2013 12 05 vilniaus diena

9 771822 77903 0

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

SAVAITRAŠTIS MIESTUI

GRUODŽIO 5–11 d., 2013 m. Nr.. 49 (1550)

IŠEINA KETVIRTADIENIAIS

taikik lyje

2,50 Lt

„Gus tavo filmas en ir išm ciklopedi anieji jo rece s“ ptai

DOVANA

Nr. 4 9

2013 m.

33

Tiražas

Šiandien su „Vilniaus diena“ –

UŽ

S

ĮvEIK ę PRIE švE

Trinkelių bylos aklagatvis Brangiausios Lietuvoje gatvės istorija nuo šiol nebeturės kriminalinio atspalvio – prokurorai sustabdė tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti, kas grobstė senąsias Gedimino prospekto trinkeles. Nutrauktas ir dar vienas tyrimas, turėjęs nustatyti kaltus dėl prospekto rekonstrukcijos broko. Statybininkai bankrutavo. Visų šių įvykių rezultatas – „džiugi“ naujiena: grindinio skylės bus lopomos už miestiečių pinigus.

PAnIStUvInę Ką

„PasivaKADR O ik atgyjaščiojimai“ knygo je

VirėjaUGRĮŽ s R.Šče IMA S sna naujo vičius – je laido je

tv He roja i

žurnalas 370

PREM JERA LRT ku ria „Tėvų ma klasė“

KInO F

spalviKita „For OtE ngo mulės LIS karna -1“ valo pusė

Jei, kaip dauguma kitų, tyliai sėdėčiau, man tai reikštų, kad aš prisitaikau prie plačiai paplitusių Lietuvos progreso neskatinančių metodų. „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė

10p.

MIESTAS

5p.

Vagys siaubia miestą Vilniaus apskrities policijos duomenimis, šį rudenį sostinėje padaugėjo vagysčių, dauguma jų įvykdoma gyvenamuosiuose namuose. Pareigūnai įtaria, kad namus sėkmingai švarina bent keletas vagišių grupių.

MIESTAS

9p.

„Fortum“ – Seimo antsnukis?

4 Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

vilniausdiena.lt

Savaitgalis

Išaušta metas premjerai ir ateina metas atsisveikinti. „Tai – šviesus liūdesys“, – apie atsisveikinimą su Eimunto Nekrošiaus spektakliu „Hamletas“ kalbėjo Andrius Mamontovas, atlikęs pagrindinį vaidmenį.

19p.

340

Savaitgalis

Kalėdinių dovanų paieška dažnai tampa vos ne stichine nelaime. Dėl to, kad pirkti jų puolama paskutinę dieną. O tada dažnai viršų ima ambicijos – įteikti brangią dovaną per daug nesukant galvos. Tačiau svarbiausia renkant kalėdinę dovaną – šiluma ir meilė.

24p.

Mielieji,

Artėja pati gražiausia metų šventė – šv. Kalėdos!

Prieš šventes kviečiame dalyvauti fotokonkurse

Mano Kalėdų eglutė!

Daugiau informacijos: www.diena.lt/konkursai

2

gruodžio 5–11, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Pir­ma­sis iš­ban­dy­mas – Sek­ma­dienį vil­nie­čiai ir mies­to sve­čiai kvie­čia­mi į išs­kir­tinę lab­da­ros mugę, ku­rio­je mie­lus, ne­bran­gius šven­ti­nius su­ve­ny­rus par­da­vinės or­ga­ni­za­ci­jos „Ta­lentų kar­ta“ pro­gra­mos da­ly­viai.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė Gro­žybės: bro­liai Jus­tas ir Ar­nas Ro­tušės aikštės praei­viams siū­lo

pa­ra­gau­ti įvai­riau­sių kalė­di­nių gar­du­mynų.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Bro­liai mies­tie­čius gelbė­ja ir sriu­bo­mis Ru­gilė Ere­mi­naitė r.ereminaite@diena.lt

Bro­liai Jus­tas Liu­gai­la ir Ar­nas Šla­pe­lis jau tre­čią žiemą iš ei­ lės sos­tinės Ro­tušės aikštė­je vil­ nie­čiams siū­lo gardė­sių. Šei­mos vers­lui at­sto­vau­jan­tys vai­ki­nai pre­kiau­ja būtent sa­vo ar­timųjų rankų dar­bo skanės­tais, o Jus­tas – pa­ts ir kek­siu­kus ke­pa.

Ša­lia Ro­tušės le­do čiuo­žyk­los ma­ž a­m e me­d i­n ia­m e na­m u­ke įsikūrę bro­liai ti­ki­si, kad ir šie­ met taps pra­mo­gau­ti su­si­ren­ kan­čių vil­nie­čių trau­kos cent­ru.

Jus­tas ir Ar­nas siū­lo pa­ra­gau­ti ne tik tra­di­ci­nio kalė­di­nių mu­ gių gėri­mo – karš­to vy­no, ta­čiau ir šil­dan­čios šal­ta­lan­kių ar­ba­tos, ku­ri da­ro­ma, ži­no­ma, iš spe­cia­ laus šei­mos ga­min­to dže­mo. Šio ran­ka ra­šy­tas re­cep­tas kaž­ka­da bu­vo ras­tas se­no­je mo­čiutės re­ ceptų kny­go­je ir nuo to lai­ko vėl pra­dėtas ga­min­ti šei­mo­je. Vai­ki­ nai itin did­žiuo­ja­si pa­čios mo­ čiutės vir­tu ža­liųjų po­mi­dorų dže­mu, kurį par­duo­da mo­der­ niuo­se stik­lai­niuo­se.

Tarp Kalė­doms skirtų skanės­ tų ant vai­kinų pre­kys­ta­lio ga­li­ ma ras­ti ita­liškų can­tuc­ci sau­ sai­n ių, prancū­z iškų roksų ar apel­sinų cu­katų. Pa­sak jų, nors šių sal­du­mynų re­cep­tai ne­lie­ tu­v iš­k i, ir mūsų kalė­d au­tojų itin mėgsta­mi. To­kius pa­sau­ly­ je po­pu­lia­rius šven­ti­nius sal­du­

i.pepceviciute@diena.lt

my­nus vil­nie­čiai mėgsta do­va­ no­ti ki­tiems.

Už sal­du­my­nus šei­mo­je at­sa­ kin­gas Jus­tas siū­lo pa­ra­gau­ti ir pa­ties ran­ko­mis kalė­diš­kai de­ko­ ruotų kek­siukų. Vai­ki­nas, baigęs ži­niask­lai­dos tech­no­lo­gijų moks­ lus Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, jau ku­ rį laiką lan­ko kon­di­te­ri­jos pa­skai­ tas Vil­niu­je.

Praėję ir užp­raėję me­tai pa­rodė, kad ge­riau­sia pre­ky­ba – sau­sio 1-ąją.

„Taip jau išė­jo, kad ne­teks man ži­niask­lai­dos tech­no­lo­gijų sri­ty­ je dirb­ti“, – juokė­si gar­du­my­nais į šei­mos verslą įsi­liejęs Jus­tas.

Links­mie­ji bro­liai ne­si­bai­do šal­čio ir pre­kiau­ti pa­tys ža­da vi­ są šven­tinį lai­ko­tarpį. Tie­sa, nei karš­tie­ji gėri­mai, nei gardė­siai jiems nėra sėkmin­giau­sia kalė­ dinės pre­ky­bos ni­ša. Vai­ki­nai pri­ si­pa­ži­no, kad did­žiau­sios sėkmės lau­kia sau­sio 1-ąją, kai po Naujų­ jų metų šventės žmonės plūsta į miestą ir ieš­ko at­gai­vos. Pak­lau­ siau­sia – šei­mos vir­ta kopūs­tienė ar ki­tos sriu­bos, pa­de­dan­čios at­ si­gau­ti po did­žiųjų metų šven­čių. „Praėję ir užp­raėję me­tai pa­ rodė, kad ge­riau­sia pre­ky­ba – sau­sio 1-ąją“, – ti­ki­no vai­ki­nai.

Tiks­las – stip­rio­sios pusės

Tik­riau­siai dar ne vi­si ži­no, kas yra „Ta­lentų kar­ta“ ir ko­kią pro­gramą ji vyk­do. Vie­nas jos kūrėjų Alek­se­ jus Žalt­kovs­kis įsi­ti­kinęs, kad šiuo me­tu trūksta or­ga­ni­za­ci­jos, ku­ri pa­dėtų žmonėms ap­tik­ti sa­vo stip­ rią­sias pu­ses ir pa­žin­ti sa­ve. Būtent todėl jis ėmėsi šios – „Ta­lentų kar­ tos“ – idė­jos. „Da­rau tai, ko pa­ts pa­si­gen­du.

Prieš daug metų trūko or­ga­ni­za­ ci­jos, ku­ri vie­ni­ja vers­lius žmo­nes.

Sukūrė­me Jau­ni­mo vers­lo klubą.

Trūko erdvės as­me­ni­niam au­gi­mui – su­kūrėme mo­kymų sis­temą. Da­bar ku­riu „Ta­lentų kartą“. Ti­kiu, kad kiek­vie­nas esa­me ga­bus ir ta­len­tin­ gas. Svar­bu pa­žin­ti sa­ve ir ap­tik­ti sa­ vo ta­lentą“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vas.

Lapk­ri­čio pra­džio­je pra­si­dėjo pus­metį truk­sian­ti or­ga­ni­za­ci­jos „Ta­lentų kar­ta“ pro­gra­ma, ku­rio­je da­ly­vau­ja 500 jaunų žmo­nių. Prog­ ra­mos tiks­las – per še­šis mėne­sius pa­dėti žmonėms at­skleis­ti sa­vo stip­rią­sias pu­ses. Kaip sakė A.Žalt­ kovs­kis, la­bai svar­bu ži­no­ti, ką ga­li ir ko ne, o ne sa­ky­ti, kad ga­liu vis­ ką ar­ba ne­ga­liu nie­ko.

Vil­niaus mies­to apy­linkės teis­ mas skyrė 500 litų baudą Uk­rai­nos pi­lie­tei, ku­ ri pus­nuogė pro­tes­ ta­vo prie­š Uk­rai­ nos pre­z i­d en­t o Vik­to­ro Ja­nu­ko­ vy­čiaus spren­ dimą ne­pa­si­ra­ šy­ti aso­cia­ci­jos ir lais­vo­sios pre­ ky­bos su­tar­ties su ES. Ji bu­vo su­ lai­ky­ta prie pa­rodų cent­ro „Li­tex­po“, kur pa­si­rodė iki pusės nuo­ga į ple­na­rinę se­siją ren­kan­tis ES

na­rių ir Rytų par­tne­rystės pro­gra­mos ša­lių ly­de­ riams. Ant mo­ters krūtinės bu­vo už­ ra­šas „Uk­rai­ne to EU“. Ma­no­ ma, kad J.Ž. pri­klau­so or­ g a ­n i ­z a ­c i ­j a i „Fe­men“, ku­ ri garsė­ja pus­ nuo­g ių ar­ba nuo­gų mo­terų pro­tes­to ak­ci­jo­ mis prie­š sek­sua­li­ nio ir po­li­ti­nio po­būdžio rep­re­si­jas.

Iš­ban­dys sa­ve pre­ky­bo­je

Prog­ra­mos da­ly­viams bus ski­ria­ mos pra­ktinės (rea­liai at­lik­da­mi vieną ar kitą darbą galės iš­siaiš­ kin­ti, pa­tin­ka jis ar ne), ug­do­mo­ sios (ga­li­mybė la­biau pa­žin­ti sa­ ve), ver­ti­ni­mo (ga­li­mybė su­pras­ti, ką mo­ki, ga­li) už­duo­tys.

Pir­mo­ji už­duo­tis jau duo­ta ir ne­ tru­kus bus ski­na­mi jos vai­siai. Sek­ ma­dienį pa­čio­je Vil­niaus ro­tušė­je pro­gra­mos da­ly­viai ren­gia lab­da­ ros mugę. Jo­je bus pre­kiau­ja­ma do­ vanėlė­mis, ku­rių dau­gu­ma kai­nuos nuo 5 iki 30 litų. Už­duo­tis – kad pa­ti do­va­nos idė­ja būtų šven­tinė, ji tu­ri ką nors sim­bo­li­zuo­ti, tu­ri būti ir pa­linkė­ji­mas.

Vi­si da­ly­viai pa­da­ly­ti į 78 ko­man­ das. Kiek­vie­na jų tu­ri pa­va­di­nimą, turės sa­vo pre­ky­vietę. „Jų už­duo­tis bu­vo su­ma­ny­ti, kuo pre­kiau­ti. Jie pa­tys prii­ma spren­di­mus, or­ga­ni­ zuo­ja, pla­nuo­ja, koor­di­nuo­ja sa­vo darbą, gy­vai bend­raus su pirkė­jais ir vyk­dys rea­lią pre­kybą“, – pa­sa­ ko­jo A.Žalt­kovs­kis.

Užduotis: 500 programos dalyvių, sus

tes ruošiasi gruodžio 8 d. 10–18 val.

Išmė­ginę šią veiklą jie galės pa­ sa­ky­ti – pa­tin­ka jiems par­da­vinė­ ti ar ne. A.Žalt­kovs­kio tei­gi­mu, da­bar rin­ko­je be­veik vi­si žmonės ma­no, kad par­da­vi­mas yra blo­gai.

Tie­sa ta, kad rin­ko­je par­davėjų la­bai trūksta. „Nes su­for­m uo­ tas įvaiz­dis, kad par­davė­jas yra tas, ku­ris įgrūda, kad jo dar­bas yra juo­das ir la­bai sun­kus. Taip,

Pre­zi­dentū­ro Sek­m a­d ienį vi­s us ša­l ies gy­v en­ to­j us ir sve­č ius Pre­z i­d entė Da­ lia Gry­b aus­k aitė kvie­č ia į pre­ zi­d entū­r os kiemą. Čia vyks tra­ di­c inė kalė­d inė ne­v y­r iau­s y­b i­ nių or­g a­ni­za­cijų (NVO) lab­da­r os mugė.

Ren­gi­nys: gruod­žio 8 d. 13 val. pre­zi­dentū­ros kie­me vyk­sian­čio­je mugė­

je NVO ir bend­ruo­menės pri­sta­tys sa­vo dar­bus.

miestas per savaitę Penk­ta­die­nis

„Ir ki­tas da­ly­kas – sie­kia­me kuo dau­giau dirb­ti su žmo­nių po­lin­ kiais, kad jie ap­tiktų, kas jiems yra įdo­mu, kas juos trau­kia“, – teigė „Ta­lentų kar­tos“ kūrėjas.

Kęstu­čio Va­na­go / BFL nuo­tr.

Pre­zi­dentės spau­dos tar­ny­ba pra­ nešė, kad ket­vir­tus me­tus vyk­sian­ čio­je mugė­je da­ly­vaus 43 NVO ir bend­ruo­menės. Tai bus did­žiau­

2013 11 28 2013 12 04

Šeš­ta­die­nis

Ka­ted­ros aikštė­je fe­jer­verkų ap­sup­ty bu­vo įžieb­ta na­cio­na­linė ša­lies Kalėdų eg­lutė. Į ren­ginį su­si­rin­ko tūkstan­čiai žmo­nių. Lie­ tu­viš­kie­ji Kalėdų Se­ne­liai – Kalė­dos – pa­ svei­ki­no vi­sus su­si­rin­ku­sius ir pa­kvietė į sceną Ne­ringą bei šau­niąją „Te­le Bim

Bam“ kom­pa­niją. Po kon­cer­to pri­te­mo Ka­ted­ros aikštės priei­gos, sceną nu­švietė ke­rin­tys „Ug­nies val­dovų“ fa­ky­rai, o pa­ dangę užliejo šven­ti­niai fe­jer­ver­kai. Švie­ sos žais­mo sūku­ry­je ir bu­vo įžieb­ta Kalėdų eg­lutė. Jos aukš­tis šįmet sie­kia 25 met­rus.

Sek­ma­die­nis

V.Ku­d ir­k os aikštė­j e bu­vo už­d eg­t a did­ž io­j i me­n o­ra. Žy­d ai pra­d ėjo švęs­ ti aš­t uo­n ias die­n as trun­kan­č ią sa­vo šventę – Cha­n uką. Tra­d i­c i­j oms at­s i­ davę žydų bend­r uo­m enės at­s to­vai ne­pabū­go oro sąlygų ir vėjuotą, lie­ tingą sek­m a­d ie­n io pa­va­karę su­s i­r in­ ko V.Ku­dir­kos aikštė­je. Ke­lios de­šim­ tys po skėčiais be­si­sle­pian­čių žmo­nių at­ėjo į did­žio­sios me­no­ros už­de­gi­mo ce­re­m o­n iją. Skam­b ant mu­z i­k ai kai ku­rie jų nu­mo­da­mi ran­ka į pra­stą orą būria­vo­si į ra­te­lius šok­ti. Šventės pa­ va­di­ni­mas Cha­nu­ka, kaip sakė vie­nas šventės or­ga­ni­za­to­rių, kilęs iš heb­rajų kal­bos žod­žio „chi­nuk“, ku­ris reiš­kia iš­si­la­vi­nimą.

3

gruodžio 5–11, 2013

miestas

6p.

Susipažinkite: „Mados injekcijos“ finalininkai.

su­reng­ti mugę

Dėme­sio – kon­kur­sas!

Rei­ka­lin­ga bend­ra kal­ba

skirstyti į grupes, beveik keturias savai­ Rotušėje vyksiančiai labdaros mugei.

Organizatorių nuotr.

sun­kus tam, kas ne­tu­ri tam rei­ kiamų sa­vy­bių. Jas tu­rin­tiems tai yra fan­tas­tiš­kas dar­bas“, – įsi­ti­ kinęs pa­šne­ko­vas.

Iš su­pre­kiautų pi­nigų, at­skaitę iš­lai­das mu­gei su­reng­ti, pro­gra­ mos da­ly­viai pa­tys sa­vo ko­man­ do­se spręs, kam paau­ko­ti li­ku­sią sumą – vie­nai or­ga­ni­za­ci­jai ar ke­ lioms.

„Did­žiau­sia bėda – ne tai, kad nėra darbų, o tai, kad jau­ni žmonės ne­ži­ no, kuo no­ri už­siim­ti. Vi­suo­menė­je vis­kas taip su­for­muo­ta, kad pai­so­ me sis­te­mos, ap­lin­kos, bet ne savęs.

Grie­biamės spe­cia­ly­bių, net ne­su­ simąs­ty­da­mi, ar jos tik­rai mums tin­ ka, ar iš­vis no­ri­me tai da­ry­ti. Už­sibrė­ žia­me tiks­lus, ku­rie yra ne mūsų, o vi­suo­menės. Bėda ta, kad ne­ži­no­me, kas esa­me“, – pra­tęsda­mas „Ta­lentų kar­tos“ idėją dėstė A.Žalt­kovs­kis.

Pa­sak jo, anks­čiau žai­di­mo tai­ syklės bu­vo la­bai pa­pras­tos: baig­ti mo­kyklą, įsto­ti, ge­rai mo­ky­tis, ras­ti darbą. Ge­ras dar­buo­to­jas bu­vo tas, ku­ris atei­na lai­ku į darbą, ne­va­gia ir pan. Da­bar vis­kas ki­taip. „Da­bar vi­dinės nuo­sta­tos, įsi­ti­ ki­ni­mai, ver­tybės tu­ri ge­ro­kai dau­ giau įta­kos. Anks­čiau už­te­ko tie­ siog žmo­nes pri­vers­ti atei­ti į darbą, da­bar to neuž­ten­ka. Prie­var­ta­vi­mo me­cha­niz­mai ne­be­vei­kia, žmonės įgau­na vis dau­giau laisvės. Jau­ni žmonės ver­ti­na laisvą dar­bo gra­ fiką. Kei­čia­si žai­di­mo tai­syklės, bet pa­ti rin­ka te­be­žaid­žia pa­gal se­nas.

O jos yra la­bai neaiš­kios. Ką da­ry­ti, kad galė­tum už­lip­ti kar­je­ros laip­ tais? Sun­kiai dirb­ti? Neuž­ten­ka“, – kalbė­jo A.Žalt­kovs­kis.

Jo tei­gi­mu, kad būtų ga­li­ma su­ kur­ti vertę, rei­ka­lin­ga mo­ty­va­ci­ja. „Ta­lentų kar­tos“ tiks­las – įvar­dy­ ti, ko­kios šiuo me­tu yra to žai­di­mo tai­syklės, ir pa­skelb­ti vi­suo­me­nei, kaip tu­ri būti to­liau. „Žmonės Lie­ tu­vo­je ne­pa­ten­kin­ti dar­bo sąly­go­ mis, ypač at­ly­gi­ni­mu. Darb­da­viai ne­pa­ten­kin­ti, kad nėra žmo­nių, ku­rie no­ri ir ga­li dirb­ti. Jie kal­ba­si, kand­žio­ja­si ir ne­ran­da bend­ros kal­ bos. Mes no­ri­me būti juos jun­gian­ čiu til­tu“, – sakė pa­šne­ko­vas.

oje – NVO lab­da­ros renginys sias da­ly­vių skai­čius per visą ren­ gi­nio is­to­riją.

Mugė­je, ku­ri pra­si­dės 13 val., NVO ir bend­ruo­menės pri­sta­tys sa­ vo dar­bus, pa­gal­bos vienų ki­tiems pro­jek­tus ir kvies pri­si­jung­ti prie sa­va­no­riš­kos veik­los. Čia bus ga­li­ ma įsi­gy­ti šventės da­ly­vių su­kurtų ga­mi­nių, at­vi­rukų ir kitų su­ve­nyrų.

Mugės lan­ky­to­jai bus vai­ši­na­mi sriu­ba, karš­ta ar­ba­ta ir kalė­di­niais me­duo­liais.

Vi­sos su­rink­tos lėšos bus skir­tos vie­ni­šiems pa­gy­ve­nu­siems žmo­ nėms, ser­gan­tiems vai­kams ir ki­ tiems ša­lies gy­ven­to­jams, ku­riems la­biau­siai rei­kia pa­gal­bos.

Lab­da­ringą NVO mugę 15 val. vai­ ni­kuos šven­ti­nis kon­cer­tas, ku­ria­ me kalė­di­ne nuo­tai­ka da­ly­sis Jur­gis ir Eri­ca Did­žiu­liai, Šo­re­na, Gir­mantė Vait­kutė, Ju­li­ja Je­go­ro­va, „Fe­ral“, AGA­TA sto­vyk­los da­ly­viai ir ki­ti.

VD inf.

Ant­ra­die­nis

Nuo gruod­žio 3 d. ap­mo­kes­ti­na­mas au­to­ mo­bi­lių sta­ty­mas Užu­py­je. Užu­pio, Pau­ pio, Malūnų, Po­loc­ko ir Kri­vių gatvė­se au­ to­mo­bi­lių stovė­ji­mas kai­nuos 2 li­tus už va­landą, rink­lia­va bus ren­ka­ma pirmadie­ niais–šeštadieniais nuo 8 iki 20 val. Šios stovė­ji­mo vie­tos pa­ten­ka į gel­tonąją rink­ lia­vos zoną. Ap­mo­kes­tin­ti au­to­mo­bi­lių sta­tymą nu­spręsta, nes dar­bo die­no­mis stovė­ji­mo vietų ap­kro­va vir­ši­jo 100 pro­c.

Daug au­to­mo­bi­lių bu­vo pa­lie­ka­ma stovė­ ti vi­sai die­nai, todėl tiek gy­ven­to­jams, tiek ki­tiems vai­ruo­to­jams būda­vo sun­ku ras­ ti vietą au­to­mo­bi­liui. Pla­nuo­ja­ma, kad šis spren­di­mas pa­dės su­re­gu­liuo­ti trans­por­ to prie­mo­nių srau­tus, ma­žin­ti chao­tišką au­to­mo­bi­lių stovė­jimą.

Dau­g ia­bu­čius pri­ž iū­r in­čios įmo­ nės vi­sus gy­ven­to­jus kvie­čia da­ ly­vau­t i kon­k ur­s e „Gra­ž iau­s ias kalė­d i­n is bal­ko­nas ar­ba lan­gas“, ku­ris vyks iki sau­sio 6 d. 12 val.

Jums rei­k ia: tap­ti „Mūsų kie­mo“ gerbė­ju feis­

bu­k e (fa­c e­b ook.com/MusuKie­ mas, spausk „Pa­tin­ka“); šven­tiš­kai pa­puoštų bal­konų ar­

ba langų nuo­trau­kas pa­skelb­ti „Mū­ sų kie­mo“ pro­fi­ly­je feis­bu­ke, nuo­ trau­ka pa­si­da­ly­ti sa­vo pro­fi­ly­je; nu­ro­dy­ti miestą ir tikslų ad­resą.

Trys dau­g iau­sia „Pa­t in­ka“ su­r in­ ku­sių nuo­t raukų sa­v i­n in­kai bus ap­do­va­no­ti sta­ty­bi­nių med­ž iagų ir namų de­ko­ra­v i­mo cent­ro 100, 150 ir 200 litų ku­po­nais.

Eg­lu­čių įžie­bi­mo šventės 11 d. 14 val. Šni­piškė­se,

Kal­va­rijų g. 156.

Pra­mo­ga: kalė­dinės šventės, eg­lių įžie­bi­mas, do­vanų tei­ki­mas bei

links­mybės su Kalėdų Se­ne­liu vyks ir sos­tinės mik­ro­ra­jo­nuo­se.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Dau­gia­bu­čių kie­muo­se su­žibs Kalėdų eg­lutės Indrė Pep­ce­vi­čiūtė Ge­ra nau­jie­na ma­žie­siems sos­ tinės gy­ven­to­jams – šį gruodį lau­ kia dar ne vie­nos eg­lutės įžie­bi­ mas! Per dvi sa­vai­tes kai ku­rie Vil­niaus mik­ro­ra­jo­nai taip pat pa­ puoš ir įžiebs sa­vo eg­les.

Tre­čia­dienį Kalėdų eglė at­si­ra­do Laz­dy­nuo­se, nuo ki­tos sa­vaitės jas turės ir Šni­piškės, Žirmū­nai, Ka­ro­li­niškės, Perkūn­kie­mis, Je­ ru­zalė, Fa­bi­jo­niškės, An­ta­kal­nis, Pa­ši­lai­čiai, Ba­jorų Kal­vos.

Pa­sak šven­čių or­ga­ni­za­to­riaus „Ma­no būsto“ Vil­niaus re­gio­ no va­do­vo Arū­no Ku­bi­liaus, šia ir pa­na­šio­mis ini­cia­ty­vo­mis sie­kia­ ma at­gai­vin­ti dau­gia­bu­čių kie­mus ir ska­tin­ti bend­ruo­me­niš­ku­mo jausmą tarp vie­tos gy­ven­tojų. „Tie­siog atei­ki­te ir pa­būki­ te kar­tu. Sie­kia­me, kad šven­tinė nuo­tai­ka būtų jau­čia­ma ne tik na­

muo­se, bet ir ap­link juos. Ti­kimės, kad šis ren­gi­nys ne­pa­liks abe­jingų ir pa­dės pa­jaus­ti tikrą Kalėdų dva­ sią“, – sakė A.Ku­bi­lius.

Sma­gi kalė­dinė šventė vi­sai šei­mai lau­kia Ozo par­ke. Ji truks net dvi die­nas.

12 d. 14 val. Žirmū­nuo­se,

Žirmūnų g. 94.

12 d. 18 val. Ka­ro­li­niškė­se,

A.J.Po­vi­lai­čio g. 18.

14 d. 12 val. Je­ru­zalė­je, Bi­ti­

ninkų g. 1A, 1B; Atei­ties g. 1E, 1F, 1G ir Ru­gių g. 8A, 8B bend­ra­me kie­ me.

14 d. 12 val. Perkūn­kie­my­je,

ties Perkūn­kie­mio g. 8 ir 10 na­mais.

14 d. 14 val. Ba­jorų Kal­vo­se

prie fon­ta­no.

14 d. 14 val. Fa­bi­jo­niškė­se

prie BIG vaikų žai­di­mo aikš­telės, S.Nėries gatvė­je.

14 d. 13 val. Ozo par­ke.

17 d. 15 val. An­ta­kal­ny­je,

An­ta­kal­nio g. 51.

18 d. 14 val. Bal­tu­piuo­se,

prie „Iki“.

18 d. 15 val. Pa­ši­lai­čiuo­se,

Ug­ni­jos skve­re, prie Me­dei­nos g.

8A ir par­duo­tuvės „Ri­mi“.

Sma­gi kalė­dinė šventė vi­sai šei­ mai lau­kia Ozo par­ke. Ji truks net dvi die­nas. Gruod­žio 14 d. 13 val. ati­da­ro­ma kalė­dinė mugė, kon­cer­ tuos „Gos­pel“ cho­ras, vyks ak­to­ rių pa­si­ro­dy­mas vai­kams. Penktą va­landą va­ka­ro prie eg­lutės pa­si­ ro­dys ir Kalėdų Se­ne­lis su mai­šu do­vanų. Vyks fa­kyrų šou ir, jei leis oras, veiks le­do čiuo­žyk­la. „Šventė vyks ir 15 d. Vėl veiks mugė, skambės kalė­dinė mu­zi­ka,

va­ka­re, nuo 20 iki 21 val., jei oras bus pa­lan­kus, vi­si galės laiką leis­ ti čiuo­žyk­lo­je“, – pa­sa­ko­jo Ver­kių se­niū­nas Vac­lo­vas Gul­bi­no­vi­čius.

Jo tei­gi­mu, gra­ži kalė­dinė šven­ tė vyks ir Bal­tu­piuo­se. Vai­ku­čių lau­kia mu­zi­kinė pro­gra­ma, Kalė­ dų Se­ne­lis, eg­lutės įžie­bi­mas, bus tei­kia­mos do­va­nos so­cia­liai rem­ ti­niems vai­kams.

Mies­to skai­čiai

2013 11 25–2013 11 30

Gimė

Iš­ke­lia­vo ana­pi­lin

naujagimiai.

vil­nie­čiai.

Su­si­tuokė

Iš­sis­kyrė

po­ros.

po­ros.

194 96 65 57

4

gruodžio 5–11, 2013

miestas

Trinkelių skan­da­las užg­niauž­tas Re­zo­nan­sinė Ge­ di­mi­no pro­spek­ to grin­di­nio is­to­ri­ ja grimz­ta už­marš­ tin: kaltųjų dėl bro­ ko pro­ku­ro­rai ne­ ra­do, žalą at­ly­gin­ ti turėję sta­ty­bi­nin­ kai bank­ru­tuo­ja, ty­ ri­mas dėl senųjų trin­ke­lių va­gystės su­stab­dy­tas taip pat ne­nus­ta­čius kal­ti­ninkų.

si­jusį ty­rimą, ku­riuo bu­vo sie­kia­ ma nu­sta­ty­ti, kas galbūt ne­teisė­tai par­davė ar ki­taip iš­da­li­jo senąjį Ge­ di­mi­no pro­spek­to grin­dinį.

Stab­do dar vieną ty­rimą

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Ko­kybė: 2012 m. sa­vi­val­dybė jau keitė su­trupė­ju­sias ply­te­les, ta­čiau jos to­liau tru­pa – re­mon­tas nu­ma­to­

mas jau kitą­met.

Sky­les lo­pys sa­vi­val­dybė

Ti­ki­mybė, kad 100 mln. litų kai­na­ vu­sio Ge­di­mi­no pro­spek­to grin­di­ nio skylės bus už­lo­py­tos, didė­ ja: Vil­niaus sa­vi­val­dybė, pra­ra­du­si vil­tis grei­tai iš­si­rei­ka­lau­ti 8 mln. li­ tų iš bend­rovės „Lui­das“, ku­riai iš­ kel­ta bank­ro­to by­la, pa­ti pa­skelbė naujų ply­te­lių pir­ki­mo kon­kursą.

Tie­sa, pa­gei­dau­ja­mas kie­kis ne­di­ de­lis – apie 150–200 kv. metrų.

Kaip „Vil­niaus die­nai“ sakė sa­ vi­val­dybės Eksp­loa­ta­ci­jos po­sky­ rio vedė­jas Gin­tau­tas Ka­zi­mie­ras Niau­ra, kiek jos kai­nuos, paaiškės tik pa­si­bai­gus vie­ša­jam kon­kur­sui. „Ply­telės nau­do­ja­mos pro­spek­to prie­žiū­rai, t. y. su­ski­lu­sioms, išt­ rupė­ju­sioms pa­keis­ti. Jos bus nau­do­ja­mos vi­sa­me pro­spek­te ir T.Vrub­levs­kio gatvė­je, bet kai­na paaiškės, kai įvyks vie­ša­sis kon­ kur­sas“, – tvir­ti­no G.K.Niau­ra.

Jis pri­minė, kad šių metų bir­že­lio 20 d. teis­mas yra pa­tvir­tinęs Vil­ niaus sa­vi­val­dybės pre­ten­ziją – be­ veik 8 mln. litų – ne­tin­ka­mai dar­ bus at­li­ku­siai bend­ro­vei „Lui­das“.

Ta­čiau, ki­lus skan­da­lui dėl su­byrė­ ju­sio Ge­di­mi­no pro­spek­to grin­di­ nio ir pra­si­dėjus teis­mi­niams gin­ čams dėl kom­pen­sa­ci­jos, bend­ro­vei 2011 m. iš­kel­ta bank­ro­to by­la. Sa­ vi­val­dybės at­sto­vas ne­drįso spėlio­ ti, ko­kia ti­ki­mybė sa­vi­val­dy­bei at­ gau­ti pi­ni­gus.

Pro­ku­ro­rai bėdų ne­įžvelgė

G.K.Niau­ra taip pat pri­minė, kad sa­vi­val­dybė neat­si­sa­ko ke­ti­nimų pa­rei­ka­lau­ti at­ly­gin­ti žalą ir dėl din­gu­sių senųjų grin­di­nio trin­ ke­lių. Tie­sa, jo tei­gi­mu, šiuo me­ tu vyks­ta iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, tad jam pa­si­bai­gus pla­nuo­ja­ma pa­ reikš­ti įta­ri­mus trin­ke­lių įsi­gi­ju­ siems as­me­nims.

Ty­ri­mas nėra nu­ trauk­tas, jis tik su­ stab­dy­tas. Kodėl?

Ne­bu­vo nu­sta­ty­ta as­menų, ku­rie gal­ būt pa­darė nu­si­kals­ tamą veiką.

Be­je, skan­da­lin­gai pra­si­dėjusį ty­rimą dėl re­konst­ruk­ci­jos Ge­ne­ ra­linė pro­ku­ratū­ra nu­traukė dar lie­pos 31 d., nes „įver­ti­nus po­li­ci­ jos duo­me­nis ir spe­cia­listų iš­va­ das ne­nus­ta­ty­ta fak­ti­nių duo­menų apie pikt­naud­žia­vimą ir tar­ny­bos pa­reigų neat­li­kimą re­konst­ruo­jant pro­spektą“. „At­lie­kant iki­teis­minį ty­rimą bu­vo iša­na­li­zuo­ta sta­ty­binė do­ku­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuotr.

men­ta­ci­ja, gau­ta iš Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės ir kitų įstaigų, ba­zal­to trin­ke­lių ty­rimų pro­to­ko­lai bei ki­ta med­žia­ga. Taip pat bu­vo ap­klaus­ ti pro­spek­to re­konst­ruk­ci­jo­je da­ ly­vavę as­me­nys, at­lik­ti nu­ma­ty­ti pro­ce­si­niai veiks­mai. Iš­nau­do­jus pro­ce­so ga­li­my­bes kons­ta­tuo­ta, kad, įsi­gy­jant ir pa­klo­jant Ge­di­ mi­no pro­spek­to ba­zal­to trin­ke­ lių grin­dinį, ne­bu­vo pa­da­ry­ta jo­ kios nu­si­kals­ta­mos vei­kos, nes ne­nus­ta­ty­ta, kad at­sa­kin­gi as­me­ nys sąmo­nin­gai už­sakė, nu­pir­ko ir su­mon­ta­vo ne­pa­kan­ka­mai at­spa­ rias vie­tos gam­tinėms sąly­goms bei eis­mo in­ten­sy­vu­mui grin­di­nio trin­ke­les. Be to, at­lie­kant iki­teis­ minį ty­rimą iš­ki­lo ir dau­giau abe­ jo­nių, kad trin­ke­lių aižė­ji­mo prie­ žas­tys ga­li būti (ir) ki­tos: galbūt ne­tin­ka­ma grin­di­nio eksp­loa­ta­ci­ ja nau­do­jant drus­kas, ba­zal­to trin­ ke­lių ap­dir­bi­mas ug­ni­mi ir kt.“, – paaiš­ki­no pro­ku­ro­rai.

Mįslin­gi S.Šriūbė­no tur­tai

Pradė­jus byrė­ti Ge­di­mi­no pro­spek­ tui, visų žvilgs­niai kry­po į tuo­metį Li­be­ralų ir cent­ro sąjun­gos narį Sta­nis­lovą Šriūbėną, ku­ris vyks­tant re­konst­ruk­ci­jai ėjo ją pri­žiūrė­ju­sios sa­vi­val­dybės įmonės „Vil­niaus ka­ pi­ta­linė sta­ty­ba“ di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jo pa­rei­gas. 2012-ųjų va­

sarą teisė­sau­gai pra­dėjus domė­tis jo tur­to dek­la­ra­ci­jo­mis, S.Šriūbė­ nas vis tiek ne­si­traukė iš tuo­met užim­to ap­lin­kos vi­ce­mi­nist­ro po­ sto. Fi­nan­si­nių nu­si­kal­timų ty­ri­mo tar­ny­ba bylą teis­mui dėl ne­teisė­to pra­turtė­ji­mo per­davė prie­š ke­lias sa­vai­tes. Mes­tas įta­rimų šlei­fas, kad S.Šriūbė­nas iš sta­ty­bas vykd­žiu­sių bend­ro­vių (taip pat ir „Lui­ do“) galė­jo įsi­gy­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­jektų ge­ro­kai ma­žes­ne nei rin­kos kai­na, vėliau juos par­duo­ti du­kart bran­giau. Tur­to dek­la­ra­ci­ jo­se per vie­nus me­tus S.Šriūbė­nas pra­turtė­jo 700 tūkst. litų. Ta­čiau pro­ku­ro­rai nu­statė, kad po­li­ti­kas teisė­to­mis pa­ja­mo­mis ne­ga­li pa­ grįsti dau­giau nei 400 tūkst. litų, už ku­riuos įsi­gy­ta ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to, au­to­mo­bi­lių, ob­li­ga­cijų ir Vy­riau­sybės ver­ty­bi­nių po­pie­rių.

Be­je, vie­nu me­tu po­li­ti­ko na­mo kie­me ne­tgi stovė­jo suo­le­lis, iden­ tiš­kas tiems, ku­rie pa­sta­ty­ti Ge­di­ mi­no pro­spek­te. Po­li­ti­kas tei­si­no­si jį įsi­gijęs teisė­tai, ta­čiau suo­le­lis po ku­rio lai­ko iš kie­mo din­go, o vėliau S.Šriūbė­nas ne­tgi su­rengė jo auk­ cioną.

Pats įta­ria­ma­sis į te­le­fo­no skam­ bu­čius jau kurį laiką neat­sa­ko.

Dar vie­nas vil­čių teikęs vin­gis šio­je is­to­ri­jo­je taip pat at­vedė į ak­ la­vietę: pro­ku­ro­rai su­stabdė su­

Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ratū­ros pro­ku­ro­ras Vy­tau­tas Jan­ce­vi­čius pa­tvir­ti­no, kad ty­ri­mas su­stab­dy­ tas lapk­ri­čio 22 d., pri­sti­gus įro­ dymų to­liau jį tęsti. „Ty­ri­mas ne­nut­rauk­tas, jis tik su­stab­dy­tas. Kodėl? Ne­bu­vo nu­ sta­ty­ta as­menų, ku­rie galbūt pa­ darė nu­si­kals­tamą veiką. Be abe­jo, bu­vo nu­sta­ty­ti žmonės, ku­rie įsi­gi­ jo tą grin­dinį ir pas ku­riuos jis su­ ras­tas. Bet jiems įta­ri­mai pa­reikš­ti ne­bu­vo, nes jų veiks­muo­se ne­la­bai yra nu­si­kals­ta­mos su­dėties – žmo­ nės galbūt ne­ži­no­jo, ką per­ka. Bu­vo ap­klaus­ti ir sa­vi­val­dybės dar­buo­ to­jai, darbų va­do­vai, vai­ruo­to­jai, bet nie­kas nie­ko es­mi­nio pa­sa­ky­ ti ne­galė­jo. Bet, kaip minė­jau, ty­ ri­mas ne­nut­rauk­tas – jei kas nors paaiškėtų ar pri­reiktų at­lik­ti pa­pil­ domų veiksmų, ty­ri­mas galės būti at­nau­jin­tas“, – dėstė pro­ku­ro­ras.

Anot jo, to­kios sta­di­jos ty­ri­mas ga­ li būti, iki sueis se­na­tis.

Pirkė­jas nie­ko ne­ži­no

Vie­nas trin­ke­lių pirkėjų – ki­lus skan­da­lui Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nis­te­ri­jos kanc­le­riu dirbęs Li­be­ralų ir cent­ro sąjun­gos Vil­niaus sky­ riaus va­do­vas Ri­man­tas Re­mei­ka.

Be­je, S.Šriūbė­nas – buvęs jo par­ ti­jos ko­le­ga. „Nie­ko apie tą is­to­riją ne­ži­nau, ge­riau klaus­ki­te po­li­ci­jos. Liu­di­jau prie­š dve­jus me­tus, jie ten viską da­ro. O dėl S.Šriūbė­no – jis mūsų par­ti­jai jau dve­jus me­tus ne­prik­ lau­so. Bet aš jo tuo me­tu ne­pa­ži­ no­jau, bu­vo­me tuo me­tu, kai vis­kas vy­ko, skir­tin­go­se par­ti­jo­se“, – ge­ rai pri­si­minė po­li­ti­kas.

R.Re­mei­ka, su­ži­nojęs, kad gre­ta Ute­nos tur­gaus pirk­tos trin­kelės ga­li būti iš Ge­di­mi­no pro­spek­to, bandė su­mokė­ti už jas sa­vi­val­dy­ bei, ta­čiau ši to­kios ga­li­mybės ne­ su­teikė.

100 mln. litų

kai­na­vo 2002–2008 m. vy­ku­si Ge­di­mi­no pro­spek­to re­konst­ruk­ci­ja.

Du­jų kai­nos ma­žė­ji­mui įta­kos tu­rė­jo ir Vy­riau­sy­bės spren­di­mas Siek­ti elekt­ros ir du­jų kai­nų ma­ žė­ji­mo – toks tiks­las bu­vo iš­kel­tas vos pra­dė­jus dirb­ti so­cial­de­mok­ra­ tų Vy­riau­sy­bei. Vals­ty­bi­nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­jos (VKEKK) pa­tvir­tin­tos ki­tų me­tų du­ jų kai­nos ma­žė­ja.

Tam įta­kos tu­rė­jo ir Vy­riau­sy­bės spren­di­mas už­tik­rin­ti AB „Klai­pė­ dos naf­ta“ ga­li­my­bes fi­nan­suo­ti su­ skys­tin­tųjų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo (SGD) pro­jek­tą iš nuo­sa­vų ir sko­lin­ tų lė­šų. „Lie­tu­vos var­to­to­jams elekt­

ros ir du­jų kai­nos ki­tą­met ma­žės.

Tai jau pa­tvir­tin­ta VKEKK. Lie­tu­vos žmo­nėms duo­ti pa­ža­dai vyk­do­mi.

Džiau­giuo­si, kad są­skai­tos už elekt­ rą ir du­jas ki­tą­met Lie­tu­vos var­to­to­ jams ma­žės, va­di­na­si, di­des­nę da­lį sa­vo pa­ja­mų žmo­nės ga­lės skir­ti ki­ toms reik­mėms“, – sa­ko mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius.

