2013 10 31 vilniaus diena

9 771822 77903 0

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

SAVAITRAŠTIS MIESTUI

SPALIO 31–LAPKRIČIO 6 d., 2013 m. Nr. 44 (1545)

IŠEINA KETVIRTADIENIAIS

TAIKIK LYJE

2,50 Lt Vy­ram s­plas ­tinės ­ope­r a­ci­jo s­–­ne ­ta­bu

nr.­4

2013 4 m.

Tiražas

DOVANA

Žiūrėk

11

plaukimą ar jogą.

„Žva i ko­mgŽd­Žių­de­šim tv­m an­da ­tu­ko“ i­Si­Ja

­­

Pirm dram ieji „Pirk blį“ da rbai

Apkartusi naujakurių laimė Vilniaus rajone, šalia Pilaitės, apie savus namus svajoję ir ten įsikurti pradėję naujakuriai neturi net vandens ir negauna vandentiekio bei nuotekų tinklus ten tiesiančios privačios bendrovės sutikimo prie jų prisijungti. Nepaisydami gausybės institucijų raginimų, visa tai ir toliau abejingai stebi Vilniaus rajono valdininkai.

Sk Vaidua­nau S šven oklių tės sim bolis

aR­Ž

Žvaigž i­no dėtas ­Jai? J.Robe rts ke lias

kino Kruvi ­Fot efek na veik eLiS sm tų

ES padeda Vilniui spausti „Gazprom“, bet nepadeda susitarti.

mišra o inė

Rusijos politologas Fiodoras Lukjanovas

10p.

MIESTAS

2p.

Žvakutę uždegti galima ir internete Kol vieni ruošiasi Vėlinėms ir vykti aplankyti savo ar timųjų tradicinių kapų, kiti lan ko inter neto erdvėje įkur tas kapi nes. Čia ant kapo taip pat ga li ma padėti gėlių, ir ne tik žmonėms.

MIESTAS

7p.

Naujas Mados muziejus Vilniuje

4 Tomo Avižinio montažas

Prenumeratos akcija 2014 m.

tik

vilniausdiena.lt

Pirkėjams patrauklų žodį „akcija“ prekybininkai vis dažniau keičia kitu – „išsimokėtinai“.

Išperkamąja nuoma galima atsiskaityti beveik už viską – avalynę, kvepalus, akinius ar net laidojimo paslaugas. 14p.

0

tV­He ­ro­ja i

Išbandyk mokyklėlę vaikams,

Ekonomika

33 48

Nauja paskola,

Pasaulis

Politikų ir ekonomistų pastangos išsklaidyti mitus, kad Latvija nusipirko paskutinį bilietą į „Titaniką“, neduoda vaisių. Naujųjų metų ir euro šalies kaimynės gyventojai laukia lyg baubo, kuris ištuštins pinigines.

16p.

naujos

taisyklės!

Paskolą iki 6000 Lt galite gauti per 24 val.

Savaitgalis

Filmuotis – kaip tik jai. Anastasijos Marčenkaitės – filmo „Ekskursantė“ žvaigždės – netrikdo nei aikštelė, nei režisieriaus komandos. „Po filmo supratau, kad, jeigu man sekasi, tai kodėl nepabandžius to darbo?“ – sakė A.Marčenkaitė.

19p.

96 Lt

Paskola nuo 300 iki 6000 Lt grynaisiais arba pavedimu.

Pastovios savaitinės paskolo grąžinimo įmokos.

Grąžinimo terminas – 45 arba 60 savaičių.

Sutarties sudarymas jūsų namuose su kredito tarpininku.

Britiška patirtis – jau daugiau nei 130 metų!

Išbandykite mūsų paslaugas!

8 661 06 200 Skambučio kaina pagal Jūsų operatoriaus taikomą tarifą

www.provident.lt

2

spalio 31–lapkričio 6, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Dvi­ra­ti­nin­kai ne­be­ti­ki pa­ža­dais Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

Šią sa­vai­tę Vil­niaus mies­to sa­vi­ val­dy­bė pa­skel­bė tris dvi­ra­čių ta­kų plėt­ros pla­nus ir kvie­čia pa­ čius vil­nie­čius iš­si­rink­ti ge­riau­ sią va­rian­tą. Ta­čiau dvi­ra­čių en­ tu­zias­tai jau ne­be­ti­ki, kad tai ga­ li tap­ti rea­ly­be.

Pa­sak sa­vi­val­dy­bės, pir­ma­sis kon­cep­ci­jos va­rian­tas siū­lo iš vi­ so še­šias tra­sas, ant­ra­sis – sep­ty­ nias, o tre­čia­sis net try­li­ka. Tra­ sos jung­tų ne tik Vil­niaus mies­to mik­ro­ra­jo­nus – dvi­ra­čiu bū­tų ga­ li­ma pa­siek­ti ir Tra­kus.

At­li­kus vi­sus dvi­ra­čių ta­kų plėt­ ros dar­bus pir­ma­sis va­rian­tas tu­rė­ tų jung­ti 420 km tink­lą, ant­ra­sis – 203 km, tre­čia­sis – 219 km. Bend­ra sta­ty­bos ir mon­ta­vi­mo dar­bų kai­na ati­tin­ka­mai siek­tų 218,2 mln., 89,1 mln. ir 99,7 mln. li­tų.

Kai­na – vie­nas pa­grin­di­nių truk­džių, dėl ku­rių nė vie­nas pla­ nas, dvi­ra­ti­nin­kų ma­ny­mu, ne­bus įgy­ven­din­tas. „Iš es­mės tie pla­nai yra tam, kad sa­vi­val­dy­bės įmo­nė „Vil­niaus pla­nas“ už­dirb­tų pi­ni­gų. Ar kas nors iš tų pla­nų bus įgy­ven­din­ta – ne­ži­nia. Kiek aš ži­nau, pa­ts me­ras pa­sa­kė, kad ne­skirs pi­ni­gų il­ga­lai­ kei dvi­ra­čių ta­kų plėt­rai“, – sa­vo nuo­mo­nę dės­tė dvi­ra­ti­nin­kas en­ tu­zias­tas ir dvi­ra­čių nuo­mos bei

tu­riz­mo įmo­nės „Ve­lo-ci­ty“ va­ do­vas Fran­kas Wurf­tas.

Jis įsi­ti­ki­nęs, jog pla­nai ne­bus įgy­ven­din­ti ir dėl to, kad neat­si­ ras no­rin­čių tai pa­da­ry­ti. „Pi­ni­gų su­ma, šie­met skir­ta dvi­ra­čių ta­kams, bu­vo ly­gi nu­ liui. Ne­ma­nau, kad ki­tą­met bus ki­taip. Nė­ra žmo­gaus, at­sa­kin­go už dvi­ra­čių ta­kų plėt­rą. Apsk­ri­tai mies­to sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai nė­ra pa­lan­kiai nu­si­tei­kę, kal­bant apie dvi­ra­čius. Aš ne­ma­tau jo­kios prie­lai­dos, ko­dėl kas nors tu­rė­tų pa­si­keis­ti. Me­ras tu­ri dvi­ra­ti­nin­ ko įvaiz­dį, nors pa­ts ne dvi­ra­čiais va­ži­nė­ja, o kaž­ko­kiais elekt­ro­ni­ niais rie­džiais. Man at­ro­do, kad tas įvaiz­dis nea­ti­tin­ka tik­ro­vės“, – sa­kė F.Wurf­tas.

Jis taip pat pri­mi­nė, kad tai ne pir­mi pla­nai at­nau­jin­ti esa­mus dvi­ra­čių ta­kus ir plės­ti jų tink­lą. „Aš ne­ma­tau, kas pa­si­kei­tė ir ko­dėl ši­tie pla­nai tu­rė­tų bū­ti įgy­ ven­di­na­mi. To­kia ma­no nuo­mo­ nė. Jei­gu man pa­sa­ky­tų, jog čia yra žmo­gus, ku­ris la­bai no­ri pa­ tik­rin­ti dvi­ra­čių ta­kus ar­ba nu­ ma­ty­ti, kas kiek­vie­nais me­tais bus pa­da­ry­ta, kad re­gu­lia­riai bū­ tų pa­skirs­ty­tos lė­šos, ta­da taip.

Bet to ne­ro­do, tik sva­jo­ja, kad gal reik­tų pa­da­ry­ti taip, o gal ki­taip.

Na, gal ir rei­kė­tų. Pla­nas yra po­ pie­rius, ku­ris daž­niau­siai po rin­ ki­mų dings­ta stal­čiuo­se“, – įsi­ti­ ki­nęs F.Wurf­tas.

Šou: Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė pa­skel­bė tris dvi­ra­čių ta­kų plėt­ros

pla­nus ir kvie­čia pa­čius vil­nie­čius iš­si­rink­ti ge­riau­sią va­rian­tą.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Lapkričio 1-ąją – į vir Kol vie­ni ruo­šia­si Vė­li­nėms ir vyk­ti ap­lan­ ky­ti sa­vo ar­ti­mų­jų tra­di­ci­nių ka­pų, ki­ti lan­ ko in­ter­ne­to erd­vė­je įkur­tas ka­pi­nes. Čia ant ka­po taip pat ga­li­ma pa­dė­ti gė­lių, ir ne tik žmo­nėms.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Por­ta­las lasts­leep.com in­ter­ne­to var­to­to­jams ta­po priei­na­mas dar prieš ket­ve­rius me­tus. Jį su­kū­rė vil­nie­tis Do­vi­las Mei­lus. Šio­se vir­ tua­lio­se ka­pi­nė­se ga­li­ma lai­do­ti ne tik ar­ti­mus ar ži­no­mus bei ger­bia­ mus žmo­nes, bet ir gy­vū­nus, min­ tis ar daik­tus.

Por­ta­lo įkū­rė­jas pa­sa­ko­jo, kad idė­ją įgy­ven­di­no iš įsi­ti­ki­ni­mo, jog žmo­nės tie­siog mėgs­ta lai­do­ti. Ir pa­lai­do­ja ką nors kiek­vie­ną die­ną.

Pa­sak jo, Lie­tu­vo­je itin kles­ti ka­pi­ nių kul­tas.

„Daž­niau­siai žmo­nės lai­do­ja min­ tis, kad ir kaip bū­tų keis­ta. Ma­niau, kad po­pu­lia­riau­si bus daik­tai. Man la­bai keis­ta, bet re­čiau­siai čia lai­ do­ja­mi žmo­nės ir gy­vū­nai, nors vi­ si sa­ko, kad trūks­ta gy­vū­nų ka­pi­nių in­ter­ne­te“, – pa­sa­ko­jo D.Mei­lus.

Anot jo, daž­n iau­s iai žmo­ nėms, sa­vo au­gin­ti­nius pa­lai­do­ju­ siems tie­siog po krū­mu ar me­džiu, trūks­ta vie­tos, kur jie ga­lė­tų ge­dė­ ti, iš­lie­ti sa­vo jaus­mus. Vir­tua­lio­ se D.Mei­laus su­kur­to­se ka­pi­nė­se lan­ky­to­jai ant sa­vo ka­pų ga­li pa­ dė­ti gė­lių, nu­brauk­ti vir­tua­lią aša­ rą prie jų ar tie­siog pa­ra­šy­ti at­si­ mi­ni­mą.

„Lie­tu­vo­je be­veik neį­ma­no­ma, kad to­kios ga­jos lai­do­ji­mo tra­di­ ci­jos tie­siog per­si­kel­tų į in­ter­ne­to erd­vę. Pas mus yra žmo­nių, ku­rie ar­ti­mų­jų ka­pų vyks­ta lan­ky­ti kiek­ vie­ną sa­vait­ga­lį, pri­žiū­ri ten pa­so­ din­tas gė­les. Kad tik ko nors neat­ si­tik­tų“, – aiš­ki­no vir­tua­lių ka­pi­nių įkū­rė­jas.

Do­vi­las Mei­lus:

Daž­niau­siai žmo­nės lai­do­ja min­tis, kad ir kaip bū­tų keis­ta.

O pa­sau­ly­je vis di­des­nio po­pu­ lia­ru­mo su­lau­kia nau­ja ten­den­ci­ ja – kur­ti iš­ti­sas vir­tua­lias ka­pi­nes žmo­nių bend­ruo­me­nių ar gi­mi­nai­ čių, ku­riuos in­ter­ne­te ga­lė­tų ap­ lan­ky­ti gi­mi­nės iš vi­so pa­sau­lio, ne­tu­rin­tys ga­li­my­bių į sve­čias ša­ lis at­vyk­ti fi­ziš­kai.

Per Vė­li­nes kei­sis trans­por­to ju Kaip ir kas­met, šie­met per Vė­li­nes lau­kia­ma in­ten­sy­ves­nio trans­por­ to eis­mo, di­des­nių spūs­čių. Di­džio­ ji da­lis sos­ti­nės gy­ven­to­jų trauks mies­to ka­pi­nių link ap­lan­ky­ti sa­vo ar­ti­mų­jų ka­pų. Dėl šios prie­žas­ties kai ku­rio­se Vil­niaus gat­vė­se il­gą­jį sa­vait­ga­lį eis­mas bus ri­bo­ja­mas.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė sos­ti­nės vai­ ruo­to­jus įspė­ja, kad ka­pi­nių priei­ go­se ša­lia au­to­bu­sų sto­te­lių, ap­ si­su­ki­mo žie­dų, ka­pi­nių var­tų lapk­ri­čio 1–3 d. bus drau­džia­mas au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mas.

Trans­por­to eis­mas į Ro­kan­tiš­kių ka­pi­nes iš S.Ba­to­ro gat­vės lapk­ri­ čio 1–3 d. bus nu­kreip­tas per Nau­ jo­sios Vil­nios ra­jo­ną, A.Ko­je­la­ vi­čiaus, Šiau­rės, Uo­sių, Kal­no ir Ro­kan­tiš­kių gat­vė­mis. Ąžuo­ly­no gat­ve ties Sal­to­niš­kių ka­pi­nė­mis lapk­ri­čio 1 d. trans­por­to eis­mas bus už­draus­tas. Iš Lais­vės pro­spek­to bus ga­li­ma pri­va­žiuo­ ti iki au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tų Vir­šu­liš­kių gat­vė­je, o iš Ozo gat­vės – iki au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­ lių Ąžuo­ly­no gat­vė­je.

miestas per savaitę

Pasirinkimas: į Vilniaus kapines uždegti žvakutę ant artimųjų kapo patogi

Lapk­ri­čio 1–3 d. kei­sis eis­mo į Kai­rė­nų ka­pi­nes or­ga­ni­za­vi­mas: au­to­mo­bi­lių eis­mas nuo Ne­men­ či­nės plen­to pu­sės iš Kai­rė­nų gat­ vės bus nu­kreip­tas Ši­lė­nų gat­ve, o nuo Ply­ti­nės gat­vės link ka­pi­nių bus nu­sta­ty­tas vien­pu­sis eis­mas.

Lapk­ri­čio 1–3 d. tie, ku­rie vyks sa­vo trans­por­tu į Kar­ve­liš­kių ka­ pi­nes, per Pi­lai­tės ra­jo­ną prie ka­ pi­nių ga­lės pri­va­žiuo­ti ne pa­ grin­di­niu, bet ap­lin­ki­niu ke­liu,

esan­čiu už 1 ki­lo­met­ro nuo pa­ grin­d i­n io įva­ž ia­v i­m o vyks­tant link Su­der­vės. Ven­giant au­to­mo­ bi­lių grūs­ties į Kar­ve­liš­kių ka­pi­ nes, re­ko­men­duo­ja­ma au­to­mo­ bi­lius pa­lik­ti sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je Žvė­ry­ne ir ke­lio­nę į ka­pi­nes tęs­ ti vie­šuo­ju trans­por­tu (63 marš­ ru­to au­to­bu­su Žvėrynas–Pilaitės prospektas–Karveliškės). Taip pat į Kar­ve­liš­kių ka­pi­nes re­ko­men­ duo­ja­ma įva­žiuo­ti iš Vil­niaus ra­

2013 10 24 2013 10 30

Ket­vir­ta­die­nis

Pir­ma­die­nis

Ant­ra­die­nis

Vil­niu­je pa­so­din­tas raus­vų tul­pių gė­ ly­n as, sa­vo for­m a ati­t in­kan­t is ro­ž i­ nio kas­pi­no sim­bo­lį, vi­sa­me pa­sau­ly­je reiš­kian­tį so­li­da­ru­mą ko­vo­je su krū­ ties vė­žiu. Gre­ta Sa­ku­rų par­ko raus­ vai pra­žy­sian­tį gė­ly­ną so­di­no svei­ka­ ti­ni­mo pro­jek­to „Ne­delsk“ ini­cia­to­rė Ag­nė Zuo­kie­nė, ku­rios rū­pes­čiu Lie­tu­ vą pa­sie­kė šie spe­cia­liai pro­jek­tui skir­ ti „Pink Rib­bon“ veis­lės tul­pių svo­gū­ nė­liai. Tą pa­čią die­ną Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas ir Ny­der­lan­dų Ka­ra­ lys­tės am­ba­sa­do­rius Kor­ne­lis Spaan­ sas Ber­nar­di­nų so­de ir­gi pa­dė­jo so­din­ ti tul­pes, ku­rios pa­va­sa­rį pa­virs į 125 kv. m gė­lių pa­veiks­lą – sti­li­zuo­tą Vy­ čio ženk­lą.

„Ci­ty Ser­vi­ce“ ap­skun­dė Ka­lė­ji­mų de­par­ ta­men­to spren­di­mą pa­ša­lin­ti bend­ro­vę iš Lu­kiš­kių ka­lė­ji­mo iš­kel­di­ni­mo kon­kur­ so. Bend­ro­vės at­sto­vų tei­gi­mu, šim­ta­ mi­li­jo­ni­nės ver­tės Lu­kiš­kių iš­kel­di­ni­mo kon­kur­se esa­ma ko­rup­ci­jos ap­raiš­kų, o „Ci­ty Ser­vi­ce“ yra fak­ti­nė kon­kur­so nu­ ga­lė­to­ja – ji pa­siū­lė dar­bus at­lik­ti 45 mln. li­tų pi­giau nei ki­ti da­ly­viai. To­dėl Ka­lė­ji­ mų de­par­ta­men­to ko­mi­si­jos nu­ro­dy­ti ar­ gu­men­tai esą yra for­ma­lūs ir ab­sur­diš­ki, prieš­ta­rau­jan­tys kon­kur­so es­mei. Pasku­ tinį konkurso etapą buvo pasiekę trys da­ lyviai „Hanner“, „Dailistos“ ir „Corpus A“ konsorciumas, „MG valdos“ antrinė įmo­ nė „Pilies projektai“ ir „City Service“ bei „Realco statybos“ konsorciumas.

Vil­niaus ap­skri­ties at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro (VAATC) val­dy­bos po­sė­dy­je nu­ spręs­ta at­leis­ti di­rek­to­rių Ne­ri­jų Ži­lių.

Lai­ki­nai di­rek­to­riaus pa­rei­gas eis Ga­my­ bi­nio pro­ce­so tar­ny­bos va­do­vas Os­val­ das Mar­ke­vi­čius. VAATC di­rek­to­rių val­

3

spalio 31–lapkričio 6, 2013

5p.

miestas

Dar viena šiukšlių deginimo gamykla Vilniuje: iš klaidų Klaipėdoje nepasimokyta?

r­tua­lias ka­pi­nes?

Pla­nas: di­džiu­lė Vy­čio vė­lia­va Lu­kiš­kių aikš­tė­je ka­bės iki va­sa­rio 16 d.

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

Vy­čio vė­lia­va iš­kils Lu­kiš­kių aikš­tė­je Funk­ci­jos: vir­tua­lio­se ka­pi­nė­se lan­ky­to­jai ant sa­vo ka­pų ga­li pa­dė­ti gė­lių, nu­brauk­ti vir­tua­lią aša­rą prie jų

ar tie­siog pa­ra­šy­ti at­si­mi­ni­mą.

„Tos pa­čios ten­den­ci­jos šiuo me­tu vy­rau­ja ir, pa­vyz­džiui, so­ cia­l i­n ia­m e tink­l e „Fa­ce­b ook“.

Iš­lie­ka pa­na­šus ge­du­lo prin­ci­

u­dė­ji­mas

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė

Ek­ra­no nuo­tr.

pas, tik jis yra ke­lių rū­šių: trum­ pa­lai­kis pa­mi­nė­ji­mas, ka­da ge­ du­las pa­žy­mi­mas ke­le­tu ži­nu­čių, ar­ba il­ga­lai­kis – žmo­nės su­ku­ria

spe­cia­lius so­cia­li­nio tink­lo pus­ la­pius, ku­riuo­se as­muo įvai­riais bū­dais pri­si­me­na­mas nuo­lat“, – aiš­ki­no D.Mei­lus.

Dau­giau eis­mo įvy­kių Vi­sų šven­tų­jų ir Vė­li­nių die­no­mis į gat­ves iš­rie­da ir itin re­tai va­ži­nė­jan­ tys vai­r uo­to­jai. Tai ga­l i bū­t i vie­na prie­žas­čių, ko­dėl šiuo pe­r io­du pa­ di­dė­ja ava­r i­jų, su­ke­l ia­mų vy­res­nių žmo­nių, skai­čius. Šiuo lai­ko­tar­piu pa­g rin­di­niai ava­ri­ jų kal­ti­nin­kai, ki­taip nei įpras­tais sa­ vait­ga­liais, yra 40–45 me­tų vai­ruo­to­ jai. Jie su­ke­lia apie 16 pro­c. vi­sų šio sa­ vait­ga­lio eis­mo įvy­kių. Kiek ma­žiau

ava­r i­jų mi­nė­t u lai­ko­tar­piu su­ke­l ia 45–60 me­tų žmo­nės.

Taip pat pa­ste­bi­ma ten­den­ci­ja, kad į eis­mo įvy­kius Vė­li­nių sa­vait­ga­lį pa­ kliū­van­t ys au­to­mo­bi­l iai yra 15–20 me­tų se­nu­mo. To­kie au­to­mo­bi­liai su­ da­ro iki penk­ta­da­lio per Vi­sų šven­ tų­jų sa­vait­ga­l į į ava­r i­jas pa­ten­kan­ čių au­to­mo­bi­l ių. Dau­g iau­sia eis­mo įvy­k ių už­fi k­suo­ja­ma Lie­t u­vos did­ mies­čiuo­se, tarp jų ir Vil­niu­je.

iau gali būti vykti viešuoju transportu.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

jo­no sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jos, Su­ der­vės se­niū­ni­jos pu­sės.

Sie­kiant iš­veng­ti ga­li­mų eis­mo spūs­čių, Vė­li­nių sa­vait­ga­lį sos­ti­ nė­je bus pa­di­din­tas vie­šo­jo trans­ por­to prie­mo­nių, ve­žan­čių į mies­ to ka­pi­nes, skai­čius.

VD inf.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos vilniausdiena.lt

Tre­čia­die­nis

Pi­lie­ti­nės ak­ci­jos tiks­las – pa­ gerb­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­ nę (her­bi­nę) vė­lia­vą. Iki šiol Vy­ čio vė­lia­vos Lu­kiš­kių aikš­tė­je dar nie­kas ne­bu­vo iš­kė­lęs.

Aikš­tė­je ji bus de­monst­ruo­ja­ma iki 2014 m. va­sa­rio 16 d., kai, mi­ nint Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­ną, bus ne­ša­ma Ge­di­mi­no pro­ spek­tu iki Ka­ted­ros aikš­tės. Ten vyks vė­lia­vos do­va­no­ji­mo Lie­tu­ vos vals­ty­bei ce­re­mo­ni­ja.

Vie­nas pi­lie­ti­nės ak­ci­jos su­ma­ ny­to­jų Dei­vy­das Rim­ke­vi­čius pa­ sa­ko­jo, dėl ko­kių prie­žas­čių bu­vo nu­spręs­ta iš­kel­ti ne tris­pal­vę, o bū­tent Vy­čio vė­lia­vą. „Ši vė­lia­va nė­ra nu­ma­ty­ta Kons­ ti­tu­ci­jo­je, bet nu­ma­ty­ta kons­ti­tu­ci­ nia­me įsta­ty­me. Ji yra vie­na se­niau­ sių Eu­ro­pos vė­lia­vų, nau­do­ja­mų iki šian­dien. O pa­ts Vy­čio sim­bo­lis yra mū­sų her­be, at­ke­lia­vęs dar iš pa­go­ ny­bės lai­kų, pe­rė­jęs krikš­čio­ny­bę, – tai mū­sų is­to­ri­ja nuo se­niau­sių lai­ kų iki da­bar. 1918 m. va­sa­rio 16-ąją Lie­tu­va at­kur­ta bū­tent su šia vė­lia­ va, nes tris­pal­vės tuo­met net ne­bu­ vo“, – aiš­ki­no D.Rim­ke­vi­čius.

Pa­sak jo, Lie­tu­vos tris­pal­vė vė­ lia­va, įtei­sin­ta 1922-ųjų Lie­tu­vos

Mies­to skai­čiai

dy­bos po­sė­dy­je nu­spręs­ta at­leis­ti dėl plėt­ros ir in­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų įgy­ven­di­ ni­mo ei­gos trū­ku­mų Vil­niu­je ir Vil­niaus ap­skri­ty­je. Val­dy­ba, re­mian­tis tei­sės ak­ tais, di­rek­to­rių ga­li at­leis­ti bet ka­da, jei­ gu šis pra­ran­da pa­si­ti­kė­ji­mą.

Veng­ri­jos pi­gių skry­džių bend­ro­vė „Wizz Air“ pra­dė­jo skrai­din­ti iš Vil­niaus į Iz­rae­ lio Tel Avi­vo mies­tą. Skry­džiai vyks du kar­tus per sa­vai­tę. Iki šiol šį mies­tą tie­ sio­giai iš Vil­niaus bu­vo ga­li­ma pa­siek­ti tik va­sa­rą. „Wizz Air“ nuo ki­tų me­tų ko­vo

Šeš­ta­die­nį, lapk­ri­čio 2-ąją, 12 val.

Lu­kiš­kių aikš­tė­je vyks iš­kil­min­ gas is­to­ri­nės Vy­čio vė­lia­vos pa­ kė­li­mas. Di­džiu­lę vė­lia­vą, ku­ri čia ka­bės iki pat ki­tų me­tų va­sa­ rio 16-osios, iš­kels spe­cia­lus oro ba­lio­nas.

31 d. du­kart per sa­vai­tę skrai­dins į ant­ rą pa­gal dy­dį Gru­zi­jos Ku­tai­sio mies­tą, nuo bir­že­lio 15 d. – kar­tą per sa­vai­tę į Grai­ki­jos Kor­fu sa­lą. Iš Vil­niaus bend­ro­ vė šiuo me­tu siū­lo skry­džius į 16 mies­ tų 11-oje vals­ty­bių.

Kons­ti­tu­ci­jo­je, la­biau pri­gi­jo tik dėl ele­men­ta­riau­sių tech­ni­nių da­ly­kų: ją bu­vo leng­viau pa­ga­ min­ti. O Vy­čio vė­lia­va kur kas iš­ kal­bin­ges­nė. Rau­do­na spal­va čia sim­bo­li­zuo­ja krau­ją, ma­te­ria­ lų gy­ve­ni­mą, o bal­ta – ana­pu­si­ nį gy­ve­ni­mą.

Vy­čio sim­bo­lis at­ke­ lia­vęs dar iš pa­go­ ny­bės lai­kų, pe­rė­jęs krikš­čio­ny­bę, – tai mū­sų is­to­ri­ja nuo se­niau­sių lai­kų iki da­bar.

Lu­kiš­kių aikš­tė, kaip vie­ta il­ga­ lai­kei ak­ci­jai, pa­si­rink­ta ir­gi neat­si­ tik­ti­nai. Šie­met mi­ni­mos 150-osios 1863 m. su­ki­li­mo me­ti­nės, kai Lu­ kiš­kių aikš­tė­je bu­vo su­si­do­ro­ta su su­ki­li­mo da­ly­viais. Vie­nas pi­lie­ti­ nės ak­ci­jos ini­cia­to­rių tiks­lų – pa­ gerb­ti šiuos kan­ki­nius. „Dėl Lu­kiš­kių aikš­tės ky­la vi­ so­kių gin­čų, ten vyks­ta kont­ro­ ver­siš­ki ren­gi­niai. Mes no­ri­me pa­ro­dy­ti pi­lie­čiams, kad čia yra is­to­ri­nių sim­bo­lių vie­ta“,– sa­kė D.Rim­ke­vi­čius.

Vė­lia­vą aikš­tė­je į 20 met­rų aukš­ tį iš­kels stra­tos­fe­ri­nis ba­lio­nas, jis vi­są lai­ką ka­bos 100 met­rų aukš­ ty­je. Ba­lio­nas ir lai­kys vė­lia­vą, ku­ri bus pri­tvir­tin­ta prie ke­tu­rių spe­ cia­lių ap­švie­ti­mo stul­pų.

2013 10 21–2013 10 26

Gimė

Iš­ke­lia­vo ana­pi­lin

nauji vil­nie­čiai.

vil­nie­čiai.

Su­si­tuokė

Iš­sis­kyrė

po­rų.

po­ros.

196 127 115 46

4

spalio 31–lapkričio 6, 2013

miestas

Ap­kar­tu­si Vil­niaus ra­jo­no nau­ja­ku­rių laimė Bal­tie­šos gatvės Vil­niaus ra­jo­ne nau­ja­ku­riai ne­tu­ri van­dens ir ne­gau­na van­den­tie­ kio bei nuo­tekų tink­lus ten tie­sian­čios pri­va­čios bend­rovės su­ti­ki­mo prie jų pri­si­ jung­ti. Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei šios gy­ven­tojų bėdos nė mo­tais.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Ne­gau­na su­ti­ki­mo

Prieš dau­giau kaip tre­jus me­tus sklypą Bal­tie­šos gatvė­je, ša­lia Pi­ laitės ra­jo­no, nu­si­pirkęs ir ja­me na­ mą be­si­sta­tan­tis Si­mas Pet­raus­kas ne vie­nus me­tus mi­na įvai­rių ins­ ti­tu­cijų slenks­čius, kad galėtų pri­ si­jung­ti prie kvar­ta­lo van­den­tie­kio ir nuo­tekų tinklų.

Bal­tie­šos gatvė­je ir ap­skri­tai Grio­vių bei Dva­rykš­čių kai­muo­ se, Vil­niaus ra­jo­ne, pa­gal pa­tvir­ tin­tus de­ta­liuo­sius pla­nus ir pa­ rengtą tech­ninį pro­jektą van­dens tie­ki­mo ir nuo­tekų tvar­ky­mo inf­ rast­ruktū­ros sta­ty­bas vyk­do tik pri­va­ti bend­rovė „Dan­Ja­na“. „Dar pra­ėju­sių metų va­sarą krei­ piau­si į „Dan­Janą“, kad išduotų sutikimą prisijungti prie tinklų.

Bet iki šian­dien iš jos nei raš­tiš­ko su­ti­ki­mo, nei mo­ty­vuo­to ne­su­ti­ki­ mo ne­su gavęs“, – aiš­ki­no S.Pet­ raus­kas.

Sa­vi­val­dybė kra­to­si pa­reigų?

Apie tris mėne­sius ne­su­laukęs jo­ kios reak­ci­jos, Bal­tie­šos gatvės nau­ja­ku­rys pra­ėju­sių metų spa­lio ga­le kreipė­si į Vals­ty­binę var­to­tojų tei­sių ap­sau­gos tar­nybą (VVTAT), kad ši jai su­teik­ta įsta­ty­mo ga­lia pa­veiktų pri­va­čią bend­rovę pa­ra­ šy­ti su­ti­kimą ar ne­su­ti­kimą. Ta­ da VVTAT kreipė­si į Vil­niaus ra­ jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ciją, kad ši pa­dėtų išspręs­ti su­si­da­riu­sią pro­blemą ir in­for­muotų gy­ven­toją, kaip jam pa­si­rūpin­ti ge­ria­muo­ju van­de­niu bei nuo­tekų ša­li­ni­mu.

„Ta­čiau nei aš, nei VVTAT ne­ sa­me gavę iš ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos jo­kio at­sa­ky­mo, – teigė S.Pet­raus­kas ir pri­dūrė: – Kodėl šiuo at­ve­ju ra­jo­no sa­vi­val­ dybė nu­si­ša­li­na nuo van­dens tie­ki­ mo ir nuo­tekų ša­li­ni­mo pro­ble­mos spren­di­mo?“ Pa­gal Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ tymą sa­vi­val­dybės pri­va­lo or­ga­ni­ zuo­ti ge­ria­mo­jo van­dens tie­kimą bei nuo­tekų tvar­kymą ir tu­ri už­ tik­rin­ti, kad vie­šo­sio­mis pa­slau­ go­mis galėtų nau­do­tis vi­si sa­vi­ val­dybės gy­ven­to­jai. O Ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­tekų tvar­ ky­mo įsta­ty­mas nu­ma­to, kad sa­ vi­val­dybės te­ri­to­ri­jo­je ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­tekų tvar­ ky­mo ūkio plėtra vyk­do­ma va­ do­vau­jan­tis van­dens tie­ki­mo bei nuo­tekų tvar­ky­mo inf­rast­ruktū­ros plėtros pla­nu, kurį ren­gia sa­vi­val­ dybė. Tas pa­ts įsta­ty­mas nu­sta­to, kad naujų vie­šo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­tekų tvar­ky­mo inf­rast­ruktū­ ros ob­jektų sta­ty­ba, jei už­sa­ko­vas yra ne vie­ša­sis van­dens tiekė­jas ar ne sa­vi­val­dybė, ga­li­ma esant tri­ša­ lei sa­vi­val­dybės, vie­šo­jo van­dens tiekė­jo (šiuo at­ve­ju „Vil­niaus van­ denų“) ir už­sa­ko­vo (tinklų sta­ty­to­ jos „Dan­Ja­nos“) su­tar­čiai. „Ra­jo­no sa­vi­val­dybė „Dan­Ja­nai“ iš­davė sta­ty­bos lei­di­mus ne­si­lai­ ky­da­ma įsta­tymų ir su­teikė teisę pri­va­čiai bend­ro­vei im­ti mis­ti­nius mo­kes­čius iš gy­ven­tojų už pri­si­ jun­gimą prie tinklų. Ir įdo­miau­sia, kad tuos tink­lus lei­do sta­ty­ti vals­ ty­binė­je žemė­je. Ne­pa­si­rašė įsta­ty­ me nu­ro­dy­tos tri­šalės su­tar­ties tarp „Vil­niaus van­denų“, sa­vi­val­dybės ir

Problema: S.Petrauskas pergyvena, kad negalės priduoti namo, nes

vis dar negauna sutikimo prisijungti prie kvartalo vandentiekio.

tinklų sta­ty­to­jos „Dan­Ja­nos“. To­ je su­tar­ty­je ir turė­jo būti išspręs­ tas klau­si­mas, kas fi­nan­suos tuos tink­lus, kaip gy­ven­to­jai prie jų pri­ si­jungs, ka­da jie bus nu­ties­ti, ka­da juos pe­rims sa­vi­val­dybė ar „Vil­niaus van­de­nys“, – dėstė S.Pet­raus­ko kai­my­nas Ma­rius Leš­čins­kas.

to­mis ir konk­re­čio­mis fak­tinė­mis ap­lin­kybė­mis pa­grįstas raš­tiš­kas at­sa­ky­mas, ką jam da­ry­ti, kad ga­ lėtų ap­si­rūpin­ti ge­ria­muo­ju van­de­ niu ir tvar­ky­ti nuo­te­kas. Iki lapk­ri­ čio 29 d. Sei­mo kont­ro­lie­rius turės būti in­for­muo­tas, kaip se­ka­si vyk­ dy­ti re­ko­men­da­ciją.

Įsi­ki­šo ir Sei­mo kont­ro­lie­rius

Nep­ri­pa­žins, kol neap­gy­vens

Paaiškė­jo, kad pro­blemų pri­si­jung­ ti prie tinklų ir turė­ti van­denį grei­ čiau­siai ne­būtų, jei sklypų sa­vi­nin­ kai tinklų sta­ty­to­jai „Dan­Ja­nai“ su­mokėtų tą M.Leš­čins­ko minėtą „mis­tinį“ mo­kestį – 70 tūkst. litų.

M.Leš­čins­ko tei­gi­mu, pirk­da­mas sklypą jis bu­vo in­for­muo­tas, kad tink­lai tie­sia­mi, esą ir pa­ti „Dan­ Ja­na“ tvir­ti­no, jog jo­kių bėdų pri­ si­jung­ti ne­bus, tik reikės su­mokė­ ti tam tikrą mo­kestį. Tas tam tik­ras mo­kes­tis, pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, bu­vo apie 60 tūkst. litų. Ta­čiau M.Leš­ čins­kas sta­ty­bos lei­di­mo nėra ga­ vęs, nes tei­kia­mos „Dan­Ja­nos“ su­ tar­ties ne­pa­si­rašė. „S.Pet­raus­kas pa­tarė ne­pa­si­ra­ šy­ti jo­kių su­tar­čių, nes jam VVTAT bu­vo pa­sa­kiu­si, kad su­tar­tis, ku­rią „Dan­Ja­na“ siū­lo vi­siems pa­si­ra­šy­ti, pa­žeid­žia su­tar­čių tai­ky­mo kri­te­ ri­jus. Ir ap­skri­tai van­dens tie­ki­mas yra vie­ša­sis in­te­re­sas. Pa­gal teisės ak­tus sa­vi­val­dybės pa­rei­ga yra už­ tik­rin­ti, kad vi­si gy­ven­to­jai galėtų ap­si­rūpin­ti van­de­niu, t. y. da­ry­tis gręžinį ar­ba pri­si­jung­ti prie cent­ ra­li­zuotų tinklų, ir inf­rast­ruktū­ra tu­ri pri­klau­sy­ti sa­vi­val­dy­bei, o ne ko­kiai nors pri­va­čiai bend­ro­vei“, – sakė M.Leš­čins­kas.

Pa­ti Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dybė pa­tvir­ti­no, kad šian­dien ap­gy­ven­ to­se Grio­vių kai­mo te­ri­to­ri­jo­se nėra cent­ra­li­zuotų van­den­tie­kio ir nuo­ tekų tinklų, gy­ven­to­jai nau­do­ja­ si vie­tos van­dens iš­ga­vi­mo ir nuo­ tekų tvar­ky­mo įren­gi­niais. „Ka­dan­gi cent­ra­li­zuo­ti tink­ lai dar ne­nu­ties­ti, turė­čiau turė­ ti teisę ap­si­rūpin­ti van­de­niu sa­va­ ran­kiš­kai, nes ki­taip ne­įma­no­ma gy­ven­ti. Mu­du su Si­mu pra­šėme Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dybės leis­ ti pa­si­sta­ty­ti lai­ki­nus įren­gi­nius.

Ta­čiau jų at­sa­ky­mas bu­vo ka­te­ go­riš­kas „Ne“. Esą gy­ven­to­jai tu­ ri jung­tis prie cent­ra­li­zuotų tinklų.

Aiš­ki­no­me, jog jie dar ne­baig­ti, o sa­vi­val­dybė tvir­ti­no, kad „Dan­Ja­ na“ juos in­for­ma­vo, jog dar­bai jau greit turėtų būti baig­ti. Ir tai tęsia­ si jau tre­jus me­tus“, – pa­si­pik­ti­ni­ mo ne­slėpė M.Leš­čins­kas.

Be­je, Sei­mo kont­ro­lie­riaus nu­ sta­ty­ta, kad sa­vi­val­dybė ne­si­ėmė pa­dėti S.Pet­raus­kui spręsti ap­ si­rūpi­ni­mo van­de­niu ir nuo­tekų tvar­ky­mo pro­ble­mos. Sei­mo kont­ ro­lie­rius Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­ dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rei Liu­ci­nai Kot­lovs­kai re­ko­men­da­ vo im­tis veiksmų, kad gy­ven­to­jui būtų pa­teik­tas teisės aktų nuo­sta­

Dar pra­ėju­sių metų ru­denį S.Pet­ raus­kas ir M.Leš­čins­kas Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­ jos pra­šė Bal­tie­šos gatvė­je esan­čių žemės sklypų uži­mamą te­ri­to­riją, re­mian­tis Ge­ria­mo­jo van­dens tie­ ki­mo ir nuo­tekų tvar­ky­mo įsta­ty­ mu, pri­pa­žin­ti vie­šo­jo van­dens tie­ ki­mo te­ri­to­ri­ja. Ši jiems at­sakė, kad „Dva­rykš­čių ir Grio­vių kaimų te­ri­ to­ri­jos, ku­rio­se vyk­do­mos van­dens tie­ki­mo ir nuo­tekų tvar­ky­mo inf­ rast­ruktū­ros sta­ty­bos, nėra ap­gy­ ven­tos, o sta­to­mos in­ži­ne­rinės inf­ rast­ruktū­ros ob­jek­tai ne­pa­ten­ka į van­dens tie­ki­mo ir nuo­tekų tvar­ ky­mo inf­rast­ruktū­ros plėtros pla­nu nu­sta­ty­tas vie­šo­jo van­dens tie­ki­mo te­ri­to­ri­jas“. Esą to­kios jos taps tik kai bus tan­kiai ap­gy­ven­tos. „Jei ne­ga­liu da­ry­ti gręži­nio dėl ap­lin­ko­sau­gi­nių rei­ka­la­vimų, sa­vi­ val­dybė tą te­ri­to­riją tu­ri nu­sta­ty­ti kaip vie­šo­jo van­dens tie­ki­mo. O ji se­lek­ty­viai iš­si­ren­ka pirmą punktą ir sa­ko: ka­dan­gi nėra 50 gy­ven­tojų (Bal­tie­šos gatvė­je yra tik vie­nas baig­tas gy­ve­na­ma­sis na­mas – red. pa­st.), šios te­ri­to­ri­jos ne­pris­ kir­si­me vie­šo­jo van­dens tie­ki­mo te­ri­to­ri­jai. Ma­ny­čiau, kad čia ne įsta­ty­mo spra­gos, o spra­gos vyk­ dant sa­vi­val­dy­bių prie­žiūrą. Gal įsta­ty­mas ar įsta­ty­mi­niai ak­tai ir nėra la­bai konk­retūs, bet ten ga­ na aiš­kiai nu­sta­ty­ta sa­vi­val­dybės pa­rei­ga rūpin­tis van­dens tie­ki­mu kiek­vie­nam gy­ven­to­jui. O da­bar išei­na, kad gy­ven­to­jai siun­čia­mi su­si­mokė­ti pri­va­čiai bend­ro­vei“, – pik­ti­no­si M.Leš­čins­kas.

Ra­jo­no sa­vi­val­dybė „Dan­Ja­nai“ iš­davė sta­ty­bos lei­di­mus ne­si­lai­ky­da­ma įsta­tymų.

Pra­šo­ma su­ma – ne­pagrįs­ta

Su klau­si­mu, ar pa­grįsta 70 tūkst. litų su­ma, ku­rios pra­šo tinklų sta­ ty­to­ja „Dan­Ja­na“, M.Leš­čins­kas kreipė­si į Ap­lin­kos mi­nis­te­riją. Ši nu­statė, kad to­kios pi­nigų su­mos rei­ka­la­vi­mas yra ne­pagrįs­tas. „Rei­ka­la­vi­mas fi­zi­niam as­me­niui su­mokė­ti 70 tūkst. litų pri­si­jun­gi­mo įmoką ar už tech­ni­nių sąlygų iš­da­ vimą yra ne­pagrįs­tas ir prie­šta­rau­ ja nu­ro­dytų įsta­tymų bei kai­no­da­ ros prin­ci­pus reg­la­men­tuo­jan­čioms

Kliūtys: S.Petrauskas piktinasi, kad

kimo ir nuotekų tvarkymo įrenginių,

teisės aktų nuo­s ta­toms“, – ra­šo­ma Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos raš­ te Vy­riau­sybės at­sto­vo Vil­niaus ap­ skri­ty­je tar­ny­bai (VA­VAT).

M.Leš­čins­ko VA­VAT pa­teik­to­je med­žia­go­je ma­ty­ti, kad jis su pri­ va­čiu fi­zi­niu as­me­niu su­darė pre­ li­mi­na­rią su­tartį dėl pa­grin­dinės su­tar­ties su­da­ry­mo ir jo­je įsi­pa­ rei­go­jo pa­grin­dinės su­tar­ties pa­si­ ra­šy­mo dieną pa­si­ra­šy­ti at­skirą pa­ slaugų pirkimo–pardavimo su­tartį su „Dan­Ja­na“ dėl in­ži­ne­ri­nių tinklų at­ve­di­mo iki būsi­mo pirkė­jo skly­ po. Ten nu­ro­dy­ta, kad in­ži­ne­ri­nių tinklų at­ve­di­mo vertė ne­ga­li būti di­desnė kaip 70 tūkst. litų.

