau­gas Bū­ta, ra­šan­tis di­ser­ta­ci­ją apie an­ti­bio­ti­ kų po­vei­kį ap­lin­kai. Ne­ri­mą esą la­biau­siai ke­lia bū­ tent an­ti­bio­ti­kai, nes tai yra che­ mi­nės, la­bai sta­bi­lios me­džia­gos, ku­rių neiš­va­lo net van­dens va­ly­mo

dir­vo­že­mis, ku­ria­me kū­nas dėl de­ guo­nies trū­ku­mo ne yra, o mu­mi­fi­ kuo­ja­si. Praė­jus 25 me­tams ir kars­tas, ir kū­

nas tu­rė­tų vi­siš­kai su­nyk­ti, ta­čiau šis na­tū­ra­lus pro­ce­sas su­tri­ko. Ma­no­ ma, kad to­kį su­tri­ki­mą su­kė­lė kon­ ser­van­tai, ku­rie nau­do­ja­mi mais­to pro­duk­tuo­se. Esa­ma ver­si­jos, kad dėl dir­vo­že­

mio už­terš­tu­mo ga­lė­jo iš­nyk­ti ir kai ku­rios pu­vi­mą ska­ti­nan­čios bak­te­ri­ jų rū­šys.

įren­gi­niai. Iki šiol dar neiš­tir­tas il­ ga­lai­kis lė­ti­nis an­ti­bio­ti­kų tok­si­nis po­vei­kis žmo­gaus or­ga­niz­mui. Tra­di­ci­jos tu­rės keis­tis

Pa­sak bu­vu­sio Klai­pė­dos ap­skri­ ties vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo Val­de­ ma­ro Anu­ž io, kre­m a­v i­m as yra vie­nin­te­lis ra­cio­na­lus ir eko­lo­ giš­kas lai­do­ji­mo bū­das, nes esą grei­tai trūks nau­jų te­ri­to­ri­jų ka­ pi­nėms įreng­ti. „Be to, ko­kios są­nau­dos me­ta­ mos į „ka­pi­nių dar­ži­nin­kys­tę“, ki­ taip ne­ga­liu pa­va­din­ti šio pro­ce­so. Kiek tam ski­ria­ma lai­ko, kiek iš­ lei­džia­ma pi­ni­gų, vis­ką su­skai­čia­ vus, tai – pra­mo­nės ša­ka. Pen­si­ nin­kai pi­ni­gų ne­tu­ri, bet tra­di­ci­jos juos įpa­rei­go­ja tai da­ry­ti“, – pri­pa­ ži­no V.Anu­žis. Jo nuo­mo­ne, bė­gant lai­kui si­tua­ ci­ja tu­rė­tų pa­si­keis­ti – pa­ma­žu po­ pu­lia­rė­ja kre­ma­vi­mas, at­si­ra­do ko­ lum­ba­riu­mai. „Ku­ni­gai sa­ko: „Iš dul­kės atė­jai, į dul­kę pa­vir­si“. Ta­čiau blo­giau­sia yra tai, kad da­bar su­tri­ku­si nor­ ma­li apy­kai­ta ir ne­sug­rįž­ta į že­mę tai, kas tu­rė­tų su­grįž­ti. Esu įsi­ti­ki­ nęs, kad anks­čiau ar vė­liau lai­do­ji­ mo bus at­si­sa­ky­ta“, – gar­siai mąs­ tė V.Anu­žis.

ŠEŠTADIENIS, SPALIO 5, 2013

5

miestas

6

trečiadienis, spalio 30, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ste­buk­las ar bur­bu­las?

Violeta Juodelienė

K

o rei­k ia, kad įvyk­t ų ste­buk­ las – dir­va, į ku­r ią lie­t u­v iai ga­lė­t ų su­ber­t i sa­vo vers­lu­ mo grū­dus, at­si­ras­tų ne kur nors Ai­ri­jo­je ar Is­pa­ni­jo­je, bet Lie­tu­vo­je? Kad už­sie­nio in­ves­tuo­to­jai pa­ti­kė­tų, jog esa­me pa­ti­ki­ma ša­lis? Pa­keis­t i lie­t u­v ių men­ta­l i­te­tą, ku­r ia­me la­bai daug iner­ci­jos ir ma­žai no­r ų pa­ si­r ū­pin­t i sa­v i­m i? ES struk­t ū­r i­n ių fon­ dų pa­ra­mos? Ga­ly­bės vals­ty­bės ir fon­ dų fi­nan­suo­ja­mų pro­gra­mų? Gvar­di­jos vers­lo an­ge­lų, ku­rie pa­dė­tų pra­dė­t i sa­ vą vers­lą? Tin­ka­mas at­sa­ky­mas į šiuos klau­si­mus – taip, iš da­lies. Ta­čiau pa­grin­di­niai įran­ kiai vers­lo dir­vai iš­pu­ren­ti yra po­li­ti­k ų ran­ko­se.

Ži­nia, kad nors kar­tą ir vers­ le, ne vien spor­te, ap­len­kė­ me es­tus, lie­tu­viams sa­vai­ me yra di­de­lė ver­ty­bė. Šią tie­są vi­si, iš­sky­rus val­džiaž­mo­g ius, ži­no­jo se­niau­siai. Va­kar pa­skel­bus apie neį­ti­ki­mą šuo­l į, ku­r į pa­vy­ko at­lik­ti Lie­ tu­vai „Doing Bu­si­ness“ rei­tin­ge, ji, ti­kė­ki­ me, pa­sie­kė to­liau­sius po­li­ti­kų pa­są­mo­ nės už­ka­bo­rius. Nau­ja ma­ž ų­jų bend­r i­jų for­ma, pa­pras­ tes­nis įmo­nių ad­mi­nist­ra­vi­mas, pa­lan­ kes­nės kre­di­to ga­vi­mo ir sta­ty­bos są­ly­ gos – tai tik da­l is įgy­ven­din­tų re­for­mų, lei­du­sių Lie­tu­vai pa­kil­ti net per de­šimt po­zi­ci­jų. Lie­tu­vai šis rei­tin­gas la­bai svar­bus – juk su­da­ro­mas ne pa­gal po­pie­r iu­je eg­z is­ tuo­jan­čius įsta­t y­mus, bet įver­t i­nus jų funk­cio­na­lu­mą ir rea­ly­bę. Ką jau kal­bė­ti apie tai, jog ži­nia, kad nors kar­tą ir vers­le, ne vien spor­te, ap­len­kė­me es­tus, lie­tu­ viams sa­vai­me yra di­de­lė ver­ty­bė. Ap­mau­du tik, kad pa­sie­kę ir ap­len­kę – va­d i­na­si, su­k ū­rę dau­g iau dar­bo vie­t ų, dau­g iau BVP – bū­t u­me dar anks­čiau, jei ne de­ba­tai, ku­r iuo­se be­svars­t y­da­ mas vers­lo pra­d žią leng­v i­nan­čius tei­ sės ak­t us sken­do praė­ju­sios ka­den­ci­ jos Sei­mas. Ar su­ge­bės sa­vo pirm­ta­kams bent jau ne­nu­si­leis­t i da­bar­t i­n iai val­dan­t ie­ji, la­ bai mėgs­tan­t ys men­k in­t i anks­tes­nės val­d žios pa­sie­k i­mus? Tai su­ž i­no­si­me jau ne­tru­kus, kai val­džios dar­bot­var­kė­ je at­si­ras – ar­ba ne – ma­ž i, bet la­bai svar­ būs vers­lo są­ly­gas pa­ge­ri­nan­tys klau­si­ mai, pra­de­dant ma­žų­jų bend­ri­jų įmo­ko­ mis „Sod­rai“, bai­giant pri­si­jun­gi­mo prie elekt­ros tink­lų su­pap­ras­ti­ni­mu. Be to­k ios pa­ra­mos „Doing Bu­s i­ness“ ste­buk­las pa­si­ro­dy­t ų te­sąs dar vie­nas bliūkš­tan­tis bur­bu­las.

Vis­ką už­go­žė go­du­mas

K

ai vi­si sto­vė­jo­me Bal­ti­jos ke­ly­je, nė vie­nas net nea­ be­jo­jo­me, kad Lie­tu­va vis tiek bus lais­va ir ta­da gy­ ven­si­me vi­siš­kai ki­taip – daug ge­ riau nei so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos są­ ly­go­mis. Taip ir bu­vo. Ša­lis ta­po lais­va, su­kles­tė­jo ka­pi­ta­liz­mas, iš pra­džių lau­ki­nis, da­bar šiaip nei šioks nei toks, bet jo­kiu bū­du dar ne ci­vi­li­ zuo­tas. Žmo­nės yra iš­nau­do­ja­mi, darb­da­viai su­žvė­rė­ję, nes vyks­ta vi­suo­ti­nė ko­va. Ne­si­bai­gian­ti ko­ va dėl pi­ni­gų. Vie­ni dėl jų ko­vo­ja Sei­me, ki­ti – Vy­riau­sy­bė­je, tre­ti – vog­da­mi iš biu­dže­to, o ket­vir­ti tie­ siog dau­žy­da­mi bas­liu praei­viams per gal­vas ir ati­mi­nė­da­mi pi­ni­gi­ nes. Vis­kas tik dėl pi­ni­gų, ne ki­taip. Kar­tais ga­li­ma net pa­gal­vo­ti, jog da­bar­ti­niai žmo­nės ir ne­prik­lau­ so­my­bę par­duo­tų, kad tik ga­lė­tų pra­lob­ti. Kur tai nu­ve­da, ži­no­me iš 1940-ųjų is­to­ri­jos, kai su­bol­še­vi­ kė­ju­sių vei­kė­jų gau­ja už ke­lis ska­ ti­kus ir pa­ža­dė­tas pri­vi­le­gi­jas iš Mask­vos mums par­ve­žė „sau­lę“. Tie­sa, dau­ge­lis jų pa­čių taip pat, kaip ir tūks­tan­čiai nie­kuo dė­tų Lie­ tu­vos žmo­nių, ga­vo ke­lia­la­pius į Si­ bi­rą ar­ba bu­vo pa­sta­ty­ti prie sie­nos ir pa­tys ne­sup­ra­tę už ką. Tai­gi šios lenk­ty­nės dėl pi­ni­gų ne tik mus vi­sus va­ro iš pro­to, bet ir vi­są vals­ty­bę ve­da ne­ži­nia kur. Pri­si­deng­da­mi pa­trio­ti­niais, pi­lie­

N

e­se­niai vie­na­me uni­ver­ si­te­te gy­nė­me sa­vo kur­ si­nius dar­bus. Są­ži­nin­gai at­li­kau ty­ri­mus, su dar­bo va­do­ve il­gai ruo­šiau­si gy­ni­mui, bet la­bai nu­ste­bau pa­sku­ti­nę die­ną su­ lau­ku­si dės­ty­to­jos pa­ta­ri­mo į li­te­ ra­tū­ros są­ra­šą įra­šy­ti ir ko­mi­si­jo­je esan­čios jau­nos ka­ted­ros ve­dė­jos pa­var­dę. „Jai la­bai pa­tin­ka, kai pa­mi­ni. Ko­mi­si­jos na­riai vi­sa­da ieš­ko sa­vo pa­var­dės li­te­ra­tū­ros są­ra­še“, – sa­ kė dės­ty­to­ja. Pak­lau­siau jos. Atė­jus gy­ni­mo die­nai la­bai jau­ di­nau­si, nors ir bu­vau pui­kiai pa­ si­ruo­šu­si, ži­no­jau, kad ga­li kil­ti sun­ku­mų dėl dės­ty­to­jų tar­pu­sa­vio ne­su­ta­ri­mų. Juk nie­kam jau se­niai ne pa­slap­ tis, kad stu­den­tai yra skirs­to­mi pa­ gal dės­ty­to­jų tar­pu­sa­vio sim­pa­ti­jas ir an­ti­pa­ti­jas. Vis dėl­to ti­kė­jau, kad as­me­ni­nės am­bi­ci­jos neuž­goš pro­fe­sio­na­lu­mo ir ne­ša­liš­ko ver­ti­ni­mo. Dar­bą ap­gy­niau pui­kiai, ne ką blo­giau se­kė­si ir ki­tiems moks­ lo drau­gams, iš­sky­rus vie­ną vai­ ki­ną, var­du Gin­tas, ku­ris net pa­ skai­to­se ne­si­lan­kė. Gin­da­mas dar­bą jis ne tik sė­dė­jo sa­vo vie­

Juk nie­kam jau se­ niai ne pa­slap­tis, kad stu­den­tai yra skirs­ to­mi pa­gal dės­ty­to­jų tar­pu­sa­vio sim­pa­ti­ jas ir an­ti­pa­ti­jas. Išė­ję lauk­ti re­zul­ta­tų šne­ku­čia­ vo­mės, kad jei kas ir neiš­lai­kys, tai tik Gin­tas. Ir tai, jei dės­ty­to­jai ne­ pa­si­gai­lės ir ne­pa­ra­šys pen­ke­to. Prieš pra­ne­šant pa­žy­mius ka­ ted­ro­je ki­lo la­bai gar­sus gin­čas tarp dės­ty­to­jų. Ne­sup­ra­to­me, kas vyks­ta, ta­čiau si­tua­ci­ja pra­dė­jo aiš­ kė­ti, kai ka­ted­ros re­fe­ren­tė įbru­ko mums į ran­kas la­pus su su­ra­šy­tais pa­žy­miais. „Sep­ty­ne­tas“, – nu­ste­bu­si pa­sa­ kiau bi­čiu­liams. „Ir aš sep­ty­nis ga­

telefonas@kl.lt

Po straips­nio apie tai, kad pa­rei­gū­ nai prie Tu­riz­mo mo­kyk­los bau­dė rū­ka­lius, pa­ste­bė­jau, jog moks­lei­viai ra­do bū­dą pa­si­slėp­ti nuo po­li­ci­nin­ kų. Jie ren­ka­si po­že­mi­nė­je pe­rė­jo­je po Tai­kos pro­spek­tu. Ry­tais ten sto­ vi bū­riai jau­nų žmo­nių, dū­mi­na kaip ka­mi­nai. Ir vai­ki­nai, ir vi­sai jau­nos mer­gai­tės. Jų ten tiek daug, jog net praei­ti sun­ku. Ei­na ma­my­tės su vai­ kais ir šiaip ne­rū­kan­tys žmo­nės – vi­si jie pri­vers­ti kęs­ti dū­mų tvai­ką. Re­gi­na

Kam mo­ka­me mo­kes­čius?

Andriaus Deltuvos karikatūra

Kuo šie ti­pai ski­ria­si nuo ta­ry­bi­nių de­pu­ta­tų? Anie bent ne­vo­gė taip, kaip ši­tie, ku­rie at­vi­rai jau ne­bes­ le­pia sa­vo „do­rų“ ke­ti­ni­mų. O ir skai­čius tų vei­kė­jų sė­di sau pa­to­giai tas pa­ts, kaip ir LTSR Aukš­čiau­sio­je Ta­ry­bo­je – 141. Ši­taip pra­ras­ti tau­tos pa­si­ti­kė­ ji­mą per to­kį pa­ly­gin­ti neil­gą ne­ prik­lau­so­my­bės lai­ko­tar­pį rei­kia dar ir su­ge­bė­ti. R.Šid­laus­kas

vau. Kiek jums pa­ra­šė?“ – klau­sė ki­ta gru­pės drau­gė. Paaiš­kė­jo, kad mes vi­si, kur­si­ nius dar­bus ra­šę pas vie­ną ge­riau­ sių ka­ted­ros dės­ty­to­jų, ga­vo­me sep­ty­ne­tus, še­še­tus ir pen­ke­tus. Ne­ga­na to, tai bu­vo ge­riau­si kur­ so stu­den­tai. Ne­py­ko­me dėl to­kio ver­ti­ni­mo ir pa­su­ko­me išė­ji­mo link, kai su­ skam­bo te­le­fo­nas. Gru­pės drau­gas pra­ne­šė neį­ti­ki­mą nau­jie­ną: Gin­ tas ga­vo 10! „O ko jūs no­rė­jo­te? Rei­kia va­do­ vą tei­sin­gai pa­si­rink­ti“, – paaiš­ki­ no pa­ts Gin­tas. Vė­liau paaiš­kė­jo, kad py­ko­si mū­ sų va­do­vės. Tik Gin­to va­do­vė bu­ vo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė, o mū­siš­kė vis­ką ste­bė­jo sė­dė­da­ma au­di­to­ri­ jo­je, to­dėl ir jė­gos ra­šant pa­žy­mius ne­bu­vo ly­gios. Bu­vo taip pik­ta su­si­dū­rus su aki­ vaiz­džia ne­tei­sy­be, kad ne­si­no­rė­jo net svei­ki­ni­mų ap­gy­nus dar­bą gir­ dė­ti. Dar­bus mes ap­gy­nė­me, ta­čiau tei­sy­bė taip ir li­ko neap­gin­ta. Skau­du, kad kai ku­rio­se aukš­ to­sio­se mo­kyk­lo­se, kur mus mo­ko bū­ti są­ži­nin­gais žmo­nė­mis ir lai­ ky­tis eti­kos prin­ci­pų, vyks­ta to­kie ne­tei­sin­gi da­ly­kai. Ka­mi­lė