VKEKK ket­vir­ta­die­nį pa­tvir­ti­no ki­tų me­tų du­jų kai­nas. Ma­žė­ja kin­ ta­mo­sios da­lies kai­na. Gy­ven­to­jai, nau­do­jan­tys du­jas mais­tui ruoš­ti, ant­rą­jį šių me­tų pus­me­tį mo­kė­jo

2,71 Lt už 1 kub. m. Nuo sau­sio 1 d. kai­na ma­žės 4 ct, tad už 1 kub. m du­jų rei­kės mo­kė­ti 2,67 lito. Žmo­ nės, nau­do­jan­tys du­jas būs­tui šil­ dy­ti ir karš­tam van­de­niui, pa­jus di­ des­nį po­ky­tį – šie­met už 1 kub. m du­jų mo­kė­ję 2,09 lito, nuo sau­sio mo­kės 24 ct ma­žiau, t.y. 1,84 lito.

Gam­ti­nės du­jos pin­ga ne tik dėl im­por­to kai­nos su­ma­žė­ji­mo, bet ir dėl to, kad į du­jų kai­ną nu­spręs­ta ne­beįt­rauk­ti SGD ter­mi­na­lo prie­ do, ku­ris 2013 m. su­da­rė 4,6 ct už 1 kub. m su PVM.

Anks­tes­nė Vy­riau­sy­bė bu­vo nuė­ ju­si leng­viau­siu ke­liu, ap­sun­kin­ da­ma ei­li­nį var­to­to­ją, kai di­des­nę da­lį pro­jek­tų mė­gin­ta fi­nan­suo­ti ne iš biu­dže­to ar pri­trau­kiant eu­ ro­pi­nių ar­ba pri­va­čių lė­šų, o var­ totojo są­skai­ta, įtrau­kiant vie­no­ kias ar ki­to­kias iš­lai­das į VIAP. „Ši­lu­mos var­to­to­jų są­skai­tas au­gi­ no ne tik bran­gios du­jos, bet ir bu­ vu­sios Vy­riau­sy­bės spren­di­mas, kad 2013 m. gy­ven­to­jai ir įmo­nės tu­rės pa­rem­ti SGD ter­mi­na­lo sta­ty­bą. Šių me­tų ko­vą Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­

mu priim­tas spren­di­mas už­tik­rin­ ti AB „Klai­pė­dos naf­ta“ ga­li­my­bes fi­nan­suo­ti SGD ter­mi­na­lo pro­jek­tą iš nuo­sa­vų ir sko­lin­tų lė­šų. Ka­dan­ gi šis spren­di­mas už­tik­ri­no „Klai­pė­ dos naf­tai“ ga­li­my­bę gau­ti Eu­ro­pos in­ves­ti­ci­jų ban­ko pa­sko­lą, VKEKK priė­mė spren­di­mą iš kai­nos de­da­ mo­sios atim­ti pa­ra­mą SGD ter­mi­ na­lui. Tai tu­rė­jo įta­kos du­jų kai­ nos ma­žė­ji­mui“, – tei­gia prem­je­ras A.But­ke­vi­čius.

LR Vy­riau­sy­bės spau­dos tar­ny­ba PR

5

GRUODŽIO 5–11, 2013

MIESTAS Per keletą pastarųjų savaičių Vilniaus mieste policija sulaikė net dvi vagių grupuotes, kurios siaubė gyvenamųjų namų kvartalus. Tačiau pareigūnai įtaria, kad namus sėkmingai švarina dar bent keletas tokių grupių.

323

vagystės

iš gyvenamųjų patalpų registruotos Vilniuje sausį–spalį.

 Sezonas: Vilniaus policija jau antrus metus iš eilės pastebi, kad rudenį vagysčių padaugėja.

„Shutterstock“ nuotr.

Sostinę krečia vagysčių virusas Rugilė Ereminaitė r.ereminaite@diena.lt

Laiką renkasi gudriai

Pastarąjį penktadienį sostinėje buvo sulaikyta viena asmenų grupė, kuri vykdė vagystes Vilniaus apylinkėse. Prieš keletą savaičių taip pat buvo sulaikyta dar viena aktyviai besidarbavusi grupuotė. Policija turi duomenų, kad asmenų, kurių specializacija – vagystės iš namų, yra ir daugiau.

Vilniaus apskrities policijos duomenimis, vagysčių sostinėje padaugėjo šį rudenį, dauguma jų vykdoma gyvenamuosiuose namuose – tiek pačiame mieste, tiek apylinkėse, rajone. „Anksčiau vagysčių dažniau būdavo fiksuojama vasarą, tačiau jau antrus metus iš eilės pastebime, kad rudenį jų padaugėja. Ypač tuo laikotarpiu, iki iškrenta pirmasis sniegas. Kai iškrenta sniegas, nusikaltėliai labiau baiminasi palikti pėdsakų, lauke būna ne taip ir tam-

su“, – aiškino Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis.

Pasak jo, tokį laikotarpį nusikaltimams vagys gali rinktis tiesiog dėl to, kad jis palankiausias: sutemsta jau tada, kai žmonės dar nėra grįžę iš darbų.

Jiems yra palankios piko valandos, kai net ir saugos tarnyboms dažnai būna sunku labai greitai sureaguoti, nes mieste yra spūstys. „Dabar jiems yra palankios piko valandos, kai net ir saugos tarnyboms, saugančioms gyvenamąsias patalpas, dažnai būna sunku labai greitai sureaguoti, nes mieste yra spūstys“, – sakė S.Šemis.

Intensyviai seka

Tiesa, ne visi vagys gali būti priskiriami vienai kategorijai – grupuotės yra skirtingos. Vieni nusikaltėliai, kurių profesionalumo lygis yra žemas, dažniausiai vartoja narkotikus ir vagia viską, kas pasitaiko po ranka: buitinę techniką, namų apyvokos daiktus ir panašiai. Tačiau aukštą profesionalumo lygį pasiekę nusikaltėliai vagia tik auksą ir pinigus – tam reikia tiksliai žinoti, kas, kiek ir kokio turto turi. „Naudojama daug visokių būdų ir priemonių. Vienas tokių būdų yra ilgai stebėti aplinką, stebėti žmonių judėjimą: kada atvažiuoja, kada išvažiuoja. Praėjusiais metais buvo toks atvejis, kai prie nukentėjusiųjų automobilio buvo pritvirtintas nelegalus GPS siųstuvas“, – pasakojo S.Šemis.

Tačiau įspėti atskirų sostinės rajonų gyventojų pareigūnas negali, nes vagystės paplitusios visame mieste, rajone, kur tik yra

gyvenamųjų namų kvartalų. Dažnai vagių taikiniu tampa ir sodų bendrijos, kurios pastaruoju metu tapo nuolatinėmis gyvenamosiomis vietomis.

Būtina bendradarbiauti

Pareigūnai ir pačius gyventojus skatina nesnausti bei pasirūpinti savo aplinkos saugumu. Miestiečiai yra raginami stoti į saugios kaimynystės bendrijas. Susibūrę į jas gyvenamųjų kvartalų gyventojai labai glaudžiai palaiko ryšius su policija, praneša apie neigiamus reiškinius, įtartinus asmenis ar įtartinus automobilius.

Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininko S.Šemio teigimu, tokių bendrijų Vilniaus mieste jau yra daug. „Mes pastebėjome, kad ten, kur veikia bendrijos, išvystytas glaudus gyventojų bendradarbiavimas, įvykdoma ne tik mažiau tokių nusikaltimų, bet ir apskritai teisės pažeidimų“, – tvirtino pareigūnas.

Už automobilio stovėjimą mokės išmaniai Gabija Sabaliauskaitė g.sabaliauskaite@diena.lt

Naują sistemą pristačiusi Vilniaus miesto savivaldybė tikisi, kad mobiliąja programėle „m.Parking“ už automobilio stovėjimą sumokės daugiau kaip pusė, apie 60 proc., vairuotojų.

 Naujovė: sistema leis mokėti tik

už realų automobilio stovėjimo laiką.

Gedimino Bartuškos nuotr.

„Programėlėje pats žmogus nustato automobilio stovėjimo pradžią ir pabaigą. Yra numatyti saugikliai, pavyzdžiui, jei stovėjimas nenutraukiamas, sistema automatiškai jį sustabdo dienos pabaigoje. Vairuotojai nebebijos pamiršti stovinčio automobilio, nes galės nustatyti saugesnį valandos, dviejų ar trijų

laiką“, – aiškino Vilniaus miesto tarybos narė Indrė Jakaitytė.

Tokia sistema sostinei kainuos 660 tūkst. litų. Vilniaus miesto tarybos atstovės teigimu, atsiskaitymas už automobilių stovėjimą yra tik pirmoji sistemos dalis. Vėliau jos vartotojai galės atsiskaityti ir už viešąjį transportą, taksi paslaugas, naudotis miesto dviračiais.

I.Jakaitytės teigimu, ši sistema dar nepradėjusi veikti miestui jau sutaupė mažiausiai 2 mln. litų, nes savivaldybė nusipirko perpus mažiau parkomatų. „Tai miesto transporto sistema mobiliajame telefone. Žmogus gali pamiršti piniginę, raktus, bet viskas yra telefone, todėl atsižvelgiame

į išmanėjimo tendencijas“, – sakė I.Jakaitytė. Vairuotojams nereikės ir lipdukų ant automobilių, nes kontrolieriai patikrins, ar sumokėta už automobilio stovėjimą, nuskenuodami valstybinius numerius.

Ji priminė, kad vartotojai savo mokėjimų duomenis galės matyti interneto svetainėje (mano.mtransportas.lt), o sąskaitą už stovėjimą gaus kartu su mobiliojo ryšio operatorių sąskaita už ryšio paslaugas.

Programėlė bus pritaikyta išmaniesiems telefonams, turintiems OS ir „Android“ operacines sistemas. Tie, kurie neturi išmaniojo telefono, esą neką sudėtingiau galės mokėti trumpąja žinute.

6

gruodžio 5–11, 2013

miestas Ak­vi­lė Jan­čaus­kai­tė šiuo me­tu gy­ve­ na Lon­do­ne ir dir­ba asis­ten­te di­zai­ne­ rio Maar­te­no van der Hors­to ko­man­ do­je. Ji dar­ba­vo­si ir ne­se­niai praū­žu­ sios Lon­do­no ma­dos sa­vai­tės už­ku­li­ siuo­se, kur tal­ki­no ko­lek­ci­ją pri­sta­čiu­ siai di­zai­ne­rei Loui­se Gray. 2012 m. Ak­ vi­lė dir­bo su ko­man­da, kū­ru­sia „Ralph Lau­ren“ po­lo marš­ki­nė­lius JAV at­le­tų olim­pi­nei ko­man­dai. Praė­ju­siais me­ tais Lon­do­no Midd­le­sex uni­ver­si­te­te mer­gi­na įgi­jo ma­dos di­zai­no ba­ka­lau­ ro laips­nį, o prieš tai di­zai­no tech­no­lo­

gi­jų mo­kė­si Da­ni­jo­je. Ko­lek­ci­ja „Zi­nes­ ters“ yra nu­si­len­ki­mas tam tik­ra re­li­gi­ jos for­ma tam­pan­čiam ap­sė­di­mui, ne­ nu­ga­li­mai ma­ni­jai. Tai tam tik­ros su­bkul­tū­ros, zi­ne kul­tū­ros trau­ka; tai pa­ bė­gi­mas į praė­ju­sio am­žiaus de­vin­tą­jį de­šimt­me­tį, ku­ris nie­kais ver­tė bet ko­ kius for­ma­lu­mus ir pa­pro­čius. Ak­vi­lės ko­lek­ci­ją įkvė­pė švent­va­giš­kas sa­vęs paieš­ko­mis pa­rem­tas po­st-punk gy­ve­ ni­mo sti­lius, agitp­rop (agi­ta­ci­jos, pro­pa­ gan­dos) idė­ja, mi­li­ta­ris­ti­nės uni­for­mos ir konst­ruk­ty­viz­mo gra­fi­ka.

Ar­t is Štam­g ū­t as (Lat­v i­j a) su ma­d a su­s i­p a­ž i­no dar Ry­gos di­z ai­no ir me­ no mo­k yk­lo­je, o šią pa­ž in­t į tę­s ė Lat­ vi­j os me­no aka­de­m i­jo­j e. Vė­l iau ma­ dos di­z ai­no kur­s ą bai­gė Mi­l a­ne, įgy­ tas ži­n ias stip­r i­no Ber­ly­ne ir ga­l iau­ siai vėl grį­žo į Ry­g ą, kur to­je pa­č io­je Lat­v i­jos me­no aka­de­m i­jo­je įgi­jo ma­ gist­ro laips­n į. Lat­v i­j o­j e Ar­t is nuo­l at da­ly­vau­j a dau­g y­b ė­j e ma­dos ir me­ no ren­g i­n ių, iki šiol yra su­k ū­ręs net 10 ko­lek­c i­j ų ir jas pri­s ta­tęs įvai­r io­ se erd­vė­s e – pra­de­dant Ry­gos ir bai­

giant Sankt Pe­ter­bur­go ma­dos sa­vai­ tė­m is. Šiuo me­t u Lat­v i­jos me­no aka­ de­m i­j o­j e Ar­t is ei­n a do­cen­to pa­rei­ gas Ma­dos di­z ai­no ka­ted­ro­je. Su­k ur­ ti ko­lek­ci­ją „One Year Af­ter...“ („Po me­tų...“) (nuotr.) Ar­t į įkvė­p ė pa­sku­ ti­n io­j o teis­mo die­n os lau­k i­m as ir ne­s u­l au­k i­mas. Iš se­nų­jų lai­k ų sklin­ dan­č ią mis­t i­k ą jis su­jun­gė su me­t a­ li­n iais and­roi­dų kū­n ais. Jo ko­lek­c i­ jos dra­bu­ž iai skir­t i stip­r iems, sa­v i­m i pa­s i­t i­k in­t iems žmo­nėms, tiems, ku­ rie jau ku­r ia ir kurs atei­t į.

Te­ma: šių­me­tės „In­jek­ci­jos“ da­ly­viai kur­da­mi ko­lek­ci­jas gvil­de­no klau­s

Su­si­pa­žin­ki­te: „In­jek Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Gruodžio 10 d. Nacionalinėje dai­ lės galerijoje vyks mados festi­ valio „Mados infekcija“ konkur­ so „Injekcija“ finalas. Jame da­ lyvaus 16 naujų mados pasaulio vardų.

čių ir festivalių užkulisiuose, patys sukūrę bei pristatę mažiausiai po vieną kolekciją.

Jau žinome, kad „Injekcijos“ finale išvysime daug itin kūrybiškai ir kokybiškai pritaikytų šiuolaikinių technologijų. Tai ir 3D spausdintuvais sukurtos drabužių detalės, ir palyginti santūrius drabužius netikėtai papildantys QR kodai, ir iš stiklo pluošto audinio pagaminti aukštakulniai. Taip pat aksesuarai, kuriuos kuriant panaudota biologiškai užauginta oda.

Jaunieji dizaineriai pristatys po penkis savo kolekcijų modelius.

Konkurso pradžia – gruodžio 10 d.

19.30 val. Po jo kompetentinga

Egi­di­jus Uč­ku­ro­nis dar stu­di­juo­da­mas at­li­ko pra­kti­ką pas di­zai­ne­rę Ju­li­ją Ja­ nus, rū­pi­no­si te­le­vi­zi­jos pro­jek­to „Cho­ rų ka­rai“ da­ly­vių sce­ni­niu įvaiz­džiu, ku­ ra­vo sve­čius iš už­sie­nio ša­lių per pa­ro­ dą „Bal­tic Tex­ti­le + Leat­her“, sta­ža­vo Is­ lan­di­jos di­zai­ne­rio Sru­li Rech­to ma­dos na­muo­se ir tal­ki­no jam ku­riant pa­va­sa­ rio-va­sa­ros 2013-ie­siems ko­lek­ci­ją. Ko­ lek­ci­jos „Ovum“ (kiau­ši­nis – lot.) per­ so­na­žai yra idė­jų au­gin­to­jai – žmo­nės, ku­rie pa­smerk­ti, kad juos už­val­dy­tų idė­ja, pra­ry­jan­ti jų esy­bes ir uži­man­ti

vie­tą są­mo­nė­je. Mo­de­liai at­spin­di idė­ jų virs­mo eta­pus: kaip idė­ja iš abst­rak­ taus reiš­ki­nio su­si­for­muo­ja į ma­te­ria­lią for­mą. Ku­riant ko­lek­ci­ją nau­do­ta na­tū­ ra­li žu­vies oda – la­ši­šos, jū­ri­nio eše­rio, vilk­žu­vės ir men­kės. Aukš­ta­kul­niams – stik­lo pluoš­to au­di­nys. Vie­nas ko­lek­ ci­jos mo­de­lis su­kur­tas at­spaus­di­nus dvi 3D de­ta­les. O vie­na­me ak­se­sua­rų pa­nau­do­ta bio­lo­giš­kai užau­gin­ta oda – panaudojus fermentacijos procesus išgauta plėvelė, kurią išdžiovinus ji ta­ po panaši į gyvūninės kilmės odą.

Gin­t a­rė Sa­le­mo­n ai­tė, bai­g u­s i Vil­ niaus di­zai­no ko­le­g i­ją, šiuo me­t u dir­ ba su Ju­l ia Ja­nus – ku­r ia prie di­zai­ne­ rės dra­bu­ž ių de­ran­čių ak­se­sua­r ų di­ zai­ną ir sti­l ių. Ji taip pat yra at­l i­kė­jo Beis­soul sti­l is­tė – rū­pi­na­si vai­k i­no ir gru­p ės įvaiz­d žiu per fo­to­se­si­jas, ku­ riant ir fil­muo­jant vaiz­do kli­pus. Kaip kos­t iu­mų dai­l i­n in­kė bei sti­l is­tė Gin­ ta­rė dir­ba ir su teat­r u „Vil­n iaus ba­le­ tas“, rū­pi­na­si fo­to­se­si­jų, skir­t ų rek­la­ mai, sti­l iu­m i. Kos­t iu­mus Gin­ta­rė kū­

rė ir Os­ka­ro Kor­šu­no­vo, Užu­pio teat­ ro bei pran­cū­z ų teat­ro „CleF“ spek­tak­ liams. Ko­lek­ci­jo­je „Port­raits of ste­reo­ ty­pes“ / „Port­re­tai“ nag­r i­nė­ja­m i įvai­ rūs su žmo­nė­m is su­si­ję ste­reo­t i­pai ir jų at­si­ra­d i­mo prie­žas­t ys, pa­si­tel­k iant eksp­re­sio­nis­ti­nių ir šven­tų­jų po­rtre­tų svar­biau­sius bruo­ž us, ideo­lo­g i­ją. Ko­ lekcijoje interpretuojamos įvairios ap­ rangos ir aksesuarų detalės, daugiau­ sia vyriško kostiumo, taip jos įgauna dar vieną simbolinę reikšmę.

Kris­ti­na Rut­kaus­kai­tė ap­ran­gos di­ zai­no ba­ka­lau­ro laips­n į įgi­jo Kau­no ko­le­g i­jos Jus­ti­no Vie­no­ž ins­k io me­nų fa­k ul­te­te. Yra su­k ū­r u­si ir pri­sta­čiu­si dvi ko­lek­ci­jas: „Grap­ho­so­ma“ bu­vo jos bai­g ia­ma­sis dar­bas ko­le­g i­jo­je, o „Ve­ ne­ra“ su­k ur­ta spe­cia­l iai šiais me­tais Kau­ne vy­ku­siam „Ma­dos ir me­no sin­ te­zės“ ren­g i­n iui. Ko­lek­ci­jo­je „Ka­ne­ liū­ra“ do­mi­nuo­ja mo­te­riš­k i ir vy­riš­k i kos­tiu­mai, kla­si­ki­nio kir­pi­mo marš­ki­ niai ir su­kne­lės. O kad ma­da ir re­li­g i­ja

Jus­ti­na Snøw kos­tiu­mo di­zai­no kū­ri­ mo ži­nių sė­mė­si VDA ir jau yra pri­sta­ čiu­si dvi ko­lek­ci­jas „Ko­ma“ ir „No­bo­dy.

Ho­mo Sa­piens“, taip pat kū­rė kos­tiu­ mus ki­no fil­mams „San­gai­lė“ ir „Par­lor“.

Ji bend­ra­dar­biau­ja su fo­tog­ra­fais per fo­to­se­si­jas, yra dir­bu­si te­le­vi­zi­jos ir rek­ la­mos pro­jek­tuo­se („At­sar­giai, mo­te­ rys!“, „Mes už... Lie­tu­vą!“). Kur­da­ma ko­ lek­ci­ją „Pėd­sa­kai“ re­li­gi­jos te­ma kaip įkvė­pi­mo at­spir­ties taš­ką pa­si­rin­ko se­ no­vės bal­tų pirm­ta­ką, glo­bė­ją – to­te­mą.

Bal­tų gy­ven­to­je te­ri­to­ri­jo­je žmo­nės ti­ kė­jo, kad jų gi­mi­nės pra­di­nin­kas, glo­

bė­jas yra koks nors au­ga­las ar­ba gy­vū­ nas. Mū­sų kraš­tuo­se pro­tė­viai nau­do­jo to­te­mų at­vaiz­dus kaip ap­si­sau­go­ji­mo bū­dą nuo blo­gy­bių, pik­tų dva­sių. Tai­ gi to­te­mas – tar­si krikš­čio­ny­bės an­ge­lo sar­go ati­tik­muo. Vie­nas ap­sau­gos bū­ das Jus­ti­ną su­do­mi­no la­biau­siai. Mū­ sų kraš­te ran­da­ma ak­me­nų su iš­kal­to­ mis pė­do­mis. Tai bu­vo da­ro­ma, nes ti­ kė­ta, kad, su­tei­kus jiems zoo­mor­fi­nį pa­ vi­da­lą, pė­do­se įsi­kū­ni­ja pro­mo­čių vė­ lės, ku­rios glo­bo­ja sa­vo pa­li­kuo­nis. Šio reiš­ki­nio įkvėp­ta Jus­ti­na ir pa­va­di­no sa­vo ko­lek­ci­ją „Pėd­sa­kai“.

Jur­gi­ta Ža­roms­ky­tė stu­d i­juo­j a Vil­ niaus di­zai­no ko­le­g i­jo­je. Ji at­l i­ko pra­ kti­k ą pas di­z ai­ne­rę K.Kruo­pie­ny­tę, taip pat „Re­da de­s ign“ stu­d i­jo­je. Jur­ gi­tos kur­t i dra­bu­ž iai bu­vo nau­do­ja­ mi žur­na­lo „Cent­ras“ fo­to­se­si­jai, ji kū­ rė de­ko­ra­ci­jas fes­t i­va­l iui „Lof­tas fest“.

Ko­lek­ci­jo­je „Trans­cen­den­ci­ja“ kur­ da­ma And­re­jaus Tar­kovs­k io įkvėp­ tas mįs­l in­gas vi­z ua­l i­nes pro­jek­c i­jas Jur­g i­ta sie­k ia su­k ur­t i spe­ci­f i­nę nuo­ tai­ką, pa­l ik­t i vie­tos žmo­gaus in­terp­ re­ta­ci­jai bei fan­ta­z i­jai ir pa­skan­d in­t i jį į trans­cen­den­t i­nę bū­se­ną.

Septintus metus iš eilės rengiamo konkurso finalo žiūrovai pamatys 14 Lietuvos jaunųjų kūrėjų bei jų duetų ir dviejų svečių iš užsienio kolekcijas. Dauguma šios „Injekcijos“ finalininkų talkina Lietuvos ir užsienio dizaineriams jų mados namuose, yra dirbę mados savai-

Ana Ro­ma­no­va ir Do­vi­lė Ci­buls­kai­ tė mo­kė­si Vil­niaus di­zai­no ko­le­gi­jo­je.

Ana bai­gė ma­dos di­zai­no, o Do­vi­lė – ap­ ran­gos di­zai­no stu­di­jas. Šiuo me­tu abi dir­ba pa­gal spe­cia­ly­bę – di­zai­ne­rė­mis „Stu­di­jo­je LT“, ku­rios įkū­rė­jos yra Jo­lan­ ta Rim­ku­tė ir Ie­va Še­via­ko­vai­tė. Lais­vu nuo pa­grin­di­nio dar­bo me­tu Ana ir Do­ vi­lė dir­ba sti­lis­tė­mis ku­riant rek­la­mas, da­ly­vau­ja fo­to­se­si­jo­se. Do­vi­lė taip pat ku­ria kos­tiu­mus spek­tak­liams. Ko­lek­ ci­jo­je „Pu­re“ (nuotr.) su­si­pi­na spor­to ir re­li­gi­jos ele­men­tai. Me­džia­giš­ku­mas ir kir­pi­mai spor­tiš­ki, o re­li­gi­nės ap­ran­gos in­terp­re­ta­ci­ja ma­to­ma de­ta­lė­se. Ko­lek­ ci­jo­je nau­do­ja­ma bal­ta spal­va reiš­kia ga­lią, sėk­mę, to­bu­lu­mą.

7

gruodžio 5–11, 2013

miestas Ug­nė Mar­ti­nai­ty­tė me­tus pa­si­gi­li­nu­si į ar­chi­tek­tū­rą ir di­zai­ną da­bar VDA stu­ di­juo­ja kos­tiu­mo di­zai­ną. Ji bu­vo pen­ kių „Ma­dos in­fek­ci­jo­je“ da­ly­va­vu­sių di­zai­ne­rių – Bi­bi Ghost (Da­ni­ja), Irak­ li Na­si­dze (Pran­cū­zi­ja), „C/ Bruer­berg“ (Nor­ve­gi­ja, NOR­DIC LOOK), Mi­chae­lo Son­ta­go (Vo­kie­ti­ja) ir di­zai­ne­rių due­to „Gros­ser Hein­rich“ (Vo­kie­ti­ja) asis­ten­tė, tal­ki­no kon­kur­so „In­jek­ci­ja“ ir fes­ti­va­ lio „Ma­dos in­fek­ci­ja“ or­ga­ni­za­to­rių ko­ man­dai. Pas­ta­rai­siais me­tais Ug­nė ku­ ria kos­tiu­mus spek­tak­liams, dir­ba sti­

lis­te per fo­to­se­si­jas ir te­le­vi­zi­jos lai­das, ma­dos te­mo­mis ra­šo po­rta­lui Pa­ne­ lė.lt. Ko­lek­ci­jos pa­va­di­ni­mas „CosJ.“ (nuotr.) ar­ba „Cos­mo­Je­sus“, ku­ria­me „Cos­mo“ yra kos­mo­sas, o Je­sus – re­li­gi­ jos sim­bo­lis, jun­gia prie­šin­gy­bes – ma­ te­ria­lų ir dva­si­nį pa­sau­lius. La­biau­siai pa­sau­ly­je pa­pli­tu­si re­li­gi­ja – krikš­čio­ ny­bė – kal­ba ne tik apie ste­buk­lus, bet ir tu­ri daug są­sa­jų su kos­mo­su. Dan­ gaus sim­bo­liai krikš­čio­niš­ko­se iko­no­ se ir šian­die­nis kos­mo­nau­tas yra Ug­ nės su­si­do­mė­ji­mo ob­jek­tai.

Kris­ti­na Svi­ders­kai­tė VDA bai­gė ba­ka­ lau­ro bei ma­g ist­ro stu­di­jas ir įgi­jo kos­ tiu­mo di­z ai­ne­rės spe­c ia­ly­b ę. Kū­rė kos­tiu­mus ren­gi­ny­je „Pa­sa­ka iš rū­sio“, da­ly­va­vo pa­ro­do­je „I lo­ve inter/natio­ nal fas­hion“, at­li­ko pra­kti­ką „Stu­di­jo­je LT“ ir „Om­n i­tek­se“. Ba­ka­lau­ro stu­d i­jų bai­g ia­mą­ją ko­lek­ci­ją „Pir­myn ar­ba at­ gal“ (2011 m.) ir ma­g ist­ro – „19862020“ (2013 m.) – pri­sta­tė Kul­t ū­ros nak­t ies pro­jek­te „Skry­d is“. 2012 m. tarp­tau­t i­ nia­me jau­nų­jų di­zai­ne­r ių kon­k ur­se „Ha­bi­tus Bal­t i­ja“ (Ry­ga) pri­sta­tė kū­ry­

bi­nę ko­lek­ci­ją „1980–1990“ ir lai­mė­jo ser­t i­fi ­ka­tą da­ly­vau­t i Ku­ror­to ma­dos sa­vai­tė­je Ana­po­je prie Juo­do­sios jū­ ros. Ko­lek­ci­jos „19862020“ idė­ja su­ da­ry­ta iš dvie­jų kont­ras­tuo­jan­čių po­ lių. 1986 – skai­čiai žy­m i Čer­no­by­l io AE ava­r i­jos da­tą. Katastrofa sie­jama su dest­ruk­ci­ja, nai­k i­ni­mu ir t. t. 2020 – da­ta, kai Lie­tu­va bus pa­si­rin­ku­si vie­ ną iš ke­lių: tu­rės VAE ar­ba nau­do­sis al­ ter­na­ty­viais ir at­si­nau­ji­nan­čiais ener­ gi­jos šal­ti­niais. Jos atei­ties vi­zi­ja sieja­ ma su sau­gu­mu, ža­lu­ma, gy­vy­be.

Tat­ja­na Gra­ko­va (Ru­si­ja) gi­mė Bal­ ta­r u­si­jo­je, 2004 m. per­si­kė­lė gy­ven­ ti į Sankt Pe­ter­bur­gą, ten bai­gė Tai­ko­ mo­sios dai­lės ir ma­dos ko­le­gi­ją bei Di­ zai­no ir de­ko­ra­ty­vių­jų me­nų ins­ti­tu­tą.

Mer­gi­na ne kar­tą da­ly­va­vo įvai­riuo­se kon­k ur­suo­se bei pa­ro­do­se, tarp jų ir „Rus­sian Sil­houet­te“, „East-West“, „Fas­ hion In­dust­ry“. Taip pat ji sta­ža­vo Ele­ nos Bad­mae­vos ir Cat­he­ri­ne Le­vi­nos ma­dos na­muo­se. Šiuo me­tu ji tal­k i­na Na­ta­lios Sol­da­to­vos ma­dos na­muo­se.

Ko­lek­ci­jo­je „Vi­val­di for PDA“ (nuotr.)

vy­rau­ja ba­ro­ko epo­chos ele­men­tai – megz­tos skry­bė­lės čia pri­me­na aukš­ tas tuo me­tu ma­din­gas plau­kų šu­kuo­ se­nas su daug gar­ba­nų. Dra­bu­ž iuo­se nau­do­ja­mos ba­ro­ko epo­chos ar­chi­ tek­tū­ros de­ta­lės ir QR ko­dai. Ko­lek­ci­ jos he­ro­jė pa­si­me­t u­si epo­cho­se: jos ku­r ia­ma­me įvaiz­dy­je su­si­pi­na is­to­r i­ ja, šian­die­nos tech­no­lo­g i­jos ir mo­der­ nios atei­t ies ten­den­ci­jos. Jos įvaizdis gana santūrus, tačiau tuo pat metu ji turi paslaptį, kurią atskleisti padės QR kodai.

Liu­ci­ja Dom­ku­tė kos­t iu­mo di­zai­no ži­nių sė­mė­si VDA. Su sa­vo ba­ka­lau­ro ko­lek­ci­ja „Sca­la“ kon­k ur­so „Lie­t u­vos jau­no­jo di­zai­ne­r io pri­zas“ ma­dos di­ zai­no ka­te­go­ri­jo­je šie­met ji pel­nė pir­ mą vie­tą. Šie­met ji taip pat at­sto­va­vo Lie­t u­vai tarp­tau­t i­n ia­me jau­nų­jų di­ zai­ne­rių kon­kur­se „Rus­sian sil­houet­ te“, o pernai pel­nė pir­mą vie­tą kon­kur­ se „Ino­va­t y­vaus dvi­ra­č io įdėk­lo di­ zai­nas“. 2011 m. da­ly­va­vo ekop­ro­jek­te „Ant­ra­sis kvė­pa­v i­mas / Re­ma­ke Fa-

s­hion“, 2010 m. jau­nų­jų di­zai­ne­rių kon­ kur­se „Kriš­to­l i­nė ada­ta“ pel­nė tre­čią vie­tą, 2009 m. res­pub­l i­k i­nė­je dai­lės olim­pia­do­je ga­vo ant­ro laips­n io dip­ lo­mą. Mo­te­r iš­ko­je eks­pe­r i­men­t i­nė­je ko­lek­ci­jo­je „Gy­va­tės pa­dė­t is šiuo­ lai­ki­nės ma­dos kon­teks­te“ pa­si­tel­ kiant me­n i­nes prie­mo­nes ku­r ia­mas ne­t i­kė­tas, švie­sus, in­fan­t i­l iš­kas, jaut­ rus, su­bti­liai sek­sua­lus gy­va­tės įvaiz­ dis. Ro­do­mas nau­jas po­ž iū­r is į gy­va­ tes ap­lin­ko­sau­g i­niais tiks­lais.

Vitalija Malyško pažintį su aprangos dizainu pradėjusi Vilniaus kolegijoje ją tęsė VDA. Šiuo metu eina parduo­ tuvių tinklo „Pull & Bear“ koordinato­ rės Baltijos šalims pareigas, dirbo pre­ kės ženklų „Zara“ ir „Imitz“ parduotu­ vėse. 2010 ir 2011 m. ji pateko į „Injek­ cijos“ finalą. Savo kolekcijas yra prista­ čiusi „Warsaw Fashion Street“, konkur­ se „Off Fashion“ Lenkijoje. Kolekcijo­ je „Madoisto dienoraštis“ dizainerė pristato išgalvotą istoriją apie jauną vyrą, išgalvotos religijos – madoizmo – tariamą pradininką.

Mo­ni­ka Že­ny­tė ir Faus­ta Po­vi­lo­ny­ tė VDA šie­met bai­gė kos­t iu­mo di­zai­ no stu­d i­jas. 2011 m. kar­t u pri­sta­tė sa­ vo dar­bus pa­ro­do­j e „Ant­ra­s is kvė­ pa­v i­m as / Re­m a­ke Fas­h ion“ VDA Kos­t iu­mo di­z ai­no ka­ted­ros ga­le­r i­ jo­je, ma­dos fes­t i­va­ly­je „Mel­n i­ca Mo­ di“ Mins­ke (Bal­t a­r u­s i­ja), per­nai – pa­ ro­do­j e žur­n a­lo „L’Officiel“ 90-me­ čio pro­g a Vil­n iaus ro­t u­š ė­j e. Ko­lek­ ci­j os „Ne­me­to­d as“ (nuotr.) pa­va­d i­ ni­mas – tai dvie­jų žo­d žių jun­g i­nys: „ne­ma­to­das“ – be­stu­bu­r ių gy­v ū­nų ti­ pas ir žo­d is „me­to­das“. Ko­lek­ci­jo­je kir­

mė­lės sa­v y­b ės, le­m ian­č ios jos pri­s i­ tai­k y­mą prie gam­tos, trans­for­muo­ja­ mos į dra­bu­ž io sa­v y­bes. Nau­do­ja­mas žie­duo­to­sios ju­de­sys, si­lue­tas ir pro­ por­ci­jos. Rit­mo po­k y­č iai gam­to­je lei­ džia pa­nau­do­t i vis įdo­mes­n ių iš­raiš­ kos prie­mo­n ių. Svar­bus reiš­k i­nys ta­ pa­t i­nant žmo­g ų ir gy­v ū­ną iš­l ie­ka dra­ bu­ž io kaip ant­ros odos są­vo­ka. Dra­ bu­ž io funk­cio­na­lu­mas pri­ly­g i­na­mas gy­v ū­no odai, kai­l iui. To­ly­g iai at­l ie­ka­ ma ap­s au­g i­nė funk­ci­ja. Vi­s a tai ta­po pa­g rin­d i­ne te­ma­t i­ka mer­g i­nų ku­r ia­ mo­je ko­lek­ci­jo­je.

Gre­ta Vit­kaus­kai­tė va­sa­rą bai­gė ma­ dos di­zai­no stu­d i­jas Vil­n iaus di­zai­ no ko­le­g i­jo­je. Pus­me­t į stu­d i­ja­vo Es­t i­ jos dai­lės aka­de­mi­jo­je. Stu­di­jų me­tais Ta­l i­ne Gre­ta at­l i­ko pra­k ti­ką pre­kės ženk­lo „Mon­ton“ dra­bu­ž iais pre­k iau­ jan­čio­je įmo­nė­je „Bal­ti­ka Group“, tal­ki­ no „Tal­linn Dolls“ ko­man­dai, yra kū­ru­ si ma­dos iliust­ra­ci­jas žur­na­lui „Mo­te­ ris“. Ko­lek­ci­ja „Nau­jo­ji es­te­ti­ka“ nag­ ri­nė­ja ak­tua­l ią šiuo­lai­k i­nės vi­suo­me­ nės te­mą. Da­bar jau sun­ku įsi­vaiz­duo­ ti žmo­gaus gy­ve­ni­mą be in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų ar vir­tua­lios erd­vės, ku­ri šian­dien yra bū­ti­ny­bė. Sa­vo ko­lek­ci­ja Gre­ta ana­l i­zuo­ja tech­no­lo­g i­nių po­ky­ čių įta­ką kū­ry­bai ir ap­ran­gai.

Ka­ro­li­na Fo­mi­čio­va-Fo­mi šį­met bai­ gė stu­d i­jas Lon­do­no Midd­le­sex uni­ ver­si­te­te. Per tre­jus me­tus at­l i­ko pra­ kti­k ą pas di­z ai­ne­r ius Yang Li, Ma­ ry Kat­rant­zou ir Mi­chel­le-Lo­we Hol­ der. Pas­ta­rai­siais me­tais pra­dė­jo kur­ ti ir ga­min­t i pa­puo­ša­lus bei ak­se­sua­ rus. Jau­no­sios di­zai­ne­rės nuo­mo­ne, svar­biau­sia yra ko­k y­bė ir di­de­l is dė­ me­sys de­ta­lėms bei nau­joms teks­t ū­ roms. Ko­lek­ci­ja „Flap“ (pa­va­sa­r iuiva­sa­rai) Ka­ro­l i­na sie­kė su­k ur­t i lais­ vę pa­brė­ž ian­čius dra­bu­ž ius: anot jos, šiuo­lai­ki­nė lais­vės sam­pra­ta aso­ci­juo­ ja­si su spor­t i­n iu gy­ve­n i­mo bū­du. Di­ zai­ne­rės nuo­mo­ne, ma­da yra pa­na­ ši jė­ga kaip ir re­li­g i­ja. Ji su­tei­k ia žmo­

gui įkvė­pi­mo ir vil­ties gy­ven­ti, pri­ver­ čia kel­t is ry­te iš lo­vos, ju­dė­t i į prie­k į ir steng­tis bū­ti ge­res­niam. Ko­lek­ci­jo­ je gau­su de­ta­lių, ka­ro­liu­k ų, siu­vi­nė­ji­ mų, per­dirb­tų ir nau­jai su­kur­tų au­di­ nių. Jau­no­sios di­zai­ne­rės ko­lek­ci­jos ker­t i­nė ašis – į ku­t us su­d ras­k y­ta or­ gan­za, sie­k iant su­kur­ti vien­ti­są šil­ko ku­t ų teks­t ū­rą. Sud­ras­k y­tas in­d iš­kas aus­tas šil­kas ku­ria plunks­nų efek­tą, o šil­ko dra­pe­r i­jos puo­šia spor­t i­ nius tri­ko­ta­žo džem­pe­r ius. Šia kolekcija Karolina siekė sukur­ ti laisvę pabrėžiančius drabu­ žius: jai šiuolaikinė laisvės sam­ prata asocijuojasi su sportiniu gyve­ nimo būdu.

si­mą – ar ma­da ly­gu re­li­gi­ja?

Liu­ci­jos Dom­ku­tės es­ki­zai

k­ci­jos“ fi­na­li­nin­kai komisija išrinks nugalėtojus, kuriems atsivers kelias į 2014 m. kovą vyksiančią „Mados infekciją“.

Vilniaus dizaino kolegijoje dėstanti viena komisijos narių dizainerė Kristina Kruopienytė sakė turinti savus vertinimo kriterijus.

Pasak jos, kadangi tai yra talentų konkursas, ieškoma ko nors naujo, nematyto. „Turi būti inovatyvu, modernu.

Svarbi ne tik pati idėja, koncepcija, bet ir pats pristatymas, kaip žmogus dirba su audiniais. Atsižvelgiu, kaip jis dirba su spalvomis, siluetais, kaip susitvarko su įvaizdžiu – grimu, šukuosenomis, avalyne, aksesuarais. Svarbu, ar tie ne­bū­tų nuo­bo­di, pa­sak Kris­ti­nos, bū­ti­ na įmai­šy­ti sal­džia­rūgš­čio prie­sko­nio, šiuo at­ve­ju tai – mo­der­nu­mo prie­sko­ nis. Pa­si­telk­da­ma šiuo­lai­ki­nes tech­no­ lo­g i­jas ji au­di­nius mar­g i­na skait­me­ni­ ne spau­da. Taip kla­si­k i­n iai dra­bu­ž ių mo­de­l iai įgau­na vi­siš­kai ki­tą – žais­ min­ges­n į ir ryš­kes­n į – pa­vi­da­lą. Au­di­ nio prin­tas su­ku­ria­mas pa­gal baž­ny­ čios in­ter­je­re vy­rau­jan­čius frag­men­ tus, de­ta­les: tai ko­lo­nos, ažū­rai, ta­py­ biš­k i pa­veiks­lų frag­men­tai.

jauni žmonės yra visapusiškai kūrybingi, atitinka konkurso sąlygas, estetiškai pateikia savo darbus“, – aiškino K.Kruopienytė.

Dizainerė užsiminė ir apie tai, kad daugelis jaunųjų dizainerių stengiasi nagrinėti kokias nors labai gilias, filosofines temas. O esą norint sukurti gerą kolekciją, nereikia labai kankintis, pernelyg giliai mąstyti ir kelis mėnesius gvildenti vieną mintį. Ar šiemet bus geriau, ar blogiau, K.Kruopienytė teigė negalinti atsakyti. „Vienas vaizdas yra, kai pateikiami kolekcijos eskizai, nuotraukos, o visai kitas, kai kolekcija keliauja ant podiumo“, – sakė pašnekovė.

74

di­zai­ne­riai

iš Lie­tu­vos ir kitų šalių bu­vo pa­tei­kę pa­raiš­kas da­ly­vau­ti kon­kur­se.

9

gruodžio 5–11, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Prie­mo­nės: po­li­ti­kai ža­da pa­si­telk­ti įsta­ty­mus, kad ap­mal­šin­tų „For­tum“ am­bi­ci­jas Lie­tu­vą pa­vers­ti di­de­le

šiukš­lių de­gi­ni­mo ga­myk­la.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vers­lo akip­lė­šoms ma­tuo­ja­mas apy­nas­ris „For­tum“ šiukš­lių de­gi­ni­mo pro­jek­tai ke­lią Lie­tu­vo­je stu­mia­si sėk­min­gai, nors ki­to­se vals­ty­bė­se ne­su­lau­kia pa­lai­ky­mo. Si­tua­ ci­ja jau su­si­rū­pi­no ne tik gy­ven­to­jai, bet ir po­li­ti­kai, gal­vo­jan­tys įsta­ty­mais ri­bo­ti šį vers­lą.

Gvi­das Kar­čins­kas g.karcinskas@diena.lt

„Kvai­liau­sias spren­di­mas“

Suo­mių ka­pi­ta­lo kon­cer­no „For­ tum“ ga­myk­la Klai­pė­do­je šią va­ sa­rą jau pra­dė­jo de­gin­ti šiukš­les.

