2013 12 06 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

penktadienis, gruodĹžio 6, 2013

www.kl.lt

282 (19 884) =2;8A.162;6@ 4?B< 1 6< #

9 ?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ› _ O\PVbYfaR-XY Ya

pramogĹł

gidas

J.Herlyn: dabar „nuo tykiauju“ rafinuoÄ?

B

Pi­lies til­to re­mon­tas kai kur at­pi­gins ma­ťi­nĹł sto­vÄ—­ji­mÄ… Klai­pÄ—­dos cent­re.

Miestas 3p.

Bi­jo­da­ma imig­ran­tų Di­dŞio­ji Bri­ta­ni­ja rei­ka­lau­ja keis­ti ES tai­syk­les.

Pasaulis 13p.

Buvusi klaipÄ—dietÄ— Hamburge paraĹĄÄ— romanÄ….

iau

uvusi klaipÄ—dietÄ— Jolita KraniauskaitÄ—, dabar – Herlyn, ĹĄiuo metu gyvenanti Hamburge, juokaudama savo asmeninÄŻ gyvenimÄ… vadina sudÄ—tinga meilÄ—s meno mokykla tarpkultĹŤrinÄ—se erdvÄ—se. PirmÄ… kartÄ… ji iĹĄtekÄ—jo studijuodama Lomonosovo universitete Maskvos ďŹ losoďŹ jÄ… – uĹž argentinieÄ?io lazerinÄ—s ďŹ zikos studento, antrÄ… kartÄ… – dirbdama Kopenhagoje, banko vadovo. Dvi uĹž vokieÄ?io santuokas skiria 20 metĹł – tai savÄ™s, gyvenimo prasmÄ—s ir savo vienintelio paieĹĄkĹł periodas. Toks pat metĹł skirtumas ir tarp abiejĹł Jolitos sĹŤnĹł. to, ryĹĄki ir impozantiĹĄka Negana moteris paraĹĄÄ— intriguojantÄŻ romanÄ…, kuris ĹĄiomis dienomis pasirodys Lietuvos knygynuose. Ta proga ruoĹĄiasi ÄŻ KlaipÄ—dÄ…, ji kitÄ… savaitÄ™ ir Ä?ia jÄŻ pristatys pirmiausia. Be knygos negali

uĹžmigti

– Kokie vÄ—jai jus nuneĹĄÄ— ÄŻ HamburgÄ… ir ar ten tarp vokieÄ?iĹł nenuobodĹžiaujate? – Mano vyras kilÄ™s go, todÄ—l jau trejus iĹĄ Hamburmetus me Ä?ia. Jei kas paklausia, gyvenakaip tau Hamburgas, atsakau gyvenu namie. IĹĄties – neĹžinau, ĹĄio miesto nepaŞįstu, nors jÄŻ ir Ĺžinau. EmociĹĄkai jo neapÄ?iuopiu. Jis nei savas, nei svetimas, tiesiog miestas, kuriame gyvenu. Kopenhagoje taip. Gal todÄ—l, kad jauÄ?iausi kiturÄ—jau ÄŻ kurÄŻ reikÄ—jo eiti kasdien... darbÄ…,

Jolita Herlyn:

UĹžmynÄ— jis man ant ambicijĹł... – Kuo uĹžsiimate dabar, be to, kad auginate sĹŤnĹł ir esate savo mylimo vyro Ĺžmona? – Dabar savaitÄ™ galiu kojos iĹĄ namĹł nekelti, jei nereiktĹł sĹŤnaus ÄŻ vaikĹł ď Ž Debiutas: 7 5R_Yf[ ZN[\ X darĹželÄŻ nuvesti, tai taip NQ XVRXcVR[N Z\ Ä?iau patenkinta namie. ir tĹŤnoaNV V_ ]NQN_Ă› aR_V` N_aĂ›WN[aV ]_ VR " ZRĂ˜V\ f_N dĹžiauju, visada atranduNenuobo `bXNb]b`V ]NXN [XNZNV ]NaV_aVR` kÄ… veikti. springti. XNQ ]N_N faĂş OR Jei knyga po ranka Jono gimimas [a cVR[Ă– X[fTĂ– 7 – kitĹł atrakciV mino ir egzistencijai mane ÄŻĹže- pakankamai patirties, jĹł man nelabai ir .`ZR[V[V\ N_PUfc\ [b\a reikia. Gal pasikad paraĹĄysuteikÄ— kitÄ… tĹł _ prasmÄ™. Aprimau. bent vienÄ… knygÄ…. sotinau? Ĺ˝inoma, VizitinÄ— kortelÄ— Dabar „nuotypo kokio mÄ—nesio Tas Ĺ˝emaitÄ—s amĹžius paskatino kiauju“ raďŹ nuoÄ?iau ramaus gyvenimo ir mane. Nors ra– pradedu spirgÄ—skaitydama, raĹĄydamasavo galvoje, ĹĄyti ir skaityti mÄ—gau ti – tada nuskrendu nuo vaikystÄ—s. pas kuriÄ… nors dama arba ĹžiĹŤrÄ—- Augau ď Ž J.KraniauskaitÄ—-He draugÄ™ ÄŻ sveÄ?ius tarp knygĹł, nes mama gerus kino ďŹ lmus. – jos irgi iĹĄsimÄ—rlyn (g. 1966), stubukius dienraĹĄÄ?iui vo bibliotekininkÄ—. Ä?iusios po pasaulÄŻ. Esu skaitytoja maniakÄ—. dijavo filosofijÄ… Maskvos „KlaipÄ—daâ€?, o „VakarĹł PirmÄ…jÄ… ĹžinuO vasaros neBe kny- tÄ™ atspausdino Lomonosovo ekspresasâ€? gos vakare ÄŻsivaizduoju be mudviejĹł spausdino jos interviu „Lietuvos pionie- universitete. su vyru kusi ÄŻ naujÄ…negaliu uĹžmigti. Atvy- riusâ€?, kai ciklÄ… kelioniĹł motociklu. su uĹžsienieÄ?iais, man vieĹĄbutÄŻ, buvo devyneri. Joje apsilankiusiais ar visada ieĹĄkau raĹĄiau, Vyras mÄ—gs- bibliotekÄ—lÄ—s gyď Ž DÄ—stÄ— filosofijÄ… ta buriuoti, bet manÄ™s kad noriu tapti architekte ir pasineriu ÄŻ kitĹł ir logikÄ… KlaipÄ—dos venanÄ?iais Lietuvoje. tai visai ne- liautojĹł ke- kaip tÄ—tis. traukia. AĹĄ geriau universitete. paliktÄ… lektĹŤrÄ…. ÄŻ laivus ĹžiĹŤriu ď Ž Nuo 2006 m. Sekantis raĹĄymo etapas nuo kranto. Bet tikrai persikÄ—lÄ— ÄŻ DanijÄ…, kur pamÄ—gau prasidÄ—ď Ž Dirbo vadovavo marketingo KlaipÄ—dos miesto su ParaĹĄÄ— intriguojantÄŻ jo 2002-aisiais, po juo lÄ—kti motociklu savivaldyskyriui DnB mano kur nors ItalijoromanÄ… NORD banko centrinÄ—je vaiÄ?iĹł kelionÄ—s ÄŻ LibanÄ…. trijĹł sa- bÄ—s tarptautiniĹł ryĹĄiĹł skyriuje. je ar PietĹł PrancĹŤzijoje. bĹŤstinÄ—je KoGavau toTada man – Kaip kiÄ… egzotikos dozÄ™, geriausia mÄ…styti penhagoje. kilo mintis paÄ?iai ď Ž PorÄ… metĹł „Balticum“ kad paĹžadÄ—jau (ĹĄypsosi). para- ten gyvenantiems televizijoje veĹĄyti knygÄ…? Iki 42-ejĹł gÄ—riau draugams bĹŤti- dÄ— diskusijĹł laidÄ… „Proto ď Ž Dabar su vyru gyvenimÄ… di- – gyvena Hamburge, nai apie aistrosâ€?. deliais gurkĹĄniais, Manau, kiekviena nebijodama pamoteris, artÄ—- kelioniĹł tai paraĹĄyti. Taip prasidÄ—jo ď Ž ParaĹĄÄ— augina 4 metĹł sĹŤnĹł janti prie 50-meÄ?io, daugiau nei 200 apraĹĄymĹł ciklas JonÄ…. Vyresnysis yra sukaupusi dienraĹĄtyje straipsniĹł 24 metĹł sĹŤnus Karlas Vilniuje apie keliones, vyrĹł „KlaipÄ—da“. ir moterĹł studi-

Ĺ iandien priedas

Lau­kiant an­ge­lo pa­ly­tÄ—­ji­mo

12

Kaina 1,30 Lt

santy- juoja biofizikÄ….

„Ne­nu­lei­dĹžia­me gal­vĹł, lauk­si­me ki­tĹł ko­vĹł.“ Klai­pÄ—­dos „Nep­tō­no“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Ka­zys Maks­vy­tis po pra­lai­mÄ—­ji­mo sve­Ä?iams iĹĄ Grai­ki­jos sten­gÄ—­si ne­pra­ras­ti op­ti­miz­mo.

14p.

Klai­pÄ—­da bai­mi­na­si aud­ros Eve­li­na Zen­ku­tÄ— e.zenkute@kl.lt

Si­nop­ti­kai pro­gno­zuo­ja, kad ĹĄian­ dien Klai­pÄ—­dai smogs pa­vo­jin­ ga aud­ra, jau pa­krikť­ty­ta Ksa­ve­ ro var­du. Tei­gia­ma, kad mies­te po pie­tĹł gō­siai su­stip­rÄ—s iki 32 met­rĹł per se­kun­dÄ™, gat­vÄ—­se dÄ—l ĹĄlapd­ri­ bos taps sli­du, o uos­to ak­va­to­ri­jo­ je bei at­vi­ro­je jō­ro­je vÄ—­jas ga­li pa­ siek­ti ir ura­ga­ni­nÄŻ ly­gÄŻ. „„Šir­dis: sa­va­no­rÄ— Jur­gi­ta ne pir­mÄ… kar­tÄ… po­pie­tes lei­dĹžia vai­kĹł na­muo­se. Mer­gi­na ne­sia­fi­ťuo­da­ma sa­vo ge­ru­mu da­li­ja­si su li­ki­mo nu­skriaus­tais

ma­Şy­liais.

Klai­pÄ—­dos su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kō­di­kiĹł na­muo­se – Ka­lÄ—­dĹł ste­buk­lo lau­ki­mo me­tas. Ko pa­pra­ťy­ti Ka­lÄ—­dĹł Se­ne­lio – dvi­ra­Ä?io ar ma­mos ir tÄ—­Ä?io? Ko­ne kiek­vie­na iĹĄ ĹĄiuo me­tu Ä?ia gy­ve­nan­Ä?iĹł ĹĄir­du­Ä?iĹł jau pa­ty­rÄ— skaus­mÄ…, ne­tek­tÄŻ, iť­da­vys­tÄ—s jaus­mÄ….

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Ďvai­ki­no 29 ma­Şy­lius

„Tu­ri­me mes vi­so­kiĹł bÄ—­dĹł – ir li­ gĹł, ir su­dÄ—­tin­ges­niĹł pro­ble­mĹł. Be to, juk mō­sĹł gy­ven­to­jai to­kie ma­Şu­Ä?iai.

4

Siau­tÄ—­jo Eu­ro­po­je

Uos­ta­mies­Ä?io gy­ven­to­jai jau va­ kar bu­vo ra­gi­na­mi im­tis at­sar­gos prie­mo­niĹł ir ruoť­tis stip­riai vÄ—t­ rai, ku­ri ga­li pri­da­ry­ti ne­men­kĹł nuo­sto­liĹł. Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos spe­cia­lis­tai ÄŻspÄ—­jo, kad ura­ga­ ni­nis cik­lo­nas, ku­ris va­kar pa­sie­kÄ— Bal­ti­jÄ…, sa­vo jÄ—­gas pra­dÄ—­jo telk­ti virĹĄ Is­lan­di­jos.

2

2

penktadienis, gruodžio 6, 2013

miestas Lan­ky­sis prem­je­ras

Už kny­gą – ren­gi­niai

Mo­kys įkur­ti vers­lą

Klai­pė­do­je šian­dien lan­ky­sis prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius. Jis ap­tars su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­na­lo sta­ty­bos ei­gą. Prem­je­ras do­mė­sis ir du­jo­ tie­kio nuo Klai­pė­dos iki Kur­šė­nų pro­jek­tu. A.But­ke­vi­čiaus va­do­ vau­ja­ma SGD ter­mi­na­lo pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo ko­mi­si­ja Klai­pė­do­ je lan­ko­si kas 3 mė­ne­sius.

Ry­toj I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­ ko­je vyks ak­ci­jai „Kny­gų Ka­lė­ dos“ skir­ti ren­gi­niai. Bi­lie­tas į juos – pa­do­va­no­ta kny­ga kai­mų ir mies­te­lių bib­lio­te­koms. 12 val. Ger­la­cho pa­lė­pė­je – spek­tak­lis ma­žie­siems ir jų tė­ve­liams „Ark­ lio Do­mi­ny­ko mei­lė“. Nuo 14 val. Kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je – ka­lė­di­nės gies­mės, dai­nos, pun­šas.

Klai­pė­dos jau­ni­mas, ku­ris no­ rė­tų kur­ti sa­vo vers­lą, gruo­džio 11 d. 14 val. kvie­čia­mas į ne­mo­ ka­mą ren­gi­nį „Kaip pra­dė­ti sa­ vo vers­lą: nuo A iki Z“. Jis vyks Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­ žos Jau­ni­mo dar­bo cent­ro sky­ riu­je (Aukš­to­ji g. 12). Re­gist­ruo­ tis rei­kia tel. 310 143, el. p.: jdc. klaipeda@ldb.lt.

Dienos telegrafas Van­dent­var­ka. Šian­d ien 13 val. vyks pro­jek­to „Van­dens tie­k i­mo ir nuo­te­k ų tvar­k y­mo inf­rast­r uk­t ū­ros plėt­ra Klai­ pė­do­je“ įgy­ven­di­ni­mo ren­gi­nys. Mu­gė. Šian­d ien nuo 17 val. LCC tarp­ tau­t i­n ia­me uni­ver­si­te­te vyks ka­lė­d i­ nė mu­gė. Jo­je kvie­čia­mi da­ly­vau­ti vi­si klai­pė­die­čiai. Mu­gė­je sa­vo rank­dar­bius pri­sta­tys moks­lei­viai bei so­cia­li­nes pa­ slau­gas tei­kian­čios įstai­gos. 19 val. pra­si­ dės ka­lė­di­nis vai­di­ni­mas. Da­lis per mu­ gę ir kon­cer­tą su­rink­tų lė­šų bus skir­tos Klai­pė­dos nak­v y­nės na­mų gy­ven­to­jų Kū­čių sta­lui. Ka­lė­dos. Šian­d ien 18 val. Že­mai­t i­jos dai­l i­n in­k ų są­jun­gos (ŽDS) ga­le­r i­jo­je (Žve­jų g. 1 / Til­tų g. 2) vyks nuo­tai­kin­gos ŽDS dai­li­nin­k ų pa­ro­dos „Ka­lė­di­nis pa­ si­ma­ty­mas“ ati­da­ry­mas. Pa­ro­do­je, ku­ri veiks iki sau­sio 10 die­nos, bus pri­sta­ty­ti ta­py­bos, gra­fi ­kos, flo­ris­ti­kos dar­bai. Pa­ro­da. Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ ny­čio­je (Rum­piš­kės g. 6) ati­da­ry­ta Klai­ pė­dos vai­k ų lais­va­lai­k io cent­ro dai­lės stu­d i­jų ug­dy­t i­n ių pa­ro­da „Ka­lė­d i­n is pa­svei­ki­ni­mas“. Ji veiks iki gruo­džio 23 die­nos. Ži­no­mu­m as. Ne­r in­gą Eu­ro­p o­je gar­ si­na XIX a. pab. – XX a. Ni­do­je vei­k u­si me­n i­n in­k ų ko­lo­n i­ja. Tuo ku­ror­to me­ ras Da­rius Ja­sai­tis įsi­ti­ki­no praė­ju­sią sa­ vai­tę vie­šė­damas Vo­k ie­t i­jos Vorps­ve­ dės mies­te. Ja­me ir jo apy­l in­kė­se gau­ su ka­len­do­rių, at­vi­ru­k ų su Kur­šių ne­ri­ jos vaiz­dais, o Liu­ne­bur­go Ry­tų Prū­si­ jos mu­zie­ju­je ati­da­ry­ta Ni­do­je kū­ru­sių dai­li­nin­k ų pa­ro­da. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­ruo­tos 13 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Ele­na Vai­t ie­k ū­n ie­ nė (g. 1918 m.), Anas­ta­si­ja Kla­pa­taus­kie­ nė (g. 1924 m.), Al­fon­sas Si­ru­tis (g. 1928 m.), Ma­ri­ja Zu­je­va (g. 1930 m.), Rū­ta Dir­ gė­lie­nė (g. 1931 m.), Al­do­na Ra­muc­kie­nė (g. 1934 m.), An­ta­nas Šiau­lys (g. 1936 m.), An­to­ni­na Va­si­len­ko (g. 1937 m.), Ed­var­ das Mi­kai­tis (g. 1946 m.), Ser­gej Sem­čen­ ko (g. 1949 m.), An­ta­nas So­ra­ka (g. 1951 m.), Ga­li­na Svet­lič­na­ja (g. 1955 m.), Je­le­ na Kuš­na­ren­ko (g. 1960 m.).

Klai­pė­da bai­mi­na­si aud­ros 1

Anot jų, pir­miau­sia cik­ lo­no ar­tė­ji­mą pa­ju­to Ško­ti­ja, ket­vir­ta­die­nio die­ną jis jau siau­tė­jo Da­ni­jo­je, šiau­ri­nė­je Vo­kie­ ti­jos bei Len­ki­jos pu­sė­je, o va­ka­rop stip­rūs piet­va­ka­rių, va­ka­rų vė­jo gū­siai pa­sie­kė ir mū­sų pa­jū­rį. Va­kar po­piet Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­ jo­je vė­jo gū­siai vie­to­mis sie­kė 63 met­rų per se­kun­dę grei­tį, o Vo­kie­ ti­jo­je už­fik­suo­tas be­veik 42 met­rų per se­kun­dę vė­jas. Pa­vo­jus: sli­džios gat­vės

Kaip tei­gė Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Me­teo­ro­lo­gi­ nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­ja Vi­ da Ra­lie­nė, nak­tį iš ket­vir­ta­die­nio į penk­ta­die­nį lauk­ta itin ak­ty­vaus cik­lo­no šėls­mo. Va­kar pro­gno­zuo­ta, kad nak­tį pie­ tų, piet­va­ka­rių vė­jas ga­li su­stip­rė­ti iki la­bai smar­kaus: piet­ry­čių Bal­ti­jo­ je, Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to ak­va­to­ri­jo­je, Kur­šių ma­rio­se lauk­ta gū­sių, sie­kian­čių 28–32 met­rus per se­kun­dę, o pa­jū­rio pa­kran­tės ruo­že – 28–30 met­rų per se­kun­dę. „Penk­ta­die­nį pir­mo­je die­nos pu­ sė­je, slen­kant cik­lo­nui, gū­siai tru­ pu­tį su­si­lpnės, o ant­ro­je, vė­jui pa­ si­su­kus iš va­ka­rų ir šiau­rės va­ka­rų bei pra­dė­jus verž­tis šal­čiui, vėl su­ stip­rės iki 28–32 met­rų per se­kun­ dę. Be to, dėl žvar­baus oro pa­jū­ ry­je ga­li iš­kris­ti kri­tu­lių, už­klup­ti šlapd­ri­ba, o gat­vė­se bū­ti sli­du“, – tei­gė V.Ra­lie­nė. Anot jos, šeš­ta­die­nį pa­jū­ry­je dar bus vė­juo­ta, ta­čiau gū­siai nu­rims ir vė­jas ne­be­sieks sti­chi­nio reiš­ki­nio ro­dik­lių – 28 met­rų per se­kun­dę. „Ura­ga­nu lai­ko­mas 33 met­rų per se­kun­dę vė­jo grei­tis. To­kie ir smar­ kes­ni gū­siai aud­ros Ksa­ve­ras me­tu ga­li pa­si­reikš­ti at­vi­ro­je jū­ro­je. Re­

33 – toks met­rų per se­kun­dę vė­jo grei­tis lai­ko­mas ura­ga­ni­niu. Stichija: šian­dien po­piet uos­ta­mies­ty­je ne tik siau­tės aud­ra, bet ir var­gins šlapd­ri­ba, o gat­vė­se bus sli­du.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

kor­di­nis vė­jas Lie­tu­vo­je bu­vo už­fik­ suo­tas 1967 ir 1999 m., kai siau­tė­jo gar­su­sis Ana­to­li­jus. Ta­da vė­jo grei­ tis sie­kė 40 met­rų per se­kun­dę“, – sa­kė sky­riaus ve­dė­ja, pri­dur­da­ma, kad vėt­ros, kai vė­jo grei­tis fik­suo­ ja­mas iki 30 met­rų per se­kun­dę, uos­ta­mies­tį ka­muo­ja kas­met. At­sar­gu­mas – bū­ti­nas

Klai­pė­dos ap­skri­ties prieš­gais­ri­ nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos at­sto­vai

li su­kel­ti pa­vo­jų gy­vy­bei. Pu­čiant stip­riam vė­jui ga­li su­trik­ti elekt­ ros ener­gi­jos tie­ki­mas, to­dėl na­ muo­se rei­kė­tų tu­rė­ti ži­bin­tu­vė­lį, at­sar­gi­nių ele­men­tų, ra­di­jo im­tu­ vą, žva­kių. Re­ko­men­duo­ja­ma iš­neš­ti iš bal­ ko­nų daik­tus, ku­riuos ga­li pa­kel­ti vė­jas, ar­ba juos ge­rai pri­tvir­tin­ti. Bū­ti­na san­da­riai už­da­ry­ti pa­sta­ tų lan­gus, du­ris, stog­lan­gius ir ki­ tas an­gas.

Benamių san­dė­liu­kus su­ly­gi­no su že­me Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Va­di­na­ma­ja­me žve­jy­bos uos­to ra­ jo­ne nu­griau­ti se­ni, ap­leis­ti, ava­ ri­nės būk­lės san­dė­liu­kai, ku­riuo­ se bu­vo įsi­kū­rę be­na­miai. Iš vi­so šie­met uos­ta­mies­ty­je su že­me bu­ vo su­ly­gin­tos aš­tuo­nios griu­ve­nos, kė­lu­sios grės­mę.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­m i An­to­n i­na Va­si­len­ko, Ed­var­das Mi­kai­ tis, Al­do­na Ra­muc­kie­nė, Ma­ri­ja Zu­je­va, Al­fon­sas Si­ru­tis. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ma Anas­ta­si­ja Kla­pa­taus­kie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 13 mo­te­r ų. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 8 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 70 iš­kvie­ti­ mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­dė­si krau­jo­ta­kos ir psi­chi­kos su­tri­ki­mais.

įspė­jo, kad pu­čiant stip­riam vė­ jui lūž­ta di­de­li me­džiai, krin­ta jų ša­kos, griū­va silp­nos konst­ruk­ci­ jos sta­ti­niai, virs­ta ne­prit­vir­tin­ ti įren­gi­niai. Be to, ga­li su­trik­ti ry­šiai ir elekt­ ros ener­gi­jos tie­ki­mas. Spe­cia­lis­tai pa­ta­ria ne­sto­vė­ti ir ne­sta­ty­ti au­to­mo­bi­lių po aukš­tais me­džiais, elekt­ros li­ni­jo­mis, ne­ lies­ti ant lai­dų už­vir­tu­sių me­džių ar oro li­ni­jų at­ra­mų, nes jie ga­

Tvar­ka: Mi­ni­jos gat­vės 132 na­mo kie­me nu­griau­ta da­lis ap­leis­tų san­

dė­liu­kų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

San­dė­liu­kai, ku­rie bu­vo nu­griau­ ti, sto­vė­jo Mi­ni­jos gat­vės 132 na­ mo kie­me. Sta­ti­nius ap­žiū­rė­jo ir juos pa­ša­lin­ti nu­spren­dė spe­cia­ li ko­mi­si­ja. „San­d ė­l iu­k uo­se bu­vo pil­n a šiukš­lių. Są­ly­gos an­ti­sa­ni­ta­ri­nės. Sta­ti­niai pa­tys iro, griu­vo. Nusp­ ren­dė­me su­tvar­ky­ti šią vie­tą, nes ji tik­rai ne­puo­šė mies­to“, – tvir­ ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­

to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė. Pa­sak jos, da­lis san­dė­liu­kų tu­rė­jo sa­vi­nin­kus. Jiems te­ko per­si­kel­ti į ki­tą sta­ti­nių da­lį, ku­ri bu­vo iš­sau­ go­ta, nes nu­griau­ti tik la­biau­siai ap­leis­ti ir griū­van­tys san­dė­liu­kai. Šie­met bu­vo nu­griau­ti aš­tuo­ni ava­ri­nės būk­lės ob­jek­tai. Tarp jų ir dar­žo­vių sau­gyk­la Tai­kos pro­spek­ te, san­dė­liu­kai Pie­vų ta­ke, Įgu­los gat­vė­je. Pa­ša­lin­tos ir tri­jų pa­plū­ di­mio tua­le­tų ant­že­mi­nės da­lys. Duo­bės pa­lik­tos. Bus spren­džia­ ma, ką da­ry­ti su jo­mis. Pa­sak I.Ša­ka­lie­nės, ap­leis­tus san­ dė­liu­kus dar rei­kia nu­griau­ti Žie­dų skers­gat­vy­je. Šiems dar­bams kol kas nė­ra lė­šų, ta­čiau grio­vi­mo pa­slau­gų pir­ki­mo pro­ce­dū­ros nė­ra stab­do­ mos. San­dė­liu­kus nu­ma­to­ma nu­ griau­ti iš kar­to po Nau­jų­jų me­tų.

