2013 11 02 klaipeda internetas

lapkričio 2, 2013

Nr. 253 (19 855)

11 vaikų mamai L.Tautkevičienei svetima išlaikytinių logika. Šeštadienio interviu 5p.

www.kl.lt

E. ir J.Di­džiu­liai: „San­tuo­ka yra nuo­la­ti­nis dar­bas.“

Užuo­jau­ta at­spin­di epo­chą Tar­pu­ka­rio Klai­pė­ do­je be­ne vie­nin­ te­lė ga­li­my­bė vie­ šai pa­skelb­ti apie bend­ruo­me­nės na­ rio mir­tį bu­vo skel­ bi­mas laik­raš­ty­je.

Jie lig šiol pa­kan­ka­ mai ge­rai at­spin­di to me­to šei­mos na­ rių san­ty­kį su ve­lio­ niu, o užuo­jau­tos liu­di­ja mi­ru­sio­jo ar jo ar­ti­mų­jų so­cia­li­ nę pa­dė­tį ir svar­bą vi­suo­me­nė­je.

2p.

Vi­ce­me­ras iš­sau­go­jo po­stą As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­dos ra­jo­no ta­ry­bai ne­pa­vy­ ko at­leis­ti iš pa­rei­gų ra­jo­no vi­ce­ me­ro Kęs­tu­čio Cir­tau­to, nors jam ir bu­vo pa­reikš­ta in­ter­pe­lia­ci­ja.

a.dykoviene@kl.lt

Skel­bi­mai laik­raš­ty­je

6

„Vi­są lai­ką sa­kau, kad žmo­nės dėl ne­šy­lan­čio ra­dia­to­riaus pir­miau­siai tu­ri kreip­tis į ad­ mi­nist­ra­to­rių ar bend­ri­ją, o ne iš kar­to į me­rą ir Vy­riau­sy­bę.“ Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Bu­tų ir ener­ge­ti­kos po­sky­rio ve­dė­jas Al­gis Gai­žu­tis pa­ta­ria lai­ky­tis pro­tu su­vo­kia­mos tvar­kos.

As­ta Dy­ko­vie­nė

1936-ie­ji. Bu­vo praė­ję ly­giai try­li­ka me­tų, kai Klai­pė­da ta­po Di­džio­sios Lie­tu­vos da­li­mi. Kraš­te ir to­liau vy­ ra­vo dvi­kal­bys­tė. Bū­tent tais me­tais pra­de­da­mas leis­ti so­li­dus uos­ta­ mies­čio dien­raš­tis lie­ tu­vių kal­ba „Va­ka­rai“.

Kaina 1,60 Lt

Vakarė 12p.

Šal­ti­nis: tar­pu­ka­rio Klai­pė­dos spau­do­je iš­li­ko dau­gy­bė užuo­jau­tų, ku­rio­se ne vie­nas uos­ta­mies­čio sen­bu­

vis vei­kiau­siai at­ras ir sa­vo pro­tė­vių pa­var­des.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­žas

Ket­vir­ta­die­nį vy­ku­sia­me ta­ry­bos po­sė­dy­je slap­tu bal­sa­vi­mu vi­ce­ me­ro nau­dai bu­vo su­rink­ta 12 ta­ ry­bos na­rių bal­sų.

Už K.Cir­tau­to at­lei­di­mą bal­sa­vo 10 po­li­ti­kų, trys ta­ry­bos na­riai po­ sė­dy­je ne­da­ly­va­vo.

Siū­ly­mą at­leis­ti vi­ce­me­rą iš jo uži­ma­mų pa­rei­gų po­li­ti­kai pa­tei­kė dėl ga­li­mo vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­ re­sų su­pai­nio­ji­mo. „Klai­pė­da“ ra­ šė, kad po­li­ti­kas, bū­da­mas sa­vi­val­ dy­bės tar­nau­to­jas, kar­tu su sū­nu­mi įkū­rė ma­žą­ją bend­ri­ją „Man­to žu­vys“.

2

2

šeštadienis, lapkričio 2, 2013

miestas

Vi­ce­me­ras iš­sau­go­jo po­stą 1

K.Cir­tau­to šei­mos vers­ lui iš ES fon­dų bu­vo skir­ta 150 tūkst. li­tų.

Pa­ra­mą skirs­tė Žu­vi­nin­kys­tės re­ gio­no vie­tos veik­los gru­pė, į ku­rią K.Cir­tau­tas kaip val­dy­bos na­rys bu­vo de­le­guo­tas Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės.

Kri­ti­kų ma­ny­mu, po­li­ti­kas tu­rė­jo rū­pin­tis, kad pa­ra­ma pa­siek­tų ra­jo­ no gy­ven­to­jus skaid­riai ir jo­kia in­ te­re­sų gru­pė ne­ga­lė­tų pro­te­guo­ti sa­vo pro­jek­tų, ta­čiau pa­ra­ma bu­vo skir­ta pa­ties vi­ce­me­ro ir jo sū­naus vers­lui. Iš 23 bal­sa­vu­sių ta­ry­bos na­ rių 12 pa­si­sa­kė už K.Cir­tau­to po­sto iš­sau­go­ji­mą, 10 bal­sa­vo už jo at­lei­ di­mą, 1 ta­ry­bos na­rys su­si­lai­kė.

Pats K.Cir­tau­tas vie­šai tei­gė, kad net neįž­vel­gia, kur ga­lė­jo su­pai­nio­ ti vie­šuo­sius ir pri­va­čius in­te­re­sus, nes val­dy­bai bal­suo­jant už jo sū­ naus pro­jek­tą vi­ce­me­ras pa­ts nu­si­ ša­li­no. Po­li­ti­kas į vie­šu­mą iš­ki­lu­sią is­to­ri­ją va­di­no opo­zi­ci­jos puo­li­mu.

Int­ri­ga: Klai­pė­dos ra­jo­no ta­ry­

bos opo­zi­ci­ja neį­vei­kė vi­ce­me­ro K.Cir­tau­to su in­ter­pe­lia­ci­ja.

In­ter­pe­lia­ci­ją vi­ce­me­rui bu­vo pa­si­ra­šę 11 Klai­pė­dos ra­jo­no ta­ry­ bos na­rių.

Srau­tai: dau­giau­sia pir­kė­jų Se­na­ja­me tur­gu­je su­lau­kia­ma tre­čia­die­niais ir šeš­ta­die­niais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Tur­ g aus die­ n os ne­ s i­ k ei­ č ia Skai­čiavo be­na­mius Nuo se­no tur­gaus die­no­mis bu­vo lai­ko­ Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Kiek Klai­pė­do­je yra na­mų ne­tu­rin­ čių žmo­nių, kur jie glau­džia­si ir ar tu­ri do­ku­men­tus? Tai aiš­ki­no­si tri­ jų ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai, drau­ge ieš­ ko­ję be­na­mių.

Sa­vi­val­dy­bės, po­li­ci­jos at­sto­vai ir so­cia­li­nis dar­buo­to­jas už­va­kar tre­ čią kar­tą žval­gė­si be­na­mių vie­to­se, kur šie žmo­nės daž­niau­siai bū­riuo­ ja­si. Šį­kart trys vy­rai dir­bo šiau­ri­ nė­je mies­to pu­sė­je – tarp Jū­ri­nin­kų bei Sta­ty­bi­nin­kų pro­spek­tų.

Pag­rin­di­nis tiks­las – su­rink­ti kaip ga­li­ma dau­giau ži­nių apie el­ ge­tau­jan­čius as­me­nis, iš­siaiš­kin­ti, ko­dėl jie ne­si­nau­do­ja so­cia­li­nė­mis pa­slau­go­mis, ar pa­gei­dau­tų pa­ gal­bos siek­da­mi pa­kil­ti iš gy­ve­ni­ mo už­ri­bio.

Pir­mie­ji du to­kie rei­dai pa­ro­dė, kad be­na­miai kaž­ko­dėl ban­do bėg­ti nuo juos kal­bi­nan­čių val­džios at­sto­vų. „Jie ne­tu­rė­tų nie­ko bi­jo­ti, nes ne­sa­me nei bau­džian­ti, nei drau­ džian­ti ko­man­da. Tie­siog no­ri­me su­ži­no­ti, kiek to­kių žmo­nių yra.

Gal­būt pa­vyk­tų jiems pa­dė­ti“, – tei­gė uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės Kont­ro­lės ir pre­ven­ci­jos po­sky­rio ve­dė­jas Vi­lius Va­lys.

Sa­vi­val­dy­bė­je ruo­šia­ma­si priim­ ti nau­jas mies­to tvar­ky­mo tai­syk­ les, ku­rio­se ke­ti­na­ma draus­ti se­na­

mies­ty­je el­ge­tau­ti bei ne­leis­ti duo­ti iš­mal­dos pi­ni­gais vi­sa­me mies­te.

Be to, sie­kia­ma iš­siaiš­kin­ti, ko­ kių so­cia­li­nių pa­slau­gų Klai­pė­do­je rei­kia. Iki šiol uos­ta­mies­ty­je ne­ži­ no­ma, kiek čia gy­ve­na el­ge­tau­jan­ čių žmo­nių.

Pa­na­šūs rei­dai bus ren­gia­mi ir atei­ty­je. Be­na­mių bus ban­do­ma ieš­ko­ti ap­leis­tuo­se na­muo­se, ki­to­se

Vi­lius Va­lys:

Jie ne­tu­rė­tų nie­ko bi­ jo­ti, nes ne­sa­me nei bau­džian­ti, nei drau­ džian­ti ko­man­da. vie­to­se, kur jie pa­pras­tai glau­džia­ si. Ši in­for­ma­ci­ja la­bai ver­tin­ga ir po­li­ci­jos apy­lin­kių ins­pek­to­riams.

Pas­ku­ti­nią­ją spa­lio die­ną ne­to­li Ban­du­žių gat­vės 3-io­jo na­mo krū­ muo­se ras­ti ap­si­gy­ve­nę be­na­miai vy­ras ir mo­te­ris. Jie anks­čiau so­ cia­li­nėms tar­ny­boms bei po­li­ci­jai ne­bu­vo ži­no­mi.

Spa­lio 24-ąją be­na­mių žval­gy­ ta­si nuo Sau­sio 15-osios gat­vės iki M.Maž­vy­do alė­jos, nu­sta­ty­ti trys as­me­nys. Spa­lio 29-ąją tarp Da­ nės gat­vės ir I.Si­mo­nai­ty­tės bib­ lio­te­kos pa­vy­ko su­ra­šy­ti du be­na­ mius el­ge­tas.

Po­ra: pa­rei­gū­nas Da­lius Ga­ruo­lis klau­si­nė­jo na­mų ne­tu­rin­čių vy­ro ir

mo­ters, ar jie tu­ri do­ku­men­tus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

mos tre­čia­die­nis ir šeš­ta­die­nis. Ne­ma­žai klai­pė­die­čių tuo te­be­si­va­do­vau­ja ir į pre­ ky­vie­tes sku­ba bū­tent šio­mis die­no­mis.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­sak Se­no­jo tur­gaus va­do­vo Ar­ vy­do Gau­die­šiaus, nors pre­ky­vie­tė dir­ba kas­dien, dau­giau­sia šur­mu­ lio bū­na tre­čia­die­niais ir šeš­ta­die­ niais. Šio­mis die­no­mis dau­giau su­lau­ kia­ma ne tik pir­kė­jų, bet ir par­da­ vė­jų. Pas­ta­rų­jų skai­čius išau­ga nuo 30 iki 50 pro­c., pa­ly­gin­ti su ki­to­mis sa­vai­tės die­no­mis. „Pre­ky­bi­nin­kai, ku­rie pre­kiau­ja sa­vo užau­gin­ta ar pa­ga­min­ta pro­ duk­ci­ja, kas­dien ne­dir­ba. Ta­čiau tre­čia­die­niais ir šeš­ta­die­niais vi­sa­ da at­vyks­ta“, – pa­brė­žė va­do­vas.

A.Gau­die­šiaus tei­gi­mu, šio­mis die­no­mis gau­siau tur­ga­vie­tę ap­ lan­ko ir pir­kė­jai. „Tre­čia­die­nį ga­lė­čiau ver­tin­ti aš­ tuo­ne­tu, o šeš­ta­die­nį – de­šim­tu­ku de­šimt­ba­lė­je sis­te­mo­je. Jau nu­si­ sto­vė­ju­sios to­kios tra­di­ci­jos, kad šios die­nos yra tur­gaus ir, ma­tyt, jos grei­tai ne­pa­si­mirš. No­rė­tų­si, kad kiek­vie­na sa­vai­tės die­na bū­tų tre­čia­die­nis ir šeš­ta­die­nis. Tuo­ met sa­vai­tė la­bai grei­tai pra­bėg­ tų“, – juo­ka­vo va­do­vas.

A.Gau­die­šiaus ma­ny­mu, ei­ti į tur­ga­vie­tę šeš­ta­die­nį klai­pė­die­ čiai nu­spren­džia, nes tą die­ną yra lais­ves­ni.

„Atei­na pir­mo­je die­nos pu­sė­je ir ap­si­per­ka vi­sai sa­vai­tei. Tai tar­si ri­tua­las. Tre­čia­die­nį už­su­ka įsi­gy­ ti to­kių pro­duk­tų, ku­rie neiš­si­lai­ko vi­są sa­vai­tę“, – tei­gė va­do­vas.

Nau­jo­jo tur­gaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vid­man­tas Mic­kus tvir­ti­na, jog ne­su­si­da­ro toks įspū­ dis, kad tre­čia­die­nis – tik­rai tur­ gaus die­na. Tą­dien di­de­lio pir­kė­jų pa­gau­sė­ji­mo ne­su­lau­kia­ma. „Tur­ga­vie­tė dir­ba kas­dien ir tre­ čia­die­nis nie­kuo neiš­sis­ki­ria. Dau­ giau pir­kė­jų su­lau­kia­me ar­čiau sa­vait­ga­lio. Dau­giau­sia jų yra šeš­ ta­die­niais. Žmo­nės ne­sku­ba, pa­si­ kal­bė­da­mi, pa­si­de­rė­da­mi ei­na ap­ si­pirk­ti“, – tei­gė pa­va­duo­to­jas.

Anot V.Mic­kaus, ko­dėl tre­čia­die­ nis ne­bė­ra tur­gaus die­na – sun­ku pa­sa­ky­ti. „Taip jau yra se­niai. Gal žmo­nės tre­čia­die­nį tur­gaus die­na lai­kė, nes kai ku­rios pre­ky­vie­tės dir­ba tre­čia­die­niais, šeš­ta­die­niais ir sek­ma­die­niais. Kei­čia­si žmo­nių įpro­čiai“, – svars­tė V.Mic­kus.

Na­mas iš­jun­gė šil­dy­mą Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Vy­rau­jant šil­tiems orams, klai­pė­ die­čiai pra­dė­jo skųs­tis, kad bu­tuo­ se per šil­ta. Bu­vo to­kių na­mų, ku­ rių gy­ven­to­jai nu­spren­dė ap­skri­tai iš­jung­ti ši­lu­mos tie­ki­mą.

Smil­te­lės gat­vės gy­ven­to­jai pa­sa­ ko­jo, kad, at­ši­lus orams, jų na­me bu­vo lai­ki­nai iš­jung­tas šil­dy­mas.

Taip bu­vo nu­spręs­ta, sie­kiant su­ tau­py­ti. Šios sa­vai­tės pa­bai­go­je šil­ dy­mas vėl bu­vo įjung­tas.

Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Bu­ tų ir ener­ge­ti­kos po­sky­rio ve­dė­jo Al­gio Gai­žu­čio, at­ši­lus orams, klai­ pė­die­čiai pra­dė­jo skam­bin­ti į sa­vi­ val­dy­bę, kad jų bu­tuo­se per šil­ta.

Po to­kių skun­dų ad­mi­nist­ra­to­ riams bu­vo pra­neš­ta, jog šie in­for­ muo­tų šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų pri­žiū­rė­to­jus, kad su­ma­ žin­tų ši­lu­mą iki mi­ni­mu­mo. „Prob­le­mų ne­ki­lo pa­sta­tuo­se, ku­ riuo­se įreng­ti au­to­ma­ti­niai ši­lu­mos maz­gai. Ten au­to­ma­tiš­kai pri­stab­

do­mas ši­lu­mos tie­ki­mas į na­mą.

Ga­li­ma ver­tin­ti, kad to­kie na­mai ne­bu­vo šil­do­mi“, – tei­gė ve­dė­jas.

Anot A.Gai­žu­čio, ofi­cia­liai pra­si­ dė­jus šil­dy­mo se­zo­nui, neiš­veng­ta ir ne­su­sip­ra­ti­mų.

Vie­no na­mo gy­ven­to­jai skun­ dė­si, jog na­me ne­šy­la ra­dia­to­riai.

Pa­sak ve­dė­jo, si­tua­ci­ja bu­vo to­ kia, kad pir­mi­nin­kas į pa­što dė­žu­ tes bu­vo iš­mė­tęs la­pe­lius su klau­si­ mu, ar rei­kia įjung­ti šil­dy­mą. „Taip išė­jo, kad gy­ven­to­jai, ku­ rie skun­dė­si, ne­su­rea­ga­vo. Ka­ dan­gi in­for­ma­ci­ja ne­pa­sie­kė pir­ mi­nin­ko, šis pa­ma­nė, jog žmo­nės dar ne­no­ri šil­dy­tis. Vi­są lai­ką sa­ kau, kad gy­ven­to­jai dėl ne­šy­lan­čio ra­dia­to­riaus pir­miau­sia tu­ri kreip­ tis į ad­mi­nist­ra­to­rių ar bend­ri­ją, o ne iš kar­to į me­rą ir Vy­riau­sy­bę“, – tvir­ti­no ve­dė­jas.

A.Gai­žu­tis pa­brė­žė, kad prie­šin­ gu at­ve­ju įsi­su­ka už­da­ras ra­tas – žmo­gus skun­džia­si, ban­do­ma jam pa­dė­ti, o paaiš­kė­ja, jog ad­mi­nist­ ra­to­rius ne­ži­no apie pro­ble­mą – į jį net ne­bu­vo kreip­ta­si.

Ry­šys: at­ši­lus orams, kai ku­

riuo­se bu­tuo­se nu­sto­jo šil­ti ir ra­dia­to­riai.

3

šeštadienis, lapkričio 2, 2013

miestas Ruo­šia­si se­zo­nui

Bai­gė stu­di­jas

Pa­ger­bė ka­rius

2015 m. į Klai­pė­dą at­plauk­ti pa­ no­ro jau 20 krui­zi­nių lai­vų. Įp­ ras­ta, kad to­kie vi­zi­tai de­ri­na­ mi net prieš ke­le­tą me­tų. Pir­mą­ kart uos­to is­to­ri­jo­je mū­sų uos­ta­ mies­tį 2015 m. ke­ti­na ap­lan­ky­ ti 317 m il­gio jū­rų mil­ži­nas „Ce­ leb­ri­ty Elip­se“. Tai bus di­džiau­ sias li­gi šiol į Klai­pė­dą at­plau­ kęs lai­vas.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to (KU) Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­ to ne­for­ma­laus ug­dy­mo stu­di­ jas bai­gė 168 sen­jo­rai. Šių stu­ den­tų am­žius – nuo 50 iki 80 me­tų. Jų stu­di­jos tru­ko dve­jus me­tus. Lapk­ri­čio 5 d. jiems bus įteik­ti tai pa­tvir­ti­nan­tys pa­žy­ mė­ji­mai. Šven­tė vyks KU Au­la Mag­na kor­pu­se.

Va­kar pa­gerb­ti žu­vu­sie­ji 1979– 1989 m. So­vie­tų Sąjungos–Af­ ganistano ka­ro ve­te­ra­nai klai­pė­ die­čiai. Neo­fi­cia­liais duo­me­ni­ mis, šio ka­ro veiks­muo­se da­ly­va­ vo apie pu­sė tūks­tan­čio klai­pė­ die­čių, 9 iš jų žu­vo. Gink­lo drau­ gai juos pa­ger­bė prie at­mi­ni­mo len­tos, įreng­tos ant pa­sta­to Vy­ tau­to g. 7.

Ka­pi­nių lan­ky­mas su kliū­ti­mis

Dienos telegrafas Pa­ro­d a. Klai­p ė­dos A.Bra­ko dai­lės mo­k yk­la ren­g ia mo­k i­n ių kū­r y­bi­n ių dar­bų pa­ro­dą. Mo­k i­n iai dvi sa­vai­tes kū­rė dar­bus te­ma „Ma­no sva­jo­n ių uni­ver­si­te­tas“. Pa­ro­dos ati­da­r y­mas vyks lapk­r i­čio 5 die­ną 15.10 val. Hu­ ma­n i­ta­r i­n ių moks­lų fa­k ul­te­to 2-ojo aukš­to fo­jė (Her­kaus Man­to g. 84).

Var­žy­bos. Šian­dien 13 val. Klai­pė­do­ je, vie­na­me di­džiau­sių pre­ky­bų cent­ rų, vyks tarp­tau­t i­nės fit­ne­so ir kul­tū­ riz­mo var­žy­bos. Pen­kio­se ka­te­go­ri­jo­ se su­si­rungs pa­jė­giau­si Lie­tu­vos, Lat­ vi­jos ir Es­t i­jos spor­t i­nin­kai.

Su­py­ko: pri­va­čiu trans­por­tu pri­va­žiuo­ti prie Jo­niš­kės ka­pi­nių bu­vo už­

draus­ta, to­dėl ki­lo di­de­lis mies­tie­čių ne­pa­si­ten­ki­ni­mas.

Pa­mir­šo: se­no­sio­se mies­to ka­pi­nė­se Skulp­tū­rų par­ke klai­pė­die­čiai ar­

ti­mų­jų ka­pų ieš­ko­jo krapš­ty­da­mi me­džių la­pus.

Plė­š i­k ai. Penk­t a­d ie­n io nak­t į nuo plė­š i­k ų nu­ken­tė­jo 18 m. klai­p ė­d ie­ tė. Ją ties Bi­r u­tės gat­vės 6 na­mu su­ mu­šė du vai­k i­nai, ku­r ie atė­mė ran­ ki­nę. Pa­na­šiu me­tu už­pul­t i dar trys mies­tie­čiai. Vy­rai nu­ken­tė­jo Alks­ny­ nės gat­vė­je, Tai­kos pro­spek­te bei Ši­ lu­tės plen­te. Už­pul­t ie­ji ne­te­ko sa­vo daik­t ų.

Kai ku­riems klai­pė­die­čiams šių­me­tis ar­ti­ mų­jų ka­pų lan­ky­mas ap­kar­to. Žmo­nes la­biau­siai pa­pik­ti­no, kad prie Jo­niš­kės ka­pi­nių ne­leis­ta pa­si­sta­ty­ti au­to­mo­bi­lių.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Suer­zi­no val­džios spren­di­mas

Šiais me­tais nu­spręs­ta per lapk­ri­ čio šven­tes prie Jo­niš­kės ka­pi­nių leis­ti sta­ty­ti tik neį­ga­lių­jų pri­va­ čius au­to­mo­bi­lius. Vi­si ki­ti pri­va­ lė­jo at­vyk­ti vie­šuo­ju trans­por­tu ar­ba sa­vo ma­ši­nas pa­lik­ti už ke­lių šim­tų met­rų.

Taip nu­spręs­ta sie­kiant iš­veng­ ti au­to­mo­bi­lių spūs­čių. Ta­čiau spren­di­mas la­bai pa­pik­ti­no ka­pi­ nių lan­ky­to­jus.

Klai­pė­die­tė In­ga Liu­ti­kie­nė pa­ sa­ko­jo, jog at­vy­ko sa­vo ma­ši­na su gi­mi­nai­čiais, ta­čiau po­li­ci­nin­kai nie­kur ne­lei­do su­sto­ti. Pa­si­tei­ra­ vus, kur tą ma­ši­ną pa­lik­ti, pa­rei­ gū­nai esą ro­dė į dan­gų. „Ne­bė­ra pa­pras­tam žmo­gui vie­ tos Klai­pė­do­je. Ar rei­kia iš­si­kas­ti kars­tą, at­si­sto­ti su juo prie sa­vi­val­

dy­bės ir pi­ke­tuo­ti, kad val­džia pa­ ga­liau iš­girs­tų“, – val­džios spren­ di­mais, ap­sun­ki­nu­siais ka­pi­nių lan­ky­mą, pik­ti­no­si klai­pė­die­tė.

Ar rei­kia iš­si­kas­ti kars­tą, at­si­sto­ti su juo prie sa­vi­val­dy­bės ir pi­ke­tuo­ti, kad val­džia pa­ga­liau iš­girs­tų?

Jo­niš­kės ka­pi­nė­se pa­lai­do­ta be­ veik 20 tūkst. žmo­nių.

Pa­mirš­tas Skulp­tū­rų par­kas

Žy­miai ra­miau Vi­sų šven­tų­jų die­ ną bu­vo Skulp­tū­rų par­ke. Klai­pė­ dos sen­bu­viai dar pa­me­na, kai čia bu­vo ne par­kas, o pa­čios di­džiau­ sios mies­to ka­pi­nės, kur pa­lai­do­ta apie 37 tūkst. mies­tie­čių.

Kont­ro­lia­vo: lapk­ri­čio 1-ąją pa­rei­gū­nai prie ka­pi­nių tik­ri­no, ar vi­si gė­

lių ir žva­kių pre­kei­viai dir­ba le­ga­liai.

Taip at­si­ti­ko, kad so­viet­me­čiu bu­vo nu­spręs­ta jas su­nai­kin­ti. Kai ku­rie klai­pė­die­čiai ne­spė­jo per­kel­ ti ki­tur ar­ti­mų­jų pa­lai­kų, tad jų ka­ pai bu­vo su­ly­gin­ti su že­me ir už­sė­ ta žo­lė.

Ta­čiau at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­ bę kai ku­rie žmo­nės at­ra­do se­ną­ sias gi­mi­nai­čių ka­pa­vie­tes ir jas lan­ko.

Spūs­čių iš­veng­ta

Lapk­ri­čio 1-ąją ne­sklan­du­mų iš­ veng­ta ties Lė­bar­tų ka­pi­nė­mis, kur

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

pa­lai­do­ta 45 tūkst. mies­tie­čių. Eis­ mas vi­dur­die­nį, per pa­tį pi­ką, ties Ja­kų žie­du bu­vo sklan­dus.

Ar­tė­jant prie ka­pi­nių, ri­kia­vo­ si ki­lo­met­ri­nės au­to­mo­bi­lių ei­lės, ta­čiau spūs­čių ne­bu­vo. Pla­tes­nė­se ke­lio vie­to­se ma­ši­nas bu­vo ga­li­ma sta­ty­ti iš abie­jų pu­sių, prie ka­pi­nių – tik kai­rė­je.

Aikš­te­lė­se šei­mi­nin­ka­vo gė­lių ir žva­kių par­da­vė­jai, ku­rių per šias die­nas bu­vo ke­lis kar­tus dau­giau nei įpras­ta. Pa­rei­gū­nai tik­ri­no, ar vi­si jie čia dir­ba le­ga­liai.

Vė­li­nes ža­da su­jauk­ti lie­tus As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Vė­li­nių die­ną, lapk­ri­čio 2-ąją, ar­ ti­mų­jų ka­pus ge­riau­sia ap­lan­ky­ti iki pie­tų, nes ant­ro­je die­nos pu­sė­je Klai­pė­do­je si­nop­ti­kai pro­gno­zuo­ja lie­tų. Lie­tin­ga bei vė­juo­ta bus ir ki­ tos sa­vai­tės pra­džia.