Net­ru­kus įmo­nė pla­nuo­ja pa­sta­ ty­ti dar dvi at­lie­kų de­gi­ni­mo ga­ myk­las Kau­ne ir Vil­niu­je. Abie­jų mies­tų gy­ven­to­jai tam ban­do prie­ šin­tis, bet kol kas „For­tum“ bul­do­ ze­rio su­stab­dy­ti ne­pa­vyks­ta. Įdo­miau­sia, kad Vil­niu­je „For­ tum“ šiukš­lių de­gi­ni­mo ga­myk­la bū­tų jau ant­ra mies­te. To­kia vie­ na, ku­ri vi­siš­kai patenkintų sos­ti­ nės šiukš­lių nai­ki­ni­mo po­rei­kį, jau sta­to­ma.

Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kas Al­gi­man­tas Sa­la­ ma­ki­nas pri­pa­ži­no, kad prieš pri­ ta­riant sta­ty­boms rei­kė­tų aiš­kiai at­sa­ky­ti, kiek Lie­tu­vai rei­kia at­lie­ kų de­gi­ni­mo sto­čių. „Vyk­do­mo­sios val­džios ap­skai­ čiuo­ta – per akis už­ten­ka tri­jų: vie­na, „For­tum“, jau sto­vi Klai­pė­ do­je, ant­ra gal­būt at­si­ras­tų Kau­ne, tre­čia – Vil­niu­je. Kau­ne dar vyks­ta de­ri­ni­mai, o Vil­niu­je pra­si­dė­jo var­ žy­tu­vės, vie­na­me kvad­ra­ti­nia­me ki­lo­met­re, ga­li bū­ti, sto­vės dvi ga­ myk­los – „Ree­ner­gy“ ir „For­tum“.

Bet tai bū­tų kvai­liau­sias spren­di­ mas, ko­kį tik ga­li­ma su­gal­vo­ti“, – tei­gė A.Sa­la­ma­ki­nas.

At­sa­ky­mų iš „For­tum“ neiš­gir­do

Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to va­ do­vas tvir­ti­no prieš sa­vai­tę, tre­ čia­die­nį, su­si­ti­kęs tiek su suo­mių įmo­nės, tiek su „Ree­ner­gy“ at­sto­ vais, ta­čiau jam li­ko ne­ma­žai neat­ sa­ky­tų klau­si­mų. „Praė­ju­sią sa­vai­tę bu­vo­me su­ si­ti­kę ir su Vil­niaus me­ru Ar­tū­

ru Zuo­ku, ir su abie­jų įmo­nių at­ sto­vais. Aiš­kių at­sa­ky­mų ne­ga­vau: pir­mą įmo­nę Sta­ty­bų ins­pek­ci­ja ap­skun­dė teis­mui, „For­tum“ tu­ri skly­pą prie Gri­giš­kių „Ma­xi­mos“ ir de­ri­na sta­ty­bas“, – pa­dė­tį nu­ švie­tė A.Sa­la­ma­ki­nas.

Al­gi­man­tas Sa­la­ma­ki­nas:

Jei ne­su­siš­ne­ka­ma ir vers­las taip na­cha­liš­ kai ski­na­si ke­lią, tai im­si­mės tei­si­nių prie­ mo­nių.

Vie­nas neat­sa­ky­tų klau­si­mų – ko­dėl „For­tum“, tvir­ti­nan­ti, kad Vil­niaus ga­myk­la trūks­tant at­lie­ kų bus kū­re­na­ma bio­ku­ru, vis tiek ke­ti­na sta­ty­ti ne pi­gų bio­ku­ro, o bran­gio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis pa­ grįs­tą at­lie­kų de­gi­ni­mo ka­ti­lą?

Neat­me­ta ri­bo­ti įsta­ty­mu

Bū­tent dėl šių abe­jo­nių jis neat­me­ tė, kad si­tua­ci­jai, kai vie­no­je vie­to­ je pla­nuo­ja­mos net dvi ga­myk­los, neiš­sisp­ren­dus ga­li bū­ti ima­ma­si ir griež­tes­nių veiks­mų – ga­myk­lų skai­čių reg­la­men­tuo­ti įsta­ty­mais. „Sei­mo įsi­ki­ši­mas ga­li bū­ti toks, kaip aš, pa­vyz­džiui, įsi­ki­šau praė­ ju­sią sa­vai­tę. Bet jei ma­ty­si­me, jog pro­ce­sas eis ta link­me, kad at­si­ras dvi de­gi­ni­mo sto­tys vie­na­me kvad­ ra­ti­nia­me ki­lo­met­re, rink­si­mės ir ki­tą ke­lią – reg­la­men­tuo­ti jų sta­ty­ bas įsta­ty­mu. Ki­tą sa­vai­tę su­si­tin­ ku ir su bend­ruo­me­ne, kur pla­nuo­ ja­mos tos ga­myk­los. Tad ir Sei­me tur­būt tik­rai su­lauk­si­me pri­ta­ri­mo.

Jei ne­su­siš­ne­ka­ma ir vers­las taip na­cha­liš­kai ski­na­si ke­lią, tai im­

si­mės tei­si­nių prie­mo­nių. Nes jei pri­sta­ty­si­me tiek sto­čių, kad ne­bus at­lie­kų, ku­rias bū­tų ga­li­ma de­gin­ ti, tai jų teks im­por­tuo­ti iš Bal­ta­ ru­si­jos. O jei „For­tum“ ke­ti­na de­ gin­ti bio­ku­rą, tai ku­riems ga­lams tuo­met sta­ty­ti bent pen­kis kar­tus bran­ges­nį ka­ti­lą?“ – ste­bė­jo­si jis.

Kam to­kios ga­lin­gos?

Anot A.Sa­la­ma­ki­no, tai, kad per me­tus Lie­tu­vo­je iš­ki­lo vie­na suo­ mių ga­myk­la ir su­pla­nuo­tos dar ke­lios, ver­čia ste­bė­tis vers­lo sėk­ me, vers­li­nin­kų įžval­gu­mu, o gal­ būt ir dar kuo nors. „At­sa­ky­mas vie­nas – žmo­nės tur­būt tu­ri daug pi­ni­gų, yra stip­ riai fi­nan­suo­ja­mi pa­grin­di­nės suo­ mių ka­pi­ta­lo įmo­nės ir jie sten­gia­si leng­vai atei­ti į tą rin­ką. Ne­su įta­ rus, nors ir ren­ku in­for­ma­ci­ją. Aiš­ ku, bu­vo mes­ti kal­ti­ni­mai ir Pre­ zi­den­tei, kad ne­va ji pro­te­guo­ja „For­tum“, – aš to­kių fak­tų ne­tu­ riu. Nors tam tik­rų po­žy­mių, kad tai vyks­ta, yra, ir to nie­kas ne­nus­ lėps. Gal pre­zi­den­tū­rai ar Pre­zi­den­ tei la­biau pa­tin­ka už­sie­nio in­ves­ tuo­to­jai nei vie­ti­niai. Bet tai tu­rė­tų spręs­ti Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­ tas, Vy­riau­sy­bė, Ap­lin­kos mi­nis­te­ ri­ja. O pre­zi­den­tū­ra te­gul už­sii­ma sa­vo rei­ka­lais, te­gu už­sii­ma už­sie­ nio po­li­ti­ka, o at­lie­kas te­gu pa­lie­ka vyk­do­ma­jai val­džiai“, – įgė­lė jis.

Ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis tei­gė, kad pa­gal at­lie­ kų tvar­ky­mo stra­te­gi­ją Lie­tu­vo­ je nu­ma­ty­tos trys at­lie­kų de­gi­ni­ mo ga­myk­los. Ta­čiau to­je pa­čio­je stra­te­gi­jo­je nu­ma­ty­ta Klai­pė­dos de­gi­ni­mo ga­myk­la tu­rė­jo bū­ti per­ pus silp­nes­nė, nei bu­vo rea­liai pa­ sta­ty­ta bend­ro­vės „For­tum“. Mi­ nist­ro ži­nio­mis, per­ne­lyg ga­lin­gą pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti ir Kau­ne.

10

GRUODŽIO 5–11, 2013

NUOMONĖS

Žvilgsnis

Savaitės interviu

Redakcijos skiltis

Per kietas riešutėlis soci

Prezidento rinkimai jau įvyko?

Valdas Rumša

Ignas Jačauskas

V

y riau sioji rin ki mų komi sija prezidento rin ki mų kampa nijos startą paskelbė lapkričio 12 d. ir tai yra gerokai per anksti. Įrody mas ga li būti tai, kad, iši rus bend ro valdančiosios koa licijos kandidato idėjai, iki šiol oficialiai aiškūs tik du rimtesni būsimų rinkimų dalyviai (rimtais kandidatais nelaikant įvairių marginalų): socialdemokratų deleguotas Zigmantas Balčytis ir Darbo partijos – Artū ras Paulauskas. Oficialiai paskelbus apie ketinimus siekti aukščiausio posto šalyje, kyla rizi ka prarasti dalies rinkėjų pasiti kėjimą, nes tuomet kad ir ką da ry tum, viskas bus „pasi ruoši mas rin kimams“. Kur kas sėk min giau vei kia neoficiali rinkimų kampanija, o jei dar tiksliau – anti kampanija.

Normali rinkimų agitacija nevyksta, o antiagitacija per Seimą iš vienos partijos apkasų veikia puikiai.

Iš visuomenės pasiti kėji mo politi kais reitin gų lentelės viršū nės nesitrau kia Da lia Grybauskaitė, vis dar nuovokiai nepaskelbianti, ar da ly vaus rin ki muose. Tai gi visi kiti potencialūs kandidatai supranta savo gan apgai lėtiną padėtį: normali konkurencija nevyks, jei tik neat sitiks kas nors „neti kėto“. Be in for macijos apie Valstybės sau gu mo depar ta mento pa žy mas nutekinimo, tai ga li būti ir kokie nors „skandalin gi D.Grybauskaitės biog ra fijos fak tai“, „slapti susiti ki mai su slaptais asmeni mis“ ar paprasčiausiai „Uk rai nos ig noravimas“ ir pan.

Neži nau, ar bever ta žavėtis Al girdo Butkevičiaus politi niu raciona lu mu, – jis primi nė, kad yra premjeras, tu ri daug darbo ir apie jokius rinkimus „nėra kada galvoti“.

Ma ža to, visi supranta, kad jo partijos kolega Z.Balčy tis nėra rimtas kandidatas. Taigi, stebėtis čia ga li ma nebent retoku politiniu reiškiniu – vei kiausiai premjero mintys ir tai, ką jis sako, sutampa.

Sutikime, kad normali rinkimų agitacija nevyksta (atmetus prielaidas, kad suaktyvėjusi D.Grybauskaitės veik la susijusi būtent su rinkimais), o antiagitacija veikia kur kas sėkmingiau ir kol kas ji aiškiai vyksta per Sei mą iš vienos par tijos apkasų. Ar daug ga li iš to lai mėti Darbo par tija – neži nia, nes A.Pau lauskui popu liarumo nepakanka net patekti į antrą jį turą. Briuselyje esantis „eksprezidentas“, bent jau kol kas, kandidatuoti negali. Tiesa, ši partija dar turi Valentiną Mazuronį – populiarų, nors ir nepakan ka mai. Gal jis dar pateiks staig meną?

Nes kitos Seime esančios partijos, atrodo, jau sudėjo špagas jų net neištraukusios.

v.rumsa@diena.lt

R

egis, premjerui laikas sudaryti dar vieną darbo grupę, kurios tikslas – sugalvoti, kaip atsikratyti „Investuok Lietuvoje“ vadovės Mildos Dargužaitės. Jau bandyta tris kartus ir kol kas be rezultatų...

Nepaisydama spaudimo ir net piktybiško Vyriausybės ignoravimo, pati M.Dargužaitė pasiduoti nežada. „Mano grįžimas į Lietuvą neturėtų prasmės, jei, susidūrusi su akivaizdžiai neteisingais ir senamadiškais valstybės valdymo procesais, nuleisčiau rankas ar prisitaikyčiau prie sistemos“, – interviu „Vilniaus dienai“ tvirtino ji.

– Kaip sekasi dirbti, esant dabartinei atmosferai, nežinomybei dėl „Investuok Lietuvoje“ ateities? Kaip kolektyvas? Ar tiesa, kad žmonės palieka įmonę? Kiek per metus netekote darbuotojų?

– Darbas „Investuok Lietuvoje“ vyksta labai intensyviai. Šiuo metu vedame derybas su keliais stambiais investuotojais, kurie renkasi iš kelių valstybių. Dauguma investuotojų apie Lietuvą net nepagalvotų, todėl agentūros kompetencija ir sugebėjimas tokių potencialių investuotojų surasti, užmegzti kontaktą, įgyti jų pasitikėjimą ir galiausiai pritraukti į Lietuvą yra vienas svarbiausių sėkmės veiksnių. „Investuok Lietuvoje“ daug dirba su didelėmis bendrovėmis tiek gamybos, tiek paslaugų srityse, kurių vadovai yra pasauliniu lygiu pripažinti verslininkai, todėl patekti į jų akiratį yra labai sudėtinga. Jie bendrauja tik su žmonėmis, kurie labai gerai išmano jų sektorių, kalba jiems suprantama kalba ir atitinka jų profesionalumo lygį. Tokio lygio vadovai lietuviškos spaudos neskaito, todėl triukšmas apie įstaigų jungimus ar jų vadovų kaitą jų dar nepasiekė.

Atvirkščiai, mes dirbame intensyviai, kad investuotojai nepajaustų galimų pokyčių.

Jiems labai svarbu, kad jiems atstovaujančios institucijos būtų stiprios ir jomis būtų galima pasitikėti. Viena didžiausių mano motyvacijų dabar yra užtikrinti sėkmingą projektų, kurie gali labai greitai žlugti, investuotojams sužinojus „Investuok Lietuvoje“ vadovo atleidimo nepagrįstumą, įgyvendinimą.

Kadangi visas mūsų darbas yra pagrįstas profesionalumu ir investuotojų bei agentūros tarpusavio pasitikėjimu, darbuotojai jaučia asmeninę atsakomybę, kad visi projektai būtų užbaigti. Daugumai jų visuomet atviros ne vieno populiariausio darbdavio durys tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dabartinė politinė atmosfera ir aštrių pareiškimų sukelta nežinomybė dėl „Investuok Lietuvoje“ likimo, natūralu, neprideda teigiamų emocijų mano kolegoms ir nekelia jų motyvacijos. Mūsų valstybei neracionalu ir per brangu bloginti darbo sąlygas tokiems profesionalams, nes visi jie lengvai gali išeiti į geriau mokamus darbus, kur jų indėlis būtų daug labiau vertinamas. Nors iki šiol nepraradome nė vieno kolegos dėl politinės nežinios, vargu ar situacija išliks tokia pati, didėjant politiniam spaudimui. Šiuo metu didžiausią nuostolį patiriame ieškodami naujų kandidatų, ypač į vadovaujamas pozicijas. Mes ieškome savo srities lyderių, o tokie nėra linkę rizikuoti savo karjeros perspektyvomis, nežinodami agentūros ateities ir stabilumo.

– Seimo narė Birutė Vėsaitė mano, kad sujungti „Investuok Lietuvoje“ ir „Verslią Lietuvą“ reikia, nes jų panaši veiklos sritis ir didelės išlaidos (brangios patalpos, didelis jūsų atlyginimas). Kokie būtų trys pagrindiniai jūsų argumentai, kodėl nereikėtų sujungti šių dviejų agentūrų?

 Atvirai: M.Dargužaitės teigimu, siekis sujungti įstaigas „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lie-

tuvoje“ yra jau trečias bandymas atsikratyti pastarosios vadovės, t. y. jos.

Gedimino Bartuškos nuotr.

– Viešoje diskusijoje dar neteko girdėti realiais skaičiais, pavyzdžiais ar logika paremtų argumentų, kodėl šias organizacijas reikėtų sujungti. Aš tai matau kaip jau trečią bandymą atsikratyti „Investuok Lietuvoje“ vadovės.

Nors per šiuos metus pasiekėme rekordinių rezultatų tiek įstaigos istorijoje, tiek visame Rytų ir Vidurio Europos regione, tuometė ūkio ministrė B.Vėsaitė man tiesiog pasiūlė išeiti ir nepateikė jokių paaiškinančių argumentų.

Kitas pasirinktas būdas buvo vykdyti auditus, kurie vis dar nėra nesibaigę. O dabar išgyvename trečią bandymą: klaidinančią tam tikrų politikų komunikaciją, kad „Investuok Lietuvoje“ prastai dirba, į Lietuvą nepritraukiama investicijų ir dėl to reiktų ją sujungti su „Verslia Lietuva“.

Yra daug argumentų, kodėl sprendimas sujungti šias dvi įstaigas būtų nepamatuotas ir žalingas. Pirmiausia organizacijos turi skirtingus tikslus ir vykdo visiškai skirtingas veiklas, kurioms reikalingi skirtingų kompetencijų žmonės. „Investuok Lietuvoje“ dirba su užsienio bendrovių vadovais, su kuriais derimasi dėl strateginių ilgalaikių sprendimų – naujų gamybos arba paslaugų centrų steigimo. O „Versli Lietuva“ dirba su Lietuvos verslais, padeda jiems vystytis Lietuvoje ir ieškoti potencialių jų produktų pirkėjų užsienyje. Dauguma atvejų net industrijos ir šalys, kurios yra „Investuok Lietuvoje“ ir „Verslios Lietuvos“ specializacija, nesutampa.

Antra, dviejų agentūrų sujungimas tikrai nesutaupytų valstybės lėšų, o dalis išlaidų net padidėtų. Bandant sujungti abi agentūras, reikėtų nutraukti patalpų nuomos sutartis ir sumokėti baudas. Taip pat, kadangi sujungus įstaigas fiziškai darbuotojams reikės tiek pat vietos, papildomas patalpas reiks nuomotis brangiau dėl išaugusių rinkos kainų. Tai būtų tik vienas pavyzdys. Bet kokiu

atveju nekilnojamojo turto sąnaudos nėra logiškas argumentas, kaip gerinti organizacijų darbą. Siekiant sumažinti valstybės išlaidas patalpų nuomai, daugiau sutaupyti galima, sujungiant arba iškeliant ministerijas iš brangiausių Vilniaus vietų, kur dėl neoptimalaus pastatų plano vienam darbuotojui tenka dvigubai ir daugiau kvadratinių metrų nei privačiose įstaigose (kaip „Investuok Lietuvoje“ ir „Verslioje Lietuvoje“).

Trečia, jungiant agentūras, kai nėra logiškų investuotojams suprantamų to priežasčių, sumažėtų investuotojų pasitikėjimas valstybės investicinės aplinkos ir politiniu stabilumu. Toks sujungimas pasėtų nerimą ir netikrumą tarp investuotojų, ar jiems tikrai galima investuoti Lietuvoje, jei valstybė nėra suinteresuota užtikrinti savo organizacijų veiklos nuoseklumo ir tęstinumo.

– Koks yra jūsų atlyginimas? Ar darbo sutartis terminuota? Jei taip, kada ji baigiasi ir ar numatyta išeitinė kompensacija?

– Mano atlyginimas įvairiose terpėse ir įvairiais pjūviais (su „Sodros“ mokesčiais, be „Sodros“ mokesčių, su komandiruočių pinigais, su darbdavio mokesčiais ir kitais kūrybingais būdais) jau daug kartų buvo skelbtas ir diskutuotas viešai. „Investuok Lietuvoje“ dirbu, nes noriu prisidėti prie šalies tobulėjimo ir gerovės kūrimo. Vadovo atlyginimas „Investuok Lietuvoje“, nors ir yra gerokai aukštesnis už vidutinį Lietuvos atlyginimą (7079,4 lito į rankas), jis yra du kartus mažesnis nei mano atlyginimas prieš 17 metų, kai buvau ką tik pabaigusi bakalauro studijas JAV, ir tik maža dalis atlyginimo, kurį gaudavau paskutiniais metais JAV, prieš grįždama į Lietuvą. Man būtų sunku pasakyti, kiek aš dabar turėčiau gauti už šias parei-

11

gruodžio 5–11, 2013

nuomonės

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, te­mų pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomone@diena.lt

ial­de­mok­ra­tams? gas. Vie­na ver­tus, la­bai ge­rai ži­nau, kiek ga­ lė­čiau už­dirb­ti pri­va­čia­ja­me sek­to­riu­je, ypač ne Lie­tu­vo­je.

Ki­ta ver­tus, ne­ma­nau, kad tu­rė­čiau dirb­ ti ne­mo­ka­mai vien dėl to, kad man pa­si­se­ kė per sa­vo kar­je­rą su­si­tau­py­ti. To­dėl, ma­no ma­ny­mu, tei­sin­ga, kad to­kios įstai­gos va­do­ vas gau­na tiek, kiek pa­na­šių įstai­gų va­do­vai Lie­tu­vo­je. Ki­ta ver­tus, jų at­ly­gi­ni­mai šian­dien yra ge­ro­kai ma­žes­ni nei pa­na­šių kom­pe­ten­ci­ jų va­do­vų pri­va­čia­ja­me sek­to­riu­je. Ma­no ma­ ny­mu, tam, kad vals­ty­bi­nis sek­to­rius dirb­tų efek­ty­viau, bū­ti­na pri­trauk­ti kuo dau­giau kom­pe­ten­tin­gų žmo­nių, o kaip tik to, de­ja, šiuo me­tu mo­ka­mi at­ly­gi­ni­mai ne­ska­ti­na.

Pri­si­jung­ti prie „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ man bu­vo pa­siū­ly­ta, kai pa­si­trau­kė Man­tas No­ cius ir jam bu­vo ieš­ko­ma lai­ki­nos pa­mai­nos.

Per tuos me­tus kar­tu su ko­le­go­mis daug pa­ sie­kė­me: iš­gry­ni­no­me veik­las, pri­dė­jo­me or­ ga­ni­za­ci­jai nau­jų funk­ci­jų ir t. t. Ta­čiau su­ pla­na­vo­me daug nau­jų per­tvar­kų, ku­rias dar rei­kė­jo įgy­ven­din­ti. No­rė­da­ma už­tik­rin­ ti veik­los tęs­ti­nu­mą, da­ly­va­vau kon­kur­se ir užė­miau nuo­la­ti­nę va­do­vo po­zi­ci­ją „In­ves­ tuok Lie­tu­vo­je“.

Jei, kaip dau­gu­ma ki­tų, ty­liai sė­dė­čiau, man tai reikš­tų, kad aš pri­si­tai­kau prie pla­čiai pa­pli­tu­sių Lie­ tu­vos pro­gre­so ne­ska­ti­ nan­čių me­to­dų.

– Ko­kie jū­sų san­ty­kiai su prem­je­ru Al­ gir­du But­ke­vi­čiu­mi ir ūkio mi­nist­ru Eval­du Gus­tu? Ar bu­vo­te su­si­ti­ku­si su ku­riuo nors iš jų pra­si­dė­jus kal­boms apie su­jun­gi­mą?

– Pas­ta­ruo­ju me­tu, de­ja, ne­tu­rė­jau ga­li­my­bės su­si­tik­ti nei su ūkio mi­nist­ru, nei su prem­je­ ru. Tik prieš po­rą die­nų iš­gir­dau kon­fe­ren­ci­ jo­je, ku­rio­je bu­vo kal­ba­ma apie pir­mų­jų me­tų Vy­riau­sy­bės pa­sie­ki­mus, kad prem­je­ras kvies ma­ne aiš­kin­tis, ko­kie mū­sų pa­sie­ki­mai, ko­ kia stra­te­gi­ja, ir tuo­met spręs, ką to­liau da­ ry­ti. Liūd­niau­sia, kad šios min­tys bu­vo iš­sa­ ky­tos vi­sai sa­lei, o ne man. Ne­pa­de­da ir tai, kad sa­vo ro­dik­lius, stra­te­gi­jas bei tiks­lus esu prem­je­rui ir jo ko­man­dai pri­sta­čiu­si jau ne vie­ną kar­tą, ir ši in­for­ma­ci­ja ge­rai ži­no­ma.

Prem­je­ro pa­ta­rė­ja eko­no­mi­kos klau­si­mais yra „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ val­dy­bos na­rė, jai in­for­ma­ci­ja apie veik­lą siun­čia­ma kas mė­ne­ sį. Taip pat ji da­ly­va­vo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to po­sė­dy­je, kur mes pri­sta­tė­me re­kor­di­nius re­ zul­ta­tus ir smar­kiai efek­ty­ves­nę įmo­nės veik­ lą. Bū­tent po šio po­sė­džio Eko­no­mi­kos ko­mi­ te­tas pa­siū­lė Vy­riau­sy­bei su­jung­ti „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ ir „Vers­lią Lie­tu­vą“ dėl nee­fek­ty­ vios šių įstai­gų veik­los.

– Ar B.Vė­sai­tė jū­sų ne­mėgs­ta as­me­niš­ kai? Gal jū­sų ke­liai bu­vo su­si­kir­tę anks­ čiau?

– Kai B.Vė­sai­tė ta­po ūkio mi­nist­re, mū­sų in­ te­re­sai ša­lies at­žvil­giu tu­rė­jo su­tap­ti ir ati­ tin­ka­mai bū­ti įgy­ven­din­ti, to­dėl nuo pat pra­ džių sie­kiau konst­ruk­ty­vaus ir pro­duk­ty­vaus bend­ra­vi­mo. Ta­čiau kuo to­liau, tuo ma­žiau bend­ra­vi­mas bu­vo pa­grįs­tas ar­gu­men­tais, ir dis­ku­si­ja ta­po dik­ta­to­riš­ka. Man kaip pro­ fe­sio­na­lei toks pri­mi­ty­vus bend­ra­vi­mas yra sun­kiai paaiš­ki­na­mas ir ne­priim­ti­nas. Ge­ riau­sias re­zul­ta­tas vi­sa­da gims­ta dis­ku­si­jo­ je, kur iš­klau­so­mi vi­si ar­gu­men­tai.

– Ar pa­lai­ko­te ry­šius su bu­vu­siu „Vers­ lios Lie­tu­vos“ va­do­vu Pau­liu­mi Lu­kaus­ ku ir kaip ver­ti­na­te nau­ją šios įstai­gos va­do­vą M.No­cių?

– Taip, su P.Lu­kaus­ku pa­lai­ko­me ry­šius. Apie M.No­ciaus va­do­va­vi­mą dau­giau­sia ži­nau iš to, ko­kią įstai­gą ra­dau jam pa­li­kus „In­ves­ tuok Lie­tu­vo­je“. Šian­dien ga­liu pa­si­džiaug­ ti, kad vos per me­tus ge­ro­kai op­ti­mi­za­vo­me įstai­gos veik­lą, su­ma­ži­no­me iš­lai­das, pa­sie­ kė­me re­kor­di­nių re­zul­ta­tų ir be­veik pa­dvi­gu­ bi­no­me vi­sus tar­pi­nius ro­dik­lius (bend­ro­vių vi­zi­tų skai­čių į Lie­tu­vą, joms su­teik­tų kon­ sul­ta­ci­jų skai­čių, rin­ko­da­ros prie­mo­nių ma­ to­mu­mą ir t. t.).

Prieš ren­kant nau­ją­jį „Vers­lios Lie­tu­vos“ va­do­vą, Ūkio mi­nis­te­ri­jai pa­siū­liau įtrauk­ti ma­ne į at­ran­kos ko­mi­si­ją, ku­ri ver­ti­no kan­ di­da­tus, nes ma­nau, kad rem­da­ma­si sa­vo pa­tir­ti­mi ga­liu re­ko­men­duo­ti, ko rei­kia to­ kio aukš­to pro­fi­lio įstai­gos va­do­vui. Ta­čiau į ko­mi­si­ją pa­si­da­ly­ti sa­vo įžval­go­mis ne­bu­ vau pa­kvies­ta.

– Ne­gai­li­te kri­ti­kos da­bar­ti­nei val­džiai.

Ar dėl to ne­su­lau­kia­te spau­di­mo? Mi­ nė­jo­te, kad net ke­lis kar­tus šie­met bu­ vo au­di­tuo­ta „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“.

Ki­ta ver­tus, ar ne­ma­no­te, kad kri­ti­ ka šiek tiek ker­ta­si su jū­sų pa­rei­gy­bė­ mis?

– Ti­kiu, kad vi­sos vie­šo­sios įstai­gos tu­ri bū­ ti nuo­dug­niai au­di­tuo­ja­mos kas­met. Ta­čiau „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ at­ve­ju, ma­nau, per­ si­sten­gia­ma. Be kas­me­čio pri­va­lo­mo­jo veik­ los au­di­to, šiais me­tais dar tu­rė­jo­me du Ūkio mi­nis­te­ri­jos vi­daus au­di­tus. Lė­šų nau­do­ji­ mo pa­grįs­tu­mą tik­ri­no ir Vals­ty­bės kont­ro­ lė (pa­teik­ta dau­giau kaip 1000 do­ku­men­ tų ko­pi­jų), ir ši pa­tik­ra ta­po nuo­la­ti­nė. Vien Lie­tu­vos vers­lo pa­ra­mos agen­tū­rai per šiuos me­tus do­ku­men­tai teik­ti per 100 kar­tų, o jų apim­tis yra dau­giau nei 8000 la­pų. Mes pa­si­ruo­šę pa­teik­ti vi­sus rei­kia­mus ro­dik­ lius, ta­čiau no­rė­tu­me, kad iš jų bū­tų da­ro­ mos ko­kios nors iš­va­dos, o dar­buo­to­jai ne­ pra­leis­tų dau­giau lai­ko pil­dy­da­mi pa­sie­ki­mų ata­skai­tas, o ne vyk­dy­da­mi tie­sio­gi­nes sa­ vo funk­ci­jas.

Pri­va­čia­ja­me sek­to­riu­je, iš­ki­lus klau­si­mų dėl re­zul­ta­tų ar reor­ga­ni­za­ci­jos, va­do­vas pir­ miau­sia pa­skam­bin­tų at­sa­kin­gam as­me­niui, su juo kar­tu ap­tar­tų esa­mą si­tua­ci­ją ir kar­ tu ieš­ko­tų spren­di­mo. Džiaug­čiau­si, jei to­kio skam­bu­čio su­lauk­čiau iš prem­je­ro ar mi­nist­ ro, nes mū­sų tiks­lai Lie­tu­vos at­žvil­giu tu­rė­ tų su­tap­ti. Šian­dien man vie­nin­te­lis bū­das bū­ti iš­girs­ tai yra vie­šo­ji erd­vė. Sup­ran­tu, kad pri­va­ čia­ja­me sek­to­riu­je to­kio konf­lik­to su įmo­nės ak­ci­nin­kais ne­ga­lė­tų bū­ti ir va­do­vas pa­si­ trauk­tų, o ne vie­šai iš­sa­ky­tų kri­ti­ką. Bet kaip vie­šo­sios įstai­gos va­do­vė aš jau­čiuo­si at­ sa­kin­ga tiek val­džiai, tiek Lie­tu­vos mo­kes­ čių mo­kė­to­jams. Ir ma­no tie­sio­gi­niams va­ do­vams ne­sie­kiant priim­ti įstai­gai ir kar­tu Lie­tu­vai nau­din­giau­sių spren­di­mų dia­lo­gą ban­dau kur­ti vie­šo­jo­je erd­vė­je su tik­rai­siais „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ veik­los ak­ci­nin­kais – Lie­tu­vos žmo­nė­mis. Jei, kaip dau­gu­ma ki­tų, ty­liai sė­dė­čiau, man tai reikš­tų, kad aš pri­ si­tai­kau prie pla­čiai pa­pli­tu­sių Lie­tu­vos pro­ gre­so ne­ska­ti­nan­čių me­to­dų. De­ja, aš to da­ ry­ti ne­no­riu.

– Tu­ri­te pla­ną B? T. y. ką veik­si­te, jei ne­tek­si­te „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ va­do­ vo po­sto? Grį­ši­te at­gal į JAV, o gal ei­si­te į po­li­ti­ką Lie­tu­vo­je?

– Tu­riu ga­li­my­bių bet ka­da pa­si­rink­ti no­ri­ mą dar­bą ar veik­lą bet kur pa­sau­ly­je, bet šiuo me­tu man la­bai svar­bus „In­ves­tuok Lie­tu­vo­ je“ veik­los tęs­ti­nu­mas. Taip pat no­riu pri­si­ dė­ti prie pa­žan­ges­nės Lie­tu­vos kū­ri­mo. Ma­ no grį­ži­mas į Lie­tu­vą ne­tu­rė­tų pra­smės, jei, su­si­dū­ru­si su aki­vaiz­džiai ne­tei­sin­gais ir se­ na­ma­diš­kais vals­ty­bės val­dy­mo pro­ce­sais, nu­leis­čiau ran­kas ar pri­si­tai­ky­čiau prie sis­ te­mos.

Ringas

„Es­to­nian Air“ ver­sus „Air Li­tua­ni­ca“

O

ro linijų bendrovė „Air Li­tua­ ni­ca“ jau ren­gia do­ku­men­tus tarp­tau­ti­niam ar­bit­ra­žui, kad su­si­grą­žin­tų 5,7 mln. li­tų sko­lą iš „Es­to­nian Air“ po to, kai praė­ju­sią sa­ vai­tę Es­ti­jos oro li­ni­jų bend­ro­vė nu­trau­kė skry­džių pa­slau­gų bei ko­mer­ci­nę su­tar­tis su Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės bend­ro­ve „Air Li­tua­ni­ca“ ir pe­rė­mė po­pu­lia­rų marš­ru­ tą Vilnius–Amsterdamas. „Es­to­nian Air“ ti­ki­na, kad sko­lin­gi „Air Li­tua­ni­cai“ ne­li­ ko. Esą tai Lie­tu­vos bend­ro­vė nuo­lat pa­ žeis­da­vo su­tar­tis. Skai­ty­to­jams pa­tei­kia­ me „Es­to­nian Air“ va­do­vo Ja­no Palmé­rio ir „Air Li­tua­ni­cos“ val­dy­bos pir­mi­nin­ko Kęs­tu­čio Bin­kaus­ko dvi­ko­vą.

– Po spren­di­mo nu­trauk­ti skry­džių pa­ slau­gų ir ko­mer­ci­nę su­tar­tis su „Air Li­ tua­ni­ca“ bend­ro­vės at­sto­vai sa­kė, kad taip no­rė­jo­te pe­rim­ti sėk­min­gą marš­ ru­tą Vilnius–Amsterdamas. Ko­kie iš tie­sų bu­vo jū­sų ke­ti­ni­mai?

J.Palmé­ris: – Toks pa­reiš­ki­mas yra la­bai maiš­tin­gas. Prieš­ta­rau­da­mas ga­liu pa­sa­ky­ ti, kad „Es­to­nian Air“ ne­sie­kia pe­rim­ti šio marš­ru­to, ne­tu­ri­me jo­kių pa­na­šių in­ten­ci­ jų. Mes esa­me oro li­ni­jų bend­ro­vė ir skry­džių ope­ra­to­rius, to­dėl pri­sii­ma­me įsi­pa­rei­go­ji­ mus ke­lei­viams, ku­rie skry­džių bi­lie­tus per­ ka per mū­sų sis­te­mą. Tai­gi, siek­da­mi su­ma­ žin­ti to­kio trik­džio pa­da­ri­nius klien­tams, į Ams­ter­da­mą skrai­dy­si­me iki 2014 m. sau­ sio 6 d.

Vie­nin­te­lė mū­sų in­ten­ci­ja yra ne pe­rim­ ti marš­ru­tą, bet ap­tar­nau­ti ke­lei­vius, ku­rie ken­čia dėl „Air Li­tua­ni­cos“ veiks­mų. Bū­tent to­dėl nu­spren­dė­me už­tik­rin­ti pa­to­gias ke­ lio­nes ka­lė­di­niu lai­ko­tar­piu.

De­ja, ne­ga­li­me priim­ti „Air Li­tua­ni­cos“ bi­lie­tų il­giau, nei pa­skel­bė pa­ti bend­ro­ vė, nes „Air Li­tua­ni­ca“ pa­reiš­kė ne­no­rin­ ti, kad mes priim­tu­me jų bi­lie­tus „Es­to­nian Air“ vyk­do­muo­se skry­džiuo­se, nors mums vi­sai ne­sup­ran­ta­ma ko­dėl.

K.Bin­kaus­kas: – Sun­ku at­spė­ti, ko­kie bu­vo „Es­to­nian Air“ ke­ti­ni­mai. Apie sa­vo tiks­lus jie ne­pa­si­gy­rė, bet šian­dien tu­ri­me fak­tą, kad marš­ru­tu Vilnius–Amsterdamas skrai­do jie.

– „Air Li­tua­ni­ca“ taip pat pra­ne­šė, kad „Es­to­nian Air“ bend­ro­vei li­ko sko­lin­ ga apie 1,6 mln. eu­rų (5,7 mln. li­tų). Dėl šių pi­ni­gų „Air Li­tua­ni­ca“ neat­me­ta ga­li­my­bės kreip­tis į tarp­tau­ti­nį ar­bit­ ra­žą. Ko­kio dy­džio sko­la yra iš tie­sų?

J.Palmé­ris: – „Es­to­nian Air“ ne­tu­ri jo­kių sko­lų „Air Li­tua­ni­cai“. Grei­čiau mes tu­ri­ me rim­tų pre­ten­zi­jų šiai bend­ro­vei, nes ji nuo­lat pa­žeis­da­vo mū­sų są­ly­gas ir pri­ver­ tė „Es­to­nian Air“ nu­trauk­ti su­tar­tis, nors toks spren­di­mas at­ne­šė reikš­min­gos ža­los „Es­to­nian Air“. Šiuo me­tu mes to­liau skai­ čiuo­ja­me nuo­sto­lius ir ver­ti­na­me pre­ten­zi­ jas „Air Li­tua­ni­cai“.

K.Bin­kaus­kas: – Šiuo me­tu mes kaip tik ak­ty­viai ren­gia­me do­ku­men­tus tarp­tau­ti­ niam ar­bit­ra­žui. Kol kas dau­giau pre­ten­zi­ jų ne­tu­ri­me. O dėl sko­los bu­vi­mo, ma­nau, jog pa­ts mū­sų sie­kis su­si­grą­žin­ti pi­ni­gus anks­čiau ar vė­liau ro­do fak­tą, kad ji yra.

Juk krei­pia­mės į tarp­tau­ti­nį ar­bit­ra­žą ne juo­kais, o rem­da­mie­si sa­vo do­ku­men­tais.

Kol kas spė­lio­ti dar anks­ti, bet kai vi­sa su­

ma bus grą­žin­ta, ga­lė­si­me apie tai pra­neš­ ti ofi­cia­liai.

– Kaip api­bū­din­tu­mė­te tar­pu­sa­vio par­tne­rys­tės pa­tir­tį?

J.Palmé­ris: – Svars­ty­ti bend­ra­dar­bia­vi­mo su „Air Li­tua­ni­ca“ ga­li­my­bes pra­dė­jo­me dar šių me­tų pra­džio­je. Pir­mie­ji skry­džiai įvy­ko lie­pos 30 d., o štai lapk­ri­čio 27 d. jau bu­ vo­me pri­vers­ti nu­trauk­ti su­tar­tis. Ma­nau, kad toks lai­ko­tar­pis la­bai trum­pas, ypač kai mū­sų su­tar­tys bu­vo su­da­ry­tos iki 2015 m. pa­bai­gos.

K.Bin­kaus­kas: – No­riu su­si­lai­ky­ti nuo as­ me­ni­nių ko­men­ta­rų ir mū­sų bend­ra­dar­bia­ vi­mo ver­ti­ni­mo. Kaip at­ro­do mū­sų san­ty­kiai, bus ga­li­ma kal­bė­ti, kai tu­rė­si­me konk­re­čių fak­tų, kai ar­bit­ra­žas im­sis prie­mo­nių.

Ja­nas Palmé­ris:

Vie­nin­te­lė mū­sų in­ten­ci­ ja yra ne pe­rim­ti marš­ru­ tą, bet ap­tar­nau­ti ke­lei­vius, ku­rie ken­čia dėl „Air Li­tua­ ni­cos“ veiks­mų.

– Kaip nu­spren­dė­te bend­ra­dar­biau­ti su jau­na oro li­ni­jų bend­ro­ve „Air Li­tua­ni­ ca“, ar įver­ti­no­te ga­li­mą ri­zi­ką?

J.Palmé­ris: – „Air Li­tua­ni­ca“ pa­ti krei­pė­si į mus, kad „Es­to­nian Air“ teik­tų skry­džių ir ko­mer­ci­nes pa­slau­gas. Ne­no­riu kal­bė­ti apie ri­zi­kos ver­ti­ni­mą ir val­dy­mą, ta­čiau kaip ir bet ku­ri ki­ta oro li­ni­jų bend­ro­vė mes su­si­ ta­rė­me dėl pa­kan­ka­mų re­zer­vų, ku­rie leis­ tų ap­si­rū­pin­ti mums, kaip skry­džių ope­ra­ to­riui, ir ke­lei­viams, ku­rie įsi­gi­jo „Es­to­nian Air“ bi­lie­tus, jei at­si­tik­tų kas nors to­kio, kaip nu­ti­ko bū­tent da­bar.

– Kaip ma­žoms oro li­ni­jų bend­ro­vėms, to­kioms kaip „Air Li­tua­ni­ca“ ar „Es­to­ nian Air“, iš­lik­ti rin­ko­je? Ar ver­ta su­ si­jung­ti ir dirb­ti drau­ge?

J.Palmé­ris: – Kar­tais avia­ci­jos sek­to­riu­ je skir­tin­gų sa­vi­nin­kų gru­pių koo­pe­ra­ci­ja pa­ si­tei­si­na, ta­čiau ki­tais at­ve­jais se­ka­si ne taip ge­rai. Vi­sos bend­ra­dar­bia­vi­mo ga­li­my­bės pri­ klau­so nuo ak­ci­nin­kų su­si­ta­ri­mo – kuo vie­nin­ ges­ni jie yra, tuo la­biau sek­sis dirb­ti drau­ge.

K.Bin­kaus­kas: – Yra sėk­min­gų pa­vyz­ džių, kai pra­de­dan­čioms oro li­ni­jų bend­ ro­vėms pa­vyks­ta sėk­min­gai dirb­ti. Pa­vyz­ džiui, „Fly­be“ įsi­tvir­ti­no rin­ko­je, mes su jais taip pat bend­ra­vo­me.

– Ar svars­to­te apie ga­li­my­bę at­nau­jin­ti tar­pu­sa­vio bend­ra­dar­bia­vi­mą? Ko­kio­ mis są­ly­go­mis?

J.Palmé­ris: – Apsk­ri­tai kal­bant, bend­ra­ dar­biau­ti su „Air Li­tua­ni­ca“ mums se­kė­si ge­rai. Ži­no­ma, bū­tu­me tę­sę sa­vo par­tne­rys­ tę, jei tik „Air Li­tua­ni­ca“ bū­tų at­si­žvel­gu­si į su­tar­ties są­ly­gas ir bū­tų nu­sto­ju­si nuo­lat pa­žei­di­nė­ti mū­sų su­si­ta­ri­mus.

K.Bin­kaus­kas: – Vers­las tuo ir įdo­mus, kad ne­ga­li at­spė­ti, ko­kios nau­dos ti­kė­tis atei­ty­je. Jei ma­ty­si­me, kad bend­ra­dar­biau­ ti mums į nau­dą ir ga­li­me dirb­ti konst­ruk­ ty­viai, ko­dėl gi ne.

Parengė Gabija Sabaliauskaitė

Dienos klausimas. Ku­ri oro li­ni­jų bend­ro­vė ­ yra tei­si dėl ko­mer­ci­nės su­tar­ties nu­trau­ki­mo? (proc.)