Iša­na­li­za­vu­si visą tu­rimą med­žiagą ir rem­da­ma­si įsta­ty­mais VA­VAT pa­tvir­ti­no, kad in­ži­ne­ri­ nių tinklų at­ve­di­mas iki pa­reiškė­jo skly­po ir mo­kes­tis už to­kių darbų at­li­kimą nėra pri­si­jun­gi­mo įmo­ ka ar tech­ni­nių sąlygų iš­da­vi­mas.

Pa­gal Ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­ mo ir nuo­tekų tvar­ky­mo įsta­tymą įmo­kos dydį nu­sta­to sa­vi­val­dybės ins­ti­tu­ci­ja ir ji mo­ka­ma tik vie­ša­ jam van­dens tiekė­jui. Tai­gi jo­kie išanks­ti­niai su­si­ta­ri­mai dėl įmo­ kos dyd­žio su fi­zi­niais ar ju­ri­di­ niais as­me­ni­mis, ku­rie nėra van­ dens tiekė­jai, ne­ga­li­mi.

Su sąly­go­mis bu­vo su­pa­žin­din­ti

Pri­va­čios tink­lus Grio­vių kai­ me sta­tan­čios bend­rovės „Dan­Ja­ na“ di­rek­to­rius Les­la­vas Paš­ke­vi­ čius „Vil­niaus die­nai“ aiš­ki­no, kad S.Pet­raus­kas ir M.Leš­čins­kas me­ luo­ja ir vi­sais būdais ven­gia mo­ kes­čio, apie kurį, di­rek­to­riaus tei­ gi­mu, ži­no­jo nuo pat pra­džių. „Prieš pirk­da­mi skly­pus jie pa­si­ rašė pre­li­mi­na­rias su­tar­tis, ku­rio­

5

spalio 31–lapkričio 6, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Iš klaidų Klaipė­do­je ne­pa­si­mokė?

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Sos­tinė­je su­maiš­tis: pra­dėjus sta­ty­ ti vieną at­liekų de­gi­ni­mo ga­myklą, ki­tos bend­rovės taip pat puo­selė­ ja to­kius pla­nus, nors šiukš­lių tiek daug ne­bus. Ar ne­pa­si­kar­tos Klaipė­dos va­rian­tas, kai pra­bil­ta net apie šiukš­lių im­portą?

Pradė­tos sta­ty­bos neatg­rasė

Vilniaus rajono savivaldybė jam ne tik neleidžia pasistatyti laikinų vandens tiebet ir apskritai nesiima spręsti šios problemos. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

se juo­du ant bal­to išdės­ty­ta, kiek kiek­vie­nas jų ir už ką turės mokė­ ti. Jie pirk­da­mi sklypą ži­no­jo, kiek tas pri­si­jun­gi­mas, tinklų at­ve­di­mas kai­nuos. O da­bar vi­sais būdais no­ ri iš­veng­ti to mokė­ji­mo. Ne­ži­nau, žmonės me­luo­ja, po teis­mus vaikš­ to, ne­sąmo­nes ra­šinė­ja“, – sakė L.Paš­ke­vi­čius.

Kalbė­da­mas apie prie­šis­torę jis sakė, kad bend­rovę „Dan­Ja­na“ at­ ves­ti ko­mu­ni­ka­ci­jas pa­samdė dar anks­tes­ni sklypų sa­vi­nin­kai. „Bu­vo pa­tvir­tin­ti de­ta­lie­ji pla­ nai. Nu­tar­ta, kad sklypų sa­vi­nin­ kams rei­kia at­ves­ti ko­mu­ni­ka­ci­jas iš mies­to. Tie buvę sa­vi­nin­kai pa­gal su­tartį pa­samdė mus, kad in­ves­ tuo­tu­me di­de­les lėšas ir at­ves­tu­me ko­mu­ni­ka­ci­jas. Jas at­vedė­me. Pas­ kui at­si­ra­do to­kie sa­vi­nin­kai kaip Si­mas ar Ma­rius, pa­si­rašė su­tar­ tis, ku­rio­mis įsi­pa­rei­go­jo su­mokė­ ti, o da­bar mokė­ti ne­no­ri. S.Pet­ raus­kui su­ti­kimą da­viau, pa­tikė­jau žmo­gum, tai­gi jis yra gavęs sta­ty­ bos lei­dimą. Ir iki šiol mūsų įmo­nei nėra su­mokėjęs nė cen­to už at­vestą elektrą“, – kad esą gy­ven­to­jai pa­ si­žadė­jo, su­ti­ko su sąly­go­mis, o da­bar ieš­ko kaltų ir ne­no­ri mokė­ti, teigė „Dan­Ja­nos“ di­rek­to­rius.

Pak­lau­sus apie sumą, ku­ri Ap­ lin­kos mi­nis­te­ri­jos pri­pa­žin­ta kaip ne­pagrįs­ta, L.Paš­ke­vi­čius sakė: „Su­ma ne­pagrįs­ta – aš su­pran­tu.

Bet jūs pa­gal­vo­kit, at­ve­di 3 km tin­ klų ir jie sa­ko, kad su­ren­ka­ma su­ma turėtų būti 1200 litų. Gal „Vil­niaus van­de­nys“ ar ra­jo­no sa­vi­val­dybė ga­li tiek pra­šyt, o ką aš da­ry­siu su tais 1200 litų? Mūsų bu­vo mi­li­ jo­ninės in­ves­ti­ci­jos. O jei pa­čiam gy­ven­to­jui tektų at­si­ves­ti tink­lus, tai jam ne 1200, o 2 mln. litų kai­

nuotų. Tai jūs pa­gal­vo­kit, mes dar gerą darbą vi­siems pa­darė­me.“ Gy­ven­to­jus kal­ti­na me­lu

Ne tik po įvai­rias ins­ti­tu­ci­jas, bet ir po teis­mus laks­tan­tys gy­ven­to­ jai čia įta­ria aferą ir siekį ne­blo­gai už­dirb­ti. S.Pet­raus­ko skly­pas, kaip vėliau paaiškė­jo, pri­klausė „Dan­Ja­ nos“ va­do­vo ma­mai. Jei da­bar­ti­niai sa­vi­nin­kai at­si­sa­ko mokė­ti už pri­ si­jun­gimą prie tinklų, tai teks pa­ da­ry­ti anks­tes­niems sa­vi­nin­kams, nes su jais „Dan­Ja­na“ bu­vo pa­si­ra­ šiu­si su­tar­tis. „To­je te­ri­to­ri­jo­je su­for­muotų sklypų pa­gal tink­lus yra ke­lios de­ šim­tys. Tai ga­li­te ap­skai­čiuo­ti, koks ge­ras biz­nio mo­de­lis čia išei­ na iš kiek­vie­no su­si­rin­kus po 70 tūkst. Ir tri­šalės su­tar­ties, aki­vaiz­ du, nėra in­te­re­so pa­si­ra­šy­ti, nes vi­ siems at­si­rastų pa­rei­gos. O da­bar „Dan­Ja­na“ ren­ka­si pi­ni­gus, sa­vi­ val­dy­bei ne­skau­da gal­vos, – dėstė M.Leš­čins­kas ir pri­dūrė: – Vi­si ži­ no, kad kaž­kas šio­je si­tua­ci­jo­je ne­ si­lai­ko įsta­tymų, bet jo­kių san­kcijų jau tre­jus me­tus ne­sii­ma­ma.“ Pa­sak „Dan­Ja­nos“ di­rek­to­riaus, už­bai­gus ir ati­da­vus ver­tin­ti tink­ lus jie ne­mo­ka­mai bus per­duo­ ti ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei. „Šie gy­ven­ to­jai no­ri, kad sa­vi­val­dybė at­vestų jiems tas ko­mu­ni­ka­ci­jas, iš mū­ sų iš­pirktų ir jiems pa­do­va­notų. Ji tinklų iš mūsų neiš­pirks, nes ne­tu­ri tam lėšų. Būtų vis­kas pa­pras­ta, jei ji galėtų su­mokė­ti. Ta­da ne­reikėtų su to­kiais žmonė­mis turė­ti nie­ko bend­ra“, – dėstė L.Paš­ke­vi­čius.

Kur siū­lo ga­las, kas ne­vyk­do sa­ vo pa­reigų ir kas ga­liau­siai kal­tas, rei­kia tikė­tis, kad vieną dieną išaiš­ kins teis­mai.

Spa­lio 24 d. Vil­niaus vald­žios at­ sto­vai rin­ko­si prie Ga­riūnų tur­ ga­vietės, kur iš­kil­min­gai pra­ dėtos at­liekų de­gi­ni­mo ga­myk­los sta­ty­bos. Apie 240 mln. litų kai­ nuo­sian­čios ga­myk­los 51 pro­c. ak­cijų pri­klau­so bend­ro­vei „Ree­ ner­gy“, 49 pro­c. ak­cijų – sa­vi­val­ dybės val­do­miems Vil­niaus ši­lu­ mos tink­lams. Ga­myk­la su­nau­dos apie 170 tūkst. tonų at­liekų per me­tus.

Tad tiek ener­ge­ti­kos spe­cia­ lis­tus, tiek Laz­dynų mik­ro­ra­jo­ no gy­ven­to­jus nu­ste­bi­no ne­se­niai „For­tum Heat Lie­tu­vos“ at­stovų išp­la­tin­tas pra­ne­ši­mas, kad lapk­ ri­čio 15 d. 18 val. Laz­dynų se­niū­ ni­jos pa­sta­te su vie­tos gy­ven­to­ jais pla­nuo­ja­ma ap­tar­ti ga­myk­los plėtros planą ir po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo ata­skaitą.

Vil­niaus ši­lu­mos tinklų va­do­ vas Arū­nas Ke­sa­raus­kas taip pat stebė­jo­si to­kiais pla­nais. „Apie „For­tum“ pla­nus ži­nau tik tiek, kad jie kažką pla­nuo­ja.

Kal­bant apie mūsų įmonės stu­ diją kar­tu su „Lie­tu­vos ener­gi­ja“ – ji pra­dėta vėliau nei da­bar sta­ to­mos ga­myk­los pro­jek­tas. Tai ta sąly­ga dėl ga­myk­los sta­tybų jų pa­ gei­da­vi­mu tuo me­tu įtrauk­ta. Bet, ma­nau, mes iš­sa­ky­si­me sa­vo ar­ gu­men­tus, kad nėra jo­kio tiks­lo at­lik­ti de­ta­lius skai­čia­vi­mus, to­ dėl, kad ga­myk­la jau pra­dėta sta­ ty­ti ir ke­lių to­kių ob­jektų Vil­niui tik­rai ne­rei­kia. O ko­kie „For­tum“ ke­liai, kol kas nie­kas ne­ži­no. Bet būtų ab­sur­das sta­ty­ti net ke­lias de­gi­ni­mo ga­myk­las ten, kur vie­ na viską su­de­gins“, – pri­pa­ži­no A.Ke­sa­raus­kas.

Jis turė­jo ome­ny­je tai, kad „Lie­ tu­vos ener­gi­ja“, ku­ri su Vil­niaus sa­vi­val­dy­be bei Vil­niaus ši­lu­mos tink­lais pa­si­rašė ke­ti­nimų pro­to­ kolą ir pla­nuo­ja mo­der­ni­zuo­ti Vil­ niaus 3-iąją ter­mo­fi­ka­cinę elekt­ rinę, taip pat yra už­si­mi­nu­si, jog galbūt ten de­gins at­lie­kas.

Vil­tys ne­tik­ros

Ta­čiau „For­tum Heat Lie­tu­va“ bent jau kol kas tvir­ti­na neat­si­sa­ kan­ti planų vyk­dy­ti be­veik ana­lo­ gišką pro­jektą, o įmonės at­sto­vas And­rius Kas­pa­ras „Vil­niaus die­ nai“ teigė, kad įmonė su­si­lai­ko nuo bet ko­kių ver­ti­nimų, ar sos­ tinė­je at­si­ras vie­tos vi­siems pla­ nuo­ja­miems ob­jek­tams. „Kol kas vi­sos pro­cedū­ros vyk­do­mos, be abe­jo, bus pla­nuo­ja­mas pro­jek­to ap­ta­ri­mas ir su Laz­dynų gy­ven­ to­jais“, – apie pla­nus kalbė­jo jis.

Ta­čiau A.Ke­sa­raus­kas nė nea­ be­jo­jo, kad suo­mių bend­rovė per­ si­gal­vos.

Būtų ab­sur­das sta­ty­ti net ke­lias de­gi­ni­mo ga­myk­las ten, kur vie­na viską su­de­gins. „Ste­buklų ne­bus: at­lie­kos bus de­gi­na­mos, ir Vil­niaus sa­vi­val­dybė pa­si­rin­ko, kur tai da­ry­ti. Ką de­gins „For­tum“ – ne­tu­riu su­pra­ti­mo. Nes da­bar sta­to­ma ga­myk­la su­de­gins vi­sas Vil­niaus re­gio­no šiukš­les. Ga­ li ir de­šimt ga­myklų pa­sta­ty­ti, bet ką, kiek­vie­na de­gins po de­šim­ta­dalį šiukš­lių? Ne­ma­nau, jog jie, pa­matę, kad ga­myk­la jau sta­to­ma, tęs sa­vo dar­bus. Tik­rai ne­ma­nau. Tas pa­ts ir dėl „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ – mes ne­ga­li­me ver­tin­ti ga­li­mybės de­gin­ti šiukš­les, ku­rių nėra“, – sakė jis.

Suo­miams šiukš­lių neuž­tektų

Sos­tinės me­ro Artū­ro Zuo­ko pa­ tarė­jas Mar­ty­nas Na­ge­vi­čius pa­ tvir­ti­no, kad turė­ti tris ana­lo­giš­ kas ga­myk­las Vil­niu­je ne­lo­giš­ka, be­je, tikė­ti­na, jog net mi­ni­ma­liai „For­tum“ pla­nuo­ja­mos ga­myk­los veik­lai neuž­tektų Vil­niaus re­gio­ ne su­kau­piamų at­liekų. „Ver­ti­nant vi­sus pro­jek­tus, „Ree­ner­gy“ pro­jek­tas – pa­ts ma­ žiau­sias, jie pla­nuo­ja de­gin­ti iki 170 tūkst. tonų at­liekų. Jie pla­ nuo­ja de­gin­ti rūšiuo­tas, de­gin­ti pa­ruoš­tas at­lie­kas, ku­rių už­tektų ir 140 tūkst. tonų. Nes jei reikė­ tų de­gin­ti nerū­šiuo­tas ar­ba tik at­ li­kus pir­minį rūšia­vimą, tai jiems pa­gal tech­ni­nes spe­ci­fi­ka­ci­jas neuž­tektų ga­lin­gu­mo. „For­tum“ pla­nuo­se ga­myk­los ga­lin­gu­mas ge­ro­kai di­des­nis, nors jie tiks­liai

ne­nu­ro­do kiek. Pa­vo­jin­ga tai, kad pa­sta­čius ga­lin­ges­nes ga­myk­las, ku­rio­se būtų ga­li­ma su­de­gin­ti vi­ sas nerū­šiuo­tas at­lie­kas, at­si­rastų prie­šta­ra tarp in­ves­tuo­tojų in­te­ resų, kad būtų pa­kan­ka­mai at­ liekų, ir vals­tybės ar sa­vi­val­dybės – kad tų at­liekų mažėtų. Pa­vyzd­ žiui, Klaipė­do­je jie pa­si­statė per di­de­lio ga­lin­gu­mo elekt­rinę, jo­ je ne­ga­li su­ma­žin­ti mak­si­ma­lios ga­lios dau­giau nei per pusę, nes pra­de­da trūkti tem­pe­ratū­ros at­ lie­koms de­gin­ti. Tai jie pi­la bio­ kurą, už kurį mo­ka pi­ni­gus. Be ši­ lu­mos jie elekt­ros ga­min­ti ne­ga­li, o ka­dan­gi va­sarą ši­lu­mos po­rei­kio nėra, jie ši­lu­mos per­tek­lių me­ta lauk. O už viską su­mo­ka dau­giau­ sia var­to­to­jai, t. y. tie, ku­rie ver­čia šiukš­les į kon­tei­nerį“, – si­tua­ciją nu­švietė jis.

Anot jo, tre­čia­sis „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ ir Vil­niaus ši­lu­mos tin­ klų anks­čiau pla­nuo­tas pro­jek­tas jau lie­ka tik teo­ri­nio lyg­me­ns – kol kas at­lie­ka­ma ga­li­my­bių stu­ di­ja. Ta­čiau dėl „For­tum“ planų M.Na­ge­vi­čius ne­bu­vo toks tik­ras. „Taip, ga­li vis­ko būti – gal­ būt „For­tum“ ti­ki­si, kad pra­dėtas pro­jek­tas bus su­stab­dy­tas. Bet čia reikėtų ko­kio nors la­bai šiurkš­taus po­li­tikų įsi­ki­ši­mo“, – pri­pa­ži­no ener­ge­ti­kas.

Bend­ruo­menė pla­nuo­ja pro­tes­tus

Laz­dynų bend­ruo­menės sa­vi­ val­di­jos pir­mi­nin­kas Juo­zas Ja­ ka­vi­čius taip pat pri­minė, jog ir Klaipė­do­je esan­čiai „For­tum“ ga­myk­lai ne­pa­kan­ka at­liekų, kad būtų už­tik­rin­tas rei­kia­mas ga­my­ bos pa­jėgu­mas. „Tai­gi, ne nuo to ga­lo vis­kas pra­ de­da­ma pla­nuo­ti – pra­džio­je reikė­ tų pa­sta­ty­ti rūšia­vi­mo ga­myklą ir ta­da žiūrė­ti, kiek yra at­liekų. Pats esu Vil­niaus ap­skri­ties bend­ruo­ me­nių ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­ to pir­mi­nin­kas, tai ga­liu pa­reikš­ ti – jo­kių skam­bu­čių iš „For­tum“ at­stovų ne­bu­vo, nė vie­no kvie­ti­mo ne­su­laukė­me, jo­kių dis­ku­sijų ne­bu­ vo. Ab­so­liu­čiai nu­lis“, – sakė jis.

J.Ja­ka­vi­čius pa­tvir­ti­no, kad, net ir su­laukę lapk­ri­čio 15 d. vyk­sian­ čio „For­tum“ pro­jek­to pa­da­ri­nių ap­lin­kai ver­ti­ni­mo pri­sta­ty­mo, Laz­dynų bend­ruo­menės at­sto­vai ke­ti­na pi­ke­tuo­ti dėl šių planų. „Ma­nau, kad vis­kas vyks prie Vy­riau­sybės, nes sa­vi­val­dybės lai­ kas jau baigė­si“, – sakė jis.

Patirtis: Klaipė­do­je „For­tum“ jau pa­si­statė per di­de­lio ga­lin­gu­mo at­liekų de­gi­ni­mo gamyklą ir da­bar jiems

trūksta šiukš­lių, todėl ten­ka nau­do­ti brangų bio­kurą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

6

spalio 31–lapkriÄ?io 6, 2013

miestas

Vil­nie­Ä?iams – pri­vers­ti­nÄ—s tal­kos Sa­vi­val­dy­bÄ—s ta­ry­ba ne­si­ry­Şo kel­ti ĹĄal­to van­dens kai­nos vil­nie­Ä?iams, ta­Ä?iau yra lin­ku­ si su­tik­ti su di­des­niais mo­kes­Ä?iais ag­re­sy­viĹł bei ne­kast­ruo­tĹł ĹĄu­nĹł ir ka­Ä?iĹł au­gin­to­ jams, o gy­ven­to­jams ne­prik­lau­san­Ä?iĹł te­ri­to­ri­jĹł tvar­ky­mÄ… per­mes­ti jiems pa­tiems.

Ig­nas Ja­Ä?aus­kas i.jacauskas@diena.lt

Van­duo brangs vė­liau

AĹĄt­riau­sios dis­ku­si­jos Vil­niaus sa­ vi­val­dy­bÄ—s ta­ry­bos po­sė­dy­je tre­ Ä?ia­die­nÄŻ vi­rÄ— dÄ—l ke­ti­ni­mĹł bran­gin­ ti van­de­nÄŻ, taip pat dÄ—l rink­lia­vĹł uĹž gy­vō­nĹł lai­ky­mÄ… ir dÄ—l to, ar rei­kė­ tĹł per­mes­ti vil­nie­Ä?iams te­ri­to­ri­jĹł 20 m spin­du­liu ap­link dau­gia­bu­ Ä?ius tvar­ky­mÄ….

Vil­nie­Ä?iams bent ku­rÄŻ lai­kÄ… ne­ brangs ĹĄal­tas van­duo – ta­ry­ ba ne­pri­ta­rÄ— Vals­ty­bi­nÄ—s kai­nĹł ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lÄ—s ko­mi­si­jos (VKEKK) siō­ly­mui nuo 2014 m. sau­sio 1-osios kel­ti ku­bi­nio met­ro van­dens kai­nÄ… vil­nie­Ä?iams 1,5 li­to.

Nors, pa­sak ÄŻmo­nÄ—s at­sto­vĹł bei po­ li­ti­kĹł, ne­pa­di­di­nus kai­nĹł da­bar jas teks dar la­biau kel­ti vė­liau, spren­ di­mui ne­pri­tar­ta, tad to­liau ĹĄÄŻ klau­ si­mÄ… sa­vi­val­dy­bei teks de­rin­ti su VKEKK. Ĺ iuo me­tu ku­bi­nis met­ras van­dens su mo­kes­Ä?iais di­dĹžia­jai da­liai vil­nie­Ä?iĹł kai­nuo­ja 4,37 li­to.

Vers kast­ruo­ti ťu­nis „„Vaid­muo: po sa­vi­val­dy­bės ta­ry­

bos spren­di­mo dau­gia­bu­Ä?iĹł gy­ ven­to­jai tu­rÄ—s tap­ti kiem­sar­giais ar­ba mo­kė­ti dau­giau ko­mu­na­li­ nin­kams.

Ge­di­mi­no Bar­tuť­kos nuo­tr.

Ne­ma­Şai lai­ko ta­ry­ba sky­rÄ— ir dis­ ku­si­joms dÄ—l kei­Ä?ia­mĹł rink­lia­vĹł uĹž gy­vō­nĹł lai­ky­mÄ…. Dau­gu­ma ta­ry­bos na­riĹł ne­tu­rė­jo prie­kaiť­tĹł dÄ—l pa­ties pro­jek­to, siō­lan­Ä?io ma­Şes­nes mė­

ne­si­nes rink­lia­vas kast­ruo­tĹł ĹĄu­nĹł, jau­nik­liĹł ĹĄei­mi­nin­kams ir di­des­nes ne­kast­ruo­tĹł, pa­vo­jin­gĹł veis­liĹł ĹĄu­nĹł bei jĹł miť­rō­nĹł au­gin­to­jams. Ta­Ä?iau jiems ki­lo klau­si­mĹł, ko­dÄ—l Vil­niu­je vis dar ÄŻre­gist­ruo­ta vos 8 tĹŤkst. ĹĄu­ nĹł, o jĹł, spe­cia­lis­tĹł skai­Ä?ia­vi­mais, yra apie 50 tĹŤkst., tad pra­ran­da­mos mi­li­jo­ni­nÄ—s pa­ja­mos.

Ar­tō­ras Zuo­kas:

Ta­ry­bos na­riai, tu­ rin­tys ka­ty­Ä?iĹł ar ĹĄu­ niu­kĹł, tu­rė­tĹł iĹĄei­ti iĹĄ sa­lÄ—s, nes Ä?ia ga­li bō­ ti ÄŻĹžvel­gia­mas in­te­ re­sĹł konf­lik­tas.

Pro­jek­tui pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo.

Be­je, vien­kar­ti­nÄ—s ÄŻmo­kos uĹž ka­ tÄ—s ar ĹĄuns re­gist­ra­vi­mÄ… ne­si­keis­tĹł – lik­tĹł 40 li­tĹł. UĹž dau­gia­bu­Ä?ia­me na­me lai­ko­mÄ… ko­vi­nÄŻ ar pa­vo­jin­ gÄ… ĹĄu­nÄŻ miť­rō­nÄ…, ku­rÄŻ lai­ky­ti lei­di­ mas iť­duo­tas iki 2013 m. sau­sio 1 d., tek­tĹł kas mė­ne­sÄŻ pa­klo­ti 60 li­tĹł. Jei ĹĄuo ne­su­lau­kÄ™s vie­nĹł me­tĹł ar­ba yra suau­gÄ™s, ta­Ä?iau ne­sve­ria dau­giau nei 10 ki­log­ra­mĹł, siō­lo­ma im­ti tik 5 li­

tĹł rink­lia­vÄ…. Pap­ras­Ä?iau su ka­tė­mis: jei dau­gia­bu­Ä?ia­me na­me au­gi­na­ma ka­tÄ— ne­kast­ruo­ta, siō­lo­ma mo­kė­ti 4, jei kast­ruo­ta – 2 li­tus.

Ar­tō­ras Zuo­kas ne­tgi pa­reiť­kÄ—, kad „ta­ry­bos na­riai, tu­rin­tys ka­ty­ Ä?iĹł ar ĹĄu­niu­kĹł, tu­rė­tĹł iĹĄei­ti iĹĄ sa­ lÄ—s, nes Ä?ia ga­li bō­ti ÄŻĹžvel­gia­mas in­ te­re­sĹł konf­lik­tas“. Me­ras taip pat ste­bė­jo­si tuo, kad per­ves­ti rink­lia­ vÄ… rei­kia kas mė­ne­sÄŻ ir ne­ga­li­ma jos su­mo­kė­ti kar­tÄ… per me­tus. ÄŽ ran­kas – ĹĄluo­tÄ…

Opo­zi­ci­jos kri­ti­kos su­lau­kÄ— ir pa­ ko­re­guo­tos Tvar­ky­mo ir ĹĄva­ros tai­ syk­lÄ—s – nuo ĹĄiol iĹĄ mies­to biu­dĹže­to tvar­ko­mas te­ri­to­ri­jas uĹž dau­gia­bu­Ä?iĹł ri­bĹł vil­nie­Ä?iams teks ar­ba tvar­ky­ ti pa­tiems, ar­ba mo­kė­ti pa­pil­do­mai ko­mu­na­li­niĹł pa­slau­gĹł ÄŻmo­nÄ—ms.

Tvir­ti­na­ma, jog nuo 2014-ųjų sau­ sio įsi­ga­lio­jus pa­kei­ti­mams mies­tas per me­tus su­tau­pys apie 10 mln. li­ tų. Tvar­ką, anot pro­jek­to au­to­rių, keis­ti įpa­rei­go­jo Lie­tu­vos vy­riau­ sia­sis ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas. Šiuo siō­ly­mu pa­si­pik­ti­nę ta­ry­ bos na­riai dės­tė, kad tai – dar vie­ nas pa­slėp­tas mo­kes­tis gy­ven­to­ jams, o ki­tas sa­vi­val­dy­bės Şings­nis ga­lė­tų bō­ti ir nu­ro­dy­mas gy­ven­to­ jams pa­tiems va­ly­tis ťa­li­gat­vius bei gat­ves.

UŞd­raus rō­ky­ti

Be­je, po­li­ti­kai gan leng­vai su­ti­ko svars­ty­ti siō­ly­mą pa­Şa­bo­ti rō­ka­ lius mies­to cent­re – no­ri­ma vi­siť­ kai uŞ­draus­ti rō­ky­mą Vin­co Ku­dir­ kos aikť­tė­je, prie­ťais Vy­riau­sy­bę.

Tre­Ä?ia­die­nio po­sė­dy­je taip pat nu­sta­ty­tos nau­jos vers­lo liu­di­ji­mĹł kai­nos – at­si­Şvel­giant ÄŻ Gy­ven­to­jĹł pa­ja­mĹł mo­kes­Ä?io ÄŻsta­ty­mo pa­tai­sas nu­sta­ty­ta Ĺže­miau­sia leis­ti­na vers­lo liu­di­ji­mo kai­na – 1800 li­tĹł. Ta­ry­ba taip pat nu­sta­tÄ— 50 pro­c. leng­va­tÄ… vers­lo liu­di­ji­mams, iť­duo­da­miems be­dar­biams, pen­si­nin­kams, neį­ga­ lie­siems, dau­gia­vai­kÄ—ms ĹĄei­moms, moks­lei­viams ir stu­den­tams, tra­ di­ci­niams ama­ti­nin­kams.

10

mln. li­tų

pla­nuo­ja­ma su­tau­py­ti pri­ver­Ä?iant vil­nie­Ä?ius tvar­ky­ti jiems ne­prik­lau­san­Ä?ias te­ri­to­ri­jas.Â

NeÄŻgaliems vaikams ir jaunimui – galimybÄ— gyventi geriau Karolina VaitkeviÄ?iĹŤtÄ— Jau dvi savaitÄ—s kaip Vilniaus miesto vaikĹł ir jaunimo pensione gyvenanÄ?ius neÄŻgaliuosius dĹžiugina rekonstruotos patalpos, nauji baldai ir ÄŻranga, uĹžtikrinta aukĹĄta paslaugĹł kokybÄ—, saugi aplinka, privatumas. Projektas „Globos namĹł vaikams ir jaunimui, turintiems negaliÄ…, modernizavimas“ sudarÄ— sÄ…lygas visaverÄ?iam ir kokybiĹĄkam neÄŻgaliĹł asmenĹł gyvenimui.

Nepritaikyta neÄŻgaliesiems

Vilniaus miesto vaikĹł ir jaunimo pensionas sostinÄ—s savivaldybÄ—s buvo ÄŻkurtas 1994 m. ir skirtas vaikĹł bei jaunimo, turinÄ?iĹł proto ir kompleksinÄ™ negaliÄ…, globai bei reabilitacijai. ÄŽkurtas 1971 m. statytame pastate – lopĹĄelyje-darĹželyje, kuris visiĹĄkai nebuvo pritaikytas neÄŻgaliĹłjĹł poreikiams.

Per septyniolika veiklos metĹł dalis ÄŻstaigos patalpĹł buvo remontuojamos: pakeista dalis langĹł, renovuota virtuvÄ—, ÄŻrengtos tualeto kabinos. TaÄ?iau didĹžioji dalis patalpĹł liko nerenovuotos ir nepritaikytos neÄŻgaliĹł asmenĹł veikloms. Kaip pasakojo pensiono direktorÄ— JĹŤratÄ— ÄŒeÄ?etienÄ—, dauguma baldĹł buvo nusidÄ—vÄ—jÄ™ ir moraliĹĄkai pasenÄ™, trĹŤko kai kurios bĹŤtinos ÄŻrangos, ÄŻstaigoje nebuvo lifto, gyvenamosios (miegamosios) patalpos buvo nusidÄ—vÄ—jusios, sienĹł, lubĹł ir grindĹł

danga pasenusi. IĹĄaugus paslaugĹł gavÄ—jĹł skaiÄ?iui (nuo 38 asmenĹł ÄŻstaigos veiklos pradĹžioje iki 72 asmenĹł 2012 m.) turima socialinÄ—s globos ÄŻstaigos infrastruktĹŤra nebebuvo pajÄ—gi patenkinti didÄ—janÄ?iĹł proto ir kompleksinÄ™ negaliÄ… turinÄ?iĹł vaikĹł bei jaunimo poreikiĹł.

Taigi pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmĹł programos prioriteto „VieĹĄĹłjĹł paslaugĹł kokybÄ— ir prieinamumas: sveikatos, ĹĄvietimo ir socialinÄ— infrastruktĹŤra“ ÄŻgyvendinimo priemonÄ™ „StacionariĹł socialiniĹł paslaugĹł infrastruktĹŤros plÄ—tra“ buvo ÄŻgyvendintas projektas „Globos namĹł vaikams ir jaunimui, turintiems negaliÄ…, modernizavimas“. „Pagrindinis ĹĄio projekto tikslas buvo proto ir kompleksinÄ™ negaliÄ… turintiems vaikams bei jaunimui uĹžtikrinti aukĹĄtÄ… teikiamĹł paslaugĹł kokybÄ™ ir saugiÄ… aplinkÄ…, modernizuojant Vilniaus miesto vaikĹł ir jaunimo pensionÄ…, rekonstruojant jo patalpas“, – sakÄ— J.ÄŒeÄ?etienÄ—.

kÄ—s socialinÄ—s globos paslaugas. Jos teikiamos uĹžtikrinant saugias, savarankiĹĄkumÄ… skatinanÄ?ias ir projekto tikslinÄ—s grupÄ—s poreikius atitinkanÄ?ias gyvenimo sÄ…lygas. VisiĹĄkai nesavarankiĹĄkiems asmenims teikiama kompleksinÄ—, nuolatinÄ—s specialistĹł prieĹžiĹŤros reikalaujanti pagalba, patenkinant jĹł gyvybinius poreikius, sudarant ĹĄiĹł asmenĹł galiĹł ir gebÄ—jimĹł realizavimo sÄ…lygas.

Pritaikius pensiono patalpas neÄŻgaliĹłjĹł poreikiams, ÄŻsigijus reikiamus baldus ir ÄŻrangÄ…, sudarytos sÄ…lygos visaverÄ?iam ir kokybiĹĄkam neÄŻgaliĹł vaikĹł bei jaunuoliĹł gyvenimui, jĹł sveikatos bĹŤklei gerinti ir stabiliai psichinei bei ďŹ zinei bĹŤklei palaikyti.

VienintelÄ—s tokios socialinÄ—s globos ÄŻstaigos sostinÄ—je modernizavimas pagerino socialinÄ™ aplinkÄ… Vilniaus mieste, kur juntamas ilgalaikÄ—s socialinÄ—s globos paslaugĹł proto ir kompleksinÄ™ negaliÄ… turintiems vaikams bei jaunimui stygius.

Pagerintos gyvenimo sÄ…lygos

Rekonstrukcijos nauda

Ďgyvendinus projektą – rekonstravus pensiono pastatą Lakťtingalų g. 7 ir pagal Socialinės globos normų reikalavimus įrengus jo patalpas, projekto tikslinė grupė – 72 vaikai ir jaunuoliai (pensione ťiuo metu gyvena 3–29 metų asmenys), turintys proto ir kompleksinę negalią, nuo ťiol gauna aukťtos kokybės ilgalai-

Rekonstravus pensionÄ… buvo sutvarkytos neÄŻgaliĹł asmenĹł gyvenamosios, asmens higienos patalpos, moderniai ÄŻrengtos keramikos, buities darbĹł, mokomosios virtuvÄ—s patalpos ir kineziterapijos salÄ—, grupiĹł virtuvÄ—lÄ—s, ÄŻrengtas liftas, ÄŻsigyta kokybiĹĄkoms stacionarioms socialinÄ—ms paslaugoms neÄŻgaliems asmenims teikti bĹŤtina ÄŻranga ir baldai.

ď Ž Namai: Ă&#x;TfcR[QV[b` ]_\WRXaĂ– Â 4Y\O\` [NZĂş cNVXNZ` V_ WNb[VZbV ab

_V[aVRZ` [RTNYVÖ Z\QR_[VgNcVZN`• ]R[`V\[R Na`V_NQ\ XNZON_VNV

„Dabar pensione turime 22 gyvenamuosius kambarius – 16 dvivieÄ?iĹł ir ĹĄeĹĄis trivieÄ?ius, skirtus sunkiÄ… negaliÄ… turintiems asmenims.

Vaikai gyvena po vienÄ… du kambariuose, sunkiÄ… negaliÄ… turintys – po tris. Iki tol vaikams ir jaunuoliams teko gyventi vienoje patalpoje po aĹĄtuonis asmenis“, – kad uĹžtikrintos normalios gyvenimo sÄ…lygos, dĹžiaugÄ—si pensiono direktorÄ—. ÄŽgyvendinant projektÄ… ÄŻrengtos devynios tualeto ir duĹĄo (vonios) patalpos. IĹĄ jĹł septynios skirtos ne daugiau kaip trims gyvenamiesiems kambariams, dvi ÄŻrengtos prie kambariĹł, skirtĹł sunkiÄ… negaliÄ… turintiems asmenims. ÄŽrengtos penkios virtuvÄ—lÄ—s, kuriose pensiono gyventojai patys gali pasiga-

:N_TN_Va\` C\_\OW\cNVaĂ›` [b\a_

minti maistÄ… ir pavalgyti (iĹĄskyrus sunkiÄ… negaliÄ… turinÄ?ius asmenis). ÄŒia jie leidĹžia ir savo laisvalaikÄŻ – bendrauja, ĹžaidĹžia, poilsiauja.

ProjektÄ… „Globos namĹł vaikams ir jaunimui, turintiems negaliÄ…, modernizavimas“ bendrai ďŹ nansavo Europos SÄ…jungos ir Lietuvos Respublika. Jam ÄŻgyvendinti skirta 4,2 mln. litĹł: 3,1 mln. – Europos regioninÄ—s plÄ—tros fondo ir Lietuvos valstybÄ—s biudĹžeto lÄ—ĹĄos, likusius skyrÄ— Vilniaus miesto savivalPR dybÄ—.

7

spalio 31–lapkričio 6, 2013

miestas

Vi­zi­ja – nau­jas Ma­dos mu­zie­jus Vil­niu­je Kaip at­rodė damų dra­bu­žiai, šu­kuo­se­nos, ak­se­sua­rai prie­š 100, 200 ir dau­giau me­ tų? Vi­sa tai bus ga­li­ma pa­ma­ty­ti nau­ja­me Vil­niaus ma­dos mu­zie­ju­je. Uni­ka­li ko­lek­ ci­ja jau su­kaup­ta. Tai – ži­no­mo ma­dos is­ to­ri­ko, ko­lek­ci­nin­ko Alek­sand­ro Va­sil­je­vo rin­ki­niai.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Ko­lek­ciją pa­do­va­nos Vil­niui

Pla­nuo­ja­ma, kad Ma­dos mu­zie­jus du­ris at­vers Vil­niaus cent­re, vie­na­ me Rad­vilų rūmų spar­ne Lie­jyk­los gatvė­je. Pre­li­mi­na­riais skai­čia­vi­ mais, įreng­ti šį mu­ziejų kai­nuotų 7–8 mln. litų.

Pa­sau­ly­je ma­dos mu­ziejų la­bai ma­ žai. Dra­bu­žiai neiš­ si­lai­ko – mo­čiu­čių dra­bu­žius per­siu­va anūkėms. Toks mu­ zie­jus Vil­niu­je būtų uni­ka­lus. „Nie­kas iš kar­to neat­si­ran­da.

Nuo idė­jos iki mu­zie­jaus įkūri­mo – tam tik­ras bran­dos ke­lias. Kad iš­ si­vys­tytų žmo­gus, rei­kia de­vy­nių mėne­sių. O mu­zie­jui at­si­ras­ti rei­ kia de­vy­ne­rių metų. Ma­dos mu­zie­ jaus link ei­na­me la­bai nuo­sek­liai – ren­gia­me įvai­rias te­mi­nes pa­ro­das iš did­žiulės A.Va­sil­je­vo madų ko­ lek­ci­jos. Jas ren­gia­me Tai­ko­mo­ sios dailės mu­zie­ju­je. Da­bar vyks­ta se­ce­si­jos pa­ro­da, o lapk­ri­čio 4-ąją ati­da­ry­si­me ka­ro metų aukš­to­sios ma­dos pa­rodą“, – pa­sa­ko­jo Lie­ tu­vos dailės mu­zie­jaus di­rek­to­rius Ro­mual­das Bud­rys.

Tam, kad mu­zie­jus at­si­rastų, rei­kia ko­kiu nors būdu su­for­muo­ ti mu­zie­jinę ko­lek­ciją. Šiuo me­tu ta madų ko­lek­ci­ja – pri­va­ti. Lie­tu­vos dailės mu­zie­jus su­tarė su A.Va­sil­ je­vu, kad, jei­gu bus tin­ka­mos sąly­ gos, ko­lek­ciją jis pa­do­va­nos Lie­tu­ vai, konk­re­čiai – Vil­niui, nes su Lie­tu­vos sos­ti­ne jį sie­ja gi­mi­nystės ry­šiai ir gau­sybė pri­si­mi­nimų.

Vis­kas su spe­cia­lis­tais ap­tar­ta

Sąly­gos A.Va­sil­je­vo ko­lek­ci­jai sau­ go­ti, R.Bud­rio tvir­ti­ni­mu, su­da­ry­ tos – sau­gyk­la Tai­ko­mo­sios dailės mu­zie­ju­je jau įreng­ta. „A.Va­sil­je­vas į tą sau­gyklą pa­ma­ žu iš vi­sur ga­be­na dra­bu­žių, ak­se­ suarų, fo­tog­ra­fijų, pa­veikslų – vis­ ką ap­gy­ven­di­na pas mus. O mes bran­di­na­me kon­cep­ciją tai ko­lek­ ci­jai su­kur­ti mu­ziejų. O ko mu­zie­ jui rei­kia? Šiuo­lai­ki­nių pa­talpų, – dėstė R.Bud­rys. – Pa­na­šiai bu­vo su Vy­tau­to Ka­siu­lio mu­zie­ju­mi: jo žmo­na mums pa­do­va­no­jo per 900 V.Ka­siu­lio pa­veikslų su sąly­ga, kad įkur­si­me mu­ziejų. Ir mes jį įkūrė­ me. Vis­kas vy­ko nuo­sek­liai, me­to­ diš­kai. Pa­na­šus pro­ce­sas vyks­ta ir su Ma­dos mu­zie­ju­mi.“ Anot R.Bud­rio, ge­riau­sia vie­ ta Ma­dos mu­zie­jui – kaž­ka­da la­bai gar­sių Rad­vilų rūmų kor­pu­sas Lie­ jyk­los g. 2. Tas kor­pu­sas XX a. pra­ džio­je bu­vo re­konst­ruo­tas – prie jo bu­vo pri­li­pin­tas tre­čias aukš­tas.

Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais pa­ sta­tas bu­vo ap­griau­tas, o po ka­ro ilgą laiką ten bu­vo įsikūręs „Di­na­ mo“ spor­to drau­gi­jos komp­lek­sas.

A.Va­sil­je­vas pa­statą ap­žiūrė­ jo ir li­ko pa­ten­kin­tas. Ta­čiau, anot R.Bud­rio, no­rint mu­ziejų tin­ka­ mai įreng­ti, rei­kia pa­reng­ti do­ku­ men­tus, pe­rei­ti vi­sus kon­kur­sus, laimė­ti ES tu­riz­mo plėtros lėšų.

Sa­vo planą, kur bus eks­po­zi­cijų sa­ lės, sau­gyk­los, lif­tai ir ki­ta, mu­zie­ ji­nin­kai jau tu­ri. Pas­ta­to pri­tai­ky­ mas mu­zie­jui jau išs­tu­di­juo­tas, su spe­cia­lis­tais ap­tar­tas.

Eks­po­zi­ci­ja: Vil­niaus ma­dos mu­zie­ju­je bus eks­po­nuo­ja­mi įvai­rių am­žių ir sti­lių dra­bu­žiai, ak­se­sua­rai, fo­to-

g­ra­fi­jos, pa­veiks­lai iš ži­no­mo ma­dos is­to­ri­ko, ko­lek­ci­nin­ko A.Va­sil­je­vo rin­ki­nių.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Kon­kursą ti­ki­si laimė­ti

Dir­ba: „Kad iš­si­vys­tytų žmo­gus,

rei­kia de­vy­nių mėne­sių. O mu­zie­jui at­si­ras­ti rei­kia 9-erių metų“, – sakė Lie­tu­vos dailės mu­zie­jaus di­rek­to­ rius R.Bud­rys. Ne­ri­jaus Jan­kaus­ko nuo­tr.

„Ant­ra­me aukš­te, pre­ky­bos salės vie­to­je, vėliau bu­vo įreng­ti „Di­na­ mo“ ka­bi­ne­tai, ku­riuos skyrė lai­ki­ nos fa­ne­rinės per­tva­ros. Tai iš­va­lai, su­tvar­kai salę – ir ga­li eks­po­nuo­ ti. Tre­čia­me aukš­te – ki­ta did­žiulė salė, ku­rio­je tre­ni­ruo­da­vo­si krep­ši­ nin­kai. Ten reikės su­tvar­ky­ti grin­ dis, pa­keis­ti lan­gus ir pui­kiau­siai ga­li eks­po­nuo­ti – did­žiulė salė, dra­bu­žiams ge­riau ne­su­gal­vo­si. Ži­ no­ma, reikės su­tvar­ky­ti ir stogą.