Šeš­ta­die­nį pir­mo­je die­nos pu­sė­ je – be žy­mes­nio lie­taus, ta­čiau po pie­tų ga­li pa­ly­ti. Pūs vi­du­ti­nis 9–14 m/s pie­tų, piet­ry­čių kryp­čių vė­jas. Oro tem­pe­ra­tū­ra die­ną bus 9–11 laips­nių ši­lu­mos.

Nak­tį iš šeš­ta­die­nio į sek­ma­die­nį uos­ta­mies­ty­je pra­si­dės lie­tus, ry­te liau­sis, die­ną si­nop­ti­kai lie­taus ne­ prog­no­zuo­ja, ta­čiau va­ka­re vėl tu­rė­ tų ly­ti. Die­ną pūs pie­tų kryp­čių 6–11 m/s vė­jas, nak­tį su­stip­rės iki 9–14 m/s. Oro tem­pe­ra­tū­ra sek­ma­die­nio nak­tį bus 6–9, die­ną – 9–11 laips­ nių ši­lu­mos.

Pir­ma­die­nio nak­tį vėl lis, lau­kia­ ma la­bai stip­raus vė­jo, ku­rio grei­tis gū­siuo­se sieks 15–20 m/s. Oro tem­ pe­ra­tū­ra iš­si­lai­kys to­kia pat.

Ant­ra­die­nį vėl lis, nak­tį pūs štor­ mi­nis pie­tų, piet­va­ka­rių kryp­čių iki 10-15 m/s vė­jas.

Ky­šis. Ket­vir­ta­die­nio po­pie­tę tar­ny­ bi­n iu au­to­mo­bi­l iu po­l i­ci­n in­kai į ko­ mi­sa­r ia­tą ve­žė už smul­k ią va­g ys­tę iš par­duo­tu­vės su­lai­k y­tą 60 m. klai­ pė­d ie­tę. Mo­te­r is, siek­da­ma iš­veng­t i ad­m i­n ist­ra­ci­nės at­s a­ko­my­b ės, pa­ tru­l iams mė­g i­no įsiū­ly­t i 80 li­t ų ky­ šį. Klai­p ė­d ie­tė ap­k laus­ta, pra­dė­tas ty­r i­mas dėl ban­dy­mo pa­pirk­t i pa­ rei­g ū­nus.

Smur­ta­vo. Uos­ta­mies­čio pa­rei­g ū­nai dėl smur­to ar­t i­mo­je ap­l in­ko­je ket­vir­ ta­d ie­n io nak­t į į areš­t i­nę už­da­rė tris klai­pė­die­čius, ku­r ie įta­r ia­mi na­muo­ se skriau­dę sa­vo šei­mos na­r ius.

Gel­bė­jo. Va­kar uos­ta­mies­čio ug­n ia­ ge­siai bu­vo pra­šo­m i ati­da­r y­t i vie­no dau­gia­bu­čio du­ris, kur, kaip įta­ria­ma, pri­si­r i­jęs vais­tų as­muo mė­g i­no nu­si­ žu­dy­t i.

Mi­rė. Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­ jos sky­r iu­je ket­v ir­ta­d ie­n į už­re­g ist­ ruo­tos 5 klai­pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Eleo­no­ra Bar­kaus­k ie­nė (gim. 1930 m.), Jev­ge­n ij So­k u­rov ( gim. 1931 m.), Ona Bur­bie­nė (gim. 1934 m.), Vac­lo­ vas Ri­ma­vi­čius (gim. 1939 m.) ir Kęs­ tu­t is Fe­sen­ko (gim. 1956 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien bus lai­ do­ja­ma Ga­li­na Tok­man, Leo­no­ra Bar­ kaus­k ie­nė, Ona Bur­bie­nė ir Jev­ge­n ij So­ku­rov.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą Klai­ pė­do­je pa­gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė trys ber­niu­kai ir trys mer­gai­tės.

Sub­jurs: sa­vait­ga­lį ir ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je Klai­pė­do­je si­nop­ti­kai pro­

gno­zuo­ja lie­tų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar uos­ta­m ies­čio grei­to­ sios me­di­ci­nos pa­gal­bos me­di­kai iki 14 va­lan­dos bu­vo kvies­t i 35 kar­t us.

Ekst­re­ma­l ių si­t ua­ci­jų ne­bu­vo, klai­ pė­die­čiai skun­dė­si pil­vo skaus­mais, ne­sta­bi­l iu krau­jos­pū­d žiu.

5

šeštadienis, lapkričio 2, 2013

šeštadienio interviu

L.Taut­ke­vi­čie­nė: „Ma­ma bū­ti neuž­ten­ka“ Eve­li­na Zen­ku­tė

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

e.zenkute@kl.lt

K

ar­tu su vy­ru au­gi­nan­ti 11 vai­kų Liud­mi­la Taut­ ke­vi­čie­nė gy­ve­ni­me va­ do­vau­ja­si krikš­čio­niš­ka tie­sa: jei ne­pa­varg­si­me sė­ti, pjau­si­ me gau­sų der­lių. Jos įsi­ti­ki­ni­mu, tik nuo mū­sų pa­čių pri­klau­so, kar­čius ar sal­džius vai­sius ra­gau­si­me atei­ ty­je. Nors L.Taut­ke­vi­čie­nė ak­cen­ tuo­ja, kad pa­grin­di­nis jos dar­bas yra bu­vi­mas ma­ma, ta­čiau ener­gin­ ga mo­te­ris pri­pa­žįs­ta, jog sa­vi­rea­li­ za­ci­ja už na­mų sie­nų bū­ti­na kiek­ vie­nam žmo­gui.

Gi­mė 1978 m. sau­sio 20 d., Klai­

pė­do­je.

1994 m. bai­gė Mar­cin­ko­nių vi­du­

ri­nę mo­kyk­lą.

Nuo 2005 m. iki da­bar yra Klai­

pė­dos gau­sių šei­mų bend­ri­jos „Šei­ my­na“ pir­mi­nin­kė.

1998 m. su­si­tuo­kė su Po­vi­lu Taut­

ke­vi­čiu­mi.

Tu­ri 11 vai­kų. Še­šias mer­gai­tes:

Mei­lė iš pir­mo žvilgs­nio

– Su vy­ru Po­vi­lu esa­te klai­pė­ die­čiai. Uos­ta­mies­ty­je už­gi­mė ir jū­sų mei­lės is­to­ri­ja.

– Pa­žin­tis bu­vo neį­ti­kė­ti­nai grei­ ta, ir vis­kas abiem bu­vo aiš­ku nuo pat pra­džių. Ma­no mo­čiu­tė bu­vo pa­siė­mu­si glo­bo­ti­nį iš vai­kų na­ mų, ku­ris su ma­no vy­ru mo­kė­si vie­no­je pro­fe­si­nė­je mo­kyk­lo­je. Jis mus ir su­pa­žin­di­no. Su­tuok­ti­nis sa­ko, kad tai bu­vo mei­lė iš pir­mo žvilgs­nio. Pa­me­nu, sto­te­lė­je sto­vė­ jau su drau­ge, o Po­vi­las su se­ne­lės glo­bo­ja­mu vai­ki­nu va­žia­vo au­to­ bu­su. Pa­ma­tę mus drau­gai iš­li­po.

Dar tą pa­tį va­ka­rą vy­ras pa­ly­dė­ jo ma­ne na­mo ir pa­klau­sė, ar esu lais­va. Pri­dū­ręs, kad ir pa­ts ne­tu­ri mer­gi­nos, pa­siū­lė drau­gau­ti. Pra­ dė­jo­me su­si­ti­ki­nė­ti, ir aš su­pra­ tau, kad jis la­bai įdo­mus žmo­gus.

Pa­me­nu, su­vo­ku­si tai la­bai ap­si­ džiau­giau – dar vie­nas toks kaip aš at­si­ra­do.

– Bend­rau­ti pra­dė­jo­te bū­da­mi de­vy­nio­lik­me­čiai, o su­si­tuo­ kė­te jau po me­tų. Ko­dėl sku­bė­ jo­te?

– O ko gi lauk­ti? Pa­me­nu Po­vi­ lo po­žiū­rį, jis sa­ky­da­vo: se­niau su­ tik­da­vau tik gra­žias ar­ba tik pro­ tin­gas. Pa­ga­liau at­ra­dau mer­gi­ną, tu­rin­čią vis­ką. Apie pa­gy­ve­ni­mą be san­tuo­kos net ne­gal­vo­jo­me. Abie­ jų po­žiū­riai su­ta­po. Ži­no­jo­me, kad gy­ven­si­me kaip vy­ras ir žmo­na tik ta­da, kai jais tap­si­me. Toks mąs­ty­ mas man pa­ti­ko – jau­čiau­si sau­gi ir ver­ti­na­ma.

Su­jun­gė pa­ra­dok­sai

– Kas jus iš­mo­kė ver­tin­ti šei­mą?

– Bu­vo­me pa­na­šūs tuo, kad dar bū­da­mi la­bai jau­ni abu tu­rė­jo­me aiš­kią šei­mos vi­zi­ją. Pa­ra­dok­sa­ lu, ta­čiau mū­sų vai­kys­tės pa­tir­tys ir ap­lin­kos, ku­rio­se au­go­me, bu­ vo be ga­lo skir­tin­gos. Bet tai, kas bu­vo įdė­ta į šir­dį, – su­ta­po. Aš – vien­tur­tė. Ma­ma su tė­vu iš­si­sky­ rė anks­ti, to­dėl vai­kys­tę pra­lei­ dau su pa­tė­viu. Tik­rai ne­sa­kau, kad jis bu­vo pra­stas, ta­čiau au­ gau be tik­ro tė­vo. Anks­ti pa­li­kau gim­tuo­sius na­mus ir ži­no­jau, kad nie­ka­da ne­no­rė­čiau kar­to­ti to, ką pa­ti iš­gy­ve­nau. Ne­lin­kė­čiau, kad ir ma­no vai­kams tek­tų toks li­ki­ mas. O vy­ro gy­ve­ni­mas – kar­di­ na­liai prie­šin­gas. Po­vi­las au­go vie­nuo­li­kos vai­kų šei­mo­je ir bu­vo de­vin­tas – iš ber­niu­kų jau­niau­ sias. Neb­lo­gas de­ri­nys išė­jo. Dar drau­gys­tės pra­džio­je jam sa­ky­ da­vau, kad no­riu šei­mos, su­kur­ tos tvir­tu pa­grin­du.

Au­fe­li­ją, Li­vi­ją, Auš­ri­nę, Giu­li­ją, Sal­ vi­ją, Ame­li­ją ir pen­kis ber­niu­kus: Ti­ tą, Pi­jų, No­jų, Ti­mo­tį ir Si­mą.

Pla­nai: vie­nuo­lik­tos at­ža­los su­si­lau­ku­si L.Taut­ke­vi­čie­nė vi­lia­si, kad ant ran­kų sū­puo­ja ne pa­sku­ti­nį kū­di­kį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

– No­ras tu­rė­ti daug vai­kų bu­vo są­mo­nin­gas?

– Kaž­ka­da vie­na dau­gia­vai­kė ma­ ma ma­nęs pa­klau­sė: Liu­da, ar ne­ bi­jai tu­rė­ti daug vai­kų? Man bu­vo taip keis­ta. O ką? Ko­dėl rei­kė­tų bi­ jo­ti? Kas čia blo­go? Su­si­lauk­ti daug

Liud­mi­la Taut­ke­vi­čie­nė:

Ži­no­jo­me, kad gy­ ven­si­me kaip vy­ras ir žmo­na tik ta­da, kai jais tap­si­me. Toks mąs­ty­mas man pa­ti­ ko – jau­čiau­si sau­gi ir ver­ti­na­ma. at­ža­lų man at­ro­dė taip na­tū­ra­lu, jog net neį­si­vaiz­da­vau, kad ga­li bū­ ti ki­taip. Su vy­ru esa­me lyg vie­nas – nuo pat pa­žin­ties pra­džios vis­ką da­ro­me kar­tu. Ne išim­tis – ir ap­ si­spren­di­mas tu­rė­ti gau­sią šei­mą.

Ne­bu­vo taip, kad vie­nas kaž­ku­ris to troš­ko la­biau.

Dėl moks­lų – komp­lek­sas

– Da­bar jū­sų vy­riau­sia­jai duk­ rai – try­li­ka, o ne­se­niai gi­mu­ sį ma­žiau­sią­jį dar sū­puo­ja­te ant ran­kų. Ar ne­sun­ku?

– Tik­rai nė­ra leng­va. Vi­si vai­kai pa­me­ti­nu­kai. Šei­mos drau­gai ar pa­žįs­ta­mi, tu­rin­tys du ar tris vai­ kus, žiū­ri į mus ir ste­bi­si: iš kur se­ miuo­si tiek jė­gų. Ener­gi­jos, jų aki­ mis, aš daž­nai tu­riu dau­giau nei ke­lias at­ža­las au­gi­nan­čios ma­mos.

Kar­tais va­ka­re ei­nu į lo­vą ir gal­vo­ju – ko­kia pa­lai­ma, kad pa­ga­liau atė­ jo nak­tis, ty­la ir ga­lė­siu pa­mie­go­ti. Ži­no­ma, bū­na vis­ko, vai­kai ser­ga, ky­la vi­so­kių bė­dų. Bet tai yra ma­no dar­bas. Juk ap­link yra daug žmo­ nių, ku­rie pi­ni­gus už­dir­ba nak­ti­ mis ar­ba už­sii­ma gy­vy­bei pa­vo­jin­ga

veik­la. Kiek­vie­nas žmo­gus ap­si­ spren­džia, ko no­ri gy­ve­ni­me, ko­kia bus jo nuo­la­ti­nė veik­la ir į ką jis in­ ves­tuos sa­vo lai­ką bei jė­gas. Ma­no dar­bas – bū­ti ma­ma.

– Ar nie­ka­da ne­si­gai­lė­jo­te, kad ne­te­ko pa­ra­gau­ti moks­lų, pa­ ban­dy­ti siek­ti kar­je­ros?

– Jei at­vi­rai, komp­lek­są dėl neiš­si­ la­vi­ni­mo ak­cen­ta­vau bū­da­ma vi­sai jau­na, kol pra­dė­jau dirb­ti or­ga­ni­ za­ci­jo­je „Šei­my­na“. Sė­dė­da­ma na­ muo­se su vai­kais jaus­da­vau­si šiek tiek ne­vi­sa­ver­tė. Ir da­bar pa­ste­biu, kaip ki­ti žmo­nės mo­ka gra­žiai pa­ ste­bė­ti, dės­ty­ti min­tis. Na­tū­ra­lu, kad ma­mų žo­dy­nas tam­pa ge­ro­kai siau­res­nis – juk bend­rau­ja­me tik su vai­kais ar­ba spren­džia­me bui­ ti­nius rei­ka­lus. Ta­čiau vi­si komp­ lek­sai dings­ta, kai pe­čius už­gu­ la dau­gy­bė dar­bų. Pri­si­me­nu, dar be­si­lauk­da­ma pir­mo vai­ko iš vie­no vy­ro pa­žįs­ta­mo su­lau­kiau prie­kaiš­ to – kas iš mū­sų bus: nei iš­si­la­vi­ni­ mo, nei dar­bo, ap­si­krau­si­te vai­kais, ir tiek. Bu­vo skau­du. Bet gy­ve­ni­me daug pa­siek­ti ga­li­ma ir be aukš­tų­jų moks­lų. Po­vi­las pra­dė­jo sa­vo vers­ lą, aš įsi­trau­kiau į vi­suo­me­ni­nę veik­lą, pa­de­dan­čią gau­sioms šei­ moms. Su­vo­kiau, kad vi­suo­me­nė­ je esu nau­din­ga ir ga­liu įdė­ti sa­vo in­dė­lį: kaž­kam pa­gel­bė­ti, pa­lai­ky­ti žmo­nes. Ta­da vi­si komp­lek­sai pa­si­ stū­mė į šo­ną. Ne­se­niai mąs­čiau, ar bū­da­ma 35 me­tų, jei rei­kė­tų pa­lik­ti šį pa­sau­lį, jaus­čiau­si pa­da­riu­si vis­ ką, ką ga­lė­jau? Ar ga­lė­čiau pa­sa­ky­ ti, kad kaž­ką už sa­vęs pa­li­kau?

– Kaip sau at­sa­kė­te į šį klau­ si­mą?

– Ma­nau, kad dar daug ko ne­pa­da­ riau. Pa­gim­dy­ti vai­kus dar ne­reiš­ kia juos užau­gin­ti. Tik su­lau­ku­si 40 me­tų ga­lė­siu pa­žiū­rė­ti į sa­vo vy­res­ niuo­sius ir at­sa­ky­ti, ar ban­dy­mai įskie­py­ti mei­lę ar­ti­mui, pa­sau­lio gro­žio su­vo­ki­mą, Die­vo pa­ži­ni­mą, stip­ry­bę su­bran­di­no vai­sius.

Su­ži­no­ju­siems – šo­kas

– Vi­suo­me­ni­nė veik­la ša­lia rū­ pi­ni­mo­si šei­ma jums bū­ti­na?

– Taip. Ma­nau, jei žmo­gus sa­vęs ne­rea­li­zuo­ja, na­muo­se at­si­skleis­ti jis ir­gi ne­ga­lės. Bū­ti­na kaž­kuo pa­ si­so­tin­ti ir už na­mų sie­nų. Vai­kai man yra vis­kas. Jei na­muo­se nė­ ra ma­žo kū­di­kio, trūks­ta gy­vy­bės.

Ma­žy­liui paau­gus, pra­de­du gal­vo­ ti, kad rei­kia nau­jo ste­buk­lo. Ta­čiau aš esu žmo­gus, as­me­ny­bė ir vi­suo­ me­nės da­lis, to­dėl kaž­ką gy­ve­ni­me veik­ti tu­riu. Bū­ti vien už­da­ra­me ra­ te­ly­je ne­no­rė­čiau – man rei­kia su­ si­ti­ki­mų su in­te­lek­tua­liais ir įdo­ miais žmo­nė­mis, ma­ty­ti ki­tų šei­mų pro­ble­mas, bend­rau­ti su jo­mis. Tai – pa­pil­do ma­ne. Ati­duo­da­ma sa­vo jė­gas ir lai­ką, įgau­nu la­bai daug ir į na­mus grįž­tu tur­tin­ges­nė.

– O vy­ras jums daug pa­de­da?

– Kiek­vie­na šei­ma sa­vo vi­di­nį gro­ žį ku­ria skir­tin­gai. Su pa­vy­du žiū­ riu į to­kias są­jun­gas, ku­rio­se ma­ ma su tė­čiu ga­li at­si­pa­lai­da­vę kep­ti bly­nus, šne­ku­čiuo­tis. Gau­sių šei­mų gre­to­se to­kia ro­man­ti­ka – re­tas at­ ve­jis. Au­gin­ti daug vai­kų yra di­de­ lis dar­bas. Ir su bly­nais nė­ra ka­da žais­ti. Su Po­vi­lu esa­me pa­si­skirs­tę dar­bus. Be to, ne tik au­gi­na­me vai­ kus, bet ir bai­gia­me įsi­reng­ti nuo­sa­ vą na­mą. Esa­me nuo­la­ti­nia­me lip­ dy­mo pro­ce­se. Tai­gi, tė­tis kar­tu yra ir meist­ras. O aš lie­ku ma­ma ir mo­ te­ris. Tie­sa, vai­kus auk­lė­ja­me kar­ tu: aš la­biau už­sii­mu ma­žes­niais vai­kais, jis – vy­res­niai­siais. Kar­tais vaid­me­ni­mis ir ap­si­kei­čia­me. Bet na­muo­se la­biau esa­me pa­si­skirs­tę tra­di­ci­nes vy­ro ir mo­ters pa­rei­gas.

– Kaip į jū­sų gau­sią šei­mą žiū­ ri vi­suo­me­nė? Kar­tais at­ro­do, kad daug vai­kų su­si­lau­kę tė­vai žmo­nių aky­se yra smer­kia­mi.

– Pas­te­biu, kad si­tua­ci­ja po tru­pu­ tį kei­čia­si. Gal­būt to­dėl, kad esa­me jau­ni, žmo­nės po gau­to šo­ko, su­ži­

no­ję, jog tu­ri­me 11 vai­kų, į mus žiū­ri ge­ra­no­riš­kai. Nors ko­men­ta­rų in­ ter­ne­ti­nė­je erd­vė­je sa­vo šei­mos at­ žvil­giu esu su­si­lau­ku­si vi­so­kių, bet gra­žių ir pa­lai­kan­čių žo­džių – dau­ giau. Daž­niau­siai ne­pa­si­ten­ki­ni­ mas ky­la dėl so­cia­li­nės pa­ra­mos.

Kaž­kas pa­vy­di, esą mes gy­ve­na­me iš pa­šal­pų. Taip nė­ra. De­ja, įsta­ty­ mai to­kie, jog da­bar daug vai­kų tu­ rin­čios šei­mos gal­vo­ja apie ga­li­my­ bę su­si­ma­žin­ti dar­bo va­lan­das, kad at­ly­gi­ni­mas tap­tų men­kes­nis ir šei­ ma pa­tek­tų į so­cia­liai rem­ti­nų as­ me­nų są­ra­šą. Dau­gia­vai­kių šei­mų nie­kas ne­re­mia. Ir tai lie­čia ne tik iš­mo­kas už at­ža­las, bet ir nu­brau­ kia­mus ne­mo­ka­mus pie­tus mo­kyk­ lo­se ar leng­va­tas už bū­re­lius, jei nors kiek vir­ši­ja­ma mi­ni­ma­li ri­ba vie­nam as­me­niui. Bet są­mo­nin­gai už­dirb­da­mas ma­žai, vi­sa­da bū­si ties skur­do ri­ba. Vals­ty­bė ne­ska­ti­ na gra­žios šei­mos tap­ti dar gra­žes­ ne, kad ji tu­rė­tų mo­ty­va­ci­ją dirb­ti.

Tur­būt la­biau­siai skau­di­na ne vi­ suo­me­nės po­žiū­ris, į ku­rį ga­li tie­ siog ne­kreip­ti dė­me­sio, o pa­ti sis­ te­ma ir po­li­ti­kų mąs­ty­mas.

Vai­kų ne­pla­nuo­ja, bet lau­kia

– Kaip at­si­pa­lai­duo­ja­te nuo bui­ties dar­bų ir rū­pes­čių?

– Dar­že, tarp gė­lių ar vie­na su vy­ ru. Man tai pa­ts ge­riau­sias bū­das pa­bėg­ti nuo vi­sų pro­ble­mų. Tik taip ge­riau­siai pail­siu nuo triukš­mo, gin­čų ir ki­tų var­gi­nan­čių da­ly­kų.

– Ar yra da­ly­kų, ku­rių dar neį­ gy­ven­di­no­te, ta­čiau no­rė­tu­mė­ te rea­li­zuo­ti atei­ty­je?

– Kai paaugs vai­kai ir tap­siu lais­ ves­nė, no­rė­čiau dau­giau skai­ty­ti, in­ ves­tuo­ti į sa­ve, švies­tis. Ta­da į ma­no gy­ve­ni­mą tu­rė­tų atei­ti dar dau­giau pil­nat­vės. Ta­čiau ir da­bar ma­nau, kad mus, žmo­nes, pa­lai­ko trys ker­ ti­niai da­ly­kai: šei­ma, vi­suo­me­nė ir baž­ny­čia. Iš šio tri­kam­pio atimk ku­rį nors vie­ną ele­men­tą ir bu­vi­mas šia­ me pa­sau­ly­je tam­pa ma­žiau ver­tin­ gas bei pra­smin­gas. Į vi­sus tris da­ly­ kus rei­kia įdė­ti daug dar­bo ir šir­dies.

Ta­da at­si­ran­da har­mo­ni­ja, o į ją įei­ na vis­kas: ir vai­kai, ir dar­bas, ir dar­ žas, ir mal­da.

– Ar dar pla­nuo­ja­te tu­rė­ti at­ ža­lų?

– Mes nie­ka­da ne­pla­nuo­ja­me, šią pri­vi­le­gi­ją esu per­lei­du­si į Die­vo ran­kas. Ti­kiuo­si, kad vai­kų ma­no gy­ve­ni­me dar bus.

6

šeštadienis, Lapkričio 2, 2013

miestas

Užuo­jau­ta at­spin­di epo­chą 1

Ja­me – mies­tie­čiams skir­ta in­for­ma­ci­ja, ku­ri be­ne la­biau­siai skai­to­ma ir iki šių die­nų – sky­re­lis „Gi­mė, ap­si­ve­dė, mi­rė“: „Klai­pė­dos met­ri­ka­ci­jos įstai­ gos pra­ne­ši­mu, sau­sio 6 ap­si­ve­ dė dar­bi­nin­kas Juo­za­pas Nor­kus iš Klai­pė­dos su dar­bi­nin­ke An­ta­ ni­na Pet­raus­kai­te, abu iš Klai­pė­ dos. Gi­mė: sū­nus kal­vio Fue­li­ha­ sės šei­mo­je, taip pat sū­nūs šio­se dar­bi­nin­kų šei­mo­se: – Alek­sand­ ro Mon­ke­vi­čiaus, An­so Al­bu­šio ir Mar­ty­no To­pu­šio. Duk­tė gi­mė žve­jui A.Šveist­riui, dar­bi­nin­kų – A.Stal­gio ir Jo­kū­bo Kas­pu­čio šei­ mo­se. Mi­rė: – 79 me­tų am­žiaus ren­ti­nin­kas Mar­ty­nas Var­na, pa­ što laiš­ka­ne­šio žmo­na E.Klim­kai­ tie­nė 73 m. am­žiaus“ (šio­je ir ki­to­se ci­ta­to­se kal­ba ne­tai­sy­ta – A.D.).

Prieš­pas­ku­ti­nis šio lei­di­nio pus­ la­pis bu­vo skir­tas skel­bi­mams. Šian­die­nos aki­mis žvel­giant, tai – sa­vo­tiš­kas to me­to so­cia­li­nis tink­la­la­pis, ku­ria­me bu­vo pa­tei­ kia­ma pa­ti įvai­riau­sia in­for­ma­ci­ja mies­tie­čiams – pra­de­dant pri­va­ čiais vie­šais at­si­pra­šy­mais ir bai­ giant užuo­jau­to­mis ve­lio­nio ar­ti­ mie­siems.

Tuo me­tu tai bu­vo vie­nin­te­lis grei­tas bū­das pra­neš­ti bend­ruo­ me­nei apie kie­no nors mir­tį, lai­ do­tu­vių lai­ką ir vie­tą, taip pat ve­ lio­nio pa­sku­ti­nę va­lią.

Pra­ne­ši­mas vi­siems

Dien­raš­ty­je „Va­ka­rai“ juo­da­me rė­ me­ly­je per sa­vai­tę bent ke­le­tą kar­ tų pa­si­ro­dy­da­vo štai to­kio po­bū­ džio pra­ne­ši­mai: „Pėt­ny­čio­je, 11 val. 45 min. sal­ džiai už­mi­go Vieš­pa­ty­je ma­no my­ li­mas vy­ras, mū­sų ge­ra­sis tė­ve­lis, uoš­vis, dė­dė Jur­gis Aš­mys. Lai­do­ tu­vės at­si­bus (vyks – A.D.) pėt­ny­ čio­je (va­sa­rio 7 d.) 1 val. po pie­tų Bud­vy­čiuo­se. Kvie­čia­mi pa­žįs­ta­mi iš­reikš­ti pa­sku­ti­nę pa­gar­bą. Gi­liai nu­liū­dę pa­si­li­ku­sie­ji.“ „Po sun­kios il­gos li­gos šį­ryt pa­ si­mi­rė Klai­pė­do­je sa­vo 53 am­žiaus me­te ma­no my­li­ma žmo­na ir mū­ sų už mus vier­nai rū­pi­nu­si mo­ti­ nė­lė Bar­bė Birš­kie­nė, gim. Grik­ šy­tė. Nu­liū­dę na­miš­kiai. Jos kū­ne­lį ly­dė­si­me į pa­sku­ti­nę poil­sio vie­te­lę iš liū­de­sio na­mų Griš­kuo­se ant­ra­ die­nį va­sa­rio mėn. 11 d., 11 val.“ Pra­neš­da­ma apie sa­vo vy­ro mir­ tį Ma­rė Skys­ti­mie­nė iš Slen­gių ne­ slė­pė, kad su­tuok­ti­nis jai bu­vo la­ bai ar­ti­mas ir jo ne­tek­tis su­kė­lė di­de­lę šird­gė­lą: „Po­nui Die­vui pa­ mė­go po trum­pos, bet sun­kios li­ gos šven­tą ry­tą 8 val. sa­vęs­pi atim­ti ma­no my­li­mą neuž­mirš­ta­mą drau­ gą Jur­gį Skys­ti­mą, ap­smūt­ny­ta šir­ di­mi tok­tai pra­ne­ša žmo­na Ma­rė Skys­ti­mie­nė“.