3

penktadienis, gruodžio 6, 2013

miestas

Mies­to cent­re – pi­ges­nės zo­nos Klai­pė­dos mies­to cent­re at­si­ras apie tūks­ tan­tį au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tų, kur ma­ši­ną bus ga­li­ma pa­lik­ti pi­giau. To­kiu bū­du sie­kia­ma su­ma­žin­ti trans­por­to srau­ tus mies­to cent­re, kai re­mon­tui bus už­da­ ry­tas Pilies til­tas. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Mies­to val­džia pa­ren­gė mė­ly­nų­jų zo­nų sche­mą. To­kio­se zo­no­se, ku­ rios nu­ma­ty­tos se­na­mies­čio priei­ go­se, uos­ta­mies­čio cent­re pa­lik­ti au­to­mo­bi­lį 4 va­lan­doms kai­nuos 2 li­tus, o vi­sai die­nai – 6 li­tus. „Mė­ly­nų­jų zo­nų at­si­ra­di­mo tiks­ las – la­bai aiš­kus. Sup­ran­ta­ma, jog už­da­rius re­mon­tui Pi­lies til­tą la­bai pa­di­dės trans­por­to srau­tai per Bir­ žos til­tą. No­ri­me jį ap­sau­go­ti, to­dėl ir siū­lo­me vai­ruo­to­jams se­na­mies­ čio priei­go­se pa­lik­ti sa­vo au­to­mo­ bi­lius ir už sto­vė­ji­mą mo­kė­ti pi­ giau, o į rei­kia­mą vie­tą mies­to cent­re atei­ti pės­čio­mis“, – aiš­ki­ no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­ por­to sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Moc­kus. Di­džiau­sia mė­ly­no­ji zo­na bus Klai­pė­dos pi­lia­vie­tės te­ri­to­ri­jo­ je. „Iš jos ti­ki­mės la­bai daug. Pla­ nuo­ja­ma, kad ties pi­lia­vie­te bus pa­sta­ty­tas lai­ki­nas til­tas per Da­ nę, to­dėl juo tik­rai bus pa­to­gu pa­ siek­ti ki­tą upės pu­sę, jei au­to­mo­ bi­lį vai­ruo­to­jas pa­liks pi­lia­vie­tė­je“, – tei­gė įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­

nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ ras Ne­niš­kis. Nu­ma­to­ma, kad mė­ly­no­sios zo­ nos pra­dės veik­ti nuo ta­da, kai bus už­da­ry­tas Pi­lies til­tas. Pla­nuo­ja­ma, kad tai įvyks nuo ki­tų me­tų ko­vo. Ma­no­ma, kad Pi­lies til­tu eis­mas bus drau­džia­mas maž­daug me­tus. Mė­ly­no­sio­se zo­no­se au­to­mo­bi­ lius pi­giau bus ga­li­ma sta­ty­ti iki tol, kol Pi­lies til­tu bus at­nau­jin­tas eis­mas. Kai tai įvyks, mė­ly­no­sioms zo­ noms vėl bus grą­žin­tas anks­čiau tu­rė­tas gel­to­no­sios zo­nos sta­tu­ sas, o tai reiš­kia, jog už au­to­mo­bi­ lio sto­vė­ji­mo va­lan­dą rei­kės mo­kė­ ti du li­tus. Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­to na­riai, va­kar pri­ta­rę mė­ly­nų­jų zo­ nų iš­plė­ti­mui, pa­lai­mi­no dar vie­ ną po­ky­tį. Pie­ti­nį ra­gą jie pa­skel­bė rau­do­ ną­ja – pa­čia bran­giau­sia zo­na, kur už va­lan­dą rei­kia mo­kė­ti tris li­tus. Taip sie­kia­ma su­draus­min­ti vai­ ruo­to­jus, ku­rie ne­tin­ka­mai el­gia­ si Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le. Vi­lia­ ma­si, jog pa­di­dė­ju­si rink­lia­va juos iš­bai­dys iš šios te­ri­to­ri­jos. Da­bar Pie­ti­nis ra­gas yra gel­to­no­ji zo­na.

In­for­ma­ci­ja Nau­jos mė­ly­no­sios zo­nos

Da­nės g. ruo­žas nuo Lai­vų skg. iki

Te­ri­to­ri­ja tarp Šiau­ri­nio ra­go, Uos­

Mo­kyk­los g.;

to di­rek­ci­jos te­ri­to­ri­jos ry­ti­nės ri­bos, Sank­ry­žos ir Nau­jo­jo Uos­to g.;

Gluos­nių g.;

Klai­pė­dos pi­lia­vie­tės te­ri­to­ri­ja; Aikš­te­lė J.Ja­no­nio g. 21; Aikš­te­lė prieš J.Ja­no­nio g. 19, tarp

Gluos­nių skg.; Aikš­te­lė tarp Til­žės g. 15 ir 19; Aikš­te­lė Rum­piš­kės g. 2;

S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no bei J.Ja­no­nio g.;

Aikš­te­lė prie skly­po Tai­kos pr. 5;

Aikš­te­lė Spor­ti­nin­kų g. 3;

Žie­dų skg.;

Aikš­te­lė Her­kaus Man­to g. 43;

Aikš­te­lė prie skly­po Ga­li­nio Py­li­

Ban­gų g. 3;

mo g. 16;

Aikš­te­lė tarp S.Nė­ries g. ir au­to­bu­

Si­na­go­gų g. ruo­žas nuo Ga­li­nio Py­li­

sų sto­ties;

mo g. iki skly­pų Tai­kos pr. 4A ir 6.

Pa­to­gu: dau­giau­sia au­to­mo­bi­lių pi­giau bus ga­li­ma pa­sta­ty­ti mė­ly­ną­ja

zo­na pa­skelb­to­je Klai­pė­dos pi­lia­vie­tės te­ri­to­ri­jo­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­puo­šė: Teat­ro aikš­tė­je jau bai­gia­ma puoš­ti šven­ti­nė eg­lė ir pa­sta­ty­ti bal­ti na­me­liai, ku­riuo­se įsi­kurs pre­

ky­bi­nin­kai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Aikš­tė­je iš­ki­lo eg­lu­tė Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nors uos­ta­mies­ty­je siau­čia stip­rūs vė­jai, jie ne­sut­ruk­dė Teat­ro aikš­ tė­je pa­sta­ty­ti pa­grin­di­nės mies­to šven­ti­nės eg­lės. Jis ne tik su­mon­ tuo­ta, bet jau ir bai­gia­ma pa­puoš­ ti. Ša­lia eg­lės sta­to­mi bal­ti na­me­ liai, ku­riuo­se šven­ti­niu lai­ko­tar­ piu įsi­kurs pre­ky­bi­nin­kai.

Aš­tuo­niuo­se me­di­niuo­se na­me­ liuo­se ka­lė­di­niais gar­du­my­nais,

su­ve­ny­rais, gė­ri­mais bus pre­ kiau­ja­ma iki gruo­džio 31 die­nos. Ka­lė­di­nė mu­gė pra­si­dės šį šeš­ ta­die­nį, kai vyks eg­lu­tės įžie­bi­ mo šven­tė. Eg­lu­tės mon­ta­vi­mą ir puo­ši­mą šie­met ap­sun­ki­no stip­rūs vė­jai. Im­ta­si pa­pil­do­mų sau­gu­mų prie­ mo­nių. Ti­ki­ma­si, kad pa­puoš­ti me­de­lį bus spė­ta lai­ku. Dėl eg­lu­tės įžie­bi­mo šven­tės ir pa­si­ren­gi­mo jai se­na­mies­ty­je bus šiek tiek ri­bo­ja­mas eis­mas. Nuo penk­ta­die­nio 16 val. bus drau­

džia­ma sta­ty­ti ma­ši­nas Tur­gaus gat­vės ruo­že nuo Pa­siun­ti­nių iki Teat­ro gat­vės. Šeš­ta­die­nį nuo 15 val. bus drau­ džia­m as trans­p or­to prie­m o­ nių eis­mas Teat­ro gat­ve, Tur­gaus gat­vės ruo­že nuo Til­tų gat­vės iki Teat­ro aikš­tės ir Su­ki­lė­lių gat­ve. Jo­mis bus lei­džia­ma va­žiuo­ti tik ap­tar­nau­jan­čiam trans­por­tui. Vi­si eis­mo ri­bo­ji­mai bus at­šauk­ ti šeš­ta­die­nį 22 val. Eg­lu­tės įžie­bi­mo šven­tė tą­dien pra­si­dės 17 val.

4

penktadienis, gruodžio 6, 2013

miestas

Lau­kiant an­ge­lo pa­ly­tė­ji­mo Čia gy­ve­na vai­kai nuo 1 gi­mi­mo iki 7 me­tų. Jų šir­du­tės juk to­kios tra­pios. Kiek­

vie­nas ma­žy­lis – su sa­vo is­to­ri­ja“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­mų di­rek­to­ rė Auš­ra Ni­ko­la­je­vie­nė. Kū­di­kių na­muo­se šiuo me­tu gy­ve­ na 53 vai­kai. Į šią įstai­gą jie pa­te­ko dėl įvai­rių prie­žas­čių – šei­mo­se bu­ vo gir­tau­ja­ma, tė­vai var­to­jo nar­ko­ ti­kus, smur­ta­vo, ne­pri­žiū­rė­jo vai­kų. Ki­ti ma­žy­liai šei­mų ne­te­ko, nes tie­siog ne­be­li­ko na­mų. Ne­se­niai du vai­ku­čiai čia at­vež­ti, nes tė­vai nu­ spren­dė, kad na­muo­se yra per ma­ žai vie­tos. Du iš tri­jų au­gin­tų at­ža­ lų jie ati­da­vė į vai­kų na­mus. „Ne­ga­liu nie­ko smerk­ti. Mes juk tik tar­pi­nė sto­te­lė, ta­čiau tu­ri­me bū­ti tvir­to­vė sa­vo au­gin­ti­niams. Bio­lo­gi­nei šei­mai vi­suo­met bus pir­me­ny­bė, ta­čiau, ati­duo­ti ar ne, spren­džia­me ne mes. Mū­sų už­duo­ tis – ieš­ko­ti ma­žy­liams na­mų, juos my­lin­čių šei­mų“, – kal­bė­jo A.Ni­ ko­la­je­vie­nė. 12 vai­kų bu­vo grą­žin­ta į bio­lo­gi­nes šei­mas, 8 vai­kai – įvai­ kin­ti lie­tu­vių šei­mų, 5 ma­žy­lius įsi­ vai­ki­no už­sie­nie­čių šei­mos, 1 vai­ kas šiuo me­tu yra paim­tas glo­bo­ti.

„Šis dar­bas su­tei­kia neį­kai­no­ja­ mų da­ly­kų. Kaip ga­li­ma ap­sa­ky­ti jaus­mą, kai ma­tai ma­žo vai­ko tie­ sia­mas ran­kas į nau­juo­sius jo tė­ vus? Ar ga­li lik­ti abe­jin­gas ma­ty­ da­mas tė­vų jaus­mus? Ži­no­ma, iki šios aki­mir­kos ei­na­ma il­gai ir sun­ kiai. Ta­čiau tai vis­ką at­per­ka“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

me duo­me­nų. Mo­te­ris pri­si­pa­ži­no, kad ji no­ri ži­no­ti, kas ji yra iš tik­rų­ jų“, – ti­ki­no di­rek­to­rė. Prieš ke­le­tą me­tų į Jung­ti­nes Ame­ ri­kos Vals­ti­jas iš­vy­kę gy­ven­ti bro­lis su se­se­ri­mi, da­bar jau ge­ro­kai paau­ gę, šią va­sa­rą at­vy­ko į Gi­ru­lius. „Jie vaikš­čio­jo ir džiau­gė­si pri­si­ min­da­mi kla­ses, auk­lė­to­jas, ste­bė­jo ap­lin­ką. Bu­vo tiek juo­ko ir džiaugs­

Ieš­ko šak­nų

Me­tus įstai­gai va­do­vau­jan­ti A.Ni­ ko­la­je­vie­nė ti­ki­no ste­bė­ju­si jau dau­gy­bę sėk­mės is­to­ri­jų. „Šiais me­tais su­lau­kė­me įtė­vių iš Aust­ra­li­jos. La­bai skau­du iš­ly­dė­ti vai­ką į to­kią to­ly­bę, ta­čiau kar­tu ir džiau­gia­mės. Ma­žy­lius įvai­ki­no is­ pa­nų šei­ma, la­bai pa­si­tu­rin­tys ita­ lai, taip pat ame­ri­kie­čiai įsi­vai­ki­no vie­ną ma­žy­lį“, – pa­sa­ko­jo kū­di­kių na­mų va­do­vė. Ta­čiau Gi­ru­liuo­se įsi­kū­ru­sių na­ mų du­ris pra­ve­ria ne tik po­ten­cia­ lūs įtė­viai. Šiais me­tais bu­vo su­ lauk­ta ir ki­to­kių sve­čių. „Krei­pė­si 54 me­tus Vo­kie­ti­jo­je gy­ve­nan­ti mo­te­ris, ku­ri į kū­di­kių na­mus pa­te­ko vos tri­jų mė­ne­sių. Ji no­rė­jo su­ži­no­ti sa­vo tik­rą­ją pa­ var­dę. Var­tė­me ar­chy­vus, ieš­ko­jo­

Li­ki­mai: per me­tus vai­kų na­mai su­lau­kia 29 nau­jų gy­ven­to­jų, šie­met

bū­tent tiek ma­žy­lių su­ra­do nau­jus na­mus.

Auš­ra Ni­ko­la­je­vie­nė:

Šis dar­bas su­tei­kia neį­kai­no­ja­mų da­ly­ kų. Kaip ga­li­ma ap­ sa­ky­ti jaus­mą, kai ma­tai ma­žo vai­ko tie­sia­mas ran­kas į nau­juo­sius jo tė­vus?

šven­čių kaip di­džiau­sio ste­buk­lo“, – pa­sa­ko­jo A.Ni­ko­la­je­vie­nė. Vai­kų na­mų gy­ven­to­jai daž­nai su­tin­ka­mi įvai­rio­se mies­to vie­to­ se. Nė kar­to nė vie­nas klai­pė­die­tis neuž­ga­vo ir neats­tū­mė vo­re­le lyg žą­siu­kų mies­to gat­vė­mis žings­ niuo­jan­čių ma­žy­lių. „Išė­ję į to­kias eks­kur­si­jas jie tik pa­ti­ria pui­kių emo­ci­jų. Dar­žo­vių tur­gu­je ga­vo do­va­nų, nors dar­žo­ vių mes ir pa­tys tu­ri­me. Juk šei­ mo­je au­gan­čiam vai­kui pus­va­lan­ dis ka­vi­nė­je su ban­de­le ir ar­ba­ta net neat­ro­do pra­mo­ga. O mū­siš­ kiams ma­žy­liams tai – di­džiau­sias įvy­kis“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Lau­kia pa­gal­bos

mo, ap­si­ka­bi­ni­mų. Ki­tas ber­niu­kas at­vy­ko iš Pran­cū­zi­jos ap­žiū­rė­ti vai­ kų na­mų, ku­riuo­se kaž­ka­da gy­ve­no. Rei­kė­jo pa­ma­ty­ti, kaip jis džiau­gė­si iš­vy­dęs se­ną kė­du­tę, ant ku­rios bū­ da­mas ma­žas sė­dė­jo. Kaip jis glos­tė se­ną, ap­si­lu­pi­nė­ju­sį daik­tą, tai juk jo gy­ve­ni­mo is­to­ri­jos da­lis „, – pri­ si­mi­ni­mais da­li­jo­si mo­te­ris. A.Ni­ko­la­je­vie­nė ti­ki­no, kad tik pa­tys tė­vai ga­li nu­spręs­ti, ar bus vai­kui at­skleis­ta jo tik­ro­ji praei­tis. „Anks­čiau tai bu­vo stig­ma­ti­zuo­ ja­ma, įvai­ki­ni­mas bu­vo sle­pia­mas. Sten­gia­mės keis­ti šį po­žiū­rį. O ir mū­sų na­mus ban­do­me pa­vers­ti šei­ mos na­mais“, – kal­bė­jo va­do­vė. Emo­ci­jų – į tur­gų

Vai­kų na­mų di­rek­to­rė pri­pa­ži­no, kad vai­kų na­mai nie­ka­da neats­ tos šei­mos, ta­čiau sa­vo ug­dy­ti­nius mo­ko vis­ko, ko vai­kas iš­moks­ta šei­mo­je. „Mū­sų vai­ku­čiai juk ne­tu­ri to­kių ga­li­my­bių, kaip šei­mo­je au­gan­tys. To­dėl mums net ke­lio­nė į dar­žo­vių tur­gų ar pre­ky­bos cent­rą yra di­ džiu­lis įvy­kis. O ga­li­my­bė ap­lan­ky­ti kon­cer­tą – di­džiau­sia šven­tė. Mū­ sų vai­kai ne­si­muis­to kaip ki­ti, lauk­ da­mi spek­tak­lio pra­džios. Tai juk toks stip­rus įspū­dis, jie lau­kia to­kių

Pak­laus­ta, ko­kios pa­gal­bos rei­kė­ tų vai­kų na­mams, A.Ni­ko­la­je­vie­ nė nu­si­juo­kė. Nes jos rei­kia pa­čios įvai­riau­sios. „Mes priim­si­me bet ko­kią pa­ ra­mą. Ko tik mums rei­kia. Žie­mą šil­dy­mo kai­nos ge­ro­kai pa­plo­ni­ na pi­ni­gi­nę vi­siems, ir mums taip pat. Vien per die­ną mums rei­kia 120 saus­kel­nių. Mū­sų ma­žy­liai tu­ ri sau­sai gy­ven­ti. Ta­čiau per mė­ne­ sį tai at­siei­na 4–5 tūkst. li­tų“, – iš­ lai­das skai­čia­vo di­rek­to­rė. Vie­nai glo­bo­ti­nei rei­kia pa­ties ma­žiau­sio dy­džio, ta­čiau bū­ti­nos ir suau­gu­siems skir­tos saus­kel­nės, ku­rios yra bran­ges­nės. „Per pa­rą mū­sų vai­ku­čiams rei­ kia 25 li­tų vien vi­ta­mi­nams su žu­vų tau­kais. O vi­siems ki­tiems me­di­ka­ men­tams iš­lei­džia­mos tik­rai ne­ ma­žos su­mos. Mū­sų vai­kai juk su įvai­riau­sio­mis li­go­mis. Vie­nas štai ma­žy­lis pas mus pa­te­ko vos dvie­jų ki­log­ra­mų. Ber­niu­kas gi­mė neiš­ne­ šio­tas, te­ko at­lik­ti ke­lias ope­ra­ci­jas. Jis pas mus au­go spe­cia­lia­me lop­ šy­je“, – žiū­rė­da­ma į links­mai ro­ po­jan­tį ma­žy­lį, jo is­to­ri­ją pa­sa­ko­ jo A.Ni­ko­la­je­vie­nė. Links­mi­no stu­den­tai

Klai­pė­dos su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­mų dar­buo­to­jos pri­pa­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ži­no, jog sa­vo dar­bui ati­duo­da vi­są šir­dį, to­dėl so­viet­me­čiu su­si­for­ma­ vu­si nuo­mo­nė, kad to­kio­se įstai­go­ se įsi­tai­so­me tik dėl ga­li­my­bės nu­ gvelb­ti ką nors nuo vai­kams skir­to sta­lo, jas žei­džia. Stro­piai ma­žy­lius aki­mis ga­nan­čios mo­te­rys pa­sa­ko­ jo, kad vai­kus ska­ti­na elg­tis ir gy­ ven­ti taip, kaip jie no­ri. „Vai­kas tu­ri aug­ti jud­rus. O juk čia bū­rys to­kių ir vi­si vie­no­je vie­ to­je. Dar­buo­to­joms ten­ka akių ne­ nu­leis­ti nė mi­nu­tei. Tai nė­ra leng­ va“, – kal­bė­jo na­mų di­rek­to­rė. Gi­ru­liuo­se daž­nai su­lau­kia­ma įvai­riau­sių sve­čių, ku­rie nu­ste­bi­na net ir daug ko ma­čiu­sias vai­kų na­ mų dar­buo­to­jas. „Pa­si­bel­džia kar­tą stu­den­tų bū­ rys. Sa­ko, mes no­ri­me su vai­kais už­siim­ti. Pa­sip­ra­šė pas pa­čius ma­ žiau­sius. Rei­kė­jo pa­ma­ty­ti, kas čia dė­jo­si: ir dai­nos, ir žai­di­mai. Ne­ ga­lė­jau pa­ti­kė­ti, kad net vai­ki­nu­kai ši­taip ga­li ir mo­ka su ma­žais vai­kais už­siim­ti“, – apie įstai­gą lan­kan­čius LCC uni­ver­si­te­to stu­den­tus pa­sa­ ko­jo A.Ni­ko­la­je­vie­nė. Su­jau­di­na dė­me­sys

Klai­pė­dos su­tri­ku­sio vys­ty­mo­ si kū­di­kių na­mai su­lau­kia įvai­rių žmo­nių ir įmo­nių pa­gal­bos. „Aš drą­siai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad žmo­nės lin­kę da­ly­tis, lin­kę už­ jaus­ti. Kar­tais koks nors vy­riš­ kis, at­ne­šęs do­va­nų, ty­lo­mis ne­ria pro du­ris. Mė­gi­nu su­gau­ti už ran­ kos ir pa­dė­ko­ti, ap­ka­bin­ti žmo­gų už jo ge­ru­mą. O jis tik kuk­liai nu­ su­ka akis“, – ti­ki­no A.Ni­ko­la­je­vie­ nė. Po to­kių ge­rų žmo­nių ap­si­lan­ ky­mų ir pa­tys įstai­gos dar­buo­to­jai su­si­grau­di­na. „Tuo­met su­pran­ti, kad ne vel­tui da­rai tą sa­vo dar­bą. Kai jau­ti pa­ ra­mą ir pe­tį, jau­tie­si ne vie­nas“, – at­vi­ra­vo A.Ni­ko­la­je­vie­nė. Ki­tą sa­vai­tę skai­ty­ki­te, ko­kių do­ va­nų su­lau­kė Klai­pė­dos su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­mų ma­žy­liai ir ko­kios šven­tės jų lau­kia.

5

penktadienis, gruodžio 6, 2013

lietuva V.Us­pas­ki­chas – ne­lie­čia­mas

ap­kal­tai ­ pri­ta­ria

B.Bra­daus­kas pri­si­šau­dė?

Opo­zi­ci­jai va­kar ir vėl ne­pa­vy­ ko į dar­bot­var­kę įtrauk­ti ko­mi­ si­jos dėl Dar­bo par­ti­jos įkū­rė­ jo Vik­to­ro Us­pas­ki­cho ne­lie­ čia­my­bės pa­nai­ki­ni­mo su­da­ ry­mo. Už tai, kad bū­tų svars­ to­mas ati­tin­ka­mas pro­jek­tas, bal­sa­vo 37 Sei­mo na­riai, prieš bu­vo 14, su­si­lai­kė 52 par­la­ men­ta­rai, tad bal­sų ne­pa­ka­ko.

Sei­mo lai­ki­no­ji ko­mi­si­ja nu­ spren­dė, kad yra pa­grin­das pra­dė­ti ap­kal­tos pro­ce­dū­rą po­sė­džių ne­lan­kan­čiai „Drą­ sos ke­lio“ par­ti­jos frak­ci­jos se­niū­nei Ne­rin­gai Venc­kie­nei. Toks spren­di­mas bu­vo priim­ tas už bal­sa­vus sep­ty­niems jos na­riams iš dvy­li­kos, pen­ki bu­vo prieš ar­ba su­si­lai­kė.

Sei­mo na­rui Jur­giui Raz­mai va­kar pa­klau­sus ap­lin­kos mi­ nist­ro Va­len­ti­no Ma­zu­ro­nio, ar šis ži­no apie so­cial­de­mok­ra­to Bro­niaus Bra­daus­ko me­džiok­ lę ko­mer­ci­niuo­se plo­tuo­se, nu­šau­tą el­nią ir ne­su­mo­kė­tus 15 tūkst. li­tų, pa­ts B.Bra­daus­ kas tai va­di­no ne­są­mo­ne ir ti­ ki­no jo­kio žvė­ries ne­nu­šo­vęs.

D.Ke­dys už pa­gal­bą ža­dė­jo mi­li­jo­ną Įta­ria­mų Drą­siaus Ke­džio bend­ri­nin­kų by­ lo­je va­kar vals­ty­bės sau­go­mi liu­di­nin­kai Min­dau­gas Ža­li­mas ir jo gy­ve­ni­mo drau­gė Lau­ra Ži­liū­tė tvir­ti­no, kad už pa­gal­bą D.Ke­ dys vi­siems ža­dė­jo po mi­li­jo­ną li­tų, o bū­ si­moms žu­dy­nėms esą pri­ta­rė ir Ne­rin­ ga Venc­kie­nė. „Pre­mi­ja“ už šū­vius?