Abu su vy­ru esa­me dir­ban­tys ir mo­ kes­čius mo­kan­tys pi­lie­čiai, to­dėl vi­są lai­ką įsi­vaiz­da­vau, kad gy­dy­mas mū­ sų ša­ly­je to­kiems kaip mes ne­mo­ ka­mas. Ta­čiau paaiš­kė­jo, kad vis­kas to­li gra­žu ne taip. Vy­ras pa­si­tem­pė ran­kos saus­gys­les, nuė­jo į pir­mi­ nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­rą, ti­ kė­da­ma­sis pa­kliū­ti pas trau­ma­to­lo­ gą. Pa­si­ro­do, ge­riau­siu at­ve­ju pas jį ei­lės su­lauks po dvie­jų sa­vai­čių. Bet juk skau­da tai da­bar. At­vi­rai ta­riant, tu­rė­jo­me duo­ti ky­šį, kad gy­dy­to­jas jį ga­lė­tų priim­ti, ne­lau­kiant pu­sę mė­ ne­sio. Sup­ran­tu, kad tai bjau­ru, bet pa­si­rin­ki­mo mū­sų ša­ly­je kol kas nė­ ra. Tai ir bai­siau­sia. Ag­nė

Šil­dy­mą įjun­gė per anks­ti

Dar tik­rai bu­vo ga­li­ma neį­jung­ti to šil­dy­mo. Juk ma­to­te, ko­kia už lan­ go tem­pe­ra­tū­ra. Net 13 laips­nių ši­ lu­mos. Įp­ras­tą kar­tą pa­sku­bė­jo­me, bu­vo ga­li­ma pra­dė­ti šil­dy­ti tik po šven­čių. Bū­tu­me iš­ven­gę mo­kes­čio už spa­lį. Da­bar teks su­si­mo­kė­ti. Pra­nas

Tau­ri šven­tė

Vis dėl­to ge­rai, kad yra to­kia Vi­ sų šven­tų­jų die­na. Vi­si žmo­nės su­ sku­bo puoš­ti sa­vo ar­ti­mų­jų ka­pus. To ne­pa­ma­ty­si ki­to­se, to­li­mes­nė­se ša­ly­se. Lie­tu­viai la­bai pri­žiū­ri sa­ vo mi­ru­sių­jų poil­sio vie­tas, pri­žiū­ri taip, kad ki­ti ga­lė­tų tik pa­si­mo­ky­ti. Ir klai­pė­die­čiai šiuo me­tu jau šim­ tais va­žiuo­ja į Lė­bar­tus. Ir­gi tvar­ko­ si. Ši šven­tė la­bai tei­sin­ga ir tau­ri. Ja­ni­na

Pa­pik­ti­no ko­men­ta­ras

Ma­ne la­bai pa­pik­ti­no S.Po­ciaus ko­ men­ta­ras „Ko­mer­ci­nė le­ni­niz­mo dva­sia“ („Klai­pė­da“, 2013 10 28). Jei jau kam nors ne­pa­tin­ka į Lie­tu­vą at­ vy­kęs dai­ni­nin­kas F.Kir­ko­ro­vas, tai ne­bū­ti­na ei­ti į jo kon­cer­tą. O šiaip jo dai­nos daug kam pa­tin­ka, juk tai toks gro­žis. Prie­šin­gu at­ve­ju nie­kas nei­tų į jo kon­cer­tus, ne­mo­kė­tų taip bran­giai už bi­lie­tus. Ir žmo­nės ei­na į juos ne pa­tys la­biau­siai nu­sku­rę, juk tai nė­ra pi­gi pra­mo­ga. Kaip bū­tų ge­ rai, kad bi­lie­tai kai­nuo­tų 20 li­tų. Bū­ tų pa­ts ge­riau­sias kai­nos ir ko­ky­bės san­ty­kis. Ta­da dar dau­giau žmo­nių pul­tų į jo kon­cer­tus. Olia iš Tai­kos pro­spek­to Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

to­je, vis­ką skai­tė iš at­spaus­din­to la­po ne­pa­kel­da­mas akių, ne­bu­vo ne tik pa­ruo­šęs skaid­rių su pri­sta­ to­ma me­džia­ga, bet ir ne­su­ge­bė­ jo at­sa­ky­ti į ko­mi­si­jos klau­si­mus. Nie­ko nuo­sta­baus ži­nant, jog dar­ bą jis pri­sta­tė vos prieš gy­ni­mą ir dar ne­baig­tą.

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – 397 706 Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Administratorė Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Sportas: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Česlovas Kavarza –

397 728

Stu­den­tai rū­ko tu­ne­ly­je

Ap­gin­tas tik dar­bas, bet ne tei­sy­bė

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

ti­niais jaus­mais, po­li­ti­kai tik ko­vo­ja vie­ni prieš ki­tus dėl ga­lių ir pi­ni­gi­ nių srau­tų. Vi­sų no­ras vie­nas: kaip nors priei­ti prie vals­ty­bės ir ES pi­ ni­gų bei juos įsi­sa­vin­ti. Atk­reip­ki­te dė­me­sį, ne „pa­ vog­ti“, „nu­gvelb­ti“, o bū­tent „įsi­sa­vin­ti“. Su­gal­vo­jo gra­ žes­nį ter­mi­ną. Juk di­džio­ ji da­lis vals­ty­bės pi­ni­gų anks­čiau ar vė­liau at­si­du­ ria pri­va­čio­se ki­še­nė­se. Tam ir pri­gal­vo­ta įvai­ riau­sių po­li­ti­nių gud­ry­ bių. Ir jei kas nors pir­ mes­nis įki­ša ran­ką į tą vals­ty­bės iž­dą, su­si­lau­ kia ki­tų to­kių pat išal­ ku­sių­jų ir iš­troš­ku­sių­jų nea­py­kan­tos, o kar­tais ir at­vi­ro smur­to. Da­bar dau­ge­l iui ne­svar­bi ne­prik­lau­ so­my­bė, jiems nu­si­ spjau­ti ir į Bal­ti­jos ke­ lią, ir į Są­jū­dį, ir ap­skri­tai į is­to­ri­ją, nes vis­ką už­go­žė go­du­mas. Pa­žiū­ ri į kai ku­rių žmo­nių akis, o ten – vie­ni nu­liai su ki­to­kiu skai­čiu­mi prieš juos. Po­li­ti­kai aiš­ki­na, kad jie ko­vo­ja už žmo­nių ge­ro­vę, sa­ko, jog tar­nau­ja tau­tai, ta­čiau nie­kas tais tauš­ka­lais jau se­niai ne­be­ti­ki. Vi­si ži­no, kas iš tie­sų jų gal­vo­je, ko­kios ten min­tys iš tie­sų su­ka­si. Ir ga­li da­bar kal­bė­ti, ką tik no­ri, tau­tos pa­si­ti­kė­ji­mo jie ne­beat­gaus.

karštas telefonas

Platinimo tarnyba: 397 727 „Namai“, „Vakarė“: 397 725 Lina Bieliauskaitė –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

714

„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 705 Evelina Zenkutė – Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Techninė redaktorė: Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

TRečiADIENIS, spalio 30, 2013

lietuva Siū­lo bau­das spor­te

Trūksta net kos­tiu­mams

Aud­ra ža­los daug ne­pa­darė

Sei­mo Jau­ni­mo ir spor­to rei­ kalų ko­mi­si­jos va­do­vas Ju­ras Po­že­la siū­lo baus­ti už su­kčia­ vimą spor­te. Esą su­si­ta­ri­mai dėl spor­to var­žybų re­zul­ta­to ir ne­le­ga­lios la­žy­bos yra vie­ na opiau­sių spor­to pro­blemų, o šiuo me­tu Baud­žia­ma­ja­ me ko­dek­se nu­ma­ty­ta at­sa­ko­ mybė yra nee­fek­ty­vi.

Va­do­vybės ap­sau­gos de­par­ ta­men­tui (VAD) trūksta 600 tūkst. litų nau­joms uni­for­ moms ir kos­tiu­mams, kaip tei­gia Sei­mo pir­mi­ninkė Lo­ re­ta Grau­ži­nienė. Ji va­kar VAD fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mus ap­tarė su de­par­ta­men­to di­ rek­to­riu­mi Ry­man­tu Moc­ke­ vi­čiu­mi.

Naktį į ant­ra­dienį kai kur Lie­ tu­vo­je kilęs stip­rus vėjas di­ delės ža­los ne­pa­darė, ypa­ tingų įvy­kių ne­nu­ti­ko. Tie­ sa, va­kar be elekt­ros bu­vo li­ kę apie 8,5 tūkst. elekt­ros var­ to­tojų. Vie­niems elekt­ros tie­ki­ mas bu­vo at­kur­tas, ta­čiau at­ si­ra­do re­gionų, kur re­gist­ruo­ ta naujų ge­dimų.

Ne­galės pa­si­slėpti už ne­lie­čia­mybės?

Ne­lie­tu­viškų pa­ vard­žių ra­šy­bos klau­si­mo ne­pa­vy­ko per­mes­ti kal­bi­nin­ kams – Vals­ty­binė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja (VLKK) at­si­sakė tai spręsti. Tei­sin­gu­mo mi­nis­ te­ri­ja siū­lo lauk­ti, kol ko­mi­siją įpa­rei­ gos Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas.

Sei­mui bus siū­lo­ma su­pap­ras­tin­ti par­la­men­to na­rių tei­sinės ne­lie­ čia­mybės pa­nai­ki­ni­mo tvarką, jei pro­cedū­ra vyks dėl ad­mi­nist­ra­ci­ nių pa­žei­dimų.

Vil­tis: da­bar ti­ki­ma­si, kad galbūt Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas įneš aiš­ku­mo

į ne­lie­tu­viškų pa­vard­žių ra­šy­mo gal­vosūkį.

Šarū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

Pa­vard­žių ra­šy­bos di­le­ma: at­sa­ko­mybės kra­to­si vi­si Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

At­kir­tis mi­nis­te­ri­jai

VLKK Vy­riau­sy­bei pa­teikė at­sa­ kymą į bir­želį iš­siųstą pra­šymą nu­sta­ty­ti tai­syk­les, api­brėžian­čias ne­lie­tu­viškų pa­vard­žių ra­šybą as­ mens do­ku­men­tuo­se. Tokį pra­ šymą Vy­riau­sybė bu­vo iš­siun­tu­si Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai įre­gist­ra­ vus nu­ta­ri­mo pro­jektą, nu­ro­dantį, jog VLKK, kaip vals­ty­binės kal­bos po­li­tiką for­muo­jan­ti ins­ti­tu­ci­ja, turėtų pa­teik­ti re­ko­men­da­ci­jas, kaip elg­tis su as­men­vard­žiais Lie­ tu­vos Res­pub­li­kos pa­suo­se ir as­ mens ta­pa­tybės kor­telė­se. Vy­riau­sybės nu­ta­ri­mu ko­mi­si­jai sa­vo re­ko­men­da­ci­jas bu­vo siū­lo­ma pa­teik­ti iki lapk­ri­čio 1 d. VLKK tai pa­darė lai­ku, tik at­sa­ky­mas ne­bu­vo toks, ko­kio tikė­jo­si vald­žios at­sto­ vai: ko­mi­si­ja ofi­cia­liai pa­reiškė nie­ kaip ne­ga­lin­ti priim­ti do­ku­men­to, ku­ris leistų pa­var­des Lie­tu­vos pi­ lie­čių do­ku­men­tuo­se ra­šy­ti ne­lie­ tu­viš­kais raš­me­ni­mis. Tad Vy­riau­ sy­bei at­sa­ko­mybės kal­bi­nin­kams per­mes­ti taip ir ne­pa­vy­ko. „Kal­bos ko­mi­si­ja nu­sprendė, kad ji ne­ga­li priim­ti do­ku­men­to, prie­ šta­rau­jan­čio Lie­tu­vos Res­pub­li­ kos Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo 1999 m. spa­lio 21 d. nu­ta­ri­mui“, – ra­šo­ma VLKK pra­ne­ši­me spau­dai. Sun­kiai išsp­rend­žiamą mįslę Vy­ riau­sy­bei už­davė nuo­la­tinės Var­šu­ vos bei Lie­tu­vos lenkų ata­kos, rei­ ka­lau­jant išspręs­ti šią pro­blemą. Anks­čiau Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas yra išaiš­kinęs, jog „as­ mens var­das ir pa­vardė pi­lie­čio pa­

se tu­ri būti ra­šo­mi vals­ty­bi­ne kal­ ba“, o „as­mens var­do ir pa­vardės įra­šas pa­so kitų įrašų sky­riu­je ne­ lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis ne­turėtų būti pri­ly­gin­tas įra­šui apie as­mens ta­pa­tybę vals­ty­bi­ne kal­ba“.

Al­mi­nas Ma­čiu­lis:

Jei reikės, pa­si­kvie­ siu į kan­ce­lia­riją abi pu­ses, pa­būsiu tuo mo­de­ra­to­rium. Siūlė žvelg­ti po­zi­ty­viai

Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja, iša­na­li­ za­vu­si VLKK Vy­riau­sy­bei at­si­ųstą at­sa­kymą, siūlė at­kreip­ti dėme­ sį ir į „po­zi­ty­vius mo­men­tus“, o mi­nist­ras Juo­zas Ber­na­to­nis ti­ki­ no, kad da­bar vie­nin­te­lis ga­li­mas žings­nis – lauk­ti, kol VLKK nu­sta­ ty­ti tai­syk­les įpa­rei­gos Kons­ti­tu­ ci­nis Teis­mas. „Pir­ma, VLKK pa­ pildė sa­vo 1997 m. nu­ta­rimą Nr. 60 ir nu­statė ne­lie­tu­viš­kos kilmės as­ men­vard­žių ra­šybą ofi­cia­liuo­se do­ ku­men­tuo­se. Ant­ra, VLKK nu­tarė at­si­žvelg­da­ma į Tei­sin­gu­mo mi­ nis­te­ri­jos išdės­ty­tus as­men­vard­ žių var­to­ji­mo klau­si­mus, ky­lan­čius met­ri­ka­ci­jos įstaigų pra­kti­ko­ je, pro­blemą iš­sa­miau iš­nag­rinė­ ti ki­tais me­tais. De­ja, VLKK iš­sa­ miai neat­sakė į ant­rąjį Vy­riau­sybės klau­simą dėl as­men­vard­žių ra­šy­mo as­mens do­ku­men­tuo­se ir neat­siž­ velgė į per pa­sta­ruo­sius dvi­de­šimt metų įvy­ku­sius po­ky­čius mūsų vi­ suo­menė­je bei lie­tu­vių kal­bos var­

to­ji­me“, – kons­ta­ta­vo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai. Dar liepą J.Ber­na­to­nis po VLKK at­stovų pa­reiš­kimų kreipė­si ir į Kons­ti­tu­cinį Teismą. Tąkart jis pra­šė išaiš­kin­ti, ar ne­sant ofi­cia­lių iš pro­fe­sio­na­lių kal­bi­ninkų su­da­ry­ tos ins­ti­tu­ci­jos siū­lymų ar­ba ne­si­ va­do­vau­da­mas to­kiais siū­ly­mais įsta­tymų leidė­jas sa­vo nuo­žiū­ra ga­li pa­ts priim­ti teisės ak­tus, reg­ la­men­tuo­jan­čius kal­bos var­to­jimą. Taip pat bu­vo klau­sia­ma, ar iš pro­ fe­sio­na­lių kal­bi­ninkų su­da­ry­ta ins­ ti­tu­ci­ja ga­li sa­ve lai­ky­ti su­sais­ty­ ta esa­mo tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo tiek, kad net ne­galėtų pa­teik­ti siū­ lymų, at­si­žvelg­da­ma į vi­suo­menės ir šiuo­lai­ki­nių rea­lijų po­ky­čius. „Da­bar Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja lau­kia Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo išaiš­ ki­ni­mo, po ku­rio tęs as­men­vard­žių ra­šy­mo įsta­ty­mo ren­gimą“, – dien­raš­čiui tvir­ti­no tei­sin­gu­mo mi­nist­ras J.Ber­na­to­nis. Tar­pi­nin­kaus net kanc­le­ris?

Vy­riau­sybės kanc­le­ris Al­mi­nas Ma­ čiu­lis pri­pa­ži­no, kad šis klau­si­mas už­sitęsė per il­gai, tad ne­tgi neat­metė ga­li­mybės tap­ti tar­pi­nin­ku tarp Tei­ sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos ir VLKK. „Kad bus nu­leis­tos ran­kos – tik­ rai taip ne­ga­li­ma sa­ky­ti. Su­lau­kus Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo išaiš­ki­ni­mo, ko ge­ro, reikės ini­ci­juo­ti to se­no­jo Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos nu­ta­ri­mo ko­re­ga­vimą. Nes be įsta­ty­mo pa­ ren­gi­mo čia nie­kaip neap­siei­sim. Dar per anks­ti sa­ky­ti – bus taip ar ki­taip. O aš, jei reikės, pa­si­kvie­siu į kan­ce­ lia­riją abi pu­ses, pa­būsiu tuo mo­de­ ra­to­rium“, – sakė A.Ma­čiu­lis.

