2013 10 31 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ketvirtadienis, SPALIO 31, 2013

www.kl.lt

252 (19 854) 82AC6?A.162;6@ @=. 96<

1 MENO LEIDINYS Nr. 10 (220) ddd Qb_f` QNVYf Ya ?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ› _ O\PVbYfaR-XY Ya

Langas

KlaipÄ—dos dailÄ— vieĹĄi

Vakar Lietuvos dailininkĹł sÄ…jungos (LDS) galerijoje

„Me­ri­dia­nas“ grÄŻĹĄ lapk­ri­Ä?io 9-Ä…jÄ… ai­dint fan­fa­roms.

Ava­ri­ja Tia­nan­me­nio aikť­tÄ—­je – pa­vo­jaus sig­na­las Ki­ni­jos ko­mu­nis­tĹł par­ti­jai.

KlaipÄ—dos menininkĹł kĹŤriniai pristatomi TaĹĄkente, Berlyne ir Filadelfijoje.

Vilniuje

G.Jonkus, S.Plotnikovas „Arka“ Vilniuje ir kt.), taikomuodos dailininkĹł kĹŤriniĹł pristatyta KlaipÄ—- sius menus – keramikÄ… paroda „40 kĹŤrybos metĹłâ€œ, veiksianti V.PetraviÄ?ius ir kt.) (I.Baroti, D.LoĹžytÄ—, iki gruodĹžio 2-osios. ), skulptĹŤrinÄ™ metalo ir medĹžio plastikÄ… (D.Drulys, V.JuzÄ—nas, Per 70 autoriĹł subĹŤrusi R.InÄ?irauskas, P.Gintalas jubiliejinÄ— dailÄ—s apĹžvalga skirta LDS (V.Bizauskas, N.PoĹĄkutÄ—,ir kt.), juvelyrikÄ… KlaipÄ—dos skyriaus V.Sitalo ir kt.), meÄ?iui ir KlaipÄ—dos 40- tekstilÄ™ (A.AdomaviÄ?ien kraĹĄto prijungimo Ä—, A.Damijonaitis, Lietuvos 90-meÄ?iui, prie suteikia progÄ… sostinÄ—s Z.InÄ?irauskienÄ— ir kt.). gyventojams ir sveÄ?iams Parodoje dalyvauja ÄŻvertinti pastarĹłjĹł ÄŻ LDS ĹĄiemet ÄŻstojÄ™ metĹł klaipÄ—dieÄ?iĹł menininkai R.Petrovas, kĹŤrinius bei regiono L.MaÄ?iulaitienÄ— lÄ—s savitumÄ…. dai- E.Bernotas , ir kiti. ÄŒia galima pamatyti Taip pat eksponuojami nuolatos kurianjau iĹĄÄ—jusiĹł amÄ?iĹł ir parodose dalyvaujanÄ?iĹł ĹžinybÄ—n pajĹŤrio dailininkĹł A.Jusionio dailininkĹł (1954–2003), darbus, tik ĹĄiemet ÄŻstojusiĹłjĹł ÄŻ LDS A.KliĹĄeviÄ?iaus kĹŤry- 2008), bÄ… ir jau anapilin (1950– P.GaidamaviÄ?ia iĹĄÄ—jusiĹłjĹł kĹŤrybinÄŻ us (1957–2009), likimÄ…. pa- V.PinkeviÄ?iaus (1949–2012), V.Kalninio Ĺ ia paroda siekiama atspindÄ—ti visus dai- (1952–2013), A.MÄ—Ä?iaus (1965–2013) lÄ—s Ĺžanrus: tapybÄ… kĹŤ(V.Viningas, L.J.Jankus, riniai. E.Malinauskas, Kolekcija suformuota R.JusionytÄ—, A.BanytÄ—, iĹĄ retrospektyvinÄ— A.Taurinskas ir kt.), KlaipÄ—dos dailÄ—s s graďŹ kÄ… A.V.Burba, L.GedvilaitÄ—, (D.Ĺ˝alnieriĹŤtÄ—, uostamiesÄ?io parodos, ĹĄiÄ…vasar vykusios ParodĹł rĹŤmuose. KuklienÄ— ir kt.), skulptĹŤrÄ…L.SkaÄ?kauskaitÄ—- jÄ… Vilniuje Ekspozici- ď Ž DÄ—ĹžutÄ—: keli dailininkai papildÄ— CV_TV[VWN 46;6<A (A.Sakalauskas, FAÂź =VXaN `YfcN naujais kĹŤriniais. ]WĂ› ZN Ă› `aVXYN`

SkambÄ—jo MaĹžeikiĹł

VII tarptautiniame

meno festivalyje

„MaŞei-

„Žuvies akis“ pasiro

dys Berlyne

Miestas 2p.

Pasaulis 12p.

U PZ

Z .bTNYV[V\ _N

festivalyje ÄŽ taikomojo meno

bTV[VZ\ \QN ON

aVXN ]N

ĹĄou JAV

kiai – 2013“ surengtas Filadelfijos (JAV) klaipÄ—dieÄ?io kompo- choras „Aukuras“ (meno vadovas zitoriaus Remigijaus – Al- nijos konferencijĹłmeno muziejus Pensilva- pÄ—dietÄ— fonsas VildĹžiĹŤnas) Ĺ ileikos autorinis ir pianistas prof. Daiva LoĹžytÄ— prasitarÄ—, centre lapkriÄ?io certas. kon- lius Ĺ iauÄ?iulis. Sau- organizuoja 7–10 d. rinkta kad buvo at37-Ä…jÄŻ ĹĄiuolaikinio iĹĄ 200 keramikĹł. Ne maĹžesnÄ— konkuKoncertÄ… vedÄ— muzikologÄ— taikomojo meno renginÄŻ „Craft show“. Jame dalyvaus rencija buvo ir odos bei medĹžio prof. dr. Dai- ir MaĹžeikĹł kultĹŤros va KĹĄanienÄ—. menininkei dvi klaipÄ—dietÄ—s centre Virginijai Giniotytei dailininkÄ—s. skambÄ—jo per pastarÄ…jÄŻ rugsÄ—jo 29-Ä…jÄ… – kitai klaipÄ—dietei, Gausiai susirinkusi kmingai praÄ—jusiai sÄ—deĹĄimtmetÄŻ supublika ĹĄiltai sutiko kurti KlaipÄ—dos atrankÄ…. uostamiesÄ?io kompozitoriaus „Craft universiteto MenĹł V.GiniotytÄ—, ruoĹĄdamasi fakul- atlikÄ—jus. teto prof. R.Ĺ ileikos muzikÄ… ir jos darbo show“ atstovauja profesijai ir rankĹł „Craft show“, kĹŤriniai. meistrystei. Ĺ iemet sukĹŤrÄ— specialiÄ… Juos atliko obojininkas 200 ĹĄioje grandiozinÄ—Ĺ ÄŻ meno festivalÄŻ dailininkÄ—s ĹžodĹžiais, darbĹł kolekcijÄ…, kuri, Robertas Beiorganizuoja MaĹžeikĹł je parodoje-mugÄ—je dalyvaus 195 naris, pianistÄ— prof. susumuoja tai, kÄ… JAV meni- ĹĄiol ninkai – taikomojo Tatjana RomaĹĄkina, rajono savivaldybÄ—s KultĹŤros skyrius, ji iki veikÄ—. Joje meno atstovai ir solistÄ— prof. Valentina ginio meno vadovas renĹĄalies tais stalÄ?iukais,– ir objektai-vaisiai su slap– prof. S.Sondeckis, – renginio vieĹĄnios ĹĄios srities pranas), koncertmeisterVadoklienÄ— (so- pavaduotojas balansuojantys tarp profesiona- ir lĹł grupÄ—. Kasmet grynojo – MaĹžeikiĹł Vytauto taikomojo meno, „Craft show“ vieĹĄi Ä?iĹŤnaitÄ—-BarceviÄ?ienÄ—, Ä— Renata KrikĹĄ- muzikos ir subtilĹŤs kaklo papuovis kita ĹĄalai iĹĄ mokyklos direktorius Klovos ĹĄalis. Ĺ iais metais pakviesta odos, odinÄ—s jĹł akordeonĹł kvintetas Ĺ iauliĹł mokyto- GruĹĄas. RiÄ?ardas moji iĹĄ Baltijos ĹĄaliĹł, pelniusiLietuva. Ji pir- keletas originaliĹł bei kailinÄ—s apyrankÄ—s, „Mozaika“: Linas Onaitis, Daiva VasauskienÄ—, rankiniĹł. ĹĄiÄ… Ĺ iemetis MaĹžeikiĹł garbÄ™. Kiek ne Be- ÄŻdÄ—ta kruopĹĄtaus tik Vokietija iĹĄ artimesniĹł ÄŻ visa meno festivalis vyko nÄ—, JĹŤratÄ— TrimailovienÄ—, Zita BruĹžie- rugsÄ—jo 14 darbo, Ĺžino tik ji pati. tai mĹŤsĹł kaimyniĹł yra prisistaÄ?iusi JAV – spalio 26 d. Laivu ÄŻ JAV jau Janina MaĹžo„Craft show“. naitÄ—, solistÄ— Judita iĹĄplaukÄ— ir keramikÄ—s Be minÄ—tĹł atlikÄ—jĹł, Lietuvai atstovaus ButkytÄ— (sopranas) D.LoĹžytÄ—s kolekcija jame koncertavo 23 dailininkai bei ir instrumentinis – dvi skulptĹŤrÄ—lÄ—s tuvos valstybinis Lie- binÄ—s grupÄ—s, kĹŤryansamblis: AuĹĄra iĹĄ „MonĹłâ€œ simfoninis ciklo atrankos bĹŤdu patekÄ™ ir 70 nedideliĹł ďŹ gĹŤriniĹł ir Ĺ v. Kristoforo raitÄ— (eita), AuksÄ— KuÄŻ ĹĄÄŻ ren- padaryta ginÄŻ. Lietuvos KaziukaitienÄ— (altas), kamerinis orkestrai, ArmonĹł trio, per pastaruosius penkisindĹł. Visa tai Vaiva PurlytÄ— (klavesinas), saksofo- ros projektĹł dailininkĹł sÄ…jungos KultĹŤnininkas Petras VyĹĄniauskas mÄ—nesius. KlaipÄ—dietÄ—s ÄŻ JAV centras atrankÄ… buvo KlaipÄ—dos kamerinis orkestras iĹĄskris artimiausiomis ras „Vilnius“, ansambliai su grupe, cho- kone prieĹĄ paskelbÄ™s dienomis, (meno vadovas – dvejus metus. Su „Lietuva“ ir „Reo iĹĄ ten grÄŻĹĄ Min- gnum Musicale“. daugas BaÄ?kus), savo kĹŤriniais ÄŻ lietuviĹł menininkĹł pianistas prof. je. Abi ketina ne tik tik lapkriÄ?io pabaigodelegacijÄ… patekusi Petras GeniuĹĄas (fortepijonas), pristatyti savo Koncertai vyko MaĹžeikiĹł klai- parodoje, dirigentas prof. bet ir aplankyti NiujorkÄ….kĹŤrinius kultĹŤros centre, Saulius Sondeckis, KlaipÄ—dos miĹĄrus Ĺ v. PranciĹĄkaus AsyĹžieÄ?io baĹžnyÄ?ioje, Renavo bei DautarĹł dvaruose.

Su batikos parod

Buvusioje Mykolo Oginskio

a – Plungėje

dvaro laikrodinÄ—je ÄŻsikĹŤrusioje elektrinÄ—s plytelÄ—s PlungÄ—s vieĹĄojoje KlaipÄ—dieÄ?iĹł menininkĹł kaista vaĹĄkas... Ir liotekoje spalio 12-Ä…jÄ… bibtaip jau grupÄ— „Žuvies akis“ atidaryta klaipÄ—dietÄ—s tris deĹĄimtis metĹłâ€œ, – ĹĄypsojosi lapkritÄŻ Berlyne Kaunui – ĹĄokio dailininkÄ—s AudronÄ—s (Vokietija) atstovaus dailininkÄ—. „Pernelyg nenutoldama Lietu- uostamiestyje teatras „Aura“ su vasarÄ… vos ĹĄiuolaikiniam AdomaviÄ?ienÄ—s nuo tikrovÄ—s vaizbĹł paroda „Sutikti dar- dĹł ir motyvĹł, ĹĄokiui. vieĹĄÄ—jusiu spektakliu pakeliui“. ji lieka iĹĄtikima „Ar aĹĄ esu tas, kas aĹĄ esu?“, stilizuotai, apibendrinanÄ?iai LapkriÄ?io 3–17 d. pieĹĄinio kalbai, simboliais ninkĹł grupÄ— „Žuvies o KlaipÄ—dai – meni- Joje iki lapkriÄ?io Berlyne jau antrÄ… bylojantiems gamtos akis“ su dviem bran7-osios eksponuojami kartÄ… dĹžiausiais rengiama Lietuvos vaizdams, subalansuotorÄ—s keliĹł pastarĹłjĹł ausavo darbais. ĹĄiuolaikinio ĹĄokio metĹł kĹŤriniai, kuriuo- tiems spalvĹł deriniams, savitai statymo programa. priKlaipÄ—dieÄ?iai uĹžbaigs detaliĹł ir fono se skleidĹžiasi jos Ĺžaismei – tam, mÄ—gstamiausia ir ĹĄokio programÄ… Pernai Lietuvos profe- estetiĹĄkumo kÄ… vadintume nekintanÄ?iomis sionaliai ÄŻvaldyta kultĹŤros ataĹĄÄ— Vokie- Berlyne, lapkriÄ?io 16 ir 17 d. kategorijomis“, – tijoje GabrielÄ—s Ĺ˝aidytÄ—s „KĂźnstlerhaus Bethanien“ menĹł centre A.AdomaviÄ?ien kĹŤrybos sritis – batika. kuratorÄ— teigÄ— parodos Ä—s tekstiliniĹł kompozicijĹł menotyrininkÄ— pristatydami erdvÄ— Ingridos GerbutaviÄ?iĹŤtÄ— ir ĹĄokio kritikÄ—s daugiausiai tarptautinÄ—je – tai A.AdomaviÄ?ienÄ— 1979 RĹŤta JakĹĄtonienÄ—. s nesibaigiantis svajoniĹł dÄ—ka startavuarenoje gastrosi iniciatyva ĹĄiemet m. baigÄ— dizaino studiliuojantÄŻ projektÄ… – ĹĄokio operÄ… „Dykra“ kuriame menininkÄ—s „sutiktieji pasaulis, jas Vilniaus dailÄ—s akademijos ĹĄiuolaikinio ĹĄokio pristatys net penkis (choreografÄ— pakeliui“ alinio KlaipÄ—dos vizuspektaklius iĹĄ didĹžiauAgnija Ĺ eiko, kompozito- niekada nÄ—ra tiesmuka kopija dizaino katedroje, siĹł Lietuvos miestĹł. ar „objektyvi ja rius Jonas Sakalauskas) nuo 1980 m. dalyvaurealybė“, jie visada parodose, ir turi yra duetÄ… simbolinÄ™ reikĹĄmÄ™ Lietuvos dailininkĹł Vilniui atstovaus „AikĹĄ- ĹĄlakelÄŻ telÄ—je laisvĹł vietĹł ir narÄ—. Jos darbai sÄ…jungos subtilios ironijos. nÄ—ra“, uĹž kurÄŻ jo sema“, rodysiantis ĹĄokio teatras „Dan- A.Ĺ eiko ĹĄiemet eksponuoti bendrose kĹŤrÄ—ja „KĹŤryba man kaip ir persospektaklius vaikams, nalinÄ—se parodose buvo apdovanota Ĺžaidimas. Lietuvoje bei kitose Auksiniu darbÄ…, scenos kryĹžiumi. ĹĄalyse – o mintyse jau ryĹĄkÄ—ja Sukuri vienÄ… Vokietijoje, Lenkijoje, Olandijoje, bĹŤsimojo ĹĄinys, koloritas. Ranka siekia teptuko,pie- Dirba dailininke Lietuvos jĹŤrĹł Rusijoje, JAV. muziejuje. ant

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

„DurĹłâ€œ inf.

Ak­ci­ja – ge­ru­mui ÄŻsi­leis­ti Gy­ve­ni­mo ak­la­vie­ tÄ—­je at­si­dō­ru­siems ar bet ko­kios pa­gal­ bos pra­ťan­tiems pla­Ä?iai uos­ta­mies­ ty­je at­si­ve­ria bent vie­nos du­rys. Klai­ pÄ—­dos „Ca­ri­to“ na­ mai pri­glau­dÄ—, su­ stip­ri­no ar pa­kÄ—­lÄ— iĹĄ duo­bÄ—s ne vie­ nÄ… ken­Ä?ian­Ä?iÄ… sie­ lÄ…. Ta­Ä?iau ge­ru­ mo ir pa­gal­bos rei­kia ir ĹĄiai or­ga­ni­za­ci­jai.

„OrĹł pro­gno­zÄ—s lei­dĹžia ma­ny­ti ir ti­kÄ—­tis, kad Ĺžie­ma dar grei­tai ne­pa­si­ro­dys.“ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dÄ—­ja Ire­na Ĺ a­ka­lie­nÄ— vi­lia­si, kad snie­go grei­tai dar ne­teks va­ly­ti.

3p.

ÄŽ ka­pi­nes – ÄŻprastu keliu Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Lapk­ri­Ä?io 1-Ä…jÄ…, Vi­sĹł ĹĄven­tų­jĹł die­ nÄ…, ÄŻ mies­to ka­pi­nes ir iĹĄ jĹł veĹĄ treÄ?­ da­lis vi­sĹł mies­to au­to­bu­sĹł. Tei­gia­ ma, kad mies­tie­Ä?iams su­si­sie­ki­mas ne­tu­rÄ—­tĹł kel­ti rō­pes­Ä?iĹł. Or­ga­ni­zuo­ja lai­ki­nus marť­ru­tus

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Atei­na at­ver­ti sie­los

„Mes tu­ri­me daug no­rĹł ir daug sva­jo­niĹł. Kai ku­rios iť­si­pil­do, ta­ Ä?iau yra to­kiĹł, ku­rios ÄŻstri­go ir nie­kaip ne­pa­vyks­ta jĹł ÄŻgy­ven­din­ ti. Mes juk „Ca­ri­tas“, pas mus atei­ na ÄŻvai­riau­siĹł Ĺžmo­niĹł, su jais rei­ kia pa­kal­bÄ—­ti, iť­klau­sy­ti, dar rei­kia sau­go­ti ir jĹł pri­va­tu­mÄ…, Ĺžmo­nÄ—s juk ano­ni­miť­kai ga­li kreip­tis“, – pa­sa­ ko­jo „Ca­ri­to“ na­mĹł va­ do­vÄ— Ra­sa Sen­kie­nÄ—.

7

„„Kvie­ti­mas: R.Sen­kie­nÄ— pla­Ä?iai at­ve­ria „Ca­ri­to“ du­ris kiek­vie­nam, ku­riam rei­kia pa­guo­dos, ge­ro Ĺžo­dĹžio ar pa­

lai­ky­mo bÄ—­do­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Dau­giau mies­to au­to­bu­sĹł ÄŻ ka­pi­ nes pra­dÄ—­jo va­Şiuo­ti prieĹĄ sa­vai­tÄ™. Jie daŞ­niau kur­sa­vo ne tik ÄŻpras­ tais marť­ru­tais, bet bu­vo or­ga­ni­ zuo­ja­mas ir tra­di­ci­nis lai­ki­nas – 111 marť­ru­tas „Stotis–LÄ—bartai“. Anot vie­ťo­sios ÄŻstai­gos „Klai­ pÄ—­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo And­riaus Sa­mui­lo­vo, jau ĹĄiÄ… sa­vai­tÄ™ ÄŻ ka­pi­ nes va­Şia­vo pil­nes­ni mies­to au­to­ bu­sai. Klai­pÄ—­die­Ä?iai sku­bÄ—­jo su­tvar­ky­ti sa­vo ar­ti­mų­jĹł ka­pus prieĹĄ mi­ru­sių­ jĹł pa­ger­bi­mo die­nas. Dar dau­giau au­to­bu­sĹł ÄŻ mies­to ka­pi­nes kur­suos lapk­ri­Ä?io 1-Ä…jÄ…, Vi­sĹł ĹĄven­tų­jĹł die­nÄ….

8

2

ketvirtadienis, SPALIO 31, 2013

miestas

„Pa­me­tė“ uos­tui svar­bų įsta­ty­mą As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos kler­kai kaž­ kur nu­me­tė, to­dėl li­ko ne­pa­si­ra­ šy­tas Klai­pė­dos vals­ty­bi­niam jū­rų uos­tui ir uos­ta­mies­čiui la­bai svar­ bus įsta­ty­mas dėl di­vi­den­dų įmo­ nei su­ma­ži­ni­mo. Esą tai lig šiol ne­ gir­dė­tas skan­da­lin­gas at­ve­jis. Są­moks­lo teo­ri­jos neįž­vel­gia

Kai spa­lio pra­džio­je Sei­mas nu­bal­ sa­vo už įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rio­mis Klai­pė­dos jū­rų uos­tas bu­vo at­leis­ tas nuo di­vi­den­dų mo­kė­ji­mo, do­ ku­men­tas, pa­tvir­tin­tas Pre­zi­den­ tės ir Sei­mo pir­mi­nin­kės pa­ra­šais, per tris die­nas tu­rė­jo bū­ti pa­skelb­ tas „Vals­ty­bės ži­nio­se“. Ta­čiau taip neį­vy­ko. Kol įsta­ty­m as ne­pas­kelb­tas „Vals­ty­bės ži­nio­se“, jis lai­ko­mas neį­si­ga­lio­ju­siu. „Sup­ra­tau, kad tai – Sei­mo kan­ ce­lia­ri­jos klai­da. Lo­re­tos Grau­ži­ nie­nės pir­mi­nin­ka­vi­mo pra­džio­ je ši­tą įsta­ty­mą kaž­kur nu­ki­šo, bet įsta­ty­mo pro­jek­to es­mė juk ne­si­ kei­čia, jis priim­tas, tik teks­tas kaž­ kur bu­vo nu­mes­tas“, – tei­gė vie­ nas šių pa­tai­sų ini­cia­to­rių Sei­mo na­rys, bu­vęs Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nio jū­rų uos­to va­do­vas Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las. Esą to­kios si­tua­ci­jos dar nė­ra bu­ vę, ta­čiau są­moks­lo teo­ri­jos kol kas nie­kas ne­si­ryž­ta įžvelg­ti. Su­sig­rie­bė po mė­ne­sio

Klai­dą pa­ste­bė­jo Sei­mo kan­ce­lia­ri­ jos dar­buo­to­jai, da­ry­da­mi per mė­ ne­sį priim­tų tei­sės ak­tų su­ves­ti­nę. Su­sig­rieb­ta, kad spa­lio 1 d. Sei­ mo po­sė­dy­je priim­tas Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių įsta­ty­mo 15 straips­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mas ne­bu­vo per­duo­tas vi­ zuo­ti Sei­mo pir­mi­nin­kei ir pa­si­ra­ šy­ti Pre­zi­den­tei. Šios pa­tai­sos lei­džia svar­bius eko­no­mi­nius pro­jek­tus įgy­ven­di­ nan­čioms stra­te­gi­nėms įmo­nėms ne­mo­kė­ti di­vi­den­dų. To­kių įmo­ nių są­ra­še – ir Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nis jū­rų uos­tas. Ga­vęs pra­ne­ši­mą apie ne­pa­si­ra­ šy­tą do­ku­men­tą, Sei­mo kanc­le­ris Jo­nas Mi­le­rius in­for­ma­vo Sei­mo pir­mi­nin­kę Lo­re­tą Grau­ži­nie­nę ir Sei­mo pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­ ją Al­gir­dą Sy­są, ku­ruo­jan­tį Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos veik­lą, taip pat su­

Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las:

Ši­tą įsta­ty­mą kaž­kur nu­ki­šo, bet es­mė juk ne­si­kei­čia, jis priim­ tas, tik teks­tas kaž­ kur bu­vo nu­mes­tas.

da­rė ty­ri­mo ko­mi­si­ją šiam at­ve­ jui iš­tir­ti. Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja at­si­pra­šė ir už­tik­ri­no, jog im­sis vi­sų rei­kia­mų prie­mo­nių, kad atei­ty­je to­kie at­ve­ jai ne­pa­si­kar­to­tų. Be­je, šio įsta­ty­mo pa­tai­sas Pre­zi­ den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė bu­vo ve­ ta­vu­si, ta­čiau Sei­mas spa­lio 1-ąją ve­to at­me­tė. „Vy­riau­sy­bė nu­spren­džia, kiek pro­cen­tų di­vi­den­dų iš vals­ty­bi­nės įmo­nės paim­ti, jie ga­li su­da­ry­ti iki 50 pro­c. pel­no. Ta­čiau ga­li im­ti ir mi­ni­mu­mą – pu­sę pro­cen­to. To­ dėl Pre­zi­den­tė ir pro­tes­ta­vo – esą kam rei­kia išim­čių, jei Vy­riau­sy­bė ir taip ga­li lanks­čiai į vi­sa tai žiū­ rė­ti“, – tei­gė E.Gent­vi­las. Vy­riau­sy­bės spren­di­mu, Klai­ pė­dos uos­tas šiais me­tais su­mo­ kė­jo tik sim­bo­li­nius di­vi­den­dus – 896 tūkst. li­tų. Jei įsta­ty­mas ne­ bū­tų priim­tas, di­vi­den­dai siek­tų – be­veik 45 mln. li­tų. Klai­pė­dos jū­rų uos­to di­rek­ci­ ja, pra­šy­da­ma ma­žin­ti di­vi­den­dų da­lį, ar­gu­men­ta­vo, kad uos­tui pa­ ves­ta įgy­ven­din­ti svar­bius vals­ty­ bei eko­no­mi­nius pro­jek­tus. Klai­ pė­dos uos­tas vien į su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lą in­ves­tuos be­veik 130 mln. li­tų.

vo at­leis­tas nuo di­vi­den­dų mo­kė­ji­mo, li­ko ne­pa­si­ra­šy­tas ir neį­si­ga­lio­jo.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Skai­ty­to­jo nuo­tr.

„Me­ri­dia­ną“ pa­si­tiks or­kest­ras Me­tus re­mon­tuo­tas Klai­pė­dos sim­bo­lis – bur­lai­vis „Me­ri­dia­nas“ jau grei­tai, lapk­ri­čio 9-ąją, su­grįš į sa­vo na­mus Da­nės kran­ ti­nė­je. Žmo­nės ga­lės pa­si­gro­žė­ti, kaip jis skro­džia ma­rias, upę ir lauk­ti ki­tų me­tų lie­ pos, kad ga­lė­tų pa­tek­ti į bar­ken­ti­nos vi­dų.

De­ry­bos dėl di­vi­den­dų

Net­var­ka: Sei­mo pa­tvir­tin­tas do­ku­men­tas, ku­riuo Klai­pė­dos uos­tas bu­

Pa­gal­ba: at­nau­jin­tą „Me­ri­dia­ną“ prie Da­nės kran­ti­nės par­temps spe­cia­lūs vil­ki­kai.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Pla­nas ne­si­kei­čia – „Me­ri­dia­no“ su­grįž­tu­vės vyks ki­tą šeš­ta­die­nį“, – pa­ti­ki­no Klai­pė­dos jū­ri­nio mies­ to sim­bo­lio bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ pa­ra­mos fon­do at­sto­vas Ge­di­mi­nas Gu­da­vi­čius. Pre­li­mi­na­riai nu­ma­to­ma, jog bar­ken­ti­na iš Klai­pė­dos lai­vų re­ mon­to įmo­nės te­ri­to­ri­jos bus iš­

temp­ta ry­tą – apie 10 val. ją, plau­ kian­čią ma­rio­mis, ga­lės ste­bė­ti Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le su­si­rin­ kę žmo­nės. Vė­liau „Me­ri­dia­nas“ bus įves­ tas į Da­nės upę ir pluk­do­mas prie sa­vo var­do kran­ti­nės. Ar­tė­jant jos link su­skam­bės pu­čia­mų­jų or­kest­ ro mu­zi­ka. „Po kuk­lios su­tik­tu­vių ce­re­ mo­ni­jos žmo­nes pa­kvie­si­me prie „Me­ri­dia­no“ su­grįž­ti ki­tų me­

tų lie­pą. Sie­kia­ma, kad iki to lai­ko bū­tų su­tvar­ky­tas ir jo vi­dus. Ta­da bur­lai­vis vėl taps at­vi­ras vi­suo­me­ nei“, – tei­gė G.Gu­da­vi­čius. „Me­ri­dia­ną“ par­temps spe­cia­ lūs vil­ki­kai. „Nors jis ir ge­rai jau­ čia­si van­de­ny­je, ta­čiau ju­dė­ti rei­kia pa­gal­bos. Ne­kė­lė tiks­lo jį su­re­mon­ tuo­ti taip, kad bur­lai­vis pa­ts plauk­ tų, nors gal ne­la­bai daug iki to ir trūks­ta“, – svars­tė pa­šne­ko­vas. „Me­ri­dia­no“ sa­vi­nin­kai – vers­ li­nin­kai Aloy­zas Kuz­mars­kis ir Ai­ das Ka­vec­kis jau mąs­to ir apie tai, kaip bur­lai­vį pa­puoš­ti, ko­kias nau­ jas tra­di­ci­jas su­kur­ti. „Pla­nuo­ja­me, kad bar­ken­ti­na tik­ rai pa­si­puoš bu­rė­mis – jų bus dau­ giau nei anks­čiau. Jau ra­do­me, kas ga­lė­tų pa­siū­ti per­pu­čia­mas bu­res. Be to, mąs­to­me ir apie tai, kad va­sa­ rą tam tik­rą va­lan­dą bu­rės bū­tų pa­ ke­lia­mos, o ki­tu lai­ku – nu­lei­džia­ mos. Tai tap­tų sa­vo­tiš­ka at­rak­ci­ja“, – į atei­tį žvel­gė G.Gu­da­vi­čius.

Dėl pro­duk­to­tie­kio – de­ry­bos Bend­ro­vės „Klai­pė­dos naf­ta“ ir „Or­len Lie­tu­va“ pa­si­ra­šė ke­ti­ni­mų pro­to­ko­lą dėl pro­duk­to­tie­kio tie­ si­mo iš naf­tos per­dir­bi­mo įmo­nės Ma­žei­kiuo­se į uos­ta­mies­tį.

Pro­duk­to­tie­kio marš­ru­tas driek­sis iš „Or­len Lie­tu­va“ Ma­žei­kių ra­jo­ne iki „Klai­pė­dos naf­ta“ val­do­mo di­ džiau­sio Lie­tu­vo­je naf­tos pro­duk­tų ter­mi­na­lo Klai­pė­dos uos­te. Ke­t i­n i­m ų pro­to­ko­l as įga­l i­ na bend­ro­vių at­sto­vus de­rė­tis dėl pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo ga­li­my­bių ir ter­mi­nų, kro­vos apim­ties, tech­ no­lo­gi­nių, lo­gis­ti­kos ir eko­no­mi­nių są­ly­gų. Ti­kė­ti­na, kad de­ry­bos už­ truks apie 12 mė­ne­sių. „Tai la­bai reikš­min­gas, il­ga­lai­kes per­spek­ty­vas api­brė­žian­tis pro­ce­ sas „Klai­pė­dos naf­tai“. Dau­giau nei de­šimt­me­tį bend­ra­dar­biau­ja­me su „Or­len Lie­tu­va“, ku­ri yra pa­grin­di­ nis mū­sų ter­mi­na­lo klien­tas. Pro­ duk­to­tie­kis bus lo­giš­kas abi­pu­siai nau­din­go bend­ra­dar­bia­vi­mo stip­ ri­ni­mo žings­nis, įtvir­ti­nan­tis mū­ sų san­ty­kius. Pro­jek­tas yra la­bai di­de­lės apim­ties, jo gy­va­vi­mo lai­

Ke­lias: nu­ma­to­ma, jog įvai­rūs naf­tos pro­duk­tai „Klai­pė­dos naf­tą“ iš Ma­

žei­kių ga­li pa­siek­ti tie­sio­gi­niu pro­duk­to­tie­kiu.

ko­tar­pis sieks ma­žiau­siai 40 me­tų, o mes siek­si­me su­si­tar­ti dėl abiems ša­lims tin­ka­mo vers­lo mo­de­lio vi­ sam lai­ko­tar­piui. Sup­ran­ta­me, kad to­kie am­bi­cin­gi ir to­li sie­kian­tys tiks­lai grei­čiau­siai lems il­gas de­ry­ bas, ta­čiau esa­me tam pa­si­ren­gę“, – sa­kė „Klai­pė­dos naf­tos“ ge­ne­ra­ li­nis di­rek­to­rius Ro­kas Ma­siu­lis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Šiuo me­tu įmo­nės bend­ra­dar­ biau­ja pa­gal 2002 me­tais pa­si­ra­šy­tą ir 2011-ųjų lapk­ri­tį nau­ja re­dak­ci­ja pa­pil­dy­tą su­tar­tį, ku­rio­je nu­ma­ty­ ti abi­pu­siai ša­lių kro­vos įsi­pa­rei­go­ ji­mai per­krau­ti „Or­len Lie­tu­va“ jū­ ri­niu ke­liu eks­por­tuo­ja­mus naf­tos pro­duk­tus iki 2024 me­tų pa­bai­gos. „Klai­pė­dos“ inf.