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas va­ kar nag­ri­nė­jo kau­nie­čių Rai­mun­ do Iva­naus­ko ir Eg­lės Ba­raus­kai­tės by­lą. Jie kal­ti­na­mi kurs­tę D.Ke­ dį 2009 m. ru­de­nį nu­žu­dy­ti tei­sė­ ją Jo­ną Fur­ma­na­vi­čių, Vio­le­tą Na­ ru­še­vi­čie­nę, Lai­mu­tę Stan­kū­nai­tę ir And­rių Ūsą. E.Ba­raus­kai­tė ir R.Iva­naus­kas, be D.Ke­džio kurs­ty­mo, kal­ti­na­mi dar ir tuo, kad pla­nuo­jant ren­gia­ mų nu­žu­dy­mų de­ta­les da­vė pa­ta­ri­ mų dėl nu­žu­dy­mų ei­gos, ra­do ga­li­ mą bend­ri­nin­ką, kar­tu su D.Ke­džiu ap­ta­ri­nė­jo slaps­ty­mo­si vie­tas bei at­si­trau­ki­mo ke­lius, po­li­ci­jos dar­ buo­to­jų su­klai­di­ni­mo tak­ti­ką, da­ly­ va­vo už­tik­ri­nant D.Ke­džio slaps­ty­ mą­si po jo pla­nuo­ja­mų nu­žu­dy­mų. Anot pro­ku­ra­tū­ros, R.Iva­naus­kas ir E.Ba­raus­kai­tė da­ly­va­vo iš­ban­dant per nu­žu­dy­mus nu­ma­ty­tą nau­do­ti pis­to­le­tą su gar­so slo­pin­tu­vu ir ne­ per­šau­na­mas lie­me­nes. Vals­ty­bės sau­go­mas liu­dy­to­jas M.Ža­li­mas va­kar teis­me tei­gė, kad D.Ke­dys jam už pa­gal­bą nu­žu­dant gal­būt su pe­do­fi­li­ja su­si­ju­sius as­ me­nis ža­dė­jo su­mo­kė­ti mi­li­jo­ną li­tų. Pi­ni­gus esą tu­rė­jo per­duo­ti R.Iva­naus­kas. M.Ža­li­mas pa­sa­ko­jo, kad mi­li­jo­ nas bu­vo ža­dė­tas už šau­dy­mą į mi­ nė­tus ke­tu­ris as­me­nis. Pla­ną ren­gė miš­ke

M.Ža­li­mas pa­sa­ko­jo, kad 2009 m., mo­te­rims pa­sa­kę, esą vyks­ta pirk­ ti ba­tų, iš tik­rų­jų jis, D.Ke­dys ir R.Iva­naus­kas nu­vy­ko į Ma­ri­jam­ po­lės apy­lin­kes, ten ato­kio­je vie­ to­je, miš­ke, vy­ras iš­ban­dė pis­to­le­ tą su dus­lin­tu­vu ir ne­per­šau­na­mas lie­me­nes. M.Ža­li­mas sa­kė, kad iki žu­dy­nių du kar­tus lan­kė­si Po­li­ci­jos de­par­ ta­men­te ir kal­bė­jo­si su pa­rei­gū­nais, o iš­kart po žu­dy­nių bu­vo ap­klau­ sia­mas be­veik kiek­vie­ną die­ną. „Kaip gy­ve­no­te tuos dve­jus me­ tus po įvy­kių?“ – liu­dy­to­jo tei­ra­ vo­si tei­sė­ja Dai­va Kaz­laus­kie­nė. M.Ža­li­mas at­sa­kė, kad po žu­dy­ nių daug bend­ra­vo su Po­li­ci­jos de­ par­ta­men­to pa­rei­gū­nais, šie ra­gi­no ne­vyk­ti su R.Iva­naus­ku už mies­to, į ato­kias vie­tas.

Kal­ti­na­mie­ji pe­do­fi­li­ja – iš­tei­sin­ti R.Iva­naus­kas ir E.Ba­raus­kai­tė anks­ čiau teis­me nei­gė sa­vo kal­tę, nei­gė kurs­tę drau­gą žu­dy­ti ir pa­dė­ję iš­ ban­dy­ti gink­lą. Jau mi­ru­sio kau­nie­čio D.Ke­džio ga­ li­miems bend­ri­nin­kams au­kų ar­ti­ mie­ji teis­me pa­tei­kė ci­vi­li­nius ieš­ki­ nius. Bend­ra jų su­ma sie­kia be­veik 1,5 mln. li­tų. 2009 m. spa­lio 5 d. Kau­ne va­žiuo­ jan­tis į dar­bą J.Fur­ma­na­vi­čius nu­ šau­tas iš vi­so aš­tuo­niais šū­viais, au­ to­mo­bi­liui už­blo­ka­vus ke­lią. V.Na­ru­ še­vi­čie­nė nu­žu­dy­ta tą pa­tį ry­tą sa­ vo na­mų tarp­du­ry­je še­šiais sep­ty­ niais šū­viais.

„Bu­vo­te inst­ruk­tuo­ja­mas, kaip elg­tis su R.Iva­naus­ku?“ – klau­sė tei­sė­jai. Liu­dy­to­jas į klau­si­mą at­ sa­kė tei­gia­mai. Tuo me­tu jo drau­gė L.Ži­liū­tė į sa­lę, ly­di­ma kau­kė­tų pa­rei­gū­nų, pa­ti atė­jo su kau­ke – ją nu­siė­mė tik sto­ju­si liu­dy­ti prieš tris ko­le­gi­ jos tei­sė­jus.

Jis sa­kė, kad tu­ri 6 mln. li­tų, kad par­ duos bu­tą, o gau­ tus pi­ni­gus per­duos man, – šie pi­ni­gai bus pra­gy­ve­ni­mui po žu­dy­nių. Tu­rė­jo 6 mln. li­tų?

M.Ža­li­mas taip pat teis­me pa­reiš­kė, kad, bend­rau­da­mas su D.Ke­džiu ir jam esą pa­dė­ju­siais E.Ba­raus­kai­te ir R.Iva­naus­ku, bu­vo in­for­muo­tas, jog žu­dy­nėms pri­ta­ria ir D.Ke­džio se­suo, tuo­me­tė Kau­no apy­gar­dos tei­sė­ja N.Venc­kie­nė. Jis taip pat dės­tė, kad D.Ke­dys už­si­mi­nė tu­rin­tis 6 mln. li­tų, ku­ rie bus skir­ti pra­gy­ve­ni­mui po žu­ dy­nių. „Jis sa­kė, kad tu­ri 6 mln. li­tų, ku­riuos pa­slėps au­di­nių kai­liuo­ se, par­duos bu­tą, o gau­tus pi­ni­gus per­duos man, – šie pi­ni­gai bus pra­ gy­ve­ni­mui po žu­dy­nių“, – teis­me kal­bė­jo liu­dy­to­jas. Ta­čiau M.Ža­li­ mas pri­pa­ži­no, kad vė­liau su pa­ rei­gū­nų pri­ta­ri­mu tris krep­šius su pi­ni­gais nu­ve­žė į so­do na­me­lį, kur tu­rė­jo slaps­ty­tis D.Ke­dys. Bet ar ten bu­vo pi­ni­gai, jis esą ne­žiū­rė­jo. Kurs­ty­mu kal­ti­na N.Venc­kie­nę

Liu­dy­to­ja L.Ži­liū­tė pa­sa­ko­jo, kad su R.Iva­naus­ku ir E.Ba­raus­kai­te, ku­rie taip pat bu­vo po­ra, ji ir M.Ža­ li­mas drau­giš­kai bend­ra­vo. Iki tra­ giš­kų įvy­kių Kau­ne po­ros bu­vo pa­ žįs­ta­mos maž­daug me­tus. Mo­te­ris taip pat pa­tvir­ti­no M.Ža­ li­mo pa­sa­ko­ji­mą apie 2009 m. įvy­ ku­sį po­rų su­si­ti­ki­mą, per ku­rį vy­ rai esą išė­ję pirk­ti ba­tų il­gam lai­kui din­go.

Ver­si­ja: teis­me vals­ty­bės sau­go­mas M.Ža­li­mas aiš­ki­no, kad D.Ke­dį žu­

dy­ti kurs­tė ir N.Venc­kie­nė, o pa­ts D.Ke­dys iš kaž­kur tu­rė­jo 6 mln. li­tų.

Iš sa­vo gy­ve­ni­mo drau­go M.Ža­ li­mo L.Ži­liū­tė esą su­ži­no­jo, kad D.Ke­dys ne­va ruo­šia­si žu­dy­ti tuos, kas skriau­džia vai­kus. Liu­dy­to­ja mi­nė­jo tuo me­tu gir­dė­ju­si J.Fur­ ma­n a­v i­č iaus, L.Stan­k ū­n ai­t ės, V.Na­ru­še­vi­čie­nės pa­var­des. L.Ži­ liū­tės tei­gi­mu, nu­žu­dy­ti bu­vo pla­ nuo­ta ir tuo­me­tį Kau­no apy­gar­dos teis­mo pir­mi­nin­ką Al­ber­tą Mi­li­nį. Kad esą duk­ra tvir­ki­na­ma, D.Ke­ dys su­ži­no­jo iš pa­ties vai­ko ir se­ sers N.Venc­kie­nės. „No­ri pa­da­ry­ti tei­sin­gu­mą. Aš pa­sa­kiau, kad esu prieš to­kius da­ ly­kus“, – pri­si­mi­nė liu­dy­to­ja.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

M.Ža­li­mas drau­gei guo­dė­si, kad gal tos aist­ros nu­rims. Vė­liau pa­sa­ kė, jog čia vis­kas rim­tai, ta­da mo­ te­ris pa­ta­rė tai pra­neš­ti tei­sė­sau­gai. M.Ža­li­mas pa­sa­kė, kad Po­li­ci­jos de­par­ta­men­te dir­ba jo gi­mi­nai­ tis Al­gir­das Ston­čai­tis. M.Ža­li­mas drau­gei pa­sa­ko­jo, jog A.Ston­čai­tis Po­li­ci­jos de­par­ta­men­te Vil­niu­je jį priė­mė ir jis esą pra­ne­šė apie žu­ dy­nes raš­tu, ta­čiau ko­pi­jos ne­tu­ri, nes tą raš­tą pa­siė­mė A.Ston­čai­tis. L.Ži­liū­tė tai pat yra da­vu­si pa­ro­ dy­mus, kad su­pra­tęs, jog žu­dy­nės tik­rai įvyks, jų iš­va­ka­rė­se, 2009 m. spa­lio 4 d., jos aki­vaiz­do­je M.Ža­

Vi­sus mi­nė­tus as­me­nis D.Ke­dys kal­ ti­no sek­sua­liai iš­nau­do­jus jo ma­ža­ me­tę duk­rą. Ta­čiau dėl pe­do­fi­li­ jos teis­tas vie­nin­te­lis A.Ūsas, jį teis­ mas vi­siš­kai iš­tei­si­no. 2010 m. ba­ lan­dį prie Kau­no ma­rių ne­gy­vas ras­tas D.Ke­dys, tų pa­čių me­tų bir­ že­lį – A.Ūsas.

li­mas skam­bi­no Po­li­ci­jos de­par­ta­ men­to pa­rei­gū­nui ir sa­kė, kad yra svar­bios in­for­ma­ci­jos. Vė­liau jis nu­vy­ko su­si­tik­ti su pa­rei­gū­nais. Žiū­rint te­le­vi­zi­jos lai­dą mo­te­riai drau­gas pa­sa­kė, kad tai yra pa­rei­gū­ nas, su ku­riuo jis bend­ra­vo. Ek­ra­ne bu­vo už­ra­šas, jog tai – To­mas Ul­pis. Pa­sak liu­dy­to­jos, de­par­ta­men­to pa­rei­gū­nai taip pat įspė­jo M.Ža­li­ mą, kad jis ne­bend­rau­tų su Kau­no po­li­ci­ja, taip pat ra­gi­no, jog nie­ kam ne­pa­sa­ko­tų, kad anks­čiau su jais bend­ra­vo, esą jam pa­čiam ga­li blo­gai baig­tis. „Klaipėdos“, BNS inf.

6

penktadienis, gruodžio 6, 2013

nuomonės

Redakcijos skiltis

Su kuo ka­riau­ja L.Pet­rai­tie­nė?

Dar vie­nas far­sas

S

Žvilgsnis

Sau­lius Tvir­bu­tas

V

als­t y­b ė­je vėl ste­bi­me dar vie­ną far­s ą. Kaip ir ti­kė­ta­ si, su­bliūš­ko triukš­m in­gas vals­t y­b ės pa­slap­t ies nu­te­ ki­n i­mo skan­da­las. Did­v y­r iš­k i Spe­cia­ lių­jų ty­r i­mų tar­ny­b os (STT) vy­r u­k ų ant­puo­l iai prieš žur­na­l is­tes, kra­tos jų na­muo­se, re­dak­ci­jo­je bu­vo vi­siš­kai be­ pras­m iai veiks­mai. Nu­te­k in­tas do­k u­ men­tas jau lai­ko­mas ri­bo­to nau­do­ji­mo tar­ny­bi­ne pa­ž y­ma. Tie­są sa­kant, pa­vie­ šin­tas jos tu­ri­nys ir iki to­kio sta­tu­so sun­ ko­kai tem­pia. Mū­sų iš­lai­ko­ma tei­sė­sau­ga iš pra­d žių skam­bi­no pa­vo­jaus var­pais, esą nu­te­ kė­jo bai­si pa­slap­tis, o po to nu­mo­jo ran­ ka: ai, nie­ko ten bai­saus ne­bu­vo, na, pa­ kra­tė­me ke­l ias mo­te­r is, ką, tu­rės įdo­ mios pa­t ir­t ies. Ir jo­k ių nor­ma­l ių paaiš­ ki­n i­mų. Juo­k in­gai ir vai­k iš­kai skam­ba Sau­g u­mo de­par­t a­men­to at­s to­v ų pa­ svars­ty­mai, kad sau­g u­m ie­čiams ši pa­ žy­ma iš pra­džių at­ro­dė la­bai reikš­min­ ga, tik va pro­ku­ro­rams – jau ne­be.

Mes, vi­suo­me­nė, pa­lie­ka­mi pa­tys kur­ti vi­so­kias teo­ri­jas, aiš­kin­tis, kur čia ta tie­sa. Vi­suo­me­nė vėl li­ko kvai­lių vie­to­je kaip ir po dau­ge­lio ki­tų prieš tai ki­lu­sių skan­ da­lų. Nuo pat šio skan­da­lo pra­d žios iš­ gir­do­me ne vie­ną teo­r i­ją. Ma­ny­ta, kad nu­te­kin­ti to­kią ne­va pa­slap­t į bu­vo nau­ din­ga Pre­z i­den­tei – bet ko­k ią kri­t i­ką ar ban­dy­mą kaps­t y­t is po jos praei­t į bus ga­l i­ma trak­t uo­t i kaip ru­sų žval­g y­bos veiks­mus. Kai kas svars­tė, kad žur­na­lis­ tų kra­tos su­reng­tos Pre­zi­den­tės prie­šų ini­cia­ty­va, no­rint mes­ti jai įta­ri­mus, nes juk ji va­do­vau­ja tei­sė­sau­gi­nin­kams. Po to, kai by­la su­bliūš­ko, bū­si­mas Pre­zi­ den­tės kon­k u­ren­tas rin­k i­muo­se pa­tei­ kė ver­si­ją, esą pa­žy­mos sta­tu­sas pa­keis­ tas gel­bė­jant pre­zi­den­tū­ros dar­buo­to­jos kai­l į. Taip pat yra ma­nan­čių­jų, kad vi­sa ši is­to­r i­ja – pi­g iai kai­na­v u­si, bet di­de­l į efek­tą da­vu­si ru­sų žval­gy­bos pro­vo­ka­ ci­ja, sie­kiant pa­pras­čiau­siai su­men­kin­ti mū­sų vals­ty­bę. Kad ir ku­ri teo­ri­ja bū­tų tei­sin­ga, o gal ir nė vie­na jų, tik­ras tik vie­nas fak­tas – su­ kel­tas di­džiu­lis triukš­mas, ku­rio pra­smė li­ko ne­ži­no­ma. Mes, vi­suo­me­nė, pa­lie­ka­ mi pa­tys kur­ti vi­so­kias teo­ri­jas, aiš­kin­tis, kur čia ta tie­sa. To­kio­je ap­lin­ko­je ir pri­ si­dir­bu­siems po­li­ti­kams, val­di­nin­kams tam­pa la­bai leng­va iš­si­su­k i­nė­t i, verk­t i dėl juos už­si­puo­lu­sių STT agen­tų. Yra daug ta­len­t in­g ų ty­rė­jų, agen­t ų, ta­ čiau juos komp­ro­mi­tuo­ja į pa­d lai­ž ia­v i­ mą ir int­ri­gas ko­vo­jant dėl po­stų orien­ tuo­ta sis­te­ma.

o­cial­de­mok­ra­tė Li­li­ja Pet­rai­ tie­nė dien­raš­čio „Klai­pė­da“ (2013 12 05) straips­ny­je „Dar vie­na su­kta li­be­ra­lų ir KRATC ap­gau­lė“ pri­ra­šė daug vis­ko apie at­ lie­kų tvar­ky­mą Klai­pė­dos mies­te. Bet ne­tiks­lu­mų ten aki­vaiz­džiai per daug, kad į tai ne­rea­guo­čiau. Pri­min­siu skai­ty­to­jams, kad lapk­ri­čio 28 die­ną mies­to Ta­ry­ba svars­tė, ko­kia ki­tą­met Klai­pė­do­ je tu­rė­tų bū­ti rink­lia­va už at­lie­kų su­rin­ki­mą ir tvar­ky­mą. Spe­cia­lis­ tai bu­vo pa­skai­čia­vę, kad rink­lia­va dau­gia­bu­čių ir in­di­vi­dua­lių na­mų sa­vi­nin­kams tu­rė­tų di­dė­ti 2 pro­ cen­tais. Ta­čiau val­dan­čio­ji koa­li­ci­ ja (LR Li­be­ra­lų są­jū­dis, Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga, Tvar­ka ir tei­sin­gu­ mas, Ru­sų al­jan­sas) pa­tei­kė bend­rą pa­siū­ly­mą pa­lik­ti dau­gu­mai klai­ pė­die­čių to­kią rink­lia­vą, ko­kia ji bu­vo ir šie­met. Tai yra 15 pro­c. ma­ žes­nę, nei ga­lio­jo nuo 2008 me­tų. Dau­gu­mai vers­lo su­bjek­tų mo­kes­ čiai už at­lie­kas taip pat su­ma­žė­jo. Ta­čiau so­cial­de­mok­ra­tė Li­li­ja Pet­ rai­tie­nė, kaip ir jos bend­ra­min­čiai, bal­sa­vo prieš šį spren­di­mą. O pa­tys jo­kių pa­siū­ly­mų ne­pa­tei­kė. L.Pet­rai­tie­nė tei­gia, kad „Taip, rink­lia­va bu­tų ir in­di­vi­dua­lių na­ mų gy­ven­to­jams ne­pa­di­dė­jo, ta­čiau la­bai išau­go rink­lia­va už at­lie­kų tvar­ky­mą vi­soms mies­to biu­dže­ti­ nėms įstai­goms – moks­lo, kul­tū­ros ir spor­to, ku­rios yra iš­lai­ko­mos tos pa­čios Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės“ (ci­ ta­tos pa­bai­ga). Tai tik da­lis tie­sos – biu­dže­ti­nės įstai­gos (kaip ir vers­lo įmo­nės) tu­ri ga­li­my­bę rū­šiuo­ti at­lie­kas, par­duo­ ti jas per­dir­bė­jams ir taip su­si­ma­ žin­ti sa­vo mo­kes­čius. Sa­vi­val­dy­bė rei­ka­laus sa­vo įstai­gų ge­riau rū­ šiuo­ti at­lie­kas, dek­la­ruo­ti jų kie­ kius ir taip ne tik tau­py­ti, bet ir ro­dy­ti pa­vyz­dį ki­toms įmo­nėms ir ins­ti­tu­ci­joms. Na, o tiems, ku­riems rei­kia kon­sul­ta­ci­jų šiuo klau­si­mu, ne­re­ko­men­duo­čiau kvies­tis pa­gal­ bon p. Pet­rai­tie­nės – ji pa­ti pri­si­ pa­ži­no, kad tai jai per sun­ku. Kal­bė­da­ma apie at­lie­kų su­si­kau­ pi­mo ste­bė­se­ną, ku­rios re­zul­ta­tai pa­grįs­tai su­tei­kė ga­li­my­bę klai­pė­ die­čiams bei smul­kia­jam vers­lui ma­žin­ti mo­kes­čius už at­lie­kas, Li­ li­ja Pet­rai­tie­nė tei­gia: „Mo­ni­to­rin­ gas, t.y. at­lie­kų su­si­kau­pi­mo nor­mų

skai­čia­vi­mo imi­ta­ci­ja, rink­lia­vos dy­džio kei­ti­mai tarp skir­tin­gų jos mo­kė­to­jų gru­pių, rū­šia­vi­mo ska­ ti­ni­mo pro­pa­gan­da, vi­sa tai – tik veik­los imi­ta­vi­mas, dū­mų už­dan­ ga“ (ci­ta­tos pa­bai­ga). Ta­čiau po­li­ti­kė pa­mir­šo, kad ji 2011–2012 me­tais, dirb­da­ma dar­ bo gru­pė­je at­lie­kų tvar­ky­mo klau­ si­mams spręs­ti, vie­šai ža­dė­jo, kad pa­ti da­ly­vaus mo­ni­to­rin­go dar­buo­ se – ste­bės, kaip sve­ria­mos klai­ pė­die­čių at­lie­kos, kad nie­kas jų atei­ty­je neap­gau­di­nė­tų. Pa­ža­dė­ti pa­ža­dė­jo, o iš­te­sė­ti pa­mir­šo... Ne­tie­sa ir tai, kad mo­ni­to­rin­gą at­li­ko vien KRATC. At­lie­kų svė­ri­ mus ste­bė­jo ir Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vai. Apie at­lie­kų mo­ni­to­rin­gą skel­bė vie­ti­nė spau­da, te­le­vi­zi­ja. Ta­čiau nei po­li­ ti­kai, nei vi­suo­me­nės at­sto­vai šia­ me pro­ce­se da­ly­vau­ti ne­pa­no­ro. Jau mi­nė­ta Ta­ry­bos su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­rio­je ak­ty­viai da­ ly­va­vo ir Li­li­ja Pet­rai­tie­nė, pa­tei­kė tris pa­siū­ly­mus, kaip tu­ri bū­ti pa­ nau­do­tos per­tek­li­nės lė­šos: po­že­ mi­nių kon­tei­ne­rių sis­te­mai įdieg­ti, at­lie­kų rū­šia­vi­mo li­ni­jos sta­ty­bai fi­nan­suo­ti bei vi­suo­me­nei švies­ti. Ta­čiau sa­vo straips­ny­je L.Pet­rai­ tie­nė kri­ti­kuo­ja KRATC, kad šis esą per daug švie­čia vi­suo­me­nę, ir vie­ toj to siū­lo KRATC pa­sta­ty­ti plast­ ma­sės su­pir­ki­mo kon­tei­ne­rius par­ duo­tu­vė­se. De­ja, pa­kuo­tės už­sta­to tvar­ką ku­ria ne KRATC ir ne­tgi ne mies­to sa­vi­val­dy­bė. Tai Vy­riau­sy­ bės ir Sei­mo kom­pe­ten­ci­ja. Be teo­ri­nių pa­svars­ty­mų, Li­li­ ja Pet­rai­tie­nė pa­tei­kia ir skai­čius: „Ko­kia rea­li vie­nos to­nos at­lie­kų tvar­ky­mo sa­vi­kai­na? Pa­gal 2012 me­tų KRATC fi­nan­si­nės at­skai­to­ my­bės – pel­no (nuo­sto­lių) ata­skai­ tos duo­me­nis – tik 87 li­tai“ (ci­ta­ tos pa­bai­ga). Jei tai bū­tų tie­sa, vi­sas pa­sau­ lis va­žiuo­tų į Klai­pė­dą pa­si­mo­ky­

S

kai­čiau A.Alek­sė­jū­nai­tės straips­nį „Triukš­mas ve­da iš pro­to“ („Klai­pė­da“, 2013 11 29) apie Vy­tau­to gat­vė­je gy­ve­nan­čią mo­te­rį, ku­ri skun­dė­si dėl gar­so iš ši­lu­mos maz­go. Aš ir­gi tu­rė­jau to­kią pat pro­ ble­mą ir tą mo­te­rį la­bai už­jau­čiu. Ma­niau, kad ir aš iš­pro­tė­siu, koks

telefonas@kl.lt

Neat­lie­ka mi­si­jos

Pas­te­bė­jau, kad Lie­tu­vi­nin­kų aikš­ tė­je yra la­bai daug par­duo­tu­vių, ku­rių pa­va­di­ni­mai lie­tu­viš­ku­mu net ne­kve­pia. Vit­ri­no­se – už­ra­ šai vien tik ang­lų kal­ba ir nė vie­no lie­tu­viš­ko žo­džio. Ma­no ma­ny­mu, tik­rai tau­tiš­ko pa­va­di­ni­mo aikš­ tė ne­si­de­ri­na su to­kiais da­ly­kais. Įdo­mu, kur žiū­ri vals­ty­bi­nės kal­ bos ser­gė­to­jai ir konk­re­čiai – vy­ riau­sio­ji sa­vi­val­dy­bės kal­bos tvar­ ky­to­ja po­nia As­ta Chrus­ta­lio­va? An­ta­nas