„Teisės de­par­ta­men­tas iša­na­li­ zuos si­tua­ciją, ku­riais at­ve­jais galbūt tik­rai ne­rei­kia il­gos su­ dėtin­gos pro­cedū­ros, ir ti­kimės, kad dėl Sei­mo sta­tu­to bus pa­ teik­ta siū­lymų. Reikėtų tai­sy­ti Sta­tutą dėl kai ku­rių at­vejų, pa­ vyzd­žiui, dėl eis­mo ne­laimės ar pa­na­šiai“, – va­kar žur­na­lis­tams sakė Sei­mo pir­mi­ninkė Lo­re­ta Grau­ži­nienė. Pa­gal Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ciją Sei­mo na­rys ne­ga­li būti pa­trauk­ tas baud­žia­mo­jon at­sa­ko­mybėn, suim­tas ir ki­taip su­var­žy­ta jo lais­ vė be Sei­mo su­ti­ki­mo. Sei­mas tu­ri pa­nai­kin­ti tei­sinį imu­ni­tetą ir tais at­ve­jais, kai teis­me sprend­žia­ma by­la dėl ad­mi­nist­ra­ci­nio pa­žei­di­ mo, už kurį kaip did­žiau­sia baus­ mė nu­ma­ty­tas areš­tas. Pa­sak par­la­men­to va­dovės, da­ bar­tinė tvar­ka, kai Sei­mo na­rio imu­ni­te­to klau­si­mas sprend­žia­ mas pa­gal Sei­mo sta­tu­te nu­ma­ty­ tas pro­cedū­ras ir ad­mi­nist­ra­ci­nių pa­žei­dimų at­ve­ju, per­ne­lyg bran­ giai kai­nuo­ja, pa­ly­gin­ti su vals­ty­ bei su­mokė­ta bau­da. „At­lik­ta nau­dos ir iš­laidų ana­ lizė, ir ma­to­me, kad nors su­

mo­ka­mos bau­dos, Sei­mas pa­ti­ ria did­žiu­lių nuo­sto­lių dėl pa­ties pro­ce­so. Sei­mui tai kai­nuo­ja la­ bai bran­giai, nes su­da­ro­ma ko­ mi­si­ja, ko­mi­si­ja tu­ri at­lik­ti vi­sas pro­cedū­ras, išei­na apie sa­vaitę lai­ko, kol klau­si­mas grįžta į po­ sėdžių salę. Vals­ty­bi­niu po­žiū­riu la­bai nee­fek­ty­vu pi­nigų klau­si­ mu – jei­gu su­mo­ka­ma bau­da apie 500 litų, o Sei­mui tas vi­sas pro­ ce­sas kai­nuo­ja apie 20 tūkst. li­ tų“, – kalbė­jo L.Grau­ži­nienė. „Aš ma­nau, kad ten, kur pra­ si­de­da ad­mi­nist­ra­cinės bau­dos ir tik vir­šu­tinė ri­ba yra areš­tas, tu­ri būti la­bai su­pap­ras­tin­ta pro­cedū­ ra dėl imu­ni­te­to ne­te­ki­mo. Tai būtų ga­li­ma pa­da­ry­ti per tą pa­ tį po­sėdį“, – pri­dūrė par­la­men­ to pir­mi­ninkė. „Klaipė­dos“, BNS inf.

20

tūkst. litų

– tiek Sei­mui kai­nuo­ja pro­ce­sas, ku­rio tiks­las – nu­baus­ti par­la­men­tarą 500 litų bau­da.

Kreipė­si dėl dviejų par­la­men­tarų

Ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Da­rius Va­ lys va­kar kreipė­si į Seimą su pra­šy­ mu pa­nai­k in­t i „Drąsos ke­lio“ par­t i­ jos frak­ci­jos at­sto­vo Al­g ir­do Pa­tac­ ko (nuotr. kairėje) tei­sinę ne­l ie­čia­ mybę. By­los med­ž ia­go­je nu­ro­dy­ta, kad šių metų rugsė­jo 2 d. Sei­mo na­ rys A.Pa­tac­kas pra­ėjo pro pre­ky­bos cent­ro ka­sas ne­su­si­mokėjęs už vie­ ną elekt­ros lem­putę ir vieną saulė­ grąžų pa­kelį, ku­r ių bend­ra vertė – 10,28 li­to, t. y. galbūt pa­darė ad­m i­ nist­ra­cinį teisės pa­žei­dimą. Ge­ne­ra­l i­n is pro­k u­ro­ras va­kar taip pat pa­si­rašė krei­pimą­si į Seimą dėl lei­d i­mo pa­t rauk­t i baud­ž ia­mo­j on at­s a­ko­mybėn Sei­mo narį Re­m i­ gijų Ačą. Pra­š ymą kreip­t is į Seimą

spa­l io 9 d. pa­teikė Vil­n iaus mies­to apy­l inkės teis­m as. Pri­v a­t aus kal­ ti­n i­mo tvar­k a 2012 m. kovą į Vil­ niaus mies­to apy­l inkės teismą dėl įžei­d i­m o per vi­s uo­m enės in­for­ ma­v i­m o prie­m onę kreipė­s i Lie­ tu­vos švie­t i­m o dar­b uo­tojų pro­ fe­s inės sąjun­gos Ra­s ei­n ių ra­j o­no pro­fsąjun­gos pir­m i­n in­k as Vy­t au­ tas Bu­lo­t as. „Šiuo me­tu R.Ačas yra Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos Sei­mo na­rys, todėl be Sei­ mo su­ti­k i­mo to pa­da­ry­ti nėra ga­li­ my­bių. Vi­sais at­ve­jais dėl Sei­mo na­ rio laisvės su­var­ž y­mo į Seimą ga­li kreip­tis tik ša­lies ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ ro­ras“, – ra­šo­ma pro­k u­ratū­ros pra­ ne­ši­me.

8

trečiadienis, spalio 30, 2013

užribis Mo­ti­na ieš­ko ­ sū­naus

Nuo šiukš­lių – ka­muo­liai dū­mų

Ne­be­ra­do sa­vo ma­ši­nos

Bu­del­kie­mio gat­vė­je gy­ve­nan­ ti mo­te­ris nuo lie­pos ne­su­lau­kia na­mo grįž­tan­čio sa­vo 22 me­ tų sū­naus Jev­ge­ni­jaus Plin­di­no. Vai­ki­nas yra apie 180 cm ūgio, ru­dų akių, juo­dų trum­pai kirp­ tų plau­kų. Ant kulkš­nių ma­ty­ti ran­dai po ope­ra­ci­jos. Ži­nan­čius, kur yra J.Plin­di­nas, pra­šo­ma pa­ skam­bin­ti tel. 354 164 ar­ba 112.

I.Si­mo­nai­ty­tės gat­vės 31-ojo na­ mo šiukš­lių su­rin­ki­mo šach­tos pa­tal­po­je pir­ma­die­nio pa­va­ka­ re de­gė ten su­krau­ti sen­daik­čiai ir šiukš­lės. Gais­ro me­tu ap­rū­ko vi­sos pa­tal­pos sie­nos, nu­by­rė­ jo tin­kas, iš­de­gė me­di­nės du­rys, ap­de­gė ne­be­rei­ka­lin­gi daik­tai, ir lai­dai. Ug­nia­ge­siai vė­di­no dau­ gia­bu­čio na­mo laip­ti­nę.

Spa­lio 28-osios ry­te uos­ta­ mies­čio Įgu­los gat­vė­je gy­ve­ nan­tis klai­pė­die­tis ne­be­ra­do sa­vo au­to­mo­bi­lio. 2006 me­tais pa­ga­min­tas „Re­nault“ nak­čiai bu­vo pa­lik­tas prie 20-ojo na­ mo. Nu­ken­tė­ju­sy­sis pra­ne­šė, kad din­gu­si ma­ši­na ver­ta 16 tūkst. li­tų. Pra­dė­tas iki­teis­mi­ nis ty­ri­mas dėl va­gys­tės.

Plū­du­rą pa­lai­kė žmo­gaus gal­va Dai­va Ja­naus­kai­tė Uos­ta­mies­čio spe­cia­lio­sios tar­ny­ bos va­kar bu­vo du­kart su­klai­din­ tos, ta­čiau nei ug­nia­ge­siai, nei Pak­ ran­čių ap­sau­gos rink­ti­nės vy­rai dėl to ne­py­ko. Žmo­nės kvie­tė pa­ gal­bą šven­tai ti­kė­da­mi, kad ji rei­ ka­lin­ga.

Apie 16 va­lan­dą trys uos­ta­mies­čio ug­nia­ge­sių au­to­mo­bi­liai sku­bė­jo į Nau­ją­ją Uos­to gat­vę. Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro ope­ ra­to­riams bu­vo pra­neš­ta, kad šio­je gat­vė­je de­ga 2-uo­ju nu­me­riu pa­žy­ mė­to na­mo sto­gas. Ats­ku­bė­ję ug­nia­ge­siai gais­ro ne­ ra­do. Net­ru­kus paaiš­kė­jo, kad per gre­ ti­mai sto­vin­čio ad­mi­nist­ra­ci­nio pa­sta­to lan­gą čia dir­ban­tys žmo­ nės pa­ma­tė rūks­tan­čius dū­mus. Jie nė neį­ta­rė, kad dū­mai tik­rai rūks­ta, ta­čiau ne nuo de­gan­čio sto­go, o iš ka­mi­no, ku­rio ug­nia­ge­sius iš­kvie­ tę žmo­nės ne­ma­tė. Pa­na­šiu lai­ku pa­jū­riu ne­to­li mo­ lo Meln­ra­gė­je vaikš­ti­nė­ju­si mo­te­ ris jū­ro­je už maž­daug 100 met­rų nuo kran­to bei mo­lo pa­ste­bė­jo ne­va žmo­gaus gal­vą. Ji su­sku­bo apie tai pra­neš­ti Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro te­le­fo­nu. In­for­ma­ci­ja pa­sie­kė Jū­rų gel­bė­ ji­mo koor­di­na­vi­mo cent­rą, jo dar­ buo­to­jai su­si­sie­kė su Kop­ga­lio už­ kar­da ir pa­klau­sė, kas tai ga­lė­tų bū­ti. Mat skam­bi­nu­si mo­te­ris ne­ bu­vo tik­ra, kad tik­rai ma­to žmo­ gaus gal­vą. Net­ru­ko paaiš­kė­ti, kad klai­pė­die­tė įžiū­rė­jo žve­jų tink­

lų plū­du­rą. Iš­va­ka­rė­se aud­rin­go­je jū­ro­je jis bu­vo pa­ste­bė­tas apie 50 met­rų nuo kran­to. Jū­r ų gel­b ė­j i­m o koor­d i­n a­v i­ mo cent­ro bu­dė­to­jas su­si­sie­kė su skam­bi­nu­sia mo­te­ri­mi ir dar kar­tą jos pa­klau­sė, ar tai, ką ji ma­to, ga­li bū­ti plū­du­ras. Mo­te­ris ati­džiau įsi­ ste­bei­li­jo į daik­tą, ku­rį ma­tė, ir pa­ ti su­pra­to ap­si­ri­ku­si. To­dėl gel­bė­to­jai jo­kių di­des­nių veiks­mų ne­siė­mė.

Bu­dė­to­jas su­si­sie­kė su skam­bi­nu­sia mo­ te­ri­mi ir dar kar­tą jos pa­klau­sė, ar tai, ką ji ma­to, ga­li bū­ti plū­du­ras.

Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų šta­bo vir­ši­ nin­ko pa­va­duo­to­jas ci­vi­lių ir ka­rių bend­ra­dar­bia­vi­mui ka­pi­to­nas lei­ te­nan­tas An­ta­nas Bren­cius pa­sa­ ko­jo, kad pa­na­šių pra­ne­ši­mų su­ lau­kia­ma re­tai, ta­čiau šis at­ve­jis – ne vie­nin­te­lis. „Kiek­vie­nas at­ve­jis yra tik­ri­ na­mas ir spren­džia­ma, ar rei­ kia rea­guo­ti. Kar­tą Kur­šių ma­ rio­se plau­kio­ju­sią len­tą žmo­nės pa­lai­kė sken­duo­liu. Vi­si pra­ne­ši­ mai prii­ma­mi kaip tik­ri ir pa­nei­ gia­mi tik ta­da, kai iš­siaiš­ki­na­ma, jog tai nė­ra rea­liai gel­bė­ji­mo rei­ ka­lau­jan­ti si­tua­ci­ja“, – paaiš­ki­no A.Bren­cius.

Po­rei­kis: Her­kaus Man­to ir Lie­pų gat­vių san­kry­ža ne­re­tai tam­pa ava­ri­jų vie­ta, to­dėl švie­so­fo­rų dar­bas čia

ga­lė­tų bū­ti pa­ko­re­guo­tas.

Ava­ri­ja at­vė­rė di­de­lę opą Men­ka ava­ri­ja, va­ kar įvy­ku­si vie­no­ je pa­grin­di­nių mies­ to san­kry­žų, dar kar­ tą pa­ro­dė, kad ati­ du­mo sto­ko­jan­čius vai­ruo­to­jus draus­ min­ti bū­tų ga­li­ma ati­tin­ka­mai su­re­gu­ lia­vus švie­so­fo­rus. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Kal­tę pri­pa­ži­no

Pi­lie­tiš­ku­mas: aud­rin­ga jū­ra pa­si­gė­rė­ti nu­spren­du­si mo­te­ris ban­go­

se pa­ma­tė pa­na­šų į žmo­gaus gal­vą ob­jek­tą ir pa­skam­bi­no pa­gal­bos te­le­fo­nu. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Her­kaus Man­to ir Lie­pų gat­vių san­kry­žo­je va­kar prieš vi­dur­die­ nį su­si­dū­rė du leng­vie­ji au­to­mo­ bi­liai. Sank­ry­žo­je pa­ži­ro plas­ti­ki­nės ma­ši­nų da­lys. Žmo­nės li­ko svei­ki. „Re­nault“ au­to­mo­bi­lį vai­ra­vęs vai­ki­nas iš pra­džių ne­no­rė­jo pri­ pa­žin­ti sa­vo kal­tės. Jis va­žia­vo nuo Bir­žos til­to san­kry­žos link ir net pa­ma­tęs gel­to­ną švie­so­fo­ro sig­na­ lą ne­sus­to­jo. At­ro­dė, kad tik po­li­ci­jos ty­rė­ jai pa­dės ras­ti tik­rą­ją tie­są. Ta­čiau ne­tru­kus, pa­trau­kęs di­džią­sias sa­ vo au­to­mo­bi­lio nuo­lau­žas nuo va­ žiuo­ja­mo­sios ke­lio da­lies, vai­ki­nas nu­si­lei­do ir pri­pa­ži­no, jog pa­ts yra kal­tas. Pa­ban­dęs įveik­ti san­kry­žą, kai jau de­gė gel­to­na švie­so­fo­ro akis, jis ne­spė­jo jos per­va­žiuo­ti. Kai įvy­ko su­si­dū­ri­mas, švie­so­fo­ras jau švie­ tė rau­do­nai.

„Re­nault“ au­to­mo­bi­liui per ava­ ri­ją bu­vo su­gu­rin­tas prie­kis, Lie­pų gat­ve va­žia­vu­siai „Kia“ ma­ši­nai su­lenk­tos ga­li­nės ke­lei­vio du­re­ lės, pa­na­šu, kad pa­žeis­tas ir ga­li­ nis ra­tas. Pas­ta­rą­ją ma­ši­ną vai­ra­ vu­si mer­gi­na at­si­pir­ko iš­gąs­čiu. Pa­vo­jus ir pės­tie­siems

Šis eis­mo įvy­kis jud­rio­je san­kry­žo­ je nė­ra iš­skir­ti­nis. Jis tik pa­tvir­ti­na fak­tą, kad vie­na pa­grin­di­nių mies­ to san­kry­žų yra ne­sau­gi, nes čia au­to­mo­bi­liai su­si­du­ria bent kar­tą per mė­ne­sį. Daž­niau­siai ava­ri­jos prie­žas­ tis yra ta pa­ti – ma­ši­nos su­si­du­ria, nes ma­nev­rą pra­de­da de­gant gel­to­ nam švie­so­fo­ro sig­na­lui. To­dėl na­ tū­ra­liai ky­la klau­si­mas, ar ne­ver­tė­ tų švie­so­fo­rą su­re­gu­liuo­ti taip, kad bent ke­lias aki­mir­kas vi­soms kryp­ tims deg­tų rau­do­nas sig­na­las. Gal­ būt bent trum­pam pri­stab­dy­tas eis­mas pa­dė­tų iš­veng­ti ne­lai­mių. Ne vie­nas pės­čia­sis, ėjęs Her­kaus Man­to gat­vės pra­džio­je esan­čia pės­čių­jų pe­rė­ja yra iš­si­gan­dęs di­ džiu­liu grei­čiu šia vie­ta va­žiuo­jan­ čių mies­to au­to­bu­sų. Neiš­veng­ta ir ne­lai­mių. Vai­ruo­to­jai pa­pras­tai tei­si­na­si, jog, pa­ju­dė­ję iš sto­te­lės prie Mu­zi­ ki­nio teat­ro, bū­na pri­vers­ti įveik­ti san­kry­žą, nes, už­si­de­gus gel­to­nai švie­sai, su­stab­dy­ti di­džiu­lio au­to­ bu­so ne­be­ga­li. Švie­so­fo­rai nu­si­re­gu­liuo­ja

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­ kas Dū­da tei­gė anks­čiau ne­gir­dė­jęs apie to­kią pro­ble­mą, ta­čiau jam pa­ val­daus Trans­por­to sky­riaus dar­ buo­to­jai esą kiek­vie­ną in­for­ma­ci­ją ana­li­zuo­ja ir svars­to, kaip si­tua­ci­ ją pa­ge­rin­ti.