Tai ir su A.Va­sil­je­vu, ir su spe­cia­ lis­tais ap­tarė­me. Vis­kas įma­no­ma, ir tas is­to­ri­nis pa­sta­tas pui­kiai tin­ ka Ma­dos mu­zie­jui įreng­ti. Pri­tai­

Nuspręs­ta: ge­riau­sia vie­ta Ma­dos mu­zie­jui – Rad­vilų rūmų kor­pu­sas Lie­jyk­los g. 2. Pas­ta­to pri­tai­ky­mas mu­

zie­jui jau išs­tu­di­juo­tas ir su spe­cia­lis­tais ap­tar­tas.

ky­ti jį mu­zie­jaus funk­ci­jai ne­sun­ ku, rei­kia šiek tiek lai­ko ir lėšų.

Kai tik Ūkio mi­nis­te­ri­ja pa­skelbs tu­riz­mo plėtros kon­kursą, mes su sa­vo pro­jek­tu ja­me da­ly­vau­si­me ir ti­kimės jį laimė­ti. Ir jei­gu laimė­si­ me, per 20 mėne­sių mu­zie­jus bus įreng­tas, – ne­nu­lei­do rankų R.Bud­ rys. – Pre­li­mi­na­riais skai­čia­vi­mais, įreng­ti Ma­dos mu­ziejų kai­nuotų 7–8 mln. litų.“

Pa­sau­ly­je ma­dos mu­ziejų yra la­ bai ma­žai. Kodėl? Dra­bu­žiai neiš­si­ lai­ko – mo­čiu­čių dra­bu­žius per­siu­ va anūkėms. Toks mu­zie­jus, anot R.Bud­rio, būtų uni­ka­lus. Ma­da – vi­suo­me­nei pa­trauk­lus da­ly­kas, ja do­mi­si įvai­rių sluoks­nių žmonės.

Kai Tai­ko­mo­sios dailės mu­zie­ju­ je ren­gia­mos A.Va­sil­je­vo ko­lek­cijų pa­ro­dos, į jas su­plau­kia dau­gybė lan­ky­tojų.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

20

mėne­sių

– per tiek pla­nuo­ja­ma įreng­ti Ma­dos mu­ziejų, ga­vus ES pa­ramą.

8

spalio 31–lapkričio 6, 2013

miestiečiai

Ko­kių rū­pes­čių sle­gia­mi žmo­nės skam­bi­na į Jau­ni­ mo li­ni­ją? Kaip su jais bend­rau­ja li­ni­ jos dar­buo­to­jai – sa­ va­no­riai? Apie tai – „Vil­niaus die­nos“ in­ter­viu su tre­čius me­tus Jau­ni­mo li­ni­ jo­je sa­va­no­riau­jan­ čia vil­nie­te Si­mo­na Agins­kai­te.

Kon­tin­gen­tas: Jau­ni­mo li­ni­jos sa­va­no­rė S.Agins­kai­tė įsi­ti­ki­nu­si, jog ne­bū­ti­na iš­gy­ven­ti to, ką skam­bi­nan­tis žmo­gus pa­ty­rė, kad ga­lė­tum su žmo­

gu­mi iš­si­kal­bė­ti, jį su­pras­ti.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Jau­ni­mo li­ni­ja: jau­ti to dar­bo pra­smę Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

– Si­mo­na, kaip at­si­dū­rė­te Jau­ ni­mo li­ni­jo­je – ar jus kas nors pa­kvie­tė sa­va­no­riau­ti, ar atė­jo­ te ten sa­vo no­ru?

– Nie­kas ma­nęs ne­pak­vie­tė. Ke­le­ tą va­sa­rų sa­va­no­ria­vau Pran­cū­ zi­jo­je, bend­ruo­me­nė­je, kur gy­ve­ na pro­to ne­ga­lią tu­rin­tys žmo­nės ir sa­va­no­riai. Pran­cū­zi­jo­je me­tus mo­kiau­si pran­cū­zų kal­bos ir sa­ va­n o­r ia­vau to­j e bend­r uo­m e­n ė­ je. No­rė­jau iš­mok­ti kal­bos, to­dėl ir ėjau sa­va­no­riau­ti. Man ten la­ bai pa­ti­ko.

Grį­žu­si į Lie­tu­vą, pra­dė­jau ieš­ ko­ti, kur ga­lė­čiau čia sa­va­no­riau­ ti, – kam skir­ti sa­vo lais­vą lai­ką.

Man at­ro­dė, kad tai – pra­smin­ga: jau­tie­si da­ran­tis rei­ka­lin­gą dar­bą ir pa­ts ko nors iš­moks­ti. Ieš­ko­jau or­ga­ni­za­ci­jos, ku­ri bū­tų nuo­sek­ li, rim­ta, kur ne šiaip bet ką da­ ry­čiau, bet ku­rio­je vyk­tų ir kur­sai, ku­riuo­se ko nors iš­mok­čiau ir ga­lė­ čiau nuo­la­t bei nuo­sek­liai pri­si­dė­ti prie tos veik­los.

Pas­vars­čiu­si pa­si­rin­kau Jau­ni­ mo li­ni­ją. Apie ją bu­vau gir­dė­ju­si, du ma­no drau­gai bu­vo jo­je sa­va­no­ ria­vę. Jie sa­kė, kad ten vyks­ta la­bai įdo­mūs kur­sai ir pa­ti veik­la la­bai įdo­mi. Ir aš nuė­jau į at­ran­ką.

– Ko­kio am­žiaus žmo­nės sa­va­ no­riau­ja Jau­ni­mo li­ni­jo­je?

– Įvai­raus, ne tik jau­ni­mas. Bet dirb­ti ga­li­ma nuo 18 me­tų. Dau­gu­ ma sa­va­no­rių – 20–30 me­tų.

– Ar yra te­kę su­lauk­ti to­kių skam­bu­čių, kai žmo­gus sa­ko: „Aš ne­ma­tau pra­smės gy­vent.

No­riu nu­si­žu­dyt“?

– Ži­no­ma. To­kių skam­bu­čių daug.

Ma­nau, kad kiek­vie­nam Jau­ni­mo li­ni­jos sa­va­no­riui yra te­kę kal­bė­ ti su žmo­gu­mi, ku­ris no­ri žu­dy­tis ar ku­ris ban­do žu­dy­tis per po­kal­bį.

– Tai – tik­rai kraš­tu­ti­nė si­tua­ ci­ja. Žmo­gus žu­do­si, bet skam­ bi­na į emo­ci­nės pa­ra­mos tar­ny­ bą. Kaip tai su­pras­ti?

– Apie tą mo­men­tą pa­sa­ko­ju iš sa­ vo pa­tir­ties, o ne kaip spe­cia­lis­tė.

Ban­dy­mas nu­si­žu­dy­ti ga­li bū­ti la­ bai spon­ta­niš­kas. Jei­gu tuo me­tu su žmo­gu­mi kas nors bū­tų, kol jis nu­ rims, jį pa­lai­ky­tų, iš­klau­sy­tų, gal­ būt jis ne­nu­si­žu­dy­tų. Žmo­gus daž­ nai vie­nas ima­si to­kio spren­di­mo.

Pas­kam­bi­nęs sa­ko, kad vis tiek gal­ vo­ja žu­dy­tis, kad mes jo nuo­mo­nės ne­pa­kei­si­me. Įvai­riau­sių bū­na si­ tua­ci­jų.

– Kaip to­kį žmo­gų nu­ra­mi­na­te, „at­šal­do­te“ nuo bai­sių min­čių?

– Spe­cia­liai ne­sa­ko­me: „Nu­si­ra­ mink.“ Mes no­ri­me tą žmo­gų iš­ klau­sy­ti be­są­ly­giš­kai, ne­mo­ra­li­ zuo­da­mi. Tie­siog lei­džia­me kal­bė­ti apie tai, kas jam skau­da. Ki­tas no­ri pa­ty­lė­ti – juk la­bai blo­gai jau­čia­si.

Jei jis ty­li, ta­ria­mės su juo, sa­ko­me, kad pa­ty­lė­si­me drau­ge. Tai – nor­ ma­li bū­se­na, kai žmo­gui taip sun­ ku, kad jis net ne­no­ri kal­bė­ti. Ta­ čiau gal­būt jis no­ri jaus­ti, kad vis tiek kas nors yra ša­lia jo?

Jau­ni­mo li­ni­ja – tai to­kia erd­vė, kur žmo­gus iš­klau­so­ mas be­są­ly­giš­kai.

Ne­ver­ti­nant jo, ne­ mo­ra­li­zuo­jant.

– Ko­kio am­žiaus žmo­nės skam­ bi­na į Jau­ni­mo li­ni­ją? Ko­kios pa­gal­bos jie pra­šo?

– Skam­bi­na nuo vai­kų iki pa­gy­ve­ nu­sių žmo­nių. Di­džio­ji da­lis – vai­kų skam­bu­čiai, jie taip iš­dy­kau­ja. Bet jie daž­nai pa­sa­ko­ja is­to­ri­jas iš suau­gu­ sių žmo­nių gy­ve­ni­mo juo­kau­da­mi.

Jie pa­sa­ko­ja smur­to, prie­var­ta­vi­mo, pa­ty­čių is­to­ri­jas, ma­ty­tas ar­ba sa­

vo ap­lin­ko­je, ar­ba per te­le­vi­zo­rių. Jų skam­bu­čius prii­ma­me už rim­tą pi­ni­ gą, su jais kal­ba­me apie tai.

Moks­lei­viai daž­niau­siai pa­sa­ko­ ja, kad mo­kyk­lo­je juos at­stu­mia, iš jų ty­čio­ja­si. Skam­bi­na ir tie vai­kai, ku­ rių tė­vai iš­vy­kę į už­sie­nį už­dar­biau­ ti, o jie bū­na vie­ni. Skam­bi­na jau­ni­ mas pa­si­tar­ti dėl moks­lų, mer­gi­nos, pa­lik­tos vai­ki­nų, vai­ki­nai – pa­lik­ ti mer­gi­nų. Vie­na vy­res­nio am­žiaus žmo­nių pro­ble­mų – iš­si­sky­ri­mas, kai iš­si­ski­ria­ma po il­gos drau­gys­tės, ar­ ba ne­tek­tis, kai mirš­ta ar­ti­mas žmo­ gus. To­kių skam­bu­čių bū­na daug.

Skam­bi­na ir iš ka­lė­ji­mo grį­žę žmo­ nės, ku­rių vi­suo­me­nė ne­prii­ma.

– Ar ne­ma­no­te, kad sa­va­no­riais tu­rė­tų dirb­ti gy­ve­ni­me „ko­šės“ ra­ga­vę žmo­nės?

– Mes žmo­nių ne­mo­ko­me gy­ven­ti, kai jie mums pa­skam­bi­na. Ir ne­ sa­kom, kad jie ką nors blo­gai da­ro.

Pir­mo­ji Jau­ni­mo li­ni­jos dar­buo­to­ jų už­duo­tis – iš­klau­sy­ti žmo­gų, t. y. su­da­ry­ti ga­li­my­bes jam iš­si­kal­bė­ti, jį gir­dė­ti, rea­guo­ti į tai, ką jis sa­ko.

Jau­ni­mo li­ni­ja – tai to­kia erd­vė, kur žmo­gus iš­klau­so­mas be­są­ly­giš­ kai. Ne­ver­ti­nant jo, ne­mo­ra­li­zuo­ jant. Žmo­nės ga­li at­vi­rai, kon­fi­ den­cia­liai iš­si­sa­ky­ti apie tai, kaip jie jau­čia­si, ir ne­su­lauk­ti jo­kio at­ stū­mi­mo, jo­kio ver­ti­ni­mo. Bū­na vi­

so­kių skam­bu­čių. Ne vi­sa­da tu as­ me­niš­kai pri­ta­ri tam, ką gir­di. Bet tai nė­ra svar­biau­sia. Svar­biau­sia – kad tas žmo­gus ga­lė­tų iš­si­šne­kė­ti.

– Jau­ni­mo li­ni­jos dar­buo­to­jai tu­ri bū­ti gerai pa­si­kaus­tę. Ko jus mo­ko kur­suo­se?

– Kur­suo­se ap­ta­ria­me įvai­rias si­ tua­ci­jas, ku­rios ga­li bū­ti nu­ti­ku­sios žmo­gui ir dėl ku­rių jis ga­li pa­skam­ bin­ti į Jau­ni­mo li­ni­ją. Kal­ba­mės ir apie iš­dy­kau­jan­čių vai­kų skam­bu­ čius, ir apie tų, ku­rie pa­ty­rė ko­kią nors prie­var­tą. Aiš­ki­na­mės, kas to­ kio­je si­tua­ci­jo­je svar­biau­sia.

Ar­ba kas svar­biau­sia, kai žmo­gus pa­ti­ria ne­tek­tį, ką apie tai rei­kia ži­ no­ti? Kaip elg­tis, jei žmo­gui ky­la sa­ vi­žu­diš­kų min­čių? Ko­kiais at­ve­jais ir kaip žmo­gų nu­kreip­ti pas spe­cia­ lis­tą? Šios si­tua­ci­jos per pen­kių mė­ ne­sių kur­sus vi­saip dė­lio­ja­mos. Mus nuo­la­t pri­žiū­ri mo­ky­to­jai, re­gu­lia­ riai vyks­ta se­mi­na­rai. Bū­na, ir sa­ vait­ga­liais va­žiuo­ja­me į se­mi­na­rus.

Tas ruo­ši­ma­sis – in­ten­sy­vus, la­bai sun­kus, daug ko ta­da iš­moks­ti.

Kur­sai iš­mo­ko pa­žin­ti ne tik ki­tų žmo­nių jaus­mus – iš­mo­ko pa­žin­ti ir pa­tį sa­ve. Mo­ky­da­ma­sis apie ki­tus žmo­nes, tu pa­žįs­ti ir pa­ts sa­ve. Tai – la­bai ver­tin­gi kur­sai, už ku­riuos, ma­nau, dau­ge­lis ir pi­ni­gus mo­kė­tų.

Ne­bū­ti­nai rei­kia tu­rė­ti gy­ve­ni­ mo pa­tir­ties, bū­ti iš­gy­ve­nus tai, ką skam­bi­nan­tis žmo­gus pa­ty­rė, kad ga­lė­tum su žmo­gu­mi iš­si­kal­bė­ti, jį su­pras­ti. Ir jau­nas ga­li iš­klau­sy­ti vy­res­nį, pa­ty­ru­sį, jį pa­lai­ky­ti. Bai­ gę tuos kur­sus, iš­moks­ta­me at­pa­ žin­ti tam tik­ras si­tua­ci­jas, ži­no­me, kas po­kal­by­je svar­biau­sia. Ir mū­sų am­žius ta­da jau ne­bes­var­bus.

– Kas yra tas va­rik­lis, mo­ty­va­ci­ ja, ku­ri ver­čia dirb­ti be al­gos?

– Tu jau­ti to dar­bo pra­smę. Tu pra­ smin­gai lei­di lais­va­lai­kį. Be to, Jau­ ni­mo li­ni­ja – tai įvai­rių pro­fe­si­jų žmo­nių bend­ruo­me­nė. Mes tu­ri­me pa­na­šių in­te­re­sų, nuo­lat su­si­tin­ka­ me, va­žiuo­ja­me kar­tu į mo­ky­mus, su­ren­gia­me sau įvai­rių ke­lio­nių, su­si­gal­vo­ja­me ki­to­kios veik­los.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

@.C.6A?. A6@ :62@AB6

AN]X CVY[VNb` QNYVZV N` [ N c \ 1R[bZR_Na\_VNZ

` \ a _N R Z N b [ PVW R _

X = N Z

]_

!

9a

aVX &# 9a

` N Y N [ _ b 42<

.XPVWN cfX`aN VXV YN]X_VØV\ Q

=_R[bZR_b\aV TNYVZN _RQNXPVW\WR . @ZRa\[\` T " CVY[Vb` ßÛWVZN` V QR V[Û` ]N`aNa\ ]b`Û` QN_O\ YNVXN`' QN_O\ QVR[\ZV` % $ cNY ]VRaú ]R_a_NbXN cNY V[aR_[Rab ddd QVR[N Ya ]_R[bZR_NaN N_ON ddd ]_R[bZR_NaN Ya 6[S\_ZNPVWN aRY % " # #" % #! ! $ # R ]N ab ]_R[bZR_NaN-cVY[VNb`QVR[N Ya

./ 9VRabc\` ]N a\ `Xf_Vb\`R ]_R[bZR_b\aV NXPVW\` XNV[N [ROb` TNYVZN

10

spalio 31–lapkričio 6, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Pre­zi­den­to rin­ki­mų ap­ma­tai

Evaldas Labanauskas

P

re­z i­den­to rin­k i­mų fron­te šis tas pa­ju­dė­jo. Il­gai lau­kę ir tem­pę lai­ ką kai ku­r ie pre­ten­den­tai pa­ga­ liau ap­si­skel­bė kan­d i­da­tais ki­t ų me­tų pa­va­sa­rį vyk­sian­čiuo­se ša­lies va­do­ vo rin­ki­muo­se. Kal­bu apie Tvar­kos ir tei­sin­ gu­mo par­ti­jos ved­lį Ro­lan­dą Pak­są ir Dar­bo par­ti­jos at­sto­vą Ar­tū­rą Pau­laus­ką. Ži­no­ma, sun­k ias­vo­riai, tai yra po­pu­lia­riau­si po­li­ti­ kai – prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius ir Pre­ zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, dar ty­li.

Vis dėl­to jau da­bar ga­li­ma da­ry­ti ke­lias iš­ va­das. Vi­sų pir­ma, bend­ro val­dan­čio­sios koa­l i­ci­jos kan­di­da­to ne­bus.

Pa­tir­tis ro­do, kad ant­ras tu­ras yra tik­ras gal­vos skaus­mas rin­ki­mų ly­de­riui, nes į jį pa­te­ kęs „aut­sai­de­ris“ grei­tai įgau­ na pa­grei­tį.

Kel­ti bend­rą kan­di­da­tą pir­ma­me tu­re ne­ nau­din­ga nė vie­nai par­ti­jai, nes šios tu­ri ir ki­tų tiks­lų. Pa­vyz­džiui, R.Pak­sas tu­rė­tų bū­ti la­biau suin­te­re­suo­tas ne abe­jo­ti­na ga­li­my­ be lai­mė­ti ar net da­ly­vau­ti pre­zi­den­to rin­ ki­muo­se, o at­gai­vin­ti pa­sta­ruo­ju me­tu po­ pu­lia­ru­mą pra­ran­dan­čią Tvar­kos ir tei­sin­ gu­mo par­ti­ją bei iš­lai­ky­ti sa­vo ly­de­rys­tę. Po praė­ju­sių me­tų Sei­mo rin­ki­mų Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja su­pra­to, kad jų sau­lė lei­ džia­si, o po des­pe­ra­t iš­ko ir ne­pa­vy­k u­sio ban­dy­mo su­si­jung­ti su Dar­bo par­ti­ja šių me­tų pa­va­sa­rį pa­si­ju­to su­vi­lio­ti ir ap­gau­ti.

A.Pau­laus­kas kan­di­da­tuo­da­mas tu­rė­tų su­ stip­r in­ti sa­vo įta­ką Dar­bo par­ti­jo­je, ku­rio­je vis dar nė­ra vi­siš­kai sa­vas. Juk jis ta­po kan­ di­da­tu tik tuo­met, kai vi­si par­t i­jos sen­bu­ viai at­si­sa­kė ir neat­si­ra­do ki­tų sa­va­no­rių.

Be to, Dar­bo par­ti­jos at­sto­vo da­ly­va­vi­mas pre­z i­den­to rin­k i­muo­se yra ge­ras ma­nev­ ras tuo pat me­t u vyks­tan­čiuo­se Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­k i­muo­se. Bū­tent gal­vo­da­ mas, kaip iš­lai­ky­ti šil­tą eu­ro­par­la­men­ta­ro kė­dę, apie kan­d i­da­ta­v i­mą pra­bi­lo iki šiol di­de­l iu po­pu­l ia­ru­mu ne­si­mė­ga­vęs so­cial­ de­mok­ra­tas Zig­man­tas Bal­čy­tis.

Pa­na­šių tiks­lų ve­da­m i sa­vo kan­d i­da­t ū­rą tik­r iau­siai iš­kels ir ki­t ų par­t i­jų ly­de­r iai ar dar smul­kes­nės po­l i­t i­kos žu­ve­lės. To­dėl šie pre­z i­den­to rin­k i­mai tu­rė­t ų su­lauk­t i dau­giau da­ly­vių. Kuo dau­giau da­ly­vių, tuo di­des­nė ti­k i­my­bė, kad pri­reiks ant­ro tu­ro.

Tai tu­rė­t ų kel­t i ne­r i­mą lenk­t y­n ių ly­de­rei D.Gry­baus­kai­tei. Pa­t ir­t is ro­do, kad ant­ras tu­ras yra tik­ras gal­vos skaus­mas rin­k i­mų ly­de­riui, nes į jį pa­te­kęs „aut­sai­de­ris“ grei­tai įgau­na pa­g rei­t į.

Dar dau­g iau, ga­l i­ma nea­be­jo­t i, kad šį kar­ tą į ant­rą tu­rą pa­te­kęs ir D.Gry­baus­kai­tei kon­k u­ren­t u ta­pęs po­l i­t i­kas bus pri­pa­ž in­ tas bend­r u vi­sos val­dan­čio­sios koa­l i­ci­jos kan­di­da­tu.

MERO KLAUSK DRĄSIAI Jums rūpimus klausimus Artūrui Zuokui siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt

Savaitės interviu

Ma­ža Lie­tu­va pa­kliu­vo Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

R

u­si­jos po­li­to­lo­gas ir žur­na­lo „Ro­si­ ja v glo­bal­noj po­li­ti­ke“ re­dak­to­rius Fio­do­ras Luk­ja­no­vas pro­gno­zuo­ja, kad Lie­tu­vos pro­ble­mos su Mask­ va ne­tru­kus baig­sis, o di­džiau­sios Uk­rai­nos bė­dos tik pra­si­dės, nes jai teks pe­rei­ti tą pa­ tį, ką Bal­ti­jos ša­lys iš­gy­ve­no XX a. pa­sku­ti­ nia­me de­šimt­me­ty­je.

– Pas­ta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis Lie­tu­vo­je bu­vo daug dis­ku­tuo­ja­ma apie kliū­tis Ru­ si­jos pa­sie­ny­je ir va­di­na­mą­jį pie­no ka­rą.

Vie­ni sa­kė, kad Mask­va bau­džia Vil­nių už ini­cia­ty­vų vaid­me­nį Ry­tų par­tne­rys­ tės pro­gra­mo­je, ki­ti ra­gi­no per daug ne­ su­si­reikš­min­ti, esą Lie­tu­vos bal­sas per men­kas ir Ru­si­jai ne­svar­bus. Ko­kia jū­ sų nuo­mo­nė, kaip Mask­va ver­ti­na Vil­ nių ir ko­kią vie­tą Lie­tu­va uži­ma Ru­si­ jos už­sie­nio po­li­ti­ko­je?

– Aiš­ku, Lie­tu­va neu­ži­ma pir­mų vie­tų. Yra ke­le­tas vals­ty­bių, ku­rios nuo­lat ma­to­mos ir gir­di­mos, bet aš sa­ky­čiau, kad nė vie­na Bal­ti­ jos ša­lis joms ne­prik­lau­so. Po­li­ti­ko­je yra tam tik­rų kryp­čių, ku­rios tam­pa prio­ri­te­ti­nė­s, ir jei­gu Lie­tu­va pa­ten­ka į šį kon­teks­tą – tuo­ met taip, ji ga­li bū­ti ver­ti­na­ma kaip tam tik­ ras veiks­nys.

At­vi­rai kal­bant, ne­ži­nau pa­sta­rų­jų mė­ne­ sių įvy­kių tik­rų­jų prie­žas­čių. Ga­liu įtar­ti, kad tai su­si­ję su Eu­ro­po­je vyks­tan­čiais pro­ce­sais.

Bet pro­ble­ma, aiš­ku, ne pa­ti Lie­tu­va, ir tas fak­tas, kad Ry­tų par­tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ ti­ki­mas vyks Vil­niu­je, vei­kiau tė­ra at­si­tik­ti­ nu­mas, su­ta­pi­mas. Tai, kad Lie­tu­va vai­di­ na ak­ty­vų vaid­me­nį po­pu­lia­ri­nant šią idė­ją ir in­teg­ruo­jant Uk­rai­ną į ES, su­gu­la į bend­ rą mo­ty­vą, kaip Ru­si­ja ver­ti­na da­bar­ti­nius įvy­kius. Žvel­giant pla­tes­nia­me kon­teks­te, iš tie­sų po­so­vie­ti­nė­je erd­vė­je vyks­ta tam tik­ras iš­si­ ša­ko­ji­mas. Štai Uk­rai­na pa­sta­ruo­sius 20 me­ tų už­siė­mė vien ma­nev­ra­vi­mu. Nes­kai­tant trum­po Vik­to­ro Juš­čen­kos pre­zi­den­ta­vi­mo lai­ko­tar­pio, vi­są li­ku­sį lai­ką Uk­rai­na sten­gė­si nau­do­tis abie­jų ją su­pan­čių bend­ri­jų pra­na­ šu­mais ir ven­gė pa­si­rink­ti. Kar­tais jai se­kė­si ge­rai, kar­tais ne­la­bai. Ban­dy­mas ap­si­spręs­ti val­dant V.Juš­čen­kai bai­gė­si nie­kuo.

Da­bar atė­jo lai­kas, kai Uk­rai­na ši­taip tęs­ ti ne­be­ga­li. Ir ES, ir Ru­si­ja su sa­vo Mui­tų są­ jun­gos idė­ja sa­ko: „Vis­kas, rin­ki­tės.“ Uk­rai­ na ren­ka­si, ir at­ro­do, ne taip, kaip no­rė­tų Mask­va. Ir nors Ru­si­jo­je yra įvai­rių nuo­mo­ nių, rei­ka­lin­ga Uk­rai­na Mui­tų są­jun­go­je ar ne, iner­ci­ja to­kia, kad Uk­rai­na yra svar­biau­ sia vals­ty­bė pu­siaus­vy­rai tarp Ru­si­jos ir ES pa­lai­ky­ti. Taip išė­jo, kad šis klau­si­mas įgi­jo la­bai di­de­lę geo­po­li­ti­nę reikš­mę. Aš ma­nau, kad kai Uk­rai­na pa­si­ra­šys aso­ci­juo­tos na­ rys­tės su­tar­tį su ES, įtam­pa at­slūgs.

Pir­ma, bus dau­giau aiš­ku­mo, ant­ra, esu įsi­ti­ki­nęs, Uk­rai­na su­si­durs su la­bai sun­ kiais pa­da­ri­niais ir eko­no­mi­nė­mis pro­ble­ mo­mis, ku­rių, ma­no nuo­mo­ne, šian­dien dar ne vi­sai su­vo­kia.

– Dėl to, kad Ru­si­ja im­sis ko­kių nors prie­mo­nių?

– Dėl dvie­jų veiks­nių. Pir­ma, Ru­si­ja pa­keis pre­ky­bos mo­de­lį, nes da­bar­ti­nis mo­de­lis yra pa­grįs­tas dau­gy­be pri­vi­le­gi­jų, ku­rių Uk­rai­na tu­ri, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis pre­ky­bos par­tne­rė­ mis. Jei­gu Uk­rai­na ren­ka­si ES erd­vę ir tai­syk­ les, na­tū­ra­lu, kad šios pri­vi­le­gi­jos bai­gia­si.

Ki­ta ver­tus, tie rei­ka­la­vi­mai, ku­riuos Uk­rai­ na prii­ma pa­si­ra­šy­da­ma aso­cia­ci­jos su­tar­ tį su ES, yra ga­nė­ti­nai griež­ti. Vals­ty­bė tu­ rės rim­tai re­for­muo­ti eko­no­mi­ką – Bal­ti­jos ša­lys pa­čios ži­no, kaip tai bū­na skaus­min­ ga, ypač pir­ma­me eta­pe. Jūs tai iš­gy­ve­no­te pa­sku­ti­nia­me praė­ju­sio am­žiaus de­šimt­me­

Trū­ku­mas: po­li­to­lo­gas F.Luk­ja­no­vas pa­ste­bi, kad ES pa­de­da Vil­niui spaus­ti „Gazp­rom“, bet

ty­je, o Uk­rai­no­je gau­su lie­ka­nų, ku­rių Bal­ti­ jos ša­ly­se jau nė­ra. Tai bus ga­na sun­kus pe­ rio­das.

Uk­rai­nai pa­si­ra­šius aso­ci­ juo­tos na­rys­tės su­tar­tį su ES, pa­grin­das smul­kioms kiau­lys­tėms, ku­rios šiuo me­tu da­ro­mos iš vi­sų pu­ sių, iš­nyks.

Jei grįž­tu­me prie bend­ros at­mos­fe­ros, ku­ri su­pa šį įvy­kį, da­bar ma­to­me šių var­žy­bų es­ ka­la­ci­ją. Iš vie­nos pu­sės ES trau­kia Uk­rai­ną, iš ki­tos – Ru­si­ja kaip tam tik­rą kom­pen­sa­ci­ją pa­tei­kė griež­tą rei­ka­la­vi­mą Ar­mė­ni­jai ne­pa­ si­ra­šy­ti aso­cia­ci­jos su­tar­ties su ES. Ar­mė­ni­ ja, at­si­žvelg­da­ma į sa­vo sau­gu­mo klau­si­mus, su­ti­ko. Ir Lie­tu­va at­si­dū­rė vi­so šio pro­ce­so cent­re. Kai šis eta­pas baig­sis, pra­si­dės nau­ jas, ne­ži­nau koks – gal­būt rim­ta eko­no­mi­kos kri­zė Uk­rai­no­je. Tai bus di­de­lė pro­ble­ma vi­ siems, nes tai di­de­lė vals­ty­bė, ir ne­sta­bi­lu­mas jo­je ne­duos nie­ko ge­ra nei Ru­si­jai, nei Eu­ro­ pai. Nie­kas nė­ra pa­si­ren­gęs rim­tai spręs­ti jos pro­ble­mų.

Kad ir kaip bū­tų, Uk­rai­nai pa­si­ra­šius aso­ ci­juo­tos na­rys­tės su­tar­tį su ES, pa­grin­das smul­kioms kiau­lys­tėms, ku­rios šiuo me­tu da­ ro­mos iš vi­sų pu­sių, iš­nyks.

– Tai­gi jūs su­tin­ka­te, kad ei­lės pa­sie­ny­je ir pie­no ka­rai yra di­džio­jo geo­po­li­ti­nio žai­di­mo da­lis? O gal čia sly­pi eko­no­mi­ niai in­te­re­sai, ir ne­bū­ti­nai Krem­liaus, o že­mes­nio ly­gio žai­dė­jų?

– Eko­no­mi­nių in­te­re­sų yra vi­suo­met. Bet pa­žiū­rė­jus į vi­są pa­veiks­lą ga­li­ma įžvelg­ti Mask­vos no­rą pa­ro­dy­ti ša­lims, da­ly­vau­jan­ čioms šia­me pro­ce­se, kad Ru­si­ja į jį rea­guo­ ja la­bai dė­me­sin­gai ir skau­džiai. Ji tar­si no­ri pa­sa­ky­ti: „Tu­rė­ki­te omenyje…“ Aiš­ku, Uk­rai­na yra pa­grin­di­nis tai­ki­nys.

Kai rugp­jū­tį Mask­va trum­pai, bet be­veik vi­ siš­kai bu­vo su­stab­džiu­si Uk­rai­nos eks­por­tą į Ru­si­ją, ji ofi­cia­liai pri­pa­ži­no pa­ro­džiu­si, kas bus, jei­gu Ki­je­vas pa­si­ra­šys aso­cia­ci­jos su­ tar­tį su ES. Vi­sa pre­ky­bos sis­te­ma pa­si­keis, ir Uk­rai­na ne­ga­lės pre­kiau­ti pa­gal tuos pa­čius prin­ci­pus, pa­gal ku­riuos tai da­ro da­bar.

Lie­tu­vos tai ne­lie­čia, nes tarp Lie­tu­vos ir Ru­si­jos nie­kas ne­pa­si­keis, kal­bant apie pre­ ky­bos sis­te­mą. Bet bend­ras įtam­pos fo­nas, su­si­jęs su šiuo pro­ce­su, pri­ve­da prie vie­no­ kių ar­ba ki­to­kių eks­ce­sų.

– Praė­ju­sį penk­ta­die­nį Mins­ke Uk­rai­ nos pre­zi­den­tas Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­čius ban­dė įti­kin­ti ko­le­gas iš Nep­rik­lau­so­mų vals­ty­bių san­drau­gos (NVS), kad Uk­rai­ nos aso­ci­juo­ta na­rys­tė ES ne­si­ker­ta su Mui­tų są­jun­ga ir ne­tgi ga­li bū­ti nau­din­ ga Ru­si­jai bei ki­toms NVS vals­ty­bėms.

– Tai se­na Uk­rai­nos sva­jo­nė – pa­to­giai įsi­ tai­sy­ti tarp vi­sų ir iš vi­sų gau­ti nau­dos. Tai neį­ma­no­ma. Įma­no­ma kai kas ki­ta. Jei­gu

11

spalio 31–lapkričio 6, 2013

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, dis­ku­si­jų te­mų pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomone@diena.lt

į di­de­lį sū­ku­rį bet taip pat yra įgy­tų pro­ble­mų, pa­vyz­džiui, įsto­jus į NA­TO. Tei­sin­ga ar ne, Ru­si­ja ver­ti­ na NA­TO kaip grės­mės šal­ti­nį.

Ma­no nuo­mo­ne, šian­dien efek­ty­vių, su­ba­ lan­suo­tų san­ty­kių ne­pa­vyks­ta pa­siek­ti dėl to, kad ES, ku­ri pa­siė­mė di­de­lę da­lį įga­lio­ji­mų, ne­ta­po tuo, kuo no­rė­jo tap­ti. ES ne­ta­po kon­ so­li­duo­ta bend­ri­ja, vie­nin­ga ir ne­tu­rin­čia vi­ di­nių prieš­ta­ra­vi­mų, ku­ri vals­ty­bių na­rių var­ du gin­tų jų in­te­re­sus tre­čių­jų ša­lių at­žvil­giu.

Tai pa­vy­ko tik iš da­lies, bet ne tiek, kiek bu­vo pla­nuo­ja­ma, kai bu­vo ku­ria­ma ES ir pra­si­dė­ jo nau­jas in­teg­ra­ci­jos eta­pas. To­dėl vi­sos ša­ lys šiek tiek pa­ki­bo ore: vie­na ver­tus, jos tu­ri to­liau vys­ty­ti dvi­ša­lius san­ty­kius, pa­vyz­džiui, su Ru­si­ja, bet, ki­ta ver­tus, jos ne­ga­li to da­ry­ti taip, kaip ga­lė­tų da­ry­ti ne­bū­da­mos Bend­ri­jos na­rė­mis. Čia mes kal­ba­me ne tik apie Lie­tu­vą, bet ir apie ki­tas ša­lis, ne­tgi Vo­kie­ti­ją.

Ne­pa­va­din­čiau to mil­ži­niš­ka pro­ble­ma, bet tai pa­pil­do­mas ap­sun­ki­nan­tis veiks­nys. Ru­ si­ja ir Lie­tu­va tu­ri sa­vo is­to­ri­ją, su­dė­tin­gą ir pil­ną mi­nų, dar pri­si­de­da ir ne­su­ba­lan­suo­ti san­ty­kiai tarp Ru­si­jos bei di­džio­sios Eu­ro­pos, ku­rios ir­gi tu­ri su­dė­tin­gą is­to­ri­ją, tiek se­ną­ ją, tiek nau­ją­ją.

To­dėl Lie­tu­vai pa­lin­kė­čiau, kad ES vis dėl­to tap­tų tuo, kuo no­rė­jo tap­ti, – tik­ruo­ju kon­so­ li­duo­tu tarp­tau­ti­niu su­bjek­tu, ku­ria­me kiek­ vie­nas ga­lė­tų ras­ti sa­vo vie­tą, bet, de­ja, ne­ ma­nau, jog ap­rė­pia­mo­je atei­ty­je tai įvyks.

t ne­pa­de­da su­si­tar­ti.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Uk­rai­na nu­spren­dė jung­tis prie ES, – tai yra jos su­ve­re­ni tei­sė ir nie­kas Ru­si­jo­je jos ne­ gin­či­ja, – tuo­met da­lį spren­di­mo tei­sės dėl sa­vo pre­ky­bos po­li­ti­kos ji per­duo­da ES, ar­ba, tiks­liau, pri­si­jun­gia prie ES tai­syk­lių. Tuo­ met de­ry­bos dėl su­de­ri­na­mu­mo jau tu­ri vyk­ ti tarp ES ir Mui­tų są­jun­gos. Tai jau ne­be­ bus Uk­rai­nos ir Ru­si­jos san­ty­kių klau­si­mas, bet ES ir Mui­tų są­jun­gos. O ES su Mui­tų są­ jun­ga kol kas kal­bė­tis ne­no­ri, nes ma­no, kad tai yra or­ga­ni­za­ci­ja, ku­ri dar neį­ro­dė, jog yra par­tne­rė. Pa­žiū­rė­si­me, gal­būt ES tei­si, o gal­būt ir ne.

– Lie­tu­va jau 20 me­tų ne­ga­li už­megz­ ti nor­ma­lių san­ty­kių su Ru­si­ja. Gal­būt tu­ri­te re­cep­tą, kaip ga­lė­tų dar­niai su­gy­ ven­ti ma­ža ir di­de­lė kai­my­nės?

– Ne tik da­bar, bet ir per vi­są is­to­ri­ją ma­ žų­jų vals­ty­bių pro­ble­ma bu­vo ta, kad jos re­ tai ga­li pa­čios sa­va­ran­kiš­kai for­muo­ti san­ty­ kius su di­džio­sio­mis. Pa­gal geo­po­li­ti­nę lo­gi­ką jos pa­pras­tai pa­kliū­va į kie­no nors in­te­re­sų ir įta­kos sfe­rą, jų ga­li­my­bės pa­čioms for­muo­ti to­kius san­ty­kius ma­žė­ja, jos pri­vers­tos orien­ tuo­tis į ką nors ki­ta.

Na­tū­ra­lu, kad kai griu­vo So­vie­tų Są­jun­ ga ir Bal­ti­jos ša­lys at­ga­vo ne­prik­lau­so­my­bę, jos grei­tai pa­kliu­vo į ES or­bi­tą. Jos to no­rė­ jo, už­si­brė­žė to­kį tiks­lą. Bet nuo to lai­ko kal­ bė­ti apie at­ski­rų Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ar Es­ti­jos san­ty­kių su Ru­si­ja for­ma­vi­mą ta­po ga­na su­ dė­tin­ga. Yra įpa­rei­go­jan­ti na­rys­tė ES, įpa­rei­ go­jan­ti na­rys­tė NA­TO. Yra pro­ble­mų, pa­vel­ dė­tų iš dvi­ša­lių san­ty­kių ir bend­ros is­to­ri­jos,

– Ir jo­kia Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ne­pa­dės Lie­tu­vai su­si­ma­žin­ti ru­siš­kų du­jų kai­ nos? Jau il­gą lai­ką to ne­pa­vyks­ta pa­ siek­ti nei dvi­ša­liu dia­lo­gu, nei ke­liant šį klau­si­mą eu­ro­pi­niu ly­giu.

– Sup­ran­ta­ma, ko­dėl Eu­ro­pa ne­tu­ri tik­ros bend­ros ener­ge­ti­kos po­li­ti­kos. Ypač di­džio­ sios vals­ty­bės, jos ne­no­ri kam nors ati­duo­ti spren­di­mo tei­sės to­kio­je pi­lie­čiams svar­bio­ je sri­ty­je kaip ener­ge­ti­ka. Juk tai nė­ra abst­ rak­ti fi­nan­si­nė, eko­no­mi­nė ar­ba po­li­ti­nė te­ ma, o rea­lus klau­si­mas, ar tu žie­mą tu­rė­si ši­lu­mą na­muo­se, ar ne. Ir jei­gu, ne­duok Die­ ve, kas nors bend­ru Eu­ro­pos ly­giu ne­su­veiks, at­sa­ky­ti vis tiek tu­rės konk­re­čios vals­ty­bės – Olan­di­jos, Vo­kie­ti­jos, Ita­li­jos ar ki­tos – vy­ riau­sy­bė. Rin­kė­jai ne­siaiš­kins, ko­dėl ko­mi­sa­ ras Briu­se­ly­je ne taip su­ta­rė su Ru­si­ja ar­ba Ka­ta­ru, jie klaus sa­vo na­cio­na­li­nės val­džios: „Ko­dėl mums šal­ta?“ To­dėl ma­nau, kad su­ kur­ti vi­siš­kai in­teg­ruo­tos ener­ge­ti­kos po­li­ti­ kos ne­pa­vyks.

Ki­tas klau­si­mas – šio­je sri­ty­je Briu­se­lio pre­ro­ga­ty­vos yra ga­na di­de­lės, ir kon­ku­ren­ ci­jos re­gu­lia­vi­mo Eu­ro­pos rin­ko­je prin­ci­pai, tre­čia­sis ener­ge­ti­kos pa­ke­tas da­ro kon­so­li­ duo­tą, bend­rą spau­di­mą „Gazp­rom“. Bet, vėl­gi, štai koks prieš­ta­ra­vi­mas: bend­ras spau­di­mas vyks­ta, bet tvar­ky­tis su pa­da­ri­ niais kiek­vie­nai vals­ty­bei ten­ka at­ski­rai. Taip ir Lie­tu­vos at­ve­ju – ES pa­de­da Vil­niui spaus­ ti „Gazp­rom“, bet ne­pa­de­da su­si­tar­ti.

Bend­rai paė­mus, ma­nau, Eu­ro­pos ener­ge­ ti­kos rin­ko­je daug kas kei­sis, ir Ru­si­jo­je apie tai jau daug kal­ba­ma. Il­gą lai­ką ofi­cia­li po­ zi­ci­ja bu­vo to­kia, kad ska­lū­nų re­vo­liu­ci­ja tė­ ra pais­ta­lai ir mui­lo bur­bu­las. Da­bar to­kių kal­bų nė­ra. Ar ši ša­ka bus vys­to­ma Eu­ro­po­ je, dar neaiš­ku ir dėl eko­lo­gi­nių grės­mių, ir dėl ki­tų prie­žas­čių. Bet fak­tas, kad ji jau iš­ plė­to­ta Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se bei Aust­ra­li­jo­je ir dėl to rin­ka tam­pa vi­siš­kai ki­to­kia, glo­ba­ les­nė, tu­rės įta­kos.

Tai­gi, pa­žvel­gus 25–30 me­tų į prie­kį, Ru­si­ jos ga­min­to­jams teks orien­tuo­ti sa­vo srau­tus į Azi­ją, nes Eu­ro­pa vi­saip ban­dys at­si­kra­ty­ ti išo­ri­nės pri­klau­so­my­bės ar bent jau mak­ si­ma­liai paį­vai­rin­ti tie­ki­mą.

To­kioms ša­lims kaip Lie­tu­va, ku­ri anks­ čiau pri­klau­sė bend­rai So­vie­tų Są­jun­gos du­ jų tie­ki­mo sis­te­mai, pe­rei­ti prie nau­jo mo­de­ lio bus sun­kiau­sia, bet, ma­nau, nie­ko nė­ra neį­ma­no­ma.

nuomonės

Komentaras

Do­va­na Vil­niui – do­va­na sau Grė­tė Švėgž­dai­tė

Pro­jek­to „Do­va­na Vil­n iui“ va­do­vė

K

iek­vie­ną pa­va­sa­rį sa­vo kie­mus, so­ dus ap­žel­di­na­me, su­tvar­ko­me po žie­mos – to­kį no­ri­me ma­ty­ti ir sa­vo mies­tą. Kiek pirš­tų pa­kru­ ti­na­me, kad skve­ras prie mū­sų dar­bo bū­ tų ap­so­din­tas gė­lė­mis, o suo­le­lis, ant ku­ rio no­rė­tu­me pri­sės­ti per pie­tų per­trau­ką ir su­šlamš­ti su­muš­ti­nį, bū­tų su neiš­lū­žu­sio­ mis len­tu­tė­mis ir nau­jai nu­la­kuo­tas? Vil­ niaus mies­te yra daug gra­žių, ta­čiau neiš­ puo­se­lė­tų vie­tų, ku­rio­mis ga­lė­tų džiaug­tis ir vil­nie­čiai, ir mies­to sve­čiai: par­kų, skve­ rų, spor­to aikš­te­lių. Jos pui­kiai ma­to­mos ir jas ga­li­ma dar la­biau pa­puoš­ti, pa­ža­din­ti pa­čio­mis įvai­riau­sio­mis spal­vo­mis. Šok­te­lė­kim šiek tiek to­liau nuo Lie­tu­vos.