Nu­vy­lė eg­lė

La­bai lau­kiau, ko­kią eg­lu­tę mies­to aikš­tė­je šiais me­tais pa­si­puoš kau­ nie­čiai, nes jie kas­met su­gal­vo­ja ką nors nau­ja, jie ku­pi­ni gra­žių, ori­ gi­na­lių idė­jų. Bet šį kar­tą te­nykš­tė eg­lė ma­ne nu­vy­lė. Ži­no­ma, ne­bu­ vau Kau­ne, ma­čiau tik tos eg­lu­tės fo­tog­ra­fi­jas, bet ten kaž­kas ne taip, ne to­kio efek­to ti­kė­jau­si. Lau­ra

Ne­tin­ka­ma vie­ta žai­di­mams

No­riu pa­dė­ko­ti tiems, ku­rie vie­ na­me Miš­ko kvar­ta­lo kie­me įren­ gė vai­kų žai­di­mų aikš­te­lę. Tik la­bai ste­bi­na tai, ko­dėl jai pa­rin­ko to­kią keis­tą vie­tą, kur už de­šim­ties met­ rų yra jud­ri gat­vė, o mies­to au­to­ bu­sai va­žiuo­ja kas mi­nu­tę. Juk tai nė­ra svei­ka vie­ta vai­kams, ku­rie tu­ ri kvė­puo­ti iš­me­ta­mo­sio­mis du­jo­ mis. Be to, ša­lia dvi­ra­čių tre­ko yra gra­ži ža­lia zo­na, ten ga­lė­jo pa­sta­ty­ ti tą aikš­te­lę, nes vai­kai ir taip daž­ nai ser­ga kvė­pa­vi­mo li­go­mis. Na­ta­li­ja

Val­ka­ta – ne po­nas

Man keis­ta, kad pas mus vi­si da­bar vie­ni ki­tus va­di­na po­nais. Dar keis­ čiau, kad tuo žo­džiu va­di­na­mi ir as­ me­nys, ku­rių nie­kaip tai ka­te­go­ri­jai ne­pris­kir­si. Juk juo­kin­ga, kai gy­ve­ na­mo­sios vie­tos ne­tu­rin­tį ir ne­ži­ nia ka­da be­si­prau­su­sį ap­sku­rė­lį pa­ va­di­na po­nu. Juk joks jis po­nas, tai vei­kiau el­ge­ta. Po­nas tu­rė­tų vil­kė­ ti pui­kų kos­tiu­mą, bal­tus bal­ti­nius ir bū­ti­nai kak­la­raiš­tį. To­dėl lai­kas keis­ti šią ne­tei­sin­gą ma­dą ir pra­ dė­ti daik­tus va­din­ti sa­vais var­dais. Jei jau žmo­gus yra val­ka­ta, tai ir va­ din­ki­me val­ka­ta, o ne po­nu. Ne­ma­to tvar­ka­raš­čių

įky­rus tas gar­sas. Ta­čiau ki­ti gy­ ven­to­jai aiš­ki­no, kad pas juos ne­ zvim­bia. Iš­sik­vie­čiau ši­lu­mos tink­lų pri­ žiū­rė­to­ją. Jis apė­jo vi­sus kam­ba­ rius, ir vi­sur – net vo­nio­je ir tua­ le­te – bu­vo gir­dė­ti tas įky­rus gar­sas. Ne­bu­vo jo­kios ga­li­my­ bės nuo to pa­si­slėp­ti, net mie­go­ti

ne­be­bu­vo kur. Meist­ras įsi­ti­ki­no, kad tik­rai zvim­bia. Su­re­gu­lia­vo, ką rei­kia, ir vis­kas bai­gė­si. Jo­kio grin­dų izo­lia­vi­mo ir jo­kių gar­ so ma­ta­vi­mo už pi­ni­gus ne­rei­kė­ jo. Čia bend­ri­jos ad­mi­nist­ra­ci­ja blo­ga, jei ši­tuo ne­pa­si­rū­pi­na. Tai – jų dar­bas. Sa­lo­mė­ja

Prie Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to sto­te­lės ke­lei­vių paim­ti su­sto­ja ne tik mies­ to, bet taip pat ir tarp­mies­ti­niai au­ to­bu­sai, va­žiuo­jan­tys į Kre­tin­gą. Dar ne taip se­niai ten bu­vo pa­ka­bin­tas tų au­to­bu­sų ju­dė­ji­mo tvar­ka­raš­tis, ta­čiau jau ku­rį lai­ką ši­tos in­for­ma­ ci­jos ten pa­si­gen­du. Neį­si­vaiz­duo­ ju, į ką kreip­tis, kad pa­ka­bin­tų tuos tvar­ka­raš­čius, nes jie la­bai rei­ka­lin­gi ne tik na­mo į Kre­tin­gą grįž­tan­tiems stu­den­tams, bet ir Klai­pė­do­je dir­ ban­tiems kre­tin­giš­kiams. Be­nas Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

397 728

Ri­mas

Tu­ri pa­si­rū­pin­ti pir­mi­nin­kas

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas

Atgarsiai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ar­tū­ras Šul­cas

ti, kaip ga­li­ma už 87 li­tus su­rink­ti ir su­tvar­ky­ti 1 to­ną at­lie­kų pa­ gal Eu­ro­pos Są­jun­gos di­rek­ty­vas. O Klai­pė­da šiuo me­tu yra pa­žan­ giau­sias mies­tas ša­ly­je pa­gal vyk­ do­mus Lie­tu­vos ap­lin­ko­sau­gi­nius įsta­ty­mus ir ES di­rek­ty­vas. Ir nors ži­no­ma tie­sa, kad stro­pes­nis at­lie­ kų tvar­ky­mas kai­nuo­ja bran­giau, šian­dien at­lie­kų to­nos su­tvar­ky­ mas mū­sų mies­te yra pi­ges­nis už, pa­vyz­džiui, Aly­taus ar Ma­ri­jam­po­ lės re­gio­nus. Taip pat Klai­pė­da yra vie­nin­ te­lis mies­tas ša­ly­je, kur gy­ven­to­ jams rink­lia­va už at­lie­kas ne di­dė­ jo, o ma­žė­jo. Pas­ta­ruo­ju me­tu vie­šo­jo­je erd­ vė­je pa­si­ro­do ano­ni­mi­niai pra­ne­ ši­mai, esą Klai­pė­do­je su at­lie­kų tvar­ky­mu vyks­ta kaž­ko­kios afe­ros – įvar­di­ja­ma „KRATC afe­ra“. Ta­ čiau fak­tai kal­ba ką ki­ta – Klai­pė­ dos re­gio­ne at­lie­kų tvar­ky­mo sek­ to­rius vei­kia pa­ti­ki­mai. Jei tai iš­ties bū­tų afe­ra, tai ją su­ren­gė ne li­be­ra­ lai, kaip ban­do­ma įteig­ti, o 7 ap­ skri­ties sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bos. Nes jos yra KRATC (Klai­pė­dos re­gio­ no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro) stei­ gė­jos. Jos vie­no­dai at­sto­vau­ja­mos šios įmo­nės ste­bė­to­jų ta­ry­bo­je. De­ja, bet li­be­ra­lai čia yra ma­žu­ ma. Tad kal­bė­da­ma, kad KRATC yra afe­ra, p. Pet­rai­tie­nė me­ta še­šė­ lį ir ant ki­tų še­šių aps­kri­ties sa­vi­ val­dy­bių, jų va­do­vų, ta­ry­bos na­rių, ad­mi­nist­ra­ci­jų. Tarp jų – ir ant ko­ le­gų so­cial­de­mok­ra­tų. Pa­vyz­džiui, Ne­rin­gos bei Klai­pė­dos ra­jo­nų sa­ vi­val­dy­bių at­sto­vų, ku­rie da­ly­vau­ ja KRATC val­dy­me. Ne kar­tą sa­kiau ir kar­to­ju: kiek­ vie­na­me dar­be yra pa­da­ro­ma klai­ dų, ką be­kal­bė­ti apie to­kį mil­ži­ niš­ką ir su­dė­tin­gą pro­jek­tą, kaip Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­ mo sis­te­ma. Klai­das de­ra fik­suo­ti, kri­ti­kuo­ti, tai­sy­ti. Jei rei­kia – baus­ ti kal­ti­nin­kus. Už konst­ruk­ty­vią kri­ti­ką vi­sa­da de­ra pa­dė­ko­ti. Ža­viuo­si p. Pet­rai­tie­nės ener­gi­ ja, ta­čiau šis jos, Sei­mo na­rio pa­dė­ jė­jos, straips­nis ma­ne la­bai nu­vy­lė – se­niai ne­ma­čiau to­kio neiš­ma­ nė­liš­ko, pa­vir­šu­ti­niš­ko, vi­suo­ me­nę klai­di­nan­čio straips­nio. Tai kaž­kaip vi­sai ne­de­ra žmo­gui, ku­ ris dek­la­ruo­ja, kad no­ri bū­ti mies­ to me­re.

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –

Platinimo tarnyba: 397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

714

„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 704 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Evelina Zenkutė – e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Techninės redaktorės: Pasaulis: 8 655 26 930 Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, gruodžio 6, 2013

užribis Pa­ga­vo su ­ na­mi­ne

Pa­vo­gė ry­šių ka­be­lį

Ma­ši­no­je ap­ti­ko klas­to­tę

Tre­čia­die­nį po pie­tų gi­ri­nin­ko pa­va­duo­to­jas miš­ke ne­to­li Kū­ lu­pė­nų su­lai­kė 31 m. Da­rių D., ku­ris ne­šė­si 19 plas­ti­ki­nių bu­te­ lių, pil­nų na­mi­nę deg­ti­nę pri­me­ nan­čio skys­čio. Miš­ke ap­tik­tos pa­slėp­tos na­mi­nės ga­mi­ni­mo apa­ra­to da­lys. Vy­rui pa­reikš­ti įta­ri­mai, po ap­klau­sos po­li­ci­jo­je jis iš­leis­tas.

Klai­pė­do­je vei­kian­čios bend­ro­ vės TEO LT at­sto­vai sa­vai­tės vi­ du­ry­je pra­ne­šė, kad lapk­ri­čio 28 d. pa­ste­bė­jo, jog Dum­pių k. iš ka­na­li­za­ci­jos tra­sos va­gys pa­vo­gė ne­ma­žai ry­šių ka­be­lio. Bend­ro­vei pa­da­ry­ta 2,7 tūkst. li­tų ža­la. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, jį at­lie­ka Klai­pė­dos raj. po­li­ci­nin­kai.

Ket­vir­ta­die­nį po pie­tų eis­mo prie­žiū­ros kont­ro­lie­riai I.Kan­ to g. 6 na­mo kie­me pa­ste­bė­jo už „Ško­da Oc­ta­via“ au­to­mo­bi­lio lan­go už­kiš­tą vei­kiau­siai su­klas­ to­tą lei­di­mą ne­mo­ka­mai lai­ky­ti au­to­mo­bi­lį. Pa­tik­ri­nę duo­me­nis, kont­ro­lie­riai įsi­ti­ki­no, kad to­kio lei­di­mo šios ma­ši­nos sa­vi­nin­kui sa­vi­val­dy­bė­je ne­bu­vo iš­duo­ta.

Rie­ta­vo po­li­ci­jos vir­ši­nin­kui – įta­ri­mai Klai­pė­dos ap­skri­ ties vy­riau­sia­ja­me po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ te – skan­da­las. Rie­ta­ vo pa­rei­gū­nų va­das įta­ria­mas pikt­nau­ džia­vi­mu tar­ny­bi­ ne pa­dė­ti­mi sa­va­ nau­diš­kais tiks­lais. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Tre­čia­die­nį 51 me­tų Rie­ta­vo po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Aloy­zas Vai­čiu­lis iš dar­bo vie­tos iš­ga­ben­tas į uos­ta­mies­tį ap­klaus­ti. Imu­ni­te­to sky­riaus pa­rei­gū­nai jam pa­tei­kė įta­ri­mus bei tą pa­čią

die­ną krei­pė­si į Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mą pra­šy­da­mi jį nu­ ša­lin­ti nuo pa­rei­gų. Gruo­džio 4-ąją A.Vai­čiu­lis pus­ me­čiui nu­ša­lin­tas nuo ko­mi­sa­ria­ to vir­ši­nin­ko dar­bo, pra­dė­tas iki­ teis­mi­nis ty­ri­mas dėl jo ne­tei­sė­tų veiks­mų. Šykš­tus po­li­ci­jos pra­ne­ši­mas apie įvy­kį skel­bia, kad A.Vai­čiu­ lis pa­si­nau­do­jo tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­ mi ir pa­me­la­vo rie­ta­viš­kiui, ku­rio mo­pe­das dėl įvyk­dy­to ad­mi­nist­ra­ ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo bu­vo lai­ko­ mas ko­mi­sa­ria­to te­ri­to­ri­jo­je. Žmo­gus pa­rei­gū­nų bu­vo nu­tver­ tas be vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo, to­ dėl mo­pe­das lai­ki­nai iš jo bu­vo paim­tas. Da­bar aiš­ki­na­ma­si, ar iš tik­rų­jų su­si­ti­kęs su šiuo as­me­niu po­li­ci­ jos vir­ši­nin­kas pa­sa­kė, kad mo­pe­ do sau­go­ji­mas ko­mi­sa­ria­te jam ga­li daug kai­nuo­ti, o tai iš tie­sų nea­ti­ tin­ka tik­ro­vės. Ga­li bū­ti, kad to­kio­mis kal­bo­mis po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas įti­ki­no mo­pe­

dą per­leis­ti jam pa­čiam. Tuo tiks­lu rie­ta­viš­kis tu­rė­jo at­si­sa­ky­ti tei­sės į sa­vo trans­por­to prie­mo­nę. Vi­ sas šias ap­lin­ky­bes da­bar aiš­ki­na­ si Imu­ni­te­to sky­riaus po­li­ci­nin­kai. Tre­čia­die­nį at­va­žia­vę į Rie­ta­vą klai­pė­die­čiai šį mo­pe­dą paė­mė iš A.Vai­čiu­lio na­mo kie­mo. Trans­por­ to prie­mo­nė da­bar lai­ko­ma Klai­pė­ dos vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to te­ri­to­ri­jo­je. Ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kui skir­ ta kar­do­mo­ji prie­mo­nė – ra­šy­ti­nis pa­si­ža­dė­ji­mas neiš­vyk­ti. Va­kar ry­tą A.Vai­čiu­lis skam­bi­ no Klai­pė­dos ap­skri­ties po­li­ci­jos vir­ši­nin­kui Be­no­nui Iva­naus­kui ir pra­šė iš­leis­ti jį į pen­si­ją, nes yra iš­ tar­na­vęs dau­giau nei 20 me­tų. Ta­čiau nu­si­sto­vė­ju­si pra­kti­ka ne­ lei­džia įta­ria­mo nu­si­kal­ti­mu pa­rei­ gū­no iš­leis­ti už­tar­nau­to poil­sio, kol ne­baig­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Jei­gu teis­mas pri­pa­žins A.Vai­ čiu­lį kal­tu, jis ne­teks vi­sų per dar­ bo po­li­ci­jo­je me­tus už­si­tar­nau­tų pri­vi­le­gi­jų.

Pra­šy­mas: il­giau nei 20 me­tų po­li­ci­jo­je tar­na­vęs A.Vai­čiu­lis va­kar pra­

šė­si iš­lei­džia­mas į pen­si­ją.

Laik­raš­čio „Plun­gė“ (Sau­liaus Nar­kaus) nuo­tr.

Pa­rei­gū­nai pi­ni­gų ne­prit­rūks Gir­tas se­ne­lis auk­lė­jo Dai­va Ja­naus­kai­tė Šią sa­vai­tę iš sos­ti­nės pa­skli­dus kal­boms apie tai, kad me­tų pa­bai­ go­je pri­trūks pi­ni­gų ug­nia­ge­sių bei po­li­ci­nin­kų gruo­džio at­ly­gi­ni­ mams su­mo­kė­ti, ne­ri­mas įsi­bro­vė ir į uos­ta­mies­ty­je dir­ban­čių pa­rei­ gū­nų šir­dis.

Pa­na­šu, jog klai­pė­die­čiai po­li­ci­ nin­kai ir ug­nia­ge­siai bai­mi­na­si be rei­ka­lo, – abie­jų tar­ny­bų va­do­vai ti­ki­na, kad iki me­tų pa­bai­gos bus su­mo­kė­ta vis­kas, kas pri­klau­so.

Klai­pė­dos ap­skri­ties po­li­ci­jos vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Sil­vi­jus Ba­ra­naus­kas ti­ki­no, kad iki Nau­ jų­jų me­tų vi­si po­li­ci­nin­kai tik­rai gaus jiems pri­klau­san­tį at­ly­gi­ni­mą už gruo­dį. „Mums ne­ky­la jo­kių fi­nan­si­nių ne­sklan­du­mų. Pa­kal­bė­jo­me su fi­ nan­si­nin­kais, vis­ką pa­tik­ri­no­me ir ga­li­me nea­be­jo­da­mi pa­sa­ky­ti, kad lė­šų tik­rai už­teks, – tvir­ti­no S.Ba­ ra­naus­kas. – Dar skai­čiuo­si­me, kiek tu­ri­me pi­ni­gų. Jei­gu paaiš­kės, kad jų yra už­tek­ti­nai, gal­būt skir­ si­me pa­šal­pas šie­met ar­ti­miau­sių

Tar­ny­ba: po­li­ci­nin­kai ne­ma­žai dir­ba ir po sa­vo tie­sio­gi­nio dar­bo va­lan­

dų, tad jiems mo­ka­mas ir pa­pil­do­mas at­ly­gi­ni­mas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

žmo­nių ne­te­ku­siems pa­rei­gū­nams. Tu­ri­me są­ra­šus dar­buo­to­jų, ku­rių šei­mo­se bū­ta ne­tek­čių.“ Po­li­ci­jos vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas pa­sa­ko­jo, kad per di­džią­sias šven­tes ke­ti­na­ma su­stip­rin­ti po­li­ci­jos pa­jė­ gas, sie­kiant už­kirs­ti ke­lią smur­tui šei­mo­se. Bus for­muo­ja­mi pa­pil­do­ mi eki­pa­žai, mies­te bei ra­jo­nuo­se dirbs dau­giau po­li­ci­nin­kų. Už šį pa­pil­do­mą dar­bą šven­ti­ nė­mis die­no­mis, po dar­bo va­lan­dų bei nak­ti­mis taip pat ža­da­ma su­ mo­kė­ti gruo­dį. „Mes vi­sa­da skai­čiuo­ja­me, kiek pi­ni­gų rei­kės al­goms su­mo­kė­ti. Be to, tu­ri­me tu­rė­ti pi­ni­gų at­ly­gin­ti už ne­nu­ma­ty­tus dar­bus, juk pa­rei­gū­ nai dir­ba ir nak­ti­mis, da­ly­vau­ja rei­ duo­se po dar­bo va­lan­dų. Mes ga­ ran­tuo­ja­me: al­gas bei prie­dus prie jų tik­rai gaus vi­si“, – ti­ki­no S.Ba­ ra­naus­kas. Klai­pė­dos ap­skri­ties prieš­gais­ ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos vir­ši­nin­ kas Ge­de­mi­nas Ka­ra­lius tei­gė, kad ki­tą sa­vai­tę bus su­mo­kė­ta už dar­ bą lapk­ri­čio mė­ne­sį, o iki mė­ne­sio pa­bai­gos – ir už gruo­dį. „Ne­no­riu šian­dien nei gir­tis, nei gąs­din­ti. Šios die­nos si­tua­ci­ja yra to­kia, kad tu­ri­me pi­ni­gų dar­buo­to­ jams su­mo­kė­ti už šiuos me­tus. Bet tu­riu ap­si­draus­ti sa­ky­da­mas, kad taip bus, jei­gu ne­bus priim­ta ko­ kių nors nuo mū­sų ne­prik­lau­san­ čių pa­kei­ti­mų. Gir­tis bai­so­ka, kad tų pi­ni­gų nea­tim­tų“, – bai­mi­no­si G.Ka­ra­lius.

ne­blai­vią anū­kę

Dai­va Ja­naus­kai­tė Smur­to pro­ver­žius šei­mo­se įpra­tę mal­šin­ti uos­ta­mies­čio po­li­ci­nin­kai bu­vo nu­ste­bin­ti pa­ma­tę, kad se­ne­ lis pei­liu su­ža­lo­jo anū­kei ran­ką.

Tre­čia­die­nio va­ka­rą, apie 22 val., po­li­ci­jos pa­tru­liai sku­bė­jo į Bi­ru­tės gat­vę. Bu­vo gau­tas pra­ne­ši­mas, kad vie­na­me bu­te smur­tau­ja­ma. Paaiš­ kė­jo, kad konf­lik­ta­vo gir­ti 70-me­

tis Alek­sand­ras ir 23-ejų jo anū­kė Tat­ja­na. Abu bu­vo ge­ro­kai ap­svai­gę nuo al­ko­ho­lio. Pen­si­nin­kas į al­ko­ ho­lio ma­tuok­lį įpū­tė 2,73, o jo vai­ kai­tė – 2,51 pro­mi­lės. Mer­gi­na pa­si­skun­dė, kad se­ne­lis ją su­mu­šė ir pei­liu su­ža­lo­jo ran­ką. Smur­tau­to­jas nak­tį pra­lei­do už gro­tų. Mer­gi­nai pa­da­ry­ti su­ža­lo­ji­mai nė­ra sun­kūs, tad ji li­ko gy­dy­tis na­ muo­se.

Upė s­le­pia žve­jo kū­ną Dai­va Ja­naus­kai­tė Vis dar ne­ran­da­ma gruo­džio 1-ąją į Mi­ni­ją ties Bai­čių kai­mu (Klai­ pė­dos raj.) įkri­tu­sio ir vei­kiau­ siai nu­sken­du­sio 44 me­tų vy­ro kū­no. Iš va­kar dar kar­tą su­reng­ tos paieš­kos gel­bė­to­jai grį­žo nie­ ko ne­pe­šę.

Apie ne­lai­mę prie Mi­ni­jos pra­ne­ šė Vy­tau­to B. drau­gas, su ku­riuo jis žve­jo­jo. Vy­ras ma­tė, kaip kai­my­nas nu­sprū­do į upę ir din­go tam­sia­me srau­nia­me van­de­ny­je. Sek­ma­die­nį iki su­te­mų žmo­gaus ieš­ko­ta ir nuo abie­jų Mi­ni­jos kran­ tų, ir upė­je. Na­rai du­kart iš­mai­šė dug­ną, kur la­biau­siai ti­kė­ta­si ras­

ti sken­duo­lį. Paieš­kos bu­vo tę­sia­ mos sa­vai­tės pra­džio­je. Prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­ bos dar­buo­to­jai nu­spren­dė paieš­ kas at­nau­jin­ti ket­vir­ta­die­nį. Nuo Bai­čių į Mi­ni­ją bu­vo nu­leis­ ta gel­bė­to­jų val­tis. Trys vy­rai lei­ do­si pa­sro­viui, žval­gy­da­mie­si, gal pa­ma­tys upė­je pra­din­gu­sio žmo­ gaus kū­ną. Ir šį kar­tą paieš­kos bu­ vo be­vai­sės. Mi­ni­jos kran­tai yra la­bai sta­ tūs, gau­siai apau­gę krū­mais, to­dėl žval­gy­tis vaikš­tant pa­lei upę fak­ tiš­kai neį­ma­no­ma. Va­kar iki su­te­mų Vy­tau­to B. kū­no ap­tik­ti ne­pa­vy­ko, dar kar­ tą jo ieš­ko­ti gel­bė­to­jai ke­ti­na pir­ ma­die­nį.

8

penktadienis, gruodžio 6, 2013

ekonomika

405 tūkst.

– tiek žmo­nių pa­si­rin­ko pa­pil­do­mai kaup­ti pen­si­ ją pri­va­čiuo­se fon­duo­se.

Da­ly­vau­si­me „Ex­po 2015“

„Vers­lios Lie­tu­vos“ mū­šiai

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja skel­bia Lie­tu­vos pa­ vil­jo­no pa­sau­li­nė­je pa­ro­do­je „Ex­po 2015“ Mi­la­ne pro­jek­to kon­kur­są. Mi­nis­te­ri­ja pra­ ne­šė, kad ar­chi­tek­tai ir di­zai­ne­riai tu­rės per po­rą mė­ne­sių su­kur­ti pa­vil­jo­no pro­ jek­tą. Lie­tu­vai 2015 m. gegužės–spalio mė­ne­siais vyk­sian­čio­je pa­ro­do­je skir­tas 1,1 tūkst. kvad­ra­ti­nių met­rų plo­tas, jo­je da­ly­vaus apie 130 vals­ty­bių, ti­ki­ma­si su­ lauk­ti 30 mln. lan­ky­to­jų.

Bu­vęs „Vers­lios Lie­tu­vos“ va­do­vas Pau­lius Lu­kaus­kas iš bu­vu­sios ūkio mi­nist­rės Bi­ ru­tės Vė­sai­tės pra­šo pri­teis­ti 10 tūkst. li­tų ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mą dėl gar­bės ir oru­mo įžei­di­mo. O nau­ja­sis įstai­gos va­do­ vas, Au­di­to ir vers­lo kon­sul­ta­ci­jų įmo­nės „De­loit­te Lie­tu­va“ vers­lo plėt­ros di­rek­to­ rius ir prem­je­ro kon­sul­tan­tas in­ves­ti­ci­jų klau­si­mais Man­tas No­cius (nuo­tr.), dar­bą įstai­go­je pra­dės nuo ki­tos sa­vai­tės.