„Tai ne vie­nin­te­lė Klai­pė­dos san­ kry­ža, kur daž­no­kai su­si­du­ria au­ to­mo­bi­liai. Pats esu ste­bė­jęs, kai lė­kęs kaip be gal­vos vai­ruo­to­jas vos ne­si­rė­žė į ki­tą au­to­mo­bi­lį, bet spė­ jo pa­suk­ti ir už­šo­ko ant bor­diū­ro. Vi­sa­da yra žiop­lių, ne­pa­mirš­ki­me, kad ne ro­ju­je gy­ve­na­me, – į rea­ly­ bę su­grįž­ti ra­gi­no L.Dū­da. – Apie Her­kaus Man­to ir Lie­pų gat­vių san­kry­žą ga­li­ma pa­gal­vo­ti ir pa­tik­ rin­ti, ar švie­so­fo­rų nu­sta­ty­mai te­ bė­ra to­kie, ko­kie bu­vo, bet tai pa­ da­ry­ti ga­lė­si­me tik ki­tą sa­vai­tę.“ Val­di­nin­ko tei­gi­mu, kar­tais per il­ges­nį lai­ką švie­so­fo­rų nu­sta­ty­ mai nu­si­re­gu­liuo­ja ir tai pir­miau­ siai pa­jun­ta vai­ruo­to­jai. Ti­ki­si iš­veng­ti spūs­čių

Šio­mis die­no­mis ko­re­guo­ja­mas Ši­ lu­tės plen­to bei Deb­re­ce­no gat­vės san­kry­žo­je eis­mą re­gu­liuo­jan­tis švie­so­fo­ras. Sa­vi­val­dy­bė bu­vo ga­vu­si skun­ dų, kad iš Deb­re­ce­no gat­vės iš­ suk­ti į kai­rę lei­džian­tis sig­na­las de­ga per­ne­lyg trum­pai, to­dėl šio­ je gat­vė­je su­si­da­ro il­gos au­to­mo­ bi­lių ei­lės. Net­ru­kus švie­so­fo­ras bus su­re­ gu­liuo­tas taip, kad spūs­čių Deb­re­ ce­no gat­vė­je tu­rė­tų ne­be­lik­ti. Pa­na­šiai su­rea­guo­ta ir į pra­ne­ši­ mus apie sun­ku­mus iš­su­kant iš Ar­ to­jų į Lie­pų gat­vę. Da­bar nuo 16 iki 18 va­lan­dos šio­je vie­to­je įjun­gia­ mas švie­so­fo­ras. Tie­sa, jau pa­si­gir­ do nu­si­skun­di­mų, jog dėl to kem­ ša­si Lie­pų gat­vė, ta­čiau vie­nu kar­tu iš­spręs­ti dvi pro­ble­mas su­dė­tin­ga. Sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­ par­ta­men­tas ži­nias apie keb­lu­mus dėl švie­so­fo­rų daž­niau­siai gau­na iš uos­ta­mies­čio Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nų, gy­ven­to­jų ar­ba su­ži­no apie juos iš spau­dos.

9

trečiadienis, spalio 30, 2013

OMX Vilnius

+0,04 %

OMX Riga

+0,09 %

ekonomika

OMX Tallinn

–0,30 %

Brangs tik elekt­ra

Leis pirk­ti „Fi­nas­tą“

€

Pas­ta­ruo­ju me­tu smar­kiai išau­gus elekt­ ros kai­nai „Nord Pool Spot“ bir­žos Lie­tu­ vos zo­no­je, ša­lies elekt­ros ener­gi­jos tie­kė­ jai tvir­ti­na, kad atei­ty­je kai­nos aug­ti ne­tu­ rė­tų. Jie ra­mi­na ir vers­lą – jam esą elekt­ ros kai­nos ki­tą­met taip pat ne­di­dės, be to, pla­nuo­ja­ma su­kur­ti fi­nan­si­nes prie­mo­nes, ku­rios leis ap­si­draus­ti nuo kai­nų svy­ra­vi­ mo, o nuo 2016 m. kai­ną ma­žin­ti leis nau­ jos elekt­ros jung­tys.

Lie­tu­vos ban­ko (LB) val­dy­ba va­kar nu­ta­ rė ne­prieš­ta­rau­ti Es­ti­jos fi­nan­sų gru­pės „LHV Group“ ke­ti­ni­mams įsi­gy­ti ban­ką „Fi­nas­ta“ ir tai pa­čiai gru­pei pri­klau­san­ čias val­dy­mo įmo­nes „Fi­nas­ta As­set Ma­ na­ge­ment“ bei FMĮ „Fi­nas­ta“. Šis LB val­ dy­bos nu­ta­ri­mas neuž­ker­ta ke­lio ki­tiems ga­li­miems in­ves­tuo­to­jams kreip­tis į LB dėl „Fi­nas­tos“ ban­ko ir grupės įmo­nių ak­ ci­jų pa­ke­tų įsi­gi­ji­mo.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,7168 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0342 JAV do­le­ris 1 2,5062 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4014 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9127 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2558 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,2401 Ru­si­jos rub­lis 100 7,8396 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7976

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,2139 % –0,3360 % +0,2640 % +0,3133 % +0,0387 % +0,0279 % –0,2048 % –0,2151 % –0,0322 %

Pra­len­kėm net es­tus Nau­jau­sia­me Pa­sau­lio ban­ko rei­ tin­ge „Doing Bu­si­ness 2014“ Lie­ tu­va šie­met pa­ki­lo per de­šimt po­ zi­ci­jų ir užė­mė 17 vie­tą pa­sau­ly­je. Tarp ES ša­lių Lie­tu­va uži­ma šeš­ tą vie­tą ir yra aukš­čiau­siai iš Bal­ ti­jos vals­ty­bių.

Ži­nios: vie­na­die­niai pre­kiau­to­jai gė­lė­mis mo­kes­čių ins­pek­to­riams daž­nai tei­si­na­si pa­mir­šę, kad šiai veik­lai

bū­ti­na iš­siim­ti ir vers­lo liu­di­ji­mą.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Gė­lės į ka­pi­nes – tik le­ga­lios Gy­ven­to­jai jau ruo­šia­si lapk­ri­čio pir­mo­sios rim­čiai ir ap­si­rū­pi­ na ka­pi­nėms lan­ky­ti rei­ka­lin­gais at­ri­bu­tais, tad pre­ky­bi­nin­kai sku­ba pa­ten­kin­ti pa­klau­są. Tie­sa, dau­ge­lis siū­lan­čių gė­les, žva­ kes pa­mirš­ta pa­si­rū­pin­ti vers­lo liu­di­ji­mais. Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kai­tė g.sabaliauskaite@diena.lt

Pa­žei­di­mų pi­kas

Vė­li­nių ir Vi­sų šven­tų­jų die­nų iš­ va­ka­rė­se įsi­gy­ti žva­kių bei gė­ lių pi­giau siū­lo ir di­die­ji pre­ky­bos cent­rai. Vis dėl­to da­lis gy­ven­to­jų, lan­kan­čių ar­ti­mų­jų ka­pus, gė­lių įsi­gy­ja pa­ke­liui į ka­pi­nes ar tur­ga­ vie­tė­se, kur ne­trūks­ta vie­na­die­nių gė­li­nin­kų, prieš lapk­ri­čio pir­mą­ją ne­re­tai to­kią veik­lą vyk­dan­čių ne­ le­ga­liai. Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (VMI) gė­lių par­da­vė­jų veik­la, ypač spe­cia­liai joms skir­to­se pre­ky­vie­ tė­se, ka­pi­nių priei­go­se, do­mi­si vi­ sus me­tus, ta­čiau ar­tė­jant lapk­ri­čio pir­ma­jai nu­tve­ria­ma kur kas dau­ giau pa­žei­dė­jų. Vil­niaus ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos (Vil­niaus ap­skri­ties VMI) vir­ši­nin­kas Ma­ rius Žem­gu­lis pa­ti­ki­no, kad, pa­ vyz­džiui, Pa­ne­vė­žio ap­skri­ty­je vien per dvi pa­sta­rą­sias sa­vai­tes ap­tik­ta apie 20 pre­ky­bi­nin­kų, ku­rie ne­bu­ vo įsi­gi­ję vers­lo liu­di­ji­mų, lei­džian­ čių vyk­dy­ti to­kią veik­lą. Įta­ri­mą ke­lia sko­los

M.Žem­gu­lis pa­brė­žė, kad daž­niau­si gė­li­nin­kų pa­žei­di­mai yra šie: pre­ kiau­ja­ma be vers­lo liu­di­ji­mo, pir­ kė­jams neiš­duo­da­mi kvi­tai, pre­ ky­bi­nin­kai taip pat daž­nai ne­tu­ri pre­kių įsi­gi­ji­mo do­ku­men­tų. Gė­li­ nin­kai, pa­si­ro­do, ne­le­ga­liai sam­do ir pa­čius dar­buo­to­jus.

Di­des­nį dė­me­sį gė­li­nin­kams VMI ski­ria jau nuo 2011 m., kai pra­dė­ jo vyk­dy­ti pro­jek­tą „Pre­ky­ba gė­lė­ mis“. M.Žem­gu­lio tei­gi­mu, įta­ri­mų dėl gė­li­nin­kų są­ži­nin­gu­mo su­kė­lė nuo­sto­lin­ga jų dek­la­ruo­ja­ma veik­ la: ne­re­tai įmo­nė ne tik neuž­dirb­ da­vo pa­ja­mų, bet ir kel­da­vo sko­lų naš­tą sa­vi­nin­kams. „Dek­la­ruo­ja­ma įmo­nių veik­ la bu­vo nuo­sto­lin­ga ke­le­rius me­ tus iš ei­lės, joms trū­ko apy­var­ti­nių lė­šų, į ap­skai­tą įtrau­kia­mų pa­ja­ mų te­pa­ka­ko tam, kad dar­buo­to­ jams bū­tų su­mo­kė­tas mi­ni­ma­lus ar net ma­žes­nis dar­bo už­mo­kes­ tis“, – pro­jek­to po­rei­kį paaiš­ki­no M.Žem­gu­lis. At­ro­do, jog įta­ri­mai, kad gė­ lių vers­lo pa­ja­mos neįt­rau­kia­mos į ap­skai­tą, o jo at­sto­vai ga­li veng­ ti mo­kes­čių, bu­vo pa­grįs­ti, nes jau per 2012 m. at­lik­tus pa­tik­ri­ni­mus VMI pa­pil­do­mai ap­skai­čia­vo 2,4 mln. li­tų mo­kes­čių. Dėl va­zo­nų dau­giau po­pie­riz­mo

Vil­niaus ap­skri­ties VMI spa­lio 28 ir 29 d. iš­da­vė 15 vers­lo liu­di­ji­mų pre­ ky­bai ne mais­to pro­duk­tais Vil­niu­je ir 5 vers­lo liu­di­ji­mus, lei­džian­čius ga­min­ti dir­bi­nius iš kamš­tie­nos, šiau­dų, py­ni­mo me­džia­gų, taip pat vai­ni­kų, krep­še­lių, puokš­čių, šluo­ tų, še­pe­čių ga­my­bai, ki­tai nie­kur ki­tur ne­pris­kir­tai ga­my­bai. Gė­li­nin­ko veik­los re­gist­ra­vi­mas pri­klau­so nuo siū­lo­mo asor­ti­ men­to. Pa­vyz­džiui, jei jis pre­kiau­ ja sa­vo puokš­tė­mis ar krep­še­liais

ir gy­vo­mis gė­lė­mis, už­ten­ka vie­ no ga­my­bos vers­lo liu­di­ji­mo, bet jei jis pre­kiaus dar ir gė­lių va­zo­nė­ liais, va­di­na­si, vyk­do ir ga­my­bos, ir pre­ky­bos veik­lą, to­dėl tu­ri pa­si­ rink­ti ki­tą veik­los for­mą – įre­gist­ ruo­ti in­di­vi­dua­lią veik­lą pa­gal pa­ žy­mą ar įsteig­ti įmo­nę ar­ba įsi­gy­ti dar ir pre­ky­bos vers­lo liu­di­ji­mą.

2,6

mln. li­tų

– tiek dau­giau mo­kes­čių 2012 m., pa­ly­gin­ti su 2011 m., su­mo­kė­jo gė­lių par­da­vė­jai.

Mo­kes­čių dau­gė­ja 2011 m. VMI pri­ž iū­rė­tos gė­lių pre­ ky­bos įmo­nės su­mo­kė­jo 3,4 mln. li­ tų dau­giau mo­kes­čių nei 2010 m., o 2012 m. – 2,6 mln. li­tų dau­g iau nei 2011 m. Pa­ly­gin­ti 2012 ir 2013 m. sausį–rug­ pjūtį kont­ro­liuo­tų ke­tu­rių di­džiau­ sių Vil­niaus ap­skri­ties gė­lių pre­ky­ bos įmo­nių re­zul­ta­tus, per me­tus par­da­v i­mas pa­d i­dė­jo 64,7 pro­c., maž­daug nuo 8 mln. li­t ų iki dau­ giau kaip 13 mln. li­tų. Įmo­nės su­mo­ kė­jo 66,2 pro­c. dau­giau PVM.

„Doing Bu­si­ness 2014“ ata­skai­ to­je skel­bia­ma, kad per praė­ju­sius me­tus Lie­tu­va įgy­ven­di­no re­for­ mas, leng­vi­nan­čias vers­lo pra­ džios ir pa­sko­los ga­vi­mo są­ly­gas. Iš vi­so Lie­tu­vai pa­vy­ko pa­ge­rin­ti dau­giau kaip pu­sę „Doing Bu­si­ ness“ ro­dik­lių. „Bet koks tei­gia­mas Lie­tu­vos įver­ti­ni­mas yra sig­na­las in­ves­tuo­ to­jams, kad ša­lis pa­ti­ki­ma ir jo­je sau­giai ga­li­ma veik­ti. Ma­lo­nu ir tai, kad esa­me pir­mi Bal­ti­jos re­gio­ne“, – pra­ne­ši­me spau­dai tei­gė fi­nan­sų mi­nist­ras Ri­man­tas Ša­džius. Lat­vi­jai „Doing Bu­si­ness 2014“ rei­tin­ge ati­te­ko 24 vie­ta (per­nai – 25 vie­ta), Es­ti­ja smuk­te­lė­jo iš 21 į 22 vie­tą. „Doing Bu­si­ness 2014“

iš ver­ti­na­mų 189 vals­ty­bių Lie­tu­ va taip pat len­kia Len­ki­ją (45 vie­ ta), Vo­kie­ti­ją (21 vie­ta), Olan­di­ją (28 vie­ta), Bel­gi­ją (36 vie­ta), Pran­ cū­zi­ją (38 vie­ta). Lie­tu­va taip pat pra­len­kė Ja­po­ni­ją (27 vie­ta) ir Ka­ na­dą (19 vie­ta). Pir­mo­sios trys rei­tin­go vie­ tos šie­met ati­te­ko Sin­ga­pū­rui, Hon­kon­gui ir Nau­ja­jai Ze­lan­di­ jai, į pen­ke­tu­ką taip pat pa­te­ko JAV ir Da­ni­ja. Pa­sak „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ ge­ne­ra­li­nės di­rek­to­ rės Mil­dos Dar­gu­žai­tės, ge­res­nė vers­lo ap­lin­ka le­mia nau­jų vers­ lų ir dar­bo vie­tų kū­ri­mą­si, di­des­ nes už­sie­nio bei vie­tos vers­lo in­ ves­ti­ci­jas, pro­duk­ty­vu­mo au­gi­mą ir di­des­nius at­ly­gi­ni­mus. Didžiausią pažangą Lietuva pa­ darė verslo pradžios srityje – šok­ telėjo 96 pozicijomis į 11 vietą. Daugiausia prie šio šuolio prisi­ dėjo 2012 m. inicijuota ir įtvirtin­ ta nauja teisinė juridinio asmens forma – mažoji bendrija. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Ska­lū­nų kon­kur­sas. Ban­dys dar kar­tą Spe­cia­li Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ko­ mi­si­ja nu­ta­rė nu­trauk­ti dau­giau nei prieš me­tus pa­skelb­tą ska­lū­ nų du­jų žval­gy­bos bei ga­vy­bos kon­kur­są ir siū­lo skelb­ti nau­ją.