Ita­li­jo­je nuo 1975-ųjų vei­kia fon­das „Fon­ do Am­bien­te Ita­lia­no“, sie­kian­tis iš­sau­go­ti nuo­sta­bias Ita­li­jos gam­tos ker­te­les, ar­chi­ tek­tū­rą, me­ną fi­zi­nių ir ju­ri­di­nių as­me­ nų suau­ko­to­mis lė­šo­mis. Per dau­giau nei 35-erius me­tus bu­vo su­rink­ta 73 mln. eu­ rų (apie 252 mln. li­tų). Už šiuos pi­ni­gus iš­ sau­go­ta dau­giau nei 40 tūkst. kvad­ra­ti­nių met­rų pa­sta­tų, svar­bių ar­chi­tek­tū­ri­niam pa­vel­dui, dau­giau nei 5 mln. kvad­ra­ti­nių met­rų gam­tos (par­kų, skve­rų) su­tvar­ky­ ta ir pri­žiū­ri­ma iki šiol. Iš­sau­go­tų ver­ty­ bių ir at­gai­vin­tų vie­tų są­ra­šas ne­si­bai­gia, jį ga­li­ma pa­pil­dy­ti bib­lio­te­ko­mis, fres­ko­ mis ir t. t. Į šį pro­jek­tą bu­vo įtrauk­ti net 23 Ita­li­jos mies­tai. Skai­čiuo­ja­ma, kad kas­met pro­jek­tą re­mia dau­giau nei 500 įmo­nių ir fi­zi­nių as­me­nų, ku­rie taip įtei­kia sa­vo ša­ liai do­va­ną.

Tik skaitytojus TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Pa­sau­ly­je to­kių ini­cia­ty­vų yra ir dau­giau.

Vie­na jų – „Bu­si­ness Imp­ro­ve­ment Dist­ rict“, įgy­ven­di­na­ma Lon­do­ne. To­kia zo­na pa­pras­tai bū­na pri­žiū­ri­ma vers­lo, ku­ris to­je vie­to­je yra įsi­kū­ręs, pi­ni­gais. Kas tai yra? Tai vie­ta, kur pa­to­gu dirb­ti, pra­mo­gau­ti ir gy­ ven­ti, o jos pa­grin­di­niai prin­ci­pai – eko­lo­ gi­ja, šva­ra ir sau­gu­mas. Lon­do­ne ši zo­na gy­ vuo­ja nuo 2005 m., ir kas pen­ke­rius me­tus vyks­ta bal­sa­vi­mas, ar pro­jek­tą rei­kia to­liau tęs­ti. Bal­sa­vi­me da­ly­vau­ja tos pa­čios įmo­ nės, ku­rios yra įsi­kū­ru­sios šio­je zo­no­je. Mi­ nė­tos įmo­nės pa­čios su­ta­ria, į ku­rį zo­nos to­bu­li­no pro­jek­tą rei­kė­tų in­ves­tuo­ti. Pa­čių įmo­nių in­dė­lis – pa­grin­di­nis ir dėl jo zo­na pui­kiai iš­lie­ka.

Grįž­ki­me at­gal į Vil­nių. Dar 2002 m. Vil­ niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas pa­kvie­tė įmo­ nes teik­ti mies­tui do­va­nas: at­so­din­ti lie­pas Ge­di­mi­no pro­spek­te ar Vo­kie­čių gat­vei su­ teik­ti spal­vų ir pa­do­va­no­ti va­zo­nų su gė­lė­ mis. Vė­liau ši idė­ja bu­vo pri­mirš­ta.

Pir­mo­sios ini­cia­ty­va su­si­do­mė­ju­sios įmo­ nės mies­tie­čius nu­džiu­gi­no itin dos­nio­mis do­va­no­mis. Įmo­nė „Ber­lin Che­mie Me­na­ ri­ni Bal­tic“ pa­do­va­no­jo fon­ta­no re­no­va­ci­ ją Vo­kie­čių gat­vė­je, kiek vė­liau įmo­nė „Pu­ ri­na“ gy­vū­nų sa­vi­nin­kus pra­džiu­gi­no šu­nų ve­džio­ji­mo aikš­te­lės re­no­va­ci­ja prie Ozo ir Tau­rag­nų gat­vių san­kry­žos. Pa­vie­niai fi­zi­ niai as­me­nys pa­do­va­no­jo suo­liu­kų Ber­nar­di­ nų so­dui ir Ka­ted­ros aikš­tei. Per tris va­sa­ros mė­ne­sius ke­lias mies­to vie­tas at­nau­ji­no­me kiek dau­giau nei už 100 tūkst. li­tų.

Pro­jek­to sėk­mė įro­dė, kad do­va­no­ji­ mo, lab­da­ros idė­ja Lie­tu­vo­je vis stip­rė­ja, – tiek pa­vie­niai fi­zi­niai as­me­nys, tiek pri­ va­čios įmo­nės drą­siai in­ves­tuo­ja į mies­to gy­ven­to­jų ir sve­čių kom­for­tą, ge­ras emo­ci­ jas. Dau­ge­lis su­pran­ta, kad, no­rint džiaug­ tis gra­žiu ir pa­to­giu mies­tu, ga­li­ma ir rei­kia pri­si­dė­ti prie to pa­tiems. Kol dir­bu su šiuo pro­jek­tu, tu­riu lū­kes­čių, kad ne­tru­kus ga­ lė­si­me im­tis įgy­ven­din­ti dar am­bi­cin­ges­ nes idė­jas.

kviečia išbandyti

ŠEŠTADIENINĖS MAŽOSIOS MOKYKLĖLĖS PAMOKA TĖVELIAMS IR JŲ VAIKUČIAMS. Joje vaikučiai žaisdami pasimokys anglų kalbos, pabandys piešti, daryti aplikacijas, dainuoti ir taisyklingai judėti, šokti. http://chimpinn.lt/dienamokyklele

BANDOMOJI PLAUKIMO PAMOKA SUAUGUSIEMS, KURIE NORI IŠMOKTI PLAUKTI. Per pirmąjį užsiėmimą galėsi objektyviai įvertinti savo plaukimo galimybes ir pradėti mokytis plaukti. http://chimpinn.lt/dienaplaukimas

DVI BANDOMOSIOS JOGOS PAMOKOS TIEMS, KURIE NORI ARTIMIAU SUSIPAŽINTI SU „FITNESS“ JOGA. Pirmųjų užsiėmimų metu susipažinsite su „fitness“ ir hatha joga ir jos nauda kūnui bei sielai. http://chimpinn.lt/dienajoga

Vienas kuponas – vienas užsiėmimas. Kuponas galioja iki lapkričio 7 d.

Daugiau informacijos: http://chimpinn.lt arba telefonu 8 601 77 019

12

spalio 31–lapkričio 6, 2013

lietuva

Di­des­nių algų pa­no­ro tūkstan­čiai Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kaitė g.sabaliauskaite@diena.lt

Į Kons­ti­tu­cinį Teismą (KT) su pra­ šy­mu at­kur­ti at­ly­gi­nimą be­si­krei­ pu­sią vals­tybės kont­ro­lierę Giedrę Šve­dienę Sei­mo val­dy­ba įkal­binė­ ja at­siim­ti ieš­kinį. Teismą užplū­do dau­giau nei tūkstan­tis ana­lo­giškų ieš­ki­nių – tai biud­že­tui ga­li kai­nuo­ ti mi­li­jo­nus.

Do­mi­no efek­tas

Sei­mas ir Vy­riau­sybė, įpa­rei­go­ti KT, pri­tarė, kad nuo spa­lio 1-osios tu­ri būti at­kur­ti ne­teisė­tai per krizę su­ma­žin­ti at­ly­gi­ni­mai. Dar­bo už­ mo­kes­tis vald­žios spren­di­mu didės tik da­liai vals­tybės tar­nau­tojų – teisė­jams, spe­cia­liųjų tar­nybų, kraš­to ap­sau­gos, kalė­jimų dar­buo­ to­jams, vi­ce­mi­nist­rams ir Sei­mo na­rių pa­dėjėjams. Čia ir ki­lo su­ maiš­tis: už bor­to li­ko vals­tybės pa­ reigū­nai, ku­rie anks­čiau į KT ne­si­ kreipė, todėl da­bar kai ku­rie jų ga­li gau­ti iki 30 pro­c. ma­žesnį dar­bo už­mo­kestį nei jų pa­val­di­niai.

Dėl šios ne­tei­sybės G.Šve­dienė kreipė­si į KT. Tačiau at­ro­do, kad jos ini­cia­ty­va – pir­ma, bet ne pa­ sku­tinė. Į KT kreipė­si ir Prieš­gais­ rinės ap­sau­gos ir gelbė­ji­mo de­par­

ta­men­to (PAGD) va­do­vas Re­mi­gi­jus Ba­niu­lis su sa­vo pa­va­duo­to­jais.

Sei­mo pir­mi­ninkės pa­va­duo­to­ jas so­cial­de­mok­ra­tas Al­gir­das Sy­ sas po Sei­mo val­dy­bos po­sėdžio, ku­ria­me G.Šve­dienė pa­teikė sa­vo ar­gu­men­tus, sakė, kad pa­reigūnės paaiš­ki­ni­mai skambė­jo keis­tai. Esą ji ži­no, kad kitų pa­reigūnų by­los lau­kia sa­vo eilės KT, todėl pa­pil­ do­mai tiems, ku­riems at­ly­gi­ni­mai ne­pra­de­da­mi grąžin­ti nuo spa­lio 1 d., kreip­tis ne­rei­kia. „G.Šve­dienė pui­kiai ži­no­jo, kad Vy­riau­sybė nuo sau­sio pir­mos die­nos ne­bep­ratęs kon­ser­va­to­ rių spren­di­mo su­ma­žin­ti tar­nau­ tojų at­ly­gi­ni­mus, todėl krei­pimą­ si į ad­mi­nist­ra­cinį teismą, kad šis kreiptų­si į KT, ga­li­ma lai­ky­ti at­si­ kal­binė­ji­mu“, – kont­ro­lierės veiks­ mus ver­ti­no A.Sy­sas. Ža­da derė­tis

Sei­m o val­dy­ba pa­reiškė, kad G.Šve­dienės ir jos ko­legų krei­pi­ ma­sis į teismą dėl iš­ryškė­ju­sio at­ ly­gi­nimų skir­tu­mo yra amo­ra­lus, ta­čiau pa­tys pa­reigū­nai įsi­ti­kinę, kad mo­ralės ne­pa­mynė, o jų veiks­ mai yra teisė­ti.

PAGD vadovas pri­minė, kad KT būtent ir nu­sprendė, jog at­ly­gi­ni­

mai vals­tybės tar­nau­to­jams sunk­ me­čiu bu­vo su­ma­žin­ti ne­teisė­tai, todėl da­lies vals­tybės tar­nau­tojų veiks­mai – aiš­kin­tis, ar ga­li gau­ ti di­desnį at­ly­gi­nimą, ar pra­ras­ ti pi­ni­gai būs grąžin­ti, – natū­ra­ li ir, svar­biau­sia, teisė­ta reak­ci­ja. „Ste­biuo­si, kai ima­ma kalbė­ti apie mo­ra­linę at­sa­ko­mybę. Jei grąži­ nant su­m a­ž in­t us at­ly­g i­n i­m us ban­d o­m a at­k ur­t i tei­s in­g umą, kodėl kiek­vie­nas pi­lie­tis ne­ga­li kreip­tis į teismą ir jo ieš­ko­ti?“ – re­to­riš­kai klausė R.Ba­niu­lis.

Pak­laus­tas apie ga­limą spau­dimą ir aiš­ki­nimą­si, kodėl su pa­val­di­ niais kreipė­si į teismą, R.Ba­niu­ lis sakė be­si­nau­do­jan­tis teisė­mis, ku­rios ga­lio­ja vi­siems Lie­tu­vos pi­ lie­čiams. „O jei ma­no na­mus ap­ vogtų ir po­li­ci­ja nu­sta­tytų, kas tai pa­darė, bet nu­spręstų, kad ge­ne­ ro­las ir taip ge­rai gy­ve­na, todėl ne­ ver­ta nie­ko grąžin­ti?“ – bui­tinį pa­ vyzdį pa­teikė jis.

Gai­ši­na teis­mo darbą

A.Sy­sas ste­bi­si, kodėl teis­mai, ži­ no­da­mi apie to pa­ties tu­ri­nio by­ las dėl ne­pro­por­cin­gu­mo, nag­ rinė­ja at­ski­rus at­ve­jus, nors at­ski­ri ieš­ki­niai to­kio­je si­tua­ci­jo­je esą ne­ turėtų būti nag­rinė­ja­mi.

Ap­suk­ru­mas: vie­toj įprastų pro­testų šįkart pa­reigū­nai pa­si­rin­ko kitą

ke­lią – kom­pen­sa­ci­jos už per krizę su­ma­žin­tus at­ly­gi­ni­mus rei­ka­lau­ti pa­si­telk­iant KT. To­mo Ur­be­lio­nio / BFL nuo­tr.

Ieš­ki­nių – tūkstan­čiai Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas yra gavęs per tūkstantį vals­ tybės tar­nau­tojų ir teisėjų skundų dėl per krizę su­ma­žintų algų. Skun­dais pra­šo­ma pri­teis­ti iš Lie­tu­vos vals­tybės

„Juk ir pen­si­nin­kai, ku­rie kreipė­ si į KT iki bend­ro išaiš­ki­ni­mo, kad su­ma­žin­tas pen­si­jas reikės kom­ pen­suo­ti, tas kom­pen­sa­ci­jas ga­

nuo 2009 m. su­si­da­riusį ne­su­mokėtą dar­bo už­mo­kes­čio skir­tumą. KT yra pa­reiškęs, kad at­ly­gi­ni­mai teisė­jams ir vals­tybės tar­nau­to­jams su­ma­žin­ ti ne­pro­por­cin­gai, tai­g i ne­teisė­tai.

vo anks­čiau, bet kai KT pa­sakė, kad jos tu­ri būti at­kur­tos, kreip­tis dar kartą jau ne­bei­šei­na“, – pa­ly­ gi­no jis.

Melioracija svarbi kiekvienam ūkininkui Gvidas Karčinskas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos parama melioracijos įrenginiams tvarkyti pasinaudoję ūkininkai sako greitai pajutę paramos lėšų naudą. Todėl nenuostabu, kad melioracijos sistemas susitvarkyti norinčių žemdirbių paraiškų nuolat daugėja.

Stengtis buvo verta

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ paramos lėšomis pasinaudoję mūsų šalies žemdirbiai vienu balsu tvirtina, kad tikrai vertėjo kreiptis dėl paramos.

Nors norint gauti paramą reikėjo steigti melioracijos sistemų naudotojų asociacijas ir užpildyti nemažai dokumentų, pasistengti apsimokėjo. „Net kalbos nėra, ar parama buvo naudinga. Jūs man parodykite ūkininką, kuris nenorėtų susitvarkyti melioracijos sistemų. Tikrai nerasite tokio“, – nukirto Pakruojo rajono melioracijos sistemų naudotojų asociacijos „Agrožeima“ pirmininkas Kazimieras Ščeponas. Į jo atstovaujamą Melioracijos sistemų naudotojų asociaciją susibūrė trys žemės ūkio bendrovės, nes pavieniai ūkiai ar žemės ūkio įmonės paramos prašyti negali. „Žinoma, tai šiokie tokie papildomi rūpesčiai – reikia steigti asociaciją, tvarkyti dokumentus. Bet viską padarėme ir labai džiaugiamės. Nes atlikti darbus vien savo lėšomis tikrai būtų skausminga“, – teigė K.Ščeponas.

Paklaustas, ar sieks gauti ES paramą melioracijos sistemoms tvarkyti ir 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu, K.Ščeponas teigė neabejojan-

tis, jog susitvarkyti norinčių ūkininkų tikrai nepritrūks.

Melioracija nuošaly neliks

„Na, mes patys jau apsitvarkėme, kiek reikėjo. Matysime pagal poreikį.

Bet garantuoju, kad tai ir toliau bus labai populiari priemonė. Nes melioracijos sistemos labai svarbios kiekvienam ūkininkui“, – kalbėjo K.Ščeponas. Ūkininko žodžius patvirtina ir statistika – pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ pateikiamų paraiškų kasmet daugėja.

2007 m. ir 2008 m. buvo pateiktos vos 53 paraiškos, 2009 m. – jau 88, o 2011 m. – net 152 paraiškos.

Melioracijos sistemas susitvarkyti norinčių ūkininkų skaičiui augant lyg ant mielių, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) tarnautojai ramina, kad ir 2014–2020 m. tokie projektai tikrai nebus užmiršti. Štai neseniai melioracijos sistemų naudotojams surengtame seminare tema „Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 m. programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ (melioracijos griovių tvarkymas) ir priemonės „Žemės ir miškų ūkio veikla ir jos infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ įgyvendinimas, naudojantis Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 m. programos parama“ ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius patikino, kad melioracija būtinai išliks prioritetine sritimi. „Lietuvos kaimo plėtros 2014– 2020 m. programoje didelis dėmesys bus skiriamas priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pri-

taikymo infrastruktūra“ vandentvarkos veiklai vystyti bei aplinkosaugos tikslų siekiančioms ne pelno investicijoms, aukštos gamtinės vertės teritorijų vertingumui didinti“, – sakė A.Petkevičius. Ūkininkai turėtų ne vien viltingai žvelgti į ES paramos lėšas, bet ir patys aktyviai dalyvauti formuojant finansavimo politiką – aktyviai teikti pasiūlymus dėl aktualių teisės aktų pakeitimų, atsakingai pažvelgti į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą, nes visa tai labai svarbu nustatant lėšų melioracijos sektoriui finansuoti poreikį ateinančiais metais.

Naudosis ir toliau

Kėdainių rajono melioracijos sistemų naudotojų asociacijos NIKYS vadovas Mindaugas Šemežys teigė būtinai ir 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu bandysiantis pasinaudoti ES parama melioracijos sistemoms tvarkyti. „Žinoma, kad naudosimės. Naudojamės visomis priemonėmis, kokiomis tik įmanoma, nes be paramos verstis būtų itin sudėtinga. Jei tik ŽŪM kitu ES finansavimo laikotarpiu numatys kokių nors priemonių melioracijos sektoriui, būtinai jomis pasinaudosime“, – užtikrino M.Šemežys.

Jo atstovaujamos asociacijos nariai kaip tik šiuo metu įgyvendina ES lėšomis finansuojamą projektą, kurį vykdant bus sutvarkyta 100 hektarų žemės išsidėsčiusi melioracijos sistema. „Sakyčiau, nemažas projektas. Didelių rezultatų dar nematome, nes darbai tik prasidėjo, bet projektas geras, tad perspektyva šviesi“, – kalbėjo ūkininkas. Šiam projektui įgyvendinti Kėdainių rajono melioracijos sistemų naudotojų asociacija NIKYS gavo maksimalią paramos sumą – 1,035 mln. litų. Iš savo kišenės reikėjo pridėti tik 10 proc. lėšų.

Šalies ūkininkai vis dar gali pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. pro-

gramos parama melioracijos grioviams tvarkyti.

Parengti projektą asociacijos nariams padėjo samdyti konsultantai, bet, kaip sakė M.Šemežys, geriau viską daryti tinkamai, nei vėliau gailėtis, kai projektas pasirodys nevykęs.

Teikti paraiškas dabar paprasčiau

Pasinaudoti ES parama melioracijos grioviams tvarkyti šalies ūkininkai vis dar gali ir nelaukdami 2014–2020 m. finansavimo laikotarpio. Šiuo metu vis dar vyksta paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ melioracijos sistemų rekonstrukcijos darbams atlikti iki lapkričio 15 d. ir pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ melioracijos grioviams tvarkyti iki gruodžio 31 d. arba kol priemonei bus panaudota visa numatyta paramos suma.

Be to, neseniai buvo supaprastintas paraiškų pateikimas pagal veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“. Pareiškėjams nuo šiol nebereikia rengti brangiai kainuojančių projekto aprašų, vietoj jų užteks pateikti melioraci-

Šarūno Mažeikos / BFL. nuotr.

jos sistemos projektavimo užduotį, t. y. dokumentą, kuriame nurodyti užsakovo pageidaujami projektuojamų melioracijos įrenginių ir statinių techniniai, ekonominiai rodikliai bei kiti reikalavimai ir išvardyti privalomieji melioracijos sistemos projekto rengimo dokumentai.

Taisyklių naujovės taip pat numato, kad jeigu paraiškose prašoma bendra paramos suma viršys numatytą skirti paramos sumą, kuri siekia 25 mln. litų, projektai bus vertinimai pagal patvirtintus naujus pirmumo kriterijus.

Pirmumo teise bus vertinami tie projektai, pagal kuriuos numatoma vykdyti dirbtinių vandens telkinių avarinės būk-lės hidrotechnikos statinių rekonstravimą. Taip pat pirmenybė bus teikiama projektams, kuriuose bus didesnis numatomų rekonstruoti žemės plotų našumo balas, ir projektai, pagal kuriuos numatoma rekonstruoti polderius.

Užs. 1171907

13

spalio 31–lapkričio 6, 2013

lietuva

Į po­lik­li­niką – tik su ne­teisė­ta pa­žy­ma?

Tra­gi­ko­me­di­ja – taip tėvai api­būdi­na me­dikų pa­stan­gas ne­ leis­ti, kad vai­kus į po­lik­li­niką at­vestų se­ne­liai. Gy­dy­to­jai rei­ ka­lau­ja no­ta­ro įga­lio­ji­mo, no­ta­rai at­šau­na, kad tai prie­šta­rau­ ja įsta­ty­mams.

Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Me­di­kai vai­ko ne­priėmė

Du ma­ža­me­čius vai­kus au­gi­nan­ ti Sol­vei­ga ne­gai­li kar­čių žod­žių dėl su­si­klos­čiu­sios pa­dėties. Mo­ te­ris dir­ba vi­su eta­tu, tad su­si­rgu­ siais vai­kais anks­čiau pa­si­rūpin­ da­vo mo­čiutė. Po­lik­li­ni­ko­je dėl to esą ne­kil­da­vo jo­kių pro­blemų, ta­ čiau pa­sta­ruo­ju me­tu pra­dėta rei­ ka­lau­ti no­ta­ro įga­lio­ji­mo. „Ma­ma nu­vežė vaiką į San­ta­riš­ kių kon­sul­ta­cijų po­lik­li­niką ir jau Re­gist­ratū­ro­je pra­si­dėjo pro­ble­ mos. Sa­ko, rei­kia no­ta­ro įga­lio­ji­ mo. Skam­bi­nau jiems pa­ti, sa­kiau, jog pa­si­ti­kiu sa­vo ma­ma ir ti­kiu, kad man ne­ma­tant ne­lieps iš­rau­ti vai­kui visų dantų“, – iro­ni­za­vo pa­šne­kovė.

Pats do­ku­men­tas, pa­sak Sol­vei­ gos, iš prin­ci­po ne pro­ble­ma. Bėda ta, kad toks įga­lio­ji­mas ju­ri­diš­kai ne­teisė­tas ir no­ta­rai jo ne­tvir­ti­na. „Pap­ras­čiau­siai nėra tar­pi­nio va­ rian­to, ku­ris leistų ar­ba to­kią pro­ cedūrą pa­tikė­ti tam tik­ram as­me­ niui, ar­ba bent būtų iš­duo­da­mas vie­nam kar­tui. O da­bar ga­liu ne­bent mo­čiu­tei per­leis­ti vai­ko globą. Ar tai nor­ma­lu?“ – pik­ti­no­si vil­nietė.

Liepė pa­si­ra­šy­ti pa­čiai

Ji sakė skam­bi­nu­si ke­tu­riems sos­ tinės no­ta­rams ir klau­su­si, ar ga­ li gau­ti tokį įga­lio­jimą. Šie at­sakę, kad toks do­ku­men­tas prie­šta­rau­ja Ci­vi­li­niam ko­dek­sui ir jiems liep­ ta to­kių įga­lio­jimų neiš­duo­ti. Ne­ te­ku­si kant­rybės Sol­vei­ga kreipė­si į San­ta­riš­kių kli­nikų fi­lia­lo Per­so­ na­lo ir teisės sky­rių ir pra­šė paaiš­ kin­ti, kuo rem­da­ma­si ad­mi­nist­ra­ ci­ja rei­ka­lau­ja to­kių do­ku­mentų.

Is­to­ri­jos ato­maz­ga esą at­ėmė žadą. „Pas­kam­bi­nau, klau­siu, ar jūs ži­not, kad toks rei­ka­la­vi­mas prie­ šta­rau­ja Ci­vi­li­niam ko­dek­sui? Ko­ kiu įsta­ty­mu re­miatės? Pa­sakė, kad per­skam­bins po pus­va­land­žio. Ma­ tyt, nu­ėjo pa­skai­ty­ti Ci­vi­li­nio ko­ dek­so. Ga­liau­siai pa­skam­bi­no, at­si­ du­so ir sa­ko: „Pa­si­ra­šy­ki­te jūs pa­ti tą įga­lio­jimą ir at­neš­ki­te“, – pa­sa­ ko­jo Sol­vei­ga. To esą ir už­te­ko. Šei­ma pri­statė pa­si­ra­šytą pra­šymą, ma­mos bei mo­čiutės as­mens do­ku­mentų ko­pi­jas – ir vai­kas bu­vo priim­tas pas gy­dy­toją.

Išei­tis – pa­žeis­ti įsta­tymą?

Be­je, pa­šne­kovė sakė ži­nan­ti at­ vejų, kai no­ta­rai su­tin­ka pa­ra­šy­ti do­ku­mentą, nors tei­siš­kai jis ne­ ga­lio­ja. „Ki­tiems pa­si­se­ka pa­tek­ti pas no­ta­rus, ku­rie ne­prieš­ta­rau­ja pa­ si­ra­šy­ti. Jie ne­sle­pia, kad pa­žy­ma ne­tu­ri ga­lios, bet me­di­kai būna nu­ ra­min­ti, o ir tėvams ge­rai. Bet tai ir yra did­žio­ji pro­ble­ma: jei­gu to­kių įga­lio­jimų no­ta­rai ne­ra­šytų, nie­ kas jų ne­pris­ta­tytų į po­lik­li­ni­kas, ir galbūt būtų ryž­ta­si keis­ti įsta­ tymą“, – įžvelgė pa­šne­kovė.

San­ta­riš­kių Vaikų li­go­ninės di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas me­di­ci­nai Ka­zi­mie­ras Bin­kis pa­tvir­ti­no, kad no­tarų įga­lio­jimų pra­šo­ma. Ta­čiau

tai esą jo­kia nau­jie­na. Re­mia­ma­ si Pa­cientų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mu, ku­rio at­nau­ jin­ta re­dak­ci­ja įsi­ga­lio­jo nuo 2010 m. ko­vo. Įsta­ty­mo 22 straips­nis nu­ ma­to, kad ne­pil­na­me­čiam pa­cien­ tui iki 16 metų at­sto­vau­ja vie­nas iš tėvų (įtėvių), globė­jas ar­ba rūpin­ to­jas. Pa­pil­domų rei­ka­la­vimų nė­ ra tik ta­da, kai būti­na sku­bi me­dikų pa­gal­ba.

Ta­čiau pa­va­duo­to­jui bu­vo nau­ jie­na, kad do­ku­men­tas, ku­rio pra­ šo įstai­ga, ju­ri­diš­kai ne­ga­lio­ja. „Jei­gu no­tarų pa­tvir­tin­tas, ko­ dėl ne­ga­lio­ja? Yra įga­lio­jan­čio as­ mens – ma­mos ar tėčio – do­ku­ men­tai, aš ma­nau, kad įma­no­ma“, – svarstė pa­šne­ko­vas.

Pa­ti­ki­nus, kad no­ta­rai minė­ tų įga­lio­jimų neiš­duo­da, K.Bin­kis pri­pa­ži­no: tuo­met vie­nin­te­lis ke­ lias – keis­ti įsta­tymą ar­ba... jį pa­ žeis­ti. Ta­čiau per­klaus­tas, ar ma­ žųjų pa­cientų tėvai at­ne­ša to­kius įga­lio­ji­mus, pa­va­duo­to­jas ne­bu­vo linkęs to at­skleis­ti. „Mes pra­šo­me, kad at­neštų įga­ lio­ji­mus. Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti nei taip, nei ne. Jie ne vi­sa­da ga­li at­neš­ti, gal taip reikėtų su­dėlio­ti“, – te­pa­sakė K.Bin­kis ir su­ti­ko, kad įsta­tymą vis dėlto reikėtų keis­ti.

K.Bin­kiui pri­tarė ir ki­ti ko­le­ gos. Jie linkę į įsta­tymą žvelg­ti ki­ tu kam­pu – ne kaip į trukdį, o ap­ saugą nuo ga­limų pro­blemų. Esą yra ne vie­na is­to­ri­ja, kai už­sie­ny­ je gy­ve­nan­tys tėvai ne­su­tin­ka, kad vai­kas būtų ope­ruo­ja­mas, o se­ne­ liai tai no­ri nu­spręsti už juos. Ga­ liau­siai prie­kaiš­tai esą ski­ria­mi pa­ tiems me­di­kams.

Vy­te­nis And­riu­kai­tis:

Aiš­ku, turbūt per daug viską for­ma­li­zuo­ja­me. Ži­no­ma, kad taip.

Pra­šo neeg­zis­tuo­jan­čio do­ku­men­to

Lie­tu­vos no­tarų rūmų vi­cep­re­zi­ dentė Dai­va Lu­ka­še­vi­čiūtė-Bin­ku­ lienė pa­tvir­ti­no, kad pro­ble­ma yra ži­no­ma ir ne kartą nag­rinė­ta. Taip pat – ir Sei­me, ta­čiau įsta­ty­mas li­ ko ne­pa­keis­tas. „Įga­lio­ji­mas yra duo­da­mas tam tik­riems ju­ri­di­niams veiks­mams at­lik­ti. Ne rūpin­to­jo ar glo­bo­to­ jo teisėms per­duo­ti, bet tam tik­ riems veiks­mams, su­si­ju­siems su tre­čiai­siais as­me­ni­mis, at­lik­ti. Tai šiuo at­ve­ju dėl vai­ko, dėl as­mens, jis nie­kaip ne­ga­li tik­ti“, – kodėl pra­šo­mi įga­lio­ji­mai prie­šta­rautų įsta­ty­mams, aiš­ki­no no­tarė.

Pa­sak D.Lu­ka­še­vi­čiūtės-Bin­ku­ lienės, įga­lio­ji­mo pa­skir­tis yra ki­ to­kia, ir Lie­tu­va čia – ne išim­tis. „Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se nu­ma­ty­ ta lai­ki­na vai­ko glo­ba, o ki­toks ke­ lias ne­nu­ma­ty­tas. Pa­čios įga­lio­ ji­mo sam­pra­tos ne­la­bai galė­tu­me pa­keis­ti, nes vi­sa­me pa­sau­ly­je taip yra. Įga­lio­jimų per­duo­ti glo­bo­ti kam nors sa­vo vaiką nėra, nes įga­ lio­ji­mo pa­skir­tis vi­sai ki­to­kia. Įga­

lio­ji­mas duo­da­mas ta­da, kai aš pa­ts fi­ziš­kai ne­ga­liu kur nors da­ly­vau­ ti ir at­lik­ti tam tikrų veiksmų, pa­ si­ra­šy­ti. O jei­gu aš kam nors pa­ve­ du tai pa­da­ry­ti, bet su ko­kiu nors daik­tu, jo­kiu būdu ne su as­me­niu, pa­vyzd­žiui, pa­ve­du, kad nau­dotų­ si ma­no au­to­mo­bi­liu, ta­da su­da­ro­ ma pa­nau­dos su­tar­tis. Man keis­ta, iš kur iš­vis tie „įga­lio­ji­mai“ at­si­ra­ do, su as­me­niu tai iš­vis ne­įma­no­ ma, ar suau­gu­siu, ar ne“, – kalbė­jo No­tarų rūmų vi­cep­re­zi­dentė.

No­ta­rai ga­vo re­ko­men­da­ciją

Ka­dan­gi pro­ble­ma ak­tua­li, vi­si ša­ lies no­ta­rai yra gavę No­tarų rūmų re­ko­men­da­ciją to­kių įga­lio­jimų ne­ tvir­tin­ti. „No­tarų rūmų pre­zi­diu­mas nu­ ta­ri­mu (2005 m. spa­lio 3 d. pro­to­ ko­las Nr. 16) pa­gal Pro­fe­si­nio to­ bu­li­ni­mo ir no­ta­rinės pra­kti­kos api­bend­ri­ni­mo ko­mi­si­jos pa­teik­tas iš­va­das no­ta­rinės pra­kti­kos klau­si­ mais nu­tarė, kad įga­lio­ji­mai at­sto­ vau­ti tėvams ne­ga­li būti tvir­ti­na­mi, nes iš tėvų vald­žios ky­lan­čios teisės ir pa­rei­gos yra as­me­ninės, tad ne­ ga­li būti per­duo­tos įgy­ven­din­ti ki­ tiems as­me­nims. Ak­cen­tuo­ta, kad vai­kas nėra ci­vi­linės apy­var­tos ob­ jek­tas, todėl ne­ga­li­ma įga­lio­ti ki­to as­mens būti įsta­ty­mi­niu vai­ko at­ sto­vu. Jei­gu tėvai ne­ga­li rūpin­ tis sa­vo vai­kais, tu­ri būti ski­ria­ ma vai­ko lai­ki­no­ji glo­ba (rūpy­ba).

Tad ne­re­ko­men­duo­ja­me no­ta­rams tvir­tin­ti įga­lio­jimų, ku­riais ne­pil­ na­me­čių vaikų tėvai sa­vo pa­rei­gas pa­ve­da at­lik­ti tre­tie­siems as­me­ nims“, – ra­šo­ma do­ku­men­te.

Pak­laus­ta, ar ži­no at­vejų, kai no­ ta­rai ne­pai­so re­ko­men­da­ci­jos, pa­ šne­kovė teigė pri­si­me­nan­ti tik vie­ ną at­vejį. Ne pa­slap­tis, kad daž­nai įga­lio­jimų pra­šo į už­sienį už­dar­ biau­ti iš­vyks­tan­tys tėvai, ku­rie at­ža­las pa­lie­ka se­ne­liams. Tad ir pro­ble­ma į vie­šumą iš­ki­lo būtent pra­si­dėjus emig­ra­ci­jos ban­gai. „Ši­tas klau­si­mas iš­ki­lo tik­rai ne prie­š me­tus ar dve­jus, o gal prie­š ko­ kius pen­ke­rius, kai jau bu­vo ma­siš­kai emig­ruo­ja­ma iš Lie­tu­vos. Kaž­ka­da bu­vo no­tarė, pa­tvir­ti­nu­si tokį įga­ lio­jimą, mes ją svarstė­me pre­zi­diu­ me, kodėl ji taip pa­darė. Bet dau­giau at­vejų man ne­ži­no­ma“, – kalbė­jo D.Lu­ka­še­vi­čiūtė-Bin­ku­lienė.

Ak­la­gat­vis: daž­nai įga­lio­jimų pra­šo į už­sienį už­dar­biau­ti iš­vyks­tan­tys

tėvai, ku­rie at­ža­las pa­lie­ka se­ne­liams, ta­čiau no­ta­rai jų ne­ga­li iš­duo­ti, o me­di­kai be to­kių įga­lio­jimų ne­prii­ma.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mi­nist­rui pro­ble­ma ne­ži­no­ma

Be­je, ki­tos Vil­niaus gy­dy­mo įstai­ gos – An­ta­kal­nio po­lik­li­ni­kos – at­ stovė sakė, kad įsta­ty­mas re­tai su­ ke­lia pro­blemų, nes pa­pras­čiau­siai vai­kus pas gy­dy­to­jus at­ve­da pa­tys tėvai. „Ne­ky­la pro­blemų. Va­sarą turbūt vie­nas at­ve­jis bu­vo per vi­ sus me­tus, ir tai, kai mes pa­prašė­ me, kad gal galėtų at­ves­ti tėvai, – ir at­vedė. Tik­rai vaikų su pa­žy­ mo­mis, kiek aš ži­nau, ne­bu­vo. Bet kad toks rei­ka­la­vi­mas yra – tik­rai taip“, – sakė An­ta­kal­nio po­lik­li­ni­ kos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja val­ dy­mui Ing­ri­da Sa­vic­kienė.

O svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ rui Vy­te­niui And­riu­kai­čiui ši di­le­ ma, ar ga­li se­ne­liai rūpin­tis anūkų

svei­ka­ta, ne­bu­vo girdė­ta. „Gal­ būt iš tiesų yra duo­menų ap­sau­ gos sis­te­ma, bi­jau pa­sa­ky­ti, tei­si­ nius as­pek­tus reikėtų pa­nag­rinė­ti, čia nau­jas man klau­si­mas. Jūs čia įdomų as­pektą iškėlė­te, mes turė­ tu­me pa­nag­rinė­ti, man jis įdo­mus ir turė­čiau pa­si­tiks­lin­ti“, – teigė mi­nist­ras.

Pak­laus­tas, ar su­tin­ka, kad se­ ne­liams turėtų būti su­teik­ta ga­li­ mybė nu­ves­ti anū­kus į po­lik­li­niką, V.And­riu­kai­tis at­sakė tei­gia­mai. „Aiš­ku, turbūt per daug viską for­ma­li­zuo­ja­me. Ži­no­ma, kad taip.

Aš ne­ži­nau da­bar tei­sinės bazės, tai tu­ri­me spręsti ir pa­tai­sy­ti, pa­to­bu­ lin­ti“, – žadė­jo Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos va­do­vas.

14

spalio 31–lapkričio 6, 2013

ekonomika vilniausdiena.lt/naujienos/ekonomika

Pre­ky­bi­nin­kai jau lau­kia kalė­di­nio ste­buk­lo Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kaitė g.sabaliauskaite@diena.lt

Nors įpras­tai kalė­dinė pre­ky­ba ša­ ly­je pra­si­de­da lapk­ri­čio vi­du­ry­je, rin­kos nau­jo­kai jau pra­dėjo švęsti.

Ir, re­gis, ne vel­tui – šie­met kalė­dinė pre­ky­ba ga­li būti did­žiau­sia per vi­ są ne­prik­lau­so­mybės lai­ko­tarpį.

Par­duo­tuvė­je „Ikea“ – jau šventės

Lie­tu­vos var­to­to­jai jau įpra­to, kad vos iš len­tynų dings­ta Vėli­nių žva­ kės, pra­si­de­da kalė­dinė pre­ky­ba. Ji tęsia­si maž­daug du mėne­sius, iš­ tuš­ti­na ki­še­nes, bet do­va­no­ja kalė­ dinę nuo­taiką.

Ta­čiau šie­met par­duo­tuvę Lie­ tu­vo­je ati­da­riu­si gar­sio­ji Šve­di­jos baldų maž­me­ni­ninkė „Ikea“ jau pra­dėjo kalė­dinę pre­kybą. Kol kas rin­kos sen­bu­viai ne­linkę bėgti pa­skui skan­di­navų Kalė­das.

Rin­ko­da­ros agentū­ros „Brands­kei­pas“ va­do­vas Min­dau­gas La­ pins­kas pri­dūrė, kad anks­čiau, nei įpras­ta, pirkė­jams ap­si­pirk­ti Kalė­ doms siū­lo pre­ky­bi­nin­kai, ku­riems pri­sta­ty­ti pre­kes ir pa­slau­gas užt­ run­ka il­giau. Pa­vyzd­žiui, šven­ti­ nius pa­si­ūly­mus jau tei­kia ke­lio­ nių or­ga­ni­za­to­riai, ku­rių klien­tams su­pla­nuo­ti ato­sto­gas taip pat rei­ kia laiko.

Rim­tas iššū­kis sen­bu­viams

Dau­gu­ma maž­me­ni­ninkų, ku­rie apie artė­jan­čias Kalė­das pra­neš lapk­ritį, turės pa­si­telk­ti pa­trauk­ lesnę rin­ko­darą, veiks­min­gesnę kai­no­darą ar pri­sta­ty­ti pla­tesnį asor­ti­mentą.

Prie­šin­gu at­ve­ju klientų dėmesį pa­trauks ir jų pir­ki­niais pa­si­rūpins nau­ji rin­kos žaidė­jai, ku­rie Lie­tu­ vo­je at­si­ra­do ne­se­niai, bet ne­tru­ ko pel­ny­ti pirkėjų sim­pa­tijų. Ap­ gal­votą ir ke­lias­de­šim­ty­je pa­sau­lio ša­lių pa­si­tei­si­nu­sią stra­te­giją bei pri­pa­žintą prekės ženklą į Lie­tuvą at­ne­šu­siems pre­ky­bi­nin­kams nė ne­rei­kia ma­žin­ti pre­kių kainų. To­ dėl M.La­pins­kas svars­to, kad nau­ jų žaidėjų pra­na­šu­mai ga­li pa­veik­ ti tie­sio­gi­nius to pa­ties sek­to­riaus kon­ku­ren­tus.

Pa­vyzd­žiui, šie­met ver­tin­ga Naujųjų metų do­va­na ga­li būti ir „Ikeos“ kep­tuvė, bet ka­žin, ar pra­džiu­gins do­va­no­tas puo­das, pirk­tas bet ku­ rio­je ki­to­je namų apy­vo­kos reik­ menų par­duo­tuvė­je.

„Vi­sai ga­li būti, kad kai ku­rie bal­ dų ga­min­to­jai ar pre­kių na­mams par­davė­jai dėl stip­raus pre­kių ženk­lo „Ikea“ įta­kos ar dra­bu­žių maž­me­ni­nin­kai dėl H&M ap­ran­gos par­duo­tuvės pa­trauk­lu­mo pa­ro­dys pirkė­jams, ką reiš­kia tik­ro­sios ak­ ci­jos. Ne­se­niai į Lie­tu­vos rinką at­ ėję pre­kių ženk­lai yra efek­tyvūs, žmonės šių tinklų par­duo­tuvė­se pirks ne­lauk­da­mi nuo­laidų. Todėl tikė­ti­na, kad jų kon­ku­ren­tai, pri­ klau­san­tys tam pa­čiam sek­to­riui, turės grieb­tis ag­re­sy­vesnės rin­ ko­da­ros ir ypa­tingų pa­si­ūlymų“, – pro­gno­zuo­ja M.La­pins­kas.

Gy­ven­to­jai, at­ro­do, yra lin­kę sau leis­ti dau­giau, to­dėl ti­kė­ ti­na, kad ka­lė­di­nis pe­rio­das ga­li bū­ti ak­ty­viau­sias per pa­ sta­ruo­sius 23 me­tus.

Ge­riau­sias pre­ky­bos se­zo­nas

Ge­riau­sia nau­jie­na pre­ky­bi­nin­ kams – pro­gno­zuo­ja­ma, kad šių metų kalė­dinė pre­ky­ba ga­li bū­ ti did­žiau­sia per 23 metų Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­mybės lai­ko­tarpį.