3

ketvirtadienis, SPALIO 31, 2013

miestas Kvie­čia šei­mas

Re­konst­ruos kau­nie­čiai

Uni­ver­si­te­tai bend­ra­dar­biaus

Tra­di­ci­niai Klai­pė­dos kul­tū­rų ko­ mu­ni­ka­ci­jų cent­ro edu­ka­ci­niai šei­mų sa­vait­ga­liai, šeš­ta­die­niais ren­gia­mi Pa­ro­dų rū­muo­se, lan­ ky­to­jų lauks ir lapk­ri­tį. Juo­se ga­ li­ma paeks­pe­ri­men­tuo­ti lip­dant iš mo­lio, ta­pant bei ki­taip at­sklei­ džiant kū­ry­biš­ku­mą. Už­si­re­gist­ ruo­ti ga­li­ma tel. (8 46) 313 691 ar­ba el. pa­štu virginija@kkkc.lt.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė va­kar pa­ si­ra­šė su­tar­tį su Bal­ti­jos pro­ spek­to ir Mi­ni­jos gat­vės san­ kry­žą re­konst­ruo­sian­čia įmo­ ne „Kau­no ke­liai“. Nu­ma­to­ma, kad re­konst­ruk­ci­jos dar­bai pra­ si­dės lapk­ri­tį ir tu­rės bū­ti baig­ti per pu­sant­rų me­tų. Šios san­kry­ žos re­konst­ruk­ci­ja kai­nuos 18,2 mln. li­tų.

Kras­no­jars­ko vals­ty­bi­nio pro­f. V.F.Voi­no-Ya­se­nets­ky var­do uni­ ver­si­te­tas ir Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­tas pa­si­ra­šė su­si­ta­ri­mo me­ mo­ran­du­mą, ku­riuo pa­tvir­ti­na­ ma, kad abi ša­lys do­mi­si bend­ ra­dar­bia­vi­mo plėt­ra ir su­tin­ka da­ly­vau­ti ku­riant bend­rus pro­ jek­tus. Su­si­ta­ri­mas ga­lios pen­ ke­rius me­tus.

Tar­ny­bos pa­si­ren­gė žie­mai Klai­pė­die­čiams apie ar­tė­jan­čią žie­ mą jau „pra­neš“ smė­lio dė­žės, ku­ rios pa­grin­di­nė­se mies­to gat­vė­se bus pra­dė­tos dė­lio­ti šią sa­vai­tę. Tei­gia­ma, kad vi­sos spe­cia­lio­ sios tar­ny­bos šal­ta­ jam se­zo­nui yra pa­ si­ren­gu­sios. Dar­bai: šią sa­vai­tę mies­te bus pra­dė­tos dė­lio­ti smė­lio dė­žės.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ma­ši­nos pa­ruoš­tos dar­bui

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė tvir­ti­no, kad iš mies­to gat­ves, ša­li­gat­vius ir kie­mus pri­ žiū­rin­čių ran­go­vų gau­ti raš­tiš­ki pa­ tvir­ti­ni­mai, kad žie­mai pa­si­ruoš­ta. Šiau­ri­nę mies­to da­lį nuo Bal­ti­ jos pro­spek­to pri­žiū­rin­ti bend­ro­vė san­dė­liuo­se tu­ri 300 to­nų drus­kos ir 50 to­nų smė­lio at­sar­gų. Dar­bui pa­ruoš­ta 14 snie­go va­ly­mo ir drus­ kos bars­ty­mo ma­ši­nų. Pie­ti­nę mies­to da­lį pri­žiū­rin­ti įmo­nė yra pri­kau­pu­si 2 tūkst. to­nų drus­kos ir 540 to­nų smė­lio. To­kios at­sar­gos yra li­ku­sios iš praė­ju­sių me­ tų. Dar­bui pa­reng­tos 9 ma­ši­nos. Pra­dės bu­dė­ti nak­ti­mis

Nuo lapk­ri­čio 1-osios ke­li­nin­kai pra­dės bu­dė­ti ir sek­ti si­tua­ci­ją, ka­ da iš­va­žiuo­ti į gat­ves.

„Jei at­si­tik­tų taip, kad iš­kris­ tų kri­tu­lių, ta­da bū­tų iš­kart su­rea­ guo­ta. Ta­čiau orų pro­gno­zės lei­ džia ma­ny­ti ir ti­kė­tis, kad žie­ma dar grei­tai ne­pa­si­ro­dys“, – tvir­ti­ no I.Ša­ka­lie­nė. Ke­li­nin­kų bu­dė­ji­mas per mė­ne­sį kai­nuo­ja apie 12 tūkst. li­tų. Per se­ zo­ną – 59 tūkst. li­tų. Abie­jo­se mies­ to pu­sė­se bu­di po dvi ma­ši­nas. Pa­sak I.Ša­ka­lie­nės, bus ta­ria­ma­si su ran­go­vais, kad lapk­ri­čio pra­džio­ je bu­dė­tų tik po vie­ną ma­ši­ną. „Dvi nė­ra bū­ti­nos. Gam­ta dar ne­pa­ruoš siurp­ri­zų“, – vy­lė­si ve­dė­ja. Iš­dė­lios dė­žes

Ša­li­gat­vius ir mies­to vie­šą­sias erd­ ves pri­žiū­rin­ti įmo­nė taip pat nu­ ro­dė, kad žie­mai yra pa­si­ruo­šu­si. Jos san­dė­liuo­se yra 100 to­nų smė­ lio ir drus­kos mi­ši­nio bei 10 to­nų drus­kos. Dar­bui pa­ruoš­ta ir tech­ni­ka: 14 mi­nit­rak­to­rių, 2 trak­to­riai snie­gui va­ly­ti, mo­to­ri­nės šluo­tos, mi­ni­bars­

ty­tu­vai. Pla­nuo­ja­ma, kad žie­mą ša­ li­gat­vius va­lys 100 dar­buo­to­jų. Šią sa­vai­tę nu­ma­to­ma mies­te pra­dė­ti dė­lio­ti dė­žės su smė­lio ir drus­kos mi­ši­niu. Mies­te nu­ma­to­

Ža­da­ma, kad šį se­zo­ną ke­li­nin­kai bus kont­ro­liuo­ja­ mi taip pat griež­tai kaip ir praė­ju­sį. ma pa­sta­ty­ti apie 300 plas­ti­ki­nių dė­žių ir 50 kon­tei­ne­rių. Į dė­žes ir kon­tei­ne­rius bus su­pil­ta 60 to­nų smė­lio ir drus­kos mi­ši­nio. Spy­nų ka­bin­ti ne­ža­da

Įmo­nės „Klai­pė­dos žel­di­niai“ di­ rek­to­rius Ge­di­mi­nas Va­la­ši­nas pa­ sa­ko­jo, kad po praė­ju­sios žie­mos se­zo­no te­ko at­nau­jin­ti apie 10 pro­c. plas­ti­ki­nių dė­žių. Jos bu­vo su­nio­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ko­tos ir per eis­mo įvy­kius, ir chu­ li­ga­nų. Vie­na plas­ti­ki­nė dė­žė kai­ nuo­ja apie 300 li­tų. Anot G.Va­la­ši­no, nuo­sto­lių pri­ da­ro ir as­me­nys, ku­rie iš dė­žių va­ gia drus­kos ir smė­lio mi­ši­nį. „Anks­čiau dė­da­vo­me ant dė­žių spy­ne­les. Ta­čiau tai ne­pa­sit­vir­ti­no. Jos tai už­šal­da­vo, tai už­rū­dy­da­vo. Pa­tiems kil­da­vo pro­ble­mų, kol at­ ra­kin­da­vo­me“, – tei­gė va­do­vas. Iš­tir­po 2 mln. li­tų

Na­mų ad­mi­nist­ra­to­riai taip pat nu­ro­dė, kad yra pa­si­ruo­šę žie­mai. Jie tu­ri dar­buo­to­jų kie­mams va­ly­ti, smė­lio at­sar­gų. Per­nai per vi­są se­ zo­ną snie­go va­ly­mui mies­te iš­leis­ta be­veik 2 mln. li­tų. Ža­da­ma, kad šį se­zo­ną ke­li­nin­kai bus kont­ro­liuo­ ja­mi taip pat griež­tai kaip ir praė­ju­ sį. Per­nai jiems už ne­tin­ka­mai at­ lik­tą dar­bą ne kar­tą bu­vo ski­ria­mos bau­dos – 400 li­tų už vie­ną at­ve­jį. „Jei ne­su­sit­var­kys, bau­si­me ir šie­met“, – pa­brė­žė I.Ša­ka­lie­nė.

Dienos telegrafas Mi­šios. Ry­toj, lapk­r i­čio 1-ąją, Mi­šios Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čio­ je bus au­ko­ja­mos 8, 9, 10, 12 ir 18 val., o po va­ka­ro Mi­š ių baž­ny­č io­je bus ei­na­ma ge­du­l i­nė pro­ce­si­ja. Šv. Bru­ no­no Kver­f ur­t ie­čio baž­ny­čio­je Mi­ šios bus au­ko­ja­mos 9, 11, 13 ir 18 val. Šv. Ka­z i­m ie­ro baž­ny­čio­je – 9, 10.30, 12, 18 val., o po va­ka­ro Mi­šių baž­ny­ čio­je bus ei­na­ma ge­du­l i­nė pro­ce­ si­ja. Kris­taus Ka­ra­l iaus baž­ny­č io­je – 9, 10.30 ir 18 val., Šv. Juo­za­po Dar­ bi­n in­ko baž­ny­čio­je – 8, 10, 12, 18 val. Lė­bar­t ų ka­pi­nė­se Mi­šios bus au­ko­ ja­mos 13 val., Jo­n iš­kės – 16 val. Po jų bus ei­na­ma ge­du­l i­nė pro­ce­si­ja. Po pa­sta­ro­sios no­r in­t ie­siems bus šven­ ti­na­mi pa­mink­lai. Šeš­ta­die­n į, lapk­ri­ čio 2-ąją, Mi­šios Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­ lie­nės baž­ny­čio­je bus au­ko­ja­mos 8, 12, 18 val., Šv. Bru­no­no Kver­fur­t ie­čio baž­ny­čio­je – 9, 11, 13 ir 18 val., Šv. Ka­zi­ mie­ro baž­ny­čio­je – 9, 12 ir 18 val., Kris­ taus Ka­ra­liaus baž­ny­čio­je – 9, 10.30 ir 18 val., Šv. Juo­za­po Dar­bi­n in­ko baž­ ny­čio­je – 8, 12, 18 val. Su­si­ti­ki­mas. Šian­d ien 11 val. Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­to kon­ cer­tų sa­lė­je ren­gia­mas su­si­ti­ki­mas su pa­sau­l i­ne for­te­pi­jo­no le­gen­da, aust­ rų pia­n is­t u ir pe­da­go­g u Pau­lu Ba­du­ ra-Sko­da. Vyks jo at­v i­ros meist­r iš­k u­ mo pa­mo­kos. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 4 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Ste­fa Kmi­tie­nė (g. 1921 m.), Al­bi­na Pa­kal­niš­k ie­nė (g. 1926 m.), Vla­d i­m ir Tiš­čen­ko (g. 1947 m.), Leo­nas Lu­ko­šius (g. 1957 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ana­to­l ij Iva­nov, Vla­d i­m ir Tiš­čen­ko, Alek­sej Ti­ri­šo­nok, Ste­fa Kmi­tie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai.

Prie poliklinikos – šiukš­ly­nas Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė r.zinkeviciute@kl.lt

Nup­li­kus me­džiams ir krū­mams ato­kes­niuo­se mies­to kam­pe­liuo­se at­si­vė­rė šiukš­ly­nų vaiz­dai. Vie­nas to­kių – J.Ja­no­nio g. 5-uo­ju nu­me­riu pa­žy­mė­to pa­sta­to kie­me. Są­var­ty­ nas ne­pa­ša­li­na­mas, nes neiš­siaiš­ ki­na­ma, kas tai tu­ri pa­da­ry­ti.

Ja­no­nio g. 5-uo­ju nu­me­riu pa­žy­ mė­to pa­sta­to kie­me esan­čia­me žo­ ly­ne pri­mes­ta šiukš­lių mai­šų, ša­lia jų guo­lį su­si­su­ko ir ke­li be­na­miai. Nors į šį kie­mą nu­ga­ra šlie­ja­si Klai­pė­dos sto­ma­to­lo­gi­jos po­lik­li­

ni­ka, jos ad­mi­nist­ra­ci­ja ne­sku­bė­jo pri­siim­ti at­sa­ko­my­bės ir pa­si­rū­pin­ ti, kad šiukš­ly­nas bū­tų iš­va­ly­tas. „Jo­kių šiukš­lių ne­sa­me pa­ste­bė­ ję. Te­ri­to­ri­ja, ku­ri pri­klau­so mums, kruopš­čiai tvar­ko­ma ir ste­bi­ma“, – die­va­go­jo­si po­lik­li­ni­kos Ūkio da­lies ve­dė­jas Al­gis Tar­vy­das. Šio­je mies­to da­ly­je dau­gia­bu­čius na­mus ad­mi­nist­ruo­jan­čios bend­ro­ vės „Vi­tės val­dos“ va­do­vas Jev­ge­ni­ jus Sa­kovs­kis pa­ti­ki­no, kad pa­čia­ me mies­to cent­re esan­čia­me kie­me ža­lią­jį plo­tą tvar­ky­ti tu­rė­tų Klai­pė­ dos sto­ma­to­lo­gi­jos po­lik­li­ni­ka. „Tik įsu­kus iš Ja­no­nio gat­vės į šį kie­mą, kur dar lei­džia­mas au­to­mo­bi­lių eis­

mas, esan­tys ke­li met­rai pri­klau­ so sa­vi­val­dy­bei ir mes šį plo­tą tvar­ ko­me, nes esa­me lai­mė­ję kon­kur­są. Ta­čiau pa­ties žo­ly­no prie­žiū­ra tu­ri rū­pin­tis Sto­ma­to­lo­gi­jos po­lik­li­ni­ ka“, – aiš­ki­no J.Sa­kovs­kis. Klai­pė­dos mies­to šva­ros ir tvar­ ky­mo tai­syk­lės ga­lio­ja vi­siems ju­ ri­di­niams ir fi­zi­niams as­me­nims. Tai­syk­lė­se nu­ma­ty­ta, kad vie­šo­sio­ se vie­to­se ir kie­muo­se yra pri­va­lo­ ma iš ža­lių­jų plo­tų, krū­mų, grio­vių iš­rink­ti šiukš­les, įvai­rias at­lie­kas. Už šios prie­vo­lės ne­pai­sy­mą ga­ li bū­ti tai­ko­ma ad­mi­nist­ra­ci­nė at­ sa­ko­my­bė – įspė­ji­mas ar­ba bau­da nuo 200 iki 500 šim­tų li­tų.

Abe­jin­gu­mas: prie pat Sto­ma­to­lo­gi­jos po­lik­li­ni­kos esan­tis šiukš­ly­nas

įstai­gos ad­mi­nist­ra­ci­jai ne­rū­pi.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

ketvirtadienis, SPALIO 31, 2013

europa mano mieste

Nau­jo­jo ter­mi­na­lo sta­ty­bo­se – pa­baig­tu

Dar­bai: nau­jo­jo ter­mi­na­lo sta­ty­bo­se iki fi­ni­šo tie­sės li­ko vi­siš­kai ne­bedaug.

Dau­giau nei prieš de­šimt­me­tį už­gi­mu­si nau­jo­jo Klai­pė­dos kro­vi­ nių ir ke­lei­vių ter­mi­na­lo idė­ja kas­dien įgau­na vis rea­les­nius kon­ tū­rus. Tiek dar­bų apim­ti­mi, tiek in­ves­ti­ci­jo­mis įspū­din­gas vals­ty­bi­nės reikš­mės ob­jek­tas per­ko­pė į bai­gia­mų­jų dar­bų eta­ pą. Pla­nuo­ja­ma, kad pa­žan­gus, nū­die­nos po­rei­kius ati­tik­sian­tis ter­mi­na­lo komp­lek­sas, iš ku­rio ke­lei­viai ir ve­žė­jai ga­lės pa­siek­ ti ne­ma­žai Va­ka­rų Eu­ro­pos uos­tų, du­ris at­vers atei­nan­čių me­tų pir­mo­je pu­sė­je.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Nau­da ir uos­tui, ir mies­tui

Pag­rin­di­nės prie­žas­tys, nu­lė­mu­ sios spren­di­mą sta­ty­ti šį ob­jek­ tą, – ke­lei­viams ne­pa­to­gus se­na­sis ter­mi­na­las, ku­ris yra mies­to pa­ kraš­ty­je ir bu­vo la­biau pri­tai­ky­tas kro­vi­nių per­ve­ži­mo reik­mėms, taip pat pa­sta­rai­siais me­tais au­gan­tis ro-ro, ro-pax ti­po lai­vų srau­to ap­ tar­na­vi­mas. Eks­per­tai pri­pa­žįs­ta, jog nau­jo­jo ter­mi­na­lo at­si­ra­di­mas tiks­lin­gas ne tik dėl kro­vi­nių ir ke­lei­vių apim­čių di­di­ni­mo uos­te, bet ir so­cia­li­nių bei eko­no­mi­nių prie­žas­čių – var­di­ja­ ma, jog at­si­ras įvai­rių ap­tar­na­vi­mo, tarp jų ir tu­riz­mo pa­slau­gų bei tam skir­tų nau­jų ob­jek­tų po­rei­kis, bus ku­ria­mos pa­pil­do­mos dar­bo vie­tos, bus įreng­ta ES rei­ka­la­vi­mus ati­tin­ kan­ti ke­lei­vių ap­tar­na­vi­mo inf­rast­ ruk­tū­ra ir su­prast­ruk­tū­ra. Nuo 2012 m. bir­že­lio, bend­ro­ vei „Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­ nių ter­mi­na­las“ (bu­vu­si „Trans­fo­ sa“) vi­siš­kai nu­trau­kus anks­tes­nę veik­lą, su­si­ju­sią su van­dens, už­ terš­to naf­tos pro­duk­tais, su­rin­ki­ mu uos­te bei va­ly­mu, naf­ti­nių van­ de­nų per­dir­bi­mu ir skys­tų kro­vi­nių kro­va, pra­dė­tas įgy­ven­din­ti jung­ ti­nis Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos (KVJUD) ir KKKT pro­jek­tas – nau­jo­jo Ke­lei­vių ir kro­ vi­nių ter­mi­na­lo sta­ty­ba. Be ki­tų in­ves­ti­ci­jų, ter­mi­na­ lo inf­rast­ruk­tū­ros įren­gi­mui, ku­ rio bend­ra ver­tė – kiek dau­giau nei 94,2 mln. li­tų, už­si­tik­rin­ta be­ veik 62 mln. li­tų 2007–2013 m. ES struk­tū­ri­nių fon­dų pa­ra­ma.

Šio pro­jek­to tiks­las – įreng­ti ke­ lei­vi­nių ir kro­vi­ni­nių kel­tų ap­tar­ na­vi­mui rei­ka­lin­gą inf­rast­ruk­tū­ rą, sie­kiant ska­tin­ti su­ba­lan­suo­tą uos­to inf­rast­ruk­tū­ros vys­ty­mą ir su­da­ry­ti są­ly­gas sau­giai ir efek­ty­ viai trans­por­tuo­ti kro­vi­nius bei ke­ lei­vius. Vie­nu me­tu – 3 lai­vai

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nia­me jū­rų uos­te pa­sta­čius nau­jo­jo ter­mi­na­lo komp­ lek­są, kran­ti­nių il­gis su­da­rys 525,4 m, pir­so – 252/287 m, prie jo bus su­mon­tuo­tos 2 hid­rau­li­nės ram­ pos. Čia vie­nu me­tu ga­lės švar­tuo­ tis 3 lai­vai (ro-ro, ro-pax ti­po, ke­ lei­vi­niai kel­tai, krui­zi­niai lai­vai). Prog­no­zuo­ja­ma, kad nau­ja­sis ob­ jek­tas per me­tus ap­tar­naus apie 1 mln. ke­lei­vių, per­veš 0,5 mln. au­ to­mo­bi­lių ir 5 mln. to­nų kro­vi­nių. „Tai yra pro­jek­ti­niai ro­dik­liai, ir juos mes ga­lė­si­me pa­siek­ti, tik, ži­ no­ma, ne per die­ną ar me­tus. Tai są­ly­go­ja nau­jos ga­li­my­bės, ir jos čia bus su­da­ry­tos“, – pa­ti­ki­no KKKT ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Be­ne­dik­tas Pet­raus­kas. KVJUD at­sto­vų tei­gi­mu, ne­bū­ tų ga­li­ma teig­ti, jog su ter­mi­na­lo sta­ty­bo­mis su­si­ję dar­bai pa­si­žy­ mė­jo ko­kiais nors ypa­tin­gais truk­ džiais ar pro­ble­ma­ti­ka – esą kaip ir bet ku­ria­me ki­ta­me pa­na­šaus po­ bū­džio pro­jek­te, iš­ky­la ak­tua­lių spręs­ti­nų klau­si­mų, tad ir šis ob­ jek­tas – ne išim­tis. „Įgy­ven­di­nant to­kio mas­to pro­ jek­tą, kai vi­so­je te­ri­to­ri­jo­je dir­ba ke­le­tas už­sa­ko­vų ir ke­lio­li­ka ran­go­ vų, rei­kia la­bai pro­fe­sio­na­liai su­de­ rin­ti veik­lą. Kar­tais vė­luo­jant vie­ niems ar ki­tiems ran­go­vams, nė­ra

lai­ku per­duo­da­mas dar­bų fron­tas, bet visa tai de­ri­na­ma ir spren­džia­ ma“, – pri­dū­rė B.Pet­raus­kas.

Be­ne­dik­tas Pet­raus­kas:

Vi­sas ter­mi­na­las bus 100 pro­c. nau­jas sta­ ti­nys Klai­pė­dos uos­ te – tiek kran­ti­nė, tiek pir­sas, tiek mo­bi­lios ram­pos. Fi­ni­šas – ki­tą­met

Pir­mi­niais pla­nais, ter­mi­na­las du­ ris tu­rė­jo at­ver­ti šių me­tų spa­lio pra­džio­je, ta­čiau veik­los pra­džios da­ta nu­kel­ta. Anot KKKT va­do­vo, tam bū­ta ob­jek­ty­vių prie­žas­čių. „Kran­ti­nės sta­ty­bos pa­bai­ga vie­ to­je nu­ma­ty­to ter­mi­no rug­sė­jį nu­ si­kė­lė į lapk­ri­tį. O po kran­ti­nės sta­ ty­bos dar­bų pa­bai­gos mums dar rei­kia at­lik­ti dar ki­tus dar­bus, ku­ rie rei­ka­lau­ja ati­tin­ka­mų me­teo­ ro­lo­gi­nių są­ly­gų. Įver­ti­nant, kad atei­na šal­tie­ji mė­ne­siai – lapk­ri­ tis ir gruo­dis, ter­mi­na­lo pro­jek­ to įgy­ven­di­ni­mas nu­si­ke­lia į 2014 m. pir­mą­jį pus­me­tį“, – ko­men­ta­ vo pa­šne­ko­vas. Uos­to di­rek­ci­jos lė­šo­mis įgy­ ven­din­tą pro­jek­tą 2011-ųjų pa­va­ sa­rį vai­ni­ka­vo ge­le­žin­ke­lio via­du­ko per Var­nė­nų gat­vę ati­da­ry­mas. Tai svar­bi ge­le­žin­ke­lio jung­tis su uos­ tu bei bū­si­mu Ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lu. Pro­jek­to me­tu pail­gin­tas 1985 m. pa­sta­ty­tas via­du­kas bei ra­do­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr., pro­jek­to vi­zua­li­za­ci­ja

si nau­ja­sis 85 m il­gio ruo­žas. Kiek­ vie­ną via­du­ką su­da­rė gelž­be­to­ni­nių at­ra­mų, si­jų ir per­dan­gos plokš­čių konst­ruk­ci­ja. Abie­jų via­du­kų bend­ ras il­gis sie­kia 170 m. Trau­ki­nių eis­ mas jais vyks dviem kryp­ti­mis. Kar­tu su ter­mi­na­lo kran­ti­nių sta­ty­bos pro­jek­tu KVJUD nu­ma­to įreng­ti ir pri­va­žiuo­ja­mą­jį ke­lią nuo Bal­ti­jos pro­spek­to iki uos­to kran­ti­ nių bei at­lik­ti ge­le­žin­ke­lio ke­lio nr. 15 re­konst­ruk­ci­ją, siek­da­ma už­ bai­gus ter­mi­na­lo sta­ty­bos dar­bus su­da­ry­ti ga­li­my­bes efek­ty­viai pa­ nau­do­ti įreng­tą inf­rast­ruk­tū­ros ir su­prast­ruk­tū­ros komp­lek­są. Iš­sis­kirs ir ar­chi­tek­tū­ra

Pa­sak B.Pet­raus­ko, šiuo me­tu jau pa­sta­ty­ti ir pa­grin­di­niai ter­mi­na­ lo su­prast­ruk­tū­ros pa­sta­tai: ke­lei­ vių ap­tar­na­vi­mo ir biu­rų pa­sta­tas, kont­ro­lės pa­tik­ros po­stas, ke­lei­vių sa­lė su ga­le­ri­ja, san­dė­lis. Taip pat įreng­tos vi­sos rei­kia­ mos in­ži­ne­ri­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos bei aikš­te­lės kro­vi­niams sau­go­ti. „Lie­ka už­baig­ti tik ap­dai­los dar­ bus bei iš­klo­ti tam tik­ras dan­gas to­se vie­to­se, kur te­ri­to­ri­ją bu­vo užė­mę ki­ti ran­go­vai“, – re­ziu­ma­ vo pa­šne­ko­vas. Anot B.Pet­raus­ko, pa­tir­ties šiam pro­jek­tui sem­ta­si tiek iš už­sie­nio pro­jek­tuo­to­jų, tiek iš ana­lo­giš­kų ter­mi­na­lų ope­ra­to­rių. „Lan­kė­mės Vo­kie­ti­jos, Da­ni­jos, Šve­di­jos, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ter­ mi­na­luo­se ir su­si­pa­ži­nę su te­nykš­te ge­rą­ja pa­tir­ti­mi ją įdie­gė­me sta­ty­ da­mi nau­ją­jį ter­mi­na­lą. Bu­vo pa­ nau­do­tos vi­sos gau­tos ži­nios tiek pro­jek­tuo­jant, tiek sta­tant šį ob­ jek­tą, jos bus pa­si­telk­tos ir eksp­ loa­tuo­jant ter­mi­na­lą“, – aiš­ki­no va­do­vas. Tei­gia­ma, jog ypa­tin­gos konst­ ruk­ci­jos nau­jo­jo ter­mi­na­lo pa­sta­tas pa­gy­vins ir mies­to ar­chi­tek­tū­rą. „Vi­sas ter­mi­na­las bus 100 pro­c. nau­jas sta­ti­nys Klai­pė­dos uos­te – tiek kran­ti­nė, tiek pir­sas, tiek mo­ bi­lios ram­pos. Pag­rin­di­nis mū­sų ke­lei­vių ap­tar­na­vi­mo ir biu­rų pa­ sta­tas, pa­sta­ty­tas ša­lia ma­rių, iš­

si­skirs sa­vi­ta ar­chi­tek­tū­ra, ku­rio­je do­mi­nuo­ja klai­pė­die­tiš­ki ak­cen­ tai, kaip šiuo­lai­ki­niai fach­ver­ko ele­men­tai, klin­ke­ri­niai mū­ro frag­ men­tai. San­dė­lis taip pat ne­bus „pil­kas“ uos­to sta­ti­nys ir puoš šią te­ri­to­ri­ją tiek iš ma­rių, tiek iš mies­ to pu­sės“, – kal­bė­jo B.Pet­raus­kas. Ne­pa­to­gu­mai – lai­ki­ni

Anot pa­šne­ko­vo, vi­si dar­bai ir in­ ves­ti­ci­jos tu­ri sa­vo kai­ną. „Mū­ sų pro­jek­te bran­giau­sia da­lis bu­vo įreng­ti in­ži­ne­ri­nes ko­mu­ni­ka­ci­jas ir dan­gas kro­vi­niams san­dė­liuo­ti. Dan­gos tu­ri at­lai­ky­ti ati­tin­ka­mas ap­kro­vas, ir jos yra pa­kan­ka­mai spe­ci­fi­nis pro­duk­tas, pri­tai­ky­ tas uos­ti­nei veik­lai“, – ko­men­ta­vo KKKT ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius. Pas­ta­čius nau­ją­jį ter­mi­na­lą ti­ki­ ma­si, jog pa­vyks pri­trauk­ti nau­jų ke­lei­vių per­ve­ži­mo lai­vy­bos li­ni­jų. „Šie pla­nai iš­lie­ka, vyks­ta de­ry­ bos. Vi­sų žvilgs­niai nu­kreip­ti į mū­ sų spar­tų dar­bą. Bet apie konk­re­ čias li­ni­jas ir ve­žė­jus kal­bė­ti dar per anks­ti. Tai jau yra ko­mer­ci­ja, ir iki tam tik­ro lai­ko ji tu­ri kon­fid ­ en­cia­ lu­mo ly­gį. Ger­bia­me par­tne­rių pa­ gei­da­vi­mus ir kol kas in­for­ma­ci­jos ne­vie­ši­na­me. Kai ateis lai­kas, ji bus pa­skelb­ta ir net su kau­pu, nes pra­ si­dės nau­jų li­ni­jų rek­la­ma­vi­mas“, – tei­gė pa­šne­ko­vas. Ne­to­li­mo­je atei­ty­je lau­kia ir dar vie­nas svar­bus dar­bas – re­konst­ ruo­ti Bal­ti­jos pro­spek­to san­kry­žą. „Dar­bai vyks­ta pa­gal su­tar­tį ir su­de­rin­tą gra­fik ­ ą. Vie­na sa­vi­val­ dy­bė šio pro­jek­to net ne­bū­tų ėmu­si įgy­ven­din­ti. Di­džiau­sia da­lis veiks­ mų tu­ri bū­ti iš Su­si­sie­ki­mo mi­nis­ te­ri­jos, ku­ri su­tvar­kė tei­si­nę ba­zę ir priė­mė pa­raiš­ką san­kry­žos sta­ty­bai fi­nan­suo­ti. To­liau vis­kas vyks pa­gal priim­ti­ną gra­fik ­ ą, bus pa­tvir­tin­tos fi­nan­si­nės lė­šos. Dar­bai pra­si­dės 2014 m. pra­džio­je, nu­ma­to­ma jų pa­bai­ga – 2015 m. ant­ra­sis pus­me­ tis. Trans­por­to srau­tus lai­ki­nai bū­ si­me pri­vers­ti nu­kreip­ti per Du­by­ sos gat­vės tę­si­nį. Ži­no­ma, są­ly­gos bus ap­sun­kin­tos, bet vis tiek dirb­ si­me“, – kal­bė­jo B.Pet­raus­kas.