38

25

„Air Li­tua­ni­ca“ Ne­tu­riu nuo­mo­nės

37

„Es­to­nian Air“

Šaltinis: diena.lt

12

gruodŞio 5–11, 2013

lietuva vilniausdiena.lt/naujienos/lietuva

4-eri me­tai Bri ď Ž Darbai: 2@ cNY`afOĂ›` YNbXVN X\Y 2b_\]\` AN_fO\` 2b_\]\` 8\ZV`VW\` V_ 2b_\]\` =N_YNZR[a\ Na`a\cNV TNYb

aV[NV `baN_` QÛY !“ Z SV[N[`V[Û` ]R_`]RXafc\`

 @UbaaR_`a\PX• [b\a_

Kaimo plÄ—tros aktualijos aptartos su kaimynais Jurga JovaiĹĄaitÄ— Laukdami, kol ES institucijos galutinai patvirtins naujÄ… kaimo plÄ—tros reglamentÄ…, nubrÄ—ĹĄiantÄŻ finansavimo gaires iki 2020-ĹłjĹł, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos specialistai aptarÄ— paramos ÄŻgyvendinimo iĹĄĹĄĹŤkius mĹŤsĹł regione.

ArtÄ—janti 2014–2020 m. ES ďŹ nansavimo perspektyva kelia nemaĹžai iĹĄĹĄĹŤkiĹł – nors bendra Lietuvos kaimo plÄ—tros programai ES skiriamo pyrago dalis jau Ĺžinoma (6,552 mlrd. litĹł.) visada iĹĄlieka bĹŤtinybÄ— tobulinti bendrÄ… paramos mechanizmÄ… ir atsiĹžvelgti ÄŻ ďŹ nansuojamĹł priemoniĹł populiarumÄ…. BĹŤtent todÄ—l patirtimi neseniai dalijosi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos specialistai, atvykÄ™ ÄŻ Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministerijos (ŽŪM) surengtÄ… tarptautinÄŻ informacinÄŻ seminarÄ… „Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos ÄŻgyvendinimo apĹžvalga, aktualijos ir paramos ÄŻĹžvalgos 2014–2020 m. laikotarpiu“.

Renginyje specialistai, pasiskirstÄ™ darbo grupÄ—mis pagal tam tikras savo kuruojamas sritis, aptarÄ— tiek praktinÄŻ programos projekto ÄŻgyvendinimÄ…, tiek kliĹŤtis ir pranaĹĄumus, iĹĄĹĄĹŤkius rengiantis naujam programiniam laikotarpiui, prioritetus, aktualius kiekvienai valstybei ir visam regionui. VÄ—liau buvo skaitomi specialistĹł parengti praneĹĄimai.

Remiamos kaimui svarbios sritys

Kaip sakÄ— ŽŪM Kaimo plÄ—tros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vedÄ—ja Kristina IndrioĹĄienÄ—, bĹŤtent valstybiĹł kaimyniĹł ÄŻgyta patirtis yra svarbi tiek Lietuvai, tiek ÄŻ konferencijÄ… kviestĹł valstybiĹł atstovams. „Su valstybÄ—mis kaimynÄ—mis kalbÄ—tis naudingiau dÄ—l to, kad mĹŤsĹł problemos yra artimesnÄ—s, suprantamesnÄ—s vienĹł kitiems“, – pripaĹžino K.IndrioĹĄienÄ—.

TarptautinÄ—s specialistĹł grupÄ—s aptarÄ— 2014–2020 m. ďŹ nansinÄ—je perspektyvoje iĹĄliekanÄ?ias priemones. Europos ĹžemÄ—s ĹŤkio fondo kaimo plÄ—trai (EŽŪFKP) lÄ—ĹĄomis toliau

2014–2020 m. kaimo plėtros finansinė perspektyva (einamųjų metų kainomis)

Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kai­tė g.sabaliauskaite@diena.lt

Svar­biau­sia kal­bė­ti rať­tu

bus remiama ĹžiniĹł perdavimo ir informavimo veikla, konsultavimo paslaugos, ĹŤkio valdymo ir ĹŤkininkĹł pavadavimo paslaugos, ĹžemÄ—s ĹŤkio ir maisto produktĹł kokybÄ—s schemos, investicijos ÄŻ materialĹłjÄŻ turtÄ…, ĹŤkio ir verslo plÄ—tra. Taip pat bus remiamos pagrindinÄ—s paslaugos ir kaimĹł atnaujinimas kaimo vietovÄ—se, investicijos ÄŻ miĹĄko plotĹł plÄ—trÄ…, miĹĄkĹł gyvybingumo gerinimÄ…, gamintojĹł grupiĹł ÄŻsikĹŤrimas, visa veikla pagal priemonÄ™ „Natura 2000“. DÄ—mesys iĹĄliks ir agrarinei aplinkosaugai bei klimatui, ekologiniam ĹŤkininkavimui, iĹĄmokoms uĹž vietoves, kuriose esama gamtiniĹł ar kitokiĹł speciďŹ niĹł kliĹŤÄ?iĹł, be abejo, tebebus ÄŻgyvendinama ir LEADER programa.

Kristina IndrioĹĄienÄ—:

Su valstybÄ—mis kaimynÄ—mis kalbÄ—tis naudingiau dÄ—l to, kad mĹŤsĹł problemos artimesnÄ—s, suprantamesnÄ—s vienĹł kitiems.

Lietuvos kaimo plÄ—tros 2014–2020 m. planuojamas biudĹžetas – 6,552 mlrd. litĹł, iĹĄ jĹł: ď Ž ES dalis – 5,569 mlrd. litĹł;

Laukiamas reglamentas

ď Ž Lietuvos dalis – 0,982 mlrd. litĹł.

2007–2013 m. kaimo plÄ—tros programos finansinis ÄŻgyvendinimas ď Ž Skirta 7,896 mlrd. litĹł paramos lÄ—ĹĄĹł; ď Ž jau iĹĄmokÄ—ta 5,717 mlrd. litĹł paramos (72 proc. nuo skirtĹł paramos lÄ—ĹĄĹł); ď Ž I krypties ÄŻgyvendinimas – 78 proc.; ď Ž II krypties ÄŻgyvendinimas – 75 proc.; ď Ž III krypties ÄŻgyvendinimas – 43 proc.

Privalomi ÄŻsipareigojimai ď Ž Ne maĹžiau kaip 5 proc. EŽŪFKP lÄ—ĹĄĹł

ď Ž Ne daugiau kaip 4 proc. EŽŪFKP

turi bĹŤti skiriama LEADER programai.

lÄ—ĹĄĹł turi bĹŤti skiriama techninei pagalbai.

ď Ž Ne maĹžiau kaip 30 proc. EŽŪFKP

lÄ—ĹĄĹł turi bĹŤti skiriama klimato kaitai ĹĄvelninti bei prisitaikyti prie jos, taip pat Ĺžemei valdyti pagal agrarinÄ—s aplinkosaugos, klimato, ekologinio ĹŤkininkavimo ir iĹĄmokĹł vietovÄ—ms, kuriose esama gamtiniĹł ar kitokiĹł specifiniĹł kliĹŤÄ?iĹł, priemones. ď Ž Kiti kaimo plÄ—tros priemoniĹł

2004–2006 ir 2007–2013 m. tęstiniai įsipareigojimai – 0,327 mlrd. litų.

ď Ž Veiklos lÄ—ĹĄĹł rezervas – 6 proc. ď Ž ES lÄ—ĹĄĹł likutis – 3,3 mlrd. litĹł.*

* Atėmus privalomus įsipareigojimus: klimato kaitai ťvelninti (1,965 mlrd. litų), LEADER programai įgyvendinti (237,61 mln. litų), techninei pagalbai (262 mln. litų), veiklos rezervui (393 mln. litų), lėťas tęstiniams įsipareigojimams vykdyti (327 mln. litų).

Vie­ni ka­den­ci­jÄ… bai­gian­tys Eu­ro­pos Par­ la­men­to (EP) na­riai kal­ba dau­giau, o ki­ti gar­siau. Bend­ro­je „tur­ny­ro len­te­lė­je“ kai ku­riĹł Lie­tu­vos de­le­guo­tĹł EP na­riĹł ak­ty­ vu­mÄ… ga­li­ma ma­tuo­ti tĹŤks­tan­Ä?iais, o kai ku­riĹł – tik de­ťim­ti­mis at­lik­tĹł veiks­mĹł.

Specialistai aptarÄ— ir 2007–2013 m. tÄ™stinÄŻ ďŹ nansavimÄ…, nes iĹĄmokos skiriamos pagal formulÄ™ 6 + 2 (ĹĄeĹĄeriems metams skirtas ďŹ nansavimas pratÄ™siamas dar dvejiems, jau programai pasibaigus). Tad nors ES valstybÄ—s, tarp jĹł – ir Lietuva, iĹĄgyvena pereinamÄ…jÄŻ laikotarpÄŻ, paraiĹĄkas ÄŻgyvendinti kai kurias priemones dar galima teikti – pinigai bus iĹĄmokami iki 2015-ĹłjĹł pabaigos.

Vis dÄ—lto ES valstybÄ—s ir potencialĹŤs paramos gavÄ—jai laukia, kol Europos Tarybos, Europos Komisijos bei Europos Parlamento atstovai galutinai sutars dÄ—l 2014–2020 m. ďŹ nansinÄ—s perspektyvos ir patvirtins kaimo plÄ—tros reglamentÄ…. JÄŻ planuojama baigti derinti iki gruodĹžio pabaigos, o paskelbti 2014 m. sausÄŻ.

TaÄ?iau visi reikiami reglamento ÄŻgyvendinamieji dokumentai bus patvirtinti tik 2014-ĹłjĹł viduryje, todÄ—l ES narÄ—s, suprasdamos, kad ĹĄÄŻ laukimo laikÄ… galima taip pat iĹĄnaudoti pozityviai, rengia naujas programas.

Eu­ro­par­la­men­ta­rai Lie­tu­vai at­ sto­vau­ja pa­si­telk­da­mi ke­lias veik­ los prie­mo­nes – pa­si­sa­ky­da­mi per ple­na­ri­nius po­sė­dŞius, skai­ ty­da­mi pra­ne­ťi­mus, ku­rie yra EP re­zo­liu­ci­jų pa­grin­das, reng­da­mi re­zo­liu­ci­jas, pa­teik­da­mi nuo­mo­ nes, ra­ťy­ti­nius pra­ne­ťi­mus. Atsi­ Şvelgdami į veik­lą ko­mi­te­tuo­se ir jų po­zi­ci­ją, EP na­riai taip pat sa­ va­ran­kiť­kai tei­kia klau­si­mus Eu­ ro­pos Ta­ry­bai ar Eu­ro­pos Ko­mi­ si­jai.

Ta­Ä?iau iĹĄ vi­sĹł ga­li­my­biĹł są­ra­ťo veiks­min­giau­si ir pa­rei­ka­lau­jan­ tys dau­giau­sia pa­stan­gĹł bei lai­ko yra pra­ne­ťi­mai ir pa­siō­ly­mai dÄ—l re­zo­liu­ci­jĹł, kaip ÄŻsi­ti­ki­nÄ™s bu­vÄ™s EP na­rys Eu­ge­ni­jus Mal­dei­kis.

Jis paaiť­ki­no, kad di­dĹžiau­siÄ… ÄŻta­ kÄ… EP spren­di­mams eu­ro­par­la­ men­ta­rai ga­li da­ry­ti pri­si­dė­da­mi prie ra­ťy­ti­niĹł do­ku­men­tĹł ren­ gi­mo. Taip jie dir­ba tie­sio­giai su Ko­mi­si­ja, frak­ci­jo­mis, ĹĄe­ťė­li­niais jĹł na­riais, to­dÄ—l pel­no po­li­ti­nÄŻ au­ to­ri­te­tÄ… ir ga­li da­ry­ti rea­liÄ… ÄŻta­kÄ… neatsiĹžvelgiant ÄŻ ĹĄa­lies na­rÄ—s dy­ dÄŻ ir jos at­sto­vĹł skai­Ä?iĹł. „O pa­si­sa­ky­mai per ple­na­ri­ nÄŻ po­sė­dÄŻ yra skir­tin­gi. Jie ga­li truk­ti vie­nÄ… mi­nu­tÄ™ ir bō­ti su­si­jÄ™ su bet ko­kio­mis te­mo­mis. Pa­vyz­ dĹžiui, pra­de­dant EP se­si­jÄ… Stras­ bō­re ne­trĹŤks­ta emo­ci­jĹł ir kal­ bĹł, kaip pra­stai skrai­do lÄ—k­tu­vai.

Pa­si­sa­ky­mai, kai po­sė­dy­je yra apie 800 Ĺžmo­niĹł, nu­ver­tė­ja, to­ dÄ—l svar­biau­sias eu­ro­par­la­men­ ta­ro dar­bas yra veik­la ko­mi­te­te ir bend­ra­dar­bia­vi­mas ren­giant do­ ku­men­tus“, – ko­men­ta­vo jis.

Anot jo, reikť­min­gos ir kal­bos svars­tant do­ku­men­tą, jei eu­ro­ par­la­men­ta­rą ar pra­ne­ťi­mo au­ to­rių jo frak­ci­ja uŞ ar­gu­men­tuo­

tÄ… kal­bÄ… de­le­guo­ja kal­bė­ti vi­sos frak­ci­jos var­du. To­kiu at­ve­ju EP na­rys gau­na dau­giau lai­ko pa­si­ sa­ky­ti, ga­li ver­tin­ti do­ku­men­tÄ… ir siō­ly­ti jo pa­kei­ti­mus. „Svar­bu yra ak­ty­viai reng­ti re­ zo­liu­ci­jas, bō­ti ĹĄe­ťė­li­niu frak­ci­ jos pra­ne­ťė­ju, nes ga­li at­spin­dė­ ti jos po­zi­ci­jÄ…. Ko­mi­te­to na­riai eu­ro­par­la­men­ta­rÄ… ver­ti­na uĹž jo pro­fe­sio­na­lu­mÄ… ir skir­tin­gĹł sri­ Ä?iĹł – pra­mo­nÄ—s ar ener­ge­ti­kos – iť­ma­ny­mÄ…, nes ko­mi­te­tai yra „klu­bi­niai“, – sa­kÄ— E.Mal­dei­kis. – Svar­biau­si ko­mi­te­tai yra tie, ku­rie da­ly­vau­ja prii­mant bend­ rus spren­di­mus.“ TĹŤks­tan­Ä?iai pa­si­sa­ky­mĹł

Ofi­cia­liai pa­tei­kia­ma bend­ra sta­ tis­ti­ka at­spin­di eu­ro­par­la­men­ta­rĹł ak­ty­vu­mÄ…, ta­Ä?iau vi­si jĹł nu­veik­ ti dar­bai skai­Ä?iuo­ja­mi vie­no­dais ma­tais. Tai­gi svar­baus pra­ne­ťi­ mo (dÄ—l ku­rio ren­gi­mo bal­suo­ja EP ko­mi­te­tas, vė­liau ir vi­sas EP dÄ—l re­zo­liu­ci­jos priė­mi­mo) ren­ gi­mas ofi­cia­lio­je ak­ty­vu­mo su­ ves­ti­nė­je ne­si­ski­ria nuo ke­liĹł sa­ ki­niĹł paaiť­ki­ni­mo dÄ—l bal­sa­vi­mo mo­ty­vĹł, pa­tei­kia­mo sek­re­to­ria­ tui rať­tu.

Vi­sĹł eu­ro­par­la­men­ta­rĹł veik­ los „krep­ťe­liuo­se“ dau­giau­sia ga­ li­ma su­skai­Ä?iuo­ti bō­tent epi­zo­di­ niĹł pa­si­sa­ky­mĹł per ple­na­ri­nius po­sė­dĹžius. Kai ku­riĹł Lie­tu­vos ÄŻ EP de­le­guo­tĹł po­li­ti­kĹł epi­zo­di­niĹł pa­ si­sa­ky­mĹł skai­Ä?ius per­ko­pia tĹŤks­ tan­Ä?io ri­bÄ…, ta­Ä?iau tie po­li­ti­kai nė­ra „gar­siau“ pra­bi­lÄ™ ki­tais klau­ si­mais, pa­vyz­dĹžiui, skai­tÄ™ pra­ne­ ĹĄi­mo ar pri­si­dė­jÄ™ prie re­zo­liu­ci­jos ren­gi­mo. Be to, pa­si­sa­ky­mai ple­ na­ri­niuo­se EP po­sė­dĹžiuo­se su­si­ de­da iĹĄ dis­ku­si­jĹł Ĺžo­dĹžiu ir vė­les­ niĹł paaiť­ki­ni­mĹł apie bal­sa­vi­mo mo­ty­vus rať­tu. Pas­ta­rie­ji, kai ku­ riĹł eks­per­tĹł nuo­mo­ne, tik pa­ge­ri­ na bend­rÄ… sta­tis­ti­kÄ… ir pa­ke­lia eu­

PR

„„Reikťmė: iť visų EP nario galimybių sąraťo veiksmingiausi ir parei-

kalaujantys daugiausia pastangĹł bei laiko yra praneĹĄimai ir pasiĹŤlymai dÄ—l rezoliucijĹł. Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

13

gruodžio 5–11, 2013

lietuva

iu­se­ly­je: daug kal­bų, ma­žai dar­bų?

Ak­ty­vu­mas: da­bar­ti­nių Lie­tu­vos at­sto­vų veik­los EP „krep­še­liuo­se“ dau­giau­sia ga­li­ma su­skai­čiuo­ti epi­zo­di­nių pa­si­sa­ky­mų per ple­na­ri­nius po­sė­džius.

ro­par­la­men­ta­rą „tur­ny­ro len­te­lė­je“, to­dėl yra ypač mėgs­ta­mi prieš rin­ ki­mus, sie­kiant pa­de­monst­ruo­ti eu­ ro­par­la­men­ta­ro ak­ty­vu­mą.

Pra­de­dant EP se­si­ją Stras­bū­re ne­trūks­ ta emo­ci­jų ir kal­bų, kaip pra­stai skrai­ do lėk­tu­vai. Pa­si­sa­ ky­mai, kai po­sė­dy­je yra apie 800 žmo­ nių, nu­ver­tė­ja.

Bend­rai skai­čiuo­ja­mų pa­si­sa­ky­ mų per ple­na­ri­nius po­sė­džius ly­de­ riai – so­cial­de­mok­ra­tas Zig­man­tas Bal­čy­tis (1139 pa­si­sa­ky­mai ple­na­ ri­niuo­se po­sė­džiuo­se) bei „Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo“ at­sto­vas Juo­zas Imb­ra­sas (pa­si­sa­kęs 1119 kar­tų), nuo ko­le­gų tru­pu­tį at­si­lie­ka so­cial­

de­mok­ra­tų at­sto­vė Vi­li­ja Blin­ke­vi­ čiū­tė (955 pa­si­sa­ky­mai).

Sun­kes­nė veik­la do­mi­na tik kelis

Ta­čiau pra­ne­ši­mus (di­de­lės apim­ ties do­ku­men­tus, ku­riuos pa­reng­ ti už­trun­ka ke­lis mė­ne­sius) per 2009–2013 m. ka­den­ci­ją ren­gė tik ke­tu­ri Lie­tu­vos de­le­guo­ti eu­ro­par­ la­men­ta­rai – kon­ser­va­to­rė Lai­ma And­ri­kie­nė, Z.Bal­čy­tis, Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­vas Leo­ni­das Dons­ kis ir so­cial­de­mok­ra­tas Jus­tas Vin­ cas Pa­lec­kis.

Z.Bal­čy­tis EP skai­tė 2010 m. me­ ti­nį pra­ne­ši­mą dėl ES fi­nan­si­nių in­ te­re­sų ap­sau­gos – dėl ko­vos su su­kčia­vi­mu. L.Dons­kis pa­si­sa­kė dėl Me­ti­nės ata­skai­tos dėl žmo­gaus tei­sių ir de­mok­ra­ti­jos pa­sau­ly­je 2011 m. ir dėl ES po­li­ti­kos šio­je sri­ ty­je. L.And­ri­kie­nė skai­tė pra­ne­ši­mą su pa­siū­ly­mu dėl EP re­ko­men­da­ci­ jos Ta­ry­bai dėl ES re­li­gi­jos ar ti­kė­ ji­mo lais­vės ska­ti­ni­mo ir ap­sau­gos gai­rių pro­jek­to, taip pat pra­ne­ši­mą

dėl 2009 m. me­ti­nės ata­skai­tos dėl žmo­gaus tei­sių pa­dė­ties pa­sau­ly­je ir ES po­li­ti­kos šio­je sri­ty­je. J.V.Pa­ lec­kis pa­tei­kė re­ko­men­da­ci­ją Ta­ ry­bai, Ko­mi­si­jai ir Eu­ro­pos išo­rės veiks­mų tar­ny­bai dėl ES po­li­ti­kos Bal­ta­ru­si­jos at­žvil­giu.

Daug pa­ta­rė­jų – ma­žai re­zul­ta­tų

Ki­ta pa­gal svar­bą prie­mo­nė – pa­ siū­ly­mai dėl re­zo­liu­ci­jų. Juos ak­ty­ viau­siai tei­kė kon­ser­va­to­rė L.And­ ri­kie­nė ir L.Dons­kis, o pa­si­sa­ky­mų per ple­na­ri­nius po­sė­džius ly­de­ris Z.Bal­čy­tis ir kon­ser­va­to­rius Al­ gir­das Sau­dar­gas sa­vo „krep­še­ ly­je“ tu­ri vos po vie­ną pa­siū­ly­mą dėl re­zo­liu­ci­jos, prie ku­rios ren­gi­ mo pri­si­dė­jo.

Ma­žiausiai šio­je ka­den­ci­jo­je nu­ vei­kė Dar­bo par­ti­jos at­sto­vė Jus­ ti­na Vit­kaus­kai­tė-Ber­nard, nors ji tu­ri dau­giau­sia pa­dė­jė­jų – net 42.

Tie­sa, rei­kia pa­mi­nė­ti, kad EP na­ re ji ta­po tik 2012 m. pa­bai­go­je, kai pa­kei­tė Sei­mo rin­ki­mus lai­mė­ju­sį

bu­vu­sį eu­ro­par­la­men­ta­rą Vik­to­rą Us­pas­ki­chą. J.Vit­kaus­kai­tė-Ber­ nard 24 kar­tus pa­si­sa­kė per ple­na­ ri­nį EP po­sė­dį, kar­tu su ko­le­go­mis pa­tei­kė vie­ną ra­šy­ti­nį pa­reiš­ki­ mą dėl ko­vos su ges­ta­ci­niu cuk­ri­ niu dia­be­tu, bu­vo vie­nos nuo­mo­ nės dėl Eu­ro­pos kul­tū­ros ir kū­ry­bos sek­to­rių, kaip eko­no­mi­kos au­gi­mo ir dar­bo vie­tų kū­ri­mo šal­ti­nių, rė­ mi­mo še­šė­li­nė re­fe­ren­tė.

Tuš­čiai po­li­ti­kuo­ti lai­ko nė­ra

E.Mal­dei­kis api­bend­ri­no, kad EP vi­du­je ša­lių na­rių at­sto­vai ver­ti­ na­mi už pro­fe­sio­na­lu­mą, nes prii­ mant spren­di­mus ES lyg­me­niu rei­kia tu­rė­ti skir­tin­gų sri­čių eks­ per­ti­nių ži­nių, iš­ma­ny­ti ES tei­sę ir daug ki­tų niuan­sų.

To­dėl eu­ro­par­la­men­ta­rų įdir­bio ne­ga­li­ma pa­ma­tuo­ti pa­si­sa­ky­mų skai­čiu­mi, nes į na­rius, ku­rie pa­si­ sa­ko dau­gu­ma te­mų – nuo kul­tū­ros rei­ka­lų iki ka­ri­nių konf­lik­tų – ko­ le­gos rim­tai ne­žiū­ri. Be to, pa­grin­

Ša­rū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

di­nis dar­bas, le­mian­tis veik­los re­ zul­ta­tus, vyks­ta ko­mi­te­tuo­se, kur ga­li­ma ini­ci­juo­ti įsta­ty­mų pa­tai­sas, nes ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je spren­ di­mai tik api­bend­ri­na­mi. „Kaip ir bet ku­ria­me na­cio­na­ li­nia­me par­la­men­te, taip ir EP yra „šne­ku­čių“, ku­rie pa­si­sa­ko vi­sais klau­si­mais. Ta­čiau EP na­riai sie­kia po­ky­čių dau­ge­ly­je svar­bių ener­ge­ ti­kos ar ban­kų sri­čių, to­dėl kri­te­ri­ jai ten ki­to­kie, veik­ti rei­kia pro­fe­ sio­na­liai“, – ti­ki­no E.Mal­dei­kis.

1139

kartus

pasisakė Z.Balčytis.

Eu­ro­par­la­men­ta­rų iš Lie­tu­vos ak­ty­vu­mas EP

Ak­ty­viau­si eu­ro­par­la­men­ta­rai 2009–2013 m.

Eu­ro­par­la­men­ta­rų

(bend­ras veiks­mų ofi­cia­lio­je sta­tis­ti­ko­je skai­čius) pa­reng­tos re­zo­liu­ci­jos Iš viso

1. Zig­man­tas Bal­čy­tis 1299 1 6 2. Juo­zas Imb­ra­sas 1230 35 14 3. Vi­l i­ja Blin­ke­vi­čiū­tė 1110 10 9 4. Ro­lan­das Pak­sas 813 38 11 5. Lai­ma And­r i­k ie­nė 759 226 5 6. Rad­vi­lė Mor­k ū­nai­tė-Mi­ku­lė­nie­nė 549 16 6 7. Jus­tas Vin­cas Pa­lec­k is 347 25 13 8. Leo­ni­das Dons­k is 241 159 5 9. Val­de­ma­ras To­ma­ševs­k is 97 46 13 10. Vy­tau­tas Lands­ber­g is 78 25 11 11. Al­g ir­das Sau­dar­gas 36 1 8 12. Jus­t i­na Vit­kaus­kai­tė-Ber­nard 26 0 42 (EP na­rė, pa­kei­tu­si Vik­to­rą Us­pas­k i­chą nuo 2012 m.)

Eu­ro­par­la­men­ta­rų pa­dė­jė­jai Ak­re­di­tuo­ti ES Briu­se­ly­je, Vie­ti­niai – įdar­bin­ti Liuk­sem­bur­ge ar Stras­bū­re vie­no­je ES vals­ty­bių na­rių 2 4 1 13 2 7 2 9 2 3 2 4 2 11 2 3 1 12 2 9 1 7 nėra duomenų nėra duomenų Šal­ti­nis: EP duo­me­nys

14

gruodŞio 5–11, 2013

ekonomika vilniausdiena.lt/naujienos/ekonomika

Rek­la­mĹł ko „Bi­tė“ prieĹĄ „Tele2“ ar­ba „MÄ—s­li­tos“ di­rek­ to­rius Sau­lius Poť­ka prieĹĄ tur­tuo­lius – to­kia rek­la­ma da­bar uŞ­tvin­dÄ— ek­ra­nus.

Nors ly­gi­na­mo­ji rek­la­ma Lie­tu­vo­je ri­bo­ ja­ma, to­kie rek­la­mos ka­rai klien­tams ne­ken­kia.

Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

Nau­jas to­ta­li­nis ka­ras ď Ž Parama: QVR[\` `\PVNYV[Ă›` TY\O\` ]N`YNbTN `XV_aN VaV[ `b[XVRZ` [b\YNaV[Ă›` ]_VR VĂ­_\` _RVXNYNbWN[aVRZ` YV

T\[VNZ`

 @UbaaR_`a\PX• [b\a_

ES parama padÄ—s gauti daugiau paslaugĹł namuose TrakĹł globos ir socialiniĹł paslaugĹł centrui Europos socialinio fondo parama padÄ—jo greiÄ?iau ÄŻgyvendinti slaugos namuose paslaugĹł integravimÄ… ÄŻ socialinÄ—s globos namuose paslaugas.

Tai leis didesniam skaiÄ?iui senyvo amĹžiaus ar neÄŻgaliĹł ĹžmoniĹł gauti kompleksines paslaugas namie.

Karolina VaitkeviÄ?iĹŤtÄ— Veikla nuosekliai tÄ™siama

Projektas „IntegruotĹł socialinÄ—s globos ir slaugos namuose paslaugĹł modelis TrakĹł rajono savivaldybÄ—je“ – tai antrasis 2008 m. pradÄ—to taikyti socialinÄ—s globos namuose paslaugĹł modelio etapas.

Pirmas etapas buvo TrakĹł globos ir socialiniĹł paslaugĹł centro ÄŻgyvendintas projektas bendradarbiaujant su Vokietijos ReinÄ—s „Carito“ draugijos Pagalbos seniems ĹžmonÄ—ms tarnyba. Tuomet centras pradÄ—jo teikti socialinÄ—s globos asmens namuose paslaugas, ÄŻ jas buvo ÄŻtrauktas ir minimaliausiĹł slaugos namuose paslaugĹł paketas.

Pasak TrakĹł globos ir socialiniĹł paslaugĹł centro direktoriaus pavaduotojos, projekto vadovÄ—s Reginos BologovienÄ—s, ĹĄiuo projektu taip pat siekiama plÄ—toti pagalbos namuose paslaugĹł ÄŻvairovÄ™, sumaĹžinti socialiniĹł skirtumĹł lemiamus paslaugĹł netolygumus kaimo vietovÄ—se. Taip pat ÄŻ integruotĹł pagalbos namuose paslaugĹł teikimÄ… ÄŻtraukti profesionaliĹł slaugos darbuotojĹł ir taip uĹžtikrinti ĹĄiĹł paslaugĹł plÄ—totÄ™ bei kokybÄ™.

Dirbs trys mobilios komandos

2013–2015 m. ÄŻgyvendinamo projekto ďŹ nansavimo ir administravimo sutartis pasiraĹĄyta 2013 m. geguŞės 14 d. PrieĹĄ pasiraĹĄant paramos sutartÄŻ buvo ÄŻgytas higienos pasas ir licencija, pagal kuriÄ… centrui suteikta teisÄ— verstis asmens sveikatos prieĹžiĹŤros veikla ir teikti slaugos bei bendruomenÄ—s slaugos paslaugas, iĹĄnuomotos patalpos medicinos kabinetui ÄŻrengti, atlikti kiti darbai.

PradÄ—jus vykdyti projektÄ…, kuriam skirta 990 tĹŤkst. litĹł Europos socialinio fondo lÄ—ĹĄĹł, nupirktos slaugytojĹł padÄ—jÄ—jĹł mokymĹł paslaugos, baldai, kompiuteriai slaugytojĹł darbo vietoms ÄŻsteigti, du automobiliai, degalĹł, paskelb-

ti kitĹł priemoniĹł, reikalingĹł integralios pagalbos paslaugoms teikti, vieĹĄieji pirkimai.

Regina BologovienÄ—:

Projektu siekiama plÄ—toti pagalbos namuose paslaugĹł ÄŻvairovÄ™, sumaĹžinti socialiniĹł skirtumĹł lemiamus paslaugĹł netolygumus kaimo vietovÄ—se. „PerkvaliďŹ kuota 10 darbuotojĹł, jie ÄŻgijo slaugytojo padÄ—jÄ—jo kvaliďŹ kacijÄ…. LapkriÄ?io pabaigoje dar 10 darbuotojĹł ÄŻgis slaugytojo padÄ—jÄ—jo kvaliďŹ kacijÄ… ir gaus tai liudijanÄ?ius paĹžymÄ—jimus. Nuo gruodĹžio 2 d. jau bus suformuotos dvi iĹĄ trijĹł planuotĹł komandĹł. Projekte bus ÄŻdarbinti 23 slaugos darbuotojai (ĹĄiandien ÄŻdarbinta 13 slaugos specialistĹł), integralios pagalbos namuose paslaugas gaus per 30 senyvo amĹžiaus ir neÄŻgaliĹł asmenĹł (ĹĄiuo metu gauna 17), o integrali pagalba bus teikiama visose TrakĹł rajono savivaldybÄ—s seniĹŤnijose“, – sÄ—kminga pradĹžia dĹžiaugÄ—si R.BologovienÄ—.

Patirtis bus naudinga

Jos teigimu, ĹĄis projektas padÄ—jo greiÄ?iau ÄŻgyvendinti slaugos namuose paslaugĹł integravimÄ… ÄŻ socialinÄ—s globos namuose paslaugas ir sudarÄ— galimybes suformuoti vientisÄ… socialinÄ—s globos bei slaugos namuose struktĹŤrÄ…, koordinuojamÄ… vienos ÄŻstaigos. „ES lÄ—ĹĄomis bus perkvaliďŹ kuoti darbuotojai, jie ÄŻgis slaugytojo padÄ—jÄ—jo kvaliďŹ kacijÄ…. ÄŽsigyta slaugos darbuotojĹł darbÄ… palengvinanÄ?iĹł priemoniĹł, ÄŻrangos, darbo drabu-

ĹžiĹł. Ĺ˝inios, ÄŻgĹŤdĹžiai, darbo patirtis bus panaudojami ir projektui pasibaigus. Parama svarbi ir tuo, kad beveik trejus metus savivaldybÄ—s senyvo amĹžiaus ir suaugÄ™ neÄŻgalĹŤs asmenys bei juos priĹžiĹŤrintys artimieji gaus gerokai daugiau kokybiĹĄkesniĹł ir ÄŻvairesniĹł paslaugĹłâ€œ, – sakÄ— jau 16 metĹł veikianÄ?io centro direktoriaus pavaduotoja.

Pasak jos, ES parama svarbi dar ir tuo, kad integralios socialinės globos ir slaugos namuose paslaugos yra alternatyva stacionarioms sveikatos prieŞiōros ir socialinėms paslaugoms. „Stacionarios sveikatos prieŞiōros, socialinės paslaugos labai brangios. Be to, pastaraisiais metais vis daugiau Şmonių nori nugyventi senatvę savo namuose.

ViliamÄ—s, kad mĹŤsĹł IntegruotĹł socialinÄ—s globos ir slaugos namuose paslaugĹł modelis bus priimtinas ir kitiems ĹĄiĹł paslaugĹł teikÄ—jams Lietuvoje“, – tikisi R.BologovienÄ—.

DÄ—l ĹĄiĹł paslaugĹł teikimo galima teirautis tel. (8 5) 285 5056.

Jos teikiamos senyvo amĹžiaus ir neÄŻgaliems ĹžmonÄ—ms, kitiems asmenims, kuriems reikalingos socialinÄ—s paslaugos ir socialiniĹł darbuotojĹł pagalba. Centre rĹŤpinamasi Ĺžmogaus orumo neĹžeminanÄ?iĹł gyvenimo sÄ…lygĹł sudarymu ir stengiamasi padÄ—ti jam integruotis ÄŻ visuomenÄ™, kai asmuo dÄ—l amĹžiaus, negalios, skurdo ar kitĹł prieĹžasÄ?iĹł pats nepajÄ—gus to padaryti.

Projektas ďŹ nansuojamas pagal SocialinÄ—s apsaugos ir darbo ministerijos administruojamÄ… priemonÄ™ „Darbo ir ĹĄeimos ÄŻsipareigojimĹł derinimas: integralios pagalbos plÄ—tra“ iĹĄ Europos socialinio fondo lÄ—ĹĄĹł.

PR

„Bi­tei Lie­tu­vai“ pri­klau­san­ Ä?io tink­lo LA­BAS rek­la­mo­je gau­ su uĹžuo­mi­nĹł ÄŻ „Tele2“ se­ria­lÄ… „Ir tur­tuo­liai tau­po“, o ypaÄ? ÄŻ vie­ nÄ… nau­jau­siĹł ĹĄio se­ria­lĹł se­ri­jĹł apie te­le­fo­no bō­de­lÄ™. „Dvi­ra­Ä?io Ĺži­niĹłâ€œ su­kur­tas per­so­na­Şas nau­ja­sis lie­ tu­vis Sau­lius Poť­ka apie „LA­BAS kont­rak­tą“ tei­gia: „SÄ…s­kai­ta ant tiek ma­Şa, kad, va, duo­du kai­my­ nams pa­skam­bint, bo jie ten vargs­ ta su sa­vo ta mo­bi­lia bō­de­le.“ Vie­nu rek­la­mi­niu kli­pu su Sau­ liu­mi Poť­ka ne­bu­vo ap­si­ri­bo­ta.

Ki­tuo­se rek­la­mos siu­Şe­tuo­se taip pat ne­dvip­ras­miť­kai me­ta­mas iť­ ťō­kis „Tele2“. Sau­lius Poť­ka siō­lo „pe­rei­ti ant „LA­BAS kont­rak­to“ ir ne­mo­kė­ti dau­giau“. Rek­la­mo­je gau­su sim­bo­liĹł, ku­rie daŞ­niau­siai ma­to­mi „Tele2“ rek­la­mo­je. „Tai kur tu Ä?ia ne­verk­si, jei­gu net 80 pro­c. „Tele2“ klien­tĹł su­tau­po pe­rė­jÄ™ ant „LA­BAS kont­rak­to“, – tie­siai ĹĄvie­siai rė­Şia Sau­lius Poť­ka, o ek­ra­no apa­Ä?io­je pa­Şy­mi­ma, kad tai ro­do bend­ro­vÄ—s „Spin­ter ty­ri­ mai“ at­lik­to ty­ri­mo duo­me­nys.

Rek­la­mĹł ka­ras per­si­kė­lÄ— ir ÄŻ lau­ ko erd­ves. Ĺ a­lia sten­dĹł su „Tele2“ rek­la­mo­mis Ä—mÄ— skrai­dy­ti pri­pu­ Ä?ia­mi sten­dai su LA­BAS rek­la­mo­ mis. „Jau yra!“ – skel­bÄ— „Tele2“ rek­la­ma, uĹž tam tik­rÄ… pla­nÄ… siō­ lan­ti 15 li­tĹł mo­kes­tÄŻ. „Jau yra...

Dar ge­riau!“ – pra­ne­ťė ĹĄa­lia at­si­ ra­du­si „LA­BAS kont­rak­to“ rek­la­ ma, ku­rio­je uĹž pa­na­ťų pla­nÄ… siō­ lo­mas 10 li­tĹł mo­kes­tis. „Bi­tÄ— Lie­tu­va“ tvir­ti­no, kad to­ kia ak­ci­ja su­de­rin­ta su sa­vi­val­dy­ be ir lei­di­mai yra gau­ti.

Skun­do ne­su­lau­kė

Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos at­sto­vai tvir­ti­na, kad dėl ťios rek­la­mos ta­ry­ba skun­dų nė­ra su­lau­ku­si.

Apsk­ri­tai bō­tų ga­li­ma tvir­tin­ti, kad pa­Şei­di­mai, su­si­ję su ne­leis­ ti­nos ly­gi­na­mo­sios rek­la­mos nau­

do­ji­mu, Lie­tu­vo­je nė­ra to­kie daŞ­ ni. 2008–2013 m. bu­vo nu­sta­ty­ti tik pen­ki to­kie pa­Şei­di­mai. Ta­ Ä?iau net du iĹĄ jĹł bu­vo pa­da­ry­ti te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jĹł sek­to­riu­je. Be to, reik­tĹł ne­pa­mirť­ti, kad ko­mi­ si­ja nag­ri­nė­ja ne vi­sus ly­gi­na­mo­ sios rek­la­mos at­ve­jus, o tik tuos, dÄ—l ku­riĹł su­lau­kia skun­dĹł. ÄŽdo­mu, kad Kon­ku­ren­ci­jos ta­ ry­ba ne­krei­pia dė­me­sio ÄŻ tai, ar ÄŻmo­nÄ—, su ku­ria sa­ve ly­gi­no rek­ la­mos da­vė­jas, at­sa­kÄ— ÄŻ to­kÄŻ rek­ la­mi­nÄŻ puo­li­mÄ…, ar ne.

Nors kai ku­rio­se pa­sau­lio vals­ ty­bė­se ly­gi­na­mo­ji rek­la­ma lei­ dĹžia­ma be ap­ri­bo­ji­mĹł, Lie­tu­vo­ je to­kiai rek­la­mai tai­ko­mi grieŞ­ti rei­ka­la­vi­mai. Rek­la­mos ÄŻsta­ty­me ÄŻtvir­tin­ta ly­gi­na­mo­sios rek­la­mos api­brėŞ­tis jai pri­ski­ria ne tik tuos at­ve­jus, kai rek­la­mo­je tie­sio­giai nu­ro­do­mas kon­ku­ren­tas. „Prie to­kios rek­la­mos pri­ skir­ti­na ir rek­la­ma, ku­rios tu­ri­ nys lei­dĹžia pa­pras­tam var­to­to­ jui iden­ti­fi­kuo­ti rek­la­mos da­vė­jo kon­ku­ren­tą“, – aiť­ki­no Kon­ku­ ren­ci­jos ta­ry­bos vy­riau­sio­ji vie­ ťų­jĹł ry­ťiĹł spe­cia­lis­tÄ— Ri­ma Kau­ lė­nai­tÄ—.

Jos tei­gi­mu, ly­gi­na­mo­sios rek­la­ mos są­vo­ka ga­na pla­ti. DaŞ­nai pa­ kan­ka uŞuo­mi­nos, ku­ri lei­dŞia su­ pras­ti, į ku­rį kon­ku­ren­tą nu­kreip­ta rek­la­ma, ir tai jau ga­li­ma trak­tuo­ti kaip ly­gi­na­mą­ją rek­la­mą. Dėl ťios prie­Şas­ties kiek­vie­nas at­ve­jis nag­ ri­nė­ja­mas in­di­vi­dua­liai.

Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba, ga­vu­ si skun­dą, įver­ti­na, ar skun­das yra pa­grįs­tas. Jei ga­li­ma įtar­ti rek­la­ mos įsta­ty­mo pa­Şei­di­mą, Kon­ku­ ren­ci­jos ta­ry­ba krei­pia­si į rek­la­mos da­vė­ją su pra­ťy­mu pa­grįs­ti sklei­ dŞia­mos rek­la­mos ati­tik­tį Rek­la­ mos įsta­ty­mo nu­ma­ty­tiems rei­ka­ la­vi­mams. Ga­vus rek­la­mos da­vė­jo at­sa­ky­mą skun­das nag­ri­nė­ja­mas to­liau.

Tiks­las – pra­na­ťu­mas

Min­dau­gas Liau­dens­kis, rek­ la­mos ty­ri­mo bend­ro­vės „Sy­

UŞ­sie­ny­je ka­rai daŞ­ni

15

gruodžio 5–11, 2013

ekonomika

o­vos – at­rak­ci­ja ne tik var­to­to­jams Šiek tiek šar­žuo­da­ mi „Tele2“ rek­la­mas grei­tai ir aiš­kiai pa­ ro­do­me, į ką orien­ tuo­tos „LA­ BAS kont­ rak­to“ pa­slau­gos.

Reak­ci­ja: ša­lia „Tele2“ rek­la­mos sten­dų ėmė skrai­dy­ti pri­pu­čia­mi sten­dai su LA­BAS rek­la­mo­mis, bet „Tele2“ pla­ka­tai bu­vo iš kar­to nuim­ti.

nop­ti­com Ad Re­search“ va­do­vas, tvir­ti­no, kad įmo­nės to­kio­mis rek­ la­mo­mis sie­kia ke­lių tiks­lų: di­din­ti pre­kės ženk­lo ži­no­mu­mą, pra­neš­ ti tam tik­rą ži­nią, stip­rin­ti emo­ci­ nį ry­šį. Ta­čiau pa­grin­di­nis tiks­las – paskelbti apie sa­vo pra­na­šu­mą prieš kon­ku­ren­tą ir taip įgy­ti rea­ lų pra­na­šu­mą. „Ko­mu­ni­ka­ci­ja – vie­nas pa­grin­ di­nių gink­lų pre­kės ženk­lų tar­pu­ sa­vio ko­vo­je. Ko­vai pa­si­ren­ka­mas tas pre­kės ženk­las, ku­ris yra ak­ tua­liau­sias, no­rint su­stip­rin­ti sa­ vo po­zi­ci­jas. Tai ga­li bū­ti rin­kos ly­de­ris, pa­na­šiau­sias, ar­ti­miau­sias kon­ku­ren­tas, su ku­riuo var­to­to­jai la­biau­siai ly­gi­na, ar pan.“, – tvir­ ti­no M.Liau­dens­kis.