Ban­ko „Nor­dea Bank Lie­tu­va“ eko­no­mis­tas Žy­gi­man­tas Mau­ ri­cas svars­to, kad šie­met pra­dėjo kil­ti rea­lus dar­bo už­mo­kes­tis, da­ lis gy­ven­tojų kitą­met ti­ki­si gau­ ti net di­desnį at­ly­gi­nimą ir re­tas ku­ris ma­no, jog dar­bo už­mo­kes­tis ga­li mažė­ti. Dėl op­ti­mis­tinių pro­ gno­zių ki­tiems me­tams jis neat­ me­ta ga­li­mybės, kad šiemet var­to­ to­jai ga­li būti iš­laid­žiau­si per visą ne­prik­lau­so­mybės lai­ko­tarpį. Ži­no­ma, jie ne­puls pirk­ti pra­ban­ gių au­to­mo­bi­lių, ta­čiau leis sau įsi­ gy­ti kad ir kas­die­nio var­to­ji­mo pre­ kių, pra­ban­gos smulk­menų, ku­rios anks­čiau ne­bu­vo būti­nos. „Praė­ju­sių metų kalė­di­niu lai­ ko­tar­piu lūkes­čiai, kad var­to­to­ jai ne­tau­pys prie­š Kalė­das, bu­vo per­ne­lyg di­de­li, todėl jie ne­pa­ si­tei­si­no. Dau­gu­ma tikė­jo­si, kad prie­š Kalė­d as var­to­j i­m as at­s i­ gaus, de­ja, šios pro­gnozės neiš­ si­pildė ir realūs re­zul­ta­tai per­nai gal net šiek tiek nu­vylė, – pri­si­

Ka­da: lapk­ritį Lie­tu­vo­je įpras­tai pra­si­de­da kalė­di­nis pre­ky­bos se­zo­nas.

minė eko­no­mis­tas. – Bet šią va­ sarą ir ru­denį var­to­ji­mas at­si­ga­ vo, gy­ven­to­jai, at­ro­do, yra linkę sau leis­ti dau­giau, todėl tikė­ti­na, kad šie­met kalė­di­nis pe­rio­das ga­ li būti ak­ty­viau­sias per pa­sta­ruo­ sius 23 me­tus.“ Kliū­tis – šil­dy­mo sąskai­tos

„Swed­bank“ As­me­ni­nių fi­nansų ins­ti­tu­to va­dovė Ode­ta Blo­žienė taip pat su­ti­ko, kad di­des­niam var­ to­ji­mui kalė­di­niu lai­ko­tar­piu yra vi­sos prie­lai­dos – ter­mi­nuotųjų indė­lių ban­kuo­se mažė­ja, var­to­tojų lūkes­čiai ge­riau­si per pa­sta­ruo­sius me­tus. Vis dėlto įta­kos iš­lai­du­mui ga­li turė­ti ir be­veik įpusėjęs šil­dy­ mo se­zo­nas. „Pas­te­b i­m e, kad gy­ven­to­ jai Kalė­doms iš anks­to ne­tau­po ir šven­ti­niams pir­ki­niams ski­ria ei­ namą­sias lėšas. Todėl ma­nau, kad šios Kalė­dos bus pa­na­šios į pra­ ėju­sias. Var­to­ji­mas kils, ta­čiau ne­ daug, nes gy­ven­to­jai vis dar lie­ka ga­na at­sargūs“, – dėstė ji.

Iš tiesų, kad var­to­to­jai jau­čia­ si lais­viau ir leid­žia sau dau­giau, ro­do ir Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­nys.

Vers­las do­va­nas ruo­šia nuo rugpjū­čio Šie­met Kalė­doms di­desnį biud­žetą galės skir­ti ir vers­las. Vers­lo su­ve­ny­r us ga­m i­nan­č ios įmonės „Echo Stamp“ ko­mer­c i­jos di­rek­ torė Jo­lan­ta Sta­kels­kienė pa­sa­ko­jo, kad įmonės vis daž­niau ieš­ko in­di­ vi­dua­lių, ne­tra­di­ci­nių, do­vanų par­ tne­riams ar lo­ja­liems klien­tams, o iš­lai­dos to­k iam su­ve­ny­r ui sie­k ia nuo 5 iki 150 litų. Ji skai­čiuo­ja, kad Kalė­dų do­va­no­m is įmonės ap­si­ rūpi­na va­sa­ros pa­bai­go­je, o su­si­ grie­bu­siems pa­sku­tinę mi­nutę do­ va­nas ga­li tek­ti rink­tis iš li­ku­čių. „Be jo­k ios abe­jonės, jau­čia­me, kad šie­met rin­ka ak­t y­vesnė. Var­to­ji­ mas au­ga, todėl įmonės do­m i­s i vers­lo do­va­no­m is ir sten­g ia­si sa­ vo pusėn pa­t rauk­t i kuo dau­g iau lo­ja­lių klientų“, – teigė ji.

Ge­resnė fi­nan­sinė si­t ua­ci­ja vers­ lui pa­dės ne tik at­si­dėko­ti lo­ja­liems klien­tams bei par­t ne­r iams, bet ir pri­trauk­ti naujų var­to­tojų.

BFL nuo­tr.

Iš­si­mo­kė­ti­n Pir­kė­jams pa­ trauk­lų žo­dį „ak­ci­ ja“ pre­ky­bi­nin­kai vis daž­niau kei­čia ki­tu – „iš­si­mo­kė­ti­ nai“. Iš­per­ka­mą­ja nuo­ma ga­li­ma at­ si­skai­ty­ti be­veik už vis­ką – ava­ly­ nę, kve­pa­lus, aki­ nius ar net lai­do­ji­ mo pa­slau­gas.

Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kai­tė g.sabaliauskaite@diena.lt

Pir­kė­jų dar ne­daug

Pa­sa­kius komp­li­men­tą apie gra­ žius ba­tus, tuoj bus ga­li­ma iš­ girs­ti: „Ačiū, li­zin­gu pa­siė­miau.“ Vie­nas ava­ly­nės par­duo­tu­vių tink­las spa­lį pa­siū­lė nau­jo­vę – pirk­ti ba­tus iš­si­mo­kė­ti­nai. Pir­kė­ jai ra­gi­na­mi iš­per­ka­mo­sios nuo­ mos su­tar­tį par­duo­tu­vė­je spė­ti pa­si­ra­šy­ti iki šių me­tų pa­bai­gos, kad ba­tų po­rą įsi­gy­tų be pa­lū­ka­ nų ir ne­per­mo­kė­tų. „Iš­si­mo­kė­ti­nai žmo­nės per­ka šio se­zo­no ba­tus, ku­rių po­ra kai­ nuo­ja maž­daug 300 li­tų. Ta­čiau bent kol kas pir­kė­jų, ku­rie pa­si­ ra­šo iš­per­ka­mo­sios nuo­mos su­ tar­tis, su­lau­kia­me ma­žai. Ma­tyt, jie van­gūs to­dėl, kad dar ne­ži­ no apie to­kią ga­li­my­bę. Juk mū­ sų par­duo­tu­vė pir­mo­ji klien­tams pa­siū­lė įsi­gy­ti ba­tus iš­si­mo­kė­ti­ nai“, – pa­sa­ko­jo ava­ly­nės par­ duo­tu­vė­je dir­ban­ti kon­sul­tan­tė.

Pa­si­ro­do, kad bent in­ter­ne­te par­da­vė­jų, siū­lan­čių įsi­gy­ti ba­tų, dra­bu­žių, kve­pa­lų, vir­tu­vės prie­ tai­sų ir įvai­riau­sių ki­tų da­ly­kų, ne­ trūks­ta: pla­taus pro­fi­lio elekt­ro­ni­ nės par­duo­tu­vės bend­ra­dar­biau­ja su iš­per­ka­mo­sios nuo­mos bend­ro­ vė­mis, to­dėl per­kan­tys bent už 250 li­tų už sa­vo pir­ki­nių krep­še­lį ga­li at­si­skai­ty­ti per ke­lis mė­ne­sius.

Elekt­ro­ni­nių par­duo­tu­vių, siū­ lan­čių kai kam pa­trau­kią at­si­ skai­ty­mo for­mą, nuo­sek­liai dau­ gė­ja, tad į var­to­to­jų pa­što dė­žu­tes plau­kia pa­siū­ly­mai „įsi­gy­ti trin­ tu­vą už 18 Lt per mėn.“, to­dėl pir­ki­mo „į sko­lą“ ga­li­my­bė da­ro­si vis po­pu­lia­re­sė. Bet par­duo­tu­vės „Ele­gant li­ne“ kon­sul­tan­tė ti­ki­ no, kad kai ku­rie klien­tai, ku­riems pa­siū­lo už apa­vą at­si­skai­ty­ti ki­tą­ met, įsi­žei­džia, nes ga­li leis­ti sau pirk­ti ba­tus. Ka­dan­gi iš­si­mo­kė­ti­ nai per­ka­mi ne tik iš­sva­jo­ti pro­

Dilema: prekybininkai jau siūlo net

kiems pirkiniams visgi reikėtų susi

gi­niai ba­te­liai, ku­riuos bū­tų ga­ li­ma lai­ky­ti pra­ban­gos pre­ke, bet ir de­mi­se­zo­ni­nė ava­ly­nė, dau­giau klien­tų ti­ki­ma­si su­lauk­ti, kai par­ duo­tu­vė­se iš­si­ri­kiuos dar bran­ ges­nė žie­mos ko­lek­ci­ja.

Ode­ta Blo­žie­nė:

Esu nu­si­tei­ku­si prieš sko­li­ni­mą­si to­kioms grei­to var­ to­ji­mo pre­kėms ar pa­slau­goms kaip ava­ly­nė, dra­bu­žiai ar­ba ak­se­sua­rai.

Pat­rauk­laus pa­siū­ly­mo ma­te­ ma­ti­ka pa­pras­ta: 700 li­tų ver­ tės ba­tų po­ra per mė­ne­sį kai­nuos 116,5 li­to, tiek mo­kė­ti rei­kė­tų pu­ sę me­tų. Ma­tyt, kur kas pa­pras­ čiau bū­tų da­lį su­mos at­si­dė­ti iš anks­to, o su­tau­pius įsi­gy­ti ba­tus pa­gal ki­še­nę. Ta­čiau par­da­vė­jai pa­ti­ki­na, kad lie­tu­viai pla­nuo­ja

15

spalio 31â&#x20AC;&#x201C;lapkriÄ?io 6, 2013

ekonomika

­nai â&#x20AC;&#x201C; nuo ba­tĹł iki lai­do­tu­viĹł pir­ki­nys at­ro­do mal­kos ar­ba ang­ lys. Gy­ven­to­jai iĹĄ anks­to ne­si­ruo­ťÄ&#x2014; Ĺžie­mos se­zo­nui, to­dÄ&#x2014;l mo­kÄ&#x2014;­ti da­li­ mis uĹž mal­kas jiems pa­to­giau.â&#x20AC;&#x153; ÄŽta­kos tu­ri ir se­zo­nas

t uĹž batus atsiskaityti iĹĄsimokÄ&#x2014;tinai. TaÄ?iau finansĹł specialistai sako, kad toitaupyti iĹĄ anksto. â&#x20AC;&#x17E;Shutterstockâ&#x20AC;&#x153; nuotr.

ma­Şai pir­ki­niĹł, o jei ir su­da­ro rei­ ka­lin­gĹł daik­tĹł sÄ&#x2026;­ra­ťus, pre­ky­bos cent­re juos pa­mirť­ta, to­dÄ&#x2014;l daŞ­ nai per­ka im­pul­sy­viai. Be to, au­ gant per­ka­ma­jai ga­liai ir ge­rÄ&#x2014;­jant var­to­to­jĹł lō­kes­Ä?iams, pre­ky­bi­nin­ kai ieť­ko pa­trauk­les­niĹł bō­dĹł klien­ tams ÄŻsiō­ly­ti sa­vo pre­kes ir pa­slau­ gas, to­dÄ&#x2014;l ĹĄie pa­si­ryŞ­ta pa­si­ra­ťy­ti ir iť­per­ka­mo­sios nuo­mos su­tar­tÄŻ.

At­sis­kai­to net uŞ mal­kas

â&#x20AC;&#x17E;Swed­bankâ&#x20AC;&#x153; As­me­ni­niĹł fi­nan­ sĹł ins­ti­tu­to Lie­tu­vo­je va­do­vÄ&#x2014; Ode­ ta Blo­Şie­nÄ&#x2014; ka­te­go­riť­kai tei­gia, kad gy­ven­to­jai pri­va­lo pa­tys su­si­tau­py­ ti grei­to var­to­ji­mo pre­kÄ&#x2014;ms ir veng­ti pirk­ti im­pul­sy­viai bei sko­lin­tis. Var­ to­ji­mo kre­di­tÄ&#x2026; to­kioms pre­kÄ&#x2014;ms ÄŻsi­ gy­ti ji ly­gi­na su svars­tyk­lÄ&#x2014;­mis, ku­ riĹł vie­no­je pu­sÄ&#x2014;­je â&#x20AC;&#x201C; sko­la, ki­to­je â&#x20AC;&#x201C; daik­tas, ku­riam sko­li­na­ma­si, tad pir­kÄ&#x2014;­jams pa­ta­ria pa­svars­ty­ti, ko­ kia il­gai­niui bus to pir­ki­nio ver­tÄ&#x2014;, kai sko­lÄ&#x2026; rei­kÄ&#x2014;s grÄ&#x2026;­Şin­ti. â&#x20AC;&#x17E;Esu nu­si­tei­ku­si prieĹĄ sko­li­ni­mÄ&#x2026;­si to­kioms grei­to var­to­ji­mo pre­kÄ&#x2014;ms ar pa­slau­goms kaip ava­ly­nÄ&#x2014;, dra­bu­Şiai ar­ba ak­se­sua­rai, ku­rie grei­tai pra­ ran­da sa­vo ver­tÄ&#x2122;. Jiems su­si­tau­py­ ti rei­kia iĹĄ anks­to. Pa­vyz­dĹžiui, ba­tai,

vos iĹĄÄ&#x2014;­jus iĹĄ par­duo­tu­vÄ&#x2014;s, nu­ver­tÄ&#x2014;­ ja maŞ­daug treÄ?­da­liu. Tai­gi, ga­liau­ siai vie­no­je ran­ko­je tu­ri sko­lÄ&#x2026;, ki­ to­je â&#x20AC;&#x201C; be­ver­tÄŻ daik­tÄ&#x2026;. Vi­sa­da rei­kia ÄŻver­tin­ti sko­li­ni­mo­si pra­smÄ&#x2122; ir ver­ tÄ&#x2122;. Pa­vyz­dĹžiui, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­tÄ&#x2014; svy­ruo­ja, bet iť­lie­ka, o dra­bu­ Ĺžiai ir ava­ly­nÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; vien­kar­ti­niai pir­ki­ niaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paaiť­ki­no ji.

Nors ir nau­jas pir­kÄ&#x2014;­jams, iť­per­ ka­mo­sios nuo­mos bō­das ba­tams ÄŻsi­gy­ti ne­ste­bi­na â&#x20AC;&#x17E;UNO li­zin­goâ&#x20AC;&#x153; iť­per­ka­mo­sios nuo­mos ir tar­pi­ nin­ka­vi­mo pro­jek­tĹł va­do­vÄ&#x2014;s Do­ na­tos Kar­ta­nai­tÄ&#x2014;s, ku­ri ne kar­tÄ&#x2026; su­si­dō­rÄ&#x2014; ir su keis­tes­niais pir­ki­ mo bō­dais. Anot jos, pir­kÄ&#x2014;­jai pa­tys krei­pia­si ÄŻ par­da­vÄ&#x2014;­jus, kad ĹĄie leis­ tĹł uĹž kas­die­nes pre­kes ar pra­ban­ gos smulk­me­nas at­si­skai­ty­ti da­ li­mis, nes iĹĄ anks­to rei­ka­lin­giems daik­tams ne­tau­po. â&#x20AC;&#x17E;Pa­vyz­dĹžiui, esa­me pa­si­ra­ťÄ&#x2122; iť­ per­ka­mo­sios nuo­mos su­tar­tÄŻ dÄ&#x2014;l kve­pa­lĹł pir­ki­mo iť­si­mo­kÄ&#x2014;­ti­nai in­ ter­ne­tu. Mō­sĹł par­tne­rÄ&#x2014; bu­vo par­ duo­tu­vÄ&#x2014;, ku­ri tu­ri pla­tĹł (ne tik par­fu­me­ri­jos) asor­ti­men­tÄ&#x2026;, bet ĹĄiek tiek nu­ste­bau, kad kaŞ­kas iť­ si­mo­kÄ&#x2014;­ti­nai per­ka kve­pa­lus, â&#x20AC;&#x201C; sa­kÄ&#x2014; D.Kar­ta­nai­tÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x201C; Ne ma­Şiau ÄŻdo­mus

Kad gy­ven­to­jĹł pir­ki­mui iť­si­mo­kÄ&#x2014;­ ti­nai ÄŻta­kos tu­ri se­zo­nas, pri­ta­ria ir â&#x20AC;&#x17E;UNO li­zin­goâ&#x20AC;&#x153; iť­per­ka­mo­sios nuo­ mos bei tar­pi­nin­ka­vi­mo veik­los va­ do­vas Pau­lius Ta­mo­ťai­tis. Jis pa­ ste­bi, kad pa­si­kei­tus me­tĹł lai­kui Ĺžie­mi­nÄ&#x2014;­mis pa­dan­go­mis, rat­lan­kiais ar ka­ti­lais klien­tai sku­ba ap­si­rō­pin­ti iť­per­ka­mo­sios nuo­mos bō­du. â&#x20AC;&#x17E;O, pa­vyz­dĹžiui, in­ter­ne­ti­niĹł pir­ ki­niĹł krep­ťe­liuo­se ga­li­me ras­ti laik­ ro­dĹžiĹł, vers­lo do­va­nĹł, kom­piu­te­rio de­ta­liĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; var­di­jo pa­ťne­ko­vas. â&#x20AC;&#x17E;UNO li­zin­goâ&#x20AC;&#x153; at­sto­vai ÄŻsi­ti­ki­nÄ&#x2122;, kad il­gai­niui at­si­ras dau­giau par­ da­vÄ&#x2014;­jĹł, ku­rie uĹž ne­tra­di­ci­nes pre­ kes klien­tams leis at­si­skai­ty­ti ne iĹĄ kar­to, nes pa­tys klien­tai pra­ťo to­ kios ga­li­my­bÄ&#x2014;s. Ta­Ä?iau ki­tas ava­ ly­nÄ&#x2014;s par­duo­tu­viĹł tink­las â&#x20AC;&#x17E;Vi­va ba­taiâ&#x20AC;&#x153; iť­per­ka­mo­sios nuo­mos ak­ci­ joms kol kas ne­si­ruo­ťia. EsÄ&#x2026; svar­bu ir tai, kad klien­tas, per­kan­tis Ĺžie­mi­ nius ba­tus, pa­si­ra­ťo su­tar­tÄŻ ĹĄe­ťiems mÄ&#x2014;­ne­siams, o ba­tus avi tik du. â&#x20AC;&#x17E;Kol kas ne­gir­dÄ&#x2014;­jo­me, kad ki­ ti rin­kos da­ly­viai ar klien­tai do­mÄ&#x2014;­ tų­si ga­li­my­be mo­kÄ&#x2014;­ti uĹž ava­ly­nÄ&#x2122; iť­ per­ka­mÄ&#x2026;­ja nuo­ma. Ĺ˝i­no­ma, ste­bi­me ĹĄiÄ&#x2026; ak­ci­jÄ&#x2026; ir lau­kia­me to­les­nÄ&#x2014;s pir­kÄ&#x2014;­ jĹł reak­ci­jos. Ta­Ä?iau bran­giau­siai kai­ nuo­ja Ĺžie­mi­niai ba­tai, o lie­tu­viť­ka Ĺžie­ma trun­ka trum­piau, nei pir­kÄ&#x2014;­jas mo­ka uĹž ba­tusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiť­ki­no par­duo­ tu­viĹł tink­lo â&#x20AC;&#x17E;Vi­va ba­taiâ&#x20AC;&#x153; rin­ko­da­ros va­do­vÄ&#x2014; Snie­guo­lÄ&#x2014; Pu­ro­nie­nÄ&#x2014;.

Pať­ne­ko­vÄ&#x2014; pri­ta­rÄ&#x2014;, kad iť­per­ka­ mo­ji nuo­ma ga­li nu­ste­ken­ti ir par­da­ vÄ&#x2014;­jus, ku­rie dÄ&#x2014;l pir­kÄ&#x2014;­jĹł at­si­skai­ty­mo to­kiu bō­du su­si­de­ra su iť­per­ka­mo­ sios nuo­mos bend­ro­ve. Par­da­vÄ&#x2014;­jas, ne­prik­lau­so­mai nuo pir­kÄ&#x2014;­jo at­si­ skai­ty­mo bō­do, ÄŻsi­pa­rei­go­ja su­teik­ ti ava­ly­nei 2 me­tĹł ga­ran­ti­jÄ&#x2026;. Ta­Ä?iau kai pir­kÄ&#x2014;­jas uĹž ba­tus mo­ka ke­lis se­ zo­nus, ava­ly­nÄ&#x2014;s ver­tÄ&#x2014; jo sÄ&#x2026;­mo­nÄ&#x2014;­ je pa­ky­la, to­dÄ&#x2014;l jis ak­ty­viau rei­ka­ lau­ja pri­Şiō­rÄ&#x2014;­ti jo pir­ki­nÄŻ. O jei ba­tai ne­ko­ky­biť­ki ir uĹž juos dar ne­baig­ta mo­kÄ&#x2014;­ti, par­da­vÄ&#x2014;­jas vis tiek pri­va­lo juos tai­sy­ti ar keis­ti nau­jais. â&#x20AC;&#x17E;Ko­ky­bÄ&#x2014;s rei­ka­la­vi­mai ap­sun­ki­na ga­li­my­bÄ&#x2122; mo­kÄ&#x2014;­ti uĹž ba­tus ke­lis mÄ&#x2014;­ ne­sius. To­dÄ&#x2014;l ir ma­no­me, kad ba­tai nÄ&#x2014;­ra pre­kÄ&#x2014;, ku­riai rei­kÄ&#x2014;­tĹł pa­siō­ly­ti to­kiÄ&#x2026; ak­ci­jÄ&#x2026;. YpaÄ? kai pir­kÄ&#x2014;­jai ir taip gau­na nau­din­gĹł ak­ci­jĹł, ga­li­ma su­ gal­vo­ti ir ki­tĹł bō­dĹł ba­tus ÄŻsi­gy­ti pi­ giauâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;s­tÄ&#x2014; S.Pu­ro­nie­nÄ&#x2014;.

pa­pli­to gru­pi­nio ap­si­pir­ki­mo po­rta­ luo­se, ku­rie pre­kiau­ja skir­tin­gĹł kai­nĹł pre­kÄ&#x2014;­mis â&#x20AC;&#x201C; nuo po­pie­ri­niĹł ser­ve­tÄ&#x2014;­liĹł iki ser­ti­fi­ka­to, kad ĹžvaigŞ­dÄ&#x2014; pa­va­din­ ta jō­sĹł var­du. Vie­no­je elekt­ro­ni­nÄ&#x2014;­ je par­duo­tu­vÄ&#x2014;­je nu­si­pir­kÄ&#x2122;s bu­te­liu­ kÄ&#x2026; kve­pa­lĹł, ku­rie kai­nuo­ja 259 li­tus, ga­liau­siai uĹž juos pir­kÄ&#x2014;­jas su­mo­kÄ&#x2014;s 325,36 li­to. Tie­sa, kai ku­rios lai­do­ ji­mo pa­slau­gas tei­kian­Ä?ios bend­ro­ vÄ&#x2014;s siō­lo ga­li­my­bÄ&#x2122; iť­si­mo­kÄ&#x2014;­ti­nai at­ si­skai­ty­ti uĹž ke­lio­li­ka tĹŤks­tan­Ä?iĹł li­tĹł kai­nuo­jan­Ä?ias lai­do­tu­ves.

Vis dÄ&#x2014;l­to net keis­ti ir iť­per­ka­ mo­sios nuo­mos ne­ver­ti pir­ki­niai neap­kar­tins pir­kÄ&#x2014;­jo kre­di­to is­to­ ri­jos, kai ĹĄis ateis ÄŻ ban­kÄ&#x2026; pra­ťy­ti var­to­ji­mo kre­di­to ar bĹŤs­to pa­sko­ los. SÄ&#x2026;­ly­ga tik vie­na: uĹž anks­tes­ nius pir­ki­nius iť­si­mo­kÄ&#x2014;­ti lai­ku. â&#x20AC;&#x17E;PrieĹĄ prii­mant spren­di­mÄ&#x2026; pirk­ ti rei­kia nu­si­ra­min­ti ir ne­pa­si­duo­ ti pa­trauk­liai nuo­lai­dai, di­de­liam no­rui ar aki­mir­kos im­pul­sui. Bō­ti­ na su­pras­ti, kad pre­kiĹł ir pa­slau­ gĹł ap­lin­kui yra per akis, o vi­si par­ da­vÄ&#x2014;­jai no­ri jas par­duo­ti, to­dÄ&#x2014;l pa­ts pir­kÄ&#x2014;­jas tu­ri ÄŻver­tin­ti sa­vo fi­nan­si­ nes ga­li­my­bes. Kad ir la­bai no­rÄ&#x2014;­ tum kve­pa­lĹł, bu­te­liu­kas jĹł nÄ&#x2014;­ra pa­sku­ti­nis, ku­rio ÄŻsi­gy­ti ne­ga­lÄ&#x2014;­si vÄ&#x2014;­liau, be to, jei iť­kart ne­ga­li jiems skir­ti 200 li­tĹł, ka­Şin, ar ki­tÄ&#x2026; mÄ&#x2014;­ne­ sÄŻ tu­rÄ&#x2014;­si ke­lias­de­ťimt jĹł ÄŻmo­kaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiť­ki­no O.Blo­Şie­nÄ&#x2014;.

Komentaras

And­rius Bog­da­no­vi­Ä?ius

Kre­di­tĹł biu­ro â&#x20AC;&#x17E;Cre­di­tin­foâ&#x20AC;&#x153; ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius

J

ei pir­kÄ&#x2014;­jai tvar­k in­gai mo­kÄ&#x2014;s mÄ&#x2014;­ne­si­nes iť­per­ka­mo­sios nuo­ mos ÄŻmo­kas, nau­dÄ&#x2026; gaus ir par­ da­vÄ&#x2014;­jas, ir kre­di­to­rius, ir klien­ tas, ku­ris su­si­kurs ge­rÄ&#x2026; kre­di­to is­to­ri­jÄ&#x2026;, pri­ly­gi­na­mÄ&#x2026; va­di­na­ma­jam fi­nan­si­nio draus­min­gu­mo CV. Jei klien­tas tvar­kin­gai vyk­dÄ&#x2014; ÄŻsi­pa­rei­go­ ji­mus, o jo pa­ja­mos yra tva­rios, kre­di­to­ rius â&#x20AC;&#x201C; ban­kas, iť­per­ka­mo­sios nuo­mos, te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jĹł ar ki­ta bend­ro­vÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; gau­ na Ĺženk­lÄ&#x2026;, kad ĹĄis var­to­to­jas ir to­liau bus draus­min­gas, o nuo­sto­liĹł ti­ki­my­bÄ&#x2014; dÄ&#x2014;l to­kio klien­to la­bai ma­Şa. Ban­kams mo­ kĹŤs klien­tai reiť­kia ma­Şes­nÄŻ ka­pi­ta­lo po­ rei­kÄŻ, to­dÄ&#x2014;l tai lei­dĹžia sko­lin­ti pi­giau.

Draus­min­gas kre­d i­to â&#x20AC;&#x17E;gy­ve­n i­mo ap­ ra­ťy­masâ&#x20AC;&#x153; leis var­to­to­jui su­si­tar­t i dÄ&#x2014;l lanks­tes­n iĹł su­tar­Ä?iĹł sÄ&#x2026;­ly­g Ĺł, pa­v yz­ dĹžiui, dÄ&#x2014;l ma­Şes­n iĹł pa­sko­lĹł pa­lō­ka­ nĹł, il­ges­n io pa­sko­los grÄ&#x2026;­Ş i­n i­mo ter­ mi­no ir pa­na­ťiai.

2013 m. spalio 29 d. Lietuvos bankas iĹĄleidĹžia ÄŻ apyvartÄ&#x2026; keturias 2 litĹł kolekcines (progines) apyvartines monetas, skirtas gamtos ir Ĺžmogaus kĹŤriniams:

Puntukui, StelmuĹžÄ&#x2014;s Ä&#x2026;Ĺžuolui, kurÄ&#x2014;nui ir verpstei

Svar­biau­sia â&#x20AC;&#x201C; mo­kÄ&#x2014;­ti lai­ku

Dar nuo anks­Ä?iau lei­dĹžian­ti sa­vo klien­tams iť­per­ka­mÄ&#x2026;­ja nuo­ma at­ si­skai­ty­ti uĹž ap­ran­gÄ&#x2026;, spor­to in­ ven­to­riĹł, ava­ly­nÄ&#x2122; ir ki­tas asor­ti­ men­to pre­kes pre­ky­bos sis­te­ma â&#x20AC;&#x17E;Win­ner Sportâ&#x20AC;&#x153; pir­kÄ&#x2014;­jĹł su­tar­Ä?iĹł ant­plō­dĹžio ne­su­lau­kÄ&#x2014;. Tink­lo at­ sto­vÄ&#x2014; pa­ti­ki­no, kad iť­si­mo­kÄ&#x2014;­ti­nai pir­kÄ&#x2014;­jai at­si­skai­to re­tai ir tik ne­ bent uĹž bran­gius pir­ki­nius, pa­vyz­ dĹžiui, tre­ni­ruok­lius.

Ta­Ä?iau at­si­ran­da gy­ven­to­jĹł, ku­rie iť­si­mo­kÄ&#x2014;­ti­nai ÄŻsi­gy­ja pa­ly­gin­ti pi­gias ir ne vi­sa­da bō­ti­nas pa­slau­gas: mo­ kant da­li­mis per­ka­mi ir spor­to klu­ bo abo­ne­men­tai, ir vai­ra­vi­mo pa­mo­ kos. Iť­si­mo­kÄ&#x2014;­ti­nai lei­dĹžia­mas ÄŻsi­gy­ti pre­kes ar pa­slau­gas ga­li­ma var­dy­ti ir var­dy­ti, nes iť­per­ka­mo­ji nuo­ma ypaÄ?

%GF=LĂ´ 9MLGJAMK A=<JAMK (9MD9MKCAK Ă&#x192;HJ9KLG C9D<AFAEG DALĂ´ CGD=C;AF°K á&#x201A;¤HJG?AF°Ká&#x201A;Ł 9HQN9JLAF°K EGF=LGK H9J<MG<9EGK á&#x201A;¤C=AÂŚA9EGKá&#x201A;Ł MĂż FGEAF9DAÂ&#x17E;BÂ&#x17E; N=JL² L Q MĂż DALMK %GF=LGK LMJAFÂŚAGK N=A<JG<AFĂ&#x201E; H9NAJçAĂ´ KM<°LGK Ă&#x201E; JAFCAFĂ&#x201E; BG C9AF9 ĘŞ $L á&#x201A;¤KM (.%á&#x201A;Ł %GF=L9K AJ BĂ´ JAFCAFAMK ?9DAE9 Ă&#x201E;KA?QLA $A=LMNGK :9FCG C9KGK= Vilniuje á&#x201A;¤,GLGJAĂ´ ? ĂžAJEĂ­FĂ´ ? á&#x201A;Ł L9AH H9L Kaune á&#x201A;¤%9AJGFAG ? á&#x201A;Ł !çK9E=KF° AF>GJE9;AB9 $A=LMNGK :9FCG AFL=JF=LG KN=L9AF°B= www.lb.lt L=D á&#x201A;¤ á&#x201A;Ł á&#x201A;¤ á&#x201A;Ł

9J:9 =D H9çLM AF>G D: DL

16

spalio 31–lapkričio 6, 2013

pasaulis vilniausdiena.lt/naujienos/pasaulis

Pasaulio darbotvarkė

KUR? Va­šing­to­ne. KA­DA? Lapk­ri­čio 1 d.

Ly­de­rių su­si­ti­ki­mas JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma su­si­tiks su Ira­ko mi­nist­ru pir­mi­nin­ku Nou­ri al Ma­li­ki (nuo­tr.). Su­si­ti­ki­me bus ap­tar­ta sau­gu­mo si­tua­ci­ja Ira­ke ir Ar­timųjų Rytų re­gio­ne. Šiais me­tais Ira­ke per įvai­rius te­ro­ro iš­puo­lius žu­vo 6 tūkst. žmo­nių. Prieš pat su­si­ti­kimą da­lis JAV se­na­to­rių pa­skelbė bendrą pa­reiš­kimą, ku­ria­me iš­sa­kė nuo­gąsta­vi­mus, jog Ira­ko vy­riau­sybė ve­da šalį link pi­lie­ti­nio ka­ro.

Po­li­tikų ir eko­no­ mistų pa­stan­gos sklai­dy­ti mi­tus ne­duo­da vai­sių.

Eks­per­tai ro­do į kitų ša­lių pa­tirtį ir ra­mi­na, kad įve­da­ mo eu­ro po­vei­kis kai­noms bus mi­ni­ ma­lus. Vis dėlto jau da­bar tei­sin­gai skai­čiuo­ti kai­nas nau­ja va­liu­ta se­ka­si to­li gra­žu ne vi­siems vers­li­nin­kams.

Pers­p ek­t y­vos: eko­no­mis­tai pri­pažįs­ta, kad ma­žesnė­se par­duo­tuvė­se ir

KUR? Mask­vo­je. KA­DA? Lapk­ri­čio 4 d.

Rusų mar­šas Lapk­ri­čio 4 d. Mask­vo­je vyks tra­di­ci­nis rusų mar­šas. Prieš­ta­rin­gai ver­ti­ na­ma­me ren­gi­ny­je daž­niau­siai da­ly­vau­ja šim­tai na­cio­na­listų ir an­ti­fa­ šistų, skan­duo­jan­čių šūkius „Ru­si­ja – ru­sams“, „Vald­žia bal­tie­siems“, „Už­ teks mai­tin­ti Kau­kazą“ ir pan. Ne­se­niai Maskvą su­krėtė riaušės vie­na­ me sos­tinės ra­j onų. Ne­ra­mu­mai ki­lo po to, kai imig­ran­tas azerbaidža­ nietis nu­žudė rusų jaunuolį.

KUR? Ast­ra­ve. KA­DA? Lapk­ri­čio 5 d.

Pradės dar­bus Bal­ta­ru­si­ja pra­nešė, kad ant­ra­dienį ofi­cia­liai bus pra­dėtos Ast­ra­vo ato­ minės elekt­rinės sta­ty­bos. Pir­mo­ji Bal­ta­ru­si­jos ato­minė elekt­rinė turės du reak­to­rius, ku­rių kiek­vie­no no­mi­na­li ga­lia – 1194 me­ga­va­tai. Pirmąjį Ast­ra­ vo elekt­rinės reak­to­rių pla­nuo­ja­ma pa­leis­ti 2018 m., ant­rąjį – 2020 m. Bal­ ta­ru­si­jos ekst­re­ma­liųjų si­tua­cijų mi­nis­te­ri­ja šį pir­ma­dienį iš­davė li­cen­ciją elekt­rinės pir­mo­jo ener­gi­jos blo­ko bran­duo­li­nei įran­gai dieg­ti.

KUR? Briu­se­ly­je. KA­DA? Lapk­ri­čio 5 d.

At­nau­jins de­ry­bas Po trejų metų per­trau­kos ES pla­nuo­ja at­nau­jin­ti de­ry­bas dėl Tur­ki­jos na­ rystės. Spren­di­mas at­nau­jin­ti de­ry­bas priim­tas bir­že­lio mėnesį. Ta­čiau vėliau šis žings­nis bu­vo ati­dėtas, kai Tur­ki­ja ėmėsi griežtų veiksmų prie­š ša­ly­je nu­vil­ni­ju­sias de­monst­ra­ci­jas prie­š vy­riau­sybę. Tur­ki­jos ir ES dis­ ku­si­jos dėl na­rystės pra­si­dėjo 2005 m. Ta­čiau nuo ta­da pa­da­ry­ta la­bai ma­ža pa­žan­ga.

Naujųjų metų lau­kia lyg Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Ry­ga (Lat­v i­ja)

Mi­tai sie­kia ab­surdą

Duo­na kai­nuos kaip lit­ras ben­zi­ no, o už vieną latą duos tik vieną eurą. Nusp­ren­du­si įsi­ves­ti bendrą Eu­ro­pos va­liutą Lat­vi­ja nu­si­pir­ko pa­sku­tinį bi­lietą į „Ti­ta­niką“, tad rei­kia skubė­ti pri­si­pirk­ti drus­kos, miltų, žva­kių ir deg­tukų at­sargų.

To­kios kal­bos sklin­da Lat­vi­jo­je jau ne pirmą mėnesį. „Cir­ku­liuo­ja tiek gandų ir tiek pais­talų, kad lie­ka tik grieb­tis už gal­ vos. Žmonės per­pa­sa­ko­ja, ką iš­gir­do iš kai­mynų, o ofi­cia­lios in­for­ma­ci­jos jie sa­ko ne­matę ir ne­girdėję“, – tei­ gė ban­ko „SEB Lat­via“ eko­no­mis­tas Ed­mun­das Ru­dzy­tis.

Pa­sak eko­no­mis­to, in­for­ma­cinė kam­pa­ni­ja, ku­ri su­teiktų gy­ven­to­ jams dau­giau ob­jek­ty­vesnės in­for­ ma­ci­jos, turė­jo būti pra­dėta ge­ro­kai anks­čiau, o ne prie­š ke­letą mėne­sių.

Pavė­luo­tos kam­pa­ni­jos, ku­riai vy­riau­sybė skyrė be­veik 2 mln. eurų, pa­da­ri­nius aiš­kiai ro­do nuo­ mo­nių ty­ri­mai. Re­mian­tis skir­ tin­go­mis ap­klau­so­mis, eu­ro įve­ dimą pa­lai­ko nuo 24 iki 40 pro­c.

Lat­vi­jos gy­ven­tojų, maž­daug pusė tam prie­ši­na­si, o ki­ti ne­tu­ri tvir­tos nuo­monės. Tie­sa, bend­ros va­liu­tos ša­li­ninkų gre­tos išau­go: prie­š me­ tus to­kių bu­vo vos ke­lio­li­ka pro­ centų. Vald­žia vi­lia­si, kad iki me­ tų pa­bai­gos eu­ro ša­li­ninkų skai­čius per­kops 50 pro­c. In­for­ma­ciją apie naują va­liutą ke­ti­na­ma spaus­din­ti net ant ma­ka­ronų pa­ke­lių.

Ne­ša gry­nuo­sius į ban­kus

Vie­naip ar ki­taip, šio trau­ki­nio jau ne­sus­tab­dy­si. Vie­no­je Lat­vi­jos se­ na­mies­čio ka­vinė­je lan­ky­to­jams jau siū­lo­ma at­si­skai­ty­ti eu­rais, bet ka­si­ninkė įspėja, kad grąžą gau­si­ te la­tais. Tie­sa, mo­te­ris pri­du­ria, kad tai kol kas vie­nin­telė to­kia vie­ ta Ry­go­je, o ki­tur eu­rai ims cir­ku­ liuo­ti nuo sau­sio 1-osios.

Tik nu­skambė­jus pir­mie­siems Naujųjų metų dūžiams la­tai sąskai­ to­se pa­virs eu­rais, be ne vie­nas į vieną, kaip gąsdi­na gandų ne­šio­ to­jai, o pa­gal cent­ri­nio ban­ko nu­ sta­tytą ir dar nuo 2005 m. ga­lio­ jantį kursą: 0,702804 la­to už vieną eurą. Tiek esan­tys sąskai­to­se, tiek gry­nie­ji pi­ni­gai bus kei­čia­mi ne­ mo­ka­mai.

Re­mian­tis skir­tin­ go­mis ap­klau­so­mis, eu­ro įve­dimą pa­lai­ko nuo 24 iki 40 pro­c. Lat­vi­jos gy­ven­tojų.

Ban­ko­ma­tai latų ne­beiš­duos, bet dar tu­ri­mais gy­ven­to­jai galės dvi sa­vai­tes at­si­skai­ty­ti par­duo­ tuvė­se, ka­vinė­se ir ki­to­se įstai­go­ se, tik grąžą gaus eu­rais. Dar pusę metų gry­nuo­sius la­tus į eu­rus ne­ mo­ka­mai keis ban­kai. Net jei­gu po de­šim­ties ar dau­giau metų anū­kas rastų mo­čiutės čiu­ži­ny­je san­taupų la­tais, jis galės juos iš­keis­ti į eu­rus Lat­vi­jos cent­ri­nia­me ban­ke, ku­ris šią pa­slaugą teiks ne­ter­mi­nuo­tai.

Nors vy­riau­sybė mokė­si iš kitų vals­ty­bių pa­tir­ties ir ban­do už­tik­ rin­ti sklandų per­ėjimą prie nau­jos va­liu­tos, gy­ven­to­jai nu­jau­čia, kad pir­mo­sio­mis sa­vaitė­mis ga­li kil­ti su­maiš­tis. Bal­ti­jos ša­lių namų ūkių fi­nansų ap­žvalgą at­likę SEB ban­ko eko­no­mis­tai pa­stebė­jo, kad lat­viai itin ak­ty­viai ne­šė pi­ni­gus į ban­kus, siek­da­mi iš­veng­ti pai­nia­vos su gry­ nai­siais. Bet eks­per­tai ne­si­ti­ki, kad šie pi­ni­gai ban­kuo­se lai­ky­sis il­gai, nes palū­kanų nor­mos tebė­ra re­kor­ diš­kai ma­žos.

Kai kam su­kčiau­ti leng­viau

Eko­no­mis­tai taip pat pa­ste­bi, kad lat­viai ta­po pe­si­mis­tiš­kes­ni. Ge­

ro­kai ma­žiau jų pla­nuo­ja stam­bius pir­ki­nius per ar­ti­miau­sius me­ tus, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­siais me­ tais. Dau­ge­lis bai­mi­na­si išaug­sian­ čių kainų, nors eko­no­mis­tai ra­mi­na gy­ven­to­jus, ro­dy­da­mi į kitų vals­ty­ bių pa­tirtį. „Ana­li­za­vo­me Es­ti­jos bei Slo­va­ ki­jos pa­vyzd­žius ir pa­matė­me, kad eu­ro po­vei­kis kainų au­gi­mui bu­vo la­bai ma­žas – 0,2–0,4 pro­c.“, – teigė eko­no­mis­tas E.Ru­dzy­tis.

Ta­čiau eks­per­tas pri­dūrė, kad kai kur kai­nos au­go la­biau: „Yra sek­to­rių, kur ma­žesnė kon­ku­ren­ ci­ja, ma­žiau skaid­ru­mo, – tai ma­ žos par­duo­tuvės, pa­slaugų įmonės, res­to­ra­nai. Vi­so­se eurą įsi­ve­du­sio­se vals­tybė­se šiuo­se sek­to­riuo­se kainų au­gi­mas bu­vo di­des­nis. Čia leng­ viau suap­va­lin­ti sa­vo nau­dai.“ Gau­sybė pa­žei­dimų

Jau nuo spa­lio 1-osios Lat­vi­jos pre­ ky­bi­nin­kai įpa­rei­go­ti ra­šy­ti kai­nas

Atlyginimai augs sparčiau nei infliacija (proc.)

Prognozė 2014 m.

Atlyginimai

Infliacija

5,5 5,5 4,5

2,8 2,8 2,7

Lietuva

Latvija

Estija

Šaltinis: SEB bankas

17

spalio 31–lapkričio 6, 2013

pasaulis

22p.

„Mis Lietuvos“ dalyvė tėvynėje jaučiasi svetima.

Kaip estai kai­nas stabdė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Ko­kias pa­mo­kas Lie­tu­va ir Lat­vi­ ja galėtų iš­mok­ti iš Es­ti­jos, ku­rios gy­ven­to­jai jau tre­čius me­tus at­si­ skai­to eu­rais, laik­raš­tis pa­si­tei­ra­ vo ban­ko „SEB Es­to­nia“ at­stovės Triin Mes­si­mas.

pa­slaugų įmonė­se kai­nos ga­li šok­telė­ti.

„Reu­ters“ nuo­tr.

yg apokalipsės abiem va­liu­to­mis, o ke­lią su­kčia­ vi­mui vals­tybė sten­gia­si už­kirs­ti gau­sio­mis ins­pek­ci­jo­mis. Nors bu­ vo įspėti apie bau­das, ne vi­si vers­li­ nin­kai kai­nas ap­va­li­na sąži­nin­gai.

Per pirmą­sias dvi sa­vai­tes Var­ to­tojų tei­sių gy­ni­mo cent­ras pa­ tik­ri­no 1368 pre­ky­bos vie­tas ir pa­žei­dimų ra­do be­veik pusė­je jų – 635-io­se. Dau­giau nei pusė pa­ žeidėjų ne­tei­sin­gai ap­va­li­no kai­nas, o ket­vir­ta­da­lis jas nu­rodė tik vie­na va­liu­ta. Pa­žeidėjų pa­si­taikė ne­tgi tarp įmo­nių, ku­rios yra pri­si­jun­ gu­sios prie kam­pa­ni­jos „Sąži­nin­gai įve­da­me eurą“, nors ne vi­sus ga­li­ ma kal­tin­ti sa­va­nau­diš­ku­mu. Da­lis pa­žeidėjų klai­din­gai ap­va­li­no kai­ nas ne sa­vo, o klien­to nau­dai. Vers­ li­nin­kai kol kas at­si­per­ka įspėji­mais ir yra ra­gi­na­mi būti ati­des­ni.