5

ketvirtadienis, SPALIO 31, 2013

miestas kl.lt/naujienos/miestas

u­vių nuo­tai­kos Komentaras

Įvy­kių chro­no­lo­gi­ja Kro­vi­ni­nių ir ke­lei­vi­nių kel­tų ter­mi­

Al­gi­man­tas Bru­žas NT rin­kos eks­per­tas

K

iek­v ie­nas di­de­l is inf­rast­ ruk­t ū­r i­n is įren­g i­nys ir su­ tvar­k y­t a ap­l in­k a tam­p a trau­kos ob­jek­tu bei su­tei­kia prie­lai­das tos te­ri­to­ri­jos to­les­niam vys­ ty­mui­si. Ne išim­tis – ir bū­si­ma­sis Klai­ pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­las. Juo la­biau kad šis ob­jek­tas tu­rės įvai­ rių funk­ci­jų – tai bus ir ka­vi­nių, ir biu­ rų pa­sta­tas, tai yra eko­no­mi­nė gy­vy­bė čia ne­bus su­si­ju­si vien su tran­zi­tu. Te­ ri­to­ri­ja, ku­rio­je ky­la ter­mi­na­lo komp­ lek­sas, jau pa­ma­ž u gra­ž iai plė­to­ja­si, pa­vyz­d žiui, į bend­rą ap­l in­ką pui­k iai įsi­kom­po­na­vo nau­ja­sis vieš­bu­tis. Aki­ vaiz­du, jog ne šiaip sau vers­lo at­sto­vai ri­zi­ka­vo, jį čia sta­ty­da­mi, o ma­ty­da­mi per­spek­ty­vą, kad for­muo­ja­si di­des­nis trau­kos cent­ras. Tad ap­gy­ven­di­ni­mo, kon­fe­ren­ci­jų or­ga­ni­za­vi­mo pa­slau­g ų pa­sta­tas ša­lia to­kio ob­jek­to kaip ke­lei­ vių ir kro­vi­n ių ter­mi­na­las – lo­g iš­kas. La­bai svar­bu ir inf­rast­ruk­tū­ri­niai ke­ liai. Ga­l i­my­bė leng­v iau, pa­to­g iau pa­ tek­ti į Mi­ni­jos gat­vę re­konst­ruo­ta šios gat­vės ir Bal­ti­jos pro­spek­to san­kry­ža – spren­d i­mai, nea­be­jo­t i­nai pa­d i­d in­ sian­tys šios te­ri­to­ri­jos ver­tę. Be abe­jo, iš­plė­to­ta inf­rast­r uk­t ū­ra ap­l in­k i­nė­se ter­mi­na­lo te­ri­to­ri­jo­se kils­tels ir ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to kai­ną bei pa­klau­są, šio komp­lek­so gre­t i­my­bė­je esan­t ys pa­ sta­tai taip pat lau­k ia sa­vo at­g i­mi­mo. Jų sa­v i­n in­kai tu­rės di­des­n į im­pul­są, nes ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­jek­tai pa­si­ žy­mės di­des­niu pa­trauk­lu­mu. Jau pra­ si­dė­jo ir tam tik­ras pro­ce­sas, su­si­jęs su nau­jų in­ves­tuo­to­jų su­si­do­mė­ji­mu ap­ lin­ki­ne ter­mi­na­lo te­ri­to­ri­ja, ir, ma­nau, ar­ti­miau­sius me­tus šis pro­ce­sas tę­sis. Svar­bus fak­to­rius ir tai, jog ter­mi­na­lui pa­si­rink­ta stra­te­giš­kai pa­trauk­li vie­ta ša­l ia mies­to cent­ro. Tad kai il­gai­n iui su­si­for­muos ne­su­dė­tin­gas trans­por­to maz­gas ir į ter­mi­na­lą bus leng­va, pa­to­ gu pa­tek­ti, jis tu­rė­tų ge­ne­ruo­ti pa­na­šią trau­ką, kaip ir da­bar­ti­nis Krui­zi­nių lai­ vų ter­mi­na­las. Juo la­biau kad lan­k y­ to­jai, kaip jau mi­nė­jau, tu­rės ga­li­my­bę ne tik pa­si­džiaug­ti ma­rių pa­kran­te, lai­ vų vaiz­dais – pri­dė­ti­nę šios vie­tos ver­ tę kurs ir tam tik­rų pra­mo­gų, pa­slau­gų pa­siū­la. Kaip klai­pė­die­tis, džiau­giuo­si šio ob­jek­to at­si­ra­di­mu.

na­lo sta­ty­bos ga­li­my­bių stu­di­jos pa­ ren­gi­mo klau­si­mas svars­ty­tas 2002ųjų pa­bai­go­je KVJU plė­to­ji­mo ta­ry­ bos po­sė­džio me­tu. Tuo­kart nu­tar­ta kar­tu su LJKKA ir uos­to nau­do­to­jais iki 2003 m. lie­pos 1 die­nos pa­reng­ti ga­li­my­bių stu­di­ją dėl ter­mi­na­lo sta­ty­ bos tiks­lin­gu­mo ir vie­tos pa­rin­ki­mo, at­si­žvel­giant į api­bend­rin­tą šio­je sri­ ty­je už­sie­nio vals­ty­bių pa­tir­tį. 2003 m. pa­bai­go­je Vy­riau­sy­bės

nu­ta­ri­mu „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bend­ro­jo pla­no įgy­ven­di­ni­mo prie­ mo­nių pla­no pa­tvir­ti­ni­mo“ nu­ma­ty­ ta prie­mo­nė „Su­kur­ti ke­lei­vi­nių kel­ tų ter­mi­na­lo inf­rast­ruk­tū­rą“. Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jos bend­ra­ja­me

pla­ne, pa­tvir­tin­ta­me ap­lin­kos mi­nist­ ro, 2004 m. nu­ma­ty­ta siek­ti, kad bū­tų lai­ku mo­der­ni­zuo­tas Klai­pė­dos uos­ tas, kaip neat­sie­ja­ma tarp­tau­ti­nio IX B trans­por­to ko­ri­do­riaus su­de­da­mo­ji da­lis, bei su­stip­rin­tas uos­to kon­ku­ren­ cin­gu­mas. Rek­rea­ci­nių te­ri­to­ri­jų vys­ ty­mo skil­ty­je nu­ma­ty­ti prio­ri­te­tai plė­ to­ti rek­rea­ci­nį pa­jū­rio re­gio­ną, spren­ džiant Klai­pė­dos ke­lei­vi­nio uos­to (ter­ mi­na­lo) klau­si­mus bei plė­to­jant jū­rų ke­lei­vi­nius marš­ru­tus į Skan­di­na­vi­jos ša­lis, taip pat įreng­ti ke­lei­vi­nių kel­tų ter­mi­na­lo inf­rast­ruk­tū­rą. Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos 2005–

2007 m. stra­te­gi­nia­me veik­los pla­ne nu­ro­dy­ta vie­na su­si­sie­ki­mo sis­te­ mos silp­ny­bių „Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nio jū­rų uos­to inf­rast­ruk­tū­ra ne­pri­ tai­ky­ta ke­lei­viams ap­tar­nau­ti“. Il­ga­lai­kė­je (iki 2025 m.) Lie­tu­vos

trans­por­to sis­te­mos plėt­ros stra­te­ gi­jo­je, pa­tvir­tin­to­je 2005 m., tarp pir­ maei­lių už­da­vi­nių nu­ro­dy­ta pa­sta­ty­ ti ke­lei­vi­nių kel­tų ter­mi­na­lą. Šal­ti­nis: KVJUD.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

Sa­vi­val­dy­bės tik­rin­to­jai to­liau siau­čia mies­te, ieš­ko­da­mi įvai­ rių pa­žei­di­mų. Va­kar tik­rin­ta, kaip lai­ko­ma­si šva­ros ir tvar­ kos Man­to gat­vė­je, jos priei­go­se. Tik­rin­to­jai už­su­ko ir į ke­lis bend­ra­bu­čius pa­kont­ro­liuo­ti, ar ne­rū­ko­ma bend­ro­jo nau­do­ji­ mo pa­tal­po­se. Mil­da Ski­riu­tė

Bend­ra pro­jek­to ver­tė: 94 mln. 207 tūkst. 56,49 Lt.

„Šu­ka­vo“ Man­to gat­vę

Pro­jek­tui skir­tas fi­nan­sa­vi­mas: 61 mln. 793 tūkst. 438 Lt. Iš jo ES da­lis: 61 mln. 793 tūkst. 438 Lt. Veiks­mų pro­g ra­ma: Eko­no­m i­kos au­g i­mo veiks­mų pro­g ra­ma. Veiks­mų pro­g ra­mos prio­ri­te­tas: Tran­seu­ro­pi­n ių trans­p or­to tink­lų plėt­ra. Šal­ti­nis: es­pa­ra­ma.lt.

Vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų įgy­ven­di­na­ mi inf­rast­ruk­tū­ros ob­jek­tai:

Ter­mi­na­lo ope­ra­to­riaus (KKKT) įren­ gia­mi su­prast­ruk­tū­ros ob­jek­tai:

kran­ti­nės nr. 80–81 – gy­lis 10 m,

ke­lei­vių ap­tar­na­vi­mo ir ad­mi­nist­

pir­sas nr. 80a–81a su hid­rau­li­nė­mis

ra­ci­nis pa­sta­tas – ke­lei­vių sto­tis – 4,5 tūkst. kv. m,

re­gu­liuo­ja­mo­mis ram­po­mis – gy­lis 12,5 m,

įva­žia­vi­mo į ter­mi­na­lą kont­ro­lės ir

ge­le­žin­ke­lio via­du­ko per Var­nė­nų

pa­tik­ros po­stas,

gat­vę re­konst­ruk­ci­ja,

au­to­mo­bi­lių par­ka­vi­mo ir kro­vi­nių

Bal­ti­jos pro­spek­to – Mi­ni­jos gat­vės

sau­go­ji­mo aikš­te­lės – apie 14 ha,

san­kry­žos re­konst­ruk­ci­ja,

san­dė­lio su tar­ny­bi­nė­mis pa­tal­po­

pri­va­žia­vi­mo ke­lio nuo Bal­ti­jos pro­spek­

mis pa­sta­tas – 4 tūkst. ir 2 tūkst. kv. m,

to pra­tę­si­mo iki uos­to kran­ti­nių sta­ty­ba (pri­va­žiuo­ja­ma­sis ke­lias į ter­mi­na­lą),

in­ži­ne­ri­niai tink­lai, ap­švie­ti­mas, ap­sau­

ge­le­žin­ke­lio ke­lio nr. 15 re­konst­ra­vi­

kro­vos ir ki­ta tech­ni­ka.

gos-ste­bė­ji­mo sis­te­ma bei ki­ti ob­jek­tai, Šal­ti­nis: KKKT.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ant tvo­rų – ne­le­ga­li rek­la­ma

Pro­jek­to pa­va­di­ni­mas: „Ke­lei­vi­nių ir kro­vi­ni­nių kel­tų ter­mi­na­lo inf­rast­ ruk­tū­ros įren­g i­mas“.

Ke­lei­vi­nių ir kro­vi­ni­nių kel­tų ter­mi­na­lo su­de­da­mo­sios da­lys

mas KKKT te­ri­to­ri­jo­je.

Pa­žei­di­mas: ant sta­ty­bi­nių tvo­rų mies­to cent­re ka­bi­na­ma įvai­ri ne­le­ga­li rek­la­ma.

m.skiriute@kl.lt

Man­to gat­vė­je kont­ro­lie­riai tik­ri­no, kaip lai­ko­ma­si Mies­to tvar­ky­mo ir šva­ros, Išo­ri­nės rek­la­mos įren­gi­ mo, Sta­ti­nių tin­ka­mos prie­žiū­ros tai­syk­lių. Pag­rin­di­nė mies­to gat­vė bu­vo „šu­kuo­ja­ma“ nuo Da­nės upės iki J.Ja­no­nio gat­vės. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ad­mi­ nist­ra­ci­nės veik­los po­sky­rio ve­dė­ jas Ma­rius Poi­mans­kis tvir­ti­no, kad per pa­tik­ri­ni­mą už­fik­suo­ti pa­žei­di­ mai bus su­skai­čiuo­ti šian­dien, ta­ čiau pre­li­mi­na­riai aiš­ku, kad jų bus daug. „Si­tua­ci­ja ge­rė­ja, bet nuo­la­ti­nė kont­ro­lė yra rei­ka­lin­ga“, – pa­brė­ žė ve­dė­jas. Su­ma­žė­jo gra­fi­čiai

Anot M.Poi­mans­kio, rū­pes­čių mies­to cent­re ke­lia tvo­ros, ku­rio­ mis ap­tver­tos sta­tyb­vie­tės, nors jo­se se­niai ne­vyks­ta jo­kie dar­bai. Ant tvo­rų pri­ka­bi­nė­ta įvai­riau­sių rek­la­mų, skel­bi­mų, nors tai da­ry­ti yra drau­džia­ma. To­kių vie­tų Man­to gat­vė­je tik­ rin­to­jai ra­do dvi. Nau­ja ne­le­ga­lių skel­bi­mų len­ta yra at­si­ra­du­si ir ne­ to­li bu­vu­sio „Vai­vos“ ki­no teat­ro. „Rek­la­mos pla­tin­to­jai da­ro, ką no­ri. Blo­giau­sia, kad ne vi­sa­da pa­

vyks­ta nu­sta­ty­ti, kas pa­ka­bi­no vie­ ną ar ki­tą pla­ka­tą. Ta­čiau tvo­ros sa­vi­nin­kas tu­ri pa­ts pa­si­rū­pin­ti, kad ant jos ne­bū­tų ne­le­ga­lios rek­ la­mos“, – įspė­jo ve­dė­jas.

Ma­rius Poi­mans­kis:

Si­tua­ci­ja ge­rė­ja, bet nuo­la­ti­nė kont­ro­lė yra rei­ka­lin­ga. M.Poi­mans­kis pa­sa­ko­jo, kad per šį pa­tik­ri­ni­mą ma­žiau už­fik­suo­ ta ir gra­fi­čių. Be to, pie­ši­niai bu­vo kur kas ma­žes­ni nei anks­čiau. Rū­kė džio­vyk­lo­je

Va­kar taip pat bu­vo tik­ri­na­ma, ar gy­ven­to­jai dau­gia­bu­čiuo­se na­ muo­se ne­rū­ko bend­ro­jo nau­do­ji­ mo pa­tal­po­se. Kont­ro­lie­riai rea­ga­

vo į vie­ną skun­dą ir vy­ko į Kal­nu­pės gat­vės 21 na­mą. Kai ku­rie gy­ven­ to­jai skun­dė­si, jog kai­my­nai rū­ko bend­ro­je džio­vyk­lo­je. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Kont­ro­ lės ir pre­ven­ci­jos po­sky­rio ve­dė­jas Vi­lius Va­lys pa­sa­ko­jo, kad nu­ro­dy­ to­je pa­tal­po­je bu­vo pri­šiukš­lin­ta. Jo­je ap­tik­tas vie­nas rū­kan­tis žmo­ gus. Jis bus įspė­tas. Pa­tik­rin­tas ir bend­ra­bu­tis, esan­ tis Ši­lu­tės plen­te 6. Ja­me tik­rin­to­ jai ne­su­ti­ko žmo­nių, ku­rie rū­ky­ tų bend­ro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­po­se. Nors ir ras­ta pėd­sa­kų, kad vie­no­ je bend­ro­jo nau­do­ji­mo vir­tu­vių yra rū­ko­ma, ta­čiau pa­tys rū­ka­liai neužk­lup­ti. Kont­ro­lie­riai ap­klau­sė na­mo gy­ ven­to­jus. Šie ne­si­skun­dė dėl rū­ky­ mo bend­ro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­po­se. Be to, šio na­mo skel­bi­mų len­to­ je bu­vo pa­ka­bin­ta in­for­ma­ci­ja, kad rū­ky­ti bend­ro­jo nau­do­ji­mo pa­ tal­po­se drau­džia­ma. Nu­ro­dy­tos ir gre­sian­čios bau­dos. V.Va­lys tvir­ti­no, kad pa­tik­ri­ni­ mai dėl rū­ky­mo bend­ro­jo nau­do­ ji­mo pa­tal­po­se bus tę­sia­mi. Juos pla­nuo­ja­ma or­ga­ni­zuo­ti kiek­vie­ną sa­vai­tę iki gruo­džio vi­du­rio. Pa­tik­ri­ni­mus nu­ma­to­ma or­ga­ni­ zuo­ti ne tik bend­ra­bu­čių bend­ro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­po­se, bet ir dau­ gia­bu­čių na­mų laip­ti­nė­se. Jos bus lan­ko­mos rea­guo­jant į gy­ven­to­jų skun­dus.

6

ketvirtadienis, spalio 31, 2013

nuomonės

Vė­li­nės iš­gu­jo He­lo­vi­ną

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Pre­zi­den­to rin­ki­mų ap­ma­tai

Sau­lius Tvir­bu­tas s.tvir­bu­tas@diena.lt

P

Evaldas Labanauskas

P

re­zi­den­to rin­ki­mų fron­tas pa­ ju­dė­jo. Il­gai tem­pę lai­ką kai ku­ rie pre­ten­den­tai pa­ga­liau ap­si­ skel­bė kan­d i­da­tais ki­t ų me­t ų pa­va­sa­r į įvyk­sian­čiuo­se ša­l ies va­do­vo rin­k i­muo­se. Kal­ba čia apie Tvar­kos ir tei­sin­g u­mo par­t i­jos ved­l į Ro­lan­dą Pak­ są ir Dar­bo par­ti­jos at­sto­vą Ar­tū­rą Pau­ laus­ką. Sun­k ias­vo­r iai, tai yra po­pu­l ia­ riau­si po­li­ti­kai – prem­je­ras Al­gir­das But­ ke­vi­čius ir Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­ tė – dar ty­li. Vis dėl­to jau da­bar ga­li­ma da­ry­ti ke­lias iš­va­das. Vi­sų pir­ma, bend­ro val­dan­čio­ sios koa­li­ci­jos kan­di­da­to ne­bus. Tiks­liau, jo ne­bus pir­ma­ja­me rin­ki­mų tu­re.

Ne­pai­sant pro­gno­zių, kad vėl aiš­ki nau­jo­ji se­no­ji Pre­ zi­den­tė, ir vė­ly­vo lenk­ty­ nių star­to, šie pre­zi­den­to rin­ki­mai vis dėl­to su­kurs int­ri­gą. Kel­ti bend­rą kan­di­da­tą pir­ma­ja­me tu­re ne­nau­d in­ga nė vie­nai par­t i­jai, nes šios tu­ri ir ki­tų tiks­lų. Pa­vyz­džiui, R.Pak­sas tu­ rė­tų bū­ti la­biau suin­te­re­suo­tas ne abe­jo­ ti­na ga­li­my­be da­ly­vau­ti pre­zi­den­to rin­ ki­muo­se, o at­gai­vin­ti po­pu­lia­ru­mą pra­ ran­dan­čią Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ją. Po praė­ju­sių me­tų Sei­mo rin­ki­mų Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja su­pra­to, kad jų sau­lė lei­d žia­si, o po des­pe­ra­t iš­ko ir ne­ pa­vy­k u­sio ban­dy­mo su­si­jung­t i su Dar­ bo par­ti­ja pa­si­ju­to su­vi­lio­ti ir ap­gau­ti. A.Pau­laus­kas kan­di­da­tuo­da­mas tu­rė­tų su­stip­rin­ti sa­vo įta­ką Dar­bo par­ti­jo­je, ku­ rio­je vis dar nė­ra vi­siš­kai sa­vas. Juk jis ta­po kan­d i­da­tu tik tuo­met, kai vi­si par­ ti­jos sen­bu­viai at­si­sa­kė ir neat­si­ra­do ki­ tų sa­va­no­rių. Be to, Dar­bo par­t i­jos at­sto­vo da­ly­va­v i­ mas pre­z i­den­to rin­k i­muo­se yra ge­ras ma­nev­ras tuo pat me­t u vyks­tan­čiuo­ se Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­muo­se. Bū­ tent gal­vo­da­mas, kaip iš­lai­k y­t i šil­tą eu­ ro­par­la­men­ta­ro kė­dę, apie kan­di­da­ta­vi­ mą pra­bi­lo iki šiol di­de­liu po­pu­lia­ru­mu ne­si­mė­ga­vęs so­cial­de­mok­ra­tas Zig­man­ tas Bal­čy­tis. Pa­na­šių tiks­lų ve­da­mi sa­vo kan­di­da­tū­rą tik­riau­siai iš­kels ir ki­tų par­ti­jų ly­de­riai ar dar smul­kes­nės po­li­ti­kos žu­ve­lės. To­dėl šie pre­z i­den­to rin­k i­mai tu­rė­tų su­lauk­t i dau­g iau da­ly­vių. Kuo dau­g iau da­ly­vių, tuo di­des­nė ti­k i­my­bė, kad pri­reiks ant­ ro­jo tu­ro. Tai tu­rė­t ų kel­t i ne­r i­mą lenk­ ty­n ių ly­de­rei D.Gry­baus­kai­tei. Pa­t ir­t is ro­do, kad ant­ras tu­ras yra tik­ras gal­vos skaus­mas rin­ki­mų ly­de­riui, nes į jį pa­te­ kęs „aut­sai­de­ris“ grei­tai įgau­na pa­grei­t į.

rieš ke­le­rius me­tus spa­lio pa­bai­go­je už­vir­da­vo dis­ ku­si­jos, ar mums rei­ka­lin­ga iš Va­ka­rų atė­ju­si He­lo­vi­no šven­tė. Bu­vo nuo­mo­nių, kad ji kon­ ku­ruo­ja su nuo se­no san­tū­riai mi­ni­ mo­mis Vi­sų šven­tų­jų ir Vė­li­nių die­ no­mis. Vis dėl­to šian­dien aki­vaiz­du: il­ga­me­tės lie­tu­viš­kos tra­di­ci­jos nu­ ga­lė­jo. He­lo­vi­nas ne­pri­gi­jo. Tai aki­vaiz­džiai ma­ty­ti pre­ky­ bos cent­ruo­se, kur vi­sa­da kaip ant del­no – mū­sų vi­suo­me­nės ma­dos ir ten­den­ci­jos. Maž­me­ni­nės pre­ky­ bos tink­lų rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tai ver­ti­na ne emo­ci­jas, bet vie­nin­te­ lį ro­dik­lį – pa­klau­są. Dėl per­ne­lyg ma­žos pa­klau­sos He­lo­vi­no kau­kes ir vai­duok­lių at­ri­bu­ti­ką ga­lu­ti­nai iš­stū­mė žva­kės, dirb­ti­nės gė­lės ir ki­ta Vė­li­nių at­ri­bu­ti­ka. Anot et­nog­ra­fų, taip įvy­ko dėl to, kad He­lo­vi­nas ki­lęs iš nau­jų­jų me­ tų šven­tės, o mi­ru­sių­jų pa­ger­bi­mas il­gai­niui vir­to pa­pras­tu kar­na­va­lu. Lie­tu­vo­je Vė­li­nės nuo se­no šven­ čia­mos san­tū­riai, pri­si­me­na­mi mi­ rę pro­tė­viai. Tai šei­mos šven­tė, kai va­žiuo­ja­ma lan­ky­ti ar­ti­mų­jų ka­pų. Lie­tu­viai esą įpra­tę, kad links­my­ bės pra­si­de­da per Ka­lė­das, o kau­ kes ma­tuo­ja­mės ir su jo­mis šė­lio­ ja­me per Už­ga­vė­nes.

Li­ber­tas Klim­ka Et­no­lo­gas

Nors He­lo­vi­nas į Lie­tu­vą atė­jo jau­ni­mo dė­ka, ta­čiau jiems svar­bios ir tė­vų tra­ di­ci­jos. Vė­li­nės yra šei­mos šven­tė, kai vi­si kar­tu vyks­ta lan­ky­ti ar­ti­mų­jų ka­ pų. He­lo­vi­nas mums at­vež­ti­nė šven­ tė, be šei­mos tra­di­ci­jų. Be to, lie­tu­viai nuo se­no tu­ri sa­vo links­mą šven­tę su kau­kė­mis – Už­ga­vė­nes. He­lo­vi­nas la­ biau bu­vo rei­ka­lin­gas ai­rių emig­ran­ tams JAV, nes bend­ruo­me­nėms vi­sa­ da rei­k ia ko­k ių nors šven­čių, ku­r ios su­bu­r ia, lei­d žia pa­jaus­t i bend­r u­mą. He­lo­vi­nas grei­tai pri­g i­jo vi­so­je Ame­ ri­ko­je, ku­rios gy­ven­to­jų di­džio­ji da­lis yra kos­mo­po­l i­t iš­k i, nu­to­lę nuo se­nų tra­di­ci­jų ir jiems rei­kia bend­r ų šven­ čių. Ta­čiau mums tie dis­nė­jiš­ki fil­mų per­so­na­žai per­ne­lyg nai­vūs ir spa­lio pa­bai­go­je mėgs­ta­mi ne­bent ba­ruo­se ir nak­ti­niuo­se klu­buo­se. Helovinas ki­ lo iš kel­tiš­k ų nau­jų­jų me­tų, to­dėl yra links­mas ir kar­na­va­l iš­kas. Mes lapk­ ri­čio pra­d žio­je la­biau ak­cen­tuo­ja­me san­t ū­r ų mi­r u­sių­jų pa­ger­bi­mą. Met­ raš­ti­nin­kų duo­me­ni­mis, lie­tu­viai dar XVI a. šven­tė Vė­li­nes pa­go­niš­kai: puo­ tau­da­vo ka­pi­nė­se ir au­ko­jo mi­ru­sių­jų vė­lėms mais­tą, gė­ri­mus. Mi­ni­mos ir į šer­me­nis pa­na­šios ke­lias die­nas trun­ kan­čios šven­tės.

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

telefonas@kl.lt

Te­gul grą­ži­na pen­si­jas

Ko­dėl pen­si­nin­kams nė­ra grą­ži­na­ mos pen­si­jos, kai val­di­nin­kams di­di­ na­mos al­gos? Aš esu neį­ga­lus pen­si­ nin­kas. Ma­no pen­si­ja 700 li­tų. Iš jos at­skai­čiuo­da­vo 50 li­tų. Man ne pik­ ta, o juo­kas ima, ko­kio­je vals­ty­bė­je gy­ve­na­me. Gir­dė­jau fi­nan­sų mi­nist­ ro Ri­man­to Ša­džiaus pa­si­sa­ky­mą. Jis tvir­ti­no, kad kri­zė dar ne­si­bai­gė ir įti­ ki­nė­ja, kad jis ne­kal­tas dėl to. Pab­rė­ žia, kad jei pa­ts bū­tų al­gą pa­si­di­di­nęs, tai žmo­nės jam pre­ten­zi­jas ga­lė­tų ir reikš­ti. Prieš rin­ki­mus vi­si no­rė­ju­sie­ji pa­tek­ti į Sei­mą ža­dė­jo, kad dirbs žmo­ nėms, sieks jų ge­ro­vės. Jei taip bū­tų, tai kler­kai ga­lė­tų at­si­sa­ky­ti di­des­nių at­ly­gi­ni­mų ir juos ati­duo­ti pen­si­nin­ kams bei neį­ga­lie­siems. Ta­čiau to ne­ pa­da­rė nė vie­nas 141 Sei­mo na­rys, nė vie­nas mi­nist­ras. Jie – kaip ri­di­kai: iš išo­rės gra­žūs, o vi­du­je su­pu­vę. Ne­mo­ka sa­vo him­no

Pri­gi­jo: nors He­lo­vi­nas ne­ta­po pla­čiai pa­pli­tu­sia tra­di­ci­ja, bet to­kie jo ele­

men­tai kaip skob­ti mo­liū­gai ra­do vie­tą kū­ry­bi­nė­se vai­kų dirb­tu­vė­lė­se.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Da­ly­va­vau dip­lo­mų tei­ki­mo ce­re­mo­ ni­jo­je, ku­ri vy­ko vie­no­je baž­ny­čio­je. Man la­bai keis­ta, kad pu­sė stu­den­tų ne­mo­kė­jo sa­vo him­no „Gau­dea­mus igi­tur“. Ma­no lai­kais vi­si mo­kė­da­vo. Da­bar iš­da­li­jo la­pe­lius su žo­džiais ir tai pu­sė su­si­rin­ku­sių­jų ne­gie­do­jo. Skai­ty­to­jas

Er­zi­na mu­zi­ka

Austėja Lands­ber­gie­nė

Re­na­ta Sau­ly­tė

Man at­ro­do, kad He­lo­vi­nas ne­truk­do Vė­li­nėms, o jas pa­pil­do. Nors ame­ri­kie­ čiai šią šven­tę ko­mer­cia­li­za­vo, jo­je li­ko daug se­no­viš­kos žmo­nių pa­sau­lė­žiū­ ros. Įsi­vaiz­duo­k i­te il­g us, tam­sius va­ ka­rus, mir­gan­čius še­šė­l ius nuo ži­ba­ li­nės lem­pos, kau­kian­t į ka­mi­ne vė­ją. Ne vel­tui mo­liū­gai bu­vo sko­bia­mi at­ bai­dy­ti dva­sias. He­lo­vi­no šak­nys yra pa­go­niš­ko­je vi­suo­me­nė­je, kai ti­kė­ta, kad šiuo tam­siu me­tu suar­tė­ja mū­sų ir ana­pu­si­nis pa­sau­liai. To ne­ma­žai iš­li­ kę ir He­lo­vi­no šven­tė­je. Vai­kams per ją ga­li­ma leng­viau paaiš­kin­ti ir mū­sų Vė­li­nių pra­smę, kil­mę. Taip pat pa­ro­ dy­ti, kad ne tik jie bi­jo tam­sos, bet tai jau­tė ir suau­gę žmo­nės il­gais ru­dens va­ka­rais. Vi­sais lai­kais krikš­čio­niš­kos šven­tės daž­nai la­biau ak­cen­tuo­ja liū­ de­sį, bet nie­ko blo­go su se­nų­jų tra­di­ci­ jų ele­men­tais su­pa­žin­din­ti mū­sų vai­ kus per žais­min­ges­nę for­mą.

Jau ke­le­rius me­tus spa­lį He­lo­vi­nas nė­ra mū­sų par­duo­tu­vių ak­cen­tas. Aki­vaiz­du, kad ši šven­tė Lie­tu­vo­ je ne­pri­gi­jo, nes di­de­lio šios at­ri­bu­ ti­kos pir­ki­mo ar­tė­jant spa­lio pa­bai­ gai ne­bū­da­vo. O žva­ke­lių, ki­tų su ka­pais su­si­ju­sių pre­kių pa­klau­sa ge­ ro­kai pa­di­dė­ja. Dėl to ar­tė­jant spa­lio pa­bai­gai par­duo­tu­vė­se ak­cen­tuo­ ja­mos Vė­li­nės. Su He­lo­vi­no šven­ te su­si­ju­sių pre­kių neat­si­sa­ko­me, jų ga­li­ma ras­ti, bet jos yra vie­nos iš dau­ge­lio ki­tų įvai­rių pre­kių. Po Vė­ li­nių par­duo­tu­vė­se iš­kart ku­ria­ma Ka­lė­dų lau­ki­mo nuo­tai­ka. Tai da­ ro­me dėl to, kad žmo­nės ga­lė­tų ne­ sku­bė­da­mi ap­žiū­rė­ti, kas siū­lo­ma, nu­spręs­ti, ko jiems rei­kia ar ne­rei­ kia. Lapk­ri­tis yra sa­vo­tiš­kos žval­gy­ tu­vės, o pa­grin­di­nis pir­ki­mas pra­si­ de­da gruo­dį.

Pre­k y­bos tink­lą val­dan­čios įmo­nės „Ma­x i­ma LT“ ko­mu­n i­ka­ci­jos va­do­vė

Iš­po­pu­lia­ri­no ir Ho­li­vu­das He­lo­vi­no šak­nys glū­di se­no­vė­je kel­tų tau­to­se švęs­tų Nau­jų­jų me­tų ir mi­ru­ sių­jų šven­tė­se. Kel­tams nau­jie­ji me­tai pra­si­dė­da­vo lapk­r i­čio 1 d., tuo me­tu jie pri­si­min­da­vo ir mi­ru­siuo­sius. Vė­ liau Baž­ny­čia šią die­ną pa­va­di­no Vi­ sų šven­t ų­jų die­na, to­dėl šven­tė ne­ su­ny­ko. Prieš po­rą šimt­me­čių Ai­ri­jo­je ir Ško­ ti­jo­je at­si­ra­do tra­di­ci­ja per­si­ren­g i­nė­ ti įvai­r iais kos­t iu­mais, ku­r ie vaiz­da­ vo ant­gam­t i­nes bū­t y­b es, daž­n iau­

Kiek ga­li jau­ni­mas su sa­vo iš­ma­niai­ siais te­le­fo­nais gar­siai leis­ti mu­zi­ką vie­ša­ja­me trans­por­te? Ir ra­di­jas gro­ ja, ir dar vi­su gar­su ply­šau­ja kaž­kie­no ran­ko­se lai­ko­mas apa­ra­tas. Paaug­lių egoiz­mui nė­ra ri­bų. Ko­dėl aš tu­riu klau­sy­tis mu­zi­kos, ku­ri man vi­siš­ kai ne­pa­tin­ka? Tam skir­tos au­si­nės. Ir pa­ban­dy­ki­te į to­kį jau­nuo­lį mes­ti pik­tą žvilg­sį. Ma­ža ne­pa­si­ro­dys. Re­gi­na

Se­na­mies­tis – mi­ręs

Liū­di­na pil­kas ir tuš­čias Klai­pė­dos se­na­mies­tis. Ypač sa­vait­ga­liais. Kur din­go vi­sas jau­ni­mas? Ro­dos, pra­si­ dė­jo moks­lo me­tai ir stu­den­tai tu­rė­tų pa­gy­vin­ti nak­ti­nį uos­ta­mies­čio gy­ ve­ni­mą. Va­ka­re ei­da­mas Tur­gaus ar Til­tų gat­vė­mis, ma­tai tik kur ne kur iš ba­ro į ba­rą mig­ruo­jan­čius vei­dus ar­ba šli­ti­niuo­jan­čius grės­min­gos iš­ vaiz­dos vai­ki­nus bei aso­cia­lus. Sup­ ran­tu, kad Klai­pė­da ne­taps Vil­niu­mi, ta­čiau bent ko­kią nors ki­birkš­tį uos­ ta­mies­čio šir­dy­je no­rė­tų­si iš­vys­ti. Ta­das

siai vai­duok­l ius, ske­le­t us, ra­ga­nas, vel­nius. Emig­ran­tai šią šven­tę at­ve­žė ir į JAV. Ten ji grei­tai ta­po mėgs­ta­ma ne tik tarp gau­sios ai­rių bend­ruo­me­ nės, bet ir ki­tų tau­tų. Tuo la­biau kad to­mis die­no­mis mi­ru­sių­jų die­ną mi­ ni­ir mek­si­k ie­čiai. Nau­jes­n iais lai­kais kos­t iu­mų asor­t i­ men­tas pra­si­plė­tė siau­bo fil­mų per­ so­na­žais, ku­r iuos iš­po­pu­l ia­r i­no Ho­ li­vu­das. Iš JAV He­lo­vi­no šven­tė iš­pli­ to ir į ki­tus pa­sau­lio kam­pe­lius.