Šie­met Lie­tu­vo­je par­duo­ta ket­vir­ta­ da­liu dau­giau bu­tų nei per­nai. Tai ro­do Re­gist­rų cent­ro duo­ me­nys. Vien lapk­ri­ tį gy­ven­to­jai nu­si­ pir­ko 2404 bu­tus, o per vie­nuo­li­ka 2013 m. mė­ne­sių – 26 017 bu­tų.

Simp­to­mai: vis dau­giau gy­ven­to­jų re­zer­vuo­ja ir per­ka dar ne­baig­tus sta­ty­ti bu­tus tie­siai iš brė­ži­nio, nes pa­sta­ty­ti prieš ke­le­rius me­tus nea­ti­tin­

ka jų rei­ka­la­vi­mų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

At­ly­gi­ni­mai neau­ga, bet bu­tai per­ka­mi Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kai­tė g.sabaliauskaitė@diena.lt

Rin­ką pa­gy­vi­no ra­my­bė

NT eks­per­tų tei­gi­mu, dau­giau pi­ ni­gų, už ku­riuos gy­ven­to­jai ga­lė­tų pirk­ti būs­tą, neat­si­ra­do, ta­čiau jie ra­mes­ni dėl atei­ties, to­dėl drą­siau in­ves­tuo­ja į NT, ypač kai jo kai­na ne­ky­la. „Gy­ven­to­jų pa­ja­mos ar bend­ ro­ji var­to­ji­mo eko­no­mi­ka di­de­liu grei­čiu ne­ge­rė­ja, bet pir­kė­jai jau­ čia­si sau­ges­ni, kad jų pa­ja­mos bus sta­bi­lios, be to, dau­gė­ja ir pri­va­čių in­dė­lių, tad žmo­nės tu­ri san­tau­pų, ku­rios ne vi­sos ma­ty­ti ban­kuo­se“, – aiš­ki­no „Dans­ke Bank“ As­me­ni­ nės ban­ki­nin­kys­tės di­rek­to­rė Jū­ ra­tė Ne­dzins­kie­nė. Ket­vir­ta­da­liu išau­gęs rin­kos ak­ty­ vu­mas grą­žins NT rin­ką į prieš­kri­zi­ nį ly­gį. Tuo nea­be­jo­ja Re­gist­rų cent­ro spe­cia­lis­tai. NT pa­slau­gų agen­tū­ros „Ober-Haus“ skai­čia­vi­mais, 2012 m. sausį–rugsėjį per mė­ne­sį vi­du­ti­ niš­kai bu­vo su­da­ro­ma apie 665 na­ mų ir 1845 bu­tų pirkimo–pardavimo san­do­rius, o šie­met – iki 725 na­mų ir 2300 bu­tų pirkimo–pardavimo san­ do­rių. Tai­gi, ša­lies did­mies­čiuo­se bu­tų pirkimo–pardavimo san­do­rių pa­dau­gė­jo 20–40 pro­c., o na­mų – 10–30 pro­c. „Ober-Haus“ Ver­ti­ni­mo ir rin­ ko­ty­ros sky­riaus va­do­vas Sau­lius Va­go­nis paaiš­ki­no, kad smarkiai ky­la vi­sų bu­tų – se­nos ir nau­jos sta­ty­bos – par­da­vi­mas. Šie­met gy­ ven­to­jai re­zer­va­vo 50 pro­c. dau­giau nau­jų dar ne­baig­tų sta­ty­ti bu­tų nei per­nai, 22 pro­c. pa­dau­gė­jo ir se­nos sta­ty­bos bu­tų pirkimo–pardavimo san­do­rių. Vis dėl­to nau­jos sta­ty­bos bu­tų rin­ka eg­zis­tuo­ja tik tri­juo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se. „Ober-Haus“ ana­li­ti­kų

skai­čia­vi­mais, per 2013 m. Vil­niu­ je pa­sta­ty­ta per 680 nau­jų bu­tų, o per šių me­tų tre­čią ket­vir­tį sos­ti­nė­ je par­duo­ta dau­giau­sia nau­jos sta­ ty­bos bu­tų nuo 2008 m. Ta­čiau ki­ tuo­se did­mies­čiuo­se ma­žes­nis bu­tų pa­si­rin­ki­mas, to­dėl spar­čiai neau­ga ir jų par­da­vi­mas. Pa­vyz­džiui, Kau­ ne ir Klai­pė­do­je par­duo­ta maž­daug 10 kar­tų ma­žiau bu­tų nei sos­ti­nė­je: Kau­ne – apie 60, o Klai­pė­do­je – be­ veik 70 bu­tų.

Klai­pė­do­je ne­trūks­ ta anks­čiau pa­sta­ty­ tų, bet vis dar ne­par­ duo­tų bu­tų, ta­čiau rin­ka vis tiek ju­da ir per­ka­mas anks­čiau pa­sta­ty­tas būs­tas.

Kau­nie­čiai gy­ve­na na­muo­se

Dvie­jų di­džių­jų mies­tų bu­tų pre­ky­ bos ato­trū­kį nuo sos­ti­nės S.Va­go­nis paaiš­ki­no van­gia būs­to pa­siū­la – Kau­ne ir Klai­pė­do­je kar­tu su­dė­ jus vyk­do­ma be­veik ke­tu­ris kar­tus ma­žiau gy­ve­na­mo­jo NT pro­jek­ tų nei Vil­niu­je. Kau­no ir Klai­pė­dos si­tua­ci­ja bū­tų ki­to­kia, jei at­si­ras­tų sta­ty­bos bend­ro­vių, ku­rios im­tų­si nau­jų pro­jek­tų, ta­čiau dėl pra­stų bu­tų par­da­vi­mo re­zul­ta­tų sunkiau gau­ti ban­ko pa­sko­lą nau­jiems sta­ ty­bos pro­jek­tams fi­nan­suo­ti. Tai­gi, men­ka anks­čiau pa­sta­ty­ tų bu­tų pa­siū­la le­mia ir au­gan­tį gy­ ven­to­jų po­lin­kį pirk­ti dar ne­baig­ tus bu­tus, tie­siai iš brė­ži­nio. „Kau­ne NT sta­ty­bos ra­tas ga­na už­da­ras, nes kai nė­ra nau­jų sta­ty­bų, nė­ra ir nor­ma­lios pa­siū­los pir­kė­jams,

o šian­dien pir­kė­jų rei­ka­la­vi­mai ski­ ria­si nuo kel­tų iki sunk­me­čio. Juk anks­čiau bend­ro­vė ga­lė­jo bū­ti ga­ ran­tuo­ta, kad pa­sta­čiu­si bu­tus juos par­duos gal net už di­des­nę kai­ną. Iki kri­zės būs­to kai­nos ki­lo, o pir­kė­ jai pir­ko tai, kas bu­vo pa­sta­ty­ta. Šiuo me­tu vi­si sta­to tik tai, ko rei­kia pir­ kė­jui, – eko­no­miš­ką, ma­žes­nį būs­tą, kad ma­žes­ne kai­na pa­siek­tų di­des­nę ko­ky­bę“, – aiš­ki­no S.Va­go­nis. „Ober-Haus“ ana­li­ti­kų ver­ti­ni­ mu, tu­rint ome­ny­je 2013 m. de­ vy­nių mė­ne­sių būs­to kai­nas ir pir­mų­jų dvie­jų šių me­tų ket­vir­ čių at­ly­gi­ni­mus, būs­to įper­ka­mu­ mo ro­dik­liai Vil­niu­je ir Kau­ne yra aukš­čiau­si per pa­sta­ruo­sius 15 me­ tų. Ta­čiau S.Va­go­nis pri­mi­nė, kad toks įper­ka­mu­mo ro­dik­lis gy­ven­ to­jams lei­džia rink­tis ir ki­to­kio ti­po būs­tą. Esą ypač Kau­ne su­si­klos­tė uni­ka­li tra­di­ci­ja, kad, užuo­t pir­ kę bu­tą ar­čiau mies­to cent­ro, kau­ nie­čiai įsi­gy­ja pa­ly­gin­ti ne­bran­gų skly­pą ir sta­to­si pri­va­tų na­mą. Eks­per­to tei­gi­mu, bū­tent to­dėl Kau­nas ly­de­riau­ja ir pa­gal išim­ tus lei­di­mus pri­va­taus na­mo sta­ ty­boms. Pa­vyz­džiui, per­nai Kau­no mies­te ir ra­jo­ne bu­vo iš­duo­ta 1342 gy­ve­na­mų­jų pa­sta­tų lei­di­mai. „Vil­nius do­mi­nuo­ja pa­gal par­ duo­da­mų bu­tų skai­čių, o Kau­ne ir Klai­pė­do­je šis skai­čius daug ma­ žes­nis. Pa­vyz­džiui, mū­sų ban­ke

aki­vaiz­džiai pa­ste­bi­ma ten­den­ci­ ja, kad Kau­no mies­te ne­ma­žai gy­ ven­to­jų ren­ka­si gy­ve­na­muo­sius na­mus, nes nau­jos sta­ty­bos bu­ tų pro­jek­tų nė­ra daug. O Klai­pė­ do­je ne­trūks­ta anks­čiau pa­sta­ty­ tų, bet vis dar ne­par­duo­tų bu­tų, ta­čiau rin­ka vis tiek ju­da ir per­ka­ mas anks­čiau pa­sta­ty­tas būs­tas“, – ko­men­ta­vo „Dans­ke Bank“ at­sto­vė J.Ne­dzins­kie­nė. Par­da­vė­jai kai­nų ne­ke­lia

S.Va­go­nis pa­tvir­ti­no, kad ket­vir­ ta­da­liu pa­di­dė­jęs su­da­ry­tų bu­ tų pirkimo–pardavimo san­do­rių skai­čius ro­do rea­lų NT rin­kos at­ si­ga­vi­mą, ku­rį le­mia ir bu­tų kai­nų ro­dik­lis. Anot jo, kiek įdo­miai at­ ro­do, kad par­duo­dant vis dau­giau bu­tų jų kai­nos be­veik ne­si­kei­čia, nors pa­klau­sa, dik­tuo­jan­ti pa­siū­ lą, leis­tų NT vys­ty­to­jams di­din­ti bu­tų kai­nas. To­kį nea­ti­ti­ki­mą NT eks­per­tas sie­jo su ge­res­niais pir­kė­ jų lū­kes­čiais, bet neau­gan­čia per­ ka­mą­ja ga­lia. „Žmo­nės per­ka NT, ta­čiau jam iš­leis­ti ga­li tiek pat, kiek ir prieš me­tus ar tre­jus. Kad ir kaip bū­tų, ti­kė­ji­mas rin­ka au­ga, žmo­nės pirk­ti ne­be­bi­jo, nes ne­si­ti­ki, kad NT kai­ nos nu­kris. Bet pi­ni­gai, ku­riuos ga­ li skir­ti in­ves­ti­ci­jai, nei­šau­go. Na­ tū­ra­lu, kad par­da­vė­jai su­si­tai­ko su tuo, jog ga­lin­čių mo­kė­ti dau­giau

neat­si­ran­da, ir kai­nų ne­ke­lia“, – ko­men­ta­vo S.Va­go­nis. Būs­to kai­nos šie­met ma­žė­jo tik Kau­ne ir Klai­pė­do­je. Lie­pos, rugp­jū­ čio ir rug­sė­jo mė­ne­siais šiuo­se mies­ tuo­se jos smuk­te­lė­jo 0,2 ir 0,3 pro­c., iki 3215 li­tų ir 3313 li­tų už kvad­ra­ti­nį met­rą. Vil­niu­je bu­tų kai­nos per šiuos me­tus paau­go 1,6 pro­c., o vi­du­ti­ nė bu­to kai­na tre­čio ket­vir­čio pa­bai­ go­je išau­go iki 4158 li­tų už kvad­ra­ti­ nį met­rą. Šiau­liuo­se ir Pa­ne­vė­žy­je, kur būs­to kai­nos ma­žiau­sios, tre­čią šių me­tų ket­vir­tį jos tru­pu­tį pa­ki­lo – Šiau­liuo­se iki 1899 li­tų už kvad­ra­ti­ nį met­rą (pa­bran­go 1,1 pro­c.), o Pa­ ne­vė­žy­je – iki 1779 li­tų (fik­suo­ja­mas 0,1 pro­c. au­gi­mas). „Ober-Haus“ duo­me­ni­mis, nuo 2007–2008 m. bu­tų kai­nos did­ mies­čiuo­se su­ma­žė­jo be­veik 40 pro­c., o vi­du­ti­nis no­mi­na­lus dar­bo už­mo­kes­tis per šį lai­ko­tar­pį išau­ go 25–30 pro­c., to­dėl, skai­čiuo­jant sta­tis­tiš­kai, gy­ven­to­jai šiuo me­ tu ga­li įsi­gy­ti dvi­gu­bai dau­giau NT plo­to nei per pa­tį kai­nų pi­ką prie­s še­še­rius me­tus. Pa­sak eks­per­tų, vi­du­ti­nė ban­ kų kre­di­tuo­ja­mo būs­to ver­tė – 300–500 tūkst. li­tų, o di­džio­ ji da­lis iman­čių pa­sko­lą yra 35–40 me­tų. 80 pro­c. be­si­sko­li­nan­čių tu­ri aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, 68 pro­c. yra vy­rai, daž­niau­siai ve­dę ir tu­rin­tys šei­mą.

Vi­du­ti­nės bu­tų kai­nos (li­tais už 1 kv. m) Nau­jos sta­ty­bos na­me Se­nos sta­ty­bos na­me Vil­nius 4175 3150 Kau­nas 3550 2325 Klai­pė­da 3775 2700 Šiau­liai 2550 1750 Pa­ne­vė­žys 2725 1625 Drus­ki­nin­kai 3225 2300

Šal­ti­nis: „Ober-Haus“ (2013 m. III ketv. duo­me­nys)

Pas­ta­ty­ti bu­tai (per me­tus)

2011 m. 2012 m. 2013 m.

Vil­nius 787 Kau­nas 595 Klai­pė­da 217

2002 63 270

1736 188 282

Šal­ti­nis: „Ober-Haus“

9

penktadienis, gruodžio 6, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

gidas

J.Herlyn: dabar „nuotykiauju“ rafinuočiau

B

uvusi klaipėdietė Jolita Kraniauskaitė, dabar – Herlyn, šiuo metu gyvenanti Hamburge, juokaudama savo asmeninį gyvenimą vadina sudėtinga meilės meno mokykla tarpkultūrinėse erdvėse. Pirmą kartą ji ištekėjo studijuodama Maskvos Lomonosovo universitete filosofiją – už argentiniečio lazerinės fizikos studento, antrą kartą – dirbdama Kopenhagoje, už vokiečio banko vadovo. Dvi santuokas skiria 20 metų – tai savęs, gyvenimo prasmės ir savo vienintelio paieškų periodas. Toks pat metų skirtumas ir tarp abiejų Jolitos sūnų. Negana to, ryški ir impozantiška moteris parašė intriguojantį romaną, kuris šiomis dienomis pasirodys Lietuvos knygynuose. Ta proga ji kitą savaitę ruošiasi į Klaipėdą ir čia jį pristatys pirmiausia. Be knygos negali užmigti

– Kokie vėjai jus nunešė į Hamburgą ir ar ten tarp vokiečių nenuobodžiaujate? – Mano vyras kilęs iš Hamburgo, todėl jau trejus metus gyvename čia. Jei kas paklausia, kaip tau Hamburgas, atsakau – nežinau, gyvenu namie. Išties šio miesto nepažįstu, nors jį ir žinau. Emociškai jo neapčiuopiu. Jis nei savas, nei svetimas, tiesiog miestas, kuriame gyvenu. Kopenhagoje jaučiausi kitaip. Gal todėl, kad turėjau darbą, į kurį reikėjo eiti kasdien...

Jolita Herlyn:

Užmynė jis man ant ambicijų... – Kuo užsiimate dabar, be to, kad auginate sūnų ir esate savo mylimo vyro žmona? – Dabar savaitę galiu kojos iš namų nekelti, jei nereikėtų sūnaus į vaikų darželį nuvesti, tai taip ir tūnočiau patenkinta namie. Nenuobodžiauju, visada atrandu ką veikti. Jei knyga po ranka – kitų atrakcijų man nelabai ir reikia. Gal pasisotinau? Žinoma, po kokio mėnesio ramaus gyvenimo pradedu spirgėti – tada nuskrendu pas kurią nors draugę į svečius – jos irgi išsimėčiusios po pasaulį. O vasaros neįsivaizduoju be mudviejų su vyru kelionių motociklu. Vyras mėgsta buriuoti, bet manęs tai visai netraukia. Aš geriau į laivus žiūriu nuo kranto. Bet tikrai pamėgau su juo lėkti motociklu kur nors Italijoje ar Pietų Prancūzijoje. Tada man geriausia mąstyti (šypsosi). Iki 42-ejų gėriau gyvenimą dideliais gurkšniais, nebijodama pa-

Debiutas: J.Herlyn mano, kad kiekviena moteris, artėjanti prie 50-mečio, yra sukaupusi pakankamai patirties, kad parašytų bent vieną knygą. Ji

tai ir padarė.

springti. Jono gimimas mane įžemino ir egzistencijai suteikė kitą prasmę. Aprimau. Dabar „nuotykiauju“ rafinuočiau – savo galvoje, skaitydama, rašydama arba žiūrėdama gerus kino filmus. Esu skaitytoja maniakė. Be knygos vakare negaliu užmigti. Atvykusi į naują viešbutį, visada ieškau bibliotekėlės ir pasineriu į kitų keliautojų paliktą lektūrą. Parašė intriguojantį romaną

– Kaip kilo mintis pačiai parašyti knygą? – Manau, kiekviena moteris, artėjanti prie 50-mečio, yra sukaupusi

Asmeninio archyvo nuotr.

pakankamai patirties, kad parašytų bent vieną knygą. Tas Žemaitės amžius paskatino ir mane. Nors rašyti ir skaityti mėgau nuo vaikystės. Augau tarp knygų, nes mama buvo bibliotekininkė. Pirmąją žinutę atspausdino „Lietuvos pionierius“, kai man buvo devyneri. Joje rašiau, kad noriu tapti architekte kaip tėtis. Kitas rašymo etapas prasidėjo 2002-aisiais, po mano trijų savaičių kelionės į Libaną. Gavau tokią egzotikos dozę, kad pažadėjau ten gyvenantiems draugams būtinai apie tai parašyti. Taip prasidėjo kelionių aprašymų ciklas dienraštyje „Klaipėda“.

12

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė J.Kraniauskaitė-Herlyn (g. 1966), stu- kius dienraščiui „Klaipėda”, o „Vakarų

dijavo filosofiją Maskvos Lomonosovo ekspresas” spausdino jos interviu ciklą su užsieniečiais, apsilankiusiais ar gyuniversitete. Dėstė filosofiją ir logiką Klaipėdos

universitete.

venančiais Lietuvoje. Nuo 2006 m. persikėlė į Daniją, kur

vadovavo marketingo skyriui DnB

Dirbo Klaipėdos miesto savivaldy- NORD banko centrinėje būstinėje Ko-

bės Tarptautinių ryšių skyriuje. Porą metų „Balticum“ televizijoje ve-

dė diskusijų laidą „Proto aistros”.

penhagoje. Dabar su vyru gyvena Hamburge,

augina 4 metų sūnų Joną. Vyresnysis

Parašė daugiau nei 200 straipsnių 24 metų sūnus Karlas Vilniuje studi-

apie keliones, vyrų ir moterų santy- juoja biofiziką.

10

penktadienis, gruodžio 6, 2013

pramogų gidas Pantomimos teatras seks pasakas

Rytoj uostamiesčio pantomimos teatras „A“ publikai pristatys premjerą – judesio pasaką vaikams ir suaugusiesiems „Ežiuko džiaugsmas“. Inscenizacijos autorius ir režisierius – Aleksas Mažonas. D.Biseto, G.Rodario, S.Kozlovo ir K.Kasparavičiaus pasakas seks Birutė Mažonienė, vaidins mimai A.Mažonas, Jūratė Jocienė, Vaida Keserauskytė, Agnė Šiaulytytė ir Irina Tabak. „Norime, kad žmonės grįžtų prie to, kas šiais laikais dažnai lieka užmiršta, t.y. laisvalaikiu skaitytų savo pamėgtas knygas, – kalbėjo A.Mažonas. – Tikimės, kad spektaklyje išgyventi jausmai atvers duris į fantazijų pasaulį.“ KUR? Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70). KADA? Gruodžio 7 d. 12 val. KAINA? 12 Lt.

Premjeroje – Tibeto vienuolių mantros

Kitą savaitę kultūros centro Žvejų rūmų teatro salėje uostamiesčio Gliukų teatras rodys premjerą „Šalių šalikai, kraštų karstai“. Tai naujas judesio spektaklis, kurio idėjos autorius, režisierius ir atlikėjas – Benas Šarka. Valandą trunkančiame sceniniame kūrinyje skamba Tibeto vienuolių mantros. „Šis spektaklis – tai atnašavimas dūstantiems nuo užveržtų šalių šalikų, nuo ankštų kraštų karstų...“ – mįslingai prasitarė Benas. Jis savo spektaklius šiemet rodė tarptautiniuose festivaliuose Danijoje, Vokietijoje – Miunchene ir Strasbūre, taip pat Lietuvoje – Kaune, Palangoje ir Klaipėdoje. KUR? Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70). KADA? Gruodžio 11 d. 19 val. KAINA? 20, 15 Lt.

„Salve Musica“ prasidės su D.Anzolini Šiandien Klaipėdos koncertų salėje prasidedantis festivalis „Salve Musica“ žada 10 koncertinių susitikimų su šventine klasika ir pačiais geriausiais jos atlikėjais.

Sveikinimai – „Aukurui“

Šįvakar 18 val. įvyksiantis pirmasis festivalio koncertas skiriamas Klaipėdos choro „Aukuras“ kūrybinės veiklos 20-mečiui. Aktyvus Klaipėdos muzikinio gyvenimo dalyvis, dainuojantis svarbiausiose Lietuvos scenose, kasmet plečiantis savo tarptautinių pasirodymų geografiją – toks šiandien yra Alfonso Vildžiūno vadovaujamas „Aukuras“. Savo 20-ąjį jubiliejų klaipėdiečiai minės kartu su kolegomis – Šiaulių valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“, kuriam vadovauja buvęs „Aukuro“ chormeisteris Tomas Ambrozaitis, ir Klaipėdos kameriniu orkestru (KKO), vadovaujamu Mindaugo Bačkaus. Šie trys kolektyvai jau parengė ne vieną bendrą programą. Kartu su jais dažnai muzikuoja ir jubiliejiniame koncerte pasirodysiantys solistai Asta Krikščiūnaitė (sopranas) bei Mindaugas Zimkus (tenoras). Dar vienas būsimo koncerto solistas Tadas Girininkas (bosas) yra baigęs Klaipėdos E.Balsio menų gimnaziją. Koncerte bus atliekama didinga Josepho Haydno oratorija „Metų laikai“. Ji skirta solistams, mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui, todėl KKO bus papildytas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoninio orkestro pučiamųjų ir mušamųjų grupe. Sulaukė ypatingo svečio

Išskirtinis jubiliejinio vakaro svečias – dirigentas Dante Anzolini (Italija), apie kurio muzikavimą legenda mūsų mieste sklando jau daug metų. Ji prasidėjo įsimintinais G.Verdi operos „Traviata“ spektakliais Klaipėdos muzikiniame teatre. „Aukuro“ choras ir Klaipėdos kamerinis orkestras jau koncertavo su šiuo dirigentu 1996 m. „Neišsenkantys prisiminimai išliko apie tų dviejų savaičių darbą su D.Anzolini. Tai muzikos Mikelandželas, gebantis nulipdyti įstabią skulptūrą iš bet

Tai labai graži patirtis. Nors vėliau teko dirbti daugelyje gerai žinomų miestų, aš vis dar jaučiu prisirišimą prie Klaipėdos ir labai noriu sugrįžti dirbti jo muzikams ir jo publikai“, – prieš atvykdamas į Klaipėdą elektroniniame laiške rašė dirigentas. Jausmai ir spalvos

Pradžia: festivalį pradės chorai „Aukuras“, „Polifonija“ ir Klaipėdos kamerinis orkestras, kartu su solistais

atlikdami J.Haydno oratoriją „Metų laikai“. Diriguos D.Anzolini.

Klaipėdos koncertų salės archyvo nuotr.

Dante Anzolini:

Nors teko dirbti daugelyje gerai žinomų miestų, aš vis dar jaučiu prisirišimą prie Klaipėdos.