Kon­kur­sas nu­trauk­tas po to, kai iš jo pa­si­trau­kė vie­nin­te­lė da­ly­ vė – JAV ener­ge­ti­kos bend­ro­vė „Chev­ron“. „Priim­tas spren­di­mas skelb­ti pa­kar­to­ti­nį kon­kur­są, tik su vie­na są­ly­ga – įver­ti­nus vi­sus tei­si­nius pa­kei­ti­mus“, – va­kar po ko­mi­ si­jos po­sė­džio žur­na­lis­tams sa­kė ap­lin­kos vi­ce­mi­nist­rė ir ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Dai­va Ma­to­nie­nė. Anot jos, kol kas nė­ra konk­re­ taus ter­mi­no, ka­da bus skel­bia­ mas kon­kur­sas, tei­si­nė ana­li­zė ga­li už­truk­ti ke­le­tą mė­ne­sių. Vi­ce­mi­ nist­rė tei­gė, kad šiuo me­tu nė­ra bend­ro­vių, be­si­do­min­čių ga­li­my­ be ieš­ko­ti ska­lū­nų Lie­tu­vo­je. „At­li­kus vi­są tei­si­nę ap­žval­ gą (bus ga­li­ma skelb­ti kon­kur­ są – red. pa­st.), jo­kių konk­re­čių ter­mi­nų ne­skel­bė­me. <...> Be­si­ do­min­čių įmo­nių šian­dien ne­tu­ ri­me, jo­kių pa­siū­ly­mų nė­ra, bet vals­ty­bi­nė po­zi­ci­ja ir mū­sų po­ žiū­ris – kad rei­kia tai da­ry­ti“, – tei­gė D.Ma­to­nie­nė. Jos tei­gi­mu, bus ban­do­ma keis­ ti kon­kur­so są­ly­gas, kad at­si­ras­ tų ga­li­my­bė da­ly­vau­ti ir ki­toms įmo­nėms. Taip pat bus per­žiū­rė­ ta ga­ran­ti­nės įmo­kos skai­čia­vi­mo me­to­di­ka. Mi­ni­ma­li įmo­ka pa­gal

anks­tes­nio kon­kur­so są­ly­gas sie­ kė 1,2 mln. li­tų, ta­čiau „Chev­ron“ pa­siū­lė su­mo­kė­ti 150 mln. li­tų. Pa­sak Geo­lo­gi­jos tar­ny­bos va­ do­vo Jo­no Sat­kū­no, da­bar­ti­nės kon­kur­so są­ly­gos bu­vo per griež­ tos, tad pla­nuo­ja­ma pa­leng­vin­ti pa­tir­ties rei­ka­la­vi­mą. „Gal­būt pa­tir­ties rei­ka­la­vi­mai bus ko­re­guo­ja­mi, aiš­ku, kad tu­ ri­me ko­re­guo­ti ter­mi­nus pa­teik­ ti kon­kur­so pa­raiš­ką. Ma­tyt, dar ki­tus as­pek­tus ga­li­me pa­to­bu­ lin­ti, tu­rė­da­mi šio kon­kur­so pa­ tir­tį. <...> Jos (są­ly­gos – red. pa­ st.) bu­vo la­bai griež­tos, di­džiu­lės pa­tir­ties bu­vo rei­ka­lau­ja­ma, o to ne­tu­ri nė vie­na Lie­tu­vos ga­vy­bos bend­ro­vė, ne­tgi ša­lių kai­my­nių naf­tos ga­vy­bos bend­ro­vės. Bu­vo rei­ka­lau­ja­ma tu­rė­ti di­džiu­lę hid­ rau­li­nio ar­dy­mo pa­tir­tį, ku­rią tu­ ri tik pa­čios di­džiau­sios pa­sau­lio kor­po­ra­ci­jos“, – žur­na­lis­tams sa­ kė J.Sat­kū­nas. Nau­jas kon­kur­sas ga­lė­tų bū­ti pa­skelb­tas ki­tų me­tų pir­mą ket­ vir­tį. Vy­riau­sy­bės pri­ta­ri­mo tam ne­rei­kės, ta­čiau Mi­nist­rų ka­bi­ne­ tas tu­rės pri­tar­ti kon­kur­so or­ga­ni­ za­vi­mo nuo­sta­tų pa­kei­ti­mui, ku­ris leis­tų lai­mė­to­jui ga­ran­ti­nę įmo­ką su­mo­kė­ti ne prieš Vy­riau­sy­bei pa­ tvir­ti­nant lai­mė­to­ją, o po to. Ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis ti­ki­si, kad pa­keis­tos kon­kur­so są­ly­gos pri­trauks dau­ giau da­ly­vių. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

10

trečiadienis, spalio 30, 2013

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Vyn­da­rio ūky­je obuo­liai virs­ta vy­nuo­g Nors vyn­da­rių tau­ tos ti­tu­lą tū­las skir­tų pran­cū­zams, ita­lams ar is­pa­nams, Lie­tu­ vo­je taip pat puo­se­ lė­ja­mos pui­kaus, ko­ ky­biš­ko vy­no tra­di­ ci­jos. Nes­var­bu, jog vy­nuo­ges čia kei­čia aro­ma­tin­gos uo­gos, vai­siai ar net gel­ton­ gal­vės pie­nės – ver­ti­ nant lie­tu­viš­kus gė­ ri­mus, ir ti­tu­luo­tiems pa­sau­lio vyn­da­riams eks­per­tams ten­ka pa­ tir­ti nuo­sta­bą. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ge­ra lė­mu­si ne­sėk­mė

Ne­to­li Švėkš­nos esan­čia­me Ža­ gat­pur­vių kai­me vi­sai ša­lia ke­lio įsi­kū­ru­sios so­dy­bos šei­mi­nin­kai Čes­lo­vas Ra­moš­ka ir jo su­tuok­ti­nė Tat­ja­na jau pri­pra­to prie pa­vie­nių sve­čių ar iš­ti­sų de­le­ga­ci­jų vi­zi­tų. Ne­ti­kė­tai už­klu­pus pra­ša­lai­ čiams ar lauk­tiems lan­ky­to­jams, kad ir tūks­tan­tą­jį kar­tą vyn­da­rio su­tuok­ti­nė ga­li emo­cin­gai pa­sa­ ko­ti šio ūkio le­gen­da ta­pu­sią šei­ mos vy­no gi­mi­mo is­to­ri­ją. Maž­daug prieš 14 me­tų ap­leis­tą vo­kiš­ką so­dy­bą – bu­vu­sią pa­ke­lės „knai­pę“ – įsi­gi­ję mies­tie­čiai tuo me­tu var­gu ar ga­lė­jo pa­ti­kė­ti, į ką iš­virs ši avan­tiū­ra. Iš pra­džių, siek­ da­ma pri­si­dur­ti pa­pil­do­mų pa­ja­mų, šei­ma už­si­vei­sė juo­dų­jų ser­ben­ tų plan­ta­ci­ją. Vė­liau, ge­ro­kai kri­tus šių uo­gų kai­nai, ser­ben­tų krū­mus pa­kei­tė anuo­met Lie­tu­vo­je dar re­tų re­mon­tan­ti­nių avie­čių so­di­nu­kai. Anot Tat­ja­nos pa­sa­ko­ji­mo, jei ne prieš de­vy­ne­rius me­tus itin ne­ sėk­min­ga pa­tir­tis Kau­ne vy­ku­sio­ je pa­ro­do­je, iš ku­rios mo­te­ris tu­ rė­jo grįž­ti su 200 kg ne­par­duo­tų avie­čių, šian­dien var­gu ar tau­ti­nio ša­lies pa­vel­do są­ra­še pui­kuo­tų­si ne tik uni­ka­lus avie­čių, bet ir ki­ti Č.Ra­moš­kos ga­mi­na­mi vy­nai. Neat­si­gy­nė komp­li­men­tų

„Į pa­ro­dą kaip vi­sa­da ve­žiau­si ne tik avie­čių so­di­nu­kų, bet ir uo­gų. Kaip ty­čia pa­si­tai­kė bjau­rus oras, vi­ są die­ną py­lė lie­tus, žmo­nės vi­siš­ kai ne­si­do­mė­jo lau­ko pa­vil­jo­nu. Pa­

Tvar­ka: kiek­vie­nos skir­tin­gos rū­šies vy­nas šia­me rū­sy­je tu­ri sa­vo vie­tą ir, anot T.Jakš­tie­nės, bręs­ta tam­so­je bei ty­lo­je.

va­ka­ry­je, žiū­riu, li­ko gau­sy­bė uo­gų, gai­la iš­mes­ti. Ži­no­jau, kad Čes­lo­vo krikš­to tė­vas, se­ne­lis pa­si­da­ry­da­ vo vy­no ir vy­ras yra ma­tęs, kaip tai da­ro­ma. Skam­bi­nu Čes­lo­vui, sa­kau, grįž­tu, rei­kės da­ry­ti vy­ną. O jis – ne ne“, – pri­si­mi­nu­si lem­tin­gą­jį įvy­kį juo­kė­si pa­šne­ko­vė. Ir štai po me­tų su­tuok­ti­niai jau ra­ga­vo pir­mą­jį sa­vo avie­čių vy­ną. Šian­dien Tat­ja­na pri­pa­žįs­ta, jog jei tą­syk bly­nas bū­tų pri­svi­lęs, ka­ žin ar bū­si­ma­sis vyn­da­rys į šią veik­ lą ne­bū­tų be­mat nu­mo­jęs ran­ka. Ta­čiau su­lau­kęs gau­sy­bės komp­ li­men­tų ir pra­šy­mų pa­ga­min­ti vis dau­giau vy­no, Č.Ra­moš­ka pa­ma­žu ir kryp­tin­gai to­bu­li­no įgū­džius, sė­ mė­si ži­nių, eks­pe­ri­men­ta­vo. Anot Tat­ja­nos, įstei­gus kai­mo tu­riz­mo so­dy­bą, ūky­je ga­mi­na­mo vy­no po­rei­kis dar la­biau išau­go, tad te­ko ap­si­spręs­ti, už­siim­ti vyn­ da­rys­te rim­tai ar tik kaip žai­di­mu. „Nuš­vil­pė“ sva­rai­nius

„Pra­di­nis re­cep­tas – pa­gal se­ną­sias tra­di­ci­jas, atė­jęs iš gi­mi­nės. Ta­čiau kiek­vie­nai uo­gų rū­šiai, pri­klau­so­mai nuo jų sa­vy­bių, jis šiek tiek ki­taip pri­ tai­ko­mas“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė. Štai sva­rai­nių vy­nas at­si­ra­do eksp­rom­tu, kai Tat­ja­nos su­tuok­ ti­nis „pa­vo­gė“ jos nu­skin­tus sva­ rai­nius. Jau po me­tų šis vy­nas bu­vo įver­tin­tas dip­lo­mu, ta­čiau šio gė­ri­ mo vyn­da­rys pa­ga­mi­no ne­daug. „Nors daug kam pa­ti­ko, žmo­ nėms no­ri­si eg­zo­ti­kos, pie­nių vy­no ne­be­da­ro­me, nes Čes­lo­vas pa­sa­kė, kad tai žo­lė“, – šyp­so­jo­si Tat­ja­na. Paš­ne­ko­vė skai­čia­vo, jog pa­gal tau­ti­nio pa­vel­do ser­ti­fi­ka­tą ūky­je ga­li­ma ga­min­ti 9 rū­šių gė­ri­mus. Ta­ čiau šiuo me­tu spe­cia­li­zuo­tas par­ duo­tu­vė­les, kai ku­riuos res­to­ra­nus,

Sva­rai­nių vy­nas at­si­ ra­do eksp­rom­tu, kai Tat­ja­nos su­tuok­ti­nis „pa­vo­gė“ jos nu­skin­ tus vai­sius. Jau po me­tų šis vy­nas bu­vo įver­tin­tas dip­lo­mu.

ka­vi­nes pa­sie­kia ge­ro­kai ma­žiau skir­tin­gų rū­šių vyn­da­rio ga­mi­na­ mų sal­džių­jų ir sau­sų­jų vy­nų. La­biau­siai mėgs­ta­mas, gi­ria­mas iš­lie­ka na­tū­ra­lus Čes­lo­vo avie­ čių vy­nas, ku­ris bu­vo ap­do­va­no­ tas me­da­liu ir šį mė­ne­sį vy­ku­sio­je pa­ro­do­je „Rin­kis pre­kę lie­tu­viš­ ką 2013“. Taip pat vyn­da­rys siū­ lo aro­ni­jų, obuo­lių ir aro­ni­jų, vien obuo­lių ir žmo­nos var­du pa­va­din­tą tau­rų­jį gė­ri­mą, ku­ria­me de­ra po dvi skir­tin­gas uo­gų ir vai­sių rū­šis. Suk­lu­po ir pro­fe­sio­na­las

Ta­čiau, kaip pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­ vė, jos pa­čios fa­vo­ri­tas – ne pa­ sta­ra­sis, o pu­siau sau­sas obuo­lių vy­nas. Anot mo­ters, ak­lo­sio­se de­ gus­ta­ci­jo­se dėl šio gė­ri­mo ga­li ap­ si­gau­ti net ir pa­ty­rę pro­fe­sio­na­lai. „Vie­nas vo­kie­čių vyn­da­rys, tu­ rin­tis tris šios sri­ties dip­lo­mus ir 15 me­tų pra­kti­kos, mū­sų obuo­ lių vy­ną su­pai­nio­jo su riz­lin­gu“, – komp­li­men­tu so­dy­bos šei­mi­nin­ kams ta­pu­sį akib­rokš­tą su šyp­se­na pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vė. Mo­te­ris ne­ nei­gė, jog jau se­no­kai kir­ba pa­gun­ da pa­ban­dy­ti iš­gau­ti vy­no iš so­dy­ bo­je už­siau­gin­tų vy­nuo­gių. Nors kai ku­rie Lie­tu­vos vyn­da­riai „pri­si­jau­

Au­ra: se­no­viš­ką so­dy­bą su­tuok­ti­niai ne tik pri­kė­lė nau­jam gy­ve­ni­mui, bet

ki­no“ šią kul­tū­rą, Tat­ja­na ap­gai­les­ ta­vo, jog šia­me kraš­te au­ga­lui ne itin pa­lan­kios kli­ma­ti­nės są­ly­gos. Šie­met su­tuok­ti­niai pa­si­so­di­ no do­va­no­tų vy­nuo­gių ir ste­bės, kaip joms sek­sis per­žie­mo­ti. Ta­čiau anks­tes­nių me­tų eks­pe­ri­men­tai ne­ bu­vo itin sėk­min­gi – kas­met nu­šal­ da­vo tai vie­nas, tai ke­li au­ga­lai. Vis dėl­to na­mo ga­le dėl gro­žio pa­so­din­ tas vyn­me­dis kuo pui­kiau­siai ve­ši. Nors su­tuok­ti­niams la­biau prie šir­dies sal­des­ni vy­nai, jie gurkš­no­ja ne tik sa­vus, bet ir ki­tų ga­min­to­jų gė­ ri­mus – esą ne tik dėl to, kad smal­su, bet ir kad rei­kia pa­žin­ti vy­no pa­sau­lį, o tai ga­li­ma pa­da­ry­ti tik ra­gau­jant. Nuė­jo kry­žiaus ke­lius

Mo­te­ris link­te­li, pa­klaus­ta, ar su­ tuok­ti­niai iki šiol tu­ri iš­lai­kę pir­mo­

jo ūky­je gi­mu­sio vy­no. Ta­čiau, anot Tat­ja­nos, anks­tes­niais me­tais pa­ga­ min­tų gė­ri­mų ko­lek­ci­ja nė­ra di­de­lė. „Vy­no da­ry­da­vo­me ne­di­de­liais kie­kiais, o jei net at­si­dė­da­vo­me ke­ le­tą bu­te­lių į ko­lek­ci­ją, vis tiek kaž­ kiek dar pa­žįs­ta­mi iš­kau­ly­da­vo“, – pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­vė. So­dy­bos šei­mi­nin­kės tei­gi­mu, įsta­ty­mas sa­vo po­rei­kiams lei­džia ga­min­ti vy­no kiek no­ri, bet pa­ts jo par­duo­ti ne­ga­li. „Dvi Sei­mo ka­den­ci­jas ėjo­me kry­žiaus ke­lius, kad kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­se iš čia už­siau­gin­to der­ liaus pa­ga­min­tą vy­ną leis­tų vie­to­je ir par­duo­ti, bet to ne­pa­vy­ko pa­siek­ ti. Vi­sos Lie­tu­vos vyn­da­rių aso­cia­ ci­ja nu­lei­do ran­kas. Di­džio­ji dau­gu­ ma vyn­da­rių ga­mi­na ne­di­de­lį vy­no kie­kį, ir jiems tai yra vei­kiau kaip

11

trečiadienis, spalio 30, 2013

namai

Dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­ja: ge­ri pa­vyz­džiai už­kre­čia Jus­tė La­bu­ty­tė

Sko­nis: pran­cū­ziš­ko ąžuo­lo sta­ti­nė­se, at­ke­lia­vu­sio­se iš Ita­li­jos, „sirps­

ta“ po­pu­lia­riau­sias ūkio avie­čių vy­nas.

gių kon­ku­ren­tu

Į vis la­biau įsi­siū­buo­jan­tį se­nų­jų dau­gia­bu­čių mo­der­ni­za­vi­mą uos­ ta­mies­ty­je ak­ty­viau įsi­jun­gia ir tų na­mų gy­ven­to­jai, ku­rie nė­ra su­si­ bū­rę į bend­ri­jas. Tech­niš­kai ir ju­ri­ diš­kai su­dė­tin­go pro­ce­so la­bi­rin­ tuo­se žmo­nės ga­li jaus­tis drą­siau ir tvir­čiau – pa­gal­bos ran­ką jiems iš­tie­sia pa­sta­tų ad­mi­nist­ra­to­riai. Nau­dą pa­jus šim­tai šei­mų

Dai­vos Ja­naus­kai­tės nuo­tr.