Jo tei­gi­mu, apie pra­na­šu­mą ga­li bū­ti skelbiama ke­liais bū­dais: ly­gi­ nant sa­ve su kon­ku­ren­tu pa­gal ob­ jek­ty­vius ro­dik­lius, sklei­džiant tam

Dar 2009 m. „Om­ni­tel“ su­kū­rė rek­la­ mą, ku­rio­je ope­ra­to­rius sim­bo­liš­kai vaiz­duo­ja­mas kaip pan­te­ra. Pas­kui „Bi­tė“ su­kū­rė at­sa­ko­mą­ją rek­la­mą. Jo­ je vaiz­duo­ja­mas ka­čiu­kas, ku­rio še­ šė­lis – kaip pan­te­ros, o už­ra­šas rek­la­ mo­je skel­bia: „Ne­bi­jok sa­vo ope­ra­to­ riaus.“

tik­rą nei­gia­mą ži­nu­tę apie kon­ku­ ren­tą ir emo­ci­niu bū­du, kai ban­do­ ma nu­trauk­ti emo­ci­nius ry­šius tarp kon­ku­ren­to ir var­to­to­jo. Iman­tis pa­sta­ro­jo bū­do ga­li bū­ti iš­juo­kia­ mi tam tik­ri kon­ku­ren­to rek­la­mos ele­men­tai, ku­rie ir su­ku­ria tą emo­ ci­nį ry­šį. „Šis 3-ia­sis bū­das ga­li ei­ti ly­gia gre­ta su 2-uo­ju ar 1-uo­ju. Man ro­ dos, bū­tent tai da­bar ga­li­ma įžvelg­ti „LA­BAS kont­rak­to“ ko­mu­ni­ka­ci­jo­je: „Tele2“ kaip pi­giau­sio­jo pa­nei­gi­mas pa­tei­kiant kont­rin­for­ma­ci­jos ir kar­ tu emo­ciš­kai ata­kuo­jant kai ku­riuos „Tele2“ ko­mu­ni­ka­ci­jos ele­men­tus, pir­miau­sia tuos, ku­rie yra glau­džiai su­si­ję su „Tele2“ kaip pi­giau­sio­jo idė­ja“, – sa­kė M.Liau­dens­kis.

Kaip pa­vyz­dį jis pa­tei­kė tai, kad „LA­BAS kont­rak­to“ rek­la­mo­je pa­ si­šai­po­ma iš „Tele2 šū­kio „Kam mo­kė­ti dau­giau?“.

sta­ty­da­mas nau­ją­jį mo­de­lį „Au­di“ pa­ skel­bė: „Ta­vo ėji­mas, BMW.“ Ša­lia pa­ ka­bin­to­je ki­to­je lau­ko rek­la­mo­je BMW pa­de­monst­ra­vo sa­vo nau­ją­jį mo­de­lį ir at­si­kir­to: „Ša­chas ir ma­tas.“

Ta­da „Au­di“ pa­ka­bi­no dar vie­ną rek­la­ mą ir jo­je vaiz­duo­ja­mą mo­de­lį api­bū­ di­no taip: „Jū­sų pės­ti­nin­kas ne­pri­lygs­ Už­sie­nio vals­ty­bė­se ly­gi­na­mo­ji rek­la­ ta mū­sų ka­ra­liui.“ Prie šios rek­la­mos ma lei­džia­ma ne­tai­kant ap­ri­bo­ji­mų, ir BMW pri­ka­bi­no di­ri­žab­lio for­mos ba­ ne­tgi yra ga­na daž­na. Tam tik­ri pre­kės lio­ną su „For­mu­lės-1“ bo­li­do at­vaiz­du ženk­lai nuo­la­t kon­ku­ruo­ja: „Pep­si“ ir ir už­ra­šu „Žai­di­mas baig­tas“. „Co­ca-co­la“, „Mic­ro­soft“ ir „App­le“, o da­ Šis ka­ras tę­sia­si jau ne vie­nus me­tus bar jau ir „App­le“ bei „Sam­sung“. ir į jį daž­nai ne­tgi ne­ti­kė­tai įsi­trau­kia Iš, ro­dos, am­ži­nos ko­vos ne­si­trau­kia „Au­di“ ir BMW. Šių įmo­nių ly­gi­na­mo­ji rek­la­ma be užuo­lan­kų krei­pia­si į kon­ ku­ren­tą. Vie­no­je lau­ko rek­la­mo­je pri­

ki­tos įmo­nės. Su BMW ar „Au­di“ rek­la­ mo­mis yra ka­ria­vu­sios ir to­kios įmo­ nės kaip „Bent­ley“, „Le­xus“, „Su­ba­ru“, „Mer­ce­des-Benz“.

Ke­li bū­dai ko­vo­ti

Kaip pa­sielg­ti – rea­guo­ti ar to­liau vyk­dy­ti sa­vo rek­la­mi­nę stra­te­gi­ją, pri­klau­so nuo kiek­vie­nos įmo­nės.

M.Liau­dens­kio tei­gi­mu, jei yra pa­ grin­do ma­ny­ti, kad ag­re­sy­vi kon­ ku­ren­to rek­la­ma ga­li pa­da­ry­ti bent ko­kios nei­gia­mos įta­kos tam, kaip var­to­to­jai ma­to ir su­vo­kia įmo­nę, tuo­met tik­rai yra pa­grin­do rea­guo­ ti. Anot pa­šne­ko­vo, tai da­ry­ti ga­ li­ma dviem bū­dais – įsi­vel­ti į ko­vą tie­sio­giai ir ne­tie­sio­giai. Ne­tie­sio­ giai įsi­vel­ti į ko­vą reiš­kia su­stip­ rin­ti tų as­pek­tų, ku­riuos ata­kuo­ ja kon­ku­ren­tas, sklei­di­mą be jo­kių tie­sio­gi­nių nuo­ro­dų į kon­ku­ren­tų ly­gi­na­mą­sias rek­la­mas.

Ta­čiau tai veiks­min­ga tik ta­da, kai įmo­nė tik­rai yra stip­ri ata­kuo­ ja­mo­se sri­ty­se.

Daž­n iau pa­s i­ren­ka­m a tie­s io­ gi­nė ko­va. Ta­da už­pul­to­ji įmo­nė gi­na­si to­kiais pa­čiais bū­dais, ko­ kiais bu­vo už­pul­ta, su tie­sio­gi­ nė­mis nuo­ro­do­mis į kon­ku­ren­to rek­la­mą. „Ga­li­ma net ieš­ko­ti bū­dų ap­ vers­ti ag­re­sy­vią kon­ku­ren­to ko­ mu­ni­ka­ci­ją, pri­vers­ti ją dirb­ti sa­vo nau­dai, t. y. ap­vers­ti cent­ri­nį kon­ ku­ren­to rek­la­mi­nio iš­puo­lio ele­

60 proc.

Lie­tu­vos gy­ven­to­jų tei­gia, kad „Tele2“ siū­lo ge­riau­sią kai­ną.

men­tą ir pri­vers­ti jį dirb­ti ne prieš sa­ve, bet sa­vo nau­dai“, – sa­kė M. Liau­dens­kis.

To­kio­je rek­la­mo­je kon­ku­ruo­jan­tys pre­ kės ženk­lai ly­gi­na­si vie­ni su ki­tais la­bai tie­ sio­giai. Prask­lai­do­ma dū­mų už­dan­ga.

Klien­tams – nau­din­ga

Paš­ne­ko­vas at­krei­pė dė­me­sį, kad ly­gi­na­mo­ji rek­la­ma var­to­to­jams tė­ra dar vie­nas in­for­ma­ci­jos šal­ti­ nis. „Ir la­bai ne­blo­gas, nes to­kio­je rek­la­mo­je kon­ku­ruo­jan­tys pre­kės ženk­lai ly­gi­na­si vie­ni su ki­tais la­bai tie­sio­giai. Prask­lai­do­ma dū­mų už­ dan­ga. O ge­ras, ra­cio­na­lus, pir­kė­jui nau­din­gas spren­di­mas bū­tent ta­da ir prii­ma­mas, kai pir­kė­jas re­mia­si ne vie­no pre­kės ženk­lo in­for­ma­ci­ ja, o tar­pu­sa­vy­je pa­ly­gi­na ke­lis pre­ kės ženk­lus ir jų sklei­džia­mą in­for­ ma­ci­ją“, – sa­kė M.Liau­dens­kis.

Ki­ta ver­tus, ly­gi­na­mo­ji rek­la­ma ga­li at­skleis­ti ir įmo­nės už­sa­ko­vės ver­ty­bes, po­žiū­rį tiek į kon­ku­ren­tus, tiek į sa­vo klien­tus. Jei pre­kės ženk­ las rek­la­mo­je me­luo­ja apie kon­ku­ ren­tą, ne­pag­rįs­tai ir ne­są­ži­nin­gai jį už­si­puo­la, tuo­met yra prie­žas­tis to­ kį pre­kės ženk­lą ver­tin­ti nei­gia­mai. „Tu­ri­me pa­grin­do pa­ma­ty­ti to­kio pre­kės ženk­lo ver­ty­bi­nį pa­veiks­lą ne­ga­ty­vio­je švie­so­je. Tad me­la­vi­ mas ar bet ko­kia ne­są­ži­nin­ga veik­ la ga­li bū­ti ža­lin­ga ag­re­sy­vią rek­ la­mą pra­dė­ju­siam pre­kės ženk­lui“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

Val­do Ko­pūs­to / „Del­fi“ nuo­tr.

Jo nuo­mo­ne, ly­gi­na­mo­ji rek­la­ma ar tam tik­ro laips­nio pa­juo­ka kon­ ku­ren­to at­žvil­giu nė­ra ne­są­ži­nin­ ga. Tai ne­tgi ga­li bū­ti ne­blo­gas in­ for­ma­ci­jos šal­ti­nis.

Po­li­ti­kai nau­do­ja­si drą­siai

Po­li­ti­ko­je ly­gi­na­mo­ji rek­la­ma per agi­ta­ci­nes kam­pa­ni­jas pa­ste­bi­ma taip pat daž­nai kaip ir te­le­ko­mu­ni­ ka­ci­jų sek­to­riu­je. Prieš praė­ju­sius Sei­mo rin­ki­mus po­li­ti­nis ju­dė­ji­mas „Taip“ sa­vo rek­la­mo­je vaiz­da­vo du dvi­ra­čius: nau­ją ir se­ną. Prie nau­jo­ jo bu­vo už­ra­šas „At­gi­mu­si Lie­tu­va“, prie se­no­jo – „aku­bi­liaus Lie­tu­va“. „Po­l i­t i­ko­je ly­g i­n a­m o­j i rek­l a­ ma ne­tgi la­bai pa­pli­tu­si, – ti­ki­ no M.Liau­dens­kis. – Iš es­mės tai ver­ti­nu po­zi­ty­viai. To­kia rek­la­ma lei­džia aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kuo ta­vo orien­ta­ci­ja, sie­kiai ski­ria­si nuo kon­ku­ruo­jan­čio po­li­ti­ko, kon­ku­ ruo­jan­čios po­li­ti­nės jė­gos. Tai su­ tei­kia svar­bios in­for­ma­ci­jos rin­ kė­jams, pa­de­da pa­si­rink­ti.“ Ta­čiau jis ak­cen­ta­vo, kad gau­ na­mą in­for­ma­ci­ją rei­kia ver­tin­ti kri­tiš­kai ir pa­svars­ty­ti, ar po­li­ti­ko dek­la­ruo­ja­mos ver­ty­bės bei sie­kiai ati­tin­ka jo at­lik­tus dar­bus, pa­sie­ ki­mus.

80 proc.

žmo­nių, pe­rė­ję iš „Tele2“ į LA­BAS, tei­gia, kad su­tau­pė.

16

gruodžio 5–11, 2013

pasaulis vilniausdiena.lt/naujienos/pasaulis

pasaulio darbotvarkė

KUR? Tai­lan­de. KA­DA? Gruo­džio 5 d.

Ka­ra­liaus gim­ta­die­nis

Už­baig­da­ma ko­vi­ nę mi­si­ją Af­ga­nis­ta­ ne ir du de­šimt­me­ čius tru­ku­sį ko­vi­nių ope­ra­ci­jų pe­rio­dą sa­vo is­to­ri­jo­je, NA­TO žen­gia į ki­tą rai­dos eta­pą ir ieš­ ko nau­jo vaid­mens pa­sau­ly­je.

Tai­lan­das mi­nės ka­ra­liaus Bhu­mi­bo­lo Adu­lya­de­jo 86-ąjį gim­ta­die­nį. Šia pro­ ga de­monst­ran­tai, pro­tes­tuo­jan­tys prieš vy­riau­sy­bę jau dau­giau nei mė­ne­sį, pa­skel­bė lai­ki­nas pa­liau­bas, o po­li­ci­ja pa­ša­li­no ba­ri­ka­das prie vy­riau­sy­bės. Ta­ čiau pro­tes­tų ly­de­riai pa­ža­dė­jo ne­tru­kus vėl pra­dė­ti de­monst­ra­ci­jas ir nu­vers­ti prem­je­rę Ying­luck Shi­na­wat­rą, ku­rią jie va­di­na emig­ra­ci­jo­je po 2006 m. per­vers­ mo gy­ve­nan­čio bro­lio, bu­vu­sio prem­je­ro Thak­si­no Shi­na­wat­ros, ma­rio­ne­te.

KUR? Ru­si­jo­je. KA­DA? Gruo­džio 6 d.

Po­kal­bis su prem­je­ru Ru­si­jos prem­je­ras Dmit­ri­jus Med­ve­de­vas tie­sio­gi­nia­me te­le­vi­zi­jos ete­ry­je duos tra­di­ci­nį in­ter­viu „Po­kal­bis su mi­nist­ru pir­mi­nin­ku“. Jis api­bend­rins vy­ riau­sy­bės dar­bą šiais me­tais ir ak­cen­tuos eko­no­mi­nius bei so­cia­li­nius klau­si­ mus. Ne­se­niai prem­je­ras pri­pa­ži­no, kad Ru­si­jo­je vis dar nė­ra są­ly­gų sta­bi­liam au­gi­mui, o fi­nan­sų mi­nist­ras An­to­nas Si­lua­no­vas įspė­jo, jog pro­gno­zuo­tas 1,8 pro­c. Ru­si­jos eko­no­mi­kos au­gi­mas šie­met vei­kiau­siai ne­bus pa­siek­tas.

Posūkis: 2014 m. iš Afganistano pasitrauks didelė dalis NATO pajėgų.

NA­TO ieš­ko atei­t Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Briu­se­l is (Bel­g i­ja)

na pa­ra­dok­sa­liai, – in­ter­ven­ci­ja be in­ter­ven­ci­jos. Ar ji pa­si­tei­sins, pa­ ro­dys lai­kas.

Dau­giau – nie­ka­da

KUR? Ara­ke. KA­DA? Gruo­džio 8 d.

Ira­nas at­ve­ria du­ris Ira­nas pa­kvie­tė Tarp­tau­ti­nės ato­mi­nės ener­ge­ti­kos agen­tū­ros (TA­TE­NA) eks­ per­tus sek­ma­die­nį at­vyk­ti į Ara­ką ir ap­žiū­rė­ti sta­to­mą bran­duo­li­nį reak­to­rių, kur, kaip būgš­tau­ja Va­ka­rai, ga­li bū­ti ga­mi­na­mas plu­to­nis. Šis vi­zi­tas ta­po įma­ no­mas praė­ju­sį mė­ne­sį pa­si­ra­šius su­si­ta­ri­mą, pa­gal ku­rį Te­he­ra­nas su­ti­ko ap­ri­ bo­ti sa­vo bran­duo­li­nę pro­gra­mą mai­nais į tarp­tau­ti­nių san­kci­jų su­švel­ni­ni­mą.

Ki­tą sa­vai­tę taip pat nu­ma­ty­tas Ira­no ir TA­TE­NA eks­per­tų su­si­ti­ki­mas Vie­no­je.

KUR? Ita­li­jo­je. KA­DA? Gruo­džio 11 d.

Bal­suos dėl pa­si­ti­kė­ji­mo Ita­li­jos prem­je­ro En­ri­co Let­tos pra­šy­mu par­la­men­tas bal­suos dėl pa­si­ti­kė­ji­mo jo va­do­vau­ja­ma vy­riau­sy­be, iš ku­rios pa­si­trau­kė iš Se­na­to iš­mes­to bu­vu­sio prem­ je­ro Sil­vio Ber­lus­co­ni par­ti­ja „Pir­myn, Ita­li­ja“. Prieš sa­vai­tę E.Let­ta šven­tė svar­bią per­ga­lę, kai Se­na­tas pri­ta­rė vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­toms 2014 m. biu­dže­to pa­tai­ soms, ku­rios su­kė­lė aud­rin­gų dis­ku­si­jų vi­suo­me­nė­je. Nors val­dan­čio­ji dau­gu­ma par­la­men­te at­ro­do ga­na stip­ri, tarp koa­li­ci­jos par­tne­rių vis dau­gė­ja ne­su­ta­ri­mų.

1989-ai­siais, kai griu­vo Ber­ly­no sie­na, vie­nas SSRS moks­lų aka­de­ mi­jos na­rys at­vy­kęs į NA­TO būs­ti­ nę Briu­se­ly­je pa­sa­kė Va­ka­rų par­tne­riams: „Mes pa­da­rė­me jums kaž­ką bai­saus. Mes jus nu­žu­dė­me!

Mes atė­mė­me iš jū­sų grės­mę.“ To­kią is­to­ri­ją pri­si­mi­nė aukš­tas NA­TO pa­rei­gū­nas, dir­ban­tis Al­ jan­so būs­ti­nė­je dar nuo Šal­to­jo ka­ ro lai­kų.

So­vie­tų aka­de­mi­kas kal­bė­jo apie tai, kad NA­TO neiš­gy­vens, ne­jaus­ da­ma grės­mės. Al­jan­sas iš­gy­ve­no be SSRS, bet šian­dien pa­si­girs­ ta pa­na­šių pro­gno­zių, kad, bai­gu­si mi­si­jas Af­ga­nis­ta­ne ir ki­tur, NA­TO be ka­ri­nių ope­ra­ci­jų ne­be­teks tiks­ lo ir pra­smės. „Vos prieš ke­le­tą me­tų vyk­dė­me pen­kias stam­bias ope­ra­ci­jas ir jo­ se da­ly­va­vo 200 tūkst. mū­sų ka­rių.

Dau­giau NA­TO pa­jė­gų tar­na­vo už jos ri­bų nei jos pa­čios te­ri­to­ri­jo­je.

Po 2014 m. už NA­TO ri­bų bus dis­ lo­kuo­ta vos 15 tūkst. ka­rių ir vos ke­lio­se vie­to­se“, – sa­kė aukš­tas NA­TO pa­rei­gū­nas.

Anot jo, po Ira­ko ir Af­ga­nis­ta­no dau­ge­lio Al­jan­so na­rių po­zi­ci­ja yra to­kia: „Dau­giau – nie­ka­da.“ Są­ jun­gi­nin­kai sten­gia­si pa­veik­ti ki­ tas ša­lis dip­lo­ma­ti­niais būdais, be in­ter­ven­ci­jos į jų te­ri­to­ri­ją. Po mi­ si­jos Li­bi­jo­je ir pla­nuo­tos ope­ra­ci­ jos Si­ri­jo­je paaiš­kė­jo, kad ka­ri­nės ope­ra­ci­jos tam­pa vis la­biau ri­bo­to mas­to, o no­rą jo­se da­ly­vau­ti ro­do vis ma­žiau ša­lių. Šiuo me­tu Si­ri­jo­je, pa­sak mi­nė­to NA­TO pa­rei­gū­no, iš­ban­do­ma nau­ ja stra­te­gi­ja, ku­ri api­bū­di­na­ma ga­

Sun­kus ju­bi­lie­jus

„Per Šal­tą­jį ka­rą, pir­ma­me sa­vo gy­ve­ni­mo eta­pe, NA­TO bu­vo at­ gra­sy­mo jė­ga, – apie Al­jan­so rai­dą pa­sa­ko­jo JAV nuo­la­ti­nis at­sto­vas NA­TO am­ba­sa­do­rius Doug­la­sas E.Lute’as. – Pas­ta­rie­ji 20 me­tų bu­vo NA­TO ope­ra­ci­jų eta­pas, ku­ ris pra­si­dė­jo nuo ope­ra­ci­jos Bal­ ka­nuo­se. Nuo Bos­ni­jos ir Ko­so­vo iki Af­ga­nis­ta­no. Mi­si­ja Af­ga­nis­ta­ ne, be abe­jo, bu­vo stam­biau­sia per vi­są Al­jan­so is­to­ri­ją. Tai, be­je, taip pat yra vie­nin­te­lis at­ve­jis is­to­ri­jo­ je, kai bu­vo pri­tai­ky­tas penk­ta­sis Šiau­rės At­lan­to su­tar­ties straips­ nis, įtvir­ti­nan­tis ko­lek­ty­vi­nės gy­ ny­bos prin­ci­pą.

Be šių įsi­min­ti­nų ope­ra­ci­jų, bu­ vo ir ma­žes­nių: ope­ra­ci­ja Li­bi­jo­je, prie Af­ri­kos kran­tų. Tai­gi du de­ šimt­me­čius iš ei­lės NA­TO nuo­lat da­ly­va­vo ope­ra­ci­jo­se, ir ki­tų me­tų vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas ženk­lins šios pa­tir­ties 20-me­tį.“ 2014-uo­sius Al­jan­so pa­rei­gū­nai ir dip­lo­ma­tai va­di­na ju­bi­lie­ji­niais me­tais. Pa­ti NA­TO mi­nės sa­vo 65uo­sius gy­va­vi­mo me­tus, 20 me­tų su­kaks jos pro­gra­mai „Part­ne­rys­tė var­dan tai­kos“, skir­tai bu­vu­sioms SSRS bei ki­toms ša­lims, o Lie­tu­va ir dar še­šios vals­ty­bės mi­nės sa­vo na­rys­tės Al­jan­se de­šimt­me­tį.

Bet ju­bi­lie­ji­niai me­tai kar­tu tu­ rė­tų bū­ti ir nau­jo NA­TO rai­dos eta­ po pra­džia. „Di­džio­sios idė­jos“ paieš­kos

Iki šiol NA­TO vi­suo­met tu­rė­jo „di­ džią­ją idė­ją“. Iš pra­džių tai bu­vo SSRS ir bran­duo­li­nių gink­lų pu­

siaus­vy­ra, griu­vus Ber­ly­no sie­nai – Ju­gos­la­vi­jos ski­li­mas ir NA­TO plėt­ra į Ry­tus. Bet ko­kia „di­džio­ ji idė­ja“ vie­nys Al­jan­so na­rius po 2014-ųjų?

NA­TO pa­rei­gū­nai kol kas ne­ga­ li at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą, dėl jo ver­ da įtemp­tos dis­ku­si­jos, ku­rios tę­sis iki pat Al­jan­so vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo ki­tą rug­sė­jį.

Šiuo me­tu Si­ri­jo­je iš­ ban­do­ma nau­ja stra­ te­gi­ja, ku­ri skam­ba ga­na pa­ra­dok­sa­liai, – in­ter­ven­ci­ja be in­ter­ ven­ci­jos.

„NA­TO bai­gia dau­ge­lį ope­ra­ci­ jų, o svar­biau­sia – ISAF, ku­ri bu­ vo di­džiau­sia jos is­to­ri­jo­je, – žur­ na­lis­tams Briu­se­ly­je sa­kė aukš­tas Al­jan­so pa­rei­gū­nas. – Už­mez­gė­me stip­rius ry­šius su ISAF par­tne­riais, ku­rie pa­si­reiš­kė tiek per su­de­rin­tas ka­ri­nes pa­jė­gas, tiek per po­li­ti­nes kon­sul­ta­ci­jas. Da­bar vie­nas svar­ biau­sių klau­si­mų ar­tė­jant vir­šū­nių su­si­ti­ki­mui yra tas, kaip mums iš­ lai­ky­ti tuos par­tne­rius, ku­rie tu­ri ir no­ro, ir ga­li­my­bių, ku­rie yra su­jung­ ti su NA­TO, kai Al­jan­sas pe­rei­na iš ope­ra­ci­jų re­ži­mo į pa­reng­ties.“ Pas­tan­gos ne­duo­da re­zul­ta­tų

Vie­na „di­džio­ji idė­ja“, ku­ri dar neuž­ge­so ir ku­riai ypa­tin­gą dė­me­ sį ski­ria Lie­tu­va, yra at­vi­rų du­rų po­li­ti­ka. Ke­tu­rios NA­TO par­tne­ rės sie­kia tap­ti Al­jan­so na­rė­mis.

Bos­ni­ja ir Her­ce­go­vi­na, Juod­kal­

17

gruodžio 5–11, 2013

pasaulis

Tik­sin­ti bom­ba pa­šo­nė­je Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis NA­TO ir Ru­si­jos ta­ry­ba tre­čia­die­ nį su­ta­rė kar­tu nai­kin­ti Ka­li­ning­ ra­do sri­ty­je esan­čias se­nos ir pa­ vo­jin­gos amu­ni­ci­jos at­sar­gas.

Apie šį ir ki­tus pa­vo­jus laik­raš­čio žur­na­lis­tas Briu­se­ly­je kal­bė­jo­si su Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­mi­ nist­ru And­riu­mi Kri­vu.

AFP nuo­tr.

­ties vi­zi­jos ni­ja ir Ma­ke­do­ni­ja jau žen­gė svar­ biau­sią žings­nį šia kryp­ti­mi ir ga­vo na­rys­tės veiks­mų pla­ną (NVP), bet jo nie­kaip ne­gau­na Gru­zi­ja.

2008 m. Bu­ka­reš­te vie­toj lauk­to NVP Gru­zi­ja iš Al­jan­so ly­de­rių su­ lau­kė tik pa­ža­do, kad atei­ty­je taps NA­TO na­re. Per­nai per Al­jan­so vir­ šū­nių su­si­ti­ki­mą Či­ka­go­je Va­ka­rų par­tne­riai įvar­di­jo Tbi­li­siui dvi są­ ly­gas – su­reng­ti lais­vus bei de­mok­ ra­tiš­kus par­la­men­to ir pre­zi­den­to rin­ki­mus. Gru­zi­ja su tuo iš es­mės su­si­tvar­kė, nors val­džios per­da­vi­ mas vy­ko ne vi­sai sklan­džiai.

Są­jun­gi­nin­kai taip pat ma­to di­ de­lį Gru­zi­jos in­dė­lį Af­ga­nis­ta­ne, kur 1,5 tūkst. gru­zi­nų tar­nau­ja kar­ tu su NA­TO na­riais ir ki­tais par­tne­riais. 29 Af­ga­nis­ta­ne žu­vę gru­zi­ nai – tai Al­jan­so dip­lo­ma­tai va­di­ na kai­na, ku­rią ša­lis mo­ka už sie­kį tap­ti NA­TO na­re. „Gru­zi­nai mums sa­ko: „Jei­gu mes da­ro­me pa­žan­gą, mes no­rė­ tu­me, kad tai bū­tų pri­pa­žin­ta, ir mes ju­dė­tu­me to­liau link ga­lu­ti­nio tiks­lo – na­rys­tės. Mes no­rė­tu­me, kad NA­TO su­teik­tų mums pa­pil­ do­mų prie­mo­nių, pa­lan­kes­nių są­ ly­gų ruo­šian­tis“, – laik­raš­čiui sa­kė vie­nas NA­TO dip­lo­ma­tas, pa­gei­da­ vęs lik­ti ne­ži­no­mas.

Ta­čiau jis pri­pa­ži­no ne­sąs tik­ras, ar Gru­zi­ja ar­ti­miau­siu me­tu gaus NVP, ir pri­mi­nė, kad tam rei­kia vi­ sų 28 Al­jan­so na­rių pri­ta­ri­mo.

Tre­čia­die­nį pra­dė­da­mas NA­TO už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rų su­si­ti­ki­ mą Briu­se­ly­je Al­jan­so ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius An­der­sas Fogh Ras­ mus­se­nas pa­reiš­kė, kad apie at­ vi­rų du­rų po­li­ti­kos de­ta­les kal­bė­ti dar anks­ti, ir ra­gi­no pa­lauk­ti vir­šū­ nių su­si­ti­ki­mo Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­ tė­je ki­tą rug­sė­jį.

29

ka­rių gy­vy­bė,

pra­ras­ta Af­ga­nis­ta­ne, yra kai­na, ku­rią Gru­zi­ja mo­ka už sie­kį tap­ti NA­TO na­re. Į NA­TO ver­žia­si Ko­lum­bi­ja

Gru­zi­ja NA­TO ly­de­riams ta­po rim­tu gal­vo­sū­kiu, o štai dar vie­nos vals­ ty­bės am­bi­ci­jos tap­ti NA­TO na­re jiems kol kas ke­lia tik šyp­se­ną. Ar­ ti­ma JAV ir Is­pa­ni­jos są­jun­gi­nin­kė Ko­lum­bi­ja vi­suo­met pa­lai­kė Al­jan­ so mi­si­jas ir ne­tgi siū­lė siųs­ti sa­vo ka­rių į Af­ga­nis­ta­ną, ir ne­pa­da­rė to tik dėl prieš­ta­ra­vi­mų ša­lies vi­du­je.

Ga­liau­siai šie­met bir­že­lį Ko­lum­ bi­jos pre­zi­den­tas Jua­nas Ma­nue­lis San­to­sas pa­skel­bė, kad jo ša­lis ke­ ti­na pa­si­ra­šy­ti su NA­TO bend­ra­ dar­bia­vi­mo su­tar­tį, o atei­ty­je ti­ki­si tap­ti šios or­ga­ni­za­ci­jos na­re. „Dėl at­vi­rų du­rų po­li­ti­kos vyks­ta daug dis­ku­si­jų, bet aš la­bai nu­steb­ čiau, jei­gu jo­se šiuo me­tu bū­tų mi­ ni­mas Ko­lum­bi­jos var­das, – žur­ na­lis­tams Briu­se­ly­je sa­kė aukš­tas NA­TO pa­rei­gū­nas. – Ko­lum­bi­ ja ro­do su­si­do­mė­ji­mą pra­dė­ti tam tik­rą bend­ra­dar­bia­vi­mą su NA­TO, bet tai kol kas tik la­bai pre­li­mi­na­ri sta­di­ja, be jo­kių for­ma­lių rė­mų. O Ko­lum­bi­jos na­rys­tei NA­TO yra ke­ le­tas kliū­čių, pir­miau­sia – Šiau­rės At­lan­to su­tar­ties šeš­ta­sis straips­ nis, aiš­kiai api­brė­žian­tis Al­jan­so geog­ra­fi­nes ri­bas (iki Šiau­rės ato­ grą­žos – red. pa­st.).“

– Ko­kius gink­lus Ka­li­ning­ra­de ke­ti­na­ma nai­kin­ti? Kiek jų yra ir ko­kį pa­vo­jų jie ke­lia?

– Tai yra pa­se­nę šaud­me­nys ir sprog­me­nys, šau­na­mo­ji amu­ni­ci­ ja, ku­rios per de­šimt­me­čius su­si­ kau­pė la­bai daug. Ji yra pa­se­nu­ si, jos ne­ga­li­ma sau­giai nau­do­ti ir trans­por­tuo­ti. Šiuo klau­si­mu dir­ bo Eu­ro­pos sau­gu­mo ir bend­ra­ dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos (ES­BO) bei NA­TO spe­cia­lis­tai, jų bend­ra iš­va­da bu­vo to­kia, kad sau­giau­ sia ir adek­va­čiau­sia yra nai­kin­ti tą amu­ni­ci­ją vie­to­je.

Bet šios amu­ni­ci­jos at­sar­gos yra to­kios di­de­lės, kad tam rei­kia spe­ cia­lių įren­gi­nių ir pa­pil­do­mų iš­ lai­dų, to­dėl mū­sų par­tne­riams ru­sams la­bai pra­vers NA­TO pa­ gal­ba. Al­jan­sas šios amu­ni­ci­jos su­nai­ki­ni­mą ver­ti­na kaip bend­rą sa­vo ir Ru­si­jos in­te­re­są. Tai­gi tai yra ini­cia­ty­va, ku­ria mes pa­dė­si­ me Ru­si­jai at­si­kra­ty­ti tų ne­sau­gių šaud­me­nų pri­žiū­rint NA­TO ir Ru­ si­jos ta­ry­bai.

– Lie­tu­va kar­tu su Če­ki­ja ėmė­ si ini­cia­ty­vos nai­kin­ti pa­se­nu­ sią amu­ni­ci­ją ir Gru­zi­jo­je, ku­ri pre­ten­duo­ja tap­ti NA­TO na­re.

Kaip vyks­ta šis pro­ce­sas?

– Čia ir­gi ke­ti­na­ma dirb­ti per pa­ tik­os fon­do for­ma­vi­mo me­cha­niz­ mą, kvie­čiant NA­TO są­jun­gi­nin­ kes da­ry­ti įna­šus. Gru­zi­ja prie to pri­si­dės su­teik­da­ma sprogs­ta­mų­ jų už­tai­sų neut­ra­li­za­vi­mo spe­cia­ lis­tų. Ji tu­ri spe­cia­lų ka­ri­nį da­li­nį, ku­ris tuo už­sii­ma, o NA­TO per pa­ tik­os fon­do me­cha­niz­mą pa­rū­pin­ tų ati­tin­ka­mos įran­gos, inf­rast­ ruk­tū­ros, mo­ky­mų. Šis pro­jek­tas – se­nų so­vie­ti­nių mi­nų nai­ki­ni­mas – ne­nau­jas, mes jį vyk­do­me jau ke­le­tą me­tų. Tik ar­ ti­miau­siu me­tu šį pro­jek­tą ke­ti­na­ me pra­tęs­ti.

And­riu­s Kri­vas:

– Jie tie­siog bus su­sprog­din­ ti?

– Taip, bet nau­do­jant mo­der­nias tech­no­lo­gi­jas, ku­rios už­tik­ri­na kai­my­nys­tė­je gy­ve­nan­čių žmo­nių ir ap­lin­kos sau­gu­mą.

Yra įta­ri­mų, kad tak­ ti­nis bran­duo­li­nis gink­las yra ir Ka­li­ ning­ra­do sri­ty­je. Tai ke­lia di­de­lį su­si­rū­pi­ ni­mą ir mums, ir mū­ sų są­jun­gi­nin­kėms NA­TO.

– Lie­tu­vo­je bu­vo kal­bų, kad Ka­li­ning­ra­de yra ir tak­ti­nio bran­duo­li­nio gink­lo at­sar­gų.

Ar mes ga­li­me apie tai kal­bė­ ti kaip apie fak­tą?

– Yra tik spė­ji­mų. Tak­ti­nis bran­ duo­li­nis gink­las ne­prik­lau­so no­ ti­fi­ka­ci­jai pa­gal tarp­tau­ti­nes su­ tar­tis. Ru­si­ja yra bran­duo­li­nė vals­ty­bė, ji tu­ri bran­duo­li­nių gink­ lų – ir stra­te­gi­nių, ir tak­ti­nių. Įneš­ti nors kiek tik­ru­mo yra sun­ ku. Bet yra įta­ri­mų ir spe­ku­lia­ci­jų, kad tak­ti­nis bran­duo­li­nis gink­las yra ir Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je. Tai ke­ lia di­de­lį su­si­rū­pi­ni­mą ir mums, ir mū­sų są­jun­gi­nin­kėms NA­TO. Nes jei­gu taip iš tik­rų­jų yra, tai ne­pa­ de­da sta­bi­lu­mui ir sau­gu­mui mū­ sų re­gio­ne.

– Gru­zi­ja jau se­niai no­rė­tų bū­ ti ar­čiau na­rys­tės NA­TO, bet na­rys­tės veiks­mų pla­no nie­ kaip ne­su­lau­kia. Ko­kių tam yra kliū­čių?

– Kliū­čių rei­kė­tų ieš­ko­ti bend­ra­ me NA­TO dis­ku­si­jos apie to­les­ nę plėt­rą kon­teks­te. Ši dis­ku­si­ja šiek tiek pra­ra­do im­pul­so ir ener­ gi­jos. Vie­na ver­tus, dėl tam tik­ro nuo­var­gio nuo plėt­ros, ku­ri vy­ko pa­sta­rai­siais de­šimt­me­čiais. Štai ki­tais me­tais ir Lie­tu­va mi­nės na­ rys­tės de­šimt­me­tį. Ki­ta ver­tus, ir dėl to, kad tarp NA­TO są­jun­gi­nin­ kių yra to­kių, ku­rios at­sar­giai ver­ ti­na Gru­zi­jos per­spek­ty­vą ju­dė­ti na­rys­tės ke­liu ir ma­no, kad da­bar tam nė­ra pa­si­ren­gęs nei pa­ts Al­

jan­sas, nei Gru­zi­ja. Dėl dau­gy­bės prie­žas­čių. Ir dėl to, kad rei­ka­lin­ gos tam tik­ros re­for­mos Gru­zi­jos vi­du­je, ir dėl konf­lik­to su Ru­si­ ja, oku­puo­tų Ab­cha­zi­jos bei Pie­ tų Ose­ti­jos.

Da­lis NA­TO są­jun­gi­nin­kių ver­ ti­na na­rys­tės veiks­mų pla­ną kaip ga­ran­ti­ją, kad po tam tik­ro neil­go lai­ko vals­ty­bė bus priim­ta į Al­jan­ są. Šiuo me­tu kai ku­rios są­jun­gi­ nin­kės nė­ra pa­si­ren­gu­sios su­teik­ti to­kių ga­ran­ti­jų.

Ki­ta ver­tus, lie­ka ga­lio­ti tai, ką Al­jan­sas yra pa­sa­kęs ir pa­ža­dė­ jęs Gru­zi­jai. Per Bu­ka­reš­to vir­šū­ nių su­si­ti­ki­mą bu­vo pa­sa­ky­ta, kad Gru­zi­ja ka­da nors (tas lai­kas nė­ra api­brėž­tas, bet iš prin­ci­po) bus Al­ jan­so na­rė.

Lie­tu­va re­mia in­teg­ra­ci­jos pro­ ce­są, ir jei­gu toks klau­si­mas bū­ tų ke­lia­mas bei svars­to­mas, mes pri­tar­tu­me, kad na­rys­tės veiks­ mų pla­nas bū­tų su­teik­tas. Bet šis klau­si­mas yra at­vi­ras de­ba­tams ir rei­ka­lau­ja vien­bal­sio NA­TO na­rių spren­di­mo.

– Įvy­kiai Uk­rai­no­je, ku­ri yra NA­TO par­tne­rė, ir­gi su­lau­kė dė­me­sio šios sa­vai­tės Al­jan­ so už­sie­nio mi­nist­rų su­si­ti­ki­ me Briu­se­ly­je. Kaip NA­TO rea­ guo­ja į šiuos įvy­kius? Apie ką kal­bė­jo­te su Uk­rai­nos par­tne­ riais?

– De­ja, NA­TO ir Uk­rai­nos ta­ry­bos su­si­ti­ki­mas bu­vo at­šauk­tas jau prieš ku­rį lai­ką pa­ties Ki­je­vo ini­ cia­ty­va. Bet apie Uk­rai­ną mi­nist­ rai iš tie­sų kal­bė­jo­si, ir tos dis­ku­ si­jos re­zul­ta­tas yra bend­ras NA­TO ta­ry­bos pa­reiš­ki­mas. Juo rea­guo­ ja­ma į įvy­kius Uk­rai­no­je po Lie­tu­ vo­je vy­ku­sio ES Ry­tų par­tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo, kai Uk­rai­no­ je pra­si­dė­jo pro­tes­tai prieš pre­zi­ den­to bei vy­riau­sy­bės spren­di­mą ne­pa­si­ra­šy­ti aso­cia­ci­jos ir su­stip­ rin­to lais­vo­sios pre­ky­bos re­ži­mo su­si­ta­ri­mo.

Bet NA­TO šiuo at­ve­ju konk­re­ čiai rea­guo­ja į smur­ti­nius po­li­ci­ jos veiks­mus prieš de­monst­ran­tus, kai nak­tį į šeš­ta­die­nį jie bu­vo iš­ vai­ky­ti, o kai ku­rie su­muš­ti Ki­je­vo Ne­prik­lau­so­my­bės aikš­tė­je. NA­TO mi­nist­rai sa­vo pa­reiš­ki­me iš­reiš­kė su­si­rū­pi­ni­mą, ža­dė­jo to­liau ste­ bė­ti pa­dė­tį ir kvie­tė Uk­rai­ną, ku­ ri šiuo me­tu yra ES­BO pir­mi­nin­kė, tvir­tai lai­ky­tis pri­pa­žin­tų bei su­ tar­tų tarp­tau­ti­nių nor­mų ir žmo­ gaus tei­sių stan­dar­tų.

Mū­sų de­le­ga­ci­ja bu­vo tarp ak­ty­ vių šios ini­cia­ty­vos rė­mė­jų.

Bend­ras pro­jek­tas si­me są­ly­gas bu­vu­sius ka­ri­nius ob­ jek­tus nau­do­ti ci­vi­li­niams tiks­lams“, – sa­kė NA­TO ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius An­der­sas Fog­h Ras­mus­se­nas.

NA­TO už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rai ir Ru­si­jos dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas Ser­ge­ jus Lav­ro­vas (nuotr.) tre­čia­die­nį Briu­ se­ly­je su­ta­rė pra­dė­ti bend­rą pa­ti­kos fon­do pro­jek­tą Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je esan­čioms pa­se­nu­sios ir pa­vo­jin­gos amu­ni­ci­jos at­sar­goms su­nai­kin­ti. „Su­kur­si­me sau­ges­nę ap­lin­ką tiems žmo­nėms, ku­rie gy­ve­na ša­lia šių pa­ vo­jin­gos amu­ni­ci­jos at­sar­gų. Ir su­kur­

Šis pro­jek­tas bus fi­nan­suo­ja­mas per nau­jai stei­gia­mą pa­ti­kos fon­dą. Ma­ no­ma, kad pen­ke­rių me­tų dar­bams ga­li pri­reik­ti 50 mln. eu­rų.

Jei­g u pro­jek­tas bus sėk­min­gas, jis ga­l i bū­t i iš­plės­tas į pla­tes­nę se­nos amu­n i­ci­jos lik­v i­da­v i­mo pro­g ra­mą vi­so­je Ru­si­jos te­ri­to­ri­jo­je.

NA­TO ir Ru­si­ja taip pat įsi­pa­rei­go­jo rem­ti Jung­ti­nių Tau­tų Si­ri­jo­je vyk­do­ mą che­mi­nio gink­lo lik­vi­da­vi­mo mi­ si­ją ir su­ta­rė dėl bend­ra­dar­bia­vi­mo

pro­gra­mos ki­tiems me­tams, bend­rų pa­stan­gų ko­vo­je su nar­ko­ti­kais, te­ro­ riz­mu bei pi­ra­ta­vi­mu. Pa­sak A.F.Ras­ mus­se­no, Ru­si­ja ga­lė­tų pri­si­dė­ti prie mi­nų lik­vi­da­vi­mo Af­ga­nis­ta­ne ir ko­ vos su pa­ke­lės bom­bo­mis.