Duetas: jausmingą ir spalvingą programą „Salve Musica“ publikai pa-

siūlys lyrinis baritonas M.Weyandtas ir pianistas J.Šervenikas.

kokios medžiagos“, – prisiminė smuikininkė Angelė Čiuberkienė. „Repeticijos su juo buvo labai turiningos, tikri meistriškumo seminarai. Mes rengėme labai sudėtingą programą, o abu kolektyvai dar tik neseniai buvo susikūrę. D.Anzolini mums vadovavo labai karštai, įkvepiančiai, kaip tikras italas, kartu sužadindamas pasitikėjimą savimi“, – pasakojo tuometė orkestro meno vadovė Liuda Kuraitienė. „Jubiliejinei programai pasirinkau šį dirigentą todėl, nes, mano supratimu, jis yra dirigento idealas“, – teigė A.Vildžiūnas. – Nepamenu kito, taip kruopščiai dirbančio su partitūra, nepraleidžiančio jokių detalių. Jis yra griežtas, bet dėl reikalo, ir tai duoda rezultatų. Be to, jis yra labai komunikabilus. Jis man parašė, kad bando atgaivinti lietuvių kalbos žinias. Visi choristai labai apsidžiaugė, sužinoję, kad atvyks D.Anzolini.“ Pats dirigentas apie savo darbą su KKO atsiliepė labai emocionaliai: „Buvo džiugu dirbti su atlikėjais, kurie dėmesingi detalėms, rūpestingi ir pamišę dėl muzikos. Mūsų koncertuose buvo juntama tiek sti-

pri energetika, tiek švelnumas bei savistaba. Dar pažymėčiau ir grojimo kokybę bei nuolankumą, kas yra reta tarp talentingų atlikėjų.“ Pamišęs dėl muzikos

D.Anzolini gimė Argentinoje italo ir čilietės šeimoje. Būdamas penkerių pradėjo groti fortepijonu, o 11-os – rašyti muziką. Argentinoje jis studijavo fortepijoną, kompoziciją ir dirigavimą. Vėliau mokėsi JAV, grojo klavesinu, smuiku, altu, obojumi, perkusiniais instrumentais, gilinosi į kalbas, literatūrą ir matematiką. Didelę įtaką jam turėjo garsus dirigentas Dennis Russellas Daviesas. D.Anzolini labai laukiamas ne tik Klaipėdoje, bet ir viso pasaulio koncertų salėse, operos teatruose, jo gastrolės plačiai driekiasi per Europą, JAV, Šiaurės ir Pietų Ameriką. Argentinos kritikų asociacija 2006 m. jį paskelbė geriausiu metų dirigentu. Jis dirigavo daugybei orkestrų, tarp kurių – Beethovenhalle Orchestra in Bonn (Vokietija), Vienna Symphony Orchestra, Brucknerorchester of Linz (Austrija), Berner Symphoniker (Šveicarija), Bruxelles Radio Orchestra (Belgija), State Orchestra of San

Paulo (Brazilija), National Symphony Orchestra ir La Plata Chamber Orchestra (Argentina), American Composers Orchestra (JAV) ir kiti. Be klasikinio repertuaro, dirigentas taip pat aistringai renkasi šiuolaikinės muzikos partitūras. Jis stengiasi įtraukti bent po vieną naują kūrinį į kiekvieną koncertinę programą (1996 m. kartu su klaipėdiečiais jis interpretavo Osvaldo Balakausko „Requiem“ fragmentus). D.Anzolini teigė mėgstantis būti įrankiu, kuriam padedant kompozitoriai išgirsta savo kūrinius. Savo kaip dirigento misija jis laiko tarnavimą autoriams, kuriantiems šiuo metu. Ypatingas įvykis

Pats D.Anzolini taip pat kuria muziką. Jis artimai bendradarbiauja su žymiu amerikiečių kompozitoriumi Philipu Glassu, atliko nemažai jo kūrinių. Itin sėkmingas buvo dirigento debiutas Metropoliteno operoje Niujorke 2008 m., kai jis dirigavo Ph.Glasso operą „Satyagraha“. JAV spaudoje šie spektakliai, kuriuos pamatė per 25 tūkst. klausytojų, sulaukė itin palankių atsiliepimų. D.Anzolini sugrįžimas į Klaipėdą ir šio vakaro koncertas, tikėtina, taps reikšmingu muzikinio gyvenimo įvykiu. „Man sunku išreikšti žodžiais savo jausmus apie sugrįžimą į miestą, kuris su manimi elgėsi ypač gerai ir šiltai, kuriame sulaukiau daug pagarbos ir dėkingumo.

Šventinės klasikos festivalį „Salve Musica“ gruodžio 10-ąją 18 val. pratęs koncertas „Poeto meilė ir kabareto dainos“. Jame kartu muzikuos pirmą kartą Lietuvoje viešintis lyrinis baritonas iš JAV Michaelis Weyandtas ir lietuvių pianistas Justas Šervenikas. Vieną iš paskutiniųjų M.Weyandto pasirodymų žymiojoje „Carnegie Hall“ „The New York times“ laikraščio muzikos kritikas apibūdino kaip „ypatingai jaudinantį“. Šis atlikėjas yra sukūręs vaidmenis žymiose operose, tarp kurių – B.Britteno „Lukrecijos išniekinimas“, G.Puccini „Džanis Skikis“ ir „Bohema“ bei W.A.Mozarto „Figaro vedybos“. Solistas yra kelių tarptautinių konkursų nugalėtojas. Vienas paskutiniųjų jo pasiekimų – praėjusiais metais pelnyta pirmoji premija „Mary Trueman Vocal Arts“ konkurse Niujorke. Jis žavi įgimtu artistiškumu ir profesiniu meistriškumu. J.Šervenikas studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tobulinosi Hanoverio aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje. Pianistas daug koncertuoja tiek Lietuvos, tiek užsienio salėse. Jo muzikavimas sulaukia teigiamų kritikų įvertinimų: „Pianistas kaip visada žavėjo ekspresyvumu, veržlumu, spalvų ir charakterių ryškumu, gebėjimu visoje dinaminėje skalėje išgauti skambų garsą, valdyti klausytoją“ („Kultūros parkas“). Per pastaruosius kelis metus J.Šervenikas paruošė keletą kamerinių programų su žinomais lietuvių solistais Ona Kolobovaite, Vladimiru Prudnikovu, Kęstučiu Alčauskiu, Ignu Misiūra ir kitais. Programa su tenoru Merūnu Vitulskiu buvo pristatyta ir Klaipėdos koncertų salėje. „Kamerinis muzikavimas turbūt yra intymiausia ir trapiausia muzikavimo rūšis. Tai koncertai, kurių metu gimsta stebuklingas ryšys tarp kompozitoriaus, atlikėjo ir klausytojo – dviejų instrumentų, balso ir fortepijono, dviejų menininkų dialogas“, – teigė pianistas. Festivalio „Salve Musica“ koncerte M.Weyandtas ir J.Šervenikas atliks jautrų Roberto Schumanno vokalinį ciklą „Poeto meilė“, spalvingas Williamo Bolcomo „Kabareto dainas“, taip pat Samuelio Barberio „Atsiskyrėlio dainas“ bei keletą Franzo Schuberto dainų. „Klaipėdos“ inf.

11

penktadienis, gruodžio 6, 2013

pramogų gidas Fotografijos klasiko retrospektyva

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos galerijoje „13L“ eksponuojama nusipelniusio Lietuvos fotomenininko, Klaipėdos miesto garbės piliečio Vaclovo Strauko (g. 1923) retrospektyvinė fotografijų paroda. Joje – darbai iš autorių plačiai išgarsinusių ciklų „Kopos“ (nuotr.), „Paskutinis skambutis“ bei Lietuvos peizažų ir žmonių portretų fotografijos. V.Strauko fotografinė kūryba priskiriama lyrinio realizmo ir humanizmo krypčiai. Jis laikomas vienu ryškiausių Lietuvos fotografijos mokyklos atstovų. Tai vienas dažniausiai eksponuojamų mūsų fotografijos klasikų. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Iki gruodžio 14 d. KAINA? Nemokamai.

Kalėdoms – Lietuvos dailės rinktinė

Visą gruodį uostamiesčio Baroti galerijoje veikia kalėdinė Lietuvos dailininkų kūrinių paroda. Kaip teigė galerijos direktorė Andželika Baroti, pristatomi meno kūriniai gali ne tik papuošti bet kokį interjerą, bet ir papildyti rimtas meno kolekcijas. Parodoje eksponuojami Vilmanto Marcinkevičiaus, Audriaus Gražio, Sigito Staniūno, Dovilės Norkutės (nuotr.), Ryčio Martinionio, Klaudijaus Petrulio, Arvydo Karvelio tapybos darbai bei Isroildžono Baroti, Ryto Jakimavičiaus ir Jolantos Kvašytės keramika. Kitąmet šioje galerijoje vyks ne tik mūsų šalies, bet ir Gruzijos bei Lenkijos dailės parodos. KUR? Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1). KADA? Iki gruodžio 31 d. KAINA? Nemokamai.

Dėstytojų ir studentų kūriniai – viename koncerte certo metu. Svarbu (ir malonu!) pažymėti, kad visus studentų kūrinius atliks patys autoriai arba jų bendramoksliai. Tiesa, juos paruošti padeda jų specialybės dėstytojai.

Doc. dr. Rūta Girdzijauskienė Klaipėdos universiteto (KU) koncertų salėje (K.Donelaičio g. 4) gruodžio 10 d. 18 val. rengiamas KU Menų fakulteto dėstytojų ir studentų muzikos kūrinių koncertas. Jį inicijuoja Muzikos teorijos ir pedagogikos katedros dėstytojai.

Suskambės pirmą kartą

Atliks autoriai ar bendramoksliai

Muzikos kūrybos ugnelė, tai stipriau įsidegdama, tai kiek prislopdama, Menų fakultete rusena ne vieną dešimtmetį. Čia nuolat darbuojasi keletas kompozitorių, šią specialybę pasirinkusių kaip pagrindinį pašaukimą; be jų, nesunkiai suskaičiuotume dar apie dešimt įvairių specialybių muzikos pedagogų, kuriuos taip pat traukia muzikinė kūryba. Nelieka nuošalyje ir studentai: jie noriai renkasi kompoziciją kaip pasirenkamą dalyką, o kaip atrodo jų kūriniai dėstytojų kūrybos fone, bus įdomu pasverti antradienio koncerte. Jame skambės septynių Menų fakulteto studentų (jų kompozicijos dėstytojas – prof. Remigijus Šileika) bei šešių dėstytojų sukurta muzika. Pradžioje – apie studentus. Jų kūrybai skirta pirmoji koncerto dalis. Tarp jaunųjų kūrėjų – trys būsimosios pianistės – Kristina Būdvytytė, Adelė Daunoravičiūtė ir Viktorija Varanavičiūtė, du būsimieji liaudies muzikos specialistai – Irmantas Mi-

Premjera: neseniai koncerta-

vęs Niujorke, garsiojoje „Carnegie Hall“, A.Daunoravičiūtės ir K.Būdvytytės fortepijoninis duetas KU dėstytojų ir studentų kūrybos koncerte atliks R.Giedraičio parafrazę „Roksanos tango“.

kalonis ir Gedvydas Puškorius, solinį dainavimą studijuojantis Mykolas Treščenkinas, muzikos pedagogiką pasirinkusi Neringa Zimkutė. Kūriniai – vieni gana kuklūs, kiti išplėtoti ir pakankamai sudėtingi. Tai liudija ir jų pavadinimai, pvz.: Dvi pjesės birbynei solo, Fantazija fortepijonui, „Andante“ smuikui ir fortepijonui, „Emocija“ violončelei ir dviem fortepijonams bei kt. Kas kieno – leiskite dabar nevardyti, paaiškės kon-

Antroji koncerto dalis skirta dėstytojų kūrybai. Kūrėjų pavardės gerai žinomos Lietuvoje, taip pat ir už jos ribų: tai prof. Saulius Šiaučiulis, doc. Rimantas Giedraitis, doc. Algirdas Šumskis, doc. Jonas Paulikas, prof. R.Šileika, prof. Gediminas Purlys. Artėjančiame koncerte antros dalies pradžioje skambės daugeliui žinomo džiazo pianisto S.Šiaučiulio parafrazė „Ryto melodija“ R.Žigaičio tema, kurią pagros Vytautas Tetenskas (birbynė) ir S.Šiaučiulis (fortepijonas). Kitas S.Šiaučiulio kūrinys „Vizija. Lukas“: dedikacija Lukui Geniušui“ sukurtas fortepijonui, tačiau šiam koncertui kompozitorius parengė autorinę aranžuotę instrumentiniam septetui, ji suskambės pirmąjį kartą. „Viziją“ atliks Algis Kilis (sopraninis saksofonas), Laimonas Urbikas (baritoninis saksofonas), Donatas Bukauskas (trombonas), Artūras Staigys (trombonas), Paulius Lygnugaris (trombonas), Vykintas Jasaitis (elektrinė gitara) ir S.Šiaučiulis (fortepijonas). R.Giedraitis – fleitininkas, aranžuotojas ir kompozitorius – taip pat

didžiulį kūrybinį įdirbį turinti asmenybė. Koncerte išgirsime premjerą – R.Giedraičio parafrazę „Roksanos tango“ dviem fortepijonams pagal žinomo filmo „Mulen Ružas“ muziką. Parafrazę atliks fortepijoninis duetas Adelė Daunoravičiūtė ir Kristina Būdvytytė – prof. Tatjanos Romaškinos fortepijono klasės studentės, neseniai koncertavusios Niujorke, garsiojoje „Carnegie Hall“. Chorų dirigentas A.Šumskis žinomas pirmiausia kaip KU mišraus choro vadovas, Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras“ pirmininkas. Muziką jis komponuoja dar nuo studijų laikų. Dėstytojų ir studentų kūrybos koncerte skambės A.Šumskio penkių dalių vokalinis miniatiūrų ciklas „Rauda“ baritonui ir fortepijonui (ž. A.Šumskio). Jį atliks solistas Mindaugas Gylys (baritonas) ir pianistė Irena Pečiūrienė (premjera). Gros kvintetas, dainuos choras

Kompozitorius J.Paulikas į kūrybą žiūri ypač atsakingai. Jis rūpestingai nugludina kiekvieną savo kūrinio detalę, apmąsto formą. Jo trijų dalių Kvintetą Nr. 1 koncerte rengiasi pagroti naujas Klaipėdos kolektyvas – kvintetas „Debesuota su pragiedruliais“: Vilma Lenkšaitė (fleita), Laura Kasinskaitė (obojus), Paulius Ščeponavičius (klarnetas), Mindaugas Paškauskas (valtorna)

ir Kęstutis Taujanskas (fagotas). Be to, trys pastarojo kvinteto muzikantai atliks ir šmaikštų J.Pauliko trijų dalių kūrinį „Iš Mikės Pūkuotuko istorijų“ obojui, klarnetui ir fagotui. R.Šileika pastarąjį dešimtmetį daug laiko skyrė kompozicijos dėstymui ne tik KU Menų fakultete, bet ir E.Balsio menų gimnazijoje, Klaipėdos J.Karoso bei J.Kačinsko muzikos mokyklose. Naujausias kompozitoriaus kūrinys – pjesė „Modalinė impresija“ – pirmą kartą atlikta lapkričio 8 ir 10 dienomis Klaipėdoje, koncerte „Marių klavyrų aidai IV“ ir Kaune, šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš arti“. Ją atliko Marselio pučiamųjų instrumentų kvintetas (Prancūzija). Gruodžio 10-osios koncerte „Modalinę impresiją“ pagros kvintetas „Debesuota su pragiedruliais“. G.Purlys – plačiai žinomas chorų dirigentas, todėl natūralu, kad jo širdis labiausia ir linksta prie chorinės kūrybos. Koncerte skambės trys smulkios formos kūriniai merginų chorui: „Ave Maria“ (ž. liturginiai, lot. k.), „Mergelių godos“ (ž. Stanislovo Sasnausko) bei A.Lešhorno–G. Purlio „Etiudas“. Juos atliks KU Menų fakulteto merginų choras (meno vadovas – G.Purlys, chormeisterė – Zita Kariniauskienė, koncertmeisterė – Olga Vasiljeva). Diriguos kūrinių autorius G.Purlys.

Klaipėdos džiazo orkestras prisistatys per Kalėdas Jaunosios kartos Klaipėdos džiazmenai nutarė sujudinti uostamiestį ir paskatinti aktyvesnę jo gyventojų kūrybinę saviraišką tuo, ką sugeba geriausiai: susibūrė į nepriklausomą kolektyvą, kuris yra atviras visiems norintiems bendradarbiauti. Pirmasis Klaipėdos džiazo orkestru pasivadinusios komandos koncertas vyks per artėjančias Kalėdas.

Gruodžio 27 d. džiazo Kalėdos klaipėdiečius kvies į barą „Kaštonas“, tapusį Memelio džiazo klubo partneriu ir jo narių repeticijų erdve. Laiko dar yra, orkestras – pasiruošęs, tad turintieji ūpo pasirodyti scenoje bei idėjų, ką norėtų atlikti, gali drąsiai kreiptis. Anot muzikantų, entuziazmas ir energija daug svarbesni už diplomus bei pažymius – laukiami visi norintieji išmėginti save. Prireikus orkestro nariai padės ir aranžuoti dainą. Siūlymas tinka net stokojantiems drąsos: ir prityrę atlikėjai sutinka, jog jausti už nugaros visą orkestrą yra visai kas kita nei mindžikuoti scenoje vienam. Trečiuosius metus Klaipėdoje gyvuojantis Memelio džiazo klubas,

šiemet išsirinkęs naują prezidentą – saksofonininką Kęstutį Sovą ir atnaujinęs narių gretas, nepamiršo įkūrėjų pasiūlytų tradicijų. Vieną jų – kalėdinius džiazo koncertus, kurie prieš dešimtmetį Klaipėdoje suburdavo gausias klausytojų gretas, jauni entuziastai nori puoselėti ir plėtoti, įtraukdami visus muzikuoti norinčius miestiečius. Ir,

beje, šitaip susitikti ne tik per žiemos šventes. Anot K.Sovos, Klaipėdos bigbendo idėja vis sklando ore, tačiau niekaip neranda tinkamų būdų materializuotis. Galiausiai beveik 20 profesionalių jaunų muzikantų bei uostamiestyje muziką studijuojančių jų bičiulių pamanė, kad paprasčiausia būtų tiesiog susiburti ir groti

bei kviestis džiazui atvirus klaipėdiečius jungtis. „Mieste gausu muzikos mokyklų, įvairių teatro, šokio bei kitokios meninės saviraiškos kolektyvų – tiek valstybinių, tiek privačių, o kiek žmonių tiesiog dainuoja duše arba užsiima kūrybine veikla laisvalaikiu!.. Esame atviri įvairiems sumanymams ir labai tikimės, kad

galimybė pasirodyti su tikru džiazo orkestru, o ne grojant fonogramai, sudomins klaipėdiečius, ypač – jaunuosius“, – sakė K.Sova. Klaipėdos džiazo orkestras neturi jokių finansavimo šaltinių ir gyvuoja iš bendraminčių entuziazmo. Kiek ilgai užteks parako? „Nebūna taip, kad geras sumanymas neįgytų sekėjų, neįkvėptų prisidėti, padėti arba kitaip įsitraukti į veiklą, – įsitikinęs K.Sova. – Apie tokio orkestro iniciatyvą Klaipėdoje bei Lietuvoje girdėti nėra tekę, tad pats metas jos imtis. Patirtis parodys, kokių užslėptų kūrybos ir bendradarbiavimo galių turi uostamiesčio bendruomenė.“ „Klaipėdos“ inf.

Kęstutis Sova:

Džiazmenai: kol kas Klaipėdos džiazo orkestre – vien vyrai.

Algirdo Kubaičio nuotr.

Esame atviri įvairiems sumanymams ir labai tikimės, kad galimybė pasirodyti su tikru džiazo orkestru sudomins klaipėdiečius.

12

penktadienis, gruodžio 6, 2013

pramogų gidas Muziejus padės ruoštis Kalėdoms

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (MLIM) rytoj visą dieną vyks seminaras „Advento–Kalėdų šventinių puošmenų simbolika ir gamyba“. Jame apie tradicinį Klaipėdos krašto advento vainiką pasakos muziejininkė Aušra Kavaliauskienė, su floristinio vainiko kūrimu supažindins Regina Malakauskienė ir Larisa Ivanova, tradicinius žaisliukus eglutei pristatys Audronė Gaižauskienė, bičių vaško žvakių gamybos būdus demonstruos Diana Našutinskaitė. 17 val. bus atidaryta Klaipėdos moksleivių sukurtų advento vainikų paroda, vyks gražiausio vainiko rinkimai, muzikuos folkloro kolektyvas „Aitvaras“. KUR? MLIM (Didžioji Vandens g. 2). KADA? Gruodžio 7 d. nuo 10 val. KAINA? Nemokamai.

Kaip susikurti ypatingą adventą

Klaipėdos etnokultūros centras buria į prasmingus ir įdomius kūrybinius užsiėmimus, skirtus šeimoms ir visiems norintiems susikurti ypatingą adventą. Jau šį šeštadienį su grafike Toma Šlimaite bus galima pasidaryti kalėdinį atviruką kongrevo technika. Su tautodailininke Margarita Macijauskiene šiaudinius žaisliukas eglutei susirinkusieji vers gruodžio 9, 11, 16, 18 d. Teatrologė lėlininkė Salomėja Burneikaitė gruodžio 10 d. 18 val. supažindins su liaudiškais kalėdiniais vaidinimais, o gruodžio 14 ir 21 d. užsiėmimuose kiekviena šeima kurs savo Betliejų. Registracija – tel. 310 022. KUR? Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10). KADA? Nuo gruodžio 7 d. KAINA? 5 Lt.

Brandins planus ir sūrius Šeštadienį 12 val. į Klaipėdos senamiesčio turgų atėję miestiečiai halėje ras ne vien įprastą savaitgalio asortimentą: čia vyks urbanistikos kūrybinės dirbtuvės bei jau tradicija tapusi turgaus šventė su linksmybėmis ir vaišėmis.

VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA), Klaipėdos jaunimo teatras, Kamerinio orkestro vadovas Mindaugas Bačkus su mokiniais ir Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacija (IKRA) šia proga rengia linksmą muzikinį-teatrinį šurmulį, būsimieji dizaineriai iš Eduardo Balsio menų gimnazijos puošia išskirtinę Kalėdų eglutę, kūrybinių amatų atstovai šventei ruošia teminius suvenyrus bei vaišes. Nuolatiniai senamiesčio turgaus švenčių dalyviai – „Ūkininkų ir valgytojų sambaris“, kurio nariai atvyks iš įvairių Žemaitijos vietų, kviečia į baltąją pieno pasaką. Kol urbanistai plušės prie turgaus ateities vizijų, gardumynų meis-

trai surengs sūrio dirbtuves: gamins rikotą, virs gardžiąją grietinėlės karamelę, dideliame puode maišys fermentinį sūrį, siūlys ragauti jau subrandintų bei tradicinių sūrių ir diskutuoti, kuo jie skiriasi. Garuos cinamonu kvepianti arbata, o mažieji bus pakviesti lipdyti stebuklingo sniego gniūžčių.

Atėjo metas išsirinkti vieną viziją, kuri ne tik deramai atspindėtų interesų įvairovę, bet ir suteiktų kryptį senamiesčio raidai.

Ragauti karamelę ar dėlioti turgaus ateities raidos planus? Konflikto neturėtų kilti, nes urbanistikos kūrybinės dirbtuves ves klaipėdiečiams iš technologijų ir verslo fes-

tivalio „InNovaCamp“, rugsėjį vykusio Atgimimo aikštėje, puikiai pažįstama ir jų simpatijas pelniusi komanda: Justina Muliuolytė, Tadas Jonauskis bei Martynas Marozas, atlikę namų darbus ir išgryninę kelias Senojo turgaus kvartalo plėtros vizijas. Tad artėjančios dirbtuvės turėtų būti dar įdomesnės už pirmąsias. Praėjusį renginių sezoną, rudenį bei pavasarį, KEPA drauge su Klaipėdos jaunimo teatru, IKRA bei gausiu partnerių būriu inicijavo dvi menines provokacijas, pavadintas „Senamiesčio turgaus naktimis“ ir atkreipusias dėmesį į nepanaudojamas kvartalo galimybes. Tuomet urbanistų kvietimą dalyvauti diskusijose dėmesingai sutikę miestiečiai – nuo uostamiestyje studijuojančio jaunimo iki Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko – pažėrė daugybę įvairių minčių bei siūlymų. Atėjo metas išsirinkti vieną viziją, kuri ne tik deramai atspindėtų interesų įvairovę, bet ir suteiktų kryptį senamiesčio raidai. Galutinės vizi-

Šurmulys: Klaipėdos senamiesčio turguje vyks šventė su muzikinė-

mis-teatrinėmis linksmybėmis, kūrybinėmis dirbtuvėmis ir vaišėmis.

Organizatorių nuotr.

jos pagrindu bus rengiamas veiksmų planas, kuris numatys investicijų prioritetus, įgyvendinimo etapus, infrastruktūros poreikį.

Renginys – nemokamas. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. „Klaipėdos“ inf.

J.Herlyn: dabar „nuotykiauju“ rafinuočiau 9

Dabar galvoju, kad be tų tekstų gal ir tos knygos nebūtų buvę... Paskui sekė interviu su užsieniečiais „Vakarų eksprese“. Nesitikėjau, kad parašyti knygą daug sunkiau nei 50 straipsnių. Draugės seniai ragino. Aš vis atsikalbinėjau, sakiau, kad visi dabar rašo, kad yra daug geresnių žodžio meistrų… Bet kai mano vyras vieną dieną užvedė diskusiją, ką prasmingo žadu nuveikti per ateinančius 20 metų, pasijutau tarsi įžeista ir jo klausimą išgirdau lyg priekaištą. Užmynė jis man ant ambicijų. Atsikėlusi kitą rytą, įjungiau kompiuterį ir pradėjau rašyti. Tai buvo romano pradžia. Meilės ieškojimo keliu

– Jūsų romanas ne tik lietuviškas, bet ir klaipėdietiškas? – Iš tikrųjų norėjau jame atkurti 1994–1999 metų Klaipėdą, su jos kavinėmis ir klubais, kurių dabar nebėra arba kurių pavadinimai pasikeitė; su realiomis to meto asmenybėmis, kurios knygoje save tikrai atpažins; tą Klaipėdą, kai Vytautas Grubliauskas buvo ne Klaipėdos meras, o tiesiog Kongas ir grojo „Kurpiuose“... Mano brolis ir jo žmona sociologai Liutauras ir Sigita Kraniauskai su savo kolegomis tai atliko mokslinėje studijoje „Klaipėdos diskursai 1990-2010: sociologinė miesto tapatybių rekonstrukcija“, o aš pabandžiau klaipėdietišką gyvenimo būdą atkurti romane.