Ran­kio­ja rie­šu­tus

Vie­na­me uos­ta­mies­čio pre­ky­bos cent­re ma­čiau įspū­din­gą vaiz­de­ lį. Tvar­kin­gai ap­si­ren­gu­si vi­du­ti­nio am­žiaus mo­te­riš­kė iš rie­šu­tų ir ra­zi­nų mi­ši­nio tie­siog ran­ko­mis į mai­šiu­ką rin­ko di­džiau­sius rie­šu­tus, pa­lik­da­ ma ra­zi­nas ir že­mės rie­šu­tus. Sup­ ras­čiau, jei ši­taip „rie­šu­tau­tų“ vai­kai ar paaug­liai, o ne pa­do­riai at­ro­dan­ ti mo­te­ris. Kar­tais tik­rai at­ro­do, kad lie­tu­viai el­gia­si lyg lau­ki­niai. Vil­ma Pa­ren­gė Eve­li­na Zen­ku­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

397 728

Klai­pė­die­tis

Edu­ko­lo­gė

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Nors amerikiečiai šią šven­tę komerciali­ za­vo, jo­je li­ko daug senoviš­kos žmo­nių pa­sau­lė­žiū­ros.

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – 397 706 Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Administratorė Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Sportas: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Česlovas Kavarza –

Platinimo tarnyba: 397 727 „Namai“, „Vakarė“: 397 725 Lina Bieliauskaitė –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

714

„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 705 Evelina Zenkutė – Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Techninė redaktorė: Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, SPALIO 31, 2013

miestas

Ak­ci­ja – ge­ru­mui įsi­leis­ti „Ca­ri­tas“ tei­kia pa­gal­bą 1 pro­sti­tu­ci­jos ir pre­ky­bos žmo­nė­mis au­koms. To­kią gy­ve­ni­

mo naš­tą tu­rin­čiai mo­te­riai ar mer­ gi­nai ne­jau­ku net į akis pa­žvelg­ ti sve­ti­mam, o čia joms tei­kia­ma psi­cho­so­cia­li­nė rea­bi­li­ta­ci­ja. „Kaip kal­bė­tis su žmo­gu­mi apie jam skau­džiau­sius da­ly­kus, kai net už­ver­ti du­rų ne­ga­li, kad sve­ti­mi ne­vars­ty­tų aki­mis? Tai la­bai jaut­ ri ir su­dė­tin­ga si­tua­ci­ja“, – pa­sa­ ko­jo R.Sen­kie­nė. Pa­si­bel­du­sius pa­gal­bos „Ca­ri­to“ so­cia­li­nės dar­buo­to­jos ve­da­si į dė­ žė­mis ir mai­šais nu­krau­tą pa­tal­pą – čia rū­šiuo­ja­mi žmo­nių suau­ko­ti daik­tai ir rū­bai. „Mes su­tel­pa­me, jei rei­kia ir pri­ sė­da­me kur kam­pu­ty­je. Se­niai sva­ jo­jo­me su­tvar­ky­ti šį bu­vu­sio dar­ že­lio prie­sta­tą, gal net pa­da­ly­ti erd­ves šio­je pa­tal­po­je. Bū­tų kur ir žmo­gų at­si­ves­ti, o san­dė­lį įreng­ ti ga­li­ma ki­tur“, – pla­nais da­li­jo­ si R.Sen­kie­nė. Re­mon­ta­vo prieš 50 me­tų

Mo­te­ris gy­vai kul­niuo­ja ki­tų du­rų link ir at­ve­ria ki­tas „Ca­ri­to“ val­das. „Ši pa­sta­to da­lis – la­bai pra­stos būk­

lės. Mū­sų bu­hal­te­rės ka­bi­ne­te ka­ra­ liau­ja pe­lė­sis. Bet mes jau čia sa­vo­ mis jė­go­mis ap­si­tvar­kė­me, ra­do­me, kur bu­vo kiau­ri vamz­džiai. Be­li­ko tik grin­dis šia­me ka­bi­ne­te su­dė­ti“, – grei­ta­kal­be pa­sa­ko­jo R.Sen­kie­nė. At­ra­ki­nu­si pa­tal­pą, ku­rio­je sva­ jo­ja­ma įreng­ti san­dė­lį au­koms, R.Sen­kie­nė ne­drą­siai žvilg­te­li į drėg­mės iš­mar­gin­tas lu­bas. „Bai­su? Ar ne? Nuo 1962 m. čia nė­ra re­mon­tuo­ta. Na, nie­ko, už­tat sto­gą jau tu­ri­me nau­ją. Ir jį įren­ giant su­lau­kė­me ne­ma­žos pa­gal­ bos – su di­de­le nuo­lai­da bu­vo at­ lik­ti dar­bai. Va, ma­to­te, tu­ri­me ir do­va­no­tų da­žų. Ta­čiau šiems re­ mon­tams rei­kė­tų ne­ma­žų in­ves­ ti­ci­jų“, – ve­džio­da­ma po pa­tal­pas pa­sa­ko­jo R.Sen­kie­nė. Se­ne­liams trūks­ta vie­tų

„Ca­ri­to“ ant­ra­sis aukš­tas kur kas gra­žes­nis, ta­čiau čia įkur­tuo­se se­ ne­lių glo­bos na­muo­se ne­tru­kus jau bus ankš­ta. „Mes no­r ė­t u­m ė­m e pir­m o­jo aukš­to prie­sta­te įreng­ti dar tris ar ke­tu­rias vie­tas se­ne­liams. Juk vi­sa ei­lė lau­kian­čių­jų pas mus pa­kliū­ti“, – ti­ki­no įstai­gos va­do­vė.

Se­ne­lių na­muo­se gy­ve­na 34 pen­ si­nio am­žiaus žmo­nės bei žmo­nės su ne­ga­lia, ku­riems rei­ka­lin­ga nuo­ la­ti­nė glo­ba ir slau­ga. Džiau­gia­si pa­gal­ba

„Mums daug pa­dė­jo Jung­ti­nių Ame­ ri­kos Vals­ti­jų am­ba­sa­da. La­bai daug dar­bų at­li­ko vo­kie­čių Mal­tos or­di­no pa­gal­bos tar­ny­ba ir „Kol­ping“ or­ ga­ni­za­ci­ja Vo­kie­ti­jo­je. Kol kas mes tei­kia­me tik nuo­la­ti­nę glo­bą, ta­čiau tu­rė­jo­me su­ma­ny­mų teik­ti ir lai­ki­ no ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gą. Vis­ko bu­vo: vie­ną se­ne­lį bu­vo­me pri­glau­ dę mė­ne­siui, ki­ta mo­te­riš­kė taip pat gy­ve­no, nes duk­ra iš­me­tė ją iš bu­ to. Jei tu­ri­me vie­tos, su­gal­vo­ja­me, kaip spręs­ti bė­dą. O kai net vie­tos ne­tu­ri, kaip ga­li priim­ti žmo­gų?“ – klau­sė R.Sen­kie­nė. Klai­pė­dos „Ca­ri­tui“ va­do­vau­jan­ čios mo­te­rys brai­žė ne vie­ną pro­ jek­tą ir ket­ve­rius me­tus gal­vo­se dė­lio­jo pla­nus, kaip su­tvar­ky­ti ap­ griu­vu­sias pa­tal­pas. „Mes esa­me dė­kin­gi už bet ko­kią pa­gal­bą. Kai te­ko re­mon­tuo­ti glo­ bos na­mų kam­ba­rius, net da­žy­to­ jai stu­den­tai pas mus dir­bo. Tie­sa, jau­ni­mas čia dau­giau ei­bes krė­tė, bet ko ne­nu­da­žė, mes pa­čios pa­ tai­sė­me“, – juo­kė­si R.Sen­kie­nė. At­vy­kė­liai daž­nai ste­bi­si, kad Klai­pė­dos „Ca­ri­to“ na­muo­se yra jau­ku. „Gal dėl ge­rų žmo­nių? At­si­ran­ da tų an­ge­lų sar­gų. Žiū­rėk, tai vie­ nas, tai ki­tas žmo­gus pa­de­da. Tu­ rė­jo­me san­tech­ni­ką, ku­ris čia dir­bo vie­šuo­sius dar­bus, o štai ėmė ir pa­ si­li­ko – atei­na kaip sa­va­no­ris“, – pa­sa­ko­jo or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vė. Va­sa­rą – di­dy­sis kraus­ty­ma­sis

Šią va­sa­rą „Ca­ri­to“ dar­buo­to­jai įvei­kė neį­ti­kė­ti­ną dar­bą. Glo­bos na­muo­se bu­vo kei­čia­ma vi­so ant­ ro aukš­to grin­dų dan­ga, to­dėl te­ko dviem mė­ne­siams iš sa­vo kam­ba­ rių iš­kraus­ty­ti gy­ven­to­jus. „Su­ko­me gal­vas, kaip tai rei­kės pa­da­ry­ti. Juk žmo­nėms te­ko tiek

Pla­nai: Klai­pė­dos „Ca­ri­tas“ se­nas sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čias pa­tal­

pas tvar­kė ne kar­tą, ta­čiau daug kur dar rei­kia re­mon­to.

lai­ko vie­no­je erd­vė­je gy­ven­ti. Pri­ rei­kė juos su­kel­ti į sa­lę. Oi, kiek mums čia bai­mės bu­vo. Juk tai ga­ li slėg­ti žmo­gų, o jie ir šiaip sun­kūs li­go­niai“, – pa­sa­ko­jo R.Sen­kie­nė. „Ca­ri­to“ dar­buo­to­jai ga­lė­tų il­gai var­dy­ti bė­das ir rū­pes­čius, ku­riuos

Ra­sa Sen­kie­nė:

Kaip kal­bė­tis su žmo­ gu­mi apie jam skau­ džiau­sius da­ly­kus, kai net už­ver­ti du­rų ne­ga­li, kad sve­ti­mi ne­vars­ty­tų aki­mis? Tai la­bai jaut­ri ir su­ dė­tin­ga si­tua­ci­ja.

dar teks įveik­ti, ta­čiau ir džiau­gia­si praei­ty­je nu­veik­tais dar­bais. „Kar­tais pro­tu ne­su­vo­kia­ma, kaip to­kie dar­bai ke­lioms mo­te­rė­lėms ga­li pa­vyk­ti. Juk mes ne sta­ty­bi­nin­kės“, – kvies­da­ma ap­žiū­rė­ti su­re­mon­tuo­ tų glo­bos na­mų juo­kė­si R.Sen­kie­nė. Sva­jo­ja apie nau­jas du­ris

„Ca­ri­to“ dar­buo­to­jos ti­ki­no, kad kiek­vie­nas, pa­si­bel­dęs į šiuos na­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

mus, yra šil­tai prii­ma­mas, o du­rys neuž­si­ve­ria nė prieš vie­ną su­luo­ šin­tą sie­lą. „Tik, kad tos mū­sų du­rys la­bai jau se­nos“, – juo­kė­si „Ca­ri­to“ glo­ bos na­mų bui­ties sek­to­riaus va­do­ vė Ja­ni­na Ulins­kie­nė. „Ca­ri­to“ du­rys – me­di­nės, nuo kas­die­nio vars­ty­mo nu­tru­pė­ju­siais da­žais, vie­no ne­blai­vių lan­ky­to­jų ap­spar­dy­tos ko­ja, o li­ku­si kiau­ry­ mė už­kal­ta me­di­ne plokš­te. „Ge­rai bū­tų įreng­ti me­ta­li­nes, ta­čiau leng­vas du­ris. Da­bar mes jas ra­ki­na­me ir kiek­vie­ną kar­tą pa­ tik­ri­na­me, kad jos bū­tų tvir­tai už­ ver­tos. Atė­jęs žmo­gus pa­spau­džia du­rų skam­bu­tį. O taip ge­rai bū­tų tu­rė­ti už­tren­kia­mas du­ris“, – tei­ gė J.Ulins­kie­nė. R.Sen­kie­nė su J.Ulins­kie­ne pri­ si­mi­nė, kaip ge­ra­da­riai kei­tė ki­tas, šo­ni­nes pa­sta­to du­ris. „Mums jas sta­tė me­di­nes, nors sa­kė­me, kad pra­si­dė­jus lie­tin­gam se­zo­nui, du­rys su­klyps. Juk tai me­dis. O dar ir sig­na­li­za­ci­ja ne­ be­vei­kia, nes nuo drėg­mės du­ rys su­si­klai­pė. Puo­lė vy­rai ti­kin­ti, kad tuo­jau pat paob­liuos kraš­ tą, bet su­lai­kiau. O kas bus pa­va­ sa­rį, kai oras įšils?“, – pa­sa­ko­jo J.Ulins­kie­nė. „Ca­ri­tui“ tar­nau­jan­čios du­rys bu­ vo keis­tos prieš de­vy­ne­rius me­tus.

Pro­jek­tas ge­riems dar­bams Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ tę­sia pro­jek­

Šian­dien pri­sta­to­me is­to­ri­ją, ku­rios

tą „Ge­ra da­ry­ti ge­ra“. Yra žmo­nių, ku­ riems sun­kiau nei ki­tiems.

glo­bė­ju pa­si­ry­žo tap­ti pir­ma­sis pro­ jek­to par­tne­ris – įmo­nė „Mi­ni­bank“, val­dan­ti pre­kės ženk­lą „pi­ni­gi­nė.lt“.

Dien­raš­tis pri­si­de­da prie li­gų pre­

ven­ci­jos, so­cia­li­nių pro­ble­mų, skur­do ma­ži­ni­mo, pa­dė­da­mas iš­spręs­ti konk­ re­čias sa­vo skai­ty­to­jų bė­das. Pro­jek­tas dien­raš­čio pus­la­piuo­se

pri­sta­to at­ve­jį – šei­mą, vai­ką, kuriam/ iems rei­kia pa­gal­bos. Vi­soms si­tua­ci­ joms ieš­ko­me rė­mė­jų, įmo­nių, no­rin­ čių ir ga­lin­čių pa­dė­ti bei su­teik­ti pa­ra­ mą, taip pri­si­de­dant prie vi­suo­me­nės ge­ro­vės.

Jau dvie­jų skau­džių is­to­ri­jų da­ly­

viams bend­ro­vės do­va­nos su­tei­kė ši­ lu­mos ir vil­ties. Vie­ni­šai ma­mai Kris­ti­nai Ar­ša­ku­ni,

au­gi­nan­čiai au­tis­tą sū­nų, įmo­nė do­va­ no­jo pi­ni­gi­nę pa­ra­mą. Ber­niu­ko moks­ lams ir prie­žiū­rai skir­ta 2 tūkst. li­tų pa­ ra­ma. Ki­ta klai­pė­die­tė taip pat su­lau­kė

šios bend­ro­vės pa­gal­bos. Še­šio­li­ka me­tų be ko­jų gy­ve­nan­čiai Ire­nai Šu­

kaus­kie­nei įmo­nė taip pat sky­rė 2 tūkst. li­tų pa­ra­mą. Įmo­nės va­do­vas Jau­nius Skie­rus

pa­brė­žė, kad to­kio­mis ak­ci­jo­mis sie­ kia­ma pa­gel­bė­ti itin skau­džio­se si­tua­ ci­jo­se įstri­gu­siems žmo­nėms. „Juk tai su­ke­lia ge­ras emo­ci­jas, ne

tik ma­te­ria­lūs da­ly­kai, bet ir dva­si­niai yra svar­būs. Mes sten­gia­mės ne­lik­ti nuo­ša­ly­je ir pri­si­de­da­me prie to­kių ak­ci­jų“, – ti­ki­no J.Skie­rus. Ki­ta­me straips­ny­je pa­pa­sa­ko­si­me

šios is­to­ri­jos tę­si­nį ir pri­sta­ty­si­me, kaip pro­jek­tas pa­dė­jo „Ca­ri­to“ na­mams ir ko­kia pa­gal­ba bu­vo su­teik­ta.

8

ketvirtadienis, spalio 31, 2013

miestas

Į ka­pi­nes – įprastu keliu 1

Jų bus apie 50 – tai su­ da­ro treč­da­lį vi­sų mies­ to au­to­bu­sų. Bus or­ga­ni­zuo­ja­mi dar du tra­ di­ci­niai lai­ki­ni marš­ru­tai 99 ir 117. Pir­mo­jo pra­di­nė sto­te­lė yra Vin­ gio gat­vė­je, marš­ru­tas drie­kia­si Tai­kos pro­spek­tu iki Jo­niš­kės ka­ pi­nių, kur esan­čio­je au­to­mo­bi­ lių aikš­te­lė­je au­to­bu­sai ap­si­suks ir grįš at­gal. 117 lai­ki­no marš­ru­to au­to­bu­sai va­žiuos iš mies­to li­go­ni­nės, už­suks į Jo­niš­kės ka­pi­nes ir ta­da į Lė­bar­ tus. Jis skir­tas žmo­nėms, ku­rie no­ ri ap­lan­ky­ti abe­jas ka­pi­nes. Neį­leis au­to­mo­bi­lių

Lapk­ri­čio 1-ąją ki­taip va­žiuos 17 marš­ru­to au­to­bu­sai. Jie ne­va­žiuos iki „Jau­nys­tės“ sto­te­lės prie ko­ le­gi­jos, o su­ks prie Jo­niš­kės ka­ pi­nių. Iš jų mies­to cent­rą bus ga­li­ma pa­siek­ti 21 ir 25 marš­ru­to au­to­ bu­sais. Pab­rė­žia­ma, kad au­to­bu­sų, va­ žiuo­jan­čių į ka­pi­nes, klai­pė­die­ čiams il­gai lauk­ti ne­rei­kės. Jie kur­ suos kas 3–5 min., tik kai kur ga­li tek­ti pa­lauk­ti il­giau, bet ne dau­giau nei 15 min. Tra­di­ciš­kai lapk­ri­čio 1-ąją dau­ giau­sia žmo­nių į ka­pi­nes va­žiuo­ja nuo 9 iki 13 val. Šiuo lai­ku au­to­bu­ suo­se ga­li neuž­tek­ti sė­di­mų vie­tų. To­dėl re­ko­men­duo­ja­ma rink­tis ki­ tą ke­lio­nės lai­ką. Ka­dan­gi lapk­ri­čio 1-ąją di­džio­ ji da­lis au­to­bu­sų va­žiuos į ka­pi­nes, mies­te re­čiau kur­suos 9 marš­ru­to au­to­bu­sai. Jie va­žiuos kas pu­sant­ ros va­lan­dos. Vi­są il­gą­jį sa­vait­ga­lį mies­to au­to­bu­sai va­žiuos sek­ma­ die­nio gra­fi­kais. Pa­pil­do­mi au­to­bu­sų rei­sai ir marš­ru­tai į mies­to ka­pi­nes bus or­ ga­ni­zuo­ja­mi ir šeš­ta­die­nį bei sek­ ma­die­nį. Teks va­žiuo­ti žvyr­ke­liais

Lapk­ri­čio 1-ąją į ka­pi­nes leng­vie­ji au­to­mo­bi­liai ne­bus įlei­džia­mi. Iki 11 val. bus ga­li­ma at­vež­ti tik neį­ga­ liuo­sius. Vė­liau ka­pi­nių var­tai bus už­da­ry­ti. Leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių vai­ruo­ to­jai į mies­to ka­pi­nes ga­lės pa­ tek­ti taip pat kaip ir anks­tes­niais me­tais. Eis­mas pa­gal su­de­rin­tas sche­mas or­ga­ni­zuo­ja­mas jau ke­le­ rius me­tus. Jo­niš­kės gat­ve au­to­mo­bi­lių eis­ mas bus drau­džia­mas nuo Mo­kyk­ los iki Kle­miš­kės gat­vės. Į Lė­bar­tų ka­pi­nes vai­ruo­to­jai ne­ga­lės va­žiuo­ ti nuo Rim­kų gy­ven­vie­tės. Lapk­ri­čio 1-ąją au­to­mo­bi­liai į Lė­bar­tų ka­pi­nes iš Klai­pė­dos ga­lės va­žiuo­ti per Ja­kų san­kry­žą Do­vi­lų kryp­ti­mi, Kiš­kė­nus ar Šer­nus bei Ši­lu­tės kryp­ti­mi per Šer­nus. „Čia yra žvyr­ke­liai, bet jie su­ tvar­ky­ti. Toks mo­de­lis pa­si­tvir­ ti­no“, – sa­kė Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Trans­por­to sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Vy­tau­ tas Paukš­tė. Prie ka­pi­nių eis­mą lapk­ri­čio 1-ąją re­gu­liuos po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nai. Kai ne­bus di­de­lių trans­por­ to srau­tų, au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­ jai ga­lės pri­va­žiuo­ti ar­čiau prie ka­pi­nių. Pri­me­na­ma, kad ma­ši­nas sta­ty­ti ka­pi­nių priei­go­se drau­džia­ma.

Kas­met: lapk­ri­čio 1-ąją prie ka­pi­nių bū­na su­dė­tin­gos eis­mo są­ly­gos.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

10

KetvirtADIENIS, spalio 31, 2013

lietuva

Į po­lik­li­niką – tik su ne­teisė­ta pa­žy­ma? Tra­gi­ko­me­di­ja – taip tėvai api­būdi­na me­ dikų pa­stan­gas ne­leis­ti, kad vai­kus į po­ lik­li­niką at­vestų se­ne­liai. Gy­dy­to­jai rei­ ka­lau­ja no­ta­ro įga­lio­ji­mo, no­ta­rai at­šau­ na, kad tai prie­šta­rau­ja įsta­ty­mams. Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Me­di­kai vai­ko ne­priėmė

Du ma­ža­me­čius vai­kus au­gi­nan­ ti Sol­vei­ga ne­gai­li kar­čių žod­žių dėl su­si­klos­čiu­sios pa­dėties. Mo­ te­ris dir­ba vi­su eta­tu, tad su­si­rgu­ siais vai­kais anks­čiau pa­si­rūpin­ da­vo mo­čiutė. Po­lik­li­ni­ko­je dėl to esą ne­kil­da­vo jo­kių pro­blemų, ta­ čiau pa­sta­ruo­ju me­tu pra­dėta rei­ ka­lau­ti no­ta­ro įga­lio­ji­mo. „Ma­ma nu­vežė vaiką į San­ta­riš­ kių kon­sul­ta­cijų po­lik­li­niką ir jau Re­gist­ratū­ro­je pra­si­dėjo pro­ble­ mos. Sa­ko, rei­kia no­ta­ro įga­lio­ji­ mo. Skam­bi­nau jiems pa­ti, sa­kiau, jog pa­si­ti­kiu sa­vo ma­ma ir ti­kiu, kad man ne­ma­tant ne­lieps iš­rau­ti vai­kui visų dantų“, – iro­ni­za­vo pa­šne­kovė. Pats do­ku­men­tas, pa­sak Sol­vei­ gos, iš prin­ci­po ne pro­ble­ma. Bėda ta, kad toks įga­lio­ji­mas ju­ri­diš­kai ne­teisė­tas ir no­ta­rai jo ne­tvir­ti­na. „Pap­ras­čiau­siai nėra tar­pi­nio va­ rian­to, ku­ris leistų ar­ba to­kią pro­ cedūrą pa­tikė­ti tam tik­ram as­me­ niui, ar­ba bent būtų iš­duo­da­mas vie­nam kar­tui. O da­bar ga­liu ne­bent mo­čiu­tei per­leis­ti vai­ko globą. Ar tai nor­ma­lu?“ – pik­ti­no­si vil­nietė. Liepė pa­si­ra­šy­ti pa­čiai

Ji sakė skam­bi­nu­si ke­tu­riems sos­ tinės no­ta­rams ir klau­su­si, ar ga­ li gau­ti tokį įga­lio­jimą. Šie at­sakę, kad toks do­ku­men­tas prie­šta­rau­ja Ci­vi­li­niam ko­dek­sui ir jiems liep­ ta to­kių įga­lio­jimų neiš­duo­ti. Ne­ te­ku­si kant­rybės Sol­vei­ga kreipė­si į San­ta­riš­kių kli­nikų fi­lia­lo Per­so­ na­lo ir teisės sky­rių ir pra­šė paaiš­ kin­ti, kuo rem­da­ma­si ad­mi­nist­ra­ ci­ja rei­ka­lau­ja to­kių do­ku­mentų. Is­to­ri­jos ato­maz­ga esą at­ėmė žadą. „Pas­kam­bi­nau, klau­siu, ar jūs ži­not, kad toks rei­ka­la­vi­mas prie­ šta­rau­ja Ci­vi­li­niam ko­dek­sui? Ko­ kiu įsta­ty­mu re­miatės? Pa­sakė, kad per­skam­bins po pus­va­land­žio. Ma­ tyt, nu­ėjo pa­skai­ty­ti Ci­vi­li­nio ko­ dek­so. Ga­liau­siai pa­skam­bi­no, at­si­ du­so ir sa­ko: „Pa­si­ra­šy­ki­te jūs pa­ti tą įga­lio­jimą ir at­neš­ki­te“, – pa­sa­ ko­jo Sol­vei­ga. To esą ir už­te­ko. Šei­ma pri­statė pa­si­ra­šytą pra­šymą, ma­mos bei mo­čiutės as­mens do­ku­mentų ko­pi­jas – ir vai­kas bu­vo priim­tas pas gy­dy­toją. Išei­tis – pa­žeis­ti įsta­tymą?

Be­je, pa­šne­kovė sakė ži­nan­ti at­ vejų, kai no­ta­rai su­tin­ka pa­ra­šy­ti do­ku­mentą, nors tei­siš­kai jis ne­ ga­lio­ja. „Ki­tiems pa­si­se­ka pa­tek­ti pas no­ta­rus, ku­rie ne­prieš­ta­rau­ja pa­ si­ra­šy­ti. Jie ne­sle­pia, kad pa­žy­ma ne­tu­ri ga­lios, bet me­di­kai būna nu­ ra­min­ti, o ir tėvams ge­rai. Bet tai ir yra did­žio­ji pro­ble­ma: jei­gu to­kių įga­lio­jimų no­ta­rai ne­ra­šytų, nie­ kas jų ne­pris­ta­tytų į po­lik­li­ni­kas, ir galbūt būtų ryž­ta­si keis­ti įsta­ tymą“, – įžvelgė pa­šne­kovė. San­ta­riš­kių Vaikų li­go­ninės di­

rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas me­di­ci­nai Ka­zi­mie­ras Bin­kis pa­tvir­ti­no, kad no­tarų įga­lio­jimų pra­šo­ma. Ta­čiau tai esą jo­kia nau­jie­na. Re­mia­ma­ si Pa­cientų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mu, ku­rio at­nau­ jin­ta re­dak­ci­ja įsi­ga­lio­jo nuo 2010 m. ko­vo. Įsta­ty­mo 22 straips­nis nu­ ma­to, kad ne­pil­na­me­čiam pa­cien­ tui iki 16 metų at­sto­vau­ja vie­nas iš tėvų (įtėvių), globė­jas ar­ba rūpin­ to­jas. Pa­pil­domų rei­ka­la­vimų nė­ ra tik ta­da, kai būti­na sku­bi me­dikų pa­gal­ba. Ta­čiau pa­va­duo­to­jui bu­vo nau­ jie­na, kad do­ku­men­tas, ku­rio pra­ šo įstai­ga, ju­ri­diš­kai ne­ga­lio­ja. „Jei­gu no­tarų pa­tvir­tin­tas, ko­ dėl ne­ga­lio­ja? Yra įga­lio­jan­čio as­ mens – ma­mos ar tėčio – do­ku­ men­tai, aš ma­nau, kad įma­no­ma“, – svarstė pa­šne­ko­vas. Pa­ti­ki­nus, kad no­ta­rai minė­ tų įga­lio­jimų neiš­duo­da, K.Bin­kis pri­pa­ži­no: tuo­met vie­nin­te­lis ke­ lias – keis­ti įsta­tymą ar­ba... jį pa­ žeis­ti. Ta­čiau per­klaus­tas, ar ma­ žųjų pa­cientų tėvai at­ne­ša to­kius įga­lio­ji­mus, pa­va­duo­to­jas ne­bu­vo linkęs to at­skleis­ti.

Vy­te­nis And­riu­kai­tis:

Aiš­ku, turbūt per daug viską for­ma­ li­zuo­ja­me. Ži­no­ma, kad taip.

Ak­la­gat­vis: daž­nai įga­lio­jimų pra­šo į už­sienį už­dar­biau­ti iš­vyks­tan­tys tėvai, ku­rie at­ža­las pa­lie­ka se­ne­liams,

ta­čiau no­ta­rai jų ne­ga­li iš­duo­ti, o me­di­kai be to­kių įga­lio­jimų ne­prii­ma.