Ge­dė­da­mi stai­giai mi­ru­sios 53 me­tų Ur­tės Pik­laps, apie tai pra­ ne­šė jos vy­ras Mar­tin Pik­laps, bro­liai, se­se­rys ir gi­mi­nės, kvies­

da­mi drau­gus ir pa­žįs­ta­mus pa­ ly­dė­ti ve­lio­nę į pa­sku­ti­nę poil­sio vie­tą.

Vai­ni­kų ne­pa­gei­da­vo

Anų lai­kų pra­ne­ši­muo­se apie mir­tį ne­re­tai ga­li­ma ap­tik­ti ir pa­sku­ti­nę ve­lio­nio va­lią. „Po­no Die­vo mei­lei pa­mė­go po sun­kios li­gos sa­vęs­pi pa­va­din­ti Ani­kę Dau­ga­lie­nę, 69-iuo­se me­ tuo­se. Ji mi­rė, ti­kė­da­ma į sa­vo Iš­ ga­ny­to­jį. Lai­do­tu­vės įvyks šią piet­ ny­čią, pu­sė 11 val. iš liū­de­sio na­mų Se­le­nuo­se. Gen­tys, kai­my­nai ir vi­ si šir­din­gai pa­kvie­čia­mi. Drau­gas ir vai­kai. (Iš­ke­lia­vu­sio­ji pra­šė jai vai­ ni­kų ne­dė­ti).“ „Po­nui Die­vui pa­mė­go po il­gos su kant­ru­mu ne­štos li­gos mū­sų my­li­mą mo­ti­nė­lę, se­se­rį, uoš­vie­ nę ir oma­mą Ma­rin­kę Pė­te­rai­tie­nę 69-ame am­žiaus me­te sa­vęs­pi pa­ va­din­ti. Nu­liū­dę pa­si­li­ku­sie­ji. Ged­ mi­nai, 1936 m. sau­sio 17 d. Lai­do­ tu­vės bus pėt­ny­čio­je, 24-tą sau­sio 11 val. iš smūt­kos na­mų. Gen­tys ir pa­žįs­ta­mi šir­din­gai kvie­čia­mi. Vai­ ni­kų pa­gra­ži­ni­mai bu­vo na­baš­ti­ nin­kės ne­pa­gei­dau­ja­mi“.

Šian­die­nos aki­mis žvel­giant, tai – sa­vo­ tiš­kas to me­to so­ cia­li­nis tink­la­la­pis, ku­ria­me bu­vo pa­ tei­kia­ma pa­ti įvai­ riau­sia in­for­ma­ci­ja mies­tie­čiams.

La­ko­niš­ki ne­kro­lo­gai

Tuo lai­ko­tar­piu dien­raš­čiuo­se bu­vo spaus­di­na­mi ir ne­kro­lo­gai, ta­čiau jie bu­vo ki­to­kie, nei šiais lai­kais.

Ofi­cia­lių ins­ti­tu­ci­jų pra­ne­ši­mai apie svar­bių as­me­nų mir­tį bu­vo kur kas trum­pes­ni. „Ant­ra­die­nį, 1936 m. ko­vo 24 d. ly­giai iš sun­kiau­sių dar­bų pa­ va­din­tas Kraš­to Sei­me­lio at­sto­vas bei Ein­heits­lis­tės frak­ci­jos pir­mi­ nin­kas Ar­tur Pa­pen­dick. Nie­ka­da ne­nuils­tan­čiu uo­lu­mu jis ėjo sun­ kias ir at­sa­kin­gas sa­vo pa­rei­gas dėl Klai­pė­dos kraš­to in­te­re­so. Mes liū­ di­me dėl mi­ru­sio­jo, ku­ris kai­po tik­ ras Klai­pė­dos kraš­to gy­ven­to­jas vi­ są sa­vo dar­bo pa­jė­gą mie­lai au­ka­vo vi­suo­me­nės ge­ro­vei. Mes vi­sa­da jį mi­nė­si­me su pa­gar­ba. Kraš­to Sei­ me­lio Pre­zi­diu­mas, Dietsch­mons, Mo­nien, Bin­gau.“ Nep­raė­jus nė mė­ne­siui tas pa­ts Kraš­to Sei­me­lio pre­zi­diu­mas pa­ skel­bia dar vie­ną ne­kro­lo­gą: „Ant­ra­die­nį 1936 m. ba­lan­džio 21 d. 45 am­žiaus me­tuo­se mi­rė Kraš­to Sei­me­lio at­sto­vas po­nas Bern­hard Miel­ke, Jakš­te­lių. Juo­mi Kraš­to Sei­me­lis ne­ten­ka žmo­gaus, ku­ ris vi­sas sa­vo jė­gas bu­vo paau­ko­jęs

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Klai­pė­dos kraš­to ge­ro­vei. Mes jį vi­ sa­da mi­nė­si­me su pa­gar­ba“.

O štai Klai­pė­dos ap­skri­ties val­ dy­bos val­dy­to­jas von Schul­ze ta­ry­ bos var­du iš­reiš­kė ap­gai­les­ta­vi­mą dėl ne­ti­kė­tos vals­čiaus vir­šai­ čio Chris­toph Schmidt iš Prie­ku­ lės mir­ties. „Pa­si­mi­ru­sis bu­vo nuo 1906– 1933 se­niū­nu Pon­ge­sų kai­me ir nuo 1929 m. rug­sė­jo iki ne­se­niai ėjo Prie­ku­lės vir­šai­čio pa­rei­gas. Sa­vo di­de­liu pa­ty­ri­mu ir ma­lo­niu bū­du jis įgi­jo pri­pa­ži­ni­mą vals­čiaus gy­ ven­to­jų ir įstai­gų. Pa­si­mi­ru­sis pa­ si­liks mums neuž­mirš­ta­mas.“ Klai­pė­dos tei­si­nin­kų bend­ruo­ me­nė ne­kro­lo­ge apie mi­ru­sį vals­ čiaus teis­mo di­rek­to­rių ir tei­sin­ gu­mo pa­ta­rė­ją Alf­re­dą Va­len­ti­ną taip ra­šė: „Ve­lio­nis bu­vęs il­gus me­tus ad­ vo­ka­tu ir no­ta­ru, ir įgi­jęs sa­vo ga­ bu­mu, pla­čiu ži­no­ji­mu ir pra­kti­niu bū­du di­džiau­sios pa­gar­bos, nuo 1927 m. ba­lan­džio 1 d. sto­jo teis­mo tar­ny­bon ir kai­po tei­sė­jas pa­šven­tė sa­vo bran­gi­na­mas jė­gas teis­mo ad­ mi­nist­ra­ci­jai ir ėjo šias pa­rei­gas pa­ vyz­din­gu bū­du iki 1934 me­tų. Ke­lis me­tus jis va­do­va­vo Klai­pė­dos vals­ čiaus teis­mui. Jo dar­bui pa­si­šven­ tu­sią, ma­lo­nią ir kil­nią as­me­ny­bę pa­lai­ky­si­me vi­suo­met at­min­ty­je“.

Gar­sių žmo­nių svar­ba

Ano me­to dien­raš­ty­je gau­su užuo­ jau­tų gar­siems žmo­nėms, ne­te­ku­ siems ar­ti­mo žmo­gaus. „Klai­pė­dos vals­ty­bės teat­ro ar­ tis­tui Ipo­li­tui Tvir­bu­tui, jo mo­ti­nai mi­rus, skau­džio­je gy­ve­ni­mo va­lan­ do­je, reiš­kia­me nuo­šir­džią užuo­ jau­tą. Klai­pė­dos vals­ty­bės teat­ro ar­tis­tai.“ Teat­ra­lai užuo­jau­tą pa­reiš­kė ir ar­tis­tui Hen­ri­kui Ka­čins­kui bei jo bro­liui kom­po­zi­to­riui Je­ro­ni­mui Ka­čins­kui, mi­rus jų tė­vui.

Taip pat mi­rus tė­vui, Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­ga Klai­pė­do­je už­ jau­tė ži­no­mą tuo me­tu jū­rų ka­pi­ to­ną Fe­lik­są Mar­cin­kų.

O štai mi­rus 79 m. Kris­tu­pui Au­gus­tai­čiui laik­raš­tis ko­ne vi­ są sa­vai­tę mir­gė­jo nuo įvai­riau­sių ins­ti­tu­ci­jų ir drau­gi­jų bei pri­va­ čių as­me­nų užuo­jau­tų jo trims sū­ nums – Vals­ty­bės sau­gu­mo po­li­ci­ jos apy­gar­dos vir­ši­nin­ko pa­dė­jė­jui Vi­liui Au­gus­tai­čiui, Rus­nės mui­ti­ nės vir­ši­nin­kui End­riui Au­gus­tai­ čiui bei 10-ojo Plaš­kių šau­lių bū­rio ta­ry­bos sek­re­to­riui Jur­giui Au­gus­ tai­čiui.

Kaip da­bar, taip ir ta­da užuo­jau­ tų gau­sa laik­raš­čiuo­se by­lo­jo, ko­ kią pa­dė­tį vi­suo­me­nė­je užė­mė mi­ ru­sy­sis ar­ba jo ar­ti­mie­ji.

Kuk­li re­to­ri­ka

Užuo­jau­tas sa­vo bend­ra­dar­biams ar ko­le­goms be­ne daž­niau­siai laik­ raš­ty­je spaus­di­no „San­ta­ros“ ir ki­tų drau­gi­jų na­riai, pa­šti­nin­kai, mui­ti­nin­kai.

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – 397 706 Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Administratorė Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Sportas: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Česlovas Kavarza –

En­tu­zias­tas: klai­pė­die­tis mu­zie­ji­nin­kas D.Var­ka­lis ne­ma­žą gy­ve­ni­mo da­

lį pa­šven­tė ty­ri­nė­da­mas Klai­pė­dos kraš­to gy­ven­to­jų ka­pi­nių kul­tū­rą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Pli­kių jau­nų­jų ūki­nin­kų ra­te­lio na­rys Mar­ty­nas Tra­kis Die­vui pa­ mė­gus ap­lei­do mū­sų jau­nas ei­les.

– Jo tė­ve­liams ir gen­tims šią liū­de­ sio va­lan­dą reiš­kia užuo­jau­tą Ūki­ nin­kų d-jos cent­ro val­dy­ba ir tar­ nau­to­jai.“ „Lie­tū­kio Klai­pė­dos sky­riaus, naf­tų pro­duk­tų sky­riaus ve­dė­jui Vy­tau­tui Žu­kaus­kui, jo my­li­mai mo­ti­nai mi­rus, reiš­kia­me nuo­šir­ džią užuo­jau­tą. Lie­tū­kio va­do­vy­ bė ir bend­ra­dar­biai.“ „Pa­ne­mu­nės mui­ti­nės val­di­nin­ kui Sta­siui Šiau­čiū­nui jo my­li­mam tė­ve­liui mi­rus reiš­kia­me šir­din­giau­ sią užuo­jau­tą. Pa­ne­mu­nės mui­ti­nės vir­ši­nin­kas ir val­di­nin­kai.“ „Mi­rus mū­sų na­riui End­ri­kiui Mo­tė­jui iš Vit­kie­mio, jo šei­mai reiš­kia šir­din­gą užuo­jau­tą. Sma­li­ nin­kų ūkio drau­gi­ja.“ Užuo­jau­tas skelb­da­vo ir pa­pras­ti dar­bi­nin­kai, tik jų užuo­jau­tų teks­ tai bū­da­vo ypač la­ko­niš­ki, ma­tyt, dėl skel­bi­mo kai­nos. „Gi­lios užuo­jau­tos Jo­kū­bui Ka­ra­ liui, mi­rus jo my­li­mai mo­tu­tei. U.V. nauj. sta­tyb. dar­bi­nin­kai.“ Dar vie­nas šian­dien keis­to­kai at­ ro­dan­čios užuo­jau­tos teks­tas: „Kl. mot. labd. dr-jos „Glo­ba“ na­rei p. Po­gu­žels­kie­nei jos my­li­mai mo­ti­nai mi­rus, sun­kaus liū­de­sio va­lan­do­je, reiš­kia gi­lią užuo­jau­tą.

Kl. mot. labd. dr-jos „Glo­ba.“ Klai­pė­dos kraš­te lie­tu­viš­ko­ je spau­do­je žy­dai, mi­rus jų bend­ ruo­me­nės na­riui, nei užuo­jau­tų, nei ne­kro­lo­gų ne­spaus­din­da­vo.

Lie­tu­viš­ka spau­da Klai­pė­do­je gy­va­vo iki 1939 m. ko­vo pa­bai­gos.

Po A.Hit­le­rio „vieš­na­gės“ ir kraš­

Platinimo tarnyba: 397 727 „Namai“, „Vakarė“: 397 725 Lina Bieliauskaitė –

397 713

to at­plė­ši­mo to­kių ga­li­my­bių čia ne­be­li­ko, to­dėl lie­tu­viš­kai kal­ban­ tiems din­go šan­sas net užuo­jau­tas pa­skelb­ti lie­tu­viš­kai. Atei­ty­je lau­kė sun­kūs iš­ban­dy­mų me­tai.

Klai­pė­dos kraš­to tra­di­ci­jos

Is­to­ri­kas Arū­nas Baub­lys, ty­ri­nė­ jan­tis Klai­pė­dos kraš­to ka­pi­nių pa­ vel­dą, tei­gė, kad čia prieš­ka­riu už­ ra­šai ant­ka­piuo­se tu­rė­jo dau­giau šei­mai bū­din­gų, tar­pu­sa­vio san­ ty­kių įra­šų. „Ant­ka­pi­nė­se len­to­se daž­nai už­ ra­šy­ta „my­li­mai žmo­nai, mo­ti­nė­ lei“. To­kie krei­pi­niai pa­ro­do, kad šei­mo­je san­ty­kiai bu­vo šil­ti. Ka­ta­ li­kiš­kuo­se ant­ka­piuo­se pa­pras­tai bū­na tik var­das, pa­var­dė, gi­mi­mo ir mir­ties me­tai, dau­giau nie­ko“, – pa­ste­bė­jo A.Baub­lys.

Anks­tes­niuo­se ant­ka­pių įra­šuo­ se pa­si­tai­ko ir pro­fe­si­nės veik­los užuo­mi­nų. Pa­sak is­to­ri­ko, tur­tin­ ges­nių šio kraš­to žmo­nių ant­ka­ pi­nė­se len­te­lė­se bū­da­vo iš­kal­tas ir po­sa­kis iš Bib­li­jos, ku­ris cha­rak­ te­ri­zuo­da­vo mi­ru­sį žmo­gų, pa­si­ tai­ky­da­vo įra­šų ir su ge­ra hu­mo­ ro do­ze. „La­bai ap­mau­du, kad se­no­sios kraš­to gy­ven­to­jų ka­pi­nės be­veik su­nai­kin­tos, ne­be­li­ko ne tik me­ ta­li­nių tvo­re­lių ir kry­žių su įra­šais, bet ir po­rce­lia­no ant­ka­pių, ku­rie čia ir­gi bu­vo po­pu­lia­rūs“, – ap­ gai­les­ta­vo mu­zie­ji­nin­kas Dio­ny­ zas Var­ka­lis.

Jis Kal­vys­tės mu­zie­ju­je su­kau­pė dau­gy­bę Klai­pė­dos kraš­to kry­žių bei ant­ka­pi­nių len­te­lių ir taip nuo su­nai­ki­ni­mo iš­gel­bė­jo da­lį uni­ka­ laus pa­vel­do.

Prenumeratos skyrius: 397

714

„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 705 Evelina Zenkutė – Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Techninė redaktorė: Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ŠeštADIENIS, lapkričio 2, 2013

lietuva V.Adam­kus ­ su­ne­ga­la­vo

Lie­tu­vo­je ­ jau ge­riau

Ke­liau­si­me lėčiau

Ka­den­ciją baigęs pre­zi­ den­tas Val­das Adam­kus ket­vir­ta­dienį bu­vo pa­gul­ dy­tas į Vil­niaus San­ta­riš­ kių kli­ni­kas, ta­čiau jau va­ kar rytą bu­vo iš­leis­tas į na­mus. V.Adam­kui at­lik­ ti ty­ri­mai – kol kas ne­ži­ nia, ar reikės rim­tes­nio gy­dy­mo.

Tra­di­ci­nia­me ge­rovės in­dek­se, ku­ria­me ver­ti­na­ma ša­lies eko­ no­mi­kos, švie­ti­mo ir svei­ka­tos ap­sau­gos pa­dėtis, sau­gu­mas, vals­tybės val­dy­mo ko­kybė, Lie­tu­va šie­met užėmė 43-ią vietą iš 142 įver­tintų vals­ty­bių.

Lie­tu­va ap­lenkė pen­kias ES ša­lis – Lat­viją, Bul­ga­riją, Kroa­ tiją, Grai­kiją ir Ru­mu­niją.

Nuo lapk­ri­čio 1-osios kei­čia­ si pa­dangų ir grei­čio rei­ka­la­ vi­mai: lengvųjų au­to­mo­bi­lių, mo­to­ciklų ir tri­ra­čių grei­tis au­ to­ma­gist­ralė­se ri­bo­ja­mas iki 110 km/val., greit­ke­liuo­se – ­ iki 100 km/val. Nuo lapk­ri­čio ­ 10-osios taip pat įsi­ga­lio­ja drau­di­mas va­žinė­ti va­sa­rinė­ mis pa­dan­go­mis.

Ra­ganų med­žioklė: kas at­skleidė in­for­ma­ciją?

Aukš­čiau­si ša­lies po­li­ti­kai vie­šai pra­bi­lo apie ga­li­mas ak­ty­ ves­nes Ru­si­jos pro­vo­ka­ci­jas. Nors Vals­tybės sau­gu­mo de­par­ ta­men­to (VSD) per­spėji­mai va­di­na­mi įpras­tais, pra­dėtas ty­ri­mas dėl esą slap­tos in­for­ma­ci­jos at­sklei­di­mo.

Ge­ne­ra­linė pro­ku­ratū­ra nu­sprendė pra­dėti iki­teis­minį ty­rimą dėl ga­li­ mo ne­teisė­to in­for­ma­ci­jos at­sklei­ di­mo, ži­niask­lai­dai pa­skel­bus apie VSD per­spėji­mus dėl in­for­ma­ci­nių pro­vo­ka­cijų. „Ty­ri­mas pra­dėtas dėl ži­niask­lai­do­je pa­vie­šin­tos in­for­ ma­ci­jos apie ga­li­mas grėsmes na­ cio­na­li­niam sau­gu­mui“, – ra­šo­ma Ge­ne­ra­linės pro­ku­ratū­ros pra­ne­ši­ me spau­dai. Į pro­ku­ratūrą kreipė­si pa­ts VSD, mo­ty­vuo­da­mas, kad „ga­li būti ne­ teisė­to in­for­ma­ci­jos at­sklei­di­mo po­žy­mių“.

Iki­teis­minį ty­rimą or­ga­ni­zuo­ ti pa­ves­ta Ge­ne­ra­linės pro­ku­ratū­ ros Or­ga­ni­zuotų nu­si­kal­timų ir ko­rup­ci­jos ty­ri­mo de­par­ta­men­ tui, o at­lik­ti – Spe­cia­liųjų ty­rimų tar­ny­bai.

BNS ket­vir­ta­dienį pra­nešė apie VSD per­spėjimą vals­tybės va­do­ vams ir dviem Sei­mo ko­mi­te­tams, kad Ru­si­ja ren­gia nau­jas ak­ty­vias in­for­ma­ci­nes ata­kas ir ar­ti­miau­siu me­tu ga­li būti pla­ti­na­ma de­zin­for­ ma­ci­ja apie Pre­zi­dentę Da­lią Gry­ baus­kaitę.

Vėliau Pre­zi­dentė pa­tvir­ti­no, kad VSD ją in­for­ma­vo apie pro­vo­ka­ci­ jas prie­š Lie­tuvą, ES Rytų par­tne­ res ir ją as­me­niš­kai. „Esu in­for­muo­ta, kad prie­š Lie­ tuvą, prie­š Rytų par­tne­res ir ma­ne as­me­niš­kai to­liau bus ren­gia­mos in­for­ma­cinės pro­vo­ka­ci­jos. Vie­na pa­grin­di­nių prie­žas­čių, ma­tyt, yra sėkmin­gas Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­ mas ES Ta­ry­bai ir, ko ge­ro, Lie­tu­vos ener­ge­tinės ne­prik­lau­so­mybės sie­ kis“, – pa­reiškė D.Gry­baus­kaitė.

VSD va­do­vas Ge­di­mi­nas Gri­na ket­vir­ta­dienį žur­na­lis­tams sakė, kad in­for­ma­cinės ata­kos ga­li tap­ ti in­ten­sy­vesnės dėl Lie­tu­vos pir­ mi­nin­ka­vi­mo ES. „Ne tik kad bus, mūsų su­rink­tais duo­me­ni­mis, jos ga­li tie­siog in­ten­syvė­ti, – žur­na­ lis­tams Sei­me sakė G.Gri­na. – Tai ne sa­vai­čių ar dienų klau­si­mas, o in­ten­syvė­ji­mo klau­si­mas.“ „Mūsų ma­ny­mu, tie­siog da­bar yra tas pir­mi­nin­ka­vi­mo as­pek­ tas, nes taip, kaip mes no­ri­me, kad pir­mi­nin­ka­vi­mas būtų sėkmin­gas, taip yra kitų jėgų, ku­rios ne­la­bai to no­ri“, – teigė jis.

Pa­sak VSD va­do­vo, in­for­ma­cinė pro­pa­gan­da „tam­pa in­ten­sy­vesnė prie­š prii­mant ko­kius nors stra­te­ gi­nius spren­di­mus ar artė­jant ko­ kiems nors įvy­kiams“.

Sce­na­ri­jus: pa­vie­ši­nus VSD įspėjimą dėl ga­li­mo Krem­liaus pro­vo­ka­

cijų ak­tyvė­ji­mo, su­skub­ta aiš­kin­tis, kas šią „pa­slaptį“ at­skleidė.

Nors VSD ir kreipė­si į pro­ku­ro­rus, buvęs ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras, Sei­ mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­ bos ko­mi­te­to va­do­vas Artū­ras Pau­ laus­kas sakė, kad VSD pa­žy­ma dėl Ru­si­jos in­for­ma­ci­nių ata­kų „nie­kuo ypač neiš­sis­ki­ria“, nes to­kių gau­ na­ma re­gu­lia­riai. „To­kia in­for­ma­ ci­ja tei­kia­ma re­gu­lia­riai, ypač pir­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

mi­nin­ka­vi­mo me­tu mes gau­na­me įvai­rios in­for­ma­ci­jos, ir, kaip ma­to­ te, per Pirmąjį Bal­ti­jos ka­nalą bu­vo apie Sau­sio 13-ąją, mūsų is­to­ri­niai da­ly­kai nuo­lat išk­rai­po­mi. Mes tu­ ri­me tos in­for­ma­ci­jos ir ji nėra ko­ kia nors ypa­tin­ga, kad ga­li būti ata­kų ir taip to­liau“, – sakė A.Pau­laus­kas. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

ŠeštADIENIS, lapkričio 2, 2013

10p.

Euro įvedimas: ko latviai gali pasimokyti iš kaimynų?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Sek­sas, ko­rup­ci­ja, šni­pi­nė­ji­m Vie­nas po ki­to įvai­rūs Če­ki­jos po­li­ti­kai už­si­mo­da­vo rau­ti ko­ rup­ci­ją su šak­ni­mis, ta­čiau vos įžen­gę į po­stą iš kar­to pa­mirš­ da­vo, ką ža­dė­jo. To­dėl tau­tai nu­si­bo­do lauk­ti.

Ne­pil­na­me­čių ne­mer­gi­na

Ant­ras pa­gal tur­tą žmo­gus, mi­ li­jar­die­rius če­kas And­re­jus Ba­bi­ šas, įkū­ręs par­ti­ją, „Nepatenkintų piliečių partija“ (ANO), Če­ki­jo­ je daž­nai pra­var­džiuo­ja­mas Ba­biš­ ko­niu. Ži­no­ma, A.Ba­bi­šas ly­gi­na­mas su bu­vu­siu Ita­li­jos prem­je­ru Sil­ vio Ber­lus­co­ni. Šis taip pat ka­dai­ se įkū­rė par­ti­ją – „For­za Ita­lia“, su ku­ria sky­nė per­ga­les rin­ki­muo­ se, šluos­ty­da­mas no­sį tra­di­ci­nėms par­ti­joms. No­sį po­li­ti­niam Če­ki­jos eli­tui nu­šluos­tė ir A.Ba­bi­šas.

Tie­sa, pa­va­din­tas Ba­biš­ko­niu A.Ba­bi­šas neį­si­žei­dė. Vers­li­nin­ kas at­rė­žė, kad „jam ne­pil­na­me­tės mer­gi­nos – ne prie šir­dies“.

Bet kan­džio­ji ži­niask­lai­da pa­na­ šu­mų tarp bu­vu­sio Ita­li­jos prem­je­ ro ir nau­jai iš­kep­tos Če­ki­jos po­li­ti­ kos žvaigž­dės ma­to daug.

Pir­ma, abu jie mi­li­jar­die­riai.

Abu – ant­ri pa­gal tur­tą as­me­nys sa­vo ša­ly­se. A.Ba­bi­šas tur­tus su­ si­kro­vė že­mės ūkio sri­ty­je, ta­čiau in­ves­ta­vo į ži­niask­lai­dą. An­tai, „Mladá fron­ta Dnes“ – vie­no di­ džiau­sių Če­ki­jo­je kas­dien lei­džia­ mų dien­raš­čių – kont­ro­lė pri­klau­ so A.Ba­bi­šui.

Jo ko­le­ga iš Ita­li­jos S.Ber­lus­co­ni – taip pat ži­niask­lai­dos mag­na­tas, val­dan­tis ne vie­ną laik­raš­tį ir te­le­ vi­zi­jos ka­na­lą.

Ant­ra, abu tur­tuo­liai ta­po po­li­ ti­kos žvaigž­dė­mis. Nie­ko per­ne­lyg konk­re­taus ne­ža­dė­da­mi jie su­ge­ bė­jo gan leng­vai už­ka­riau­ti rin­kė­ jų sim­pa­ti­jas. Pa­ka­ko pa­sa­ky­ti, kad ko­rup­ci­ja liau­sis, ir še tau – per­ga­ lė ant lėkš­tu­tės.

Skan­da­las po skan­da­lo

Ko­dėl to­kiems kaip A.Ba­bi­šas ar S.Ber­lus­co­ni se­ka­si po­li­ti­ko­je?