Ta­čiau NA­TO ge­ne­ra­l i­nis sek­re­to­ rius ap­gai­les­ta­vo ne­ma­tan­t is pa­ žan­gos de­ry­bo­se su Ru­si­ja prieš­ra­ ke­ti­nės gy­ny­bos klau­si­mu. O Ru­si­ jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras S.Lav­ ro­vas pa­reiš­kė, kad pa­sie­kus su­si­ ta­ri­mą su Ira­nu ir ap­ri­bo­jus jo bran­ duo­li­nę pro­gra­mą prieš­ra­ke­ti­nė gy­ ny­ba Eu­ro­po­je tam­pa ne­rei­ka­lin­ga, nes ji bu­vo pla­nuo­ja­ma gy­ny­bai nuo Ira­no ra­ke­tų.

18

gruodžio 5–11, 2013

sportas vilniausdiena.lt/naujienos/sportas

SPO­RtO AIST­RUO­LIO SA­VAI­TĖ

KUR? Stras­bū­re, Vi­to­ri­jo­je-Gas­tei­se ar­ba per „Via­sat Sport Bal­tic“.

KA­DA? Gruo­džio 5 d. 21.40 val. ; gruo­džio 6 d. 21.25 val.

Lie­tu­vos klu­bų ko­vos iš­vy­ko­je Kau­n o „Žal­g i­r is“ Eu­ro­ly­go­j e sieks ant­ros per­g a­l ės iš ei­l ės, o Vil­n iaus „Lie­t u­vos ry­t as“ ban­dys at­s i­re­van­š uo­t i is­p a­nų Vi­to­r i­j os „La­b o­ral Kut­ xai“ už skau­d ų pra­l ai­m ė­j i­m ą pir­m a­m e ra­te. Kau­n ie­č iai ket­v ir­t a­d ie­ nį sve­č iuo­s e ko­vos su „Stras­b ourg“, o vil­n ie­č iai penk­t a­d ie­n į žais Is­ pa­n i­j o­j e.

Monst­ras: M.Phelp­sas plau­ki­mo ta­ke­ly­je – it krei­se­ris.

KUR? VRM kul­tū­ros ir spor­to rū­muo­se, Vil­niu­je.

KA­DA? Gruo­džio 7 d. 11 val.

pa­gerbs le­gen­dą Sa­vait­ga­lis taps šven­te dvi­ko­vų spor­to mė­gė­jams. Vil­niu­je vyks 7-asis bu­ vu­sio Lie­tu­vos sam­bo im­ty­nių pre­zi­den­to Pran­ciš­kaus Eig­mi­no tarp­tau­ti­ nis me­mo­ria­las. Le­gen­di­nės sam­bo im­ty­nių as­me­ny­bės var­žy­bos įpras­tai pri­trau­kia ne tik pa­jė­giau­sių mū­sų ša­lies ko­vo­to­jų, bet ir ne vie­ną ti­tu­luo­tą at­le­tą iš už­sie­nio.

Di­dy­sis spor­tas lau­kia van­dens tram­dy­to­jo Pas­ta­ruo­ju me­tu dau­gė­ja ženk­lų, kad ti­tu­luo­čiau­sias vi­sų lai­ kų pla­ne­tos at­le­tas Mi­chae­las Phelp­sas grįš į di­dį­jį spor­tą. Pats plau­ki­kas kol kas to ne­pat­vir­ti­no, ta­čiau ir ne­pa­nei­gė.

Ro­mas Po­de­rys r.poderys@diena.lt

Ža­dė­jo ne­grįž­ti

KUR? Per „Via­sat Sport Bal­tic“.

KA­DA? Gruo­džio 7 d. 14.45 val. ir 17 val.; gruo­džio 8 d. 17.55 val.

Rim­ti iš­ban­dy­mai ly­de­riams Ang­li­jos „Pre­mier“ ly­go­je sa­vait­ga­lis bus la­bai karš­tas. Tar­pu­sa­vy­je ko­vos pir­mo­ sios tur­ny­ro len­te­lės pu­sės klu­bai. Ly­de­ris Lon­do­no „Ar­se­nal“ na­mie grum­sis su penk­tą vie­tą uži­man­čiu Li­ver­pu­lio „Ever­ton“, tre­čio­je vie­to­je esan­tis „Man­ches­ ter Ci­ty“ žais su sep­tin­tą vie­tą uži­man­čia se­zo­no staig­me­na „Sout­hamp­ton“, o aš­ tun­tas žen­gian­tis „Man­ches­ter Uni­ted“ ko­vos su „New­cast­le“ (6 vie­ta).

KUR? Per „Via­sat Sport Bal­tic“ ir TV6.

KA­DA? Gruo­džio 10 d. 21.35 val.; gruo­džio 11 d. 21.40 val.

Le­mia­mi mū­šiai Čem­pio­nų ly­go­je Jau atei­nan­tį ant­ra­die­nį ir tre­čia­die­nį paaiš­kės vi­sos ko­man­dos, ku­rios ki­tą­met tęs ko­vą UE­FA čem­pio­nų ly­go­je. Ne­ži­no­ma dar ly­giai pu­sė at­krin­ta­mų­jų var­žy­ bų eta­po da­ly­vių – aš­tuo­nios. Dėl ga­li­my­bės tęs­ti ko­vą dėl svar­biau­sio Eu­ro­pos klu­bų fut­bo­lo tro­fė­jaus tie­sio­giai su­si­grums Tu­ri­no „Ju­ven­tus“ ir Stam­bu­lo „Ga­ la­ta­sa­ray“, „Na­po­li“ ir Lon­do­no „Ar­se­nal“, „Mi­lan“ ir Ams­ter­da­mo „Ajax“.

„Scan­pix“ nuo­tr.

18 kar­tų olim­pi­nis ir 27 kar­tus pa­ sau­lio (50 ir 25 m ba­sei­nuo­se) čem­ pio­nas, sep­ty­nis­kart pla­ne­tos Me­tų plau­ki­ku (pa­gal „Swim­ming World Ma­ga­zi­ne“ ver­si­ją) pri­pa­žin­tas M.Phelp­sas gink­lus su­dė­jo per­nai, po Lon­do­no olim­pi­nių žai­dy­nių, ku­rio­se iš­ko­vo­jo še­šis me­da­lius – 4 auk­so ir 2 si­dab­ro. „Tik­rai vis­kas baig­ta, aš ne­sug­rį­ šiu. Jau ne­be­rei­kės kas­dien kel­tis 6 val. ry­to ir stre­suo­ti prieš šo­kant į drung­ną van­de­nį. Pa­sie­kiau vis­ką, ko no­rė­jau. Jau­čiu, kad atė­jo tin­ka­ miau­sias me­tas at­vers­ti ki­tą gy­ve­ni­ mo pus­la­pį. Keis­ta, kad ne­plau­kio­ siu, na, ne­bent van­de­ny­ne ir tik sa­vo ma­lo­nu­mui. Tik­riau­siai ke­liau­siu po pa­sau­lį, nes tai, ką iki šiol pa­ma­čiau bū­da­mas spor­ti­nin­ku, yra smulk­me­ nos“, – tą­kart kal­bė­jo M.Phelp­sas. „Ne­ma­nau, kad Mi­chae­las per­ si­gal­vos ir ne­ti­kė­tai su­ma­nys iš­ mė­gin­ti jė­gas 2016-ųjų Rio de Ža­ nei­ro olim­pia­do­je. Jam jau ne­be­li­ko ko įro­di­nė­ti var­žy­bo­se“, – pri­dū­rė plau­ki­ko tre­ne­ris Bo­bas Bow­ma­nas.

Vis dėl­to šią sa­vai­tę B.Bow­ma­nas pa­tvir­ti­no, kad M.Phelp­sas tre­ni­ ruo­ja­si, jį jau du­kart pa­tik­ri­no JAV an­ti­do­pin­go tar­ny­ba.

Tad teo­riš­kai plau­ki­mo žvaigž­dė ga­lė­tų star­tuo­ti 2014-ųjų ko­vą, kai baig­sis pri­va­lo­ma­sis do­pin­go kont­ ro­lės ka­ran­ti­nas.

Ne­su­var­žy­tas įsi­pa­rei­go­ji­mų

„Ne­ži­nau, kas bus ry­toj. Aš nie­ ko ne­pla­nuo­ju“, – šie­met bir­

že­lį in­ter­viu agen­tū­rai AP tei­gė M.Phelp­sas. „Keis­ta ste­bė­ti plau­ki­mo var­žy­ bas iš ša­lies, sė­dė­ti tarp žiū­ro­vų, o ne su­ki­nė­tis ba­sei­no už­ku­li­siuo­se ar reng­tis star­tui“, – sa­kė jis rugp­ jū­tį Bar­se­lo­no­je, kur vy­ko pa­sau­lio čem­pio­na­tas, o Rū­ta Mei­lu­ty­tė iš­ ko­vo­jo auk­so ir si­dab­ro me­da­lius.

Po Lon­do­no žai­dy­ nių bu­vau įsi­ti­ki­nęs, kad Mi­chae­las dau­ giau ne­bep­lau­kios, to­dėl la­bai nu­ste­bau, kad jis per­si­gal­vo­jo.

„Pa­siil­gau spor­to, tre­ni­ruo­juo­si, bet kol kas anks­ti kal­bė­ti apie ką nors dau­giau. Aš tik­rai ne Bret­tas Favre’as“, – lapk­ri­čio 14-ąją ci­ta­ vo M.Phelp­są agen­tū­ra BBC. 44-erių B.Favre’as – ame­ri­kie­ tiš­ko­jo fut­bo­lo le­gen­da. Jis ke­lis kar­tus „bai­gė“ pro­fe­sio­na­lo kar­je­ rą, bet neiš­ken­tęs vis su­grįž­da­vo.

Ga­liau­siai ofi­cia­liai at­si­svei­ki­no su di­džiuo­ju spor­tu 2011-ai­siais, ta­ čiau iki šiol vis pa­si­ro­do pra­ne­ši­ mų, kad jis dar pla­nuo­ja iš­bėg­ti į aikš­tę. „Nie­kas ne­spau­džia Mi­chae­lo ir neį­pa­rei­go­ja, jis dėl vis­ko nu­spręs pa­ts. Po ke­lių tre­ni­ruo­čių pa­sa­kiau jam: ei, tu esi ne­blo­gos for­mos, ar ne­ver­tė­tų pa­gal­vo­ti apie var­žy­bas?

Jis at­sa­kė: gal­būt anks­čiau ar vė­ liau“, – sa­kė B.Bow­ma­nas.

Trykš­ta en­tu­ziaz­mu

M.Phelp­so tre­ne­ris pa­reiš­kė, kad jei­gu jo auk­lė­ti­nis ry­šis at­nau­jin­ti kar­je­rą, bus ir fi­ziš­kai, ir psi­cho­lo­ giš­kai pa­jė­gus ko­vo­ti dėl 2016-ųjų olim­pia­dos me­da­lių. „Po Lon­do­no žai­dy­nių bu­vau įsi­ ti­ki­nęs, kad Mi­chae­las dau­giau ne­ bep­lau­kios, to­dėl la­bai nu­ste­bau, kad jis per­si­gal­vo­jo. To­kio en­tu­ ziaz­mo ir jo pa­stan­gų ne­ma­čiau ma­žiau­siai še­še­rius me­tus. Ki­ta ver­tus, vis dar ne­su 100 pro­c. tik­ ras, kad Mi­chae­las tik­rai su­grįš“, – kal­bė­jo B.Bow­ma­nas.

Bu­vęs M.Phelp­so bend­ra­žy­gis JAV plau­ki­mo rink­ti­nė­je, pen­kis­ kart olim­pi­nis ir 35 kar­tus pa­sau­ lio (50 ir 25 m ba­sei­nuo­se) čem­pio­ nas Rya­nas Loch­te nea­be­jo­ja, kad jo ko­le­ga da­ly­vaus Rio de Ža­nei­ro olim­pia­do­je. „Tai ne­bus staigmena tiems, ku­rie ge­rai pa­žįs­ta Mi­chae­lą. Jo pa­reiš­ki­ mas Lon­do­ne bu­vo la­biau emo­ci­nis nei ra­cio­na­lus. Ži­no­jo­me, kad kai praeis kiek lai­ko jis ir vėl šoks į ba­ sei­ną“, – tei­gė R.Loch­te.

18

aukso medalių

olimpinėse žaidynėse per savo karjerą laimėjo M.Phelpsas.

19

gruodžio 5–11, 2013

26p.

Vilniečio savaitės renginių gidas.

savaitgalis

„Ham­le­tas“

bai­gia sa­vo ke­lio­nę

Išauš­ta me­tas prem­ je­rai ir atei­na me­ tas at­si­svei­kin­ ti. Gruo­džio 6 ir 7 d.

Lie­tu­vos na­cio­na­ li­nio dra­mos teat­ ro sce­no­je pa­sku­ti­ nį kar­tą ro­do­mas re­ ži­sie­riaus Ei­mun­ to Nek­ro­šiaus spek­ tak­lis „Ham­le­tas“, su­ kur­tas pa­gal ang­ lų kla­si­ko Wil­lia­mo Shakespeare’o tra­ ge­di­ją.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Pa­si­ti­kė­ji­mas: re­ži­sie­rius E.Nek­ro­šius kaž­ka­da stip­riai su­ri­zi­ka­vo ir pa­grin­di­nį – Ham­le­to – vaid­me­nį pa­ti­kė­jo ne ak­to­riui, o po­pu­lia­riam mu­zi­

kan­tui A.Ma­mon­to­vui.

Dmit­ri­jaus Mat­ve­je­vo nuo­tr.

Šis E.Nek­ro­šiaus spek­tak­lis bu­vo vai­di­na­mas 16 me­tų. Sun­ku iš­var­ dy­ti ša­lis, fes­ti­va­lius, kur jis bu­vo ro­do­mas, pri­zus, ku­riais jį kū­ru­ si teat­ro me­ni­nin­kų ko­man­da bu­ vo ap­do­va­no­ta.

1997 m. sukurtas „Hamletas“ ne­ buvo vienintelis W.Shakespeare’o kūrinys, kurį E.Nekrošius perkėlė į sceną. „Hamletas“ režisierių išpro­ vokavo sukurti trilogiją. 1999 m.

E.Nekrošius pastatė „Makbetą“, o 2001 m. – „Otelą“. Šie spektakliai kiek anksčiau nei „Hamletas“ bai­ gė savo gyvenimą scenoje.

Ką apie spek­tak­lį, il­gą jo ke­lią ma­no re­ži­sie­rius E.Nek­ro­šius ir 16 me­tų Da­ni­jos prin­cą Ham­le­tą vai­ di­nęs ži­no­mas mu­zi­kan­tas ir ak­ to­rius And­rius Ma­ mon­to­vas?

21

21

gruodžio 5–11, 2013

savaitgalis

E.Nek­ro­šius: „Visi, dirbę prie šio spektaklio, – puikūs“ Mažakalbis režisierius E.Nekrošius nelinkęs girtis dėl 16 metų rodyto spektaklio „Hamletas“ pasaulinės sėkmės, kaip ir dramatizuoti to, jog savaitgalį spektaklis rodomas paskutinį kartą.

– Ger­bia­mas Ei­mun­tai, ar sun­ ku at­si­svei­kin­ti su spek­tak­liu, ku­ris sulaukė to­kios di­de­lės sėkmės tarp žiū­ro­vų?

– Tai – la­bai na­tū­ra­lus da­ly­kas.

Ka­da nors rei­kia at­si­svei­kin­ti.

– Spek­tak­lis dar vai­di­na­mas aukš­ta gai­da, tad ga­lė­tų bū­ti ir to­liau ro­do­mas...

– Gal jau už­teks. Kas dir­bo prie šio spek­tak­lio, vi­si yra pui­kūs.

Kal­bu be aukš­tų žo­džių. Nor­ma­lus spek­tak­lis, ką čia gir­ti.

– Ar „už­da­ry­ti“ „Ham­le­tą“ bu­ vo vie­no jū­sų spren­di­mas, ar vi­sos tru­pės?

– Gal vi­sos.

– Ką jums pa­čiam reiš­kia ši­ tas spek­tak­lis, ku­riuo pra­dė­jo­

te šeks­py­riš­ką­jį kū­ry­bos eta­pą, – vė­liau pa­sta­tė­te „Mak­be­tą“, „Ote­lą“?

– Kad aš ne­gal­vo­ju apie to­kius da­ly­kus – ar čia pra­si­de­da, ar čia bai­gia­si. Kal­bu be aukš­tų žo­džių.

Nor­ma­lus spek­tak­lis, ką čia gir­ti.

– Ku­rie „Ham­le­to“ spek­tak­liai bu­vo ypač įsi­dė­mė­ti­ni?

– Tie, kai jis bu­vo pa­ro­dy­tas įdo­ mio­se vie­to­se – „Glo­be“ teat­re Lon­ do­ne, El­si­no­ro pi­ly­je Da­ni­jo­je, kur dau­giau var­gu ar bū­si. Šios dvi vie­ tos su ta pje­se la­biau­siai su­si­ju­sios. „Glo­be“ teat­re dir­bo ir jam pje­ses ra­šė W.Shakespeare’as, o El­si­no­re vyks­ta „Ham­le­to“ veiks­mas.

Ne­verkš­le­na: „Tai – na­tū­ra­lus da­ly­kas. Ka­da nors rei­kia at­si­svei­kin­ti“, –

prieš pa­sku­ti­nius „Ham­le­to“ spek­tak­lius sa­kė re­ži­sie­rius E.Nek­ro­šius.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

A.Ma­mon­to­vas: „Su „Ham­le­tu“ esu ap­skri­dęs ap­link pa­sau­lį“ Neseniai per Lietuvą nuvilnijo A.Mamontovo muzikinės veiklos 30-mečiui skirti koncertai. Prieš akis – paskutiniai „Hamleto“ spektakliai. Aktorius ir muzikantas tarsi uždaro vieno savo gyvenimo etapo duris.

– Šeš­ta­die­nį pa­sku­ti­nį kar­tą sce­no­je tar­si­te mis­ti­nę Ham­ le­to fra­zę „Būt ar ne­būt – štai kur mįs­lė“. Ko­kios min­tys su­ ka­si gal­vo­je prieš at­si­svei­ki­ nant su di­de­lę sėkmę jums at­ ne­šu­siu vaid­me­niu?

– Tai – švie­sus liū­de­sys. Bai­gia­si la­bai di­de­lis ma­no gy­ve­ni­mo eta­ pas, ku­ris la­biau­siai bu­vo su­si­jęs su teat­ru. Prieš tai bu­vo eta­pas su gru­pe „Fo­je“, o pa­sta­rie­ji 17 me­tų – su re­ži­sie­riu­mi E.Nek­ro­šiu­mi ir spek­tak­liu „Ham­le­tas“.

La­bai daug ga­vau per ši­tą lai­ ko­tar­pį, la­bai daug pa­sau­lio ap­ ke­l ia­vau su ši­t uo spek­t ak­l iu, pa­ty­riau, pa­ma­čiau įvai­rių ir įdo­ mių da­ly­kų, su­ti­kau pui­kių žmo­ nių. Sup­ran­tu, kad atė­jo ri­ba, kai tai bai­gia­si. Ir, aiš­ku, vi­sa­da rei­ kia pa­baig­ti lai­ku – kol spek­tak­ lis gy­vas. Ne­si­no­rė­tų, kad jis nu­ mir­tų žiū­ro­vų aky­se.

Tie­są sa­kant, aš E.Nek­ro­šiaus prieš ke­le­rius me­tus klau­siau, ar ne lai­kas bū­tų pa­baig­ti. Jis at­sa­kė, kad dar ne. Ta­čiau per­nai va­sa­rą, kai su­ vai­di­no­me „Ham­le­tą“ „Glo­be“ teat­re Lon­do­ne, bu­vo aiš­ku, kad tai – aukš­ čiau­sias spek­tak­lio pa­ki­li­mo taš­kas.

At­sis­vei­kin­ti su „Ham­le­tu“ bu­vo re­ži­sie­riaus spren­di­mas, nors man jis sa­kė, esą, kai aš nu­sprę­siu, kad jau vis­kas, tai ir bus vis­kas. Bet aš pa­sa­kiau, kad ne­ga­liu pri­siim­ti to­ kios at­sa­ko­my­bės, nes spek­tak­lis – jo kū­ri­nys.

Visuma: „Ham­le­te“ yra ir mei­lė, ir iš­da­vys­tė, ir ap­gau­lė, ir žmog­žu­dys­

tė. Yra vi­si ele­men­tai, ku­rie bū­ti­ni me­no kū­ri­niui.

Dmit­ri­jaus Mat­ve­je­vo nuo­tr.

Šie­met tu­rė­jo­me gast­ro­les Ka­li­ ning­ra­de, ke­li spek­tak­liai bu­vo pa­ ro­dy­ti Lie­tu­vo­je. Aiš­ku, jis jau nė­ra taip ak­ty­viai ro­do­mas, bet vi­sa­da sa­lės bū­na pil­nos.

– Kaip ma­no­te, kur už­ko­duo­ta „Ham­le­to“ sėk­mė?

– Vi­sų pir­ma, W.Shakespeare’o pje­sė­je. Kaip ir fil­me, kny­go­je, taip ir pje­sė­je svar­biau­sia – pa­ti is­to­ri­ ja. Ji už­ka­bi­na, kiek­vie­nas at­ran­ da sa­ve tuo­se he­ro­juo­se. „Ham­le­ te“ su­si­pi­na vi­sų žan­rų ele­men­tai – nuo de­tek­ty­vo iki mei­lės is­to­ri­jos, fi­lo­so­fi­jos. Pje­sė­je ga­li­ma įžvelg­ti ir po­li­ti­kos, ir žmo­giš­ko­sios dra­mos, ir me­lod­ra­mos. „Ham­le­te“ yra ir mei­lė, ir iš­da­vys­tė, ir ap­gau­lė, ir žmog­žu­dys­tė. Yra vi­si ele­men­tai, ku­rie bū­ti­ni me­no kū­ri­niui. Ir tai su­dė­ta į is­to­ri­ją, ku­rio­je tie ele­ men­tai or­ga­niš­kai de­ra. Tai – kul­ ti­nė pje­sė, vi­suo­met teat­re su­lau­ kian­ti dė­me­sio.

Ant­ra, E.Nek­ro­šiaus re­ži­sū­ra, ne­stan­dar­ti­niai jo spren­di­mai. Jis su­ra­do ki­tą rak­tą, ki­tą bū­dą, kaip pa­pa­sa­ko­ti tą is­to­ri­ją. Ir tai su­ lau­kė di­de­lio dė­me­sio vi­sa­me pa­ sau­ly­je, kur tik vai­di­no­me. Vi­suo­se fes­ti­va­liuo­se, ku­riuo­se tik da­ly­va­ vo­me, „Ham­le­tas“ bū­da­vo gar­ bin­giau­sio­je po­zi­ci­jo­je – juo fes­ti­ va­lius ar­ba ati­da­ry­da­vo­me, ar­ba už­da­ry­da­vo­me. „Ham­le­tą“ pa­ro­ dė­me dau­giau kaip 40-yje pa­sau­ lio ša­lių – su juo esu ap­skri­dęs ap­ link pa­sau­lį.

Be pui­kios pje­sės ir pui­kios re­ži­ sū­ros, ma­nau, E.Nek­ro­šiui pa­vy­ko su­rink­ti ir pui­kų ak­to­rių ko­lek­ty­ vą, ku­ria­me – la­bai ge­ra at­mos­fe­ra, drau­giš­ki tar­pu­sa­vio san­ty­kiai. Tai ir­gi tu­ri la­bai di­de­lės įta­kos spek­ tak­liui, tai ir­gi nu­lė­mė jo il­gaam­ žiš­ku­mą.

– Ar daug fi­zi­nių ir psi­chi­nių jė­gų pa­rei­ka­la­vo Ham­le­to vaid­ muo?

– Be jo­kios abe­jo­nės. Vi­sų pir­ma, re­pe­ta­vo­me jį de­vy­nis mė­ne­sius.

Jis bu­vo re­pe­tuo­ja­mas la­bai nuo­ sek­liai, įde­dant la­bai daug dar­bo, lai­ko. Tai bu­vo įtemp­tas lai­ko­tar­ pis. Pir­mi tre­ji ar ket­ve­ri me­tai bu­vo in­ten­sy­vūs dėl gast­ro­lių. Per mė­ne­sį bū­da­vo dvi trys ke­lio­nės su „Ham­ le­tu“ į ku­rią nors už­sie­nio ša­lį.

– Ko­kių ne­ti­kė­čiau­sių at­si­lie­pi­ mų gir­dė­jo­te apie spek­tak­lį, sa­ vo vaid­me­nį?

– Ypač E.Nek­ro­šių ir šį jo spek­tak­ lį liaup­si­na Ita­li­jos teat­ro kri­ti­kai.

Tur­būt ne vel­tui į tą ša­lį la­bai daug kar­tų ke­lia­vo­me su „Ham­le­tu“.

Kar­tais pa­gal­vo­ju, kad Ita­li­jos tur­ būt esu ma­tęs dau­giau ne­gu vi­du­ti­ nis ita­las. Vie­nin­te­lė vie­ta, kur spek­ tak­lį vi­siš­kai su­dir­bo, at­ro­dė, jog net ty­čia, bu­vo To­ron­to teat­ro fes­ti­va­ lis. Ten „Ham­le­tas“ bu­vo įver­tin­tas prie­šin­gai nei li­ku­sia­me pa­sau­ly­je.

– Ne­se­niai per Lie­tu­vą nu­vil­ni­jo jū­sų mu­zi­ki­nės veik­los 30-me­ čiui skir­ti kon­cer­tai, ku­riuose drau­ge gro­jo­te su bu­vu­sios gru­ pės „Fo­je“ mu­zi­kan­tais. Šį sa­ vait­ga­lį bai­gia­si „Ham­le­tas“.

Ar neat­ro­do, kad tar­si už­da­ro­te vie­no sa­vo gy­ve­ni­mo eta­po du­ ris? Į kur at­ver­si­te ki­tas, kas už jų lau­kia?

– Tai ma­ne la­biau­siai int­ri­guo­ ja. Ne­tu­riu nė ma­žiau­sio su­pra­ti­ mo, ką da­ry­siu to­liau. Bet aš lau­kiu, ka­da su bu­vu­siais „Fo­je“ na­riais su­ gro­sim dar vie­ną kon­cer­tą Lon­do­ne.

Ten gro­sim gruo­džio 15 d., bi­lie­tų jau se­niai ne­bė­ra. La­bai no­rė­jau su se­ nais drau­gais dar kar­tą už­lip­ti į sce­ ną. Kas bus po to, ne­ži­nau.

Rak­tas: E.Nek­ro­šiui pa­vy­ko su­rink­ti pui­kų ak­to­rių ko­lek­ty­vą, ku­ria­me – la­bai ge­ra at­mos­fe­ra, drau­giš­ki tar­

pu­sa­vio san­ty­kiai. Tai ir­gi nu­lė­mė spek­tak­lio il­gaam­žiš­ku­mą.

22

gruodžio 5–11, 2013

savaitgalis

Vo­kie­ti­jos ku­ror­to lo­bis – dru

Sta­ti­nys: 60 m il­gio, 10 m aukš­čio bokš­tas su­ręs­tas iš dy­gių­jų sly­vų ža­bų.

Ar įma­no­ma įkvėp­ ti gai­vaus jū­ros oro, kai esi nu­to­lęs šim­tus ki­lo­met­rų nuo jos? Kad ir kaip ste­bė­tu­mei­si šia idė­ ja, tuo leng­va įsi­ti­ kin­ti nuo Vo­kie­ti­jos Dort­mun­do mies­to pa­su­kus vos 50 km ry­tų kryp­ti­mi.

Lo­re­ta Ga­lu­baus­kie­nė l.galubauskien@diena.lt

Auk­so gys­la nuo XIX a.

Šiais kū­no le­pi­ni­mo mo­der­nio­ mis pro­ce­dū­ro­mis lai­kais ne vie­ nas ku­ror­tas lan­ky­to­jus vi­lio­ja ter­mi­niais gy­do­mo­jo van­dens ba­ sei­nais, įvai­rio­mis pir­ti­mis ir vo­ nio­mis, net drus­kos kam­ba­riais ir ki­to­mis šiuo­lai­kiš­ko­mis svei­ka­ti­ni­ mo prie­mo­nė­mis.

Bad Za­sen­dor­fas dar ga­li pa­si­gir­ ti ir tuo, kad tu­ri uni­ka­lų po at­vi­ ru dan­gu­mi su­ręs­tą me­di­nį sta­ti­ nį, ša­lia ku­rio die­ną nak­tį jau­tie­si, tar­si bū­tum pa­jū­ry­je.

Se­no­mis tra­di­ci­jo­mis gar­sė­jan­ čia­me Bad Za­sen­dor­fo mies­te­ly­ je iš­gau­na­ma drus­ka jau nuo XIX a. nau­do­ja­ma me­di­ci­nos tiks­lais, o ke­lių šimt­me­čių se­nu­mo drus­kos ga­vy­bos bū­das 1960-ai­siais su­ma­ nių vo­kie­čių bu­vo pri­tai­ky­tas da­ bar­ti­nėms ku­ror­to reik­mėms – jū­ ri­niam kli­ma­tui su­kur­ti.

Bokš­tas iš sly­vų ša­kų

60 m il­gio ir 10 m aukš­čio bokš­tas su­ręs­tas iš gau­sy­bės dy­gių­jų sly­vų ža­bų. Tai tar­si il­ga aukš­ta me­di­nė tro­be­lė, ku­rią ga­li pe­rei­ti siau­ru­čiu ta­ku – tik išil­gai. Jo­kio dirb­ti­nio ap­ švie­ti­mo, švie­sa krin­ta tik pro prie­ ki­nę bei ga­li­nę įei­gas ir sto­ge­lį. Šio­se vie­to­v ė­se iš­gau­n a­m as drus­kų tu­rin­tis van­duo pum­puo­ja­ mas į bokš­to vir­šų, ža­bų sie­no­mis bė­ga že­myn, ant ša­ke­lių pa­lik­da­ mas mi­ne­ra­lų ir drus­kų pėd­sa­kus.

Vei­kiant sau­lei ir vė­jui šių san­ kau­pų vis dau­gė­ja, to­dėl konst­ruk­ ci­ja tu­ri bū­ti kei­čia­ma kas 5–10 me­ tų – atsižvelgiant į ap­na­šų kie­kį.

Tas pa­ts kaip prie jū­ros

Nuo­lat be per­sto­jo ša­ke­lių ry­šu­lių sie­no­mis srū­van­tis sū­rus van­duo ga­ruo­da­mas pri­so­ti­na drus­kų ap­ lin­ki­nį orą, nes mi­li­jo­nai ma­žy­čių la­še­lių pa­sklin­da konst­ruk­ci­jos vi­ du­je ir ap­link ją. Me­di­kai pa­tvir­ti­ na: kvė­puo­ti to­kiu oru yra tas pa­ts,

Ga­li­my­bė: me­di­nį ža­bų sta­ti­nį

ga­li­ma pe­rei­ti siau­ru­čiu ta­ku.

kaip ir kvė­puo­ti vaikš­tant pa­jū­ry­je.

Tai ypač re­ko­men­duo­ja­ma ser­gan­ tiems ast­ma, žie­da­dul­kių aler­gi­ja ir įvai­rio­mis kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis.

Me­di­kai pa­tvir­ti­na: kvė­puo­ti to­kiu oru yra tas pa­ts, kaip ir kvė­puo­ti vaikš­tant pa­jū­ry­je.

Tai­gi su­kan­tys ra­tus ap­link šį keis­tą bokš­tą – įpras­tas vaiz­de­lis.

Abie­jo­se jo pu­sė­se įreng­ta ne­ma­ žai suo­le­lių. Ant jų ko­ne po pus­ va­lan­dį sė­din­tys žmo­nės, at­si­su­ kę į prie­šais sty­ran­čią aukš­tą ru­dą me­di­nę sie­ną, iš to­lo at­ro­do šiek tiek juo­kin­gai, ta­čiau priė­jus ar­ čiau ir įkvė­pus gai­vaus oro juo­kai iš­si­sklai­do – no­ri­si pa­čiam trum­ pam už­si­merk­ti ir min­ti­mis nu­ke­ liau­ti prie jū­ros.

Te­ra­pi­ja: ap­link vaikš­tan­tys ir sė­din­tys žmo­nės kvė­puo­ja jū­ri­niu oru.

Me­nas: se­no­vi­nis drus­kos ga­vy­bos bū

23

gruodžio 5–11, 2013

savaitgalis vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis

us­ka

Kar­mė­la­vos lop­še­ ly­je-dar­že­ly­je „Žil­vi­ tis“ dir­ba vai­ki­nas iš Tur­ki­jos. Nors Vah­ de­tas Vu­ra­lis lie­tu­ viš­kai mo­ka vos po­rą žo­džių ir yra fi­zi­kos moks­lų spe­ cia­lis­tas, vai­kai dėl žai­di­mų su juo ri­ kiuo­ja­si į ei­lę ir su­ne­ rims­ta mie­lam auk­ lė­to­jos asis­ten­tui ne­ pa­si­ro­džius gru­pė­je.

Atok­vė­pis: V.Vu­ra­lis vai­kų dar­že­lio auk­lė­to­jas kar­tais vai­ši­na tur­kiš­ka ka­va, skir­ta tik ypa­tin­goms pro­

goms.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Dar­že­lio auk­lė­to­jas – turkas Jur­gi­ta Ša­kie­nė j.sakiene@diena.lt

Dar­bas – žais­ti su vai­kais

ū­das įam­žin­tas ku­ror­to skulp­tū­ro­je.

Su 25 me­tų V.Vu­ra­liu su­si­ta­rė­me kal­bė­tis jo dar­bo vie­to­je. Nu­tai­ kė­me pro­gą, kai vai­kai bu­vo su­ gul­dy­ti pie­tų mie­go.

Ati­da­rę gru­pės du­ris, iš­vy­do­ me prie sta­lo sė­din­tį vai­ki­ną ir ant mi­nia­tiū­ri­nės kait­len­tės ver­dan­čią tur­kiš­ką ka­vą. Net­ru­kus bu­vo­me ja pa­vai­šin­ti.

Auk­lė­to­jos asis­ten­to pa­rei­gas ei­nan­tis Vah­de­tas su vai­kais pra­ lei­džia vi­są die­ną. Pie­tų mie­gas – vie­nin­te­lis lai­kas, kai vai­ki­nas ga­ li at­si­pūs­ti. „Man ten­ka leng­vo­ji dar­bo su vai­kais da­lis“, – šyp­te­lėjo V.Vu­ ra­lis. Su tri­me­čiais, ke­tur­me­čiais dar­že­li­nu­kais jis žai­džia, o vy­res­ niems vai­kams kar­tais de­monst­ ruo­ja fi­zi­kos dės­niais pa­rem­tus „ste­buk­lus“.

Dar­že­lis vie­toj uni­ver­si­te­to

Lo­re­tos Ga­lu­baus­kie­nės nuo­tr.

Lie­tu­vo­je Vah­de­tas gy­ve­na nuo rug­sė­jo pa­bai­gos. Čia jis at­si­dū­rė nu­spren­dęs da­ly­vau­ti Mo­ky­mo­ si vi­są gy­ve­ni­mą pro­gra­mos Asis­ ten­tų veik­lo­je. Prog­ra­mos lė­šo­mis fi­nan­suo­ja­mos jau­nų­jų pe­da­go­gų gy­ve­ni­mo sve­ti­mo­je ša­ly­je iš­lai­ dos. Šią veik­lą Lie­tu­vo­je ku­ruo­ja Švie­ti­mo mai­nų pa­ra­mos fon­das.

Po pen­ke­rių me­tų stu­di­jų gim­to­ jo­je Tur­ki­jo­je, per ku­rias įgi­jo fi­zi­ kos pe­da­go­gi­kos ba­ka­lau­ro laips­nį, ir dar me­tų ang­lų kal­bos stu­di­jų V.Vu­ra­lis nu­spren­dė pa­si­nau­do­ti ga­li­my­be įgy­ti pe­da­go­gi­nio dar­ bo pra­kti­kos už­sie­ny­je ir ten siek­ ti ma­gist­ro, vė­liau – moks­lų dak­ ta­ro laips­nio.

Rink­da­ma­sis, kur no­rė­tų pa­dir­ bė­ti, vai­ki­nas pa­sa­ko­jo pra­šy­me pa­žy­mė­jęs aukš­tą­ją ir vi­du­ri­nę mo­ kyk­las Aust­ri­jo­je ar­ba Vo­kie­ti­jo­je.

Apie dar­že­lį nė ne­svars­tė – ką ten veik­tų su sa­vo fi­zi­kos moks­lais?

Bet jam bu­vo pa­siū­ly­ta vie­ta tik dar­že­ly­je, ir ne iš­si­rink­to­se vals­ ty­bė­se, kur jau bu­vo nu­si­žiū­rė­jęs sau pa­tin­kan­čias stu­di­jas, o Lie­ tu­vo­je. „Iš pra­džių su­tri­kau ir nu­si­mi­ niau. Klau­siau sa­vo men­to­riaus:

ką veik­ti su ma­žais vai­kais, kaip su jais su­si­tvar­ky­ti? Jis nu­ra­mi­no, kad ma­no pa­rei­gos bus pa­pras­ tos“, – pri­si­mi­nė Vah­de­tas.

Su­si­kal­ba ges­tais

Tur­kas prieš at­vyk­da­mas į Lie­tu­ vą akis­ta­tai su bū­riu dar­že­li­nu­kų spe­cia­liai ne­si­ruo­šė. Tik pra­mo­ ko ke­lias tu­ris­tams pra­ver­čian­ čias fra­zes.

Vah­de­tas Vu­ra­lis:

Ši pa­tir­tis man – pui­ kus pa­si­ren­gi­mas tė­ vys­tei. Nė neį­ta­riau, kad ma­žie­ji ga­li su­ teik­ti tiek ener­gi­jos.

La­biau­siai bi­jo­jo, kad kils bė­ dų dėl kal­bos bar­je­ro, nes gir­dė­jo, kad ne tiek daug žmo­nių čia kal­ba ang­liš­kai, to­dėl mo­kė­si lie­tu­viš­ kai: „vie­ną bi­lie­tą“, „du bi­lie­tą“, „aš no­riu val­gy­ti“, „ka­vos“, – lie­tu­vių kal­bos ži­nias de­monst­ra­ vo V.Vu­ra­lis.

Bet šios iš­mok­tos fra­zės dar­ be ne­pra­ver­tė, tad dar­že­ly­je te­ ko grei­tai iš­mok­ti nau­jų: „ateik“, „sėsk“, „val­gyk“, „kas yra“ ir pa­ na­šiai. Šių fra­zių, pa­sak tur­ko, pa­ kan­ka su­si­kal­bėti su vai­kais. „Esu už­sie­nie­tis, vy­ras, to­dėl vai­kai su ma­ni­mi el­gia­si ki­taip nei su auk­lė­to­jo­mis. Jie la­biau rea­guo­ ja į žo­džius „ne­ge­rai“, „ne­gra­žiai“. Ži­no, jei ne­klau­sys, su jais ne­be­ žai­siu“, – pa­sa­ko­jo Vah­de­tas.

O kaip jis su­pran­ta, ką no­ri pa­ sa­ky­ti vai­kai? „Iš jų mi­mi­kos, ges­tų. Tai tar­si tarp­tau­ti­nė kal­ba.

Jei­gu vai­kai ver­kia ir ne­sup­ran­ tu ko­dėl, jie ma­ne nu­ve­da ir pa­ro­ do, kas at­si­ti­ko. Ta­da jau imuo­si spręs­ti pro­ble­mą“, – dės­tė vai­ ki­nas.

Pa­vyz­džiui, ne­se­niai pas jį at­ ki­šu­si pirš­tu­ką verk­da­ma at­bė­go Emi­li­ja. „Ma­niau, gal ku­ris nors iš vai­kų įkan­do ar įžny­bė, bet ji ma­ ne nu­ve­dė prie spin­te­lės, ati­da­rė stal­čių ir pa­ro­dė, kaip pri­si­spau­dė

pirš­tu­ką: ma­tai, ma­tai?“ – vaiz­ džiai su ges­tais si­tua­ci­ją per­pa­sa­ ko­jo auk­lė­to­jos asis­ten­tas.

Ir kaip jis iš­spren­dė šią pro­ble­ mą? Pa­pū­tė pirš­tu­ką, ko mer­gai­ tė, pa­si­ro­do, ir no­rė­jo. Ir aša­ros ne­tru­kus iš­džiū­vo.

Dūks­ta kar­tu

Ar ta­da, kai aša­ro­ja vai­kai, ir bū­ na sun­kiau­sia? Pa­si­ro­do, ne. „La­ biau­siai pa­vargs­tu ta­da, kai vai­kai ant ma­nęs puo­la, šo­ki­nė­ja“, – Vah­de­tas šyp­so­da­ma­sis pa­sa­ko­ jo apie dar­že­li­nu­kų dū­ki­mo, į ku­ rį mie­lai ir pa­ts įsi­trau­kia, būdą. Ir tuoj pat su­si­zgribo: „Bet man tai pa­tin­ka. La­bai my­liu vai­kus, ši pa­ tir­tis man – pui­kus pa­si­ren­gi­mas tė­vys­tei. Nė neį­ta­riau, kad ma­žie­ji ga­li su­teik­ti tiek ener­gi­jos. Kai esu gru­pė­je, at­ro­do, dings­ta vi­sos ma­ no pro­ble­mos. Dūk­da­mas su jais at­si­kra­tau vi­so stre­so.“ „Ne­kal­bėk, ne­kal­bėk. Bū­na, kad ir la­bai pa­vargs­ti“, – ty­liai pa­ prieš­ta­ra­vo vai­ki­no pra­kti­kos va­ do­vė, auk­lė­to­ja eks­per­tė Jo­lan­ta Va­ra­na­vi­čie­nė. „Bet taip bū­na gal kar­tą per sa­ vai­tę. Kai ant ma­nęs la­bai il­gai šo­ki­nė­ja, kai la­bai il­gai juos rei­kia kil­no­ti. O tai jie la­bai mėgs­ta. Net su­si­da­ro są­ra­šą, ka­da ku­rį rei­kės kil­no­ti, – kva­to­jo Vah­de­tas. – Ne­ ga­liu su­dau­žy­ti jiems šir­dies, to­ dėl kil­no­ju vi­sus. O man rau­me­nys au­ga ir be spor­to klu­bo.“ „Da­bar ma­ne, da­bar ma­ne!“ – šie lie­tu­viš­ki žo­džiai bu­vo taip daž­nai kar­to­ja­mi, kad bu­vo pir­ mie­ji, tur­kui įsi­mi­nę vos jam įžen­ gus į dar­že­lį. „Štai ką reiš­kia vy­ras gru­pė­je.

Auk­lė­to­jos kar­tu su vai­kais, ap­ si­kars­čiu­sios šau­tu­vė­liais, ne­ laks­to“, – sa­vo pa­dė­jė­ju džiau­gė­ si J.Va­ra­na­vi­čie­nė.

Tė­vai bu­vo su­ne­ri­mę

J. Va­ra­na­vi­čie­nė pri­si­mi­nė, kad, su­ži­no­ju­si, jog asis­ten­tu pa­gal tarp­tau­ti­nę pro­gra­mą jai bus pa­ skir­tas vai­ki­nas, kiek su­ne­ri­mo dėl ga­li­mos vai­kų tė­vų reak­ci­jos. „Už­sie­ny­je nie­ko keis­to, kad dar­ že­ly­je dir­ba ir vy­rai, bet Lie­tu­vo­je tai vis dar la­bai neįp­ras­ta“, – tei­

gė auk­lė­to­ja eks­per­tė. To­dėl dar­ že­lio bend­ruo­me­nė prie ži­nios, kad pra­kti­ką čia at­liks vai­ki­nas iš Tur­ki­jos, bu­vo pra­ti­na­ma iš anks­ to. Sten­de bu­vo pa­ka­bin­ta V.Vu­ ra­lio nuo­trau­ka, pri­sta­ty­ta, kas jis toks, ką čia jis veiks, pa­gal ko­kį pro­jek­tą at­vyks­ta. „Apie tai bu­vo kal­bė­ta ir per tė­vų su­si­rin­ki­mus. O kai Vah­de­ tas at­vy­ko, tė­vams jį pri­sta­tė­me jau gy­vai“, – kal­bė­jo J.Va­ra­na­vi­ čie­nė.