Gy­ven­to­jai ne­ti­ki vers­li­nin­kais

Per tris mėne­sius prie kam­pa­ni­jos „Sąži­nin­gai įve­da­me eurą“ pri­si­

jungė dau­giau nei tūkstan­tis Lat­vi­ jos bend­ro­vių ir įmo­nių. Ne­pai­sant to, ap­klau­sos ro­do, kad vos 2 pro­c. gy­ven­tojų ti­ki vers­li­ninkų sąži­nin­ gu­mu. 64 pro­c. res­pon­dentų įsi­ ti­kinę, kad vers­li­nin­kai eu­ro įve­ dimą ban­dys iš­nau­do­ti di­din­da­mi kai­nas.

Kai ku­rie eko­no­mis­tai su­tin­ka, kad ga­li­my­bių gud­rau­ti vers­li­nin­ kams yra. „Ši kam­pa­ni­ja psi­cho­lo­giš­kai ra­ mi­na gy­ven­to­jus, ji už­tik­ri­na, kad vers­li­nin­kai, nu­ro­dy­da­mi kai­nas, lai­ko­si įsta­tymų ir tei­sin­go va­liutų kur­so. Jei­gu par­davė­jas sau­sio 1-ąją pa­keis kainą, ku­ri bu­vo gruod­žio 31 d., įsta­ty­mai nu­ma­to tam tik­ras prie­mo­nes prie­š tokį vers­li­ninką.

Bet jei­gu jis pa­kels kainą jau šian­ dien, jo­kie įsta­ty­mai ne­su­veiks“, – nau­jienų agentū­rai „Ros­balt“ sakė eko­no­mis­tas Ja­nis Po­čas.

Se­mi­narą Ry­go­je žur­na­lis­tams or­ga­ni­za­vo SEB ban­kas

– Es­ti­ja pir­mo­ji įsi­vedė eurą, todėl Lat­vi­ja ir Lie­tu­va ją ban­ do įver­tin­ti kaip pa­vyzdį. Pa­ pa­sa­ko­ki­te, ar eu­ro įve­di­mo pro­ce­sas Es­ti­jo­je bu­vo sklan­ dus, ar te­ko su­si­dur­ti su ko­ kio­mis nors pro­ble­mo­mis ar­ ba trūku­mais?

– Pro­ce­sas bu­vo ga­na sklan­dus.

Da­bar žmonės jau įpratę nau­do­ tis eu­rais, ne­pers­kai­čiuo­ja kainų.

Bet, aiš­ku, bu­vo būgšta­vimų, kad kai­nos išaugs, sklandė tūkstan­čiai gandų, kas ga­li įvyk­ti įve­dus eurą: kad pa­brangs mais­tas, ne­kil­no­ja­ ma­sis tur­tas ir ki­ta. Bet rea­lia­me gy­ve­ni­me kainų po­ky­tis dėl eu­ro įve­di­mo bu­vo la­bai ma­žas, maž­ daug 0,2 pro­c. Kiek la­biau bran­go pa­slau­gos, pa­vyzd­žiui, kir­pyklų.

Es­ti­jo­je mes vykdė­me to­kią kam­ pa­niją, kad eu­ras ne­su­keltų kainų.

Prie jos pri­si­jungė dau­ge­lis stam­ bių pre­kių tiekėjų ir pa­slaugų tei­ kėjų, o ir pa­tys žmonės ati­džiai skai­čia­vo, ar ne­didė­ja kai­nos. Tai­ gi eu­ro įve­di­mo efek­tas bu­vo ne­tgi prie­šin­gas: bend­rovės, ku­rios gal­ būt pla­na­vo bran­gin­ti sa­vo pre­kes ar pa­slau­gas, pri­si­jun­gu­sios prie šios kam­pa­ni­jos turė­jo ati­dėti sa­ vo pla­nus ir lauk­ti nor­ma­lių prie­ žas­čių to­kiam žings­niui. Tai pa­ dėjo kai­nas iš­lai­ky­ti že­mes­nes.

– Sa­ko­te, prie šios kam­pa­ni­jos pri­si­dėjo stam­bu­sis vers­las. O kaip dėl ma­žes­nių įmo­nių?

– Įdo­mu tai, kad įve­dus eurą skai­ čiai kai­nynuo­se ta­po ma­žes­ni. Da­ bar tu­ri­me daug mo­netų – vie­no, dviejų eurų, ir ga­na sun­ku su­pras­ ti, ar tai di­de­lis pi­ni­gas, ar ne. Tai su­da­ro sąly­gas kai ku­riems pre­ kių tiekė­jams ar pa­slaugų teikė­ jams nu­sta­ty­ti kiek di­des­nes kai­ nas. Pa­vyzd­žiui, už puo­delį ka­vos ar­ba ply­telę šo­ko­la­do. Var­to­to­ jai su­mo­ka ke­lias mo­ne­tas, nors per­skai­čia­vus į seną­sias kro­nas, kaip darė­me anks­čiau, prekė išei­ na bran­gesnė. Tai­gi, kal­bant apie ma­žas ir pi­gias pre­kes, jos tik­rai

ga­li brang­ti. Mes tie­siog to ne­pa­ jun­ta­me.

Lat­vi­jo­je si­tua­ci­ja ki­to­kia, nes la­ tas bran­ges­nis už eurą. Todėl lat­ viams bus su­dėtin­giau kel­ti mažų pre­kių kai­nas. Lat­vi­jo­je skai­čiai kai­nynuo­se pa­didės be­veik pu­ sant­ro kar­to, o Es­ti­jo­je jie da­bar yra pen­kio­li­ka kartų ma­žes­ni ne­ gu anks­čiau. Todėl lat­viams galės at­ro­dy­ti, kad kai­nos išau­go, nors iš tiesų taip ga­li ir ne­būti.

– Es­ti­ja jau tre­čius me­tus tu­ri eurą, Lat­vi­ja tik ruo­šia­si jį įsi­ ves­ti, o Lie­tu­va dar nėra tam pa­si­ren­gu­si. At­ro­dytų, to­kios skir­tin­gos vals­tybės, bet visų trijų au­gi­mo ir vys­ty­mo­si ten­ den­ci­jos la­bai pa­na­šios. Ar tai reiš­kia, kad eu­ras ne­tu­ri jo­kio po­vei­kio?

– Efek­tas ga­li būti, tik da­bar jis dar nėra aiš­kus. Es­ti­jos cent­ri­ nis ban­kas da­bar at­lie­ka ty­rimą, koks yra tik­ra­sis eu­ro įve­di­mo po­

vei­kis. Nėra taip pa­pras­ta įver­tin­ ti vien eu­ro įve­dimą, nes eko­no­ mi­nius pro­ce­sus vei­kia daug kitų veiks­nių.

Eu­ro įve­di­mo efek­tas tik­riau­ siai ne­bus mil­ži­niš­kas ar­ba le­mia­ mas. Taip, pa­skolų palū­ka­nos Es­ ti­jo­je da­bar ma­žos, bet ly­giai taip pat pi­giai sko­lin­tis eu­rais ga­li­ma ir Lie­tu­vo­je, ir Lat­vi­jo­je. Tai­gi eu­ro įve­di­mas ne­ta­po ko­kiu nors stai­ giu po­sūkiu, o jo po­vei­kiui įver­tin­ti rei­kia kiek dau­giau lai­ko.

0,2

proc.

– tiek euro įvedimas Estijoje atsiliepė kainų augimui.

Vertinimas: pasak T.Messimas, euro įvedimas netapo kokiu nors

staigiu posūkiu, o jo poveikiui įvertinti reikės kiek daugiau laiko.

Asmeninio archyvo nuotr.

18

spalio 31–lapkričio 6, 2013

sportas Spor­to aist­ruo­lio tvar­ka­raš­tis

KUR? Vin­gio par­ko sta­dio­ne, Vil­niu­je. KA­DA? Lapk­ri­čio 2 d. 14 val.

Reg­bi­nin­kai sieks re­van­šo

Pan­kai šėls ant le­do

Lie­tu­vos reg­bio rink­ti­nė no­ri grįž­ ti į per­ga­lių ke­lią ir grą­žin­ti sko­lą.

Eu­ro­pos čem­pio­na­to 2A di­vi­zio­ no rung­ty­nė­se šeš­ta­die­nį lie­tu­ viai mė­gins at­si­kirs­ti sve­čiams iš Mal­tos už per­nai pa­tir­tą pra­ lai­mė­ji­mą. Sėk­mės at­ran­kos cik­ le at­ve­ju mū­sų ša­lies at­sto­vai ga­li pa­kil­ti į aukš­tes­nį di­vi­zio­ną.

Vil­niaus „Hoc­key Punks“ pa­si­va­ di­nu­si le­do ri­tu­lio ko­man­da sek­ ma­die­nį rai­žys Pra­mo­gų are­nos le­dą. Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio at­vi­ro čem­pio­na­to ma­če klu­bas, ku­ria­ me ne pa­sku­ti­niu smui­ku grie­ žia ži­no­mas at­li­kė­jas Gab­rie­lius Liau­dans­kas-Sva­ras, priims „Juo­ du­pės“ eki­pą.

KUR? Pra­mo­gų are­no­je, Vil­niu­je. KA­DA? Lapk­ri­čio 3 d. 18 val.

„Ateinu su nauja komanda“ Nau­ja­sis Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Min­dau­ gas Špo­kas jau su­bū­rė sa­vo nau­jos ko­ man­dos pa­grin­dą ir ža­da pra­dė­ti nuo LKF veik­los au­di­to.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

M.Špo­kas tre­čia­die­nį ofi­cia­liai inau­gu­ruo­tas nau­juo­ju LKF ge­ne­ ra­li­niu sek­re­to­riu­mi ir šia­me po­ste pa­keis prieš tris sa­vai­tes pa­si­trau­ ku­sį Min­dau­gą Bal­čiū­ną. Šios sa­vai­tės pra­džio­je M.Špo­ kas pa­si­trau­kė iš Lie­tu­vos plau­ki­ mo fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nio sek­re­ to­riaus pa­rei­gų ir bu­vo pra­si­ta­ręs, kad teiks kan­di­da­tū­rą LKF. Po tre­ čia­die­nį įvy­ku­sio LKF Vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to po­sė­džio vien­bal­siai nu­ spręs­ta – 38-erių kau­nie­čio kan­di­ da­tū­ra yra vie­nin­te­lė ir ge­riau­sia. „Dar anks­čiau bu­vau ap­si­spren­ dęs, kad nuo ki­tų me­tų Plau­ki­mo fe­ de­ra­ci­jo­je ne­be­dirb­siu. Tie­siog ne­ bė­ra lai­ko vi­siems pro­jek­tams, su ku­riais dir­bu. Be to, rei­kia skir­ti dė­ me­sio ir šei­mai. Ji bran­giau už dar­ bus“, – šios sa­vai­tės pra­džio­je apie sa­vo ap­si­spren­di­mą sa­kė M.Špo­kas.

Lio­no uni­ver­si­te­te spor­to or­ga­ni­ za­ci­jų val­dy­mo ir ad­mi­nist­ra­vi­mo ma­gist­ro stu­di­jas bai­gęs spe­cia­lis­ tas krep­ši­nio pa­sau­ly­je nė­ra nau­jo­ kas. Jis sėk­min­gai dir­bo 2011-ai­siais Lie­tu­vai or­ga­ni­zuo­jant Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tą ir bu­vo Or­ ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to va­do­vas. „Ma­nau, kad jo pri­sta­ty­ti ne­rei­ kia. Min­dau­gas sėk­min­gai dir­bo su vy­rų ir mo­te­rų rink­ti­nė­mis, ge­rai at­li­ko dar­bą or­ga­ni­zuo­jant Eu­ro­

pos krep­ši­nio čem­pio­na­tą. Ti­kiuo­ si, kad šis pui­kiai krep­ši­nio pa­sau­ liui ži­no­mas žmo­gus pri­si­dės prie mū­sų spor­to ša­kos po­pu­lia­ri­ni­mo ir kles­tė­ji­mo“, – pri­sta­ty­da­mas vie­nin­te­lį kan­di­da­tą kal­bė­jo LKF pre­zi­den­tas Ar­vy­das Sa­bo­nis.

Jei ky­la ko­kių nors skan­da­lų, va­di­na­si, kaž­kas ne­ge­rai.

„Brau­kiam brūkš­nį ir žiū­rim į prie­kį. Svar­biau­sia, kad sa­vo re­zul­ ta­tais krep­ši­nis ir to­liau iš­lik­tų aukš­ tu­mo­je. Prio­ri­te­tas ir to­liau bus vy­ rų rink­ti­nė, daug dis­ku­si­jų ke­lia mo­te­rų krep­ši­nis. Pir­miau­si mū­ sų veiks­mai bus da­bar­ti­nės si­tua­ci­ jos ana­li­zė, mū­sų tiks­las yra gy­ven­ti skaid­riai. Rei­kia steng­tis, kad krep­ ši­nio var­das vie­šu­mo­je skam­bė­tų tik iš ge­riau­sios pu­sės“, – kal­bė­jo nau­ ja­sis LKF ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius.

– Ar jau ap­si­spren­dė­te dėl sa­ vo ko­man­dos? – „Vil­niaus die­ na“ pa­klau­sė M.Špo­ko.

– Atei­nu su nau­ja ko­man­da. Kar­ tu su ma­ni­mi atei­na pui­kiai vi­ siems pa­žįs­ta­mi To­mas Rim­kus ir Li­nas Ku­ni­gė­lis. Tai yra žmo­nės, be ku­rių var­gu ar bū­tu­me su­ge­bė­

Vien­bal­siai: po tre­čia­die­nį įvy­ku­sio LKF Vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to po­sė­džio vie­nin­gai nu­spręs­ta, kad 38-erių

M.Špo­ko kan­di­da­tū­ra į LKF ge­ne­ra­li­nius sek­re­to­rius yra vie­nin­te­lė ir ge­riau­sia.

ję prieš dve­jus me­tus su­reng­ti Eu­ ro­pos čem­pio­na­tą.

Li­nas ku­ruos vie­šuo­sius ry­šius ir rin­ko­da­rą, o To­mas – spor­to ren­ gi­nius ir jų or­ga­ni­za­vi­mą. Jis at­liks tas pa­čias funk­ci­jas, ku­rias iki šiol at­li­ko LKF vyk­do­ma­sis di­rek­to­rius Pau­lius Mo­tie­jū­nas.

Dar vie­na nau­jo­vė – pra­dė­si­me dirb­ti su vie­na tei­si­ne kon­to­ra. Tu­ rė­si­me au­di­to kont­ro­lę, ku­ri pa­teiks duo­me­nis, kas bu­vo ge­rai, o kas blo­ gai. Svar­biau­sia – kad ma­ty­tu­me, ku­ria kryp­ti­mi tu­ri­me ei­ti. Ži­nau, jog dau­giau­sia fe­de­ra­ci­jos veik­la ver­ti­ na­ma pa­gal na­cio­na­li­nių rink­ti­nių re­zul­ta­tus. Taip bus ir atei­ty­je.

– Už­si­mi­nė­te, kad siek­si­te skaid­ru­mo. Ga­lė­tu­mė­te pa­pa­ sa­ko­ti pla­čiau?

– Svar­biau­sia, kad vi­suo­me­nei bū­ tų aiš­kūs fe­de­ra­ci­jos tiks­lai ir veik­ los. Jei ky­la ko­kių nors skan­da­lų,

va­di­na­si, kaž­kas ne­ge­rai. Dėl šios prie­žas­ties ir pa­sam­dė­me tei­si­nin­kų kon­to­rą. La­bai svar­bu, kad mums paaiš­kin­tų tuos da­ly­kus, ku­rių ne­ sup­ran­ta­me. Vi­sų sri­čių spe­cia­lis­tu bū­ti su­dė­tin­ga. Rei­kia nuo­lat au­di­ tuo­ti si­tua­ci­ją, o kai ži­nai, ką blo­gai da­rai, sten­gie­si pa­tai­sy­ti.

– Ar il­gai svars­tė­te pa­si­rin­ki­ mą: Rū­ta Mei­lu­ty­tė ar krep­ši­ nis?

– Ne­rei­kia spe­ku­liuo­ti to­mis pa­ var­dė­mis. Plau­ki­me pa­da­rė­me tik­ rai ne­ma­žai. Be to, iš Plau­ki­mo fe­ de­ra­ci­jos ir taip pla­na­vau išei­ti sau­sio ar va­sa­rio mė­ne­sį, nes tu­rė­ jau vi­sai ki­tų pla­nų. Šis pa­siū­ly­mas bu­vo ne­pla­nuo­tas.

Su Ar­vy­du su­sė­dę pa­šne­kė­jom ir jei­gu rei­kia pa­dė­ti, su­ti­kau pa­dė­ti vyk­dy­ti šį pro­jek­tą iki 2016 m. Rio de Ža­nei­ro olim­pi­nių žai­dy­nių. Ren­ka­me ko­man­dą, dir­ba­me ir pla­nuo­ja­me.

Aliaus Koroliovo / BFL nuo­tr.

– Ar L.Ku­ni­gė­lis liks rink­ti­nės at­sto­vu spau­dai?

– Taip, tai va­sa­ros dar­bas. Ne­ma­ tau pro­ble­mų, ko­dėl Li­nas tu­rė­ tų šio dar­bo ne­dirb­ti. Ne­mai­šy­ki­ me pro­jek­ti­nių dar­bų su fe­de­ra­ci­jos dar­bu.

– Lik­si­te „Girs­tu­čio“ spor­to cent­ro va­do­vu ar iš plau­ki­mo pa­strau­kia­te vi­siš­kai?

– Plau­ki­mo cent­ras – so­cia­li­nis pro­jek­tas, tad aš jį ku­ruo­siu iki ga­ lo, iki va­sa­rio. Ta­čiau vi­sos jė­gos ir dar­bas bus nu­kreip­ti čia. Pa­lie­ku plau­ki­mo spor­to ša­ką aukš­tai pa­ kel­ta gal­va. Nu­vei­kė­me ne­ma­žai, ten dir­ba ge­ri žmo­nės ir ti­kiuo­si, kad bus ei­na­ma ta pa­čia link­me bei nie­kas ne­pa­si­keis. Džiau­giuo­si, kad bent kiek pri­si­dė­jau prie plau­ki­mo spor­to vys­ty­mo ir po­pu­lia­ri­ni­mo. „Girs­tu­čiui“ iki ko­vo tu­rė­tų va­do­ vau­ti Emi­lis Vait­kai­tis.

Asamb­lė­jos su­si­rin­ki­mo ne­pri­rei­kė LKF ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus kė­dė lais­va bu­vo nuo spa­lio 10 d., kai ofi­cia­ liai apie sa­vo spren­di­mą trauk­tis pra­ ne­šė M.Bal­čiū­nas. Šį spren­di­mą lė­mė įsi­plies­ku­sios ne­san­tai­kos ki­birkš­tys tarp ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus bei vy­ rų rink­ti­nės vy­riau­sio­jo tre­ne­rio Jo­no Kaz­laus­ko ir LKF vyk­do­mo­jo di­rek­to­ riaus P.Mo­tie­jū­no, ku­rie bu­vo spė­ję pra­neš­ti apie ap­si­spren­di­mą trauk­tis.

Po šio ne­t i­kė­to po­sū­k io P.Mo­t ie­jū­ nas sa­vo spren­di­mo ne­pa­kei­tė ir ap­ si­spren­dė to­liau dirb­ti tik Kau­no „Žal­ gi­rio“ klu­be, o LKF pre­zi­den­tas A.Sa­ bo­nis bei J.Kaz­laus­kas li­ko sa­vo po­ stuo­se ir to­liau tę­sia dar­bą.

„Kai at­si­sta­ty­di­nau, tik­rai ne­ma­niau, kad kils toks triukš­mas. Po il­gų po­kal­ bių su M.Bal­čiū­nu ir ki­tais žmo­nė­mis vis­gi nu­spren­džiau lik­ti sa­vo po­ste.

No­riu pa­dė­ko­ti Min­dau­gui už at­lik­tą dar­bą. Gy­ve­ni­mas tę­sia­si, rei­kia žiū­ rė­ti į prie­kį ir vi­siems kar­tu pa­dir­bė­ ti krep­ši­nio la­bui“, – kal­bė­jo LKF pre­ zi­den­tas A.Sa­bo­nis.

At­si­sa­k ius sa­vo pa­rei­g ų M.Bal­čiū­ nui, ne­rei­kė­jo reng­t i neei­l i­n io LKF asamb­lė­jos su­si­rin­ki­mo, nes fe­de­ra­ ci­jos va­do­vy­bė ir pre­zi­den­tas li­ko sa­ vo po­ste. LKF vyk­do­ma­jam ko­mi­te­ tui be­li­ko tik iš­rink­ti ir pa­skir­ti nau­ją ge­ne­ra­li­nį sek­re­to­rių.

19

spalio 31–lapkričio 6, 2013

Vilniečio savaitės renginių gidas.

26p.

savaitgalis

Eks­kur­santė

dar tik pla­nuo­ja did­žiąją gy­ve­ni­mo ke­lionę 20

Sva­jonės: „Po fil­mo su­pra­tau, kad, jei­gu man se­ka­si, tai kodėl ne­pa­band­žius to dar­bo? Fil­muo­tis man la­bai pa­ti­ko“, – sakė A.Mar­čen­kaitė, at­li­ku­si pa­grin­dinį vaid­menį fil­me „Eks­kur­

santė“ ir sva­jo­janti tap­ti ak­to­re.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

20

spalio 31–lapkričio 6, 2013

savaitgalis

Eks­kur­santė dar tik pla­nuo­ja did­žią Fil­muo­tis – kaip tik jai. Anas­ta­si­jos Mar­čen­kaitės – fil­mo „Eks­kur­ santė“ žvaigždės – ne­trik­do nei aikš­telė, nei re­ži­sie­riaus ko­ man­dos, nei ša­lia re­pe­tuo­jan­tys pro­fe­sio­nalūs ak­to­riai.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Aud­riaus Juzė­no fil­mas „Eks­kur­ santė“, pa­sa­ko­jan­tis is­to­riją, kaip 11 metų mer­gaitė Ma­ri­ja pa­bėgo iš trem­ti­nių trau­ki­nio ir nuo Ura­lo pėsčio­mis grįžo į Lie­tuvą, ne­se­niai pa­siekė ki­no ek­ra­nus ir su­laukė di­ de­lės sėkmės.

Fil­muo­ti jis bu­vo pra­dėtas prie­š dau­giau kaip ket­ve­rius me­tus. Per tą laiką pa­grin­dinė fil­mo ar­tistė A.Mar­čen­kaitė jau spėjo užaug­ti – da­bar jai 15 metų. Mer­gi­na mo­ko­si Vil­niaus Alek­sand­ro Puš­ki­no vi­du­ rinė­je mo­kyk­lo­je de­šim­to­je klasė­ je. Nors iš­ber­ta paaug­liškų spuogų, Anas­ta­si­ja per daug jų ne­si­dro­vi, – ži­no: praeis. Švelnūs vei­do bruo­žai ir ak­so­minė šyp­se­na by­lo­ja, kad iš ma­žo­sios eks­kur­santės išaugs gra­ ži mer­gi­na, o kol kas ji pla­nuo­ja did­žiąją sa­vo gy­ve­ni­mo ke­lionę.

– Anas­ta­si­ja, turbūt po fil­mo su­ lau­kei dau­gybės komp­li­mentų?

O kaip apie jį at­si­liepė ta­vo šei­ ma? – pa­klausė­me mer­gi­nos.

– Vi­siems, kas žiūrė­jo, tas fil­mas pa­ti­ko. Sakė, ne­ga­liu dar „išei­ti“ iš jo, vis dar gal­vo­ju. Apie jį ne­ma­žai ko­men­tarų in­ter­ne­te. Gal yra ir blo­ gų ko­men­tarų, bet aš jų ne­skai­tau, – ne­tu­riu lai­ko. Ma­no sesė kiek­vieną dieną vi­sur skai­to ko­men­ta­rus. Sa­ ko: nė vie­no blo­go ne­ra­dau.

Per fil­mo prem­jerą ma­ma verkė.

Pas­kui ėjo jo žiūrė­ti su sa­vo ma­ma – ma­no mo­čiu­te. Ir grįžo abi ap­si­ver­ ku­sios. Vi­si ma­ne ap­ka­bi­no, vi­siems fil­mas pa­ti­ko. „Tu – šau­nuolė. Did­ žiuo­juos ta­vim, gerą darbą pa­da­ rei, – sakė tėtis. – Ne­ver­kiau, bet norė­jo­si.“ Bro­lis per prem­jerą filmą žiūrė­ jo su sa­vo sūnu­mi. Ir bro­lis pa­gyrė.

Sakė, vos vos iš­si­laikė ne­verkęs.

Tai­gi jie – vy­rai, o vy­rai ne­tu­ri verk­ti. Bet ir bro­lis sakė, kad verk­ti norė­jo­si.

– Gal su­lau­kei dau­giau kvie­ timų fil­muo­tis?

– Ofi­cia­lių – ne. Bet Aud­rius (re­ži­ sie­rius A.Juzė­nas – red. pa­st.) sa­

kė, kad tu­ri sce­na­rijų, ku­ria­me yra vaid­muo man. Norė­čiau su juo apie tai pla­čiau pa­si­kalbė­ti. Su­sid­rau­ ga­vom po to fil­mo, ga­liu su juo apie daug ką pa­si­kalbė­ti – ne­bi­jau.

– Ar norė­tum tap­ti ak­to­re?

– Taaaip. Kai baig­siu vi­du­rinę mo­ kyklą, pla­nuo­ju iš­va­žiuo­ti mo­ky­tis ak­to­rystės į di­de­les ša­lis – ar­ba į Ame­riką, ar­ba į Ru­siją. Ten ma­tau dau­giau per­spek­tyvų, dau­giau ga­ li­my­bių. Be to, Ame­ri­ko­je daug me­ tų gy­ve­na ma­no sesė. Ji už ma­ne 18 metų vy­resnė, jau tu­ri sa­vo šeimą.

Dėl to man ten būtų leng­viau. Tėvai ma­no pa­si­rin­ki­mui pri­ta­ria.

Penk­to­je klasė­je aš norė­jau bū­ ti jūrų ty­rinė­to­ja. Bet po „Eks­ kur­santės“ su­pra­tau, kad, jei­gu man se­ka­si, tai kodėl ne­pa­band­ žius to dar­bo? Fil­muo­tis la­bai pa­ ti­ko. Aud­rius sakė, kad aš pa­na­ši į An­ge­liną Jo­lie ir Na­ta­lie Port­man.

Ir drau­gai sakė, kad esu pa­na­ši į N.Port­man.

Ir bro­lis pa­gyrė. Sa­ kė, vos vos iš­si­laikė ne­verkęs. Tai­gi jie – vy­rai, o vy­rai ne­tu­ ri verk­ti. Bet ir bro­ lis sakė, kad verk­ti norė­jo­si.

– Ar pri­si­me­ni, kaip at­si­dūrei fil­ma­vi­mo aiš­telė­je?

– Pa­ma­čiau skel­bimą laik­raš­ty­je, kad pa­grin­di­niam vaid­me­niui rei­kia mer­gaitės. Pa­sa­kiau ma­mai, kad no­ riu nuei­ti į at­ranką. Nuė­jau – ir ma­ ne at­rin­ko. Aš net ne­ži­nau, kas ma­ne pa­stūmėjo nuei­ti į tą at­ranką.

– Kai per­skai­tei fil­mo sce­na­rijų, tau bu­vo tik 11 metų. Ar su­pra­ tai, kas ta trem­tis, kodėl lie­tu­ viai gy­vu­li­niais va­go­nais bu­vo tre­mia­mi į Si­birą?

– Na, taip, su­pra­tau. Bet pra­šiau ma­mos, kad dau­giau pa­pa­sa­kotų, kaip tai vy­ko. Fil­ma­vo­me prie­š

ket­ve­rius me­tus, visų smulk­menų neat­si­me­nu.

– Pra­sidė­jo fil­ma­vi­mo dar­bai: ša­lia tavęs – pro­fe­sio­nalūs ak­ to­riai, re­ži­sie­riaus ko­man­dos, ope­ra­to­rius, asis­ten­tai, gri­ muo­to­jai, ap­rengė­jai. Ar neiš­ si­gan­dai? Ar bu­vo sun­ku?

– Ne. Bu­vo la­bai įdo­mu. Ir tas įdo­ mu­mas, azar­tas nu­svėrė vi­sus sun­ ku­mus. Re­ži­sie­rius bu­vo la­bai ge­ras.

Nie­ka­da ant manęs ne­bu­vo už­rikęs.

Pa­jaus­da­vo, ka­da man blo­gai, pa­ guos­da­vo. Kai ge­rai su­vai­din­da­ vau, pa­gir­da­vo. „Vot tu ma­la­čius, ge­rai pa­da­rei“, – sa­ky­da­vo. Vi­si bu­vo ma­lonūs, drau­giš­ki.

– Fil­me yra ne vie­na sun­ki sce­ na. Ar bai­su bu­vo fil­muo­tis, pa­ vyzd­žiui, sce­no­je su vil­kais?

– Ne. Vis­kas bu­vo pa­da­ry­ta taip, kad ne­bi­jo­čiau. Vi­sas sce­nas re­ži­ sie­rius taip paaiš­kin­da­vo, kad man tai ne­būtų per žiau­ru. La­bai at­sar­ giai. Aš ne­gal­vo­da­vau, kas ką man da­ro. Aš gal­vo­da­vau, kaip man rei­ kia kuo ge­riau su­vai­dint.

– Kaip ra­dai kon­taktą su rusų ak­to­riais, pa­vyzd­žiui, su Igo­riu Sa­voč­ki­nu (Vy­tio­kas), ku­ris ta­ vo he­roję Ma­riją mokė gy­ve­ni­ mo „iš­min­ties“ – esą ga­li­ma pa­ siim­ti tai, kas ne vie­toj pa­dėta, su ba­ba Na­dia (ak­torė Rai­sa Ria­za­no­va), ku­ri ta­ve pri­glaudė sa­vo tro­belė­je?

– Nors tai – pro­fe­sio­nalūs ak­to­riai, jie elgė­si kaip nor­malūs žmonės. Nei jie bu­vo pa­si­kėlę, nei kėlė ko­kių nors sa­vo rei­ka­la­vimų. Tie­siog mes su­ si­lie­jom toj vai­dy­boj, „įėjom“ į sa­vo vaid­me­nis, todėl ir ge­rai pa­vy­ko. Bet daug scenų iš­kirp­ta. Mažų, bet daug.

– Ar pa­si­keitė kla­sės draugų po­žiū­ris į ta­ve po fil­mo?

– Ne. Klasė­je bend­rau­ja­me vi­si, bet la­biau mer­gaitės su mer­gaitė­ mis, ber­niu­kai – su ber­niu­kais.

Tu­riu daug drau­gių, bet iš jų – tris pa­čias ar­ti­miau­sias. Jos man kaip sesės, su jo­mis drau­gau­ju jau apie 6–7 me­tus. Bend­rau­ju su vi­som

Lais­va­lai­kis: did­žiau­sias Anas­ta­si­jos po­mėgis – ba­le­tas. Už­siė­mi­mus Vil­n

mer­gaitėm. Bet yra mer­gai­čių, ku­ rios gy­ve­na sa­vam pa­sau­ly, į klau­ si­mus at­sa­ko vie­nu žod­žiu: „Taip“, „Jo“, „Ge­rai“, ir vis­kas. Jos ne­leid­žia daug lai­ko su mu­mis.

– Ar su­lau­ki ber­niukų dėme­sio?

– Da­bar vi­si ber­niu­kai – sa­va­ naud­žiai, vi­si – mer­gi­šiai.

– Sup­ran­tu, kad moks­lai su­ry­ ja daug lai­ko. Bet gal tu­ri kokį

po­mėgį, be ku­rio tie­siog ne­ga­ li gy­ven­ti?

– Taip, ba­le­tas. Nuo ba­le­to nie­kur ne­pabėg­siu – tu­riu pa­baig­ti. Už­siė­ mi­mus Mo­ky­tojų na­muo­se lan­kau nuo 6-erių. Tik­rai daug lai­ko su­ry­ ja mo­kyk­la, pa­mokų ruo­ša, užk­la­ si­niai dar­bai. Už­tat man tėtis ir sa­ ko: „Tu pra­lei­di sa­vo jau­nystę.“ Jis norė­jo pa­sa­ky­ti, kad esu per daug už­siė­mu­si. O ką aš ga­liu pa­da­ryt?

Yra žmo­nių, ku­rie kiek­vieną die­

Pa­sa­kiau ma­mai, kad no­riu nuei­ ti į at­ranką.

Nuė­jau – ir ma­ne at­rin­ ko. Aš net ne­ži­nau, kas ma­ne pa­stūmėjo nuei­ti į tą at­ranką.

Ki­nas: fil­ma­vi­mo aikš­telė­je ma­žo­ji ak­torė Anas­ta­si­ja bu­vo at­kak­li: „Aš ne­gal­vo­da­vau, kas ką man da­ro. Aš gal­vo­da­vau, kaip man rei­kia kuo ge­riau su­vai­dint.“

21

spalio 31–lapkričio 6, 2013

savaitgalis vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura

ją gy­ve­ni­mo ke­lionę

­niaus mo­ky­tojų na­muo­se ji lan­ko nuo 6-erių.

Yra žmo­nių, ku­rie kiek­vieną die­ ną po pa­mokų su tom tašėm at­va­ žiuo­ja į mies­to centrą ir vaikš­to.

Ar­ba sėdi su ka­vos puo­de­liu ran­ ko­se. Rūko, ge­ria. Gal jiems tai ir pa­tin­ka, bet nie­ko iš to ge­ro. Ne­ sup­ran­tu, ka­da jie ruo­šia pa­mo­ kas. Ar­ba – žaid­žia tuos kom­piu­ te­ri­nius žai­di­mus, šau­do, žu­do – ir ber­niu­kai, ir mer­gaitės. Tai trau­ muo­ja psi­chiką. Bet to­kių su­tin­ku re­tai – su to­kiais ne­bend­rau­ju. Aš

bend­rau­ju su tais, ku­rie į ma­ne pa­ našūs. Va­sarą ir aš at­va­žiuo­da­vau į centrą ir vaikš­čio­da­vau su drau­gais, nes ne­būda­vo ką veik­ti. Bet kai pra­ si­dėjo moks­lai, tik­rai ne­tu­riu lai­ko.

At­va­žiuo­ju tik į ba­letą, o po už­siė­ mimų – iš kar­to na­mo.

– Pa­pa­sa­kok apie sa­vo šeimą.

Ko­kios pro­fe­si­jos ta­vo tėvai?

– Nie­ka­da ne­klau­siau tėtės, ką jis baigė. O ma­ma yra in­ži­nierė pro­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

jek­tuo­to­ja. Su gru­pe spe­cia­listų ji pro­jek­ta­vo til­tus, ki­to­kius pa­sta­ tus. Se­suo Iri­na ir bro­lis Vi­ta­li­jus už ma­ne daug vy­res­ni, suaugę, tu­ri sa­vo šei­mas. Se­suo gy­ve­na Ame­ri­ ko­je, o bro­lis – Vil­niaus cent­re.

– Ko­kie vi­suo­menės reiš­ki­niai ta­ve la­biau­siai jau­di­na?

– Nie­ka­da ne­sup­ras­da­vau ir ne­ sup­ra­siu mamų, ku­rios pa­gim­do ir pa­lie­ka sa­vo vaiką.

Rūtos Juzė­nienės nuo­tr.

22

spalio 31–lapkričio 6, 2013

savaitgalis vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura

Nau­jas „An­ties“ al­bu­mas

sva­jo­nių ­ mer­gina

Vie­na po­pu­lia­riau­sių gru­pių „An­tis“ lapk­ritį po ket­ve­rių metų per­trau­kos iš­leis sa­vo naujų dainų al­bumą „Bai­ siai džiu­gu!“. Jau kitą sa­vaitę mu­zi­kan­tai pri­sta­tys ir naują ra­di­jo singlą „Žais­las“. Al­bu­ mas „Bai­siai džiu­gu!“ pa­si­ro­ dys CD, vi­ni­linės plokš­telės ir skait­me­ni­niu for­ma­tais.

Pra­si­de­da nau­jas pro­jek­tas, pre­ten­duo­jan­tis tap­ti at­sva­ ra il­ga­me­čiams gro­žio kon­ kur­sams. Lie­tu­vo­je bus ren­ ka­ma sva­jo­nių mer­gi­na, o į šį ti­tulą ga­li pre­ten­duo­ti bet ku­ ri ša­ly­je gy­ve­nan­ti dai­lio­sios ly­ties at­stovė. Mer­gi­nas rinks ir ver­tins ne ko­mi­si­jos na­riai, kaip įpras­ta, bet vi­suo­menė.

Į Lietuvą atvyksta Švedijos žvaigždė R.Wellsas Šiemet Lietuvos publika turi neeilinę galimybę Naujuosius metus pasitikti įspūdingai su viso pasaulio žiūrovų pamėgtu Roberto Wellso šou „Rhapsody In Rock“. Švedijos žvaigždė į Lietuvą atvyksta pirmą kartą ir surengs vienintelį koncertą išskirtinai tik „Žalgirio“ arenos publikai gruodžio 31 d. Po šventinio koncerto prie arenos nugriaudės didingas 2014-ųjų fejerverkas.

„Mis Lie­tu­vos“

Strip­ti­zo šokė­jos tam­pa aukš­tuo­menės da­mo­mis, jau­nos ma­mos si­li­ko­ninė­mis krūtinė­mis – natū­ra­laus gro­žio am­ba­sa­ dorė­mis, as­muo, pa­vogęs prekės ženklą, – di­zai­ne­riu. „Mis Lie­tu­vos 2002“ da­lyvė, da­bar jau emig­rantė Agnė Ka­ra­le­vi­ čiūtė-Vav­ra, gim­tinė­je jau­čia­si sve­ti­ma.

Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Lie­tu­vai – kal­ti­ni­mai

Po metų, pra­gy­ventų JAV, trum­ pam su my­li­muo­ju grįžu­si į Dub­ liną, ku­ria­me sep­ty­ne­rius me­tus dir­bo ad­vo­katų kon­to­ro­je, bu­vu­si mergina ne­sle­pia, kad Lie­tu­va visą laiką liks tėvynė, nes čia – jos tė­ vai, bro­lis.

„Bet be­veik ne­li­ko draugų, dau­ gu­ma žmo­nių, iš­var­gin­ti sun­ kaus gy­ve­ni­mo, en­gia­mi po­li­tikų ir darb­da­vių, be­veik ne­si­šyp­so, pėstie­ji le­kia per gatvę, bi­jo­da­mi, kad jų ne­part­renktų įžūliai va­žinė­ jan­tys vai­ruo­to­jai, trūksta man­da­ gu­mo, ban­kai įspūdin­go­mis su­mo­ mis ap­mo­kes­ti­na net ir men­kiau­sią žings­nelį, o į emig­ran­tus žvel­gia­ ma pik­tai“, – 31-ų A.Ka­ra­le­vi­čiūtė

Muzikos genijus

Aukštus tikslus sau keliančiam R.Wellsui pasaulinė šlovė buvo prognozuojama nuo vaikystės. Negana to, kad būdamas vos 11 metų tapo jauniausiu visų laikų studentu prestižinėje Karališkojoje muzikos akademijoje Švedijoje, o 16 metų laimėjo du didžiausius nacionalinius talentų konkursus, 25-erių buvo pakviestas tapti dviejų didžiausių TV šou Švedijoje muzikos direktoriumi. Įgytas muzikinis išsilavinimas, sukaupta muzikinė patirtis TV bei šou versle leido R.Wellsui sulaukus vos 27 metų sukurti šou „Rhapsody In Rock“ ir pelnyti juo pasaulinį pripažinimą. Šiandien R.Wellsą drąsiai galima vadinti pasaulinio lygio žvaigžde, talentingu kompozitoriumi, pianistu ir dainininku. Šiuos titulus universalus muzikantas pateisina bendradarbiaudamas su žymiais pasaulio atlikėjais. Robertas yra vienas iš bendraautorių Céline Dion dainos „Song For You“, kurią kartu įrašė Las Vegase. Švenčiant 300 metų fortepijono jubiliejų, dainą „Handful Of Keys“ sukūrė kartu su gitaristu Albertu Lee, grojusiu su Ericu Claptonu, grupe „Deep Purple“.

2005 m. Robertas tapo muzikos profesoriumi Kinijoje ir įkūrė virtualią fortepijono mokyklą kingofpiano.com anglų, švedų ir kinų kalbomis. 2008 m. Roberto kūrinys orkestrui buvo pasirinktas teminei muzikai olimpinėms žaidynėms Pekine. Už tai muzikantas apdovanotas prestižiniu Kinijos apdovanojimu. Verta paminėti, kad tąkart jis buvo vienintelis Vakarų atlikėjas, pakviestas pasirodyti olimpinių žaidynių scenoje. Už ypatingus nuopelnus meno ir kultūros srityje 2012 m. Robertui buvo įteiktas Jo Didenybės Švedijos karaliaus medalis.

Karalių mėgstamas šou

Šou „Rhapsody In Rock“ sėkmės paslaptis – žinomiausios dainos, profesionalūs muzikantai ir viską sujungiantys specialūs šou elementai. Koncertuodamas įvairiose pasaulio scenose R.Wellsas į programą įtraukia geriausius tos šalies

Genijus: R.Wellsą drąsiai galima vadinti pasaulinio lygio žvaigžde, ta-

lentingu kompozitoriumi, pianistu ir dainininku.

atlikėjus ir simfoninius orkestrus.

Per Švedijos princesės Victorios gimtadienį kartu su R.Wellsu scenoje pasirodė tokie atlikėjai kaip Ronanas Keatingas ir Lionelis Richie. Sužavėjęs karališkąją šeimą šiuo įspūdingu šou, R.Wellsas tapo pirmuoju muzikantu, gavusiu leidimą surengti roko koncertą Švedijos karališkuosiuose rūmuose. Į Lietuvą R.Wellsas atvyksta kartu su ritmo grupe bei įspūdingo balso soliste iš Švedijos LaGaylia.

Prisijungti prie šou iš Lietuvos buvo pakviestas Merūnas Vitulskis, Vilija Matačiūnaitė, Povilas Meškėla ir Kauno miesto simfoninis orkestras. Lietuvos publikai naujametį vakarą bus pristatyta dviejų dalių muzikinė programa, kurioje skambės tokios dainos kaip „Smoke On The Water“, „Highway To Hell“, „Bohemian Rhapsody“,

„Show Must Go On“ ir daugelis kitų gerai žinomų dainų. Vakaro metu publikos lauks staigmena – Robertas uždainuos lietuviškai. Šou populiarumą įrodo neįtikima statistika: 2000 m. pasiektas rekordas – padedant 110 pagalbininkų per penkias savaites surengti 26 šou. Šis turas neoficialiai pavadintas bemiegiu. Rekordas pagerintas 2003 m., kai tiek pat šou surengta per keturias savaites. Renginio DVD septynis kartus pripažintas auksiniu, dukart – platininiu.

Norintys Naujuosius metus pasitikti „Žalgirio“ arenoje su R.Wellso šou „Rhapsody In Rock“ kartu su Lietuvos atlikėjais ir Kauno miesto simfoniniu orkestru bilietus įsigyti gali „Ticketpro“ ir arenos bilietų kasose.

VD inf.

PR

Emig­rantė: „Lie­tu­vo­je jau­čiuo­si jau sve­ti­ma“, – sa­ko A.Ka­ra­le­vi­čiūtė.

Asmenininio albumo ir John Paul Greco nuo­tr.