To­dėl, kad ita­lai, o da­bar ir če­ kai kaip rei­kiant nu­si­vy­lė po­li­ti­kų kla­se ir, re­gis, pa­ti­kė­tų par­la­men­to rak­tus bet ku­riam, kas tik ne­prik­ lau­so eli­tui.

Kas die­ną iš­ge­riu še­šias tau­res vy­no ir du stik­lus sly­vų bren­džio.

Skan­da­las po skan­da­lo. At­ro­do, kad Če­ki­jos po­li­ti­nė­je pa­dan­gė­je dau­giau nie­ko ne­vyks­ta...

Skan­da­las iš­ver­tė iš po­sto net Po­nu Do­ruo­liu pra­min­tą bu­vu­sį ša­lies prem­je­rą Pet­rą Ne­čą.

Jo ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vė Ja­na Na­gyová pa­pir­ki­nė­jo par­la­men­tus ir, įdo­miau­sia, su ša­lies žval­gy­bos pa­rei­gū­nų pa­gal­ba šni­pi­nė­jo P.Ne­ čo žmo­ną Rad­ką. Lyg to bū­tų bu­ vę ma­ža, paaiš­kė­jo, kad ad­mi­nist­ ra­ci­jos va­do­vė – prem­je­ro mei­lu­žė.

Ga­liau­siai P.Ne­čas ją ve­dė iš­si­sky­ ręs su žmo­na.

Pas­ta­ra­sis skan­da­las ga­lu­ti­nai pa­kir­to vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mą.

Tai kuo pa­si­ti­kė­ti?

A.Ba­bi­šas, prieš rin­ki­mus kal­ bė­da­mas apie po­li­ti­ką, nedaugžo­ džiavo. „Aš no­riu ša­lį val­dy­ti taip, kaip sa­vo vers­lą, – pa­reiš­kė mi­li­jar­die­ rius. – Če­ki­ja ne­ga­li bū­ti val­do­ma po­li­ti­kų, ku­rie nie­ko ne­dir­ba.“

Su­dė­tin­gos de­ry Če­ki­jos po­li­ti­kai de­ra­si dėl vy­ riau­sy­bės. So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ ja (ČSSD) no­rė­tų „Ne­pa­ten­kin­tų pi­ lie­čių ak­ci­jos“ (ANO) pa­lai­ky­mo.

Kas dar jung­sis į koa­li­ci­ją – neaiš­ ku. Gal­būt ko­mu­nis­tai?

Pro­tes­tas: ne­si­bai­gian­tys po­li­ti­niai skan­da­lai iš­ve­dė če­kus iš kant­ry­bės.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Nei kai­rie­ji, nei juo­lab de­ši­nie­ji per rin­ki­mus ne­ga­vo pa­kan­ka­mai vie­ tų par­la­men­te, kad ga­lė­tų for­muo­ ti koa­li­ci­ją be ant­rą vie­tą ga­vu­sios ANO par­ti­jos. Ši – kie­tas rie­šu­tė­lis.

Ana­li­ti­kai per­spė­jo, kad po­li­ti­ nės de­ry­bos ga­li pa­si­baig­ti ak­la­ vie­te. Nors lapk­ri­čio mė­ne­sį tu­rė­ tų su­si­rink­ti nau­ja­sis par­la­men­tas, nie­kas ne­sii­ma spė­lio­ti, kiek lai­ko truks vy­riau­sy­bės kli­ja­vi­mas.

Eks­per­tų nuo­mo­ne, svar­biau­sia tai, ką ir kam pa­sa­kys And­re­jus Ba­ bi­šas. Šis kol kas mė­tė­si prieš­ta­rin­ gais ko­men­ta­rais. „Jo­kia vy­riau­sy­bė neį­ma­no­ma be ANO pa­lai­ky­mo –

ak­ty­vaus ar­ba pa­sy­vaus“, – pa­brė­ žė po­li­ti­kos ana­li­ti­kas Tomá­šas Le­ be­da.

ANO pa­si­sa­ko prieš tau­py­mą, pa­ža­dė­jo at­kur­ti eko­no­mi­kos au­gi­ mą, reiš­kė pa­si­pik­ti­ni­mą ko­rup­ci­ jos skan­da­lais. Ži­no­ma, šie šū­kiai – po­pu­lis­ti­niai.

Ta­čiau par­ti­ja tu­ri per daug vie­tų par­la­men­te, to­dėl su ja reiks skai­ ty­tis, nors nie­kas tiks­liai ne­ži­no, kaip A.Ba­bi­šo ko­le­gos pro­ble­mas ke­ti­na spręs­ti. ČSSD su­rin­ko 20,4 pro­c. bal­ sų, t. y. tik 1,8 pro­c. dau­giau ne­gu ANO. Ta­čiau jos ly­de­ris Bo­hus­la­vas So­bot­ka te­be­lai­ko­mas pa­grin­di­niu kan­di­da­tu į prem­je­ro po­stą. „Mū­sų (ČSSD ir ANO) de­ry­bų gru­pės su­si­tiks atei­nan­čią sa­vai­ tę“, – tei­gė B.So­bot­ka ne­tru­kus po to, kai bu­vo pa­skelb­ti rin­ki­mų re­zul­ta­tai.

9

ŠeštADIENIS, lapkričio 2, 2013

pasaulis Ga­li pa­liu­dy­ti

Pras­tė­ja rei­tin­gai

Ne­su­val­do­mas smur­tas

Bu­vu­sio JAV žval­gy­bos su­tar­ ti­nin­ko Ed­war­do Snow­de­no ad­vo­ka­tai pra­ne­šė, jog jis ne­ ga­li iš­vyk­ti iš Ru­si­jos, kad bū­ tų ap­klaus­tas kaip liu­di­nin­kas Vo­kie­ti­jos pro­ku­ro­rų, ti­rian­ čių kanc­le­rės An­ge­los Mer­kel šni­pi­nė­ji­mo by­lą, ta­čiau ga­lės duo­ti pa­ro­dy­mus vo­kie­čių ty­ rė­jams at­vy­kus į Ru­si­ją.

Fi­nan­si­nių rei­tin­gų agen­tū­ra „Stan­dard & Poor’s“ va­kar dar pra­sčiau įver­ti­no Uk­rai­nos ge­ bė­ji­mą grą­žin­ti sko­las, di­dė­ jant su­si­rū­pi­ni­mui dėl šly­jan­ čios ša­lies eko­no­mi­kos. Uk­rai­ nos bend­ra­sis vi­daus pro­duk­ tas ma­žė­ja jau penk­tą ket­vir­ tį iš ei­lės, pa­sta­rą­jį su­si­trau­kė 1,5 pro­c.

Praei­tas mė­nuo Ira­ke pa­rei­ka­ la­vo dau­giau­sia žmo­nių gy­vy­ bių nuo 2008-ųjų ba­lan­džio.

Va­kar pa­skelb­ti mi­nis­te­ri­jų api­bend­rin­ti duo­me­nys ro­do, kad spa­lį per smur­to iš­puo­ lius žu­vo 964 žmo­nės: 855 ci­ vi­liai, 65 po­li­ci­nin­kai ir 44 ka­ riai. Dar 1600 žmo­nių bu­vo su­žeis­ta.

mas – če­kų kant­ry­bė bai­gė­si Dau­ge­liui če­kų A.Ba­bi­šo min­tys pa­ti­ko. Nors nie­kam iki šiol taip ir neaiš­ku, ko ke­ti­na im­tis šis vers­li­ nin­kas, kad bent jau eko­no­mi­nė si­ tua­ci­ja ša­ly­je pa­ge­rė­tų.

Liau­dies po­li­ti­kai?

Dar vie­nas pa­na­šaus kir­pi­mo vei­ kė­jas – Če­ki­jos pre­zi­den­tas Mi­lo­ šas Ze­ma­nas. Ša­lies va­do­vas kar­tą pa­reiš­kė, kad po­li­ti­kai – „hie­nos“. Lyg pa­ts ne­bū­tų po­li­ti­kas. Ir štai pir­muo­sius tie­sio­gi­nius ša­lies pre­zi­den­to rin­ ki­mus jis lai­mė­jo. O spal­vin­gu­mo M.Ze­ma­nui ne­trūks­ta.

Jis če­kams pa­tin­ka, nes kal­ba tie­siai švie­siai. O kal­ba jis, ži­no­ma, daž­niau­siai apie „hie­nas“. Ir dar mėgs­ta pa­pa­sa­ko­ti, kad yra tik­ras vy­ras, lyg koks ka­rei­vis Švei­kas, –

mėgs­ta iš­ger­ti, su­trauk­ti dū­mą ir šiaip jau yra liau­dies žmo­gus. „Kas die­ną iš­ge­riu še­šias tau­res vy­no ir du stik­lus sly­vų bren­džio“, – sy­kį vie­šai pri­si­pa­ži­no M.Ze­ma­ nas, kaip pa­ts sa­ko, su­rū­kan­tis po 40 ci­ga­re­čių per die­ną.

Tie­sa, me­di­kai lie­pė M.Ze­ma­nui kiek pa­gai­lė­ti sa­vęs. Ta­čiau jiems pre­zi­den­tas at­sa­kė: „Rū­ky­mas pa­ vo­jin­gas tik tuo at­ve­ju, jei pra­de­di trauk­ti dū­mą ne­su­lau­kęs 27 me­ tų...“ M.Ze­ma­no prie­šin­gy­bė – aris­ tok­ra­tu Če­ki­jo­je va­di­na­mas bu­vęs ša­lies už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Ka­re­las Schwar­zen­ber­gas, va­do­ vau­jan­tis TOP9 par­ti­jai.

Var­dų šis kil­min­ga­sis tu­ri iš vi­ so de­vy­nis. Kal­ba jis su vo­kiš­ku ak­cen­tu, ku­rį lai­ką bu­vo pri­vers­tas

gy­ven­ti už­sie­ny­je, kai Če­ki­jo­je šei­ mi­nin­ka­vo ko­mu­nis­tai.

Ko­mu­nis­tus če­kai iš val­džios 1989 m. iš­spy­rė, ta­čiau jie grį­žo. Šiuo­se rin­ki­muo­se Ko­mu­nis­tų par­ ti­ja (KSČM) ta­po tre­čia pa­gal gau­tų vie­tų par­la­men­te skai­čių.

Iki šiol KSČM lai­ky­ta raup­suo­ tų­jų par­ti­ja. Ko­mu­nis­tai ne­da­ly­ va­vo nė vie­nos vy­riau­sy­bės veik­lo­ je. Juo­kin­ga, ta­čiau bū­tent tai jiems at­ne­šė per­ga­lę.

Tai­gi, A.Ba­bi­šas ir KSČM – du klaus­tu­kai rin­ki­mus fak­tiš­kai lai­ mė­ju­sių so­cial­de­mok­ra­tų stra­te­ gi­jo­je.

Kai­rie­ji so­cial­de­mok­ra­tai tvir­ti­ na, kad su de­ši­nių­jų sto­vyk­la ne­ke­ ti­na kal­bė­tis. Ta­čiau kaip klos­ty­sis de­ry­bos su KSČM ir ANO – sun­ ku pa­sa­ky­ti.

Pa­vo­jus de­mok­ra­ti­jai?

Eks­per­tams ne­ri­mą ke­lia tai, kad Vi­du­rio Eu­ro­po­je di­džią­sias par­ti­ jas kei­čia stip­rūs po­li­ti­niai ly­de­riai.

Tar­si ko­kie sta­bai, nuo ku­rių pri­ klau­so par­ti­jų li­ki­mas. „Ten­den­ci­jos nei­gia­mos, – si­tua­ ci­ją Če­ki­jo­je ir ki­to­se va­di­na­mo­jo Vi­šeg­ra­do ket­ver­to ša­ly­se – Slo­va­ ki­jo­je, Len­ki­jo­je ir Veng­ri­jo­je – ko­men­ta­vo Brno mies­to Ma­sa­ry­ ko uni­ver­si­te­to po­li­ti­kos moks­lų eks­per­tas Lu­bomí­ras Ko­pe­če­kas. – Vi­so­se ke­tu­rio­se Vi­šeg­ra­do vals­ty­ bė­se li­be­ra­lia­jai de­mok­ra­ti­jai iš­ki­ lo pa­vo­jus.“ Veng­ri­jo­je įsi­tvir­ti­nu­si Vik­to­ro Orbá­no „Fi­desz“ par­ti­ja jau bu­vo su­lau­ku­si per­spė­ji­mų iš pa­čios ES, kad su­tel­kė sa­vo ran­ko­se per­ne­lyg daug val­džios. Len­ki­jo­je do­mi­nuo­ja

Do­nal­do Tus­ko cent­ro kai­rių­jų vy­ riau­sy­bė, o de­ši­nio­sios jė­gos per­ ne­lyg pri­klau­so nuo jų ly­de­rių.

Slo­va­ki­jo­je po įvai­rių skan­da­ lų val­džią ga­vo Ro­ber­to Fi­co ve­da­ mi kai­rie­ji ir čia opo­zi­ci­nės par­ti­jos ge­ro­kai su­si­lpnė­jo.

Eks­per­tų tei­gi­mu, ne­si­bai­gian­ tys skan­da­lai į pir­mas ei­les iš­ke­ lia po­pu­lis­tus ir ki­tas mar­gi­na­li­ nes gru­pes. „Pi­lie­čių plat­for­mos“ par­ti­jos po­pu­lia­ru­mas pri­klau­so nuo jos ly­ de­rio – prem­je­ro D.Tus­ko. Taip pat yra Veng­ri­jo­je, kur šei­mi­nin­kau­ ja V.Orbá­nas, Slo­va­ki­jo­je su R.Fi­ co prie­ša­ky­je ir Če­ki­jo­je, kur do­ mi­nuo­ja M.Ze­ma­nas“, – pa­brė­žė Łu­kas­zas Li­pińs­kis, Len­ki­jos po­li­ ti­kos eks­per­tas.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Pirmalaikiai parlamento rinkimai 2013 m.

Pirmoji partija

Antroji partija

Trečioji partija

Ketvirtoji partija

Penktoji partija

Šeštoji partija

Septintoji partija

Lyderis

Bohuslavas Sobotka

Andrejus Babišas

Vojtěchas Filipas

Karelas Schwarzenbergis

Miroslava Němcová

Tomio Okamura

Pavelas Bělobrádekas

Partija

ČSSD

ANO

KSČM

TOP 09

ODS

UPD

KDU-ČSL

Lyderis nuo

2010 m. gegužės 29 d.

2012 m. rugpjūčio 1 d.

2005 m. spalio 1 d.

2009 m. birželio 11 d.

2013 m. rugpjūčio 9 d.

2013 m. gegužės

2010 m. lapkričio

26 vietos, 11,27 proc.

41 vieta, 16,70 proc.

53 vietos, 20,22 proc.

Nedalyvavo

0 vietų, 4,39 proc.

33

26

16

14

14

Pastarieji rinkimai Laimėta vietų

56 vietos, 22,08 proc.

50

Nedalyvavo 47

y­bos dėl vy­riau­sy­bės Prieš rin­ki­mus šis 42 me­tų ma­ lo­naus bū­do po­li­ti­kas už­si­mi­nė, kad ga­lė­tų su­da­ry­ti ma­žu­mos vy­ riau­sy­bę su neo­fi­cia­liu ko­mu­nis­tų pa­lai­ky­mu.

Ko­mu­nis­tų par­ti­jai (KSČM) bu­vo pro­gno­zuo­ja­ma ant­ra vie­ta, ta­čiau par­ti­ja li­ko tre­čia, su­rin­ku­si kiek ma­žiau nei 15 pro­c. bal­sų.

KSČM pa­reiš­kė, kad kal­bė­sis su vi­so­mis vy­riau­sy­bę for­muo­ sian­čio­mis po­li­ti­nė­mis jė­go­mis, o Slo­va­ki­jo­je gi­męs ži­niask­lai­dos ir mais­to pra­mo­nės mag­na­tas A.Ba­ bi­šas iki šiol ne­pa­sa­kė, ar bend­ra­ dar­biaus su B.So­bot­ka.

Ta­čiau B.So­bot­ka tu­ri pro­ble­ mų ir sa­vo par­ti­jos vi­du­je. ČSSD na­rių spren­di­mu jis, ro­dos, bu­vo pa­ša­lin­tas iš de­ry­bų ko­man­dos ir par­ti­jos va­do­vo po­sto, esą jo va­do­ vau­ja­mi so­cial­de­mok­ra­tai per­ne­lyg pra­stai pa­si­ro­dė per rin­ki­mus.

Ta­čiau pa­ts ČSSD ved­lys sa­vai­tės pra­džio­je vie­šai pa­reiš­kė, kad ne­ ke­ti­na nie­kur trauk­tis. „Aš pa­si­ren­gęs tęs­ti koa­li­ci­jos for­ma­vi­mą“, – tvir­ti­no B.So­bot­ka, ne­pa­bū­gęs maiš­ti­nin­kų par­ti­jo­je. Jis pa­ra­gi­no sa­vo prie­ši­nin­kus par­ti­jo­je su­dė­ti gink­lus ir per­spė­jo ne­ban­dy­ti su­reng­ti pa­ra­le­li­nių de­ry­bų. Če­ki­jos pre­zi­den­tas Mi­lo­šas Ze­ ma­nas pa­reiš­kė, kad no­rė­tų ma­ty­ ti Mi­cha­lą Ha­še­ką ČSSD ly­de­riu ir jam siū­ly­tų užim­ti prem­je­ro po­stą.

B.So­bot­kos ša­li­nin­kai M.Ze­ma­no ko­men­ta­rus pa­va­di­no per­vers­mu. „Int­ri­gos. Bū­tent M.Ha­še­ko ne­ su­ta­ri­mai su ČSSD va­do­vy­bė lė­mė, kad par­ti­ja pra­stai pa­si­ro­dė rin­ki­ muo­se“, – aiš­ki­no 67 me­tų Fran­ ti­se­kas Do­le­za­las.

Kai ku­rie eks­per­tai sa­ko, kad ČSSD su­si­tars su ANO, taip pat ti­ki­ ma­si, kad so­cial­de­mok­ra­tams pa­vyks

už­si­tik­rin­ti Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos pa­lai­ky­mą (šie rin­ki­muo­se ga­vo 6,8 pro­c. bal­sų). To­kiu at­ve­ju šios par­ti­jos kont­ro­liuo­tų 111 man­ da­tų 200 vie­tų par­la­men­te.

Aiš­kios dau­gu­mos ne­tu­rin­čios koa­li­ci­nės vy­riau­sy­bės Če­ki­jo­je yra įpras­tos, o ma­žes­nės par­ti­jos ar­ba ne­prik­lau­so­mi de­pu­ta­tai daž­nai vi­lio­ja­mi pa­lai­ky­ti val­dan­čiuo­sius.

B.So­bot­ka ža­dė­jo iš­lai­ky­ti biu­ dže­to de­fi­ci­tą, ma­žes­nį nei 3 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to, ta­čiau no­ri di­din­ti biu­dže­to pa­ja­mas kel­ damas mo­kes­čius ko­mu­na­li­nių pa­ slau­gų ir ry­šių įmo­nėms, ban­kams bei tur­tin­gie­siems, nors to­kie už­ mo­jai ne­priim­ti­ni A.Ba­bi­šui.

Vis­gi B.So­bot­ka sa­kė įžvel­gian­ tis bend­rą su­ta­ri­mą dau­ge­liu klau­ si­mų, įskai­tant dėl pa­stan­gų ska­ tin­ti eko­no­mi­kos au­gi­mą.

De­ry­bos: nau­ja­sis Če­ki­jos par­la­men­tas su­si­rinks šio mė­ne­sio pa­bai­

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

AFP nuo­tr.

go­je, o de­ry­bos dėl koa­li­ci­jos ga­li už­truk­ti ir il­giau.

10

ŠeštADIENIS, lapkričio 2, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/pasaulis

Pasaulio darbotvarkė

KUR? Mask­vo­je. KA­DA? Lapk­ri­čio 4 d.

Rusų mar­šas Lapk­ri­čio 4 d. Mask­vo­je vyks tra­di­ci­nis rusų mar­šas. Prieš­ta­rin­gai ver­ti­ na­ma­me ren­gi­ny­je daž­niau­siai da­ly­vau­ja šim­tai na­cio­na­listų ir an­ti­fa­ šistų, skan­duo­jan­čių šūkius „Ru­si­ja – ru­sams“, „Vald­žia bal­tie­siems“, „Už­ teks mai­tin­ti Kau­kazą“ ir pan. Ne­se­niai Maskvą su­krėtė riaušės vie­na­ me sos­tinės ra­j onų. Ne­ra­mu­mai ki­lo po to, kai imig­ran­tas azerbaidža­ nietis nu­žudė rusų jaunuolį.

Naujųjų metų Po­li­tikų ir eko­no­mistų pa­stan­gos sklai­ dy­ti mi­tus ne­duo­da vai­sių. Eks­per­tai ro­ do į kitų ša­lių pa­tirtį ir ra­mi­na, kad įve­da­ mo eu­ro po­vei­kis kai­noms bus mi­ni­ma­ lus. Vis dėlto jau da­bar tei­sin­gai skai­čiuo­ ti kai­nas nau­ja va­liu­ta se­ka­si to­li gra­žu ne vi­siems vers­li­nin­kams.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Ry­ga (Lat­v i­ja)

Mi­tai sie­kia ab­surdą

KUR? Ast­ra­ve. KA­DA? Lapk­ri­čio 5 d.

Pradės dar­bus Bal­ta­ru­si­ja pra­nešė, kad ant­ra­dienį ofi­cia­liai bus pra­dėtos Ast­ra­vo ato­ minės elekt­rinės sta­ty­bos. Pir­mo­ji Bal­ta­ru­si­jos ato­minė elekt­rinė turės du reak­to­rius, ku­rių kiek­vie­no no­mi­na­li ga­lia – 1194 me­ga­va­tai. Pirmąjį Ast­ra­ vo elekt­rinės reak­to­rių pla­nuo­ja­ma pa­leis­ti 2018 m., ant­rąjį – 2020 m. Bal­ ta­ru­si­jos ekst­re­ma­liųjų si­tua­cijų mi­nis­te­ri­ja šį pir­ma­dienį iš­davė li­cen­ciją elekt­rinės pir­mo­jo ener­gi­jos blo­ko bran­duo­li­nei įran­gai dieg­ti.

KUR? Briu­se­ly­je. KA­DA? Lapk­ri­čio 5 d.

At­nau­jins de­ry­bas Po trejų metų per­trau­kos ES pla­nuo­ja at­nau­jin­ti de­ry­bas dėl Tur­ki­jos na­ rystės. Spren­di­mas at­nau­jin­ti de­ry­bas priim­tas bir­že­lio mėnesį. Ta­čiau vėliau šis žings­nis bu­vo ati­dėtas, kai Tur­ki­ja ėmėsi griežtų veiksmų prie­š ša­ly­je nu­vil­ni­ju­sias de­monst­ra­ci­jas prie­š vy­riau­sybę. Tur­ki­jos ir ES dis­ ku­si­jos dėl na­rystės pra­si­dėjo 2005 m. Ta­čiau nuo ta­da pa­da­ry­ta la­bai ma­ža pa­žan­ga.

KUR? Bai­ko­ny­re. KA­DA? Lapk­ri­čio 7 d.

fa­ke­las pa­kils į kos­mosą Iš Bai­ko­ny­ro kos­mod­ro­mo Ka­zachs­ta­ne pa­kils ra­ke­ta „So­juz“, ku­ri į Tarp­ tau­tinę kos­minę stotį (TKS) nu­skrai­dins tris Ja­po­ni­jos, JAV bei Ru­si­jos kos­ mo­nau­tus ir So­čio olim­pia­dos fa­kelą. Fa­ke­las TKS ne­bus de­gi­na­mas, bet bus per­neš­tas per vi­sus sto­ties sek­to­rius. Vėliau rusų kos­mo­nau­tai Ole­ gas Ko­to­vas ir Ser­ge­jus Ria­zans­kis iš­neš jį į at­virą kos­mosą. Į Žemę fa­kelą lapk­ri­čio 11-ąją par­skrai­dins pa­mainą bai­gu­sių kos­mo­nautų eki­pa­žas.

Duo­na kai­nuos kaip lit­ras ben­zi­ no, o už vieną latą duos tik vieną eurą. Nusp­ren­du­si įsi­ves­ti bendrą Eu­ro­pos va­liutą Lat­vi­ja nu­si­pir­ko pa­sku­tinį bi­lietą į „Ti­ta­niką“, tad rei­kia skubė­ti pri­si­pirk­ti drus­kos, miltų, žva­kių ir deg­tukų at­sargų.

To­kios kal­bos sklin­da Lat­vi­jo­je jau ne pirmą mėnesį. „Cir­ku­liuo­ja tiek gandų ir tiek pais­talų, kad lie­ka tik grieb­tis už gal­ vos. Žmonės per­pa­sa­ko­ja, ką iš­gir­do iš kai­mynų, o ofi­cia­lios in­for­ma­ci­jos jie sa­ko ne­matę ir ne­girdėję“, – tei­ gė ban­ko „SEB Lat­via“ eko­no­mis­tas Ed­mun­das Ru­dzy­tis.

Pa­sak eko­no­mis­to, in­for­ma­cinė kam­pa­ni­ja, ku­ri su­teiktų gy­ven­to­ jams dau­giau ob­jek­ty­vesnės in­for­ ma­ci­jos, turė­jo būti pra­dėta ge­ro­kai anks­čiau, o ne prie­š ke­letą mėne­sių.

Pavė­luo­tos kam­pa­ni­jos, ku­riai vy­riau­sybė skyrė be­veik 2 mln. eurų, pa­da­ri­nius aiš­kiai ro­do nuo­ mo­nių ty­ri­mai. Re­mian­tis skir­ tin­go­mis ap­klau­so­mis, eu­ro įve­ dimą pa­lai­ko nuo 24 iki 40 pro­c.

Lat­vi­jos gy­ven­tojų, maž­daug pusė tam prie­ši­na­si, o ki­ti ne­tu­ri tvir­tos nuo­monės. Tie­sa, bend­ros va­liu­tos ša­li­ninkų gre­tos išau­go: prie­š me­ tus to­kių bu­vo vos ke­lio­li­ka pro­ centų. Vald­žia vi­lia­si, kad iki me­ tų pa­bai­gos eu­ro ša­li­ninkų skai­čius per­kops 50 pro­c. In­for­ma­ciją apie naują va­liutą ke­ti­na­ma spaus­din­ti net ant ma­ka­ronų pa­ke­lių.

Ne­ša gry­nuo­sius į ban­kus

Vie­naip ar ki­taip, šio trau­ki­nio jau ne­sus­tab­dy­si. Vie­no­je Lat­vi­jos se­ na­mies­čio ka­vinė­je lan­ky­to­jams jau siū­lo­ma at­si­skai­ty­ti eu­rais, bet ka­si­ninkė įspėja, kad grąžą gau­si­ te la­tais. Tie­sa, mo­te­ris pri­du­ria, kad tai kol kas vie­nin­telė to­kia vie­ ta Ry­go­je, o ki­tur eu­rai ims cir­ku­ liuo­ti nuo sau­sio 1-osios.

Tik nu­skambė­jus pir­mie­siems Naujųjų metų dūžiams la­tai sąskai­ to­se pa­virs eu­rais, be ne vie­nas į vieną, kaip gąsdi­na gandų ne­šio­ to­jai, o pa­gal cent­ri­nio ban­ko nu­ sta­tytą ir dar nuo 2005 m. ga­lio­ jantį kursą: 0,702804 la­to už vieną eurą. Tiek esan­tys sąskai­to­se, tiek gry­nie­ji pi­ni­gai bus kei­čia­mi ne­ mo­ka­mai.