Dau­ge­lis tė­vų vis dėl­to ne­ri­ma­vo ne dėl pra­kti­kan­to ly­ties, o svars­ tė, kaip šis, ne­mo­kė­da­mas lie­tu­ viš­kai, su­si­kal­bės su jų vai­kais.

Kar­m ė­l a­vos lop­š e­l is-dar­ž e­ lis tarp­tau­ti­nė­je pro­gra­mo­je, kai kvie­čia­mi ką tik moks­lus bai­gę pe­ da­go­gai iš už­sie­nio, da­ly­vau­ja pir­ mą kar­tą, ta­čiau tu­ri pa­tir­ties įgy­ ven­di­nant tarp­tau­ti­nius pro­jek­tus, auk­lė­to­jos pa­tir­ties se­mia­si da­ly­ vau­da­mos tarp­tau­ti­niuo­se se­mi­ na­ruo­se ir su­si­ti­ki­muo­se su kole­ gomis iš ki­tų Eu­ro­pos ša­lių.

Mo­kyk­lo­se – vien vy­rai

Pak­laus­tas apie vai­kų prie­žiū­ros dar­že­liuo­se Lie­tu­vo­je ir Tur­ki­jo­je skir­tu­mus, Vah­de­tas sa­kė ne­la­bai ga­lįs pa­ly­gin­ti. Jis pa­ts vai­kų dar­ že­lio nė­ra lan­kęs. „Ga­liu pa­sa­ky­ti tik tai, kad bend­rau­da­mi su vai­kais Tur­ki­jo­ je at­vi­riau ro­do­me jaus­mus. Pa­ vyz­džiui, ten nie­kas ne­nus­tebs, jei gat­vė­je priei­si prie ne­pa­žįs­ta­ mo vai­ko ir jį pa­kal­bin­si, pa­kel­si, pa­glos­ty­si, ap­ka­bin­si, o lie­tu­viai, pa­ste­bė­jau, lin­kę iš­lai­ky­ti di­des­ nį emo­ci­nį at­stu­mą“, – pa­ste­bė­ ji­mais da­li­jo­si V.Vu­ra­lis.

Jis sa­kė, kad vai­kų dar­že­liuo­se Tur­ki­jo­je, kaip ir Lie­tu­vo­je, dir­ba be­veik vien mo­te­rys. Ta­čiau Tur­ ki­jos mo­kyk­lo­se mo­te­rys pe­da­go­ gės – ma­žu­ma. „Ten dir­ba be­veik vien vy­rai“, – ži­no Vah­de­tas.

Dar­že­ly­je Kar­mė­la­vo­je vai­ki­ nas dirbs bent jau iki sau­sio, o gal ir iki ge­gu­žės. Vah­de­tas Lie­tu­vo­ je mie­lai lik­tų il­ges­niam lai­kui. Čia jis ban­dė įsto­ti į Kau­no tech­ no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tą, bet su­ži­no­ jęs, kiek rei­kė­tų mo­kė­ti už moks­lą, šios min­ties at­si­sa­kė.

24

gruodžio 5–11, 2013

savaitgalis

Do­va­noje – ši­lu­ma ir mei­lė Ka­lė­di­nių do­va­nų paieš­ka daž­nai tam­ pa vos ne sti­chi­ne ne­lai­me. Dėl to, kad pirk­ti jų puo­la­ma pa­sku­ti­nę die­ną.

O ta­da daž­nai vir­šų ima am­bi­ci­jos – no­ rima įteik­ti bran­gią do­va­ną per daug ne­su­kant gal­vos nei apie žmo­gų, ku­ rio na­muo­se ji at­si­ durs, nei apie šven­ tės sim­bo­li­ką.

Džiugesys: svar­biau­sia ži­no­ti, ko žmo­gus no­ri ir ko­kią do­va­ną ga­vęs jis bus lai­min­gas.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Šiluma: Ka­lė­dos – pui­ki pro­ga

artimiems žmonėms do­va­no­ti šil­tų daik­tų: ska­rų, pirš­ti­nių, ko­ ji­nių, šle­pe­čių, įvai­rių siu­vi­nė­tų rank­dar­bių.

BFL nuo­tr.

Tu­rė­tų bū­ti pra­ktiš­kos

Sa­vo nuo­mo­nę apie ka­lė­di­nes do­ va­nas „Vil­niaus die­nai“ iš­sa­kė di­ zai­ne­rės Jo­lan­ta Rim­ku­tė ir Vi­da Si­ma­na­vi­čiū­tė.

J.Rim­ku­tės nuo­mo­ne, ka­lė­di­nės do­va­nos tu­rė­tų bū­ti pra­ktiš­kos. „Per­kant ka­lė­di­nę do­va­ną, ga­li­ ma gal­vo­ti dve­jo­pai: kam per­ki ir iš ko per­ki. La­bai svar­bu, kad, pirk­ da­mas tą do­va­ną, pa­re­mi smul­ kiuo­sius vers­li­nin­kus ir ama­ti­nin­ kus: rank­dar­bių kū­rė­jus, mez­gė­jus, – var­di­jo J.Rim­ku­tė. – Mes pyks­ta­ me ant žie­mos, kad ji šal­ta, žvar­ bi, bet Ka­lė­dos – pui­ki pro­ga do­va­ no­ti šil­tų daik­tų: ska­rų, pirš­ti­nių, ko­ji­nių, šle­pe­čių, įvai­rių siu­vi­nė­tų rank­dar­bių.“ To­kios do­va­nos, di­zai­ne­rės nuo­ mo­ne, tik­tų ar­ti­miems žmo­nėms.

Tai – vi­so­ke­rio­pai su­šil­dan­ti do­ va­na. „Kiek yra mo­čiu­čių, mez­gan­ čių gra­žias raš­tuo­tas ko­ji­nes! Bet ama­ti­nin­kai, kaip ir ki­ti žmo­nės, mirš­ta. Jei­gu ne­ska­tin­si­me jau­ no­sios kar­tos pe­rim­ti tų tra­di­ci­jų, vie­ną die­ną jos iš­nyks. Ge­riau­sias bū­das tai ska­tin­ti – to­kias ko­ji­nes do­va­no­ti, – ma­no J.Rim­ku­tė. – Man at­ro­do, svar­bu tu­rė­ti šei­mo­ je šven­ti­nę stal­tie­sę. Ran­kų dar­bo, iš­siu­vi­nė­tą šven­ti­nė­mis de­ta­lė­mis.

Ei­nant į sve­čius to­kį daik­tą ga­li­ma įteik­ti šei­mos gal­vai.“ Džiu­gi­na ar­ti­mų­jų dė­me­sys

Jaukumas: jei negali atspėti

draugų ar namiškių norų, puikiai tiks dovanoti eg­lu­tės žais­lų, žva­ kę, šo­ko­la­do, šven­ti­nio vy­no.

„Shutterstock“ nuotr,

Nau­jau­si in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­ jų ma­dos klyks­mai – ypač per Ka­ lė­das – di­zai­ne­rės ne­ža­vi. Ki­ta ver­ tus, tai – ir­gi in­di­vi­dua­lu, ne­ly­gu, ko­kius ak­cen­tus žmo­gus su­de­da sa­vo me­tų ka­len­do­riu­je. „Ka­lė­dos – tai to­kia šven­tė, kai ar­ti­mie­siems, drau­gams rei­kia pa­ ro­dy­ti dė­me­sį ir ši­lu­mą. O gim­ta­ die­nis – as­me­ni­nė šven­tė. Jei­gu per

Ka­lė­das do­va­no­si­me mo­bi­lų­jį te­le­ fo­ną, ta­da ką per gim­ta­die­nį – au­ to­mo­bi­lį?“ – klau­sė pa­šne­ko­vė.

J.Rim­ku­tę per Ka­lė­das la­biau­siai džiu­gi­na ar­ti­mų­jų, drau­gų dė­me­ sys. Per šias šven­tes jai no­ri­si dau­ giau lai­ko pa­bū­ti su jais, nes vi­sus me­tus, kaip sa­kė, žmo­gus dir­ bi, sku­bi, bė­gi, ne­tu­ri lai­ko. To­dėl tam, ko­kių do­va­nų gaus Ka­lė­doms, ji ne­tei­kia per daug reikš­mės.

Jolanta Rimkutė:

Per­kant ka­lė­di­nę do­va­ną, ga­li­ma gal­ vo­ti dve­jo­pai: kam per­ki ir iš ko per­ki.

La­bai svar­bu, kad, pirk­da­mas do­va­ną, pa­re­mi smul­kiuo­ sius vers­li­nin­kus. „Mes – „LT iden­ti­ty“ ko­lek­ty­vas – ku­ria­me ne tik dra­bu­žius, bet ir daug įvai­rių daik­tų. Juos ir sten­ giuo­si per šven­tes do­va­no­ti se­se­ riai, jos vai­kams, drau­gams. Šie­met tur­būt ir mū­sų ko­lek­ty­vas pri­si­ mins mo­kyk­los lai­kus – trauk­si­me bur­tus ir kei­si­mės do­va­no­mis“, – sa­kė Jo­lan­ta.

Kuo ma­žiau gip­si­nių su­ve­ny­rų

Pas­ta­rai­siais me­tais di­zai­ne­rė V.Si­ ma­na­vi­čiū­tė su­vo­kė: ne­rei­kia ka­

lė­di­nių do­va­nų vy­nio­ti į dau­gy­bę šiugž­dan­čių, šla­man­čių po­pie­rių.

Do­va­ną žmo­gus iš­vy­nio­ja, o ant sta­lo – dau­gy­bė šiukš­lių, ku­rias tu­ri iš­mes­ti. „Tad kam rei­kia to gau­saus įvy­ nio­ji­mo, to per­tek­liaus? Vai­kams – dar dar, ga­li­ma įvy­nio­ti, kad pa­ tir­tų tą do­va­nos iš­pa­ka­vi­mo lai­ mę, kad dar tęs­tų­si jų vai­kys­tė.

O suau­gu­sie­siems, ma­nau, me­ tas at­si­sa­ky­ti iliu­zi­jų apie do­va­ nų įvy­nio­ji­mą ir iš­vy­nio­ji­mą. Taip pat me­tas bū­ti tru­pu­tį pro­tin­ges­ niems ir su­ma­žin­ti tų ne­są­mo­ nin­gų do­va­nų – vi­so­kių gip­si­nių su­ve­ny­rų, daik­tų daik­te­lių – pir­ ki­mą, ku­rių žmo­nės pa­skui ne­ži­ no, kur dė­ti“, – griež­to­kai kal­bė­ jo V.Si­ma­na­vi­čiū­tė.

Anot pa­šne­ko­vės, svar­biau­sia ži­ no­ti, ko žmo­gus no­ri ir ko­kią do­va­ ną ga­vęs jis bus lai­min­gas. To­dėl, pa­ma­čiu­si ko­kį nors įdo­mų daik­ tą ir su­vo­ku­si, kad jis tin­ka ku­riam nors ar­ti­ma­jam ar drau­gui, Vi­da jį nu­per­ka ir pa­do­va­no­ja dar ge­ro­ kai prieš Ka­lė­das. Esą jei tą žmo­gų ge­rai pa­žįs­ti, tai, įteik­da­mas taik­ liai pa­rink­tą do­va­ną, su­teik­si jam džiaugs­mo. „Pa­vyz­džiui, ži­nau, kad ma­ no sū­nė­nas no­ri tam tik­ro džem­ pe­rio. Iki Ka­lė­dų tu­rė­siu jį baig­ti siū­ti, – at­vi­ra­vo di­zai­ne­rė. – Ta­ čiau ki­tiems tas džem­pe­ris gal jo­ kio džiaugs­mo ne­su­teik­tų.“ Ne as­me­niui, o vi­sai šei­mai

Bet ne vi­sa­da žmo­gus ži­nai, kas ko no­ri, – juk ga­li neats­pė­ti, ap­si­rik­ ti, be to, ne vi­si žmo­nės drįs­ta gar­ siai pra­bil­ti apie sa­vo no­rus. Ko­kia ka­lė­di­nė do­va­na to­kiu at­ve­ju pa­tai­ ky­tų tie­siai į de­šim­tu­ką?

Di­zai­ne­rės nuo­mo­ne, ge­riau­siai pa­gel­bė­tų eg­lu­tės žais­lai, žva­kė, šo­ko­la­das, šven­ti­nis vy­nas. Ka­lė­ dų pro­ga tin­ka ir kny­ga, tik rei­kė­ tų ži­no­ti, ką tas žmo­gus skai­to, kas jam įdo­mu, o ne pul­ti pirk­ti ma­

din­gos kny­gos, ku­rią „vi­si“ skai­ to. Do­va­nas rei­kė­tų pa­kuo­ti į kuo ma­žiau po­pie­riaus, ge­riau­sia įdė­ti į mai­še­lį. Be to, to­kios ne itin bran­ gios do­va­nos, su­ma­nius ap­lan­ky­ ti dau­gy­bę drau­gų, iš­gel­bė­tų ir nuo fi­nan­si­nio kra­cho.

Vi­da Si­ma­na­vi­čiū­tė:

Me­tas bū­ti tru­pu­tį pro­ tin­ges­niems ir su­ma­ žin­ti tų ne­są­mo­nin­gų do­va­nų – vi­so­kių gip­ si­nių su­ve­ny­rų, daik­ tų daik­te­lių – pir­ki­mą, ku­rių žmo­nės pa­skui ne­ži­no, kur dė­ti.

Do­va­nos mo­te­riai, su­si­ruo­šus ke­liau­ti į drau­gų šei­mą, tar­si aiš­ kios. O ką Ka­lė­dų pro­ga pa­do­va­ no­ti vy­rams, pa­vyz­džiui, drau­gės ar pus­se­se­rės vy­rui, bro­liui ar­ba pusb­ro­liui? Tai su­ke­lia tik­rą gal­ vos skaus­mą. „Abe­jo­ju, ar rei­kia ap­da­ly­ti do­ va­no­mis vi­sus šei­mos na­rius. Ge­ riau šei­mai, tiems na­mams įteik­ti bend­rą do­va­ną: kad ir gra­žią žva­ kę – va­ka­re ją už­degs, šo­ko­la­do – per šven­tes su­val­gys, sta­lo žai­ di­mą – ga­lės žais­ti il­gais žie­mos va­ka­rais, – dės­tė V.Si­ma­na­vi­čiū­ tė. – Aiš­ku, vai­kus rei­kė­tų ap­da­ ly­ti sal­dai­niais.“

25

gruodžio 5–11, 2013

vaikų diena Sveiki, aš esu Tėja!

Taip, ta pati Tėja Stilton, Džeronimo Stiltono sesuo!

Esu specialioji „Graužikų aido“, garsiausio Pelių salos laikraščio, korespondentė. Dievinu keliones ir nuotykius, be to, man patinka pažinti žmones iš viso pasaulio!

Kadangi šių merginų dar nepažįstate – kviečiu susipažinti! Atidžiai išstudijuok Tėjos sesučių prisistatymus ir kiekvieną anketą sujunk su atitinkama nuotrauka. Teisingai parinktas raidžių ir skaičių kombinacijas siųsk e. paštu vaikudiena@vilniausdiena.lt iki 2013 m. gruodžio 9 d. ir laimėk vieną iš trijų Tėjos Stilton knygelių „Drakono kodas“.

B A Atvyko iš: Okeanijos (Australijos) Svajoja: rūpintis gamtosauga!

Aistra: gamta ir kuo daugiau būti lauke!

Mantė Pranckūnaitė.

Teigiamos savybės: visada puikiai nusiteikusi... Jeigu tik yra lauke!

Neigiamos savybės: niekada nenustygsta vietoje!

Paslaptis: serga klaustrofobija, tai yra bijo būti uždarose patalpose!

Vardas: Koletė

D C

Pravardė: Koko

Vardas: Violeta

Atvyko iš: Europos (Prancūzijos)

Pravardė: Vivi

Svajoja: Koletė labai rūpinasi savo išvaizda, todėl labai nori tapti žurnaliste ir rašyti apie madą!

Aistra: be galo mėgsta rausvą spalvą!

Teigiamos savybės: visada imasi iniciatyvos ir noriai padeda kitiems!

Neigiamos savybės: amžinai vėluoja!

Paslaptis: kai nori atsipalaiduoti, jai užtenka išsiplauti ir susišukuoti plaukus arba pasidaryti manikiūrą!

5

4

2 Pravardė: Nik

Į praeitos savaitės klausimus teisingai atsakė ir knygą „Darius ir Girėnas.

Istorija ir legenda“ laimėjo:

Jos iš karto susidraugavo ir taip prisirišo prie manęs, kad savo grupelę nutarė pavadinti mano vardu: Tėjos sesutės!

3

1

Vardas: Nikė

Kokias paslaptis slepia senojo Pelfordo koledžo požemiai? Ir kas pagrobė Hansą Pelaitį? Šią mįslę įminti gali tik grupelė išties ypatingų merginų – Tėjos sesutės! Tai pirmoji jų neįtikimų nuotykių istorija...

Kaip tik Pelforde, koledže, kurį baigiau ir į kurį mane pakvietė skaityti paskaitų, susipažinau su penkiomis labai ypatingomis merginomis: Kolete, Nike, Pamela, Paulina ir Violeta.

Atvyko iš: Azijos (Kinijos) Svajoja: tapti didžia smuikininke!

Aistra: Violetai patinka mokytis!

Ji tikra intelektualė!

Teigiamos savybės: mėgsta tikslumą, be to, jai vis knieti sužinoti naujų dalykų!

Neigiamos savybės: gana greitai įsižeidžia ir negali pakęsti, kai iš jos šaipomasi!

Jeigu jai trūksta miego, nepajėgia susikaupti!

Paslaptis: atsipalaiduoja klausydamasi klasikinės muzikos ir gerdama žaliąją vaisių aromato arbatą!

Vardas: Paulina Pravardė: Paulė Atvyko iš: Pietų Amerikos (Peru) Svajoja: tapti mokslininke!

Aistra: Paulina mėgsta keliauti, džiaugiasi galėdama susipažinti su žmonėmis iš viso pasaulio.

Yra labai prisirišusi prie savo sesutės Marijos.

Teigiama savybė: Paulina – didelė altruistė, tai yra mėgsta rūpintis kitais ir aukoti dėl jų savo interesus!

Neigiama savybė: šiek tiek nedrąsi... Ir šiek tiek negrabi.

Paslaptis: tarp jos ir kompiuterio nėra paslapčių!

Dažnai internete iškapsčiusi gausybę informacijos Paulina randa atsakymus į pačius sudėtingiausius klausimus!

E Vardas: Pamela Pravardė: Pam Atvyko iš: Afrikos (Tanzanijos) Svajoja: tapti sporto žurnaliste arba automobilių mechanike!

Aistra: pica, pica ir dar kartą pica!

Galėtų valgyti ją net pusryčiams!

Teigiamos savybės: nors yra gana šiurkštoko būdo, Pamela – grupės taikdarė! Ji negali pakęsti barnių ir ginčų!

Neigiama savybė: labai impulsyvi!

Paslaptis: tik duokite atsuktuvą su veržliarakčiu ir rūpesčių dėl mechanikos kaip nebūta!

Teisingi atsakymai 1) Prieš daugiau nei 80 metų žmonės iš Amerikos į Europą ir iš Europos į Ameriką keliaudavo ne tik laivais, bet ir dirižabliais.

2) Dvisparniai lėktuvai žmonių dar vadinami kukurūznikais, o tikrasis tokio tipo lėktuvo pavadinimas – biplanas.

3) Šiemet šventėme 80 metų Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlanto vandenyną jubiliejų. Jie pakilo virš Atlanto 1933 m.

4) Šie mūsų žymiausi lakūnai yra kilę iš Žemaitijos.

5) Pirmasis jaunų Lietuvos fizikų sukurtas dirbtinis Žemės palydovas vadinasi „Lituanica SAT-1“.

26

gruodŞio 5–11, 2013

idÄ—jos laisvalaikiui vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura

Lab­da­ros kon­cer­te – miu Ka­lė­dos – ste­buk­lĹł me­tas. Vis dau­giau Ĺžmo­niĹł mō­sĹł ĹĄa­ly­je ima­si ini­cia­ty­vĹł tuos ste­buk­lus kur­ti, pa­dė­ti tiems, ku­riems to la­biau­siai rei­kia. Vie­nas jĹł – gruo­dĹžio 10 d. vyk­sian­tis ka­lė­di­ nis pa­ra­mos kon­cer­tas „Christ­mas with Joy“ Lie­tu­vos vai­kams.

Ind­rÄ— Pep­ce­vi­Ä?iō­tÄ— i.pepceviciute@diena.lt

ar pa­na­ťiai. Bend­ruo­me­nÄ— mus my­ lė­jo ir mums pa­dė­jo be jo­kios kri­ti­ kos. Tad da­bar jau­Ä?iu pa­rei­gÄ… ir di­

Idė­ja skir­ta Lie­tu­vai

Lab­da­ros ak­ci­ja, per ku­riÄ… sie­ kia­ma su­rink­ti au­kĹł ir skir­ti jas tiems, ku­riems la­biau­siai rei­kia pa­gal­bos, vyks­ta jau tre­Ä?ius me­ tus. Lie­tu­vo­je su ĹĄei­ma de­vin­tus me­tus gy­ve­nan­Ä?ios Shas­tos Mil­ ler tei­gi­mu, idė­ja or­ga­ni­zuo­ti lab­ da­ros kon­cer­tÄ… gi­mÄ— bō­tent Lie­tu­ vo­je ir yra skir­ta Lie­tu­vai. O im­tis lab­da­rin­gos veik­los mo­te­rÄŻ pa­ska­ ti­no no­ras pa­dė­ti ki­tiems. „Kai bu­vau ma­Şa, man pa­Ä?iai te­ ko priim­ti ki­tĹł tei­kia­mÄ… pa­ra­mÄ….

Ta­Ä?iau nie­ka­da ne­jau­Ä?iau, kad dÄ—l to ma­no ĹĄei­ma yra „Şe­mes­nÄ—s kla­sÄ—s“

Ĺ ie­met bus sie­kia­ ma su­rink­ti au­kĹł Vai­kĹł li­go­ni­nÄ—s On­ ko­he­ma­to­lo­gi­jos sky­riu­je be­si­gy­dan­ tiems vai­kams. dĹžiu­lÄŻ no­rÄ… pa­dė­ti ki­tiems“, – sa­kÄ— aso­cia­ci­jos „Jau­ni­mo tať­kas“ va­ do­vÄ—, lab­da­ros ak­ci­jos „Christ­mas with Joy“ or­ga­ni­za­to­rÄ— Sh.Mil­ler.

Teatro mÄ—gÄ—jams

74)/8%/0-7 6 3 ( 3 1 % 7 4% 7 / 9 8 - 2 Ĺˆ / % 6 8 Ä— +693(Ăş-3 (

KUR? KongresĹł rĹŤmuose, Vilniaus g. 6 / 16.

KA­DA? GruodŞio 5, 8 d. 19 val. KIEK? 62–122 litai.

Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

- %DVDQDYLĂžLDXV J /7 9LOQLXV (O SDĹŽWDV OUGW#UXVXGUDPD OW ,QIRUPDFLMD WHO IDNVDV .DVRV GDUER ODLNDV LU VHNPDGLHQÄ&#x; ² SLUPDGLHQLV ² SRLOVLR GLHQD 7HO ZZZ UXVXGUDPD OW ZZZ IDFHERRN FRP UXVXGUDPD Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

Dau­ge­liui nuo­sta­bÄ… ke­lia Lie­tu­ vo­je vyks­tan­tis ren­gi­nys ang­liť­ku pa­va­di­ni­mu. Bet tam yra paaiť­ki­ ni­mas. „Pir­mais me­tais lab­da­ros kon­cer­te da­ly­va­vo cho­ras „Joy“ (angl. – dĹžiaugs­mas). Ĺ is pa­va­di­ ni­mas mums la­bai pa­ti­ko, nes Ka­ lė­dĹł ir dĹžiaugs­mo są­vo­kos la­bai ar­ti­mos. Bō­tent dÄ—l to sa­vo lab­da­ ros ak­ci­jÄ… ir pa­va­di­no­me „Christ­ mas with Joy“, – paaiť­ki­no or­ga­ ni­za­to­rÄ—. Ĺ i lab­da­ros ak­ci­ja skir­ta bō­tent Lie­tu­vos vai­kams, ta­Ä?iau atei­ty­ je, pa­sak Sh.Mil­ler, pla­nuo­ja­ma orien­tuo­tis ir ÄŻ ki­tas so­cia­li­nes gru­pes. Ĺ ie­met per „Christ­mas with Joy“ lab­da­ros ak­ci­jÄ… bus sie­

muzikos mÄ—gÄ—jams

KUR? MenĹł spaustuvÄ—je, Ĺ iltadarĹžio g. 6.

KA­DA? GruodŞio 6 d. 19 val. KIEK? 30–40 litų.

Muzikinis trileris

Ĺ eimyninis duetas

Stephenas Sondheimas – XX a. muzikinio teatro novatorius, apvertÄ™s aukĹĄtyn kojom miuziklo ĹžanrÄ… ir priartinÄ™s jÄŻ prie operos. Jo miuziklai stebina ĹĄokiruojanÄ?iais siuĹžetais, personaĹžais ir drÄ…siais sprendimais. Populiariausias S.Sondheimo muzikinis trileris „Svynis Todas – demonas kirpÄ—jas“ – be galo vizualus, modernus ir teatraliĹĄkas reginys, paremtas muzikos ir dramos vienybe.

Jurga Ĺ eduikytÄ— kvieÄ?ia visus ÄŻ intymĹł muzikinÄŻ susitikimÄ…. Kartu su gyvenimo ir scenos partneriu – reĹžisieriumi ir muzikantu Vidu Bareikiu ji pristatys akustinÄ™ programÄ…. Teatro aplinkoje rengiamas koncertas iĹĄsiskirs jaukia atmosfera ir artimu bendravimu.

Koncerte laukia ir keli muzikiniai netikÄ—tumai. Vienas jĹł – su V.Bareikiu ÄŻraĹĄytos dainos „3 Kanados“ pristatymas.

KUR? Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4.

KA­DA? GruodŞio 8 d. 16 val. KIEK? 44 litai.

Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

Au­kos ser­gan­tiems vai­kams

KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Auťros Vartų g. 5. KA­DA? GruodŞio 7 d. 19 val. KIEK? 20–50 litų.

Fotografas ir jo modelis

IstorinÄ— sukaktis

„Tai groĹžio dozÄ—. Priimkim jÄ…!“ – tokiu ĹĄĹŤkiu spektaklÄŻ „Fotografas, arba Apverstos taburetÄ—s istorija“ pristato autorius ir reĹžisierius Jonas ArÄ?ikauskas. Tai spektaklis apie jausmĹł netikrumÄ…, apsimetinÄ—jimÄ…, melavimÄ…. Kiek mes galime sau leisti Ĺžaisti, kiek ne?“ Spektaklio centre – fotografo ir moters kaip modelio santykiai, kuriuose reĹžisierius ypaÄ? pabrÄ—Ĺžia poĹžiĹŤrÄŻ ÄŻ groŞį.

SimfoninÄ—s muzikos vakaras bus skirtas Jaschos Heifetzo koncerto filharmonijoje 100-meÄ?iui. 1913 m. gruodĹžio 4-Ä…jÄ… ĹĄioje scenoje stovÄ—jo legendinis smuiko virtuozas, Sankt Peterburgo konservatorijos studentas. Trylikametis Jascha tÄ…kart grieŞė sudÄ—tingÄ… L.van Beethoveno KoncertÄ… smuikui ir orkestrui. Minint istorinÄ™ sukaktÄŻ gros jauna smuikininkÄ— Justina AuĹĄkelytÄ—.

27

gruodžio 5–11, 2013

idėjos laisvalaikiui

u­zik­las vai­kams kia­ma su­rink­ti au­kų VšĮ Vil­niaus uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės San­ta­ riš­kių kli­ni­kų fi­lia­lo Vai­kų li­go­ ni­nės On­ko­he­ma­to­lo­gi­jos sky­ riu­je be­si­gy­dan­tiems vai­kams.

Jei ak­ci­ja bus sėk­min­ga ir žmo­ nės no­riai au­kos, pla­nuo­ja­mas li­go­ni­nė­je esan­čio vai­kų kam­ ba­rio re­mon­tas. Jei bus su­rink­ ta sim­bo­li­nė su­ma, lab­da­ros ak­ ci­jos or­ga­ni­za­to­riai ke­ti­na skir­ti ją žai­di­mo kam­ba­rio in­ven­to­riui at­nau­jin­ti.

Lau­kia mu­zi­ki­nis spek­tak­lis

Tra­di­ciš­kai lab­da­ros ak­ci­ją kas­ met vai­ni­kuo­ja ka­lė­di­nis pa­ra­ mos kon­cer­tas, ku­ria­me su­si­jun­ gia mu­zi­ka, teat­ras ir šo­kis. Jis vyks gruo­džio 10 d. 19 val. spor­ to, pra­mo­gų ir vers­lo cent­re „Fo­ rum Pa­la­ce“. Šiais me­tais Vil­niaus ko­le­gi­ jos Me­nų ir kū­ry­bi­nių tech­no­lo­ gi­jų fa­kul­te­to mu­zi­ki­nio teat­ro stu­den­tai, pa­de­da­mi sa­vo dės­ty­ to­jų Jū­ra­tės Bra­daus­kie­nės, Da­ lios Ba­bi­lai­tės, Eg­lės Juo­za­pai­tie­

nės, Aud­riaus Ru­be­žiaus, Al­gir­do Bag­do­na­vi­čiaus, Ar­tū­ro No­vi­ko ir Mo­des­to Jan­kū­no, ruo­šia Ka­lė­dų dva­sia al­suo­jan­tį miu­zik­lą „Išs­ va­jo­tos Ka­lė­dos“. Tai mu­zi­ki­nis spek­tak­lis ne­ri­bo­to am­žiaus ir vaiz­duo­tės žiū­ro­vams. „Dai­nuo­jant Vil­niaus ko­le­gi­jos stu­den­tams ir Sh.Mil­ler vyks pa­ sa­ko­ji­mas apie ma­žą, ty­lią mer­ gai­tę ir jos kuk­lų, bet stip­rų no­rą.

Lė­lių na­mai? Dvi­ra­tu­kas? Nau­ ji ba­te­liai? Ne! Kas pa­ra­šy­ta mer­ gai­tės laiš­ke se­ne­liui Ka­lė­dai, kad aukš­tyn ko­jo­mis ap­vers niek­da­ rio va­gies pla­nus?“ – mįs­lin­gai apie miu­zik­lą už­si­mi­nė aso­cia­ci­ jos „Jau­ni­mo taš­kas“ dar­buo­to­ja As­ta Au­gus­ti­nai­tė.

Be Vil­niaus ko­le­gi­jos stu­den­ tų, kon­cer­te pa­si­ro­dys Me­rū­nas Vi­tuls­kis, Ar­tū­ro No­vi­ko džia­zo mo­kyk­los jau­ni­mo vo­ka­li­nė gru­ pė „Jazz Is­land“, cho­ras „Joy“.

Kur? „Fo­rum Pa­la­ce“, Kons­ti­tu­ci­jos pr. 26.

Ka­da? Gruo­džio 10 d. 19 val.

knygų mėgėjams

Kiek­vie­nas ga­li pa­si­rink­ti

Miuziklas: šiųmečiam labdaros koncertui Vilniaus kolegijos Menų ir

kūrybinių technologijų fakulteto muzikinio teatro studentai, padedami savo dėstytojų, ruošia muzikinį spektaklį „Išsvajotos Kalėdos“.

Ne tik vaikams

KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29.

KA­DA? Gruodžio 7 d. 19 val. KIEK? 40–60 litų.

KUR? Rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13.

KA­DA? Gruodžio 7 d. 12 val. KIEK? 17–20 litų.

Organizatorių nuotr.

meno mėgėjams

KUR? Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1. KA­DA? Iki sausio 6 d. KIEK? 2, 5 litai.

Baisiai džiugus „Anties“ albumo pristatymas

Kelionė su Einšteinu

Pasaulio tvarka – soduose

Viena populiariausių visų laikų grupių „Antis“ po ketverių metų pertraukos išleido naujų dainų albumą „Baisiai džiugu!“ ir sukūrė naują koncertinę programą tuo pačiu pavadinimu. Be didžiausių grupės hitų, ši programa išsiskiria pakitusiu skambesiu, naujais aktualiais kūriniais ir specialiai šiam turui sukurtais efektingais sceniniais Algirdo Kaušpėdo kostiumais.

Edukacinis naujojo cirko spektaklis „Linksmoji Einšteino laboratorija“ skirtas visiems, besidomintiems supančiu pasauliu, jo dėsniais ir reiškiniais. Kartu su fizikos genijumi nukeliausite į tolimiausius visatos pakraščius ir nukreipsite žvilgsnį į pačias mažiausias daleles.

Tradiciniai lietuviški sodai tapo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai simboliu. 28 „Europos sodai“ – po vieną kiekvienai ES šaliai narei. Šiaudiniai sodai simbolizuoja pasaulio medį, kosmoso tvarką. Pirmoje sodų parodoje „Sesė sodų sodina“ eksponuojami 50-ies autorių kurti sodai ir šiaudinukai.

KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16.

KA­DA? Gruodžio 10 d. 20 val. KIEK? 120–180 litų.

KUR? „Skalvijoje“, A.Goštauto g. 2 / 15. KA­DA? Gruodžio 7 d. 14.40 val., 8 d. 14 val. KIEK? 9 litai.

KUR? Vilniaus paveikslų galerijoje, Didžioji g. 4.

KA­DA? Iki sausio 15 d. KIEK? 3, 6 litai.

Romantikos princas

Pasaulio pažinimas

Gruzijos lobiai

„Guinesso“ rekordų knygoje Richardas Claydermanas vadinamas didžiausios sėkmės sulaukusiu pianistu pasaulyje. Daugiau nei 35-erius metus pianino melodijomis užburiančio muzikanto repertuare – instrumentiniai populiariosios muzikos perkūriniai, naujai suskambantys kino filmų garso takeliai, etninė muzika ir populiariausių klasikų kūryba.

Animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ programoje „Pasaulio pažinimas“ – pažintiniai filmai vaikams. Išvysite amerikiečių filmą „Sebastijanas“, kuriame nuobodus berniuko pasaulis netikėtai tampa spalvingu, nuotykių kupinu kiekvieno berniuko svajonių išsipildymu, ir kitų animacinių istorijų.

Istorinių vertybių parodoje iš Gruzijos lobyno eksponuojamos vertybės iš Kutaisio valstybinio Niko Berdzenišvilio istorijos muziejaus. Pristatomi trys išskirtiniai kolekcijos eksponatai: ritonas (IV–III a. pr. Kr.), grifonas (IV–VI a.) (nuotr.) ir antropomorfinė figūrėlė, simbolizuojanti vaisingumą (VII–VI a. pr. Kr.).

He­le­na su vy­ru įku­ria vieš­bu­tį.

Iš­si­pil­do se­na jos sva­jo­nė. Ta­čiau He­le­nos san­tuo­ ka ima by­rė­ti. Jai lie­ka vieš­bu­tis ir su­du­žęs gy­ve­ ni­mas. Fi­nan­si­ nin­kas An­der­ sas, sėk­min­gai ko­pian­tis į kar­ je­ros vir­šū­nę, stai­ga pa­jun­ta gy­ve­ni­mo be­pras­my­bę. Se­nis Ver­ne­ris gy­ve­na miš­ke, kai­mo žmo­nės jį lai­ko keis­tuo­ liu, jo po­žiū­ris į gy­ve­ni­mą dau­ge­liui at­ ro­do ne­sup­ran­ta­mas. Ta­čiau He­le­nai ir An­der­sui jis at­ve­ria akis – kiek­vie­nas jų ga­li pa­si­rink­ti ki­tą gy­ve­ni­mo ke­lią. Kur­ da­ma ro­ma­ną „Ti­kė­ti­na is­to­ri­ja“ šve­dų ra­šy­to­ja Ka­rin Alv­te­gen lan­kė psi­cho­lo­ gi­jos kur­sus. Ra­šy­to­ja tei­gia: „Kiek žmo­ nių, tiek ir tik­ro­vės sam­pra­tų. Bet koks ver­ti­ni­mas ri­bo­tas, o kar­tais net klai­din­ gas, vi­sus po­ty­rius mes filt­ruo­jam per sa­vo pa­tir­tį.“

Iš­ban­dy­mas mir­ties bai­me Ora­n o mies­ te, Al­žy­re, ima siau­tė­ti ma­ras.

Dak­t a­ras Ber­ na­ras Ri­jė pir­ mas pa­ste­bi li­ gos ženk­lus ir ska­ti­na mies­to val­džią kuo sku­ biau im­tis prie­ mo­nių. Kol Ri­jė fik­suo­ja įvy­kius mies­te, val­džia del­sia. Il­gai­niui mies­ tui pa­skel­bia­mas ka­ran­ti­nas. Ma­ras įsi­ga­li ir siau­tė­jant mir­čiai iš­ban­do žmo­nių vie­ny­bę, ti­kė­ji­mą, bū­ties pra­ smin­gu­mą. Ro­ma­nas „Ma­ras“ lai­ko­ mas vie­nu bran­džiau­sių pran­cū­zų ra­ šy­to­jo Albert’o Ca­mus (1913–1960 m.) kū­ri­nių. Au­to­riaus kar­ta bren­do dvie­ jų pa­sau­li­nių ka­rų ka­no­na­dos, ato­mi­ nės bom­bos apo­ka­lip­sės ir ho­lo­kaus­ to koš­ma­ro lai­ku. Ab­sur­das, maiš­tas, is­to­ri­ja ir mir­tis – svar­biau­sios te­mos, plė­to­ja­mos vi­sa­me A.Ca­mus kū­ry­bi­ nia­me pa­li­ki­me.

Kai gy­ven­i in­ter­ne­te Pag­rin­di­nė ro­ ma­no „Se­cond li­fe. Gy­ve­ni­mas tink­le“ vei­kė­ ja – au­to­rės Sta­ nis­la­vos Ni­ko­lo­ vos-Čiu­rins­kie­ nės al­ter ego – iš­si­nuo­mo­ja bu­ tą, at­si­ri­bo­ja nuo išo­ri­nio pa­sau­lio ir įnin­ka į pa­žin­ čių bei po­kal­bių sve­tai­nes. Čia ji už­si­re­ gist­ruo­ja įvai­riais var­dais ir veiks­mas įsi­bė­gė­ja – mez­ga­si vir­tua­lios pa­žin­ tys, plė­to­ja­si vir­tua­lūs santykiai… Liv_ Christine, ku­rios tik­rą­jį var­dą su­ži­no­ me tik pa­sku­ti­niuo­se kny­gos pus­la­ piuo­se, pa­ten­ka į in­ter­ne­to spąs­tus, bet ga­liau­siai pa­si­ryž­ta iš jų spruk­ti ir no­ri drau­ge iš­si­temp­ti vir­tua­lia­ja­me pa­sau­ly­je pa­mil­tą ten įstri­gu­sį vai­ki­ną.

Ar jai pa­vyks? „Se­cond li­fe. Gy­ve­ni­mas tink­le“ – int­ri­guo­jan­tis ir nuo­šir­dus ro­ ma­nas apie žmo­giš­kų­jų ry­šių ir mei­lės paieš­kas vir­tua­lia­ja­me pa­sau­ly­je.

28

gruodŞio 5–11, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBÄ–S NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybÄ—, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybÄ— socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Skelbiamas 2014 m. kultĹŤros rÄ—mimo programĹł projektĹł konkursas KultĹŤros rÄ—mimo programĹł projektĹł finansavimÄ… iĹĄ savivaldybÄ—s biudĹžeto lÄ—ĹĄĹł reglamentuoja Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos direktoriaus 2011 m. lapkriÄ?io 30 d. ÄŻsakymu Nr. 30-1728 patvirtinti KultĹŤros rÄ—mimo programĹł projektĹł konkurso nuostatai.

ParaiĹĄkas gauti finansinÄ™ paramÄ… gali teikti juridiniai asmenys, registruoti Vilniaus mieste, iĹĄskyrus pelno siekianÄ?ias organizacijas ir nacionalinio lygio valstybÄ—s finansuojamas kultĹŤros bei meno ÄŻstaigas.

ParaiĹĄkos dÄ—l projektĹł finansavimo priedais turi bĹŤti pateiktos per 30 darbo dienĹł nuo skelbimo apie projektĹł finansavimÄ… praneĹĄimo dienos, tai yra iki 2014 m. sausio 16 d. ÄŻskaitytinai, registruotos Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos E. miesto departamento InteresantĹł aptarnavimo skyriaus 9-oje darbo vietoje (Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius) trimis egzemplioriais (1 originalas ir 2 kopijos) uĹžklijuotame ir uĹžantspauduotame voke, ant kurio uĹžraĹĄyta gavÄ—jas, organizacijos adresai su

nuoroda „KultĹŤros rÄ—mimo programĹł projektĹł konkursui“ ir projektĹł rÄ—mimo programa, pagal kuriÄ… teikiamas projektas.

DÄ—l papildomos informacijos kreiptis ÄŻ Ĺ vietimo, kultĹŤros ir sporto departamento KultĹŤros skyriaus vyr. specialistÄ™ JolitÄ… IvanovÄ… tel.

211 2150 arba el. paťtu jolita.ivanova@vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultōros ir sporto departamento Kultōros skyriaus darbo laikas: I– IV 8.30–17.30; V 8.30–16.15. Pietų pertrauka 12.30–13.15.

Daugiau informacijos rasite Vilniaus miesto savivaldybÄ—s tinklalapyje: www.vilnius.lt.

046, (8 5) 205 2603, Trinapolio g. 9 C. www. neuromeda.lt.

SiĹŤlo darbÄ…

1191341

ÄŽmoniĹł grupei, uĹžsiimanÄ?iai kroviniĹł gabenimu, reikalingi vilkikĹł vairuotojai dirbti Vokietijoje. Geras ir laiku mokamas atlyginimas, visos soc. garantijos. E. p. info@karlas.net, tel.

8 652 33 466.

PRADEDAMAS RENGTI APIE 0,65 HA TERITORIJOS TIES PAVILNIONIŲ IR UKMERGĖS G. VILNIUJE DETALUSIS PLANAS Rengimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-22 įsakymas Nr. 30-2242.

Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius, www. vilnius.lt. InformacijÄ… teikia K.Buivydas tel.

(8 5) 211 2753, el. paĹĄtas karolis.buivydas@ vilnius.lt.

Plano rengÄ—jas: SÄŽ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2497. InformacijÄ… teikia V.KukelkienÄ—, tel. (8 5) 211 2706, el. paĹĄtas vida.kukelkiene@vplanas.lt.

Planuojama teritorija: apie 0,65 ha teritorija ties PavilnioniĹł ir UkmergÄ—s g., PaĹĄilaiÄ?iĹł seniĹŤnijoje, Vilniuje.

Planavimo tikslas ir uĹždaviniai bei numatoma veikla: nekeiÄ?iant Vilniaus miesto savivaldybÄ—s bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniĹł, pakeisti ĹžemÄ—s sklypĹł paskirtÄŻ ÄŻ kitÄ…, nustatyti inĹžinerinÄ—s infrastruktĹŤros teritorijos (I) naudojimo bĹŤdÄ…, susisiekimo ir inĹžineriniĹł tinklĹł koridoriĹł (I2) naudojimo pobĹŤdÄŻ ir pagal galiojanÄ?ius teisÄ—s aktus kitus privalomuosius naudojimo ir tvarkymo reĹžimo reikalavimus, ÄŻstatymĹł nustatyta tvarka paimti ĹžemÄ—s sklypus, patenkanÄ?ius ÄŻ gatvÄ—s raudonÄ…sias linijas, visuomenÄ—s poreikiams.