„Mes pra­šo­me, kad at­neštų įga­ lio­ji­mus. Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti nei taip, nei ne. Jie ne vi­sa­da ga­li at­neš­ti, gal taip reikėtų su­dėlio­ti“, – te­pa­sakė K.Bin­kis ir su­ti­ko, kad įsta­tymą vis dėlto reikėtų keis­ti. K.Bin­kiui pri­tarė ir ki­ti ko­le­ gos. Jie linkę į įsta­tymą žvelg­ti ki­ tu kam­pu – ne kaip į trukdį, o ap­ saugą nuo ga­limų pro­blemų. Esą yra ne vie­na is­to­ri­ja, kai už­sie­ny­ je gy­ve­nan­tys tėvai ne­su­tin­ka, kad vai­kas būtų ope­ruo­ja­mas, o se­ne­ liai tai no­ri nu­spręsti už juos. Ga­ liau­siai prie­kaiš­tai esą ski­ria­mi pa­ tiems me­di­kams. Pra­šo neeg­zis­tuo­jan­čio do­ku­men­to

Lie­tu­vos no­tarų rūmų vi­cep­re­zi­ dentė Dai­va Lu­ka­še­vi­čiūtė-Bin­ku­ lienė pa­tvir­ti­no, kad pro­ble­ma yra ži­no­ma ir ne kartą nag­rinė­ta. Taip pat – ir Sei­me, ta­čiau įsta­ty­mas li­ ko ne­pa­keis­tas. „Įga­lio­ji­mas yra duo­da­mas tam tik­riems ju­ri­di­niams veiks­mams at­lik­ti. Ne rūpin­to­jo ar glo­bo­to­ jo teisėms per­duo­ti, bet tam tik­ riems veiks­mams, su­si­ju­siems su tre­čiai­siais as­me­ni­mis, at­lik­ti. Tai šiuo at­ve­ju dėl vai­ko, dėl as­mens, jis nie­kaip ne­ga­li tik­ti“, – kodėl pra­šo­mi įga­lio­ji­mai prie­šta­rautų įsta­ty­mams, aiš­ki­no no­tarė. Pa­sak D.Lu­ka­še­vi­čiūtės-Bin­ku­

lienės, įga­lio­ji­mo pa­skir­tis yra ki­ to­kia, ir Lie­tu­va čia – ne išim­tis. „Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se nu­ma­ty­ ta lai­ki­na vai­ko glo­ba, o ki­toks ke­ lias ne­nu­ma­ty­tas. Pa­čios įga­lio­ji­mo sam­pra­tos ne­la­bai galė­tu­me pa­keis­ ti, nes vi­sa­me pa­sau­ly­je taip yra. Įga­ lio­jimų per­duo­ti glo­bo­ti kam nors sa­vo vaiką nėra, nes įga­lio­ji­mo pa­ skir­tis vi­sai ki­to­kia. Įga­lio­ji­mas duo­ da­mas ta­da, kai aš pa­ts fi­ziš­kai ne­ ga­liu kur nors da­ly­vau­ti ir at­lik­ti tam tikrų veiksmų, pa­si­ra­šy­ti. O jei­gu aš kam nors pa­ve­du tai pa­da­ry­ti, bet su ko­kiu nors daik­tu, jo­kiu būdu ne su as­me­niu, pa­vyzd­žiui, pa­ve­du, kad nau­dotų­si ma­no au­to­mo­bi­liu, ta­da su­da­ro­ma pa­nau­dos su­tar­tis. Man keis­ta, iš kur iš­vis tie „įga­lio­ji­mai“ at­si­ra­do, su as­me­niu tai iš­vis ne­įma­ no­ma, ar suau­gu­siu, ar ne“, – kalbė­ jo No­tarų rūmų vi­cep­re­zi­dentė. No­ta­rai ga­vo re­ko­men­da­ciją

Ka­dan­gi pro­ble­ma ak­tua­li, vi­si ša­ lies no­ta­rai yra gavę No­tarų rūmų re­ko­men­da­ciją to­kių įga­lio­jimų ne­ tvir­tin­ti. „No­tarų rūmų pre­zi­diu­mas nu­ta­ ri­mu (2005 m. spa­lio 3 d. pro­to­ko­las Nr. 16) pa­gal Pro­fe­si­nio to­bu­li­ni­mo ir no­ta­rinės pra­kti­kos api­bend­ri­ni­ mo ko­mi­si­jos pa­teik­tas iš­va­das no­ ta­rinės pra­kti­kos klau­si­mais nu­tarė, kad įga­lio­ji­mai at­sto­vau­ti tėvams ne­ga­li būti tvir­ti­na­mi, nes iš tėvų

vald­žios ky­lan­čios teisės ir pa­rei­gos yra as­me­ninės, tad ne­ga­li būti per­ duo­tos įgy­ven­din­ti ki­tiems as­me­ nims. Ak­cen­tuo­ta, kad vai­kas nėra ci­vi­linės apy­var­tos ob­jek­tas, todėl ne­ga­li­ma įga­lio­ti ki­to as­mens būti įsta­ty­mi­niu vai­ko at­sto­vu. Jei­gu tė­ vai ne­ga­li rūpin­tis sa­vo vai­kais, tu­ ri būti ski­ria­ma vai­ko lai­ki­no­ji glo­ba (rūpy­ba). Tad ne­re­ko­men­duo­ja­me no­ta­rams tvir­tin­ti įga­lio­jimų, ku­ riais ne­pil­na­me­čių vaikų tėvai sa­vo pa­rei­gas pa­ve­da at­lik­ti tre­tie­siems as­me­nims“, – ra­šo­ma do­ku­men­te. Pak­laus­ta, ar ži­no at­vejų, kai no­ ta­rai ne­pai­so re­ko­men­da­ci­jos, pa­ šne­kovė teigė pri­si­me­nan­ti tik vie­ ną at­vejį. Ne pa­slap­tis, kad daž­nai įga­lio­jimų pra­šo į už­sienį už­dar­ biau­ti iš­vyks­tan­tys tėvai, ku­rie at­ža­las pa­lie­ka se­ne­liams. Tad ir pro­ble­ma į vie­šumą iš­ki­lo būtent pra­si­dėjus emig­ra­ci­jos ban­gai. „Ši­tas klau­si­mas iš­ki­lo tik­rai ne prie­š me­tus ar dve­jus, o gal prie­š ko­ kius pen­ke­rius, kai jau bu­vo ma­siš­kai emig­ruo­ja­ma iš Lie­tu­vos. Kaž­ka­da bu­vo no­tarė, pa­tvir­ti­nu­si tokį įga­ lio­jimą, mes ją svarstė­me pre­zi­diu­ me, kodėl ji taip pa­darė. Bet dau­giau at­vejų man ne­ži­no­ma“, – kalbė­jo D.Lu­ka­še­vi­čiūtė-Bin­ku­lienė. Mi­nist­rui pro­ble­ma ne­ži­no­ma

Be­je, ki­tos Vil­niaus gy­dy­mo įstai­ gos – An­ta­kal­nio po­lik­li­ni­kos –

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

at­stovė sakė, kad įsta­ty­mas re­tai su­ke­lia pro­blemų, nes pa­pras­čiau­ siai vai­kus pas gy­dy­to­jus at­ve­da pa­tys tėvai. „Ne­ky­la pro­blemų. Va­sarą turbūt vie­nas at­ve­jis bu­ vo per vi­sus me­tus, ir tai, kai mes pa­prašė­me, kad gal galėtų at­ves­ti tėvai, – ir at­vedė. Tik­rai vaikų su pa­žy­mo­mis, kiek aš ži­nau, ne­bu­ vo. Bet kad toks rei­ka­la­vi­mas yra – tik­rai taip“, – sakė An­ta­kal­nio po­lik­li­ni­kos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­ja val­dy­mui Ing­ri­da Sa­vic­ kienė. O svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ rui Vy­te­niui And­riu­kai­čiui ši di­le­ ma, ar ga­li se­ne­liai rūpin­tis anūkų svei­ka­ta, ne­bu­vo girdė­ta. „Gal­ būt iš tiesų yra duo­menų ap­sau­ gos sis­te­ma, bi­jau pa­sa­ky­ti, tei­si­ nius as­pek­tus reikėtų pa­nag­rinė­ti, čia nau­jas man klau­si­mas. Jūs čia įdomų as­pektą iškėlė­te, mes turė­ tu­me pa­nag­rinė­ti, man jis įdo­mus ir turė­čiau pa­si­tiks­lin­ti“, – teigė mi­nist­ras. Pak­laus­tas, ar su­tin­ka, kad se­ ne­liams turėtų būti su­teik­ta ga­li­ mybė nu­ves­ti anū­kus į po­lik­li­niką, V.And­riu­kai­tis at­sakė tei­gia­mai. „Aiš­ku, turbūt per daug viską for­ma­li­zuo­ja­me. Ži­no­ma, kad taip. Aš ne­ži­nau da­bar tei­sinės bazės, tai tu­ri­me spręsti ir pa­tai­sy­ti, pa­to­bu­ lin­ti“, – žadė­jo Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos va­do­vas.

11

82AC6?A.162;6@ @=.96<

KetvirtADIENIS, spalio 31, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Smulkiesiems kreditams – Di­des­niĹł algĹł stambĹŤs suvarĹžymai nori tĹŤkstan­Ä?iai Virginija SpurytÄ— v.spuryte@diena.lt

Stumia skolintis daugiau

Vienas iĹĄ Lietuvos banko FinansĹł ministerijai pateiktĹł siĹŤlymĹł – ĹĄiuo metu galiojanÄ?iÄ… bendrÄ… vartojimo kainos metinÄ™ normÄ… nuo 200 proc. sumaĹžinti iki 50 proc. Lietuvos banko teigimu, tai turÄ—tĹł atpiginti paskolas, o ĹĄi norma esÄ… atitiktĹł ÄŻprastÄ… paskolĹł rinkos praktikÄ… ir vartotojĹł interesus. Pasak L.Valicko, tai reikĹĄtĹł, jog ÄŻmonÄ—, pavyzdĹžiui, 500 litĹł 14 dienĹł turÄ—tĹł paskolinti uĹž ne daugiau kaip 4,7 lito – tai atitiktĹł PrieĹžiĹŤros tarnybos siĹŤlomÄ… 50 proc. BVKKMN.

ÄŽ Kons­ti­tu­cinÄŻ TeismÄ… (KT) su pra­ ĹĄy­mu at­kur­ti at­ly­gi­nimÄ… be­si­ krei­pu­siÄ… vals­tybÄ—s kont­ro­lierÄ™ GiedrÄ™ Ĺ ve­dienÄ™ Sei­mo val­dy­ba ÄŻkal­binÄ—­ja at­siim­ti ieť­kinÄŻ. Teis­ mÄ… uĹžplō­do dau­giau nei tĹŤkstan­ tis ana­lo­giĹĄkĹł ieť­ki­niĹł – tai biud­ Ĺže­tui ga­li kai­nuo­ti mi­li­jo­nus.

Ĺ˝a­da derÄ—­tis

Do­mi­no efek­tas

ď Ž PokyÄ?iai: cV` YN OVNb T_VR aV [N[a \SV PVN YVb` _V[ X\` QN Yf cVb` ]N `aR OV ZN`

Ĺ iuo metu Lietuvoje smulkiĹłjĹł kreditĹł rinka reguliuojama bene grieĹžÄ?iausiai Europoje: reguliuojama paskolĹł kaina, delspinigiai, nustatytas leistinas 40 proc. pajamĹł ir paskolĹł santykis, galioja prievolÄ— tikrinti klientĹł mokumÄ…, ÄŻmonÄ— privalo pateikti visÄ… informacijÄ… apie kredito sÄ…lygas. Lietuvos banko (LB) prieĹžiĹŤros tarnyba tikino, jog reguliavimas nÄ—ra pakankamas. „Visos Europos ĹĄalys turi reguliavimo priemoniĹł, taÄ?iau nÄ— viena valstybÄ— netaiko tokio reguliavimo priemoniĹł komplekso, koks yra Lietuvoje. Manau, kad toks kredito prieinamumo apribojimas nÄ—ra nei labai pagrÄŻstas, nei labai teigiamas dalykas“, – teigÄ— Vytauto DidĹžiojo universiteto lektorius, raĹĄantis mokslinÄŻ darbÄ… smulkiĹłjĹł kreditĹł reguliavimo tema, Paulius Astromskis. Lietuvos bankas FinansĹł ministerijai pateikÄ— siĹŤlymus vÄ—l keisti Vartojimo kredito ÄŻstatymÄ…. SiĹŤloma keturiskart maĹžinti bendrÄ… vartojimo kredito kainos metinÄ™ normÄ… (BVKKMN), riboti asmenĹł galimybÄ™ operatyviai sudaryti vartojimo kredito sutartÄŻ, suvarĹžyti galimybÄ™ skolintis neturintiems pakankamai pajamĹł. „LB prieĹžiĹŤros tarnyba, spekuliuodama iĹĄ konteksto iĹĄtrauktais skaiÄ?iais, bando pieĹĄti neva grÄ—smingÄ… vartojimo kreditĹł rinkos paveikslÄ…, greiÄ?iausiai siekiant asmeniniĹł dividendĹł. Reali situacija yra ta, jog jau dabar Lietuvoje yra maĹžiausios smulkiĹłjĹł vartojimo kreditĹł kainos, grieĹžÄ?iausias reguliavimas ES, 93 proc. imanÄ?iĹłjĹł kreditus laiku vykdo prisiimtus ÄŻsipareigojimus, o pati rinka uĹžima tik 0,5 proc. ďŹ nansĹł sektoriaus. KaĹžkam, matyt, naudinga, kad smulkiĹłjĹł kreditĹł verslo Lietuvoje paprasÄ?iausiai neliktĹłâ€œ, – sakÄ— Lietuvos smulkiĹłjĹł vartojimo kreditĹł asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas.

si­kal­binÄ—­ji­mu“, – kont­ro­lierÄ—s veiks­mus ver­ti­no A.Sy­sas.

g.sabaliauskaite@diena.lt

MaŞą paskolÄ… trumpam laikotarpiui oficialiai gauti gali tapti dar sudÄ—tingiau. Lietuvos bankas pasiĹŤlÄ— „kapitaliai suremontuoti“ Vartojimo kredito ÄŻstatymÄ… – vadinamĹłjĹł greitĹłjĹł kreditĹł teikÄ—jams ÄŻvesti dar daugiau apribojimĹł. Reguliatorius tikino, jog vartojimo kredito kainos apribojimas atpigins paskolas vartotojams ir paĹžabos verslÄ…, taÄ?iau, jo atstovĹł nuomone, ĹžiĹŤrima ne kaip apginti vartotojÄ…, o kaip tiesiog iĹĄnaikinti visÄ… smulkiĹłjĹł kreditĹł rinkÄ…. Reguliuoja grieĹžÄ?iausiai

Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kaitÄ—

`bNX af cĂ› WV ZN` [R _R Tb YVb\ WN Z\ WR ]N `X\ YĂş _V[ X\ WR A\ Z\ B_ OR YV\ [V\ /39 [b\ a_

TaÄ?iau sykiu LB reikalauja laikytis grieĹžto mokumo tikrinimo. „Reguliatorius pamirĹĄta kitÄ… medalio pusÄ™. Jei bus sumaĹžinta ta norma, vadinasi, minimalios paskolos dydis turÄ—s padidÄ—ti keturis kartus, o jos grÄ…Ĺžinimo terminas pailgÄ—ti, nes kitaip paskolĹł suteikti tiesiog neapsimokÄ—s“, – aiĹĄkino P.Astromskis. Ĺ iĹł metĹł II ketvirÄ?io LB duomenimis, vidutinÄ— smulkiojo kredito suma buvo 378 litai. Pasak LSVKA asociacijos vadovo, dirbtinai nustatant kainÄ…, uĹž kiek ÄŻmonÄ— turi sukurti paslaugÄ…, yra maĹžinama konkurencija – maŞų sumĹł ir trumpĹł terminĹł kreditai ÄŻ tokius ribojimus netelpa, nes trumpĹł kreditĹł administravimo iĹĄlaidos yra santykinai brangesnÄ—s. „Kaip galima tinkamai ÄŻvertinti vartotojo mokumÄ…, jei nustatyta kainos riba nepadengia net patikrinimo duomenĹł bazÄ—se iĹĄlaidĹł? Ĺ iuo metu ÄŻmonÄ—s mokumÄ… tikrina maĹždaug 16 duomenĹł baziĹł – nuo „Sodros“ iki IeĹĄkomĹł asmenĹł registro. Kiekviena uĹžklausa kainuoja po kelis litus. Apie kokÄŻ dar papildomÄ… tikrinimÄ… gali bĹŤti kalba? PrieĹžiĹŤros tarnyba verÄ?iau turÄ—tĹł kontroliuoti, kaip jau nustatytĹł teisÄ—s aktĹł laikosi neasocijuotos bendrovÄ—s arba dar daugiau – aktyviai veikianÄ?ios ĹĄeĹĄÄ—lyje, ten kur yra reali probleminÄ— zona“, – sakÄ— asociacijos vadovas. EkspertĹł teigimu, rinkos dalyviĹł poreikis skolintis ÄŻvedus apribojimus nedings – gyventojai ieĹĄkos kitĹł paskolos bĹŤdĹł ir skolinsis ĹĄeĹĄÄ—lyje, taip patekdami ÄŻ didesnÄ—s rizikos zonÄ…. Kita problema, siekiant atitikti dirbtinai nustatytus rÄ—mus, bus ilginami paskolos terminai ir dydĹžiai. P.Astromskis skaiÄ?iavo, kad smulkiĹłjĹł kreditĹł tiekÄ—jai bus priversti teikti ne, pavyzdĹžiui, 200, o 800 litĹł paskolas ir ne dviem savaitÄ—ms, o mÄ—nesiui. Kitaip tariant, Ĺžmogus bus priverstas skolintis daugiau pinigĹł, uĹž juos mokÄ—ti palĹŤkanas, nors jam reikalinga nedidelÄ— suma, kad tilptĹł ÄŻ numatytus reguliatoriaus rÄ—mus. Reikia naujo ÄŻstatymo

Lietuvos banko Finansų ministerijai pateiktame Vartojimo kreditų įstatymo pakeitimo pakete – ir daugiau smulkiųjų kreditų reguliavimo priemonių. „Vartojimo kreditų rinkoje ryťkėja pavojingos tendencijos, todėl ją re-

guliuojantÄŻ ÄŻstatymÄ… reikia kapitaliai remontuoti, kad bĹŤtĹł sprendĹžiamos socialinÄ—s problemos, kurias sukelia neatsakingas skolinimas ir skolinimasis“, – ketinimus grieĹžtinti smulkiĹłjĹł kreditĹł rinkÄ… argumentavo Lietuvos banko atstovai. „Reikia ne remontuoti Vartojimo kreditĹł ÄŻstatymÄ…, o kurti naujÄ…, kuris reguliuotĹł bĹŤtent smulkiĹłjĹł kreditĹł rinkÄ…. Ĺ i paslauga Lietuvoje yra gana nauja – atsirado prieĹĄ 6–7 metus. SmulkiĹłjĹł kreditĹł tikrai negalima lyginti su tais, kuriuos teikia bankai ar kreditĹł unijos, todÄ—l ir ĹĄi rinka turi bĹŤti reguliuojama atskirai“, – teigÄ— P.Astromskis. Jis pabrėŞė, jog net ir ribojant smulkiĹłjĹł kreditĹł teikimÄ… ĹžmonÄ—ms, poreikis skolintis niekur nedings. Statistikos departamento duomenimis, 60 proc. ĹĄalies gyventojĹł, jei jiems staiga prireiktĹł 800 litĹł, tokios sumos neturi sukaupÄ™, negalÄ—tĹł jos pasiskolinti iĹĄ draugĹł ar giminaiÄ?iĹł. „Tai rodo, kad smulkiĹłjĹł kreditĹł rinka Lietuvoje yra reikalinga ir atlieka savo socialinÄ™ funkcijÄ…. Jei jau valstybÄ— uĹžsimojo sunaikinti smulkiĹłjĹł kreditĹł teikÄ—jus, o, panaĹĄu, kad taip ir yra, tuomet turi pasiĹŤlyti alternatyvĹł. Gal tai galÄ—tĹł bĹŤti paĹĄalpos paskolos forma ar kaĹžkokie valstybiniai bendruomeniĹł fondai, iĹĄ kuriĹł ĹžmonÄ—s galÄ—tĹł pasiskolinti. Situacija tokia, kad gyventojams vis prireikia skubiai pasiskolinti pinigĹł ir jei nebus, kaip tai padaryti legalioje reguliuojamoje rinkoje, klestÄ—s tai, kas nelegalu“, – pabrėŞė P.Astromskis.

Sei­mas ir Vy­riau­sybÄ—, ÄŻpa­rei­go­ti KT, pri­tarÄ—, kad nuo spa­lio 1-osios tu­ri bĹŤti at­kur­ti ne­teisÄ—­tai per krizÄ™ su­ma­Şin­ti at­ly­gi­ni­mai. Dar­bo uŞ­ mo­kes­tis vald­Şios spren­di­mu didÄ—s tik da­liai vals­tybÄ—s tar­nau­tojĹł – teisÄ—­jams, spe­cia­liĹłjĹł tar­nybĹł, krať­to ap­sau­gos, kalÄ—­jimĹł dar­buo­ to­jams, vi­ce­mi­nist­rams ir Sei­mo na­riĹł pa­dÄ—jÄ—jams. ÄŒia ir ki­lo su­ maiť­tis: uĹž bor­to li­ko vals­tybÄ—s pa­reigō­nai, ku­rie anks­Ä?iau ÄŻ KT ne­si­kreipÄ—, todÄ—l da­bar kai ku­rie jĹł ga­li gau­ti iki 30 pro­c. ma­ŞesnÄŻ dar­ bo uŞ­mo­kestÄŻ nei jĹł pa­val­di­niai. DÄ—l ĹĄios ne­tei­sybÄ—s G.Ĺ ve­dienÄ— kreipÄ—­si ÄŻ KT. TaÄ?iau at­ro­do, kad jos ini­cia­ty­va – pir­ma, bet ne pa­ sku­tinÄ—. ÄŽ KT kreipÄ—­si ir Prieť­ gais­rinÄ—s ap­sau­gos ir gelbÄ—­ji­mo de­par­ta­men­to (PAGD) va­do­vas Re­mi­gi­jus Ba­niu­lis su sa­vo pa­va­ duo­to­jais. Sei­mo pir­mi­ninkÄ—s pa­va­duo­to­ jas so­cial­de­mok­ra­tas Al­gir­das Sy­ sas po Sei­mo val­dy­bos po­sÄ—dĹžio, ku­ria­me G.Ĺ ve­dienÄ— pa­teikÄ— sa­vo ar­gu­men­tus, sakÄ—, kad pa­reigĹŤnÄ—s paaiť­ki­ni­mai skambÄ—­jo keis­tai. EsÄ… ji Ĺži­no, kad kitĹł pa­reigĹŤnĹł by­los lau­kia sa­vo eilÄ—s KT, todÄ—l pa­pil­ do­mai tiems, ku­riems at­ly­gi­ni­mai ne­pra­de­da­mi grÄ…Ĺžin­ti nuo spa­lio 1 d., kreip­tis ne­rei­kia. „G.Ĺ ve­dienÄ— pui­kiai Ĺži­no­jo, kad Vy­riau­sybÄ— nuo sau­sio pir­mos die­nos ne­bep­ratÄ™s kon­ser­va­to­ riĹł spren­di­mo su­ma­Şin­ti tar­nau­ tojĹł at­ly­gi­ni­mus, todÄ—l krei­pimÄ…­ si ÄŻ ad­mi­nist­ra­cinÄŻ teismÄ…, kad ĹĄis kreiptų­si ÄŻ KT, ga­li­ma lai­ky­ti at­

Sei­mo val­dy­ba pa­reiĹĄkÄ—, kad G.Ĺ ve­dienÄ—s ir jos ko­legĹł krei­ pi­ma­sis ÄŻ teismÄ… dÄ—l iť­ryĹĄkÄ—­ju­sio at­ly­gi­nimĹł skir­tu­mo yra amo­ra­ lus, ta­Ä?iau pa­tys pa­reigō­nai ÄŻsi­ti­ kinÄ™, kad mo­ralÄ—s ne­pa­mynÄ—, o jĹł veiks­mai yra teisÄ—­ti. PAGD vadovas pri­minÄ—, kad KT bĹŤtent ir nu­sprendÄ—, jog at­ly­gi­ni­ mai vals­tybÄ—s tar­nau­to­jams sunk­ me­Ä?iu bu­vo su­ma­Şin­ti ne­teisÄ—­tai, todÄ—l da­lies vals­tybÄ—s tar­nau­tojĹł veiks­mai – aiť­kin­tis, ar ga­li gau­ ti di­desnÄŻ at­ly­gi­nimÄ…, ar pra­ras­ti pi­ni­gai bĹŤs grÄ…Ĺžin­ti, – natō­ra­li ir, svar­biau­sia, teisÄ—­ta reak­ci­ja. „Ste­ biuo­si, kai ima­ma kalbÄ—­ti apie mo­ ra­linÄ™ at­sa­ko­mybÄ™. Jei grÄ…Ĺži­nant su­ma­Şin­tus at­ly­gi­ni­mus ban­do­ma at­kur­ti tei­sin­gumÄ…, kodÄ—l kiek­vie­ nas pi­lie­tis ne­ga­li kreip­tis ÄŻ teismÄ… ir jo ieť­ko­ti?“ – re­to­riť­kai klausÄ— R.Ba­niu­lis. Pak­laus­tas apie ga­limÄ… spau­dimÄ… ir aiť­ki­nimÄ…­si, kodÄ—l su pa­val­di­ niais kreipÄ—­si ÄŻ teismÄ…, R.Ba­niu­ lis sakÄ— be­si­nau­do­jan­tis teisÄ—­mis, ku­rios ga­lio­ja vi­siems Lie­tu­vos pi­ lie­Ä?iams. „O jei ma­no na­mus ap­ vogtĹł ir po­li­ci­ja nu­sta­tytĹł, kas tai pa­darÄ—, bet nu­sprÄ™stĹł, kad ge­ne­ ro­las ir taip ge­rai gy­ve­na, todÄ—l ne­ ver­ta nie­ko grÄ…Ĺžin­ti?“ – bui­tinÄŻ pa­ vyzdÄŻ pa­teikÄ— jis. Gai­ťi­na teis­mo darbÄ…

A.Sy­sas ste­bi­si, kodÄ—l teis­mai, Ĺži­no­da­mi apie to pa­ties tu­ri­ nio by­las dÄ—l ne­pro­por­cin­gu­mo, nag­rinÄ—­ja at­ski­rus at­ve­jus, nors at­ski­ri ieť­ki­niai to­kio­je si­tua­ci­jo­ je esÄ… ne­turÄ—tĹł bĹŤti nag­rinÄ—­ja­mi. „Juk ir pen­si­nin­kai, ku­rie kreipÄ—­si ÄŻ KT iki bend­ro iĹĄaiť­ki­ni­ mo, kad su­ma­Şin­tas pen­si­jas reikÄ—s kom­pen­suo­ti, tas kom­pen­ sa­ci­jas ga­vo anks­Ä?iau, bet kai KT pa­sakÄ—, kad jos tu­ri bĹŤti at­kur­tos, kreip­tis dar kartÄ… jau ne­bei­ťei­na“, – pa­ly­gi­no jis.

PaskolĹł kainos Europoje 100 eurĹł paskolos, suteiktos 15 dienĹł kaina ď Ž Lietuvoje – 4,48 euro ď Ž Latvijoje – 6,95 euro ď Ž Ĺ vedijoje – 8,75 euro ď Ž Suomijoje – 11 eurĹł ď Ž Gruzijoje – 12,8 euro ď Ž Estijoje – 14,04 euro ď Ž Danijoje – 15,67 euro ď Ž Bulgarijoje – 16,1 euro ď Ž Ispanijoje – 16,57 euro ď Ž ÄŒekijoje – 16,6 euro ď Ž Lenkijoje – 17,51 euro Ĺ altinis: pateiktos kainos yra 5 didĹžiausiĹł kiekvienos valstybÄ—s vartojimo kreditĹł ÄŻmoniĹł teikiamĹł paslaugĹł vidurkis.

„„Ap­suk­ru­mas: vie­toj ÄŻprastĹł pro­testĹł ĹĄÄŻkart pa­reigō­nai pa­si­rin­ko ki­

tÄ… ke­liÄ… – kom­pen­sa­ci­jos uĹž per krizÄ™ su­ma­Şin­tus at­ly­gi­ni­mus rei­ ka­lau­ti pa­si­telk­iant KT. To­mo Ur­be­lio­nio / BFL nuo­tr.

12

atzalynas@kl.lt Redaktorė Evelina Zenkutė

ketvirtadienis, spalio 31, 2013

atžalynas

R.Gri­ga­liū­nas: „Ži­no­ki­te, ko no­ri­te“ Ro­ber­tas Gri­ga­liū­ nas ta­po vie­nin­te­ liu uos­ta­mies­čio at­ sto­vu iš pen­kių jau­ nuo­lių Lie­tu­vo­je, ku­rio bai­gia­ma­sis ma­gist­ro dar­bas bu­vo įver­tin­tas ge­ riau­siu. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Jū­rei­ vys­tės ins­ti­tu­te stu­ di­ja­vęs vai­ki­nas ti­ ki­no, kad sie­kiant moks­lo aukš­tu­mų svar­bu ro­dy­ti su­si­ do­mė­ji­mą ir įdė­ti daug dar­bo.

– Ma­no dar­bas bu­vo la­bai ge­ras – dir­bau ka­da no­riu ir ga­liu. Vi­sa­da bu­vau są­ži­nin­gas pa­skai­tų lan­ky­ to­jas. Tik itin re­tai tek­da­vo neat­ vyk­ti į uni­ver­si­te­tą. – Ar uni­ver­si­te­tas pa­kan­ka­mai pa­de­da jau­nam žmo­gui in­teg­ ruo­tis į dar­bo rin­ką dar stu­di­ jų me­tu? – Tur­būt tai – silp­no­ji dau­ge­lio aukš­to­jo moks­lo įstai­gų vie­ta. Ir man pa­čiam te­ko nu­si­vil­ti, kai tu­ rė­jau ieš­ko­ti, kur at­lik­ti pri­va­lo­ mą pra­kti­ką. Nė vie­nas stu­den­tas ne­su­lau­kė uni­ver­si­te­to pa­gal­bos. Jū­ri­nių kom­pa­ni­jų uos­ta­mies­ty­ je nė­ra daug, vie­tų, į ku­rias ga­ li­ma priim­ti stu­den­tus, skai­čius ri­bo­tas. Tik mes pa­tys tu­rė­jo­me steng­tis su­kur­ti tin­ka­mas pra­kti­ kai są­ly­gas. Ta­čiau ir pa­čios įmo­ nės ga­lė­tų į jau­nus žmo­nes žiū­rė­ti lanks­čiau. Vi­si rei­ka­lau­ja pa­tir­ties. Ta­čiau kaip jos įgy­ti, jei vos bai­gei stu­di­jas. Pas­te­biu, kad ab­sol­ven­tai pa­ten­ka į už­bur­tą ra­tą.

Įver­ti­ni­mas: R.Gri­ga­liū­nas (kai­rė­je) vie­nin­te­lis iš klai­pė­die­čių stu­den­tų už bai­gia­mą­jį dar­bą bu­vo ap­do­va­

no­tas Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vų.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Ra­šė nuo­sek­liai

– Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja jau ant­rus me­tus skel­bė ge­riau­ sių bai­gia­mų­jų ir moks­li­nių dar­bų kon­kur­są ir kvie­tė Lie­ tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų stu­ den­tus do­mė­tis ak­tua­lio­mis trans­por­to sek­to­riui te­mo­mis. Už ge­rą ma­gist­ro dar­bą bu­vo­ te pa­ste­bė­tas vie­nin­te­lis iš vi­sų Klai­pė­dos stu­den­tų. Ar ti­kė­jo­ tės to­kio re­zul­ta­to? – Įver­ti­ni­mas man bu­vo di­de­lė staig­me­na. Tik­rai ne­lau­kiau pri­ pa­ži­ni­mo, tie­siog sten­giau­si kaip įma­no­ma ge­riau at­lik­ti tai, ką pri­va­lau pa­da­ry­ti. Te­ko pa­plu­šė­ti ren­kant me­džia­gą, stu­di­juo­jant ir ver­čiant už­sie­nio au­to­rių li­te­ra­tū­ rą, kon­sul­tuo­jan­tis ir dis­ku­tuo­jant su dar­bo va­do­vu. Sie­kiau ge­riau­sio re­zul­ta­to, įdė­jau daug pa­stan­gų ir pa­vy­ko. Įdir­bis at­si­pir­ko su kau­pu. Uni­ver­si­te­tas pa­pra­šė leis­ti gau­tą dip­lo­mą nu­si­ko­pi­juo­ti, įrė­min­ti ir pa­ka­bin­ti ant sie­nos, kad ki­tiems dės­ty­to­jai ga­lė­tų pirš­tu baks­no­ti ir ro­dy­ti kaip pa­vyz­dį. – Jū­sų ma­gist­ro dar­bo te­ma, ku­ri va­di­no­si „Sus­kys­tin­tų­jų du­jų pa­nau­do­ji­mo ro-ro ir ropax ti­po lai­vų jė­gai­nė­se ty­ri­ mai bei tech­no­lo­gi­nis įdie­gi­

mas“, at­ro­do la­bai su­dė­tin­ga. Ar daug lai­ko ir jė­gų atė­mė ra­ šy­mas? – Ti­kiu, jog pa­pras­tą žmo­gų, ku­ ris nė­ra šios sri­ties spe­cia­lis­tas, iš­ girs­tas te­mos pa­va­di­ni­mas ga­li iš­ gąs­din­ti. Mums, ne vie­nus me­tus stu­di­juo­jan­tiems tech­ni­nius da­ly­ kus, tai nė­ra jau taip komp­li­kuo­ ta. Vi­sas ba­ka­lau­ro dar­bo ra­šy­mo pro­ce­sas tru­ko apie po­rą mė­ne­sių. Pas­ku­ti­nės nak­ties lauk­ti ne­te­ko – dir­bau sis­te­min­gai ir nuo­sek­liai. Tie­sa, ga­li­ma sa­ky­ti, kad ra­šy­mas bu­vo la­biau in­di­vi­dua­lus, nes pa­ tys dės­ty­to­jai su ma­no ana­li­zuo­ja­ ma ma­gist­ro dar­bo te­ma ar­ti­miau ne­bu­vo su­si­dū­rę.

spe­cia­ly­bes ga­li­ma stu­di­juo­ti tik uos­ta­mies­ty­je. Nė vie­nas Lie­tu­ vos mies­tas ne­ga­li pa­siū­ly­ti nie­ko pa­na­šaus. Be to, ir pa­ts esu klai­ pė­die­tis. Vi­sa­da jau­čiau po­trau­ kį me­cha­ni­kos sri­čiai: au­to­mo­ bi­liams, va­rik­liams, tech­ni­kai. Spe­cia­ly­bė, į ku­rią sto­jau, ne­bu­vo at­si­tik­ti­nė. La­bai są­mo­nin­gai ir ap­gal­vo­tai ją į są­ra­šą įra­šiau pir­ mu nu­me­riu. Stu­di­jos pa­ti­ko

– Bai­gė­te vien­ti­są­sias lai­vų ener­ge­ti­nių įren­gi­nių spe­cia­ ly­bės stu­di­jas. Tai, jū­sų ma­ ny­mu, išė­jo į nau­dą? – Taip, per­šo­kau vie­ną laip­te­lį, nes mo­kiau­si pen­ke­rius me­tus. Ba­ka­ lau­ro dar­bo ne­te­ko ra­šy­ti ir gin­ti. Iš kar­to ruo­šiau­si ma­gist­ro dar­bui. Tiek fi­nan­si­niu, tiek lai­ko at­žvil­giu to­kias stu­di­jas ver­ti­nu tei­gia­mai.