Ban­ko­ma­tai latų ne­beiš­duos, bet dar tu­ri­mais gy­ven­to­jai galės dvi sa­vai­tes at­si­skai­ty­ti par­duo­

tuvė­se, ka­vinė­se ir ki­to­se įstai­go­ se, tik grąžą gaus eu­rais. Dar pusę metų gry­nuo­sius la­tus į eu­rus ne­ mo­ka­mai keis ban­kai. Net jei­gu po de­šim­ties ar dau­giau metų anū­kas rastų mo­čiutės čiu­ži­ny­je san­taupų la­tais, jis galės juos iš­keis­ti į eu­rus Lat­vi­jos cent­ri­nia­me ban­ke, ku­ris šią pa­slaugą teiks ne­ter­mi­nuo­tai.

Nors vy­riau­sybė mokė­si iš kitų vals­ty­bių pa­tir­ties ir ban­do už­tik­ rin­ti sklandų per­ėjimą prie nau­jos va­liu­tos, gy­ven­to­jai nu­jau­čia, kad pir­mo­sio­mis sa­vaitė­mis ga­li kil­ti su­maiš­tis. Bal­ti­jos ša­lių namų ūkių fi­nansų ap­žvalgą at­likę SEB ban­ko eko­no­mis­tai pa­stebė­jo, kad lat­viai itin ak­ty­viai ne­šė pi­ni­gus į ban­kus, siek­da­mi iš­veng­ti pai­nia­vos su gry­ nai­siais. Bet eks­per­tai ne­si­ti­ki, kad šie pi­ni­gai ban­kuo­se lai­ky­sis il­gai, nes palū­kanų nor­mos tebė­ra re­kor­ diš­kai ma­žos.

Re­mian­tis skir­tin­ go­mis ap­klau­so­mis, eu­ro įve­dimą pa­lai­ko nuo 24 iki 40 pro­c. Lat­vi­jos gy­ven­tojų.

Kai kam su­kčiau­ti leng­viau

Eko­no­mis­tai taip pat pa­ste­bi, kad lat­viai ta­po pe­si­mis­tiš­kes­ni. Ge­ ro­kai ma­žiau jų pla­nuo­ja stam­bius pir­ki­nius per ar­ti­miau­sius me­ tus, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­siais me­ tais. Dau­ge­lis bai­mi­na­si išaug­sian­ čių kainų, nors eko­no­mis­tai ra­mi­na gy­ven­to­jus, ro­dy­da­mi į kitų vals­ty­ bių pa­tirtį. „Ana­li­za­vo­me Es­ti­jos bei Slo­va­ ki­jos pa­vyzd­žius ir pa­matė­me, kad eu­ro po­vei­kis kainų au­gi­mui bu­vo la­bai ma­žas – 0,2–0,4 pro­c.“, – teigė eko­no­mis­tas E.Ru­dzy­tis.

Ta­čiau eks­per­tas pri­dūrė, kad kai kur kai­nos au­go la­biau: „Yra sek­to­rių, kur ma­žesnė kon­ku­ren­ ci­ja, ma­žiau skaid­ru­mo, – tai ma­ žos par­duo­tuvės, pa­slaugų įmonės, res­to­ra­nai. Vi­so­se eurą įsi­ve­du­sio­se vals­tybė­se šiuo­se sek­to­riuo­se kainų au­gi­mas bu­vo di­des­nis. Čia leng­ viau suap­va­lin­ti sa­vo nau­dai.“ Gau­sybė pa­žei­dimų

Jau nuo spa­lio 1-osios Lat­vi­jos pre­ ky­bi­nin­kai įpa­rei­go­ti ra­šy­ti kai­nas abiem va­liu­to­mis, o ke­lią su­kčia­ vi­mui vals­tybė sten­gia­si už­kirs­ti

Pers­p ek­t y­vos: eko­no­mis­tai pri­pažį

gau­sio­mis ins­pek­ci­jo­mis. Nors bu­ vo įspėti apie bau­das, ne vi­si vers­li­ nin­kai kai­nas ap­va­li­na sąži­nin­gai.

Per pirmą­sias dvi sa­vai­tes Var­ to­tojų tei­sių gy­ni­mo cent­ras pa­ tik­ri­no 1368 pre­ky­bos vie­tas ir pa­žei­dimų ra­do be­veik pusė­je jų – 635-io­se. Dau­giau nei pusė pa­ žeidėjų ne­tei­sin­gai ap­va­li­no kai­nas, o ket­vir­ta­da­lis jas nu­rodė tik vie­na va­liu­ta. Pa­žeidėjų pa­si­taikė ne­tgi tarp įmo­nių, ku­rios yra pri­si­jun­ gu­sios prie kam­pa­ni­jos „Sąži­nin­gai įve­da­me eurą“, nors ne vi­sus ga­li­ ma kal­tin­ti sa­va­nau­diš­ku­mu. Da­lis pa­žeidėjų klai­din­gai ap­va­li­no kai­ nas ne sa­vo, o klien­to nau­dai. Vers­ li­nin­kai kol kas at­si­per­ka įspėji­mais ir yra ra­gi­na­mi būti ati­des­ni.

Gy­ven­to­jai ne­ti­ki vers­li­nin­kais

Per tris mėne­sius prie kam­pa­ni­jos „Sąži­nin­gai įve­da­me eurą“ pri­si­ jungė dau­giau nei tūkstan­tis Lat­vi­ jos bend­ro­vių ir įmo­nių. Ne­pai­sant to, ap­klau­sos ro­do, kad vos 2 pro­c. gy­ven­tojų ti­ki vers­li­ninkų sąži­nin­ gu­mu. 64 pro­c. res­pon­dentų įsi­ ti­kinę, kad vers­li­nin­kai eu­ro įve­ dimą ban­dys iš­nau­do­ti di­din­da­mi kai­nas.

Kai ku­rie eko­no­mis­tai su­tin­ka, kad ga­li­my­bių gud­rau­ti vers­li­nin­ kams yra. „Ši kam­pa­ni­ja psi­cho­lo­giš­kai ra­ mi­na gy­ven­to­jus, ji už­tik­ri­na, kad vers­li­nin­kai, nu­ro­dy­da­mi kai­nas, lai­ko­si įsta­tymų ir tei­sin­go va­liutų kur­so. Jei­gu par­davė­jas sau­sio 1-ąją pa­keis kainą, ku­ri bu­vo gruod­žio 31 d., įsta­ty­mai nu­ma­to tam tik­ras prie­mo­nes prie­š tokį vers­li­ninką.

Bet jei­gu jis pa­kels kainą jau šian­

11

ŠeštADIENIS, lapkričio 2, 2013

pasaulis

lau­kia lyg apokalipsės Atlyginimai augs sparčiau nei infliacija (proc.)

Prognozė 2014 m.

Atlyginimai

Infliacija

5,5 5,5 4,5

2,8 2,8 2,7

Lietuva

Latvija

Estija

Šaltinis: SEB bankas

įs­ta, kad ma­žesnė­se par­duo­tuvė­se ir pa­slaugų įmonė­se kai­nos ga­li šok­telė­ti.

dien, jo­kie įsta­ty­mai ne­su­veiks“, – nau­jienų agentū­rai „Ros­balt“ sakė eko­no­mis­tas Ja­nis Po­čas.

By­los užst­ri­go teis­muo­se

Ke­lios Lat­vi­jos po­li­tinės jėgos ir vi­suo­me­ninės or­ga­ni­za­ci­jos ban­ dė su­stab­dy­ti eu­ro įve­dimą, bet šios pa­stan­gos kol kas ne­davė re­ zul­tatų.

„Iš pra­džių gal­vo­jo­me su­rink­ ti 10 tūkst. pa­rašų re­fe­ren­du­mui dėl eu­ro įve­di­mo da­tos su­reng­ti, bet Sei­mas pa­di­di­no šį slenkstį iki 30 tūkst., – Did­žio­sios Bri­ta­ ni­jos na­cio­na­li­niam trans­liuo­to­jui BBC pa­sa­ko­jo opo­zi­cinės Ža­liųjų ir vals­tie­čių sąjun­gos par­la­men­ tarė Ive­ta Gri­gulė. – Vėliau krei­ pėmės į pre­zi­dentą ir pra­šėme ne­

pa­lai­ky­ti nau­jos tvar­kos, bet tai ne­padė­jo.“ Par­la­men­tarė bandė su­stab­dy­ ti eu­ro įve­dimą rink­da­ma kitų de­ pu­tatų pa­ra­šus krei­pi­mui­si į pre­zi­ dentą, siū­ly­da­ma įvai­rių įsta­tymų pro­jek­tus, bet ne­sėkmin­gai.

Prie jos pa­stangų pri­si­jungė trys vi­suo­me­ninės or­ga­ni­za­ci­jos, jos pa­teikė Cent­ri­nei rin­kimų ko­mi­

„Reu­ters“ nuo­tr.

si­jai pra­šy­mus su­reng­ti re­fe­ren­ dumą. Bet ko­mi­si­ja blo­ka­vo vi­sas šias ini­cia­ty­vas, o vi­suo­me­ninės or­ga­ni­za­ci­jos kreipė­si į Aukš­čiau­ siąjį teismą.

Pas­ta­ra­sis su­stabdė vi­sas tris by­ las ir pa­reiškė, kad rei­kia su­lauk­ti Kons­ti­tu­ci­nio teis­mo spren­di­mo, – jis turėtų nu­sta­ty­ti, ar ati­tin­ka kons­ti­tu­ciją Cent­ri­nei rin­kimų ko­

mi­si­jai su­teik­ta teisė spręsti, ku­rie klau­si­mai ga­li būti sprend­žia­mi vi­suo­ti­niu bal­sa­vi­mu, o ku­rie ne.

Be ver­dik­to šiuo klau­si­mu Aukš­ čiau­sia­sis teis­mas ne­ga­li pa­teik­ti spren­di­mo dėl eu­ro įve­di­mo. „Aukš­čiau­sio­jo teis­mo pa­raiš­ ka bus pra­dėta svars­ty­ti lapk­ri­čio 19 d. Pa­gal įsta­tymą svars­ty­mas ne­ga­li užt­ruk­ti dau­giau kaip 30 dienų“, – BBC teigė Kons­ti­tu­ci­nio teis­mo at­stovė Li­na Ko­va­levs­ka.

Tai­g i Kons­t i­t u­c i­n io teis­ mo spren­di­mas ga­li paaiškė­ti tik gruod­žio 19-ąją – li­kus vos pu­ sant­ros sa­vaitės iki ofi­cia­lios eu­ro įve­di­mo da­tos. „Iki Naujųjų metų baig­ti šio pro­ ce­so ne­įma­no­ma vien dėl tech­ni­nių prie­žas­čių, – sakė Saei­mos na­rys ir tei­si­nin­kas Ju­ri­jus So­ko­lovs­kis. – Be to, ir tei­siš­kai ne­ma­tau jo­kių per­spek­tyvų.“ Se­mi­narą Ry­go­je žur­na­lis­tams or­ga­ni­za­vo SEB ban­kas

Kaimynų pamoka: kaip estai kai­nas stabdė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Ko­kias pa­mo­kas Lie­tu­va ir Lat­vi­ ja galėtų iš­mok­ti iš Es­ti­jos, ku­rios gy­ven­to­jai jau tre­čius me­tus at­si­ skai­to eu­rais, laik­raš­tis pa­si­tei­ra­ vo ban­ko „SEB Es­to­nia“ at­stovės Triin Mes­si­mas.

Vertinimas: pasak T.Messimas,

euro įvedimas netapo kokiu nors staigiu posūkiu, o jo poveikiui įvertinti reikės kiek daugiau laiko.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Es­ti­ja pir­mo­ji įsi­vedė eurą, todėl Lat­vi­ja ir Lie­tu­va ją ban­ do įver­tin­ti kaip pa­vyzdį. Pa­pa­ sa­ko­ki­te, ar eu­ro įve­di­mo pro­ ce­sas Es­ti­jo­je bu­vo sklan­dus, ar te­ko su­si­dur­ti su ko­kio­mis nors pro­ble­mo­mis ar­ba trūku­mais?

– Pro­ce­sas bu­vo ga­na sklan­dus.

Da­bar žmonės jau įpratę nau­do­tis eu­rais, ne­pers­kai­čiuo­ja kainų. Bet, aiš­ku, bu­vo būgšta­vimų, kad kai­nos išaugs, sklandė tūkstan­čiai gandų, kas ga­li įvyk­ti įve­dus eurą: kad pa­ brangs mais­tas, ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas ir ki­ta. Bet rea­lia­me gy­ve­ ni­me kainų po­ky­tis dėl eu­ro įve­di­ mo bu­vo la­bai ma­žas, maž­daug 0,2 pro­c. Kiek la­biau bran­go pa­slau­gos, pa­vyzd­žiui, kir­pyklų.

Es­ti­jo­je mes vykdė­me to­kią kam­ pa­niją, kad eu­ras ne­su­keltų kainų.

Prie jos pri­si­jungė dau­ge­lis stam­bių pre­kių tiekėjų ir pa­slaugų teikėjų, o ir pa­tys žmonės ati­džiai skai­čia­vo, ar ne­didė­ja kai­nos. Tai­gi eu­ro įve­ di­mo efek­tas bu­vo ne­tgi prie­šin­gas: bend­rovės, ku­rios galbūt pla­na­vo bran­gin­ti sa­vo pre­kes ar pa­slau­ gas, pri­si­jun­gu­sios prie šios kam­ pa­ni­jos turė­jo ati­dėti sa­vo pla­nus ir lauk­ti nor­ma­lių prie­žas­čių to­kiam žings­niui. Tai pa­dėjo kai­nas iš­lai­ ky­ti že­mes­nes.

– Sa­ko­te, prie šios kam­pa­ni­jos pri­si­dėjo stam­bu­sis vers­las. O kaip dėl ma­žes­nių įmo­nių?

– Įdo­mu tai, kad įve­dus eurą skai­ čiai kai­nynuo­se ta­po ma­žes­ni. Da­ bar tu­ri­me daug mo­netų – vie­no, dviejų eurų, ir ga­na sun­ku su­pras­ ti, ar tai di­de­lis pi­ni­gas, ar ne. Tai su­da­ro sąly­gas kai ku­riems pre­kių tiekė­jams ar pa­slaugų teikė­jams nu­sta­ty­ti kiek di­des­nes kai­nas. Pa­ vyzd­žiui, už puo­delį ka­vos ar­ba ply­telę šo­ko­la­do. Var­to­to­jai su­mo­

ka ke­lias mo­ne­tas, nors per­skai­čia­ vus į seną­sias kro­nas, kaip darė­me anks­čiau, prekė išei­na bran­gesnė.

Tai­gi, kal­bant apie ma­žas ir pi­gias pre­kes, jos tik­rai ga­li brang­ti. Mes tie­siog to ne­pa­jun­ta­me.

Lat­vi­jo­je si­tua­ci­ja ki­to­kia, nes la­tas bran­ges­nis už eurą. Todėl lat­viams bus su­dėtin­giau kel­ti mažų pre­ kių kai­nas. Lat­vi­jo­je skai­čiai kai­ nynuo­se pa­didės be­veik pu­sant­ro kar­to, o Es­ti­jo­je jie da­bar yra pen­ kio­li­ka kartų ma­žes­ni ne­gu anks­ čiau. Todėl lat­viams galės at­ro­dy­ ti, kad kai­nos išau­go, nors iš tiesų taip ga­li ir ne­būti.

– Es­ti­ja jau tre­čius me­tus tu­ri eurą, Lat­vi­ja tik ruo­šia­si jį įsi­ ves­ti, o Lie­tu­va dar nėra tam pa­si­ren­gu­si. At­ro­dytų, to­kios skir­tin­gos vals­tybės, bet visų trijų au­gi­mo ir vys­ty­mo­si ten­ den­ci­jos la­bai pa­na­šios. Ar tai reiš­kia, kad eu­ras ne­tu­ri jo­kio po­vei­kio?

– Efek­tas ga­li būti, tik da­bar jis dar nėra aiš­kus. Es­ti­jos cent­ri­nis ban­

kas da­bar at­lie­ka ty­rimą, koks yra tik­ra­sis eu­ro įve­di­mo po­vei­kis. Nė­ ra taip pa­pras­ta įver­tin­ti vien eu­ro įve­dimą, nes eko­no­mi­nius pro­ce­sus vei­kia daug kitų veiks­nių.

Eu­ro įve­di­mo efek­tas tik­riau­ siai ne­bus mil­ži­niš­kas ar­ba le­mia­ mas. Taip, pa­skolų palū­ka­nos Es­ ti­jo­je da­bar ma­žos, bet ly­giai taip pat pi­giai sko­lin­tis eu­rais ga­li­ma ir Lie­tu­vo­je, ir Lat­vi­jo­je. Tai­gi eu­ro įve­di­mas ne­ta­po ko­kiu nors stai­giu po­sūkiu, o jo po­vei­kiui įver­tin­ti rei­ kia kiek dau­giau lai­ko.

0,2

proc.

– tiek euro įvedimas Estijoje atsiliepė kainų augimui.

12

šeštADIENIS, lapkričio 2, 2013

vakarė vakare@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Erica ir Jurgis:

„San­tuo­ka pa­na­ši į jūrą“

Nau­jie­nos: ne­se­niai E.Jen­nings ir J.Did­žiu­lio due­tas įspūdin­gai pri­statė dai­nos „Ba­by Bur­ning“ klipą.

Sce­no­je jie – puikūs, nors šei­mo­je ga­li būti su­dėtingų aki­mirkų ir net audrų.

Bend­ru gy­ve­ni­mo ke­liu žen­gian­ ti mu­zi­kantų šei­ma – 33 metų Jur­ gis Did­žiu­lis ir bend­raamžė jo žmo­na Eri­ca Jen­nings – ne­gan­das ir ver­ti­ni­ mo ko­mi­sijų kri­tiką at­lai­ko drau­ge.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

– Eri­ca ir Jur­gi, jūsų due­tas „The Ball & Chain“ – nuo­sta­bus pa­ vyz­dys, kad vy­ras ir žmo­na ga­li kar­tu dai­nuo­ti sce­no­je, būti pui­ kūs, int­ri­guo­jan­tys ir neuž­gož­ ti vie­nas ki­to. Ar daug konf­liktų įvy­ko, kol pri­si­taikė­te vie­nas prie ki­to gy­ve­ni­me ir sce­no­je?

Eri­ca: – Sa­ky­čiau, kad bet ko­ kia par­tne­rystė ar­ba san­tuo­ka yra nuo­la­ti­nis dar­bas. Dar­binė par­tne­

Mar­los Sin­ger nuo­tr.

rystė tik­riau­siai yra pa­pras­tesnė, nes tu ne­prii­mi nie­ko as­me­niš­kai.

San­tuo­ka pa­na­ši į jūrą: kar­tais ra­ mi, kar­tais aud­rin­ga, kar­tais ban­ gos būna did­žiulės, kar­tais – vi­siš­ kai ra­mios.

Jur­gis: – Būna la­bai su­dėtingų aki­mirkų. Ta­da ir pa­da­rom per­ trauką. Kūry­bo­je kar­tais tie bui­ tiš­k i san­t y­k iai su­tei­k ia šar­m o ir tik­ru­mo, o kar­tais la­bai ap­ sun­k i­n a pro­fe­s io­n a­l ius san­t y­ kius. Tru­putį pa­de­da tai, kad aš ši­tame pro­jek­te ži­nau sa­vo vie-

tą (t. y. už Eri­cos), bet tai ne­reiš­ kia, kad nėra jo­kios įtam­pos.

– Eri­ca, ar la­bai iš­gy­ve­no­te, kai te­ko pa­lik­ti te­le­vi­zi­jos pro­jektą „Auk­si­nis bal­sas“? Ar Jur­gis bent kiek pa­guodė?

Eri­ca: – Būsiu at­vi­ra – li­kau nu­si­ vy­lu­si. Bet po to su­pra­tau, kad bu­vo veiks­nių ir niuansų, ku­rių ne­galė­ jau kont­ro­liuo­ti. Ilgą laiką, nuo 17os metų, bu­vau ori­gi­na­li at­likė­ja, ra­šiau sa­vo hi­tus ir gy­vai dai­na­ vau pub­li­kai. Bet ta televizija…

13

šeštADIENIS, lapkričio 2, 2013

vakarė Ypač kai dai­nuo­ji prie­š ko­mi­siją ir per­dai­nuo­tas dainas… Na, tai tie­ siog man sve­ti­ma. Pa­da­riau kar­ jerą be jo­kių rea­lybės šou ar­ba kie­ no nors at­mi­ni­mui skirtų kon­certų ir da­rau tai to­liau.

Jur­gis: – Aš gai­liuo­si, kad pa­si­ūliau Eri­cai da­ly­vau­ti šia­me pro­jek­ te. Tik­rai ma­niau, kad jai tai bus pui­ki vie­ta at­skleis­ti sa­vo ta­lentą.

De­ja, ne­ži­nau, ką ten ver­ti­na va­di­ na­mo­ji ko­mi­si­ja. At­likė­jai daž­nai nu­si­dai­nuo­ja, ir vo­ka­linės par­ti­jos po įrašų tai­so­mos iki pat pa­si­ro­dy­ mo ete­ry­je. Ba­lus ski­ria ne­ži­nia pa­ gal ko­kius kri­te­ri­jus. Gėda klau­sy­ tis, kai apie dai­na­vimą ne­ga­li nie­ko pa­sa­ky­ti, bet va­ro ant ma­no žmo­ nos, nes esą šei­ma at­ėjo jos ap­lan­ ky­ti į stu­diją.

– Ne­se­niai jūsų due­tas įspūdin­ gai pri­statė dai­nos „Ba­by Bur­ ning“ vaiz­do klipą. Jis pra­si­de­ da nuo ins­ce­ni­zuo­to po­kal­bių šou, o šį ve­da tos sri­ties meist­ ras Al­gis Ra­ma­naus­kas-Grei­ tai. Kaip at­si­ra­do toks su­ma­ ny­mas?

Eri­ca: – Nep­ri­si­me­nu, kam ki­lo ši min­tis, galbūt Jur­giui. Ži­no­jo­me, kad Al­gis no­ri kur­ti to­kio pobūdžio po­kal­bių šou, ir pa­gal­vo­jo­me, kad, jei­gu pa­da­ry­tu­me jį ret­ro sti­liaus, jis tiktų mūsų due­tui.

Jur­gis: – Ne­la­bai tu­rime kur Lie­ tu­vo­je at­skleis­ti to­kią kūrybą. Pa­ gal­vo­j ome, ko­k ia­m e kon­teks­te norė­tu­me ma­ty­ti ir vie­šin­ti „Ball & Chain“ pro­jektą, ir iš­kart šovė min­ tis apie se­nas po­kal­bių lai­das. Ta­da pa­kvietėme daug draugų į pa­galbą ir pa­darėme.

– Ta­čiau kodėl A.Ra­ma­naus­ kas-Grei­tai kal­ba ang­liš­kai, o ne lie­tu­viš­kai? Ko­kia bus vaiz­ do kli­po atei­tis?

Eri­ca: – Al­gis yra ang­lo­fi­las, tai­gi jam tai bu­vo ga­li­mybė pa­de­monst­ ruo­ti sa­vo bri­tišką ak­centą ir pra­ tur­tin­ti anglų kal­bos žo­dyną (juo­ kia­si). O jei­gu rim­tai, mes ne­no­ri­me at­stum­ti už­sie­nio klau­sy­tojų, todėl pa­si­rin­ko­me anglų kalbą kaip uni­ ver­sa­lesnę ir pri­dėjo­me lie­tu­viš­kus su­btit­rus.

Jur­gis: – Bu­vo no­ras tru­pu­čiuką ap­gau­ti pub­liką. Norė­jo­si ir po­kal­

bius pri­temp­ti prie tos es­te­ti­kos, bet lie­tu­vių kal­ba ne­la­bai li­po prie jos.

Vi­si, kas prie šio kli­po pri­si­dėjome, ieš­ko­jome šio­kio to­kio fe­ti­šis­ti­nio pa­si­ten­ki­ni­mo. Ne­si­norė­jo pa­da­ ry­ti po­pso­vai ar lie­tu­viš­kai dėl po­ pu­lia­ru­mo.

– Ta­me vaiz­do kli­pe Eri­ca iš­ puoš­ta kaip prin­cesė. Ar jums pa­tin­ka puoš­tis ir ne sce­no­je?

Kas duo­da pa­ta­rimų dėl su­kne­lių iš­kirp­čių – vy­ras ar di­zai­ ne­riai?

Eri­ca: – Šiam vaiz­do kli­pui su­knelę pa­si­rin­kau aš. O ar no­riu at­ ro­dy­ti kaip prin­cesė tik­ra­me gy­ ve­ni­me, pri­klau­so nuo ma­no nuo­ tai­kos. Bet kal­bant apie sti­lių ir di­zai­ne­rius man daug metų te­ko laimė dirb­ti su ge­riau­siais Lie­tu­ vos di­zai­ne­riais.

Eri­ca Jennings:

Aš as­me­niš­kai sten­ giuo­si at­kreip­ti dė­ mesį į to­kią rea­lią ir ak­tua­lią pro­blemą, kaip smur­tas prie­š mo­te­ris.

– Pla­nuo­ja­te kon­certą su mi­ni or­kest­ru ret­ro te­ma. Kaip už­ si­ka­bi­no­te už šios idė­jos? Kuo jums įdo­mu ret­ro – kuo ža­vi ir įkve­pia praei­tis?

Eri­ca: – Mūsų kon­cer­tas įvyks lapk­ri­čio 21 d. menų fab­ri­ke „Lof­ tas“ Vil­niu­je.

Pap­ras­tai mūsų mu­zi­ki­nis sko­ nis ski­ria­si, bet tik ne dėl 7-ojo, 6-ojo de­šimt­me­čių ir anks­tesnės mu­zi­kos. Tai mes mėgsta­me abu.

Nuo tos bend­ros meilės ir pra­si­dėjo mūsų sėdėji­mai vir­tuvė­je ir dainų kūri­mas. Kai pa­si­rodė­me tuo ret­ ro sti­liu­mi, vi­si sakė, kad tai pa­na­ šu į mad­me­nus (kul­ti­nis TV se­ria­ las „MAD MEN. Rek­la­mos vil­kai“ – red. pa­st.).

Ka­dan­gi ne­žiū­ri­me te­le­vi­zo­ riaus, ne­sup­ra­to­me, apie ką jie šne­ka. Kiek vėliau iš­vy­ko­me į Ko­ lum­biją, ten pirmą kartą pa­matė­

Įšir­do: „Gėda klau­sy­ti, kai apie dai­na­vimą ne­ga­li nie­ko pa­sa­ky­ti, bet va­ro ant ma­no žmo­nos, nes esą šei­ma

at­ėjo jos ap­lan­ky­ti į stu­diją“, – kar­čių žod­žių pro­jek­to „Auk­si­nis bal­sas“ ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jai ne­šykštė­jo J.Did­žiu­lis.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

me tą se­rialą ir tik ta­da viską su­ pra­to­me.

Bet da­bar vi­si čia nau­do­ja ret­ro sti­lių ir jis jau išei­na iš ma­dos. Er­ zi­na, kai žmonės ne­ga­li gal­vo­ti pa­ tys, tik ko­pi­juo­ja ir bėga iš pa­skos.

Bet aš ver­ti­nu kaip komp­li­mentą, kad žmo­nes įkve­pia tai, ką mes da­ ro­me.

Jur­gis: – Norė­jo­si dau­giau pra­ ban­gos savo mu­zi­ko­je. Iš pra­džių gro­jome mie­ga­mo­jo mu­ziką, o da­ bar mūsų kūry­ba yra to­kia tru­putį la­biau šo­kiams pri­tai­ky­ta, ta­čiau norė­jo­si iš­lai­ky­ti šiokį tokį išs­kir­ ti­numą. Iš tikrųjų ke­lias bu­vo gana aiš­kus. Pa­čios dai­nos, ku­rias da­bar ku­riame, tie­siog pra­šo­si pra­ban­gios aran­žuotės.