Planavimo proceso etapai: parengiamasis, teritorijos planavimo rengimo, sprendiniĹł pasekmiĹł vertinimo ir baigiamasis etapai.

PasiĹŤlymĹł teikimas: pasiĹŤlymus dÄ—l teritorijĹł planavimo dokumento projekto vi-

suomenÄ— gali teikti planavimo organizatoriui raĹĄtu per visÄ… teritorijĹł planavimo dokumento rengimo laikotarpÄŻ iki vieĹĄo susirinkimo ir jo metu. Apie galimybÄ™ susipaĹžinti su detaliojo plano sprendiniais, vieĹĄos ekspozicijos ir vieĹĄo susirinkimo vietÄ… bei laikÄ… informuosime papildomai.

Planavimo terminas: 2013 m. lapkritis–2014 m. spalis.

PRADEDAMAS RENGTI APIE 1,2 HA TERITORIJOS, Ď KURIĄ PATENKA S.NĖRIES IR L.ZAMENHOFO G. SANKRYŽA, VILNIUJE DETALUSIS PLANAS Rengimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-04-24 įsakymas Nr. 30-949.

Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius, www. vilnius.lt. InformacijÄ… teikia K.Buivydas tel.

(8 5) 211 2753, el. paĹĄtas karolis.buivydas@ vilnius.lt.

Plano rengÄ—jas: SÄŽ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2497. InformacijÄ… teikia V.KukelkienÄ—, tel. (8 5) 211 2706, el. paĹĄtas vida.kukelkiene@vplanas.lt.

Planuojama teritorija: apie 1,2 ha teritorija, ÄŻ kuriÄ… patenka S.NÄ—ries ir L.Zamenhofo g. sankryĹža, FabijoniĹĄkiĹł seniĹŤnijoje, Vilniuje.

Planavimo tikslas ir uĹždaviniai bei numatoma veikla: pakeisti ĹžemÄ—s sklypĹł ribas ir plotÄ…, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybÄ—s teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais, pakeisti sklypĹł ĹžemÄ—s naudojimo paskirtÄŻ iĹĄ ĹžemÄ—s ĹŤkio ÄŻ kitÄ…, nustatyti

Perka

1193673

UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys patirties grindĹł ir sienĹł plyteliĹł klojÄ—jai. Reikalavimai: anglĹł kalbos pagrindai, pageidautina automobilis. Tel. 8 620 77 510.

1183510

Paslaugos

2013 m. lapkriÄ?io 20 d. Vilniaus miesto savivaldybÄ—s taryba sprendimu Nr. 1-1550 „DÄ—l Tarybos 2013-10-16 sprendimo Nr. 1-1494 „DÄ—l Tarybos 2010-04-28 sprendimo Nr. 1-1514 „DÄ—l atsiskaitomĹłjĹł karĹĄto vandens apskaitos prietaisĹł aptarnavimo mokesÄ?io nustatymo“ pakeitimo“ pakeitimo“ nustatÄ—, kad atsiskaitomĹłjĹł karĹĄto vandens apskaitos prietaisĹł aptarnavimo mokestis (2,69 (du Lt 69 ct) Lt be pridÄ—tinÄ—s vertÄ—s mokesÄ?io per mÄ—nesÄŻ uĹž apskaitos prietaisÄ…) uĹždarosios akcinÄ—s bendrovÄ—s „Vilniaus energija“ vartotojams ÄŻsigalioja nuo gruodĹžio 1 d.

ÄŽvairĹŤs Pamesta (laikyti negaliojanÄ?iu) Pamestus T.Sirotinos ÄŻmonÄ—s (ÄŻ. k.

155453766) ÄŻstatus laikyti negaliojanÄ?iais.

Administratorius.

1184402

Skubiai ieĹĄkome kepÄ—jos Vilniuje, LaisvÄ—s pr.

NemokanÄ?ius apmokome. Kreiptis tel. 8 662 20 427.

planuojamoje teritorijoje inĹžinerinÄ—s infrastruktĹŤros (I), komercinÄ—s paskirties objektĹł teritorijos (K), atskirĹłjĹł ĹželdynĹł teritorijos (E) naudojimo bĹŤdÄ…, susisiekimo ir inĹžineriniĹł tinklĹł koridoriams (I2), prekybos, paslaugĹł ir pramogĹł objektĹł statybos (K1), rekreacinÄ—s paskirties ĹželdynĹł (E1) naudojimo pobĹŤdÄŻ, naudojimo ir tvarkymo reĹžimÄ….

Planavimo proceso etapai: parengiamasis, teritorijos planavimo rengimo, sprendiniĹł pasekmiĹł vertinimo ir baigiamasis etapai.

PasiĹŤlymĹł teikimas: pasiĹŤlymus dÄ—l teritorijĹł planavimo dokumento projekto visuomenÄ— gali teikti planavimo organizatoriui raĹĄtu per visÄ… teritorijĹł planavimo dokumento rengimo laikotarpÄŻ iki vieĹĄo susirinkimo ir jo metu. Apie galimybÄ™ susipaĹžinti su detaliojo plano sprendiniais, vieĹĄos ekspozicijos ir vieĹĄo susirinkimo vietÄ… bei laikÄ… informuosime papildomai.

Planavimo terminas: 2013 m. lapkritis–2014 m. spalis.

1192453

Gydytojas Ilja Seldinas, turintis 30-ies metĹł patirties Lietuvos, Lenkijos, JAV klinikose. Labai efektyvus miofasciniĹł ir neuropatiniĹł skausmĹł gydymas (stuburo, sÄ…nariĹł, galvos, raumenĹł ir kt.). Tel. 8 662 25881 1189053

UAB BEST COMPANY perka karves, bulius, verĹĄiukus, telyÄ?ias. Atsiskaitome iĹĄ karto, sumokame PVM. Sveriame elektroninÄ—mis svarstyklÄ—mis. Tel. 8 613 70 805, (8 310) 48 323.

Kitos

Statybos ir remonto

1192755

Nuomoja IĹĄnuomojamas trijĹł kambariĹł butas BirĹĄtone (I a., plastikiniai langai, ĹĄarvuotos durys, ÄŻstiklintas balkonas). Tel. 8 682 16 928.

AREMA. Astrologija, numerologija, gyvenimo grafikai, matricos, ÄŻvaizdĹžio formavimas, sÄ—kmÄ—s galimybÄ—s. Konsultacijos, paskaitos, kursai. Tel. 8 699 94 323.

1191456

Informacija apie visuomenei svarbiĹł statiniĹł projektavimo pradĹžiÄ…. Numatomo projektuoti statinio statybvietÄ—s adresas: informuojame, kad pradedamas rengti susisiekimo komunikacijĹł ir inĹžineriniĹł tinklĹł AukĹĄtaiÄ?iĹł g. 4, 7, 8, 10, 12, 14, 16, Paupio g. 26 ir AukĹĄtaiÄ?iĹł bei Paupio gatviĹł atkarpĹł, Vilniuje, statybos ir rekonstravimo projektas. Statinio naudojimo paskirtis: susisiekimo komunikacijos keliai (gatvÄ—s) [9.2], inĹžineriniai tinklai vandentiekio tinklai [10.3], ĹĄilumos tiekimo tinklai [10.4], nuotekĹł ĹĄalinimo tinklai [10.5], elektros tinklai [10.6]. TeritorijĹł planavimo dokumento pavadinimas ir jo patvirtinimo data: 2012 11 07 Vilniaus miesto savivaldybÄ—s tarybos sprendimas Nr. 1-863 dÄ—l teritorijos tarp Maironio, AukĹĄtaiÄ?iĹł, Paupio, ZarasĹł ir Polocko gatviĹł T-4 kvartalo detaliojo plano tvirtinimo. Planuojama stati-

1186002

VANDENS GRÄ˜Ĺ˝INIAI, GEOTERMINIS Ĺ ILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje iĹĄtisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

1093227

Technikos remonto Taisome visĹł tipĹł KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. AtriĹĄame ĹžaidimĹł kompiuterius. Suteikiame garantijÄ….

Tel. 8 647 07 741.

1076361

Transporto VEŽU Ď DANIJĄ keleivius ir siuntinius gruodŞio 6 d. Tel. 8 643 51 110.

1188049

Sveikatos ir groĹžio AnoniminÄ— ir efektyvi pagalba medicinos centre „Neuromeda“. Detoksikacija, kodavimas.

Speciali kaina: psichiatro konsultacijai + kodavimui – tik 299 Lt. Registracija tel. 8 656 97

Bōrėja Rada teikia bōrimo paslaugas, padeda spręsti ťeimynines problemas, paťalina nesėkmių prieŞastis. Registracija iťankstinė. Tel. 8 618 44 177, 8 655 16 592.

1187266

Pigiai gaminame spintas su stumdomomis durimis, virtuvÄ—s, miegamojo ir kt. baldus pagal individualius uĹžsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1193468

Brangiai perkame miĹĄkÄ… arba miĹĄkÄ… iĹĄsikirsti. Tel. 8 613 74 861.

1161990

Parduoda

Brangiai perkame miĹĄkÄ… su Ĺžeme arba iĹĄsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iĹĄ karto. Tel. 8 676 41 155.

Nekilnojamąjį turtą Žemės sklypus: 1,1 ha prie Palangos kelio, 55 a Bruzdeilyno k. (asfaltas, elektra, kanalizacija), 30 a prie Karklės kelio. Tel. 8 675 11 551.

1193298

Automobilius ir detales Pigiai automobilius: „Volga“ 21, 24, 3102 (1989 m., benzinas-dujos, vaĹžiuojantis) ir nevaĹžiuojantÄŻ „MoskviÄ?“ 403. Tel. 8 675 11 551.

1193295

1058735

Perkame ĹžemÄ—s ĹŤkio paskirties ĹžemÄ™ visoje Lietuvoje. Kaina nuo 7 000 iki 12 500 Lt uĹž ha. Atsiskaitome grynais arba pavedimu, prieĹĄ pasiraĹĄant sutartÄŻ. Tel. 8 673 19 696.

1193129

Stambi ÄŻmonÄ— brangiai perka ÄŻvairaus brandumo miĹĄkus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1068548

Superku senas religines knygas ir maldaknyges. Tel. 8 633 77 431.

1186412

=.9.;4<@ 02;A?2 ]N_Qb\QNZV Vb\YNVXV XV XNZON_VĂş Z `aNafO\` ObaNV `b cV`N N]QNVYN

=Na\Tb` RX\[\ZV XN` V ]YN[NcVZN` Ă&#x;_R[TaN` QbWV[V` X\[QR[`NPV[V` XNaVYN` VYQN[aV` T_V[QV` V_ cN[QR[Ă&#x; V[QVcVQbNYV ]N_XNcVZ\ cVRaN b QN_N` XVRZN` `b S\[aN[b _NXV[NZN YNV]aV[Ă&#x203A;

8NV[N [b\ && 9a

ARY % # % ! #$

ddd ZNYb[\cVY\` Ya

29

gruodžio 5–11, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt nio projektavimo ir statybos pradžia ir pabaiga: projektavimo darbų pradžia 2013 m. IV ketvirtis, pabaiga 2014 m. I ketvirtis.

Statybos darbų pradžia 2014 m. II ketvirtis, pabaiga 2020 m. Projektuotojo pavadinimas ir jo buveinės adresas: UAB „archiDELTA“, Žalgirio g. 90-304, LT-09303 Vilnius.

Projekto vadovas, galintis teikti informaciją apie projektą: UAB „archiDELTA“ projektų vadovas Tomas Masiukas, tel. 8 658 74 166, e. paštas tomas@archidelta.lt. Statytojai: Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, bendrasis tel. (8 5) 211 2000; UAB „Vilniaus vandenys“, Domininkonų g. 11, LT-01517 Vilnius, bendrasis tel. (8 5) 266 4305; UAB „Naujasis Užupis“, Verkių g. 25C, LT-08223 Vilnius, bendrasis tel. (8 5) 210 2130. Sprendimas dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo: susipažinti su sprendimu galima kreipiantis nurodytais plano rengėjų kontaktiniais adresais ir numeriais. Informacija, iki kada ir kaip iki viešo susirinkimo teikti pasiūlymus projektuotojui dėl projekto: visuomenės atstovai pasiūlymus dėl projekto gali teikti raštu projektuotojui nurodytu adresu. Visuomenės atstovai, teikdami projektuotojui pasiūlymus, privalo nurodyti: vardą, pavardę (organizacijos pavadinimą), adresą, kitus ryšio duomenis; pasiūlymo teikimo datą; informaciją ir aplinkybes, kuo grindžiamas pasiūlymas.

Apie viešo susirinkimo datą ir galimybę susipažinti su parengtu projektu bus paskelbta vėliau.

1192511

Informuojame, kad 2013 11 29 NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2438 patvirtintas teritorijos Vilniaus m.sav., Antakalnio sen., Sb Smėlynė (kadastro Nr. 0101/0007:0659), formavimo ir pertvarkymo projektas.

1193677

Informuojame, kad 2013 12 14 11 val. bus atliekami pakartotiniai kadastriniai matavimai žemės sklypo, kad. Nr. 7937/0001:0151, skl. Nr. 139, Grigiškių m., Vilniaus m.sav., priklausančio Danei Ašmenienei. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 7937/0001:0151, mirusios savininkės Česlavos Zdanavičienės paveldėtojus atvykti į sklypo vietą nurodytu laiku, negalint atvykti - kreiptis į UAB „Traksalis“, Vytauto g. 34, Trakai, tel. (8 5) 285 1297, e. p. traksalis@gmail.com.

1191773

Informuojame, kad 2013 gruodžio 16 d. nuo 10 val. bus atliekami žemės sklypų, esančių Vilniaus r. sav. Daukšių k., kad. Nr. 4114/0100:526 kadastriniai matavimai, kviečiami gretimo sklypo kad. nr: 4114/0100:530 suinteresuoti asmenys,kad. Nr. 4114/0100:578 kadastriniai matavimai, kviečiami gretimo sklypo kad. nr: 4114/0100:415 suinteresuoti asmenys; 2013 gruodžio 16 d. nuo 12 val. bus atliekami žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav. Padubavo k., kad. Nr. 4114/0100:23 kadastriniai matavimai, kviečiami gretimo sklypo kad. nr: 4114/0100:139 suinteresuoti asmenys; 2013 gruodžio 17 d. nuo 10 val. bus atliekami žemės sklypų, esančių Vilniaus r. sav.

Troškūnų k., kad. Nr. 4114/0100:580 kadastriniai matavimai, kviečiami gretimo sklypo kad. nr: 4114/0100:532 suinteresuoti asmenys, kad. Nr. 4114/0400:24 kadastriniai matavimai, kviečiami gretimų sklypų kad. nr: 4114/0400:118 ir kad. Nr. 4114/0400:106 suinteresuoti asmenys, žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav. Petravo k., kad. Nr. 4114/0400:119 kadastriniai matavimai, kviečiami gretimo sklypo kad. nr: 4114/0400:118 suinteresuoti asmenys; 2013 gruodžio 17 d. nuo 14 val. bus atliekami žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav. Pavlovo k., kad. Nr. 4114/0400:124 kadastriniai matavimai, kviečiami gretimo sklypo kad. nr: 4172/0400:581 suinteresuoti asmenys. Darbus atliks UAB G.M. & Co, Verkių 29, Vilnius, tel. 85 260 1455, gm@geodeziniaimatavimai.lt.

1193727

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 48 VĮ-(14.48.2.)-3631 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 4162/0300:0173, esančio Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1191806

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 49 VĮ-(14.49.2.)-2331 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0138:5015, esančio Vilniaus m., Kryžiokų Sodų 1-oji g. 36, sodininkų bendrijoje SODŽIUS-4, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1191750

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-2313 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 0101-0075:1545, esančio SB „Švietimas“, skl. Nr. 104, Pavilnio sodų 17-oji g. 12, Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas.

1191776

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-2314 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0075:1320, esančio SB „Švietimas“, skl. Nr. 86, Pavilnio sodų 17-oji g. 32, Vilniaus mieste, formavimo ir pertvarkymo projektas.

1191391

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 12 02 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4268 yra patvirtintas žemės sklypo (kad. Nr. 4107/1803:75), esančio Vilkiškių k., Bezdonių sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas.

1193140

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 11 21 įsakymu Nr. 49VĮ- (14.49.2.)-2310 patvirtintas sklypo Nr. 275 (Anapilio g. 65), esančio Vilniaus m., SB „Elektronika-1’’, formavimo ir pertvarkymo projektas.

1191759

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 11 21 įsakymu Nr. 49VĮ- (14.49.2.)-2311 patvirtintas sklypo Nr. 277 (Anapilio g. 67), esančio Vilniaus m., SB „Elektronika-1’’, formavimo ir pertvarkymo projektas.

1191756

NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 11 25 įsakymu Nr. 49VĮ–(14.49.2.)-2341 patvirtintas žemės sklypo, esančio Pavilnio Sodų 20-oji g. 46, Vilnius, kad. Nr. 0101/0075:1318, formavimo ir pertvarkymo projektas.

1192999

NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 11 28 įsakymu Nr. 49VĮ(14.49.2.)-2423 patvirtintas žemės sklypo, esančio Juodvarnių sodų 26-osios g.

33, Vilnius, kad. Nr. 0101/0037:1513, formavimo ir pertvarkymo projektas.

1192811

Pranešame, kad 2013 m. gruodžio 16 d.

10.00 val., Senasalio kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone pagal suprojektuoto Vladislavos Žebelovič vardu ir patvirtinto 2007 06 18 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2.3-6275-41 žemės sklypui Nr.776-2, rengiami kadastriniai matavimai. Gretimo žemės sklypo kad.

Nr.4180/0900:0073 savininką Alfredą Milevskį atvykti į savo žemės sklypą dėl bendros žemės sklypo ribos suderinimo arba kreiptis individualią S. Bumblausko įmonė „Matininkas“ Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. 85 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1193745

Pranešame, kad 2013 m. gruodžio 17 d.

12.00 val., Pajuodžių kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone pagal suprojektuoto Gražinos Pašakarnienės vardu ir patvirtinto 2007 06 18 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2.3-6275-41 žemės sklypui Nr.910-1, rengiami kadastriniai matavimai. Gretimo žemės sklypo kad.

Nr.4180/0100:0081 savininkę Danutą Baubienę ir Česlavo Voitiukevičio paveldėtojus atvykti į savo žemės sklypą dėl bendros žemės sklypo ribos suderinimo arba kreiptis individualią S.Bumblausko įmonė „Matininkas“ Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. 85 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1193746

Pranešame, kad 2013 m. gruodžio 18 d.

10.00 val., Bareikiškių kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone pagal suprojektuoto Franco Dakševičio vardu ir patvirtinto 2007 06 18 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2.3-6275-41 žemės sklypui Nr.646-2, rengiami kadastriniai matavimai. Gretimo žemės sklypo kad.

Nr.4180/0400:0415 savininko Česlavo Voitiukevičio paveldėtojus atvykti į savo žemės sklypą dėl bendros žemės sklypo ribos suderinimo arba kreiptis individualią S.Bumblausko įmonė ,,Matininkas“ Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. 85 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1193747

Pranešame, kad 2013 m. gruodžio 3 d. 12 val. Kenos kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, pagal VAVA 2007 06 18 įsakymu Nr. 2.3-6275-41 patvirtintą projektą suprojektuotam Salomėjai Gaidukevič žemės sklypui Nr. 653-3 rengiami kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0700:65, savininką Donatą Einorį atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į ind. įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1191293

Rengiamas žemės sklypo, esančio SB „Audra“, Audros 1-oji g. 115, Akmeniškių k., Marijampolio sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas. Prašom atsiliepti gretimo sklypo (kad. Nr. 4154/1004:39) kaimynę L.Sabeckienę. Projekto rengėjas – UAB „Effectivus”, Kalvarijų g. 24A-216, Vilnius, tel. 8 683 96 586, matas.geo@ gmail.com.

1192208

skelbimai

30

gruodžio 5–11, 2013

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ.

Pranešame, kad parengtas teritorijos buvusiame Mačiuliškių kaime, Panerių seniūnijoje (kad. Nr. 0101/0165:514, 0101/0165:713, 0101/0165:714, 0101/0165:690, 0101/0165:649, 0101/0165:496), detalusis planas. Planavimo pagrindas – 2011 09 21 trišalė tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartis Nr. A70-27(3.1.36.MP). Planavimo tikslas – keisti tikslinę žemės paskirtį, formuoti sklypus, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimus bei statybos reglamentus, formuoti susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros koridorius. Planuojamas žemės sklypų būdas ir pobūdis – gyvenamojo naudojimo būdo (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos naudojimo pobūdžio), komercinės paskirties objektų naudojimo būdo (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų sta-

VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS SKELBIMAS 2013 m. gruodžio 2 d.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa (188783796) skelbia nereikalingo valstybės turto pardavimą viešame prekių aukcione.

Eil. Nr.

Turto pavadinimas

Mato vnt.

1.

Kompiuterinė technika* (10 kompiuterių HP Compaq dc7600 su 17“ monitoriais, 9 monitoriai 17“)

komplektas

2.

Kompiuterinė technika** (1 konf. įrenginys Polycom, komplektas 2 modemai Acorp, 2 CD/Port notebook replicator, 1 juostinis įrenginys, 2 maitinimo šaltiniai, 11 įvairių kompiuterių, 5 monitoriai Hyunday, 3 serveriai HP ir pan., 1 nešiojamasis kompiuteris HP, 5 spausdintuvai (Canon, Utax, HP))

Kiekis Pradinė (vnt.) pardavimo kaina (Lt) 1 1500 1

1150

* Netestuota, be standžiųjų diskų ir operatyvinės atminties lustų, gali trūkti kitų sudedamųjų dalių. ** Netestuota, be standžiųjų diskų ir operatyvinės atminties lustų, trūksta kitų sudedamųjų dalių – ne visas komplektas.

Aukcionas vyks 2013 m. gruodžio 18 d. 10 val. Vilniaus teritorinėje ligonių kasoje, adresu: Ž.Liauksmino g. 6, Vilnius. Jeigu aukcionas neįvyks, pakartotinis aukcionas vyks nurodytu adresu gruodžio 23 d. 10 val.

Už aukcioną atsakingas asmuo yra Administravimo skyriaus Ūkio poskyrio vedėjas Paulius Sunkurys (301 kab., tel. (8 5) 231 2484). Asmenys, pageidaujantys dalyvauti aukcione, turi užsiregistruoti iki aukciono pradžios (būtina pateikti pasą arba įgaliojimą).

Parduodamą turtą galima apžiūrėti iš anksto, jeigu dėl laiko susitarta telefonu. Už informaciją apie aukcione parduodamą turtą yra atsakingas Informatikos skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Juška (308 kab., tel. (8 5) 210 0057).

Aukciono dalyvio mokestis netaikomas. Už aukcione įsigytą turtą atsiskaitoma per 3 dienas. Atsiskaityti galima banko pavedimu (sąskaitos Nr. LT757300010076341392). Įsigytos prekės perduodamos per 5 darbo dienas nuo apmokėjimo.

Direktorius Vytautas Mockus

tybos naudojimo pobūdžio), atkirųjų želdynų naudojimo būdo (rekreacinės paskirties želdynų naudojimo pobūdžio), inžinerinės infrastruktūros naudojimo būdo (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių naudojimo pobūdžio), rekreacinių miškų naudojimo būdo, rekreacinio naudojimo būdo (ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos ir trumpalaikio poilsio statinių statybos naudojimo pobūdžių). Numatomi statyti statiniai – inžinerinės ir susisiekimo komunikacijos, jų aptarnavimo objektai, gyvenamieji vienbučiai/ dvibučiai namai, prekybos ir paslaugų paskirties pastatai, sporto paskirties statiniai.

Planavimo teriminai – 2011 10–2014 10. Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, Konstitucijos pr. 3, Vilnius tel.

(8 5) 211 2000. Projekto rengėjas – UAB „RV

architektų studija“ (Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius). Informacija teikiama tel. 8 698 13 100. Viešo svarstymo procedūrų vieta ir laikas - detaliojo plano ekspozicija nuo 2013 12 19 iki 2014 01 07 Panerių seniūnijos patalpose (Žalioji a. 3, Vilnius). Viešas aptarimas vyks 2014 01 07 18 val. (Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius). Informacija teikiama tel. 8 698 13 100. Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami planavimo organizatoriui ir projekto rengėjui raštu ir žodžiu iki viešo aptarimo dienos ir jo metu. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai detaliojo plano sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.

1191294

31

gruodĹžio 5â&#x20AC;&#x201C;11, 2013

skelbimai INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMÄ&#x201E;.

Rengiamas sklypo MolÄ&#x2014;tĹł pl. 49 (kadastrinis Nr. 0101/0005:471), VerkiĹł sen., detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013 10 10 ÄŻsakymas Nr. A30-2948 â&#x20AC;&#x17E;DÄ&#x2014;l detaliojo teritorijĹł planavimo organizatoriaus teisiĹł ir pareigĹł perdavimo Nerijui Dagiliui, Aleksandr Tverskoj ir Nataljai Tverskajaiâ&#x20AC;&#x153;, 2013 10 24 Detaliojo teritorijĹł planavimo organizatoriaus teisiĹł ir pareigĹł perdavimo sutartis Nr. 042327 A615-136-(2.15.1.7-AD4), 2013 11 27 Planavimo sÄ&#x2026;lygĹł sÄ&#x2026;vadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-459-(2.15.1.21MP2). Planavimo tikslai: nekeiÄ?iant Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s teritorijos bendrojo plano iki 2015 metĹł sprendiniĹł ir ĹžemÄ&#x2014;s tikslinÄ&#x2014;s paskirties (kita), pakeisti esamÄ&#x2026; gyvenamĹłjĹł namĹł teritorijos naudojimo bĹŤdÄ&#x2026; ir maĹžaaukĹĄÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł namĹł statybos pobĹŤdÄŻ ÄŻ komercinÄ&#x2014;s paskirties objektĹł teritorijos naudojimo bĹŤdÄ&#x2026; (K) ir prekybos, paslaugĹł ir pramogĹł objektĹł statybos pobĹŤdÄŻ (K1), nustatyti kitus pagal galiojanÄ?ius teritorijĹł planavimo dokumentus bei teisÄ&#x2014;s aktus leistinus sklypo tvarkymo ir naudojimo reĹžimo reikalavimus. Strateginis pasekmiĹł aplinkai vertinimas (SPAV) nebus atliekamas. SusipaĹžinti su motyvais, kodÄ&#x2014;l neatliekamas SPAV, galima kreipiantis nurodytais plano rengÄ&#x2014;jĹł kontaktiniais adresais ir numeriais. Planavimo organizatorius: Nerijus Dagilis, Aleksandr Tverskoj, Natalija Tverskaja. Plano rengÄ&#x2014;jai: UAB â&#x20AC;&#x17E;archiDELTAâ&#x20AC;&#x153;, Ĺ˝algirio g. 90-304, 09303 Vilnius, tel. 8 615 54 776, e. p. biuras@archidelta.lt, www.archidelta.lt. UAB â&#x20AC;&#x17E;Miesto vizijaâ&#x20AC;&#x153;, Ĺ˝algirio g.

90-305, 09303 Vilnius, tel. 8 650 55 031, e. p. info@miestovizija.lt. InformacijÄ&#x2026; teikia: projekto vadovÄ&#x2014; architektÄ&#x2014; Rasa DruskienÄ&#x2014;, tel. 8 620 73 285, e. p. rasa@miestovizija.lt.

Su parengtu detaliuoju planu bus galima susipaĹžinti nuo 2013 12 06 iki 2014 01 08 plano rengÄ&#x2014;jo patalpose, Ĺ˝algirio g. 90-304, III a., Vilniuje. Parengtas detalusis planas vieĹĄai eksponuojamas nuo 2013 12 20 iki 2014 01 08 plano rengÄ&#x2014;jo patalpose, Ĺ˝algirio g.

90-304, III a., Vilniuje. VieĹĄas susirinkimas 2014 01 09 16 val. plano rengÄ&#x2014;jo patalpose, Ĺ˝algirio g. 90-304, III a., Vilniuje. PasiĹŤlymĹł pateikimo ir apskundimo tvarka: pasiĹŤlymus dÄ&#x2014;l detaliojo plano galima teikti planavimo organizatoriui arba plano rengÄ&#x2014;jams iki vieĹĄo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautÄ&#x2026; atsakymÄ&#x2026;, kad ÄŻ jĹł pateiktus pasiĹŤlymus neatsiĹžvelgta parengtame teritorijĹł planavimo dokumente, gali apskĹłsti ValstybinÄ&#x2014;s teri-

torijĹł planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijĹł planavimo ir statybos valstybinÄ&#x2014;s prieĹžiĹŤros skyriui, A.JuozapaviÄ?iaus g. 9, 09311 Vilnius, per mÄ&#x2014;nesÄŻ nuo jiems iĹĄsiĹłsto laiĹĄko (atsakymo ÄŻ pateiktÄ&#x2026; pasiĹŤlymÄ&#x2026;) gavimo dienos.

1192513

Parengtas sklypo K.DonelaiÄ?io g. 14B, Vilniuje, detalusis planas. Planavimo tikslai: nekeiÄ?iant sklypo paskirties, pakeisti sklypo naudojimo bĹŤdÄ&#x2026; ir pobĹŤdÄŻ (iĹĄ susisiekimo ir inĹžineriniĹł komunikacijĹł aptarnavimo objektĹł statybos ÄŻ prekybos, paslaugĹł ir pramogĹł objektĹł statybos), nustatyti kitus pagal teritorijĹł planavimo dokumentus bei teisÄ&#x2014;s aktus leistinus teritorijĹł tvarkymo ir naudojimo reikalavimus, vadovaujantis bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais. Organizatorius â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;DeviKaâ&#x20AC;&#x153;, Ä&#x201E;Ĺžuolyno g. 7, Vilnius, tel.

8 612 29 608, e. p. vaidasdek@gmail.com.

RengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;Senojo miesto architektaiâ&#x20AC;?, Ĺ v. Ignoto g. 5, 18 p. dÄ&#x2014;Ĺž., Vilnius, e. p. diana@smartas.lt, tel./faksas 261 1115. VieĹĄa ekspozicija 2013 12 23â&#x20AC;&#x201C;2014 01 27 NaujamiesÄ?io seniĹŤnijoje (Gedimino pr. 15) ir projektuotojĹł biure. PasiĹŤlymus galima teikti iki vieĹĄo svarstymo ir svarstymo metu projekto rengÄ&#x2014;jams nustatyta tvarka. VieĹĄas svarstymas 2014 01 27 16 val. projektuotojĹł biure, Ĺ v. Ignoto g. 5 (kiemo korpusas). AtmestĹł planavimo pasiĹŤlymĹł pareiĹĄkÄ&#x2014;jai parengto projekto sprendinius gali apskĹłsti valstybinÄ&#x2122; teritorijĹł planavimo prieĹžiĹŤrÄ&#x2026; vykdanÄ?iai institucijai teisÄ&#x2014;s aktĹł nustatyta tvarka.

1191785

DÄ&#x2013;L PRAĹ YMŲ PATEIKIMO RENGIANT MEDININKŲ KADASTRO VIETOVÄ&#x2013;S Ĺ˝EMÄ&#x2013;S REFORMOS Ĺ˝EMÄ&#x2013;TVARKOS PROJEKTÄ&#x201E; NacionalinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos prie Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad 2013 m. gruodĹžio 2 d. bus pradÄ&#x2014;tas rengti 806 ha teritorijos Vilniaus rajono MedininkĹł kadastro vietovÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s reformos ĹžemÄ&#x2014;tvarkos projektas. Asmenys, pageidaujantys MedininkĹł kadastro vietovÄ&#x2014;s teritorijoje susigrÄ&#x2026;Ĺžinti ĹžemÄ&#x2122; natĹŤra, gauti nuosavybÄ&#x2014;n neatlygintinai, pirkti arba nuomoti iĹĄ valstybÄ&#x2014;s, gauti neatlygintinai naudotis ar patikÄ&#x2014;jimo teise valdyti, iki 2013 m. gruodĹžio 16 d. gali pateikti praĹĄymus NacionalinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos prie Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui. Projektavimo darbus vykdo Inga RapnikaitÄ&#x2014; ir Laimonas GrikĹĄas (VÄŽ â&#x20AC;&#x17E;ValstybÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s fondasâ&#x20AC;&#x153;, Konstitucijos pr. 23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818). Su MedininkĹł kadastro vietovÄ&#x2014;s laisvos ĹžemÄ&#x2014;s fondo ĹžemÄ&#x2014;s planu galima susipaĹžinti interneto svetainÄ&#x2014;je www.nzt.lt arba NacionalinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos prie Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkio ministerijos Vilniaus rajono skyriuje, KalvarijĹł g. 147, Vilnius, 11 aukĹĄte, Iâ&#x20AC;&#x201C;IV 8â&#x20AC;&#x201C;17 val., V 8â&#x20AC;&#x201C;15.45 val., pietĹł pertrauka 12â&#x20AC;&#x201C;12.45 val.

KarĹĄÄ?iausi kelioniĹł pasiĹŤlymai A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Acija keltĹł bilietams KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis.

Plaukite su draugais slidinÄ&#x2014;ti! Taip pigiau ir smagiau!

VIETA KAJUTÄ&#x2013;JE + AUTOMOBILIS ÄŽ ABI PUSES â&#x20AC;&#x201C; nuo 398 Lt / asm.

Pasiimkite visÄ&#x2026; slidinÄ&#x2014;ti reikalingÄ&#x2026; mantÄ&#x2026;, sÄ&#x2014;skite su draugais ÄŻ automobilÄŻ ir plaukite iki Kylio. O iĹĄ ten automobiliu keliaukite ÄŻ visame pasaulyje pripaĹžintas Europos slidinÄ&#x2014;jimo trasas.

Perkantiems ĹĄÄŻ paketÄ&#x2026;, maitinimui â&#x20AC;&#x201C; 22% nuolaida!

PasiĹŤlymas galioja 2013 12 01â&#x20AC;&#x201C; 014 03 16 (iĹĄskyrus KalÄ&#x2014;dĹł laikotarpÄŻ).

DVIVIETÄ&#x2013; KAJUTÄ&#x2013; + AUTOMOBILIS ÄŽ ABI PUSES DVIEM â&#x20AC;&#x201C; tik 990 Lt Padovanok sau ir savo artimajam kalÄ&#x2014;dinÄ&#x2122; dovanÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; kelionÄ&#x2122; keltu ÄŻ ĹĄventiĹĄkai nusiteikusiÄ&#x2026; VokietijÄ&#x2026;.

KeliaujanÄ?iĹłjĹł su ĹĄiuo spec. pasiĹŤlymu lauks KalÄ&#x2014;dinis siurprizas!

PasiĹŤlymas galioja iki 2013 12 15.

Daugiau informacijos www.krantas.lt.

62 8.6 1<C.;<@ 1?.B4B6, :2@ 4.96:2 =.1ŸA6 9.B86.:2 A.Cž@ š6.'

_NgQRYV\ T @a .

Ă&#x203A;Q\` T $N # NV] 8Y

dd

T

d

261 3653 261 3659 279 1370

Ya

Vieta jĹŤsĹł reklamai. Skambinkite:

[\a\ T #

dd

d `\S\XYV` Y

a

. @ a

b YTV[`XV\ T

RYa

N`

c 6T

\ [ \ ` ` \ S\ ` X Y

bO

Orai

Vėjas 15–25 m/s

penktadienį +5

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje prognozuojama šlapdriba ir lietus. Šiandien numatomi trumpi krituliai, bus 3–6 laipsniai šilumos.

Gali kilti stiprus vėjas – gūsiai vietomis sieks iki 15–20 m/s. Penktadienį laikysis 0–2 laipsniai šilumos, naktį prognozuojama šlapdriba, o dieną gali pasnigti. Išsilaikys stiprus vėjas, jo gūsiai pajūryje sieks 25–27 m/s. Savaitgalį ims šalti, temperatūra nukris žemiau nulio, prognozuojamas sniegas. Kitos savaitės pradžioje gali atšalti dar smarkiau – sostinėje pirmadienio naktį temperatūra nukris iki 10 laipsnių šalčio.

49-oji metų savaitė.

Saulė Šaulio ženkle.

Savaitgalio orai

+6

+3

Telšiai

+3

Klaipėda

+15 +4 +29 +7 +9 +21 +25 +6

Diena

0

Panevėžys

Vėjas (m/s)

0

18

+3

Utena

+5

šeštadienį

Tauragė

+4

Naktis

Kaunas

Pasaulyje Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Naktis

Šiauliai

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+9 +12 +1 +2 +15 +1 +8 +10

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

–1

+3

Vėjas (m/s)

–1

18

Vilnius

+4

+3 +3 +12 +25 +3 +18 +16 +3

Diena

Marijampolė

+5

sekmadienį

Alytus

Naktis

Diena

–4

Vėjas (m/s)

–3

11

Kalendorius Ketvirtadienis, gruodžio 5 d.

penktadienis, gruodžio 6 d.

šeštadienis, gruodžio 7 d.

sekmadienis, gruodžio 8 d.

pirmadienis, gruodžio 9 d.

antradienis, gruodžio 10 d.

trečiadienis, gruodžio 11 d.

Teka 8.24 Leidžiasi 15.55

Teka 8.25 Leidžiasi 15.54

Teka 8.27 Leidžiasi 15.54

Teka 8.28 Leidžiasi 15.53

Teka 8.29 Leidžiasi 15.53

Teka 8.31 Leidžiasi 15.53

Teka 8.32 Leidžiasi 15.52

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

VARDAI: Eimilas, Eiminta, Geisvilė, Gracija

VARDAI: Koleta, Mikalojus, Mikas, Norvydas

VARDAI: Ambraziejus, Daugardas, Tautė

VARDAI: Gedminas, Gedmintas, Zenė, Zenonas

VARDAI: Leokadija, Pamela, Vakarė, Vakaris, Valerija

VARDAI: Eidgintas, Eidintas, Ilma, Lora, Loreta

VARDAI: Aistė, Aistis, Dovydas, Lauksmina, Tautvaldė

Tarptautinė savanorių diena už ekonominę ir socialinę plėtrą 1791 m. mirė austrų kompozitorius Wolfgangas Amadeus Mozartas.

1867 m. gimė Lenkijos karo vadas ir premjeras Józefas Piłsudskis.

1901 m. gimė animacinių personažų kūrėjas Waltas Disney.

1926 m. mirė prancūzų dailininkas Claude’as Monet.

1946 m. gimė ispanų operos tenoras José Carreras.

1964 m. gimė aktorius, dainininkas, bardas Andrius Kaniava.

1966 m. gimė prancūzų dainininkė, aktorė Patricia Kaas.

Šv. Mikalojus, Arklių, Žirgų Ašvienių diena 1864 m. mirė istorikas, rašytojas, švietėjas Simonas Daukantas.

1892 m. mirė vokiečių išradėjas, pramonininkas Werneris von Siemensas.

1920 m. gimė amerikiečių džiazo pianistas Dave’as Brubeckas.

1967 m. amerikiečių kardiologas Adrianas Kantrowitzas atliko pirmąją pasaulyje žmogaus širdies transplantaciją.

1976 m. gimė amerikiečių aktorė Lindsay Price.

1982 m. gimė ispanų dviratininkas Aberto Contadoras.

1988 m. mirė amerikiečių dainininkas Roy Orbisonas.

Tarptautinė civilinės aviacijos diena Šv. Ambraziejus 1910 m. JAV gimė dainininkas, trimitininkas, dainų autorius Louisas Prima.

1921 m. mirė rašytoja Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė (Žemaitė).

1941 m. Japonijos karo lėktuvai atakavo Perl Harborą (JAV). Po šio išpuolio Vašingtonas paskelbė karą Japonijai.

1949 m. gimė amerikiečių dainininkas, aktorius Tomas Waitsas.

1956 m. gimė buvęs NBA krepšininkas Larry Birdas.

1973 m. gimė airių muzikantas Damienas Rice’as.

Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo šventė 1542 m. gimė Škotijos karalienė Marija Stiuart.

1832 m. gimė norvegų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Bjørnstjerne Bjørnsonas.

1907 m. mirė rašytojas Jonas Biliūnas.

1943 m. gimė amerikiečių muzikantas, grupės „The Doors“ lyderis Jimas Morrisonas.

1953 m. gimė amerikiečių aktorė Kim Basinger.

1966 m. gimė airių dainininkė Sinéad O’Connor.

1980 m. nušautas dainininkas, grupės „The Beatles“ lyderis Johnas Lennonas.

Tarptautinė antikorupcijos diena 1608 m. gimė anglų poetas Johnas Miltonas.

1916 m. gimė amerikiečių aktorius Kirkas Douglasas.

1934 m. gimė anglų aktorė, „Oskaro“ laimėtoja Judi Dench.

1941 m. mirė flamandų dailininkas Anthony van Dyckas.

1953 m. gimė amerikiečių aktorius Johnas Malkovichius.

1962 m. gimė amerikiečių aktorė, „Auksinio gaublio“ ir „Emmy“ apdovanojimų laureatė Felicity Huffman.

1984 m. Los Andžele įvyko paskutinis Jacksonų šeimos koncertas.

Tarptautinė žmogaus teisių diena Nobelio diena Futbolo diena 1798 m. mirė architektas klasicistas Laurynas Stuoka-Gucevičius.

1830 m. gimė amerikiečių poetė Emily Elizabeth Dickinson.

1896 m. mirė švedų pramonininkas Alfredas Nobelis.

1901 m. pirmą kartą įteiktos Nobelio premijos.

1948 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.

1987 m. mirė smuikininkas, virtuozas, vunderkindas Jascha Heifetzas.

Tarptautinė kalnų diena Pasaulinė tango diena 1803 m. gimė prancūzų kompozitorius Hectoras Berliozas.

1843 m. gimė vokiečių gydytojas, bakteriologas, Nobelio premijos laureatas Robertas Kochas.

1918 m. gimė rusų rašytojas, Nobelio premijos laureatas, sovietų disidentas Aleksandras Solženycinas.

1930 m. gimė prancūzų aktorius Jeanas Louisas Trintignant’as.

1946 m. JTO Generalinė Asamblėja įsteigė tarptautinį vaikų fondą UNICEF. 1988 m. atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

6

4

9

9 4

2

1

4

lengvas sudoku

6 2

9

8

4 5

2

9

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

7 4

2 1

9

1

8

7

8

4

8

5

7

8

2 5

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

1

9

8 7

5 6

4 5

7

3 2

8

5

5

3

5 4

2

1 2022

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1385

2 sunkus sudoku

8

5

4

4

5

1

6 7

9

reklamos skyrius: 261

4 1

3654

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1378 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1378

1

7

8

4

2

6

3

5

5

2

4

8

6

7

9

3

1

3

4

2

9

5

6

1

8

7

1

9

6

3

5

2

7

4

8

8

5

6

1

7

3

9

4

2

3

8

7

1

9

4

5

6

2

1

8

3

7

9

5

2

6

4

2

1

8

5

3

9

4

7

6 9

5

6

4

3

2

8

7

9

1

4

5

3

6

7

8

2

1

2

7

9

4

6

1

3

5

8

6

7

9

4

2

1

3

8

5

7

9

1

6

8

4

5

2

3

7

6

5

2

8

3

1

9

4

4

3

5

2

1

9

8

7

6

9

4

2

7

1

6

8

5

3

6

2

8

5

3

7

4

1

9

8

3

1

9

4

5

6

2

7

Užsuk į vilniausdiena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

3 2

9

5

Platinimo tarnyba: 261

1688

LIETUVA, EKONOMIKA: Gabija Sabaliauskaitė – 219 1375 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1378

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 3340.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3600 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: (8 37) 302 242