– Kaip ver­ti­na­te moks­lą Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­te? – Tiek stu­di­jų ko­ky­be, tiek dės­ ty­to­jais esu pa­ten­kin­tas. Sa­vo kai­liu pa­ty­riau, kad pro­fe­so­riai Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te – pa­ty­ rę, kom­pe­ten­tin­gi, su jais vi­sa­da ga­li­ma kon­sul­tuo­tis. At­si­lie­pi­ mai tik tei­gia­mi. Ta­čiau aš ga­ liu kal­bė­ti tik apie sa­vo spe­cia­ ly­bę ir sa­vo uni­ver­si­te­tą. Nie­ka­da ne­ly­gi­nau ke­lių skir­tin­gų Lie­tu­ vos aukš­to­jo moks­lo įstai­gų. Ma­ nau, kad kiek­vie­nas uni­ver­si­te­tas yra in­di­vi­dua­lus: tu­ri sa­vo spe­ ci­fi­ką, spe­cia­ly­bes, dės­ty­to­jus ir stip­rią­sias pu­ses.

– Esa­te klai­pė­die­tis. Ar bai­gęs mo­kyk­lą ne­no­rė­to­je iš­vyk­ti į sos­ti­nę ar mo­ky­tis už­sie­ny­je? – Dar mo­ky­da­ma­sis 11 kla­sė­je ži­ no­jau, ką no­riu veik­ti. Man pa­ ti­ko fak­tas, kad jū­ri­nio po­bū­džio

– Ar bu­vo­te pa­vyz­din­gas stu­ den­tas? – Gal ir ne­rei­kė­tų gir­tis, ta­čiau ga­ liu drą­siai pa­sa­ky­ti, kad per vi­sus pen­ke­rius me­tus nė kar­to ne­mo­kė­ jau už moks­lą. Pa­gal są­ra­šą įsto­

Vi­zi­ja – dar mo­kyk­lo­je

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos nuo­tr.

Tiek stu­di­jų ko­ky­ be, tiek dės­ty­to­jais esu pa­ten­kin­tas. Sa­vo kai­liu pa­ty­riau, kad pro­fe­so­riai Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­te – pa­ ty­rę, kom­pe­ten­tin­gi, su jais vi­sa­da ga­li­ma kon­sul­tuo­tis.

jau tre­čiu nu­me­riu, o vė­liau tie­siog sten­giau­si iš­lai­ky­ti ge­rus pa­žy­mius ir pa­siek­ti rei­ka­lau­ja­mą 8 ba­lų vi­ dur­kį. Sko­lų tu­rė­ti ne­te­ko. – Ar sun­ku bu­vo stu­di­juo­ti? – Ne­pa­sa­ky­čiau, kad moks­lai, ypač pra­džio­je, bu­vo la­bai su­dė­ tin­gi. Jau po pir­mo kur­so su­si­ra­ dau dar­bą, ku­rį ga­lė­jau lais­vu gra­ fi­ku su­de­rin­ti su stu­di­jo­mis. Vi­sus pen­ke­rius me­tus stu­di­juo­da­mas ir dir­bau. Pa­si­gen­da darb­da­vių lanks­tu­mo

– Kaip dės­ty­to­jai ver­ti­no ban­ dy­mą su­spė­ti vis­ką? Daž­nai pe­da­go­gai dir­ban­čių stu­den­tų at­žvil­giu bū­na nu­si­tei­kę gan skep­tiš­kai.

– Be­si­mo­ky­da­mas spė­jo­te da­ly­ vau­ti stu­den­tiš­ko­je veik­lo­je? – Ka­dan­gi vi­są lai­ką stu­di­juo­da­ mas ir dir­bau, pa­pil­do­mai veik­ lai ne­be­tu­rė­jau nei lai­ko, nei svei­ ka­tos. Pa­ta­ria lan­ky­ti pa­skai­tas

– Gal pla­nuo­ja­te siek­ti dar di­ des­nių moks­lo aukš­tu­mų? – Iš da­lies ir da­bar dir­bu sa­vo sfe­ ro­je, ta­čiau jau tvar­kau­si do­ku­ men­tus, nes no­riu 100 pro­c. dirb­ ti pa­gal spe­cia­ly­bę. Ruo­šiuo­si iš­plauk­ti į jū­rą. Tur­būt bū­tų keis­ ta, jei, bai­gęs sa­vo moks­lus, siek­ čiau ko ki­to. Įgy­tu laips­niu kol kas ap­si­ri­bo­siu, ta­čiau neat­me­tu ga­li­ my­bės atei­ty­je ban­dy­ti sto­ti į ki­tą spe­cia­ly­bę – lai­va­ve­dy­bą. – Ką pa­tar­tu­mė­te mo­kyk­lą bai­ gian­tiems moks­lei­viams ar tik moks­lus pra­dė­ju­siems stu­den­ tams? – Sa­vo gy­ve­ni­mo tiks­lus bu­vau už­ si­brė­žęs dar mo­kyk­lo­je. Lin­kė­čiau moks­lei­viams kuo anks­čiau su­ pras­ti, kas juos tik­rai do­mi­na. Be to, ne pro ša­lį iš­siaiš­kin­ti, ką ar­ti­ miau­siu me­tu siū­lys dar­bo rin­ka, kad bai­gus stu­di­jas ne­tek­tų dirb­ ti ne­mie­lo dar­bo. Tur­būt rei­kė­tų at­ras­ti vi­du­riu­ką tarp to, kas pa­ klau­su, ir to, kas pa­tin­ka. Jau stu­ di­juo­jant, vi­sa­da rei­kė­tų at­si­žvelg­ ti į stu­di­jų su­dė­tin­gu­mą ir tik ta­da pa­gal­vo­ti apie jų su­de­ri­ni­mą su dar­bu. Iš sa­vo pa­tir­ties ga­liu pa­ sa­ky­ti, kad mo­kan­tis rei­kia pa­ ro­dy­ti no­rą, su­si­do­mė­ji­mą ir, ži­ no­ma, lan­ky­ti pa­skai­tas. To­liau vis­kas vyks sa­vai­me.

13

ketvirtadienis, spalio 31, 2013

atžalynas Kvie­čia į mū­šį

Vyks kon­fe­ren­ci­ja

Stip­ri­na pa­jė­gas

Ašt­raus pro­to jau­nuo­liai kvie­čia­ mi da­ly­vau­ti pro­tų mū­šy­je „De­ tek­ty­vų la­bi­rin­tai“. Ko­man­dą iki 5 sek­lių nuo 14 m. re­gist­ruo­ki­te tel. 314 728 ar­ba el. pa­štu: jau­ nimas@biblioteka.lt. Mū­šis vyks lapk­ri­čio 14 d. 17 val. Klai­pė­ dos mies­to sa­vi­val­dy­bės vie­šo­ sios bib­lio­te­kos Jau­ni­mo sky­riu­ je (Til­žės g. 9).

Lapk­ri­čio 8 d. Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to „Au­la Mag­na“ kon­ fe­ren­ci­jų sa­lė­je vyks moks­li­ nė-pra­kti­nė kon­fe­ren­ci­ja „Vai­ kų ir jau­ni­mo po­zi­ty­vios so­cia­ li­za­ci­jos ga­li­my­bės mo­kyk­los veik­lo­je, ku­riant sau­gią ir svei­ ką ap­lin­ką“. Jos me­tu bus ap­ tar­ta švie­ti­mo pa­gal­bos spe­cia­ lis­tų veik­la.

Mi­nist­ras Dai­nius Pa­val­kis pa­ tvir­ti­no Aukš­to­jo moks­lo tarp­ tau­tiš­ku­mo ska­ti­ni­mo veiks­mų pla­ną iki 2016 m., ku­ris aukš­to­ sioms mo­kyk­loms nu­ma­to dau­ giau ga­li­my­bių kon­ku­ruo­ti, sie­ kiant pri­trauk­ti stu­den­tus iš už­ sie­nio, o lie­tu­vių kil­mės už­sie­ nie­čiams – ge­res­nes są­ly­gas stu­di­juo­ti tė­vy­nė­je.

Byg­lio są­siau­ry­je – KU moks­li­nin­kai Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to (KU) moks­ li­nin­kai ruo­šia­si eks­pe­di­ci­jai į Ar­ gen­ti­ną. Ke­tu­rių ty­rė­jų ko­man­da – du geo­lo­gai ir du geo­fi­zi­kai – ki­ tų me­tų va­sa­rio pa­bai­go­je ruo­šia­ si geo­lo­gi­niams ty­ri­mams Byg­lio są­siau­rio Ug­nies Že­mė­je.

Po­pu­lia­ru­mas: per po­rą mė­ne­sių la­vi­nan­ti ir ug­dan­ti pro­gra­ma „Iš­šū­kis“ su­si­lau­kė uos­ta­mies­čio moks­lei­

vių dė­me­sio.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Moks­lei­viai to­bu­lė­ja žais­da­mi Praė­ju­sią sa­vai­tę Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­ lio­te­kos Vai­kų sky­riu­je rin­ko­si bib­lio­te­ki­nin­kai, mo­ky­to­jai ir vai­ kai, ak­ty­viai da­ly­vau­jan­tys vie­šų­jų bib­lio­te­kų ino­va­ci­jų pro­gra­ mo­je „Iš­šū­kis“, ku­rios kon­cep­ci­ja su­lau­kė na­cio­na­li­nio ir tarp­ tau­ti­nio pri­pa­ži­ni­mo.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Moks­lei­viai pa­mė­go

Į uos­ta­mies­tį at­vy­ko žai­di­mą „Iš­ šū­kis“ su­kū­rę Ute­nos vie­šo­sios bib­lio­te­kos, Ute­nos švie­ti­mo cent­ ro spe­cia­lis­tai ir mo­ky­to­jų eks­per­ tų gru­pė, ku­rie pri­sta­tė Klai­pė­do­ je pra­dė­tos įgy­ven­din­ti pro­gra­mos re­zul­ta­tus ir ap­do­va­no­jo ge­riau­siai pa­si­ro­džiu­sius vai­kus. Ute­no­je star­ta­vu­si 2010-ai­siais, šiais me­tais pro­gra­ma pa­sie­kė ir Klai­pė­dą. Žai­di­mą vai­kai ga­li žais­ ti dau­ge­ly­je Klai­pė­dos mies­to sa­ vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos pa­da­li­nių ir uos­ta­mies­čio mo­kyk­ lo­se, ku­rios yra pa­si­ra­šiu­sios bend­ ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tis. Per po­rą mė­ne­sių la­vi­nan­ti ir ug­ dan­ti pro­gra­ma su­si­lau­kė uos­ta­ mies­čio moks­lei­vių dė­me­sio. Anot bib­lio­te­kos dar­buo­to­jų, į pro­gra­ mą jau įsi­trau­kė apie 300 smal­sių klai­pė­die­čių – dau­giau nei pu­sė jų tu­ri­nin­gai pra­leis­ti lai­ko at­vyks­ta į Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės vie­ šo­sios bib­lio­te­kos pa­da­li­nius.

Mo­ty­vuo­ja vai­kus

Prog­ra­ma ska­ti­na vai­kus žais­ti ne įpras­tus kom­piu­te­ri­nius žai­di­mus, o mo­ko­mą­jį žai­di­mą, ku­ris yra įtrau­kian­tis, ska­ti­nan­tis lenk­ty­nia­

Tu­ri­nin­gas lai­ko lei­di­mas prie kom­ piu­te­rio moks­lei­vius įkve­pia ir ska­ti­na siek­ti ži­nių. vi­mą, pa­de­dan­tis įgy­ti ži­nių, su­de­ rin­tų su mo­ky­mo pro­gra­mo­mis. Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­ bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė Bro­nis­la­va Lau­ciu­vie­nė pa­sa­ko­jo, kad žai­di­mas „Iš­sū­kis“ mo­ty­vuo­ ja moks­lei­vius. „Vai­kai ro­do su­si­do­mė­ji­mą. Pras­ min­gas lai­ko lei­di­mas prie kom­piu­ te­rio juos įkve­pia ir ska­ti­na siek­ti ži­nių. Be to, į vie­šo­sios bib­lio­te­kos pa­da­li­nius už­su­kan­tys vai­kai la­bai lau­kia pri­zų. Kar­tą per mė­ne­sį ge­ riau­sius re­zul­ta­tus pa­ro­dę vai­kai

yra ap­do­va­no­ja­mi kvie­ti­mais į ba­ sei­ną. O moks­lei­vius iš mo­kyk­lų, ku­rios da­ly­vau­ja pro­jek­te, ska­ti­na pa­tys mo­ky­to­jai, skir­da­mi pa­pil­do­ mų ba­lų prie pa­žy­mių“, – kal­bė­jo B.Lau­ciu­vie­nė.

Šią sa­vai­tę bu­vo pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis tarp Na­cio­na­li­nės moks­lo ir tech­ ni­kos ty­ri­mų ta­ry­bos (Bue­nos Ai­ rės) ir Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to, ku­ria su­si­tar­ta dėl moks­li­nio ir tech­no­ lo­gi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo, abi­pu­ sių aka­de­mi­nių mai­nų. „Mes tir­si­me Byg­lio są­siau­rio dug­no rel­je­fą, nuo­sė­das, ban­dy­ si­me at­kur­ti Byg­lio są­siau­rio geo­ lo­gi­nės rai­dos is­to­ri­ją – tai reiš­kia, jog tir­si­me, kaip tai vy­ko po­le­ dyn­me­čiu, per pa­sta­ruo­sius 12–13 tūks­tan­čių me­tų“, – sa­kė doc. dr. Al­ber­tas Bi­ti­nas, ku­ris yra vie­nas iš pa­grin­di­nių moks­li­nin­kų, ty­ri­ nė­sian­čių Byg­lio są­siau­rį prie pie­ ti­nių Ar­gen­ti­nos ir Či­lės kran­tų. Pa­sak jo, Byg­lio są­siau­ris yra la­ bai ma­žai ty­ri­nė­tas geo­lo­gi­niu po­ žiū­riu, o ren­gia­ma eks­pe­di­ci­ja pa­ dės moks­li­nin­kams ge­riau su­pras­ti, kaip vy­ko pa­sau­li­nio van­de­ny­no rai­da po­le­dyn­me­čiu, ka­da in­ten­ sy­viai tir­po le­dy­nai ir ki­lo van­de­ ny­no ly­gis. „Da­bar­ti­nei moks­lo vi­suo­me­nei tai duos nau­din­gų ži­nių. Ti­ki­mės, gal­būt pa­vyks są­siau­rio dug­ne ap­ tik­ti pir­mykš­čių žmo­nių bu­vi­mo pėd­sa­kų. Mū­sų pa­grin­di­nis tiks­las – at­kur­ti geo­lo­gi­nės rai­dos is­to­ri­

ją ir ją pa­ly­gin­ti su ki­tų to­kių pa­na­ šių už­da­rų ba­sei­nų, kaip Bal­ti­jos ar Juo­do­ji jū­ra, ku­rie tu­rė­jo su­dė­tin­ gus ry­šius su pa­sau­li­niu van­de­ny­ nu po­le­dyn­me­ty­je, ana­lo­giš­ka rai­ da“, – sa­kė geo­lo­gas A.Bi­ti­nas. KU moks­li­nin­kai Byg­lio są­siau­rį ty­ri­nė­ti ima­si ne vie­ni: jiems pa­dės Ar­gen­ti­nos moks­li­nių ty­ri­mų pie­ ti­nis cent­ras (CA­DIC) bei Ru­si­ jos moks­lų aka­de­mi­jos P.P.Šir­šo­ vo okea­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to At­lan­to

Ši eks­pe­di­ci­ja – ga­li­my­bė jau­niems moks­li­nin­kams dirb­ti tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je.

sky­riaus Ka­li­ning­ra­de spe­cia­lis­tai. Pas­ta­ro­jo ins­ti­tu­to moks­li­nių ty­ ri­mų lai­vas „Aca­de­mik Iof­fe“ šiuo me­tu jau ga­be­na su­dė­tin­gą ty­ri­ mams skir­tą tech­ni­ką pie­ti­nių Ar­ gen­ti­nos kran­tų link. Ši eks­pe­di­ci­ja – ga­li­my­bė jau­ niems moks­li­nin­kams dirb­ti tarp­ tau­ti­nė­je erd­vė­je. Tarp ke­tu­rių ty­rė­jų – du ma­gist­rai iš Jū­rų tech­ ni­kos fa­kul­te­to. KU moks­li­nin­kai ti­ki­si gau­ti nau­jų ori­gi­na­lių duo­ me­nų, ku­rie, at­li­kus ty­ri­mus, bus pri­sta­ty­ti tarp­tau­ti­nei moks­lo vi­ suo­me­nei. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to inf.

Ge­ri­na re­zul­ta­tus

Anot jos, pro­jek­tas pa­de­da vai­kams iš­mok­ti tiks­lin­gai pa­nau­do­ti kom­ piu­te­rį. Di­rek­to­rės tei­gi­mu, pro­ jek­to sėk­mė dar kar­tą pa­tvir­ti­na, kad to­kios edu­ka­ci­nės pro­gra­mos itin rei­ka­lin­gos ir nau­din­gos. 5–7 kla­sių moks­lei­viai, žais­da­ mi žai­di­mą „Iš­šū­kis“, bib­lio­te­ko­ se ga­li pa­ge­rin­ti sa­vo mo­ky­mo­si re­zul­ta­tus iš ma­te­ma­ti­kos, is­to­ri­ jos, lie­tu­vių ir ang­lų kal­bų, gam­tos moks­lų. Sie­kiant ge­rų re­zul­ta­tų, bu­vo su­kur­tos tech­ni­nės prie­mo­ nės žai­di­mą ste­bė­ti, val­dy­ti, rink­ ti sta­tis­ti­ką. Į žai­di­mą jau įsi­jun­gė „Ver­de­ nės“, Pra­no Ma­šio­to, Si­mo­no Da­ cho, Mar­ty­no Maž­vy­do, „Ga­bi­jos“ pro­gim­na­zi­jos bei Liud­vi­ko Stul­pi­ no, Ged­mi­nų, „Vy­tu­rio“, Vi­tės pa­ grin­di­nės mo­kyk­los.

Bend­ra­dar­bia­vi­mas: KU rek­to­rius pro­f. dr. V.Lau­rė­nas pa­si­ra­šo su­tar­

tį su Na­cio­na­li­ne moks­lo ir tech­ni­kos ty­ri­mų ta­ry­ba.

S.Bu­čo nuo­tr.

14

ketvirtadienis, spalio 31, 2013

užribis Ra­do ne­gy­vą mo­te­rį

Iš­dy­ka­vo de­gin­da­mi

pa­vo­jus ma­ši­noms

Ant­ra­die­nį Pa­lan­go­je prie ap­ leis­to bu­vu­sio Rea­bi­li­ta­ci­jos cent­ro pa­sta­to Vy­tau­to g. bu­vo ras­ta ne­gy­va 42 m. pa­lan­giš­kė. Ma­no­ma, kad mo­te­ris nu­si­žu­dė iš­šo­ku­si iš tre­čio­jo aukš­to. Ne­ se­niai ji tu­rė­jo ne­ma­lo­nu­mų dėl prieš sa­vo vai­kus var­to­to smur­ to. Pra­dė­tas ty­ri­mas mir­ties prie­žas­čiai nu­sta­ty­ti.

Spa­lio 29-osios ry­te Jū­ri­nin­kų pr. 10-ojo na­mo gy­ven­to­jai pa­ ste­bė­jo, kad kaž­kas ap­de­gi­no dvie­jų bu­tų skam­bu­čius. Vie­no jų šei­mi­nin­kas pa­reiš­kė pa­ty­ ręs li­to, o ki­tas – 15 li­tų ža­lą. Ta­ čiau nuo­sto­liai ga­li bū­ti kur kas di­des­ni, nes žmo­nės neį­ver­ti­no nau­jų skam­bu­čių pa­kei­ti­mo bei mon­ta­vi­mo.

Va­kar klai­pė­die­čiai skun­dė­si po­li­ci­jai, kad Her­kaus Man­to g. ties M.Maž­vy­do alė­ja pės­čių­jų pe­rė­jo­je įreng­tas grei­čio slo­pin­ tu­vas yra at­šo­kęs nuo gat­vės ir ga­di­na va­žiuo­jan­čius au­to­mo­bi­ lius. Apie šią ne­tvar­ką pa­rei­gū­ nai in­for­ma­vo mies­to sa­vi­val­dy­ bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to dar­buo­to­jus.

Iš kel­to – į areš­ti­nę Klai­pė­dos uos­te Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos (VSAT) pa­rei­ gū­nai su­lai­kė tei­sin­gu­mo ven­gu­ sią vil­nie­tę, kel­tu grį­žu­sią iš Šve­ di­jos.

Ant­ra­die­nį VSAT Pak­ran­čių ap­ sau­gos rink­ti­nės pa­sie­nie­čiai Mal­ kų įlan­kos kont­ro­lės punk­te pa­tik­ ri­no kel­tu iš Šve­di­jos Karls­ham­no at­vy­ku­sios mo­ters do­ku­men­tus. Nors Šve­di­ja yra Šen­ge­no erd­ vės na­rė, o Lie­tu­vos pa­sie­nie­čiai ne­vyk­do nuo­la­ti­nių tik­ri­ni­mų, kai vyks­ta­ma bend­ri­jos vi­daus rei­ sais, pa­sie­nie­čiai tu­ri tei­sę pa­si­ rink­ti­nai su­stab­dy­ti ir pa­tik­rin­ ti bet ko­kią trans­por­to prie­mo­nę ar­ba as­me­nį.

Paaiš­kė­jo, kad 33 me­tų Vil­niaus gy­ven­to­ja ven­gia tei­sin­gu­mo – nu­ si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu kal­ti­na­mos mo­ters ieš­ko­jo sos­ti­nės po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai. Vil­nie­tės paieš­ka pa­ skelb­ta prieš sa­vai­tę. Apie jos su­lai­ky­mą pa­sie­nie­čiai pra­ne­šė paieš­kos ini­cia­to­riui ir tą pa­čią die­ną ją per­da­vė at­vy­ku­siam Vil­niaus po­li­ci­jos kon­vo­jui. Šie­met Lie­tu­vos pa­sie­nie­čiai su­ lai­kė 530 as­me­nų, ku­rių dėl įvai­rių prie­žas­čių ieš­ko­jo mū­sų ir už­sie­nio ša­lių tei­sė­sau­gi­nin­kai. Dau­giau­sia to­kių ieš­ko­mų­jų įkliū­va oro uos­ tuo­se. Čia nuo me­tų pra­džios su­ lai­ky­ti 224 tei­sin­gu­mo ven­gę as­ me­nys. „Klai­pė­dos“ ir VSAT inf.

Akis­ta­ta: V.Va­lius (kai­rė­je) ne­tru­kus bus tei­sia­mas už chu­li­ga­niš­ką el­ge­sį ir ki­ta­me teis­me dar kar­tą su­si­

tiks su kal­tę už me­di­kės nu­žu­dy­mą pri­siė­mu­siu E.Mont­vy­du.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Chu­li­ga­niz­mo at­ve­jį ty­rė ypa­tin­ga­sis sky­rius Filt­rai: nors Lie­tu­vos pa­sie­nie­čiai ne­vyk­do at­vyks­tan­čių­jų pa­tik­ri­ni­mo

nuo­lat, jiems ne­re­tai įkliū­va ieš­ko­mi as­me­nys.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Žmog­žu­dys­tę te­be­gau­bia pa­slap­tis Dai­va Ja­naus­kai­tė Pir­ma­die­nio ry­tą Prie­ku­lė­je, ne­ to­li til­to per Mi­ni­ją, prie van­dens bokš­to žmo­nės ap­ti­ko ne­gy­vą vy­ rą. Jis bu­vo nu­žu­dy­tas. Įta­ria­ma­ sis su­lai­ky­tas, ta­čiau tik­ru­mo, kad šis žmo­gus ir yra tik­ra­sis kal­ti­nin­ kas, nė­ra.

Klai­pė­do­je, Ma­ža­ja­me Kai­me­ly­je esan­čiuo­se so­duo­se, gy­ve­nęs 56 me­tų Leo­nas L. su me­tais jau­nes­ niu drau­gu Ka­ziu S. į Prie­ku­lę bu­ vo at­vy­kę pa­si­kas­ti krie­nų. Mies­te­lio pa­kraš­ty­je, kur prie­ku­ liš­kiai au­gi­na dar­žo­ves, lys­vių ga­ lu­lau­kė­se jie ti­kė­jo­si pri­si­kas­ti šių šak­nų ir pra­si­ma­ny­ti pi­ni­gų par­da­ vę jas Klai­pė­do­je. Ato­kiau sto­vin­čio dau­gia­bu­čio na­mo gy­ven­to­jai pri­si­mi­nė penk­ ta­die­nį va­ka­re gir­dė­ję nuo dar­žų sklin­dan­tį triukš­mą. Bū­tent dar­žuo­se bu­vo ras­tas nu­ žu­dy­tas vy­ras. Jam bu­vo smar­kiai

su­muš­tas vei­das. Vė­liau paaiš­kė­jo, kad jis mi­rė, nes bu­vo pa­smaug­tas. Spė­ja­ma, kad Leo­nas L. mi­rė nak­tį į šeš­ta­die­nį. Ta­čiau sa­vait­ga­lį ne­to­ lie­se gy­ve­nan­tys žmo­nės žmo­gaus kū­no dar­žuo­se ne­pas­te­bė­jo. Su­ži­no­ju­si apie bro­lio žū­tį, ki­ta­me mies­te gy­ve­nan­ti Leo­no L. se­suo ste­ bė­jo­si, kad jis ras­tas Prie­ku­lė­je. Vy­ ras gy­ve­no uos­ta­mies­ty­je, Ma­ža­ja­me Kai­me­ly­je esan­čiuo­se so­duo­se. Pa­rei­gū­nai su­lai­kė jo drau­gą, ku­ ris ne­nei­gė drau­ge va­žia­vęs kas­ti krie­nų. Po­li­ci­nin­kai jį ra­do na­muo­ se. Šis žmo­gus tu­ri šei­mą, dar­bą ir gy­ve­na nuo­mo­ja­ma­me bu­te. Pa­na­šu, kad kol kas pa­rei­gū­ nams ne­pa­vy­ko su­ži­no­ti nu­si­kal­ ti­mo mo­ty­vo. Po­li­ci­nin­kai dar nė­ ra įsi­ti­ki­nę, kad bū­tent šis vy­ras yra žu­di­kas. Ket­vir­ta­die­nį by­los ty­ri­mą koor­ di­nuo­jan­tis pro­ku­ro­ras ke­ti­na pra­ šy­ti Klai­pė­dos ra­jo­no apy­lin­kės teis­mą lei­di­mo il­ges­niam lai­kui su­ lai­ky­ti įta­ria­mą­jį.

Uos­ta­mies­čio Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­ mo ty­ri­mo biu­ro pa­rei­gū­nai ėmė­si jiems ne­bū­din­go dar­bo – tir­ti vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mo at­ve­jį. Ga­li­ma spė­ti, kad men­ ko rei­ka­lo ty­ri­mas šiems pa­rei­gū­nams bu­ vo pa­ves­tas to­dėl, kad įta­ria­ma­sis yra su­ si­te­pęs kur kas rim­tes­niais nu­si­kal­ti­mais.

skam­bi­nęs V.Va­lius kal­bė­jo su ki­ tu sa­vo drau­gės bi­čiu­liu. Te­le­fo­nu vy­rai su­si­ki­vir­či­jo ir su­si­ta­rė gy­vai iš­siaiš­kin­ti san­ ty­kius, ta­čiau at­va­žia­vęs pas drau­gę V.Va­lius ki­to vy­ro ne­be­ ra­do. Kar­tu at­va­žia­vo ir E.Mont­ vy­das. Po šio vi­zi­to me­di­kė ras­ta ne­gy­ va, bu­vo aki­vaiz­du, kad ji nu­žu­dy­ta itin il­gai ir žiau­riai ją kan­ki­nant. Kal­tę pri­siė­mė drau­gas

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Bar­me­ną mu­šė dėl 15 li­tų

Net­ru­kus į teis­mą nu­ke­liaus bau­ džia­mo­ji by­la, ku­rio­je 38 me­tų Vir­ gi­li­jus Va­lius bus tei­sia­mas už tai, kad šie­met lie­pos mė­ne­sį vie­no­je se­na­mies­čio ka­vi­nė­je bū­da­mas la­ bai gir­tas su­mu­šė bar­me­ną. Vi­sa tai ma­tė ki­ti ba­ro lan­ky­to­ jai. Tą­kart konf­lik­tas ki­lo to­dėl, kad V.Va­lius at­si­sa­kė su­mo­kė­ti 15 li­tų už iš­ger­tus al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus. Bėg­da­mas nuo ap­sau­gos dar­buo­ to­jų, šis vy­ras nu­griu­vo ir su­si­ža­lo­ jo vei­dą. Su­lai­ky­ta­jam tą­kart bu­vo nu­sta­ty­tas sun­kus gir­tu­mas. V.Va­lius po įvy­kio po­rą nak­tų pra­lei­do areš­ti­nė­je, vė­liau jam bu­ vo pa­skir­ta kar­do­mo­ji prie­mo­nė – ra­šy­ti­nis pa­si­ža­dė­ji­mas neiš­vyk­ti. Bu­te – mo­ters la­vo­nas

Vi­sa tai yra vi­siš­ki nie­kai, pa­ly­gin­ ti su šiam vy­rui gre­sian­čiais kal­ti­

ni­mais įvyk­džius la­bai sun­kų nu­ si­kal­ti­mą. 2008 m. lie­pos mė­ne­sį vie­na­ me uos­ta­mies­čio bu­te bu­vo ras­tas mir­ti­nai su­muš­tos 1975 m. gi­mu­ sios me­di­kės kū­nas.

Po vi­zi­to me­di­kė ras­ ta ne­gy­va, bu­vo aki­ vaiz­du, kad ji nu­ žu­dy­ta itin il­gai ir žiau­riai ją kan­ki­ nant.

Vė­liau nu­sta­ty­ta, kad tą­dien pas ją lan­kė­si drau­gas, o kai jis išė­jo, į mo­ters du­ris pa­si­bel­dė su nu­si­ kals­ta­mo­mis gau­jo­mis sie­tas Ed­ mun­das Mont­vy­das ir V.Va­lius. Pas­ta­ra­sis bu­vo ar­ti­mas mo­ters bi­čiu­lis. Lem­tin­gą va­ka­rą jai pa­

Kal­tę dėl žmog­žu­dys­tės pri­siė­ mė E.Mont­vy­das, jis bu­vo tei­sia­ mas už žmog­žu­dys­tę, o V.Va­lius tik – už va­gys­tę bei nu­si­kal­ti­mo slė­pi­mą. Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas iš­ nag­ri­nė­jo by­lą. Per­nai gruo­dį jau ti­kė­ta­si nuo­spren­džio. Ta­čiau tei­ sė­jų ko­le­gi­ja pa­skel­bė nu­tar­tį, ku­ ria by­lą grą­ži­no pro­ku­ro­rams. Jie tu­rė­jo dar kar­tą su­dė­lio­ ti fak­tus ir su­ra­šy­ti ki­tą kal­ti­na­ mą­jį ak­tą. Tei­sė­jai bu­vo įsi­ti­ki­nę, kad ne­ lo­giš­ka kal­tin­ti nu­žu­dy­mu anks­ čiau au­kos ne­pa­ži­no­ju­sį E.Mont­ vy­dą, o įšir­du­sį ant sa­vo drau­gės bei su ja te­le­fo­nu karš­tai su­si­ba­ru­ sį V.Va­lių pa­lik­ti nuo­ša­ly­je nuo šio kal­ti­ni­mo. Teis­mas nu­sta­tė skir­tin­gas nei nu­ro­dy­ta kal­ti­ni­me ap­lin­ky­bes. Maž­daug po mė­ne­sio pro­ku­ro­rai tu­rė­tų by­lą grą­žin­ti Klai­pė­dos apy­ gar­dos teis­mui. Ga­li bū­ti, kad spren­di­mo lauk­ti ne­prailgs, nes dar kar­tą ap­klaus­ ti jau liu­di­ju­sius žmo­nes ne­bus pra­smės. V.Va­lius kol kas abie­jų teis­mo pro­ce­sų lau­kia lais­vė­je.