23

spalio 31–lapkričio 6, 2013

savaitgalis

da­lyvė tėvynė­je jau­čia­si sve­ti­ma šyp­so­da­ma­si rėžia į akis tai, ką ma­ no apie Lie­tuvą. Žvelg­da­ma iš sve­tur, gim­tinė­ je Agnė ma­to pro­pa­guo­jamą tuš­ tybę, dirb­ti­nio kūno kultą, veid­ mai­nystę, ma­te­ria­lizmą: „Dau­gu­ma ver­ti­na ne drau­gystę, žmo­giš­kumą, nuo­šir­dumą, at­vi­rumą, bet pi­ni­gus, bliz­gesį, pra­ban­gius au­to­mo­bi­lius, kai­li­nius, var­di­nius dra­bu­žius. Tik tuo­met tas žmo­gus gar­sus, ver­ti­ na­mas.“ Kad ne­nuk­ristų si­li­ko­nas

Kiek­vieną dieną ma­to­mi tie pa­tys vei­dai tuo pa­čiu žvilgs­niu, išk­reip­ ta šyp­se­na, dirb­tinė­mis lūpo­mis, dirb­ti­niais skruos­tais, dirb­tinėmis krūtimis: „Visą laiką ma­niau, kad tos mer­gi­nos tik ką nors pa­ro­di­juo­ ja, bet ne­ty­čia iš­gir­dau, ką ir kaip jos dai­nuo­ja: iš­pil­dyk ma­no no­rus ir būsiu ta­vo, ateik į ma­no tam­sią er­ dvę... Net ir pa­gal fo­nog­ramą rei­kia mokė­ti žiop­čio­ti, o jų ju­de­siai sce­ no­je – tar­si bi­jant, kad ne­nuk­ristų kuri nors si­li­ko­ninė da­lis. Ar jos su­pran­ta, kad pro­pa­guo­ja tuš­tybę, išk­reiptą grožį? Bai­siau­sia, kad jau­ ni­mas tai ma­to ir gar­bi­na. O juk gy­ ve­ni­mas skir­tas pa­lik­ti ką nors ge­ro po savęs, ko nors iš­mo­ky­ti, vai­kams išau­gin­ti ir išauklė­ti, gėriui, nuo­šir­ du­mui, man­da­gu­mui skleis­ti.“ Žer­da­ma kar­čius da­ly­kus, Agnė kal­ba ne­pik­tai. Ru­do­se aky­se žaid­žia šyp­se­na. Net ir iro­ni­zuo­jant apie po­li­ti­kus: „Tik čia me­di­kas ga­li tap­ti kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ru ar­ba švie­ti­mo mi­nist­ru, che­mi­kasin­ži­nie­rius – tei­sin­gu­mo ar už­sie­ nio rei­kalų mi­nist­ru. Tik čia ga­li­ ma kel­ti at­ly­gi­ni­mus val­di­nin­kams, už­mirš­tant tautą, po­li­ti­kai ga­li pa­ tek­ti į ko­rup­ci­jos skan­da­lus ir ne­ būti nu­baus­ti.“

172 cm ūgio ir 51 kg svo­rio, pui­ kiais fi­zi­niais duo­me­ni­mis (88– 60–90) ap­do­va­no­ta Agnė JAV, o da­bar Ai­ri­jo­je su­laukė daug pa­si­ūlymų fo­tog­ra­fuo­tis. „Kodėl tu­riu drovė­tis sa­vo kūno?

Juk tai – gam­tos kūri­nys. O da­bar la­bai di­delė natū­ra­lių mo­de­lių pa­ klau­sa, – kal­ba Agnė. – Iš to ga­liu ir už­dirb­ti, taip pat įdo­mu pa­ma­ty­ ti, kaip dir­ba fo­tog­ra­fai, juo­lab kad pa­ti daž­nai fo­tog­ra­fuo­ju.“ Agnė pra­si­ta­ria, kad su drau­gu ren­gia­si iš­leis­ti su mu­zi­ka su­si­ju­ sių dra­bu­žių li­niją „Groo­vep­rints“, skirtą in­te­lek­tua­liam jau­ni­mui. Te­ li­ko pa­sku­ti­niai po­tėpiai.

Pro­vo­kuo­jant, kad dar dau­giau ga­li už­dirb­ti ero­ti­niuo­se ir po­ rnog­ra­fi­niuo­se fil­muo­se ar net už naktį su tur­tuo­liu, Agnės in­ to­na­ci­ja aki­mirks­niu pa­si­kei­čia: „Pros­ti­tu­ci­ja ir po­za­vi­mas – skir­ tin­gi da­ly­kai. Por­nog­ra­fiją pa­li­ ki­me tos sri­ties pro­fe­sio­nalėms.

Ger­biu sa­ve ir ne­juo­kin­siu pa­ sau­lio. O jei fo­tog­ra­fas mes­telės nors vieną ne­kuk­lią užuo­miną, aki­mirks­niu su­si­rink­siu daik­tus ir išei­siu net ne­pa­siė­mu­si at­ly­gi­ ni­mo. Be­je, ke­lis kar­tus bu­vo to­ kių juo­ke­lių. Pas­kui fo­tog­ra­fai il­ gai at­si­pra­šinė­jo.“

Jei fo­tog­ ra­fas mes­ telės nors vieną ne­ kuk­lią užuo­miną, aki­mirks­ niu su­si­ rink­siu daik­tus ir išei­siu net ne­pa­ siė­mu­si at­ly­gi­ni­mo.

Net ir pa­gal fo­nog­ramą rei­kia mokė­ti žiop­čio­ti, o jų ju­de­siai sce­no­je – tar­si bi­jant, kad ne­nuk­ristų kuri nors si­li­ko­ninė da­lis.

Iš­mo­ko būti man­da­gesnė

Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­te anglų kal­bos fi­lo­lo­giją bai­gu­si A.Ka­ra­le­ vi­čiūtė, nors ir au­gu­si ga­na pa­si­tu­ rin­čio­je šei­mo­je, nie­ka­da ne­norė­ jo būti iš­lai­ky­tinė: dar jau­nystė­je va­žia­vo skin­ti braš­kių į Ang­liją, o į Ai­ri­jos sos­tinę emig­ra­vo norė­da­ ma su­si­mokė­ti už ma­gist­rantūrą ir griež­tai at­si­sa­kiu­si tėvų pa­gal­bos. „Per­žiūrė­jau dar­bo skel­bi­mus, kur ga­li­ma ge­riau už­si­dirb­ti, ko man reikėtų tam dar­bui, – pa­sa­ko­ja Agnė. – Bai­giau spe­cia­lius kur­sus, anglų kalbą mokė­jau pui­kiai, tad įsi­dar­bi­nau ad­vo­katų kon­to­ro­je.“ Tik moks­lams už­si­dirb­ti norė­ju­si lie­tuvė Dub­li­ne su­ti­ko my­limąjį – varė­niškį Aud­rių – ir Ai­ri­jo­je, to­je pa­čio­je kon­to­ro­je, li­ko dirb­ti sep­ ty­ne­riems me­tams. „Pa­si­sekė, kad dir­bau iš­si­la­vi­ nu­sių žmo­nių ap­lin­ko­je, 30 metų dar­bo stažą tu­rin­tiems dar­buo­to­ jams bu­vau kaip duk­ra. Pa­ži­no­jau jų šei­mos na­rius, da­li­jomės var­gais ir džiaugs­mais, galė­jau kreip­tis bet ko­kiu klau­si­mu, nors bu­vau emig­ rantė iš Rytų Eu­ro­pos, – pri­si­me­na Agnė. Ai­ri­jo­je ji už­dirb­da­vo 2 tūkst. eurų (apie 7 tūkst. litų) per mėnesį ir dir­bo pen­kias die­nas per sa­vaitę.

– O Lie­tu­vo­je žmonės guod­žia­ si darb­da­vių ne­pa­gar­ba, ne­tu­ri ga­ ran­tijų, o at­ly­gi­ni­mai – juo­kin­gi.“ Emig­ra­c i­jo­je mo­te­r is iš­m o­ ko būti ir kultū­rin­gesnė, man­da­ gesnė. Anks­tyvą šaltą ir lie­tingą rytą straksė­da­ma per ba­las ji ma­ ty­da­vo, kaip džen­tel­me­nas pa­ke­ lia ke­purę ar­ba gir­di, kaip dvi­ra­čiu

Pa­keitė po­žiūrį į daug da­lykų

Po­žiū­ris: A.Ka­ra­le­vi­čiūtė ver­ti­na dva­si­nius da­ly­kus, žmo­giš­kumą ir tikrą­sias ver­ty­bes.

va­žiuo­jan­tis pa­šti­nin­kas vi­suo­met ma­lo­niai pa­si­svei­ki­na ir pa­lin­ki ge­ ros die­nos. „Vai­ruo­da­ma iš­mo­kau iš­ti­sai ne­ si­gna­li­zuo­ti, nerėk­ti ant kitų vai­ ruo­tojų, su­pra­tau, kad pėstie­ji – to­ kie pa­tys eis­mo da­ly­viai, – kal­ba Agnė. – Iš­mo­kau dau­giau šyp­so­tis, būti man­da­gesnė, at­leis­ti, pra­leis­ti.

Ir būti sa­va­ran­kiš­ka, juo­lab kad gre­ta ne­bu­vo tėve­lių ar įta­kingų draugų.“ Fil­ma­vo­si su Ho­li­vu­do žvaigž­de

Lais­va­lai­kiu mu­zi­kuo­jan­čiam, sa­vo verslą tu­rin­čiam Aud­riui su­lau­kus ga­li­my­bių iš­vyk­ti į JAV, my­li­mie­ ji išsk­ri­do į Či­kagą. Po metų grįžo at­gal, nes no­ri dirb­ti le­ga­liai, ir, pa­ si­bai­gus tu­ris­tinės vi­zos ga­lio­ji­mui,

da­bar tvar­ko­si do­ku­men­tus. „Dar­ bas ad­vo­katų kon­to­ro­je ta­po mo­ no­to­niš­kas, ėmė slėgti, o aš mėgs­ tu iš­ban­dy­ti nau­jo­ves, viską pa­jus­ti sa­vo kai­liu“, – šyp­so­si Agnė, ku­ ri su­laukė daug pa­si­ūlymų po­zuo­ ti fo­tog­ra­fams ir da­bar yra ži­no­ma pra­var­de Vav­ra.

Būtent smal­su­mas 2000 m. ją pri­vertė nu­si­fil­muo­ti Lie­tu­vo­je kur­ta­me fil­me „Hu­nas Ati­la“, kur pa­grin­dinį vaid­menį at­li­ko da­bar gar­si Ho­li­vu­do žvaigždė – Ge­rar­ das But­le­ris.

Tie­sa, ak­ty­viai už­siė­mu­si žir­ gų spor­tu A.Ka­ra­le­vi­čiūtė tikė­jo­si, kad jai teks fil­me ir jo­dinė­ti. „Kai fil­ma­vi­mo aikš­telė­je pa­si­ rodė pa­grin­di­nio vaid­mens at­likė­

Yaromir Mlynski nuotr.

jas, vi­sos mer­gi­nos ėmė dūsau­ti, nors pa­gal sce­na­rijų mes turė­jo­me jo ne­kęsti“, – šyp­telė­ja Agnė.

Smal­su­mas ją at­vedė ir į kon­ kursą „Mis Lie­tu­va 2002“, apie kurį kar­tais sūku­riuo­ja gan­dai dėl neob­jek­ty­vių gra­žuo­lių ver­ti­nimų. „Galbūt tai ir vyks­ta“, – Vav­ra, norė­da­ma iš­veng­ti tei­si­nių da­lykų, pa­brėžia žodį „galbūt“. Po kon­kur­so sa­vo abe­jo­nes iš­sa­kiu­siai nuo­šird­žiai mer­gi­nai bu­vo gra­sin­ta teis­mais.

Pi­kan­tiškų užuo­minų ne­pri­pažįs­ta

„Tai – dar vie­nas no­ras iš­ban­dy­ti sa­vo kai­liu“, – pa­si­tei­ra­vus, ar 31 metų mo­te­riai tin­ka dirb­ti mo­de­ liu, juo­lab kad kai ku­rios nuo­trau­ kos – ero­tiš­kos.

A.Ka­ra­le­vi­čiūtė įsi­ti­ki­nu­si, kad tai, jog mo­de­lio darbą dirb­ti ji ban­do su­bren­du­si, – pra­na­šu­mas. „La­ bai džiau­giuo­si, kad ne­susi­lau­ kiau vaikų būda­ma la­bai jau­na, – at­vi­rau­ja mo­te­ris. – Dar ne­se­niai pa­ti jau­čiau­si vai­kas, man reikė­jo aug­ti dva­siš­kai, to­bulė­ti, su­vok­ ti ver­ty­bes. Per pa­sta­ruo­sius me­ tus kar­di­na­liai pa­kei­čiau nuo­monę apie me­di­ciną, ži­niask­laidą, po­li­ tiką, re­li­giją, mi­tybą, gy­ve­nimą ir žmogų.“ Sa­vo būsi­mus vai­kus ji mo­kys nuo­šir­du­mo, at­vi­ru­mo, iš­min­ ties, užuo­jau­tos. „Be­je, tas sa­vy­ bes le­mia to­li gra­žu ne ge­nai“, – Agnė siū­lo pa­skai­tyt gar­sią Bruce’o H.Lip­to­no knygą „Tikė­ji­mo bio­lo­ gi­ja“ ar­ba Greg­go Bra­de­no „Die­ viškąją mat­ricą“.

Ji šyp­telė­ja: „Nebūk pil­ka ma­se, būk sa­vi­mi. Nes­kai­tyk nuo­monę for­muo­jan­čio in­ter­ne­to po­rtalų, laik­raš­čių, ne­žiūrėk te­le­vi­zi­jos.

Domė­kis tuo, kas tau pa­tin­ka, to­ bu­link sa­vo ver­ty­bes.“ Taip, Vir­gi­li­jus Alek­na, Rūta Mei­ lu­tytė, Lie­tu­vos krep­ši­nis bei ki­ti mūsų ša­lies gar­se­ny­bių pa­sie­ki­mai džiu­gi­na ir pri­pil­do pa­si­did­žia­vi­mo jos širdį. Bet A.Ka­ra­le­vi­čiūtė ma­no, kad yra la­bai daug pa­prastų, nuo­ šird­žių, sąži­ningų ne­ži­nomų žmo­ nių, ku­rie pa­siekė taip pat la­bai daug.

Jos ir my­li­mo­jo ves­tuvės bus. Ta­ čiau tik­rai ne Lie­tu­vo­je: „Nors čia gy­ve­na ma­no tėvai, bro­lis. Čia pra­ ėjo nuo­sta­bi, sal­di vai­kystė, bet sa­ vo tėvynė­je jau jau­čiuo­si sve­ti­ma.“

24

spalio 31–lapkričio 6, 2013

savaitgalis

Pra­hos sėk­mės re­cep­tas Če­ki­jos sos­ti­nė­je Pra­ho­je ru­de­nį tu­ris­tų skai­čius ne­ką ma­žes­nis nei va­sa­rą. Ypač ru­sų, len­kų, o da­bar ir azi­jie­čių pa­mėg­tas mies­tas tu­ri kuo nu­ste­bin­ti. Ne tik alu­mi, vy­nu ar til­tais. Čia iš kar­to ga­li­ma pa­jaus­ti va­ka­rie­tiš­ko gy­ve­ni­mo pul­są, bet kar­tu at­ras­ti ir dau­gy­bę ra­my­bės oa­zių.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Ste­bi­na ar­chi­tek­tū­ri­niais tur­tais

Vie­nas pir­mų­jų įspū­džių at­vy­kus į Pra­hą – uni­ka­lu­mas ir pra­ban­ ga. Mies­tas ža­vi di­din­gais ir iš­tai­ gin­gais pa­sta­tais, sep­ty­niais vien mies­to cent­re esan­čiais til­tais, ku­ rių se­niau­siam – Ka­ro­lio til­tui – net 650 me­tų. Tie­sa, vi­sa­me mies­ te iš vi­so yra net 18 til­tų. Maž­daug prieš 650 me­tų už­fik­suo­tas ir nau­ ja­mies­čio kvar­ta­lo (Nové Město) at­si­ra­di­mas. Pra­hos se­na­mies­čio (Staré Město) is­to­ri­ja sie­kia kur kas anks­tes­nius lai­kus.

Pra­ho­je tiek dė­me­ sio ver­tų ob­jek­tų, kad ten ver­tė­tų pra­ leis­ti ma­žiau­siai sa­ vai­tę.

Iš vi­sų Pra­hos mies­te Vlta­vos upę ker­tan­čių til­tų įspū­din­giau­ sias ir la­biau­siai tu­ris­tų lan­ko­mas – bū­tent Ka­ro­lio til­tas, jun­gian­ tis se­na­mies­tį bei Ma­žą­jį mies­ tą (Malá Stra­na). Die­ną, kai ge­ras oras, žmo­nių ma­sė tie­siog ne­šte ne­ša per jį. Ma­ža to, ant til­to iš­ si­ri­kia­vę dau­gy­bė pre­kiau­to­jų su­

ve­ny­rais bei pa­puo­ša­lais. Tiek tu­ ris­tams, tiek vie­ti­niams čia pui­ki vie­ta ne tik pa­si­vaikš­čio­ti bei pa­ žvelg­ti į Vlta­vos upe plau­kian­čius kel­tus iš vir­šaus, bet ir įsiam­žin­ti ro­man­tiš­ka­me fo­ne. Ma­ža to, Ka­ rolio til­tas nuo se­no api­pin­tas įvai­ riau­sio­mis le­gen­do­mis, ku­rias sim­ bo­li­zuo­ja gau­sy­bė skulp­tū­rų. Jo­se įam­žin­ti ir is­to­ri­niai ša­lies ka­ra­liai bei šven­tie­ji.

Skulp­tū­ro­mis, mo­nu­men­tais nu­sė­tas vi­sas mies­to cent­ras. Ta­ čiau di­džiau­sią įspū­dį da­ro ky­lan­ tys ba­ro­ki­nės ar­chi­tek­tū­ros baž­ny­ čių bokš­tai bei art nou­veau sti­liaus pa­sta­tai. Kaip te­ko pa­ste­bė­ti, bū­tent šiuo ar­chi­tek­tū­ros sti­liu­mi če­kai la­ bai di­džiuo­ja­si, nes di­džio­ji da­lis nau­ja­mies­čio pa­sta­tų at­spin­di bū­ din­gus art nou­veau bruo­žus: ban­ guo­tas li­ni­jas, pra­ban­gą, bū­din­gas spal­vas, fres­kas ir t. t.

Vie­nas iš da­ly­kų šia­me mies­te, tu­ ris­tams ke­lian­čių di­džiau­sią su­si­ ža­vė­ji­mą, yra se­na­sis ast­ro­no­mi­nis laik­ro­dis, įtai­sy­tas Pra­hos tur­gaus aikš­tė­je. Tai yra ta vie­ta, ku­rio­je vie­ nu me­tu ga­li­ma iš­vys­ti šim­tus įvai­ riau­sių tau­ty­bių tu­ris­tų, už­ver­tu­sių gal­vas į vir­šų... Laik­ro­dis iš­ties da­ ro įspū­dį ne tik sa­vo įmant­ru­mu, bet ir žais­min­gu­mu. Jis ro­do ne tik lai­ką, bet ir mė­nu­lio pa­dė­tį, mė­ne­sio die­ ną, o prieš mu­šant va­lan­dą ga­li­ma iš­vys­ti ma­žą spek­tak­lį: iš laik­ro­džio vi­daus iš­ny­ra ma­žy­tės ju­dan­čios

Vilionės: retas turistas nesusigundo paragauti absento.

Panorama: Prahos miesto vaizdas iš viršaus – lyg unikalus atvirukas.

per­so­na­žų skulp­tū­rė­lės, su­ke­lian­ čios tu­ris­tams dar dau­giau džiu­ge­ sio ir su­lau­kian­čios ap­lo­dis­men­tų.

Apsk­ri­tai Pra­ho­je tiek dė­me­sio ver­tų ob­jek­tų, kad ten ver­tė­tų pra­ leis­ti ma­žiau­siai sa­vai­tę.

Pa­si­vaikš­čio­ji­mai po so­dus

Ko jau ko, bet ža­lu­mos Če­ki­jos sos­ti­nė­je ne­trūks­ta. Vos įva­žia­vus

į Pra­hą, no­ri­si pa­ly­gin­ti ją su mū­ sų ža­liuo­ju mies­tu va­di­na­mu Vil­ niu­mi.

Ma­žo­jo mies­to, ku­ria­me sto­vi ir di­din­go­ji pi­lis, kal­nas, ma­tyt, bus tin­ka­miau­sia vie­ta pa­si­gro­ žė­ti ne tik ta gam­ta, bet ir kva­pą gniau­žian­čia vi­so mies­to pa­no­ra­ ma. Čia įreng­ta ne vie­na ap­žval­ gos aikš­te­lė, nuo ku­rios Pra­ha su

Pramoga: Johno Lennono siena – puiki vieta pasireikšti.

vi­so­mis sa­vo gro­žy­bė­mis – kaip ant del­no.

Vie­n as di­d žiau­s ių ma­l o­n u­ mų, ku­riuos ga­li pa­tir­ti es­te­ti­kos ir gam­tos iš­siil­gę tu­ris­tai, nuo pi­ lies kal­no šlai­to be­si­leis­da­mi at­ gal į mies­to cent­rą, – Pra­hos pi­lies so­dai. Kal­no šlai­te įkur­tus so­dus puo­šia ne tik skru­pu­lin­gai įreng­ ti laip­tai, ta­ke­liai, bet ir vis­ką su­

Įspūdis: nemažą dalį didybės miest

25

spalio 31–lapkričio 6, 2013

savaitgalis vilniausdiena.lt/naujienos/ivairenybes

Vie­nas di­ džiau­sių ma­lo­nu­ mų, ku­ riuos ga­li pa­tir­ti es­ te­ti­kos ir gam­tos iš­ siil­gę tu­ ris­tai, – Pra­hos pi­lies so­ dai.

se­niau­sią Bo­he­mi­jos Šv. Vac­lo­vo vy­nuo­gy­ną. Re­no­vuo­tas vy­nuo­ gy­nas lan­ky­to­jams du­ris at­vė­rė 2008-ai­siais. Įdo­miau­sia tai, kad vyn­me­džiai au­ga ir ša­lia so­dų ta­ ke­lių, o vy­nuo­gę nu­si­skin­ti ga­li­ma tie­siog iš­tie­sus ran­ką. Čia pat įsi­kū­ręs ir mais­to bei vy­no res­to­ra­nų komp­lek­sas, ku­ ria­me pri­sė­dus tik­riau­siai ne­tek­tų pa­si­gai­lė­ti: če­kiš­kas vy­nas ir Pra­ hos pa­no­ra­ma – ža­vus de­ri­nys.

Be­je, čia pa­sta­ty­ta ir kla­si­ciz­ mo sti­liaus pa­vė­si­nė, ku­ri lai­ko­ ma ant­ru pa­gal po­pu­lia­ru­mą kla­ si­cis­ti­niu pa­sta­tu Pra­ho­je.

Ki­tas itin ver­tas dė­me­sio par­ kas – Wal­lens­tei­no rū­mų so­das.

Dar im­pe­ri­jos ka­ro va­do Alb­rech­ to von Wal­lens­tei­no, ku­ris lai­mė­jo Tris­de­šim­ties me­tų ka­rą, pa­sta­ty­ ti rū­mai (juo­se da­bar įsi­kū­ręs Če­ ki­jos Se­na­tas) tu­ri ga­na ori­gi­na­ lų so­dą. Jis iš­skir­ti­nis sa­vo fau­na: praei­vių mi­nio­je bė­gio­jan­čiais po­ vais, ryš­kias­pal­viais kar­piais ba­ sei­ne ar di­džiu­lė­mis ap­tva­re tū­ nan­čio­mis pe­lė­do­mis. Įdo­mios so­do de­ta­lės – gau­sy­bė legendi­ nių per­so­na­žų skulp­tū­rų. O keis­ čiau­sias da­ly­kas čia – de­ko­ra­ty­ vi­nė sta­lag­mi­tų sie­na, sa­vy­je taip pat sle­pian­ti dau­gy­bę ma­žų iš­lip­ dy­tų skulp­tū­rė­lių.

Vir­tu­vė – ne to­kia ža­vin­ga

Asmeninio archyvo nuotr.

pan­tys au­ga­lai. Tas ke­rin­tis Pra­ hos vaiz­das ly­di ir vis lei­džian­tis že­myn – net ne­be­ži­nai, iš ku­rio vir­šū­nės kam­po pa­no­ra­ma at­ro­ do gra­žiau. Be­je, ma­lo­niai nu­tei­ kia tai, kad so­de gė­lės dar žy­di ir ru­de­nį.

Be­si­lei­džiant iš­ties ro­man­tiš­kais pi­lies so­dais pa­ke­liui ga­li­ma už­ suk­ti ir į, kaip le­gen­dos pa­sa­ko­ja,

tui suteikia per jį tekanti Vltavos upė.

Ko ge­ro, ori­gi­na­liau­sias ir be­ne mėgs­ta­miau­sias če­kų pa­tie­ka­las yra kiau­lie­na su tra­di­ci­niais vir­ ti­nu­kais ir rau­gin­tas ko­pūs­tais.

Tie­sa, tai, kuo če­kai di­džiuo­ja­si la­biau­siai, lie­tu­vių skran­džių per daug ne­ža­vi. Te­ko ne iš vie­no iš­ girs­ti, kad tra­di­ci­niai če­kų vir­ ti­nu­kai, švel­niai ta­riant, „ne­la­ bai“... Gu­lia­šas, ku­ris taip pat yra vie­nas na­cio­na­li­nių pa­tie­ka­lų, – tik­rai ge­res­nis pa­si­rin­ki­mas. Kuo nors itin ori­gi­na­liu če­kų vir­tu­vė ne­pa­si­žy­mi.

Ki­tas klau­si­mas – alus. Na­cio­ na­li­nis tau­tos pa­si­di­džia­vi­mas. Če­kai, re­mian­tis sta­tis­ti­ka, iš­ ge­ria dau­giau­sia alaus pa­sau­ly­je.

Aiš­ku, alu­mi skųs­tis bū­tų ne­pa­ do­ru – jo yra ska­naus ir daug rū­ šių. Tik ste­bi­na kiek ki­tas su tuo su­si­jęs fak­tas.

Ki­taip nei, pa­vyz­džiui, Bel­gi­jo­ je, res­to­ra­no val­gia­raš­ty­je čia ne­ ra­si­te pa­si­rin­ki­mo iš 40 skir­tin­gų rū­šių alaus. Kiek­vie­no­je mai­ti­ni­ mo įstai­go­je pa­si­rink­si­te ne­bent iš tri­jų ar ke­tu­rių rū­šių, tarp jų daž­ niau­siai įvar­dy­tas ir neal­ko­ho­li­nis alus. Ypač cent­re ar­ba se­na­mies­ ty­je įsi­kū­ru­siuo­se res­to­ra­nė­liuo­ se ar ka­vi­nu­kė­se vy­rau­ja tų pa­čių rū­šių alaus pa­siū­la. Tik nuo­ša­

les­nė­se vie­to­se ar spe­cia­li­zuo­to­se alu­dė­se ga­li­ma ap­tik­ti la­biau spe­ ci­fi­nių rū­šių.

Tu­ris­tų mag­ne­tai

Be alaus, ne­re­tai tu­ris­tų lauk­tu­ vė­mis tam­pa ir ki­ti Če­ki­jo­je po­ pu­lia­rūs al­ko­ho­li­niai gė­ri­mai.

Bū­tų nuo­dė­mė ne­pa­mi­nė­ti tra­di­ ci­nės sly­vų deg­ti­nės „Sli­vo­vi­ce“ ar stip­raus, sal­daus žo­le­lių sko­ nio li­ke­rio „Be­che­rov­ka“. Bū­tent šiuos du stip­riuo­sius gė­ri­mus če­ kai įvar­di­ja kaip na­cio­na­li­nius.

Dar vie­nas tu­ris­tus trau­kian­ tis su­ve­ny­ras, o gal net ir tu­ris­ti­ nė pra­mo­ga, – ab­sen­tas. Nors pa­ tys vie­ti­niai gi­na­si, jog tai nė­ra jų na­cio­na­li­nis gė­ri­mas, iš­po­pu­lia­ rė­ti kaip vie­nas ša­lies sim­bo­lių jis jau spė­jo – tu­ris­tams dėl to pra­ mo­ga tik di­des­nė. Štai, pa­vyz­džiui, ab­sen­to ir jo pro­duk­tų krau­tu­vė­lė-ba­ras. Čia lan­ko­si tiek vie­ti­niai, tiek at­vy­ kė­liai, nes, ten­ka pri­pa­žin­ti, kon­ cep­ci­ja įdo­mi. Čia ga­li­ma ne tik iš­ger­ti pa­ties ab­sen­to, ruo­šia­mo ke­liais bū­dais, bet ir pa­ra­gau­ti ab­ sen­to kok­tei­lių, alaus, le­dų ir ki­ to­kių „gar­du­my­nų“. Dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų to pa­ra­gau­ti tik­ rai ne­pa­vyks.

Pa­lie­kant al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus ra­my­bė­je, ga­li­ma su­grįž­ti prie tra­ di­ci­nių se­na­mies­čio krau­tu­vė­lių, su­ve­ny­rų pre­ky­vie­čių, ku­rios tu­ ris­tus kaip me­dus trau­kia. Jų tik­ rai dau­gy­bė, ta­čiau abe­jo­ti­na, kad su­ve­ny­rų pre­kiau­to­jai jaus­tų la­bai di­de­lę kon­ku­ren­ci­ją.

Sun­ku su­si­lai­ky­ti neį­si­gi­jus tra­ di­ci­nių stik­li­nių ka­ro­liu­kų vė­ri­nio ar apy­ran­kės. Jos spin­di ko­ne kas ant­ro­je se­na­mies­čio gat­ve­lių vit­ ri­no­je. Ne tik tarp tu­ris­čių, bet ir tarp vie­ti­nių mo­te­rų itin po­pu­ lia­rios fir­mi­nės alaus kos­me­ti­kos ir ki­to­kių alaus prie­mo­nių krau­ tu­vė­lės. Ko ge­ro, vie­na ge­riau­sių lauk­tu­vių na­mo. Į tu­ris­tus orien­tuo­ti ir dau­gu­ ma se­na­mies­ty­je įsi­kū­ru­sių res­ to­ra­nė­lių. Nuo tra­di­ci­nių če­kiš­ko kai­mo sti­liaus kar­če­mų iki ra­fi­ nuo­tų ita­liš­kos pi­cos res­to­ra­nė­lių, keps­nių na­mų ar vy­ni­nių su so­li­ džiais vie­tos vy­no me­niu. Mies­to sve­čiams ma­lo­nu, kad kai­nos čia tik­rai ne­si­kan­džio­ja. Aiš­ku, se­ na­mies­čio res­to­ra­nė­ly­je ga­li tek­ ti pa­klo­ti kiek dau­giau pi­ni­gų, ta­ čiau bo­ka­lo alaus ar tau­rės vy­no kai­nos pri­lygs­ta vil­nie­tiš­koms.

Ne­pa­tin­gė­jus ga­li­ma ras­ti ir ba­ riu­kų, ku­riuo­se bo­ka­las alaus at­ sieis dar pi­giau – tik 30 kro­nų (apie 4 li­tus). Žur­na­lis­tei ke­lio­nę su­ren­gė „Air Li­tua­ni­ca“

Neįprasta: Wallensteino rūmų sodą puošia originali stalagmitų siena.

26

spalio 31–lapkričio 6, 2013

idėjos laisvalaikiui vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura

„Žal­va­ri­niui“ rū­dy­ti Se­nas ge­ras „Žal­va­ri­nis“ – taip pri­sta­ty­ti le­gen­di­nę lie­tu­vių folk­ro­ko gru­pę šį­kart tur­būt ne­tin­ka. Nes jau atei­nan­tį tre­čia­ die­nį Šv. Kot­ry­nos baž­ny­čio­je su bū­riu pro­fe­sio­na­lių mu­zi­ kan­tų kon­cer­tuos nau­jas ge­ras „Žal­va­ri­nis“. Ir jis bus vi­siš­kai ki­ toks, nei iki šiol.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Dau­ge­lis se­nų­jų „Žal­va­ri­nio“ ger­ bė­jų, kra­ty­da­vę plau­kus skam­bant sun­kioms gi­ta­roms ir su­tar­ti­nėms ar su mi­nia vis pra­šy­da­vę „Alaus, alaus“, šį­kart tu­rė­tų bū­ti rim­tai nu­ste­bin­ti. Bent jau tai ža­da pa­ tys gru­pės na­riai, be­si­ruo­šian­tys lapk­ri­čio 6-osios kon­cer­tui erd­ vė­je, ku­ri pa­pras­tai sun­kes­nės mu­zi­kos neį­si­lei­džia, – Šv. Kot­ ry­nos baž­ny­čio­je.

Taip, pa­sta­rai­siais me­tais lie­ tu­vių folk­ro­ko pio­nie­riai do­va­no­ jo dau­gy­bę akus­ti­nių kon­cer­tų,

kai ku­rie jų vy­ko ir be mik­ro­fo­nų, gar­so apa­ra­tū­ros. Ta­čiau, kaip sa­ ko jie pa­tys, šį­kart nu­spręs­ta įgy­

Ta ener­gi­ja, ku­rią pa­ro­dy­si­me, gal pa­ veiks net ir stip­riau nei fu­zuo­ta gi­ta­ra.

ven­din­ti se­niai bran­din­tą idė­ją: su­kvies­ti bū­rį pro­fe­sio­na­lių mu­ zi­kan­tų ir pa­ban­dy­ti liau­dies dai­ nas per­teik­ti ki­taip nei iki šiol.

Teatro mėgėjams

KUR? Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KA­DA? Spalio 31 d. 18.30 val. KIEK? 20–110 litų.

„Svar­bu tai, kad vi­sos dai­nos, ku­rios iki šiol skam­ba ro­ko sti­ liu­mi, vi­sa se­no­ji pro­gra­ma vi­siš­ kai per­si­vers, pe­reis į world mu­sic sti­lių, pui­kiai de­ran­tį su lie­tu­ viš­ku ru­de­niu. O dėl to, kur tu­ rė­tų vyk­ti kon­cer­tas, net ne­bu­vo klau­si­mo. Rei­kė­jo di­de­lės erd­vės ir ge­ros akus­ti­kos, Šv. Kot­ry­nos baž­ny­čia – kaip tik to­kia“, – sa­ kė vie­na gru­pės vo­ka­lis­čių Lau­ri­ ta Pe­le­niū­tė. „Žal­va­ri­nio“ gi­ta­ris­tas, dai­nų aran­žuo­to­jas Ro­ber­tas Se­me­niu­ kas džiau­gė­si, kad pa­vy­ko įgy­ ven­din­ti se­ną sva­jo­nę ir su­kvies­ ti ge­riau­sius, – su tiek mu­zi­kan­tų

muzikos mėgėjams

KUR? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. KA­DA? Lapkričio 3 d. 16 val. KIEK? 20 litų.

Moralinis pasirinkimas

Rami muzika

„Mūsų klasėje“ – dešimt draugų, viena klasė, juos jungia likimas ir laikas. Per vieną vakarą jie turi atkurti beveik viso amžiaus įvykius ir tapti asmeninių klaidų liudininkais. Tam tikromis aplinkybėmis žmogus vienaip ar kitaip apsisprendžia. Galima tik tikėtis, kad kiekvienas iš mūsų pasistengs išlikti žmogumi ir neatsisakys moralės bei nuostatų, kai į smilkinį bus įremtas pistoletas.

Trys žavios muzikės – dainininkė Aistė Širvinskaitė, pianistė Rūta Blaškytė ir smuikininkė Miglė Dikšaitienė susibūrė į trio „RAMuzika“. Ansamblio pavadinimas prasideda jų vardų pirmomis raidėmis.

Kitas pavadinimo šifras – tai rami, gerai nuteikianti, tinkama poilsiui muzika. Programa pavadinta kaip ir joje skambėsianti Claude’o Debussy daina „Žvaigždžių naktis“.

KUR? Lietuvos rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13.

KA­DA? Lapkričio 3 d. 18.30 val. KIEK? 33–43 litai.

KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16.

KA­DA? Lapkričio 5 d. 19 val. KIEK? 28–68 litai.

Gyvenimas kaip zebras

Muzikiniai prisiminimai

„Didysis zebras“ – tai šiuolaikinė klasikinio siužeto apie Don Žuaną variacija. Vienas iš galimų vyro ir moters bendravimo būdų, tiksliau, vyro ir kelių moterų. Netikėti ir malonūs susitikimai nepraeina be padarinių. Tamsą keičia šviesa – tarsi gyvenime. Gyvenimas – lyg zebras. Gal kas atpažins save ar savo kaimyną, juoksis ar nusistebės, bet nė vienas neliks abejingas.

Koncertuose „Istorijos“ – Rafailo Karpio, Jokūbo Bareikio ir Evelinos Anusauskaitės-Young lūpomis prabils muzikos grandų kūryba. Aktorius J.Bareikis ir operos solistas R.Karpis prisimins nemirtingą „The Beatles“ kūrybą, o E.Anusauskaitė-Young žavės Beyoncé, Adele’s ir Alicios Keys repertuaru. Tai puiki muzikinė dovana tiems, kurie vertina puikų atlikimą ir pripažintą muziką.

27

spalio 31–lapkričio 6, 2013

idėjos laisvalaikiui

ne­leis nau­jas skam­be­sys sce­no­je gru­pei dar ne­te­ko gro­ ti kar­tu.

Kar­tu su „Žal­va­ri­niu“ pa­si­ro­ dys mul­tiinst­ru­men­ta­lis­tas, ko­ ne vi­sais pa­sau­lio pu­čia­mai­siais gro­jan­tis Sau­lius Pet­rei­kis, bo­ sis­tas Kip­ras Pu­ga­čiu­kas, kla­ vi­ši­nin­kas Min­dau­gas Bal­čiū­ nas, per­ku­si­nin­kas Ge­di­mi­nas Ma­čiuls­kis, smui­ki­nin­kas Ta­das De­šu­kas, gi­ta­ris­tas Alek­sand­ras Te­nas. Šv. Kot­ry­nos baž­ny­čio­je prie jų vi­sų pri­si­jungs ir spe­cia­ liai šiam kon­cer­tui su­bur­tas cho­ ras iš pui­kiai pa­žįs­ta­mų Lie­tu­vos sce­nos dai­ni­nin­kų. Pa­sak R.Se­ me­niu­ko, cho­ras bu­vo dar vie­na sva­jo­nė – kad dai­nos skam­bė­ tų ma­sy­viai, ga­lin­gai. Cho­re bus ir Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­ jos vo­ka­lo stu­den­tų, taip pat te­ le­vi­zi­jos pro­jek­tuo­se „Lie­tu­vos bal­sas“, „Auk­si­nis bal­sas“ su­ži­ bė­ju­si Ind­rė Anan­kai­tė-Ka­laš­ni­ ko­vie­nė. Dar vie­na nau­jie­na – šį kon­cer­tą gru­pė ke­ti­na fil­muo­ti, o įra­šą iš­leis­ti atei­ty­je.

„Bu­vo min­čių leis­ti DVD, bet nu­spren­dė­me, kad už­teks ir kon­ cer­ti­nės CD plokš­te­lės. Tai bus ant­ro­ji mū­sų nau­jo­jo al­bu­mo, pa­ si­ro­dy­sian­čio 2014 m., da­lis. Vie­ nas dis­kas bus folk­ro­kas, ki­tas – kon­cer­to Šv. Kot­ry­nos baž­ny­čio­je įra­šas. Pla­nuo­ja­me ki­tų me­tų ru­ de­nį reng­ti kon­cer­tų tu­rą – ti­ kiuo­si, pra­tę­sim tą šių me­tų tra­ di­ci­ją, su­kvie­si­me taip pat daug mu­zi­kan­tų, ma­nau, ga­lė­si­me sau leis­ti di­de­lius kon­cer­tus“, – sa­kė R.Se­me­niu­kas. „Kon­cer­tas bus di­de­lė staig­ me­na mū­sų ger­bė­jams – dai­nos skam­bės vi­siš­kai ki­taip, kai ku­ rie jų gal iš pra­džių net neat­pa­ žins. Bet į kon­cer­tą kvie­čia­me ir tuos, ku­rie vi­siš­kai mū­sų ne­ži­ no. Ga­li atei­ti ir ar­šiau­sias me­ta­ lis­tas, skep­tiš­kai žiū­rin­tis į akus­ ti­nius kon­cer­tus. Nes ta ener­gi­ja, ku­rią pa­ro­dy­si­me, gal pa­veiks net ir stip­riau nei fu­zuo­ta gi­ta­ra“, – pa­ža­dė­jo gru­pės gi­ta­ris­tas ir kom­ po­zi­to­rius.

Amp­lua: ger­bė­jus pa­sta­ruo­ju me­tu le­pi­nęs kuk­les­niais akus­ti­niais

kon­cer­tais, „Žal­va­ri­nis“ šį­kart ža­da pa­si­ro­dy­ti su cho­ru ir bū­riu kvies­ ti­nių mu­zi­kos pa­sau­lio žvaigž­džių.

Gru­pės ar­chy­vo nuo­tr.

kam nesimiega

KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KA­DA? Lapkričio 6 d. 19 val. KIEK? 20, 30 litų.

KUR? „Studio 9“, Gedimino pr. 9.

KA­DA? Spalio 31 d. 22 val. KIEK? 10 litų.

Ne tik vaikams

KUR? Keistuolių teatre, Laisvės pr. 60.

KA­DA? Lapkričio 2 d. 12 val. KIEK? 20 litų.

Filharmonijos vargonų jubiliejus

Helovinas bordelyje

Pasakojimas apie šilumą ir meilę

Šiais metais Lietuvos nacionalinė filharmonija mini vargonų 50-metį. Vargonų istorija šioje salėje prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai iš vienos uždarytos Vilniaus bažnyčios buvo perkelti dviejų manualų pneumatiniai vargonai. XX a. 6-ajame dešimtmetyje buvo nuspręsta pastatyti naujus vargonus ir 1963 m. iškilo neobarokinio stiliaus 3 manualų ir pedalų bei 52 registrų vargonai.

Helovino naktį „Studio 9“ pavirs į bordelį. Laisvo elgesio namuose netrūks raudonos spalvos, o šokių aikštelė sprogs nuo aistros. Garso takeliu rūpinsis įrašų bendrovės „Bordello A Parigi“ bosas De Dupe iš Olandijos, Mario Moretti ir Split Pulse iš Lietuvos..

„Mano senelis buvo vyšnia“ – tai linksmas pasakojimas apie berniuką Toniną. Apie jo gyvenimą mieste tarp keistų, kažkur skubančių suaugusiųjų, apie jo nuotykius kaime su seneliu Otavianu, žąsim Alfonsina ir vyšnia Feliče. Tai pasakojimas apie atvirumą, šilumą ir meilę.

KUR? „Siemens“ arenoje, Ozo g. 14.

KA­DA? Lapkričio 6 d. 20 val. KIEK? 89–189 litai.

KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29.

KA­DA? Spalio 31 d. 21 val. KIEK? 21 litas.

KUR? „Skalvijos“ kino centre, A.Goštauto g. 2 / 15. KA­DA? Lapkričio 2 d. 14 val. KIEK? 9 litai.

Elektroninės muzikos žvaigždės

Muzika, prikelianti Keista numirėlius draugystė

Synthpop stiliumi grojanti grupė „Hurts“ skaičiuoja tik penktus savo gyvavimo metus, tačiau populiarumu galėtų varžytis su jau ne vieną dešimtmetį muzikos padangėje spindinčiomis žvaigždėmis. 2011 m. Didžiosios Britanijos Glastonbury festivalyje „Hurts“ pasirodymas buvo pripažintas geriausiu ir aplenkė net tokias žvaigždes kaip U2, Beyoncé ir „Coldplay“.

Stereo Express savo mūza vadina 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečio muziką, kuri jam yra kaip prieskonis prie šiuolaikinės elektroninės muzikos. Didžiausios sėkmės Stereo Express sulaukė, kai išleido „Sweet Dreams“ perdirbinį. Vaikščiojantys gyvi numirėliai ir iš kapų kelianti muzika – toks bus „Lofto“ helovinas šiemet.

Filmas „Kuosvarnis“ pasakoja apie dešimtmetį Jojo, kuris gyvena vienas su savo nepastovaus charakterio tėvu. Ilgėdamasis dingusios motinos, berniukas susidraugauja su iš lizdo iškritusiu kuosvarniu. Nors Jojo žino, kad tėtis niekada neleis laikyti paukštelio, vis tiek pradeda slapčia rūpintis mažuoju draugu.

knygų mėgėjams

20 me­tų ar­chi­tek­tū­ros Iš pir­mo žvilgs­ nio ga­li at­ro­dy­ti, kad per ne­prik­ lau­so­my­bės dvi­ de­šimt­me­tį Lie­ tu­vos ar­chi­tek­ tū­ro­je įvy­ko kur kas dau­giau nei per vi­są XX a. Šią prie­lai­dą ar­ chi­tek­tū­ros is­ to­r i­kai pa­tvir­ tins ar­ba pa­neigs atei­ty­je, ta­čiau tie­ sos, kad šie dvi­de­šimt me­tų ša­lies ar­ chi­tek­tū­rai bu­vo la­bai reikš­min­gi, tik­ riau­siai ne­pa­neigs nie­kas. Nep­rik­lau­ so­my­bės dvi­de­šimt­me­tis Lie­tu­vo­je nu­sė­tas ar­chi­tek­tū­ri­nių pra­ra­di­mų ran­dais ir at­ra­di­mų per­lais, ur­ba­nis­ti­ nė­mis gri­ma­so­mis ir idė­jų pro­ver­žiais.