Uos­ta­mies­čio bend­ro­vės „Pas­lau­ gos būs­tui“ va­do­vė Re­gi­na Uz­nie­nė pa­sa­ko­jo, jog šiuo me­tu dau­gia­bu­ čių mo­der­ni­za­vi­mo pro­gra­mo­je da­ ly­vau­ja 35 šios įmo­nės ad­mi­nist­ruo­ ja­mi gy­ve­na­mie­ji na­mai. Še­šiuo­se jų plu­ša sta­ty­bi­nin­kai, ir kai ku­riuo­se jau įgy­ven­din­ta dau­giau nei 50 pro­c. nu­ma­ty­tų ran­gos dar­bų. Šiuo me­tu „Pas­lau­gos būs­tui“ ad­mi­nist­ruo­ja pus­ket­vir­to šim­ to Klai­pė­dos gy­ve­na­mų­jų na­mų. Ta­čiau, anot pa­šne­ko­vės, 10 pro­c. re­no­vuo­ja­mų ar pla­nuo­ja­mų at­ nau­jin­ti na­mų neats­pin­di rea­lios sta­tis­ti­nės si­tua­ci­jos. „Tarp ad­mi­nist­ruo­ja­mų gy­ve­na­mų­ jų pa­sta­tų mū­sų įmo­nė tu­ri ne­ma­žai 3–5 bu­tų na­mų. Tuo tar­pu mo­der­ni­ za­vi­mo pro­ce­se da­ly­vau­ja dau­gia­bu­ čiai, ku­riuo­se yra po ke­lias­de­šimt bu­tų. Tad šiuo at­ve­ju rei­kė­tų ver­tin­ti gy­ven­ to­jų, ku­rie pa­jus re­no­va­ci­jos nau­dą, skai­čių“, – įver­ti­no R.Uz­nie­nė. Įmo­nės va­do­vės aki­mis, vis dau­ giau klai­pė­die­čių no­ri gy­ven­ti gra­žiau ir tau­piau. Kaip pa­ste­bė­jo pa­šne­ko­vė, be­ne ak­ty­viau­si – šiau­ri­nės bei cent­ ri­nės mies­to da­lies gy­ven­to­jai. Ne­sun­kiai ga­li­ma pa­ste­bė­ti, kaip spar­čiai kei­čia­si Miš­ko kvar­ ta­lo dau­gia­bu­čių vei­das, mo­der­ ni­zuo­ja­mi ar pla­nuo­ja­mi at­nau­jin­ti bend­ro­vės „Pas­lau­gos būs­tui“ ad­ mi­nist­ruo­ja­mi na­mai Pa­ne­vė­žio, Kre­tin­gos, Ge­le­žin­ke­lio, Ka­da­gių, Her­kaus Man­to, Til­žės, Pi­lies gat­ vė­se, Tai­kos pro­spek­to pra­džio­je. Lyg gran­di­ni­nė reak­ci­ja

„Džiu­gu, kad gy­ven­to­jai prii­ma pro­tin­gus, il­gam jų gy­ve­ni­mą pa­ ge­rin­sian­čius spren­di­mus. Ži­no­

ma, žmo­nės da­ro­si ak­ty­ves­ni, kai ma­to, kaip tvar­ko­si jų kai­my­nai, kai su­ži­no, ko­kia yra rea­li re­no­va­ ci­jos nau­da. Ge­ri pa­vyz­džiai už­kre­ čia – tai kaip gran­di­ni­nė reak­ci­ja“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vė. Įmo­nės va­do­vė svars­tė, jog gal­ būt dėl to­kių už­kre­čia­mų pa­vyz­ džių sto­kos re­no­va­ci­jos rei­ka­lai strin­ga pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je. „Štai nors „Lau­ki­nin­kų val­do­ se“ dau­gia­bu­čiai są­ly­giš­kai nau­jes­ ni, su­si­du­ria­me su gau­sy­be pro­ble­ mų: tai ir kiau­ros sie­nos, per ku­rias skver­bia­si van­duo, šal­tuo­ju me­ tu lai­ku jos per­šą­la, lo­pyk ne­lo­pęs, su­si­dė­vė­ję vamz­dy­nai, ki­tos konst­ ruk­ci­jos. De­ja, žmo­nės ga­na pa­sy­ vūs. Ne­se­niai Vy­tu­rio gat­vės 5 na­ mo gy­ven­to­jai pri­ta­rė re­no­va­ci­jai, pirk­si­me in­ves­ti­ci­nį pla­ną, žiū­rė­si­ me, kaip žmo­nės jį įver­tins. Tad jei ga­liau­siai bus įgy­ven­din­tas vie­nas ki­tas re­no­va­ci­jos pro­jek­tas, gal­būt rei­ka­lai pa­ju­dės ir šia­me Klai­pė­dos ra­jo­ne“, – vy­lė­si pa­šne­ko­vė. Kiek van­giai į re­no­va­ci­jos pro­ce­ są įsi­jun­gia ir na­mų, ku­riuo­se nė­ra cent­ri­nio šil­dy­mo, sa­vi­nin­kai. To­ kių įmo­nė ne­ma­žai ad­mi­nist­ruo­ ja Tau­ra­lau­ky­je, Meln­ra­gė­je, Gi­ ru­liuo­se, cent­re – Tul­pių, Gė­lių ir ki­to­se gat­vė­se. „Šiems gy­ven­to­jams taip pat siū­lo­me su­si­pa­žin­ti su gy­ve­na­mų­ jų na­mų mo­der­ni­za­vi­mo pro­gra­ma, juo la­biau kad Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja yra nu­ma­čiu­si į re­no­va­ci­jos dar­bus įtrauk­ti ir va­di­na­muo­sius „kva­di­ nius“ na­mus“, – apie ga­li­my­bes kal­bė­jo R.Uz­nie­nė. Svar­biau­sia gy­ven­to­jų va­lia

Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, „Pas­lau­gos būs­tui“ at­lie­ka di­džiu­lį dar­bą, ne tik gy­ven­to­jams su­teik­da­ma vi­są įma­ no­mą in­for­ma­ci­ją, bet ir tar­pi­nin­ kau­da­ma su­dė­tin­guo­se pro­ce­suo­se. Dau­gia­bu­čių ad­mi­nist­ra­to­rius ren­gia su­si­rin­ki­mus, or­ga­ni­zuo­ja ener­gi­nio nau­din­gu­mo ser­ti­fik ­ a­tų, in­ves­ti­ci­nio pla­no, sta­ti­nio tech­ni­ nio pro­jek­to, tech­ni­nės prie­žiū­ros, ran­gos dar­bų kon­kur­sus. „Bet ko­kiu at­ve­ju svar­biau­sia – pa­čių gy­ven­to­jų va­lia, pir­miau­sia jie

pa­tys tu­ri no­rė­ti re­no­va­ci­jos, su­tar­ ti­nai priim­ti šį spren­di­mą. Mes sa­ vo ruož­tu da­ro­me vis­ką, kas mums, kaip ad­mi­nist­ra­to­riams, pri­klau­so, ir net dau­giau. Gal net kar­tais į tuos pro­ce­sus ki­ša­mės per daug, bet tie­ siog no­ri­si, kad vis­kas vyk­tų sklan­ džiai, ope­ra­ty­viai, tei­sin­gai, – šyp­ so­jo­si pa­šne­ko­vė. – Ir pa­čius žmo­nes ra­gin­čiau bū­ti la­biau są­mo­nin­ges­ nius, pa­kan­tes­nius, nes sta­ty­bų me­ tu neiš­ven­gia­mai ten­ka su­si­dur­ti su tam tik­rais ne­pa­to­gu­mais.“ At­nau­jin­ti – komp­lek­siš­kai

Anot R.Uz­nie­nės, nors ne­ma­žo­ je da­ly­je ad­mi­nist­ruo­ja­mų dau­ gia­bu­čių įvai­rūs dar­bai at­lie­ka­mi eta­pais, vi­sa­da nau­din­giau rink­tis komp­lek­si­nę re­no­va­ci­ją.

Re­gi­na Uz­nie­nė:

Žmo­nės da­ro­si ak­ty­ves­ ni, kai ma­to, kaip tvar­ ko­si jų kai­my­nai, kai su­ ži­no, ko­kia yra rea­li re­ no­va­ci­jos nau­da.

„Re­no­va­ci­jos pro­gra­ma ne­su­ tei­kia ga­li­my­bės at­nau­jin­ti na­mą eta­pais. To­kiu at­ve­ju, at­si­skai­tant už dar­bus iš­si­mo­kė­ti­nai, ran­go­vai nu­sta­to di­de­les kai­nas. Tuo tar­ pu mo­der­ni­zuo­jant dau­gia­bu­čius komp­lek­siš­kai, pa­sko­lą pa­lan­kio­ mis są­ly­go­mis ga­li­ma iš­si­mo­kė­ ti per 20 me­tų. Gy­ven­to­jai iš kar­to pa­jau­čia re­no­va­ci­jos nau­dą, gy­ve­ na pa­to­giau, tau­piau, be to, pa­di­ dė­ja ir pa­ties būs­to ver­tė“, – pri­ va­lu­mus įvar­di­jo pa­šne­ko­vė. Sta­tis­ti­ka by­lo­ja, jog komp­lek­ siš­kai re­no­vuo­tuo­se na­muo­se ši­ lu­mos su­var­to­ja­ma 60–70 pro­c. ma­žiau, ir tai ne­re­tai yra ge­res­ni ro­dik­liai nei nau­jos sta­ty­bos dau­ gia­bu­čiuo­se. R.Uz­nie­nė taip pat at­ krei­pė dė­me­sį į tai, jog as­me­nims, ku­rie gau­na kom­pen­sa­ci­jas už šil­ dy­mą, vals­ty­bė kom­pen­suo­ja 100 pro­c. iš­lai­dų.

Sta­tis­ti­ka

t ir pra­dė­jo čia vers­lą, ku­rio at­sto­vų gre­tos Lie­tu­vo­je nė­ra la­bai di­de­lės.

ho­bis. Mū­sų veik­la iš ho­bio pe­rau­ go į vers­lą ir rei­kė­jo ieš­ko­ti pla­tes­nių ga­li­my­bių. Tad mes fak­tiš­kai dvie­ se iš­si­mu­šė­me įsta­ty­mą, kad kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­se pa­ga­min­tą vy­ną bū­tų ga­li­ma par­da­vi­nė­ti bent jau spe­cia­li­zuo­to­se par­duo­tu­vė­se“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė. Vis dėl­to, anot Tat­ja­nos, jų vy­ no ūkis nė­ra toks pro­duk­ty­vus, kad gė­ri­mai ga­lė­tų pa­siek­ti ir pre­ky­bos cent­rus. Lauk­tu­vės į už­sie­nį

Paš­ne­ko­vė šyp­te­lė­jo, jog Čes­lo­vo vy­nų ka­ra­liai gal ir ne­ra­ga­vo, ta­ čiau gė­ri­mus de­gus­ta­vo ne vie­nas gar­bus sve­čias, tarp ku­rių – ži­no­ mi ak­to­riai, JAV am­ba­sa­do­rė Lie­ tu­vo­je, ope­ros dai­ni­nin­kų gru­pė iš Mask­vos. Va­ka­rų Lie­tu­vo­je ga­mi­

na­mus vy­nus prieš Ka­lė­das kaip do­va­ną svar­biems sve­čiams tei­kė ir Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja. „Ži­nau, kad mū­sų vy­nus la­biau­ siai per­ka iš už­sie­nio grį­žę emig­ ran­tai ir tau­tie­čiai, vyks­tan­tys pa­si­sve­čiuo­ti į už­sie­nį. Tai to­kia rep­re­zen­ta­ci­nė, ni­ši­nė pre­kė“, – tei­gė Tat­ja­na. Bent jau ar­ti­miau­siu me­tu su­ tuok­ti­niai, mo­ters tei­gi­mu, ne­ke­ti­ na di­din­ti ap­su­kų, nes tam rei­kė­tų ir dau­giau lai­ko, ir dar­bo ran­kų, ir in­ves­ti­ci­jų – vien kiek lė­šų at­siei­ tų nuo­sa­va la­bo­ra­to­ri­ja. Tė­vų įkur­ tas vers­las dar neįt­rau­kė ir jų suau­ gu­sių at­ža­lų. „Kol kas esa­me aš ir Čes­lo­vas – di­rek­to­rė ir vyn­da­rys. Čes­lo­vas yra tas, ku­ris „už­ve­da“, pa­stu­mia, ir aš ta­da rie­du“, – juo­ka­vo pa­šne­ko­vė.

Po­ky­čiai: sta­ty­bi­nin­kai spar­čiai plu­ša bend­ro­vės „Pas­lau­gos būs­tui“ ad­

mi­nist­ruo­ja­ma­me dau­gia­bu­ty­je Pa­ne­vė­žio gat­vė­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pė­do­je yra per 1 600 gy­ve­na­mų­ jų na­mų, ku­riems tie­kia­mas cent­ra­li­ zuo­tas šil­dy­mas. Dau­gu­ma (97 pro­c.) šių na­mų yra dau­gia­bu­čiai, pa­sta­ty­ti ar sta­ty­bos lei­di­mus ga­vę iki 1993 m. Bū­tent šių pa­sta­tų sa­vi­nin­kai ga­li gau­ ti vals­ty­bės pa­ra­mą pa­gal Dau­gia­bu­ čių na­mų at­nau­ji­ni­mo pro­gra­mą. Po­ pu­lia­riau­sios at­nau­ji­ni­mo prie­mo­nės yra išo­rės sie­nų šil­ti­ni­mas, lan­gų, bal­ ko­nų du­rų kei­ti­mas, sto­go at­nau­ji­ni­ mas. Iki šiol ak­ty­viau­siai dau­gia­bu­čiai at­nau­ji­na­mi Pa­ne­vė­žy­je. Šios sa­vi­val­ dy­bės in­ves­ti­ci­jų dy­dis pa­sta­tų at­nau­ ji­ni­mui su­da­rė 17 pro­c. vi­sų pro­gra­mo­je da­ly­vau­jan­čių sa­vi­val­dy­bių. Ak­ty­vios bu­vo ir Vil­niaus, Klai­pė­dos ir Tau­ra­gės mies­tų sa­vi­val­dy­bės – ati­tin­ka­mai 10 ir 8 pro­c. in­ves­ti­ci­jų. Apk­lau­sus at­nau­jin­ tų dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jus paaiš­kė­jo, kad po dau­gia­bu­čio na­mo at­nau­ji­ni­ mo jų tur­to ver­tė pa­di­dė­jo 15–20 pro­c. Net 95 pro­c. gy­ven­to­jų pa­reiš­kė, kad pa­ tar­tų ir ki­toms bend­ri­joms da­ly­vau­ti at­ nau­ji­ni­mo pro­gra­mo­je. Šal­ti­nis: at­nau­jink­bus­ta.lt.

12

trečiadienis, spalio 30, 2013

pasaulis Audra Europoje Mažiausiai 13 žmonių žuvo Šiaurės Europą užgriuvus audrai. Audra Prancūzijoje pavadinta Christian, o britų žiniasklaidos – St Jude. Didžioji Britanija. Žuvo mažiausiai 4 žmonės. Vėjų greitis vietomis siekė 159 km per val. Sutriko transporto eismas ir elektros tiekimas.

Danija ir Švedija. Sutriko transporto eismas, bet aukų pavyko išvengti.

Nyderlandai. Medis Amsterdame užgriuvo vieną moterį, vaikščiojančią palei kanalą.

estija Švedija

latvija

DAnija

lietuva Vokietija. Šalies vakaruose du žmones pražudė ant jų automobilio nuvirtęs medis. Pasak pareigūnų, Vokietijoje žuvo mažiausiai 6 žmonės.

Didžioji britanija Nyderlandai Vokietija

Prancūzija

Prancūzija. Apie 50 metų vyrą bangos nusinešė į jūrą Bretanėje Prancūzijos vakaruose.

Chao­sas: Eu­ro­pą nu­siau­bu­si aud­ra pa­sie­kė ir Bal­ti­jos ša­lis – nors di­de­lių nuo­sto­lių iš­veng­ta, Kau­ne vė­jas

nu­plė­šė dau­gia­bu­čio sto­gą.

Baltijos šalys. Sutriko elektros tiekimas, bet nukentėjusiųjų nebuvo.

AFP, „Reu­ters“ nuo­tr.