– Abiem pa­tin­ka skir­tin­ga mu­ zi­ka. Kaip jūsų due­tas ran­da komp­ro­misą?

Eri­ca: – Kiek ži­nau, Jur­gis iki šiol mėgsta in­dišką mu­ziką, bet ne­gro­ja jos sce­no­je. Todėl mes tie­siog lie­ka­ me iš­ti­ki­mi sa­vo „swing pop“ sti­ liui, ir tai vei­kia.

Jur­gis: – Se­na 4–7 de­šimt­me­čių mu­zi­ka mums abiem pa­tin­ka. Čia ir su­tam­pa mūsų mu­zi­ki­nis sko­nis.

Mar­los Sin­ger nuo­tr.

– O ar yra toks kūri­nys, ku­ris abu tie­siog iš­ver­čia iš ko­to?

Eri­ca: – Be abe­jo, ir ne vie­nas. „Quiet nights of quiet stars“ yra

vie­nas jų. Tie žod­žiai, ta me­lo­ di­ja…

Jur­gis: – Tik­rai taip. „They can’t ta­ke that away from me“ – taip pat.

– Apie grupę „In­Cul­to“, ku­rios vo­ka­lis­tas ir ly­de­ris bu­vo Jur­ gis, jau ku­ris lai­kas nie­ko ne­ girdė­ti. Grupė „Skamp“ taip pat kon­cer­tuo­ja re­tai. Ar tai reiš­kia, kad šiai veik­lai jau pa­ dėtas taš­kas?

Eri­ca: – Kartą iš­gir­dau iš­min­tin­ gus žod­žius, iš­tar­tus Stin­go, ku­riuo la­bai ža­viuo­si. Jis pa­sakė, kad jei­gu ne­jau­ti, jog ką nors sa­kai, ge­riau­sia iš­vis ne­kalbė­ti. Būtent ši­taip yra su „Skamp“. Jau ke­letą metų mes ne­tu­ ri­me ką pa­sa­ky­ti. Mūsų pa­skutinis al­bu­mas bu­vo iš­leis­tas 2008-ųjų pa­bai­go­je. Bet mes iki šiol dai­nuo­ja­ me fes­ti­va­liuo­se ir kon­cer­tuo­se, nes žmonės vis dar mėgsta mūsų dai­ nas ir ži­no, kad ge­rai gro­ja­me gy­vai.

Jur­gis: – „In­Cul­to“ ofi­cia­liai nu­ traukė veiklą 2010-ųjų pa­bai­go­je.

– Jei jūsų sūnūs Pra­nas Emi­li­ jus ir An­ta­nas su­ktų tėvų pėdo­ mis, ko­kią pa­grin­dinę tai­syklę jiems pa­sa­ky­tumė­te?

Eri­ca: – Kur­ki­te meną ge­riems tiks­lams.

Jur­gis: – Te­gul ren­ka­si rimtą pro­ fe­siją. Už­ten­ka me­ni­ninkų šio­je šei­ mo­je.

– Abu gimė­te ne Lie­tu­vo­je: Eri­ ca – Ai­ri­jo­je, Jur­gis – Ko­lum­bi­ jo­je. Ko­kie pa­sau­lio reiš­ki­niai jus la­biau­siai jau­di­na? Gal pri­ si­de­da­te prie ko­kių nors so­cia­ li­nių pro­jektų?

Eri­ca: – Aš as­me­niš­kai sten­giuo­ si at­kreip­ti dėmesį į to­kią rea­lią ir ak­tua­lią pro­blemą, kaip smur­tas prie­š mo­te­ris. Ar tai būtų sek­sua­li­ nis, ar psi­cho­lo­gi­nis, ar fi­zi­nis. Tu­ ri­me nuo ma­žens, nuo vaikų dar­ že­lio, mo­ky­ti žmo­nes gerb­ti vie­nas kitą ir ge­rai elg­tis vie­nas su ki­tu.

Paaug­liams rei­kia tin­ka­mo, šiuo­ lai­kiš­ko sek­sua­li­nio švie­ti­mo, juos rei­kia mo­ky­ti, kaip kur­ti nor­ma­lius ir pa­gar­ba grįstus san­ty­kius. Tu­ri­ me keis­ti vi­suo­menės po­žiūrį į šią pro­blemą. Mo­te­rims rei­kia už­tik­ rin­ti tin­kamą pa­galbą, teik­ti pa­ ta­rimų.

Jur­gis: – Aš dir­bu su or­ga­ni­za­ci­ ja „Gelbė­kit vai­kus“, bet šiuo me­tu man la­biau­siai rūpi sąmo­nin­go var­ to­ji­mo, so­cia­li­nio ka­pi­ta­lo ir žmo­nių ry­šių ko­mer­cia­li­za­ci­jos klau­si­mai.

Trum­pai ta­riant, žmo­nių ir pi­nigų san­ty­kiai. Ti­kiu, kad pra­smin­giau­ si žmo­nių ry­šiai yra ne eko­no­mi­nio po­būdžio. La­bai bau­gi­na eko­lo­ginė ir so­cia­linė di­men­si­ja. Bau­gi­na tai, kad la­bai kryp­tin­gai ju­da­me į „rin­ kos vi­suo­menės“ san­tvarką. Prak­ tiš­kai – su­dėtin­ga, fi­lo­so­fiš­kai – pai­nu, už­tat la­bai įdo­mu.

14

šeštADIENIS, lapkričio 2, 2013

vakarė

Sankt Pe­ter­bur­gas – eu­ro Bal­to­sio­mis nak­ti­mis, pa­ke­lia­mais til­tais, eks­kur­si­jo­mis sto­gais gar­sė­jan­tis Sankt Pe­ter­bur­gas ža­vus bei gy­vy­bin­gas bet ku­riuo me­tų ir bet ku­riuo pa­ros lai­ku.

Klai­pė­die­tis Ar­nol­das Re­mei­ka pa­ty­rė, jog tu­rint ga­li­my­bę čia pra­leis­ti vos ke­le­tą die­nų bū­tų pra­var­tu iš anks­to ap­si­spręs­ti, ko­kią šio mies­to pu­sę pir­miau­sia no­rė­tų­si pa­žin­ti. Anot pa­šne­ko­vo, Ru­si­jos šiau­ri­ne sos­ti­ne ti­tu­luo­ja­mas me­ga­po­lis ža­vi gau­ sy­be vei­dų ir spal­vų.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ne­si­no­rė­jo su­grįž­ti

„Čia vis­ko tiek daug, kad tu­ri ap­si­ spręs­ti, ko no­ri: pa­ma­ty­ti kul­tū­ri­nį vei­dą, pa­žin­ti nak­ti­nį, gast­ro­no­mi­ nį ar ki­to­kį gy­ve­ni­mą“, – pri­pa­ži­ no Ar­nol­das.

Paš­ne­ko­vas šyp­te­lė­jo, jog po aš­ tuo­nias die­nas Sankt Pe­ter­bur­ ge tru­ku­sios ko­man­di­ruo­tės grįž­ ti na­mo ne­si­no­rė­jo. „Tur­būt tai yra vie­nas tų mies­ tų, iš ku­rių la­bai sun­ku su­grįž­ti į žy­miai ma­žes­nį. Sankt Pe­ter­bur­ge gy­ve­na apie 5 mln. žmo­nių. Tai la­ bai eu­ro­pie­tiš­kas mies­tas su vi­sais me­ga­po­liui bū­din­gais ypa­tu­mais, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas. – Čia ga­li­ma iš­vys­ti gar­siau­sius pa­sau­lio pre­kės ženk­lus, ko­kių Lie­tu­vo­je tik­rai ne­ ra­si, čia la­bai daug gra­žių, sti­lin­gų, aris­tok­ra­tiš­kų žmo­nių. Aki­vaiz­du, kad tai mies­tas, ku­ria­me kon­cent­ ruo­ja­si kul­tū­ra – Sankt Pe­ter­bur­ gas gar­sus įžy­miais teat­rais, čia nuo­la­tos vyks­ta įvai­rūs aukš­to ly­ gio ren­gi­niai.“ Į tarp­tau­ti­nę stu­di­jų mu­gę at­ vy­kęs LCC Kor­po­ra­ci­nės ko­mu­ni­

ka­ci­jos sky­riaus va­do­vas ap­si­sto­jo pa­čio­je me­ga­po­lio šir­dy­je. Klai­pė­ die­čio pa­ste­bė­ji­mu, Sankt Pe­ter­ bur­gas dė­kin­gas mies­tas ne tik pa­ si­vaikš­čio­ji­mams pės­tu­te.

Skir­tin­gai nei ki­tuo­se di­džiuo­ siuo­se mies­tuo­se, čia pa­to­gi ir pa­ pras­ta met­ro sis­te­ma, vie­nin­te­lis trū­ku­mas – gi­lios, to­dėl ga­na ne­ jau­kios sto­tys bei di­de­li at­stu­mai tarp sto­te­lių. Ta­čiau ir pa­sta­rą­jį ne­pa­to­gu­mą kom­pen­suo­ja tro­lei­ bu­sų, au­to­bu­sų bei mik­roau­to­bu­ siu­kų trans­por­tas.

Pa­si­vaikš­čio­ji­mams sau­gus ir nak­ti­nis Sankt Pe­ter­bur­gas. Net ir tam­siuo­ju pa­ros me­tu mies­te daug žmo­nių, vis­kas ap­švies­ta – anot Ar­nol­do, tam ne­gai­li­ma pi­ni­gų. Šam­pa­nas ir ik­rai

Vieš­na­gės me­tu klai­pė­die­tis už­si­ brė­žė ap­lan­ky­ti bent ke­le­tą gar­sių kul­tū­ros ob­jek­tų. Vie­nas to­kių – Sankt Pe­ter­bur­go ba­le­to teat­ras. „Įs­pū­din­gas, aukš­čiau­sios kla­ sės re­gi­nys su or­kest­ru, ope­ros dai­ni­nin­kais, ba­le­to šo­kė­jais“, – po­ty­riais apie šiuo­lai­ki­nio ba­ le­to spek­tak­lį da­li­jo­si pa­šne­ko­ vas, pri­pa­ži­nęs, kad jį su­ža­vė­

Maršrutas: Gribojedovo kanalu kursuoja turistiniai laiveliai.

jo ne tik pa­ts pa­sta­ty­mas, bet ir teat­ro ap­lin­ka.

Anot Ar­nol­do, net ir mies­to gat­ vė­se re­gi­ma pra­ban­ga čia su­žim­ba itin ryš­kiai. Aki­vaiz­du, kad va­ka­ri­ nė­mis su­kne­lė­mis bei iš­skir­ti­niais pa­puo­ša­lais pa­si­da­bi­nu­sioms mo­ te­rims, kos­tiu­muo­tiems vy­riš­ kiams ap­si­lan­ky­mas teat­re nė­ra ei­ li­nis įvy­kis.

„Čia teat­ras – to­kia pa­tir­tis, tra­ di­ci­ja, ku­rios ne­tu­rė­si­me. Mes ga­ li­me iš­si­puoš­ti plunks­no­mis ir bri­lian­tais, ta­čiau ne­tu­rė­si­me to įgim­to teat­ro jaus­mo. Už­ten­ka vien pa­žiū­rė­ti, kaip žmo­nės el­gia­si per per­trau­ką. Ten nor­ma­lu nuei­ ti į bu­fe­tą, pa­siim­ti tau­rę šam­pa­no, su­muš­ti­nį su rau­do­nai­siais ik­rais – tai kai­nuo­ja kos­mi­nius pi­ni­gus, bet vi­si tai da­ro. Ir, be­je, ma­ty­ti, kad žmo­nės į teat­rą ei­na daž­nai“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas.

Kaip pa­ti­ki­no Ar­nol­das, už bi­lie­ tą į šį spek­tak­lį su­mo­kė­ti 130 li­tų – la­bai pi­gu. „Ne pa­slap­tis, kad di­džiuo­ siuo­se Ru­si­jos mies­tuo­se kai­ nos vie­ti­niams ir už­sie­nie­čiams į kul­tū­ros ren­gi­nius, mu­zie­jus ga­li bū­ti dvi­gu­bai ar net tri­gu­ bai di­des­nės. Ta­čiau per vi­sas tas die­nas man ne­te­ko mo­kė­ ti kaip už­sie­nie­čiui“, – šyp­te­lė­ jo pa­šne­ko­vas.

Ar­nol­das pri­si­pa­ži­no ga­lįs tik spė­lio­ti, ko­dėl su­lau­kė to­kių išim­ čių. „Nors ir pui­kiai mo­ku ru­sų kal­bą, jie vis tiek jau­čia ak­cen­tą ir su­pran­ta, kad esu iš „Pri­bal­ti­kos“, – šyp­te­lė­jo pa­šne­ko­vas.

Va­ka­ras res­to­ra­ne – 900 li­tų

Garsus: Carskoje Selo – carų užmiesčio rezidencija.

Ar­nol­das pri­si­pa­ži­no, jog lan­kan­tis sve­čio­je ša­ly­je jam vi­sa­da smal­su, koks yra jos žmo­nių pra­gy­ve­ni­mo ly­gis, eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja. Ži­no­ ma, to­kie Ru­si­jos me­ga­po­liai kaip Sankt Pe­ter­bur­gas šiuo požiūriu ge­ro­kai iš­kren­ta iš bend­ro vi­sos ša­ lies kon­teks­to.

„Taip, tai la­bai bran­gus mies­tas.

Be abe­jo, kur nors pa­kraš­ty­je kai­ nos ki­to­kios. Ta­čiau cent­re už ma­ žą mi­ne­ra­li­nio van­dens bu­te­liu­ką teks su­mo­kė­ti 5 li­tus, o be 40 li­tų ne­pa­pie­tau­si, ir už to­kią su­mą kaž­ ko ypa­tin­ga neuž­si­sa­ky­si. Pi­giau­ sias vy­no bu­te­lis ba­re kai­nuo­ja apie 90 li­tų, tad dviem žmo­nėms ra­miai pa­va­ka­ro­ti res­to­ra­ne su tau­re vy­no ga­li at­siei­ti net 10 tūkst. rub­lių, kas mū­sų pi­ni­gais bū­tų 800–900 li­ tų“, – var­di­jo klai­pė­die­tis.

Ta­čiau Ar­nol­dui ne­pa­si­ro­dė, jog me­ga­po­lio gy­ven­to­jai su sa­vo pi­ni­ gais at­si­svei­ki­na sun­kiai. „Pa­kan­ka pa­ma­ty­ti, kaip žmo­nės ap­si­per­ka. Ži­no­ma, jie kur kas ma­ žiau nei mes su­mo­ka už ko­mu­na­ li­nius pa­tar­na­vi­mus, ne­bran­gus ir vie­ša­sis trans­por­tas, ben­zi­nas, ku­ rio lit­ras kai­nuo­ja apie 2 li­tus, be to, jie gau­na kur kas di­des­nius už mū­ sų at­ly­gi­ni­mus“, – aiš­ki­no pa­šne­ ko­vas.

Kaip gy­ve­na ca­rai

Ar­nol­do tei­gi­mu, ban­do­ma­jam lai­ko­tar­piui biu­ro dar­buo­to­jas per mė­ne­sį įpras­tai gau­na 30 tūkst. rub­lių (apie 2,5 tūkst. li­tų) ir už šią su­mą jis la­bai sun­kiai pra­gy­ven­tų, ta­čiau per­spek­ty­vo­je jo at­ly­gis bus kur kas di­des­nis. „Kaip be­bū­tų, žmo­nės ne­si­skun­ džia, pra­mo­gau­ja, džiau­gia­si gy­ve­ ni­mu. Mies­tas la­bai gy­vas, gau­sy­ bė už­sie­nie­čių. Api­ma jaus­mas, kad pa­te­kai į di­de­lį, šiuo­lai­kiš­ką Eu­ro­pos mies­tą. Ži­no­ma, kai ku­ riais at­ve­jais dar iš­len­da anų lai­kų

15

šeštADIENIS, lapkričio 2, 2013

vakarė

o­pie­tiš­kas Ru­si­jos vei­das

Ryšku: naktinis Ermitažo vaizdas nuo Nevos upės.

Grožis: Isakijaus soboras pribloškia didybe ir prabanga.

Architektūra: Rūmų aikštė – turistų neaplenkiamas objektas.

men­ta­li­te­tas, – pa­ste­bė­jo ke­liau­to­ jas. – Te­ko pa­bu­vo­ti ir mie­ga­muo­ siuo­se ra­jo­nuo­se, ne­slėp­siu, su bai­sio­mis par­duo­tu­vė­mis, bai­siais ša­li­gat­viais, kur kas bai­ses­niais dau­gia­bu­čiais nei pas mus. Ta­čiau at­va­žia­vęs kaip tu­ris­tas ma­tai nuo­ sta­baus gro­žio mies­tą.“ Vie­ną va­ka­rą Ar­nol­das pa­sky­ rė pa­si­plau­kio­ji­mui mies­to ka­na­ lais, ku­rių yra apie pus­šim­tį. Ke­ti­ nan­tiems vyk­ti į Sankt Pe­ter­bur­gą klai­pė­die­tis bū­ti­nai re­ko­men­duo­ tų šią pa­žin­ti­nę pra­mo­gą. „Mies­tas pa­na­šus į Ams­ter­ da­mą, ka­dan­gi sta­ty­tas pa­gal šio uos­ta­mies­čio mo­de­lį. Čia gau­su sa­lų, ža­vių prie­plau­kų, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas. – Ga­li­ma už­si­sa­ky­ti įspū­din­gus tu­rus, kai vyks­ta lai­vų mig­ra­ci­ja po pa­ke­lia­mais til­tais, ta­ čiau tai siū­ly­čiau da­ry­ti per bal­tą­ sias nak­tis.“ Puš­ki­ne ap­lan­ky­tas Cars­ko­je Se­ lo ke­liau­to­jui pa­li­ko ypa­tin­gos pra­ ban­gos, di­dy­bės įspū­dį. „Čia ga­li su­pras­ti po­sa­kį „gy­ve­ na kaip ca­ras“. Iš­ties ma­ty­ti, kad ca­rai gy­ve­no la­bai pra­ban­giai. Čia įreng­ta vis­kas, kas anuo­met bu­vo ge­riau­sia, ir dar pa­di­din­tais mas­ te­liais. Api­ma ne­rea­lus jaus­mas“, – pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­vas.

Ant sto­gų – ir pa­si­ma­ty­mai

Ka­dan­gi ne­tu­rė­jo daug lai­ko, klai­ pė­die­tis at­si­sa­kė min­ties ap­si­lan­ ky­ti Er­mi­ta­že, vie­to­je jo pa­si­rin­kęs Ru­sų vals­ty­bi­nį mu­zie­jų, ku­ria­me eks­po­nuo­ja­mi gar­siau­si šios ša­lies me­no ko­ri­fė­jų dar­bai.

„Pi­te­ris ne­re­tai va­di­na­mas sto­gų mies­tu. Tad bū­ti čia ir ne­­da­ly­vau­ ti eks­kur­si­jo­je sto­gais – nuo­dė­mė.

La­bai no­rė­jau tai iš­ban­dy­ti, ta­čiau vie­nam bu­vo ne­sma­gu, o ir oras pa­si­tai­kė ne itin pa­lan­kus. Anks­ čiau tai bu­vo vie­na ryš­kiau­sių kul­ tū­ri­nio mies­to gy­ve­ni­mo da­lių, ant sto­gų bū­da­vo or­ga­ni­zuo­ja­mi ir pa­ si­ma­ty­mai, ta­čiau da­bar tai ne­bė­ ra le­ga­li veik­la. Bet, kaip sa­kė Sankt Pe­ter­bur­ge gy­ve­nan­tys ma­no pa­ žįs­ta­mi, Ru­si­jo­je nė­ra to­kių da­ly­kų kaip ne­le­ga­lu, no­ri ir li­pi. Tad nors pa­lė­pės ra­ki­na­mos, tie už­rak­tai vis tiek nu­lau­žia­mi“, – šyp­te­lė­jo pa­ šne­ko­vas.

Ar­nol­das pa­sa­ko­jo, jog šio mies­ to sto­gus ap­žiū­rė­ti ga­li­ma ir ki­ tu bū­du – už­ko­pus į Isa­ki­jaus so­ bo­ro ko­lo­na­dą. Be to, tai yra ne tik ket­vir­ta pa­gal aukš­tį, bet ir vie­na gra­žiau­sių ka­ted­rų pa­sau­ly­je, tad įtrauk­ti ją į lan­ky­ti­nų ob­jek­tų są­ ra­šą – tie­siog bū­ti­na. „So­bo­ras bu­vo sta­to­mas 23 me­ tus, 17 me­tų tvar­ko­mas in­ter­je­ ras. Kar­lo Kry­lo­vo fres­kos, gau­sy­bė auk­so, ma­la­chi­tas, la­zu­ri­tas, bran­ gie­ji ak­me­nys, ku­rie įpras­ti ju­ve­ly­ ri­niuo­se dir­bi­niuo­se, čia pa­nau­do­ti ko­lo­noms. Vaiz­das iš­ties ne­rea­lus“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas, šiai eks­kur­ si­jai pa­si­tel­kęs as­me­ni­nį gi­dą.

Anot Ar­nol­do, li­ko ne­pa­ma­ty­ti ir Pe­ter­ho­fo fon­ta­nai, ku­rie ku­ria dar vie­ną šio mies­to vei­dą, ta­čiau klai­ pė­die­čio vieš­na­gės me­tu jie jau bu­ vo už­da­ry­ti. „Tie­siog pa­si­li­kau ne vie­ną da­ly­ką, dėl ko ga­lė­čiau grįž­ ti“, – šyp­te­lė­jo klaipėdietis.

Ar­nol­das Re­mei­ka:

Mes ga­li­me iš­si­ puoš­ti plunks­no­mis ir bri­lian­tais, ta­čiau ne­tu­rė­si­me to įgim­ to teat­ro jaus­mo.

Spektaklis: Michailovo teatras laukia publikos.

Istorija: Piterio simbolis – garsieji Žiemos rūmai.

Ar­nol­do Re­mei­kos nuo­tr.

16

šeštADIENIS, lapkričio 2, 2013

vakarė

Eks­kur­santė tik pla­nuo­ja savo gy­ve Fil­muo­tis – kaip tik jai. Anas­ta­si­jos Mar­ čen­kaitės – fil­mo „Eks­kur­santė“ žvaigždės – ne­trik­do nei aikš­telė, nei re­ži­sie­riaus ko­man­dos, nei ša­lia re­pe­tuo­jan­tys pro­fe­ sio­nalūs ak­to­riai.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Aud­riaus Juzė­no fil­mas „Eks­kur­ santė“, pa­sa­ko­jan­tis is­to­riją, kaip 11 metų mer­gaitė Ma­ri­ja pa­bėgo iš trem­ti­nių trau­ki­nio ir nuo Ura­lo pėsčio­mis grįžo į Lie­tuvą, ne­se­niai pa­siekė ki­no ek­ra­nus ir su­laukė di­ de­lės sėkmės.

Fil­muo­ti jis bu­vo pra­dėtas prie­š dau­giau kaip ket­ve­rius me­tus. Per tą laiką pa­grin­dinė fil­mo ar­tistė A.Mar­čen­kaitė jau spėjo užaug­ti – da­bar jai 15 metų. Mer­gi­na mo­ko­si Vil­niaus Alek­sand­ro Puš­ki­no vi­du­ rinė­je mo­kyk­lo­je de­šim­to­je klasė­ je. Nors iš­ber­ta paaug­liškų spuogų, Anas­ta­si­ja per daug jų ne­si­dro­vi, – ži­no: praeis. Švelnūs vei­do bruo­žai ir ak­so­minė šyp­se­na by­lo­ja, kad iš ma­žo­sios eks­kur­santės išaugs gra­ ži mer­gi­na, o kol kas ji pla­nuo­ja did­žiąją sa­vo gy­ve­ni­mo ke­lionę.

– Anas­ta­si­ja, turbūt po fil­mo su­ lau­kei dau­gybės komp­li­mentų?

O kaip apie jį at­si­liepė ta­vo šei­ ma? – pa­klausė­me mer­gi­nos.

– Vi­siems, kas žiūrė­jo, tas fil­mas pa­ti­ko. Sakė, ne­ga­liu dar „išei­ti“ iš jo, vis dar gal­vo­ju. Apie jį ne­ma­žai ko­men­tarų in­ter­ne­te. Gal yra ir blo­ gų ko­men­tarų, bet aš jų ne­skai­tau, – ne­tu­riu lai­ko. Ma­no sesė kiek­vieną dieną vi­sur skai­to ko­men­ta­rus. Sa­ ko: nė vie­no blo­go ne­ra­dau.

Per fil­mo prem­jerą ma­ma verkė.

Pas­kui ėjo jo žiūrė­ti su sa­vo ma­ma – ma­no mo­čiu­te. Ir grįžo abi ap­si­ver­ ku­sios. Vi­si ma­ne ap­ka­bi­no, vi­siems fil­mas pa­ti­ko. „Tu – šau­nuolė. Did­žiuo­juosi ta­vimi, gerą darbą pa­ da­rei, – sakė tėtis. – Ne­ver­kiau, bet norė­jo­si.“ Bro­lis per prem­jerą filmą žiūrė­ jo su sa­vo sūnu­mi. Ir bro­lis pa­gyrė.

Sakė, vos vos iš­si­laikė ne­verkęs.

Tai­gi jie – vy­rai, o vy­rai ne­tu­ri verk­ti. Bet ir bro­lis sakė, kad verk­ti norė­jo­si.

– Gal su­lau­kei dau­giau kvie­ timų fil­muo­tis?

– Ofi­cia­lių – ne. Bet Aud­rius (re­ži­ sie­rius A.Juzė­nas – red. pa­st.) sa­

kė, kad tu­ri sce­na­rijų, ku­ria­me yra vaid­muo man. Norė­čiau su juo apie tai pla­čiau pa­si­kalbė­ti. Su­sid­rau­ ga­vome po to fil­mo, ga­liu su juo apie daug ką pa­si­kalbė­ti – ne­bi­jau.

– Ar norė­tum tap­ti ak­to­re?

– Taaaip. Kai baig­siu vi­du­rinę mo­ kyklą, pla­nuo­ju iš­va­žiuo­ti mo­ky­tis ak­to­rystės į di­de­les ša­lis – ar­ba į Ame­riką, ar­ba į Ru­siją. Ten ma­tau dau­giau per­spek­tyvų, dau­giau ga­ li­my­bių. Be to, Ame­ri­ko­je daug me­ tų gy­ve­na ma­no sesė. Ji už ma­ne 18 metų vy­resnė, jau tu­ri sa­vo šeimą.

Dėl to man ten būtų leng­viau. Tėvai ma­no pa­si­rin­ki­mui pri­ta­ria.

Penk­to­je klasė­je aš norė­jau bū­ ti jūrų ty­rinė­to­ja. Bet po „Eks­kur­

Ir bro­lis pa­gyrė. Sa­ kė, vos vos iš­si­laikė ne­verkęs. Tai­gi jie – vy­rai, o vy­rai ne­tu­ ri verk­ti. Bet ir bro­ lis sakė, kad verk­ti norė­jo­si.