– Kas dar slypi po „Trijų mano vienintelių“ viršeliu? – Kažkada dėsčiau „Meilės filosofijos“ kursą. Man pačiai labai priimtina atrodė XIX amžiaus rusų filosofo Vladimiro Solovjovo teorija. Jo knyga „Meilės prasmė“ – tai tarsi filosofinis mano romano pagrindas. Arba, kitaip pasakius, „Trys mano vieninteliai“ – tai gyvenimiška, visiems suprantama kalba parašyta „Meilės prasmės“ interpretacija. Tai asmenine patirtimi paremtas romanas apie meilės kelius ir klystkelius. Klaipėdietiškame fone rutuliojamas intymus ir gyvenimiškas pasakojimas apie moterį ir jos pasirinkimus, apie meilės trikampius ir daugiakampius, į kuriuos mus dažnai įmeta likimas, ir apie tai, kad gyvenimas be meilės yra tuščias ir beprasmis. Tai romanas apie meilės esmę ir sielos kančias, apie tai, kaip meilė „nutinka“ ir to jos tikrumo jokiomis pastangomis negali išgauti. Knygoje trys dalys: Ali, Polas ir Arūnas. Tai trys Kamilės vyrai ir atskiri jos moteriškos brandos etapai. Jei tai nutinka...

– Kadangi rašote apie meilę ir apskritai savo gyvenime daug dėmesio skyrėte šio fenomeno analizei, ką patartumėte moterims, kurios meilės ieško ir vis neranda?.. – Meilė... Metams bėgant aš vis dažniau į klausimus atsakau kaip So-

kratas: aš žinau, kad nieko nežinau. Galiu teigti tik tiek, kad meilė „nutinka“, jos neprisišauksi, neišsibursi, nesusikursi. Vienam tai lemta gyvenime patirti galbūt ir ne kartą, ir ne du, o kitiems – ne. Nuo ko tai priklauso, nežinau. Tikriausiai tai likimas. Bet jei tai nutinka, atsiduokite meilei, nes tai labiausiai žmogaus esybę sukrečiantis jausmas, išlaisvinantis neįtikėtinas kūrybines galias. Tačiau tai tikrai nėra rožių žiedlapiais klotas kelias... Bet žmogus juk negali gyventi nuolatiniame sukrėtime. Todėl ir iškrentame iš tos meilės būsenos, ji transformuojasi į švelnumą, pagarbą ir kitus jausmus, kurių visumą daugelis ir vadina meile... Filosofuoti apie meilę yra lengviau nei mylėti. – Jūs pati savo knygai sukūrėte puslapį feisbuke? – Pati. Ir tik tada sužinojau, kad studijų laikų Maskvoje draugė iranietė Bibi Kasrai, dabar gyvenanti JAV, šiemet taip pat išleido knygą. Angliškai ji vadinasi „The Spice Whisperer (memories in food)“. Nuoširdžiai ją pasveikinau ir sulaukiau labai netikėto atsakymo: „Jolita, tu irgi esi mano knygoje! Skyriuje „Meilė ir suši“ aš pasakoju tavo ir japono Mizuki istoriją!“. Nenusakomas jausmas

– Su kokiomis mintimis ruošiatės kelionei į Klaipėdą, savo

knygos pristatymui? Apskritai, kaip dažnai lankotės Lietuvoje, ar ji traukia tokią pasaulio pilietę, kaip jūs? – Gimiau Vilniuje, buvau labai alergiškas vaikas, todėl gydytojai tėvams liepė keltis prie jūros, įtikinėdami, kad jūrinis klimatas turėtų padėti. Tad nuo dvejų metų aš gyvenau Klaipėdoje ir jaučiuosi absoliučia klaipėdiete. Tas priklausymas miestui svarbus ir gyvenant užsienyje, lietuvis, sutikęs lietuvį, pirmiausia klausia: „Iš kur tu?“ Ir Hamburge turime neoficialias klaipėdiečių, vilniečių, kauniečių „frakcijas“. Metus, praleistus Klaipėdoje, prisimenu kaip intensyviausią savo gyvenimo periodą visais požiūriais: savęs pažinimo, emocijų, potyrių, dalyvavimo miesto veikloje. Gal skamba kiek pompastiškai, bet tada jaučiausi tikra miesto pilietė ir viskas, kas vyko mieste, man buvo svarbu ir įdomu. Tai nenusakomas jausmas – būti kažko daug didesnio aktyvia dalimi. Dabar mano pasaulis nors geografiškai prasiplėtė, bet išties labai susiaurėjo. Gyvenu pakankamai tykiai ir ramiai. Į Klaipėdą visada sugrįžtu su didžiausiu džiaugsmu, čia mano tėvai, brolis, draugai. Man norisi su visais susitikti, pasišnekučiuoti, apsikabinti... Tiesą pasakius, pristatinėti knygos nenorėjau. Gal atpratau nuo viešumos?.. Draugai įkalbėjo, kad privalau tokia proga atvažiuoti. Man

svarbu buvo tą knygą parašyti. Tikrai nepretenduoju į garbių literatų būrį. – Apkeliavote kone visą pasaulį, nes esate prisiekusi keliautoja, o kokioje šalyje norėtumėte gyventi, jei galėtumėte rinktis? – Gyventi norėčiau Klaipėdoje, jei būtų ją įmanoma perkelti į Italiją. Esu iš tų, kuriai šiluma kaulų tikrai nelaužo... – Kokių turite svajonių, planų – kaip norėtumėte gyventi artimiausius 20 metų? – Neįsivaizduoju. Gyvenu čia ir dabar, dėl ateities galvos nekvaršinu. Man likimas tiek siurprizų pridovanojo, kad supratau, jog bandymas pažvelgti į ateitį yra bergždžias reikalas. Artimiausiu metu norėčiau parašyti dar porą romanų – jų siužetai sukasi mano galvoje. Antrosios knygos rašymas įsibėgėja. Ir pavadinimą jau turi – „Sapnai ir liftai“. Bet pirmiausia pažiūrėsime, kaip seksis pirmajai (šypsosi). J.Herlyn romano „Trys mano vieninteliai“, kurį ką tik išleido „Alma Littera“ leidykla, pristatymas – gruodžio 13 d. 17 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekos (Herkaus Manto g. 25) Gerlacho palėpėje. Klausinėjo Rita Bočiulytė

13

penktadienis, gruodžio 6, 2013

pasaulis Šni­pi­nė­ji­mo mas­tai

Ata­ka­vo ­ mi­nis­te­ri­ją

Ka­ra­liaus ­ gim­ta­die­nis

JAV na­cio­na­li­nio sau­gu­mo agen­tū­ra kas­dien su­ren­ka apie 5 mlrd. įra­šų, sek­da­ma mo­bi­ lių­jų te­le­fo­nų bu­vi­mo vie­tą vi­ sa­me pa­sau­ly­je. Tai tre­čia­ die­nį pra­ne­šė dien­raš­tis „The Was­hing­ton Post“, rem­da­ma­ sis do­ku­men­tais, nu­te­kin­tais Ame­ri­kos žval­gy­bos pa­slap­čių vie­šin­to­jo Ed­war­do Snow­de­no.

Mir­ti­nin­ko au­to­mo­bi­lis su sprog­me­ni­mis va­kar ta­ra­na­vo Je­me­no gy­ny­bos mi­nis­te­ri­jos var­tus, o iš ki­to au­to­mo­bi­lio, va­žiujančio jam iš pa­skos, už­ puo­li­kai pa­lei­do ug­nį į mi­nis­ te­ri­jos komp­lek­są. Ši įžū­li ata­ ka bu­vo su­reng­ta po vir­ti­nės iš­puo­lių prieš ka­riš­kius ir ki­ tus pa­rei­gū­nus Sa­no­je.

Tai­lan­de itin ger­bia­mas ka­ra­ lius Bhu­mi­bo­las Adu­lya­de­jas va­kar pa­ra­gi­no tau­tie­čius siek­ ti sta­bi­lu­mo, sa­ky­da­mas kal­ bą per sa­vo 86-ąjį gim­ta­die­nį, ku­rį gat­vė­se šven­tė tūks­tan­ čiai žmo­nių. Tai ta­po pro­ga su­ ma­žin­ti įtam­pą po dau­giau nei mė­ne­sį trun­kan­čių aud­rin­gų pro­tes­tų prieš vy­riau­sy­bę.

Eu­ro­pos var­tai Uk­rai­nai te­bė­ra at­vi­ri Už­sie­nio dip­lo­ma­tai va­kar su­ si­rin­ko Uk­rai­nos sos­ti­nė­je, kre­ čia­mo­je di­de­lių pro­tes­tų prieš vy­riau­sy­bės spren­di­mą įšal­dy­ti suar­tė­ji­mą su ES. Pa­siū­ly­mai te­be­ga­lio­ja

Grės­mė: Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja bai­mi­na­si nau­jos imig­ran­tų ban­gos nuo sau­sio 1-osios, kai jos dar­bo rin­ka vi­siš­

kai at­si­vers ru­mu­nams ir bul­ga­rams.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ne­pa­ke­lia mig­ran­tų naš­tos Lon­do­nas no­ri keis­ti ES lais­vo žmo­nių ju­dė­ji­mo tai­syk­les. Apie tai va­kar Briu­se­ly­je ES ko­le­goms pa­reiš­kė Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos vi­daus rei­ka­lų sek­re­to­rė The­re­sa May. Ma­si­nė mig­ra­ci­ja

Šis pa­reiš­ki­mas nu­skam­bė­jo prieš pa­nai­ki­nant ju­dė­ji­mo ap­ri­bo­ji­mus Bul­ga­ri­jai ir Ru­mu­ni­jai. Nuo sau­sio 1 d. šių ša­lių pi­lie­čiams bus leis­ta lais­vai dirb­ti ki­to­se ES ša­ly­se, nes bai­gia ga­lio­ti 2007 m. nu­sta­ty­tos iš­ly­gos. Th.May tei­gi­mu, at­vi­ra dar­bo rin­ka ne­tu­ri tap­ti ma­si­nės mig­ ra­ci­jos prie­žas­ti­mi. Vi­daus rei­ka­ lų sek­re­to­rė iš­kė­lė klau­si­mą, ko­dėl vy­riau­sy­bėms ne­lei­džia­ma nu­sta­ ty­ti ri­bo­ji­mų dėl mig­ran­tų iš ES ša­ lių skai­čiaus. „Pir­ma, kal­bant apie atei­ties na­rys­tės su­tar­tis, tu­ri­me nu­sta­ ty­ti lė­tes­nį priė­ji­mą prie ki­tų ša­lių dar­bo rin­kos, kol įsi­ti­kin­si­me, kad tai ne­su­kels ma­si­nės mig­ra­ci­jos, – anks­čiau tei­gė Th.May. – Ant­ ra, žvelg­da­mi į atei­tį, tu­ri­me pa­ si­nau­do­ti ga­li­my­be, ku­rią duo­da ES re­for­mų pla­nai, ir spręs­ti pro­ ble­mas, ky­lan­čias dėl lais­vo dar­bo jė­gos ju­dė­ji­mo. Bū­tų tei­sin­ga, jei­ gu na­cio­na­li­nės vy­riau­sy­bės ga­lė­tų re­for­muo­ti lais­vą dar­bo jė­gos ju­ dė­ji­mą.“ Th.May taip pat siū­lo, kad, prieš at­ve­riant dar­bo rin­ką nau­joms ES na­rėms, rei­kė­tų pa­lauk­ti, kol jos pa­sieks ati­tin­ka­mą pa­ja­mų ir ga­ my­bos ly­gį. Mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Da­vi­ das Ca­me­ro­nas anks­čiau yra pa­ reiš­kęs, kad ki­tų ša­lių pi­lie­čiai ne­ tu­rė­tų gau­ti pa­šal­pos pir­mus tris mė­ne­sius nuo at­vy­ki­mo į Di­džią­

ją Bri­ta­ni­ją. Prem­je­ras rei­ka­lau­ja, kad pa­šal­pos imig­ran­tams ne­bū­ tų mo­ka­mos il­giau nei še­šis mė­ ne­sius, jei­gu jie ne­tu­ri rea­lios per­ spek­ty­vos įsi­dar­bin­ti.

Vi­via­ne Re­ding:

Jei­gu pra­dė­si­me de­rė­ tis dėl lais­vių, baig­si­ me tuo, kad ne­tu­rė­si­ me jų nė vie­nos. Gi­na pa­ma­ti­nį prin­ci­pą

Dau­ge­lis vals­ty­bių su­pran­ta, ko­kį krū­vį pa­ti­ria Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos so­cia­li­nio ap­rū­pi­ni­mo sis­te­ma dėl di­dė­jan­čio imig­ran­tų skai­čiaus. Di­ džio­ji Bri­ta­ni­ja ne vie­nin­te­lė ES ša­ lis, su­si­du­rian­ti su šia pro­ble­ma. Bet po­li­ti­niu lyg­me­niu Lon­do­no ini­cia­ty­va ne­su­lau­kė pa­lai­ky­mo. Kai ku­rios ki­tos ša­lys pa­si­ry­žu­sios gin­ti tai, ką va­di­na pa­grin­di­niu ES prin­ci­pu. Vie­nos Ry­tų Eu­ro­pos vals­ty­bės dip­lo­ma­tas Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­na­li­niam trans­liuo­to­jui BBC sa­kė, kad nie­kas ne­leis trak­tuo­ti vie­nos ar ki­tos ša­lies kaip ant­ra­rū­ šės, nes lais­vas pre­kių ir pa­slau­gų ju­dė­ji­mas neat­sie­ja­mas nuo lais­vo dar­bo jė­gos ju­dė­ji­mo. To­kios po­zi­ci­jos lai­ko­si ir į ES tei­sin­gu­mo bei vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­rų su­si­ti­ki­mą Briu­se­ly­je va­kar

at­vy­ku­si ES tei­sin­gu­mo ko­mi­sa­rė Vi­via­ne Re­ding. „Mū­sų ES tai­syk­lės yra ge­ros ir jos liks. Vals­ty­bės na­rės tu­ri jas įgy­ven­din­ti, kad už­kirs­tų ke­lią pa­ žei­di­mams“, – tei­gė pa­rei­gū­nė. „Ne­kal­tin­ki­te Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ir ES tai­syk­lių dėl na­cio­na­li­nių re­ gu­lia­vi­mo sis­te­mų, – pri­dū­rė V.Re­ ding. – Jei­gu pra­dė­si­me de­rė­tis dėl lais­vių, baig­si­me tuo, kad ne­tu­rė­ si­me jų nė vie­nos.“ Pa­bėgs pro­fe­sio­na­lai

Ru­mu­ni­jos dar­bo mi­nist­rė Ma­ria­ na Cam­pea­nu in­ter­viu Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­čiui „The Ti­mes“ tei­gė, kad bri­tai tu­rė­tų bū­ti dė­kin­ gi ru­mu­nams, ku­rie už­pil­do lais­vas dar­bo vie­tas ir įne­ša sa­vo in­dė­lį į Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos eko­no­mi­ką. „Jei­gu yra lais­vų dar­bo vie­tų, kas nors jas už­pil­dys, ar tai bus ru­mu­ nai, ar ita­lai, ar is­pa­nai, ar dar kas nors“, – aiš­ki­no mi­nist­rė. Anot jos, gal­būt pa­ti Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos so­cia­li­nė sis­te­ma kal­ta dėl to, kad bri­tai ne­no­ri užim­ti dar­bo vie­tų, į ku­rias pre­ten­duo­ja jos tau­tie­čiai. M.Cam­pea­nu pri­dū­rė, kad dar­ bo jė­gos ju­dė­ji­mo ri­bo­ji­mo pa­nai­ ki­ni­mas skau­džiai at­si­lieps ir Ru­ mu­ni­jai, ku­ri ne­teks tūks­tan­čių pro­fe­sio­na­lų. „Jei­gu pa­žvelg­tu­me į vi­są me­di­ ci­nos sek­to­rių, ga­li­me kal­bė­ti apie dau­giau nei 20 tūkst. žmo­nių trū­ ku­mą“, – sa­kė mi­nist­rė. BBC inf.

Ke­lių ša­lių dip­lo­ma­ti­jos va­do­vai, tarp jų JAV vals­ty­bės sek­re­to­rius Joh­nas Ker­ry, nu­spren­dė ne­vyk­ti į Ki­je­ve vyks­tan­tį Eu­ro­pos sau­gu­ mo ir bend­ra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­ za­ci­jos (ES­BO) mi­nist­rų ly­gio su­ si­ti­ki­mą. Ta­čiau į Ki­je­vą at­vy­ko ke­li vei­ kė­jai, ga­lin­tys da­ry­ti di­de­lę įta­ ką per Uk­rai­nos kri­zę, įskai­tant Šve­di­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ rą Car­lą Bild­tą, Len­ki­jos Ra­dos­ ła­wą Si­kors­kį ir Vo­kie­ti­jos Gui­do Wes­ter­wel­le. Tarp da­ly­vių taip pat bu­vo Ru­ si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ ras Ser­ge­jus Lav­ro­vas, to­dėl šia­ me su­si­ti­ki­me di­dė­ja prieš­prie­šos tarp Ry­tų ir Va­ka­rų ti­ki­my­bė. G.Wes­ter­wel­le pa­brėž­ti­nai ap­ lan­kė pro­tes­tus Ki­je­vo cent­ri­nė­je Nep­rik­lau­so­my­bės aikš­tė­je ir po su­si­ti­ki­mo su opo­zi­ci­jos ly­de­riais sa­kė žur­na­lis­tams, kad „Eu­ro­pos var­tai“ Uk­rai­nai te­bė­ra at­ver­ti. „Uk­rai­na tu­ri bū­ti ant Eu­ro­pos de­nio, ir Eu­ro­pos pa­siū­ly­mai te­ be­ga­lio­ja“, – pa­brė­žė jis. Per­pil­dė kant­ry­bės tau­rę

Per dvi sa­vai­tes nuo pro­tes­tų pra­ džios Ki­je­vo Nep­rik­lau­so­my­bės aikš­tė vir­to ne­di­de­liu mies­te­liu, ku­ris ap­rū­pi­na vi­sus de­monst­ ran­tus. Aikš­tė­je vei­kia šil­tų dra­bu­žių iš­da­vi­mo punk­tas, čia žmo­nės ga­li pa­val­gy­ti, iš­ger­ti karš­tos ar­ ba­tos bei ka­vos, sto­vi bio­tua­le­tų ir sta­ti­nių su lau­žais, prie ku­rių ga­ li­ma pa­si­šil­dy­ti.

Ak­ty­vis­tai tei­gia, kad da­bar, kai praė­ju­sį sa­vait­ga­lį bu­vo iš­vai­ky­ta ma­ni­fes­ta­ci­ja, eu­ro­pi­niai klau­si­ mai at­si­trau­kė į ant­rą pla­ną ir už­ lei­do vie­tą ša­lies vi­daus po­li­ti­kos pro­ble­moms. „Mes ne­bi­jo­me. Esa­me pa­si­ ren­gę at­rem­ti bet ko­kius „Ber­ kut“ (spe­cia­lių­jų mi­li­ci­jos pa­ jė­gų – red. pa­st.) iš­puo­lius, nes tai, ką pa­da­rė Vik­to­ras Ja­nu­ko­ vy­čius, su­muš­da­mas tai­kiai pro­ tes­tuo­jan­čius stu­den­tus, pa­pik­ ti­no vi­są uk­rai­nie­čių tau­tą. Tai bu­vo pa­sku­ti­nis la­šas, per­pil­dęs uk­rai­nie­čių tau­tos kant­ry­bės tau­ rę“, – te­le­vi­zi­jai „Eu­ro­news“ sa­kė vie­nas pro­tes­tuo­to­jas. Opo­zi­ci­ja to­liau rei­ka­lau­ja pre­ zi­den­to V.Ja­nu­ko­vy­čiaus ir vy­ riau­sy­bės at­si­sta­ty­di­ni­mo, taip pat pir­ma­lai­kių rin­ki­mų. Uk­rai­na padarė pau­zę

Kreip­da­ma­sis į ES­BO su­si­ti­ki­ mo da­ly­vius, Uk­rai­nos prem­je­ ras My­ko­la Aza­ro­vas pa­reiš­kė, kad vy­riau­sy­bė pa­si­ruo­šu­si dia­ lo­gui su opo­nen­tais. Ta­čiau jis pa­smer­kė „ekst­re­mis­ti­nes jė­gas“ tarp pro­tes­tuo­to­jų ir sa­kė, kad Uk­rai­nos atei­tį lems de­mok­ra­ti­ niai rin­ki­mai. M.Aza­ro­vas pei­kė de­monst­ran­tus, ku­rie lai­ko užė­ mę ar­ba blo­kuo­ja vy­riau­sy­bi­nius pa­sta­tus, ir sa­kė, kad jų veiks­mai prieš­ta­rau­ja ver­ty­bėms, ku­rias jie tei­gia pa­lai­kan­tys. „Tai nė­ra eu­ro­pi­nis ke­lias“, – pa­brė­žė prem­je­ras, kal­bė­da­mas apie pa­sta­tų užė­mi­mą. Pa­sak jo, Uk­rai­na lie­ka iš­ti­ki­ma tiks­lui siek­ti glau­des­nių ry­šių su ES, o pre­zi­den­to V.Ja­nu­ko­vy­čiaus spren­di­mas ne­pa­si­ra­šy­ti aso­cia­ ci­jos su­tar­ties tė­ra pau­zė šia­me pro­ce­se. BNS, „Eu­ro­news“ inf.

Įs­pė­ji­mas: mi­li­ci­ja da­vė pro­tes­tuo­to­jams pen­kias die­nas vy­riau­sy­

bi­nių pa­sta­tų blo­ka­dai nu­trauk­ti, prie­šin­gu at­ve­ju ža­da im­tis griež­ tų prie­mo­nių. AFP nuo­tr.

14

penktadienis, gruodžio 6, 2013

sportas

Graikai sugriovė ir pla­ną A, ir B Klai­pė­dos „Nep­tū­ no“ krep­ši­nin­kai neiš­nau­do­jo ga­li­ my­bės pa­siim­ti ke­ lia­la­pį į ant­rą­jį Eu­ ro­pos tau­rės tur­ ny­ro eta­pą. Klai­pė­ die­čiai na­muo­se tu­ rė­jo pri­pa­žin­ti Atė­ nų „Pa­nio­nios“ eki­ pos pra­na­šu­mą, nors ją iš­vy­ko­je bu­ vo įvei­kę.

Komentarai

Ka­zys Maks­vy­tis

„Nep­t ū­no“ vy­r iau­sia­sis tre­ne­r is

N

e­sa­me pa­ten­k in­t i, ka­dan­ gi pra­lai­mė­jo­me. Tiek mes, tiek var­žo­vai ži­no­jo šių rung­t y­n ių svar­bą. Mums pri­trū­ko šiek tiek švie­žu­mo. Var­žy­bo­ se bu­vo­me lė­tes­ni, vė­la­vo­me, o var­žo­ vai kaip tik, ypač le­gio­nie­riai, su­žai­dė la­bai ge­ras rung­ty­nes. Rung­ty­nių pa­ bai­go­je, ne­pa­vy­k us pir­mam pla­nui – lai­mė­ti, sten­gė­mės ne­pra­lai­mė­ti di­des­ niu nei 5 taš­kų skir­tu­mu, bet, de­ja, ir tai ne­pa­vy­ko. Vy­tau­tas Ša­ra­kaus­kas bu­vo nau­din­gas žai­dė­jas, ap­link jį pir­mus du kė­li­nius su­ko­si žai­di­mas, ta­čiau ant­ro­ je rung­ty­nių pu­sė­je jis ne­be­rung­ty­nia­ vo, ka­dan­gi su­ne­ga­la­vo. Ne dėl no­sies lū­ž io, o ki­t ų pro­ble­mų. Jis pa­ts pa­si­ pra­šė, kad jį pa­keis­čiau. Ne­nu­lei­džia­ me gal­vų, lauk­si­me ki­tų ko­vų.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Grai­kai į uos­ta­mies­tį at­vy­ko aki­ vaiz­džiai nu­si­tei­kę lai­mė­ti, to­dėl klai­pė­die­čiams lei­do pir­mau­ti tik vie­ną kar­tą – 2:0. To­kį pra­na­šu­mą sve­čiai grei­tai pa­nai­ki­no ir ėmė tol­ti nuo „Nep­ tū­no“ – 2:7, 13:24. Ta­čiau net ir pra­lai­mi­nė­da­mi dvi­ženk­liu skir­tu­mu klai­pė­die­čiai ne­ke­ti­no nu­leis­ti ran­kų ir ant­ro­jo kė­li­nio pra­džio­je jie re­zul­ta­tą su­ švel­ni­no – 21:25. Šio kė­li­nio pa­bai­go­je po tri­taš­kį smei­gė Vy­tau­tas Ša­ra­kaus­kas bei Jus­tas Si­ni­ca ir tai lei­do prie grai­kų priar­tė­ti vos per 2 taš­kus – 33:35. Ta­čiau ne­tru­kus už ne­tin­ka­ mas kal­bas su tei­sė­jais tech­ni­ne pra­žan­ga bu­vo nu­baus­tas Ma­rius Run­kaus­kas. Toks tei­sė­jų spren­ di­mas bu­vo su­pran­ta­mas tik jiems pa­tiems – gau­siai are­no­je su­rin­kę sir­ga­liai bu­vo šo­ki­ruo­ti.