Šiau­rės Eu­ro­pą tal­žė aud­ra

Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Ny­der­lan­duo­se, Da­ni­jo­je, Šve­di­jo­je ir Bal­ti­jos ša­ly­se pir­ma­die­nį ir ant­ra­die­nio nak­tį siau­tė aud­ra. Tūks­tan­čiai Šiau­rės Eu­ro­pos gy­ven­to­jų li­ko be elekt­ ros, žu­vo ma­žiau­siai 13 žmo­nių. Per­si­ri­to per Eu­ro­pą

Bri­tų me­teo­ro­lo­gai dar sa­vait­ga­lį įspė­jo, kad link Eu­ro­pos iš At­lan­to van­de­ny­no slen­ka stip­ri aud­ra. Pir­ma­die­nį pa­ry­čiais smar­kūs vė­jai smo­gė Bri­tų sa­loms. Pak­ran­ tes tal­žė stip­rios ban­gos, me­džius ro­vė ura­ga­ni­niai vė­jai. Vė­liau aud­ra per­si­me­tė į Pran­ cū­zi­ją, Ny­der­lan­dus ir Da­ni­ją. Šiau­rės jū­ro­je aud­ros su­kel­tų vė­ jų grei­tis pa­sie­kė net 162 km per va­lan­dą. Ku­riam lai­kui Va­ka­rų Eu­ro­po­ je bu­vo su­tri­kęs trau­ki­nių eis­mas, bu­vo ati­dė­ti kai ku­rie skry­džiai, nu­trū­ko elekt­ros tie­ki­mas. Ke­tu­ri žmo­nės žu­vo Di­džio­jo­ je Bri­ta­ni­jo­je, še­ši Vo­kie­ti­jo­je, po ma­žiau­siai du Olan­di­jo­je ir Pran­ cū­zi­jo­je. Prie Ang­li­jos pie­ti­nių kran­tų esan­čio­je Vai­to sa­lo­je aud­ros su­ kel­to vė­jo grei­tis sie­kė 159 km per

va­lan­dą. Vo­kie­ti­ją, Olan­di­ją, Pran­ cū­zi­ją aud­ra pa­sie­kė kiek iš­si­kvė­ pu­si. Čia vė­jo grei­tis sie­kė apie 128 km per va­lan­dą. Ta­čiau to pa­ka­ko, kad kil­tų chao­sas.

Aud­ra smo­gė ir Bal­ ti­jos ša­lims, la­ biau­siai nu­ken­tė­jo Lat­vi­jos ir Es­ti­jos pa­ kran­tės.

Var­tė me­džius, su­stab­dė eis­mą

Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je be elekt­ros li­ko apie 270 tūkst. na­mų. Aud­ra pa­lie­tė ir Ba­kin­ga­mo rū­ mus, tačiau tuo me­tu ka­ra­lie­nės Elž­bie­tos II juo­se ne­bu­vo. Pa­sak rū­mų at­sto­vės, nuo sto­go vė­jas nu­

plė­šė ke­lias čer­pes, dar įski­lo dvie­ jų lan­gų stik­las. Lon­do­no Hit­rou oro uos­tas at­ šau­kė 130 skry­džių, o tu­ne­liu po La­man­šo są­siau­riu kur­suo­jan­tys „Eu­ros­tar“ trau­ki­niai vė­la­vo dėl ap­ri­bo­to grei­čio. Skry­džiai bu­vo at­šauk­ti ir di­ džiau­sia­me Ny­der­lan­dų „Schip­ hol“ oro uos­te, taip pat Ham­bur­ge ir ki­tuo­se šiau­rės Vo­kie­ti­jos mies­ tuo­se. Tie­sa, bri­tai džiau­gė­si, kad pa­ gal nu­nio­ko­ji­mo mas­tą pir­ma­die­ nį siau­tu­si aud­ra ne­ga­li bū­ti ly­gi­ na­ma su 1987 m. spa­lio Di­džią­ja aud­ra, per ku­rią vien Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je žu­vo 18, o Pran­cū­zi­jo­je – ke­tu­ri žmo­nės, taip pat bu­vo pa­da­ ry­ta ža­la, ver­ti­na­ma 1 mlrd. sva­rų ster­lin­gų. Šve­di­jo­je ir Da­ni­jo­je bu­vo pa­ skelb­ti per­spė­ji­mai, čia vė­jų grei­ tis sie­kė maž­daug 162 km per va­

lan­dą. Ta­čiau di­des­nių nuo­sto­lių aud­ra ne­su­kė­lė.

Smo­gė ir Bal­ti­jos ša­lims

Aud­ra ant­ra­die­nio nak­tį smo­gė ir Bal­ti­jos ša­lims, la­biau­siai nu­ken­ tė­jo Lat­vi­jos bei Es­ti­jos pa­kran­tės. Pa­sak Lat­vi­jos elekt­ros tink­lų bend­ro­vės „Sa­da­les tīkls“ at­sto­ vės Il­zės Ru­be­nės, po aud­ros elekt­ ros ša­lies šiau­rės va­ka­ri­nė­je da­ly­je ne­tu­rė­jo maž­daug 100 tūkst. na­ mų ūkių. La­biau­siai nu­ken­tė­jo Šiau­rės Kur­šo pa­kran­tės zo­nos Vents­pi­lio, Tal­sų ir Kul­dy­gos ra­jo­nuo­se. Vėt­ ra čia ap­ga­di­no 110 ki­lo­va­tų elekt­ ros li­ni­ją. Aud­ra var­tė me­džius, ke­li jų blo­ ka­vo ke­lius ir nu­trau­kė elekt­ros tie­ ki­mo li­ni­jas. Vė­jas taip pat nu­plė­šė ke­lių na­mų sto­gus, iš­du­žo kai ku­rių pa­sta­tų lan­gai. Virs­tan­tys me­džiai su­lam­dė ir ke­lis au­to­mo­bi­lius. Lat­vi­jo­je to­kio mas­ to ža­los dėl oro są­ly­gų ne­bu­vo nuo 2005 m. sau­sio ura­ga­ni­nio vė­jo. Es­ti­jo­je aud­ros nuo­sto­liai bu­ vo kiek men­kes­ni. Čia elekt­ros po aud­ros ne­tu­rė­jo maž­daug 63,5 tūkst. var­to­to­jų. Apie ža­lą pra­ne­ šė bend­ro­vės „Elekt­ri­le­vi“ pa­rei­ gū­nas Rai­vo Tõnne.

Pa­sak jo, aud­ra pa­da­rė rim­tos ža­ los elekt­ros tink­lams, o dau­giau­sia ava­ri­jų su­kė­lė ant elekt­ros per­da­ vi­mo li­ni­jų už­vir­tę me­džiai ar nu­ lauž­tos ša­kos. Lie­tu­vo­je, pa­sak Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­ men­to at­sto­vų, di­des­nės ža­los vė­ jai ne­pri­da­rė. Nu­ken­tė­ju­sių žmo­ nių ne­bu­vo. Tie­sa, Kau­ne vie­no dau­gia­bu­ čio gy­ven­to­jai li­ko be da­lies sto­go, o be­veik 100 na­mų Kau­no ra­jo­ne va­kar ry­tą ne­tu­rė­jo elekt­ros. „Dai­ly Mail“, BBC, BNS inf.

Komentaras Eri­kas

Studentas Danijoje

V

ė­jas Ko­pen­ha­go­je ap­lau­žė me­džių ša­kas, ta­čiau dau­ giau nie­ko ne­nu­t i­ko. Tie­ sa, trau­k i­n iai ne­k ur­sa­vo ko­kias po­rą va­lan­dų pir­ma­die­nio va­ ka­rą. Nuo 17 iki 19 val. mies­te bu­vo kiek ap­mi­ręs gy­ve­ni­mas. Kiek gir­dė­jau, ki­ tuo­se re­gio­nuo­se ža­los bu­vo dau­giau. Ta­čiau pa­čia­me mies­te – ne. Ki­ta ver­ tus, kiek gy­ve­nu Da­ni­jo­je, tai bu­vo stip­ riau­sias ma­no ma­ty­tas vė­jas.

JAV po­li­ti­kai ne­ži­no­jo, ką vei­kia žval­gy­ba? Aukš­čiau­siems JAV po­li­ti­kams pa­sta­ruo­ju me­tu ten­ka rau­do­nuo­ ti prieš ki­tų vals­ty­bių ly­de­rius dėl to, kad ša­lies žval­gy­ba juos šni­pi­ nė­jo. Ne­pai­sant at­si­pra­šy­mų, pa­si­ pik­ti­ni­mo ban­ga Eu­ro­po­je di­dė­ja.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ ma pa­reiš­kė as­me­niš­kai nu­ro­dęs Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo agen­tū­rai (NSA) ne­šni­pi­nė­ti ša­lių są­jun­gi­nin­ kių ly­de­rių. Esą anks­čiau jis ne­ži­no­ jo, kad toks šni­pi­nė­ji­mas vyks­ta. Pa­na­šiai kal­bė­jo ir JAV Se­na­ to Žval­gy­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ kė Dian­ne Feins­tein. Ji pa­reiš­kė, kad yra „ka­te­go­riš­kai nu­si­sta­čiu­ si“ prieš šni­pi­nė­ji­mą, ir pa­ža­dė­jo,

jog žval­gy­bos ope­ra­ci­jos bus per­ žiū­rė­tos. Ži­niask­lai­da praė­ju­sią sa­vai­tę pa­ skel­bė, kad JAV šni­pi­nė­jo ša­lies kanc­ le­rės An­ge­los Mer­kel te­le­fo­ni­nius po­kal­bius ir rin­ko duo­me­nis apie mi­ li­jo­nus po­kal­bių te­le­fo­nu Pran­cū­zi­jo­ je, Is­pa­ni­jo­je bei ki­to­se ša­ly­se. Pran­cū­zi­ja, Vo­kie­ti­ja ir Is­pa­ni­ ja pa­rei­ka­la­vo iš JAV pa­siaiš­kin­ti. Vie­nas di­džiau­sių Is­pa­ni­jos laik­ raš­čių „El Mun­do“ pir­ma­die­nį pa­ skel­bė diag­ra­mą, esą pa­teik­tą vie­ na­me NSA do­ku­men­te ir ro­dan­čią, kad nuo praė­ju­sių me­tų gruo­džio 10 d. iki šių me­tų sau­sio 8 d. NSA šni­pi­nė­jo 60,5 mln. te­le­fo­ni­nių po­ kal­bių Is­pa­ni­jo­je.

Iki šiol Is­pa­ni­jos vy­riau­sy­bė aiš­ ki­no ne­tu­rin­ti in­for­ma­ci­jos, kad JAV bū­tų šni­pi­nė­ju­si is­pa­nus. Pa­sak JAV pa­rei­gū­nų, aukš­ti NSA ir ki­tų ša­lies žval­gy­bos agen­tū­ rų va­do­vai liu­dys Se­na­te. Po­li­ti­kai pik­ti­na­si, kad žval­gy­ba nein­for­ ma­vo aukš­čiau­sių ša­lies pa­rei­gū­ nų apie slap­tą se­ki­mą. ES at­sto­vai Va­šing­to­ne jau pa­ reiš­kė JAV val­džiai, kad šni­pi­nė­ji­ mą lai­ko „smū­giu pa­si­ti­kė­ji­mui“ tarp Eu­ro­pos ir JAV. Vo­kie­ti­jos spau­da tvir­ti­no, kad ame­ri­kie­čiai A.Mer­kel klau­sė­si be­veik de­šimt­ me­tį. Pa­sak spau­dos, šis se­ki­mas bai­gė­si vos prieš ke­lis mė­ne­sius.

Pyk­tis: dau­ge­lis eu­ro­pie­čių pa­si­pik­ti­no, kad Ame­ri­kos žval­gy­ba klau­

BBC, BNS inf.

AFP nuo­tr.

so jų pri­va­čių po­kal­bių.

13

trečiadienis, spalio 30, 2013

sportas

Auksinis debiutas Lietuvos futbolo 1-osios lygos čempionatą laimėjęs Klaipėdos „Granitas“ pirmenybes baigė trankiu maršu – paskutinėse rungtynėse 7:2 sutriuškino Jonavos „Lietavos“ klubą. c.kavarza@kl.lt

Į praėjusių metų nugalėtojų vartus tris kartus taikliai spyręs klaipėdietis Edgaras Mastianica, rezultatyviausių žaidėjų rikiuotėje pavijo „Nevėžio“ puolėją Aivarą Lyderį. Abu futbolininkai pasiekė po 18 įvarčių. Rungtynės su jonaviečiais, kaip ir prieš tai kelerios, uostamiesčio vienuolikei neturėjo svarbos. Žaidžiančiojo trenerio Roberto Poškaus į priekį vedamas „Granitas“ sezonui įpusėjus atitrūko nuo persekiotojų, o likus trims turams tapo nepavejamas. Uostamiesčio klubas maloniai stebino nuo čempionato pradžios, aštuonerias pirmąsias rungtynes žaidęs kituose miestuose ir nė karto nepralaimėjęs. 1-osios lygos debiutantai pirmą kartą suklu-

Futbolas. Pakruojyje Lietuvos A lygos futbolo čempionato atidėtas rungtynes žaidė „Kruoja“ ir Vilniaus „Žalgiris“. Susitikimas baigėsi taikiai – 0:0. Lygiosios neleido sostinės klubui, likus dviem turams iki pirmenybių pabaigos, užsitikrinti čempiono titulo – 72-ąjį tašką iškovoję žalgiriečiai dabar aštuoniais taškais lenkia antroje vietoje esantį Klaipėdos „Atlantą“, kuris turi rungtynes atsargoje.

Tenisas. Lietuvos vyrų teniso rinktinės 2014 metų Daviso taurės varžybų starte laukia norvegiškas barjeras. Lietuvių ir norvegų dvikova vyks sausio 31 – vasario 2 d. Norvegijoje. „Gaila, kad mūsų komandai teks žaisti išvykoje. Daviso taurės varžybos yra bene vienintelė galimybė Lietuvoje pamatyti geriausius mūsų žaidėjus“, – sakė Ramūnas Grušas, Lietuvos teniso sąjungos prezidentas.

Pergalės Rusijoje Česlovas Kavarza

Pastangos: A.Televičius ir A.Isaičevas daug dirba, kad komanda kitais

Česlovas Kavarza

Sporto telegrafas

metais žaistų tarp pajėgiausių šalies ekipų.

po tik rugsėjo 30 dieną žaisdami Kaune su „Spyriu“. Tai buvo 23iasis Klaipėdos vienuolikės susitikimas. Sėkmingai R.Poškaus auklėtiniai kovoja ir antrajame fronte – Lietuvos futbolo taurės turnyre. Vieną po kito įveikę Kuršėnų „Ventą“, Vilniaus „Gariūnus“, „Šilutę“, Vilniaus „Taip“, klaipėdiečiai pateko į ketvirtfinalį, kur jų laukė A lygos pirmenybių senbuvė „Šiaulių“ komanda. Uostamiesčio futbolininkai, žaisdami varžovų stadione, ilgai pirmavo, tačiau įpusėjus antrajam kėliniui šeimininkams pavyko išlyginti rezultatą – 1:1. Atsakomoji kova Klaipėdoje vyks lapkričio 6 dieną 14 val. Tai bus paskutinės „Granito“ rungtynės šį sezoną.

Vytauto Petriko nuotr.

Klubo vadovams – prezidentui Aleksandrui Isaičevui, direktoriams Gediminui Zuberniui ir Artūrui Televičiui pavyko į ekipą suburti patyrusius ir aukšto meistriškumo futbolininkus: vartininką Mantą Gintalą, gynėjus – Edviną Lukoševičių, Vidą Alunderį, Audrių Tolį, Dmitrijų Šiškiną, Denisą Gordėjų, saugus – Andrių Gedgaudą, Tomą Vyšniauską, Orestą Abramavičių, Edgarą Mastianicą. „Granito“ vadovai ir treneris R.Poškus dažnai sulaukė klausimo, ar 1-osios lygos nugalėtojai žengs į A lygą. Vakar A.Televičius, pasidžiaugęs netikėtai sėkmingu sezonu, „Klaipėdai“ pasakė tik tiek: „Vyksta intensyvus darbas. Jei pavyks rasti lėšų, žaisime A lygoje, jei ne – nėra ką ten veikti.“

Kaliningrade surengtame 6-ajame bokso turnyre, skirtame Borisui Arestovičiui atminti, puikiai pasirodė Klaipėdos sporto centro sportininkai.

Kaip reikia siekti pergalių, pavyzdį auklėtiniams parodė pats treneriu dirbantis Gytis Vaitkus (jį ugdo tėvas Eugenijus Vaitkus). 2009 metais šį turnyrą laimėjusio G.Vaitkaus laukė nelengvi išbandymai. Svorio iki 60 kg grupės pusfinalyje klaipėdiečiui teko suremti pirštines su Lenkijos boksininku Adiliu Aslanovu, pastaruoju metu kovojančiu WSB (World Series of Boxing) profesionalų lygoje. Po įtemptos kovos į viršų buvo iškelta lietuvio ranka. Finale klaipėdiečio varžovu buvo taip pat patyręs atletas – Rusijos sporto meistras Vladimiras

Smirnovas. Kova vyko permainingai, nuaidėjus finaliniam gongui, pergalė buvo skirta mūsų boksininkui. Pirmąsias vietas dar užėmė du G.Vaitkaus auklėtiniai – Sigitas Stončius (iki 49 kg) ir Aurimas Jašinskas (iki 64 kg). Abu jie pirmą kartą kovojo jaunimo grupėje. Klaipėdiečiai sėkmingai išlaikė egzaminą – be didesnio vargo įveikę savo varžovus, iškovojo nugalėtojų titulą. Sigitas Galdikas, Remigijus Vaitkevičius ir Edvinas Momkus pralaimėję pusfinalio susitikimus, užėmė trečiąsias vietas. Kaimyniniame Rusijos uostamiestyje dalyvavo per 100 boksininkų iš Rusijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Lietuvos. Grįžęs iš Rusijos, G.Vaitkus ėmė ruoštis tarptautinėms varžyboms Jungtinėse Valstijose. Jose vyks mačas tarp amerikiečių ir lietuvių.