Lais­va­lai­kis: did­žiau­sias Anas­ta­si­jos po­mėgis – ba­le­tas. Už­siė­mi­mus Vil­niaus mo­ky­tojų na­muo­se ji lan­ko nuo

santės“ su­pra­tau, kad, jei­gu man se­ka­si, tai kodėl ne­pa­band­žius to dar­bo? Fil­muo­tis la­bai pa­ti­ko. Aud­ rius sakė, kad aš pa­na­ši į An­ge­liną Jo­lie ir Na­ta­lie Port­man. Ir drau­gai sakė, kad esu pa­na­ši į N.Port­man.

– Ar pri­si­me­ni, kaip at­si­dūrei fil­ma­vi­mo aiš­telė­je?

– Pa­ma­čiau skel­bimą laik­raš­ty­je, kad pa­grin­di­niam vaid­me­niui rei­kia mer­gaitės. Pa­sa­kiau ma­mai, kad no­ riu nuei­ti į at­ranką. Nuė­jau – ir ma­ ne at­rin­ko. Aš net ne­ži­nau, kas ma­ne pa­stūmėjo nuei­ti į tą at­ranką.

– Kai per­skai­tei fil­mo sce­na­rijų, tau bu­vo tik 11 metų. Ar su­pra­ tai, kas ta trem­tis, kodėl lie­tu­ viai gy­vu­li­niais va­go­nais bu­vo tre­mia­mi į Si­birą?

– Na, taip, su­pra­tau. Bet pra­šiau ma­mos, kad dau­giau pa­pa­sa­kotų,

kaip tai vy­ko. Fil­ma­vo­me prie­š ket­ve­rius me­tus, visų smulk­menų neat­si­me­nu.

– Pra­sidė­jo fil­ma­vi­mo dar­bai: ša­lia tavęs – pro­fe­sio­nalūs ak­ to­riai, re­ži­sie­riaus ko­man­dos, ope­ra­to­rius, asis­ten­tai, gri­ muo­to­jai, ap­rengė­jai. Ar neiš­ si­gan­dai? Ar bu­vo sun­ku?

– Ne. Bu­vo la­bai įdo­mu. Ir tas įdo­ mu­mas, azar­tas nu­svėrė vi­sus sun­ ku­mus. Re­ži­sie­rius bu­vo la­bai ge­ras.

Nie­ka­da ant manęs ne­bu­vo už­rikęs.

Pa­jaus­da­vo, ka­da man blo­gai, pa­ guos­da­vo. Kai ge­rai su­vai­din­da­ vau, pa­gir­da­vo. „Vot tu ma­la­čius, ge­rai pa­da­rei“, – sa­ky­da­vo. Vi­si bu­vo ma­lonūs, drau­giš­ki.

– Fil­me yra ne vie­na sun­ki sce­ na. Ar bai­su bu­vo fil­muo­tis, pa­ vyzd­žiui, sce­no­je su vil­kais?

– Ne. Vis­kas bu­vo pa­da­ry­ta taip, kad ne­bi­jo­čiau. Vi­sas sce­nas re­ži­ sie­rius taip paaiš­kin­da­vo, kad man tai ne­būtų per žiau­ru. La­bai at­sar­ giai. Aš ne­gal­vo­da­vau, kas ką man da­ro. Aš gal­vo­da­vau, kaip man rei­ kia kuo ge­riau su­vai­dinti.

– Kaip ra­dai kon­taktą su rusų ak­to­riais, pa­vyzd­žiui, su Igo­riu Sa­voč­ki­nu (Vy­tio­kas), ku­ris ta­ vo he­roję Ma­riją mokė gy­ve­ni­ mo „iš­min­ties“ – esą ga­li­ma pa­ siim­ti tai, kas nevie­toj pa­dėta, su ba­ba Na­dia (ak­torė Rai­sa Ria­za­no­va), ku­ri ta­ve pri­glaudė sa­vo tro­belė­je?

– Nors tai – pro­fe­sio­nalūs ak­to­riai, jie elgė­si kaip nor­malūs žmonės. Nei jie bu­vo pa­si­kėlę, nei kėlė ko­kių nors sa­vo rei­ka­la­vimų. Tie­siog mes su­si­ lie­jome toje vai­dy­boje, „įėjome“ į sa­vo vaid­me­nis, todėl ir ge­rai pa­vy­ko. Bet

daug scenų iš­kirp­ta. Mažų, bet daug.

– Ar pa­si­keitė kla­sės draugų po­žiū­ris į ta­ve po fil­mo?

– Ne. Klasė­je bend­rau­ja­me vi­si, bet la­biau mer­gaitės su mer­gaitė­mis, ber­niu­kai – su ber­niu­kais. Tu­riu daug drau­gių, bet iš jų – tris pa­čias ar­ti­miau­sias. Jos man kaip sesės, su jo­mis drau­gau­ju jau apie 6–7 me­ tus. Bend­rau­ju su vi­somis mer­ gaitėmis. Bet yra mer­gai­čių, ku­rios gy­ve­na sa­vame pa­sau­lyje, į klau­si­ mus at­sa­ko vie­nu žod­žiu: „Taip“, „Jo“, „Ge­rai“, ir vis­kas. Jos ne­leid­žia daug lai­ko su mu­mis.

– Ar su­lau­ki ber­niukų dėme­sio?

– Da­bar vi­si ber­niu­kai – sa­va­ naud­žiai, vi­si – mer­gi­šiai.

– Sup­ran­tu, kad moks­lai su­ry­ ja daug lai­ko. Bet gal tu­ri kokį

Pa­sa­kiau ma­mai, kad no­riu nuei­ ti į at­ranką.

Nuė­jau – ir ma­ne at­rin­ ko. Aš net ne­ži­nau, kas ma­ne pa­stūmėjo nuei­ti į tą at­ranką.

Ki­nas: fil­ma­vi­mo aikš­telė­je ma­žo­ji ak­torė Anas­ta­si­ja bu­vo at­kak­li: „Aš ne­gal­vo­da­vau, kas ką man da­ro. Aš gal­vo­da­vau, kaip man rei­kia kuo ge­riau su­vai­dinti.“

17

šeštADIENIS, lapkričio 2, 2013

vakarė

e­ni­mo ke­lionę Kon­tin­gen­tas: „Mums pa­sa­ko­ja smur­to, prie­var­ta­vi­mo, pa­ty­čių is­to­ri­jas“, – sa­kė „Jau­ni­mo li­ni­jos“ sa­va­no­rė

S.Agins­kai­tė.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Misija: iš­trauk­ti iš tam­sos Kas­met Lie­tu­vo­je ty­lo­je nu­si­žu­do 1 000 žmo­nių. Da­lis jų ieš­ko pa­gal­bos, ta­čiau ne vi­sa­da su­ran­da. Emo­ci­nės pa­ra­mos tar­ny­ ba „Jau­ni­mo li­ni­ja“ slogių min­čių ka­muo­ ja­miems žmo­nėms pa­gal­bą te­le­fo­nu tei­ kia vi­są pa­rą.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ko­kių rū­pes­čių sle­gia­mi žmo­nės skam­bi­na į „Jau­ni­mo li­ni­ją“, kaip su jais bend­rau­ja li­ni­jos dar­buo­to­jai sa­va­no­riai, kur bend­ra­vi­mo įgū­džių se­mia­si jie pa­tys? Apie tai – in­ter­ viu su tre­čius me­tus „Jau­ni­mo li­ni­ jo­je“ sa­va­no­riau­jan­čia Lie­tu­vos ra­ di­jo nau­jie­nų tar­ny­bos žur­na­lis­te Si­mo­na Agins­kai­te.

o 6-erių.

po­mėgį, be ku­rio tie­siog ne­ga­ li gy­ven­ti?

– Taip, ba­le­tas. Nuo ba­le­to nie­kur ne­pabėg­siu – tu­riu pa­baig­ti. Už­siė­ mi­mus Mo­ky­tojų na­muo­se lan­kau nuo 6-erių. Tik­rai daug lai­ko su­ry­ ja mo­kyk­la, pa­mokų ruo­ša, užk­la­ si­niai dar­bai. Už­tat man tėtis ir sa­ ko: „Tu pra­lei­di sa­vo jau­nystę.“ Jis norė­jo pa­sa­ky­ti, kad esu per daug už­siė­mu­si. O ką aš ga­liu pa­da­ryti?

Yra žmo­nių, ku­rie kiek­vieną dieną po pa­mokų su tomis „tašėmis“ at­ va­žiuo­ja į mies­to centrą ir vaikš­to.

Ar­ba sėdi su ka­vos puo­de­liu ran­ko­se.

Rūko, ge­ria. Gal jiems tai ir pa­tin­ka, bet nie­ko iš to ge­ro. Ne­sup­ran­tu, ka­ da jie ruo­šia pa­mo­kas. Ar­ba – žaid­žia tuos kom­piu­te­ri­nius žai­di­mus, šau­do, žu­do – ir ber­niu­kai, ir mer­ gaitės. Tai trau­muo­ja psi­chiką. Bet to­kių su­tin­ku re­tai – su to­kiais ne­ bend­rau­ju. Aš bend­rau­ju su tais, ku­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

rie į ma­ne pa­našūs. Va­sarą ir aš at­ va­žiuo­da­vau į centrą ir vaikš­čio­da­vau su drau­gais, nes ne­būda­vo ką veik­ti.

Bet kai pra­si­dėjo moks­lai, tik­rai ne­tu­ riu lai­ko. At­va­žiuo­ju tik į ba­letą, o po už­siė­mimų – iš kar­to na­mo.

– Pa­pa­sa­kok apie sa­vo šeimą.

Ko­kios pro­fe­si­jos ta­vo tėvai?

– Nie­ka­da ne­klau­siau tėtės, ką jis baigė. O ma­ma yra in­ži­nierė pro­ jek­tuo­to­ja. Su gru­pe spe­cia­listų ji pro­jek­ta­vo til­tus, ki­to­kius pa­sta­ tus. Se­suo Iri­na ir bro­lis Vi­ta­li­jus už ma­ne daug vy­res­ni, suaugę, tu­ri sa­vo šei­mas. Se­suo gy­ve­na Ame­ri­ ko­je, o bro­lis – Vil­niaus cent­re.

– Ko­kie vi­suo­menės reiš­ki­niai ta­ve la­biau­siai jau­di­na?

– Nie­ka­da ne­sup­ras­da­vau ir ne­ sup­ra­siu mamų, ku­rios pa­gim­do ir pa­lie­ka sa­vo vaiką.

– Si­mo­na, kaip at­si­dū­rė­te „Jau­ ni­mo li­ni­jo­je“ – ar jus kas nors pa­kvie­tė sa­va­no­riau­ti, ar atė­jo­ te sa­vo no­ru?

– Nie­kas ma­nęs ne­pak­vie­tė. Ke­le­tą va­sa­rų sa­va­no­ria­vau Pran­cū­zi­jo­je, bend­ruo­me­nė­je, kur gy­ve­na pro­ to ne­ga­lią tu­rin­tys žmo­nės ir sa­va­ no­riai. Pran­cū­zi­jo­je me­tus mo­kiau­ si pran­cū­zų kal­bos ir sa­va­no­ria­vau to­je bend­ruo­me­nė­je. No­rė­jau iš­ mok­ti kal­bą, to­dėl ir ėjau sa­va­no­ riau­ti. Man ten la­bai pa­ti­ko.

Grį­žu­si į Lie­tu­vą, pra­dė­jau ieš­ko­ti, kur ga­lė­čiau čia sa­va­no­riau­ti – kam skir­ti sa­vo lais­vą lai­ką. Man at­ro­dė, kad tai – pra­smin­ga: jau­tie­si da­ran­ tis rei­ka­lin­gą dar­bą ir pa­ts kaž­ko iš­ moks­ti. Ieš­ko­jau or­ga­ni­za­ci­jos, ku­ ri bū­tų nuo­sek­li, rim­ta, kur ne šiaip bet ką da­ry­čiau, bet ku­rio­je vyk­tų ir kur­sai, ku­riuo­se kaž­ko iš­mok­čiau ir ga­lė­čiau nuo­lat ir nuo­sek­liai pri­si­ dė­ti prie tos veik­los.

Pas­vars­čiu­si pa­si­rin­kau „Jau­ni­ mo li­ni­ją“. Apie ją bu­vau gir­dė­ju­si, du ma­no drau­gai bu­vo jo­je sa­va­no­ ria­vę. Jie sa­kė, kad ten vyks­ta la­bai įdo­mūs kur­sai ir pa­ti veik­la la­bai įdo­mi. Ir aš nuė­jau į at­ran­ką.

– Ko­kio am­žiaus žmo­nės sa­va­ no­riau­ja „Jau­ni­mo li­ni­jo­je“?

– Įvai­raus. Ne tik jau­ni­mas. Bet dirb­ti ga­li­ma nuo 18 me­tų. Dau­gu­ma sa­va­no­rių – 20–30 me­tų am­žiaus.

Rūtos Juzė­nienės nuo­tr.

– Ar yra te­kę su­lauk­ti to­kių skam­bu­čių, kai žmo­gus sa­ko: aš ne­ma­tau pra­smės gy­ven­ti, no­riu nu­si­žu­dy­ti?

– Ži­no­ma. To­kių skam­bu­čių yra daug. Ma­nau, kad kiek­vie­nam „Jau­ ni­mo li­ni­jos“ sa­va­no­riui yra te­kę kal­bė­ti su žmo­gu­mi, ku­ris no­ri žu­ dy­tis ar ku­ris ban­do žu­dy­tis po­kal­ bio me­tu.

– Tai – tik­rai kraš­tu­ti­nė si­tua­ ci­ja. Žmo­gus žu­do­si, bet skam­ bi­na į emo­ci­nės pa­ra­mos tar­ny­ bą. Kaip tai su­pras­ti?

– Apie tą mo­men­tą pa­sa­ko­ju iš sa­ vo pa­tir­ties, o ne kaip spe­cia­lis­tė.

Ban­dy­mas nu­si­žu­dy­ti ga­li bū­ti la­ bai spon­ta­niš­kas. Jei­gu tuo me­tu su žmo­gu­mi kas nors bū­tų, kol jis nu­ rims, jį pa­lai­ky­tų, iš­klau­sy­tų, gal­ būt jis ne­nu­si­žu­dy­tų. Žmo­gus daž­ nai vie­nas ima­si įgy­ven­din­ti to­kį spren­di­mą. Pas­kam­bi­nęs sa­ko, kad vis tiek gal­vo­ja žu­dy­tis, kad mes jo nuo­mo­nės ne­pa­kei­si­me. Įvai­riau­sių bū­na si­tua­ci­jų.

Bū­na vi­so­kių skam­ bu­čių. Ne vi­sa­da as­ me­niš­kai pri­ta­ri tam, ką gir­di. Bet tai nė­ra svar­biau­sia.

Svar­biau­sia – kad tas žmo­gus ga­lė­tų iš­si­šne­kė­ti.

– Kaip to­kį žmo­gų nu­ra­mi­na­te, at­šal­do­te nuo karšt­li­giš­kų, bai­ sių min­čių?

– Spe­cia­liai ne­sa­ko­me: nu­si­ra­mink.

Mes no­ri­me tą žmo­gų iš­klau­sy­ti be­ są­ly­giš­kai, ne­mo­ra­li­zuo­dami. Tie­ siog lei­džia­me kal­bė­ti apie tai, kas jam skau­da. Ki­tas no­ri pa­ty­lė­ti – juk la­bai blo­gai jau­čia­si. Jei jis ty­li, ta­ria­mės su juo, sa­ko­me, kad pa­ty­ lė­si­me drau­ge. Tai – nor­ma­li bū­se­ na, kai žmo­gui taip sun­ku, kad jis net ne­no­ri kal­bė­ti. Ta­čiau gal­būt jis no­ ri jaus­ti, kad vis tiek kas nors yra ša­ lia jo?

– Ko­kio am­žiaus žmo­nės skam­ bi­na į „Jau­ni­mo li­ni­ją“? Ko­kios pa­gal­bos jie pra­šo?

– Skam­bi­na nuo vai­kų iki pa­gy­ve­nu­ sių žmo­nių. Di­džio­ji dau­gu­ma – vai­ kų skam­bu­čiai, jie taip iš­dy­kau­ja. Bet vaikai daž­nai pa­sa­ko­ja is­to­ri­jas iš suau­gu­sių žmo­nių gy­ve­ni­mo juo­kau­ da­mi. Pa­sa­ko­ja smur­to, prie­var­ta­vi­ mo, pa­ty­čių is­to­ri­jas, ma­ty­tas ar­ba sa­vo ap­lin­ko­je, ar­ba per te­le­vi­zo­rių.

Jų skam­bu­čius prii­ma­me už rim­tą pi­ ni­gą, su jais kal­ba­me apie tai.

Moks­lei­viai daž­niau­siai pa­sa­ko­ ja, kad mo­kyk­lo­je juos at­stu­mia, iš jų ty­čio­ja­si. Skam­bi­na ir tie vai­kai, ku­ rių tė­vai iš­vy­kę į už­sie­nį už­dar­biau­ ti, o šie bū­na vie­ni. Skam­bi­na jau­ni­ mas pa­si­tar­ti dėl moks­lų, mer­gi­nos, pa­lik­tos vai­ki­nų, vai­ki­nai – pa­lik­ ti mer­gi­nų. Vie­na vy­res­nio am­žiaus žmo­nių pro­ble­mų – iš­si­sky­ri­mas, kai iš­si­ski­ria­ma po il­gos drau­gys­tės, ar­ ba ne­tek­tis, kai mirš­ta ar­ti­mas žmo­ gus. To­kių skam­bu­čių bū­na daug.

Skam­bi­na ir iš ka­lė­ji­mo grį­žę žmo­ nės, ku­rių vi­suo­me­nė ne­prii­ma.

– Ar ne­ma­no­te, kad sa­va­no­riais tu­rė­tų dirb­ti gy­ve­ni­me ne vie­ną pū­dą drus­kos su­val­gę žmo­nės?

– Mes žmo­nių ne­mo­ko­me gy­ven­ ti, kai jie mums pa­skam­bi­na. Ir ne­ sa­ko­me, kad tu kaž­ką blo­gai da­rai.

Pir­mo­ji „Jau­ni­mo li­ni­jos“ dar­buo­to­ jų už­duo­tis – iš­klau­sy­ti žmo­gų, t.y. su­da­ry­ti ga­li­my­bes jam iš­si­kal­bė­ti, jį gir­dė­ti, rea­guo­ti į tai, ką jis sa­ko. „Jau­ni­mo li­ni­ja“ – tai to­kia erd­ vė, kur žmo­gus iš­klau­so­mas be­ są­ly­giš­kai. Ne­ver­ti­nant jo, ne­mo­ ra­li­zuo­jant. Žmo­nės ga­li at­vi­rai, kon­fi­den­cia­liai iš­si­sa­ky­ti apie tai, kaip jie jau­čia­si, ir ne­su­lauk­ti jo­kio at­stū­mi­mo, jo­kio ver­ti­ni­mo. Bū­na vi­so­kių skam­bu­čių. Ne vi­sa­da as­ me­niš­kai pri­ta­ri tam, ką gir­di. Bet tai nė­ra svar­biau­sia. Svar­biau­sia – kad tas žmo­gus ga­lė­tų iš­si­šne­kė­ti.

– „Jau­ni­mo li­ni­jos“ dar­buo­to­jai tu­ri bū­ti stip­riai pa­si­kaus­tę. Ko jus mo­ko kur­suo­se?

– Kur­suo­se ap­ta­ria­me įvai­rias si­ tua­ci­jas, ku­rios ga­li bū­ti nu­ti­ku­sios žmo­gui ir dėl ku­rių jis ga­li pa­skam­ bin­ti į „Jau­ni­mo li­ni­ją“. Kal­ba­mės ir apie iš­dy­kau­jan­čių vai­kų skam­ bu­čius, ir apie tų, ku­rie pa­ty­rė ko­ kią nors prie­var­tą. Aiš­ki­na­mės, kas, esant to­kiai si­tua­ci­jai, svar­biau­sia.

Ar­ba kas svar­biau­sia, kai žmo­gus pa­ti­ria ne­tek­tį, ką apie tai rei­kia ži­no­ ti? Kaip elg­tis, jei žmo­gui ky­la sa­vi­žu­ diš­kų min­čių? Ko­kiais at­ve­jais ir kaip žmo­gų nu­kreip­ti pas spe­cia­lis­tą? Šios si­tua­ci­jos per pen­kių mė­ne­sių kur­sus vi­saip dė­lio­ja­mos. Mus nuo­la­tos pri­ žiū­ri mo­ky­to­jai, re­gu­lia­riai vyks­ta se­mi­na­rai. Bū­na, ir sa­vait­ga­liais va­ žiuo­ja­me į se­mi­na­rus. Tas ruo­ši­ma­ sis – in­ten­sy­vus, la­bai sun­kus, daug ko ta­da iš­moks­ti. Kur­sai iš­mo­ko pa­ žin­ti ne tik ki­tų žmo­nių jaus­mus – iš­ mo­ko pa­žin­ti ir pa­tį sa­ve.

– Kiek lai­ko per die­ną dir­ba­te – tei­kia­te emo­ci­nę pa­ra­mą te­le­ fo­nu?

– Kuo ma­žiau sa­va­no­rių dir­ba, tuo dau­giau va­lan­dų rei­kia bu­dė­ti prie te­ le­fo­no. Mes dir­ba­me ne iš na­mų – rei­kia nu­vyk­ti į tam tik­rą vie­tą, kur bu­di­me. O bu­di­me iš vi­so 16 va­lan­dų per mė­ne­sį.

– Ir už dar­bą – jo­kio at­ly­gi­ni­mo?

– Jo­kio.

18

šeštADIENIS, lapkričio 2, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

Astrologinė prognozė lapkričio 2–8 dienoms AVI­NAS (03 21–04 20)

Savaitgalį tikėtinos šeimos derybos dėl to, kieno pa­ siūlytos dienotvarkės laikytis, ku­ rių artimųjų kapus dar aplanky­ ti ir pan. Nuo šeštadienio vakaro stipriai apniks mintys apie mirtį, mirusiuosius, būties trapumą ir šio gyvenimo sunkumus. Pasistenki­ te ištverti psichologinius išbandy­ mus, venkite rizikos. Kitą savaitę kai kurie dalykiniai planai pasi­ rodys perspektyvūs. Tiktų vykti į kelionę, kreiptis į įtakingus asme­ nis, rengti publikacijas, mokslinius darbus. Gresia traumos.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Savaitgalį teks vykdyti tam tikras pareigas – iš pradžių aktualias jums, po to – svarbias antrajai pusei ar kitiems artimie­ siems. Taigi, linksmybių nenuma­ toma, o kantrybės, susivaržymo kitų labui, ėjimo į kompromisus ti­ krai prireiks. Sekmadienis gali bū­ ti emociškai itin sudėtingas. Ki­ tą savaitę aiškiai apibrėžkite savo ir kitų pareigas bei teises. Pravar­ tu pakovoti už save. Galbūt vyksi­ te į komandiruotę ar pasižymėsi­ te užsienyje.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Savaitgalį lankysite gimi­ nes ir kapus, o nuo šešta­ dienio vakaro jau nesinorės kel­ ti kojos iš namų. Regis, ne viskas džiugins, nes su kažkuo iš artimų­ jų nesiseks rasti bendros kalbos.

Nepasiduokite negatyvioms emo­ cijoms. Kitą savaitę prabus kūry­ binis polėkis, flirtuosite. Įmano­ mas pasistūmėjimas pirmyn, jei ieškote darbo, kuriate verslą, sie­ kiate projekto finansavimo. Jeigu išeinate iš darbo, gausite kompen­ saciją. Atrodo, kad paišlaidausite sveikatos ir grožio reikmėms.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Savaitgalį daug bendrau­ site su giminaičiais, kai­ mynais, lankysitės vieni pas kitus, kažkuo padėsite ar gausite patari­ mų. Kita vertus, galimi ir konflik­ tai, prisiminus senas nuoskaudas.

Sekmadienį reikia ypatingo atidu­ mo kelyje. Kitą savaitę pajusite, kad jums trūksta poilsio, ramybės ir reikėtų labiau susirūpinti savo ar artimo žmogaus sveikata, atsi­ kratyti blogų įpročių. Pasisaugo­ kite traumų ir stresų. Išgyvenimų gali suteikti meilė, pavydas.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Savaitgalį būsite religingai, filosofiškai nusiteikę. Re­ gis, mąstysite, stebėsite, bet rea­ lios iniciatyvos beveik nerodysite.

Tai išties geriau, nei ją rodytumėte dirbtinai ar kalbėtumėte apie tai, ko neišmanote. Turbūt išgirsite užkulisinių komentarų apie save.

Kitą savaitę darbai (ypač tie, ku­ riuos norite padaryti kitiems ne­ matant ir nežinant) judės gana neblogai. Neverta nukelti derybų, svarbių pokalbių. Jeigu turėsite reikalų su pinigais, derėtų viskuo abejoti ir nuodugniai tikrinti.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalį turėsite daug par­ eigų ir bus nelengva, jei kai ko negalite padaryti be kitų pagal­ bos. Tie kiti gali būti nelengvai su­ kalbami, turėti savų kaprizų ir pla­ nų. Regis, džiugins susitikimai su senais bičiuliais, kurie jus prisime­ na ir vertina. Kitą savaitę jus domins mistika, paslaptys. Gali slėgti neti­ krumas dėl asmeninių santykių. At­ rodys, kad niekam nerūpite arba kad kas nors siekia jumis pasinaudoti.

Galbūt turėsite reikalų su veikėjais, užsiimančiais socialine veikla.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Periodo pradžioje būsi­ te neramūs, nervingi. Ga­ limas nesusipratimas, kuris iš­ muš jus iš pusiausvyros. Jei norite to išvengti ar susilpninti gresian­ čios problemos mastą, nesileiski­ te į ginčus, nebūkite arogantiški ir pernelyg griežti. Kitą savaitę įma­ nomos pajamos per verslo sandorį, parduotą daiktą, parašytą straipsnį ar kt. Tęskite pradėtus darbus, de­ rybas, stenkitės įsisavinti trūksta­ mas žinias arba atsisakykite to, kas ne jūsų jėgoms. Nemokykite kitų, kaip gyventi. Visų pirma, atsigręž­ kite į save ir savo aplinką.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Iki šeštadienio vakaro bū­ site lengvabūdiški, roman­ tiškai nusiteikę, tačiau vėliau ga­ lite nekaip pasijusti. Gali paūmėti lėtinė liga. Arba tiesiog slėgs ne­ atliktos pareigos, atidėlioti darbai.

Koreguokite mitybos įpročius, gy­ venimo būdą, kad būtumėte svei­ kesni. Kitą savaitę teks derėtis, tarpininkauti, tartis dėl darbo ap­ mokėjimo, mėginti įsidarbinti, ti­ krintis sveikatą, atlikti buhalteri­ nius ar bankinius veiksmus. Geriau jausitės, jei nesidrovėsite reikšti savo nuomonės, pripažinti pada­ rytų klaidų ir jas taisyti.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Savaitgalį visą dėmesį su­ telksite į šeimą, vaikus, prisiminsite iš šio gyvenimo išėju­ sius artimuosius, senelius. Regis, labai nerimausite dėl mylimiausių žmonių, net jei jiems neblogai se­ kasi. Pasistenkite dėl to nepavirs­ ti niūriais bambekliais. Tegul jū­ sų meilė būna šviesi. Kitą savaitę galite pajusti sveikatos sutrikimų.

Kai kurie neatidėliotini reikalai, darbai turi būti užbaigti nevilki­ nant ir neišsisukinėjant. Jeigu tu­ rite priešų, jie gali mėginti jums pakenkti.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Savaitgalį dėl labiau pa­ jausto gyvybės trapumo arba dėl atsipalaidavimo padi­ dės jūsų apetitas, norėsite že­ miškų malonumų, patogumo.