Kny­ga „20 ne­prik­lau­so­my­bės me­tų“ – tai pir­ma­sis ban­dy­mas su­rink­ti ži­ nias, pa­tir­tį bei su­bjek­ty­vias nuo­mo­ nes apie tai, kas įvy­ko Lie­tu­vos ar­chi­ tek­tū­ro­je per šį lai­ko­tar­pį, ir pa­ro­dy­ti tik­ro­vę atei­čiai taip, kaip ją ma­to šios kas­die­ny­bės is­to­ri­jos da­ly­viai.

IT gu­ru pa­slap­tys Steve’as Job­sas (1955–2011 m.) – vie­nas ryš­kiau­ sių mū­sų lai­ kų vi­zio­nie­rių, ener­gin­gas ne­ sus­kai­čiuojamų ino­va­ci­jų kū­rė­ jas, žmo­gus, su­ kė­lęs re­vo­liu­ci­ ją šiuo­lai­ki­nė­je kul­tū­ro­je ir vi­ siems lai­kams pa­kei­tęs pa­sau­lio san­ty­ kį su tech­no­lo­gi­jo­mis. Šia­me lei­di­ny­je at­rink­ta per 200 pui­kiai šio IT gu­ru ne­ stan­dar­ti­nį mąs­ty­mą at­spin­din­čių ci­ta­ tų iš įvai­rių jo pa­si­sa­ky­mų ar in­ter­viu, skelb­tų dau­giau nei per tris de­šimt­me­ čius. „Mes lo­šia­me sta­ty­da­mi ant kor­tos sa­vo vi­zi­ją ir ver­čiau ri­zi­kuo­si­me, nei ga­min­si­me „aš ir­gi“ ti­po pro­duk­tus. Te­ gul tuo už­sii­ma ki­tos kom­pa­ni­jos. Kiek­ vie­nas nau­jas pro­duk­tas – nau­ja mū­sų sva­jo­nė“, – skel­bia vie­na jų.

Mei­lės tri­kam­pio int­ri­gos Leng­vas ir švel­ nios me­lan­cho­ li­jos ku­pi­nas ro­ ma­nas pa­va­di­ni­ mu „Gy­ve­ni­mas trum­pas, o geis­ mas be­ga­li­nis“ pa­s a­ko­j a apie mei­lės tri­kam­ pį – du vy­rus ir mo­te­rį. Ji bri­tė, jie – pran­cū­zas ir ame­ri­kie­tis. Pran­cū­zas ve­dęs, ame­ ri­kie­tis ne, bet abu vie­no­dai pa­me­tę dėl jos gal­vas. Skir­tin­guo­se mies­tuo­se – Pa­ry­žiu­je ir Lon­do­ne – jie gy­ve­na tar­ si ski­ria­mi plo­ny­tės per­tva­ros ir kar­tais re­gi jo­je vie­nas ki­to še­šė­lį. Juos sie­jan­ ti No­ra – tik­ro­ji fem­me fa­ta­le – ne­nus­ pė­ja­ma, ne­pa­gau­na­ma, tai pa­si­ro­do, tai dings­ta iš jų gy­ve­ni­mų, pa­lik­da­ma juos be­jė­giš­kai il­gė­tis. Ra­šy­to­jas Pat­ric­ kas Lapeyre’as su­bti­liai ir grakš­čiai pa­ sa­ko­ja is­to­ri­ją apie dvie­jų vy­rų bei mo­ ters aist­rą gy­ven­ti ir my­lė­ti.

28

spalio 31–lapkričio 6, 2013

vaikų diena Ir štai pirmoji knygelė apie jį

Labas vakaras.

Susipažink su ponu Gumbu.

Jei dar nepažįsti...

Bus ir antra, ir dar, ir dar...

Pirmąją knygelę apie poną Gumbą „Tu bjaurus, pone Gumbai!“ galima įsigyti leidyklos „Baltos lankos“ knygyne, esančiame Palangos g. 4, Vilniuje, arba internetu www.baltoslankos.lt.

Kituose knygynuose ji pasirodys visai netrukus – lapkričio pradžioje.

O tu turi galimybę būti pirmas, susipažinęs su bjauriuoju ponu Gumbu. Šį kartą tau reikia atidžiai perskaityti pono Gumbo pristatymą, pasitelkti vaizduotę, pasispjaudyti delnus (žinoma, savo), patrinti vieną į kitą ir kibti į užduotį: išsiaiškink, kokie šių knygelės veikėjų vardai. O kad būtų lengviau, šalia rasi vardų sąrašą.

Savo atsakymą siųsk e. paštu vaikudiena@vilniausdiena.lt iki 2013 m. lapkričio 4 d.

Sėkmės susidraugaujant su ponu Gumbu!

B Martynas Skalbykla Ponas Gumbas – aršus senis raudona barzda ir krauju pasruvusiomis akimis, gyvenantis Lamonik Biberyje.

Tikras baisūnas! Ponas Gumbas nekenčia vaikų, gyvūnų, linksmybių ir keptų kukurūzų burbuolių. Jis mėgsta kiaurą dieną snūduriuoti lovoje, būti vienišas ir viskuo piktintis, dar krapštyti nosį ir ryti, ką iškrapštęs. Knygelė „Tu bjaurus, pone Gumbai!“ apie jį. Ir dar apie piktą fėją, šunelį Jokūbą, mergytę Polę ir dvoklų mėsininką Bilį Vilhelmą Trečiąjį.

Na, o teisingai į du pateiktus klausimus atsakė ir knygelę „Tu bjaurus, pone Gumbai!“ laimėjo: Karilė Mozerytė, Matilda Skersonaitė, Arnas Avižinis.

Teisingi atsakymai: 1. Ponas Gumbas gyvena Lamonik Biberyje.

2. Pono Gumbo sodas puikiai prižiūrėtas, nes kitaip pikta fėja, gyvenanti vonioje, jį nuolat kultų keptuve!

C šuo Jokūbas

3

8

A ponas Gumbas

1

2

D Bilis Vilhelmas Trečiasis E Džonatanas Bangelė

4

F Penktadienis O’Lyris G ponia Meilutė H Džemė Gremė Lemė F’Hapa F’Hapa Berlyno Stereo Eo Eo Leb Sijep Nermonika Le Streipek De Grespin De Krespin De Spespin De Vespin De Vup De Lup De Smirskė Linksmų Kalėdų Lenuar, o trumpiau – Polė

7 8

5

6

29

spalio 31–Lapkričio 6, 2013

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ

Pradedamas rengti teritorijos tarp Krivių ir Užupio gatvių detalusis planas Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės 2013-04-24 administracijos direktoriaus įsakymas Nr.30-947.

Planavimo tikslas: vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais, suplanuoti sklypą skvero ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui, nustatyti sklypo naudojimo būdus – atskirųjų želdynų teritorijos (E), inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I) naudojimo pobūdžius – rekreacinės paskirties želdynai (E1), susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų sta-

tybos (I1) ir kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus.

Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. nr.

(8 5) 211 2518.

Detaliojo plano rengėjas: Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr.

3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2447, proj. vad. Laima Naujokaitienė.

Planavimo terminai: 2013–2014 m.

Vilniečių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų valdytojų dėmesiui Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2013 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 1-1502 pakeitė bei papildė Tvarkymo ir švaros taisykles.

Pakeitimo ir papildymo esmė: įvedama faktiškai naudojamos teritorijos sąvoka, kuri reglamentuoja bendro naudojimo teritorijų tvarkymą, t. y. daugiabučių namų savi-

ninkų bendrijos, kitų daugiabučių namų ir pastatų administratoriai bus atsakingi už teritorijų švarą ir tvarką 20 metrų atstumu nuo pastatų. Taisyklių pakeitimai įsigalios nuo 2014-01-01. Visas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas yra paskelbtas interneto tinklapyje adresu www.vilnius.lt.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia švietimo įstaigos vadovo konkursą eiti Vilniaus lopšelio-darželio „Žemyna“ direktoriaus pareigas Konkurso paskelbimo data – 2013 m. spalio 31 d.

Pretendentų atrankos posėdžio data –

2013 m. gruodžio19d.

Išsamesnė informacija apie konkursą: http://www.vilnius.lt/index.php?2841301387.

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 1-1436 buvo patvirinti Nuolatinės statybos komisijos nuostatai, reglamentuojantys Nuolatinės statybos komisijos kompetenciją ir darbo organizavimo tvarką. Šiuo sprendimu patvirtinta nau-

ja Nuolatinės statybos komisijos sudėtis. Ši komisija yra tarpžinybinė institucija, kuri nagrinėja ir priima sprendimus Vilniaus miesto savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo klausimais. Visas sprendimas publikuotas internetinėje svetainėje www.vilnius.lt.

Sveikatos ir grožio

Siūlo darbą

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr.30-2243 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 0,2 ha sklypo (kadastro Nr. 0101/0015:226) ties Budiniškių gatve detaliojo plano rengimą.

Planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių ir žemės tikslinės paskirties, nustatyti gyvenamosios teritorijos (G) naudojimo būdą, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (G2) naudojimo pobūdį ir kitus privalomuosius naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimus (detalusis planas pakeis planuojamoje teritorijoje galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 324 patvirtinto Pašilaičių komunalinės zonos teritorijos detaliojo plano (registro Nr. 835) sprendinius).

Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas), turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Informacija tel. (8 5) 211 2753.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr.30-2230 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 1,9 ha

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr.30-2231 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 22,5 ha teritorijos prie J.Ereto gatvės, Naujosios Vilnios seniūnijoje, detaliojo plano rengimą.

Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais, suformuoti sklypus nuosavybės teisei į žemę atkurti nustatant sklypų tikslinę paskirtį – kita, naudojimo būdus – gyvenamosios teritorijos (G), inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I), naudojimo pobūdžius – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1),

vės jungiklius. Išsivežame patys. Tel. (8 37) 770 261, 8 655 07 636.

karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, (8 310) 48 323.

1174125

Nekilnojamasis turtas, statyba UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys patirties linoleumo, tarketo ir Epoxy grindų klojėjai. Reikalavimai: anglų kalbos pagrindai, pageidautina automobilis. Tel. 8 620 77 510.

1178338

UAB „Kovenda“ dirbti Švedijoje (su sutartimi) ieško fasado šiltintojų ir klinkerio mūrininkų. Reikalavimai: patirtis dirbant su fasadų šiltinimo sistemomis, klinkerio mūru. Darbdavys siūlo: konkurencingą darbo užmokestį; suteikia apgyvendinimą ir padengia kelionės išlaidas. Kontaktai tel. (8 5) 276 7449, 8 614 95 108, e. paštas info@kovenda.lt.

1173848

Transportas, logistika

1068543

UAB „Valeramas“ investuoja į žemės ūkio paskirties žemę ir miškus visoje Lietuvoje.

Tel. 8 673 19 696.

Rudeninė akcija – iki lapkričio 1 d. ypatinga nuolaida nugaros skausmams gydyti (perkantiesiems abonementą). Gydytojas Ilja Seldinas, turintis 30-ies metų patirtį Lietuvos, Lenkijos, JAV klinikose, gydo stuburo, sąnarių ir galvos skausmus. Senjorams, neįgaliesiems, studentams ir vaikams iki 14 metų – nuolaidos iki 40 % (perkant abonementą). Tel. 8 662 25 881.

1169233

Žemės ūkio bendrovė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 87 513.

1164506

Kviečia mokytis

1167769

Konsultuojame pacientus, turinčius šeimos gydytojo siuntimą pas ginekologą, urologą, endokrinologą, echoskopuotoją. Taikomos nuolaidos. Medicinos centras „Neuromeda“. Registracija tel. 8 656 97 046, (8 5) 205 2603. Trinapolio g. 9C. www.neuromeda.lt.

Vilniaus DNSB asociacija, vykdydama būsto dalyvių švietimo programą, finansuojamą Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis pagal sutartį su VšĮ „Atnaujinkime miestą“, kviečia Žirmūnų, Šnipiškių, Santariškių ir Verkių daugiabučių namų gyventojus į nemokamą seminarą, kuris vyks 2013 m. lapkričio 13 d. 15 val.

Kitos

1169665

Paslaugos Statybos ir remonto Pigiai gamina spintas su stumdomomis durimis, virtuvės, miegamojo, kt. baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1178168

Dengia balkonus, laiptų pakopas, baseinus vandeniui nepraleidžia elastinga „Flowcrete“ danga. Darome garažų, sandėlių epoksido grindis. Tel. 8 610 48 234, 8 620 38 600.

1173775

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

1093222

Perka Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Atsiskaitome iš karto. Taip pat teikiame šias paslaugas: nebrangiai ir kokybiškai valome medžiais ir krūmais apaugusius apleistus laukus, griovius ir pakeles; perkame kirtimo atliekas, malkinę medieną, medienos atraižas. Pasiteirauti tel. 8 698 82 162. E. paštas info. ekuras@gmail.com.

1179042

Technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

1076356

Kelionių

Brangiai perkame mišką arba mišką išsikirsti. Tel. 8 613 74 861.

1161985

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1058730

Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449.

Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1174354

1168489

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1168815

UAB „Sėkmingas reisas“ priims į darbą vairuotojus, turinčius CE kategoriją. Darbas maršrutais EU-RUS (120 kub. m). Tel. 8 601 01 400.

teritorijos prie Arimų gatvės detaliojo plano rengimą.

Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais, suformuoti sklypus nuosavybės teisei į žemę atkurti nustatant sklypų tikslinę paskirtį – kita, naudojimo būdus – gyvenamosios teritorijos (G), inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I), naudojimo pobūdžius – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (I1) ir kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus.

Informacija tel. (8 5) 211 2756.

Įmonė brangiai perka radijo detales, mikroschemas, kondesatorius, matavimo prietaisus, elektrinius variklius, transformatorius, oscilografus, kebelius, elektros sro-

UAB BEST COMPANY.LT PERKA: KARVES, TELYČIAS, BULIUKUS, AVIS. Atsiskaitome iš

susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (I1) ir kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus.

Informacija tel. (8 5) 211 2756.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr.30-2232 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 1,5 ha teritorijos prie rytinės miesto ribos Naujosios Vilnios seniūnijoje, detaliojo plano rengimą.

Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais, suformuoti sklypus nuosavybės teisei į žemę atkurti nustatant sklypų tikslinę paskirtį – kita, naudojimo būdus – komercinės paskirties objektų teritorijos (K), pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (P), inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I), pobūdžius – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1), degalinių ir autoservisų statybos (K3), pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos (P1), sandėliavimo statinių statybos (P2), susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (I1) ir kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus.

Informacija tel. (8 5) 211 2756. Šnipiškių seniūnijos salėje (A.Juozapavičiaus g.

10A, Vilnius). Seminaro metu bus nagrinėjami daugiabučių namų priežiūros (tarp jų šilumos, karšto vandens bei kitų paslaugų) klausimai, remonto ir renovacijos organizavimo tvarkos klausimai bei daugiabučių namų savininkų bendrijų veiklos bei finansų ir dokumentų valdymo klausimai. Išsamios informacijos teirautis www.bustorumai.lt, tel. 261 1003, 212 0647, e. paštas info@bustorumai.lt.

1180388

Įvairūs Informuojame, kad Teresai Ginevič, Vytui Kazlauskui ir Irenai Markevičienei priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4167/0500:0009, Dvaro k. 2, Vilniaus r., Vilniaus apskrityje, ribos bus ženklinamos vietovėje š. m. lapkričio 7 d. 8.20 val. Gretimo sklypo, kadastrinis Nr. 4167/0500:0008, savininką Antaną Mažoną kviečiame atvykti į vietą arba kreiptis į UAB „Geodeziniai matavimai“, Saltoniškių g.

29, Vilnius, Geodeziniai_matavimai@yahoo. com, matavimus atliks matininkas R.Paškonis, technikas M.Paškonis, tel. 8 671 96 768.

1178767

30

spalio 31–Lapkričio 6, 2013

skelbimai

Informuojame, kad 2013 10 21 NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2120 patvirtintas teritorijos Vilniaus m. sav., Naujosios Vilnios sen., SB „Aušra“, formavimo ir pertvarkymo projektas.

1180588

Informuojame, kad pradėtas rengti Audronei Antanavičienei, Jonui Antanavičiui, Giedrei Žukauskienei, Mantui Žukauskui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio D.Tarabildienės g. 3, Panerių sen., Vilniaus m., Vilniaus apsk., kad. Nr. 0101/0165:0802, žemės sklypo planas, prilyginamas teritorijų planavimo dokumen-

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt tui, kurio tikslas - pertvarkyti padalijimo būdu Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, nekeičiant žemės sklypo ribų ir ploto laisvoje valstybinėje žemėje, tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų (leistino pastatų aukščio, užstatymo tankumo ir intensyvumo). Gretimo sklypo savininkai (Daina Urbonaitė, Mindaugas Juozapaitis, Renata Malakauskaitė) su parengto plano sprendiniais gali susipažinti ir pateikti savo pasiūlymus iki šių metų lapkričio 5 d.

Kviečiame kreiptis į UAB ”Geodeziniai matavimai”, Saltoniškių g. 29, Vilnius, tel. 8 686 93 491.

1178766

Pranešame, jog 2013 11 11 10 val. UAB „EFFECTIVUS“ atliks Oksanos Silvestrovičienės sklypo, kad. Nr. 4142/0200:0376, esančio Vilniaus r., Karklėnų k., Upelio g. 30, kadastrinius matavimus.

Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4142/0200:0225, buvusios savininkės A.Dovgialo paveldėtojus dalyvauti nurodytu laiku ir suderinti bendras ribas. Pasiteirauti tel. 8 684 61 144.

1180466

Pranešame, kad 2013 m. lapkričio 14 d.

10 val. Kijonių kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus

rajono vedėjo 2013 09 25 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2803 patvirtintą projektą suprojektuotam Alinos Krukovskos vardu žemės sklypui Nr. 1540-3 rengiami kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0200:0060, savininkės Vandos Ramanauskienės paveldėtojus atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo, arba kreiptis į ind. įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1179694

Pranešame, kad 2013 m. lapkričio 12 d.

11 val. Pajuodžių kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono vedėjo 2013 09 25 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2803 patvirtintą projektą suprojektuotam Michailo Karpovič vardu, žemės sklypui Nr. 1545 rengiami kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0100:0081, savininko Česlavo Voitiukevič paveldėtojus ir savininkę Danutą Baublienę atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į ind. įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1179693

Pranešame, kad 2013 m. lapkričio 15 d. 10 val. Kenos kaime, Rukainių seniūnijoje, Vil-

niaus rajone, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono vedėjo 2013 09 25 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2803 patvirtintą projektą suprojektuotiems Genoefos Stiklioraitienės vardu, žemės sklypams Nr. 15436-1 ir Nr. 1536-2 rengiami kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0600:0056, savininkės Juzefos Petrovskajos paveldėtojus atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į ind. įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1179695

Pranešame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1112 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Balsių Sodų 1-oji g. 55, SB „Renetas“, Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto rengėjas: UAB Korporacija „Matininkai“, Justiniškių 62A, Vilniaus m., matininkas A.Vosylius , tel. (8 5) 279 3610, e. p. a.vosylius@matininkai.lt.

1178756

Pranešame, kad pagal 2013 02 01 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 140 (toliau – Sutartis) UAB „Dolce kreditas“, kodas 302314255, uždarajai akcinei bendrovei REIKALAVIMAS.LT, kodas 302642184, perleido reikalavimo teisę į šių skolininkų skolas + netesybos, nuostoliai (žala), palūka-

Vieta jūsų reklamai. Skambinkite:

261 3653, 261 3659, 279 1370

31

spalio 31â&#x20AC;&#x201C;LapkriÄ?io 6, 2013

skelbimai nos ir kiti mokÄ&#x2014;jimai: Beata Sadovska, gimimo data 1975 02 14, adresas Ĺ˝irniĹł g. 13, Vilnius (skola 290,00 Lt, Sutarties priedas Nr. 7); Eugenijus Jakovuk, gimimo data 1986 12 20, adresas Liudvinavo g. 29-2, Vilnius (skola 300,00 Lt, Sutarties priedas Nr. 14); Rimantas Visockas, gimimo data 1984 07 29, adresas DurpiĹł g.

5-3, JuodĹĄiliĹł k., Vilniaus r. (skola 669,32 Lt, Sutarties priedas Nr. 36); Renata VisockienÄ&#x2014;, gimimo data 1983 11 30, adresas Naugarduko g. 4-5, Vilnius (skola 666,80 Lt, Sutarties priedas Nr. 41); Remigija JasmontienÄ&#x2014;, gimimo data 1972 04 06, adresas StatybininkĹł pr. 7B-9, KlaipÄ&#x2014;da (skola 552,72 Lt, Sutarties priedas Nr. 52); Nerijus Rakauskas, gimimo data 1982 02 28, adresas: SeinĹł g. 12, Alytus (skola 562,50 Lt, Sutarties priedas Nr. 54); Egidijus Petrikas, gimimo data 1982 04 11, adresas Ĺ iauliĹł g. 13-17, KlaipÄ&#x2014;da (skola 600,00 Lt, Sutarties priedas Nr. 61); Vladimir Turkovskij, gimimo data 1963 05 08, adresas KrantinÄ&#x2014;s g. 4, JaĹĄiĹŤnĹł mstl., Ĺ alÄ?ininkĹł r. (skola 600,00 Lt, Sutarties priedas Nr. 63); Olga VolkienÄ&#x2014;, gimimo data 1975 08 14, adresas Garsioji g. 19-1, Vilnius (skola 625,00 Lt, Sutarties priedas Nr. 73); Raimondas MarculeviÄ?ius, gimimo data 1981 08 24, adresas Pavasario g. 2-9, Simnas, Alytaus r. (skola 787,50 Lt, Sutarties priedas Nr. 76); Andrius SubaÄ?ius, gimimo data 1987 09 14, adresas Vytauto pr. 39-2, Kaunas (skola 718,00 Lt, Sutarties priedas Nr. 82); Ruslanas Bertauskas, gimimo data 1979 11 05, adresas Vilniaus g. 28-43, TelĹĄiai (skola 720,00 Lt, Sutarties priedas Nr. 83); Edgaras Kondrotas, gimimo data 1968 10 29, adresas PartizanĹł g. 154-59, Kaunas (skola 720,00 Lt, Sutarties priedas Nr. 84); Jelena MirinauskienÄ&#x2014;, gimimo data 1980 05 04, adresas VirĹĄuliĹĄkiĹł g.

59-48, Vilnius (skola 720,00 Lt, Sutarties priedas Nr. 87); Olga Ä&#x152;iapaitienÄ&#x2014;, gimimo data 1958 04 25, adresas EĹžero g. 63-34, Ĺ iauliai (554,00 Lt skola, Sutarties priedas Nr. 102); Zita GodliauskienÄ&#x2014;, gimimo data 1952 11 13, adresas Sietyno k., Kauno r. (skola 645,00 Lt, Sutarties priedas Nr. 103); Andrej Jakonis, gimimo data 1980 05 01, adresas GudĹł g. 8-18, Vilnius (skola 554,00 Lt, Sutarties priedas Nr. 123); Martynas GreiÄ?ius, gimimo data 1988 08 11, adresas AĹĄigalio g. 15-49, Kaunas (skola 554,00 Lt, Sutarties priedas Nr. 124); Gilbertas Nikartas, gimimo data 1957 12 15, adresas Ĺ ilutÄ&#x2014;s pl. 82-42, KlaipÄ&#x2014;da (skola 775,00 Lt, Sutarties priedas Nr. 132).

Skolininkai Reikalavimo perleidimo sutartÄŻ ir jos priedus gali atsiimti Kaukysos g.

18-415, Vilnius.

1178748

Vadovaujantis NacionalinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos prie Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedÄ&#x2014;jo ÄŻsakymu Nr. 48VÄŽ-(14.48.2.)-1328 (2013 birĹželio 10 d.) praneĹĄame, kad yra patvirtintas ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio paskirties ĹžemÄ&#x2014;s sklypo (kadastro Nr. 4124/0400:629), esanÄ?io TintiniĹĄkiĹł k., DĹŤkĹĄtĹł sen., Vilniaus r., kaimo plÄ&#x2014;tros ĹžemÄ&#x2014;tvarkos projektas ĹŤkininko sodybos vietai parinkti.

02 18 Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s tarybos sprendimu patvirtintÄ&#x2026; Vilniaus verbĹł etnokultĹŤrinio kraĹĄtovaizdĹžio draustinio specialĹłjÄŻ planÄ&#x2026;. Planuojamas ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł bĹŤdas ir pobĹŤdis â&#x20AC;&#x201C; gyvenamojo naudojimo bĹŤdo (vienbuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł pastatĹł statybos pobĹŤdis), atskirĹłjĹł ĹželdynĹł naudojimo bĹŤdo (rekreacinÄ&#x2014;s paskirties ĹželdynĹł naudojimo pobĹŤdis, apsauginÄ&#x2014;s ir ekologinÄ&#x2014;s paskirties ĹželdynĹł naudojimo pobĹŤdis), inĹžinerinÄ&#x2014;s infrastruktĹŤros naudojimo bĹŤdo (susisiekimo ir inĹžineriniĹł komunikacijĹł aptarnavimo objektĹł statybos, susisiekimo ir inĹžineriniĹł tinklĹł koridoriĹł naudojimo pobĹŤdĹžiai), komercinio naudojimo bĹŤdo (prekybos ir paslaugĹł statiniams statyti). Numatomi statyti statiniai â&#x20AC;&#x201C; inĹžinerinÄ&#x2014;s ir susisiekimo komunikacijos, jĹł aptarnavimo objektai, gyvenamieji vienbuÄ?iai namai, prekybos ir paslaugĹł statiniai. Planavimo organizatorius â&#x20AC;&#x201C; O.Ä&#x152;uvachova, E.Ä&#x152;uvachov, V.Ä&#x152;iĹž, R.Korobko, A.ProkopoviÄ?, I.ProkopoviÄ?.

Projekto rengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;RV architektĹł studijaâ&#x20AC;&#x153; (PamÄ&#x2014;nkalnio g. 28-2, Vilnius).

Informacija teikiama tel. 8 698 13 100 â&#x20AC;&#x201C; projekto vadovas V.Ĺ eibokas. VieĹĄo svarstymo procedĹŤrĹł vieta ir laikas â&#x20AC;&#x201C; detaliojo plano ekspozicija nuo 2013 11 14 iki 2013 11 27 PilaitÄ&#x2014;s seniĹŤnijos patalpose (VydĹŤno g. 20, Vilnius). VieĹĄas aptarimas vyks 2013 11 27 18 val. PamÄ&#x2014;nkalnio g. 28-2, Vilnius. Informacija teikiama tel. 8 698 13 100. Planavimo pasiĹŤlymai ir pastabos teikiami planavimo organizatoriui ir projekto rengÄ&#x2014;jui raĹĄtu ir ĹžodĹžiu iki vieĹĄo aptarimo dienos ir jo metu. AtmestĹł planavimo pasiĹŤlymĹł pareiĹĄkÄ&#x2014;jai detaliojo plano sprendinius bei vieĹĄo svarstymo procedĹŤras gali apskĹłsti Valstybinei teritorijĹł planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.JuozapaviÄ?iaus g. 9) per mÄ&#x2014;nesÄŻ nuo pareiĹĄkÄ&#x2014;jams registruoto praneĹĄimo ÄŻteikimo dienos.

1179264

Informuojame apie parengtÄ&#x2026; sklypo Vytauto g. 57 (kad. Nr. 0101/0039:1389), ter. plotas â&#x20AC;&#x201C; 0.0804 ha, Ĺ˝vÄ&#x2014;ryno sen., Vilniuje, detalujÄŻ planÄ&#x2026;. Rengimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 17 d. ÄŻsakymas Nr. 30-546; 2013 m. vasario 5 d. detaliojo teritorijĹł planavimo organizatoriaus teisiĹł ir pareigĹł perdavimo sutartis, reg. Nr. A615-05-(2.15.1.7-AD4), ir 2013 04 26 planavimo sÄ&#x2026;lygĹł sÄ&#x2026;vadas Nr. A620149-(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslas: nekeiÄ?iant Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s teritorijos bendrojo plano sprendiniĹł, keiÄ?iamas ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo pobĹŤdis iĹĄ vienbuÄ?iĹł ir dvibuÄ?iĹł namĹł statybos (G1) ÄŻ gyvenamĹłjĹł pastatĹł ir bendrabuÄ?iĹł statybos (G2). Planavimo organizatorius: UAB â&#x20AC;&#x17E;RE

1178435

2013 11 11d. 16.00 val. bus atliekami kadastriniai matavimai sklypui PakluonÄ&#x2014;s g. 30, Vilniaus m. (Nr. 0101/0167:1520 po padalinimo), todÄ&#x2014;l kvieÄ?iame dalyvauti kaimyninio sklypo kad. Nr. 0101/0167:2672 savininkus Ĺženklinimo darbuose. UAB Geodezijos centras, PaĹĄilaiÄ?iĹł g.17-38, Vilnius, 8 698 58 240, info@geocentras.lt.

1181222

DÄ&#x2014;l parengto SudervÄ&#x2014;s kadastro vietovÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s reformos ĹžemÄ&#x2014;tvarkos projekto vieĹĄo svarstymoNacionalinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad nuo 2013 m. lapkriÄ?io 11 d. iki 2013 m. gruodĹžio 6 d., darbo dienomis Iâ&#x20AC;&#x201C;IV nuo 8.00 iki 17.00 val., V nuo 8.00 iki 15.45 val. (pietĹł pertrauka 12.00â&#x20AC;&#x201C;12.45 val.) patalpose, esanÄ?iose KalvarijĹł g. 147, Vilnius (9 aukĹĄtas), bus vieĹĄai svarstomas parengtas Vilniaus rajono, SudervÄ&#x2014;s kadastro vietovÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s reformos ĹžemÄ&#x2014;tvarkos projektas. SudervÄ&#x2014;s kadastro vietovÄ&#x2014;s projekto autorius VÄŽ Ĺ˝emÄ&#x2014;s fondo atstovas 2013 m. lapkriÄ?io 11 d., 2013 m. lapkriÄ?io 13 d., 2013 m. lapkriÄ?io 18 d, 2013 m. lapkriÄ?io 20 d., 2013 m. lapkriÄ?io 25 d., 2013 m. lapkriÄ?io 27 d., 2013 m. gruodĹžio 2 d. ir 2013 m. gruodĹžio 5 d. nuo 9.00 val. iki 12.00 val. bus Vilniaus rajono skyriuje ir galÄ&#x2014;s atsakyti ÄŻ iĹĄkilusius klausimus. KvieÄ?iame susipaĹžinti su ĹĄiuo projektu.

1181305

KarĹĄÄ?iausi kelioniĹł pasiĹŤlymai A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

1179677

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMÄ&#x201E;. PraneĹĄame, kad parengtas ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł (kad. Nr. 0101/0167:459; 0101/0167:436) PlatiniĹĄkiĹł k., PilaitÄ&#x2014;s sen., Vilniuje, detalusis planas. Planavimo pagrindas â&#x20AC;&#x201C; Detaliojo teritorijĹł planavimo organizatoriaus teisiĹł ir pareigĹł perdavimo sutartis, 2011 m. gruodĹžio 29 d., Nr. A615-133-(2.15.1.7-AD4). Planavimo tikslas â&#x20AC;&#x201C; pakeisti ĹžemÄ&#x2014;s tikslinÄ&#x2122; paskirtÄŻ pagal bendrojo plano sprendinius, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo reĹžimÄ&#x2026;, pagal 2011

Projektaiâ&#x20AC;&#x153;, Traidenio g. 38, Vilnius, tel.

(8 5) 232 1691; e. paĹĄtas info@reprojektai.lt. Detaliojo plano rengÄ&#x2014;jas: UAB â&#x20AC;&#x17E;RV GrupÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;, KalvarijĹł g. 3, 415 kab., LT-09310 Vilnius, tel. (8 5) 275 4411, e. paĹĄtas romas@parkas.lt. Su parengtu detaliojo plano projektu bus galima susipaĹžinti nuo 2013 11 04 iki 2013 12 02 plano rengÄ&#x2014;jo patalpose. InformacijÄ&#x2026; teikia projekto vadovas architektas Romualdas Grabauskas, tel. 8 698 77 076, e. p. romas@parkas.lt.

Parengtas detalusis planas bus vieĹĄai eksponuojamas NaujamiesÄ?io seniĹŤnijos patalpose (Gedimino pr. 15, Vilniuje) nuo ĹĄ. m. lapkriÄ?io 4 d. VieĹĄas susirinkimas numatomas ĹĄ. m. gruodĹžio 2 d. 10 val. rengÄ&#x2014;jo patalpose. PasiĹŤlymĹł pateikimo ir apskundimo tvarka: pasiĹŤlymus teikti planavimo organizatoriui arba plano rengÄ&#x2014;jui iki vieĹĄo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautÄ&#x2026; atsakymÄ&#x2026;, kad ÄŻ jĹł pateiktus pasiĹŤlymus neatsiĹžvelgta parengtame teritorijĹł planavimo dokumente, gali apskĹłsti ValstybinÄ&#x2014;s teritorijĹł planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Vilniaus teritorijĹł planavimo ir statybos valstybinÄ&#x2014;s prieĹžiĹŤros skyriui, A.JuozapaviÄ?iaus g. 9, 09311 Vilnius, per mÄ&#x2014;nesÄŻ nuo jiems iĹĄsiĹłsto laiĹĄko (atsakymo ÄŻ pateiktÄ&#x2026; pasiĹŤlymÄ&#x2026;) gavimo dienos.

KALÄ&#x2013;DINÄ&#x2013;S IR NAUJAMETINÄ&#x2013;S KELIONÄ&#x2013;S. SKRYDIS IĹ VILNIAUS Hurgada, Egiptas â&#x20AC;&#x201C; nuo 2079 Lt asm. Ĺ arm El Ĺ eichas, Egiptas â&#x20AC;&#x201C; nuo 2059 Lt asm.

TenerifÄ&#x2014;, KanarĹł salos â&#x20AC;&#x201C; nuo 2649 Lt asm.

Dubajus, JAE â&#x20AC;&#x201C; nuo 3099 Lt asm. * Ĺ ventinÄ&#x2014; vakarienÄ&#x2014; ÄŻ kainÄ&#x2026; neÄŻskaiÄ?iuota.

Egipto ir Dubajaus viza kainuoja papildomai.

NAUJAMETINIS KRUIZAS ÄŽ STOKHOLMÄ&#x201E; 3 dienĹł kruizas Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas â&#x20AC;&#x201C; nuo

485 Lt. Kruizas, vakarienÄ&#x2014; ir gÄ&#x2014;rimai ÄŻ kainÄ&#x2026; ÄŻskaiÄ?iuoti Ĺ ventinÄ&#x2014; programa laive lietuviĹł kalba!

KALÄ&#x2013;DINÄ&#x2013;S IR NAUJAMETINÄ&#x2013;S KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU Estija, Lenkija, Austrija, PrancĹŤzija, Vokietija, Italija, Laplandija ir t.t.

Kaina nuo 357 Lt.KelionÄ&#x2014;s su vadovu.

Daugiau informacijos www.krantas.lt.

=.?B< 8 `NcR V_ Nba\Z\OVYĂ&#x; VRZNV Ateik ÄŻ gydytojo ozonoterapeuto konsultacijÄ&#x2026; medicinos klinikoje â&#x20AC;&#x17E;Miramedaâ&#x20AC;&#x153; ir gauk DOVANŲ padangĹł montavimo ir balansavimo paslaugÄ&#x2026;!

Konsultacijos kaina â&#x20AC;&#x201C;

aVX & 9a

Medicinos klinika â&#x20AC;&#x17E;Miramedaâ&#x20AC;&#x153; linki Jums saugios Ĺžiemos!

Adresas: SavanoriĹł pr. 11A, Vilnius, tel. (8 5) 212 55 66, mob.tel. 8 676 07774 www.mirameda.lt

Akcija galioja iki lapkriÄ?io 15 d.

Orai

Vėjas 4–8 m/s

penktadienį +11

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje daug kur trumpai palis. Šiandien bus debesuota, vietomis prognozuojamas trumpas lietus. Temperatūra bus 10–12 laipsnių šilumos. Penktadienio naktį prognozuojamas tik pajūryje, tačiau dieną trumpi lietūs pranešami visoje Lietuvoje. Naktį atvės iki 2–8 laipsnių šilumos, dieną bus 7–11 laipsnių šilumos. Panašūs orai išsilaikys ir savaitgalį bei kitą savaitę, temperatūra dienomis bus apie 8–10 laipsnių.

44-oji metų savaitė.

Saulė Skorpiono ženkle.

Savaitgalio orai

+11

+10

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+11

Klaipėda

+2

Panevėžys

+25 +13 +28 +13 +12 +27 +19 +11

+8

10

+10

+11

šeštadienį

Tauragė

+10

Pasaulyje Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena

Naktis

Kaunas

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+15 +19 +9 +9 +18 +10 +13 +16

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+5

+10

Vėjas (m/s)

+9

10

Vilnius

+12

+11 +11 +23 +22 +10 +27 +21 +12

Diena

Marijampolė

+11

sekmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+7

Vėjas (m/s)

+12

9

Kalendorius Ketvirtadienis, spalio 31 d.

penktadienis, Lapkričio 1 D.

šeštadienis, Lapkričio 2 D.

sekmadienis, Lapkričio 3 D.

pirmadienis, Lapkričio 4 D.

antradienis, Lapkričio 5 D.

trečiadienis, Lapkričio 6 D.

Teka 7.20 Leidžiasi 16.45

Teka 7.22 Leidžiasi 16.43

Teka 7.24 Leidžiasi 16.40

Teka 7.26 Leidžiasi 16.38

Teka 7.28 Leidžiasi 16.36

Teka 7.30 Leidžiasi 16.35

Teka 7.32 Leidžiasi 16.33

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

VARDAI: Benignas, Liucilė, Mąstvilas, Tanvilas

VARDAI: Andrius, Emerikas, Milvydas, Žygaudas

VARDAI: Beinoras, Gedilė, Gedilas, Valentas, Valys

VARDAI: Hubertas, Martynas, Silvija, Vidmantas

VARDAI: Karolina, Karolis, Vitalija, Vitalijus

VARDAI: Eliza, Elžbieta, Elzė, Ilzė, Zacharijas

VARDAI: Ašmantas, Leinartas, Leonardas, Vygaudė

Helovinas 1632 m. gimė Nyderlandų baroko dailininkas Janas Vermeeris.

1795 m. gimė anglų poetas Johnas Keatsas.

1876 m. gimė dailininkas, visuomenės veikėjas Antanas Žmuidzinavičius.

1936 m. gimė amerikiečių aktorius Michaelas Landonas.

1964 m. gimė olandų futbolininkas Marco van Bastenas.

1984m.buvonužudytaIndijos premjerė Indira Gandhi.

1988 m. gimė vidutinių nuotolių bėgikė Eglė Balčiūnaitė.

1993 m. mirė italų kino režisierius Federico Fellini.

Visų šventųjų diena Tarptautinė narkotikų vartotojų diena Pasaulinė veganų diena 1902 m. gimė poetas, vertėjas Juozas Tysliava.

1979 m. gimė krepšininkai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai.

1945 m. gimė scenografė, grafikė Aleksandra Jacovskytė.

1962 m. gimė amerikiečių roko grupės „Red Hot Chilli Peppers“ lyderis Anthony Kiedis.

1972 m. gimė Australijos aktorė Toni Collette.

1973 m. gimė indų aktorė, „Mis Pasaulis 1994“ nugalėtoja Aishwarya Rai.

Mirusiųjų atminimo diena – Vėlinės, Ilgės 1755 m. Vienoje, Austrijoje, gimė Marija Antuanetė, Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI žmona ir Prancūzijos karalienė.

1932 m. gimė aktorius Vytautas Paukštė.

1938 m. gimė Ispanijos karalienė Sofía.

1950 m. mirė airių rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas George’as Bernardas Shaw.

1966 m. gimė amerikiečių aktorius Davidas Schwimmeris, geriausiai žinomas vaidmeniu seriale „Draugai“.

1967 m. gimė amerikiečių džiazo vokalistas Kurtas Ellingas.

Šv. Hubertas, Medžiotojų diena 1881 m. gimė skulptorius, grafikas, medalistas Petras Rimša.

1921 m. gimė lietuvių kilmės JAV kino aktorius Charles‘as Bronsonas (Karolis Bučinskis).

1926 m. gimė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

1945 m. gimė buvęs Vokietijos rinktinės futbolininkas Gerdas Mülleris.

1954 m. mirė prancūzų tapytojas Henri Matisse’as.

1957 m. gimė švedų aktorius Dolphas Lundgrenas.

1982 m. gimė rusų dailiojo čiuožimo čiuožėjas Jevgenijus Pliuščenka.

1847 m. mirė vokiečių kompozitorius ir pianistas Felixas Mendelssohnas.

1946 m. įkurta švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO. 1969 m. gimė amerikiečių muzikos prodiuseris, reperis, aktorius Seanas Diddy Combsas-Puff Daddy.

1969 m. gimė amerikiečių aktorius Matthew McConaughey.

1972 m. gimė portugalų futbolininkas Luísas Figo.

1985 m. mirė liaudies skulptorius Lionginas Šepka.

2008 m. Barackas Obama tapo pirmuoju afroamerikiečiu JAV prezidentu.

2011 m. mirė scenografė Jūratė Paulėkaitė.

Vaižgantas (senovės lietuvių dievas, skatinantis derlių ir augmenijos augimą) 1913 m. gimė anglų aktorė, Oskaro laureatė Vivien Leigh.

1938 m. gimė prancūzų dainininkas Joe Dassinas.

1959 m. gimė Kanados dainininkas Bryanas Adamsas.

1960 m. gimė anglų aktorė Tilda Swinton.

1979 m. gimė muzikantas, dainininkas Jurgis Pranas Didžiulis.

2000 m. mirė pianistė ir pedagogė Aldona Dvarionaitė.

2005 m. mirė britų rašytojas Johnas Fowlesas.

Pyragų diena 1814 m. gimė saksofono išradėjas Adolphe’as Saxas.

1861 m. gimė krepšinio išradėjas Jamesas Naismithas.

1879 m. gimė kalbininkas ir baltistas Kazimieras Būga.

1893 m. mirė rusų kompozitorius Piotras Čaikovskis.

1906 m. Vilniuje įvyko Miko Petrausko lietuviškos operos „Birutė“ premjera.

1938 m. gimė rašytojas, dailininkas Leonardas Gutauskas.

1962 m. gimė kroatų krepšinio treneris Nevenas Spahija.

1970 m. gimė amerikiečių aktorius Ethanas Hawke’as.

1988 m. gimė amerikiečių aktorė Emma Stone.

9

3

lengvas sudoku

1

9

5

7

3

1 7

8

6

9 8

3 8

5 karštOJI linija: 212

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

3 8

1

7

3

2

9 2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1385 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

9

3

6 3

1

6 4

5

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

4

7

3

8

5

6 8

6 2

7

1 1

9

2

sunkus sudoku

4

7

2

8

reklamos skyrius: 261

7

2

9 1 3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1378 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1378 LIETUVA: Eglė Šepetytė – 219 1375 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1373

3 2

1

6

7

1

9

3

2

8

4

6

5

6

4

7

3

5

2

8

9

1

2

8

6

5

4

9

3

1

7

1

8

9

6

4

7

3

5

2

3

4

5

7

1

6

9

8

2

5

2

3

1

8

9

7

6

4

1

6

8

2

5

3

7

9

4

8

5

4

7

9

1

2

3

6

4

5

2

9

8

7

6

3

1

9

6

2

8

3

5

1

4

7

9

7

3

1

6

4

2

5

8

3

7

1

4

2

6

5

8

9

5

3

1

4

9

2

8

7

6

7

3

8

2

6

4

9

1

5

6

2

7

8

3

1

5

4

9

2

9

6

5

1

3

4

7

8

8

9

4

6

7

5

1

2

3

4

1

5

9

7

8

6

2

3

Užsuk į vilniausdiena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

8 Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380

Prenumeratos skyrius: 261 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1378

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 3420.

1688

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3600 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: (8 37) 302 242