Galutinė komandų rikiuotė Vieta, miestas, komanda Dėl 1-6 vietų

Taškai

1.Klaipėdos „Granitas“ 2.Kėdainių „Nevėžis“ 3.Trakų „Trakai“ 4.Kazlų Rūdos „Šilas“ 5.Kauno „Spyris“ 6.Jonavos „Lietava“

57 52 50 47 40 37

Dėl 7-12 vietų

Meistras: nors nebuvo rezultatyviausias, tačiau varžovams daugiausia

baimės kėlė buvęs nacionalinės rinktinės puolėjas R.Poškus.

Nugalėtojai: „Granitas“ be pralaimėjimo žengė 22 turus.

7.Radviliškio „Lokomotyvas“ 8.Vilniaus „Žalgiris-3“ 9.Šilutės „Šilutė“ 10.Vilniaus „Polonija“ 11.Panevėžio „Baltija“ 12.Palangos „Palanga“

44 38 28 24 21 6

Medaliai: Klaipėdos komandos nariai po sėkmingai pasibaigusio tur-

nyro Rusijoje.

19

trečiadienis, spalio 30, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Baltos lankos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame M.Atwood knygą „Tarnaitės pasakojimas“.

M.Atwood. „Tarnaitės pasakojimas“. Mums taip stovint dviguboje eilėje, atsidaro durys ir įeina dar dvi moterys raudonomis suknelėmis ir baltais Tarnaičių sparneliais. Viena iš jų jau galudienė, pilvas pergalingai pūpso iš po plataus drabužio. Patalpoje sujudimas, murmesys, atodūsiai; nejučia pasukame galvas, begėdiškai atvirai stebeilijame. Net pirštų galiukai dilgsi, taip maga ją paliesti. Ji mums tarsi stebuklas, pavydo ir geismo objektas, mes trokštame jos. Ji – vėliava kalno viršūnėje – mes dar galime tai padaryti. Mes taip pat galime būti išganytos. Netolima ateitis. Gileado respublika. Fredinė gyvena Vado ir jo Žmonos namuose. Išeiti iš namų jai leidžiama tik kartą per dieną nupirkti maisto produktų. Parduotuvių pavadinimai yra paveikslėliai, nes moterims nebeleidžiama skaityti ir apskritai siekti žinių. Kartą per mėnesį ji privalo gulėti ant nugaros ir atlikti Tarnaitės pareigą, nes mažėjančio gimstamumo amžiuje Fredinės ir kitų šiai tarnystei paskirtų moterų vertė tėra jų vaisingumas. Ji dar atmena senus laikus, kai gyveno su savo vyru Luku, žaisdavo su dukra, turėjo darbą, pinigų ir galėjo mokytis. Bet dabar visa tai jau praeitis...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, lapkričio 5 d.

Avinas (03 21–04 20). Dabartinė jūsų padėtis ir supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokių tikėjotės. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Palankus metas kūrybai. Jautis (04 21–05 20). Susipažinsite su žmogumi, kuris bendraudamas su jumis bus nenuoširdus. Galbūt jam pasirodys, kad jums trūksta jautrumo. Bandydamas išvengti nemalonaus bendravimo užsisklęsite savyje. Dvyniai (05 21–06 21). Esate nusivylęs karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir pagalvokite, ar yra priežastis, leidžianti nesivaldyti. Vėžys (06 22–07 22). Pasitaikys puiki galimybė įgyvendinti savo svajones ir pakeisti namus taip, kad jie labiau atitiktų jūsų vidinį pasaulį ir norus. Norėsite atitrūkti nuo realybės. Liūtas (07 23–08 23). Klaidingai įvertinsite jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Jei viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu, bet seniai atidėliotu reikalu. Mergelė (08 24–09 23). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pats laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Galvosite apie atostogas, nes esate išvargintas nesėkmių, per greitai lekiančio laiko ir pilkos kasdienybės. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Šaulys (11 23–12 21). Jaučiate šeimos paramą, o namai atrodo saugiausia vieta. Taip pat juntate aplinkinių palaikymą. Palankus laikas rimtiems pokyčiams ir asmeninėje erdvėje, ir apskritai supančioje aplinkoje. Ožiaragis (12 22–01 20). Norėsite daug kalbėti, nes puikiai mąstote ir esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia puikia savo būsena apgalvodamas ir įgyvendindamas neatidėliotinus reikalus bei planus. Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Žuvys (02 20–03 20). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Beveik viskas jums pasiekiama ir įmanoma. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite.

Orai

Trečiadienis Lietuvoje bus vėjuo­ tas, o vėliau vėjas rims. Šiandien bus lietinga, oras sušils iki 8–13 laipsnių. Ketvirtadienio naktį daug kur pro­ gnozuojamas trumpas lietus, bus 6–9 laipsniai šilumos. Dieną bus de­ besuota, vietomis silpnai palis, bus 10–11 laipsnių šilumos. Lietingi orai išsilaikys iki kitos savaitės.

Šiandien, spalio 30 d.

+10

+11

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+10

Šiauliai

Klaipėda

+11

Panevėžys

+11

Utena

+11

7.37 17.00 9.23

303-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 62 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.

Tauragė

+11

Pasaulyje Atėnai +25 Berlynas +12 Brazilija +28 Briuselis +12 Dublinas +13 Kairas +26 Keiptaunas +18 Kopenhaga +12

kokteilis Tarp­tau­ti­nė ce­pe­li­nų die­na Ak­t y­v ūs lie­t u­v iai, lai­ką lei­d žian­t ys įvai­r iuo­se pla­ne­tos kam­pe­liuo­se, su­ ma­nė pa­skelb­ti 2014-ųjų va­sa­rio 2-ąją Tarp­tau­ti­ne ce­pe­li­nų die­na. Tai bū­tų pir­mas kar­tas, kai Lie­tu­vo­je, Ame­ri­ko­je, Aust­ra­li­jo­je, Af­ri­ko­je ir net An­tark­ti­do­je kar­tu Lie­tu­vos na­cio­na­li­ nį pa­tie­ka­lą val­gy­tų ar pa­ra­gau­tų įvai­ rių tau­ty­bių žmo­nės. Bū­ki­me at­vi­ri – ki­tų vals­ty­bių gy­ven­ to­jai apie mū­sų didž­k u­k u­l ius ži­no ma­žai.

Kaunas Londonas +15 Madridas +17 Maskva +12 Minskas +11 Niujorkas +16 Oslas +8 Paryžius +13 Pekinas +16

Šiandien

Ki­t aip: anks­č iau šei­m i­n in­k ės

Naktis

Vėjas (m/s)

+10

+10

+9

+10

8

+10

+10

+10

+9

8

+9

+9

+9

+9

9

rytoj

penktadienį

Links­mie­ji tirš­čiai

+12

Alytus

1501 m. bu­vo pa­skelb­ tas Mel­n i­ko uni­jos ak­ tas, tu­rė­jęs su­k ur­t i vie­ nin­gą Len­k i­jos ir Lie­ tu­vos vals­t y­bę. Ta­čiau Lie­tu­vos Sei­mas jį at­me­ tė, nes do­ku­men­tas pa­ žei­dė Lie­tu­vos vals­ty­bi­ nį sa­va­ran­kiš­ku­mą. 1905 m. Ru­si­jos ca­ras Ni­ ko­la­jus II pa­ža­dė­jo įsteig­ ti ren­ka­mą par­la­men­tą – Dū­mą. 1918 m. slo­va­kai su­t i­ko su če­kais su­da­r y­t i są­ jun­gą – Če­kos­lo­va­ki­ją.

Vardai Alfonsas, Darata, Edmundas, Skirgaila, Skirvydė, Volfgangas.

1960 m. gi­mė Ar­gen­ti­ nos fut­bo­lo žvaigž­dė Die­go Ma­ra­do­na.

Žmo­na – ko­ne met­ru že­mes­nė

1990 m. Ki­ni­ja pa­skel­bė gy­ven­to­jų su­ra­šy­mo re­ zul­ta­t us, pa­gal ku­r iuos žmo­n ių šio­je ša­ly­je bu­ vo 1,13 mi­li­jar­do. 1990 m. iš­ka­sus ka­na­ lą po La­man­šo są­siau­ riu iš Didžiosios Bri­ta­ ni­jos į že­my­n i­nę Eu­ ro­pos da­l į pir­mą kar­tą nuo le­dyn­me­čio vėl ta­ po įma­no­ma nu­ke­liau­ ti sau­su­ma 2003 m. Lie­tu­va pa­si­ra­ šė bend­ra­dar­bia­v i­mo su­tar­tį su Eu­ro­po­lu.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Aukš­čiau­sias pa­ sau­lio žmo­gus, ku­ rio ūgis yra 2,51 met­ro, pa­ga­liau ra­ do sa­vo iš­rink­tą­ją ir ve­dė, nors ji – tik 1,75 met­ro ūgio.

„Klai­pė­dos“ ir lrt.lt inf.

Ypač mo­te­rys pliauš­kia, kad ne­ga­li­ma val­gy­ti po 18 val., nes ka­lo­ri­jos, gau­tos va­ka­re, di­di­na svo­rį. Ne­są­mo­nė. Ka­lo­ ri­ja yra ka­lo­ri­ja, jos ver­tė ne­si­kei­čia pri­ klau­so­mai nuo pa­ros me­to. Or­ga­niz­me me­džia­gų apy­kai­ta vyks­ta vi­są pa­rą, ji ne­nut­rūks­ta. Nie­ka­da ne­bū­na taip, kad atė­jus tam tik­rai va­lan­dai (18 ar 19 val.) „iš­si­jung­tų“ ener­gi­jos po­rei­kis, nu­trūk­ tų me­džia­gų apy­kai­ta ir or­ga­niz­me ne­ be­bū­tų nau­do­ja­ma ener­gi­ja.

Marijampolė

Vilnius

SpaliO 30-ąją Vakaras

Čes­ka (397 719; echhh, už­si­ma­niau ce­pe­li­nų)

Val­gy­ki­te ir po 18 val.

5–13 m/s

Diena

Į ka­me­rą įė­jo pri­žiū­rė­to­jas: – Ry­toj, prieš so­di­nant jus į elekt­ros kė­ dę, pa­klaus pa­sku­ti­nio no­ro. Jums jau bus tas pa­ts, to­dėl pa­pra­šy­ki­te, kad pa­ di­din­tų man al­gą.

At­virkš­ti­niai ce­pe­li­nai O pi­lie­tė Ri­ta pa­si­da­li­jo at­virkš­ti­nių ce­ pe­li­nų re­cep­tu. Jiems pa­ruoš­ti rei­kia tu­rė­ti 1 kg kiau­ lie­nos ar­ba jau­tie­nos far­šo, drus­kos pa­ gal sko­nį, prie­sko­nių mal­tai mė­sai pa­ gal sko­nį, bul­vių, ko­šės tru­pu­tį. Far­šą min­ky­ki­te įbė­rę drus­kos ir prie­ sko­n ių. Į iš­plo­to far­šo ga­ba­lė­l io vi­dų įdė­k i­te bul­vių ko­šę – tiks­liau, da­ry­ki­ te ce­pe­li­ną. Su­dė­ki­te į ke­pi­mo in­dą ir šau­ki­te į or­ kai­tę. Kep­ki­te 190 laips­nių tem­pe­ra­tū­ ro­je, kol gra­žiai ap­skrus.

Vėjas

Rytas

Ofi­cia­liai aukš­čiau­siam žmo­gui pa­ sau­ly­je Sul­ta­nui Ko­se­nui – 31-eri. Jis ta­po pa­sau­li­ne įžy­my­be prieš ke­le­rius me­tus, kai vie­tos me­di­ kai nie­kaip ne­su­ge­bė­jo su­stab­dy­ ti jo au­gi­mo. Paaiš­kė­jo, jog tai sme­ge­nų aug­lio pa­da­ri­niai – jis taip pa­vei­kė au­gi­ mo hor­mo­nus ga­mi­nan­čią hi­po­fi­ zės liau­ką, kad ji vi­są lai­ką ska­ti­no S.Ko­se­no or­ga­niz­mą aug­ti. Tik Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­ jo­se pa­vy­ko pa­da­ry­ti spe­cia­lią ra­ dio­lo­gi­nę ope­ra­ci­ją, ku­rios me­tu ga­ma spin­du­liais aug­lys bu­vo su­ nai­kin­tas. Po dar ke­le­tą me­tų tru­ku­sio gy­dy­ mo hor­mo­nais S.Ko­se­nas bu­vo pa­ skelb­tas iš­gy­dy­tu, bet jo ūgis – dau­ giau kaip pust­re­čio met­ro – li­ko. Dėl per grei­to au­gi­mo ir to­kio ūgio jis tu­ri pro­ble­mų dėl ko­jų są­ na­rių ir yra pri­vers­tas vaikš­čio­ti su ra­men­tais. Bet ves­tu­vi­nin­kų ir jau­no­sios gar­bei S.Ko­se­nas su­ge­bė­jo ir pa­si­ rem­da­mas ra­men­tu su­šok­ti tra­di­ ci­nį šo­kį.Jo ves­tu­vės vy­ko Mar­di­no mies­te Tur­ki­jos piet­ry­čiuo­se. S.Ko­se­no iš­rink­to­ji – Mer­vi Di­ bo yra iš Si­ri­jos. Jai 20 me­tų ir ji tik 1,75 met­ro ūgio. Vis dėl­to ne­pa­na­šu, kad šis skir­ tu­mas jau­nie­siems truk­do. Be­je, jau­no­jo kos­tiu­mui, tur­kų ži­niask­ lai­dos tei­gi­mu, pri­rei­kė net 6 met­ rų au­di­nio.

didž­ku­ku­lius ga­min­da­vo su mor­ kų ar varš­kės įda­ru.

+12

+12

orai klaipėdoje

„Kok­tei­liui“ pa­si­do­mė­jus Kaip tei­gia pla­tie­ji in­for­ma­ci­niai van­ de­nys, ce­pe­l i­nai nė­ra se­nas lie­tu­viš­ kas pa­tie­ka­las. Pa­na­šius ku­ku­lius dar da­ro kai­my­nai len­kai, da­nai ir šve­dai, taip pat Nor­ve­gi­jos, Če­ki­jos ir Uk­rai­nos mo­te­rys. Šiau­rės Lie­tu­vo­je aukš­tai­tės didž­k u­ ku­lius pra­dė­jo ga­min­ti prieš 50 me­tų, o Ry­tų Lie­tu­vą jie pa­sie­kė vos prieš 30 me­tų.

Praha +11 Ryga +12 Roma +24 Sidnėjus +20 Talinas +10 Tel Avivas +30 Tokijas +23 Varšuva +13

Jei sap­ne jūs gau­na­te stik­li­nę van­ dens, tai reiš­kia bū­si­mą san­tuo­ką.

Jei sap­nuo­ja­te, kad prau­sia­tės švie­ žiu van­de­niu, reiš­k ia, jog gau­si­te ge­rą dar­bą, ku­ris duos ge­ras pa­ja­mas. Jei sap­nuo­ja­te, kad van­duo ap­sė­mė na­mą ir ky­la aukš­tyn, – jums teks ko­ vo­ti, prie­šin­tis blo­g iui, bet jei van­duo slūgs­ta – pa­si­duo­si­te blo­gai pik­tų žmo­ nių įta­kai. Jei sap­ne per van­de­nį bren­da­te, reiš­ kia, kad iš­veng­si­te pa­vo­jaus, įkris­t i į drums­tą van­de­nį – klai­da. Jei sap­ne su­šla­po­te ko­jas, va­di­na­si, jū­sų lau­kia ne­ma­lo­nu­mai, li­ga ir skur­ das, ku­rie pri­vers spręs­ti sun­kius klau­ si­mus, ta­čiau, jei bū­si­te bud­rūs, su­ge­ bė­si­te juos nu­ga­lė­ti. Sap­nuo­ti, kad van­de­nį ne­ša­te, reiš­kia nau­din­gą ir pel­nin­gą dar­bą. Jei sap­nuo­ja­te iš že­mės siur­bia­mą van­de­nį, tai reiš­k ia pi­ni­g ų pra­ra­di­mą ar­ba din­gi­mą. Sap­ne sem­ti van­de­nį iš šu­li­nio, taip pat iš fon­ta­no šva­r ų van­de­n į reiš­k ia ge­rą svei­ka­tą ir sėk­mę mei­lė­je, nau­jas pa­žin­tis. Sap­ne ma­ty­ti, kaip ar­ti­mas žmo­gus įkren­ta į van­de­nį, bet ne­nus­kęs­ta, reiš­ kia, jog to žmo­gaus lau­kia di­de­li sun­ku­ mai, ku­riuos jis su­ge­bės įveik­ti. Jei sap­nuo­ja­te, kad pa­tys krin­ta­te į van­de­nį, reiš­kia, kad jū­sų są­jun­ga yra ne­lai­min­ga ir grau­žia­ma be­si­tę­sian­čių ne­su­ta­ri­mų bei ne­sup­ra­ti­mo.

Skir­tu­mas: S.Ko­se­no žmo­na M.Di­bo yra ir ge­ro­kai že­mes­nė, ir jau­nes­nė.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.