Antistresiškai gali veikti apsipir­ kimas, kulinariniai eksperimen­ tai virtuvėje ir pan. Nepirkite ne­ reikalingo brangaus daikto. Kitą savaitę emocijų sukels susitiki­ mas su pažįstamu asmeniu, ne­ tikėtai gauta žinia. Regis, pavyks susitarti dėl interviu, straips­ nio, transporto ar kt. Tie, iš ku­ rių laukiate pagalbos, patys gali jos paprašyti.

S.Ber­lus­co­ni slap­ta ve­dė?

Sta­tu­sas: tei­gia­ma, jog už S.Ber­lus­co­ni 49 me­tais jau­nes­nė F.Pas­ca­le

ta­po jo tei­sė­ta žmo­na.

Ita­li­jos eksp­rem­je­ras ir mi­li­jar­die­ rius ži­niask­lai­dos mag­na­tas Sil­vio Ber­lus­co­ni su­si­tuo­kė su 49 me­tais už jį jau­nes­ne mo­te­ri­mi per griež­ tai pa­slap­ty­je lai­ky­tą ce­re­mo­ni­ją, pra­ne­šė ži­niask­lai­da. Ši san­tuo­ka jam yra jau tre­čio­ji.

Su­si­komp­ro­mi­ta­vęs 77 me­tų po­ li­ti­kas ve­dė 28 me­tų te­le­vi­zi­jos žvaigž­dę Fran­ces­ca Pas­ca­le pri­ va­čio­je kop­ly­čio­je sa­vo na­muo­ se ne­to­li Mi­la­no praė­ju­sį mė­ne­sį, at­sklei­dė vie­na jo drau­gė in­ter­viu Ita­li­jos ra­di­jui.

Pak­laus­ta, ar S.Ber­lus­co­ni pla­ nuo­ja ves­ti F.Pas­ca­le, Ma­ryt­hell

„Scan­pix“ nuo­tr.

Po­lan­co at­sa­kė: „Jie jau su­si­tuo­kė.

San­tuo­ka ne­bu­vo ci­vi­li­nė, ta­čiau Sil­vio tu­ri kop­ly­čią sa­vo na­me. Jam pa­vy­ko tai pa­da­ry­ti, ir nie­kas apie tai nie­ko ne­ži­no“.

S.Ber­lus­co­ni anks­čiau bu­vo ve­dęs du kar­tus. Per­nai jis už­ bai­gė sky­ry­bų pro­ce­są su sa­vo ant­rą­ja žmo­na – ak­to­re Ve­ro­ni­ ca La­rio.

Anks­čiau šiais me­tais jis bu­ vo nu­teis­tas ka­lė­ti ket­ve­rius me­ tus už mo­kes­čių ven­gi­mą, ta­čiau ši baus­mė bu­vo pa­keis­ta į 12 mė­ ne­sių vie­šų­jų dar­bų. S.Ber­lus­ko­ni taip pat dve­jiem me­tams už­draus­ ta užim­ti vals­ty­bės po­stus.

„Drau­gų“ žvaigž­dė vėl ski­ria­si

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Savaitgalį pravartu iš savęs reikalauti ne mažiau nei iš kitų. Jei sąžiningai elgsitės, visus gerbsite, tai ir santykiai su aplinki­ niais bus geresni. Saugokitės avari­ nių situacijų, būkite kantrūs trans­ porto spūstyse. Kitą savaitę gali paaiškėti tikrosios jūsų populiaru­ mo ar nepopuliarumo priežastys.

Atidžiai stebėkite, kas vyksta vi­ suomeniniame, politiniame gyve­ nime. Ketvirtadienis įneš sumaiš­ ties į vidinį pasaulį. Tai, ko ėmėtės ar imatės, gali baigtis ne taip, kaip planavote. Verčiau nerizikuokite ir nespręskite svarbių reikalų. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Iki šeštadienio vakaro daug galvosite apie mirtį ir gyve­ nimo išbandymus. Galite sulauk­ ti svečių iš toli arba patys kažkur toliau vykti. Sekmadienio kelio­ nė ar renginiai gali itin išvarginti.

Atsargiai kelyje. Kitą savaitę pa­ demonstruosite gebėjimą susitar­ ti net su nesukalbamais asmeni­ mis. Jūsų psichologinė įžvalga bus išties veiksminga. Trumpalaikio malonumo turbūt suteiks renginys ar pasimatymas. Kažkas iš draugų, pažįstamų gali nuvilti. Neprovo­ Sidonija kuokite agresijos.

Da­lia: vie­šuo­se ren­gi­niuo­se švy­tin­ti C.Cox vis ne­su­ran­da as­me­ni­nės

lai­mės.

Ho­li­vu­do ak­to­rė Cour­te­ney Cox nu­trau­kė ry­šius su ak­to­riu­mi Bria­ nu van Hol­tu. Apie tai pra­si­ta­rė jos bu­vęs vy­ras Da­vi­das Arquette‘as, kai bū­da­mas ne­blai­vus kal­bė­jo­ si te­le­fo­nu su sa­vo drau­gu, ra­di­jo lai­dų ve­dė­ju Ho­war­du Ster­nu.

Ak­to­rius iš pra­džių ven­gė leis­tis į kal­bas ir sa­kė: „Ne­ke­ti­nu vel­tis į jos as­me­ni­nius rei­ka­lus“. Ta­čiau ga­ liau­siai jis at­sklei­dė, kad C.Cox gy­ ve­ni­me jau at­si­ra­do ki­tas žmo­gus. „Ji yra su žmo­gu­mi, ku­ris ją my­li ir ja rū­pi­na­si. Man svar­bu tik tiek.

Ji – pa­ti pro­tin­giau­sia, gra­žiau­sia drau­gė, ko­kią esu ka­da nors su­ti­ kęs“, – tei­gė D.Arquette‘as.

Kaip pra­n e­š a­m a, te­l e­v i­z i­ jos se­ria­le „Drau­gai“ iš­gar­sė­ju­

„Scan­pix“ nuo­tr.

si C.Cox ir B.van Hol­tas pra­dė­jo su­si­ti­ki­nė­ti anks­čiau šiais me­tais.

D.Arquette‘as kal­ti­no C.Cox už­ mez­gus „emo­ci­nį ro­ma­ną“ su ak­ to­riu­mi, ku­ris kar­tu su ja vai­di­ no ko­miš­ka­me te­le­vi­zi­jos se­ria­le „Cou­gar Town“.

Tai įvy­ko 2010 m., prieš C.Cox ir D.Arquette‘o sky­ry­bas po 11 me­tų tru­ku­sios jų san­tuo­kos. Sky­ry­bų pro­ce­sas bu­vo už­baig­tas šių me­ tų ge­gu­žę.

Iš­gė­ru­sio D.Arquette‘o skam­bu­tis H.Ster­nui nu­ste­bi­no dau­ge­lį ak­to­ riaus ger­bė­jų, nes bu­vo pra­ne­ša­ma, kad jis ne­var­to­jo al­ko­ho­lio jau be­ veik dve­jus me­tus po gy­dy­mo­si rea­ bi­li­ta­ci­jos kli­ni­ko­je, pra­dė­to 2011 m. dėl pri­klau­so­my­bės nuo svai­ga­lų. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

19

šeštadienis, lapkričio 2, 2013

vaikų alėja

7–12 m.

t. konkursas@kl.l konkursas@kl.lt,

„Klaipėdos“ redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, Klaipėda, „Vaikų alėjai“.

20

šeštadienis, Lapkričio 2, 2013

sportas Nugalėti gruzinai

Pirmoji pergalė Eurolygoje

„Lietkabelio“ vairas – A.Braziui

Pasaulio vyrų rankinio čempionato Europos pirmos atrankos grupės rungtynes Panevėžyje žaidė Lietuvos ir Gruzijos rinktinės.

Pajėgesni buvo lietuviai, laimėję varžybas 23:17 (12:7). Prie pergalės prisidėjo ir trys klaipėdiečiai: 3 įvarčius pelnęs Tadas Stankevičius (nuotr.), 2 – Mindaugas Dumčius ir 1 – Benas Petreikis.

Naujojo trenerio – Sauliaus Štombergo vedamas „Žalgiris“ nutraukė pergalių Eurolygoje badą. Kauniečiai namie 88:64 (19:16, 25:19, 26:16, 18:13) nugalėjo Strasbūro SIG ekipą iš Prancūzijos. Rezultatyviausiai tarp nugalėtojų žaidė Martynas Pocius, surinkęs 23 taškus, ir Justinas Dentmonas – 15, Šarūnas Jasikevičius – 13.

Po septynių pralaimėjimų sezono pradžioje Panevėžio „Lietkabelio“ klubas nusprendė imtis permainų. Vyriausiojo trenerio poste dirbusį Gintautą Vileitą prie ekipos vairo pakeis patyręs strategas Algirdas Brazys. Naujasis strategas į miestą prie Nevėžio pasikvietė ir Kauno „Žalgiryje“ dirbusį sūnų Mindaugą Brazį.

Svečiai – stipresni Česlovas Kavarza Klaipėdos „Gobanos-Lemminkainen“ komandai Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyre nepavyko žengti antro žingsnio.

Uostamiesčio penketukas, žaidžiantis mėgėjų varžybose, savo aikštelėje 76:86 nusileido Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionate rungtyniaujančiam Kauno „Žalgiriui-2“.

Eurelijaus Žukausko vedami klaipėdiečiai favoritams nusileido tik paskutinįjį kėlinį, kurį pralaimėjo 19:28.

Dukart olimpinių žaidynių prizininkas, Europos čempionas ir Eurolygos nugalėtojas per 27 min.

pelnė 11 taškų ir atkovojo 14 kamuolių. „Žalgiris-2“ trečiajame etape susitiks su kita NKL komanda – „Mažeikiais“.

Rungtynių statistika „Gobana-Lemminkainen“ – „Žalgiris-2“ 76:86 (21:19, 18:21, 18:18, 19:28).

M.Lapas 26, R.Kasparavičius 16, E.Žukauskas 14, D.Straigis 7, D.Rupšys 6, L.Vadopalas, A.Žymantas po 5/D. Tarolis 21, J.Tamulis 18, L.Lekavičius, P.Valinskas, A.Kojenecas po 12, V.Jasikevičius

6,

M.Varnas

3,

J.Klimavičius 2.

Pranoko: graikų komandoje smogiamąją jėgą sudarė legionieriai, tačiau klaipėdiečiai įrodė, kad ir jie ne

ką prastesni.

Onsports.gr nuotr.

Dovana iš Graikijos „Pagaliau iškovojome pergalę Europos taurės varžybose“, – iš džiaugsmo švytėjo „Neptūno“ vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis po įspūdingos sėkmės Graikijoje, kur jo auklėtiniai 91:86 įveikė grupės lyderius – „Panionios“ krepšininkus. Česlovas Kavarza

Klaipėdiečiai džiaugėsi sėkme po dviejų apmaudžių nesėkmių, kai Suomijoje buvo pralaimėta tašku, o namie turkams – dviem.

Atėnų klubas neabejojo, kad „suvalgius“ galingas serbų ir rusų komandas lietuviai jiems bus lyg desertas.

Tačiau „Neptūno“ penketukas buvo kitokios nuomonės. Jie tą parodė per pirmąsias minutes, kai išsiveržė 6:0, o įpusėjus kėliniui po Vytauto Šarakausko, Arvydo Eitutavičiaus ir Edgaro Ulanovo taiklių atakų pabėgo į priekį net 19:6.

Tiesa, gana greitai – 12-ąją min. bėgliai buvo pavyti. Po Marco Carterio tritaškio švieslentėje sužibo lygybė – 25:25. O Urosas Duvnjakas net persvėrė rezultatą Atėnų ekipos naudai – 27:25.

Klaipėdiečiai rado jėgų dar vienam šturmui – 34:29

Kai paskutinę trečiojo ketvirčio minutę „Panionios“ krepšininkai pašėlo 8:0 ir po šio spurto išsiveržė į priekį 72:65, daugeliui atrodė, kad „Neptūnas“ neišvengs trečiosios nesėkmės.

Netrukus graikų ekipos aistruoliai negalėjo patikėti, ką mato – E.Ulanovas, V.Šarakauskas ir Valdas Vasylius jų akivaizdoje darė ką norėjo. Po atakų škvalo – 11:0, K.Maksvyčio kariauna nurūko į priekį – 78:74.

Varžovai bandė gelbėtis prasižengdami, tačiau klaipėdiečiai taikliai mėtę baudas atėmė iš jų viltį išsigelbėti. „Keletą kartų nepalankiai susiklostė rungtynių pabaigos, tačiau nepalūžome, kantriai dirbome, treniravomės ir parodėme, kad viskas gali pakrypti ir kita linkme, – sakė K.Maksvytis. – Po rungtynių Graikijoje – visai kitokios žaidėjų nuotaikos. Labai norėčiau, kad ši

pergalė vyrams įkvėptų dar daugiau pasitikėjimo.“ Kitas Europos taurės rungtynes „Neptūnas“ žais su Kragujevaco „Radnički“ (Serbija) komanda. Jos lapkričio 6 d. vyks Klaipėdoje.

Tačiau aistruoliai uostamiesčio krepšininkus galės išvysti anksčiau – šiandien 18 val. „Neptūnas“ Vieningosios lygos pirmenybėse susirems su Maskvos srities „Triumf“ ekipa iš Rusijos.

Rungtynių statistika „ Panionios“ – „ Neptūnas“ 86:91 (18:21, 25:23, 29:21, 14:26).

U.Duvnjakas 18, K.Langfordas 17, E.McCollume 16, V.Symtsakas, L.Milbourne po 12, M.Carteris, I.Athanasoulas po 5, C.Saloustrosas 1/V.Vasylius 23, M.Runkauskas 20, V.Šarakauskas 17, M.Mažeika 11, E.Ulanovas 9, A.Smithas 4, A.Eitutavičius 3, M.Girdžiūnas, J.Sinica po 2.

Komandų rikiuotė Vieta, komanda

Pergalės

1.Kragujevaco „Radnički“ (Serbija) 2.Atėnų „Panionios“ (Graikija) 3.Stambulo „Bešiktaš“ (Turkija) 4.Klaipėdos „Neptūnas“ 5.Loimos „Bisons“ (Suomija) 6.Sankt Peterburgo „Spartak“

2 2 2 1 1 1

Orai

Savaitgalis Lietuvoje bus vėjuotas ir lietingas. Šiandien bus debesuota, daugelyje rajonų numatomas lietus, vietomis su pragiedruliais. Temperatūra bus 9–11 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktį ir dieną daugelyje rajonų prognozuojamas lietus. Naktį bus 6–9, dieną 8–11 laipsnių šilumos.

Šiandien, lapkričio 2 d.

+10

+10

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+9

Šiauliai

Klaipėda

+9

Panevėžys

+10

Utena

+8

7.44 16.54 9.10

305-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 60 dienų.

Saulė Skorpiono ženkle.

Tauragė

+11

Pasaulyje Atėnai +23 Berlynas +11 Brazilija +26 Briuselis +14 Dublinas +10 Kairas +28 Keiptaunas +21 Kopenhaga +9

kokteilis Vie­to­je juo­dže­mio – plokš­tės „Ka­pi­nė­se bū­nu re­tai, kai ten­ka da­ly­ vau­t i lai­do­tu­vė­se ar­ba Vi­sų šven­t ų­ jų die­ną, – sa­kė Al­g ir­das. – Šiais me­ tais pa­ste­bė­jau ka­pų, ku­r ie už­deng­ ti ak­mens plokš­tė­mis. Iš mar­mu­ro, iš gra­ni­to ir dar ba­la ži­no ko­kių uo­lie­nų.

Aki­vaiz­du, kad taip už­klo­jus ka­pa­vie­tę ne­be­rei­kia jos pri­žiū­rė­ti: ra­vė­ti, so­din­ ti gė­lių, jas per­so­din­ti ki­to­mis. Kai yra plokš­tės, už­ten­ka nuo jų dul­kes nu­va­ ly­ti, nu­kri­tu­sius me­džių la­pus nu­pūs­ ti, su­rink­ti nuo praė­ju­sių Vė­li­nių li­ku­ sias su­de­gu­sias žva­kes, nu­vy­tu­sias gė­ lių kom­po­zi­ci­jas, ir vis­kas.“ Anot klai­pė­d ie­čio, ši ma­da pa­sta­rai­ siais me­tais atė­jo iš už­sie­nio, nes ten jis ma­tė pa­na­šių ka­pų. „Ten tik­riau­siai žmo­nės ma­žiau gar­bi­ na mi­r u­siuo­sius, juos lan­ko ka­da ne ka­da, to­dėl „už­va­ro“ ak­me­n is ant ka­ po – tin­ka vi­siems me­tų lai­kams“, – iro­ ni­za­vo vy­riš­kis.

Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+13 +19 +9 +10 +19 +9 +16 +16

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+11 +10 +20 +30 +9 +24 +21 +11

Vėjas

7–12 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+10

+10

Marijampolė

Vilnius

+9

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+9

+10

+10

+10

7

+10

+11

+12

+9

6

+9

+9

+9

+8

10

rytoj

pirmadienį

1721 m. Pet­ras I pa­skelb­tas Ru­si­jos im­pe­ra­to­riu­mi.

1755 m. Vie­no­je Aust­ri­jo­ je gi­mė Ma­rie An­toi­net­ te, Pran­cū­zi­jos ka­ra­liaus Liud­vi­ko XVI (1774–1793 m.) žmo­na ir Pran­cū­z i­ jos ka­ra­lie­nė.

1862 m. gi­mė Jo­nas Ma­ čiu­l is-Mai­ro­n is – poe­tas, ku­ni­gas, dra­ma­tur­gas, lie­ tu­vių li­te­ra­tū­ros kla­si­kas.

1918 m. Vals­ty­bės Ta­ry­ ba priė­mė pir­mą­ją ne­ prik­lau­so­mos Lie­t u­vos Kons­ti­tu­ci­ją.

1932 m. gi­mė ak­to­rius Vy­tau­tas Paukš­tė.

Nak­tis tarp švie­čian­čių mo­liū­gų

Čes­ka (397 719; bū­ki­te at­sar­gūs, sau­go­ki­te sa­ve)

Sap­ni­nin­kas Gir­dė­ti gie­dant „Ale­liu­ja“ reiš­kia, kad jums at­si­ras džiaugs­mo šal­ti­nis.

Sap­ne ma­ty­ti de­gan­čią žva­kę reiš­

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

Iš grei­to­sios pa­gal­bos cent­ro skam­bi­ na į spor­to pre­kių par­duo­tu­vę: – Pra­šom pa­sa­k y­t i, kiek ried­len­čių šian­dien par­da­vė­te?

– Tris­de­šimt.

– Chmmm, tai kur dar du šlais­to­si?

1936 m. sa­vo veik­lą pra­ dė­jo BBC te­le­vi­zi­ja.

1950 m. mi­rė vie­nas iš­ ki­l iau­s ių ai­r ių dra­ma­ tur­g ų, No­be­l io li­te­ra­t ū­ ros pre­m i­jos lau­rea­tas (1925 m.) George‘as Ber­ nar­das Shaw.

1956 m. Veng­r i­jos vy­ riau­s y­b ė, at­s i­s a­k iu­s i Var­šu­vos su­tar­t ies, dėl so­v ie­t ų in­va­z i­jos krei­ pė­si į JT. 1976 m. Jim­my Car­te­ ris iš­rink­tas 39-uo­ju JAV pre­zi­den­tu.

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

ly­je neap­lenks ru­sų – jie ne­gai­ li pi­ni­gų ger­bia­mų žmo­nių įam­ ži­ni­mui.

Links­mie­ji tirš­čiai

Beinora, Gedardas, Gedvilė, Valentinas, Viskantas.

lapkričiO 2-ąją

Ly­de­riai: ko ge­ro, nie­kas pa­sau­

Keis­ta, kad šiuo­lai­ki­nės in­for­ma­ci­jos tech­no­lo­g i­jos dar neuž­ka­r ia­vo ka­pi­ nių, ku­r io­se dar tik­rai ak­mens am­ žius. Pa­vyz­džiui, ka­pa­vie­tės pa­mink­ le įmon­tuo­tas ek­ra­nas, ku­r ia­me atė­ ju­sie­ji lan­ky­ti ar praei­nan­tys pro ša­l į ga­lė­tų ma­ty­ti ne ca­ro ma­ro lai­kais da­ ry­tą ir nuo lie­taus bei vė­jo nu­blu­ku­sią nuo­t rau­ką, o gra­ž ius, kom­piu­te­ri­nin­ ko su­t var­k y­t us spal­vo­t us mi­r u­sio­jo gy­ve­ni­mo vaiz­dus.

Pas­pau­dus vie­ną „knop­kę“, ek­ra­ne bū­ tų ga­li­ma pa­skai­ty­ti ve­lio­nio dos­jė: ka­ da ir kur gi­mė, ką dir­bo, kiek už­dir­bo, ve­dęs, ne­ve­dęs, kiek vai­kų tu­rė­jo, dėl ko mi­rė. Be abe­jo, teks­te ga­lė­tų bū­ti ir dau­giau vi­so­kios in­for­ma­ci­jos.

Spus­te­lė­jęs ki­tą myg­tu­ką, pra­ša­lai­t is ga­lė­t ų pa­ž iū­rė­t i vaiz­do fil­mu­ką apie čia pa­lai­do­to žmo­gaus įdo­m iau­sias, links­miau­sias, svar­biau­sias gy­ve­ni­mo aki­mir­kas. Koks jis bu­vo, ką mė­go.

Kas no­rė­tų pa­žiū­rė­ti nuo­trau­kų, ku­rio­ se įsiam­ži­nęs ve­lio­nis, tiems bū­tų skir­ tas tre­čia­sis myg­tu­kas.

Vardai

Re­kor­das: švie­čian­čių mo­liū­gų šven­tė­je Švėkš­no­je šį­syk su­lauk­ta re­kor­di­nio sve­čių skai­čiaus.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Jau tre­čius me­tus Švėkš­nos dva­ro par­ke ren­gia­ma švie­čian­čių mo­ liū­gų šven­tė tam­pa vis po­pu­lia­res­ nė. Pir­mai­siais me­tais da­ly­vių bu­ vo 40, per­nai – net 668, o šie­met jų skai­čius sie­kė be­veik 900.

Švėkš­na tiek sve­čių dar ne­bu­ vo ma­čiu­si, nie­kas ne­si­ti­kė­jo to­ kio da­ly­vių ir smal­suo­lių ant­plū­ džio, to­dėl pa­rei­gū­nai ne­re­gu­lia­vo eis­mo. No­rin­tie­ji pa­tek­ti į ren­gi­nį įstri­go ke­lių ki­lo­met­rų au­to­mo­bi­ lių ei­lė­je. Kad įva­žiuo­tų į mies­te­lį, žmo­nės pra­tū­no­jo spūs­ty­se net po dvi va­lan­das.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Tie, ku­rie ap­si­lan­kė šven­tė­ je, tvir­ti­no, kad ver­tė­jo lauk­ti, esą vaiz­das bu­vo la­bai gra­žus. „Mo­liū­gų pjaus­ty­to­jai be­veik ne­ko­pi­ja­vo va­ka­rie­tiš­kų tra­di­ ci­jų, kur mo­liū­gas tik vyp­so sa­ vo gri­ma­sa. Lie­tu­viš­ki pjaus­ty­tų mo­liū­gų va­rian­tai pri­mi­nė ve­ly­ ki­nius mar­gu­čius su ru­tu­liu­kais, rom­bais, ki­tais or­na­men­tais. Mo­ liū­gai vir­to gra­žiais ži­bin­tais“, – ža­vė­jo­si šven­tė­je da­ly­va­vu­si klai­ pė­die­tė Dai­va.

Mo­liū­gus pjaus­tė ne tik Švėkš­nos gim­na­zi­jos vai­kai, bu­vo at­vy­kę da­ ly­vių ir iš Klai­pė­dos, sve­čių at­va­ žia­vo net iš Kau­no ra­jo­no su 85 kg sve­rian­čiu mo­liū­gu. Stūk­so­jo la­bai di­de­lių ir la­bai ma­žy­čių mo­liū­gų,

jie vi­si bu­vo pa­žy­mė­ti nu­me­riais ir bu­vo ga­li­ma bal­suo­ti už la­biau­siai pa­ti­ku­sį­jį. Žmo­nes džiu­gi­no įspū­din­gai pa­ puoš­ta dva­ro par­ko tven­ki­nio sa­le­ lė, ku­rio­je sa­vo iš­mo­nę ro­dė ug­nies fa­ky­rai, van­de­ny­je ant stry­pų bu­vo iš­kel­ti švie­čian­tys mo­liū­gai, tven­ ki­ny­je švie­tė jų at­spin­džiai. „Po il­go lai­ko bu­vo la­bai gied­ras, pil­nas žvaigž­džių dan­gus ir pil­nas par­kas ži­bin­tų. Tie mo­liū­gai tar­si kaž­ko­kia są­šau­ka su gied­ru ar­tė­ jan­čių Vė­li­nių dan­gu­mi. Šven­tė la­ bai gra­ži, la­bai uni­ka­li, ma­nau, vi­si, ku­rie no­rė­jo, ga­lė­jo su­spė­ti ap­lan­ ky­ti ir sa­vo ar­ti­mų­jų ka­pus, taip pat pa­ma­ty­ti pui­kų re­gi­nį Švėkš­no­je“, – džiau­gė­si klai­pė­die­tė.

kia, kad bū­si­te pa­kvies­ti pra­mo­gau­ti.

Jei de­gan­ti žva­kė pri­gęs­ta ir tai kar­to­ ja­si – ge­du­las. Sap­nuo­ti, kad už­ge­si­no­te žva­kę, reiš­ kia, jog vil­tys neiš­si­pil­dys. Jei sap­ne ne­šio­ja­te de­gan­čią žva­ kę, reiš­kia, kad lau­kia lai­min­gos per­ mai­nos. Sap­ne re­gė­ti žva­ki­dę, o jo­je de­gan­ čias žva­kes – lau­ki­te links­mos ži­nios, sap­nuo­t i tuš­čią žva­k i­dę – rū­pes­t is, sap­ne ne­šti žva­ki­dę reiš­kia, jog tu­ri­te ge­rų drau­gų. Kry­žių sap­ne ma­ty­ti – įspė­ji­mas, kad ar­tė­ja ne­lai­mė, ne­links­ma ži­nia, to­dėl ver­tė­tų pa­si­sau­go­ti ne­lai­min­gų at­si­ti­ ki­mų. Sap­ne ma­ty­ti daug kry­žių lau­ke – lau­kia di­de­li sun­ku­mai gy­ve­ni­me ar­ ba net li­ga, ar pro­ble­mos dėl svei­ka­ tos. Sap­nuo­ti kry­žių sa­vo ar­ba ar­ti­mo žmo­gaus na­muo­se reiš­kia sun­ku­mus, su­si­ju­sius su bu­to ar na­mo iš­lai­ky­mu. Jei sap­nuo­ja­te, kad klū­po­te prie kry­žiaus, tai reiš­kia nu­si­vy­li­mą ir liū­ de­sį, be to, ga­li reikš­ti, kad jums bus pri­min­tos jū­sų klai­dos, ku­rias teks iš­ tai­sy­ti.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1077

2013 10 30 AUKSO PUODAS – 23 514 932 Lt DIDYSIS PRIZAS – 4 621 922 Lt 44 33 26 07 14 09 Auksinis skaičius 09 Papildomi skaičiai 48 38 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk 116 987 Lt (0 priz.)

5 skaičiai 7 100 Lt (4 priz.)

4 skaičiai 156 Lt (249 priz.)

3 skaičiai 11 Lt (4545 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (5767 priz.) „Džokeris“ - bil. nr. 070 078 037 (117 164 Lt) Prognozė: Aukso puode – 3 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt „Džokeris“ – 100 000 Lt