15

ketvirtadienis, spalio 31, 2013

ekonomika

Iš­si­mo­kė­ti­nai – nuo ba­tų iki lai­do­tu­vių Pir­kė­jams pa­trauk­lų žo­dį „ak­ci­ja“ pre­ky­bi­nin­kai vis daž­niau kei­ čia ki­tu – „iš­si­mo­kė­ti­nai“. Iš­per­ka­mą­ja nuo­ma ga­li­ma at­si­skai­ ty­ti be­veik už vis­ką – ava­ly­nę, kve­pa­lus, aki­nius ar net lai­do­ji­ mo pa­slau­gas. Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kai­tė g.sabaliauskaite@diena.lt

Pir­kė­jų dar ne­daug

Pa­sa­kius komp­li­men­tą apie gra­ žius ba­tus, tuoj bus ga­li­ma iš­girs­ti: „Ačiū, li­zin­gu pa­siė­miau.“ Vie­nas ava­ly­nės par­duo­tu­vių tink­las spa­lį pa­siū­lė nau­jo­vę – pirk­ti ba­tus iš­si­ mo­kė­ti­nai. Pir­kė­jai ra­gi­na­mi iš­per­ ka­mo­sios nuo­mos su­tar­tį par­duo­ tu­vė­je spė­ti pa­si­ra­šy­ti iki šių me­tų pa­bai­gos, kad ba­tų po­rą įsi­gy­tų be pa­lū­ka­nų ir ne­per­mo­kė­tų. „Iš­si­mo­kė­ti­nai žmo­nės per­ka šio se­zo­no ba­tus, ku­rių po­ra kai­nuo­ja maž­daug 300 li­tų. Ta­čiau bent kol kas pir­kė­jų, ku­rie pa­si­ra­šo iš­per­ka­ mo­sios nuo­mos su­tar­tis, su­lau­kia­ me ma­žai. Ma­tyt, jie van­gūs to­dėl, kad dar ne­ži­no apie to­kią ga­li­my­bę. Juk mū­sų par­duo­tu­vė pir­mo­ji klien­ tams pa­siū­lė įsi­gy­ti ba­tus iš­si­mo­kė­ ti­nai“, – pa­sa­ko­jo ava­ly­nės par­duo­ tu­vė­je dir­ban­ti kon­sul­tan­tė. Pa­si­ro­do, kad bent in­ter­ne­te par­ da­vė­jų, siū­lan­čių įsi­gy­ti ba­tų, dra­ bu­žių, kve­pa­lų, vir­tu­vės prie­tai­sų ir įvai­riau­sių ki­tų da­ly­kų, ne­trūks­ ta: pla­taus pro­fi­lio elekt­ro­ni­nės par­ duo­tu­vės bend­ra­dar­biau­ja su iš­per­ ka­mo­sios nuo­mos bend­ro­vė­mis, to­dėl per­kan­tys bent už 250 li­tų už sa­vo pir­ki­nių krep­še­lį ga­li at­si­skai­ ty­ti per ke­lis mė­ne­sius. Elekt­ro­ni­nių par­duo­tu­vių, siū­lan­ čių kai kam pa­trau­kią at­si­skai­ty­mo for­mą, nuo­sek­liai dau­gė­ja, tad į var­ to­to­jų pa­što dė­žu­tes plau­kia pa­siū­ ly­mai „įsi­gy­ti trin­tu­vą už 18 Lt per mėn.“, to­dėl pir­ki­mo „į sko­lą“ ga­li­ my­bė da­ro­si vis po­pu­lia­re­sė. Bet par­ duo­tu­vės „Ele­gant li­ne“ kon­sul­tan­tė ti­ki­no, kad kai ku­rie klien­tai, ku­riems pa­siū­lo už apa­vą at­si­skai­ty­ti ki­tą­met, įsi­žei­džia, nes ga­li leis­ti sau pirk­ti ba­ tus. Ka­dan­gi iš­si­mo­kė­ti­nai per­ka­mi ne tik iš­sva­jo­ti pro­gi­niai ba­te­liai, ku­ riuos bū­tų ga­li­ma lai­ky­ti pra­ban­gos pre­ke, bet ir de­mi­se­zo­ni­nė ava­ly­nė, dau­giau klien­tų ti­ki­ma­si su­lauk­ti, kai par­duo­tu­vė­se iš­si­ri­kiuos dar bran­ ges­nė žie­mos ko­lek­ci­ja. Pat­rauk­laus pa­siū­ly­mo ma­te­ma­ti­ ka pa­pras­ta: 700 li­tų ver­tės ba­tų po­ ra per mė­ne­sį kai­nuos 116,5 li­to, tiek mo­kė­ti rei­kė­tų pu­sę me­tų. Ma­tyt, kur kas pa­pras­čiau bū­tų da­lį su­mos at­si­dė­ti iš anks­to, o su­tau­pius įsi­gy­ti ba­tus pa­gal ki­še­nę. Ta­čiau par­da­vė­jai pa­ti­ki­na, kad lie­tu­viai pla­nuo­ja ma­ žai pir­ki­nių, o jei ir su­da­ro rei­ka­lin­gų daik­tų są­ra­šus, pre­ky­bos cent­re juos pa­mirš­ta, to­dėl daž­nai per­ka im­pul­ sy­viai. Be to, au­gant per­ka­ma­jai ga­liai ir ge­rė­jant var­to­to­jų lū­kes­čiams, pre­ ky­bi­nin­kai ieš­ko pa­trauk­les­nių bū­dų klien­tams įsiū­ly­ti sa­vo pre­kes ir pa­ slau­gas, to­dėl šie pa­si­ryž­ta pa­si­ra­šy­ti ir iš­per­ka­mo­sios nuo­mos su­tar­tį. At­sis­kai­to net už mal­kas

„Swed­bank“ As­me­ni­nių fi­nan­ sų ins­ti­tu­to Lie­tu­vo­je va­do­vė Ode­

ta Blo­žie­nė ka­te­go­riš­kai tei­gia, kad gy­ven­to­jai pri­va­lo pa­tys su­si­tau­py­ ti grei­to var­to­ji­mo pre­kėms ir veng­ti pirk­ti im­pul­sy­viai bei sko­lin­tis. Var­ to­ji­mo kre­di­tą to­kioms pre­kėms įsi­ gy­ti ji ly­gi­na su svars­tyk­lė­mis, ku­ rių vie­no­je pu­sė­je – sko­la, ki­to­je – daik­tas, ku­riam sko­li­na­ma­si, tad pir­kė­jams pa­ta­ria pa­svars­ty­ti, ko­ kia il­gai­niui bus to pir­ki­nio ver­tė, kai sko­lą rei­kės grą­žin­ti. „Esu nu­si­tei­ku­si prieš sko­li­ni­mą­si to­kioms grei­to var­to­ji­mo pre­kėms ar pa­slau­goms kaip ava­ly­nė, dra­bu­žiai ar­ba ak­se­sua­rai, ku­rie grei­tai pra­ ran­da sa­vo ver­tę. Jiems su­si­tau­py­ ti rei­kia iš anks­to. Pa­vyz­džiui, ba­tai, vos išė­jus iš par­duo­tu­vės, nu­ver­tė­ ja maž­daug treč­da­liu. Tai­gi, ga­liau­ siai vie­no­je ran­ko­je tu­ri sko­lą, ki­ to­je – be­ver­tį daik­tą. Vi­sa­da rei­kia įver­tin­ti sko­li­ni­mo­si pra­smę ir ver­ tę. Pa­vyz­džiui, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­tė svy­ruo­ja, bet iš­lie­ka, o dra­bu­ žiai ir ava­ly­nė – vien­kar­ti­niai pir­ki­ niai“, – paaiš­ki­no ji.

Ode­ta Blo­žie­nė:

Esu nu­si­tei­ku­si prieš sko­li­ni­mą­si to­kioms grei­to var­to­ji­mo pre­ kėms ar pa­slau­goms kaip ava­ly­nė, dra­bu­ žiai ar­ba ak­se­sua­rai. Nors ir nau­jas pir­kė­jams, iš­per­ ka­mo­sios nuo­mos bū­das ba­tams įsi­gy­ti ne­ste­bi­na „UNO li­zin­go“ iš­per­ka­mo­sios nuo­mos ir tar­pi­ nin­ka­vi­mo pro­jek­tų va­do­vės Do­ na­tos Kar­ta­nai­tės, ku­ri ne kar­tą su­si­dū­rė ir su keis­tes­niais pir­ki­ mo bū­dais. Anot jos, pir­kė­jai pa­tys krei­pia­si į par­da­vė­jus, kad šie leis­ tų už kas­die­nes pre­kes ar pra­ban­ gos smulk­me­nas at­si­skai­ty­ti da­ li­mis, nes iš anks­to rei­ka­lin­giems daik­tams ne­tau­po. „Pa­vyz­džiui, esa­me pa­si­ra­šę iš­ per­ka­mo­sios nuo­mos su­tar­tį dėl kve­pa­lų pir­ki­mo iš­si­mo­kė­ti­nai in­ ter­ne­tu. Mū­sų par­tne­rė bu­vo par­ duo­tu­vė, ku­ri tu­ri pla­tų (ne tik par­fu­me­ri­jos) asor­ti­men­tą, bet šiek tiek nu­ste­bau, kad kaž­kas iš­ si­mo­kė­ti­nai per­ka kve­pa­lus, – sa­kė D.Kar­ta­nai­tė. – Ne ma­žiau įdo­mus pir­ki­nys at­ro­do mal­kos ar­ba ang­ lys. Gy­ven­to­jai iš anks­to ne­si­ruo­šė žie­mos se­zo­nui, to­dėl mo­kė­ti da­li­ mis už mal­kas jiems pa­to­giau.“ Įta­kos tu­ri ir se­zo­nas

Kad gy­ven­to­jų pir­ki­mui iš­si­mo­kė­ ti­nai įta­kos tu­ri se­zo­nas, pri­ta­ria ir „UNO li­zin­go“ iš­per­ka­mo­sios nuo­ mos bei tar­pi­nin­ka­vi­mo veik­los va­ do­vas Pau­lius Ta­mo­šai­tis. Jis pa­ ste­bi, kad pa­si­kei­tus me­tų lai­kui žie­mi­nė­mis pa­dan­go­mis, rat­lan­kiais

ar ka­ti­lais klien­tai sku­ba ap­si­rū­pin­ti iš­per­ka­mo­sios nuo­mos bū­du. „O, pa­vyz­džiui, in­ter­ne­ti­nių pir­ ki­nių krep­še­liuo­se ga­li­me ras­ti laik­ ro­džių, vers­lo do­va­nų, kom­piu­te­rio de­ta­lių“, – var­di­jo pa­šne­ko­vas. „UNO li­zin­go“ at­sto­vai įsi­ti­ki­nę, kad il­gai­niui at­si­ras dau­giau par­ da­vė­jų, ku­rie už ne­tra­di­ci­nes pre­ kes klien­tams leis at­si­skai­ty­ti ne iš kar­to, nes pa­tys klien­tai pra­šo to­ kios ga­li­my­bės. Ta­čiau ki­tas ava­ ly­nės par­duo­tu­vių tink­las „Vi­va ba­tai“ iš­per­ka­mo­sios nuo­mos ak­ci­ joms kol kas ne­si­ruo­šia. Esą svar­bu ir tai, kad klien­tas, per­kan­tis žie­mi­ nius ba­tus, pa­si­ra­šo su­tar­tį še­šiems mė­ne­siams, o ba­tus avi tik du. „Kol kas ne­gir­dė­jo­me, kad ki­ ti rin­kos da­ly­viai ar klien­tai do­mė­ tų­si ga­li­my­be mo­kė­ti už ava­ly­nę iš­per­ka­mą­ja nuo­ma. Ži­no­ma, ste­ bi­me šią ak­ci­ją ir lau­kia­me to­les­ nės pir­kė­jų reak­ci­jos. Ta­čiau bran­ giau­siai kai­nuo­ja žie­mi­niai ba­tai, o lie­tu­viš­ka žie­ma trun­ka trum­piau, nei pir­kė­jas mo­ka už ba­tus“, – aiš­ ki­no par­duo­tu­vių tink­lo „Vi­va ba­ tai“ rin­ko­da­ros va­do­vė Snie­guo­lė Pu­ro­nie­nė. Paš­ne­ko­vė pri­ta­rė, kad iš­per­ka­ mo­ji nuo­ma ga­li nu­ste­ken­ti ir par­da­ vė­jus, ku­rie dėl pir­kė­jų at­si­skai­ty­mo to­kiu bū­du su­si­de­ra su iš­per­ka­mo­ sios nuo­mos bend­ro­ve. Par­da­vė­jas, ne­prik­lau­so­mai nuo pir­kė­jo at­si­ skai­ty­mo bū­do, įsi­pa­rei­go­ja su­teik­ ti ava­ly­nei 2 me­tų ga­ran­ti­ją. Ta­čiau kai pir­kė­jas už ba­tus mo­ka ke­lis se­ zo­nus, ava­ly­nės ver­tė jo są­mo­nė­ je pa­ky­la, to­dėl jis ak­ty­viau rei­ka­ lau­ja pri­žiū­rė­ti jo pir­ki­nį. O jei ba­tai ne­ko­ky­biš­ki ir už juos dar ne­baig­ta mo­kė­ti, par­da­vė­jas vis tiek pri­va­lo juos tai­sy­ti ar keis­ti nau­jais. „Ko­ky­bės rei­ka­la­vi­mai ap­sun­ki­na ga­li­my­bę mo­kė­ti už ba­tus ke­lis mė­ ne­sius. To­dėl ir ma­no­me, kad ba­tai nė­ra pre­kė, ku­riai rei­kė­tų pa­siū­ly­ti to­kią ak­ci­ją. Ypač kai pir­kė­jai ir taip gau­na nau­din­gų ak­ci­jų, ga­li­ma su­ gal­vo­ti ir ki­tų bū­dų ba­tus įsi­gy­ti pi­ giau“, – dės­tė S.Pu­ro­nie­nė. Svar­biau­sia – mo­kė­ti lai­ku

Dar nuo anks­čiau lei­džian­ti sa­vo klien­tams iš­per­ka­mą­ja nuo­ma at­ si­skai­ty­ti už ap­ran­gą, spor­to in­ven­ to­rių, ava­ly­nę ir ki­tas asor­ti­men­to pre­kes pre­ky­bos sis­te­ma „Win­ner Sport“ pir­kė­jų su­tar­čių ant­plū­džio ne­su­lau­kė. Tink­lo at­sto­vė pa­ti­ki­no, kad iš­si­mo­kė­ti­nai pir­kė­jai at­si­skai­to re­tai ir tik ne­bent už bran­gius pir­ ki­nius, pa­vyz­džiui, tre­ni­ruok­lius. Ta­čiau at­si­ran­da gy­ven­to­jų, ku­rie iš­si­mo­kė­ti­nai įsi­gy­ja pa­ly­gin­ti pi­ gias ir ne vi­sa­da bū­ti­nas pa­slau­gas: mo­kant da­li­mis per­ka­mi ir spor­ to klu­bo abo­ne­men­tai, ir vai­ra­vi­mo pa­mo­kos. Iš­si­mo­kė­ti­nai lei­džia­mas įsi­gy­ti pre­kes ar pa­slau­gas ga­li­ma var­dy­ti ir var­dy­ti, nes iš­per­ka­mo­ji nuo­ma ypač pa­pli­to gru­pi­nio ap­si­

Dilema: prekybininkai jau siūlo net už batus atsiskaityti išsimokėtinai.

Tačiau finansų specialistai sako, kad tokiems pirkiniams visgi reikėtų susitaupyti iš anksto. „Shutterstock“ nuotr.

pir­ki­mo po­rta­luo­se, ku­rie pre­kiau­ ja skir­tin­gų kai­nų pre­kė­mis – nuo po­pie­ri­nių ser­ve­tė­lių iki ser­ti­fi­ka­to, kad žvaigž­dė pa­va­din­ta jū­sų var­du. Vie­no­je elekt­ro­ni­nė­je par­duo­tu­vė­je nu­si­pir­kęs bu­te­liu­ką kve­pa­lų, ku­rie kai­nuo­ja 259 li­tus, ga­liau­siai už juos pir­kė­jas su­mo­kės 325,36 li­to. Tie­sa, kai ku­rios lai­do­ji­mo pa­slau­gas tei­ kian­čios bend­ro­vės siū­lo ga­li­my­bę iš­si­mo­kė­ti­nai at­si­skai­ty­ti už ke­lio­li­ ka tūks­tan­čių li­tų kai­nuo­jan­čias lai­ do­tu­ves. Vis dėl­to net keis­ti ir iš­per­ka­ mo­sios nuo­mos ne­ver­ti pir­ki­niai neap­kar­tins pir­kė­jo kre­di­to is­to­ ri­jos, kai šis ateis į ban­ką pra­šy­ti var­to­ji­mo kre­di­to ar būs­to pa­sko­ los. Są­ly­ga tik vie­na: už anks­tes­ nius pir­ki­nius iš­si­mo­kė­ti lai­ku. „Prieš prii­mant spren­di­mą pirk­ ti rei­kia nu­si­ra­min­ti ir ne­pa­si­duo­ ti pa­trauk­liai nuo­lai­dai, di­de­liam no­rui ar aki­mir­kos im­pul­sui. Bū­ti­ na su­pras­ti, kad pre­kių ir pa­slau­ gų ap­lin­kui yra per akis, o vi­si par­ da­vė­jai no­ri jas par­duo­ti, to­dėl pa­ts pir­kė­jas tu­ri įver­tin­ti sa­vo fi­nan­si­ nes ga­li­my­bes. Kad ir la­bai no­rė­ tum kve­pa­lų, bu­te­liu­kas jų nė­ra pa­sku­ti­nis, ku­rio įsi­gy­ti ne­ga­lė­si vė­liau, be to, jei iš­kart ne­ga­li jiems skir­ti 200 li­tų, ka­žin, ar ki­tą mė­ne­ sį tu­rė­si ke­lias­de­šimt jų įmo­kai“, – aiš­ki­no O.Blo­žie­nė.

Komentaras

And­rius Bog­da­no­vi­čius

Kre­di­tų biu­ro „Cre­di­tin­fo“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius

J

ei pir­kė­jai tvar­k in­gai mo­kės mė­ne­si­nes iš­per­ka­mo­sios nuo­ mos įmo­kas, nau­dą gaus ir par­ da­vė­jas, ir kre­di­to­rius, ir klien­ tas, ku­ris su­si­kurs ge­rą kre­di­to is­to­ri­ją, pri­ly­gi­na­mą va­di­na­ma­jam fi­nan­si­nio draus­min­gu­mo CV. Jei klien­tas tvar­kin­gai vyk­dė įsi­pa­rei­go­ ji­mus, o jo pa­ja­mos yra tva­rios, kre­di­to­ rius – ban­kas, iš­per­ka­mo­sios nuo­mos, te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų ar ki­ta bend­ro­vė – gau­ na ženk­lą, kad šis var­to­to­jas ir to­liau bus draus­min­gas, o nuo­sto­lių ti­ki­my­bė dėl to­kio klien­to la­bai ma­ža. Ban­kams mo­ kūs klien­tai reiš­kia ma­žes­nį ka­pi­ta­lo po­ rei­kį, to­dėl tai lei­džia sko­lin­ti pi­giau. Draus­min­gas kre­d i­to „gy­ve­n i­mo ap­ ra­šy­mas“ leis var­to­to­jui su­si­tar­t i dėl lanks­tes­n ių su­tar­čių są­ly­g ų, pa­v yz­ džiui, dėl ma­žes­n ių pa­sko­lų pa­lū­ka­ nų, il­ges­n io pa­sko­los grą­ž i­n i­mo ter­ mi­no ir pa­na­šiai.

16

KetvirtADIENIS, spalio 31, 2013

pasaulis Įkai­tai ­ grįžo na­mo

Siautė­jo ­ te­ro­ris­tai

Ga­lin­giau­sias žmo­gus

Ke­tu­ri prancū­zai, ku­riuos bu­ vo pa­gro­bu­si Šiaurės Af­ri­ko­ je vei­kian­ti ir su „Al Qae­da“ su­si­ju­si gru­puotė, va­kar bu­ vo at­skrai­din­ti į Pa­ry­žių po tre­jus me­tus tru­ku­sios įkai­ tų epopė­jos. Bu­vu­sius įkai­tus pa­si­ti­ko jų ar­ti­mie­ji ir pre­zi­ den­tas Fran­çois Hollande’as (kairė­je).

Mir­ti­nin­kas sprog­din­to­jas va­ kar de­to­na­vo bombą pa­plūdi­ my­je prie Tu­ni­so tu­riz­mo ku­ ror­to Su­sos, ta­čiau jis pa­ts ta­ po vie­nin­te­le šio iš­puo­lio au­ ka. Tą pa­čią dieną Mo­nas­ty­ ro mies­te po­li­ci­ja su­čiu­po kitą su­si­sprog­din­ti ke­ti­nantį vyrą prie bu­vu­sio ša­lies pre­zi­den­to Ha­bi­bo Bour­gui­bos ka­po.

2013 m. ga­lin­giau­siu pa­sau­ lio žmo­gu­mi JAV žur­na­las „For­bes“ iš­rin­ko Ru­si­jos pre­ zi­dentą Vla­di­mirą Pu­tiną. Šis ap­lenkė iš pir­mos vie­tos per­ nai į ant­rą nu­kri­tusį JAV va­ dovą Ba­racką Obamą. „For­ bes“ nu­rodė, kad V.Pu­ti­nas įtvir­ti­no sa­vo vald­žią Ru­si­jo­je, o B.Oba­ma pra­ran­da įtaką.

Ra­mybės var­tai, kur ra­my­be ne­kve­pia Au­to­mo­bi­lio ava­ri­ja Pe­ki­no Tia­nan­me­no aikštė­je, per ku­rią žu­vo pen­ki žmonės ir 38 bu­vo su­žeis­ti, įvy­ko po­li­tiš­kai la­bai jaut­riu me­tu bei po­li­tiš­kai jaut­riau­sio­je Ki­ni­jos vie­to­je. Uni­ka­li po­li­tinė reikšmė

Vos po ke­lių sa­vai­čių val­dan­čio­ji Ko­mu­nistų par­ti­ja su­rengs di­delį su­va­žia­vimą ir pa­skelbs re­formų gai­res. Per 18-ojo par­ti­jos kong­re­ so tre­čiąjį ple­numą per­nai pre­zi­ den­tu pa­skelb­tas Xi Jin­pin­gas vi­ siš­kai pe­rims dau­giau­sia gy­ven­tojų tu­rin­čios vals­tybės vald­žią. Ar tai bu­vo at­si­tik­tinė ava­ri­ja, ar uigūrų se­pa­ra­tistų te­ro­ris­ti­nis iš­ puo­lis, pa­ts fak­tas, kad tai įvy­ko Tia­nan­me­no aikštė­je, įga­vo po­li­ tinį at­spalvį. Jį su­tei­kia šios aikštės uni­ka­li po­li­tinė reikšmė.

Ar tai bu­vo at­si­tik­ tinė ava­ri­ja, ar uigū­ rų se­pa­ra­tistų iš­puo­ lis, pa­ts fak­tas, kad tai įvy­ko Tia­nan­me­ no aikštė­je, įga­vo po­li­tinį at­spalvį. Žo­dis „Tia­nan­me­nas“ reiš­kia „Dan­gaus ra­mybės var­tai“, bet dan­gaus ra­my­be čia ne­kve­pia. Ilgą laiką ji bu­vo Užd­raus­to­jo mies­to pa­si­links­mi­nimų vie­ta, kol pa­sku­ ti­nis im­pe­ra­to­rius bu­vo iš­va­ry­tas per 1911 m. re­vo­liu­ciją. Nuo to lai­ ko čia vyk­da­vo po­li­ti­niai ren­gi­niai, bet tikrą po­li­tinę reikšmę aikštė įga­vo tik 1949-ai­siais, kai po kru­

vi­no pi­lie­ti­nio ka­ro į vald­žią at­ėjo ko­mu­nis­tai. Nei suo­liukų, nei tua­letų

1949 m. spa­lio 1 d. Mao Ze­don­gas iš tribū­nos ant Užd­raus­to­jo mies­ to vartų pa­skelbė did­žiu­lei mi­ niai apie Liau­dies Res­pub­li­kos su­ kūrimą. Mi­li­jo­nams žmo­nių, ku­rie sva­jo­jo apie naują Ki­niją, Tia­nan­ me­no aikštė ta­po Me­ka, šven­čiau­ sia vie­ta pa­sau­ly­je. Per pirmą ko­mu­nistų val­dy­mo de­šimt­metį aikštė ke­letą kartų bu­ vo ple­čia­ma, kol pa­siekė da­bar­tinį plotą – 440 tūkst. kv. metrų. Maž­ daug tiek pat užimtų 70 stan­dar­ ti­nių fut­bo­lo aikš­čių. Tia­nan­me­no aikštė­je vie­nu me­tu ga­li tilp­ti 600 tūkst. žmo­nių. Ta­čiau ji nėra skir­ta žmonėms at­si­pa­lai­duo­ti ar­ba lais­va­lai­kiui kar­tu leis­ti. Čia nėra nei suo­liukų, nei tua­letų, taip pat jo­kių med­žių ar ki­tos prie­dan­gos nuo saulės ar­ba lie­taus. Ko­mu­nistų par­ti­ja at­nau­ji­ no aikštę vie­nam tiks­lui – tar­nau­ ti did­žia­jai po­li­ti­kai. Jei­gu Tia­nan­me­no aikštė­je būtų bu­vu­si įtai­sy­ta ka­me­ra, ku­ri būtų fik­sa­vu­si viską, kas čia vy­ko nuo 1949-ųjų, pa­sau­lis pa­ma­tytų visą ir nuo­seklų Ki­ni­jos Liau­dies Res­ pub­li­kos pa­veikslą, nes čia bu­vo ma­to­mi ar­ba jun­ta­mi vi­si di­die­ji ša­lies is­to­ri­jos po­sūkiai. Ta­čiau aikštė vi­sa­me pa­sau­ly­ je iš­garsė­jo tik dėl vie­no įvy­kio

Nelaimė: pen­ki žmonės žu­vo, dar de­šim­tys bu­vo su­žeis­ta Tia­nan­me­no aikštė­je, kai vi­su­rei­gis už­va­žia­vo ant

ša­li­gat­vio, par­bloškė pėsčiuo­sius ir ga­liau­siai už­si­lieps­no­jo.

AFP nuo­tr.

pat mėgda­vo čia leis­ti ait­va­rus. Ta­čiau šian­dien aikštė pa­na­šesnė į tvir­tovę. Ap­link ją iš­dy­go me­ta­ li­niai užt­va­rai, o pa­tek­ti į aikštę ga­li­ma tik per ke­tu­ris po­že­mi­nius tu­ne­lius. Ap­sau­ga tik­ri­na lan­ky­to­ jus ir su­lai­ko po­ten­cia­lius tvar­kos drumstė­jus, o ka­me­ros ste­bi aikštę 24 va­lan­das per par­ą. Tia­nan­me­no aikštė įga­vo vaid­ menį, ko­kio Ko­mu­nistų par­ti­ja tik­rai ne­norė­jo. Ji ta­po vie­ta, kur žmonės atei­na pa­reikš­ti sa­vo nuo­ skaudų. Žmo­gaus tei­sių ak­ty­vis­tai

ir re­ži­mo opo­nen­tai šio­je aikštė­je at­vi­rai mes­da­vo iššūkį par­ti­jai. Da­bar, kai Ko­mu­nistų par­ti­jai gre­ sia nau­ja le­gi­ti­mu­mo krizė, jai itin svar­bu iš­lai­ky­ti so­cia­linį sta­bi­lumą, ir bet ko­kie pro­tes­tai ar de­monst­ ra­ci­jos Tia­nan­me­no aikštė­je būtų įver­tin­ti kaip jos silp­nybės ženk­las. Todėl sau­gu­mas jo­je bus dar la­biau su­stip­rin­tas, ne­svar­bu, ar pir­ma­die­ nio ava­ri­ja bu­vo tik at­si­tik­ti­nu­mas, ar des­pe­ra­tiš­kas ban­dy­mas pa­da­ry­ti kokį nors po­li­tinį pa­reiš­kimą.

1989-ai­siais. Tų metų bir­že­lio 4 d. Ki­ni­jos vy­riau­sybė pa­siuntė ka­rei­ vius ir tan­kus nu­mal­šin­ti stu­dentų ini­ci­juotų de­mok­ra­ti­nių pro­testų. Jie baigė­si dau­gy­be žu­vu­siųjų ir su­ žeistųjų. Pa­vo­jus par­ti­jai

Ka­dai­se Tia­nan­me­no aikštė bu­ vo at­vi­ra erdvė, lais­vai priei­na­ma iš visų pu­sių. Karš­tais ir drėgnais va­sa­ros va­ka­rais Pe­ki­no gy­ven­to­jai atei­da­vo čia ir su­sėsda­vo at­si­kvėpti tie­siog ant žemės. Mies­tie­čiai taip

BNS, BBC inf.

Su­čiu­po įta­ria­mus te­ro­ris­tus Ki­ni­jos pa­reigū­nai su­čiu­po įta­ria­muo­ sius, sie­ja­mus su žmo­nių gy­vybės pa­ rei­ka­la­v u­sia au­to­mo­bi­l io ava­r i­ja Pe­ ki­no Tia­nan­me­no aikštė­je. Tai va­kar pra­nešė Ki­ni­jos vals­ty­binė ži­niask­lai­ da, pirmą­kart įvar­dy­da­ma šį in­ci­dentą te­ro­ristų ata­ka. Pen­k i žmonės žu­vo, o dar de­šim­tys bu­vo su­žeis­ta, kai vi­su­ rei­g is už­va­ž ia­vo ant ša­l i­gat­v io, par­ bloškė pėsčiuo­sius ir ga­l iau­siai už­si­ lieps­no­jo. Ma­no­ma, kad šis in­ci­den­ tas bu­vo sąmo­nin­gas iš­puo­lis.

Sprend­ž iant iš vardų, įta­r ia­m ie­ji yra uigū­rai. Ši et­n inė grupė, ku­r ios kal­ ba pri­k lau­so tiurkų kalbų gru­pei, su­ da­ro gy­ven­tojų dau­g umą Sin­d zian­ ge, o dau­ge­lis tos bend­ruo­menės na­ rių yra mu­sul­mo­nai. Be to, dau­ge­l is uigūrų pik­t i­na­si dėl griežtų cent­rinės Ki­ni­jos vald­ž ios veiksmų prie­š jų kul­ tūrą ir re­li­g iją. Ki­ni­ja kal­ti­na uigūrų se­ pa­ra­tis­tus ir re­li­gi­nius ekst­re­mis­tus dėl vir­tinės iš­puo­lių, įvyk­dytų Sin­dzian­ge per dau­gelį metų, ir sa­ko, kad jie no­ri įkur­ti ne­prik­lau­somą Rytų Tur­kes­ta­ no vals­tybę.

Pe­k i­no po­l i­ci­jos pra­ne­ši­me sa­ko­ma, kad vie­nas įta­riamųjų yra kilęs iš Pi­ča­ no, kinų va­di­na­mo Šan­ša­nu, – ra­jo­no, esan­čio už maž­daug 250 ki­lo­metrų į piet­r y­č ius nuo Sin­d zian­go sos­t inės Urum­čio, kur per su­si­rėmi­mus su po­ li­ci­ja bir­želį žu­vo bent 35 žmonės.

Po­l i­ci­ja pa­sta­rai­siais mėne­siais Sin­ dzian­ge su­ėmė 140 žmo­nių, esą kurs­ tan­čių dži­hadą, o rugpjūtį nu­kovė 22 uigū­rus per vieną an­ti­te­ro­ris­tinę ope­ ra­ciją. Iš­ki­lus uigūrų in­te­lek­tua­las Il­ha­ mas Toh­ti per­spėjo, kad in­ci­den­tu Tia­ Pir­ma­die­nio va­karą, pra­ėjus ke­lioms nan­me­no aikštė­je ga­li būti pa­si­nau­do­ va­lan­doms po to gais­ro, Pe­k i­no po­l i­ ci­ja išp­la­t i­no pra­ne­šimą, pra­šy­da­ma Ta­čiau tie ne­ra­mu­mai nie­ka­da ne­bu­ ta, sie­kiant pa­di­din­ti šios et­ninės gru­ vie­tos vieš­bu­čių pra­neš­t i apie įtar­t i­ vo pa­l ietę ša­l ies sos­t inės, nors bu­vo pės at­skirtį ar­ba su­griež­tin­ti kont­rolę nus sve­čius, ku­r ie galė­jo už­si­re­g ist­ ke­l ia­ma prie­laidų, kad 1997 m. uigū­ Sin­dzian­ge. Kol kas jo­kia uigūrų gru­ ruo­t i nuo spa­l io 1 d., taip pat įvar­d i­jo rai or­ga­ni­za­vo sprog­di­nimą vie­na­me puotė ne­pri­siėmė at­sa­ko­mybės dėl in­ du įta­ria­muo­sius, ku­rie esą kilę iš Sin­ Pe­k i­no au­to­bu­se, per kurį žu­vo bent ci­den­to, ku­ris įvy­ko pir­ma­dienį sim­bo­ li­nia­me Ki­ni­jos vals­tybės cent­re. du žmonės. dzian­go.