Sti­lius: sve­čiai iš Atė­nų (švie­si ap­ran­ga) taip sie­kė per­ga­lės, jog ko­vo­jo itin gru­biai, bet nė kar­to ne­bu­vo nu­

baus­ti ne­spor­ti­ne pra­žan­ga.

Sve­čiai 100 pro­c. iš­nau­do­jo „Nep­tū­no“ žai­dė­jo tech­ni­nės pra­ žan­gos tei­kia­mą nau­dą – jie pel­nė du bau­dos me­ti­mus, vė­liau rea­li­za­ vo dar du ir ati­trū­ko nuo klai­pė­die­ čių re­zul­ta­tu 33:41. Tre­čia­ja­me kė­li­ny­je ne­su­lai­ko­mai žai­dęs, sa­vo ran­kos taik­lu­mą nuo to­li­mų me­ti­mų li­ni­jos de­monst­ra­ vęs „Nep­tū­no“ žai­dė­jas Jus­tas Si­ ni­ca ir pa­ties šei­mi­nin­kams, ir sir­ ga­liams grą­ži­no vil­tį, kad var­žy­bos ga­li baig­tis lai­min­gai. Nors per de­šimt mi­nu­čių grai­kai su­ge­bė­jo vėl ati­tol­ti, klai­pė­die­čiai ra­do sa­vy­je jė­gų juos pa­si­vy­ti. Iki ket­vir­to­jo kė­li­nio pa­bai­gos li­kus žais­ti 2 min. 40 sek. tri­taš­ kį pa­tai­kė M.Run­kaus­kas ir su­ma­ ži­no skir­tu­mą iki vie­no me­ti­mo – 73:76.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ta­čiau rung­ty­nių pa­bai­gą sėk­ min­giau su­žai­dė sve­čiai ir klai­pė­ die­čiams ne­be­pa­li­ko jo­kių vil­čių iš­si­gel­bė­ti. Atė­nų „Pa­nio­nios“ krep­ši­nin­ kai klai­pė­die­čiams at­si­re­van­ša­vo už pra­lai­mė­ji­mą sa­vo žiū­ro­vų aki­ vaiz­do­je. Jie „Nep­tū­ną“ Klai­pė­dos are­no­ je pa­lau­žė re­zul­ta­tu 78:86 (17:25; 16:16; 22:20; 23:25). Na­muo­se grai­ kai klai­pė­die­čiams bu­vo pra­lai­mė­ję re­zul­ta­tu 86:91. Klai­pė­die­čiai Eu­ro­pos tau­rės tur­ny­re yra iš­ko­vo­ję 3 per­ga­les ir pa­ty­rę 4 pra­lai­mė­ji­mus. „Nep­tū­nas“ dar tu­ri šan­sų pra­ si­brau­ti į ki­tą Eu­ro­pos tau­rės tur­ ny­ro eta­pą. Klai­pė­dos ko­man­da gruo­džio 11 die­ną iš­vy­ko­je dar rung­ty­niaus

su Kra­gu­je­va­co „Rad­nič­ki“ eki­ pa (Ser­bi­ja) ir gruo­džio 18 die­ ną na­mie priims gru­pės aut­sai­ de­rį Sankt Pe­ter­bur­go „Spar­tak“ (Ru­si­ja). Į ki­tą Eu­ro­pos tau­rės tur­ny­ro eta­pą pa­teks 3 stip­riau­sios gru­pės ko­man­dos.

Rungtynių statistika „Nep­t ū­n as“ – „Pa­n io­n ios“ 78:86 (17:25; 16:16; 22:20; 23:25) „Nep­tū­nas“: Jus­tas Si­n i­ca – 19 taš­ kų (5/10 trit.), Mar­ty­nas Ma­žei­ka – 16, Si­mas Gal­d i­kas – 11, Vy­tau­tas Ša­ra­ kaus­kas – 10, Ma­rius Run­kaus­kas – 7, And­rew Smith – 5. „Pa­nio­nios“: Mar­cas Car­te­r is – 29 taš­kai, Er­r ic­kas McCul­lu­mas – 20, Lan­do­nas Mil­bour­ne’as – 14, Uro­šas Duvn­ja­kas – 12.

Ioan­nis Sfai­ro­pou­los

„Pa­n io­n ios“ vy­r iau­sia­sis tre­ne­r is

T

ai mū­sų ko­man­dai di­de­lė per­ga­lė. „Nep­tū­nas“ – stip­ri ko­man­da, ypač kai žai­džia na­muo­se. Klai­pė­die­čiai de­ monst­ruo­ja gra­žų žai­di­mą, prieš juos lai­mė­ti la­bai sun­ku. Mes at­li­ko­me di­ de­lį dar­bą, ge­rai, kad šiek tiek ati­trū­ko­ me nuo rung­ty­nių pra­džios, ne­lei­do­ me var­žo­vams lais­vai mes­ti tri­taš­kių, kont­ro­l ia­vo­me pa­dė­t į. Per­ga­lė la­bai svar­bi, nes pir­mą­jį tar­pu­sa­v io ma­čą Atė­nuo­se pra­lai­mė­jo­me. Šį­kart pa­sie­ kė­me re­van­šą.

Klaipėdos „Dra­gū­nas“ įsi­tai­sė ly­de­rio sos­te Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Daug­kar­ti­niai ša­lies čem­pio­nai Klai­pė­dos „Dra­gū­no“ ran­ki­nin­kai šį se­zo­ną kol kas yra vie­nin­te­lė ko­ man­da, Lie­tu­vos ran­ki­nio ly­gos (LRL) var­žy­bo­se ne­pa­ty­ru­si pra­ lai­mė­ji­mo kar­tė­lio.

Tre­čia­die­nio va­ka­rą klai­pė­die­čiai na­muo­se įvei­kė čem­pio­na­to aut­ sai­de­rius – Ute­nos HC „Ute­na“ ran­ki­nin­kus. Klai­pė­die­čiai iš­ko­vo­jo jau aš­tun­ tą­ją per­ga­lę, vie­ne­rias var­žy­bas yra su­žai­dę ly­gio­sio­mis, to­dėl įsi­tvir­ ti­no pir­mo­jo­je tur­ny­ri­nės len­te­lės vie­to­je. Var­žy­bo­mis na­muo­se su „Ute­ nos“ eki­pa „Dra­gū­nas“ pra­dė­jo LRL čem­pio­na­to ant­ro­jo ra­to ko­vas. Klai­pė­die­čiai šven­tė įti­ki­na­mą per­ga­lę 41:33 (20:15). „Dra­gū­no“ tre­ne­ris Mig­lius Ast­raus­kas var­ žy­bo­se dau­giau­sia lei­do pa­si­reikš­ ti jau­niems žai­dė­jams. Jie tre­ne­rio ne­nu­vy­lė ir kont­ro­lia­vo var­žy­bų ei­ gą. Nuo pir­mų­jų mi­nu­čių klai­pė­ die­čiai iš­si­ver­žė į prie­kį ir to­lo nuo var­žo­vų – 3:0, 8:4, 19:12.

Ute­niš­kiams ant­ra­ja­me kė­li­ny­ je ke­lis kar­tus bu­vo pa­vy­kę priar­ tė­ti iki 4 įvar­čių skir­tu­mo – 26:30, 28:32. Ta­čiau klai­pė­die­čiai, pa­ju­tę al­sa­ vi­mą į nu­ga­rą, per­jun­gė grei­tes­nę pa­va­rą ir nuo var­žo­vų pa­bė­go. „Dra­gū­no“ gre­to­se re­zul­ta­ty­ viau­siai žai­dė Min­dau­gas Dum­čius ir Ta­das Stan­ke­vi­čius, pel­nę po 6 įvar­čius, Re­mi­gi­jus Vai­či­kaus­kas, Eval­das Grie­žė ir Min­dau­gas Meš­ kaus­kas pri­dė­jo po 5, Graž­vy­das Juš­ka – 4, Ka­ro­lis Stro­pus – 3, Ed­ vi­nas Vo­rob­jo­vas, Lu­kas Si­mė­nas ir Ša­rū­nas Ugians­kis – po 2, Jo­nas Ge­ry­ba – 1.

LRL tur­ny­ro len­te­lė Vieta Komanda

1. Klaipėdos „Dragūnas“ 2. Varėnos „Ūla“ 3. Kauno „Granitas-Gaja-Karys” 4. Vilniaus „Šviesa“ 5. Alytaus „Almeida – Stronglasas“ 6. Vilniaus „Vilnius” 7. Kauno „LSU-Lūšis“ 8. Šiaulių „Dubysa-Gubernija“ 9. Utenos „Utena“

Taškai

17 10 10 9 9 9 7 3 0

Pra­na­šu­mas: „Dra­gū­no“ ran­ki­nin­kų (mė­ly­na ap­ran­ga) ata­kos daž­niau­siai baig­da­vo­si re­zul­ta­ty­viai.

LRL nuo­tr.

19

penktadienis, gruodžio 6, 2013

įvairenybės

Etnokultūros centre aidės adventinės giesmės Rytoj 15 val. uostamiesčio Etnokultūros centras (Daržų g. 10) klaipėdiečius kviečia į tradicinių giedojimų popietę su Vilniaus Bernardinų bažnyčios kantičkinių giesmių grupe (vad. Zita Dragūnaitė) bei renginio vedėju kunigu Sauliumi Stumbra.

Liturginiai metai prasideda advento laiku. Tai maldingo ir džiugaus laukimo metas, kuris prasideda po Kristaus Karaliaus iškilmės ir baigiasi šv. Kalėdų džiaugsmu. Adventas yra vienas

išskirtiniausių laikotarpių visame kalendoriuje. Nuo seno formavosi įvairios krikščioniškos tradicijos, papročiai šio laiko įprasminimui. Ilgais žiemos vakarais dainuojama, giedama, žaidžiami žaidimai, klausomasi įvairių pasakojimų – išgyvenama šeimos bendrystė. Šiuo metu ypač pagerbiama Mergelė Marija, išgyvenanti pirmagimio laukimą, o liaudyje pagerbiama motinystės paslaptis. Jai skirti gražūs ir skambūs rarotų giedojimai bažnyčiose ir namuose.

Adventines giesmes giedosianti Bernardinų bažnyčios kantičkinių giesmių grupė susibūrė 2002 m. Giedotojai lietuviškų giesmių mokosi iš gyvą tradiciją išsaugojusių kaimo giesmininkų bei tautosakinių ekspedicijų įrašų, siekdami išsaugoti ir gaivinti šį lietuvių kultūros palikimą. Šią popietę Klaipėdos etnokultūros centras kviečia pabūti drauge ir išgyventi laukimą, kartu giedoti giesmes ir laukti stebuklo – Išganytojo gimimo. „Klaipėdos“ inf.

Giedotojai: adventines giesmes giedosianti Bernardinų bažnyčios kan-

tičkinių giesmių grupė Vilniuje susibūrė pernai.

kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Kazio Almeno knygą „Lietingos dienos“.

K.Almenas. „Lietingos dienos“. Žinomo rašytojo knyga apie sovietmečio Lietuvą aštuntojo dešimtmečio pradžioje: šalia istorinių ir politinių įvykių, lėmusių sovietinių piliečių gyvenimą, vyksta detektyvinės įtampos kupinas veiksmas vienoje Palangos viloje, kurioje atsidūręs milicijos leitenantas Donatas Vėbra žmogžudystės byloje tampa ir kaltinamuoju, ir kaltintoju. Veiksmas trunka nuo sekmadienio popietės iki ketvirtadienio. Be paliovos lyja, išskyrus trečiadienį. Lietus – kaip fonas jau primirštai sovietinei tikrovei, kuri knygoje atkurta itin vaizdingai ir tiksliai, gyvais nepakartojamų charakterinių tipų paveikslais, buities detalėmis ir leksika, paryškinta žemaitiškos šnektos, tarnybinio žargono, nevengiant ir šiurkščių rusiškų keiksmažodžių.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, gruodžio 10 d.

Avinas (03 21–04 20). Gali atrodyti, kad kas nors jus tyčia bando suerzinti. Galbūt kas nors iš tiesų ieško būdų jus supykdyti. Bus sunku valdytis. Kontroliuokite save ir vakare reikalai ims gerėti. Jautis (04 21–05 20). Galimi emocijų protrūkiai, ypač bendraujant su jaunesniais žmonėmis. Psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius. Jei laiku tai suvoksite, neiškils jokių nenumatytų situacijų. Dažniau šypsokitės. Dvyniai (05 21–06 21). Puikus laikas būti ryžtingam sprendžiant karjeros klausimus. Jėgų nestigs, tik pasistenkite jas protingai išnaudoti. Dirbkite nesiblaškydamas, o po to maloniai pailsėkite – esate vertas ramybės ir gyvenimo džiaugsmų. Vėžys (06 22–07 22). Gyvenimas ir problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Liūtas (07 23–08 23). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Mergelė (08 24–09 23). Dėl skirtingų vertybių nesuprasite kito žmogaus. Neskubėkite ginčytis, geriau dar kartą išklausykite savo pašnekovą ir pasistenkite jį suprasti. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo ar diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Šaulys (11 23–12 21). Būsite labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Ožiaragis (12 22–01 20). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu ir veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas nepadės. Vandenis (01 21–02 19). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Žuvys (02 20–03 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Apmąstykite praeities įvykius ir padarykite išvadas. Kad ankstesnės bėdos nebekankintų, nebekartokite senų klaidų.

Orai

Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja neramius orus – numa­ tomi krituliai, pavojingai stiprūs vėjai. Šiandien snigs, kris šlapdriba, tempe­ ratūra bus 0–3 laipsniai šilumos. Šeštadienį kai kur snigs gausiai, gali kilti pūgos. Temperatūra bus nuo 1 laips­ nio šilumos iki 3 laipsnių šalčio.

Šiandien, gruodžio 6 d.

0

+3

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+1

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

0

Panevėžys

0

Utena

+1

8.48 16.05 7.17

340-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 25 dienos. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

+1

Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas +2 Brazilija +28 Briuselis +6 Dublinas +9 Kairas +21 Keiptaunas +28 Kopenhaga +4

kokteilis Ko­dėl pri­ža­di­no Ma­šą? Praė­ju­sią sa­vai­tę iš sos­ti­nės į Klai­pė­ dos mi­ni zoo bu­vo at­siųs­tas gy­vū­nė­ lių „my­lė­to­jų“ de­san­tas. At­vy­kė­liai ar­ šiai, lyg ne­val­gę sar­gi­niai be­brai, puo­ lė ūkio sa­vi­nin­ką, kol varg­šas pa­ro­dė, kur pa­slė­pęs ru­dą­ją gau­ruo­tą­ją meš­ ką Ma­š ą. Mat ji esą ne­le­ga­lė emig­ ran­tė iš Uk­rai­nos, ne­tu­ri pa­so, gi­mi­ mo liu­di­ji­mo ir tė­vų (meš­kos ir meš­ ki­no) san­tuo­kos pa­žy­mė­ji­mo. Ki­taip ta­r iant, Ma­šą kler­kai iš sos­t i­nės bu­ vo pa­si­r y­žę iš­plėš­t i iš na­mų ir iš­si­ vež­ti. Iš­ju­di­no varg­šę iš žie­mos guo­ lio, įsiu­t i­no gy­v ū­ną ir pa­tys iš­si­gan­ do, mat tarp tų at­vy­kė­lių ne­bu­vo nė vie­no, ku­r is ati­t ik­t ų jos svo­r io ka­te­ go­ri­ją. Tai­g i pa­li­ko Ma­šą ku­riam lai­ kui ra­my­bė­je. Bet tik da­bar išaiš­kė­jo, ko­dėl vil­nie­čiams pri­rei­kė ru­do­sios. „Kok­tei­l io“ agen­tas su­ž i­no­jo, kad šį sa­vait­ga­l į į pa­jū­r į me­džio­ti at­vyks­ta pa­ts prem­je­ras. Kaip be­ga­l i­ma bū­tų la­biau jam įsi­teik­ti, jei ne meš­kų me­ džiok­lė. Tik kur to­kių pas mus ras­ti? Tai ir su­ma­nė pa­tai­kū­nai atim­ti ją iš mi­ni zoo, ge­rai tik kad pa­ti meš­ka sa­ vo po­zi­ci­jas „at­sto­vė­jo“.

Sėkmės formulė: medžioklėje

mešką patiesiau labai papras­ tai – glamonės, šampanas, len­ gva muzika.

Mo­ki­nių ra­ši­nė­lių per­lai Kai ku­r ios be­ždžio­nės me­d žiuo­se ka­ba aukš­tyn gal­va. Aš puo­liau gel­bė­ti skęs­tan­čio drau­go, nes jis bu­vo su ma­no trum­pi­kė­mis. Šie­nap­jū­tės dai­no­se ap­dai­nuo­ja­m i mer­ge­lės ir grėb­lio san­ty­kiai. Že­mai­tė su bau­d žiau­n in­k ų vai­kais san­ty­kiau­da­vo per tvo­rą. Ir ta­da ku­n i­gaikš­t is Ge­d i­m i­nas pa­ siun­tė kry­žiuo­čiams te­leg­ra­mą. Ta­ra­sas Bul­ba tu­rė­jo du sū­nus: Os­ta­ pą ir Ben­de­rį. Ra­šy­to­ja bu­vo jaut­ri dau­ge­ly­je sa­vo vie­tų. Ant sa­vo ga­lo va­ba­las tu­r i švie­se­lę, ku­ria ir vi­lio­ja pa­te­les. Jei­gu Ve­ro­ni­ką per­kel­tu­me į da­bar­ti­ nes są­ly­gas, jai ne­bū­tų rei­kė­ję žu­dy­ tis ir ji dar gau­tų pa­šal­pą. Čes­kos sek­re­to­rė ( 39 77 25, pa­ta­ri­mas jau­nai šei­mi­nin­kei: „Pri­si­min­ki­te, kad ne­di­de­lis bu­te­liu­kas deg­ti­nės ne tik pa­puoš sta­lą, bet ir pa­slėps jū­sų ku­li­na­ri­nes klai­das“)

Kaunas Londonas +8 Madridas +13 Maskva –1 Minskas 0 Niujorkas +12 Oslas 0 Paryžius +6 Pekinas +11

Praha +3 Ryga +2 Roma +13 Sidnėjus +21 Talinas +1 Tel Avivas +20 Tokijas +16 Varšuva +2

Vėjas

Marijampolė

15–30 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

0

+1

Vilnius

+1

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+3

+3

+3

+3

10

+2

+2

+2

+2

12

rytoj

sekmadienį

+2

+1

+1

6

1523 m. Vil­n iu­je gi­mė Bar­bo­ra Rad­vi­lai­tė, Lie­ tu­vos ku­ni­gaikš­tie­nė ir Len­ki­jos ka­ra­lie­nė. Mi­ rė 1551 m. Kro­ku­vo­je.

1492 m. Chris­top­he­r is Co­lum­bas at­ra­do sa­lą, ku­r io­je da­bar įsi­k ū­r u­ sios dvi vals­ty­bės – Hai­ tis ir Do­mi­ni­ka. 1917 m. pa­skelb­ta Suo­ mi­jos Res­pub­li­ka. 1988 m. „Me­tal­l i­ca“ bai­ gė kur­t i sa­vo pir­mą­jį vaiz­do kli­pą „One“. 1971 m. In­di­ja pri­pa­ži­no Bang­la­de­šo ne­prik­lau­ so­my­bę, Pa­kis­ta­nas nu­ trau­kė su In­d i­ja dip­lo­ ma­ti­nius san­ty­kius.

Ma­ša vėl su­si­ruo­šė mie­go­ti Įs­ta­ty­mo rai­dę ak­ lai gi­nan­čių ap­lin­ ko­sau­gi­nin­kų iš žie­mos mie­go pri­ ža­din­ta Klai­pė­ dos zoo­lo­gi­jos so­do meš­ka ap­ri­mo ir su­ si­ruo­šė mie­go­ti. Jos sa­vi­nin­ko Ed­var­ do Le­gec­ko tei­gi­mu, gy­vū­nas snū­du­ riuo­ja ir jau dvi die­ nas nei­šei­na iš jam skir­tos pa­tal­pos. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Po ka­rin­go ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų vi­ zi­to „Mi­ni zoo“ ūky­je bu­vo su­tri­ ku­si Klai­pė­dos ra­jo­ne gy­ve­nan­čios ru­do­sios meš­kos svei­ka­ta. Kler­ kai bu­vo pa­si­ren­gę kon­fis­kuo­ti 10 me­tų čia gy­ve­nan­tį gy­vū­ną, ta­čiau meš­kos iš­ga­be­ni­mui bu­vo ne­pa­si­ ren­gę, to­dėl pa­bu­di­nę ją iš žie­mos mie­go taip ir ne­drį­so iš­si­vež­ti. Pa­ bu­du­si meš­ka ėmė nirš­ti.

Bilmantas, Miglė, Mikalojus, Norvydė.

gruodžiO 6-ąją

Rytas

+1

Vardai

2010 m. Kul­tū­ros mi­nis­ te­r i­jo­je pa­skelb­t i na­cio­ na­li­nių kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jų lau­rea­tai: kom­ po­z i­to­r ius ir di­r i­gen­tas Vac­lo­vas Au­gus­ti­nas, ta­ py­to­jas Jo­nas Ga­siū­nas, teat­ro re­ž i­sie­r ius Po­v i­ las Ma­tai­tis ir teat­ro dai­ li­n in­kė Da­l ia Li­d i­ja Ma­ tai­tie­nė, ra­šy­to­jas Ic­cho­ kas Me­ras, ope­ros dai­ni­ nin­kas Vir­g i­l i­jus Kęs­tu­ tis No­rei­ka bei ra­šy­to­jas Ro­lan­das Ras­taus­kas.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­nuo­ti kei­čia­mas pa­dan­gas mer­

At­si­gu­lė: Klai­pė­dos zoo­lo­gi­jos so­do meš­ka po sa­vai­tę iš­gy­ven­to stre­

so vėl su­si­ruo­šė žie­mos mie­gui.

Jau iš pat pra­džių gy­vū­no sa­ vi­nin­kas E.Le­gec­kas ti­ki­no, kad meš­kai toks per­ve­ži­mas yra di­ džiu­lis stre­sas, ga­lin­tis pa­si­baig­ti net jos žū­ti­mi. Pa­ža­di­nus įmi­gu­sį gy­vū­ną, pa­žei­džia­ma jo fi­zio­lo­gi­ ja ir psi­chi­ka. „Gy­vū­no su­trik­dy­mas pa­da­ rė ža­los – meš­ka ne­beuž­mi­go, vėl pra­dė­jo ės­ti, mau­dy­tis, el­gė­si, kaip pa­va­sa­rį, ta­čiau jau ke­lias die­ nas ne­bei­šei­na iš pa­tal­pos į lau­ką, ėmė snaus­ti, gal pa­ga­liau už­migs,

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ir vis­kas bus ge­rai“, – vy­lė­si E.Le­ gec­kas. E.Le­gec­kas meš­ku­tę Ma­šą, dėl ku­rios ki­lo tas triukš­mas, įsi­gi­ jo dar la­bai ma­žą ly­giai prieš 10 me­tų iš Uk­rai­nos Rov­no zoo­lo­gi­ jos so­do. Sa­vi­nin­kas įpa­rei­go­tas tris mė­ ne­sius nie­kur jos neiš­vež­ti. Per tą lai­ką bus ga­li­ma ap­skųs­ti teis­mo spren­di­mą, o jei jis bus ne­pa­lan­ kus, ta­da meš­kai teks pa­lik­ti sa­vo na­mus Klai­pė­dos ra­jo­ne.

gi­nai reiš­kia skau­dų iš­si­sky­ri­mą su šei­ ma, mo­te­riai – ki­tos mo­ters lai­mė taps sek­ti­nu pa­vyz­džiu, vy­rui – iš­da­vys­tė su­griaus au­to­ri­te­tą. Jei sap­nuo­ja­te, kad per­ka­te pa­dan­ gas, – sku­bo­ti spren­di­mai bus nuo­sto­ lin­gi. Sap­ne de­gin­ti pa­dan­gas reiš­kia, kad ne­no­ras su­si­tai­ky­ti nu­lems atei­tį. Jei sap­nuo­ja­te, kad plau­kia­te su pa­ dan­ga, – tai įspė­ji­mas apie ne­r im­tą poel­gį, kai bus ste­bi­mas ir ver­ti­na­mas kiek­vie­nas ne­tiks­lu­mas, klai­da. Sap­nuo­ti, kad grei­tai pe­rei­na­te ar net per­bė­ga­te pės­čių­jų pe­rė­ją, reiš­kia leng­ vą už­dar­bį ar grei­tą pra­tur­tė­ji­mą, apie ku­rį ge­riau nie­kam ne­pa­sa­ko­ti. Jei sap­nuo­ja­te, kad da­žo­te pe­rė­ją, reiš­k ia, jog tu­r i­te bū­t i at­sar­ges­n i, kai jus dėl ko­k ių nors prie­žas­čių ap­sups smal­suo­liai. Sap­nuo­ti, kad su­klu­po­te pe­rė­jo­je, – ra­gi­ni­mas su­grįž­ti pas tą, ku­rį ne­pag­ rįs­tai įta­ri­nė­ja­te.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1082

2013 12 04 AUKSO PUODAS – 11 171 047 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 208 424 Lt 24 07 37 02 16 21 Auksinis skaičius 26 Papildomi skaičiai 34 35 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 93 795 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 5 283 Lt (5 priz.) 4 skaičiai 155 Lt (234 priz.) 3 skaičiai 10 Lt (4571 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (5830 priz.) Džokeris – bil. nr. 030 049 871 (108 973 Lt) Prognozė: Aukso puode – 12 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt „Džokeris“ – 110 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.