17

ketvirtadienis, spalio 31, 2013

sportas

Laimėtojas – M.Beinoras Česlovas Kavarza Klubo 20-metį švenčiantys Kauno „Margirio” šachmatininkai surengė įspūdingą turnyrą, kuriame varžėsi 121 dalyvis.

Pagal greitųjų šachmatų taisykles ir šveicarišką sistemą vykusiose tarptautinėse varžybose (dalyvavo svečias iš Indijos – Jamesas Chrisas), absoliučiu nugalėtoju tapo klaipėdietis tarptautinis meistras Mindaugas Beinoras. Po 9 partijų uostamiesčio atstovas surinko 8 taškus. Pustaškiu atsiliko Kauno šachma-

tų klubo treneriai Laimutis Šolys, Marius Bieliauskas ir neseniai Europos moksleivių (iki 16 m.) greitųjų šachmatų čempionu tapęs Titas Stremavičius. Papildomas rodiklis žaidėjus išrikiavo tokia tvarka. Po varžybų kauniečiai juokavo, kad nugalėtojas gerai žinojo varžovus, mat M.Beinoras, kai studijavo Kaune, ne kartą „Margirio“ komandos garbę gynė šalies ir Europos klubų pirmenybėse. Turnyras laikinojoje sostinėje M.Beinorui buvo gera repeticija prieš Europos pirmenybes Varšuvoje. Lenkijos sostinėje klaipėdietis atstovaus Lietuvos rinktinei.

Čempionai: antrus metus paeiliui pirmąją vietą užėmę „Šermukšnio“ pirmosios komandos žaidėjai su Lie-

tuvos kurčiųjų draugijos Klaipėdos teritorinės valdybos direktore Nijole Kaminskiene.

Apgynė čempiono vardą Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Abi Klaipėdos „Šermukšnio“ kurčiųjų salės futbolo komandos pateko į šalies pirmenybių geriausių ekipų trejetuką. Pirmasis penketukas tapo čempionu, antrasis – iškovojo bronzos medalius.

Uostamiesčio komandų vadovas Jonas Savickas pajuokavo, kad sėkmę lėmė savos – Klaipėdos valstybinės kolegijos sporto salės sienos. Dėl nugalėtojo vardo kovojo šešios komandos – iš didžiausių ša-

lies miestų. Jos buvo suskirstytos į dvi grupes. Pirmojoje sau lygių neturėjo „Šermukšnis-1“, įveikęs vilniečius ir šiauliečius. Kitoje grupėje pajėgiausi buvo panevėžiečiai, pranokę „Šermukšnį-2“ ir Kauno „Tylą“. Pusfinalyje tarp savęs susirėmė abi uostamiesčio komandos. Pirmosios ekipos futbolininkai buvo akivaizdžiai pajėgesni, laimėję 8:3. Jie finale susitiko su Panevėžio atstovais. Svečiai geriau pradėjo varžybas ir po pirmojo kėlinio pirmavo 3:0. Atrodė, kad laimėto-

Kaune kovojo dėl taurės

Nugalėtojai Artūras Matulis, Sigitas Ligutas, Giedrius Jovaišas, Vladas Alejevas, Egidijus Navikauskas, Ignas Reznikas, Manfredas Baužys, Vidmantas Jonutis, treneris Jonas Savickas.

jas – aiškus, tačiau „Šermukšnio“ vyrai rado jėgų išlyginti rezultatą, o smūgiuojant 7 m baudinius (3:2) ir išplėšti pergalę. Panaši – atkakli – kova vyko dėl bronzos medalių. „Šermukšnis-2“ palaužė vilniečius.

Klaipėdiečiai – prizininkai Jaunučiai (10–11 m.) 2 . Penketas: L . Nu r i sla nova , I.Jokubaitytė, V.Radzevičiūtė, K.Ruzgytė, G.Remeikytė. 3 .Trejeta s : V. R ad zev ič iūtė , G.Remeikytė, K.Ruzgytė. Jauniai (12–14 m.) 1.E.Sakalys. 1.A.Vilimaitė. 1 .Trejetas: S . Ža l nerav ičiūtė, A.Gavrilina, A.Vilimaitė. 1.Penketas: A.Vilimaitė, A.Gavrilina, S.Žalneravičiūtė, A .Nečajeva, J.Nečajeva. 2.Trejetas: S.Slušnytė, A.Nečajeva, J.Nečajeva.

Triumfas: jaunių trejetų varžybose klaipėdietės užėmė dvi pirmąsias

pozicijas.

Česlovas Kavarza Lietuvos aerobinės gimnastikos taurės turnyre, surengtame Kaune, sėkmingai kovojo uostamiesčio sportininkai.

Ypač „Viesulo“ sporto centro pasiuntiniams sekėsi jaunių varžybose, kuriose aukso medalius klaipėdiečiai iškovojo keturiose grupėse. Vienetų rungtyje pirmavo Edvardas Sakalys ir Augustė Vilimaitė. Trejetų

2.Penketas: S.Sokolovaitė, O.Vaitkutė, I.Kuzmenko, G.Skiotytė, M.Seiliūtė. 3.I.Jokubaitytė.

kovą laimėjo Simona Žalneravičiūtė, Anastasija Gavrilina ir A.Vilimaitė. Į šį būrelį priimtos seserys Anastasija ir Julija Nečajevos Klaipėdos ekipai padėjo triumfuoti tarp penketų. Jaunimo grupėje iškovotas vos vienas aukso medalis, jį vienetų varžybose pelnė Aleksandras Maškovas. Auksas uostamiesčio atletams sušvito ir suaugusiųjų pirmenybėse. Nepralenkiamas buvo Klaipėdos trejetas: Dovilė Zujevaitė, Justina Trimailovaitė ir Vaiva Radzevičiūtė.

Jaunimas (15–17 m.) 1.A.Maškovas. 3.E.Zujevaitė. 2 . Penketas: E . Zujeva itė, G.Gvazdikaitė, V.Radzevičiūtė, D.Riepšaitė, G.Kazlauskaitė. 3.Trejetas: D.Riepšaitė, E.Zujevaitė, G.Kazlauskaitė. Suaugusieji (18 m. ir vyresni) 1.Trejetas: D.Zujevaitė, J.Trimailovaitė, V.Radzevičiūtė.

Geriausias: klaipėdietis M.Beinoras „Margirio“ varžybose buvo vien-

valdis lyderis.

18

ketvirtadienis, spalio 31, 2013

sportas

„Baltija“ stipresnė Česlovas Kavarza Nacionalinės ledo ritulio lygos (NLRL) Vakarų konferencijos čempionatą pradėjo Klaipėdos komandos – „Baltija“ ir „Kirai“, susitikusios tarp savęs pirmajame ture.

Atkaklus Klaipėdos derbis baigėsi favoritų – „Baltijos“ ledo ritulininkų pergale 4:3. Šalies pirmenybėse „Kirams“ dar nė karto nepavyko įveikti tituluotesnių varžovų. Šįsyk nugalėtojai, kad pasiektų pergalę, turėjo nemažai paprakaituoti. „Kirai“ geriau pradėjo susitikimą – Maksimas Fediukinas taikliu

Rungtynių statistika „Kirai“ – „Baltija“ 3:4 (2:3, 0:0, 1:1). M.Fediukinas, O.Zbarazskis, E.Stonkus po 1/E.Bazevičius 2, L.Januška, V.Strazdas po 1.

Dzūkai įveikti

smūgiu nuginklavo „Baltijos“ vartininką. Daugkartiniai čempionai trimis Ervino Bazevičiaus (dviem) ir Luko Januškos įvarčiais išsiveržė į priekį 3:1.Netrukus rezultatą sušvelninęs Olegas Zbarazskis sugrąžino intrigą. Trečiajame kėlinyje Vitas Strazdas padidino „Baltijos“ persvarą iki 4:2. Emocijos aikštelėje užvirė, kai Ernestas Stonkus dar kartą sumažino skirtumą – 3:4. Netrukus „Baltijos“ atstovas dviem minutėms buvo pašalintas iš aikštelės, „Kirai“, turėdami vieno žaidėjo persvarą, užgulė varžovų vartus, tačiau išlyginamojo įvarčio pasiekti neįstengė.

Uostamiesčio „Atlanto“ futbolininkai neturėjo vargo žaisdami su priešpaskutinę vietą Lietuvos futbolo A lygos čempionate užimančia Alytaus „Dainava“, įveikę ją 5:0.

Pranašumas: „Atlanto“ futbolininkai (geltoni marškinėliai) lengvai nu-

Nuo pirmųjų minučių Konstantino Sarsanijos kariauna įsirengė stovyklavietę dzūkų aikštės pusėje. Ir įvarčio nereikėjo ilgai laukti – 18 –ąją min. galva į tuščius svečių vartus kamuolį pasiuntė Evaldas Razulis. Paskutinę pirmojo kėlinio minutę rezultatą padvigubino Donatas Kazlauskas. Antroji dalis prasidėjo įvarčiais: iš pradžių Gediminas Kruša, o netrukus E.Razulis padidino rezultatą iki 4:0. 89-ąją min. penktąjį įvartį pasiekė jaunasis Dovydas Virkšas – 5:0.

Vytauto Petriko nuotr.

„Klaipėdos“ inf.

Komandų rikiuotė Vieta Miestas Komanda

1. Kaliningrado „Delovaja Rus“ 2. Klaipėdos „Baltija“ 3. Šiaulių „Ledo linija“ 4. Klaipėdos „Kirai“ 5. Kauno „Bizonai“

Rungt. Taškai

2 1 0 1 2

6 3 0 0 0

galėjo alytiškius.

„Fortūnos“ penketuko nesėkmė Klaipėdos „Fortūnos“ žaidėjos, 49:66 pralaimėjusios Kauno „Hoptrans-Sirenų“ penketukui, patyrė antrąjį pralaimėjimą Lietuvos moterų krepšinio lygos pirmenybėse.

Stipresni: „Baltijos“ ledo ritulininkai pranoko konkurentus iš kitos Klai-

Uostamiesčio ekipa gerai pradėjo susitikimą – pirmavo, laimėjo pirmąjį kėlinį 16:14, tačiau po mažosios pertraukos viešnios tvirtai perėmė iniciatyvą ir tolo nuo Ramunės Kumpienės auklėtinių. Lemiamas kauniečių šuolis buvo atliktas įpusėjus antrajam ketvirčiui, kai jos, laimėjusios tarpsnį 8:0, pabėgo į priekį 31:22. Po didžiosios pertraukos viešnios ir toliau buvo nesustabdomos. Sėkmė Klaipėdoje buvo antroji kaunietėms šiame čempionate po trejų varžybų. „Fortūna“ po tiek pat rungtynių turi vieną pergalę.

Pavargo: uostamiesčio krepšininkės jėgų priešintis turėjo tik vienam

hockey.lt nuotr.

„Klaipėdos“ inf.

Vytauto Petriko nuotr.

pėdos komandos.

kėliniui.

Teniso aikštyne – senjorų turnyro mačai Česlovas Kavarza „Carlsberg“ arenoje buvo surengtas senjorų turnyras „Klaipėda open“, įtrauktas į Tarptautinės teniso federacijos (ITF) tvarkaraštį. Tokių varžybų uostamiestyje dar nėra buvę.

Į pajūrį susirinko per 100 tenisininkų iš keturių šalių – Rusijos, Estijos, Baltarusijos ir Lietuvos. Aikštyno šeimininkai pasidžiaugė, kad Lietuvos sportininkai neužleido aukščiausių vietų svečiams. Tarp nugalėtojų buvo ir klaipėdiečių. Tarp 45 metų senjorų neįveikiamas buvo Raimundas Gricius. Uostamiesčio tenisininkas finale pranoko Estijos atstovą Sulevą Alajoę – 4:6, 7:6, 6:1. Šioje moterų amžiaus grupėje irgi triumfavo Klaipėdos atstovė – Raisa Jerochina. Vyrų (35 metų) dvejetų lemiamame mače varžėsi trys mūsų miesto žaidėjai ir kaunietis. Po nuožmios kovos pergalę šventė klaipėdietis Tomas Butvilas ir Darius Augustinaitis iš Kauno. Jie palaužė Darių Gricių ir Dainių Diržauską.

Pergalingo žingsnio žengti neįstengė Aida Dziadaravičienė (40 metų). Klaipėdos senjorei koją finale pakišo vilnietė Eglė Jurkevičienė.

Lietuviai – nugalėtojai Vienetai 35 m: D.Augustinaitis, G.Lencina (abu iš Kauno). 40 m.: V.Matuliauskas (Prienai), E. Jurkevičienė (Vilnius). 45 m.: R.Gricius, R.Jerochina (abu iš Klaipėdos). 50 m.: A.Morkūnas (Vilnius). 55 m.: E.Subata (Vilnius). 60 m.: A.Šatas (Palanga). Dvejetai 35 m.: D.Augustinaitis (Kaunas), T.Butvilas (Klaipėda); E.Jurkevičienė (Vilnius), G.Lencina (Kaunas). 45 m.: R.Gricius (Klaipėda), A.Morkūnas (Vilnius).

Prizininkai: „Klaipėda open“ turnyre geriausiai rungtyniavę klaipėdiečiai.

23

ketvirtadienis, spalio 31, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Baltos lankos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame M.Atwood knygą „Tarnaitės pasakojimas“.

M.Atwood. „Tarnaitės pasakojimas“. Mums taip stovint dviguboje eilėje, atsidaro durys ir įeina dar dvi moterys raudonomis suknelėmis ir baltais Tarnaičių sparneliais. Viena iš jų jau galudienė, pilvas pergalingai pūpso iš po plataus drabužio. Patalpoje sujudimas, murmesys, atodūsiai; nejučia pasukame galvas, begėdiškai atvirai stebeilijame. Net pirštų galiukai dilgsi, taip maga ją paliesti. Ji mums tarsi stebuklas, pavydo ir geismo objektas, mes trokštame jos. Ji – vėliava kalno viršūnėje – mes dar galime tai padaryti. Mes taip pat galime būti išganytos. Netolima ateitis. Gileado respublika. Fredinė gyvena Vado ir jo Žmonos namuose. Išeiti iš namų jai leidžiama tik kartą per dieną nupirkti maisto produktų. Parduotuvių pavadinimai yra paveikslėliai, nes moterims nebeleidžiama skaityti ir apskritai siekti žinių. Kartą per mėnesį ji privalo gulėti ant nugaros ir atlikti Tarnaitės pareigą, nes mažėjančio gimstamumo amžiuje Fredinės ir kitų šiai tarnystei paskirtų moterų vertė tėra jų vaisingumas. Ji dar atmena senus laikus, kai gyveno su savo vyru Luku, žaisdavo su dukra, turėjo darbą, pinigų ir galėjo mokytis. Bet dabar visa tai jau praeitis...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, lapkričio 5 d.

Avinas (03 21–04 20). Jūsų nuotaikos keisis tarsi metų laikai – svyruosite nuo vieno kraštutinumo prie kito Vakarop viršų paims mąsli nuotaika. Įsigilinkite į savo vidinį pasaulį ir veikiausiai rasite atsakymus į ramybės neduodančius klausimus. Jautis (04 21–05 20). Šiandien nenumokite ranka į sutuoktinio priekaištus – kažkas iš tiesų neduoda ramybės jūsų gyvenimo draugui. Daugiausia padėti galite jūs, nebūkite abejingi. Dvyniai (05 21–06 21). Esate apdovanoti daugybe talentų, gabumų. Ironiška, kad kaip tik dėl to pastaruoju metu neturite ramybės ir negalite apsispręsti dėl tolesnės veiklos. Nespauskite savęs, kartais sprendimai ateina savaime. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena kūrybiniams sumanymams. Kuo daugiau laiko skirkite šeimai, namams, buitiniams reikalams. Tinkamas metas pradėti statybas, įsigyti būstą. Liūtas (07 23–08 23). Taiki, rami diena. Rūpinkitės artimaisiais, draugais, gyvūnais. Dirbkite žemės ūkio darbus. Gera diena netolimoms kelionėms. Mergelė (08 24–09 23). Šiandien ypač patartina daug ilsėtis, atsipalaiduoti, gerai veiks vandens procedūros, gerkite daug skysčių. Palankus metas naujų santykių pradžiai. Svarstyklės (09 24–10 23). Kūrybinio džiaugsmo, pažinimo diena. Būkite aktyvūs, dosnūs. Dauguma pradėtų darbų seksis, ypač jei imsitės ilgalaikių sumanymų. Skorpionas (10 24–11 22). Pats metas atsikratyti baimių, išbandyti ką nauja. Ugdykite kantrybę, gerumą vieni kitiems. Patartina pradėti statybas ar esminį būsto pertvarkymą. Šaulys (11 23–12 21). Venkite aštrių, kritinių situacijų, konfliktų. Būkite atidesni ar atlaidesni artimųjų poreikiams. Jei ko nežinote, nesidrovėkite klausti – pamatysite, atsakymas nustebins. Ožiaragis (12 22–01 20). Atsikelsite puikiai nusiteikę, džiugins kiekviena smulkmena. Pasistenkite užkrėsti gera nuotaika ir partnerį ar draugus. Vienišiems Ožiaragiams gali užsimegzti daug žadantys santykiai. Vandenis (01 21–02 19). Pasiruošęs padėti draugui, nepaisydamas savo paties interesų. Kuo mažiau galvosite apie save, tuo geresnė bus diena. Vakare galite sulaukti naujienos, susijusios su šeimos nariais. Žuvys (02 20–03 20). Šiandien galite sulaukti netikėto svečio, galbūt gausite laišką iš žmogaus, apie kurį seniai nieko negirdėjote. Geras metas pradėti ilgalaikius darbus.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje daug kur trumpai palis. Rytoj bus debesuota, trumpas lietus. Temperatūra – 10-11 laipsnių šilumos. Penktadienio naktį atvės iki 3-8 laipsnių šilumos. Lietus naktį prognozuojamas tik pajūryje, tačiau dieną trumpi lietūs pranešami visoje Lietuvoje. Panašūs orai išsilaikys ir savaitgalį bei kitą savaitę, temperatūra dienomis laikysis apie 8-10 laipsnių.

Dar­že­li­nu­kai – kaip klou­nai? „Man tai bu­vo juo­k in­ga, kai aną­d ien ma­čiau dar­že­li­nu­kus, ku­rie vi­si, dau­ giau nei 20, bu­vo ap­v ilk­t i švie­są at­ spin­din­čio­mis lie­me­nė­mis“, – tei­gė Jur­ giu pri­si­sta­tęs skai­ty­to­jas. Anot jo, švie­siu pa­ros me­tu tos lie­me­ nės ne­rei­ka­lin­gos, nes joms „nė­ra dar­ bo“ – nė­ra švie­sos šal­ti­nių, ku­riuos tu­ rė­tų at­spin­dė­ti ir taip sau­go­ti to rū­bo šei­mi­nin­ką. Klai­pė­d ie­t is sa­kė, kad auk­lė­to­jos (jų bu­vo dvi) aki­vaiz­d žiai per­len­kė laz­ dą, taip ap­ren­g u­sios vai­k us, kai dar net ne­bu­vo atė­jęs pie­tų me­tas. „Gal taip mo­te­rys no­ri, kad vai­kai su akis rė­ž ian­čios spal­vos lie­me­nė­m is bū­t ų pa­ste­bi­mi? Gal. Bet ve­dant vai­ ku­čius į par­ką, jie ei­na ša­li­gat­viu – ne­ rei­kia ei­ti gat­ve ir to­dėl ne­ver­ta bi­jo­ti au­to­mo­bi­lių, kaip, pa­vyz­džiui, nuo jų sau­go­si ke­lių dar­bi­nin­kai“, – iro­ni­za­vo vy­riš­kis. Jur­gis sa­kė, kad ma­tė ir ki­tą vai­kų gru­ pę, ku­ri bu­vo be lie­me­nių: „Šie vai­ku­ čiai, ma­my­čių ap­reng­ti, at­ro­dė kur kas gra­žiau nei tie, ku­rie ti­pe­no su tris­kart ar ke­tu­ris­kart di­des­nė­mis, suau­gu­sie­ siems skir­to­mis lie­me­nė­mis“.

+10

+11

Telšiai

Klaipėda

+10

Utena

+11

Praha +11 Ryga +10 Roma +22 Sidnėjus +23 Talinas +9 Tel Avivas +26 Tokijas +23 Varšuva +12

+10

+11

Vėjas

5–9 m/s

Marijampolė

Vilnius

+10

Alytus

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+9

+11

+10

+9

7

+8

+9

+10

+10

7

rytoj

šeštadienį

+10

+11

5

1517 m. Vo­k ie­t i­jo­je pra­ si­dė­j o pro­tes­t an­t iz­mo ju­dė­ji­mas. 1952 m. Ra­m io­jo van­ de­ny­no Mar­ša­lo sa­lo­se JAV su­sprog­di­no pir­mą­ ją van­de­ni­li­nę bom­bą. 1961 m. iš­kė­lus Jo­si­fo Sta­ li­no pa­lai­kus iš mau­zo­lie­ jaus Rau­do­no­jo­je aikš­tė­je ir juos pa­lai­do­jus, des­ta­li­ ni­za­vi­mo pro­ce­sas SSRS pa­sie­kė kul­mi­na­ci­ją. 1984 m. trys ap­sau­go­je dir­bę sik­hų ekst­re­m is­ tai nu­žu­dė In­di­jos prem­ je­rę In­di­rą Gand­hi.

Ga­lin­giau­sias – V.Pu­ti­nas

ryš­kių spal­vų daž­nai at­krei­pia dė­me­sį.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja – Pa­ne­le, jūs nuo­sta­biai at­ro­do­te. – Ačiū. – Su ba­lan­džio pir­mą­ja! Svo­ris: vie­na prie­žas­čių, ko­dėl V.Pu­ti­nas pa­skelb­tas ga­lin­giau­siu pa­sau­ly­je žmo­gu­mi yra ta, kad jis Ru­si­jos

Praė­ju­siais me­tais vai­kams su­teik­t ų po­pu­lia­riau­sių var­dų są­ra­še ir da­bar­ ti­nės paaug­lių kar­tos daž­niau­siai pa­ si­tai­kan­čių var­dų są­ra­še su­tam­pa tik vie­nas var­das – Ie­va. Tiek šiuo­lai­ki­nė­ je paaug­lių kar­to­je, tiek nau­jai gi­mu­sių mer­gai­čių gre­to­se šis var­das yra šeš­to­ je vie­to­je pa­gal po­pu­lia­ru­mą. Po­pu­lia­ riau­si mer­gai­čių var­dai praė­ju­siais me­ tais bu­vo Emi­li­ja, Aus­tė­ja ir Ga­bi­ja, ber­ niu­kų – Ma­tas, Do­mi­ny­kas ir Lu­kas.

Links­mie­ji tirš­čiai Rug­sė­jo 1-oji. Pir­ma pa­mo­ka. Mo­k y­ to­ja: – Rei­k ia sė­dė­t i ra­miai, o jei no­r i­te ko nors pa­klaus­ti, rei­kia pa­kel­ti ran­ką. Pet­riu­kas iš kar­to ke­lia ran­ką. – Tu no­ri ko nors pa­klaus­ti? – Ne. Žiū­riu, kaip sis­te­ma vei­kia. Čes­ka (397 719; o man tai pa­tin­ka ryš­kiai oran­ ži­nės lie­me­nės. Jos gra­žes­nės nei gel­to­nos)

pre­zi­den­tu ga­li bū­ti iki 2024 me­tų.

2013 me­tų ga­lin­giau­siu pa­sau­lio žmo­gu­mi „For­bes“ iš­rin­ko Ru­si­jos pre­zi­den­tą Vla­di­mi­rą Pu­ti­ną, ku­ ris ap­len­kė JAV pre­zi­den­tą Ba­rac­ ką Oba­mą, per­nai bu­vu­sį pir­mo­je vie­to­je.

Tai sa­vo sve­tai­nė­je pra­ne­ša For­bes. com, pa­teik­da­mas tra­di­ci­nį Ga­lin­ giau­sių žmo­nių pa­sau­ly­je są­ra­ šą, ku­ris su­da­ri­nė­ja­mas kas­met ir į ku­rį pa­ten­ka iš­ties pa­sau­lį val­dan­ tys vals­ty­bių va­do­vai, fi­nan­si­nin­ kai, fi­lant­ro­pai ir vers­li­nin­kai. Kaip nu­ro­do „For­bes“, V.Pu­ti­ nas įtvir­ti­no sa­vo val­džią Ru­si­jo­je, o B.Oba­mos ant­ros ir pa­sku­ti­nės ka­den­ci­jos pa­bai­gos pe­rio­das, kai jau sun­ku da­ry­ti įta­ką, re­gis, pra­si­ dė­jo anks­čiau nei įpras­ta. JAV ly­de­ rio pa­dė­tį ypač iš­ryš­ki­no 16 die­nų

Antoninas, Benignas, Liucilė, Tanvilė, Vygandas.

1988 m. gi­mė vi­du­t i­ nių nuo­to­l ių bė­g i­kė, Lie­tu­vos re­kor­di­nin­kė, 2008 m. Pe­k i­no olim­ pi­nių žai­dy­nių da­ly­vė Eg­lė Bal­čiū­nai­tė.

Spin­de­sys: lie­me­nės dėl sa­vo

Mū­sų at­ža­los

Vardai

SpaliO 31-ąją

Diena

+9

304-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 61 diena. Saulė Skorpiono ženkle.

+11

Kaunas Londonas +14 Madridas +10 Maskva +6 Minskas +10 Niujorkas +19 Oslas +10 Paryžius +14 Pekinas +16

7.39 16.58 9.19

Tauragė

Rytas

+9

+11

Panevėžys

orai klaipėdoje Šiandien

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+10

Šiauliai

Pasaulyje Atėnai +25 Berlynas +11 Brazilija +28 Briuselis +13 Dublinas +8 Kairas +14 Keiptaunas +18 Kopenhaga +8

kokteilis

Šiandien, spalio 31 d.

tru­kęs vy­riau­sy­bės veik­los su­stab­ dy­mas anks­čiau šį mė­ne­sį. V.Pu­ti­nas, ku­ris kont­ro­liuo­ja bran­duo­li­nį gink­lą tu­rin­čią ar­mi­ ją, nuo­la­ti­nę vie­tą Jung­ti­nių Tau­ tų Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je ir vie­nus di­ džiau­sių pa­sau­ly­je naf­tos ir du­jų iš­tek­lių, ga­li val­dy­ti dar dvi ka­den­ ci­jas ir lik­ti po­ste iki 2024 me­tų. B.Oba­ma pir­mą­ją šio są­ra­šo vie­tą užim­da­vo kas­met, iš­sky­rus 2010-uo­sius, kai ji ati­te­ko Hu Jin­ tao – bu­vu­siam Ki­ni­jos po­li­ti­niam ir ka­ri­niam ly­de­riui. Kar­tu su V.Pu­ti­nu, B.Oba­ma ir Ki­ni­jos pre­zi­den­tu Xi Jin­pin­gu šių­ me­čia­me są­ra­še iš vi­so yra 17 vals­ ty­bių va­do­vų, ku­rių va­do­vau­ja­mų ša­lių bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP) kar­tu yra maž­daug 48 tri­li­ jo­nai do­le­rių.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Tarp 13 są­ra­šo nau­jo­kų yra po­ pie­žius Pran­ciš­kus (4 vie­ta), „Sam­ sung“ pre­zi­den­tas Lee Kun-Hee (41 vie­ta), „Volks­wa­gen“ va­do­vas Mar­ ti­nas Win­ter­kor­nas (49 vie­ta), Pie­tų Ko­rė­jos pre­zi­den­tė Park Geun-hye (52 vie­ta), IBM pre­zi­den­tė Vir­gi­nia Ro­met­ty (56 vie­ta) ir eko­no­mis­tė Ja­net Yel­len (72 vie­ta). Nau­ja­ja­me są­ra­še yra de­vy­nios mo­te­rys, ku­rios su­da­ro 12 pro­c. pa­ sau­lio ga­lin­gų­jų. Į ga­lin­giau­sių žmo­nių de­šim­tu­ ką dar pa­te­ko tur­tin­giau­sias pa­ sau­lio žmo­gus Bil­las Ga­te­sas (6 vie­ta), Ben­ja­mi­nas Ber­nan­ke (7 vie­ta), Sau­do Ara­bi­jos mo­nar­chas Ab­dul­lah bin Ab­dul Azi­zas (8 vie­ ta) ir Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko va­ do­vas Ma­rio Drag­hi (9 vie­ta). „Klai­pė­dos“ ir BNS inf.

1991 m. Lie­tu­vos ban­ke gau­ta pir­mo­ji Ang­l i­jo­je nu­kal­tų mo­ne­tų siun­ta. 1996 m. po­pie­ž ius Jo­ nas Pau­l ius II pa­m i­nė­ jo 50-ąsias įšven­t i­ni­mo me­ti­nes. 1997 m. Ru­si­jos par­la­men­ tas ra­t i­fi ­ka­vo tarp­tau­t i­n į su­s i­t a­r i­mą, drau­d žian­t į che­mi­nę gink­luo­tę. 2001 m. ne­lai­min­go at­ si­ti­ki­mo me­tu mi­rė gar­ siau­sia Pran­cū­z i­jos sli­ di­n in­kė Re­g i­ne Ca­vag­ noud. Gi­mė 1970 m.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­ne po ka­pi­nes vaikš­čio­ti reiš­kia, jog ar­ti­na­si ne­lai­mė gi­mi­nė­je. Ta­čiau sap­nuo­t i ka­pi­nes, jas lan­k y­t i at­si­ne­ šant žy­din­čių gė­lių ar jas so­din­ti – ne­ sėk­mių pa­bai­ga. Jei sap­nuo­ja­te, kad vaikš­to­te liūd­ nas po ka­pi­nes ir kaž­kas pa­šau­kia var­ du, ra­si­te tin­ka­mą išei­t į iš pai­nios si­ tua­ci­jos. Jei sap­nuo­ja­te, kad žie­mą vaikš­to­te po ka­pi­nes ar­ba šven­to­rių, lau­ki­te ne­ma­ lo­nu­mų, skur­do. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad vaikš­to­te po la­bai gra­žiai su­tvar­ky­tas ka­pi­nes, lau­ ki­te ži­nių apie kaž­kie­no pa­svei­ki­mą, svei­ka­tos pa­ge­rė­ji­mą. Sap­ne re­gė­ti kie­me esan­čias ka­pi­nes reiš­kia li­gą, ne­lai­mę, pa­vo­jų. Jei vie­nas iš su­ža­dė­ti­nių sap­nuo­ja ka­ pi­nes, ves­tu­vės neį­vyks. Įsi­my­lė­ju­siems sap­ne vaikš­čio­ti po ka­pi­nes ar po šven­to­rių reiš­kia, jog jie nie­ka­da ne­su­si­tuoks, bet pa­ma­tys my­ li­mą žmo­gų, su­si­tuo­ku­sį su ki­tu. Jei jau­nuo­liai sap­ne kla­jo­ja po ty­lias mi­ru­sių­jų alė­jas, jų san­ty­kiai su drau­ gais bus švel­nūs ir drau­giš­ki. Ta­čiau jų lau­kia ir var­gai bei liū­de­sys. Jei jau­na mo­te­ris sap­nuo­ja, kad vaikš­to ty­lio­se ka­pi­nė­se, toks sap­nas reiš­kia, kad drau­gai jai yra rū­pes­tin­gi ir dė­me­sin­gi. Jei jau­na naš­lė sap­ne ap­lan­ko ka­pi­ nes, va­di­na­si, grei­tai ge­du­lo dra­bu­žius pa­keis į ves­tu­vi­nius. Jei sap­nuo­ja­te, kad iš­te­kė­ju­si mo­te­ ris ar mo­ti­na at­ne­ša gė­lių į ka­pi­nes, reiš­ kia, kad jos šei­mos na­riai bus svei­ki. Jei sap­ne re­gi­te ap­leis­tas ka­pi­nes, va­di­ na­si, ateis toks lai­kas, kai jus pa­liks tie, ku­riuos my­lė­jo­te. Jei jūs sap­ne ma­to­te, kaip ma­ži vai­ kai ren­ka gė­les ir gau­do dru­ge­lius ka­pi­ nė­se, reiš­kia, kad rei­kia lauk­ti per­mai­ nų į ge­rą pu­sę, jū­sų gy­ve­ni­mas bus il­ gas ir lai­min­gas, bū­si­te svei­ki, drau­gai vi­suo­met bus ša­lia.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.